TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS tikros sostinės
antradienis, kovo 27 d., 2012 m. Nr. 72 (1271)
Vidaus rei kalų minist ro postas nu matomas R.Čiupailai. Lietuva 5p.
Bendraudamas su pa tyrusiais verslininkais, jaunimas kontaktų mai nuose galės išgryninti norimą karjeros kryptį. Ekonomika 7p.
diena.lt
1 Lt
JAV prezidentas B.Obama įspėjo, kad laikas Iranui ir Šiaurės Korėjai nu siginkluoti senka. Pasaulis 12p.
Mokėjimo automatai už puspenkto milijono
Buvau policijoje, daviau parodymus. Bet daugiau nieko nenoriu komen tuoti. Seimo narys Vincas Babilius
2p.
užribis
8p.
Gaisro aukos ir įtariamieji Po sekmadienio naktį Kaune įvyku sio kraupaus gaisro klinikose tebe gydomi septyni nukentėjusieji. Li goninėje atsidūrė ir nepilnametis, įtariamas tyčiniu padegimu. Lieps nose žuvęs jaunuolis, kaip pasakojo mokytojai, į draugų nuomojamą bu tą atsikraustė bėgdamas nuo rūpes čių namuose.
sportas Modernu: sostinė perka saulės energiją naudojančius bilietų automatus. Simono Švitros nuotr.
Vilnius perka naujus automobilių stovėji mo aikštelių bilietų automatus. Vien saulės energiją naudojantys automatai sostinėje galėtų atsirasti jau vasaros viduryje. Už tokį pirkinį sostinė yra numačiusi mokėti apie puspenkto milijono litų.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Įsigis išperkamąja nuoma
Dabartiniams mokėjimo automa tams Vilniuje – jau daugiau nei dešimt metų. Apie jų atnaujini mą kalbama jau kelerius metus, o miesto taryba šiam sumanymui pritarė dar pernai vasarą. Techni nės naujųjų automatų specifikaci
jos projekte, kuris centrinėje vie šųjų pirkimų sistemoje paskelbtas praėjusį penktadienį, nurodoma, kad planuojama pakeisti apie 90 proc. dabar naudojamų bilietų au tomatų. Tačiau Gintas Bliuvas, savivaldy bės įmonės „Susisiekimo paslau gos“ vadovas, „Vilniaus dieną“ in formavo, kad miestas pas ireng ęs nus ip irkt i
2
Dvikova be intrigos
11p.
2
antrADIENIS, kovo 27, 2012
miestas
Mokėjimo automatai už puspenkto milijono
Komentaras
1
100 naujų mokėjimo au tomatų. „Anksčiau pla navome pirkti daugiau, dabar šį skaičių sumažinome iki 100. Nu matyta, kad ateityje automatų mieste bus mažiau. Dabar jų yra 253“, – komentavo G.Bliuvas. „Susisiekimo paslaugų“ direk torius nurodė, kad baigus suderin ti techninės specifikacijos projektą, – tai numatyta padaryti balandžio pradžioje, – bus skelbiamas tarp tautinis konkursas. Jis nesiėmė svarstyti, kada senuosius automa tus galėtų pakeisti nauji. Beje, pa sak pašnekovo, keičiasi finansinės pirkimo sąlygos, tačiau G.Bliuvas jų nedetalizavo. Miesto tarybos Paslaugų ir ūkio komiteto pirmininkas Algimantas Vakarinas prognozuoja, kad naujieji automatai gali būti įrengti jau vasa ros viduryje. „Ši idėja sena. Jei vis kas gerai klosis ir konkursas praeis sėkmingai, jie gali stovėti jau vasa rą“, – prognozavo A.Vakarinas.
Gintas Bliuvas Sav ivaldybės įmonės „Susisiek imo paslaugos“ direktor ius
S
eniesiems automatams – dau giau nei dešimt met ų, jie su sidėvėję, dažnai genda, ne pat ik im i. Šio tipo automat ų gamyba nut raukta, todėl iš esmės neįmanoma gaut i atsarg inių detal ių. Jei kas nors, pav yzd žiui, elektron i nė plokštė, sugenda, iš esmės turime keisti didžiąją dal į viso automato. Be to, kiekv ienas automatas prijungtas prie elektros tiek imo, todėl vien mo kesčiams už elektrą per metus išlei džiama daugiau nei 100 tūkst. litų. O nauji automatai būtų modernūs. Nau jus automatus būtų galima statyti be elektros maitinimo, todėl greičiau.
Naudos saulės energiją
Savivaldybės įmonės „Susisieki mo paslaugos“ parengtuose viešo jo pirkimo techniniuose reikalavi muose nurodoma, kad „automatas turi naudoti tik saulės baterija iš gaunamą energiją Lietuvos kli matinėmis sąlygomis“, taip pat „automatas turi nuolat veikti be papildomo elektros maitinimo“. A.Vakarinas svarstė, kad sau lės energija maitinami automatai greičiausiai brangesni už įprastus, maitinamus elektra. Tačiau, jo žo džiais tariant, miestui reikia gal voti apie ateitį. Politikas aiškino,
4,62 mln. litų
miestas gali sau leisti mokėti už automatus, kaip pernai numatė miesto taryba.
Atsinaujins: tikimasi, kad naujieji automatai sostinėje galėtų būti įrengti dar šią vasarą.
kad naujuosius automatus įdiegti bus paprasčiau, tad ateityje, norint juos įrengti, nereikės tiesti elekt ros kabelių. Nes tokie darbai, pa sak A.Vakarino, miestui kainuoja nemažus pinigus. Už naujus automobilių stovėjimo aikštelių bilietų automatus miestas galėtų sumokėti iki 4,62 mln. litų. Už pirkinį išperkamosios nuomos būdu būtų atsiskaitoma per trejus metus. „Susisiekimo paslaugos“ išsyk turėtų sumokėti 30 proc. dy džio pradinį įnašą – beveik 1,4 mln. litų. Tokį sprendimą dėl mokėjimo automatų pirkimo pernai liepą yra priėmusi miesto taryba. Tačiau sprendime taip pat pabrėžta, kad nurodyta įsigijimo vertė – preli minari ir gali būti keičiama. Grąžos neduos
Naujieji automatai priims 0,5, 1, 2 ir 5 litų nominalo monetas, bus pritai kyti priimti eurų ir euro centų mo netas, tačiau grąžos neduos. Taip pat bus galima atsiskaityti ir elektroni
ne kortele, kurią tereikės priglausti. Tai paskelbta savivaldybės įmonės sudarytuose techniniuose reikala vimuose, tačiau jie dar gali keistis – laukiama tiekėjų pasiūlymų.
Saulės energija mai tinami automatai greičiausiai bran gesni už įprastus, maitinamus elektra. „Automato sąsajos turi būti pa ruoštos atsiskaityti už automobilių statymą bekontaktėmis intelekti nėmis kortelėmis, taikant išanks tinio apmokėjimo (pre-paid) arba faktinio apmokėjimo (check-in / check-out) metodus“, – teigiama pirkimo reikalavimuose. Senieji automatai dažnai ges davo, o žiemą kai kurie tiesiog užšaldavo. Turbūt todėl pirkimo
Simono Švitros nuotr.
sąlygose nurodoma, kad naujie ji galėtų sėkmingai veikti ir esant 25 laipsnių šalčiui, ir 55 laipsnių karščiui. Naujieji pirkiniai turėtų būti ge rai apsaugoti ir nuo vandalų. „Au tomato metalinių (plieninių) kor puso sienelių storis tiek dalies, kur yra monetų saugykla, tiek dalies, kur yra įranga, ne mažesnis kaip 2,5 mm. Automato korpusas gali būti pagamintas ir iš analogiško stip rumo kitų medžiagų“, – nurodo ma techniniuose reikalavimuose. Automatuose būtų įrengti mode mai, tad juos būtų galima sujungti į tinklą ir kompiuterinėje sistemo je stebėti visą informaciją: kaip jie veikia, kuris sugedo, ar atėjo laikas inkasuoti. Vien saulės energija maitinamas automatas pinigus turėtų priim ti 16 valandų per parą. Teigiama, kad jis galėtų įvykdyti vidutiniškai 150 transakcijų kasdien. „Vilniaus diena“ primena, kad naujų automatų Vilniaus valdžia
Vidas Urbonavičius Tar ybos nar ys, opoz icinės konservator ių frakcijos sen iūnas
A
išk inama, kad sen ieji au tomatai susidėvėję. Mums sunk u ginčyt is, nesame spec ial ist ai ir negal ime įvertinti, kok ia jų būklė. Pagrindinis nerimą keliantis klausimas – kiek bus efektyvūs naujieji automatai su saulės baterijomis. Ar jos atpigina jo eksploa taciją? Į šį klausimą neatsakyta ir, man regis, tas balansas nėra teigiamas, ži nant, kiek Lietuvoje būna saulėtų die nų. Dar prisideda ir eksploatacinės iš laidos, tad, man regis, automatai bus brangesni nei įprasti. Miesto biudžete šiemet patvirtintas naujas skolinimosi limitas ir pinigai, atrodo, taškomi į kairę ir į dešinę, visko gerai neapgalvojus.
jau bandė pirkti prieš daugiau nei trejetą metų. Tąsyk viešojo pirki mo konkursas žlugo, nes jo rezul tatai buvo apskųsti teismui. Bylinė jimasis baigėsi tik prieš metus.
V.Babiliui surašyti trys pažeidimų protokolai Praėjusią savaitę Vilniuje avariją sukėlęs Seimo narys Vincas Babi lius (nuotr.) davė parodymus po licijai, tačiau plačiau jų nekomen tavo.
Parlamentarui V.Babiliui pirma dienį buvo surašyti trys administ raciniai teisės pažeidimų protoko lai, o medžiaga perduota teismui. „11 val. į kelių policiją V.Babilius atvyko rašyti paaiškinimo ir jam buvo surašyti administracinių tei sės pažeidimų protokolai dėl pada ryto eismo įvykio, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos ir dėl vairavi mo be techninę apžiūrą liudijančių dokumentų. Administracinių tei sės pažeidimų bylų medžiagos per duotos 1-ajam apylinkės teismui sprendimui priimti“, – sakė Vil
niaus apskrities vyriausiojo poli cijos komisariato atstovas Paulius Radvilavičius. Tai, kad lankėsi Vilniaus ap skrities vyriausiojo policijos ko misariato Kelių policijos valdybo je ir davė parodymus, patvirtino ir pats parlamentas, tačiau jų turinį komentuoti atsisakė. „Taip, buvau policijoje, daviau parodymus. Bet daugiau nieko ne noriu komentuoti“, – tepasakė Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys. V.Babilius anksčiau prisipažino kovo 19-ąją vairavęs automobilį, kuris pateko į avariją Vilniuje, ta čiau neigė, kad prie vairo sėdo ne blaivus. Jaunuolis, kurio automobilis bu vo apgadintas per avariją, pareiškė,
kad eismo įvykį sukėlęs parlamen taras jam atrodė neblaivus ir siūlė 25 tūkst. litų, kad nebūtų kviečia ma policija. Praėjusią savaitę V.Babilius poli cijai parodymų nedavė, nes jam at stovaujanti advokatė pateikė jo ne darbingumo pažymėjimą. Už pasišalinimą iš įvykio vietos vairuotojui gresia 3–4 tūkst. li tų bauda ir nuo 36 iki 60 mėnesių netekti teisės vairuoti. Praėjusią savaitę buvo aiškina masi, ar iš tiesų V.Babilius po ava rijos susirgo. Žinia, jis po eismo įvykio pranešė sergąs ir besigydąs Vilniaus universiteto Santariš kių klinikose. Apie savo sveikatos būklę parlamentaras yra sakęs, kad serga „tokia sunkia liga, nuo kurios miršta kas antras, jei išgeria“. Esą
dėl šios priežasties V.Babilius me tus nevartoja alkoholio. Santariš kių klinikų vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Gitana Le tukienė praėjusį ketvirtadienį BNS informavo, kad V.Babilius nedavė sutikimo komentuoti jo sveikatos būklę ir jam atliktus tyrimus. Todėl iki šiol neaišku, ar V.Babi liui ligoninėje buvo daromi kraujo tyrimai ir ar buvo nustatomas al koholio kiekis kraujyje. Be to, G.Letukienė taip pat sakė, jog žiniasklaidoje skelbta informa cija, kad V.Babilius gydėsi Santa riškių klinikų Kardiologijos skyriu je, yra neteisinga. Santariškių atstovė nenurodė, kuriame ligoninės skyriuje gulėjo V.Babilius. BNS, VD inf.
3
antrADIENIS, kovo 27, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Planas: iš Vilniaus į Sankt Peterburgą bus galima skristi du kartus per savaitę.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Naujas skrydis pritrauks svečių iš Rusijos Vilniaus oro uostas vakar rytą su džiaugsmu sutiko pirmuoju tiesioginiu reisu iš Sankt Peterburgo atskridusio lėktuvo delega ciją. Tikimasi, kad skrydis ne tik palengvins verslininkų susi siekimą, bet ir pritrauks daugiau smalsių turistų iš Rusijos. Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaitė@diena.lt
Iš Vilniaus į Sankt Peterburgą bus galima skristi du kartus per savaitę. Pernai Lietuvą aplankė 320 tūkst. Rusijos piliečių. Iš jų daugiau nei pusė (53 proc.) apsilankė Vilniuje, 18 proc. – Kaune, 13 proc. – Klai pėdoje. 2011 m. turistų iš Rusijos atvyko 43 proc. daugiau. 89 proc. rusų Lietuvoje lankėsi jau ne pir mą kartą. Šalies kaimynės atstovai viešbučiuose vidutiniškai pralei džia tris naktis. Dažniausiai svečiai iš Rusijos į Lietuvą atvyksta automobiliais (49 proc.), 20 proc. atkeliauja autobu su ir tik 4 proc. lėktuvu. „Rusijos rinka yra labai svarbi Lietuvos turizmui. Rusijos turistai užima antrą vietą pagal apsilan kiusių šalyje skaičių. Pagal išlaidas rusai pirma ir antra vieta dalijasi su vokiečiais“, – kalbėjo Valstybi nio turizmo departamento vadovė Raimonda Balnienė. Pernai svečiai iš Rusijos Lietu voje išleido 251 mln. litų. Turizmo ekspertė išreiškė viltį, kad naujas skrydis iš Sankt Peterburgo į šalį pritrauks dar daugiau smalsių tu ristų: „50 proc. rusų į Lietuvą at vyksta iš Kaliningrado srities, ta čiau didelę potenciją turi ir Sankt Peterburgas.“ Pirmuoju tiesioginiu reisu iš ant ro pagal dydį Rusijos miesto į Vilnių atvykusi Lietuvos generalinė kon sulė Aušra Semaškienė džiaugėsi, kad naujas susisiekimo būdas ypač padės „labai skubantiems, norin
tiems greitai iš judraus didmiesčio į ramų Vilnių persikelti“ rusams.
Raimonda Balnienė:
Rusijos turistai uži ma antrą vietą pagal apsilankiusių šalyje skaičių.
Rusijos oro linijų bendrovės „Ak Bars Aero“ Kanadoje gamin tu lėktuvu „CRJ200LR“ vienu rei su į sostinę galės atvykti 50 kelei vių. Vilniuje vakar apsilankęs šios įmonės vadovas Piotras Trubaje vas sakė tikįs, kad lėktuvu skren dančių žmonių galutinis kelionės tikslas bus Vilnius. „Nesitikime, kad keleiviai šį skrydį rinksis kaip tranzitinį. Bet esame tik kelio pra džioje, todėl ateityje gali atsirasti ir tokia galimybė“, – kalbėjo bendro vės vadovas. P.Trubajevas teigė, kad Vilnius, kaip skrydžių kryptis, buvo pasi
rinktas išnagrinėjus keleivių duo menis ir tendencijas: „Pamatėme, kad Vilnius yra perspektyvi kryp tis. Be to, čia yra pilotų moky mo bazė, kurioje kaip tik mokoma skraidyti šio tipo lėktuvais“. Jis tikino, kad įmonės pagrindinė veiklos kryptis – bendradarbiauti su užsienio šalių sostinėmis. Praėjusiais metais „Ak Bars Aero“ pradėjo vyk dyti skrydžius iš Rusijos į Baku, taip pat pradėta skraidyti į Miuncheną. Vilnius – trečias įmonės tarp tautinis projektas. „Ak Bars Aero“ vadovas teigė, kad kol kas du kar tus per savaitę vyksiantys skrydžiai ateityje gali dažnėti. „Kol kas tikimės, kad vienu rei su į abi puses skraidys apie 80 ke leivių. Priklausomai nuo gyven tojų skaičiaus, ateityje pereitume prie trijų skrydžių per savaitę“, – kalbėjo įmonės atstovas. Tiesioginiai skrydžiai iš Vilniaus į Sankt Peterburgą bus vykdomi pirmadieniais ir ketvirtadieniais.
251 mln. litų pernai Lietuvoje išleido svečiai iš Rusijos.
4
antrADIENIS, kovo 27, 2012
miestas
V.Uspaskicho partijos pinigų taškymas Vilniaus apygardos teisme vakar vyku siame vadinamosios Darbo partijos (DP) juodosios buhalterijos bylos posėdyje apklausiami liudytojai pasakojo apie pra šymus įdarbinti, stalčiuje aptiktus pinigus.
Buhalterija: kol V.Uspaskichas mitinguose kritikuoja Lietuvos teisė
saugą, jo partijos nariai teismuose liudija apie įtartinus DP finansų srautus. Tado Umaro (BFL) nuotr.
Vienas liudytojų tvirtino prašęs DP lyderio Viktoro Uspaskicho jį įdarbinti, esą tuo metu jis buvo ir bedarbis, ir Švenčionių skyriaus pirmininkas, o tai, kaip skyriaus vadovui, buvę nesolidu. Kitas aiš kino, kad dirbdamas partijoje vienu metu stalčiuje aptiko pinigų, juos paėmė ir nesidomėjo, iš kur jie. Buvęs DP Švenčionių skyriaus pirmininkas Aleksandras Borovs kis, pasitraukęs iš partijos 2005 m., aiškino, kad pinigų, kai buvo parti jos narys, gavo keletą kartų. Porą sy kių jis gavo maždaug po 2 tūkst. li tų, kaip pats suprato, iš DP vadovo V.Uspaskicho, nes jo finansinė situa cija buvo prasta. A.Borovskis tvirtino buvęs atleistas iš Ignalinos pieninės vadovo pareigų, todėl V.Uspaskicho prašė priimti jį kur nors dirbti. „Nesolidu, kad skyriaus vadovas stovi Darbo biržoje. Ponas Viktoras pažadėjo, kad su laiku būsiu įdar bintas, o jei sunku, tai gali iš savų sumokėti“, – teismo posėdyje pa sakojo liudytojas. Po to, kaip jis suprato, šią V.Us paskicho paramą jam perdavė par tijos darbuotoja Vitalija Vonžutai tė. Už tai jis pasirašė visiškai tuščią orderį, kuriame buvo žodžiais nu rodyta suma ir vardas bei pavardė. A.Borovskis taip pat pasakojo, kad vieną kartą skyrius gavo per
5 tūkst. litų ir šią išmoką suprato kaip premiją už sėkmingą pasiro dymą 2004 m. Seimo rinkimuose. Už tai skyriui buvo surengta šven tė ir už šiuos pinigus reikėjo pasi rašyti tokį patį orderį.
Iš ko ir už ką gauti šie pinigai, J.Kirdeikis teigė nesidomėjęs. Kitas liudytojas, buvęs DP narys Juozas Kirdeikis, joje kuravęs kul tūros sritį, pasakojo, kad partijoje dirbo puse etato ir už tai gaudavo apie 450 litų atlygį. Vėliau ta suma buvo padidinta. Jis taip pat pasakojo kartą grynai siais gavęs per 600 litų ir supratęs tai kaip priemoką, esą anksčiau buvo žadėta, kad partija mokės premijas. Už tai jam teko pasirašyti orderį, ku riame nieko, išskyrus sumą žodžiais ir jo vardą bei pavardę, nebuvo. Be to, anot liudytojo, jis sykį ra do pinigų savo stalčiuje, kur atei davo laisvu laiku vykdyti partijos užduočių. Iš ko ir už ką gauti šie pinigai, J.Kirdeikis teigė nesido mėjęs. „O kodėl ne?“ – paklaustas, ar supratęs, kad pinigai skirti jam,
teigė liudytojas. Baudžiamojoje by loje kaltinimai pateikti DP lyderiui europarlamentarui V.Uspaskichui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui ir buvusioms partijos darbuotojoms V.Vonžutaitei bei Marinai Liutkevi čienei. Kaltinimai taip pat pateikti juridiniam asmeniui DP. Anksčiau skelbta, jog buvusi partijos kasininkė Nijolė Stepona vičiūtė, liudydama kitoje byloje dėl melagingų parodymų davimo, pa tvirtino, kad partijoje buvo neofi ciali buhalterija, esą atlyginimai mokėti vokeliuose. Į bylą įtraukus valstybės gynėjus ir atmetus nepagrįstus nušalinimus, teismui pavyko bylą išjudinti iš mir ties taško. Iš viso byloje yra daugiau nei 300 liudytojų. Prokuroras yra skelbęs, kad 2004–2006 m. DP do kumentuose nefiksuota apie 25 mln. litų pajamų ir apie 23 mln. litų išlai dų, susijusių su turtu, įsipareigoji mais ar struktūros pasikeitimais. Šiemet balandžio 16 d. sukaks ketveri metai, kai DP byla yra teis me. Teismui tik pernai pavyko pa skelbti kaltinamąjį aktą ir sužino ti kaltinamųjų poziciją dėl pateiktų kaltinimų. Bylos posėdžiai nuolat buvo atidedami dėl kaltinamųjų sveikatos, gynėjų nedalyvavimo, jų keitimosi ir kitų priežasčių. BNS, VD inf.
Paribio gatvės daugiabučiai šiais metais šilumą vartojo efektyviau Vilniaus Paribio gatvės 30-u ir 45-u numeriu pažymėtų gretimų namų suvartotos šilumos rodikliai šių metų vasarį geresni daugiau nei 10 proc., palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai. Abu namai prieš prasidedant šildymo sezonui prisijungė prie iniciatyvos „Taupykime šilumą“ parengtos 5 žingsnių taupymo programos. „Šių metų šaltą vasarį suvartotos šilumos kiekis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, rodo, kad net atlikus palyginti nedidelius darbus galima šilumos energiją vartoti gerokai efektyviau“, – teigė minėtus daugiabučius prižiūrinčios įmonės „Naujamiesčio būstas“ vadybininkė Julija Sabaliauskienė. Paribio g. 30 daugiabutyje ruošiantis žiemai ir naujam šildymo sezonui pastebėta, kad dauguma laiptinės langų kiauri ar visai neužsidaro. Namą prižiūrinti įmonė pasirūpino, kad vėjai pro juos daugiau nešvilpautų: langai užsandarinti, suremontuoti uždarymo mechanizmai. Atlikti darbai prisidėjo prie to, kad namo suvartojamos šilu-
mos rodikliai pagerėtų 12,5 proc. Šių metų vasarį namo svertinis šilumos suvartojimo koeficientas buvo 33,2 Wh/ m2/DL, o tą patį mėnesį pernai jis siekė 38 Wh/m2/DL. Tos pačios gatvės 45-u numeriu pažymėtame name prieš šildymo sezoną apžiūrint šildymo sistemos vamzdynus pastebėta, kad jų izoliacija daugelyje vietų susidėvėjusi. Pasak namą prižiūrinčios vadybininkės, nuolat neatnaujinama vamzdynų izoliacija lemia nemažą šilumos energijos vartojimo padidėjimą. Minėtame daugiabutyje vamzdynai buvo izoliuoti dar prieš prasidedant šildymo sezonui. Šį vasarį namo šilumos suvartojimo rodikliai geresni 14 proc. Svertinis šilumos suvartojimo koeficientas buvo 29,6 Wh/ m2/DL, kai tą patį mėnesį pernai jis siekė 34,4 Wh/m2/DL. Svertinis namo šilumos suvartojimo koeficientas rodo šilumos energijos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir atsižvelgiant į dienolaipsnį. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau.
„Išaugusios šilumos kainos daug kur padidino sąskaitas. Vis dėlto šildymo efektyvumo rodikliai leidžia teigti, kad gyventojai dėl gero daugiabučių administravimo šildymui išleido mažiau pinigų, nei būtų išleidę nesiėmus jokių taupymo darbų. Preliminariais skaičiavimais, dėl šilumos taupymo priemonių per šį šildymo sezoną vienas namas vidutiniškai sutaupė 20 tūkst. litų. Šiemet tęsime taupymo programą. Kviečiame gyventojus aktyviai domėtis galimais spendimais, siūlomais administravimo įmonių. Įmonių sąrašą rasite iniciatyvos „Taupykime šilumą“ puslapyje“, – sakė Vytautas Turonis, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas. NPAA primena, kad asociacijai priklausančių įmonių prižiūrimuose namuose kompleksiškai įgyvendinus taupymo priemones šilumos vartojimas tapo iki 30 proc. efektyvesnis. Vidutinis rodiklių pagerėjimas 2011– 2012 m. sezoną, palyginti su 2009– 2010 m., siekė 17 proc. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.
Laukia: kol kas savivaldybė tik planuoja pradėti oficialų dviračių sezo
ną Vilniuje.
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
Ruošiasi sezonui Dviračių sezonas sostinėje dar ne prasidėjo. Kada bus pradėti nuo moti savivaldybės žinioje esantys vadinamieji elektroleriai, turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
„Laukia pasitarimas, dar nesame galutinai nutarę, kada pradėti dvi račių sezoną“, – dienraščiui sakė savivaldybės įmonės „Susisieki mo paslaugos“ direktorius Gintas Bliuvas. 25 elektrinius dviračius Vilniaus miesto savivaldybė įsigijo praėju siais metais. Dalis jų gatvėse pa sirodė praeitą rugpjūtį. Pirmieji dviračiai buvo Turizmo informa cijos centro (TIC) nuosavybė. Su taręs su gamintojais TIC juos gavo pagal panaudos sutartį išbandyti. Dabar šios ekologiškos ir moder nios transporto priemonės yra sa vivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ žinioje.
Didelio populiarumo šie dviračiai nesulaukė. Viena galimų priežas čių – norint tokiu elektriniu dvira čiu pralėkti sostinės gatvėmis rei kia palikti 500 litų užstatą. Taip pat norint išsinuomoti elektroninį dvi ratį reikalingas vairuotojo pažymė jimas, galimas ir leidžiantis vairuo ti motorolerį. Tad dalis jaunuolių, jaunesnių nei 15 metų, šia trans porto priemone važinėti negali. Dviračių nuomos punktų vie tos – Europos, Rotušės ir Kated ros aikštėse, taip pat „Susisieki mo paslaugų“ klientų informacijos centre V.Kudirkos aikštėje. Pirma elektrinio dviračio nuomos valan da kainuoja 10 litų, už dvi valan das nuomos kaina yra 30 litų, tris – 60 litų, keturias – 90 litų. Bate rija elektriniu dviračiu leidžia nu važiuoti 30 km, didžiausias jo grei tis yra apie 30 km/val. VD inf.
5
antrADIENIS, kovo 27, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Streikas negąsdina Švietimo ir mokslo ministras Gin taras Steponavičius teigia nedra matizuojąs Žemaitijos mokyto jų ketinimų balandį surengti ne terminuotą streiką. Jis vylėsi, kad kompromisas bus rastas.
Pasirinkimas: liberalcentristų vadovai svarsto, kas galėtų būti geresnis kandidatas į vidaus reikalų mi
nistrus – R.Čiupaila (nuotr. kairėje) ar R.Šukys.
BFL nuotr.
Kėdę matuoja dviem Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Liberalcentristai po kelių die nų pasiryžę teikti kandidatą į vidaus reikalų ministrus, kuris pagal galiojančią valdančiosios koalicijos sutartį priklauso šiai partijai. Realiausias – R.Čiupaila
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) vadovybė praėjusį savaitgalį apta rė, ką galėtų siūlyti į vidaus reika lų ministrus. Diskutuota dėl kelių kandidatų, tačiau galų gale apsi stota ties dviem. Tai 2007–2008 m. Vidaus rei kalų ministerijai jau vadovavęs, dabar Mykolo Romerio universi tete dėstantis Regimantas Čiu paila ir taip pat vidaus reikalų ministru buvęs, tačiau šiuo metu sveikatos apsaugos ministro po rtfelį turintis Seimo narys Rai mondas Šukys. Beje, R.Šukys šiuo metu laikinai eina ir vidaus reikalų ministro pa reigas. Buvęs ministerijos vadovas Raimundas Palaitis Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašy tu dekretu neteko šių pareigų nuo
pirmadienio. LiCS kol kas galuti nai neapsisprendė, kuris iš dviejų numatytų kandidatų būtų geres nis. Todėl šis klausimas dar bus derinamas ir su premjeru And riumi Kubiliumi, ir su Prezidente D.Grybauskaite. Vienas liberalcentristų vadovų sutiko, kad paskyrus R.Šukį vi daus reikalų ministru tektų ieš koti dar ir kandidato į Sveikatos apsaugos ministerijos vadovus. Todėl esą didesnė tikimybė, kad į vidaus reikalų ministrus bus siū lomas R.Čiupaila. Nemato reikalo peržiūrėti sutartį
Oficialiai LiCS vadovai nekomen tuoja, kas taps šios partijos kan didatu į vidaus reikalų ministrus. Liberalcentristų pirmininkas Algis Čaplikas atsisako įvardyti galimus kandidatus ir nurodyti jų skaičių. Jis tikina, kad kandidatas bus pa teiktas šią savaitę. „Manau, kad laikinasis minist ras neturėtų ilgai dirbti“, – pridū rė A.Čaplikas. „Patvirtinome kandidatų sąra šą, kaip ir norėjo premjeras, kad būtų ne vienas kandidatas. Arti miausiu metu jį pateiksime prem
jerui ir Prezidentei“, – sakė LiCS lyderis. Bet tai įvyks ne anksčiau kaip ketvirtadienį, kai iš vizito į Pietų Korėją bus sugrįžusi Prezi dentė. Iki to laiko numatomi libe ralcentristų vadovų pasitarimai su premjeru. Išsiskyrė nuomonės dėl FNTT
Vidaus reikalų ministras liberal centristas R.Palaitis atsistatydi nimo pareiškimą premjerui A.Ku biliui įteikė kovo 21 d. Jis pareiškė atsistatydinantis, kad Vyriausybė ir valdančioji koalicija galėtų to liau ramiai dirbti. Premjeras kiek anksčiau buvo pateikęs ministro R.Palaičio at statydinimą dėl, premjero ver tinimu, skuboto ir nemotyvuo to Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų atleidi mo. Tačiau Prezidentė tuomet šio premjero teikimo netenkino, nes, jos vertinimu, ministras pasielgė pagal įstatymus. Apie ketinimą atsistatydinti mi nistras pranešė praėjusį pirmadie nį po susitikimo pas D.Grybaus kaitę. Šiame pasitarime taip pat dalyvavo premjeras A.Kubilius ir LiCS vadovas A.Čaplikas.
„Nedramatizuoju tų ketinimų. Ar artėjantys rinkimai, ar noras radi kaliau formuoti klausimus ne vi suomet mokytojams padeda pa siekti norimų sprendimų“, – vakar sakė G.Steponavičius. Ministras tvirtino, kad profesi nėms sąjungoms jau senokai lai kas nuo ultimatumų kalbos perei ti prie dalykinio dialogo. Juoba kad yra įkurtos darbo grupės, kuriose aptariami visi kylantys klausimai. „Ne tas metas ir ne tokios aplin kybės, kai reikia žvanginti gink lais“, – tvirtino jis. G.Steponavičiaus teigimu, su profsąjungomis sutarta, kad iki ba landžio 5-osios bus pateikti siūly mai dėl pedagogų kvalifikacijos, per kitus porą mėnesių – ir dėl ke liamų finansavimo klausimų. Vakar pranešta, kad Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susi vienijimas balandžio 10 d. rengia neterminuotą mokytojų streiką. Vieno iš Žemaitijos regiono pro fesinių sąjungų susivienijimo ly
derių Eugenijaus Jesino teigimu, streikuoti planuoja 103 mokyklų pedagogai. Jis neatmetė galimy bės, kad šis skaičius gali ir didėti, nes šią savaitę Lietuvos švietimo profesinė sąjunga spręs, ar prisi dėti prie streiko. Anot E.Jesino, skelbti netermi nuotą streiką nutarta dėl to, kad Švietimo ir mokslo ministeri ja „nenori konstruktyviai spręs ti reikalavimų, pateiktų po įspėja mojo streiko“. E.Jesinas sakė, kad su švietimo ir mokslo ministru G.Steponavičiu mi prieš keletą savaičių vykęs su sitikimas lyg ir suteikė vilties, kad pavyks rasti kompromisų, tačiau profesinės sąjungos nuogąstau ja, kad viskas kol kas tėra žodžiai. Žemaitijos pedagogų atstovas pa brėžė, jog jie reikalauja rašytinių įsipareigojimų ir garantijų, kad pri siimti įsipareigojimai bus vykdomi net pasikeitus politinei valdžiai. Iki balandžio 5 d. turėtų įvykti dar vienas švietimo ir mokslo mi nistro bei profsąjungų atstovų su sitikimas. Įspėjamajame dviejų valandų streike vasario 21 d. dalyvavo apie 300 mokyklų, iš viso jų Lietuvoje yra apie 1300. BNS, VD inf.
Neketina atsisakyti viceministro Nors kultūros ministras formaliai jau nebėra į Vyriausybę deleguo tas liberalcentristų, jis neketina atsisakyti viceministru paskirto šios partijos nario paslaugų.
„Ne, nemanau, kad turėčiau at sisakyti šio viceministro“, – pa klaustas apie Deividą Staponkų teigė kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis tvirtino pasitikįs vi ceministru, nors šis ir priklau so Liberalų ir centro sąjungai (Li CS), yra jos tarybos narys. Pats A.Gelūnas nėra partinis. Tačiau šiomis dienomis apie kul tūros ministro portfelio perėmimą paskelbė valdantysis Liberalų są jūdis. Iki šiol šis postas formaliai priklausė LiCS. Liberalų sąjūdis ministro „glo bą“ perėmė kilus liberalcentris tų konfliktui su premjeru Andriu mi Kubiliumi ir atsiradus pavojui, kad LiCS išvis gali pasitraukti iš Vyriausybės ir ji tuomet būtų pri versta dirbti mažumos sąlygomis. A.Gelūnas patvirtino, kad Li beralų sąjūdis nereikalauja sto ti į jo gretas. Taip pat neliepta
Išsilaikys: LiCS tarybos narys
D.Staponkus liks viceministru Liberalų sąjūdžio perimtoje Kul tūros ministerijoje.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
iš Kultūros ministerijos vado vybės pašalinti visų liberalcent ristų. Ministrui palikta teisė pa čiam apsispręsti, ar toliau dirbti su jais.
A.Gelūnas nusprendė likus vos keliems mėnesiams iki Seimo rin kimų nedaryti „pernelyg staigių judesių“, todėl yra nusiteikęs li beralcentristą D.Staponkų palik ti kultūros viceministru. Ministerijos vadovas nepanei gė, bet ir nepatvirtino prielaidos, jog D.Staponkaus palikimas poste yra tam tikra nuolaida liberalcent ristams, kad šie pernelyg nesipik tintų Liberalų sąjūdžio sprendimu „perimti“ A.Gelūną. Kultūros ministerijos vadovu A.Gelūnas buvo paskirtas 2010 m. viduryje. Tuomet šio ministro portfelis pagal valdančiosios koa licijos sutartį priklausė Arūno Va linsko vadovaujamai Tautos pri sikėlimo partijai (TPP). Ji po tam tikrų diskusijų ir nesutarimų su Prezidente Dalia Grybauskaite ir delegavo Dailės akademijoje dir busį A.Gelūną į ministrus. Netrukus po to, kai A.Gelūnas buvo paskirtas ministru, kultūros viceministru tapo taip pat TPP deleguotas operos dainininkas D.Staponkus. Pernai gruodį TPP įsiliejo į LiCS. Dauguma TPP na rių, įskaitant ir D.Staponkų, tapo liberalcentristais.
Startuoja aplinkosaugos leidimų informacinė sistema Fiziniai ir juridiniai asmenys su aplinkosauga susijusius leidimus jau kovo 30 d. galės užsisakyti naudodamiesi aplinkosaugos leidimų informacine sistema (ALIS). Įdiegus elektroninę sistemą, įvairių aplinkosaugos leidimų užsakymo ir išdavimo procesas taps paprastesnis, daugeliu atvejų sutrumpės leidimų išdavimo laikas, sumažės atsakingų institucijų, susijusių su leidimų išdavimu, finansinės ir laiko sąnaudos, bus užtikrintas efektyvesnis duomenų valdymas, supaprastės leidimų patikrinimo procedūra. Informacinėje sistemoje bus išduodami 17 rūšių leidimai. ALIS pranašumus ypač turėtų įvertinti žvejai, nes šios rūšies leidimų išduodama daugiausia – praeitais metais mėgėjų žūklei buvo išduota apie 87 tūkst. leidimų.
ALIS sistema įdiegta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos iniciatyva įgyvendinant projektą „E-paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas“ sukūrimas“. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos: http://alis.am.lt.
Užs. 931122
Stasys Gudavičius
6
antrADIENIS, kovo 27, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Politinės tuštybių mugės
Stasys Gudavičius
G
er iausia, kai siuvėjas siuva, kirpėjas kerpa plauk us, skerd ik as apr ūpin a mus mė sa. Bet kyla sunkokai įveik iamų problemų, kai tinkamo išsilav i nimo net ur int is tol imųjų reis ų vairuotojas imasi rašyti kompiu terių programas arba mokyti vai kus chemijos. Visose srit yse tur i dirbt i profe sionalai, o ne prašalaičiai ar afe ristai. Tik tok iu atveju gal ima ti kėt is nuolat inės pažangos, judė jimo priek į, ne trypčiojimo vieto je ar regreso.
Lietuvos politinėje pa dangėje profesionalu mo dar labai stinga. Toks reikalav imas taik yt inas ir politiniam šalies gyvenimui. Čia irg i tur i dirbti profesionalai. Tuo labiau kai nepriklausomai, de mokratinei valstybei jau eina tre čia dešimtis. Pats laikas rinktis tik savo reikalo, šiuo atveju – pol it i kos, žinovus. Bet Lietuvos politinėje padangėje profesionalumo dar labai stinga. Viršų akivaizd žiai paėmę popu listai, demagogai, tik ir tenorintys pasipuikuoti viešumo, žiniasklai dos dėmesio spinduliuose. Tok ie tuščiagarbiai pol it ikai yra gerai matom i, gerai visuomenė je žinomi. Bet jiems trūksta svar biausių gero pol itinio veikėjo do rybių – pagarbos teisei, demok ratinėms vertybėms, objektyvu mui, įsiklausymui į visas nuomo nes, sprendimų priėmimui įsigili nus į visas reikalo aplinkybes. Pol it in ių nepraust aburn ių pa vyzd žių Lietuvoje – nors tvenk i nį tvenk. Kel is jų išryšk ino ir pa starasis Finansin ių nusikalt imų tyr imo tarnyb os (FNTT) skan dalas, kur iame vien ą pirmųjų smuik ų pag riebė pol it ikos nau jokai, dar ir, švelniai tariant, nela bai teisiniuose brūzgynuose be sigaudantys Seimo Antikorupci
jos komisijos nariai. Šiai komisijai vadovauja inžinieriaus elektriko išsilavinimą turintis naivumu pa sižyminčių vienadienių estradi nių dainelių atlikėjas. Jis tik prieš trejus metus atėjo į Seimą. Vargu ar bus išrinktas į kitą. Visus pastaruosius metus jis tū nojo kažkur „politinėje galiorkoje“. O dabar nusprendė atsistoti visu ūgiu, pasireikšti. Nors duomenų sol id žiam pol it in iam pasirody mui nelabai turi. Jam visur, net ir elementar iausiuose dalyk uose, vaidenasi sensacijos, intrigos, są mokslai. Žodžiu, tikras dramatiš kas šou. Tik ne iliuminuotoje sce noje, bet politikoje. Toje pat kom isijoje dirba ir dau giau politinio bei teisinio suvok i mo menkai teturinčių Seimo na rių. Jie nelabai gilinasi į teisėsau gos darbo principus, nesupranta, ką reišk ia valstybės paslaptys ir kaip jos saugomos, nenori nė gir dėt i special ist ų komentar ų dėl poligrafo naudojimo subtilybių. Užtat iš tų kom isijos nar ių nea timsi orator iaus geb ėjimų. „Fo kus-pok us“, ir po jų pareišk imų balta staiga tampa juoda. Arg i gal ima kit aip vad int i pa vieš int us svaič iojimus, neva iš FNTT dingo šimtai slaptų popie rių? Neįsig il inus į situaciją, neiš siaišk inus aplinkybių mesti rim ti kalt in imai naujajam šios tar nybos vadov ui, kur is net ur i to kio „gerai pak abinto liež uv io“, kaip bet kok į atsakomybės jaus mą praradę, save viešpačiais įsi vaizduojantys politik ieriai. Niekas neabejoja – ir dain in in kas, ir tolimųjų reisų vairuotojas, ir dailininkas, ir inžinierius elekt rikas gali tapti labai geru politiku, puik iai išmanyti teisinę bazę ir apskritai labai profesional iai at likt i tok ias pareigas. Tam visai nebūt ina baigt i pol it ikos moks lų, filosofijos ar teisės. Turime ne vieną puik iausią politin į veikėją, gavusį mediko, inž inieriaus, mo kytojo išsilavinimą ar baigusį tik santechnikos mokslus. Bet norint tapti geru politiku rei kia ne vienų metų ramaus ir nuo saikaus tok io darbo patirties. Ar ba neabejotino talento. Kai nėra nei vien a, nei kit a, gau name tikr ą tušt yb ių mug ę, pa tet išk um o aps ėst ą sav im yl ą. Tikr ą popul ist išk ai nus iteik us į dem ag og ą, kur is gars iai rėk ia, treps i ir vis lip a ant bačkos . Bet valst yb ei naudos iš jo – kaip iš ožio pieno.
Raginimas: Seimo etikos prievaizdas A.Salamakinas siūlo griežčiau reguliuoti parlamentarų darbą ir poilsį.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Siūlo apriboti Seimo narių privilegijas
S
eimo Etikos ir procedūrų ko misija (EPK) siūlo įtvirtin ti fiksuotas atostogas parla mentarams ir griežčiau bausti už posėdžių nelankymą. EPK pirmininkas Algimantas Sala makinas ir jo pavaduotoja Vida Ma rija Čigriejienė siūlo parlamenta rams įtvirtinti fiksuotas atostogas, sugriežtinti svarstomas sankcijas už posėdžių nelankymą, numatytas kompensacijas už automobilių nuo mą keisti į Seimo kanceliarijos duo tą tarnybinį transportą. Seimo posėdžių sekretoriate EPK vadovai įregistravo tokį pasiūlymą Seimo narių teisių, pareigų ir veik los garantijų įstatymo projektui, ku riam po pateikimo pritarta Seime. Du parlamentarai siūlo, kad Seimo nariams būtų suteikiamos 45 kalen dorinių dienų kasmetės atostogos, visi Seimo nariai kasmečių atosto gų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu lai ku, atostogos į kitus metus būtų ne perkeliamos. Projekte, kuriam po pateikimo pri tarta parlamente, atostogos nereg lamentuojamos, nors Konstitucinis Teismas 2004 m. liepą paskelbė nu tarimą, kuriuo konstatavo, kad „įsta tymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmečių mo kamų atostogų trukmę“, o jų įtvirti nimas įstatymu turi užtikrinti, kad tarpai tarp sesijų nebūtų traktuoja mi kaip poilsio laikas. Projektą rengusi Seimo darbo gru pė fiksuotų atostogų nusprendė atsi sakyti, nes esą toks teisinis regulia vimas būdingas posovietinėms, o ne Vakarų demokratinėms valstybėms. Taip pat A.Sal am ak in as su V.M.Čigriejiene siūlo griežtesnes sankcijas už posėdžių nelankymą, taip pat sankcijas taikyti tokiu atve
ju, jei Seimo narys kviečiamas neat vyksta į parlamento struktūrinio padalinio posėdį, kuriame nagrinė jamas jo elgesys arba jis kviečiamas duoti paaiškinimų.
Siūloma, kad Seimo nariams būtų sutei kiamos 45 kalendori nių dienų kasmetės atostogos, visi Sei mo nariai kasmečių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku. Jie siūlo, kad parlamentarui, ne dalyvavusiam iš anksto paskelbtame Seimo plenariniame posėdyje, Seimo struktūrinio padalinio ar darbo gru pės, kurios narys jis yra, posėdyje arba neatvykusiam į Seimo struktū rinio padalinio, nagrinėjančio to Sei mo nario elgesį arba turinčio gauti to Seimo nario parodymus arba paaiš kinimus atliekamame tyrime, posė dį, darbo užmokestis už tą dieną ne mokamas. Dabar Seime svarstomas projek tas numato sankcijas tik tuomet, kai Seimo narys be pateisinamos prie žasties nedalyvauja daugiau kaip pusėje iš anksto paskelbtų balsavi mų dėl teisės aktų priėmimo arba praleidžia daugiau kaip pusę numa tytų balsavimų komitetų ar komisijų posėdžiuose. Atlyginimas būtų ma žinamas 5 proc. už kiekvieną praleis tą posėdį. Taip pat EPK vadovai siūlo, kad Seimo narys gautų tarnybinį auto mobilį, o jį pirktų ar nuomotų kan
celiarija. Siūlymas numato, kad su tartis dėl tarnybinių automobilių pirkimo ar nuomos sudaro, tarny binius automobilius Seimo nariams suteikia, jų techninę priežiūrą ir ei namąjį remontą organizuoja bei už tai sumoka Seimo kanceliarija, o su tartims dėl Seimo nariams skiriamų tarnybinių automobilių pirkimo ar nuomos sudaryti taikomi teisės ak tų, reguliuojančių viešojo pirkimo santykius, reikalavimai. Dabar Seimo svarstomas regulia vimas – kad Seimo narys automo bilį nuomotųsi pats, o Seimo kance liarija už tai išmokėtų kompensaciją. Numatyta, kad šios kompensaci jos maksimalų dydį kiekvienų metų sausį nustatytų Seimo kanceliarija, apklaususi ne mažiau kaip penkias automobilių verslo nuomos įmones ir apskaičiavusi vidutinio automo bilio, kuris ne brangesnis nei numa tytas 40 vidutinio mėnesinio dar bo užmokesčio dydis (87 tūkst. šiuo metu) be pridėtinės vertės mokes čio, verslo nuomos kainos vidurkį, įskaitant visą automobilio techninę priežiūrą ir jo parengimą žiemos ir vasaros sezonams. Projektas, kuriam A.Salamakinas ir V.M.Čigriejienė teikia pasiūlymus, yra jau antras bandymas priimti įsta tymą dėl Seimo narių veiklos regla mentavimo. Pirmasis teisininkų gru pės rengtas projektas, siūlęs gana griežtai nustatyti Seimo narių veik los sąlygas, rudens sesijoje po patei kimo buvo atmestas. Naujasis jau Seime darbo grupės parengtas projektas – kur kas palan kesnis parlamentarams, jam, projek tą šiek tiek priartindami prie buvusio griežtesnio teisininkų varianto, pa siūlymą ir teikia EPK vadovai. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antrADIENIS, kovo 27, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,02 %
2,3
–0,05 %
+0,19 %
Skundžiasi darbo krūviu Valstybinė darbo inspekcija jau penkerius metus daugiausia sulaukia skundų, su sijusių su darbo teise. 2011 m., palygin ti su 2010 m., išaugo skundų skaičius dėl darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo, darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimų, užmokesčio už darbą. Pernai dažniausiai per pastaruosius penkerius metus skųs tasi dėl darbuotojų darbo ir poilsio laiko organizavimo – per 1, 6 tūkst. atvejų.
mlrd. litų pernai užsienyje išleido Lietuvos gyventojai.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2279 DB svaras sterlingų 1 4,1328 JAV doleris 1 2,6049 Kanados doleris 1 2,6101 Latvijos latas 1 4,9561 Lenkijos zlotas 10 8,3148 Norvegijos krona 10 4,5248 Rusijos rublis 100 8,9148 Šveicarijos frankas 1 2,8652
pokytis
–0,9907 % –0,1015 % –0,1265 % +0,0498 % +0,0565 % +0,1831 % +0,0973 % +0,2767 % +0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,00
4,69
2,36
„Kvistija“
4,89
4,61
2,32
„Vakoil“
4,97
4,67
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
106,89 dol. už 1 brl. 125,33 dol. už 1 brl.
Nepatiklumą baidys abipuse pažintimi Verslo atstovai tikina jaunų darbuotojų nesibaiminantys, tačiau bet kokio studijas baigusio studento priimti į darbą nesiruošia. Jų manymu, jaunimas darbdavį turėtų sudominti veržlumu, kurį geriausia patikrinti per pokalbį. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Susipažins su autoritetais
Šią savaitę didžiuosiuose šalies miestuose vyksiančius kontak tų mainus verslo atstovai vertina kaip galimybę rasti būsimų talen tingų darbuotojų. Patyrusi jų akis tirs jaunimo iniciatyvą, todėl šis susidurs su užduotimi nesiblaš kyti ir aiškiai nurodyti savo veik los kryptį. Kalbėdamas apie kontaktų svar bą, renginyje dalyvausiantis bend rovės „Birštono vandenys“ valdybos pirmininkas Norbertas Pranckus prisiminimais sugrįžo į savo stu dentavimo metus. Pašnekovas pa sakojo, kad anksčiau apie galimybę apsimainyti vizitinėmis kortelėmis su daug pasiekusiais profesionalais buvo galima tik pasvajoti. „Pats buvau studentas ir puikiai suprantu, ką reiškia ryšiai ir patir tis. Kontaktų mainai yra galimybė susitikti su realiais verslininkais ir iš jų pasimokyti. Be to, ir pa čios bendrovės gali atrasti gabiau sius studentus, kurie turi poten cialo padaryti karjerą ir realizuoti savo galimybes. Kai pats baigiau universitetą, pasikalbėti su dide lės įmonės direktoriumi atrodė neįmanomas dalykas“, – pasako jo pašnekovas. Laužys stereotipus
Kontaktų mainuose dalyviai ga lės susipažinti su stipriaisiais rin kos žaidėjais ir taip išsklaidyti bent dalį abejonių dėl karjeros galimy bių Lietuvoje. Jaunimo demotyva cijos problemą iškėlusi bendrovės „Taurakalnis“ rinkodaros direkto rė Monika Čereškaitė apgailestavo, kad šalyje į jaunimą investuojama dar per mažai. „Nors sąlygos šalyje ir užsieny je beveik vienodos, visi veržiasi iš Lietuvos. Galbūt taip yra tiesiog dėl informacijos apie šalies darb davius ir darbo sąlygas stokos“, – svarstė ji. Bendrovės „Krekenava“ perso nalo direktorė Virginija Ragaus kienė neabejojo, kad kontaktų mai nuose kandidatai galės susipažinti su įmonėmis ir išgirsti apie jų veik lą iš pirmų lūpų. Bendrovės „F AND B“ direkto rius Giedrius Masalskis pabrėžė, kad kontaktų mainuose dalyviams suteikiama galimybė perlipti per
lietuviams būdingus bendravi mo barjerus. Pašnekovas pripaži no, kad jaunimas yra išsilavinęs ir sugeba bemaž lygiavertiškai bend rauti su verslo atstovais. Tačiau taip pat neabejojo, kad tarp jaunimo ir verslo nusidriekusi didelė praraja. Ieško išskirtinių
G.Masalskio teigimu, investuoti į jauną žmogų verslas dar nelinkęs, nors didžiosios šalies bendrovės aukštosiose mokyklose jau graibs to paskutinių kursų studentus.
Norbertas Pranckus:
Jei žmogus išmano tik tai, ką žino visi jo bendrakursiai, įspū džio darbdaviui jis ne padarys net apsiavęs lakuotus batus. Vis dėlto V.Ragauskienė patiki no, kad bendrovė jaunų darbuo tojų nesibaimina, tačiau ieško ne bet kokių, o entuziastingų žmo nių: „Daug norinčių įsidarbin ti savo gyvenimo aprašymus siun čia bet kam. Kalbėdamas telefonu su tokiu žmogumi kartais pajunti, kad jis nė nežino, iš kokios įmonės jam skambinama. Tai yra žmonės, kurie neturi atsakomybės jausmo ir nėra susikoncentravę į vieną sritį. Žvelgdami į juos nematome gerų darbuotojų perspektyvos.“ Vis dėlto pašnekovė pasimetu sio tarp savo tikslų jaunimo pa smerkt i nes kub ėjo. Anot jos, bendraudamas su verslo atstovais jaunas žmogus gali išgryninti sa vo kryptį. Todėl tokiuose renginiuose kaip kontaktų mainai iš vienos įmo nės turėtų dalyvauti ir gamybos, ir vadybos, ir finansų atstovai. Taip studentai galėtų plačiau apžvelg ti įmonės veiklą, galbūt užduo
ti konkretesnių klausimų apie juos dominančią sritį“, – sakė V.Ra gauskaitė. Darbdavį žavi iniciatyva
N.Pranckaus teigimu, ypač svarbu, kad darbuotojo mokslai, darbas ir pomėgiai sutaptų. Tokie žmonės, anot jo, žinių semiasi savanoriškai, todėl įgyja pranašumą prieš bend raamžius. „Jeigu žmogus išmano ne tik tai, kas jam dėstoma, jei jis savarankiš kai domisi sritimi, jo išsilavinimas akivaizdus. Bet jei žmogus išmano tik tai, ką žino visi jo bendrakur siai, įspūdžio darbdaviui jis ne padarys net apsiavęs lakuotus ba tus“, – kalbėjo jis. Remdamasi bendrovės patirtimi, M.Čereškaitė patikino, kad jauni mo ir vyresnio amžiaus darbuotojų bendradarbiavimas gali duoti su balansuotų rezultatų. Jos teigimu, bendrovėje šiuo metu jauni žmo nės sudaro maždaug pusę viso ko lektyvo. Taip patirtis ir jaunatviš kas maksimalizmas esą vienas kitą atsveria ir papildo. Bendrovės Bagaslaviškio pieni nės direktorius Egidijus Gudonavi čius neabejojo, kad renginio sėkmę kiekvienas dalyvis įvertins atskirai, nes jo naudą lems parodyta inicia tyva: „Jeigu žmogus noriai bend rauja, tuomet užmegzti kontaktų jam neturėtų būti sunku. Tačiau apie kontaktų mezgimą mes nega lime nė šnekėti, jei iš žmogaus rei kia traukti kiekvieną žodį.“
Kryptis: pokalbis su patyrusiais verslininkais gali išgryninti jaunų žmo
nių siekius.
„Shutterstock“ nuotr.
8
antrADIENIS, kovo 27, 2012
užribis
Savarankišku keliu – į žūtį liepsnose
Per gaisrą Kaune žuvęs vaikinas augo vienuolikos žmonių šei moje, kuri gyvena dviejuose apleisto bendrabučio kambariuo se. Aiškėja, kad jaunuolis troško išsiveržti iš tos aplinkos, todėl pasirinko draugų nuomojamą butą. Bet čia jo laukė nelaimė. Arūnas Dambrauskas a.dambrauskas@diena.lt
Vilkėjo juodais drabužiais
Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos 11A klasės mokiniai vakar į mokyklą susirinko vilkėdami juodais drabužiais. Taip jie gedėjo bendrak lasio Mindaugo Skruodžio. Aštuo niolikmetis vaikinas prieš porą mė nesių nusprendė palikti mokyklą ir pradėti savarankišką gyvenimą. Tačiau savarankiškas gyveni mas buvo labai trumpas ir tragiš kas – M.Skruodis žuvo Kaune Ši lainių daugiabutyje kilusio gaisro liepsnose. Jo kūnas rastas vonioje – greičiausiai M.Skruodis į ją buvo įbėgęs tikėdamasis vandeniu užge sinti užsiliepsnojusius drabužius. „Kalbėjau su jo mama. Mote ris jaučia kankinančią nuoskaudą, kad visi išgyveno, tik vienas Min daugas žuvo“, – sakė Šv. Kazimiero vidurinės mokyklos direktorė Pal myra Talijūnienė. M.Skruodį di rektorė apibūdino kaip jaunuolį, bandantį atrasti save. Norėjo nuomotis butą
Šv. Kazimiero vidurinę mokyklą M.Skruodis lankė tik kelis mėne sius – nuo rugsėjo vidurio iki vasa rio pabaigos. Iki tol jis mokėsi S.Lo zoraičio vidurinėje mokykloje. „Kai sužinojau, kad jis planuo ja gyventi savarankiškai, paklau siau: kaip tu, vaiki, versiesi? Jis sa kė, kad su broliu, kuris turi darbą, nuomosis butą, sakė, kad jam įgri so gyventi tame „bardake“ – taip jis vadino du bendrabučio kamba
rius, kuriuose gyveno jo šeima“, – pasakojo S.Lozoraičio vidurinės mokyklos direktorė Klavdija Kova lenkina. Tačiau M.Skruodžio brolis Ro bertas nepatvirtino, kad jie kartu nuomojosi butą.
Bendrabutis, kuria me gyvena Mindau go broliai, seserys, mama ir jos sugy ventinis, apleistas ir apšnerkštas. „Dabar nieko nenorėčiau ko mentuoti, nes gedžiu savo brolio. Ta nelaimė įvyko bute, kurį nuo mojo Mindaugo draugas“, – tepa sakė Robertas. Vilijampolėje, Lampėdžių gat vėje, esantis bendrabutis, kuriame gyvena Mindaugo broliai, seserys, mama ir jos sugyventinis, yra ap leistas ir apšnerkštas pastatas, gar sėjantis kaip nerami, probleminių šeimų apgyventa vieta. Šalia bendrabučio laiptinės su tikta šešiolikmetė Mindaugo se suo S. pasakojo, kad brolį pasku tinį kartą matė prieš tris dienas. Ji teigė nežinanti, kodėl Mindaugas nusprendė palikti namus.
tačiau sąlygų mokytis namuose neturinčių moksleivių. „Trejus metus buvau jo auklėtoja ir, patikėkit, sakau negražbyliauda ma, kad nieko bloga apie jį negaliu pasakyti. Vien tik gera: imlus, iškal bus, puikiu loginiu mąstymu pasi žymintis vaikinas. Jį žlugdė tai, kad buvo priverstas gyventi baisiomis sąlygomis – didžiulė šeima dviejuo se bendrabučio kambariuose. Moti na visiškai nesirūpino, kad vaikams būtų sudarytos bent minimalios są lygos mokytis“, – sakė 11A klasės auklėtoja Virginija Venckūnienė. Pasak direktorės K.Kovalenki nos, M.Skruodis dažnai praleisda vo pamokas arba ateidavo gerokai pavėlavęs. „Jis aiškino, kad mama laiku ne pažadina. Tai, manau, buvo teisy bė. Mama gyveno savą gyvenimą, vaikai – savą“, – pabrėžė mokyk los direktorė. Pedagogės pabrėžė, kad nors ir buvo iš skurdžios šeimos, Mindau gas rengėsi labai tvarkingai. „Jo elgesys, išvaizda buvo ne priekaištingi. Atrodė kaip auksinis vaikinas. Manau, nė vienas moky tojas apie jį nepasakytų blogo žo džio. Aišku, visko apie Mindaugą negalime žinoti. Ne per seniausiai mano pavaduotojai paskambino iš vienos policijos nuovados ir teira vosi dėl Mindaugo. Nežinau, ar jis buvo įsivėlęs į kokius nors reika lus“, – kalbėjo K.Kovalenkina.
Elgesys – nepriekaištingas
S.Lozoraičio vidurinės mokyklos pedagogės pabrėžė, kad M.Skruo dį buvo galima priskirti prie gabių,
Malonūs, bet triukšmingi
Devynaukščio, kuriame sekmadie nio naktį kilo gaisras, gyventojai
Grėsmė: gaisrą patyrusio namo gyventojai sako, kad nelaimės būtų bu-
vę galima išvengti, jei policija būtų laiku reagavusi į kaimynų skundus.
pasakojo, kad bute apsilankantys ir čia gyvenantys vaikinai bend raudami su aplinkiniais elgdavosi kultūringai, tačiau vakarais iš buto sklisdavo baisus triukšmas. „Jie mandagūs, moka pašnekėti. Tą naktį prieš nelaimę užėjau į tą butą ir paprašiau: vaikinai, elkitės tyliau, visas namas negali užmig ti. Jie mane vadino ponia ir atsipra šinėjo. Tačiau triukšmas nenutilo. Netrukus kažkas iškvietė policiją. Girdėjome, kad ir su policija jie la bai gražiai šnekėjo. O maždaug po
Artūro Morozovo nuotr.
pusvalandžio įvyko nelaimė“, – pasakojo šalia sudegusio buto gy venanti Elena Jungaitienė. Sudegusio buto kaimynystėje gyvenančio Mečislovo teigimu, ne laimė šiame name brendo seniai. „Čia nuolat buvo triukšmauja ma. Ir niekas nieko negalėjo pada ryti. Pasakykite man, ar dabartinė policija gali ką nors padaryti? Nie ko negali. Moteris prašė atvažiuo ti, bet, kiek žinau, atvažiavo tik po trečio ar ketvirto kvietimo“, – pri siminė Mečislovas.
Nukentėjusiųjų būklė stabili Kauno klinikose tebegydomi septyni Vienas jų vakar buvo perkeltas iš Inten liauskaitė informavo, kad įtariamasis pa nukentėję per tragišką gaisrą daugia syviosios terapijos skyriaus į Bendrąjį, sijuto blogai, todėl po apklausos buvo iš butyje. Ligoninėje atsidūrė ir nepilna nes jo būklė pagerėjo. Nukentėjusie vežtas į gydymo įstaigą. Įtariamojo būk metis, įtariamas tyčiniu padegimu. siems diagnozuoti daugybiniai lūžiai, lę įvertinę gydytojai nutarė, kad jaunuo vie nas gydomas ir nuo nudegimų. Me liui saugiau bus likti ligoninėje. Paskelb Per gaisrą nukentėję suaugęs žmogus ir nepilnametė mergaitė vakar dar gulėjo dikai ir policija nekomentuoja nei aukų, ta, jog jį čia saugo policijos pareigūnai. Intensyviosios terapijos skyriuose. Kiti nei įtariamojo sveikatos būklės. Gaisras kilo sekmadienio nakt į Bal suaugusieji – Bendrajame skyriuje. Vi Kauno apskrities vyriausiojo policijos tų prospekte esančio namo bute ki sų nukentėjusiųjų būklė išlieka stabili. komisariato atstovė Kristina Dzindzi lus gaisrui žuvo 20 metų Mindaugas
Skruodis. Keturi asmenys, kurių am žius siekia nuo 18 iki 25 metų, šoko per langą, jiems nustatytos įvairios trau mos. Du iš jų yra sunkios būklės.
me aukšte ir esantis virš degusio buto aštuntame aukšte. Iš viso iš namo buvo evakuoti 38 asmenys, 9 iš jų buvo iškelti automobiliniu keltuvu.
Septyni žmonės apsinuodijo smalkė mis, lengvai nudegė. Per gaisrą nuken tėjo vienas nepilnametis. Iš viso per gaisrą nukentėjo 11 bute buvusių asme nų. Išdegė du butai: minėtas septinta
Paaiškėjus, kad butas buvo padegtas, Kauno apskrities vyriausiajame poli cijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nužudymo kitų žmonių gy vybei pavojingu būdu.
Gandai į Garliavą sutraukia minias budėtojų Saulius Tvirbutas s.tvirbutas@diena.lt
Kaune prie Kedžių namų tebetvyro įtampa – žmonės greitai ir gausiai susirenka vos pasklidus kokiems nors gandams. Budėtojai, regis, nu siteikę „dirbti“ pamainomis. Vos vienas ekipažas
Gausiau žmonės pradėjo rinktis dar sekmadienio vakarą. Interne to puslapyje „Drąsos kelias“ žmo nių buvo prašoma būti ypač budrių nuo 6 val. ryto pirmadienį, nes bai mintasi antstolės vizito. Jos oficia lus darbo laikas, kai pareigūnė gali imtis veiksmų, yra nuo 6 iki 22 val., įskaitant ir savaitgalius.
Iš Klonio gatvės visą naktį vyko žmonių surengta tiesioginė trans liacija internetu. Baimintasi, kad bus blokuojama gatvė. Neatvyko nei antstolė, nei Lai mutė Stankūnaitė. Ryte Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnaitės dukros globėja Neringa Venckienė padė kojo susirinkusiems ir išvažiavo į darbą. Paskui didesnė dalis jos rė mėjų išsiskirstė. Nuošaliau situa ciją stebėjo vienas policijos ekipa žas. Mergaitė – žvali
Mergaitės močiutė Laimutė Ke dienė tikino, kad mergaitė po dra matiškų penktadienio įvykių atsi gavusi ir žvali. „Buvome pakvietę
medikus, jie apžiūrėjo mergaitę, bet jai viskas gerai“, – teigė L.Ke dienė. Penktadienį L.Stankūnaitės duk ros perdavimas virto chaotiškomis grumtynėmis, per kurias nukentė jo pati mergaitė. Kauno rajono ir Kauno mies to vaiko teisių apsaugos tarnybų specialistės sakė buvusios šoki ruotos. Jų teigimu, mergaitė bu vo žalojama tiek fiziškai, tiek psi chologiškai. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos sakė savo akyse ne mačiusios Kėdainių rajono apy linkės teismo sprendimo prievarta L.Stankūnaitei grąžinti vaiką. Jos taip pat tvirtino, kad perduoti vai
ką nebuvo pasiruošta, vaiko teisių apsaugos tarnybos nebuvo iš anks to įspėtos. Policija atremia bet kokius kal tinimus, kad tvarka nebuvo užtik rinta. „Tai, ko iš mūsų buvo reika laujama, mes padarėme“, – sakė Kauno apskrities VPK viršininko pavaduotojas Vitalijus Pacevičius. Pradėjo tarnybinį patikrinimą
Teismo sprendimą bandžiusi įvyk dyti Sonata Vaicekauskienė teigė policijai priekaištų neturinti. „Teismo sprendimą turėjome vykdyti skubos tvarka. Nėra nie kur nurodyta, kad prieš savaitę ar dar kiek nors reikia pranešti apie tokį sprendimą ir derinti. Derina
me nuo pernai gruodžio ir iki da bar to nepavyksta padaryti“, – į žurnalistų replikas, kad vaiką bu vo bandoma paimti kaip mašiną iš garažo, atsakė antstolė. Pirmadienio rytą Policijos de partamentas pranešė, kad pradėtas patikrinimas dėl pareigūnų veiks mų Garliavoje. Įvert in ę pirm in ę med žiag ą, pol ic ijos gen eral in is kom isaras Saulius Skvernelis pavedė atlik ti tarnyb in į pat ikr in im ą dėl pa reig ūn ų veiksm ų vykd ant teis mo sprendimą perduoti mergaitę motinai. Tarnybinį patikrinimą paves ta atlikti Policijos departamento struktūriniams padaliniams.
9
antrADIENIS, kovo 27, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Filmas nuo nemigos nepadės Nemigos nualintiems Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė profeso rė Vanda Liesienė pirmiausia rekomen duoja iš miegamojo išnešti televizorių ir bent valandą prieš miegą praleisti ra miai, pamiršus muilo operų ar veiksmo filmų herojus. Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt
Neišsimiegojus paaštrėja ligos
„Kai žmogus neišsimiega, gali iš sekti imuninė sistema. Aštrėja lė tinės ligos, sunkiau pasveikstama. Mieguistumas dieną yra pavojin gas, nes padidėja avaringumas ke lyje“, – perspėjo Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentė profesorė V.Liesienė. Ji yra vadovavusi Europos miego medicinos draugijai, o šiuo metu at stovauja Lietuvai Europos naciona linių draugijų asociacijoje, kuri ren gia miego sutrikimų diagnostikos ir gydymo gaires gydytojams. Šių gydytojų pacientų yra ne mažai. Tarp jų – veiklūs žmonės, kuriems tenka didelis protinis krūvis, prastai reguliuojantys sa vo darbo ir poilsio režimą. Būtent tokie žmonės dažniausiai kenčia nuo miego sutrikimų. „Kartais vos pakalbėjusi su pa cientu galiu pasakyti, kokia yra jo bėdų priežastis. O kartais ten ka atlikti naktinį miego tyrimą, kai žmogus naktį praleidžia mie go laboratorijoje“, – aiškino me dikė, viena iš trijų miego sutriki mų specialistų Lietuvoje, turinčių europinius sertifikatus. Miegui reikia ruoštis
Pasak profesorės V.Liesienės, di džiausias miego priešas yra psi chologinis, o ne fizinis krūvis, bet prieš miegą negalima nei sportuo ti, nei fiziškai sunkiai dirbti. Nak ties poilsiui reikia ruoštis mažiau siai valandą. „Būtina atsipalaiduoti, atlikti tam tikrus ritualus. Jais gali tap ti prausimasis ar tiesiog nusitei kimas nakčiai. Reikia pamažu pe
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose pradėjus tai kyti naują unikalų gydymo meto dą, didelio kraujospūdžio kamuo jami ligoniai atsikvėps lengviau ir vartos mažiau vaistų.
reiti prie tamsos, kad smegenys nepatirtų streso: prieš išjungiant šviesą įjungti blausią šviesą. Pri valu laikytis griežto režimo – vi suomet gultis tuo pačiu metu“, – vardijo miego specialistė. Ji kategoriškai prieštarauja įsi šaknijusiai tradicijai miegamaja me žiūrėti televizorių.
Veiklūs žmonės, ku riems tenka didelis protinis krūvis, prastai reguliuoja savo darbo ir poilsio režimą. „Žiūrint televizorių smegenys gauna informacijos ir yra papil domai apkraunamos, todėl kenčia miego kokybė arba žmogus visai neužmiega. Nuo televizoriaus pa sikeičia patalpos oras“, – šią mintį peikė V.Liesienė. Naktį prabudus ir ilgai neužmiegant siūloma pakar toti dalį vakarinio ritualo, pavyz džiui, tamsoje arba prie blausios šviesos nueiti į tualetą, atsiger ti vandens ir vėl atsigulti į lovą. Smegenys tai priims kaip signa lą miegoti. Ką daryti, jei tenka dirbti pa mainomis? Pasak profesorės, yra žmonių, kurie prie pamaininio, naktinio darbo pripranta per mė nesį. Tad žmonės, kurių nervinė sistema yra stabili, nejaučia dide lio nerimo. Vis dėlto, anot medi kės, kai kurie niekada neprisitaikys prie kintančio režimo ir negalės taip dirbti. Ilgai laukiant ir tikin tis, kad vis dėlto pavyks adaptuo tis, rizikuojama sveikata.
Ratas: nemiga neigiamai veikia psichologiškai ir dar labiau trukdo už
migti.
Serga ir vaikai
Vaikams iki trejų metų labai daž nai dienos ritmas, taip pat miegas, sutrinka dėl to, kad nenustatomos elgesio ribos. Neretai vaikas, jau paguldytas į lovytę, iš jos išlipa ir žaidžia, jam leidžiama bėgioti vos ne per naktį. Taip tėvai rizikuo ja ne tik nusivilti, kad vaikas ne klauso, bet ir gali sutrikti jų atža los sveikata. V.Liesienė sako, kad mažyliams vaistų nuo miego sutrikimų ski riama labai retai. Miego sutrikimų nedaugėja, ta čiau, pasak gydytojos, žmonės juos dažniau supranta kaip sveikatos bė dą ir todėl ieško pagalbos. Nežinia, kiek lietuvių kamuoja miego sutri kimai, bet pagal bendrą Europos vi durkį galima spėti, kad tai gali būti kas septintas–dešimtas gyvento
„Shutterstock“ nuotr.
jas. Vyresni žmonės miego bėdų tu ri kelis kartus daugiau nei jaunesni. Nuo jų kenčia apie 40 proc. žmo nių, vyresnių nei 60 metų. Anot V.Liesienės, nemiga ištin ka dėl labai įvairų priežasčių. Gy dymas vaistais būtinas tik sun kiais atvejais.
Miego sutrikimo simptomai Sumažėjęs darbingumas Mieguistumas Sutrikęs miego ir budrumo rit
mas Vaikščiojimas miegant Kalbėjimas naktimis Varginantys sapnai
Prieš operaciją nuramina kalbėjimo terapija Karolina Marcinkevičiūtė k.marcinkeviciute@diena.lt
Nerimas ir baimė, apninkanti prieš operaciją, būdinga beveik kiek vienam ligoniui. Tačiau ją įveikti padeda žinios apie operaciją ir pa sitikėjimas gydytojais.
„Žmonės vis labiau domisi savo sveikata, gydymu. Apie tai daug klausinėja medikų, informacijos nuolat ieško ir internete. Tik štai ten kartais prisiskaito per daug“, – teigė Lietuvos sveikatos moks lų universiteto Chirurgijos klini kos Koloproktologijos sektoriaus vadovas profesorius Žilvinas Sa ladžinskas. Jis tvirtina, kad medikams savo pacientus supažindinti su būsima operacija ir galimomis komplikaci
jomis yra būtina. Jei ligonis gyvena visavertį gyvenimą, neturi žalingų įpročių, jokių specialių priemonių prieš operaciją imtis nereikia. „Klaidinga manyti, kad bada vimas ar staigus gyvenimo būdo pakeitimas padės sustiprinti or ganizmą prieš operaciją. Tiesiog skirkite daugiau laiko poilsiui, saugokite save“, – patarė chirur gas Ž.Saladžinskas. Prieš operaciją visuomet atlie kami tyrimai, kurių rezultatai nu lemia operacijos planavimą, eigą ir galimas komplikacijas. Medikai pataria laboratorinius kraujo tyri mus atlikti likus dešimčiai dienų iki operacijos. Vis dėlto tiksliausi tyrimai – operacijos išvakarėse. Operacija gali būti nukelta dėl nekrešančio kraujo ar sudėtin gesnės higienos, moterims – dėl
Unikali procedūra
menstruacijų. Ši taisyklė nega lioja tik skubioms ir neatidėlioti noms operacijoms. „Prieš planinę operaciją visada svarbu apsispręsti, kada geriausia ją atlikti. Per karščius padidėja krau javimo rizika. Žiemą didesnė trau mų rizika, todėl, jei reikia operuo ti kojas, geriau palaukti pavasario. Jei tik įmanoma, nederėtų operaci jos daryti ir siaučiant gripo epide mijai“, – kalbėjo bendrosios prakti kos gydytoja Irma Vitkauskienė. Ruošiantis operacijai I.Vitkaus kienė patarė ilgiau pamiegoti, il sėtis, vartoti vitaminus ir nepa mišti sveiko maisto. Nereikia ir persistengti. Jei iki tol nesporta vote, to daryti nederėtų ir prieš operaciją. Psichologė Irma Palaimaitė tei gė, kad didžiajai daliai žmonių
prieš operaciją kyla baimė ir ne rimas. „Dažnai tai priklauso nuo ope racijos sudėtingumo, rizikos gyvy bei ir sveikatai. Bijoma komplika cijų, skausmo, išvaizdos pakitimų. Dėl šios priežasties operacija ne retai būna atidėliojama“, – sakė I.Palaimaitė. Anot psichologės, pacientams visada padeda išsami informacija apie ligą, būsimą operaciją, galimą grėsmę gyvybei, gijimo ir reabili tacijos eigą. „Svarbu apie savo nerimą kalbė ti atvirai tiek su artimaisiais, tiek su ligoninės personalu. Jei bijo te skausmo, nepamirškite, kad yra vaistų nuo skausmo. Svarbu su prasti, kad chirurgai yra savo srities profesionalai, ir pasitikėti jais“, – patarė psichologė I.Palaimaitė.
Dviem ligoniams, sergantiems at sparia gydymui vaistais arteri ne hipertenzija, sėkmingai atlikta unikali procedūra – inkstų arteri jų denervacija. „Ši procedūra neseniai pradėta taikyti pasaulyje, o Lietuvoje at likta pirmą kartą“, – informavo Santariškių klinikų generalinis di rektorius kardiologas profesorius Aleksandras Laucevičius. Santariškių klinikų įvairių spe cialybių medikų komanda naujam gydymo būdui kruopščiai rengėsi metus. Klinikų vadovas džiaugia si, kad atsirado dar viena galimy bė pagerinti arterinės hipertenzijos kamuojamų žmonių sveikatą. „Atsparia gydymui hipertenzi ja sergantiems žmonėms kraujos pūdžio sureguliuoti dažnai nepa vyksta net ir kelių vaistų deriniais, vartojant nuo trejų iki dešimties skirtingų vaistų. Dėl to kyla pa vojus pacientų širdžiai, smege nims, inkstams ir kitiems orga nams, o norimo vaistų poveikio nėra“, – problemą aiškino profe sorius A.Laucevičius.
Ėmus plačiau taikyti šią procedūrą, page rėtų pacientų būklė ir būtų sumažintos valstybės išlaidos.
Vienas gydytojų, atlikusių nau jąją procedūrą, intervencinis kar diologas Nerijus Misonis teigė, kad gydymo metodas pagelbės tiems pacientams, kuriems vaistais krau jospūdžio sumažinti nepavyksta. „Į inkstų arterijas įvedus specia lų kateterį – elektrodą, „pridegina mos“ simpatinių nervų skaidulos. Tokia procedūra leidžia sumažin ti pacientams skiriamas antihiper tenzinių vaistų dozes nuo 9–12 iki 2–3 tablečių per dieną“, – procedū ros naudą komentavo N.Misonis. Gydytojas pabrėžia, kad proce dūrą galima atlikti ne visiems, o tik nuo tikrai vaistais nekoreguojamos arterinės hipertenzijos kenčian tiems pacientams. Pacientai, kuriems atliktos pir mosios procedūros, dvi dienas bu vo stebimi, paskui jie išleisti gydy tis ambulatoriškai. „Šiai valandos trukmės procedū rai atlikti reikalingas labai įgudęs personalas, tačiau pačiam pacien tui ji nesudėtinga. Po jos 85–90 proc. atvejų pagerėja ligonių būklė, o teigiamas jos poveikis pasireiškia maždaug po trijų mėnesių“, – sakė profesorius A.Laucevičius. Profesoriaus A.Laucevičiaus tei gimu, ėmus plačiau taikyti šią pro cedūrą, pagerėtų pacientų būklė ir būtų sumažintos valstybės išlaidos, skiriamos vaistams ir hipertenzijos komplikacijoms – infarktui, insul tui, inkstų funkcijos nepakanka mumui gydyti. VD inf.
10
Antradienis, kovo 27, 2012
Sportas
S.Weemso kasdienybė – gydytojai ir procedūros
Komentaras Dalius Barkauskas
Lietuvos olimpinės rinkt inės vyr iausiasis gydytojas
K
iekv ienas čiurnos patem pimo atvejis yra skirt in gas. Reikia įvertinti, ar raiš čių vientisumas pažeistas, ar ne. Galėtume išskirti tris patempi mo laipsnius. Pirmasis: raištis pažeis tas, tačiau jo vient isumas nenuken tėjo. Tokiu atveju sportininkas jaučia skausmą, tačiau nėra jokios kraujosru vos. Tuomet čiurna išgydoma per 2–4 dienas. Antrasis atvejis: raiščių vienti sumas yra šiek tiek pažeistas, matyti krausjosruvų. Toks gydymas užtrun ka iki 3–4 savaičių. Šiuo atveju labai daug kas prik lauso nuo sport in inko val ios sav ybių. Šiuolaik inėm is prie monėmis būtų galima jį pastatyti ant kojų jau po 3–4 dienų, tačiau po to ga li būti padarinių ir gydymas bus ilges nis. Trečiasis atvejis: nuplyšęs raištis ir sąnario nestabilumas. Tokiu atveju rei kalingas rimtas gydymas, o viskas ga li užtrukti net iki dviejų mėnesių. Kiek vieno sportininko valios savybės yra skirt ingos. Būna atvejų, kai žmog us skund žiasi, nes jam labai skauda, ta čiau mediciniškai tai gali būti lengvas patempimas be raiščių pažeidimo.
Per Baltijos krepši nio lygos (BBL) eli to diviziono ketvirt finalio rungtynes su Prienų „Rūdupio“ komanda traumą patyręs Kauno „Žal girio“ puolėjas Son ny Weemsas kas dien lankosi pas gy dytojus ir nekant riai laukia jų galuti nio verdikto.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kovo 23-iąją amerikietis susižeidė čiurną. Šiomis dienomis jam atlie kamos visos reikiamos medicininės procedūros, o tiksli traumos diag nozė paaiškės atslūgus pėdos tini mui. „Kalbos, kad nesirūpiname Son ny sveikata, yra absurdiškos, – apie pranešimus viešojoje erdvėje, neva S.Weemsas netinkamai gydomas,
Laukimas: artimiausiomis dienomis turėtų paaiškėti, kada S.Weemsas (viduryje) vėl paims kamuolį į rankas.
dienraščiui teigė „Žalgirio“ ko mandos gydytojas Robertas Nar kus. – Iškart po rungtynių nuvyko me į ligoninę, kur Sonny koja buvo
peršviesta rentgenu. Lūžių ar ski limų neaptikta. Sekmadienį atliko me echoskopijos tyrimą, kuris nie ko naujo neparodė.“
Tomo Raginos nuotr.
Pasak gydytojo, tiksliai diagnozei nustatyti reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas, tačiau, norint jį atlikti ir gauti aiškius rezultatus,
reikėtų sulaukti, kol atslūgs krep šininko pėdos tinimas. „Kol kas koja dar ištinusi, yra kraujosruvų, todėl jei dabar at liktume tyrimą, rezultatai nebūtų tikslūs“, – sakė gydytojas. „Žalgirio“ klubo atstovų teigi mu, S.Weemso koja nuolat šaldo ma, legionieriui atliekamos ir kitos procedūros. Vakar „Žalgirio“ krepšininkai nesitreniravo, tačiau komandos gydytojai buvo susitikę su S.Weem su, pamankštino traumuotą čiur ną, atšaldė, ištepė tepalu, žaidėjui davė medikamentų.
Krepšinio jubiliejui – ne vien varžybos Pagrindinis renginys, skirtas Lie tuvos krepšinio 90-ajam gimta dieniui, vyks balandžio 22-ąją le gendinėje Kauno sporto halėje. Pagerbs puoselėtojus
Lietuvos krepšinio gimtadieniu lai koma 1922 m. balandžio 23-ioji. Tą dieną mūsų šalyje įvyko pirmosios krepšinio rungtynės, kuriose Fizi nio lavinimosi sąjungos ekipa 8:6 nugalėjo Kauno rinktinę. Iškiliojo jubiliejaus proga Lietu vos krepšinio federacija (LKF) vi sam balandžiui numatė šiai sukak čiai skirtų renginių. Pagrindiniu akcentu taps iškilmingas vaka ras Kauno sporto halėje. Jame bus prisiminta šlovinga populiariau sios sporto šakos Lietuvoje istori ja ir pagerbti žymiausi jos kūrėjai – krepšininkai, treneriai, teisėjai bei organizatoriai. „Jaučiame pareigą pagerbti žmo nes, kurie negailėjo laiko ir sveika tos puoselėdami Lietuvos krepšinį. Tai, kad mūsų jaunimas pasaulyje yra antras po amerikiečių, o Lie tuva tarptautiniame krepšinio rei tinge – šešta, daug ką pasako“, – teigė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Unikalioje parodoje – trofėjai
Kauno sporto halėje bus atliktas is torinis keturių dalių siužetinis pa
90
metų Lietuvoje žaidžiamas krepšinis. sakojimas apie prieškario, pokario, nepriklausomybės ir šių dienų Lie tuvos krepšinį, vyks efektingi ak robatų bei meno kolektyvų pasi rodymai, žadama ir intriguojančių siurprizų. Labiausiai krepšinio plėtrai ir populiarinimui nusipelniusiems asmenims bus įteiktas specialiai 90-mečiui sukurtas ribotos seri jos medalis. Krepšinio istorikas, kolekcinin kas Vytautas Gudelis rengia uni kalią Lietuvos krepšinio 90-mečio parodą. Ekspozicijoje bus galima pamatyti svarbiausius mūsų ša lies krepšininkų iškovotus trofė jus. Paroda vasarą keliaus per di džiausiuose Lietuvos miestuose esančias arenas. Išeiviai rengia turnyrus
Tarp kitų šventinių renginių – ir du išeivių iš Lietuvos rengiami krepšinio turnyrai Anglijos mies te Notingeme ir JAV sostinėje Va šingtone. Be to, balandžio 14-ąją
Sukakčiai: fotografo R.Dačkaus nuotraukų albumas „Auksinis Lietuvos jaunimas. Prisiminti negalima pa
miršti“ – vienas naujausių leidinių apie mūsų šalies krepšinį.
Kauno sporto halėje vyks varžy bos „3 prieš 3“. Balandžio 19-ąją Kauno kino teatre „Romuva“ bus surengtas is torinių filmų vakaras apie Lietuvos krepšinį, o tądien Vilniuje – semi naras apie šiuolaikinius vadybos iššūkius krepšinyje. Tarp seminaro
dalyvių bus ir ypatingas svečias – Ispanijos krepšinio federacijos vykdomasis direktorius ir 2007 m. Europos čempionato finalo turnyro organizatorius Jose Montero. 2012–2013 mokslo metais LKF vykdys projektą „Krepšinio gim tadienis mano mieste“. Galimybę
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
pabendrauti su žymiausiais šalies krepšininkais bei treneriais turės visos Lietuvos moksleiviai. Planuojama išleisti keturias naujas knygas apie Lietuvos krep šinio pergales ir iškiliausias asme nybes. VD, LKF inf.
11
Antradienis, kovo 27, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
Šaulių derlius – trys aukso medaliai Estijoje surengtame Tarptauti nės šaudymo iš lanko asociaci jos (IFAA) Europos uždarų patal pų čempionate Lietuvos šauliai iškovojo medalius.
Trofėjus: pereinamoji taurė pirmiausia atsidūrė „ESSM-Energijos“ komandos kapitono rankose, netrukus
ja džiaugėsi ir visi čempionai.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Lemiama elektrėniškių dvikova – be intrigos Elektrėnų „ESSM-Energija“ iškovojo Nacionalinės ledo ritulio ly gos (NLRL) aukščiausiojo diviziono čempionato aukso meda lius ir nutildė diskusijas, kuri komanda šalyje – stipriausia. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Čempionai nepolitikuoja
Pusfinalyje po įnirtingos kovos „ESSM-Energija“ 5:0 įveikė Kė dainių ledo ritulio klubą (LRK), o finale 13:1 sutriuškino Elektrė nų sporto centro (ESC) ledo ritu lininkus. „Finalo rezultatas parodė meist riškumo lygį – Elektrėnuose visa da buvo viena komanda. Taip ir bus. Dabar bandoma politikuoti ir kurti dvi ekipas, kad būtų gali ma perdalyti savivaldybės skiria mas lėšas. Nemanau, kad verta tai daryti. Lemiama šalies čempionato dvikova patvirtino, kas mėgėjiškai stumdo ritulį, o kas žaidžia profe sionaliau“, – kalbėjo po varžybų „ESSM-Energijos“ kapitonas Ro landas Aliukonis.
Rezultatai Finalas
„ESSM-Energ ij a“–ESC 13:1 (5:0, 5:1, 3:0). Įvarč iai: R.Aliukon is (4), A.Bend žius (3), Š.Kul ieš ius (2), V.Jagel av ič ius, L.Rimk us, D.Ku lev ič ius ir I.Zagretdinovas/ D.Kazlauskas. Rugtynės dėl 3-iosios vietos
Kėdain ių LRK–Rygos „Cetra“ 8:4 (5:2, 1:2, 2:0). Įvarčiai: L.Burneika (2), M.Šalomskas, R.Guoga, V.Ru dzinsk as, E.Gut ausk as, K.Švei kauskas ir D.Streckis/P.Ostašovas (2), A.Bihanovas, A.Lindė.
Skirtingi lygiai
R.Aliukonis pabrėžė, kad „ESSMEnergija“, lyginant su kitomis NLRL komandomis, yra visa galva aukštesnė.
Rolandas Aliukonis:
Finalas patvirtino, kas mėgėjiškai stum do ritulį, o kas žaidžia profesionaliau. „Mes treniruojamės kiekvieną dieną, žaidžiame atvirame Latvi jos čempionate, kuris gerokai stip resnis nei lietuviškasis. Dauguma mūsų šalies ekipų treniruojasi gal kartą per savaitę, kai kurios susi buria tik rungtynėms, o „ESSMEnergija“ dirba nuosekliai, ugdo jaunimą. Beveik visi mūsų klubo žaidėjai atstovauja skirtingų am žiaus grupių nacionalinėms rink tinėms, o Kėdainių ar ESC koman dose tokių ledo ritulininkų – vos vienas kitas“, – kalbėjo patyręs žaidėjas.
Pelnė ir premiją
Paklaustas, ką komandai reiškia NLRL čempionų titulas, „ESSMEnergijos“ kapitonas R.Aliukonis, pripažintas geriausiuoju pirme nybių gynėju, atsakė: „Prieš fi nalo ketverto turnyrą juokavome, kad jau senokai buvome užsikabi nę medalius ant kaklo, todėl reikės pasistengti. Žinojome, kad pralai mėję pusfinalį į čempionų taurę galėsime tik pasižiūrėti. Per regu liarųjį sezoną galima kluptelėti, ta čiau finalo ketverte kiekvienas ma čas – lemiamas, todėl nė akimirkos neatsipalaidavome.“ Naudingiausiuoju finalo ketver to turnyro žaidėju buvo pripažintas „ESSM-Energijos“ puolėjas Šarū nas Kuliešius. Čempionams įteiktos dvi taurės: beveik metro aukščio pereinamo ji „Akropolio“, primenanti NHL Stanley taurę, ant kurios kasmet įamžinami stipriausių komandų pavadinimai ir žaidėjai, bei taurė, liksianti klubo trofėjų kolekcijoje. Be to, „ESSM-Energija“ apdova nota 5 tūkst. litų čekiu.
Individualiose rungtyse čempio nais tapo Nerijus Švedas, Jele na Babinina ir Vladas Šigauskas, o komandų varžybose Lietuvos ekipa užėmė 2-ąją vietą. Skriemulinių lankų varžybų nugalėtojas paaiškėjo tik po pa pildomų 15 šūvių, nes trys šauliai, tarp jų ir kaunietis Vladas Šigaus kas, buvo surinkę po 899 taškus iš 900 galimų. Aukso medalį iško vojo V.Šigauskas, per papildomą seriją surinkęs 14 taškų. Sidabro medaliu apdovanotas estas Kalle Putkas (13 tšk.), bronzos – suo mis Pekka Loitokaris (12 tšk.). Vos vieno taško iki medalio pritrūko vilniečiui Viliui Švedui. Moterų grupėje triumfavusi kaunietė Jelena Babinina surinko 899 taškų iš 900 galimų. Euro
pos vicečempione tapo estė Ma riel Jäätma (897 tšk.), 3-iąją vie tą užėmė latvė Julija Oleksejenko (892 tšk.). Paprastųjų lankų varžybose vil nietis Nerijus Švedas (816 tšk.) sutriuškino visus varžovus ir iš kovojo įtikimą pergalę – jis net 71 tašku aplenkė estą Urmą Kiviber gą (745 tšk.). Bronzos medalį pel nė suomis Aris Salinas (722 tšk.). Komandų varžybose vilniečiai N.Švedas, V.Švedas ir Arnoldas Jurgaitis surinko 2 394 taškus ir vos 1 tašku nusileido aukso me dalius laimėjusiai jungtinei Aust rijos ir Suomijos ekipai. Medžioklinių skriemulinių lan kų varžybose vilnietis Mindaugas Baranauskas užėmė 4-ąją vie tą (887 tšk.), vos 1 tašku atsilikęs nuo bronzą iškovojusio latvio Ja nio Jakubaneco. Šiuo Europos čempionatu Lie tuvos lankininkai užbaigė 2011– 2012 m. sezoną. VD, archery.lt inf.
Rankininkės antrą kartą turkių neįveikė Lietuvos moterų rankinio rink tinė sukomplikavo savo galimy bes patekti į Europos čempiona to finalo turnyrą.
Mūsų rankininkės Antalijoje 31:36 pralaimėjo 4-osios atran kos grupės rungtynes Turkijos komandai, kuri atsirevanšavo už nesėkmę 31:35 Panevėžyje. Lietuvėms liko du mačai: gegu žės 30-ąją namuose su Makedo nijos ekipa ir birželio 3-iąją sve čiuose su Prancūzijos rinktine. Pirmąsias dvikovas Lietuvos ko manda pralaimėjo: makedonėms – 25:34, prancūzėms – 25:40. Į Europos čempionato finalo turnyrą, kuris gruodžio 2–16 d. vyks Olandijoje, pateks dvi ge riausios grupės rinktinės.
Statistika Turkija–Lietuva 36:31 (17:15). An talija, 400 žiūrov ų. S.Iskenderog lu ir Y.Yilmaz po 10 įvarčių, Y.Özel 8, E.Özturk 6, N.Akgun ir C.Yilmaz po 1/L.Bernatavičiūtė 11, Ž.Jurgu tytė 9, S.Vijūnaitė, A.Kniubaitė ir R.Latakaitė po 3, G.Onusaitytė ir J.Darulytė po 1.
4-oji grupė Komanda
1. Prancūzija 2. Turkija 3. Makedonija 4. Lietuva
Perg. Lyg. Pral.
3 2 2 1
0 0 0 0
1 2 2 3
Įvarčiai
141:100 128:128 112:128 116:141
VD inf.
5 tūkst. litų
premiją už pergalę NLRL čempionate pelnė „ESSM-Energija“.
Lyderė: L.Bernatavičiūtė (su kamuoliu) per atsakomąsias rungty
nes su turkėmis pelnė 11 įvarčių. Simono Švitros nuotr.
12
antrADIENIS, kovo 27, 2012
pasaulis Bebaimis režisierius
Vizitas į Kubą
Sutriko skrydžiai
Kino režisierius Jamesas Cameronas vienas pasinė rė į giliausią Ramiojo vande nyno vietą – Marianų įdubą. Jis – pirmasis žmogus, vie nas panėręs į 10 898 m gel mę. Šioje vietoje vandeny no dugną 1960 m. buvo pa siekusi tik viena dviejų žmo nių įgula.
Popiežius Benediktas XVI iš Meksikos atvyko į Kubą. Šio je šalyje katalikai sudaro maždaug 10 proc. gyvento jų. 40 metų oficiali ideologi ja Kuboje buvo ateizmas, bet 10-ajame dešimtmetyje jos buvo atsisakyta. Evangelikai protestantai čia stiprina savo pozicijas.
Oro linijų bendrovės „Bela via“ generalinis direktorius Anatolijus Gusarovas prane šė, kad Rusijos aviacijos pa reigūnai vienašališkai anulia vo leidimą baltarusių oro ve žėjams skraidyti į Maskvą. Tačiau jau po kelių valandų draudimas buvo laikinai pa naikintas iki ketvirtadienio.
Už tradicinę šeimą Slovėnai referendume atmetė pa siūlymą gėjų poroms suteikti be veik tokias pačias teises kaip ir susituokusioms heteroseksualų poroms.
Referendumo pareikalavo konser vatyvios grupės ir Katalikų bažny čia. Suskaičiavusi daugiau kaip 99 proc. balsų, rinkimų komisija pa skelbė, kad 54,77 proc. rinkėjų at metė siūlomą naują Šeimos ko deksą, o 44,23 proc. rinkėjų jam pritarė. Tiesa, kodekso iniciatoriai sa kė, kad rezultatas juos nuvylė. „Dar reikia pažiūrėti, kokį po veikį toks atidėjimas turės vai kams, šeimoms ir likusiems gy ventojams“, – sakė opozicijoje esančių socialdemokratų, kurie vadovavo naują Šeimos kodeksą parengusiai ankstesnei vyriau sybei, lyderio pavaduotoja Maj da Potrata. Tačiau kodekso oponentai pa brėžė, kad juo nuvertinama šei mos institucija. „Šis įstatymas turi būti atmes tas, nes juo negerbiamos pagrin dinės vaikų teisės“, – sakė Alešas Primcas. Sostinės Liublianos ar kivyskupas Antonas Stresas pa rėmė šią grupę, o kunigai per mi šias net ragino katalikus balsuoti prieš naująjį kodeksą. Prieš referendumą apklausos rodė, jog maždaug 60 proc. pi liečių turėtų pritarti, kad bū tų įgyvendintas naujasis Šeimos kodeksas, o maždaug 40 proc. tu rėtų balsuoti prieš jį. Rinkimų komisija nurodė, kad rinkėjų aktyvumas buvo maždaug 29,95 proc. – mažesnis, nei prognozavo apklausos. Jei referendu
me atmetamas koks nors įstaty mo projektas, parlamentas pagal šalies įstatymus jo aptarinėti iš naujo negali dvylika mėnesių. Konservatyvios pilietinės orga nizacijos, kurias remia Katalikų bažnyčia, metė iššūkį pernai bir želį parlamente priimtam Šeimos kodeksui ir surinko 40 tūkst. pa rašų, kurių užtenka, kad būtų su rengtas referendumas dėl jo tai kymo. Centro dešiniųjų premjero Ja nezo Janšos Slovėnijos demokra tų partija taip pat nepritarė nau jajam Šeimos kodeksui ir išreiškė pasitenkinimą referendumo re zultatais. „Šiame Šeimos kodekse tik rai buvo kai kurių gerų elemen tų, bet buvo ir daug tokių dalykų, kurie nebuvo deramai išspręsti“, – sakė Demokratų partijos atsto vė Alenka Jeraj. Pagal naująjį kodeksą homo seksualistų poros būtų galėjusios įregistruoti savo partnerystę, kad ji „turėtų tokį patį teisinį statusą kaip santuoka“, įskaitant nuosa vybės, paveldėjimo ir lankymo li goninėje klausimus. Vienintelė išimtis buvo susijusi su įsivaikinimu. Būtų buvę įma noma tik vienam partneriui to kioje partnerystėje įsivaikinti kito partnerio vaiką, bet nebūtų buvę galima gėjų porai bendrai įsivai kinti vaiko. Ankstesnis Šeimos kodeksas, kuris dabar liks galioti dar mažiausiai vienus metus, bu vo priimtas dar 1976 m., kai Slo vėnija buvo Jugoslavijos dalis. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo priimta ne viena šio kodekso pataisa. BNS inf.
Vetavo: slovėnai nenori, kad gėjų poros turėtų tokias pat teises kaip
tradicinės poros.
AFP nuotr.
Susitikimas: pasaulio lyderiai Pietų Korėjoje diskutavo apie branduolines problemas pasaulyje.
AFP nuotr.
Branduolinis vakarėlis Pietų Korėjoje
Nusiginklavimas ir saugumas – tokia pagrindinė Seule, Pietų Ko rėjoje, vykusio pasaulio lyderių susitikimo tema. Dvi dienas pasaulio lyderiai svarstė, kaip išvengti atomo keliamo pavojaus. Laikas senka
Vos prasidėjus konferencijai JAV prezidentas Barackas Obama per spėjo: branduolinis terorizmas te bėra viena didžiausių grėsmių pa saulyje. „Neturime iliuzijų. Žinome, kad tebėra branduolinių medžiagų, ku rių pakaktų daugeliui ginklų ir ku rios laikomos be deramos apsau gos, – nurodė jis. – Žinome, kad teroristai ir nusikalstamos gaujos tebesiekia perimti jas į savo rankas, taip pat radioaktyviąsias medžia gas „nešvariajai bombai“... Bran duolinio terorizmo pavojus tebėra viena didžiausių grėsmių pasaulio saugumui.“ Labiausiai kliuvo Iranui ir Šiau rės Korėjai. B.Obama dar sykį per spėjo, kad Teheranui lieka vis ma žiau laiko priešpriešai su pasauliu nutraukti dėl savo branduolinės programos. „Laiko tam išspręsti diplomati niu būdu yra, tačiau mažai, – sa kė B.Obama. – Iranas privalo veik ti rimtai ir jausti neatidėliotinumą, kurio reikalauja šis momentas. Ira nas privalo vykdyti savo įsiparei gojimus.“ Tačiau Irano prezidentas Mah moudas Ahmadinejadas, daly vaudamas Tadžikijoje vykstančio je konferencijoje dėl Afganistano ekonomikos, atrėžė, kad „JAV ne begali diktuoti politikos visam pa sauliui“. „NATO ir Jungtinės Valstijos turėtų pakeisti savo politiką, nes praėjo laikai, kai jie galėdavo dik
tuoti savo sąlygas pasauliui“, – pa brėžė M.Ahmadinejadas. Gali bendradarbiauti
Į Šiaurės Korėjos vadovus JAV va dovas kreipėsi šilčiau. Jis pabrė žė, kad Vašingtonas neturi „jokių priešiškų ketinimų“ ir yra pasiruo šęs pamažu gerinti santykius.
Žinome, kad tebė ra branduolinių me džiagų, kurių pakak tų daugeliui ginklų ir kurios laikomos be deramos apsaugos. „Turėjo tapti aišku, kad jūsų pro vokacijos ir branduolinių ginklų siekis neužtikrino saugumo, kurio siekiate, – tai jį susilpnino, – Han kuko universitete sakė B.Obama. – Užuot įgiję orumo, kurio trokštate, tapote labiau izoliuoti. Užuot įgiję pasaulio pagarbą, sulaukėte griež tų sankcijų.“ Vis dėlto B.Obama sukritikavo Pchenjano planus ateinantį mėnesį paleisti didelio nuotolio raketą. Šie planai sukėlė audringą Pie tų Korėjos reakciją. Ji net pagrasi no numušti raketą, jeigu ši nukryps į Pietų Korėjos teritoriją. Šiaurės Korėja paskelbė planuo janti balandžio 12–16 d. paleisti raketą, kuri į orbitą iškels palydo vą, minint šalies įkūrėjo preziden
to Kim Il-sungo gimimo 100-ąsias metines. Kinijos prezidentas Hu Jintao pabrėžė, kad Pekino priori tetas Korėjos pusiasalyje – stabilu mas, tačiau Kinijos vadovas nesiė mė žarstytis kaltinimais. „Šiuo metu padėtis labai sudė tinga ir opi. Nesitikime pamaty ti pablogėjimo šį sunkiai iškovotą įtampos mažinimo pusiasalyje mo mentą“, – Hu Jintao žodžius citavo Kinijos naujienų agentūros. Tačiau už abejingą laikyseną Ki nijos atstovai sulaukė B.Obamos kritikos. JAV prezidentas susitiki mo išvakarėse pareiškė, kad Pekinas „žvelgia pro pirštus“ į Šiaurės Korė jo provokacijas, ir pagrasino Pchen janui griežtesnėmis sankcijomis. Pokalbis dėl Sirijos
Seule aptarti ne tik su branduoliniu saugumu susiję klausimai. B.Oba ma su Kinijos ir Rusijos lyderiais aptarė ir Sirijos problemą. Tiek Pekinas, tiek Maskva anks čiau Jungtinėse Tautose blokavo rezoliuciją prieš Siriją, tačiau pa laikė taikos pasiuntinio Kofi Anna no taikos planą. Su Dmitrijumi Medvedevu per susitikimą B.Obama sutarė, kad abiejų šalių tikslas – palaikyti diplomatines pastangas nutraukti kraujo liejimą Sirijoje. Beje, šis B.Obamos pokalbis su D.Medvedevu buvo paskutinės jųdviejų tiesioginės derybos prieš Vladimirui Putinui sugrįžtant į Kremlių. BNS, AFP, BBC inf.
13
antrADIENIS, kovo 27, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Susivieniję Lietuvos teatrai rengia Teat ro savaitę, per kurią žiūrovai išskirtinė mis sąlygomis ga lės išvysti norimus spektaklius. Vakar prasidėjusi Teatro savaitė tęsis iki ba landžio 1 d.
Proga: per Teatro savaitę 12 organizatorių visą savaitę į spektaklius
siūlys įsigyti du bilietus už vieno kainą. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
„Kviečiu tave į teatrą“ Prie Teatro savaitės akcijos „Kvie čiu tave į teatrą“ prisijungė 12 or ganizatorių, kurie visą savaitę siūlys įsigyti du bilietus už vie no kainą į daugiau nei 50 jų šį pa vasarį rodomų spektaklių Vilniu je, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Marijampolėje. Bilietus į visus renginius bus galima įsigyti inter netu arba „Tiketos“ kasose. „Šiemet mūsų akcijos „Kviečiu tave į teatrą“ repertuaras gerokai išsiplėtė. Pernai siūlėme įsigyti bi lietus į 31 spektaklį, o šiemet jų jau kone dvigubai daugiau – 55. Be to, šiemet akcija pirmą kartą galės pa sinaudoti ne tik didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno ir Klai pėdos gyventojai, bet ir panevėžie čiai bei marijampoliečiai“, – išau gusiu projektu džiaugėsi Teatrai.lt projekto vadovas Juras Vėželis. Akcijos „Kviečiu tave į teat rą“ tikslas – atkreipti visuome nės dėmesį į teatrus, jų rodomus spektaklius ir sudaryti palan kias sąlygas juos pamatyti teatro mėgėjams, paskatinti teatro du ris praverti spektaklių vengian čią publiką. „Džiaugiuosi, kad Teatro savai tė ir akcija „Kviečiu tave į teatrą“ tampa kasmete. Praėjusiais me tais pirmą kartą surengtos akcijos rezultatai mus nustebino, todėl tikimės, kad šiemet norinčių pa kviesti savo artimą į teatrą bus dar
daugiau. Norime, kad Teatro die na taptų dar gražesnė ir prasmin gesnė“, – sakė J.Vėželis.
Akcijos tikslas – at kreipti visuomenės dėmesį į teatrus, jų rodomus spektak lius ir sudaryti pa lankias sąlygas juos pamatyti teatro mė gėjams.
Pasak prie akcijos prisijungusio „Idioteatro“ prodiuserio Donato Tarasevičiaus, Teatro diena yra gra žiausia, kas yra teatre. „Viskas, kas tą dieną vyksta – įvairūs renginiai, specialūs pasirodymai, apdovanoji mai – yra nuostabu ir labai pakylė ja tiek patį teatrą, tiek teatro žmo nes. Tai diena, kuri atitolina mus, dirbančius teatre, nuo kasdienybės ir bent tą dieną priverčia patikėti, kad su teatru Lietuvoje yra viskas gerai“, – teigė D.Tarasevičius. Šių metų akcijos dalyvių sąra še galima rasti tiek teatro grandų – Oskaro Koršunovo teatrą, Keis tuolių teatrą, Cezario Graužinio vadovaujamą „Cezario grupę“, tiek jaunesnių kūrėjų – „Stalo
teatrą“, „Idioteatrą“, teatrą „Lai mingi žmonės“ ir kt. Be to, akci joje dalyvauja spektakliai ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Spektaklių repertuare puikuojasi tiek visiems gerai žinomi ir klasika tapę spektakliai, tiek dar nenug ludintos premjeros. Prie akcijos jungiasi Oskaro Koršunovo teat ro „Romeo ir Džuljetos istori ja“, „Miranda“; Keistuolių teatro „Gerbiami piliečiai“, „Vasaroto jai“, „Juokdario mirtis, arba Kas nužudė Šekspyrą“ ir keletas vai kams skirtų spektaklių; „Ceza rio grupės“ „Lai lai lai“, „Nutolę toliai“, „Drąsi šalis“, „Viskas ar ba nieko“; „Idioteatro“ premje ra „Karo dievas“, „Menas“, „Ša, kalba mamos“; teatro „Laimin gi žmonės“ „Vietų nėra“, „Kitais metais, tuo pačiu laiku“, „Atė jau, pamačiau, nugalėjau“; Menų spaustuvės „Sibilė“, „Stebuklingas medis“, „Feel-link“; Užupio teat ro „Skapeno klastos“, „Hirosima, mano meile“; Kauno mažojo teat ro „Nuo raudonos žiurkės iki žalios žvaigždės“, „Mario Fratti sesuo“, „Žmogus medyje“; „Teatro klubo“ „Šeimos patarėjas“, „Meilė Pary žiuje“, „Jasekas“ ir kt. Praėjusiais metais į 31 akcijoje „Pakviesk mane į teatrą“ dalyva vusį spektaklį žiūrovai įsigijo per 1,3 tūkst. bilietų. VD inf.
Galerijoje „Meno niša“ kitą savai tę bus pristatoma Didžiajai savai tei iki Velykų skirta Jolantos Ky zikaitės instaliacija „Šiaudų so dai“.
Naujausias J. Kyzikaitės kūrinys – instaliacija „Šiaudų sodai“ – nė ra tradicinė, ji pagaminta iš 5000 plastikinių šiaudelių. „Savo darbe pasirinkau ne na tūralius šiaudus, bet plastikinius šiaudelius. Svarbus išlieka pats žodžių junginys – „šiaudų so dai“, tikimasi tradicinio reiški nio, tačiau tiksliau apibūdinti la biau tiktų junginys „plastikinių šiaudų sodai“. Tai, manau, visiš kai atitinka dabartinį mūsų šven
čių suvokimą. Iš pažiūros šven čiame tas pačias šventes, kurios švenčiamos jau daugelį metų, tik dingo jų natūralumas ir esmė. Li ko (susiformavo?) tik blizgančio ji pusė – dovanų pirkimas, namų puošimas „dėl grožio“. To nie kada tradiciniuose lietuvių na muose nebuvo, viskas turėjo savo prasmę. Taip besisukdami šiaudų sodai galerijoje parodo šventinio ir kultūrinio stalo kaitą“, – nau jausią kūrinį pristato J.Kyzikaitė. „Šiaudų sodai“ užpildys visą ga lerijos salę. Atkartodama senąsias tradicijas, intensyviai sodus ke turis mėnesius pynusi menininkė įprasmino švenčių laukimą, proce są pavertė menine akcija. Tradici
ja – komercija – menas. Klausimai, kurie rūpi visiems. Ar tradici ja tampa eksponatu? J.Kyzikaitės pinti, ne visai tradiciniai sodai vi są ateinančią savaitę iki šv. Velykų kabės galerijoje „Meno niša“. Pa roda veiks iki balandžio 10 d. J.Kyzikaitė yra viena perspek tyviausių jaunųjų tapytojų, 2010 m. pelniusi geriausią Jaunojo ta pytojo vardą, dalyvavusi dvejose kūrybinėse dirbtuvėse Vienoje. Dailininkė surengė jau tris per sonalines tapybos parodas. J.Ky zikaitės kūrinių yra įsigijęs Mo dernaus meno centras Lietuvoje, Walterio Bischopo muziejus Vo kietijoje. VD inf.
www.baltic-ballet.com
J.Kyzikaitės velykiniai „Šiaudų sodai“
14
antradienis, kovo 27, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. KADA? Šiandien 19.45 val. KIEK? 14 litų.
KUR? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. KADA? Kovo 28 d. 23.30 val. KIEK? 14 litų.
KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. KADA? Kovo 29 d. 18.30 val. KIEK? 10–20 litų.
Papildomas „Gėdos“ seansas
Juokimės su muzika
Autostopu keliaujantis Kamenas sutinka iš namų pabėgusią septyniolikmetę Avę. Jie nutaria dalį maršruto įveikti kartu stabdydami pakeleivingas mašinas. Avė kiekvienam vairuotojui pasakoja vis naują istoriją. Šios istorijos keliautojų porą įpainioja į nemalonias situacijas. Filmo „Ave“ (Bulgarija) seanse dalyvaus aktorė Anjela Nedyalkova.
„Kino pavasario“ žiūrovų pamėgtame filme „Gėda“ (Jungtinė Karalystė) pasakojama apie 30-metį Brendoną, kuris prasiblaško viliodamas moteris ir pasinerdamas į vienos nakties nuotykius. Griežtai sudėliotas Brendono gyvenimo ritmas ima strigti, kai nieko nepranešusi atvyksta jo aikštinga ir neurotiška sesuo Sisė.
Viso pasaulio muzikai yra sukūrę sąmojingų kūrinių. Ypač žavus muzikinių parodijų, netikėtų klasikos šedevrų aranžuočių, šmaikščių interpretacijų žanras. Humoro dienai skirtą programą pristatys kamerinis orkestras „Mezzo“. Viktoras Gerulaitis skaitys savo vaikystės poeziją. Bus linksma. Kvaila, bet skoninga. Juokinga, bet stilinga. Rembrantas. Autoportretas. 1639. Ofortas.
Susipainioję keliautojai
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Kovo 28 d. 18 val. KIEK? 30, 40, 50 litų.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Kovo 29 d. 19 val. KIEK? 17–22 litai.
KUR? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. KADA? Kovo 29 d. 21 val. KIEK? 10–15 litų.
KUR? Vilniaus paveikslų galerijoje, Didžioji g. 4. KADA? Iki birželio 10 d. KIEK? 3–6 litai
Netobulų 40-mečių striptizas
Teatralizuotas koncertas
Nerūpestingoji Migloko
Dailininkų portretai graviūrose
Kartą provincijos vaikinai pamatę, kiek moterų trokšta išvysti vyrų striptizą, nusprendžia patys tapti striptizo šokėjais. Kad toks beprotiškas planas pavyktų, reikia surinkti labai gerą komandą. Spektaklyje „Strip Man Show – viskas apie vyrus“ daug šokio ir puikios muzikos – nuo klasikinio rokenrolo, roko baladžių iki ugningos salsos.
Gedulingai šventiškas teatralizuotas koncertas NO CONCERT – tai rytietiškos atmosferos persmelktas valandos trukmės pasirodymas. Spektaklis-koncertas gimė aktoriams improvizuojant jiems patinkančių muzikos kūrinių temomis bei darant tai, ko dar niekada nebuvo bandę scenoje. Režisierius V.Bareikis.
Įkvėpta E.Satie ir D.Elingtono Migloko pristatys savo naują kūrybos ciklą, kuris susideda iš keliolikos muzikinių miniatiūrų ir keletos interpretacijų. Nerūpestingumas ir kasdienybės žavesys – tai pagrindinės autorės kūrybos temos, jos muzika sunkiai telpa į vieną muzikinį stilių ir nepasiduoda apibrėžimams.
Parodoje „Dailininkų portretai XVI–XVIII a. vakarų Europos graviūrose“ pristatoma unikali 100 graviūrų kolekcija iš Valstybinio Ermitažo imperatoriškojo rinkinio. Lietuvoje pirmą kartą pamatysime Rembrandto, A.van Dycko, Jacques Callot’o kūrinius, A.Dürerio, Michelangelo Buonarroti, Rubenso, Tiziano ir daugelio kitų dailininkų portretus.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (4) (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Dok. f. „Perdozavimas. Dar viena finansų krizės banga“ (JAV, 2010 m.) (k). 13.15 Garsiausios pasaulio kapinės. Niujorko Vudlono kapinės (Kanada, 2002 m.) (k). 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05, 23.30 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien. 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (N-7) (5). 19.45 Ypatingas atvejis. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).
LTV 21.30 val.
7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 „Draugai V“ (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 Pokalbių laida „Langai III“ (Rusija) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo trileris „Besaikė jėga 2. Keršto jėga“ (JAV, 1995 m.) (N-14). 0.25 Veiksmo serialas „Teisingumo vykdytojas“ (JAV, 2010 m.) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
10.05 Pabandom iš naujo. 11.00 Svajonių sodai. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.35 Infošou „Be komentarų“. 13.10 Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 Anim. s. „Vėžliukai nindzės“. 14.10 Anim. s. „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 Anim. s. „Simpsonai“. 15.40 Melodrama „Likimo galia“. 16.40 Melodrama „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Kulinarinis šou „Susitikime virtuvėje“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Serialas „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 Serialas „Vyno kelias“ (Lietuva, Gruzija, 2012 m.). 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinė drama „Pabėgimo karaliai“ (JAV, 2011 m.). 23.00 TV kriminalinis serialas „Terjerai“ (JAV). 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 Drama „Kalėjimo bėgliai“ (1) (JAV, 2005 m.).
TV3
6.30 7.00 7.25 8.00
6.40 6.55 7.25 7.55 9.00
Teleparduotuvė. Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“. Anim. s. „Simpsonai“. TV serialas „Svotai“ (Ukraina, 2008 m.) Melodrama „Meilės sūkuryje“.
LNK 17.40 val.
BTV
Televitrina. Žinios (k). „Tylos riba“ (N-7) (k). Kulinarinė pokalbių laida „Skanus pokalbis“ (k). 9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 17.40 val.
11.00 Drama „Be namų negerai: naujas gyvenimas“ (Australija, 2004 m.). 11.30 TV žurnalas „Gyvenimo spalvos“ (k). 12.30 „Gamtos delikatesai“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 Pramoginis šou „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Parodijų šou „Nerealu!“ 21.00 „Pagrindinis įtariamasis“ (N-14). 22.00 „Nenugalimasis 3. Išpirkimas“ (N-14) (k). 0.00 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.30 TV žurnalas „Autofanai“ (k). 1.00–6.00 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 Kriminalinė drama „Sodo detektyvės“ (D.Britanija, 2006 m.) (N-7). 10.00 Super L.T. 10.32 Super margutis. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
BTV 20.25 val.
15.30 Anim. s. „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Izraelio gimimas“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 18.57 Super margutis. 19.00 Europos krepšinio taurės atkrintamosios rungtynės. „Doneck“ (Ukraina)–Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva). Tiesioginė transliacija iš Donecko. Per pertrauką – Žinios. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.02 Super margutis. 23.05 Negaliu tylėti. 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Izraelio gimimas“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Bizkaia Basket“–„Barcelona Regal“. 12.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Roma“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Talino „Kalev“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Fiorentina“–„Juventus“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–Madrido „Real“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Rygos VEF. 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“–Kauno „Žalgiris“. 23.15 Futbolo dievai. F.Beckenbaueris.
lietuvos ryto tv 18.20 val.
15
antrADIENIS, kovo 27, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Automobilis pagal ūgį Aktorius Dominykas Vaitiekūnas prieš porą savaičių savo gimtaja me Panevėžyje nusipirko naują automobilį, į kurį aukštaūgiai tie siog netilptų.
D.Vaitiekūno pirkinys – 2006-ųjų tamsiai pilkos spalvos „Toyota Ay go“. Jis juokaudamas sako, kad tai yra „Toyota I go“, ir savo naująjį pirkinį vadina „sloviku“! „Taip vadinu, nes ji labai maža. Joje gali važiuoti tik tokie žmonės kaip aš arba mano šokių partnerė Justina Žemaitytė, nes aukštaūgiai remtųsi į lubas. Mašina yra tiesio giai proporcinga mano fiziono mijai“, – juokiasi aktorius bei sa ko prieš ją įsigydamas nemenkai dvejojęs – pirkti ar ne, tačiau nu tiko keistas dalykas...
to. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803.
PASLAUGOS
920257
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919697
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918414
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 929522
PARDUODA Automobilius ir detales Kreditorių susirinkimo nutarimo pagrindu BUAB “Dejusta“ visu sąrašu parduoda 18 vnt. transporto priemonių (tentinės priekabos „Van Hool“, „Samro“, kt., 1992–2000 m.) už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę kaip 71800 Lt kainą. Pasiūlymai renkami iki 2012 m. balandžio 3 d. imtinai uždaruose vokuose bankroto administratoriaus UAB „SBS Legale“ patalpose, Ukmergės g. 369A, Vilnius. Yra papildomų sąlygų. Informacija teikiama administratoriaus buveinės vietoje. 931123
PERKA UAB „BEST COMPANY.LT“ Varėnos r. perka veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš kar-
Joje gali važiuoti tik tokie žmonės kaip aš arba mano šokių partnerė Justina Že maitytė.
„Aš nuvažiavau mašinos apžiū rėti, pavažiavau ja, ją išbandžiau ir dvejojau – pirkti ar ne, bet tik dėl to, kad mano zodiakas Svarstyklės ir iš prigimties nuolat dvejoju. Tai gi pasistatęs automobilį nuspren džiau įsijungti ir paklausyti, kaip skamba magnetola... Pirmas da lykas, kurį išgirdau, buvo: „Rafai las Karpis ir Dominykas Vaitiekū nas grandioziniame koncertiniame ture per Lietuvą „Voro vestuvės“. Pamaniau, kad gal tai ženklas, ir nusipirkau“, – pasakoja intrigan to Vabalo be ūsų vaidmenį koncerte kursiantis ir netrukus į smagią ke lionę su įvairiais vabalais virtusio mis scenos žvaigždėmis po Lietu vos miestus išvyksiantis aktorius. Prieš tai dvejus metus Dominykas vairavo jo grupei „Liūdni slibinai“ priklausantį septynių vietų „Chrys ler Voyager“, kurį vadina „liūdna mobiliu“. „Skirtumas persėsti iš tokios didelės mašinos į tokią ma žą yra žvėriškas. Nelabai mėgstu mažas mašinas. Aišku, mano nau ja mašina man yra maloni, man ji patinka, ji yra pirmoji mano nuo sava mašina. Tačiau tokią mažą te ko pirkti dėl ekonominių sumetimų – degalų ji sunaudoja labai nedaug. Man patinka didelės mašinos ir aš mėgau vairuoti didžiulį „Chrysler“. Visada sulaukdavau visokių keistų ir įdomių komentarų: toks mažas žmogus tokioje didelėje mašinoje arba važiuoja, bet vairuotojo nema tyti“, – pasakoja D.Vaitiekūnas. Aktorius išduoda, kad jo svajo nių mašina – visais ratais varomas visureigis, tačiau kol kas džiaugia si savo naujuoju pirkiniu. VD inf.
2 Lt/min.
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
ĮVAIRŪS Kita Bendrijos valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. balandžio 14 d. (šeštadienį) šaukiamas visuotinis sodininkų bendrijos „Pramonės darbuotojų“ (įmonės kodas 193151168, Eišiškių sodų 1-oji g. 39, Vilnius) narių ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ: 1. Bendrijos 2011 m. ūkinės ir finansinės veiklos ataskaitos tvirtinimas. 2. Valdybos 2011 m. veiklos vertinimas. 3. Valdybos narių bei jos pirmininko rinkimas. 4. Revizijos komisijos bei jos pirmininko rinkimas. 5. Bendrijos 2012 m. pajamų ir išlaidų sąmatos tvirtinimas. 6. Naujų narių priėmimas / narių skatinimas / drausminimas / šalinimas. 7. Kiti klausimai. Susirinkimo pradžia 10 val. Narių registracijos pradžia 9:30 val. Susirinkimo vieta – Bendrijos salė. Susirinkimui neįvykus, pakartotinis Bendrijos narių susirinkimas planuojamas 2012 m. gegužės 3 d. 10 val. Valdyba. 931632
Vilniaus apygardos teismas 2011 12 23 nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Luidas“ (į. k. 122911551, buveinės adresas Naujoji g. 126, Alytus). Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi (civ. byla Nr. 2-606/2012) įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“, įgaliotas asmuo Robertas Dumbliauskas (kvalifikacinis pažymėjimas Nr. 870), tel. 8 686 78 088. Administratorius priima kreditorių finansines pretenzijas iki 2012 05 04 adresu BUAB „Luidas“, administratorius UAB „Admivita“, A.Goštauto g. 12A, LT-01108 Vilnius. Taip pat informuojame, kad visos sutartys, sudarytos su UAB „Luidas“, nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikomos pasibaigusiomis. 931198
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipė-
da–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda– Karlshamnas Papildomos sąlygos: t Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m t Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iš karto. t Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. t Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. t Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Orai
Šiandien vietomis numatomi krituliai, pūs gūsingas vakarų, šiaurės vakarų vėjas. Temperatūra bus 7–9 laipsniai šilumos. Trečiadienį kritulių numatoma negausiai, dieną žymiai atšils. Temperatūra naktį nuo 1 laipsnio šalčio iki 1 laipsnio šilumos, dieną 7–14 laipsnių šilumos.
Šiandien, kovo 27 d.
+8
+8
Telšiai
+7
Šiauliai
+7
Klaipėda
Panevėžys
+7
Utena
+9
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.02 19.46 12.44 8.32 1.24
87-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 279 dienos. Saulė Avino ženkle.
+9
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +17 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +22 Keiptaunas +26 Kopenhaga +15
Londonas +18 Madridas +21 Maskva +1 Minskas +6 Niujorkas +12 Oslas +18 Paryžius +21 Pekinas +21
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+9
Alytus
5–12 m/s
Čilę išgąsdino gamta
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+3
+7
+4
–1
7
Pirmad ien io rytą centr inę Čilės dal į sudrebino galingas 7,1 balo Richterio skalės žemės drebėjimas. Požeminių smūgių epicentras buvo už 32 kilomet rų į šiaurės vakarus nuo Talkos mies to. Iš pakrančių dėl cunamio pavojaus buvo evakuoti žmonės. Cunamis neki
trečiadienį
0
+7
+9
Praha +16 Ryga +6 Roma +22 Sidnėjus +24 Talinas +6 Tel Avivas +20 Tokijas +12 Varšuva +12
+12
+9
+3
5
+7
+3
0
7
lo, tačiau žmones apėmė panika. Šim tai žmonių Talkos mieste bėgo iš pa statų. 2010 m. tą pat į reg ioną nusiau bus galingam žemės drebėjimui žuvo mažiausiai 500 žmonių, padaryti nuo stoliai siekė milijardus dolerių. AFP inf., „Reuters“ nuotr.
DATOS (kovo 27 d.) Tarptautinė teatro diena 1845 m. gimė rentgeno 1940 m. gimė aktorius spindulių išradėjas, No- Antanas Šurna. belio premijos laurea- 1963 m. gimė kino režitas vokietis Wilhelmas sierius ir aktorius QuenRöntgenas. tinas Tarantino. 1863 m. gimė anglų au- 1970 m. gimė JAV dainitomobilių pramonės in- ninkė Mariah Carey. žinierius Frederickas 1975 m. gimė amerikieHenry Royce’as. čių dainininkė, grupės 1927 m. gimė Rusijos „The Black Eyed Peas“ violončelininkas ir diri- lyderė Fergie. gentas Mstislavas Ros- 1979 m. mirė poetas tropovičius. Paulius Širvys.
prizas Šią savaitę laimėkite Elisabeth Beresford knygą „Vombliai“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,
balandžio 3 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Jolanta Paviržytė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: plaukė laivas (pirmadienis), Sabrina (antradienis), didelis šou (trečiadienis), pokalbiai (ketvirtadienis), bandonija (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
8
9
10
Akmenas, Aleksandras, Lidija, Nikodemas, Rupertas, Rūta
horoskopai
ketvirtadienį
+3
Vardai
11
12
13
14
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Viskas yra jūsų rankose. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis dalyti patarimus remiantis asmenine patartimi. Dėl to jūsų populiarumas vis augs. Sklandžiai susidorosite su sudėtingomis užduotimis. Asmeniniame gyvenime taip pat galimi teigiami pokyčiai. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti lemiamus sprendimus. Pasikvieskite draugus ar vyresniuosius bičiulius ir kartu su jais apsvarstykite ateities planus. Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri bus jums nepakeliama. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet ilgai atidėliotu reikalu. Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas ir trokšite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas vis dėlto nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis Mergelė (08 24–09 23). Tinkamas metas rinktis baldus, spalvas, drabužius. Pasistenkite atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, tik nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis norėsite kuo greičiau pasidalyti su aplinkiniais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą. Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite ko nors neįprasto, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Trokštate pažinti naujas sritis ar patirti nerealią meilę. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingų vertybių ir skonio nesuprasite kito žmogaus. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite savo pašnekovą ir pasistenkite jį suprasti. Ožiaragis (12 22–01 20). Nepaisydamas faktų galite susižavėti naujomis idėjomis. Aplinkiniai gali nepritarti jūsų pažiūroms. Mažiau kalbėkite, verčiau tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus. Vandenis (01 21–02 19). Esate įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Itin padės jūsų įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.