TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, kovo 28 d., 2012 m. Nr. 73 (1272)
Šilumos punktų vilniečiai nenorėtų pirkti net už litą. Miestas 3p.
Net teismo spren dimai ūkininkams nepadeda gauti ES kompensacijų už vėjo jėgaines. Ekonomika 8p.
diena.lt
B.Obama su D.Medvedevu kalbėjosi taip nuoširdžiai, kad net pamiršo pažiūrėti, ar mikrofonas neįjungtas. Pasaulis 12p.
Kils prezidentų panteonas
1 Lt
Frakcija nutarė „minkšta forma“ patarti premjerui, kad mums priklauso dar viena ministro vieta pa gal dabartines kvotas. Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis
5p.
Miestas
4p.
Policija smogė taborui Viln iaus taborą vakar ankstų rytą sukrėtė viena didž iausių pastarojo meto policijos operacijų. Už prekybą narkotikais suimta 30 vietos gyven tojų. Didž ioji dalis sulaikytųjų – mo terys. Dėl to šiuo metu ieškoma bū dų apsaugoti be priež iūros likusius vaik us. Kol kas neatskleidž iama, koks narkotikų kiekis rastas.
Menas Vizija: šalia A.M.Brazausko amžinojo poilsio vietos bus parengta dar devyniolika kapaviečių.
Antakalnio kapinėse šalia prezidento Al girdo Mykolo Brazausko kapo suplanuo ta įrengti dar devyniolika prezidenti nių laidojimo vietų, pasodinti medžių alė ją, pastatyti šviestuvų. Žadama, kad prezi dentų panteonas bus įrengtas dar šįmet.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Ledai pajudėjo
Kodėl nuspręsta įrengti būtent devyniolika laidojimo vietų? Gal būt iš JAV ruošiamasi pargaben ti Antano Smetonos palaikus? Galbūt čia bus perlaidoti kituo se miestuose besiilsintys Lietu vai nusipelnę asmenys? Tokių klausimų kilo politikams ir Nep riklausomybės Akto signatarams,
Gedimino Bartuškos nuotr.
paaiškėjus Kultūros ministerijos planui įrengti ir sutvarkyti prezi dentų kapavietes. Kultūros ministerija „valstybės vadovų palaidojimo vietai“ sos tinės Antakalnio kapinėse sutvar kyti iš savo biudžeto šiemet atriekė 365 tūkst. litų. Darbus organizuoti pavesta miesto savivaldybei. Ši jau paskelbė konkursą ir ieško, kas tai galėtų padaryti. Prezidentų kapa vietes numatyta sutvar kyti iki žiemos pradžios.
2
13p.
Sostinėje pagerbti teatralai
2
trečiADIENIS, kovo 28, 2012
miestas
Planas: prezidentų panteonas Antakalnio kapinėse turėtų būti įrengtas iki metų pabaigos.
Kristinos Balčiūnaitės vizualizacija, Gedimino Bartuškos nuotr.
Kils prezidentų panteonas „Darbų derinimas, pa 1 sibaigus konkursui ir paaiškėjus jo nugalėtojui, šiek tiek
užtruks, viską reikės derinti su Kultūros ministerija. Stengsimės, kad darbai nesutrukdytų A.M.Bra zausko mirties metinių minėjimo (birželio 26 d. – red. past.)“, – aiš kino Miesto ūkio ir transporto de partamento direktorius Virginijus Pauža. Kas įvykdys šiuos Kultūros mi nisterijos pageidavimus, paaiškės balandžio viduryje.
diena“ dar praėjusį penktadienį kreipėsi į ministeriją dėl platesnių komentarų apie planus, susijusius su prezidentų laidojimo vieta, ta čiau atsakymų iki šiol nesulaukė.
Česlovas Stankevičius:
Suplanavusi devy niolika laidojimo vietų ministerija a priori tarsi numato, kad visi mirę valsty bės vadovai būtų lai dojami būtent čia.
Įrengs „mauritaniškus gazonus“
Valstybės vadovų laidojimo vietos numatytos tarp Sausio 13-osios memorialinio paminklo ir Neprik lausomybės Akto signatarų palai dojimo kvartalo. Prezidentų laido jimo vietas siūloma įrengti abiejose alėjos pusėse. Šioje vietoje dabar ilsisi vienin telis prezidentas A.M.Brazauskas. Savivaldybės paskelbtose konkurso nuostatose nurodyta, kad šalia mi nisterija numatė įrengti dar devy niolika laidojimo vietų. „Vilniaus
„Išardyti tašytų akmenų betono grindinį, atraminę sienutę ir įrengti tašyto granito grindinį su pagrindais, paruošti dirvą gazonams ir įreng ti paprastus, parterinius ir mauri taniškus gazonus“, – tokie Kultūros ministerijos pageidavimai skelbiami konkurso reikalavimuose.
Būsimoje prezidentų alėjoje taip pat turėtų sužaliuoti 21-as mede lis, įsižiebti pusšimtis lempų. Kaip visa tai atrodys, kol kas neaišku – techninį projektą turės parengti ir su architektu suderinti konkurso laimėtojas. Be kita ko, prezidentų laidojimo vietos projektuojamos padidintos, kas puspenkto metro. Tarp kapavie čių pasiūlyta žalia veik metro pločio juosta medžiams pasodinti. Pasak projekto architekto Tado Balčiūno, tai greičiausiai bus liepos arba kle vai. Būsimos alėjos centre suprojek tuota ir oficialių renginių vieta. Nustebino signatarus
Tokie Kultūros ministerijos planai vienus Nepriklausomybės Akto signatarus piktina, kiti tai vertina palankiai. Seimo vicepirminin kas Česlovas Stankevičius tvirtino į tokią idėją žiūrįs kritiškai. „Ma nau, dar reikia gerai pasvarstyti, ar vis dėlto reikia tos alėjos. Kalbu ne apie skirtų pinigų sumą. Šiuo at veju svarbus pats požiūris. Supla navusi devyniolika laidojimo vie
tų ministerija a priori tarsi numato, kad visi mirę valstybės vadovai bū tų laidojami būtent čia“, – svars tė Č.Stankevičius ir prisipažino norįs būti palaidotas ne Signata rų kalnelyje, Antakalnio kapinė se, o Kaune. Česlovas Juršėnas, socialdemok ratas, laikosi nuomonės, kad Kultū ros ministerijos sprendimas – tin kamas ir jokios problemos čia nėra. „Palaidojimo vietų tegul būna tiek ar tiek – kaip kas pageidaus, taip tas ir laidosis. Norės – Vilniuje, Kaune ar dar kur nors. Kiekvieno šventa valia. Tačiau dėl tokio sprendimo nematau jokios problemos. Svar bu, kad būtų garbinga vieta. O kas kaip darys – pamatysime. Man re gis, niekas nesiruošia dabar mirti“, – dienraščiui sakė Č.Juršėnas. Jo nuomone, A.M.Brazausko pa laidojimas Antakalnio kapinėse, šalia Signatarų kalnelio, dar nė ra sektinas precedentas, – taip pat elgtis laidojant kitus valstybės va dovus tai neįpareigotų. O signataras Algirdas Patackas būsimą prezidentų alėją palygino
Suplanavo dar pernai
Prezidentų kapai – išblaškyti
Būsima prezidentų laidojimo vieta susirūpinta išsyk po A.M.Brazausko mirties. Jo kapavietei sutvarkyti per nai iš Privatizavimo fondo buvo skir ta 128 tūkst. litų. Buvo įrengta graniti nė platforma ir pailgas pjedestalas su prezidento galva.
Dėl bendros valstybės vadovų laidoji mo vietos architektui pasiūlyta patobu linti projektą: numatyti apšvietimą, šlai to sutvirtinimą, vandens nutekėjimą, pakviesti bendradarbiauti kraštovaiz džio architektą, parengti sąmatą. T.Bal čiūnas teigia šiuos darbus jau atlikęs.
Kultūros ministerijos skelbtą konkur są laimėjo Tado Balčiūno įmonė „Ar chitektūros biuras“. Jų projektas „Vals tybės vadovų alėja“ buvo pripažintas geriausiu.
„Pasirinktas koncentrinės, siaurėjan čios alėjos principas, kur kiekvienas prezidento kapas turi savo suformuo tą erdvę“, – savo sumanymą yra aiški nęs architektas T.Balčiūnas.
Trij ų tarpuk ar io prez ident ų kap ai lio 4 d. mirė JAV Čikagos mieste. Jo lig šiol – išb arst yt i. Prez ident as An kapinėse ir buvo palaidotas. tanas Smetona pal aidot as už Atl an 1920–1926 m. Lietuvos prezidentu bu to, Aleks andras Stulg insk is ir Kaz ys vo A.Stulginskis. Jis 1969 m. mirė Lie Grin ius – Liet uvoj e, bet skirt ingos e tuvoje, Kaune, sug rįžęs iš ilgalaikės vietos e. tremt ies Sibire. Palaidotas Kaune, Liet uvai vadovav usio 1918–1920 ir Panemunės kapinėse. 1926–1940 m. A.Smetonos palaikai Kai Lietuva 1990 m. atkūrė Nepriklau palaidoti JAV, Ohajo valstijos Čer somybę, iškeltas klausimas dėl tinka dono miestelio kapinėse. mo tarpukar io Liet uvos prez iden 1926 m. kel is mėnesius Lietuvai va dovavęs K.Grinius 1950-ųjų birže
tų atminimo įamž inimo, taip pat dėl A.Smetonos bei K.Grin iaus palaik ų
su Novodevičės kapinėmis Mask voje. „Ši vieta kartais pavadinama ir panteonu. Štai Prancūzijoje yra garbingų žmonių, dėl kurių nie kas neturi abejonių, amžino poil sio vieta. O tai, kas iškils pas mus, man primintų Novodevičės kapi nes Maskvoje, kur palaidoti mar šalai, kur kiekvienas sau prisigal vojęs įvairių biustų“, – kalbėjo dešinysis. A.Patackas tik stebėjo si, kaip Kultūros ministerija, su planavusi devyniolika palaidojimo vietų, gali planuoti „šimtmečiams į priekį“.
365 tūkst. litų
planuojama išleisti darbams Antakalnio kapinėse.
pergabenimo į gimtinę. Tačiau A.Sme tonos šeima ir artimieji griežtai prieš taravo, kad palaikai būtų perlaidoti. Dėl K.Griniaus palaikų buvo visai ki taip. K.Grinius savo testamente, taip pat laišk uose pageidavo amž inai il sėtis Mondžg irėje, netoli gimtojo Se lemos Būdos kaimo Marijampolės ra jone. Jo valia įvykdyta – 1994 m. spal į įvy ko iškilminga K.Griniaus palaikų per laidojimo ceremonija.
3
trečiADIENIS, kovo 28, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Šilumos punktų niekam nebereikia Sostinės savivaldybės vykdyta gyventojų apklausa parodė, kad šilumos punktus iš sipirkti norėtų vos vienas gyventojas iš dešimties. Vilniaus vadovai žada kreiptis į Seimą dėl Šilumos įstatymo pataisymo. Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Atliko apklausą
Vilniaus savivaldybė su Daugiabučių namų ir kitų pastatų administrato rių asociacija aiškinosi, ar vilniečiai nori iš šilumininkų bendrovių išsi pirkti šilumos punktus. Paaiškėjo, kad šilumos punktus pirkti sutinka vos 10 proc. vilniečių. Tokius skaičius vakar spaudos konferencijoje paskelbė Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociaci jos prezidentas Sigitas Čirba. Anot jo, beveik visiems sosti nės butams buvo išdalytos anke tos, kuriose klausiama, ar šie no rėtų išsipirkti šilumos punktus. Iš viso buvo išdalyta beveik 53 tūkst. anketų. Grįžo per 4 tūkst. „90 proc. gyventojų atsakė ne norintys išsipirkti šilumos punktų. Net jei punktus išsipirkti būtų gali ma už simbolinę 1 lito kainą, vos 45 proc. apklaustųjų pasinaudotų to kia galimybe“, – apklausos duome nis apibendrino S.Čirba. Jis tikino, kad ši apklausa savivaldybei nieko nekainavo, nes jai organizuoti nau dotos lėšos iš bendrijų administra cinėms išlaidoms skirtų pinigų. „Apklausta apie 90 proc. sosti nės butų, tad apklausą galima lai kyti objektyvia ir tikslia“, – sakė S.Čirba. Paklaustas, kodėl savivaldybė nesikreipė į profesionaliai apklau sas vykdančią bendrovę, viceme ras Romas Adomavičius atkirto, kad „nieko ji nebūtų parodžiusi“, tačiau būtų kainavę daugiau.
Nori konkrečios tvarkos
Vicemeras tikino, kad netrukus su šios apklausos rezultatais ke tinama kreiptis į Seimą ir siūlyti parlamentarams iš naujo svarsty tų Šilumos ūkio įstatymo patai sas, kurios, anot jo, įnešė perne lyg daug sumaišties. „Švelniai tariant, Seimas ne spėjo reikiamai įsigilinti į tai, ką jis priėmė. Šilumos ūkio įstatyme nebuvo išspręstas šilumos punk tų nuosavybės klausimas. Ener getikos ministerija siūlė gyvento jams pirkti tuos punktus iš karto arba pirkti išsimokėtinai per pen kerius metus. To gyventojai daryti nenori“, – kalbėjo mero pavaduo tojas R.Adomavičius.
Juozas Antanaitis:
Geriau tiesiog sustip rinti punktų kontrolę. Kam gyventojams rū pintis punktais, kurie dar ir nuolat genda? Vicemeras aiškino iš apklausos supratęs, kad vilniečiai apskritai ne linkę rūpintis savo namuose esančiu turtu. Jie taip pat esą nenusiteikę rū pintis ir šilumos punktais – dėl šios priežasties esą būtų daug geriau, kad juos prižiūrėtų specialistai. „Jūs pažiūrėkite, kiek anketų buvo išdalyta ir kiek žmonių atsa kė. Tai va, 4 tūkst. žmonių ši tema yra svarbi, o kitiems greičiausiai nelabai“, – kalbėjo politikas.
Rezultatas: paaiškėjo, kad vos vienas iš dešimties vilniečių norėtų
mokėti už šilumos punktų išpirkimą.
Kratosi rūpesčių
Būsto rūmų prezidentas ir tary bos narys Juozas Antanaitis tvirti no, kad gyventojai bijo su šilumos punktų perėmimu ir priežiūra su sijusių rūpesčių. Anot jo, gyvento jai nenori ant savo pečių užsikrauti nuolat gendančios įrangos. „Nenorime, kad punktai būtų išperkami. Geriau tiesiog sustip rinti jų kontrolę. Kam gyvento jams rūpintis punktais, kurie dar ir nuolat genda? Ne tik kad pini gų nenori niekas mokėti, bet ir ne nori dėl punktų kylančių rūpesčių užsikrauti ant savo pačių“, – sakė J.Antanaitis. Būtent dėl to J.Antanaitis mano, kad neturėtų būti kalbama apie
Gedimino Bartuškos nuotr.
galimybę punktus įsigyti už sim bolinę 1 lito kainą. „Jei taip bus ir toliau, netrukus susidarys tokia situacija, kai turė jome vadinamąją Imbraso kuprą, o dabar turime „Sekmoko kuprą“, – sakė tarybos narys. Tiesa, R.Adom av ič ius jam prieštaravo sakydamas, kad punk tus gyventojai galėtų ir išsipirkti, jei tik taip lieptų ministerija. „Tikriausiai ir už šildymą nie kas nenorėtų mokėti, bet reikia. Jei tikrai pasakytų, kad išsipirk ti reikia, vadinasi, reikia. Tik ne galima visko palikti tokioje ginčy tinoje situacijoje, kokia yra dabar. Žmonės turi konkrečiai žinoti, ką jiems daryti“, – sakė vicemeras.
Žada skraidinti į Varšuvą Lenkijos vyriausybės ir oro bendrovės LOT valdoma įmonė „Eu rolot“ nuo birželio vidurio ketina pasiūlyti skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Krokuvą. Tiesioginio regu liaraus skrydžio tarp šių miestų iki šiol nėra buvę.
„Eurolot“ pranešime nurodoma, kad skrydžiai numatomi dukart per savaitę. „Turėtų būti paskelbta apie naują tiesioginį maršrutą iš Vilniaus oro uosto į Krokuvą. Skraidys „Euro lot“. Tikimės, maršrutas bus sėk mingas. Krokuva – labai gražus miestas, verta jį pamatyti. Vilnius populiarus tarp lenkų, tad turis tų galime tikėtis ir ten“, – socia liniame tinkle „Facebook“ vakar sakė susisiekimo ministras Eligi jus Masiulis. Vilniaus oro uosto pranešime spaudai teigiama, kad „Eurolot“ numato skraidinti 78 vietų „Bom bardier Dash8 Q400 NG“ orlaiviu. Vilniaus oro uosto komercijos direktorius Simonas Bartkus savo tinklaraštyje rašo, kad „Eurolot“ preliminariai planuoja skraidinti ketvirtadieniais ir sekmadieniais. Anot jo, numatoma, jog bilietų prekyba prasidės šią savaitę. Šiuo metu „LOT Polish Airlines“ kasdien dukart per dieną skraidina iš Vilniaus į Varšuvą. Anot S.Bart kaus, šia kryptimi 2011 m. kelia vo rekordinis skaičius keleivių – beveik 60 tūkst. „Eurolot“ tinklalapyje nurodo ma, kad 62,1 proc. įmonės akci jų valdo Lenkijos iždo ministerija, 37,9 proc. – „LOT Polish Airlines“. BNS, VD inf.
4
trečiADIENIS, kovo 28, 2012
miestas
Policija smogė taboro narkotikų tinklui Vilniaus taborą vakar ankstų rytą sukrė tė viena didžiausių pastarojo meto po licijos operacijų. Už prekybą narkotikais suimta 30 vietos gyventojų. Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vilniaus apskrities vyriausiojo po licijos komisariato viršininkas Kęs tutis Lančinskas informavo, kad pareigūnai čigonų tabore vakar at liko per 20 kratų, sulaikė 30 narko tikais prekiaujančių asmenų. Anot jo, po ilgo tyrimo pradėto je operacijoje dalyvavo 120 parei gūnų, kurie organizuotai šturma vo romų gyvenvietę. „Tikslas buvo ardyti platinimo tinklą. Mūsų duomenimis, tabore gyvena 400 asmenų, 30 sulaikyta. Visi jie – taboro gyventojai. Tai bu vo viena stambiausių šiais metais vykdytų policijos operacijų. Po tam tikro tyrimo buvo nuspręsta anks tų rytą pradėti policijos operaci ją čigonų tabore, kurioje dalyvavo 120 pareigūnų. Iš viso atlikta per 20 kratų ir rastas bei paimtas gana didelis kiekis įvairiausių narkoti
nių medžiagų“, – sakė K.Lančins kas. Anot jo, kol kas sunku pasa kyti, kiek narkotinių medžiagų per kratas rasta. „Narkotinės medžiagos padaly tos į mažas pakuotes, vyksta tyri mas, reikia suskaičiuoti“, – sakė pareigūnas. Jis pabrėžė, kad didžioji dalis sulaikytųjų – moterys. Todėl šiuo metu ieškoma būdų apsaugoti be priežiūros likusius vaikus. „Pagrindinės platintojos yra mo terys, tad yra bėdų dėl mažamečių, todėl keturi vaikai perduoti giminai čiams, o 13 vaikų globos klausimą sprendžia Vaiko teisių apsaugos tar nyba“, – pasakojo K.Lančinskas. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius kol kas negalėjo pasa kyti, kokios bausmės laukia į po licijos rankas patekusių narkotikų platintojų. Stambiausiems, anot jo, gresia iki 15 metų nelaisvės.
Nori iškelti Vilniaus meras Artūras Zuokas ža da, kad ateityje taboras apskritai iš nyks iš žemėlapio. Tabore įgyvendindamos teismo nu tartį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija bei Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos ne seniai nugriovė tris nelegalius stati nius. Taip pat laukiama teismo nu tarties dėl dar septynių nelegaliai pastatytų namų. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija įteikė dar 12 ra šytinių dokumentų pastatų savinin kams dėl nelegalios statybos.
Darbas: K.Lančinsko teigimu, taboro šturmas buvo viena stambiausių
šiais metais įvykdytų policijos operacijų.
„Mes kalbame ne apie mažas kruopelytes, mes kalbame apie la bai didelį kiekį narkotinių medžia gų“, – teigė prokuroras. Anot jo, kai kurie sulaikyti as menys priklauso policijai pažįsta
Gedimino Bartuškos nuotr.
moms grupuotėms, kiti veikė kaip tų grupuočių atšakų atstovai. Operacijoje dalyvavo krimina linės policijos, Patrulių rinktinės, Mobiliosios kuopos pareigūnai, ki nologai su tarnybiniais šunimis.
„Vilniaus miesto savivaldybės ir po licijos veiksmai per tam tikrą laiką problemą gal i sumaž int i ir sieksi me, kad tokios vietos kaip taboras Vilniaus žemėlapyje ateityje nelik tų. Patys romai tvirtina, kad užau gint i vaik us gerais visuomenės pil iečiais jame neįmanoma. Kas ten gyvena – visi įtraukiami į nusi kalstamą veiklą ar narkot ik ų var tojimą“, – nesen iai kalbėjo meras A.Zuokas. Jo teigimu, gavusi ES paramą Vil niaus miesto savivaldybė sieks iš keldinti romus iš taboro iki 2014 m.
Paribio gatvės daugiabučiai šiais metais šilumą vartojo efektyviau Vilniaus Paribio gatvės 30-u ir 45-u numeriu pažymėtų gretimų namų suvartotos šilumos rodikliai šių metų vasarį geresni daugiau nei 10 proc., palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai. Abu namai prieš prasidedant šildymo sezonui prisijungė prie iniciatyvos „Taupykime šilumą“ parengtos 5 žingsnių taupymo programos. „Šių metų šaltą vasarį suvartotos šilumos kiekis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, rodo, kad net atlikus palyginti nedidelius darbus galima šilumos energiją vartoti gerokai efektyviau“, – teigė minėtus daugiabučius prižiūrinčios įmonės „Naujamiesčio būstas“ vadybininkė Julija Sabaliauskienė. Paribio g. 30 daugiabutyje ruošiantis žiemai ir naujam šildymo sezonui pastebėta, kad dauguma laiptinės langų kiauri ar visai neužsidaro. Namą prižiūrinti įmonė pasirūpino, kad vėjai pro juos daugiau nešvilpautų: langai užsandarinti, suremontuoti uždarymo mechanizmai. Atlikti darbai prisidėjo prie to, kad namo suvartojamos šilu-
mos rodikliai pagerėtų 12,5 proc. Šių metų vasarį namo svertinis šilumos suvartojimo koeficientas buvo 33,2 Wh/ m2/DL, o tą patį mėnesį pernai jis siekė 38 Wh/m2/DL. Tos pačios gatvės 45-u numeriu pažymėtame name prieš šildymo sezoną apžiūrint šildymo sistemos vamzdynus pastebėta, kad jų izoliacija daugelyje vietų susidėvėjusi. Pasak namą prižiūrinčios vadybininkės, nuolat neatnaujinama vamzdynų izoliacija lemia nemažą šilumos energijos vartojimo padidėjimą. Minėtame daugiabutyje vamzdynai buvo izoliuoti dar prieš prasidedant šildymo sezonui. Šį vasarį namo šilumos suvartojimo rodikliai geresni 14 proc. Svertinis šilumos suvartojimo koeficientas buvo 29,6 Wh/ m2/DL, kai tą patį mėnesį pernai jis siekė 34,4 Wh/m2/DL. Svertinis namo šilumos suvartojimo koeficientas rodo šilumos energijos sąnaudas bendrojo šildomų patalpų ploto vienetui ir atsižvelgiant į dienolaipsnį. Kuo koeficientas mažesnis, tuo daugiabutyje šiluma vartojama efektyviau.
„Išaugusios šilumos kainos daug kur padidino sąskaitas. Vis dėlto šildymo efektyvumo rodikliai leidžia teigti, kad gyventojai dėl gero daugiabučių administravimo šildymui išleido mažiau pinigų, nei būtų išleidę nesiėmus jokių taupymo darbų. Preliminariais skaičiavimais, dėl šilumos taupymo priemonių per šį šildymo sezoną vienas namas vidutiniškai sutaupė 20 tūkst. litų. Šiemet tęsime taupymo programą. Kviečiame gyventojus aktyviai domėtis galimais spendimais, siūlomais administravimo įmonių. Įmonių sąrašą rasite iniciatyvos „Taupykime šilumą“ puslapyje“, – sakė Vytautas Turonis, Nacionalinės pastatų administratorių asociacijos (NPAA) tarybos pirmininkas. NPAA primena, kad asociacijai priklausančių įmonių prižiūrimuose namuose kompleksiškai įgyvendinus taupymo priemones šilumos vartojimas tapo iki 30 proc. efektyvesnis. Vidutinis rodiklių pagerėjimas 2011– 2012 m. sezoną, palyginti su 2009– 2010 m., siekė 17 proc. Daugiau apie 5 žingsnių šilumos taupymo programą galima sužinoti internete www.taupykimesiluma.lt.
Laukimas: D.Šalugos skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendimą
turėtų skelbti gegužę.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
Prašo išteisinti Vilniaus apygardos teismas pradė jo nagrinėti buvusio Vilniaus mies to savivaldybės Viešosios tvarkos ir reikalų departamento direkto riaus Dariaus Šalugos apeliacinį skundą.
D.Šaluga skundžia Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą jį pripažinti kaltu dėl tarpininkavimo kyšininkaujant ir prašo išteisinti. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas pernai gruodį nusprendė D.Šalugai skirti dvejų metų ir še šių mėnesių laisvės atėmimo baus mę, jos vykdymą atidedant dve jiems metams. Be to, pirmos instancijos teismas nusprendė įpareigoti D.Šalugą at lyginti nukentėjusiuoju pripažin tam verslininkui Mariui Benečiui padarytą žalą – 50 tūkst. litų, ku riuos jis buvo sumokėjęs kaip kyšį (dar tokią pačią sumą verslininkas D.Šalugai perdavė, bet buvo sulai kytas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų). D.Šalugai taip pat už drausta išvykti be pareigūnų žinios ilgiau kaip septynioms dienoms.
D.Šalugos apeliacinį skundą nagrinėjanti Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija sprendimą turėtų skelbti gegužę. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas yra pripažinęs, kad D.Ša luga reikalavo 100 tūkst. litų iš verslininko M.Benečio. Anot teismo, 2007 m. žiemą ir pavasarį susitikęs, kalbėdamas te lefonu su M.Benečiu D.Šaluga įti kinėjo verslininką, kad gali paveik ti savivaldybės tarnautojus dėl jam reikiamo sprendimo. Bylos duomenimis, 2007 m. va sarį D.Šaluga sostinės savivaldy bės pastate M.Benečiui nurodė, jog paveikė savivaldybės tarnau toją Astą Tiškevičienę ir kitus neį vardytus tarnautojus, savivaldybės tarybos narius, kad būtų priimtas verslininkui palankus sprendimas. 2007 m. vasarą A.Tiškevičienė iš davė M.Benečiui reikalingas sąly gas detaliajam planui rengti. D.Šaluga teigia, kad M.Bene tis buvo pažadėjęs 100 tūkst. litų paaukoti Rusų sąjungai. BNS, VD inf.
5
TrečiADIENIS, kovo 28, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Vartus atvėrė ne visoms naujokėms
Seimas atsisakė skubos tvarka pradėti svarsty ti valdančiųjų konservatorių pasiūlymus dėl Finansinių nusi kaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pertvarkos.
Stasys Gudavičius Teisingumo ministerija įregist ravo neseniai įsteigtą Lietuvos žmonių partiją, tačiau atsisakė registruoti dar dvi naujai inicijuo tas politines organizacijas. Ašis – valstybės gerovė
Tyrimas: naujojo FNTT vadovo K.Jucevičiaus veiksmai bus narstomi
VTEK.
Gedimino Savickio nuotr.
Seimas nesutinka skubinti FNTT pertvarkos Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vos kelių balsų skirtumas
Vakar prasidėjus plenariniam po sėdžiui opoziciniai socialdemokra tai pasiūlė iš darbotvarkės išbraukti FNTT įstatymo pakeitimų projektą. „Jis neparengtas ir yra labai daug Teisės departamento pastabų“, – pareiškė Socialdemokratų frakci jos seniūnė Irena Šiaulienė. Parlamentarai vos kelių balsų skirtumu sutiko su šiuo opozici jos pasiūlymu. Už tai, kad projek tas būtų išbrauktas iš darbotvarkės, balsavo 48 Seimo nariai iš 94 da lyvavusių – beveik visa opozici ja ir valdantieji liberalcentristai, prieš buvo 34, susilaikė 12 parla mentarų. Tai konservatoriai, į val dančiąją koaliciją įeinantis Liberalų sąjūdis, taip pat vienas kitas opozi cijos atstovas. Vald anč ioj i Tėvynės sąjun gos-Lietuvos krikščionių demok
ratų frakcija praėjusią savaitę pa rengė projektą, kuriuo numatyta, kad FNTT vadovas būtų skiriamas ir atleidžiamas premjero spren dimu. Šiuo metu FNTT yra įstai ga prie Vidaus reikalų ministerijos, todėl jos vadovą skiria ir atleidžia ministras. Projektą pavadino kosmetiniu
Seimo teisininkai pažėrė nemažai pastabų parengtam įstatymo pro jektui. Tačiau abejonių dėl teisės perdavimo premjerui skirti ir at leisti FNTT vadovą nekeliama. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Tėvynės sąjungos parengtą pro jektą pavadino paviršutinišku ir kosmetiniu. Projektas gimė kilus konservatorių nesutarimams su valdančiaisiais liberalcentristais dėl pastarųjų deleguoto buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio sprendimo atleisti du FNTT vado vus ir paskelbti naują konkursą šios institucijos vadovo pareigoms.
Pateko į etikos sargų akiratį
O naujasis FNTT vadovas Kęstu tis Jucevičius atsidūrė etikos sar gų akiratyje. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nutarė pra dėti tyrimą dėl pareigūno parašo. „Komisijai pateiktame pranešime teigiama, jog K.Jucevičius, laikinai eidamas FNTT direktoriaus parei gas, pasirašė Specialiųjų tyrimų tar nybai (STT) skirtą raštą, kad FNTT neturi duomenų apie jo paties nepa tikimumą. Minėta informacija tei kiama, kad būtų galima įvertinti, ar nėra kliūčių asmeniui eiti atitinka mas pareigas“, – paskelbė VTEK. Pats K.Jucevičius neneigia pasirašęs dokumentą, tačiau tvirtina neturėjęs kitos išeities. Esą tą pačią dieną laiki nai FNTT vadovo pareigas ėjęs Anta nas Montvydas šių pareigų neteko, o FNTT direktoriaus pavaduotojo, taip pat galinčio pasirašyti tokius doku mentus, pareigybė buvo laisva. Anot K.Jucevičiaus, tądien jis vienintelis galėjo pasirašyti STT perduotą raštą.
Galvosūkis dėl ministro nes kvotas. Mums priklausytų dar vie bantį užtikrinti su šešėline ekonomi na min istro vieta, nes koalicijoje su ka, kontrabanda ir finansin iais nusi mažėjo liberali pusė, o mes išlaikėme kalt imais kovojančių inst itucijų dar Konservator ių frakcija Seime reko tą patį skaičių“, – teigė frakcijos narys bing umą“. „Labai svarbu bus tart is ir mendavo premjerui Andriui Kubiliui Kęstut is Masiul is. Neoficial iai kalba su Prez idente, kad ieškot ume bend apsvarstyti galimybę atimti šį postą iš ma apie Stasio Šedbaro kandidatūrą, ro sprendimo“, – pridūrė jis. liberalcentristų ir į vidaus reikalų mi tačiau K.Masiulis teigia, jog frakcijoje Liberalcentristai nenori nė girdėti, kad kitai partijai galėtų būti perduotas vi nistrus paskirti Tėvynės sąjungos at pavardės nebuvo įvardytos. stovą. „Frakcija nutarė „minkšta for A.Kubil ius teigė, kad skir iant nau daus reikalų ministro postas. Jie tvir ma“ patarti premjerui, kad mums pri ją min istrą svarbu ne skubėt i, o išsi tina artimiausiomis dienomis pateik klauso dar viena vieta pagal dabarti rinkt i autor itet ingą kand idatą, „ge siantys savo kandidatus į šias pareigas.
Tęsiasi valdančiųjų nesutar imai dėl naujojo vidaus reikalų min istro pa skyr imo.
Derina interpeliacijos tekstą Seimo opozicija šiandien tikisi iki galo suderinti interpeliacijos tei singumo ministrui liberalui Remi gijui Šimašiui (nuotr.) tekstą, o ry toj – surinkti procesui pradėti būti nus parašus.
„Išsiuntėme interpeliacijos klau simus opozicinėms frakcijoms bei tiems, kurie domisi jais, ir sutarė me, kad iki trečiadienio gausime pasiūlymus, ko jie nori paklausti ir panašiai, o ketvirtadienį tikimės surinkti parašus dėl pirmojo etapo – atsakymų išklausymo“, – vakar sakė opozicinės Seimo Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos se niūnas Valentinas Mazuronis.
Pasak jo, Tvarkos ir teisingumo partijos nariai ministro R.Šima šiaus nori paklausti, kaip jis verti na susidariusią padėtį Garliavoje, kai kilo konfliktas antstolei ban dant įgyvendinti teismo sprendimą dėl vaiko perdavimo motinai, bado akcijas įkalinimo įstaigose, kokios išvados padarytos iš to, kai minis terija pernai perdavė Baltarusijai duomenis apie žmogaus teisių gy nėją Alesį Beliackį. Norint ministrui pateikti inter peliaciją reikia ne mažiau kaip 29 Seimo narių parašų. Pagal Seimo statutą ministras turi per dvi sa vaites pateikti Seimui atsakymus į interpeliaciją, tuomet balsuojama,
Ministerija vakar pranešė, kad atitinkančiais įstatymams pri pažino Lietuvos žmonių parti jos steigimo dokumentus. Da bar steigėjams šią partiją belieka registruoti juridinių asmenų re gistre. Tuomet Lietuvos žmonių partija bus įtraukta į oficialų ša lyje veikiančių politinių organi zacijų sąrašą. Lietuvos žmonių partija įsteigta vasario viduryje Kaune vykusia me iniciatorių suvažiavime. Par tijos pirmininke išrinkta Kau no bendrijai „Viltis“ vadovavusi Joana Šimanauskienė. Naujai įregistruotos partijos programoje numatyti įsipareigo jimai siekti laisvės, teisingumo, demokratijos, kultūros ir vals tybės gerovės. Pagrindinės pro g-ramos sritys – kultūra, švieti mas, sportas, socialinė politika, valstybės ūkis. Partijos programa skelbia: ne pasiduoti globalinių valdininkų propagand ai „skaldyk ir val dyk“, bet gerinti santykius su mūsų artimiausiais kaimynais. Naujoji politinė jėga pritaria, kad šaliai reikia tiesioginių me rų rinkimų. J.Šimanauskienė steigiama jame suvažiavime patikino, kad „Lietuvos žmonių partija turi vi ziją, kaip pasiekti savo tikslus ir pakeisti gyvenimą“. Vėl rengs suvažiavimus
Teisingumo ministerija vakar taip pat pranešė, kad dar dviejų – Emigrantų partijos bei Demokra
Faktai Oficialiame Lietuvoje veik iančių partijų sąraše šiuo metu yra 41 pa vadinimas. 4 politinės organizaci jos jau likviduojamos. Dar 7 nėra šiemet laiku pateikusios savo na rių sąrašų, todėl joms irg i gresia būti likviduotoms. Pagal Lietuvos įstatymus part ija gali veikti, kai joje yra ne maž iau negu tūkstant is oficial iai pat vir tintų narių.
Gamintojų ir Importuotojų Asociacija
ar pritarti ministro atsakymams. Jei nepritariama, slapta balsuoja ma dėl nepasitikėjimo ministru, jį pareikšti gali ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių. BNS, VD inf.
Pirmininkė: Lietuvos žmonių
partijai vadovauja J.Šimanauskienė. Tomo Raginos nuotr.
tinės darbo ir vienybės partijos – dokumentai grąžinti steigėjams kaip netinkami. Pranešta, kad dokumentai buvo atmesti, nes jų įstatų nuostatos, valdymo organų formavimo pro cedūros neatitiko įstatymų reika lavimų. „Teisingumo ministerijos spren dimas nepatvirtinti pateiktų do kumentų neatima teisės iš minė tų partijų juos pataisius pateikti dar kartą. Norėdamos tai padary ti partijos turėtų dar kartą šauk ti savo narių steigiamuosius su važiavimus“, – rašoma pranešime spaudai. Primenama, kad politinės par tijos, norinčios suspėti į ateinantį rudenį vyksiančių Seimo rinkimų traukinį, visus steigimo forma lumus turi susitvarkyti ne vėliau kaip iki rugpjūčio 9 d. Demokratinę darbo ir vienybės partiją inicijavo prezidento Algir do Mykolo Brazausko našlė Kris tina Brazauskienė. Steigiamasis šios partijos suvažiavimas buvo vasario pradžioje. Emigrantų partijos steigiamasis susirinkimas įvyko dar sausį.
Gamintojų ir Importuotojų Asociacija informuoja, kad buityje susidarančios elektros ir elektroninės įrangos atliekos bei panaudoti galvaniniai elementai (baterijos) iš gyventojų superkami šiose vietose:
L. Asanavičiūtės g. 20 / 2, Vilnius („Ekotaškas“), Laisvės pr. 43D, Vilnius („Ekotaškas“), Genių g. 1A / Parko g. 14, Naujoji Vilnia, Vilnius („Ekotaškas“), Sausio 13-osios g. 2, Vilnius („Ekotaškas“), Architektų g. 23, Vilnius („Ekotaškas“), Kovo 11-osios g. 39B, Grigiškės, Vilnius („Ekotaškas“), Šaltkalvių g. 2, Vilnius („Ekotaškas“), Jeruzalės g. 4, Vilnius („Ekotaškas“), Vidūno g. 4, Vilnius („Ekotaškas“), Medeinos g. 8, Vilnius („Ekotaškas“), Žirmūnų g. 2, Vilnius („Ekotaškas“), Ateities g. 91, Vilnius („Ekotaškas“), Savanorių pr. 16, Vilnius („Ekotaškas“), Žirmūnų g. 64, Vilnius („Ekotaškas“), Riovonių g. 2A, Vilnius („Atliekų tvarkymo centro” aikštelė).
Saugokime gamtą, rūpinkimės savo ateitimi!
Gyventojams nebenaudojamą buitinę techniką, elektroniką, baterijas ir akumuliatorius būtina rūšiuoti, rinkti atskirai. Šiose atliekose esančios pavojingos medžiagos kelia rimtą pavojų aplinkai ir žmonių sveikatai.
6
TrečiADIENIS, kovo 28, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Strategijos belaukiant? Valentinas Beržiūnas
V
ien i sako: Lietuvos ir Baltarusijos politiniai sant yk iai nebus ger i tol, kol valdys pasku tin is Europos diktator ius Aliak sandras Lukašenka (klausimas, ar paskutinis?). Kit i (popul iar iai sakant, ne de mokratai) oponuoja. Jie tvirt ina, kad Liet uvai svarbu bendradar biauti nekel iant išankstinių sąly gų, tok ių kaip Baltarusijos opozi cionier ių teisės. Kas teisus, tegul sprendž ia mūsų šalies užsienio pol itikos formuo tojai. Jei ES spaud imas Minsk ui didės, teks apsispręsti. Tada rei kės pagaliau atsakyti – kok ia gi ta mūsų strateg ija?
Nepopuliaru ginčytis Europoje? Gal ir ne, tačiau ES narių prioritetai skiriasi. Arbitru nėra prasmės būti, gali tik išsakyti savo nuomonę. Tiesa, vi suomenė Lietuvoje net dėl esmi nių mūsų šal ies problemų men kai ted isk ut uoja, ką jau kalbėt i apie užsienio pol itiką. Visg i... Tark ime, vien i sak ytų, kad at šaukt i ambasador ių iš gret imos šal ies buvo būtina, esą tok ia ES pozicija. Taip, toks sprendimas gali būti ar gumentuotas gana retai susiklos tančia ES diplomatine praktika – „visi už vieną, vienas už visus“. Tač iau lengva papriešt araut i. Sutik ime, kad ambasadoriaus at šauk imas iš šalies kaimynės turi turėti labai svarų pagrindą. Ar at šaukdam i savo diplomat inės at stov ybės Balt ar us ijoj e vadovą mes svarų pag rindą turėjome? Karas? Pavojus diplomat ui? Pa žeist i mūsų nacional in iai inte resai? Ar Briusel is turėjo svar ių arg u mentų? Kok ie jie? Įžeidimas, nes išprašyti lenkų diplomatai? Galbūt Liet uva ir prik lauso ES, tačiau niekas neįpareigoja laiky ti Bendr ijos poz icijos šventa kar ve. Sak ysime, netakt iška mums ginčyt is Europoje? Gal ir netak
tiška, tačiau tarp ES narių priori tetai skiriasi. Nebūtinai tai, kas ak tualu kitiems, – aktualu mums. Ir tuo reik ia įtik inti! Ieškoti taip pat mąstančių. Taip, Baltar usija nėra demokra tiška, kaip norėtų vakarų euro piečiai. Taip, A.Lukašenka nėra pav yzd in is lyder is (jei pav yzd i nių iš viso yra). Bet jis dabar yra Baltar usijos vadovas. Jo nei nu versime, nei suk ursime kitok ią politinę sistemą. Galų gale, o kaip Rusija ar Azer baidž anas? Šios šalys jau įžen gė į tikrąją demokratiją. Ten ger biamos žmogaus teisės? Neegzis tuoja klanai, oligarchai? O kodėl niekas nek liudo Varšu vai, Berlynui, Par yž iui ir kitoms ES sostinėms su Maskva ir Baku elgt is kitaip? Ar dėl to, kad Bal tar usijos klausimas vok iečiams ar prancūzams – neakt ualus, jis neaktualus ir mums? Kad ir kokia Baltarusijoje demok ratijos padėtis (nors dėl demokra tijos padėties vertėtų susir ūpinti ir Lietuvoje), atsak ymas yra vie nareikšmiškas – labai aktualus. Ir ne tik dėl verslo interesų! Galbūt ekonom in iams sant y kiams pol it in io dialogo įšaldy mas per pas tar uos ius met us nekenkė, tačiau toks pož iūr is – trumpareg iškas. Nė vienas reikšmingas ekonomi nis projektas niekuomet nebūna realizuojamas be politinės valios ir įsipareigojimų. Niekuomet tarp valst ybių neegz ist uos abipusis pasit ikėjimas, jei jų vadovai net nesikalba. Apskritai, kaip galima nesikalbėti su kaimynais? Konstr ukt yvaus pol it in io dialo go palaikymas – parama A.Luka šenkai? Toks požiūris stokoja ele mentaraus pagrįstumo. Moralinė parama diktatoriui? Sprendž iant iš Prezidentės susitikimo su A.Lu kašenka, Baltarusijai reik ia tikrai ne moral in io palaik ymo, o pasi tikėjimu grįsto bendradarbiav i mo labai praktiniais klausimais. Tad esminis klausimas būtų toks – ar mums Baltarusijos opozicijos politikų teisės dabar yra santykių su Baltarusija prioritetas? Pasir ink imas ignor uot i Baltar u siją tikrai atsisuks prieš mus pa čius. Arba jau atsisuko... Galėjo me išnaudoti puik ią progą bend radarbiauti su Baltarusija energe tikos klausimais. Neieškodami sąjungininkų, kurie galėtų ir norėtų su mumis bend radarbiauti, liksime izoliuoti. Pabaigoje norėtųsi pasveik int i, kad bent jau su latv iais ėmėme kalbėtis konstruktyviau! Tuo tik rai reiktų pasid žiaugti.
Tyla: Seimo pirmininkė I.Degutienė tvirtina apie veiksmus, susijusius su „Snoro“ banko nacionalizavimu, sužino
jusi tik iš žiniasklaidos.
Ingos Juodytės nuotr.
I.Degutienė: aš neturėjau informacijos
S
eimo pirmininkė Irena Degu tienė teigia iš anksto nežino jusi apie planus nacionalizuoti banką „Snoras“, todėl niekam negalėjo perduoti informacijos, ku rios neturėjo. „Paklausime klaidingai teigiama, kad aš iš anksto žinojau informaciją apie banko „Snoras“ būsimą bank rotą“, – vakar atsakydama į parla mentarų raštu pateiktus klausimus sakė I.Degutienė. Anot jos, visų institucijų atstovai, kurie inicijavo ir planavo „Snoro“ nacionalizavimą, „seniai patvirtino, kad Seimui ir Seimo pirmininkei ne buvo teikiama jokia informacija apie planuojamus veiksmus“. „Taigi, galiu dar kartą kategoriš kai patvirtinti, kad apie visus veiks mus dėl banko „Snoras“ nacionali zavimo sužinojau iš žiniasklaidos“, – sakė I.Degutienė. „Mano neturėta informacija nie kaip negalėjo turėti įtakos mano sū naus Gedimino Degučio vadovauja mos įmonės veiksmams, – pabrėžė politikė. – Dėl šių kaltinimų mano sūnus ir mano sūnaus įmonė yra pa teikę ieškinį teismui, kuris ir turėtų nustatyti objektyvią tiesą.“ Žiniasklaida buvo pranešusi, kad įmonė „Novotersa“ po „Snoro“ bankroto bylos iškėlimo dienos turė tu indėliu, didesniu kaip 600 tūkst. litų, neva padengė paskolą. G.Degu tis šią informaciją paneigė. Opozicija ir valdančiajai koalicijai priklausę liberalcentristai parlamen to vadovės taip pat klausė, ar iš anks to I.Degutienės galbūt žinota infor
macija apie banko „Snoras“ bankrotą neturėjo įtakos Vilniaus universite to Santariškių klinikų, kuriose Seimo pirmininkės vyras vadovauja vienam iš filialų, finansinėms operacijoms paskutinėmis banko veiklos valan domis. Kai kurių parlamentarų duo menimis, Santariškių klinikos prieš pat uždarant banką iš savo sąskaitos paėmė apie 18 mln. litų.
Paklausime klaidin gai teigiama, kad aš iš anksto žinojau informaciją apie banko „Snoras“ būsimą bankrotą.
„Galiu patvirtinti, kad mano neturė ta informacija niekaip negalėjo nulem ti jokių mano sutuoktinio Gedimino Degučio kaip vadovo veiksmų. Šiuos kaltinimus viešai paneigė atsakin gi Santariškių klinikų asmenys. Ma no sutuoktinio vadovaujamas Centro filialas banke „Snoras“ sąskaitos nie kada neturėjo“, – antradienį kalbė jo I.Degutienė. „Manau, kad keliamos abejonės yra nepagrįstos ir nelogiškos, nes neturėdama informacijos negaliu jos ir perduoti“, – pabrėžė politikė. Ji atmetė kaltinimus, kad savo el gesiu gali diskredituoti Seimą ir Sei mo pirmininko institutą. „Nemanau, kad aš kaip nors disk redituoju Seimo pirmininko ins
tituciją, nes šią instituciją bando diskredituoti asmenys, kurie viešai skleidžia niekuo nepagrįstus gandus ir melą. Deja, tiems, kurie netiki ma no ar Lietuvos banko valdybos pirmi ninko patikinimais, kad apie banko „Snoras“ nacionalizavimą sužino jau tik kaip visi eiliniai Lietuvos pi liečiai iš žiniasklaidos, belieka lauk ti prokuratūros tyrimo ir laikinosios Seimo tyrimo komisijos darbo pa baigos“, – sakė Seimo vadovė. Anot jos, tik teisėsauga ir laikinoji tyrimo komisija gali nustatyti, „kas konkrečiai iš valstybės pareigūnų nutarė nacionalizuoti „Snoro“ ban ką, tik jie gali patvirtinti, kad aš ne dalyvavau jokiuose pasitarimuose šiuo klausimu ir man niekas iš spren dėjų neperdavė šios informacijos“. „Tikiuosi, kad mūsų teisėsaugos institucijos ir parlamentinę kontrolę atliekanti komisija labai aiškiai mūsų piliečiams atsakys į šiuos klausimus ir nei man, nei kitiems valstybės pa reigūnams nebeteks aiškintis dėl ne būtų, išgalvotų versijų ar sąmonin gai skleidžiamos netiesos“, – teigė I.Degutienė. Kovo 13 d. grupė Seimo narių par lamento vadovei buvo pateikę klau simus dėl jos šeimos narių veiksmų, susijusių su banke „Snoras“ galbūt at liktomis finansinėmis operacijomis. Seimo statutas numato, kad vals tybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kuriems paskirti reikia Seimo pritarimo, plenariniame posėdyje turi atsakyti į Seimo narių raštu pateiktus klausimus. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
TrečiADIENIS, kovo 28, 2012
lietuva Spręs dėl referendumo
Kasos nepajudino
Sutartis su Kinija
Parlamentarai svarstys, ar rengti referendumą dėl naujos atominės elektrinės. Jį siūlo ma skelbti kartu su Seimo rin kimais antrąjį spalio sekma dienį. Parašų lapus referen dumo iniciatoriai jau gavo. Vi suomenininkai žalieji pasisako prieš naujos atominės elekt rinės statybą.
Seimas vakar vieno bal so persvara atmetė grupės Sveikatos reikalų komite to narių pateiktus projektus, kuriais siūlyta Valstybinę li gonių kasą (VLK) iš Sveika tos apsaugos ministerijos perduoti Vyriausybei. Šiuo pakeitimu buvo siekta efek tyvinti VLK veiklą.
Lietuvos krašto apsaugos mi nistrė Rasa Juknevičienė ir Ki nijos gynybos ministerijos va dovas Liang Guanglie vakar Pekine pasirašė pirmąjį šalių istorijoje susitarimą dėl bend radarbiavimo gynybos srityje. Susitarime numatoma bend radarbiauti ir įslaptintos infor macijos apsaugos srityje.
Atsigręš į gynybą Premjeras Andrius Kubilius sako tikintis, kad daugiau lėšų krašto apsaugos sistemai finansuoti atsi ras 2013 m. biudžete.
„Aš tikiu, kad kitų metų biudžete mes turėsime daugiau galimybių spręsti ir šios srities finansavimo reikalus, nes visi gerai žinome, kad šiai sričiai finansavimas per kri zę buvo numatytas toks, kuris ne beatitinka tarptautinių standartų. Todėl visiškai akivaizdu – kariuo menės veiklai neskiriant pakanka mai pinigų negali galvoti, kad ka riuomenė liks tokia, kokią dabar turim“, – antradienį Lietuvos ra dijui sakė A.Kubilius. Pirmadienį krašto apsaugos mi nistrė Rasa Juknevičienė pareiškė, kad esant dabartiniam gynybos fi nansavimui po kelerių metų gali tekti svarstyti kariuomenės maži nimo klausimą.
Andrius Kubilius:
Kariuomenės veiklai neskiriant pakanka mai pinigų negali gal voti, kad kariuomenė liks tokia, kokią da bar turim.
„Jeigu dar bent dvejus trejus me tus tęsis tokia padėtis, kokia yra da bar su finansavimu, Lietuva turės apsispręsti dėl kariuomenės dyd žio. Aš manau, kad šita kariuomenė, kokia yra dabar, yra labai nedidelė, netgi, sakyčiau, per maža, bet jei gu ir jos finansavimo pyrage per 60 proc. sudaro lėšos vien personalui išlaikyti, tai ilgai tokios būsenos išt verti jokia kariuomenė nelabai ga li“, – sakė Krašto apsaugos minis terijos (KAM) vadovė. Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl nepakankamų išlaidų gynybai – krašto apsaugai skiria ma mažiau nei 1 proc. bendrojo vi daus produkto (BVP), nors Aljan so narės yra įsipareigojusios siekti gynybai skirti bent 2 proc. BVP. Vyriausybės skaičiavimu, šie met Lietuva gynybai skirs 0,95– 0,97 proc. BVP, tačiau, vertinant tik KAM asignavimus, ši dalis ma žės iki 0,75 proc. Šiuo metu Lietu vos kariuomenėje yra 7700 profe sionalių karių ir 4215 savanorių. O su Lietuva besiribojančiame Rusi jos eksklave, Karaliaučiuje, yra dis lokuota apie 25 tūkst. karių, tai yra aukščiausios parengties pajėgos. BNS, VD inf.
8
trečiADIENIS, kovo 28, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2310 DB svaras sterlingų 1 4,1280 JAV doleris 1 2,5880 Kanados doleris 1 2,6110 Latvijos latas 1 4,9550 Lenkijos zlotas 10 8,3637 Norvegijos krona 10 4,5490 Rusijos rublis 100 8,9364 Šveicarijos frankas 1 2,8617
pokytis
+0,0960 % –0,1161 % –0,6488 % +0,0345 % –0,0222 % +0,5881 % +0,5348 % +0,2423 % –0,1222 %
Kelininkai daugiau duobių neužlopys Rekordiškai daug už degalus mo kantys vairuotojai gali nesitikėti, kad keliai bus ne tokie duobėti.
Degalų kainos pakilo į rekordines aukštumas, tačiau lėšų kelių prie žiūrai esą nepadaugėjo nė centu. Nei akcizo dalis, nei padidinti kelių mokesčiai transporto priemonėms asignavimų keliams ir gatvėms tvarkyti nepadidino, kaip teigia asociacija „Lietuvos keliai“. „Norime kategoriškai paneigti pastaruoju metu viešojoje erdvėje reiškiamą atsakingų valstybės ins titucijų pareigūnų nuomonę ir kal bas, kad išaugusios degalų kainos bei vežėjams padidinti mokesčiai už naudojimąsi magistraliniais ke liais padidino ir asignavimus kelių bei gatvių dangų kokybei gerinti“, – aiškino asociacijos „Lietuvos ke liai“ vykdomasis direktorius Rim vydas Gradauskas. Anot jo, nuo 2010 m. iki šiol iš pagrindinio šaltinio – surenkamo akcizo, kurio dydis nepriklauso nuo galutinės degalų kainos ir yra stabilus tarifas, – kelių programai skiriama 47 proc. O 2008 m. nuo degalų akcizo keliams tvarkyti te ko 80 proc. Pasak R.Gradausko, dabar ta ki ta dalis surenkamų akcizo lėšų ski riama biudžetui ir bendroms vals tybės reikmėms. 2012 m. Kelių priežiūros ir plėt ros programai (KPPP) skirta 916 mln. litų. Ši suma numatyta 21 tūkst. km valstybės kelių tinklo plėtrai bei priežiūrai ir savivaldybių kelių bei gatvių priežiūrai. 2008 m. KPPP investicijų suma siekė 1,813 mlrd. litų. BNS, VD inf.
Kokybė: teigiama, kad, brangs
tant degalams, daugiau lėšų ke liams tvarkyti nesurenkama.
OMX Riga
–0,69 %
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,01
4,70
2,37
„Kvistija“
4,93
4,63
2,32
„Vakoil“
4,97
4,67
2,34
„Brent“ nafta
+0,27 %
Vakar Vilniuje, Nacionalinėje dailės ga lerijoje, šalies verslo lyderiai apsimainė kontaktais su jaunimu. Į renginį „Die na Media News“ kontaktų mainai“ sos tinėje užsiregistravę 160 dalyvių akis į akį susitiko su 14 patyrusių šalies vers lininkų, sėmėsi iš jų patirties ir pasida lijo savo idėjomis. Kontaktų mainų ini ciatoriai – Rokas Beresniovas, Edvinas Minkštimas.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
OMX Tallinn
Vilniečiai apsimainė kontaktais
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,52 %
107,24 dol. už 1 brl. 125,64 dol. už 1 brl.
9,7 proc.
per metus išaugo importuotų prekių kainos.
Ūkininkai blaškosi aklavietėje Paraiškas dėl atsinaujinančios energi jos projektų pateikę ūkininkai negauna jiems priklausančių kompensacijų iš ES fondų. Keliamas klausimas: problemą kuria biurokratų neprofesionalumas ar tam tikrų interesų grupių veiksmai?
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Teismai argumentus atmetė
Paraiškas dėl ES paramos žalia jai energetikai vystyti yra pateikę 34 įmonės ir ūkininkai. Nors dalis jų projektus jau įgyvendinę, Na cionalinės mokėjimų agentūros (NMA) kompensacijų vis dar ne gauna. Paramą NMA skyrė tik vie nam pareiškėjui. Lietuvos verslo darbdavių kon federacijos generalinio direkto riaus Dano Arlausko teigimu, prieš trejus metus žmonės patikėjo, kad valstybė rūpinasi atsinaujinančia energetika ir šios krypties vers lui teiks paramą. Jis pabrėžė, kad projektus rengę ir paraiškas teikę žmonės ūkį plėtoti galėjo ir kito mis kryptimis, nes atsinaujinanti energija be valstybės pagalbos yra nuostolinga. Tačiau jie esą susi gundė valstybės pažadais ir ga liausiai liko skolose. „Nėra nė vieno įtikinamo argu mento, kodėl kompensacijos ne mokamos, nes NMA argumentus teismas paneigė ir įrodė, kad para ma turi būti skiriama visiems pa reiškėjams“, – sakė D.Arlauskas. Žodžių žaismas
Sutartį su NMA pasirašiusios bendrovės „Viltrakių energija“ at stovas Audrius Vaičiūnas pasako jo, kad dažniausiai kompensacija nesumokama argumentuojant pa žeistu dvigubo finansavimo prin cipu, tačiau konkretaus atsakymo NMA nepateikia. „Tai šiek tiek panašu į teisinę problemą, tačiau, perskaičius vi sus NMA siųstus raštus, labiau primena žodžių žaismą. Pagrin dinis NMA argumentas – galbūt pažeistas dvigubo finansavimo principas. Jie motyvuoja tuo, kad investicija finansuojama du kar tus: vieną kartą gaunamas vals tybės remiamas fiksuotas elekt ros energijos supirkimo tarifas, kitą kartą – parama iš NMA, t. y. ES fondų“, – sakė A.Vaičiūnas. Teisingumo tikisi iš EK
Kadangi teismo sprendimo dėl privalomo kompensacijų išmo
kėjimo NMA nevykdo, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija kovo 12 d. kreipėsi į Europos Ko misiją, kad ši išaiškintų, ar iš tie sų yra dvigubo finansavimo požy mių. „Mums keista, kad to nepadarė nė viena valstybinė institucija – nei Teisingumo, nei Energetikos, nei Žemės ūkio, nei Ūkio ministe rija. Jos ne tik nesiėmė elementa rių veiksmų, tačiau ir klaidino pa reiškėjus skirtingais argumentais, prisitaikydamos prie tam tikrų ap linkybių“, – sakė D.Arlauskas.
Pagrindinis NMA argumentas – gal būt pažeistas dvi gubo finansavimo principas. Pašnekovas pabrėžė, kad šio mis aplinkybėmis paradoksalu ir tai, jog tuos pačius atsinaujinan čios energetikos projektus NMA ir Lietuvos aplinkos apsaugos in vesticijų fondas (LAAIF) vertina skirtingai. Anot jo, LAAIF pro jektus parėmė, kai NMA tvirtino esant dvigubo finansavimo. „Tai yra tarpinstitucinis nesusišnekė jimas ir skirtingų standartų ap raiškos“, – teigė jis. Baiminasi bankų sankcijų
A.Vaičiūnas pasakojo, kad bendro vė „Viltrakių energija“ yra pasira šiusi sutartį su NMA, tačiau laikas kompensacijai gauti dar neatėjo. Todėl kol kas tik neramiai žvalgo masi į nesėkmingus kitų pareiškė jų žygius. Esą neaiškumų tik dau gėja, o ir bankai, teikdami paskolą, jau darosi atsargesni. A.Vaičiūno teigimu, bankai šiuo metu siūlo palūkėti, o anksčiau paramos sutartys su NMA jiems buvo tarsi garantas, kad žmogus projektą įgyvendins ir paskolą grąžins. Todėl projektus, anot jo, ryžtingai finansuodavo. Su NMA sutartį pasirašęs, tačiau paramos negaunantis ūkininkas Kęstutis Armonas pasakojo, kad
Investicijos: savo laukuose vėjo jėgaines pastatę ūkininkai negauna
žadėtos ES paramos. Andriaus Bagdono (BFL) nuotr.
pirmą kartą nesėkmingai paraišką NMA pateikė dar 2010 m. pavasa rį. Tą kartą jis sulaukė atsakymo, neva projektas neefektyvus, todėl finansuojamas nebus. Vis dėlto įkalbinėjamas Žemės ūkio minis terijos 2011 m. pavasarį paraiš ką pakartotinai pateikė ir sulaukė teigiamo atsakymo. „Tuo pačiu metu tariausi su banku dėl paskolos, kad galėčiau įgyvendinti projektą. Vienintelis banko reikalavimas buvo sudaryti sutartį su NMA. 2011 m. pabaigo je sudarius sutartį, tą pačią dieną
bankas suteikė paskolą“, – pasa kojo K.Armonas. Tačiau tai ūkininkui ant pečių užkrovė tik dar vieną naštą. K.Ar mono teigimu, vasario pabaigoje turėtos gauti paramos jis vis dar nesulaukia, o terminas grąžin ti bankui paskolą artėja. „Lauki mas varo į neviltį, nes bankui ba landį turiu grąžinti dalį paskolos, o paramos nesulaukiu“, – pasa kojo jis. Kadangi ūkininkas atsako šeimos turtu, jam darosi neramu, nes gresia sankcijos dėl paskolos negrąžinimo.
9
trečiADIENIS, kovo 28, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Padegėjai ir aukos – bendramoksliai Teigiama, kad kai kurie per gaisrą Kaune nukentėję ir įtariami tyčiniu pa degimu jaunuoliai mokėsi toje pačioje mokykloje.
Vilniuje nuteista grupuotė, pasisa vinusi 1,5 mln. litų pridėtinės ver tės mokesčio (PVM).
Jurgita Šakienė, Diana Krapavickaitė Ieško įtariamojo
Policija vakar dar ieškojo padegi mu įtariamo Martyno S. Jaunuo lio pavardė redakcijai žinoma, ta čiau pirmas sulaikytas įtariamasis nepilnametis P.S. yra Martyno S. brolis. Martynas S. prieš trejus metus baigė Kauno Šv. Kazimiero viduri nę mokyklą, kurią lankė per gaisrą žuvęs Mindaugas Skruodis. Šioje mokykloje taip pat mokosi trys iš septynių Kauno klinikose gydomų nukentėjusių per gaisrą. Šv. Kazimiero vidurinės mo kyklos direktorė Palmira Talijū nienė neneigė, kad būtų šokiruo ta, jeigu pasitvirtintų Martynui S. metami kaltinimai. „Apie Marty ną klausiau ir mokyklos socialinės pedagogės. Dėl jo elgesio bėdų ne turėjome. Per pamokas nebuvo jo kių konfliktų, trukdymų. Jis buvo gana tylus, galbūt kartais patingi niaujantis mokinys“, – teigė P.Ta lijūnienė, paprašius charakteri zuoti buvusį auklėtinį. Uždaras ratas
Pedagogai 17-mečiui įtariamajam padegimu didelių priekaištų ne turi. Jaunėlis kaip ir jo vyresnis brolis Martynas S., kaip teigiama, taip pat nebuvo problemiškas vai kas. Mokėsi vidutiniškai. Esą ne drausmingų proveržių ar atsikal binėjimų nepasitaikydavo. Anot direktorės, abu broliai turėjo už darą draugų ratą. Ypatingais gebėjimais ar po mėgiais įtariamaisiais tapę broliai
Nuteista sukčiautojų grupuotė
Suimtas: teigiama, kad nepilnamečiu suimtuoju labai rūpinosi policijos ieškomas jo vyresnis brolis.
nepasižymėjo. O per gaisrą Kau no Šilainių daugiabutyje nuken tėję jų bendramoksliai išskiriami kaip veiklūs ir turintys popamo kinę veiklą abiturientai. Direktorė minėjo, kad vienas nukentėjusių jų domėjosi futbolu, kitas išsiskyrė muzikiniais gebėjimais. Pirminiais duomenimis, ir nukentėjusieji, ir įtariamieji – rizikos grupei neprik lausiusių šeimų vaikai. Martyno S. jaunesniam broliui jau pareikšti įtarimai dėl nužudy mo visuomenei pavojingu būdu. Už šį nusikaltimą Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmi mo bausmę iki gyvos galvos. Ta čiau nepilnamečiams didžiausia skiriama bausmė gali būti iki de šimt metų nelaisvės. Į Kauno miesto apylinkės teis mą 17-metis buvo atvežtas iš Kau no klinikų. Prok urorai įtar iam ąj į praš ė suimti trims mėnesiams, tačiau teismas skyrė dvejų mėnesių suė mimo terminą. Iš teismo įtaria masis nuvežtas atgal į ligoninę. Jau aišku, kad ligoninėje nepilnametis atsidūrė ne dėl girtumo, o dėl pa tirtų sužalojimų. Tirs dėl sumušimo
Įtariamąjį padegimu 17-metį gi na advokatas Gintaras Platūkis. Jis patvirtino, kad nėra valsty
Artūro Morozovo nuotr.
bės skirtas advokatas. Atstovauti ginamojo interesams esą papra šė jo artimieji. G.Platūkis nesiė mė vertinti savo kliento sveika tos būklės. „Ekspertai nustatys, koks ten su žalojimas. Sunku pasakyti, ar jam kas nors trenkė, ar jis išgėręs kur nors trenkėsi. Jis neatsimena, kaip ten viskas buvo, nes buvo stipriai išgėręs“, – aiškino advokatas.
17-metis neslepia tą vakarą labai daug išgėręs.
Pasak gynėjo, 17-metis nesle pia tą vakarą labai daug išgėręs. Nuosekliai nupasakoti įvykių ei gos, gynėjo tvirtinimu, jis nega li dėl girtumo. Esą jaunuolis atsi peikėjo tik gydymo įstaigoje. Kauno Santakos policijos ko misariato viršininkas Raimun das Abugelis neatmetė, jog jei pa sitvirtins, kad įtariamasis buvo sumuštas, gali būti pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl jo sumušimo. Tragediją tiriantiems pareigūnams jau aiškėja nusikal timo kontūrai. Neabejojama, kad daugiabučio, esančio Baltų pros-
pekte, bute vyko audringas vaka rėlis. Linksminosi apie vienuolika žmonių. Tarp vakarėlio dalyvių ir vėliau įtariamuoju tapusio 17-me čio kilo konfliktas. Po to, kai medikai suteikė pa galbą, nepilnametis grįžo į vaka rėlio vietą. Tačiau grįžo jau su pa stiprinimu ir keršto planu galvoje. Šliūkštelėtas degus skystis, ugnies pliūpsnis ir košmariškas rezulta tas: 1 žuvęs, 2 gydomi reanimaci jos skyriuje, kitų sužeistųjų būk lė geresnė. Bus daugiau
Ikiteisminiam tyrimui vadovau jantis prokuroras Andrius Kiur šinas sakė per savo darbo patirtį neprisimenantis tokius skaudžius padarinius sukėlusio nusikalti mo. Jis patvirtino, kad tyrimas vyksta sklandžiai. „Apklausiami ir nukentėję, ir įtariamieji. Galiu tik patvirtinti, kad įtariamųjų bus daugiau“, – sakė A.Kiuršinas. Jo žodžius patvirtino vakar po kelių valandų išplatintas prane šimas apie sulaikytą dar vieną įtariamąjį 22 metų kaunietį P.D. Šiandien Kauno apylinkės teismas spręs dar vieno įtariamojo padegi mu kardomosios priemonės klau simą. Jau aiškūs keturi tragedijos Baltų prospekto daugiabutyje įta riamieji.
Po ilgiau nei trejus metus truku sio sudėtingo teisminio nagrinė jimo Vilniaus miesto 2-asis apy linkės teismas kaltais pripažino 17 asmenų, kurie įvairiose verslo sri tyse per kelerius metus pagrobė 1,542 mln. litų PVM ir pelno mo kesčio. Visi kaltinamieji, tarp jų ir nu sikalstamos veikos organizatoriai, nuteisti dėl sukčiavimo stambiu mastu, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų suklastojimo, kaip pranešė Gene ralinė prokuratūra. Kaltinamieji nuteisti už tai, kad panaudodami sudėtingą apgaulės mechanizmą įgijo didelės vertės svetimo turto – į valstybės biudže tą mokėtino PVM ir pelno mokes čio. Prokurorų teigimu, nusikalsta mame voratinklyje dalyvavo įvairių statybos, metalo prekybos ir ki tų paslaugų įmonių direktoriai bei akcininkai. Ši baudžiamoji byla buvo atsidū rusi Konstituciniame Teisme, kur spręstas juridinių asmenų bau džiamosios atsakomybės konsti tucingumo klausimas. PVM ir pelno mokesčio grobs tymo organizatoriai bei vykdyto jai nuteisti didelėmis daugiatūks tantinėmis baudomis, jų suma sudaro 435 tūkst. litų. Veikiančios įmonės nuteistos 293,75 tūkst. li tų siekiančiomis baudomis, kitos nusikalstamoje veikloje pasitelk tos fiktyvios įmonės likviduotos. Taip pat valstybės naudai priteis tas 590 tūkst. litų vertės civili nis ieškinys, jis visiškai padengtas areštuotu turtu. Anot tyrimui vadovavusio Vil niaus miesto apylinkės prokura tūros prokuroro Vytauto Kukaičio, dėl profesionaliai tyrimą atliku sios Finansinių nusikaltimų tyri mo tarnybos ir prokurorų pastan gų, nagrinėjant šią bylą teisme, Lietuvos valstybės biudžetas pasi pildys daugiau nei 2 mln. litų. Jau vykdant ikiteisminį tyrimą išieš kota ir į valstybės biudžetą grą žinta beveik 1 mln. litų nesumokė tų mokesčių. Nuosprendis per 20 dienų ga li būti apskųstas Vilniaus apygar dos teismui. BNS, VD inf.
10
Trečiadienis, kovo 28, 2012
Sportas rubrika
Boksininkų misija – trys olimpiečiai Lietuvos vyrų bok so rinktinė ruošia si lemiamoms ko voms dėl keliala pių į Londono va saros olimpines žaidynes.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Jėgos jau patikrintos
Į atrankos turnyrą, kuris vyks ba landžio 13–22 d. Trabzone (Turki ja), išvyks penki Lietuvos boksi ninkai. Svorio kategorijoje iki 56 kg var žysis Edgaras Skurdelis (bus išda lyti keturi olimpiniai kelialapiai), iki 60 kg – Evaldas Petrauskas (4 kelialapiai), iki 75 kg – Vladimiras Milevskis (2 kelialapiai), iki 81 kg – Daugirdas Šemiotas (3 kelialapiai) ir daugiau nei 91 kg – Vitalijus Su bačius (2 kelialapiai). „Kiekvienoje svorio kategorijo je, išskyrus dvi sunkiausio svorio, boksuosis po 26 atletus. Iki 91 kg ir
Barjerai: V.Subačius (dešinėje) ketvirtą kartą bandys tapti olimpiečiu.
daugiau nei 91 kg svorio kategorijo se kovos po 16 boksininkų“, – tur nyro sistemą pristatė Lietuvos rink tinės treneris Vladimiras Bajevas. Pasiruošimas atrankos turnyrui prasidėjo iškart po pasaulio čem pionato. Pirmosios varžybos, ku riose dalyvavo lietuviai, vyko Iz raelyje. Po to mūsiškiai treniravosi Baltarusijoje ir Druskininkuose, Vilniuje.
Pamaina: pasak V.Bajevo (kairėje), jaunimo olimpinis čempionas
E.Petrauskas jau turi aukšto lygio varžybų patirties.
„Pasitikrinome jėgas tarptau tiniuose turnyruose, ką tik grį žome iš Čekijos. Pamatėme savo klaidas. Liko paskutinė treniruo čių stovykla Ukrainoje. Joje pasi stengsime sportininkus paruošti pagrindinėms varžyboms Trabzo ne“, – sakė V.Bajevas. Turkai nersis iš kailio
Anot trenerio, pasiruošimo etape kol kas nebuvo jokių nesklandumų. „Visi pažadai dėl finansavimo buvo ištesėti, dabar viskas – pačių spor tininkų rankose. Sunku prognozuo ti, kiek olimpinių kelialapių galime iškovoti“, – kalbėjo V.Bajevas. Treneris atkreipė dėmesį, kad turnyras vyks Turkijoje – šios ša lies boksininkai olimpinėse žaidy nėse dar neturi nė vienos vietos. „Turkų rinktinė – labai pajėgi. Tai, kad jie kol kas – be olimpie čių, galime įsivaizduoti, koks bus varžybų ažiotažas ir įtampa, ko kį spaudimą patirs teisėjai“, – sa kė V.Bajevas. Olimp in į kel ial ap į pas aul io čempionate yra iškovojęs Egidi jus Kavaliauskas (svorio kategori ja iki 69 kg).
„Dabar nesvarbu, kuriems mūsų sportininkams pasiseks. Svarbu, kad išvis pasisektų, – teigė trene ris. – Mūsų optimalus variantas – du olimpiečiai. Jeigu būtų trys, skraidytume padebesiais.“
Vladimiras Bajevas:
Nesvarbu, ku riems mūsų spor tininkams pasi seks. Svarbu, kad išvis pasisektų.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
„Jis visai neseniai pradėjo bok suotis suaugusiųjų ringe, todėl nusprendėme neskubėti. Jį ruoši me rudenį vyksiančiam Europos čempionatui, po to – 2016-ųjų olimpiadai Brazilijoje“, – paaiški no V.Bajevas. Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris pabrėžė, kad perėjimo iš jaunimo į suaugusiųjų boksą pro cesas nėra paprastas. Lauks V.Subačiaus pergalių
Išbandymas jaunimui
1-ųjų jaunimo olimpinių žaidy nių čempionas E.Petrauskas tei gė savo šansus vertinantis neblo gai. „Laukia daug pajėgių varžovų, tačiau manau, kad visi – įveikia mi. Būtų įdomu išmėginti jėgas ir suaugusiųjų olimpiadoje“, – kal bėjo boksininkas. Kitas jaunimo olimpinis čempio nas Ričardas Kuncaitis kol kas ne dalyvaus atrankoje į Londono žai dynes.
Paklaustas, kurio boksininko sėk mė Trabzone labiausiai nudžiu gintų širdį, V.Bajevas prabilo apie V.Subačių. „Vitalijus mėgins patekti jau į ketvirtąsias olimpines žaidynes. Į tris jis tik per plauką neprasib rovė. Visada su juo dirbau, būčiau patenkintas, jei karjeros pabaigai jis iškovotų teisę dalyvauti olim pinėse žaidynėse, kuriose yra am žiaus cenzas – 34-eri metai. Vita lijui dabar – 33-eji. Jo sėkmė man būtų labai didelė dovana. Kita vertus, suprantame, kad jo svorio kategorijoje bus labai sunku: kon kurencija – didelė, o kelialapiai – tik du.“
Kovoje dėl medalių liko vienas nežinomasis Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) 1-osios vaikinų grupės čem pionate nežinomas tik vienas fina lo ketverto dalyvis.
Jei pergales iškovotų ir LKKA, ir KU krepšininkai, tuomet į fina lo ketvertą patektų kauniečiai, nes jie šiemet dukart įveikė Klaipėdos komandą – 84:81 ir 91:80.
Kas ketvirtas?
Teisę tęsti kovą dėl medalių jau už sitikrino Vytauto Didžiojo univer siteto (VDU), Šiaulių universiteto (ŠU) ir Mykolo Romerio universi teto (MRU) komandos. Dėl paskutinio kelialapio į fi nalo ketvertą varžosi Klaipėdos universiteto (KU) ir Lietuvos kū no kultūros akademijos (LKKA) krepšininkai. Realesnes galimy bes užimti 4-ąją vietą turi klaipė diečiai – jie paskutines reguliaraus sezono rungtynes žais su absoliu čiais autsaideriais – Aleksand ro Stulginskio universiteto (ASU) studentais, o LKKA ekipos laukia mačas su MRU atstovais.
Tikslas – tik pergalės
17-ajame ture klaipėdiečiai sve čiuose 73:61 nugalėjo Kauno tech nologijos universiteto (KTU) ekipą. „Esu patenkintas pergale, tačiau žaidimu – ne. Norėjosi kietesnės kovos ir gražesnio žaidimo. Dabar reikia susitelkti paskutinei dviko vai. Jeigu pateksime į ketvertuką, tada kelsime naujus tikslus“, – sa kė KU treneris Dainius Miliūnas. LKKA savo aikštėje 99:86 įveikė Vilniaus Gedimino technikos uni versitetą (VGTU). „Nuo pat pirmųjų minučių buvo aišku, kad mes laimėsime, tad lei dau pažaisti visiems krepšininkams.
Antrajame kėlinyje čiurnos traumą patyrė mūsų aukštaūgis Evaldas Tviraga. Viskas mūsų pačių rankose – privalome nugalėti MRU ekipą, jei norime tęsti kovą dėl medalių. Tai ir pasistengsime padaryti“, – pabrėžė LKKA treneris Edas Nickus. Pralaimėjo be žaidimo
Buvusi čempionato lyderė – Lie tuvos edukologijos universiteto (LEU) komanda – į mačą su daug kartiniais LSKL čempionais Vy tauto Didžiojo universiteto (VDU) studentais neatvyko. LEU atstovai tvirtino, kad net 10 žaidėjų į rungtynes neišleido kitų Lietuvos krepšinio lygų ekipos, tad nieko kito nebeliko, tik susitaikyti su pralaimėjimu be žaidimo – 0:20. Tai buvo šeštoji iš eilės vilniečių nesėkmė ir bene skaudžiausia – jie prarado visas viltis prasibrauti į fi
Rezultatai
Turnyro lentelė Komanda
Rungt.
Perg.
1. VDU 2. ŠU 3. MRU 4. LKKA 5. KU 6. VU 7. LEU 8. KTU 9. VGTU 10. ASU
14 12 12 9 9 8 9 7 5 0
3 5 5 8 8 9 8 10 12 17
nalo ketvertą. Teorinių galimybių pakilti į 4-ąją vietą atsirado Vil niaus universiteto (VU) rinktinei, tačiau ji turėtų įveikti LEU ir lauk ti LKKA bei KU pralaimėjimų. Vis dėlto ir tai dar negarantuotų sėk mės – ją lems keturių komandų tarpusavio susitikimų rezultatai. VD, LSKL inf.
Viln iaus univ ers it et as (VU)– Mykolo Romerio univers itetas (MRU) 95:99 (26:25, 24:26, 22:29, 23:19). A.Butkevičius 24/L.Samėnas 36 (7/13 dvitaškių, 6/9 tritaškių, 6 re zultatyv ūs perdavimai). Klaip ėdos univers itet as (KU)– Kauno technologijos universite tas (KTU) 73:61 (20:15, 16:13, 23:10, 14:23). M.Kumpys ir I.Raz ut is po 15/G.Venclovas 18. Aleksandro Stulginskio universi tetas (ASU)–Šiaulių universitetas (ŠU) 92:100 (23:30, 25:17, 22:25, 22:28). Š.Dimša 17/D.Gvezdauskas 27. Lietuvos kūno kultūros akade mij a (LKKA)–Vilniaus Ged im i no technikos universitetas (VG TU) 99:86 (29:11, 26:30, 18:18, 26:27). T.Tamošiūnas 27/I.Braziulis 26.
11
Trečiadienis, kovo 28, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
Lengvaatlečiai nenori švaistytis pažadais Vienas iš labiausiai patyrusių Lietuvos lengvosios atletikos tre nerių Aleksas Stanislovaitis neabejoja, kad Londono vasaros olimpinėse žaidynėse siekti aukštų rezultatų mūsų atletams padės jų motyvacija, atsakomybė ir treniruočių procese įdieg tos sporto mokslo naujovės. Alvydas Staniulis Aukšti atrankos barjerai
Geri Lietuvos lengvaatlečių re zultatai pasaulio uždarų patalpų čempionate Turkijoje kursto op timizmą, kad ir iš Londono olim piados jie negrįš tuščiomis. Tam yra prielaidų: vien Kauno lengvaatlečiai jau įvykdė septy nis olimpinius atrankos A ir B ly gio normatyvus. Jų gretas dar gali papildyti 2–3 sportininkai. Prieš ketverius metus, likus mažiau nei pusmečiui iki Pekino olimpiados, kelialapį į žaidynes turėjo vos vie nas kaunietis. Iš viso A lygio normatyvus jau yra įvykdę 11 mūsų šalies atletų, B lygio – 8. Pasak A.Stanislovaičio, vien pa tekti į olimpines žaidynes yra di delis sportininko laimėjimas. Vi sose lengvosios atletikos rungtyse konkurencija per atrankos varžy bas – milžiniška. Pavyzdžiui, vyrų šuolių į tolį sektoriuje reikia nušokti ne ma žiau kaip 8 m 5 cm, kad paklus tų B olimpinis atrankos norma tyvas. A normatyvas didesnis net 15 cm. Jeigu sportininkas svajoja apie aukštą vietą arba medalį, jis privalo nušokti dar toliau. Viltingi startai
Nors mūsų sportininkai negali pasidžiaugti puikiomis treniruo čių sąlygomis Lietuvoje, jie jaučia labai didelę atsakomybę, motyva ciją ir bet kada gali atlikti sporto žygdarbius. Tokius kaip pasaulio čempionate Turkijoje, kokių dar nebuvo per visą šalies lengvosios atletikos istoriją. Dar ilgai džiaugs im ės Austros Skujyt ės iškovot u bronzos me dal iu penk iakov ės varž yb os e,
nors jos konk urent ės buvo dvi pasaul io, vien a olimp in ė čem pionės ir būrys kitų daugiakovės žvaigždžių. Fantastiškas barjerininkės So natos Tamošaitytės pasirodymas – ketvirtoji vieta finale. Sėkmingas sprinterio Ryčio Sa kalausko startas – jį nuo finalo skyrė vos 0,01 sek. Sprinterė Lina Grinčikaitė pagerino asmeninį re kordą, o šuolininkė į aukštį Airinė Palšytė – pakartojo. Repeticija – Helsinkyje
„Šiam šauniam mūsų penketui pasaulio čempionatas Turkijoje nebuvo pats svarbiausias sezono startas. Jis – kaip kontrolinės var žybos prieš olimpines žaidynes, apie kurias visą laiką galvojame. Manau, kad ir Londone garbingai atstovausime Lietuvai ir kovosime dėl aukštų vietų, bet iš anksto ne norime nieko žadėti. Pirmiausia, nereikia užkrauti sportininkams papildomos atsakomybės naštos, kurią jie ir taip jaučia. Be to, spor tas – neprognozuojamas, visko pa sitaiko per kiekvienas varžybas“, – teigė A.Stanislovaitis. Prieš olimpines žaidynes daugu ma sportininkų išmėgins jėgas ir Europos lengvosios atletikos čem pionate, kuris vyks birželio pabai goje – liepos pradžioje Helsinky je. Kiek lietuvių vyks į Suomijos sostinę, kol kas dar nepatvirtinta. Manoma, kad A.Skujytė septynko vės varžybas iškeis greičiausiai tik į rutulio stūmimo, gal dar šuolio į aukštį sektorius. Praėjęs sezonas Atėnų olimpinei septynkovės vicečempionei bu vo labai intensyvus, todėl šį ji ga lės šiek tiek atsikvėpti nuo didelių daugiakovės varžybų ir treniruo čių krūvių. Generalinė septynkovės
repeticija prieš Londono olimpia dą A.Skujytei vyks Austrijoje, kur tarptautinėse varžybose Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) treniravimo sistemų magistratūros absolventės varžovėmis bus visos pajėgiausios planetos daugiakovi ninkės. Svarus mokslininkų indėlis
LKKA treniravimo mokslo kated ros vedėjas prof. A.Stanislovaitis pabrėžė, kad mūsų lengvaatlečių laimėjimai neatsiejami nuo pro duktyviai dirbančių sporto moks lininkų paramos. Didelio meistriškumo sportinin kų pergales lemia naujausios tre niruočių technologijos, kaip spor to mokslas įdiegiamas į treniruočių proceso valdymą ir individuali zavimą. Pagrindinė sportininkų sėkmės formulė – jų treniruočių krūvio ir poilsio derinimas bei ra cionali mityba. „LKKA rektorius profesorius ha bilituotas daktaras Albertas Skur vydas ir kiti mokslininkai labai toli pažengė į priekį žmonių adaptaci jos fiziniams krūviams, įvairių fizi nių gebėjimų, technologijų ir kitose sporto mokslo srityse, todėl leng vaatlečių rezultatai gerėja“, – tvir tino biomedicinos mokslų daktaras A.Stanislovaitis, daug laiko ski riantis sporto tyrimams. Lengvosios atletikos specialis tas didžiuojasi, kad jis ir kiti LKKA mokslininkai savo žinias ir patir tį tiesiogiai perduoda studentams, kurie po studijų dirba treneriais ir sėkmingai pritaiko sporto moks lo naujoves praktikoje. Per pasta ruosius penkerius metus jaunie ji specialistai jau išugdė daugiau nei dešimt įvairių amžiaus grupių pasaulio ir Europos čempionų bei prizininkų.
Londo ne garbin gai atsto vausime Lietuvai ir kovo sime dėl aukštų vietų, bet iš anksto nenorime nieko ža dėti.
Lūkesčiai: A.Stanislovaičio nuomone, A.Skujytė pajėgi antrą kartą per savo karjerą tapti
olimpiados prizininke.
Tomo Raginos nuotr.
Pasižymėjo: rungtynės su „Magic“ ekipa L.Kleizai – vienos sėkmin
giausių šį sezoną.
nba.com nuotr.
L.Kleizą užtemdė Orlando snaiperiai Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Linas Kleiza sužaidė vienas ge riausių sezono rungtynių, tačiau lietuvio indėlio Toronto „Rap tors“ ekipai neužteko. Vieninte lis Kanados klubas NBA lygoje 101:117 nusileido Orlando „Ma gic“ ekipai. Pražudė toliašaudė artilerija
Net 33 minutes aikštelėje pra leidęs lietuvis spėjo surinkti 18 taškų, tačiau ne jis buvo mačo didvyris. Orlando ekipoje su spindėjo asmeninį tritaškių re kordą pasiekęs Ryanas Ander sonas. Snaiperis pataikė net 8 tolimus metimus. „Raptors“ krepšininkai, pa gerbdami Kanados karines oro pajėgas, šiose rungtynėse vilkėjo specialią maskuojamąją aprangą. Toronto ekipai jau antrose rung tynėse iš eilės negalėjo padėti čiurną pasitempęs ekipos lyde ris DeMaras DeRozanas. Nors šį sezoną Dwane’o Ca sey’io žaidimo schemose L.Klei zai dažniausiai tenka 6-ojo žai dėjo vaidmuo, puolėjo statistiniai rodikliai neretai būna geresni už starto penkete toje pačioje pozi cijoje žaidžiančio Jameso John sono rodiklius. Mačas su „Ma gic“ nebuvo išimtis – už lietuvį geriau „Raptors“ ekipoje pasiro dė tik geriausias karjeros rungty nes sužaidęs Gary Forbesas, įme tęs 21 tašką. Treneris negailėjo kritikos
Toronto ekipos duobkasiu ta pęs R.Andersonas pataikė 8 tri taškius iš 13, o iš viso šį sezoną varžovus tolimais metimais bau dė jau 135 kartus. Orlando klubas į „Raptors“ krepšį iš viso įskrai dino 15 tolimų metimų. „Puikiai atlikome darbą. Ma nau, kad 8 taiklūs metimai – ne riba“, – po dvikovos džiaugėsi snaiperis. L.Kleizai ir jo komandos drau gams sunkiai sekėsi grumtis ir baudos aikštelėje, kur juos pra noko 23 taškus pelnęs bei 10 ka muolių atkovojęs Dwightas Ho wardas. „Esu stipriai nusivylęs vaiki nų nusiteikimu. Visiškai nekrei
pėme dėmesio į detales. Išėjome į aikštę visiškai nepasiruošę, o juk žaidėme su viena stipriausių ly gos komandų“, – kalbėjo „Rap tors“ strategas D.Casey. T.Lawsonas – prieš lyderius
Savo vertę NBA arenose įrodi nėja buvęs Kauno „Žalgirio“ gy nėjas Ty Lawsonas. Tvirtu Den verio „Nuggets“ lyderiu tapęs mažylis padėjo savo ekipai sve čiuose 108:91 ant menčių pagul dyti lygos lyderį Čikagos „Bulls“ klubą. T.Lawsonas pelnė 27 taškus ir pakartojo asmeninį sezono rezul tatyvumo rekordą. Be to, 180 cm ūgio gynėjas sugriebė 8 atšoku sius kamuolius. „Prieš dvikovą treneris Geor ge’as Karlas manęs prašė, kad būčiau agresyvus. Jo teigimu, kai aš taip žaidžiu, komandai bū nu naudingesnis. Tai ir stengiau si daryti. Pasitaikius menkiau siai progai stengdavomės staigiai bėgti į ataką. Norėčiau taip rung tyniauti ir per likusias sezono rungtynes“, – po mačo džiaugė si ryškiausias „Bulls“ žvaigždes aptemdęs T.Lawsonas.
Rezultatai Detroito „Pistons“–Vašingtono „Wiz ards“ 79:77, Bostono „Cel tics“–Šarlotės „Bobcats“ 102:95, Majam io „Heat“–Indianos „Pa cers“ 90:105, Jutos „Jazz“–Nau jojo Džersio „Nets“ 105:84, Mil vokio „Bucks“–Niujorko „Knicks“ 80:89, Sakramento „Kings“–Hjus tono „Rockets“ 106:113, Naujojo Orleano „Hornets“–Los Andželo „Clippers“ 85:87, Čikagos „Bulls“– Denverio „Nuggets“ 91:108, To ronto „Raptors“–Orlando „Ma gic“ 101:117.
Lyderiai Ryt ų konferenc ij a: 1. Čik agos „Bulls“ (40 pergal ių, 11 pralaimė jimų), 2. Majamio „Heat“ (35, 13), 3. Orlando „Mag ic“ (32, 18). Vakarų konferencija: 1. Oklaho mos „Thunder“ (37, 12), 2. San An tonijaus „Spurs“ (33, 14), 3. Los An dželo „Lakers“ (30, 19).
12
trečiADIENIS, kovo 28, 2012
pasaulis Baus žvalgybą
Meldėsi už Kubą
Įrašo nerodys
Lenkų spauda tvirtina, kad buvęs šalies Žvalgybos agen tūros vadovas Zbigniewas Siemiątkowskis tapo įtaria muoju byloje dėl nelegalių JAV CŽV kalėjimų šalies teri torijoje. Jam pateikti įtarimai dėl neteisėto laisvės suvar žymo ir prievartos prieš karo belaisvius.
Popiežius Benediktas XVI paragino dešimtis tūks tančių į mišias po atviru dangumi susirinkusių Ku bos gyventojų „kurti at naujintą ir atvirą visuome nę“. Šis pontifiko vizitas – pirmasis popiežiaus apsi lankymas per 14 metų Ku boje.
Televizijos naujienų kanalas „al Jazeera“ pranešė nuspren dęs nerodyti paštu gauto vaiz do įrašo, kurio autorius – isla mo ekstremistas Mohamedas Merah. Televizija pabrėžė, kad vaizdo įrašas nė kiek nepapil do informacijos. Nerodyti me džiagos prašė ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy.
Skandalai tęsiasi Buvusiam Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovui Dominique’ui Straussui-Kahnui (nuotr.) nemalo numai nesibaigia.
62 metų politikas apkaltintas da lyvavimu organizuotame prosti tucijos tinkle. Pasak prokurorų, D.Straussui-Kahnui pateikti kal tinimai „sąvadavimu sunkinan čiomis aplinkybėmis ir priklau symu organizuotai gaujai“. Už tai gresia 20 metų kalėjimo. Politikas dviem dienomis anks čiau, nei tikėtasi, buvo iškviestas pas Prancūzijos šiaurėje esančio Lilio teisėjus ir apkaltintas nusi kaltimu. Tiesa, pasak jo advokato Ri chard’o Malkos, jis neigė mestus kaltinimus. Taip pat advokatai pa reiškė, kad kaltinimus apskųs. „Nereikia nė sakyti, kad mes prašysime atšaukti šį sprendimą“, – sakė kitas advokatas Henri Lec lercas. Advokatas R.Malka tvirtino, jog D.Straussas-Kahnas persekio jamas dėl to, kad yra žinomas žmo gus ir turi ryšių su Prancūzijos so cialistų partija. D.Strausso-Kahno vardas iškilo policijai tiriant sąvadavimo opera ciją, kai sekso darbininkės iš vieš namių Belgijoje būdavo vežamos į Prancūziją dalyvauti orgijose bran giuose viešbučiuose Lilyje ir Pary žiuje. Politikas pripažįsta, kad da lyvavo kai kuriuose iš tų vakarėlių. Tačiau paskelbta, kad į vieną tokį pasilinksminimą moterys jam bu vo skraidinamos net į Vašingtoną, kur jis dirbo TVF vykdomuoju di rektoriumi. Tačiau jis paneigė, kad žinojo, jog tos moterys buvo palydovės, kurioms buvo mokama. Prancūzijoje naudojimasis prostitučių paslaugomis nėra baudžia mas, bet kaltintojai ieško įrodymų, kad D.Straussas-Kahnas žinojo, jog tuos vakarėlius rengė organizuotas sąvadautojų tinklas. Keli Lilio vers lininkai ir policininkai taip pat ap kaltinti dalyvavimu tame tinkle. Šiandien D.Strausso-Kahno ad vokatai taip pat dalyvaus teismo posėdyje Niujorke. Tai bus pirma sis posėdis civilinėje byloje, ku rią jam iškėlė viešbučio kambarinė Nafissatou Diallo, kaltinanti TVF vadovą seksualine prievarta. BNS inf.
JAV ir Rusijos vado vai taip nuoširdžiai pakalbėjo, kad Ba rackui Obamai na mie teko aiškintis ką reiškia jo paža das, jog Kremliui jis bus lankstesnis, o Dmitrijui Medvede vui – kodėl be Vladi miro Putino jis ne gali nieko padaryti.
Šnekovai: B.Obama (kairėje) laimės rinkimus ir nespaus Rusijos dėl priešraketinio skydo, o D.Medvede
vas (dešinėje) perduos šią naujieną jau laimėjusiam rinkimus V.Putinui.
AFP nuotr.
Mikrofonas įskundė prezidentus Duos Rusijai atsikvėpti
Nesusipratimas kilo po to, kai abu lyderiai ėmė kalbėti veikiant mik rofonui, nors, matyt, taip neturė jo būti. B.Obamai opozicijoje esantiems respublikonams teko aiškintis, ką reiškia Rusijos vadovui duotas pa žadas, kad jis bus lankstesnis Rusijai dėl priešraketinės gynybos (PRG), jei laimės prezidento rinkimus. Šie žodžiai nugirsti per prezi dentų privatų pokalbį akis į akį. „Tai mano paskutiniai rinki mai. Kai būsiu išrinktas, turėsiu daugiau lankstumo“, – užtikrin tai apie pergalę rinkimuose kolegai D.Medvedevui sakė B.Obama. Tada JAV prezidentas pridū rė: „Manau, neturėtume stebėtis, kad negalime to padaryti iki prezi dento rinkimų likus vos penkiems mėnesiams ir tuomet, kai ką tik baigėsi rinkimai Rusijoje.“ D.Medvedevas nieko nelauk damas atsakė, kad tai jau ne jo, o V.Putino rūpestis. „Supratau jūsų žinią, – ištarė D.Medvedevas. – Perduosiu šią informaciją Vladimirui.“ Vadovai prisikalbėjo?
Vargu ar B.Obama galėjo patikėti, kad jo žodžiai sukels tokį politinį šurmulį Vašingtone. Respublikonai tučtuojau pareiš kė, kad JAV prezidentas negarbin gai nuolaidžiauja Maskvai. Aktyviausias kritikas, nenuos tabu, buvo respublikonas Mittas Romney, matyt, realiausias kan didatas kovoti su demokratu Bal tųjų rūmų šeimininku. „Prezidentas Obama pasiuntė signalą, kad ketina nusileisti Rusi
jai dėl PRG, bet Amerikos žmonės turi teisę žinoti, kur dar jis planuo ja būti „lankstus“ per antrąją ka denciją“, – piktinosi M.Romney. Po pokalbio neišvengė pašaipų ir Rusijos vadovas. Rusijos tink laraštininkai juokėsi iš to, kad D.Medvedevas pažadėjo perduoti informaciją V.Putinui. „Šiandien į kiekvieną žinutę atsakykime: „Perduosiu tai Vla dimirui“, – „Twitter“ socialinia me tinklalapyje rašė vieno opozi cijos judėjimo lyderis Aleksejus Navalnas.
Šiandien į kiekvie ną žinutę atsakyki me: „Perduosiu tai Vladimirui.“
„Twitter“ bendruomenėje žodis „Vladimirui“ per porą valandų ta po toks populiarus, kad internau tai jį vartojo kaip universalų atsa kymą į bet kokį pareiškimą arba reikalavimą. „Aš Dima. Aš nenoriu priim ti jokių sprendimų. Perduosiu tai Vladimirui“, – „Twitter“ juokėsi vienas vartotojas. Internautai taip pat išplatino nuotrauką, kurioje V.Putinas ma tomas kalbantis mobiliuoju tele fonu kaimo vietovėje, su užrašu: „Sveiki, aš Vladimiras. Ar kas nors ką nors man perdavė?“ Pernai rugsėjį internautai pa našiai pasijuokė iš D.Medvedevo, kai šis ragino atsistatydinti finan sų ministrą Aleksejų Kudriną.
Tąsyk ministras irgi atsakė: „Pa sikonsultuosiu su premjeru (V.Pu tinu).“ Nesutarimai dėl skydo
D.Medvedevas internautams, re gis, neatsakys. O B.Obama politi niams priešininkams atrėžė, kad atmosfera prieš rinkimus JAV jam jau ėmė kliudyti spręsti svarbiau sius šalies saugumo reikalus. „Vienintelis būdas man atlik ti šiuos darbus – jeigu konsultuo siuosi su Pentagonu, su Kongre su, jeigu būsiu palaikomas abiejų partijų, – susitelkimo ir bendra darbiavimo prašė prezidentas. – Kalbant atvirai, dabartinė aplinka nepadeda tokio pobūdžio turinin goms konsultacijoms. Manau, is torijos, kurias jūs, vyručiai, rašėte pastarąją parą, – puikus to įrody mas.“ Taip pat Baltieji rūmai oficia liai pareiškė, kad Rusijos prieš taravimas PRG dislokuoti ne sutrukdys, nors derėtis dėl to reikia toliau. Vašingtonas ir NATO tvir tina, kad ši PRG siste ma skirta Vakarų šalims nuo raketų atakų iš gali mų ateities branduolinių galiūnių, tokių kaip Ira nas, apsaugoti. Maskva baiminasi, kad šis skydas gali sumažinti jos branduolinio arsena lo atgrasomąjį poveikį. PRG klausimas pasta ruoju metu yra esminis Maskvos ir Vašingtono nesutarimų šaltinis. 2010 m. lapkritį per sus it ik im ą Lis ab on oj e
D.Medvedevas pasiūlė Aljan sui sukurti sekcijomis suskirs tytą PRG sistemą, kurioje NATO ir Rusijos sistemos turėtų bend rą centrą ir atsakytų kiekviena už savo sektorių. Tačiau NATO laikosi pozicijos, kad NATO ir Rusijos PRG siste ma turi veikti atskirai, bet reikia bendradarbiauti ir keistis infor macija. BNS, „Los Angeles Times“, „USA Today“, „Reuters“ inf.
Sprendimo laukiama Čikagoje NATO generalinis sekretorius Andersas Fogh’as Rasmussenas (nuotr.) tvirtino, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija ketina apie PRG sistemos pirmosios „laikinosios“ fazės pabaigtuves paskelbti Čikagoje vyksiančiame viršūnių susitikime. Tačiau šiame susitikime Rusijos lyderis V.Putinas nedalyvaus. Bet Aljanso vadovas pabrėžė, kad su Rusijos lyderiu ketina susitikti netrukus po jo i nau g u rac ijo s , kuri vyks gegužės 7 d. V.Putinas turėtų atvykti į JAV dalyvauti gegužės 18 ir 19 d. vyksiančiame Didžiojo aštuoneto (G8) šalių viršūnių susitikime Kemp Deivide.
13
TrečiADIENIS, kovo 28, 2012
menas ir pramogos
Teatralai pagerbti Auksiniais scenos kryžiais Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Vakar Nacionaliniame dramos teatre vykusi Tarptautinės teatro dienos šventė nestokojo šurmulio ir intrigų.
Kaip visada, svarbiausia jos dali mi tapo ne koncertas ir sveikinimo kalbos, o apdovanojimai už geriau sius 2011 m. Lietuvos teatrų sce nose nuveiktus darbus. Vertinimo komisijai teko pasukti galvas, kol ji išrinko nusipelniusius garbingo apdovanojimo – Auksinio scenos kryžiaus. Ger iaus i teatro men in ink ai buvo renkami 15-oje kategorijų. Šventiniame vakare buvo apdo
van otas ger iaus ias sezon o rež i sier ius, pag rind in io vaidm ens dram os aktor ius ir aktorė, taip pat antrapl an io vaidm ens dra mos aktor ius ir aktorė. Auks inį scen os kryž ių pelnė kost iumų dailininkas, operos solistė ir so listas, kompozitorius. Neliko ne pagerbtas spektakl is vaikams ir lėlių teatras. Griausmingais ap lodismentais buvo sutiktas jau nas is men in inkas, metų teatro reiškinys ir geriausias naciona linės dramaturgijos pastatymas. Šventėje buvo įteikti ir du jau tradiciniai prizai – Boriso Daugu viečio auskaras bei Padėkos premi ja už ilgametį indėlį į teatro meną. Šiemet nominacijų sąrašas tru putį pakoreguotas. Buvo apdova
noti du geriausi operos atlikėjai – solistė bei solistas. Anksčiau bu vusi viena scenografo bei kos tiumų dailininko nominacija išs kirta į dvi atskiras. Užtat kai kurių nominacijų šiemet nėra. Nebuvo pagerbti geriausias šokėjas, cho reografas, operetės ir miuziklo žanro atstovas. Ar sunku buvo iš tokio gausaus pretendentų sąrašo išrinkti laurea tus – vos ne sverte pasverti, kuris geriausias, o kuris – truputį blo gesnis? „Aišku, nebuvo lengva. Bet viskas baigėsi laimingai – be muš tynių. Išrinkom geriausius“, – dar prieš šventinį vakarą „Vilniaus die nos“ žurnalistei sakė vertinimo ko misijos pirmininkas menotyrinin kas Helmutas Šabasevičius.
M.Dejoie: „Kinas – mano pasaulis“ Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt
Jei neatsidaro šimtas durų, atsida rys šimtas pirmosios – tuo įsitikinęs jaunas italų ir prancūzų kilmės re žisierius Maximilienas Dejoie, fes tivalyje „Kino pavasaris“ pristatęs filmą „Gerberio sindromas“.
„Jauniems kūrėjams sunku prisi belsti į kino pasaulį, jie įsileidžia mi atsargiai, su nepasitikėjimu. Bet svarbiausia – tikėti savo idė ja ir stengtis, kad ja patikėtų ir ki ti. Man pasisekė, manimi patikėjo prodiuseriai, manimi tiki ir „Kino pavasaris“, – „Vilniaus dienai“ sa kė M.Dejoie. – Kaip pristatytumėte savo ki no pasaulį? – Kinas ir yra mano pasaulis. Esu susižavėjęs filmų kūrimu nuo 11– 12 metų – tuomet pradėjau kurti trumpametražius filmukus su mo kyklos draugais. Vėliau jie buvo il gesni, svarbesni man ir kitiems. O vieną dieną žmonės pradėjo tikė ti manimi ir leisti pinigus mano idėjoms. Nežinau, ką dar galėčiau veikti. Kinas visad buvo mano gy venimas, mano aistra.
encefalito, maliarijos ir kuri, lai mė, neegzistuoja. Su prodiuseriais uždavėme klausimą – kas nutiktų, jei tokia pavojinga ir užkrečiama liga paplistų Italijoje. Juk ne kartą sutikome žmonių, besisaugančių kitų virusų, nešiojančių kaukes ar bijančių net išeiti apsipirkti. Žmo nės iš tiesų įbauginti. Filmo pabai goje iškeliame idėją, kad virusai šiandien yra įgavę tokį pat bai mės matą kaip kažkada monstrai, zombiai.
vendintų nuo aktorių paieškos iki filmo detalių. Nemanau, kad tokiu atveju filmas – režisieriaus kūri nys. Kas kita yra režisierius au torius – tokiu atveju idėja, kurią siūlau, yra mano. Juokauju, kad esu vienintelis, kuris nieko filme neveikia, kai kiti reguliuoja garsą, dirba dėl vaizdo kokybės. Bet man tenka priimti sprendimus dėl ak torių, muzikos, kadrų ir t. t., taip pat prisiimti atsakomybę dėl fil mo kritikos.
Kai žiūriu gerą filmą, esu visiškai jo įtrau kiamas, užmirštu viską aplink.
– Ką jūs asmeniškai norėtumė te įnešti į kino pasaulį? – Norėčiau pasakoti istorijas, ku rios žmones skatintų susimąstyti apie gyvenimą, apie save pačius, savo jausmus ir sprendimus.
– Kokia yra režisieriaus vieta filme, jūsų akimis? – Išskirčiau techninį režisierių ir režisierių autorių. Pavyzdžiui, prodiuseriai su scen ar ij aus a u t o r i u m i tur i idėją ir ieško re žis ier iaus, kuris ją įgy
– Dažnai lankotės kino teatre? – Keturis penkis kartus per sa vaitę. Jei manęs klausia, ką vei kiu laisvalaikiu, atsakymas aiškus: „Žiūriu filmus.“ – Ką randate kine, ko ne randate kitose meno sri tyse? – Dažnai klausau muzi kos, man patinka teatras, nors ten lankausi ne taip dažnai, bet kinas man asmeniškai yra išlaisvi nant is men as. Kai žiūr iu gerą filmą, esu visiškai jo įtrau kiamas, užmirštu viską aplink. Žinau, kad jei turiu bėdų, slogių minčių, tai po poros valandų, pa žiūrėjęs filmą, jas pamiršiu. Geras filmas – lyg kelionė, kaskart nau ja, kaskart įdomi. Dievinu tai. – Kokias idėjas perteikia „Kino pavasaryje“ viešintis jūsų fil mas „Gerberio sindromas“? – Tai – paradokumentinis fil mas, pasakojantis apie ligą, ku rios simptomai panašūs į kitų pa vojingų ligų – meningito, sifilio,
Tikslas: M.Dejoie sako kine no-
rįs pasakoti istorijas, kurios žmones skatintų susimąstyti.
Simono Švitros nuotr.
– Paprastai jauni kino kūrė jai negali pasigirti pinigų per tekliumi, paverkšlena, kad tai kliudo įgyvendinti idėjas. Ar jums tai aktualu? – Man pasisekė sutikti žmonių, kurie patikėjo mano idėjomis ir jas finansavo. Pinigų kino kūrėjui vi sada trūksta – galvoji, būtum tu rėjęs daugiau, būtum geriau idė jas perteikęs, kokybiškesnį filmą suk ūręs. Žin om a, nor iu dirbt i, užsidirbti, gerai gyventi ir galėti kurti, keliauti. Neturėdamas so lidaus biudžeto, į filmą nepasik viesi didelių žvaigždžių. Nors, tie sa, kartais pasitaiko tokių atvejų, kai kino garsenybei tiesiog patin ka filmo koncepcija ir ji sutinka vaidinti. Manau, bandysiu ir aš. Bet yra ir kita problema – į jau ną kūrėją beveik visada žvelgia ma nepat ikl iai, reik ia atkakl iai įrodinėti, kad esi šio to vertas, il gai belstis, kad kino pasaulio du rys atsivertų. – Pasvajojate apie kino apdova nojimus? – Dalyvavau ne viename festivaly je, bet dar nieko nesu laimėjęs. Ma nau, žmonės, kurie sako, kad jiems nereikia apdovanojimų, meluoja. Aš kasmet laukiu „Oskarų“ nak ties ir su pavydu žiūriu į kitų šlo vę, triumfą. Kaskart po jos užpuo la depresija – galvoju, kur yra tie kūrėjai ir kur esu aš. Ypač šiemet, kai „Oskarai“ buvo tokie artimi – triumfavo „Artistas“, prancūzų režisierius, kuris kuria ne tolimo je Amerikoje, o visai šalia. Pasiro do, viskas įmanoma.
Tradicija: Auksiniai scenos kryžiai kasmet teikiami kovo 27-ąją, minint
Teatro dieną.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Apie Teatro dienos šventę ir Auksinių scenos kryžiaus laureatus skaitykite diena.lt
14
trečiADIENIS, kovo 28, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 53–73 litai.
Kur? VU bibliotekos Baltojoje salėje, Universiteto g. 3. Kada? Iki kovo 31 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto 4 / 3. Kada? Šiandien 18.30 val. Kiek? 25 litai.
A.Mamontovo turas
Šiuolaikinio Egipto atmintis Kino vakare – apie D.Lynchą
Gerbėjų pageidavimu ir norėdamas į koncertus įnešti gaivaus vė jo ir dainų, dainininkas Andrius Mamontovas tęsia naujausio al bumo „Elektroninis Dievas“ koncertus pavasariniame ture. Šiuo koncertuose atlikėją lydės grupė aukščiausio lygio muzikantų ir scenos bendražygių. Skambės ne tik naujausios, bet ir visų pa mėgtos senos dainos.
Aleksandrijos bibliotekos parengtoje parodoje pristatoma me džiaga, sukaupta rengiant projektą „Šiuolaikinio Egipto atmin tis“. Eksponuojami XIX–XX a. dokumentai, atspindintys svarbiau sius Egipto naujosios istorijos įvykius (1805–1981 m.). Aleksandri jos biblioteka siekia tęsti savo kaip Egipto lango į pasaulį ir pasau lio lango į Egiptą vaidmenį.
Kur? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22. Kada? Šiandien 18.30 val. Kiek? 25-50 litų.
Kur? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. Kada? Kovo 29 d. 21.45. Kiek? 14 litų.
Jau tradicija tapę kino vakarai su charizmatiškąja kino kritike Izol da Keidošiūte kviečia neabejingus geram kinui žiūrovus. Per de šimties kino vakarų ciklą bus diskutuojama apie reikšmingiausius kino istorijoje režisierius. Šiandien paskaitoje svečiuosis reklamos specialistas Tomas Ramanauskas ir su I.Keidošiūte dalysis minti mis apie režisierių Davidą Lynchą.
Kur? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 21.15 val. Kiek? 14 litų.
Kur? „Forum Cinemas Vingyje“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 19.15 val. Kiek? 14 litų.
Muzikinis spektaklis atsitiktinai išrasto „Selavy!“ LSD istorija
Sala, atskleidusi baimes ir jausmus
Tikri pojūčiai
Išvertus iš prancūzų kalbos „c‘est la vie“ reiškia – „toks gyvenimas“. Pjesės veiksmas vyksta vaikystės kieme, kuris yra svajonių kiemas. Žaisminga pjesė kupina gerai žinomų melodijų ir dainų, kurias atlie ka aktorė Nijolė Narmontaitė su ansambliu.
Aistringai įsimylėję Sofija ir Danelas jau ketvirtus metus gyvena kartu Paryžiuje. Jauna moteris pa daro draugui staigmeną – nuperka kelionę į Bul gariją, bet jis visai nenori skristi į savo gimtąją šalį. Galiausiai Danelas pasiduoda įkalbinėjimams.
Medikė Suzana susiduria su keistu pacientu, pra radusiu kvapo pojūtį. Ji sužino, kad panašių atve jų sparčiai daugėja pasaulyje. Aukų skaičiui sie kiant epidemijos lygį, Suzana susipažįsta su resto rano virėju Maiklu ir panyra į aistringą romaną.
1943 m. balandį Bazelio laboratorijoje šveicarų chemikas Albertas Hofmanas visiškai atsitikti nai išrado naują medžiagą – LSD. Pirmiausia stip rų medikamentą išbandė pats ir tuoj suprato, kad ši substancija stipriai veikia žmogaus sąmonę.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (5) (N-7) (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (6) (N-7). 19.45 Krašto spalvos. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. 21.00 Kultūra. Sportas. Orai. 21.15 Teisė žinoti. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Susitinka VU ir VGTU komandos. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 Anim. s. „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 „Draugai V“ (N-7) (k).
LTV 22.15 val.
8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas (k). 11.40 Valanda su Rūta (k). 13.10 Humoro serialas „Draugai V“ (JAV, 1995–2000 m.) (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 Pokalbių laida „Langai III“ (Rusija) (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo f. „Grėsminga žemė“ (JAV, 1994 m.) (N-14). 0.45 Veiksmo serialas „Teisingumo vykdytojas“ (JAV, 2010 m.) (N-7). 1.40 Kriminalinis serialas „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (JAV, 2003 m.) (N-7).
9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? 11.00 Kodėl? 11.50 Žurnalistinių tyrimų ir publicistikos laida „Paskutinė instancija“. 12.35 Žvaigždė policininkas. 13.10 Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 Anim. s. „Vėžliukai nindzės“. 14.10 Anim. s. „Ančiukų istorijos“. 14.40 Anim. s. „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 Anim. s. „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 Melodrama „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Kulinarijos laida „Susitikime virtuvėje“. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Serialas „Naisių vasara“. 19.40 Akistata. 20.30 Be komentarų. 21.00 Serialas „Vyno kelias“ (Lietuva, Gruzija, 2012 m.). 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“ (2)). 23.05 Veiksmo serialas „Geri vyrukai“ (1) (JAV, 2010 m.). 0.05 „Vilko bilietas“. 1.00 Drama „Kalėjimo bėgliai“ (2).
TV3
BTV
6.40 6.55 7.25 7.55
Teleparduotuvė. Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“. Anim. s. „Simpsonai“. „Svotai“.
LNK 21.00 val.
6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). Realybės drama „Auksarankiai“ (N-7) (k). TV žurnalas „Gyvenimo spalvos“ (k).
TV3 19.10 val.
9.00 Pokalbių šou „Užkalnio 5“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 Drama „Be namų negerai: naujas gyvenimas“ (Australija, 2004 m.). 11.30, 19.00 Humoro šou „Prajuokink mane“. 12.30 „Pavojingi susitikimai. Elektrinis ungurys“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. Populiarioji dokumentika. 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 Sportas. Orai. 20.25 „Tylos riba“ (N-7). 21.00 Serialas „Karo vilkai. Jūrų pėstininkai“ (JAV, 2010 m.)(N-14). 22.00 Fantastinė drama „Tikras kraujas“ (JAV, 2009 m.)(N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 TV žurnalas „Autopilotas“ (k). 1.05–6.00 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30, 18.55 Negaliu tylėti. 8.55 Kriminalinė drama „Merdoko paslaptys“ (Kanada, 2008–2011 m.) (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T.
BTV 11.30 val.
10.32, 18.52, 23.02 Super margutis. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 Anim. s. „Padūkėlis Eliotas“. 15.45 Dok. f. „Frankenšteinas“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Frankenšteinas“ (N-7). 19.55 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (1) (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 Negaliu tylėti. Pokalbių laida. 1.00 Dok. f. „Frankenšteinas“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 20.45 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–„Bizkaia Basket“. 12.40 Sportas LT. Jaunimo bokso turnyras Dano Pozniako atminimui. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Roma“. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“–Kauno „Žalgiris“. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Fiorentina“– „Juventus“. 19.15 Futbolo dievai. Ronaldo. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXIX turo apžvalga. 21.00 Automoto. 21.30 Futbolo dievai. P.Maldini. 22.00 Krepšinio pasaulyje. 22.30 Futbolo dievai. Ronaldinio. 23.15 Sportas LT. Sportinių šokių čempionatas.
lietuvos ryto tv 19.55 val.
15
trečiadienis, kovo 28, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900187
Įvairūs Darbai sandėliuose, fabrikuose, viešbučiuose; narcizų skynimas; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Kipre. Tel. 8 678 58 652, 8 675 86 523, www.ppv.lt. 923036
Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 919698
Parduoda Bankrutavusi UAB „Balticrent“ parduoda automobilio „Ford Focus“ dalis, kompiuterį DELL HPS, monitorių Samsung LCD, kompiuterį su programine įranga. Kreiptis į administratorių tel. (8 5) 273 3394. 931659
Įvairūs Kita 2012 m. kovo 30 d. SB „Žaluma“ bus ženklinama gretutinių sklypų ribos ties V.Čereškienei priklausančiu sklypu Nr. 4124/0400-0494 Vilniaus r. sav., Dūkštų sen., Brinkiškių k. 932348
Informuojame, kad yra suderintas žemės ūkio paskirties žemės sklypo kad. Nr. 4127/0200:195, esančio Garnapališkių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. Įsakymas 2011 05 03 Nr. A27-970. Planavimo organizatorius Jurgis Smaliukas. Dokumento rengėjas UAB „Nigranda“, Kareivių g. 19-138, Vilnius. Tel. (8 5) 213 7309. 932024
Informuojame, kad pradėtas rengti žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0151:324, Galgių k., Antakalnio sen., ter. plotas 1,19 ha, detalusis planas. Rengiamo detaliojo plano tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal BP sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti sklypų naudojimo ir tvarkymo režimą, pagrindinius statybos reglamentus. Detaliojo plano rengimo pagrindas – 2012 01 13 „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis“ Nr. 042032, reg. Nr. A615-4- (2.15.1.7-AD4). Planavimo organizatoriai: Genrichas Pukšta, g. 1949 01 22, gyv. Vilniaus m. sav., Vilniaus m., Barsukynės g. 26, Galina Nacvalova, g. 1958 02 10, gyv. Kaštonų g. 5-6,Vilniuje, Juventas Mocka, g. 1959 06 17, gyv. Justiniškių 117-28, Vilniuje. Detaliojo plano rengėjas – PV A.Banionienė, kv. at. Nr. A878, gyv. M.K.Oginskio g. 6-24, Vilniuje, tel. 8 687 43 701. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas Antakalnio seniūnijos patalpose nuo 2012 04 17 iki 2012 04 30. Viešas svarstymas vyks Antakalnio seniūnijos patalpose 2012 05 02 9 val. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo svarstymo procedūrų pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 932075
Kartojama žemės sklypo kad. Nr. 0101/0054:109 Vilniaus m. Aludarių g. 1/ Pakalnės g. 2 detaliojo plano projekto viešo svarstymo procedūra. Planavimas tęsiamas vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 03 06 įsakymu Nr. A30-714 ir 2012 03 15 Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus pareigų ir teisių perdavimo sutartimi Nr. 042063. Planavimo organizatorius – UAB „Aludarių development“, atstovaujama įgaliotos UAB „Resoliution Property Management”, Saltoniškių g. 2, Vilnius, tel. (8 5) 252 6444, faks. (8 5) 252 6446. Informaciją teikia V.Svirskas, el. p. v.svirskas@newsec.lt. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5, Vilnius, tel./faks. (8 5)261 1115. Informaciją teikia D.Sabaliauskienė, el. p.: diana@smartas.lt. Planavimo tikslai – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, pakeisti (patikslinti) teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, numatant komercinių ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Parengto projekto vieša ekspozicija nuo 2012 04 12 iki 2012 05 11 darbo dienomis Naujamiesčio seniūnijoje, Gedimino pr. 15, ir detaliojo plano rengėjo biure. Viešas svarstymas vyks 2012 05 11 15 val. Aludarių g. 1/ Pakalnės g. 2, buvusios „Tauro“ gamyklos patalpose. Pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymus galima teikti pla-
navimo organizatoriui arba detaliojo plano rengėjui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie AM Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui per mėnesį nuo jiems išsiųsto atsakymo gavimo dienos. 932464
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 03 23 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-902 patvirtintas žemės sklypų, esančių SB „Vilnelė“, Šiaurės g. 88C (kad. Nr. 0101/0048:852) ir Šiaurės
g. (kad. Nr. 0101/0048:1602), Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Vadovaujantis Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099;2010, Nr. 120-6124), 33, 34 punktais informuojame, kad yra parengtas žemės sklypo S.Stanevičiaus g. 94 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Projekto rengėjas – UAB „Geodezininkų biuras“. Su projektu susipažinti bei pastabas pateikti galite nuo 2012 04 02 iki 2012 04 13 UAB „Geodezininkų biuras“ patalpose, S.Stanevičiaus g. 96A, Vilnius. Pasiteirauti tel. (8 5) 248 4464, 8 687 15 679, e. paštas arturas@geobiuras.lt.
Kelionių organizatorius
932179
931887
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta auto-
mobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda– Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iš karto. • Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. • Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Orai
Savaitės viduryje orai bus nepastovūs – trečiadienis numatomas pavasariškai šiltas, o ketvirtadienį orai turėtų subjurti. Šiandien lis nedaug, temperatūra bus 7–11 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį daug kur numatomi krituliai, bus vėjuota, atvės. Naktį temperatūra bus 1–3, dieną 5–8 laipsniai šilumos.
Šiandien, kovo 28 d.
+10
+7
+10
Telšiai
Šiauliai
+10
Klaipėda
Panevėžys
+8
Utena
+10
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
7.00 19.48 12.48 8.11 1.24
88-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 278 dienos. Saulė Avino ženkle.
+11
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +19 Brazilija +27 Briuselis +16 Dublinas +16 Kairas +21 Keiptaunas +26 Kopenhaga +14
Londonas +20 Madridas +21 Maskva +1 Minskas +10 Niujorkas +18 Oslas +18 Paryžius +21 Pekinas +18
orai vilniuje Šiandien
Praha +18 Ryga +12 Roma +22 Sidnėjus +25 Talinas +7 Tel Avivas +19 Tokijas +15 Varšuva +16
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+11
+6
+2
5
+1
+6
+1
–1
6
0
+7
+2
+1
5
ketvirtadienį
penktadienį
kompozitorius Gintautas Abarius. 1969 m. mirė 34-asis JAV prezidentas Dwightas Eisenhoweris. 1970 m. gimė amerikiečių aktorius Vince’as Vaughnas. 1974 m. gimė krepšininkas Mindaugas Timinskas. 1985 m. mirė Rusijos ir Prancūzijos dailininkas Marcas Chagallas. 1986 m. gimė JAV popdainininkė Lady Gaga.
prizas Šią savaitę laimėkite Elisabeth Beresford knygą „Vombliai“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 3 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virgailė
Avinas (03 21–04 20). Gyvenimas atrodys malonus. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Vertėtų pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Vėžys (06 22–07 22). Laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintiems ar pernelyg susižavėti kokia nors absurdiška idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite ne savo darbais. Liūtas (07 23–08 23). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Neignoruokite savo norų. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų mintys nesutaps su aplinkinių, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar kivirčo priežastimi. Katastrofa neištiks, bet tai ne jūsų diena. Kantrybė ir ramybė turėtų tapti jūsų sąjungininkėmis. Skorpionas (10 24–11 22). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų norais. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie savo darbą. Pasistenkite nesugadinti tarpusavio santykių. Šaulys (11 23–12 21). Galimi emocionalūs pokalbiai, per kuriuos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Pravers asmeninės jūsų savybės: gebėjimas susitarti, padorumas, tiesumas ir principingumas. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite kupinas nerealių svajonių. Būkite atsargus – jos bus toli nuo realybės. Jokiu būdu nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų fantazijas. Vandenis (01 21–02 19). Sugebėsite įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko. Venkite ir skubotumo, ir gaišaties. Žuvys (02 20–03 20). Klaidingai įvertinsite karjeros galimybes, nes jos prieštaraus jūsų dvasinėms vertybėms. Gyvenime neliks vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate. Atidžiau pažvelgęs į situaciją, suprasite, kad tai laikini sunkumai.
Turkijos rytinę dalį sukrėtė 5 balų Rich terio skalės žemės drebėjimas. Drebėji mas įvyko Mušo provincijoje, kaip pra nešė Stambulo observatorijos seismo logijos centras. Valdžios atstovai sakė, kad viename provincijos kaime sugriu vo keletas daržinių ir pašarų sandėlių. Apgadinta nemažai nedegtų plytų na mų, bet apie aukas nepranešama. Vals tybinė televizija informavo, kad virpe siai buvo juntami ir aplinkinėse pro vincijose. Žemės drebėjimai Turkijoje – gan dažni. Pastarąjį kartą didelis že mės drebėjimas šalį sukrėtė praėjusių metų rudenį. Tada rytinėje Vano pro vincijoje žuvo 644 žmonės.
DATOS (kovo 28 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+8
Vardai
horoskopai
„BusinessWeek“ inf., AFP nuotr.
1868 m. gimė rusų rašytojas Maksimas Gorkis. 1881 m. mirė rusų kompozitorius Modestas Musorgskis. 1927 m. gimė švedų rašytoja Marianne Fredriksson. 1941 m. nusižudė britų rašytoja Virginia Woolf. 1943 m. mirė rusų kompozitorius ir pianistas Sergejus Rachmaninovas. 1948 m. gimė JAV aktorė Dianne Wiest. 1959 m. gimė pianistas,
Vilnius Alytus
2–8 m/s
Drebėjo žemė
Rytas
+11
+9
6
7
8
9