PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Seimo planas pavyko – Lietuvą užkariavo rusiška spauda.
Miestas 5p.
KETVIRTADIENIS, KOVO 29, 2012
Seimo komisija ryžosi laukti ir D.Grybauskaitės atsakymų.
Lietuva 9p.
Kubos vadovai atkirto Romos popiežiui: politinių reformų neplanuojame.
Pasaulis 13p.
Politikai ir giriasi, ir tyli Šios kadencijos Klaipėdos mies to tarybos nariai savo darbo meti nes pasitinka skir tingomis nuotai komis. Vieni giriasi nuvertę kalnus, ki ti guodėsi, jog dirb ti trukdo „centras“ iš Vilniaus, treti konk rečių darbų net ne sugebėjo įvardyti ir todėl nepyktų, jei rinkėjai galėtų atim ti mandatą.
„Baimės akys – didelės.“ Klaipėdos rajono savivaldybės administra cijos direktorius Česlovas Banevičius, kartodamas visiems žinomą tiesą, ragino darbuotojus nepanikuoti, jog teks nemokamai atostogauti.
Paplūdimių ateitis – nepigi Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Aplinkos ministerija paprašė pa rengti beveik 200 tūkst. litų kai nuosiantį planą, kaip poilsiui pa naudoti pajūrio paplūdimius nuo šiaurinio molo Klaipėdoje iki La tvijos sienos. Tačiau naujasis do kumentas negarantuos, kad šie ke tinimai bus įgyvendinti.
v.spuryte@kl.lt
Prirašė penkis puslapius
4
Kaina 1,30 Lt
3p.
Virginija Spurytė
Pernai balandžio 12-ąją į pirmą jį miesto tarybos posėdį susirinkę miesto tarybos nariai jau turi pa teikti ataskaitas, ką nuveikė praė jusiais metais. Miesto tarybos veiklos regla mente aiškiai parašyta, jog iki ba landžio 1 d. tarybos narys privalo pateikti savo veiklos ata skaitą sekretoriatui.
74 (19 375)
Nuotaikos: miesto tarybos nariai pirmuosius kadencijos metus vertino ir niūriai, ir džiaugsmingai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
būdu.
Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plano prireikė, nes esą būtina detalizuoti, kaip naudoti paplūdimius. „Anksčiau pačios savivaldybės nuspręsdavo, kur pasyvi paplūdimio zona, kur aktyvi. O dabar viskas vyks aukštesniu lygmeniu. Valstybė imasi iniciatyvos, ir bus formuojama vieninga pajūrio vizija“, – teigė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento vyr. specialistė Justina Čunderova.
3
2
KETVIRTADIENIS, KOVO 29, 2012
miestas
Teatro vadovas atsikratė įtarimų
Šventės: apklausoje dalyvavę respondentai palankiai įvertino viešosiose miesto erdvėse vykstančius masi
nius renginius.
Nuoskauda: metus gyvenęs slegiamas įtarimų G.Pranckūnas nenu
leido rankų ir kultūros ministrui A.Gelūnui turėjo ką parodyti.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Po įtemptų metų, kol buvo tiriami Klaipėdos dramos teatro direkto riui mesti įtarimai kažkur pradan ginus dalį teatro griuvėsių, stojo tiesos akimirka. Vakar paaiškėjo, kad vadovas gali nebesibaiminti būti nuteistas – gauta nutartis, ku ria ikiteisminis tyrimas prieš jį nu trauktas.
„Trečiadienį sulaukiau laiško iš Klai pėdos apygardos prokuratūros. Bijo jau plėšti voką. Kai perskaičiau nu tartį, kuria pranešama, kad įtarimai nepasitvirtino, džiaugsmo nepaju tau. Užplūdo graudulys“, – atviravo Klaipėdos dramos teatro direktorius Gediminas Pranckūnas. Praėjusį pavasarį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytų pažeidimų vykdant dra mos teatro rekonstrukciją. Audito, kuris tapo pagrindu pradėti tyrimą, išvadoje teigta, kad vykdant teatro rekonstravimo darbus dalis pastato 2010 m. bu vo nugriauta. Tačiau didžioji dalis statybinių ir kitų medžiagų, liku sių demontavus ir išardžius statinį, nebuvo teisės aktų nustatyta tvar ka fiksuotos ir įtrauktos į buhalte rinę apskaitą. Suabejota, kur šios
Vytauto Petriko nuotr.
medžiagos panaudotos, nes patik rinus likučius rastas tik nedidelis jų kiekis. Šiemet kovo 23 d. nuspręsta ty rimą nutraukti nepasitvirtinus įta rimams dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto iššvaistymo. Prisimindamas metų senumo įvykius G.Pranckūnas teigė, kad Kultūros ministerijai jį apskun dė pavaduotoja ūkio reikalams ir profsąjunga. „Man nelabai suprantama, ko dėl reikėjo mane juodinti prieš vi są Lietuvą. Aš laimėjau konkursą direktoriaus vietai užimti, esu pa skirtas Kultūros ministerijos. Ta čiau savo žmogaus ministerija ne gynė. Aš esu teatro žmogus, man geras vardas svarbiau už visa ki ta. Suniekinti, apskųsti, apvagin ti lengva“, – nuogąstavo G.Pranc kūnas. Tikrinant galimus įtarimus pa reigūnai lankėsi net G.Pranckūno dukros name. „Žentas iš banko pasiskolino 310 tūkst. litų ir pirko nebaigtą staty ti namą, įrenginėja jį patys. Turė jau įrodinėti auditoriams, kad tai banko pinigai, kad teatro medžia gos ten nėra panaudotos. Kita ver tus, tokia situacija metė šešėlį ne tik man, bet ir visam teatrui“, – pridūrė teatro vadovas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėdiečiams uostamiestyje gera Bent jau taip optimistiškai nuteikia Klaipė dos savivaldybės inicijuota apklausa, ku rios metu savo nuomonę išreiškė 1000 skirtingų socialinių sluoksnių ir amžiaus nuolatinių miesto gyventojų. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Įvertino „mikriukus“
Naujausias nuomonės tyrimas byloja, jog uostamiestyje gyven ti patinka ir labai patinka 91 proc. miestiečių. Lygindami su kitomis Lietuvos vietovėmis, apklausos dalyviai Klaipėdą taip pat įvertino gerai – 8,65 balo iš 10 galimų. Didžiąją respondentų dalį, arba 36 proc., sudarė uostamiesčio gy ventojai, kurių amžius siekia nuo 46 iki 65 metų, mažiausią – 8 proc. – nuo 66 metų. Tyrimu, kuris atspindi 2011-ųjų situaciją, siekta įvertinti vartotojų pasitenkinimo indeksą įvairiomis viešosiomis paslaugomis, prade dant komunaliniu ūkiu ir baigiant kultūriniais renginiais. Apklausos duomenimis, Klaipė doje geriausiai vertinamos švie timo, viešojo transporto, van dentiekos, atliekų tvarkymo, o prasčiausiai – komunalinio ūkio bei aplinkos tvarkymo paslaugos. Štai vertindami viešojo trans porto sektorių, respondentai net 4,11 balo iš penkių skyrė maršru tinių mikroautobusų paslaugoms. Šiek tiek prastesnio įvertinimo (3,83 balo) sulaukė didžiųjų auto busų paslaugų teikėjai. Politikai nesuspindėjo
Analizuojant respondentų atsa kymus, paaiškėjo, jog vienos svar biausių miestiečiams yra apšvie timo, švaros, vandens tiekimo bei šildymo paslaugos, o jų vertinimo vidurkis atitinkamai siekia 9,14, 9,07 ir 9,06 iš 10 galimų balų. Respondentų akimis, daugiausia dėmesio reikėtų skirti žaliųjų plo tų, pasivaikščiojimo takų ar kitoms
laisvalaikio zonoms apšviesti. Mažiausiai klaipėdiečiams ak tualios šunų vedžiojimo aikštelės. Komunalinio ūkio paslaugų ver tinimo vidurkis siekia 6,22, aplin kos tvarkymo – 5,74 balo. Respondentai daugiau dėmesio pageidautų ir vešiesiems paplūdi miams, tiksliau, bendrai infrast ruktūrai, tačiau gelbėtojų darbui klaipėdiečiai priekaištų neturėjo.
Lygindami su kito mis Lietuvos vieto vėmis, apklausos dalyviai Klaipėdą taip pat įvertino ge rai – 8,65 balo iš 10 galimų.
gyventojų, uostamiestyje vis dar stinga. Tuo tarpu socialinės pa slaugos uostamiestyje vertinamos vidutiniškai – 5,77 balo. Panašaus įvertinimo sulaukė ir teritorijų pla navimo, statybos leidimų išdavi mo paslaugos (6,69), savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus (6,5) ir policijos (6,81) darbas. Tačiau reikšdami savo nuo monę apie viešąją tvarką ir saugu mą užtikrinančių institucijų veik lą, miestiečiai ypač palankūs buvo priešgaisrinės apsaugos tarnybai, kuriai skyrė 8,03 balo. Pastebėta, kad tam tikrais klau simais skirtingų socialinių grupių, amžiaus respondentų nuomo nės išsiskiria. Štai vyresnio am žiaus apklausos dalyviams labiau aktualūs augintinių vedžiojimo, o jaunesniems – vaikų žaidimo aikš telių klausimai. Populiariausias būdas kreiptis dėl paslaugų išlieka telefonu – jis priimtinas 45 proc. respondentų, beveik 38 proc. pratę asmeniškai atvykti į jiems reikiamą instituci ją, kiek daugiau nei 8 proc. respon dentų prašymus pateikia paštu ar ba kreipiasi raštu. Apklausa – it barometras
Ne pačiais aukščiausiais „pažy miais“ buvo įvertinta ir miesto val dininkų bei politikų veikla. Štai savivaldybės administraci jos darbuotojai pelnė 6,18, tarybos nariai – 6,13 balo. Vis dėlto tai ge resni rezultatai, nei pasiekė uos tamiestyje rinkti Seimo nariai – šiems klaipėdiečiai skyrė vos 5,44 balo iš galimų 10. Kam – šunys, kam – vaikai
Reziumavus apklausos rezultatus taip pat paaiškėjo, jog miestiečiai kultūros paslaugas laiko svarbes nėmis nei sporto. Ganėtinai palan kiai vertinami masiniai kultūriniai renginiai, organizuojami viešosio se miesto erdvėse (7,08 balo). Sa vivaldybės atstovai pripažįsta, jog panašaus pobūdžio sporto rengi nių, kurie galėtų įtraukti daugiau
Tokio pobūdžio apklausa, kuria siekta nustatyti gyventojų nuo monę apie dabartinę savivaldybės institucijų ir įstaigų veiklą, atlikta pirmąkart. Šis tyrimas – ES lėšomis fi nansuojamo projekto „Klaipėdos miesto strateginio plėtros plano 2013–2020 metams parengimas“ sudedamoji dalis, tad į jo rezulta tus bus atsižvelgta, rengiant sep tynerių metų strateginį uostamies čio plėtros planą. Savivaldybės atstovų teigimu, uostamiesčio gyventojų apklausa – puikus būdas pasitikrinti, ku rios sritys šlubuoja. Viliamasi, kad tokį tyrimą pavyks atlikti kas metai ar dveji, kad būtų galima fiksuoti svarbiausias miesto gyvenimo aktualijas „iš pirmų lū pų“ bei kaip sprendžiamos vienos ar kitos problemos, kokį poveikį turi miesto valdžios sprendimai.
3
KETVIRTADIENIS, KOVO 29, 2012
miestas Atvirų durų dienos
Išleis milijonus litų
Vyriausybė nepalaimino
„Regitros“ Klaipėdos filia las balandžio 10–13 dienomis lauks visų, kurie rengiasi laiky ti egzaminus vairuotojo pažy mėjimui gauti. Interesantai ga lės susipažinti su egzaminų laikymo tvarka, praktinio egza mino aikštelėje įrengtomis fi gūromis bei išspręsti teorijos egzamino testą.
Uostamiesčio savivaldybė šių mečiams investiciniams pro jektams yra numačiusi be veik 105 mln. litų. Daugiausia pinigų bus skirta miesto gat vėms rekonstruoti, dviračių ta kams bei viešajam transpor tui atnaujinti. Didžioji lėšų da lis, per 62 mln. litų, pritraukta iš ES fondų.
Klaipėdos uostas iš pernai už dirbto pelno į valstybės biu džetą turėtų pervesti 34 mln. litų – pusę uždirbto pelno, ta čiau nuo šios įmokos prašė visiškai atleisti ir lėšas skir ti bendriems miesto bei uosto projektams. Vakar posėdžiavu si Vyriausybė tokio nutarimo priėmimą atidėjo.
Biudžetininkus varys atostogauti Klaipėdos miesto ir rajono biudžeti nių įstaigų darbuo tojams – neramios dienos, nes bet ku rią akimirką jų ga li būti paprašyta eiti nemokamai ilsėtis.
v.spuryte@kl.lt
Buhalterija: biudžetinės įstaigos šiemet priverstos skaičiuoti kiekvieną litą, joms nurodyta taupyti šilumą,
kad darbuotojų algoms užtektų pinigų.
pajamų ir galėsime saldžiai valgy ti“, – nepanikuoti ragino V.Čepas. Pavojaus varpai, jog biud že tin ių įstaig ų darb uotojams ga li tekti eiti nemokamų atostogų, kur kas garsiau skamba Klaipė dos rajone. „Nemokamai atostogauti dar buotojams gali tekti ir po mėnesį ir apie tai jie yra informuoti. Tačiau gal pavyks išvengti tokių nema lonumų. Įstaigoms nurodyta tau pyti šilumą, nepriimti naujų dar buotojų, jei kas nors išeis iš darbo, o sutaupytus pinigus panaudo ti algoms“, – teigė Klaipėdos ra jono mero pavaduotoja Rūta Cir tautaitė.
Ji tvirtino, kad jau girdėjo pro gnozes, kad kiti metai nebus ge resni nei šiemet, todėl esą ir būti na taupyti, kad kitąmet nereikėtų žmonių ne tik varyti nemokamų atostogų, bet ir mažinti etatų. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Česlo vas Banevičius buvo nusiteikęs šiek tiek optimistiškiau. „Aišku, darbo užmokesčio fondas visose įstaigo se yra sumažintas 10 proc., nes tiek sumažėjęs ir šiųmetis savivaldybės biudžetas. Tačiau gal įstaigos va dovai ras būdų, kaip sutaupyti, gal darbuotojai sirgs, todėl nereikės mokėti algos ir pinigų užteks ki tų atlyginimams. Baimės akys di
Nerijaus Jankausko nuotr.
4
– maždaug tiek mln. lit ų šiemet trūksta uos tam iesčio pedagog ų atlyg in im ams. delės, tačiau dar palaukime ir pa matysime, kokių priemonių reikės imtis“, – optimizmo biudžetinių įstaigų darbuotojams bandė įkvėp ti Č.Banevičius.
Paplūdimių ateitis – nepigi Žemyninės dalies pajū 1 rio paplūdimiai sudaro 155 ha ir yra 39 km ilgio.
Yra 4 km, priklausantys Plazės rezervatui, kurio teritorija siekia jūros vandens ribą. Kaip ir kas ga lės poilsiauti šiame pajūrio ruože, neaišku, nes pagal įstatymą rezer vate vaikščioti negalima. Dabar turi būti apsispręsta, kur turi būti ko kios įvažos į paplūdimius, kur kon krečiai turi būti pastatyti paplūdi mių infrastruktūros objektai. Tiesa, pliažuose nieko, išskyrus gelbėjimo postus, dušų kabinas, tualetus, maitinimo įstaigas ir žai dimų aikšteles, būti negali. Jau dabar akivaizdu, kad ketur račiams vietos paplūdimiuose nė
Taryba. Šiandien 9 val. vyks Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdis. Verslumas. Šiandien nuo 14 val. Klaipė dos mokslo ir technologijų parke kon kurso „Užaugink verslo idėją“ finalinin kai rinksis lemiamai kovai. Penkios į fi nalą patekusios jaunimo komandos vertinimo komisijai bandys įrodyti, jog būtent jų idėjos yra įdomios investuoto jams, reikalingos rinkai, turi plėtros po tencialą. Pagrindinis šio jaunimo vers lumą skatinančio konkurso prizas – ga limybė laimėti 100 tūkst. litų savo vers lo idėjai realizuoti.
Virginija Spurytė
Anot Klaipėdos mero pavaduoto jo Vytauto Čepo, itin bloga situa cija yra kai kuriose uostamiesčio švietimo įstaigose, nes darbo už mokesčiui šiemet trūksta apie 4 mln. litų. „Ir tai yra natūralu, nes mokinių sumažėjo, o mokytojų nemažėja. Jų kvalifikacija aukšta, tad ir atlygini mai dideli, o mokinio krepšelio lė šų gavome mažiau. Šiuo metu ga lime uždaryti keturias mokyklas, bet to nedarome, todėl ir trūks ta pinigų algoms“, – priežastį, ko dėl susiklostė kebli situacija, įvar dijo V.Čepas. Paklaustas, ar mokytojams gali tekti eiti nemokamų atostogų, vi cemeras vylėsi, jog tokių priemo nių imtis nereikės. „Manau, kad pavyks išsisukti, bet kažkam teks nuryti karčią pi liulę. Negalime žmonių varyti ne mokamų atostogų. Be to, gal po pusmečio miesto biudžete turėsi me kokius 6 mln. litų viršplaninių
Dienos telegrafas
ra, nelabai norima į pajūrį įsileis ti ir žirgus. Vieningos paplūdimių tvarkymo sistemos lig šiol nebuvo, šitas pla nas apims tris savivaldybes: Klai pėdos miesto, rajono ir Palangos. Ar tokio plano reikia? Juk bran giai kainuojantys strateginiai pla navimo dokumentai neretai atgula stalčiuose. Jei bus skiriami pinigai šiam planui įgyvendinti, tuomet darbas prasmingas, įsitikinę plano rengėjai. Tačiau niekas negali ga rantuoti, kad tas dokumentas bus realizuotas. Plano rengimas kainuos 190 tūkst. litų. Dokumentas ruošiamas už ES pinigus. Jis turi būti baigtas iki 2013 m. birželio.
Monetos. Šiemet ir kitąmet bus išleis tos aštuonios skirtingo dizaino 2 litų nominalo monetos, skirtos Lietuvos kurortams ir kurortinėms vietovėms. Lietuvos banko valdybos nutarimu to kio nominalo apyvartinių proginių mo netų serija leidžiama pirmą kartą, šios monetos pasirodys apyvartoje kas ke li mėnesiai. Numatyta nukaldinti po 100 tūkst. vienetų standartinių 2 litų monetų. Pinigai. Lietuvos banko valdyba aptarė Palangos kredito unijos inspektavimo ataskaitą. Inspektavimo metu buvo tik rinamas unijos valdymas, vidaus kont rolė, kredito ir likvidumo rizikų valdy mas. Unija įpareigota iki 2012 m. birže lio 30 d. sudaryti reikiamus specialiuo sius atidėjinius, užtikrinti veiklos riziką ribojančių normatyvų vykdymą, pa šalinti inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus ir veiklos trū kumus. Konsultacijos. Visą balandžio mėnesį Klaipėdos teritorinės darbo biržos Klai pėdos skyriaus Jaunimo užimtumo po skyrio atstovai tęs šio mėnesio pradžio je startavusių išvažiuojamųjų renginių jaunimui dienų ciklą visame Klaipėdos regione. Taip norima suteikti pagalbą ir informaciją darbo ieškančiam ar besi renkančiam profesiją jaunimui. Mirtys. Vakar Civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos šešių klaipė diečių mirtys. Mirė Ana Feoktistova (g. 1925 m.), Regina Petrauskienė (g. 1930 m.), Piotr Mokriakov (g.1930 m.), Zita Bi tutė Koženiauskienė (g. 1931 m.), Biruta Stafanija Bukauskienė (g. 1933 m.), Pavel Jegorov (g. 1937 m.). Lėb art ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Tatjana Popova, Stan islovas Lin gys, Liudm ila Raskop ova, Vlad im ir Neverov. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 2 moterys. Gimė 1 mergaitė ir 1 ber niukas.
Draudimai: keturi kilometrai pajūrio priklauso Plazės rezervatui, todėl
formaliai ten net vaikščioti negalima. Tačiau ir ši teritorija bus įtraukta į rekreacijos planą. Vytauto Petriko nuotr.
Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 58 iškvietimų. Medikai į pagalbą skubėjo besiskundu siems pilvo skausmu, padidėjusiu krau jospūdžiu.
4
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
miestas
Politikai ir giriasi, ir tyli
Komentaras
Tarybos narių pateiktos 1 ataskaitos ne vėliau kaip iki gegužės 1-osios skelbiamos sa
vivaldybės interneto tinklalapyje. Nors iki balandžio 1-osios liko vos kelios dienos, veiklos ataskai tas už praėjusius metus pateikė vos šeši iš 31 miesto tarybos nario. Prievolę atliko Nerijus Čapas, Artūras Šulcas, Audrius Vaišvi la, Rolandas Bražinskas, Vygantas Vareikis, Saulius Budinas. Išsamiausia tarp pateiktų ata skaitų – N.Čapo. Politikas prira šė net penkis puslapius. Išsamiai aprašęs, kokiuose susitikimuose ir pasitarimuose per metus dalyvavo, politikas įvardijo ir nuveiktus dar bus – gyventojų prašymu kreipė si į savivaldybę, kad būtų persta tytas reklaminis stendas, pakeistas kelio ženklas. Politikas pasistengė, jog nuo kitų metų uostamiesčio moksleiviams tektų mokytis Lietuvos laisvės ko vų istorijos. Jis kreipėsi į savival dybę dėl šios istorijos dėstymo Klaipėdos mokyklose ir sulaukė at sakymo, jog švietimo įstaigos įpa reigotos sudarant ugdymo planus atsižvelgti į ugdymo plano nuo statas dėl Lietuvos laisvės kovų is torijos dėstymo.
Jurijus Šeršniovas
Klaipėdos miesto tar ybos nar ys, Etikos kom isijos pirm in inkas
M Sukaktis: šios kadencijos miesto tarybos nariai jau balandžio 12-ąją minės pirmąsias darbo metines. Vytauto Petriko nuotr.
Uždraudė rūkyti
Išsamią ataskaitą parašė ir A.Šul cas, kur is ned augž od žiaud a mas išvardijo nuveiktus darbus. Jis inicijavo, o miesto tarybos na riai pritarė, jog netvarkomų pa statų savininkai būtų apmokes tinti maksimaliu žemės nuomos mokesčio tarifu. „Džiaugiuosi, kad miesto taryba pritarė ir mano inicijuotam spren dimui – sustabdyti chaotišką laiki nųjų statinių (kioskų) statymą vie šosiose erdvėse“, – ataskaitoje rašė A.Šulcas. Dar vienas nuopelnas – vado vavimas darbo grupei, pasiūliusiai nuo kitų metų mokestį už atliekų surinkimą ir išvežimą sumažin ti 10 proc. S.Budino ataskaita – itin konk reti. Išvardijęs, kurių komitetų ko misijų nariu jis yra, politikas pažėrė ir nuveiktų darbų išklotinę. Jo gal voje praėjusiais metais gimė min tis Klaipėdoje nepilnamečiams už drausti rūkyti viešosiose vietose, o kiti politikai tokią idėją palaikė, tad draudimas jau įsigaliojo. „Mano iniciatyva bendrojo ug dymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. plane vienoje pa grindinių mokyklų nutarta vykdy ti sveikatinimo ir sporto progra mas. Taip pat į minėtą planą, mano siūlymu, įtraukti galimi sprendi mo variantai dėl gimnazijos moki niams, turintiems ypatingų aka deminių gabumų“, – apie savo dėmesį moksleiviams ataskaitoje rašė S.Budinas. Pradžiugino motociklininkus
Proza liejosi ir miesto tarybos na rio R.Bražinsko 2011 m. veiklos ataskaitoje. „Klaipėda – Lietuvos uostas, ta čiau uostamiestyje žuvies preky ba einasi sunkiai. Iniciatyvų būta įvairių, tačiau nė viena jų nedavė ilgalaikio rezultato. Todėl 2011 m. ėmiausi kuruoti žuvies nuolatinės prekybos paviljono Danės kranti
Zita Šličytė:
Neturiu, ką rašyti ir ką atsiskaityti, tegul meta mane iš tos ta rybos.
nėje įkūrimą“, – viešai publikuo jamoje ataskaitoje rašo R.Bražins kas (kalba netaisyta – V.S.). Tačiau tokio paviljono Klaipėdo je nėra iki šiol. Ataskaitoje politikas taip pat pa brėžė, jog jau ne vienus metus ne keičia nuomonės, kad savivaldybės įmonės privalo dirbti nenuostolin gai. Todėl jis praėjusiais metais pa teikė sprendimo projektą išnuo moti Senąjį turgų. Miesto tarybos nario A.Vaišvi los ataskaita iškalbinga nuveiktais darbais. Jis kaip Miesto ūkio komi teto pirmininkas pernai surengė du išvažiuojamuosius posėdžius, ku riuose teikė pasiūlymus, kaip de rėtų sutvarkyti miesto aikštes, šaligatvius, gatves, apleistas teri torijas. Kai kurie politiko pasiūlymai yra įgyvendinti. Vienas jų – Žve jų gatvę vasaros sezono metu pa versti promenada, kitas – leisti visa Manto gatve važiuoti moto ciklininkams. Prižiūrėjo arenos statybas
„Klaipėda“ pakalbino ir tuos po litikus, kurie dar nėra pateikę sa vo ataskaitų, ir paprašė įvardyti reikšmingiausius praėjusių metų darbus. Buvęs uostamiesčio meras Ri mantas Taraškevičius pabrėžė, jog praėjusieji metai jam buvo perei
namasis laikotarpis, nes iki balan džio 12-osios jis dar buvo miesto vadovas, o po jos – jau tapo tik ta rybos narys. „Tačiau kai nustojau eiti me ro pareigas, man dar tris mėnesius buvo mokamas atlyginimas – išei tinė kompensacija. Ir tie trys mė nesiai darbo buvo labai įdomūs, nes reikėjo pabaigti nebaigtus dar bus. Kalbu apie Klaipėdos arenos statybas, kurias atidžiai prižiūrė jau, ir Europos krepšinio čempio nato uostamiestyje organizavimą“, – teigė R.Taraškevičius. Jis tvirtino, jog darbų kaip mies to tarybos narys turi labai daug, ta čiau visus juos sunku ir išvardyti. Daugiausia mandatų miesto ta ryboje turinčios Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Algirdas Grub lys tvirtino, jog reikšmingiausias 2011 metų darbas – išlaikyti sta bilią koaliciją, kuri priima teisin gus sprendimus. Dar vienas pasiekimas – per mainos sporto srityje. „Manau, kad buvo teisinga mintis sureng ti sporto bendruomenės kongre są, pakeisti sporto įstaigų požiūrį į finansavimą, įvesti oficialius mo kesčius sportuojančių vaikų tė vams“, – teigė A.Grublys. Jo iniciatyva Miesto ūkio komite tas tapo Miesto ūkio ir aplinkosau gos komitetu, nes taip esą daugiau dėmesio bus skiriama aplinkos ap saugos problemoms spręsti, kurios iki šiol buvo tarsi ignoruojamos. „Nenutiesiau nė vienos gatvės, neišasfaltavau nė vieno keliuko, tačiau, manau, jog metai buvo pra smingi ir darbingi“, – save įverti no A.Grublys. Įkūrė futbolo komandą
Sporto, švietimo sistemų proble mų sprendimas, kova su grafitinin kais, viešosios tvarkos mieste už tikrinimo koordinavimas – tokius savo praėjusių metų darbus įvardi jo Vytautas Čepas. Vienu reikšmingiausiu savo pa siekimu jis nurodė, jog Klaipėdo je įkurta nauja futbolo komanda „Klaipėdos granitas“. „Su ja siejame labai daug vilčių, nes pastaruosius metus Klaipėdos futbole buvo košmaras. Daugiau nieko doro ir nenuveikiau“, – juo kavo V.Čepas.
Juokauti nebuvo linkęs tarybos narys Vidmantas Plečkaitis. „Per praėjusius metus pastebėjau, jog labai sumenko savivaldos galios. Viską diktuoja Vilnius. Greitai bus taip, kaip anksčiau, kai klausyda vomės Maskvos nurodymų“, – py ko politikas ir pateikė pavyzdžių. Jis ieškojo galimybių, kaip socia linio būsto nuomininkams suma žinti nuomos kainą, nes kai žmo nės gavo sąskaitas už šildymą, iškart pasipylė prašymai būstus pakeisti į mažesnius. „Tačiau savivaldybės administ racija man paaiškino, kad Vilnius „nuleidžia“ metodiką, kaip apskai čiuoti nuomos kainą, ir mes nieko negalime padaryti. Dar vienas pa vyzdys – Žuvų aukcionas. Visus metus siekėme, kad jis atitektų sa vivaldybei, nes tai logiškiausia. Ta čiau Vilnius pasakė „ne“, ir viskas. Esame kažkokie išsukinėtomis ran komis“, – apmaudo dėl suvaržytų galių neslėpė V.Plečkaitis. Valdininkams – kritika
Miesto tarybos narė Lilija Petrai tienė tvirtino, jog pagrindinis kliu vinys normaliai dirbti – savivaldy bės administracija. „Valdininkams geriausias tary bos narys yra tas, kuris tyli. Kitaip negaliu paaiškinti, kodėl su mu mis elgiasi taip nepagarbiai ir net žeminančiai. Vieną tarybos spren dimo projektą, kurį rengiau, savi valdybės administracija atmetė net septynis kartus. Turėjau samdy ti advokatą, kad jį padėtų parengti ir tik tada sprendimo projektas jau pateko į komitetus“, – karčią pa tirtį prisiminė L.Petraitienė. Šis sprendimo projektas šiandien bus svarstomas miesto tarybos po sėdyje. Jo esmė – padidinti mokes čius už atliekų išvežimą ir tvarky mą lošimo namams. Politikė Z.Šličytė prisipažino ataskaitos dar neparašiusi, tačiau tai padaryti nebus sunku, nes ji bus labai trumpa. „Neturiu, ką rašyti ir ką atsi skaityti, tegul meta mane iš tos tarybos. Praėjusiam miesto ta rybos posėdžiui pasirengti rei kėjo perskaityti 700 puslapių informacijos, tad laiko kitiems darbams tikrai nebelieka“, – tei gė Z.Šličytė.
iesto tarybos narius pa teikt i savo veiklos ata skaitas įpareigoja Vietos sav ivaldos įstat ym as, miesto tarybos veiklos reglamentas. Pats dar jos neparašiau, tačiau tai pa darysiu kuo greičiau ir šiandien įteik siu sekretoriatui. Kitus miesto tarybos narius per tarybos posėdį paraginsiu pateikti ataskaitas. Jei bus tokių poli tik ų, kurie ilgai neteiks savo ataskai tos, gal jų elgesį teks svarstyti Etikos komisijoje. Parašyti tą ataskaitą tikrai nėra sunku, tačiau ranka nekyla, nes jūs, žurnal istai, jas už mus anksčiau parašote. Miesto taryboje yra nema žai naujų narių, todėl manau, jog rei kia diskutuoti dėl tų ataskaitų. Galbūt jas reikėtų teikti tik vieną kartą – besi baigiant kadencijai. Tačiau, kita vertus, gal ir gerai, jei ataskaitos teikiamos kas met. Tik reikėtų nustatyti formą, kas jo je turi būti parašyta. Manau, kad tikrai inicijuosiu diskusiją šiuo klausimu.
Posėdžiuose neišsėdėjo Klaipėdos miesto tar ybos sekreto riatas išanalizavo, kaip politikai 2011 metais lankė posėdžius ir kiek juose praleido laiko. Šios kadencijos miesto taryba, kuri į pirmąjį posėd į susirinko pernai ba landžio 12 d., iš viso per metus posė džiavo 11 kartų. Į visus posėdžius atvyko net 21 iš 31 miesto tarybos nario. Tačiau tik kas antras sugebėjo posėdžiuose išbūti nuo pat jų pradžios iki pabaigos. Pav yzd ingai pos ėd žiuose sėdėjo S.Budinas, A.Šulcas, A.Barbšys, N.Is tom ina, V.Lupeika, A.Michailovas, J.Milierius, I.Šiaškienė, Z.Šličytė, V.Ti tovas. Prie pavyzdingų posėdžių lankyto jų gal ima priskirt i ir V.Grubl iauską, V.Čepą, N.Čapą, V.Bernotą, A.Grubl į, M.Žil į – jie posėdžiuose praleido ne mažiau nei 90 proc. jų trukmės. Pernai buvo ir tok ių pol it ik ų, kur ie praleido net trečdal į posėd žių. Jų nelank ymo pirmūnas – Rolandas Bražinskas. Jis miesto tarybos nario priesaiką davė kiek vėliau nei balan džio 12 d., tad įgijo teisę dalyvauti de vyniuose posėdžiuose. Tris iš jų po litikas praleido. Du posėd žius iš 11 praleido J.Šerš niovas, L.Petrait ienė, A.Razbadaus kas, A.Vaišvila, V.Vareik is, E.Gentvi las, po vieną – R.Taraškevičius, I.Ro zova ir V.Plečkaitis.
Miesto tarybos narys Vytautas Lu peika net nežinojo, jog ataskaitą rei kia pateikti iki balandžio 1-osios. „Jūs man čia naujieną pasakėte, reikės pradėti rašyti. Dabar man dar labai sunku išskirti, ką nuvei kiau per praėjusius metus“, – ži nia, kad po kelių dienų reikia pa teikti veiklos ataskaitą, šokiravo V.Lupeiką.
5
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
aktualijos Paramą neprik lausomai spaudai ir laisvam žodžiui deklaruojantys Sei mo nariai, prirei kus tai įrodyti dar bais neria į krū mus. Šį mėnesį turė ta svarstyti Pridėti nės vertės įstatymo (PVM) pataisa, kuria ketinta sugrąžinti spaudai lengvatinį šio mokesčio tari fą, įstrigo parlamen tarų stalčiuose.
DIENA t MEDIA t NEWS
JAU ŠIANDIEN užmegzk naujų kontaktų!
Tendencija: sumažėjus Lietuvoje leidžiamų leidinių kiekiui, vien tik per
2009–2011 metus daugiau nei du kartus išaugo iš Rusijos įvežamų lei dinių kiekis. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Parama spaudai – tik žodžiai Mindaugas Milinis Slegia mokestinė našta
Spaudos leidinių, spaustuvių vado vai ir žurnalistai turi už ką nemėgti šios kadencijos Seimo. Sunkmetis šią verslo sritį prislėgė labiausiai. Tam įtakos turėjo ne tiek ekono mikos nuosmukis, bet ir užkrauta mokestinė našta. Laikraščiams ir žurnalams dau giau nei keturis kartus padidėjo PVM, per dvejus metus 40 proc. išaugo socialiniai ir kiti mokes čiai. Kūrybinių darbuotojų autori nės sutartys apmokestinimu dabar prilygsta darbo sutarčiai. Be to, teisingumo ministro Re migijaus Šimašiaus nurodymu už drausta teismo skelbimus spaus dinti laikraščiuose. Taip regioninė spauda neteko dar vieno pajamų šaltinio. Didžiausias smūgis
Kai kurių leidėjų nuomone, mokes tinės naštos padidinimas buvo skir tas sunaikinti tam tikrus leidinius. Padidinus įvairius mokesčius tiks las buvo pasiektas – dabar spaudo je kritikos valdžiai mažiau nei 2007 m. Tai lėmė sumažėjusios pajamos, sumažėję atlyginimai žurnalistams, todėl netekta geriausių specialistų. Leidėjų asociacijos duomenimis, po to, kai naujai išrinktas Seimas po 2008-ųjų pabaigoje įvykdyto nak tinio mokesčių perversmo padidi no PVM periodinei spaudai nuo 5 iki 21 proc., buvo uždaryta apie 50 leidinių, bankrutavo ir bankrutuoja spaustuvės, iš Lietuvos ėmė trauk tis net užsienio leidėjai. Spaudos pardavimas per tuos trejus me tus sumažėjo apie 40 proc., žur nalistų skaičius redakcijose – apie 40 proc., o darbuotojų atlyginimai smuko apie 35–40 proc. „Keisčiausia, kad PVM lengva tą politikai paliko galioti knygoms, kurių net 85 proc. sudaro verstiniai kūriniai. Kitaip tariant, didžio ji dalis už tokias parduotas knygas gautų pinigų „išplaukia“ į užsie nį. O net 97–98 proc. už periodi nę spaudą gautų pajamų lieka Lie tuvoje. Tad kurią sritį naudingiau remti?“ – stebisi leidėjai.
Nacionalinių žurnalų prenume ratos lygis šiandien net 5–6 kartus mažesnis nei Latvijoje ar Estijoje, ir 8–9 kartus – nei Vakarų Euro pos šalyse. Užtat sumažėjus Lietuvoje lei džiamų leidinių kiekiui, vien tik per 2009–2011 m. daugiau nei du kartus išaugo iš Rusijos įvežamų leidinių kiekis. Šiuo metu Lietuvoje periodi niams leidiniams taikomas PVM tarifas – vienas didžiausių Euro poje. Panašus nustatytas tik Bul
Laikraščiams ir žur nalams daugiau nei keturis kartus padi dėjo PVM, per dve jus metus 40 proc. išaugo socialiniai ir kiti mokesčiai. garijoje ir Slovakijoje. Tuo metu ES šalyse senbuvėse PVM lengvata netaikoma tik Prancūzijoje, bet ir ten šis mokestis tesiekia 2,1 proc. Kitose valstybėse PVM spau dai sudaro vos kelis procentus ar ba kaip Belgijoje, Danijoje, Norve gijoje, Didžiojoje Britanijoje – visai netaikomas. Nukišo į stalčių
Dar kovo mėnesį Seimo pavasa rio sesijos darbų programoje buvo planuota, kad PVM įstatymo pa taisos, kuriomis siūloma periodi niams spaudos leidiniams numaty ti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą, bus svarstomos kovo mėnesį. Tačiau jau dabar aišku, kad tai įvyks tik balan džio pabaigoje. Geriausiu atveju. Užtat grąžinti PVM lengva tų spaudai nesutinka Vyriausybė. Praėjusių metų gruodį Ministrų kabinetas priėmė principinį spren dimą nepritarti mokesčių lengva toms energetikos ištekliams, ren giniams, ekologiškiems maisto produktams, viešbučiams ir perio diniams spaudos leidiniams. Vyriausybės manymu, pritaikius PVM lengvatą periodiniams leidi
niams, 2012 m. valstybės biudžetas netektų apie 13 mln. litų. Dėl vi sų lengvatų biudžetas netektų 176 mln. litų, kuriuos būtų sudėtin ga kompensuoti kitomis priemo nėmis, ir tai sunkintų siekti tikslo stiprinti viešojo sektoriaus finansų politiką – mažinti deficitą. Smūgis leidybai
Tokiu savo elgesiu ministrai įro dė, kad neišgirdo, o gal nenorėjo išgirsti, 2011 m. žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pristatytos veiklos ata skaitos. Joje buvo paminėta, kad nuo 2009 m. pradžios, kai įsigalio jo 21 proc. dydžio PVM periodinės spaudos leidiniams, nustačius pa pildomus socialinio draudimo mo kesčius autoriniams atlyginimams, nesusimąstyta apie galimas ilgalai kes neigiamas pasekmes. Be to, didesni mokesčiai nepa teisino vilčių surinkti daugiau pa jamų. Mat dėl naujos mokesčių poli tikos jau 2009 m. pradžioje bu vo stabdoma laikraščių ir žurna lų leidyba, masiškai atleidinėjami žurnalistai, kiti visuomenės in formavimo priemonių darbuoto jai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, kri to jų pardavimas. Padaugėjo už sakomosios žiniasklaidos, prastė jo bendra jos kokybė. „Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo tokia mokesčių reforma. Naudą arba nuostolius galime įvertinti ir pinigais. 2008 m. iš laikraščių leidybos surink ta 18,9 mln. litų PVM, 2009 m. – 16,4 mln. litų. Iš žurnalų lei dybos 2008-aisiais surinkta 7,8 mln. litų, 2009 m. – 9 mln. litų. Tačiau pastarasis rodiklis veikiau siai susijęs ne su mokesčių refor ma, bet su didėjančia žurnalų pa siūla. Vadinasi, konkrečiu atveju reikia kalbėti ne apie 1,2 mln. litų naudą, bet apie 1,3 mln. litų nuo stolį. Daug sunkiau suskaičiuoti tuos praradimus, kurie neturi pi niginės vertės išraiškos“, – rašo ma žurnalistų etikos inspektorės ataskaitoje.
Kovo 29 d.
Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) 18 20 val. Ateik ir pabendrauk su verslo lyderiais, akademinės bendruomenės atstovais ir apsikeisk idėjomis.
RENGINIO SVEČIAI: Rokas Beresniovas „HSBC Bank USA“ viceprezidentas Edvinas Minkštimas „Global Strategy“ prezidentas Jolanta Bastienė „Diena Media News“ generalinė direktorė Zigmas Lydeka Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Vytautas Grubliauskas Klaipėdos miesto meras Arnoldas Šileika Vakarų laivų gamyklos direktorius Giedrė Kvedaravičienė asociacijos „American Chamber of Commerce“ valdybos narė ir viešbučio „Vanagupė“ vykdančioji direktorė
Daugiau informacijos www.diena.lt/kontaktu-mainai.
Rengėjas
Rėmėjai:
6
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
nuomonės
Klaipėda ar Ventspilis?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Garliavos pamokos
Saulius Tvirbutas
S
kirt ingai nei Vaiko tei sių tarnybos darbuoto jų, manęs neš ok iravo įvyk iai Ked žių namuo se. Iki šiol būtent tok į globos per dav imo per prievart ą scenar i jų ir įsivaizdavau. Neg i kas nors dar tikėjos i, kad mergaitė pa duos rank ą mamai, pamojuos atsisveikindama seneliams, tetai Ner ingai ir laiminga išvaž iuos iš Klonio gatvės? Stebina ir šok ir uoja tik vald žios inst it ucijų, jų vadov ų darbas ir naiv umas (než inau – apsimest i nis ar tikras). Dar gruod į, po Kė
Garliavos situaciją, jos priešistorę, toles nę eigą valstybės ins titucijos turėtų gerai išanalizuoti, įvertinti klaidas. dain ių rajono apyl inkės teismo sprend imo perduot i mergaitės globą Laimutei Stank ūnaitei, vis pak lausdavau Kauno miesto ir rajono sav ivaldybių Vaiko tei sių apsaugos skyr ių vadov ių, ar joms svarbūs vaiko norai, kaip bus sprend žiama jos nenoro pa likt i Venck ų namus problema. Jos atsak ydavo: vaiko norai yra tolyg ūs kapr izams ir jų neverta nė paisyti, nes jie esą tik trukdys atstovauti mergaitės interesams. Dar pridūrė, kad pag rind in is jų tikslas – įvykdyti teismo sprendi mą, o kaip tai bus padaryta, joms visai nesvarbu. Va tada tikrai bu vau šok iruotas. Visa ši istorija yra Vaiko teisių ap saugos tarnybos ir teisėsaugos inst it ucijų padar yt ų klaidų (są moningų ar ne) ir po to bandymo jas užglaistyti pasekmė. Jos pra sidėjo dar tada, kai Drąsius Kedys vaikščiojo po redakcijas, kreipė si į teisėsaugą, viešino šiurpius vaizdo įrašus su dukros pasako jimais. Tuo metu tikrai buvo gali
ma daug daug iau ką nors išsiaiš kinti ir gal net užkirsti kelią vėles niems trag išk iems įvyk iams. Dirbt i ranka rankon tada turėjo ne tik pol icijos tyrėjai, prok uro rai, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Pastaroji turėjo ypač su sir ūpinti, kaip mažametė sugeba demonstruoti gestais ir pasakoti apie tok ius dalykus, kurių net at viros erotikos filmuose nepama tysi, o rasi tik juodos por nogra fijos vaizd in iuose. Čia jau neuž tenka vaik iškos fantazijos. Jei tai buvo tėvo ar jo aplinkos manipu liacijos vaik u, tą buvo būt ina iš kart aišk intis, nes tai irg i nusikal timas prieš vaiką. Būtų buvę nor malu ir suprantama, jei Vaiko tei sių apsaugos tarnyba jau tada bū tų pradėjusi akylai domėtis mer gaitės gyvenimu su tėvu, taip pat mot inos apl inka, pasiaišk inusi, kur vyksta jos pasimat ymai su dukra, pas itelk usi psicholog us, socialinius darbuotojus. Kirba ir kitas klausimas: kodėl apie tai su savo dukra iškart ne pradėjo kalb ėt is pat i L.Stank ū naitė, aišk intis, iš kur atsirado to kie mažametės pasakojimai apie nusikalstamus dalyk us. Psicho logo patar imas, kaip ir kok iom is apl ink yb ėm is tai padar yt i, ko kius žod žius par inkt i, jai irg i bū tų pravertęs. Gal taip būtų buvęs užk irstas kel ias, kaip dabar daž nai teig iama, Ner ingai Venck ie nei ir jos tėvams formuoti neig ia mą nuomonę apie mot iną, silp ninti jos ryšį su vaiku? Dabar galime daug svarstyti, kas būt ų, jei valst ybės inst it ucijos ir tada, ir dabar dirbt ų nuošird žiai bei sąž in ingai. Išt ir iama tikrai daug sudėt ing ų ir pain ių bylų, Vaiko teisių apsaugos tarnybos special istės irg i daro daug ger ų darbų vaik ų labui. Bet akivaizdu, kad Garl iavos sit uaciją, jos prie šistorę, tolesnę eig ą valst yb ės inst it ucijos turėt ų gerai išanal i zuot i, įvert int i klaidas, kur ių yra daug. O paskui iš viso to pasimo kyti, pasidomėti kitų šalių prakti ka. Juk Lietuvoje skiriasi kas ant ra pora ir daug jų nesutar ia dėl vaiko globos. Būtina išnarplioti ir įtarimus, nuo kurių prasidėjo ir tęsiasi D.Kedžio istorija – ar tikrai toji dažnai mini ma pedofi l ija mūsų šalyje pasi reišk ia tik pav ien iais atvejais, ar tai vis dėlto yra platesn io masto problema. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
keisti? Pasikeitė keli merai ir tuntas patarėjų, atsirado keli „stiklainiai“, privačių namelių aplink pristatėme, porą paminklų. Na, o toliau kas? Tie seni namai, kurių nespėta nu griauti sovietiniais laikais, sėkmingai griaunami dabar arba griūva patys, nes niekas jais nesirūpina. Miestas niekam neturi pinigų jau daug metų. Vadinasi, iždas tuščias. Įdomiausia, kad mus tuos 20 metų į švedišką gerovę vedė išties iškilios as menybės. Tik kad privatūs reikalai jiems klostėsi kuo puikiausiai, bet miesto si tuacija blogėjo. Merus su visa komanda
Klaipėda pakibo lai ke ir erdvėje nežino dama, kur sukti. Taip ir dreifuoja, o išjudin ti niekas nemoka ar ba nenori. mausto kas netingi, žinoma, miestiečių sąskaita. Tai istorinį Vitės kvartalą per leidžia uostui usnims auginti, tai patiki naftininkų pažadais apie tiltelius žmo nėms greičiau į Melnragę pakliūti... Tuojau mes nebeturėsime nei Smil tynės, nei Kiaulės Nugaros, bet sker sai išilgai miesto lakstys vilkikai su priekabomis, prie visų krantinių bus kraunami laivai. Žinoma, valstybei sunku: pinigų apsaugininkams, vizi tams, posėdžiams trūksta, Afganista nui reikia padėti. Tačiau tie, kurie bu vo Ventspilyje, žino, jog norint galima daug padaryti, galima net ir savo mies tą sutvarkyti. Jeigu per tiek laiko neat sirado mieste žmogaus, turinčio viziją, kaip Klaipėdą iš balos prikelti, gal rei kėtų į mero patarėjus kokį buvusį Vo kietijos miestelio merą pakviesti? Kur tik paskaitai, tai mūsų liaudis kurti apskritai nenori ir nemoka, visko bijo, tik griauti nepamiršo. Senąjį turgų griauti! Kodėl griauti? Gal trūksta dar vienos Atgimimo aikštės, kurioje sėdėti nesinori prisiminus, kaip čia viskas prieš 70 metų atrodė? Arba skaitau: dviračių takas šalia Danės – absoliutus blogis. Aš manau, jog bet koks dviračių takas – gėris. O štai blogis tai turistas, dvira čiu besiblaškantis prie Olando Kepurės ir nesuprantantis, kur dingsta dviračių takas, kuriuo jis ką tik atmynė. Dviračio tako ruožo per Karklę tie simo istorija byloja, kiek buvę rajono ir miesto merai rūpinosi naujų turis tų pritraukimu. Matyt, žiauriai toli su kunigu priešakyje. Gal ir poną Dak tarą paleiskime iš kalėjimo, tegul kuria partiją. Baigiame apsijuokti prieš vi są Europą. Eugenija
Kas vykdo teisingumą?
Ar teismai, ar dar kas nors? Kalbu apie Garliavos istoriją: motina sėdi sudaužy ta, vaiko atsiimti negali, kuriama partija
Turgų nori paversti dykyne
Nesuprantu, kodėl taip pastaruoju metu puolamas Senasis turgus. Turbūt jį nori
miestas nuo rajono, jog per 20 metų nepavyko susitikti. O kur dingo visi senieji takeliai pa sivaikščiojimams už Girulių arba į Tauralaukį? Karalienė Luiza netin gėdavo Vynerio promenada iki Taura laukio pasivaikščioti, mes nors dvira čiais tokią galimybę galbūt turėsime, nes promenadoms šansų nedaug. Mūsų „elitas“ iš „Stiliaus“ žurnalo Klaipėdos nemyli – ne tik promenadų, bet ir tiltelio virš bėgių nėra ko laukti. Klaipėda tai tik vieta verslui daryti, o miestiečiai – tik įrankis, tad nėra ko ti kėtis, kad atsiras šiuolaikinis Vyneris ir pasakys: „Na, mielieji, atrodote prastai, miestas – irgi, taigi aš jums tokį pramo gų parką padovanosiu, turėsite ką veik ti, „Akropolyje“ mažiau tupėsite“. Liūdna, jog miestas per tiek metų nepasistatė nei baseino, nei stadiono. Arena atsirado tik todėl, jog jos rei kėjo krepšinio čempionatui. Mokyklų aikštelės žole apžėlė, „Neptūnas“ gau na nuo Pasvalio ir Kėdainių, futbolas – visai miręs. Renginių atžvilgiu situaci ja juokinga, jei ne graudi. Nauja arena nieko nepakeitė, kaip važinėjo A.Puga čiova, jos vyras ir duktė, taip ir važinė ja. Sovietiniais laikais nors vengrus su lenkais Vilniuje pamatydavau. Ar jūs dar manote, kad mes – ne priklausoma šalis? Gal kas nors galė tų į Klaipėdą atvežti kokį anglą roke rį, kol dar jie visi neišmirė? Skaičiau tik, kad vienas ponas no ri dar vieną paminklą prie Danės pa statyti... O ir dabartinė mokesčių po litika visus gena lauk iš senamiesčio. Reikia stengtis ir Jono bažnyčią ir vi sus tuos, apie 30 apleistų pastatų, po truputį atgaivinti. Ir svarbiausia – pilis. Neturint pi lies, bandyti atgaivinti senamiestį ne realu, nes ji yra pagrindas. Dabar žie mą Smiltynė be judesio, kaip Palanga anksčiau. Dabar ten nors stintų ir margučių šventė atsirado. Ventspilis susikūrė mažas Rumšiš kes, inkarų muziejų, promenadą su karvutėmis, kalną slidinėjimui, šiuo laikinį baseiną, vandens parką. Ma nau, dar ne pabaiga ir dar ką nors su galvos, nors krizė juos irgi aplankė. Kur tas turistas norėtų dar kartą su grįžti, jeigu likimas atvestų jį ir į Vents pilį, ir mūsų Klaipėdą? Du atsakymo variantai: į Ventspilį arba niekur. Vis dėlto reikia pasidžiaugti, jog Klai pėdoje restauruotas Puodžių gatvė je esantis senasis amatininkų pastatas. Taip pat pagaliau pajudėjo „Viktorijos“ viešbučio rekonstrukcija. Raimondas V.
sunaikinti ir paversti dykyne, nors Klai pėdoje jų ir taip jau yra pakankamai. Se namiestyje vos rusena gyvybė, tad ir tą pačią norima užgesinti. Galbūt kas nors nori turgų privatizuoti ir ką nors šio je vietoje statyti, bet tikriausiai taip nu tiks tik po kokių 100 ar 200 metų. Antanas Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
abai liūdna, kad Klaipėda, miestas, turintis seną ir gar bingą istoriją, neberanda ke lio, kuriuo eidamas neatsiliktų nuo kitų Europos uostamiesčių. Faktai tokie: kruiziniai laivai užsuk ti nenori, turistų nėra, miestas purvinas, pilnas apgriuvusių pastatų... Kaip ir prieš du dešimtmečius, Klaipėda pakibo laike ir erdvėje nežinodama, kur sukti. Taip ir dreifuoja, o išjudinti niekas nemoka arba nenori. Pernelyg seniai čia gyvenu, todėl vynioti žodžių į vatą nesiruošiu – galite keikti, kiek sveikata leidžia. Manau, kad per sovietmetį galvo se taip įsigalėjo naikinimo, abejingu mo, nihilizmo daigai, jog dar kelioms kartoms tai, kas Vakarų europiečiui seniai yra elgesio norma, mums bus tuščias garsas. Klaipėdos miestiečiai nemyli, gyventi čia nenori. Jei mylė si miestą, nemėtysi pro langą kilog ramus nuorūkų, neužkasinėsi paplū dimio smėlyje nesuvalgytų salotų, nedaužysi išgerto alaus butelių, ne veši senų padangų į Girulių mišką. Negriauti mes negalime ir nemoka me, nors griaudamas nieko nepaslėp si ir nepakeisi. Atėmėme mes iš vokie čių tą Memelį 1923 m. ir iškart puolėme paminklus griauti. O gal reikėjo ne griauti, labai neblogi buvo. Nors, aišku, „išvaduotojai“ 1945 m. juos tikrai būtų „išlaisvinę“, kaip ir visas penkias baž nyčias, biržos pastatą su visa gatve. Beje, niekaip „neįkertu“ kaip gali ma „išlaisvinti“ miestą, kuriame su gėlėmis niekas nelaukė, visi nuo ma žo iki seno, kiek beturėdami jėgų, bė go nuo „išvaduotojų“. Senose nuotraukose matyti, kad tais laikais miestas buvo mažas, tvar kingas, gražus, gyvenimas virė, ir ne reikėjo miesto galvai klausti patarė jų, kaip atgaivinti senamiestį. Miesto istorija po 1945 m. – tai ištisa to, kas buvo sukurta per šimtmečius, griovi mo ir naikinimo epopėja. O kaip kitaip? Pagal sovietinį mas tymą tai buvo „fašistų“ miestas. Vadi nasi, reikia nušluoti nuo žemės pavir šiaus ir miestą, ir jame gyvenusius. Na, ir šlavė kiek galėdami – atskirais na mais ir kvartalais, net senųjų kapinai čių negailėdami. Taip ir nužudė senąją miesto dvasią. Paskui prasidėjo visokių pašiūrių, „chruščiovkių“ laikas, vadi namoji komjaunuoliška statyba. Nukrypimas: dukros draugo iš už sienio pirmas klausimas, pamačius Klaipėdos namus: „Ar jūs visi gyve nate socialiniuose būstuose?“ Prieš du dešimtmečius atėjo ne priklausomybė, gal jau laikas ką nors
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
aktualijos
Neringoje – sumaištis dėl vėžių Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Kuršių nerijoje kilo skandalas dėl suniokoto kopagūbrio. Alksnynės kraštovaizdžio draustinyje sun kiasvorė technika negailestingai išvažinėjo nerijos didįjį kopagūbrį. Susirūpino kopagūbriu
Vakar Alksnynės kraštovaizdžio draustinyje lankėsi Neringos sa vivaldybės mero patarėjų gru pė gamtosaugos, miškininkystės klausimais, kuri vertino kopagūb rio būklę. Teigiama, kad Nerin gos savivaldybė ne kartą kreipėsi į įvairias valstybės institucijas ban dydama atkreipti dėmesį į Kuršių nerijos miškų, krantų tvarkymo problemas. Tikinama, kad dėl blo gai organizuojamų tvarkymo darbų šį pavasarį unikalus gamtos kam pelis ir vėl pasitiko sudarkytas. Savivaldybė kritikuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direk ciją, kad ši, organizuodama miško kirtimą, pamiršta apie išskirtinį gamtinį ir kultūrinį Kuršių nerijos kraštovaizdį bei jį sudarančių ele mentų trapumą.
anot specialistų, dirbantys pigiau siai. Po Kuršių nerijos miškus esą važinėja 30 tonų ir daugiau sve rianti, lengviems smėlio gruntams nepritaikyta technika. „Miško ruošos darbams turi bū ti naudojama tokia technika, ku ri nežalotų jautrios Kuršių nerijos gamtos. Tokių problemų kaip da bar, dirbant girininkijų brigadoms, nebūdavo. Tuomet buvo naudojama
Tomas Tukačiauskas:
Naujas kolektyvas ėmėsi aktyvių veiks mų, tačiau sulaukia me kritikos iš buvusių darbuotojų. nedidelė, mažo galingumo techni ka“, – teigė mero visuomeninis pa tarėjas Regimantas Drungilas. Trečiadienį padėtį vertino Vals tybinių miškų kontrolės specia listas. Apie susidariusią situaciją Neringos savivaldybė informuos Aplinkos ministeriją.
Kalti kirtėjai
Problemas esą paaštrina nenu kirsto miško aukcionus laimintys didžiausią kainą pasiūlę rangovai,
Padės pildyti deklaracijas Mokesčių inspekcijos specialistai padės atokiau gyvenantiems žmo nėms pildyti elektronines turto bei pajamų deklaracijas.
„Teikdami konsultacijas rajonuo se įsikūrusiuose Viešuosiuose in terneto prieigos taškuose norime padėti teisingai pateikti deklaraci jas atokiau gyvenantiems mokesčių mokėtojams, kurie galbūt namuo se neturi interneto bei tiems, ku riems sunku atvykti į Teritorinius mokesčių inspekcijos skyrius“, – teigė Paslaugų mokesčių mokėto jams departamento direktorė Sta sė Aliukonytė-Šnirienė. Ji pabrėžė, kad gyventojai noriai naudojasi šia paslauga ir, padedami rajonuose įsi kūrusių bibliotekų darbuotojų bei apsilankančių Mokesčių inspekci jos specialistų, vis drąsiau dekla ruoja pajamas bei turtą, o taip pat skiria paramą elektroniniu būdu. „Klaipėdos“ inf.
Kritika perdėta?
Kuršių nerijos nacionalinio par ko direktorius Tomas Tukačiaus
Suniokojo: kirtėjai Kuršių nerijos miško keliukuose paliko giliai išvažinėtas vėžes.
kas šią situaciją vertina papras čiau. Jis teigia, kad išvažinėtas tik miško keliukas, o ne kopagūbris. Esą technika, kuri tvarkė miškus, įspaudė vėžes miško keliuke. „2011 metų pabaigoje buvo atlie kami miško tvarkymo darbai, ku rie daugiausia buvo susiję su miško
kirtimu, siekiant įrengti numaty tas priešgaisrines juostas. Sutar tyje su rangovais yra įrašyta pa pildoma sąlyga, kad, baigus miško kirtimo ir išvežimo darbus, keliu kai turi būti sutvarkyti. Rangovai apie tai informuoti, jie tai padarys, bet šiandien dar negali užlyginti tų
Sandros Vaišvilaitės nuotr.
nelygumų, nes tebėra įšalęs grun tas. Reikia pripažinti, kad dau gybę metų Kuršių nerijos miškai buvo gana apleisti priešgaisriniu atžvilgiu, naujas kolektyvas ėmėsi aktyvių veiksmų, tačiau sulaukia me kritikos iš buvusių darbuoto jų“, – ginasi T.Tukačiauskas.
8
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
aktualijos
Dėl tarano – kaltė policininkui Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Bandęs išsisukti nuo bausmės už tai, kad vairavo girtas ir automo biliu rėžėsi į namo kampą, polici ninkas neapgavo teismo. Išvengti nuobaudos ir grįžti į tarnybą poli cijoje jam nepadėjo nė bandymas įkalbėti kitą žmogų prisiimti sveti mą kaltę.
Pernai balandžio 7-osios vidurdie nį Drevernoje į vieno namo kampą nestabdydamas rėžėsi „Audi 100“, pakeliui nuvertęs tvorą ir pervažia vęs per krūmus. Iš sudrebinto namo išbėgę jo gy ventojai pamatė du vyrus. Vienas jų – tada dar policininku dirbęs Min daugas Bulvydas. Vyras buvo visiš kai girtas, tačiau jau įvykio vietoje bandė tartis su namo gyventojais, kad šie nekviestų policijos. Supratęs, kad gyventojai jo neuž tars, tądien nedirbęs M.Bulvydas sukūrė kitą versiją – neva auto mobilį vairavo ne jis, o kitas drau ge važiavęs vyras. Savo tiesą jis įrodinėjo teis muose. Vis dėlto Klaipėdos rajo no apylinkės teismas nusprendė, kad tądien 4,2 promilės girtumo M.Bulvydas vairavo automobilį ir tapo eismo įvykio kaltininku. Maža
to, jo vairuota mašina nebuvo ap drausta privalomuoju civilinės at sakomybės draudimu. Tąkart nuspręsta M.Bulvydui skirti 4 tūkst. litų baudą ir atimti teisę vairuoti transporto priemo nę 3 metams. M.Bulvydas nusprendė bylinėtis toliau ir šį sprendimą apskundė. Klaipėdos apygardos teismas pa naikino tokį nutarimą ir nurodė po licijai iš naujo tirti įvykio aplinky bes. Be to, sprendime buvo pabrėžta, kad nubaustas ne tas asmuo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių polici jos biuro pareigūnai dar kartą ati džiai ištyrė visas įvykio aplinkybes ir sužinojo apie iš pareigų atleisto policininko veiksmus dar daugiau. Paaiškėjo, kad, bandydamas iš vengti nuobaudos ir išlikti tarny boje, M.Bulvydas bandė įkalbėti kitą žmogų prisiimti jo kaltę. Liudytojas papasakojo, kad M.Bulvydas įkalbinėjo už tūkstan čio litų atlygį papasakoti netiesą. Kovo 27 d. Klaipėdos rajono apy linkės teismas dar kartą išnagrinė jo administracinio teisės pažeidi mo bylą ir priėjo prie išvados, kad avarijos kaltininkas – M.Bulvydas bei skyrė jam nuobaudą. Sprendimą apskųsti galima per 20 dienų.
Įkliuvo: kanadietis N.Kuymars, įsiskolinęs dviem Klaipėdos viešbučiams, gali tris mėnesius praleisti uos
tamiesčio areštinėje.
Iš viešbučio – į areštinę 49 metų iraniečių kilmės kanadietis Nessay Kuymars Klaipėdos miesto apylinkės teisme bandė įrodinėti, kad jis neturėjo mokėti už gyvenimą vieš bučiuose ir žadėjo atlyginti, kai tik gaus darbą ir uždirbs pi nigų.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pasekmės: į namo kampą įsirėžusi mašina padarė nemažai žalos pa
statui.
Redakcijos archyvo nuotr.
Taksi – ginklas ir pinigai Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Prastą taksistų įvaizdį įtvirtino vie na uostamiesčio Organizuoto nusi kalstamumo tyrimo biuro pareigū nų surengta operacija.
Gavę informacijos apie tai, kad vienos taksi paslaugas teikiančios bendrovės darbuotojas papildomai užsidirba pardavinėdamas narko tikus, pareigūnai ėmėsi šią žinią patikrinti. Kvaišalų pirkėjais apsimetę as menys iš 1967 m. gimusio taksisto Henriko B. nesunkiai įsigijo kokai no ir naujos kartos psichoaktyvių jų medžiagų. Šie įrodymai tapo preteks tu kratai automobilyje. Mašinos stoge, angoje salono apšvieti mui pareigūnai aptiko maišelius
su milteliais. Kratos metu ras ti maišeliai su 4 gramais kokaino ir 10 gramų psichotropinių me džiagų. Be to, taksistas turėjo gink lą. Ekspertai turės nustatyti, ar jis gali būti priskirtas šaunamiesiems ginklams. Panašu, kad revolveris perdarytas iš dujinio. Įtariamasis turėjo nemenką su mą pinigų, kurią, kaip spėjama, uždirbo ne vežiodamas keleivius, o pardavinėdamas narkotikus. Taksistas bandė tikinti, kad kvai šalus jo mašinoje paliko keleiviai. Tokia jo pozicija lėmė teismo apsi sprendimą sankcionuoti įtariamo jo suėmimą 3 mėnesiams. Už neteisėtą disponavimą nar kotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas pla tinti, įstatymas numato laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Rusai sąskaitos neapmokėjo
Pasiklausius, ką užsienietis aiškino teismui, liko neaišku, ar jis yra rusų apgautas verslininkas ar nemoka mai pagyventi prabangiuose vieš bučiuose panoręs užsienietis. Inžinieriumi ir techniku pri sistatantis vyras bandė aiškinti, jog iš savo šalies atvyko įgyven dinti bendrą Kanados, Rusijos ir Lietuvos projektą. Iki atvažiuoda mas į Klaipėdą jis gyveno Černia chovske. Į Lietuvą atvykęs prasi tęsti vizos. Kovo 15 d. jis apsigyveno Klaipė dos senamiestyje esančiame vieš butyje „National hotel“. Už pir mą parą vyras sumokėjo, o vėliau vis prašė pratęsti viešnagę. 21 d. jo primygtinai paprašyta sumokėti 1646 litus. Tada kanadietis pasakė kažkokio žmogaus iš Kaliningrado srities telefono numerį ir patikino, kad šis sumokės. Tačiau rusas at sisakė tai padaryti. Pasiuntė pas tyrėją
Iškviesti policininkai uždarė užsie nietį į areštinę dviem paroms. Vos
išėjęs į laisvę, N.Kuymars apsigy veno viešbutyje „Old Mill hotel“. Čia jis taip pat sumokėjo už pir mąją gyvenimo parą, o kitą dieną paprašė pratęsti buvimo laiką. Taip mulkinti administratorius jis sugebėjo dvi dienas. O kai sve timšaliui buvo pateikta 564 litų są skaita, jis parodė dokumentą iš po licijos ir patikino, kad tyrėja, kurios telefono numeris buvo nurodytas, apmokės sąskaitą.
giminaičiai neketina siųsti pini gų N.Kuymars sąskaitoms apmo kėti. Kanadiečio veiksmus prokuro ras įvilko į įstatymo raidę, paprašė jį nuteisti už sukčiavimą bei skir ti jam 90 parų arešto, be to, pri teisti civilinius ieškinius. Teismas sprendimą pagreitinto proceso tvarka išnagrinėtoje byloje ketina skelbti ketvirtadienį. Dalijasi informacija
Pietūs ir rūkalai – svarbesni
Svečias viešbučio restorane „Old Mill hotel“ pietaudavo ir mokėda vo vien už kepsnį po pusšimtį litų dar tada, kai gyveno kitame vieš butyje. Personalas jį įsidėmėjo kaip labai malonų ir mandagų klientą. Sulaikytas policininkų jis dar tu rėjo 180 litų, apie 100 JAV dolerių bei 2900 rublių.
Kodėl žinia apie są skaitos neapmokė jusį kanadietį po pirmojo inciden to nepasiekė kitų viešbučių, iki šiol neaišku.
Pripažindamas faktą, kad gy veno viešbutyje, bet nesumokė jo, N.Kuymars karščiavosi, kai bu vo paprašytas paaiškinti, kodėl taip pasielgė. „Mano maitinimasis, švaros poreikiai ir rūkalai man – kur kas svarbesni nei viešbučio sąskaita, – piktai atrėžė teisiamas kanadietis, kai teisėja jo paklausė, kodėl turė damas pinigų nemokėjo už viešbu čių paslaugas. – Dabar neturiu pi nigų. Kai uždirbsiu, sumokėsiu.“ Kokių verslo planų N.Kuymars turėjo Lietuvoje, vyras neatsklei dė ir tikino, kad į Lietuvą atvažia vo tikrai ne kaip turistas. Apie tai, kad kanadietis pate ko į bėdą, pranešta jo seseriai, gyvenančiai Floridoje. Tačiau iš trumpo pokalbio tapo aišku, kad
Akivaizdu, kad N.Kuymars – ne vienintelis, norėjęs prabangiai pa gyventi viešbučiuose už dyką. Lietuvos viešbučių ir restora nų asociacijos vykdomoji direkto rė Eglė Dilkienė pasakojo, kad aso ciacijos nariai dalijasi žiniomis apie nepatikimus bei nemokius klien tus. Kodėl žinia apie sąskaitos neap mokėjusį kanadietį po pirmojo in cidento nepasiekė kitų viešbučių, neaišku. „Informacija skleidžiama elekt roniniu paštu bei mūsų svetainė je. Faktas, kad apie kliento nemo kumą tapo žinoma tik po penkių parų, labai stebina. Tai yra labai nemažai. Visoje Europoje už gy venimą viešbučiuose mokama iš anksto ir į priekį. Yra mechaniz mai įšaldyti sąskaitą. Todėl man labai keista, kad kai kurie Lietu vos viešbučiai labai myli klientus ir neskuba įsitikinti jų mokumu, – stebėjosi E.Dilkienė. – Euro poje yra normalu priskaičiuo ti daugiau, nei kainuoja nakvy nė, kad būtų galima nuskaičiuoti pinigus už mini barą ar sugadin tą inventorių. Jeigu viskas gerai, tie pinigai grąžinami. Kortelėse įšaldoma tam tikra pinigų suma, kuri lieka nejudinama, kol paaiš kėja, kad už paslaugas visiškai at siskaityta.“ Pripažindama, kad norinčiųjų pagyventi svetima sąskaita yra ne mažai, E.Dilkienė pasakojo, kad dėl to tenka nemažai bendrauti su po licija. O pasidalydami informaci ja apie nepatikimus klientus vieš bučiai ne tik padeda vieni kitiems išvengti nuostolių, bet ir sulaikyti kaltininkus.
9
KetvirtADIENIS, kovo 29, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Europa stebi mergaitės dramą
Tikimasi, kad jau ar timiausiu metu Pre zidentė Dalia Gry bauskaitė pateiks atsakymus į Seimo Antikorupcijos ko misijos klausimus, kurie buvo jai už duoti atlikus Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovų at leidimo aplinky bių tyrimą.
Vyriausybės atstovė vakar per spėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas gali labai griežtai pasisa kyti dėl to, kad nevykdomas teis mo sprendimas perduoti dukrą motinai Laimutei Stankūnaitei.
Rengiasi: prezidentūra patvirtino, kad D.Grybauskaitė neatsisakė atsa
kyti į Antikorupcijos komisijos užduotus klausimus. Ingos Juodytės nuotr.
Prezidentė atsakys Seimo komisijai Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Nežino, ar paviešins
Prezidentūra patvirtino, kad vals tybės vadovė neatsisakė atsakyti į Antikorupcijos komisijos užduo tus klausimus. Todėl atsakymai rengiami. Jie Seimo komisijai tu rėtų būti išsiųsti artimiausiu me tu, galbūt jau kitą savaitę. Šiomis dienomis D.Grybauskaitė buvo išvykusi į tolimą komandi ruotę, todėl esą šiek tiek užtruko kai kurie darbai, tarp jų – šių at sakymų rengimas. Bet dabar, kai valstybės vadovė jau grįžo, šis dar bas turėtų būti užbaigtas. Antikorupcijos komisijos klausi mai Respublikos Prezidento kance liarijoje užregistruoti kovo 8 d. Pagal įstatymus institucijos savo atsaky mus turėtų pateikti per mėnesį. Pre zidentūra yra pažadėjusi informuoti visuomenę, kai atsakymai bus pa rengti. Tačiau kol kas nepatvirtina ma, ar jie bus paviešinti. Tai galbūt galės padaryti pati Seimo komisija. Uždavė šešis klausimus
Seimo Antikorupcijos komisija ko vo pradžioje pranešė formuluojan ti Prezidentei šešis klausimus. Ko misija Prezidentės paprašė pateikti informaciją apie pokalbius su buvu siu vidaus reikalų ministru Raimun du Palaičiu sprendžiant dėl FNTT vadovų teisės dirbti su slapta infor macija atėmimo ir jų atleidimo, at skleisti pokalbių su atleistu FNTT di rektoriumi Vitalijumi Gailiumi turinį. Komisija taip pat klausia, ar tei singi Alvydo Medalinsko vieši pa reiškimai, kad Prezidentė kalbėjo su juo apie FNTT vadovų atleidimą, taip pat ar V.Gailiaus netinkamumą eiti FNTT vadovo pareigas grindė ir tuo, kad jis „nėra pasistatęs nuosa vo namo“; ar viešai pasakyta frazė komentuojant FNTT vadovų atlei dimo istoriją, jog „ministras čia ne prie ko“, reiškia, kad R.Palaitis tik vykdė jos nurodymą; ar tuomečio generalinio prokuroro pavaduotojo Andriaus Neveros jos patarėjui Jo
nui Markevičiui perduota informa cija, susijusi su kitu prokuroro pa vaduotoju Dariumi Raulušaičiu, dėl galimo informacijos nutekinimo pa siekė šalies vadovę; ar ji žinojo apie generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žmonos giminystės ryšius su dienraščio „Lietuvos ry tas“ vyriausiojo redaktoriaus pa vaduotoju Algimantu Budriu. Dar vienas užduotas klausimas – ar Prezidentė žino kokių nors fak tų, kad FNTT nevykdė tyrimų, su sijusių su politinių partijų rėmėjais, atsižvelgdama į politikų nurody mus arba prašymus.
Agnė Bilotaitė:
Manome, kad tirdami FNTT vadovų atleidimo aplinkybes nepažeidėme jokių įstatymų. Nagrinėja paklausimą
Visi šie klausimai valstybės vado vei užduoti Seimo Antikorupcijos komisijai atlikus tyrimą dėl FNTT vadovų atleidimo aplinkybių. Pats tyrimas atsidūrė Seimo eti kos sargų akiratyje. Jie nagrinėja, ar Antikorupcijos komisija neviršijo savo įgaliojimų ir ar šių išvadų ne turėtų tvirtinti visas Seimas. Vakar šiuos klausimus svars tė parlamento Etikos ir procedūrų komisija (EPK). Į jos posėdį atvyko Antikorupcijos komisijos vicepir mininkė Agnė Bilotaitė. Komisijos vadovas Ligitas Kernagis šiuo me tu yra išvykęs į užsienį.
„Manome, kad tirdami FNTT vadovų atleidimo aplinkybes ne pažeidėme jokių įstatymų“, – pa reiškė A.Bilotaitė. Keturi – be teisės dirbti „slaptai“
EPK posėdyje įsiliepsnojo diskusija, ar galėjo Antikorupcijos komisijos posėdžiuose dalyvauti ir dėl išvadų balsuoti tie jos nariai, kurie neturi teisės dirbti su slapta informacija. A.Bilotaitė pripažino, kad Antiko rupcijos komisijoje yra tokių narių. „Bet kai vyksta tyrimai, kur yra pa teikiama slapta informacija, jie ne dalyvauja posėdžiuose“, – sakė ji. EPK jau išsiaiškino, kad Antiko rupcijos komisijoje iš 17-os narių 4 neturi teisės dirbti su įslaptin ta medžiaga. Tai Naglis Puteikis, Saulius Bucevičius, Stanislovas Giedraitis ir Petras Gražulis. N.Puteikis itin aktyviai dalyvavo komisijos tyrime dėl FNTT vadovų atleidimo aplinkybių ir papunkčiui balsavo už išvadas. Už jas balsavo ir S.Bucevičius. EPK vadovas Algimantas Salama kinas pranešė, kad iš atsakingų vals tybės institucijų yra gauti raštai, jog Antikorupcijos komisijai nebuvo pa teikta jokia slapta informacija. Bet, anot A.Salamakino, EPK vis vien tu ri atlikti šio klausimo tyrimą. Ar turi tvirtinti visas Seimas?
EPK nariai dar susiginčijo, ar visas Seimas turi tvirtinti Antikorupcijos komisijos išvadas. A.Salamakinas citavo įstatymus, kuriuose parašyta, jog „kai komitetas ar komisija atlie ka parlamentinį tyrimą, jo išvadas tvirtina arba netvirtina Seimas“. A.Bilotaitė patvirtino, kad Anti korupcijos komisija atliko „parla mentinį tyrimą, kurį pasiūlė atlik ti vienas komisijos narys“. Seimo pirmininkė Irena Degutienė yra sa kiusi, jog šių komisijos išvadų visas Seimas neturi tvirtinti. Tačiau EPK nusprendė tai ap svarstyti ir savo išvadoje pateikti at sakymą į klausimą, ar Antikorupci jos komisijos tyrimo rezultatus dar turi patvirtinti visi parlamentarai.
Ministrų kabineto posėdyje Vy riausybės atstovė Strasbūro teis me Elvyra Baltutytė sakė, kad šis teismas savo praktikoje pabrėžia vaiko ryšio su biologiniais tėvais svarbą. „Europos Žmogaus Tei sių Teismas ne tik griežtai pasisa kys dėl to, kad iki šiol neįvykdytas teismo sprendimas grąžinti dukrą mamai, bet jis taip pat vertina, ar valstybė pati prie to neprisideda, kad nutraukiami vaiko ryšiai su tėvais“, – sakė E.Baltutytė. „Pagal Teismo praktiką svar biausia yra vaiko ryšys su biolo giniais tėvais ir bet kokia laikina globa gali būti išimtinis, laikinas institutas ir tik labai išimtiniais atvejais valstybė gali atimti teisę gyventi su biologiniais tėvais“, – kalbėjo teisininkė. Metinę ataskaitą pristačiusi E.Baltutytė Vyriausybės narius informavo, kad Vyriausybė sa vo poziciją L.Stankūnaitės prieš Lietuvą byloje turi pateikti iki ge gužės pabaigos. „Tai, kas dabar vyksta, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra visiš kai žmogaus teisių požiūriu ne priimtina situacija“, – teigė ji. Pasak E.Baltutytės, valstybė Strasbūro teismo gali būti pripa žinta atsakinga už tai, jei vaikas per tam tikrą laiką praranda ry šį su tėvais. E.Baltutytės teigimu, Europos žmogaus teisių ir pagrin dinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimus tiriantis teismas sa vo sprendime taip pat gali cituo
ti politikų teiginius, jei jie „trukdo mūsų nacionalinio teismo spren dimą įvykdyti“. „Bijau, kad Eu ropos Žmogaus Teisių Teismas nesupras nei tų aistrų, nei mūsų pasidalijusios visuomenės įsitiki nimų viena ar kita tiesa. Reikėtų į tai atkreipti dėmesį“, – sakė ji. „Politikų teiginiai, jeigu jie ypač ragina nevykdyti teismo sprendi mo, gali būti netgi cituojami Eu ropos Žmogaus Teisių Teisme <...>. Tai gali prisidėti prie pažei dimo konstatavimo“, – žurna listams po Vyriausybės posėdžio teigė E.Baltutytė.
Tai, kas dabar vyks ta, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką yra visiškai žmogaus teisių požiūriu ne priimtina situacija.
Pasak jos, Lietuvoje sprend žiant šį atvejį buvo nepaisoma ki tų šalių patirties. Teisininkė už siminė, kad galėjo būti svarstoma galimybė mergaitę apgyvendinti ten, kur jai nebūtų daroma įtaka. Kėdainių rajono apylinkės teis mas dar gruodį nusprendė D.Ked žio sesers Neringos Venckienės globojamą mergaitę perduoti jos motinai, tačiau sprendimas iki šiol neįvykdytas. Praėjusį penktadienį bandant vykdyti teismo sprendimą Kedžių namuose įvyko susistum dymas, jis buvo nufilmuotas ir su kėlė daug aistrų visuomenėje. BNS, „Klaipėdos“ inf.
10
KETVIRTADIENIS, KOVO 29, 2012
klaipėdos verslas
Pomėgis virto šeimos verslu Aistra žvejybai klai pėdiečių šeimai su teikė galimybę at rasti nišą unikaliai verslo šakai. Prieš du dešimtmečius pradėti rankomis gaminti žvejybiniai masalai dabar jau ži nomi ir užsienyje.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Renkasi lietuvišką produkciją
Žvejybos reikmenis gaminančios įmonės „Vivingra“ įkūrėjas Vla das Valukonis garsėja kaip specia lių žvejybos masalų gamintojas. „Jei gyvenčiau Amerikoje, būčiau milijonierius, nes mūsų produkci ja gaminama rankomis. Reikia įdėti daug darbo, atlikti daugybę opera cijų, kol iš medinio ruošinio paga minama įvairiausiomis spalvomis švytinti medinė žuvelė, vadinama vilioku“, – tikino V.Valukonis. Žemaitijoje garsėjantis aistringas žvejys prisipažino, kad gyvenime buvo griebęsis įvairiausių veiklų. „Dirbau viską, ką tik sugebėda vau. Tačiau įsitikinau, kad reikia daryti tik tai, ką geriausiai išmanai. Aš žvejoju jau 46 metus ir tai išma nau, tačiau svarstant, kaip tai pa versti verslu, teko gerokai pasukti galvą“, – aiškino klaipėdietis. Vyras prisiminė, kad prieš du de šimtmečius pirmieji masalai buvo gaminami tik savoms reikmėms. „Aš žinau, kaip pagauti žuvį, juk žinios įgyjamos praktikoje. Iš už sienio į Lietuvą atvežama daugybė produkcijos, tačiau nė vienas ma salas nėra pritaikytas mūsų van denims. Juk tai masinė produkcija, pagaminta staklėmis, o aš kiek vieną savo gaminį pats testuoju“, – pasakojo V.Valukonis. V.Valukonis pastebėjo, kad žve jybinių reikmenų parduotuvė se šiuo metu apstu Japonijoje ga mintų viliokų. Tačiau faktiškai visa japoniška produkcija skirta žvejo ti jūroje. Gauna individualių užsakymų
Klaipėdietis juokėsi, kad įmonės pavadinimą pasirinko neatsitik tinai. „Teka toks požeminis upelis, ku ris vadinasi Vivingra“, – teigė vy ras. Individualią įmonę V.Valukonis įkūrė prieš 15 metų. „Iš pradžių su visa šeima me dines blizges gaminome mažutė je patalpėlėje. Dabar mes pajėgūs įvykdyti ir kelių tūkstančių gami nių užsakymą per gana trumpą lai ką. Džiaugiuosi, kad verslą pavyko išvystyti be banko kreditų“, – ti kino žvejys.
Pomėgis: klaipėdiečių šeima sugebėjo aistrą žvejybai paversti pragyvenimo šaltiniu.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Spalvos: V.Valukonio dukrai D.Kontenienei tenka medines blizges dažyti net keliomis spalvomis bei išmarginti jas raštais.
Šiuo metu įmonėje dirba visa Va lukonių šeima. „Ne tik sūnus su marčia, bet ir dukra su žentu, žmona, visi esame įtraukti į šį verslą“ – aiškino V.Va lukonis. Įmon ės patalp ose pirm iaus ia iš med žio spec ial iom is stakl ė mis išdrožiamas medinis ruoši nys, primenantis medinę žuvelę. Tuomet jis gruntuojamas specia liu gruntu. „Čia juk net ir vienas milimetras yra svarbus. Mes blizges gamina me iš medžio. Pasaulyje įmonės jas puolė gaminti iš plastiko, kad galė tų sutaupyti. Tačiau plastikas ne turi tokio jautrumo. Jei pasitaikys brokas, masinėje gamyboje bus iš leista visa brokuota linija“, – tiki no V.Valukonis. Šių blizgių forma yra tobulina ma nuolat. „Atidžiai klausome žvejų nuo monės. Jei žmogus sako, kad jis nori plonesnės ir tam tikros formos blizgės, mes jam tokią ir pagami name“, – tikino klaipėdietis. Medinis ruošinys virsta tikros žuvies virpesius atkartojančiu ma salu tik po daugybės bandymų. „Reikia žiūrėti, kad vilioko lie žuvėlis būtų tam tikru kampu, su balansuotas taip, kad jis vandeny
je plaktų tam tikru stiprumu. Jei milimetru aukščiau įtaisysi kilpelę valui, viliokas vandenyje dirbs ag resyviau. Gražiai nudažytu paga liuku žuvies juk nepagausi“, – tei gė V.Valukonis.
Vladas Valukonis:
Gražiai nudažytu pagaliuku žuvies juk nepagausi.
ar tikram ešeriui būdingus dryžius. Tada jis keliais sluoksniais lakuo jamas specialiu laku“, – pasakojo D.Kontenienė. Šeima prisiminė, kad sulaukė vieno žvejo vizito, kuris atvežė iš vandens telkinio ištrauką jų ma salą. „Vienas žvejys jį pametė, o kitas ištraukė iš dugno, kur jis pragulė jo keletą metų. Geležiniai kabliu kai buvo visiškai surūdiję, o pats masalas išsilaikė kuo puikiausiai, dažai ir lakas buvo išlikę“, – tiki no moteris. Gaminius patentavo
Penkios dešimtys spalvų
Šiuo metu „Vivingra“ gamina me dines blizges nuo 2,5 cm ilgio iki 12,5. Jos skirtos plėšrioms žuvims gaudyti. V.Valukonio įmonėje gaminami klasikiniai, giluminiai, skęstantys, tolimo metimo viliokai ir net kark vabalius primenantis masalas. V.Valukonio dukra Donata Kon tenienė tikino, kad blizgės aerog rafu dažomos 50 įvairiausių spal vų bei atspalvių. „Vienas viliokas padengiamas keliais įvairių spalvų sluoksniais. Tuomet dar jam suteikiamas raš tas. Jis gali priminti žuvies žvynus
Šiuo metu tarp žvejų populiarėja naujos kartos jaukai, skirti žvejo ti masalą vandenyje vedant trūk čiojimu. „Vivingra“ gamina žiemos sezo nui skirtus viliokus. „Mes esame priklausomi nuo sezoniškumo. Šią žiemą teko tin giniauti, nes neturėjome ledo. Ta čiau būna tokių dienų, kai gavę už sakymą visa šeima dirbame dieną ir naktį“, – tvirtino V.Valukonis. „Kainas mes stengiamės derinti su užsakovu“, – tikino įmonės va dovas. Įmonė yra patentavusi savo ga minius. Žiemą šeima gamina meš
kerėles stintų gaudymui, stintines fosforines blizgutes, sistemėles, sargelius, masalus ešeriams, dirb tines museles. „Jau atsiranda daug kopijuotų jų, todėl patentavome uodo trūk lio lervas primenančius jaukus ir viliokus“, – sakė V.Valukonis. Čempionate – trečia vieta
Klaip ėd ieč iams į rink ą tek o žengt i varstant kon e kiekv ie nos žūkl ės reikm en ų pard uot u vės duris. Dabar įmonės produkcija tiekia ma kelioms dešimtis visoje Lietu voje esančių parduotuvių. „Dabar mūsų gaminius žino ir estai, latviai, norvegai, anglai. Tai žvejų emigrantų nuopelnas“, – ti kino V.Valukonis. Tai, kad „Vivingros“ produkcija verta dėmesio, byloja faktas, kad pernai vykusiame Pasaulio spinin gavimo čempionate Italijoje lietu vių komanda, žvejojusi ir klaipė diečių gamintais masalais, užėmė trečiąją vietą. „Italijoje vykusiose varžybo se žvejai kovėsi naudodami įvai riausių gamintojų jaukus. Džiugu, kad lietuviai pasirinko mūsų ran kų darbo blizges ir šios neapvylė“, – tikino V.Valukonis.
11
KETVIRTADIENIS, KOVO 29, 2012
klaipėdos verslas Vyksta konferencija
tartasi dėl „Vikingo“
Pasirašė susitarimą
Kovo 28–30 dienomis Klaipėdoje vyksta tarptautinė konferencija „Atliekų tvarkymo ir energijos gavybos iš atliekų inovacinių idėjų banko kūrimas ir jų vertinimas“. Renginys – programos „Regiono tvarios energijos gamybos iš atliekų mobilizavimas“ dalis, ją įgyvendina Klaipėdos universitetas.
Susisiekimo ministras E.Masiulis Gruzijoje tarėsi dėl efektyvesnio Baltijos ir Juodąją jūras jungiančio geležinkelių projekto „Vikingas“ panaudojimo. Aptartos Azerbaidžano prisijungimo prie šio projekto galimybės. Šalys tarpusavyje derino krovinių vežimo geležinkeliais tarifus.
Klaipėdos teritorinės darbo biržos atstovai susitiko su Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) vadovais. Po pokalbio apie darbo biržos teikiamas paslaugas esamiems ir potencialiems LEZ investuotojams pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp Klaipėdos teritorinės darbo biržos ir LEZ.
„Žemaitijos pienas“ pagerbė partnerius Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdoje bendrovė „Žemaitijos pienas“ surengė šventę savo par tneriams, pieną tiekiantiems Lie tuvos ūkininkams.
Išgirdo: Klaipėdos pramonininkų asociacijai miesto valdžia atskleidė, kur šiemet bus panaudoti mokesčių
mokėtojų surinkti pinigai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pramonininkams – apie miesto piniginę Apie 2012 m. Klaipėdos biudžeto prioritetus ir problemas uosta miesčio pramonininkai vakar išgirdo iš pirmų lūpų. Jie supa žindinti su šių metų miesto biudžetu, mokesčių politika, planuo jamomis investicijomis, viešųjų pirkimų planu. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Abipusis dialogas
Klaipėdos pramonininkų asocia cijos (KPA) vykdančioji direkto rė Jolanta Braukylienė patvirtino, kad verslininkai su miesto valdžia susitinka periodiškai. Savivaldybės vadovai esą labai geranoriškai bendrauja. Pramoni ninkų atstovė pripažino, kad nori ma išgirsti iš pirmų lūpų, ką mies tas žada pirkti, įsigyti, investuoti už mokesčių mokėtojų pinigus, ku rių nemažą dalį įmokėjo ir Klaipė dos pramonės įmonės. Verslininkai suneša pinigus į miesto iždą ir nori žinoti, kur jie bus išleisti. „Verslininkas vertas pagarbos, nes jis – vienas svarbiausių vals tybės pagrindo kūrėjų. Dažnai jis yra užmirštamas, kai tik pradeda ma skaičiuoti išlaidas. Jūs atida vėte pinigus, o mes jau žinosime, kaip juos panaudoti. Nesinorė tų, kad taip būtų, norisi, kad mus išklausytų, ir tas dialogas reika lingas abiem pusėms“, – tvirtino KPA vykdančioji direktorė J.Brau kylienė. „Tiesiogiai verslininkams gal ir nėra labai svarbu žinoti, kaip bus
Į uostamiestį bendrovė „Žemaiti jos pienas“ sukvietė ūkininkus, ku rie įmonei tiekia žaliavą. Sumanyta pagerbti pačius pažangiausius pie no gamintojus. Vakar apdovanoti geriausių 2011 m. ūkių savininkai. „Mūsų bendrovei pieną tiekia labai daug ūkininkų iš visos Lietu vos. Mes apdovanojame 64 geriau sius 2011 m. ūkius įvairiose katego
rijose ir nominacijose. Ūkininkai pagerbti atminimo dovanomis, prizais medaliais, diplomais. O 11 pačių geriausių dovanosime kelio nę į Taliną ir Saremos salą“, – pa sakojo bendrovės „Žemaitijos pie nas“ atstovė Audronė Viliūtė. „Yra nuostata, kad pieno ga mintojai su tiekėjais jau kurį laiką konfrontuoja. Bet mūsų kompani joje taip nėra. Mūsų mokama pie no supirkimo kaina viršija Lietu vos vidurkį. „Žemaitijos pienas“ aktyviai bendradarbiauja su tie kėjais ir siekia geresnės produk tų kokybės“, – tvirtino bendrovės generalinio direktoriaus pavaduo tojas Robertas Pažemeckas.
Jolanta Braukylienė:
Verslininkas ver tas pagarbos, nes jis – vienas svarbiausių valstybės pagrindo kūrėjų.
panaudotas kiekvienas miesto li tas, bet žvelgiant į tuos planus, reikia matyti, kaip miestas vys tosi, kaip tvarkomos ar netvarko mos gatvės, nes nuo to priklauso ir verslo galimybių palengvinimas“, – teigė KPA prezidentas Leonas Makūnas. Rinks naują prezidentą
Vakar pramonininkų susirinkime išklausyta informacija ne tik apie
miesto biudžetą, bet ir priminta, kad gegužės 10 d. baigsis dabarti nio Klaipėdos pramonininkų aso ciacijos prezidento L.Makūno ka dencija. Paskelbta, jog į asociacijos vado vo postą pretenduoja du kandida tai – bendrovės „Klaipėdos duona“ vadovas Kęstutis Dulkis ir Riman tas Taraškevičius, buvęs Klaipėdos meras, miesto tarybos narys. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ gen eral in is direktor ius L.Ma kūn as Klaip ėd os pram on in ink ų asociacijos prezidentu išrinktas 2010 m. Gretos plečiasi
Trečiadienį KPA susirinkime pa skelbta, kad asociacijos gretos pa sipildė naujais nariais. Į KPA įsi jungė bendrovė „Vakarų projektai“, tabako gaminių gamintoja „Philip Morris Lietuva“ ir įmonė „Diena Media News“. Asociacija vienija 72 Klaipėdos krašto įmones. KPA pagrindiniai veiklos tiks lai – atstovauti asociacijos narių deleguotiems interesams ir juos ginti, sudaryti sąlygas glaudes niam bendradarbiavimui tarpu savyje ir su miesto valdžios ins titucijomis.
Šiandien Klaipėdoje – „Kontaktų mainai“ Bendrovė „Diena Media News“ plė toja dar tik pirmuosius žingsnius Lietuvoje žengiančią verslo tradi ciją – renginį „Kontaktų mainai“.
Pasak Klaipėdos koncertų salėje šiandien vyksiančio renginio orga nizatorių, tai efektyvus būdas už megzti naujas verslo, mokslo ir so cialines pažintis. „Kontaktų mainuose“ pakviesta dalyvauti akademinė bendruome
nė, verslo, meno, sporto atstovai. Renginio organizatoriai teigė, kad taip siekiama paraginti šalies jaunimą būti labiau visuomeniš ką, atviresnį, nebijoti bendrauti ir megzti profesinių ryšių. Taip pat „Kontaktų mainai“ su daro galimybę tiesiogiai bendrau ti su skirtingų visuomeninių veiklų lyderiais, jų komandomis ir tarpu savyje. „Klaipėdos“ inf.
PADANGŲ CENTRAS „HOKLA“ ĩ Prekyba padangomis ĩ Specialisto konsultacija ĩ Ratų montavimas-balansavimas ĩ Ratų sezoninis saugojimas ĩ Perkantiesiems padangas – nemokama važiuoklės patikra
AKCIJA
Debica padangoms (GoodYear-Dunlop gaminys) 195/65 R15 – 159 Lt, 205/55 R16 – 209 Lt Šilutės pl. 19, Klaipėda, tel. (8 46) 397 164, 8 650 20 209, audrone@hokla.lt, www.hokla.lt
12
KetvirtADIENIS, kovo 29, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 8,1928 DB svaras sterlingų 1 4,0172 JAV doleris 1 2,4710 Kanados doleris 1 2,5425 Latvijos latas 1 4,8911 Lenkijos zlotas 10 8,6594 Norvegijos krona 10 4,4495 Rusijos rublis 100 8,7674 Šveicarijos frankas 1 2,6717
–0,17 %
+0,0061 % –0,2582 % –0,0930 % +0,0079 % –0,1123 % +0,1770 % +0,0922 % –0,0877 % +0,6821 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,00
4,70
2,34
„Apoil“
4,95
4,65
2,33
„Brent“ nafta
+0,65 %
Mažmeninės prekybos apimtis Lietuvo je, išskyrus automobilių pardavimą ir re montą, vasarį, palyginti su sausiu, su mažėjo 6,6 proc., o per metus – vasarį, palyginti su pernai, – padidėjo 7,3 proc., iki 1,858 mlrd. litų. Statistikos departa mento duomenimis, vasarį maisto pre kybos įmonių apyvarta sumažėjo 3,7 proc., ne maisto – 10,5 proc., degalinių – 3,8 proc.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–0,24 %
OMX Tallinn
Traukėsi mažmeninė prekyba
Degalų kainos pokytis
OMX Riga
105,19 dol. už 1 brl. 123,76 dol. už 1 brl.
480
darbuotojų
nuo balandžio 1 d. atleidžiami iš bankrutuo jančio „Snoro“ banko.
Kaip iš sunkmečio bankai pralobo Daugeliui bankų klientų nerimą kelia klausimas, kodėl dar visai nesenai milžiniškus nuostolius skaičiavę Lietuvoje veikiantys užsienio kapitalo komerciniai bankai staiga pradėjo mėgau tis pelninga veikla, nors daugelis jų klientų tebebalansuoja ties bankroto riba. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Traukė pinigus atgal
Nuo ekonominės krizės pradžios 2008 m. pabaigoje vidaus kreditas, atspindintis šalies subjektų pri siimtų įsipareigojimų dydį, vis dar mažėja. Pinigų srautai geriausiai atspindi komercinių bankų vaid menį Lietuvos ekonomikai. Iki krizės pradžios, t. y. 2008-ųjų pabaigoje, šalyje veikiantys komer ciniai bankai į Lietuvos ekonomiką buvo įlieję 73,6 mlrd. litų. Per pa staruosius trejus metus bankų klientams suteiktų paskolų portfelis sumažėjo 10,2 mlrd. litų. Ši suma buvo surinkta iš klientų, ku rie ne tik grąžino įprastas paskolų įmokas, bet ir iš tų, kurie susidūrė su mokumo problemomis, o jų bankams įkeistas turtas buvo perimtas ypač griežtomis sąlygomis. Pildė seifus
Lietuvos banko duomenys rodo, kad sunkmečiu bankai beveik ne kreditavo vidaus rinkos, o kel dami indėlių palūkanas stengėsi pritraukti kiek įmanoma daugiau gyventojų ir įmonių indėlių. Per trejus metus rezidentų indė liai bankuose padidėjo nuo 36,3 mlrd. litų iki 42,3 mlrd. litų. Bankai per ekonominį sunkmetį Lietuvos vidaus rinkoje sugebėjo pritrauk
ti 6,2 mlrd. litų. Sunkmečiu ban kų ekspertai sutartinai trimitavo, kad rinkoje juntamas litų trūku mas, todėl kyla indėlių litais palū kanos. Buvo aiškinama, kad prieš keletą metų bankams skolintis už sienio rinkoje buvo gana brangu, todėl jie ėmė skolintis iš Lietuvos gyventojų. Kai pradėjo kristi indė lių palūkanos, buvo pranešta, jog bankuose susikaupė litų perteklius ir jie šių pinigų neturi kur dėti. Esą skolinimo poreikis šalyje menkas. Tuomet, kai indėlių palūkanos buvo aukštos, beveik niekas viešu moje nekėlė klausimo, o kur tie li tai naudojami, kai nevyksta vidaus rinkos kreditavimas? Mažino įsipareigojimus
Pritraukę daugiau indėlių bankai šių pinigų į šalies vidaus rinką, ku ri išgyveno ekonominį sunkmetį, neįliejo ir ekonomikos gelbėjimo vaidmens neatliko. Finansų rin kai išgyvenant ne pačius geriau sius laikus pirmiausia buvo sten giamasi išsaugoti sausą savo kailį. Kitas Lietuvos banko skelbiamas išorės įsipareigojimų rodiklis rodo, kiek bankų sektorius yra įsipareigojęs kitiems kreditoriams ir savo pagrin diniams bankams, t. y. akcininkams. Nuo 2008 m. pabaigos iki 2011 m. pabaigos bankų sektoriaus išorės įsipareigojimai sumažėjo 15 mlrd. litų, iki 27 mlrd. Kitaip tariant, per
15
mlrd. litų
bankai eksportavo iš Lietuvos savo savininkams užsienyje. trejus metus bankai sugebėjo Lie tuvos vidaus rinkoje pritraukti 15 mlrd. litų ir juos grąžinti savo pa grindiniams bankams, iš kurių yra gavę lėšų Lietuvos ekonomikai kre dituoti. Nesunku suskaičiuoti, kad šią sumą surinkti pavyko iš paskolas gavusių klientų susigrąžinus per 10 mlrd. litų ir pritraukus apie 6 mlrd. litų rezidentų indėlių. Dvigubas smūgis
Taip bankai užsitikrino likvidumą, kurio ėmė sparčiai trūkti krizei smarkėjant. Tačiau Lietuva taip patyrė dvigubą ekonominį smū gį. Vienas smūgis ekonomikai bu vo suduotas dėl krizės sukelto pa saulinės ekonomikos sulėtėjimo ir pabrangusio skolinimosi. Dėl išau gusios rizikos valstybė turėjo sko lintis labai didelėmis palūkanomis
Veikla: sunkmečiu bankai turėjo tris tikslus: susigrąžinti dalį išduotų
paskolų, pritraukti daugiau indėlių ir sumažinti savo išorės įsipareigo jimus. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
ir dėl to didinti mokesčius gyven tojams bei verslui. Antras smūgis – iš šalies eksportuoti 15 mlrd. litų. Taip Lietuva, neturėdama ap saugos priemonių nuo tokios pi
nigų sumos išsiurbimo, buvo fak tiškai nuvaryta į bankrotą ir turėjo ieškoti skolinimo šaltinių bet ko kiais būdais, o jie buvo brangūs ir labai skaudūs ekonomikai.
Bankų veiklos rodikliai (mlrd. litų) Metai 2008 2009 2010 2011 Iš viso
Vidaus kreditas 73,8 68,5 66,2 63,6 –10,2
Išorės įsipareigojimai 42 36 29,7 27 –15
Rezidentų indėliai 36,3 39 43,4 42,3 +6 Šaltinis: Lietuvos bankas
13
KetvirtADIENIS, kovo 29, 2012
pasaulis Neišleido oponentų
Kapitonas pamišo
Baltarusijos policija vakar iš traukinio iš metė tris prezidento Aliaksandro Luka šenkos oponentus, kurie nepaisydami kelionių draudimo važiavo į susitikimą su ES pareigūnais Briuselyje. Vieningosios piliečių partijos lyderis Anatolijus Lebed ka (nuotr.), aktyvistas Aleksandras Otroš čenkovas ir partijos „Teisingasis pasaulis“ lyderis Sergejus Kaliakinas į Briuselį ban dė patekti per Maskvą.
JAV oro bendrovės „JetBlue“ keleivinis lėktuvas antradienį buvo priverstas neplanuotai nutūpti Teksase, nes pir masis jo pilotas pradėjo siautėti ir šūkau ti apie teroristų tinklą „al Qaeda“ ir bom bų pavojų. Kapitonas užėjo į tualetą prie pilotų kabinos, o iš jo išėjęs pradėjo šauk ti: „Irakas, „al Qaeda“, terorizmas, mes vi si krentam!“ Pilotą sutramdė keleiviai, žemėje jis perduotas medikams.
30 žmonių
žuvo Libijos pietinėje dykumos oazėje per genčių susirėmimus.
Popiežiaus vizitas žadina permainų viltis
Kubos valdžia kaltina Jungtinių Valstijų skirtą pre kybos em bargą, o Va šingtonas – nepasitei sinusį so cialistinės valstybės modelį.
Praėjus 14-ai metų nuo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito į Kubą, šalyje įvyko tam tikrų permainų. Ryškiausia jų – privačios prekybos suklestėjimas.
Prekyba namais vyksta gatvėje
Havanos centre ant medžio pri klijuotas ranka rašytas skelbimas: „Didelis namas – 40 tūkst. dolerių, mažas namas – 10 tūkst. dolerių.“ Senose skelbimų lentose savo pa slaugas reklamuoja nuošalių gatvelių picerijos, siuvėjai ir statybininkai. Šiemet įsigaliojęs naujasis įsta tymas leido Kubos gyventojams prekiauti nuosavybe atviroje rin koje. Todėl būsto savininkai kiek vieną šeštadienį vaikšto pirmyn ir atgal gražiu medžiais apsodintu bulvaru pirkdami, parduodami ir mainydami namus bei butus. Nekilnojamojo turto verslas ku biečiams yra naujovė, o įstatymai draudžia agentų veiklą, todėl pa prasti gyventojai priversti sando rių ieškoti tiesiog gatvėje. Jie ka bina skelbimus ant medžių arba pasikabinę sau ant kaklo vaikš tinėja gatvėmis, užmezga pokalbį su galimais pirkėjais. Nori keliauti į užsienį
Rinka išryškino ir kitą pokytį, įvy kusį per 14 metų Kuboje, – namų būklė labai suprastėjo. Vienuose jų pavojinga gyventi, kiti tiesiog griū va akyse. Didelės šeimos priverstos glaustis purvinuose vieno kamba rio butuose, kuriuose trūksta būti niausių patogumų.
Kubos valdžia kaltina Jungtinių Valstijų skirtą prekybos embargą, o Vašingtonas – nepasiteisinusį so cialistinės valstybės modelį. Paprastai kubiečiai atsargiai žiū ri į užsieniečius ir vengia kalbėtis su užsienio žurnalistais gatvėje. Bet kol du Didžiosios Britanijos nacionali nio transliuotojo BBC koresponden tai Havanos centre stebėjo gatvės prekybą nekilnojamuoju turtu, prie jų priėjo ir užkalbino du žmonės. Vienas pasiguodė dėl vandens, elektros ir darbo stygiaus. Jis pa lydėjo užsieniečius į atokesnę gat velę, norėdamas parodyti skurdą, su kuriuo susiduria daugelis kubiečių. „Vyriausybė nieko nedaro mums. Aš net negaliu nusipirkti pakanka mai maisto“, – teigė vyras. Kitas vyriškis papasakojo, kad yra valstybės tarnautojas ir prisi duria prie atlyginimo padėdamas kaimynui parduoti namą. Jis giria naują tvarką ir nekantriai laukia, kad būtų panaikintas draudimas keliauti į užsienį. „Jūs galite lan kytis mūsų šalyje, o kodėl aš nega liu nuvykti aplankyti Anglijos?“ – retoriškai klausė kubietis. Dėl šalies negandų jis kaltino didžiąją Kubos kaimynę bei blo kadą ir sakė laukiantis tolesnių pokyčių ekonomikoje, bet ne po litinėje sistemoje.
Permainos: Kubos gyventojai jau mėgaujasi religijos laisve, laisvai prekiauja, bet apie
politines teises ir galimybę laisvai važiuoti į užsienį dar tik svajoja.
Partiniai katalikai
Daugeliui kubiečių kasdieniai že miški reikalai ir poreikiai rūpi la biau nei Dievas ir religija. Bet jie džiaugiasi atvykus popiežiui Be nediktui XVI ir tikisi, kad jo vizi tas paskatins daugiau permainų. Vatikanas ragina Kubą imtis per mainų ir stiprina ryšius su Kubos bažnyčia. Tris dešimtmečius po revoliuci jos Kuba buvo ateistinė valstybė, katalikai buvo persekiojami ir ver čiami bėgti iš šalies. Šiandien valdžia garantuoja išpažinimo laisvę, ir katalikas gali turėti Komunistų partijos bilietą. Kubos bažnyčia vartoja terminą „tropinis komunizmas“, taip ak centuoja skirtumą tarp ateistinės
Sovietų Sąjungos doktrinos ir Ku bos pasaulietinės sistemos. „Anksčiau kiekvienam buvo kala ma į galvą, kad jis yra ateistas, nors tai prieštaravo Kubos kultūrai, – sakė Kubos vyskupų konferenci jos atstovas monsinjoras Juanas de Diosas. – Laimė, valdžia suprato, kad tikėjimas ne trukdo būti ge ru žmogumi, o, atvirkščiai, pade da. Todėl santykiai su valdžia šian dien gerokai stabilesni.“ Atsargūs Vatikano raginimai
Bet Kubos bažnyčia šiandien su laukia daug kritikos dėl glaudžių ryšių su vyriausybe. 750 aktyvistai atsiuntė popiežiui Benediktui XVI laišką, kuriame teigė, kad jo vizitas taps signalu engėjams, jog jie ga
AFP nuotr.
li toliau daryti, ką nori, ir kad Baž nyčia tam neprieštarauja. Vatikanas tvirtina, kad popie žiaus vizitas nėra politinis ir kad popiežius neturi galimybių susi tikti su Kubos disidentais. Bet pradėjęs kelionę po Lotynų Ameriką Benediktas XVI paragino Kubą gerbti sąžinės laisvę. Jis pa reiškė: „Marksizmo ideologija ne beatitinka šiuolaikinių realijų.“ Popiežiaus kalbas apie naujus vi suomenės modelius apžvalgininkai įvertino kaip beveik neužslėptą ra ginimą imtis tolesnių reformų. „Katalikų bažnyčia nėra nei vy riausybės, nei disidentų pusėje. Ji yra žmonių pusėje“, – tikino mon sinjoras J.de Diosas. BBC inf.
Kuba politinių reformų neplanuoja Dešimtys tūkstančių žmonių vakar susirinko Havanos Revoliucijos aikštėje, kur popiežius Benediktas XVI paskutinę savo vizito Kuboje dieną aukojo mišias.
Dieną prieš tai pontifikas susitiko su Kubos prezidentu Raúliu Castro ir aptarė Bažnyčios ir valstybės san tykių ateitį. Jie apsikeitė dovano mis: R.Castro įteikė popiežiui Ku bos globėjos Kobrės Gailestingumo Mišios: Havanos Revoliucijos aikštėje Benediktą XVI pasitiko daugiatūks Mergelės statulėlę, o pontifikas Ku tantinė minia ir revoliucionieriaus Ernesto „Che“ Guevaros atvaizdas. bos lyderiui padovanojo Ptolemė AFP nuotr. jaus „Geografijos“ egzempliorių.
Šis susitikimas įvyko po Katali kų Bažnyčios vadovo raginimo kur ti Kuboje atviresnę visuomenę. Ko mentuodamas popiežiaus žodžius Kubos viceprezidentas Marino Mu rillo pareiškė, kad ši komunistų val doma valstybė jokių politinių refor mų neplanuoja. „Kuboje nebus jokių politinių reformų. Kuboje kalbame apie Kubos ekonomikos modelio atnaujinimą, kad mūsų socializmo forma taptų tvaresnė, skirta mū sų liaudies gerovei“, – per spaudos konferenciją pareiškė antrasis pagal rangą Havanos režimo pareigūnas.
Kubos lyderiai tvirtina, kad jų saloje demokratija jau egzistuoja, ir popiežiaus vizitą laiko proga pade monstruoti pasauliui, kad yra tole rantiški ir atviri religinei raiškai. Po vakarykščių mišių, prieš iš skrendant į Vatikaną, Benedikto XVI darbotvarkėje buvo numatytas susitikimas su Kubos lyderiu Fide liu Castro. Pastarasis internete pa skelbtame straipsnyje nurodė, kad mielai susitiks su Jo Ekscelencija, kaip buvo susitikęs su jo pirmtaku Jonu Pauliumi II 1998 m. BNS inf.
14
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Reklama labiausiai meluo Išanalizavus kelerių metų Konkurencijos tarybos (KT) nutari mus dėl klaidinamos reklamos galima konstatuoti, kad per eko nominį sunkmetį bendrovės, reklamuodamos savo prekes ir paslaugas, dažniau klaidina vartotojus nei esant ekonominiam pakilimui. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Melo proveržis slūgsta
Daugiausia melo reklamoje užfik suota 2009–2010 m. Pernai klaidi namos reklamos atvejų KT užfiksa vo 39 proc. mažiau nei 2010-aisiais, t. y. nustatyta 11 tokių atvejų. Pas kirtų baudų suma per metus suma žėjo 79 proc. – nuo 359,4 tūkst. litų 2010 m. iki 75,5 tūkst. litų pernai. Tačiau, KT duomenimis, gau namų įvairių skundų ir paklausi mų dėl įmonių galbūt nesąžiningų veiksmų, dažniausiai klaidinamos reklamos, palyginti nemažėja. KT pernai iš viso gavo per 350 skun dų. „Specialistai aktyviai taiko pre vencijos priemones galimų pažei dimų atvejais – perspėja įmones, kad jų atliekami veiksmai tam tik rais atvejais galbūt pažeidžia Rek lamos įstatymo nuostatas, ir pa siūloma tokius veiksmus nutraukti. Iš vienuolikos 2011 m. ištirtų atve jų, kai buvo nustatyta pažeidimų ir skirtos nuobaudos, vienu atve ju skirtas įspėjimas, dešimčia at vejų – baudos. Be to, dviem atve jais iš minėtų įmonės taip pat buvo įpareigotos nutraukti dar tebesk leidžiamą reklamą ir vienu atveju paneigti skleistus reklaminius tei
ginius“, – sakė KT atstovė spau dai Palmira Kvietkauskienė. Pasak jos, nors skundų dėl galimų rek lamos pažeidimų gaunama daug, tačiau KT turi labai ribotus ištek lius. Todėl esą stengiamasi skun dus nagrinėti efektyviai, išskiriant mažareikšmius ir esminius pažei dimus.
Palmira Kvietkauskienė:
Dažniausiai vartoto jai suklaidinami tuo met, kai svarbi pa pildoma informacija nepaskelbiama.
Brangus klaidinimas
Per pastaruosius penkerius me tus daugiausia klaidinamos rekla mos atvejų nustatyta ekonominiam sunkmečiui pasiekus piką – 2009aisiais. Tąkart nustatyta 20 klaidi namų reklamų, o už tai bendrovės nubaustos 218,3 tūkst. litų suma. Tačiau daugiausia baudų už klaidi namą reklamą bendrovės susimo kėjo 2010-aisiais – per 359 tūkst. litų. Užpernai vienai bendrovei skirta didžiausia bauda per visą
Slūgsta: pernai klaidinamų reklamų ženkliai sumažėjo.
penkerių metų laikotarpį – daugiau kaip 174 tūkst. litų. Tokia suma bu vo nubausta viena iš skaitmeninių televizijų „Viasat“, dar 2009-ai siais vartotojams siūliusi akcijas „Auksinis paketas“ ir „Auksinis nulis“. KT tyrimas dėl „Viasat“ veiksmų skleidžiant skaitmeni nės televizijos paslaugų reklamą buvo pradėtas įvertinus Vartotojų teisių apsaugos tarnybos persiųs tus daugybę vartotojų skundų dėl to, kad „Viasat“ padidino paslaugų kainas, nors vartotojai tikėjosi, jog vykstant „Auksinio paketo“ akcijai reklamose nurodytos „Viasat“ paslaugų kainos jiems bus taikomos visą sudarytų sutarčių laikotarpį. Šį KT sprendimą Estijoje regist ruota bendrovė „Viasat“ apskundė ir pernai gegužę Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino KT skirtą baudą. Esą nebuvo įrody ta, kokią žalą dėl to patyrė vartoto jai. Tačiau KT šį „Viasat“ palankų teismo sprendimą apskundė. Kaip informavo KT atstovė spau dai P.Kvietkauskienė, ginčai dėl pirminio nutarimo užsitęsė. Vakar Lietuvos vyriausiajame administ raciniame teisme buvo tikėtasi ga lutinio sprendimo. Teismuose tempia gumą
Pastebima, kad sunkmečiu, užfik savus daugiau klaidinamos rek lamos atvejų, bendrovės stengėsi išvengti atsakomybės ir KT nu tarimus skundė. Pernai iš 10-ies klaidinamos reklamos atvejų bu vo apskųstas tik vienas – skirtą 18,6 tūkst. litų baudą skundė vie nas sostinėje įsikūrusių prekybos centrų. Užpernai bendrovės gin čijo 5 iš nustatytų 18-os klaidina mos reklamos atvejų, o 2009-ai siais – net 7 iš 20-ies. Kai kurie prieš kelerius metus prasidėję teismo procesai baigiasi tik šiemet. Nesenai Lietuvos vy riausiasis administracinis teis mas užbaigė kelerius metus tukusį ginčą dėl vienai iš telekomunikaci jos bendrovių skirtos 45 tūkst. li tų baudos už klaidinamą reklamą. Teismas išaiškino, kad pagal Euro pos Parlamento direktyvą dėl ne sąžiningos įmonių konkurencinės veiklos prekybininkams draudžia
Melas: sunkmečiu sumažėjus reklamos biudžetams, reklamuodamos sav
ma apibūdinti produktą žodžiais „už dyką“, „veltui“, „nemokamai“ ar panašiai, jei galiausiai vartotojui reikia mokėti. Todėl tokius teigi nius reklamoje vartojusiai teleko munikacijų bendrovei šiemet te ko sumokėti visą dar 2010-aisiais skirtą baudą. Pasak KT atstovės spaudai P.Kvietkauskienės, bendrovės pa prastai skundžia joms skirtas dide les baudas, tačiau teismuose daž niausiai paliekami galioti pirminiai KT sprendimai. Skundžia vieni kitus
Šiemet už klaidinamą reklamą jau nubaustos dvi bendrovės, ku rios vartotojus suklaidino dar per nai. Pavyzdžiui, vienas statybinių medžiagų ir namų apyvokos daik tų prekybos centras pernai gegu
žę klaidino vartotojus, kviesda mas tam tikromis dienomis visas prekes pirkti ketvirtadaliu pigiau. Tačiau užteko vieno pirkėjo, kuris tegavo 6 proc. nuolaidą, skundo, ir ši reklama buvo pripažinta klaidi nama, o prekybos centrui skirta 14 tūkst. litų bauda. Antra bauda už klaidinamą rek lamą šiemet skirta prekybos tink lui, prekiaujančiam buitine tech nika. Tačiau šia reklama skundėsi ne vartotojai, o kitas buitine tech nika prekiaujantis tinklas, nes jo konkurentai lygino kainas ir siū lė nuolaidas už jo leidžiamus spe cialius kuponus – litus. Skundą pateikusiems konkurentams pa vyko įrodyti, kad kainų palygini mas nebuvo teisėtas, ir už tai pre kybos tinklui skirta 10 tūkst. litų bauda.
15
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
turtas Už priežiūrą susimokės
Įsigis Ispanijos parduotuves
Lietuvos bankas iš finansų rinkos dalyvių už jų priežiūrą tikisi surinkti apie 8 mln. litų. Nuo šių metų pradžios pertvarkius šalies finansų rinkos priežiūros sistemą, prisidėti prie jos iš laikymo turi ir patys rinkos dalyviai, kaip pra nešė Lietuvos bankas. Centrinis bankas skai čiuoja, kad 2012 m. visos finansų rinkos prie žiūros išlaidos sieks 16,75 mln. litų – šiek tiek mažiau nei pusę šios sumos padengs rinkos dalyviai, kitą dalį – Lietuvos bankas.
Ispanijos konkurencijos taryba praėjusį ketvirtadienį leido vienai didžiausių Lietu voje įmonių grupių „VP grupė“, kuriai pri klauso didžiausias Baltijos šalyse mažme ninės prekybos tinklas „Maxima“, įsigy ti Ispanijos tinklo „Dinosol“ valdomą par duotuvių tinklą „Supersol“. Taryba leidimą suteikė su „VP grupe“ susijusiai investici jų bendrovei „Agile Finance“. Sandorio są lygos kol kas neskelbiamos.
oja sunkmečiu
Komentaras
Marija Bartkevičiūtė
„NORDIA BAUBLYS & Partners“
R
eklamą ir jos galimus patei kimo būdus reglamentuo ja Reklamos įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 4 da lyje klaid inama reklama apibrėž ia ma kaip reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidi na arba gali suklaidinti asmenis, ku riems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinamo pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar ga li pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Remiantis aukščiau minė ta klaidinamos reklamos apibrėžtimi, pakanka nustatyti asmens suklaidini mo galimybę, o ne konkretų suklaidi nimo faktą, kad pateikiama reklama būtų pripažinta klaidinama. Taip pat labai svarbu, kad, siekiant nu statyti, ar pateikta reklama yra klaidi nama, reikia nustatyti šių aplinkybių visumą: ar reklama klaidina arba gali
8,3
mln. litų
Lietuva ketina skirti skurdžiausių pasaulio šalių paramai 2012–2014 m.
suklaidinti asmenis, kuriems ji yra skir ta ir kuriuos pasiekia, ir ar ji gali paveikti vartotojo ekonominį elgesį. Be to, to pa ties įstatymo nuostatose pabrėžiama, kad sprendžiant, ar reklama yra klaidi nama, atsižvelgiama į tris pagrindinius kriterijus: teisingumo, išsamumo ir rek lamos pateikimo būdą ar formą. Taigi reklamos pripažinimas klaidina ma nėra tik žodžių žaismas, turi būti vertinama aplinkybių visuma ir tų ap linkybių įtaka galutiniam vartotojui, at sižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį atskirai. Pabrėžtina, kad nors pagal Eu ropos Parlamento direktyvą buvo pa rengtas draudžiamos veiklos juodasis sąrašas, siekiant užtikrinti, kad tiek pre kybos specialistai, tiek vartotojai aiš kiai žinotų, kas yra draudžiama, tačiau, jei informacija bus pateikta aiškiai ir iš samiai, tai vienareikšmiškai negalima teigti, kad reklama bus klaidinama. Pavyzdžiai: „Perkant akinių rėmelius, gydytojo konsultacija nemokama“ ar ba „Perkant laikraštį spaudos kioske, kavos puodel is nemokamai“. Kitaip tariant, vien žodžių pavartojimas „už dyką“, „veltui“, „nemokamai“ ar pana šiai nėra pagrindas teigti, kad reklama yra klaidinama, nes šiuo atveju var totojas informuojamas, jog turi sumo kėti už reklamuojamą pagrindinį pro duktą ir tik tada gaus šį tą papildomai ir nemokamai.
2011 m. klaidinamų reklamų dešimtukas
vo prekes ir paslaugas bendrovės vis dažniau klupo ant Reklamos įstatymo raidės. Konkurencija skatina nutylėti
KT atstovės spaudai P.Kvietkaus kienės pastebėjimu, už klaidinamą reklamą nubaustos bendrovės mo kosi iš savo klaidų ir atidžiau kuria reklamas. „Dažniausiai vartoto jai suklaidinami tuomet, kai svarbi papildoma informacija, pvz., apie papildomus mokesčius, nepaskel biama“, – sakė ji. Reklamos agentūros „VRS gru pė“ direktoriaus Gintaro Šepučio teigimu, per ekonominį sunkme tį paaštrėjus konkurencijai natū raliai atsiranda noras, kad rekla ma išsiskirtų iš kitų ir vartotojų dėm esys būt ų atk reip iam as la biau. „Kuriant reklamą kai kurias idė jas dažniausiai stabdo ne reklamos agentūra, o pats klientas. Nes rek lamos agentūra visada yra linku
si sukurti tokią reklamą, kuri at kreiptų dėmesį ir būtų efektyvi“, – neslėpė G.Šeputis.
Sunkmečiu, užfik savus daugiau klai dinamos reklamos atvejų, bendrovės stengėsi išvengti at sakomybės ir KT nu tarimus skundė.
Paklaustas, ar konkurencija at slūgsta ir reklama jau nėra tokia agresyvi kaip prieš porą metų, sa kė to dar nepastebėjęs. „Kol kas didelio atoslūgio nėra. Sunkmečiu
„Shutterstock“ nuotr.
sumažėjus reklamos biudžetams, išsiskirti buvo bandoma drastiš kesnėmis priemonėmis. O dabar, kai biudžetai po truputį atsigauna, tokio didžiulio draskymosi nėra, bet reklama vis tiek bandoma išsi skirti“, – sakė jis. Reklamos agentūros vadovo pa stebėjimu, konkurencijos sargai, nagrinėdami vartotojų ar konku rentų skundus dėl klaidinamos reklamos, pirmiausia sprendžia, ar reklama padarė žalą vartotojui, ar vartotojas iš to laimėjo. „Buvo atvejų, kai man atrodė, kad rekla ma nebuvo etiška, bet KT sakė, jog viskas gerai, nes iš to išlošė varto tojas. Todėl pažeidimų galėtų būti fiksuojama ir daugiau, tačiau jei iš to laimi vartotojas, KT nebaudžia ir leidžia aštresnę konkurencinę ko vą“, – teigė jis.
Bendrovė
Reklama
Skirta bauda (litais)
„Bitė Lietuva“
„Greičiausias mobilusis internetas tapo 3 kartus greitesnis“
20 000
„Entum“
„Visoms prekėms prekybos centre BIG nuolaidos nuo 21 ir net iki 70 proc.“
18 600
Lietuvos radijo ir „4G internetas MEZON be apribojimų – televizijos centras 19 litų/mėn., modemas – 1 litas“
10 000
„Greitojo pašto paslaugos“
„Kovoti su viršsvoriu Jums padės šis pleistras“
10 000
„Energ ita“
„Taupai? Sąskaitas sumaž inti gali elektros taupymo prietaisas. Prietaisas gali sutaupyti 5–30 % elektros energ ijos“
5000
„Interselas“
„Mėnesinis ir galutinis mokestis be jok ių apribojimų 59 Lt“
5000
„Kristalė“
Reklama apie platinamus sveikatinimo, liekninimo, stangrinimo ir estetinio gydymo poveik į turinčius produktus
3400
„Varlė“
„Internetinė parduotuvė www.varle.lt Jums siūlo did žiausią pasirink imą už priimtiniausią kainą“
3000
„A.R.S. studio“
„ Aloe naudojimo pranašumai: <…>“
„Teo LT“
„Net 7 iš 10 Lietuvos šeimų pasirinko GAL A“
500 Įspėjimas
Šaltinis: Konkurencijos taryba
Klaidinamos reklamos atvejai Metai Skaičius 2012 2 2011 10 2010 18 2009 20 2008 9
Baudų suma (litais) 24 000 75 500 359 400 218 300 101 400
75,5
tūkst. litų
baudų pernai skirta už klaidinamą reklamą.
16
ketvirtADIENIS, kovo 29, 2012
turtas
42 proc.
pasaulio verslo atstovų šiemet numato, kad gamybos apimtis augs.
Laikinai nebaus
Atliekos neperdirbamos
Už kartelinį susitarimą pernai nubausta Klai pėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ galės laikinai nemokėti 1,118 mln. litų baudos. Taip nusprendė teismas. Bendrovė tokį prašy mą motyvuoja įgyvendinamu investicijų pro jektu – 85 mln. litų vertės naujo universa laus žemės ūkio produktų terminalo statyba. Teismas „Begai“ baudos leido nemokėti, kol teismuose bus galutinai baigtas ginčas dėl Konkurencijos tarybos skirtos baudos.
Lietuva, Latvija ir dar dvi naujosios ES na rės – Rumunija ir Bulgarija – didžiausią dalį atliekų 2010 m. vežė į sąvartynus, kaip rodo naujausias „Eurostat“ tyrimas. Lietu voje į sąvartynus buvo išvežta 94 proc. at liekų – beveik tiek pat, kaip ir 2009 m. (95 proc.) ar 2007–2008 m., kai ši dalis siekė 96 proc. Pagal šį rodiklį Lietuvą aplenkė tik Rumunija (99 proc.) ir Bulgarija, kurios vi sas atliekas veža į sąvartynus.
Jaunimui reikia praktikos Lietuvoje nuolat primenama viena skaudžiausių šalies darbo sferos tendencijų – kas trečias jaunuolis sėdi be darbo. Stu dentų ir darbdavių atstovai tiki, kad šią problemą sušvelninti padėtų lengviau organizuojamos profesinės praktikos. Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
Tyrimų duomenimis, beveik 90 proc. darbdavių, kurie ieško naujų darbuotojų, svarbesnės asmeninės kandidato savybės (komunikabilu mas, vadovavimo savybės, užsie nio kalbų mokėjimas) nei jo turi
90 proc.
darbdavių svarbesnės darbuotojų asmeninės savybės, o ne aukštojo mokslo diplomas.
mas aukštojo mokslo diplomas. Tačiau Lietuvos verslo ir darbda vių konfederacijos (LVDK) jauni mo reikalų komiteto pirmininkas Ilja Malkinas teigia, kad Lietuvo je profesinės praktikos kultūra kol kas neišsivysčiusi ir ydinga. Kol kas gavęs vidurinį išsilavi nimą ir į aukštąsias ar profesines mokyklas nukeliavęs jaunimas turi tris galimybes, kaip įforminti pra ktiką pas darbdavius. Jie gali su daryti trišalę sutartį su darbdaviu ir mokymosi įstaiga, pameistrau ti ar organizuotis stažuotes. LVDK atstovas teigė, kad praktikos tvar ka būtų daug lengviau įgyvendi nama, jei jaunimas galėtų sudary ti dvišales sutartis. „Kartais kelias į praktiką studentui užkirstas vien todėl, kad sutarties nepasirašo švietimo įstaiga. Ši problema bū tų pašalinta, jei besimokantis galė
tų tiesiai kreiptis į darbdavį ir su daryti sutartį tik su juo“, – sakė I.Malkinas. Kad Lietuvoje juntama prakti kos kultūros stoka, patvirtino ir Viln iaus univers iteto Stud en tų atstovybės (VU SA) preziden tas Arminas Varanauskas. „Aukš tosios mokyklos turėtų lanksčiau reaguoti į pokyčius rinkoje ir prie jų derinti praktikos organizavimo tvarką. Laiko atžvilgiu fiksuota praktika neveiksminga. Studentai turėtų turėti daugiau laisvės rink damiesi praktikos laiką“, – ko mentavo pašnekovas. Kol darbdaviai vengia orga nizuoti praktikas naujai „kepa miems“ specialistams, ekspertai ragina studentus pačius aktyviai ieškotis įmonių, kurios priimtų jaunimą išvysti, kaip realiai dar bas verda.
* Iki 2012 m. kovo 26 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.
PAVADINIMAS AURITELA MEGAVA SDS TRAMIRAS CARGO GROUP VEEKO TRUST LOGISTIC VYTAUTAS IR KĘSTUTIS SIGMUS BALTVISTA IKSTAR PETESHA SKALSUVA ALGIRDO BŪSTAS MIS BLISS TEMPO LIBERO SKIRNUVA ŽEMKASTA
KODAS 302197535 300982537 126228478 151148532 301585677 168428250 302592678 187818326 302533797 302430441 226072560 300152648 134745767 302567187 300120903 211683510 253663090 151153718
VADOVAS Arūnas Valauskas Virgilijus Savičius Saulius Supranavičius Rytis Tauras Vadim Dulev Vidmantas Narkūnas Martynas Pladas Artūras Kološinskas Rimtautas Rėkus Kazimieras Čeponis Arnoldas Juzėnas Artūras Nemanis Vilius Kratauskas Valerija Kerienė Regimantas Sūdžius Valdemar Levon Leonas Šerpetauskis Vincas Botyrius
UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt
neskiria nei darbdaviai, nei studentai, tačiau tai esą padėtų sumažin ti jaunimo nedarbą. Redo Vilimo (BFL) nuotr.
Per Velykas neišlaidauja
Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*
T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB
Takoskyra: Lietuvoje profesinė praktika yra nuvertinta, jai dėmesio
Vieno prekybos tinklo apklausa parodė, kad pavasario šventei Ve lykoms gyventojai planuoja skirti nuo 50 iki 100 litų.
NORITE IŠVALYTI BUHALTERIJĄ NUO SKOLŲ? PATIKĖKITE TAI PROFESIONALAMS!
Daugumai lietuvių pagrindinė Ve lykų tradicija yra visos šeimos ir artimųjų susėdimas bei bendravi mas prie vaišių stalo. Apie pusė ap klaustųjų nurodė, kad su šeima prie Velykų stalo praleidžia visą die ną, ketvirtadalis pabrėžė, kad kartu pusryčiauja. Daugiau nei trečdaliui lietuvių svarbiausia Velykų tradicija – apsilankymas bažnyčioje. Ketvir tadaliui apklaustųjų Velykos būtų ne Velykos be margučių ridenimo. „Apie 80 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad per Velykas dažniausiai suvalgo iki keturių kiaušinių. Juos lietuviai margina ir natūraliais bū dais, kaip tai darė mūsų prosene liai: žolelėmis, svogūnų lukštais, kruopomis ar vašku, ir naudoja jau paruoštus dažus. Daugiau nei pusė apklaustųjų tvirtino, kad kiaušinius šventėms dažo parduotuvėse par duodamais dažais“, – sakė „Ma ximos LT“ Įvaizdžio ir komunika cijos departamento direktorė Lina Muižienė. Apklausoje aktyviau dalyva vo moterys: paprastai jos rūpinasi, kad ant šventinio stalo nieko nepritrūktų. Dauguma apklausos dalyvių pabrėžė, kad didžiąją dalį šventinių
patiekalų gamina patys. Į klausimą, be kokių patiekalų neįsivaizduo ja Velykų stalo, be svarbiausio šios šventės atributo – margučių, dau guma nurodė ir kitus visų didžiųjų švenčių tradicinius patiekalus: bal tąją mišrainę, keptą vištieną ar ka lakutieną ir silkę. Velykų stalui puošti dauguma apklaustųjų naudoja tai, ką jau turi namuose: šventinę staltiesę ar ki tas Velykų dekoracijas, taip pat pa merkia pavasarinių gėlių ar kačiu kų. Ketvirtadalis apklausos dalyvių kasmet perka naujus Velykų atribu tus, tiek pat žmonių iš anksto na muose augina įvairius šventiniam stalui papuošti skirtus augalus. „Klaipėdos“ inf.
17
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
sportas Ketvirtfinalyje su „Delikatesu“
S.Weemsas, ko gero, nežais
Vilniečiai – ketvertuke
Po Nacionalinės krepšinio lygos čempionato aštuntfinalio etapo liko aštuonios komandos, kovosiančios dėl nugalėtojos vardo. Savo varžovą ketvirtfinalyje sužinojo Klaipėdos „Nafta-Universitetas“. Uostamiesčio vyrams iki dviejų pergalių teks žaisti su Joniškio „Delikatesu“.
Kauno „Žalgirio“ krepšininko Sonny Weemso šį sezoną aikštelėje greičiausiai nebeišvysime. Po papildomų tyrimų paaiškėjo, kad jo trauma yra rimtesnė, nei manyta, skelbia oficiali komandos svetainė. „Čiurnos raiščių gydymas užtrunka 6–8 savaites“, – sakė komandos gydytojas R.Narkus.
Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšininkai Donecke kovėsi dėl bilieto į Europos taurės turnyro finalo ketverto varžybas. Kad pasiektų tikslą, vilniečiai Ukrainoje galėjo pralaimėti ne didesniu nei 10 taškų skirtumu. Jie sugebėjo įvykdyti užduotį, nusileidę „Doneck“ ekipai tik dviem taškais 78:80.
Vietoj kelionės pasirinkta bauda
Planai. Treneris Kęstutis Kemzūra paskelbė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės pasirengimo liepą Venesueloje vyksiančiam olimpinės atrankos turnyrui planus. Lietuviai tėvynėje ir JAV sužais penkerias kontrolines rungtynes su Rusijos, Didžiosios Britanijos, Makedonijos ir Graikijos krepšininkais. Pirmą treniruočių stovyklą rinktinės kandidatai pradės gegužės 30 d. Druskininkuose ir ten sportuos savaitę. Vėliau komanda stovyklaus Palangoje (birželio 6–16 d.) ir prieš kelionę į JAV išmėgins jėgas su Makedonijos bei Graikijos rinktinėmis. Klaipėdiečiai turės progą išvysti vieną susitikimą. Birželio 16 d. lietuviai mūsų mieste varžysis su makedonais.
„Lemminkainen“ krepšininkės nusprendė verčiau sumokėti baudą, nei vykti į Minską, kuriame turėtų žaisti nieko nelemiančias Baltijos moterų krepšinio lygos (BMKL) pirmenybių rungtynes.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos moterų krepšinio klubo prezidentė Ramunė Kumpienė nenorėjo sutikti su lygos pranešimo teiginiu, kad į Baltarusijos sostinę mūsų ekipa nevyko dėl finansinių sunkumų. „Kovo 29 dieną žaisime Lietuvos čempionato rungtynes Šiauliuose. Grįžusios iš šio miesto, kitądien turėtume krautis lagaminus ir vykti į Baltarusiją. Ne vien kelionė reikalautų išlaidų. Dar turėtume papurtyti piniginę ir nepigioms vizoms. Jei reikės balandžio 3 dieną žaisti trečiąsias rungtynes su šiaulietėmis, tai akivaizdu, kad merginoms bus per didelis krūvis. O jis susidarytų vien dėl nereikalingų varžybų Baltarusijoje“, – tvirtino R.Kumpienė. Trenerė prasitarė, jog komandai grėsė bauda iki 800 eurų. BMKL skyrė mažiausią – 200 eurų ir įskaitė techninį pralaimėjimą 0:20. BMKL generalinis sekretorius Algimantas Ivašauskas sakė nesuprantąs klaipėdiečių atsisakymo motyvų.
„Lietuvos moterų krepšinio lyga gali pakoreguoti – nukelti trečiųjų rungtynių tarp klaipėdiečių ir šiauliečių datą, – sakė lygos įkūrėjas. – Ilgiau nei pusvalandį bandžiau įkalbėti R.Kumpienę, kad vyktų į Baltarusiją. Tai nedaro garbės Lietuvos krepšiniui. Šįkart klaipėdietėms skyrėme juokingai mažą baudą. Jei ir ateityje dirbsiu lygoje, tai pasistengsiu, kad baudos būtų gerokai didesnės.“ Tai ne pirmasis incidentas šį sezoną. Dėl finansinių sunkumų iš lygos pasitraukė Rusijos Sankt Peterburgo „Spartako“ krepšininkės. Tiesa, šiam klubui tikrai striuka, nes sklinda kalbos, kad jį dėl nesumokėto starto mokesčio žada pašalinti iš Rusijos čempionato. Klaipėdos ekipa, antrajame BMKL etape iškovojusi dvi pergales ir patyrusi tris pralaimėjimus, neturėjo galimybių iškopti į finalo ketverto turnyrą. „Lemminkainen“ varžovės „Minsk 2006“ krepšininkės su trimis pergalėmis gali patekti tarp keturių stipriausių, jei šeštadienį Rygos „TTT-Riga“ Kaune pralaimės „Viči-Aisčių“ ekipai.
Kaita. Dėl to, kad Vilniaus „Lietuvos rytas“ pateko į Europos taurės finalo ketverto varžybas, kurios balandžio 14– 15 d. vyks Rusijoje, Lietuvos krepšinio lygos rungtynės tarp sostinės ekipos ir Kauno „Žalgirio“ įvyks balandžio 5 d. Dešimčia dienų anksčiau nei planuota iš pradžių. Rungtynės bus žaidžiamos Kaune. „Žalgiris“ šalies pirmenybėse žengia be kluptelėjimų (18pergalių/0 pralaimėjimų), o „Lietuvos rytas“ po 19 varžybų yra patyręs dvi nesėkmes. Pirmąją komandų akistatą šiame sezone, vykusią sausio 7 d. Vilniuje, 82:72 laimėjo žalgiriečiai. Prioritetai: klubo prezidentė R.Kumpienė pirmenybę teikė Lietuvos
pirmenybėms.
Nugalėtojų titulą ginančios kaunietės jau užsitikrino vietą finalo ketverto turnyre. Jos savo grupėje nenukris į žemesnę nei antrąją vietą. „Viči-Aisčių“ pralaimėjimo atveju pirmąją vie-
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tą užimtų ir į finalines varžybas patektų „TTT-Riga“, o „Minsk 2006“ liktų už borto. BMKL čempionato finalo ketverto turnyras vyks balandžio 20-21 dienomis.
„Omegos“ šešetukas – prizininkas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Uostamiestyje turime stiprią tinklininkų komandą. „Omegos“ vyrai, nesulaukdami iš miesto jokios paramos, savo lėšomis tapo Lietuvos 1-osios lygos vicečempionais.
Vicečempionai: sidabro medalius iškovoję „Omegos“ tinklinin-
kai: A. Povilaitis, S.Ščegolis, V.Petrovas, E.Tamošiūnas, V.Rubavičius, M.Žiauberis, J.Savickas, E.Vilimas, M.Zdybajus, S.Petrovas.
Sporto telegrafas
Finaliniame turnyre, vykusiame Kaune, be klaipėdiečių, dar žaidė šeimininkai „Mintonet-Kauno vilkai“, Vilniaus „Tinklas“ ir Kelmės „Kelmiškiams“. Praėjusiais metais ketvirtą vietą užėmę uostamiesčio vyrai nustebino pirmąją dieną, 3:1 nugalėję praėjusių metų nugalėtojus – Kelmės žaidėjus. Kitą dieną anapus tinklo kovojo ambicingas ir jaunas „MintonetKauno vilkų“ šešetukas. Klaipė-
diečiai, nuraminę „vilkus“ be didesnės intrigos, parodė, kad turi stiprią valią. Antrajame sete „Omegos“ tinklininkai buvo atsilikę 18:24, tačiau neleido varžovams pelnyti paskutiniojo taško. Klaipėdos tinklininkai laimėjo setą 27:25 ir kartu morališkai sugniuždė kauniečius. Tačiau lemiamoje kovoje su „Tinklo“ ekipa uostamiesčio žaidėjai nerado papildomų jėgų ir nusileido 0:3. „Visos komandos buvo panašaus pajėgumo, todėl iki paskutinių rungtynių nebuvo žinoma, kaip komandos išsirikiuos turnyrinėje rikiuotėje“, – sakė klaipėdiečių ekipos žaidėjas Arūnas Povilaitis. Geriausiu „Omegos“ tinklininku pripažintas Vitalijus Petrovas.
Eurolyga. Paaiškėjo pirmoji Eurolygos finalo ketverto dalyvė. Ja tapo Barselonos „Regal Barcelona“ ekipa, trečiose ketvirtfinalio serijos rungtynėse išvykoje 67:56 įveikusi Kazanės „Uniks“ klubo krepšininkus ir varžybas iki trijų pergalių laimėjo 3:0. Pusfinalyje katalonai susitiks su Pirėjo „Olympiakos“ ir Sienos „Monstepaschi“ poros nugalėtoju. O Atėnų „Panathinaikos“ komanda su Šarūnu Jasikevičiumi atsidūrė ties praraja. Eurolygos čempionai trečiosiose ketvirtfinalio rungtynėse Tel Avive 62:65 nusileido „Maccabi“ krepšininkams ir atsilieka 1:2. Prieš rungtynes buvo pagerbtas Šarūnas Jasikevičius, kuris 2003–2005 metais su „Maccabi“ laimėjo visus įmanomus titulus Europoje. Lietuvis per 12 minučių taškų nepelnė. Formulė-1. „Red Bull“ piloto Sebastiano Vettelio lenktynėse varžovui parodytas didysis pirštas ir po varžybų išsakyti įžeidimai sportininkui gali baigtis sankcijomis, rašoma Vokietijos spaudoje. Tvirtinama, kad dukart „Formulės-1“ čempionas savo elgesiu pažeidė Tarptautinės automobilių federacijos (FIA) prezidento Jeano Todto iniciatyva įvestą griežtesnį etikos kodeksą. Lenktynėse Malaizijoje S.Vettelis įtūžo po to, kai ratu lenkdamas Naraino Karthikeyano HRT automobilį su šiuo susidūrė. Po avarijos S.Vettelis, palydėdamas į priekį nuvažiuojantį N.Karthikeyaną, šiam dukart parodė didijį pirštą, o po finišo indą išvadino idiotu.
18
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
sportas
Auksą laimėjo trys kovotojai Klaipėdoje buvo surengtas pirmasis Lietuvos K-1 čempionatas, kurį organizavo neseniai įkurta šios kikbokso versijos federacija.
Čempionato nugalėtojai Jaunučiai (15–16 m.): Mantas Bieliauskas (iki 51 kg; Marijampolės „Remėris“), Rokas Bučas (iki 54 kg), Marius Čiupkevičius (iki 60 kg), Herkus Lukošiūnas (iki 63 kg; visi iš Kauno „Cunamio“), Vytautas Kasputis (iki 66 kg; Kauno „Dainralfas“), Lukas Lukošiūnas (iki 70 kg; „Remėris“). Jauniai (17–18 m.): Rokas Bučas (iki 57 kg; „Cunamis“), Deividas Jurkšaitis (iki 60 kg; Visagino „Kovotojas“), Gintaras Bačanskas (iki 63 kg; Elektrėnų „Pantera“), Ignas Statkevičius (iki 66 kg; Jonavos „Sparta“), Rokas Sasnauskas (iki 70 kg; „Dainralfas“), Valdemaras Kulda (iki 75 kg; Vilniaus „Rings“); Mantvydas Rėpšus (iki 80 kg; Klaipėdos „K-1 akademija“); Matas Švedas (iki 85 kg; Marijampolės „Gladiatorius“).
Debiutas: pirmosiose oficialiose Lietuvos pirmenybėse netrūko atkaklių kovų.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Dvi dienas trijose amžiaus grupėse kovojo apie 100 dalyvių, atstovavusių daugiau nei 20 klubų.
Nugalėtojai pelnė teisę atstovauti Lietuvai gegužės 10-13 dienomis Šiauliuose vyksiančiame Europos K-1 čempionate. Aukso medalius suaugusiųjų grupėje iškovojo trys uostamiesčio kovotojai – Dmitrijaus Bara-
novskio auklėtinis Kirilas Pšonko (svorio iki 76 kg grupė) iš „Lietuvos profesionalaus bokso lygos“, Vadimo Chromycho treniruojamas Mantvydas Rėpšus (iki 80 kg) iš „K-1 akademijos“ bei Vadimo Gridiajevo parengtas Tadas
Vytauto Petriko nuotr.
Miceika (iki 91 kg) ir „Muay Thai imperijos“. Pastarasis atletas jau pirmame finalo raunde patiesė varžovą iš Kauno „Naglio“ klubo. Klaipėdiečiui žiūrovai negailėjo aplodismentų už taiklų smūgį.
Suaugusieji (19 m. ir vyresni): Airidas Kosaka (iki 63 kg), Aidas Saulis (iki 67 kg; abu iš Kauno „Titano“), Valdemaras Kulda (iki 71 kg; „Rings“), Kirilas Pšonko (iki 76 kg; Klaipėdos „Lietuvos profesionalaus bokso lyga“), Karolis Jonika (iki 81 kg; Tauragės „Kova“), Tadas Miceika (iki 91 kg; Klaipėdos „Muay Thai imperija“), Martynas Knyzelis (per 91 kg; „Titanas“).
Geriausios šalies gimnastės – Klaipėdoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Vilniuje vykusiame Lietuvos suaugusiųjų meninės gimnastikos daugiakovės čempionate aukso medalį iškovojo 17-metė klaipėdietė Neda Šerniūtė.
Klaipėdietė buvo geriausia pasirodydama su lanku (23,40 balo), kamuoliu (23,80) ir kuokelėmis (23,40). Prasčiau sekėsi tramdyti kaspiną, šioje rungtyje pelnyta 20,30 balo – trečia vieta. Galutinėje įskaitoje „Viesulo“ sporto centro auklėtinė surinko 90,90 balo. Sidabro medalį iškovojusi vilnietė Modesta Kudzmanaitė pelnė 90,60 balo. Bronzos medalininkė kaunietė Karolina Sklenytė akivaizdžiai atsiliko – 85,80. Jaunimo daugiakovės pirmenybėse komandos draugės pavyzdžiu pasekė 13-metė Veronika Prončenko. Šio amžiaus gimnasčių varžybose pretendenčių į auksą buvo trys. V.Prončenko laimėjo vos vieną rungtį – su kuokelėmis. Pasirodydama su kaspinu ji buvo antra, su lanku ir kamuoliu – trečia. Iš viso 13-metė uostamiesčio gimnastė pelnė 80,60 balo. Per plauką – 0,20 balo atsiliko kaunietė Gintarė Grigonytė. Bronzos medaliu pasidabino vilnietė Ieva Nickutė – 79,50. Ketvirta liko klaipėdietė Olga Štork – 73,60 balo. Abi Klaipėdos gimnastės pateko į Lietuvos rinktinę, dalyvausiančią Europos jaunimo čempionate,
vyksiančiame gegužės mėnesį Nižnij Novgorode (Rusija). Dar sėkmingiau trenerių Valentinos Bagrijevos, Rasos Vaserienės, Viktorijos Kudriavcevos, Renatos Tankevičienės, Dovilės Novikaitės ir choreografės Nadeždos Zelenskajos auklėtinės rungtyniavo jaunių daugiakovės varžybose. Čempione tapo Deimena Špučytė. Ji, geriausiai pasirodžiusi su kuokelėmis ir kaspinu, iš viso surinko 70,80 balo. Sidabro medalį iškovojusi kaunietė Miglė Varnaitė pelnė 69,40 balo. Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė dar viena uostamiesčio atstovė Danguolė Ūdraitė – 69,20. Ketvirta – trečioji klaipėdietė Luka Lukoševičiūtė – 66,70. Titulus išsidalijo ir mažiausių gimnasčių, gimusių 2004 metais ir vėliau, komandos. Jos kovojo vieninteliame – grupiniame pratime. Taurę ir medalius laimėjo Klaipėdos „Ramunėlės“: Maja Gaiduk, Paulina Jočytė, Alisija Dabašinskaitė, Smiltė Stankutė ir Taja Džafarova. Jos pelnė 10,30 balo. Puikiai pasirodė ir antroji uostamiesčio komanda „Kregždutės“, užėmusi antrąją vietą – 10,20. Sidabro žetonais pasidabino Žemyna Stočkutė, Aleksandra Anfimova, Danielė Kesylytė ir Anastasija Kolesnik. Bronza atiteko Vilniaus „Gracijos“ komandai – 9,00. Nuo sostinės ekipos atsilikusi vos 0,05 balo, ketvirtą vietą užėmė Klaipėdos „Pepė“.
Laureatės: sėkmingai šalies pirmenybėse pasirodžiusios Klaipėdos gimnastės su trenere V.Kudriavceva.
19
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Kambarį bendrabutyje centre (3 aukštas, 18 kv. m, tvarkingi kaimynai). Tel. 8 670 07 280.
Mokymas Kiti kursai
Biržoje trečiadienį prekyba aprimo, kainos pasuko žemyn
930476
Kursai: buhalterinės apskaitos, fotografijos, makiažo, kompiuterių, raštvedybos, kalbų, sąmatininkų. Tel. (8 46) 380 703, 8 678 68 888; www.vev.lt. 928246
Vilnius, kovo 28 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje trečiadienį prekyba aprimo, kainos pasuko žemyn. Po antradienio kilimo akcijų kainos koregavosi 1–2 proc., pigo 9–ių iš 18–kos Oficialiojo sąrašo įmonių akcijų ir tik 3 brango. Didžiausią apyvartą pasiekė 1,12 proc. brangusios Ūkio banko akcijos, tačiau ir ji nesiekė nė 40 tūkst. eurų. „Finastos“ maklerių nuomone, neįprastai aktyviai prekiauta „Lino“ akcijomis, kurių apyvarta siekė 13 tūkst. eurų. „Be to, „Lino“ akcijos brango labiausiai – 20,24 proc. Per pastarąją savaitę šios akcijos pabrango maždaug trečdaliu“, – rašoma „Finastos“ akcijų rinkos apžvalgoje. Lietuvos bankas praėjusią savaitę pranešė, jog dalis didžiųjų „Lino“ akcininkų negali balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė sumažėjo 0,17 proc. iki 317,53 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – ūgtelėjo 0,05 proc. iki 472,28 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – padidėjo 0,46 proc. iki 144,78 punkto. Oficialiojo sąrašo Ūkio banko akcijų, kurios pabrango 1,12 proc. iki 0,180 euro kaina parduota už 37 tūkst. eurų, 1,08 proc. iki 1,835 euro atpigusių „City Service“ akcijų – už 28 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo įmonių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 17 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo „Snaigės“ akcijų, kurios pabrango 20,24 proc. iki 0,101 euro, parduota už 13 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 8 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 176 tūkst. eurų, iš jų 144 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Kompiuterių kursai KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com. 931315
Vairuotojų kursai Alksnynės vairavimo mokykla. B, B (automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė balandžio 5 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 914915
Nekilnojamasis turtas Nuoma Svečių namuose paromis išnuomojami kambariai su visais patogumais (uždaras kiemas). Tel. 412 390, 8 657 94 214, 8 699 16 202; www.virsutine9.lt. Išnuomojamas 1 kambario butas. Tel. 8 699 13 748. 932315
NAUJIENA! Veido, kaklo, rankų odos patempimas tirpstančiais siūlais. Raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu pagamintu iš Jūsų kraujo. Mezoterapija savo krauju - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA: veido atjauninimas, krūtų stangrinimas, plaukų atauginimas. Spuogų, probleminės odos gydymas. Raukšlių užpildymas ir veido modeliavimas hialuronu. Odos atjauninimas su ląstelių augimo faktoriais. Hydra FacialTM odos dermabrazija. Anticeliulitinės procedūros, kavitacija, vakuuminiai, limfodrenažiniai masažai. Šaltasis lazeris: gydymui ir atjauninimui. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukelių, kapiliarų šalinimas. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 49 37 67, mob. + 370 620 67 70, info@g-r.lt, www.grklinika.lt www.profesionalikosmetika.lt. 919150
MIELI KLIENTAI! NUOLAIDŲ METAS! Optika „Visus Optimus“ kviečia apsilankyti: P.C. „Vyturys“ Laukininkų g. 19 2 AUKŠTE, P.C. „Liepa“ Priestočio g. 30, P.C. „Maxima“ Šilutės pl. 40A, P.C. „Grandus“ Taikos pr. 66A. Regos patikra BALANDĮ nemokama*. Akinių rėmelių išpardavimas, nuolaidos iki 75%. FOTOCHROMINIAMS AKINIŲ LĘŠIAMS 40 % NUOLAIDA*. PLONINTIEMS 1,67 INDEX. AKINIŲ LĘŠIAMS TAIP PAT 40 % NUOLAIDA * Perkant vienus saulės akinius ANTRUS DOVANOSIME *. Pigiausi kontaktiniai lęšiai !!! Daugiau info teiraukitės optikose. AČIŪ, KAD MUMIS PASITIKITE! *yra papildomų salygų. 932912
Išnuomojamas individualaus namo antrasis aukštas (154 kv. m, baldai, buitinė technika arba be jų, didelis kiemas). Tel. 8 610 00 590. 930688
Išnuomojamos 200 kv. m ploto patalpos prekybos centre „Vaikų pasaulis“, Debreceno g. 61. Tel. 8 698 25 281.
Sklypus: 8,3 ha ir 1,4 ha Stončių k.; 2,2 ha Peskojų k., 1,4 ha Rimkų k., šalia dujos, elektra, namų statybai, geras privažiavimas, iki Klaipėdos 7 km. Tel. 8 611 15 899. 931881
12 kv. m kambarį bendrabutyje 5/5 a. Debreceno g. 23. Tel. 8 648 71 319. 12 kv. m kambarį ir šalia 6 kv. m kambarį Rumpiškės g. (5/4 a., pakeisti langai, durys, tvarkingi, savininkas). Tel. 8 670 85 478.
Išnuomoju 1 kambario butą ilgesniam laikui Šilutės pl. 36. Tel. 8 675 95 646. 932271
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Eglės“ turgavietės (su baldais, buitine technika), 2 kambarių butą Naujakiemio g. (suremontuotas). Tel. 8 603 78 977. 930743
Išnuomoju 2 kambarių butą bendrabutyje bloke Baltijos pr. rajone. Tel. 8 625 40 258. 932828
NTA „Laimita“ greitai išnuomoja Jūsų nekilnojamąjį turtą. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
925711
Nuomoja įrengtas komercines patalpas su atskiru įėjimu 1 a. Taikos pr. 42 (85 kv. m, šalia Jūrininkų sveikatos centro, netoli „Akropolio“). Tel. 8 611 14 232, e. p. taurvita@ yahoo.com. 929938
916618
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas.Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, diagnostinė histeroskopija ambulatoriškai. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, www.kaklinika.lt, tel. (8 46) 41 05 70, tik ginekologai tel. (8 46) 22 04 55.
919180
918556
Pigiai 1 kambario butą su baldais ir buitine technika šiaurinėje miesto dalyje, 2 kambarių butą Taikos pr. 11. Tel. 8 603 02 718, 8 679 82 151. 930585
Butus: 2 kambarių Šiaulių g. (5 bl./3 a.), Kuncų g. (9/3 a., perplanuotas, suremontuotas), 3 kambarių Reikjaviko g. (5 bl./1 a., 145 000 Lt), Nidos g. (9 bl./9 a., 70 kv. m, 115 000 Lt); namą Tauralaukyje (bendrija „Tauras“, visiškai suremontuotas, yra pirtelė su kubilu, 9 a žemės) ir kt. Tel. 8 610 28 977, www.junakanta.lt. 931197
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 918116
Pigiai! Skubiai! Centras! 2 pereinamų kambarių butą Rumpiškės g. (5 pl./1 a., nekampinis, pietų pusė, be remonto, uždaras kiemas). Tel. 8 611 41 730, „Kavintenė“. 931206
Taikos pr. 12 kv. m suremontuotą kambarį bloke 5/2 a. (26 000 Lt), 1 ha žemės sklypą Rimkų k. (50 000 Lt), sodą „Dituvos“ SB (25 000 Lt). Tel. 8 688 11 711. 932550
925169
932530
2 kambarių įrengtą butą (40 kv. m) naujos statybos name. Rumpiškės g. 29, 4/3 a. Tel. 8 687 05 430.
Žemės ūkio paskirties sklypą Dauparų sen., Lėbartų k. (3 ha, savininkas). Tel. 8 685 01 020, 8 678 63 062.
930093
932877
2 kambarių nestandartinį butą prie Kretingos g., prie „Žemynos“ mok. (2/2 a., ekonomiškas šildymas, 1,5 a žemės, sandėliukas, virtuvės baldai). Tel. 8 670 07 280. 930470
Perka Mišką su žeme arba išsikirtimui. Geros apmokėjimo sąlygos. Tel. 8 609 97 517, e. paštas uabaltma@gmail.com. 894109
3 kambarių butą Gargžduose (krosninis šildymas, yra ūkinis pastatas ir pasodybinis sklypas). Arba keičiu į butą. Tel. 8 682 41 629. 929862
3 kambarių 68 kv. m butą Pietinėje g. (5/3 a., bendrija, plytinis, šarvuotos durys, laminatas, 6 m balkonas, rūsys, didelė automobilių aikštelė). Tel. 8 614 38 336.
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 917167
NTA „Laimita“ perka ir padeda parduoti butus, sodus, namus. Tel. 494 017, 8 673 38 529. 919365
931741
3 kambarių 86 kv. m butą senamiestyje (per 2 aukštus, uždaras kiemas, mažai kaimynų, tvarkinga laiptinė). Tinka keitimas. Savininkas. Tel. 8 645 40 425.
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 918800
928255
3 kambarių butus: naujos statybos 74 kv. m Birutės g. (įrengtas, saulėtas), 64 kv. m 5/2 a. Alksnynės g. r. (nebrangiai, raudonų pl. namas). Tel. 8 670 07 280. 930473
6,75 a sklypą Mažajame Kaimelyje, Kretingos g., prie Veterinarijos tarnybos, pusę namo Poilsio g. (64 kv. m, 2/1 a., 4 a žemės, garažas). Tel. 8 670 07 280.
Tarpininkavimas Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573. 931344
Paskolos
930467
Dėmesio vertą 1 kambario 37 kv. m butą Debreceno g. (5/1 a., atskiras įėjimas, 62 000 Lt). Tel. 8 686 61 368. 931529
Labai tvarkingą 2 kambarių 50 kv. m butą 5 pl./5 a. Tilžės g. Tel. 8 689 89 898. Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 930886
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 930879
Parduoda
931946
Tvarkingą 2 kambarių butą 5/2 a. Rumpišklės g., 127 kv. m namą Ginduliuose (gera kaina), sklypą namui statyti Ginduliuose. Tel. 8 686 53 230.
930219
Padedame išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus. Reikalingi butai nuomai. UAB „Liepų parkas“, Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099.
Pigiai butus: 1 kambario su holu Smiltelės g., prie BIG, Pušyno g. 4/2 a., su balkonu, 3 kambarių Panevėžio g. 5 pl./4 a., visa namo renovacija. Tel. (8 46) 380 359, 8 675 43 634.
18 sklypą namo statybai Trušeliuose (komunikacijos, asfaltuotas kvartalas). Tel. 8 688 50 400.
919347
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Stuburo korekcijos procedūrų kompleksas. Gipoksiterapija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. www.ambulatorija.eu. Lic. Nr. 2682.
932757
930497
932147
AMBULATORIJA Unikali technologija Lietuvoje
931222
932853
910417
Sveikata, grožis
Namą Klaipėdoje, Rėvos g. (130 kv. m, 2 aukštų, karkasinis, blokuotas, įrengtas, su baldais, 5 a sklypas). Galima keisti į 2 kambarių butą centre. Tel. 8 611 41 730.
Parduoda arba išnuomoja prekybines 70 kv. m patalpas senamiestyje (patogus privažiavimas, pigus išlaikymas). Tel. 8 650 77 743.
Naujai suremontuotą 21 kv. m butą Kauno g. (9/3 a., yra balkonas, 65 000 Lt). Tel. 8 685 64 889. 931612
Naujus butus centre, „Manto namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 930964
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 930959
„Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 916653
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 930208
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 925449
Skubios, patikimos paskolos palankiausiomis sąlygomis. Refinansuojame paskolas, įkeičiame pakartotinai, dengiame skolas. Tel. 8 698 19 967. 931267
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 927028
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 918826
Nukelta į 20 p.
20
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Paskolos
Buitis ir technika
Superkame automobilius, mokame nuo 200 iki 2000 Lt. Tel. 8 600 06 611, 8 631 97 434. 927609
Kompiuteriai atkelta iš 19 p.
Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 647 07 741.
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
929437
918755
Kasdien padedame persikraustyti, vežame krovinius iki 4 t, ilgis 5 m, 25 kub. m, krovėjai. Tel. 8 676 32 559.
Darbas Restoranui-barui nuolat dirbti reikalinga virėja. Tel. 8 679 33 357.
UAB „Hertel Services“ darbui užsienyje reikalingi
Būtini reikalavimai: darbo patirtis; anglų kalba. Įmonė siūlo: geras darbo sąlygas; tobulėjimo galimybes; gerą atlyginimą.
915820
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148.
Buitinės technikos remontas. Pigiai ir kokybiškai remontuoja skalbykles, šaldytuvus, el. virykles. Garantija. Pensininkams - nuolaida. Tel. 8 674 12 735.
UAB „Dovaina“ ieško aktyvaus pardavimo vadybininko (-ės) Klaipėdoje prekiauti krovininių automobilių ir autobusų dalimis. Reikalavimai: darbo patirtis, puikūs bendravimo įgūdžiai, vairuotojo pažymėjimas. CV siųsti zana@dovaina.lt, tel. 8 699 94 574. 931009
Tel.: 8 687 73397, (8 46) 489 528. El. paštas info@hertel.lt 10 metų sėkmingai dirbanti įmonė ieško darbuotojų dirbti prekyboje. Jaunas kolektyvas, galimybės tobulėti. Tel. 8 609 97 490. 922441
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos (nustatyti dėvėtų rūbų kainą) ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 931376
Kavinei reikalingi picų kepėjas (-a), virėjas (-a), padavėja. Tel. 8 689 42 842. 932832
Legalus darbas užsienyje įvairiose darbo srityse. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698; www.litaupa.lt. 930435
Maisto prekių parduotuvei reikalinga (-as) kasininkė (-as)-pardavėja (-as). CV siųsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958. 932669
Plastikinių, aliumininių langų, durų gamintojas ieško cecho darbuotojo. Tel. 8 612 87 321, 380 486. 932874
Reikalinga pardavėja prekiauti „Eglės“ turgavietėje, mėsos paviljone. Tel. 8 600 07 334.
Buitinės technikos remontas. Tel. 8 686 05 810, (8 46) 411 918, e. paštas vitalijusgavrilovas@gmail.com.
932382
917119
PASTOLIŲ MONTUOTOJAI
Transporto paslaugos
930125
926784
Siūlo darbą
924133
Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
Paslaugos
Palankiomis sąlygomis skoliname pinigų pagal vekselį. Didesnėms sumoms reikalingas užstatas. Tel. 8 619 59 739.
Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus. Tel. 8 608 51 676.
Uždaroji akcinė bendrovė ieško elektriko, elektriko-inžinieriaus dirbti Klaipėdos apskrityje. Gyvenimo aprašymą siųsti t.petraska@darbusauga.lt. Tel. 8 687 36 973. 930288
UAB „Stella Nova“ siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams dirbti su tentinėmis puspriekabėmis Europoje, maršrutas - Belgija-Ispanija-Belgija. Reikalavimas - darbo patirtis Europoje. Tel. 8 699 32 272. 932993
Parduoda Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt. 931312
Paslaugos Baldų gamyba gamintojo kainomis: virtuvės, miegamojo, prieškambario baldai, spintos, drabužinės. Galima išsimokėtinai. www.nerijausbaldai.lt, tel. 8 680 11 553. 928277
Restauruojame ir gaminame minkštuosius baldus. Keičiame spyruokles, poroloną, gobeleną, odą. Gaminame nestandartinius čiužinius pagal kliento užsakymą. Tel. 8 616 76 158, 8 674 27 688. E. paštas vidmantas. krauciunas@gmail.com. 926807
Statyba ir statybinės medžiagos
905527
Atliekame visą ir dalinę apdailą butuose, namuose, sodo nameliuose. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 687 80 439. 925965
Dažome, tapetuojame, klijuojame plyteles. Klojame laminatą. Elektros, santechnikos ir griovimo darbai. Naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 674 90 127. 925974
Elektrifikacijos paslaugos: montavimas, remontas, priežiūra. Tel. 8 699 61 658.
Parduoda
924206
Griauname, pjauname sienas, didiname vonių patalpas, mūrijame, betonuojame, išvežame šiukšles. Tel. 8 688 40 215.
930983
Kita
929981
Parduoda
Mūrijame, betonuojame, tinkuojame, šiltiname pastatus, liejame pamatus, dengiame stogus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204.
Sausas juodalksnio, beržo, ąžuolo, skroblo malkas, lentų galus, dailylentes, statybinę medieną. Tel. 8 698 26 990, 8 684 97 350.
930337
920126
Paslaugos Pavasaris - švaros metas! Langų valymas - tik nuo 2 Lt! Tel. 8 659 16 277, 8 659 16 969, e. paštas giedre.vitkauskaite@sivita.lt.
Įvairią statybinę medieną (gegnės, murlotai, viengubo ir dvigubo pjovimo lentos, dailylentės, grindlentės, terasinės lentutės). Galime atvežti. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 614 26 205, 8 685 23 672. 925002
932502
Perka UAB „Metalo laužas“ superka juodųjų, spalvotųjų metalų laužą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, Klaipėda. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI.
Baldai
921609
Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.
895927
Medines dailylentes, pastogių pakalimus, terasines, grindų lentas. Pristatome. Tel. 8 615 58 892.
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai. Turime visus atestatus statybos darbams. Tel. 8 606 88 234. 930908
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namelius, butus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 603 00 202. 930331
922872
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088.
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 922974
923492
Automobiliai
Statybos paslaugos
Perka Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220. 923242
Gaminame ir statome rąstinius bei karkasinius namus, sodo namelius, pirtis ir kt. www.ekomedis.lt. Tel. 8 611 89 918. 902458
Atliekame visus santechnikos darbus (taip pat ir smulkiuosius). Šildymas, vandentiekis, nuotekos, kanalizacijos valymas modernia įranga. Tel. 8 648 74 040. 930733
Nukelta į 21 p.
Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033. 919271
UAB „Autostabila“ perka sveikus ir daužtus automobilius ardyti. Sutvarko dokumentus nurašymui. Šilutės pl. 79 (buvęs Mėsos kombinatas), tel. 8 685 10 098. 926901
931643
Reikalingas vairuotojas (C kateg.) dirbti Žemaitijos regione. Tel. 8 606 25 097. 932139
Reikalingas E kategorijos vairuotojas (reisams į Rusiją ir Vakarus). Tel. 8 698 71 900. 932582
Reikalingas patyręs automobilinio krautuvo vairuotojas. Tel. 235 876. 932774
Reikalingi šaltkalviai. Darbo patirtis 3 metai. Tel. 8 679 73 767. 931884
Reikalingi suvirintojai ir korpusų surinkėjai dirbti Liepojoje. Tel. 8 683 89 981. 931111
Reikalingi vairuotojai, turintys D kategoriją. Darbas Klaipėdos mieste. Tel. 8 685 08 105. 931193
Reikalingi gipskartonio meistrai, plytelių klojėjai. Tel. 8 652 00 620. 932223
Skubiai reikalingas universalus automobilių šaltkalvis, mokantis dirbti savarankiškai, prie Regitros centro. Tel. 8 656 01 530. Skambinkite dabar! 932362
Nukelta į 17 p.
21
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Statyba ir statybinės medžiagos
restoranai
sportas, sveikata
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
Statybos paslaugos atkelta iš 20 p. Grindų betonavimas vokiška įranga „Putzmeister“. Greitai, kokybiškai, nebrangiai. Tel. 8 677 27 108. 916674
Mobilia vokiška įranga betonuojame grindis. Tinkuojame sienas gipsiniais ir kalkiniais cementiniais mišiniais. Tel. 8 655 63 058, www.klaseta.lt. 925849
Akcininkams AB „Klaipėdos energija“ akcininkams! 2012 m. balandžio 27 d. 13 val. Klaipėdoje, Danės g. 8, šaukiamas AB „Klaipėdos energija“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (AB kodas 140249252 , registracijos adresas Danės g. 8, Klaipėda). Registracija vyks nuo 12 iki 12.45 val. Susirinkimas šaukiamas Bendrovės valdybos iniciatyva, vadovaujantis 2012 m. kovo 22 d. Bendrovės valdybos sprendimu Nr. 3/295. Visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos diena – 2012 m. balandžio 20 d. Darbotvarkė: 1. Bendrovės 2011 m. metinis pranešimas. 2. 2011 m. audito išvada. 3. 2011 m. finansinių atskaitų rinkinio tvirtinimas. 4. 2011 m. pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. Visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę dalyvauti ir balsuoti asmenys, visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos (2012 m. balandžio 20 d.) pabaigoje buvę Bendrovės akcininkais, asmeniškai, arba jų įgalioti asmenys, arba asmenys, su kuriais sudaryta balsavimo teisės perleidimo sutartis. Visi asmenys, dalyvaujantys akcininkų susirinkime ir turintys teisę balsuoti, turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Akcininko įgaliotinis susirinkimui privalo pateikti įstatymo nustatytos formos ir turinio įgaliojimo originalą. Nuo 2012 m. balandžio 17 d. akcininkai gali susipažinti su susirinkimo dokumentais bendrovės buveinėje (Danės g. 8, Klaipėda). Informacija teikiama tel. (8 46) 392 202. Gen. direktorius Vytautas Valutis. 932358
Akcininkams! Pranešame, kad 2012 m. balandžio 24 d. 16 val. šaukiamas UAB „Klaipėdos apdaila“ (įmonės kodas 240535710) visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris vyks bendrovės buveinėje (Dubysos g. 66, Klaipėda). Darbotvarkė: 1. Metinis pranešimas apie bendrovės veiklą 2011 m. 2. Auditoriaus išvados apie bendrovės finansinę atskaitomybę. 3. 2011 m. metinis finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 4. 2011 m. nutarimo dėl pelno (nuostolių) ataskaitos tvirtinimas. Registruotis nuo 15.30 val. Turėti asmens dokumentą. Direktorius. 932492
AB „Laivitė“ akcininkams! Pranešame, kad AB „Laivitė“ (įmonės kodas 140356037, buveinės adresas Artojo g. 7E, Klaipėda) 2012 03 23 valdybos sprendimu 2012 04 27 11 val. šaukiamas AB „Laivitė“ eilinis visuotinis dalyvių (akcininkų) susirinkimas. Susirinkimo vieta - AB „Laivitė“ posėdžių salė, Artojo g. 7E, 4 aukštas, Klaipėda. Darbotvarkė: 1. Bendrovės 2011 m. metinis ir konsoliduotas metinis pranešimai. 2. Auditoriaus išvada. 3. Bendrovės 2011 m. metinės ir konsoliduotos metinės finansinės atskaitomybės tvirtinimas. 4. Bendrovės 2011 metų pelno (nuostolių) paskirstymo tvirtinimas. 5. Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas. 6. Dėl Bendrovės turto įkeitimo. 7. Dėl Bendrovės savų akcijų supirkimo iš smulkiųjų akcininkų. 8. Kiti klausimai. Dalyvių registracijos pradžia 10.30 val. Susirinkimo apskaitos diena 2012 04 20. Dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime turi teisę tik tie asmenys, kurie yra akcininkai visuotinio akcininkų susirinkimo apskaitos dienos pabaigoje. Atvykusieji į susirinkimą asmenys turi pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, įgaliotieji atstovai – ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Papildoma informacija teikiama tel. (8 46) 394 000 nuo 9 iki 16 val. AB „Laivitė“ generalinis direktorius Michail Mančinskij. 931867
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Restoranas „Vienaragio malūnas“
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Kovo 30 d. 19 val. grupės SING koncertas. Profesionalių muzikantų grupė garantuoja Jums gerą nuotaiką. Praleiskite gražų penktadienio vakarą restorane „Vienaragio malūnas“.
„Krantas Travel“ Sporto klubas „VS FITNESS“ gimtadienio proga nemokamai kviečia išbandyti naujus skvošo kortus. Akcija vyksta iki balandžio 2 d. Sporto klube išbandysite treniruoklių salę su kardio, vibro treniruokliais bei jaukią sauną su priešpirčiu.Geros nuotaikos suteiks vykstančios aerobikos, stacionarių dviračių, kalanetikos treniruotės, bei teniso užsiėmimai. Šalia mūsų sporto klubo yra erdvi parkavimo aikštelė. Taikos pr. 66A, Klaipėda (PC Grandus, 2 – ame aukšte). www.vs-fitness.lt. Tel.+370 46 24 64 90.
Teniso arena
Mokymo centras „Gimnazita“
Tel. 8 (46) 22 44 55, Klaipėda@gimnazita.lt, www.gimnazita.lt Mokymo centras „Gimnazita“ atidarymo proga teikia korepetitorių paslaugoms 20%, o anglų kalbos kursams suaugusiesiems net 40% nuolaidą. Abiturientų rengimas brandos egzaminams. Nemokamos parodomosios anglų k. paskaitos suaugusiesiems.
AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Zasnicas, Klaipėda - Karlshamnas
Į kainą įskaičiuota kajutė (1-4 asm.) ir vieta
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiesiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
gėlės Tik gėlės
Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Karlshamnas *Papildomos sąlygos: – Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m – Bilietai ne rezervuojami , o paduodami iškarto. – Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. – Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. – Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
automobiliui.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
S. Daukanto g. 20, LT-92135 Klaipėda Bendrasis tel. (8 46) 310 311 arba 1312 Faks. (8 46) 310 488, klaipeda@westexpress.lt Taikos pr. 61 tel. 370 (46) 340980, 370 (46) 343917 akropolis@westexpress.lt, www westexpress.lt
Italija – Turkija – Kipras – Izraelis – Graikija (12 d.): nuo 1344 Lt Italija – Tunisas – Ispanija – Prancūzija (8 d.): nuo 1793 Lt Italija – Prancūzija – Ispanija – Tunisas (8 d.): nuo 1378 Lt Olandija – Estija – Rusija – Danija – Didžioji Britanija (11 d.): nuo 1482 Lt
Kruizų pavasario akcija! Ispanija – Tunisas – Malta – Italija (8 d.): nuo 1240 Lt
Kainos nurodytos asmeniui dvivietėje vidinėje kajutėje su uosto mokesčiais.
Litamicus
Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
kursai
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt
KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt!
gardumynai
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
karščiausi kelionių pasiūlymai
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
22
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Balandžio 4 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys. Balandžio 14 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Kovo 30 d. 18.30 val. – J.Strauss. „Vienos kraujas“. 3 v. operetė. Kovo 31 d. 18.30 val. – J.Stein, J.Bock, Sh.Harnick. „Smuikininkas ant stogo“. 2 v. miuziklas. Balandžio 13 d. 18.30 val. – E.Kalman. „Čardašo karalienė“. 3 veiksmų operetė. Skiriama – senjorams ir studentams. Balandžio 14 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli!“. Vodevilis ir šokio spektaklis. Balandžio 15 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ „Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas klasikos skambesys“ Kovo 31 d. 18 val. – „Begalinė platybė. Visi Čaikovskio koncertai“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras. Meno vadovas ir dirigentas G.Rinkevičius. Solistas A.Paley (fortepijonas, JAV). Bilietai 30, 50, 70 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 5 d. 18 val. – „Dangiškoji garsų vaivorykštė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas A.Vildžiūnas. Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Meno vadovas T.Ambrozaitis. Solistai: A.Krikščiūnaitė (sopranas), N.Petročenko (mecosopranas), M.Zinkus (tenoras), L.Mikalauskas (bosas). Dirigentas S.Sondeckis. Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 11 d. 18 val. – „Ecco la primavera. Pavasario aidai“. Senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus“ (Estija). A.Mustonen (meno vadovas, smuikas). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAI Kovo 29 d. 14 val. – Maskvos teatro „Terra šou“ spektaklis vaikams „Nauji Mikio Mauso nuotykiai“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Kovo 30 d. 19 val. – Andriaus Mamontovo koncertas. Albumo „Elektroninis dievas“ pristatymo koncertas. Bilietais prekiauja „Tiketa“. Balandžio 1 d. 18 val. – Mantas ir Kauno bigbendas „Frank Sinatra Show“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 3 d. 18 val. – Rūta Ščiogolevaitė su grupe. Naujo albumo „Just life“ pristatymo koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 10 d. 19 val. – Domino teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Vaidina: J.Gaižauskas, G.Ivanauskas, S.Uždavinys, D.Skamarakas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 12 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. Dalyvaus grupės „Singaz“ ir „Jazz Vision“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 13 d. 17 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ pusfinalis. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Kovo 29 d. 18 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. „Amokas“ pagal S.Cveigą. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (teatro savaitės akcija – du bilietai už vieno kainą). Bilietų platintojas „Tiketa“. Kovo 31 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Lėlių spektaklis mažiems ir dideliems „Ežiuko pasakos“. Rež. K.Kondrotaitė. Bilieto kaina 8 Lt (renginio dieną 12 Lt). Bilietų platintojas Bilietai.lt. Kovo 31 d. 18 val. teatro salėje – Tarptautinei teatro dienai. M.Martinaitis. „Visa tiesa apie Kukutį, gyvą ir mirusį“. Tikroviška melų pasaka su šventinėmis vaišėmis. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (teatro savaitės akcija – du bilietai už vieno kainą). Bilietų platintojas „Tiketa“.
„Švyturio“ arena (Dubysos g. 20) Kovo 31 d. 18 val. – LKL varžybos: Klaipėdos „Neptūnas“ – Kauno „Baltai“.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Kovo 30 d. 18 val. – premjera. Spektaklis suaugusiesiems „Šalia“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Kovo 31 d. 12 val. – spektaklis kūdikiams „Labas, mažyli“. Rež. K.Jurkštaitė.
Klaipėdos jaunimo centras Klaipėdos miesto mokinių festivalis „Mokyklinis teatras“ Kovo 29 d. 10 val. – lopšelio-darželio „Puriena“ teatro studijos spektaklis „Kelionė į pasaulio kraštą“, pagal lietuvių liaudies pasaką (Taikos pr. 95). Kovo 29 d. 16 val. – Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro dramos studijos spektaklis J.Januškevičiūtės „Žirafa su kojinėmis“ (Molo g. 60, Melnragė).
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Projekto „Tradicija šeimai“ renginiai „Mūsų Velykų stalas“: margučių marginimas natūraliomis dažyvėmis kovo 30 d. Registruotis tel. 310 022. Bendras klaipėdiečių staltiesės siuvinėjimas kovo 29, 30 dienomis. Atvirų durų dirbtuvė veiks 15–18 val. Nemokamai. Kovo 31 d. 15 val. – pokalbių popietė „Mūsų Velykų stalas“. Nemokamai. Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki balandžio 1 d. paroda „Estetika Vs. Informacija. Vol.2“; G.Skudžinsko „Tyla“; T.Šarūno „Tai tik juodas lagaminas“; J.Juodytės „Moteriškos relikvijos“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Kovo 31 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinė nuotaika-margutis“. Būtina iš anksto registruotis e. paštu virginija@kulturpolis.lt, tel. 313 691.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki balandžio 27 d. dieninės edukacijos-grafikos užsiėmimai „Kongrevo stiliumi“. Moksleivių grupėms. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Balandžio 1 d., sekmadienį, 14 val. sekmadienio popietė muziejuje šeimoms „Atsisveikinimas su Australija“. Balandžio 1 d. 15 val. – operetės vakaras „Su šypsena rimtai“. Žymiausiųjų J.Štrauso, I.Kalmano, F.Lecharo operečių arijos ir meilės duetai pakvies į švytinčios operetės sūkurį. Dainuos V.Trinkė, V.Muravjovas, V.Bytautas, akompanuos A.Kržanavičienė. Nemokamai.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Kovo 30 d. 18 val. atsidaro Aurimo Anuso akvarelių paroda „Klaipėda-Memel: prarasto laiko beieškant“. Veiks iki balandžio 18 d.
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka
viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – iki kovo 31 d. I.Polukarovos personalinė paroda „Tai, kas liko neišsakyta“. Kovo 29 d. 16 val. Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos studija „Žiezdrė“ kartu su menininke iš Vokietijos p. Helga Bing pristatys Velykinę keramikos darbų parodą. Veiks iki gegužės 5 d. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki kovo 31 d. paroda-maketas „Darželis „Bangelė“ ateityje“; Klaipėdos vaikų globos namų „Smiltelė“ ugdytinių pagamintų knygų skirtukų paroda „Gyvenkime be patyčių“. Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81a) – kovo 30 d. 16.30 val. istorikas dr. A.Anušauskas kviečia į savo knygos „Teroras 1940–1958 m.“ pristatymą.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (k). 10.00 „Komisaras Reksas“ (N-7). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Menora. 12.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k). 12.45 Europos vidury (k). 13.20 Pinigų karta (k). 14.15 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“. 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 „Komisaras Reksas“ (7) (N-7). 19.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
6.50 7.20 7.50 8.20
Anim. s. „Tomas ir Džeris“ (k). Anim. s. „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). Pričiupom! Humoro serialas „Draugai V“ (JAV, 1995–2000 m.) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 Humoro serialas „Draugai V“ (JAV, 1995–2000 m.) (N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Anim. s. „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.11, 22.19 Sportas. Orai. 19.16 Užkirsk kelią ligai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (4) (N-7). 23.35 „Užmirštieji“ (N-7). 0.30 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
6.55 Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25 Anim. s. „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 Melodrama „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? Pokalbių laida. 11.00 Akistata. Kriminalinės publicistikos laida. 11.50 Prieš srovę. 12.35 Baimės akys. 13.10 Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 Anim. s. „Raganosio mokykla“ (1). 14.10 Anim. s. „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 Anim. s. „Simpsonai“. 15.40 Melodrama „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? Pokalbių laida. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Serialas „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. Publicistinė laida. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 Serialas „Vyno kelias“ (Lietuva, Gruzija, 2012 m.). 21.35 TV3 vakaro žinios. 22.00 Kriminalinis serialas „Gyvenimas“ (JAV, 2007 m.) 23.00 „Geri vyrukai“ (2). 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 Drama „Kalėjimo bėgliai“ (3).
7.00 Žinios (k). 7.25 Parodijų šou „Nerealu!“ (k). 8.00 Pokalbių šou „Užkalnio 5“ (k). 9.00 „Lietuvos žinių tyrimas“ (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 Pramoginis šou „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai.
18.25, 23.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 18.55 Tiesioginė diskusijų laida „Sąmokslo teorija“. 19.50 Nacionalinė loterija „10 milijonų“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 Komedija „Žmogžudystės – tai mano darbas, mieloji“ (Vokietija, 2009 m.) (N-7). 22.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.00 Statybų TV (k). 0.30 Televitrina „Sveikatos kodas“.
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas (2002 m.). 12.45 Televizijos ir radijo diktorės, teatrologės Danos Rutkutės 90-mečiui. Dok. f. „Juozas Miltinis. Nežinomas interviu“ (k). 13.30 „Meilės skonis“. 14.25 Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų TV konkursas „Dainų dainelė 2012“. 16.05 Kultūros istorijos vakaras (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 17.55 Gustavo enciklopedija. 18.20 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.10 Pramoginės muzikos koncertas. Grupės „Studija“ 20-mečio koncertas (2000 m.) (k). 19.30 Veidai. Lietuvių dokumentika. „KVDT. Ateinu...“ Dok. filmas apie aktorę Rūtą Staliliūnaitę (2011 m.) (k). 21.00 „Giminės“. 21.50 Gintarinės batutos meistrai. Juozas Domarkas. 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas (k).
9.45, 14.30 Teleparduotuvė. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00 „Konano nuotykiai“ (5). 12.00 „Melo teorija“. 13.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 15.00 „Konano nuotykiai“ (6). 17.00, 1.55 „Flešas Gordonas“. 18.00 „Melo teorija“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 21.30 Fantastinis trileris „X failai“ (JAV, Kanada, 1998 m.). 23.55, 1.25 „Futurama“. 0.25 „CSI Majamis“.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Kovotojas Reksas“ (3). 10.05 „Marvel animė. Ernis“ (7) (N-7). 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Alisa. Širdžiai neįsakysi“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7). 21.00 „Vincentas“ (7) (N-14). 22.30 TV siaubo serialas „Išrinktieji“ (N-14). 23.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00, 0.05 Reporteris. 7.20, 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.32, 18.52 Super margutis. 10.35 Teritorija. 11.05 Ekovizija. Žalioji idėja. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
15.30 Anim. s. „Padūkėlis Eliotas“. 15.45 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (1) (N-7). 16.00 Žinios. Orai. 16.10 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (1) (N-7). 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 18.55 Ilgai ir laimingai. 19.55 „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (2) (N-7). 21.52, 0.57 Orai. 23.02 Super margutis. 23.05 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 1.00 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (1) (N-7).
8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kultūra +. 9.45, 17.45, 0.40 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Sakalas ir balandė“ (2). 11.15 „Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai“ (3). 12.15 Reidas. Eismo įvykių kronika (k). 12.45 Romantinė komedija „Kitas!“ (Prancūzija, 2005 m.) (N-7). 14.15 Fantastinis nuotykių f. „Stebuklingasis sidabras“ (Norvegija, 2009 m.). 15.45 „Jūros patruliai“ (2). 16.45 „Neišvengiamos katastrofos“ (2). 18.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (6). 18.45 „Pražūtingas auksas“ (5). 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00 „Balticum TV“ žinios. 20.15 „Apgaulinga tiesa“ (4). 21.15 Kelionių žurnalas „80 gražiausių salų“. 21.45 „Balticum TV“ žinios. 22.00 Mistinis trileris „Tikslas“ (JAV, Marokas, 2008 m.). 23.40 „Kritinė riba“ (5).
7.00 F. „Vėjavaikė“ (D.Britanija, 2008 m.). 9.00 Romantinė komedija „Visi nori būti italais“ (JAV, 2007 m.). 11.00 F. „Mes iškeliaujame!“ (JAV, D.Britanija, 2009 m.). 13.00 F. „Miražas“ (Rusija, 2008 m.). 15.00 F. „Kad ir kas nutiktų“ (JAV, Prancūzija, 2009 m.). 17.00 Drama „Lūšnynų milijonierius“ (D.Britanija, 2008 m.). 19.00 F. „Nauja pradžia“ (JAV, 2008 m.). 21.00 Kriminalinė drama „Blogas policininkas“ (JAV, 2009 m.). 23.05 Fantastinis vesternas „Kario kelias“ (Naujoji Zelandija, 2010 m.). 1.00 Veiksmo trileris „Rembo IV“ (JAV, Vokietija, 2008 m.).
7.00 Labas rytas. 10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.35 „Kriminalinės kronikos“. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20 „Suprasti. Atleisti“. 14.15 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 „Marijos širdis“. 17.00 Vakaro naujienos. 17.50 Susituokime. 18.55 Tegul kalba. 20.00 Laikas. Lietuvos laikas. 21.05 „Robinzonas“. 22.20 „Trumpas laimingo gyvenimo kursas“. 23.35 Vakaro naujienos. 23.55, 6.50 Lietuvos laikas. 0.05 „Kontekstas“. 0.55 „Žvaigždėlaivis“. 1.10 „Suprasti. Atleisti“. 2.05 Komedija „Žmogus iš Kapucinų bulvaro“. 3.40 „Robinzonas“. 4.30 „Sužadėtuvių žiedas“.
8.45 Televitrina. 9.45, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.00 Italijos „Serie A“ lyga. Turino „Juventus“–Milano „Inter“. 11.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Minsk-2006“. 13.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXIX turo apžvalga. 14.30 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Roma“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–Madrido „Real“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“–Kauno „Žalgiris“. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–„Bizkaia Basket“. 23.15 Sportas LT. Jaunimo bokso turnyras Dano Pozniako atminimui.
23
ketvirtadienis, kovo 29, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 3 d.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Patyrinėkite savo veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantami aplinkinių jausmai, tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl imkite jos dovanas. Vėžys (06 22–07 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Visi nemalonumai praeis ir jau rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Liūtas (07 23–08 23). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet būsite nepakantus kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Atsiribokite nuo visų ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Mergelė (08 24–09 23). Trokšite romantikos, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Daugiau laiko praleiskite gryname ore. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų sumanymais. Stengsitės kovoti su tuo, bet stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės.. Skorpionas (10 24–11 22). Išsiskirs jūsų ir artimų žmonių požiūris į vertybes. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją pateikti tinkamai ir suprantamai. Šaulys (11 23–12 21). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis, naujovėmis. Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip jūs tik stengiatės pabėgti nuo savo pilkos kasdienybės? Ožiaragis (12 22–01 20). Atrodys, kad visi pernelyg kišasi į jūsų asmeninius reikalus. Dėl patiriamos psichologinės įtampos jausitės irzlus ir piktas. Išeitis – truputėlį pailsėti. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Pernelyg nesipuikuokite savo žiniomis ir sugebėjimais, nes jei būsite nelabai dėmesingas, gali iškilti pavojus įžeisti kitus žmones. Žuvys (02 20–03 20). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau pasistenkite išklausyti ir kolegų bei draugų minčių – jos taip pat gali būti labai vertingos.
Orai
Artimiausiomis dienomis orai Lie tuvoje subjurs. Šiandien protarpiais numatomi krituliai, bus vėjuota, at vės, temperatūra bus 5–7 laipsniai ši lumos. Penktadienį vėjas rims, kritu lių mažės, bet orai išliks vėsūs – naktį oro temperatūra nukris iki 1 laipsnio šalčio, dieną bus 5–9 laipsniai šilu mos. Savaitgalį dar labiau atvės, die nomis bus 4–6 laipsniai šilumos.
Šiandien, kovo 29 d.
+6
+4
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+6
Šiauliai
Klaipėda
+6
Panevėžys
+5
Utena
+6
7.14 20.08 12.54
89-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 277 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +11 Brazilija +27 Briuselis +15 Dublinas +16 Kairas +21 Keiptaunas +23 Kopenhaga +11
kokteilis Kirpti nagus ir purkšti vandenį Vakar Ramūnas guodėsi ir prašė pa tarti, kaip kovoti su kate, kuri baigia iš vest i jį iš kantrybės. Mat aug int inė, vietoj nagams skirto stulpo, miel iau drasko tapet us, o pa starosiom is dienom is įsisuko į sofos atlošą. „Nervai nelaiko, kai kas dvi savaites reik ia perk lijuot i pusę kambar io“, – niršo vyr išk is. Beveik visų skaitytojų patar imas bu vo toks pat: „Katei reik ia karpyt i na gus“. „Savo katinui nagus karpau kas mėne sį. Ir nustojo juos galąsti į baldus“, – ti kino Arūnas. „Ramūn ai, turėk ite nam ie van dens purkštuvą, – patarė Raimon da. – Kai tik katė pradeda ką nege ro dar yt i, papurkšk ite į snuk ut į ir bėgs šal in.“ Barbora patarė Ramūnui pasvarstyti, ar ne ger iau sienas išdaž yti. „Apskr itai draskyklė turi būti stabilus ir tvirtas daiktas, o ne kok ia nors pe lės formos 200 g sverianti masė, paka binta ant dur ų rankenos. Tok ie daik tai kačių nedomina“, – teigė „Kokteilio“ skaitytoja.
Londonas +20 Madridas +21 Maskva +3 Minskas +7 Niujorkas +14 Oslas +15 Paryžius +21 Pekinas +20
Praha +11 Ryga +6 Roma +21 Sidnėjus +23 Talinas +4 Tel Avivas +18 Tokijas +15 Varšuva +10
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+4
+4
+3
+2
9
+2
+3
+2
+2
7
rytoj
šeštadienį
+2
Vilnius
+6
Alytus
Vardai Almantas, Antonija, Bertoldas, Helmutas, Manvydas, Sandra.
kovo 29-ąją
Rytas
+2
Marijampolė
6–12 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+6
+6
+1
0
10
1801 m. Didžioji Britanija užėmė Danijos ir Švedi jos kolonijas Indijoje. 1848 m. prasidėjo trejus metus trukęs Danijos ka ras su Prūsija. 1899 m. gimė sov iet ų saug umo šefas Lavren tijus Berija. 1936 m. nacių tvirt in i mu, 99 proc. balsavusių rink imuose Vok iet ijoje palaikė jų iškeltus kan didatus.
1943 m. gimė Did žio sios Britan ijos min ist ras pirm in inkas Joh nas Majoras.
Tiltas paskęs tamsoje
1943 m. gimė kompozi tor ius, klav išin ių muz i kos instrumentų atlikė jas Vangelis. 1967 m. Prancūz ija pa gamino pirmąjį atominį povandeninį laivą. 1973 m. paskut in iai JAV kareiviai paliko Vietnamą. 1989 m. du čekų paaugliai nesėkm ingai mėg ino už grobt i Vengr ijos lėkt uvą, skridusį iš Prahos į Frank furtą, ir bandė pabėgti į JAV. 2004 m. Lietuva priim ta į NATO.
2011-ieji – vieni karščiausių Kovo 23 d. paskelbtame Pasaulio me teorologijos organizacijos metiniame pranešime apie Žemės klimato bū klę konstatuojama, kad 2011-ieji pate ko tarp vienuolikos šilčiausių metų nuo 1850 m. Vidutinė pasaulinė 2011 m. temperatūra 1961–1990 m. klimato normą viršijo 0,4 °C. Jūrinio ledo plotai Arktyje priartėjo prie rekordinės mini malios ribos. Lietuvos hidrometeoro logijos tarnybos (LHMT) duomenimis, mūsų šalyje vidutinė oro temperatūra pernai buvo 1,5 °C aukštesnė už stan dartinę klimato normą. LHMT inf., AFP nuotr.
Faktas: sofas ar lovas ypač pa
tinka draskyti lietuviškoms pilko sioms katėms.
Atlyginimas pagal išvaizdą Į „Kokteil io“ paš tą pateko atm int i nė, skirta darbdav iams. Smalsuo liams pirmasis pamokslo punktas: „Jei darbuotojas dėv i brang ius kos tiumus, avi garsių firmų bat us, ne šioja nat ūral ios odos rank ines, va dinasi, jo reikalai klostosi kuo pui kiausiai, ir pad id int i atlyg in imo ne reik ia. Jei reng iasi prastais drabu žiais, jiems vertėt ų išmokt i ekono mišk iau tvark yt i pin ig us, todėl at lyg in imo pad id int i nėra būt inybės. Jei reng iasi vidut in iškai, vad inasi, puik iai tvarkosi su pin igais ir did in ti atlyg in imo neverta.“
Akcija: nusileidus saulei, šeštadienį Jūros tiltas užtems visai valandai.
Prie šeštąkart rengiamos tarptautinės ak cijos „Žemės valanda“, kurios metu visi ra ginami vienai valandai išjungti šviesą, prisijungs ir Palanga.
Linksmieji tirščiai Vyras grįžta iš darbo namo pavar gęs. Nueina į virtuvę, o ant stalo raš tel is: „Brang us is, išėjau pas drau gę. Vak ar ienei – žuv is, meškerė spintoje“. Česka (397 719; kates laikyti – banalu, dabar madinga namie auginti šeškus)
Kovo 31-ąją pusę devintos vakaro bus išjungtas jūros tilto apšvieti mas, tad didžiausio šalies kurorto simbolis valandai paskęs tamsoje. „Taip palangiškiai pabrėš, jog palaiko šios ekologinės akcijos idė ją bei kviečia visuomenę susimąs
tyti, ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad sumažintume pra gaištingus žmogaus veiklos pada rinius gamtai“, – teigė Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Jūros tiltas „Žemės valandos“ akcijai pasirinktas neatsitiktinai.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Pasak Palangos kultūros centro di rektoriaus pavaduotojo Nerijaus Sta siulio, niekam nekyla abejonių, jog tai – didžiausio šalies kurorto simbolis. „O užsieniečiams jis asocijuojasi ne tik su Palanga, bet ir su visu mūsų pajūriu“, – įsitikinęs N.Stasiulis. Didžiausia žmonijos istorijoje savanoriška geros valios iniciatyva – „Žemės valanda“ – šeštadienį apskries visą pasaulį. Gyventojai, verslo organizacijos ir vyriausybės 20.30 val. vietos laiku bus pakvies ti vienai valandai išjungti šviesas ir leisti mūsų planetai atsikvėpti. Lietuva prie šios akcijos prisideda jau trečius metus iš eilės. „Klaipėdos“ inf.