Ispanų kantrybės taurę perpildė dėl konkuren- cingumo paaukotos darbuotojų teisės. Pasaulis 12p.
TV heroju J.Janke s PAbusTiviiščius neno komos ri
TODĖL, KAD ESU
VILNIETIS TiKroS SoSTinėS nauj ienoS
ŠeŠTadieniS, Kovo 10 d ., 2012 m.
nr. 58 (1257) diena.lt
Meno Vilnius
gimsta gamyk
tvdiena@diena.lt
RedaktorėAgnėKlimčiauskaitė
lose
Egzoti k nebana a:jei pasiilgo te lios ro mantikos ir norite rinį nuo įveikti pavasa vargį, ge vitami nus pa riau už dės fil „Tai nu mas ti rodan ko Jemene“, tis nu adresą. žemiško ro jaus 3p.
TAs
2012m.kovo10d.
Tiražas 32090 Šviesa:ko tuvos Nep vo 11ąją, Lie riklauso bės at my kū Žinių tar rimo dieną, TV3 „Lietu nybos projek vos tas apdova garbė 2012“ nos žmo kilniais darbais nes, savo čius ge resnę kurian Lietuvą. 9p.
Ledinischo ristųnuosp rendis
2p.
Sunkus balvo PorTre nų rebusas
Skylės, byrantys da žai, įskilimai – taip šį pavasarį pasitin ka Žaliojo tilto skulptū ros. Ir vėl verda dis kusijos, ką su jo mis daryti: griauti, re montuoti ar tie siog palikti, kad sunyktų savaime ir nusi neštų paskutinius prisiminimų apie okupaciją liku čius.
Rekomen praside dacijos:prieš dant 17ajam tarptau ti liui „Ki niam festiva no beveik pavasaris“ su 200 fil mų pro ma, „TV gra kuriuos diena“ žvelgia, tiesiog jų pamatyti būtina. 4p.
2,00 Lt
Įtampa, nių, cha nuomo biolau rakterių ir kų tarp Kė nedarna dai dinio cho nių le ro daini ninkų ir Giulijos generolių – ters Mo bei jos duk nikos – siekė pa kri ką. Praė tinį taš madie jusį sek nį „Chorų choristai ka noje pa rų“ sce si savo idė rodė be vių ir at jinių vado si kutinė dūrė pas je Kalbų, vietoje. ko rėjo dau dėl suby vų sim gybę žiūro pa pelnęs tijų iki tol choras, ta įvai riausių. bū Giuli ja „TV die tė išsisky nai“ išdės rimo prie žastis. 11p.
diena.lt
NEt 37
PROGRA MOs
Šiandien priedas Laisvė yra, ne priklauso ma valstybė yra, demok ratija yra. Tad iškovota tai, dėl ko ir bu vo kovota.
I.Krup pasauli avIčIaus o dėli BFL nuotr.
kovo 31 d.
Pasaulyje kviečiai smarkiai pinga, Lietuvoje miltų kainos – žvėriškos. Ekonomika 8p.
Penktadienis, kovo 30 d., 2012 m. Nr. 75 (1274)
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Ko vo 11-osios
ak to sig na ta ras Aloyzas Sakalas
8p.
onė
MiestAs
Kviečia švęsti Laisvės
Šalies Nepriklau somybės atkūri mo dienos pro ga organizuojamos rytoj sostinėje ke renginių: oficialūs lios dešimtys minėjimai, koncertai ir eitynės. 4p. LietuvA
Prezidentė pa laikys sportininkus
Justi
nas Argus j.argustas@diena tas .lt
JauK
Prezidentė Da lia oficialiai pakvies Grybauskaitė Londone vyksianta į šią vasarą čias olimpi nes žaidynes. Šalies vadovė kvietimu pasi naudos. 7p.
kaip pail uMas ti skintos gėlėsgyvgin enimą?
Bandysi nukel ti – subyrės
„Žaliasis tiltas su skulptūromis yra saugomas, tai yra kultūros pa vel do dalis, todėl skulptūras reikia ne griauti, bet tvar ky kartoja Vilniaus ti“, – jau metus me ras Artūras Zuo Klausimai: kas. būti
10
MenaS: Garsus
KULINAR IJA
nas pri mi ni m as apie tau tos praeitį ar s tiesų reiš kia Ža lio jo til to skulptū ąmo nę ža lo jan ros? tis so viet me č io re lik tas? Ką mums
lenkų meslap ninintas kasR.Bo m.Budlgo ny vo nesisteBi, kai ginklas
šiandien Pasaulis
Sportas
Fukušima Japo nijoje dažnai va di nama antruoju Černobyliu. Kas pasikeitė po šios tragedijos? 12p.
+
Atsinaujinęs ir patrauk lesnis – toks turėtų būti, kaip skelbia Lie tuvos fut bolo federacijos (LFF) tri mitai, šiandien praside dantis šalies fut bolo sezo nas. Tik kol kas jo pradžią žymi anekdotinės situa cijos. LFF licencijavimo meistrai dar kartą užlipo ant to paties grėblio, kuris skaudžiai trenkė ne kartą. Į A lygą be licencijos pri imtas Klaipėdos „Atlan to“ klubas ir šiemet, neleis nuobodžiauti. regis, 16p.
Savaitė hoRoskS opas irKryžiaž odiS
žmonės jo darBų
iš
Si mo no Švit ros nuo tr.
nesupranta 29p.
Šeštadienis
Žinomų aktorių Stor atstovo Ainio Stor pirščių giminės pirščio neslegia nei tėvo, nei dėdės šlovė ir jų vaid menys. A.Storpirš tis jo kūrybinėje biog eina savo keliu, rafijoje – skanda lingi ir įdomūs vaidmenys. 19p.
TV diena
Septintą kartą vyksiančio TV3 Žinių tarnybos projekto „Lietu vos garbė 2012“ vedė ja Renata Šaka lytė ragina žiūrovus kasdien tapti did vyriais: padėti šalia nelikti abejingiems, esantiems, gio už gerą darbą. nelaukti atly
VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia dalyvauti
KEPENŲ FUNKCIJO S IŠTYRIMO
KINOFO mantiš TELIs ko ego
36 Lt 26 Lt „Ro
Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab. Pasiūlymas galioja iki 2012-03-31
išpažin isto“ tis
Šilumos suvartoji mo kriminalą sos tinėje tyrusi Valsty binė kainų ir ener getikos kontrolės komisija (VKEKK) paskelbė galutines išvadas. Paaiškė jo, kad „Vilniaus energija“ dėl milži niškų sąskaitų ne kalta, o prižiūrėto jai nesusitvarkė su šilumos punktais.
Vaikų darželiai sugeba vykdyti viešuosius pirkimus, o partijos jau sako, kad nesugebės. Seimo narė Rima Baškienė
5p.
Miestas
Sostinės savivaldybė tikina, jog atlei dimo lapelius gavę seniūnijų darbuo tojai gatvėje neatsidurs, dirbs savival dybės departamentuose. Be to, Vil niaus valdžia pabrėžia, kad jos vyk doma pertvarka pagerins gyven tojams teikiamų paslaugų kokybę. Nors žadama, kad seniūnijose nuo ba landžio 1 d. dirbs po du darbuotojus.
Prezidentės atsakymai
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Prasikalto, bet nebaus
2
3p.
Merija gina pertvarką
Lietuva
Praėjusį rudenį itin smarkiai išaugu sio šilumos suvartojimo ir sąskaitų padidėjimo detektyvas baigėsi. Vi są žiemą užsitęsusio tyrimo išvado se teigiama, kad kalčiausi visoje šio je situacijoje yra pastatų ir šilumos punktų prižiūrėtojai, o „Vilniaus energijos“ pažeidimai buvo nedi deli ir šilumos suvartoji mui įtakos neturėjo.
1 Lt
programoje,, per kurią Jums bus atlikti padėsiantys diagnozuoti net 6 tyrimai, kepenų Plačiau www.karpol.lt. ligas. Programos kaina ne poliklinikos pacientams VšĮ Karoliniškių poliklinikos pacientams tik Rūpinkitės savo sveikata!
Šildymo detektyvas baigėsi Tiražas 36 360
Jau rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir atsinaujinusi „TV diena“.
Išteisino: nors nustatyta, kad „Vilniaus energija“ pažeidė teisės aktus, įmonė nedelsdama savo klaidas iš
taisė, tad jokių sankcijų nesulauks.
Gedimino Bartuškos nuotr.
7p.
2
penktADIENIS, kovo 30, 2012
miestas Medkirčiai grįžo ant Gedimino kalno Ant Gedimino kalno trečiadienį masiškai pra dėti kirsti medžiai. Tai, anot specialistų, yra pirmieji darbai, siekiant apsaugoti istorinį kal ną nuo erozijos. Nors vilniečių akys jau pripra tusios prie medžiais apžėlusio pilies kalno, jų čia neturėtų būti, nes pildami piliakalnius pro tėviai šių neapsodindavo. Teigiama, kad kerta mi tik labiausiai darbams trukdantys medžiai, tad kai kurie jų ir toliau liks žaliuoti. VD inf., Simono Švitros nuotr.
Šildymo detektyvas baigėsi Komentarai
Juozas Antanaitis
Viln iaus sav ivaldybės tar ybos nar ys
M Patarimas: VKEKK patarė vienintelį dalyką – šilumos skaitiklių rodmenis nuskaityti paskutinę mėnesio dieną.
Vakar surengtoje spau 1 dos konf er enc ij oj e VKEKK pirmininko pavaduotojas
Danas Janulionis teigė, kad „Vil niaus energijos“ vartotojams pa teiktos sąskaitos už 2011 m. lapk ritį buvo neteisingos ir pažeidė teisės aktus, tačiau įmonė nedels dama savo klaidas ištaisė, tad jokių sankcijų nesulauks. „VKEKK pritarė skyriaus pa rengtai ataskaitai ir nustatyta, kad lapkritį vilniečiams pateiktos są skaitos neatitinka teisės aktų rei kalavimų. Bet, atsižvelgus į tai, kad bendrovė operatyviai ištaisė klai das ir jau kitą mėnesį nebeliko są skaitos už kurą, buvo nuspręsta nesiimti tolesnių veiksmų“, – aiš kino D.Janulionis. Komisijai užkliuvo „Vilniaus energijos“ sąskaitose išskirta eilutė „skola už kurą“. D.Janulionis teigė, kad toks pavadinimas netinkamas. „Tai yra kompensacija už laikinai perskaičiuotas kainas, todėl eilutės pavadinimas netinkamas. Čia buvo pažeidimas tik dėl netinkamos ter minijos“, – dėstė D.Janulionis. Dėl suvartojimo nekalti
Tačiau pati svarbiausia tyrimo da lis, kurioje buvo aiškinamasi, kodėl lapkritį smarkiai padidėjo šilumos suvartojimas, atskleidė, kad dėl to „Vilniaus energija“ nebuvo kalta. Komisija nenustatė, kad šilu mos punktų perdavimas būtų tu rėjęs įtakos lapkričio šilumos su vartojimui. „Konkrečiais tirtais atvejais „Vilniaus energija“ perdavė šilu
mos punktų priežiūrą asmenims, kurie buvo kvalifikuoti, turėjo ati tinkamą leidimą prižiūrėti šilumos punktus ir buvo pasirašyti perda vimo aktai. Taigi, prielaidų, kad dėl tokių veiksmų būtų padidėjęs šilu mos suvartojimas lapkritį, komisi ja nenustatė“, – konstatavo D.Ja nulionis.
Visą žiemą užsitęsu sio tyrimo išvado se teigiama, kad kal čiausi visoje šioje situacijoje yra pasta tų ir šilumos punktų prižiūrėtojai. Taigi, vienintelis dalykas, ką su sidariusiomis aplinkybėmis reik tų keisti, anot komisijos, tai šilu mos skaitiklių rodmenis nuskaityti paskutinę mėnesio dieną. Komisi jos pirmininko pavaduotojas pri minė, kad apie šilumos kainos di dėjimą VKEKK vartotojus įspėjo iš karto, tačiau skandalas kilo tik ga vus sąskaitas. Ji taip pat pridūrė, kad ateity je šilumos kainos ir toliau bus la bai aukštos, jei būstai bus šildomi naudojant gamtines dujas. Šių kai na ateityje greičiausiai vis augs. Jau nubausti
Tiesa, tai ne vienintelis prasižen gimas, kurį padarė šilumininkai.
Daugeliui vilniečių nerimą kėlęs skaitiklių rodmenų nurašymas už trumpesnį arba ilgesnį laiką taip pat buvo neteisingas. Kaip sakė VKEKK atstovas, ši lumos kainos keičiasi kiekvieną mėnesį, tad ir skaitiklių rodmenis reiktų nurašyti tiksliai mėnesio pa baigoje, tačiau taip daroma nebu vo. Bet dėl šių pažeidimų „Vilniaus energija“ esą jau buvo nubausta. „Nors šilumos kainos keičiasi kiekvieną mėnesį, sąskaitos for muojamos už laikotarpį, kuris ne būtinai sutampa su kalendoriniu mėnesiu. Kai „Vilniaus energijos“ išrašytos sąskaitos buvo ilgesnės kaip kalendorinis mėnuo, Energe tikos inspekcija taikė administra cinę atsakomybę „Vilniaus energi jos“ atstovams“, – sakė komisijos narys. Energetikos inspekcija šių metų pradžioje paskelbė, kad „Vilniaus energija“ pažeidė teisės aktus – bendrovė sąskaitose nurodė skolą už kurą, išrašė sąskaitas už ilges nį laikotarpį, nei leidžia norminiai teisės aktai. Tiesa, D.Janulionis pabrėžė, kad teisės aktai šiuo atveju taip pat nėra iki galo suderinti, nes, pavyzdžiui, ministerijos parengtos šilumos tie kimo taisyklės sako, kad ataskaiti nis laikotarpis gali būti trumpesnis nei 30 dienų. „Tai neatitinka Šilumos ūkio įstatymo reikalavimų, nes kaina keičiasi kiekvieną mėnesį nuo pir mos iki paskutinės mėnesio die nos. Jei sąskaita būtų formuojama už trumpesnį laikotarpį, vartotojų
Gedimino Bartuškos nuotr.
teisės būtų pažeidžiamos“, – kal bėjo D.Janulionis. Kas netiko, tą pataisė
„Vilniaus energijos“ atstovas spau dai Nerijus Mikalajūnas dienraščiui „Vilniaus diena“ komentuodamas VKEKK išvadas tvirtino, kad nieko netikėto iš jų neišgirdęs. Kaip sakė šilumą vilniečiams tie kiančios bendrovės atstovas, apie tai, kad bendrovė atsakinga tik už šilumos tiekimą iki namo, jis kar toja jau seniai. „Dar kartą buvo pasakyta, kad mes neturėjome jokios įtakos ši lumos suvartojimui. Gyventojams pagaliau reikėtų išmokti skirti tie kėjus nuo administratorių, nerei kia žmonių dėl to klaidinti“, – sa kė N.Mikalajūnas. Jis taip pat teisingu pavadino VKEKK sprendimą nebausti bendrovės už klaidą pavadinant vieną mokesčių eilutę sąskaitoje. „Mums buvo pasakyta pakeisti tą pavadinimą, kad jis neskambė tų kaip skola, tad tai mes ir pada rėme. Padarėme nedelsdami, to dėl nematau reikalo dėlto bausti“, – dėstė pašnekovas.
anau, kad nesu kvailas žmog us, baig iau moks lus, todėl man iš karto buvo aišku, kad bendro vė nieko blogo nepadarė. Jau iš karto buvo aišku, kad kalti ne tiekėjai, o sis temų prižiūrėtojai. Man labai keistas ir visiškai nesupran tamas valstybės aukščiausių pareigū nų elgesys šiuo atveju. Kaip galėjo ir premjeras, ir Prezidentė atvirai dėsty ti apie „Vilniaus energijos“ kaltę netu rėdami jokių įrodymų? Jei aš būčiau taip kalbėjęs, tikriausiai jau dabar bū čiau teisiamas. Tačiau pareig ūnų tik riausiai už šmeižtą niekas nebaus. Man kyla ir kitas įtarimas. Gal tyčia šil dymo sezono prad žioje kas nors no rėjo sukelti tokią situaciją, kai žmonės nepatenkinti puola savivaldybę, šilu mininkus. Gal kam nors tokio scenari jaus reikėjo?
Bronius Cicėnas
Viln iaus sav ivaldybės tar ybos nar ys
K
ą reiškia, kad „Vilniaus ener gija“ nekalta, o prižiūrėtojai kalt i. Niekas nepasikeitė, kai „Vilniaus energ ija“ atsi ribojo nuo šilumos punkt ų priež iū ros. Įmonės juk vis tiek liko lygiai tos pačios. Kurios prižiūrėjo anksčiau, tos vis tiek prižiūri ir dabar. Ir daugelis jų yra susijusios su tais pačiais šilumi ninkais, tai visi žino. Situacija pasikeistų tik tuomet, kai pa status ir įrenginius prižiūrėtų su šilu min inkais nesusijusios įmonės. Gal taip ateityje ir bus, bet kol kas nėra.
Netyrė ir prokuratūra Energetikos inspekcija sausį kreipė si į Generalinę prokuratūrą dėl „Vil niaus energijos“ sąskaitų už šildymą. Inspekcija įtarė, kad „Vilniaus energi ja“ galbūt pažeidė viešąjį interesą. Ta čiau Generalinė prokuratūra atsisa kė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl są
skaitų už šildymą Vilniuje. Ji pareiš kė įžvelg iant i atsak ing ų inst itucijų neveiklumą. Tokią prokurorų pozici ją kritikavo premjeras Andrius Kubi lius. Jis išreiškė abejonę, ar prokura tūra iš tiesų reikiamai įsigilino į situa cijos svarbą.
3
penktADIENIS, kovo 30, 2012
4p.
miestas
Vilniaus universitete vėl eksponuojamas M.Mažvydo „Katekizmas“.
Pagrūmojo ir atvėso?
Sostinės savivaldy bė tikina, kad atlei dimo lapelius gavę seniūnijų darbuo tojai gatvėje neat sidurs. Vilniaus val džios vykdoma per tvarka neva turė tų pagerinti gyven tojams teikiamų pa slaugų kokybę.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Karo kirviais Andriaus Kubiliaus vadovaujamai Vyriausybei ilgai mojavęs Artūras Zuokas, regis, rimsta. Vilniaus savivaldybės užmojai Ministrų kabineto veiks mus skųsti teismui ir netgi Euro pai – vis dar tik kalbos.
Interpretacija: dalies seniūnijų darbuotojų atleidimą sostinės savival
dybė linkusi vadinti krūvio perskirstymu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Savivaldybė gina seniūnijų pertvarką Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Po „Vilniaus dienos“ publikaci jos apie seniūnijų reformą ir at leidžiamus seniūnijų darbuotojus sostinės savivaldybės administ racija išplatino pranešimą, kuria me teigia, kad šiuo metu vykdoma pertvarka tėra darbuotojų funkcijų ir darbo krūvio perskirstymas, ku ris neturės jokios įtakos seniūnijo se gyventojams teikiamų paslaugų kokybei. Šitaip, anot savivaldybės atstovų, miestui kasmet pavyks sutaupyti apie 800 tūkst. litų. Savo vardo prašiusi neminėti vienos sostinės seniūnijų darbuo toja dienraščio žurnalistams pasa kojo, kad visiems seniūnijų dar buotojams, išskyrus seniūną, yra įteikti atleidimo lapeliai. Specia listų, kurių kiekvienoje seniūni joje vidutiniškai dirbo po keturis, paslaugų atsisakoma nuo balan džio 1-osios. Savivaldybės pranešime tvirti nama, kad nuo balandžio 1-osios seniūnijų darbuotojai tęs darbą se niūnijose, tačiau jų pareigybės bus priskirtos savivaldybės departa mentams. 43 vyriausiųjų specia
listų pareigybės steigiamos Miesto ūkio ir transporto, Saugaus miesto, Ekonomikos ir investicijų, Aplin kos ir energetikos, Socialinių rei kalų ir sveikatos, taip pat E. miesto departamentuose. Tačiau pripažįs tama, kad daliai keliamus reikala vimus atitinkančių asmenų nebuvo pasiūlytos juos tenkinančios dar bo vietos.
Etatų seniūnijo se naikinimas grin džiamas ir tuo, kad vis daugiau žmonių naudojasi elektroni nėmis paslaugomis. „54 seniūnijų darbuotojams, tu rintiems aukštąjį universitetinį iš silavinimą ir tinkamą kvalifika ciją, buvo pasiūlytos darbo vietos departamentuose arba vyriau siojo specialisto pareigos seniū nijose, septyni iš jų atsisakė nau jai siūlomų darbo vietų, jiems dar 2–4 mėnesius galės būti siūlomos kitos pareigos“, – tvirtinama sa
vivaldybės išplatintame praneši me. Etatų seniūnijose naikinimas grindžiamas ir tuo, kad vis daugiau žmonių naudojasi elektroninėmis paslaugomis, tad eiti į seniūniją jiems tiesiog nereikia. „Dažniau sią seniūnijose teikiamą paslaugą – deklaruoti gyvenamąją vietą – galės teikti seniūnas arba vyriau siasis specialistas. Vidutiniškai per darbo dieną seniūnijoje gyvenamą ją vietą deklaruoja penki vilniečiai. Be to, nemaža dalis seniūnijose tei kiamų paslaugų, pavyzdžiui, pažy mų išdavimas, yra teikiamos elekt roniniu būdu Vilniaus savivaldybės interneto portale www.vilnius.lt“, – teigiama miesto valdžios rašte. Dienraštis primena, kad sostinės meras Artūras Zuokas dar sausio 25 d. gavo miesto tarybos pritarimą didžiąją dalį miesto seniūnijų per tvarkyti į savivaldybės administra cijos biurus ir labiau centralizuo ti. Sausio 27 d. Vyriausybės atstovė Vilniaus apskrityje Rasa Noreikie nė nusprendė stabdyti šį sprendi mą, nes įtarė, kad galėjo būti pa žeistas viešasis interesas. Šiuo metu savivaldybė vykdomą per tvarką grindžia naujai patvirtinto mis seniūnijų nuostatomis.
„Dėl neveiklumo energetikos sri tyje Vyriausybę skundžiame Eu ropos Komisijai (EK), o Lietuva gali gauti milijonines baudas“, – tokiais grasinimais Vyriausybei prieš mėnesį svaidėsi įsidrąsinu si A.Zuoko vadovaujama merija. Skundo tekstas buvo paruoštas beveik prieš mėnesį, miesto ta ryba tam pritarė. Tačiau A.Zuoko pasirašytas skundas prieš Lietuvą Europos lig šiol taip ir nepasiekė. Oficia lus paaiškinimas toks: savivaldy bės valdininkai jį vis dar verčia į užsienio kalbą. „Procesas užtruko dėl verti mo. Kreipimasis dar neišsiųstas, bet spėju, kad tai bus padaryta ar timiausiu metu“, – taip delsimo priežastis paaiškino miesto tarybos sekretorius Virginijus Dastikas. Tačiau skundo apimtis – beveik du puslapiai teksto.
Opozicijos atstovai spėja, kad toks delsimas – sąmoningas A.Zuoko veiksmas. „Vilniaus die nos“ žiniomis, meras su premjeru sutarė vienas kito kurį laiką neer zinti. Paliaubų sąlygos – Vilniaus miesto tarybos konservatoriai nebekelia šildymo kainų klausi mo, o A.Zuokas sudeda ginklus ir nebaksnoja Vyriausybės skundais teismui ir EK. Garsiausiai dėl būsimo skun do Europai reišk ės i Viln iaus vicem eras Jon as Pinsk us. Jis įrodinėjo, kad A.Kubiliaus Vy riausybė elektrinėms moderni zuoti skirtus pinigus ištaškė ke liams tiesti. Todėl esą turi būti nubausta. Tačiau skundas Europai – ne vienintelis merijos ginklas prieš Vyriausybę. Prieš kurį laiką sutar ta Vyriausybę paduoti į teismą ir taip iš valstybės iškovoti maždaug 550 mln. litų ir teisę pasiimti 60 proc. Vilniaus teritorijoje suren kamo gyventojų pajamų mokes čio. Dabar iš visų pajamų, gautų iš šio mokesčio, sostinės biudže tui tenka 40 proc. Skundą administraciniam teis mui žadėta parengti iki kovo pa baigos, tačiau sostinės valdinin kai paaiškino, kad jis – vis dar ruošiamas.
Delsimas: skundais teismui ir EK užversti žadėjęs A.Zuokas savo
planų dar neįgyvendino.
Gedimino Bartuškos nuotr.
4
penktADIENIS, kovo 30, 2012
miestas
7p.
Prezidentės D.Grybauskaitės atsakymai Seimo Antikorupcijos komisijai.
Universitete eksponuojamas „Katekizmas“ Vilniaus universiteto (VU) bibliotekos P.Smuglevičiaus salėje šiandien lankyto jams bus rodoma pirmoji spausdinta lie tuviška knyga – Martyno Mažvydo „Kate kizmas“. Leidinio originalą bibliotekos lan kytojai gali pamatyti tik kartą per metus.
Lenkijai siūlo atsiprašyti Lenkų leidinio „Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas siūlo Lenkijai atsi prašyti Lietuvos už 1920 m. Vil niaus atplėšimą.
Galimybė: lankytojai „Katekizmą“ išvysti gali tik kartą per metus.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
Vakar svarbiausia ir brangiausia VU bibliotekos knyga jau buvo iš nešta iš saugyklos, kurioje guli iš tisus metus, ir padėta po specialiu stikliniu gaubtu. Ją iš visų pusių galės apžiūrėti vilniečiai ir sosti nės svečiai. Bibliotekos generalinė direkto rė Irena Krivienė sako, kad dėl šio visai Lietuvai svarbaus eksponato universiteto bibliotekai teko paau koti kelis itin retus leidinius. „Manau, kad buvo verta. Visus metus saugomas leidinys dabar su dideliu susidomėjimu kasmet yra
apžiūrinėjamas, žmonėms labai įdomu. Kol nepamato, visi mano, kad knyga didelė, kad stora, ta
Pasaulyje yra žino mi tik du šios reikš mingos knygos eg zemplioriai. čiau iš tiesų „Katekizmas“ – vi sai nedidelė plona knygelė“, – sa kė I.Krivienė. Pasaulyje yra žinomi tik du šios reikšmingos knygos egzemplioriai. Vienas jų saugomas VU, o kitas –
Torunės universiteto bibliotekoje. Manoma, kad iš viso išspausdin ta apie 200 šios knygos egzemp liorių. VU bibliotekos egzempliorius buvo gautas mainais 1957 m. iš Odesos M.Gorkio mokslinės bib liotekos. Be šios knygos, dabar lan kytojai gali apžiūrėti ir M.Daukšos „Katekizmą“ – pirmą lietuvišką knygą, išleistą Lietuvoje. Taip pat kelis itin retus rankraščius. M.Mažvydo „Katekizme“ įam žinta senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archajiškumo ir giminin gumo su sanskritu itin reikšminga indoeuropeistikos tyrinėjimams, ypač – lyginamajai kalbotyrai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Šie metai VU bibliotekai svar būs ir tuo, kad prisimenamas prieš penkias dešimtis metų ją nunio kojęs gaisras. Bibliotekoje bus galima išvys ti, kokią žalą gaisras gali padary ti knygoms. Ekspozicijoje lanky tojai galės išvysti po 1962 ir 1968 m. VU bibliotekos gaisrų išliku sias knygas. Tiesa, dabar bibliotekoje įreng ta moderni priešgaisrinė sistema, kuri pačius vertingiausius eg zempliorius visiškai apsaugotų, jei patalpos užsidegtų. „Tikimės, kad šios sistemos nie kada neteks išbandyti“, – pridūrė bibliotekos vadovė.
Tiksliau, Lenkijos dienraščio „Ga zeta Wyborcza“ apžvalgininkas Marcinas Wojcechowskis siūlo Lenkijos valdžiai atsiprašyti Lie tuvos už 1920 m. generolo Lucja no Żeligowskio įvykdytą Vilniaus atplėšimą nuo Lietuvos. „Tarptautiniuose santykiuose didesnė atsakomybė tenka stip resniam partneriui, todėl atsipra šymas už generolo L.Żeligowskio avantiūrą 1920 m. – tai didesnio partnerio galimybė simbolinėje sferoje ištiesti ranką Lietuvai“, – rašo M.Wojcechowskis. Taip jis atsakė į kito laikraščio „Rzeczpospolita“ žurnalisto Mask voje Piotro Skwiecinskio kvieti mą „Lenkijos vyriausybei aštriau veikti prieš Lietuvą ir ieškoti Vil niui skaudesnių sprendimų“. Pasak M.Wojcechowskio, užsie nio reikalų ministras Radosławas Sikorskis teisingai primena Lietu vai apie jos pažadų nevykdymą, ta čiau tolesnis kalbų ir politikos ašt rinimas neturi prasmės.
Atsiprašymas už vadinamąjį L.Żeli gowskio maištą, dėl kurio 1920 m. nuo Lietuvos buvo at plėštas Vilnius, nie kam nepakenks.
„Tarptautiniuose santykiuose di desnė atsakomybė yra stipresniojo pusėje, nes jis turi daugiau galimy bių ir laisvės paveikti įvykių eigą: tai aiškiai matome lenkų ir rusų, len kų ir vokiečių, lenkų ir amerikiečių santykiuose. Nors mūsų valia gera, be stipresnio partnerio valios niekas į gera nepasikeis. Panašaus principo reikia laikytis ir Lietuvos bei Lenki jos santykiuose. O atsiprašymas už vadinamąjį L.Żeligowskio maištą, dėl kurio 1920 m. nuo Lietuvos bu vo atplėštas Vilnius, niekam nepa kenks“, – rašo „Gazeta Wyborcza“. Praėjus vos kelioms dienoms po Suvalkų sutarties, kuria Vilnius bu vo priskirtas Lietuvai, L.Żeligows kio kariuomenė užėmė miestą. Tuometė Lenkijos valdžia iš pra džių tai bandė vaizduoti kaip maiš tą, bet vėliau tarpukario Lenkijos vadovas Józefas Piłsudskis pripa žino, kad tai buvo suderinta akcija. Netekusi istorinės sostinės Vil niaus, Lietuva beveik visą tarpuka rį atsisakė užmegzti diplomatinius santykius su Lenkija. BNS, VD inf.
5
penktadienis, kovo 30, 2012
lietuva
Seimo antausis Prezidentei
Seimas pirmą kartą išdrįso atmesti Prezidentės Dalios Grybaus kaitės veto. Todėl valstybės vadovė bus priversta pasirašyti įsta tymą, kuriuo partijoms leidžiama nevykdyti viešųjų pirkimų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Reikėjo 71, balsavo 77
Vakar Seimas 77 balsais prieš 19 ir susilaikius 12 parlamentarų ne pritarė šalies vadovės veto Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, ku riomis buvo siūloma netaikyti vie šojo pirkimo procedūrų politinėms partijoms. Norint atmesti veto pa kanka 71 Seimo nario balso. Dabar galutinai įsigalios Seimo anksčiau priimtas įstatymas, kuriuo partijos išbraukiamos iš subjektų, vykdančių viešuosius pirkimus, są rašo. Pagal Konstituciją Prezidentė nebegali antrą kartą vetuoti to pa ties įstatymo. Todėl D.Grybauskaitė privalės per artimiausias tris dienas pasirašyti pakartotinai Seimo priim tą teisės aktą, kurio vetavimui parla mentarai sugebėjo pasipriešinti. Nesutiko su pasiūlymu
Prezidentė siūlė Viešųjų pirkimų įstatymą pakeisti, kad nebūtų nu matytos išimtys partijoms vykdant viešuosius pirkimus. Jos pateikta me pasiūlyme buvo numatyta, jog „neskelbiant apie pirkimą būtų ga lima politinės kampanijos vykdy mo tikslais pirkti reklamos, leidy bos ir spausdinimo paslaugas“. Tačiau Seimo nariai skeptiškai įvertino šį valstybės vadovės pa siūlymą. „Nesakome, kad Prezi dentės pataisa bloga. Ji yra gera, bet tobulintina. Juk rinkimai jau čia pat. Todėl, jeigu mes įtvirtin sim kad ir supaprastintas viešojo pirkimo taisykles partijoms, tai gali sutrikdyti atskirų partijų dalyvavi mą rinkimų kampanijoje. Konser vatoriai balsuos už tai, kad įstaty mas būtų priimtas be Prezidentės pasiūlytų pataisų. Bet tai netrukdo ruošti tokių pataisų, kurios užtik rintų skaidrų ir teisingą biudžeto lėšų, skiriamų partijoms, naudoji mą“, – kalbėjo Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Tiesa, kai kurie konservatoriai pa sisakė už D.Grybauskaitės pataisą. Ją teigiamai įvertino ir premjeras And rius Kubilius. Tačiau balsuojant dėl Prezidentės veto jis nedalyvavo.
Komentaras
Žydrūnas Plytnikas
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas
N
enoriu komentuoti šio Seimo sprendimo. Tai politinis kitos institucijos, atsakingos už įstatymų priėmimus, sprendimas. Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo įstatymus, o ne juos priima ar vertina. Todėl ir nenorėčiau nieko komentuoti.
Buvo susigėdusių
Diskusijose dalyvavę keli Seimo na riai sakė, kad partijoms negalima daryti išimčių dėl viešųjų pirkimų organizavimo. „Nederėtų pačioms partijoms ir patiems politikams da ryti sau išimčių. Labai jau negražiai tai atrodo iš šono. Viešieji pirkimai ir yra tam, kad biudžeto pinigai bū tų naudojami viešai bei skaidriai“, – sakė Žilvinas Šilgalis.
Jurgis Razma:
Nesakome, kad Prezi dentės pataisa bloga. Ji yra gera, bet tobu lintina. Juk rinkimai jau čia pat.
„Kažkodėl norime tapti išskir tiniai, pirmieji ES, kurie pritaiko išimtį partijoms. Vaikų darželiai sugeba vykdyti viešuosius pirki mus, o partijos jau sako, kad ne sugebės. Tai visiškai pagrįstai pik tina visuomenę“, – pridūrė Rima Baškienė. Ji atkreipė dėmesį, kad specia liosios tarnybos „pasakė neigiamų pastabų“ dėl pataisos, susijusios su išimties taikymu partijoms, nes tai gali padidinti korupciją. Pirmas atvejis per beveik 3 metus
Dauguma Seimo narių nepritarė tokiai nuomonei. Už tai, kad Pre zidentės veto būtų atmestas, bal savo visi opozicinių Darbo parti jos, socialdemokratų, valdančiųjų liberalcentristų atstovai, didžioji dalis opozicinės Tvarkos ir teisin gumo, valdančiosios Tėvynės są jungos frakcijos narių. D.Grybauskaitės veto balsavimu pritarė opozicinė Krikščionių par tijos frakcija, dauguma valdančio jo Liberalų sąjūdžio atstovų ir kai kurie konservatoriai, dalis Mišrios Seimo narių grupės. Tai pirmas atvejis nuo D.Grybaus kaitės inauguravimo 2009 m. vidu ryje, kai Seimas atmeta jos veto. Iki šiol parlamentarai pritardavo vi siems jos pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymų grąžinimo pakartoti nai svarstyti. Iškart po Seimo bal savimo Prezidentės patarėja teisės klausimais Solveiga Cirtautienė sugėdijo politikus. „Tenka konstatuoti, kad, deja, tai labai gėdingas Seimo sprendi mas. Jis akivaizdžiai parodo, jog tuose sprendimuose, kurie susiję su politinėmis partijomis, jie lin kę įnirtingai laikytis tų privilegijų ir visokių kitokių lengvatų, kurios jiems skirtos, ir, deja, nelinkę nu sileisti“, – sakė S.Cirtautienė. Pasak jos, Seimui pasipriešinus vis tiek bus ieškoma būdų, kaip spręsti susidariusią situaciją, nes priimtas reguliavimas esą priešta rauja ES teisei ir Lietuvai dėl to ga li grėsti sankcijos.
„Lietuvos partinė sistema neiš laikė skaidrumo egzamino“, – to kią Prezidentės poziciją perdavė jos atstovė Daiva Ulbinaitė. Apsidžiaugė, kad nepakluso
Opozicinės Darbo partijos vicepir mininkė Loreta Graužinienė pa reiškė, kad šis balsavimas dėl veto įrodė, kas yra tikrasis konstitucinis šeimininkas Lietuvoje. „Tikiuosi, jog Seimas pagaliau supras, kad yra tautos atstovybė, ir, pradėdami šiuo įstatymu, ims elg tis taip, kaip mus tauta įpareigojo“, – sveikino ji kolegas su, anot poli tikės, teisingu sprendimu. „O tie, kurie labai pasisako už skaidrumą, – dėl to, kad bus vie šieji pirkimai, skaidresni netapsi te. Galite eiti nuogi, basi, kokie tik norite, vis tiek būsite apšaukti, kad esate vagys“, – pridūrė L.Grauži nienė. Jos nuomone, įpareigojimas partijoms rengti viešuosius pirki mus paverčia jas biudžetinėmis or ganizacijomis, nors taip nėra.
Euforija: Seimo narė, Darbo partijos vicepirmininkė L.Graužinienė ap
sidžiaugė, jog „Seimas įrodė, kas yra tikroji tautos atstovybė“.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
6
penktADIENIS, kovo 30, 2012
nuomonės
Stiprins Įvaikinimo tarnybos galias
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S Klaidos glaistomos – padariniai skaudūs Saulius Tvirbutas
S
kirt ingai nei Vaiko tei sių tarnybos darbuoto jas, manęs neš ok iravo įvyk iai Ked žių namuo se. Iki šiol būtent tok į globos per davimo per prievartą scenarijų ir įsivaizdavau. Negi kas nors dar ti kėjosi, kad mergaitė paduos ran ką mamai, pamojuos atsisveikin dama seneliams, tetai Neringai ir laiminga išvaž iuos iš Klonio gat vės?
Dirbti ranka rankon ta da turėjo ne tik polici jos tyrėjai, prokurorai, bet ir Vaiko teisių ap saugos tarnyba. Stebina ir šok ir uoja tik vald žios inst it ucijų, jų vadov ų darbas ir naiv umas (než inau – apsimest i nis ar tikras). Dar gruod į, po Kė dain ių rajono apyl inkės teismo sprend imo perduot i mergaitės globą Laimutei Stank ūnaitei, vis pak lausdavau Kauno miesto ir rajono sav ivaldybių Vaiko tei sių apsaugos skyr ių vadov ių, ar joms svarbūs vaiko norai, kaip bus sprend žiama jos nenoro pa likt i Venck ų namus problema. Jos atsak ydavo: vaiko norai yra tolyg ūs kapr izams ir jų neverta nė paisyt i, nes jie tik trukdys at stovaut i mergaitės interes ams. Dar pridūrė, kad pag rind in is jų tikslas – įvykdyti teismo sprendi mą, o kaip tai bus padaryta, joms visai nesvarbu. Va tada tikrai bu vau šok iruotas. Visa ši istorija yra Vaiko teisių ap saugos tarnybos ir teisėsaugos inst it ucijų padar yt ų klaidų (ne gvildensiu – sąmon ing ų ar ne) ir paskui bandymo jas užg lais tyti padar inys. Jos prasidėjo dar tada, kai vel ion is Drąsius Kedys vaikščiojo po redakcijas, kreipė si į teisėsaugą, viešino šiurpius vaizdo įrašus su dukros pasako jimais. Tuo metu tikrai buvo ga lima daug daug iau išsiaišk int i ir
gal net užk irsti kelią vėlesniems trag išk iems įvyk iams. Dirbt i ranka rankon tada turėjo ne tik pol icijos tyrėjai, prok uro rai, bet ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Pastaroji turėjo ypač su sir ūpinti, kaip ketverių metų vai kas sugeb a demonstr uot i ges tais ir pasakot i apie tok ius daly kus, kurių net atviros erotikos fil muose nepamatysi, o rasi tik juo dos por nografijos vaizd in iuose. Čia jau neužtenka vaik iškos fan tazijos. Jei tai buvo tėvo ar jo ap linkos manipuliacija vaiku, buvo būtina iškart tai aišk intis, nes tai irg i nusikaltimas prieš vaiką. Bū tų buvę normalu ir suprantama, jei Vaiko teisių apsaugos tarny ba jau tada būt ų pradėjusi aky lai domėtis mergaitės gyvenimu su tėvu, taip pat motinos aplinka, pasiaišk inusi, kur vyksta jos pa simat ymai su dukra, pasitelk u si psicholog us, social in ius dar buotojus. Kirba ir kitas klausimas: kodėl apie tai su savo dukra iškart ne pradėjo kalb ėt is pat i L.Stank ū naitė, aišk intis, iš kur atsirado to kie mažametės pasakojimai apie nusikalstamus dalyk us. Manau, psichologo patarimas, kaip ir ko kiomis aplinkybėmis tai padary ti, kok ius žod žius parinkti, jai irg i būtų pravertęs. Gal taip būtų bu vęs užk irstas kel ias, kaip dabar dažnai teig iama, Ner ingai Venc kienei ir jos tėvams formuot i neig iamą nuomonę apie motiną, silpninti jos ryšį su vaiku? Dabar galime daug svarstyti, kas būtų, jei valstybės institucijos ir tada būtų dirbusios, ir dabar dirb tų nuoširdžiai bei sąžiningai. Iš tiriama tikrai daug sudėting ų ir painių bylų, Vaiko teisių apsau gos tarnybos special istės, tik iu, irgi daro daug gerų darbų vaikų labui. Bet akivaizdu, kad Garlia vos situaciją, jos priešistorę, toles nę eigą valstybės institucijos turė tų gerai išanalizuoti, įvertinti klai das, kurių, manyčiau, yra daugiau, nei apžvelgiau šiame tekste. O pa skui iš viso to pasimokyti, pasido mėti kitų šalių praktika. Juk Lietu voje skiriasi kas antra pora ir daug jų nesutaria dėl vaiko globos. Būt ina išnarpl iot i taip pat įtar i mus, nuo kurių prasidėjo ir tęsia si D.Ked žio istor ija – ar tikrai toji dažnai min ima pedofi l ija mūsų šalyje pasireišk ia tik pav ien iais atvejais, ar tai visg i yra platesnio masto problema.
eimas siūlo stiprinti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvai kinimo tarnybos bei Sociali nės apsaugos ir darbo minis terijos galias. Tai numatoma vakar parlamenta rų patvirtintoje Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos kon cepcijoje. Už ją balsavo 54 Seimo na riai, prieš buvo penki, 46 susilaikė. Pasak Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininko Ar tūro Meliano (nuotr.), norima Vals tybės vaiko teisių apsaugos ir įvaiki nimo tarnybos specialistams suteikti teisę tiesiogiai kištis į konfliktines si tuacijas. Dokumente numatyta, kad Socia linės apsaugos ir darbo ministeri ja kontroliuoja ir koordinuoja vaiko teisių apsaugos politikos įgyvendini mą, organizuoja vaiko teisių apsau gos priskirtos funkcijos įgyvendi nimą ir kontrolę, nustato specialius reikalavimus savivaldybių vaiko tei sių apsaugos skyrių valstybės tar nautojams ir kita. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai norima paves ti koordinuoti vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą, teikti metodinę para mą, prižiūrėti, kaip savivaldybių ad ministracijose įgyvendinami su vaiko teisėmis susiję teisės aktai, sudaryti ir prižiūrėti Valstybinį vaiko apsau gos registrą, teikti motyvuotą rašyti nę nuomonę savivaldybės administ racijos direktoriui apie vaiko teisių apsaugos skyrių valstybės tarnauto jų tarnybinę veiklą. Nors anksčiau būta siūlymų vaiko teisių apsaugos skyrius savivaldy bėse padaryti pavaldžius ministe rijai arba Įvaikinimo tarnybai, pa gal koncepciją jie lieka savivaldybių institucijos. A.Meliano teigimu, koncepcija nu mato tam tikrą su vaiko teisių apsau ga susijusių institucijų centralizaciją, bet pagrindinė atsakomybė vis dėlto palikta savivaldybių vaiko teisių ap saugos tarnyboms. Tačiau manoma, kad jos turėtų būti ne tokios priklau somos nuo savivaldybių vadovų. „Viena iš nuostatų – kad yra pri valomi vaiko teisių apsaugos skyrių sprendimai, kad negali, sakykime, administracijos direktorius ar kitas jų panaikinti ar jų nevykdyti“, – aiš kino parlamentaras. Pasak jo, dabar „kai kuriose savi valdybėse vaiko teisės nustumtos į užribį, atliekami įvairūs merų ar ko mitetų pavedimai, nedirbant savo tiesioginio darbo ir ne visada koky biškai atstovaujant teismuose“.
„Todėl įtaką iš centrinės institu cijos norime padidinti“, – aiškino A.Melianas. Koncepcijoje numatyta, kad vaiko teisių apsaugos skyriuose turėtų būti didinamas etatų skaičius, ypač eta tų, kurių siekiant reikalingas teisės, socialinio darbo, socialinės pedago gikos ar psichologijos krypties išsi lavinimas. Palaipsniui reikėtų pa siekti, kad vienam specialistui tektų ne daugiau kaip 2 tūkst. vaikų.
nieko nekeičiančius dokumentus“, – teigė liberalė Dalia Kuodytė. „Šitas nutarimo projektas man toks labiau moteriškas. Kiekviena mote ris rytą atsibudusi pasižiūri į veid rodį, nustemba, kad galbūt ne viskas gerai, staigiai pasidažo, pasitvarko, bet kitą rytą vėl reikės atsikelti. Ar, užuot normaliai atlikus darbą, rei kia kurti koncepcijas, teorijas, tei sininkams, konsultantams išleisti daug pinigų, kad vaikas vis tiek būtų
Kai kuriose savivaldybė se vaiko tei sės nustum tos į užribį, atliekami įvairūs merų ar komitetų pavedimai, nedirbant savo tiesio ginio darbo.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką vienam vaiko teisių apsaugos sky riaus valstybės tarnautojui turi tekti ne daugiau kaip 2,5 tūkst. vaikų. Tik 15 savivaldybių vaikų skaičius, ten kantis vienam tarnautojui, neviršija nustatyto. Alytaus miesto, Alytaus rajono, Anykščių rajono, Kazlų Rū dos savivaldybėse vienam vaiko tei sių apsaugos skyriaus valstybės tar nautojui tenka per 3 tūkst. vaikų. Be to, planuojama pailginti vai ko teisių apsaugos specialistų darbo laiką, kad esant būtinybei būtų spe cialistas, į kurį būtų galima kreiptis bet kokiu paros metu. Koncepcijoje neminima Vaiko tei sių apsaugos kontrolieriaus tarnyba, nes, anot A.Meliano, ji turi atlikti tik priežiūros funkciją, o ne pati daly vauti konkrečiose bylose. Kai kurie parlamentarai kritikavo šią koncepciją, kad ji esą nieko ne keičia. „Gerbiami kolegos, kiek galima meluoti sau. Net ir tie, kurie ragina: „balsuokime už koncepciją“, aiškiai pasako, kad nieko šita koncepcija ir jos lemiami pertvarkymai nekeičia. Ar mums reikia toliau imituoti aktyvų darbą, reikšti susirūpinimus ir priimti
neapgintas?“ – klausė Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys. Dokumentą raginęs palaikyti so cialinės apsaugos ir darbo minist ras Donatas Jankauskas pabrėžė, kad užtikrinant vaikų teises būtinas visų institucijų darbo koordinavimas. „Nepamirškime, kad kalbėdami apie vaiko teisių apsaugą, apie vai ko gerovę turime suprasti, jog ne tik darbas su padariniais yra svarbiau sia. Darbas su vaikais, augančiais šeimose, nepilnose šeimose ir aplin koje, kurioje jie yra, būtinai reikalau ja bendro komandinio darbo, bendrų pastangų bendruomenėje, seniūni joje, savivaldybėje, tarp valstybės ir savivaldos institucijų“, – kalbėjo ministras. Patvirtinus koncepciją bus rengia mi jai įgyvendinti būtini įstatymų ir nutarimų projektai. Šiuo metu Lietuvoje veikia 60 vai ko teisių apsaugos skyrių, juose dir ba per 300 specialistų. Vaikų ir jaunimo teisių apsau gos funkcijoms atlikti 2009 m. buvo skirta 16,8 mln. litų, 2010 m. – 14,5 mln., 2011 m. – 15,2 mln. litų. Tai nu rodoma koncepcijoje. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktadienis, kovo 30, 2012
lietuva
Prezidentiški Prezidentės atsakymai Prezidentė Dalia Grybauskaitė atsakė į Seimo Antikorupcijos komisijos, tyru sios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarny bos (FNTT) vadovų atleidimo aplinkybes, klausimus. – Komisijai buvo pateikta in formacija, kad būta vidaus rei kalų ministro Raimundo Pa laičio konsultacijų su Jumis sprendžiant FNTT vadovų tei sės dirbti su įslaptinta infor macija atėmimo bei jų atlei dimo klausimą, taip pat Jūsų pokalbių su FNTT vadovu Vita lijumi Gailiumi. Prašytume pa teikti informaciją apie minėtus pokalbius. – Konstitucijos 96 straipsnio 2 da lyje nustatyta, kad ministrai, vado vaudami jiems pavestoms valdymo sritims, atsakingi Seimui ir Res publikos Prezidentui. Reguliarūs susitikimai ir pokalbiai su Ministru Pirmininku, ministrais ir jiems pavaldžių institucijų vado vais, Seimo valdyba ir Seimo ko mitetais padeda sklandžiau priim ti įvairioms šalies gyvenimo sritims svarbius sprendimus. Su vidaus reikalų ministru ir FNTT vadovu buvo kalbama apie
galbūt prieš valstybę įvykdytą nu sikaltimą, teisėsaugos institucijų vadovų reputaciją ir atsakomybę. – Ar, kaip skelbiama viešai, Jūs 2012 m. vasario mėnesį buvote susitikusi su ponu Alvydu Me dalinsku ir kalbėjotės su juo apie FNTT vadovų atleidimą ir ar V.Gailiaus netinkamumą eiti FNTT vadovo pareigas grindė te ir tuo, kad jis „nėra pasista tęs nuosavo namo“? – Priėmiau poną A.Medalinską. Pokalbio, kuriame informavo apie savo inicijuojamą mitingą, A.Me dalinskas pasiprašė pats. Kalbėta ir apie teisėsaugos pareigūnų pa žeidžiamumą. – Ar Jums buvo pateikta Jonui Markevičiui Andriaus Neveros 2011 m. lapkričio 16 d. perduota informacija, susijusi su Dariu mi Raulušaičiu, dėl galimo in formacijos nutekinimo?
– Patarėjas informavo apie susiti kimą su tuomečiu generalinio pro kuroro pavaduotoju A.Nevera, ku riame A.Nevera informavo apie kolegos generalinio prokuroro pa vaduotojo D.Raulušaičio žmonos giminystę su dienraščio „Lietuvos rytas“ redaktoriaus pavaduotoju.
Teisėsaugos insti tucijos turi būti ne priklausomos nuo verslo ir politikų įta kos. – Paaiškinkite komisijai, ką reiškia viešai žiniasklaidai iš sakyti Jūsų žodžiai „<...> mi nistras čia ne prie ko <...>“ paaiškinant klausimus apie FNTT vadovų atleidimo aplin kybes. Ar šia fraze norėta pa sakyti, kad ministras R.Palai tis tik vykdė Jūsų nurodymą? – Atlikus patikrinimą ant abiejų FNTT vadovų krito įtarimo šešė lis, o teisėsaugos institucijų vado vų reputacija neturi kelti jokių abe jonių. Šiame kontekste žurnalistas klausė apie pasitikėjimą ministru R.Palaičiu. – Ar Jums buvo žinomi vie šai nedeklaruoti Lietuvos Res
publikos generalinio prokuro ro pavaduotojo D.Raulušaičio žmonos giminystės ryšiai su in formaciją apie galimą AB banko „Snoras“ bankrotą paviešinu sio dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju Algimantu Budriu? – Atsakymas Nr. 3. – Ar Jums yra žinoma faktų, kad FNTT nevykdė tyrimų, su sijusių su politinių partijų rė mėjais, atsižvelgdama į politi kų nurodymus ar prašymus? – Rengdama įstatymo pataisas, draudžiančias juridinių asmenų pa ramą partijoms, FNTT 2011 m. spa lį pateikė informaciją, kad 2005– 2011 m. nebuvo atliekama jokių tyrimų, susijusių su galbūt nusikals tamu politinių partijų finansavimu, ir kad tarnyba neturi jokių duome nų apie politinių partijų finansavimą neteisėtais pinigais iš užsienio. Informacija apie FNTT veiklos prioritetus, planus ir rezultatus, teis mą pasiekusius tyrimus prieinama ir parlamentinę teisėsaugos institucijų kontrolę vykdančiam Seimui. Teisėsaugos institucijos turi bū ti nepriklausomos nuo verslo ir po litikų įtakos, todėl FNTT pertvar ka dar 2010 m. buvo įvardyta tarp prioritetinių Vyriausybės darbų, tačiau iki šiol neįvykdyta. BNS inf.
Lakoniška: kai kurie D.Grybaus
kaitės atsakymai Seimo komisi jai trumpesni nei šios klausimai.
Redakcijos archyvo nuotr.
8
penktADIENIS, kovo 30, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2209 DB svaras sterlingų 1 4,1232 JAV doleris 1 2,5896 Kanados doleris 1 2,5958 Latvijos latas 1 4,9297 Lenkijos zlotas 10 8,3000 Norvegijos krona 10 4,5214 Rusijos rublis 100 8,8433 Šveicarijos frankas 1 2,8652
pokytis
+0,4428 % –0,1066 % –0,0540 % –0,1807 % –0,2469 % –0,1324 % –0,6155 % –0,6694 % +0,0768 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,99
4,70
2,34
„Kvistija“
4,94
4,64
2,32
„Vakoil“
4,98
4,68
2,34
Įmonės, kurių darbuotojai gauna mažes nį už minimalų atlyginimą ir moka išmo kas individualia veikla besiverčiantiems gyventojams, sulaukė Valstybinės mo kesčių inspekcijos įtarimų. Įtariama be veik 5 tūkst. įmonių. Pernai iki 800 litų darbo užmokestį gavo 26,4 proc. gyven tojų. Nustatyta, kad apie 170 tūkst. gy ventojų, kurie verčiasi individualia veikla, iš įmonių gauna 7–8 mlrd. litų.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
20
Įžvelgia šešėlį
Degalų kainos
104,89 dol. už 1 brl. 123,983 dol. už 1 brl.
proc.
vairuotojų Lietuvoje į automobilių bakus pila baltarusiškus degalus.
Duonos valgytojai – kainų įkaitai Šalyje užaugintų grūdų kainos, priklausomai nuo pasaulinių tendencijų, krinta, tačiau už miltus lietuviai tebemoka bene daugiausia visame pasaulyje. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Nustojo pigti
Pasaulinėje rinkoje kviečių supir kimo kaina per metus sumažėjo 17,6 proc., tačiau Lietuvoje galuti niam vartotojui kvietiniai produk tai taip smarkiai neatpigo. Bendrovės „Amilina“ generali nis direktorius Mindaugas Gedvi las pasakojo, kad praėjusių metų pabaigoje pasaulinėje rinkoje bu vo pastebimas kviečių kainų smu kimas, tačiau kainos šiek tiek paki lo ir galiausiai stabilizavosi. Kainų svyravimus, pasak pašnekovo, su stabdė į rinką sugrįžę stambūs už sienio žaidėjai. „Praėjusių metų pabaigoje, prieš Naujuosius metus, į rinką grį žo stambūs kviečių eksportuoto jai rusai ir ukrainiečiai, kuriems anksčiau valdžia buvo uždraudusi eksportą. Grįžusios į rinką, šios ša lys padarė spaudimą pasaulio rin koms“, – sakė M.Gedvilas. Pašnekovas pabrėžė, kad rinka šiuo metu stabili tose šalyse, kur yra daug praeito kviečių derliaus likučių. Europos, taigi ir Lietuvos, ūkininkai, anot jo, yra sukaupę ga na nemažų atsargų, todėl pagrindi nis dėmesys jau kreipiamas į naują kviečių derlių. Kainos priklauso nuo oro
M.Gedvilas pasakojo, kad šiuo me tu stebima, kaip kviečiai peržiemo jo ir kokio derliaus galima tikėtis šiemet. Esą jei bus pastebėta, kad kviečiai peržiemojo sėkmingai, jų kainos kris. Mažesnėmis kainomis, anot jo, bus pardavinėjamas ne tik naujasis kviečių derlius, bet ir seno neparduoto derliaus likučiai. „Pagrindinės spekuliacijos dabar vyksta dėl oro. Kainos per dieną šokinėja 2–3 proc. dėl gautų žinių apie sausą arba lietingą orą. Tačiau toks kainų svyravimas yra įprastas dalykas“, – sakė M.Gedvilas. Anot jo, tikslesnės naujo ir senojo der liaus kainos turėtų paaiškėti maž daug per mėnesį. M.Gedvilo teigimu, europietiš ki kviečiai per visą šį sezoną – nuo praėjusių metų rugsėjo iki šių me tų vasario – buvo daug brangesni už rusiškus, amerikietiškus ar argenti nietiškus kviečius. O lyginti jų kai nų su australiškų ir kanadietiškų, anot pašnekovo, nė neverta. Pasta rieji esą buvo labai pigūs.
„Dėl šios priežasties Europos, kaip ir Lietuvos, eksportas buvo ge rokai mažesnis nei ankstesnius du sezonus. Matyt, tendencija išliks tokia pati iki naujo grūdų derliaus – šie metai eksportui bus prasčiausi, palyginti su dvejais prieš tai buvusiais“, – prognozavo M.Gent vilas. Todėl, pašnekovo spėjimais, kviečių kaina gali nukristi ypač smarkiai.
Albertas Gapšys:
Lietuvoje miltų kai nos didžiulės, nes joms įtakos turi pa grindiniai miltų ga mintojai, kurių šaly je yra vos du trys.
Prisitaiko prie Europos
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skyriaus vedėjo, tyrė jo Alberto Gapšio teigimu, Lietuva grūdų importuoja mažai, tačiau dėl konkurencijos turi prisitaikyti prie pasaulinės rinkos tendencijų: „Jei gu Lietuvoje kainos bus smarkiai padidintos, žmonės pirks pigiau iš šalių kaimynių. Galioja pasaulinės rinkos kainos – nebėra uždarų rin kų, kur būtų galima prekiauti ne priklausomai nuo kitų šalių.“ Šalies ūkininkai, kaip pasakojo M.Gentvilas, šiuo metu sunerimę, kad sandėliuose yra užsilikę dide lių derliaus likučių, o kainos krin ta. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad tokios tendencijos pastebimos vi soje Europoje, nes europietiškų kviečių rinka praėjusiais metais susidūrė su pigesnėmis rinkomis. Kita vertus, net ir nustojusios kil ti kainos esą išliko gana aukštos. Todėl nuolatiniai šalies ūkininkų skundai dėl nuostolių, jo many mu, yra nepagrįsti. „Kainos yra aukštos – apie 720 litų už toną – ir yra panašios, pa lyginti su praėjusiais metais. Paly ginti su dar ankstesniu laikotarpiu, kainos šiuo metu beveik du kartus aukštesnės. Ūkininkai dažnai gau na didelį pelną, tačiau pamatę, kad rinkoje kaina nebekyla, pradeda verkti dėl nuostolių. Nuostolį jie supranta kaip negautą antpelnį“, – sakė M.Gedvilas.
Lietuviai moka daugiau
M.Gedvilas pasakojo, kad kvieti nius miltus malūnininkai kepyk loms parduoda atsižvelgdami į eksporto rinkas. Dėl to neretai pi gesnių vietos kviečių kainas turi padidinti. „Jeigu grūdų kaina eksporto rin kose pakyla, Lietuvos malūnininkai dėl didelės konkurencijos sektoriu je didina miltų kainas. Ir atvirkščiai – jie negali į mažėjančias rinkos kainas nereaguoti. Nes miltai yra toks produktas, kurį lengva atsi vežti iš Lenkijos ir Latvijos, jei kai nos pasaulio ir šalies rinkose nesu tampa“, – sakė M.Gedvilas. Vis dėlto galutinė kaina, kurią už kvietinius gaminius moka vartoto jas, priklauso ne tik nuo rinkų, bet ir nuo kepyklų bei didžiųjų preky bos tinklų politikos. Todėl lietuviui už produkciją neretai tenka sumo kėti ir gerokai daugiau nei kitų ša lių vartotojams. A.Gapšio teigimu, į grūdų eks porto rinką atėjus Rusijai ir su mažėjus kainoms, šalies prekybos tinkluose duonos kaina praėjusių metų pabaigoje mažėjo tik nežy miai – apie 3–4 proc. Tačiau, pa šnekovo teigimu, taip yra dėl to, kad grūdų rinkos pokyčiai galuti nę duonos kainą lemia vos 15 proc. Be to, gamintojai ir prekybininkai esą nėra suinteresuoti kainas ma žinti labai smarkiai, jeigu pastebi ma didelė paklausa. „Tai yra išskirtinis produktas – kitos šalys neiškepa tokios duo nos kaip Lietuva. Todėl konkuren cija vyksta tik tarp mūsų duonos kepyklų. Šalyje visi lygiuojasi į ke turias penkias kepyklas, kurios tu ri 30–40 proc. visos Lietuvos rin kos“, – sakė M.Gedvilas. Diktuoja stambiausi
Kol prekybos tinklų lentynose lie tuviška duona užsienio gamintojų produkcijai vietos neužleidžia, mil tų rinkoje konkurencija jau randa si. A.Gapšio teigimu, Lietuvos mil tų gamintojai kainas pasiūlo labai dideles – vienas didžiausių ES. To dėl prekybos tinkluose po truputį atsiranda ir lenkiškų miltų. „Lietuvoje miltų kainos yra di džiulės, nes joms įtakos turi pa grindiniai miltų gamintojai, kurių šalyje yra vos du trys“, – sakė pa šnekovas. A.Gapšys įsitikinęs, kad pasiū lyti pigesnę produkciją nėra suin
Savivalė: kviečių kaina pasaulio rinkoje krinta, tačiau kvietiniai miltai
Lietuvoje, kaip ir anksčiau, kainuoja bene daugiausia ES.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
teresuoti ir prekybos tinklai. Esą kuo produkcijos kainos didesnės, tuo daugiau gaunama pajamų: „Dėl to negalima sakyti, kad pre kybos tinklai ieško pigesnių va riantų – galbūt taip būtų, jei tarp jų vyktų didesnė konkurencija. Da bar keturi prekybos tinklai sudaro apie 60 proc. visos šalies apyvar tos. Nuo šių prekybos tinklų kainos ir yra priklausomos.“ Prekybos tinklų įkaitai
Šalies prekybos tinklai patvirtino, kad vartotojai kvietinės produkci jos kainų pokyčių nejunta. Prekybos tinklo „Maxima“ atstovės spaudai Olgos Malaškevičienės teigimu, kvietinių miltų kaina parduotuvė se pastaruoju metu nekito.
Prekybos tinkle „Norfa“, kaip sakė atstovas spaudai Darius Ryliš kis, kvietinių produktų kainos taip pat išliko stabilios: „Tik kvietinės kruopos pabrango keliais centais. Manytume, kad tokio stabilumo priežastis – stabilios grūdų supir kimo kainos rinkoje.“ A.Gapšys pabrėžė, kad lietuviai už grūdų produkciją moka tik šiek tiek daugiau nei kitų šalių varto tojai. Tačiau pridūrė, jog mūsiš kių vartotojų piniginės plonesnės nei kitų šalių, todėl į kainų skir tumus lietuviai reaguoja jautriai: „Mes įpirkti galime gerokai ma žiau nei kitų šalių gyventojai. Ta čiau esame keturių prekybos tink lų ir tam tikrų stambių perdirbėjų įkaitai.“
Kviečių kaina pasaulio rinkoje Metai
Mėnuo
Tonos kaina (litais)
2011
vasaris
880,46
2011
balandis
801,04
2011
birželis
780,33
2011
rugpjūtis
787,23
2011
spalis
728,54
2011
gruodis
704,37
2012
vasaris
725,08 Šaltinis: „Index Mundi“
9
penktADIENIS, kovo 30, 2012
užribis Dingo monetos
Pavogti eurai
Prekiavo narkotikais?
Iš Vilniaus Gedimino pro spekte esančio vieno pre kybos centrų dingo kolek cinės auksinės ir sidabri nės monetos. Kaip nurodo ma policijos pranešime, jų pasigesta ketvirtadienio ry tą. Nuostolis dėl galimos vagystės įvertintas 25,27 tūkst. litų.
Vilniuje trečiadienio vaka rą iš automobilio dingo di delė suma eurų. E.G., gimu si 1963 m., pranešė, kad iš T.Kosciuškos gatvėje stovin čio jos automobilio, išdau žus durelių langą, pavog ta rankinė, kurioje buvo 24 tūkst. eurų, telefonas ir dvi piniginės su dokumentais.
Policija sulaikė 51 metų Vil niaus rajono gyventoją G.T. Trečiadienį apie 17.10 val. autobusų stotelėje Nemen činėje, Švenčionių gatvė je, kriminalistai iš G.T. paė mė penkis folijos lankstinu kus su rusvais milteliais. Įta riama, kad tai narkotinė me džiaga.
Prisigėrė ir skambinėjo Ketvirtadienio naktį Vilniuje, Nau jojoje Vilnioje, sulaikytas neblai vus jaunuolis, kuris 36 kartus me lagingai bandė iškviesti specialią sias tarnybas.
Išsisuko: Europos arešto orderis nepadėjo suimti nusikaltimais žmogiškumui įtariamo M.Golovatovo.
Tado Umaro (BFL) nuotr.
V.Š. (g. 1993 m.) sulaikytas 4.30 val. Naujojoje Vilnioje. Jis visą naktį skambinėjo Bendrojo pagal bos centro telefonu 112 ir melagin gai pranešdavo apie nebūtus įvy kius – gaisrą bute, susižalojimą. Policijos teigimu, Bendrojo pa galbos centro darbuotojai per ke lias valandas sulaukė 36 melagin gų skambučių. Pareigūnai vaikinui nustatė 2,38 promilės girtumą.
OMON vadovams – Europos arešto orderis Generalinė prokuratūra vakar pranešė išdavusi Europos arešto orderius buvusiems Vilniaus OMON vadovams Boleslovui Makutynovičiui ir Vladimirui Razvodovui, kurie kaltinami dėl 1991 m. įvykdytų nusikaltimų Lietuvai. Tai reiškia, kad nuo šiol, kai Rusi joje besislapstantys B.Makutyno vičius ir V.Razvodovas pabandys išvykti į bet kurią Europos valsty bę, ši turės teisę juos sulaikyti ir spręsti dėl perdavimo Lietuvai. Juos Lietuvos prokurorai kaltina nusikaltimais žmogiškumui ir karo nusikaltimais, už kuriuos netaiko mas senaties terminas. Abu įtaria mieji yra Rusijos piliečiai, Maskva juos atsisako išduoti Lietuvai. Sovietų Vidaus kariuomenės Vil niaus ypatingosios paskirties mi licijos būrio, vadinamojo OMON, vadovai kaltinami dėl to, kad, „vyk dydami valstybės politiką, dide liu mastu arba sistemingai užpul dinėjo, žudė civilius arba sunkiai sutrikdė jų sveikatą“, ir „dėl tarp tautinės humanitarinės teisės sau gomų asmenų žalojimo ar kitokio nežmoniško elgesio su jais“.
Įtarimai teisme buvo perkvali fikuoti pernai gruodį. Vasarį buvo paskelbta jų paieška. Anot Generalinės prokuratū ros, šiemet kovą Vilniaus apygar dos prokuratūra kreipėsi į Rusijos teisėsaugos institucijas su teisinės
Įtarimai teisme bu vo perkvalifikuoti pernai gruodį. Vasa rį buvo paskelbta jų paieška. pagalbos prašymu dėl įtariamųjų gyvenamosios vietos nustatymo. Buvo prašoma įtariamiesiems įteik ti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartis, pasiūlyti jiems at vykti į Lietuvą duoti parodymų dėl
pareikštų įtarimų ir dalyvauti pro cese. Prokuratūros atstovai anks čiau sakė, kad B.Makutynovičius ir V.Razvodovas kaltinami dėl veiksmų prieš Lietuvą nuo 1991-ųjų sausio 11 iki 1991-ųjų rugpjūčio 25 d. 1991 m. sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams da liniams šturmuojant Vilniaus te levizijos bokštą bei Radijo ir te levizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių. Tų pačių metų liepos 31-ąją Medininkų muitinės poste buvo nužudyti septyni policijos ir muitinės pareigūnai, kurie sau gojo sovietų tuomet dar nepripa žintos valstybės sieną. Tuomečio valstybės vadovo Vytauto Lands bergio teigimu, tada omonininkai užpuldinėdami valstybės institu cijas „vykdė teroro politiką ir te roro praktiką Lietuvoje“. BNS, VD inf.
Orderis nepadėjo Pernai Austrijoje buvo sulaikytas Michailas Golovatovas, kuris Lietu voje įtariamas nusikaltimais žmo giškumui. Tarp pateiktų įtarimų – ir 14 žmonių žudynės 1991 m. sausį, kai sovietų kariai šturmavo Vilniaus televizi jos bokštą, kurio buvo susirinkusi ginti beginklių žmonų minia. Austrija 2011 m. liepos 14-ąją buvo trumpam sulaikiusi M.Golovato vą pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį, bet nepraėjus nė pa rai jį paleido ir dėl to sukėlė Lietu vos pasipiktinimą. Kai kur ie pol it ik ai Liet uvoje ir Austr ijoje teigė, kad tok ią sulai kymo baigt į lėmė Rusijos spau dimas.
Jis visą naktį skam binėjo 112 ir mela gingai pranešdavo apie nebūtus įvy kius – gaisrą bute, su sižalojimą. Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato Vilniaus miesto 4-ajame policijos komisa riate pradėta administracinė byla dėl melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo. Už tai gresia bauda nuo 300 iki 600 litų arba administraci nis areštas iki trisdešimties parų. BNS, VD inf.
10
penktadienis, kovo 30, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
J.Kazlauskas: „Nesisekdavo ir legendiniam M.Jordanui“ Įspūdingai Eurolygos „Top 8“ eta pą pradėjusi Jono Kazlausko tre niruojama Maskvos CSKA paga liau sustabdyta – tai įvyko Ispani jos mieste Bilbao. Tik antroji nesėkmė
Trečiąsias ketvirtfinalio iki trijų pergalių rungtynes maskviečiai 81:94 pralaimėjo Bilbao „Gesc rap Bizkaia Basket“ ekipai, bet te bepirmauja serijoje 2:1. Šiandien klubai vėl susitiks baskų aikštėje. Tai buvo tik antroji Rusijos su perkomandos nesėkmė Eurolygo je šį sezoną. Ramūnas Šiškauskas pelnė 5 taškus, Darjušas Lavrino vičius – nė vieno. „Nemačiau komandos, tik indi vidualybių rinkinį. Baisiai gynėmės, prametėme būdami visiškai laisvi. Kita vertus, žmonės – ne robotai. Juodų dienų buvo ir per legendinio Michaelo Jordano karjerą. Antroji dvikova varžovų aikštėje bus sun ki pirmiausia psichologiškai. Mums reikės parodyti savo charakterį. Ti kiuosi, kad atsiras lyderis, kuris įkvėps visus žaidėjus“, – po mačo sakė J.Kazlauskas.
Rezervas: I.Tobias ir D.Stagniūnas po tru
Čiuožėjų dis apie teisėju
Nemačiau koman dos, tik individua lybių rinkinį. Čempionai – prie bedugnės
Po trečiųjų serijos rungtynių ant prarajos slenksčio buvo Euroly gos čempionas Atėnų „Panathi naikos“ su Šarūnu Jasikevičiu mi. Graikijos milžinas pralaimėjo trečiąsias ketvirtfinalio rungtynes 62:65 Tel Avive „Maccabi Elect ros“ ekipai ir serijoje buvo atsili kęs 1:2. Vakar „Panathinaikos“ ir „Maccabi Electra“ vėl kovėsi Iz raelio sostinėje. Sugrįžimas į Pažadėtąją žemę buvo nesėkmingas ir Š.Jasikevi čiui. Įžaidėjas, „Maccabi Electros“ marškinėlius vilkėjęs 2003–2005 m., sužaidė vienas prasčiausių rungtynių šį sezoną. Lietuvis pra metė visus tris tritaškius ir taškų nepelnė.
Nusivylė įvertinimu
Dėmesys: „Maccabi Electros“ gynėjai neleido Šarui pelnyti nė taško.
„Nors ir pralaimėjome, esame ge resnė komanda ir tai įrodysime ki tame mače. Pasistengsiu atsigriebti ir aš“, – nestokojo ambicijų Šaras. „Žaidžiant su „Panathinai kos“ tenka mokėti už menkiausią klaidą. Nėra lengva šią komandą įveikti du kartus paeiliui“, – bud rumo neprarado Tel Avivo krepši ninkų strategas Davidas Blattas. Katalonai – be problemų
Pirmąja finalo ketverto dalyve ta po „Barcelona Regal“. Katalonai vėl puikiai išnaudojo aštriausią savo ginklą – gynybą ir nesunkiai
gettyimages.com nuotr.
67:56 trečią kartą įveikė Eurolygos debiutantę Kazanės „Unics“. Pusfin alyje „Barcelona Regal“ kausis su Pirėjo „Olympiakos“ ir Sienos „Montepaschi“ poros nu galėtojais. Kol kas 2:1 pirmauja Graikijos atstovai. Duš an o Ivkov ič iaus aukl ė tin iai 75:55 sut riušk in o Ital i jos čempionus ir yra per žingsnį nuo revanšo už praėjusius metus. 2011-aisiais šios komandos taip pat kovojo ketvirtfinalyje, tąkart seriją 3:1 laimėjo Sienos krepši ninkai. VD inf.
Rezultatai Kazanės „Unics“–„Barcelona
Regal“ 56:67 (19:17, 15:11, 11:18, 11:21). 5000 žiūrovų. H.Domercan tas 19 taškų, T.Lyday’us 12/J.C.Na varro 21. Serija – 0:3. Tel Avivo „Maccabi Electra“–
Atėnų „Panathinaikos“ 65:62 (24:13, 17:15, 9:16, 15:18). 11 060 žiū rovų. Y.Ohayonas 12, D.Smithas 11 (9 atkovoti kamuoliai)/M.Batiste’as 13, I.Vougioukas 11. Serija – 2:1. Bilbao „Gescrap BB“–Maskvos
CSKA 94:81 (25:24, 22:16, 24:17, 23:24). 10 014 žiūrovų. K.Vasilea dis 20, M.Baničius 18, A.Jacksonas 13/N.Krstičius 22, A.Kirilenka 16, A.Švedas 15. Serija – 1:2. Pirėjo „Olympiakos“–Sienos
Karjera: R.Šiškauskas (dešinėje) jau keturiskart žaidė Eurolygos fi
nalo ketverto turnyruose.
Pasaulio dailiojo čiuožimo čem pionate Lietu vos atstovai Isa bella Tobias ir Deividas Stag niūnas nepa tenkinti teisėjų vertinimais, ki ti sportininkai – varžybų arenos ledo kokybe.
„Montepaschi“ 75:55 (14:12, 18:9, 16:9, 27:25). 12 000 žiūrovų. K.Hi nesas 15, K.Sloukas 11, A.Law 10/B. McCalebbas 15, D.Andersenas 12. Serija – 2:1.
I.Tobias ir D.Stagniūno trumpą ją programą Nicoje (Prancūzija) vykstančių planetos pirmenybių arbitrai įvertino 50,22 balo. Tai – kuklesnis rezultatas, nei šiemečiame Europos čempionate, kur mūsų šalies ledo šokių duetas pelnė 59,66 balo. Po pasirodymo nusivylusi I.To bias pareiškė, kad tikėjosi aukš tesnių balų. Isabella ir Deividas po trumposios programos buvo 16-ojoje vietoje. Vakar jie atliko laisvąją programą. Sėkmingiausiai startavo kana diečiai Tessa Virtue ir Scottas Moi ras – 72,31 balo. Pasaulio čempio nų titulus ginantys amerikiečiai Meryl Davis ir Charlie’s White’as su 70,98 balo buvo antri, o Euro pos čempionai prancūzai Nathalie Pechalat ir Fabienas Bourzat’as su 69,13 balo – treti. Neįveikė atrankos
Į pagrindines varžybas nepate ko 17-metė vilnietė Inga Janulevi čiūtė ir 19-metis kaunietis Saulius Ambrulevičius. Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse užėmusi 13-ąją vie tą, šį kartą I.Janulevičiūtė moterų atrankos grupėje buvo 16-oji – už laisvąją programą teisėjai jai skyrė 68,51 balo. Iki laimingųjų dvyliktu ko vilnietei pritrūko vos 1,99 balo, o bendrojoje įskaitoje tarp 51 spor tininkės ji liko 34-oji. S.Ambrulevičius atrankos gru pėje pelnė 82,40 balo ir aplenkė tris varžovus – iš Slovakijos, Bul garijos ir Honkongo. Nuo keliala pio į pagrindines varžybas jį skyrė 26,11 balo. Galutinė kauniečio vie ta – 42-oji. Tai buvo jau ketvirtasis Lietu vos čiuožėjo pasaulio čempiona
tas: 2008-aisiais jis užėmė 45ąją vietą, 2009-aisiais – 49-ąją, o 2010-aisiais – 38-ąją. Griuvinėjo ir favoritai
Patyrusių sportininkų griūtys at liekant programas įplieskė disku sijas apie neva neįprastą Nicos are nos ledą. Rusas Maksimas Trankovas, čiuožiantis su Tatjana Volosožar, teigė, kad ledas – labai keistas: vie tomis – minkštas, kitur – kietas.
Ledas – labai keistas: vietomis – minkštas, kitur – kietas. Ypač sunku tiems, kurie programą atlieka pa skutiniai – jie beveik plaukioja po areną. „Ypač sunku tiems, kurie progra mą atlieka paskutiniai – jie beveik plaukioja po areną. Kai per aikš tę nuvažiuoja ledo mašina, padė tis akivaizdžiai pagerėja“, – kalbė jo M.Trankovas, porų varžybose su partnere neišvengęs griuvimo. Jam prieštaravo Vokietijos čiuo žėjai Robinas Szolkowy ir Aliona Savčenko. „Nepritariu tiems, kurie keiks noja ledą. Jis – puikus ir tikrai ge resnis nei treniruočių arenoje. Mes per trumpąją programą be proble mų atlikome trigubą akselį“, – tei gė R.Szolkowy. Persirengė automobilyje
Į keblią padėtį buvo patekę I.Tobias ir D.Stagniūno varžovai iš Uzbekis tano – Ana Nagorniuk ir Viktoras Kovalenka. Jie į Nicos areną atvyko
11
penktadienis, kovo 30, 2012
sportas
15p.
Kino operatoriai apdovanoti specialiais „Ąžuolo“ prizais.
Favoritai dovanų nedalijo Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Europos futbolo grandai belaisvių neima – Londono „Chelsea“, Mad rido „Real“ ir Miuncheno „Bayern“ žengė labai tvirtus žingsnius Čem pionų lygos pusfinalio link. Kas prie jų prisidės – „Barcelona“ ar „AC Milan“ – paaiškės kitą savaitę. Taktika pasiteisino
umposios programos buvo 16-ojoje vietoje.
„Reuters“ nuotr.
skusijos – us ir ledą iki savo pasirodymo atrankos var žybose likus mažiau nei valandai. „Maskvoje kilo problemų dėl vizų, todėl mes pirmiausia išskri dome į Miuncheną, bet ten pa vėlavome į lėktuvą, kuris skrido į Nicą. Skubiai pakeitėme bilie tus, tačiau kito reiso į Prancūzi ją laukėme dvi valandas. Atvykę į Nicą, persirengėme automobi lyje, kuris mus dideliu greičiu ve
Anglijos čempionate stringantis ir savo žaidimo niekaip nerandantis „Chelsea“ klubas Čempionų lygo je – neatpažįstamas. Londono komanda svečiuose iškovojo pergalę 1:0 ir nutraukė įspūdingą „erelių“ seriją žaidžiant namuose. Jorge Jesuso treniruoja ma „Benfic a“ savo aikštėje nebuvo pralaimėjusi paskutinių dešimties Europos taurių rungtynių. „Chelsea“ rungtyniavo kiek neįp rastos sudėties. Ant atsarginių suolo buvo palikti Frankas Lampardas, Di dier Drogba, Michaelis Essienas, Ga ry Cahillas ir Danielis Sturridge’as. Tokį sprendimą Londono ekipos vairininkas Roberto Di Matteo aiški no pernelyg intensyviu tvarkaraščiu.
„Norėjau, kad šiame mače ko manda demonstruotų gyvą futbo lą. Žinojau, kad „Benfica“ mėgsta žaisti greitai, tad reikėjo, kad ma no vaikinai būtų šviežesni“, – per galės receptu dalijosi italas. Išpeikė varžovų aikštę
Šio ketvirtfinalio nugalėtojas pus finalyje susitiks su „Milan“ ir „Bar celonos“ poros laimėtoju. Pirmo ji šių ekipų dvikova Italijos madų sostinėje baigėsi be įvarčių 0:0. Tai buvo pirmas kartas per dau giau nei dvejus metus, kai Barse lonos futbolininkai Čempionų ly gos rungtynėse neįmušė nė vieno įvarčio. APOEL skrydis baigėsi
„Pasiekėme tai, ko galbūt daugiau jau niekad nepavyks pakartoti“, – kalbėjo Nikosijos APOEL klubo prezidentas Phivos Erotokritou, kai Kipro komanda pateko į Čempionų lygos ketvirtfinalį. Vis dėlto Madri do „Real“ – per sprangus kąsnis. APOEL didvyriškai gynėsi 74 minutes, tačiau tuomet praleido Karimo Benzema įvartį ir palūžo. „Real“ įmušė dar du kartus ir prieš
atsakomąjį mačą beveik turi kelia lapį į pusfinalį savo kišenėje. „Sunku tikėtis, kad APOEL ga lėtų mus įveikti „Santiago Ber nabeu“ stadione rezultatu 4:0 ar 4:1“, – tiesiai šviesiai po mačo pareiškė „Real“ vairininkas Jose Mourinho. Į pusfin alį vieną koją įkėlusiam „Real“ greičiausiai teks susikauti su Miuncheno „Bayern“ komanda, kuri pirmajame mače svečiuose 2:0 įveikė Marselio „Olympique“.
Rezultatai Nikosijos APOEL–Madrido „Re
al“ 0:3 (0:0). 22 385 žiūrovai. Įvar čiai: 74 ir 90 min. K.Benzema, 82 min. Kaka. Lisabonos „Benfic a“–Londono
„Chelsea“ 0:1 (0:0). 60 830 žiūro vų. Įvartis: 75 min. S.Kalou. „AC Milan“–„Barcelona“ 0:0. 76 169 žiūrovai. Marselio „Olympique“–Miun
cheno „Bayern“ 0:2 (0:1). 31 683 žiūrovai. Įvarčiai: 44 min. M.Gome zas, 69 min. A.Robbenas.
žė į čempionato areną. Kai įbėgo me į ją, iki apšilimo buvo likusios 10 minučių“, – papasakojo V.Ko valenka. Uzbekistano čiuožėjai sėkmingai įveikė atrankos barjerą, bet po pa grindinių varžybų trumposios pro gramos į dvidešimtuką, kuris atliks laisvąją kompoziciją, nepateko – užėmė paskutinę, 25-ąją, vietą. VD inf.
Barjeras: „AC Milan“ žaidėjai (balta apranga) sėkmingai stabdė „Barcelonos“ snaiperį L.Messi.
L.Kleiza žaidė be klaidų Antrąją pergalę per šią savaitę NBA čempionate iškovojo Lino Kleizos (nuotr.) atstovaujama To ronto „Raptors“ komanda.
Galimybės: I.Janulevičiūtei iki kelialapio į pagrindines varžybas pri
trūko vos 1,99 balo.
12-ąją vietą Rytų konferencijo je užimantis „Raptors“ klubas sa vo arenoje 105:96 (27:22, 28:31, 30:32, 20:11) įveikė 9-ojoje Vaka rų konferencijos pozicijoje esančią Denverio „Nuggets“ ekipą. Starto penkete mačą pradėjęs lietuvis pelnė 15 taškų, atkovojo 3 kamuolius, atliko 2 rezultatyvius perdavimus, blokavo varžovo me timą ir nė karto nesuklydo. L.Kleiza pataikė 3 tritaškius iš 7, 1 dvitaškį iš 5 bei realizavo visus 4 baudų meti mus. 26 taškais prie pergalės prisi dėjo Andrea Bargnani, 17 – DeMa ras DeRozanas. „Nuggets“ gretose sėkmingiausiai rungtyniavo buvęs Kauno žalgirietis Ty’us Lawsonas – jis surinko 26 taškus, atkovojo 4 ir perėmė 2 kamuolius bei atliko 9 rezultatyvius perdavimus. Naujienų agentūra ESPN prane
šė, kad buvęs Šarūno Marčiulionio treneris „Golden State Warriors“ ekipoje Donas Nelsonas vyresny sis bus priimtas į Krepšinio šlovės muziejų. „Tai – didelė garbė, visos mano karjeros įvertinimas. Manęs nereikia apdovanoti – aš mėga vausi savo darbu, bet mano šeimai šis pripažinimas – labai svarbus įvykis“, – sakė D.Nelsonas vyres nysis. Per 31 sezoną D.Nelsono va dovaujamos komandos NBA lygo je iškovojo 1335 pergales. VD inf.
Lyderiai Ryt ų konferenc ij a: 1. Čik agos „Bulls“ (41 pergalė, 11 pralaimėji mų), 2. Majam io „Heat“ (35, 13), 3. Orlando „Mag ic“ (32, 19). Vakarų konferencija: 1. Oklaho mos „Thunder“ (38, 12), 2. San An tonijaus „Spurs“ (35, 14), 3. Los An dželo „Lakers“ (31, 19).
AFP nuotr.
12
penktADIENIS, kovo 30, 2012
pasaulis
8
žmonės žuvo Lenkijoje pietuose mikroautobusui susidūrus su sunkvežimiu.
Atsistatydino ministras
Šiurpus nusikaltimas
Švedijos gynybos ministras Stenas Tolg forsas atsistatydino iš posto, nes sulaukė griežtos kritikos dėl konfidencialių, bet ži niasklaidai nutekintų planų Saudo Arabi joje statyti ginklų gamyklą. Švedijoje nė ra draudimo eksportuoti ginklus į Saudo Arabiją, tačiau dėl šio sandėrio norėta iš vengti viešų diskusijų. Švedijos pacifistai garsiai smerkė karinį bendradarbiavimą su „diktatoriškais režimais“.
Praėjus beveik trims savaitėms po Ukrai ną sukrėtusio šiurpaus išžaginimo ir ban dymo nužudyti mirė 18-metė šio nusikal timo auka Oksana Makar. Merginą kovo 9 d. Ukrainos pietuose esančiame Mykola jivo mieste išžagino trys jauni vyrai, kurie po to ją bandė pasmaugti ir padegė. Vie noje statybvietėje numestą auką rado at sitiktinis praeivis. Mergina buvo nudegusi 55 proc. odos, kritinės būklės.
Bedarbiai: Ispanijos ekonomika, kamuojama didžiausio nedarbo visoje ES, įžengė į antrą recesijos etapą per pastaruosius trejus metus.
AFP nuotr.
Ispanija atsidūrė tarp dviejų ugnių Ispanai iki šiol kantriai taikstėsi su taupymo priemonėmis, kurių ėmėsi vyriausybė. Bet vakarykštis masinis protestas paro dė, kad jų kantrybė irgi turi ribas. Gina tėvų iškovotas teises
Paskutiniu lašu, kuris perpildė kant rybės taurę, tapo vyriausybės suma nytos ir žaibiškai įgyvendintos darbo įstatymų pataisos. Jos įteisino lanks tesnius darbo santykius, leido darb daviams lengviau ir pigiau atleisti darbuotojus, mokėti jiems mažes nes išeitines pašalpas, pailginti dar bo dieną ir sumažinti atlyginimus be profesinių sąjungų pritarimo. Vyriausybė tikina, kad lankstes ni darbo santykiai padarys Ispani jos ekonomiką konkurencingesnę. Esą reformos tik iš pradžių atrodys skausmingos, bet netrukus atsiras naujų darbo vietų. „Didžiausia klaida dabar būtų nieko nedaryti“, – sakė ministras pirmininkas Mariano Rajoy. Bet protesto akcijoje Madride dalyvavęs 31 metų Angelas And rino turi savų argumentų: jis buvo atleistas praėjusį mėnesį, kitą die ną po to, kai buvo patvirtintos dar bo įstatymų pataisos. Protesto eitynėse vyras dalyvavo su tėvais ir broliu. „Teisės, už kurias kovojo mūsų tėvai, dabar nubrauktos net neat siklausus visuomenės“, – piktino si A.Andrino. Pavojaus signalai
„Šis streikas yra tik pradžia. Ma nau, artimiausiais mėnesiais pro testai tik stiprės“, – sakė 40-metis Madrido traukinių vairuotojas Mi guelis Pastoras. Apklausos rodė, kad vienos die nos streike ketina dalyvauti maž daug 30 proc. darbuotojų. Sekma dienį valdančioji Liaudies partija patyrė nesėkmę regioniniuose rin kimuose Andalūzijoje, nesugebė jusi surinkti balsų daugumos.
„Sekmadienio rinkimų rezulta tai rodo, kad gyventojai nesitaikys su tokio pobūdžio reformomis. Tai gali reikšti naują pasipriešini mo ciklą, dar stipresnį, negu mes matėme pastaraisiais mėnesiais ar metais“, – sakė Ispanijos Sant jago de Kompostelos universiteto ekonomikos profesorius Xavieras Vence. Pastarasis visuotinis streikas Is panijoje buvo surengtas 2010 m. rugsėjį. Tuomet sustojo viešasis transportas ir gamybos linijos. Tą syk ispanai reiškė nepasitenkinimą taupymo priemonėmis, kurių ėmė si tuometė socialistų vyriausybė.
Antra recesijos banga
Ispanija įžengė į naują recesijos etapą per pastaruosius trejetą me tų. Vyriausybė prognozuoja, kad šiemet ekonomika susitrauks 1,7 proc. Kai kurie ekspertai įspėja, jog bedarbių gretas gali papildyti dar milijonas žmonių. Nedarbo lygis Ispanijoje jau yra aukščiausias vi soje ES ir siekia 23 proc. Darbo ne turi maždaug pusė darbingo am žiaus jaunuolių iki 25 metų. Šiandien vyriausybė žada pa skelbti naujus biudžeto karpymus. Ji žada biudžeto deficitą sumažin ti nuo 8,5 iki 5,3 proc. bendrojo vi
daus produkto, bet tam reikės su mažinti išlaidas 35 mlrd. eurų. Ispanijos vadovai susidūrė su sunkia dilema: išlaidų karpymas gali sustabdyti ekonomikos augi mą, bet jeigu vyriausybė nerodys pastangų sumažinti valstybės sko lą, finansų rinkos nubaus šalį vėl padidindamos skolinimosi kainą.
Teisės, už kurias ko vojo mūsų tėvai, da bar nubrauktos net neatsiklausus visuo menės.
Europos galvos skausmas
Dar visai neseniai euro zonos gal vos skausmas buvo Graikija, bet padėtis šioje šalyje kiek stabiliza
vosi, ir visų žvilgsniai dabar nu krypo į Ispaniją. Jeigu šios šalies ekonominė padėtis toliau blogės, ES teks ją gelbėti. Tuomet dėme sys nukryps į kitą skolų slegiamą valstybę – Italiją. Štai kodėl euro zonos finansų ministrai, savaitės pabaigoje susi tinkantys Kopenhagoje, kalbės ne tik apie krizę Ispanijoje, bet ir apie ES gelbėjimo fondo dydį. Vokietijos vyriausybė nenoriai sutiko nepanaudotas Europos fi nansinio stabilumo fondo lėšas – apie 250 mlrd. eurų – perkelti į Europos stabilumo mechanizmą, kurio dydis siekia 500 mlrd. eurų. Tokiu atveju ES „finansinę užkar dą“ sudarytų 750 mlrd. eurų, nors Tarptautinis valiutos fondas ir ki tos ekonominės organizacijos tei gė, kad stabilumui užtikrinti reikia 1 mlrd. eurų. BBC, „Reuters“ inf.
Streikas užgesino net televizorius Ispanijoje vakar paskelbtas vi suotinis streikas prasidėjo dar prieš auštant. Madride piketuoto jų grupė bandė blokuoti autobusų depą, norėdama nutraukti viešojo transporto darbą.
Sostinėje ir kituose šalies mies tuose darbininkai rinkosi į triukš mingus piketus prie prekybos centrų, kai kurios televizijos nu traukė transliacijas, o automo bilių gamybos įmonės buvo kone sustabdytos. Vyriausybei pavyko susitarti su profesinėmis sąjun gomis, kad autobusai ir traukiniai kursuotų bent trečdaliu įprasto režimo. Pagrindinės oro bendro vės atšaukė 60 proc. reisų. Profesinės sąjungos tvirtina, kad darbo reforma kelia grėsmę ne vien darbuotojams, bet ir visai gerovės valstybės idėjai. Įstaty mų pataisos esą turės katastrofiš
kų padarinių ateityje. Tačiau dalis ispanų, kurių atlyginimai jau buvo apkarpyti arba užšaldyti, atsisakė prisijungti prie streiko, nenorėda mi prarasti dienos atlyginimo. „Aš nedalyvausiu streike, – sakė „Euronews“ televizijos Madride kalbinta praeivė. – Neturiu nuo latinės darbo sutarties ir manau, kad tokie kaip aš dirbs. Apskritai manau, kad dabar nėra geriausias laikas streikuoti.“ Vidaus reikalų ministerija pra nešė, kad vakar ryte jau buvo suimti 58 žmonės, o devyni buvo sužeisti per susirėmimus. Profsąjungos metė iššūkį kon servatorių vyriausybei, dirbusiai trumpiau nei 100 dienų, ir taip prisidėjo prie kitų darbininkų į sunkią padėtį patekusiose Euro pos šalyse, išėjusių į gatves išlie ti nusivylimo. BNS, „Euronews“ inf.
Nepasitenkinimas: protestuotojai liejo pyktį ant ministro pirminin
ko Mariano Rajoy, kurio vyriausybė dar neišdirbo nė 100 dienų.
AFP nuotr.
13
penktADIENIS, kovo 30, 2012
menas ir pramogos Ir vėl apgultis Trečiadienį Lietuvos nacionalinį dramos teatrą (LNDT) okupavo kiek neįprasta publika. Ji buvo nusiteikusi ne rimtam spektakliui, o tikram roko koncertui. Čia vilniečiams savo naujausią albumą „Elektroninis dievas“ dar sykį pristatė dainininkas Andrius Mamontovas. Trečias koncertas sostinėje – trečia ir apgultis. Tačiau vakaro kaltininkas šyp sojosi ne tik dėl šios priežasties. „Šioje scenoje kažkodėl jaučiuosi savas“, – šmaikštavo ne sykį į LNDT sceną lipęs vaidinti Hamleto Eimunto Nek rošiaus statytame spektaklyje atlikėjas.
Šį savaitgalį Rad vilų rūmų muzie juje baigiama ro dyti danų tapybos, skulptūros, kerami kos, plakato, fotog rafijos ir dizaino pa roda „Kristianija me ne“. Bjarne Rihave. 2011.
Henriko Schützo nuotr.
Atsisveikinimas su Kristianija Danijai pirmininkauti ES Tarybai skirta paroda atskleidžia Kristia nijos meno bendruomenės kul tūrinį fenomeną. Nespėjusius apsilankyti parodoje ir norinčius susipažinti su 40-ąjį gimtadienį švenčiančiu „laisvuoju miestu“ muziejus kviečia į specialią sa vaitgalio programą. Šį savaitgalį, kovo 31 ir balan džio 1 d., bilietas kainuos tik 1 li tą, lankytojų lauks nemokamos filmų peržiūros. „Paroda „Kristianija mene“ yra duoklė 40-ąjį gimtadienį šven čiančio „laisvojo miesto“ kūry binei dvasiai, – pasakoja paro dos kuratorius Jasperas Boysenas.
– Šioje parodoje tarptautinei au ditor ijai suteik iam a gal imyb ė įdėmiau pažvelgti į Kristianijos meną ir kūrybą. Joje pristatoma 28 talentingų Danijos dailinin kų grupė. Šių menininkų darbai įkvėpti unikalios laisve ir tole rancija alsuojančios miesto at mosferos.“ Parodoje pristatomi Anderso Hanseno baldai, sukurti iš per dirbtų medžiagų, taip pat „Mo terų kalvių“ – vienos seniausių Kristianijos draugijų – dirbiniai. Legendinis Kristianijos dviratis lankytojams primins, kad siekis saugoti gamtą per „laisvojo mies to“ gyvavimo keturiasdešimtį iš
liko esminė bendruomenės nuo stata. Parodoje gausu dokumentinės medžiagos, fotografijų, plakatų ir vaizdo įrašų, kuriuos atrinko ir parengė Kristianijos archyvų di rektorius Ole Lykke. Joje taip pat galima išvysti įtaigią Kristianijos senbuvių portretų galeriją – dau gelį metų ten dirbančios fotogra fės Charlotte Østervang menines nuotraukas.
NEMOKAMAS KINAS PRASIDEDA SU „VILNIAUS DIENA“!
VD inf.
Kada? Šį savaitgalį. Kur? Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24). Kiek? 1 litas.
Savaitgalį – žvilgsnis į Daniją režisieriaus Nilso Vesto akimis Kovo 31 d., šeštadienį, 12, 13, 14, 15, 16 val. vyks Kristianijos bendruomenės nario, danų režisieriaus N.Vesto doku mentinio filmo „Kristianija, tau mano širdis“ (1991 m., 62 min.) peržiūros. Balandžio 1 d., sekmadienį, bus ro domi N.Vesto filmai: 12 val. „Laiptai į dangų“ (1997 m., 58 min.). Dokumentinis filmas apie Ko penhagos Christianhavn rajone esan
14 val. „Rozenborgas – Christianas IV ir jo vasaros rezidencija“ (2007 m., 45 min.). Pasakojimas apie vieną spalvin giausių Danijos istorinių asmenybių – karalių Kristijoną IV ir jo vasaros rezi 13 val. „Miesto rotušė visoms pro denciją Rozenborgą, kuri yra Kopenha goms“ (2010 m., 51 min.). Filmas apie gos centre. 2010 m. filmas laimėjo apdo Kopenhagos rotušę ir jos architektą vanojimą „Europa Nostra Grand Prix“. Martiną Nyropą. 2010 m. filmas gavo Filmai bus rodomi danų kalba su ang „Europa Nostra Grand Prix“. liškais subtitrais.
čią barokinio stiliaus bažnyčią ir jos architektą Lauritzą de Thurahą. 1991 m. Monrealio tarptautiniame meno filmų festivalyje – geriausio edukaci nio filmo apdovanojimas.
Apdovanos vaikų literatūros rašytojas Poetė Violeta Palčinskaitė ir li teratūrologė Asta Gustaitienė iš rinktos Švietimo ir mokslo minis terijos įsteigtos Vaikų literatūros premijos praėjusių metų laurea tėmis.
Kaip teigiama ministerijos prane šime, muzikali, skleidžianti ge rumą V.Palčinskaitės poezija ge rai pažįstama ne vienai skaitytojų kartai, daugelis jos eilėraščių yra tapę lietuvių vaikų poezijos kla sika. Skirti premiją šiai poetei paska tino ir naujausia V.Palčinskaitės knyga „Muzika troliui“, sulauku si didelio visuomeninio atgarsio.
Vaikų literatūros premija taip pat paskirta Vytauto Didžiojo univer siteto Humanitarinių mokslų fa kulteto Lietuvių literatūros kated ros docentei A.Gustaitienei, vienai geriausių Lietuvos vaikų literatūros žinovių ir populiarintojų. Jos nuo pelnus, išskirtinę veiklą šioje sri tyje, kaip tvirtinama pranešime, įprasmina monografija „Hansas Christianas Andersenas: pastan gos (at)pažinti“. Laureatus išrinko švietimo ir mokslo ministro įsaky mu sudaryta atrankos komisija. Premijos laureatėms bus įteik tos balandžio 2-ąją Vilniaus „Lė lės“ teatre minint Tarptautinę vaikų knygos dieną.
Vaikų literatūros premija įsteigta siekiant skatinti Lietuvos rašytojus kurti vaikams skirtas knygas, įver tinti švietimo, visuomeninių ar pri vačių įstaigų bei asmenų indėlį po puliarinant vaikų literatūrą, ugdant estetines, bendražmogiškąsias ir pilietines vertybes, skleidžiant ori ginalias kūrybos iniciatyvas. Dviejų dalių premija skiriama už nuopelnus vaikų literatūros srityje ir už nuopelnus vaikų literatūros bei skaitymo populiarinimo srity je. Pirmoji premija siekia 7,8 tūkst. litų, antroji – 5,2 tūkst. litų. Vaikų literatūros premija įsteig ta 2004 m. VD inf.
Kultinė komedija
.1<:< </B<96.6 Ateik į nemokamą „Vilniaus dienos“ kino seansą kitą pirmadienį 17 val. kino centre „Skalvija“. Įėjimas nemokamas tik su balandžio 2 d. dienraščiu „Vilniaus diena“.
Kultinė danų komedija sugrįžta į kino ekraną. Vienišu keliuku geltonais laukais važiuoja autobusas. Iš įkalinimo įstaigos paleistas neonacis Adomas apgyvendinamas bažnyčios namuose kartu su marga kompanija. Kiekvienas čia turi savo užduotį. Adomas – iškepti obuolių pyragą. Tačiau į šventoriuje augančios vienintelės obels vaisius kažkas nuolat kėsinasi. Kunigas ir Adomas mėgina išsiaiškinti, ar tai Dievo, ar Šėtono siunčiami išbandymai (N-16).
14
penktADIENIS, kovo 30, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? „Skalvijoje“, Goštauto g. 2 / 15. Kada? Šiandien 17.30 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? „Piano.LT“ salėje, Trakų g. 9 / Kėdainių g. 1. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 48 litai.
Kur? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. Kada? Iki gegužės 16 d. Kiek? 4–8 litai.
Nepat og us kinas
Niujorkietiškas džiazas
Dviejų Vokietijų architektūra
Rumunų ir šveicarų filmas – tai istorija apie tris romų vaikus iš mažo Transilvanijos kaimelio. „Silverdocs“ dokumentinių filmų festivaly je laimėjęs „Sterling“ apdovanojimą kaip geriausias pilnametražis fil mas, „Mūsų mokykla“ pasakoja apie įkvepiantį romų vaikų optimiz mą, įstatymais įtvirtintą diskriminaciją, tradicijas ir progresą.
Šis tarptautinis projektas – tai džiazo tradicijų ir jų ištakų, kurios pa sireiškė JAV ir vėliau persikėlė į Niujorką, perdavimas ir atpasakoji mas. Koncerte išgirsite vieną ryškiausių džiazo žvaigždžių iš Niujor ko – pianistą Davidą Berkmaną, muzikantus iš Stambulo – Feritą Od maną ir Kaganą Yildizą, taip pat saksofonininką Kęstutį Vaiginį.
Daugiau nei prieš 60 metų Vokietija buvo padalyta į dvi atskiras šalis: Vokietijos Federacinę Respubliką ir Vokietijos Demokratinę Respubliką. Paroda yra bandymas peržiūrėti abiejų Vokietijų ar chitektūros raidą praėjus daugiau nei 20 metų, kai jos buvo su jungtos. Pristatomas 1217 nuotraukų, 40 architektūros modelių.
Kur? Bare „Briusly“, Islandijos g. 4. Kada? Šiandien 23 val. Kiek? 20 litų.
Kur? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. Kada? Šiandien 16 val. Kiek? 5–10 litų.
Kur? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 33, 43 litai.
Kur? „Domino“ teatre, Savanorių pr. 7. Kada? Balandžio 2 d. 19 val. Kiek? 50–70 litų.
„Briusly“ gyvas: J.Šeduikytė
Šventųjų relikvijos ir relikvijoriai
šokio spektaklis „Paukščiai“
Premjera – „Daktaras“
Retokai Lietuvą ir jos koncertų sales pastaruo ju metu lankanti aktorė, dainų kūrėja ir atlikėja Jurga Šeduikytė su grupe parodys visai kitą gy vos muzikos pusę – tą, kuri užburia, kelia aukš tyn, dovanoja svajones.
Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į teminę ekskursiją, kurioje supažindins su šventųjų re likvijomis ir relikvijoriais. Ekskursiją ves meno tyrininkė dr. Sigita Maslauskaitė ir muziejininkė Inga Cironkaitė-Bendžienė.
Šiuolaikinio baleto motyvais paremtas kameri nis šokio spektaklis „Paukščiai“ – naujas Gyčio Ivanausko teatro projektas. Spektaklio tema – paukščių išorinio elgesio sutapatinimas su žmo gaus vidinėmis būsenomis.
Pagal žymaus rašytojo ir dramaturgo Branislavo Nušičiaus pjesę pastatyta komedija priblokš žiū rovus charakteringų personažų bei juokingų si tuacijų gausa. Vaidina Saulius Siparis, Marius Jam polskis, Kostas Smoriginas, Edita Užaitė ir kiti.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 Veiksmo serialas „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (JAV, 1993–2001 m.) (k). 10.00 Detektyvinis serialas „Komisaras Reksas“ (Vokietija, Austrija, 1994 m.) (N-7) (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. Informacinė publicistinė laida. 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė. Muzikinis šou (k). 13.45 Bėdų turgus. TV šou (k). 14.50 Žinios. 15.10 Veiksmo serialas „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (JAV, 1993–2001 m.) 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Duokim garo! Muzikinių varžybų šou. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.20 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Melodrama „Markizas ir piemenaitė“ (1978 m.) (N-7).
LTV 23.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 Anim. s. „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 Anim. s. „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Pričiupom! 8.20 Humoro serialas „Draugai V“ (JAV, 1995–2000 m.)(k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Nuo... Iki... (k). 10.40 Farai (N-7) (k). 11.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (4) (N-7) (k). 13.10 Humoro serialas „Draugai V“ (JAV, 1995–2000 m.)(N-7). 13.40 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.10 „Nickelodeon“ valanda. Anim. s. „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.40 „iKarli“. 15.10 „Juokingiausi netyčiukai“. 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Mano vyras gali. TV žaidimas. 21.15 Nuotykių drama „Jaunatis“ (JAV, 2009 m.) (N-7). 23.55 Veiksmo f. „Adrenalinas 2“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 1.40 Siaubo trileris „Kruvinoji Valentino naktis“ (JAV, 2009 m.) (S).
LNK 19.19 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 Anim. s. „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25 Anim. s. „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 Melodrama „Meilės sūkuryje“. 10.05 Ką manai? Pokalbių laida. Vedėja Agnė Armoškaitė. 11.00 Chorų karai. Dainų konkursas. 2012 m. 14.10 Anim. s. „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Čipas ir Deilas skuba į pagalbą“. 15.10 Anim. s. „Simpsonai“. 15.40 Melodrama „Likimo galia“. 16.40 Melodrama „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. Kulinarinis šou. Vedėjai L.Samėnas ir R.Ščesnavičius. 18.45 TV3 žinios. 19.10 Nuotykių f. „Spaidervikų kronikos“ (JAV, 2008 m.). 21.00 Romantinė komedija „Marlis ir aš“ (JAV, 2008 m.). 23.20 Komedija „Van Vailderis. Pirmi metai koledže“ (JAV, 2009 m.). 1.25 Kriminalinis trileris „Hanibalas: pradžia“ (D.Britanija, 2007 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“ (k). 8.00 Humoro šou „Prajuokink mane“ (k). 9.00 Diskusijų laida „Sąmokslo teorija“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 1.25 val.
11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 Pramoginis šou „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Parodijų šou „Nerealu!“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 Smagiausios akimirkos. 19.00 Pramoginis šou „Amerikos talentai VI“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Rusų kinas. Romantinė komedija „Vykrutasai“ (Rusija, 2011 m.) (N-7). 22.25 Amerikietiškos imtynės (N-14). 23.25 Veiksmo f. „Snaiperis“ (Honkongas, 2009 m.) (N-14). 1.05–6.00 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20 Super L.T. 10.32 Super margutis. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Mitų griovėjai“. 13.30 Ilgai ir laimingai. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Oskaro oazė“. 15.45, 16.10 „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (2) (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. Orai.
BTV 20.25 val.
17.20 Dok. f. „Vanduo buteliuose – kam to reikia?“ 18.00 Žinios. Orai. 18.57 Super margutis. 19.00 LKL čempionatas. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.27 Orai. 21.30 Komiška melodrama „Velniop meilę!“ (JAV, Vokietija, 2003 m.) (N-7). 23.40 „Zona“ (N-14). 1.40 Makaliaus kelionės.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja Laboral“–„Unicaja“. 12.00 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–„Bizkaia Basket“. 14.30 Italijos „Serie A“ lyga. XXIX turo apžvalga. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–„Milan“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Prienų „Rūdupis“–Kauno „Žalgiris“. 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“– Prienų „Rūdupis“. 21.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Lagun Aro GBC“–Madrido „Real“. 23.00 Žinios +. 23.15 Sportas LT. Europos šaudymo čempionatas.
lietuvos ryto tv 21.30 val.
15
penktadienis, kovo 30, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Įteikti „Ąžuolai“ Lietuvos kino operatorių asocia cija (LAC) už geriausią metų dar bą specialiais „Ąžuolo“ prizais ap dovanojo kino operatorius, taip pat įteikė apdovanojimą už kū rybinius gyvenimo pasiekimus ir operatorių dėkingumo prizą.
Svarstyti šiemet buvo pateikta 11 ilgo bei trumpo metražo vaidybi nių ir dokumentinių juostų, kaip pranešė LAC. Vertinimo komisija už geriau sią operatoriaus darbą lietuviška me kine nominavo Ramūną Grei čių („Tadas Blinda. Pradžia“), Mantą Kvedaravičių („Barzakh“) ir Audrių Kemežį („Raminas“). „Ąžuolo“ apdovanojimas atiteko M.Kvedaravičiui. Šiais metais nutarta skatin ti jaunuosius kino operatorius, todėl įsteigta atskira jaunojo ki no operatoriaus nominacija. Į ją pretendavo Audrius Zelenius už filmą „Laikinai“, Linas Dabriš ka už filmą „Dešimt priežasčių“, Eitvydas Doškus už filmą „Pas kutinė medaus mėnesio diena“. Šioje kategorijoje laureatu tapo L.Dabriška. LAC valdyba apdovanojimu už kūrybinius gyvenimo nuopelnus šiemet pagerbė kino operatorių Joną Tomaševičių. Jo nufilmuo tos juostos „Jausmai“, „Herkus Mantas“, „Ave, vita“, „Perskeltas dangus“, „Skrydis per Atlantą“,
„Moteris ir keturi jos vyrai“ su daro Lietuvos kino aukso fondą. J.Tomaševičiaus kamera filma vo ir režisierių Vytauto Žalakevi čiaus („Žvėris, kylantis iš jūros“), Raimondo Banionio („Vaikai iš „Amerikos“ viešbučio“, „Džia zas“), Gyčio Lukšo („Mano vai kystės ruduo“), A.Dausos (doku mentinis „Ten, už durų“) filmus.
„Ąžuolas“, nepai sydamas visų vėt rų, siaučiančių kino pasaulyje, prigijo, sustiprėjo ir net už mezgė giles. Kino operatorių dėkingumo prizas atiteko profesionalios ki no ir skaitmeninių kamerų tech nikos nuomos įmonei „Cinesko pė“ už nepriekaištingą filmavimo technikos priežiūrą ir paruošimą filmuoti. „Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad „Ąžuolas“, nepaisydamas visų vėtrų, siaučiančių kino pasaulyje, prigijo, sustiprėjo ir net užmezgė giles. Sveikinu kolegas, nominuo tus „Ąžuolui“, – sakė LAC pirmi ninkas kino operatorius Rimvy das Leipus. BNS, VD inf.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Siūlo darbą Ieškome darbuotojų dirbti užsienyje pramonėje: izoliuotojais, pastolininkais. Reikalavimas – gera anglų kalba. Privalumas – darbo patirtis. CV siųsti info@hertel.lt. Tel. 8 687 73 397. 900188
Įmonei reikalingas darbų vadovas Baltarusijoje, santechnikos ir vėdinimo sistemų montavimo srityje. Lietuvoje tel. 8 699 93 339. 933211
Reikalinga gėlių pardavėja. Tel. 8 698 41 187. 933011
Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui.
Reikalingas atstovas – partneris statybos darbų užsakymams surasti Vilniuje. Tel. 8 606 12 367.
Vyriausiojo dizainerio(-ės) Darbo vieta Darbo pobūdis:
Reikalavimai:
Įmonė siūlo:
933342
Paslaugos Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918415
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.
Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iš karto. • Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. • Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Šiuo metu ieškome
929038
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos skelbia konkursus: Ekonomikos skyriaus vedėjo (-os) pareigoms užimti. Reikalavimai: 1. Aukštasis universitetinis ekonomikos išsilavinimas; 2. Darbo patirtis (privalumas); 3. Užsienio kalbų žinios (privalumas); 4. Kompiuterinis raštingumas. Informacinių technologijų skyriaus vedėjo (-jos) pareigoms užimti. Reikalavimai: 1. Aukštasis universitetinis informatikos išsilavinimas; 2. Darbo patirtis (privalumas); 3. Užsienio kalbų žinios (privalumas); 4. Kompiuterinis raštingumas. Pretendentai turi pristatyti jų specialybę, kvalifikaciją įrodančius dokumentus iki 2012 04 05 į Personalo skyriaus 203 kabinetą (Konsultacijų poliklinikoje). Informacija tel. (8 5) 236 5009.
Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui.
Vilnius ■ kurti reklamos maketus; kurti įvairaus pobūdžio leidinių dizainą; maketuoti įvairaus pobūdžio leidinius. ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 3 metų darbo patirtis; ■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE InDesign, ADOBE Photoshop, ADOBE Illustrator, COREL Draw, ADOBE Flash programomis; ■ kompozicijos suvokimas ir sukūrimas. ■ darbo patirtis spausdinimo ar leidybos srityje. ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Skelbimas galioja iki 2012 04 23. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vyriausiasis dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
926720
Kitos
Šiuo metu ieškome
„Renginių akademija“ įgyvendins Jūsų norus, pavers artėjančią asmeninę ar įmonės šventę nepakartojama! Nuo 400 Lt. Tel. 8 605 87 608, e. paštas ieva@renginiuakademija.com.
Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės)
933451
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Parduodu sodybą (30 a) Anykščių rajone, iki Viešintų ežero 700 m, iki Viešintų mstl. – 0,5 km. Kaina 19 000 Lt. Tel. 8 675 03 868.
Darbo vieta Darbo pobūdis:
929809
Įvairūs Kita
Reikalavimai:
2012 m. balandžio 28 d. Eglinės sodų 4-oji g., Vilniuje, prie buvusios parduotuvėlės, vyks SB „Agregatas“ narių susirinkimas. Registracija 10.30 val., susirinkimo pradžia 11 val. Darbotvarkė: 1. Valdybos pirmininko ataskaita. 2. Revizijos komisijos ataskaita. 3. Bendrijos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai. 4. Revizijos komisijos ir komisijos pirmininko rinkimai. 5. Naujos redakcijos įstatų tvirtinimas. 6. Pajamų – išlaidų sąmatos 2012 m. tvirtinimas. 7. Kiti klausimai. Neįvykus pirmam susirinkimui (nesusirinkus 50 proc. SB narių), pakartotinis bendrijos narių susirinkimas vyks 2012 m. gegužės 12 d. 11 val. toje pačioje vietoje pagal tą pačią darbotvarkę. SB „Agregatas“ valdyba. 929613
Pasirinkimas: šiemet į „Ąžuolo“ apdovanojimus pretendavo ope
ratoriai, filmavę 11 ilgo bei trumpo metražo vaidybinių ir dokumen tinių juostų. Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.
Bankrutavusi UAB „Balticrent“ parduoda UAB „DaRoma“ (2500 Lt) ir UAB „Diztrip“ (4839,49 Lt) debitorines skolas. Kreiptis į administratorių tel. (8 5) 273 3394. 934107
Įmonė siūlo:
Vilnius ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; ■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; ■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas. ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; ■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; ■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; ■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; ■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Orai
Šiandien vėjas rims, bus vėsiau, daug kur numatomi krituliai. Temperatūra bus 5–9 laipsniai šilumos. Šeštadienį orai toliau vės, šlapdriba pereis į sniegą. Naktį bus 1–3, dieną 3–5 laipsniai šilumos.
Šiandien, kovo 30 d.
+5
+5
+6
Telšiai
Šiauliai
+6
Klaipėda
Panevėžys
+5
Utena
+6
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
6.55 19.52 12.57 10.55 3.03
90-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 276 dienos. Saulė Avino ženkle.
+6
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +11 Brazilija +27 Briuselis +13 Dublinas +15 Kairas +22 Keiptaunas +20 Kopenhaga +10
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+19 +23 +3 +4 +13 +14 +19 +13
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+5
Alytus
2–8 m/s
Ruošiasi naujam rekordui
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+5
+2
0
3
0
+3
0
–3
3
–2
+2
–3
–5
4
šeštadienį
sekmadienį
1945 m. gimė britų muzikantas Ericas Claptonas. 1957 m. gimė amerikiečių komikas Paulas Reiseris. 1964 m. gimė amerikiečių dainininkė Tracy Chapman. 1968 m. gimė Kanados dainininkė Celine Dion. 1979 m. gimė amerikiečių dainininkė Norah Jones. 2002 m. mirė Jungtinės Karalystės Karalienė Motina Elizabeth Bowes-Lyon.
prizas Šią savaitę laimėkite Elisabeth Beresford knygą „Vombliai“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 3 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
7
8
Anelė, Ferdinandas, Gvidonas, Kernius, Meda, Nelė, Rusnė, Virmantas
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Puikiai praleisite laiką. Jautis (04 21–05 20). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti esamais pasiekimais. Dvyniai (05 21–06 21). Galite tikėtis nedidelės pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Vėžys (06 22–07 22). Bendraudamas su jaunesniu žmogumi, patirsite emocinį konfliktą ir būsite įžeistas. Ištvermės ir kantrybės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, nedelsdamas atsiprašykite. Liūtas (07 23–08 23). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Mergelė (08 24–09 23). Pirmenybę teiksite įprastiems dalykams ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Konkretūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nepatenkintas jus supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, jaunesni kolegos nepateisins jūsų vilčių. Neskubėkite reikšti savo nuomonės: prieš ką nors sakydamas gerai pagalvokite arba visai patylėkite. Šaulys (11 23–12 21). Karjera ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą ir jūsų paties dvasinę būseną. Kils problemų bendraujant su pavaldiniais ar jaunais žmonėmis. Nesisielokite ir pasistenkite su niekuo nesusipykti. Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia būsena įgyvendindamas neatidėliotinus reikalus ir planus. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų veiksmai neatitiks jūsų norų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Siekiai ir ambicijos gali nuvesti klaidingu keliu. Pasinersite į fantazijų pasaulį. Aišku, galima ir pasvajoti, bet dėl to gali nukentėti darbas ir artimieji.
Šveicarijoje sukurtas Saulės energija varo mas lėktuvas „Solar Impulse“ artimiausio mis savaitėmis mėgins nuskristi iš Šveicari jos į Maroką ir įveikti daugiau nei 2500 km. Tai būtų ilgiausias skrydis tokio tipo orlaiviu. Modernus lėktuvas „Solar Impulse HB-SIA“, kurio sparnų mojis prilygsta didelio lainerio, o sveria ne daugiau kaip vienatūris automo bilis, į istoriją pateko 2010-ųjų liepą kaip pir mas pilotuojamas lėktuvas, visą parą skridęs varomas vien saulės energijos. Jam priklau so ilgiausio skrydžio saulės energijos varo mu orlaiviu rekordas – ore virš Šveicarijos „Solar Impulse“ išsilaikė 26 valandas, 10 mi nučių ir 19 sekundžių bei pakilo į rekordinį tokio tipo orlaiviui 9235 metrų aukštį.
DATOS (kovo 30 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vardai
horoskopai
BNS inf., AFP nuotr.
Prokuratūros diena 1746 m. gimė ispanų dailininkas, grafikas Francisco de Goya. 1853 m. gimė olandų dailininkas postimpresionistas Vincentas van Gogh’as. 1858 m. Hymenas Lipmanas užpatentavo pieštuką su pritvirtintu trintuku. 1867 m. Rusija pardavė Aliaską JAV. 1912 m. mirė vokiečių rašytojas Karlas May.
+5
+6
Praha +9 Ryga +4 Roma +20 Sidnėjus +26 Talinas +4 Tel Avivas +18 Tokijas +17 Varšuva +9
9
10