2012-03-31 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, kovo 31 d., 2012 m. Nr. 76 (1275)

diena.lt TV herojus

J.Jankevi s nenori PAbusTi iščiu komos

2,00 Lt NEt 37

2012 m. kovo 31

d.

PROGRA MOs

PorTreTAs

I.Kru­pa

pasaulio ­vI­čIaus­ dėlionė Jau­Ku­

kaip pailginMas gėlės­gy­ve­nti skintos imą?

KULINAR slaptas R.B IJA

ginklas

olgovo

+

Dvipatystėje gyvenantis A.Šlipavičius-Šlipas

rengiasi skalbti smegenis Europai 19p.

KINO­F „Roman OTELIs tiško eg ois

Šiandien priedas

SavaitėS­ hoRoskop ir­Kryžiažoas diS

iš­pa­žin­tis

to“

Tiražas 36 360

Mūšis dėl man­datų pra­si­de­da Iki Sei­mo rin­kimų li­kus pus­me­čiui par­ti­jos pra­de­da po tru­putį at­skleis­ti, ku­riuos po­li­ti­kus mes į mūšį dėl žmo­nių balsų. Ima aiškė­ti ir kan­di­datų Vil­niu­je sąra­šai.

Joks po­li­ti­kas nie­ka­da ne­nuspręs už teismą. Tei­ sin­gumą Lie­tu­vo­je vyk­do ir vyk­dys tik teis­mai.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas Gin­ta­ras­ Kry­že­vi­čius

8p.

Miestas

Se­rei­kiškės su­lauks mi­li­jonų Mi­li­jo­nai Se­rei­kiš­kių par­kui su­ tvar­ky­ti bus skir­ti, ta­čiau su­tar­tis su dar­bus at­lik­sian­čia bend­ro­ve – ri­zi­kin­ga, be to, abe­jojama, ar vis­ kas bus at­lik­ta lai­ku.

2p.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Miestas

Pa­si­vaikš­čio­ji­mas ba­jorų ta­kais

Ofi­cia­liai pa­skelbs rin­kimų datą

Dar net ne­pas­kelb­ta ofi­cia­li Sei­ mo rin­kimų kam­pa­ni­ja. Ji pra­si­ dės, ti­ki­ma­si, ba­land­žio 12-ąją, kai Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė turėtų pa­si­ra­šy­ti dek­retą dėl nau­ jo­jo Sei­mo rin­kimų pa­skel­bi­mo šių metų spa­lio 14 d. Ta­čiau pra­ si­dėjus po­li­ti­nei kam­pa­ni­jai par­ti­ jos dar neims ofi­cia­liai re­gist­ruo­ ti sa­vo kan­di­datų į par­la­men­ta­rus.

Jos tik pa­skubės pra­neš­ti Vy­riau­ sia­jai rin­kimų ko­mi­si­jai (VRK), ku­ rie po­li­ti­kai ga­li tap­ti po­ten­cia­liais kan­di­da­tais, todėl re­gist­ruo­ti­nais po­li­tinės kam­pa­ni­jos da­ly­viais.

6

Jo­nui Ra­gaus­kui, Lie­tu­vos ka­ ra­liš­ko­sios ba­jorų sąjun­gos Vil­ niaus kraš­to ba­jorų va­do­vui, vals­ tybės sim­bo­lis – ne Ge­di­mi­no kalno pilis, o Val­dovų rūmai. 4p.

Eko­no­mi­ka

Įvy­ko kon­taktų mai­nai Kova: jau aiškėja, kurie politikai grumsis dėl vilniečių pasitikėjimo.

Tomo Mozūros montažas

Už­ri­bis: per ho­mo­sek­sualų ei­ty­nes sos­tinė­je siautėję P.Gra­žu­lis ir k.UOKa – teis­me.

šiandien Pasaulis

Prie Ki­ni­jos vai­ro ne­tru­kus sto­ sian­tis Xi Jin­pin­gas – žmo­gus mįslė.

12p.

Šeštadienis

Ba­land­žio 21-ąją į Lie­tuvą su uni­ka­ liu pro­jek­tu „Šimt­ me­čio ba­le­tai“ at­ vyks­tan­tis Ru­si­jos ba­le­to pri­ma­ri­jus N.Cis­ka­ridzė daug metų sun­kiai dir­bo, kad taptų pa­sau­li­ nio ly­gio žvaigž­de.

Ta­čiau jis juo­kau-­ ja, kad mie­liau ne­dirbtų nie­ko.

Ypač jei būtų gimęs tur­tuo­lių šei­mo­je.

24p.

9p.

Sportas

Legendinis Lietuvos dviratininkas Raimondas Rumšas pasakojo, kad dabar daugiausia dėmesio skiria sū­ nums Raimondui ir Linui treniruoti.

Abu sūnūs drąsiai ir, regis, sėkmingai žengia tėvo pėdomis.

16p.

TV diena

La­biau­siai ap­si­juo­ku­sius ir tautą pra­juo­ki­nu­sius po­li­ti­kus pa­ger­bian­ čią „Auk­si­nių svogūnų“ ce­re­mo­ niją ve­sian­tis hu­mo­ris­tas J.Jan­ke­vi­ čius pri­sie­kia ne­me­sian­tis ke­lio dėl ta­ke­lio ir te­le­vi­zi­jos į po­li­tiką nie­kad neiš­kei­sian­tis.

Šią sa­vaitę Vil­niu­je, Kau­ne ir Klaipė­do­je vykęs ren­gi­nys „Die­ na Me­dia News“ kon­taktų mai­ nai“ vir­ši­jo lūkes­čius ir pa­ska­ti­no mąsty­ti apie tęsinį.

10p.

Menas ir pramogos

Nusilenkė scenos grandui Žiūrovų mėgstamam šmaikštuo­ liui Rimgaudui Karveliui Teatro diena pažėrė staigmenų – per Auksinių kryžių ceremoniją jam įteikta Padėkos premija.

29p.

2

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

miestas Pir­mo­sios ži­butės Vil­niu­je Nors pa­va­sa­ris dar ne­sku­ba džiu­gin­ti saulė­to­mis die­ no­mis, pir­mo­sios ži­butės jau pra­žy­do. Vil­niaus cent­ re ži­bu­čių rinkė­jos jau par­da­vinė­ja mėly­nas puokš­ te­les ir už jas pra­šo po litą, du, gėlių tur­ge­ly­je – ir po ke­tu­ris li­tus. Pa­sak jų, ži­bu­čių dar ne­daug, jos nu­šąla – orai vis dar per­mai­nin­gi. Ta­čiau ge­rai paieš­ko­jus, ypač saulė­to­je šlaitų pusė­je, šių pa­va­sarį sim­bo­li­zuo­ jan­čių gėlių jau ga­li­ma pri­si­skin­ti. Tiks­lių vietų par­ davė­jos, tie­sa, neiš­davė. Kad ir kaip būtų, ge­ra nau­ jie­na ro­man­tiš­kai nu­si­tei­ku­siems – jau ga­li­te ei­ti ieš­ ko­ti ži­bu­čių ir pra­džiu­gin­ti sa­vo my­limąją ar my­limąjį.

Kas ži­no, gal ta­da ir pa­va­sa­ris ateis grei­čiau.

Si­mo­no Švit­ros inf. ir nuo­tr.

Su­tar­tis abe­jo­ti­na, bet mi­li­jo­nai bus Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Mi­li­jo­nai Se­rei­kiš­kių par­kui su­ tvar­ky­ti bus skir­ti ba­landį, ta­ čiau su­tar­tis su dar­bus at­lik­sian­ čia bend­ro­ve – ri­zi­kin­ga, be to, yra abe­jo­nių, ar re­konst­ruk­ci­ja bus at­ lik­ta lai­ku. Tokį at­sa­kymą Vil­niaus vald­žia iš­gir­do iš ES pi­ni­gus skirs­ tan­čios ins­ti­tu­ci­jos.

Pu­santrų metų ES mi­li­jonų Se­rei­ kiš­kių par­ko re­konst­ruk­ci­jai lau­ ku­sią sos­tinės vald­žią pa­siekė ge­ ros ži­nios. Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agentū­ra (LVPA), ad­mi­nist­ruo­jan­ti ES lėšas, 10 mln. litų pa­ramą par­ kui re­konst­ruo­ti nu­sprendė skir­ti.

Su­tar­tis dėl pa­ra­mos bus pa­si­ra­ šy­ta ba­landį. Tai pa­tvir­ti­no LVPA at­stovė Dai­va Vil­ke­lytė.

Vis dėlto su­tartį su Se­rei­kiš­kių par­ko re­konst­ruk­ciją at­lik­sian­čia bend­ro­ve LVPA va­di­na ri­zi­kin­ga.

LVPA dar sausį kreipė­si į Viešų­ jų pir­kimų tar­nybą (VPT) ir pra­šė pa­tik­rin­ti, ar vi­si sa­vi­val­dybės or­ ga­ni­zuo­ti pir­ki­mo kon­kur­sai, ran­

Pla­nai: po mėne­sio turėtų pra­si­dėti pu­santrų metų lauk­ta par­ko re­

konst­ruk­ci­ja, ta­čiau šie­met jos baig­ti grei­čiau­siai ne­pa­vyks.

gos dar­bai, pro­jek­ta­vi­mas, su­si­jęs su Se­rei­kiš­kių par­ko re­konst­ruk­ ci­ja, at­lik­ti ne­pa­žeid­žiant Viešųjų pir­kimų įsta­ty­mo. Žydrū­no Plyt­ ni­ko va­do­vau­ja­ma tar­ny­ba es­mi­

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

nių pa­žei­dimų 18 mln. litų vertės su­tar­ty­je, su­da­ry­to­je su bend­ro­ve „Lit­Con“ (bu­vu­si „Pi­re­ka“), ne­ įžvelgė, ta­čiau kai ku­rie jos punk­ tai su­kėlė abe­jo­nių.

„Iš­nag­rinė­ju­si VPT at­sa­kymą, LVPA kons­ta­tuo­ja, kad VPT su­tar­ ty­je ne­ra­do es­mi­nių pa­žei­dimų, bet įžvel­gia su­tar­ties su­po­nuo­tas ri­zi­ kas, todėl iki su­tar­ties pa­si­ra­šy­ mo die­nos bus įver­tin­ta ri­zi­ka“, – dien­raš­čiui nu­rodė D.Vil­ke­lytė.

Be ki­ta ko, VPT sa­vo raš­te nu­rodė, kad su­tar­tis su­da­ry­ta pa­žeid­žiant skaid­ru­mo prin­cipą, tad LVPA at­ sto­vai jos vyk­dymą ža­da stebė­ti itin aky­lai. Taip pat abe­jo­ja­ma, ar vi­sus dar­bus pa­vyks baig­ti iki šių metų gruod­žio 20 d. Be to, LVPA at­sto­vams lig šiol neaiš­ku, ka­da par­ke dar­bus baigs ar­cheo­lo­gai. Be jų lei­di­mo re­ konst­ruk­ci­jos pra­dėti ne­ga­li­ma.

Re­na­tas Dūdo­nis, sa­vi­val­dybės val­d o­m os bend­rovės Vil­n iaus vys­ty­mo kom­pa­ni­jos di­rek­to­rius, neat­me­ta, kad par­ko re­konst­ruk­ci­ jos iki metų pa­bai­gos at­lik­ti ne­pa­ vyks. „Ter­mi­nas, ži­no­ma, yra iššū­ kis. Ta­čiau per šiuos me­tus par­kas iš esmės pa­si­keis. Bus pa­da­ry­ti vi­ si es­mi­niai dar­bai, išs­ky­rus tuos, ku­rių ne­leis se­zo­nas. Čia, ži­no­ma, kal­bu apie au­ga­lus“, – dien­raš­čiui tvir­ti­no R.Dūdo­nis. No­rint pra­tęsti

Prie Vilniaus iš­kils nau­ja ga­myk­la „Si­cor Bio­tech“ / TE­VA in­ves­tuos 78 mln. litų į nau­jos bio­far­ma­ci­nių pre­pa­ratų ga­myk­los sta­ty­bas.

Ša­lies bio­far­ma­ci­jos ly­derė „Si­cor Bio­tech“ / TE­VA ne­tru­kus pra­dės nau­jos dau­gia­funkcės vais­ti­nių pre­pa­ratų ga­myk­los sta­ty­bas Vil­ niu­je. Pla­nuo­ja­ma, kad ji bus už­ baig­ta vos per pu­santrų metų, iki 2013 m. pa­bai­gos. Šiam pro­jek­ tui įgy­ven­din­ti pri­trauk­ta be­veik 78 mln. litų už­sie­nio in­ves­ti­cijų.

Ga­myk­lai pra­dėjus veik­ti, „Si­cor Bio­tech“ / TE­VA pa­jėgu­mas iš­ augs 1,5–2 kar­tus, o ga­mi­namų bio­far­ma­ci­nių pre­pa­ratų eks­por­ to apim­tis vir­šys 95 pro­c. vi­sos pro­duk­ci­jos. „Vi­sai ne­se­niai išplėtė­me pir­ mąją mūsų bend­rovės ga­myklą ir taip du kar­tus pa­di­di­no­me vais­ti­ nių pre­pa­ratų ga­mybą. Ta­čiau tiek vi­daus, tiek už­sie­nio rin­ko­se bio­ far­ma­ci­nių pre­pa­ratų, ypač skir­ tų on­ko­lo­ginė­mis li­go­mis ser­gan­ tiems li­go­niams, pa­klau­sa nuo­lat au­ga, ir itin spar­čiai. At­siž­velg­ da­mi į tai pra­de­da­me naują bend­ rovės plėtros etapą“, – sakė „Si­cor Bio­tech“ / „TE­VA Bal­tics“ ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius pro­fe­so­rius Vla­das Al­gir­das Bu­me­lis.

Pa­sak jo, ga­my­bos plėtra leis įsit­vir­tin­ti to­kio­se di­delė­se rin­ko­ se kaip JAV, Ja­po­ni­ja, Ka­na­da, kur ne­tru­kus bus pra­dėta pre­kiau­ti ir

Pa­sie­ki­mas: „Si­cor Bio­tech / TE­VA Bal­tics“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius pro­fe­so­rius Vla­das Al­gir­das Bu­me­lis džiau­

gia­si pri­trauk­to­mis nau­jo­mis in­ves­ti­ci­jo­mis į ša­lies bio­tech­no­lo­gijų sek­to­rių.

Lie­tu­vo­je su­kur­tais bei pa­ga­min­ tais bend­rovės bio­tech­no­lo­gi­niais pre­pa­ra­tais. Bend­rovės ga­mi­na­mi vais­tai jau įre­gist­ruo­ti ES, Švei­ca­ ri­jo­je, Ru­si­jo­je, Iz­rae­ly­je ir Bra­zi­li­ jo­je. Pla­nuo­ja­ma, kad šiais me­tais „Si­cor Bio­tech“ / TE­VA eks­por­ to apim­tis bus apie 90 pro­c. vi­sos pro­duk­ci­jos, o ati­da­rius naują ga­ myklą – vir­šys 95 pro­c.

Pro­fe­so­riaus V.A.Bu­me­lio tei­ gi­m u, grupės TE­VA lėšo­m is fi­ nan­s uo­ja­m os ga­myk­l os sta­ty­ bos taip pat ro­d o, kad Lie­t u­vos pa­s i­r ink­tas sie­k is būti Bal­t i­jos ir Šiaurės ša­l ių aukštųjų tech­ no­lo­gijų cent­ru yra am­bi­cin­gas, bet rea­lus. „Lie­tu­vos orien­ta­ci­ja

į aukštųjų tech­no­lo­gijų pa­slaugų eko­no­miką pa­si­tei­si­na. Gerė­jan­ti in­ves­ti­cijų ap­lin­ka, di­de­lis ša­lies

Vi­sai ne­se­niai išplėtė­me pirmąją mūsų bend­rovės ga­myklą ir taip du kar­tus pa­di­ di­no­me vais­ti­nių pre­pa­ratų ga­mybą.

moks­l i­n inkų ir bio­tech­n o­l o­g ijų spe­c ia­l istų po­ten­c ia­l as pa­d e­ da spar­čiau pri­trauk­ti ir efek­ty­

su­tartį, tektų kreip­tis į VPT ir pra­ šy­ti jos lei­di­mo.

Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­jos di­ rek­to­rius aiš­ki­no, kad lig šiol neaiš­ ku, ka­da dar­bus par­ke baigs ar­cheo­ lo­gai, esą dėl to dar vyks­ta dis­ku­si­jos. „Par­kas šią va­sarą bus iš­raus­tas.

Ran­go­vas jau ren­ka su­bran­go­vus ir va­sarą vyks la­bai in­ten­syvūs dar­ bai“, – aiš­ki­no R.Dūdo­nis.

Apie Se­rei­kiš­kių par­ko gai­vi­nimą kal­ba­ma jau ne pir­mus me­tus, ta­ čiau dar­bai nuo­lat stri­go. Pap­ras­tai dėl fi­nan­sa­vi­mo sto­kos. „Pro­jek­tas yra pui­kus, jį tik rei­kia įgy­ven­din­ ti. Ta­da tik med­žiai bu­vo iš­kirs­ti juk ne dėl to, kad bu­vo no­ri­ma pa­ kenk­ti, tie­siog neuž­te­ko fi­nan­sa­ vi­mo. Vis­kas bus su­tvar­ky­ta ga­vus lėšas“, – per­nai va­sarą kalbė­jo už mies­to ūkį at­sa­kin­gas Vil­niaus vi­ ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­čius. Ži­n ia, Se­rei­k iš­k ių par­ko re­ konst­ruk­ciją bu­vo ban­do­ma pra­ dėti mies­tui va­do­vau­jant me­rui Vi­liui Na­vic­kui. Dar­bai pra­si­dėjo 2010-ųjų pa­va­sarį, kai apie 200 med­žių bu­vo iš­kirs­ti, o da­lis ap­ genė­ti.

„Si­cor Bio­tech“ / TE­VA Bend­rovė „Si­cor Bio­tech“ / TE­VA – bio­tech­no­lo­g inės far­ma­ci­jos įmo­ nė, jau per 20 metų dir­b an­t i aukš­ to­s ios bio­t ech­n o­l o­g i­j os sri­t y­j e.

2004 m. įmonė įsi­l ie­j o į did­ž iau­ sios pa­s au­ly­j e ge­n e­r i­n ių vaistų ga­m in­to­j os TE­VA grupę. „Si­c or Bio­tech“ yra vie­n in­telė Vi­du­r io ir Rytų Eu­ro­po­je bend­rovė, ku­r ian­t i ir ga­m i­nan­t i mo­der­n ius re­kom­bi­ nan­t i­n ius bio­f ar­m a­c i­n ius pre­p a­ ra­t us. Bend­rovė­j e at­l ie­k a­m i ty­ ri­m ai bio­c he­m i­j os, mo­le­k u­l inės bio­lo­g i­j os, mo­der­n io­s ios genų in­ ži­ne­r i­j os, bio­s in­tezės ir bio­far­m a­ ci­n ių pro­duktų kūri­mo sri­t y­s e.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

viau pa­nau­do­ti už­sie­nio in­ves­ti­ ci­jas, ku­rios ne­trun­ka at­si­pirk­ti per su­mo­kamą pel­no ir ki­tus mo­ kes­čius vals­ty­bei“, – sakė pro­f.

V.A.Bu­me­lis.

Nau­jo­je „Si­cor Bio­tech“ / TE­VA ga­myk­lo­je bus įkur­tos 49 nau­ jos dar­bo vie­tos. Nau­jo­ji ga­myk­la bus sta­to­ma ša­lia pir­mo­sios „Si­ cor Bio­tech“ / TE­VA ga­myk­los Vil­ niu­je, Molėtų plen­te. Ji bus to­kio pat dyd­žio kaip ir da­bar vei­kian­ti – dau­giau kaip 3 tūkst. kv. metrų. Šiuo me­tu vyks­ta ga­myk­los pro­ jek­ta­vi­mo ir pa­ren­gia­mie­ji dar­bai, o sta­ty­bos pra­si­dės šių metų va­sa­ ros pra­džio­je.

VD inf.

TE­VA TE­VA yra vie­na did­ž iau­sių pa­sau­ ly­je far­ma­c i­n ių bend­ro­v ių ir did­ž iau­sia ge­ne­r i­n ių vaistų ga­m in­ to­ja pa­sau­ly­je. 2010 m. bend­rovės apy­var­ta bu­vo 16,1 mlrd. JAV do­le­ rių. Kas mi­nutę pa­sau­ly­je iš­ra­šo­ ma 2500 re­ceptų šios bend­rovės ga­m i­n a­m iems vais­t ams įsi­g y­t i, bend­rovė tu­ri pa­da­li­nius ko­ne 60 vals­ty­bių. Per­nai įsi­g i­ju­si ant­rą pa­ gal dydį Vo­k ie­ti­jos ge­ne­ri­nių vais­ tų ga­m in­toją „Ra­t iop­harm“, TE­VA ta­po did­ž iau­sia ge­ne­r i­n ių vaistų ga­m in­to­ja Eu­ro­po­je. TE­VA uži­ma ly­derės po­zi­ci­jas de­šim­ty­je ša­lių.

4

šeštADIENIS, kovo 31, 2012

miestas

Sos­ti­nės ba­jo­rų ke­lyje – ir

Lie­tu­vo­je se­niai ne­bė­ra luo­mi­nės san­tvar­kos, o žo­dis „ba­jo­ras“ daž­nam skam­ba grei­čiau kaip is­to­ri­nės praei­ties at­gar­sis nei rea­ly­bė. Ta­čiau dau­gia­me­tės ba­jo­rų veik­los pėd­sa­kai Vil­niu­je ryš­kūs ir šian­dien.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Įž­vel­gia pra­smin­gą tu­ri­nį

Pa­si­vaikš­čio­ti sos­ti­nės ba­jo­rų ta­ kais šį­syk pa­trau­kė­me su Jo­nu Ra­ gaus­ku, Lie­tu­vos ka­ra­liš­ko­sios ba­jo­rų są­jun­gos Vil­niaus kraš­to ba­ jo­rų va­do­vu. Ir šio pa­si­vaikš­čio­ji­ mo ne­ga­li pa­va­din­ti tra­di­ci­ne eks­ kur­si­ja, nes, no­ri ne­no­ri, po­kal­bis su­ko­si apie Lie­tu­vos ir di­džių jos žmo­nių is­to­ri­ją.

Pra­de­da­me kiek ne­ti­kė­tai: J.Ra­ gaus­kui vals­ty­bės sim­bo­lis – ne Ge­di­mi­no pi­lies bokš­tas su tris­ pal­ve, o Val­do­vų rū­mai su ple­vė­ suo­jan­čia is­to­ri­ne Lie­tu­vos Di­ džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės (LDK) vė­lia­va – Vy­čiu rau­do­na­me fo­ne.

Tad ir sa­vo ba­jo­riš­kos ta­pa­ty­bės paieš­kas jis lin­kęs pra­dė­ ti nuo čia. „ V i ­s u r mū­sų gy­ v e ­n i ­m ą ly­d i tam tik­ri sim­ bo­liai. Val­ do­vų rū­mų pa­sta­tas yra rea­l us LDK sim­bo­lis. Gal­ būt jo for­ma nė­ra tiks­liai to­kia, ko­kia bu­ vo. Gal ar­chi­tek­tū­ra nė­ra au­ten­tiš­ ka, kaip su­pran­ta is­to­ri­kai. Ta­čiau kaip sim­bo­lis ši vie­ta mū­sų ša­liai la­bai svar­bi: čia mū­sų val­do­vų re­ zi­den­ci­ja, iš čia bu­vo val­do­mas di­ džiu­lis kraš­tas. Da­bar aš sto­viu šio­ je vie­to­je prie at­gi­mu­sių rū­mų ir ži­nau, kad pro­tė­vių ke­liai čia kir­ to­si“, – sa­vo ke­lio­nę pra­dė­jo ba­jo­ rų va­das.

J.Ra­gaus­kas nea­b e­jo­ja: ba­jo­ rai nuo­lat lan­kė­si rū­muo­se, ta­rė­ si su val­do­vais, tvar­kė rei­ka­lus su kanc­le­riais. Val­do­vų rū­mai bu­vo ta vie­ta, kur bu­vo spren­džia­mas vals­ty­bės li­ki­mas. Ba­jo­rai tu­rė­jo tei­sę bal­suo­ti, o už tai tu­rė­jo prie­ vo­lę gin­ti tė­vy­nę. Gal to­dėl šian­ dien Lie­tu­vos ba­jo­rai nu­spren­dė pri­si­dė­ti at­ku­riant Val­do­vų rū­ mus. „Mes esa­me šil­ki­nio go­be­le­no „Dra­ko­nas, ry­jan­tis kiau­ši­nius“ res­tau­ra­vi­mo rė­mė­jai, nes, mū­ sų nuo­mo­ne, šis go­be­le­nas la­bai pa­na­šus į tai, kas ga­lė­jo bū­ti mū­ sų val­do­vų rep­re­zen­ta­ci­niuo­se rū­ muo­se“, – pa­sa­ko­jo J.Ra­gaus­kas.

gar­siam ka­riui te­ko gar­bė ati­deng­ ti bū­tent J.Ra­gaus­kui. „K.Be­ke­šo ir ma­no pro­tė­vių ke­ liai nea­be­jo­ti­nai kir­to­si. Vi­suo­met vaikš­čio­da­mas žvilg­te­liu į Be­ke­šo kal­ną, tą skulp­tū­rą, ku­rią su­kū­rė tau­to­dai­li­nin­kas Ri­man­tas Zin­ke­ vi­čius. Ma­nau, tai svar­bus veng­ riš­kas ak­cen­tas mū­sų is­to­ri­jo­je“, – kal­bė­jo J.Ra­gaus­kas.

Anot jo, daž­nai, kal­bant apie Vil­niaus is­to­ri­ją, jos dau­gia­ly­piš­ ku­mas ak­cen­tuo­ja­mas bal­ta­ru­ sių, uk­rai­nie­čių, ru­sų, len­kų, lie­ tu­vių ar že­mai­čių veik­la. Ta­čiau, be jų, Vil­nių for­ma­vo veng­rai, ita­ lai, pran­cū­zai. Veng­riš­kas ak­cen­ tas J.Ra­gaus­kui vi­suo­met yra ypač ma­lo­nus ir ge­ras. „Vi­suo­met džiau­giuo­si ga­lė­da­ mas pa­sa­ky­ti: štai, veng­ras K.Be­ ke­šas, jis bu­vo kar­ve­dys, jo var­ du Vil­niu­je pa­va­din­tas kal­nas ir čia pat jo ka­pas. K.Be­ke­šas bu­vo ari­jo­nų ti­kė­ji­mo, tad, nors ir la­bai nu­si­pel­nęs Lie­tu­vai, ne­ga­lė­jo bū­ti lai­do­ja­mas ka­ta­li­kų ka­pi­nė­se“, – is­to­ri­jos vin­giais ve­dė ba­jo­ras J.Ra­ gaus­kas. Be­je, K.Be­ke­šo ant­ka­pi­nis pa­mink­las, aš­tuo­nia­kam­pis bokš­ tas su ateis­ti­ne epi­ta­fi­ja, nu­gar­mė­ jo į Vil­nią, po­tvy­nio van­de­niui pa­ plo­vus kal­no šlai­tą.

Di­džiuo­ja­si gi­mi­nys­tės ry­šiais

J.Ra­gaus­ko gi­mi­nės ry­šys su LDK ir Len­ki­jos ka­ra­lys­tės val­do­vu S.Ba­ to­ru – ypa­tin­gas. S.Ba­to­rui val­dant LDK lai­mė­jo vi­sus sa­vo ka­rus su Ru­si­ja, o šiuo­se ka­ruo­se da­ly­va­vo ir J.Ra­gaus­ko pro­tė­viai. Ka­re Sta­ nis­la­vas Ra­gaus­kas pa­si­žy­mė­jo per Tu­rov­lės tvir­to­vės, esan­čios ne­to­li Smo­lens­ko, štur­mą. Pas­kui jis ėjo aukš­tas pa­rei­gas – ta­po S.Ba­to­ro rū­mų ko­men­dan­tu.

Tuo pat me­tu J.Ra­gaus­ko gi­mi­nė drau­ge su 16 ki­tų gi­mi­nių ga­vo sa­vo her­bus. Mū­sų gi­das sos­ti­nės ba­jo­rų ke­liais ir šian­dien di­džiuo­da­ma­sis ro­do sa­vo gi­mi­nės her­bą pa­va­di­ni­ mu „Szas­zor“ – ere­lį su še­šia­kam­ pe Bet­lie­jaus žvaigž­de. „Vi­si he­ral­di­kos spe­cia­lis­tai sa­ ko, kad jis yra vo­kiš­kos bei veng­ riš­kos kil­mės. Ti­kė­ti­na, kad bū­tent S.Ba­to­ras Ra­gaus­kams, kaip ir ki­ toms 16-ai gi­mi­nių, su­tei­kė štai šį her­bą. Aš iki šiol, kaip Ra­gaus­ kų gi­mi­nės at­sto­vas, jį tu­riu ir jis man la­bai svar­bus kaip is­to­ri­jos bei kul­tū­ros pa­li­ki­mas“, – ­ti­ki­no pa­ šne­ko­vas.

Dau­giau­sia kū­rė ba­jo­rai

Re­gi veng­riš­ką pėd­sa­ką

Sim­bo­lis: ma­žai kas ­ži­no, kad

Be­ke­šo kal­nas pa­va­din­tas gar­ saus veng­rų kar­ve­džio K.Be­ke­ šo gar­bei.

2009 m. šven­čiant Lie­tu­vos var­do tūks­tant­me­tį vie­nas svar­bių, ta­ čiau vil­nie­čiams ne­la­bai ak­cen­tuo­ tų da­ly­kų bu­vo Be­ke­šo kal­no pa­pė­ dė­je veng­riš­ku sti­liu­mi pa­sta­ty­tas ąžuo­li­nis pa­mink­las kar­ve­džiui Kas­pa­rui Be­ke­šui – jis bu­vo Lie­tu­ vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ste­po­no Ba­to­ro pa­si­kvies­tas veng­rų kar­ ve­dys. Sim­bo­liš­ka, kad pa­mink­lą

Pa­sak J.Ra­gaus­ko, dau­ge­ly­je Eu­ ro­pos mies­tų pa­grin­di­niais kū­rė­ jais ne­re­tai tap­da­vo ama­ti­nin­kai, tur­tin­gie­ji mies­tie­čiai. Vil­niu­je pa­grin­di­nis mies­to sta­ty­to­jų vaid­ muo te­ko ba­jo­rams. Bū­tent jie pra­ dė­jo sta­ty­ti da­bar­ti­nį Vil­niaus se­ na­mies­tį, jie, kaip da­bar sa­ko­ma, in­ves­ta­vo į baž­ny­čias, ke­lius. Ba­ jo­rų dva­rus ir re­zi­den­ci­jas pro­jek­ ta­vo gar­sūs ita­lų ar­chi­tek­tai.

Gar­bė: kont­ro­ver­siš­kai ver­ti­na­mus Val­do­vų rū­mus J.Ra­gaus­kas lin­kęs įva

„For­ma­liai vi­si ba­jo­rai bu­vo ly­ gūs, tai jiems, kaip mi­nė­jau, su­tei­ kė bal­sa­vi­mo tei­sė. Aiš­ku, kai ku­rie jų, to­kie kaip Rad­vi­los ar Sa­pie­gos, bu­vo ypač įta­kin­gi ir ga­lin­gi. To­dėl Vil­niu­je yra ne vie­nas šių gi­mi­nių fun­duo­tas sta­ti­nys“, – dės­tė J.Ra­ gaus­kas.

Taip Vil­niu­je ra­do­si pui­kių ba­ ro­ko pa­vyz­džių, nors taip pat bū­ ta ir ne vi­sai lo­giš­kų da­ly­kų, kaip an­tai at­vi­ros Vil­niaus uni­ver­si­te­tų kie­me­lių ar­kos. „Pas­ta­tai bu­vo ku­ ria­mi Ita­li­jos, ne Lie­tu­vos kli­ma­tui.

Gal to­dėl ne vi­suo­met ga­li­me pa­ ma­ty­ti tik­rą­jį Vil­niaus gro­žį. Jis at­ si­sklei­džia tik šil­tuo­ju me­tų lai­ku“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas.

J.Ra­gaus­kui vals­ty­ bės sim­bo­lis – ne Ge­ di­mi­no pi­lies bokš­ tas su tris­pal­ve, o Val­do­vų rū­mai.

Pel­nė dva­si­nin­kų prie­lan­ku­mą

Kil­min­gos ba­jo­rų šei­mos vi­suo­met ne­ma­žai dė­me­sio skir­da­vo Ber­nar­ di­nų baž­ny­čiai. Ir šį­kart, vos žur­ na­lis­tų ly­di­mas J.Ra­gaus­kas per­ žen­gė šven­to­vės slenks­tį, su juo tuoj pat pa­si­la­bi­no ku­ni­gas Al­gir­ das. „Gra­žu, kad šian­die­niai ba­jo­rai pri­si­me­na pro­tė­vių nu­veik­tus ge­rus dar­bus ir no­riai juos tę­sia. Krei­pė­ mės į ba­jo­rus su pra­šy­mu pri­si­dė­ ti prie lan­gų re­mon­to ir štai da­bar tu­ri­me pui­kius vit­ra­žus. Praė­ju­sių am­žių me­ce­na­tai il­si­si šven­to­vės krip­to­se, o šian­die­nos ba­jo­rai tę­sia jų ge­rus dar­bus“, – pa­gy­rė ba­jo­rų pa­stan­gas dva­siš­kis.

Lan­guo­se yra įdė­ti ir rė­mė­jų var­ dai, o ba­jo­rai ga­vo tei­sę įdė­ti tų gi­ mi­nių, ku­rios pri­si­dė­jo prie res­

tau­ra­vi­mo, her­bus. Šiuo me­tu baž­ny­čios lan­ky­to­jai, be ne­se­niai ati­deng­tų fres­kų, ga­li gro­žė­tis ir dvy­li­ka ba­jo­riš­kų her­bų. „O štai ten ir ma­no her­bas. Atei­ ty­je pla­nuo­ja­me ir dau­giau baž­ny­ čių pa­rem­ti. Nors šian­dien ba­jo­rai jau ne­be pri­vi­le­gi­juo­to luo­mo at­ sto­vai, o ei­li­niai Lie­tu­vos pi­lie­čiai, jaučiame pareigą išsaugoti istorinį paveldą“, – pa­brė­žė J.Ra­gaus­kas.

Re­gi tu­ris­ti­nį marš­ru­tą

Kal­bė­da­mas apie ba­jo­rų ke­lius sos­ti­nė­je J.Ra­gaus­kas siū­lė iš­trūk­ ti iš mies­to ir sa­vo ke­lio­nę pra­tęs­ti sos­ti­nę su­pan­čiuo­se gra­fų Tiš­ke­ vi­čių įkur­tuo­se ir pran­cū­zų kraš­ to­vaiz­džio ar­chi­tek­to Édouar­do André su­for­muo­tuo­se par­kuo­ se Užut­ra­ky­je, Lent­va­ry­je ir Tra­ kų Vo­kė­je.

Paš­ne­ko­vo vi­zi­jo­je – pa­žin­ti­nis marš­ru­tas, jun­gian­tis vi­sus tris dva­rus, jų par­kus. Juos ap­lan­ky­ ti no­rin­tys tu­ris­tai tie­siog ke­liau­tų nuo­mo­ja­mais elekt­ro­mo­bi­liais. „Ko ge­ro, šiuo me­tu la­biau­siai su­tvar­ky­tas Užut­ra­kio dva­ro so­ dy­bos par­kas. Lent­va­rio par­kas tu­ri dau­giau­sia per­spek­ty­vų ar­ ti­miau­siu me­tu at­gim­ti, nes yra su­si­bū­ru­si jį gai­vin­ti pa­si­ruo­šu­ si en­tu­zias­tų ko­man­da“, – dės­tė J.Ra­gaus­kas.

Tra­kų Vo­kės par­kas kar­tu su Ba­ jo­rų są­jun­gai pa­nau­dos tei­se pri­ klau­san­čiais cent­ri­niais rū­mais yra pri­pa­žin­ti au­ten­tiš­kiau­siais. Ir šiuo me­tu jie re­konst­ruo­ja­mi.

Ne­se­niai ži­niask­lai­da skel­bė, kad res­tau­ruo­jant Tar­kų Vo­kės dva­rą bū­tent Ba­jo­rų są­jun­ga bu­vo su­si­ju­ si su ES lė­šų švais­ty­mu. J.Ra­gaus­ kas šia te­ma daug ne­kal­bė­jo. Jis in­ for­ma­vo, kad 2009–2011 m. ga­vus ES pa­ra­mą už 2 mln. li­tų bu­vo įgy­ ven­din­tas pro­jek­tas „Tra­kų Vo­ kės dva­ro rū­mų in­ži­nie­ri­nės inf­rast­ruk­tū­ros at­nau­ji­ni­mas pri­tai­kant

5

šeštADIENIS, kovo 31, 2012

miestas

vengrų pėdsakas

ar­dy­ti kaip Lie­tu­vos ir mies­to sim­bo­lį.

jį vie­šo­sioms reik­mėms“, ir griež­ tai pa­nei­gė kal­ti­ni­mus, ne­va pi­ni­ gai bu­vo iš­švais­ty­ti, o į rū­mų re­ mon­tą neį­dė­ta nė cen­to. „Už šiuos pi­ni­gus bu­vo pa­da­ry­ ta tai, kas ir bu­vo nu­ma­ty­ta pa­gal pro­jek­tą. Po dau­giau nei 15 me­tų rū­muo­se vėl ėmė veik­ti šil­dy­mas, vė­di­ni­mo sis­te­ma, ka­na­li­za­ci­ja. Tai pir­ma­sis dva­ro at­nau­ji­ni­mo dar­bų eta­pas“, – tei­gė J.Ra­gaus­kas. Pa­ sak pa­šne­ko­vo, dva­ro rū­mų fa­sa­do ir in­ter­je­ro dar­bams at­lik­ti reik­tų dar apie 10 mln. li­tų. „Ma­nau, kad šian­die­niai ba­jo­ rai yra at­sa­kin­gi už kraš­to is­to­ri­ jos iš­sau­go­ji­mą, moks­lą, kul­tū­rą.

Ir aš, kaip ba­jo­ras, ma­nau, jog ma­ no gy­ve­ni­mo už­duo­tis – rū­pin­tis, kad is­to­ri­nės Vil­niaus kraš­to vie­ tos at­gim­tų ir bū­tų priei­na­mos vi­ siems ša­lies pi­lie­čiams. No­rė­čiau, kad žmo­nės čia ga­lė­tų ir il­sė­tis, ir su­si­pa­žin­ti su is­to­ri­ja“, – min­ti­mis da­li­jo­si pa­šne­ko­vas.

K.Be­ke­šo epi­ta­fi­ja …Viską iš sa­vęs tu­riu: ne­no­riu pri­pa­ žin­ti Die­vo, Net­rokš­tu Jo dan­gaus, pra­ga­ro ne­ be­bi­jau, Gai­les­tin­gu­mo ne­pra­šau, ne­gi­nu nė kiek teis­mo pa­sku­ti­nio, Nuo­dė­mės ne­pa­ž įs­tu ir ne­ži­nau, kuo bū­čiau kam pra­si­kal­tęs.

Vi­suo­met pa­si­ti­kė­jau sa­vi­mi ir bu­ vau stro­pus.

Ne­si­jau­di­nu dėl kū­no, dar ma­žiau – dėl sie­los, Drą­siai tu­riu pri­pa­žin­ti, kad drau­ge su ma­nim ji mi­rė, Triū­so ano ne­tu­rė­siu, ku­rį tu­ri ki­ti – Ieš­ko­ti kiek­vie­nas sa­vo­sios, kai iš ka­ po pa­kils…

Idė­ja: É.André su­pro­jek­tuo­ti par­kai ga­lė­tų tap­ti marš­ru­to ap­ Si­mo­no Švit­ros, Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

link sos­ti­nę da­li­mi.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: šių lai­kų ba­jo­rai,

kaip ir jų pro­tė­viai, lin­kę rem­ti Ka­ta­li­kų baž­ny­čią.

6

šeštadienis, kovo 31, 2012

lietuva

Prasideda mūšis dėl mandatų Kan­di­da­tus VRK pra­dės 1 re­gist­ruo­ti tik rugp­jū­tį, li­kus po­rai mė­ne­sių iki pa­čių rin­

ki­mų.

Be­je, dar ba­lan­džio 10-ąją Sei­ mas ga­li pra­dė­ti svars­ty­ti pa­siū­ ly­mą va­sa­rą – bir­že­lį ar­ba lie­pą – su­reng­ti pir­ma­lai­kius par­la­men­to rin­ki­mus.

Jei­gu toks nu­ta­ri­mas bū­tų ba­ lan­dį priim­tas, Pre­zi­den­tė at­šauk­ tų sa­vo dek­re­tą dėl rin­ki­mų pa­skel­ bi­mo spa­lio 14 d.

To­kiu at­ve­ju vis­kas pa­spar­tė­tų – VRK kan­di­da­tus į Sei­mą re­gist­ruo­ tų jau šią ge­gu­žę.

Ta­čiau ne­daug po­li­ti­kų ti­ki, kad Sei­mo nu­ta­ri­mas dėl pir­ma­lai­kių rin­ki­mų bus priim­tas. „Var­gu ar rei­kia sku­bin­ti rin­ ki­mus, kai iki jų pa­čių lie­ka vos pus­m e­t is“, – sa­k ė val­d an­č io­ sios Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos se­niū­nas Jur­gis Raz­ma.

To­dėl par­ti­jos va­do­vau­ja­si tuo, kad rin­ki­mų kam­pa­ni­ja truks še­ šis, o ne tik du ar tris mė­ne­sius.

Dau­gu­ma – tie pa­tys

Par­ti­jos sa­vo va­do­vau­ja­mo­se ins­ti­ tu­ci­jo­se jau prieš ku­rį lai­ką pra­dė­jo nag­ri­nė­ti ir dė­lio­ti bū­si­mus kan­di­ da­tų są­ra­šus bei tvir­tin­ti pre­ten­ den­tus į Sei­mo na­rius vien­man­ da­tė­se apy­gar­do­se. Nors ga­lu­ti­niai spren­di­mai šiais klau­si­mais dar ne­priim­ti, jau po tru­pu­tį aiš­kė­ja, kas stos į ko­vą dėl man­da­tų.

Vil­niu­je ne­ma­žai kan­di­da­tų yra tie pa­tys, ku­rie bu­vo iš­kel­ti ir per 2008 m. Sei­mo rin­ki­mus.

R

Pla­nuo­ja­ma, kad Tė­vy­nės są­ jun­ga Nau­ja­mies­čio apy­gar­do­je Nr. 1 kels Sei­mo pir­mi­nin­kės Ire­ nos De­gu­tie­nės kan­di­da­tū­rą, Se­ na­mies­čio apy­gar­do­je Nr. 2 – par­ la­men­ti­nio Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to va­do­vą Ar­vy­ dą Anu­šaus­ką.

Al­gir­das But­ke­vi­čius:

Kan­di­da­tų są­ra­šus tu­rė­tu­me tvir­tin­ ti ba­lan­džio mė­ne­sį par­ti­jos ta­ry­bos po­ sė­dy­je, o ga­lu­ti­nai dėl jų ap­si­spręs­ti – rugp­jū­čio mė­ne­sį.

Zuo­ką. Ta­čiau šie­met M.Ado­mė­ nas Sei­m o rin­k i­m uo­se ne­d a­ly­ vaus, to­dėl į par­la­men­tą Se­na­ mies­čio apy­gar­do­je kan­di­da­tuos A.Anu­šaus­kas.

An­ta­kal­nio apy­gar­do­je iš Tė­vy­ nės są­jun­gos jau tra­di­ciš­kai lai­mę ban­dys šios par­ti­jos pir­mi­nin­kas, prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius. Jis šio­je apy­gar­do­je lai­mė­jo 2008-ai­ siais. Žir­mū­nų apy­gar­do­je Nr. 4 Sei­mo na­rio man­da­to sieks ir prieš ket­ ve­rius me­tus čia ge­riau­siai pa­si­ ro­džiu­si kon­ser­va­to­rė Vi­li­ja Alek­ nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė. Fa­bi­jo­niš­kių apy­gar­do­je Nr. 5 nau­jas kan­di­da­ tas – bu­vęs ūkio mi­nist­ras Dai­nius Krei­vys. Šeš­ki­nės apy­gar­do­je vėl ban­dys lai­mė­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis, nors 2008-ai­ siais jis čia nu­ga­lė­jo tik pus­šim­čiu bal­sų ap­len­kęs so­cial­de­mok­ra­tę Vi­li­ją Blin­ke­vi­čiū­tę.

Sei­mo na­rys Pau­lius Sau­dar­gas šie­met vėl kan­di­da­tuos Jus­ti­niš­ kių apy­gar­do­je Nr. 7, Ka­ro­li­niš­kė­se – bu­vu­si šio mik­ro­ra­jo­no se­niū­nė Da­nu­tė Be­kin­tie­nė, Laz­dy­nuo­se – Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos na­rys Al­gis Strel­čiū­nas.

Tvir­tins ba­lan­dį

I.De­g u­t ie­n ė lai­m ė­j o Nau­ja­ mies­ty­je 2008-ai­siais. Se­na­mies­ ty­je kon­ser­va­to­r iai tuo­m et kė­ lė Man­tą Ado­mė­ną, ku­ris ir ga­vo man­da­tą, ant­ra­ja­me tu­re nu­ga­lė­ jęs da­bar­ti­nį mies­to me­rą Ar­tū­rą

Dar­bo par­ti­ja pa­skel­bė, kad Nau­ ja­m ies­č io apy­gar­d o­je kels Vil­ niaus ta­ry­bos na­rio Ser­ge­jaus Ur­ su­lo kan­di­da­tū­rą, Se­na­mies­ty­je – taip pat sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rę Ni­jo­lę Ja­ge­la­vi­čie­nę, An­ta­ kal­ny­je – sos­t i­n ės ad­m i­n ist­ra­ ci­jos vi­ce­di­rek­to­rių Gin­ta­rą Ta­

Tradicija: kandidatai į Seimą Vilniuje rinkėjams pažįstami, mat metų me

mo­šiū­ną. Ke­lias apy­gar­das Dar­bo par­ti­ja ati­duo­da bu­vu­siems per­ nai pri­si­jung­tos Nau­jo­sios są­jun­ gos va­do­vams. Žir­mū­nų apy­gar­do­je kan­di­da­ tuos bu­vęs Sei­mo na­rys Ge­di­mi­ nas Da­lin­ke­vi­čius, o Fa­bi­jo­niš­kių – bu­vęs Sei­mo pir­mi­nin­kas ir so­ cial­li­be­ra­lų ly­de­ris Ar­tū­ras Pau­ laus­kas. Šeš­ki­nės apy­gar­do­je Dar­bo par­ ti­ja kels Vy­tau­to Gri­ciaus, Jus­ti­ niš­kių – Ed­mun­do Vai­tie­kū­no, Ka­ro­li­niš­kių – Val­do Skar­ba­liaus, Laz­dy­nų – Vil­niaus vi­ce­me­ro Jo­no Pins­kaus kan­di­da­tū­ras.

Pre­l i­m i­n a­r iais duo­m e­n i­m is, Nau­ja­mies­čio rin­ki­mų apy­gar­dą So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja pla­nuo­

ja ati­duo­ti kom­po­zi­to­riui Faus­tui La­tė­nui, Se­na­mies­čio apy­gar­dą – da­bar­ti­nei par­la­men­ta­rei Ma­ri­jai Auš­ri­nei Pa­vi­lio­nie­nei, An­ta­kal­ nio – sos­ti­nės ta­ry­bos na­riui Ju­ rui Po­že­lai. Žir­mū­nų rin­ki­mų apy­gar­dą kol kas pla­nuo­ja­ma pa­ti­kė­ti da­bar­ti­ niam Sei­mo na­riui Vy­te­niui An­d­riu­kai­čiui, Fa­bi­jo­niš­kių – ne­par­ ti­niam fi­nan­sų ana­li­ti­kui Sta­siui Ja­ke­liū­nui, Šeš­ki­nės – par­la­men­ ta­rui Al­gir­dui Sy­sui, Jus­ti­niš­kių – Sei­mo na­riui ir bu­vu­siam prem­je­ rui Ge­di­mi­nui Kir­ki­lui.

Ka­ro­l i­n iš­k ė­s e par­l a­m en­ta­ro man­da­to, pre­li­mi­na­riais duo­me­ ni­mis, sieks bu­vęs Vy­riau­sy­bės at­ sto­vas Vil­niaus ap­skri­ty­je Jur­gis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Aplinkosaugos leidimai – elektroninėje erdvėje Odeta Naujokienė 17 rūšių aplinkosaugos leidimai nuo balandžio perkeliami į elektroninę erdvę. Šį projektą kuruojančios Aplinkos ministerijos atstovai įsitikinę, kad nuo šiol leidimo išdavimo procedūra bus paprastesnė ir spartesnė.

Naudoja kitos šalys

Pasak aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, ši naujovė – nuosek­ liai tęsiamų suplanuotų darbų re­ zultatas. Prieš keletą metų, atlikus išsamią situacijos analizę ir įver­ tinus galimybes, buvo nuspręsta, kad iš daugiau nei 50 rūšių aplin­ kosaugos srities leidimų į elektro­ ninę erdvę tikslinga perkelti 17­os rūšių leidimus.

Panašias informacines sistemas jau senokai naudoja Olandija, Anglija ir kitos ES šalys, todėl Lietuva neat­ silieka ir paslaugas maksimaliai pri­ artina prie jų vartotojo – elektroninė prieiga (interneto svetainės adre­ sas – http://alis.am.lt) yra vienodai lengvai pasiekiama ir didmiesčio, ir vienkiemio gyventojams.

Projekto galimybių studijo­ je prognozuojama, kad daugiau­ sia dėmesio naujoji sistema su­

lauks dėl tų rūšių leidimų, kurių ir dabar išduodama daugiausia, – tai mėgėjų ir verslinės žvejybos leidi­ mai, leidimai kirsti mišką, prekiau­ ti saugomų rūšių augalais.

Tokio pobūdžio sistema jau se­ niai buvo reikalinga dėl įvairių prie­ žasčių: senoji tvarka buvo nepatogi nei vartotojams, nei leidimus išduo­ dančioms institucijoms. Įdiegus elektroninę sistemą, leidimų užsa­ kymo ir išdavimo procesas bus pa­ prastesnis, daugeliu atvejų sutrum­ pės leidimų išdavimo laikas, mažės administracinė našta, nes visa infor­ macija bus perduodama elektroniniu būdu. Be to, sumažės atsakingų ins­ titucijų finansinės ir laiko sąnaudos, susijusius su leidimų išdavimu, bus užtikrintas efektyvesnis duomenų valdymas, bus paprastesnė leidimų patikrinimo procedūra.

Finansuojama ES lėšomis

Elektroninė ALIS sistema įdieg­ ta Aplinkos ministerijos iniciatyva įgyvendinant projektą „E­paslau­ gos „Aplinkosaugos leidimų išdavi­ mas“ sukūrimas“. Projektas finan­ suojamas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lė­ šomis pagal Europos regioninės plė­ tros fondo (ERPF) ekonomikos augi­

17

rūšių leidimus yra tikslinga perkelti į elektroninę erdvę. mo veiksmų programos prioritetinę kryptį „Informacinė visuomenė vi­ siems“. Projekto vertė – apie 3 mln. litų. Pagal rūšis praėjusiais metais didžiausią leidimų dalį sudarė lei­ dimai mėgėjų žvejybai vandens telkiniuose. Iš viso tokių leidimų išduota daugiau nei 87 tūkst. Li­ cencijų išduota apie 2800, iš jų di­ džiąją dalį sudaro licencijos laši­ šų ir šlakių žvejybai (apie 86 proc. visų licencijų). Kita didelė leidi­ mų grupė – tai leidimai kirsti miš­ ką. Per 2011­uosius privačių miškų savininkams išduoti 8545 leidimai kirsti mišką ir 6366 – valstybinių miškų valdytojams.

Be šių beveik 15 tūkst. leidimų, dar suderina 14 tūkst. pranešimų apie ketinimus kirsti mišką priva­ čių miškų savininkams. Jie prilygi­ nami leidimams kirsti mišką.

Patogu: įsigyti leidimus žūklei, taip pat dalį kitų aplinkosaugos leidi-

mų nuo šiol bus galima kur kas paprasčiau ir greičiau.

„Shutterstock“ nuotr.

7

šeštadienis, kovo 31, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ge­di­mi­nas Ru­džio­nis, Jus­ti­niš­kių apy­gar­do­je – Al­gi­man­tas Juo­ce­vi­ čius, Ka­ro­li­niš­kių – par­la­men­ta­ras Al­man­tas Pet­kus, Laz­dy­nų apy­gar­ do­je – Al­gir­das Ge­ne­vi­čius, Nau­jo­ sios Vil­nios – Bro­nius Ci­cė­nas.

Li­be­ral­cent­ris­tai Nau­ja­mies­čio apy­gar­do­je vėl, kaip ir prieš ket­ve­ rius me­tus, kels Sei­mo na­rio Vy­tau­ to Bo­gu­šio kan­di­da­tū­rą, An­ta­kal­nio apy­gar­do­je – bu­vu­sį par­la­men­ta­rą Gin­tau­tą Bab­ra­vi­čių, Žir­mū­nų apy­ gar­do­je tra­di­ciš­kai kan­di­da­tuos Li­ be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos pir­mi­ nin­kas Al­gis Čap­li­kas, Fa­bi­jo­niš­kių apy­gar­do­je – svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Rai­mon­das Šu­kys, Jus­ ti­niš­kių – bu­vęs par­la­men­ta­ras Ri­man­tas Re­mei­ka, Ka­ro­li­niš­kių – ga­li­mas nau­ja­sis vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras Re­gi­man­tas Čiu­pai­la, Nau­jo­sios Vil­nios apy­gar­do­je – Sei­ mo na­rys Ar­tū­ras Me­lia­nas. Ža­da dar ap­si­spręs­ti

etus dėl mandatų kovoja tie patys.

Jur­ke­vi­čius, Laz­dy­nuo­se – sos­ti­ nės vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­vi­ čius, Nau­jo­sios Vil­nios apy­gar­do­ je – Vy­tau­tas Zim­nic­kas. „Kan­di­da­tų są­ra­šus tu­rė­tu­me tvir­tin­ti ba­lan­džio mė­ne­sį par­ ti­jos ta­ry­bos po­sė­dy­je, o ga­lu­ti­ nai dėl jų ap­si­spręs­ti – rugp­jū­čio mė­ne­sį, prieš pat teik­da­mi re­gist­ ruo­ti VRK“, – in­for­ma­vo so­cial­ de­mok­ra­tų ly­de­ris Al­gir­das But­ ke­vi­čius.

Pas­kel­bė tik po­rą pre­ten­den­tų

Li­be­ra­lų są­jū­dis kol kas at­sklei­ džia tik du bū­si­mus kan­di­da­tus į Sei­mą Vil­niaus apy­gar­do­se: Se­ na­m ies­č io rin­k i­m ų apy­gar­d o­je ke­lia­mas da­bar­ti­nis par­la­men­ta­

Roko Medonio nuotr.

ras Pet­ras Aušt­re­vi­čius, Laz­dy­nų – švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius. Li­be­ra­lų są­jū­dis ža­da jau ar­ti­miau­siu me­ tu, grei­čiau­siai dar ba­lan­dį, pa­ tvir­tin­ti vi­sus li­ku­sius kan­di­da­ tus – ne tik Vil­niu­je, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ ja Nau­ja­mies­čio apy­gar­do­je kels žur­na­lis­to Vy­tau­to Ma­tu­le­vi­čiaus kan­di­da­tū­rą, Se­na­mies­ty­je – Rai­ mon­dą Ka­ro­sai­tę, An­ta­kal­nio apy­ gar­do­je – Ka­zį Zu­lo­ną, Žir­mū­nų – Ra­mo­jų Gi­rins­ką.

Fa­bi­jo­niš­kių apy­gar­do­je iš­šū­kį po­ li­ti­niams kon­ku­ren­tams mes Sei­mo na­rys Dai­lis Al­fo­nas Ba­ra­kaus­kas, Šeš­ki­nės – sos­ti­nės ta­ry­bos na­rys

Ki­tos di­des­nės par­la­men­ti­nės ir at­sto­vų Sei­me ne­tu­rin­čios par­ti­ jos kol kas ne­pa­vie­ši­no sa­vo bū­si­ mų kan­di­da­tų Vil­niu­je.

Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja, Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga (bu­vu­si Vals­tie­ čių liau­di­nin­kų par­ti­ja), Krikš­čio­ nių par­ti­ja, Lie­tu­vos liau­dies par­ ti­ja ir ki­tos po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos dek­la­ruo­ja ke­ti­nan­čios iki pa­va­sa­rio pa­bai­gos ap­si­spręs­ti dėl kan­di­da­tų.

Ne­bent bū­tų pa­skelb­ti pir­ma­lai­kiai Sei­mo rin­ki­mai. Tuo­met šį pro­ce­są ža­da­ma ge­ro­kai pa­sku­bin­ti.

Už tai, kad įvyk­tų pir­ma­lai­kiai Sei­mo rin­ki­mai, ypač gar­siai pa­si­ sa­ko tik per­nai įsteig­ta, ta­čiau sos­ ti­nė­je ne­ma­žai bal­sų su­rink­ti ga­ lin­ti A.Zuo­ko va­do­vau­ja­ma par­ti­ja „Taip“. Ta­čiau ir ji nė­ra pa­skel­bu­si sa­vo kan­di­da­tų.

VRK dar svars­to, ar Vil­niu­je tu­ ri lik­ti de­šimt apy­gar­dų, kaip yra da­bar, ar jų skai­čių pa­di­din­ti iki vie­nuo­li­kos. Ge­gu­žę ar­ba bir­že­ lį dėl to tu­rė­tų bū­ti ga­lu­ti­nai ap­ si­spręs­ta.

Lie­tu­viai ne­si­ver­žia į par­ti­jas Lie­tu­vo­je par­ti­joms pri­klau­so 103,7 tūkst. žmo­nių, tai yra be­veik 3,4 pro­c. iš 3,05 mln. ša­lies gy­ven­ to­jų.

Dau­giau­sia na­rių tu­ri opo­zi­ci­nė Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­ ja – 17 tūkst., kaip ro­do Tei­sin­gu­ mo mi­nis­te­ri­jos BNS pa­teik­ti duo­ me­nys.

Opo­z i­c i­n ė Dar­b o par­t i­ja tu­r i be­veik 14 tūkst. na­rių, opo­zi­ci­ nė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja taip pat vie­ni­ja be­veik 14 tūkst. na­rių.

Val­dan­čio­ji Tė­vy­nės są­jun­gaLie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai tu­ri 12,3 tūkst. na­rių.

Opo­zi­ci­nė Krikš­čio­nių par­ti­ja tu­ri 8,2 tūkst. na­rių, val­dan­čio­ ji Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga – 4,7 tūkst. na­rių, val­dan­ty­sis Lie­tu­ vos li­be­ra­lų są­jū­dis – 3,6 tūkst. na­rių.

Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­ jun­ga tu­ri 2,6 tūkst. na­rių, Lie­tu­ vos ža­lių­jų są­jū­dis – 2,3 tūkst., po­ li­ti­nė par­ti­ja „Są­jun­ga TAIP“ – 1,6 tūkst., Tau­ti­nin­kų są­jun­ga – 1,5 tūkst. na­rių.

Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja tu­ri 1,6 tūkst., Ko­vo­to­jų už Lie­tu­vą są­jun­ ga – 1,4 tūkst., Lie­tu­vos pen­si­nin­ kų par­ti­ja – 1,3 tūkst., Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja – 1,3 tūkst.,

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų są­jun­ga – 1,2 tūkst., Res­pub­li­ko­nų par­ti­ja – 1,3 tūkst., Že­mai­čių par­ti­ja – 1,9 tūkst., Lie­tu­vos ru­sų są­jun­ga – 1,2 tūkst. na­rių.

Lie­tu­vos krikš­čio­niš­ko­sios de­ mok­ra­ti­jos par­ti­ja tu­ri 1,1 tūkst., Lie­ tu­vos cent­ro par­ti­ja – 1,6 tūkst., Že­ mai­ti­jos par­ti­ja – 1,5 tūkst. na­rių.

Vos per tūks­tan­tį na­rių tu­ri par­ti­ja „Jau­no­ji Lie­tu­va“, So­cia­ lis­ti­nis liau­dies fron­tas, po­li­ti­nė par­ti­ja Ru­sų al­jan­sas, Lei­bo­ris­tų par­ti­ja, Tau­tos vie­ny­bės są­jun­ga, po­li­ti­nė par­ti­ja Pro­fe­si­nių są­jun­ gų cent­ras, tau­ti­nė par­ti­ja „Lie­tu­ vos ke­lias“. Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je iš vi­so ofi­ cia­liai įre­gist­ruo­ta 41 par­ti­ja. Na­ rių są­ra­šus tik­rin­ti Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai, kaip rei­ka­lau­ja įsta­ ty­mas, iki ko­vo 1-osios pa­tei­kė 29 par­ti­jos.

Jau po ko­vo 1-osios bu­vo už­re­ gist­ruo­ta par­ti­ja „Drą­sos ke­lias“ – ji tu­ri 1,2 tūkst. na­rių.

Taip pat Tei­s in­g u­m o mi­n is­ te­r i­ja šią sa­vai­t ę pra­n e­š ė lei­d u­ si re­g ist­r uo­t i Lie­t u­vos žmo­n ių par­ti­ją.

Po­li­ti­nės par­ti­jos na­riu ga­li bū­ti 18 me­tų su­lau­kęs Lie­tu­vos pi­lie­tis, tuo pa­čiu me­tu pri­klau­sy­ti ga­li­ma tik vie­nai par­ti­jai.

BNS, VD inf.

41

partija

šiuo me­tu ofi­cia­liai įre­gis­t­ruo­ta Lie­tu­vo­je.

Naujokė: Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­

ja šią sa­vai­tę įregistravo Lie­tu­vos žmo­nių par­ti­ją.

Artūro Morozovo nuotr.

8

šeštadienis, kovo 31, 2012

savaitės interviu

Ties prie­sai­kos pa­my­ni­mo ri­ba Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas, va­do­vau­jan­tis ir Tei­sė­jų ta­ry­bai, Gin­ta­ras Kry­že­vi­čius sa­ko, kad Kau­no tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės pa­reiš­ki­mai apie tei­sin­gu­mo pa­dė­tį Lie­tu­vo­je daž­nai per­žen­gia pa­do­ru­mo, mo­ra­lės ir tei­sė­jo duo­ tos prie­sai­kos ri­bas.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Kaip ver­ti­na­te po­li­ti­kų kur­ pia­mus sce­na­ri­jus, tei­kia­mus pa­siū­ly­mus dėl vai­ko grą­ži­ni­mo ar ne­grą­ži­ni­mo mo­ti­nai, ku­rie ne­re­tai prieš­ta­rau­ja priim­tiems teis­mų spren­di­mams?

– Nuo­lat kar­to­ju, kad ne­ko­men­ tuo­ju nei pa­sta­rų­jų ak­tua­lių teis­ mo spren­di­mų, su­si­ju­sių su ta is­ to­ri­ja, nei tų spren­di­mų vyk­dy­mo pro­ce­dū­rų. Tuo la­biau ne­ko­men­ tuo­ju po­li­ti­kų teiginių šio­mis te­ mo­mis.

Rei­kia su­pras­ti, kad joks po­li­ti­ kas nie­ka­da ne­nusp­ręs už teis­mą.

Tei­sin­gu­mą Lie­tu­vo­je vyk­do ir vyk­ dys tik teis­mai. Ne kar­tą yra pa­ mi­nė­ta ir Tei­sė­jų ta­ry­bos, ir aš esu vie­šai sa­kęs, kad mes ne­pa­si­duo­ sim jo­kiam spau­di­mui, kad ir kas jį da­ry­tų, kad ir ko­kia for­ma da­ ry­tų.

Ta­čiau rei­kia pri­pa­žin­ti, kad šiuo konk­re­čiu at­ve­ju įtam­pa yra per­ žen­gu­si bet ko­kias pro­tin­gu­mo ri­ bas. Vi­suo­me­nė tiek įsiaud­ri­nu­si, jog, ma­ny­čiau, tu­ri­me ras­ti pro­tin­ gą spren­di­mą, kad teis­mo nu­tar­tis bū­tų įvyk­dy­ta.

Ta­čiau bet ku­riuo at­ve­ju aš vi­siš­ kai pri­pa­žįs­tu ir pa­lai­kau vi­sų po­ li­ti­kų reiš­kia­mą no­rą kiek įma­no­ma la­biau už­tik­rin­ti vai­ko in­te­re­sus.

– Tei­sė­ja N.Venc­kie­nė ne tik ne­v yk­d o teis­m o spren­d i­m o grą­žin­ti mer­gai­tę ma­mai, bet ir kal­ba apie tei­sin­gu­mo sto­ ką Lie­tu­vo­je, apie tai, kad mi­ nia tu­ri vyk­dy­ti tei­sin­gu­mą.

Kaip ver­ti­na­te to­kius jos tei­ ginius?

– Jau ne kar­tą esu sa­kęs ir dar kar­tą ga­liu pa­kar­to­ti, kad tei­sė­jui ne­de­ rė­tų kal­bė­ti taip, kaip kal­ba tei­sė­ ja N.Venc­kie­nė. Kai ji vie­šai tei­gia, kad tei­sin­gu­mo Lie­tu­vo­je nė­ra ir kad mi­nia tu­ri pe­rim­ti tei­sin­gu­mo vyk­dy­mą, tai yra nee­tiš­ki pa­reiš­ki­ mai, nee­tiš­kas el­ge­sys.

To­kiu el­ge­siu tei­sė­ja yra ties duo­ tos prie­sai­kos pa­my­ni­mo ri­ba, ties tei­sė­jo mun­du­ro pa­že­mi­ni­mu.

Jau ne kar­tą ko­men­ta­vau tą si­ tua­ci­ją ir dar­syk ga­liu pa­sa­ky­ti, kad mū­sų vie­na bend­ruo­me­nės na­ rė, gin­da­ma sa­vo as­me­ni­nius in­te­ re­sus, siek­da­ma sa­tis­fak­ci­jos tam tik­ra­me ci­vi­li­nia­me gin­če, kur ji ma­no esan­ti tei­si, vis dėl­to per­žen­ gia bet ko­kias ri­bas, nu­sta­ty­tas tei­ sė­jo eti­kai. Tai ne­priim­ti­na re­to­ri­ ka, sa­ky­čiau, ne tik tei­sė­jo eti­kai, bet ir ap­skri­tai mū­sų pi­lie­ti­nei vi­ suo­me­nei.

Pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė tu­ri bū­ti vi­ saip stip­ri­na­ma. To­kiais pa­reiš­ki­ mais ji tik­rai nė­ra stip­ri­na­ma.

Pri­me­nu, kad šian­dien ir pa­ti tei­ sė­ja vyk­do tei­sin­gu­mą. No­rė­čiau tai pa­brėž­ti. Ta­da ne­sup­ran­ta­ma – jei­gu tei­sin­gu­mo Lie­tu­vo­je nė­ra,

kaip ji sa­ko, tai ne­gi tą tei­sin­gu­mą vyk­do vie­nin­te­lė N.Venc­kie­nė? Tik­ riau­siai ne.

Ar­ba kvie­ti­mas mi­niai įvyk­dy­ti sa­vo tei­sin­gu­mą. To­kie da­ly­kai yra ne­to­le­ruo­ti­ni. Tai ker­ta­si su tei­sė­jo duo­ta prie­sai­ka ir šian­dien aš ne­ ran­du jos el­ge­sio pa­tei­si­ni­mo.

– Ar N.Venc­kie­nė tin­ka­ma bū­ ti tei­sė­ja?

– Jei­gu kal­bė­tu­me apie jos ge­bė­ji­ mą priim­ti tei­sin­gus, ob­jek­ty­vius spren­di­mus by­lo­se, ku­rias ji pa­ti nag­ri­nė­ja, tam yra įsta­ty­mo nu­ ma­ty­to­sios nu­ša­li­ni­mo ir ki­to­kios pro­ce­dū­ros. Jo­mis ga­li nau­do­tis pro­ce­so da­ly­viai, jei­gu ma­no, kad tei­sė­ja ga­li neob­jek­ty­viai iš­nag­ri­ nė­ti by­lą.

Jei­gu kal­bė­tu­me apie jos draus­ mi­nę at­sa­ko­my­bę, tam yra spe­cia­ lios tei­sė­jų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos.

Tei­sė­jų ta­ry­ba į šiuos pro­ce­sus įsi­ jun­gia tuo­met, kai pa­rei­gū­nas, tu­ rin­tis tei­sę priim­ti spren­di­mą dėl tei­sė­jo at­lei­di­mo iš pa­rei­gų, krei­ pia­si į Tei­sė­jų ta­ry­bą pa­ta­ri­mo at­ leis­ti tą tei­sė­ją. Kol nė­ra to­kio krei­ pi­mo­si, Tei­sė­jų ta­ry­ba ne­ga­li kiš­tis į tuos pro­ce­sus ir jų ver­tin­ti. Ta­ry­ ba ne­tu­ri ga­lių vyk­dy­ti tei­sė­jų per­ se­kio­ji­mą.

Joks po­li­ti­kas nie­ ka­da ne­nusp­ręs už teis­mą. Tei­sin­gu­mą Lie­tu­vo­je vyk­do ir vyk­dys tik teis­mai.

Ki­ta ver­tus, Tei­sė­jų ta­ry­ba, ma­ ty­da­ma, kad apie tam tik­rus tei­ sė­jus yra nei­gia­mos in­for­ma­ci­jos, pa­pra­šo ki­tų tei­sė­jų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jų įver­tin­ti ją. Prik­lau­ so­mai nuo tų ins­ti­tu­ci­jų – Tei­ sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­jos (TEDK) bei Tei­sė­jų gar­bės teis­mo – priim­tų spren­di­mų spren­džia­ ma, kaip de­rė­tų dėl to tei­sė­jo elg­ tis to­liau.

Be­je, penk­ta­die­nį Pa­ne­vė­žy­je po­ sė­džia­vu­si Tei­sė­jų ta­ry­ba nu­spren­ dė kreip­tis į TEDK, kad ši ap­svars­ ty­tų tei­sė­jos N.Venc­kie­nės vie­šus pa­reiš­ki­mus, jog Lie­tu­vo­je tei­sin­ gu­mo ne­va nė­ra, ir ra­gi­ni­mus mi­ niai vyk­dy­ti sa­vo tei­sin­gu­mą.

– Kas po to, kai TEDK priims spren­di­mą šiuo klau­si­mu?

– Bus svars­to­ma, ką da­ry­ti to­liau. Žiū­rint, koks bus ko­mi­si­jos spren­ di­mas. Jei­gu bus nu­spręs­ta kel­ ti draus­mės by­lą, ji bus per­duo­ta Tei­sė­jų gar­bės teis­mui.

– O šis ga­li siū­ly­ti at­leis­ti tei­ sė­ją?

– Tei­sė­jų gar­bės teis­mas tu­ri tei­ sę skir­ti pra­si­žen­gu­siam tei­sė­jui

draus­mi­nę nuo­bau­dą ar­ba pa­siū­ly­ ti jį at­leis­ti iš pa­rei­gų, ne­tgi siū­ly­ti ini­ci­juo­ti jam ap­kal­tą. Bet ne­si­no­ rė­tų šiuo konk­re­čiu at­ve­ju už­bėg­ti įvy­kiams už akių. Rei­kė­tų pa­lauk­ ti spren­di­mų.

– Pre­zi­den­tė prieš me­tus jau pa­reiš­kė, kad neat­leis tei­sė­jos N.Venc­kie­nės, nors tai jai siū­ lė tei­sė­jų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ ci­jos, tiks­liau, Tei­sė­jų gar­bės teis­mas. Ne­ma­no­te, kad to­kia vals­ty­bės va­do­vės po­zi­ci­ja šį­ kart ga­li tu­rė­ti įta­kos prii­mant spren­di­mus dėl N.Venc­kie­nės?

– Ne­ma­nau. Tei­sė­jų ta­ry­ba ir ki­ tos tei­sė­jų sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­ jos, ma­no ma­ny­mu, el­gia­si prin­ci­ pin­gai ver­tin­da­mos in­for­ma­ci­ją ir fak­tus apie ga­li­mą tei­sė­jo ne­de­ra­ mą el­ge­sį. Čia po­li­ti­kų ar pa­rei­gū­ nų pa­reikš­ta nuo­mo­nė tu­ri ma­žiau­ siai įta­kos.

– Bet ga­lu­ti­nį spren­di­mą dėl tei­sė­jo at­lei­di­mo ar neat­lei­di­ mo prii­ma vis tiek vals­ty­bės va­do­vas?

– Pa­gal Kons­t i­t u­c i­j ą ga­l u­t i­ nį spren­di­mą Lie­tu­vo­je dėl tei­sė­ jų pa­sky­ri­mo ar at­lei­di­mo prii­ ma Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas. Dėl aukš­tes­nių­jų teis­mų tei­sė­jų ir va­ do­vų – Sei­mas Pre­zi­den­to tei­ki­mu.

Tei­sė­jų ta­ry­ba pa­ta­ria Pre­zi­den­tui dėl tei­sė­jų pa­sky­ri­mo, at­lei­di­mo ar per­kė­li­mo į ki­tą teis­mą. Pre­zi­ den­tas spren­džia ir dėl tei­sė­jų, ku­ riuos pa­siū­lo at­leis­ti Tei­sė­jų gar­ bės teis­mas.

– Lie­tu­vos Aukš­čiau­sią­jį Teis­ mą dar sau­sį pa­sie­kė Gar­lia­vos šei­mos kli­ni­kos di­rek­to­rės, gy­ dy­to­jos As­tos Ši­lei­kie­nės pa­ reiš­ki­mas ir Lai­mu­tės Stan­ kū­nai­tės pra­šy­mas įver­tin­ti tei­sė­jos N.Venc­kie­nės el­ge­ sį šio­je kli­ni­ko­je. Koks šių pa­ reiš­ki­mų li­ki­mas?

– Šią sa­vai­tę pa­skelb­ta, kad šių pa­ reiš­ki­mų svars­ty­mas bai­gė­si draus­ mi­nės by­los tei­sė­jai iš­kė­li­mu.

TEDK A.Ši­lei­kie­nė skun­dė Kau­ no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jos el­ge­sį Gar­lia­vos šei­mos kli­ni­ko­je. Gy­dy­to­ jos tei­gi­mu, įžū­lus glo­bė­jos el­ge­sys ir ne­gra­žių žo­džių var­to­ji­mas mer­

Ni­hi­liz­mas: Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kas G.Kry­že­vi­čius ma­no,

kad ne­pa­gar­ba tei­sei Lie­tu­vo­je plin­ta dėl po­pu­liz­mo, iš­si­ke­ro­ju­sio per Sei­mo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

gai­tės aki­vaiz­do­je, pro­vo­ka­ci­jos ir rei­ka­la­vi­mai pa­kel­tu to­nu yra nei­ gia­ma įta­ka.

TEDK nu­spren­dė tei­sė­jai N.Venc­ kie­nei iš­kel­ti draus­mės by­lą ir ver­ ti­no, kad, ki­lus konf­lik­tui, tei­sė­ja ne­siel­gė ko­rek­tiš­kai ir man­da­giai, konf­lik­to ne­si­sten­gė iš­spręs­ti tai­ kiai. Toks el­ge­sys pri­va­čia­me gy­ve­ ni­me nė­ra pa­vyz­din­gas ir dėl jo ga­ li nu­ken­tė­ti tei­sė­jo re­pu­ta­ci­ja. Tai pra­ne­šė pa­ti TEDK. – Ar pa­ste­bi­te, kad pa­sta­ruo­ju me­tu Lie­tu­vo­je vis la­biau įsi­ ga­li tei­si­nis ni­hi­liz­mas? Ko­dėl, jū­sų nuo­mo­ne, tai vyks­ta?

– Tą bend­rą fo­ną, tą vis la­biau ap­ link teis­mus be­si­ver­žian­tį po­pu­lis­ ti­nį žie­dą iš­ties ga­li­ma ne­sun­kiai pa­ste­bė­ti. Ma­to­me tą no­rą vi­są ug­

nį nu­kreip­ti į tei­sė­jus, į teis­mus ir jų veik­lą.

Ma­nau, tam la­bai di­de­lę įta­ ką da­ro ar­tė­jan­tys rin­ki­mai. Tai­gi, su vis la­biau įsi­bė­gė­jan­čia rin­ki­mų kam­pa­ni­ja sie­čiau tai, kad dau­gė­ ja po­li­ti­nių pa­reiš­ki­mų, nu­kreip­ tų prieš tei­sin­gu­mo sis­te­mą Lie­tu­ vo­je.

– Ma­no­te, kad pa­si­bai­gus rin­ ki­mams ši kam­pa­ni­ja nu­slops?

– La­bai no­rė­tų­si tuo ti­kė­ti. Tei­ sė­jų ta­ry­ba penk­ta­die­nį sa­vo po­ sė­dy­je pri­ta­rė pa­reiš­ki­mui, ku­ria­ me smer­kia­mas po­li­ti­kų ki­ši­ma­sis į tei­sin­gu­mo vyk­dy­mą, ban­dy­mas spaus­ti teis­mus. Ta­ry­bos nuo­mo­ ne, tai vi­siš­kai ne­priim­ti­na pra­ kti­k a de­m ok­ra­t i­n ė­j e, tei­s i­n ė­j e vals­ty­bė­je.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397

212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

užribis diena.lt/naujienos/kriminalai

Apvogė baž­ny­čią?

Teis­mas tu­ri ap­ klaus­ti Da­lią Gry­ baus­kaitę, bu­vusį Vil­niaus merą, JAV am­ba­sa­do­rių Lie­tu­ vo­je, Šve­di­jos už­sie­ nio rei­kalų mi­nistrą.

To pa­no­ro du už iš­ si­šo­ki­mus per ho­ mo­sek­sualų ei­ty­ nes tei­sia­mi Sei­mo na­riai Pet­ras Gra­žu­ lis ir Ka­zi­mie­ras Uo­ka.

Sos­tinės po­li­ci­ja su­laikė 1984 m. gi­musį D.J., ku­ris įta­ria­mas per­ nai rugsėjį Vil­niu­je, Auš­ros Vartų gatvė­je, nuo Šv. Te­resės baž­ny­čios al­to­riaus pa­vogęs me­ta­linį kry­žių.

Vil­niaus mies­to 3-ia­ja­me po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­te dėl to pra­dėtas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Pa­reigū­nai ope­ra­ty­viai nu­statė įta­riamąjį, įvykd­žiusį šią va­gystę. Ta­čiau ilgą laiką ne­pa­vy­ko jo su­lai­ky­ ti, bu­vo pa­skelb­ta jo paieš­ka. Be to, nu­sta­ty­ta, kad tas pa­ts as­muo pa­darė dar vieną nu­si­kal­timą. Po il­go ir kruopš­taus ty­ri­mo, su­ren­ gus slaptą ope­ra­ciją, ket­vir­ta­ dienį apie 10 val. pa­reigū­nai su­ laikė D.J. Jis už­da­ry­tas į areš­tinę.

Iš­si­dir­binė­ja: po­li­ci­jai ne­pak­lusęs ir per ho­mo­sek­sualų ei­ty­nes sos­

tinė­je siautėjęs par­la­men­ta­ras P.Gra­žu­lis teis­mui že­ria vis keis­tes­nius rei­ka­la­vi­mus.

In­gos Juo­dytės nuo­tr.

Į teismą šau­kia­si Pre­zi­dentę Vil­niaus mies­to 1-asis apy­linkės teis­mas va­kar sa­vai­tei nu­kėlė par­ la­men­ta­ro P.Gra­žu­lio ad­mi­nist­ ra­cinės by­los dėl pa­žei­dimų prie­š dve­jus me­tus per ho­mo­sek­sualų ei­ty­nes Vil­niu­je nag­rinė­jimą, o bu­ vu­sio kon­ser­va­to­rių par­ti­jos na­rio K.Uo­kos by­los nag­rinė­jimą ati­dėjo dviem sa­vaitėms. Abu Sei­mo na­ riai už­si­manė pa­var­ty­ti sa­vo by­las.

P.Gra­žu­liui tai da­ry­ti teis­mas lei­do visą sa­vaitę, K.Uo­kai – ne­tgi dvi.

Ma­ža to, šie po­li­ti­nio už­ri­bio veikė­jai teis­mui že­ria vis keis­tes­ nius pa­gei­da­vi­mus.

An­tai P.Gra­žu­lis teis­mui yra pa­ teikęs pra­šymą ap­klaus­ti bu­vusį sos­tinės merą Vi­lių Na­vicką, iš­ da­vusį lei­dimą reng­ti ei­ty­nes, nes par­la­men­ta­ras sakė turįs ži­nių, kad me­ras bu­vo spaud­žia­mas iš­duo­ ti lei­dimą. Par­la­men­ta­ras taip pat pa­no­ro, kad jo by­lo­je liu­dytų pa­ts Šve­di­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras, JAV am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je, Sei­mo na­riai. Teis­mas šį pra­šymą nag­rinė­ti žadė­jo vėliau.

K.Uo­ka, kaip ir P.Gra­žu­lis, teis­ me taip pat pa­teikė pra­šymą kvies­ tis liu­dy­tojų. K.Uo­ka norėtų, kad į teismą būtų at­ves­din­ta ir ap­klaus­ta pa­ti Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė.

„Iki tų ei­ty­nių bu­vo did­žiu­lis už­ sie­nio mi­nis­te­rijų at­stovų spau­di­ mas, iki to bu­vo mūsų pra­šy­mas ati­dėti tas ei­ty­nes, bu­vo Pre­zi­ dentės D.Gry­baus­kaitės spau­di­ mas, kad ei­tynės būti­nai įvyktų, ir mes kvie­čia­me vi­sus liu­dy­ti. Nes jei­gu da­bar tą bylą teis­mas iš­nag­ rinės la­bai siau­rai, kas vy­ko to­je ne­di­delė­je te­ri­to­ri­jo­je, tai bus ne­ tei­sin­ga. Tai leis ir atei­ty­je už­sie­nio at­sto­vams, aukš­tiems pa­reigū­nams spaus­ti į tą pusę, kad tos ei­tynės vyktų nuo­lat ir taptų tra­di­ci­ja“, – va­kar aiš­ki­no K.Uo­ka.

Kazimieras Uoka:

Bu­vo Pre­zi­dentės D.Gry­baus­kaitės spau­di­mas, kad ei­tynės būti­nai įvyktų, ir mes kvie­čia­me vi­sus liu­dy­ti.

Par­la­men­ta­ras taip pat sakė be­si­ ti­kin­tis, kad by­la pa­sieks Kons­ti­tu­ cinį Teismą, ku­ris turėtų iš­siaiš­kin­ ti, ar Lie­tu­va „prii­ma spau­dimą šią

ideo­lo­giją pla­tin­ti ir Lie­tu­vo­je“.

Abiejų par­la­men­tarų by­los į Vil­ niaus mies­to 1-ąjį teismą grįžo, kai va­sa­rio 24 d. Lie­tu­vos vy­riau­sio­ jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo (LVAT) teisėjų ko­le­gi­ja nu­tarė grąžin­ti pir­ mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui iš nau­jo spręsti po­li­tikų pa­trau­ki­mo ad­mi­ nist­ra­cinėn at­sa­ko­mybėn klau­simą.

2010 m. lapk­ri­čio pra­džio­je Vil­ niaus mies­to 1-asis apy­linkės teis­ mas bu­vo nu­traukęs ad­mi­nist­ra­ci­ nių teisės pa­žei­dimų by­las K.Uo­kai ir P.Gra­žu­liui. Jo tei­gi­mu, par­la­ men­tarų veiks­mai per sek­sua­li­nių ma­žumų ei­ty­nes bu­vo ver­ti baud­žiamųjų bylų. Sei­mas at­si­sakė pa­ nai­kin­ti šių par­la­men­tarų tei­sinį imu­ni­tetą, todėl esą by­los ne­bu­vo ga­li­ma nag­rinė­ti, nes už jų pa­žei­ di­mus gre­sia ir areš­tas. Šį apy­linkės teis­mo spren­dimą sos­tinės po­li­ci­ja ap­skundė LVAT, o šis pa­reiškė, kad pir­mo­sios ins­ tan­ci­jos teis­mas bet ku­riuo at­ ve­ju turė­jo nag­rinė­ti Sei­mo na­ rių pa­trau­kimą ad­mi­nist­ra­cinėn at­sa­ko­mybėn už vieną iš ink­ri­ mi­nuotų veikų, už ku­rias ne­nu­ ma­ty­ta ad­m i­n ist­ra­c i­n io areš­to nuo­bau­da.

VD, BNS inf.

Vaik­žudę no­ri baus­ti griež­čiau De­šimt metų ne­laisvės už nau­ja­gi­ mio nu­žu­dymą ir iš­me­timą į kon­ tei­nerį yra per ma­ža bausmė. Taip nu­sprendė uos­ta­mies­čio pro­ku­ro­ rai ir skund­žia Klaipė­dos apy­gar­ dos teis­mo nuo­sprendį, ku­riuo 27 metų mo­te­ris pri­pa­žin­ta kal­ta nau­ ja­gi­mio nu­žu­dy­mu.

Pro­ku­ro­rai va­kar pra­nešė siek­sią, kad Vik­to­ri­ja Fi­li­pen­ko būtų nu­teis­ ta dėl abiejų nau­ja­gi­mių nu­žu­dy­mo ir kad jai būtų skir­ta 14 metų laisvės at­ėmi­mo bausmė. Ji ne­pri­si­pa­ži­no nu­žud­žiu­si vie­ną iš jai gi­mu­sių dvy­ nių ir abu iš­me­tu­si į šiukš­lių kon­tei­ nerį, ta­čiau teisėjų ko­le­gi­ja nu­statė, kad mo­ters kaltė įro­dy­ta liu­dy­tojų pa­ro­dy­mais, teis­mo me­di­ci­nos eks­ per­tizės iš­va­da, spe­cia­listų paaiš­ki­ ni­mais, ki­tais įro­dy­mais.

Vals­ty­binį kal­ti­nimą teis­me pa­ laikęs Klaipė­dos apy­gar­dos pro­ku­ ro­ras Au­re­li­jus Sta­nis­lo­vai­tis sa­vo

bai­gia­mo­jo­je kal­bo­je pra­šė teis­ mo V.Fi­li­pen­ko pri­pa­žin­ti kal­ta dėl abiejų dvy­nukų nu­žu­dy­mo ir už la­ bai sunkų nu­si­kal­timą tei­sia­ma­jai skir­ti įsta­ty­me nu­ma­tytą bausmės vi­durkį – 14 metų ne­laisvės.

Kaip nu­ro­do­ma pra­ne­ši­me, ka­ dan­gi teis­mas pri­pa­ži­no V.Fi­li­pen­ ko kal­ta tik dėl vie­no nau­ja­gi­mio nu­žu­dy­mo, pro­ku­ro­ras ap­kal­ti­ namąjį nuo­sprendį ža­da skųsti ape­lia­ci­ne tvar­ka. „Ape­lia­ci­nis skun­das bus pa­duo­ tas, sie­kiant išsk­lai­dy­ti abe­jo­nes, ar teis­mas tin­ka­mai pri­taikė baud­žiamąjį įsta­tymą, nu­sta­ty­da­mas, kad įsta­ty­mas ne­gi­na gims­tan­čio nau­ ja­gi­mio svei­ka­tos ir gy­vybės, kai šis gim­dy­mo me­tu dar sa­va­ran­kiš­ kai ne­pradė­jo kvėpuo­ti, t. y. siek­si­ me pri­si­dėti prie teismų pra­kti­kos for­ma­vi­mo to­kio po­būdžio by­lo­ se“, – tvir­ti­no pro­ku­ro­ras. Nuosp­rendį va­kar pa­skelbęs Klaipė­dos

apy­gar­dos teis­mas taip pat V.Fi­li­ pen­ko pri­teisė su­mokė­ti be­veik 13 tūkst. litų pro­ce­so iš­laidų, pa­tirtų per­duo­dant ją Lie­tu­vai pa­gal Eu­ro­ pos areš­to or­derį.

Nuosp­ren­dy­je nu­ro­do­ma: by­lo­ je su­rink­ti įro­dy­mai leid­žia teis­ mui da­ry­ti iš­vadą, kad mo­te­ris ne­ si­ruošė au­gin­ti gim­sian­čių vaikų ir siekė jų at­si­kra­ty­ti. Anot teis­ mo, tai pa­tvir­ti­no ap­lin­kybės, kad nuo ap­lin­ki­nių ji slėpė sa­vo nėštu­ mą, dar­bo­vietė­je ne­prašė ato­stogų, ne­siekė so­cia­li­nių ga­ran­tijų, dėl nėštu­mo ne­si­kreipė į gy­dy­to­jus, ne­pir­ko nau­ja­gi­mio krai­te­lio.

V.Fi­li­pen­ko veiks­mai per gim­ dymą taip pat bu­vo kryp­tin­gi – nors gimdė mies­te, ne­kvietė kai­mynų, grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, o pa­ gimd­žiu­si, nors teigė pa­ty­ru­si di­de­ lius skaus­mus, ne­si­kreipė į me­di­ci­ nos įstaigą ir kitą rytą išė­jo į darbą.

VD, BNS inf.

Pa­vogtą kry­žių pa­reigū­nai ap­ti­ko vie­na­me iš namų, esan­čių Vil­niu­ je, S.Da­riaus ir S.Girė­no gatvė­je, romų ta­bo­re. Pag­rob­tas tur­tas bus grąžin­tas baž­ny­čiai.

BNS, VD inf.

Grumtynės be šūvių Pa­reigū­nai Vil­niu­je su­laikė du vy­ rus, ku­rių au­to­mo­bi­ly­je ap­ti­ko du gink­lus, kau­kes, žiū­ro­nus. Jiems įta­rimą su­kėlė Rink­tinės gat­ve va­žiuo­jan­tis „Saab“ au­to­mo­bi­lis.

Jis vin­gia­vo ke­liu, pa­vo­jin­gai ma­ nev­ra­vo, todėl bu­vo su­stab­dy­tas pa­tik­rin­ti, ma­nant, kad vai­ruo­ to­jas ga­li būti ap­svaigęs. Priartėję prie „Saab“ pa­reigū­nai au­to­mo­ bi­lio ke­lei­vio ran­ko­se pa­stebė­jo į šau­namąjį ginklą pa­našų daiktą.

Po­li­ci­nin­kams te­ko jėga iš­vilk­ti ke­leivį ir vai­ruo­toją iš au­to­mo­bi­ lio, pa­gul­dy­ti ant žemės ir su­ra­ kin­ti ant­ran­kiais. Su­lai­ky­ti au­to­ mo­bilį vai­ravęs 1979 m. gimęs E.J.

ir 1990 m.s gimęs R.R. Au­to­mo­ bi­ly­je ras­ti du už­tai­sy­ti gink­lai, ra­di­jo ry­šio sto­telė, gu­minė laz­ da, kaukė, žiū­ro­nai.

BNS, VD inf.

Pilna rankinė nar­ko­tikų Po­li­ci­ja pra­ne­ša, kad Vil­niu­je su­ lai­ky­tas jau­nuo­lis, ku­rio ran­kinė­ je pa­reigū­nai ra­do mai­še­lių su bal­tais mil­te­liais, įta­ria­ma, nar­ ko­ti­kais.

Ket­vir­ta­dienį pa­ry­čiais (apie 5.25 val.) va­žiuo­da­mi Vil­niaus Gi­ru­lių gat­ve po­li­ci­jos pa­tru­liai pa­stebė­jo na­mo kie­me sto­vintį au­to­mo­bilį, ku­ria­me sėdin­tis jau­nuo­lis, pa­ matęs po­li­ci­jos eki­pažą, pa­si­lenkė.

Pa­reigū­nai įtarė, kad vai­ki­nas ban­ dė lik­ti ne­pas­tebė­tas. Bend­rau­da­ mas su pa­reigū­nais 1986 m. gi­ męs L.P. bu­vo la­bai ner­vin­gas, už nu­ga­ros bandė pa­slėpti ran­kinę.

Pa­reigū­nai vai­ki­no ran­kinė­je ra­

do sep­ty­nis mai­še­lius, kaip įta­ria­ ma, su nar­ko­ti­kais, 52 plas­ti­ki­nius tuš­čius mai­še­lius, ku­rie pa­pras­tai nau­do­ja­mi nar­ko­ti­kams fa­suo­ti.

BNS, VD inf.

Laužė­si į vais­tinę Ei­šiškė­se su­lai­ky­tas į vais­tinę įsi­ laužęs vy­ras. Šal­či­ninkų ra­jo­no po­li­ci­jos pa­tru­liai naktį į penk­ta­ dienį ga­vo pra­ne­šimą, kad ap­sau­ gos tar­ny­ba už­fik­sa­vo įsi­lau­žimą į vais­tinę.

Pa­reigū­nai, ku­rie pa­tru­lia­vo Ei­ šiš­kių se­niū­ni­jo­je, at­vy­ko į įvy­kio vietą ir su įkal­čiais su­laikė 1984 m. gi­musį įta­riamąjį A.A. Jo ki­šenės bu­vo pil­nos vaistų. Ap­žiūrė­jus vais­tinės te­ri­to­riją, ap­tik­tas ka­ sos apa­ra­to pi­nigų stal­čius, ša­ lia jo mėtėsi vaistų pa­ke­liai. Vais­ tinės pa­tal­pos bu­vo nu­siaub­tos: iš­dauž­tas durų stik­las, su­ga­din­ta kom­piu­te­rinė įran­ga, ant grindų išmė­ty­ti vais­tai ir vaistų pa­ke­liai.

Pa­sak po­li­ci­jos, pa­ts įsi­laužė­lis elgė­si nea­dek­va­čiai – įta­ria­ma, kad jis bu­vo ap­svaigęs ne tik nuo al­ko­ho­lio, bet ir nuo nar­ko­ti­nių ar kitų psi­chot­ro­pi­nių med­žiagų.

BNS, VD inf.

10

šeštADIENIS, kovo 31, 2012

ekonomika Praū­žė kon­tak­tų mai­nai Šią sa­vai­tę Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je vy­kęs ren­gi­nys „Die­ na Me­dia News“ kon­tak­tų mai­ nai“ iš vi­so su­lau­kė 560 už­si­re­ gist­ra­vu­sių stu­den­tų, vers­lo ir or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vų, aka­de­mi­ nės bend­ruo­me­nės na­rių. Vi­ suo­se tri­juo­se ša­lies mies­tuo­se ren­gi­ny­je taip pat da­ly­va­vo apie 20 kvies­ti­nių sve­čių – jie su­lau­ kė be­ne dau­giau­sia no­rin­čių pa­ si­šne­ku­čiuo­ti ir ap­si­mai­ny­ti vi­zi­ ti­nė­mis kor­te­lė­mis.

Ap­si­mai­nė šim­tais vi­zi­ti­nių kor­te­lių Šią sa­vai­tę Vil­niu­je, Kau­ne ir Klai­pė­do­je pir­mą kar­tą ša­ly­je vy­kę „Die­na Me­dia News“ kon­tak­tų mai­nai“ pa­dė­jo jau­ni­mui bei vers­lo ly­de­riams ap­si­keis­ti idė­jo­mis ir net su­kirs­ti ran­ko­mis dėl to­les­nių su­si­ti­ki­mų.

Li­na Mra­zaus­kai­tė, As­ta Dy­ko­vie­nė

Ren­gi­nį ini­ci­ja­vę JAV gy­ve­nan­ tys lie­tu­viai – pia­nis­tas Ed­vi­nas Minkš­ti­mas ir „HSBC Bank USA“ vi­cep­re­zi­den­tas Ro­kas Be­res­nio­ vas – sie­kė už­sie­ny­je pa­pli­tu­sią kon­tak­tų mai­nų tra­di­ci­ją per­kel­ ti ir į gim­tą­jį kraš­tą. Prieš ren­gi­nį dar svars­tę apie lie­tu­vių ne­drą­są kaip tau­ti­nį bruo­žą, ini­cia­to­riai vis dėl­to vi­suo­se tri­juo­se ren­gi­niuo­se neat­si­gy­nė smal­sių da­ly­vių ir iš­ da­li­jo be­ne vi­sas pa­ruoš­tas vi­zi­ti­ nes kor­te­les.

buo­to­jų, bet ir ieš­ko­jo par­tne­rių ar se­nų pa­žįs­ta­mų. Ki­ti be di­de­lių lū­ kes­čių lei­do­si ne­ša­mi sro­vės ir sa­kė ne­pra­šo­vę – ren­gi­nio pa­bai­go­je jie lai­kė ran­ko­se ke­lias de­šim­tis vi­zi­ ti­nių kor­te­lių, tarp ku­rių esą atei­ ty­je ga­li bū­ti nau­din­gų.

Lie­tu­vo­je pir­muo­sius žings­nius kon­tak­tų mai­nų tra­di­ci­jos link bu­ vo nu­spręs­ta skir­ti jau­ni­mui, dar au­gan­tiems pro­fe­sio­na­lams. Taip bu­vo ti­ki­ma­si pa­ska­tin­ti jau­ni­ mą drą­siau sem­tis pa­tir­ties iš ša­ lies vers­lo ly­de­rių, at­ver­ti jam ke­ lius da­ly­tis už­gi­mu­sio­mis idė­jo­mis, o gal­būt net su­ras­ti po­ten­cia­lių darb­da­vių. „Tik­rai ti­ki­me, kad šie žmo­ nės bus va­di­na­mie­ji vė­lia­vos ne­ šė­jai ir kad jiems kon­tak­tų mai­nai šiuo me­tu yra ak­tua­liau­si. To­dėl jie grei­čiau­siai su­pras šių ren­gi­nių pra­smę ir vė­liau ją iš­ko­mu­ni­kuos, per­duos ki­tiems“, – dar prieš ren­ gi­nio pra­džią sa­kė E.Minkš­ti­mas.

Su­ma­ny­mas pa­si­tvir­ti­no: jau­ ni­mas kon­tak­tų mai­nuo­se su­da­rė dau­gu­mą vi­sų da­ly­vių. To­dėl ren­ gi­nio ini­cia­to­riai pa­tvir­ti­no, kad kon­tak­tų mai­nų po­rei­kis ne­bu­vo tik įsi­vaiz­duo­ja­mas.

Nors ren­gi­nys pri­trau­kė daug jau­ni­mo, sa­vo ni­šą at­ra­do ir įmo­ nės bei or­ga­ni­za­ci­jos. Jų va­do­vai ne tik dai­rė­si jau­nų bū­si­mų dar­

priei­ti prie daug pa­sie­ku­sių pro­fe­sio­ na­lų. O juk vos ke­li pro­fe­sio­na­lų tar­ti sa­ki­niai jau­ni­mą ga­li pa­ska­tin­ti im­tis sa­vo idė­jų įgy­ven­di­ni­mo. Be to, tie­ sio­gi­nis bend­ra­vi­mas jau­niems žmo­ nėms pa­de­da per­ženg­ti psi­cho­lo­gi­ nius bar­je­rus. Juo­lab kad gy­ven­da­mi šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je jie tu­ri su­ vok­ti, kad įgū­džiai ir ži­nios yra pre­kė, ku­rią po­ten­cia­liam darb­da­viui rei­kia par­duo­ti“, – teigė S.Tichomirovas.

Ren­gi­nio ini­cia­to­rius,

pia­nis­tas Ed­vi­nas Minkš­ti­mas

Kon­tak­tai mus su­jun­ gia, dėl jų mes ga­li­me pa­si­tik­rin­ti sa­vo ver­ tę, meist­riš­ku­mą, sa­ vo ša­lies įvaiz­dį.

įvaiz­dį. Megz­ti kon­tak­tus la­bai leng­va pa­de­dant mu­zi­kai, kon­cer­tams, mu­ zi­kos erd­vėms, –sakė R.Prusevičienė.

– Pa­ti esu ste­bė­ju­si, kaip kon­ku­ruo­ jan­tys vers­li­nin­kai, dip­lo­ma­tai ar mū­ sų vals­ty­bės va­do­vai, pa­sė­dė­ję vie­ni ša­lia ki­tų per kon­cer­tus, nu­glu­di­na kai ku­riuos kam­pus.“

Ren­g i­n io da­l y­v iams Kau­n e E.Minkš­ti­mas pa­pa­sa­ko­jo, kad jis kar­tu su R.Be­res­nio­vu mo­kė­si Juo­zo Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­na­zi­ jo­je Kau­ne, ta­čiau vie­nas apie ki­tą tuo­met nie­ko ne­ži­no­jo. Pa­ra­dok­ sa­lu, kad bend­rų idė­jų jie ėmė­ si gy­ven­da­mi Va­šing­to­ne, kur su­ si­pa­ži­no per kon­tak­tų mai­nus. Šio ren­gi­nio idė­ją per­kel­da­mas ir į Lie­ tu­vą, E.Minkš­ti­mas džiau­gė­si, kad „pir­mas bly­nas ne­pris­vi­lo“. „Vi­suo­se mies­tuo­se su­si­rin­ko la­ bai skir­tin­gi žmo­nės. Vil­niu­je ma­ tė­me, kad di­džio­ji da­lis su­si­rin­ku­sių bu­vo smul­kaus ir vi­du­ti­nio vers­lo įmo­nių va­do­vai, Kau­ne di­džio­ji da­ lis ren­gi­nio da­ly­vių bu­vo jau­ni žmo­ nės, stu­den­tai, tik pra­de­dan­tys sa­vo kar­je­ros ke­lią. Klai­pė­do­je šio ren­ gi­nio pub­li­ka miš­ri, čia la­bai ge­ra pu­siaus­vy­ra tarp pra­de­dan­čių­jų ir bend­ro­vių va­do­vų“, – sa­kė jis.

Bend­ro­vės Vil­niaus kon­fe­ren­ci­jų Ren­gi­nio ini­cia­to­rius, „HSBC

cent­ro di­rek­to­rius Gied­rius Čiu­pai­la

Bank USA“ vi­cep­re­zi­den­tas Ro­kas Be­res­nio­vas

R.Be­res­nio­vas ren­gi­ny­je Vil­niu­je tei­gė už­mez­gęs daug nau­jų pa­žin­ čių. Taip pat džiau­gė­si, kad kon­ tak­tų mai­nų da­ly­viai kruopš­čiai pa­ruo­šė na­mų dar­bus ir į ren­gi­ nį at­vy­ko su mi­si­ja. Vie­na pa­žin­ tis ren­gi­nio ini­cia­to­rių ypač nu­ ste­bi­no: „Su­ti­kau žmo­gų, ku­ris 6 mė­ne­sius dirbs Va­šing­to­ne, Fe­de­ ra­li­nia­me re­zer­vų ban­ke. Ka­dan­gi pa­ts gy­ve­nu Va­šing­to­ne, ga­lė­si­me ten bend­rau­ti, plė­to­ti idė­jas.“ Klai­pė­do­je ini­cia­to­rius taip pat su­si­dū­rė su ma­lo­niais ne­ti­kė­tu­ mais, ku­rie pa­tvir­ti­no, jog kon­ tak­tų mai­nai at­ve­ria ke­lius: „Ma­ ne ren­gi­ny­je la­bai nu­ste­bi­no vie­na pa­da­vė­ja – ne­šio­da­ma vy­ną ji priė­ jo prie įmo­nės „Teo“ Klai­pė­dos pa­ da­li­nio va­do­vo ir pa­pra­šė jo pa­dė­ti įver­tin­ti vie­ną stu­den­tiš­ką pro­jek­ tą. Var­gu, ar gat­vė­je ji bū­tų iš­drį­su­ si taip už­kal­bin­ti šį žmo­gų.“

Či­lės Res­pub­li­kos gar­bės kon­su­

las ir aso­cia­ci­jos „Ame­ri­can Cham­ ber of Com­mer­ce“ gar­bės pir­mi­nin­ kas Rim­tau­tas Viz­gir­da

R.Viz­gir­da įsi­ti­ki­nęs, kad iš­si­la­vi­ nu­si vi­suo­me­nė men­kos jau­ni­mo pa­tir­ties ne­si­bai­mi­na. Pa­lai­kant ir ska­ti­nant jį esą ga­li­ma su­si­grą­ žin­ti už­sie­ny­je iš­si­bars­čiu­sius per­ spek­ty­vius jau­nus žmo­nes. „Jau­ ni­mas tu­ri daug dau­giau verž­tis ne tik į vers­lą, bet ir po­li­ti­ką. Jie tu­rė­ tų iš­stum­ti se­nius – žmo­nes, ku­rių mąs­ty­mas pa­se­nęs. Kon­tak­tų mai­ nų idė­jos ne­rei­kia pa­leis­ti iš ran­kų – rei­kia ją to­liau plės­ti“, – sa­kė jis.

gru­pės va­do­vas Ra­mū­nas Mac­ke­ vi­čius rek­to­rius Zig­mas Ly­de­ka

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės fil­har­mo­

„Kon­tak­tai yra nuo­sta­biau­sias da­ly­ kas. Kon­tak­tai mus su­jun­gia, dėl jų mes ga­li­me pa­si­tik­rin­ti sa­vo ver­tę, meist­riš­ku­mą, ko­ky­bę, sa­vo ša­lies

Bend­ro­vės „Pro Group“ at­sto­vas

Ser­ge­jus Ti­cho­mi­ro­vas

„Ma­nau, kon­tak­tų mai­nai ypač nau­ din­gi jau­niems žmo­nėms, ku­rie pa­ pras­tai ne­tu­ri ga­li­my­bių tie­sio­giai

„Ren­gi­ny­je įdo­mu pa­žiū­rė­ti, kaip stu­den­tai ban­do gau­dy­ti už pa­kar­ pos tuos, su ku­riais no­ri pa­bend­ rau­ti, pas ku­riuos no­rė­tų įsi­dar­bin­ ti, – dalyjosi įspūdžiais G.Čiupaila.

– Ma­nau, jau­ni­mas yra drą­ses­nis nei moks­lus bai­gę, rim­tą vers­lą ku­ rian­tys ar dir­ban­tys or­ga­ni­za­ci­jo­se žmo­nės, ku­riuos var­žo jų sta­tu­sas.

Jau­ni­mas tu­ri pra­na­šu­mą be bai­mės priei­ti ir klaus­ti to, kas juos do­mi­ na. Jau­no žmo­gaus mak­si­ma­liz­mas at­ve­ria la­bai daug ke­lių, ypač žen­ giant pir­mą kar­je­ros žings­nį.“

Bend­ro­vės „Met­Li­fe Amp­li­co“

Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to

ni­jos ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė Rū­ta Pru­se­vi­čie­nė

Ryšiai: kontaktų mainų dalyviai turė

„Tik bū­nant ša­lia ki­to žmo­gaus ga­ li­ma daug pa­siek­ti. O bū­ti ša­lia – reiš­kia bend­rau­ti, už­megz­ti kon­ tak­tą. Kon­tak­tams da­ly­ki­nia­me pa­sau­ly­je ne­tin­ka šū­kis „Čia ir da­ bar“, –kalbėjo Z.Lydeka.– Ma­nau, kad ieš­kant kon­tak­tų rei­kė­tų lai­ky­ tis nuo­sta­tos: jei­gu man ne­pa­si­se­ kė čia ir da­bar, pri­va­lau ieš­ko­ti ki­ tur ir ki­tu lai­ku.“

Ren­gi­niuo­se Vil­niu­je ir Kau­ne da­ly­ va­vęs R.Mac­ke­vi­čius nu­ste­bi­no net nuo­lat kon­tak­tų mai­nuo­se JAV da­ ly­vau­jan­tį R.Be­res­nio­vą. Ren­gi­nio da­ly­vis ge­rai pa­ruo­šė na­mų dar­bus ir sa­vo pa­šne­ko­vams da­li­jo ne tik vi­zi­ti­nes kor­te­les, bet ir skra­ju­tes su veik­los bei tiks­lų ap­ra­šy­mu. „Tai yra rim­tas ren­gi­nys, va­di­ na­si, rei­kia rim­tai ir pa­si­ruoš­ti, o ne atei­ti ir lauk­ti, kol kas nors ga­ li­my­bę pa­duos ant lėkš­tu­tės. To­kio

11

šeštADIENIS, kovo 31, 2012

ekonomika Praū­žė kon­tak­tų mai­nai

ėjo progą užmegzti įsimintinų pažinčių ir paspausti ranką savo autoritetams.

ini­cia­ty­vu­mo tarp jau­ni­mo dar pa­ si­ge­dau, to­dėl nuo­šir­džiai ti­kiuo­si, kad kon­tak­tų mai­nai su­si­for­muos ir įsi­tvir­tins ša­ly­je“, – sa­kė jis.

Ang­li­jos Vo­ri­ko uni­ver­si­te­to stu­

den­tė Do­vi­lė Bie­li­ny­tė

„Mes Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je jau esa­me iš­mo­kę kas­dien „par­da­vi­ nė­ti“ sa­ve, nes ten vyks­ta mi­li­jo­ nas pro­jek­tų, yra mi­li­jo­nas ga­li­ my­bių. To­dėl vi­suo­met ži­nai, kad no­rin­čių į siū­lo­mą dar­bo vie­tą yra dau­gy­bė, tai­gi tu­ri kuo nors iš­si­ skir­ti, da­ly­vau­ti kon­tak­tų mai­nų ren­gi­niuo­se ir su­ras­ti kuo dau­giau pa­žin­čių. Džiau­giuo­si, kad to­kie ren­gi­niai per­si­kė­lė ir į Lie­tu­vą“, – sa­kė D.Bie­li­ny­tė Įmo­nės at­lik­ti pra­kti­ką Lie­tu­vo­ je ieš­kan­ti stu­den­tė sa­kė nu­ste­bu­ si, kai vie­nas jos pa­šne­ko­vų ne tik da­vė rei­kia­mo žmo­gaus kon­tak­tus, bet net ir pa­ža­dė­jo ją už­tar­ti ge­ru žo­džiu.

taip pat eks­kur­si­ją Kau­no ro­tu­šė­je.

Da­ly­vių ap­sup­tas ce­re­mo­ni­meist­ ras ža­dė­jo tai pa­da­ry­ti ir sa­kė bū­ti­ nai lai­ky­sią­sis duo­to žo­džio. „Man pa­ti­ko, kad kiek­vie­nas su pa­si­di­džia­vi­mu pri­sta­tė sa­vo ins­ti­ tu­ci­ją ar­ba sie­kius, moks­lų kryp­tį.

Kiek­vie­no jų akys ži­ba – jie sie­kia ži­nių. Prob­le­ma tik ta, kad yra di­ de­lis bū­rys da­ly­vių, to­dėl su vi­sais pa­bend­rau­ti sun­ku. Tai yra pui­kus pir­mas su­si­pa­ži­ni­mas, o to­liau no­ rė­tų­si bend­rau­ti da­ly­kiš­kai ir konk­ re­čiai. Šį ren­gi­nį ga­li­ma ver­tin­ti tik kaip tęs­ti­nį pro­jek­tą.“

at­ras­ti nau­din­gų pa­žin­čių, ku­rios man su­teiks pra­na­šu­mų dir­bant.

Rei­kia iš­nau­do­ti vi­sas tei­kia­mas ga­li­my­bes, nes nie­ka­da ne­ga­li ži­ no­ti, kas lau­kia atei­ty­je. Apsk­ri­tai ma­nau, kad dar­bų jau­ni­mui yra, tik rei­kia mo­kė­ti juos su­ras­ti, –kalbė­ jo studentas. – At­lik­da­mas pra­kti­ ką pa­ste­bė­jau, jog tarp dau­gu­mos va­do­vų yra su­si­for­ma­vęs po­žiū­ris, kad jau­ną žmo­gų ga­li­ma iš­nau­do­ti, ir ne­rei­kia bi­jo­ti šio žo­džio. Tai yra pi­gi dar­bo jė­ga, ku­ri dar no­ri ir ga­ li ko nors pa­siek­ti. Jau­nes­ni va­do­ vai, ku­rie do­mi­si nau­jo­vė­mis, ži­no, kad jau­nas žmo­gus žen­gia ko­ja ko­ jon su die­nos įvy­kiais ir tai jam pa­ de­da siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų dar­be.“

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo ir Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„La­bai nu­džiu­gau, kad stu­den­tų at­sto­vy­bė pa­kvie­tė ma­ne ap­si­lan­ ky­ti šia­me ren­gi­ny­je. Ma­nau, čia ra­si­me kon­tak­tų, ku­rie bus nau­ din­gi. Tu­ri­me kil­nų tiks­lą ieš­ko­ ti, kas ga­li priim­ti stu­den­tus at­ lik­ti pra­kti­kos, ieš­ko­si­me bū­si­mų darb­da­vių ir pa­tys ban­dy­si­me siū­ ly­ti sa­vo pa­slau­gas. Stu­den­tai kol kas – la­bai ma­žai pa­nau­do­ja­ma jė­ ga, juk jie ga­li at­lik­ti ty­ri­mus, įvai­ rias ap­klau­sas, ga­li da­ry­ti įvai­rius pa­gal­bi­nius dar­bus tuo pa­čiu me­tu ir mo­ky­da­mie­si. Ma­nau, kad šiuo me­tu, esant kri­zi­nei si­tua­ci­jai, stu­ den­tai ga­lė­tų bū­ti va­ro­mo­ji vers­lo jė­ga“, – tvirtino R.Mickienė.

So­cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­jos stu­

den­tas Man­tas Nor­kus

Me­di­ci­nos cent­ro „Lor­na“ di­rek­

to­rė Lo­re­ta Bo­sie­nė

„Man to­kie su­si­ti­ki­mai bu­vo be ga­ lo įdo­mūs. Ma­nau, jie tik­rai rei­ka­ lin­gi – ne tik ras­ti sau dar­buo­to­ją, bet ir pa­si­dai­ry­ti įvai­rių spe­cia­ lis­tų, vers­lo par­tne­rių. Man, kaip svei­ka­tos įmo­nės va­do­vei, tai taip pat la­bai svar­bu. Ši nau­jo­vė – kon­ tak­tų mai­nai – ne­ti­kė­ta, la­bai no­ rė­čiau, kad ji tap­tų tra­di­ci­ja“, – sa­ kė ji.

Nau­jie­nų agen­tū­ros BNS di­rek­to­ Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės

mo­kyk­los stu­den­tas Ri­čar­das Mo­va

„Atė­jau su­do­min­tas kon­tak­tų mai­ nų idė­jos. Gal kam nors pa­si­ro­dy­siu rei­ka­lin­gas ir kam nors ma­nęs pri­ reiks atei­ty­je, gal ka­da nors pra­vers čia su­ras­tos pa­žin­tys. Esu tik pir­ ma­kur­sis, dar vis­kas prieš akis“, – optimistiškai kalbėjo R.Mova.

rius Ar­tū­ras Ra­čas

„Bend­rau­ti su žmo­gu­mi, ku­rį jau esi ma­tęs, yra ge­ro­kai leng­viau. Da­bar, užuo­t pa­sa­ko­jęs, kas jis toks yra ir iš kur, žmo­gus ga­li pa­sa­ky­ti „La­ba die­na, mes ma­tė­mės kon­tak­tų mai­ nuo­se.“ Ir aš vis­ką ži­no­siu“, – kal­ bėjo A.Račas.

„Kon­tak­tų mai­nais su­si­do­mė­jau vos iš­gir­dęs apie šį ren­gi­nį. Stu­ di­juo­ju ban­ki­nin­kys­tę, ti­kiuo­si, pa­vyks pa­bend­rau­ti su bū­si­mais darb­da­viais. Ma­lo­nu gy­vai ma­ty­ ti lig šiol tik laik­raš­čiuo­se ir te­le­ vi­zi­jo­je ma­ty­tus žmo­nes“, – sakė M.Norkus.

560

dalyvių

Kau­no ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ras

Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius

Lai­ko sto­kos iš­sa­miau pa­bend­rau­ti su Kau­no ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ru K.Ig­na­ta­vi­čiu­mi pro­ble­mą jau­ni­mas iš­spren­dė, pa­pra­šęs jo suor­ga­ni­zuo­ ti už­siė­mi­mą apie ren­gi­nių re­ži­sū­rą,

spe­cia­lis­tų, bio­lo­gų, is­to­ri­kų, va­ dy­bi­nin­kų. Pas­ta­rie­ji bū­na siau­ro pro­fi­lio, o mums rei­kė­tų, kad va­ dy­bi­nin­kai iš­ma­ny­tų vis­ką, – dės­ tė O.Žalienė. – Ta­čiau svar­biau­sia, kad žmo­nės bū­tų mo­ty­vuo­ti, už­si­ de­gę ir no­rė­tų dirb­ti. Ma­nau, to­kie ren­gi­niai la­bai rei­ka­lin­gi, ieš­kant tin­ka­mų žmo­nių.“

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­ VDU vie­šo­sios ko­mu­ni­ka­ci­jos

Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės

stu­den­tas Ta­das Sir­vy­das

mo­kyk­los Uos­to eko­no­mi­kos ir va­ dy­bos ka­ted­ros ve­dė­ja Ri­ma Mic­ kie­nė

„Į kon­tak­tų mai­nus atė­jau ve­da­ mas smal­su­mo, taip pat ti­kiuo­si

rė Ol­ga Ža­lie­nė

„Ži­no­ma, mums rei­kia nau­jų žmo­ nių, nes žiū­riu į to­li­mą ir ne­to­li­mą atei­tį. Mes žval­go­mės ak­va­riu­mų

užsiregistravo į kontaktų mainus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

12

šeštadienis, kovo 31, 2012

14p.

Mir­tis. Pris­ta­ty­mas į na­mus.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Bū­si­ma­sis Ki­ni­jos ly­de­ris: pra­gma Šiais me­tais pa­sau­lis su­ži­nos ne tik tai, kas bus nau­ja­sis Pran­cū­zi­jos ar JAV pre­zi­ den­tas. Nau­jo ly­de­rio rin­ki­mai vyks ir Ki­ni­jo­je. Nie­kas nea­be­jo­ja, kad ša­lies va­do­vu taps Xi Jin­pin­gas. Ar Ki­ni­ja su­ks per­mai­nų ke­liu?

Mįs­lin­ga as­me­ny­bė

58 me­tų Xi Jinpingas – Ki­ni­jos po­ li­ti­nio biu­ro na­rys, ša­lies vi­cep­re­ zi­den­tas ir vie­nas įta­kin­giau­sių pa­rei­gū­nų vie­no­je di­džiau­sių pa­ sau­lio vals­ty­bių, ku­rios gy­ven­to­jų skai­čius ge­ro­kai vir­ši­ja mi­li­jar­dą.

Ką pa­sau­lis ži­no apie bū­si­mą­jį Ki­ni­jos va­do­vą? Ma­žai ką.

Sa­ko­ma, kad jis įdo­mes­nė as­ me­ny­bė nei da­bar­ti­nis ge­ne­ra­li­ nis sek­re­to­rius mo­no­to­niš­ka­sis Hu Jin­tao. Xi leng­viau bend­rau­ja su už­sie­nio ly­de­riais, yra at­vi­res­ nis, jį su Va­ka­rais sie­ja glau­des­ ni ry­šiai.

Be to, tie, kurie su juo bu­vo su­si­ ti­kę, api­bū­di­no jį kaip žmo­gų, ku­ris vi­suo­met ži­no, kaip pa­siek­ti tiks­lą.

Hu pir­m ą­syk JAV lan­k ė­s i 2002 m., kai tik ta­po Ki­ni­jos ko­ mu­nis­tų par­ti­jos ge­ne­ra­li­niu sek­re­ to­riu­mi. Xi duk­tė Xi Ming­ze, kaip tvir­ti­na JAV ži­niask­lai­da, slap­ta stu­di­juo­ja Har­var­do uni­ver­si­te­te ki­tu var­du, o se­suo, kaip ma­no­ma, gy­ve­na Ka­na­do­je.

Par­ti­jos at­sto­vas

Tra­di­ciš­kai Ki­ni­jo­je ša­lies va­do­vų rin­ki­mai – Ko­mu­nis­tų par­ti­jos vi­ daus rei­ka­las. Ša­lies po­li­ti­nė sis­te­ ma kar­tais net va­di­na­ma Ko­mu­nis­ tų par­ti­jos de­mok­ra­ti­ja.

Toks ter­mi­nas ga­na tiks­lus. Ge­ ne­ra­li­nis par­ti­jos sek­re­to­rius kei­ čia­si ieš­kant op­ti­ma­lios ga­lių pu­ siaus­vy­ros val­dan­čia­ja­me eli­te.

Ki­taip ta­riant, ly­de­rio rin­ki­mai vyks­ta, tik ne vi­suo­me­nė­je.

Aukš­čiau­siuo­se par­ti­jos sluoks­ niuo­se dė­lio­ja­mas ir ša­lies rai­dos sce­na­ri­jus. Svar­biau­sias klau­si­mas – eko­no­mi­nė po­li­ti­ka. Bū­tent eko­ no­mi­nis au­gi­mas lei­džia eli­tui va­ do­vau­ti mi­li­jar­di­nei ša­liai.

Dau­ge­lis ana­li­ti­kų su­tin­ka, kad kol Ki­ni­jos eko­no­mi­ka augs, ko­ mu­nis­tams di­des­nių rū­pes­čių iš­ lai­kant val­džios va­de­les ne­kils.

Prie­šin­gu at­ve­ju įma­no­mi įvai­rūs sce­na­ri­jai.

Ar Xi Jin­pin­gas bus įta­kin­ga fi­gū­ ra? Jei Ki­ni­jo­je bręs­tų po­li­ti­nės re­ for­mos – vei­kiau­siai jis re­for­moms ir va­do­vau­tų. Ta­čiau, aki­vaiz­du, jos, bent jau įver­ti­nus da­bar­ti­nę

pa­dė­tį, vyks la­bai iš lė­ to. Gal net per atei­nan­tį de­šimt­me­tį jų ne­bus?

Xi jau tu­rė­jo pro­gą pri­ si­s ta­ty­t i pa­sau­l iui. Nuo 2008 m., kai ta­po vi­cep­re­ zi­den­tu, jis ap­lan­kė ne­ma­žai ša­lių, iš jų – ke­lias Eu­ro­pos, nu­ke­lia­vo į JAV, kur su­si­ti­ko ne tik su ko­le­ga vi­cep­re­zi­den­ tu Joe Bi­de­nu, bet ir JAV pre­zi­ den­tu Ba­rac­ku Oba­ma.

Vis­gi ko­kia bus Ki­ni­jos už­sie­ nio ir vi­daus po­li­ti­ka po šių me­tų ru­de­nį pla­nuo­ja­mo 18-ojo Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos na­cio­na­li­nio kong­re­so, ku­ria­me bus ren­ka­mas nau­ja­sis ša­lies ly­de­ris, kol kas su­nku pa­sa­ky­ti.

Pir­ma, Ki­ni­ja neeks­ por­tuo­ja re­vo­liu­ ci­jos; ant­ra, Ki­ni­ja neeks­por­tuo­ja ba­do ir skur­do; tre­čia, Ki­ ni­ja ne­ke­lia jums gal­ vos skaus­mo. Ką dar aš ga­liu pa­sa­ky­ti.

Tie­sa, kong­re­sas va­di­na­mas is­ to­ri­niu, nes į val­džią žengs va­di­ na­mo­ji penk­to­ji Ki­ni­jos ko­mu­nis­ tų par­ti­jos kar­ta, ku­rios at­sto­vas yra ir Xi. Ma­no­ma, per šį ren­gi­nį kei­sis net 60 pro­c. aukš­čiau­sios par­ti­ jos va­do­vy­bės – Cent­ro ko­mi­te­to na­rių. Ži­no­ma, tai ga­li reikš­ti po­ ky­čius už­sie­nio bei vi­daus po­li­ ti­ko­je, ta­čiau nie­kas pro­gno­zuo­ ti ne­sii­ma.

Kie­tas rie­šu­tė­lis?

Xi Jin­pin­gas Va­ka­rams nė­ra nei drau­gas, nei prie­šas. Sa­ve jis daž­ niau­siai api­bū­di­na kaip pra­gma­ ti­ką. Po­li­ti­ko kredo: „Bū­ki­te iš­di­ dūs, o ne nuo­lan­kūs. Mo­ty­vuo­ti, o ne po­mpas­tiš­ki. Prag­ma­tiš­ki, o ne ne­pas­to­vūs.“ Sa­vo pa­ta­rė­jams Xi, kaip sa­ko­ ma, yra nu­ro­dęs, kad jie sa­ky­tų

Mįs­lė: nie­kas nea­be­jo­ja, kad Xi Jin­pin­gas – bū­si­ma­sis Ki­ni­jos ly­de­ris, ta­čiau apie jį dar ma­žai ži­no­ma.

jam tai, ką mąs­to, o ne ką jis no­ rė­tų gir­dė­ti.

Per vi­zi­tą Mek­si­ko­je jis gy­rė sa­ vo ša­lies po­li­ti­ką eko­no­mi­nį nuo­ smu­kį, o už­sie­nie­čiams pa­brė­žė, kad Ki­ni­ja jų ne­re­tai kal­ti­na­ma ne­ pag­rįs­tais da­ly­kais.

Kal­bė­da­mas apie san­ty­kius su ki­to­mis pa­sau­lio ša­li­mis bū­si­ma­ sis Ki­ni­jos ly­de­ris lei­do su­pras­ti, jog nie­kam ne­bus leis­ta kiš­tis į ša­ lies rei­ka­lus. „Yra nuo­bo­džiau­jan­čių už­sie­nie­ čių pil­nais skran­džiais, ku­rie nie­ ko ge­res­nio ne­vei­kia, tik nuo­la­tos ba­do pirš­tais į mus. Pir­ma, Ki­ni­ja neeks­por­tuo­ja re­vo­liu­ci­jos; ant­ra, Ki­ni­ja neeks­por­tuo­ja ba­do ir skur­ do; tre­čia, Ki­ni­ja ne­ke­lia jums gal­ vos skaus­mo. Ką dar aš ga­liu pa­ sa­ky­ti“, – yra sa­kęs Xi Jin­pin­gas.

Po vi­zi­to Mek­si­ko­je net skli­do kal­ bų, kad ga­na ašt­rios Xi pa­sta­bos ne juo­kais pa­pik­ti­no Ki­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vus, ir jie nu­ro­dė bū­si­ma­jam ly­de­riui pa­šli­ fuo­ti kal­bą.

Svar­biau­sias Xi vi­zi­tas nea­be­jo­ ti­nai bu­vo šiais me­tais į JAV. Abi ša­lys da­bar lai­ko­mos svar­ biau­sio­mis kon­ku­ren­tė­mis Ra­ mio­jo van­de­ny­no re­gio­ne. Ne­ri­mą Ki­ni­jos au­gi­mas ypač ke­lia Va­šing­ to­no są­jun­gi­nin­kėms šia­me re­gio­ ne – Pie­tų Ko­rė­jai, Ja­po­ni­jai, Aust­ ra­li­jai, Tai­va­nui.

Tie­sa, Xi JAV de­monst­ra­vo pra­gma­tiš­ką to­ną.

Vis­gi, kal­bė­da­mas apie ka­ri­nės ga­lios pu­siaus­vy­rą Ra­mio­jo van­ de­ny­no re­gio­ne, Ki­ni­jos vi­cep­re­ zi­den­tas pa­brė­žė, jog ka­ri­nių pa­ jė­gų di­di­ni­mas – ne­priim­ti­nas.

In­ter­viu dien­raš­čiui „The Was­ hing­ton Post“ Xi sa­kė: „Tuo me­tu, kai žmo­nės il­gi­si tai­kos, sta­bi­lu­mo ir plėt­ros, ka­ri­nių pa­jė­gų di­di­ni­mas ir ka­ri­nių al­jan­sų stip­ri­ni­mas nė­ra tai, ko dau­gu­ma re­gio­no ša­lių ti­ki­ si. Mes svei­ki­na­me konst­ruk­ty­vų JAV vaid­me­nį ska­ti­nant tai­ką, sta­ bi­lu­mą ir kles­tė­ji­mą re­gio­ne. Mes taip pat ti­ki­mės, kad JAV gerbs ir at­si­žvelgs į Azi­jos bei Ra­mio­jo van­ de­ny­no ša­lių es­mi­nius in­te­re­sus“, – tei­gė Xi Jin­pin­gas, ku­ris taip pat yra ir vie­nas Ki­ni­jos ar­mi­jos cent­ ri­nio ko­mi­te­to va­do­vų.

Kal­bė­da­mas apie san­ty­kius su ar­ti­miau­sio­mis kai­my­nė­mis Ja­ po­ni­ja ir Ru­si­ja Xi ne­slė­pė, kad jo tiks­las – kuo glau­des­ni san­ty­kiai.

Iš vi­so Xi bu­vo iš­si­ruo­šęs į 47 vi­ zi­tus už­sie­ny­je. Per juos nuo­la­tos pa­brėž­da­vo, kad svar­biau­sia jam – „pa­ma­ty­ti ge­riau­sius pa­sau­lio iš­ra­ di­mus ir pri­tai­ky­ti juos na­mie“.

Ma­tyt, to­dėl dau­ge­lis jo vi­zi­tų daž­nai neap­si­ri­bo­ja su­si­ti­ki­mais su ki­tų ša­lių ly­de­riais.

An­tai JAV Xi ap­si­lan­kė Los An­ dže­lo „La­kers“ ko­man­dos krep­ši­

nio var­žy­bo­se, nu­vy­ko į ma­žą Ajo­ vos vals­ti­jos Mus­ka­ti­no mies­te­lį, ku­ria­me dar kaip Ki­ni­jos vie­tos val­džios at­sto­vas lan­kė­si 1985 m.

Ta­da, va­do­vau­da­mas pen­kių žmo­nių de­le­ga­ci­jai, Xi JAV do­mė­ jo­si kiau­lių au­gi­ni­mo tech­no­lo­gi­ jo­mis.

Pa­tir­tis gy­ve­nant kai­me

Xi vi­daus po­li­ti­ka – dar di­des­nė mįs­lė. Ki­ni­jo­je ly­de­ris ne­tu­ri di­ de­lės in­di­vi­dua­lios ga­lios spren­ di­mams priim­ti, nes aukš­čiau­sia val­džia dis­po­nuo­ja 9 as­me­nų Po­ li­ti­nis biu­ras.

Ta­čiau pir­mą sy­kį Ki­ni­jos is­to­ri­ jo­je par­ti­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius bus ren­ka­mas ne Po­li­ti­nio biu­ro na­rių, o di­des­nia­me bū­ry­je par­ti­ jos na­rių iš Cent­ro ko­mi­te­to.

Tai, pa­sak ana­li­ti­kų, rim­tas pro­ ver­žis.

Kai kurie ma­no, kad Ki­ni­ją Xi ga­ lė­tų pa­suk­ti li­be­ra­les­niu nei da­bar ke­liu, ypač kal­bant apie ša­lies po­ li­ti­nę sis­te­mą. Nes Xi lai­ko­mas li­ be­ra­lio­jo spar­no po­li­ti­ku.

Vis­gi Ki­ni­jo­je ra­di­ka­lios re­for­ mos – sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­mos.

Ta­čiau aiš­ku tai, jog Xi ne­bus ra­ di­ka­lus ko­mu­nis­tas.

Xi tė­vas – bu­vęs re­vo­liu­cio­nie­ rius Xi Zhong­xu­nas – 16 me­tų bu­ vo rep­re­suo­ja­mas Mao Ze­don­go val­dy­mo me­tais.

13

šeštadienis, kovo 31, 2012

pasaulis Len­kai ­ pro­tes­tuo­ja

Šau­dė ­ mo­kyk­lo­je

Išar­dė ­ ka­pą

Maž­daug 10 tūkst. žmo­nių va­ kar da­ly­va­vo mi­tin­ge prie Len­ ki­jos par­la­men­to, pro­tes­tuo­ da­mi dėl vy­riau­sy­bės pla­nų pa­di­din­ti išė­ji­mo į pen­si­ją am­ žių iki 67 me­tų. Šis pro­tes­tas, or­ga­ni­zuo­tas pro­fsą­jun­gos „So­li­da­ru­mas“, vy­ko tuo pa­ čiu me­tu, kai Sei­me bu­vo pra­ dė­tas svars­ty­ti šis įsta­ty­mas.

Suo­mi­jo­je suim­tas vy­ras, pa­ lei­dęs ke­lis šū­vius mo­kyk­lo­ je. Nie­kas per in­ci­den­tą ne­nu­ ken­tė­jo. Įta­ria­ma­sis – tre­čią de­šim­tį me­tų ei­nan­tis vy­ras – šau­dė pro vie­nos kla­sės du­ris, iš ko­ri­do­riaus. Pas­ta­rai­siais me­tais Suo­mi­jos mo­kyk­lo­se bu­vo įvyk­dy­ti du iš­puo­liai, per ku­riuos žu­vo žmo­nių.

Aust­ri­jos šiau­rė­je esan­tis bu­ vu­sio Vo­kie­ti­jos na­cių ly­de­ rio Adol­fo Hit­le­rio tė­vų ka­pas bu­vo išar­dy­tas, kai vie­nas Aloi­so Hit­le­rio ir jo žmo­nos Kla­ros pa­li­kuo­nis nu­spren­ dė at­si­sa­ky­ti tei­sių į šį ka­pi­ nių skly­pą. Leon­din­go ka­pi­ nės daž­nai pri­trauk­da­vo ult­ ra­de­ši­niųjų ak­ty­vis­tų.

a­ti­kas ar idea­lis­tas?

AFP nuo­tr.

Kai Xi bu­vo vos 9-eri, jo tė­vas bu­vo pir­mą­syk su­lai­ky­tas. Jis bu­ vo iš­siųs­tas į ato­kų ir skur­dų kal­nų mies­te­lį, ja­me še­še­rius me­tus dir­ bo že­mės ūkio dar­bus.

Bū­tent ta­da, kaip ne sy­kį sa­kė vė­liau sėk­min­gai kar­je­ros laip­tais Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jo­je ki­lęs po­li­ti­kas, jis pa­ži­no tik­rą­jį Ki­ni­ jos liau­dies gy­ve­ni­mą, ir šis po­ty­ ris pa­vei­kė jo pa­sau­lė­žiū­rą.

Kaip sa­kė, jis at­si­ri­bo­jo nuo no­ menk­la­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo, re­gė­ jo kul­tū­ri­nės re­vo­liu­ci­jos rea­ly­bę, ku­ri, jo tei­gi­mu, bu­vo krau­pi. „Dau­ge­lis ma­no idė­jų atė­jo iš šio ma­no gy­ve­ni­mo lai­ko­tar­pio. Jis kiek­vie­ną mi­nu­tę, kiek­vie­ną die­ ną ma­ne vei­kia. Su­vok­ti sa­vo ša­ lies vi­suo­me­nę – fun­da­men­ta­lu“, – yra sa­kęs Xi. Po Mao mir­ties 1976 m. Xi ir jo šei­mos gy­ve­ni­mas su­grį­žo į įpras­ tas vė­žes.

Xi ėmė dirb­ti as­me­ni­niu gy­ny­ bos mi­nist­ro Geng Biao sek­re­to­ riu­mi, ku­ris anks­čiau bu­vo jo tė­vo pa­val­di­nys.

Vė­liau jis sėk­min­gai ko­pė kar­ je­ros laip­tais, o 2007 m. bu­vo iš­ rink­tas į Po­li­ti­nį biu­rą – aukš­čiau­ sią Ki­ni­jos val­džios ins­ti­tu­ci­ją.

Ra­di­ka­lai ne­pa­gei­dau­ja­mi?

Kad Ki­ni­jos va­do­vai ne­ke­ti­na pa­ suk­ti ra­di­ka­les­nio ko­mu­niz­mo ke­

liu, įro­dė vi­sai ne­se­niai po­li­ti­nę sis­ te­mą su­pur­tęs skan­da­las, per ku­rį iš po­sto bu­vo pa­ša­lin­tas Čong­čin­ go did­mies­čio Ko­mu­nis­tų par­ti­jos ly­de­ris Bo Xi­lai. Šio vie­no ži­no­miau­sių Ki­ni­jos ko­mu­nis­tų par­ti­jos at­sto­vų kar­je­ ra žlu­go šių me­tų va­sa­rį.

Skan­da­las ki­lo ta­da, kai va­sa­ rio 6 d. bu­vęs Čong­čin­go po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Wang Li­ju­nas, ku­ris or­ ga­ni­za­vo Bo Xi­lai kam­pa­ni­ją prieš ko­rup­ci­ją mies­te, at­vy­ko į JAV kon­ su­la­tą ir, kaip pra­ne­ša­ma, pa­pra­šė po­li­ti­nio prie­globs­čio.

Po šio neįp­ras­tai vie­šo po­li­ti­nio skan­da­lo Wang Li­ju­nui at­žvil­giu bu­vo pra­dė­tas ty­ri­mas, o Bo Xi­lai at­si­svei­ki­no su kar­je­ra.

Tie­sa, ana­li­ti­kai pa­brė­žė, kad ne skan­da­las, o Bo Xi­lai pa­žiū­ros ga­lė­jo kai­nuo­ti jam po­stą ne tik mies­to va­ do­vy­bė­je, bet ir Po­li­ti­nia­me biu­re.

62 me­tų po­li­ti­kas ne sy­kį siū­ lė at­gai­vin­ti „rau­do­ną­ją“ kul­tū­rą, įskai­tant pa­rei­gū­nų siun­ti­mą pa­ si­dar­buo­ti kai­me, ati­tin­ka­mas dai­ nas vals­ty­bi­nė­se fir­mo­se ir pa­trio­ ti­nes te­le­vi­zi­jos lai­das.

Tai, pa­sak ži­niask­lai­dos, ne­bu­ vo pa­lan­kiai ver­ti­na­ma li­be­ra­lio­jo par­ti­jos spar­no at­sto­vų.

Ma­no­ma, kad bū­tent li­be­ra­les­nė par­ti­jos at­ša­ka grei­čiau­siai pe­rims val­džią iš se­no­sios kar­tos Ki­ni­jos ly­de­rių, pa­si­trau­kian­čių į pen­si­ją.

Smū­gis is­la­mis­tams Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja va­kar su­ren­ gė rei­dus prieš įta­ria­mus is­la­mis­tų tink­lus ir suė­mė 19 žmo­nių, o pre­ zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­zy pa­ža­dė­ jo, kad bus to­liau vyk­do­mos griež­ tos prie­mo­nės, rea­guo­jant į vie­no ekst­re­mis­to iš­puo­lių vir­ti­nę.

Areš­tai bu­vo įvyk­dy­ti ke­liuo­se mies­tuo­se, tarp jų Tu­lū­zo­je, kur po­li­ci­ja praei­tą sa­vai­tę nu­ko­vė ekst­re­mis­tą Mo­ha­me­dą Me­rah, per tris iš­puo­lius piet­va­ka­rių re­gio­ne nu­žu­džiu­sį sep­ty­nis žmo­nes.

N.Sar­ko­zy sa­kė, kad šių rei­dų tai­ki­niu ta­po ra­di­ka­lu­sis is­la­miz­ mas, taip pat nu­ro­dė, kad Pran­ cū­zi­jos pa­tir­ta trau­ma po iš­puo­lių Tu­lū­zo­je ir gre­ti­ma­me Mon­to­ba­ ne bu­vo pa­na­ši į su­krė­ti­mą Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se po 2001 m. rug­ sė­jo 11-osios te­ro­ro ata­kų.

Pa­sak pre­zi­den­to, va­kar su­ reng­ti rei­dai tė­ra pra­džia. „Tu­ri­me už­duo­ti kai ku­riuos ne­pap­ras­tai tiks­lius klau­si­mus tam tik­ram skai­čiui žmo­nių, o tai, kas įvy­ko šį ry­tą, tę­sis, – pa­ brė­žė N.Sar­ko­zy, da­ly­vau­jan­tis įnir­tin­go­je kam­pa­ni­jo­je dėl sa­vo per­rin­ki­mo per bal­sa­vi­mus ba­ lan­dį ir lie­pą. – Bus ir ki­tų ope­ ra­ci­jų, ku­rios bus tę­sia­mos ir leis mums iš­siųs­ti iš mū­sų na­cio­na­ li­nės te­ri­to­ri­jos tam tik­rą skai­čių žmo­nių.“ N.Sar­ko­zy taip pat gy­nė Pran­ cū­zi­jos šią sa­vai­tę priim­tą spren­ di­mą ne­leis­ti at­vyk­ti į ša­lį ke­liems mu­sul­mo­nų dva­si­nin­kams: „Ne­ no­ri­me, kad į mū­sų te­ri­to­ri­ją bū­tų kvie­čia­mi žmo­nės, ku­rie pa­si­sa­ko už ver­ty­bes, prie­šin­gas res­pub­li­ kai.“ Po­li­ci­ja pra­ne­šė, kad per rei­dus bu­vo kon­fis­kuo­ta ka­laš­ni­ko­vo au­ to­ma­tų ir ki­tų gink­lų.

Tarp suim­tų­jų bu­vo Mo­ham­ me­das Acham­la­ne’as, kaip įta­ ria­ma, va­do­vau­jan­tis ekst­re­mis­tų gru­puo­tei „For­sa­ne Aliz­za“. Šal­ ti­niai nu­ro­dė, kad jo na­muo­se bu­ vo ras­ti trys ka­laš­ni­ko­vo au­to­ma­ tai, pis­to­le­tas „Glock“ ir gra­na­ta. Šie areš­tai įvyk­dy­ti ki­tą die­ną po to, kai M.Me­rah, ku­ris bu­vo nu­šau­tas po­li­ci­jos snai­pe­rio ko­ vo 22 d. po po­li­ci­jos ap­gul­ties jo bu­te, tru­ku­sios 32 va­lan­das, bu­ vo pa­lai­do­tas Tu­lū­zo­je pri­žiū­rint stip­rioms po­li­ci­jos pa­jė­goms.

M.Me­rah bu­vo pa­ lai­do­tas Tu­lū­zo­je pri­žiū­rint stip­rioms po­li­ci­jos pa­jė­goms. Šis 23 me­tų jau­nuo­lis per tris iš­puo­lius, ku­rie su­krė­tė ša­lį, nu­ šo­vė tris Pran­cū­zi­jos ka­rius, tris vai­kus ir ra­bi­ną mo­ky­to­ją.

Ekst­re­mis­tas, ku­rį Pran­cū­zi­ jos ly­de­riai va­di­no monst­ru, bu­ vo pa­lai­do­tas Tu­lū­zos Korn­bar­jė ka­pi­nė­se, kai Al­žy­ro pa­rei­gū­nai dėl sau­gu­mo prie­žas­čių at­si­sa­kė leis­ti pa­lai­do­ti M.Me­rah jo pro­ tė­vių tė­vy­nė­je.

Pran­cū­zi­jos pa­rei­gū­nai pa­tei­kė kal­ti­ni­mus M.Me­rah bro­liui Ab­ del­ka­de­rui dėl įta­ria­mos pa­gal­ bos jo iš­puo­liams, taip pat nu­ro­ dė ieš­kan­tys ki­tų bend­ri­nin­kų.

Ab­del­ka­de­ras Me­rah kal­ti­na­ mas pa­dė­jęs sa­vo bro­liui pa­vog­ ti ga­lin­gą mo­to­ro­le­rį „Ya­ma­ha“, ku­ris bu­vo pa­nau­do­tas per iš­puo­ lius. Po­li­ci­ja nu­ro­dė ieš­kan­ti tre­ čio as­mens, gal­būt su­si­ju­sio su šia va­gys­te.

Ki­lus su­ju­di­mui aukš­čiau­siuo­ se Ki­ni­jos val­džios sluoks­niuo­se, spe­ku­liuo­ta, kad nu­ver­tus Bo Xi­ lai Ki­ni­jo­je ga­li pra­si­dė­ti val­džios per­vers­mas. Tie­sa, skan­da­las nu­ri­ mo, o aukš­čiau­si Ki­ni­jos pa­rei­gū­nai per­spė­jo, jog vi­si tu­ri pa­si­mo­ky­ti iš šio in­ci­den­to. Toks ko­men­ta­ras lai­ ko­mas re­tu vie­šu prie­kaiš­tu par­ti­ jos aukš­to ran­go ly­de­riui.

Ki­ni­jos eks­per­tai pa­brė­žė, kad skan­da­las pa­ro­dė, jog Ki­ni­jos val­ dan­čia­jam eli­tui te­bė­ra svar­bus sta­bi­lu­mas ir kad ra­di­ka­liam ko­ mu­niz­mui du­rys už­ver­tos.

Ma­no­ma, šiuo ke­liu su­ks ir bū­si­ ma­sis ly­de­ris Xi. Kaip sa­kė vie­nas Xi pa­žįs­tan­tis as­muo, „jis pa­si­rin­ko bū­ti raus­vas, bet ne rau­do­nas“.

Xi nie­kuo­met ne­slė­pė sa­vo nei­ gia­mo po­žiū­rio į Ki­ni­jos is­to­ri­ją, ypač kul­tū­ri­nės re­vo­liu­ci­jos me­ tus. Tai jis vi­suo­met pri­pa­žįs­ta.

Tie­sa, Va­ka­rų ana­li­ti­kai su­tin­ ka, kad nors Xi – mo­der­nios Ki­ni­ jos ko­mu­nis­tų kar­tos at­sto­vas, taip pat jis ir la­biau ne­nus­pė­ja­mas.

Vis­gi kad ir ko­kios yra Ki­ni­jos bū­si­mo­jo ly­de­rio as­me­ni­nės sa­vy­ bės, var­gu ar Ki­ni­jos po­li­ti­ka nuo to la­bai pri­klau­sys.

Bent taip tvir­ti­na ži­no­mas JAV tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tas Step­he­nas M.Wal­tas.

Areš­tas: tarp suim­tų­jų bu­vo M­.Acham­la­ne’as, kaip įta­ria­ma, va­do­

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

AFP nuo­tr.

vau­jan­tis ekst­re­mis­tų gru­puo­tei „For­sa­ne Aliz­za“.

BNS inf.

14

šeštadienis, kovo 31, 2012

pasaulis Gei­džia­miau­sios nuo­ta­kos Tur­tin­giau­sių nuo­ta­kų są­ra­še, ku­rį su­da­ rė tink­la­la­pis luxp­res­so.com, do­mi­nuo­ja di­džiau­sių pa­sau­lio tur­tuo­lių duk­ros. Be­ ne gar­siau­sios jų yra Pa­ris Hil­ton ir jos se­suo Nic­ky Hil­ton, bet vieš­bu­čių tink­lo pa­vel­dė­to­jų tur­tas (ati­tin­ka­mai 100 mln. ir 20 mln. do­le­rių) at­ro­do kuk­liai, pa­ly­ gin­ti su In­di­jos mag­na­to Mu­kes­ho Am­ ba­ni duk­ros Is­hos, vie­no tur­tin­giau­sių pla­ne­tos žmo­nių Ber­nard’o Ar­nault duk­ ros Delp­hi­ne ir ne­tgi Ru­si­jos oli­gar­cho Ro­ma­no Ab­ra­mo­vi­čiaus 19-me­tės at­ža­ los Anos mi­li­jar­dais.

Char­lot­te Ca­si­rag­hi

Ta­ma­ra Ecc­les­to­ne

Ana Ab­ra­mo­vič

Mir­tis. Pris­ta­ty­mas Lie­tu­vo­je dis­ku­si­jos apie eu­ta­na­zi­ją tik pra­si­de­da, o pir­mie­ji Eu­ro­po­je ją įtei­si­nę olan­dai jau svars­to, kad gal­būt nuė­jo per to­li.

Pir­ma pa­žin­tis su mir­ti­mi

Šven­to­vė: kai ku­rie sek­tan­tai ma­no, kad Bu­ga­ra­čo kal­nas – šven­

tas ir ant jo bus ga­li­ma iš­gy­ven­ti pa­sau­lio pa­bai­gą.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Pran­cū­zi­jos No­jaus ar­ka Yra to­kia vie­ta Pran­cū­zi­jo­je, kur ren­ka­si pa­sau­lio keis­t uo­l iai, lauk­da­mi pa­sau­lio pa­bai­gos. Ta vie­ta – Bu­ga­ra­čo mies­te­lis.

Kuo šis mies­te­lis ypa­tin­gas? Iš pa­žiū­ros – nie­kuo. Tie­sa, kai ku­ rie ma­no, kad šis kai­me­lis, atė­jus pa­sau­lio pa­bai­gai, bus vie­nin­te­ lė vie­ta Že­mė­je, kur žmo­nės iš­ gy­vens.

Ki­taip sa­kant, mies­te­lis – No­ jaus ar­ka.

Apo­ka­lip­sė, kaip mes ma­no­me, yra se­no­jo pa­sau­lio pa­ bai­ga ir nau­jo­jo pra­ džia.

Apie Bu­ga­ra­čo kai­me­lį, ku­ria­ me gy­ve­na apie 200 žmo­nių, nuo se­no sklan­do įvai­rios le­gen­dos ir mi­tai. Ma­no­ma, kad čia yra ap­si­ lan­kę atei­viai, kad mies­te­lio apy­ lin­kė­se ga­li­ma su­si­siek­ti su ana­ pu­si­niu pa­sau­liu.

Ne­to­li mies­te­lio stūk­so sek­tan­ tų šven­tu ti­tu­luo­ja­mas Bu­ga­ra­čo kal­nas.

1,2 tūkst. met­rų kal­nas – aukš­ čiau­sias re­gio­ne. Geo­lo­gų tei­ gi­mu, šis kal­nas – neįp­ras­tos struk­tū­ros, to­dėl va­di­na­mas at­ virkš­ti­niu kal­nu. Moks­li­nin­kai ma­no, kad kal­nas po to, kai su­si­ for­ma­vo, spro­go, to­dėl jo vir­šu­ je stūk­so uo­lie­nos, ku­rios tu­rė­tų bū­ti kal­no apa­čio­je.

Kal­nas pa­slap­tin­gas ir tuo, jog, kaip sa­ko­ma, ant jo vir­šū­nės kaž­ ka­da bu­vo nu­skrai­din­tas bu­vęs Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Mit­ter­rand’as, o na­ciai ir žy­dų „Mos­sad“ agen­tai čia ne­va at­li­ko pa­slap­tin­gus ka­si­nė­ji­mus.

Bet sek­tan­tams svar­biau­sia ma­giš­ka kal­no ga­lia. Jie ti­ki, kad kal­nas sklei­džia spe­cia­lias mag­ ne­ti­nes ban­gas.

Tai­gi, kai tik pa­skel­bia­ma apie vis nau­ją pa­sau­lio pa­bai­gą, mies­ te­lį už­plūs­ta įvai­rūs sek­tan­tai.

An­tai, ir šiais me­tais kai­me­lį už­plū­do ban­ga dva­si­nių tu­ris­tų, jie ėmė čia at­lik­ti įvai­rias apei­ gas ir lauk­ti pa­sau­lio pa­bai­gos.

Ji, pa­sak kai ku­rių „pa­moks­li­nin­ kų“, iš­tiks Že­mę šių me­tų gruo­ džio 21 d. „Apo­ka­lip­sė, kaip mes ma­no­ me, yra se­no­jo pa­sau­lio pa­bai­ga ir nau­jo­jo pra­džia. Tai bus nau­ jas dva­si­nis gy­ve­ni­mas. 2012 m. baig­sis vie­nas cik­las“, – sa­kė pa­ moks­li­nin­kas Jea­nas. Ma­no­ma, kad gruo­džio 21 d. į kal­ną ke­ti­na kop­ti apie 100 tūkst. žmo­nių.

Ta­čiau ne pa­moks­lų, o ga­li­mų sa­vi­žu­dy­bių bai­mi­na­si pran­cū­zų po­li­ci­ja. Nie­kas ne­no­ri, kad pa­si­ kar­to­tų tai, kas nu­ti­ko JAV, Tek­ sa­se, 1993-iai­siais. Vei­ko mies­ te Do­vy­do sek­tos ly­de­ris Da­vi­das Ko­res­has ir jo se­kė­jai su­si­de­gi­no tuo me­tu, kai pa­sta­tą, ku­ria­me jie bu­vo už­si­da­rę, štur­ma­vo FTB. Tie­sa, Bu­ga­ra­čo gy­ven­to­jai dėl sek­tan­tų per­ne­lyg ne­sisie­lo­ja, nes mies­te­ly­je ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos kaip rei­kiant išau­go.

Vis dėl­to me­ras Jea­nas Pier­re’as De­lord’as sa­ko, jog jam kaip ir pa­ rei­gū­nams ne­ri­mą ke­lia tai, kad gruo­džio 21 d. ne­pra­si­dė­tų ma­ si­nės sa­vi­žu­dy­bės. Me­ras jau yra krei­pę­sis į tei­sė­sau­gą, kad sau­gu­ mas bū­tų už­tik­rin­tas. „Mes tik­rai pa­ste­bi­me, kad tu­ ris­tų daug. Vien šiais me­tais jau at­ke­lia­vo apie 20 tūkst. žmo­ nių. Vi­si jie ko­pė į kal­no vir­šū­ nę. Praė­ju­siais me­tais bu­vo tik 10 tūkst. ko­pian­čių“, – sa­kė me­ras. „The In­de­pen­dent“ inf.

Kai Pet­ra de Jong pir­mą kar­tą žmo­ gui atė­mė gy­vy­bę, ji dar pa­ti ne iki ga­lo su­pra­to, ką da­ro. Tuo­met ji dir­bo plau­čių gy­dy­to­ja Ny­der­lan­ dų li­go­ni­nė­je, jos pa­cien­tas sir­go vė­žiu. Pa­sak mo­ters, jo būk­lė bu­ vo be­vil­tiš­ka.

Vy­ras pa­pra­šė pa­dė­ti jam nu­mir­ ti. P.de Jong pa­cien­tui su­lei­do pre­ pa­ra­to, ku­ris tu­rė­jo grei­tai su­veik­ ti. Bet vy­ras mi­rė tik po de­vy­nių va­lan­dų, nes do­zė bu­vo per ma­ža.

Pa­sak gy­dy­to­jos, vy­ras ne­jau­tė jo­ kio skaus­mo, bet žmo­na vi­są šį lai­ ką pra­sė­dė­jo ša­lia bi­jo­da­ma, kad jis ga­li ši­taip iš­gu­lė­ti dar 20 me­tų.

Tuo me­tu eu­ta­na­zi­ja Ny­der­lan­ duo­se dar bu­vo ne­le­ga­li, to­dėl me­ di­kė nie­kam ne­ga­lė­jo pa­sa­ko­ti, ką pa­da­rė. Da­bar, praė­jus dvi­de­šim­čiai me­tų, P.de Jong yra įta­kin­ga ko­vo­ to­ja už eu­ta­na­zi­ją ir jos plėt­rą.

Mo­bi­lios eu­ta­na­zi­jos ko­man­dos

Kai Ny­der­lan­dai prieš de­šimt me­tų įtei­si­no eu­ta­na­zi­ją, tai bu­vo per­ga­ lė or­ga­ni­za­ci­jai „Tei­sė mir­ti“, ku­ riai šian­dien va­do­vau­ja P.de Jong ir ku­ri pri­si­sta­to kaip di­džiau­sia pa­sau­ly­je ko­vo­to­ja už sa­va­no­riš­ką eu­ta­na­zi­ją. Ne­se­niai ši or­ga­ni­za­ci­ ja žen­gė dar vie­ną žings­nį, siek­da­ ma už­tik­rin­ti, kad ši ga­li­my­bė bū­ tų priei­na­ma kiek­vie­nam.

Ko­vo pra­džio­je „Tei­sė mir­ti“ ati­ da­rė pir­mą­ją pa­sau­ly­je eu­ta­na­zi­jos kli­ni­ką pa­va­di­ni­mu „Le­ven­sein­ dek­li­niek“ – Gy­vy­bės pa­bai­gos kli­ ni­ka. Ji skir­ta žmo­nėms, ku­rie no­ri nu­mir­ti, bet ne­tu­ri šei­mos gy­dy­to­ jo, ku­ris su­tik­tų at­lik­ti eu­ta­na­zi­ją.

Kli­ni­ka tu­ri še­šias mo­bi­lias eu­ta­na­ zi­jos ko­man­das, kiek­vie­ną jų su­da­ ro gy­dy­to­jas ir me­di­ci­nos se­se­lė. Kai pa­cien­tas pa­tik­ri­nus svei­ka­tą įgy­ja tei­sę da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je, vie­na ko­man­dų at­vyks­ta į jo na­mus su­ leis­ti dvie­jų pre­pa­ra­tų. Vie­nas pa­ cien­tą kie­tai už­mig­do, o ki­tas su­ stab­do kvė­pa­vi­mą ir su­ke­lia mir­tį.

Švei­ca­ri­jo­je mir­ti pa­de­dan­tys gy­dy­to­ jai ga­li tei­sė­tai skir­ti mir­ti­nų vais­tų žmo­ nėms, ku­rie no­ri už­ baig­ti gy­ve­ni­mą, bet šie tu­ri su­var­to­ti juos pa­tys. Į kli­ni­ką, ku­ri įsi­kū­rė Ha­go­je, nuo ko­vo pra­džios krei­pė­si maž­daug 70 pa­cien­tų. Pir­mi du jau bu­vo at­rink­ ti ir nu­kreip­ti pas gy­dy­to­jus.

Atei­ty­je pla­nuo­ja­ma eu­ta­na­zi­ją at­lik­ti ir pa­čio­je kli­ni­ko­je, bet gy­dy­ to­jams vis vien teks daug va­ži­nė­ti, nes dau­gu­ma mir­ti no­rin­čių olan­dų pa­gei­dau­ja tai da­ry­ti na­muo­se.

Mir­ti lei­džia­ma ne vi­siems

Ny­der­lan­dų eu­ta­na­zi­jos įsta­ty­mas sa­ko, kad ši pro­ce­dū­ra ga­li bū­ti at­ lie­ka­ma tik tais at­ve­jais, kai li­ga pa­ sie­kia pa­sku­ti­nę sta­di­ją, pa­cien­tas ken­čia ne­pa­ke­lia­mą skaus­mą ir nė­ ra jo­kių per­spek­ty­vų, kad jo būk­lė ga­lė­tų pa­ge­rė­ti. Jei­gu pa­cien­tą pri­

žiū­rin­tis gy­dy­to­jas su­tin­ka at­lik­ ti eu­ta­na­zi­ją, jis tu­ri gau­ti ki­to ne­ prik­lau­so­mo eks­per­to iš­va­dą ir tai pra­neš­ti spe­cia­liam ko­mi­te­tui, ku­ rį su­da­ro tei­sės, eti­kos ir me­di­ci­nos spe­cia­lis­tai. Šis ko­mi­te­tas per­žiū­ ri vi­sas eu­ta­na­zi­jos by­las ir už­tik­ri­ na, kad bū­tų lai­ko­ma­si vi­sų nor­mų.

Dau­gu­ma pra­šan­čių eu­ta­na­zi­jos yra vė­ži­nin­kai, bet kaip prie­žas­tis daž­nai nu­ro­do­ma ir silp­nap­ro­tys­ tė, ki­tos psi­chi­kos li­gos.

2010-ai­siais Ny­der­lan­dų gy­dy­ to­jai at­li­ko eu­ta­na­zi­ją maž­daug 3 tūkst. kar­tų, nors pra­šy­mų pa­dė­ ti mir­ti gau­ta tris kar­tus dau­giau.

Da­lis jų bu­vo at­mes­ti dėl to, kad šei­mos gy­dy­to­jai at­si­sa­kė at­lik­ti eu­ta­na­zi­ją.

Vie­ni gy­dy­to­jai at­si­sa­ko dėl re­ li­gi­nių ar eti­nių mo­ty­vų, ki­ti – bai­min­da­mie­si ko­kių nors ne­ sklan­du­mų. Kai ku­rie me­di­ci­nos spe­cia­lis­tai jau­čia­si ne­ga­lin­tys tvir­ tai nu­spręs­ti, ar pa­cien­tas iš tik­rų­ jų ken­čia ne­pa­ke­lia­mus skaus­mus, kaip nu­ro­do Ny­der­lan­dų eu­ta­na­zi­ jos įsta­ty­mas.

Tra­pios eti­kos ri­bos

Tai yra prie­žas­tys, ku­rios pa­ska­ti­no P.de Jong ir jos va­do­vau­ja­mą or­ga­ ni­za­ci­ją įsteig­ti eu­ta­na­zi­jos kli­ni­ką.

Gy­dy­to­ja pri­si­me­na vie­nos 28 me­ tų mo­ters at­ve­jį, ku­ri nuo vai­kys­ tės ken­tė dep­re­si­ją ir ne­sėk­min­gai gy­dė­si il­gus me­tus. Mo­te­ris pa­pra­ šė sa­vo gy­dy­to­jo pa­dė­ti jai nu­mir­ti, bet šis at­si­sa­kė.

Ga­liau­siai ji ant gal­vos už­si­dė­ jo plas­ti­ki­nį mai­šą ir už­si­du­si­no.

P.de Jong tei­gia, kad kli­ni­kos tiks­

Pa­gal­ba: or­ga­ni­za­ci­ja „Tei­sė mir­ti“ net ne­ban­do per­kal­bė­ti mir­ti no­rin­čių žmo­nių, prie­šin­gai – siū­lo jiems mir­ti

15

šeštadienis, kovo 31, 2012

pasaulis Gei­džia­miau­sios nuo­ta­kos

Delp­hi­ne Ar­nault

Is­ha Am­ba­ni

Nic­ky Hil­ton

į na­mus las taip pat yra pa­dė­ti mir­ti žmo­ nėms, ku­rių li­ga ne­pa­sie­kė pa­ sku­ti­nės sta­di­jos, kaip mi­nė­tos 28 me­tų mo­ters at­ve­ju. Aiš­ku, gy­dy­ to­ja pri­du­ria, kad kli­ni­ka nuo­dug­ niai ir at­sa­kin­gai nag­ri­nės kiek­vie­ ną at­ve­jį. Per sa­vo kar­je­rą mo­te­ris as­me­niš­kai gy­vy­bę nu­trau­kė še­šio­ li­kai žmo­nių, ir, pa­sak jos, kiek­vie­ ną kar­tą tai bu­vo la­bai su­dė­tin­gas spren­di­mas.

Ka­ra­liš­ko­ji Ny­der­lan­dų me­di­ci­nos aso­cia­ci­ja (KNMA) – stam­biau­sia ša­ly­je pro­fe­sio­na­lio­sios me­di­ci­nos or­ga­ni­za­ci­ja – iš prin­ci­po pa­lai­ ko eu­ta­na­zi­ją, bet mo­bi­lią­ją ver­ti­ na kri­tiš­kai. Anot jos, prieš šį svar­ bų žings­nį bū­ti­na už­megz­ti tvir­tą ry­šį ir pa­si­ti­kė­ji­mą tarp pa­cien­to ir gy­dy­to­jo. KNMA tvir­ti­na, kad juo­ du tu­ri kiek įma­no­ma ge­riau su­si­ pa­žin­ti ir su­si­bend­rau­ti. Aso­cia­ci­ja bai­mi­na­si, kad mo­bi­lio­ji eu­ta­na­zi­ja pa­žeis įsta­ty­mo nu­sta­ty­tą „bū­ti­no­ jo rū­pi­ni­mo­si“ rei­ka­la­vi­mą. Ši nau­jo­vė ke­lia daug abe­jo­nių žmo­nėms, da­vu­siems Hi­pok­ra­to prie­sai­ką. Gy­dy­to­jų, ku­rių spe­cia­ li­za­ci­ja yra mir­tis, at­si­ra­di­mas dar la­biau iš­plau­na ir taip tra­pias eti­ kos ri­bas.

KNMA at­sto­vas Eri­cas van Wij­ lic­kas pa­pa­sa­ko­jo vie­ną at­ve­jį, su­ kė­lu­sį karš­tų dis­ku­si­jų. „Bu­vo at­ve­jis, kai pa­cien­tas pa­ sku­ti­nę aki­mir­ką pa­sa­kė: „Aš ne­ no­riu mir­ti.“ Bet pa­la­to­je bu­vo du gy­dy­to­jai, ku­rie ve­dė jo li­gos is­to­ri­ ją jau sep­ty­ne­rius me­tus ir ku­riems pa­cien­tas ne sy­kį sa­kė, kad no­ri eu­ ta­na­zi­jos. Bu­vo priim­tas spren­di­ mas pro­ce­dū­rą vis dėl­to at­lik­ti“, – pa­sa­ko­jo E.van Wij­lic­kas.

No­ri pa­dė­ti sa­vi­žu­džiams

Gy­vy­bės pa­bai­gos kli­ni­ka iš pra­džių pla­na­vo teik­ti pa­gal­bą vi­siems gy­

i­nų vais­tų są­ra­šą.

ve­ni­mu nu­si­vy­lu­siems žmo­nėms, ne­tgi pa­pras­tiems sa­vi­žu­džiams.

Me­di­kų už­duo­tis bū­tų bu­vu­si už­ tik­rin­ti sėk­min­gą sa­vi­žu­dy­bę.

Ny­der­lan­duo­se kas­met nu­si­žu­do maž­daug 1,5 tūkst. žmo­nių. Jie šo­ ka nuo til­tų, ka­ria­si ar­ba nu­si­šau­ na. Or­ga­ni­za­ci­ja „Tei­sė mir­ti“ ger­ bia jų pa­si­rin­ki­mą ir tei­gia, kad tai tu­ri bū­ti ori, lais­vo žmo­gaus lais­vai pa­si­rink­ta mir­tis.

Bet kol kas „Tei­sė mir­ti“ ne­si­ryž­ ta pa­gal­bos siū­ly­ti po­lin­kį žu­dy­tis tu­rin­tiems žmo­nėms. Ny­der­lan­ dų įsta­ty­mai lei­džia mir­ti gy­dy­ to­jui pa­de­dant tik tuo­met, kai tai su­si­ję su eu­ta­na­zi­ja, skir­tin­gai ne­ gu, pa­vyz­džiui, Švei­ca­ri­jo­je. Šio­je ša­ly­je mir­ti pa­de­dan­tys gy­dy­to­jai ga­li tei­sė­tai skir­ti mir­ti­nų vais­ tų žmo­nėms, ku­rie no­ri už­baig­ ti gy­ve­ni­mą, bet šie tu­ri su­var­to­ti juos pa­tys. Ko­vo 12 d. pa­si­nau­do­ jęs Švei­ca­ri­jos or­ga­ni­za­ci­jos „Exit“ pa­slau­go­mis po il­gos ko­vos su vė­ žiu iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė le­gen­ di­nis Vo­kie­ti­jos fut­bo­li­nin­kas ir tre­ne­ris Ti­mo Ko­nietz­ka. „Tei­sė mir­ti“ ke­ti­na to­liau ko­vo­ti už sa­vi­žu­dy­bių su gy­dy­to­jo pa­gal­ ba įtei­si­ni­mą. Tūks­tan­čiai žmo­nių per me­tus krei­pia­si į or­ga­ni­za­ci­ją su pra­šy­mais pa­dė­ti nu­mir­ti. „Tei­ sė mir­ti“ ne­ban­do jų per­kal­bė­ti. „Tai – ne mū­sų dar­bas. Tai bū­ tų pa­ter­na­lis­tiš­ka“, – tei­gė P.de Jong.

Prie­šin­gai, „Tei­sė mir­ti“ skam­ bi­nan­tiems žmo­nėms tei­kia in­for­ ma­ci­ją, kaip sėk­min­gai nu­si­žu­dy­ti.

Aso­cia­ci­jos na­riai gau­na slap­ta­žo­ dį ir priei­gą prie il­go są­ra­šo mir­ tį su­ke­lian­čių vais­tų. Ta­čiau nu­si­ pirk­ti jų ga­li­ma tik to­kio­se ša­ly­se, kaip kai­my­nė Bel­gi­ja, kur eu­ta­na­ zi­ja taip pat įtei­sin­ta. „Der Spie­gel“ inf.

3

tūkst. žmo­nių Ny­der­lan­duo­se 2010-ai­siais bu­vo at­lik­ta eu­ta­na­zi­ja. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pa­ris Hil­ton

M.Rom­ney už­sie­nio po­li­ti­kos pa­mo­kė­lės Šią sa­vai­tę res­pub­li­ko­nų kan­di­ da­tas į pre­zi­den­tus Mit­tas Rom­ ney pa­de­monst­ra­vo, ką iš­ma­no apie už­sie­nio po­li­ti­ką. „Geo­po­li­ti­nė prie­ši­nin­kė“

Iš­gir­dęs JAV va­do­vo Ba­rac­ko Oba­ mos pa­ža­dą Ru­si­jos pre­zi­den­tui Dmit­ri­jui Med­ve­de­vui ne­spaus­ti Ru­si­jos dėl prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­ bos, M.Rom­ney pa­reiš­kė, kad Ru­ si­ja – JAV „geo­po­li­ti­nė prie­ši­nin­ kė“ ir jai nuo­lai­džiau­ti ne­ga­li­ma.

In­ter­viu CNN M.Rom­ney tei­gė, kad Ru­si­ja „ly­giuo­ja­si į pra­sčiau­ sius pa­sau­lio vei­kė­jus“, įskai­tant Si­ri­ją ir Ira­ną. „Ru­si­ja ir to­liau re­mia Si­ri­ ją. Ji re­mia Ira­ną, ko­vo­ja su san­kci­jo­mis. Ru­si­ja nė­ra drau­giš­ka vei­kė­ja pa­sau­lio sce­no­je“, – tei­ gė M.Rom­ney. Taip pat jis pa­žė­rė kri­ti­kos kon­ku­ren­tui, ne­va B.Oba­ mos „per­kro­vi­mo“ po­li­ti­ka – ne­ veiks­min­ga.

daž­niau­siai Krem­lius mėgs­ta pa­ ts pa­ro­dy­ti, kad JAV lai­ko var­žo­vė­ mis. An­tai D.Med­ve­de­vas pa­reiš­kė, kad M.Rom­ney de­rė­tų „įjung­ti sme­ ge­nis“ ir „pa­si­tik­rin­ti ka­len­do­rių“. „Vi­siems pre­ten­den­tams į JAV pre­zi­ den­to kė­dę re­ko­men­duo­ju ma­žiau­ siai du da­ly­kus: for­muo­jant po­zi­ci­ ją įjung­ti pro­to ar­gu­men­tus, nau­do­ti gal­vas ir, ant­ra, pa­si­žiū­rė­ti į laik­ro­dį – da­bar 2012 m., o ne aš­tun­to­jo de­ šimt­me­čio vi­du­rys“, – sa­kė D.Med­ ve­de­vas. Jis pri­dū­rė, kad M.Rom­ney kal­ba „Ho­li­vu­do“ ste­reo­ti­pais.

Ne tik Ru­si­jo­je, ta­čiau ir JAV ki­lo pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ga. MSNBC ko­ men­ta­to­rius Chri­sas Matt­hew­sas sa­kė: „Sun­ku su­vok­ti, ku­ria­me de­šimt­me­ty­je šis vy­ru­tis gy­ve­na.

Skam­ba taip, tar­si net ne aš­tun­ta­ ja­me, o šeš­ta­ja­me. Ne­bė­ra nei Sta­ li­no, nei Chruš­čio­vo, nei Brež­ne­ vo. Yra Med­ve­de­vas.“ „The New York Ti­mes“ sa­ vo straips­nį apie M.Rom­ney ko­

Ira­no, Iz­rae­lio, ka­ri­nių iš­lai­dų ma­ ži­ni­mo, Ku­bos, Ira­ko, Af­ga­nis­ta­ no ir Ru­si­jos klau­si­mus? Anks­čiau M.Rom­ney kri­ti­ka­vo B.Oba­mos lai­ky­se­ną Ira­no at­žvil­giu. Jis tvir­ ti­no, kad per­ga­lės at­ve­ju su­griež­ tin­tų san­kci­jas Te­he­ra­nui. „Vil­tis nė­ra jo­kia už­sie­nio po­li­ ti­ka“, – sa­kė M.Rom­ney. Jis pri­ dū­rė, kad vie­nin­te­lis „da­ly­kas, ku­rį ger­bia gal­va­žu­džiai ir ti­ro­ nai, yra mū­sų ga­lia ir mū­sų ryž­tas ja pa­si­nau­do­ti“. Įg­ri­so kri­ti­ka

Pats B.Oba­ma per su­si­ti­ki­mą Seu­ le pa­reiš­kė, kad res­pub­li­ko­nų nuo­ lat žars­to­ma kri­ti­ka jo po­li­ti­kai jau ėmė truk­dy­ti spręs­ti svar­biau­sius ša­lies klau­si­mus.

B.Oba­ma skun­dė­si, kad dėl tul­ žin­gos po­li­ti­nės at­mos­fe­ros JAV tam­pa sun­ku iš­sa­miai spręs­ti opius klau­si­mus, tarp jų – su­si­ju­ sius su gy­ny­ba ir gink­lų kont­ro­le.

Ru­si­ja ir to­ liau re­mia Si­ri­ją. Ji re­ mia Ira­ną, ko­vo­ja su san­kci­jo­ mis. Ru­si­ja nė­ra drau­ giš­ka vei­kė­ ja pa­sau­lio sce­no­je. „Veiks­mai, ko­kių iki šiol bu­ vo im­ta­si, ku­rie, pa­sak jo, tu­rė­ tų pa­dė­ti at­kur­ti san­ty­kius su Ru­ si­ja, ne­bu­vo efek­ty­vūs“, – sa­kė M.Rom­ney ir pri­dū­rė, kad kal­bos apie lanks­tu­mą Krem­liui ke­lia ne­ ri­mą. Nes spren­di­mas at­si­sa­ky­ti pla­nų kur­ti va­di­na­mą­jį tre­čią­jį po­ zi­ci­nį PRG ra­jo­ną Len­ki­jo­je ir Če­ki­ jo­je, ku­riuos pa­ren­gė res­pub­li­ko­no George’o W.Bus­ho ad­mi­nist­ra­ci­ja, JAV sau­gu­mui ke­lia pa­vo­jų. „Ru­si­ja yra geo­po­li­ti­nė prie­šė, ir min­tis, kad mū­sų pre­zi­den­tas pla­nuo­ja su­da­ry­ti kaž­ko­kius san­ do­rius su ja, ir tai, kad jis ne­no­ri prieš rin­ki­mus to pa­sa­ky­ti Ame­ ri­kos žmo­nėms, ke­lia di­de­lį ne­ ri­mą“, – sa­kė M.Rom­ney. Jis taip pat pa­žė­rė kri­ti­kos B.Oba­mai, kad šis pa­svei­ki­no Vla­di­mi­rą Pu­ti­ną su per­ga­le rin­ki­muo­se. „Įsi­junk sme­ge­nis“

Net Ru­si­jos va­do­vams to­kie ko­men­ ta­rai su­kė­lė iro­niš­ką šyp­se­ną, nors

men­ta­rus pa­va­di­no taip: „Nie­ kuo­met ne­si­bai­gian­tis šal­ta­sis ka­ras“ (angl. – „The Ne­ver-En­ ding Cold War“). Įta­kin­gas lei­di­nys pa­brė­žė, kad M.Rom­ney ko­men­ta­rai ro­do jo „šo­ki­ruo­ja­mai men­ką iš­pru­si­mą už­sie­nio po­li­ti­kos sri­ty­je“.

Ko­va dėl už­sie­nio po­li­ti­kos

Ga­liau­siai 18 B.Oba­mos už­sie­ nio po­li­ti­kos pa­ta­rė­jų pa­ra­šė vie­šą laiš­ką opo­nen­tui, kad šio pa­ta­rė­jai ne kri­ti­kuo­tų, o do­mė­tų­si už­sie­nio po­li­ti­ka. Anks­čiau to­kio po­bū­džio laiš­ką pa­skel­bė M.Rom­ney šta­bas. „Ka­dan­gi esa­te mi­nė­jęs, kad dėl už­sie­nio po­li­ti­kos ke­ti­na­te kon­ sul­tuo­tis su sa­vo eks­per­tais, mes ke­ti­na­me jums pa­ro­dy­ti ke­le­tą fak­ti­nių ne­tiks­lu­mų ir juos pri­ sta­ty­si­me jū­sų pa­ta­rė­jams“, – ra­ šy­ta laiš­ke, ku­ris pub­li­kuo­tas žur­ na­le „Fo­reign Po­li­cy“.

Laiš­ke B.Oba­mos pa­ta­rė­jai klau­ sė, kaip M.Rom­ney ke­ti­na spręs­ti

„Vie­nin­te­lis bū­das man at­lik­ ti šiuos dar­bus – jei­gu kon­sul­tuo­ siuo­si su Pen­ta­go­nu, su Kong­re­su, jei­gu bū­siu pa­lai­ko­mas abie­jų par­ ti­jų, – tvir­ti­no pre­zi­den­tas. – Kal­ bant at­vi­rai, da­bar­ti­nė ap­lin­ka ne­ pa­de­da tu­ri­nin­goms to­kio po­bū­džio kon­sul­ta­ci­joms. Ma­nau, is­to­ri­jos, ku­rias jūs, vy­ru­čiai, ra­šė­te pa­sta­ rą­ją pa­rą, – pui­kus to įro­dy­mas.“ Vė­liau Bal­tie­ji rū­mai pa­siun­ tė aiš­kią ži­nią, kad Šal­ta­sis ka­ras bai­gė­si. „Ne­rei­kia bū­ti už­sie­nio po­li­ti­kos eks­per­tu, kad su­vok­tum, jog Šal­ta­ sis ka­ras bai­gė­si prieš dau­giau nei 20 me­tų ir kad di­džiau­sia grės­mė, su ku­ria pre­zi­den­tas ko­vo­ja Ame­ri­ kos žmo­nių var­du, yra grės­mė, ku­ rią ke­lia „al Qae­da“, – sa­kė Bal­tų­jų rū­mų at­sto­vas Jos­has Ear­nes­tas. – Iro­niš­ka, ta­čiau Ru­si­ja to­kiais klau­ si­mais, kaip Šiau­rės Ko­rė­jos ar Ira­ no, dir­ba la­bai ge­rai.“ AFP, „The New York Ti­mes“, „ABC News“, BNS inf.

16

šeštadienis, kovo 31, 2012

18p.

Šaras spin­dė­jo kaip ryš­kiau­siais sa­vo kar­je­ros me­tais.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

Rai­mon­do Rum­šo pa­var­dė vėl šmės­ te­lė­jo ne vien mū­ sų ša­lies ži­niask­ lai­dos ant­raš­tė­se – 2002-ai­siais pres­ ti­ži­nė­se „Tour de Fran­ce“ lenk­ty­nė­se 3-ią­ją vie­tą iš­ko­vo­ jęs le­gen­di­nis Lie­ tu­vos dvi­ra­ti­nin­ kas lai­mė­jo Ita­li­jo­ je vy­ku­sias mė­gė­ jų lenk­ty­nes „Gran Fon­do In­kos­por“.

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Na­mai: Kar­je­ra: R.Rum­šas, at­sto­vau­da­mas „GFDD Al­to­pack Pro­mo­tech“ ko­man­dai, sėk­min­gai pa­si­ro­do mė­gė­jų var­žy­bo­se.

out­door­pas­sion.las­tam­pa.it nuo­tr.

ve­na jau

Tė­vo ke­lią pa­si­rin­ko ir sū­n Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Prieš ke­le­rius me­tus bai­gęs pro­ fe­sio­na­lo kar­je­rą, iš Pa­gė­gių ki­lęs spor­ti­nin­kas dvi­ra­čių ne­pa­mir­šo.

Su žmo­na Edi­ta ir ke­tu­riais vai­kais Tos­ka­nos re­gio­no Lu­pa­tos mies­te­ ly­je gy­ve­nan­tis vy­ras kiek­vie­ną sa­ vait­ga­lį sė­da ant dvi­ra­čio ir var­žo­ si su Ita­li­jos ir ki­tų ša­lių šios spor­to ša­kos en­tu­zias­tais. „Dvi­ra­čių spor­tas – ma­no krau­ jy­je. Bū­tų ne­leng­va at­si­sa­ky­ti to, kuo iki šiol gy­ve­nau ir te­be­gy­ ve­nu“, – dien­raš­čiui pri­si­pa­ži­no R.Rum­šas.

2002-ųjų va­sa­rą Eli­zie­jaus lau­ kuo­se „Tour de Fran­ce“ lenk­ty­nių fi­ ni­šą pa­sie­kęs ir tik už le­gen­di­nio po Lan­ce’o Armst­ron­go ir is­pa­no Jo­ se­bos Be­lo­kio nu­ga­rų li­kęs lie­tu­vis da­bar tu­ri nau­ją sva­jo­nę. Vie­nas ge­ riau­sių vi­sų lai­kų ša­lies dvi­ra­ti­nin­kų vi­lia­si, kad jo pra­min­tais ta­kais pa­ seks ir at­ža­los. „Ti­kiuo­si, kad ku­ris nors iš ma­no sū­nų pra­tęs šei­mos tra­ di­ci­jas ir da­ly­vaus pro­fe­sio­na­lų lenk­ ty­nė­se“, – at­vi­ra­vo lie­tu­vis.

– Rai­mon­dai, dvi­ra­čių mė­gė­ jų lenk­ty­nė­se „Gran Fon­do In­

kos­por“ ap­len­kė­te vi­sus sa­vo var­žo­vus, tarp jų – ir le­gen­di­ nį ita­lų dvi­ra­ti­nin­ką Ma­rio Ci­ pol­li­ni. Kas trau­kia gar­se­ny­bes į to­kias var­žy­bas? – pa­klau­sė­me R.Rum­šo.

– Ita­li­ja – dvi­ra­čių ša­lis, ši spor­to ša­ka čia la­bai po­pu­lia­ri, tad kiek­vie­ ną sa­vait­ga­lį ren­gia­mos įvai­riau­sios var­žy­bos. Jo­se da­ly­vau­ja ne vie­nas bu­vęs pro­fe­sio­na­las. Pa­vyz­džiui, šio­ se lenk­ty­nė­se star­ta­vo Ma­xi­mi­lia­no Lel­li, taip pat su L.Armst­ron­gu „US Pos­tal“ ko­man­dai at­sto­va­vęs bri­tas Ja­mie’s Bur­row. Pa­jė­giems bu­vu­siems pro­fe­sio­na­lams kon­ku­ren­ci­ją su­da­ro jau­nes­ni dvi­ra­čių spor­to en­tu­zias­tai.

Ma­rio da­ly­va­vo pir­mą kar­tą. Sma­gu bu­vo su juo pa­si­var­žy­ti ir ap­lenk­ ti (45-erių Ita­li­jos dvi­ra­čių asas fi­ni­ ša­vo šeš­tas, nuo R.Rum­šo at­si­li­kęs 1 min. 44 sek. – aut. pa­st.).

– Ar daž­nai iš­mė­gi­na­te sa­vo jė­ gas?

– Var­žy­bos vyks­ta kiek­vie­ną sa­ vai­tę, ta­čiau vi­so­se iš ei­lės ne­da­ ly­vau­ja­me. Esu „GFDD Al­to­pack Pro­mo­tech“ ko­man­dos na­rys, tad jei lenk­ty­nės or­ga­ni­zuo­ja­mos Tos­ ka­nos re­gio­ne ar ap­lin­kui jį, vi­suo­ met sten­gia­mės pa­si­var­žy­ti.

– Ką pa­sta­ruo­ju me­tu vei­kia­ te?

– Dau­giau­sia lai­ko ir to­liau ski­riu dvi­ra­čiams. Tre­ni­ruo­ju jau­nuo­sius dvi­ra­ti­nin­kus, tarp jų – ir abu sa­vo vy­riau­siuo­sius sū­nus. Jie da­ly­vau­ja jau­nių var­žy­bo­se. Aš­tuo­nio­lik­me­tis Rai­mon­das ir sep­ty­nio­lik­me­tis Li­ nas at­sto­vau­ja ita­lų „G.S. Ubal­do Sig­no­ri“ ko­man­dai. Kol kas jiems se­ka­si ne­blo­gai, sū­nūs žen­gia tė­čio pė­do­mis (šyp­so­si).

– Ar ga­li­ma ti­kė­tis, kad po ke­ le­rių me­tų vėl iš­vy­si­me Rum­ šo pa­var­dę pro­fe­sio­na­lų lenk­ ty­nė­se?

– Pers­pek­ty­vos tik­rai ne­blo­gos, tad no­rė­tų­si, kad tuo vis­kas ne­si­baig­ tų. Jau­nių am­žiaus gru­pė­je jau ma­ ty­ti – ga­li vai­ki­nas tap­ti ge­ru dvi­ ra­ti­nin­ku ar ne. Vi­sa ki­ta le­mia tik sun­kus dar­bas. Džiau­giuo­si, kad kol kas at­kak­lu­mo, no­ro Rai­mon­ dui ir Li­nui ne­stin­ga.

– Ar ne­mė­gi­no­te sa­vo pa­tir­ti­mi pa­si­da­ly­ti su ku­ria nors pro­fe­ sio­na­lų ko­man­da?

– Tu­rė­jau pa­siū­ly­mų iš ke­lių jau­ni­ mo var­žy­bo­se da­ly­vau­jan­čių eli­ti­ nių klu­bų, bet kol kas nuo šio dar­bo

su­si­lai­kau. Gal­būt, kai mū­sų at­ža­ los su­bręs, po ke­le­rių me­tų ir im­ siuo­si nau­jų pa­rei­gų.

Jau­nių am­žiaus gru­ pė­je jau ma­ty­ti – ga­ li vai­ki­nas tap­ti ge­ru dvi­ra­ti­nin­ku ar ne.

Vi­sa ki­ta le­mia tik sun­kus dar­bas.

– Per­nai da­ly­va­vo­te tri­jo­se Bal­ ti­jos ša­ly­se vy­ku­sio­se „Bal­tic Chain Tour“ lenk­ty­nė­se. Ko­ kių pri­si­mi­ni­mų pa­li­ko šios var­žy­bos?

– Bu­vo sma­gu po il­gos per­trau­kos vėl star­tuo­ti Lie­tu­vo­je. Iki pa­si­ro­ dy­mo „Bal­tic Chain Tour“ pa­sku­ ti­nį kar­tą tė­vy­nė­je bu­vau lenk­ty­nia­ vęs 2006-ai­siais, kai ta­pau ša­lies čem­pio­nu. Lie­tu­vo­je vy­kę eta­pai bu­vo suor­ga­ni­zuo­ti la­bai ge­rai. Už tai rei­kia pa­dė­ko­ti Lie­tu­vos dvi­ra­ čių spor­to fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­niam sek­re­to­riui ir var­žy­bų or­ga­ni­za­to­ riui Vac­lo­vui Šiugž­di­niui. Pras­čiau

bu­vo Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je. Jei to­kios lenk­ty­nės bus or­ga­ni­zuo­ja­mos ir šie­met, kai­my­nams rei­kė­tų ge­ro­kai pa­si­temp­ti.

– Gal­būt pla­nuo­ja­te star­tuo­ti ir šie­met?

– Nie­ka­da ne­sa­kyk nie­ka­da – vis­ kas yra įma­no­ma (šyp­so­si).

– Ar do­mi­tės Lie­tu­vos dvi­ra­ti­ nin­kų pa­si­ro­dy­mais tarp­tau­ti­ nė­se tra­so­se? Kas ga­lė­tų bent pa­kar­to­ti jū­sų is­to­ri­nį pa­sie­ ki­mą „Tour de Fran­ce“ var­žy­ bo­se?

– Džiu­gi­na, kad pa­sta­ruo­ju me­tu ne­blo­gai va­žiuo­ja Egi­di­jus Juod­val­ kis. Gai­la, kad ne­se­niai per lenk­ty­ nes Ita­li­jo­je nuo dvi­ra­čio nu­kri­to ir rak­ti­kau­lį su­si­lau­žė Ra­mū­ nas Na­var­daus­kas. Griū­tys – dvi­ra­ti­nin­kų kas­die­ny­bė. Dėl „Tour de Fran­ce“ bū­siu at­ vi­ras: kol kas sun­ku ti­kė­tis, kad šio­se var­žy­bo­se ku­riam nors mū­siš­kiui pa­vyk­tų už­ kop­ti ant pri­zi­nin­kų pa­ky­los. Ži­no­ma, rei­kia tu­rė­ti vil­ties.

Lin­kiu, kad kas nors pa­kar­to­ tų ar ne­tgi pa­ge­rin­tų ma­no pa­ sie­ki­mą.

17

šeštadienis, kovo 31, 2012

sportas 2011-ie­ji bu­vo sėk­min­ges­ni

Vil­nie­čių ­ staig­me­na

D.Zub­rus vėl įmu­šė įvar­tį

Lie­tu­vos le­do šo­kių po­ra Isa­ bel­la To­bias ir Dei­vi­das Stag­ niū­nas pa­sau­lio čem­pio­na­te Pran­cū­zi­jo­je užė­mė 18-ąją vie­ tą. Už trum­pą­ją pro­gra­mą tei­ sė­jai sky­rė 50,22 ba­lo, už lais­ vą­ją – 73,85 ba­lo. Per­nai pa­ sau­lio čem­pio­na­te I.To­bias ir D.Stag­niū­nas su 131,01 ba­lo užė­mė 14-ąją vie­tą.

Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos ket­virt­fi­na­ly­je Vil­niaus „Sta­ty­ ba“ 66:63 įvei­kė fa­vo­ri­tę „Rad­ vi­liš­kio-Juo­de­lių“ eki­pą. Kau­no „LKKA-At­le­tas“ 87:85 pa­lau­žė Š.Marčiulionio krepšinio akademiją, o Kau­no „Žal­gi­rio-Sa­bo­nio krep­ši­nio cent­ras“ 85:102 nu­si­ lei­do Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­vai“.

Ko­vo­ja­ma iki 2 per­ga­lių.

17-ąjį įvar­tį NHL čem­pio­na­te pel­nė Dai­nius Zub­rus, o Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­je 6-ąją vie­tą uži­ man­tis lie­tu­vio at­sto­vau­ja­mas Nau­jo­jo Džer­sio „De­vils“ (94 tšk.) klu­bas 6:4 nu­ga­lė­jo Tam­ pos „Light­ning“ (77 tšk.) ko­ man­dą. Šį se­zo­ną D.Zub­rus yra at­li­kęs ir 24 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus.

Olim­pi­nė ug­nis lie­tu­viams bus pa­ti­kė­ta lie­pos 18-ąją Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

Miun­c he­n o olim­p ia­d os da­l y­ vė, Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­ de­mi­jos (LKKA) dės­ty­to­ja Bi­ru­ tė Stat­ke­vi­čie­nė, jau ži­no eta­pą, kai neš Lon­d o­n o žai­d y­n ių ug­ nies deg­lą.

Grai­ki­jo­je – tra­di­ci­nis žybs­nis

: Rai­mon­do ir Edi­tos šei­ma Ita­li­jo­je gy­ u dau­giau nei de­šimt­me­tį.

Ka­ro­lio Ka­vo­lė­lio (BFL) nuo­tr.

nūs R.Rum­šo dos­jė Gi­mė 1972 m. sau­sio 14 d. Pa­gė­

XXX va­sa­ros olim­pi­nių žai­dy­nių ug­nis bus įžieb­ta ge­gu­žės 10-ąją Grai­ki­jo­je ir po aš­tuo­nių die­nų at­ga­ben­ta į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją.

Deg­l as nu­ke­l iaus be­veik 13 tūkst. ki­l o­m et­r ų, kol pa­s ieks Lon­d o­n o olim­p i­n į sta­d io­n ą.

Olim­pia­dos ati­da­ry­mas vyks lie­ pos 27-ąją.

Tarp be­veik 8 tūkst. žmo­nių (tik 700 iš jų – spor­ti­nin­kai), ku­rie neš olim­pi­nę ug­nį, bus ir du Lie­ tu­vos at­sto­vai – ži­no­ma plau­ki­kė kau­nie­tė B.Stat­ke­vi­čie­nė ir krep­ ši­nio en­tu­zias­tas, šei­mų tur­ny­ro su­ma­ny­to­jas klai­pė­die­tis Ka­zi­ mie­ras Bud­rys.

1980-ai­siais, prieš Mask­vos žai­dy­nes, olim­pi­nės ug­nies deg­lą ne­šė Miun­che­no olim­pia­dos vi­ce­ čem­pio­nė leng­vaat­le­tė Ni­jo­lė Sa­ bai­tė-Ra­zie­nė, o prieš 1992-ųjų Bar­se­lo­nos olim­pia­dą – tuo­me­tis moks­lei­vis Vy­tau­tas Kai­ka­ris.

2006-ai­siais Tu­ri­no žie­mos žai­dy­nių ug­nies es­ta­fe­tė­je da­ly­ va­vo kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­jas jo­ na­viš­kis Sta­nis­lo­vas La­ka­vi­čius ir vers­li­nin­kas Arū­nas Bar­tu­se­vi­

Tradicija: Londono olimpinių žaidynių ugnis bus įžiebta ge­gu­žės 10-ąją Grai­ki­jo­je.

čius, 2008-ųjų Pe­ki­no olim­pia­ dos ug­nies deg­lą lai­kė Rad­vi­liš­ kio gim­na­zi­jos di­rek­to­rius Jo­nas Var­ku­le­vi­čius.

Britai už­tik­ri­ no, jog su­teiks vi­so­ke­ rio­pą pa­ gal­bą, kad mū­ sų mi­si­ ja bū­tų sėk­min­ ga ir su­ teik­tų tik ma­lo­ nių įspū­ džių.

giuo­se.

Kar­je­ra 1996–1999 m. – „Mroz“ (Len­ki­ja)

ko­man­da.

2000–2001 m. – „Fas­sa Bor­to­lo“

(Ita­li­ja).

2003–2004 m. – „Lamp­re-Far­ne­se

Vi­ni“ (Ita­li­ja).

2004 m. – „Acqua&Sapone“.

Pa­sie­ki­mai 3-io­ji vie­ta – „Tour de Fran­ce“

(2002 m.).

1-oji vie­ta – „Gi­ro di Lom­bar­

dia“ (2000 m.).

5-oji vie­ta – „Vuel­ta a

Es­pa­na“ (2000 m.).

6-oji vie­ta – „Gi­ro d’Ita­

lia“ (2003 m.).

Ti­tu­lai Ge­riau­sias Lie­tu­

vos spor­ti­nin­kas (2002 m.).

Lie­tu­vos čem­ pio­n as (2001, 2005 m.).

Mi­si­ja: B.Stat­ke­vi­čie­nė olim­pi­nės ug­nies deg­lą neš

Do­ve­rio uos­to priei­go­se.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Ga­l i­m y­b ę da­l y­vau­t i Tu­r i­ no, Pe­k i­n o ir Lon­d o­n o žai­dy­ nių olim­pi­nės ug­nies es­ta­fe­tė­se lie­tu­viams su­tei­kė Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (IOC) par­ tne­r ė – kom­pa­n i­ja „Sam­s ung Elect­ro­nics“.

300 met­rų prie Do­ve­rio

„Bri­tai jau pa­tei­kė daug in­for­ma­ ci­jos apie olim­pi­nės ug­nies es­ta­ fe­tę, bet vis dar at­siun­čia nau­jų pra­ne­ši­mų. Ma­no­ji 300 m at­kar­ pa bus Do­ve­rio uos­to priei­go­se“, – sa­kė B.Stat­ke­vi­čie­nė.

Lie­tu­viai į Ang­li­ją iš­vyks lie­pos 17-ąją. Ki­tą die­ną B.Stat­ke­vi­čie­ nė ir K.Bud­rys neš olim­pi­nį deg­ lą, o 19 d. grįš na­mo. „Lie­pos 18-osios va­ka­re Do­ve­ ry­je vi­siems es­ta­fe­tės da­ly­viams bus su­reng­tas šven­ti­nis va­ka­ras.

To­kie su­si­ti­ki­mai vyks vi­suo­se Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mies­tuo­se ir mies­te­liuo­se, per ku­riuos ke­liaus žai­dy­nių ug­nis“, – tei­gė B.Stat­ ke­vi­čie­nė.

Anot kau­nie­tės, es­ta­fe­tės or­ ga­n i­za­to­r iai pa­gei­d a­vo įvai­r ių smulk­me­niš­kų de­ta­lių, pa­vyz­ džiui, ar Lie­tu­vos at­sto­vai – ve­ ge­ta­rai. „Jie už­tik­ri­no, jog su­teiks vi­so­

„Reuters“ nuo­tr.

ke­rio­pą pa­gal­bą, kad mū­sų mi­si­ ja bū­tų sėk­min­ga ir su­teik­tų tik ma­lo­nių įspū­džių“, – pri­dū­rė 1972-ųjų olim­pie­tė.

Deg­lą lai­kys ir neį­ga­lu­sis

Olim­pi­nė ug­nis ke­lio­nę per Di­ džią­ją Bri­ta­ni­ją pra­dės nuo to­ liau­sio va­ka­ri­nio taš­ko – Korn­ va­lio gra­fys­tė­je esan­čio Land­s En­do.

Deg­lo ne­šė­jų ke­ly­je bus 1 018 mies­tų ir mies­te­lių, ne­tgi Jung­ ti­nei Ka­ra­lys­tei ne­prik­lau­san­čios Ai­ri­jos Res­pub­li­kos sos­ti­nė Dub­ li­nas. Es­ta­fe­tė neap­lenks le­gen­ di­nių vie­to­vių – Stoun­hen­džo ir Mil­ži­nų ke­lio.

Dau­giau nei 200 ne­šė­jų bus dvy­li­ka­me­čiai.

Kai ku­r iuos eta­p us olim­p i­ nė ug­nis įveiks neįp­ras­tais bū­ dais. No­tin­ga­me ji už­suks į Le­do are­ną, o deg­lą lai­kys čiuo­žė­jas. Šiau­rės Ai­ri­jo­je, Ba­no upe, ug­ nis bus pluk­d o­m a irk­l uo­ja­m a val­ti­mi.

Ki­t uo­se ša­l ies kam­p e­l iuo­se deg­las bus pa­ti­kė­tas rai­te­liams, tram­va­jaus vai­ruo­to­jui, prie neį­ ga­lio­jo ve­ži­mė­lio pri­kaus­ty­tam bu­vu­siam ka­riui, oro ba­lio­no pi­ lo­tui ir ne­tgi mo­to­cik­li­nin­kui.

18

šeštadienis, kovo 31, 2012

sportas LTOK va­do­vui – ap­do­va­no­ji­mas

Rung­ty­niau­ja ket­virt­fi­na­ly­je

Jau­niai ko­vos Olan­di­jo­je

Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­ mi­te­to pre­zi­den­tui Ar­tū­rui Po­ vi­liū­nui įteik­tas auk­si­nis San­ tar­vės ženk­las „Pro au­gen­ da con­cor­dia“ („Už san­tar­vės puo­se­lė­ji­mą“). Šio ap­do­va­no­ ji­mo, ku­rį įstei­gė Lie­tu­vos san­ tar­vės fon­das, lau­rea­tai yra ir ži­no­mi po­li­ti­kai, ak­to­riai, li­ te­ra­tai.

Įvy­ko Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­ gos pir­mo­sios ket­virt­fi­na­ lio rung­ty­nės: Bil­bao „Ath­le­ tic“–Gelzenkircheno „Schal­ke 04“ 4:2, „AZ Alk­maar“–„Va­len­ cia“ 2:1, Li­sa­bo­nos „Spor­ting“– Charkovo „Me­ta­list“ 2:1, Mad­ ri­do „At­le­ti­co“ –„Han­no­ver 96“ 2:1. At­sa­ko­mo­sios dvi­ko­vos – ba­lan­džio 5-ąją.

Lie­tu­vos jau­nių (iki 18 me­ tų) le­do ri­tu­lio rink­ti­nė šian­ dien Olan­di­jos mies­te He­ren­ ve­ne pra­dės pa­sau­lio čem­pio­ na­to 2-ojo di­vi­zio­no B gru­pės ko­vas. Lie­tu­viai iš­mė­gins jė­ gas su Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Ru­mu­ni­jos, Ko­rė­jos, Olan­di­jos ir Kroa­ti­jos jau­nai­siais le­do ri­ tu­li­nin­kais.

Tel Avivas vėl pri­si­mi­nė auk­si­nį ber­niu­ką Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius iš­te­sė­jo pa­ža­dą – ant be­dug­nės kraš­to at­si­dū­ręs Atė­nų „Pa­ nat­hi­nai­kos“ 78:69 lai­mė­jo Eu­ro­ly­gos ket­ virt­fi­na­lio ket­vir­tą­sias rung­ty­nes sve­čiuo­ se prieš Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­rą“ ir iš­ly­ gi­no se­ri­jos re­zul­ta­tą 2:2.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Po blan­kiai su­žais­tos tre­čio­sios dvi­ko­vos Ša­ras vi­siems Atė­nų klu­ bo aist­ruo­liams pa­ža­dė­jo, kad ši ket­virt­fi­na­lio se­ri­ja Tel Avi­ve ne­ si­baigs, o vis­kas sprę­sis penk­to­je – le­mia­mo­je – akis­ta­to­je Grai­ki­ jos sos­ti­nė­je.

Želj­ko Ob­ra­do­vi­čius:

Ša­ras bu­vo nuo­ sta­bus ir žai­dė to­kį krep­ši­nį, už ku­rį ir yra ger­bia­mas vi­sa­ me pa­sau­ly­je.

Pa­ža­do Lie­tu­vos krep­ši­nio ve­te­ ra­nas lai­kė­si. Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą „No­kia“ are­no­je auk­si­nis ber­niu­ kas spin­dė­jo kaip ryš­kiau­siais sa­ vo kar­je­ros me­tais – taik­liais me­ ti­mais ir įspū­din­gais ka­muo­lio per­da­vi­mais va­rė į ne­vil­tį kaž­ka­da jį die­vi­nu­sius Tel Avi­vo ko­man­dos aist­ruo­lius.

Ket­vir­ta­ja­me kė­li­ny­je, kai „Pa­ nat­hi­nai­kos“ ata­kos pra­dė­jo strig­ ti, bū­tent Ša­ras drą­siai ėmė­si ini­ cia­ty­vos ir pa­tai­kė ke­lis svar­bius me­ti­mus. Iz­rae­lio čem­pio­nai dar bu­vo at­si­tie­sę ir po la­bai il­gos per­ trau­kos per­svė­rę re­zul­ta­tą – 65:64, ta­čiau le­mia­mo­mis aki­mir­ko­mis Eu­ro­ly­gos čem­pio­nai žai­dė bran­ džiau – 78:69.

Po ma­čo „Pa­nat­hi­nai­kos“ vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Želj­ko Ob­ra­do­ vi­čius ne­slė­pė su­si­ža­vė­ji­mo Š.Ja­ si­ke­vi­čiu­mi ir jaus­min­gai pa­dė­ko­jo lie­tu­viui už jo in­dė­lį į per­ga­lę. Švil­ pi­mu Tel Avi­ve pa­si­tik­tas įžai­dė­jas su­rin­ko 13 taš­kų, 8 iš jų – per pa­ sku­ti­nį kė­li­nį. „Ša­ras bu­vo nuo­sta­bus ir žai­ dė to­kį krep­ši­nį, už ku­rį ir yra ger­ bia­mas vi­sa­me pa­sau­ly­je. Aist­ruo­ liai ga­li džiaug­tis, kad ma­tė tik­rą krep­ši­nio spek­tak­lį, ku­rio apo­gė­jus vyks ki­tą sa­vai­tę Atė­nuo­se. Kai ku­ rie spe­cia­lis­tai mus jau bu­vo nu­ra­ šę ir už­mir­šo, kad „Pa­nat­hi­nai­kos“ yra Eu­ro­ly­gos čem­pio­nas. Šį kar­tą pa­ro­dė­me bran­dą ir pro­fe­sio­na­lu­ mą“, – po dvi­ko­vos emo­ci­jų ne­slė­ pė Ž.Ob­ra­do­vi­čius. „Mac­ca­bi Elect­rą“ tre­ni­ruo­ jan­tis Da­vi­das Blat­tas dar nie­ka­

Pro­fe­sio­na­las: Š.Ja­si­ke­vi­čius krep­ši­nio aikš­tė­je vis dar ne­sto­ko­ja azar­to.

da nė­ra at­ve­dęs sa­vo ko­man­dos į pres­ti­žiš­kiau­sio Se­no­jo že­my­no klu­bi­nių ko­man­dų tur­ny­ro vir­šū­ nę, ta­čiau dėl iš­sprū­du­sio bi­lie­to į fi­na­lo ket­ver­tą per­ne­lyg ne­siel­ var­ta­vo. „Pa­nat­hi­nai­kos“ pui­kiai gy­nė­ si, ta­čiau ir mes ne­su­žai­dė­me taip, kaip ga­li­me, ir dėl to pra­lai­mė­jo­ me. Per vi­sas rung­ty­nes at­li­ko­me tik 5 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus ir šis ro­dik­lis yra la­bai iš­kal­bin­gas.

Kad ir kaip bū­tų, pa­sa­kiau vai­ki­ nams, kad jais di­džiuo­juo­si. Pri­ va­lo­me ne­pra­ras­ti no­ro ir į Atė­nus tu­ri­me vyk­ti pa­kel­to­mis gal­vo­mis.

Tai bus vie­nos sun­kiau­sių rung­ty­ nių per vi­są klu­bo is­to­ri­ją, ta­čiau mes pa­si­steng­si­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad ke­lia­la­pis į Stam­bu­lą ati­tek­tų mums“, – kal­bė­jo D.Blat­tas.

Le­mia­mas ma­čas ba­lan­džio 4-ąją ar­ba 5-ąją vyks Atė­nų O.A.K.A. are­no­je.

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

Sta­tis­ti­ka „Mac­ca­bi Elect­ra“–„Pa­nat­hi­nai­ kos“ 69:78 (19:17, 17:24, 14:13, 19:24).

11 060 žiū­ro­v ų. K.Lang­for­das ir D.Smit­has po 14 taš­k ų, L.Eliya­hu 12/N.Ca­lat­he­sas 15, Š.Ja­si­ke­v i­čius 13, D.Dia­man­t i­d is ir K.Kai­ma­kog­ lou po 12. Se­ri­ja – 2:2.

Fut­bo­lo skau­du­liai sprog­di­na nau­ja­da­rą Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos (LFF) pre­zi­den­to rin­ki­mų už­ku­li­siuo­se ak­ty­vuo­ta bom­ba tik­si vis gar­siau – tai pa­tvir­ti­na at­vi­ras Vil­niaus ap­ skri­ties fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jai (VAFF) pri­klau­san­čių klu­bų laiš­kas.

„Ro­ta­lio“, „Gra­ni­to“, „Te­ros“, „Žal­gi­rio-Griun­vald“, FM, TFK ir „Vėt­ros-2“ klu­bai vie­šai krei­ pė­si į nau­ją­jį LFF pre­zi­den­tą Ju­ lių Kve­da­rą pra­šy­da­mi su­tram­dy­ti ne­se­niai įkur­tos Vil­niaus re­gio­ no fut­bo­lo są­jun­gos (VRFS) va­do­ vą Pau­lių Mal­žins­ką. „VRFS va­do­vas P.Mal­žins­kas nuo­lat mus gąs­di­na ir šan­ta­žuo­ja dėl nau­jo­jo se­zo­no, esą da­ly­vau­da­ mi VAFF ren­gia­mo­se pir­me­ny­bė­se bū­si­me izo­liuo­ti nuo vi­so pa­sau­lio.

Nors ir vi­saip men­ki­na­mi bei nie­ ki­na­mi, mes pri­pra­tę prie VAFF or­

Oponentai: su Vilniaus futbolo dvivaldyste nenori taikstytis nei

R.Vaiginas (kairėje), nei P.Malžinskas.

ga­ni­zuo­ja­mo čem­pio­na­to, mums jis pa­tin­ka, to­dėl ne­tu­ri­me jo­kio no­ro pe­rei­ti į nau­ją są­jun­gą bei klau­sy­ tis jos va­do­vo gra­si­ni­mų. Mes juk tu­ri­me tei­sę no­rė­ti gau­ti pa­slau­ gą už ma­žes­nę kai­ną ir žais­ti tik­

Andriaus Ufarto, Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

rą fut­bo­lą, o ne to­kį, ku­ris pri­me­ na le­do ri­tu­lį.

Mums vi­siš­kai neį­do­mios jū­ sų rie­te­nos ir jū­sų ka­rai, nes mes, fut­bo­lo mė­gė­jai, te­no­ri­me žais­ti fut­bo­lą. Mums ne­su­vo­kia­ma, ko­

dėl dek­la­ruo­da­mi, kad rū­pi­na­tės ma­si­niu fut­bo­lu, no­ri­te už­draus­ti jį žais­ti ir ver­čia­te vai­kus pa­ti­kė­ti ki­tai spor­to ša­kai?

Mes ne­sup­ran­ta­me, ko­dėl, bū­ da­mi VAFF na­riai, esa­me pri­vers­ ti sto­ti į VRFS, ku­rios pa­grin­di­nis tiks­las – už­si­dirb­ti iš klu­bų?

Po­nas P.Mal­žins­kas mėgs­ta pa­ brėž­ti, kad tai vyks­ta su jū­sų pa­ lai­mi­ni­mu, ta­čiau ar­gi to­kia tu­rė­tų bū­ti tik­ro­ji Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ ra­ci­jos mi­si­ja?“ – ra­šo­ma at­vi­ra­me fut­bo­lo klu­bų laiš­ke.

VRFS – nau­ja­da­ras, at­si­ra­dęs prieš LFF pre­zi­den­to rin­ki­mus, kai Liu­tau­ro Va­ra­na­vi­čiaus va­do­vau­ jamas LFF vyk­do­ma­sis ko­mi­te­tas nu­spren­dė su­spen­duo­ti VAFF na­ rys­tę fe­de­ra­ci­jo­je. VRFS su P.Mal­ žins­ku prie­ky­je tu­rė­jo pa­keis­ ti VAFF.

Ko­dėl? To­dėl, kad VAFF pre­zi­den­ tas Ri­tas Vai­gi­nas bu­vo vie­nas iš ga­ li­mų ne vien L.Va­ra­na­vi­čiaus, bet ir J.Kve­da­ro bei šio due­to su­klai­din­to Gin­tau­to Bab­ra­vi­čiaus kon­ku­ren­tų.

Iš žai­di­mo eli­mi­nuo­jant VAFF pa­si­žy­mė­jo ir VšĮ „Sek­ma­die­nio fut­bo­lo ly­ga“ (SFL), ku­rios pre­zi­ den­tas – bū­tent P.Mal­žins­kas. SFL ir Lie­tu­vos fut­bo­lo tei­sė­jų aso­cia­ ci­ja (LFTA) su­kur­pė raštus LFF vir­ šū­nė­lei dėl ne­va Vil­niaus fut­bo­lo bend­ruo­me­nės lū­kes­čių nea­ti­tin­ kan­čios VAFF veik­los. „SFL pre­zi­den­tas P.Mal­žins­kas jau se­niai grie­žia dan­tį ant ma­nęs, kad ne­gau­na val­džios VAFF. Su LFTA ap­skri­tai ne­tu­ri­me nie­ko bend­ra, nes iš­siau­gi­no­me sa­vų tei­ sė­jų“, – vie­na­me in­ter­viu yra pa­ reiš­kęs VAFF va­do­vas R.Vai­gi­nas.

VD inf.

19

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

N.Ciskaridzė: „Sce­no­je la­bai sun­ku me­luo­ti. Žiū­ro­vai tai pa­ste­bi.“

24p.

Mar­gas gy­ve­ni­mas dvi­pa­tystė­je tikė, ta­čiau su po­lėkiu, kaip ir jos vy­ras. Ma­te­ma­ti­kos mo­ky­to­ja Ara dir­bo tik tre­jus me­tus, už­tat dau­ gelį metų plu­ša kaip drau­di­mo pro­ jektų va­dovė.

Visą gy­ve­nimą jį ly­ di dailė ir mu­zi­ka, ir jis ne­ga­li vie­nos pa­ mes­ti dėl ki­tos. To­ kį da­lyką mul­ti­me­ dijų me­no pra­di­nin­ kas Lie­tu­vo­je Artū­ ras Šli­pa­vi­čius-Šli­ pas va­di­na skam­ biai – dvi­pa­tys­te.

Kon­cer­tui paau­ko­jo barzdą

Į IVT­KY­GYG grupės gim­ta­die­nio kon­certą-per­for­mansą bu­vo ap­ gul­tis – sos­tinės „New York“ klu­bas tie­siog lūžo nuo gerbėjų. Ko­kia gru­ pei bu­vo ne­tikė­čiau­sia jų do­va­na? „Tai, kad la­bai daug kom­pak­ti­ nių plokš­te­lių nu­pir­ko. Vi­siš­kai ne­ si­tikė­jau. Iš­si­ri­kia­vo prie jų eilė, ir Artū­ras Mi­ron­či­kas, „Ra­dio­cent­ ro“ ir ren­gi­nio vir­ši­nin­kas, ma­ne tie­siog nu­vil­ko į klu­bo rūsį, sa­ko: „Eik pa­si­ra­šinė­ti au­tog­rafų, žmo­ nės kom­pak­tus per­ka, eilė­je sto­vi.“ Ir pa­tys mu­zi­kan­tai pir­ko. Dėl to la­biau­siai bu­vau nu­stebęs. Va­di­ na­si, bu­vo ge­ras ren­gi­nys“, – ma­ no A.Šli­pa­vi­čius-Šli­pas. Šią kom­pak­tinę plokš­telę turė­ jo iš­leis­ti vie­na bend­rovė, pa­skui – ki­ta, bet jos bank­ru­ta­vo. „Ką tu, Šli­ pai, nie­ko mes ne­lei­sim, pa­sakė, mes par­duo­tu­ves no­rim už­da­ry­ti. Nie­kas ne­be­per­ka kom­pak­ti­nių plokš­te­lių – mu­ziką iš in­ter­ne­to par­si­pum­puo­ja.

Tu leisk kaip no­ri, kad ir auk­si­niais vir­še­liais“, – pri­si­minė Artū­ras.

Be tra­di­ci­nių inst­ru­mentų, grupės IVT­KY­GYG mu­zi­kan­tai kon­cer­te gro­jo tab­la, sty­ga, smėliu ir pa­čių pa­ga­min­tais inst­ru­men­tais. Šli­po žmo­na Ara gro­jo siu­vi­mo ma­ši­na, o bro­lis Ri­man­tas – sku­ti­mo­si pei­ liu­kais. „Skambė­jo daug inst­ru­mentų, ku­rių nėra pa­sau­ly­je. Mes juos pa­ tys pa­si­darė­me ir va­di­na­me ha­rus­ pi­kais, – pa­tiks­li­no Šli­pas. – Žo­dis „ha­rus­pi­kas“ reiš­kia pra­na­šau­toją, bur­ti­ninką. Dar 1000 metų prie­š Kristų jis bur­da­vo iš au­ko­jamų gy­ vūnų vi­du­rių – pa­sa­ky­da­vo praei­ tį, nu­spėda­vo ateitį. Vi­sas prie­mo­ nes, ku­rias jis nau­do­da­vo apei­go­se, va­di­no ha­rus­pi­kais. Tai, ką mes su­ ku­ria­me, taip pat va­di­na­me ha­rus­ pi­kais. Keis­tas būgne­lis – ha­rus­ pi­kas, ki­bi­ras su van­de­niu sce­no­je – ha­rus­pi­kas, siu­vi­mo ma­ši­na – ha­rus­pi­kas.“ „Ta siu­vi­mo ma­ši­na „Tu­la“ – se­na, ru­siš­ka. La­bai gra­ ži, ža­lios spal­vos. Ji tie­siog pa­puošė sceną – bu­vo sce­nog­ra­fij­ os da­lis“, – įsi­terpė ja gro­ju­si Ara. Artū­ro bro­lis Ri­man­tas per kon­ certą nu­si­sku­to barzdą, ku­rią au­ gi­no net 40 metų. „Jis paau­ko­jo barzdą tam kon­cer­tui, – veiksmą įvar­di­jo Šli­pas. – At­si­nešė ki­birėlį su van­de­niu, iš­si­mui­li­no ir šnai per barzdą. Žmo­na vos ne­nual­po bal­ ko­ne, kai tai pa­matė.“

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Duo­ti in­ter­viu – su žmo­na

Po ne­se­niai Vil­niu­je pra­ūžu­sio al­ ter­na­ty­vio­sios mu­zi­kos grupės „Ir Vi­sa Tai Kas Yra Gra­žu Yra Gra­žu“ (IVT­KY­GYG) 25 metų gim­ta­die­nio kon­cer­to jos idė­ji­nis va­das A.Šli­ pa­vi­čius-Šli­pas kiek at­si­pūtė.

49 metų Šli­pas pyk­te­li, kai jį pa­ va­di­na mu­zi­kan­tu, nes yra dai­ li­nin­kas – baigė anuo­metį Dai­ lės ins­ti­tutą, kur stu­di­ja­vo ta­pybą. „Vis­kas aiš­ku – di­desnė sėkmė jus ly­di mu­zi­ko­je, o ne ta­py­bo­je“, – pa­sa­kiau vi­sai ne­norė­da­ma įgel­ti. „Kas ta sėkmė? Pra­sidė­jo ren­ gi­nys ir baigė­si. O pa­veiks­lai lie­ka.

Me­nas lie­ka. Me­nas am­ži­nes­nis ne­ gu mūsų kūnas“, – at­kir­to Artū­ras.

Su me­ni­nin­ku su­si­ti­ko­me pa­sku­ tinę pa­ro­dos dieną – jis at­va­žia­vo at­siim­ti pa­veikslų. Vil­niaus se­na­ mies­ty­je esan­čio Žydų kultū­ros ir in­for­ma­ci­jos cent­ro ga­le­ri­jo­je „Šo­ far“ visą mėnesį bu­vo eks­po­nuo­ja­ ma A.Šli­pa­vi­čiaus-Šli­po pa­veikslų pa­ro­da „Meilė“. „Tą pa­rodą de­di­ka­vau sa­vo šei­ mai – 22 metų sūnui Ąžuo­lui, 13 metų Perkū­nui bei 10-mečiui Vėjui ir sa­vo vie­nin­te­lei mo­te­riai – žmo­ nai Arai, – pri­statė pa­rodą Artū­ras.

– Štai, Arą nu­pie­šiau nuo­gą, kai ji bu­vo šeštą mėnesį nėščia su Ąžuo­ lu. O štai ji po­zuo­ja ma­no gar­sia­jai „Že­muo­gių pie­ve­lei“, kai bu­vo dar ne­gimd­žiu­si. Tai kaip duo­ti in­ter­viu be sa­vo mo­ters? Neį­ma­no­ma.“ Į su­si­ti­kimą Šli­pas at­si­vežė ir Arą. Iš pro­fe­si­jos ji – ma­te­ma­

Dai­na iš pa­žin­čių po­rta­lo San­tarvė: „Įdo­miai mūsų po­rą sau­go an­ge­lai sar­gai“, – džiau­gia­si Šli­pa­vi­čiai.

Si­mo­no Švit­ros nuotr.

Kon­cer­te IVT­KY­GYG at­li­ko vie­nin­telį sve­timą

20

20

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

Kon­cer­tas: al­ter­na­ty­vio­sios mu­zi­kos grupė IVT­KY­GYG 25 metų gim­ta­dienį at­šventė su trenks­mu. Be tra­di­ci­nių inst­ru­mentų, IVT­KY­GYG mu­zi­kan­tai kon­cer­te gro­jo tab­la, sty­ga, smėliu

Mar­gas gy­ve­ni­mas dvi­pa­tystė­je kūrinį – me­lo­diją iš 19 Fe­de­ri­co Fel­li­ni fil­ mo „Amar­cord“. Ki­ta grupės mu­

zi­ka – au­ten­tiš­ka. Ne tik IVT­KY­ GYG mu­zi­kos inst­ru­men­tai, bet ir dainų teks­tai – ne­tra­di­ci­niai.

Grupė at­li­ko kūrinį „Ma­rytė“ pa­gal 14 metų mer­gaitės laišką, ku­ris bu­vo išs­paus­din­tas pa­žin­čių po­rta­le. Ma­rytė ra­šo, kad no­ri iš­ tekė­ti už la­bai tur­tin­go už­sie­nie­ čio. Ta­čiau jis turėtų sek­ma­dienį va­ka­re iš už­sie­nio par­vež­ti ją na­ mo, nes pir­ma­dienį jai – į mo­ kyklą. Taip pat ji pa­brėžia, kad jos iš­rink­ta­sis turėtų mokė­ti daug už­ sie­nio kalbų: anglų, rusų, lie­tu­vių, is­panų. „Įterpė­me dar „bul­garų“, nes mūsų grupė­je sak­so­fo­nu gro­ja bul­ga­ras. Jo gar­bei į ori­gi­nalų Ma­ rytės tekstą įterpė­me tik tą vieną žodį“, – juokė­si Ara. „Ir nuo to mo­men­to pra­si­de­da la­bai įdo­mi mu­zi­ka, to­kia „cra­zy“, su­sie­ta su Bul­ga­ri­ja. O bul­garų mu­ zi­ka, tu­riu pa­sa­ky­ti, – su­dėtin­ga.

Ne kiek­vie­nas ją pa­grotų“, – aiš­ ki­no A.Šli­pa­vi­čius-Šli­pas.

Grupė­je gro­ja pen­ki še­ši mu­zi­ kan­tai, o per gim­ta­die­nius ir ki­to­ kius di­de­lius ren­gi­nius su­si­ren­ka 10–15. Šio kon­cer­to klausė­si ir ke­li „An­ties“ mu­zi­kan­tai. Ne vie­nas jų yra da­ly­vavęs IVT­KY­GYG pro­jek­ tuo­se. IVT­KY­GYG ir „An­tis“ – ko­ le­gos ar kon­ku­ren­tai? „Ko­le­gos“, – gal­va pa­linksė­jo Ara.

„Vi­si „An­ties“ mu­zi­kan­tai mū­ sų grupę ži­no. Vie­nin­te­lis žmo­ gus, ku­ris ka­te­go­riš­kai ne­ži­no, ką mes da­ro­me, – tai „An­ties“ va­ do­vas Al­gir­das Kaušpė­das. Esą tai mis­tinė grupė. Neeg­zis­tuo­jan­ti“, – sakė Šli­pas.

No­riu su­gro­ti skal­bi­ mo ma­ši­no­mis – no­ riu Eu­ro­pai išs­kalb­ ti sme­ge­nis. Popsą, idio­tišką li­te­ratūrą iš Eu­ro­pos išs­kalb­si­ me ant Bal­to­jo til­to.

Mu­ziką su­kūrė pa­veiks­lams

IVT­KY­GYG neat­si­ra­do miš­ke – ji ki­lo iš drau­gystės. 1987 m. grupė­je bu­vo A.Šli­pa­vi­čius-Šli­pas, jo žmo­ na Ara ir ki­no re­ži­sie­rius, lie­tu­viš­ko avan­gar­di­nio ki­no pra­di­nin­kas Artū­ ras Ba­ry­sas-Ba­ras (1954–2005 m.).

Ba­ras – vy­res­nis Šli­po vai­kystės drau­gas. „Ma­no tėvai že­mai­čiai at­va­žia­ vo į Vil­nių tvar­ky­ti sa­vo rei­kalų, o Ba­ry­sai čia at­bri­do iš Pa­nevė­ žio. Ma­no tėvai drau­ga­vo su Ba­ ro tėvais. Su Ba­ru kar­tu užau­gom.

Kalbė­da­vomės apie mu­ziką, iš jo ko­lek­ci­jos pirk­da­vau plokš­te­lių.

Ma­no bro­lis Ri­man­tas jau­nystė­ je vai­di­no ke­liuo­se Ba­ro fil­muo­se, ra­šy­da­vo jiems su­btit­rus.

1987 m. va­sarą vy­ko gran­dio­ zinė ma­no pa­veikslų pa­ro­da, ku­ riai ren­giau­si pen­ke­rius me­tus.

Jo­je skambė­jo mu­zi­ka, ku­rią su­ kūriau su Vy­tau­tu La­bu­čiu. Tai bu­vo pir­mas įvy­kis Lie­tu­vo­je, kai pa­ts dai­l i­n in­kas sa­vo pa­veiks­ lams mu­ziką su­kūrė. Ta­da ir bu­ vau įvar­dy­tas kaip mul­ti­me­dijų me­no at­sto­vas.

Ba­ras at­ėjo į pa­rodą. Ap­žiūrė­ jo. Mu­zi­kos pa­klausė. Pas­kui sė­ do į taksą, nu­va­žia­vo nu­si­pirk­ ti šnap­so, ta­da su­grįžo pas ma­ne ir pa­sakė: „Šli­pai, ku­riam grupę.“ Tai ne­bu­vo sun­ku, nes ma­no dirb­ tuvė­je kas­dien po ran­ka – gi­ta­ros, būgnai, lėkštės, pa­veiks­lai, tep­tu­ kai“, – į to­limą grupės praeitį nu­ kly­do Šli­pas.

Ta­da jis dir­bo dailės ir darbų mo­ky­to­ju Ru­da­mi­no­je. Dau­gu­ma jo kar­tos vai­kinų ne­norė­jo tar­ nau­ti so­vietų ka­riuo­menė­je, nuo jos slapstė­si – kas ran­kas laužė­si, kas į psi­chuškę gulė­si. „O aš bė­ gau į Ru­da­miną – kai­mo mo­kyklą už 12 ki­lo­metrų nuo Vil­niaus – ir ten su­kau­si nuo vis­ko. Ir li­ko­ me to­je Ru­da­mi­no­je, – pa­sa­ko­jo Šli­pas. – Ten ir bu­vo įkur­ta gru­ pė. Ba­ras iš Vil­niaus tak­su ten va­ žinė­jo į re­pe­ti­ci­jas. O tak­sas kai­ na­vo 2 rub­lius.

Ba­ras sa­vo fil­mams turė­jo su­ kaupęs ypač re­tos mu­zi­kos. Jis bu­ vo mu­zi­kos ko­lek­ci­nin­kas. Tai ko­ kią mu­ziką galė­jo­me gro­ti? Aiš­ku, retą – ko­lek­cinę. To­kią, ku­rios sun­ kiai gau­da­vo­me. Tai mus ir traukė.

Tuo mūsų kon­cer­tas kvepė­jo ir po 25 metų: re­tais mu­zi­kos inst­ru­ men­tais, re­tais sąskam­biais. Na, ne­gi gro­si tai, kas ne­įdo­mu?“ Protė­viai – Juo­die­ji Rad­vi­los

Šli­pas po­kšta­vo, kad ne­grįžta na­mo sa­vaitė­mis, – ta­po pa­veiks­lus so­dy­ bo­je prie Ža­liųjų ežerų. Todėl žmo­ na jo daž­nai ne­ma­to. Jei žmo­na jam ne­būtų po­za­vu­si šeštą mėnesį nėš­ čia, esą jis ne­būtų pra­dėjęs gal­vo­ ti apie gy­ve­nimą: jo esmę, pra­smę, ko­kybę. Apie vi­satą ir jos slėpi­nius.

Nuo to pa­veiks­lo esą ir pra­si­dėjo jo ap­mąsty­mai. Tik­riau­siai būtų gal­ vojęs apie alų ir apie ci­ga­re­tes.

Klau­sau­si jo kalbų ir ati­džiai žvel­ giu į pa­veiks­lus. Kai ku­rie dvel­kia egip­tie­tiš­kais mo­ty­vais, nors Egip­ te Šli­pas nėra buvęs. Akis užk­liū­ va dar už vie­no įdo­maus pa­veiks­ lo, ku­ria­me nu­ta­py­ta ka­ra­lienė.

Pa­si­ro­do, Šli­pas nu­tapė sapną, kurį sap­na­vo net ke­lis kar­tus.

Sap­no prie­šis­torė glūdi vai­kystė­ je, Že­mai­ti­jo­je. Pro­se­nelė, ku­riai ta­da bu­vo 103 me­tai, prie­š mirtį ar­ti­mie­siems pa­sakė, kad jie pa­gal mo­ti­nos li­niją kilę iš ku­ni­gaikš­čių Juodųjų Rad­vilų. „Bet Rad­vilų pa­vardė pra­ras­ta se­ niai. Pra­de­du ieš­ko­ti gi­minės šaknų – ir per dar­bus viską už­me­tu. Ir taip tie me­tai nu­plau­kia, – kalbė­ jo Šli­pas. – Sap­ne net užuod­žiau vi­du­ram­žių kva­pus – keis­ti smil­ ka­lai, mir­ta. Pa­budęs pa­pa­sa­ko­jau žmo­nai. Sėdom į ma­šiną ir nu­va­ žia­vom į Že­mai­čių Kal­va­riją ieš­ko­ti pro­se­nelės ka­po. Su­ra­dom.“ Mu­zi­ka – tik ma­ža ke­lio da­lis

Dailė: dau­gu­ma al­ter­na­ty­vio­sios mu­zi­kos grupės IVT­KY­GYG gerbėjų net ne­įta­ria, kad jos idė­ji­nis va­das A.Šli­

pa­vi­čius-Šli­pas yra dai­li­nin­kas.

Simono Švitros nuotr.

„Artū­rai, mu­zi­kan­tai jus lai­ko dai­ li­nin­ku, o dai­li­nin­kai – mu­zi­kan­ tu. Sun­kus mo­men­tas, ne­pa­vydė­ ti­nas?“ – pa­klau­siau me­ni­nin­ko. „Dau­gelį metų ma­ne tai er­zi­no ir ner­vi­no, nes visą gy­ve­nimą ša­lia – tep­tu­kas ir gi­ta­ra ar­ba ry­tie­tiš­ki inst­ru­men­tai. Aš visą laiką stu­di­ jo­se gro­ju, ką nors or­ga­ni­zuo­ju. Bet man aiš­ku, kad esu ta­py­to­jas, dai­ li­nin­kas.

Ta­čiau kai Mi­kas – toks gar­sus ope­ra­to­rius Al­gi­man­tas Mi­kutė­ nas – prie­š daug metų ma­ne pri­ statė kom­po­zi­to­riui Kęstu­čiui An­ tanė­liui: „Čia – grupės IVT­KY­GYG

Mu­zi­ka: dau­gu­ma A.Šli­pa­vi­čiaus-Šl

gi­ta­ris­tas“, man pa­ki­lo krau­jospū­ dis, pra­dėjo vi­sur niežė­ti. Ta­da la­ bai smar­kiai pri­si­gėriau iš tų ner­ vų. Po sa­vaitės pa­si­kvie­čiau Miką į dirb­tu­ves ir jam „plo­viau maz­gus“ – pa­rod­žiau sa­vo pa­veiks­lus ir aiš­ki­ nau, kad visų pir­ma esu dai­li­nin­kas.

Jei no­ri, esu ši­tos grupės kom­po­zi­ to­rius. Mi­kas pa­tyrė no­kautą – jam bu­vo ne­tikė­ta, kad aš – dai­li­nin­kas.

Grupė at­li­ko kūrinį „Ma­rytė“ pa­gal 14 metų mer­gaitės laišką, ku­ris bu­vo išs­paus­din­tas pa­žin­čių po­rta­le.

Tas šešė­lis ma­ne ve­ja­si visą gy­ ve­nimą. Ir pa­si­ve­ja. Nuei­tas did­žiu­lis me­ni­nin­ko ke­lias, o mu­zi­ ka – tik ma­ža jo da­lis“, – šir­dies skausmą be ato­kvėpio lie­jo Šli­pas.

Tai kodėl pub­li­kai pa­tin­ka jų mu­ zi­ka? Va­di­na­si, yra ko­kia nors – neap­čiuo­pia­ma – jų mu­zi­kos sėkmės pa­slap­tis?

21

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

ir pa­čių pa­ga­min­tais inst­ru­men­tais.

Asmeninio archyvo nuotr.

Mu­zi­kantė: ne, tai ne siuvė­ja. Kon­cer­te A.Šli­pa­vi­čienė gro­

jo siu­vi­mo ma­ši­na.

li­po pa­veikslų gerbėjų ne­ži­no, kad jis yra kom­po­zi­to­rius ir mu­zi­kan­tas.

Artū­ras tik su­si­ėmė už gal­vos: „Ne­ga­liu į tai at­sa­ky­ti. Ne­ži­nau.

Mes ki­to­kie ne todėl, kad ki­to­kie norė­jom būti. Mes ki­to­kie todėl, kad į mu­ziką at­ėjom iš ki­tos terpės: kas iš dailės, kas – iš ki­no. Kai su­ būriau tą grupę, ma­no tiks­las bu­vo ki­toks – norė­jau kur­ti mul­ti­me­dijų meną. Ma­niau, vai­din­si­me, šok­si­ me, Ba­ro fil­mus ro­dy­si­me, kur­si­ me kli­pus.“ Mu­ziką ir dailę A.Šli­pa­vi­čiusŠli­pas va­di­na sa­vo gy­ve­ni­mo dvi­ pa­tys­te. Kai jam bu­vo per 30, apie tai pa­si­guodė bi­čiu­liui V.La­bu­čiui, su ku­riuo Ru­da­mi­no­je mokė vai­ kus, – vie­nas dailės, o ki­tas mu­ zi­kos. Ten juo­du su­si­pa­ži­no ir su­ si­drau­ga­vo, kar­tais kar­tu pa­gro­ja. „Vy­tai, ką man da­ryt, ser­gu dvi­pa­ tys­te? Sap­nuo­ju nak­ti­mis mu­ziką.

Aš visą gy­ve­nimą gro­ju, bet ne­ga­ liu už­ra­šy­ti na­to­mis rimtų kūri­nių.

Pa­si­ry­žau sto­ti į kon­ser­va­to­riją – no­riu baig­ti kom­po­zi­ciją. Ar galė­ tum ma­ne pa­ruoš­ti per va­sarą?“ – pra­šė Šli­pas.

Vy­tau­tas at­kal­binė­jo: „Šli­pai, ne­ rei­kia tau kon­ser­va­to­ri­jos. Lie­tu­va pra­ras nuo­stabų dai­li­ninką. Būk toks, koks esi, ir nie­kur ne­stok.“

Išs­kalbs sme­ge­nis Eu­ro­pai

„Aš la­bai sten­giuo­si, kad ma­no sū­ nūs ma­tytų tėvą pa­siu­tusį, bet nor­ malų. Kad jie ma­tytų vi­sas ma­no pa­ro­das, jų ati­da­ry­mus, kon­cer­tus.

Tem­piam juos vi­sur, taip pat plauk­ti bai­darė­mis. Man at­ro­do, kad žmo­

Ka­ra­lienė: šią mo­terį Artū­ras sap­na­vo ke­lis kar­tus. Be­li­ko ją nu­ta­py­ti.

nos dėka šei­mo­je esu ger­bia­mas“, – kalbė­jo A.Šli­pa­vi­čius-Šli­pas, ku­ris pa­gal zo­diaką yra Liū­tas.

Anot Aros, pa­sa­k yk Liū­t ui komp­li­mentą, pa­glos­tyk – jis murks ir bus tau po ko­jo­mis. „La­ bai įdo­miai mūsų po­rą sau­

go an­ge­lai sar­gai. Mūsų šei­moj – san­tarvė. Sa­vo vai­kus la­bai my­ li­me, ir jie mus la­bai my­li. Ne­sa­ kau, kad jie neiš­dykę, bet leid­žia­me jiems iš­dy­kau­t i na­m uo­s e.

Grįžu­si iš dar­bo ati­da­rau namų du­ris, o ten –

Po­zuo­to­ja: šiam pa­veiks­lui po­za­vo A.Šli­pa­vi­čiaus-Šli­po žmo­na Ara, kai laukė­si pir­ma­gi­mio Ąžuo­lo.

koks 20 ber­n iukų. Kai­m o ber­ niu­kai no­ri atei­ti pas mūsų vai­ kus pa­siaus­ti. Jie jau­čia tą laisvės dva­sią. Ma­žy­lis, Vėjas, vis siel­ var­tau­ja, kad mo­kyk­lo­je ne­sup­ ran­ta jo po­lėkio, ban­do įspraus­ti į rėmus“, – kalbė­jo Ara. Šli­pas dėstė ne­žinąs, kiek kai­ nuo­ja pie­nas, duo­na ar ko­jinės. O kai žmo­na – ma­te­ma­tikė, pui­ku, ji la­bai gra­žiai tvar­ko namų ūkį.

Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo veik­los sritį, už ku­rią yra at­sa­kin­gas, todėl ne­ kon­ku­ruo­ja. Kon­ku­ruo­ti šei­mo­je nėra lai­ko, nes tiek darbų! „No­riu su­gro­ti skal­bi­mo ma­ ši­no­mis ant Bal­to­jo til­to – no­riu Eu­ro­pai išs­kalb­ti sme­ge­nis. Popsą, idio­tišką li­te­ratūrą iš Eu­ro­pos išs­ kalb­si­me ant Bal­to­jo til­to. Ypač skalb­si­me tuos, ku­rie nea­teis. Ki­ tiems sme­ge­nis no­riu su­si­ūti. Tas pro­jek­tas bus su siu­vi­mo ma­ši­ no­mis“, – atei­ties pla­nais da­li­jo­ si idėjų ne­sto­ko­jan­tis A.Šli­pa­vi­ čius-Šli­pas. Šį pro­jektą Šli­pas norėtų nu­fil­ muo­ti. Ta­čiau ne­sut­var­ky­to­je, rus­ vo­je erdvė­je, kur men­ki ci­vi­li­za­ci­jos pėdsa­kai, – pa­na­šio­je kaip And­re­ jaus Tar­kovs­kio fil­me „Stal­ke­ris“.

22

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

Lūšny­nai ir iš­mal­ dos pra­šan­tys juo­ daod­žiai – Ugan­dos ste­reo­ti­pas. Ta­čiau du mėne­sius šio­ je ša­ly­je pra­leidęs Au­re­li­jus Ma­jaus­kas įsi­ti­kinęs, kad po 10– 15 metų ji Lie­tuvą pra­lenks ke­lio­li­ka kartų. Ži­no­ma, jei vys­ty­sis taip spar­ čiai kaip da­bar. Žve­jai: Ni­lo upė­je van­dens gėry­bių la­bai gau­su.

Ugan­do­je už ho­mo Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Te­ko ap­si­mes­ti pa­sto­riu­mi

Nuos­ta­ta: Ugan­do­je du mėne­sius gy­ven­da­mas A.Ma­jaus­kas stengė­si

pe­rim­ti vie­tos pa­pro­čius ir kultūrą.

Lai­ve­liai: taip ke­liau­ja­ma tarp salų Vik­to­ri­jos eže­re.

„Pavė­la­vai pen­kias mi­nu­tes! Kitą kartą at­si­ųsti trans­portą?“ – ry­ti­ nia­me „Nis­san Mo­tor­ca­re Ugan­da Ltd.“ su­si­rin­ki­me griež­tai pa­klausė ugan­die­tis 27 metų A.Ma­jaus­ko, ku­ris, laimėjęs tarp­tau­tinį kon­ kursą, ten dir­bo du mėne­sius.

At­sai­nus juo­daod­žių po­žiū­ris į darbą – eu­ro­pie­čių su­kur­tas ste­reo­ ti­pas. „Nis­san“ at­sto­vybės va­do­vai dir­bo Ja­po­ni­jo­je, Eu­ro­po­je. Ugan­da, kaip ir ki­tos Af­ri­kos ša­lys, tu­ri di­delį po­ten­cialą, pla­čią rinką, todėl čia ko­ ją ke­lia dau­ge­lio ša­lių bend­rovės.

Lie­tu­vis į darbą Ugan­do­je dau­giau ne­vėla­vo, nors pir­mo­mis die­no­mis bu­vo ne­leng­va pri­pras­ti prie šios ša­ lies eis­mo sąlygų. Gatvės čia siau­ ros, duobė­tos, dau­gybė bo­da bo­da – mo­to­ciklų, per­ėjų nėra, vie­toj dviejų eis­mo juostų – net pen­kios, kiek­vie­ na gatvė – iš­ti­sa gar­so sig­nalų sim­ fo­ni­ja. Ir dar rei­kia žiūrė­ti, kad už stai­gaus po­sūkio ne­įva­žiuo­tum į dviejų metrų aukš­čio ter­mi­tyną, ku­ rių čia ga­lybė net vi­du­ry mies­to.

Be­je, tik ko­vo mėnesį Ugan­dos sos­tinė­je Kam­pa­lo­je pra­dėjo va­ žinė­ti vie­ša­sis trans­por­tas – au­ to­bu­sai. Au­re­li­jus pri­si­minė ir linksmą si­tua­ciją, kai jį su­stabdė po­li­ci­ja: „Ne­va ne­sus­to­jau prie ne­ ma­to­mo brūkšnio, nors ne­ži­nia ka­ da bu­vo pa­starąjį kartą ženk­lin­tos gatvės. Ži­no­ma, norė­jo ky­šio, o aš ne­turė­jau pi­nigų. Pa­me­la­vau, kad esu pa­sto­rius. Po­li­ci­nin­kai pa­linkė­ jo ge­ro ke­lio ir iš­kart pa­lei­do.“ Sau­giau nei pas mus

Ban­da: Au­re­li­jui bu­vo įdo­mu pa­si­sve­čiuo­ti ti­pinė­je af­ri­kie­tiš­ko­je tro­

belė­je.

Mi­tas, kad ma­lia­ri­ja ker­ta tik bal­ tuo­sius. Vie­tos gy­ven­to­jai jai ne­tu­ ri imu­ni­te­to, jie taip pat mirš­ta. „Skiepų nėra, o jei ne­si­gy­dai, pa­da­ri­niai baisūs ir bal­tie­siems, ir vie­ti­niams“, – pa­sa­ko­jo Au­re­li­jus.

Bet la­biau nei šis pa­vo­jus jį šo­ki­ ra­vo lūšny­nai: „Iš­si­gan­dau, kai pir­ mo­mis die­no­mis ap­si­gy­ve­nau bend­rovės iš­nuo­mo­ta­me lūšny­ne.“ Ten vie­ti­niai gy­ve­na iš lentų ar­ ba plūkto mo­lio suręs­to­se ban­do­ se – tro­belė­se šiau­di­niais sto­gais be langų, bet su įreng­tais van­dens re­zer­vua­rais. „Žmonės links­mi, drau­giš­ki, o po žiau­rios Idi Ami­ no dik­tatū­ros iš­siilgę tai­kos ir ra­

Gro­žis: saulė­te­kis ir saulė­ly­dis Ugan­do­je ypač nuo­stabūs.

mybės, – pa­sa­ko­jo A.Ma­jaus­kas. – Ugan­do­je ke­lio­li­ka kartų sau­giau nei Lie­tu­vo­je, ne­tgi naktį lūšny­ nuo­se. Nu­si­kals­ta­mu­mo ly­gis – be­veik nu­li­nis. Tie­sa, už ho­mo­ sek­sua­lizmą gre­sia mir­ties bausmė – su­šau­dy­mas.“ Tur­gu­je pre­kiau­to­jai kruopš­ čiai per­skai­čiuo­da­vo grąžą. Kar­ tą prie Au­re­li­jaus pri­ėjo vai­ki­nas ir per­spėjo, kad jis pa­mir­šo už­si­seg­ti kup­rinę ir ky­šo pi­ni­ginė.

100 g ser­bentų – 15 litų

„At­va­žia­vau į Ugandą pa­si­sem­ti šios ša­lies gy­ve­ni­mo pa­tir­ties, su­

si­pa­žin­ti su jos kultū­ra“, – A.Ma­ jaus­kas maistą pir­ko ne pre­ky­bos cent­ruo­se, bet iš vie­ti­nių, net lūš­ nynų, par­davėjų.

Tie­sa, iš pra­džių A.Ma­jauską šo­ ki­ra­vo, kai mėsos par­davė­ja peilį galąs­da­vo į ge­le­žin­ke­lio bėgius.

Lūšny­ne daug pi­giau kai­na­vo ne tik mėsa: kekė dau­ge­liui mūsų ne­įpras­tai ska­nių ba­nanų – 1–2 li­tus, ana­na­sas – litą, man­gas – pusę li­to.

Ugan­die­čiai ver­ti­na tai, ko ne­tu­ ri: obuo­lius, braš­kes ir rau­do­nuo­ sius ser­ben­tus, ku­rių 100 g kai­nuo­ ja... 15 litų!

23

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

Fauna: upės pa­krantė­je daug gyvū­ni­jos.

o­sek­sua­lizmą su­šau­do­ma Šalyje ne­bran­gu Pu­s ant­r o lit­r o bu­t e­l is van­d ens –

Bu­te­lis vie­tos alaus – 2,5 li­to.

1,5 li­t o (Au­r e­l i­j us, ne­p ai­s y­d a­m as per­s pėjimų, gėrė van­d enį iš čiau­ po).

Lit­ras ben­zi­no – 3,5 li­to, dy­ze­li­no –

Ana­na­sas – 1,5–2 li­tai, 15 ba­nanų ke­

3,2 li­to.

Tarp­mies­ti­nis au­to­bu­sas: 40 km – 2

li­tai, 200 km – 15 litų; marš­ru­ti­nis mik­ roau­to­bu­sas – 1,5 li­to už ke­lionę per Sotūs pietūs – gėri­mas, di­de­lis karš­ pusę sos­tinės. ta­sis pa­tie­ka­las iš mėsos, iš krak­mo­ Lėktu­vo bi­lie­tas iš Eu­ro­pos mies­ lo ga­mi­na­mo bo­šo, ba­nanų miltų, rie­ to pir­m yn ir at­g al į Ugandą – apie 2 šutų pa­da­žo, sald­žiųjų bul­vių, dar­žo­ tūkst. litų. Ge­r iau­s ia skris­t i Ka­t a­r o vių – 3–4 li­tai. ar­b a Egip­t o oro li­n ijų lėktu­v ais. kė – 2 li­tai, man­gas – 50 centų.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Af­ri­kie­čiai viską ne­ša ant gal­ vos: ir ran­ki­nes, ir 50 kg sve­rian­ čias ba­nanų ke­kes, – išim­čių, pa­ sak Au­re­li­jaus, ne­darė nei vy­rai, nei mo­te­rys, nei ma­žos mer­gaitės.

– Kartą ma­čiau vos dūzgiantį mo­ to­ro­lerį su vie­ti­niu, ku­ris ant gal­ vos vežė­si be­ne pu­sant­ro šim­to ki­ log­ramų sve­rian­čią kiaulę.“ Įbru­ko nuo­trauką ir nu­merį

Ar mo­te­rys med­žio­ja bal­tuo­sius?

Iš­g irdęs klau­s imą A.Ma­jaus­ kas nu­si­juokė: „Yra ir to­kių mer­ ginų ka­te­go­ri­ja. Ypač klu­buo­se, kur ges­tais vie­na ki­tai ro­do, ku­

ris vy­ras lais­vas. Vis dėlto vie­ti­ niai nei­gia­mai ver­ti­na, kai mai­ šo­si skir­tingų tautų krau­jas.“ Jau pir­mo­mis die­no­mis lie­tuvį lūšny­ ne už­kal­bi­no ugan­dietė. Po nie­ kuo ne­įpa­rei­go­jan­čio po­kal­bio ji įbru­ko nuo­trauką su sa­vo te­le­fo­ no nu­me­riu.

Au­re­li­jus pa­brėžda­vo, kad nė­ ra vie­ni­šas, ta­čiau su­ži­no­jo, kad jo, iš­sikė­lu­sio iš lūšny­no, ta mo­te­ris dar il­gai ieš­ko­jo.

Ugan­do­je reikė­jo pripras­ti prie dėme­sio. Lie­tuvį aki­mis ry­da­vo ir kiek­vieną ju­desį sek­da­vo ne­tgi vai­kai. Ir tūkstan­čius kartų ang­

liš­kai klaus­da­vo: „How do you do, mu­zun­gu?“ („Kaip lai­kai­si, bal­ta­sis?“) Prie dėme­sio reikė­jo pripras­ti ir kir­pyk­lo­je – lie­tu­vis šo­ki­ra­vo ugan­dietį, at­ėjęs kirp­tis ne ten, kur ker­pa­si bal­taod­žiai. „Nie­ka­da ne­ma­niau, kad su ma­ šinė­le ga­li­ma taip pui­kiai pa­si­dar­ buo­ti per pen­kias mi­nu­tes“, – pa­ ten­kin­tas Au­re­li­jus su­mokė­jo 2 tūkst. Ugan­dos ši­lingų – 2 li­tus.

Jau­čio krau­jas su pie­nu

Eg­zo­tiš­kiau Ugan­dos šiaurė­je, kur gy­ve­na dau­giau įvai­rių gen­čių. Ten dar ga­lio­ja vie­nas pa­pro­čių, kad

Vai­kai: šio­je ša­ly­je, kaip ir vi­sur, vai­kai la­bai drau­giš­ki, links­mi ir drovūs.

suaugę vy­rai tu­ri iš­ger­ti su pie­nu mai­šy­to jau­čio krau­jo. „Ki­taip vy­ras jau­sis ne­vi­sa­ver­tis ir jo nie­kas ne­gerbs“, – pa­sa­ko­jo sos­tinės gy­ven­to­jai.

Net ir Kam­p a­l o­j e gy­va vu­ du tra­d i­c i­ja. Au­re­l i­j us da­ly­va­ vo ri­t ua­l e, kai mer­g i­n a se­n o­l ei guodė­s i, kad ją su­pykdė vai­k i­ nas, o ši po įvai­r ių už­kalbė­j imų ada­to­m is badė ne­n audėlį vaiz­ duo­jan­čią figūrėlę. „Jau­čiau­si kaip fil­me, bet tai bu­ vo rea­lybė, – juokė­si A.Ma­jaus­kas.

– Vie­ti­nius gąsdi­na ir du­ris pra­ ve­rian­tis skersvė­jis, nes, anot jų,

tai mi­ru­siųjų vėlės ne­duo­da ra­ mybės.“ Pats gra­žiau­sias vaiz­das Ugan­ do­je – saulė­te­kis prie Vik­to­ri­jos eže­ro ar­ba Ni­lo iš­takų. Tos pa­čios upės, kur I.Ami­no įsa­ky­mu kro­ ko­di­lams bu­vo su­mes­ti ke­li šim­tai tūkstan­čių žmo­nių. „Ir, ži­no­ma, Ugan­dos vai­kai. Jei par­duos di­delį nuo­sta­baus sko­nio po­mi­dorą, ži­nok, jis tik­rai ver­tas 10 centų, – šyp­telė­jo Au­re­li­jus. – Jie nuo­širdūs, drau­giš­ki, kuklūs. Ir žaid­žia ne kaip mūsų iš­lepę vai­kai strai­ kus ar kvei­kus, bet iš­sid­ro­žia pa­ga­ liuką ir lai­min­gi ri­tinė­ja pa­dangą...“

24

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

diena.lt/naujienos/kultura

Pri­ma­ri­jus N.Cis­ka Kai Ni­ko­la­jus Cis­ka­ridzė jau šo­ko pa­grin­di­nius vaid­me­nis, bet dar ne­manė esąs itin ži­no­mas, kartą drau­gams nu­sprendė nu­ pirk­ti du bi­lie­tus į sa­vo spek­taklį. Iš­girdęs di­delę kainą ap­stul­bo, ta­čiau ka­si­ninkė jam man­da­giai paaiš­ki­no: „Mie­la­sis, o jūs ži­no­ te, kas šo­ka? Cis­ka­ridzė šo­ka!“ Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

www.baltic-ballet.com

Dar būda­mas 6-erių jis ži­no­jo, kas yra Fran­co Zef ­fi­rel­li, vi­sas Wil­lia­ mo Sha­kes­pea­re’o tra­ge­di­jas ir ko­ me­di­jas, taip pat tai, kodėl po trau­ ki­niu puolė Ana Ka­re­ni­na.

Da­bar ne tik kri­ti­kai, ba­le­to pro­ fe­sio­na­lai, bet ir dau­ge­lis žmo­ nių vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no, kas yra N.Cis­ka­ridzė. Da­bar jis di­dis.

– Ko ge­ro, jums ko­le­gos jau yra už­davę tūkstan­čius klau­simų.

Ar yra bent vie­nas klau­si­mas, ku­rio dar jūsų ne­klausė? – te­ le­fo­nu pa­si­tei­ra­vo­me vie­no gar­ siau­sių pa­sau­ly­je ba­le­to pri­ma­ rijų N.Cis­ka­ridzės.

– Ne, to­kio nėra. (Juo­kia­si.)

– Tuo­met pra­dėki­me nuo tra­di­ ci­nio klau­si­mo. Ką mes pa­ma­ ty­si­me ba­land­žio 21 d. Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je?

– Imp­re­sa­ri­jaus Ser­ge­jaus Dia­gi­le­vo pro­jektą „Rusų se­zo­nas“. Trys la­bai

Nemokamas kiNas prasideda su „VilNiaus dieNa“!

– Apie madą už­si­minė­te neat­ si­tik­ti­nai, nes jūs ne tik aukš­ čiau­sio, eli­ti­nio, ka­lib­ro šokė­ jas, bet ir ma­din­gas žmo­gus?

– Ne­su la­bai sti­lin­gas ir ma­din­gas.

Esu žmo­gus, ku­ris mo­ka vilkė­ti ir ba­le­to kos­tiumą, ir bran­gius dra­bu­ žius. Ma­no pro­fe­si­ja to­kia, kad pri­ va­lau gra­žiai at­ro­dy­ti. Ma­ne ren­gia įvairūs gar­siau­si pa­sau­lio di­zai­ne­ riai. Kai atei­nu į „Rich­mond“ ar­ba „Jean Paul Gaul­tier“ sa­lo­nus, vi­ si dra­bu­žiai iš­kart ant manęs gu­la.

Ma­no figū­ra pui­kiai tin­ka bet ko­ kiems dra­bu­žiams, tar­ki­me, „Dol­ ce & Gab­ba­na“ ar dar ki­to­kiems.

– Girdė­jo­me, kad ka­dai­se gar­si britų di­zai­nerė Vi­vien­ne West­ wood jums ne­tgi siūlė dirb­ti mo­de­liu?

– Bu­vo toks rei­ka­las. Kartą lan­ kiau­si jos sa­lo­ne. Kai ap­sia­viau ba­tus aukš­ta pa­kul­ne iš Vi­vien­ ne ko­lek­ci­jos, neat­rod­žiau taip bai­siai kaip ki­ti. Pa­ma­čiu­si ma­ne, įver­ti­nu­si ap­rangą ir ma­no ta­liją (ku­ri tuo­met te­bu­vo 66 cm – red. pa­st.), Vi­vien­ne su­šu­ko: „Die­ve ma­no! Ką jūs da­ro­te ba­le­te? Kam jums tai?! Atei­ki­ te į madą.“ – Jūs dėmesio ski­ria­te ne tik ma­dai.

– Ba­le­te daug kas svar­bu. Ma­ni­ kiūrą da­rau­si nuo 12 metų. Ma­ne iš­mokė kruopš­čiai ir nuo­lat kirp­ tis na­gus. Ma­ma (La­ma­ra Cis­ ka­ridzė – moks­li­ninkė fi­zikė, dir­bo Ob­nins­ko ato­minė­ je elekt­rinė­je, vėliau Tbi­li­sy­ je dėstė ma­te­ma­tiką ir fi­ziką – red. pa­st.) stebė­jo, ar sa­ve pri­si­žiū­riu.

Skus­tis nemėgs­tu, ta­čiau tai da­rau dėl spek­tak­lių ir fil­ma­vimų. Ir pe­di­kiūrą pa­ ts mo­ku pa­si­da­ry­ti. Man juk rei­kia šok­ti, o il­gi na­gai rėžtųsi į pirš­tus, sto­vint ant jų ga­liukų.

Kultinė komedija

ADOMO OBUOLIAI Ateik į nemokamą „Vilniaus dienos“ kino seansą kitą pirmadienį 17 val. kino centre „Skalvija“. Įėjimas nemokamas tik su balandžio 2 d. dienraščiu „Vilniaus diena“.

Kultinė danų komedija sugrįžta į kino ekraną. Vienišu keliuku geltonais laukais važiuoja autobusas. Iš įkalinimo įstaigos paleistas neonacis Adomas apgyvendinamas bažnyčios namuose kartu su marga kompanija. Kiekvienas čia turi savo užduotį. Adomas – iškepti obuolių pyragą. Tačiau į šventoriuje augančios vienintelės obels vaisius kažkas nuolat kėsinasi.

Kunigas ir Adomas mėgina išsiaiškinti, ar tai Dievo, ar Šėtono siunčiami išbandymai (N-16).

gražūs spek­tak­liai. Dvi­de­šimtųjų pra­džia, kai Eu­ro­po­je me­no evo­liu­ ci­ja įga­vo pa­greitį ne tik ba­le­te, bet ir dailė­je, ma­do­je. Kai daug aukš­to­ sios ma­dos namų rea­ga­vo į spek­tak­ lius – še­dev­rus ir madų ko­lek­ci­jo­ se pra­dėti nau­do­ti „Ša­che­re­za­dos“, „Žyd­ro­sios paukštės“ ak­cen­tai. Tuo me­tu bu­vo ma­din­gas ru­siš­kas sti­ lius, orien­ta­lis­ti­ka.

– Kas jums yra ba­le­tas?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, kad jis man kas nors yra. Tie­siog visą gy­ve­nimą esu su juo.

Mada: N.Ciskaridzė buvo modelis

per savo bičiulio J.Statkevičiaus 2011-ųjų pavasario-vasaros drabužių kolekcijos pristatymą.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

– Kol ne­ta­po­te pen­si­nin­ku.

Kaž­kaip ne­si­ver­čia lie­žu­vis tai sa­ky­ti ne­se­niai 38-ąjį gim­ ta­dienį pa­minė­ju­siam žmo­gui, bet, de­ja, ba­lerū­nai į pen­siją išei­na anks­ti...

– Na, taip.

– Jūs bi­jo­te se­natvės?

– Jau ne. Visą gy­ve­nimą bu­vau bjau­ ru­sis an­čiu­kas ir at­rodė, kad nie­kas ma­ni­mi ne­si­žavės. O da­bar kar­tais pri­ski­ria prie gra­žių ir sek­sua­lių.

Sva­jo­ju gra­žiai pa­sen­ti. Iš žmo­gaus vei­do ga­li­me spręsti apie jo gy­ve­ni­ mo har­mo­niją ar dis­har­mo­niją.

– Neį­ma­no­ma su­skai­čiuo­ti jūsų ap­do­va­no­jimų. Tie­sa, kad juos ka­bi­na­te ant me­dinės ži­ra­fos?

– Taip, tie­sa. Tu­riu di­delę ži­rafą, ku­ rią pa­do­va­no­jo Na­mi­bi­jo­je. Me­da­liai kaupė­si, ki­lo min­tis juos ka­bin­ti ant ži­ra­fos, ir da­bar ji at­ro­do juo­kin­gai.

– Be Ru­si­jos nu­si­pel­niu­sio ir Ru­ si­jos liau­dies ar­tis­to vardų bei vals­ty­bi­nių ap­do­va­no­jimų, tu­ri­te or­diną, gautą Prancū­zi­jo­je, t. y. ša­ly­je, ku­rio­je gimė ba­le­tas?

– Taip, tu­riu ir Prancū­zi­jos me­no ka­va­lie­riaus or­di­no ti­tulą.

– Už­si­minė­te apie Na­mi­biją.

Dy­ku­mo­je turbūt ne­šo­ko­te, bet ko­kio­je keis­čiau­sio­je vie­to­je te­ ko tai da­ry­ti?

– Šo­kau Rau­do­no­jo­je aikštė­je, pa­grin­dinė­je aikštė­je prie So­bo­ro. Na­ mi­bi­jo­je, be­je, mūsų trupės pa­si­ ro­dy­mas bu­vo pir­ma­sis tos ša­lies is­to­ri­jo­je.

– Kas sun­kiau­sia ba­le­te? Verk­ti pėdo­mis?

– Ne... Ne­ži­nau... Turbūt sun­kiau­ sia būti nuo­šird­žiam. Jei to sa­vy­je ne­turė­si iš pri­gim­ties, nie­ka­da neiš­ mok­si. Sce­no­je la­bai sun­ku me­luo­ti. Žiū­ro­vai tai pa­ste­bi.

– Jūs esa­te emo­cin­gas?

– Jei toks ne­būčiau, būtų nuo­bo­du į ma­ne žiūrė­ti. Kaip žmo­gus nemėgs­ tu emo­cijų. Juo­kau­ju, kad jei būčiau la­bai tur­tingų tėvų vai­kas, nie­ko ne­veik­čiau, nie­ko ne­dirb­čiau. Tik skai­ty­čiau, žiūrė­čiau fil­mus ir dy­ ka­duo­niau­čiau.

– Ir jūs tuo ti­ki­te, visą gy­ve­ nimą la­bai at­kak­liai ir daug dirb­da­mas?

– Man at­ro­do, kad man pa­vyktų dy­ka­duo­niau­ti.

– Kodėl sce­ni­nius kos­tiu­mus kar­tais puo­šia­te bran­gak­me­ niais, per­lais? Žiū­ro­vai to ne­ma­ to ir ne­sup­ran­ta, kad tai – tik­ra.

– Kai ma­no ma­ma mirė, li­ko jos pa­ puo­ša­lai. Nusp­rend­žiau juos pa­ nau­do­ti.

– Tai – ne žiū­ro­vui, bet sau?

Tar­si sim­bo­lis ma­mai at­min­ti, ener­gi­ja?

– Būtent. Man ma­lo­nu, kad tai pri­ klausė ma­mai. Be to, tai – gra­žu, nes natū­ra­lu.

– Kodėl rusų spau­do­je pa­ brėžia­ma, kad jūsų cha­rak­te­ris

25

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

a­ridzė: „Me­ne draugų ne­būna“ spyg­liuo­tas, sun­kus?

– Kai esi aukš­čiau­sio ly­gio pro­fe­ sio­na­las, bet ku­rio­je sri­ty­je iš kitų rei­ka­lau­ji tiks­lu­mo, pa­rei­gin­gu­mo.

To­kius žmo­nes kal­ti­na sun­kiu cha­ rak­te­riu.

– Jūs, be abe­jonės, iš tų žmo­ nių, ku­rie daug rei­ka­lau­ja iš sa­ vęs ir kitų?

– La­bai ge­rai pa­sakė Pier­re’as Au­ gus­ti­nas Ca­ro­nas de Beau­mar­chais: „Aš ge­res­nis už sa­vo re­pu­ta­ciją.“ Nemėgs­tu ne­pro­fe­sio­na­lių žmo­nių.

Man gai­la lai­ko. Ge­riau sėdėsiu na­ mie, nei kvai­lio­siu.

– Apie sa­ve sakė­te, kad esa­te niek­šas, ku­ris ver­čia ki­tus dirb­ti?

– Tai tie­sa.

– Gimė­te gruod­žio 31-ąją...

– Turė­jau to­kią ne­laimę...

Kai esi aukš­čiau­ sio ly­gio pro­fe­sio­ na­las, bet ku­rio­je sri­ ty­je iš ki­ tų rei­ka­ lau­ji tiks­lu­ mo, pa­rei­ gingu­mo.

To­kius žmo­nes kal­ti­na sun­kiu cha­rak­te­riu.

Dosjė N.Cis­ka­r idzė gimė 1973 m. gruod­ž io 31 d. Tbi­li­sy­je.

1984 m. bu­vo priim­t as į Tbi­l i­sio ba­le­to mo­k yklą, nuo 1987 m. tęsė moks­lus ba­le­to mo­k yk­lo­je Mask­ vo­je. Ją baigęs, 1992 m. bu­vo priim­ tas į Did­ž io­jo teat­ro ba­le­to trupę.

Grei­t ai ta­p o pa­g rin­d i­n iu so­l is­t u, pa­skui – pri­ma­ri­ju­mi.

1996 m. baigė Mask­vos vals­ty­binį cho­reog­ra­fi­jos ins­t i­t utą. Iš­kart at­ kreipė ba­le­to meistrų G.Ula­no­vos, M.Se­m io­no­vos, J.Gri­go­ro­v i­č iaus, V.Va­sil­je­vo dėmesį. Šiuo me­tu Did­ž ia­ja­me teat­re dir­ba dar ir pe­da­go­gu re­pe­ti­to­riu­mi.

2001 ir 2003 m. ap­do­va­no­tas vals­ ty­bi­ne Ru­si­jos pre­mi­ja. Ru­si­jos liau­ dies ar­tis­tas ir nu­si­pelnęs Ru­si­ jos ar­tis­tas.

– Ka­da tai bu­vo laimė? Ar pa­ me­na­te bent vieną gim­ta­dienį, kai ne­dir­bo­te?

– Pas­ta­ruo­sius 20 metų gruod­žio 31-ąją – tik dar­bas. Tie­sa, vie­nas įsi­min­ti­nas gim­ta­die­nis bu­vo. Kai Prancū­zi­jo­je, Bia­ri­co­je, bu­vau pa­ tyręs traumą ir gulė­jau li­go­ninė­ je. Prieš Nau­juo­sius me­tus kai ku­ riuos ki­tus li­go­nius iš­lei­do na­mo.

Kam bu­vo to­li va­žiuo­ti, li­ko­me.

Per­so­na­las su­rengė šventę. Vi­si bu­ vo­me su ra­men­tais, šok­ti ne­galė­jo­ me, todėl pa­gal mu­ziką jais mo­ja­vo­ me, sėdėda­mi ant kėdžių. Bu­vo la­bai links­ma.

– Tai bu­vo trau­ma, po ku­rios, sa­ko­ma, ne­įma­no­ma grįžti į ba­ letą. Jums grįžti pa­dėjo va­lia?

– Blo­gas cha­rak­te­ris. Kai tau sa­ ko vie­na, o tu no­ri pa­da­ry­ti prie­ šin­gai.

– Tu­ri­te daug prie­šų? Kaip ja­ po­nai sa­ko, kiek­vie­nas tik­ ras vy­ras tu­ri turė­ti bent vie­ ną prie­šą.

– Tu­riu. Bet tai tu­ri vi­si aukš­to ly­ gio pro­fe­sio­na­lai. Ba­le­te ypač, nes kar­je­ra neil­ga.

– O draugų ba­le­te būna?

– Me­ne ne­būna draugų.

Turbūt sun­kiau­sia būti nuo­šird­žiam. Jei to sa­vy­je ne­turė­si iš pri­gim­ties, nie­ka­da neiš­mok­si. Sce­no­je la­bai sun­ku me­luo­ti. Žiū­ro­vai tai pa­ste­bi.

N.Cis­ka­ridzė at­vyks į Kauną su uni­ka­l iu pro­jek­tu „Šimt­me­čio ba­le­tai“. Per vieną va­karą ar­t is­ tai pa­ro­dys tris spek­tak­lius.

niai. Tai – ki­ta vals­tybė, ku­rio­je pa­lai­do­ta daug ma­no gi­mi­nių.

– O kaip paaiš­kin­ti jūsų fra­ zę: ma­no po­žiū­ris į Gru­ziją yra spe­ci­fi­nis?

– Kaip ga­li būti ne­spe­ci­fin ­ is? Tai – ma­no tėvynė. Ten pa­starąjį kartą bu­vau prie­š de­vy­ne­rius me­tus.

– Gru­zi­niš­kai mo­ka­te?

– Ži­no­ma. Ga­liu skai­ty­ti, kalbė­ti, ra­šy­ti. Tie­sa, tai ten­ka da­ry­ti la­bai re­tai ir kal­bu su ryš­kiu ak­cen­tu. Žvaigždė: Ru­si­jos ba­le­to pri­ma­ri­jus N.Cis­ka­ridzė at­vyks į Kauną su uni­ka­liu pro­jek­tu

„Šimt­me­čio ba­le­tai“.

tuo me­tu N.Cis­ka­ridzę tar­ka­vo kai ku­ri Ru­si­jos spau­da?

– Tai jiems pri­ly­go spjūviui į veidą.

Apie ma­ne ne­re­tai ra­šo la­bai blo­ gai. Bet kai pa­skai­čiau, ką rašė apie Piotrą Čai­kovskį ir Ma­rią Cal­las, nu­si­ra­mi­nau. Apie juos rašė la­bai blo­gai. Daž­niau­siai žmonės, apie ku­riuos ra­šo tik ge­rai, nu­si­lei­dus už­dan­gai sce­no­je – dings­ta.

– Kartą apie ba­le­riną Anas­ta­ siją Vo­loč­kovą, su ku­ria jums te­ko šok­ti, pa­sakė­te, kad ke­lia­te ne jos svorį, bet cha­rak­terį...

– Būtent. Tu lie­ti žmo­gaus kūną, tu­ri būti dėme­sin­gas, at­sa­kin­gas ne tik už sa­ve, bet ir už par­tnerį.

– Ji pa­su­ko ne tuo ke­liu, nes nuo­lat šmėžuo­ja gel­to­no­jo­je spau­do­je?

– Kai pa­ten­ki į spaudą, pa­skui to la­bai sun­ku at­si­kra­ty­ti. Daug žmo­ nių palū­žo. Nas­tia, kuo ją kal­ti­na, dau­ge­liu at­vejų yra ne­kal­ta.

– Ula­no­va (Ga­li­na Ula­no­va – gar­ si pe­da­gogė, re­pe­ti­torė, ku­ri mokė Ni­ko­lajų – red. pa­st.), Ma­ja Pli­sec­ ka­ja ir prancūzė Syl­vie Guil­lem.

– O iš da­bar šo­kan­čių?

– Da­bar­ti­nių ko­legų ne­no­riu var­ dy­ti, nes jei ku­rio nors ne­pa­minė­ siu, įsi­žeis.

– Mask­vo­je jūs ne­pra­leid­žia­te be­veik nė vie­nos gar­sios teat­ro prem­je­ros. Kodėl?

– Ten pui­kiai pra­leid­žiu laiką.

– Pui­kiai pa­žįsta­te ir lie­tu­vių teat­ra­lus?

– Vi­sus, ku­riuos tik įma­no­ma.

– Kaip jūs ka­riau­ja­te su prie­šais?

– Jų ne­pas­te­biu, man jie ne­įdomūs.

– O šokė­ja Ilzė Lie­pa? Ji – jūsų bi­čiulė?

– Mes daug kar­tu dir­ba­me. Mū­ sų san­ty­kiai ge­ri. Ir drau­gau­da­mi žmonės pyks­ta­si, gin­či­ja­si, bet lie­ ka pa­gar­ba.

– Tie­sa, kad Mask­vo­je ku­riantį Min­daugą Kar­bauskį ver­ti­na­te la­biau už mask­vietį Rimą Tu­ miną?

– Taip. Min­dau­gas ir įdo­mus, la­ bai iš­si­la­vinęs žmo­gus. Be to, jis vie­nas ge­riau­sių šių laikų re­ži­ sie­rių. Vi­si jo spek­tak­liai – la­bai įdomūs. Tai – at­ski­ras pa­sau­lis. Ži­nau, kad ki­ti jo nemėgs­ta, kri­ti­ kuo­ja. Bet tai yra tai, apie ką mes kalbė­jo­me anks­čiau. Jis ke­lia su­si­ domė­jimą. Man jis la­bai pa­tin­ka ir jį la­bai ger­biu.

– Prancū­zi­jo­je jums įteik­tas or­ di­nas šo­ki­ra­vo jūsų prie­šus, nes

– Galė­tumė­te iš­var­dy­ti ba­le­to as­me­ny­bių tre­je­tuką?

– Jūs daug gra­žių žod­žių skyrė­ te ir Juo­zui Stat­ke­vi­čiui. Tai –

– Kartą Lon­d o­n e, li­k us 20 mi­nu­čių iki išė­ji­mo į sceną, pa­m atė­te, kad jūsų puantų raiš­čiai su­plyšę, o vėliau su­ pra­to­te, kad juos kaž­kas per­ rėžė skus­tu­vu?

– Oi, tai – ne vie­nin­te­lis at­ve­jis. Ir taip nu­ti­ko ne tik man.

ne tik dip­lo­ma­ti­ja ar man­da­ gu­mas? Kas jus sie­ja?

– Mes su Juo­zu su­si­pa­ži­no­me se­niai, kai dar pirmą kartą lan­kiau­si Lie­tu­ vo­je. Jis la­bai įdo­mus žmo­gus. Ge­ rai iš­ma­no sa­vo darbą. Tu­ri puikų skonį. Mes su juo daž­nai ma­tomės.

Jis ne­re­tai at­va­žiuo­ja į Maskvą – Vach­tan­go­vo teat­re pas R.Tu­miną jis ku­ria dra­bu­žius spek­tak­liui.

– Kaip jus va­di­na drau­gai – Ko­ lia? Ju­my­se leng­va ma­ty­ti žmo­ gų, draugą, o ne žvaigždę?

– Ži­no­ma. Tie­sa, jie ma­ne va­di­na ne Ko­lia, bet jau la­bai se­niai – Ni­ka.

– Nea­be­jo­ju, kad ne tik drau­ gai, pa­žįsta­mi, žur­na­lis­tai ir vi­sai ne­pažįs­ta­mi šim­tus kartų klau­sinė­jo apie 2008 m. Ru­si­jos ir Gru­zi­jos karą, šių tautų san­ ty­kius ir jūsų po­zi­ciją?

– (At­si­du­so, tar­si su­laukęs klau­si­ mo, ku­rio tikė­jo­si.) Taip. Klausė.

Daug kartų.

– Ką jūs at­sa­ko­te? Lie­ka­te neut­ ra­lus?

– Ne­sup­ran­tu ar­tistų, ku­rie ki­ša­ si į po­li­tiką. Ma­nau, ar­tis­tai ne­tu­ri teisės būti po­li­tiš­kai an­ga­žuo­ti.

– Koks da­bar jūsų ry­šys su tėvy­ne?

– Iš Gru­zi­jos iš­va­žia­vau la­bai se­

– Girdė­jau, kad jūs už­sii­ma­te chi­ro­man­ti­ja.

– Ne. Ta­čiau vi­sa­da at­krei­piu dė­ mesį į žmo­gaus ran­kas. Jos daug ką pa­sa­ko: apie cha­rak­terį, po­mėgius, už­siė­mimą. O mo­te­ris iš­duo­da dar ir nagų for­ma, la­ko spal­va, pirš­ tų il­gis.

– Bet juk sa­ko­ma, kad akys yra sie­los veid­ro­dis ir jos nie­ka­da ne­me­luo­ja.

– La­bai ge­ri pro­fe­sio­na­lai ir pro­tin­ gi žmonės ga­li aki­mis me­luo­ti.

– Jūs tai mo­ka­te?

– Na, aš – ak­to­rius. Bet esu at­vi­ ras žmo­gus.

– Tuo­met pra­šau pa­žvel­gti į Ni­ ko­la­jaus Cis­ka­ridzės ran­kas. Ką jos sa­ko?

– Kad šis vai­ki­nas ge­ros kilmės.

– La­bai daž­nai itin garsūs, ži­ no­mi ir kar­je­ros viršūnę pa­ siekę žmonės yra vie­ni­ši.

– Vi­sa­da no­ri­si dau­giau, nei tu­ ri. Bet net būda­mas vie­nas ne­mo­ ku būti vie­nas. Juo­lab šiais lai­kais, kai yra te­le­vi­zi­ja ir in­ter­ne­tas, vie­ natvė ne­įma­no­ma.

– O jei šir­dis šau­kia, kad ji vie­ ni­ša?

– O ta­da jau ne­pa­si­gailė­jo Die­vas...

„Šimt­me­čio ba­le­tai“

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je vyks ba­land­žio 21 d. 19 val.

26

šeštadienis, kovo 31, 2012

Dė­me­sys: būs­tas ne­perk­rau­tas daik­tais, ta­čiau kiek­vie­na in­ter­je­ro de­ta­lė ap­gal­vo­ta, išieš­ko­ta.

Se­nam būs­tui – ne tik na Kom­pak­tiš­ka: ne­di­du­kė­je vir­tu­vė­je – tik tai, kas bū­ti­niau­sia.

Stan­dar­ti­nio pla­no so­viet­me­čio lai­kų dau­gia­bu­čių būs­tai, ku­rių yra tūks­tan­čiai, taip pat ga­li tu­rė­ti iš­skir­ti­nį vei­dą. Te­rei­kia šiek tiek iš­mo­nės, po­lė­kio ir in­ves­ti­ci­jų, ta­čiau tam ryž­ta­si ne kiek­ vie­nas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Su­ta­po po­žiū­riai

Su­jun­gė: at­si­sa­kius vo­nią ir tua­

le­tą ski­riančios per­tva­ros, būs­to šei­mi­nin­kai ga­li džiaug­tis erd­ ves­ne pa­tal­pa.

Triu­kas: ko­ri­do­rių

op­tiš­kai pra­ple­čia du­r ų dy­d žio veid­ro­dis.

Klai­pė­die­čiai in­ter­je­ro di­zai­ne­ riai Ra­mū­nas ir Gin­ta­rė Ma­ ni­kai ne­se­niai pa­si­ bai­gu­sia­me „Me­tų in­ter­je­ro“ kon­kur­ se pri­sta­tė dar­bą, ku­rį ga­lė­tų lai­ky­ ti iš­skir­ti­niu vien jau dėl jo po­bū­ džio.

Kaip pri­pa­ži­no Ra­mū­nas, kur­ti

in­ter­je­rą se­nos sta­ty­bos būs­tuo­se – re­ta ga­li­my­bė. Tie­są sa­kant, su tuo­kia už­duo­ti­mi su­tuok­ti­nių po­ ra su­si­dū­rė pir­mą­kart. „Pag­rin­di­nis sie­kis bu­vo su­kur­ti šiuo­lai­kiš­ką in­ter­je­rą ir pa­nai­kin­ ti bet ko­kias są­sa­jas su tra­di­ci­niu so­vie­ti­nių lai­kų būs­to įvaiz­džiu“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Tad, pa­sak Ra­mū­no, dar­bas bu­vo įdo­mus ir int­ri­guo­ja­mas, lei­dęs kū­rė­ jų due­tui pa­si­reikš­ti iki smulk­me­nų.

Bu­to šei­mi­nin­kai – jau­ni, veik­lūs žmo­nės, tad jiems bu­vo priim­ti­na di­zai­ne­rių įkvė­pi­mo šal­ti­niu ta­pu­si skan­di­na­viš­ko in­ter­je­ro sti­lis­ti­ka. „Tai nė­ra iš­gry­nin­tas skan­di­na­viš­ kas in­ter­je­ras, vei­kiau bu­vo lai­ky­ta­si šios kryp­ties. Iš es­mės mums šis sti­ lius nė­ra to­li­mas, ta­čiau to­kio po­bū­ džio dar­bai kai ku­riems tau­tie­čiams vis dar ne­la­bai priim­ti­ni, gal žmo­ nėms no­ri­si dau­giau de­ko­ra­ty­vu­mo, jau­ku­mo“, – svars­tė pa­šne­ko­vas.

Skry­nia ta­po ba­ru

Vie­ne­ti­nis: ryš­kiau­sias mie­ga­mo­jo ak­cen­tas – G.Ma­ni­kės ins­ta­lia­ci­ja gam­ti­niais mo­ty­vais.

Vie­na svar­bes­nių už­duo­čių kū­rė­ jams ta­po su­kur­ti erd­ves­nių pa­tal­pų po­jū­tį, nes dvie­jų kam­ba­rių būs­tas, ­jų aki­mis, ga­na ankš­tas, bend­ras jo plo­tas sie­kia apie 50 kv. m. „Pa­si­tel­kė­me bal­tą ko­lo­ri­tą, nes tai la­bai pra­ple­čia erd­vę, ypač kai lu­bos ir sie­nos nu­da­žy­tos ta pa­čia spal­va“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

O grin­dų ap­dai­lai pa­rin­kus na­ tū­ra­lų ąžuo­lą imi­tuo­jan­tį, tad švel­ naus at­spal­vio la­mi­na­tą, pa­sak di­ zainerio, at­si­ra­do pa­lan­kus fo­nas žais­ti daik­tais – pra­de­dant bal­dais, švies­tu­vais, bai­giant me­no kū­ri­ niais bei įvai­riais de­ko­ro ele­men­

tais. Aki­vaiz­du, kad jiems in­ter­je­ re ski­ria­mas reikš­min­gas vaid­muo.

Ra­mū­nas pri­pa­ži­no, kad būs­te ne­ ma­žai dar­bų, ge­rai ži­no­mų ir di­zai­ no pa­sau­ly­je.

Ramūnas Manikas:

Tai nė­ra taip bran­gu, kaip ga­lė­tų pa­si­ro­ dy­ti. Juo la­biau kad ir pa­ts sti­lius skir­ tas ne pra­ban­gai de­ monst­ruo­ti.

„Bet tai nė­ra taip bran­gu, kaip ga­lė­tų pa­si­ro­dy­ti. Iš es­mės tai bū­ tų eko­no­mi­nės kla­sės in­ter­je­ras, tik ke­le­tas daik­tų – bran­ges­ni. Juo la­ biau kad ir pa­ts sti­lius skir­tas ne pra­ban­gai de­monst­ruo­ti“, – pa­ brėžė di­zai­ne­ris.

In­ter­je­re do­mi­nuo­ja mo­der­nios de­ta­lės, tad jų fo­ne ryš­kiai iš­si­ski­ ria ne­ti­kė­tas ink­liu­zas – sve­tai­nė­je stūk­san­ti se­no­vi­nė me­di­nė skry­nia.

Ori­gi­na­lus būs­to ak­cen­tas pri­tai­ky­ tas ir pra­ktiš­kai – jis ta­po ba­ru.

Grie­bė­si re­konst­ruk­ci­jos

Erd­ves­nių, er­go­no­miš­kes­nių pa­tal­ pų po­rei­kiui pa­ten­kin­ti te­ko grieb­ tis ir ki­tų spren­di­mų, nors, kaip pa­ti­ki­no Ra­mū­nas, jie ne­bu­vo la­ bai ra­di­ka­lūs. „Vir­tu­vė to­kia ma­žy­tė, kad rea­liai net nė­ra ga­li­my­bės pa­sta­ty­ti sta­lo.

27

šeštadienis, kovo 31, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ku­bie­tė, au­gi­nan­ti sū­nų lie­tu­viš­ku var­du Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Pag­rin­di­nis sie­kis bu­vo su­kur­ti šiuo­ lai­kiš­ką in­ ter­je­rą ir pa­ nai­kin­ti bet ko­kias są­sa­ jas su tra­di­ ci­niu so­vie­ ti­nių lai­kų būs­to įvaiz­ džiu.

Ra­mū­no Ma­ni­ko nuo­tr.

So­cia­liz­mo liz­das, po­grin­dis, ideo­ lo­gi­ja, cen­zū­ra, ge­le­ži­nė ran­ka, aky­las sau­gu­mas, skur­das, pa­bė­ gė­liai – šie Ku­bai api­bū­din­ti ne­ re­tai var­to­ja­mi žo­džiai gar­bin­ gai fes­ti­va­lio „Ki­no pa­va­sa­ris“ vieš­niai, Lo­ty­nų Ame­ri­kos ki­no žvaigž­dei Mirt­hai Ibar­rai, au­gi­ nan­čiai Pran­cū­zi­jos lie­tu­vio sū­ nų, ke­lia šyp­se­ną.

Ko­kią Ku­bą re­gi pa­ti, gar­si šios ša­ lies ak­to­rė ir re­ži­sie­rė, na­cio­na­li­ nės me­no mo­kyk­los įkū­rė­ja no­riai pa­pa­sa­ko­jo „Vil­niaus die­nai“.

– Lie­tu­viams Ku­bos ki­nas yra dar neat­ras­ta že­mė, kaip ir ku­ bie­čiams – lie­tu­viš­kas. Kuo jis įdo­mus, iš­si­ski­rian­tis, ypa­tin­ gas?

– Ku­bos ki­nas – ga­na rea­lis­tiš­kas, ne­svai­čio­jan­tis apie aukš­tas ma­te­ ri­jas ir kal­ban­tis apie že­miš­kus da­ ly­kus. Tai ki­nas, ku­ris sten­gia­si per­

jau­čiu, kad il­gam lai­kui ar juo­lab vi­sam ne­ga­lė­čiau pa­lik­ti Ha­va­nos, tie­siog ne­ga­lė­čiau be jos.

– Jums te­ko ir ten­ka ne­ma­žai ke­liau­ti, tad ly­gin­da­ma Ku­bą su ki­to­mis ša­li­mis pui­kiai ma­ to­te ne tik jos gro­žį, bet ir vi­sas pro­ble­mas. Ne­jau­čia­te kar­tė­ lio, kad ši ša­lis lai­ko­ma men­ kai iš­si­vys­čiu­sia, kad sto­ko­ja to, kas eu­ro­pie­čiams įpras­ta?

– Ži­no­ma, ke­liau­da­mas ly­gi­ni ša­ lis, ki­taip ma­tai sa­vą­ją. Bet juk ne­ ga­li­ma ly­gin­ti Ku­bos su Is­pa­ni­ja, Pran­cū­zi­ja, ki­to­mis ko­lo­nis­ti­nė­ mis ša­li­mis, ku­rios pra­lo­bo iš to­ kių, kaip mes, ne­lai­mių. Jų at­žvil­ giu Ku­ba yra neiš­si­vys­čiu­si. Bet tei­sin­gau­sia Ku­bą bū­tų ly­gin­ti su ki­to­mis Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­li­mis: Mek­si­ka, Kos­ta Ri­ka, Ni­ka­rag­va ir kt. Ir kai šio­se ša­ly­se ma­tau iš­mal­ dos pra­šan­čių žmo­nių, vai­kų, ku­rie dir­ba, užuo­t ėję į mo­kyk­lą, kas­kart pa­ma­nau, kad Ku­bo­je gy­ve­ni­mas iš­ties ge­ras, ir čia anaip­tol ne­sa­ me ne­lai­min­gi.

gan­čiam žmo­gui pa­gel­bės va­ka­re, pa­si­siū­lai pa­ts ar pa­skam­bi­ni ko­ kiam nors pusb­ro­liui. Ma­no ša­ly­je žmo­nės jau­čia­si ar­ti­mi, ne­sus­ve­ti­ mė­ję. Džiau­giuo­si, kad tas pa­pras­ tu­mas, nuo­šir­du­mas ne­nyks­ta.

– Ar ki­no pa­sau­ly­je ka­da nors tu­rė­jo­te sun­ku­mų dėl sa­vo kil­ mės, pa­ty­rė­te disk­ri­mi­na­ci­ją?

– Bu­vo įvai­rių sun­ku­mų, ne­ma­lo­ nių pa­tir­čių. Tar­ki­me, Is­pa­ni­jo­je kar­tais užei­na ma­da kur­ti ku­bie­ tiš­ką fil­mą – jis ku­ria­mas Is­pa­ ni­jo­je, bet te­ma – Ku­ba. Ži­no­ma, nau­do­jau­si pro­go­mis. Taip pat fil­ ma­vau­si Ka­na­rų sa­lo­se, o čia gy­ ven­to­jai kal­ba su to­kiu pat ak­cen­ tu kaip mū­siš­kis, ku­bie­tiš­kas. O jei fil­muo­jie­si is­pa­nų fil­me, tu­ri kal­ bė­ti kaip is­pa­nai – ne­ga­li kal­bė­ ti neut­ra­liai, pa­pras­tai, o bū­tent taip, kaip is­pa­nai.

– Kaip priim­da­vo­te to­kį po­ žiū­rį?

– Tie­siog sa­ky­da­vau sau, kad tai – ma­no dar­bas, o kai fil­ma­vi­mai

au­jas ma­kia­žas Su­gal­vo­jo­me ba­riu­ką, ku­ris tie­siog pa­ka­bin­tas ant sie­nos. Tai to­kia grei­to už­kan­džio, pus­ry­čių vie­ta, o jau di­de­lis sta­las pa­sta­ty­tas sve­tai­ nė­je – taip at­si­ra­do dvi val­go­mo­sios zo­nos, kaip įpras­ta šiuo­lai­kiš­kuo­se būs­tuo­se. Tik šiuo at­ve­ju ne­bu­vo ga­li­my­bės su­jung­ti vir­tu­vės su sve­ tai­ne“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Ta­ čiau kai ku­rias būs­to erd­ves pa­vy­ko ne­žy­miai re­konst­ruo­ti.

Mano bu­ vusi any­ ta atsiuntė lietuviškų berniukų ir mergaičių vardų są­ rašą, ir iš jo man labai patiko var­ das Saulius, kuris reiš­ kia saulę.

„At­rie­kus“ šiek tiek plo­to iš mie­ ga­mo­jo, sve­tai­nė­je bu­vo su­pro­jek­ tuo­ta ni­ša, o vo­nia su tua­le­tu su­ jung­ta į bend­rą erd­vę.

Per vi­są sve­tai­nę be­si­drie­kian­tis bal­ko­nas pa­da­ly­tas per­pus, ir vie­na jo da­lis pri­jung­ta prie kam­ba­rio. „Taip pa­vy­ko su­for­muo­ti ne­ stan­dar­ti­nę erd­vę, tar­si pa­bėg­ti nuo dė­žu­tės prin­ci­po“, – ko­men­ ta­vo pa­šne­ko­vas.

Simono Švitros nuotr.

teik­ti mū­sų kas­die­ny­bę su vi­so­mis prie­šy­bė­mis, ref­lek­si­jo­mis, lei­džia ją pa­ma­ty­ti ki­taip, su­si­mąs­ty­ti. Bū­tent tai ir pa­tin­ka Ku­bos žmo­nėms. Žvel­ giant į ki­tas ša­lis, at­ro­do fe­no­me­na­ lu, kad ku­bie­čiai le­kia į ki­no teat­rus, kai tik išei­na sa­vų kū­rė­jų fil­mas. O štai is­pa­nai mėgs­ta dek­la­ruo­ti, kad jiems ne­pa­tin­ka is­pa­nų fil­mai, ir nei­na jų žiū­rė­ti. Pa­na­šiai ir ki­to­se ša­ly­se. Ku­bos ki­nas tur­tin­gas es­te­ti­ niu ir dva­si­niu at­žvil­giu, jis taip pat nu­krei­pia žvilgs­nį į so­cia­li­nę plot­mę.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad to­se ša­ly­se, ku­ rio­se ren­gė­me Ku­bos ki­no sa­vai­tes, žmo­nėms tai pa­ti­ko. Ma­nau, ver­tė­ tų pa­svars­ty­ti ir Lie­tu­vo­je su­reng­ti Ku­bos ki­no sa­vai­tę, o Ku­bo­je – lie­ tu­viš­kų fil­mų per­žiū­ras.

Vei­kė­jai: būs­to nuo­tai­ką ku­ria ir iš­raiš­kin­gi me­no dar­bai.

– Ste­reo­ti­pų apie Ku­bą – pra­ de­dant po­li­ti­ka, cen­zū­ra ir bai­giant skur­du – esa­me gir­ dė­ję dau­gy­bę. O ko­kia Ku­ba jū­sų šir­dy­je?

– Man la­bai pa­tin­ka Ku­ba, man ge­ra jo­je gy­ven­ti. Die­vi­nu Ha­va­ ną – ji tik­rai ypa­tin­ga, tai ne­pap­ ras­tai gra­žus mies­tas, ste­buk­lin­ga ek­lek­tiš­ka ar­chi­tek­tū­ra – art nou­ veau, ko­lo­ni­ji­nio ir ki­to­kių sti­lių dar­na. Gy­ve­nau tre­jus me­tus Pa­ ry­žiu­je, gy­ve­nau ir Is­pa­ni­jo­je, bet

– Ko jums la­biau­siai trūks­ta iš­vy­kus iš Ku­bos, ko pa­si­gen­ da­te ki­to­se ša­ly­se?

– Žmo­nių ši­lu­mos. Ku­bie­čiai yra la­bai sve­tin­gi, bend­rau­jan­tys, net per daug. Ti­to­nas (Tomás Gu­tiér­ re­zas Alea – red. pa­st.), ma­no vy­ ras, ne­mė­go, kad žmo­nės nuo­lat vars­to na­mų du­ris, už­bė­ga pa­si­ svei­kin­ti, tie­siog už­su­ka puo­de­lio ka­vos, šnek­tel­ti, o tai – ku­bie­čių bruo­žas. Jis pa­de­juo­da­vo, sa­ky­ da­vo: dir­bu, skai­tau, gi­li­nuo­si į ką nors, o čia žmo­nės vaikš­to, truk­do.

Bet kai gy­ve­nau Is­pa­ni­jo­je, man taip trū­ko to šur­mu­lio. Čia neį­si­ vaiz­duo­ja­ma, kaip ga­li kai­my­nas, pa­žįs­ta­mas pa­bels­ti į du­ris, sa­ky­ ti: „Iš­ger­ki­me ka­vos, pa­kal­bė­ki­ me, pa­sko­link kiau­ši­nį.“ Pa­ry­žiu­je tai ir­gi ne­rea­lu. Pa­ti ne­drįs­da­vau bels­tis, tik kai­my­nai man bels­da­ vo... še­pe­čiu į grin­dis, kai va­ka­rė­ lį reng­da­vau (juo­kia­si).

Ku­bie­čiai taip pat yra la­bai rū­ pes­tin­gi – jei gu­li li­go­ni­nė­je, slau­ go ta­ve, lan­ko, o Eu­ro­po­je toks ar­ tu­mas, ro­dos, net ne­pa­gei­dau­ti­nas.

Kai drau­gė su­si­rgo, pa­si­siū­liau pa­ dė­ti, bet ji iš­kart šal­tai at­sa­kė, kad nie­ko ne­rei­kia. At­ro­do, kad to­kiu klau­si­mu įžei­di. Ku­bo­je pa­pras­ čiau­siai pa­klau­si, ar kas nors ser­

baig­da­vo­si, iš­va­žiuo­da­vau į Ha­ va­ną. Ir baig­ta.

– Kas ap­skri­tai jums yra ki­ nas?

– Me­nas, ku­ris pra­tur­ti­na ir dva­ siš­kai, ir kul­tū­riš­kai, ku­ris at­ve­ria akis, šir­dis ir pa­ky­lė­ja.

– Ko­dėl jū­sų, tik­ros ku­bie­tės, sū­nus ne­šio­ja lie­tu­viš­ką var­ dą Sau­lius?

– Ma­no pir­ma­sis vy­ras Per­kū­nas bu­vo Pran­cū­zi­jos lie­tu­vis, jo tė­vai iš Lie­tu­vos iš­vy­ko per ka­rą ir ap­si­sto­ jo apie 100 ki­lo­met­rų nuo Ni­cos. Jo šei­mo­je vi­si kal­bė­jo lie­tu­viš­kai, de­ ja, ma­no sū­nus – ne. Bu­vęs vy­ras ne­pa­ži­no­jo Lie­tu­vos iki ne­prik­lau­ so­my­bės at­kū­ri­mo, o pa­skui at­vy­ ko ir kar­tu at­si­ve­žė mū­sų sū­nų. Be­ li­ko ir man pa­žin­ti Lie­tu­vą, ir štai aš čia. O sū­naus var­do is­to­ri­ja pa­ pras­ta: ma­no bu­vu­si any­ta at­siun­ tė lie­tu­viš­kų ber­niu­kų ir mer­gai­čių var­dų są­ra­šą, ir iš jo man la­bai pa­ ti­ko var­das Sau­lius, ku­ris reiš­kia sau­lę. Be­je, ma­no anū­kas var­du An­ ta­nas. Dar to ne­ži­no­da­ma pa­klau­ siau, koks var­das, ir iš­gir­dau: „An­ ta­nas.“ Nus­tė­rau: „An-ta-nas?“ O sū­nus at­sa­kė no­rė­jęs jį taip pa­va­ din­ti sa­vo se­ne­lio An­ta­no gar­bei.

28

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

Ge­riau­sias drau­gas – bran­gus smui­kas Ste­buk­lais ti­kin­ti ir vie­nu jų sa­vo gy­ve­ ni­me va­di­nan­ti pa­žintį su maest­ro Mstis­la­vu Rost­ro­ po­vi­čiu­mi smui­ki­ ninkė Da­lia Kuz­ ne­co­vaitė šįva­kar gros maest­ro gar­ bei. Re­tai Lie­tu­vo­je ap­si­lan­kan­čiai jau­ nai mu­zi­kan­tei kon­cer­tas sa­ vo­je ša­ly­je – ypa­tin­gas.

skir­tumą. Kad ir da­bar ruoš­da­ma­si šiam D.Šos­ta­ko­vi­čiaus kon­cer­tui per re­pe­ti­ci­jas ati­da­viau vi­sas jėgas.

– Kur se­miatės jėgų dirb­ti, gro­ ti, ei­ti į prie­kį? Juk kar­tais vi­si nuo vis­ko pa­vargs­ta­me.

– Kal­bant apie fi­zi­nes jėgas – sten­ giuo­si pailsė­ti, pa­skai­ty­ti knygą, nuei­ti į ba­seiną. O kal­bant apie emo­ci­nes jėgas – būda­ma Lie­tu­ vo­je už­su­ku pas maest­ro S.Son­ deckį. Kai pa­bend­rau­ju su to­ kiais žmonė­mis, at­si­ran­da po­stūmis siek­ti dau­giau.

Ar­ba maest­ro M.Rost­ro­po­ vi­čius. Kol bu­vo gy­vas, vi­sad ma­ne pa­stūmėda­vo.

Nesigaili: nors D.Kuznecovaitės vaikystė prabėgo ne smėlio dėžėje, o su smuiku rankose, talentinga ir daug

pasiekusi muzikantė šiandien jaučiasi laiminga eidama šiuo keliu.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Kaip so­listė su dau­ge­liu ka­me­ri­nių ir sim­fo­ni­nių or­kestrų įvai­rio­se Eu­ro­ pos ir Ame­ri­kos ša­ly­se kon­cer­tuo­ jan­ti 23-ejų smui­ki­ninkė D.Kuz­ ne­co­vaitė teigė, kad grįžti į Vil­nių vi­sa­da ge­ra, nes čia – jos na­mai. Ir da­bar su­grįžu­si trum­pam mer­gi­na ne­tu­ri daug lai­ko: re­pe­ti­ci­jos ruo­ šian­tis šio va­ka­ro kon­cer­tui Nacionalinėje filharmonijoje, su­si­ti­ki­mai su ar­ti­mai­siais, drau­gais, ir štai ne­ tru­kus vėl teks krau­tis la­ga­miną.

Kur to­liau? Kon­cer­tas Gdans­ko fes­ti­va­ly­je, pa­skui lau­kia Vo­kie­ti­ja, Ki­je­vas, liepą – Mek­si­ka, o rugsėjį – Pa­ry­žius. Mu­zi­kantės die­not­varkė, kaip ji pa­ti sakė, įtemp­ta. Sup­la­ nuo­ti ne tik šių metų kon­cer­tai, bet ir 2013 m. tu­rai Ame­ri­ko­je, Vo­kie­ ti­jo­je. Tie­sa, Pa­ry­žius ga­bios smui­ ki­ninkės lau­kia ne šiaip sau – prie­š po­rą sa­vai­čių, laimė­ju­si la­bai di­delį kon­kursą, jį įsto­jo į žy­miau­sią Eu­ro­ po­je – Pa­ry­žiaus – kon­ser­va­to­riją. „Tai bu­vo la­bai di­delė ir se­na ma­ no sva­jonė – gy­ven­ti ir mo­ky­tis Pa­ ry­žiu­je. Apsk­ri­tai, Pa­ry­žius yra ma­ no mėgsta­miau­sias mies­tas. Man la­bai įdo­mi prancūzų kultū­ra, pa­tin­ ka kal­ba. Ma­nau, kad me­ni­nin­kams tai yra pa­ts ge­riau­sias mies­tas, taip pat pui­kus mies­tas mu­zi­kan­tams – vyks­ta daug kon­certų, at­va­žiuo­ ja daug žy­mių so­listų, tin­ka­ma vie­ta sa­viš­vie­tai“, – džiaugė­si D.Kuz­ne­ co­vaitė. Apie kar­je­ros užuo­maz­gas, gimtąjį miestą, svar­biau­sius žmo­ nes, ypa­tingą inst­ru­mentą ir daug kitų da­lykų Da­lia mie­lai pa­pa­sa­ko­jo „Vil­niaus die­nos“ skai­ty­to­jams.

– Griež­ti smui­ku pra­dėjo­te būda­ ma ket­ve­rių. Iš kur tas no­ras, ar kas nors link to pa­stūmėjo?

– Did­žiau­sią įtaką turė­jo ma­ma.

Ji yra smui­ki­ninkė, gro­jo Lie­tu­vos ka­me­ri­nia­me or­kest­re. Nuo ma­ žumės girdė­jau, kaip gro­ja jos mo­ki­ niai, kaip gro­ja ji pa­ti. Būda­ma tre­ jų vaikš­čio­da­vau pa­si­ėmu­si ma­mos fut­liarą ir įsi­vaiz­duo­da­vau, kad pa­ti gro­ju smui­ku. Dar pa­siim­da­vau me­

di­nius šaukš­tus, įsi­vaiz­duo­da­vau, kad tai smui­kas, gro­da­vau ir dai­ nuo­da­vau (šyp­so­si). Manęs to im­tis ma­ma ne­vertė, pa­ti la­bai norė­jau gro­ti. O ji pa­laikė, su ma­ni­mi dir­bo, jos indė­lis čia yra la­bai di­de­lis.

– Nuo ma­žens da­ly­vau­da­vo­te dau­gybė­je kon­kursų, gro­da­vo­ te kon­cer­tuo­se. Ar turė­jo­te vai­ kystę?

– Na, to­kios, kad galė­čiau daug lai­ ko pra­leis­ti smėlio dėžėje, ne­turė­jau.

Reikė­da­vo daug dirb­ti, re­pe­tuo­ti.

Būda­vo, pri­tin­gi, no­ri išei­ti į kie­ mą, pa­žais­ti su drau­gais. Bet ma­ma la­bai ska­ti­no. Ka­dan­gi mėgau gro­ ti kon­cer­tuo­se ir kon­kur­suo­se, ji vis sa­ky­da­vo, kad tu­riu daug dirb­ti, jei no­riu ge­rai pa­si­ro­dy­ti. Bet nie­ko ne­ si­gai­liu, nes da­bar tu­riu re­zul­tatą ir esu lai­min­ga ei­da­ma šiuo ke­liu.

Nemanau, kad klasikinės muzikos atlikėjui reikia apsiriboti tik klasikine muzika. Galiausiai ir galva plyštų nuo tos klasikos.

– Ar ka­da nors pa­svarstė­te, kad galė­tumė­te už­siim­ti kuo nors ki­tu, ne mu­zi­ka?

– Pir­mas at­sa­ky­mas – būčiau pia­ nistė ar­ba ak­torė. Bet jei ne mu­ zi­kantė, būčiau gy­dy­to­ja. Man ši pro­fe­si­ja at­ro­do įdo­mi, tar­si at­lie­ki mi­siją, pa­de­di žmonėms.

– Ar yra kom­po­zi­to­rių, ku­rių mu­ziką galė­tumė­te išs­kir­ti kaip esan­čią la­biau­siai prie šir­dies?

– Galė­čiau išs­kir­ti du – Jo­hanną Se­bas­tianą Bachą ir Dmit­rijų Šos­ ta­ko­vi­čių, ku­rio kon­certą šįva­kar ir gro­siu. Ba­cho mu­zi­kos galė­čiau klau­sy­ti kas­dien. O Šos­ta­ko­vi­čiaus mu­zi­ka yra be ga­lo gi­li, kiek­vie­na na­ta tu­ri ypa­tingą pra­smę, pri­pil­ dytą skaus­mo, ir jo­je at­si­spin­di vi­ sa to me­to Ru­si­jos is­to­ri­ja.

– Daž­nai įsi­vaiz­duo­ja­me, kad kla­si­kinės mu­zi­kos at­likė­jai tik to­kios mu­zi­kos ir klau­so. Ar tu­ ri­te au­si­nuką? Ko­kios mu­zi­kos klau­so­te, ei­da­ma gat­ve?

– Tu­riu (šyp­so­si). La­bai daž­nai klau­sau džia­zo, taip pat ir ra­di­jo, tai­gi ir po­pmu­zi­kos, ir hau­so. Ne­ ma­nau, kad kla­si­kinės mu­zi­kos at­ likė­jui rei­kia ap­si­ri­bo­ti tik kla­si­ki­ne mu­zi­ka. Ga­liau­siai ir gal­va plyštų nuo tos kla­si­kos. Kai būnu pa­var­ gu­si, kaip tik įsi­jun­giu ra­diją.

– Re­tai lan­kotės Lie­tu­vo­je. Gimė­ te ir užau­go­te Vil­niu­je. Ar šis mies­tas yra tik gim­tinė, ar na­ mai tikrą­ja to žod­žio pra­sme?

– Aiš­ku, kad tai yra ma­no na­mai ir vi­sa­da liks pir­mai­siais na­mais. Čia ma­no šei­ma, gi­minės, drau­gai.

La­bai pa­siilgs­tu Vil­niaus. Ne­ma­ žai miestų yra tekę ap­lan­ky­ti, bet Vil­nius man yra išs­kir­ti­nis – la­bai gra­žus, tu­rin­tis sa­vo dva­sią.

– Šįva­kar maest­ro M.Rost­ro­ po­vi­čiui at­min­ti skir­ta­me kon­ cer­te gro­si­te so­lo par­tiją. Pa­ ži­no­jo­te tą žmogų as­me­niš­kai.

Ko­kie pri­si­mi­ni­mai?

– Tai bu­vo išs­kir­tinė as­me­nybė, ir kaip mu­zi­kan­tas, ir kaip žmo­ gus. Pirmą kartą, kai jį su­ti­kau, man pa­gro­jus jis sakė: turė­si di­ delę kar­jerą, ir pa­žadė­jo su­ras­ti pro­fe­so­rių, pas kurį galė­čiau mo­ ky­tis. Man bu­vo pen­kio­li­ka, tie jo žod­žiai la­bai pa­stūmėjo į prie­kį.

Ir po ku­rio lai­ko jis pirmą va­landą nak­ties pa­skam­bi­no mums į na­mus pra­neš­ti, kad ra­do man pro­fe­so­rių.

Bu­vau ap­stul­bu­si, kad žmo­gus, tu­ rin­tis tiek dar­bo, kon­certų, gal­vo­ ja apie ma­ne.

– Ko­kios min­tys kan­ki­na prie­š šį kon­certą? Ar jau­di­natės?

– Man šis kon­cer­tas ypa­tin­gas, nes skir­tas to­kiai as­me­ny­bei kaip M.Rost­ro­po­vi­čius at­min­ti. Taip pat dėl to, kad į kon­certą ateis man brangūs žmonės, buvę mo­ky­to­jai, maest­ro Sau­lius Son­dec­kis, ki­ti Lie­ tu­vos di­ri­gen­tai ir t. t. Jau­du­lio ne­

Simono Švitros nuotr.

jau­čiu, nes esu pa­si­ruo­šu­si, la­biau – at­sa­ko­mybę viską at­lik­ti pui­kiai.

– Kal­ba­me apie mu­ziką. Bet jos cent­re yra inst­ru­men­tas, be ku­ rio vi­sos tos mu­zi­kos ne­būtų.

Kaip api­būdin­tumė­te, kas jums yra smui­kas – tik inst­ru­men­tas ar ge­riau­sias drau­gas?

– Smui­kas yra da­lis manęs. Neį­si­ vaiz­duo­ju sa­vo gy­ve­ni­mo be smui­ ko. Būna, kad ke­liau­ji ir po­rą dienų ne­ten­ka pri­si­lies­ti prie inst­ru­men­ to. Ta­da pra­de­du jaus­ti, kad kaž­ ko trūksta. Tai yra ma­no iš­ti­ki­mas drau­gas ir vie­nas ki­to nie­kad ne­pa­ lik­si­me (šyp­so­si).

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo iš­ti­kimą draugą. Kuo jis ypa­tin­gas? Ko­ dėl iš­si­rin­ko­te būtent šį smuiką?

– Ros­to­ko aka­de­mi­ja tu­ri la­bai ge­ rą ita­lišką smuiką. Stu­di­juo­da­ma ten laimė­jau kon­kursą, kad galė­čiau juo gro­ti. Bai­gu­si aka­de­miją smui­ ką turė­jau ati­duo­ti. Ma­no nuo­ sa­vas kai­nuo­ja vos po­rą tūkstan­ čių eurų. Kaip inst­ru­men­tui tai yra la­bai ma­žai. Di­delė­se salė­se gro­ ti su to­kiu smui­ku ne­la­bai įma­no­ ma. Krei­piau­si į M.Rost­ro­po­vi­čiaus fondą, po­nią Rasą Ku­bi­lienę, ben­ dravau su Ūkio banko darbuotojais, kreipiausi į po­ną Vla­di­mirą Ro­ma­ novą. Jie nu­pir­ko tą smuiką ir pa­ sko­li­no jį man sep­ty­ne­riems me­ tams su ga­li­my­be tą laiką pra­tęsti.

Tai la­bai ge­ras, ver­tin­gas smui­kas.

Vos pa­ėmu­si šį smuiką pa­ju­tau, kad tai yra ma­no inst­ru­men­tas, net ne­ norė­jau jo pa­leis­ti iš rankų (juo­kia­si).

– Kad ir kokį ma­lo­numą teiktų ši veik­la, tai yra ir dar­bas. Kas la­biau­siai var­gi­na?

– Būna, kad per sa­vaitę rei­kia pa­ gro­ti dviejų trijų skir­tingų kom­po­ zi­to­rių kon­cer­tus. Kon­cer­tas trun­ ka apie 50 mi­nu­čių. Pag­ro­ji vieną, po po­ros dienų ki­toj ša­ly tu­ri gro­ ti kitą kon­certą. La­bai sun­ku iš­lai­ ky­ti formą, pa­si­ruoš­ti, kad kon­cer­te pa­ro­dy­tum aukš­čiau­sią lygį. Ne­ leng­va, kai skren­du į kon­cer­tų tu­ rus Mek­si­ko­je – iš­kart pa­juntu lai­ko

– Ko­kias sa­vo sa­vy­bes išs­kir­ tumė­te kaip ryš­kiau­sias, tvir­ čiau­sias?

– At­kak­lu­mas, dis­cip­li­na, darbš­ tu­mas. Galbūt ir ryž­tin­gu­mas. Esu laimė­ju­si po­rą la­bai svar­bių kon­ kursų, ku­rių ne­si­tikė­jau laimė­ti.

Tai Hen­ry­ko Sze­ryn­go ir Jo­han­ne­ so Brahm­so. Gro­da­ma ne­gal­vo­jau nei apie re­zul­ta­tus, nei apie tai, kad yra kon­kur­sas. Tie­siog gal­vo­ jau apie mu­ziką, bu­vau jo­je ir sten­ giau­si per­teik­ti sa­vo emo­ci­jas ko­ mi­si­jai, kad jie su­prastų, ką no­riu pa­sa­ky­ti. Ma­nau, tas at­kak­lu­mas, už­sis­py­ri­mas man pa­dėjo.

– Kon­kur­sai at­ve­ria ke­lią į to­ les­nius kon­cer­tus. O kas ap­ skri­tai gy­ve­ni­me pa­de­da judė­ ti į prie­kį?

– Pa­de­da tai, ką aš da­rau. To la­bai il­gai sie­kiau. Mu­zi­ka, kon­cer­tai yra ma­no gy­ve­ni­mas, ne­norė­čiau nuo to at­si­ri­bo­ti. Ta­čiau ne­su tas žmo­gus, ku­ris gal­vo­ja tik apie kar­jerą. Bus lai­kas, kai norė­siu su­kur­ti ir šeimą, ir galbūt pa­sto­viau gy­ven­ti. Bet da­ bar, kai man 23-eji, ži­nau, kad ga­liu to­bulė­ti, dau­giau pa­siek­ti, tai ir da­ rau. Vis­kam yra sa­vas lai­kas.

Dosjė Da­l ia Kuz­ne­co­vaitė gimė 1988 m. spa­l io 11 d. Vil­n iu­je. Būda­ma ket­ ve­rių pra­dėjo gro­ti smui­ku, aš­tuo­ ne­r ių jau gro­jo so­lo su Lie­t u­vos ka­me­r i­n iu or­kest­r u. Ji yra bai­g u­ si Na­cio­na­l inę M.K.Čiur­l io­nio me­ nų mo­k yklą, sta­ža­vosi pas pro­f.

Z.Broną (Vo­kie­ti­ja), vėliau stu­di­ja­vo jo klasė­je Aukš­to­jo­je mu­zi­kos mo­ kyk­lo­je Kel­ne. Baigė stu­di­jas Aukš­ to­jo­je mu­zi­kos ir teat­ro mo­kyk­lo­je Ros­to­ke (Vo­kie­ti­ja). Nuo 2003 m. ji yra M.Rost­ro­po­v i­čiaus fon­do sti­ pen­dininkė.

2007 m. D.Kuz­ne­co­vaitė laimė­jo „Grand Prix“ ir spe­cialų pri­zą tarp­tau­ ti­nia­me kon­kur­se „Klos­ter Schon­ tal“ (Vo­kie­ti­ja). 2008 m. užėmė tre­ čią vietą ir laimė­jo spe­cialų „Mo­car­ teum“ aka­de­mi­jos pri­zą tarp­tau­ti­ nia­me J.Brahm­so kon­kur­se Aust­ri­ jo­je. Tais pa­čiais me­tais laimė­jo pir­ mą vietą ir auk­so me­dalį tarp­tau­ti­ nia­me pres­ti­ž i­nia­me H.Sze­ryn­go kon­kur­se Mek­si­ko­je. Ak­ty­viai kon­ cer­tuo­ja kaip so­listė su dau­ge­liu ka­ me­ri­nių ir sim­fo­ni­nių or­kestrų.

2009 m. už aukš­tus me­ni­nius pa­sie­ ki­mus pre­z i­den­tas Val­das Adam­ kus ap­do­va­no­jo smui­ki­ninkę var­ di­ne pre­mi­ja ir pa­dėkos raš­tu.

D.Kuz­ne­co­vaitė gro­ja Ūkio ban­kui pri­klau­san­čiu smui­ku „Carolus Bor. Dvorak fecit Pragae 1899“.

29

šeštadienis, kovo 31, 2012

menas ir pramogos Bū­na, re­ ži­sie­rius ta­ve „nu­ plau­na“ – pa­ro­do vi­ sai ki­to­kį.

To­dėl įdo­ mu dirb­ti su vi­sais – tam­pi įvai­ res­niu ak­ to­riumi.

Auksinių scenos kryžių už geriausius 2011 m. darbus teatre laureatai

Režisierius – Oskaras Koršunovas („Miranda“, OKT / Vilniaus miesto teatras; „Išvarymas“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT).

Operos solistas – Laimonas Pautienius (Enriko, „Liučija di Lamermur“, Kauno valstybinis muzikinis teatras; Oneginas, „Oneginas“, „Bohemiečiai“ / LVSO).

Dramos aktorius (pagrindinis

vaidmuo) – Dainius Gavenonis (Tomas Stokmanas, „Visuomenės priešas“, LNDT).

Staig­me­na: ak­to­rius R.Kar­ve­lis net ne­sap­na­vo, kad per Auk­si­nių kry­žių tei­ki­mo ce­re­

mo­ni­ją bus ap­do­va­no­tas Pa­dė­kos pre­mi­ja už vi­so gy­ve­ni­mo kū­ry­bą.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

R.Kar­ve­lis: „Teatras – mano žmona“

Kas ne­ži­no ak­to­riaus Rim­gau­do Kar­ve­lio – juk jis dir­bo Jau­ ni­mo teat­re šio kles­tė­ji­mo lai­kais! Nors yra gar­baus am­žiaus, ir da­bar Rim­gau­das ener­gin­gai trau­kia per Vil­nių, daž­niau­siai jo ran­ko­se – fo­toa­pa­ra­tas ar fil­ma­vi­mo ka­me­ra.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

R.Kar­ve­lis – Jau­ni­mo teat­ro met­ raš­ti­nin­kas, įam­ži­nęs įvai­riau­sias jo gy­ve­ni­mo aki­mir­kas. Žiū­ro­vų ir ko­le­gų mėgs­ta­mam šmaikš­tuo­ liui Teat­ro die­na pa­žė­rė staig­me­ nų – per Auk­si­nių kry­žių tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ją R.Kar­ve­lis bu­vo ap­ do­va­no­tas Pa­dė­kos pre­mi­ja už vi­ so gy­ve­ni­mo kū­ry­bą.

– Ger­bia­mas Rim­gau­dai, juk nuo­sta­bu, kai už vi­so gy­ve­ni­ mo kū­ry­bą žmo­gų ap­do­va­no­ja dar gy­vą, o ne po mir­ties?

– Cha cha cha! Tai jau ry­toj ga­lė­ siu nu­mir­ti?

– Ne. Džiaug­tis tuo pri­zu, gy­ ve­ni­mu, da­ry­ti tai, ko dar ne­ pa­da­rė­te.

– Džiau­giuo­si. Tik­rai ne­ti­kė­jau, kad gau­siu tą pre­mi­ją. Nuo ry­to man pra­si­dė­jo staig­me­nos. Pas­ kam­bi­no, pa­kvie­tė in­ter­viu – ma­ niau, per ra­di­ją reiks kal­bėt, o nu­ ve­žė į te­le­vi­zi­ją – nei pa­si­puo­šęs bu­vau, nei ką. Žo­džiu, bu­vo staig­ me­nų die­na.

– Kai at­si­grę­žiat at­gal, jums už nu­ga­ros iš­si­ri­kia­vę – lyg ka­ rei­viai – vaid­me­nys. Ku­ris jų – pa­ts bran­giau­sias?

– Sun­ku pa­sa­kyt. Bu­vo toks re­ži­ sie­riaus Po­vi­lo Gai­džio spek­tak­ lis „Būk vy­ras, Če­les­ti­nai!“, kur

vai­di­nau Če­les­ti­ną. Aš – cha­rak­ te­ri­nis ak­to­rius, lin­kau į ko­miš­ką pu­sę, bet re­ži­sie­rius ma­ne pa­su­ ko į tra­giš­ką – su­tei­kė ki­tų spal­vų.

Pas­kui bu­vo „Ska­pe­no klas­tos“ – vai­di­nau Mol­je­rą. Kai esi per 100 vaid­me­nų su­vai­di­nęs, la­bai sun­ku ku­rį nors iš­skir­ti.

– Su ku­riuo re­ži­sie­riu­mi ge­ riau­siai su­ra­do­te bend­rą kal­ bą?

– Su vi­sais su­ras­da­vau bend­rą kal­bą. Vi­suo­met steng­da­vau­si su­ pras­ti, ko jie no­ri iš ma­nęs. Ak­to­ rius, kaip sa­ko­ma, – mo­lis, to­dėl da­ry­da­vau pa­gal jų sti­lių. Nie­ka­da ne­si­spy­rio­da­vau. Ak­to­riai, ku­rie spy­rio­ja­si, ap­gi­na sa­vo štam­pus.

Bū­na, re­ži­sie­rius ta­ve „nu­plau­na“ – pa­ro­do vi­sai ki­to­kį. To­dėl įdo­mu dirb­ti su vi­sais – tam­pi įvai­res­niu ak­to­riumi. Ne­konf­lik­tuo­da­vau.

– Ir su žmo­na na­muo­se ne­ konf­lik­tuo­ja­te – esa­te toks pa­ klus­nus?

– Kad esu vie­nas – iš­si­sky­riau prieš 18 me­tų. Da­bar mu­du – ge­ riau­si drau­gai, su­pran­tam vie­nas ki­tą. Anks­čiau ji bu­vo žmo­na, o da­bar – se­suo. Ji bu­vo gri­mo dai­ li­nin­kė, prie re­mon­tų, prie sta­ty­ bų. O man re­mon­tai ne­rū­pė­jo, man bu­vo įdo­mu teat­ras, kny­gos. Da­bar ji tu­ri pui­kų vy­rą ir jųd­vie­jų tiks­ lai – vie­no­di. O man žmo­nos rei­kė­ jo to­kios pa­mi­šu­sios, kaip aš: vai­ dint, fil­muot, fo­tog­ra­fuot, ra­šyt.

– Ar su­ra­do­te tą idea­lą?

– Neee... Gy­ve­nu vie­nas – be pa­ mi­šu­sios žmo­nos. Teat­ras – ma­ no žmo­na. Dar vai­di­nu ke­liuo­ se spek­tak­liuo­se. Nau­jas Ro­lan­do Kaz­lo spek­tak­lis la­bai įdo­mus, ja­ me vai­di­nu kle­bo­ną.

Jau ne­dir­bu Jau­ni­mo teat­re – su­lau­kę pen­si­nio am­žiaus, vi­ si esa­me sam­do­mi, nea­ti­ma­me iš jau­ni­mo dar­bo vie­tų. Dar fo­tog­ ra­fuo­ju ir fil­muo­ju. Da­bar fil­muo­ ju tre­čią Jau­ni­mo teat­ro „Met­raš­ čio“ da­lį.

– Ką fil­muo­ja­te – jau­nuo­sius ak­to­rius?

– Dar ne. Dar ne vi­si se­nie­ji nu­ fil­muo­ti. Tre­čio­je da­ly­je bus gast­ ro­lės už­sie­ny­je su Ei­mun­to Nek­ ro­šiaus spek­tak­liais. Dau­giau­sia va­ži­nė­jau su jo spek­tak­liais „Dė­dė Va­nia“ ir „Pi­ros­ma­ni, Pi­ros­ma­ ni...“. Pu­sę pa­sau­lio ap­lan­kė­me. „Dė­dė­je Va­nio­je“ bu­vo to­kie trys čiū­da­kai, kur grin­dis vaš­kuo­da­vo, per­vers­mus da­ry­da­vo, – vai­di­nau vie­ną tų lap­sar­do­kų. „Pi­ros­ma­ny­ je“ vai­di­nau žu­vų pirk­lį. Kai išei­ da­vau į sce­ną ap­si­vil­kęs rau­do­nais bal­ti­niais ir su pei­liu, ame­ri­ko­nai iš­si­gąs­da­vo.

O mū­sų jau­nie­ji ak­to­riai bus penk­to­je „Met­raš­čio“ da­ly­je. Apie juos bus vi­sas se­ria­las. Pa­ža­du!

In­ter­viu su ki­tais lau­rea­tais – diena.lt

Kompozitorius – Antanas Jasen-

ka („Miranda“, OKT / Vilniaus miesto teatras; „Alisa stebuklų šalyje, Kauno valstybinis dramos teatras).

Dramos aktorė (pagrindinis vaid-

muo) – Airida Gintautaitė (Miranda, „Miranda“, OKT / Vilniaus miesto teatras).

Spektaklis vaikams – Olga Lapina

Dramos aktorius (antraplanis

Lėlių teatras – spektaklis „Aukso

vaidmuo) – Marius Repšys (Vandalas, „Išvarymas“, LNDT).

obelėlė, vyno šulinėlis“, Vilniaus teatras „Lėlė“.

Dramos aktorė (antraplanis vaid-

Jaunasis menininkas – aktorius

muo) – Elzė Gudavičiūtė (Olga, „Išvarymas“, LNDT; Zara, „Apsivalymas“, Kauno valstybinis dramos teatras).

Ainis Storpirštis (Benas, „Išvarymas“, LNDT; Jurgis Mačiūnas, „Mr. Fluxus, arba Šarlatanai?“, „NoTheatre“).

Scenografas – Gintaras Makarevi-

Metų teatro reiškinys – teatro

čius („Išvarymas“, LNDT; „Šmėklų sonata“, Klaipėdos valstybinis dramos teatras).

judėjimas „NoTheatre“ ir Vidas Bareikis.

(„Stebuklingoji kreidelė“, Lietuvos rusų dramos teatras).

Nacionalinės dramaturgijos pa Kostiumų dailininkas – Juozas

statymas – „Išvarymas“, LNDT.

Statkevičius („Liučija di Lamermur“, Kauno valstybinis muzikinis teatras; „Oneginas“, „Bohemiečiai“ / LVSO).

Boriso Dauguviečio auskaru už

neišsenkamą kūrybingumą apdovanotas režisierius Jonas Vaitkus.

Operos solistė – Gitana Pečkytė

(Liučija, „Liučija di Lamermur“, Kauno valstybinis muzikinis teatras).

Padėkos premija už ilgametį kūry-

bos indėlį į teatro meną įteikta aktoriui Rimgaudui Karveliui.

30

ŠeštADIENIS, kovo 31, 2012

menas ir pramogos

Kūry­ba 1: sėdin­ti mo­te­ris. XX a. ant­ro­ji pusė.

Kūry­ba 2: kom­po­zi­ci­ja su raidė­mis. 1963 m.

Pa­ro­do­je – 120 E.Ur­bai­tytės-Ur­bai­tis kūri­nių Va­k ar Na­c io­n a­l inė­j e dailės ga­ le­r i­j o­j e ati­da­ry­ta Ele­n os Ur­b ai­ tytės-Ur­b ai­t is (1922–2006 m.) kūry­bos pa­ro­da „Pa­si­rin­ki­mai“, pri­sta­tan­ti ži­no­mos JAV lie­tu­vių me­n i­n inkės Lie­t u­v ai do­v a­n otą darbų ko­l ek­c iją ir jos gy­v entą laiką liu­di­jan­čius Ka­zio Daugė­ los (1912–1999 m.), Al­gi­man­to Ke­ zio (g. 1928 m.) bei Jo­n o Me­k o (g. 1922 m.) kūri­nius.

Mi­n int E.Ur­b ai­tytės-Ur­b ai­t is 90-metį, pirmą kartą iš­sa­miai ro­ do­ma šios me­ni­ninkės kūry­bos rai­ da ir jos is­to­rinė ap­lin­ka tar­pu­ka­ rio Lie­tu­vo­je, po­ka­rio Eu­ro­po­je, XX a. 6–10 de­šimt­me­čiais. Niu­ jor­ke plėto­ti kūry­bi­niai ieš­ko­ji­mai ir vėly­vie­ji dar­bai, su­kur­ti ne­prik­ lau­so­mybę at­ga­vu­sio­je Lie­tu­vo­je.

Pa­ro­dos pa­va­di­ni­mas „Pa­si­rin­ki­ mai“ žy­mi dra­ma­tiš­kus XX a. is­to­ri­ nius lūžius ir jų kryž­kelė­je at­si­dūru­

sios me­ni­ninkės pa­saulė­žiū­ros bei kūry­bos ap­si­spren­di­mus: pa­si­trau­ kimą į Va­ka­rus 1944 m., namų, ar­ timųjų pra­ra­dimą, įsikū­ri­mo ir gy­ ve­ni­mo sve­tur rūpes­čius, me­ni­nius ieš­ko­ji­mus, su­lyd­žiu­sius se­za­niš­ko­ jo po­stimp­re­sio­niz­mo, abst­rak­čio­ jo eksp­re­sio­niz­mo, var­to­tojų vi­suo­ menę ty­rinė­ju­sio po­par­to, ana­li­ti­nio ku­biz­mo, konst­ruk­ty­viz­mo ir mi­ ni­ma­liz­mo prin­ci­pus, brand­žiuo­ ju kūry­bos lai­ko­tar­piu su­tei­ku­sius

tra­di­ci­nei ta­py­bai tre­čią – erd­vinį, skulptū­rinį – mat­menį.

Eks­po­zi­ci­ja – tar­si vi­zua­li pen­kių da­lių no­velė, konst­ruo­ja­ma gre­ti­ nant as­me­ninį, me­ni­ninkės iš­gy­ve­ nimų, kūry­bi­nių ieš­ko­jimų ir is­to­rinį – lai­ko liu­di­jimų – lyg­me­nis. E.Ur­ bai­tytės-Ur­bai­tis ta­py­bos, skulptū­ ros, švie­čian­čių ob­jektų, gra­fi­kos, pie­ši­nių, ko­liažų ku­riamą pa­sa­ko­ jimą pa­pil­do nuo­trau­kos ir die­no­ raš­čių, laiškų, at­si­mi­nimų, kri­tikų

at­si­lie­pimų išt­rau­kos. Is­to­rinį jos pa­tir­čių laiką įam­ži­no „Lai­ko liu­di­ji­ mai“ – fo­tog­rafų K.Daugė­los, A.Ke­ zio ir ame­ri­kie­tiš­ko­jo avan­gar­di­nio ki­no krikš­tatė­vio J.Me­ko dar­bai.

Pa­ro­do­je ga­li­ma iš­vys­ti per 120 me­ni­ninkės kūri­nių iš Lie­tu­vos li­ te­ratū­ros ir me­no ar­chy­vo, Lie­tu­ vos dailės, M.K.Čiur­lio­nio dailės, Šiau­lių „Auš­ros“ mu­ziejų bei Lie­ tu­vos tech­ni­kos bib­lio­te­kos.

VD inf.

31

šeštadienis, kovo 31, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Įmonei reikalingi suvirintojai ir vėdinimo sistemų montuotojai. Tel. 8 652 32 842.

Kelionių organizatorius

933209

Reikalinga gėlių pardavėja. Tel. 8 698 41 187.

933012

Technikos remonto

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui.

Paslaugos

919699

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933612

Transporto Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

926721

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760897

UAB „Senamiesčio ūkis“, įmonės kodas 121452134, skelbia konkursą daugiabučio namo Pylimo g. 60, Vilnius, lauko tualeto išvalymo darbams. Adresas Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 261 1695, faksas (8 5) 212 1386, e. paštas vilnius@vites.lt.

934471

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929889

Įvairūs Kita Rengiamas sklypo Smalinės k., skl. kad. Nr. 0101/0167:350, detalusis planas. Planavimo pagrindas: detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų sutartis Nr. 041896, 2011 02 25 reg. Nr. A615-22(2.15.1.7-AD4). Planavimo tikslas: pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius (padalyti sklypą), nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius Jaroslav Avgust, Padekaniškių g. 3A, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Architectura Humana“, A.Juozapavičiaus g. 9A-168, Vilnius, e. paštas architectura.humana@gmail.com.

Projekto vadovas Remigijus Putinas, tel. 8 687 35 428. Detalusis planas viešai eksponuojamas Justiniškių seniūnijoje (Rygos g.

15, LT-05245 Vilnius) nuo 2012 04 17 iki 2012 05 02. Viešas susirinkimas vyks 2012 05 02 11 val. Justiniškių seniūnijoje. Susipažinti su detaliojo plano sprendiniais galima rengėjo patalpose darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.

Pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo galima teikti rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ir viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, Vitebsko g. 17, Vilnius, per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

934490

UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 03 26 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1646 yra patvirtintas žemės sklypo kad. Nr. 4107/0100:292 Vakaro 8-oji g. 3, Aukštuolės k., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas.

934457

skelbimai

Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui.

Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o paduodami iš karto.

• Bilietai nekeičiami ir negrąžinami.

• Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas.

• Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.

Šiuo metu ieškome

Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės) Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; ■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; ■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas.

Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; ■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; ■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; ■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; ■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.

Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Šiuo metu ieškome

Vyriausiojo dizainerio(-ės) Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ kurti reklamos maketus; kurti įvairaus pobūdžio leidinių dizainą; maketuoti įvairaus pobūdžio leidinius.

Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 3 metų darbo patirtis; ■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE InDesign, ADOBE Photoshop, ADOBE Illustrator, COREL Draw, ADOBE Flash programomis; ■ kompozicijos suvokimas ir sukūrimas.

■ darbo patirtis spausdinimo ar leidybos srityje. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.

Skelbimas galioja iki 2012 04 23.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vyriausiasis dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.

Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Šiuo metu ieškome

WEB dizainErio(-ės) Darbo vieta Kaunas Darbo pobūdis: ■ kurti naujienų portalų projektus, mobiliąsias programėles, vartotojo sąsajas, rinkodaros ir reklamos projektų WEB stilistiką; ■ ruošti ir tikslinti dizaino specifikacijas bei reikalavimus, rengti dizaino brėžinius ir aukštos raiškos dizainą, reklamjuostes pagal pateiktas technines specifikacijas.

Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ stiprus interneto dizaino portfolio (prašome pridėti nuorodas prie CV); ■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE Photoshop ir (ar) ADOBE Fireworks programomis; ■ įgūdžiai ruošti vizualiai patrauklias, interaktyvias ir vartotojui aiškias sąsajas; ■ patirtis sekant bei tikslinant stiliaus reikalavimus ir technines specifikacijas. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.

Skelbimas galioja iki 2012 04 23.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „WEB dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.

Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Orai

Savaitgalį prognozuojami vėsūs orai, galima šlapdriba. Šiandien daug kur numatomas lietus, šlapdriba, temperatūra bus 3–5 laipsniai šilumos. Sekmadienį daugelyje rajonų pasnigs, naktį vietomis temperatūra gali nukristi iki 5 laipsnių šalčio, dieną bus 2–4 laipsniai šilumos. Kitos savaitės pradžioje temperatūra gali nukristi dar keliais laipsniais.

Šiandien, kovo 31 d.

+3

+4

Telšiai

+5

Šiauliai

Klaipėda

+5

Panevėžys

+5

Utena

+5

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

6.52 19.54 13.02 12.00 3.40

91-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 275 dienos.

Saulė Avino ženkle.

+5

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +8 Brazilija +27 Briuselis +11 Dublinas +12 Kairas +25 Keiptaunas +22 Kopenhaga +8

Londonas +14 Madridas +22 Maskva +3 Minskas +4 Niujorkas +9 Oslas +12 Paryžius +18 Pekinas +14

orai vilniuje Šiandien

Praha +8 Ryga +4 Roma +20 Sidnėjus +25 Talinas +1 Tel Avivas +22 Tokijas +17 Varšuva +5

+4

+5

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+5

Alytus

1–8 m/s

Rytoj: Dainora, Hugonas, Rimgaudas, Ringailė, Sandrina, Teodora, Teodoras

gais­ras vir­to ka­tast­ro­fa

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+1

+4

0

–1

2

0

+2

–2

–4

5

–3

+2

–1

–6

8

–4

+3

–1

–6

4

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

horoskopai

JAV Ko­lo­ra­do vals­t i­jos ug­n ia­ge­siai ko­vo­ja su miš­kų gais­rais, ku­rie jau su­ nai­k i­no dau­g iau nei tūks­tan­t į hek­ ta­r ų miš­ko, 15 gy­ve­na­mų­jų na­mų ir nu­si­ne­šė dvie­jų žmo­nių gy­vy­bę. Žu­ vu­sie­ji yra 76 ir 77 me­tų su­tuok­ti­niai Sa­mue­lis Lu­ca­sas ir Lin­da Lu­cas. Dar vie­na mo­te­ris lai­ko­ma din­gu­sia be ži­ nios, jos paieš­kas pra­dė­jo 32 žmo­nių ko­man­da su še­šiais šu­ni­mis. Gel­bė­to­ jai bai­mi­na­si, kad sa­vait­ga­lį ga­li pa­kil­ ti vė­jas – tai jiems su­kel­tų pa­pil­do­mų bė­dų. Maž­daug 900 na­mų gy­ven­to­jai bu­vo eva­kuo­ti, jie lai­ki­nai glau­džia­si dvie­jo­se mo­kyk­lo­se. Ko­lo­ra­do vals­ti­ jos Miš­kų tar­ny­ba at­si­pra­šė dėl ne­lai­ mės, kai paaiš­kė­jo, kad lieps­nos iš­pli­to ne­su­val­džius kont­ro­liuo­ja­mo de­gi­ni­ mo. Ko­lo­ra­do vals­ti­jos gu­ber­na­to­rius Joh­nas Hic­ken­loo­pe­ris už­drau­dė to­ kius de­gi­ni­mus ir lie­pė nuo­dug­niai iš­ tir­ti ne­lai­mės prie­žas­tis.

CNN inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

įvairenybės DATOS (kovo 31 D.) 1596 m. gimė prancūzų filosofas, fizikas ir matematikas René Descartes‘as.

1675 m. Mažojoje Lietuvoje gimė Pilypas Ruigys, kunigas, poetas, kalbininkas, tautosakininkas.

1732 m. gimė austrų kompozitorius Josephas Haydnas.

1855 m. mirė anglų rašytoja Charlotte Brontë.

1879 m. gimė Sergejus Diagilevas, meno kritikas, mecenatas, baleto impresarijus, rusų baleto trupės įkūrėjas.

1889 m. Paryžiuje iškilmingai atidarytas Eifelio bokštas.

1926 m. gimė anglų rašytojas ir eseistas Johnas Fowlesas.

1933 m. gimė aktorius Arnas Rosenas.

1954 m. gimė Latvijos dainininkė Laima Vaikulė.

1955 m. gimė grupės AC/DC gitaristas Angusas Youngas.

1971 m. gimė škotų aktorius Ewanas McGregoras.

1972 m. gimė ispanų režisierius Alejandro Amenábaras.

Gy­vy­bei tin­ka­mų pla­ne­tų – de­šim­tys mi­li­jar­dų?

Mū­siš­kės ga­lak­ti­kos ma­žų vė­sių žvaigž­džių ty­ri­mai ro­do, kad jo­je tik­riau­siai yra de­šim­tys mi­li­jar­dų Že­mės ti­po pla­ne­tų, ku­rio­se są­ly­ gos ga­li bū­ti tin­ka­mos gy­vy­bei.

Eu­ro­pos pie­tų ob­ser­va­to­ri­ja (ESO) pra­ne­šė at­ra­du­si de­vy­nias va­di­na­ mo­sios su­per­že­mės ti­po pla­ne­tas, iš­ty­ru­si 102 žvaigž­des, pri­klau­san­ čias rau­do­nų­jų nykš­tu­kių kla­sei.

Su­per­že­mės yra di­de­lės kie­tą pa­vir­šių tu­rin­čios pla­ne­tos, be­si­ ski­rian­čios nuo du­ji­nių mil­ži­nių, skrie­jan­čios ap­link sa­vo cent­ri­ nius švie­su­lius va­di­na­mo­jo­je gy­ vy­bės zo­no­je, ku­rio­je tem­pe­ra­tū­ra nei per že­ma, nei per aukš­ta, tin­ka­ ma mums pa­žįs­ta­mai gy­vy­bei eg­ zis­tuo­ti.

To­kių pla­ne­tų pa­vir­šius nei per daug įkai­tęs, nei įša­lęs, to­dėl jo­se ga­li bū­ti skys­to van­dens.

ESO moks­li­nin­kų gru­pė šiuos ty­ ri­mus at­li­ko ga­lin­gu 3,6 m skers­ mens te­les­ko­pu HARPS, įreng­ tu ob­ser­va­to­ri­jo­je, esan­čio­je Či­lės Ata­ka­mos dy­ku­mo­je. „Mū­s ų nau­j ie­j i ste­b ė­j i­m ai HARPS reiš­kia, kad apie 40 pro­c. vi­sų rau­do­nų­jų nykš­tu­kių tu­ri su­ per­že­mių, be­si­su­kan­čių gy­vy­bės zo­no­je, ku­rio­je skys­tas van­duo ga­li eg­zis­tuo­ti pla­ne­tos pa­vir­šiu­ je“, – sa­kė Pran­cū­zi­jos Gre­nob­lio uni­ver­si­te­to moks­lų ob­ser­va­to­ ri­jos moks­li­nin­kas Xa­vier Bon­ fils’as. „Rau­do­no­sios nykš­tu­kės la­bai daž­nos – jų Paukš­čių Ta­ke yra apie

160 mlrd., to­dėl tai mus ve­da prie stul­bi­na­mos iš­va­dos, kad vien mū­ sų ga­lak­ti­ko­je yra de­šim­tys mi­li­jar­ dų to­kių pla­ne­tų“, – X.Bon­fils’as nu­ro­dė tre­čia­die­nį iš­pla­tin­ta­me ESO pra­ne­ši­me spau­dai.

Pa­gal ESO ap­skai­čia­vi­mus, apie šim­tas su­per­že­mių ga­li skrie­ti ap­ link žvaigž­des, esan­čias ne to­liau nei už 30 švies­me­čių nuo Sau­lės.

Ver­ti­nant Vi­sa­tos mas­tais, toks at­stu­mas pri­lygs­ta blu­sos šuo­ liui, ta­čiau žmo­gus jo ne­ga­li įveik­ ti, nau­do­da­mas da­bar­ti­nes kos­mi­ nes tech­no­lo­gi­jas.

Nuo 1995 m. ast­ro­no­mai at­ra­do iš vi­so 763 eg­zop­la­ne­tas. Tai nu­ro­ do­ma „Ne ap­link Sau­lę skrie­jan­čių pla­ne­tų en­cik­lo­pe­di­jo­je“.

BNS inf.

DATOS (BALANDŽIO 1 D.) Juokų (melagių) diena Pasaulinė paukščių diena 1579 m. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras įkūrė Vilniaus universitetą.

1809 m. gimė Rusijos rašytojas Nikolajus Gogolis.

1873 m. gimė rusų pianistas ir kompozitorius Sergejus Rachmaninovas.

1929 m. gimė čekų rašytojas Milanas Kundera.

1936 m. gimė poetas, eseistas, vertėjas Marcelijus Martinaitis.

1961 m. gimė Susan Boyle, britų dainininkė.

2001 m. Nyderlandai tapo pirmąja valstybe, legalizavusia tos pačios lyties asmenų santuokas.

Vardai Šiandien: Benjaminas, Gina, Ginas, Kornelija

Ty­ri­nė­ji­mai: nuo 1995 m. ast­ro­no­mai at­ra­do iš vi­so 763 eg­zop­la­ne­tas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo. Jei patirsite stresą, pasistenkite įtikinti save, kad tokia būsena greitai praeis ir laikai pagerės.

Jautis (04 21–05 20). Jusite šeimos ir draugų supratimą bei palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų parama. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus vis tiek teks vykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai.

Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Gali kilti naujų idėjų.

Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams.

Visa tai gali sugadinti dieną. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite maloniu seniai atidėliotu reikalu.

Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena spręsti svarbius klausimus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis arba autoritetingas žmogus nepritars jūsų sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų reikalas, tačiau jau rytoj suprasite, jog teisus buvo būtent jis.

Mergelė (08 24–09 23). Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jei juntate, kad ne iki galo supratote situaciją Svarstyklės (09 24–10 23).

Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Gerai įsiklausykite į savo vidinį balsą.

Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis ar draugais. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius.

Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite sunkumų bendraudamas arba jausitės nesuprastas. Galite su kuo nors susikivirčyti dėl smulkmenos, todėl verčiau pasistenkite patylėti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia – kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausysis.

Vandenis (01 21–02 19). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi.

Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.