PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
A.Kubiliaus Vyriausybės rinkėjams žadėti pyragai vis labiau primena riestainio skylę.
Lietuva 7p.
antrADIENIS, balandžio 3, 2012
Rusiją sukrėtė tragiška „UTair“ oro linijų lėktuvo katastrofa.
Pasaulis 10p.
Depresija – pasiturinčių moterų liga.
Sveikata 11p.
Dvigubų sąskaitų stresas Sąskaitos už sau sį suvartotą elekt rą daugumai Klai pėdos ikimokykli nių įstaigų vadovų sukėlė šoką. Pateik tos sumos prilygs ta beveik trijų mė nesių išlaidoms už elektros energiją. Įtakos sąskaitų dy džiui turėjo ir nau jos sutartys su elekt ros gamintojais. Kai kurie jų registruoti butuose ar bendra bučiuose.
„Šiemet žiema buvo pigesnė.“ Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda džiaugėsi, kad šį sezoną miestui valyti išleista mažiau lėšų nei pernai.
„Klaipėda“ – už specialią kainą Dienraštis „Klaipėda“ nuo šian dien skelbia socialinę prenume ratos akciją, kurios metu senjo rai, studentai bei neįgalieji galės užsisakyti laikraštį už viliojamą kainą – vos 15 litų mėnesiui su pri statymu.
Liberalizavo: pasirinkus elektros energijos gamintoją, vartotojai gauna dvi sąskaitas: ir iš gamintojo, ir iš
Maža to, pirmieji užsiprenume ravusieji dienraštį keturiems ar daug iau mėn es ių, bus apd ova noti maisto papildu „Ginkomed Forte“ atm inč iai ir kraujotakai gerinti. Ši dovana skirta pensinio am žiaus ir neįgaliems asmenims. Užs ipren um er uot i dienraš tį su šia specialia nuolaida gali ma „Klaipėdos“ redakcijos sky riuose Naujojo Sodo gatvėje 1A („K centras“) bei prekybos cent re „Akropolis“. Informacija tel. 39 77 14. Socialinė prenumeratos akcija galios visus 2012 metus.
„Shutterstock“ nuotr.
„Klaipėdos“ inf.
a.dykoviene@kl.lt
Sumos išgąsdino ir merą
4
Kaina 1,30 Lt
2p.
Asta Dykovienė
2 957 litai. Tiek už sausio mėne sį išeikvotą elektros energiją turė jo sumokėti ikimokyklinės įstaigos „Žilvitis“ administracija. Rekordines sąskaitas gavo ir kiti Klai pėdos vaikų darželiai.
78 (19 379)
skirstytojo.
būdu.
2
antradienis, balandžio 3, 2012
miestas
Sulaukė pirmųjų mokesčio permokų Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Mokesčių inspekcijai deklaracijas suskubę pateikti klaipėdiečiai jau sulaukė pirmųjų grąžinamų mo kesčio permokų.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) Klai pėdos skyriaus duomenimis, iki ba landžio 1-osios buvo pateikta kiek daugiau nei 21 tūkst. gyventojų paja mų mokesčio (GPM) deklaracijų, net 97 proc. jų – elektroniniu būdu. Nuo praėjusios savaitės pradėtos grąžinti ir GPM permokos. Aps krityje grąžinta apie 3 mln. litų 7,5 tūkst. mokesčių mokėtojams, iš jų – 4153 klaipėdiečiams. „Kol dar nepateiktos visos dekla racijos, negalima atsakyti, kiek iš viso lėšų GPM permokoms reikės skirti konkrečiai uostamiesčio gy ventojams“, – komentavo Klaipėdos AVMI Mokestinių prievolių departa mento direktorė Edita Cibienė. Pasak pašnekovės, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laiko
tarpiu, deklaracijas pateikiančių klaipėdiečių aktyvumas yra pa našus. Deklaruoti pajamas galima nuo metų pradžios, tačiau faktiškai šis procesas įsibėgėjo kovo vidury je, kai VMI elektroninėje deklara vimo sistemoje buvo pateiktos pre liminariosios GPM deklaracijos. Prievolė pateikti deklaracijas šiemet palies daugiau šalies gy ventojų. Už praėjusius metus turtą priva lo deklaruoti kredito įstaigų, admi nistracijų vadovai, jų pavaduotojai bei šeimos nariai, taip pat – žinias klaidos priemonių vadovaujantie ji atstovai bei jų šeimos nariai; nuo 2011 gruodžio 15-osios asmenys, suteikę auką politinės kampani jos dalyviui, ir jų šeimos nariai, iš skyrus asmenis, kurių aukos sava rankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršijo 40 litų. Iki gegužės 2-osios pajamas bei turtą privalo deklaruoti valsty bės politikai, tarnautojai, Euro pos Parlamento nariai bei jų šei mos nariai.
Mokyklose ieškos narkotikų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Specialistai aktyviai ruošiasi tik rinti uostamiesčio mokyklas, ar jų aplinkoje nėra narkotinių me džiagų. Testams bus išleista apie 10 tūkst. litų. Kokiose įstaigose ir kada bus tikrinama, neatsklei džiama.
Patikrinimai proporcingai bus at liekami įvairiose uostamiesčio ug dymo įstaigose – gimnazijose, vidurinėse, profesinėse, specia liosiose mokyklose. Narkotikų kontrolės komisijos narių teigimu, dalis mokyklų at likti testus norą pareiškė pačios, tačiau buvo ir tokių, kurias reikėjo įkalbinėti. Tarp pastarųjų buvo kai kurios profesinės mokyklos. Patikrinimams, ar mokyklų ap linkoje nėra narkotinių medžiagų, skirta 10 tūkst. litų iš Visuomenės sveiktos programos. Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorės pavaduotoja Ineta
Pačiauskaitė tvirtino, jog paslau gos teikėjas siūlo mokyklose vie no patikrinimo metu atlikti 31 tes tą įvairiose patalpose: tualetuose, persirengimo kambariuose, spor to ir aktų salėse, rūkymo vietose, klasėse. Taip pat rekomenduojama tikrinti laukujų durų rankeną. Kai kuriuose vietose siūloma at likti po kelis testus. Daugiausia – po šešis vaikinų ir merginų tua letuose. Pagal paslaugos teikėjo siūlomą metodiką vienas patik rinimas atsieitų apie 1 tūkst. litų. Juos būtų galima atlikti maždaug dešimtyje mokyklų. Tačiau Narkotikų kontrolės ko misijos nariai siūlo per pusę suma žinti testų skaičių. Tuomet vienas patikrinimas atsieitų 540 litų, o juos atlikti būtų galima 18–19 mo kyklų. Narkotikų komisijos nariai taip pat svarstė, ar reikia patikrinimus atlikti trijose klasėse. Gal užtektų apsiriboti viena. Taip pat suabe jota, ar reikia tikrinti laukujų du rų rankeną.
Nuotaikos: sniegas nenudžiugino klaipėdiečių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Sugrįžusi žiema gali sukelti sumaištį Žiemai vėl parodžius nagus, miesto gatvės gali virsti čiuožykla. Nuo balandžio Klaipėdoje oficialiai baigėsi šaltasis sezonas. Ke lininkai neketina valyti gatvių be atskiro nurodymo. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Užvakar į uostamiestį vėl sugrįžo sniegas ir šaltis, tačiau nuo balan džio 1 d. baigiasi kelininkų ir savi valdybės sutartis dėl žiemos darbų. Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad dėl gatvių priežiūros jokių problemų neturėtų kilti. „Esant būtinumui, jos valomos, nesvarbu, kokiu sezonu. Sąlygos nulemia, kaip elgtis. Rangovas dir ba pagal sutartį. Jis pagal situaciją sprendžia, ar reikia valyti gatves. Kol kas jokių nusiskundimų negavome“, – vakar tvirtino direktorius. Anot L.Dūdos, nors budėjimų nuo balandžio 1 d. nebeliko, kad šią dieną snigs, buvo aišku dar praėju sią savaitę. Pasak jo, už darbus ne sezono metu kelininkams moka ma pagal tuos pačius įkainius kaip ir žiemą. Tačiau šiaurinę miesto dalį pri žiūrinčios įmonės „Vakarų švara“ direktoriaus patarėjas Virgilijus
Šidlauskas pasakojo, kad pasibai gus sutarčiai be atskiro savivaldy bės nurodymo įmonė darbų ne siims. „Nuo balandžio barstymai bai gėsi. Dabar šluojame gatves. Jas dar pabarstėme kovo 31 d. Ta druska ir suveikė. Sekmadienį nesiėmėme darbų. Jei ir toliau snigs, turėsime
Virgilijus Šidlauskas:
Nuo balandžio bars tymai baigėsi. Dabar šluojame gatves. Jas dar pabarstėme ko vo 31 d.
gauti savivaldybės leidimą barstyti ir valyti gatves“, – tvirtino V.Šid lauskas. Jis pabrėžė, kad niekas neno ri prisiimti atsakomybės: „Išva žiuosi, pabersi, o paskui klaus, kas prašė“.
V.Šidl auskas pas teb ėjo, kad barstyti viadukus, įkalnes nuokal nes vakar dar reikėjo. Jos buvo sli dokos. Kitokios pozicijos laikosi pie tinę miesto dalį prižiūrinti įmonė „Žemkasa“. Anot jos vadovo Dai niaus Zoko, jei situacija keliuo se būtų tapusi kritiška, barstytu vai būtų į gatves išvažiavę be jokio nurodymo. „Dieną asfaltas buvo įšilęs. Oro temperatūra nenukrito žemiau 0. Būtinybės imtis priemonių nebuvo, tad nieko ir nedarėme. Šiaip esa me pasiruošę dirbti. Žiemos dar bus reikia užbaigti iki galo. Mums nėra vis tiek, kaip bus su miestie čiais. Tai ne tokie pinigai, kad rei kėtų skaičiuoti, ar bus sumokėta“, – teigė D.Zokas. L.Dūda dar negalėjo pasakyti, kiek kainavo miesto valymas šią žiemą. Laukiama sąskaitų už dar bus, atliktus kovą. „Galiu jau dabar pasakyti, kad ši žiema buvo pigesnė už praėjusią. Miestui valyti išleidome mažiau pinigų“, – pabrėžė direktorius.
3
antradienis, balandžio 3, 2012
miestas Dovanojo knygų
Keičia vairuotojų pažymėjimus
Renka geriausią darbuotoją
Vakar buvęs vidaus reikalų mi nistras Raimundas Palaitis (nuotr.) aplankė Klaipėdos ap skrities I. Simonaitytės ir Pa langos miesto viešąsias bib liotekas, kurioms padovanojo per šimtą naujų vaikiškų kny gų. Tokia iniciatyva buvo pa minėta Tarptautinė vaikų kny gos diena.
Pradedantys vairuotojai nuo balandžio 1 d. galės pasikeis ti 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą į galiojantį 10 me tų vairuotojo pažymėjimą be papildomo mokymo. Papildo mas mokymas ir praktinio vai ravimo egzaminas pradedan tiesiems vairuotojams bus tai komas nuo 2013 m. sausio 1 d.
Visą balandžio mėnesį Lietuvos paštas kviečia gyventojus rinkti geriausiai aptarnaujančius pašto darbuotojus. Dešimt daugiausia gerų įvertinimų sulaukę darbuo tojai bus apdovanoti. Net 10 bal savusių klientų bus atrinkti burtų būdu ir apdovanoti firminiais Lie tuvos pašto prizais – puodeliais ir išskirtiniais atvirlaiškių rinkiniais.
Dėl sveiko miesto – priekaištai Pats nepalankiau sias laikas rūpintis klaipėdiečių svei kata – artėjant rinki mams. Klaipėdos vi suomenės sveika tos biuras teigia bū tent tuomet sulau kiantis didžiausio politikų puolimo.
Universitetas. Baland žio 14 d., šešta dien į, Klaip ėdos universiteto Menų fak ultetas skelbia atv ir ų dur ų dieną. Nuo 12 val. vyks stud ijų prog ramos pristatymas ir studentų koncertas. Po koncerto vyks susitik imai katedrose. Paskaita. Baland žio 4 d., trečiad ien į, 18 val. Žemait ijos dail in ink ų sąjun gos galer ijoje Žvejų g. 12 vyks 39-asis „Vakaras su senąja Klaipėda“. Miesto praeit ies žinovas Kęst ut is Demerec kas kalbės tema „Mitolog inis Melnra gės miškas“.
s.lukosiute@kl.lt
Užkrėtė: Sveikatos biuras klaipėdiečius supažindino su šiaurietiškuoju vaikščiojimu.
paguojant sveiko miesto įvaizdį, bus labiau matoma. Po kapitalinio remonto biu ras į sveikatinimo renginius galės
Kad taptum sveiku miestu, neužtenka vien tik įstoti į svei kų miestų tinklą. Tai – nuolatinis pro cesas. įtraukti didesnę klaipėdiečių dalį. Iki šiol tai ribodavo pernelyg ankš tos ir nepritaikytos buvusios po
Vytauto Liaudanskio nuotr.
liklinikos patalpos. I.Pačiauskai tė minėjo, kad Sveikatos apsaugos ministerijai įvertinus 33 Lietuvos visuomenės sveikatos biurų veik lą, klaipėdiečiai atsidūrė lyderių trejetuke. Meras biurui siūlė siekti drąses nės ir ambicingesnės pozicijos pri statant savo veiklą. Jis taip pat do mėjosi, kokia miestui nauda iš to, kad Klaipėda tapo sveiku miestu. Vadovė paaiškino, kad kitų mies tų partneriai gali pasidalyti sa va patirtimi, įgyvendinant įvairius planus ar projektus, taip padėdami išvengti tam tikrų klaidų. Rudenį uostamiestyje planuoja apsilankyti kitų šalių sveikų miestų
atstovai, kurie dalyvaus konferen cijoje. Nors Klaipėda sveikų mies tų tinklą papildė vos prieš metus, bet šį mėnesį biuro atstovai taip pat savo patirtimi pasidalys rengi nyje Rygoje. Mero paklausta, kokios pagal bos reikėtų, I.Pačiauskaitė pagei davo didesnio politikų palaikymo. Ji pastebi, kad artėjant rinkimams biuro nuopelnai tampa politikų, o rinkimams pasibaigus gaunama pylos. „Rinkimų etapas mums būna sunkiausias“, – teigė vadovė. Klaipėdai narystė sveikų miestų tinkle per metus atsieina 16 tūkst. litų.
Klaipėdos tikintieji leisis į Kryžiaus kelią Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pasitikdami šv. Velykas tikintieji Didįjį penktadienį Klaipėdos gat vėmis eis Kryžiaus kelią, kuriame bus apmąstoma Kristaus kančia.
Perduodami iš rankų į rankas krikš čionys kryžių neš pagrindinėmis uostamiesčio gatvėmis nuo Kris taus Karaliaus bažnyčios Bokštų gatvėje iki Marijos Taikos karalie nės bažnyčios Rumpiškės gatvėje. Klaipėdoje Kryžiaus kelias eina mas jau trečiąjį kartą. Tačiau šiais metais eitynėse kar tu dalyvaus ne tik katalikiškos pa rapijos, bet ir tikintieji iš evangelikų liuteronų bei stačiatikių bendruo menių. Paprastai Kristaus kančios paminėjime dalyvauja mokyto
Viz itas. Baland žio 3 d. Klaipėdos ra jone lank ysis min istras pirm in inkas Andr ius Kubil ius. Numat yt i jo susi tik imai su rajono vald žios atstovais, kaimo bendr uomen ių pirm in inkais, verslininkais. Atsiskaitymas. Įmonė „Klaipėdos ke leivinis transportas“ praneša, kad nuo šių met ų geg užės 1 d. Tele 2 klientai negalės susimokėt i rinkl iavos už au tomobilių stovėjimą trumpąja žinute.
Sandra Lukošiūtė
Vakar Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas susitiko su Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direk toriaus pavaduotoja Ineta Pačiaus kaite aptarti, kas nuveikta Klaipė dos kaip sveiko miesto labui. Mero kol kas netenkina rezulta tai. Kiek anksčiau priekaištų ne gailėjo ir miesto politikai. Pasta rieji kartais net kelia klausimą, ar reikalingas toks biuras. I.Pačiauskaitė paaiškino, kad prieš daugiau kaip metus įstojus į sveikų miestų tinklą daugiausia buvo administracinio, techninio darbo, kuris galbūt nėra matomas. Pasak vadovės, kad taptum svei ku miestu, neužtenka vien tik įsto ti į sveikų miestų tinklą. Tai – nuo latinis procesas. Ji žadėjo, kad nuo balandžio vi durio miestiečiams jų veikla, pro
Dienos telegrafas
jai, studentai, savivaldybės atsto vai, policijos pareigūnai, medikai, kariai, politiniai kaliniai ir tremti niai, skautai. Anot vyskupo Jono Borutos, Kris tus nešė kryžių Jeruzalės gatvėmis ir mirė prie jo prikaltas minios aki vaizdoje. Todėl ir tikintiesiems no risi ne užsidarius tarp bažnyčios sienų, bet viešai paminėti šį kiek vienam krikščioniui brangų įvy kį. Viešas Kryžiaus kelio ėjimas yra savo tikėjimo liudijimas. Gavėnios metu, o ypač Didįjį penktadienį, viso pasaulio tikintieji prisimena Kristaus nueitą kančios kelią ir jį atkartoja savo bažnyčiose ar miestų gatvėse. Lietuvoje taip pat yra keletas Kry žiaus kelio atminimo vietų: Vilniaus Verkių Kalvarijos, Tytuvėnų Kry žiaus Kelias, Žemaičių Kalvarija.
Užsiėmimai. Klaipėdos kult ūr ų ko mun ikacijų centre baland žio 7 d. 12 val. vyks šeimų savaitgalis „Velyk inis atvirukas“. Būtina išankstinė reg istra cija tel. 313 691. Mokyklėlė. Klaip ėdos visuomenės sveik atos biuras būs imus tėvel ius kviečia į naujas „Tėvelių mokyklos“ pa skaitas. Be įprastų mankštų, paskaitų apie gimdymą, kūdikio priežiūrą, mai tinimą, siūloma ir naujovė – relaksaci nė muz ikos valandėlė. Į užsiėmimus reik ia reg istr uot is iš anksto: (8 46) 23 47 96, mob. tel. (8 612) 30 179. Mirtys. Šeštadien į Civilinės metrika cijos skyriuje užregistruotos 11 klaipė diečių mirtys. Mirė Anna Jančenkova (g. 1914 m.), Kazė Bertašienė (g. 1925 m.), Valentinas Steponas Baranauskas (g. 1926 m.), Arkadij Samsonov (g. 1927 m.), Marė Venck ienė (g. 1927 m.), Kazė Gelaž ienė (g. 1928 m.), Alisa Gruntova (g. 1938 m.), Rūta Derk intienė (g. 1949 m.), Anatoly Boym istr uk (g. 1950 m.), Gal ina Tokareva (g. 1955 m.), Viktor Kulig in (g. 1957 g.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Valent in as Step on as Baran ausk as, Anna Jančenkova, Viktor Kuligin, Ali sa Gruntova, Kazė Gelaž ienė. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Rūta Derk intienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 3 moterys. Gimė 1 mergaitė ir 2 berniukai.
Eitynės: klaipėdiečiai balandžio 6 d. 15 val. kviečiami į Kryžiaus kelią
uostamiesčio gatvėmis, kuris prasidės Kristaus Karaliaus bažnyčioje Bokštų g. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Greitoj i. Vak ar iki 16.30 val. greito sios pag alb os med ik ai sul aukė 56 išk viet imų. Klaip ėd ieč iai skundės i krauj ot akos sut rik im ais, pilvo, gal vos skausmais.
4
antradienis, balandžio 3, 2012
miestas
Dvigubų sąskaitų stresas 1
„Situacija yra labai įdo mi. Mes iš pradžių ne patikėjome. Jei anksčiau per mė nesį viena ikimokyklinė įstaiga už išeikvotą elektros energiją mokė davo 1,4 tūkst. litų, tai dabar dvi gubai tiek“, – stebėjosi Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyriaus ve dėja Laima Prižgintienė. „Buvome šokiruoti, nes mano darbo praktikoje to dar nėra buvę. Tokios sumos dar nebuvome ga vę. Kartais būdavo 1,8 tūkst. litų. Pernai daugiausia 2 tūkst. litų teko sumokėti už išeikvotą elektrą per mėnesį. Gruodį gal kiek ir daugiau suvartojome tos elektros energi jos, kadangi buvo šalta, jungėmės prietaisus“, – neslėpė vaikų dar želio „Žilvitis“ direktorė Jadvyga Šalnienė. „Žilvitis“ gavo beveik 3 tūkst. li tų sąskaitą už elektrą. „Labai norėčiau, kad būtų iš siaiškinta, kaip, kada ir kodėl dar želiuose šitaip pabrango elektra“, – pageidavo ir Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Eikvojo per daug
Vaikų darželio „Žilvitis“ direkto rė neslėpė, kad sausį jos vadovau jamoje įstaigoje išeikvota 9 tūkst. kWh elektros energijos. Iki tol dau giausia per mėnesį buvo išeikvota 7 tūkst. kWh. „Pasirodo, sausį išeikvojome vi so ketvirčio sumą, skirtą elektrai“, – konstatavo J.Šalnienė. Nepaisant padidėjusių išlaidų už elektrą, ikimokyklinės įstaigos šie met negali tikėtis daugiau dotaci jų. Nors elektros kainos, palyginti su pernykštėmis, ir išaugo. Dabar viena kilovatvalandė dar želiams kainuoja – 38, pernai bu vo 30 centų. „Reikia įvertinti, kad nuo 2012 m. sausio elektros energijos per siuntimo kaina verslo klientams, o mūsų biudžetinės įstaigos jiems ir priklauso, padidėjo 3 proc. Be to, išaugo ir išeikvotos elektros ener gijos kiekis įstaigose, todėl ir są
kainą padidina operatoriaus pa slaugos, šito, kuris tą energiją tie kia tinklais, tai yra „Lesto“. Tikri nome, ir tikrai išlaidos už elektros energiją yra padidėjusios. Įstaigos elektrą taip pirkti pradėjo jau per nai, tačiau tada tokių nusiskundi mų negirdėjome. Panika kilo šie met. Anksčiau už elektros energiją mokėdavome „Lesto“ nustatyta kaina“, – tvirtino Klaipėdos savi valdybės Socialinės infrastruktū ros priežiūros skyriaus vedėja Vio leta Gembutienė. Brangus kainų skaidrumas
Išaugo: savivaldybės darbuotoja V.Gembutienė neslėpė, kad ikimokyk
linėse įstaigose išlaidos už elektros energijos suvartojimą padidėjo.
Vytauto Petriko nuotr.
skaitos didesnės. Sąskaitą suda ro elektros persiuntimo išlaidos, išeikvotas jos kiekis, tiekimo kaina. Svarbu, ar pasirinktas nepriklau
Sumokėjus kelis tūkstančius litų, ga lima nusipirkti li cenciją, įregistruoti įmonę bendrabučio kambarėlyje ir taip tapti elektros gamin toju. somas elektros energijos tiekėjas, ar ne. Nepasirinkusieji už elekt rą moka brangiau, jiems tarifas yra didesnis“, – dėstė Klaipėdos savi valdybės Socialinės infrastruktū ros poskyrio vyresnioji specialis tė Aurelija Kabalinienė.
Sutartys išaugino išlaidas?
Jau dabar neslepiama, kad sąskai tų dydis už elektrą ikimokyklinėms įstaigoms išaugo ir dėl to, kad pagal įstatymą biudžetinės įstaigos pri valo sudaryti dvi sutartis: su elekt ros gamintojais ir su elektros skirs tytojais, tai yra bendrove „Lesto“. Esą tokia yra valstybės politi ka. Tai įpareigoja įstatymai ir nu tarimai. „Buvo apsispręsta, kad savival dybės administracija bendrai elekt ros paslaugos nepirks. Įstaigos ją turi pirkti individualiai. Taip ir at sitiko, tik mus pasiekė signalai, kad jos gauna dvigubas sąskaitas. Ma nėme, kad tai kažkoks nesusipra timas“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja L.Prižgintienė. „Elektros energija tiekiama kon kurso tvarka. Tas procesas jau pra sidėjo, priklausomai nuo suvarto jamos elektros energijos galios. Elektros energijos kaina rinkoje nėra didelė – 18–19 ct už kWh, bet
Valstybinės kainų ir energeti kos kontrolės komisijos (VKEKK) Elektros skyriaus vedėjas Edvar das Norkeliūnas teigė, kad są skaitų dydis priklauso nuo to, kokį nepriklausomą tiekėją įstaigos pa sirinko. Esą jeigu vartotojas suvartoja la bai daug elektros energijos, tai jam kaina gali net mažėti, jei yra prie šingai – gali išaugti. „Perdavimo ir skirstymo kai nos yra reguliuojamos, o gamybos ir tiekimo įkainiai nereguliuoja mi, todėl vartotojas turi teisę pa sirinkti. Galbūt tie vaikų darželiai pasirinko tokį tiekėją, kuris bran giau siūlė. Gal tų pasiūlymų negavo daug, ar priėmė pirmą pasitaikiusį. Kiekvieno tiekėjo kaina konfiden ciali, reikia kreiptis į pačius tiekė jus ir klausinėti. Nepriklausomų tiekėjų yra apie 70, tačiau veikian čių, kurie užsiiminėja gamyba, tik 25“, – tvirtino E.Norkeliūnas. Teigiama, kad, atskyrus elektros gamintojus ir elektros skirstytojus, siekta kainų skaidrumo. Tačiau vartotojai nesitikėjo dvie jų sąskaitų, kurių suma gerokai vir šys ankstesnes. Dviejų elektros sutarčių per spektyva nuo 2015 m. laukia visų Lietuvos gyventojų. Kaip sugebėsime pasirinkti pi giausią elektros gamintoją, neži nia. Ir kiek dėl to pabrangs elekt ra, niekas neaiškina.
Komentaras
Raimundas Vaitiekūnas Rinkodaros special istas
V
alstybė sugalvojo liberal i zuoti elektros energijos kai nas. Tai gali būti ir politinis sprendimas. Bet kur tai ma tyta, kad sumokėjus kelis tūkstančius litų, galima nusipirkti licenciją, įregist ruoti įmonę bendrabučio kambarėlyje ir taip tapti elektros gamintoju? Į ener getikos verslą yra įlindę nemažai žino mų asmenų ir įmonių. Tai lygiai tas pa ts, kaip ir su politinėmis partijomis. Jų yra 40, jos pagrindinėms partijoms for muoja „žalią koridorių“, nors pagrindi nės yra tik kelios. Panašiai ir su elekt ros gamintojais. Jų, ko gero, realiai yra tik du trys, o ne 70, kaip deklaruojama. Galima spėlioti, kad tai – destrukcijos prieš rinkimus apraiškos šalyje.
Mažmeninės rinkos atvėrimas 2012 m. sausio 1 d. nepriklausomus
tiekėjus turi pasirinkti vartotojai, ku rių leistinoji naudoti galia viršija 30 kW galią. Objektų, kurių galia 100 kW ir dau
giau, skaičius buvo 8 609, iš jų 5128 pasirinko nepriklausomus tiekėjus. Vidutinė nepriklausomų tiekė
jų galutiniams vartotojams parduo damos elektros energijos kaina 2011 m. IV ketvirtį buvo 17,04 ct už kWh – 8,88 proc. didesnė nei 2010 m. IV ketvirtį. 2011 m. skirstomųjų tinklų opera
toriaus (bendrovės „Lesto“) siūloma faktinė įsigijimo kaina, kuri taikoma laisviesiems elektros energijos var totojams, buvo 18,6 ct už kWh (2010 m. skirstomųjų tinklų operatoriaus bendrovės VST – 15,59 ct už kWh, bendrovės Rytų skirstomieji tinklai – 15,60 ct už kWh).
Kurhauzui restauruoti – paskola Palanga Kurhauzui restauruoti ir kitiems projektams ketina imti dešimties metų trukmės 3 mln. li tų paskolą.
Kurorto savivaldybė praėjusią sa vaitę paskelbė laukianti pastabų dėl ilgalaikės paskolos konkurso techninių sąlygų, skelbiama Cent riniame viešųjų pirkimų portale. Konkursą ketinama paskelb ti vėliau. Palangos meras Šarūnas Vaitkus anksčiau teigė, jog, gavus lėšų restauracijai, savivaldybė Kur hauzą ketina „prikelti naujam gyve nimui“, tad Palanga atsikratys „il gametės gėdos“ – kurorto simbolio degėsių. Vyriausybei, savivaldybei ir Kultūros paveldo departamentui numačius lėšų Palangos kurhauzo restauracijai, jo atkūrimo darbus planuojama pradėti dar šią vasarą. Darbus ketinama baigti 2013 m. Šiemet sukanka 10 metų, kai buvo sudegintas Palangos simbolis, esantis
pačiame kurorto centre. Pusė Kur hauzo priklauso Palangos savival dybei, likę 50 proc. – kurorto vers lininko Gedimino Jackos šeimai. Ar ir pastaroji prisidės prie pastato at statymo? „Savivaldybė rūpinasi sa vo dalimi, o G.Jacka turi rūpintis sa vąja“, – „Klaipėdai“ praėjusią savaitę teigė Palangos kultūros centro, kuris valdo kurorto savivaldybei priklau sančią kurhauzo dalį, direktoriaus pavaduotojas Nerijus Stasiulis. „Darbai negali prasidėti, kol su savivaldybe nepasidalysime pasta to ir šio fakto neįregistruosime“, – tvirtino pats G.Jacka. Palangos savivaldybė dalį pasko los lėšų numato ir savivaldybės ad ministracinio pastato atnaujinimui, taip pat ketinama finansuoti „Balti jos“ mokyklos ir stadiono, Kęstučio gatvės ir Meilės alėjos rekonstrukci jas, Palangos vasaros koncertų salės rekonstrukcijos projektą. BNS ir „Klaipėdos“ inf.
Planai: yra vilčių, kad Kurhauzas bus pradėtas remontuoti jau šią vasarą.
šaltinis www.regula.lt
5
antradienis, balandžio 3, 2012
aktualijos
Klaipėda–Kaliningradas: „Viskas paprastai“ Klaipėd os A.Bra ko dailės mok yk los mok yt oj a eks pertė Rima Baukai tė, jau daug iau nei 30 met ų mok anti vaik us piešt i, pie šia ir pat i. Jos dar bai šiuo met u Kali ningr ade.
Pagerbė: klaipėdietės R.Baukaitės parodos atidaryme Kaliningrade apsilankė ir Lietuvos generalinis konsulas V.Stankevičius (kairėje) bei kultū
ros atašė R.Senapėdis.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Jūros motyvai
„Viskas paprastai“. Taip klaipė dietė pavadino savo parodą Kali ningrade. Motyvai kūrybai – Baltijos jūra ir jos pakrantės akmenys, paukš čiai, medžiai, išmesti daiktai. Dai lininkė tikina įsigilinanti į kiekvie ną smulkmeną, ieškanti netikėtų rakursų, kompozicijos ir atlikimo technikos. Visuose darbuose jaučiamas skrydis, gili erdvė, veržlumas, ne nutrūkstamas judėjimas.
Rima Baukaitė:
Nulūžusi medžio ša ka, išmirkusi jūros druskoje ir aptrinta smėlio smiltimis, gin taro gabalėliai ir ak menys tampa darbų herojais. „Mes, gyvenantys prie Balti jos, esame pratę prie nežaboja mos jūros stichijos. Kuri daili ninkams padeda kurti ir atrasti naujų dalykų. Tai vaizdiniai, gi mę audrų ir štilių akimirkomis. Kada menkiausia detalė – nulū žusi medžio šaka, išmirkusi jūros druskoje ir aptrinta smėlio smil timis, gintaro gabalėliai ir akme nys tampa darbų herojais“, – pa sakojo R.Baukaitė. Meistriškumo pamoka
Dailininkė pasakojo, kad kalining radiečiai matė jos darbus ir anks čiau, todėl paprašė surengti pas juos parodą. Kaip nuvažiuoti, nuvežti dar bus derinta beveik metus. Paroda surengta įspūdingame Pasaulinio vandenyno muziejuje Kalining rade. „Labai smag iai priėm ė, labai šiltai, labai daug kas dėkojo. Bu vo daug sveč ių, žin om a, Liet u vos gen eral in is kons ul as Kal i ningrade Vaclavas Stankevičius, taip pat kultūros atašė Romanas
Senapėdis“, – džiaugėsi R.Bau kaitė. Dailininkė tikino nesanti tapy toja, nes dažniau piešia grafikos darbus ir naudoja mišrią techniką. R.Baukaitė ne tik surengė parodą, bet ir savo kolegoms vedė meist riškumo pamoką.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Tokie užsiėmimai pas juos yra įprasti. Buvo užsirašę 25 žmonės iš aplinkinių rajonų, dailininkai iš paties Kaliningrado, mokytojai. Porą valandų rodžiau, kaip aš dir bu. Jiems buvo labai įdomu ir nau ja“, – įspūdžiais dalijosi R.Bau kaitė.
Gamta piešia geriau
Įdomu tai, kad tą pačią dieną ta me pačiame muziejuje atidaryta ir pusbrangių akmenų kolekcijos paroda iš Maskvos. Jie perpjau ti atrodo tarsi piešiniai. „Tai labai panašu į mano grafikos darbus. Mu ziejaus darbuotojai džiaugėsi, kad
pavyko suderinti tas dvi panašias parodas, dailininko ir gamtos kū rybą. Juokais svarstėme, kas geriau sugeba piešti, – neabejotinai gam ta“, – įsitikinusi dailininkė. Klaipėdietės R.Baukaitės paroda Kaliningrade atidaryta 2012 m. ko vo 28 d. ir veiks visą balandį.
6
antradienis, balandžio 3, 2012
nuomonės
Visa tiesa apie FNTT skandalą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Raimundas Palaitis
Brangiai galinti kainuoti iniciatyva Stasys Gudavičius
L
iet uvos Konst it uc ij o je įraš yt a: „svarbiaus i Valst yb ės bei Tautos gyven im o klaus im ai sprend žiami referendumu“. Gal ima iki užk im imo ginč yt is, kas yra tie „svarbiausi gyvenimo klausimai“, kur ie tur i būt i teik ia mi referendumui. Turbūt akivaizdu, kad 1991 m. va sar io 9-ąją Liet uvoje įvykęs ple biscitas dėl nepriklausomyb ės, 1992-aisiais surengt i referendu mai dėl rus ų kar iuomenės iš ved imo ir naujos Konst it ucijos priėm imo arba 2003 m. visuot i nis balsav imas dėl stojimo į ES surengt i tikrai gyv ybiškai svar biais tautai klausimais.
Referendumas dėl Vi sagino atominės elekt rinės statybų aiškiai tu rėjo būti siūlomas, kai tik apie šį projektą bu vo pradėta kalbėti bent prieš 4–5 metus. Bet ar tikrai kitos inic iat yvos skelbt i referendumus Liet uvo je galėt ų būt i priskirt inos prie svarbiausių klaus imų kategor i jos? Referendumai dėl preziden to inst it ucijos atk ūr imo, nuver tint ų indėl ių, žemės pardav imo užsien iečiams, Ignal inos atom i nės elektr inės darbo pratęsimo buvo iš esmės tik šaudymas tuš čiais šov in iais. Tai įrodo ir jų re zultatai – žmonės tiesiog ignora vo šiuos balsavimus, todėl jiems teiktos nuostatos pripaž intos ne priimtomis. Vad inasi, rinkėjai pat ys nuovo kūs dėl to, kas yra svarbu, kas turi būt i sprend žiama mil ijonus kai nuojančiais referendumais, o ką galima palikti tautos atstovybei – Seimui, kuris, priimdamas įstaty mus, turi įgaliojimus visų piliečių vardu spręsti svarbiausius šalies gyvenimo klausimus. Tas pats Seimas tur i ir Konst itu cijoje įtvirt int ą teisę apsispręs
ti, kad dėl tam tikr ų problemų sprendimo reik ia referendumų. Teisę inicijuoti referendumą turi ir ne maž iau kaip 300 tūkst. rin kėjų. Galima sakyti, kad tok io di del io skaičiaus pil iečių išreikšta val ia yra lyg įrodymas, jog refe rendumui teik iamas klausimas yra tarp svarbiausių, kurie ir turi būti sprend žiami būtent taip. Tvark ingai sur inkt i 300 tūkst. paraš ų pav yko tik vos vienam kitam referendumo iniciator iui. Paprastai siūlom i klausimai ne sudom in a reik iamo skaič iaus žmonių. Nesen iai įreg istr uota dar viena inic iat yv inė grup ė referendu mui rengt i. Iki biržel io pabaigos ji turi surinkti pakankamai para šų, kad šį ruden į būt ų balsuoja ma, ar dėl atom inės energet ikos ateit ies Lietuvoje reikėt ų spręst i referendumu. Kitaip tar iant – šį spal į surengt i „referendumą dėl referendumo“. Kaž in ar prot ing iausia ir racio naliausia krizės nualintai, pinig ų būt in iausioms social inėms reik mėms pristingančiai Lietuvai siū lyti rengti du brang iai kainuojan čius referendumus. Kodėl nebuvo pas iūlyt a iškart rengt i balsav imo dėl naujos ato minės elektrinės statybos? Seime irgi pasirodė iniciatyva su rengti referendumą dėl branduo linės energetikos ateities. Tačiau disk usijose dėl tok io refe rendumo būt inyb ės visiškai pa grįstai klausiama – ar tikrai bran duolinė šalies ateitis yra svarbiau sias tautos bei valst ybės gyven i mo klausimas ir ar nėra jis perne lyg vėlyvas, ne laiku ir ne vietoje? Energet in io saug umo užt ikr in i mas, be abejo, yra svarbi proble ma. Įstat ymų leidybos ir vykdo moji vald žia jai tur i skirt i labai daug dėmesio. Bet referendumas dėl Visag ino atominės elektrinės, kuri taps vie nu svarbiausių Lietuvos energe tinės nepriklausomybės užt ikr i nimo ramsčių, statybų turėjo bū ti siūlomas, kai tik apie šį projek tą buvo pradėta kalbėti bent prieš 4–5 metus. Tuomet aktyv istams ir derėjo kelti vėją, kad nauja ato minė elektrinė gali būti pernelyg brang i, nesaug i, neefektyvi. Dabar jau – šaukštai po pietų. Pro jektas pernelyg toli pažengęs, kad galėtų būti stabdomas populisti nėm is ir brang iai kainuot i gal in čiomis iniciatyvomis. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Vasario 9-osios ryte pasikviečiu po kalbio V.Gailių. Sakau, kad V.Giržadas nebegali toliau eiti savo pareigų ir pra šau man teikti jo atleidimą. Mano ži niomis, po kelių valandų ir Prezidentė paskambina V.Gailiui su tokiu pat pa siūlymu. Tačiau tą pačią dieną V.Gailius ir V.Giržadas surengia spaudos konfe renciją, kurioje pareiškia, kad direk torius pavaduotojo neatleis, o minist rą paduos į teismą už kažkokių slaptų duomenų atskleidimą. Ir apskritai, kad ministras siekia keršyti už neva FNTT tiriamus partijų rėmėjus. Man jau atro do, kad situacija darosi absurdiška. Vasario 13 d. su LiCS pirminin ku A.Čapliku nueiname pas premje rą pasitarti. Jo atsakymas – neskubė ti, nepriiminėti sprendimų, lyg nieko nebūtų įvykę. Bandome įtraukti FNTT vadovų klausimą į vasario 14 d. Na cionalinio saugumo ir gynybos komi teto posėdžio darbotvarkę. Pirminin kas A.Anušauskas nesutinka. Pradeda matytis, kad dėl man nežinomų, tik nujaučiamų priežasčių TS/LKD par tija stos aklai ginti FNTT vadovų. Va sario 14 d. VSD man atsiunčia raštą su informacija ir su siūlomu skubiai spręsti dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo abiem FNTT vadovams. Tą pačią dieną panaikinau leidimus. Pagal Vidaus tarnybos sta tutą be leidimų dirbti su šia informa cija jie nebegalėjo užimti vadovų pa reigų, todėl kitą dieną buvo atleisti iš darbo. Prezidentė stoja šio veiksmo pusėn, premjeras kritikuoja. O toliau prasideda politika. TS/LKD nusprendžia grąžinti FNTT vadovus politinėmis priemonėmis, nelaukdami teismų sprendimo. Aktyvuojama iki tol snaudusi Antikorupcijos komisija. Jos branduolys visaip tiria ir siautėja, nors ne visi turi leidimus dirbti su slapta in formacija. Elgiamasi nepaisant Antiko rupcijos komisijos įstatymo. TS/LKD frakcijoje pradeda dominuoti rėksnių mentalitetas. Aš juos suprantu, nes iš dabar esančių 46 frakcijos narių po rinkimų jų liks koks 20, tai dėl tų vie tų ir vyksta varžybos, kas daugiau pa sirodys žiniasklaidoje ir įdomiau pa šūkaus. Reikalas artėjo prie koalicijos sutarties nutraukimo ir mažumos vy riausybės. Ir čia įsikiša Prezidentė, pa kviesdama premjerą A.Kubilių, A.Čap liką ir mane. Pasitarimas truko ne taip jau ir trumpai, bet susitarėme, kad aš, kaip didžiausias TS/LKD dirgiklis, at sistatydinu savo noru, koalicija lieka dirbti, o buvę FNTT vadovai turi lauk ti teismų sprendimo. Visoje šioje istori joje elgiausi griežtai pagal įstatymus ir, kaip esu viduje įsitikinęs, teisingai.
dabar pradėti tvarkytis, nelaukti se zono pradžios.
kė kažkas kažkokią nuomonę, ir viskas. Kitų nuomonė kitokia, todėl nėra reika lo pykti. Be to, nuo to, kad jūs turėsite savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, niekas nepasikeis. Tad ir būti įsiutu siems nėra ko. Tegul išsišneka žmonės, juk jie tik šneka, o ne langus daužo.
Leonas
Pykti dėl nuomonės – kvaila
Nelaukime sezono pradžios
Klaipėdos pliažuose – prasta situaci ja, matyti daug netvarkos. Reikėtų jau
Mes, lietuviai, esame įpratę ant ko nors pykti. Štai ir dabar žmonės siūlo Senąjį turgų panaikinti, o kiti pyksta, lyg bitė būtų įgėlusi. Tik ko čia pykti? Na, pasa
L.Pauliukonis Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
B
aigęs ministro karjerą paga liau galiu prisėsti ir aprašy ti vadinamąją FNTT krizę iš savo požiūrio taško. Iškilus grėsmei, jog „Snoras“ sugriaus šalies finansų sistemą, buvo galima staigiu judesiu stabilizuoti padėtį – apsaugo ti valstybę ir jos žmones nuo gilesnės finansinės krizės. Lietuvos bankas jau seniai stebėjo „Snorą“ ir apsisprendė – ilgiau delsti nebegalima. 2011 m. lapk ričio 14 d. įvyko prokuratūros ir FNTT pareigūnų pasitarimas. Dalyvavo še šiese. Po pasitarimo du jame dalyva vę FNTT pareigūnai papasakojo – o tai yra normalu – savo dviem bendradar biams apie posėdį ir detales. Tačiau jau kitą dieną viename dien raštyje išspausdinamas straipsnis. Ja me atskleidžiamos ir išvakarėse pro kuratūroje vykusio pasitarimo detalės, kurias galėjo žinoti tik 8: keturi iš Ge neralinės prokuratūros, keturi iš FNTT. Informacijos nutekėjimo pasekmės – į užsienį pabėgę stambieji „Snoro“ savi ninkai ir apie 110 mln. litų ištekėjimas iš banko. Didelė dalis lėšų buvo su ban ku susijusių asmenų indėliai. Pasitari me dalyvavę pareigūnai ėmė kaltinti vieni kitus. FNTT vadovai – genera linio prokuroro pavaduotoją D.Raulu šaitį. Generalinės prokuratūros pavedi mu Valstybės saugumo departamentas (VSD) pradėjo tyrimą ir nusprendė vi siems 8 pareigūnams atlikti patikri nimą poligrafu – melo detektoriumi. Teisinis pagrindas – 2000 m. priimtas Poligrafo naudojimo įstatymas. Dar šių metų sausio pradžioje gau nu VSD raštą su konstatacija, kad FNTT vadovams V.Gailiui ir V.Girža dui melo detektoriaus testas nebuvo palankus. Kitiems dviem FNTT pa reigūnams testas buvo palankus. Pa sikviečiau generolą V.Gailių. Jis buvo labai piktas, kaltę vertė VSD poligrafo specialistui, aiškino, koks nepatikimas yra melo detektorius. Galiausiai pasa kė, kad prašys pakartotinio patikrini mo. Jo žodžiais, tą patį darys ir jo pa vaduotojas V.Giržadas. Gerai, sakau, objektyvumo dėlei atlikime pakarto tinį patikrinimą Antrajame operatyvi nių tyrimų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos (AOTD). Tą pačią ar kitą dieną nuėjau pas premjerą Andrių Kubilių pasitarti, ką darysime. Premjeras pasakė: palauki me FNTT vadovų pakartotinių patik rinimų. Klausau, pasakiau, ir išvykau savaitei iš anksto suplanuotų atostogų. Jų metu A.Kubilius parašė slaptą raštą man ir ministrei Rasai Juknevičienei,
kurios pavaldume yra tyrimą poligra fu atlikęs AOTD. Rašte nurodė, apie ką reikia V.Gailių klausinėti tyrimo metu, tad tyrimo klausimai ir pasikeitė. Grįžus iš atostogų, apie tyrimus po ligrafu jau buvo sužinoję žurnalistai ir įniko mane klausinėti, kas ir kaip. Kai kurios žiniasklaidos grupės, nelaukda mos jokių pakartotinių tyrimų, pradėjo prieš mane šmeižto kampaniją. Pradė jo tada, kai dar nebuvo jokių spren dimų. Iš anksto apšmeižtas minist ras, kad ir kokį sprendimą bepriimtų, žmonių akyse bus neteisus. Po dienos susitikau su Preziden te. Jos pozicija buvo labai griežta – tik nepriekaištingos reputacijos karinin kai gali vadovauti FNTT. Tačiau buvau davęs žodį premjerui sulaukti pakar totinių patikrinimų poligrafu ir jų lau kiau. Pagaliau sausio 20 d. atliekamas V.Gailiaus testas melo detektoriumi su jau po premjero pakeistais klausimais, žymiai juos susiaurinus. Testas palan kus. Į klausimą, kada V.Giržadas eis pa kartotino testo, V.Gailius sakė, jog matė pas V.Giržadą registruoto laiško išsiun timo kvitą, pažymėtą sausio 19 d. Ta čiau vėliau pasirodė, kad tai buvo me las, nes AOTD negavo V.Giržado laiško. Sausio 26 d. išvažiavau į ES ministrų tarybą Kopenhagoje taip ir nesulaukęs V.Giržado testo. Tuo metu vėl esu puo lamas „vanagų“ žiniasklaidos, o V.Gai lius ginamas. Kodėl? Juk jokių spren dimų dar nėra. Grįžęs nebeiškenčiu ir sausio 30 d. pats raštu nukreipiu V.Gir žadą į AOTD pasitikrinti melo detek toriumi. AOTD informuoja, kad tai gali būti padaryta vasario 3 d. Tačiau V.Gir žadas sutaria vasario 8 d. Laikas bėga, žiniasklaida vis šmeižia mane gindama FNTT pareigūnus. Kodėl, jei sprendi mų nėra? Negi iš anksto žinomi, kokie bus melo detektoriaus rezultatai? Vasario 8 d. V.Giržadas atlieka testą. V.Gailius pameluoja man, kad jo pava duotojui tyrimo rezultatai palankūs. Gaunu iš AOTD raštą, kad tie rezulta tai nepalankūs. Tada pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą nukreipiu juos į Paslapčių apsaugos koordinavi mo komisiją pakartotinai pasitikrinti, ar jie gali dirbti su slapta informacija. V.Gailius paliekamas vadovauti, V.Gir žadui leidimas darbui su slapta infor macija sustabdomas. Abiem pareigū nams nurodau raštu užpildyti anketas per pusantros paros. Jie tai atsisa ko padaryti ir teisme apskundžia ma no sprendimą dėl pakartotinio patik rinimo. Man jau akivaizdu, kad FNTT vadovai visaip išsisukinėja ir tempia laiką. O tuo tarpu žiniasklaida toliau šmeižia mane ir VSD.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
lietuva
Susprogę pažadų burbulai Permainų koalicijos Vyriausybė, kurioje dominuoja konservatoriai, prieš pusket virtų metų pažėrė nemažai pažadų, kaip įveiks krizę, skatins ekonomiką ir aktyviai kovos su biurokratija bei korupcija. Bai giantis kadencijai akivaizdu, kad toli gražu ne visus pažadus pavyko įgyvendinti.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Svarbiausia – įveikti krizę
2008-aisiais po aštuonerių metų į premjero postą sugrįžęs And rius Kubilius sakė, kad pagrindinis Vyriausybės ir valdančiosios koa licijos uždavinys – įveikti įsilieps nojusios pasaulio finansų krizės padarinius Lietuvoje. Valdžia giriasi, kad tai iš esmės pavyko padaryti. Dauguma eks pertų su tuo sutinka. Tačiau siekiant šio tikslo teko imtis gausybės nepo puliarių sprendimų – laikytis labai griežtos fiskalinės drausmės, visoms be išimties sritims kerpant išlaidas, didinant daugumą mokesčių. Krizė sukėlė didžiulę įmonių bankrotų bangą, smarkiai šoktelė jo nedarbas, pagausėjo socialinių pašalpų prašytojų, patvino emig rantų srautai. „Vyriausybės va dovas bando įtikinti, kad viešųjų finansų krizė suvaldyta. Tačiau noriu priminti, kad tai padaryta ne uždirbtomis, bet skolintomis lėšo mis, o tai reiškia, kad išaugusi skola mokesčių mokėtojams pečius slėgs dar ilgą laiką“, – pabrėžė Seimo opozicijos lyderis, socialdemok ratų vadovas Algirdas Butkevičius. Pasak jo, per trejus metus vals tybės skola išaugo beveik 25 mlrd. litų – šiuo metu ji siekia beveik 45 mlrd. litų, o pinigų suma šios sko los palūkanoms per tą patį laiko tarpį padidėjo beveik tris kartus. Galėjo elgtis švelniau
A.Kubilius ir kiti valdžios atstovai ne kartą kartojo, kad krizė buvo gi liausia per pastaruosius pusę šimto metų, todėl ir jos suvaldymo būdai buvo labai neįprasti, nepopuliarūs ir griežti. „Svarbiausia, kad išlai kytas finansų stabilumas. 2008 m. pabaigoje paveldėjome visiškai pa saulinės krizės išbandymams ne pasirengusią ekonomiką – visiškai išbalansuotą, su didžiulėmis išlai domis. Dabar atvedame ją prie euro zonos slenksčio – sutvarkytą, su balansuotą, augančią – tuo galime didžiuotis, kad ir kiek mus opozici ja kritikuotų“, – pabrėžė premjeras, teisindamas nepopuliarias ir griež tas priemones, kurių teko imtis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš esmės parėmė šiuos Vyriausybės žingsnius. Tačiau opozicija teigia, kad buvo galima kitokiais būdais įveikti krizę, nesiimant tokių drastiškų prie monių, nes šios tikrai nepadėjo ša lies ekonomikai tolygiau stotis ant kojų po visų krizės iššūkių. Be to, opozicijai nepatinka da bartinės Vyriausybės socialinis ne jautrumas. Atkreipiamas dėmesys
į pensinio amžiaus ilginimą, į pa naikintas įvairias socialines leng vatas, į metų metais nedidinamą minimalų atlyginimą. „Priminsiu, kad jau prieš kele rius metus buvo panaikintas Mi nimaliojo darbo užmokesčio dyd žių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dyd žio indeksavimo įstatymo galioji mas. Žadėta vietoj jo parengti tiks linį krizės padarinių sušvelninimo mechanizmą, taikomą pažeidžia miausiems visuomenės sluoks niams. Bet iš esmės tai nebuvo padaryta, todėl labai nemažai so cialiai jautrių žmonių taip ir liko nuskriausti“, – tvirtino socialde mokratas Algirdas Sysas.
Žlugimas: beveik prieš ketverius metus prie valdžios vairo stoję konservatoriai rinkėjams žadėjo pyragus,
tačiau tenkintis tenka riestainio skyle.
moka per mokesčius biudžetui, bet jeigu tos paslaugos nereikalingos vi siems arba daugumai žmonių, o tik daliai, o kai kurios tų paslaugų netgi trukdo vystytis verslui, mes komi sijoje prie tų funkcijų, prie tų pa slaugų nepriėjome. Galbūt jas galėtų peržiūrėti bent mažosios, Saulėlyd žio komisijos, dirbančios kiekvieno je ministerijoje“, – sakė Saulėlydžio komisijoje dirbanti Laisvosios rinkos instituto ekspertė Rūta Vainienė. Verslo kontrolierių nesumažėjo
Algirdas Butkevičius:
Premjeras bando įtikinti, kad viešųjų finansų krizė suvaldyta. Tačiau tai pada ryta ne uždirbtomis, o skolintomis lėšomis. Prezidentė nieko negirdėjo
Primenama, kad Vyriausybė davė ir kur kas daugiau įvairių pažadų, bet jų nesugebėjo įvykdyti. Valdančiosios koalicijos atstovai dar 2008-ųjų pabaigoje ir 2009ųjų pradžioje tvirtino, kad biu rokratijos laukia tikras saulėlydis. Vėl buvo suformuota vadinamo ji Saulėlydžio komisija, kuri turėjo parengti valstybinės valdžios ins titucijų pertvarkos planą. Mažesnis institucijų skaičius ir efektyvesnis valstybės valdymas turėjo nulemti „verslo saulėtekį“. Tačiau per beveik ketverius me tus Saulėlydžio komisijos dar bo rezultatai nėra džiuginantys. Į tai savo pernykščiame metinia me pranešime atkreipė dėmesį ir Prezidentė D.Grybauskaitė: „De ja, senokai nieko negirdėjome apie biurokratijos saulėlydžio ir verslo saulėtekio iniciatorių laimėjimus ar bent pasiūlymus.“ „Rezultatai galėjo būti dar geres ni. Jeigu valstybė teikia įvairias pa slaugas žmonėms, už kurias jie su
Pasak R.Vainienės, biurokratijos saulėlydžio idėja žlunga ir jau vargu ar pavyks parodyti realius rezultatus. „Kai tik imame judinti kokią nors tarnybą, padalinį, tuoj atsi randa užtarėjų Seime, ministeri jose, – kalbėjo ji. – Nors komisija nestokoja gerų idėjų, sulaukiame daug vertingų žmonių pasiūlymų, į juos reaguojame, svarstome, bet šiems sumanymams įgyvendinti valdžios atstovams trūksta poli tinės valios, veikia daug povande ninių srovių. Atrodo, kad valdan čioj i daug um a, ent uz iast ingai kalbėjusi apie biurokratijos maži nimą, pati įklimpo į šį liūną ir jau nieko nenori keisti.“ Prieš kurį laiką buvusi Laisvo sios rinkos instituto prezidentė užsiminė apie norą išeiti iš nee fektyviai dirbančios Saulėlydžio komisijos. Tačiau liko joje dirbti. „Mes tiesiog išnaudojame tą ga limybę, kuri, nors ir netobula, vis dėlto yra būdas prisikasti arčiau biurokratijos, arčiau reformų, pa stumti jas, jeigu Vyriausybė pa ti jų daryti nenori. Jeigu kas žino geresnį būdą, kaip pasiekti ir nu karpyti biurokratijos šaknis, tuo met „saulėlydžio“ gali ir nebūti“, – sakė be jokio atlygio dirbanti ko misijos narė R.Vainienė. Lietuvos verslo ir darbdavių kon federacijos (LVDK) generalinis di rektorius Danas Arlauskas tvirtino, kad dauguma asociacijos narių iš Saulėlydžio komisijos veiklos ne mato jokios naudos verslui. „Vers lo atstovai teikė daug pasiūlymų, kaip palengvinti verslo sąlygas, bet gausybės pristeigtų ir besidubliuo jančių kontrolės institucijų nesu mažėjo“, – aiškino jis.
Mažų mokesčių iliuzija
Į Vyriausybės veiklos programą bu vo įrašytas toks pažadas: „Paleng vinsime smulkiajam ir vidutiniam verslui sąlygas gauti finansavimą. Ieškosime papildomų finansinių išteklių bendrajam smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros finansa vimui.“ Pasak opozicijos atstovų, šis paž ad as fakt iškai neį vykdytas. „Smulkusis ir vidutinis verslas tikrai nesuklestėjo per pastaruo sius kelerius metus. Nepadaryta beveik nieko, kad jam būtų bent kokių palengvinimų“, – kalbėjo Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys. Ekonomistės Margaritos Star kevičiūtės nuomone, tam reikėtų sumažinti fizinių asmenų pa
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
jamų mokestį: „Man o receptas yra toks pat, kokį rodo tyrimai ir ką ES taip pat siūlo. Be abejonės, mūsų pagrindiniai darbdaviai yra nedidelės įmonės – smulkusis ir vidutinis verslas. Kad tas įmo nes smulkusis ir vidutinis vers las steigtų, darb o apm okest i nim as tur i būti ned id el is, nes pagrindinis tokių įmonių varik lis yra žmogus, todėl fizinių as menų pajamų mokestis turi būti nedidelis. O mes, deja, su fizinių asmenų pajamų mokesčiu net ir nedaug uždirbantiems žmonėms Europoje esame šalia skandinavų. Taigi iliuzija, kad pas mus maži mokesčiai.“
Visą straipsnį skaitykite kl.lt
8
antradienis, balandžio 3, 2012
aktualijos Vežė naminę degtinę
Incidentas prie parduotuvės
Iššlavė santaupas
Sekmadienį 7.30 val. Kretingo je Briedžio g. policijos patru liai sustabdė automobilį „Au di 80“. Mašinoje rasta daugy bė įvairiausių talpyklų, kuriose gabentas naminę degtinę pri menantis skystis. 1956 m. gi męs kretingiškis vežė 340 lit rų gėrimo, kurio stiprumą nu statys policijos ekspertai.
Užvakar vakare į ligoninę pa teko 42 m. klaipėdietis. Neb laivus vyras medikams pa pasakojo, kad apie 20.20 val. Herkaus Manto gatvėje, prie „Studlendo“ jį užpuolė nepa žįstami asmenys. Jie sužeidė žmogų peiliu į pilvą. Nuken tėjusysis gydomas ligoninės Traumatologijos skyriuje.
Klaipėdoje pastebimai padau gėjo apvogtų butų. Balandžio 1-ąją po pietų namo parėju si Baltijos pr. namo gyvento ja rado apšvarintą butą. Vagis pritaikė raktą ir pagrobė 800 litų bei 450 eurų. Praėjusią sa vaitę keli butai apvogti išlau žus užraktus, o viena moteris aptiko nusikaltėlį pabudusi.
Paplūdimys tampa girtuoklysčių vieta Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Šylant orams susirūpinta nepilna mečių girtavimu paplūdimyje. Gir taujančius jaunuolius ir kitus as menis pirmiausia siūloma draus minti patiems praeiviams.
Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Nepilname čių reikalų pareigūnų veiklos po skyrio viršininkė Violeta Lideiky tė tvirtino, jog jaunimas girtauti į pliažus plūdo ir plūs. Anot pareigūnės, atšilus orams į paplūdimį siunčiamas policijos pa reigūnų ekipažas, bus pradėti or ganizuoti patikrinimai. Jų planas jau sudarytas. Taip pat patikrinimai vyks dvyliktokams švenčiant mo kyklos baigimą. Tuomet jie dažnai traukia į pliažą. Viršininkė pasakojo, kad vasarą pliaže randama ir girtau jančių, ir miegančių nepilnamečių. Dažniausiai jie būriuojasi Melnra gėje prie molo, kopose, ant tako, ve dančio moterų paplūdimio link.
„Žinome, kur yra „karšti“ taškai. Čia girtauja ne tik nepilnamečiai, bet ir suaugusieji. Atvažiuojame, surenkame, vežame į komisaria tą, o tada surašome nuobaudas patiems nepilnamečiams ar jų tė vams“, – komentavo V.Lideikytė. Policijos pareigūnai žino ir vietas Melnragėje, kur nepilnamečiai gali įsigyti alkoholinių gėrimų. Parda vėjams už tai ne kartą yra skirtos baudos. Tačiau pastebėta, kad ne pilnamečiai dažnai alkoholio atsi veža iš miesto. „Žmonės patys pirmiausia turė tų sudrausminti girtaujantį jauni mą. Į pastabas reaguojama“, – pa brėžė V.Lideikytė. Narkotikų kontrolės komisi jos posėdyje pastebėta, kad ne vi si žmonės išdrįs drausminti gir taujančius jaunuolius, nes taip gali sukelti pastarųjų agresiją. „Jei bijo, tada turi skambinti į policiją. Policija reaguoja į kiekvie ną pranešimą. Policijos pareigūnas negali budėti pliaže 24 valandų per parą“, – teigė viršininkė.
Bendraus su žemaičiais
Pasimatymas: abi nuteistosios išnaudojo galimybę teismo salėje pasikalbėti su artimaisiais, tačiau žurna
listai ir policininkai nesuprato, apie ką jie atviravo sava kalba.
Čigonėms – teismo verdiktas Dvi Klaipėdoje se nutes plėšusios či gonės sulaukė pir mojo nuosprendžio už tai, kad grasinda mos nukapoti pirš tus apiplėšė garbaus amžiaus moteris.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Permainos: nors žemaičių šnekta ne visiems Klaipėdos AVPK budė
tojams sava, pareigūnai neabejoja, kad susikalbės ir su plungiškiais, ir su rietaviškiais. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Balandžio 1-oji tapo ta diena, kai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojams teko pratintis prie naujų telefono kodų, negirdėtų kolegų pavardžių bei kur kas dažniau girdėti žemai čių šnektą.
Reformuojant policiją nuo šio mė nesio pradžios Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (AVPK) sudaro nebe šeši, o septy ni vakarų Lietuvos rajonai. Šilutės rajono policijos komisa riatas perėjo Tauragės AVPK ži nion. Klaipėdos AVPK pasipildė Plungės ir Rietavo rajonų policijos komisariatais.
Pirmadienį uostamiesčio polici jos budėtojai tikino, kad pranešimų kol kas nepadaugėjo, tačiau pasi keitusią situaciją jau pajuto. „Kol kas pratinamės įsimin ti naujus telefono numerius, pasi tiksliname dar nepažįstamų kolegų pavardes. Bendrauti su žemaičiais mums nėra naujiena. Kasdien kal bame su kretingiškiais, skuodiš kiais, todėl tikrai žinau, kad su sikalbėsime ir su plungiškiais bei rietaviškiais“, – tikino Klaipėdos AVPK budėtojas Laurynas Šval kūnas. Ar padaugės darbo, ar pasikeis darbo aktualijos, pareigūnai patarė domėtis ne anksčiau nei po savai tės. Pirmadienis, pasak L.Švalkū no, nepaisant permainų darbe, nuo kitų dienų ypatingai nesiskyrė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vakar po pietų Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskelbė nuo sprendį uostamiestyje gyvenan čiai 32 metų Alionai Jurevičiūtei ir marijampolietei 20-metei Erikai Ivoškaitei.
Šešių vaikų motina A.Jūrevi čiūtė, kartą jau teista ir sulaukusi lygtinės bausmės, šį kartą nuteis ta kalėti 6 metus. Jos jaunesnioji bendrininkė E.Ivoškaitė savo vai ko nematys puspenktų metų. Pernai žiemą ir pavasarį Klaipė doje kone kasdien nuo dviejų jaunų čigonių nukentėdavo senyvos klai pėdietės. Neatsargiai atėjūnėms atida riusios duris pensininkės būdavo įstumiamos vidun, parverčiamos ant grindų, joms būdavo užspau džiama burna. Tada grasindamos nukapoti kirviu ar peiliu pirštus čigonės reikalaudavo parodyti, kur slepia pinigus. 86 metų senutė taip neteko 2340 litų. Kita 87 metų senolė prara do per 16 tūkst. litų. Vieną slapta vietę, kur laikė santaupas, mote ris parodė pati, kitą plėšikės rado versdamos senolės lovą. Nukentėjusioji taip išsigando či gonių, kad dėl patirto streso paū mėjo ligos ir moteris pateko į reani
macijos skyrių. Nors ir sunegalavo, tačiau sveiko proto ji neprarado ir pažino nusikaltėles iš nuotraukų. Tačiau baimė, jog su ja susido ros jei ne pačios nusikaltėlės, tai jų artimieji, taip užvaldė pensininkę, kad ji atsisakė reikalauti žalos at lyginimo. Abi plėšikės kaltę neigė ir tikino, kad toliau bylinėsis siekdamos įro dyti, kad yra nekaltos. A.Jurevičiūtė ir E.Ivoškaitė dėl tokių pat nusikaltimų teisiamos ir Klaipėdos apygardos teisme. Jei gu vėliau jos sulauks griežtesnių nuosprendžių, bausmės bus su bendrintos. Pasiklausyti sprendimo į teismą pirmadienį atėjo trys A.Jurevičiū tės vaikai. Dar trys liko namuose su močiute, kuri augina netekėju sios dukros vaikus. Mažiausiajam jų – vos dveji metai. A.Jurevičiū tės teta atviravo, kad mažiesiems Alionos vaikams sunku atsakyti į kasdien užduodamą klausimą, ko dėl namie nėra mamos.
Telefonus prarado stotelėse Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Net ir gerai apšviestos autobusų stotelės nėra saugi vieta. Tuo sa vaitgalį įsitikino du jauni klaipė diečiai, kurie stotelėse nukentėjo nuo plėšikų.
Šeštadienį apie 22.30 val. Senojo turgaus stotelėje prie Taikos pro spekto 4A namo stovėjusio 24 me tų Šarūno iš už nugaros priėjo du nepažįstamieji ir jėga nusitempė jį į krūmus.
Plėšikai iš jaunuolio kišenių iš traukė mobiliojo ryšio telefoną, 30 litų ir banko kortelių bei tempė si auką prie bankomato. Jie norėjo, kad vaikinas parodytų, kiek pinigų turi banko sąskaitose. Šarūnas sugebėjo pabėgti ir grį žo į barą, kur prieš tai vakarojo. Pasikvietęs ten buvusius draugus nukentėjusysis suskubo ieško ti skriaudikų ir netrukus vieną jų sulaikė. Tai policijai žinomas 22 metų Baltijos prospekto gyventojas Ar tūras. Sulaikytas nusikaltėlis per
duotas policijai. Pareigūnai jį už darė į areštinę. Antrajam plėšikui pavyko pasprukti. Manoma, kad pabėgęs plėšikas turėjo atimtąjį telefoną. Nukentė jęs jaunuolis patyrė 630 litų nuo stolį. Tą patį vakarą apie 21.40 val. au tobusų stotelėje prie Taikos pro spekto 59 namo 19-metis klai pėdietis Laurynas pajuto kelis smūgius į galvą. Vaikinas nugriu vo ir trumpam prarado sąmonę, o kai atsigavo, pasigedo telefono, ku ris vertinamas 400 litų.
9
AntrADIENIS, balandžio 3, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,40 %
1,6
mlrd. litų pernai Lietuvoje padaugėjo sukauptų tiesioginių užsienio investicijų.
–0,71 %
+0,51 %
Nedarbas smuko sparčiausiai
€
Lietuvoje 2011 m. ketvirtą ketvirtį užfiksuo tas sparčiausias metinis nedarbo lygio su mažėjimas iš visų 27-ių ES šalių. Lietuvo je nedarbo lygis pernai ketvirtą ketvirtį sie kė 14,3 proc. ir buvo 3,2 proc. mažesnis nei 2010 m. tą patį ketvirtį (17,5 proc.). Antro je vietoje pagal nedarbo lygio kritimą buvo Latvija, kur nedarbas smuko 2,4 proc., iki 14,6 proc., trečioje – Estija, kur nedarbas sumažėjo 2,2 proc., iki 11,7 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,2255 DB svaras sterlingų 1 4,1453 JAV doleris 1 2,5869 Kanados doleris 1 2,5955 Latvijos latas 1 4,9311 Lenkijos zlotas 10 8,3394 Norvegijos krona 10 4,5504 Rusijos rublis 100 8,8113 Šveicarijos frankas 1 2,8671
Paskelbusi dar bo užmokesčio skalę Tarptau tinė darbo orga nizacija priminė, kad Lietuvos gy ventojai pagal darbo užmokes čio ir pragyveni mo lygį tebėra tarp prastai gy venančių šalių.
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,7213 % +0,1498 % +0,1006 % +0,1003 % +0,0020 % +0,2826 % +0,4792 % +0,0534 % +0,0733 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,03
4,70
2,37
„Apoil“
4,92
4,63
2,33
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
102,35 dol. už 1 brl. 121,95 dol. už 1 brl.
Darbo užmokestis pasaulyje
Takoskyra: plati Lietuvos darbo užmokesčio skalė lemia mažą vidutinį pra
gyvenimo lygį Lietuvoje, tačiau skirtingų profesijų žmonių perkamoji galia siekia kaip gyvenančių išsivysčiusiose pasaulio šalyse. „Shutterstock“ nuotr.
Pragyvenimas – ant pasaulio krašto Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Pasaulinis darbo užmokesčio vi durkis siekia 1480 dolerių (3818 li tų) per mėnesį, o per metus siekia mažiau nei 18 tūkst. JAV dolerių (apie 46 tūkst. litų), kaip paskelbė BBC. Tarptautinė darbo organiza cija pirmą kartą suskaičiavo, kiek vidutiniškai uždirba 72 pasaulio šalių samdomi darbuotojai ir ko kia jų perkamoji galia kiekvienoje konkrečioje šalyje pagal pragyve nimo išlaidas. Tyrimo duomenimis, Lietuvos darbuotojų perkamosios galios ek vivalentas neatskaičius mokesčių nesiekia pasaulinio darbo užmo kesčio vidurkio ir yra vos per 2,8 tūkst. litų. Aukštesnis pragyveni mo lygis nei Lietuvoje yra daugely je ES šalių. Lietuvą pagal pragyve
Komentaras
Eligijus Kajieta
„Hay Group“ produktų ir paslaugų vadovas Balt ijos šal ims
Š
kl.lt/naujienos/ekonomika
al ių išsidėstymas pagal per kamosios gal ios ekv ivalentą nuostabos nesukėlė. Būtina atk reipt i dėmesį, kad šis rei tingas atliktas remiantis 2009 m. duo menimis. Jeig u pris im int ume Liet uvos eko nom inę sit uaciją 2009 m., tai buvo
nimo lygį netgi lenkia tokios šalys kaip Turkija, Makedonija, Bosnija ir Hercegovina, Rusija. Iš 72 tirtų pasaulio valsty bių prasčiau gyvena 33 šalys, to kios kaip Serbija, Čilė, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija, Tailandas, Egiptas ir kt. Paskelbusi tyrimą BBC kviečia įvesti šalį, kurioje gyvenama, ir gaunamą darbo užmokestį neats kaičius mokesčių. Sistema leidžia suvokti, kokioje pasaulio šalyje yra toks vidutinis darbo užmokestis. Remiantis Statistikos departa mento duomenimis, nesunku ap skaičiuoti, kokių sričių specialistai, gaudami mažesnį nei 2,8 tūkst. litų neatskaičius mokesčių atlyginimą, Lietuvoje gyvena geriau ar prasčiau už kitų pasaulio šalių gyventojus. Lietuvoje didžiausią vidutinį darbo užmokestį gauna dirbantys
finansų ir draudimo sektoriuje – 3980 litų neatskaičius mokesčių. Tarptautinės darbo organizacijos sudarytos sistemos duomenimis, tokį atlyginimą gaunantys lietuviai gyvena šiek tiek geriau nei vidutinį darbo užmokestį gaunantys Pietų Afrikos, Maltos, Izraelio, Čekijos, Kroatijos ar Turkijos gyventojai. 2175 litus neatskaičius mokes čių – toks yra Lietuvos darbo už mokesčio vidurkis – per mėnesį gaunančių lietuvių perkamoji galia yra beveik tokia pati kaip Rusijoje. O mažiausius vidutinius atlygini mus Lietuvoje gaunantys apgy vendinimo ir maitinimo paslaugų darbuotojai (1253 litai neatskaičius mokesčių) verčiasi taip pat kaip Kolumbijos, Ukrainos ar Kinijos gyventojai. O gaunantys minima lią mėnesinę algą Lietuvoje gyvena kaip moldavai ar mongolai.
įsibėgėjusios infliacijos ir mažėjančių atlyg in imų metai. Tačiau šiand ienė situacija neką pasikeitusi, todėl šioje reitingų lentelėje Lietuva veik iausiai nepajudėjo iš vietos. Tik dabart inę padėtį jau lemia kitos priežastys: jun tamas kainų didėjimas, o atlyginimai auga nesmarkiai. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kuo la biau kylame skale aukštyn, tuo tur i me labiau išsiv ysčiusias šal is, kur ių atlyginimų skirtumai už panašų dar bą nėra skirtingi. Vadinasi, didžioji da lis tų šalių gyventojų uždirba panašiai, jų atlyginimai taip radikaliai kaip Lie tuvoje nesiskiria. Kartais susidaro toks įspūdis, kad į Lie tuvą atvykusiems užsieniečiams atro do, jog pas mus viskas labai pigu, kaip
ir lietuviams nuvykus į labiau išsivys čiusias šalis. Taip yra todėl, kad lygina mos skirtingų prekių kategorijos. Nes turbūt, jei pak laustume užsien iečio, kokios išlaidos juos labiausiai kamuo ja, jos turbūt bus tos, apie kurias mes net nepagalvojame: automobilių drau dimai, kit i privalomi mokesčiai. Mes to nematome, dėl to, pavyzdžiui, paly ginę jogurto kainą Lietuvoje ir Vokie tijoje, galime daryti prielaidą, kad pra gyvenimas Vokietijoje yra pigesnis. Mes turime kozirių – kol kas mūsų dar bo jėga yra pigesnė, dėl to turime pra našumą eksport uodam i paslaugas, kur ios gal i būti suteik iamos nuotol i niu būdu. Išnaudodami šį kozirį turė sime gal imybę suk urt i didesnę pri dėtinę vertę.
Šalių vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas perkamosios galios pariteto doleriais*, litais Liuksemburgas 10 550 Norveg ija 9489 Austrija 8867 JAV 8419 Didž ioji Britanija 7908 Belg ija 7908 Švedija 7799 Airija 7732 Suomija 7541 Korėjos Respublika 7490 Prancūzija 7446 Kanada 7028 Vok ietija 7018 Singapūras 6749 Australija 6734 Kipras 6721 Japonija 6507 Italija 6308 Islandija 6272 Ispanija 6068 Graik ija 5934 Naujoji Zelandija 5890 Pietų Afrika 4742 Malta 4664 Izraelis 4654 Ček ija 4607 Kroatija 4530 Turk ija 4465 Kataras 4360 Honkongas 3986 Lenk ija 3962 Pasaulio vidurk is 3818 Slovak ija 3573 Vengrija 3544 Makedonija 3470 Bosnija ir Hercegovina 3452 Estija 3268 Rusija 3134 Jamaika 2928 Lietuva 2861 Argentina 2858 Latvija 2832 Serbija 2729 Čilė 2634 Botsvana 2569 Malaizija 2479 Baltarusija 2474 Rumunija 2461 Bahreinas 2365 Panama 2143 Mauricijus 2020 Brazilija 2007 Macau 1955 Kazachstanas 1942 Bulgarija 1935 Kolumbija 1785 Ukraina 1769 Kinija 1692 Meksika 1571 Gruzija 1555 Azerbaidžanas 1537 Egiptas 1413 Tailandas 1261 Armėnija 1215 Dominikos Respublika 1191 Moldova 1130 Mongolija 1070 gyventojai Sirija 939 Kirg izija 866 gyvena prasčiau Indija 761 nei lietuviai. Filipinai 719 Pak istanas 657 Tadž ik istanas 585
33 šalių
* Tai specialiai adaptuotas valiutos kursas – vidutinis darbo užmokestis, skaičiuojamas perkamosios galios pariteto (Purchasing Power Parity – PPP) doleriais. Vienas PPP doleris yra lygus vienam JAV išleidž iamam doleriui. Šaltinis: BBC
10
antradienis, balandžio 3, 2012
pasaulis Leido gydytis
Karo metinės
Terminų nereikia
Ukrainos valdžia leido kalina mai buvusiai premjerei, opo zicijos lyderei Julijai Tymo šenko gydytis ne kalėjime. Tiesa, neaišku, ar J.Tymošen ko buvo duotas leidimas gy dytis užsienyje. Anksčiau J.Tymošenko yra prašiusi lei dimo gydytis vienoje Vokieti jos klinikoje.
Britai minėjo 30-ąsias Argen tinos invazijos į Folklandų sa las metines. Per karą žuvo 255 britų, 649 argentiniečių kariai ir 3 salų gyventojai. Ar gentina neseniai vėl pareiškė savo teises į salyną, bet Lon donas tvirtina, kad salyno gy ventojai savo ateitį sieja su Didžiąja Britanija.
Rusija atmetė Arabų ir Vaka rų šalių raginimus paskelbti terminus, kada Sirijos valdžia turi įvykdyti tarptautinio pa siuntinio Kofi Annano taikos plano reikalavimus. Be to, pa sak Rusijos URM vadovo Ser gejaus Lavrovo, taikos planas nebus veiksmingas, jeigu su kilėliai nesudės ginklų.
Teko trauktis Disertacijos plagijavimo skanda las iš posto išvertė Vengrijos pre zidentą.
Pálas Schmittas (nuotr.) atsista tydino po to, kai praeitą savaitę iš jo buvo atimtas 1992 m. suteik tas daktaro laipsnis, nustačius, kad net 200 puslapių jo disertacijos bu vo nuplagijuota. „Pagal konstituci ją prezidentas turi atstovauti Veng rijos valstybės vienybei. Deja, tapau susipriešinimo simboliu, todėl jau čiu, kad mano pareiga – palikti savo postą“, – pripažino prezidentas. 69 metų buvęs olimpinis fechta vimosi čempionas ir buvęs Veng rijos nacionalinio olimpinio komi teto vadovas P.Schmittas, kuris yra Vengrijos premjero Viktoro Orbáno artimas sąjungininkas, paliko be veik reprezentacinį postą nepraė jus nė dvejiems metams po to, kai jį perėmė 2010 m. birželį. P.Schmittas laimėjo fechtavi mosi olimpinį auksą 1968 ir 1972 m., taip pat laimėjo pasaulio čem pionatus 1970 ir 1971 m. Sėkmin ga sporto karjera tapo tramplinu į politiką. 1989 m. jis buvo paskir tas Nacionalinio olimpinio komi teto pirmininku ir šiame poste dir bo iki 2010 m. Kritikai tvirtino, kad dėl prezidento ryšių su V.Orbáno „Fidesz“ partija prezidentas ga li tapti naujosios vyriausybės ma rionete. Tačiau P.Schmittas neigė, kad skandalas susijęs su jo darbu. Praeitą savaitę Vengrijos uni versitetas nustatė, kad preziden tas pažodžiui nukopijavo didelę dalį iš kito autoriaus disertacijos apie olimpinių žaidynių istoriją. Premjeras V.Orbánas į šiuos de batus mažai kišosi, o penktadienį visuomeniniam radijui sakė, kad prezidentas vienintelis gali nu spręsti, ar atsistatydins. O opo zicijos partijos ragino P.Schmittą palikti postą. Pernai Vokietijos gy nybos ministras Karlas Theodoras zu Guttenbergas atsistatydino, kai iš jo dėl plagijavimo taip pat buvo atimtas daktaro laipsnis. BNS inf.
Po to, kai Rusiją ir pasaulį šokira vo ledo ritulio ko mandos „Lokomo tiv“ tragedija, Rusi jos vadovai žadė jo: daugiau aviaka tastrofų šalyje ne bus. Deja, pažadai Rusijoje dažniausiai lieka tik pažadais.
Nelaimė: daugelis „UTair“ lėktuvo nelaimę išgyvenusių keleivių – kritinės būklės.
AFP nuotr.
Dar vienas kruvinas košmaras
Dešimtys aukų
Vakar Sib ire netol i Tium en ės miesto nukrito Rusijos oro lini jų bendrov ės „UTair“ Pranc ū zijos ir Italijos gamybos dvimo toris turbopropelerinis lėktuvas ATR-72. Šiuos lainerius gaminanti bendrovė ATS lygiomis dalimis valdo ma dviejų Europos aviacijos pra monės milžinių – Italijos įmonių grupei „Finmeccanica“ priklau sančios bendrovės „Alenia Aer macchi“ ir Prancūzijos bendrovės EADS. Tokio tipo lėktuvai daž niausiai skraido vidutinio nuo tolio atstumais. Beje, tokio ti po orlaiviai skraido iš Maskvos į Vilnių. Lėktuvu skrido 43 žmonės, 39 keleiviai ir keturi įgulos nariai. Žu vo mažiausiai 31. Katastrofą pavy ko išgyventi 13 keleivių, tačiau jie buvo smarkiai sužaloti. Nelaimėliai sraigtasparniais bu vo nugabenti į aplinkines ligoni nes. Vienas žmogus, pasak Rusijos žiniasklaidos, mirė vos atvežtas į Tiumenę. Dar vienas itin sunkiai sužalotas keleivis skubiai išvežtas į Tomsko srities klinikinę ligoninę. 8 žmonės buvo operuoti. Rusijos sveikatos apsaugos mi nisterija pranešė, kad katastrofą išgyvenę žmonės – smarkiai su žaloti ir apdegė. 29 keleivių lavo nai buvo rasti įvykio vietoje. Bendrovė netrukus po nelaimės paskelbė keleivių ir įgulos na rių sąrašą, tačiau užsieniečių tarp jų veikiausiai nebuvo. Iš pradžių skelbta, kad tarp žuvusių buvo vaikų, tačiau vėliau pranešta, jog visi keleiviai buvo pilnamečiai. Priežastys nežinomos
Lėktuvas pakilo iš Tiumenės ir pasuko skristi į naftos pramonės miestą Surgutą, tačiau 5.35 val.
ryte Maskvos laiku dingo iš rada rų ekranų. Lėktuvas nukrito ir užsiliepsno jo viename apsnigtame lauke už 30–35 kilometrų nuo Tiumenės, Vakarų Sibiro regione už 1720 ki lometrų nuo sostinės Maskvos. Vaizdo medžiagoje buvo maty ti, kaip dykvietėje mėtėsi įvairios lėktuvo nuolaužos. Lėktuvas bu vo skilęs į tris dalis. Tik maža dalis lėktuvo korpuso liko sveika.
Ryšys nutrūko praė jus tik kiek daugiau nei trims minutėms po to, kai lėktuvas pakilo.
Ekspertai, atvykę tirti nelaimės, tvirtino, kad kol kas nežino, kodėl lėktuvas nukrito. „Kol kas nėra jokių paaiškinimų, – sakė Nepaprastųjų situacijų mi nisterijos regioninio skyriaus vado vas Jurijus Aliochinas. – Ryšys nu trūko praėjus tik kiek daugiau nei trims minutėms po to, kai lėktu vas pakilo“, – nurodė J.Aliochinas. Tiesa, pareigūnas pridūrė, kad eks pertams pavyko rasti juodąsias lai nerio dėžes. Tyrimų komiteto atstovas Vla dimiras Markinas patvirtino, kad dėl nelaimės pradėtas nusikaltimo tyrimas. Dabar keliamos dvi pag rindinės versijos – technikos ge dimas arba piloto klaida. V.Marki nas atmetė spėjimą, kad lėktuvas nukrito dėl blogų oro sąlygų. Tiesa, nepranešta ir apie tai, kad pilotai prieš skrydį būtų skundę si techninėmis problemomis, nors „UTair“ bendrovės atstovai tvirti no, kad pilotai galėjo bandyti leis
tis avariniu būdu. Kai kurie kaimų netoli nelaimės vietos gyventojai pasakojo, kad iš lėktuvo varik lių rūko juodi dūmai. Oro vežė ja „UTair“ turėjo tris ATR-72 or laivius, kurie galėjo būti pagaminti prieš dešimt metų. Ekspertai sako, kad „UTair“ lėk tuvų parkas – naujas, nors nukri tęs orlaivis galėjo būti apie 10 me tų amžiaus. Iš viso bendrovė turi 213 orlaivių. 2007 m. šios bendro vės lėktuvas patyrė avariją Sama ros mieste. Nieko nenuveikta
Tai ne pirma skaudi nelaimė Rusi joje. Ši lėktuvo avarija pagal aukų skaičių buvo didžiausia Rusijoje nuo pernai rugsėjo 7 d., kai kelei vinis laineris „Jak-42“ vos paki lęs rėžėsi į upės krantą netoli Ja roslavlio miesto. Tąsyk žuvo 44 žmonės, tarp jų visa Jaroslavlio ledo ritulio koman da „Lokomotiv“. Po šios tragedi jos Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paragino sumažinti šalies oro bendrovių skaičių ir pa gerinti pilotų mokymą. Tarptautinė oro transporto aso ciacija (IATA) gruodį paskelbė, kad pasauliniai skrydžių saugumo ro dikliai 2011 m. pagerėjo, tačiau Rusijos ir Nepriklausomų valsty bių sandraugos (NVS) šalyse avari jų padaugėjo. IATA vicepreziden tas saugumo reikalams Güntheris Matschniggas sakė, jog didžiausia problema Rusijoje – kad pilotai ir oro uostų mechanikai nespėja pri sitaikyti prie gausėjančių šiuolai kinių orlaivių, kuriuose naudoja mos sudėtingos technologijos. Pasak jo, Rusijos aviacijos pa reigūnai ir politikai pripažįsta, kad šalies pilotų mokymo procesą rei kia skubiai gerinti. „Reuters“, „RIA Novosty“, BBC, BNS inf.
ATR-72 lėktuvų katastrofos
Iki nelai mės Rus ij oj e ATR-72 lėktuvai pa tyrė 13 incidentų, per kuriuos žu vo 191 žmogus. Prieš du dešimtmečius tokio
tipo lėktuvas nukrito Jungtinė se Valstijose. Tada apledėjo ne sandarios konstrukcijos. Eksper tai, tyrę nelaimę, nurodė neleisti ATR-72 skraidyti šaltuose JAV re gionuose. Pirmą sykį tokio tipo lėktuvas,
kurių į padangę pakilo 1988 m., nu krito 1994 m. Nelaimė įvyko JAV Indianos valstijoje. Katastrofą su kėlė nustatyta sparno deformaci ja ir apledėjimas. Po metų ATR-72 lėktuvas nukri
to Taivane. 2005 m. tokio tipo lėk tuvas nukrito Italijoje, 2010 m. Ku boje.
Prezidentės užuojauta Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą Rusijos prezi dentui Dmitrijui Medvedevui dėl žuvusiųjų per lėktuvo katastrofą Tiumenės sirtyje. „Priimk ite nuo širdžią mano ir visų Lietuvos žmo nių užuojautą dėl Tiumenės srity je įvykusios lėktuvo katastrofos ir per ją žuvusių keleivių. Šią sunkią akim irką link iu did žiausios stip rybės ir ištvermės Jums, žuvusių jų ir nukentėjusiųjų šeimoms ir jų artimiesiems“, – sakoma šalies va dovės užuojautoje, kurią paskelbė prezidentūra.
11
ANTRADIENIS, balandžio 3, 2012
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Prabangos kaina – depresija
Priežastys: susargdinti depresija gali darbe ar šeimoje patiriamas stresas.
Turtingos, bet nelaimingos. Toks derinys tampa nūdienos vi suomenės, kurioje nemaža dalis moterų tampa išlaikytinėmis, stereotipu. Medikai su tuo nesutinka. Jie įsitikinę, kad nelaimin gais žmonėmis tampa galvojantieji tik apie pinigus. Tačiau jei lieka vietos dvasiniam tobulėjimui, turtingoms moterims depre sija negresia. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Rūpinasi tik savimi
Gražios, turtingos ir jaunos. Su pa nieka žiūrinčios į kitas, dirbančias, silpnosios lyties atstoves. Parano jiškai bijančios prarasti turtingus, jas išlaikančius vyrus. „Ir kamuo jamos depresijos“, – atšaus liku siosios kitoje barikadų pusėje. Visuomenėje pastebima nau ja tendencija – atsirado tam tikra kategorija moterų, manančių, kad jas privalo išlaikyti vyrai. O vienin
telis jų darbas – rūpintis dailia iš vaizda ir kruopščiai slėpti amžiaus paliekamus pėdsakus. Daugelio turtingų vyrų išlai komos moterys rūpinasi tik savi mi. Jų mintys sukasi tik apie naujų daiktų įsigijimą, jos gyvena pačių susikurtame iliuzijų pasaulyje, ku ris aplinkiniams kartais kelia šyp seną. Nepaisant prabangaus gyveni mo, susidaro įspūdis, kad tokios moterys gerokai dažniau jaučiasi nelaimingos ir netrykšta gyveni mo džiaugsmu.
Moterys serga dažniau
„Ar turtingos moterys dažniau serga depresija? Tai mitas“, – tei gia Respublikinės Klaipėdos ligo ninės psichiatrijos filialo vadovas, gydytojas psichiatras Algirdas Na rinkevičius. Specialistas spėjo, kad tokios nuomonės susiformavimui įtakos galėjo turėti tai, jog moterys dep resija serga du kartus dažniau nei vyrai. Šį skirtumą lemia didesnis emocingumas, hormonų svyravi mai. Tačiau psichiatras neneigė, kad patogus gyvenimas ir dvasi
„Shutterstock“ nuotr.
nės praktikos stoka gali įklampin ti į depresiją. „Jei pagrindinis gyvenimo tikslas yra pinigai, materialūs dalykai, žmo gus rūpinasi tik tuo, kaip kuo daugiau uždirbti, vėliau ar anksčiau dėl tokio požiūrio patiriamas diskomfortas ir nusivylimus“, – aiškino gydytojas. Žmogus pasiekia savo galimybių ribą, kai nebegali patenkinti visų poreikių. Tuomet apima nusivyli mas, kurį gali lydėti depresiją pri menantys požymiai. „Kai žmogus rūpinasi tik savo išore, materialiais dalykais ir gyve na tik savo malonumui, nėra dva sinės praktikos, tam tikri gyveni mo išbandymai sukelia stresą ir išgyvenimus“, – neneigė gydyto jas. A.Narinkevičiaus teigimu, ne turinčiam dvasinio pagrindo žmo gui, susidūrus su sunkumais, kyla didesnė rizika susirgti depresija. Bet jei turtingas žmogus pakan kamai dėmesio skiria ir dvasiniams dalykams, atsiranda harmonija. Būtent ji apsaugo žmogų nuo ligų.
Atsiriboja nuo aplinkos
Kartais depresiją prišaukia klaidin gi įsitikinimai ir negatyvus mąsty mas. Psichiatras paaiškino, jog ser gantis depresija žmogus susitelkia į save, savo jausmus, išgyvenimus, pervertina kai kuriuos dalykus. Jis užsiima tik savimi, taip atsiriboda mas nuo aplinkos ir artimųjų.
Dažnai būna skaus minga ne pati situa cija, o kaip mes pa tys ją vertiname. Sergančiam depresija žmogui sunkiau bendrauti, džiaugtis, dirb ti. „Pasinėrimas į vidinę saviana lizę atspindi tam tikrą žmogaus egoizmo išraišką – jam įdomus tik jis pats, o aplinkiniai nekelia su sidomėjimo“, – tęsė gydytojas.
13
12
ANTRADIENIS, balandžio 3, 2012
sveikata
Išskirtinumas: viceministras A.Klišonis G.Kviecinskienei ir J.Sąlygai sakė, jog
reta, kai brangią aparatūrą ligoninė įsigyja už savo lėšas.
Modernus: įsigytas branduolinis magnetinis rezonansas pagerins ne tik kardiologinių ligonių gy
dymą.
Ligoninė gerina sunkių ligų diagnostiką Balandžio pradžio je Klaipėdos jūri ninkų ligoninėje atlikti pirmieji ty rimai modernia branduolinio mag netinio rezonanso įranga. Ji gerokai palengvins kar diologinių ir kitų pacientų diagnos tikos bei gydymo galimybes.
Šventė: su įkurtuvėmis sveikino kolegos.
Laima Laukaitytė
J.Sąlyga patikino, kad magneti nio rezonanso įranga darbu bus ap krauta visą dieną, o prireikus tyri mą bus galima atlikti ir naktį. Radiologijos skyriuje su magne tinio rezonanso įranga dirba keturi gydytojai ir trys radiologijos tech nologai. Gydytojai papildomai specializavosi, kad galėtų dirb ti nauja įranga. Viena gydytoja Ri ta Ruikytė šiuo metu žinias gilina kursuose Italijoje.
Įkūrė naują padalinį
Įstaigoje svarbus įvykis
Praėjusios savaitės pabaigoje Klai pėdos jūrininkų ligoninėje bu vo ypatingos įkurtuvės – atidary tas naujas modernus Radiologijos skyriaus padalinys. Jame įrengtas 1,5 teslos bran duolinis magnetinis rezonansas. Iki šiol ligoninė tokios įrangos ne turėjo. Klaipėdos jūrininkų ligoninės vy riausiasis gydytojas Jonas Sąlyga iš medikų sulaukdavo klausimų, kada pagaliau gydymo įstaiga įsigis šią įrangą. Pacientai skųsdavosi, kad norint atlikti magnetinio rezonan so tyrimą tekdavo laukti ilgose eilė se arba važiuoti į Kauną ar Vilnių. Tad ligoninės vadovas pasi džiaugė, kad nuo šiol pacientams bus teikiamos greičiau prieinamos kokybiškos diagnostikos bei gydy mo paslaugos. „Pagaliau bus padėtas paskuti nis taškas šiuolaikinėje diagnosti koje“, – pridūrė vadovas.
Kaip paaiškino Radiologijos skyriaus vedėja Giedrė Kviecinskienė, šis branduolinis magnetinis rezonan sas yra labiau pritaikytas širdies ty rimams, nes Jūrininkų ligoninė Va karų Lietuvos krašte garsėja būtent kardiologais ir kardiochirurgais. Tad nuo šiol darbą jiems paleng vins nauja įranga, leisianti geriau diagnozuoti ligas, jas vertinti, nu matyti geresnį gydymą bei tiksles nes operacijas. „Širdies tyrimai yra specifi niai. Kitos ligoninės mūsų porei kių nelabai galėjo patenkinti. Tad iki šiol nebuvo galimybės visiš kai ištirti kardiologinius pacien tus“, – aiškino Radiologijos sky riaus vedėja. Pasak G.Kviecinskienės, šios įrangos įsigijimas – nepaprastai svarbus įvykis ligoninės gyveni me. Įsigytas 1,5 teslos branduoli nis magnetinis rezonansas atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Tokia
įranga klinikiniam darbui pasau lyje naudojama plačiausiai. Viceministras pagyrė
Sveikatos viceministrui Audriui Klišoniui dažnai tenka dalyvauti naujos įrangos pristatymuose Lie tuvos gydymo įstaigose. Dažniau siai jos būna įsigytos už ES projek tų lėšas.
2,5 – tiek tūkst. tyrimų mo dernia branduolinio magnetinio rezonan so įranga per metus pla nuojama atlikti Klaipė dos jūrininkų ligoninėje. Viceministras atkreipė dėmesį, kad šis pristatymas Klaipėdoje iš skirtinis tuo, jog brangią branduo linio magnetinio rezonanso įrangą Jūrininkų ligoninė įsigijo už savo lėšas. Modernus aparatas atsiė jo beveik 5 mln. litų. „Tokią įrangą įsigyti už savo lėšas – labai retas, bet geras pavyzdys“, – pridūrė jis. Tad A.Klišonis įsitikinęs, kad tik gerai vadovaujantis ir tinkamai sa
Vytauto Liaudanskio nuotr.
vo pareigas vykdantis vadovas gali sutaupyti lėšų ir už jas įsigyti rei kiamą įrangą. „Branduolinis magnetinis rezo nansas nėra prabanga, o būtinybė, reikalinga kasdieniam darbui“, – pabrėžė jis. Pasak A.Klišonio, ligoninės dar buotojų atlyginimų vidurkis taip pat yra vienas didžiausių. Padės kardiologams
Branduolinio magnetinio rezonan so tyrimas – mažos rizikos visapu siškas neinvazinis tyrimas. Per pa staruosius kelerius metus jis tapo kasdiene praktika. Šis tyrimas padeda ištirti ne tik širdies morfologiją, bet ir širdies funkciją. Padeda tiksliau įvertinti širdies skilvelių morfologiją, mio kardo kontrakcijos sutrikimus po persirgto miokardo infarkto. Tai padės parinkti pacientui geriausią gydymo būdą ir įvertinti revasku liarizacijos tikslingumą. Magnetinio rezonanso tyrimas labai svarbus tiriant perikardo ligas, širdies auglius, kuriuos diagnozuoti taip pat labai sunku. Šis tyrimas pa dės labai tiksliai diferencijuoti mor fologinius defektus širdyje. Tai kardiologams ypač aktua lu nustatant vaikystėje nediagno zuotas įgimtas širdies ydas, taip pat įgytų širdies ydų priežasties bei skilvelių aneurizmos diagnostikai. Šis tyrimas palengvins ir kardio chirurgų darbą, o širdies chirurgija
taps efektyvesnė ir labiau tausojan ti. Tai ypač svarbu, kai vis daugėja pacientų, jautrių jodo turinčioms kontrastinėms medžiagoms ar tu rintiems įvairaus laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumą. Tad iki tol turėta įranga neleisdavo jų nuo dugniai ištirti. Pagerins diagnostiką
Šis tyrimas taip pat reikalingas gi nekologams – pagal šiuolaikinius reikalavimus mažojo dubens or ganų magnetinio rezonanso tyri mas yra „auksinis“ standartas. Onkohematologijos skyriaus li goniams galima vertinti kaulų čiul pus, limfmazgių padidėjimą, me tastazių atsiradimą, o angiologijoje – kraujagyslių vaizdą, veninį ir ar terinį tinklą. Ateityje abdominalinėje chirur gijoje galima būtų atsisakyti diag nostinių cholangiografijų vertinant kepenų ir kasos būklę. Ypač svar bi diagnostika neurologijoje, ver tinant galvos ir stuburo smegenų struktūrą, periferinių nervų būk lę, galima atlikti detalesnę stubu ro tarpslankstelinių diskų išvaržų diagnostiką. Planuojama, kad naująja įranga Klaipėdos jūrininkų ligoninėje per metus bus atliekama iki 2 500 ty rimų. Į ligoninės vadovybę jau kreipė si kelios sveikatos priežiūros įstai gos, kurios nori sudaryti sutartis dėl šių tyrimų.
13
ANTRADIENIS, balandžio 3, 2012
sveikata
N.Bunkė pasekė senelės ir vyro pavyzdžiu Po akimirkos Natalija nusijuo kė: jos močiutei akis taip pat ope ravo lazeriu. „Tuom et jai buvo 80 met ų. Prieš penker ius met us reg ėj i mą koregavosi ir mano vyras Da nielius. Jis liko labai patenkintas. Netrukus žada operuotis ir ki tą akį.“ Sužinojusi, kad N.Bunkė ža da operuotis akis, 83-ejų močiu tė stvėrėsi už galvos gąsdinda ma, kad anūkei po operacijos teks daug kentėti. Ji negalės net pasi lenkti. „Tačiau gydytojas nuramino, – šyptelėjo Natalija. – Pooperaci niu laikotarpiu daugiau reikalavi mų keliama vyresniems žmonėms. Be to, tai priklauso nuo operacijos sudėtingumo.“
„Nuostabus jausmas vėl puikiai maty ti!“ – po praėjusią sa vaitę lazeriu atliktos dešiniosios akies operacijos švytėjo dainininkė Natalija Bunkė.
Pusmetį – su saulės akiniais
Darius Sėlenis Lęšiai labai erzino
Vilniuje, Akių lazerinės mikrochi rurgijos centre, dainininkei N.Bun kei atlikta akies operacija. 29-erių moteriai regėjimą sugrąžino gydyto jas oftalmologas Algimantas Gutaus kas, atlikęs nesudėtingą procedūrą. Tą pačią dieną dainininkė iš medici nos centro buvo išleista namo. „Dabar matau ryškiai. Tiesa, bū tinai reikia akinių nuo saulės“, – prisipažino N.Bunkė. Pirm uos ius pož ym ius, kad pras čiau mato, Natal ija paj uto mažd aug prieš ašt uonerius me tus. Regėjimas silpo pamažu, bet atlikėja šį reiškinį ignoravo. „Iš pradžių regėjimas kairią ja akimi kompensuodavo deši niosios nusilpimą. Be to, aš la bai nemėgstu tarnauti daiktams, – prisipažino dainininkė. – Kon
Išsivadavo: N.Bunkė nenešiojo akinių ne dėl to, kad tai būtų negražu. Ji juos paprasčiausiai užmiršdavo.
Pirmuosius požy mius, kad prasčiau mato, Natalija paju to maždaug prieš aš tuonerius metus. taktiniai lęšiai – labai nepatogu. Trumpai nešiojau spalvotus – ne patiko, jaučiau diskomfortą. Išim ti, įsidėti, išsiplauti – man neim ponuoja tokia tarnystė. Beje, dabar taip pat po operacijos kelias dienas
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
privalau nešioti lęšį. Tai nėra ma lonu.“ Paklausta, kodėl nenešio jo akinių, N.Bunkė paneigė, kad jai būtų gėda ar negražu. Priežastis ta pati: įsipareigojimas. Automobiliui vairuoti ji turė jo akinius, tačiau pamiršdavo juos užsidėti, buvo nepatogu. „Man netgi vitaminus gerti ne patinka. Užmiršdavau, neprisi versdavau išgerti laiku.“ Operavo 80 metų močiutę
Kad a ryž os i akies operac ijai la zer iu? Tai nus prend ė ne iš kar to. Jau tuom et, kai žin oj o, kad
reg ėj im as silpsta, su YVA gru pės merg in om is važ iuod am os į koncert us lenktyn iaud avo, kur i pirm oj i pers kaitys užraš us pa kel ės stend uos e, pam atys kel io ženkl us. Prieš operaciją Natalijos dešinės akies matomumas buvo minus 2,5. Tiesa, kai ji nusprendė operuotis, dar buvo minus 2, tačiau tuomet ji pastojo. „Nėščia operuotis negalėjau, – paaišk in o Natal ija. – Beje, pra stą regėjimą, matyt, paveldėjau, nes blogai mato ir tėt is, ir mo čiutė.“
Ar buvo baisu? Ne, nors viena pa žįstama po tokios operacijos Nata lijai guodėsi ilgai kankinusiais di deliais galvos skausmais. „Kai į akį kažko įlašino, reikėjo žiūrėti į šviesą. Jutau, kad kažkas vyksta, tač iau vis iškai nes kau dėjo, – tikino N.Bunkė. – Viskas truko labai trumpai – apie 15 mi nučių.“ Tiesa, dabar N.Bunkė turi pa kentėti, kol akyje implantuotas lęšis. Gydytojas jį turėtų išimti jau šią savaitę. Dvi savaites nebus galima atlikti fizinių pratimų, lankytis baseinuo se, pirtyse. Negalima lankytis so liariumuose. „Pusmetį reikės nešioti saulės akinius, net ir jai nešviečiant“, – aiškino dainininkė. Kelias savaites į operuotą akį ji privalo lašintis antibiotikus, vė liau – kitus vaistus. „Visgi nerealus jausmas vėl ma tyti, – neslėpė džiaugsmo Natalija. – Ateityje, jei reikės, operuosiuosi ir antrą akį.“
Prabangos kaina – depresija A.Narinkevičius užsi 11 minė, jog išsivaduoti nuo depresijos padeda rūpinima
sis kitais, noras būti aktyvesniam bei naudingesniam. Tačiau čia gali slypėti kitas pa vojus – pernelyg pasinėręs į sve timus rūpesčius žmogus gali pa miršti savo poreikius. „Dažnai būna skausminga ne pati situacija, o kaip mes patys ją vertiname. Jei mums viskas atro do blogai, galiausiai šito ir sulau kiame“, – teigė gydytojas. O štai pozityvus mąstymas ir teigiamas savęs vertinimas pa deda greičiau išsivaduoti iš dep resijos. Sergančiajam depresija svarbus artimųjų supratimas ir pagalba. Jie padeda pakeisti negatyvius įsi tikinimus. Pėdsaką palieka traumos
A.Narinkevičius pastebi, jog kar tais liūdną nuotaiką linkstama pai nioti su depresija. Pastarąją išduo da daugelis požymių, kurie trunka ne trumpiau kaip dvi savaites. Pasak gydytojo, depresijos atsi radimui reikšmės turi biologiniai dalykai, paveldėjimas, įvairūs sun
kūs susirgimai, įgimtos tam tikros hormonų reakcijos. Kartais šią ligą sukelia psicholo ginės priežastys: įvairios psichoge ninės traumos, vaikystėje patirtos traumos, auklėjimas bei suaugu siojo patiriamos stresinės situa cijos. Depresiją gali sukelti problemos darbe ar santykiai šeimoje.
Depresijos požymiai liūdesys, bloga nuotaika gyv en im o džiaugsm o prar a
dim as aktyvumo ir savęs vertinimo, ge
bėjimo susikaupti sumažėjimas
Keičiasi požiūris
Psichiatrijos filialo vadovas patvir tino, kad per pastarąjį dešimtmetį padaugėjo sergančiųjų depresija ar afektiniais sutrikimais. Bet ši sta tistika didėja ir dėl tikslesnės diag nostikos bei pasikeitusio žmonių požiūrio į pačią ligą. Tačiau, kaip sakė gydytojas, ne begalvojama, jog depresija serga tik tinginiai. A.Narinkevičius atkreipė dėme sį, kad depresiją reikia pradėti gy dyti ne antidepresantais. Šių vais tų skiriama, kai liga būna vidutinės ar sunkios formos. Lengvos formos depresiją pade da įveikti gyvenimo būdo pakeiti mas, tam tikra psichoterapinė pa galba. Tuomet labai svarbi būna ir dienotvarkė.
energijos ir apetito stoka miego sutrikimai didelis nuovargis interesų sumažėjimas kaltės, bevertiškumo jausmas somatiniai požymiai: spaudimas
už krūtinkaulio, įvairūs skausmai svoris gali didėti arba mažėti judesių sulėtėjimas, vangumas rytą sunku atsikelti, ką nors dary
ti, tvarkytis, bendrauti
Vaistai: A.Narinkevičius patarė neskubėti depresijos gydyti antidep
resantais.
Vytauto Petriko nuotr.
14
antradienis, balandžio 3, 2012
sportas Lemiamas smūgis
Tenisininkų pozicijos
Kuklus indėlis
Tarptautinio sporto arbitražo teismas nusprendė, kad maratonininkė Živilė Balčiūnaitė dėl draudžiamų preparatų vartojimo pagrįstai diskvalifikuota dvejiems metams. Sportininkė privalės grąžinti 2010 metais Ispanijoje iškovotą Europos čempionės aukso medalį ir visus prizinius pinigus.
Naujoje geriausių pasaulio tenisininkų ATP klasifikacijoje dėl kirkšnies traumos nežaidžiantis dvidešimt vienerių metų Ričardas Berankis su 290 taškų smuktelėjo į 176-ą vietą. Jį sparčiai vejasi 20-metis Laurynas Grigelis. Klaipėdietis su 264 taškais iš 197-osios pozicijos pakilo į 192-ąją.
Aštuonioliktą pergalę NBA čempionate iškovojo Toronto „Raptors“ klubas su Linu Kleiza. Tryliktą vietą tarp penkiolikos Rytų konferencijos ekipų užimanti lietuvio komanda namuose 99:92 nugalėjo Vašingtono „Wizards“ ekipą. L.Kleiza pelnė vos 2 taškus, per 7 min. pataikęs vienintelį dvitaškį.
Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks dvejos svarbios rungtynės. 17 val. trečią Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato ketvirtfinalio mačą žais Klaipėdos „Lemminkainen“ ir Šiaulių „Rūta“. Pirmą susitikimą klaipėdietės buvo laimėjusios 60:45, antrąjį – šiaulietės 74:60. Šiandien pergalę iškovojusi ekipa pusfinalyje susitiks su Vilniaus „KibirkštimiTiche-Iki“. 19.15 val. į aikštelę išbėgs Nacionalinės krepšinio lygos pirmenybių ketvirtfinalyje kovojančios Klaipėdos „Naftos-Universiteto“ ir Joniškio „Delikateso“ penketukai. Pirmąsias rungtynes uostamiestyje klaipėdiečiai laimėjo 74:55, tačiau Aukštaitijoje pajėgesni buvo „Delikateso“ krepšininkai 73:60. Šios poros laimėtojo pusfinalyje laukia Kauno „LKKA-Atleto“ komanda. Ledo ritulys. Nacionalinės ledo ritulio lygos Vakarų konferencijos pirmenybių čempionais tapo Klaipėdos „Baltijos“ vyrai, paskutinėse rungtynėse įveikę Šiaulių „Ledo linijos“ žaidėjus 7:4 (4:0, 2:2, 1:2). Uostamiesčio ekipa jau pirmąjį kėlinį pelnė 4 įvarčius ir užsitikrino ramų gyvenimą. Du kartus pasižymėjo J.Merkutovas, po sykį – A.Konovalovas, V.Vaičiulionis, M.Ušakovas, V.Strazdas ir A.Novikas. Po dvikovos buvo apdovanoti geriausi konferencijos žaidėjai. Geriausiu vartininku pripažintas Justas Makarevičius (Klaipėdos „Toras“), gynėju – Elvijs Trankalis (Šiaulių „Ledo linija“), treneriu – Andrejus Šutovas („Toras“), perspektyviausiu – Simonas Gorelis (Kretingos „Grifai“). Geriausiu puolėju tapo 18 įvarčių pelnęs Vladimiras Parchomenka („Ledo linija“), naudingiausiu ledo ritulininku – Igoris Kuzminovas („Grifai“), surinkęs 36 naudingumo balus. „Baltija“ iš karto gavo bilietą į 1-ojo diviziono finalines varžybas, o „Ledo linijai“ dar teks kautis su Elektrėnų „Strangers“ ir Vilniaus „Vilkais“. Netektis. Mirė kovo 22 dieną 94-ąjį gimtadienį šventęs Stanislovas Paberžis. Už ilgametį darbą futbolo srityje buvo vadinamas Lietuvos futbolo patriarchu. S.Paberžis gimė Estijos Valgos mieste, geležinkelininko ir namų šeimininkės šeimoje. 1932 metais jis sekdamas brolio pėdomis, atvyko į Klaipėdą. Gyveno netoli Klaipėdos geležinkelio stoties, lankė Vytauto Didžiojo gimnaziją. 17-metis S.Paberžis 1933 metais buvo pakviestas į garsaus Klaipėdos KSS klubo jaunių komandą. Vėliau su šia ekipa du kartus (1937 ir 1938 m.) tapo šalies čempionu, o 1938 m. iškovojo I Lietuvos tautinės olimpiados aukso medalį. Sankcija. Pasaulio autoralio čempionato ketvirtojo etapo – Portugalijos ralio – nugalėtojo titulą bei čempionato lyderio bendrojoje įskaitoje poziciją prarado „Citroen“ vairavęs suomis Mikko Hirvonenas. Mat jo automobilio variklio kompresijos lygis buvo dirbtinai padidintas bei neatitiko techninių reikalavimų.
Ne pokštas – „Atlantas“ laimėjo Melagių dieną vykusiose Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynėse užfiksuoti sirgalius nustebinę rezultatai. Malonią staigmeną pateikė „Atlanto“ žaidėjai, Gargžduose 1:0 įveikę „Bangą“.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Daugelis sporto mėgėjų, išgirdę apie Klaipėdos futbolininkų pergalę, neskubėjo tuo tikėti, manydami, kad tai vienas iš balandžio 1-osios juokelių. Nieko nuostabaus, „Atlantas“ šalies čempionate pergalės džiaugsmo nebuvo patyręs beveik aštuonis mėnesius. Pastarąjį kartą legendinis klubas buvo laimėjęs 2011-ųjų rugpjūčio 5 dieną, 4:0 nugalėjęs dar prasčiau pirmenybėse rungtyniavusią „Klaipėdos“ vienuolikę. Principinį dviejų Klaipėdos apskrities ekipų susitikimą aktyviau pradėjo šeimininkai – gargždiškiai. Po Nikos Mgeladzės tolimo smūgio kamuolys prašvilpė greta „Atlanto“ vartų virpsto. Dar realesnę proga 25-ąją min. pasižymėti turėjo „Bangos“ puolėjas Aurelijus Staponka, niekieno netrukdomas jis nesugebėjo iš kelių metrų taikliai smūgiuoti galva. Po keturių minučių Anatolijaus Ostapo pasiųstas kamuolys lietė skersinį.
Rungtynių statistika „Dainava“ – „Kruoja“ 0:0. „Šiauliai“ – „Ekranas“ 0:1 (0:1). A.Fofana (29 min.). „Reo“ – „Tauras“ 0:1 (0:0). A.Mascia (86). „Žalgiris“ – „Sūduva“ 4:0 (1:0). T.Pekas (21), M.Kuklys (52 ir 69), C.Elliotas (88). „Banga“ – „Atlantas“ 0:1 (0:0). E.Razulis (59).
Nesisekė: „Atlanto“ puolėjas Ž.Kymantas (geltoni marškinėliai) turėjo keletą progų pasižymėti, tačiau pri-
trūko sėkmės.
Netrukus Žilvinas Kymantas perspėjo, kad „Atlanto“ žaidėjai nežada vien gintis. Tiesa, nuo didesnių puolėjo nemalonumų „Bangos“ vartus apgynė gynėjai. Antrasis kėlinys pasižymėjo uostamiesčio futbolininkų atakomis. Prie šeimininkų vartų buvo nuolat karšta. Tačiau įvartis krito nelauktai. 59-ąją min. iš toli – apie 30 m – nusprendė smūgiuoti pirmąsias rungtynes „Atlante“ žaidęs Evaldas Razulis. Kamuolys lyg kulka įsmigo į „Bangos“ vartų tinklą. Anot daugelio futbolo mėgėjų, jis galėtų tapti gražiausiu sezono įvarčiu. Netrukus skirtumas galėjo šoktelti. Dvi geras progas pasižymėti turėjo Ž.Kymantas. Tačiau abu kartus kamuolys skriejo pro šalį. Baigiantis susitikimui iniciatyvą perėmė gargždiškiai. Ypač pavojingas momentas buvo, kai gargždiškis Gytis Gailius iššoko vienas prieš Giedrių Štreimikį. „Atlanto“ vartininkui pavyko liesti kamuolį ir sulėtinti jo skriejimo greitį. Pirmieji prie riedančio į tuščius vartus kamuolio suskubo Klaipėdos ekipos gynėjai. Per likusias minutes šeimininkai atakavo, tačiau klaipėdiečiams pavyko išsaugoti pergalę ir nudžiuginti aistruolius pirmąją pergalę naujajame čempionate. „Atlanto“ vyriausiasis treneris Romas Norkus neslėpė džiaugsmo, o pagrindinėmis pergalės priežas-
Vytauto Petriko nuotr.
Strategas: R.Norkus įsitikinęs, kad komanda tvirtėja pastebimai.
timis įvardijo žaidėjų nusiteikimą ir kovingumą. „Pavyko antrąsias rungtynes paeiliui nepraleisti įvarčio. Negalime pasigirti gerais puolėjais, todėl labai svarbu neleisti varžovams pasižymėti. Pagaliau ir mums pavyko pasiekti įvartį, kuris suteikė žaidėjams daugiau pasitikėjimo“, – sakė R.Norkus. Kitas rungtynes „Atlantas“ žais balandžio 7 d. 17 val. Gargžduose su Vilniaus „Reo“ ekipa.
Po 4 turų Vieta Komanda
1. Vilniaus „Žalgiris“ 2. Marijampolės „Sūduva“ 3. Panevėžio „Ekranas“ 4. Alytaus „Dainava“ 5. Šiaulių „Šiauliai“ 6. Pakruojo „Kruoja“ 7. Klaipėdos „Atlantas“ 8. Tauragės „Tauras“ 9. Gargždų „Banga“ 10. Vilniaus „Reo“
Taškai
12 9 8 6 6 4 4 3 3 1
15
antradienis, balandžio 3, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
AMBULATORIJA
Biržoje savaitė prasidėjo ramiai
Unikali technologija Lietuvoje
Vilnius, balandžio 2 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržos prekyba pirmadienį didelių staigmenų nepateikė, lyderio pozicijos atiteko „Teo LT“ akcijoms, kurių perleista daugiau kaip už 100 tūkst. eurų. Gana aktyviai prekiauta „Aprangos“ ir „Invaldos“ vertybiniais popieriais, tuo tarpu kitų įmonių akcijų apyvartos buvo kuklesnės. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 0,40 proc. iki 316,12 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 0,26 proc. iki 471,74 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 0,35 proc. iki 145,24 punkto. Oficialiojo sąrašo „Teo LT“ akcijų, kurios pabrango 0,16 proc. iki 0,641 euro, parduota už 167 tūkst. eurų, 3,43 proc. iki 1,810 euro pabrangusių „Aprangos“ akcijų – už 66,9 tūkst. eurų, 2,02 proc. iki 2,320 euro pabrangusių „Invaldos“ akcijų – už 56,3 tūkst. eurų. 1,85 proc. iki 0,604 euro pabrangusių „Lietuvos dujų“ akcijų apyvarta buvo 36 tūkst. eurų, 1,61 proc. iki 1,220 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų – 22,6 tūkst. eurų, 0,74 proc. iki 0,270 euro atpigusių Šiaulių banko akcijų – 11,1 tūkst. eurų. „Pieno žvaigždžių“ akcijų nepakitusia 1,700 euro kaina perleista už 7,7 tūkst. eurų, 0,33 proc. iki 1,819 euro atpigusių „City Service“ akcijų – už 7,4 tūkst. eurų, 1,84 proc. iki 0,480 euro atpigusių „Linas Agro Group“ akcijų – už 7,3 tūkst. eurų. Ūkio banko akcijų nepakitusia 0,177 euro kaina parduota už 6,5 tūkst. eurų, 4,96 proc. iki 13,750 euro pabrangusių „Vilniaus baldų“ akcijų – už 5,9 tūkst. eurų, 0,37 proc. iki 1,350 euro pabrangusių Vilkyškių pieninės akcijų – už 5,2 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų bei Papildomojo sąrašo įmonių akcijų perleista mažiau kaip po 5 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 420,5 tūkst. eurų, iš jų 405,8 tūkst. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusių problemų su nugara ir strėnomis profilaktika ir reabilitacija. „Kalnų oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trūkinėjanti normobarinė hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dėl Biologiškai Aktyvių Priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682 925723
Mokymas Kompiuterių kursai KOMPIUTERIŲ KURSAI („AutoCAD“, „3D MAX“, interjero vizualizacija, „CorelDRAW“, „PhotoSHOP“). Tel. 8 614 36 232; www.manokursai.com. 935714
Vairuotojų kursai Alksnynės vairavimo mokykla. B, B (automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė balandžio 5 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt. 930193
Nuoma
Vidaus organų echoskopija. Gydytojo reabilitologo konsultacijos. Hirudoterapija. Akupunktūra. Magneto, ozono ir jonizuoto deguonies, LED šviesos, „šaltojo“ lazerio, ultragarso procedūros. Limfodrenažas. GROŽIUI: veido, kūno stangrinimas tirpstančiais siūlais, „sculptra“, hialuronu. Raukšlių lyginimas ir veido modeliavimas užpildu, pagamintu iš Jūsų kraujo. Mezoterapija - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA atjauninimui, plaukų atauginimui. Hydra FacialTM drėgnoji odos dermabrazija.Anticeliulitinės procedūros, kavitacija. Radiochirurginis odos darinių, nepageidaujamų plaukų, kapiliarų šalinimas. S. Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767. Mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.
932947
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 935518
931306
934790
933753
Medicinos mokslų daktaras, profesorius Borisas Ivnevas koduoja nuo alkoholizmo ir rūkymo. Gydymas vyksta KSPC (buvusi 3-ia vaikų poliklinika) balandžio 21 ir 22 d. 9.00 val. Registracija, konsultacija: UAB „SODALITAS“, Debreceno g. 47-1, Klaipėda. Tel. (8 46) 379 922 (14.00-18.00), 8 694 83 005 (10.00-18.00), www.sodalitas.lt. 934734
Senamiestyje išnuomojama: 100 kv. m kavinė, 205 kv. m baras, patalpos prekiauti ir biurams. Tel. 8 698 37 145.
2 kambarių įrengtą butą (40 kv. m) naujos statybos name Rumpiškės g. 29, 4/3 a. Tel. 8 687 05 430.
921280
Parduoda Butus: 1 kambario Debreceno g. - 75 000 Lt; 2 kambarių I.Simonaitytės g. - 120 000 Lt; 3 kambarių Baltijos pr.; kambarį bendrabutyje. Tel. 420 792, 8 652 22 532. 933997
Butus: 3 kambarių Alksnynės g. 5/2 a.; Sulupės g. 5/3 a. (raudonų plytų namas, tvarkingas, kaina 108 000 Lt); namo dalį Šatrijos g. 2/1 a. Tel. 8 670 85 478. Butus: 3 kambarių su holu 5/2 a. Laukininkų g. (160 000 Lt), 5/2 a. Baltijos pr., 9/8 a. Naujakiemio g. (165 000 Lt), 4 kambarių su holu 9/4 a. Markučių g. (135 000 Lt). Tel. 8 647 33 319. 934579
Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 933230
Kambarį bendrabutyje miesto centre (3 aukšte, 18 kv. m, tvarkingi kaimynai). Tel. 8 670 07 280. 935424
Namą 1,5 km už Gindulių (150 kv. m, 12,5 a žemės sklypas, visos komunikacijos). Kaina 235 000 Lt. Tel. 8 650 93 788. Sklypus: Vydmantuose (8 vnt. po 9 ir daugiau a); 12 a Žaliakelio g. Klaipėdoje; 15,3 ha prie Klaipėdos; 12 a „Pakrantėje“; 13-14 a Tauralaukyje. Tel. 8 672 11 230. Sodą Dituvoje (mūrinis namelis, pirtis, 35 000 Lt); 1,5 kambario butą Taikos pr. 5/2 a. (95 000 Lt); kambarį bute (22 000 Lt). Tel. 8 656 94 161. Sodą Šernuose su gyvenamuoju nameliu. Be tarpininkų. Tel. 8 674 77 530. 936009
935421
Dirbanti pora (be vaikų) ilgalaikei nuomai ieško gyvenamojo ploto Klaipėdoje. Mokėsime užstatą. Tvarką garantuojame. Tel. 8 603 94 645. 934557
Išnuomoja šiuolaikišką naują 120 kv. m namą Klaipėdos centre, Mokyklos g. r. (visa buitinė technika, kabelinė, internetas, signalizacija, sutvarkyta aplinka: tvora, veja, pavėsinė 2 automobiliams). Tel. 8 688 48 901.
1 ha žemės 6 km nuo Klaipėdos, Priekulės link (sutvarkyti dokumentai ūkininko ūkiui steigti, naujai įvesta elektra, leidimai statyti namą, ūkinius pastatus ir kt.). Savininkas. Tel. 8 611 07 153. 933890
1 kambario suremontuotus butus: Poilsio g. (5 pl./5 a., balkonas, 118 000 Lt); Taikos pr., prie „Akropolio“ (plytinis namas, balkonas, 115 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 935043
1 kambario butą Birutės g. Kaina 75 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 608 12 303. 935713
930689
Išnuomoju kambarį bendrabutyje, Mokyklos g. Tel. 8 683 81 381. 934268
Išnuomoju 1 kambario butą parai, savaitei arba ilgesniam laikui (remontas, visi baldai, buities technika, internetas). Tel. 8 612 69 807. 933371
Išnuomoju 1 kambario butą Taikos pr., prie „Avitelos“, su baldais ir buitine technika; 2 kambarių butą Statybininkų pr. (tvarkingas). Tel. 8 603 78 977, 8 603 78 994. 934574
Išnuomosiu 1 kambario butą Kauno g. su būtiniausiais baldais. Tel. 8 688 73 943. 935756
2 kambarių nestandartinį butą prie Kretingos g., „Žemynos“ mok. (2/2 a., ekonomiškas šildymas, virtuvės baldai, 1,5 a žemės, sandėliukas). Tel. 8 670 07 280. 935426
2 kambarių suremontuotą perplanuotą butą I.Simonaitytės g. (128 000 Lt). Tel. 8 614 07 549. 934836
20 kv. m kambarį bendrabutyje Minijos g. 147 (4 pl./2 a., tuščias, plastikinis langas, 13 800 Lt). Tel. 8 606 92 133. 935729
3 kambarių butą Sulupės g. (5/3 a., 108 000 Lt), 18 kv. m kambarį (5/4 a., 16 000 Lt), sodybas: prie Salantų (45 000 Lt), prie Veiviržėnų (90 000 Lt). Tel. 8 679 41 441. 3 kambarių naujos statybos 82 kv. m butą Gandrališkėse (7/5 a., visiškai įrengtas, galima su baldais). Butas saulėtas, yra vieta automobiliui. Tel. 8 670 07 280. 935422
3 kambarių su holu butą Budelkiemio g. (9/8 a., rytų-vakarų pusės, be remonto, 125 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 601 99 238. 935604
3 kambarių suremontuotus butus plytiniuose namuose: Naikupės g. 5/4 a. (164 000 Lt); Sportininkų g. 5/5 a. (155 000 Lt); Karklų g. 4/4 a. (168 000 Lt). Tel. 8 655 14 390. 935050
30 a namų valdos sklypą Ketvergiuose (ribojasi su Minija, yra pamatai, elektra, asfaltuotas kelias, 110 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 630 20 739. 935751
4 kambarių butą Debreceno g. (5/4 a., vienas kambarys sujungtas su virtuve, trys miegamieji, tvarkingas). Savininkas. Tel. 8 654 06 184. 931035
6,75 a ir 8 a sklypus Kretingos g., prie Veterinarijos tarnybos (Mažas Kaimelis) ir pusę namo Poilsio r. (2/1 a., 4 a žemės, garažas, malkos, dujos). Tel. 8 670 07 280. 935428
65 kv. m parduotuvę Rumpiškės g., vietinis šildymas, 100 kv. m namą „Trinyčių“ r., su komunikacijomis, 6 a sklypas. Arba keičia. Tel. 8 685 29 399. 934511
9 a sklypą Tauralaukyje, SB „Tauras“, su visomis komunikacijomis; 12 kv. m ir 6 kv. m kambarius Rumpiškės g., 5/4 a. Tel. 8 671 92 803. 935392
100 kv. m komercinės paskirties patalpas pusrūsyje Debreceno g. 5. Galimi keitimo variantai. Teirautis tel. 8 686 03 098.
Gero planavimo, labai tvarkingą 3 kambarių butą Nidos g., prie PC „Grandus“ (raudonų plytų namas, atskiri kambariai, 145 000 Lt). Tel. 8 689 89 898.
932035
934598
15 a žemės sklypą Kunkių k., Klaipėdos r. (namų valda, sklype yra elektra, rami vieta, iki jūros 2 km, planuojamas dujotiekis). Tel. 8 631 29 146.
Gražioje vietoje 15 a sklypą Purmaliuose namo statybai ir nebrangiai šalia karjero po 10 a sklypus Slengiuose. Tel. 8 670 25 702.
935746
Išnuomojamas individualaus namo antrasis aukštas (154 kv. m, baldai, buitinė technika arba be jų, didelis kiemas). Tel. 8 610 00 590.
935177
935727
935638
2 kambarių butas Mogiliovo g. (5/4 a., su baldais ir buitine technika) ir tvarkingas kambarys su baldais bendrabutyje Taikos pr., prie „Akropolio“. Tel. 8 670 07 280.
934800
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, plastikos chirurgo konsultacijos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, www.kaklinika. lt, tel. (8 46) 410570, tik ginekologai tel. (8 46) 220455.
935416
933092
2 asmenų šeima (abu dirbame) nori išsinuomoti gyvenamąjį plotą Klaipėdoje. Mokėsime į priekį už 4 mėn. Tel. 8 655 77 414, 8 646 36 836.
Greitai ir patikimai išnuomojame jūsų nekilnojamąjį turtą. Siūlyti variantus. UAB „Laimita“, tel. 494 017, 8 673 38 529.
933480
934067
933944
„Almaneda“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti kambarius, butus paromis. Reikalingi butai nuomai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. MIELI KLIENTAI! NUOLAIDŲ METAS! Optika „Visus Optimus“ kviečia apsilankyti: P.C. „Vyturys“ Laukininkų g. 19 2 AUKŠTE, P.C. „Liepa“ Priestočio g. 30, P.C. „Maxima“ Šilutės pl. 40A, P.C. „Grandus“ Taikos pr. 66A. Regos patikra BALANDĮ nemokama*. Akinių rėmelių išpardavimas, nuolaidos iki 75%. FOTOCHROMINIAMS AKINIŲ LĘŠIAMS 40 % NUOLAIDA*. PLONINTIEMS 1,67 INDEX. AKINIŲ LĘŠIAMS TAIP PAT 40 % NUOLAIDA * Perkant vienus saulės akinius ANTRUS DOVANOSIME *. Pigiausi kontaktiniai lęšiai!!! Daugiau info teiraukitės optikose. AČIŪ, KAD MUMIS PASITIKITE! *yra papildomų salygų.
2 kambarių butą su autonominiu šildymu Gėlių g. 2/2 a.; komercines patalpas Rumpiškės g. (30 kv. m, buvusi kirpykla). Tel. 8 670 85 478, 8 679 41 441.
935403
Nekilnojamasis turtas
Sveikata, grožis
NTA „Memelhaus“ padeda išnuomoti ir išsinuomoti butus, kotedžus, namus. Reikalingi nuomai Jūsų NT objektai. Tel. 235 900, 8 659 56 783, Taikos pr. 78.
930383
18 sklypą namo statybai Trušeliuose (komunikacijos, asfaltuotas kvartalas). Tel. 8 688 50 400. 925168
2 kambarių butą Kretingos g. (5/4 a., 43 kv. m, mūriniame name, nekampinis, šiltas, plastikiniai langai, 119 000 Lt). Tel. 8 672 12 325, www.kavintene.lt. 935100
Paromis išnuomojamas įrengtas 2 kambarių butas prie Anikės aikštės. Galima ilgalaikė nuoma. Tel. 8 689 89 898.
2 kambarių butą 4 pl./1 a. Švyturio g. (93 000 Lt); sodybą su 1 ha žemės sklypu 60 km nuo Klaipėdos, Rietavo sav.; 48 a sklypą prie Minijos upės. Tel. 8 659 44 231.
935440
930174
935723
Labai tvarkingą 2 kambarių 50 kv. m butą 5 pl./5 a. Tilžės g. Tel. 8 689 89 898. 934602
Naują 2 kambarių 55 kv. m butą (visa apdaila, 1 a., atskiras įėjimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis šildymas - apie 100 Lt/mėn.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 935124
Naują, šiltą 104 kv. m kotedžą Ginduliuose (kraštinis, miesto komunikacijos, šildymas dujomis, šildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778. 935118
Nukelta į 16 p.
16
antradienis, balandžio 3, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Nekilnojamasis turtas Parduoda
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 934155
Tarpininkavimas
atkelta iš 15 p. Naujus butus centre, „Manto namų“ komplekse, Mažvydo al. Kaina nuo 4000 Lt už kv. m. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
Statinių legalizavimas, perdavimas Valstybinei komisijai. Sklypų matavimai. Detalieji planai. Sodo namelių projektavimas, perdavimas. Tel. 8 676 55 573. 931346
935058
Lengvųjų automobilių servisui reikalingi patyrę automobilių šaltkalviai. CV siųsti raimondas@turboziedas.lt. 926347
Metalinių konteinerių gamyklai Gargžduose reikalingi suvirintojai, smėliuotojai-dažytojai ir metalo karpymo-lankstymo staklių operatoriai. Tel. (8 46) 451 595, 8 685 10 440.
934793
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt. 935053
Paskolos „Almaneda“ - skubios paskolos, palankios sąlygos, už užstatą ir pagal vekselį. Tinka automobiliai. Taikos pr. 55. Tel. 310 212, 8 611 95 950, 8 615 50 663. 931291
PASKOLA PER 1 VALANDĄ. Sprendžiame įvairias finansines problemas. Tel. 8 689 89 898, Liepų g. 3, Klaipėda. www.infobutas.lt. 934596
Parduodu 15 a žemės sklypą Labotos g., 10 min. kelio iki Klaipėdos centro, su visomis komunikacijomis, leidimu statybai, kartotiniu projektu pagal Jūsų pageidavimą. Tel. 8 698 38 863, 8 698 13 611. 932752
Pigiai butus: 1 kambario su holu Smiltelės g., prie BIG, Pušyno g. 4/2 a., su balkonu, 3 kambarių Panevėžio g. 5 pl./4 a., visa namo renovacija. Tel. (8 46) 380 359, 8 675 43 634.
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 925452
Skubios, patikimos paskolos palankiausiomis sąlygomis. Refinansuojame paskolas, įkeičiame pakartotinai, dengiame skolas. Tel. 8 698 19 967. 931268
931948
Pigiai 11 a sklypą namui statyti Klaipėdoje, Ramunių g. (Rimkai, privestos miesto komunikacijos, prie miškelio, graži vieta). Savininkas. Tel. 8 611 07 153. 933892
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637.
Naujai kuriamam draudimo brokerių filialui reikalingi brokeriai ir draudimo specialistai. Tel. 8 696 00 106, 8 698 23 285.
SB „Dituva“ visiškai įrengtą naujos statybos 70 kv. m namą. Kaina 120 000 Lt. Tel. 8 673 99 267. 934503
934136
Skubiai 5 kambarių 166 kv. m butą Liepų g., Klaipėda. Tel. 8 645 75 240.
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934.
935736
Skubiai tuščią, saulėtą 2 kambarių 54 kv. m butą su holu centrinėje miesto dalyje, Ryšininkų g. (1 a., namas priklauso bendrijai). Tel. 8 603 30 292. 935722
Suremontuotą 4 kambarių 78 kv. m butą (5/2 a., bendrija, renovuotas namas, patogus susisiekimas). Tel. 8 674 02 410, www.turtoimperija.lt. 934785
Tuščią visiškai suremontuotą 17 kv. m kambarį bendrabutyje Mokyklos g. 23 (5 pl./5 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, 16 800 Lt). Tel. 8 645 34 095. 935728
Tvarkingą 2 kambarių 49 kv. m butą Smiltelės g. (9/6 a., plastikiniai langai, šarvuotos durys, kaina 135 000 Lt). Tel. 8 674 02 410, www.turtoimperija.lt. 934787
Perka Mišką su žeme, mišką išsikirsti. Pjauname, traukiame mišką. Tel. 8 611 17 726. 899245
UAB „Liepų parkas“ perka ir parduoda nekilnojamąjį turtą, tvarko dokumentus. Suteikia visas teisines paslaugas. Baltijos pr. 117, tel. 312 411, 8 686 58 099. 929704
1 -2 kambarių butą (arba 3 kambarių), galima siūlyti be remonto. Tel. 8 605 96 992. 921508
1 arba 2 kambarių butą, gali būti be remonto. Siūlyti garažus. Tel. 420 793, 8 652 22 532. 934056
2, 3 kambarių butą senamiestyje. Mokėsiu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046. 932898
Nestandartinių baldų gamybos įmonei Vydmantuose reikalingi: nestandartinių baldų sugręžėjai, gręžimo-frezavimo centro CNC ir formatinių supjovimo staklių HOLCMA operatoriai. Kuro sąnaudos į darbą kompensuojamos. Tel. 8 687 50 822. 935639
Reikalingas E kategorijos vairuotojas (reisams į Rusiją ir Vakarus). Tel. 8 698 71 900. 932586
Reikalingi patyrę du statybininkai dirbti Norvegijoje. Tel. 8 646 92 722.
934091
UAB „KREDITO GARANTAS“ teikia paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 928006
Darbas Ieško darbo
Parduoda Žaliuzės, roletai. Spintos su slankiosiomis durimis. Gaminame, montuojame. Suteikiame garantiją. Tel. 8 605 87 082, 8 618 62 490, www.interjerastau.lt. 935719
Buitis ir technika Kompiuteriai Taisome kompiuterių programas ir tech. dalį, išmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. Atrišame žaidimų kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti. Tel. 8 647 07 741. 929441
935957
Vyras ieško darbų vadovo, meistro darbo. Inžineriniai tinklai, aplinkos tvarkymas. Tel. 8 615 92 277. 935738
Nauji šaldytuvai, viryklės, skalbyklės, indaplovės, įmontuojama technika, garintuvai. Kaina sutartinė. Taikos pr. 81 („Pempininkai“). Tel. 340 776. 936045
Paslaugos
Siūlome darbą gintaro apdirbėjams. Tel. 8 616 84 578. Skubiai reikalingi elektrikai, mūrininkai, tinkuotojai, gipskartonio montuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +324 863 72176. 936091
Taksi įmonė priima vairuotojus dirbti savo arba įmonės automobiliais. Tel. 8 698 52 822, 8 621 02 148. 917121
Transporto įmonei Šilutėje reikalingi vairuotojai važiuoti reisais Europa-Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt. 924794
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinės darbo patirties linoleumo klojėjai. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimas, patirtis, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tel. 8 620 77 510. 935548
UAB MSB Baltic įmonė ieško suvirintojų dirbti užsienyje. Reikalinga vokiečių arba anglų k. Gyvenimo aprašymą siųskite e. paštu laura@msbbaltic.com. Tel. 8 674 45 255. UAB Woodexperts ieško statybininkų, turinčių medinių namų statybos, pastatų renovavimo, vidaus apdailos patirties. Gyvenimo aprašymą siųskite e. paštu jokubauskaite@impexas.eu. 925280
Valymo paslaugų įmonė ieško valytojų ir lauko valymo darbininko ne visai darbo dienai. Tel. (8 46) 492 022.
935074
936308
Baldus gaminančiai įmonei reikalingos darbuotojos (moterys). Tel. 8 675 01 640, (8 46) 481 523. 936039
Barui reikalinga: virėjos (-ai), padavėja (-as)barmenė (-as). Tel. 8 670 21 952. 933214
Maisto prekių parduotuvei reikalinga (-as) kasininkė (-as)-pardavėja (-as). CV siųsti irma.akavickiene@gmail.com. Tel. 8 614 36 958. 932672
Perka Automobilį ar mikroautobusą (brangiai) su variklio, važiuoklės defektu, gali būti nevažiuojantis, siūlyti variantus. Pasiimame patys. Tel. 8 684 25 364. Brangiai perkame naudotus automobilius. Gali būti su defektais. Tel. (8 46) 486 000, 8 699 53 033. 934773
UAB „Autostabila“ perka sveikus ir daužtus automobilius ardyti. Sutvarko dokumentus nurašymui. Šilutės pl. 79 (buvęs Mėsos kombinatas), tel. 8 685 10 098.
Atvežame pigiai įvairius krovinius. Perkraustome, pervežame baldus. Krovėjų paslaugos. Tel. 8 607 13 774.
akcininkams
930128
933126
Statybos firmai reikalingi ventiliuojamo fasado meistrai dirbti Rusijoje. Tel. 8 685 19 687.
930364
Skubiai parduodu „BMW-525 d.“ (2000 06, daug privalumų). Tel. 8 643 90 249.
Transporto paslaugos
935747
935601
Legalus darbas užsienyje, įvairiose darbo srityse. Mokesčių grąžinimas dirbusiesiems užsienyje. LITAUPA, tel. 218 222, 8 685 58 698, www.litaupa.lt.
935712
926902
Sezoniniam darbui Nidoje reikalingos: virėja, pagalbinė darbininkė. Apgyvendiname. Tel. 8 686 68 532.
47 m. moteris ieško pardavėjos-mezgėjos darbo siūlų krautuvėlėje. Mezgu ir kitaip. Tel. 8 605 51 170.
Siūlo darbą
„Lexus LS 400“ (1993 m., 6500 Lt), „VW Passat Syncro“ (1991 m., 3500 Lt), BMW 525D (1993 m., 4500 Lt). Tel. 8 687 78 234.
935454
Parduoda
AB „Vakarų laivų gamyklos“ akcininkų dėmesiui
Pranešame, kad AB „Vakarų laivų gamykla“ (identifikavimo kodas 140345884) valdybos 2012-04-02 d. sprendimu Nr. 2 valdybos iniciatyva 2012-04-25 d. šaukiamas AB „Vakarų laivų gamykla“ eilinis akcininkų susirinkimas. Susirinkimo vieta: Minijos g. 180, Klaipėda (AB „Vakarų laivų gamykla“ buveinė). Susirinkimo darbotvarkėje numatyta svarstyti šiuos klausimus: 1) Supažindinimas su bendrovės metiniu pranešimu. 2) Auditoriaus išvada apie bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą. 3) Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas. 4) Sprendimo dėl bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas. 6) Audito įmonės rinkimai ir audito paslaugų apmokėjimo sąlygų nustatymas. Susirinkimo pradžia 11 valandą. Dalyvius registruosime nuo 10 val. 30 min. Susirinkimo apskaitos diena (kurios pabaigoje buvę akcininkais asmenys turi teisę dalyvauti ir balsuoti) – 2012.04.17. Atvykstantiems į susirinkimą asmenims turėti asmens dokumentą, akcininkų atstovams – taip pat turėti įstatymo nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą. Su susirinkimo dokumentais galėsite susipažinti Personalo tarnyboje nuo 2012-04-13 d. AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius Arnoldas Šileika
Kita Parduoda Nuolat įvairias malkas, pjautas po 3 m ilgio, skaldytas. Eglės rąstus statyboms. Tel. 8 611 17 726.
Siūlome darbą pardavėjams-konsultantams gintaro, juvelyrikos, tekstilės parduotuvėse Klaipėdoje ir Juodkrantėje. Darbuotojams Juodkrantėje suteikiamas gyvenamasis plotas. Būtinos geros užsienio kalbų žinios. CV siųsti el. paštu kristina@autentic.lt Tel. pasiteirauti 8 611 31 088.
Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda
899276
925269
Mūriju, statau pavėsines, kloju trinkeles, statau lauko ir vidaus židinius, tveriu tvoras, statau ir remontuoju šiltnamius. Tel. 8 662 11 898.
935640
936112
936044
927032
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907.
„Honda Civic 1,5“ (1992 m., benzinas, privalumai, TA). Tel. 8 612 76 499.
935076
936189
Nebrangiai komercines patalpas Gargžduose, tinkamas gaminti ir sandėliuoti, ir statybinį namų valdos sklypą (visos komunikacijos). Tel. 8 687 73 398.
Parduoda
Baldai
Įvairūs UAB „Lisco shipping logistics“, įmonės kodas 141924051, PVM mokėtojo kodas LT419240515, registruotas buveinės adresas J.Janonio g. 24, LT-92251 Klaipėda, veiklos vykdymo adresas Šaulių g. 19, LT-92233 Klaipėda, duomenys apie UAB „Lisco shipping logistics“ kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre, kurį tvarko Valstybės įmonė Registrų centras, vienintelis akcininkas AB DFDS Seaways 2012 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 26 nusprendė likviduoti UAB „Lisco shipping logistics“ nuo 2012 m. balandžio 3 d. ir išrinkti likvidatoriumi p. Mindaugą Alekną (tel. 395 009).
Įvairią statybinę medieną (gegnės, murlotai, viengubo ir dvigubo pjovimo lentos, dailylentės, grindlentės, terasinės lentutės). Galime atvežti. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 614 26 205, 8 685 23 672. 925003
Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius. Tel. 8 654 89 088. 923496
934547
936345
Besiplečiančiai įmonei reikalingos įkainotojos nustatyti dėvėtų rūbų kainą ir pardavėjos-konsultantės. CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 936365
Reikalingas sandėlininkas-vairuotojas-tiekėjas (B kategorija, dėvėtų drabužių sandėlyje). CV siųskite e. paštu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712. 936373
Statybos paslaugos
Automobiliai Autoserviso paslaugos
Agentūra „Laimita“ perka ir parduoda butus, namus, sodus, sklypus, miškus. Patariame. Birutės g. 22, tel. 494 017, 8 673 38 529.
Kirpyklai reikalinga kirpėja ir manikiūrininkė, geros darbo sąlygos ir uždarbis. Tel. 8 699 27 406.
Reikalingas darbuotojas žaliuzių gamyboje. Patirtis – didelis privalumas. CV siųsti: karjera@lauresta.lt, daugiau informacijos tel. 8 611 26 080.
Automobilių remontas. Diagnostika, variklio, važiuoklės remontas, automobilių elektriko paslaugos. Paruošiame TA. Nuolaidos. Tel. 8 684 25 364.
934820
934493
936387
935456
Akcija! Šarvuotas ir vidaus duris - minimalia kaina, pakeliamus arba varstomus garažo vartus, plastikinius langus. Balkonų stiklinimas. Įstato. Tel. 8 603 10 867. 934463
Nukelta į 17 p.
17
antradienis, balandžio 3, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Statyba ir statybinės medžiagos
restoranai
sportas, sveikata
Viešbutis – restoranas „Magnisima“
Statybos paslaugos atkelta iš 16 p. Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108. 905531
Atliekame vidaus tinkavimo darbus „Knauf“ mišiniais. Tel. 8 603 87 499. 935740
Gamina uosio, ąžuolo masyvo vidaus duris. Rankenų, spynų, stiklų pasirinkimas. Beicuoja įvairiais atspalviais. Kokybę garantuoja. Tel. 8 689 44 984, www.vidinesdurys.lt.
J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje. Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu. Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus. Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė. Maloniai kviečiame apsilankyti!
Gaminame, montuojame geros kokybės pušies, uosio duris, laiptus, betonuojame laiptus. Tel. 8 683 67 785. 931968
Griauname, pjauname sienas, didiname vonių patalpas, mūrijame, betonuojame, išvežame šiukšles. Tel. 8 688 40 215. 929982
Griauname, išpjauname angas (be dulkių), sutvirtiname. Išvežame šiukšles. Visi santechnikos, namų, butų, biurų apdailos darbai. Tel. 8 613 17 807.
Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Praverkite duris į restoraną ir Jus aplankys vienaragio nešama sėkmė ir laimė... Senove ir prabanga dvelkiančioje aplinkoje galėsite mėgautis europietiškais bei „Dvaro“ patiekalais, kelti pobūvius. Mes pasirūpinsime, kad Jūsų šventė būtų nuostabi ir nepakartojama.
934762
Montuoja gipskartonį, glaisto, dažo, klijuoja plyteles, kloja laminatą, šiltina fasadus, apkala medinėmis ir plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 684 56 645. 935591
gardumynai
930338
Nuomojame ekskavatorius. Statome namus, įrengiame komunikacijas (drenažą). Tel. 8 682 61 223, e. paštas linadirgelaite76@gmail.com. 933101
912856
Šiltiname namus su savo pastoliais. Statome namus nuo pamatų iki rakto, rekonstruojame sodo namus, kapitalinis butų remontas. Patirtis 20 metų. Tel. 8 650 95 999. 933170
Statyba, remontas, renovacija, vidaus apdaila. Santechnikos, elektros instaliacijos darbai. Turime visus atestatus statybos darbams. Tel. 8 606 88 234. 930911
Statome, remontuojame, restauruojame namus, sodo namelius, butus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 603 00 202. 930332
Trinkelių klojimas. Ilgametė patirtis. Tel. 8 609 63 831, e. paštas paulius.sp@gmail.com. 930097
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 922976
Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 29 345. 935165
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. EKOvata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv.m kaina - nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 936176
Sporto klubas „VS FITNESS“ kviečia išbandyti naujus SKVOŠO KORTUS. Sporto klube išbandysite treniruoklių salę su kardio, vibro treniruokliais bei jaukią sauną su priešpirčiu. Geros nuotaikos suteiks vykstančios aerobikos, stacionarių dviračių, kalanetikos treniruotės, bei teniso užsiėmimai. Šalia mūsų sporto klubo yra erdvi parkavimo aikštelė. Taikos pr. 66A, Klaipėda (PC „Grandus“, 2-ame aukšte) www.vs-fitness.lt Tel.+370 46 24 64 90
Teniso arena
„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės. Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų. Užsukite, paragaukite! Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda
Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Zasnicas, Klaipėda – Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta
Klaipėda, Šilutės pl. 48. Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui. Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiesiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“. Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!
gėlės Tik gėlės
Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”
Mūrijame, betonuojame, tinkuojame, šiltiname pastatus, liejame pamatus, dengiame stogus, naudojame savo ir užsakovo medžiagas. Tel. 8 655 22 204.
Remontuojame plokščius stogus prilydomąja bitumine danga; atliekame namo apšiltinimą; tinkuojame dekoriniu apdailos tinku ir t.t. Tel. 8 655 17 056.
„Krantas Travel“
Restoranas „Vienaragio malūnas“
931286
karščiausi kelionių pasiūlymai
Keltų linijos: Klaipėda – Kylis, Klaipėda – Karlshamnas *Papildomos sąlygos: – Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m – Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. – Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. – Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. – Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
automobiliui.
Daugiau informacijos www.krantas.lt
S. Daukanto g. 20, LT-92135 Klaipėda Bendrasis tel. (8 46) 310 311 arba 1312 Faks. (8 46) 310 488, klaipeda@westexpress.lt Taikos pr. 61 tel. 370 (46) 340980, 370 (46) 343917 akropolis@westexpress.lt, www westexpress.lt
Italija – Turkija – Kipras – Izraelis – Graikija (12 d.): nuo 1344 Lt Italija – Tunisas – Ispanija – Prancūzija (8 d.): nuo 1793 Lt Italija – Prancūzija – Ispanija – Tunisas (8 d.): nuo 1378 Lt Olandija – Estija – Rusija – Danija – Didžioji Britanija (11 d.): nuo 1482 Lt
Kruizų pavasario akcija! Ispanija – Tunisas – Malta – Italija (8 d.): nuo 1240 Lt
Kainos nurodytos asmeniui dvivietėje vidinėje kajutėje su uosto mokesčiais.
Litamicus
Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais! Darbo laikas I–IV nuo 7 val. iki 18 val. VII nuo 10 val. iki 15 val. Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau. Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos. IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms). Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.
Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos. Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm. Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm. Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.
Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm. Tenerifė nuo 2080 Lt/asm. Tailandas nuo 3354 Lt/asm. Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt
18
antradienis, balandžio 3, 2012
pramogos teatras Klaipėdos dramos teatras
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt. Balandžio 4 d. 18 val. – E.E.Schmitt. „Oskaras ir ponia Rožė“. 2 dalių elegija. Rež. P.Gaidys. Balandžio 14 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež. P.Gaidys.
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Balandžio 13 d. 18.30 val. – E.Kalman. „Čardašo karalienė“. 3 veiksmų operetė. Skiriama – senjorams ir studentams. Balandžio 14 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli!“. Vodevilis ir šokio spektaklis. Balandžio 15 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ „Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas klasikos skambesys“ Balandžio 5 d. 18 val. – „Dangiškoji garsų vaivorykštė“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Klaipėdos choras „Aukuras“. Meno vadovas A.Vildžiūnas. Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“. Meno vadovas T.Ambrozaitis. Solistai: A.Krikščiūnaitė (sopranas), N.Petročenko (mecosopranas), M.Zinkus (tenoras), L.Mikalauskas (bosas). Dirigentas S.Sondeckis. Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. Balandžio 11 d. 18 val. – „Ecco la primavera. Pavasario aidai“. Senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus“ (Estija). A.Mustonen (meno vadovas, smuikas). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAI Balandžio 3 d. 18 val. – Rūta Ščiogolevaitė su grupe. Naujo albumo „Just life“ pristatymo koncertas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Vaidina: J.Gaižauskas, G.Ivanauskas, S.Uždavinys, D.Skamarakas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 12 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. Dalyvaus grupės „Singaz“ ir „Jazz Vision“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 13 d. 17 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ pusfinalis. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 14 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. 2011 m. „Jazz voices“ Didžiojo prizo laimėtojas „Wojciech Myrczek Quintet“ (Lenkija). Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Balandžio 15 d. 16 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ finalas. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Balandžio 3 d. 19 val. didžiojoje salėje – Idioteatras. Y.Rėza. „Karo dievas“ (premjera). Rež. D.Kazlauskas. Bilieto kaina 25–50 Lt. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 11 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Barico „Šilkas“. Vaidina N.Savičenko ir R.Šaltenytė. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 14 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spektaklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilietų platintojas 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt. Balandžio 15 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama labai graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“. Balandžio 15 d. 14 val. didžiojoje salėje – Vilniaus mažasis teatras. „Mama katinas“. 2 dalių spektaklis vaikams nuo 5 iki 99 metų. Rež. E.Jaras. Bilieto kaina 20–30 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Balandžio 14 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Balandžio 15 d. 12 val. – lėlių vaidinimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimyną“. Rež. R.Bunikytė.
parodos
TV programa
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki gegužės 4 d. tautodailininko Klaido Navicko (Vilnius) popieriaus karpinių paroda „Senieji lietuvių dievai, dievybės ir mitinės būtybės“. Nemokamai. Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė).
KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Balandžio 6 – gegužės 6 d. K.Inčiūraitė. „Sekimas“. Balandžio 13 – gegužės 13 d. LFS Klaipėdos skyrius. Fotografijų paroda „Kiti 3“. Iki 2013 m. – N. ir M.Bumblių projektas „Supermedija“. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Balandžio 7 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinis atvirukas“. Balandžio 14 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Piešimas parodoje“. Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. paštu virginija@kulturpolis.lt. Užsiėmimų kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt. RENGINIAI Balandžio 4 d. 18 val. – rež. A.Eimulio filmo „Pašteto brolija“ peržiūra. Nemokama. Balandžio 12–14 d. 18 val. – rež. G.Žičkytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra. Bilieto kaina 6 Lt.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki balandžio 20 d. Lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui. Edukacinės ekskursijos vyksta susidarius ne mažesnei nei 10 žmonių grupei. Būtina iš anksto registruotis e. paštu klaipedosleles@gmail.com arba tel. 239 932. Edukacinės ekskursijos kaina 1 asmeniui 3 Lt. Iki balandžio 4 d. dieninės edukacijos-grafikos užsiėmimai „Kongrevo stiliumi“. Moksleivių grupėms. Kūrybiniai užsiėmimai mokami. Būtina iš anksto registruotis e. paštu ruta@kulturpolis.lt; tel. 314 446.
Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki balandžio 18 d. Aurimo Anuso akvarelių paroda „Klaipėda-Memel: prarasto laiko beieškant“.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (8) (N-7) (k). 9.55 Romantinis draminis s. „Forsaitų saga“ (1) (D.Britanija, 2002 m.) (N-7) (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (9) (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Forsaitų saga“ (2) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 Veiksmo s. „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (1) (JAV, 1993 m.) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (2) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Vesternas „Menantis pikta“ (JAV, 1992 m.) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“. Iki balandžio 15 d. Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų paroda, skirta mokyklos 20-mečiui.
bibliotekos
Klaipėdos miesto Klaipėdos miesto savivaldybės savivaldybės viešoji biblioteka viešoji biblioteka
Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377). PARODOS „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje“. Dailės mokytoja A.Grudzinskienė. Iki balandžio 16 d. Klaipėdos lopšelio-darželio „Kregždutė“ vaikų piešinių parodėlė „Jau pavasaris“. Debreceno filialo Pempininkų vaikų padalinys (Taikos pr. 79/81A) – iki balandžio 15 d. Gedminų pagr. mokyklos 2b ir 3d klasių mokinių darbų paroda „Velykų belaukiant“ (mokytojos S.Jurkevičienė ir R.Sirusienė). Centrinė biblioteka (Turgaus g. 8) – iki balandžio 30 d. R.Kačinskaitės-Romėnės tapybos paroda. Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki balandžio 30 d. Klaipėdos Marijos Montessori mokyklos-darželio ikimokyklinio amžiaus vaikų darbų paroda „Draugystės knyga“.
Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoievos simonaitytės ji biblioteka viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Gerlacho palėpė – balandžio 3 d. 17 val. J.Šikšnelio knygos „Banga atgal negrįžta“ sutiktuvės. Renginių salė – balandžio 4 d. 17.30 val. Andrejaus Tarkovskio jubiliejinis vakaras. Vaikų literatūros skyrius – iki balandžio 4 d. klubo „Liepsnelė“ dailės studijos „Ultramarinas“ ugdytinės M.Nemchankos darbų paroda (mok. R.Kušlys).
6.55 „Beibleidai. Metalinė kova“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Anim. s. „Nauji Alionos ir Jeriomos nuotykiai“ (Rusija, 2009 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Beibleidai. Metalinė kova“. 13.40 „Raganosio mokykla“. 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (2). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Baimės akys. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Geri vyrukai“ (4). 0.00 „Vilko bilietas“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“ (5).
7.00 7.25 8.00 8.30
Žinios (k). „Tylos riba“ (N-7). Smagiausios akimirkos. Anim. nuotykių f. „Linksmasis svirpliukas ir vabalai milžinai“ (Brazilija, 2009 m.). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 Nuotykių f. „Auksaspalvio retriverio teismas“ (JAV, 2000 m.) 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7).
18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 Galileo: norintiems žinoti. 19.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Nerealu!“ 21.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 22.00 „Spartakas. Arenos dievai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.05 Galileo: norintiems žinoti. 0.35 „Autofanai“. 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Būtovės slėpiniai (k). 12.20 Pasaulio panorama (k). 12.45 Ryto suktinis. 13.30 „Meilės skonis“. 14.30 Veidai. Lietuvių dokumentika. „KVDT. Ateinu...“ Dok. f. apie aktorę Rūtą Staliliūnaitę (2011 m.) (k). 15.55 R.Wagneris. Opera „Skrajojantis olandas“. Fragmentai (k). 16.25 Laiko portretai. Muzika – tai laiko mašina. Andrius Žlabys (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Gimtoji žemė. 17.55 Tele bim-bam. 18.25 Septynios Kauno dienos. 19.00 Pulsas. 19.25 Gyvenimas yra gražus. 20.10 Lietuvių dokumentikos meistrai. Bytautė Pajėdienė. „Nematomoji pusė“ (1968 m.), „Dviese“ (1974 m.), „Moteris ir laikas“ (1995 m.). 21.00 „Giminės“. 21.50 „Eurovizijos“ dainų konkurso nacionalinės atrankos finalas (2004 m.). 23.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. L.van Beethoveno Simfonija Nr. 1 C-dur, op. 21. Groja Lietuvos kamerinis orkestras. Dirigentas K.Statonas (Kanada). 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“.
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00 „Konano nuotykiai“. 12.00, 18.00 „Melo teorija“. 13.00, 20.00 „Trečias luitas už Saulės“. 14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 15.00 „Konano nuotykiai“. 17.00 „Flešas Gordonas“. 19.00 „CSI Majamis“. 21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 21.35 UEFA čempionų lygos rungtynės. „FC Barcelona“–„AC Milan“. Tiesioginė transliacija. 23.40 Kriminalinė drama „Voratinklis“ (JAV, Vokietija, 2001 m.). 1.40 UEFA čempionų lygos apžvalga UEFA čempionų lygos apžvalga.
8.05, 15.30 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.10 „Supermeno nuotykiai“. 9.35 „Kovotojas Reksas“. 10.05 „Marvel animė. Ernis“. 10.30 Būk mano meile! (N-7). 11.30 „Meilės sparnai“. 12.30 „Intrigų dvaras“. 13.30 „Indiškos aistros“. 14.30 „Laukinė širdis“. 16.00 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.00 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 S. „Laukinis gyvenimas“ (1) (D.Britanija, 2010 m.) (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Kario kelias“ (Naujoji Zelandija, 2010 m.) (N-14). 22.50 „Išrinktieji“ (N-14). 23.50 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T.
10.32 Supermargutis. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.05 Reporteris. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Šių dienų piratai“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.52 Supermargutis. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Premjera. Dokumentinis f. „Leonardas“ (1) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.52 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.02 Supermargutis. 23.05 Negaliu tylėti. 0.05 Reporteris. 0.57 Orai. 1.00 Dok. f. „Šių dienų piratai“ (N-7).
8.45 Ieškokime geriausio! 9.00 „Balticum TV“ žinios. 9.15 Kulinarinis šou „Virtuvė ant ratų“ (7). 9.45, 17.45, 0.00 Humoro laida „Maski šou“. 10.15 „Kritinė riba“ (N-7). 11.15 „Geriausios pasaulio reklamos“. 11.45 Fantastinė nuotykių drama „Krabatas: burtininko mokinys“ (Vokietija, 2008 m.) (N-7). 13.50 „Apgaulinga tiesa“. 14.50 „Nenuorama Seidė“. 15.50 Fantastinė nuotykių komedija „Nepaprasti Adelės Blank-Sek nuotykiai“ (Prancūzija, 2010 m.). 18.15 „Pavojingi Ostino Styvenso nuotykiai“. 19.15 Kultūra +. 19.45 Ieškokime geriausio! 20.00 „Balticum TV“ žinios. 20.15 Reidas. 20.45 „Sakalas ir balandė“. 21.45 „Balticum TV“ žinios. 22.00 „Pražūtingas auksas“. 23.00 „Neišvengiamos katastrofos“ (N-7).
7.00 Kriminalinė drama „Pašėlusi vakarienė“ (JAV, 2000 m.). 9.00 Komedija „Lemiamas balsas“ (JAV, 2008 m.). 11.00 F. „Vėjavaikė“ (D.Britanija, 2008 m.). 13.00 Romantinė komedija „Visi nori būti italais“ (JAV, 2007 m.). 15.00 Romantinė komedija „Kaip svarbu būti rimtam“ (D.Britanija, JAV, 2002 m.). 17.00 Komedija „Žmonos maištas“ (Prancūzija, 2010 m.). 19.00 Drama „Žemės širdis“ (Ispanija, D.Britanija, 2007 m.). 21.00 F. „Pavojingasis Bankokas“ (JAV, 2008 m.). 23.00 F. „Rembo IV“ (JAV, Vokietija, 2008 m.). 1.00 F. „Pagrobimas“ (Prancūzija, JAV, D.Britanija, 2008 m.).
10.00 Gyvenk sveikai! 11.00, 14.00 Naujienos. 11.35 „Kriminalinės kronikos“. 12.00 Mados nuosprendis. 13.00 Kitos naujienos. 13.20, 2.45 „Suprasti. Atleisti“. 14.15 „Sužadėtuvių žiedas“. 16.00 „Marijos širdis“. 17.00 Vakaro naujienos. 17.50 Susituokime. 18.55 Tegul kalba. 20.00, 23.55, 6.50 Lietuvos laikas. 21.05, 3.40 „Atotrūkis“. 22.20 „Trumpas laimingo gyvenimo kursas“. 23.35 Vakaro naujienos. 0.05 Dok. f. „Andrejaus Tarkovskio aukojimas“. 1.00 Andrejaus Tarkovskio f. „Veidrodis“. 4.30 „Sužadėtuvių žiedas“. 5.50 Muzika.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. Turino „Juventus“–Neapolio „Napoli“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Valencia Basket“. 15.30 Italijos „Serie A“ lyga. „Parma“–Romos „Lazio“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Unicaja“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Utenos „Juventus“ . 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Šiaulių „Šiauliai“–Kauno „Žalgiris“. 23.15 Futbolo dievai. M.van Bastenas.
19
antradienis, balandžio 3, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Traškučiai antradienis – Atsitiktinumas trečiadienis – Faktorija ketvirtadienis – Kulinarija penktadienis – Bramaputra Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės laimėtoja – Vanda Stonienė.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA
(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 10 d.
Avinas (03 21–04 20). Jausite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai įveiksite visas problemas. Tik neatsipalaiduokite ir nesitikėkite fortūnos paramos, paskubėkite pagrindinius reikalus sutvarkyti kuo greičiau. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su kolegomis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei nekreipsite dėmesio į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Vėžys (06 22–07 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų. Bus nelengva išlikti ramiems, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes. Liūtas (07 23–08 23). Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus. Viskas seksis puikiai ir, atrodo, bus nesunkiai įgyvendinta. Mergelė (08 24–09 23). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Su malonu padėsite aplinkiniams ir puikiai praleiskite laiką. Atsiminkite, kad viskas jūsų rankose. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingų vertybių ir skonių nesuprasite kito žmogaus arba pats liksite nesuprastas. Neskubėkite ginčytis, geriau dar kartą išklausykite pašnekovo ir pasistenkite įsigilinti į jo argumentus. Ožiaragis (12 22–01 20). Neįvertinsite kolegų pastangų, atlikto darbo, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip. Vandenis (01 21–02 19). Laikas patyrinėti savo svajones bei idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų laukia nauji tikslai, susiję su darbu ir su asmeniniu gyvenimu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes esate pajėgus išspręsti sudėtingiausias problemas. Žuvys (02 20–03 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pajusti veiklos tendencijas ir pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį.
Orai
Šiandien kritulių bus nedaug, vėjas rims. Temperatūra bus 2–4 laipsniai šilumos. Trečiadienį numatomas sniegas, šlapdriba. Naktį pašals viso je šalyje: bus nuo 1 iki 6 laipsnių šal čio. Dieną temperatūra svyruos apie 1–3 laipsnius šilumos.
Šiandien, balandžio 3 d.
+3
+3
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+3
Šiauliai
Klaipėda
+3
Panevėžys
+2
Utena
+4
7.01 20.18 13.17
94-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 272 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+5
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +17 Berlynas +11 Brazilija +27 Briuselis +13 Dublinas +8 Kairas +26 Keiptaunas +26 Kopenhaga +6
kokteilis Gamta irgi pajuokavo Balandžio 1-ąją – Melagių dieną didžio ji dal is žmonių steng iasi vienaip ar ki taip pašmaikštauti. Pajuokti ar net ap gaut i artimą arba paž įstamą. Kadangi šįmet melagystėms buvo skir tas sekmad ien is – nedarbo diena, tai melavimo faktų buvo akivaizdžiau ma žiau. Vieni kitų „neišdūrė“ darbe, vykda mi į darbovietę arba grįždami iš jos. Užtat savot iškai akcijoje „Meluok susi riesdamas“ dalyvavo motulė Gamta, ba landžio 1-osios vakarą drėbtelėjusi sto rą sluoksn į sniego. Tautiečiai, jau svajo ję apie šiltą pavasarį ir artėjančią vasarą, negalėjo patikėti tuo, ką mato. Už lang ų buvo tikr ų tikr iausia žiema. Iš prad žių rytų, o vėliau ir vakar ų Lietuvoje. Lieka tikėtis, kad artimiausiomis die nomis saulė perniek pavers sniegą, o mus aplankys šiluma.
Londonas +12 Madridas +18 Maskva +2 Minskas +5 Niujorkas +15 Oslas +8 Paryžius +19 Pekinas +19
Praha +16 Ryga +3 Roma +21 Sidnėjus +24 Talinas +1 Tel Avivas +23 Tokijas +16 Varšuva +8
Vėjas
2–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+4
+4
Marijampolė
Vilnius
+4
Alytus
Vardai Kristijonas, Ričardas, Rikardas, Rimtautė, Vytenis.
balandžio 3-iąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+1
+3
+1
-1
4
0
+2
+1
0
9
-1
+3
+1
+1
8
rytoj
ketvirtadienį
1862 m. mirė britų tyrė jas ir jūrų karininkas Ja mesas Rossas, per išvy kas į Pietų ir Šiaurės aši gal ius atradęs magnet i nius polius. 1879 m. Bulgarijos sosti ne tapo Sofija. 1897 m. mirė vok ie čių pian ist as ir kom poz itor ius Johannesas Brahmsas. 1922 m. Rusijos kompar tijos lyderiu tapo Josep has Stalinas.
1924 m. gimė JAV ki no aktor ius Marlonas Brando.
1975 m. Anatolijus Karpo vas buvo pripaž intas pa saulio šachmatų čempio nu, amer ik ieč iui Bobby Fischeriui atsisakius ginti planetos čempiono titulą. 2008 m. Turkijoje, sulau kęs 110 metų, mirė pasku tin is Pirmojo pasaul in io karo veteranas. 2010 m. Japonijos moks lininkai paskelbė sukūrę žmogaus pav idalo robo tą, kuris sugeba juoktis ir šypsot is, atk artodamas žmogaus veido išraiškas.
Klaipėda – motociklininkų Meka
Žiema: „Kokteilio“ agentas Visa
gine atsiuntė tokį balandžio 1-o sios vaizdą.
„Kokteilio“ pozicija Ir vėl teks įsispirti į slides, vaikučiams traukt i iš sandėl iuk ų roges.
Per Melagių dieną Sekmad ien į vienas linksmų plaučių klaip ėd iet is, važ iuod am as miesto maršrutiniu autobusu, apgavo beveik visus keleivius. Kai autobusas dardėjo Biržos tiltu per Danės upę, linksmuo lis net ikėtai prišoko prie lango ir suri ko: „Žiūrėk ite, delfi nai!“ Prie jų puolė beveik visi autobusu ke liavę žmonės.
Prašymas vairuotojams Liet uvos varl ių draug ijos nar iai per „Kokteil į“ prašo vairuotojų būti atides nius. Pradėjo migr uot i po žiemos atsi budusios varlės. Jos lėtai kerta kel ius, todėl šimtai tų gyvių pastarosiomis die nomis patenka po automobilių ratais. Varl ių mylėtojai kviečia vair uotojus, pamačiusius šokl iukes, sustot i, leist i joms pasiekti kelkraštį. Varlių Lietuvo je akivaizd žiai sumažėjo. Be to, gand rai neturės kuo misti.
Linksmieji tirščiai Mielasis, tu greitai tapsi tėčiu! – Ech... O aš norėjau kosmonautu. Česka (397 719; dar truputį – ir sinoptikai su prognozėmis išves mus iš kantrybės)
Istorija: Lietuvos motociklininkų judėjimas prasidėjo Klaipėdoje, nes čia įsikūrė pirmasis šalyje juos vienijantis klubas.
Uostamiesčio motociklininkai ieško tiks lios vietos uostamiestyje, kur buvo įkur tas pirmasis Lietuvoje Klaipėdos kraš to automobilių ir motoračių klubas. Vyrai pasišovę ją paversti motociklininkų Meka.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Rašytiniuose šaltiniuose užfiksuo ta, jog pirmasis Lietuvoje motocik lininkų klubas buvo įkurtas būtent Klaipėdoje 1928 m. birželio 11 d. Jo būstinė buvo tuometėje Perkasų
(Grabenstrasse) g. 7. Manoma, kad klubas vienijo keliasdešimt narių, nes Klaipėdoje tuo metu buvo re gistruota apie 200 motociklų – tik perpus mažiau nei automobilių. Šiuos faktus savo knygoje apie Lietuvos motociklizmo judėjimo istoriją aprašė ir žinomas žurna
listas Rimas Bružas. Kai jis savo knygą pristatė uostamiesčio mo tociklininkams ir paminėjo, jog Lietuvos motociklizmo ištakos yra būtent Klaipėdoje, motociklininkų klubo „West Coast“ nariui Aurimui Mockui šovė mintis surasti tikslią vietą, kur veikė pirmasis klubas ir ją įamžinti. „Anuomet Perkasų gatve vadin ta gatvė dabar yra Sukilėlių. Pasi keitė gatvės pastatų numeracija, todėl labai sunku nustatyti tikslią vietą, kur buvo įkurtas pirmasis Lietuvos motociklininkų klubas. Gal yra istorikų, turinčių tuome čius miesto žemėlapius, ar kitų žmonių, galinčių padėti nustaty ti, kas dabar yra toje vietoje, kur 1928 m. buvo Perkasų g. 7 pasta
Nerijaus Jankausko nuotr.
tas“, – pagalbos prašė A.Mockus. Jis tvirtino, jog informacijos apie dabartinę to pastato vietą ieško ir pats R.Bružas. „Mums ta vieta būtų lyg moto ciklininkų Meka, nes nuo jos prasi dėjo visas motociklizmo judėjimas. Jei tai bus pastatas, tuomet ant jo pakabinsime memorialinę lentą. O jei tai atvira vieta – gal joje pavyks net paminklą pastatyti“, – planus dėstė A.Mockus. Jis įsitikinęs, jog įamžinti tai, kad Klaipėdoje įsikūrė pirmasis Lietu voje motociklininkų klubas, yra svarbu ir todėl, kad į uostamies tį motociklais atvyksta labai daug užsienio turistų, todėl taip jiems būtų galima pristatyti dalelę šalies istorijos.