penktadienis, balandĹžio 6 d., 2012 m. Nr. 81 (1280) TODÄ&#x2013;L, KAD ESU A<1Âź9 8.1 VILNIETIS 2@B C69;62A 6@
Ĺ EĹ TADIENIS
JungÂtiÂnÄ&#x2014;Âse ValsÂti joÂse paÂjuÂdÄ&#x2014;Âjo teis mo proÂceÂsas, kuÂrio ĹĄaÂlis lauÂkÄ&#x2014; dauÂgiau nei deÂĹĄimtÂmeÂtÄŻ. PaÂsauÂlis 12p.
@.B@6< Q Z
;_ " #$
diena.lt
TAIKIKLYJE KAIP VELYKAS Ĺ VENÄ&#x152;IA â&#x20AC;&#x17E;Mane iĹĄgelbÄ&#x2014; TV LAIDŲ VEDÄ&#x2013; jo Dieva sâ&#x20AC;&#x153; JAI? NET 37
DvideĹĄimtmetÄ&#x2014; lietuvaitÄ&#x2014; Karo lina Kirilko niekada nepamirĹĄ koĹĄ maro, kurÄŻ iĹĄgyve no per ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; Haityje.
Galvodavau, kÄ&#x2026; man reikÄ&#x2014;tĹł daryti â&#x20AC;&#x201C; eiti ÄŻ dĹžiungles bananĹł valgy ti?
PROGRA MOS
 CĂ&#x203A;a_\`Â&#x2022; Sba O\ Y\ X\ ZN[ Q\` a_R [R _V` CV_ TV [V Wb` 9VbO f`
8p. MIESTAS
IdÄ&#x2014;ja, verta â&#x20AC;&#x17E;Kristoforoâ&#x20AC;&#x153;
â&#x20AC;&#x17E;Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, â&#x20AC;&#x201C; prisiminÄ&#x2014; ĹžiuotĹł traukiK.Kirilko. â&#x20AC;&#x201C; Ir tÄ&#x2026; paÄ?iÄ&#x2026; akimirkÄ&#x2026; pradÄ&#x2014;jo drebÄ&#x2014;ti namas. Pirmomis akimirkomis ĹĄo kiruoti nutilome. BandÄ&#x2014;me keltis ir lipti nuo namo, taÄ?iau pradĹžioje to padaryti nepavy ko. MatÄ&#x2014;me, kaip griuvo gretimi namai, mĹŤsĹł na mo tvora...â&#x20AC;&#x153; Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lĹŤĹžinÄ&#x2014;buvo girdÄ&#x2014;ti verksklykÄ&#x2014; ĹžmonÄ&#x2014;s, ĹĄauksmai. GatvÄ&#x2014;s mas, pagalbos kiĹł ir dĹŤmĹł sĹŤku paskendo dulryje. PlaÄ?iau skaitykite
Ĺ okoladas
17
ĹŞkininkĹł turge liĹł uĹžkrÄ&#x2014;tÄ&#x2122;s Mindau idÄ&#x2014;ja ĹĄalÄŻ viÄ?ius gautÄ&#x2026; Ĺ v. gas MaciuleKristoforo statulÄ&#x2014;lÄ&#x2122; mielai pa ÄŻ tĹŤkstanÄ?ius ga dalytĹł balÄ&#x2014;liĹł. 3p TEMA
JAUKUMA EkologiĹĄ S
â&#x20AC;&#x17E;Irmanto sriubosâ&#x20AC;&#x153; be Irmanto
TV HEROJA I
LTV 8N _\ YV[Ă&#x2013; 8V _VY X \
Pasaulis
WV ZN` 5NV af WR [b `V [R Ă&#x203A; QR VZ a
V` aĂX`aN[ Ă&#x2DC;VĂş Tf cf OVĂş V_ aVX Na `V a
VX aV [b ZN` V T RYOĂ&#x203A; W\ A\ Z\ :\gĂ _\` Z\[ aN N`
$]
Sportas
Darbas uĹžsieny je â&#x20AC;&#x201C; tik miraĹžas
UĹž viltÄŻ, rĹŤp estÄŻ, gyvybÄ&#x2122;
+
SAVAITÄ&#x2013; HOROSKS OPAS IR KRYĹ˝IAĹ˝O DIS
Ĺ okoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. ÄŽsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinÄ&#x2122;s bĹŤgnitanÄ?ia kasele. Abiem jiems â&#x20AC;&#x201C; 31-i ir gal jĹł veik la niekam nekeltĹł nuo juodu nebĹŤtĹł ku stabos, jei nigai. &]
TV diena
Pirmas lietuviĹĄ kas S Ĺženklu. Ir galbĹŤt ďŹ lmas su merciĹĄkai sÄ&#x2014;kmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos â&#x20AC;&#x17E;Zero 2â&#x20AC;&#x153; dÄ&#x2014;tos rodyti reĹžisierius Emilis VÄ&#x2014;lyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti ĹžiĹŤrovĹł.
ir uĹž tai, kad
vinga R.Bolgovo ĹĄventÄ&#x2014;
Aklai ÄŻdarbinimo pasitikÄ&#x2014;jÄ&#x2122; lietu agentĹŤromis viai vis daĹžniau uĹžsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigĹł. DÄ&#x2014;l to ten minti teismĹł slenks ka kantriai Ä?ius. 6p UĹ˝RIBIS
PADÄ&#x2013;KA
BuvÄ&#x2122;s JAV prezi den W.Bushas â&#x20AC;&#x201C; nors tas Georgeâ&#x20AC;&#x2122;as ir nepopuliarus, bet reikalingas. ]
Saulius Ĺ tomber gas grÄŻĹžo ÄŻ didÄŻjÄŻ krep suĹĄinÄŻ. DvejĹł metĹł per trau vienam geriausiĹł ka visĹł laikĹł Lietuvos krepĹĄininkĹł iĹĄÄ&#x2014;jo tik ÄŻ naudÄ&#x2026;. Saulius grÄŻĹžo su laukÄ&#x2122;s antrojo vaiko, iĹĄ sigydÄ&#x2122;s skausmus, pasiilgÄ&#x2122;s krepĹĄinio. Ir nÄ&#x2014; kiek nepanaĹĄus ÄŻ ve teranÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;SugrÄŻĹžo noras Ĺžaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; dviejĹł olimpiadĹł prizi ninkas. !]
kas VelykĹł vainikas
KULINAR IJA Spal
SvajonÄ&#x2122; atidary ti sriubĹł restoranÄ&#x2026; ÄŻgyven dinÄ&#x2122;s Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubĹł neversu jonÄ&#x2026; iĹĄ sriubos sikrauti milineatsisako. 5p EKO NO MI KA
ď Ž SÄ&#x2014;kmÄ&#x2014;: RZĂ&#x203A;` Q_ROĂ&#x203A;
RATAI: =. A. ?6:Ă? C.6 ?B< A< 7.:@
Ĺ IANDIEN PRIEDAI
diena.lt
2,00 Lt
TV3 laidos â&#x20AC;&#x17E;Akis tataâ&#x20AC;&#x153; ir LNK â&#x20AC;&#x17E;Abi pus sienosâ&#x20AC;&#x153; rei Kedys. Kristupas tingus augina DrÄ&#x2026; Krivickas Ä&#x2014;mÄ&#x2014; sius si D.KedĹžio gyny LeĹĄkeviÄ?ius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei StankĹŤnaitei ir Andriui ĹŞsui.
balandĹžio 7 d.
Kai kuÂrie parÂlaÂmen taÂrai abeÂjoÂja, ar R.PakÂsas gaÂlÄ&#x2014;s da lyÂvauÂti ĹĄiĹł meÂtĹł SeiÂmo rinÂkiÂmuoÂse. LieÂtuÂva 5p.
2012 m.
TODÄ&#x2013;L, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinÄ&#x2014;s
KINO FO TELIS
Sveikatos virĹĄĹŤnÄ&#x2014;s Kova e uĹž meilÄ&#x2122; kilo panika ir gyvy
STT ÄŻkliuvÄ&#x2122;s svei katos apsaugos viceminist ras kas gali bĹŤti tik ArtĹŤras Skipir tos apsaugos sis moji sveikatemÄ&#x2026; apÄ&#x2014;musio korupcijos tinklo auka. 9p
bÄ&#x2122;
1,30 Lt
Rytoj â&#x20AC;&#x201D; storesnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Vilniaus dienaâ&#x20AC;&#x153; ir priedas â&#x20AC;&#x17E;TV dienaâ&#x20AC;&#x153; su visos savaitÄ&#x2014;s televizijos programa.
esi
Aist psicho ringa ana istorija lizÄ&#x2014;s
GalÂvos skausÂmai dÄ&#x2014;l baÂrĹł TiraĹžas 36 460
ÄŽ sosÂtiÂnÄ&#x2014;s saÂviÂvalÂdy bÄ&#x2014;s danÂgoÂraiÂŞį su siÂrinÂkÄ&#x2122; miesÂto ba rĹł ĹĄeiÂmiÂninÂkai Ar tĹŤÂrÄ&#x2026; ZuoÂkÄ&#x2026; uĹžÂver tÄ&#x2014; saÂvoÂmis proÂble moÂmis. MiesÂto gal va atÂkirÂto, kad blo gĹłÂjĹł sÄ&#x2026;ÂraÂĹĄe atÂsiÂdĹŤÂrÄ&#x2122; baÂrai tuÂrÄ&#x2014;s bĹŤÂti uŞ daÂryÂti.
ReiÂkaÂlauÂjant iĹĄ ko nors miÂliÂjarÂdo liÂtĹł, reiÂkia atÂsa kyÂti, iĹĄ ko tie piÂniÂgai gaÂli bĹŤÂti paimÂti. PremÂjeÂras AndÂrius KuÂbiÂlius
2p.
Miestas
4p.
UĹž klaÂviaÂtĹŤÂrÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; 100 liÂtĹł VilÂniaus raÂjoÂno saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014; dar ĹĄÄŻ mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ trumÂpins ĹĄiĹł meÂtĹł vieÂťų jĹł pirÂkiÂmĹł plaÂnÄ&#x2026;, taÂÄ?iau iĹĄ jo grei Ä?iauÂsiai neÂbus iĹĄÂbraukÂti ES ir valsÂty bÄ&#x2014;s biuÂdĹžeÂto fiÂnanÂsuoÂjaÂmi proÂjek tai. TieÂsa, kai kuÂrie suÂplaÂnuoÂti pirÂki niai steÂbiÂna â&#x20AC;&#x201C; paÂvyzÂdĹžiui, keÂtiÂniÂmas uĹž vieÂnÄ&#x2026; komÂpiuÂteÂrio klaÂviaÂtĹŤÂrÄ&#x2026; mo kÄ&#x2014;Âti iki 100 liÂtĹł.
MaÂtas MikÂneÂviÂÄ?ius
m.miknevicius@diena.lt
MeÂnas
BÄ&#x2014;ÂdĹł gauÂsyÂbÄ&#x2014;s raÂgas
ÄŽ saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2122; suÂsiÂtikÂti VilÂniaus ba rĹł, resÂtoÂraÂnĹł ir kaÂviÂniĹł ĹĄeiÂmiÂnin kus suÂkvieÂtÄ&#x2122;s meÂras A.ZuoÂkas var giai tiÂkÄ&#x2014;ÂjoÂsi, kad saÂlÄ&#x2014;Âje versÂliÂninÂkĹł bus dauÂgiau nei taÂryÂbos naÂriĹł per poÂsÄ&#x2014;ÂdĹžius. â&#x20AC;&#x17E;PaÂkelÂkiÂte ranÂkas tie, kuÂrie no rÄ&#x2014;ÂtĹł gyÂvenÂti virĹĄ saÂvo baÂrĹł ar nak tiÂniĹł kluÂbĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; versÂliÂninÂkĹł paÂpraÂĹĄÄ&#x2014; meÂras. RanÂkas paÂkÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; viÂsi iki vie no taÂryÂbos saÂlÄ&#x2014;Âje sÄ&#x2014;ÂdinÂtys ĹžmoÂnÄ&#x2014;s. Tai buÂvo ĹženkÂlas, kad su ta paÂdÄ&#x2014;Âti mi, kai kiekÂvieÂnas gyÂvenÂtoÂjo skun das gaÂli reikĹĄÂti versÂlo paÂbaiÂgÄ&#x2026;, ba rĹł ĹĄeiÂmiÂninÂkai taiksÂtyÂtis neÂkeÂtiÂna.
2
NauÂja IeÂvos daiÂna
Â&#x201E;Â&#x201E;RĹŤÂpesÂtis: miesÂto valÂdĹžia aiĹĄÂkiÂna, kad versÂlas ir seÂnaÂmiesÂÄ?io gyÂvenÂtoÂjai tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł rasÂti kompÂroÂmiÂsÄ&#x2026; ir bent jau
toÂleÂruoÂti vieÂni kiÂtĹł egÂzisÂtaÂviÂmÄ&#x2026;. Roko Medonio nuoÂtr.
13p.
2
PenktADIENIS, balandžio 6, 2012
miestas Velykų belaukiant Galima burnoti ant šio pava sario – pasiteisinimų jis ma žokai turi. Šalta, lyja, snin ga. Žiema iš mūsų kiemo ne skuba, nors tu ką. Tik jei nu stosime dejuoti ir keikti orą, gal ir išvysime stebuklą – Kalėdas balandį. Vakar rytą būtent taip atrodė Vilnius – lyg iš sentimentalaus Kalė dų atviruko: snaigės, šerkš nas, netgi pusnys... Gedimino Bartuškos nuotr.
Premjero pipirai A.Zuokui Premjeras Andrius Kubilius sa ko, kad iš valstybės per 900 mln. litų prisiteisti siekiančios Vil niaus savivaldybės meras Artū ras Zuokas tokiu ieškiniu sie kia nuslėpti savo nevisiškai tin kamą valdymą.
„Tikrai nestebina mero žingsniai, kuriais siekiama paprasčiausio viešųjų ryšių efekto, galbūt šito kiu būdu slepiant ir savo nevisiškai tinkamą miesto reikalų sprendimo aspektą“, – vakar Žinių radijui sa kė ministras pirmininkas.
Reikia suprasti, kad milijardą litų Vilniaus miesto meras nori prisiteisti iš Kauno miesto, iš Šiaulių, iš Panevėžio, iš Gargždų. Antradienį A.Zuokas dėl šimtus milijonų siekiančių sostinės skolų apkaltino Vyriausybę bei prem jerą ir pranešė, jog Vilniaus savi valdybė kreipėsi į Vilniaus apy gardos administracinį teismą. Ji reikalauja iš valstybės 939 mln. litų negautų pajamų. Anot A.Kubiliaus, jau nuo 1990-ųjų dalis Vilniaus, kaip ir kitų Lietuvos didžiųjų miestų, mokesčių mokėtojų pinigų yra skiriami mažesniems miestams. „Reikalaujant iš ko nors mili jardo litų, reikia atsakyti, iš ko tie pinigai gali būti paimti. Nei
pati Vyriausybė, nei premjeras, nei finansų ministrė stebuklingo pinigų krepšio neturi ir, reika laujant milijardo litų, reikia su prasti, kad milijardą litų Vilniaus miesto meras nori prisiteisti iš Kauno miesto, iš Šiaulių, iš Pa nevėžio, iš Gargždų. Galima var dyti visas kitas savivaldybes“, – teigė premjeras. „O Vilniaus miesto meras, be kitų gražių svajonių, kuriomis jis labai dažnai pasižymi, kiek pamename, kūrė Vilniaus mies to savivaldybės taksi, Vilniaus miesto aviacijos linijas. Tai to kios iniciatyvos gimsta tokiose savivaldybėse, tokiuose valdžios koridoriuose, kurie, atrodytų, nėra linkę labai taupiai skaičiuoti pinigus“, – sakė Vyriausybės va dovas. Anot A.Zuoko, iš 939 mln. litų siekiančių nuostolių 542 mln. litų esą susidarė dėl nedidinamos gy ventojų pajamų dalies ir „Vyriau sybės neveiklumo“, 140 mln. litų negauta dėl nepakankamo savi valdybės funkcijų finansavimo, Finansų ministerijai esą netinka mai planuojant 2009–2011 m. pa jamas, o 257 mln. litų – dėl esą be pagrindo savivaldybėms priskirtų funkcijų, pvz., kompensavimo už lengvatinį keleivių vežimą. Sostinės valdžia ieškinyje taip pat reikalauja įpareigoti Vyriau sybę pateikti Seimui svarstyti įstatymo projektą, kuriame Vil niui būtų skiriama ne mažesnė kaip 60 proc. gyventojų pajamų mokesčio dalis. Šiemet, pasak A.Zuoko, į Vilniaus biudžetą pa tenka tik 40 proc. sostinėje su renkamo šio mokesčio. BNS, VD inf.
Galvos skausmai dėl Oficialaus mero žodžio 1 su kreivomis šypsenomis išklausę verslininkai atsipalaida
vo gavę patys praverti burnas. Pa čiame sostinės centre įsikūrę ba rai bėdų turi tiek, kad jų darbas labiausiai primena nuolatinę ko vą už būvį. Vienas pirmųjų nepasitenkinimą savivaldybės darbu išsakė sankcijų jau sulaukusio baro „Basement“ vadovas Lukas Voiničius. Pernai savivaldybė šiam barui alkoholiu prekiauti leido tik iki 23 val. „Kaip jūs įsivaizduojate tokią situaciją? „Basement“ sukurtas kaip naktinis kokteilių klubas. Kaip naktiniam klubui dirbti iki 23 val.?“ – mero tiesiai šviesiai klausė L.Voiničius. „Orgazmus Lounge“ vadovas Audrius Janušauskas teigė esąs nepatenkintas policijos darbu, ku ri net neradusi rimtų pažeidimų tarybos nariams rekomendavo taip pat jam priklausančiam barui „Prie parlamento“ apriboti prekybos al koholiu laiką. „Man įdomu, kuo remdamasi policija nusprendžia, kad triukšmas per didelis. Pernai ji važiavo keliolika kartų, nerado pa žeidimų, bet laiką apribojo. Mums neatrodo patikimi jų protokolai“, – tvirtino verslininkas. Kaimynai lipa ant galvos
Problema: kavinių savininkai siūlo Vilnių padalyti į atskiras zonas, ku
riose būtų aiškus reglamentas, kas jose gali veikti, koks gali būti triukš mo lygis ir pan. Gedimino Bartuškos nuotr.
Barą sostinės senamiesčio Klaipė dos gatvėje įsirengęs Linas Kara lius merui sakė jau kurį laiką kovo jantis su nedraugiškais kaimynais, kurie gyvena virš kavinės ir nuolat skundžiasi policijai, nors kompro misą rasti bandyta jau ne kartą. „Nuolat skundžiamasi, kad iš baro sklinda kvapai. Specialistai atlieka tyrimus, ar tikrai tų kva pų yra. Ar žinote, kad tai kainuo ja valstybei kiekvieną kartą po 1,8 tūkst. litų, tyrimai atliekami ne Lietuvoje. Aš siūlau taip: jei tyri
B.Cicėno mesti kaltinimai merui subliūško Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Įtakingi valdantieji greičiausiai ne teisėtai slapta parduoda Vilniaus šilumos tinklų turtą ir perleidžia nuomoti didžiulius sklypus šalia Gariūnų. Tokiais įtarimais garsiai besisvaidžiusio tarybos nario Bro niaus Cicėno įkarštį, regis, nugesi no STT agentai. Pralaimėjimas: B.Cicėno įtari
mai dėl galbūt neskaidraus savi valdybės įmonės turto pardavi mo STT agentų nesudomino.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Miesto valdantieji, visų pirma pats meras Artūras Zuokas, taip pat Vil niaus šilumos tinklų vadovas Arū nas Keserauskas, tarybos narys Kęstutis Nėnius slapčia nuo visuo menės ir tarybos narių parduoda
Vilniaus šilumos tinklų turtą ir per leidžia nuomoti didžiulius valsty binės žemės sklypus šalia 3-iosios termofikacinės elektrinės. Tokiais ir panašiais įtarinėjimais prieš porą savaičių viešai svaidėsi miesto ta rybos narys, Tvarkos ir teisingumo partijos frakcijos atstovas Bronius Cicėnas. Politikas garsiai skelbė, kad ko vo pradžioje šiais galbūt neteisė tais sandoriais susidomėjo ne tgi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasak B.Cicėno, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) vadovai prašė STT ištir ti „neskaidrų sandorį“. Esą VAA TC iš Vilniaus šilumos tinklų už
daugiau nei 3 mln. litų Jačionių g. 13, šalia 3-iosios termofikacinės elektrinės, įsigijo neaiškios vertės sklypą ir liko nepatenkintas šiuo sandoriu. Rašte STT agentams buvęs VAATC centro vadovas Juozas Šiaudinis dėstė, kad nekilnojama sis turtas, kurį nupirko VAATC, yra abejotinos vertės, nes tai kie mo aikštelė, tvora, borteliai. „VAATC nupirko statinius, ku rie nereikalingi ir ateityje nebus reikalingi įmonei. Taip pat Vil niaus šilumos tinklai perleido VA ATC 4 ha valstybinės žemės skly po nuomą“, – prieš porą savaičių aiškino B.Cicėnas. Jis nuogąstavo,
neva padidintas Vilniaus šilumos tinklų valdomas turtas bus pa naudotas koncerto „Icor“ intere sams, susijusiems su šio koncerno siekiais statyti ir eksploatuoti ko munalinių atliekų deginimo įren ginius. Tač iau B.Cicėn o ir J.Šiaud i nio įtarimus ėmusi aiškintis STT nieko bloga dėl šių sandorių nera do. „Kreipimasis buvo išnagrinė tas STT pareigūnų. Ikiteisminis tyrimas nepradėtas, nes nenus tatyta jok ių fakt in ių duom enų apie galbūt padarytas nusikals tamas veikas“, – tokio STT atsa kymo neseniai sulaukė pareiškė jas J.Šiaudinis.
3
PenktADIENIS, balandžio 6, 2012
miestas Velykų belaukiant
barų mai pasitvirtina, už juos susimoka verslininkai, jei ne – skundikai. Ki to būdo nebežinau“, – griežtą pa siūlymą merui išsakė L.Karalius. Daugelis į savivaldybę susirin kusių barų savininkų skundėsi, kad dažniausiai verslą sužlugdyti siekia vos vienas namo gyventojas, o vi siems kitiems niekas netrukdo. Tai patvirtino ir Lietuvos vieš bučių ir restoranų asociacijos pre zidentė Evalda Šiškauskienė. Anot jos, kiekvienas namas Vilniaus centre turi savo skundiką, kuris ramiai neleidžia dirbti. „Nemanau, kad visiems senamiesčio gyvento jams trukdo barai. Tokių yra ma žuma, tačiau ta mažuma nurungia sveiką protą dar išlaikiusius žmo nes“, – tvirtino E.Šiškauskienė.
Nepardavė skolos
Komentarai
Linas Karalius
Audrius Janušauskas
Irena Marozienė
B
N
K
Lukas Voiničius
Augustinas Beinaravičius
Gintas Teslia
S
T
N
„Shiva Chill Bar“
andėme draug aut i ir bend rad arb iaut i ir su pol ic ij a, ir su kaim yn ais. Įsikėlė me į tok ią vietą, kur io je buvo nem až a tik im ybė sul auk ti skundų. Tai žin od am i, ėmėmės visų priem on ių, bet skundų yra ir jau neb ež in om e, kaip viską spręs ti. Siūlym as sus imokėt i kaimyn ams išl aid as pol ic ij ai ir įvair iems tyr i mams būtų ger as būdas. Gal žmo nės be reik al o, vien iš piktos val ios nes kamb inėtų.
„Prie parlamento“
iekaip negaliu suprasti, kuo remiantis uždaromi barai. Man tie protokolai dėl pa žeid imų atrodo ner imt i. Mano vyninė jau „amžiną atilsį“. Pre kybos alkoholiu laiką apribojo, dirb ti nebebuvo prasmės, dabar neveikia me. Prie mūsų baro nė karto nėra kilę net jokių muštynių ar panašiai. Nuo lat skundė vienas žmogus, kol galiau siai pasiekė savo. O netiko tik vienam žmogui. Su kitais mano barais gali nu tikti lygiai taip pat.
Amat in inkų užeiga
ai per krepšin io čempio natą lauke buvome susi statę staliukus, mus tikrino visos įmanomos Viln iaus kontrolės įstaigos. Darbui buvo truk doma visaip, kaip tik įmanoma. Iš tie sų mus dėl triukšmo nuolat skundė tik vienas žmogus, kuris dirba Gariūnuo se ir vis išeidamas į darbą profilaktiš kai paskambindavo pasiskųsti. Mūsų kavinėje muzika iš viso neskamba. O kai prasideda skundai dėl triukšmo, tuomet jau tikrinama dėl visko.
Paguodos žodžio netarė
Vilniaus meras A.Zuokas versli ninkams rėžė, kad jau dabar ir sa vivaldybė, ir miesto policija turi sudariusi gerų ir blogų barų sąra šus. Esą netrukus tokie sąrašai ga li būti paviešinti. Meras verslininkus gąsdino, kad susitvarkyti ir į pastabas atsižvelgti artimiausiu metu nespėsiantys ba rai gali sulaukti prekybos alkoholiu laiko apribojimo ar net reikalavi mo atsisakyti verslo. „Norime, kad Vilnius būtų gyvas ir dieną, ir naktį. Reikia rasti kompromisą, kad ir gy ventojai, ir verslininkai, ir lankytojai būtų patenkinti. Visi turime supras ti, kad reikia taikytis vieniems prie kitų. Tačiau yra gerų barų ir blogų barų sąrašai, jei blogieji barai ne norės keistis, imsimės sankcijų“, – teigė meras A.Zuokas. Savivaldybės skaičiavimais, Vil niaus centre yra maždaug 60 nak tinių barų. Pernai iš viso buvo gau ta 150 su jų veikla susijusių skundų – daugiausia dėl triukšmo ir nede ramo lankytojų elgesio.
„Basement“
ulauk us gyventojų skundų, žinoma, buvo atl iekam i gar so matavimo tyrimai. Kiek jų buvo atl ikta, tiek jok ie skun dai nepasitv irt ino, normos nebuvo pažeistos. Taip ir likome nesupratę, ko dėl nepadarę pažeidimo turime stab dyti veiklą. Naktinis baras negali veik ti tik dieną.
„Jei barų savininkai nebus lin kę geranoriškai spręsti kylančių problemų, tarybai gali tekti priim ti nemalonius nei jums, nei mums sprendimus. Labai noriu, kad mies te visiems būtų gera. Visada palai kiau ir palaikysiu verslą, bet reikia ieškoti išeičių“, – toliau savo kar
„Gork y“
urėjome tiek bėdų su kaimy nais, kad jau puikiai žinome apie visus teisės aktus, apie visas iškylančias problemas, visus reglamentus. Esame padarę vis ką, ko iš mūsų reikalavo savivaldybė, kad galėt ume normal iai veikt i, bet skundai nesiliauja. Ką mums tokiu at veju daryti? Skųstis teismui?
tojo A.Zuokas. Vis dėlto dėl vie no dalyko susitikime buvo sutar ta. Ketinama sudaryti darbo grupę, kuri turės pateikti leidimų išdavimo tvarkos formą barų, klubų, kavinių veiklai vykdyti, svarstys dėl galimų stacionarių vietų rūkantiems. Šiai grupei vadovaus E.Šiškauskienė,
„Pabo Lat ino“
uolat po kiekvieno skundo pareigūnai ateina tikrinti. Ateina, nors net neturi aiš kiai apibrėžtos problemos, ką padarėme negerai. Vieną kartą reikia imti ir miestą padalyti į tam tikras dalis, kad būtų visiems aišku, kuriose zonose galima triukšmauti, o kuriose – ne. Rei kia iš naujo imtis miesto planavimo.
taip pat bus kviečiami klubų, res toranų, savivaldybės ir kitų atsa kingų institucijų atstovai. E.Šiš kauskienė sakė norinti dalyvauti ir miesto įvaizdžio sprendimus prii mančiose darbo grupėse, nes sa vivaldybės darbuotojų sprendimai daugeliu atveju jai kelia abejonių.
Vilniaus savivaldybės valdo mai bendrovei „Vilniaus vieša sis transportas“ antrą kartą ne pavyko parduoti reikalavimo teisės į 46,45 mln. litų savival dybės skolą.
„Vilniaus viešasis transportas“ įsteigtas pernai spalį, sujungus įmones „Vilniaus autobusai“ ir „Vilniaus troleibusai“. Bendrovės vadovas Gintaras Nakutis sakė, kad vakar pla nuotas aukcionas neįvyko, nes negauta nė vienos paraiškos. „Aukcionas neįvyko. Skelbsi me naują aukcioną. Skelbsime tol, kol parduosime. Būsime at kaklūs“, – sakė G.Nakutis. Jis svarstė, kad kitą aukcioną bendrovė veikiausiai surengs po to, kai baigsis Vilniaus savival dybės 130,217 mln. litų bend ros vertės 5 paskolų konkursas. „Vilniaus viešasis transportas“ skolas siekia parduoti 4 dalimis: 20 mln. litų, 2 po 10 mln. ir 6,45 mln. litų.
Aukcionas neįvy ko. Skelbsime naują aukcioną. Skelbsime tol, kol parduosime. „Vilniaus troleibusai“ 2010-ai siais patyrė 8,198 mln. litų nuo stolių ir gavo 60,228 mln. litų pajamų – 6,4 proc. mažiau ne gu 2009 m., o „Vilniaus autobu sai“ patyrė 8,478 mln. litų nuo stolių ir gavo 89,66 mln. litų pajamų – 2,5 proc. mažiau negu 2009-aisiais. BNS, VD inf.
4
penktadienis, balandžio 6, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vilniaus rajono sa vivaldybė dar šį mėnesį trumpins šių metų Viešųjų pirkimų planą, ta čiau iš jo greičiau siai nebus išbraukti ES ir valstybės biu džeto finansuojami projektai.
Prioritetai: Vilniaus rajono savivaldybė šiemet greičiausiai ras pinigų
baldams, kompiuteriams, vienai klaviatūrai ir virtualiam turistiniam maršrutui pirkti. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Nuo klaviatūros iki virtualaus maršruto Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vilniaus rajono savivaldybės tary ba 2012-ųjų Viešųjų pirkimų pla ną tvirtino pernai metų pabaigo je, dar dar prieš formuojant rajono biudžetą. Tuo metu įvairiems pro jektams finansuoti, paslaugoms, prekėms ir darbams pirkti buvo numatyta per 40 mln. litų. Dienraščio žurnalistų kalbintas Viešųjų pirkimų skyriaus vedė jas Aleksandras Liachovičius tei gė, kad šiuo metu minėtas planas peržiūrimas – dalis jame numaty tų pirkinių bus išbraukta. „Planas buvo tvirtinamas dar nepriėmus savivaldybės biudžeto, tad jame buvo numatyta dalis pro jektų, kuriems lėšų gali ir pritrūk ti. Tada manau, kad greičiausiai šį mėnesį planas bus baigtas anali zuoti, o projektai, kuriems nėra pi nigų, bus išbraukti iš sąrašo. Abe joju, kad vietoj išbrauktų sąraše galėtų atsirasti naujų pirkimų“, – teigė A.Liachovičius. Greičiausiai plane liks tie pirki mai, kuriems numatytas ES, valsty
bės biudžeto finansavimas. Taip pat jau aišku, kad bus perkama baldų. Iš viso planuojama nupirkti baldų 15 įvairių savivaldybės įstaigų. Kiek vienai įstaigai baldams įsigyti ski riama nuo 20 iki 360 tūkst. litų. „Baigiama įgyvendinti nemažai infrastruktūrinių projektų, sta tomos mokyklos, dienos centrai. Taip pat vykdoma minėtų objektų renovacija. Natūralu, kad baigus statybos, rekonstrukcijos darbus įstaigoms reikės baldų. Jau turi me garantiją, kad baldams ir kom piuterinei technikai finansavimas yra skiriamas, tad artimiausiu metu bus skelbiami konkursai“, – informavo Viešųjų pirkimų sky riaus vedėjas. Beje, savivaldybei perkant kom piuterinę techniką 100 litų pla nuojama skirti vienai kompiuterio klaviatūrai įsigyti. Tačiau skyriaus vedėjas pirkimų detalių, kol jie nė ra įvykę, nekomentavo. Įgyvendintas turėtų būti ir, ko gero, originaliausias šių metų Vil niaus rajono valdžios sumanymas – Virtualus turistinis maršru tas. Kurdama jį rajono savivaldybė
bendradarbiauja ne tik su ES, bet ir su kaimynės Baltarusijos Ašmenos srities specialistais. Apskaičiuota, kad virtualiam tu ristiniams maršrutui sukurti pri reiks per 25 tūkst. litų. Už šiuos pinigus internete atsirastų marš rutas „Istoriniais keliais – Ašme nos aukštuma“. Maršrutas apimtų Vilniaus rajone esančias Nemėžio, Medininkų ir Bareikiškių gyven vietes ir dalį Baltarusijoje esančios Ašmenos srities. Informacija jame būtų pateikta lietuvių, lenkų, bal tarusių ir anglų kalbomis. „Kol kas sutartis nepasirašy ta, tad nieko negalima tvirtinti 100 proc. Tačiau jei viskas pavyk tų, tai tikrai būtų įdomus dalykas. Kiek žinau, egzistuoja virtualus Vilniaus žemėlapis, toks pat atsi rastų ir pas mus. Žmonės žinotų, kur keliauti, gausiau lankytų mū sų kraštą. Be to, šitaip paskatintu me kultūrinį bendradarbiavimą su Baltarusija, nes ir ji prisideda prie šio projekto“, – teigė Vilniaus ra jono savivaldybės Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vyr. specialistė Gražina Golubovska.
5
penktADIENIS, balandžio 6, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Lietuva siūlo pagalbą Armėnijai Jerevane viešintis užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ket virtadienį pakvietė Armėniją pa sinaudoti artėjančiu Lietuvos pir mininkavimu ES siekiant įtvirtinti glaudesnius ryšius su Bendrija.
Rūpesčiai: nors Prezidentė pasirašė įstatymą, atveriantį R.Paksui
kelią į Seimą, dėl savo ateities nušalintasis šalies vadovas dar ne gali būti ramus. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kelias į Seimą tiesus nebus Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seimo nariai nėra tikri, kad vyk dys Prezidentės prašymą skubiai pakeisti Konstituciją, kad Rolan dui Paksui būtų atvertas teisi nis kelias dalyvauti parlamen to rinkimuose. Netgi jeigu politi kai imtųsi tokios pataisos, jos ga li būti nespėta priimti iki šių Sei mo rinkimų.
Prezidentė Dalia Grybaus kaitė pranešė pasirašanti par lamentarų priimtą Seimo rin kimų įstatymo pataisą, kuri leidžia 2004-aisiais iš preziden to pareigų per apkaltą pašalintam R.Paksui dalyvauti šiemet spa lį rengiamuose Seimo rinkimuose. Taip pat D.Grybauskaitė para gino Seimą skubiai pakeisti Kons tituciją, netiesiogiai pripažinusi, kad naujausia Seimo rinkimų įsta tymo pataisa neatitinka pagrindi nio įstatymo nuostatų ir Konsti tucinio Teismo (KT) išaiškinimo, priimto dar 2004 m. Tačiau Seime šis Prezidentės pasiūlymas sutik tas gana prieštaringai.
Stasys Šedbaras:
Mano manymu, keis ti Konstitucijos nerei kia, nes nėra ką keisti. Už Konstitucijos pataisų pa rengimą atsakingo parlamenti nio Teisės ir teisėtvarkos komi teto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras pareiškė, kad, jo nuomone, pagrindinio įstatymo šiuo atveju keisti nereikia. „Mano manymu, keisti Konsti tucijos nereikia, nes nėra ką keis ti. Konstitucijoje nėra draudimo per apkaltą pašalintam asmeniui eiti tam tikras pareigas, yra tik KT pateikta tokia Konstitucijos interpretacija. O jeigu tai yra in terpretacijos reikalas, pati kons titucinė norma čia niekuo dėta“, – sakė S.Šedbaras. Jo nuomone, galima kalbėti tik apie Konsti tucijos papildymą, tačiau tai esą daryti neprivalu.
S.Šedbaro pavaduotojas komite te socialdemokratas Julius Saba tauskas sutinka, kad tereikia pa pildyti Konstituciją. „Keisti joje tikrai nėra ką, tie siog nėra tokios nuostatos, kurią derėtų keisti. Reikia nebent papil dyti. Kitaip tariant, reikia Konsti tuciją papildyti nuostatomis apie asmens, per apkaltą pašalinto iš pareigų, galimybes vėl preten duoti į aukštus postus valstybė je“, – kalbėjo jis. J.Sabatauskas neatmetė, kad Seime jau netrukus gims pro jektas dėl Konstitucijos papildy mo. Tačiau politikas išsakė abe jonių, ar šį projektą bus suspėta apsvarstyti ir priimti Seime, iki bus pradėti registruoti kandida tai į naujojo parlamento narius. Pagal įstatymą kiekvienas po tencialus kandidatas į Seimą tu ri būti pirmiausia įsiregistravęs politinės kampanijos dalyviu. Tai bus galima padaryti tik iki šių metų rugpjūčio 9 d. Tad, jeigu Konstitucijos pataisa iki tos dienos neįsigalios, R.Pak sui iškils grėsmė nespėti įsire gistruoti nei politinės kampani jos dalyviu, nei kandidatu į Seimą. J.Sabatauskas atkreipė dėmesį, kad galiojanti sudėtinga Konsti tucijos koregavimo tvarka uži ma gana daug laiko. „Pirmiau sia, Konstitucijos negalima keisti nei skubos, nei ypatingos skubos tvarka. Be to, yra numatyti įvai rūs procedūriniai laikotarpiai, per kuriuos Konstitucijos pataisą turi apsvarstyti komitetai“, – teigė jis. Dėl Konstitucijos pataisų tu ri būti balsuojama du kartus, tarp abiejų balsavimų darant ne ma žesnę kaip trijų mėnesių pertrauką. Be to, numatyti kiti procedūriniai konstitucinės pataisos pateikimo ir svarstymo terminai, kurie uži ma ne mažiau kaip mėnesį. Tad, net jeigu jau šiomis die nomis būtų parengtas ir Seimui pateiktas Konstitucijos papildy mas dėl leidimo R.Paksui daly vauti rinkimuose, jis galėtų būti galutinai priimtas ir įsigalioti tik rugpjūčio pradžioje arba vidu ryje, tai yra jau tuomet, kai bū tų pradėti registruoti kandida tai į Seimą.
Kaip pranešė Užsienio reikalų mi nisterija (URM), glaudesni ryšiai paskatintų Armėnijos pažangą ir atvertų naujas bendradarbiavimo galimybes. Ministras per susitiki mus su Armėnijos prezidentu Ser žu Sargsianu ir užsienio reikalų ministru Edvardu Nalbandianu ketvirtadienį pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi dalytis su Armėni ja reformų patirtimi ir iki Lietuvos pirmininkavimo ES pabaigos pa dėti užbaigti derybas su Briuse liu dėl Armėnijos ir ES partnerystę įtvirtinančių susitarimų. Armėnija ir ES kovo 6 d. pra dėjo derybas dėl plačios apim ties laisvosios prekybos susitari mo, vasario 27 d. – dėl vizų režimo supaprastinimo. Derybose dėl Aso ciacijos sutarties užbaigti 24 iš 28 derybų skyrių. „Neabejoju, kad ke lionių supaprastinimas ir intensy vesni tiesioginiai žmonių kontak tai suteiks gerą postūmį bendriems reformų procesams šalyje“, – sakė A.Ažubalis. Lietuvos institucijos buvo at rinktos vykdyti tris ES Dvynių projektus konkurencijos, varto-
no santykiai su ES taip pat atveria kelius sureguliuoti Kalnų Karaba cho konfliktą. „Susitaikymui ypač svarbus yra visuomenių dialogas. ES yra pasirengusi paremti pasi tikėjimo stiprinimo priemonių įgy vendinimą“, – teigė ministras. Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai, anot jo, taip pat bus gera proga nubrėžti ES „Rytų partne rystės“, kurios veikloje dalyvauja Armėnija, gaires – 2013 m. antroje pusėje Vilniuje planuojamas „Rytų partnerystės“ vadovų susitikimas. Pasirengimas jam buvo viena iš A.Ažubalio pokalbių Jerevane te mų. Daug dėmesio susitikimuo se skirta ekonominiam bendra darbiavimui, kuris nors ir auga, tačiau jo potencialas, A.Ažubalio tvirtinimu, nėra visapusiškai iš Viltys: pasak A.Ažubalio, inten naudojamas. „Glaudūs šalių poli syvėjantys Armėnijos ir Azer tiniai santykiai yra gera platforma baidžano santykiai su ES taip intensyvesniems ekonominiams pat atveria kelius sureguliuo- ryšiams“, – sakė jis. ti Kalnų Karabacho konfliktą. Dvišalės prekybos dinamika šiuo Gedimino Bartuškos nuotr. metu rodo didėjantį Lietuvos vers lo susidomėjimą Armėnijos rinka. tojų teisių ir muitinės srityse, ku 2011 m. Lietuvos ir Armėnijos pre riais Armėnijos institucijoms per kybos apyvarta buvo 17,2 mln. litų – duodama ES normų įdiegimo savo 15,7 proc. didesnė nei 2010-aisiais. veikloje patirtis. Ministras sako, Lietuvos prekybos balansas su kad Lietuva yra pasirengusi to Armėnija buvo teigiamas ir sudarė liau dalytis integracijos į ES pa 13,63 mln. litų. tirtimi. Lietuva pirmininkaus ES 2013 m. Pasak A.Ažubalio, intensyvė antrą pusmetį. BNS inf. jantys Armėnijos ir Azerbaidža
6
PenktADIENIS, balandžio 6, 2012
nuomonės
Tautinės mažumos nediskriminuojamos
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Paskutinės minutės konstituciniai pasiūlymai
Stasys Gudavičius
S
u įstat ymu, leidž iančiu Rolandui Paksui vėl kan didat uot i į Seimą, Pre zidentė Dal ia Grybaus kaitė pasielgė gana net ikėtai – pasirašė šį Seimo priimtą teisės aktą, nors tuo pat metu faktiškai pripaž ino, kad jis neat it inka da bar Lietuvoje gal iojančio konst i tucinio regul iavimo. Tai gal kiek neį prastas teisin is veiksmas – suab ejot i įstat ymo konst it ucing umu, bet jį pasira šyt i ir kreiptis į Seimą, kad Kons tit ucija būtų iš esmės suder inta su šiuo įstatymu.
Akivaizdu, kad dvide šimtaisiais Konstituci jos gyvavimo metais turime rimtą jos suvo kimo ir pritaikymo iš bandymą – ką gi daryti dėl R.Pakso. Seimas nerodo didelio entuziaz mo nedelsiant imt is Konst it uci jos keit imo. Juolab kad tai labai ilgas ir sudėtingas procesas, dar ir reikalaujant is didž iul io pol i tin io susitelk imo, tai yra ne ma žiau kaip dviejų trečdal ių parla mentarų palaikymo. Net jeig u tok io konst itucin io pa koregav imo būtų imtasi nedel siant, jau šiomis dienomis, tuoj po Velykų, vis tiek galutinis balsavi mas dėl pataisų galėtų anksčiau siai įvykti tik rudeniop, įsibėgėjus ar net pasibaigus kandidatų į Sei mą reg istravimo laikotarpiui. Visą šį laiką gal ios dab art inei Konst it ucijai ir jos nuostatų ofi cial iems išaišk in im ams (tai moksl iškai vad inama konst it u cine doktr ina) prieš taraujant is Seimo rink imų įstatymas. O ar gal ima vykdyt i teisės aktą, kuris kertasi su galiojančia Kons titucija? Su šiuo labai nelengvu klausimu jau netrukus susidurs Vyriausio ji rink imų komisija (VRK), kuriai teks pasukti galvą, ką daryti, kai R.Paksas ateis ir, vadovaudama sis Prezidentės pasirašytu bei įsi galiojusiu naujuoju įstatymu, pa reikalaus įreg istruoti jį potencia liu kandidatu į Seimą.
Pirmiausia VRK turės apsispręsti, ar R.Paksas gali tapti savarank iš ku Seimo rinkimų politinės kam panijos dalyviu. Tik tapęs juo šis politikas galėtų rugpjūtį reikalau ti būti įreg istruotas oficialiu kan didatu į Seimą. Priešing u atveju jis galės nė nebandyt i eit i į VRK prašyt is kand idato statuso – ne galima. VRK po savaitės kitos jau gali su sidurt i su dilema, kaip pasielg ti su R.Pakso prašymu tapt i sa var ank išk u kamp an ij os daly viu. Viena vertus, galiojanti nau joji Seimo rink imų įstat ymo re dakcija lyg ir leistų jį reg istr uot i. Kita vert us, tas įstat ymas neat i tinka gal iojančios konst itucinės doktrinos. Jeigu šios abejonės nugalės, VRK gali ir neregistruoti R.Pakso. Tada šis gali keliauti su skundu į admi nistracinį teismą, o pastarasis – pasiteiraut i Konst it ucin io Teis mo (KT), ar viskas gerai dėl Sei mo rink imų reguliavimo, kurį ką tik nustatė parlamentarai ir para šu patvirtino Prezidentė. Gal i būti ir kitok ia teis inė eig a: VRK įreg istr uoj a R.Paksą po tenc ial iu pretendent u į Seimą, tač iau šį sprend imą teismui ap skundž ia R.Pakso pol it in iai kon kurent ai, kur ių tikrai nes ting a. Ir šiuo atvej u byl a, mat yt, ats i durtų KT. Spėjama, kad KT tikrai neat idė lios „R.Pakso įstat ymo“ įvert in i mo. Taip pat spėjama, kad Konsti tucijos sargai tiesiog jį išbrokuos. Įstat ymas bus paskelbtas nega liojančiu ir R.Paksas vis tiek ne begalės siekt i Seimo nar io man dato jau 2012-ųjų rink imuose. Nebent iki rudens bus suspėta pakoreg uot i Konst ituciją. Bet to kia tik imybė, kaip teig ia daug u ma teisės special istų bei pačių politikų, nelabai didelė – per ma žai laiko ir politinės valios. Bet kuriuo atveju akivaizdu, kad dvideš imt ais iais Konst it uc ij os gyvav imo metais tur ime labai rimtą jos suvok imo ir pritaik y mo išbandymą – ką gi dar yt i su R.Paksu. Tik kažkodėl tas išb andymas vykdom as pas kut inę minutę prieš Seimo rink imų kampaniją, beveik jai įsibėgėjant. Civ il iz uo tame krašte šis laikotarpis teisi niu atž vilg iu turėtų būti ypač ra mus, kai viskas aišk u ir skaidr u, kai nei įstat ymai, nei Konst it u cija, nei kok ios nors kitos su rin kimais susijusios taisyklės nėra strimgalv iais keičiamos, kai nė ra atkakl iai disk utuojama dėl tų taisyklių teisingumo. Mat yt, Liet uvoje iki to dar ne priaugome.
L
ietuvos ambasadorius Jung tinėje Karalystėje Oskaras Ju sys savaitraščio „The Econo mist“ redakcijai atsiųstame laiške pabrėžė, kad lenkų mažuma Lietuvoje nėra diskriminuojama, o švietimo srityje mokytis lenkų kalba sudarytos išskirtinai geros sąlygos. Reaguodamas į savaitraščio neseniai paskelbtą straipsnį apie dvišalius Lie tuvos ir Lenkijos santykius, diploma tas teigė, kad galimybės mokytis len kų kalba Lietuvoje yra geresnes nei bet kur kitur. „Vertėtų pabrėžti, kad mo kymasis visose stadijose, nuo darželio iki universiteto, lenkų mažumai Lietu voje galimas jų gimtąja kalba. Tai uni kalu Europoje. Balstogės universite to filialas Lietuvos sostinėje Vilniuje yra vienintelis lenkų aukštojo mokslo institutas užsienyje“, – rašo O.Jusys. Jo teigimu, naujasis Švietimo įsta tymas atitinka tarptautinę praktiką ir sudarys sąlygas tautinėms mažu moms geriau išmokti lietuvių kalbą. „Reformos mūsų švietimo siste moje, taip pat numatant kai kurių papildomų dalykų mokymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, nėra diskriminacinės. Iki šiol šiose mokyklose lietuviškai buvo mokoma tik pati lietuvių kalba; visi kiti daly kai buvo mokomi mažumų kalba“, – rašo ambasadorius. „Toks minimalus mokymas lėmė, kad daug mokinių tinkamai neįval
Mokymasis visose sta dijose, nuo darželio iki universi teto, lenkų mažumai Lietuvo je galimas jų gimtąja kalba. Gedimino Bartuškos nuotr.
dydavo lietuvių kalbos. Tai ryškus kontrastas tautinių mažumų mo kykloms kitose šalyse, kur daugelis dalykų dėstomi daugumos kalba“, – pabrėžė O.Jusys ir priminė, kad Lie tuva taip pat numato pereinamąjį laikotarpį. „Žemės grąžinimas Vilniaus krašte, kur gyvena daugiausia lenkų kilmės Lietuvos piliečių, baigtas daugiau nei 90 proc., ir bus visiškai baigtas 2013 m. Pabaigiant, Lietuva laiko si Lietuvos ir Lenkijos 1994 m. su tarties, kuri suteikia Lietuvos len kams teisę rašyti savo vardus pagal lenkų kalbos skambesį“, – rašo am basadorius.
„The Economist“ praeitą mėnesį pa skelbtame straipsnyje rašė, kad Lietu vos ir Lenkijos ginčas dėl tautinių ma žumų kelia nerimą šalims kaimynėms ir tarptautinėms organizacijoms. „Pašaliečiai (įskaitant Ameriką), kaimynai (ypač Švedija), NATO ir Europos Komisija yra susirūpinę. Jie remia tarpininkavimą, kurį per nai pradėjo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija“, – tei gė savaitraštis. Pasak straipsnio autoriaus, esan ti įtampa kelia pavojų strateginiams projektams, o „kiekviena šalis mano, kad kita jai skolinga atsiprašymą“. BNS, VD inf.
Su lenko korta į Seimą neįsileistų
G
rupė skirtingoms frakcijoms priklausančių Seimo narių siūlo neleisti piliečiams, tu rintiems lenko kortą, kandi datuoti į Seimą. Jei tokio dokumento savininkas nuslėptų jį turintis ir būtų išrenka mas į Seimą, siūloma, kad jo įgalio jimai iškart nutrūktų. Seimo rinkimų įstatymą grupė Sei mo narių siūlo papildyti nuostata, kad „Seimo nariu negali būti renka mas Lietuvos pilietis, turintis užsie nio valstybės dokumentą, išduotą jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteikia jam tam tikras politines, so cialines, ekonomines ir (ar) kultūrines teises toje valstybėje ir kurio išdavi mas bei turėjimas pagal tos valstybės įstatymus yra siejamas su dokumen to turėtojo įsipareigojimais tos užsie nio valstybės interesams“. Paaiškėjus, kad Seimo narys turė jo kitos valstybės pilietybę ir apie tai įstatymų nustatyta tvarka nepra nešė Vyriausiajai rinkimų komisijai,
neatsisakė kitos valstybės pilietybės, neatsisakė ir negrąžino kitos vals tybės išduoto dokumento, susijusio su įsipareigojimais tos valstybės in teresams, jo įgaliojimai nutrūktų.
Pataisos teikiamos at sižvelgiant „į problemą, kuri kilo Lenki jos pareigūnams pra dėjus dalyti Lietuvos piliečiams vadinamą sias lenko kortas“. Parlamentarai, tarp kurių – konser vatoriai Valentinas Stundys, Stasys Šedbaras, Rytas Kupčinskas, tauti ninkai Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, liberalas Gediminas Navaitis, taip pat kiti Seimo nariai sako tokias pataisas teikiantys atsižvelgdami „į problemą, kuri kilo Lenkijos pareigū
nams pradėjus dalyti Lietuvos pilie čiams vadinamąsias lenko kortas“. Lietuvos valdžios kritikuojamą lenko kortą kasmet gauna per tūks tantį lenkų kilmės Lietuvos piliečių, kaip rodo statistika. Lenkijos amba sada Vilniuje pranešė, kad šiuos do kumentus 2011-aisiais gavo 1024 asmenys. 2010 m. ambasada išdavė 1197 kortas. Iš viso išduota per 4 tūkst. šių dokumentų. Dokumento kritikai sako, kad su priesaika Lietuvai nesuderinamas len ko kortos savininkui keliamas lojalu mo reikalavimas nekenkti lenkų tau tos ir Lenkijos valstybės interesams. Be to, prieštaringai vertinama, kad lenko korta dalijama ne viso pasaulio lenkams, o tik gyvenantiems buvu sioje Sovietų Sąjungoje. Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, ga lintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tau tybės arba turėjo Lenkijos pilietybę. BNS, VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJA Irma Verbienė – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, balandžio 6, 2012
lietuva
Suka uodegas dėl partijų pirkimų Seimo grupės „Už piliečių talką kuriant Lietuvą be korupcijos“ atstovas konservatorius Arvydas Anušauskas sako, jog klaidinga teigti, kad Viešųjų pirkimų įstatyme partijoms padarius išimtį Lietuva pažeis ES teisę. Skelbtų ataskaitas?
Pasak A.Anušausko, Viešųjų pir kimų įstatymo analogas politinėms partijoms yra Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymas, o esamą reguliavimą tobulinti reikėtų ne partijoms įve dant viešuosius pirkimus, bet rei kalaujant skelbti itin detalią pirki nių ataskaitą. Ketvirtadienį minėta parlamen tinė grupė surengė pasitarimą dėl atskaitomybės už valstybės pi nigų naudojimą partijoms bei po litinėms kampanijoms finansuoti tobulinimo, jame dalyvavo Vyriau siosios rinkimų komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos vadovai. Pasitarimas surengtas po to, kai praėjusią savaitę Seimas atmetė Prezidentės Dalios Grybauskaitės veto Viešųjų pirkimų įstatymo pa taisai, kuri daro išimtį partijoms, ir nors didesnė jų iždo dalis bus vals tybės pinigai, leidžia pirkti neren giant viešųjų pirkimų.
Pinigų neatgaus Lietuvos apeliacinis teismas ket virtadienį paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria atsisakyta panaikinti laikiną nuo savybės – daugiau negu 6 mln. litų Darbo partijai skirtų valstybės do tacijų – apribojimą.
Teismas konstatavo, kad kovo 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutar tis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutar tis yra galutinė ir neskundžiama. Apeliacinis teismas atmetė Dar bo partijos atstovų argumentus, kad neseniai pakeitus įstatymą toks lėšų areštas yra draudžiamas, o kaltinamojo padėtį lengvinantis įstatymas turi grįžtamąją galią. „Laikinas nuosavybės teisės ap ribojimas Darbo partijai valstybės skirtoms dotacijoms nustatytas va dovaujantis Baudžiamojo proce so įstatymo nuostatomis, galioju siomis atliekant šiuos procesinius veiksmus. O baudžiamojo įstatymo nuostata, kad kaltinamojo padėtį lengvinantis įstatymas turi grįžta mąją galią, kurią prašė taikyti Dar bo partijos atstovas, reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo lai ką ir šiuo atveju negali būti taikoma“, – sakoma teismo pranešime spaudai. Teismas išaiškino, kad Politinių partijų ir politinių kampanijų fi nansavimo bei finansavimo kont rolės įstatyme nenustatyta, jog į politinei partijai skirtas valstybės dotacijas, galbūt patenkinus ieš kinį ar konfiskavus turtą, negali būti nukreiptas išieškojimas. VD, BNS inf.
Painūs aiškinimai
Šalies vadovė pataisas vetavo ar gumentuodama, kad tokiu regu liavimu partijoms bus suteiktos nepagrįstos privilegijos, taip pat pažeista ES direktyva ir tai sukeltų grėsmę Lietuvai sulaukti sankcijų.
Mes iš anksto nedis kutavę priėjome prie klaidingų išvadų, kad Viešųjų pirkimų įsta tymo nuostatos yra taikomos partijoms. „Sakyti, kad Lietuva pažeidžia ES teisę, šiuo atveju, aš manyčiau, ne visai tikslu. Mes iš anksto nedis kutavę priėjome prie klaidingų iš vadų, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos yra taikomos partijoms. Manau, kad politinių kampanijų
ir partijų finansavimo įstatymas šiuo atveju yra partijų Viešųjų pir kimų įstatymo analogas, bet taiko mas būtent partijoms ir jų politinei, specifinei veiklai“, – po pasitarimo žurnalistams sakė A.Anušauskas. Pasitarime iškelta mintis, kad teisinį reguliavimą reikėjo keisti ne Viešųjų pirkimų įstatyme įra šant konkrečią išimtį, kad parti joms atitinkamos nuostatos ne taikomos, o įrašant nuostatą, kad partijų pirkimus reglamentuoja Politinių partijų ir politinių kam panijų finansavimo įstatymas. Siūlo keisti sąvokas
Taip pat A.Anušauskas mato prasmę keisti sąvokas ir pabrėžti, kad partijoms skiriami pinigai traktuo tini ne kaip biudžeto asignavimai, o kaip dotacijos. „Šiuo atveju reikėtų sąvokas tiks linti, vietoj biudžetinių asignavimų labai aiškiai pabrėžti, kad tai dota cijos, partijoms skiriamos jų veik
Požiūris: A.Anušauskas aiškina, kad partijų iš biudžeto gaunami pini
gai yra ne asignavimai, o dotacijos, todėl ir viešojo pirkimo procedūrų laikytis nereikia. Gedimino Bartuškos nuotr.
lai finansuoti. Ir, kita vertus, dėl iš laidų kontrolės ir viešinimo svarbu paisyti Europos Tarybos rekomen dacijų – skelbti išsamius išlaidų ži niaraščius“, – sakė A.Anušauskas. Pasitarime dalyvavęs Vyriausio sios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas tvirtino, kad
Europoje nerado valstybės, kurio je partijos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą būtų tapusios perkančio mis organizacijomis, taip pat pri tarė, kad partijų finansams tvarkyti yra atskiras – partijų ir kampanijų finansavimo – įstatymas. VD, BNS inf.
8
PenktADIENIS, balandžio 6, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2252 DB svaras sterlingų 1 4,1729 JAV doleris 1 2,6253 Kanados doleris 1 2,6352 Latvijos latas 1 4,9283 Lenkijos zlotas 10 8,3280 Norvegijos krona 10 4,5625 Rusijos rublis 100 8,9217 Šveicarijos frankas 1 2,8679
+0,36 %
pokytis
+0,1522 % +0,4211 % +0,3977 % –0,0531 % –0,0243 % –0,1547 % +0,0285 % +0,3442 % +0,0209 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,03
4,69
2,39
„Kvistija“
4,95
4,65
2,32
„Vakoil“
4,98
4,66
2,34
„Brent“ nafta
101,62 dol. už 1 brl. 122,12 dol. už 1 brl.
+0,49%
Fizinių asmenų bankrotu užsienio šalyse galėtų pasinaudoti 5,4 tūkst. Lietuvos gy ventojų, kurių pradelsti mokėjimai siekia arba viršija 50 tūkst. litų. Būtent nuo šios sumos verta pradėti bankroto procedūrą. Tokių gyventojų uždelstos skolos šaly je sudaro beveik 2,21 mlrd. litų, kaip rodo „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Daugiau nei pusę šios sumos delsia padengti įmo nių vadovai, akcininkai ar valdybos nariai.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,06 %
OMX Tallinn
Galėtų bankrutuoti
Degalų kainos
Valiutų kursai
OMX Riga
7
proc.
gyventojų nuo 18 iki 75 metų Lietuvoje neturi banko sąskaitos.
Daržovėms augant, augs ir kainos Sandėliuose mažėjant daržovių atsargoms, pirkėjai priversti pirkti brangesnes. Ta čiau, prasidėjus naujam sezonui, daržovių augintojai mažesnių kainų nežada.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sumažės konkurencija
Kaip sakė Lietuvos daržovių au gintojų asociacijos direktorė Zo fija Cironkienė, šiemet tokių pigių daržovių kaip pernai pirkėjai ne turėtų tikėtis. Tačiau esą nepasi kartos ir 2010-ųjų daržovių bran gymečio scenarijus. Stebėdami naujo sezono pradžią pietinėse Europos šalyse, iš kurių į Lietuvą plūsta daržovės, šalies ūkininkai kol kas džiaugiasi. Jie ti kisi, kad svetur užauginamų dar žovių derlius šiemet bus menkes nis dėl sausros. Dėl šios priežasties esą daržovių kainos kitose šaly se gali būti didesnės nei Lietuvo je, o ankstyvųjų daržovių importo apimtis į Lietuvą – mažesnė. Tai reiškia, kad šalyje bus bran giau parduodamos Lietuvoje užau gintos daržovės ir dėl to augintojai nepatirs nuostolių. Z.Cironkienė pabrėžė, kad Lietuvoje yra gana di delė daržovių išauginimo savikai na, nes šalies augintojai už augalų apsaugos priemones, trąšas, sėklas, energijos išteklius moka brangiau siai visoje Europoje. Taikosi prie prastos kokybės
Žieminių šiltnamių ūkio „Kieta viškių gausa“ generalinis direkto rius Donatas Montvila pasakojo, kad šiuo metu šiltnaminių daržo vių savikainą iki 60 proc. sudaro šilumos kaina. Todėl augančios iš laidos energijai esą verčia kelti ga lutinę daržovių kainą. D.Montvilos teigimu, dėl ener getikos kainų išaugus savikainai
tampa vis sunkiau konkuruoti su atvežtine produkcija. Todėl vilia masi, kad prastesnis derlius užsie nyje šiemet leis vietos augintojams daržoves parduoti brangiau, išsi laikyti ir nebankrutuoti. „Kai ES valstybėse, kurios augi na daržoves, susidaro perteklius, jos išrenka pačios blogiausios kokybės produkciją ir pačiomis mažiausio mis kainomis meta ją kiek galėda mos toliau nuo savęs. O mūsų pre kybos tinklų politika yra nupirkti kuo pigiau, nežiūrint į kokybę. Už tat ir valgome prarūgusius, plastike fasuotus agurkus, valgome gumi nius, keliolika kartų purkštus po midorus“, – sakė pašnekovas. Prognozuoti nesiryžta
Bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Ma laškevičienė patikino, kad preky bos tinklo klientai labiausiai vertina Lietuvoje augintas daržoves. Todėl dauguma siūlomų yra lietuviškos, nors ir brangesnės už įvežtines. D.Montvila pabrėžė, kad už lie tuvišką šiltnaminę produkciją vi sada reikia mokėti brangiau, nes ji yra šviežia ir pirkėją pasiekia per kelias valandas nuo derliaus nu ėmimo. „Vartotojai visada mieliau renka si lietuviškas daržoves. Tačiau kai pirkėjas krapšto baltus centus, kai na jam yra svarbus veiksnys, ren kantis iš lietuviškos ir importuotos daržovės. Lietuviškos produkcijos paklausa daug didesnė, bet tam reikia turėti ne centų, o litų“, – svarstė D.Montvila. Prekybininkai sako, kad iš tiekėjų dar nėra gavę informacijos apie be
Bulvių ir daržovių kainos Bulvių ir daržovių mažmeninės kainos Lietuvoje 2012 m. kovo pabaigoje ir kainos metų pokytis Vidutinė kaina Produktas (Lt/kg) Bulvės (lietuviškos) 0,68 Morkos (lietuviškos) 1,65 Morkos (importuotos) 1,48 Baltagūžiai kopūstai (lietuviški) 0,55 Trumpavaisiai agurkai (importuoti) 9,49 Ilgavaisiai agurkai (lietuviški) 10,72 Ilgavaisiai agurkai (importuoti) 7,40 Pomidorai (importuoti) 5,84 Paprikos 10,19 Svogūnai (lietuviški) 0,72
Metų pokytis (proc.) –64,02 –14,95 –21,69 –81,54 35,77 59,52 63,00 17,27 3,77 –64,00
Šaltinis: www.produktukainos.lt
Viliamasi, kad prastesnis derlius užsienyje šiemet leis vietos au gintojams daržoves parduoti brangiau, išsilaikyti ir nebankrutuoti.
Konkurencija: šalies daržovių augintojai savo užaugintą geros kokybės produkciją pri
versti parduoti žemesnėmis prastos kokybės importuotų daržovių kainomis.
Davio Valbako (BFL) nuotr.
sikeičiančias daržovių kainas, todėl jų pokyčių artimiausiu metu neko mentuoja. Kokių kainų pirkėjai gali tikėtis šiemet, prekybos tinklo „Norfa“ at stovas spaudai Darius Ryliškis ne prognozavo, esą tai priklausys nuo daržovių derliaus ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, taip pat Rusijoje: „Pavyzdžiui, jei Rusijoje bus blogas derlius, rusai pradės pirkti daržoves iš lietuvių ūkininkų, vadinasi, jos pabrangs. Kai tokia didžiulė rinka atsigręžia į Lietuvos ūkininkus, kai nų pokytis juntamas iš karto.“
lius, tuomet savo užaugintą derlių Lietuvos ūkininkai priversti užarti, nes net jo nuimti esą neapsimoka. Ji pabrėžė, kad norėdami dirbti su prekybos tinklu augintojai turi daug investuoti į prekių paruošimą ir lai kymą. Tačiau, anot pašnekovės, ne kiekvienas daržininkyste pradėjęs verstis augintojas turi tiek pinigų investicijoms. Kitas prekybos tinklų diktatas – sutarčių sudarymo sąly gos. Pavyzdžiui, nedideli šalies dar žovių augintojai priversti įsiparei goti pristatyti gana didelius kiekius prekybai paruošos produkcijos.
Piktinasi prekybos tinklais
Perspektyvu auginti lauke
Nors prekybos tinklai sako klien tams pasiūlantys bene daugiau lie tuviškos produkcijos nei impor tuotos, jiems dar tenka gintis nuo daržovių augintojų priekaištų dėl jų produkcijos ignoravimo. Z.Ci ronkienė apgailestavo, kad šalyje dar esama nesąžiningų didmeni ninkų, kurie prisižada iš šalies au gintojų supirkti produkciją, tačiau pažadų nesilaiko. Tai esą būna, kai Lenkijoje uždera geras salotų der
Nors šalies ūkininkai skundžiasi nelygia konkurencija, šalies bulvių ir daržovių augintojai didina augi nimo plotus. Pernai pirmą kartą po to, kai įstojo į ES, Lietuvos ūkinin kai deklaravo didesnius bulvių plo tus nei ankstesniais metais, o dar žovių auginimo plotai prieš porą metų nustojo mažėti. Z.Cironkienė sakė, kad jau kele rius metus augintojai gali stabiliai, nuo seno iki naujo derliaus, rinką ap
rūpinti bulvėmis, morkomis, kopūs tais ir burokėliais. Tik 2010 m. derlius buvo gerokai mažesnis, dalis produk cijos išvežta į Rusiją, todėl šios pro dukcijos šalyje pritrūko nesulaukus naujo derliaus. Iki pernai kiekvie nais metais šalies rinkai pritrūkdavo tik vietoje išaugintų svogūnų. „Dėl tobulėjančių lauko agurkų auginimo technologijų ir vis dau giau sudaromų sutarčių su perdir bimo fabrikais didėja lauko agur kų plotai. Džiugu, kad augintojai daugiau augina salotų, špinatų, cukinijų, moliūgų ir kitų daržovių, bandoma vėl imtis česnakų augi nimo“, – sakė pašnekovė. Anot jos, šalyje nuolat didė ja svogūnų ir burokėlių auginimo plotai. Stabilūs išliko morkų plotai, o kininių bastučių (pekininių ko pūstų) vietos augintojai esą galėtų užauginti ir daugiau nei dabar. Lietuvoje, anot Z.Cironkienės, dėl pakitusios vartotojų mitybos mažėja tik kopūstų auginimo plo tai, o šiltnamiuose auginami agur kai ir pomidorai yra pasmerkti dėl brangių energijos išteklių.
9
penktADIENIS, balandžio 6, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Mailiaus istorijoje prokuroras nesikeis Vieno iš kaltinamųjų vadinamo joje mailiaus byloje buvusio Lie tuvos banko vadovo, buvusio ambasadoriaus Romualdo Viso kavičiaus ir jo advokato Juozo Gaudučio bandymas nušalinti valstybinį kaltinimą šioje byloje palaikantį prokurorą Dainių Ba raniūną nepavyko.
Procesas: 2010-ųjų birželį mirusiam A.Ūsui pateikti kaltinimai dėl mažamečio vaiko tvirkinimo.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Bylą nagrinės viešai
Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme ketvirtadienį posėdyje viešai paskelbtas kaltinamasis aktas didelio atgarsio sulau kusioje pedofil ijos byloje. Kaltinimai mažamečio vaiko tvirkinimu pateikti mirusiam Andriui Ūsui. Kaltės nepripažino
Kaltinamajame akte rašoma, kad ikiteism in is tyr im as prad ėtas 2008 m. lapkritį pagal mergaitės tėvo Drąsiaus Kedžio pareiškimą. Prokuroras perskaitė mažametės duotus parodymus, taip pat duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai. Iki teisminio tyrimo teisėjai mergaitė teigė, kad A.Ūsas jai nebuvo geras, ji nenorinti apie jį kalbėti. Mergaitė psichologei pateikus pa veikslėlius su mergaitės ir berniuko atvaizdais pieštuku nurodė kūno vietas, kurias esą jai laižė A.Ūsas. „Kaltės nepripažįstame, kaltinimas nepagrįstas“, – sakė A.Ūso advoka tas Adomas Liutvinskas. „Kaltės nepripažįstam, čia ne vai ko, o suaugusio žmogaus žodžiais prikalbėta“, – sakė teismui A.Ūso mama Aldona Ūsienė. Ji pripa žinta mirusio kaltinamojo atstove procese. Atstovauja artimieji
Kaltinamajame akte taip pat pa minėta ekspertizės išvada, kad nu kentėjusioji mažametė pagal savo amžių ir išsivystymą gali konkrečiai suvokti faktines reikšmingas aplin kybes, jai nenustatytas padidėjęs po linkis fantazuoti. „Ji negalėjo supras ti veiksmų esmės ir jiems priešintis“, – skelbiama ekspertizės išvadoje. Ekspertai teigia, kad įtaigumo pa didėjimas vaikui nenustatytas, pri verstinis atskyrimas nuo motinos veikia neigiamai, o vėliau duoda mi parodymai apie aplinkybes gali stokoti tikslumo, nes atgaminimas prastėja laikui bėgant po įvykio. Teismas ketvirtadienį posėdyje pedofilija kaltinamo A.Ūso atsto vais pripažino jo tėvus A.Ūsienę, Aleksandrą Ūsą ir našlę Godą Sa kalinskaitę-Ūsienę. Tapę kaltinamojo atstovais šie asmenys įgijo teisę susipažinti su
bylos medžiaga, duoti paaiškini mus teismui, klausti ir kt. A.Ūsas norėjo savaitės ar dešimties dienų pertraukos, kad galėtų susipažinti su bylos medžiaga, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Siekė nutraukti dėl mirties
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas jau kurį laiką nagrinėja beveik prieš dvejus metus žuvu sio A.Ūso baudžiamąją bylą, ku rioje jam pateikti įtarimai dėl ma žametės D.Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukters tvirkinimo. Šį teismą byla pasiekė lapkritį Lietuvos Aukščiausiajam Teis mui nusprendus perduoti iš naujo nagrinėti A.Ūso bylą. Aukščiausia sis Teismas tuomet išaiškino, kad baudžiamojo proceso tęsimas tik rinant pateiktų kaltinimų miru siam asmeniui pagrįstumą savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Prokuratū ra siekė bylą nutraukti mirus kal tinamajam.
Aldona Ūsienė:
Kaltės nepripažįstam, čia ne vaiko, o suaugusiožmogaus žodžiais prikalbėta. D.Kedys A.Ūsą ir dar kelis as menis viešai kaltino seksualiai išnaudojus jo mažametę dukterį. Kaltinimai tvirkinimu buvo pa teikti tik A.Ūsui, kuris žuvo 2010 m. birželį, apvirtus keturračiam motociklui. D.Kedžio viešų kaltinimų su laukę teisėjas Jonas Furmanavi čius ir jo sugyventinės sesuo Viole ta Naruševičienė nušauti 2009 m.
spalį. Prokurorai sako nustatę, kad nusikaltimus įvykdė D.Kedys. Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 m. balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi. Pernai gruodį Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi 8 metų mergaitės globa suteikta jos moti nai L.Stankūnaitei, tačiau šis teis mo sprendimas neįvykdytas. Šiuo metu mažametė gyvena tetos teisė jos Neringos Venckienės namuose. Globėja mergaitės motinai neper duota motyvuojant, kad ši atsisako pas ją eiti savo noru. Nutartis neįvykdyta
Kovo pabaigoje kilus incidentui Venckų namuose policijai ir ant stolei nepavyko įvykdyti teismo nutarties ir perduoti vaiko motinai. Susirūpinimą dėl šio įvykio išreiškė politikai ir visuomenės veikėjai. Advokatas Aidas Venckus ket virtadienį žurnalistams stebėjo si, kokioje civilizuotoje valstybėje gali būti tokia situacija, kad neiš nagrinėjus baudžiamosios bylos dėl vaiko tvirkinimo, vaikas per duodamas biologinei motinai, ku ri minima baudžiamojoje bylo je. Žurnalistams akcentavus, kad, pedofilijos byloje L.Stankūnaitei įtarimai nepateikti, advokatas pri minė Vilniaus apygardos teismo nutartį, kurioje konstatuota, kad L.Stankūnaitei įtarimai nepateikti nepagrįstai. Be to, pedofilijos byla teisme neišnagrinėta ir nuospren dis nepaskelbtas. Ūsų šeimos advokatas A.Liut vinskas teismo prašė pašalinti N.Venckienę iš proceso, nes ji ne gali būti mergaitės atstovė, šią po ziciją turėtų užimti byloje dalyvau janti Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė. Tačiau prokuroras Egi dijus Motiejūnas pareiškė, kad N.Venckienei laikinoji globa nepa naikinta ir pašalinti ją iš proceso nėra pagrindo. Prokuroro pozicijai pritarė ir advokatas A.Venckus. Teismas advokato A.Liutvinsko prašymą atmetė. Teismo nutartimi prie bylos pri jungta Generalinės prokuratūros perduota medžiaga, kurioje už fiksuotas nukentėjusios mergaitės pasakojimas. Šie duomenys bus ti riami kartu su kitais įrodymais. VD, BNS inf.
Bylą nagrinėjanti teisėja Nijolė Žimkienė paskelbė, kad prašymas atmestas, nes nėra pagrindo abe joti dėl prokuroro nešališkumo. Tuomet J.Gaudutis pateikė pra šymą, kad bylą nagrinėtų ne vie na teisėja, o trijų teisėjų kolegi ja – esą vienai jai būtų sudėtinga nagrinėti didelės apimties bylą, būtų sudėtinga atsispirti gali mam politikų spaudimui. Teis mas šiuo metu sprendžia, ar ten kinti šį prašymą. J.Gaudutis pristatydamas pir mąjį prašymą teismo posėdy je priminė, kad prokuroras leido su ikiteisminio tyrimo medžiaga susipažinti ne tik proceso daly viams, bet ir Seimo Antikorupci jos komisijai, Ministro pirmininko sudarytai komisijai, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojams. „Prok uroras D.Baran iūn as, veikdamas politikų naudai, pa taikaudamas jiems, neatsiribo damas nuo neteisėtų prašymų, pažeisdamas įstatymus ir Kons tituciją, nekelia pasitikėjimo ir negali dalyvauti procese, nes jo padaryti pažeidimai per ikiteis minį tyrimą kelia pagrįstą abe jonę dėl jo nešališkumo“, – sakė J.Gaudutis. Pats prokuroras D.Baraniūnas teigė, kad atlikdamas ikiteisminį tyrimą tik vykdė savo pareigas ir naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Šioje Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) ir Gene ralinės prokuratūros tirtoje byloje iš viso yra devyni kaltinamieji. Organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams pateikti kal tinimai dėl neteisėtos juridinių asmenų veiklos, dokumentų su
klastojimo ir jų panaudojimo, tarpininko kyšininkavimo, papir kimo, piktnaudžiavimo, pasikėsi nimo apgaule įgyti didelės vertės svetimo turto. Įtariama, kad organizuota nu sikalstama grupė, prisidengusi veiklos nevykdančiomis septy niomis Lietuvos ir viena užsie nio įmone, 2009–2010 m. klas todama dokumentus, steigdama fiktyvias įmones, kyšininkauda ma, papirkinėdama ir skatindama piktnaudžiauti tarnybine padėti mi, kėsinosi apgaule įgyti didelės vertės svetimo turto – 10 mln. litų iš ES fondų ir Lietuvos vals tybės biudžeto.
Juozas Gaudutis:
Prokuroras D.Bara niūnas, veikdamas politikų naudai, ne kelia pasitikėjimo ir negali dalyvauti procese.
Vadinamoji mailiaus byla teis mui perduota dar pernai liepą, tačiau pradėti jos nagrinėti nie kaip nepavyksta. Iš pradžių byla grąžinta proku rorams dėl galimų trūkumų, vėliau aukštesnysis teismas nusprendė, kad byla gali būti nagrinėjama. Po to prokuratūra pareiškė nuša linimą jų tirtą bylą išbrokavusiai teisėjai Reginai Gudienei. Teisėjai nusišalinus, paskirtas kitas teisėjas – Petras Karvelis. Bylą norėta pradėti nagrinėti sausį, bet, į paskirtą posėdį neat vykus būriui advokatų ir vienai kaltinamajai, teismas atidėjo va dinamosios mailiaus bylos nag rinėjimą. Kovo mėnesį teisėjas P.Karvelis paskirtas dirbti ikiteisminio tyri mo teisėju ir byla perduota nag rinėti teisėjai N.Žimkienei. VD, BNS inf.
Kaltinimai: R.Visokavičius – vienas iš devynių kaltinamųjų vadina
mojoje mailiaus byloje. Įtariama, kad organizuota nusikalstama gru pė siekė apgaule įgyti maždaug 10 mln. litų vertės turto.
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
10
Penktadienis, balandžio 6, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
„Raptors“ įsibėgėjo Trečią pergalę iš eilės NBA čem pionate iškovojo Lino Kleizos at stovaujamas Toronto „Raptors“ klubas.
11-ąją vietą Rytų konferencijo je užimantys „Raptors“ (20 per galių ir 35 pralaimėjimai) krepši ninkai trečiadienį svečiuose 99:78 (29:31, 26:25, 24:15, 20:7) sutriuš kino Filadelfijos „76ers“ (29, 25) komandą. L.Kleiza pelnė 10 taškų, atkovojo 7 kamuolius, atliko 2 re zultatyvius perdavimus, kartą su klydo ir dusyk prasižengė. 24 taš kais prie pergalės prisidėjo Andrea Bargnani, 18 – DeMaras DeRoza nas, 13 – Alanas Andersonas, 12 – Jose Calderonas (13 rezultatyvių perdavimų). VD inf.
Rezultatai Vaš ingtono „Wiz ards“–Indianos „Pacers“ 96:109 (J.Crawfordas 28 taškai / D.Grang er is 20), Atl an tos „Hawks“–Šarlotės „Bobc ats“ 120:93 (J.Smith as 24 / K.Walker is 21), Bostono „Celtics“–San Antoni jaus „Spurs“ 86:87 (A.Bradley 19 / D.Green as 14), Maj am io „Heat“– Oklahomos „Thund er“ 98:93 (L.James as 34 / K.Dur ant as 30), Milv ok io „ Bucks“–Klivlando „Caval iers“ 107:98 (M.Ell is as 30 / A.Parker is 27), Min es otos „Tim berwolves“–“Golden State War riors“ 94:97 (K.Love’as 29 / D.Lee 31), Nauj oj o Orleano „Horn ets“– Denverio „Nuggets“ 94:92 (T.Ari za ir E.Gordonas po 15 / T.Lawsonas 22), Dalaso „Mavericks“–Memfio „Grizzlies“ 95:85 (D.Now itzk i 30 / O.J.Mayo 17), Jutos „Jazz“–Finik so „Suns“ 105:107 (P.Millsapas 25 / M.Redd as 19), Portl and o „Trail B l a z e rs “–Nauj oj o D ž e r s io „Nets“ 101:88 (L.Aldr idg e’as 24 / K.Humphr ies 21), Los And že lo „Clipp ers“–Los And želo „La kers“ 108:113 (C.Butler is 28 / A.By numas 36).
Lyderiai Rytų konferencija 1. Čikagos „Bulls“ (42 pergalės, 13
pralaimėjimų). 2. Majamio „Heat“ (39, 14). 3. Indianos „Pacers“ (33, 21).
Vakarų konferencija
Kova: kai kuriems Lietuvos ledo ritulininkams po susidūrimų su varžovais prireikė gydytojų pagalbos.
Manto Stankevičiaus nuotr.
Jauniams bronzos medalių – per mažai Trečiąją pergalę pasaulio jaunių (iki 18 metų) ledo ritulio čem pionato 2-ojo diviziono A grupėje iškovojusi ir mažiausiai bronzos medalius užsitikrinusi Lietuvos rinktinė nusiteikusi siekti aukštesnės prizinės vietos.
1. Oklahomos „Thunder“ (40, 14). Pareiga: L.Kleiza (kairėje) patiki
mai gynėsi nuo A.Iguodalos ata kų. „Reuters“ nuotr.
2. San Antonijaus „Spurs“ (38, 14). 3. Los Andželo „Lakers“ (35, 20).
Mantas Stankevičius Herenvenas (Oland ija)
Prireikė gydytojų
Olandai, kuriuos Lietuvos ledo ritulininkai įveikė 5:3, per rung tynes pasistengė, kad mūsiškiai čempionato pabaigtuvėms ne būtų labai žvalūs – dviem žaidė jams diagnozuotas smegenų su krėtimas. Puolėjas Rokas Bazys netgi bu vo nuvežtas į ligoninę, kur jį ap žiūrėjo neurologas ir pediatras. Gydytojai patarė vaikinui ledo ri tulį laikinai pamiršti. „Baiminomės dėl jo stuburo, bet tyrimai parodė, kad viskas gerai. Sportininkui patarėme ne rizikuoti ir paskutinėse čempio nato rungtynėse nežaisti“, – sa kė Herenveno greitosios pagalbos ligoninės medikai. Kiek lengvesnį smegenų sukrė timą patyręs Dominykas Deksnys teigė, kad yra pasiruošęs dvikovai su kroatais. „Išsimiegojau ir atsigavau, – šypsojosi ledo ritulininkas. –
Statistika Lietuva–Olandija 5:3 (1:0, 1:3,
3:0). Įvarčiai: D.Deksnys (5 min.), U.Čižas (36 min.), D.Nomanovas (50 min.), D.Bogdziulis (51 min.), P.Gintautas (60 min.)/L.Zwatbolis (22 min.), R.de Hondtas (23 min.), J.Hendriksas (36 min.). Pietų Korėja–Rumunija 4:3 (1:0,
2:1, 1:2). Kroatija–Didžioji Britanija 0:6
(0:2, 0:2, 0:2).
Olandai žaidė šiurkščiai, tačiau mes įmušėme lemiamus įvar čius. Manau, palaužėme juos psichologiškai. Pirmą kartą da lyvauju tokiame permainingame čempionate. Iki paskutinės die nos nėra žinomi nugalėtojai. Vi sos komandos – panašaus pajė gumo.“ Įveikė virusą
R.Bazio poziciją per rungtynes su kroatais turėtų užimti Mau ras Baltrukonis, kuris visą savaitę praleido lovoje dėl netikėtai už klupusio gripo. „Tai mano paskutinis jaunių čempionatas. Blogai jaučiuo si, nes negalėjau padėti koman dai, – sakė M.Baltrukonis. – Į lo vą mane paguldė virusas. Gal dėl kelionės organizmas nusilpo. Ti kiuosi, kad sužaisiu bent vienas rungtynes.“ Rinktinės gydytojas Vladimi ras Charitonovas, paklaustas apie traumas ir ligas, sakė, kad jos ir ledo ritulys – neatsiejami daly kai. „Pirmosiomis čempionato die nomis komanda dėl gripo neteko Mauro, tačiau jis jau atsigavo. Per rungtynes su olandais pamatėme šiurkštųjį ledo ritulio veidą, – kalbėjo gydytojas. – Rokas buvo
praradęs sąmonę, tačiau dabar jau gerai jaučiasi. Laikėmės olandų gydytojų metodikos – naktį Ro ką žadinome kas dvi valandas ir tikrinome, ar jis gerai orientuo jasi aplinkoje.“ Lyderis ambicingas
Komandos kapitonas Danielis Bogdziulis džiaugėsi, kad į Lie tuvą atveš medalius. „Vaikinai patenkinti, kad jau patekome tarp prizininkų, tačiau kova dar nebaigta. Privalome nu galėti kroatus ir tikėtis mums pa lankių kitų rungtynių rezultatų. Jeigu pasiseks, galime laimėti ir auksą“, – kalbėjo ledo ritulinin kas. D.Bogdziulis nesureikšmina to, kad yra vienas rinktinės lyde rių – pagal įmuštus įvarčius (3) ir rezultatyvius perdavimus (8) jis su 11 taškų pirmauja tarp visų čem pionato žaidėjų. „Man nesvarbu, kiek įmušu įvarčių. Svarbiausia, kad koman da iškovotų medalius. Jeigu būtų įmanoma, atiduočiau visus savo įvarčius ir rezultatyvius perda vimus kam nors mainais už auk so medalį.“ Šiandien paskutiniame ture Lietuvos ledo ritulininkai žais su kroatais, britai – su korėjiečiais, o rumunai – su olandais.
Turnyro lentelė Komanda
1. P.Korėja 2. Rumunija 3. Lietuva 4. D.Britanija 5. Kroatija 6. Olandija
Perg.
Perg po prat.
Pral. po prat.
Pral.
Įvarčių sant.
Taškai
2 3 2 1 1 0
1 0 1 1 0 0
1 0 0 0 1 1
0 1 1 2 2 3
13:11 15:10 16:11 15:13 8:17 11:16
9 9 8 5 4 1
11
Penktadienis, balandžio 6, 2012
Sportas
Rekordą iš lietuvės atėmė australė Simona Krupeckaitė – viena iš keturių pretendenčių į Melbur ne (Australija) vykstančio pasaulio dviračių treko čempionato sprinto rungties medalį. Lenktyniaus su ukrainiete
Vakar ketvirtfinalyje lietuvė 2:0 nugalėjo vokietę Miriam Welte, kuri anksčiau vykusiose komandų sprinto varžybose su Kristina Vo gel iškovojo aukso medalį ir pasie kė naują pasaulio rekordą. Šiandien pusfinalyje S.Krupec kaitė susikaus su ukrainiete Liu bove Šulika – ji ketvirtfinalyje du syk įveikė kubietę Lisandrą Guerrą Rodriguez. „Visada norisi užlipti ant prizi ninkių pjedestalo, bet šįkart ne sigraužčiau ir likusi be medalių. Labiau norėčiau apdovanojimą iš kovoti olimpinėse žaidynėse. Vis dėlto jos – pagrindinis ketverių metų darbo tikslas“, – prieš čem pionatą sakė Simona. Kitoje pusf in al io dvikovo je 2011-ųjų čempionės titulą gi nanti australė Anna Meares iš mėgins jėgas su penkiskart (2005, 2007–2010 m.) šios rungties pa saulio čempione brite Victoria Pendleton. A.Meares per atrankos varžybas pagerino sprinto pasaulio rekor
dą – 10,782 sek. Ankstesnis aukš čiausias šios rungties pasiekimas (10,793 sek.) nuo 2010-ųjų gegu žės 29-osios priklausė S.Krupec kaitei.
Tik 11-ąją vietą ko mandinėse perse kiojimo lenktynėse užėmė ir be olimpi nio kelialapio liko Lietuvos rinktinė. Kelialapio neiškovojo
Tik 11-ąją vietą komandinėse per sekiojimo lenktynėse užėmė ir be olimpinio kelialapio liko Lietuvos rinktinė, kuriai atstovavo Vilija Se reikaitė, Aušrinė Trebaitė bei Vai da Pikauskaitė. Lietuvės 3 km atrankos varžy bose distanciją įveikė per 3 min. 25,656 sek. ir aplenkė Japoni jos (3 min. 31,165 sek.), Honkon go (3 min. 37,952 sek.) bei Lenki
jos (diskvalifikuota) ekipas. Finale pasaulio rekordą pagerino ir auk so medalius iškovojo britės Daniel le King, Laura Trott ir Joanna Row sell – 3 min. 15,720 sek. Sąlygas diktuoja britai
Lietuvos dviratininkai pasaulio čempionate nedalyvauja. Pirmąją varžybų dieną sėkmė dažniausiai lydėjo britus. Komandų 4000 m persekiojimo lenktynes laimėjo Didžiosios Bri tanijos rinktinė – Edwardas Clan cy, Stevenas Burke’as, Peteris Ken naughas ir Geraintas Thomas. Jų rezultatas 3 min. 53,295 sek. – nau jas pasaulio rekordas. Sidabrą pel nė australai – 3 min. 53,401 sek., bronzą iškovojo Naujosios Zelan dijos atstovai – 3 min. 57,592 sek. Skrečo pasaulio čempionu tapo britas Benas Swiftas. Sprinto varžybose triumfavo australai – 43,266 sek., antri bu vo prancūzai – 43,267 sek., trečiąją vietą užėmė Naujosios Zelandijos dviratininkai – 43,812 sek.
Išbandymas: S.Krupeckaitė (dešinėje) šiandien kovos pusfinalyje.
VD inf.
„Reuters“ nuotr.
J.Mourinho prognozė: favoritė – „Barcelona“ Paaiškėjus Europos futbolo klubų Čempionų lygos pusfinalio daly viams, jau prognozuojamas ir int riguojantis ispaniškasis „El Clasi co“ finalas – „Barcelona“ su Madri do „Real“. Aistros dėl baudinių
Po ketvirtfinalio nulinių lygiųjų išvykoje „Barcelona“ savo aikštė je 3:1 nugalėjo „AC Milan“ koman dą ir tarp keturių pajėgiausių Se nojo žemyno komandų pateko jau penktą kartą iš eilės. Du įvarčius iš 11 m baudinių nu galėtojams pelnė Lionelis Messi. Tai buvo 13-asis ir 14-asis argen tiniečio įvarčiai šį sezoną Čem pionų lygos turnyre. Jis pakartojo vieno sezono rezultatyvumo re kordą, priklausantį Brazilijoje gi musiam Jose Joao Altafin iui – jis 1962–1963 m. sezoną „AC Mi lan“ ekipos gretose pasižymėjo 14 kartų. Baudiniai sukėlė daug emocin gų ginčų. „Paprašiau teisėją paaiš kinti, už ką buvo skirtas antrasis 11 m baudinys, o jis man parodė gel toną kortelę. Kai po rungtynių pakartojau savo klausimą, arbit ras atsakė, kad mūsų baudos aikš telėje du žaidėjai vienas kitą laikė už marškinėlių. Tai mane įsiuti no. Tokiu atveju geriau pralaimė ti 1:7 nei taip, kaip šį kartą mes. Tas baudinys pakeitė psichologi nę rungtynių atmosferą“, – sakė „AC Milan“ saugas Clarence’as Seedorfas. „Jeigu baudos aikštelėje futbo lininkas stabdomas laikant jį už marškinėlių, 11 m baudinys – ne ginčytinas. Tai elementaru“, – nesileido į diskusijas „Barcelo
nos“ vyriausiasis treneris Josepas Guardiola. Reveransas grandui
Miuncheno „Bayern“ antrąsyk to kiu pačiu rezultatu – 2:0 – įveikė Marselio „Olympique“ ekipą ir tarp keturių geriausių turnyro komandų pateko po metų pertraukos. „Tokios ekipos, kaip „Bay ern“, suburtos laimėti, o tokios, kaip „Olympique“ – kad sudary tų grandams konkurenciją. Šį kar tą mes buvome nelygiaverčiai var žovai, bet turime džiaugtis, kad žaidėme ketvirtfin alyje, nes pusfi nalis – kol kas ne mūsų jėgoms“, – pripažino Marselio komandos var tininkas Steve’as Mandanda.
APOEL išsikvėpė
Šio sezono sensacija Nikosijos APOEL pasipriešinti Jose Mou rinho vadovaujamam „Real“ neįs tengė. Po nesėkmės 0:3 namuose, kipriečiai neatsilaikė ir „Santiago Bernabeu“ stadione – 2:5. „Real“ ekipai vad ovaujant is portugalas Jose Mourinho, užuot džiaugęsis savo komandos sėkme ketvirtfin alyje, sau būdingu sti liumi nepraleido progos pasikaps tyti svetimame darže. Jis iš anksto nurašė savo buvusią ekipą „Chel sea“ ir pareiškė, kad vienintelė turnyre likusi Anglijos vienuoli kė nepajėgs pusfin alyje pasiprie šinti titulą ginantiems „Barcelo nos“ futbolininkams.
„Barcelona“ – aiški šio turnyro favoritė. Katalonai demonstruo ja puikų žaidimą ir neabejoju, kad žais finale“, – kalbėjo treneris. Britai tikisi revanšo
„Chelsea“ ir „Barcelonos“ keliai buvo susikirtę ir 2009-ųjų pusfi nalyje. Tuomet į finalą žengė Is panijos klubas. Prieš kel ias savaites atl eis tą vyriausiąjį trenerį Andre Vil lasą-Boasą pakeitęs Roberto Di Matteo neabejoja, kad britai ga li sukurti sensaciją ir atsirevan šuoti už prieš trejus metus patir tą nesėkmę. Be to, „Chelsea“ tebestringa Anglijos čempionate ir gali neuž
baigti sezono pirmajame ketverte, tad vienintelis kelias dalyvauti kitų metų Čempionų lygos turnyre ga lėtų būti šiemet iškovotas trofėjus. „Chelsea“ yra vienintelė pus finalio dalyvė, kuriai dar niekada nėra pavykę laimėti prestižiškiau sio Senojo žemyno futbolo klubų trofėjaus. VD inf.
Pusfinaliai Balandžio 17 ir 25 d. „Bayern“ –
„Real“ Balandžio 18 ir 24 d. „Chelsea“ –
„Barcelona“
Statistika „Barcelona“–„AC Milan“ 3:1 (2:1).
94 629 žiūrovai. Įvarčiai: Lionelis Messi (11 ir 41 min., abu iš 11 m bau dinių), Andresas Iniesta (53 min.)/ Antonio Nocerino (32 min.). Pirmo sios rungtynės – 0:0. „Bayern“–„Olympique“ 2:0 (2:0).
66 000 žiūrovų. Įvarčiai: Ivica Oli čius (13 ir 37 min.). Pirmosios rung tynės – 2:0. „Chelsea“–„Benfica“ 2:1 (1:0).
37 264 žiūrovai. Įvarčiai: 21 min. F.Lampardas (iš 11 m), 90 min. R.Meirelesas/85 min. J.Garcia. Pir mosios rungtynės – 1:0.
Gynyba: „AC Milan“ žaidėjai (balta apranga) privalėjo būti budrūs – L.Messi nedovanoja klaidų.
AFP nuotr.
„Real“–APOEL 5:2 (2:0). 54 627 žiūrovai. Įvarčiai: 26 ir 75 min. C.Ro naldo, 37 min. Kaka, 80 min. J.Cal lejonas, 84 min. A.Di Maria/67 min. G.Manduca, 82 min. E.Solaris (iš 11 m). Pirmosios rungtynės – 3:0.
12
penktadienis, balandžio 6, 2012
pasaulis Vaikė protestą
Nuteisė už riaušes
Egzekucija Berlyne
Atėnų policija trečiadienio vakarą leido ašarines dujas, vaikydama demonstrantus iš Konstitucijos aikštės, kai jaunuoliai pareigūnus apmė tė akmenimis per spontaniš ką protestą prieš vyriausybę, surengtą praėjus kelioms va landoms po sukrečiančios 77 metų vyro savižudybės.
Londono teismas vakar nu teisė vieno milijonieriaus 20-metę dukterį Laurą John son, kuri praėjusią vasarą per neramumus Didžiosios Bri tanijos miestuose savo auto mobiliu vežiojo grupę riauši ninkų, o šie plėšė parduotu ves ir krovė į mažiną pavog tas elektronikos prekes.
Vienas vyras žuvo, dar du bu vo sunkiai sužeisti, kai gink luotas užpuolikas vakar pra dėjo šaudyti į grupę jaunuo lių prie vienos Berlyno ligo ninės. Žiniasklaida pranešė, kad visi penki užpulti jaunuo liai buvo turkų kilmės. Polici ja ieško žudiko, kuris pabėgo pėsčiomis.
Klaustukų nebeliko Kraujas iš nosies, šaukštelis su bal ta kristaline medžiaga ir į vamzde lį susukta balto popieriaus skiautė. JAV koroneriai pateikė daugiau detalių apie popmuzikos žvaigž dės Whitney Houston mirtį.
48 metų Wh.Houston buvo rasta gulinti veidu žemyn vandens pri piltoje vonioje viešbutyje „Bever ly Hilton“, kaip teigiama išsamioje Los Andželo apygardos koronerių biuro 42 puslapių ataskaitoje, kuri buvo paviešinta trečiadienį. „Mirusioji galbūt pavartojo per didelę dozę narkotinių medžiagų, receptinių vaistų, neteisėtai par duotų vaistų ir alkoholio“, – tvir tinama galutinėje ataskaitoje. Joje nurodoma, jog nebuvo rasta jokių nužudymo požymių. Dokumente cituojama žvaigž dės asmeninė asistentė, kuri va sario 11 d. rado Wh.Houston be gyvybės ženklų jos viešbučio nu meryje likus kelioms valandoms iki „Grammy“ apdovanojimų ce remonijos, kurioje dainininkė pla navo dalyvauti. „Asmeninė asistentė <...> užėjo į vonios kambarį ir rado Wh.Hous ton gulinčią vonioje veidu žemyn, nereaguojančią <...>. Vonia buvo pripildyta vandens; vandens taip pat buvo ant vonios kambario grin dų“, – nurodė koroneriai. Aprašant Wh.Houston kūno būklę, pabrėžiama, kad jai iš nosies sruvo kraujas. Dainininkės miega majame buvo rasta narkotikų – kaip nustatyta vėliau, kokaino. „Ant pietinės staliuko dalies kar tu su kitais įvairiais daiktais buvo šaukštelis su balta kristaline me džiaga ir į vamzdelį susukta balto popieriaus skiautė“, – nurodome dokumente. Viešbučio kambaryje rasta įvai rių buteliukų – iš viso nuo 12 rūšių vaistinių preparatų. Koronerių ataskaitoje taip pat aprašoma padėtis įvykio vietoje, užfiksuota, kai ten atvyko tyrėjai: dainininkės kūnas buvo ištrauktas iš vonios ir paguldytas ant viešbu čio kambario grindų, kurio kilimas buvo permirkęs nuo vandens, iš siliejusio per vonios kraštus. Buvo požymių, kad buvo mėginama pri versti vėl plakti Wh.Houston širdį. Koroneris pastebėjo odos nu brozdinimų įvairiose kūno daly se ir „galbūt seną durtinę žaizde lę ant kairės rankos alkūnės vidinės pusės“, tačiau šiaip dainininkė bu vo „gerai sudėta, raumeninga ir ga na gerai maitinosi“. „Abiejose pusėse matėsi krūtų implantų kontūrai“, – nurodoma dokumente. BNS inf.
Pasipriešinimas: Kongresas blokavo prezidento B.Obamos siūlymą atvežti kaltinamuosius į Jungtines Valstijas ir teisti juos Niujorke, beveik
toje pačioje vietoje, kur stovėjo bokštai dvyniai.
„Reuters“ nuotr.
Dešimtmetį lauktas teismas Jungtinėse Valstijose pagaliau pa judėjo atidėliotas 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro išpuolių sumanytojo ir keturių įtariamų šio sąmokslo daly vių teismo procesas. Gresia mirties bausmė
JAV prokurorai trečiadienį pateikė kaltinimus Khalidui Sheikhui Mo hammedui ir įtariamiems jo ben drininkams. Visiems jiems gresia mirties bausmė. „Kaltinimuose teigiama, kad šie penki kaltinamieji atsakingi už 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykdy tų atakų Niujorke, Vašingtone ir Šanksvilyje, Pensilvanijoje, plana vimą ir įvykdymą, kai žuvo 2976 žmonės“, – sakoma JAV gynybos departamento pranešime. Šie penki asmenys kaltinami te rorizmu, lėktuvų pagrobimu, są mokslu, žudymu pažeidžiant karo įstatymus, atakomis prieš civilius ir civilinius objektus, sąmoningu sunkiu kūno sužalojimu ir nuo savybės sunaikinimu pažeidžiant karo įstatymus. 46 metų Kh.Sh.Mohammedas su Walidu bin Attashu iš Jeme no, Jemeno piliečiu Ramzi bin al Shibhu, pakistaniečiu Ali Abd al Azizu Ali, dar žinomu kaip Am maras al Baluchi, ir Mustapha Ah medu al Hawsawi iš Saudo Arabi jos turėtų per 30 dienų stoti prieš teismą. Bendras teismas, kuris gali pra sidėti po kelių mėnesių, vyks JAV jūrų pajėgų Gvantanamo įlankos bazėje, kur Amerikos vyriausybė yra įkūrusi specialias karines ko
misijas įtariamiems teroristams teisti. Politiniai ir teisiniai debatai
Visi penki kaltinamieji buvo lai komi Gvantanamo kalėjime, kol teis in iu ir pol it in iu lyg iu vy ko nesutarimai, kaip ir kur juos teisti. 2009 m. pradėjęs darbą pre zidento poste Barackas Obama iš pradžių siekė, kad Kh.Sh.Mo hammedas ir kiti keturi įtariami jo bendrininkai būtų teisiami ci viliniame teisme Niujorke – be veik toje pačioje vietoje, kur 2001 m. per išpuolius buvo sugriau ti Pasaulio prekybos centro (PPO) bokštai dvyniai. Tačiau šis pasiūlymas buvo griežtai kritikuojamas, o prezi dento oponentai respublikonai šiuos planus blokavo Kongrese ir uždraudė įtariamus teroristus at vežti į Jungtines Valstijas. Respublikonas Buckas McKeo nas, vadovaujantis Atstovų rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetui, pa reiškė, kad kaltinamuosius derėtų teisti karo tribunolui. Karo tribunolai įtariamiems te roristams buvo įkurti ankstesnio JAV prezidento George’o W.Bu sho administracijos po Rugsėjo 11-osios atakų, pareigūnams ar gumentuojant, kad tarptautinio
teroristų tinklo „Al Qaeda“ kovo tojai priklauso kategorijai, neati tinkančiai civilinių teismų juris dikcijos.
Buvęs Kh.Sh.Mo hammedo padėjė jas Majidas Khanas sutiko liudyti prieš kitus įtariamus te roristus mainais į švelnesnę bausmę.
Karo tribunolų, arba komisi jų, procedūros buvo pakoreguo tos B.Obamos administracijos – jos labiau priartintos prie civi liniuose teismuose galiojančios tvarkos. Kh.Sh.Mohammedui ir jo ben drininkams kaltinimus patei kė G.W.Busho laikų komisijos, o pertvarkius šią sistemą kaltinimai
turėjo būti pateikti iš naujo, prieš pradedant nagrinėti bylą. Patyrė kankinimus
Dėl Kh.Sh.Mohammedo, kurį JAV pareigūnai dažnai vadina tiesiog KSM, ir kitų kaltinamų sąmoksli ninkų teisinės atsakomybės ilgus metus vyko debatai. Prieš devynerius metus su čiuptas Kh.Sh.Mohammedas bu vo daug kartų tardytas naudojant vadinamąjį skandinimo imita vimą. Šis ir kiti šiurkštūs tardy mo metodai daugelio prilyginami kankinimams. Elgesys su šiuo suimtuoju iškėlė klausimų, ar jo parodymai, duoti per tardymus, teisme būtų laikomi svariais, tačiau šią problemą gali padėti išspręsti jo buvusio padė jėjo liudijimas. Buvęs Kh.Sh.Mohammedo pa dėjėjas Majidas Khanas priėmė JAV pareigūnų pasiūlymą liudy ti prieš kitus įtariamus teroristus mainais į švelnesnę bausmę. BNS, BBC inf.
Rugsėjo 11-osios bylos kaltinamieji Khalidas Sheikhas Mohammedas (nuotr.) yra svarbiausias kaltinama sis, suplanavęs Rugsėjo 11-osios ir kit us išpuol ius. Suimtas 2003 m., nuo 2006-ųjų laikomas Gvantana mo kalėjime.
Ramz i bin al Shibhas, kilęs iš Je meno, padėjo lėktuvų pagrobėjams parinkti skraidymo mokyklas. Ali Abd al Azizas Ali padėjo devy niems pag robėjams patekti į Jung tines Valstijas. Mustapha Ahmedas al Hawsawi, kilęs iš Saudo Arabijos, aprūpino kai kuriuos pagrobėjus pinigais, drabu žiais ir kredito kortelėmis. Walidas bin Attashas, kilęs iš Je meno, buvo Osamos bin Ladeno as mens sarg ybin is, tren iravo kai ku riuos Rugsėjo 11-osios lėkt uv ų pa grobėjus.
13
penktADIENIS, balandžio 6, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Retenybė skendo kartu su „Titaniku“
Dainininkė Ieva Nar kutė, kurios kūrinys „Rau doni vakarai“ giliai įsmigo lietuviams į širdis, pristato naują dainą „Metų laikai“.
Aiškėja bibliografine retenybe laikomos lietuvių tautosakininko Antano Juškos knygos likimas. Muziejininkai mano, kad prieš šimtą metų su „Titaniku“ į Atlan to gelmes nugrimzdusi knyga yra tarp kitų iš laivo iškeltų daiktų.
Lūkesčiai: I.Narkutė tikisi, kad naująją dainą klausytojai priims atvira širdimi.
Asmeninio archyvo nuotr.
Naujas meilės veidas „Tai šviesi daina apie meilę, ku riai ateinantis pavasaris padova nojo naują, dar negirdėtą veidą, – sako I.Narkutė. – Tai nėra vienos nuotaikos daina: tie, kuriems šir dyje ruduo, išgirs joje liūdesį, ku riems pavasaris – džiaugsmą. Man – pavasaris.“ Tiesa, šis jos pavasaris nebus itin romantiškas, nes didžiąją jo da lį dainininkė ketina leisti bibliote koje. Šio metu ji rašo psichologijos magistro darbą. Pakl austa, ar nejauč ia ją pri slėgus ios „Raud onų vak arų“ šlovės, didž ioj oj e scen oj e ga na netikėtai debiutavusi atlikėja gūžteli pečiais: „Žinoma, visada ats iras žmon ių, kur ie kiekv ieną man o naują kūrinį bandys ly gint i su „Raud on ais vakarais“. Vis dėlto tik iuos i, kad žmonės atvira širdimi priims mano nau jas dainas.“ „Metų laikai“ gimė gana proziš kai, be didelės pompastikos. Vieną dieną bevartydama mėgstamą Juo zo Erlicko kūrybos knygą Ieva už tiko eilėraštį, kuris čia pat mintyse suskambo kaip daina.
„Aš dažniausiai išgirstu žodžių skambesį, o tik paskui pagalvoju apie jų prasmę. Būna, kad žodžiai patys sulimpa į melodiją, taip nuti ko ir šį sykį“, – pasakoja Ieva. Ji tik pradeda užkariauti publi kos simpatijas, bet jau gana tiks liai įsivaizduoja savo vietą lietu viškos muzikos scenoje.
Dažniausiai išgirstu žodžių skambesį, o tik paskui pagalvo ju apie jų prasmę. „Žinote, yra grupės ir daininin kai, kurie patinka minioms gerbėjų, o yra ir tokių keistuolių, kurių kū rybą supranta tik vienetai. Tai va, aš norėčiau būti per vidurį. Man nereikia solinių koncertų stadio nuose, bet būtų smagu, kad ma no dainas mėgtų ne tik aš ir mano geriausi draugai. Jei to nenorėčiau, dainuočiau tik duše“, – sako ji. Merginos noras pildosi su kaupu – pirmą solinį jos koncertą Šv. Kot-
Neįtikima istorija prasidėjo 1879 m., Kazanės universiteto tarybai nuta rus išleisti lietuvių tautosakininko A.Juškos „Žodyną“. Jo leidimas buvo atidėtas, ir labai mažu tira žu, tik mokslo reikmėms, be tei sės platinti Lietuvoje išleisti dai nynai. A.Juška, gulėdamas mirties pa tale Kazanėje, paprašė brolio par vežti knygą į Lietuvą. Manoma, kad po kelerių metų ši knyga bu vo atvežta į Lietuvą ir keliavo iš rankų į rankas. Dainyną padauginti pasisiūlė kunigas Juozas Montvila. „Sako: „Teta, būk gera, pasko link man tą knygą. Aš keliausiu į Ameriką, pririnksiu pas lietuvius išeivius daug pinigų, atspausdin sime tūkstančius knygų ir parve šime į Lietuvą išplatinti“, – pasa kojo Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus direktorius Arūnas Sniečkus.
1912-ųjų balandį kunigas J.Montvila susiruošė kelionėn į Ameriką ir įlipo į „Titaniką“. Su kitais lietu viškais leidiniais jis vežė ir A.Juš kos pirmąjį dainų rinkinį. Po „Titaniko“ katastrofos praėjo šimtmetis, o muziejininkus pa siekė žinia, kad tarp iš „Titaniko“ iškeltų daiktų – maišas su lietu viška spauda bei A.Juškos knyga. Juškų muziejaus vadovas sva joja kada nors pamatyti šią kny gą, tačiau nesitiki, kad ji bus iš pirkta. „Pirmiausia, tos knygos pa geidauja keli tūkstančiai kolek cininkų, tad jos vertė jau au ga. Antra, jeigu ta knyga tikrai iš A.Juškos rankų, tai ji jau legenda, o jos vertė dar labiau auga. Dar priskaičiuokite jos iškėlimo iš „Titaniko“ savikainą“, – kalbėjo A.Sniečkus. Juškų muziejuje Vilkijoje sau gomos ir kitos retos A.Juškos knygos. Tarp jų – 1883-iaisiais iš leistas vestuvinių dainų rinkinys, kiti „Lietuviškų dainų, užrašytų par Antaną Juškevičę“ tomai, ta čiau tarp jų Pušaloto, Veliuonos ir Vilkijos apylinkėse surinkto pir mojo dainų rinkinio nėra.
rynos bažnyčioje stebėjo daugiau nei 500 žiūrovų. „Turėjau vieną tikslą – išgyventi nenualpus“, – pasirodymą prisimena ji. Iki to pasirodymo jos dalyvavimo koncertuose patirtis buvo nedidelė, bet svarbi jaunai kylančiai scenos žvaigždei. I.Narkutės talentą įver tino ir Marijus Mikutavičius, kuris 2011 m. pakvietė ją apšildyti savo koncertų. Taip pat pernai drauge su Mantu Jankavičiumi ji atliko hi tą „Raudoni vakarai“ muzikos ap dovanojimų M.A.M.A. scenoje. Filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ tituliniu kūriniu tapę „Raudoni vakarai“ virto itin žinoma daina. Muzikos kritikai palankiai įvertino pastaraisiais metais Lietuvoje retą įvykių seką – pirmiausia išgarsėjo kūrinys, o jo atlikėja buvo plačio sioms masėms visai nežinoma. Tiesa, dainuojamosios poezijos gerbėjai I.Narkutę gerai pažįsta jau nuo 2007-ųjų, kai ji laimėjo Sau liaus Mykolaičio debiuto premiją ir pasirodė tarptautinio dainuoja mosios poezijos festivalio „Tai – aš“ koncertuose.
Atsirado: spėjama, kad kolekcininkų geidžiamas A.Juškos dainų rin
VD inf.
„Scanpix“ nuotr.
kinys yra tarp daiktų, iškeltų iš „Titaniko“.
VD, lrt.lt inf.
14
PenktADIENIS, balandžio 6, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Šiuolaikinio meno centre, Vokiečių g. 2. Kada? Iki gegužės 16 d. Kiek? 6 litai.
Kur? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. Kada? Šiandien 21 val. Kiek? 23 litai.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Balandžio 10 d. 19 val. Kiek? 25–30 litų.
Dviejų Vokietijų paroda
Duoklė K.Cobainui
Moters išpažintis
Daugiau nei prieš 60 metų Vokietija buvo padalyta į dvi atskiras šalis: Vokietijos Federacinę Respubliką ir Vokietijos Demokratinę Respubliką. Ši paroda yra bandymas peržiūrėti architektūros rai dą abiejose Vokietijose šalyse, praėjus daugiau nei 20 metų nuo jų susijungimo.
Minėdami Kurto Cobaino mirties metines, išgirsime visiškai nau ją projektą „Tribute to Kurt Cobain“, skirtą būtent šiai neeilinei as menybei. Projekte dalyvaus žinomi Lietuvos muzikantai ir atliks nemirštančias K.Cobaino bei jo grupės „Nirvana“ dainas. Koncerte taip pat laukia ne viena staigmena.
„Meilužis“ – tai modernus režisierės Birutės Mar spektaklis, pertei kiantis poetišką Marguerite Duras kūrinio prisiminimų audinį, pa sitelkus teatro priemones – šviesą, muziką, šokį. Šio spektaklio pa grindas – be galo atvira, aistringa, šokiruojanti moters iš pažintis, kuri tikrai nepaliks žiūrovų abejingų.
Kur? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. Kada? Iki balandžio 29 d. Kiek? 6 litai.
Kur? Prancūzų institute Lietuvoje, Didžioji g. 1. Kada? Balandžio 10 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 4. Kada? Balandžio 20 d. 18 val. Kiek? 30–50 litų.
Kur? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. Kada? Birželio 9 d. 20 val. Kiek? 43–73 litai.
Meno žvaigždė iš Lenkijos
Prancūzų kino grando filmai
Premjera Jaunimo teatre
Greičiausias pasaulio gitaristas
Vilniuje veikia lenkų menininko Michało Bud ny personalinė paroda „Didelė šalis“, kurioje pri statomi pastaraisiais metais sukurti šio į Lenki jos šiuolaikinio meno olimpą įsiveržusio kūrė jo darbai.
Kiekvieną balandžio antradienį Vilniuje vyks ta prancūzų režisieriaus Érico Rohmerio filmų retrospektyva. Ateinantį antradienį bus rodo mas šio garsaus kino menininko filmas „Polina paplūdimyje“.
Valstybinis jaunimo teatras kviečia į paskutinę šio sezono premjerą – režisieriaus Algirdo Latė no naujausią spektaklį „Slaptoji dviratininkų draugija“, sukurtą pagal rusų dramaturgo Olego Bogajevo pjesę.
Ne kiekvienas profesionalus muzikantas gali pa sigirti kasmet sudalyvaujantis daugiau nei šimte pasirodymų. Dar mažesnė saujelė sugebėtų su valdyti dviejų grifų gitarą. Tačiau Michaeliui An gelo Batio tai puikiai pavyksta.
tv programa
LTV 6.00 9.00 9.55 11.00
Labas rytas. „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). „Forsaitų saga“ (4) (N-7) (k). „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Senis“ (N-7) (k). 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (kartojama subtitruota laida). 14.00 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Laukimo valanda. Koncertas. 21.55 Loterija „Perlas“. 22.00 Kryžiaus kelias iš Romos Koliziejaus. Tiesioginė transliacija iš Romos. 0.00 Kine kaip kine. 0.30 Lietuvių kino aukso fondas. Melodrama „Nesėtų rugių žydėjimas“ (1978 m.) (N-7).
LTV 0.30 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (4) (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Nuo... Iki... (k). 10.40 Farai (N-7) (k). 11.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (5) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (5) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Veiksmo trileris „Žaidėjas“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 23.05 Romantinė komedija „Amerikietiškas pyragas. Vestuvės“ (JAV, Vokietija, 2003 m.) (N-14). 1.10 Siaubo trileris „Pragaras Konektikute“ (JAV, Kanada, 2009 m.) (N-14).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55 9.00
Teleparduotuvė. „Bakuganas“. „Simpsonai“. „Svotai“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 23.05 val.
10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Nuotykių f. „Ruonis“ (Australija, 2000 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“ (2). 14.10 „Ančiukų istorijos“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (5). 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Anim. komedija „Ledynmetis“ (JAV, 2002 m.). 20.45 Komedija „Paskutinis jaunikio išbandymas“ (JAV, 2000 m.). 23.00 Romantinė komedija „Mano geriausio draugo mergina“ (JAV, 2008 m.). 1.10 Drama „Bendravardis“ (Indija, JAV, 2006 m.).
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00 8.15
Televitrina. Žinios (k). „Milijonieriai“. Smagiausios akimirkos. Anim. nuotykių f. „Lūšiukas Feliksas“ (Ispanija, 2008 m.). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7).
TV3 19.10 val.
12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Nerealu!“ 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 Smagiausios akimirkos. 19.00 „Amerikos talentai VI“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Rusų kinas. Drama „Baladė apie Bomberį“ (Rusija, Ukraina, 2011 m.) (N-7). 0.05 Amerikietiškos imtynės (N-14). 1.05 Veiksmo f. „Pabėgusi Džeinė“ (JAV, 2001 m.) (N-14). 2.40 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30, 12.05, 21.00 Reporteris. 7.20 Lietuva tiesiogiai. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.32 Supermargutis. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Mitų griovėjai“. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Oskaro oazė“. 15.45 Dokumentinis f. „Nuplauti didžiosios bangos. Tailando istorija“ (N-7). 16.10 Dokumentinis f. „Nuplauti didžiosios bangos. Tailando istorija“ (N-7) (tęs.).
BTV 18.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 BBC pristato: „Jaunikliai“. 18.20 Super L.T. 18.57 Supermargutis. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.27 Orai. 21.30 Choro „Bel Canto“ koncertas „Tebūnie naktis!“ Meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas A.Dambrauskas. 22.10 Mistinis trileris „Klientas“ (JAV, 1994 m.) (N-14). 0.35 Drama „Sensacija“ (Jungtinė Karalystė, JAV, 2006 m.) (N-14).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Prienų „Rūdupis“. 12.00 Italijos „Serie A“ lyga. Turino „Juventus“–Neapolio „Napoli“. 13.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. Madrido „Real“–„Unicaja“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–„Valencia Basket“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 19.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Brands Hatch). 19.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Reanault Clio Cup“. 20.15 Italijos „Serie A“ lyga. XXX turo apžvalga. 21.15 Lietuvos krepšinio lyga. Šiaulių „Šiauliai“–Kauno „Žalgiris“. 23.15 Sportas LT.
lietuvos ryto tv 0.35 val.
15
penktadienis, balandžio 6, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą
Šiuo metu ieškome
Įmonei reikalingi suvirintojai ir vėdinimo sistemų montuotojai. Tel. 8 652 32 842. 933210
Skubiai reikalingi elektrikai, mūrininkai, tinkuotojai, gipskartonio montuotojai ir kt. statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32 486 372 176.
935976
Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 935629
Paslaugos Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m kaina nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 936565
Įvairūs Kita 2012 04 17 17 val. bus ženklinamos sklypo, kad. Nr. 0101/0007:1760, Vilniaus m., Smėlynės Sodų 5-oji g. 19, ribos. Kviečiame dalyvauti gretimų sklypų (kad. Nr. 0101/0007:1798 ir kad. Nr. 0101/0007:1819) savininkus. UAB „Geodezijos centras“, Pašilaičių g. 17-38, Vilnius. Tel. 8 673 92 494, info@geocentras.lt. 937500
Bendrijos valdybos sprendimu 2012 m. balandžio 28 d. (šeštadienį) 13 val. šaukiamas visuotinis sodininkų bendrijos „Rasa-2“ susirinkimas. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdybos pirmininko ataskaita. 2. Revizijos komisijos ataskaita. 3. Bendrijos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai. 4. Revizijos komisijos ir komisijos pirmininko rinkimai. 5. Naujos redakcijos Bendrijos įstatų tvirtinimas. 6. Kiti klausimai. Susirinkimo vieta – prie 215 sklypo (Rasos 2-oji g. 28). Nesusirinkus kvorumui – pakartotinis susirinkimas šaukiamas 2012 m. gegužės 12 d. 13 val. toje pačioje vietoje.
WEB dizainErio(-ės) Darbo vieta Kaunas Darbo pobūdis: ■ kurti naujienų portalų projektus, mobiliąsias programėles, vartotojo sąsajas, rinkodaros ir reklamos projektų WEB stilistiką; ■ ruošti ir tikslinti dizaino specifikacijas bei reikalavimus, rengti dizaino brėžinius ir aukštos raiškos dizainą, reklamjuostes pagal pateiktas technines specifikacijas. Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ stiprus interneto dizaino portfolio (prašome pridėti nuorodas prie CV); ■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE Photoshop ir (ar) ADOBE Fireworks programomis; ■ įgūdžiai ruošti vizualiai patrauklias, interaktyvias ir vartotojui aiškias sąsajas; ■ patirtis sekant bei tikslinant stiliaus reikalavimus ir technines specifikacijas. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Skelbimas galioja iki 2012 04 23. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „WEB dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
937784
Pabaigtas rengti vietovės lygmens apie 1 ha teritorijos prie sklypų Aitvarų g. 42, 44, 46, 48, 50, 52 detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie sklypų Aitvarų g. 42, 44, 46, 48, 50 ir 52 detaliojo plano rengimą Nr. 30-469, 2011 m. kovo 25 d. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 211 2529/2527, faks. (8 5) 211 2222/2033. Planavimo tikslas: žemės sklypo ribų ir plotų keitimas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentų nustatymas (patikslinimas). Detaliojo plano rengėjas – UAB „Projektavimo sprendimai“, A.Juozapavičiaus g. 11–313, LT– 09311 Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 261 0506, 8 679 92 646, e. paštu info@detalus.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2012 m. kovo 28 d. iki 2012 m. balandžio 25 d. Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius. Viešas svarstymas: detaliojo plano viešasis svarstymas vyks 2012 m. balandžio 25 d. 10 val. Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: motyvuoti planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. 937856
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda– Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. • Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. • Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Šiuo metu ieškome
Vyriausiojo dizainerio(-ės) Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ kurti reklamos maketus; kurti įvairaus pobūdžio leidinių dizainą; maketuoti įvairaus pobūdžio leidinius. Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 3 metų darbo patirtis; ■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE InDesign, ADOBE Photoshop, ADOBE Illustrator, COREL Draw, ADOBE Flash programomis; ■ kompozicijos suvokimas ir sukūrimas. ■ darbo patirtis spausdinimo ar leidybos srityje. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Skelbimas galioja iki 2012 04 23. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vyriausiasis dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Šiuo metu ieškome
Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės) Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; ■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; ■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas. Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; ■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; ■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; ■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; ■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Su šiandienos „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas į Radvilų rūmus šį šeštadienį Radvilų rūmų muziejuje vykstančios parodos:
Sankt Peterburgo imperatoriškasis porcelianas Eksponuojamas didžiausias gobelenas Lietuvoje „Saulėtas miškas“ Nemokamas įėjimas tik su balandžio 7 d. „Vilniaus diena“. Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo. Radvilų rūmų muziejus, Vilniaus g. 24
Orai
Šiandien bus mažai debesuoti, ramūs, be kritulių orai. Sušils iki 4–8 laipsnių. Savaitgalį vėl padaugės kritulių, bet šaltukas naktimis turėtų kiek sumažėti. Šeštadienį vakariniuose rajonuose numatomas lietus. Naktį bus nuo 0 iki 5 laipsnių šalčio, dieną 3–10 laipsnių šilumos. Velykų sekmadienį oras sušils iki 3 laipsnių, bus kritulių, daugiausia sniegas, vietomis gausus.
Šiandien, balandžio 6 d.
+6
+6
+6
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+7
Panevėžys
+6
Utena
+6
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.37 20.05 13.28 20.08 5.58
97-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 269 dienos. Saulė Avino ženkle.
+7
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +11 Brazilija +28 Briuselis +11 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +24 Kopenhaga +6
Londonas +13 Madridas +11 Maskva +5 Minskas +7 Niujorkas +15 Oslas +5 Paryžius +15 Pekinas +20
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+6
+2
–2
3
+5
+8
+5
+1
1
+1
+3
0
–4
4
šeštadienį
sekmadienį
Marijampolė
Vėjas
liuteronų kunigas Pilypas Ruigys. 1896 m. Atėnuose prasidėjo pirmosios šiuolaikinės vasaros olimpinės žaidynės. 1944 m. gimė profesorė, politikos bei visuomenės veikėja Marija Aušrinė Pavilionienė. 1969 m. gimė JAV aktorius Paulas Ruddas. 1971 m. Niujorke mirė rusų kompozitorius Igoris Stravinskis.
prizas Šią savaitę laimėkite filmų „Gyvenimo medis“ ir „Pats baisiausias filmas 3“ DVD
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime trečiadienį, balandžio 11 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
Vardai Celestinas, Dangira, Daugirutis, Gerardas, Izolda, Sikstas, Vilimas, Žintautė
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas, emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Pravers gebėjimas susitarti ir jūsų principingumas. Jautis (04 21–05 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti. Būsite aktyvus. Nesižvalgykite atgal ir niekuo neabejokite. Dvyniai (05 21–06 21). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Pasižymite subtiliu skoniu, tad galite padėti bičiuliui išsirinkti baldus, užuolaidas, interjero detales. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų idėjos prieštaraus aplinkinių nuomonei, todėl galimi nesutarimai ir konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau pirmiausia išspręskite asmenines problemas. Liūtas (07 23–08 23). Bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Pademonstruokite savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, nes visa tai padės situaciją grąžinti į senas vėžias. Mergelė (08 24–09 23). Susidursite su žmogumi, kuris bus užsisklendęs ir priešiškai nusiteikęs. Nebijokite atkreipti dėmesio į iškilusius prieštaravimus ir ieškoti kompromiso. Pasistenkite nespręsti svarbių reikalų, nes vėliau viskas seksis lengviau. Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl neigiamos energijos jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nesusipykti, nes susitaikyti bus sunku. Skorpionas (10 24–11 22). Būsite puikios nuotaikos. Bet jei pernelyg susidomėsite naujomis pažintimis ir greito uždarbio perspektyvomis, nepastebėsite, kaip atsidursite už durų praradęs darbą ir pasitikėjimą. Šaulys (11 23–12 21). Būsite susirūpinęs kova dėl valdžios ir net nepastebėsite, kad dingo noras tobulinti vidinį pasaulį. Jūsų silpnybės turės neigiamos įtakos tolesniam gyvenimui. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite, užsukite į parodą – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Žuvys (02 20–03 20). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo nuoširdumo. Nereikėtų pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės.
JAV Teksaso valstijoje skaičiuojami nuostoliai, kurių pridarė antradienį siau tėję tornadai. Raudonojo Kryžiaus orga nizacija pranešė, kad stichija visiškai su naikino 200 namų, dar 650 apgadino. Nuo šešių iki trylikos tornadų palietė ir Teksaso valstijos didmiesčius – Arling toną bei Lankasterį. Čia į orą kilo sunk vežimiai, plyšo namų stogai. Pagalbos į medikus kreipėsi mažiausiai 17 žmonių, bet žuvusių nėra, nors stichija siautėjo tankiai gyvenamoje Šiaurės Teksaso te ritorijoje. Ekspertai šią džiugią naujieną aiškina tuo, kad tornadai kilo dieną, to dėl daugelis gyventojų spėjo išgirsti ar ba pamatyti įspėjimus ir pasislėpti.
DATOS (balandžio 6 d.)
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+7
Alytus
2–6 m/s
CNN inf., „Reuters“ nuotr.
Saugaus eismo diena 1483 m. gimė italų dailininkas ir architektas Rafaelis. Mirė 1520 m. savo gimimo dieną. 1528 m. mirė vokiečių tapytojas Albrechtas Düreris. 1609 m. mirė Žemaičių vyskupas, lietuvių raštijos rėmėjas, kontrreformacijos veikėjas Merkelis Giedraitis. 1749 m. mirė Mažosios Lietuvos filologas, tautosakininkas, evangelikų
Vilnius
Tornadai praslinko be aukų
Rytas
+6
+7
Praha +11 Ryga +7 Roma +19 Sidnėjus +23 Talinas +4 Tel Avivas +27 Tokijas +14 Varšuva +10
7
8