2012-04-07 Klaipeda

balandžio 7, 2012 Nr. 82 (19 383)

D.Gry­baus­kai­tė ve­ta­vo At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios bū­tų at­vė­ru­sios ke­lią mo­no­po­li­joms.

Lietuva 7p.

Balandžio 9 d., pirmadienį, laikraštis neišeis.

Kitas dienraščio numeris – balandžio 10 d. – antradienį.

Mies­te stin­ga baž­ny­čių?

Stra­te­gi­niuo­se Klai­ pė­dos pla­nuo­se nau­jų baž­ny­čių sta­ty­bos ne­nu­ma­ ty­tos. Esą nė vie­ na re­li­gi­nė bend­ ruo­me­nė ne­pa­reiš­ kė to­kio pa­gei­da­vi­ mo. Juo­lab kad kai ku­rių dar ne­prik­lau­ so­my­bės at­kū­ri­mo pra­džio­je pra­dė­tų sta­ty­ti mal­dos na­ mų ne­pa­vyks­ta pa­ baig­ti iki šiol.

„Jei ne­si­lai­ky­si­me Ke­lių eis­mo tai­syk­lių, pri­si­kė­li­mo ste­buk­lu ti­kė­ti ne­ver­ta.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas įžvel­gė ry­šį tarp Ve­ly­kų ir sau­gaus vai­ra­vi­mo ypa­tu­mų.

Pre­kei­viai triūs ir per Ve­ly­kas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio pre­ky­bos cent­rai veiks net ir per šven­tes, tik šiek tiek trum­piau. Šeš­ta­die­nį ža­da dirb­ti ir Se­na­sis ir Nau­ja­sis tur­gūs.

a.dykoviene@kl.lt

Ieš­ko­jo vie­tos me­če­tei

4

Kaina 1,60 Lt

3p.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­ kas tvir­ti­no, kad anks­čiau lei­di­ mas sta­ty­bai bu­vo iš­duo­da­mas 10 me­tų. Da­bar lei­di­mų ga­lio­ji­mo ter­ mi­nai ne­be­ri­bo­ja­mi.

To­dėl sta­ty­bų tem­pus le­mia eko­ no­mi­nė si­tua­ci­ja bei pro­jek­to dy­dis. „Vi­siems no­ri­si, kad grei­čiau bū­tų pa­sta­ty­ta. Bet, kal­bant apie baž­ny­ čias, tai – su­bti­lus klau­si­mas, ku­rio ne­la­bai kas no­ri lies­ti“, – pa­ste­bė­jo K.Ma­ci­jaus­kas.

www.kl.lt

Pa­ma­žu: kle­bo­nas V.Vik­to­ra­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, jog ne­rei­kia no­rė­ti, kad baž­ny­čios iš­kil­tų taip spar­čiai, kaip ko­

mer­ci­nės pa­tal­pos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fotomontažas

Pir­mą­ją Ve­ly­kų die­ną, sek­ma­die­nį, abi tur­ga­vie­tės dirbs, ta­čiau va­lan­ da trum­piau. Įp­ras­tai mies­to tur­ ga­vie­tės dir­ba nuo 7 iki 17 val.

Dau­gy­bė smul­kių įmo­nė­lių ir par­duo­tu­vių ža­da dirb­ti tik ant­rą­ ją Ve­ly­kų die­ną.

Dar­bo lai­ko nu­ta­rė ne­ko­re­guo­ti „Iki“ ir „Ri­mi“ pre­ky­bos cent­rai.

Pir­mą­ją Ve­ly­kų die­ną iš 127 vi­so­ je ša­ly­je esan­čių „Nor­fos“ par­duo­ tu­vių 38 veiks su­trum­pin­tu dar­bo lai­ku – nuo 9 iki 17 val., o ba­lan­ džio 9 d. vi­si „Nor­fos“ pre­ky­bos cent­rai dirbs nuo 9 val. Klai­pė­do­ je sek­ma­die­nį veiks tik Tai­kos pro­ spek­to pra­džio­je esan­ti par­duo­tu­vė.

2

2

šešTADIENIS, balandžio 7, 2012

miestas

Pre­kei­viai triūs ir per Ve­ly­kas Pir­ma­die­nį, ant­rą­ją Ve­ 1 ly­kų die­ną, dirbs vi­ sos šio tink­lo par­duo­tu­vės, ta­čiau

trum­pes­niu gra­fi­ku. „Ma­xi­mos“ pre­ky­bos cent­rai uos­ta­mies­ty­je sek­ma­die­nį dirbs va­lan­da ar dviem va­lan­do­mis trum­piau.

Už­sie­nio lie­tu­viai džiū­gau­ja, kad, skir­ tin­gai nei Lie­tu­vo­ je, dau­ge­ly­je Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių Ve­ly­ kos bus šven­čia­mos ko­ne sa­vai­tę.

Dar­bo lai­ko ne­keis Ši­lu­tės plen­te esan­ti par­duo­tu­vė, iki 22 val. dirbs ma­žiau­siai sep­ty­nios šio tink­lo par­duo­tu­vės.

Pre­ky­bos cent­re „Ak­ro­po­lis“ esan­ti šio tink­lo par­duo­tu­vė sek­ ma­die­nį dirbs iki 22 val. Pir­ma­ die­nį vi­sos šio tink­lo par­duo­tu­vės veiks įpras­tu gra­fi­ku.

Ve­ly­kų sek­ma­die­nį pra­mo­gų cent­ruo­se „Ak­ro­po­lis“ dirbs tik „Ma­xi­ma“, par­duo­tu­vė, vais­ti­nė ir lais­va­lai­kio pra­mo­gų tei­kė­jai.

Ka­vi­nės ir pra­mo­gų cent­rai sek­ ma­die­nį „Ak­ro­po­ly­je“ pra­dės veik­ ti nuo 12 val. ir dirbs iki 22 val. Šia­ me pre­ky­bos cent­re esan­ti vais­ti­nė dirbs nuo 10 iki 19 val.

Ant­rą­ją Ve­ly­kų die­ną, pir­ma­die­ nį, ša­lies „Ak­ro­po­liai“ dirbs įpras­ tu gra­fi­ku.

Už­sie­nio lie­tu­viai džiū­gau­ja, kad, skir­tin­gai nei Lie­tu­vo­je, dau­ge­ly­je Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­lių Ve­ly­kos bus šven­čia­mos ko­ne sa­vai­tę.

Ai­ri­jo­je, Ang­li­jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, ki­to­se ša­ly­se dėl lais­va­die­nių su­si­ da­ro 5–6 die­nų lai­ko­tar­pis.

Pa­vyz­džiui, Ai­ri­jo­je ofi­cia­lios lais­vos die­nos yra ba­lan­džio 6–9 d. Nor­ve­gi­jo­je Ve­ly­kos šven­čia­mos jau nuo ket­vir­ta­die­nio, čia lais­va­ die­niai nuo ba­lan­džio 5 iki 9.

Olan­di­jo­je lais­va­die­niai nuo ba­ lan­džio 5 iki 9-osios. Vo­kie­ti­jo­ je ne­dir­ba­ma nuo ba­lan­džio 6 iki 9 die­nos.

Is­pa­ni­jo­je ne­dar­bo die­na pa­ skelb­ta tik ba­lan­džio 6-oji.

Pro­ce­si­ja: pa­grin­di­nė­mis mies­to gat­vė­mis nu­si­drie­ku­sio­je pro­ce­si­jo­je šie­met bu­vo gau­su įvai­rių krikš­čio­

niš­kų kon­fe­si­jų, skir­tin­go am­žiaus bei tau­ty­bių ti­kin­čių­jų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­die­čiai pri­si­lie­tė prie Kris­taus kan­čios Ke­lių tūks­tan­čių klai­pė­die­čių mi­nia Di­dį­ jį penk­ta­die­nį sim­bo­liš­kai pa­kar­to­jo Kry­ žiaus ke­lią ir drau­ge ap­mąs­tė Kris­taus kan­čią.

Pa­mal­dos Di­dį­j į šeš­ta­die­nį (ba­lan­džio 7 d.)

Ve­lyk­nak­čio pa­mal­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­

čio­je (Rum­piš­kės g. 6) 21 val.

Kris­t aus Ka­r a­l iaus baž­n y­č io­j e

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šven­tės: jei per Ve­ly­kas klai­pė­die­čiai pri­trūk­tų kiau­ši­nių, jų bus ga­li­ma

įsi­gy­ti ir par­duo­tu­vė­se, ir tur­gu­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mieli ir brangûs klaipëdieèiai, sveikindami vieni kitus, mums brangius ir artimus þmones, nuostabiausios ir paèios ðviesiausios metø ðventës - Ðventøjø Velykø proga, daþnokai tariame skambius ir ámantrius sveikinimø, linkëjimø þodþius, virstanèius bedvasëmis citatø tiradomis.

Taèiau giliu mano ásitikinimu, Didþioji Tiesa glûdi paprastame, nesuvaidintame þmogiðkajame nuoðirdume, kurio taip pasigendame kasdienybës lëkime.

Tad ir leiskite palinkëti jums, mieli klaipëdieèiai, to, ko nuoðirdþiai linkiu savo mylimai ðeimai ir mano sielai bei ðirdþiai brangiems þmonëms: - Vilties, kad tikrai dar ne viskà praradome, - Tikëjimo, kad ieðkant drauge tikrai galime surasti tai, kas atrodë beviltiðkai prarasta, uþpildo mûsø ðirdis Meile, kuri vienintelë nugali viskà.

Patikëkime tuo patys ir tuomet tuo patikës tie, kurie mums artimi ir brangûs, ir tik tada Prisikëlimas taps tuo tikruoju stebuklu, kurio taip viltingai laukiame.

Su ðviesia Ðv. Velykø viltimi, Vytautas Grubliauskas, klaipëdieèiø meras.

Skir­tin­gų krikš­čio­niš­kų­jų kon­fe­si­jų ti­kin­tie­ji kar­tu ne­šė kry­žių, mel­dė­ si ir gie­do­jo šven­tas gies­mes.

15 val. mi­nia klai­pė­die­čių su­si­ rin­ko prie Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ ny­čios Bokš­tų gat­vė­je. Ka­ta­li­kų, evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų, sta­čia­ti­kių ku­ni­gai bei ti­kin­tie­ji po­rą va­lan­ dų mels­da­mie­si, gie­do­da­mi šven­ tas gies­mes bei pri­si­min­da­mi Jė­ zaus kan­čią vie­nin­ga pro­ce­si­ja ėjo iki Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ ny­čios Rum­piš­kės gat­vė­je.

Kas ke­lias de­šim­tis met­rų pro­ ce­si­ja stab­te­lė­da­vo, tri­jų met­rų il­ gio kry­žių pe­rim­da­vo vis ki­ti jį ne­ šti pa­si­ry­žę klai­pė­die­čiai. Šie­met pa­jaus­ti Kris­taus kan­čią pa­no­ro ne tik moks­lo įstai­gų, vi­suo­me­ni­nių bei re­li­gi­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai, bet ir mies­to po­li­ti­kai.

Pa­ke­liui prie ei­se­nos jun­gė­si vis dau­giau žmo­nių. Praei­viai ra­miai ste­bė­jo veiks­mą. Ypač smal­sūs bu­ vo mies­to tu­ris­tai.

Ga­vė­nios me­tu, ypač Di­dį­jį penk­ta­die­nį, vi­so pa­sau­lio ti­kin­tie­ ji pri­si­me­na Kris­taus nuei­tą Kan­

Tri­jų met­rų il­gio kry­žių pe­rim­da­vo vis ki­ti jį ne­šti pa­si­ ry­žę klai­pė­die­čiai.

(Bokš­tų g. 10) 20 val. Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je ( Kre­tin­

gos g. 40) 20 val. Šv. Bru­no­no Kver­fur­tie­čio baž­ny­

čio­je (Deb­re­ce­no g. 3) 21 val. Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čio­

je (Smil­te­lės g. 27) 20 val.

Pir­mą­ją Ve­ly­kų die­ną (ba­lan­džio 8 d.)

Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­

je 7.30 val. (šv. Mi­šias au­kos vys­ku­pas Jo­nas Bo­ru­ta), 10, 12, 18 val.

Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čio­je 8.30,

10.30, 12, 18 val. Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čio­je 8, 10.30,

12, 18 val.

čios ke­lią ir jį at­kar­to­ja sa­vo baž­ny­ čio­se ar mies­tų gat­vė­se. Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI Di­dį­jį penk­ta­die­ nį va­do­va­vo šiai pro­ce­si­jai Ro­mo­ je, Ko­li­zie­jaus priei­go­se.

Klai­pė­do­je to­kios ei­ty­nės su­ reng­tos tre­čią kar­tą.

Šv. Bru­no­no Kver­fur­tie­čio baž­ny­

čio­je 7, 9, 11 val. Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ko baž­ny­čio­

je 7.30, 10, 12, 18 val.

Evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je

(Py­li­mo g. 2) 7, 10 val.

Po­li­ci­nin­kai žiū­rės tvar­kos Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Trys Ve­ly­kų šven­čių die­nos bus įtemp­tas dar­by­me­tis po­li­ci­nin­ kams, ku­rie ža­da su­stip­rin­ti pa­ tru­lia­vi­mą ne tik Klai­pė­dos gat­vė­ se bet ir už­mies­čio ke­liuo­se. Pra­ne­ ša­ma, kad ir pa­tys pa­rei­gū­nai bus kont­ro­liuo­ja­mi.

Sus­tip­rin­ti eis­mo kont­ro­lę per tris lais­vas nuo dar­bo die­nas po­li­ci­ja ža­da vi­so­je Lie­tu­vo­je.

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis ne­

no­rė­jo at­skleis­ti, kur, ka­da ir kiek pa­rei­gū­nų dirbs per šven­tes, ta­ čiau ti­ki­no, kad po­li­ci­ja ypa­tin­gą dė­me­sį skirs vai­ruo­to­jų blai­vu­mui tik­rin­ti. „Pa­rei­gū­nai ste­bės ir vai­ruo­to­jų kul­tū­rą prie vai­ro, dau­giau dė­me­ sio su­lauks vai­ruo­jan­tie­ji mo­to­cik­ lus bei mo­to­ro­le­rius. Be­je, bū­tent mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jus ke­ti­na­me tik­rin­ti ne­ vie­šo pa­tru­lia­vi­mo me­tu“, – pa­ sa­ko­jo R.Ši­dei­kis.

Sta­tis­ti­ka tei­gia, kad il­gų­jų sa­ vait­ga­lių me­tu, pa­ly­gin­ti su įpras­ to­mis poil­sio die­no­mis, pa­da­ro­

ma ge­ro­kai dau­giau nu­si­kals­ta­mų vei­kų, ki­tų tei­sės pa­žei­di­mų, dėl neat­sa­kin­go eis­mo da­ly­vių el­ge­sio įvyks­ta skau­džių eis­mo ne­lai­mių.

Per šven­tes pa­tru­liuo­jan­tys po­ li­ci­nin­kai ypa­tin­gą dė­me­sį skirs ne­blai­vių as­me­nų pa­si­ro­dy­mo ir al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų vie­šo­sio­se vie­ to­se var­to­ji­mo kont­ro­lei. Ke­ti­na­ ma su­stip­rin­ti pa­tru­lia­vi­mą jau­ni­ mo su­si­bū­ri­mų ir pa­si­links­mi­ni­mo vie­to­se.

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas pra­ne­ ša, kad sa­vait­ga­lį bus su­stip­rin­ta ir pa­čių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų dar­bo draus­mės kont­ro­lė.

3

šešTADIENIS, balandžio 7, 2012

miestas Perk­ro­vė dau­giau kro­vi­nių

Pas­ta­tė gin­ta­ri­nį mar­gu­tį

Ta­ko teks pa­lauk­ti

Klai­pė­dos uos­tas ko­vą per­ kro­vė 2,98 mln. t kro­vi­nių – 1 pro­c. dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu. 9 pro­c. su­ ma­žė­jo bi­rių ir su­vers­ti­nių kro­vi­nių kro­va, ta­čiau 28,6 pro­c. pa­di­dė­jo skys­tų­jų. Ge­ ne­ra­li­nių kro­vi­nių šių me­tų ko­ vą bu­vo ma­žiau 7,5 pro­c. nei per­nai tą pa­tį mė­ne­sį.

Pa­lan­go­je, J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je penk­ta­die­nį pa­sta­ty­ tas di­džiau­sias pa­sau­ly­je gin­ ta­ri­nis ve­ly­ki­nis mar­gu­tis. Jo aukš­tis 2 m, o plo­tis 1,5 m. Iš Gin­ta­ro mu­zie­jaus at­ga­ben­tas įspū­din­gas mar­gu­tis ku­ror­to bul­va­rą puoš iki ant­ra­die­nio.

Per­nai jį pa­ga­mi­no me­ni­nin­kas Al­ber­tas Bu­kaus­kas.

Klai­pė­dai ne­pa­vy­ko lai­mė­ti Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­skelb­ to kon­kur­so gau­ti fi­nan­sa­vi­mą dvi­ra­čių tra­sų tie­si­mui. Ge­riau­ siais bu­vo pri­pa­žin­ti Elekt­rė­nų ir Jo­na­vos pro­jek­tai. Klai­pė­da fi­nan­sa­vi­mą no­rė­jo gau­ti dvi­ ra­čių ta­kui nuo Pa­ry­žiaus Ko­ mu­nos gat­vės iki Jo­no kal­ne­lio įreng­ti. Jo il­gis – 1,9 ki­lo­met­ro.

„Vik­to­ri­jai“ – bu­ta­fo­ri­nis fa­sa­das Pas­to­lių sie­na ap­ juos­ti re­konst­ruo­ja­ mo „Vik­to­ri­jos“ vieš­ bu­čio fa­sa­dai ju­bi­ lie­ji­niais me­tais ne­ ga­dins Klai­pė­dos cent­ri­nės da­lies vaiz­do.

Va­kar „Vik­to­ri­jos“ sie­nas iš Nau­jo­ jo So­do ir S.Šim­kaus gat­vių pu­sių už­den­gė spe­cia­liai pa­ga­min­ti ten­ tai su re­konst­ruo­to vieš­bu­čio vaiz­ du. Sta­tyb­vie­tei pa­do­va­no­ti es­te­ tiš­ką vaiz­dą nu­spren­dė vieš­bu­čio re­konst­ruk­ci­jos dar­bus at­lie­kan­ ti bend­ro­vė „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­

Klai­pė­do­je, o ir Lie­ tu­vo­je, spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, to­kio mas­to ana­lo­giš­kų ini­cia­ty­ vų ne­bū­ta. rius“. Dau­giau nei 1000 kv. met­ rų plo­to už­dan­ga nuo klai­pė­diš­kių ir mies­to sve­čių akių ne tik pa­slėps vi­są sta­ty­bi­nin­kų dar­bo „vir­tu­vę“,

Dienos telegrafas Pla­nas. Kul­tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­ lū­nas sa­vo įsa­ky­mu pa­tvir­ti­no Klai­pė­ dos mies­to is­to­ri­nės da­lies te­ri­to­ri­jos ir ap­sau­gos zo­nos ri­bų spe­cia­lų­jį pla­ ną. Jis bu­vo pra­dė­tas reng­ti 2006 m., sie­kiant už­tik­rin­ti šios mies­to da­lies iš­ sau­go­ji­mą. Spe­cia­lu­sis pla­nas kai­na­vo 212,978 tūkst. li­tų.

Už­den­gė: klai­pė­die­čiai ir mies­to sve­čiai ne­be­ma­tys prie pa­sta­to triū­sian­čių sta­ty­bi­nin­kų dar­bo „vir­tu­vės“.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

bet ir sau­gos jud­rią mies­to da­ lį nuo dul­kių bei triukš­mo. Be vi­so to, kiek­vie­nas praei­vis aki­vaiz­džiai ma­tys, kaip po re­konst­ruk­ci­jos at­ ro­dys il­gai mies­to cent­re mer­dė­jęs sta­ti­nys.

Deng­ti reikš­min­gus, mies­tus rep­re­zen­tuo­jan­čius ob­jek­tus jų res­ tau­ra­vi­mo ar re­konst­ra­vi­mo me­tu, vi­suo­me­nei pa­ro­dant jau baig­ti­nį jų vaiz­dą, Va­ka­rų Eu­ro­po­je įpras­ta

pra­kti­ka. Klai­pė­do­je, o ir Lie­tu­vo­ je, spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, to­kio mas­to ana­lo­giš­kų ini­cia­ty­vų ne­bū­ta. Sta­ tyb­vie­tės čia daž­niau­siai at­vi­ros ar, ge­riau­siu at­ve­ju, den­gia­mos rek­la­ mi­nio po­bū­džio me­džia­ga. „Ži­no­me, jog mies­tui šie me­tai ju­bi­lie­ji­niai ir su­lauk­si­me dau­gy­ bės gar­bių sve­čių, no­ri­me, kad jie iš­si­vež­tų kuo ge­res­nį įspū­dį apie va­ka­rie­tiš­kiau­sią Lie­tu­vos mies­

a.aleksejunaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro pa­rei­gū­nai su­kvie­tė ma­žuo­sius klai­pė­die­čius ir jų tė­ve­lius į ren­gi­ nį sau­gaus eis­mo te­ma.

Pa­sak pa­rei­gū­nų, ava­rin­gu­mo sta­ tis­ti­ka kiek­vie­nais me­tais au­ga.

Per­nai Klai­pė­dos ap­skri­ty­je įvy­ko 858 eis­mo įvy­kiai, ku­riuo­se nu­ken­ tė­jo žmo­nės, o žu­vo net 26. Šie­met nuo me­tų pra­džios ap­skri­ty­je ava­ ri­jo­se žu­vo 6 žmo­nės, iš jų 3 – Klai­ pė­dos mies­te. „Jei ne­si­lai­ky­si­me ke­lių eis­mo tai­syk­lių, pri­si­kė­li­mo ste­buk­lu ti­ kė­ti ne­ver­ta“, – šven­tės da­ly­viams sa­kė 38-erių me­tų vai­ra­vi­mo sta­žą

Ak­ci­ja: ren­gi­nio da­ly­viai ga­lė­jo ap­žiū­rė­ti pa­rei­gū­nų tu­ri­mą tech­ni­ką,

da­ly­vau­ti kon­kur­suo­se ir vik­to­ri­no­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tu­rin­tis Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Jam ant­ri­no ir Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ ra­lie­nės baž­ny­čios kle­bo­nas Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius, lin­kė­da­mas ati­du­mo ir dė­me­sin­gu­mo vie­nas ki­tam. „Mes ke­ly­je tu­ri­me žais­ti kaip „Nep­tū­no“ ko­man­dos žai­dė­jai. Tai juk ko­man­di­ nis žai­di­mas, tik pro­tin­gas vai­ra­vi­mas nu­ves į tiks­lą“, – sa­kė dva­si­nin­kas.

Stu­di­jos. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to Me­nų fa­kul­te­tas kvie­čia į at­vi­rų du­rų die­ną. 12 val. jo Kon­cer­tų sa­lė­je vyks stu­di­jų pro­gra­mų pri­sta­ty­mas ir stu­den­tų kon­cer­tas, o po jo no­rin­tie­ ji tu­rės ga­l i­my­bę ap­si­lan­k y­t i ka­ted­ ro­se, pa­bend­rau­ti su jo­se dir­ban­čiais dės­ty­to­jais.

tą“, – sa­kė bend­ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ di­rek­to­rius Al­das Kliu­kas. Jo tei­gi­mu, nors pa­sto­ lių vaiz­das mies­te lai­ko­mas ge­ru ženk­lu, liu­di­jan­čiu eko­no­mi­nį au­ gi­mą, ta­čiau dar ge­riau, jei jis ci­ vi­li­zuo­tas. Res­tau­ra­to­riai lin­kė­tų, jog po to­kio­mis už­dan­go­mis „pa­ si­slėp­tų“ Klai­pė­dos ne­puo­šian­tys pa­sta­tai-vai­duok­liai.

Mir­t ys. Va­kar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ni­na As­ta­ po­va (g. 1923 m.), Je­li­za­ve­ta No­vo­jen­ ko (g. 1924 m.), Bro­nis­la­va Ga­dei­kie­nė (g. 1925 m.), Ana­to­lij Du­nin (g. 1930 m.), An­ta­nas And­ri­jaus­kas (g. 1935 m.), Ane­ lė Ja­ni­na Kaz­laus­kie­nė (g. 1938 m.), Ser­ ge­jus Ba­go­čius (g. 1957 m.).

„Klai­pė­dos“ inf.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Je­l i­za­ve­ta No­vo­jen­ko, Al­bi­nas Strac­ kis, ant­ra­die­nį – Ana­to­lij Du­nin.

Sau­gaus eis­mo mo­kė­si žais­da­mi As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Kvietimus į „Auksinės estrados šou” laimėjo: Kazytė Andrijauskienė, Edita Mejaraitė Zenkevičienė, Vaida Mikutienė, Raimonda Lenkšaitė, Donatas Šunokas, Stasė Švanienė.

Ma­žie­ji šven­tės da­ly­viai su­si­run­ gė pie­ši­nių kon­kur­se, ku­rio te­ma – „Sau­giau­sia Klai­pė­dos gat­vė“. Ki­ ti moks­lei­viai da­ly­va­vo vik­to­ri­no­je, kur bu­vo ga­li­ma lai­mė­ti pra­ktiš­kus pri­zus – at­švai­tus, švie­są at­spin­ din­čias lie­me­nes.

Ren­gi­ny­je da­ly­va­vo ir krep­ši­nio ko­man­dos „Nep­tū­nas“ žai­dė­jai, po­li­ci­jos sim­bo­lis šu­ne­lis Am­sis.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ser­ge­jus Ba­go­čius, An­ta­nas And­ri­jaus­ kas, ant­ra­die­nį – Ni­na As­ta­po­va.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 15 mo­te­rų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 11 ber­niu­kų (dvy­niai).

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 56 iš­kvie­ti­mų.

Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­ tri­ki­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

4

šešTADIENIS, balandžio 7, 2012

miestas

Mies­te stin­ga baž­ny­čių?

1

Esą daug kam už­kliū­va jau dau­ge­lį me­tų ne­pa­ bai­gia­ma Ka­zi­mie­ro baž­ny­čia. Ypač ste­bi­na pa­sta­to dy­džiai, nes bū­tent to­dėl ne­pa­vyks­ta jo pa­baig­ti. „Ir vi­siems ky­la klau­si­mas, ar rei­kė­jo to­kio mil­ži­niš­ko sta­ti­nio.

Dau­ge­liui už­kliū­va ir tas bokš­tas, sa­ko, krei­vas. Iš tie­sų, tai jis nė­ra krei­vas, tik pi­ra­mi­dės for­mos, to­dėl na­tū­ra­lu, kad vi­zua­liai at­ro­do krei­ vas“, – pa­sa­ko­jo K.Ma­ci­jaus­kas.

Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ ta­men­to va­do­vas pa­brė­žė, kad mies­to stra­te­gi­nia­me pla­ne nau­jų baž­ny­čių sta­ty­mas Klai­pė­do­je ne­ nu­ma­ty­tas.

Esą yra pa­ruoš­ti mies­to lie­taus nuo­te­kų ka­na­li­za­ci­jų, ge­le­žin­ke­ lių, de­ga­li­nių iš­dės­ty­mo spe­cia­lie­ ji pla­nai, bet baž­ny­čių sta­ty­boms to­kio pla­no nė­ra. „Baž­ny­čių spe­cia­laus pla­no ne­ pa­ren­gė­me ir ne­reng­si­me, nes ne­ bu­vo to­kio po­rei­kio. Ka­ta­li­kai lyg ir ne­be­no­ri dau­giau mal­dos na­mų mies­te. Tik mu­sul­mo­nai ieš­ko­jo vie­tos me­če­tės sta­ty­bai“, – tvir­ti­ no K.Ma­ci­jaus­kas.

Ne pre­ky­bos cent­ras

Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­ nės pa­ra­pi­jos kle­bo­nas Vi­lius Vik­ to­ra­vi­čius tu­ri kont­rar­gu­men­tų, ko­dėl taip il­gai už­trun­ka baž­ny­čių sta­ty­bos uos­ta­mies­ty­je. Esą tai – vi­sos bend­ruo­me­nės bend­ras rei­ ka­las.

Dai­nius Eler­tas:

Anks­čiau Klai­pė­do­ je baž­ny­čios bu­vo sta­to­mos bend­ruo­ me­nės po­rei­kiui, o ne tam, kad pri­trauk­ tų nau­jų na­rių.

„Anks­čiau di­di­kai fi­nan­suo­da­ vo baž­ny­čių sta­ty­bas, kad žmo­ nės bū­tų tvir­ti mo­ra­liš­kai. Taip ir šiais lai­kais, jei vers­li­nin­kas no­ri tu­rė­ti są­ži­nin­gą dar­buo­to­ją, tu­rė­ tų pa­rem­ti baž­ny­čią. Nes kas yra są­ži­nė ir kas ją ug­do, kas for­muo­ ja as­me­ny­bę? Ma­nau, kad tai da­ ro baž­ny­čia“, – įsi­ti­ki­nęs V.Vik­ to­ra­vi­čius.

Pa­sak kle­bo­no, mal­dos na­mai sta­to­mi ne lė­tai, o nuo­sek­liai. „Gal mes įpra­to­me gy­ven­ti var­ to­to­jiš­kai, čia, da­bar ir su pa­sko­la.

Jo­kiais am­žiais taip ne­bū­da­vo. Juk ta pa­ti Pa­ry­žiaus Not­re Da­me ka­ ted­ra ir da­bar ne­pa­baig­ta, ir tik­ riau­siai nie­ka­da ne­bus baig­ta, nes ją no­rė­jo pa­sta­ty­ti la­bai di­de­lę, la­ bai pra­kil­nią, la­bai di­džią, to­kie bu­ vo pla­nai“, – tei­gė kle­bo­nas.

Esą Klai­pė­dos ka­ta­li­kų baž­ny­čios taip pat bus ka­da nors pa­baig­tos.

Skai­čiai ir fak­tai Re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių ir mal­dos na­mų skai­čiai Lie­tu­vo­je 2011 m.

Ro­mos ka­ta­li­kai – 732 baž­ny­čios,

715 bend­ruo­me­nių, 874 dva­si­nin­kai.

Grai­kų apei­gų ka­ta­li­kai – 1 baž­

ny­čia, 4 bend­ruo­me­nės, 3 dva­si­ nin­kai.

Evan­ge­li­kai liu­te­ro­nai – 50 baž­

ny­čių, 53 bend­ruo­me­nės, 23 dva­ si­nin­kai.

Evan­ge­li­kai re­for­ma­tai – 9 baž­

ny­čios, 15 bend­ruo­me­nių, 7 dva­si­ nin­kai.

Or­to­dok­sai (sta­čia­ti­kiai) – 53 mal­

dos na­mai, 53 bend­ruo­me­nės, 53 dva­si­nin­kai.

Sen­ti­kiai – 53 mal­dos na­mai, 61

bend­ruo­me­nė, 19 dva­si­nin­kų.

Ju­dė­jai – 3 mal­dos na­mai, 9 re­li­gi­

nės bend­ruo­me­nės, 3 dva­si­nin­kai.

Mu­sul­mo­nai su­ni­tai – 5 mal­dos

na­mai, 7 bend­ruo­me­nės, 7 dva­si­ nin­kai.

Au­ko­ji­mai: uos­ta­mies­čio re­li­gi­nės bend­ruo­me­nės ne­pa­jė­gios fi­nan­siš­kai pri­si­dė­ti prie mal­dų na­mų sta­ty­bų.

V.Vik­to­ra­vi­čius tvir­ti­na, jog ne­rei­ kia no­rė­ti, kad jos iš­kil­tų taip spar­ čiai, kaip ko­mer­ci­nės pa­tal­pos.

Mal­dos na­mų ne­pa­ka­ko

Dva­si­nin­kai tei­gia stip­riai jau­ čian­tys eko­n o­m i­n į nuo­s mu­ kį ša­ly­je. Ir baž­ny­čia pa­ju­to, kad žmo­nėms iš­gy­ven­ti ne­pap­ras­tai sun­ku, dau­ge­lis ne­be­pa­jė­gia rem­ ti ir au­ko­ti.

Ta­čiau ne­pri­pa­žįs­ta­ma, kad re­ li­gi­nės bend­ruo­me­nės, ku­rios tu­ rė­tų iš­lai­ky­ti sa­vo mal­dos na­mus, taip pat pa­rem­ti ir jų sta­ty­bą, Klai­ pė­do­je nė­ra gau­sios. „Kai žmo­gui yra pa­to­gu, ta­da jis ir atei­na į baž­ny­čią. Ta­ry­bi­niais lai­kais Klai­pė­do­je bu­vo vie­na baž­ ny­čia ir, sa­kė, kad pa­kaks. Bet ne­ pa­ka­ko“, – pri­si­mi­nė V.Vik­to­ra­vi­ čius.

Esą Vo­kie­ti­jo­je 5 tūkst. gy­ven­to­jų tu­ri bū­ti vie­na baž­ny­čia. Skai­čiuo­ ja­ma, kad Klai­pė­do­je – 176 tūkst. gy­ven­to­jų. Čia yra 5 ka­ta­li­kų pa­ra­ pi­jos, dvi sta­čia­ti­kių, vie­na liu­te­ro­ nų, vie­na sen­ti­kių. „Mes dar ne­sie­kia­me to baž­ny­ čių skai­čiaus 5 tūkst. gy­ven­to­jų.

Bet pri­si­min­ki­me prieš­ka­rio Klai­ pė­dą, kur gy­ve­no 25 tūkst. gy­ven­ to­jų, o baž­ny­čių bu­vo 8“, – pa­ste­ bė­jo kle­bo­nas.

Rė­mė val­džia

Is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas pa­brė­žė, kad prieš­ka­rį Klai­pė­dos baž­ny­čias iš­lai­kė bend­ruo­me­nė. Evan­ge­li­kų re­for­ma­tų mal­dos na­mus šiek tiek rė­mė vals­ty­bė, nes Prū­si­jos val­do­ vas bu­vo evan­ge­li­kas re­for­ma­tas, ne liu­te­ro­nas.

Vals­ty­bė rė­mė ir Jo­no baž­ny­čią, nes tai bu­vo pa­grin­di­nės kon­fe­ si­jos mal­d os na­m ai Klai­p ė­d o­ je. Ka­ta­li­kų bend­ruo­me­nės san­ ty­kiai su sa­vi­val­da taip pat bu­vo da­ly­kiš­ki.

Tam tik­ra ne­for­ma­li pa­ra­ma tar­si bu­vo, nors pi­ni­gų baž­ny­čioms nie­ kas ne­da­li­jo, tei­gia is­to­ri­kai. „Kai ku­riais at­ve­jais, pa­vyz­džiui, Jo­no baž­ny­čios bokš­tu rū­pi­no­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

si uos­to val­dy­ba ir pirk­liai. Nes tas bokš­tas bu­vo rei­ka­lin­gas na­vi­ga­ ci­jai, kaip orien­ty­ras“, – pa­sa­ko­ jo D.Eler­tas.

Vie­nin­te­lė leng­va­ta iš vals­ty­bės baž­ny­čioms šian­dien, jei jos nė­ra pa­vel­do ob­jek­tai, – pa­nau­dai su­ tei­kia­ma že­mė. „Už že­mę mo­kes­čių ne­mo­ka nė vie­nos kon­fe­si­jos mal­dos na­mai. Že­mės įsta­ty­me yra nu­ma­ty­ta, kad baž­ny­čios skly­pą gau­na pa­nau­dai, ne nuo­mai. Jie for­muo­ja­mi de­ta­ liai­siais pla­nais, jų dy­džio įsta­ty­ mai ne­nu­ma­to“, – tvir­ti­no Že­mėt­ var­kos sky­riaus ve­dė­ja Rai­mon­da Gru­žie­nė.

Ats­ta­tys Jo­no šven­to­vę?

Is­to­ri­ko D.Eler­to tei­gi­mu, anks­čiau Klai­pė­do­je baž­ny­čios bu­vo sta­to­ mos esa­mos bend­ruo­me­nės po­rei­ kiui, o ne tam, kad pri­trauk­tų nau­ jų na­rių. „Jei­gu tas po­rei­kis bū­tų dar di­ des­nis, baž­ny­čių bū­tų bu­vę dar

dau­giau. Pa­ti baž­ny­čia orien­ta­ vo­si į bend­ruo­me­nes dy­dį ir pa­jė­ gu­mą, nes ne­ti­kin­čių­jų, va­di­na­ mų lais­va­ma­nių, mies­te bu­vo la­bai ne­daug“, – tvir­ti­no is­to­ri­kas.

Ne­pai­sant to, kad evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų bend­ruo­me­nė Klai­pė­ do­je šian­dien ne­di­de­lė, vis ne­ty­ la kal­bos, kad rei­kė­tų at­sta­ty­ti Jo­ no baž­ny­čią.

Nors bend­ruo­me­nės po­rei­kiams už­tek­tų ir kop­ly­tė­lės.

Jo­no baž­ny­čios at­sta­ty­mas bū­tų ne­lo­giš­kas, ta­čiau D.Eler­tas ma­no ki­taip. „Jo­no baž­ny­čia bu­vo ar­chi­tek­ tū­ri­nė do­mi­nan­tė mies­te, jos ver­ tės yra šiek tiek ki­tos ir šian­dien“, – tvir­ti­no is­to­ri­kas.

Pa­na­šios nuo­sta­tos lai­ko­si ir sa­ vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­jų bei eko­no­ mi­kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ri­čar­das Zul­cas.

Ir pa­tei­kia Frauen­kir­che baž­ny­ čios Drez­de­ne pa­vyz­dį, ku­rios at­ sta­ty­mas iš pe­le­nų kai­na­vo 180

Ka­rai­mai – 2 mal­dos na­mai, 1

bend­ruo­me­nė, 1 dva­si­nin­kas. Šal­ti­nis www.stat.gov.lt

mln. eu­rų: 115 mln. paau­ko­jo žmo­ nės iš vi­so pa­sau­lio, 65 mln. sky­rė vie­tos sa­vi­val­da, Sak­so­ni­jos že­mės val­džia ir vals­ty­bė. „Bai­gian­tis ka­rui, vi­sas Drez­de­ nas bu­vo bai­siai su­nio­ko­tas, žu­vo dau­gy­bė žmo­nių, dau­giau­sia pa­ bė­gė­liai iš Ry­tų Vo­kie­ti­jos, to­dėl Frauen­kir­che baž­ny­čia ta­po sa­vo­ tiš­ku Drez­de­no at­gi­mi­mo sim­bo­ liu. Su­kur­ta or­ga­ni­za­ci­ja, ku­ri rū­ pi­no­si au­kų rin­ki­mu. Lė­šų sky­rė vals­ty­bė, mies­tas ir re­gio­nas, taip pat au­ko­jo bend­ruo­me­nė“, – pa­ sa­ko­jo R.Zul­cas.

Be­veik neį­ti­kė­ti­na, kad šis mo­ de­lis ga­lė­tų bū­ti at­kar­to­tas Klai­pė­ do­je at­sta­tant Jo­no baž­ny­čią.

Juo la­biau kad mies­to stra­te­gi­ niuo­se pla­nuo­se nei nau­jų mal­dos na­mų sta­ty­mui, nei se­nų at­sta­ty­ mui vie­tos ne­nu­ma­ty­tos.

Jau ne­kal­bant apie fi­nan­sa­vi­mą iš vals­ty­bės ar mies­to iž­do.

5

šešTADIENIS, balandžio 7, 2012

šeštadienio interviu

Po­pie­žius pa­si­rin­ko pran­ciš­ko­ną

B

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

ro­lis pran­ciš­ko­nas Ge­na­di­jus Li­nas Vo­dop­ja­no­vas ly­giai po sa­ vai­tės bus įšven­tin­tas į vys­ku­pus. Tai pa­ts jau­niau­sias vys­ku­pas Lie­tu­vo­je per vi­są Nep­rik­lau­so­my­bės lai­ko­tar­pį ir ant­ra­sis, pa­ skir­tas iš Pran­ciš­ko­nų bro­li­jos po vys­ku­po Pau­liaus An­ta­no Bal­ ta­kio, ku­ris bu­vo at­sa­kin­gas už lie­tu­vių išei­vi­jos pa­ra­pi­jų dva­si­nį gy­ve­ni­mą.

Tel­šių vys­ku­pui Jo­nui Bo­ru­tai pra­šant, bro­lis Li­nas pa­skir­tas jo pa­gal­bi­nin­ ku – vys­ku­pu aug­zi­lia­ru.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Šven­tų vie­tų ieš­ko­ji­mai

– So­viet­me­čiu baž­ny­čios daug kur bu­vo už­da­ry­tos. Ni­da, jū­sų gim­ta­sis mies­tas, ir­gi bu­vo be mal­dos na­mų?

– Taip, ta­ry­bi­niais lai­kais Ni­do­je ne­bu­vo baž­ny­čios. Pa­ti pir­mo­ji Ni­ dos baž­ny­čia bu­vo evan­ge­li­kų liu­te­ ro­nų, po ka­ro iki praė­ju­sio am­žiaus sep­tin­to de­šimt­me­čio ten mel­dė­si ir ka­ta­li­kai. Pas­kui ją už­da­rė ir įkū­ rė Ne­rin­gos kur­šių et­nog­ra­fi­nį mu­ zie­jų. Jis vei­kė iki 1989 me­tų. Re­li­ gi­nis gy­ve­ni­mas šia­me kraš­te vy­ko tik Klai­pė­do­je, bet ir ten il­gą lai­ką bu­vo tik vie­nin­te­lė Kris­taus Ka­ra­ liaus baž­ny­čia.

– Yra te­kę kal­bė­ti su baž­ny­ čios is­to­ri­ku, jis tei­gė, kad yra baž­ny­čių, ku­rios ypač trau­kia žmo­nes, va­di­na­mos „iš­mels­ tos vie­tos“. Ar yra tie­sos, kad kai ku­rios baž­ny­čios il­gai­niui tik­rai įgy­ja tą šven­tu­mo au­rą?

– Žmo­nės pri­pran­ta prie tam tik­ros vie­tos. Mal­dos vie­ta, ypač jei ten jis pra­lei­džia ne tik Di­džią­sias šven­tes, bet ir sek­ma­die­nius, tam­pa mie­ la. Ta­čiau ir baž­ny­čių pa­sta­tai la­ bai skir­tin­gi. Vie­ni jau­kūs, ki­ti, prie­ šin­gai, net­gi er­zi­nan­tys. To­dėl la­bai svar­bu, kad tos nau­jos baž­ny­čios bū­tų pa­trauk­lios, juk tai pir­miau­sia žmo­gaus su­si­ti­ki­mo su Die­vu vie­ta.

– Dir­bo­te Šiau­liuo­se Kry­žių kal­no vie­nuo­ly­ne. Kas žmo­nes ten trau­kė vi­sais lai­kais? Ko­kia tai vie­ta?

– Kry­žių kal­nas – tik­rai uni­ka­li vie­ta Lie­tu­vai ir net vi­sam pa­sau­ liui, ta vie­ta iš­ryš­kė­jo ir ta­po ži­no­ ma po Pa­lai­min­to­jo Jo­no Pau­liaus II ap­si­lan­ky­mo 1993 me­tais. Ta­ry­ bi­niais me­tais Kry­žių kal­nas įga­ vo dvi­gu­bą po­zi­ci­ją. Vi­sų pir­ma, tai bu­vo vie­tos žmo­nių ti­kė­ji­mo iš­ raiš­ka – tuo, kuo jie ti­ki, ir ką val­ džia drau­džia. Tas kry­žiaus pa­sta­ ty­mas bu­vo ti­kė­ji­mo pa­liu­di­ji­mas.

Ki­tas da­ly­kas bu­vo Die­vo pra­šy­ mas, kad jis su­teik­tų Lie­tu­vai lais­ vę. Tai bu­vo ko­va už ti­kė­ji­mą ir už tė­vy­nės lais­vę. To­kią pra­smę įga­vo Kry­žių kal­nas.

Kre­tin­gos fe­no­me­nas

– Ste­bi­na ir pa­čios Kre­tin­gos baž­ny­čios sak­ra­lu­mas, ta se­ no­vės dva­sia, re­gis, tven­kia­si iš pa­čių jos po­že­mių. Jūs ir­gi pa­ brė­žė­te, kad Kre­tin­gos baž­ny­ čia ypa­tin­ga, ko­dėl?

– Jūs už­si­mi­nė­te apie iš­mels­tas vie­ tas. To­kia yra ši baž­ny­čia. Kre­tin­ go­je žmo­nės daug mel­džia­si. Ne­ga­ liu sa­ky­ti, kad per daug. Bet žmo­nės čia daž­nai lan­ko­si. Baž­ny­čia ati­da­ ry­ta vi­są die­ną nuo pat anks­ty­vo ry­to iki va­ka­ro. Kre­tin­ga tu­ri la­bai

Ge­na­di­jus Li­nas Vo­dop­ja­no­vas gi­ mė 1973 m. bir­že­lio 8 d. Ni­do­je.

Bai­gęs vi­du­r i­nę mo­k yk­lą Ni­do­je, įsto­jo į Ma­žes­nių­jų bro­lių vie­nuo­ ly­ną Kre­tin­go­je.

Nuo 1992 iki 1993 m. at­li­ko no­vi­cia­ tą Ken­ne­bunk­por­te, Mei­no vals­ti­ jo­je (JAV).

gi­lias re­li­gi­nes tra­di­ci­jas. Tie 400 me­tų bro­lių pran­ciš­ko­nų bu­vi­mo čia pa­li­ko sa­vo pėd­sa­ką.

1993 m. bir­že­lio 4 d. da­vė pir­muo­ sius pran­ciš­ko­nų įža­dus.

– Ar bu­vo is­to­ri­nis laikotarpis, kai bro­lių pran­ciš­ko­nų veik­la Kre­tin­go­je nu­trū­ko?

– Tai bu­vo so­viet­me­čiu, bet tik iš da­lies. Per pir­mą­ją oku­pa­ci­ją 1940 me­tais bro­liai bu­vo iš­vai­ky­ti, o vie­ nuo­ly­no tur­tas kon­fis­kuo­tas. Vie­ nuo­liai vei­kė po­grin­dy­je.

– Ar iš­li­ko apie juos duo­me­ nų, ar ži­no­ma, kas jie to­kie, ar jiems pa­vy­ko iš­veng­ti rep­ re­si­jų?

– Taip, vi­si jie ži­no­mi. Bet tie bro­ liai, ku­rie čia bu­vo pa­si­li­kę, bu­vo ne ku­ni­gai. Tik vie­nuo­liai, be ku­ni­gys­ tės įšven­ti­ni­mų. Vie­nas jų – bro­lis Pau­lius į pran­ciš­ko­nų or­di­ną įsto­jo dar prieš ka­rą ir mi­rė 1999 me­tais.

Kai pra­si­dė­jo ka­ras, jis pa­si­trau­ kė iš vie­nuo­ly­no, bet gy­ve­no Kre­ tin­gos apy­lin­kė­se. Dir­bo bat­siu­ viu. Kai bro­liai pran­ciš­ko­nai 1989 me­tais lapk­ri­čio 19 die­ną su­grį­žo į Kre­tin­gą, jis ir­gi grį­žo į vie­nuo­ly­ną.

Se­nu įpra­ti­mu tai­sy­ti ba­tus žmo­nės jam ne­šė jau į vie­nuo­ly­ną. Jis bu­vo ir bi­ti­nin­kas, ne­to­lie­se au­gi­no bi­tes, vi­so­kius dar­bus dir­bo. Tie bro­liai po­grin­dy­je gy­ve­no slap­tai, at­ski­rai vie­nas nuo ki­to, kai ku­rie jų dir­bo zak­ris­ti­jo­nais, vie­nas bro­lis rep­re­ si­jų me­tais bu­vo baž­ny­čios var­go­ ni­nin­kas. Vie­nuo­lių bend­ruo­me­nės gy­ve­ni­mo so­viet­me­čiu ne­bu­vo, tiek bro­liai, tiek ir se­se­rys pran­ciš­ko­nės gy­ve­no slap­tai.

Tai bus dar­bas bend­ruo­me­nei, ki­ taip ir ne­ži­nau net, kaip įvar­dy­ti.

Krikš­čio­nių krau­jas – stip­ry­bė

– Kal­bant apie bro­lių pran­ciš­ ko­nų ir ki­tų kan­ki­nių iš­ban­dy­ mus ir tuos, ku­rie dau­gy­bę me­tų gy­ve­na tai­kos są­ly­go­mis, ku­rie iš jų tvir­tes­ni sa­vo ti­kė­ji­me? Ar ga­li­ma teig­ti, kad dau­giau ken­ tė­ję, la­biau su­vo­kia Die­vo es­mę, ar bū­ti­nai rei­ka­lin­ga ta kan­čia, kad tai su­pras­tum?

– Juk dar ir šian­dien sa­ko­ma, kad pir­mų­jų krikš­čio­nių krau­jas yra jų stip­ry­bė. Ne taip se­niai te­ko lan­ky­ tis La­ver­no­je, kur Šven­ta­jam Pran­ ciš­kui at­si­vė­rė stig­mos, ten su­ti­ kau vie­ną bro­lį iš Mek­si­kos. Te­ko pa­bend­rau­ti, jis pa­tvir­ti­no, kad jo ša­ly­je yra daug pa­šau­ki­mų, tai yra daug žmo­nių pa­si­šven­čia Die­vo tar­nys­tei. Jis pa­sa­ko­jo, kad Mek­si­ jo­je XIX am­žiaus vi­du­ry­je bu­vo la­ bai per­se­kio­ja­mi krikš­čio­nys. Ta­da daug pran­ciš­ko­nų ir ku­ni­gų bu­ vo nu­žu­dy­ta. Tai štai, jie ka­dai­se paau­ko­jo sa­vo gy­vy­bę už ti­kė­ji­mą,

Nuo 1993 iki 1995 m. mo­kė­si Kau­ no ku­ni­g ų se­mi­na­ri­jo­je.

Nuo 1995 iki 2000 m. teo­lo­g i­jos moks­lus stu­di­ja­vo Ita­li­jo­je ir 2000 m. ge­gu­žės 26 d. ga­vo teo­lo­gi­jos ba­ ka­lau­ro laips­n į.

1996 m. rugp­jū­čio 15 d. da­vė am­ ži­nuo­sius įža­dus, pa­si­r ink­da­mas pran­ciš­ko­niš­ką Li­no var­dą.

2000 m. lie­pos 15 d. bu­vo pa­šven­ tin­tas ku­n i­g u. In­kar­d i­nuo­tas Ma­ žes­nių­jų bro­lių Lie­tu­vos Šven­to­jo Ka­zi­mie­ro pro­vin­ci­jo­je.

2000 m. bu­vo pa­skir­tas Kre­tin­gos pa­ra­pi­jos vi­ka­ru.

2001 – 2004 m. ėjo Kre­tin­gos Vieš­ pa­t ies Ap­reiš­k i­mo vie­nuo­ly­no gvar­di­jo­no pa­rei­gas.

2003–2004 m. dir­bo Kre­tin­gos pa­ ra­pi­jos kle­bo­nu.

Tar­nys­tė: G.L.Vo­dop­ja­no­vą vys­ku­po pa­rei­goms nu­spren­dė pa­skir­ti Ro­

mos po­pie­žius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

o šian­dien tu­ri­me vi­so to vai­sius.

To­dėl šian­dien ten yra daug pa­šau­ ki­mų. Ir Pie­tų Ko­rė­jo­je ne­se­niai te­ ko su­tik­ti vys­ku­pą iš tos ša­lies. Jis pa­sa­ko­jo, kad Ko­rė­jo­je ir­gi bu­vo di­ džiu­lių per­se­kio­ji­mų. Tad ta krikš­ čio­nių kan­čia ir pra­lie­tas krau­jas už ti­kė­ji­mą, už Jė­zų, duo­da vai­sius.

– Baž­ny­ti­nė kal­ba yra gana se­ na, per lai­ką kei­čia­si net kai ku­ rių žo­džių reikš­mės. Ar ten­ka ją adap­tuo­ti, pri­tai­ky­ti da­bar­ti­ niam pa­sau­liui, šiuo­lai­ki­niams žmo­nėms?

– Ta kal­ba pa­kan­ka­mai su­pran­ta­ ma, juk anks­čiau mi­šios bu­vo lai­ko­ mos lo­ty­niš­kai, pa­skui šio­se vie­to­se – že­mai­tiš­kai. Pas­kai­tau Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus pa­moks­lus, ten tai tik­ rai neį­ma­no­ma nie­ko su­pras­ti.

Apie įža­dus ir že­mai­čių kal­bą

– Kal­bant apie prie­sai­ką, apie įža­dus, ar tai vien tik žo­džiai, ar kur kas dau­giau? Ką reiš­kia jų su­lau­žy­mas, ar iš vi­so įma­ no­ma at­pirk­ti to­kius da­ly­kus?

Juk iš­da­vys­čių ap­lin­kui daug ir tar­p ku­ni­gų, ir šei­mo­se. Ką tai reiš­kia iš es­mės, ar tai vien tik žo­džiai?

– Prie­sai­ka ir įža­dai – tik­rai ne vien žo­džiai. Pa­vyz­džiui, san­tuo­ ka. Tai – prie­sai­ka, įsi­pa­rei­go­ji­ mas, kad vi­są gy­ve­ni­mą pa­si­ža­di gy­ven­ti su tuo žmo­gu­mi. Kai iš­ta­ ri prie­sai­ką, tai jau ne­bė­ra tik žo­ dis ar ofi­cia­lus ak­tas. Prie­sai­ka yra tai, kai tu už sa­vo įža­dus ga­li ati­ duo­ti gy­vy­bę. Pa­siau­ko­ti už sa­vo ar­ti­mą ar tė­vy­nę, už Die­vą, ir ta­ da tai jau ne vien tik žo­džiai. San­ tuo­kos ke­ly­je tai – vie­nas svar­ biau­sių da­ly­kų. Tas pa­ts ir įža­dai.

Tu juos duo­di, ne­gal­vo­da­mas, kas bus atei­ty­je. Duo­dant įža­dus Die­ vui ir­gi to ne­ži­nai, bet kai pa­si­ža­ di, pra­šai Die­vo ma­lo­nės, kad tuo­ se įža­duo­se Die­vas pa­dė­tų gy­ven­ti kiek­vie­ną die­ną.

– Ar pra­mo­ko­te že­mai­tiš­kai gy­ ven­da­mas Že­mai­ti­jo­je?

– Ne, neiš­mo­kau, bet su­pran­tu.

Pa­si­rin­ki­mą nu­lė­mė as­me­ny­bės

– Jūs pa­ts jau­nas ap­si­spren­dė­ te tap­ti dva­si­nin­ku. Du žmo­nės, pran­ciš­ko­nai bro­lis Be­ne­dik­tas ir bro­lis As­ti­jus, bu­vo tie, ku­rie pa­dė­jo ap­si­spręs­ti vie­nuo­lys­ tei. Ta­čiau ar bu­vo ko­kie ki­ti mo­ty­vai šio ke­lio pa­si­rin­ki­mui, nes tai la­bai rim­tas ap­si­spren­ di­mas?

– Tai ne­bu­vo stai­gus ir ne­ti­kė­tas ap­si­spren­di­mas. Min­tys apie vie­ nuo­lio gy­ve­ni­mo ke­lią atė­jo, kai mo­kiau­si 10 kla­sė­je. Su­si­ti­ki­mai su ku­ni­gais, su bro­liais pran­ciš­ ko­nais pa­dė­jo ap­si­spręs­ti. Ir, ži­ no­ma, pa­ti Kre­tin­ga, tie at­va­žia­ vi­mai čia pa­li­ko be­ga­li­nį ir la­bai šil­tą įspū­dį. Jis iš­li­kę iki šiol. Ta­ da dar tik at­ga­vus ne­prik­lau­so­my­ bę, jau bro­liai čia gy­ve­no, mel­dė­si

2004–2007 m. – Šiau­lių Kry­žių kal­ no vie­nuo­ly­no gvar­di­jo­nu.

2007–2010 m. ėjo no­v i­cia­to ma­ gist­ro pa­rei­gas.

2007 m. iš­r ink­t as Lie­t u­vos Ma­ žes­nių­jų bro­lių Šven­to­jo Ka­zi­mie­ ro pro­vin­ci­jos vi­ce­mi­nist­ru 2007– 2013 m. ka­den­ci­jai.

Nuo 2010 m. ėjo Kre­tin­gos pa­ra­pi­ jos kle­bo­no pa­rei­gas.

Nuo 2012 m. va­sa­rio 11 d. pa­skir­tas Tel­šių vys­ku­pu aug­zi­lia­ru.

ir dir­bo. Bend­ruo­me­nė kei­tė­si. Tai la­bai vei­kė.

– Ar jums te­ko su­si­tik­ti su Pa­ lai­min­tuo­ju Jo­nu Pau­liu­mi II ar da­bar­ti­niu po­pie­žiu­mi?

– Ti­kiuo­si, bus pro­ga su­si­tik­ti po įšven­ti­ni­mo į vys­ku­pus apei­gų.

– Pap­ras­tiems žmo­nėms, pa­ sau­lie­čiams ga­li­te paaiš­kin­ti, ką reiš­kia vys­ku­po pa­rei­gos?

Juk jūs tik iš Pran­ciš­ko­nų or­ di­no Lie­tu­vo­je esa­te ant­ra­sis, ku­ris taps vys­ku­pu per vi­są Lietuvos is­to­ri­ją. Sa­ko­ma, bū­ si­te jau­niau­sias vys­ku­pas Lie­ tu­vo­je.

– Ži­no­ma, pir­miau­sia tai pa­rei­gos, bet ir vie­ta tar­nys­tei Die­vui. Tai yra ir Šven­to­jo Tė­vo kvie­ti­mas, jo pra­ma­ty­mas. Šven­ta­sis Tė­vas vi­ sus šiuos rei­ka­lus ir tvar­ko. Tai bus dar­bas bend­ruo­me­nei, ki­taip ir ne­ ži­nau net kaip įvar­dy­ti.

6

šeštadienis, balandžio 7, 2012

sportas Sporto telegrafas

Futbolas. Šiandien 12 val. Klaipėdos futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne (Paryžiaus Komunos g. 16A) vyks A.Fokino taurės turnyro finalinės rungtynės tarp „Klarksono-Plikių“ ir „Titaniko“ komandų.

Vicečempionė. Australijoje, Melburne vykstančiame treko dviračių pasaulio čempionate Lietuvos rinktinės lyderė Simona Krupeckaitė sprinto rungties finale kovojo su Victoria Pendleton – dabar jau šešiskart (2005, 2007–2010 ir 2012 metais) šios rungties pasaulio čempione iš Didžiosios Britanijos ir pralaimėjo tituluotai varžovei 0:2. Pirmą kovą laimėjo britė, distanciją įveikusi per 11,603 sek., antrą – S. Krupeckaitė. Tačiau teisėjai užfiksavo, kad lietuvė pažeidė taisykles – kirto raudoną liniją. Pergalė skirta V.Pendleton.

Tenisas. Prancūzijoje baigėsi turnyras „Open Prevadies“, kurio bendrą prizų fondą sudarė 30 tūkst. eurų. Dvejetų varžybų nugalėtojais tapo 20-metis klaipėdietis Laurynas Grigelis ir 31-erių australas Rameezas Junaidas.

Jie finale 1:6, 6:2, 10:6 įveikė Prancūzijos tenisininkus Stephane Robertą ir Laurentą Rochette. Už pergalę turnyre L.Grigeliui ir R.Junaidui, be pagrindinio prizo, atiteko po 80 ATP dvejetų reitingo taškų ir 1900 eurų čekis. Iš vienetų varžybų L.Grigelis (ATP-192) pasitraukė jau pirmame rate, 4:6, 4:6 nusileidęs 25-erių italui Gianlucai Naso (ATP-237).

Senjorai trykšta energija Kaliningrade surengtame tarptautiniame senjorų laisvųjų imtynių turnyre sėkmingai kovojo klaipėdiečiai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Geriausiai sekėsi tarp 35–39 metų dalyvių rungtyniavusiam Michailui Rybakovui. Jis neturėjo lygių svorio iki 85 kg grupėje. Įveikęs keturis varžovus, klaipėdietis užėmė pirmąją vietą.

Trys mūsų senjorai pristigo jėgų žengti pergalingą žingsnį. Antrosios vietos prizais apdovanoti buvo bendraamžiai, kovoję skirtingose svorio grupėse – Olegas Voitechovskis ir Alvydas Meškys

Stipruoliai: Klaipėdos atletai, tapę prizininkais. Priekyje: V.Butrimas, M.Rybakovas, V.Vasiljevas, stovi:

A.Meškys, E.Alseika, Ž.Butkus, O.Voitechovskis ir R.Paukštys.

(50–54 m.) bei jaunesnis Žilvinas Butkus (40–44 m.)

Keturi klaipėdiečiai buvo treti: Rolandas Paukštys (35–39

m.), Vitalijus Vasiljevas (4044 m.), Edmundas Alseika (5054 m.) ir Vytautas Butrimas (5559 m.).

Įkvėpti gerų rezultatų, klaipėdiečiai žada dalyvauti rugsėjo mėnesį Vengrijoje vyksiančiame pasaulio senjorų čempionate.

Šiandien – su Vilniaus „Reo“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vis dar Gargždų stadione rungtyniaujantis Klaipėdos „Atlantas“ šiandien 18 val. šiame miestelyje Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynes žais su Vilniaus „Reo“ komanda.

Uostamiesčio futbolininkai, po 4 susitikimų turintys 4 taškus, užima septintąją vietą, o pirmenybėse debiutavusi sostinės ekipa su vienu tašku yra paskutinė – dešimta.

Sėkmingi pastarieji turai „Atlanto“ sirgaliams suteikė gerų emocijų. Romualdo Norkaus auklėtiniai iškovojo tašką žaisdami su Alytaus „Dainava“ ir 1:0 įveikė Gargždų „Bangos“ vienuolikę. „Pavyko nepraleisti įvarčio per dvejas paeiliui rungtynes. Negalime pasigirti gerais puolėjais, todėl labai svarbu neleisti varžovams pasižymėti. Įvartis į „Bangos“ vartus ir pergalė suteikė žaidėjams daugiau pasitikėjimo, – sakė R.Norkus.

– Tačiau pergalę mes jau užmiršome, mūsų laukia naujos kovos.“ Paklaustas, kaip vertina šios dienos varžovą, specialistas negailėjo gerų žodžių vilniečiams: „Reo“ Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

liams gerų emocijų.

Vytauto Petriko nuotr.

– patyrusių futbolininkų ekipa.

Mėgsta žaisti atakuojantį futbolą.

Nors po keturių turų sostinės vienuolikė turi tik vieną tašką, tačiau jų jie turėtų daugiau, jei ne nesėkmingos varžybų pabaigos, kai „Dainava“ ir „Ekranas“ įmušė pergalingus įvarčius iš 11 m baudinių

per paskutiniąsias susitikimų minutes.“ R.Norkus pasidžiaugė, kad beveik visi žaidėjai sveiki. Nepadės tik Donatas Surblys, šią savaitę gulęs ant operacinio stalo, ir Vygantas Zubavičius, vis dar sveikstantis po traumos.

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Viltis: du turus džiuginęs „Atlantas“ gal ir šiandien suteiks aistruo-

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, balandžio 7, 2012

lietuva

Pre­zi­den­tė už­kir­to ke­lią mo­no­po­li­joms Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ve­ta­vo Sei­mo priim­tas At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo pa­ tai­sas, ku­rios ga­lė­jo ge­ro­kai išau­gin­ti kai­nas už gy­ven­to­jų šiukš­lių iš­ve­ži­mą.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Smar­kiai pa­brangs

Neleis: pa­sak D.Gry­baus­kai­tės,

iš­stū­mus sa­vi­val­dy­bių įmo­nes ir pri­va­ti­za­vus at­lie­kų tvar­ky­mo sek­to­rių, ša­lies žmo­nės tap­tų pri­va­ti­nin­kų įkai­tais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pre­zi­den­tės nuo­mo­ne, priim­to­sios pa­tai­sos „at­ve­ria ke­lią Re­gio­ni­nių at­lie­kų tvar­ky­mo cent­rams (RATC) pri­va­ti­zuo­ti ir mo­no­po­liui įsi­ga­lė­ ti at­lie­kų bei są­var­ty­nų tvar­ky­mo vers­le“.

Pa­sak Pre­zi­den­tės, „įsi­ga­lio­jus šioms pa­tai­soms, la­bai išaug­tų at­ lie­kų tvar­ky­mo kai­na, tur­tin­gie­ji mo­kė­tų ma­žiau, o są­ži­nin­gi žmo­ nės tu­rė­tų mo­kė­ti už vi­sus“. Kai­na už šiukš­lių iš­ve­ži­mą ypač pa­di­dė­tų dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams. „Šios pa­tai­sos siū­lo su­kur­ti „ru­ bi­ko­ni­nį“ ši­lu­mos ūkio va­rian­ tą ir at­ve­ria ke­lią mo­no­po­li­nin­kui pikt­nau­džiau­ti kai­no­mis už at­lie­ kų tvar­ky­mą. Gy­ven­to­jai už at­lie­ kų iš­ve­ži­mą mo­kės bran­giau, o sa­ vi­val­dy­bės bus be­jė­gės juos ap­gin­ti. Ša­lies žmo­nės jau nu­ken­tė­jo nuo mo­no­po­li­nin­kų sa­vi­va­lės ši­lu­mos ūky­je“, – pa­brė­žė D.Gry­baus­kai­tė.

Pri­va­tūs kai­nuo­ja bran­giau

Pa­sak jos, iš­stū­mus sa­vi­val­dy­ bių įmo­nes ir pri­va­ti­za­vus at­lie­kų

Iš­mi­nuo­to­jams dar­bo ne­trūks­ta Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Juo­zo Vit­ kaus in­ži­ne­ri­jos ba­ta­lio­no ka­riai per tris šių me­tų mė­ne­sius su­nai­ ki­no 159 sprog­me­nis.

Iš vi­so šie­met jau bu­vo at­lik­tos 94 stan­dar­ti­nės sprog­me­nų neut­ ra­li­za­vi­mo ope­ra­ci­jos, per ku­rias ka­riai neut­ra­li­za­vo 62 ar­ti­le­ri­jos svie­di­nius, 13 avia­ci­nių bom­bų, 27 mi­nos­vai­džio mi­nas, 13 ran­ki­nių gra­na­tų, 44 vie­ne­tus ki­tų sprogs­ ta­mų­jų už­tai­sų. Tai pra­ne­šė Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja.

Dau­giau­sia iš­kvie­ti­mų dėl sprog­ me­nų bu­vo Klai­pė­dos mies­te, Šven­čio­nių ir Kau­no ra­jo­nuo­se. „Pap­ras­tai iš­mi­na­vi­mo se­zo­ nas pra­si­de­da ba­lan­džio mė­ne­sį ir, pri­klau­so­mai nuo gam­tos są­ly­gų,

trun­ka iki lapk­ri­čio mė­ne­sio vi­du­ rio, ta­čiau šią žie­mą, pa­sak In­ži­ne­ ri­jos ba­ta­lio­no sprog­me­nų neut­ra­li­ za­vi­mo spe­cia­lis­tų, ap­tin­ka­ma kaip nie­kad daug sprog­me­nų. Pa­sak ka­ rių, jie bū­da­vo kvie­čia­mi neut­ra­li­ zuo­ti ko­ne kiek­vie­ną sa­vai­tę“, – ra­ šo­ma mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me.

Ka­riai ra­gi­na gy­ven­to­jus ra­dus sprog­me­nį jo ne­lies­ti, o bu­vi­mo vie­tą pa­žy­mė­ti, įspė­ti ap­lin­ki­nius ir bend­ruo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu pra­neš­ti apie tiks­lią sprog­mens ra­ di­mo vie­tą.

Lie­tu­vo­je nuo­lat ran­da­ma nuo Pir­mo­jo ir Ant­ro­jo pa­sau­li­nių ka­ rų li­ku­sių ne­spro­gu­sių sprog­me­nų.

Jais už­terš­ti ir bu­vę so­vie­ti­nės ka­ riuo­me­nės po­li­go­nai.

BNS inf.

Vie­to­vės: dau­giau­sia iš­kvie­ti­mų dėl sprog­me­nų bu­vo Klai­pė­dos mies­

te, Šven­čio­nių ir Kau­no ra­jo­nuo­se.

Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.

tvar­ky­mo sek­to­rių, ša­lies žmo­nės tap­tų pri­va­ti­nin­kų įkai­tais, nes są­ var­ty­nų eksp­loa­ta­vi­mas ir šiukš­ lių iš­ve­ži­mo pa­slau­gos bus orien­ tuo­tos ne į gy­ven­to­jų po­rei­kius, o į pel­ną.

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

Šios pa­tai­sos siū­lo su­ kur­ti „ru­bi­ko­ni­nį“ ši­ lu­mos ūkio va­rian­tą ir at­ve­ria ke­lią mo­no­ po­li­nin­kui pikt­nau­ džiau­ti kai­no­mis. „Pa­sau­li­nė pra­kti­ka ro­do, kad pri­va­čius są­var­ty­nus tvar­ky­ti kai­ nuo­ja dvi­gu­bai bran­giau. Ma­ri­ jam­po­lė­je, kur są­var­ty­ną eksp­loa­ tuo­ja pri­va­tus val­dy­to­jas, at­lie­kų tvar­ky­mo pa­slau­gos yra bran­giau­ sios vi­so­je Lie­tu­vo­je. Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos Pre­zi­den­tei ad­re­suo­ ta­me laiš­ke taip pat ak­cen­tuo­ja­ ma, kad įsi­ga­lio­jus šioms pa­tai­ soms at­lie­kų tvar­ky­mo pa­slau­gos gy­ven­to­jams ge­ro­kai pa­brang­tų“,

– pri­me­na­ma pre­zi­den­tū­ros pra­ ne­ši­me spau­dai.

Vals­ty­bės va­do­vės tei­gi­mu, vie­ šasis in­te­re­sas tu­ri bū­ti ap­gin­tas.

Ne­ga­li­ma leis­ti, kad at­lie­kų tvar­ ky­mas bū­tų mo­no­po­li­zuo­tas, o gy­ ven­to­jai pa­tir­tų eko­no­mi­nių, so­ cia­li­nių ir eko­lo­gi­nių nuo­sto­lių.

To­dėl, Pre­zi­den­tės nuo­mo­ne, RATC tu­ri iš­lik­ti sa­vi­val­dy­bių nuo­ sa­vy­bė, ne­ga­li bū­ti pri­va­ti­zuo­ta jų vyk­do­ma ūki­nė veik­la ar jie išar­dy­ti dėl for­ma­lių rei­ka­la­vi­mų.

Pra­šė Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja

Ve­tuo­ti At­lie­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo pa­tai­sas Pre­zi­den­tės pra­šė Sa­vi­val­ dy­bių aso­cia­ci­ja. Jos laiš­ke, pa­si­ra­ šy­ta­me aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Ri­ čar­do Ma­li­naus­ko, tvir­ti­na­ma, kad nau­ja­sis įsta­ty­mas ga­li „dar la­biau ap­sun­kin­ti so­cia­liai pa­žei­džia­mų pi­lie­čių si­tua­ci­ją ir nu­brauk­ti mi­ li­jar­di­nes in­ves­ti­ci­jas“.

Su Sei­mo priim­to­mis pa­tai­so­mis, kaip nu­ro­do­ma laiš­ke, ne­su­ti­ko vi­ sos Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bės.

Ti­ki­na­ma, kad nau­ja­sis įsta­ty­ mas „griau­na re­gio­ni­niu prin­ci­pu su­kur­tą ir ga­na sklan­džiai funk­ cio­nuo­jan­čią sa­vi­val­dy­bių ko­mu­

na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo sis­te­mą“. „Ta­čiau svar­biau­sia – įgy­ven­di­nus mi­nė­to įsta­ty­mo nuo­sta­tas, ko­mu­ na­li­nių at­lie­kų tvar­ky­mo kai­na gy­ ven­to­jams išaugs be­veik 63 pro­c.: nuo vi­du­ti­niš­kai 112 iki 182 li­tų būs­tui per me­tus“, – pa­brė­žia­ma R.Ma­li­naus­ko laiš­ke Pre­zi­den­tei.

Sa­vi­val­dy­bės nei­gia įsta­ty­mo ren­gė­jų, ku­rie kal­bė­jo apie be­są­ly­ giš­ką šio tei­sės ak­to nau­dą gy­ven­ to­jams, tei­gi­nius. „Rea­ly­bė­je bus įtei­sin­ta di­džiu­lė skir­tin­gų at­lie­ kų tu­rė­to­jų gru­pių di­fe­ren­cia­ci­ja, bus nu­skriaus­tos so­cia­liai jaut­rios vi­suo­me­nės gru­pės: dau­gia­vai­kės šei­mos mo­kės dau­giau nei vi­du­ti­nis sta­tis­ti­nis mo­kė­to­jas, di­des­nį mo­ kes­tį tu­rės mo­kė­ti ir kū­di­kius au­gi­ nan­čios šei­mos bei kai­mo gy­ven­to­ jai“, – ra­šo­ma laiš­ke. „Priim­tas įsta­ty­mas ga­li grą­žin­ti Lie­tu­vos ko­mu­na­li­nių at­lie­kų tvar­ ky­mą į prieš 10 me­tų bu­vu­sią pa­ dė­tį – pil­ni miš­kai ir pa­ke­lės šiukš­ lių, ne­vei­kian­ti at­lie­kų su­rin­ki­mo ir ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­ma: ne­su­ da­ro­mos su­tar­tys, nau­do­ja­ma­si sve­ti­mais kon­tei­ne­riais, sle­pia­mas fak­ti­nis at­lie­kų kie­kis ir pa­na­šiai“, – pri­du­ria­ma ja­me.

8

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

p sto 10p.

Ny­der­landų vy­riau­sybė už­si­mo­jo su­stab­dy­ti „nar­ko­tikų tu­rizmą“.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

CŽV kalė­ji­mai: iš­ban­dy­mas Len­k Ži­no­jo aukš­čiau­sio­ji Len­ki­jos va­do­vybė apie slap­tus CŽV kalė­ji­mus ar ne? Bu­vo kalė­ji­mas ar ne? Kas at­sa­kin­gas, kad ša­ly­je kan­kin­ti žmonės? Į šiuos klau­si­mus len­kai ža­da at­sa­ky­ti.

Ge­ras te­ro­ris­tas – miręs te­ro­ris­tas?

Skan­da­las dėl Rytų Eu­ro­po­je vei­ ku­sių slaptų CŽV kalė­jimų per­ne­ lyg di­de­lio sąmy­šio re­gio­ne, re­gis, ne­sukėlė.

An­tai Lie­tu­vo­je, kur tar­si ir bu­ vo pa­skelb­ta, kad sąly­gos kalė­ji­ mui bu­vo, nie­kas nie­ko reikš­min­ go taip ir ne­nus­tatė, ką jau kalbė­ti apie kaltų paiešką.

At­rodė, kad di­de­lio sąmy­šio liūd­nai pa­garsė­ju­sių kalė­jimų is­ to­ri­ja ne­su­kels ir Len­ki­jo­je.

Tiek lenkų žval­gy­ba, tiek buvę aukš­čiau­si po­li­ti­kai ka­te­go­riš­kai neigė, kad tal­ki­no ame­ri­kie­čiams, ir at­rodė, jog vi­suo­menė bu­vo įti­ kin­ta, kad to­kie kal­ti­ni­mai – ab­ sur­diš­ki.

Ga­liau­siai, kai skan­da­las vėl iš­ ki­lo į die­nos šviesą, im­ta tvir­tin­ ti, kad jei kalė­ji­mai ir bu­vo – tiks­ las pa­tei­si­no prie­mo­nes.

An­tai buvęs „So­li­da­ru­mo“ ir ša­ lies va­do­vas Le­chas Wałę­sa sakė, kad ka­ras su te­ro­riz­mu bu­vo „ka­ ras, o ka­ras tu­ri sa­vas ypa­tin­gas tai­syk­les“, ir tar­si lei­do su­pras­ti, kad ne­ma­to nie­ko blo­go, jei Len­ ki­jos te­ri­to­ri­jo­je veikė kalė­ji­mas.

Tie­sa, čia pat L.Wałę­sa pri­dūrė „esan­tis prie­š kan­ki­ni­mus“.

Buvę Len­ki­jos aukš­čiau­si po­li­ti­ niai ly­de­riai pre­zi­den­tas Alek­san­ de­ris Kwaś­niews­kis ir prem­je­ras Les­ze­kas Mil­le­ris įnir­tin­gai neigė ži­nias apie kalė­jimų eg­zis­ta­vimą, nors apie jų ga­limą eg­zis­ta­vimą kalbė­jo ne tik Jung­ti­nių Tautų, bet ir Eu­ro­pos Ta­ry­bos at­sto­vai.

Tie­sa, abu po­li­ti­kai pri­pa­ži­no pa­laikę JAV veiks­mus po Rugsė­jo 11-osios ata­kų.

Kaip sakė L.Mil­le­ris, be­je, buvęs Len­ki­jos ko­mu­nistų par­ti­jos po­li­ti­ nio biu­ro na­rys, „ge­ras te­ro­ris­tas – ne­gy­vas te­ro­ris­tas“.

Prem­je­ras nu­si­teikęs ryž­tin­gai

De­ja, nu­te­kin­ti slap­ti ame­ri­kie­čių do­ku­men­tai ir liu­di­ji­mai pa­ska­ti­no šia is­to­ri­ja domė­tis Len­ki­jos žur­ na­lis­tus, taip pat prin­ci­pin­gus ša­ lies pro­ku­ro­rus, ku­rie nuo 2008 m. ėmė ak­ty­viai narp­lio­ti va­di­namųjų juodųjų taškų is­to­riją.

Prem­je­ras Do­nal­das Tus­kas, prem­je­ro po­stą užėmęs pra­ėjus maž­daug ket­ve­riems me­tams po to, kai galbūt veikęs slap­tas CŽV

kalė­ji­mas bu­vo už­da­ry­tas, lei­do aiš­kiai su­pras­ti: ty­ri­mas dėl kalė­ jimų pa­ro­dys, ar Len­ki­ja yra de­ mok­ra­tiš­ka.

Praė­jusį ket­vir­ta­dienį Len­ki­jos vy­riau­sybės va­do­vas pri­pa­ži­no, kad ša­lis ta­po kai ku­rių bu­vu­sios JAV pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­reigūnų po­li­ti­ne au­ka ir dau­giau taip ne­bus.

Tai, kas dėjo­si Len­ki­jo­je, – gėda, dėl ku­rios Len­ki­ja tu­ri at­si­pra­šy­ ti. Mūsų ša­lis ne­tu­ri būti po­li­tinė kur­ti­zanė, ku­rią ver­čia steig­ti už­sie­nio kalė­ji­mus.

„Len­ki­ja yra de­mok­ra­tiš­ka ša­lis, ku­rio­je tu­ri būti lai­ko­ma­si na­cio­ na­li­nių ir tarp­tau­ti­nių įsta­tymų, – sakė D.Tus­kas. – Šis klau­s i­m as tu­r i būti išaiš­k in­tas. Te­g ul dėl to ne­ky­la abe­jo­nių nei Len­ki­jo­ je, nei ki­ta­pus van­de­ny­no. Tai – ne XIX a. ir Len­ki­ja nėra ba­nanų res­pub­li­ka.“ Spaud­žia bu­vusį sau­gu­mo šefą

Ažio­ta­žas dėl kalė­jimų Len­ki­jo­je vėl ki­lo ta­da, kai pra­ėju­sią sa­vaitę Len­ki­jos pro­ku­ro­rai pa­teikė kal­ ti­ni­mus bu­vu­siam Len­ki­jos sau­ gu­mo še­fui Zbig­nie­wui Sie­miąt­ kows­kiui.

Jam pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl lais­ vės at­ėmi­mo ka­ro be­lais­viams ir lei­di­mo nau­do­ti fi­zi­nes baus­mes.

Z.Sie­m iąt­kows­k is pro­k u­rorų spren­dimą ko­men­tuo­ti at­si­sakė ar­ gu­men­tuo­da­mas, kad ne­ga­li to da­ ry­ti, kol vyks­ta ty­ri­mas.

Tie­sa, lei­di­nio „Ga­ze­ta Wy­borc­za“ pa­skelb­tos in­for­ma­ci­jos apie ga­limą kalė­jimą jis ne­neigė.

Anks­čiau Z.Sie­miąt­kows­kis tvir­ ti­no ne­ke­tinąs bend­ra­dar­biau­ti su teisė­sau­ga, nes ne­ga­li at­skleis­ti vals­tybės pa­slap­čių.

Ta­čiau lenkų ži­niask­lai­da tvir­ ti­na, kad jei buvęs sau­gu­mo še­ fas vis dėlto pra­bils, tikė­ti­na, jog jis at­skleis, kas gi iš tiesų pri­ėmė spren­dimą steig­ti kalė­jimą.

Po­li­ti­niai de­ba­tai

Len­ki­jo­je pra­ėju­sią sa­vaitę ki­lo ir aud­rin­gų po­li­tinių dis­ku­si­jų.

Vie­ni po­li­ti­kai pa­laikė ty­rimą ar­gu­men­tuo­da­mi, kad tiek bu­ vęs ša­lies va­do­vai, tiek sau­gu­mie­ čiai – kal­ti ir tu­ri būti tei­sia­mi, ki­ti pa­brėžė, kad at­pir­ki­mo ožių ne­ reikėtų ieš­ko­ti, bet Len­ki­ja turė­ tų pri­pa­žin­ti, jog kalė­ji­mai bu­vo, ir bent jau at­si­pra­šy­ti.

Buvęs Len­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Wło­dzi­mier­zas Ci­mos­ze-­ wic­zius, va­do­vavęs Len­ki­jos dip­lo­ ma­ti­jai tuo me­tu, kai ša­ly­je galbūt veikė CŽV kalė­ji­mas, pa­brėžė, kad tuo­me­tis prem­je­ras L.Mil­le­ris tu­ rėtų pri­siim­ti at­sa­ko­mybę.

Tie­sa, jis pri­dūrė, kad pa­ts ne­ turė­jo in­for­ma­ci­jos apie to­kio ob­ jek­to eg­zis­ta­vimą. „Ne­ži­nau, ar CŽV kalė­ji­mas Len­ki­jo­je eg­zis­ta­vo, – sakė W.Ci­ mos­ze­wic­zius. – Ta­čiau vis­kas ro­ do, kad CŽV nau­do­jo­si vi­la Se­nuo­ siuo­se Kei­ku­tuo­se.“ Ja­nus­zas Pa­li­ko­tas, po­li­ti­nio judė­ji­mo „Ruch Pa­li­ko­ta“, tre­čio pa­gal dydį Sei­me, ly­de­ris pik­ti­no­ si lenkų pa­reigūnų nu­si­že­mi­ni­mu sąjun­gi­nin­kams. „Tai, kas dėjo­si Len­ki­jo­je, – gė­ da, dėl ku­rios ša­lis tu­ri bent jau at­ si­pra­šy­ti. Mūsų ša­lis – ne po­li­tinė kur­ti­zanė, ku­rią ver­čia steig­ti už­ sie­nio kalė­ji­mus. Mes tu­ri­me jaus­ti pa­si­did­žia­vimą, tu­ri­me am­bi­ci­jas, ne­ga­li­me to­le­ruo­ti, kad mūsų ša­lis nau­do­ja­ma žmonėms kan­kin­ti“, – sakė po­li­ti­kas.

Józe­fas Pi­nio­ras, Len­ki­jos at­sto­ vas Eu­ro­pos Par­la­men­te, iš­reiškė nuo­monę, kad vers­ti visą kaltę vien ant bu­vu­sio prem­je­ro L.Mil­le­rio – ne­tei­sin­ga, vis dėlto by­la tu­ri bū­ ti išaiš­kin­ta.

J.Pi­nio­ras sakė: „Ar mes ga­li­me su­da­rinė­ti slap­tus su­si­ta­ri­mus su sąjun­gi­nin­kais, ku­rie prie­šta­rau­ja mūsų kons­ti­tu­ci­jai?“ Ak­ty­vis­tai pa­ten­kin­ti

Žmo­gaus tei­sių at­stovų tei­gi­mu, lenkų po­li­tikų pa­reiš­ki­mai – pa­ vėluo­tas at­si­pra­šy­mas.

Vis dėlto ak­ty­vis­tai pri­pažįs­ta, kad tai – reikš­m in­gas pro­ver­ž is. „Šis pa­reiš­ki­mas smar­kiai ski­ ria­si nuo visų kitų, – pa­brėžė žmo­ gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos „Hel­sin­

Įta­ria­mie­ji: buvęs Len­ki­jos va­do­vas A.Kwaś­niews­kis (iš viršaus) ir prem­je

kio fon­das“ at­sto­vas Var­šu­vo­je Ada­mas Bod­na­ras. – Sprend­žiant iš bend­ro kon­teks­to, jis tam tik­ ru požiūriu pri­pažįs­ta, kad kaž­kas tvy­ro ore. Tai ga­li­ma lai­ky­ti ne­tie­ sio­gi­niu pa­tvir­ti­ni­mu.“ A.Bod­na­ras pri­dūrė: „Svar­biau­ sias da­ly­kas – at­sa­ko­mybė. Žval­ gy­bos agentū­ros bend­ra­dar­biau­ja, ta­čiau po vi­so ši­to jos turės pri­si­ min­ti, kad pri­va­lo pa­klus­ti kons­ ti­tu­ci­jai ir kad da­ly­kai, ku­riuos jos sle­pia, ka­da nors ga­li iš­kil­ti į vie­ šumą.“ Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je įsikū­ru­sios žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­jos „Rep­ rie­ve“ Tei­si­nių rei­kalų sky­riaus di­ rek­torė Co­ri Cri­der pa­brėžė: „Len­ ki­ja nu­si­pelnė pri­pa­ži­ni­mo dėl šio žings­nio kaip pir­mo­ji Eu­ro­pos vals­tybė, pra­dėju­si tir­ti CŽV kan­ ki­ni­mus sa­vo te­ri­to­ri­jo­je.“ Re­gis, ty­ri­mas jau ne­bus lai­do­ ja­mas. Tie­sa, Len­ki­ja – vie­nin­telė ša­lis, mi­ni­ma slaptų CŽV kalė­jimų is­to­ri­jo­je, at­lie­kan­ti rimtą šios by­ los ty­rimą.

Ga­li blo­gai baig­tis?

Ki­ta de­batų te­ma Len­ki­jo­je – Va­ šing­to­no at­sa­ko­mybė.

Kai ku­rie Len­ki­jos po­li­ti­kai pa­ reiškė, kad Jung­t inės Vals­t i­jos pa­si­nau­do­jo sąjun­gi­nin­ke Len­ki­ ja ir pa­ska­ti­no ją nu­si­ženg­ti tei­ sinėms bei etinėms nor­moms, o vėliau pa­li­ko pa­čiai tvar­ky­tis su pa­da­ri­niais.

O pa­da­ri­niai lenkų po­li­ti­kams ir slaptųjų tar­nybų va­do­vams, jei šie bus pri­pa­žin­ti kal­tais, ga­li bū­ ti liūd­ni.

CŽV kalė­jimų stei­gi­mas ga­li bū­ ti pri­ly­gin­tas ša­lies kons­ti­tu­ci­jos pa­žei­di­mui – dėl lei­di­mo už­sie­nio vals­ty­bei kont­ro­liuo­ti dalį Len­ki­ jos te­ri­to­ri­jos ir lei­di­mo vyk­dy­ti ten nu­si­kal­ti­mus.

Bet ku­ris su šia by­la su­si­jęs pa­ reigū­nas teo­riš­kai ga­li būti ap­ kal­tin­tas sun­kiais nu­si­kal­ti­mais, įskai­tant nu­si­kal­ti­mus žmo­giš­ku­ mui. „Ga­ze­ta Wy­borc­za“, „The Voi­ce of Rus­sia“, „Reu­ters“, BBC, BNS inf.

9

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

pasaulis JAV nu­teisė Mir­ties Pirklį

Su­kilė­liai pa­skelbė ne­prik­lau­so­mybę

JAV teisė­jas ket­vir­ta­dienį ginklų kont­ra­ ban­di­nin­kui iš Ru­si­jos Vik­to­rui Bu­tui skyrė 25 me­tus ne­laisvės už mėgi­nimą par­duo­ti di­delį ar­se­nalą Ame­ri­kai prie­šiš­kiems Ko­ lum­bi­jos par­ti­za­nams. 45 metų V.Bu­tas, ži­no­mas Mir­ties Pirk­lio pra­var­de, bu­vo kal­ti­na­mas dėl ginklų par­da­vi­mo des­po­ tams vals­ty­bių ly­de­riams ir su­kilė­lių gru­ puotėms, įsit­rau­ku­sioms į kai ku­riuos kru­ vi­niau­sius konf­lik­tus.

Ma­lio tua­regų su­kilė­liai iš Aza­va­do na­cio­ na­li­nio iš­va­da­vi­mo judė­ji­mo va­kar sa­vo tink­la­la­py­je pa­skelbė Aza­va­do ne­prik­lau­ so­mybę. Gink­luo­ti is­la­mis­tai ket­vir­ta­dienį įsi­veržė į Al­žy­ro kon­su­latą Ma­lio šiaurės ry­tuo­se ir pa­grobė sep­ty­nis dip­lo­ma­tus, o šis iš­puo­lis pa­di­di­no nuo­gąsta­vi­mus, kad su „Al Qae­da“ su­si­ję ko­vo­to­jai pa­vers vals­tybę ne­prog­no­zuo­ja­ma ir pa­kurs­tys hu­ma­ni­ta­rinę krizę.

­ki­jos de­mok­ra­ti­jai

„Scan­pix“ nuo­tr.

CŽV kalė­ji­mo skan­da­las Lie­tu­vo­je 2009 m. skan­da­las dėl galė­ju­sio veik­ti slap­to CŽV kalė­ji­mo ki­lo ir Lie­tu­vo­je.

In­for­ma­ci­ja apie steigtą kalė­jimą JAV ži­n iask­lai­do­je pa­skelb­ta iš­nag­r inė­ jus neo­fi­cia­l ius ame­r i­k ie­čių žval­g y­ bos pa­reigūnų ko­men­ta­rus, avia­ci­jos tar­nybų duo­me­nis ir žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­cijų in­for­ma­ciją.

turė­jo in­for­ma­ci­jos, nors Pre­z i­dentė Da­l ia Gry­baus­kaitė už­si­minė tu­rin­t i „ne­tie­sio­gi­nių įta­rimų“.

Be Lie­tu­vos, kaip tei­g ia­ma dip­lo­ma­ti­ niuo­se su­si­ra­šinė­ji­muo­se, kalė­ji­mai veikė Af­ga­n is­ta­ne ir Tai­lan­de, taip pat Len­k i­jo­je ir Ru­mu­ni­jo­je.

Lie­tu­vos ži­niask­lai­da tvir­ti­no, kad įta­ ria­mi te­ro­ris­tai Lie­tu­vo­je galė­jo būti lai­ko­mi ma­žiau nei už 20 km nuo Vil­ niaus ame­ri­kie­čių pa­sta­ty­ta­me slap­ta­ me pa­statų komp­lek­se. Tvir­tin­ta, kad Lie­tu­vos pa­reigū­nai lei­do CŽV nau­do­ tis pa­sta­tu Vil­niaus apy­linkė­se, ku­ria­ me dau­giau nei me­tus, iki 2005-ųjų, ka­lin­ti 8 įta­ria­mie­ji te­ro­riz­mu.

Aukš­čiau­si Lie­tu­vos pa­reigū­nai tvir­ti­ no, kad apie kalė­ji­mo eg­zis­ta­vimą ne­

JAV te­le­v i­z i­ja „ABC News“ at­skleidė lėktuvų, ga­be­nu­sių CŽV ka­li­nius į Lie­

tuvą, nu­me­rius, marš­ru­tus ir da­tas, ka­ da jie lei­do­si Vil­niu­je. Vie­nas ne­įvar­ dy­tas žval­gy­bos pa­reigū­nas tvir­ti­no, kad Lie­tu­va su­ti­ko turė­ti kalė­jimą, nes norė­jo ge­res­nių san­ty­kių su JAV.

giminaičius

kardu mirtinai užkapojo ir dar tris sužeidė 24 metų vengras Jutastas Csanadas Horvathas.

G.W.Bus­has pro­blemų ne­matė JAV buvęs va­do­vas Geor­ge’as W.Bus­has kan­ki­ni­mus slap­tuo­ se kalė­ji­muo­se va­di­no pa­tei­si­ na­mais.

e­ras L.Mil­le­ris ga­li su­lauk­ti Te­midės kir­čio, jei lenkų žval­gy­bai va­do­vavęs Z.Sie­miąt­kows­kis imtų kalbė­ti.

4

Sa­vo me­mua­ruo­se „Spren­dimų gairės“ (angl. – „De­ci­sion Points“) buvęs JAV va­do­vas tie­siai švie­siai pri­pa­ži­no nu­rodęs CŽV tai­ky­ti griež­tus tar­dy­mo me­to­dus maž­ daug šim­tui įta­riamų te­ro­ristų.

Pa­sak G.W.Bus­ho, kan­ki­ni­mais bu­vo iš­gau­ta ne­ma­žai nau­din­gos in­for­ma­ci­jos, ku­ri lei­do už­kirs­ti ke­lią to­les­niems iš­puo­liams.

Tie­sa, nei buvęs JAV va­do­vas, nei ki­ti jo ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­reigū­ nai nie­kuo­met nėra pri­pa­žinę, kad CŽV steigė va­di­na­muo­sius kalė­ji­ mus ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se. Iki šiol CŽV ven­gia dis­ku­tuo­ti šiuo klau­ si­mu ar­gu­men­tuo­da­ma, kad slap­ tos med­žia­gos pa­vie­ši­ni­mas ga­li kel­ti pa­vojų mi­li­jo­nams žmo­nių.

Ki­lus juodųjų taškų, kaip bu­ vo va­di­na­mi kalė­ji­mai, skan­da­lui, ame­ri­kie­čių ži­niask­lai­da pa­skelbė, kad iš pra­džių slap­tiems kalė­ji­ mams įsteig­ti esą bu­vo pa­si­rink­ ti Tai­lan­das, Ru­mu­ni­ja, Len­ki­ja, Ma­ro­kas ir Af­ga­nis­ta­nas.

Ta­čiau, pa­sak ži­niask­lai­dos, nu­spręsta į pro­gramą įtrauk­ ti ir ku­rią nors bu­vu­sią So­vietų Sąjun­gos vals­tybę. Ma­no­ma, kad ši ša­lis bu­vo Lie­tu­va.

Len­ki­jo­je, pa­sak bu­vu­sių CŽV pa­reigūnų, ano­ni­miš­kai liu­di­ju­ sių JAV ži­niask­lai­dai, kalė­ji­mas veikė nuo 2002 m. gruod­žio iki 2003 m. ru­dens.

Jis bu­vo įsteig­tas Senųjų Kei­ kutų vie­tovė­je šiaurės ry­ti­nia­me Mozūrų re­gio­ne. Žmo­gaus tei­sių at­sto­vai ma­no, kad Len­ki­jo­je bu­ vo ka­li­na­mi maž­daug 8 įta­ria­mi te­ro­ris­tai.

Pa­sak JAV agentų, šia­me kalė­ji­ me suim­tie­ji bu­vo tar­do­mi ir nau­ do­jant va­di­namąjį skan­di­ni­mo imi­ta­vi­mo me­todą. Taip pat ka­li­ niai būda­vo mu­ša­mi, jiems bu­vo ne­leid­žia­ma mie­go­ti. Šis ir ki­ti šiurkštūs tar­dy­mo me­to­dai dau­ge­lio pri­ly­gi­na­mi kan­ki­ni­mams.

Tarp Len­ki­jo­je ka­lintų įta­ riamųjų, kaip spėja­ma, bu­vo nu­ ma­no­mas Rugsė­jo 11-osios ata­kų su­ma­ny­to­jas Kha­li­das Sheik­has Mo­ham­me­das, Sau­do Ara­bi­jos pi­ lie­tis Ab­das al Ra­hi­mas al Nas­hi­ri, kal­ti­na­mas or­ga­ni­zavęs 2000 m. įvyk­dytą ata­ką prie­š JAV ka­ro laivą „Co­le“, per ku­rią žu­vo 17 jūrei­vių, taip pat te­ro­riz­mu įta­ria­mas pa­les­ ti­nie­tis Abu Zu­bay­da­has.

Prieš de­vy­ne­rius me­tus su­ čiup­tas Kh.Sh.Mo­ham­me­das bu­ vo daug kartų tar­dy­tas nau­do­jant va­di­namąjį skan­di­ni­mo imi­ta­vi­ mo me­todą. Ma­no­ma, kad vien 2003-iai­siais šiam įta­ria­ma­jam bu­vo 183 kar­tus tai­ky­tas toks kan­ki­ni­mo būdas.

A.al Ra­hi­mas al Nas­hi­ri ir A.Zu­bay­da­has, ku­rie da­bar ka­ li Gvan­ta­na­mo bazė­je Ku­bo­je, yra pra­si­tarę ma­nan­tys, kad bu­ vo kan­ki­na­mi Len­ki­jo­je.

Len­kiją minė­jo ir Kh.Sh.Mo­ ham­me­das. „Ma­nau, kad tai galė­jo būti Len­ki­ja, – 2006 m. sakė jis Rau­do­no­jo Kry­žiaus at­ sto­vams. – Vieną sykį man at­ nešė bu­telį van­dens. Eti­ketė bu­ vo nu­plėšta, ta­čiau per­skai­čiau elekt­ro­ni­nio laiš­ko ad­re­so pa­ baigą, ku­rio­je bu­vo ko­das „.pl“.

Taip pat pa­tal­po­se bu­vo įreng­ta se­na cent­ri­nio šil­dy­mo sis­te­ma, ma­nau, kad to­kia galėtų būti tik po­so­vie­tinė­je ša­ly­je.“ BNS inf.

Lie­tu­vo­je bu­vo ini­ci­juo­tas ty­ri­mas dėl kalė­jimų. Kon­ser­va­to­r iaus Ar­v y­do Anu­šaus­ko va­do­vau­ja­mas Na­cio­na­ li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas nu­statė, kad Lie­tu­vo­je bu­vo su­da­ry­ tos sąly­gos CŽV slap­tiems kalė­ji­mams veik­ti ir ne­kliu­do­mai įvež­ti, iš­vež­ti ar per­vež­ti su­lai­ky­tus as­me­nis.

Ta­č iau ko­m i­te­t as ne­nus­t atė, ar to­ kio­m is sąly­go­m is bu­vo pa­si­nau­do­ ta, nors išaiš­k in­ta, jog su te­ro­r iz­mu įta­r iamų as­menų per­ve­ž i­mu su­si­ję lėktu­vai ne kartą kir­to Lie­tu­vos erdvę iš­veng­da­mi mui­tinės ir vals­tybės sie­ nos ap­sau­gos pa­tik­ros.

2011 m. pra­džio­je pro­ku­ratū­ra pri­ėmė spren­dimą nu­trauk­ti ir iki­teis­minį ty­ rimą dėl kalė­jimų eg­zis­ta­vi­mo.

Ka­ras: pa­sak G.W.Bus­ho, kan­ki­nant iš­gau­ta in­for­ma­ci­ja bu­vo la­bai

ver­tin­ga ir už­kir­to ke­lią ki­tiems te­ro­ro ak­tams.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

pasaulis Bos­ni­jos ka­ro me­tinės Ly­giai 11 541 rau­do­na kėdė va­kar bu­vo iš­ri­kiuo­ ta Sa­ra­je­vo pa­grin­dinė­je gatvė­je – kiek­vie­nam vy­rui, mo­te­riai ir vai­kui, žu­vu­siam per ap­siaustį, ku­ri ta­po il­giau­sia nau­jau­siųjų laikų is­to­ri­jo­je.

Sa­ra­je­vas va­kar minė­jo Bos­ni­jos ka­ro pra­džios 20-ąsias me­ti­nes. Serbų pa­jėgų vyk­dy­ta Sa­ra­ je­vo ap­siaus­tis tru­ko 44 mėne­sius – 11 825 die­ nas – ir bu­vo il­gesnė ne­gu Le­ning­ra­do, da­bar Sankt Pe­ter­bur­go, blo­ka­da per Antrąjį pa­sau­ linį karą. 380 tūkst. šio mies­to gy­ven­tojų bu­vo pa­lik­ti be elekt­ros, van­dens ir ši­lu­mos, slaps­ty­ da­mie­si nuo miestą dau­žan­čių svie­di­nių, ku­rių kas­dien nu­kris­da­vo apie 330.

Aklųjų sa­los stebuklai Grai­ki­jos Za­kin­to sa­la, il­gai garsė­ ju­si ve­ne­ci­jie­čių griuvė­siais ir žals­vai mels­vais van­de­ni­mis, pa­sta­ruo­ju me­tu iš­po­pu­liarė­jo kaip aklųjų sa­la.

Ma­to tik pi­nigų spalvą

Grai­ki­jos svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja, ga­ vu­si stul­bi­namą sta­tis­tiką iš Za­ kin­to pa­reigūnų, su­sku­bo pra­dėti ty­rimą. 1,8 pro­c. iš 39 tūkst. sa­los gy­ven­tojų per­nai ga­vo pa­šal­pas dėl ak­lu­mo. Šis skai­čius de­vy­nis kar­ tus vir­ši­ja dau­ge­lio Eu­ro­pos ša­lių vi­durkį, kurį 2004 m. ap­skai­čia­vo Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­ja. Įdo­mu, kad tarp tų, ku­rie kreipė­si aklųjų pa­šal­pos, pa­si­ taikė ir tak­si vai­ruo­tojų, ir paukš­ čių med­žio­tojų.

Za­kin­tas sim­bo­li­zuo­ja pla­čiai iš­si­ke­ro­ju­sią ko­rup­ciją, ku­ri la­bai pri­si­dėjo prie Grai­ki­jos fi­nan­sinės ka­tast­ro­fos. „At­ro­do, kad Za­kin­ to ak­lie­ji matė tik pi­nigų spalvą“, – iro­ni­za­vo Grai­ki­jos laik­raš­tis „Eth­nos“.

Gau­na ir mi­ru­siųjų pa­šal­pas

Į gi­lią fi­nan­sinę duobę pa­te­ku­si Grai­ki­ja, spaud­žia­ma tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių, ėmėsi ak­ty­viai ko­vo­ ti su ko­rup­ci­ja ir su­kčia­vi­mu, bet su­si­dūrė su di­de­liu gy­ven­tojų pa­ si­prie­ši­ni­mu. Za­kin­to me­ras Ste­ li­jas Bo­zi­ki­sas ne­se­niai per viešą ren­ginį bu­vo api­pil­tas jo­gur­tu.

Bet ši sa­la Grai­ki­jo­je nėra jo­ kia išim­tis. Svei­ka­tos mi­nis­te­ ri­ja tei­gia, kad ap­gau­le gau­na­ mos pa­šal­pos yra vi­sos ša­lies pro­ble­ma, ku­ri biud­že­tui kas­met kai­nuo­ja šim­tus mi­li­jonų eurų.

Mi­nis­te­ri­ja ne­se­niai įpa­rei­go­

jo vi­sus pa­šalpų gavė­jus už­si­re­ gist­ruo­ti na­cio­na­linė­je duo­menų bazė­je, at­vy­kus as­me­niš­kai ar­ba at­siun­tus įga­liotą at­stovą. Pra­ šy­tojų žai­biš­kai su­mažė­jo ke­ lio­mis de­šim­ti­mis tūkstan­čių.

Iš 700 Za­kin­to sa­los aklųjų už­ si­re­gist­ra­vo tik 190.

Pa­reigū­nai tei­gia, kad su­kčiai daž­niau­siai įsi­gud­ri­na gau­ti ke­ lias pa­šal­pas už tą pa­čią ne­ga­lią ar­ba sa­vin­tis jau mi­ru­sių žmo­ nių pa­šal­pas. Taip pat daž­ni at­ ve­jai, kai gy­dy­to­jai už kyšį su­ra­ šo ne­tikrą diag­nozę ar­ba vie­tos po­li­ti­kai leid­žia ydingą pra­ktiką, norė­da­mi už­si­tik­rin­ti gy­ven­tojų pa­ramą.

Kaltų nėra

Per­nai va­sarą po­stą užėmęs svei­ ka­tos mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas Mar­ kas Bo­la­ris ti­ki­na, kad ši pro­ble­ ma bu­vo ži­no­ma ir anks­čiau, bet anks­tes­nei vald­žiai nerūpė­jo.

Dėl su­kčia­vi­mo Za­kin­to sa­lo­ je da­bar kal­ti­na­mas buvęs sa­los pre­fek­tas Dio­ny­si­jas Gas­pa­ras, be ku­rio pa­ra­šo pa­šal­pos ne­galė­ jo būti ski­ria­mos. Šis ver­čia kal­ tę Za­kin­to li­go­ninės of­tal­mo­lo­gui Ni­ko­lao­sui Vart­ze­liui. „Aš ne­su tas, ku­ris nu­sta­to, žmo­gus ak­las ar ne. Tai of­tal­mo­ lo­go dar­bas“, – at­si­kir­to D.Gas­ pa­ras.

N.Vart­ze­lis išė­jo iš dar­bo ko­ vo pa­bai­go­je. Gy­dy­to­jas ži­niask­ lai­dai aiš­ki­no, kad jam jau at­ėjo pen­si­nis am­žius, ir kratė­si kal­ti­ nimų dėl klas­totų diag­no­zių bei pa­rašų su­klas­to­tuo­se pa­šalpų do­ ku­men­tuo­se. „The Wall Street Jour­nal“ inf.

Eu­ro­pos kvai­ šalų sos­tinė­je bręsta per­mai­ nos. Ny­der­landų vy­riau­sybė už­si­mo­jo su­stab­dy­ti „nar­ko­tikų tu­rizmą“ ir užd­raus­ti par­da­vinė­ti ma­ri­huaną už­sie­nie­čiams, bet su­si­dūrė su did­žiu­liu pa­ si­prie­ši­ni­mu.

Magnetas: Amsterdamo kofišopai, tapę viena didžiausių miesto įžymybių, traukia

Ar Ams­ter­da­mas iš­gy­ve Ko­fi­šo­pai – trau­kos cent­ras

JAV laik­raš­tis „The New York Ti­m es“ ap­ra­š o ti­p išką va­karą Ams­ter­d a­m e. Ka­v inė­je „420“ prie ba­ro 34 metų nor­vegė Jan­ne Svens­son, pa­ti sa­ve va­di­nan­ti ka­ na­pių pa­bėgėle, sve­ria klien­tams ma­ri­hua­na ir ha­šišą. Dau­gu­ma jų yra už­sie­nie­čiai. Jie sėdi ty­liai, rū­ ko ir gurkš­no­ja kavą.

Tu­ris­tus į Ny­der­landų sos­tinę trau­kia daug da­lykų: drau­giš­ki ir at­vi­ri žmonės, pa­sau­li­nio ly­gio mu­zie­jai, ke­rin­ti ar­chi­tektū­ra ir ka­na­lai. Bet maž­daug ket­vir­ta­da­ lis iš 4 mln. tu­ristų, ku­rie kas­met ap­lan­ko Ams­ter­damą, lan­ko­si ko­ fi­šo­puo­se, kur leid­žia­ma ne­di­de­ liais kie­kiais par­da­vinė­ti ma­ri­ huaną.

Ta­čiau Ams­ter­da­mo, kaip svai­gių ato­stogų sos­tinės Eu­ro­po­je, die­nos ga­li būti su­skai­čiuo­tos. Prem­je­ro Mar­ko Rut­te’s de­ši­nio­ji vy­riau­sybė sie­kia griež­tai ap­ri­bo­ti pre­kybą ko­ fi­šo­puo­se ir užd­raus­ti par­da­vinė­ ti nar­ko­ti­kus už­sie­nie­čiams. Jei­gu drau­di­mas įveiks teis­mi­nes kliū­tis ir vie­tos pa­reigūnų pa­si­prie­ši­nimą, ge­gužės 1-ąją jis bus pa­ma­žu pra­ dėtas įgy­ven­din­ti.

Suk­lestės nu­si­kals­ta­mu­mas?

Rojus: Zakinto sala simbolizuoja plačiai išsikerojusią korupciją, kuri la­

bai prisidėjo prie Graikijos finansinės katastrofos.

„Shutterstock“ nuotr.

Ams­ter­da­me gy­ve­nan­tis Ar­ja­nas van der Hel­mas ne­pri­ta­ria vy­riau­ sybės ke­ti­ni­mams užd­raus­ti par­ duo­ti ma­ri­huaną už­sie­nie­čiams.

Jo pa­grin­di­niai mo­ty­vai – eko­no­

mi­niai nuo­sto­liai ir pa­didė­sian­čio nu­si­kals­ta­mu­mo pa­vo­jus. „Lengvų nar­ko­tikų le­ga­li­za­vi­mas mies­tui davė daug nau­dos. Jis su­ teikė ga­li­mybę teisė­tai nu­si­pirk­ ti lengvų nar­ko­tikų ne­si­krei­piant į nu­si­kaltė­lius nar­ko­tikų pla­tin­to­ jus, ku­rie, be­je, siū­lo ne tik leng­ vus, bet ir ge­ro­kai pa­vo­jin­ges­nius nar­ko­ti­kus, – dien­raš­čiui pa­sa­ko­ jo vy­ras. – Jei­gu ši ga­li­mybė bus atim­ta iš už­sie­nie­čių, vėl su­klestės ne­le­ga­li pre­ky­ba ir nu­si­kals­ta­mu­ mas. Be to, da­lis tu­ristų tie­siog ne­ be­va­žiuos į Ams­ter­damą, nes ga­li­ mybė leng­vai įsi­gy­ti ma­ri­hua­nos jiems yra pa­grin­dinė prie­žas­tis čia at­vyk­ti. Ar­ba už­sie­nie­čiai bus pri­ vers­ti pirk­ti ma­ri­huaną iš ne­le­ga­ lių pre­kei­vių ir pa­klius į pa­vo­jingą pa­dėtį, galbūt su­si­vi­lios ir stip­res­ niais nar­ko­ti­kais.“ Nar­ko­ti­kai pra­no­ko gėles

Bet val­dan­čio­sios Liau­dies par­ti­jos už laisvę ir de­mok­ra­tiją par­la­men­ ta­ras Ar­das van der Steu­ras ti­ki­na, kad būtent va­di­na­ma­sis nar­ko­ tikų tu­riz­mas su­kūrė pla­čią juo­ dąją rinką. Nie­kas ne­ži­no ne­teisė­ to ma­ri­hua­nos eks­por­to mas­to, bet ma­no­ma, kad jis vir­ši­ja me­tinį Ny­ der­landų gėlių eks­portą, ku­rio ver­ tė sie­kia be­veik 5 mlrd. eurų. „Da­bar esa­me pa­grin­di­nis nar­ ko­tikų tiekė­jas li­ku­siai Eu­ro­pai, – laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“ sakė A.van der Steu­ras. – Nie­ka­da

ne­gal­vo­jo­me ir ne­norė­jo­me tap­ ti vie­nu stam­biau­sių ma­ri­hua­nos eks­por­tuo­tojų pa­sau­ly­je.“ Po­li­ti­kas pri­dūrė, kad ne­ma­ ža da­lis ko­fiš­ o­puo­se par­duo­da­mos ma­ri­hua­nos pa­ti yra ne­le­ga­liai im­ por­tuo­ja­ma iš Af­ga­nis­ta­no, Pa­kis­ ta­no, Li­ba­no ir Ma­ro­ko.

Už­sie­nie­čiai bus pri­ vers­ti pirk­ti ma­ri­ huaną iš ne­le­ga­lių pre­kei­vių ir pa­klius į pa­vo­jingą pa­dėtį.

Dvi me­da­lio pusės

Vie­na ver­tus, to­le­ran­ci­jos po­li­ti­ka bu­vo sėkmin­ga. Nors leng­vi nar­ ko­ti­kai leng­vai priei­na­mi, olan­ dai jų var­to­ja ge­ro­kai ma­žiau ne­ gu dau­gu­ma kitų eu­ro­pie­čių ar­ba ame­ri­kie­čių. Pa­vyzd­žiui, Jung­tinė­ se Vals­ti­jo­se ma­ri­hua­nos var­to­tojų yra 14 pro­c., o Ny­der­lan­duo­se – tik 5 pro­c. Eks­per­tai pri­ta­ria, kad len­ gvų kvai­šalų le­ga­li­za­vi­mas pa­dėjo ma­ri­hua­nos rinką at­skir­ti nuo sun­ kes­nių nar­ko­tikų, to­kių kaip he­roi­ nas, rin­kos.

Bet yra ir ki­ta me­da­lio pusė. Į Mast­richtą, įspraustą tarp Vo­kie­ ti­jos ir Bel­gi­jos sienų, kas­dien trau­ kia šim­tai nar­ko­tikų tu­ristų ir taip su­da­ro di­de­lių eis­mo pro­blemų.

11

ŠeštADIENIS, balandžio 7, 2012

pasaulis Bos­ni­jos ka­ro me­tinės

Ru­siš­ka avia­ci­jos ru­letė Skryd­žiai Ru­si­jos vi­daus rei­sais tam­pa pa­vo­jin­gu iš­ban­dy­mu. Dėl to kal­ta gau­sybė pro­blemų, ku­ rios šian­dien ka­muo­ja ša­lies ci­vi­ linę avia­ciją.

Pras­čiau net už Af­riką

kas ketvirtą turistą.

AFP nuotr.

ens be kvai­šalų?

Pa­matę pui­kią ga­li­mybę, ne­le­ galūs pre­kei­viai pra­dėjo siū­ly­ti už­ sie­nie­čiams nu­si­pirk­ti ma­ri­hua­nos net neiš­li­pant iš au­to­mo­bi­lio. Net tie vie­tos gy­ven­to­jai, ku­rie pri­ta­ria ko­fi­šo­pams, pik­ti­na­si vėl pa­matę nar­ko­ti­kus gatvė­se.

ter­da­mo me­ras Eber­har­das van der Laa­nas, nors jis pri­ta­ria prie­ monėms, ku­rios pa­dėtų su­ma­žin­ ti nar­ko­tikų var­to­jimą tarp jau­ni­ mo. Anot me­ro, dau­giau pro­blemų Ams­ter­da­me ky­la ne dėl nar­ko­tikų, o dėl al­ko­ho­lio.

Pa­si­pylė ieš­ki­niai

Siū­lys iš po pre­kys­ta­lio

Pa­gal vy­riau­sybės planą nuo ge­ gužės 1 d. ko­fi­šo­pai tri­jo­se pie­ tinė­se ša­lies pro­vin­ci­jo­se virs už­ da­rais klu­bais, ku­rie galės turė­ti ne dau­giau kaip 2 tūkst. na­rių olandų.

Jie turės tvar­ky­ti re­gistrą ir iš­duo­ ti na­rystės kor­te­les. Vi­so­je ša­ly­je ši tvar­ka turėtų įsi­ga­lio­ti 2013 m. sau­sio 1 d.

Teo­riš­kai M.Rut­te’s val­dan­čio­ ji par­ti­ja su koa­li­ci­jos par­tne­riais par­la­men­te tu­ri pa­kan­ka­mai bal­ sų, kad įgy­ven­dintų sa­vo planą.

Bet abe­jo­nių lie­ka. Ko­fi­šopų sa­vi­ nin­kai teis­me jau pra­laimė­jo vieną bylą prie­š drau­dimą par­duo­ti ma­ri­ huaną už­sie­nie­čiams, bet 680 ko­ fi­šopų vie­ni­jan­ti Ma­ri­hua­nos par­ davėjų aso­cia­ci­ja pa­ruošė dar vieną ieš­kinį. Jis bus pra­dėtas nag­rinė­ti ar­ti­miau­sio­mis sa­vaitė­mis.

Vy­riau­sybės ke­ti­ni­mams prie­ ši­na­si ir vie­tos vald­žia – ji bi­ jo, kad pre­ky­ba per­si­kels į gat­ves ir pa­didės nu­si­kals­ta­mu­mas. Ki­ ti ar­gu­men­tuo­ja, kad Ny­der­lan­ dai, ban­dan­tys su­ma­žin­ti biud­že­ to de­fi­citą, ne­ga­li sau leis­ti pra­ras­ti tu­ristų. Tarp kri­tikų yra ir Ams­

Ko­fi­šo­po „420“ va­do­vas ir Ma­ri­ hua­nos par­davėjų aso­cia­ci­jos at­ sto­vas spau­dai Mi­chae­las Ve­lin­ gas ti­ki­si, kad vy­riau­sybė ga­liau­siai pra­laimės teis­muo­se ir šis klau­si­ mas bus pa­lik­tas spręsti sa­vi­val­ dybėms. „Bet jei­gu įsta­ty­mas vis dėlto bus pa­keis­tas, aš ne­si­ruo­šiu kur­ti jo­kio re­gist­ro, – teigė vy­ras. – Ne­si­ruo­ šiu nie­ko disk­ri­mi­nuo­ti pa­gal tau­ tybę. Aš disk­ri­mi­nuo­ju žmo­nes tik pa­gal el­gesį. Pradė­siu vėl pre­kiau­ ti al­ko­ho­liu ir par­da­vinė­siu žolę iš po pre­kys­ta­lio.“ Jo ka­vinės lan­ky­to­jai ir­gi tu­ri daug abe­jo­nių. Ame­ri­kie­čiai stu­ den­tai Ken­ny ir Sea­nas pri­pa­ži­ no, kad ga­li­mybė leng­vai ir teisė­ tai gau­ti ma­ri­hua­nos bu­vo vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, at­ve­du­sių juos į Ams­ter­damą. „Jei­gu rūkai žolę, tu­ri būti­nai nu­va­žiuo­ti į Ams­ter­damą. Ši vie­ta nu­mirs, jei­gu jie pa­keis žolės įsta­ ty­mus. Mes ži­no­me, juk stu­di­juo­ ja­me verslą“, – „The New York Ti­mes“ sakė Ken­ny.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

bend­ro­vių skai­čių ir griež­čiau jas kont­ro­liuo­ti.

Re­zul­tatų kol kas ne­ma­ty­ti. Šie­ met Ru­si­jo­je įvy­ko jau ke­tu­rios oro ne­laimės. Pas­ta­ro­ji, įvy­ku­si anks­ tyvą pir­ma­dienį prie Tiu­menės ir pa­rei­ka­la­vu­si 31 gy­vybės, ap­nuo­ gi­no daug pro­blemų, ku­rios ka­ muo­ja Ru­si­jos ci­vi­linę avia­ciją.

Pir­ma­dienį nu­kritęs prancūzų ir italų ga­my­bos lėktu­vas „ATR-72“ bu­vo eksp­loa­tuo­ja­mas jau 20 me­ tų. Bet, anot tyrėjų, pa­grin­dinė ne­ laimės prie­žas­tis bu­vo vi­sai ki­to­kia.

Per­nai vi­sa­me pa­sau­ly­je ne­lai­mes pa­tyrė 28 ko­mer­ci­niai lėktu­vai, ku­ rie ga­li skrai­din­ti 13 ir dau­giau ke­ lei­vių, žu­vo 507 žmo­nės. Ru­si­jai iš šio sąra­šo ten­ka še­šios ka­tast­ro­fos ir 118, ar­ba be­veik penk­ta­da­lis, aukų.

Ty­rimų cent­ro „As­cend World­ wi­de Ltd“ su­da­ry­ta­me avia­ci­ jos sau­gu­mo rei­tin­ge ša­lis žen­gia iš kar­to po skurd­žiau­sios Af­ri­kos vals­tybės Kon­go. Ir nors Af­ri­ko­je eks­per­tai ma­to tam tikrą pa­žangą, Ru­si­jo­je jos – nė kva­po. Ša­lies oro uos­tai tik spėja pra­neš­ti apie ava­ ri­nius nu­si­lei­di­mus, gais­rus ir ki­ tas tech­ni­nes pro­ble­mas.

Pa­si­tai­ko ir pro­tu sun­kiai su­ vo­kiamų at­vejų. Šių metų kovą 24 ke­lei­viai at­si­sakė skris­ti rei­ su Maskva–Krasnojarskas, kai lėktu­vo spar­ne pa­matė skylę. Rei­ sas ne­bu­vo at­šauk­tas, bet lėktu­ vas dėl ki­lu­sio skan­da­lo išsk­ri­do ge­ro­kai vėluo­da­mas. 2011 m. kovą Bla­go­veš­čens­ko oro uos­to di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas įli­po į lėk­ tuvą su dviem dėžėmis, ku­rio­se bu­vo bitės. 10 tūkst. metrų aukš­ ty­je jos ištrū­ko ir pa­skli­do po vi­ są sa­loną.

Eks­per­tai nu­statė, kad prie­š pa­ ky­lant lėktu­vas ne­bu­vo api­purkš­ tas spe­cia­liu skys­čiu nuo ap­ledė­ji­ mo, nors oro tem­pe­ratū­ra svy­ra­vo apie nulį. Kodėl tai ne­bu­vo pa­da­ ry­ta, iki šiol neaiš­ku. Vie­ni tei­gia, kad pro­cedū­ros at­si­sakė or­lai­vio įgu­la, ki­ti – kad lem­tingą rytą rea­ gen­to oro uos­te iš­vis ne­bu­vo, tre­ti – kad oro bend­rovė norė­jo su­tau­ py­ti. Lėktuvą api­purkš­ti vi­du­ti­ niš­kai kai­nuo­ja 30 tūkst. rub­lių (2,6 tūkst. litų).

Neiš­mok­tos pa­mo­kos

Oro bend­ro­vių gud­rybės

Po visą šalį su­krėtu­sios „Jak-42“ ka­tast­ro­fos, per ku­rią žu­vo vi­sa Ja­ros­lav­lio le­do ri­tu­lio ko­man­da, pre­zi­den­tas Dmit­ri­jus Med­ve­de­ vas griež­tai liepė at­nau­jin­ti Ru­si­ jos lėktuvų par­ką, su­ma­žin­ti oro

24 ke­lei­viai at­si­sakė skris­ti rei­su Maskva– Krasnojarskas, kai lėktu­vo spar­ne pa­matė skylę.

ir po jo, bet jis ne­tu­ri pa­kan­ka­mai kva­li­fik ­ a­ci­jos, kad galėtų ap­tik­ti ir pa­ša­lin­ti rim­tus ge­di­mus. Todėl dau­gu­ma Ru­si­jos oro bend­ro­vių lėktuvų re­mon­tuo­ja­mi už­sie­ny­je. „Ru­si­jo­je at­lie­ka­mas tik for­ma­ lus dar­bas: anglų kal­ba už­pil­dy­ti žur­nalą ir pa­si­rūpin­ti, kad įgu­los va­das, ne­duok Die­ve, ne­įra­šytų į jį ko­kio nors de­fek­to“, – teigė A.Kri­vo­la­po­vas.

Jis pri­dūrė, kad be­veik vi­si Ru­ si­jos oro bend­ro­vių lėktu­vai yra re­gist­ruo­ti leng­va­ti­nio ap­mo­kes­ ti­ni­mo ša­ly­se, nes taip pi­giau. To­ kiu at­ve­ju oro bend­rovės ne­pri­va­ lo steig­ti mo­kyklų konk­re­taus ti­po lėktu­vo pi­lo­tams ir tech­ni­kams.

Tiu­menė­je su­dužęs „ATR-72“ ir­gi bu­vo re­gist­ruo­tas ne Ru­si­jo­ je, o Ber­mudų sa­lo­se.

Pi­lotų trūksta

Kad ir kas būtų kal­tas, pra­sta lėk­ tuvų tech­ninė prie­žiū­ra Ru­si­jo­je yra aki­vaiz­di. Pa­sak „UTair“ pro­ fe­sinės sąjun­gos va­do­vo Alek­sand­ro Kri­vo­la­po­vo, rusų per­so­na­las tik ap­žiū­ri lėktu­vus prie­š skrydį

Sta­tis­ti­ka: per­nai per še­šias oro ne­lai­mes Ru­si­jo­je žu­vo 118 žmo­nių.

Ru­si­jo­je taip pat jun­ta­mas kva­li­ fi­kuotų ir pa­ty­ru­sių pi­lotų trūku­ mas. Stam­biau­siai oro bend­ro­vei „Ae­rof­lot“ ne­tgi te­ko skelb­ti ak­ ciją „Pak­viesk draugą į lakū­nus ir gauk pre­miją“, ku­rią dau­ge­lis juo­kais ly­gi­na su fi­nan­sinės pi­ra­ midės MMM šūkiu.

Bend­rovė­je „UTair“ dau­gu­ma pi­lotų yra jau­nes­ni nei 30 metų.

Su­du­žu­sio „ATR-72“ įgu­los va­dui Ser­ge­jui Ani­cy­nui bu­vo 27-eri.

Pi­lo­tai ren­gia­mi ir tik­ri­na­mi at­sai­ niai. Po per­nykštės „Jak-42“ ka­tast­ ro­fos Ja­ros­lav­ly­je nu­sta­ty­ta, kad vie­ nas pi­lo­tas per klaidą pa­spaudė ne tą pe­dalą, o ki­tas sėdo prie štur­va­ lo pa­var­tojęs ra­mi­namųjų. Or­lai­vio „Tu-134“, su­du­žu­sio 2011 m. bir­ že­lio 20 d. prie Pet­ro­za­vods­ko, pi­ lo­to krau­jy­je bu­vo ras­ta al­ko­ho­lio. „Le Mon­de“, ne­wsru.com inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

12

šeštADIENIS, balandžio 7, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Ve­ly­kų sta­las: tarp tra­di­ci­jų ir im Svies­ta­žu­vės keps­nys Klai­pė­dos ku­li­na­ri­nė sve­tai­nė ir jo­je ne­se­niai sve­čia­vę­sis „De­but Ca­fe Di­vi­sion“ bend­ra­sa­vi­nin­kis bei vir­tu­vės še­fas Al­gir­das Ged­ vi­las į Ve­ly­kų sta­lą kvie­čia pa­ žvelg­ti ne­tra­di­ciš­kai ir siū­lo pa­ si­gar­džiuo­ti ja­po­niš­ku pa­tie­ka­lu – svies­ta­žu­vės, ar­ba ma­na­gat­ suo­su­te­ki, keps­niu.

Rei­kės: apie 200 g svies­ta­žu­vės fi­lė drus­kos pi­pi­rų ypač gry­no aly­vuo­gių alie­jaus so­jų pa­da­žo ait­rio­sios pa­pri­kos im­bie­ro šak­nies apie 30 g ja­po­niš­kos deg­ti­nės sa­kės džio­vin­tų kom­bu la­pų (ga­li­ma pa­ keis­ti švie­žiais ar džio­vin­tais ba­na­ nų la­pais) wa­ka­me sa­lo­tų sa­lo­tų la­pų te­riya­ki pa­da­žo Svies­ta­žu­vės fi­lė at­pjau­ti sker­sai au­di­nio ir abi žu­vies pu­ses įpjau­ ti įstri­žai ne­di­de­liais kvad­ra­tė­ liais. Tuo­met pa­bars­ty­ti drus­ka, pi­pi­rais, pa­šlaks­ty­ti so­jų pa­da­ žu ir sa­ke, už­ber­ti smul­kin­to im­ bie­ro bei ait­rio­sios pa­pri­kos ir taip pa­ruoš­tą žu­vį apie pu­sę va­lan­dos pa­lai­ky­ti šal­dy­tu­ve. Ka­dan­gi par­

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Spal­vin­ga ir džiu­gi Ve­ly­kų šven­tė dau­ge­liui taps ne taip daž­nai pa­si­tai­kan­čia pro­ga su­si­bur­ti, pa­bend­rau­ti ir su­sės­ti prie bend­ro sta­lo. Tad šia ypa­tin­ga pro­ga ar­ti­muo­sius, bi­čiu­lius no­ri­si pa­ma­ lo­nin­ti ne­kas­die­nė­mis vai­šė­mis. Ži­no­mi uos­ta­mies­čio bei ša­ lies vir­tu­vių še­fai su­ti­ko pa­si­da­ly­ti ke­le­tu re­cep­tų, pa­gal ku­riuos pa­ga­min­ti pa­tie­ka­lai de­ra­mai pa­puoš šven­ti­nį Ve­ly­kų sta­lą.

duo­tu­vė­se ga­li­ma įsi­gy­ti tik sau­sų kom­bu la­pų, juos pu­sei va­lan­dos rei­kė­tų už­merk­ti tie­siog į karš­ tą van­de­nį, kad iš­brink­tų. Or­kai­ tę įkai­tin­ti iki 180 laips­nių. Pa­ma­ ri­nuo­tą žu­vį už­dė­ti ant kom­bu la­po ir su­suk­ti taip, kad ji bū­tų vi­siš­kai už­deng­ta. Ta­da me­di­niu ieš­me­liu per­smeig­ti la­po su­jun­gi­mo vie­tą, kad žu­vis neiš­si­vy­nio­tų. Pa­šau­ti į or­kai­tę ir kep­ti apie 20 min. Pa­tie­ ka­lą pa­tiek­ti išė­mus ieš­me­lį ir at­ vė­rus kom­bu la­pą. Apš­laks­ty­ti te­ riya­ki pa­da­žu, ant žu­vies už­dė­ti wa­ka­me bei smul­kin­tų sa­lo­tų la­ pų, su­mai­šy­tų su šla­ke­liu aly­vuo­ gių alie­jaus.

Ve­ly­kų bo­ba „Na­va­lio“ vir­tu­vės še­fas Ed­ga­ras Je­rum­baus­kis re­ko­men­duo­ja iš­ ban­dy­ti kla­si­ki­nio ve­ly­ki­nio sal­dė­ sio re­cep­tą. Šis de­ser­tas tik­rai ne­ kai­nuos daug lai­ko ir pa­stan­gų.

Rei­kės: 175 g mil­tų 25 g krak­mo­lo 10 g ke­pi­mo mil­te­lių 120 g svies­to 170 g cuk­raus 6 kiau­ši­nių 10 g jū­ros drus­kos 40 g ro­mo 50 g cit­ri­nų sul­čių 100 g juo­do­jo šo­ko­la­do 50 g grie­ti­nė­lės 20 g per­li­nio cuk­raus Mil­tus, krak­mo­lą, drus­ką bei ke­ pi­mo mil­te­lius su­ber­ti į du­be­nį ir iš­mai­šy­ti. Įdė­ti minkš­to svies­to,

įber­ti cuk­raus, įmuš­ti kiau­ši­nius ir pa­gar­din­ti cit­ri­nų sul­ti­mis bei ro­ mu. Po tru­pu­tį mai­šy­ti mai­šy­tu­vu, įjun­gus mak­si­ma­lų grei­tį plak­ti dar 4 min. Teš­lą su­krės­ti į svies­tu iš­ tep­tą bei mil­tais pa­bars­ty­tą for­mą.

Kep­ti iki 175 laips­nių įkai­tin­to­je or­ kai­tė­je 40 min. At­vė­su­sią bo­bą ap­ lie­ti šo­ko­la­do pa­da­žu ir pa­bars­ty­ti per­li­niu cuk­ru­mi.

13

šeštADIENIS, balandžio 7, 2012

vakarė

Palankiausias metas prisijungti prie gamtinių dujų tinklų

p­ro­vi­za­ci­jų

Šildymo sezonui artėjant į pabaigą ne vienas susimąstė kaip būtų galima taupyti šilumą. Užimtiems žmonėms tai nėra lengva užduotis. Tačiau modernūs gamtinių dujų šildymo katilai suteikią galimybę palaikyti skirtingą temperatūrą įvairiu paros metu ir savaitės dienomis, pavyzdžiui, naktį ir darbo metu (ar kitu laiku, kai jūsų nėra namie) nustatant žemesnę patalpų temperatūrą, galima taupyti kuro sąnaudas šildymui. Taip pat yra galimybė įvairiose patalpose nustatyti skirtingą temperatūrą. Ypač svarbu tai, kad gamtinių dujų, kaip kito kuro, nereikia sandėliuoti, rūpintis jo atvežimu ir kasdien prižiūrėti šildymo katilo, dėl to nėra papildomų išlaidų, o sutaupytą savo brangų laiką galite skirti mėgstamai veiklai.

Naudodami gamtines dujas – ekologišką kurą – saugosite savo ir savo artimųjų sveikatą, suodžiais ir juodais dūmais neteršite aplinkos.

Sumažėjo prijungimo įkainiai gyventojams dujas naudosiantiems vandeniui/patalpoms šildyti Gera žinia gyventojams, norintiems prisijungti prie dujų tinklų, kurie gamtines dujas naudos vandeniui/ patalpoms šildyti (gamtinių dujų suvartosiantiems daugiau nei 500 m3 per metus) - prijungimo įkainis, nepriklausantis nuo atstumo, sumažėjo 11%, o prijungimo įkainis už kiekvieną nutiestą dujotiekio metrą sumažėjo net 47%. Šiuo metu prijungimo įkainiai yra mažiausi per pastaruosius kelerius metus, tačiau ateityje prijungimo įkainiai gali didėti.

Būsimam vartotojui nutiesti 20 m dujotiekio įvadą šiuo metu kainuos apie 1,25 tūkst. Lt pigiau, negu taikant anksčiau galiojusius įkainius. Šiuo metu buitiniams vartotojams galiojantys prijungimo įkainiai: Prijungimo įkainis, Prijungimo įkainis už nepriklausantis nuo atstumo, kiekvieną nutiestą dujotiekio Lt (su PVM) metrą, Lt (su PVM)

Vartotojai Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ka­ra­me­li­zuo­tų bu­ro­kė­lių sa­lo­tos Vieš­bu­čio „Ra­dis­son Blu“ vir­tu­vės še­fas Lau­ras Kru­kaus­kas ve­ly­ki­niam sta­lui siū­lo ne­ti­kė­tą bu­ro­kė­lių sa­lo­ tų imp­ro­vi­za­ci­ją – meist­ro tei­gi­mu, kas­die­niai pro­duk­tai ga­li tap­ti ne tik šven­te go­mu­riui, bet ir akims.

Rei­kės (vie­nai po­rci­jai): 100 g bu­ro­kė­lių 60 g rū­ky­tos la­ši­šos (ga­li­ma pa­ keis­ti bet ko­kia ki­ta rū­ky­ta žu­vi­mi) 10 g duo­nos skre­bu­čių 3 put­pe­lių kiau­ši­nių 25 g rau­do­nų­jų svo­gū­nų 4 g čes­na­kų 20 g cuk­raus žiups­ne­lio drus­kos 30 g aly­vuo­gių alie­jaus 20 g obuo­lių ac­to obuo­lio, žo­le­lių pa­puo­ši­mui švie­žiai mal­tų juo­dų­jų pi­pi­rų pa­ gal sko­nį Bu­ro­kė­lius iš­vir­ti (ga­li­ma ir iš­ kep­ti), su­pjaus­ty­ti ne­di­de­liais ga­ ba­l ė­l iais, svo­g ū­n ą su­p jaus­ty­t i

šiau­de­liais, su­smul­kin­ti čes­na­ką.

Kep­tu­vė­je ant alie­jaus 10–15 min. pa­ke­pin­ti iš­vir­tus bu­ro­kė­lius, su­ dė­ti svo­gū­nus, po ke­lių mi­nu­čių – čes­na­kus, dar tru­pu­tė­lį pa­kep­ti, su­ber­ti cuk­rų, drus­ką, pa­troš­kin­ ti, ta­da su­pil­ti ac­tą ir dar šiek tiek pa­troš­kin­ti. Jei rei­kia – įpil­ti tru­ pu­tį van­dens. Gau­tą ma­sę at­vė­sin­ ti (taip pa­ruoš­tus bu­ro­kė­lius ga­li­ ma lai­ky­ti už­da­ry­ta­me in­de ke­le­tą die­nų – kuo jie il­giau bus pa­lai­ky­ti, tuo bus ska­nes­ni). Bu­ro­kė­lių ma­sę su­dė­ti į lėkš­tę, ant jų – plo­no­mis juos­te­lė­mis su­pjaus­ty­tą rū­ky­tą la­ ši­šą, už­ber­ti kep­tu­vė­je ant šla­ke­lio alie­jaus pa­skru­din­tus duo­nos skre­ bu­čius, iš­dė­lio­ti kie­tai vir­tus nu­ lup­tus ir per­pus per­pjau­tus put­pe­ lių kiau­ši­nius. Obuo­lio grie­ži­nė­lius api­bars­ty­ti cuk­ru­mi, už­kep­ti ir at­ vė­su­sius už­dė­ti ant pa­tie­ka­lo. Sa­ lo­tas pa­gar­din­ti žo­le­lė­mis bei švie­ žiai mal­tais juo­dai­siais pi­pi­rais.

Gai­vios pa­va­sa­ri­nės sa­lo­tos Res­to­ra­no „XIX am­žius“ vir­tu­vės še­fės Dai­vos Lu­kaus­kai­tės-Gal­di­ kie­nės tei­gi­mu, šis pa­tie­ka­las pra­ džiu­gins ir be­si­rū­pi­nan­čiuo­sius sa­vo for­mo­mis – nors sa­lo­tos so­ čios, ta­čiau sy­kiu ir ne­ka­lo­ rin­gos.

Rei­kės: 200 g lukš­ten­ tų kre­ve­čių (ge­ riau­sia var­to­ti kre­ve­tes sa­vo sul­ty­se, jos bus ne­šal­dy­tos, sul­ tin­gos ir sū­rios, tad ne­be­rei­kės ir drus­kos) 200 g grū­dė­tos varš­kės 18 g mė­ly­no­jo svo­gū­no

50 g švie­žio agur­ko žiups­ne­lio kra­pų, pet­ra­žo­lių drus­kos bei pi­pi­rų pa­gal sko­nį ket­vir­čio ma­žos cit­ri­nos, ma­žo­jo po­ mi­do­ro, sa­lo­tų la­pe­lių pa­puoš­ti Švie­žią agur­ką su­ pjaus­ty­ti šiau­de­ liais, su­s mul­ kin­ti mė­ly­ną­jį svo­gū­ną, kra­pus bei pet­ra­žo­les.

Vi­s us ing­re­ dien­tus su­mai­ šy­ti, pa­gal sko­nį pa­bars­ty­ti drus­ka ir pi­pi­rais. Pa­tie­ ka­lą puo­šian­tį cit­ri­nos ga­ba­ lė­lį prieš val­ gant iš­s paus­t i ant sa­lo­tų.

Suvartosiantys iki 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys buitinėms viryklėms.

4021.06

172.01

Suvartosiantys daugiau kaip 500 m3 per metus arba dujas naudosiantys vandeniui/patalpoms šildyti.

1511.35

60.81

Kiekvienam nebuitiniam vartotojui prijungimo įmokos dydis yra apskaičiuojamas individualiai, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą prijungimo įkainių nustatymo metodiką.

Svarbu nepavėluoti Pavasarį, atšilus orams, prasideda dujotiekių statybos darbai. Dujotiekio statyba iki vartotojo sklypo ribos gali užtrukti nuo 3 iki 9 mėnesių, priklausomai nuo to, koks yra norinčiųjų prisijungti skaičius, nuo jų sklypų atstumo iki esamo dujotiekio ir AB „Lietuvos dujos“ dujotiekių statybos planų. Šaltuoju metų laikotarpiu statybos darbai nevyksta.

Nemaža dalis gyventojų, norinčiųjų iki šildymo sezono pradžios prisijungti prie bendrovės gamtinių dujų sistemos, kreipiasi per vėlai, todėl gyventojus, nusprendusius šildymui naudoti gamtines dujas, kviečiame kuo anksčiau kreiptis į AB „Lietuvos dujos“, kad žiemos šalčiai nekeltų rūpesčių ir galėtumėte džiaugtis šiltais ir jaukiais namais.

Plėtros planai AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į gautus gyventojų prašymus, dujotiekių tinklų vystymosi perspektyvas ir galimybes, sudaro naujų vietovių dujofikavimo planus, numato investicijas naujiems vartotojams prijungti. Šiais metais, norėdami plėtoti dujotiekio tinklus naujose sodų bendrijose ir individualių gyvenamųjų namų kvartaluose, kviečiame Klaipėdos miesto: sodų bendrijų „Tauras“; Klaipėdos rajono sodų bendrijos „Minijos“, Klaipėdos rajono Kunkių, Triušelių kaimų; Palangos miesto: Sakalo, Užkanavės, Genio, Valteriškės, Lenktosios, Matininkų, Lydekų, Vėžių, Trumposios, Aklinosios, Jūražolių, Ilgosios, Molyno gatvių gyventojus aptarti prisijungimo prie gamtinių dujų sistemos sąlygas. Naujų teritorijų dujofikavimo planai yra nuolat atnaujinami ir gali keistis priklausomai nuo norinčiųjų prisijungti prie dujų tinklų vartotojų poreikių.

Jei planuojate įsirengti dujinį šildymą, kviečiame atvykti į AB „Lietuvos dujos” Klaipėdos filialo Naujų vartotojų skyrių (Birutės g. 8, Klaipėda) pateikti prašymą prisijungti prie dujų sistemos. Kartu su prašymu reikia pateikti Registrų centro pažymėjimų apie nekilnojamąjį turtą (pastatus, žemę) ir žemės sklypo plano kopijas, jei pastatas neregistruotas – statybos leidimą, taip pat dujotiekio projektą (jeigu turite).

Išsamesnė informacija dėl prisijungimo prie dujų sistemos teikiama AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo Naujų vartotojų skyriuje (Birutės g. 8, Klaipėda), informaciją galima rasti taip pat bendrovės tinklalapyje www.dujos.lt arba sužinoti paskambinus trumpuoju telefonu 1894.

www.dujos.lt   Dujos namams

 Būsimiems vartotojams

14

šeštADIENIS, balandžio 7, 2012

vakarė

Mask­va – mies­tas su šeš­tą Ką ga­li­ma nu­veik­ ti vie­na­me gar­siau­ sių pa­sau­lio me­ga­ po­lių per ke­le­tą die­ nų? Ne itin daug – pri­pa­ži­no ne­se­niai Mask­vo­je vie­šė­ju­si uos­ta­mies­čio te­le­vi­ zi­jos „Bal­ti­cum TV“ ži­nių ve­dė­ja, dės­ty­ to­ja Gied­rė Vai­če­ kaus­kie­nė.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Smal­su ste­bė­ti žmo­nes

Tad klai­pė­die­tės akys fik­sa­vo ne tik ryš­kiau­sius mies­to sim­bo­lius, bet ir jo gy­ven­to­jų nuo­tai­kas, po­jū­čius. „Kaip žur­na­lis­tei, man vi­sa­da la­ bai smal­su ste­bė­ti žmo­nes, at­spė­ ti, kuo jie gy­ve­na, ko­kios jų pro­fe­ si­jos“, – šyp­so­jo­si mo­te­ris.

Pas­ku­ti­nę ko­vo sa­vai­tę, o tiks­liau – pen­kias die­nas – Ru­si­jos sos­ti­ nė­je pra­lei­du­si Gied­rė į ša­lį kai­ my­nę vy­ko kaip So­cia­li­nių moks­ lų ko­le­gi­jos, ku­rio­je ji dės­to ke­le­tą dis­cip­li­nų, at­sto­vė.

Kaip tei­gė pa­šne­ko­vė, pa­grin­ di­nis vi­zi­to Mask­vo­je tiks­las bu­vo už­megz­ti ry­šius su vie­na gar­siau­ sių ša­lies kai­my­nės moks­lo įstai­gų – Ru­si­jos Tau­tų drau­gys­tės uni­ver­ si­te­tu (RUDN).

Anot Gied­rės, ne­rei­kia nė sa­ky­ ti, jog čia eg­zo­tiš­kos iš­vaiz­dos sve­ tim­ša­liai – kas­die­nis da­ly­kas. „Šis uni­ver­si­te­tas, ku­ria­me stu­ di­juo­ja apie 30 tūkst. stu­den­tų iš 140 įvai­rių pa­sau­lio ša­lių, la­bai aukš­tai ver­ti­na­mas. Vie­nų tei­gi­ mu, jis pa­ten­ka į ge­riau­sių Ru­si­jos aukš­tų­jų mo­kyk­lų tre­je­tu­ką, ki­tų – į pen­ke­tu­ką, o pa­sau­li­niu mas­tu – į pen­kias­de­šim­tu­ką“, – pa­sa­ko­ jo klai­pė­die­tė.

Ku­po­lai – it ve­ly­kai­čiai

Anot Gied­rės, ka­dan­gi ne­ma­žai lai­ko tek­da­vo pra­leis­ti uni­ver­si­te­ te, kiek­vie­ną lais­va­lai­kio mi­nu­tę no­rė­jo­si skir­ti pa­žin­čiai su mies­tu, juo­lab kad ja­me klai­pė­die­tė lan­kė­ si pir­mą­kart. „Jei rei­kė­tų pri­si­min­ti pir­mą­ jį įspū­dį, vos tik išė­jus iš met­ro į Rau­do­ną­ją aikš­tę, ga­lė­čiau pa­sa­ ky­ti, kad prieš akis at­si­vė­rė pa­sta­ tų, to rau­do­nu­mo di­dy­bė. Be­je, tie, ku­rie jau yra bu­vę Mask­vo­je, ma­ nęs klau­sė, ar Rau­do­no­ji aikš­tė ne­ pa­si­ro­dė ma­žes­nė. Taip, pa­si­ro­dė.

Bet vi­si tie daug kar­tų per te­le­vi­zi­ją ma­ty­ti sim­bo­liai no­ri ne­no­ri da­ro įspū­dį. Ką čia slėp­ti – esa­me ta­ry­ bi­nė kar­ta, su vi­su tuo užau­go­me.

Klasika: G.Vaičekauskienė nepraleido progos įsiamžinti Kremliaus fone.

Simbolis: klaipėdietę ypač sužavėjo Palaimintojo Vasilijaus soboras.

Ir štai, jau su­lau­kus me­tų bran­dos, ga­li tai pa­ma­ty­ti iš ar­ti“, – kal­bė­ jo pa­šne­ko­vė.

Be abe­jo­nės, žy­miau­si Rau­do­no­ sios aikš­tės frag­men­tai iš­liks ne tik Gied­rės at­min­ty­je, bet ir įam­žin­ti fo­to­kad­ruo­se. „Vis dėl­to, ko ge­ro, gra­žiau­sias Mask­vos sim­bo­lis – Pa­lai­min­to­jo Va­si­li­jaus so­bo­ras, jo mar­gas­pal­ viai ku­po­lai – tar­si ve­ly­ki­niai mar­ gu­čiai. Įs­pū­din­gas re­gi­nys“, – pri­ pa­ži­no Gied­rė.

Ne, į dan­gų be­si­stie­bian­tys mo­ no­li­tai ne­sle­gia, pa­ti­ki­no pa­šne­ko­ vė. Vei­kiau pri­bloš­kia mies­to di­ dy­bė, kai va­ka­re lan­guo­se su­žim­ba tūks­tan­čiai švie­sų, o anks­ty­vą ry­tą nu­si­drie­kia ki­lo­met­ri­nės au­to­mo­ bi­lių ei­lės. „Į dar­bus ir iš dar­bų mask­vie­čiai va­žiuo­ja nuo 2 iki 3 va­lan­dų. Maž­ daug iki pu­sės pen­kių ry­to spūs­čių dar nė­ra. Na­tū­ra­liai ky­la klau­si­mas – ka­da jie mie­ga? Ir tai jau ta­po jų kas­die­ny­be“, – kal­bė­jo Gied­rė.

Paš­ne­ko­vė ap­gai­les­ta­vo, jog trum­pos vieš­na­gės Mask­vo­je me­ tu ne­pa­vy­ko ap­si­lan­ky­ti mu­zie­juo­ se, vie­nuo­ly­nuo­se, ga­liau­siai nuei­ ti į teat­rą. „To­kiai kul­tū­ri­nei pro­gra­mai tur­būt rei­kė­tų ma­žiau­siai sa­vai­tės ir bū­tų šau­nu pa­gy­ven­ti pas mask­ vie­tį, iš ar­ti pa­ma­ty­ti ir tą tik­rą­ ją „ko­mu­nal­kę“, – svars­tė pa­šne­ ko­vė.

Is­to­ri­ją pa­tei­kia es­te­tiš­kai

Paš­ne­ko­vė šyp­so­jo­si, jog žvar­bus vė­juo­tas oras at­vy­kė­les iš Lie­tu­vos pri­vi­lio­jo ir į ki­tą Mask­vos įžy­my­bę – uni­ver­sa­li­nę par­duo­tu­vę GUM. „Tai ak­ro­po­lių ak­ro­po­lis vi­so­ mis pra­smė­mis, – kva­to­jo Gied­rė.

– Čia vis­kas „iš­lai­žy­ta“, iš­gra­žin­ta.

Ta­čiau tur­būt rei­kia bū­ti nau­juo­ ju ru­su, kad ten ga­lė­tu­mei ką nors nu­si­pirk­ti. Kaip smal­sios mo­te­riš­ kės, įki­šo­me no­sį į ran­ki­nių sky­rių – kai­nos nuo 5 tūkst. li­tų.“ Gied­rės pa­ste­bė­ji­mu, iš­ties šia­ me pra­ban­gia­me pre­ky­bos cent­re ne­bū­ti­na ką nors pirk­ti, čia tie­siog ga­li­ma iš­si­ruoš­ti pra­leis­ti lais­va­lai­ kio, pa­si­žmo­nė­ti. „Lan­ky­to­jų – ne­ma­žai, ta­čiau di­džiau­sia trau­kos vie­ta – fon­ta­ nas ir ša­lia jo sto­vin­tis ta­ry­bi­nio sti­liaus le­dų ve­ži­mė­lis“, – šyp­te­ lė­jo pa­šne­ko­vė, pri­pa­ži­nu­si, jog ir klai­pė­die­čių kom­pa­ni­ja neat­sis­py­ rė pa­gun­dai pa­sma­gu­riau­ti „ta­ry­ bi­niais“ le­dais. „Man la­bai gra­žu, kad jie tą ne­ se­ną is­to­ri­ją pa­tei­kia taip su­ma­niai, es­te­tiš­kai. O le­dai bu­vo iš­ties gar­ dūs“, – pri­dū­rė Gied­rė.

Klai­pė­do­je – lyg sa­na­to­ri­jo­je

Paš­ne­ko­vė pri­si­pa­ži­no, jog Mask­vo­ je be­mat pa­jun­ti, kaip įtrau­kia pa­šė­

lęs šio mies­to rit­mas bei tem­pas. „Met­ro ju­da mi­li­jo­nai žmo­nių, ir tu pa­ts pa­si­jau­ti tar­si įtrauk­tas į tą ko­šę, tam­pi kaž­ko­kiu pro­duk­ tu, tu­ri pri­si­tai­ky­ti, lėk­ti, įjung­ ti vi­sai ki­tą pa­va­rą. Štai Klai­pė­do­je jau­tie­si kaip sa­na­to­ri­jo­je – čia ga­ li gy­ven­ti su ant­ra pa­va­ra, o jau ten rei­kia šeš­tos“, – vaiz­džiai pa­ly­gi­ no Gied­rė.

Nors mo­te­ris pri­si­pa­ži­no, jog jos ne­trik­do žmo­nių gau­sa, ta­čiau

Nors mo­te­ris pri­si­pa­ ži­no, jog jos ne­trik­do žmo­nių gau­sa, ta­čiau Mask­vo­je jų knibž­dė­ ly­nas jau per­ne­lyg in­ ten­sy­vus.

Mask­vo­je jų knibž­dė­ly­nas jau per­ ne­lyg in­ten­sy­vus.

Aukš­tų pa­sta­tų, va­di­na­m ų­ jų „vy­sot­kų“ fo­ne, Gied­rės pa­ste­ bė­ji­mu, žmo­nės tu­rė­tų jaus­tis it skruz­dė­lės. „Dau­giaaukš­čiai – kaip dan­go­ rai­žiai. Ir tai su­pran­ta­ma – mi­li­ jo­ni­nis mies­tas stie­bia­si į vir­šų, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vė. – Žiū­rė­da­ma pro sa­vo lan­gą vieš­bu­ty­je, ne­ju­čia pa­gal­vo­jau – kaip ga­li­ma gy­ven­ ti to­kiuo­se na­muo­se. Tai tar­si di­ džiu­lis skruz­dė­ly­nas. Bet žmo­nės į juos ver­žia­si, no­ri nu­si­pirk­ti kad ir ne­di­du­ką bu­te­lį.“ Ka­da jie mie­ga?

Piet­va­ka­ri­nia­me Mask­vos ra­jo­ ne ap­si­sto­ju­siems lie­tu­viams bu­ vo paaiš­kin­ta, kad tai – pres­ti­ži­nė mies­to da­lis, čia daug re­no­vuo­tų na­mų, ža­lu­mos.

Šis tas apie kai­nas Puo­de­lis ka­vos mies­to cent­re at­

siei­tų nuo 14 li­tų.

1 avo­ka­dą Mask­vos tur­gu­je ga­li­ma

įsi­gy­ti maž­daug už 8 li­tus, o 1 kg vy­ nuo­gių – už 20–25 li­tus.

1 l ben­zi­no, dy­ze­li­no kai­nuo­ja apie

3 li­tus.

2 kam­ba­rių ele­men­ta­rus, nie­ko

neišs­kir­ti­nis bu­tas mies­to pa­kraš­ty­ je – nuo 600 tūkst. iki 900 tūkst. li­tų.

Vi­du­ti­nis RUDN dės­ty­to­jo mė­ne­sio

at­ly­gis sie­kia 2200 JAV do­le­rių.

Ša­lia Le­ni­no – Šre­kas

Gied­rės pa­ste­bė­ji­mu, šian­dien, kai net to­li­miau­si kraš­tai, re­gis, pa­ sie­kia­mi ran­ka, vi­sai kai­my­nys­tė­je esan­ti Ru­si­ja jau ta­po eg­zo­tiš­ka ša­ li­mi, dau­ge­liui vis dar ža­di­nan­ti jau­ nys­tės ar vai­kys­tės sen­ti­men­tus.

Ta­čiau, pa­šne­ko­vės žo­džiais, kar­tais ir čia, ypač did­mies­čiuo­se, au­ten­ti­kos ten­ka ge­rai paieš­ko­ti. „Mask­vos cent­re, kaip ir ki­tuo­ se Va­ka­rų did­mies­čiuo­se, ga­li­ ma iš­vys­ti daug ži­no­mų pa­sau­li­ nių pre­kių ženk­lų. Aki­vaiz­du, kad čia no­ri­si dau­giau to eu­ro­pie­tiš­ku­ mo, va­ka­rie­tiš­ku­mo, o mums, ži­ no­ma, la­biau no­ri­si au­ten­tiš­ku­mo.

Pa­vyz­džiui, Rau­do­no­jo­je aikš­tė­je ar jos priei­go­se ga­li­ma nu­si­fo­tog­ ra­fuo­ti ne tik su Brež­ne­vu, Le­ni­nu – tarp jų kiek kvai­lo­kai šmėkš­čio­ja ir Šre­kas, ir Bet­me­nas“, – pa­ste­bė­ ji­mais da­li­jo­si pa­šne­ko­vė.

Susisiekimas: Maskvoje sunku

išsiversti be viešojo transporto paslaugų.

15

šeštADIENIS, balandžio 7, 2012

vakarė

­ja pa­va­ra

R

AB „Roche Lietuva“

Į pagalbą sergančiam cukriniu diabetu Aistė Deltuvienė Gydytoja

Specialistai pripažįsta, kad viena svarbiausių kovos su cukriniu diabetu (CD) grandžių – reguliarus gliukozės kiekio kraujyje matavimas. Būtent jis atskleidžia, kokia yra tikroji paciento ligos būklė ir kaip reikėtų koreguoti gydymo planą.

Nors šiuo metu Lietuvoje yra platus vaistų nuo diabeto asortimentas, gydyti sergančius nėra paprasta, nes ne vien vaistai lemia diabeto valdymą. Norint pasiekti gerų gydymo rezultatų, reikia suderinti daugelį veiksnių: mitybos režimą, nuolatinį fizinį aktyvumą, sergančių mokymąsi, savikontrolę ir vaistų vartojimą.

Labiausiai baugina, kad nevaldomas CD gresia širdies ir kraujagyslių komplikacijomis, inkstų nepakankamumu, nervų sistemos pažeidimais, galūnių amputavimu ir apakimu. Visos šios komplikacijos atsiranda, kai gliukozės (cukraus) kiekis kraujyje nuolat viršija normą.

Daugiaaukščiai: milijoninis miestas stiebiasi į dangų.

Įvaizdis: L.Brežnevas ir Leninas gyvi ne tik prisiminimuose.

Reliktai: universalinės parduotuvės GUM traukos centras – ties fon-

tanu įsikūręs ledų vežimėlis.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Būtina savikontrolė

Pagrindinis CD valdymo momentas – gliukozės kiekio kraujyje stebėjimas, o dažniausia pacientų klaida, kad jie gliukozės kiekį kraujyje pasimatuoja tik iš ryto, t. y. būdami tuščiu skrandžiu. Siekdami geros CD kontrolės, turėtume žinoti gliukozės kiekį kraujyje ir praėjus dviem valandoms po valgio. Svarbu įvertinti ir ilgalaikę kontrolę, t. y. atlikti glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimą. Tačiau vien šio tyrimo negana, nes jo rezultatai parodo gliukozės kiekio kraujyje vidurkį per du tris mėnesius, bet neatspindi glikemijos svyravimų per parą. O tai žinoti labai svarbu, nes įrodyta, kad kraujagyslinės komplikacijos dažniausiai vystosi todėl, kad labai dažnai per didelis cukraus kiekis kraujyje būna po valgio arba smarkiai svyruoja – nuo hipoglikemijos iki hiperglikemijos.

Nemažai pacientų glikemijos tinkamai nematuoja, nes taupo diagnostines juosteles, t. y. matuoja retai ir dažniausiai, kaip minėta, ryte nevalgę. Todėl detaliai įvertinti glikemijos kontrolės negalime. Tad ypač besigydantiems geriamaisiais vaistais nuo diabeto rekomenduojama atlikti intensyvius tikslinius glikemijos matavimus – matuoti savo glikemiją tris dienas (būtinai iš eilės) septynis kartus per dieną iš anksto numatytu laiku. Šis laikas būtų ryte, prieš pagrindinius valgius, praėjus dviem valandoms po šių pagrindinių valgių ir prieš einant miegoti. Pacientas iš viso per tris dienas sunaudotų 21 diagnostinę juostelę (o sutaupytas 29 juosteles galėtų panaudoti papildomiems matavimams, kai blogai jausis ir pan.).

Taip matuotis rekomenduojama kartą per tris mėnesius, maždaug prieš savaitę ruošiantis vizitui pas

gydytoją. Tokia intensyvi glikemijos kontrolė taptų aiškesnė ir pačiam pacientui, ir gydytojui leistų geriau įvertinti ligos gydymą ar jį koreguoti.

Kokį matuoklį pasirinkti?

Kiekvienam sergančiam CD svarbu ne tik savarankiškai ir reguliariai atlikti glikemijos tyrimą namuose. Svarbu, kad tyrimui namuose naudojamas prietaisas būtų kaip galima tikslesnis. Juk remdamasis tyrimo rezultatu pats sergantis asmuo priims tolesnius sprendimus, kaip reguliuoti dienos mitybą, nuspręs, ar gali sportuoti, kaip koreguoti insulino dozę ir kt. Be to, per vizitą pas gydytoją šie savikontrolės duomenys leis įvertinti, ar reikia koreguoti tolesnį gydymą.

Vertinant savikontrolės tyrimų rezultatus svarbu, kad tiek pats pacientas, tiek jo gydytojas žinotų, kur – visame kraujyje ar kraujo plazmoje – buvo atlikti tyrimai. Šiuo metu Lietuvoje jau yra matuoklių, naudojančių tyrimo juosteles, kurie apskaičiuoja ir pateikia gliukozės koncentraciją kraujo plazmoje, nors prie juostelės buvo priliestas kapiliarinio kraujo lašiukas (iš piršto galiuko).

Kraujo plazmos tyrimai tikslesni. Tačiau besimatuojantis žmogus turi įvertinti, kad rezultatai yra maždaug 11 proc. didesni nei kapiliarinio kraujo mėginio tyrimai. Informacija, kur matuoklis tiria gliukozės koncentraciją (visame kraujyje ar kraujo plazmoje), būna pateikta tyrimo juoste-

lių pakuotės lapelyje. Tai svarbu žinoti, nes daugelis sergančių savo matuoklio tyrimų duomenis lygina su kito matuoklio tyrimo rezultatais ar laboratorijose atliktais tyrimais ir, pastebėję skirtumus, nežino, kodėl šių gali atsirasti.

Gliukozės kiekio kraujyje matuoklių pasirinkimas yra labai didelis – nuo išmaniųjų, galinčių įvertinti įvairius parametrus, skirtingai koduojamų ar nekoduojamų, įvairaus dydžio iki visiškai paprastų. Todėl kiekvienas sergantis gali išsirinkti sau labiausiai tinkantį.

Tikslumas – išskirtinė matuoklio Accu-Chek Performa ypatybė. Kaskart matuodamas šis prietaisas automatiškai pats atlieka per 150 patikrų. Jis patikrina tyrimo juostelę, kraujo mėginį, įvertina aplinkos temperatūrą ir drėgmę bei daugybę kitų dalykų ir leidžia atlikti matavimą tik tada, kai nėra kliūčių tiksliam rezultatui pateikti.

Matuoklis pateikia gliukozės kiekio kraujyje rezultatą, atitinkantį gliukozės koncentraciją kraujo plazmoje. Išmokti naudotis bet kuriuo matuokliu nesunku, tam tereikia atidžiai perskaityti naudotojo vadove pateiktas instrukcijas. Tyrimo rezultatus labai svarbu užrašyti į sąsiuvinį arba dienyną, dar geriau – panaudoti specialius rodmenų registravimo lapus, pavyzdžiui, Accu-Chek 360° View, kuriuose rodmenis galima pavaizduoti grafiškai. Jie labai naudingi kartu su gydytoju aptariant tolesnį gydymą.

16

šeštADIENIS, balandžio 7, 2012

vakarė

Ka­va rei­kia mo­kė­ti mė­gau­tis

Vie­na po ki­tos uos­ ta­mies­ty­je dygs­tan­ čios ka­vi­nu­kės, ka­ vos na­mai by­lo­ja, jog klai­pė­die­čiai nea­be­jin­gi šiam to­ ni­zuo­jan­čiam, žva­ li­nan­čiam ir aro­ma­ tin­gam gė­ri­mui.

Komentaras

Tadas Jankauskas

Bendrovės „Avitelos prekyba“ generalinis direktorius

– Gardžiuotis puikia aromatinga kava galima ir namuose, kad ir naudojantis spaudiminiais kavos aparatais. Ar šiandien tai yra prabangos prekė?

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pa­siū­la: ka­vos mė­gė­jai šian­dien ga­li mė­gau­tis įvai­riau­sio sko­nio gė-

Gur­ma­nų džiaugs­mui

Ir nors spe­cia­lis­tai pri­pa­žįs­ta, kad Lie­tu­vo­je vis dar trūks­ta ka­vos gė­ ri­mo kul­tū­ros, bent jau pa­si­rin­ki­ mo ga­li­my­bės pa­ma­žu ple­čia­si. Štai, pa­si­ro­do, Klai­pė­do­je jau ga­ li­ma ne tik įsi­gy­ti iš­si­ne­šti švie­žiai skru­din­tos ka­vos, bet ir pa­si­mė­ gau­ti pa­čia bran­giau­sia pa­sau­ly­ je ka­va iš In­do­ne­zi­jos – „Ko­pi Lu­ wak“. Šio iš­ran­kiau­sių gur­ma­nų ver­ti­na­mo gė­ri­mo esp­re­so puo­de­ lis kai­nuo­ja be­veik 20 li­tų. „Taip, dau­ge­lis mū­sų sve­čių bū­ na nu­ste­bin­ti, kad Klai­pė­do­je ga­li­ ma ras­ti aukš­tos ko­ky­bės ka­vos. Ir su­lau­kia­me ne­ma­žai gur­ma­nų, ku­ rie ži­no, ką ge­ria, ir daug nu­si­ma­ no apie ka­vą“, – pri­pa­ži­no vos tris mė­ne­sius „Her­kaus ga­le­ri­jo­je“ vei­ kian­čios ka­vi­nės „Eve­rest Cof­fee“ sa­vi­nin­kė Ire­na.

Ta­čiau, kaip pa­ti­ki­no klai­pė­die­tė, net ir ypa­tin­giau­sia, pra­ban­giau­sia ka­va bus nie­ko ver­ta, jei ji ne­tin­ka­ mai pa­skru­din­ta ar pa­ruoš­ta. Tad čia, vie­to­je, klien­tų aky­se skru­ di­na­ma ne tik gar­sio­ji „Ko­pi Lu­ wak“, bet ir ki­tų eg­zo­tiš­kų rū­šių ka­va, to­kia kaip Bo­li­vi­jos, Bra­zi­li­ jos, Mek­si­kos, Ugan­dos ar In­di­jos.

­ri­mais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Į uos­ta­mies­tį at­ke­liau­ja tik ža­lios, ne­di­de­liuo­se ūke­liuo­se išau­gin­tos ka­vos pu­pe­lės, ku­rioms tik­rą­jį gy­ ve­ni­mą su­tei­kia ka­vi­nė­je be­si­dar­ buo­jan­tis skru­di­ni­mo meist­ras iš Vo­kie­ti­jos Mai­cas Witte‘as.

rių triu­kų, ku­rie pa­dė­tų su­grą­žin­ti pra­ras­tą svo­rį. Pa­vyz­džiui, jau pa­ skru­din­tos pu­pe­lės „iš­mau­do­mos“ ga­ri­nė­se vo­nio­se.

Taip pat de­rė­tų ži­no­ti, jog stip­ riai su­skru­din­to­je ka­vo­je gau­su svei­ka­tai kenks­min­gų kan­ce­ro­ge­ ni­nių me­džia­gų. „Ma­si­nė ga­my­ba ne­ga­li iš­lai­ky­ ti aukš­tos ko­ky­bės, nors ir ieš­ko­ ma išei­čių. Ta­čiau iš­ties ko­ky­biš­ kai, ge­rai pa­ruoš­ti ka­vą rei­ka­lau­ja daug ži­nių, dar­bo bei in­ves­ti­ci­jų.

Ga­li su­ga­din­ti to­nas pu­pe­lių, ta­ čiau ne­gau­si to, ko rei­kia. Tad šian­ dien ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Bal­ti­ jos ša­ly­se esa­me vie­nin­te­liai, ku­rie skru­di­na­me ka­vą ka­vi­nė­je“, – šyp­ so­jo­si pa­šne­ko­vė, pri­pa­ži­nu­si, kad klai­pė­die­čiai tai jau įver­ti­no.

Ne­ra­do ge­ros ka­vos

Pa­sak pa­šne­ko­vės, Lie­tu­vo­je nė­ ra nė vie­no to­kio ly­gio ser­ti­fi­kuo­to skru­di­ni­mo spe­cia­lis­to, to­dėl te­ko kvies­tis iš ki­tur. „Dau­giau nei ket­ve­ri me­tai esu Lie­tu­vo­je ir ne­te­ko ger­ti ge­ros ka­ vos. Ji vi­sur vie­no­do ly­gio, pa­ga­ min­ta pra­mo­ni­niu bū­du, – pri­pa­ži­ no po­nia Ire­na. – To­dėl ir ki­lo idė­ja at­si­vež­ti aukš­tos ko­ky­bės ka­vą tie­ siai iš plan­ta­ci­jų ir pa­skru­din­ti ją taip, kaip tai pri­va­lu da­ry­ti.“ Mo­ters tei­gi­mu, ka­va tu­ri dau­ giau nei 800 aro­ma­tų, o skru­di­ nant pra­mo­ni­niu bū­du jie ne­ga­li iš­si­vys­ty­ti, at­si­skleis­ti.

Taip pat ža­lio­je ka­vo­je gau­ su drėg­mės, ku­rios ne­ma­ža da­lis skru­di­nant iš­ga­ruo­ja. Tad, pa­sak Ire­nos, vie­ša pa­slap­tis, jog ma­si­ nė­je ga­my­bo­je grie­bia­ma­si įvai­

Ka­va ga­ li iš­vys­ ti die­nos švie­są tik tris kar­ tus: kai ji skru­di­na­ ma, ma­la­ ma ir kai ge­ria­ma.

Eg­zo­ti­ka: ka­vi­nė­je „Eve­rest Cof­fee“ ka­vos pu­pe­lės

spe­cia­liu apa­ra­tu skru­di­na­mos lan­ky­to­jų aki­vaiz­do­je.

„Eve­rest Cof­fee“ nuo­tr.

Die­nos švie­sa – ta­bu

Ar ne­bū­nant eks­per­tu ga­li­ma įver­ tin­ti, ka­da ka­va iš­ties ko­ky­biš­ka, o ka­da – pra­sta?

Pa­sak Ire­nos, ge­riant esp­re­so ka­ vą, pri­klau­so­mai nuo konk­re­čios rū­ šies, bur­no­je tu­ri keis­tis po­sko­niai. „Kad ir ko­kie jie ­bū­tų, ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas – bur­no­je tu­ri jaus­tis ma­lo­nus ka­vos sko­nis, sal­du­mas.

Jei į go­mu­rį įsi­ge­ria sau­sas kar­tu­ mas ir jis ne­pa­lei­džia, va­di­na­si, ka­ va – blo­gos ko­ky­bės, ji pra­stai pa­ ruoš­ta“, – paaiš­ki­no ži­no­vė.

Taip pat pa­šne­ko­vė įspė­jo, kad ka­va tu­ri bū­ti lai­ko­ma spe­cia­lio­se va­kuu­mi­nė­se pa­kuo­tė­se, bet ji bū­ ti­nai tu­ri kvė­puo­ti. O nuo švie­sos šį pro­duk­tą de­rė­tų aky­lai sau­go­ti. „Ka­va ga­li iš­vys­ti die­nos švie­są tik tris kar­tus: kai ji skru­di­na­ma, ma­la­ma ir kai ge­ria­ma“, – aiš­ki­no po­nia Ire­na.

Ka­vi­nės šei­mi­nin­kė pa­ti­ki­no, jog pui­kų, aro­ma­tin­gą gė­ri­mą kuo pui­ kiau­siai ga­li­ma pa­si­ga­min­ti ir na­ mų są­ly­go­mis. „Tie­siog kiek­vie­nam pa­ruo­ši­mo bū­dui ka­vą rei­kia skir­tin­gai su­mal­ ti ir su­si­ras­ti rei­kia­mą jos kie­kį“, – aiš­ki­no ji.

Mo­te­ris taip pat pa­ta­ria ne­si­bai­ min­ti paeks­pe­ri­men­tuo­ti. Pa­si­ro­ do, kad ka­vos sko­nį ga­li nu­lem­ti ir tai, ka­da į ją bu­vo įber­ta cuk­raus – prieš įpi­lant ar jau įpy­lus pie­no. „Kai ku­rios ka­vos rū­šys ga­li tu­ rė­ti „n“ po­sko­nių, ne­ly­gu, kaip ją

– Vertinant Europos šalių pardavimus, ši prekė yra itin paklausi ir „ant bangos“.

Dauguma gamintojų atlieka tyrimus, kurių rezultatai byloja, jog kava yra populiariausių gėrimų sąraše kartu su vandeniu, alumi bei arbata. Tad gerti kokybišką kavą, pagamintą įmantriausiais būdais, yra stilinga ir madinga. Savo ruožtu galime teigti, kad ši gaminių kategorija tampa vis paklausesnė. Tikėtina, kad ilgainiui kiekviena vidutines pajamas gaunanti šeima namuose turės po tokią buities priemonę.

– Už ką vertinami spaudiminiai kavos aparatai?

– Pirmiausia turbūt už tai, kad jie suteikia galimybę mėgautis kavos gėrimu, lyg jis būtų pagamintas patyrusio baristos. Be to, jie yra universalūs – galima ruošti kakavą ar panašius gėrimus, plikyti arbatą bei nuolat turėti šilto pieno, tinkamo net vaikams maitinti.

– Kokių tipų šių kavos virimo aparatų šiandien siūlo gamintojai? Kokios yra jų funkcijos, privalumai ir trūkumai?

– Kapsulinių kavos aparatų veikimo principas paprastas: į specialią talpyklą įdedama atitinkamo gamintojo kapsulė su pasirinktos rūšies kava, nuspaudžiamas mygtukas – gėrimas paruoštas. Patogu naudoti, nereikia valyti. Trūkumas tas, kad vartotojai pririšti prie kavos kapsulių gamintojo bei jo teikiamo asortimento, kuris dažnai būna ribotas. Paskaičiuota, kad naudojant kapsulinį ar pupeles malantį automa-

pa­ruo­ši, kuo pa­gar­din­si. Ir ne­sku­ bė­ki­te. Ka­va – kaip vy­nas, ją rei­kia mo­kė­ti ne tik pa­ruoš­ti, bet ir mė­ gau­tis, mo­kė­ti ska­nau­ti“, – šyp­so­ jo­si pa­šne­ko­vė.

Trau­kia eks­pe­ri­men­tai

Nors sa­ko­ma, kad kla­si­ka ne­ma­ri ir bus ma­din­ga vi­sa­da, ta­čiau pa­sta­ ruo­ju me­tu esp­re­so, la­tė, ka­pu­či­ nas ar ki­ta tra­di­ci­nė ka­va įgy­ja vis dau­giau kon­ku­ren­tų.

To­kias ten­den­ci­jas pri­si­pa­ži­no pa­ste­bįs ka­vi­nių tink­lo „Max Cof­ fee“ sa­vi­nin­kas Aud­rius Stat­ke­vi­ čius. Pa­sak pa­šne­ko­vo, tai na­tū­ ra­lu – pa­si­rin­ki­mo asor­ti­men­tas ple­čia­si ir žmo­nėms no­ri­si iš­ban­ dy­ti nau­jo­ves. Tad ir ka­vi­nės lan­ ky­to­jams kas mė­ne­sį sten­gia­ma­si pri­sta­ty­ti po nau­jie­ną – spe­cia­liai su­kur­tą ka­vą. „Te­ko pa­ste­bė­ti, jog jau­ni­mas mėgs­ta eks­pe­ri­men­tuo­ti įvai­riais si­ru­pų sko­niais, mo­te­rys daž­niau­ siai ren­ka­si latė, o vy­rai – kon­ser­ va­ty­ves­ni, la­biau­siai mėgs­ta juo­

tinį kavos aparatą, kavos puodelio kaina panaši.

Pusiau automatiniai spaudiminiai kavos aparatai skirti tiems, kurie nesibodi gaminti kavą dalyvaudami visame procese – nuo vandens įpylimo, kavos pupelių malimo, užspaudimo iki pieno putos suplakimo.

Automatiniai spaudiminiai kavos aparatai paruošia kavą iš šviežiai sumaltų kavos pupelių pagal individualius pageidavimus. Puikų rezultatą garantuoja moderni elektronika ir pažangios technologijos. Šie kavos aparatai viską padaro patys: pradedant valymu, kalkių pašalinimu ir baigiant kavos intensyvumo parinkimu bei pieno putos tirštumu. Jie vertinami dėl skaniausios, intensyvios kavos bei itin paprasto naudojimo.

Pavyzdžiui, aukščiausios klasės kavos apartuose galima suprogramuoti sau tinkamą idealią kavą ir ją pasigaminti tik vieno mygtuko paspaudimu.

Skirtingą, individualią kavą gali užsiprogramuoti iki 6 narių ir gerti visiškai individualią kavą. Yra tokių kavos aparatų, kurie atpažįsta asmenį net pagal pirštų antspaudus.

Išlašantys kavos aparatai – daugeliui pažįstami, šiek tiek į šalį pasitraukę prietaisai silpnos amerikietiškos kavos mėgėjams. Privalumai: gėrimas visada po ranka, palaikoma temperatūra, galima gaminti arbatą. Trūkumas – neišgauna viso galimo gėrimo skonio ir intensyvumo.

– Daugelis baiminasi, kad kavos aparatai reikalauja daug priežiūros.

– Nebūtų galima teigti, kad tokie prietaisai šia prasme būtų kažkuo išskirtiniai. Visi aparatai, turintys virimo, kaitinimo funkciją, kaip ir skalbyklės, virduliai, laidynės, reikalauja pagrindinės priežiūros – kalkių pašalinimo.

O kad kavos aparatas tarnautų ilgiau, patariama išjungti jį, jei nenaudojamas ilgiau nei valandą, vartoti tik minkštą vandenį, į vandens talpyklą pilti tik šaltą vandenį, kavos virimo metu neišjungti aparato ir neatidarinėti talpyklų, bent kartą per savaitę išvalyti pagrindinį mechanizmą. Ant puodelių pašildytuvo, jei toks yra, nederėtų džiovinti šlapių puodelių – jis skirtas tik puodeliams pašildyti.

dą ar­ba esp­re­so ka­vą“, – įvar­di­jo A.Stat­ke­vi­čius.

Po­pu­lia­riau­sių ka­vų „to­pe“ pui­ kuo­ja­si ka­ra­me­li­nė, mė­ly­nių ka­va bei mo­ka su šo­ko­la­du, ypač mėgs­ ta­mi plak­ta grie­ti­nė­le pa­gar­din­ ti gė­ri­mai. „Kla­bant apie pa­pil­do­mus ka­vos si­ru­pų sko­nius, tur­būt la­biau­siai lie­tu­viai vis dėl­to mėgs­ta ka­ra­me­ lę“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

A.Stat­ke­vi­čius įžvel­gė, jog tau­ tie­čiai vis la­biau pai­so ir se­zo­niš­ ku­mo, tad šil­tuo­ju me­tų lai­ku ypač po­pu­lia­rūs šal­tie­ji gė­ri­mai.

Be abe­jo, ir ši sri­tis yra pri­klau­ so­ma nuo ma­dų skers­vė­jų. Štai šiuo me­tu, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, Va­ka­rų Eu­ro­po­je, ypač Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je la­bai po­pu­lia­ri va­di­na­ mo­ji „Flat Whi­te“ ka­va, kai dvi­gu­ bas esp­re­sas pa­gar­di­na­mas tru­pu­ čiu pie­no. „O į Eu­ro­pą šis ka­vos pa­ruo­ši­mo bū­das atė­jo iš Aust­ra­ li­jos – „Flat Whi­te“ ten da­bar yra pir­mas nu­me­ris“, – šyp­so­jo­si pa­ šne­ko­vas.

17

ĹĄeĹĄtADIENIS, balandĹžio 7, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI 100 kv. m komercinÄ—s paskirties patalpas pusrĹŤsyje Debreceno g. 5. Galimi keitimo variantai. Teirautis tel. 8 686 03 098.

Sveikata, groĹžis

932037

Vidaus organĹł echoskopija. Gydytojo reabilitologo konsultacijos. Hirudoterapija. AkupunktĹŤra. Magneto, ozono ir jonizuoto deguonies, LED ĹĄviesos, „ťaltojo“ lazerio, ultragarso procedĹŤros. LimfodrenaĹžas. GROĹ˝IUI: veido, kĹŤno stangrinimas tirpstanÄ?iais siĹŤlais, „sculptra“, hialuronu. RaukĹĄliĹł lyginimas ir veido modeliavimas uĹžpildu, pagamintu iĹĄ JĹŤsĹł kraujo. Mezoterapija - PRP TROMBOCITŲ PLAZMA atjauninimui, plaukĹł atauginimui.

Hydra FacialTM drÄ—gnoji odos dermabrazija. AnticeliulitinÄ—s procedĹŤros, kavitacija.

Radiochirurginis odos dariniĹł, nepageidaujamĹł plaukĹł, kapiliarĹł ĹĄalinimas. S. Daukanto g. 2, KlaipÄ—da. Tel. 8 46 493767. Mob. +370 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.profesionalikosmetika.lt.

933484

„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiĹłjĹł ir vaikĹł gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinÄ—s), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinÄ—s medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – ĹĄeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akuĹĄerÄ— (nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra). JĹŤreiviĹł g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas BanduĹžiĹł g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623.

935522

poilsis, kelionÄ—s

23 a sklypÄ… labai graĹžioje vietoje - ribojasi su vandeniu. Asfaltas, miesto mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinÄ—s ir lietaus nuotekos, gatviĹł apĹĄvietimas. GalimybÄ— statyti 2 namus. Tik 265 000 Lt. BendradarbiauÄ?iau su agentĹŤrom. Tel. 8 602 04 833.

937058

3 kambariĹł su holu butÄ… Budelkiemio g. (9/8 a., rytĹł-vakarĹł pusÄ—s, be remonto, 125 000 Lt). Savininkas. Tel. 8 601 99 238.

935606

Ginduliuose 180 kv. m namÄ… 9 a sklype (visos komunikacijos, dujos, 395 000 Lt, savininkas). Tel. 8 663 77 371.

932712

Nekilnojamasis turtas Nuoma

IĹĄnuomojamas 1 kambario butas ilgam laikui KlaipÄ—doje, Ĺ turmanĹł g., 5/2 a. Tel. 8 607 30 587, e. paĹĄtas semkiv24@gmail.com.

937747

IĹĄnuomojamas 1 kambario butas ir garaĹžas.

Tel. 8 699 13 748.

938688

Skubiai iĹĄnuomojamas tvarkingas 3 kambariĹł butas LaukininkĹł g. (2 aukĹĄte, su baldais ir buitine technika). Tel. 8 618 04 017.

938423

925724

MIELI KLIENTAI! NUOLAIDŲ METAS! Optika „Visus Optimus“ kvieÄ?ia apsilankyti: P.C. „Vyturys“ LaukininkĹł g. 19 2 AUKĹ TE, P.C. „Liepa“ PriestoÄ?io g. 30, P.C. „Maxima“ Ĺ ilutÄ—s pl. 40A, P.C. „Grandus“ Taikos pr. 66A. Regos patikra BALANDÄŽ nemokama*. AkiniĹł rÄ—meliĹł iĹĄpardavimas, nuolaidos iki 75%.

FOTOCHROMINIAMS AKINIŲ LÄ˜Ĺ IAMS 40 % NUOLAIDA*. PLONINTIEMS 1,67 INDEX. AKINIŲ LÄ˜Ĺ IAMS TAIP PAT 40 % NUOLAIDA * Perkant vienus saulÄ—s akinius ANTRUS DOVANOSIME *.

Pigiausi kontaktiniai lęťiai!!! Daugiau info teiraukitÄ—s optikose. AÄŒIĹŞ, KAD MUMIS PASITIKITE! *yra papildomĹł salygĹł.

932951

0HV VLÇŒORPH NRQNXUHQFLQJÄ… DWO\JLQLPÄ… PRN\PXV LU ĆłJÇŒGĂĽLÇ? WREXOLQLPÄ… WDUSWDXWLQĆĄMH NRPSDQLMRMH JDOLP\EÄŠ VDYDUDQNLĂŁNDL SODQXRWL GDUER ODLNÄ… 6DYR J\YHQLPR DSUDĂŁ\PÄ… VLÇ?VNLWH HO SDĂŁWX MXUJLWD OXNDVHYLFLXWH#WQV OW 7HOHIRQDV SDVLWHLUDXWL

PASTOLIŲ MONTUOTOJAI Bōtini reikalavimai: darbo patirtis; anglų kalba. Ďmonė siōlo: geras darbo sąlygas; tobulėjimo galimybes; gerą atlyginimą.

Tel.: 8 687 73397, (8 46) 489 528.

El. paĹĄtas info@hertel.lt Reikalingos valytojos oficialiai dirbti Anglijoje. Geras atlyginimas, apmokamos atostogos, apgyvendiname. AnglĹł k. nebĹŤtina. Tel. +447955504578, www.sunlightcleaning.co.uk.

932691

936493

897798

ÄŽvairus sodĹł ir gyvenamĹłjĹł namĹł pasirinkimas Ĺ ernuose. Tel. (8 46) 476 644, 8 682 59 085.

IeĹĄkomas pardavÄ—jas-konsultantas (-Ä—), reikalingi darbo kompiuteriu ÄŻgĹŤdĹžiai. Tel. 8 673 22 535, 8 672 58 767.

UAB „Palangos linas“ siĹŤlo darbÄ… masaĹžuotojai (-ui). Tel. 8 460 56 105, e. paĹĄtas administracija@palangoslinas.com.

936935

937984

Ketvergiuose statomÄ… vaizdingoje vietoje 1 aukĹĄto 100 kv. m namÄ… 8 a sklype (visos komunikacijos priduotos, savininkas, 265 000 Lt). Tel. 8 663 77 371.

IeĹĄkomas vairuotojas, turintis B, C kategorijas.

Geros darbo sÄ…lygos. Tel. 8 602 88 621.

938411

MetaliniĹł konteineriĹł gamyklai GargĹžduose reikalingi suvirintojai, smÄ—liuotojai-daĹžytojai ir metalo karpymo-lankstymo stakliĹł operatoriai. Tel. (8 46) 451 595, 8 685 10 440.

936583

Kita Parduoda Skaldytas berĹžines malkas. AtveĹža. Tel. 8 652 07 677.

929301

935078

Ĺ iuo metu ieĹĄkome

Naują, ťiltą 104 kv. m kotedŞą Ginduliuose (kraťtinis, miesto komunikacijos, ťildymas dujomis, ťildymo sąnaudos 100-300 Lt/mėn.), 320 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

KLAIPÄ–DOS REGIONO PARDAVIMO VADYBININKO(-Ä–S)

935122

938438

Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo bĹŤklÄ—s funkcinÄ— ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Labiausiai paplitusiĹł problemĹł su nugara ir strÄ—nomis profilaktika ir reabilitacija. „KalnĹł oro“ metodas. Individualus trumpalaikis hipoksijos (trĹŤkinÄ—janti normobarinÄ— hipoksiterapija) gydomasis poveikis. Individuali druskos haloinhaliacija. Individuali druskos haloinhaliacija. Konsultacijos dÄ—l biologiĹĄkai aktyviĹł priedĹł ir Transfer FaktoriĹł vartojimo. SukilÄ—liĹł g. 20 (iĹĄ Pilies g.), KlaipÄ—da. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85. Lic. Nr.2682

5HLNDODYLPDL JHUL EHQGUDYLPR ĆłJÇŒGĂĽLDL DWVDNLQJXPDV VÄ…ĂĽLQLQJXPDV LU NUXRSĂŁWXPDV DXWRPRELOLV SULYDOXPDV

darbui uĹžsienyje reikalingi

935128

IĹĄsinuomosiu 2 arba 3 kambariĹł butÄ…. Tel. 8 611 45 000.

Unikali technologija Lietuvoje

DWOLNLPXL .ODLSĆĄGRMH LU .ODLSĆĄGRV UDMRQH

UAB „Hertel Services“

Ginduliuose statomą dvibutį kotedŞą (100 kv. m, 17,5 a sklype, visos komunikacijos, dujos, savininkas, 275 000 Lt). Tel. 8 663 77 371.

NaujÄ… 2 kambariĹł 55 kv. m butÄ… (visa apdaila, 1 a., atskiras ÄŻÄ—jimas, privatus kiemelis, vieta automobiliui, autonominis ĹĄildymas - apie 100 Lt/mÄ—n.), 240 000 Lt. Tel. 8 699 97 778.

933757

AMBULATORIJA

7DUSWDXWLQĆĄ ULQNRV LU ĂĽLQLDVNODLGRV W\ ULPÇ? NRPSDQLMD 716 /7 SOHĂžLD VDYR YHLNOÄ… /LHWXYRMH LU QXRODWLQLDP GDUEXL NYLHĂžLD naujus komandos narius DSNODXVÇ?

BesipleÄ?ianÄ?iai ÄŻmonei reikalingos ÄŻkainotojos nustatyti dÄ—vÄ—tĹł rĹŤbĹł kainÄ… ir pardavÄ—jos-konsultantÄ—s. CV siĹłskite e. paĹĄtu darbases@yahoo.com. Tel. 8 613 21 712.

932722

Ĺ eimos, vaikĹł ligĹł gydytojas, akuĹĄeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas.

Odos vÄ—Ĺžio diagnostika vokieÄ?iĹł FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos dariniĹł ĹĄalinimas. NÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł prieĹžiĹŤra. ÄŽvairios echoskopijos: kojĹł, inkstĹł, kaklo kraujagysliĹł, sÄ…nariĹł, nÄ—ĹĄÄ?iĹłjĹł ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! SmegenĹł kraujagysliĹł echoskopija, nÄ—ĹĄÄ?iosios vaisiaus tyrimas 4D programa, plastikos chirurgo konsultacijos. UAB KuncĹł ambulatorinÄ— klinika, www.kaklinika.lt, tel. (8 46) 410570, tik ginekologai tel.

(8 46) 220455.

SiĹŤlo darbÄ…

Parduoda

Naujos statybos namÄ… Dituvoje, SB „Guboja“. VisiĹĄkai atlikta lauko apdaila, iĹĄ dalies vidaus apdaila. Galime visiĹĄkai ÄŻrengti. Tel. 8 604 60 027.

929586

Nebrangiai 340 kv. m mĹŤrinÄŻ namÄ… DviraÄ?iĹł treko rajone. Savininkas. Tel. 8 682 48 212.

936938

Prie 7-ojo mikroautobuso stotelÄ—s MazĹŤriĹĄkiuose statomus 100 ir 140 kv. m namus (dujos, trinkelÄ—s, uĹžkardas, 295 000 Lt, savininkas).

Tel. 8 663 77 371.

932702

Skubiai naujos statybos 3 kambariĹł butÄ… (4/3 a., 64 kv. m plius 9 kv. m lodĹžija, reguliuojamas ĹĄildymas, kaina sutartinÄ—). Savininkas.

Tel. 8 650 18 854.

938448

Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel.

8 652 09 668.

933234

NamÄ… Palangoje, 4,5 a sklype, SedulĹł g.; 8 a ĹžemÄ—s sklypÄ… Ĺ ventojoje, MiĹĄko Tako g. (yra detalusis planas 400 kv. m, 10 m aukĹĄÄ?io namo statybai; neribotai poilsio nameliĹł). Tel. 8 672 95 614.

Perka 2, 3 kambariĹł butÄ… senamiestyje. MokÄ—siu iki 170 000 Lt. Tel. 8 619 51 046.

932902

ÄŽvairiÄ… ĹžemÄ™ Lietuvoje, gali bĹŤti nedirbama, su bendraturÄ?iais, iĹĄnuomota, sutvarko dokumentus, moka geriausia kaina. Tel. 8 652 56 600.

Darbo pobĹŤdis: ď Ž reklamos projektĹł / paslaugĹł rengimas, pardavimas ir koordinavimas; ď Ž asmeniniĹł pardavimĹł planavimas, vykdymas, analizÄ—; ď Ž ilgalaikiĹł ryĹĄiĹł su verslo klientais palaikymas, naujĹł paieĹĄka, derybos; ď Ž rinkos analizÄ—, pasiĹŤlymĹł teikimas.

Reikalavimai: ď Ž aukĹĄtasis iĹĄsilavinimas; ď Ž daugiau nei 2 metĹł sÄ—kminga darbo patirtis pardavimo srityje; ď Ž orientacija ÄŻ rezultatÄ…, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mÄ…stymas; ď Ž puikĹŤs bendravimo, derybĹł ÄŻgĹŤdĹžiai, kĹŤrybingumas; ď Ž geros anglĹł ir rusĹł kalbos Ĺžinios ir geri darbo kompiuteriu ÄŻgĹŤdĹžiai; ď Ž darbo patirtis leidyboje ar Ĺžiniasklaidoje bĹŤtĹł pranaĹĄumas; ď Ž vairuotojo paĹžymÄ—jimas, nuosavas automobilis. ÄŽmonÄ— siĹŤlo: ď Ž ÄŻdomĹł ir atsakingÄ… darbÄ…; ď Ž galimybÄ™ realizuoti idÄ—jas ir su komanda siekti aukĹĄtĹł rezultatĹł; ď Ž konkurencingÄ… atlygÄŻ, susijusÄŻ su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ď Ž visas socialines garantijas.

Skelbimas galioja iki 2012 04 13.

MotyvacinÄŻ laiĹĄkÄ… ir gyvenimo apraĹĄymÄ… (CV) lietuviĹł kalba su nuoroda „KlaipÄ—dos regiono pardavimo vadybininkas“ siĹłskite el. p. m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.

KonďŹ dencialumÄ… garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

910277

938643

Nuolat dirbti vieĹĄbutyje „Morena“ reikalingas barmenas-padavÄ—jas. Geros darbo sÄ…lygos. CV siĹłsti admin@morenahotel.lt.

Paskolos

Namus labai graĹžioje vietoje, prie vandens. 1 aukĹĄto, su iĹĄorine apdaila, sutvarkyta aplinka - 275 000 Lt. VisiĹĄkai ÄŻrengtas - 365 000 Lt (iki raktĹł). 2 aukĹĄtĹł - 295 000/395 000 Lt. Asfaltas, miesto mikroautobusas Nr. 7, dujos, elektra, vanduo, buitinÄ—s ir lietaus nuotekos, gatviĹł apĹĄvietimas. Tel. 8 602 04 833.

Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas uĹž uĹžstatÄ… ir pagal vekselÄŻ. UĹžstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentĹł sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt.

Reikalingi suvirintojai dirbti Lietuvoje ir uĹžsienyje. BĹŤtinas sertifikatas proc. 141/111. Tel. (8 46) 215 859.

937041

925455

937656

SodybÄ… PriekulÄ—s sen. (76 a posodybinis sklypas, 3 ĹŤkiniai pastatai, 150 kv. m namas, 1,5 ha dirbamos ĹžemÄ—s, ĹĄalia pagrindinio kelio).

Tel. 8 655 14 097, 8 655 08 652.

UAB 2KREDITO GARANTAS“ teikia paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto ÄŻkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukĹĄtas).

Tel. 8 688 26 792, e. paĹĄtas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt.

936610

1,3 ha ĹžemÄ—s sklypÄ… StonÄ?iuose; garaŞą; poĹžeminÄ™ dujĹł cisternÄ… (4,2 kub. m). Tel. 8 699 13 748.

938691

928010

936519

SiĹŤlome darbÄ… kambarinei, informacija tel. 8 615 33 092; virÄ—jai (-ui), tel.

8 615 33 054.

937054

Skubiai reikalingas langĹł plovÄ—jas. Grafikas - ne visa darbo savaitÄ—. BĹŤtinas nuosavas automobilis. Tel. 8 685 59 352.

Darbas IeĹĄko darbo

937970

10 a sklypÄ… gyvenamojo namo statybai RokĹł k. (uĹž Ĺ ernĹł, asfaltuotas kelias, graĹži gamta).

Tel. 8 682 59 085.

Statau ir remontuoju ĹĄiltnamius, tveriu tvoras, statau lauko ir vidaus Ĺžidinius, mĹŤriju, kloju trinkeles, dengiu stogus; kt. statybos darbai. Tel. 8 662 11 898.

Transporto ÄŻmonei Ĺ ilutÄ—je reikalingi vairuotojai vaĹžiuoti reisais Europa-Rusija. Tel. 8 698 57 705; dariuskli@zebra.lt.

936940

938875

924796

Perka Superku nereikalingas vinilines muzikos plokĹĄteles (estrada, klasika, jazz, pop/rock ir kt.), iĹĄsiveĹžu pats. Tel. 8 620 63 716.

938693

UAB „Metalo lauĹžas“ superka juodĹłjĹł, spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą ir akumuliatorius. Minijos g. 154, KlaipÄ—da. Tel. 8 620 64 444, (8 46) 442 244, darbo dienos I-VI. 938316

Buitis ir technika Kompiuteriai Taisome kompiuteriĹł programas ir tech. dalÄŻ, iĹĄmaniuosius telefonus, monitorius, spausdintuvus. AtriĹĄame ĹžaidimĹł kompiuterius XBOX360, PSP ir kt. Galime atvykti.

Tel. 8 647 07 741.

929445

Nukelta ÄŻ 18 p.

18

šeštADIENIS, balandžio 7, 2012

KLASIFIKUOTI SKELBIMAI, pramogos Buitis ir technika Parduoda atkelta iš 17 p.

Transporto paslaugos Atsakingai, greitai perkraustome, išvežame senus baldus, buitinę techniką. Krovėjai. Be poilsio dienų. Tel. 8 688 77 722.

Spalvotųjų metalų ir plieno suvirinimo darbai ceche ir atvykstant pas užsakovą. Gaminame plienines tvoras ir vartus. Tel. 8 650 27 455.

937220

936258

Nuomojame ekskavatorius. Statome namus, įrengiame komunikacijas (drenažą). Tel. 8 682 61 223, e. paštas linadirgelaite76@gmail.com.

933105

Trinkelių klojėjų brigada kloja trinkeles, naudoja savo ir užsakovo medžiagas. Turi didelę darbo patirtį. Tel. 8 645 20 333.

936727

Konkursai UAB „Pempininkų būstas“, į. k. 140514544, ieško rangovo Debreceno g. 64 namo stogo remonto darbams atlikti. Sąlygas galima pasiimti pas techninės priežiūros vadovę, Taikos pr. 117, Klaipėda. Pasiūlymų lauksime dvi savaites po skelbimo išspausdinimo. Pasiteirauti tel. (8 46) 341 811.

938519

Paslaugos

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija - www.lietuvalondonas.com.

937760

Taisau siuvimo mašinas. Tel. 367 504, 8 652 75 340.

UAB „Kraustymo komanda” - profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt.

937745

921556

NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę technika - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

935366

Statyba ir statybinės medžiagos Parduoda

Paslaugos

936408

Nebrangiai parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą sklypui sukelti, statybinį laužą, juodžemį. Atveža savo transportu. Daro kelius.

Tel. 8 654 89 088.

923500

Automobiliai Autoserviso paslaugos

Skaldytas malkas, lentų galus, lapuočių, spygliuočių lauko vidaus dailylentes, sendintas lentas, statybinę medieną. Tel. 8 687 71 293, 8 687 78 566.

929203

Statybos paslaugos

Šiltiname namus su savo pastoliais. Statome namus nuo pamatų iki rakto, rekonstruojame sodo namus, kapitalinis butų remontas.

Patirtis 20 metų. Tel. 8 650 95 999.

933174

Turinti ilgametę patirtį santechnikų brigada atlieka visų požeminių inžinerinių tinklų klojimo darbus (drenažas, vandentiekis, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai). Mini ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 679 96 688.

933132

936948

UAB „Liuksa“ atlieka visas laidojimo ir kremavimo paslaugas, prekiauja visais laidojimo reikmenimis. Mus rasite S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 672 21 004 (visą parą).

932998

Įvairūs

938779

905535

Važiuojančius ir nevažiuojančius automobilius. Pasiima patys. Sutvarko dokumentus.

Tel. 8 608 51 676.

938867

935167

Apdaila, pamatai, mūrijimas, stogai, pjovimas, griovimas, santechnika, elektra, priestatai, rekonstrukcija, plytelės, laminatas, tapetai. Tel. 8 681 25 108.

936269

SODININKŲ BENDRIJOS „NERINGA“ NARIAMS! 2012 04 21 10 val. visus narius kviečiame į visuotinį ataskaitinį-rinkiminį susirinkimą, kuris vyks bendrijos klubo patalpose. Darbotvarkė: 1. Valdybos pirmininko ataskaita.

2. Revizijos komisijos ataskaita. 3. 2012 m. finansinės sąmatos tvirtinimas. 4. Naujų narių priėmimas. 5. Naujos valdybos rinkimas.

6. Valdybos pirmininko rinkimas. 7. Revizijos komisijos rinkimai. Bendrijos narių dalyvavimas būtinas. Bendrijos valdyba.

Visi santechnikos darbai: vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, katilinės. Kaminų įdėklai. Ilgametė patirtis. Garantija.

Tel. 8 686 29 345.

932205

Įvairių markių automobilius ir mikroautobusus, gali būti su defektais arba be TA. Pasiimame patys. Tel. 8 608 96 220.

Dėmesio Kremavimas - 2100 Lt, karstas - nuo 200 Lt, šaldytuvas parai - 36 Lt, pervežimas mieste - nuo 100 Lt. Tel. 8 699 68 886, 8 699 27 200.

INFORMACIJA apie planuojamo smėlio paėmimo šiauriniame Juodkrantės-Preilos poligone atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, A.Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius, tel. (8 5) 266 3661, faks. (8 5) 266 3663. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Smėlio paėmimas šiauriniame Juodkrantės-Preilos poligone. 3.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Klaipėdos apskritis, Baltijos jūros Preilos–Juodkrantės rajono šiaurinis poligonas. 4. Atsakingos institucijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2012 04 03 priimta atrankos išvada Nr. (4)-LV4-1083, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, taip pat susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamente, Birutės g. 16, Klaipėda, tel.

(8 46) 466 453, faks. (8 46) 466 452, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijoje, A.Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius, tel. (8 5) 266 3661, faks.

(8 5) 266 3663 (terminas – 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paviešinimo).

Aliuminio ir plastiko langai, durys. Balkonų stiklinimas stumdoma ir varstoma sistema. Konstrukcijos. Apdaila. Lizingas.

Tel. 8 686 01 616, (8 46) 223 223. Taikos pr. 111, Taikos pr. 55. www.edlis.eu.

Perka

938623

885035

Baldai Spintų su stumdomomis durimis, prieškambario, virtuvės baldų gamyba. Tel. 8 673 50 881, 8 646 16 451.

UAB „Žardės būstas“, į. k. 140524848, ieško rangovo Taikos pr. 121 namo stogo remonto darbams atlikti. Sąlygas galima pasiimti Taikos pr. 117, Klaipėda, pas pastato administravimo vadybininką. Pasiūlymų lauksime dvi savaites po skelbimo išspausdinimo. Pasiteirauti tel. (8 46) 362 720.

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Taikos pr. 8, Klaipėda. Tel. (8 46) 254 441. www.klausosaparatai.lt.

934957

teatras Klaipėdos dramos teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Bilietai parduodami Žvejų rūmuose dramos teatro kasoje II–VI 10–14 ir 15–18 val., VII 10–15 val. Informacija ir rezervavimas tel. 314 453, www.kldteatras.lt ir www.bilietupasaulis.lt.

Balandžio 14 d. 18 val. – J.Kesselring. „Aršenikas ir seni nėriniai“. 2 dalių komedija. Rež.

P.Gaidys.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Balandžio 13 d. 18.30 val. – E.Kalman. „Čardašo karalienė“. 3 veiksmų operetė. Skiriama – senjorams ir studentams.

Balandžio 14 d. 18.30 val. – premjera. „Sveikas, Čarli!“. Vodevilis ir šokio spektaklis.

Balandžio 15 d. 15 val. – A.Kučinskas. „Bulvinė pasaka“. 2 v. opera vaikams.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt.

XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ „Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas klasikos skambesys“ Balandžio 11 d. 18 val. – „Ecco la primavera.

Pavasario aidai“. Senosios muzikos ansamblis „Hortus Musicus“ (Estija). A.Mustonenas (meno vadovas, smuikas). Bilietai 20, 30, 50 Lt. Nuolaidos galioja.

Balandžio 20 d. 18 val. – „Vingriais melodijų keliais“. Lomza Chamber Philharmonic (Lenkija).

Meno vadovas ir dirigentas J.M.Zarzycki (Lenkija). Solistas G.P.Kolodziej (baritonas, Lenkija).

Bilietai 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja.

KITI RENGINIAI Balandžio 10 d. 19 val. – „Domino“ teatro premjera „Apie ką kalba vyrai“. Vaidina: J.Gaižauskas, G.Ivanauskas, S.Uždavinys, D.Skamarakas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Balandžio 12 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. Dalyvaus grupės „Singaz“ ir „Jazz Vision“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Balandžio 13 d. 17 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ pusfinalis. Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Balandžio 14 d. 20 val. – XI tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz voices 2012“. Vokalinio džiazo koncertas. 2011 m. „Jazz voices“ didžiojo prizo laimėtojas „Wojciech Myrczek Quintet“ (Lenkija). Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Balandžio 15 d. 16 val. – XI tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices 2012“ finalas.

Dalyvaus vokalistai iš Anglijos, Japonijos, Rusijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos, Latvijos bei Lietuvos. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

Balandžio 16 d. 19 val. – komedija „Urvinis žmogus“. Vaidins D.Kazlauskas. Bilietais prekiauja „Tiketa“.

Balandžio 19 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „2 vyrai. 1 tiesa“. Vaidina J.Gaižauskas.

Bilietais prekiauja Bilietai.lt. Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose.

Balandžio 11 d. 19 val. teatro salėje – Klaipėdos Pilies teatras. A.Barico „Šilkas“. Vaidina N.Savičenko ir R.Šaltenytė. Rež. A.Vizgirda. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt). Bilietų platintojas „Tiketa“.

Balandžio 14 d. 12 val. teatro salėje – Klounų teatro studija „Dulidu“. Poetinės klounados spektaklis „Bokštas“. Rež. L.Vyšniauskas. Bilieto platintojas 12 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.

Balandžio 15 d. 12 val. teatro salėje – jaunimo teatras „Be durų“. Spektaklis vaikams „Panama labai graži“. Rež. A.Juškevičienė. Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Balandžio 15 d. 14 val. didžiojoje salėje – Vilniaus mažasis teatras. „Mama katinas“. 2 dalių spektaklis vaikams nuo 5 iki 99 metų. Rež.

E.Jaras. Bilieto kaina 20–30 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Balandžio 19 d. 19 val. teatro salėje – pantomimos teatras „A“. Spektaklis „Dangaus link“. Pagal H.Hesės monografiją „Pranciškus Asyžietis“. Rež. A.Mažonas. Bilieto kaina 15 Lt (moksleiviams, studentams ir senjorams 10 Lt).

Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Balandžio 14 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „Apapa“. Rež. G.Radvilavičiūtė.

Balandžio 15 d. 12 val. – lėlių vaidinimas visai šeimai „Svečiuose pas Klaipėdikių šeimyną“.

Rež. R.Bunikytė.

Klaipėdos valstybinė kolegija Socialinių mokslų fakultetas (Jaunystės g. 1) Balandžio 10 d. 18 val. – tradicinių šokių vakaronė jaunimui. Vakaronės metu bus rodomas Lietuvos liaudies kultūros centro išleistas filmas – „Lietuvių tradicinės vestuvės”.

parodos Klaipėdos etnokultūros centras Iki gegužės 4 d. Etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) tautodailininko Klaido Navicko (Vilnius) popieriaus karpinių paroda „Senieji lietuvių dievai, dievybės ir mitinės būtybės“.

Nemokamai.

Nukelta į 19 p.

19

šeštADIENIS, balandžio 7, 2012

pramogos Klaipėdos etnokultūros centras

atkelta iš 18 p.

Balandžio 15 d. 14 val. Etnokultūros centro kiemuose (Daržų g. 10, Vežėjų g. 4) Atvelykio šventė. Margučių ridenimas, daužavimas, žaidimai, dainos, šokiai, sūpynės. Veiks amatų mokyklėlės. Dalyvaus vaikų ir jaunimo folkloro ansambliai „Alkiukai“, „Kuršiukai“, „Vorusnėlė“, „Smeltužė“, „Versmelė“, „Kikilis“, „Pupos“.

Nemokamai.

Balandžio 16 – gegužės 31 d. Etnokultūros centro 1 a. fojė (Daržų g. 10) dailininkės J.Mierkienės darbų paroda „Gajos metas“ (tapyba ant odos).

Nemokamai.

KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki balandžio 11 d. pirmoji VDA Nidos meno kolonijos menininkų rezidentų iš viso pasaulio paroda „Genius loci“.

Iki gegužės 6 d. K.Inčiūraitė. „Sekimas“.

Balandžio 13 – gegužės 13 d. LFS Klaipėdos skyrius. Fotografijų paroda „Kiti 3“.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Balandžio 7 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Velykinis atvirukas“.

Balandžio 14 d. 12 val. šeimų savaitgalis „Piešimas parodoje“.

Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. paštu virginija@kulturpolis.lt. Užsiėmimų kaina įeina į bilieto kainą – vaikams 2 Lt, suaugusiesiems 4 Lt. RENGINIAI Balandžio 12 d. 18 val., balandžio 13 d. 19 val., balandžio 14 d. 16 val. – rež. G.Žičkytės filmo „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ peržiūra. Bilieto kaina 6 Lt. Balandžio 21 d. 19 val. – eksperimentinės muzikos kūrėjų „Mobilizacija 2012“. Bilieto kaina 10 Lt. KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki balandžio 20 d. Lėlių teatro paroda, skirta teatro 20-mečiui.

Edukacinės ekskursijos vyksta susidarius ne mažesnei nei 10 žmonių grupei. Būtina iš anksto registruotis e. paštu klaipedosleles@gmail.com arba tel. 239 932. Edukacinės ekskursijos kaina 1 asmeniui 3 Lt. Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki balandžio 18 d. A.Anuso akvarelių paroda „Klaipėda-Memelis: prarasto laiko beieškant“.

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907– 1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“.

Iki balandžio 15 d. Klaipėdos Vydūno vidurinės mokyklos moksleivių kūrybinių darbų paroda, skirta mokyklos 20-mečiui.

bibliotekos Klaipėdos Klaipėdos miesto miesto savivaldybės viešoji biblisavivaldybės oteka viešoji biblioteka Girulių filialas-bendruomenės namai (Šlaito g. 10A) – kiekvieną šeštadienį 11 val. veltinio technikos pamokos. Mokytoja E.Mekšėnienė (tel. 8 614 77 377).

Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – balandžio 13 d.

16 val. Vydūno vidurinės mokyklos moksleivių kūrybos vakaras.

PARODOS „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki balandžio 10 d. Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro klubo „Saulutė“ dailės studijos „Kopa“ vaikų piešinių paroda „Gyvenu nepriklausomoje Lietuvoje“.

Dailės mokytoja A.Grudzinskienė. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki balandžio 14 d. Klaipėdos l.d. „Aušrinė“ „Lašiukų“ grupės darbelių paroda „Čir vir vir pavasaris“ (auklėtojos R.Stončienė, D.Butylkina“.

Klaipėdos apskrities Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės vieievos simonaitytės šoji biblioteka viešoji biblioteka

(Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) RENGINIAI Balandžio 12 d. 18 val. Galerijoje 13L – projekto „Menas paramai“ organizuojamas vaidybos vakaras. Dalyvaus pantomimos teatras „A“, vadovaujamas A.Mažono.

Balandžio 13 d. 17 val. Gerlacho palėpėje – Klaipėdos teatralų kūrybos vakaras „Vieninteliai ir nepakartojami“ su režisiere, dailininke G.Radvilavičiūte. Renginį ves S.Jačėnas.

restoranai

sportas, sveikata

Viešbutis – restoranas „Magnisima“

J. Janonio g. 11, Klaipėda Tel.: 8 610 23 003, 8 615 13 046, 8 46 310 901, www.magnisima.lt Restoranas „Magnisima“ kasdien kviečia pusryčiauti, pietauti bei vakarieniauti jaukioje aplinkoje.

Dienos pietūs darbo dienomis nuo 10 Lt. Restorano svečiams suteikiame galimybę nemokamai naudotis Wi–Fi ryšiu.

Ruošiame banketus, furšetus, verslo vakarienes, šeimos šventes, gedulingus pietus.

Viešbutyje įrengta 17 stilingų kambarių bei konferencijų salė.

Maloniai kviečiame apsilankyti!

karščiausi kelionių pasiūlymai „Krantas Travel“

Sporto klubas „VS FITNESS“ kviečia išbandyti naujus SKVOŠO KORTUS. Sporto klube išbandysite treniruoklių salę su kardio, vibro treniruokliais bei jaukią sauną su priešpirčiu. Geros nuotaikos suteiks vykstančios aerobikos, stacionarių dviračių, kalanetikos treniruotės, bei teniso užsiėmimai. Šalia mūsų sporto klubo yra erdvi parkavimo aikštelė.

Taikos pr. 66A, Klaipėda (PC „Grandus“, 2-ame aukšte) www.vs-fitness.lt Tel.+370 46 24 64 90

Teatro a. 5, Klaipėda, tel. 395 111, travel@krantas.lt www.krantas.lt

Teniso arena

Pažinkite dvi nuostabias Skandinavijos

4 naktų kruizas iš Talino – „4 sostinės“ Pažinkite nuostabias Šiaurės Europos sostines – Taliną, Helsinkį, Stokholmą bei įspūdingąjį Rusijos miestą Sankt Peterburgą!

Kaina nuo 450 Lt asmeniui*

sostines: Kopenhagą ir Oslą

DFDS Seaways keltu!

Kaina nuo 156 Lt asmeniui* 2 naktų kruizas Ryga – Stokholmas Beprotiška Fiesta Baltijos jūroje!

Su egzotiškais artistais iš Kubos, Brazilijos, Argentinos ir Ispanijos!

Kaina nuo 95 Lt* *Kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

mėgaudamiesi nuostabiu 2 naktų kruizų

Daugiau informacijos www.krantas.lt

S.Daukanto g. 20, LT-92135 Klaipėda Bendrasis tel. (8 46) 310 311 arba 1312 Faks. (8 46) 310 488, klaipeda@westexpress.lt Taikos pr. 61 tel. 370 (46) 340980, 370 (46) 343917 akropolis@westexpress.lt, www westexpress.lt

MALJORKA (apgyvendinimas): 7 n. tik 569 Lt/asm.; 14 n. – tik 1243 Lt/asm. Papildomai – skrydis iš Kauno.

Restoranas „Vienaragio malūnas“

Kretinga, Birutės g. 19 Tel. 8 612 11 536 www.vienaragiomalunas.lt Praverkite duris į restoraną ir Jus aplankys vienaragio nešama sėkmė ir laimė...

Senove ir prabanga dvelkiančioje aplinkoje galėsite mėgautis europietiškais bei „Dvaro“ patiekalais, kelti pobūvius.

Mes pasirūpinsime, kad Jūsų šventė būtų nuostabi ir nepakartojama.

gardumynai

Klaipėda, Šilutės pl. 48.

Tel. +370 657 900 97 info@vakarutenisas.lt, www.vakarutenisas.lt Čia ideali vieta tenisui.

Kviečiame apsilankyti vienoje iš geriausių Lietuvoje teniso arenų. Jūsų laukia: puikiai įrengti keturi tarptautinius standartus atitinkantys kortai bei trys įvairių matmenų vaikiškos aikštelės, teniso pamokos suaugusiesiems ir vaikams su treneriais, teniso prekių parduotuvė, kurioje rasite didžiausią teniso prekių pasirinkimą patraukliomis kainomis, bei baras su gaivinančiais gėrimais. Renkame vaikų grupes nuo 5 metų treniruotis į „Vakarų teniso akademiją“.

Pasinerkite į nuostabų teniso pasaulį!

gėlės

Kelionių periodas – nuo balandžio 15 d. iki gegužės 20 d. (trukmė – 8/15 d.).

Kainos galioja asmenims nuo 55 metų amžiaus ir kartu keliaujančiam asmeniui.

Tik gėlės

Firminė parduotuvė „Pitliaus skanėstai”

„Pitliaus skanėstai“ – smaližiams ir ieškantiems gardžiausio siūlo šakočių, tortų, pyragėlių, sausainių, bandelių, geros kavos, arbatos, karšto ir nekaršto tikro šokolado, ... ir gardžios duonelės.

Kepiniai – rankų darbo, tikro skonio, iškepti laikantis geriausių meistrų tradicijų.

Užsukite, paragaukite!

Mus rasite: „Pitliaus skanėstai“, Tiltų g. 17, Klaipėda

KELIONĖS SENJORAMS PIGIAU! IBISA (skrydis iš Varšuvos ir apgyvendinimas): 8 d. kelionė tik 1398 Lt; 15 d. kelionės kaina – 2049 Lt/asm.

Įeina: 4* viešbutis, 2/3 kartų maitinimas, pervežimai, 1 nemokama ekskursija.

Litamicus

Liepų g. 54b (įvažiavimas į kiemą), Tel./faks. 347112, mob. Tel. 8 614 05 566, klaipeda@tikgeles.lt Jau dirbame ir sekmadieniais!

Darbo laikas I–VI nuo 7 val. iki 18 val.

VII nuo 10 val. iki 15 val.

Didmeninė – mažmeninė prekyba skintomis ir vazoninėmis gelėmis. Šviežios gėlės gaunamos du kartus per savaitę. Laikomos specialiose patalpose, todėl gėlės žydi daug ilgiau.

Pas mus platus įvairių gėlių pasirinkimas: gvazdikai nuo 1,5 Lt, rožės nuo 1 Lt. Perkant gėles pakuotėmis – taikomos ženklios nuolaidos.

IŠKIRPUS IR PATEIKUS ŠIĄ REKLAMĄ – 5% NUOLAIDA! (netaikoma akcinėms prekėms).

Perkančiuosius už 99 Lt vaišinsime kvapnia kava.

Paryžiaus Komunos g. 2, Klaipėda Tel. (8 46) 257 660 El. paštas: klaipeda@litamicus.lt www.litamicus.lt Vizos: Rusijos viza – nuo 240 Lt Baltarusijos viza – nuo 90 Lt Indijos viza – nuo 350 Lt Kinijos viza – nuo 290 Lt bei kitų šalių vizos.

Keltų bilietai: Klaipėda – Kylis – nuo 90 Lt/asm.

Klaipėda – Karlshamnas – nuo 90 Lt/asm.

Ryga – Stokholmas – nuo 110 Lt/asm.

Poilsinės kelionės: Egiptas nuo 1085 Lt/asm.

Tenerifė nuo 2080 Lt/asm.

Tailandas nuo 3354 Lt/asm.

Daugybę puikių kelionių pasiūlymų rasite specializuotoje interneto svetainėje www.kelioniupaieska.lt

Orai

Gana šiltus šeštadienio orus pirmąją Velykų dieną keis šaltesni su krituliais. Šiandien bus iki 9 laipsnių šilumos, į dienos pabaigą vakarų Lietuvoje galimi nedideli krituliai, daugiausia lietus. Sekmadienį orai subjurs: kris sniegas, šlapdriba, kai kur kils pūgos.

Naktį temperatūra bus 0–2 laipsniai šalčio, dieną 2–4 laipsniai šilumos. Pirmadienį kritulių bus gerokai mažiau.

Šiandien, balandžio 7 d.

+5

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+5

Šiauliai

Klaipėda

+6

Panevėžys

+8

Utena

+7

6.50 20.26 13.36

98-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 268 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+7

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +4 Brazilija +28 Briuselis +8 Dublinas +10 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +6

kokteilis Kiau­ši­nius mar­gin­ki­te ki­taip Ei, „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jos, tik­riau­siai su­ tin­ka­te su tuo, jog prieš Ve­ly­kas da­ž y­ ti kiau­ši­n ius tra­d i­ciš­kai yra at­si­bo­dę. Įme­t i į van­de­n į, ku­r ia­me daž­n iau­siai bū­na svo­g ū­nų lukš­tai, ir vis­kas. Šian­ dien pa­ban­dy­k i­te mar­g in­ti kiau­ši­nius ki­taip, pa­vyz­d žiui, kak­la­raiš­čiu.

Londonas +10 Madridas +12 Maskva +8 Minskas +7 Niujorkas +16 Oslas +7 Paryžius +11 Pekinas +22

Praha +8 Ryga +6 Roma +17 Sidnėjus +23 Talinas +1 Tel Avivas +32 Tokijas +14 Varšuva +11

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+7

+9

Marijampolė

Vilnius

+9

Alytus

Vardai Šiandien: Donata, Hermanas, Kantautė, Minvydas, Rūtenis, Saurimas.

Rytoj: Aistis, Alma, Dionizas, Girtautas, Julija, Skirgailė, Valteris.

Pirmadienį: Aurimas, Dalia, Dalius, Gitana (-as).

balandžio 7-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+3

+5

+3

+1

4

+2

+2

0

0

8

+2

+5

+3

+2

4

rytoj

pirmadienį

1652 m. Pie­t ų Af­r i­ko­ je olan­dai įkū­rė Keip­ tau­ną.

1882 m. gi­mė ra­šy­to­jas An­t a­nas Vie­nuo­l is-Žu­ kaus­kas. Mi­rė 1957 m.

1939 m. gi­mė re­ži­sie­rius Fran­cis Cop­po­la.

1946 m. Ka­ra­l iau­čiaus sri­t is pri­jung­ta prie Ru­ si­jos.

1964 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių ak­to­r ius Rus­sel­las Cro­we.

1975 m. gi­mė bu­v u­si „Spi­ce Girls“ na­rė Vic­to­ ria Adams Beck­ham.

1987 m. JAV pre­zi­den­tas Ro­nal­das Rea­ga­nas pa­ reiš­kė, jog Ame­ri­kos dip­ lo­ma­tai ne­si­kels į nau­ją pa­sta­tą Mask­vo­je, kol ne­ bus tik­ri, jog pa­sta­te ne­sa­ ma šni­pi­nė­ji­mo įran­gos.

1988 m. Ira­nas ir Ira­kas bom­bar­da­vo vie­nas ki­to sos­t i­nes bei ki­tus mies­ tus: žu­vo de­šim­tys ir su­ žeis­t i šim­tai šių vals­ty­ bių gy­ven­to­jų.

2005 m. įvy­ko po­pie­ žiaus Jo­no Pau­l iaus II lai­do­tu­vės.

Ve­ly­kos bus šal­tos Jei na­muo­se tu­ri­te se­nų, ne­be­nau­do­ja­ mų šil­ki­nių kak­la­raiš­čių, į jų skiau­tę įvy­ nio­ki­te kiau­ši­nį, pa­skui ap­riš­ki­te šva­riu bal­tu sku­du­rė­liu ir vir­k i­te puo­de.

Ga­l i­te kiau­ši­n ius mar­g in­t i si­lue­tais. Iš lip­naus po­pie­r iaus iš­k irp­k i­te įvai­r iau­ sių ve­ly­k i­nių si­lue­tų ir kruopš­čiai pri­ lip­dy­k i­te prie vir­t ų kiau­š i­n ių. Ta­da įmer­k i­te juos į van­de­n į su da­žais. Liks tik pa­si­d žiaug­ti re­zul­ta­tu.

Pa­ban­dy­k i­te iš­da­ž y­t i kem­pi­nė­le. Iš­ vir­k i­te kiau­ši­nius. Pa­mir­ky­k i­te kem­pi­ nė­lę van­de­ny­je. Su­kar­py­k i­te ją į ke­lias ma­žes­nes da­lis, kad bū­tų pa­kan­ka­ma kiek­vie­nai spal­vai. Vien­kar­ti­nę lėkš­tę pa­nau­do­k i­te kaip pa­le­tę, ma­žais kie­ kiais iš­spaus­k i­te ke­l ių skir­t in­g ų spal­ vų da­ž ų. Pa­si­dė­k i­te ša­l ia tuš­čią kiau­ ši­n ių dė­ž u­tę, į ku­r ią dė­si­te iš­mar­g in­ tus kiau­ši­n ius, kad šie iš­d žiū­t ų. Pa­da­ žy­ki­te kem­pi­nė­lę į ak­ri­li­nius da­žus, po­ pie­r i­niu rankš­luos­čiu nu­sau­sin­k i­te jų per­tek­lių. Lai­ky­da­mi kiau­ši­n į ran­ko­je, leng­vais pri­si­lie­ti­mais kem­pi­nė­le tapš­ no­ki­te jį no­ri­ma spal­va, mar­gin­ki­te pie­ ši­nė­l iais ar raš­tais. Nu­da­ž y­tą kiau­ši­n į dė­k i­te į dė­ž u­tę, kad nu­d žiū­tų. Da­žams nu­d žiū­vus, iš­mar­g in­k i­te jį ki­ta spal­va. Šį pro­ce­są kar­to­k i­te, kol jū­sų mar­gu­tis taps spal­vin­gas ir gra­ž us.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Šiam kar­tui už­teks. Dau­giau puo­šy­bos va­rian­tų – prieš ki­tas Ve­ly­kas. Čes­ka („Kok­tei­lis“ lauks gra­žių ir ska­nių kiau­ ši­nių vi­są ki­tą sa­vai­tę. Gal net jų nuo­trau­kos bus pub­li­kuo­ja­mos)

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Il­gą­jį šven­ti­nį sa­vait­ga­lį orai klai­ pė­die­čių ne­le­pins. Si­nop­ti­kų tei­gi­ mu, bus vė­su, pūs stip­ro­kas vė­jas ir ne­pa­vyks iš­veng­ti kri­tu­lių.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, šeš­ta­die­nį bus de­be­ suo­ta, pro­tar­piais lau­kia kri­tu­ liai, pūs piet­va­ka­rių, va­ka­rų 7–12 m/s vė­jas.

Ter­mo­met­ro stul­pe­lis šian­dien įdie­no­jus kils iki 3–6 laips­nių ši­ lu­mos, nak­tį bus apie nu­lį.

Sek­ma­die­nį ti­kė­ti­ni trum­pi kri­ tu­liai, pūs šiau­rės, šiau­rės va­ka­rų 10–15 m/s vė­jas.

Bus dar vė­siau – oras įšils vos iki 3 laips­nių ši­lu­mos, o nak­tį ter­ mo­met­ro stul­pe­lis lai­ky­sis apie nu­lį. „Ant­rą­ją Ve­ly­kų die­ną bus ne­ pas­to­viai de­be­suo­ta, be ženk­les­ nių kri­tu­lių, pūs piet­ry­čių 7–12 m/s vė­jas, oro tem­pe­ra­tū­ra kils iki 4–7 laips­nių ši­lu­mos, nak­tį – iki 0–3 laips­nių ši­lu­mos“, – ko­men­ ta­vo spe­cia­lis­tas.

Pa­sak L.Pakš­čio, ki­to­mis die­no­ mis pa­laips­niui šils. Ant­ra­die­nį, tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį kri­tu­ lių ne­lau­kia­ma, pūs piet­ry­čių 6–11 m/s vė­jas.

Oro tem­pe­ra­tū­ra ant­ra­die­nį bus 7–10, tre­čia­die­nį bei ket­vir­ta­die­nį – jau 10–13 laips­nių ši­lu­mos, nak­ ti­mis lai­ky­sis 4–7 laips­niai aukš­ čiau nu­lio.

Gamta: šiltesnių orų išsiilgo ne tik žmonės. Vytauto Liaudanskio nuotr.