TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
antradienis, balandžio 10 d., 2012 m. Nr. 83 (1282)
Iš maratonininkės Ž.Balčiūnaitės gali būti atimtas valsty binis ordinas. Lietuva 5p.
Drabužių ir ava lynės kainos Lie tuvoje viršija ES vidurkį. Ekonomika 7p.
diena.lt
1,30 Lt
Šventasis Tėvas Benediktas XVI per Velykas paragino pasaulį siekti taikos. Pasaulis 12p.
Dviračių takų nereikia
Paieška neprasidėjusi ir nežinau, ar jinai prasidės. Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis
4p.
Miestas
2p.
Atnaujins „Kiaušinį“ Šv. Stepono gatvės simbolis – skulp tūra „Kiaušinis“ – praėjusias Vely kas sutiko nemargintas. Tačiau juo jau susirūpino aplinkiniai gyvento jai. Jie patys už savo lėšas ketina im tis skulptūros atnaujinimo ir nuda žymo. Tiesa, dar reikia, kad šiai gy ventojų iniciatyvai pritartų ir sosti nės savivaldybė.
Pramogos 13p. Tinginiai: dėl savivaldybės valdininkų nerangumo Vilniaus dviratininkams ir toliau teks erdve dalytis su automobiliais. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Sostinės savivaldybės valdininkai nepa sinaudojo proga už ES milijonus mies te nutiesti pavyzdinę dviračių trasą. Su sisiekimo ministerijos konkurse miestas nė nedalyvavo, nes esą nespėjo parengti projekto. Tačiau visokių projektų pilni sa vivaldybės stalčiai.
Matas Miknevičius
m.miknevicius@diena.lt
„Dalyvauti negalėjo“
Praėjusiais metais Susisiekimo mi nisterijos skelbtame konkurse gauti ES lėšų pavyzdiniams dviračių ta kams įrengti dalyvavo šešios šalies savivaldybės, tačiau Vilniaus tarp jų nebuvo. Apie norą miestą padaryti dvira čių sostine kone kiekvieną savaitę
kalbantys sostinės politikai nepasi vargino paruošti dokumentų kon kursui, kuriame takams tiesti buvo galima gauti 3 mln. litų. Miesto valdininkai aiškina, kad konkurse dalyvauti nespėta dėl per trumpo laikotarpio sostinės dvira čių takų planui parengti, nors sa vivaldybės puslapyje tokių planų puikuojasi ne vienas. „Susisiekimo minis terijai teikti siūlymus
2
A.Rybako vienatvė
2
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
miestas
13p.
„Kino pavasariui“ šie metai buvo rekordiniai.
Pinigai – lyg pasityčiojimas Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Miesto valdžia padalijo vietos bendruomenėms skirtus veik 2 mln. litų. Bendruomenių atsto vai tokius pinigus vadina išmal da – esą taip tiesiog tyčiojamasi iš vietos savivaldos, nors žadėta ją stiprinti.
1,966 mln. litų, skirtų „vie tos bendruomenių sprendimams įgyvendinti“, valdžia jau paskirstė miesto seniūnijoms pagal gyven tojų skaičių. Daugiausia lėšų skirta Žirmūnų bendruomenės poreikiams – be veik 172 tūkst. litų, Verkių – 148 tūkst., Fabijoniškių – 137 tūkst. li tų. O kai kurios turės tenkintis vos keliasdešimt tūkstančių siekian čia suma – štai Panerių bendruo menė turės išsiversti su 26 tūkst., Žvėryno – 40 tūkst., Viršuliškių – 56 tūkst. litų. Kaip bus panaudoti šie pinigai, prioritetus rikiuos pa čios vietos bendruomenės, o įgy vendins seniūnijos. Numatyta, kad šie pinigai ga li būti leidžiami vaikų ir jaunimo
užimtumui, kultūrinei, švietėjiš kai veiklai, kiemams ir aplinkai tvarkyti, sportui, bendruomenės veiklai organizuoti.
Vytautas Damaševičius:
Ką galima nuveikti už 40 tūkst. litų? Tai – tik kelių tvorų nu dažymas. Juokinga.
Tačiau kai kurių miesto bend ruomenių atstovams tokios pini gų sumos ir jų skirstymas primena išmaldos dalijimą – esą nuo to sa vivalda tikrai nestiprėja. Vytautas Damaševičius, režisierius, Žvėry no bendruomenės atstovas, sako, kad jei būtų jo valia, šiuos pinigus grąžintų – bendruomenės ir taip viską daro už savo pinigus. „Ką galima nuveikti už 40 tūkst. litų? Tai – tik kelių tvorų nudažy mas. Juokinga. Taip, susirinksi me, su seniūnu, kuris skiriamas iš centro ir greičiausiai net nežino
Žvėryno gatvių, nuspręsime, kam skirti tuos pinigus. Tai yra ne pi nigai, o lyg smulki Kalėdų dovanė lė“, – ironizavo V.Damaševičius. Jis priminė, kad jau ilgus me tus kalbama apie tikrą savivaldos reformą, kad vietos bendruome nėms būtų suteikta daugiau galių daryti įtaką sprendimų priėmi mui, tačiau lig šiol niekas nesi keičia. V.Damaševičius Vilniaus Žvėryną lygino su tokio pat pava dinimo rajonu Lenkijoje, Kroku voje. Jo teigimu, ten vienai vietos bendruomenei vien kultūrinei, šviečiamajai veiklai organizuoti skiriama apie 600 tūkst. zlotų. O Žirmūnų bendruomenės pir mininkas Petras Demšė džiaugė si bendruomenei skirta pinigų su ma: „Tokių didelių pinigų niekada neskirdavo. Šiemet tokie pirmą kartą. Štai pernai gavome apie 50 tūkst. litų“, – nurodė P.Demšė. Kaip bus panaudoti šie pinigai? Tarkime, pernai Žirmūnai vaikų žaidimo aikštelių remontui išlei do 20 tūkst. litų, dar 20 tūkst. – kiemams, gatvėms tvarkyti, liku sius 10 tūkst. litų – renginiams organizuoti.
Dviračių takų nereikia dėl konkurso buvo galima 1 apie tris mėnesius, per šį laikotarpį nėra galimybės parengti
Vilniaus miesto techninio dviračių takų plano. Dėl to Vilniaus mies to savivaldybė negalėjo dalyvauti konkurse“, – dienraščiui „Vilniaus diena“ tvirtino savivaldybės Vie šųjų ryšių skyriaus specialistė In ga Simanonytė. Jei valdininkai būtų paskubė ję, jau šiais metais miestu ar jo pa kraščiu būtų driekęsi visus Europos standartus atitinkantys dvira čių takai. Prie jų tiesimo finansiš kai savivaldybei būtų tekę prisidė ti nedaug. Savivaldybės vangios
Pavyzdinės dviračių trasos bus tiesiamos Elektrėnuose ir Jonavo je. Šių savivaldybių parengti pro jektai ekspertų pripažinti geriau siais. Susisiekimo ministerija apskri tai gailisi, kad pernai paskelbtame konkurse dalyvavo tik 6 savivaldy bės: Elektrėnų, Jonavos, Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Panevė žio ir Zarasų. Nors iš pradžių ketinta atrink ti tik vieną savivaldybę, kurio je valstybės lėšomis būtų nuties tas pavyzdinis dviračių takas arba trasa, ekspertų komisija ministrui Eligijui Masiuliui pasiūlė pagal ga limybes skirti finansavimą dviem daugiausia balų surinkusiems pa siūlymams. Elektrėnų ir Jonavos savivaldy bės dviračių takams tiesti iš vals tybės turėtų gauti apie 3 mln. litų. Dalį lėšų skirs ir pačios savivaldy bės. „Abi savivaldybės įsipareigoja pavyzdines trasas nutiesti dar šiais metais. Pagaliau turėsime Lietuvo je dvi trasas, kurios taps pavyzdžiu kitiems miestams kuriant žmo nėms patrauklų kasdienio naudo jimo dviračių takų tinklą“, – sakė E.Masiulis.
Vytauto Petriko nuotr.
Policija teigia, kad vienas vagies apsilankymas buto šeimininkui vidutiniškai padarydavo 28 tūkst. litų turtinį nuostolį. Pernai sulai kius įtariamąjį, vagysčių iš butų skaičius visame Vilniaus mieste tuojau gerokai sumažėjo. Pasak bylą tyrusių Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisaria to pareigūnų, 2011 m. Viršuliškių ir Lazdynų seniūnijų teritorijoje ypač padaugėjo vagysčių iš butų. Nusikalstamos veikos braižas bu vo analogiškas – iš bendro naudo jimo balkono-džiovyklos, išlaužęs priešgaisrines duris, atstūmęs bu
tų balkono duris, vagis lengvai pa tekdavo į butus. Ilgapirštis lankėsi tik senos sta tybos stambiaplokščių namų bu tuose, kuriuose įrengtos minė tos priešgaisrinės durys ir bendro naudojimo balkonai-džiovyklos. Butų savininkams būdavo pada roma labai didelių turtinių nuo stolių, nes vagiui apsilankius šei mininkai pasigesdavo vertingos buitinės technikos, aukso dirbi nių, prabangių laikrodžių, kom piuterių, stambių santaupų su mų, kitų gėrybių. Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai skyrė daug dėmesio šioms vagystėms tirti. Gaudami operatyvinės informa cijos, jie rinko žinias apie nusi
Rūpinasi tik kalbomis
Vilniaus meras Artūras Zuokas nuolat kalba norintis visus vil niečius pasodinti ant dviračių, tačiau kol kas tai tėra kalbos. Dar žiemą savivaldybė žadėjo pavasa rį paskelbti dviračių nuomos sis temos sukūrimo konkursą, tačiau kalbos apie ją jau spėjo nutilti. Meras anksčiau gyrėsi ketinantis mieste įrengti 40 dviračių nuo mos punktų, kuriuose būtų apie 350 dviračių. Bandymai miestą apjuosti eu ropinio lygio dviračių takais ka daise taip pat baigėsi nesėkme. „EuroVelo“ projektas, pagal ku rį dviračiu turėjo būti galima per važiuoti visą Vilnių ir jo apylin kes, apsiribojo tik takais miesto teritorijoje. Nors ir šiuos dvira tininkai keikia – takai sužymėti nelogiškai, kai kurios pažymėtos
Justinas Argustas
Į teismą – dėl 17 vagysčių Prieš teismą Vilniuje netrukus stos vyras, kuris įtariamas įvyk dęs 17 vagysčių iš miesto gyven tojų butų.
Dviračių takus blo kuojantiems vai ruotojams A.Zuokas graso tanku, tačiau naujais takais net ir už svetimus pinigus pasirūpinti neskuba.
Nutriušęs
Palygino: miesto bendruomenių atstovai piktinasi, kad savivaldybė pinigų pamėtėjo lyg išmaldos elge
toms.
Šios trasos galės sujungti jau su kurtą dviračių eismo infrastruktū rą į vientisą maršrutų tinklą. Taip bus sudarytos galimybės smarkiai padidinti susisiekimo dviračiais patrauklumą. Mažiau balų konkurse surin kusioms savivaldybėms ir tiems miestams bei rajonams, kurie nori plėsti dviračių takų tinklą, Susisie kimo ministerija planuoja numa tyti galimybes gauti finansavimą iš 2014–2020 m. ES struktūrinės paramos lėšų. Dėl nenoro dalyvauti konkurse Vilniui šiose dalybose ga li tekti tik nedidelė dalis.
kalstamas veikas padariusius as menis. Nors ir gudriai veikdamas, vagi šius palikdavo pėdsakų. Lapkričio mėnesį kruopštus ir profesionalus pareigūnų darbas davė rezultatų – buvo nustatytas ir sulaikytas įtaria masis. Tai daug kartų teistas, poli cijai gerai žinomas 40-metis A.Z. Atliekant tyrimą nustatyta, kad įtariamasis nusikaltimus vykdė ne tik Viršuliškių, Lazdynų, bet ir Karoliniškių bei Žirmūnų seniū nijose. A.Z. kriminalinės policijos pa reigūnams per tyrimą prisipažino įvykdęs 17 vagysčių iš butų. Jam pareikšti įtarimai, ir byla su visais įrodymais artimiausiu metu bus perduota teismui. VD, BNS inf.
Šv. Stepono gatvės simbolis – skulptūra „Kiaušinis“ – praėjusias Velykas sutiko nemargintas. Ta čiau juo jau susirūpino aplinkiniai gyventojai. Jie patys ketina imtis skulptūros tvarkymo.
Atgimimas: Šv. Stepono gatvės
prieigose stovintį „Kiaušinį“ ak tyvūs gyventojai pasirengę at naujinti už savo pinigus – terei kia sulaukti leidimo. O kol kas čia būriuojasi vietos girtuokliai.
Simono Švitros nuotr.
„Už savo pinigus jį atnaujinsime, nudažysime, tačiau tai tik pra džia“, – tikino aktyvūs senamies čio gatvelėje įsikūrę gyventojai. Beliko sulaukti merijos leidimo. „Atnaujinti ir dekoruoti „Kiau šinį“ norėjome jau prieš Velykas, bet supratome: už tokią iniciatyvą, negavę leidimų, galime sulaukti ir baudų“, – prisipažino Jurgita Jaku bauskaitė, architektė. Tad ji nusprendė sukti trum piausiu keliu: apie savo idėją so cialiniame tinkle „Facebook“ pra nešė pačiam merui Artūrui Zuokui ir paprašė leidimo skulptūrą at
3
antrADIENIS, balandĹžio 10, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
PaÂreiÂgĹŤÂnai noÂri speÂciaÂliĹł rieÂdĹžiĹł VilÂniaus apÂskriÂties poÂliÂciÂja no ri nuoÂmoÂtis speÂciaÂlius paÂreiÂgĹŤÂ nams priÂtaiÂkyÂtus rieÂdĹžius, kuÂriais keÂtiÂna paÂtruÂliuoÂti ir sosÂtiÂnÄ—s cent re, ir TraÂkuoÂse, ir per renÂgiÂnius di dĹžioÂsioÂse areÂnoÂse.
„„SkirÂtuÂmai: A.ZuoÂkas net ĹžieÂmÄ… saÂvo paÂvyzÂdĹžiu banÂdo ÄŻroÂdyÂti, kad VilÂnius – dviÂraÂtiÂninÂkams drauÂgiĹĄÂkas miesÂ
tas. Tik paÂtys dviÂraÂtiÂninÂkai taip neÂmaÂno.
vieÂtos apÂskriÂtai dviÂraÂÄ?iu neÂpraÂva ŞiuoÂjaÂmos. NuoÂlat kalÂbaÂma ir apie NeÂries paÂkranÂte nuo VinÂgio parÂko iki Va laÂkamÂpiĹł beÂsiÂdriekÂsianÂÄ?iÄ… sveiÂka tinÂguÂmo traÂsÄ…, taÂÄ?iau dÄ—l jos suÂkĹŤÂ riÂmo kol kas neÂĹžengÂtas nÄ— vieÂnas rimÂtas ĹžingsÂnis. DviÂraÂÄ?iĹł taÂkus bloÂkuoÂjanÂtiems sosÂtiÂnÄ—s vaiÂruoÂtoÂjams saÂviÂvalÂdy bÄ—s meÂras A.ZuoÂkas graÂso tanÂku, taÂÄ?iau nauÂjais moÂderÂniais taÂkais net ir uĹž sveÂtiÂmus piÂniÂgus paÂsiÂrĹŤÂ pinÂti kol kas neÂskuÂba.
SiÂmoÂno Ĺ vitÂros nuoÂtr.
KÄ… praÂraÂdoÂme? ElektÂrÄ—Ânai paÂsiĹŤÂlÄ— uniÂkaÂlĹł ir raÂcioÂnaÂlĹł sprenÂdiÂmÄ…, kuÂris gaÂli tapÂti paÂvyzÂdĹžiu paÂnaÂĹĄaus dyÂdĹžio miesÂtams ar diÂdes niĹł miesÂtĹł mikÂroÂraÂjoÂnams. TaÂkas bus ĹžieÂdo tiÂpo ir apÂjuos paÂgrinÂdiÂnius mies to gyÂveÂnaÂmuoÂsius raÂjoÂnus. TraÂsa bus inÂtegÂruoÂta ÄŻ jau esaÂmus taÂkus, driekÂsis ĹĄaÂlia viÂsĹł paÂgrinÂdiÂniĹł darÂboÂvieÂÄ?iĹł, su daÂrys sÄ…ÂlyÂgas suÂsiÂsiekÂti su uĹžÂmiesÂÄ?io gyÂveÂnaÂmoÂsioÂmis teÂriÂtoÂriÂjoÂmis, moÂky mo, sveiÂkaÂtos ÄŻstaiÂgoÂmis ir kiÂtais ĹžmoÂ
niĹł trauÂkos obÂjekÂtais. TaÂkas iĹĄÂsiÂskirs spalÂviÂne viÂzuaÂliÂzaÂciÂja, sauÂgos spren diÂmais, danÂga. JoÂnaÂvos saÂviÂvalÂdyÂbÄ— siĹŤÂlo forÂmuoÂti ĹžieÂdiÂnio tiÂpo jungÂtÄŻ miesÂto viÂduÂje, in tegÂruoÂjant jau suÂkurÂtus dviÂraÂÄ?iĹł ta kus ÄŻ bendÂrÄ… tinkÂlÄ… ir suÂjunÂgiant atÂski rus mikÂroÂraÂjoÂnus su miesÂto centÂru. Ĺ i traÂsa leisÂtĹł JoÂnaÂvai tapÂti vieÂnu geÂriau siÄ… dviÂraÂÄ?iĹł tinkÂlÄ… tuÂrinÂÄ?iĹł viÂduÂtiÂnio dyÂdĹžio LieÂtuÂvos miesÂtĹł.
„KiauÂĹĄiÂnis“ ÄŻgriÂso gyÂvenÂtoÂjams nauÂjinÂti. „Tai paÂdaÂriau toÂdÄ—l, kad daĹžÂniauÂsiai toÂkios iniÂciaÂtyÂvos bai giaÂsi biuÂrokÂraÂtiÂniuoÂse koÂriÂdoÂriuo se. Ĺ˝iĹŤÂrÄ—ÂsiÂme, kuo visÂkas baigÂsis“, – kalÂbÄ—Âjo J.JaÂkuÂbausÂkaiÂtÄ—. Ĺ v. SteÂpoÂno gatÂveÂlÄ—Âje dirbÂtu vÄ—Âles, stuÂdiÂjas, gaÂleÂriÂjas tuÂrinÂtys meÂniÂninÂkai ir akÂtyÂvĹŤs vilÂnieÂÄ?iai „KiauÂĹĄiÂnÄŻâ€œ paÂsiÂrenÂgÄ™ atÂnauÂjinÂti sa vo lÄ—ÂĹĄoÂmis – esÄ… reiÂkia tik idÄ—Âjos, noÂro, tepÂtuÂkĹł ir daÂŞų. „VieÂna iĹĄ idÄ—ÂjĹł buÂvo atÂkurÂti prieĹĄ tai buÂvuÂsÄŻ jo vaizÂdÄ…, bet svarsÂtoÂme ir kiÂtus vaÂrianÂtus. RugpÂjĹŤÂÄ?io 16 d. yra Ĺ v. SteÂpoÂno dieÂna, tad mes jÄ… paÂsiÂtikÂti noÂriÂme apÂsiÂtvarÂkÄ™, apÂsi kuoÂpÄ™, bus speÂciaÂlus renÂgiÂnys“, – paÂsaÂkoÂjo arÂchiÂtekÂtÄ—. DeÂĹĄimtÂmeÂtÄŻ skveÂreÂlyÂje ties PyÂli mo, Ĺ v. SteÂpoÂno ir RauÂgykÂlos gat vÄ—Âmis stoÂvinÂÄ?io gipÂsiÂnio „KiauÂĹĄi nio“ deÂkoÂraÂviÂmas bĹŤÂtĹł tik praÂdĹžia. VeikÂliĹł miesÂtieÂÄ?iĹł uĹžÂmoÂjis – pri kelÂti Ĺ v. SteÂpoÂno gatÂvÄ™ ir jos apy linÂkes nauÂjam gyÂveÂniÂmui.
„Mes, ÄŻsiÂkĹŤÂrÄ™ ĹĄioÂje gatÂveÂlÄ—Âje, vi saÂda stenÂgiaÂmÄ—s dirbÂtuÂviĹł lanÂgus nakÂÄ?iai paÂlikÂti ÄŻjungÂtus, su ĹĄvie soÂmis, – kad bĹŤÂtĹł ĹĄvieÂsiau ir jau kiau, nes Ä?ia tamÂsu. TuÂriÂme daug meÂniĹĄÂkĹł ĹžmoÂniĹł, akÂtyÂviĹł gyÂven toÂjĹł, mes paÂsiÂrenÂgÄ™ apÂsiÂtvarÂky ti. Yra Ä?ia keÂleÂtas akÂliÂnĹł sieÂnĹł, kur gaÂliÂma rengÂti paÂroÂdas. MiÂniÂmaÂliai paÂtvarÂkyÂti juk nieÂko neÂkaiÂnuoÂja – keÂleÂtas vaÂlanÂdĹł laisÂvaÂlaiÂkio, ir taip priÂsiÂdÄ—ÂtuÂme prie graÂĹžesÂnio miesÂto vaizÂdo. Po keÂlis liÂtus viÂsi suÂsiÂmeÂsi me ir suÂtvarÂkyÂsiÂme“, – uĹžÂsiÂdeÂgu si „VilÂniaus dieÂnai“ kalÂbÄ—Âjo J.JaÂku bausÂkaiÂtÄ—. Ĺ v. SteÂpoÂno gatÂvÄ—, paÂsak arÂchi tekÂtÄ—s, – neatÂrasÂta erdÂvÄ—, taÂÄ?iau paÂstaÂruoÂju meÂtu paÂgarÂsÄ—ÂjuÂsi vien uĹžÂpuoÂliÂmais, tad ĹžmoÂnÄ—s ĹĄios vie tos priÂvenÂgia. „Jei visÂkÄ… suÂtvarÂkyÂsiÂme, gatÂvÄ— bus apÂĹĄviesÂta tinÂkaÂmai, bus sau giau, juÂdÄ—ÂjiÂmo ir akÂtyÂvuÂmo Ä?ia atÂsi ras dauÂgiau“, – vyÂlÄ—Âsi paÂĹĄneÂkoÂvÄ—.
PaÂgal paÂskelbÂtÄ… vieÂĹĄÄ…ÂjÄŻ pirÂkiÂmÄ… VilÂniaus apÂskriÂties vyÂriauÂsiaÂsis poÂliÂciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂtas noÂri nuo moÂtis ĹĄeÂĹĄis rieÂdĹžius. KoÂmiÂsaÂriaÂto VieÂĹĄoÂsios tvar kos valÂdyÂbos virÂĹĄiÂninÂkas VyÂtau tas GraÂĹĄys BNS saÂkÄ—, kad iki ĹĄiol paÂreiÂgĹŤÂnams bĹŤÂdaÂvo nuoÂmoÂjaÂmi ÄŻprasÂti tuÂrisÂtiÂniai rieÂdĹžiai, o ĹĄie met noÂriÂma speÂciaÂliai poÂliÂciÂjai paÂgaÂminÂtĹł elektÂroÂniÂniĹł trans porÂto prieÂmoÂniĹł su skiÂriaÂmaiÂsiais ĹženkÂlais ir poÂliÂciÂjos atÂriÂbuÂtiÂka. „Mes nuoÂmoÂjaÂmÄ—s juos ketÂve rius meÂtus iĹĄ eiÂlÄ—s, bet nuoÂmoÂjo mÄ—s paÂprasÂtus, traÂdiÂciÂnius rie dĹžius, kuÂriais preÂkiauÂja ÄŻmoÂnÄ—s, vaÂĹžiÂnÄ—Âja paÂprasÂti tuÂrisÂtai. RoÂdos, praÄ—ÂjuÂsiais meÂtais ameÂriÂkieÂÄ?iai praÂdÄ—Âjo gaÂminÂti speÂciaÂliai poÂliÂciÂjai paÂrengÂtus, priÂtaiÂkyÂtus rieÂdĹžius, ir mes maÂnoÂme, kad mums toÂkie la biauÂsiai tikÂtĹł uĹžÂtikÂriÂnant vieÂĹĄÄ…ÂjÄ… tvarÂkÄ… miesÂto centÂre, centÂriÂnÄ—Âse gatÂvÄ—Âse, parÂkuoÂse, lyÂgiai taip pat dirÂbant per maÂsiÂnius renÂgiÂnius“, – BNS saÂkÄ— jis. Jais keÂtiÂnaÂma paÂtruÂliuoÂti ir Vil niuÂje, ir TraÂkuoÂse. „Bus du paÂdiÂdinÂto praÂvaÂĹžuÂmo ÄŻrenÂgiÂniai. PatÂruÂliuoÂsiÂme TraÂkĹł miesÂte kaip kuÂrorÂtiÂniaÂme mies te ĹĄilÂtuoÂju seÂzoÂnu. AtÂĹĄaÂlus orams ar, saÂkyÂkiÂme, kai jĹł paÂnauÂdoÂji mas dÄ—l snieÂgo neÂtiks gatÂvÄ—Âje, mes nauÂdoÂsiÂme juos diÂdĹžioÂsio se areÂnoÂse – „SieÂmens“ areÂnoÂje, PraÂmoÂgĹł areÂnoÂje, kur vÄ—lÂgi po liÂciÂja tam tikÂrais moÂmenÂtais uĹžÂ
tikÂriÂna vieÂĹĄÄ…ÂjÄ… tvarÂkÄ…. JĹł efekÂty vuÂmas ir paÂtalÂpoÂse, kur yra diÂdeÂli atÂstuÂmai, gaÂna diÂdeÂlis“, – teiÂgÄ— V.GraÂĹĄys. PerÂnai ir uĹžÂperÂnai VilÂniaus po liÂciÂja nuoÂmoÂjoÂsi po keÂtuÂris tuÂris tiÂnius rieÂdĹžius. VD, BNS inf.
„„TransÂporÂtas: iki ĹĄiol poÂliÂciÂjos
paÂreiÂgĹŤÂnai vaÂĹžiÂnÄ—Âjo paÂpras tais, jĹł veikÂlai neÂpriÂtaiÂkyÂtais, rieÂdĹžiais. EvalÂdo ButÂkeÂviÂÄ?iaus nuoÂtr.
@b R aNQVR[V\  CVY[VNb` QVR[N•
;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@
Ă&#x; ANVX\Z\`V\` QNVYĂ&#x203A;` ZbgVRWĂş Ă&#x; `NcNVaTNYĂ&#x;
TuÂri saÂvo isÂtoÂriÂjÄ&#x2026; DauÂgiau kaip dvieÂjĹł metÂrĹł aukĹĄÂÄ?io ir beÂveik puÂsantÂro metÂro ploÂÄ?io gipÂsiÂnis kiauÂĹĄiÂnis Ĺ v. SteÂpoÂno gatÂvÄ&#x2014;s prieiÂgoÂse paÂstaÂtyÂtas 2002-aiÂsiais. JÄŻ prieĹĄ deÂĹĄimt meÂtĹł UĹžuÂpio aukÂcioÂne uĹž 10 tĹŤkst. ÄŻsi giÂjo Ĺ v. SteÂpoÂno gatÂvÄ&#x2014;s prieiÂgĹł reÂkonst rukÂciÂjÄ&#x2026; vykÂdĹžiuÂsi bendÂroÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;VilÂniaus kaÂpiÂtaÂlo vysÂtyÂmo proÂjekÂtaiâ&#x20AC;&#x153;. 2003-iaiÂsiais, per VeÂlyÂkas, jÄŻ iĹĄÂmar giÂno AukĹĄÂtaiÂtiÂjos, Ĺ˝eÂmaiÂtiÂjos, DzĹŤÂki jos ir SuÂvalÂkiÂjos tauÂtoÂdaiÂliÂninÂkÄ&#x2014;s. O 2007-aiÂsiais â&#x20AC;&#x17E;KiauÂĹĄiÂnÄŻâ&#x20AC;&#x153; deÂkoÂraÂvo me niÂninÂkÄ&#x2014; LiÂjaÂna TursÂkyÂtÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; jis iĹĄÂmarÂgin tas naÂtĹŤÂraÂlioÂmis gamÂtos spalÂvoÂmis ir moÂtyÂvais. TaÂÄ?iau laiÂkui bÄ&#x2014;Âgant veik 300 kiÂlogÂraÂmĹł sveÂrianÂÄ?io â&#x20AC;&#x17E;KiauÂĹĄiÂnioâ&#x20AC;&#x153; deÂkoÂras iĹĄÂbluÂko, o daÂĹžai jau baiÂgia nu siÂlupÂti. BendÂroÂvÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;SeÂnaÂmiesÂÄ?io do miÂniÂjaâ&#x20AC;&#x153;, kuÂriai ĹĄiuo meÂtu priÂklauÂso skulpÂtĹŤÂra, valÂdo ÄŻmoÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;SnoÂras De veÂlopÂmentâ&#x20AC;&#x153;, bankÂruÂtaÂvuÂsio banÂko â&#x20AC;&#x17E;SnoÂrasâ&#x20AC;&#x153; antÂriÂnÄ&#x2014; ÄŻmoÂnÄ&#x2014;.
ANVX\Z\`V\` QNVYĂ&#x203A;` ZbgVRWbWR cfX`aN[Ă&#x2DC;V\` ]N_\Q\`'
;b\ ZV[V VXV ZNX`V @R]aV[a\W\ QR VZaZRĂ&#x2DC;V\ ZNQN 1b ZNQ\` VZaZRĂ&#x2DC;VNV CNYQ\cĂş _ĂZĂş Y\Of[N`' 9VRabc\` V_ 2b_\]\` ]NcRYQ\ XY\QNV ;RZ\XNZN` Ă&#x;Ă&#x203A;WVZN` aVX `b ONYN[Q V\ ! Q Â CVY[VNb` QVR[NÂ&#x2022; /ĂaV[N ]N_\QfaV YNVX_N aĂ&#x; ObQĂ&#x203A;a\WbV ]_VR Ă&#x;Ă&#x203A;WVZ\ ANVX\Z\`V\` QNVYĂ&#x203A;` ZbgVRWb` ._`R[NY\ T .
4
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Tyrimo imsis europarlamentarai Balandžio pabaigoje Lietuvoje ke tina lankytis Europos Parlamento delegacija, kuri domėsis galbūt Lie tuvoje veikusiu JAV centrinės žval gybos valdybos (CŽV) kalėjimu.
Balandžio 25–27 d. į Lietuvą keti nantys atvykti Piliečių teisių, tei singumo ir vidaus reikalų komiteto nariai rengia pranešimą apie gali mą neteisėtą CŽV vykdytą kalinių sulaikymą ir pervežimą Europoje. Svečiai pageidauja susitikti su Prezidente Dalia Grybauskaite, už sienio reikalų, vidaus reikalų, kraš to apsaugos ir teisingumo minist rais, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos, Užsienio reikalų ko mitetų nariais, Valstybės saugumo departamento, Civilinės aviacijos administracijos, Žmogaus teisių stebėjimo instituto atstovais. Pageidaujamų pašnekovų sąraše yra ir generalinio prokuroro pava duotojas Darius Raulušaitis, buvęs Generalinės prokuratūros proku roras Algimantas Kliunka, buvęs Valstybės saugumo departamen to generalinis direktorius Arvydas Pocius. Europarlamentarai taip pat nori aplankyti spėjamas Lietuvoje bu vusias sulaikymo vietas. Piliečių teisių, teisingumo ir vi daus reikalų komitetas kovo pabai
goje Europos Parlamente surengė klausymus dėl Europos šalių da lyvavimo slaptoje JAV programoje gabenant ir kalinant terorizmu įta riamus asmenis. Per juos nevyriausybinės organi zacijos „Amnesty International“ ir „Reprieve“ teigė, kad Europos ša lims trūksta politinės valios vyk dyti nuodugnius tyrimus, nepai sant pastaruosius kelerius metus pasirodžiusios naujos informaci jos. Lietuvoje 2009 m. pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identi fikuoti du objektai Vilniuje ir ša lia jo, kur galėjo būti įrengtos pa talpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir Palangą, vykę 2003–2006 m., tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidin ti įtariamieji terorizmu. Atlikus parlamentinį tyrimą, at skirą tyrimą pradėjo prokuratūra, tačiau praėjusių metų sausį jį nu traukdamas prokuroras Mindaugas Dūda nurodė negavęs duomenų, kad Vilniuje ir šalia jo esančiuose objektuose būtų buvusios įrengtos patalpos kaliniams laikyti. Buvę valstybės ir saugumo or ganų vadovai neigia, kad Lietuvoje galėjo būti CŽV kalėjimas. VD, BNS inf.
Vieta: slaptas CŽV kalėjimas esą galėjo veikti šalia sostinės esančiuo
se Antaviliuose.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Švietimo ir moks lo ministerija (ŠMM) dar kovo viduryje kreipėsi į Policijos departamentą (PD), kad pareigūnai pa dėtų surasti 3318 mokyklos nelan kančių vaikų, kurių amžius iki 16 metų.
Prapuolė: mokyklos nelanko beveik pusketvirto tūkstančio mokinių,
tačiau policijos pareigūnai nesiima jų ieškoti. Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr..
Dingusių vaikų – tūkstančiai Pareigūnų prašoma nustatyti fak tinę šių vaikų gyvenamąją vietą ir, esant galimybei, jų nesimokymo priežastis. Šie vaikai apskritai neregist ruoti Mokinių registre, nors įrašas apie juos yra Gyventojų registre ir neturima duomenų apie jų išvyki mą, neįgalumą ar kitas priežastis nesimokyti. PD atstovas Ramūnas Matonis BNS sakė, kad toks prašymas yra gautas, tačiau dar nenuspręsta, ką su juo daryti. „Kol kas paieška neprasidėjusi ir nežinau, ar jinai prasidės. Toks darbas reikalauja labai daug išlai dų, yra ir kitų niuansų. Kol kas dar nėra nuspręsta, ką daryti su tuo ministerijos prašymu“, – teigė PD Komunikacijos skyriaus vir šininko pareigas laikinai einantis R.Matonis. Vyriausybei kitą savaitę bus pateikti premjero Andriaus Ku biliaus praėjusių metų pabaigoje sudarytos darbo grupės pasiūly mai, kaip nustatyti nesimokan čius vaikus ir kaip jų ieškoti. Dar bo grupės ataskaitoje teigiama, kad 2011–2012 mokslo metais buvo 13 462 nesimokantys vai
kai nuo 7 iki 16 metų. Tai tokie moksleiviai, kurių duomenys yra Gyventojų registre, bet jie nefigū ruoja Mokinių registre.
Ramūnas Matonis:
Toks darbas reikalau ja labai daug išlaidų, yra ir kitų niuansų. Savivaldybėms patikrinus duo menis apie daugumą (84 proc.) nesimokančių vaikų nustatyta, kad, pavyzdžiui, 64 proc., arba 8593, nesimokantys 7–16 metų vaikai išvykę į užsienį ir nedek laruotas jų gyvenamosios vietos pakeitimas, 85 nesimokė dėl neį galumo. Vienas iš minėtos darbo gru pės siūlymų – tobulinti gyvena mosios vietos deklaravimą regla mentuojančius teisės aktus. „Deklaravimo sistemoje išsi deklaruojant suaugusiems žmo nėms nebuvo prievolės deklaruo ti vaikus – tai jie turėtų padaryti, bet dabar iššoks netgi tokia lente
lė apie vaikus ir jie turės užpildy ti“, – BNS sakė darbo grupės na rys, ŠMM Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vy riausiasis specialistas Algimantas Šimaitis. Jis, be kita ko, pabrėžė, kad duo menys apie tą patį asmenį skir tinguose registruose kartais būna nevienodi – pasitaiko klaidų. „Formalūs duomenys dar nepa rodo, kad būtinai visi nesimoko“, – tvirtino jis. Be to, darbo grupė siūlo nusta tyti, kaip Švietimo informacinių technologijų centras, kuriantis nesimokančių ir mokyklos nelan kančių vaikų registrą, turi būti in formuojamas apie užsienyje besi mokančius diplomatų ir kitus ten mokytis išvykusius vaikus, kurie esą dabar gali patekti į nesimo kančių sąrašą. A.Šimaičio teigimu, informacija apie visai nesimokančius ar daž nai mokyklos nelankančius vai kus renkama siekiant užtikrin ti, kad visi vaikai mokytųsi pagal privalomas švietimo programas, kaip yra numatyta Švietimo įsta tyme ir Konstitucijoje. BNS inf.
5
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
lietuva
Po dopingo skandalo – klaustukai dėl ordino Valstybinių apdovanojimų taryba svarstys, ar rekomenduoti Prezidentei Daliai Grybauskaitei atimti iš sportininkės Živilės Balčiūnaitės prieš pusantrų metų jai skirtą ordiną. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Skirtas Riterio kryžius
Po to, kai Tarptautinis sporto ar bitražo teismas (CAS) nusprendė, kad ką tik savo 33-iąjį gimtadie nį atšventusi Ž.Balčiūnaitė buvo pagrįstai diskvalifikuota dvejiems metams dėl draudžiamų prepara tų vartojimo, Lietuvoje susirūpin ta dėl šiai sportininkei 2010-aisiais įteikto valstybės apdovanojimo ir dėl jai skirtos valstybinės pinigi nės premijos. Prezidentūra patvirtino dienraš čiui, kad jau netrukus bus spren džiama, kaip pasielgti su Ž.Bal čiūnaitei skirtu Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Ri terio kryžiumi. Po to, kai 2010 m. liepos pabai goje Barselonoje vykusiame Euro pos lengvosios atletikos čempio nate Ž.Balčiūnaitė iškovojo aukso medalį moterų maratono rungtyje, Prezidentė pasirašė dekretą, kuriuo sportininkę apdovanojo ordinu. Bet po galutinio CAS sprendimo, jog diskvalifikacija buvo teisinga ir Europos maratono čempionės ti
tulas iš Ž.Balčiūnaitės atimamas, gali būti atšauktas ir D.Grybaus kaitės dekretas dėl ordino skyrimo sportininkei.
Klemensas Rimšelis:
Po švenčių kalbėsi mės su Ž.Balčiūnai te. Tai nemalonus pokalbis.
Atsižvelgs į rekomendacijas
„Valstybės apdovanojimų taryba svarstys klausimą dėl Ž.Balčiūnai tei įteikto valstybinio apdovano jimo ir savo rekomendacijas teiks Prezidentei D.Grybauskaitei. At sižvelgdama į rekomendacijas ša lies vadovė priims sprendimą“, – dienraščiui pranešė Prezidentės spaudos tarnyba. Kol kas neskelbiama, kada po sėdžiaus Valstybės apdovanojimų taryba ir kada svarstys šį klausimą. Tačiau tai gali įvykti jau balandį. Naujausioje Lietuvos istorijoje kol
kas nebuvo atvejo, kad valstybės vadovas būtų priverstas atimti or diną iš dopingo vartojimu apkaltin to ir diskvalifikuoto sportininko. Jeigu Prezidentė tokį dekretą dėl Ž.Balčiūnaitės vis dėlto pasirašy tų, sportininkės būtų paprašyta grąžinti jai įteiktą aukštą valsty bės apdovanojimą. Pakeitė premijų skyrimo tvarką
Netrukus bus sprendžiamas ir klausimas dėl Ž.Balčiūnaitei skir tos vyriausybinės piniginės premi jos likimo. Po pergalės Europos čempiona te 2010 m. maratono bėgikei iškart buvo įteikta 20 tūkst. litų premija. Dabar, po galutinio CAS sprendi mo, su Ž.Balčiūnaite bus tariama si dėl šių pinigų grąžinimo į vals tybės iždą. „Po švenčių kalbėsimės su Ž.Bal čiūnaite. Tai nemalonus pokalbis. Šiaip liūdna – žmogus susilaužė sau gyvenimą“, – dienraščiui sakė Kū no kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis. Anot jo, Ž.Balčiūnaitės bus prašoma grąžinti 20 tūkst. litų. K.Rimšelis neprognozavo įvykių
Bėdos: Ž.Balčiūnaitės bus prašoma grąžinti ir 20 tūkst. litų, kurie bu
vo skirti už pergalę Europos čempionate.
eigos, jeigu nepavyktų tai padaryti: „Tada ir spręsime, svarstysime.“ Yra galimybė premijos grąžinimo klausimą spręsti teisme. Pernai Vyriausybė pakeitė pre mijų skyrimo pasižymėjusiems sportininkams tvarką. Nuo šiol pi niginės premijos bus skiriamos tik po tam tikro „inkubacinio perio do“, tai yra įsitikinus, kad spor tininkai tikrai nėra kaltinami ko kiais nors neteisėtais veiksmais iškovoję savo titulus. K.Rimše lis tvirtino, kad Kūno kultūros ir
Gedimino Bartuškos nuotr.
sporto departamentas nieko ne rekomenduos Prezidentūrai dėl Ž.Balčiūnaitei skirto valstybės ap dovanojimo. „Tai visai kita insti tucija, todėl jai teikti rekomen dacijų negalime. Prezidentūra jau domėjosi, ar CAS sprendimas yra galutinis ir kokios dar galimos tei sinės priemonės skųsti sprendimą dėl diskvalifikacijos. Tokią infor maciją mes suteikėme, bet reko menduoti atimti ar palikti ordi ną sportininkei mes negalime“, – teigė K.Rimšelis.
6
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
nuomonės
Laisvė ir cenzūra internete
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Vytautas Zulonas Tyrimų instituto „Social Dynamics International“ prezidentas
Vartojimo piko karste
Saulius Pocius
T
ai, kad vartotojišk u mas ir asmen in iai in teresai pas mus užgo žė protą, dvasią ir svei ką nuovoką, akivaizd žiau jau ne begal i būt i. Kaip kitaip, pav yz džiui, reikėtų vertinti tok į lik imo akibrokštą, kad šal is, kur ioje mi nimali alga yra 800 litų, gviešia si statyt i atom inę elektr inę? Esą bus labai gera ateit ies kartoms, nors special istai teig ia, kad tas amž iaus projektas tikrą smag u mą suteiks tik būsim iems bran
Užuot mąstę apie są jungą su aplinka, jie ku ria atgyvenusių tech nologijų kolosus ir ver čia dar greičiau visus šliaužti į krachą. duol in io ciklop o sav in ink ams ir jų vasalams. Tie, kur ie gyve nimo dienas leid žia žvelgdami į tuos 800 litų, jokios palaimos tik rai nepatirs. Atsiž adėt i atom inės elektr inės idėjos dabar jau nepadėt ų nei ekonom in iai arg ument ai, nei aišk in imai, kad pin ig ų nėra, nei išplėst in is blaiv umo testas, pa gal iau nei pol igrafas, padedan tis išr yšk int i pol it inės šizofren i jos anatomiją. Daug yb ė veik ianč ių valst yb ės asmenų taip baltais ir auksiniais siūlais priraišioti prie to kliedesių kink inio, kad alternatyv ų jau ne besuvokia. Jiems įtinka tik vienas esmines svajones pagrindžiantis teig inys: bus gal ima gausiai var toti ne tik šiandien, bet ir dar dau giau ateityje. Žod žiu, gerai bus vis ais pož iū riais, tad kaip čia nepasirašysi to kiems kilniems reikalams? Netikėtai prieš pat šventes buvo prisiminta prognozė, kuri labiau tikt ų Vėl inėms. Dar 1972-aisiais parengt a prog nost inė stud ij a „The Limits to Growth“ („Aug imo ribos“ – angl.) perspėjo: jei pasau lis ir toliau šitaip didins vartojimo
apimt į, 2030 m. laukia pragaištis. Po to bus visuotinis regresas, so cialinė pasaulio mirtis ir šiaip nu lis sveik ų. Nors daug kas į visas tas prosko pijas žvelgia pro skepticizmo rati lus, tačiau sakyti, kad vartojimas neveda į bedugnę, nebūt ų visai apdairu. Įdom iausia, kad fiz ikos specia listo G.T urner io gaut i stat ist ikos duomenų ir prognostinių prielai dų lyg inamosios anal izės rez ul tatai netikėtai išryšk ino tą faktą, kad „Aug imo ribų“ prog nozė pa lengva pildosi. Šie tyr imai buvo paskelbt i Mas ač usetso univer siteto žurnale „Smithson ian Ma gaz ine“, kur is įspėjo: pasaul is ju da į tikrą prarają. Ypač verta dė mesio įžvalga, kad vartojimo pi kas sutaps su žemės ištekl ių ga vybos kreivės kritimu. Kitaip sakant, gelmių ištekliai ims baigt is, o paslaug ų ir maisto po reik is vis didės. Pasiekėme tok į rinkodaros lyg į, kai žmog us verčiamas kas pusę metų keisti savo mobilųjį telefo ną (vis nebepakanka funkcijų), kas met us – kompiuter į, kas tre jus – automobil į. Apie drabuž ius apskritai verta pat ylėt i, nes ma dos keičiasi greičiau nei nyksta paskutinės smegenų raukšlės sti listų pusgalviuose. Visa ta vartoji mo kakofonija, nesibaig ianti ma terialinių ženklų kaita išties tam pa sleg iant i, panašiai kaip oras prieš perk ūniją. Klaipėdos Mar ijos Taikos Kara lienės parapijos klebonas Vil ius Viktoravičius pastebėjo, kad šiais laikais tik maldos namai auga lė tai ir nuosekliai, o mes patys įpra tome gyventi čia, dabar ir paėmę paskolą. Kitaip tar iant, iš pin ig ų, kur iuos tur ime uždirbt i ateityje. „Jok iais amž iais taip nebūdavo“, – apibendrino klebonas. Vert a dėmes io įžvalga. Tač iau prekybos centrų vežimėlių ritmu judėti įpratusius parapijiečius vis tiek labiau domina ritualiniai pir kimo atlaidai. Kaip ir tuos, kur ie šiand ien planuoja energet in ius monstrus, vesiančius į dar dides nio vartojimo ir gamtos alin imo bedugnę. Užuot mąstę apie są jungą su apl inka, apie įdieg imą ats inaujinanč ių energ ijos šalt i nių, kur ie yra tikras išsigelb ėji mas pasaul iui ir mums pat iems, jie kur ia atg yvenusių technolo gijų kolosus ir verčia dar greičiau visus šliaužti į įvardytą 2030-ųjų krachą.
p
irmą kartą žmonijos istorijo je pranešimas iš vieno kom piuterio į kitą buvo perduotas 1969 m. spalio 29 d. vakare. Pranešimą sudarė vienintelis žodis „login“ (liet. – „prisijungti“), tačiau šis įvykis tapo naujos eros pradžia. Kam reikalingi suvaržymai?
Per daugiau negu keturis dešimtme čius internetas tapo priemone, išplė tusia mūsų protinius ir socialinius gebėjimus: bet kada ir bet kur gali me pasiekti visas žmonijos sukaup tas žinias, bendraudami socialiniuo se tinkluose atsidūrėme daug arčiau vienas kito, viena žinutė gali aki mirksniu apskrieti milijonus žmo nių visame pasaulyje ir neatpažįsta mai pakeisti įvykių eigą. Internetas – tai sistema, sujun gianti daugybę mažesnių tinklų, pri klausančių valstybėms, įmonėms, organizacijoms, namų ūkiams, į vie ną didelį darinį. Jis neturi centrali zuoto valdymo mechanizmo, bend rų naudojimosi taisyklių, bendros technologijos – kiekvienas mažesnių tinklų valdytojų nustato savo taisyk les. Internetas yra žmonijos bendro darbo sukurtas stebuklas, ir galvos skausmas tiems, kas nenori susitai kyti su bet kokia kritika, alternaty vios nuomonės, pasaulėžiūros ar gy venimo būdo egzistavimu. Šiandien pasaulyje yra daugiau negu du milijardai interneto varto tojų, turinčių galimybę gauti ir įkel ti informaciją pasauliniame tinkle. Dėl to įkeliamo turinio pobūdis la bai įvairus, o internetas tapo plat forma dalytis autoriaus teisėmis ap ribotu turiniu, pornografija ir kitokio pobūdžio nelegalia ar nepageidauti na informacija. Tai paskatino poreikį kontroliuoti turinį. Deja, niekas ne gali pasakyti, kokio dydžio yra in ternetas, kur jis prasideda ir baigia si. Dėl to kontroliuojama tai, kokią informaciją interneto vartotojai pa siekia, o ne įkelia. Įvairios organizacijos, įmonės ir įstaigos visame pasaulyje naudoja technologijas, leidžiančias apriboti vidinių vartotojų pasiekiamą turinį, ir taip išvengia bereikalingo išteklių ir darbo laiko švaistymo, įstatymams galbūt prieštaraujančios veiklos. Pa našiai elgiasi ir valstybės, kurios rū pinasi, kad jų piliečiai būdami vals
tybės teritorijoje nepasiektų toje valstybėje draudžiamo turinio ar ba tiesiog negautų abejonių dėl val džios sprendimų keliančios informa cijos, nepradėtų slaptai organizuoti visuomeninių neramumų ir revoliu cijų. Po 2011 m. Arabų pavasario, kai Tunise ir Egipte įvykusios revoliu cijos buvo organizuojamos ir vieši namos „Facebook“, „Youtube“ pa našiomis priemonėmis, nerimas dėl interneto teikiamų galimybių dar la biau sustiprėjo.
Norint išspręsti nusi kalstamumo ir nepa geidaujamo turinio internete problemą, reikia naikinti prie žastis, dėl kurių visa tai atsiranda.
Viena karščiausių diskusijų temų ir priežasčių riboti interneto naudoji mą yra autoriaus teisės. Naujausias bandymo apsaugoti autoriaus teises pavyzdys yra ACTA – prekybos su sitarimas dėl kovos su klastojimu. Iš vienos pusės, šis susitarimas padėtų kovoti su piratavimu, iš kitos pusės, tai būtų stiprus postūmis visuotinės interneto cenzūros link, nes leistų įvairioms institucijoms nuodugniai stebėti žmonių veiklą internete. Vi suomenės reakcija į šio susitarimo atsiradimą aiškiai parodė bendrą nuomonę – jam aktyviai priešina masi visame pasaulyje.
kiant sustabdyti tolesnį neramumų plitimą šalyje. Vienas ryškiausių pavyzdžių yra Kinija, teikianti ypač didelį dėme sį interneto cenzūrai. Visas varto tojų internetu pasiekiamas turi nys šioje šalyje yra filtruojamas, tiek blokuojant nepageidaujamus pusla pius (tokius kaip „Facebook“), tiek ir vertinant visą turinį pagal tam tik rus raktažodžius. Kinija yra sukūrusi ir įstatymų bazę, pagal kurią valdžia gali griežtai bausti visus taisyklių pa žeidėjus. Kaip pasakė Johnas Gilmo re’as, vienas pagrindinių pasaulyje skaitmeninių teisių gynėjų, „tinklas interpretuoja cenzūrą kaip pažeidi mą ir ją apeina“. Dėl to Kinijai nė ra lengva įgyvendinti tokią cenzūrą, žmonės atranda vis naujų metodų apribojimams apeiti. Pasipriešinimo bangos
Pasaulyje egzistuoja ne viena orga nizacija, kovojanti su interneto cen zūra. Dalis jų informuoja pasaulį apie tokius reiškinius, tarkime, „OpenNet Initiative“. Tačiau yra organizacijų, kurios dirba kurdamos priemones cenzūrai apeiti. Pavyzdžiui, „The Freenet Project“ (liet. – „Laisvo tinklo projektas“) vysto sistemą, kuria vartotojai susie jami į slaptą tinklą. Visa informaci ja, pasiekiama per „Freenet“, atski rais „gabalais“ laikoma skirtinguose vartotojų kompiuteriuose ir pasie kiama per vadinamuosius kriptuo tus kanalus. „Freenet“ taip pat turi savo slaptų svetainių, forumų ir po kalbių kambarių sistemas. Šia prie mone naudojasi milijonai žmonių visame pasaulyje, įskaitant ir šalis, kuriose aktyvi interneto cenzūra.
Kaip tai veikia?
Anot organizacijos „Reporteriai be sienų“, kovojančios už žiniasklaidos ir informacijos laisvę visame pasau lyje, šiuo metu bent 26 šalys daugiau ar mažiau kontroliuoja interneto var totojų pasiekiamą turinį. Turintys internete cenzūruojamas daugeliu būdu, pavyzdžiui, blokuo jant konkrečius tinklalapius arba vertinant bandomą pasiekti infor maciją pagal įvairius kriterijus, tar kime, tam tikrų raktažodžių pa sikartojimą. Šis metodas įprastas daugumoje internetą cenzūruojan čių šalių ir įvairiose organizacijose – verslo įmonėse, įstaigose. Turkija yra užblokavusi prieigą prie svetainės „Youtube“ dėl prieš kelerius metus joje pasirodžiusio turinio, įžeidžian čio šalies įkūrėją. Kartais tiesiog rei kiamu momentu atjungiama įranga, kurią naudodama konkreti organi zacija, vietovė ar šalis gauna prieigą prie interneto. Šis paprastas ir efek tyvus metodas buvo panaudotas per 2011–2012 m. Egipto revoliuciją sie
Draudimai skatina domėtis
Visi, kas cenzūruoja internetą, šiuo metu pralaimi kovą – kiekvienas naujas būdas blokuoti turinį paska tina kelių naujų apėjimo metodų at siradimą. Atsiranda naujų organiza cijų ir judėjimų, besipriešinančių bet kokiems bandymams apriboti žmo nių teises į informaciją. Be to, draudimai tik skatina žmo nes domėtis. Norint išspręsti nu sikalstamumo ir nepageidaujamo turinio internete problemą, reikia naikinti priežastis, dėl kurių visa tai atsiranda, – šviesti visuomenę, mokyti žmones atsakingai naudo tis informacija ir ją kurti, vystyti jų gebėjimus atsirinkti turinį ir laiku identifikuoti galimą grėsmę. Informacija – tai didžiausias turtas ir galia, kurią turi žmonija. Kas su gebėtų visiškai ją valdyti – kontro liuotų visą pasaulį. Dėl to kiekvieno iš mūsų pareiga – išsaugoti savo tei sę į informaciją ir priešintis siekiams cenzūruoti internetą.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
ekonomika Degalų kainos kito nesmarkiai
Nepriklausomas valdybos narys
Trijų didžiausių degalinių tinklų valdytojai praėjusią savaitę kainas koregavo nedaug. Bendrovė „Lukoil“ litrą 95 markės benzino pardavinėjo po 5 litus, arba 1 centu mažiau nei ankstesnę savaitę, „Statoil“ – po 5,01 li to, arba 2 centais mažiau. Bendrovė „Orlen“ benzino kainą per savaitę padidino 3 centais, iki 5,04 lito. Dyzelinas „Lukoil“ ir „Orlen“ de galinėse per savaitę pigo 2 centais, iki 4,69 li to, „Statoil“ pigo 2 centais, iki 4,7 lito.
Elektros perdavimo tinklą valdančios bendro vės „Litgrid“ valdybos narys Valentinas Pra nas Milaknis (nuotr.) joje dirbs kaip neprik lausomas narys – jam bus mokamas 150 litų valandos atlygis (be PVM), tačiau ne daugiau kaip 3,5 tūkst. litų per mėnesį. Balandžio 30 d. įmonės akcininkams bus siūloma patvirtin ti sutarties dėl nepriklausomo valdybos nario veiklos standartines sąlygas ir įgalioti genera linį direktorių pasirašyti sutartį su juo.
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2578 DB svaras sterlingų 1 4,1905 JAV doleris 1 2,6421 Kanados doleris 1 2,6612 Latvijos latas 1 4,9339 Lenkijos zlotas 10 8,3091 Norvegijos krona 10 4,5678 Rusijos rublis 100 8,9643 Šveicarijos frankas 1 2,8743
pokytis
+1,0108 % +0,4218 % +0,6399 % +0,9866 % +0,1136 % –0,2269 % +0,1162 % +0,4775 % +0,2232 %
Drabužių pirkėjai įkalinti mažos rinkos Lietuvos tekstilės gamintojai pigesniais drabužiais tautiečių ap rūpinti nežada ir dairosi į turtingesnius užsienio rinkų vartoto jus. Tačiau lietuvių nedžiugina ir importinių drabužių kainos.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Taiko į turtingesnius
Šiuo metu net 90 proc. šalyje pa gamintos tekstilės produkcijos iš keliauja į užsienį. Tai lemia ne ga mintojų tikslas tekstilės gaminius parduoti brangiau, o tai, kad vidu rinės klasės vartotojų skaičius ša lyje pastaruoju metu sumenko. Dėl to į užsienio gyventojus dairomasi dar aktyviau. Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidento Li no Lasiausko teigimu, šalies teks tilės įmonės orientuojasi į viduri nės ir aukštesnės klasės vartotojus, kuriems pagrindinis kriterijus yra ne kaina, o kokybė. Kol ES abso liučią pirkėjų daugumą ir toliau sudarys vidurinė klasė, o Lietuvo je tokių pirkėjų bus mažiau, šalies gamintojai drabužius esą ir toliau eksportuos. L.Lasiauskas neslėpė, kad šalies gamintojai optimistinėmis pro gnozėmis vartotojų džiuginti dar negali, nors kainos dėl didelės kon kurencijos šiek tiek sumažėjusios. Anot jo, gamintojai smarkiai susiję su ES rinka, o ten pastebimas var tojimo sumažėjimas. Pigiau pirkti užsienietišką
L.Lasiauskas pabrėžė, kad Lietu voje gaminama visame pasauly je žinomų prekių ženklų, pavyz džiui, „Hugo Boss“, produkcija. Todėl reikalauti, kad Lietuvos ga mintojų drabužiai būtų pigūs, esą nesąžininga. „Mėgstama sakyti, kad Lietu voje drabužiai brangūs, o užsieny je – pigūs, tačiau dažnai lyginami netapatūs gaminiai. Pavyzdžiui, ir zaporožietis, ir mersedesas yra au tomobiliai, tačiau negalime norėti, kad mersedesas kainuotų kaip za porožietis. Lietuviški drabužiai yra gana aukštos klasės, todėl netiks linga juos lyginti su pigiais Kinijos ir kitų trečiųjų šalių gamintojų dra bužiais“, – svarstė pašnekovas. Jis pabrėžė, kad didesnes lie tuviškų gaminių kainas būtų ga lima suvaldyti tik realiomis vals tybinėmis priemonėmis, kurios sėkmingai taikomos kitose šaly se. Pavyzdžiui, anot L.Lasiausko, Lenkijoje drabužių produkcija pa laikoma mažinant PVM, o kitose į eksportą orientuotose valstybė
se mažinamas eksporto mokestis. Kaip teigė pašnekovas, šalies ga mintojams taip pat neparanku, kad litas susietas su euru, kai pastara sis – gana brangus. Kaip pavyzdį taip pat galima pasitelkti Lenkiją, kur zlotas nėra susietas su kita va liuta, todėl kainomis galima teigia mai manipuliuoti. „O Lietuvoje tiesiog nėra gali mybės sumažinti kainą“, – sakė L.Lasiauskas.
Lietuvoje drabužių ir avalynės kainos viršija ES vidurkį. Didesnėms šalims lengviau
Kol šalies gamintojai taiko į geriau gyvenančius vartotojus ir ekspor tuoja, lietuviai yra priversti pirkti iš užsienio importuotus drabužius. Nors užsienietiški gaminiai dažnai pigesni nei lietuviški, tačiau ir už juos šalies gyventojai neretai tu ri pakloti daugiau nei analogiškus gaminius perkantys užsieniečiai. Praėjusiais metais „Swedbank“ atliktas tyrimas parodė, kad dra bužių ir avalynės prekių kainos Lietuvoje 7 proc. viršija ES vidur kį. „Swedbank“ vyriausiojo ekono misto Nerijaus Mačiulio teigimu, naujausi duomenys rodo, kad dra bužių ir avalynės kainos priartėjo prie ES vidurkio. Situacija, anot jo, iš esmės nepasikeitė – drabužiai ir avalynė šalyje vis dar kainuoja pa našiai kaip ES, kai visų kitų varto jimo prekių kainos Lietuvoje yra 40 proc. mažesnės nei ES vidurkis. „Labai didelių drabužių kainų skirtumų šalyje ir užsienyje būti negali. Tarkime, reikšmingai ma žesnės nei ES vidurkis maisto pro duktų kainos šalyje labai susijusios su mažesnėmis darbo sąnaudomis. O drabužiai, kuriais prekiaujama ir šalyje, ir kitose ES valstybėse, dažniausiai gaminami ne Lietuvo je, todėl jų kainos yra panašios“, – sakė N.Mačiulis. Kita vertus, kainų atžvilgiu di džiosios šalys turi pranašumą – jas gali pasiūlyti mažesnes. O mažos rinkos prekybininkams, anot pa šnekovo, suderėti patrauklias kai nas yra gerokai sunkiau: „Pavyz džiui, Vokietijos prekybos tinklas nuperka keliolika ir keliasdešimt
kartų didesnius kiekius drabužių nei Lietuvos prekybos tinklas, to dėl derybų galimybės nevieno dos.“ Trūksta konkurencijos
N.Mačiulis taip pat pabrėžė, kad šalyje bei užsienyje skiriasi ir pre kybininkų veiklos sąnaudos. Pa vyzdžiui, viename kvadratiniame metre prekybos ploto Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje parduo dama daug daugiau drabužių nei Lietuvoje. „Dėl to nuomos kaina, kuri tenka vienam kvadratiniam metrui, turi daug didesnę įtaką parduotam ga minio vienetui“, – aiškino jis. Bendrovės „EKT grupė“ kon sultantas Justas Gavėnas įsitiki nęs, kad didesnėms kainoms ša lyje įtakos turi santykinai nedidelė konkurencija: „Tekstilės prekybos sektoriuje yra apie 1 tūkst. specia lizuotų drabužių parduotuvių. Sek toriaus apyvarta siekia apie 800 mln. litų, apie 40 proc. jos suda ro viena įmonė ir jai priklausančios parduotuvės.“ Tačiau Lietuvos prekybos įmo nių asociacijos vykdantysis direk torius Laurynas Vilimas patikino, kad Lietuvoje drabužių ir avalynės kainos atspindi visuotines ten dencijas ir iš kitų ES šalių smar kiai neišsiskiria. Galutinio pro dukto kainai, anot jo, įtakos turi įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, ga mybos sąnaudos, kurias lemia energetinių išteklių, medžiag ų brangimas.
Realybė: gyventojai nėra finansiškai pajėgūs rinktis lietuviškus drabu
žius, nes jie siuvami turtingesniems užsienio pirkėjams.
Kainų nemažins
Paklaustas, ar Lietuvoje drabužių kainos artimiausiu metu kaip nors kis, L.Vilimas pakartojo, kad ša lyje kainos keisis tokia pat linkme – mažės arba didės – kaip ir viso je Europoje. Vis dėlto akivaizdžiai brangstant energetiniams ištek liams, kaip gali numanyti papras tas vartotojas, didelių teigiamų po kyčių tikėtis neverta. J.Gavėno manymu, didžiausią galią savo rankose turintys preky bos tinklai būtinybės mažinti kai nas nemato. Anot jo, kol pirkėjai neplanuos pirkinių, laikysis prekių ženklų ir pirks gana neracionaliai, kainos smarkiai nesikeis. Vis dėlto, kaip sakė parduotu vės „Mango“ direktorė Aistė Pe lionytė, šiais metais, palyginti su
praėjusiais, drabužiai šio tinklo parduotuvėse atpigo apie 20 proc. Nurodymą mažinti kainas, anot jos, iš centrinės būstinės Ispanijo je gavo visose šalyse esančios par duotuvės. „Tinklas truputį keičia koncep ciją, mažina kainas, nors kokybė išliko ta pati“, – sakė A.Pelionytė. Laukiama kitų prekybos tinklų
L.Lasiausko manymu, iš užsienio importuotais drabužiais prekiau jančios parduotuvės kainų nema žins, kol Lietuvoje neatsiras pigių prekių ženklų tinklų. Tačiau pa šnekovas ir pats stebėjosi, kad jų šalyje iki šiol beveik nėra. „Tokių pigių pasaulinių tinklų kaip H&M atėjimas į šalies rinką
„Shutterstock“ nuotr.
būtų teigiamas. Kuo daugiau tokių tiesiogiai veikiančių tinklų, tuo šalyje būtų didesnė konkurencija ir mažesnė kaina. Kol kas daugu ma užsienio drabužių įmonių Lie tuvoje veikia pagal franšizę. O tai reiškia, kad jos veikia per atstovus ir dėl to gali neatspindėti bendrų rinkos tendencijų“, – sakė L.La siauskas ir priminė, kad H&M ša lyje turėtų pasirodyti 2013 m. Vis dėlto, kaip pastebėjo pašne kovas, pigūs pasauliniai tinklai į Lietuvą veikti tiesiogiai nesiveržia ir dažnai savo plėtrą sustabdo ties Lenkijos siena. „Turbūt tai reiškia, kad Lietuvos rinka jiems nėra pakankamai pa traukli dėl dydžio, perkamumo ir pan.“, – svarstė jis.
8
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Vakcina nuo infarkto? Lundo universiteto mokslinin kai sukūrė vakciną, padėsian čią užkirsti kelią širdies ir krau jagyslių ligoms. CVX-210 stimu liuoja imuninę sistemą ir sustab do cholesterolio patekimą į ar terijas. Taip išvengiama arteri jų susiaurėjimo.
Anot Švedijos mokslininkų, pa grindinės širdies ir kraujagyslių ligų priežastys yra fizinio krūvio trūkumas, bloga mityba, rūky mas ir piktnaudžiavimas alko holiu. „Reikia įvertinti ir paveldi mumą“, – priduria mokslinin kai. Pasak profesoriaus Deno Nilseno, naujoji vakcina papil dys jau egzistuojančius gydymo metodus. Tikimasi, kad vakcina CVX-210 farmacijos rinkoje pa sirodys iki 2017-ųjų.
Klastingas erkinis encefalitas Vos nutirpus snie gui pabudo erkės ir jau ieško grobio. Įsi siurbusi infekuota erkė pavojinga li ga žmogų užkrėsti gali per kelias mi nutes, todėl nevalia prarasti budrumo net išsiruošus pasi vaikščioti po parką. Atsargiai: erkės jau pabudo ir gali įsisiurbti poilsiaujantiems netgi miesto parke.
„Shutterstock“ nuotr.
VD inf.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
Supainioja su peršalimu
Pirmąsias pabudusias erkes visuo menės sveikatos specialistai paste bėjo prieš mėnesį. Vėliau pakarto tinai patikrinus tą patį mišką jau rasta ropojančių pavienių suaugu sių erkių. Valstybinės visuomenės svei katos priežiūros tarnybos specia listai primena, kad ypač pavojinga erkių platinama liga – erkinis en cefalitas, nuo kurio nėra specifi nio gydymo. Šalinami tik ligos po žymiai.
Lėšos tyrimams ir vaistams Krūtų magnetinio rezonanso tomografija yra vertingas meto das krūties ligoms diagnozuoti, vėžio išplitimui nustatyti, ir šis tyrimas turi būti finansuojamas iš Privalomojo sveikatos drau dimo (PSD) fondo biudžeto.
Tai nuspręsta PSD tarybos posė dyje. Pasak specialistų, tokie ra diologiniai tyrimai kaip mamog rafija, ultragarsinis tyrimas yra pigiausi ir paprasčiausi tyrimai krūties vėžiui ir kitoms krūties ligoms diagnozuoti, tačiau daž nai vien jų nepakanka. Taip pat nus pręsta, kad 2012 m. galūnių, sąnarių bei or ganų protezams ir vaistams, už kuriuos mokama centralizuotai, bei medicinos pagalbos priemo nėms įsigyti iš PSD fondo biu džeto skiriama 143,3 mln. litų. VD inf.
Po geros savaitės liga sugrįžta: vėl pakyla temperatūra, skauda sąnarius ir galvą, gali pykinti, sutrikti kal ba, sąmonė. Net ir pasveikus nemažai daliai ligonių erkės įsisiurbimą visą gy venimą primena liekamieji reiški niai. Infekuota erkė žmogų užkrečia per kelias minutes nuo įsisiurbi mo, tačiau ligos požymiai pasireiš kia tik po vienos ar dviejų savaičių. Neretai netikėtai užklupusį karš čiavimą, galvos ar sąnarių skaus mą žmogus supainioja su peršali mu, tad į gydytojus nesikreipia. Budrumas prarandamas ir dėl to, kad netrukus savijauta pagerėja.
Po geros savaitės liga sugrįžta: vėl pakyla temperatūra, skauda są narius ir galvą, gali pykinti, sutrik ti kalba, sąmonė. Sudėtingesniais atvejais erkinis encefalitas gali sukelti neįgalumą ir net mirtį. Specialistai atkreipia dėme sį, kad žmogus ne visada pastebi įsisiurbusią erkę. Be to, užsikrės ti kraujasiurbių platinama liga ga lima ir geriant nevirintą karvių ar ožkų pieną. Nustatytas pirmasis atvejis
Apsisaugoti nuo erkinio encefalito padeda skiepai. Taigi, dažnai bū nantiems gamtoje žmonėms pata riama pasiskiepyti. Lietuva, Latvija ir Estija – ES šalys, kuriose rizika užsikrėsti er kių platinamomis ligomis bene di džiausia. Pernai Lietuvoje erkiniu ence falitu susirgo 612 žmonių, trys jų mirė. Devyni iš dešimties susirgu sių erkiniu encefalitu buvo gydo mi ligoninėje, o nuo liekamųjų ligos reiškinių kenčia daugiau nei pusė persirgusių žmonių. „Sergamumas šia liga Lietuvoje vis dar išlieka didelis, nors išveng ti jos galima pasiskiepijus“, – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius mokslų daktaras Sau lius Čaplinskas. Šiais metais Klaipėdoje užregist ruotas pirmasis Laimo ligos atvejis patvirtina, kad budrumo negalima prarasti net mieste. 65-erių vyrui užsikrėtusi erkė įsisiurbė parke. Klaipėdietis prisiminė, kad tai nutiko spalio pradžioje, tačiau li
ga nustatyta tik po kelių mėnesių. Tad specialistai atkreipia dėmesį, kad erkių galima parsinešti ne tik iš miško, bet ir sodo, kapinių, parkų, žaliųjų miesto zonų. Erkės ypač mėgsta aukštą žolę, pernykščius lapus ir šakų krūvas. Užkratas patenka iš žarnyno
Nuo Laimo ligos skiepų nėra, ta čiau laiku kreipusis į gydytojus ji gana sėkmingai gydoma. Akivaizdžiausias šios ligos požy mis – erkės įkandimo vietoje daž niausiai atsiradusi raudona dėmė:
viduryje šviesesnė, o pakraščiuo se ryškesnė. Tokį ligonį vargina pakilusi tem peratūra, galvos ir sąnarių skaus mai. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – dažniausiai būna erkės žarny ne, tad užkratas paprastai patenka į žmogaus organizmą tada, kai jau pasisotinusi (dažniausiai po 24–48 valandų siurbimo) erkė išpila žar nyno turinį į įsisiurbimo vietą. Li gos sukėlėjai gali patekti ir tuomet, kai erkė neteisingai traukiama – suspaudžiamas jos pilvelis.
Kaip apsisaugoti Grįžus iš gamtos siūloma atidžiai ap žiūrėti ne tik save, bet ir vaikus. Šie ga li net nepajusti, kad nešiojasi įsisiurbu sią erkę. Erkės mėgsta įsisiurbti į pažas tis, kirkšnis, kojas, bambą, kaklą ir gal vą. Ant vaikų kūno jos dažnai aptinka mos ties galvos plaukų augimo linija.
Išsiruošus į gamtą patariama nepa miršt i ir erkes atbaidančių med žia gų, taip pat tinkamai apsirengti: dė vėti šviesius drabuž ius ilgomis ran kovėm is, kelnes susik išt i į kojines ar batus, galvą prisidengti kepure ar skarele.
Kaip ištraukti erkę Erkę geriausia pašalinti pincetu, lai kant jį kuo arčiau odos ir traukiant at sargiai bei tolygiai. Nedaryti staigių ju desių ir nesukti. Negalima erkės kūno spausti, kaitinti ar naudoti cheminių medžiagų, nes ji gali išspjauti skran džio turinį į žaizdą ir taip perduoti bakterijas arba virusą. Pincetu ištrauktą erkę reikėtų suvy nioti į tualetinį popierių, išmesti į uni tazą ir nuleisti vandenį. Žaizdą nu plauti šiltu vandeniu su muilu ir pa tepti antiseptiku.
Nedidelė pašalintos erkės burnos da lis gali likti žaizdoje. Ji nepavojinga ir po kelių dienų pranyksta kartu su žaizda. Tačiau jeigu po keleto dienų oda nepradeda gyti, reikėtų kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti infekcijos po žymis (taip atsitinka retai). Kalendor iuje patar iama paž ymėt i įkandimo dieną ir stebėti, ar nepasi reiškia erkių sukeliamų ligų simpto mų. Jeigu per vieną mėnesį nuo įkan dimo susergama, gydytoją reikėtų in formuoti apie įkandimo dieną.
9
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
sveikata Aštuonmetis žino visas pasaulio ša lis, jų sostines ir vė liavas, bet nemoka apsiauti batų. Maža mergaitė domisi ne lėlėmis, o skrydžiais į kosmosą. Tokie yra autizmo liga ser gantys vaikai, ku riuos ugdant galima užauginti genijus. Pagalba: per specialias pamokėles lavinami įvairūs autizmu sergančių vaikų įgūdžiai.
Tomo Raginos nuotr.
Maži genijai ar dideli ligoniai? Virginija Skučaitė v.skucaite@diena.lt
Ugdomi būsimieji einšteinai?
Iki šiol neaišku, dėl kokių priežas čių kuriuo nors vaiko augimo lai kotarpiu mažylis pradeda atsiribo ti nuo aplinkos, nustoja bendrauti, dėl ko sparčiai menksta jo kalbos, socialiniai įgūdžiai, auga agresy vumas, nerimastingumas. Iš pirmo žvilgsnio tokie vaikai atrodo kaip ir kiti jų bendraam žiai: žaidžia kompiuteriu, piešia, tapo, lanksto, mankštinasi, dai nuoja, tačiau greitai supranti, kad jie – kitokie. Tas kitoniškumas pa sireiškia įvairiomis formomis. Kar tais jos iš tiesų įspūdingos. Net pri bloškiamos. Štai Kauno vaikų abilitacijos centro ugdytinis aštuonmetis Si monas apstulbina kiekvieną suau gusįjį savo geografijos žiniomis. Berniukas, žiūrėdamas į didžiu lį pasaulio žemėlapį, gali pasakyti bet kurios šalies sostinės pavadi nimą ir parodyti jos vėliavą. Antrokė Ieva geba neklysda ma vardyti kelio ženklus, rody dama juos piešiniuose ar gatvėje, o aštuonmetis Tomas, žaisdamas kompiuterinius žaidimus, sava rankiškai išmoko daugybę ang liškų frazių ir terminų, juos žeria kaip žirnius šios kalbos nesupran
tantiems draugams. Galbūt šiame dvidešimt metų veikiančiame abi litacijos centre ugdomi būsimie ji einšteinai ir niutonai, kurie, kaip dabar pripažįstama, irgi buvo au tistai? Mokosi priimtinų normų
Vis dėlto autizmo paliestų vaikų tėvai svajoja ne apie pasaulinę savo ypatingų atžalų šlovę, o apie ele mentarią jų socializaciją. Kauno vaikų abilitacijos cent ro direktorės pavaduotoja ugdy mui Raimonda Juknevičienė pa tyrė, kad dažnas vaikas, atvežtas į centrą, nemoka pats apsiauti batų, apsivilkti, pavalgyti, nenori bend rauti, jaučiasi nesaugus, akimirks niu susierzina, nekalba. Centro specialistų pastangomis tokia vai kų būklė, jų elgesys pamažu įgauna priimtinas visuomenei formas. „Bendravimo įgūdžių mūsų ug dytiniai įgyja bendraudami su svei kais vaikais. Mes draugaujame su Marijampolės darželio-mokyklos ir Jonučių vidurinės mokyklos auk lėtiniais: lankomės vieni pas kitus, organizuojame bendrus renginius. Pastarosios mokyklos mokslei viai, mugėje pardavę pačių paga mintus atvirukus, nupirko dova nų mūsų centro vaikams. Žinoma, svarbiausia – ne dovanos, o bend ravimas, tai yra itin svarbu mūsų
ugdytiniams“, – įsitikinusi R.Juk nevičienė. Šiek tiek kitokie
„Autizmo paliesti vaikai pasižy mi ypatingu pedantizmu: jei pa dėjo tašką ne toje sakinio vietoje – tuoj pat suplėšo sąsiuvinį. Kartu tokie vaikai moko suaugusius žmo nes tvarkos: jei ras rankinę, padė tą neįprastoje vietoje, ją būtinai iškraustys“, – kitokių vaikų bruo žus vardija centre dirbanti gydyto ja Daiva Sasnauskienė.
Tas kitoniškumas pasireiškia įvai riomis formomis. Kartais jos iš tiesų įspūdingos. Net pri bloškiamos. Ji džiaugiasi, kad ugdytiniams teikiamos fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos. Judėji mas, fiziniai pratimai autizmu ser gantiems vaikams – labai į naudą. Protinė veikla juos veikia kiek ki taip nei sveikuosius. „Vaikai ateina į biblioteką pa sklaidyti knygučių, jų paskaityti, nes to išmoksta laisva forma vyks
tančiose pamokose. Tiesa, ma no skaitytojų interesai dažniau siai būna siauri, labai konkretūs, nes jie dažniausiai domisi kokia nors viena reta tema. Pavyzdžiui, viena mergaitė domisi skrydžiais į kosmosą ir jokios kitos tematikos knygos jos nežavi“, – pasakojo abi litacijos centro bibliotekininkė Da lia Maciukevičienė. Čia mokosi studentai
Autizmo sindromą ir kompleksinių sutrikimų turinčių vaikų tėvams, kurių atžalos dar nelanko abilitaci jos centro, čia įkurtas kitas – kon sultacinis – centras „Kitoks mano pasaulis“. Jame dažni svečiai yra pedagogai, studentai, konsultuo tis ar mokytis į šį centrą atvažiuo jantys iš visos Lietuvos. „Atvykau su VDU Muzikos aka demijos magistrantais, kurie da bar gilina specialiosios pedagogi kos kurso žinias. Domimės, kaip taikoma ugdomoji muzikos tera pija“, – viešnagės tikslus pristatė VDU dėstytoja socialinių mokslų daktarė Asta Lapėnienė. Studentai Gintaras ir Dovilė Pet raškos sakė, kad juos nustebino muzikiniai vaikų gebėjimai. „Vaikai dainavo iš širdies, jų vi sai netrikdėme mes, svetimi žmo nės. Tai nuostabu“, – žavėjosi Gin taras.
Jam pritarė Dovilė. Ji atkreipė dėmesį į dainavusių vaikų judesių plastiką. „Tai mūsų muzikos pedagogės Aldonos Venckienės nuopelnas“, – kolegę pagyrė abilitacijos cent ro psichologas Jevgenijus Razgu linas. Beje, darbą su autizmo palytėtais vaikais jis pasirinko po to, kai, bai gęs VDU psichologijos magistran tūrą, dirbo jų stovykloje. Atradę originalius raktus
„Aš gabus, kaip ir jūs. Aš toks pat, kaip ir jūs, bet man reikia daugiau pastangų ir aplinkinių pagalbos. Taip, aš mėgstu savo vienatvę, ir daugeliui atrodo, kad man nereikia draugų“, – cituoja daugelio autiz mu sergančių vaikų dvasinės būse nos formuluotę specialioji pedago gė Aušra Lukšienė. „Tačiau tai netiesa“, – formu luotę užbaigia jos kolega Saulius Marozas, kaip ir kiti centro dar buotojai, atradęs raktus į vaikų protą ir širdis. Pastarąjį teiginį patvirtina vaiz das abilitacijos centre: du berniu kai, sukišę nosis į kompiuterio ek raną, draugiškai šnekučiuojasi. Netrukus suvoki, kad tai – Kauno vaikų abilitacijos centro pedagogų ir vaikų tėvų ne vienų metų bend rų pastangų rezultatas.
Grybeliniai odos ir jos priedų susirgimai
Gondinga Pabrinkienė Gydytoja
Atėjus pavasariui, daugelis žmonių įdėmiau apžiūri odą, plaukus, nagus. Norisi, kad apsivilkus lengvesnius drabužius, apsiavus atvirą avalynę, nekiltų jokių rūpesčių dėl odos, nagų, plaukų pakitimų.
Labiausiai paplitusios odos ir jos priedų ligos – dermatomikozės. Tai grybeliniai susirgimai. Nagų patolo-
gijos atveju jos sudaro net 50 proc. Grybeliai – tai aerobiniai žemesnieji augalai, kurie neturi chlorofilo, nesugeba sintezuoti organinių medžiagų iš angliarūgštės, turi jas gauti pagamintas, todėl parazituoja naguose, plaukuose, odoje. Yra žinoma apie 40 rūšių grybelių, priklausančių Epidermophyton, Microsporum, Trychophyton rūšims, apie 10 iš jų sukelia žmonėms grybelinius susirgimus. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus, infekuoti daiktai, gyvūnai, augalai. Apsikrečiama pirtyse, baseinuose, voniose, paplūdimiuose, sporto salėse, per avalynę, nešvarias higienos priemones. Ligai prasidėti reikšmės turi sustiprėjęs prakaitavimas, kraujotakos funkciniai sutrikimai, traumos, sausa
oda, sumažėjęs organizmo imuninis atsparumas, nervų, endokrininės sistemos, medžiagų apykaitos sutrikimai. Liga gali prasidėti nepastebimai – metų metus trunkančiu padų, tarpupirščių, raukšlių pleiskanojimu, nedideliu niežuliu. Dažnai į tai nekreipiama dėmesio, nesigydoma ir toliau platinamas užkratas. Odoje atsiradus aiškiai ribotų, pleiskanojančių paraudimų, nulūžusių plaukų židinių, atsiradus įtrūkimų, gilių pūslelių, suitensyvėjus niežuliui, ypač pakitus nagų plokštelėms, reikėtų kreiptis į odos gydytoją. Nagų plokštelių pakitimai būna labai įvairūs: spalva – gelsva, ruda, juoda, balta plokštelė sustorėja, sukietėja, nelygi arba ištrupėjusi. Pažeidimas gali lokali-
zuotis visame nage arba tik distalinėje ar proksimalinėje dalyse. Labaratorijoje mikroskopinio tyrimo metu nesunkiai patvirtinama diagnozė, neaiškių atvejų metu atliekami pasėliai, kurie leidžia tiksliai identifikuoti sukėlėją. Grybeliniai susirgimai gydomi ambulatoriškai. Odos pažeidimams paprastai užtenka vietinio išorinio gydymo prišgrybeliniais kremais, tepalais, skysčiais. Plaukuotosios odos dalies bei nagų plokštelių pažeidimo atveju taikomas vietinis ir sisteminis gydymas antimikotiniais preparatais (skysčiai, kremai, tepalai, gydomieji lakai, geriami amtimikotiniai vaistai). Skiriamo gydymo efektyvumas ir trukmė priklauso nuo ligos išplitimo, įsisenėjimo. Oda pasveiksta per 2–3 sav., nagai, priklausomai nuo jų
augimo greičio, per 3–9 mėn. Esant stipriai sustorėjusioms nagų plokštelėms, taikomos valymo procedūros pėdos priežiūros kabinete, kai specialiai paruošus, hiperkeratotinės nagų plokštelių masės pašalinamos mechaniniu būdu. Tai gerokai pagreitina sveikimo procesą. Nereikėtų pamiršti,kad grybeliai labai atsparūs išorės veiksniams, todėl norint išvengti užsikrėtimo, reikėtų dezinfekuoti avalynę, drabužius, higienos reikmenis, laikytis asmeninės higienos principų. Tikslią diagnozę nustatys ir tinkamą gydymą paskirs odos gydytojas. Mus rasite Kauno klinikinėje ligoninėje, Josvainių g. 2, odos ir lytiškai plintančių ligų poliklinikoje. Sėkmės. Užs. 937633
10
Antradienis, balandžio 10, 2012
Sportas
Visos mintys – apie revanšą
Statistika „Lokomotiv-Kuban“ – „Žalgiris“ 2012 04 08, Krasnodaro krepšinio halė, 4000 žiūrovų.
72:44
Šiandien vakare įvyksiančiame VTB Vie ningosios lygos antrajame aštuntfinalio mače Kauno „Žalgiriui“ būtina pergalė. Vienas nykiausių šio sezono rungtynių Krasnodare vietos „Lokomotiv-Kuban“ ekipai pralaimėję kauniečiai serijoje iki dviejų pergalių pralaimi 0:1.
(12:15, 20:8, 22:14, 18:7) „Lokomotiv-Kuban“: K.Riversas 21 taškas, A.Traore 13, J.Mas sey 9, V.Ilievskis 7, M.Ignerskis, R.Blakney ir N.Šabalkinas po 5, M.Grigorjevas 4, M.Še leketas 3.
„Žalgiris“: T.Delininkaitis, R.Javtokas ir D.Šalenga po 7, M.Kalnietis 6, M.Popovičius, P.Jankūnas ir M.Kuzminskas po 4, M.Rakovičius ir T.Kli mavičius po 2, Ž.Janavičius 1.
Komandų rodikliai: Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Juodasis sekmadienis
Charakterį ir susitelkimą pade monstravę ir įspūdingu stiliumi Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepši ninkus įveikę Aleksandro Trifuno vičiaus auklėtiniai Rusijos pietuose gavo niuksą. Krasnodaras kaunie čius pasitiko alinančiu karščiu – termometro stulpelis rodė 25 laips nius šilumos.
Gerai, kad aštunt finalio serijoje nie ko nelemia įmes tų ir praleistų taškų skirtumas.
Puiki dvikovos pradžia 12:2 nie ko blogo nežadėjo, tačiau tuomet žalgiriečių puolimas ėmė strigti, o Krasnodaro legionierių vienas po kito metimai skrodė svečių krep šio tinklelį. Įpusėjus dvikovai „Lo komotiv-Kuban“ laimėjo atkarpą 15:0 ir praktiškai išsprendė ma čo baigtį. Krasnodaro ekipa šventė triuškinamą pergalę 72:44. Mačą prie Kubanės krantų žal giriečiai prisimins kaip vieną juo džiausių per visą šį sezoną. Sve čiai nusileido varžovams visose statistikos kategorijose, o nė vie
dvitaškiai – 21/36 (58 proc.) ir 15/42 (36 proc.), tritaškiai – 8/21 (38) ir 3/18 (17), baudų metimai – 6/7 (86) ir 5/10 (50), at kovoti kamuoliai – 37 ir 36, rezultatyvūs perdavimai – 17 ir 7, klaidos – 10 ir 13, pe rimti kamuoliai – 6 ir 6.
nas „Žalgirio“ žaidėjas nesurin ko dviženklio taškų ir naudingu mo balų skaičiaus. Maža to, šioje dvikovoje „Žalgiris“ neteko savo vidurio puolėjo Milovano Rakovi čiaus. Įpusėjus antrajam kėliniui, serbas susižeidė nosį. Atsakomasis mačas vyks šian dien „Žalgirio“ arenoje, o jeigu pri reiks trečiųjų rungtynių – jos rytoj taip pat bus žaidžiamos Kaune.
Rezultatas
Ginklų nesudeda
„Žaidėme su viena stipriausių VTB Vieningosios lygos komandų. „Žalgiris“ turi daug gerų žaidė jų, kurių dauguma atstovauja Lie tuvos nacionalinei rinktinei. Tai daug ką pasako apie šios koman dos lygį. Beveik visi žalgiriečiai la bai gerai žaidžia vienas prieš vie ną. Būtent greitis ir padėjo jiems atitrūkti dvikovos pradžioje. Ta čiau vėliau sutankinome gynybą ir tai davė dividendų. Nors Kelvinas Riversas surinko net 21 tašką, no rėčiau išskirti labai sumanų Vlado Ilievskio žaidimą. Man labai pati ko, kaip buvo konstruojamos mūsų atakos makedonui būnant ant par keto“, – pažymėjo Krasnodaro eki pai vadovaujantis serbas Božidaras Malkovičius. „Tenka pripažinti, kad Krasno daro ekipa nusipelnė pirmosios pergalės. Sugebėjome priešintis tik pirmajame kėlinyje. Pastaruo ju metu tenka žaisti daug rungty nių iš eilės ir tai galiausiai atsiliepia
Reabilitacija: skaudų pralaimėjimą prie Kubanės krantų Rusijoje pa
tyrę „Žalgirio“ krepšininkai šiandien sieks atsirevanšuoti.
komandos žaidimui. Tačiau to kio pasiteisinimo negali būti. Ge rai tik tiek, kad šioje aštuntfina lio serijoje nieko nelemia įmestų ir praleistų taškų skirtumas, kadan gi po tokio pralaimėjimo atsities ti būtų labai sunku. Dabar viso la bo pralaimime 0:1. Išstudijuosime varžovų žaidimą bei savo klaidas ir namuose sieksime revanšo“, – kal bėjo „Žalgirio“ vyriausiasis trene ris A.Trifunovičius. Skrido be asistento
Į Krasnodarą A.Trifunovičius skri do be savo asistento tautiečio Oli verio Kostičiaus. Šį mačą specia listas praleido dėl itin džiugios priežasties – trenerio žmona Je lena pagimdė dukrytę. Mažylės
„Nižn ij Novgorod“ – „Liet uvos rytas“ 60:64 (16:23, 10:11, 18:15, 16:15). S.Antonovas 18 tašk ų (11 at kovotų kamuolių), P.Brežecas 15 (9 atkovoti kamuoliai), I.Pauničius 12 / R.Seibutis 14, S.Babrauskas ir M.Ka telynas po 10.
vtb-league.com nuotr.
ūgis – 52 cm, svoris – 3400 g. Tė vai dukrai vardo dar neišrinko. Skrydžio išvakarėse per koman dos treniruotę O.Kostičių pasvei kino visi žalgiriečiai. Pagal serbiš kus papročius yra būtina nuo kūno nuplėšti ir į skutelius sudraskyti naujojo tėvo drabužius. Tai veda mi Manto Kalniečio ir komandos kapitono Pauliaus Jankūno žalgi riečiai ir padarė. O.Kostičių pa sveikino ir „Žalgirio“ klubo savi ninkas Vladimiras Romanovas. „Dukrelė turėjo gimti po kelių dienų, tačiau ketvirtadienį žmo nai apsilankius „Žalgirio“ arenoje, matyt, mažylė norėjo pasižiūrėti, kas ten taip triukšmauja ir pasaulį išvydo šiek tiek anksčiau, – juoka vo ir džiaugsmo neslėpė O.Kosti
čius. – Žinoma, jausmas tapus tė vu yra ypatingas.“ Vilniečiai pirmauja
Kitame aštuntfin alio mače svar bią pergalę iškovojo „Lietuvos ry to“ krepšininkai. Sostinės ekipa svečiuose po labai atkaklios kovos 64:60 įveikė Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ ekipą ir prieš atsakomąjį mačą, šiandien vyk siantį Lietuvoje, turi labai gerus šansus žengti į ketvirtfinalį. „Visada sunku žaisti su koman da, kuri neturi ryškių žvaigždžių. Labai svarbu, kad laimėjome ir prieš mačą savoje aikštėje turime pranašumą“, – džiaugėsi „Lie tuvos ryto“ vyriausiasis treneris Aleksandras Džikičius.
„Žalgirio“ šokėjos – Eurolygos finalo ketverte Kauno „Žalgirio“ palaikymo gru pė laimėjo Eurolygos šokėjų kon kursą. Gegužės pradžioje šokėjos skris į Stambulą ir linksmins žiūro vus per Eurolygos finalo ketvertą.
Nugalėtojos: Eurolygos interneto svetainėje vykusį balsavimą laimėju
sios „Žalgirio“ šokėjos per finalo ketvertą žada dar daugiau staigmenų.
Artūro Morozovo nuotr.
Per Eurolygos interneto svetainėje vykusį balsavimą žalgirietės įveikė praėjusių metų čempiones Gdynės „Asseco Prokom“ šokėjas, taip pat ir Pirėjo „Olympiacos“ bei Mask vos CSKA merginas. „Kauno „Žalgirio“ šokėjų vardu dėkojame visiems gerbėjams, pa dėjusiems mums iškovoti keliala pį į Eurolygos finalo ketverto var žybas Stambule, – entuziastingai džiaugėsi „Žalgirio“ šokėjų grupės vadovė Diana Gandrimė. – Tik jū sų visų dėka galėsime garsinti ne tik „Žalgirio“, bet ir Lietuvos var dą aukščiausio lygio krepšinio ren ginyje. Didžiuojamės nugalėjusios
Rusijos, Lenkijos ir Graikijos šokė jų komandas finale ir esame dėkin gos už suteiktą galimybę. Ačiū už didžiulį palaikymą!“ Pasiekusios pergalę „Žalgirio“ šokėjos neketina sustoti. Papil dyti šokių programą ir pasiruoš ti finalo ketverto rungtynėms pa dės garsus Lietuvos choreografas Kęstutis Baranauskas, kuris mer ginoms jau yra talkinęs ir sezo no pradžioje. „Be galo džiaugiuosi merginų sėkme. Dirbti su šia gru pe – man didžiulis malonumas“, – išgirdęs naujienas sakė K.Bara nauskas. Į programą bus įtrauk ti Eurolygos finalo ketverte daly vausiančių valstybių nacionaliniai šokiai. Stamb ul e „Žalg ir io“ vard as skambės ir daugiau kartų. Euro lygos jaunimo turnyre, kuris vyks per Eurolygos finalo ketvertą, da
lyvaus „Žalgirio“ jaunių komanda. Jie į pagrindinį turnyrą pateko lai mėję atranką, vykusią „Žalgirio“ arenoje vasario 10–12 d. Kaune vykusiame Eurolygos jau nimo atrankos turnyre dalyvavę Eurolygos atstovai negailėjo gra žių žodžių „Žalgirio“ šokėjų pasi rodymams. „Labai norėjome, kad „Žalgirio“ vardą išgirstų visa Eu ropa ne tik minint perspektyviau sius krepšininkus, bet ir po šokėjų pasirodymų per minutės pertrau kėles“, – prieš pergalingai pasi baigusį balsavimą šokėjų konkur se kalbėjo D.Gandrimė. Gegužės 10–13 d. per Euroly gos finalo ketverto pusfinalius susitiks Maskvos CSKA ir Atė nų „Panathinaikos“ bei „Barce lonos Regal“ ir Pirėjo „Olympia cos“ krepšininkai. VD, zalgiris.lt inf.
11
Antradienis, balandžio 10, 2012
Sportas
Jauniai parvežė bronzos medalius Lietuvos jaunių (iki 18 metų) ledo ritulio rinktinė iš Nyderlan duose vykusio pasaulio čempionato į Lietuvą parvežė bron zos medalius. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
mė į trečią vietą“, – sakė ledo ri tulininkas.
Džiaugsmo nebuvo
Pribloškė Pietų Korėja
„Šiek tiek apmaudu, nes pralaimė jome vienas rungtynes ir likome trečioje vietoje. Važiavome nusitei kę į Lietuvą parvežti aukso meda lių, todėl bronza šiuo metu nelabai džiugina, – po čempionato kalbė jo komandos kapitonas Danielis Bogdziulis. – Tai buvo paskutiniai metai, kai galėjau atstovauti jaunių rinktinei. Per čempionato uždary mo ceremoniją nejaučiau didelio džiaugsmo, kai ant kaklo buvo ka binamas bronzos medalis.“ Paklaustas, ar Korėjos ir Rumu nijos komandos, kurios turnyro lentelėje išsirikiavo aukščiau, iš tie sų buvo stipresnės, D.Bogdziulis nė kiek nedvejodamas atsakė: „Ne.“ „Šiame čempionate buvome stipriausia komanda. Nejuokauju, tačiau viskas susiklostė taip, kad pralaimėjome rumunams, o čem pionais tapusius korėjiečius juk įveikėme. Tai ir yra skaudžiausia. Prastas žaidimas prieš Rumuni jos ledo ritulininkus mus nustū
Įmušęs penkis įvarčius ir atlikęs devynis rezultatyvius perdavimus D.Bogdziulis buvo pripažintas ge riausiu čempionato puolėju. „Šis apdovanojimas – nieko ypatin go. Būčiau kur kas laimingesnis, jei namo vežtume aukso medalius, – sakė ledo ritulininkas. – Pats savo pasirodymu čempionate nesu la bai patenkintas, tiesiog buvo gerų momentų, tačiau prisipažinsiu, kad buvo ir prastų akimirkų. Neabejoju, kad galėjau pasirodyti ir geriau.“ Ledo ritulininkas patikino, kad apie iškritimą į žemesnį divizio ną net nebuvo minčių. „Komandos vadovai gal ir baiminosi, bet žaidė jai tikrai apie tai net negalvojo. Sun kiausios rungtynės – su Pietų Ko rėja, kadangi jų komandos žaidėjai buvo labai greiti. Kai jie pradėda vo sukti ratus, sunku būdavo susi gaudyti, kas darosi. Kitos koman dos nedemonstravo ypač gero ledo ritulio“, – pabrėžė komandos kapi tonas, rungtyniaujantis Suomijoje.
Komandos nuopelnas
Geriausiu žaidėju Lietuvos ko mandoje pripažintas vartinin kas Donatas Žukovas teigė esan tis patenkintas pasiektu rezultatu. „Čempionatas buvo labai įtemp tas – su kiekviena komanda buvo sunku žaisti, tiesiog mums pritrū ko sėkmės, kad galėtume namo va žiuoti su aukso medaliais“, – sakė Elektrėnų „Energijos“ vartus sau gantis žaidėjas. Jis nesureikšmino jam įteikto spe cialaus geriausio komandos žaidėjo prizo – „Tissot“ laikrodžio. „Sma gu, kad buvau įvertintas, bet šis pri zas – visos komandos darbas. Kaž kaip net nesmagu buvo jį segtis ant rankos, nes žinojau, kad mano ge ram žaidimui įtakos turėjo ir ko mandos draugai, kurie aikštelėje ne mažai padėjo“, – sakė D.Žukovas. Rusijoje rungtyniaujantis Paulius Gintautas po čempionato prisipa žino, kad paskutinėmis pirmeny bių dienomis tikėjosi sidabro me dalių. „Koją pakišo pralaimėjimas rumunams. Pirmą dieną įveikėme britus, patikėjome, kad tai – pačios svarbiausios rungtynės, ir minti
Nusivylimas: trečią vietą jaunieji šalies ledo ritulininkai įvertino kaip
nesėkmę. Manto Stankevičiaus nuotr.
mis jau kabinomės aukso medalius, į aikštelę išėjome nepasiruošę. Tai buvo mūsų didžiausia klaida, ku ri kainavo labai daug“, – sakė ledo ritulininkas. Įgyvendinti tikslai
Lietuvos ledo ritulio federacijos (LLRF) prezidentas Petras Nausėda teigė, kad jaunių rezultatai džiugi na. „Prieš čempionatą kėlėme tiks lą – medaliai. Kiek žinau, visa ko manda buvo nusiteikusi kovoti dėl aukščiausios prabos medalių, tačiau esame patenkinti ir bronzos meda liais, – sakė LLRF vadovas. – Esame patenkinti visos komandos darbu.“
P.Nausėda išreiškė padėką ko mandą treniruojantiems trene riams Andrejui Jadkauskui ir Gena dijui Chutarcovui: „Manau, kad jie puikiai susitvarko su savo užduo timis tiek su jaunių, tiek su jauni mo rinktinėmis – į Lietuvą nuolat yra parvežami medaliai. Tai džiu gina.“
Rikiuotė 1. Pietų Korėja 12 tašk ų. 2. Rumuni ja 12. 3.Lietuva 11. 4. Didžioji Britani ja 5. 5. Kroatija 4. 6. Nyderlandai 1.
12
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
pasaulis Pavojingasis „Facebook“
Prezidentas saugumietis
Bausmė už kritiką
Pavydus 34 metų Taivano pietinės Pingtungo apygar dos gyventojas Chou Youhuangas užpuolė socialinio tinklo „Facebook“ vartoto ją, kuris internete flirtavo su jo žmona. Jis su bendrais ne gyvai uždaužė vyrą beisbolo lazda, nors teisinosi nenorė jęs žudyti.
Pietų Osetijos pakartotiniuo se prezidento rinkimuose bu vęs regiono Valstybės sau gumo komiteto pirminin kas Leonidas Tibilovas įveikė žmogaus teisių įgaliotinį prie regiono prezidento Davidą Sanakojevą. L.Tibilovas paža dėjo nepersekioti varžovų ir „užgydyti karo žaizdas“.
Izraelis uždraudė vokiečių ra šytojui 84 metų Günteriui Grassui atvykti į savo teritori ją. Nobelio literatūros premi jos laureatas G.Grassas praė jusią savaitę paskelbė eiles, kuriose kaltina Izraelį rezgant planus sunaikinti Iraną ir va dina žydų valstybę grėsme pasaulio saugumui.
Derybos dėl branduolinės programos Šį šeštadienį Stambule rengiamos derybos dėl Irano branduolinės programos.
Derybos vyks vadinamuoju P5+1 formatu – dalyvaus 5 nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės ir Vokietija. Jose dalyvaus Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija, Rusija ir JAV. Pastarąjį kartą tokios dery bos vyko 2011 m. sausį. Tačiau jos baigėsi be rezultatų. ES užsienio reikalų įgaliotinės Catherine Ashton atstovas Mi chaelis Mannas patvirtino, kad ti kimasi pažangos. „Mes sutarėme balandžio 14 d. Stambule pradėti derybas, – sa kė M.Mannas. – Tikimės, kad šis pirmas ratas sukurs palankią ap linką konkrečiai pažangai. Mes, sup rantam a, siek iam e tvaraus proceso.“
Sąlygų nustatymas prieš susitikimą reikš susitikimo pa baigą. Iranas paragino pasaulines galias „būti sąžiningas“ per derybas. „Mes tikimės, kad vadinamosios P5+1 šalys prie derybų stalo sės są žiningai nusiteikusios, o mes ir gi sąžiningai sieksime, kad abi ša lys pasiektų abipusiškai naudingą rezultatą“, – pabrėžė Irano užsie nio reikalų ministras Ali Akbaras Salehi. Tiesa, jis perspėjo, kad jei di džiosios valstybės prieš derybas ketina kelti išankstines sąlygas, derybos nutrūks. Pasak jo, tikslas yra tas, kad „Ira nas įgytų savo teises, o P5+1 suma žintų savo susirūpinimą“ dėl Tehe rano branduolinės programos. „Sąlygų nustatymas prieš susiti kimą reikš susitikimo pabaigą. Tai yra beprasmiška, nes niekas iš de rybų narių neketina priimti kokių nors sąlygų prieš derybas“, – sa kė ministras. Izraelis, JAV ir kai kurie Vašing tono sąjungininkai nuogąstau ja, kad Irano branduolinė progra ma yra priedanga susikurti atominį ginklą, tačiau Teheranas tokius įta rimus griežtai atmeta. JAV ir Izraelis net grasina su rengti atakas prieš Irano branduo linius objektus, jei nesutarimų su šiitiška respublika nepavyktų iš spręsti diplomatinėmis priemo nėmis. „Reuters“, BNS inf.
Palaiminimas: popiežius Benediktas XVI dar sykį paragino pasaulį siekti taikos ir gerovės.
AFP nuotr.
Velykinis taikos palinkėjimas
„Užtikrinti taiką Irake, Sirijoje ir visuose Artimuosiuose Rytuose, taip pat Afrikoje, pir miausia – Malyje ir Nigerijoje“, – tokia Šventojo Tėvo Benedikto XVI žinia miestui ir pasauliui. Įtempta darbotvarkė
Popiežiaus Benedikto XVI Vely kų darbotvarkė buvo kaip reikiant įtempta. Neseniai popiežius grįžo iš vi zito Kuboje, o rugsėjį ketina vyk ti į Libaną. Tai bus antrasis Bene dikto XVI apsilankymas Artimųjų Rytų regione – 2009 m. popiežius lankėsi Jordanijoje, Izraelyje ir Pa lestinoje. Šeštadienį pontifikas vadovavo trijų valandų trukmės Velyknak čio liturgijai Šv. Petro bazilikoje, sekmadienį aukojo dviejų valandų šventąsias Velykų mišias po atviru dangumi Šv. Petro aikštėje, į ku rią tradiciškai sugužėjo tūkstan čiai maldininkų. Tiesa, problemų Benediktui XVI, kuriam balandžio 16 d. su kaks 85 metai, apeigos nesukėlė, nors sekmadienį popiežius ir at rodė šiek tiek pavargęs. Po pamaldų aikštėje iš bazilikos balkono Šventasis Tėvas suteikė iškilmingą apaštališkąjį palaimi nimą „Urbi et orbi“. „Žmonija klaidžioja tamsoje“
Per Velyknakčio liturgiją popie žius pabrėžė, kad „žmonija klai džioja tamsoje, negalėdama at skirti gera nuo bloga“. „Gyvenimas stipresnis už mir tį. Gėris stipresnis už blogį. Mei lė stipresnė už neapykantą. Tiesa stipresnė už melą“, – tikintie
siems sakė Benediktas XVI. Per savo homiliją Šventasis Tėvas perspėjo: „Tamsa, kuri kelia realią grėsmę žmonijai, galiausiai yra tai, kad jis gali matyti ir tyrinėti ap čiuopiamus materialius dalykus, bet negali matyti, kur pasaulis ei na ar iš kur ateina, kur eina mū sų pačių gyvenimas, kas yra gera, o kas – bloga. Ši tamsa, uždengianti Dievą ir užtemdanti vertybes, yra reali grėsmė mūsų egzistencijai ir apskritai pasauliui.“
Gyvenimas stipres nis už mirtį. Gėris stipresnis už blogį. Meilė stipresnė už neapykantą. Tiesa stipresnė už melą.
Ragina užtikrinti taiką
Sekmadienį skelbdamas palaimi nimą „Urbi et orbi“ popiežius pa brėžė, kad „Velykų džiaugsmas paguos dėl savo tikėjimo kenčian čius krikščionis“. Kartu pontifikas paragino užtik rinti taiką Irake, Sirijoje ir visuose Artimuosiuose Rytuose, taip pat Malyje bei Nigerijoje. „Prisikėlęs Kristus tesuteikia viltį Artimiesiems Rytams, kad vi
sos to regiono etninės, kultūrinės ir religinės grupės bendradarbiau tų bendram labui ir kad būtų ger biamos žmogaus teisės, – sakė po piežius. – Ypač Sirijoje tenebūna liejamas kraujas, kuo greičiau teį sivyrauja pagarba, dialogas ir susi taikinimas, kaip reikalauja ir tarp tautinė bendruomenė.“ Benediktas XVI pabrėžė, kad daugelis sirų, pabėgusių nuo konflikto, patiria sunkias kančias, ir paragino suteikti jiems humani tarinę pagalbą bei juos priimti. „Pabėgėliai iš tos šalies ir žmo nės, kuriems reikia humanitarinės pagalbos, tebūnie svetingai prii mami, solidarumas tepalengvina jų sunkias kančias. Velykų pergalė tedrąsina irakiečių tautą negailėti jėgų siekiant stabilumo ir pažan gos“, – sakė pontifikas. Benediktas XVI paragino „iz raeliečius ir palestiniečius drąsiai atnaujinti taikos procesą“. Popiežius taip pat meldė Dievą palaikyti krikščionių bendruome nę Afrikoje, kur Katalikų bažnyčia pastaraisiais metais ne tik smar kiai plėtėsi, bet ir tapo teroristų taikiniu. „Prisikėlęs Jėzus teguodžia ken čiančias Afrikos rago tautas ir teskatina susitaikinimą; tepadeda Didžiųjų Ežerų regionui, Sudanui ir Pietų Sudanui, jų gyventojams tesuteikia jėgų atleisti“, – sakė popiežius.
„Nigerijai, kur pastaruoju me tu vyko kruvini teroristų išpuo liai, Velykų džiaugsmas teįkvepia energijos kurti taikią ir savo pi liečių religijos laivę gerbiančią vi suomenę“, – pridūrė popiežius. Kartu jis pasmerkė Velykų dieną Nigerijoje įvykusį teroro aktą, per kurį žuvo mažiausiai 20 žmonių. Benediktas XVI taip pat mel dė, kad Malį, „kuriame šiuo metu vyksta politiniai neramumai, Šlo vingasis Kristus apdovanotų taika ir stabilumu“. AP, AFP, BNS inf.
Nigeriją sukrėtė sprogimai Pasauliui švenčiant Kristaus prisi kėlimą, Nigeriją sukrėtė teroro ak tas, per kurį žuvo mažiausiai 20 žmonių. Išpuolis įvykdytas Kadū nos mieste. Per išpuolį susprogdinti du automobiliai su sprogmenimis. Jie buvo pastatyti prieš vietos baž nyčią. Per Kalėdas virtinę išpuo lių prieš bažnyčias ir kitose vietose įvykdė islamistų grupuotė „Boko Haram“. Didžiausias tų išpuolių bu vo įvykdytas prie bažnyčios netoli sostinės Abudžos. Tuomet žuvo 44 žmonės. Per šios grupuotės vykdo mą sukilimą, kuris pareikalauja vis daugiau kraujo, nuo 2009 m. vidu rio jau žuvo daugiau kaip tūkstan tis žmonių.
13
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Savaitgalį Vilniu je viešėjo 2009 m. „Eurovizijos“ dai nų konkurso nu galėtojas Alek sandras Rybakas. 25 metų vaikinas į Lietuvą atkeliavo vienas ir nuspren dė apsistoti maža me jaukiame vieš butyje sostinės centre.
Karjera: klasikinę muziką studijuojantis A.Rybakas prisipažino, kad,
praėjus trejiems metams po pergalės „Eurovizijoje“, jis šlovės spin duliuose nebesimaudo. Simono Švitros nuotr.
A.Rybakas jaučiasi vienišas Ugnė Karaliūnaitė
u.karaliunaite@diena.lt
„Menininkai yra labai vieniši, aš – ne išimtis“, – prisipažino „Fairy tale“ dainos autorius, užkariavęs daugelio Europos merginų širdis. Vaikinas teigė, kad šiuo metu ne turi komandos, kuri su juo keliau tų po koncertus, tačiau džiaugsmo jam užtenka koncertuose žiūrint į susirinkusiųjų šypsenas. Klasikinę muziką studijuojantis A.Rybakas atviravo, kad, praėjus trejiems metams po pergalės „Eu rovizijoje“, jis šlovės spinduliuo se nebesimaudo. Atlikėjas dirba prie nedidelių projektų, kad ir to liau galėtų įgyvendinti savo pla nus muzikos pasaulyje. Norvegijoje gyvenantis balta rusių kilmės jaunuolis šiuo metu gerbėjus džiugina koncertuoda mas Skandinavijos šalyse, slaviš koje Europos dalyje. „Nežinau, ar Lietuvoje turiu daug gerbėjų. Kol kas čia kon certavau tik vieną kartą, bet labai džiaugiuosi, kai esu pakviečiamas dainuoti nedidelėje šalyje“, – kal bėjo dainininkas. Neseniai Nepa le apsilankęs muzikantas tikino,
kad jam maloniau lankytis kultū riškai artimesnėse šalyse nei eg zotiškose valstybėse. „Nuvykęs ten suprantu, kad esu tose šalyse tik dėl to, jog turiu pinigų ten nu vykti, tačiau kultūra man pasiro do svetima, – pasakojo vaikinas. – Daug geriau jaučiuosi Norvegi jos kaimynėse.“
Aleksandras Rybakas:
Labai džiaugiuosi, kai esu pakviečia mas dainuoti nedide lėje šalyje.
Antrą kartą į Lietuvą atvykęs dainininkas sakė, kad norėtų la biau įsigilinti į lietuvišką kultūrą. Spaudos konferencijoje jaunuolis klausinėjo, kokių lietuviškų tra dicinių patiekalų jis galėtų para gauti, ir nusprendė išbandyti ce pelinus. Velykų sekmadienį A.Rybakas Vilniuje pradėjo ramiai. Jaunuo lio šeima – ortodoksai. Todėl Ve
lykas švęsti jis žada vėliau su šei ma Osle. Sostinės svečias, žurnalistų paklaustas, kaip vertina šių me tų Lietuvos atstovo „Eurovizijo je“ Donato Montvydo dainą, ne slapukavo: „Daina nėra originali, bet niekada negali žinoti, kaip jai pasiseks „Eurovizijoje“. Vokieti jos atstovės Lenos daina „Satelli te“ 2010 m. man irgi nepasirodė originali, bet mergina laimėjo.“ Vaikinas pranašavo, kad perga lę šių metų tarptautiniame dai nų konkurse gali nuskinti Rusi jos močiučių grupė „Buranovskije Babuški“. „Manau, pagyros turi atitek ti ne tik dainos kūrėjams bei pa čioms atlikėjoms, bet ir prodiu seriams. Jų koncepcija labai stipri. Manau, kad jiems gali atitekti pir moji vieta.“ Pasiilgę A.Rybako balso lietu viai vaikino pasirodymą galėjo stebėti sekmadienio vakarą pir majame LNK projekto „Lietuvos balsas“ finale. Žavus jaunuolis ant scenos pasirodė su konkur so dalyve – 17 metų panevėžiete Valerija. Duetas atliko eurovizinę A.Rybako dainą – „Fairytale“.
Rekordinis „Kino pavasaris“ Septynioliktasis tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“ pasie kė lankomumo rekordą – šiemet festivalio seansus aplankė per 70 tūkst. žiūrovų.
„Per 70 tūkst. tai tikrai, nes pagal bilietų pardavimą dabar tikrai yra kokiais 7 ar 8 tūkst. daugiau nei pernai. Tai naujas rekordas, ku rio visai nesitikėjau. Tokie rezul tatai labai gerai nuteikia, vadina si, reikia dirbti ir toliau, žmonėms reikia tokio kino, tokių renginių“, – BNS sakė „Kino pavasario“ di rektorė Vida Ramaškienė. Anot festivalio vadovės, tai dar nėra galutiniai rezultatai, nes dar neapskaičiuota, kiek žiūrovų Vil niuje pritraukė papildomi po puliariausių filmų seansai, kiek
žiūrovų filmus žiūrėjo Kaune. Praėjusį savaitgalį „Kino pavasa rio“ filmai dar buvo rodomi Šiau liuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Publikos simpatijų prizą pelnė prancūzų komedija „Neliečiamie ji“. Pasak V.Ramaškienės, tai ne buvo didžiulė staigmena, nes tai „tobulai padarytas filmas, kuris gali sudominti didelę grupę žmo nių“, sujungiantis tiek dramą, tiek komediją. Taip pat populiariausių sąraše atsidūrė kanadiečių „Café de Flore“ ir britų „Gėda“. Anot festivalio vadovės, malo niai nuteikė britų filmo „Pašėlęs Bilas“ priėmimas, kurį režisavo Dexteris Fletcheris, teatro reži sierės Dalios Ibelhauptaitės su tuoktinis. Ji pasakojo, kad tikėjosi daugiau žmonių rusų filme „Jele
na“. V.Ramaškienė tvirtino, kad jau nuo pat pirmų dienų po fes tivalio imtasi darbų kitiems me tams. „Mes jau nuo pat pirmos die nos po festivalio susitinkame su partneriais, komandos susitinka atskiromis grupėmis. Pirmiausia turime pasidaryti savas išvadas. Kanuose (šiemet Kanų kino festi valis vyks gegužės antroje pusė je – BNS past.) pradedame naują ratą. Ten yra numatyta labai daug susitikimų su partneriais iš tarp tautinių organizacijų, su platin tojais, atstovais iš kitų festivalių. Kanuose padedame pagrindą fil mų programos pasirinkimo po žiūriu“, – pasakojo „Kino pava sario“ direktorė. VD, BNS inf.
14
antrADIENIS, balandžio 10, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Galerijoje-studijoje RA, Pranciškonų g. 9. Kada? Balandžio 12–gegužės 16 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. Kada? Balandžio 21 d. 21 val. Kiek? 17 litų.
Kur? Koncertų salėje „Piano.lt“, Trakų g. 9. Kada? Balandžio 27 d. 19 val. Kiek? 43 litai.
Menininkų spiečius
Gyva elektronika
Projektas „Jūra miške“
„Spiečius“ – taip pavadinta tapybinių miniatiūrų paroda, kurioje savo darbus pristato net 20 menininkų. Parodoje žiūrovai turės galimybę išvysti įvairiausias tapybinio spietimosi formas ir gali mybes, skirtingas išraiškos priemones, motyvus ir idėjas, kurios kaip ir bičių šeimoje sudaro nedalijamą visumą.
Jau antrus metus iš eilės vyks didžiulis vakarėlis pavadinimu „Di vision 42“, skirtas gyvai elektroninei muzikai. Ta proga į Lietuvą atvyksta du kultiniai dubstep ir dramenbeiso muzikos kolekty vai iš Danijos – C.A.R.T. bei „Primetime Massive“. Jie tikrai privers šėlti šokių aikštelėje.
Naujojo muzikinio projekto „Jūra miške“, tyrinėjančio kompozito riaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybinį palikimą, auto riai yra žinomi Lietuvos menininkai – pianistas Petras Geniušas ir saksofonininkas Liudas Mockūnas. M.K.Čiurlionio kūryba jiems – atspirtis muzikiniuose ieškojimuose.
Kur? Rašytojų klube, K.Sirv ydo g. 6. Kada? Ba landžio 11 d. 17.30 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. Kada? Balandžio 12–gegužės 12 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? S.Vainiūno namuose, A.Goštauto g. 2. Kada? Balandžio 11 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 25–35 litai.
H.Kunčiaus kūrybos vakaras
Nuo mamutų iki perlų
Jaunųjų muzikantų koncertas
J.Miltinio teatro gastrolės
Vilniuje rengiamas rašytojo Herkaus Kunčiaus kūrybos vakaras. Šis renginys yra ciklo „Prozos dienos“ dalis. Kartu su autoriumi vakare daly vaus rašytojai Alvydas Šlepikas ir Laimantas Jonušys.
Meno gerbėjų laukia išskirtinis įvykis – po 6 me tų tylos Sigitas Virpilaitis pristato ilgai lauktą naujausių juvelyrikos kūrinių kolekciją „Mamu to kaulas ir perlai“. Puota akims ir mintims garan tuota.
Vilniuje vyks penktojo respublikinio jaunųjų at likėjų ir dailininkų festivalio-konkurso laureatų koncertas. Dalyvaus atlikėjai iš Vilniaus „Ąžuo liuko“ muzikos mokyklos , Vievio meno mokyk los ir kitų įstaigų.
Vilniuje svečiuojasi Juozo Miltinio dramos teat ras. Panevėžiečiai sostinės publikai pristatys daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio su laukusį Rolando Augustino A. režisuotą spektak lį „Hanana, kelkis ir eik“.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Ryto suktinis“ su Zita Kelmickaite (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Stilius (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Meilės skonis“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Forsaitų saga“ (5) (N-7). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (5) (N-7) (k).
LTV 15.10 val.
8.50 24 valandos (N-7). 9.40 Mano vyras gali (k). 11.35 Nuotykių komedija „Baltoji dykumos saulė“ (Rusija, 1969 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. iKarli“. 13.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (6) (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinis trileris „Ant bedugnės krašto“ (JAV, 1984 m.) (N-14). 1.00 „Teisingumo vykdytojas“ (N-7). 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Svotai“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Komedija „Ponia Dautfajė“ (JAV, 1993 m.). 13.40 „Būrys“ (3). 14.10 „Ančiukų istorijos“.
LNK 17.40 val.
14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“ (6). 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Geri vyrukai“. 0.00 „Melo teorija“. 1.00 „Kalėjimo bėgliai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k). 8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k). 9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k). 12.30 Išbandymai Zambijoje (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k).
TV3 21.00 val.
18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 19.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Nerealu!“ 21.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 22.00 „Spartakas. Arenos dievai“ (N-14). 23.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.05 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 0.35 „Autofanai“ (k). 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos diena“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 19.00 VTB jungtinės lygos atkrintamosios rungtynės. Vilniaus „Lietuvos rytas“ (Lietuva)– „Nižnij Novgorod“ (Rusija). Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. Per pertrauką – Žinios. 21.00 Reporteris.
BTV 20.25 val.
21.52 Orai. 21.55 VTB jungtinės lygos atkrintamosios rungtynės. Kauno „Žalgiris“ (Lietuva)–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija). Transliacija iš Kauno. 23.55 Reporteris. 0.47 Orai. 0.50 Dok. f. „Paskutinė Pompėjos diena“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00 Olimpinės žaidynės. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Cagliari“–Milano „Inter“. 12.00 Italijos „Serie A“ lyga. Romos „Lazio“–Neapolio „Napoli“. 13.45 VTB vieningoji lyga. Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“–Kauno „Žalgiris“. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 17.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Caja Laboral“–Madrido „Real“. 19.00 Žinios +. 19.10 VTB vieningoji lyga. Kauno „Žalgiris“– Krasnodaro „Lokomotiv–Kuban“ (per pertrauką – Žinios+). 21.15 Sporto metraštis. 21.25 Olimpinės žaidynės. 21.40 Italijos „Serie A“ lyga. „Chievo“–„Milan“. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios+). 23.40 VTB vieningoji lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–„Nižnij Novgorod“.
lietuvos ryto tv 21.55 val.
15
antradienis, balandžio 10, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą
Šiuo metu ieškome
Statybos įmonei reikalingi fasado meistrai dirbti Rusijoje. Geras atlyginimas. Tel. 8 685 19 687.
Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės)
939270
Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje. Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578. 935632
Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 935278
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933615
Transporto UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 918418
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 937758
Kitos Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Tel. 8 698 11 905.
skelbimai
Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; ■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; ■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas. Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; ■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; ■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; ■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; ■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
936924
Šiuo metu ieškome
Vyriausiojo dizainerio(-ės) Darbo vieta Darbo pobūdis:
Reikalavimai:
Įmonė siūlo:
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui. Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda– Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto. • Bilietai nekeičiami ir negrąžinami. • Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas. • Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.
Vilnius ■ kurti reklamos maketus; kurti įvairaus pobūdžio leidinių dizainą; maketuoti įvairaus pobūdžio leidinius. ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 3 metų darbo patirtis; ■ puikūs darbo įgūdžiai ADOBE InDesign, ADOBE Photoshop, ADOBE Illustrator, COREL Draw, ADOBE Flash programomis; ■ kompozicijos suvokimas ir sukūrimas. ■ darbo patirtis spausdinimo ar leidybos srityje. ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.
Skelbimas galioja iki 2012 04 23. Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vyriausiasis dizaineris“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt. Konfidencialumą garantuojame. Informuosime tik atrinktus kandidatus.
Orai
Lietuvoje orai po truputį šils, bus sausa. Šiandien bus gana vėjuota, oras sušils iki 7–9 laipsnių. Trečiadienį bus dar šilčiau: naktį nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos, dieną bus 8–11 laipsnių šilumos.
Šiandien, balandžio 10 d.
+7
+9
+7
Telšiai
Šiauliai
+7
Klaipėda
Panevėžys
+6
Utena
+9
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
6.28 20.13 13.45 1.32 8.14
101-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 265 dienos. Saulė Avino ženkle.
+8
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +14 Berlynas +16 Brazilija +26 Briuselis +12 Dublinas +11 Kairas +27 Keiptaunas +22 Kopenhaga +10
Londonas +13 Madridas +20 Maskva +4 Minskas +6 Niujorkas +13 Oslas +7 Paryžius +14 Pekinas +18
orai vilniuje Šiandien
Praha +13 Ryga +9 Roma +17 Sidnėjus +19 Talinas +8 Tel Avivas +25 Tokijas +17 Varšuva +11
+7
+8
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+7
Alytus
2–10 m/s
Mirtina lavina
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
–1
+7
–1
–3
3
0
+8
+3
–1
1
0
+14
+6
+5
Pakistane, Kašmyro regione, sniego lavi na pražudė mažiausiai 100 pakistanie čių karių. Pasak tarnybų, lavina užgriu vo kariuomenės štabo būstinę. Kaip sa kė kariuomenės atstovas generolas ma joras Atharas Abbasas, bazėje buvo dis lokuota 117 karių. Musulmonų gyvena
4
mas Kašmyras yra Indijos ir Pakistano priešiškumo židinys – dėl jo kilo du iš tri jų karų tarp šių valstybių. Tiesa, anot ka ro specialistų, atšiaurus klimatas ir daž nos lavinos nusineša daugiau karių gy vybių negu kariniai susirėmimai. „Reuters“, BNS inf., AFP nuotr.
DATOS (balandžio 10 d.) 1847 m. gimė žurnalistas ir leidėjas, Pulitzerio premijos įkūrėjas Josephas Pulitzeris. 1911 m. mirė kompozitorius, dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. 1912 m. iš Sautamptono uosto Anglijoje išplaukė „Titanikas“. 1932 m. gimė egiptiečių aktorius Omaras Sharifas. 1949 m. gimė operos dainininkas, muzikos pedagogas Vladimiras Prudnikovas.
1951 m. gimė amerikiečių aktorius Stevenas Seagalas. 1976 m. gimė dainininkas, kompozitorius, prodiuseris Linas Adomaitis. 1981 m. gimė amerikiečių aktorius Michaelas Pittas. 1988 m. gimė amerikiečių aktorius Haley Joelis Osmentas. 2010 m. lėktuvo katastrofoje Smolenske žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis ir kiti su juo skridę aukšti Lenkijos asmenys.
prizas Šią savaitę laimėkite Viktoro Suvorovo knygą „Gyvatėdis“
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su
teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 17 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
Agna, Apolonijus, Karijotas, Margarita, Matilda, Mintautas
horoskopai
trečiadienį
ketvirtadienį
Vardai
7
8
9
10
11
Avinas (03 21–04 20). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Pasistenkite atrasti laiko dvasiniam tobulėjimui. Jautis (04 21–05 20). Būsite neįprastos nuotaikos, iš naujo pervertinsite savo pažiūras ir vertybes. Galite susižavėti ar net įsimylėti kitą žmogų, bet pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Galbūt jums bus pasiūlytas naujas darbas ar galimybė palypėti karjeros laipteliu. Tikėkite savo jėgomis – beveik viskas jums bus pasiekiama ir įmanoma. Vėžys (06 22–07 22). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų, klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Liūtas (07 23–08 23). Būsite svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo darbų ir rūpesčių. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Palanki diena dirbti komandinį darbą. Mergelė (08 24–09 23). Koks nors netikėtas įvykis gali visiškai pakeisti jūsų požiūrį į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų idėjomis. Bandysite kovoti ir priešintis to žmogaus veiksmams. Stabtelkite ir pamąstykite – spaudimas šiandien nepadės. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocijų protrūkiai, ypač bendraujant su jaunesniais žmonėmis. Psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku to nesuvoksite, iškils nemažai nenumatytų situacijų. Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitempęs ir šiek tiek irzlus, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl daugiau laiko praleiskite vienumoje ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Teigiamai vertinsite savo padėtį. Bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Vandenis (01 21–02 19). Galite lengvai suklysti, nes būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Savo fantazijas išliekite rašydamas, piešdamas ar kitaip kurdamas. Jokiu būdu nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius. Žuvys (02 20–03 20). Seksis ieškoti savo idealo ir siekti svajonės. Sėkmingas bendradarbiavimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai, galite pasirašyti svarbią sutartį, užmegzti kontaktus su verslo partneriais.