PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
D.Grybauskaitė davė startą rinkimų į Seimą kampanijai.
Lietuva 5p.
KETVIRTADIENIS, balandžio 12, 2012
Verslininkas A.Bosas: „Žmones valdžia gąsdina jau antrąja recesijos banga“.
85 (19 386)
Brito mirtis sukrėtė Kinijos komunistų partiją ir atvėrė jos vidaus intrigas.
Klaipėdos verslas 8p.
Pasaulis 10p.
Už žodžius – nelaisvė
Kaina 1,30 Lt
„Kunigaikštysčių Lietuvoje nebėra. Yra valstybė.“ Klaipėdos tarybos narys Vytautas Lupeika tvirtino, jog su Neringa vis dėlto reikia dalytis Kuršių mariomis.
3p.
Naujoms taryboms – solidi suma Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdiečiai kviečiami kurti vie tos bendruomenių tarybas, ku rioms valstybė nepagailės pusės milijono litų.
Realybė: viešai ištartas neigiamas žodis dažnai atsisuka prieš jį pasakiusį žmogų.
Karštos emocijos, išlietos interneto erdvėje komentuojant straipsnius, vis dažniau atsisuka prieš parašytų žodžių autorius. Anonimo kaukė ne visiems padeda pasislėpti nuo Temidės ir atneša ne tik nuostolių, bet jau ir laisvės atėmimo bausmes.
„Shutterstock“ nuotr.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pyktį išliejo internete
Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskelbė sprendimą bau džiamojoje byloje, kurioje klaipė dietis kaltinamas valsty bės tarnautojo įžeidimu.
4
Kurti vietos bendruomenių tarybas skatina Socialinės apsaugos ir dar bo ministerija. Lietuvos miestams pagal gyven tojų skaičių yra paskirstyti 8 mln. litų. Klaipėdai atseikėta 515 tūkst. litų. Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direkto rė Nijolė Laužikienė aiškino, kad bendruomenių tarybos lėšas galės panaudoti keliems tikslams. Vienas jų – aplinkos tvarkymas. Bus galima įrengti, suremontuo ti vaikų žaidimo, futbolo aikšteles, sutvarkyti viešąsias erdves, par kus, taip pat organizuo ti renginius.
2
Š.m. balandžio 13-15 d.
Sodo centras „FREZIJA“ ir Klaipėdos Valstybinė kolegija visus kviečia į tradicinę kasmetę vaismedžių, sodinukų ir dekoratyvinių augalų
MUGĘ
=.C.@.?6< @=.9C<@ Dalyvauja augalų augintojai, ekologiniai ūkiai bei amatininkai iš visos Lietuvos.
Mugės atidarymas: penktadienį 12 val. Vieta: Jaunystės g. 1, Klaipėda. Tel. 8-46 489 190, 486 561.
2
KETVIRTADIENIS, balandžio 12, 2012
miestas
Naujoms taryboms – solidi suma Jei nuspręs bendruome 1 nė, pinigų bus galima skirti ir žmonėms, kuriems reika
linga socialinė pagalba. „Norima suaktyvinti bendruo menes, kad jos aktyviau spręstų iškilusias problemas ir prisiimtų
Į tarybas galės pa tekti ir valstybės, sa vivaldybės įstaigų atstovai. Tačiau jų negali būti daugiau kaip trečdalis.
atsakomybę už sprendimus. Toks projektas organizuojamas pirmą kartą“, – tvirtino direktorė. Paprastai bendruomenių tarybos steigiamos pagal seniūnijas. Kadangi Klaipėdoje jų nėra, te ritorija suskirstyta pagal rinkimų apygardas. Išskirtos keturios vieto
vės: Baltijos, Pajūrio, Marių ir Da nės. Jose ir turės būti įkurtos vie tos bendruomenių tarybos. Pastarąsias sudarys nuo 11 iki 15 narių. Vietos bendruomenės tary bos veikloje galės dalyvauti įvairių bendruomenių, parapijų, daugia bučių namų bendrijų atstovai. Savo kandidatūras galės iškelti ir pavieniai asmenys. Tačiau joms tu rės pritarti asocijuotos organizaci jos. Į tarybas galės patekti ir valsty bės, savivaldybės įstaigų atstovai. Tačiau jų negali būti daugiau kaip trečdalis. Tarybose turės dirbti ir seniū naičiai. Planuojama, kad Klaipė doje jie bus išrinkti iki gegužės 2 d. Būtent dėl jų užtruko ir vietos bendruomenių tarybų kūrimas. Teikti kandidatūras į tarybas ga lima iki balandžio 25 d. savivaldy bėje Vieno langelio ir elektroninių paslaugų skyriuje. Pretendentai turi pateikti organizacijos, kuri de leguoja, registravimo pažymėjimą ir delegavimo protokolą, užpildy ti prašymą.
Pagalba: Užupio respublikos Vilniuje kūrėjai mielai talkintų uostamiesčio kultūrininkams steigiant panašią
respubliką ir mūsų mieste.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos senamiestyje – atskira respublika Klaipėdos senamiesčio gaivinimui – dar vienas planas. Meninin kai bei kultūros darbuotojai siūlo steigti senamiesčio respubliką. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Tikslas: bendruomenių tarybos pinigus galės panaudoti ir vaikų žai
dimo aikštelėms įkurti. Vytauto Petriko nuotr.
Susivieniję senamiesčio kultūros įstaigų atstovai, menininkai ir gy ventojai siūlo įkurti atskirą respub liką. Kol kas jai siūlomi keli pavadi nimai: Memelburgo, Senamiesčio arba Danės. Klaipėdiečiai taip tikisi atgaivinti ištuštėjusį senamiestį bei tapti pre kybos centrų alternatyva dvasinių vertybių ieškantiems gyventojams. Jie įsitikinę, kad senamiestį galima atgaivinti ir be didelių išlaidų. Puikus tokios idėjos pavyzdys – Užupio kvartalas Vilniuje. Pa sak haiku kūrėjo Danieliaus Mila šausko, Užupio respublikos atsto
vai pasiruošę bendradarbiauti su klaipėdiečiais. Uostamiesčio senamiesčio vie šąsias erdves galėtų pagyvinti kū rėjų darbai, o apie įkurtą respubli ką informuotų tam tikri ženklai. Respublikos gyventojai taip pat siūlo įamžinti šiuo metu primirš tas Mažosios Lietuvos istorines asmenybes, įkurti Filosofų kieme lį, organizuoti bardų ar kamerinių spektaklių festivalius bei kitus ren ginius. Klaipėdos senamiesčio respub lika taip pat turėtų savo regalijas: himną, konstituciją, herbą, vėlia vą bei kitus simbolius. Kaip pastebėjo senamiestyje gy venantis vicemeras Vytautas Če
pas, verslininkų bandymai gaivin ti šią miesto zoną parodė, kad vien tik jų pajėgų neužtenka – būtina kultūros darbuotojų parama. Pasak Mažosios Lietuvos isto rijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, senamiesčio kvartalas ap link muziejų unikalus tuo, jog vie noje vietoje susispietusios skirtin gos kultūros įstaigos. Tad suvienijus jėgas bei pasitel kus vidinę energiją įmanoma pa siekti gerų rezultatų. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas respublikos įkūrimą įver tino kaip sveikintiną idėją, padė siančią suvienyti bendruomenę bei prisidėti prie senamiesčio gai vinimo.
Į priemiestį – tuo pačiu bilietu Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Nuo gegužės turėtų startuoti du nauji priemiestiniai maršrutai – Turgus–Jokūbavas ir Atgimimo aikštė–Šimkai. Juose, kaip ir mies te, turėtų galioti terminuotasis elektroninis bilietas.
Kiek turėtų kainuoti jų terminuo tieji ir vienkartiniai bilietai, svars tė Klaipėdos tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas. Pabrėžiama, kad šis sprendimas labai svarbus šalies mastu, nes mi nėti maršrutai organizuojami pagal vieningo regioninio viešojo trans porto valdymo principus. Lietuvoje tai pirmas atvejis, kai terminuotąjį bilietą bus galima naudoti keliose savivaldybėse. Skaičiuojant terminuotųjų bi lietų kainas buvo įvertinta, kad tai būtų patogiau ir pigiau nei pirkti 3–4 vienkartinius miesto bei prie miesčio bilietus per dieną.
Siūloma, kad kelionė nuo stote lės „Turgaus“ iki Jokūbavo kainuo tų 4,60 lito, o iš Atgimimo aikštės į Šimkus – 3,20 lito. Tarp stotelių bi lieto kaina nustatyta atsižvelgiant į rajono savivaldybių tarifus. Bilietų kainos buvo suskirstytos pagal zo
nas. Pirmoji zona – miesto, antroji – Klaipėdos miestas ir rajonas, tre čioji – Klaipėdos miestas ir rajonas bei Kretingos rajono. Siūlomoms kainoms dar turi pritarti miesto ta ryba. Klaipėdos ir Kretingos rajonų savivaldybės pasisakė už jas.
Terminuotųjų mėnesinių bilietų darbo dienomis kaina: II zonoje
III zonoje
Be nuolaidų – 158 litai
Be nuolaidų – 201 litas
Su 50 proc. nuolaida mieste ir prie
Su 50 proc. nuolaida mieste ir prie
miestyje – 79 litai
miestyje – 100,50 lito
Su 80 proc. nuolaida mieste ir prie
Su 80 proc. nuolaida mieste ir prie
miestyje – 31,60 lito
miestyje – 40,20 lito
Mokiniams (80 proc. mieste ir be
Mokiniams (80 proc. mieste ir be
nuolaidų priemiestyje) – 109,20 lito
nuolaidų priemiestyje) – 152,20 lito
Dieninio sk. studentams ir profe
Dieninio sk. studentams ir profe
sinio mokymo įstaigų dieninių sky rių mokiniams (80 proc. mieste ir 50 proc. nuolaida priemiestyje) – 60,70 lito
sinio mokymo įstaigų dieninių sky rių mokiniams (80 proc. mieste ir 50 proc. nuolaida priemiestyje) – 82,20 lito
3
KETVIRTADIENIS, balandžio 12, 2012
miestas Padaugėjo gaisrų
Diskutuos apie šeimą
Uoste sulaikė nelegalus
Klaipėdoje per tris mėnesius įvyko 170 gaisrų. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 19 proc. Šiemet 31 gaisras kilo daugiabučiuose, 6 – individualiuose namuose, 18 – apleistuose pastatuose. Šie met gaisruose jau žuvo penki žmonės. Dažniausiai gaisrai ky la dėl neatsargaus elgesio.
Klaipėdos savivaldybės tarybos narių grupė „Už tradicinę šeimą“ visuomenei rengia konferenci ją, skirtą Konstitucijos priėmi mo 20-osioms metinėms pami nėti. Joje bus diskutuojama apie šiuolaikinės šeimos sampratą. Renginys vyks penktadienį nuo 10 val. Klaipėdos universiteto „Magna aula“ auditorijoje.
Vakar Klaipėdos jūrų uos te Valstybės sienos apsau gos tarnybos pareigūnai su laikė penkis filipiniečius jūrei vius, Lietuvoje buvusius ne legaliai. Jie aptikti patikrinus dvi remontuojamas žemkases, plaukiojančias su Nyderlan dų vėliavomis. Jūreiviams skir tos baudos.
Namų valdas kontroliuos griežčiau Uostamiesčio val džia susirūpino daugiabučius na mus administruo jančių įmonių kont role. Ketinama tir ti ir ją turinčių atlikti valdininkų darbą.
Dėmesys: miesto valdžia susidomėjo, ar tinkamai kontroliuojami namų administratoriai.
Į Klaipėdos savivaldybės administ racijos direktorę Juditą Simonavi čiūtę kreipėsi mero pavaduotojas Artūras Šulcas. Vicemeras atkrei pė dėmesį, kad atsakingi valdinin kai ne visada tinkamai prižiūri ir kontroliuoja namų valdas. „Specialistai bando suformuoti nuomonę neva savivaldybė nega li sukontroliuoti daugiabučių na mų administratorių. Tačiau teisės
aktai suteikia savivaldybėms ir tei ses, ir prievoles tai daryti“, – dės tė vicemeras. Anot A.Šulco, nors savivaldybės administracija atlieka namų valdų veiklos patikrinimus, tačiau su jų rezultatais gyventojai nėra tinka mai supažindinami. Taip pat neaišku, ar deramai iš taisyti patikrinimo metu nustatyti veiklos trūkumai. Pačiai savivaldy bės administracijai kyla neaišku
Atsakingi valdinin kai ne visada tinka mai prižiūri ir kontro liuoja namų valdas. mų dėl namų valdų objektų admi nistravimo mokesčio skaičiavimo – pridėtinės vertės mokestis yra priskaičiuotas, bet duomenų, ar
gyventojams grąžinti permokėti pinigai, nėra. J.Simonavičiūtė aiškinsis, ar ad ministracijos darbuotojai tinkamai vadovaujasi jos įsakymu patvirtin ta namų valdų kontrolės tvarka. Bus sudaryta darbo grupė, kuri vertins teisines ir administracines priemones, kurios reikalingos na mų valdų kontrolei vykdyti, bei už tai atsakingų struktūrų ir pareigū nų darbą.
Nesutarimai dėl marių vandens tęsiasi Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio politikai vis dar ne sutaria, ar atiduoti Neringos savi valdybei Kuršių marių dalį, esan čią ties jos teritorija sausumoje. Tarp Miesto ūkio ir aplinkosau gos komiteto narių dėl to įsiplies kė diskusijos.
Klausimas dėl Kuršių marių dalies perdavimo komitetuose svarsto mas pakartotinai. Vasarį jis nesu
Pratybos. Šiandien Juodkrantėje Klai pėdos meras Vytautas Grubl iauskas stebės kovinio šaudymo iš oro gyny bos pratybas „Gintarinė strėlė“. Donorystė. Šiandien nuo 10 iki 15 val. medicinos centre „Lorna“ trečią kartą organizuojama neatlyg intinos kraujo donorystės akcija. Joje tik imasi ne tik paskatinti tapti kraujo donorais, bet ir suteikti daug iau žinių apie kraujo do norystę ir sveiką gyvenseną.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Dienos telegrafas
laukė miesto tarybos pritarimo. Buvo paprašyta tokio sprendimo įvertinimo socialiniu ir ekono miniu aspektu. Iš Klaipėdos savi valdybės Mokesčių skyriaus gauta išvada, kad toks Klaipėdos savival dybės teritorijos sumažinimas ne turės tiesioginės finansinės įtakos, nes čia yra vanduo. Šioje teritorijo je nėra gyventojų, negaunamos pa jamos iš žemės nuomos. Projektą pristačiusi Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružie nė aiškino, kad uosto plėtrai Kur
KLAIPĖDOS SOCIALDEMOKRATAI NEABEJINGI VIEŠAJAM INTERESUI LSDP Klaipėdos miesto skyriaus konferencijos delegatai (102) vienbalsiai priėmė kreipimąsi į LSDP frakciją LR Seime: t manydami, kad priimto įstatymo pataisos kelia grėsmę viešajam interesui; t kviesdami frakcijos narius vieningai palaikyti LR Prezidentės veto dėl atliekų tvarkymo įstatymo pataisų; t ir pritarti B.Bradausko ir J.Karoso pozicijai bei argumentams, išsakytiems svarstant šio įstatymo pataisas LR Seime. Konferencijos delegatų vardu: LSDP Tarybos, Prezidiumo narė, Klaipėdos m. skyriaus pirmininkė Lilija Petraitienė LSDP Tarybos narys Valdemaras Anužis
šių marių dalies atidavimas įtakos taip pat neturės. R.Gružienės tei gimu, pati Uosto direkcija patvir tino, kad minėtoje teritorijoje plėt ra nenumatoma. Miesto ūkio ir aplinkosaugos ko miteto narys Vytautas Lupeika pa brėžė, kad Lietuva nėra suskirsty ta kunigaikštystėmis, o yra vientisa valstybė. Jis pasisakė už teritorijos atidavimą Neringai. Vis dėlto komitetas nepritarė projektui. Dėl jo antrą kartą turės pasisakyti ir miesto taryba.
Neringos savivaldybės teritorija šiuo metu yra tik sausumoje. Kur šių mariose ji neturi vandenų. Dėl to kyla problemų, norint įregist ruoti prieplaukas ar uostelius. Jie yra kitų savivaldybių teritorijose. Išnagrinėjus dokumentus bu vo pasiūlyta Neringos savivaldy bės administracinę ribą sutapdin ti su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto riba Kuršių mariose – 30 m. nuo kranto. Jei būtų pritarta šiam sprendimui, Klaipėdos savivaldy bės teritorija sumažėtų 30 ha.
Konferencija. Šiand ien 10 val. Klai pėdos universitete, aud itor ijų korpu se „Aula Magna“ vyks respubl ik inė konferencija „Sveikatos turizmo plėt ra Klaipėdos reg ione“, kur bus kalba ma apie šio reg iono perspekt yvas ir kliūt is sėkm ingai vyst yt i sveikatos turizmą. Išk ilmės. Baland žio 13–14 d. laivas „Kuršis“ (M54) ir laivo įgula dalyvaus Latv ijos kar in ių jūr ų pajėg ų 20-me čio išk ilmių proga Rygoje organizuo jamuose reng in iuose: laiv ų rik iuotė je, kur ią priims Latv ijos prez identas ir kur ioje dalyvaus Latv ijos kar in ių jūr ų pajėg ų, Balt ijos šal ių priešm in i nės kovos eskadros ir NATO nuolat i nės parengties priešmininių laivų 1-o sios grupės laivai. Paroda. Uostamiesčio jaunųjų meni nink ų galer ija „Kult ūros namai: me nas ir kava“ rytoj 18 val. pristatys jau nos men in inkės Modestos Kremer y tės fut ur ist inę drabuž ių kolekciją ir atidar ys personal inę akvarelės dar bų parodą. Startas. Nuo baland žio 16 d. bus pra dėta reg istracija į penktąjį kartą vyk siant į „Vilt ies bėg imą“. Šiemet jis ren giamas gegužės 20 d. Bėgikai galės re gistruotis 10, 6 ir 3 km distancijoms. Mirt ys. Vak ar Civ il inės metr ik ac i jos skyr iuje užreg istr uotos sept yn ių klaipėdiečių mirtys. Mirė Vena Urbo nav ičienė (g. 1951 m.), Alfonsas Erak sūnas (g. 1945 m.), Alvydas Mažrimas (g.1955 m.), Aleksandr Starygin (g.1962 m.), Irina Mirošnikova (g.1939 m.), Hua qiang Liu (g.1973 m.), Albina Mozg ina (g.1941 m.). Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Nina Akulenko, Joana Varanaus kienė, Stasė Saldienė, Alvydas Mažri mas, Stanislava Labrenčienė, Stefani ja Kulaitienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 6 mergaitės (tarp jų dvynukės) ir 5 berniukai. Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 70 iškvietimų. Medikai važ iavo į pagalbą pagyvenu siems bei blogai pasijutusiems klaipė diečiams, taip pat girt iems bei gul in tiems gatvėje.
4
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
miestas
Už žodžius – nelaisvė 1
Patirtis: karčios patirties turintis A.Bogačiovas pataria visai nereikšti
nuomonės internetu.
Vytauto Petriko nuotr.
INFORMACIJA APIE NAUDOTŲ PADANGŲ SURINKIMĄ Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) primena, kad naudotų padangų negalima mesti į komunalinių atliekų konteinerius ar atsikratyti jomis netinkamose vietose. Šiemet pasikeitė padangų surinkimo tvarka – sukaupus daugiau nei 12 nebereikalingų padangų, atliekų turėtojas turi prašyti specialaus konteinerio, kuris vietinės rinkliavos mokėtojui bus suteikiamas nemokamai. Todėl Klaipėdos miesto garažų bei daugiabučių namų bendrijų vadovai ir administratoriai, taip pat ir pavieniai asmenys gali kreiptis į KRATC su prašymais pastatyti specialius konteinerius naudotų padangų surinkimui. Skambinti ir užsakyti konteinerius reiktų darbo valandomis nemokamu telefonu 8 800 13344, arba atvykti į KRATC skyrių Bangų g. 11, Klaipėdoje. Specialūs konteineriai bus pažymėti užrašais „didžiosios atliekos“ („naudotos padangos“) ir turi būti naudojami tik padangų išmetimui. Už konteinerio naudojimą ne pagal paskirtį atsakys konteinerį užsakęs asmuo. Nemokamai po 4 padangas per metus iš Klaipėdos miesto gyventojų priima bendrovė „Kuusakoski“ (Minijos g. 162, informacija telefonu 8 46 397040). Į šią bendrovę galima pristatyti ir daugiau padangų, tačiau jų priėmimas bus apmokestintas pagal bendrovės nustatytus įkainius. Bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialas (Dumpių kaimas, Kaipėdos rajonas, tel. 8 46 241027) taip pat priima padangas neribotais kiekiais. Ši paslauga mokama. Po 4 naudotas padangas galima tvarkingai sudėti prie komunalinių atliekų konteinerių. Jos bus surinktos nemokamai apvažiavimo būdu pagal iš anksto atliekų tvarkytojo viešai paskelbtą grafiką. Naudotas padangas atliekų reiktų palikti didžiųjų atliekų surinkimo dieną arba ne anksčiau nei vieną dieną, kaip nurodoma išvežimo grafike. Išvežimo grafikus ir padangų palikimo vietas galima sužinoti nemokamu telefonu 8 800 13344, interneto svetainėse www. specauto.lt, www.ekonovus.lt bei www.kratc.lt. Nederamu būdu ir neleistinose vietose atsikratę panaudotomis padangomis gali būti nubausti administracinėmis nuobaudomis. KRATC primena, kad išmetantys padangas netinkamose vietose ne tik sukelia netvarką, bet ir švaisto klaipėdiečių mokesčius papildomam padangų surinkimui bei aplinkos tvarkymui. Visiems būtų daug naudingiau, jei padangomis būtų atsikratoma nurodytose vietose.
KRATC administracija
Aukštąjį išsilavinimą įgi jęs Artūras Bogačiovas ne vienus metus yra piktas ant teismų sprendimus vykdančio antstolio Al bino Zenkevičiaus, kuris turėjo susi tarimą išieškoti iš skolininko šio žmo gaus naudai nemenką pinigų sumą. Tačiau A.Bogačiovas savo pinigų ne gavo, o jų neišieškojęs A.Zenkevičius pareikalavo apmokėti už jo darbą. Antstolis atlygį prisiteisė per teismą. A.Bogačiovas buvo priverstas su mokėti ir jautėsi nuskriaustas. 2010 m. vasario pabaigoje in terneto portale www.kl.lt paskai tęs apie tai, kad pareigūnai ant stolį įtaria nusikaltimais, vyras išliejo susikaupusį įtūžį rašydamas po straipsniu komentarus. A.Bogačiovas netramdė emocijų ir visaip išvadino antstolį. Tų pačių metų pabaigoje portale pasirodė dar viena informacija apie pareigūnų veiksmus prieš tą patį antstolį, ir A.Bogačiovas dar kartą išliejo tulžį komentuodamas. Bausmę atidėjo metams
Netrukus antstolis kreipėsi į parei gūnus ir paprašė pradėti ikiteismi nį tyrimą dėl įžeidimų, pasirodžiu sių viešojoje erdvėje. Nors tada A.Zenkevičiaus, kaip antstolio, įgaliojimai buvo sustab dyti, oficialiai jis tebebuvo valsty bės tarnautojas. Tad pradėtas ty rimas grėsė A.Bogačiovui kur kas griežtesnėmis sankcijomis nei pa prasto žmogaus įžeidimas. Vakar Klaipėdos miesto apylin kės teismas pripažino šį vyrą kaltu ir skyrė jam 9 mėnesių laisvės atė mimo bausmę, jos vykdymas atidė tas metams. A.Zenkevičius buvo pa reiškęs 70 tūkst. litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei papra šė apmokėti bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusysis aiškino, kad dėl šio komentatoriaus sumažėjo jo klien tų, nukentėjo jo orumas ir garbė. Antstolis pareiškė, kad advokato paslaugos jam kainavo 4725 litus. Teismo sprendimu neturtinė žala sumažinta iki tūkstančio litų. Ka dangi byla nevertinama kaip sudė tinga, advokatui apmokėti priteisti 2 tūkst. litų. Patarė susilaikyti
„Šioje byloje nereikėjo lingvistinio tyrimo, buvo akivaizdu, kad komen tarai buvo įžeidžiantys. Net jei nu kentėjusysis būtų ne valstybės tar nautojas, įžeidimas – akivaizdus. Jeigu nukentėjusysis būtų ne ant stolis, įžeistas žmogus būtų turėjęs kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka“, – aiškino kaltinimą teisme palaikiusi Klaipėdos miesto apylin kės prokurorė Vida Kaubrytė. Išklausęs nuosprendį A.Bogačio vas teigė, kad interneto vartoto jams patartų Lietuvoje susilaiky ti nuo bet kokių komentarų, o nuo piktų – ypač. Vyras nenorėjo atvi rauti, bet prasitarė, kad viskas yra kur kas sudėtingiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nė karto neteistas vyras pripažino, kad išliejęs pyktį nepasijuto geriau, bet paspaudęs klavišą susigrąžinti į internetą pa leistos žinios nebegalėjo. „Po straipsniais buvo daugybė komentarų. Kai kurie komentuoto jai išsireiškė kur kas griežčiau, var tojo necenzūrinius žodžius. Mano
klaida, kad aš nesislėpiau, rašiau iš savo kompiuterio ir buvau leng vai susekamas. Tie, kurie naudojasi mobiliuoju internetu ar rašo būda mi užsienyje, taip ir lieka neišaiš kinti“, – tikino A.Bogačiovas. Vyras kalbėjo ir apie skirtingą žmonių požiūrį į aplinkinių nuo monę bei viešus pareiškimus. Jis įsitikinęs, kad valstybės tarnybo je kiekvienas turi būti pasirengęs viešai reiškiamai neigiamai nuo monei apie juos.
Vida Kaubrytė:
Žmonės turi teisę reikšti nuomonę, bet įžeidinėti nevalia. „Žmonės turi teisę reikšti nuo monę, bet įžeidinėti nevalia. Jeigu būtų parašyta, kad žmogus ma no, jog kažkas yra nesąžiningas, jei būtų aiškinęs ir argumentavęs sa vo nuomonę, nebūtų baudžiamas, – teigė prokurorė V.Kaubrytė. – Žmogiškai A.Bogačiovo pyktį gali ma suprasti, bet tai nereiškia, kad tai daryti galima bet kokia forma. Negalima karštakošiškai ir negra žiai elgtis, tada nereikės pykti, kad patyrė dar didesnių nuostolių.“ Teismai neišteisina
Pastaruoju metu vis dažniau žmo nių teismuose aiškinasi dėl savo veiksmų už nekorektiškus komen tarus internete ir apie kitų žmonių tautybę ar seksualinę orientaciją. Baudžiamajame kodekse yra du straipsniai, numatantys bausmes už diskriminavimą bei kurstymą prieš kokią nors grupę žmonių. Tokių bylų tyrimą kuruojantis bei kaltinimus palaikantis Klaipė dos miesto apylinkės prokuroras Si monas Genys tikino, kad apsispręs ti, kur yra kurstymas susidoroti, kur tyčiojamasi arba niekinami kažkokie žmonės ar tiesiog reiškiama nuomo nė, padeda Žurnalistų etikos inspek toriaus tarnybos specialistai. „Dėl nuomonės tikrai nėra per sekiojama. Galima reikšti net tokią nuomonę, kuri gali kažkam nepatik ti, bet ja negalima įžeidinėti, men kinti kitų žmonių, kurstyti smurtau ti ar susidoroti su jais“, – komentavo įstatymo nuostatą S.Genys. Prokuroras neprisiminė nė vie no atvejo, kad byla būtų nutraukta dėl mažareikšmiškumo ar teismas išteisintų atsakomybėn partrauk tus komentatorius. Jautresni kitokiam lytiškumui
Žmogaus teisių stebėjimo instituto darbuotojai yra tapę ne vieno tyrimo iniciatoriais. Tokių skundų prokura tūrai jie pateikia kiekvieną mėnesį. Instituto Teisės programų vado
vė Jūratė Guzevičiūtė tikino, kad neapykantos kurstymas nėra nuo monės išraiška. „Žodžio laisvė saugoma ir negali būti varžoma. Europos Žmogaus Tei sių Teismas yra pasakęs, kad žmo gaus laisvės baigiasi ten, kur praside da veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių. Tai yra neapykan tos skatinimas ar skatinimas smur tauti“, – teigė J.Guzevičiūtė. Kalbėdama apie neetiškus pasi sakymus, Teisės programų vado vė išreiškė nuomonę, kad tokie ko mentarai neturėtų tapti pretekstu baudžiamosioms byloms. Jie turė tų būti ne teisės, o etikos nagrinė jimo objektais. Pastebėta, kad netinkamiems kom entarams apie seks ual in ę orientaciją žmonės Lietuvoje yra jautresni nei apie tautinę priklau somybę. Lietuviai dažniausiai nei giamai atsiliepia apie lenkus ir ro mų tautybės žmones. Prokurorai neretai nutraukia ty rimus dėl dviejų priežasčių – ne nustato, kas yra netinkamo ko mentaro autorius, arba neranda komentatorių kaltės. Ir ekspertai ginčijasi
Žurnalistų etikos inspektoriaus tar nybos inspektorė Zita Zamžickienė pasakojo, kad dažniausiai šios įstai gos ekspertai turi nustatyti, ar pa teiktas tekstas skatina nesantaiką. Keturi aukštos klasės kalbininkai, pripažinti ekspertai pateikia labai argumentuotas ir išsamias išvadas. Būta ir neigiamų atsakymų. Ekspertų darbą peržiūri Eksper tizių skyriaus darbuotojai. Z.Zam žickienė neslėpė, kad tarp kalbos žinovų kartais kyla ir ginčų. Neretai ekspertams tenka liudyti teismuose ir gyvai pagrįsti savo išvadas. Priekaištų dėl žodžio laisvės var žymo tarnyba nėra sulaukusi. Uostamiesčio teisėsaugos parei gūnai patvirtino, kad bausti už viešą nesantaikos kurstymą, kuris interne to erdvėje neretai yra lydimas neko rektiškų ir net šlykščių pasisakymų, dažniausiai reikalavo Tolerantiško jaunimo asociacija bei Gėjų lyga. Tiesa, Klaipėdoje gauta reikala vimų bausti už įžeidimą ir iš pri vačių asmenų. Pernai vienas darb davys apskundė savo darbuotoją už tai, kad šis internete apie jį negra žiai atsiliepė ir apšmeižė.
Statistika ir faktai 2011 m. Klaipėdoje vykdyti 26 tyrimai dėl nusižengimo asmens lygiateisišku mui ir sąžinės laisvei, 21 tyr imą pradėjo kitų miestų proku rorai, 5 iš jų pradėti uostamiestyje, 3 tyrimai dėl tautinės priklausomybės, 2 tyrimai dėl seksualinės orientacijos. 2 bylas prokurorai baigė baudžiamuo ju įsakymu, 7 kaltininkai nenustatyti, 5 tyrimai nutraukti, kaltininkus atleidus nuo atsakomybės pagal laidavimą, kitos bylos tebetiriamos. Šiemet Klaipėdos miesto apylinkės teis me gautos 3 baudžiamosios bylos dėl nekorektiškų interneto komentarų.
5
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Klimpsta įkandin žmonos? Virš vieno įtakingiausių Seimo valdančio sios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių Vito Matuzo pakibo teisėsaugos Damok lo kardas – prieš pat rinkimus parlamen tarų gali būti prašoma panaikinti jo teisinę neliečiamybę.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Tyrimą atlieka STT
Vakar pranešta, kad Panevėžio apygardos prokuratūra paprašė ge neralinio prokuroro Dariaus Valio kreiptis į Seimą dėl V.Matuzo tei sinio imuniteto panaikinimo. Toks Panevėžio prokurorų pra šymas Generalinėje prokuratūroje gautas dar antradienį. D.Valys sprendimą dėl šio krei pimosi turėtų priimti iki ateinan čio antradienio – per savaitę nuo jo gavimo. Generalinis prokuroras ti kina, kad dar svarsto, kaip pasielg ti šiuo atveju, gilinasi į bylos me džiagą.
Prokuratūra patvir tino, kad prašymas dėl V.Matuzo nelie čiamybės panaikini mo susijęs su STT at liekamu tyrimu. Prokuratūros atstovai patvir tino, kad prašymas dėl V.Matuzo neliečiamybės panaikinimo susi jęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamu tyrimu dėl galbūt neskaidrių „Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų.
„Iki šiol neturiu jokios oficialios informacijos, kad kokia nors insti tucija kreipėsi į Generalinę proku ratūrą dėl kokių nors įtarimų man. Kai tik gausiu tokią informaciją, nedelsdamas atsakysiu į visus vi suomenei rūpimus klausimus. Taip pat esu pasiryžęs atsakyti ir į visus teisėsaugos institucijų klausimus“, – pareiškė vakar V.Matuzas. Jis tvirtino netikįs, kad galėtų būti kaltinamas kokiais nors ne skaidriais ar neteisėtais veiks mais. „Dorai gyvenau visą gyve nimą. Ne taip gyvenau, kad būtų galima su manim taip elgtis. Kaž kaip netikiu visu tuo“, – kalbėjo parlamentaras. Premjeras, TS-LKD vadovas Andrius Kubilius tvirtino kol kas irgi neturįs oficialių žinių dėl ga limo D.Valiaus kreipimosi į Seimą su prašymu panaikinti V.Matuzo neliečiamybę. „Neturiu ką vertin ti, nes informacijos turiu tiek, kiek jūs – tik iš žiniasklaidos. Teisė saugos institucijos, tikiuosi, grei tai pateiks daugiau informacijos“, – vakar po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A.Kubilius. TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigė, kad Seime bus svars toma, kaip pasielgti, jeigu D.Valys tikrai kreipsis dėl V.Matuzo nelie čiamybės panaikinimo. Be kita ko, J.Razma užsiminė, kad tokiu atve ju parlamentarai aiškinsis, „ar šiuo atveju nėra galimo politinio susi dorojimo“.
Laukia daugiau informacijos
Pats V.Matuzas tik gūžčioja pečiais dėl galimo generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą ir prašymo pa naikinti šio politiko teisinę nelie čiamybę.
Tiki žmonos nekaltumu
Seimo nario žmonai Danutei Ma tuzienei šioje byloje jau pareikš ti įtarimai dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Įtariama, kad Panevėžio
Prezidentei Daliai Grybauskai tei pasirašius dekretą dėl Seimo rinkimų ir oficialiai prasidėjus rinkimų politinei kampanijai, partijos rinkimams gali pradėti rinkti fizinių asmenų aukas.
Prieš tai partijos ir savarankiškai išsikėlę kandidatai turi registruo tis Vyriausiojoje rinkimų komisi joje (VRK) kaip savarankiški politi nės kampanijos dalyviai, sudaryti sutartį su politinės kampanijos iždininku, turėti specialią poli tinės kampanijos banko sąskaitą. „Kai tik įsigalioja dekretas, partijos turi registruotis kaip politinės kampanijos dalyviai ir gali pradėti rinkti aukas. Ne manau, kad jau šiandien sulauk sim besiregistruojančių, nes savarankiškam politinės kam panijos dalyviui reikia atsidaryti specialią sąskaitą, bet nemanau, ir kad partijos temptų laiką“, – BNS sakė VRK pirmininkas Ze nonas Vaigauskas.
Zenonas Vaigauskas:
Imunitetas: generalinis prokuroras gali kreiptis į Seimą dėl parlamen
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Pasak Seimo komiteto vicepirmi ninko Juliaus Sabatausko, išvada, kad projektas prieštarauja Kons titucijos 118 ir 24 straipsniams, patvirtinta penkiais balsais už ir dviem prieš. Minimi Konstitucijos straipsniai numato, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovau ja prokuroras, o vykdydamas savo funkcijas jis yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Seimo statutas numato, kad TTK pateikus išvadą dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai, šią išvadą svarsto Seimas. Jei dau
Kai tik įsigalio ja dekretas, parti jos turi registruotis kaip politinės kam panijos dalyviai ir gali pradėti rinkti aukas.
taro V.Matuzo teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
miestui priklausančios bendrovės „Panevėžio energija“ rengiamų milijoninių konkursų laimėtojai, tarp kurių buvo ir įmonės, kurio se dirba D.Matuzienė, buvo žino mi iš anksto. V.Matuzo viešųjų ir privačių jų interesų deklaracijoje nurodyta, kad D.Matuzienė dirba bendrovė se „Distenas“, „Platina Group“ ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Praėjusių metų gruodį D.Ma tuzienė buvo sulaikyta dviem pa roms, vėliau ji buvo paleista už 40 tūkst. litų užstatą, jai buvo skirtas namų areštas, paskui jis pakeistas
įgyvendinimą, jis turėtų teisę su sipažinti su visų lygių prokuratū rų visa dokumentacija ir ikiteis minių tyrimų medžiaga, kuri gali būti susijusi su jo vykdomo ypa tingojo tyrimo objektu, jis turėtų teisę visą tokią medžiagą kopijuo ti, daryti įrašus. Ypatingasis prokuroras galėtų reikalauti nedelsiant pateikti in formaciją, medžiagą ir dokumen tus, apžiūrėti bet kurį Lietuvos te ritorijoje esantį statinį, atvykti į bet kurią valstybės ar savivaldybės, viešąją ar privačiąją įstaigą, įmonę ar organizaciją ir pareikalauti, kad jam būtų leista susipažinti su rei kiamais dokumentais ar kita reikia ma informacija, daryti įrašus ar ko pijuoti dokumentus.
Seimui nuo sausio uždraudus verslui remti politikus, palikta galimybė per kampaniją aukoti fiziniams asmenims. Per kam paniją kiekvienam savarankiš kam jos dalyviui žmogus gali skirti ne didesnę nei 10 viduti nių mėnesinių darbo užmokes čių (VMDU) dydžio auką, šiuo metu tai siekia 21,75 tūkst. litų. Kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje savo politinei kampanijai finansuoti gali paau koti dvigubai didesnę auką, t. y. ne daugiau kaip 20 VMDU. Ta čiau bendra vieno fizinio asmens aukų suma savarankiškiems po litinės kampanijos dalyviams per kalendorinius metus negali vir šyti 10 proc. fizinio asmens už praėjusius kalendorinius metus deklaruotų metinių pajamų. Visi aukoję fiziniai asmenys privalo būti paskelbti viešai. Po litinės kampanijos iždininkas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos VRK interneto svetainėje skelbiama me viešame aukotojų sąraše pa skelbia aukotojo vardą, pavardę ir savivaldybę, kurioje jis gyvena. Prezidentės trečiadienį pa sirašytas dekretas, kuriuo eili nių Seimo rinkimų data paskir ta spalio 14-oji, įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Pagal įstatymą eiliniai Sei mo rinkimai prezidento dekretu skelbiami likus šešiems mėne siams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Nuo Seimo rinkimų da tos paskelbimo oficialiai praside da rinkimų politinė kampanija.
BNS inf.
BNS inf.
į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. V.Matuzas anksčiau yra teigęs ti kįs sulaikytos žmonos nekaltumu. Kaip pranešė LNK „Žinios“, skandalą Panevėžyje tyrusi STT parlamentaro iki šiol neapklausė. „Galiu pasakyti, jog padaryta vis kas, kad Generalinė prokuratūra svarstytų, ar yra tinkamas pagrin das svarstyti, ar atimti teisinę ne liečiamybę iš Seimo nario V.Matu zo“, – sakė buvęs STT Panevėžio skyriaus vadovas Povilas Urbšys, kuris nuo vakar išėjo į pensiją. P.Urbšys paneigė, kad jo išėji mas iš darbo gali būti siejamas su šia skandalinga byla.
Naujai pareigybei – konstitucinės kliūtys Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko mitetas (TTK) trečiadienį patvirti no išvadą, kad įstatymo projektas dėl ypatingojo prokuroro įteisini mo prieštarauja Konstitucijai.
Rinkimų kampanija prasideda
giau kaip pusė visų Seimo narių, t. y. ne mažiau kaip 71 parlamen taras, nepritaria komiteto išvadai, projektas gali būti Seime svarsto mas ir be atitinkamų Konstituci jos pataisų. Tautininko Gintaro Songailos įregistruotų įstatymų pataisų pro jektuose numatoma, kad ypatinga sis prokuroras būtų Seimui atskai tingas prokuroras, Seimo pavedimu atliekantis ypatingus tyrimus, kar tu jis būtų specialusis Generalinės prokuratūros prokuroras, turėtų vi sas įstatymų nustatytas prokuroro teises ir pareigas, tačiau Generali nės prokuratūros vadovybei jis ne būtų pavaldus. Ypatingasis prokuroras turėtų teisę savo nutarimu pradėti iki teisminį tyrimą, koordinuoti jo
6
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
nuomonės
Vydūnas Klaipėdoje: būti!
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Imuniteto naikinimo lietus Stasys Gudavičius
J
au kad užderėjo prašymų Seimui panaik int i įvairių pareig ūnų teisinę nel ie čiamybę! Štai jau dirba laik inoji kom isija, turinti pasakyti, ar leisti prokuro rams suvarž yti Seimo nario Vin co Babiliaus laisvę dėl, kaip įtaria ma, jo sukeltos autoavar ijos bei pasišal inimo iš įvyk io vietos. General in iam prok uror ui siūlo ma kreipt is į Seimą dėl kito par lamentaro Vito Matuzo neliečia myb ės pan aik in imo. Įtar iama, kad šis Seimo narys gal i būt i su sijęs su Specialiųjų tyrimų tarny bos (STT) atl iekamu tyr imu dėl gal imai neskaidr ių „Panevėž io energ ijos“ viešųjų pirk imų.
Generalinis prokuro ras jau gali reikalau ti sau atskiro kabine to Seimo rūmuose, nes iš jų faktiškai nei šeina. Imun iteto panaik in imas gresia ir Kauno teisėjai Ner ingai Venc kienei. Ji nevykdo teismo spren dimo savo globojamą dukterėčią atiduoti motinai. Dėl to prokuro rai ėmės i tyr imo. General inės prokuratūros vadovas dar svars tys, ar tenk inti jų prašymą kreip tis į Seimą dėl leid imo pat raukt i N.Venck ienę atsakomybėn. Jeig u Dar ius Valys vis dėlto ryž tųsi tok iam žingsniui ir kreiptųsi į Seimą dėl teisėjos, matyt, parla mente sulauktume triukšmingo šou, kur io met u susipins disk u sijos dėl teisingumo, vaiko teisių, dėl pedofi l ijos ir kitok ių ne ma žiau intr iguojančių reikalų. Numatomas puik us spekt akl is rink imų laikotarpiui! Į Seimą tikr iausiai bus kreiptasi dėl dar vieno teisėjo neliečiamy bės. STT pareig ūnai įtar ia, kad Vilniaus apygardos teismo teisė jas Ryšardas Skirtunas galėjo gau ti kyšį iš kontrabandos tyrimo by loje fig ūravusių asmenų.
Žod žiu, general in is prok uroras jau gal i reikalaut i sau atskiro ka bineto Seimo rūmuose, nes iš jų faktiškai neišeina. Dab art inės kadenc ijos Seimas yra akivaizdus rekordininkas pa gal klausimų dėl teisinės neliečia mybės panaikinimo gausą. Anks tesniuose parlamentuose tai bu vo gana ret i atvejai. Pav yzd žiui, 2004–2008 m. Seime vos porą syk ių kreiptasi dėl parlamentar ų imuniteto panaik inimo. O dab art in iame, kadenc iją jau baig iančiame Seime netgi 14 kar tų Generalinės prokuratūros va dovui teko stovėti tribūnoje, pra šant naik int i nel iečiamybę. Net ruk us šis rekord in is skaičius, re gis, dar paaugs. Bet ne visais at vejais parl ament arai duod avo teig iamą atsak ymą. Bene skan dal ing iausi – atsisak ymai panai kint i kyšin inkav imu įtarto Eval do Lementausko bei neramumų kurstymu ir nepaklusnumu poli cijai kaltintų Kazimiero Uokos bei Petro Graž ulio neliečiamybę. Itin padažnėjo atvejų, kai prašo ma panaik int i parlamentar ų tei sinę nel iečiamybę po to, kai šie patenka į eismo įvyk ius. Anks tesn iuose Seimuose tok io pobū džio kreipimųsi beveik nepasitai kydavo, nes buvo taikomos kur kas švelnesnės adm in istracinės bausmės už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Dabar bausmės už eismo įvykius gerokai sugriežtintos, todėl ir ten ka beveik kaskart, kai kuris nors parlamentaras padaro pažeid i mų keliuose, kreiptis į Seimą, kad būtų panaikinta pažeidėjo teisinė neliečiamybė. Šis Seimas pasiž ym i dar vienu rekordu. V.Babilius tapo pirmuo ju istor ijoj e parl ament ar u, dėl kur io nel iečiamybės panaik in i mo generalinis prokuroras antrą kartą kreipiasi į visus parlamen tar us. Pirmąkart tai įvyko 2010ųjų ruden į, kai teisėsauga papra šė jį baust i už greičio virš ijimą greitkelyje Vilnius–Kaunas. Tuo met V.Babiliaus neliečiamybė pa naik inta ir jis nubaustas pinig ine bauda bei teisės vair uot i atėm i mu keliems mėnesiams. Ką byloja padažnėję kreipimai si dėl teisinio imuniteto panaik i nimo? Turbūt vieną nelabai ma lonų dalyką – gerokai pagausė jusius tautos išr inkt ųjų „blog uo sius darbel ius“, už kur iuos būt i na bausti. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Arvydas Juozaitis
S
tebiu Klaipėdoje įsismaginu sią diskusiją dėl paminklo Vy dūnui. Ir stebiuosi. Nejaugi rimtai abejojama ir net teigiama, kad „Vy dūnui Klaipėdoje ne vieta“? Tai nesuprantama, net keista po zicija. Nebent galima pasakyti: tai ne po zicija, o požiūris. Požiūriai, kaip ži nome, keičiasi, ir tampa net priešingi dėl to paties dalyko. To paties žmo gaus galvoje. Jeigu „kilmės požiūris“ vyrau tų kultūrų ir tautų istorijoje, tai
karštas telefonas
Nejaugi rimtai abejo jama ir net teigiama, kad „Vydūnui Klaipė doje ne vieta“? Tai ne suprantama, net keis ta pozicija.
O štai didžiausias, garsiausias pa minklas jam stovi Krokuvoje. Jis yra vienas tos šalies pasididžiavimo sim bolių, tiražuojamas milijonais at vaizdų.
397 728
Tai normalu ar nelabai?
Balandžio 5-ąją lankėmės poliklini koje pas okulistę išsitirti akių dugno. Sulašinus vaistų vaikui į akytes, liepė keletą minučių palaukti koridoriuje. Mums laukiant, į kabinetą įėjo vyriš kis, kuris kažkaip nepadoriai ilgai ne siruošė iš jo išeiti. Praėjus lygiai va landai, mano kantrybė trūko. Įkišau galvą pažiūrėti, kuo tas vyriškis taip užėmė gydytoją, kad ši mus visai pa miršo. Pasirodo, gerbiamoji gydyto ja aptarnauja suaugusiuosius ir dar be eilės. Mano didžiai nuostabai, šiam vyriškiui buvo atliekama apžiūra, kai tuo metu mes su vaiku valandą šalo me koridoriuje. Pasakius, jog jei gy dytoja suaugusiuosius priiminėja pri vačiai, tai tegul tai daro ne darbo metu ir ne vaikų sąskaita, man buvo paaiš kinta, kad šis vyriškis yra gydytojas ir jis neturi laiko stovėti eilėse. To vy riškio apžiūra truko valandą, o mano vaiką apžiūrėjo per tris minutes, nes už durų būriavosi jau daug vaikučių, ir laiko normaliai patikrai nebeliko. Nežinau, gal tai normalu, bet man to kia situacija – pasibaisėtina. Lina R.
Kur dingo žvirbliai?
Stebėjau klaikią situaciją. Prie „Eg lės“ parduotuvės mačiau, kaip vidu ry dienos varna taršė kažkokį mažą paukštelį. Vaizdas baisus, tik plunks nos skraido. Pastebėjau, kad mies te liko vien varnos, šarkos ir krank liai, mažų paukščiukų beveik nebėra. Gal kas nors galėtų imtis šito reika lo. Reikėtų sumažinti tų plėšriųjų paukščių populiaciją. Žvirbliai mies tui vis dėlto suteikia daugiau jauku mo nei varnos. Ana
Tokių pavyzdžių, kai paminklai stovi ne didžių žmonių gimtinėse ir gyventose vietose – jūros. Sakyčiau, kad daugiau paminklų stovi visai ne ten, kur gimę ir gyvenę jų herojaiprototipai. Pagaliau Karaliaučius. Čia stovi (tebestovi!) paminklas Friedrichui Schilleriui. Į šį miestą vokiečių klasikas nebu vo nė kojos įkėlęs, o metalinis jo vaiz dinys majestotiškai stovi ant betoni nio postamento. To paties vokiečių pastatyto. Klasika ir kultūra įveikia valstybių sienas, svetimas kultūras ir net barbarizmą. Paminklas Vydūnui turi stovėti daugelyje Lietuvos miestų ir vietų. Klaipėdoje – būtinai. Ir ne men kas, o ne menkesnis negu M.Maž vydui. Juk Lietuvos pinigo 200 li tų banknotas jau seniai pažymėtas jo vaizdiniu ir vardu. Jokių ginčų nėra.
Pastaruoju metu ne tik buityje, bet ir per televiziją ar radiją daugelis kal bėtojų, norėdami sustiprinti aptaria mą dalyką, prideda žodį „žiauriai“. Dabar lietuviai žiauriai myli žiau riai gražias merginas, apsigyvena su jomis žiauriai puikiuose namuose, gimdo žiauriai puikius vaikus, kurie būna nuo mažumės žiauriai talen tingi. Net saulėlydžiai jiems žiau riai nepakartojami, o Tėvynę jie my li žiauriai smarkiai. Gal jau per daug to žiaurumo mūsų gyvenime? Ar ne laikas nuo jo apsivalyti?
ninkai pamiršo, kad gyvena ne Ja ponijoje. Kodėl Klaipėdoje, mieste, kuriame yra daugybė laisvų plotų, daugiabučiai grūdami vienas šalia kito? Ruošiamės pirkti butą, žval gomės, kur būtų geriau apsigyven ti. Dragūnų kvartale gal ir patik tų gyventi, bet čia namas stovi prie namo. Kretingos gatvėje irgi stato mas naujas namas, bet kad jis bus gal už 8 metrų nuo judrios gatvės. Negi čia higienos normos išlaiky tos? Manau, tokio namo gyventojai niekaip neišvengs didžiulio triukš mo ir taršos.
Irena
Janina
Ar ne per daug „žiauriai“?
telefonas@kl.lt
Trūksta sveikos nuovokos
Sudriskę džinsai, nuleistos petnešos, nutrinti marškinėliai – tokia sceninė apranga ne tik stebina, bet ir verčia kaip galima greičiau išjungti televi zorių. Manau, atlikėjams, prieš išei nant į sceną, derėtų pasitarti su rim tais žmonėmis. Dažną kartą net gerą dainą užgožia tokia netvarkingais drabužiais reiškiama nepagarba. Ieva
Specialistai galėtų atsakyti
Jau kurį laiką pastebiu, kad vanduo iš čiaupų bėga kažkoks keistas. Tu riu nemažai gėlių ir daugelį jų laistau įpildamas vandens į dubenėlį po va zonu. Pastebėjau, kad tas vanduo, ku ris nesusigeria į dirvą, būna su balto mis nuosėdomis. Man jos nepanašios į kalkes. Kiekvieną savaitę tenka plauti apatines lėkšteles. Anksčiau tokių da lykų nėra buvę. Gyvenu Gintaro gat vėje, vadinasi, mes vartojame 1-osios vandenvietės tiekiamą vandenį. Būtų gerai, kad specialistai atsakytų į tokius aktualius gyventojams klausimus. Albinas
Kodėl taupo žemę?
Panašu, kad naujuosius gyvena muosius namus statantys statybi
Senajam turgui – naują veidą
Senamiesčio riba esantis senasis tur gus galėtų tapti Klaipėdos puošmena ir traukos centru. Jeigu arčiau Taikos prospekto pradžios vietoje senųjų prekystalių atsirastų prie senamies čio kolorito pritaikytų prekybos sto ginių, o čia pardavinėti savo prekes būtų leidžiama tik tautodailininkams bei ekologinių ūkių šeimininkams, miestas tik išloštų. Policininkams nebereikėtų gaudyti kontrabandinių rūkalų pardavėjų. Gal ir girtuoklius iš čia pavyktų išguiti. Miestas įgau tų naują traukos centrą. Jolita
Papuošė miesto centrą
Nustebau pamačiusi, kaip gražiai atrodo remontuojamo „Viktorijos“ viešbučio uždanga. Kažką panašaus buvau mačiusi prieš daug metų Ve necijoje. Tada buvo restauruojama katedra. Dabar tokia uždanga gali ka boti ne vienus metus, vis tiek ji puoš centrą kur kas labiau nei iki šiol atro dė pastatas. Ypač akis bado aptriušę namai vasarą, kai prasideda didžio sios miesto šventės ir Klaipėdą už plūsta turistai. Donata Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
būtų baisokas pasaulis. Tarkime, lenkai nebūtų pasistatę nė vie no paminklo Adomui Mickevi čiui, nes šis Lietuvos patriotas ir dainius niekada nebuvo etninėje Lenkijoje.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
aktualijos Uoste – penki nelegalai
darželyje lankėsi „svečiai“
Danėje – netikėtas radinys
Pasieniečiai sulaikė penkis jū reivius, Lietuvoje buvusius ne legaliai. Patikrinus dvi remon tuojamas žemkases, plaukio jančias su Nyderlandų vėliava, paaiškėjo, kad jose yra penki jū reiviai iš Filipinų. Jų kontraktai nebegaliojo, tad vyrai neteko jūrininkų statuso ir prarado tei sę legaliai būti šalyje be vizų.
Policija ieško vandalų, nunio kojusių Vyturio g. esantį lop šelį-darželį. Čia buvo aptiktos apdegintos lauko durys, o fa sadas buvo nuklijuotas alko holio etiketėmis. Tikriausiai pastatą niokojo įstaigos teri torijoje gėręs jaunimas, nes kieme buvo butelių šukių. Pa daryta žalos už 800 litų.
Trečiadienį Klaipėdoje, Danės upėje, aptiktas kūnas. Į įvykio vietą buvo išsiųsti ugniagesių gelbėtojų narai. Apirę žmo gaus palaikai rasti ties įmonės „Klaipėdos energija“ teritori ja. Spėjama, kad iš vandens ištrauktas vyro kūnas. Įvykį ti ria Klaipėdos policijos komi sariatas.
Žemė – valstybei, bet problema liko Teismas panaikino prieš 12 metų Klai pėdos apskrities viršininko admi nistracijos patvir tintą trijų sklypų uostamiesčio cent re sandorį. „Klaipė dos jūrų krovinių kompanija“ (KLAS CO) įpareigota grą žinti Vitės kvarta le įsigytus sklypus valstybei.
Andrius Pauža:
Tikimės šį juridinį rebusą išspręsti vi soms šalims priimti nu būdu. Grėsmė ES investicijoms
Rebusas: už leidimą pirkti tris žemės sklypus KLASCO į šios sankryžos rekonstrukciją investavo 2,4 mln.
litų.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Miestui sumokėjo milijonus
Lietuvos apeliacinis teismas atme tė uosto kompanijos skundą ir pali ko galioti žemesniosios instancijos teismo sprendimą, kuris panaiki no sandorį. 2000-aisiais KLASCO už tris skly pus sumokėjo apie 2,4 mln. litų ir įsi pareigojo per penkerius metus miesto reikmėms skirti apie 9 mln. litų. Kompanijos lėšomis buvo įreng ta Naujojo Sodo ir Naujosios Uosto gatvių sankryža. Šiai rekonstruk cijai kompanija skyrė 2,4 mln. litų. Dar 600 tūkst. litų buvo investuota į Gegužės ir Naujosios Uosto gatvių
sankryžos rekonstrukciją. Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūra teismui įrodė, kad šis sandoris bu vo atliktas pažeidžiant Žemės re formos įstatymą. Jame pažymėta, kad paveldosau ginės teritorijos negali būti perleis tos juridiniams asmenims. „Dabartinė šių sklypų rinkos vertė siekia 6,4 mln. litų. Tai yra senamiesčio teritorija. Nuo 1996 m. sklypai įrašyti į Kultūros pavel do registrą“, – tvirtino Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuro rė Laura Paulikienė. Sieks nuostolių atlyginimo?
Krovos kompanijai tuo metu že mės sklypus leido įsigyti tuome
Vytauto Petriko nuotr.
tis Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vadovas Laisvū nas Kavaliauskas, kuris šiuo me tu dirba Kultūros paveldo depar tamento Klaipėdos teritoriniame padalinyje. „Atsakingų pareigūnų kaltės ne pavyko įrodyti dėl suėjusio sena ties termino“, – teigė prokurorė. Teismas nesiaiškino, kas turės kompensuoti KLASCO investici jas į miesto infrastruktūrą. „Kompanija savo interesus ga li ginti teisme“, – neslėpė L.Pau likienė. „Per tuos metus KLASCO sky rė savivaldybės reikmėms, mies to infrastruktūrai visus 9 mln. litų. Jeigu KLASCO grąžintų že
mės sklypus, kuriuose yra įmo nei priklausančių pastatų, miesto savivaldybei, tai ši patirtų dide lių išlaidų dėl pinigų grąžinimo, delspinigių bei palūkanų. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba, ap skrities administracijos teisių perėmėja, turėtų kompensuoti ir investicijas, nutrauktų kontrak tų pasekmes. Tikimės šį juridi nį rebusą išspręsti visoms šalims priimtinu būdu“, – teigė KLAS CO generalinis direktorius Aud rius Pauža. Prokuratūra teigė, kad krovos kompanija turi teisę nuomotis valstybei grąžintus žemės sklypus, nes per dešimtmetį juose atsirado KLASCO pastatai.
Praėjusią savaitę prokurorai pa siekė pergalę dar vienoje civilinėje byloje. Panaikintas dar vienas že mės sklypo įsigijimo faktas. „Šis žemės sklypas Vyriau sybės nutarimu buvo priskir tas uosto rezervinei teritorijai. Klaipėdos valstybinio jūrų uos to direkcija raštu net kelis kar tus Nacionalinei žemės tarnybai pranešė, kad šis sklypas reikalin gas geležinkelio plėtrai ir jis ne gali būti perleistas privatiems asmenims“, – aiškino prokuro rė L.Paulikienė. Tačiau Nacionalinės žemės tar nybos Klaipėdos skyrius leido įsi gyti šį sklypą. „Jis tapo privatus. O geležinke lis, nors ir pastatytas, tačiau nega lėjo būti pripažintas tinkamu nau doti. Todėl atsirado grėsmė netekti 7 mln. litų ES lėšų, kurios buvo in vestuotos į šį projektą“, – tvirtino prokurorė.
Dėl šviesoforų – kelionės į užsienį Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Patirties, kaip sureguliuoti švie soforų darbą, miesto valdžia nori semtis iš užsienio šalių. Tam pra šoma skirti tūkstančius litų. Kai kurių politikų nuomone, įvesti „ža liąją bangą“ galima kur kas papras čiau ir pigiau.
Vakar Klaipėdos tarybos Mies to ūkio ir aplinkosaugos komitete buvo prašoma pritarti dalyvavimui projekte „Posse-atvirų europinių standartų ir specifikacijų diegimo skatinimas (rėmimas)“. Klaipė dos savivaldybės Projektų skyriaus
vedėja Elona Jurkevičienė aiškino, kad tai padėtų išspręsti įsisenėju sią eismo reguliavimo problemą mieste – įdiegti vadinamąją žalią ją bangą. „Dalyvaujant projekte, būtų ga lima parengti galimybių studi ją, pasinaudoti kitų miestų patir timi, pasirinkti geriausią modelį. Dabar metų metais šios proble mos sprendimas įrašomas miesto strateginiame plane, bet tam pini gų neatsiranda. Pritrauktume bent ekspertus“, – tvirtino vedėja. E.Jurkevičienės teigimu, daly vavimas projekte atsieitų per 500 tūkst. litų. 428 tūkst. litų skirtų ES, 77 tūkst. būtų galima skirti iš Ke
lių priežiūros programos. Iš miesto biudžeto reikėtų per 10 tūkst. litų. Daugiausia šių lėšų būtų naudoja ma specialistų komandiruotėms. Projekto įgyvendinimas truktų tre jus metus. Miesto ūkio ir aplinkosaugos ko miteto pirmininkas Audrius Vaišvila tvirtino, kad tokiam projektui pritar tų net nežiūrėjęs, kas jame yra. „In vesticijos nedidelės, o lėšų pritrau kiama daug“, – teigė pirmininkas. Kitokios nuomonės laikėsi komi teto narys Algirdas Grublys. Anot politiko, Klaipėdoje yra trys gatvės, eismo srautai reguliuojami žiedinė mis sankryžomis. „Žalioji banga“ galėtų būti tik nuo žiedo iki žiedo.
„Kam leisti 77 tūkst. litų gali mybių studijai? Užtektų, kad spe cialistas išeitų į gatvę su pieštuku ir chronometru rankoje, ir švie soforai būtų sureguliuoti. Keista, kad Klaipėda – miestas su trimis gatvėmis, dalyvaus projekte, ku rio nariai – milijoniniai miestai“, – tvirtino A.Grublys. E.Jurkevičienė pastebėjo, kad su reguliuoti šviesoforus nėra taip pa prasta. Taip pat atkreiptas dėme sys, kad ateityje žiedinių sankryžų mieste neliks. Miesto ūkio ir aplinkosaugos ko miteto nariai pritarė dalyvavimui projekte. Už jį dar turės pasisakyti ir miesto taryba.
Planai: kad galėtų sureguliuoti
šviesoforus, miesto valdžia pa galbos nori ieškoti užsienyje. Vytauto Liaudanskio nuotr.
8
KETVIRTADIENIS, balandžio 12, 2011
klaipėdos verslas
A.Bosas: „Reikia idėjų ir užsispyrimo“ Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos valdybos pirmininkas Antanas Bosas, jau daugiau nei 20 metų vado vaujantis šiai stambiai verslo struktūrai, tikina ištvėręs ne vieną ekonominę krizę ir mano, kad visais atvejais iš jų išbristi yra galimybių.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Pradžių pradžia – kooperatyvas
– Kokios buvo Korporacijos užuomazgos? – Korporacija įkurta 1988 m. Pra džioje buvo vienas vienintelis koo peratyvas „L713“. Tai buvo antras Klaipėdos rajone įkurtas koopera tyvas. Užsiiminėjome viskuo, kuo tik galėjome, tai buvo absoliutaus deficito metai. Rinka „suvalgyda vo“ viską, ką jai pateikdavai. Ga minome baldus, auginome broi lerius. Dobilų motiejukų sėklas į Rusiją vežėme. Plėtėmės, investa vome. – Ar šiandien būtų įmanoma pakartoti tą patį verslo mode lį? – Šiandien verslui galimybių – la bai daug. Lietuvoje yra nemažai pavyzdžių, kai jaunuoliai sukuria kompiuterines programas, išgarsėja visame pasaulyje ir 17 metų tampa milijonieriais. Reikia tik idėjų, už sispyrimo, profesionalumo. Pakar toti to verslo modelio, kurį taikėme prieš 24 metus, neįmanoma ir ne reikia. Dabar visai kitas poreikis, kitos technologijos. Reikia tobulė ti, išradinėti ką nors naujo, daryti tokias inovacijas, kurios reikalingos šiuolaikiniam vartotojui. – Kiek įmonių šiandien yra Korporacijoje? – Korporacija skilusi į keturias da lis. Šiandien yra 7 įmonės. Vienos atsitraukia, kitos atsiranda. Starto aikštelė kitiems
– Kiek žmonių geriausiais lai kais dirbo Korporacijoje? – Konsoliduotose Korporacijos įmonėse dirbo 6,5 tūkst. žmonių. Šitos įmonės tuomet turėjo 1 mlrd. 200 mln. litų apyvartą. Kai šven tėme Korporacijos dešimtmetį, į šalies biudžetą buvome sumokė ję daugiau nei milijardą litų įvai riausių mokesčių.
– Iš to, ką pradėjote, ar iki šios dienos ką nors vystote? – Faktiškai liko tik statyba ir pre kyba nekilnojamuoju turtu. Aš labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad tos įmonės, kurias mes sukūrėme, nors šiandien Korporacijai jos ir nebep riklauso, sklandžiai dirba. Labai sėkmingai veikia „Klai pėdos Smeltė“, tai buvo Korpo racijos „kūdikis“. Šiandien ji ne be mūsų, bet čia sukurtos darbo vietos ir toliau kuriama pridė tinė vertė, bendras vidaus pro duktas, bendrovė prisideda prie
Antanas Bosas:
Labai liūdna, kad pas mus neatsirado tų pragmatikų, ana litikų, kurie galėjo išskaičiuoti tą nuo smukį.
visos Liet uvos ekon om ik os ki limo. Sėkmingai dirba „Klaipė dos medienos grupė“, „Geonaf ta“. Bankr ut av us ių bendrov ių, kurios kažkada priklausė Korpo racijai, vos viena kita. „Klaipėdos kartonas“ juk irgi dirba, vienais metais sunkiau, kitais lengviau, bet dirba. Tai buvo mūsų produktas, idėjos, investicijos, mes padarėme, kad jos galėtų toliau tęsti savo veiklą. Kal bant apie devintojo dešimtmečio pabaigą, juk tie seni pramoniniai monstrai buvo pasmerkti žlugi mui. Ten buvo labai senos techno logijos, labai neekonomiškos. Tų įmonių produkcija negalėjo konku ruoti niekur. Reorganizacija, technologinis „perginklavimas“, labai didelės in vesticijos – visa tai buvo daroma, kad įmonės galėtų dirbti. Juk mes daugybę metų neėmėme jokių divi dendų, kad tik pakeltume tų įmonių konkurencingumą.
PADANGŲ CENTRAS „HOKLA“ ĩ Prekyba padangomis ĩ Specialisto konsultacija ĩ Ratų montavimas-balansavimas ĩ Ratų sezoninis saugojimas ĩ Perkantiesiems padangas – nemokama važiuoklės patikra
AKCIJA Debica padangoms (GoodYear-Dunlop gaminys) 195/65 R15 – 159 Lt, 205/55 R16 – 209 Lt Šilutės pl. 19, Klaipėda, tel. (8 46) 397 164, 8 650 20 209, audrone@hokla.lt, www.hokla.lt
„Klaipėdos kranų“ pamokos
– Tai ir iš bendrovės „Klaipėdos kranai“ neėmėte dividendų? – Tikrai neėmiau. „Klaipėdos kra nai“ – pirmoji įmonė, kurią priva tizavome. Ir mes ten nemažai in vestavome, ir dividendų neėmėme. Tada, kai įmonė turėjo milijoninius pelnus, aš galėjau drąsiai imti divi dendus, nes man priklauso 70 proc. akcijų, bet aš to nepadariau. Žino damas, kad įmonei reikės augti, kad reikės nusipirkti naujus kranus, ku rie galėtų statyti dangoraižius. Taip ir buvo padaryta. Šiais kranais pa statytas aukščiausias Lietuvoje pa statas. O šiandien žiniasklaido je sukeltas ažiotažas, kad A.Bosas kažkam skolingas. Ne, tai įmonė skolinga A.Bosui. Vienintelė klai da, už kurią aš jau seniai turėjau atleisti direktorių, buvo ta, kad jis kaip Motina Teresė, kaip višta pe rekšlė, kritus apyvartai, pasibai gus užsakymams, laikė darbuoto jus pusę metų, manydamas, kad tų užsakymų atsiras. O ekonomikos elementoriuje rašoma: krito apy varta, reikia mažinti išlaidas. Va dinasi, skubiai reikėjo atleisti dalį žmonių. O jis laikė tuos nedirban čius darbuotojus ir užsiaugino mil žiniškas skolas. Vadyboje tai – mil žiniška klaida. Mes gi neleidome įmonei bankrutuoti, nors jau se niai galėjome ją paleisti vėjais. Mes įmonę laikome, stengiamės, ieško me ir po truputį surandame naujų užsakymų. Manau, kad pamažu ją ištempsime. Nerimas dėl ateities
– Jūs versle praktikas, ne teo retikas, kaip valdžios žmonės. Kaip manote, ar Lietuvoje eko nomika jau stabilizuojasi, ar tai dar nėra nuosmukio pabai ga, nes įtampa neslūgsta? – Tas nerimas yra pagrįstas. Ypač šiandien, kai Lietuvos ekonomika faktiškai priklauso nuo eksporto. Visas šalies verslas priklauso nuo to, kiek mūsų pagamintos produk cijos nupirks užsienis. Bet šiandien toje pačioje ES kelios valstybės gy vena svetima sąskaita – Graikija, iš dalies Ispanija, Portugalija. Ekono minė situacija nėra stabili visoje ES. Graikams, kuriems nurašys 50 proc. skolų, – gerai, bet Vokietijai, Pran cūzijai nėra labai gerai, nes jie pra randa tuos pinigus. Taigi graikai gyvena svetima sąskaita, mes dar gyvename savo sąskaita. Bet ne drįsčiau teigti, kad ekonomika ES, taip pat ir Lietuvoje stabilizavosi. Vartojimas – tarsi sinusoidė, tai kyla, tai krinta. Labai liūdna, kad pas mus neatsirado tų pragmatikų, analitikų, kurie galėjo išskaičiuoti tą nuosmukį. Juo labiau kad tai la bai lengvai nuspėjama. Juk signa las iš Amerikos apie tai ėmė sklisti
Atkaklumas: Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos val
dybos pirmininkas A.Bosas mano, kad dirbti įmanoma ir labai sudė tingomis verslui sąlygomis. Vytauto Petriko nuotr.
dar 2006 m. Niekas šito neprogno zavo ir nesiruošė, maža to, praval gė sukauptus rezervus, „Sodros“ ir visus kitus. Ir mes atsidūrėme di džiulėje duobėje. – Ar tai vienintelė priežastis, kad Lietuvoje tas nuosmukis smogė taip skaudžiai? – Ne, ne vienintelė. Labai blogai ir tai, kad Lietuva leido taip konku ruoti bankams. Bankų marža buvo 0,6 proc., mažiausia visoje Europo je. Lenkai mažiausią maržą leido 1,1 proc., kitose šalyse ji laikėsi 1,5 proc. Lietuvoje esama situacija iš karto išaugino kainas. Ir medžiagoms, ir darbo jėgai, ir produkcijai. Tas bur bulas vis tiek turėjo sprogti. Prošvaistės NT rinkoje
– Kaip manote, ar Klaipėdo je atsiras tiek pirkėjų, kurie įstengs nupirkti tuos naujai pa statytus butus mūsų mieste? Juk čia pilna tuščių daugiabu čių, užmiestyje – privačių na mų kvartalų. – Klaipėdos rajonas pasitvirti no daugybę detaliųjų planų. Tiek aplink miestą davė leidimų staty boms, kad iš Klaipėdos žmonės iš važiavo gyventi į užmiestį. Tai blo gai pačiai Klaipėdai, savivaldybės ekonomikai. Tačiau šiandien žmo gus turi suvokti, kad šiuolaikinia me, naujame geros kokybės na me gyventi yra 3–4 kartus pigiau, nei senos statybos būste. Todėl jie anksčiau ar vėliau turės keisti bu tus. Antras dalykas, Klaipėdoje iš didžiųjų miestų vienam gyventojui tenka mažiausiai gyvenamojo ploto kvadratinių metrų. Kitaip tariant, klaipėdiečiai gyvena susispaudę. Nekilnojamasis turtas Klaipėdoje bus labai greitai išparduotas. Vil niuje jau prasideda nauji statybų projektai, nes senieji objektai jau išparduoti. Poreikis yra ir prasi deda naujos statybos. Tačiau Klai pėdoje nėra išskirta nė vieno naujo sklypo statyboms. – O kiek Klaipėdoje šiandien yra dar neparduotų butų?
– Pagal visus projektus Klaipėdoje yra 815 neparduotų butų, antrinėje rinkoje, pas tuos, kurie bankrutavo ar iš jų atėmė bankai, yra dar 250, mažyčiuose projektuose – dar 40. Iš viso – apie tūkstantį butų. Netgi per tuos 2011-uosius, labai blogus prekybai metus, parduoti 208 nau jos statybos butai. Pardavimas au ga, bet greitai nebeliks pasiūlos. – Manote, kad žmonės turi pi nigų? – Bankuose yra sukaupta 24 mlrd. litų privačių lėšų. Dar maždaug 14 mlrd. – „kojinėse“. Vadinasi, šitie pinigai nedalyvauja ekonomikoje, nedalyvauja apyvartoje. Bankai už tai moka mažai ir šiandien neapsi moka ten jų laikyti. Bet žmonės iš gąsdinti. O kieno išgąsdinti? Juk mūsų val džia nuo pat kadencijos pradžios pradėjo bauginti. Dabar vėl gąs dina jau antrąja recesijos banga. Todėl žmonės taupo juodai dienai. Jiems atrodo, kad saugiau turėti pi nigų, negu juos vartoti. Ir paskui iki alkūnių graužiasi nagus, kai vieną rytą atsibunda ir suvokia, kad jo pinigai nuvertėjo. O pragmatiškai vertinant visą ekonominę situaci ją, negalime atmesti, kad nebus de valvacijos. – Jūs ką nors konkrečiai žinote ar tik nujaučiate? – Aš jaučiu. Kas gi mums ka da ką nors atvirai pasakė? Niekas ir niekada. Prasidėjo Rusijoje kri zė, G.Vagnorius mušėsi į krūtinę ir aiškino: mūsų tai nelies. Kaip ga li neliesti, kai pagrindinė rinka tais laikais buvo Rusija? Ir taip palietė, kad stipriai nusiritome atgal. Pra sidėjo krizė JAV, vėl sakė: mūsų tas nepalies. Žlugo „Snoras“, I.Šimo nytė su A.Kubiliumi tvirtino: mūsų tai nelies, gi tik šimtas įmonių pra rado pinigus. Bet juk visi jie – eko nomikos dalyviai, jeigu jiems yra blogai, tai kaip kitiems gali būti gerai? Kai aukščiausia valdžia taip šneka, prarandi bet kokį pasitikėji mą. Ta informacija negali tikėti, ir tai yra labai blogai. Ir ne tik man, visiems blogai.
9
ketvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,01 %
5,2 proc.
pernai, palyginti su 2010 m., Lietuvoje padidėjo darbo našumas.
–0,12 %
+0,57 %
Butai pabrango tik sostinėje Parduodamų butų kainos trijuose di džiausiuose Lietuvos miestuose kovo mėnesį, palyginti su vasario, išliko sta bilios. Tai jau trečias mėnuo iš eilės, kai butų kainos didmiesčiuose nesikeičia, kaip rodo bendrovės „Ober-Haus“ duo menys. Kovo mėnesį Vilniuje buvo ste bimas 0,1 proc. butų kainų augimas, o Kaune ir Klaipėdoje – atitinkamai 0,3 proc. ir 0,1 proc. kainų sumažėjimas.
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2153 DB svaras sterlingų 1 4,1877 JAV doleris 1 2,6301 Kanados doleris 1 2,6258 Latvijos latas 1 4,9401 Lenkijos zlotas 10 8,2301 Norvegijos krona 10 4,5495 Rusijos rublis 100 8,8301 Šveicarijos frankas 1 2,8740
pokytis
–1,3530 % +0,0287 % –0,2541 % –0,7372 % +0,1013 % –0,4042 % –0,0725 % –0,6838 % +0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,03
4,70
2,41
„Apoil“
4,99
4,68
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
101,51 dol. už 1 brl. 119,39 dol. už 1 brl.
Buhalteriams siūlo skirti daugiau laiko
Teismas išaiškino, kad veršeliais pre kiavusi Mažeikių įmonė bandė iš vengti mokestinių prievolių. Mokes čiai, delspinigiai ir baudos sudaro per 640 tūkst. litų, ku riuos teks sumokėti.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė grą žino pakartotiniam Seimo svarsty mui Buhalterinės apskaitos įstaty mo pataisas. Pasak jos, pataisų įgy vendinti nuo 2013 m. būtų neįma noma.
Schema: Lietuvos įmonė tariamai pirko tarpininkavimo ir transpor
tavimo paslaugas iš Olandijos įmonių, tačiau šis bendradarbiavimas buvo deklaruojamas tik Lietuvoje. „Shutterstock“ nuotr.
Apgaule mažino pelną Iš Lietuvos ūkininkų veršelius pirkusią ir juos į Olandiją eks portavusią Mažeikių bendrovę įklampino tariamos tarpininka vimo ir transportavimo sutartys su dviem Olandijos įmonėmis, kurių savininkai buvo Lietuvos bendrovės direktoriaus tėvas ir brolis. Sutartyse buvo nurodyti, kaip nustatė Lietuvos mokesčių administratorius, realiai tikrovė je nevykdyti sandoriai: Olandijos mokesčių mokėtojai esą buvo įsi pareigoję už tam tikrą atlygį ras ti veršelių pirkėjus ir suteikti ver šelių transportavimo paslaugas. Per kelerius metus Lietuvos įmo nė „sudarė“ daugiau kaip 4 mln. litų vertės tokių tarpininkavimo ir transporto paslaugų sandorių.
kl.lt/naujienos/ekonomika
Bendradarbiaujant su Olandi jos mokesčių administratoriumi kompleksiškai patikrinus bend roves nustatyta, kad abi Olandi jos įmonės savo šalyje neapskai čiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių nuo pajamų, neva gau tų už tarpininkavimo ir transporto paslaugų teikimą, o jų buhalteri nėje apskaitoje neužfiksuoti san doriai su bendrove „Ekspogalvi jai“. „Olandijos mokesčių administ ratorius nerado įrodymų dėl jo kių tos šalies įmonių sandorių su Lietuvos bendrove – nei paslau gų teikimo, nei prekių tiekimo ES, taip pat nerasta įrodymų dėl są skaitose nurodytų paslaugų tei kimo. Įvertinus tikrinant surinktą
informaciją konstatuota, kad šie sandoriai neįvyko tomis sąlygo mis ir aplinkybėmis, kaip parody ta sąskaitose, todėl Lietuvos įmo nė neturėjo teisės išlaidas traukti į sąnaudas pagal Olandijos įmonių išrašytas sąskaitas. Taip neteisėtai mėginta padidinti sąnaudas, sie kiant sumažinti mokėtinus pridė tinės vertės ir pelno mokesčius“, – komentavo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direkto rė Gražina Rimkienė. Lietuvos vyriausiasis administ racinis teismas atmetė bendrovės „Ekspogalvijai“ apeliacinį skundą ir paliko galioti mokesčių admi nistratoriaus sprendimą. BNS, „Klaipėdos“ inf.
„Įstatymo tikslas – užtikrinti ko kybišką apskaitos paslaugų tei kimą ir kelti apskaitos paslaugas teikiančių asmenų kvalifikaciją – yra teisingas ir sveikintinas, ta čiau nustatytas teisinis regulia vimas neatitinka proporcingumo ir asmenų lygiateisiškumo prin cipų“, – pranešime spaudai sakė šalies vadovė. Prezidentė ragina atsisakyti diskriminacinės nuostatos, pagal kurią kvalifikacijos reikalavimai netaikomi pagal darbo sutartis ap skaitos paslaugas teikiantiems as menims. Todėl siūloma, kad bu halteris privalėtų turėti atitinkamą kvalifikaciją, kurios įgijimo tvarką patvirtintų Vyriausybės įgaliota institucija. Siekdama užtikrinti tinkamą įstatymo įgyvendinimą ir asme
nų teisėtų lūkesčių apsaugą, Pre zidentė siūlo numatyti pakankamą pereinamąjį laikotarpį. Prezidentė taip pat pasiūlė su mažinti minimalią metinės ci vil in ės atsakomyb ės draud im o sumos ribą, kad būtų sudary ta daugiau galimybių patiems as menims įvertinti prisiimamos ri zikos laipsnį. Pasak spaudos, balandžio pra džioje Seime priimtas Buhalteri nės apskaitos įstatymas sukiršino buhalterius, o apskaitos paslaugas perkančias bendroves rizikuoja pa likti be paslaugų. Teisininkai įspė jo, kad įstatymas kertasi su Konsti tucija ir ES paslaugų direktyva. Pataisos numato, kad savaran kiškai įmonėms apskaitos paslau gą teikiantys asmenys ar už įmonių apskaitą atsakingi asmenys priva lės turėti aukštąjį išsilavinimą, bu halterio profesionalo kvalifikaciją, o civilinę atsakomybę turės apsi drausti ne mažiau kaip 100 tūkst. litų. Įmonių buhalteriams tokie reikalavimai netaikomi. BNS, „Klaipėdos“ inf.
m o r a D 2012
L DNFLMD
åYDULQLPRV 9LVXRPHQLQǣ G
%$/$1'æ,2 YDO
UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLĎ VXVLWLNLPR WDåNĎ www.mesdarom.lt
Mes DAROM! Ar DARAI Tu?
DAROM!
10
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
pasaulis
48
valandų
streiką paskelbė Graikijos jūrininkai prieš pat stačiatikių Velykas.
Pavojus atslūgo Po galingo žemės drebėjimo, kurį lydėjo neką silpnesnis pa kartotinis požeminis smūgis, visame Indijos vandenyne bu vo paskelbtas cunamio pavo jus, bet krantus pasiekė tik ne didelės bangos.
Pranešimas apie 8,6 balo stipru mo žemės drebėjimą, vakar įvy kusį prie Sumatros krantų, su kėlė didelę paniką Indonezijoje. Žmonės bėgo iš pastatų į lauką, skubėjo į aukštesnes vietoves. Šios šalies gyventojai gerai prisimena 2004 m. žemės dre bėjimą ir cunamį, kuris vien Indonezijos Ačeho provincijoje pražudė 170 tūkst. žmonių, o vi same regione – 250 tūkst. Laimė, šįkart Indonezijos krantus pasiekė tik trys nedi delės iki 80 cm aukščio cuna mio bangos. Vakarykštis drebėjimas buvo juntamas Singapūre, Tailande, Malaizijoje ir Indijoje. Malaizi jos vakarų pakrantėje dangorai žiai siūbavo mažiausiai minutę. Praėjus kelioms valandoms po drebėjimo cunamio pavojus re gione buvo atšauktas. Tailando Andamanų jūros pakrantę pa siekė nedidelė vos 10 cm aukš čio cunamio banga. JAV geologijos tarnyba pranešė, kad drebėjimo hipocentras buvo 33 km gylyje po vandenyno dug nu, o epicentras – maždaug 495 km nuo Indonezijos Ačeho pro vincijos sostinės Banda Ačeho. Didieji kelionių organizatoriai vakar pranešė, kad neskraidino turistų iš Lietuvos į Pietryčių Azijos šalis, kurios dėl įvykusio žemės drebėjimo paskelbė cu namio pavojų. BNS, BBC inf.
Opozicijos demaršas
Pasitraukė iš kovos
Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, ku ris rengiasi kitą mėnesį grįžti į preziden to postą, vakar sakydamas metinę kal bą parlamente pareiškė, kad šalis įvei kė ekonominę krizę, paragino politines jė gas pamiršti rinkimų batalijas ir susivie nyti bendram darbui. Deputatai iš opozici nės „Teisingosios Rusijos“ partijos suren gė itin neįprastą demaršą ir išėjo iš Vals tybės Dūmos posėdžių salės.
Buvęs Masačusetso gubernatorius Mittas Romney antradienį faktiškai užsitikrino Respublikonų partijos kandidato statusą ir lapkritį galės mesti iššūkį JAV preziden tui Barackui Obamai, nes jo pagrindinis varžovas Rickas Santorumas (nuotr.) po užsitęsusios kovos atsisakė planų užimti Baltuosius rūmus. Šis žadėjo tęs ti darbą ir daryti viską, ką gali, kad padėtų respublikonams įveikti B.Obamą.
41 metų brito vers lininko mirtis Čongčingo viešbu čio numeryje sukė lė neregėtą skanda lą Kinijos komunis tų partijoje.
Paslaptys: retas viešas skandalas atskleidė gilius nesutarimus uždaroje Komunistų partijoje, kurios dar šie
met laukia kartą per dešimtmetį vykstanti vadovybės kaita.
AFP nuotr.
jas, ėjęs aukštas pareigas policijoje, pabėgo į JAV konsulatą ir paprašė politinio prieglobsčio. Wang Liju nas išbuvo konsulate ilgiau nei 30 valandų ir papasakojo amerikie čiams, kad N.Heywoodas buvo nu nuodytas ir kad Komunistų partijo je vyksta slapta kova dėl valdžios. Nors W.Lijunas perdavė ameri kiečiams vertingos žvalgybinės in formacijos, jie atsisakė suteikti jam prieglobstį. Išėjęs iš konsulato vy ras buvo suimtas ir iki šiol laikomas už grotų.
N.Heywoodo kūnas buvo ras tas Čongčingo viešbučio nume ryje praėjusių metų lapkričio 15 d. Pareigūnai mirties liudijime kaip priežastį įvardijo apsinuodijimą alkoholiu, nors verslininko drau gai sakė, kad jis svaigalų varto jo itin retai. Giminaičiams buvo pranešta, kad N.Heywoodas mi rė nuo širdies smūgio. Jiems suti kus, vyras buvo kremuotas neatli kus skrodimo. Kinijos žiniasklaidos pranešimai iš dalies patvirtina įtarimus, kad N.Heywoodo mirtis susijusi su jo verslo reikalais. Naujienų agentū ra „Xinhua“ pranešė, kad Gu Kai lai ir jos sūnus Bo Guagua turėjo glaudžių ryšių su britu, bet vėliau tarp jų kilo konfliktas dėl ekono minių interesų. Naujienų agentūra įvardijo ir dar vieną įtariamąjį – Bo Xilai namuose pasiuntiniu dirban tį Zhang Xiaojuną.
Partiją krečia skandalas Politiko žmona – už grotų
Iš pradžių pareigūnai iškėlė versiją, kad britas Neilas Heywoodas per nai mirė apsinuodijęs alkoholiu, bet dabar jie prabilo apie žmog žudystę ir nukreipė žvilgsnius į įtakingo politiko Bo Xilai žmoną teisininkę Gu Kailai. Bo Xilai bu vo Komunistų partijos Čončin go skyriaus pirmininkas, dauge lis jam pranašavo dar aukštesnius postus. Bet įsiplieskus skandalui jis antradienį atsistatydino iš Po litinio biuro ir Centrinio komiteto – aukščiausių Komunistų parti jos vadovaujamų organų. Gu Kai lai buvo suimta, netrukus jai gali būti pateikti kaltinimai. Kinijos valdančiojoje partijoje to kio sąmyšio nebuvo nuo 1989-ųjų, kai valdžia jėga malšino demokrati nius protestus, o paskui pradėjo va lyti savo gretas. Šis retas viešas skan dalas atskleidė gilius nesutarimus valdančiojoje partijoje prieš svarbų
kartą per dešimtmetį vykstantį va dovybės keitimo procesą, kuris nu matytas vėliau šiais metais.
Bo Xilai buvo vie nas aukščiausio ran go Kinijos politikų ir kylanti partijos žvaigždė.
Pabėgti nepavyko
Bo Xilai buvo vienas aukščiausio ran go Kinijos politikų ir kylanti partijos žvaigždė. Iki šio charizmatiško bu vusio komercijos ministro nuopuolio buvo pranašaujama, kad vėliau šiais metais jis bus paskirtas į partijos Po litinio biuro nuolatinį komitetą – Ki nijos politinės valdžios viršūnę. 62 metų politiko rūpesčiai prasi dėjo dar vasarį, kai buvęs jo padėjė
Ekonominiai interesai
N.Heywoodas buvo suktas vers lo konsultantas, vedęs kinę ir pa daręs sėkmingą karjerą Pekine ir Čongčinge. Kiti britų verslininkai tik spėliojo, kaip jis sugebėjo susi krauti didelius pinigus. Vieni įtarė N.Heywoodą turint tvirtų ryšių su Bo Xilai šeima, kiti – dirbant bri tų žvalgybai.
BNS, „The New York Times“ inf.
Skandalo herojai
Panika: Pietryčių Azijos gy
ventojai bijojo blogiausio, bet stichija šįkart buvo gailestinga. „Reuters“ nuotr.
Bo Xilai
Gu Kailai
Wang Lijunas
Neilas Heywoodas
Ryškus ir ambicingas 62 metų politikas, sulaukęs prieštaringų vertinimų. Šali ninkai gyrė jo ryžtą ir mokėjimą spręs ti problemas, priešininkai kritikavo dėl to, kad kovodamas su organizuotu nu sikalstamumu jis pats pamindavo įsta tymus. Bo Xilai piktinosi, kad ant jo šei mos nuolat pilamas purvas.
Antra Bo Xilai žmona, garsaus komu nist ų generolo dukra, 51 met ų. Žino ma teisininkė, išgarsėjusi prieš kele tą dešimtmečių, kai padėjo Kin ijos bendrovėms laimėt i sudėt ingą bylą JAV teismuose. Seniai baigė teisinin kės karjerą, bet iš verslo sluoksnių ne pasitraukė.
52 metų buvęs pol icijos viršininkas, vadovavęs Bo Xilai inicijuotai kam panijai prieš organizuotą nusikalsta mumą Čončinge, pelnęs Superkopo pravardę ir pak ilęs iki vicemero po sto. Bo Xilai šeimos draugas, bet jųd viejų sant yk iai pašlijo pert vark ius postus.
41 met ų brit ų versl in inkas dirbo au tomobil ių gam intojo „Aston Mart in“ atstov ybėje Pek ine, taip pat konsul tavo privač ią žvalg ybos bendrovę „Hakluyt“. Pas akojo draugams, kad susipaž ino su Bo Xilai Daliano mies te, kur šis ėjo mero pareigas nuo 1993 iki 2000 m.
11
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
sportas Skirtingi likimai
Žinomos finalininkės
L.Grigelio pergalė
Kauno „Žalgirio“ krepšininkai iškrito iš Vieningos lygos varžybų, pralaimėję du kartus Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ ekipai – Rusijoje (44:72) ir namie (71:80). Vilniaus „Lietuvos rytas“, du sykius įveikęs (Rusijoje 64:60, namie 82:61) „Nižnij Novogorod“ komandą, iškopė į kitą etapą.
Vilniaus „Kibirkšties-TichėsIki“ komanda, du kartus įveikusi Šiaulių „Rūtą“, pateko į Lietuvos moterų krepšinio lygos finalą. Sostinės ekipa, antrosiose pusfinalio rungtynėse Šiauliuose laimėjusi įtikinamu 37 taškų skirtumu – 88:51, finale kovos su Kauno „Viči-Aisčių“ komanda.
Prancūzijoje vykstančiame „Open Espace Anjou“ teniso turnyre, kurio prizų fondą sudaro 15 tūkst. JAV dolerių, 20metis Laurynas Grigelis pirmame susitikime 6:1, 6:2 nugalėjo 26-erių prancūzą CharlesąAntoine’ą Brezacą. Ketvirtfinalyje klaipėdietis susitiks su 18mečiu čeku Jiri Vesely.
Sunkiaatlečių sėkmė Latvijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Latvijoje vykusiame tarptautiniame sunkiosios atletikos turnyre pergales skynė klaipėdiečiai.
Į nediduką Dobelės miestelį susirinko stipruoliai iš trijų Baltijos valstybių – Latvijos, Estijos ir Lietuvos. Tarp dailiosios lyties atstovių absoliučiai geriausia tapo prieš kelionę į Europos čempionatą generalinę repeticiją surengusi Aleksandra Stepanova. Svorio iki 53 kg grupėje rungtyniavusi klaipėdietė 2 kg pagerino prieš mėnesį pačios pasiektą dvikovės rekordą. Latvijoje dviem veiksmais ji surinko 145 kg sumą. Sėkmingai rungtyniavusi Kristina Krupelnikova (iki 63 kg) page-
rino visus svorio grupės Lietuvos rekordus. Ji rovimo veiksmu iškėlė 61 kg, stūmimo – 73 kg štangą ir dvikovėje surinko 134 kg. Vyrų varžybose pirmąsias vietas užėmė du Klaipėdos atletai – Martynas Sasnauskas (iki 77 kg) ir Andrius Užkuraitis (iki 94 kg). M.Sasnauskas, rovimo veiksmu iškėlęs 125 kg ir išstūmęs 155 kg štangą, dvikovėje surinko 280 kg. A.Užkuraitis dviem veiksmais surinko 285 kg sumą (135 kg ir 150 kg). Du Lietuvos atstovai buvo antri. Evaldas Pupalis (iki 69 kg) dvikovėje surinko 227 kg (107 ir 120 kg), Dovydas Sužiedelis (iki 94 kg) – 275 kg (120 ir 155 kg). Svorio per 94 kg grupėje kovojęs Dovydas Švilpa užėmė trečiąją vietą – 290 kg (135 ir 155 kg).
Sporto telegrafas Kviečia. Orientacininkai kviečia visus klaipėdiečius išbandyti jėgas pirmajame „Orientavimosi sporto ketvirtadienių“ etape, šiandien vyksiančiame Melnragės miškuose. Mėgėjai pabėgioti kviečiami nuo 16 iki 18 val. į Pamario ir Burių gatvių sankryžą. Dalyvių lauks trys trasos, kurias galės išsirinkti atsižvelgdami į meistriškumą. Susirinkimas. Šiandien 19 val. Klaipėdos futbolo mokykloje (Paryžiaus Komunos g. 16A) vyks miesto mėgėjų futbolo komandų vadovų susirinkimas, kuriame bus sprendžiami įvairūs miesto pirmenybių rengimo klausimai.
Rekordininkė: K.Krupelnikova pasiekė tris aukščiausius šalies rezul-
tatus.
Naujokas. Tauragės „Tauro“ futbolo komandą sustiprino 24-erių legionierius iš Latvijos Aleksandras Solovjovas. Gynėjas karjerą pradėjo Rygos „Skonto“ jaunimo komandose, o 2007-aisiais buvo įtrauktas į „Skonto“ sudėtį.
Klaipėdiečiams atiteko bronza Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos futbolo mokyklos komandos ir toliau pelno medalius šalies salės futbolo čempionatuose. Bronzos žetonais pasidabino 10-mečiai berniukai, ugdomi Raimondo Vainoro ir Prano Ivaškevičiaus.
Mūsų mieste vykusiame finale kartu su šeimininkais dar kovojo Trakų, Panevėžio ir Telšių ekipos – keturios geriausios iš 59 pirmenybes pradėjusių komandų. Jaunieji klaipėdiečiai nesėkmingai
pradėjo lemiamą turnyrą – 2:4 pralaimėjo Trakų komandai ir 3:7 panevėžiečiams. Tačiau per lemiamą susitikimą dėl bronzos medalių su telšiškiais uostamiesčio futbolininkai žaidė pagirtinai. Žemaitijos sostinės atstovai buvo įveikti 4:1. Auksas atiteko Trakų žaidėjams, 2:1 įveikusiems antroje vietoje likusius panevėžiečius. Geriausiu finalinių varžybų puolėju pripažintas klaipėdietis Karolis Žebrauskas, geriausio mūsų komandos žaidėjo prizas atiteko gynėjui Emilijui Goliko-
Bronzos medalininkai Justas Kriščiūnas, Martynas Krupskis, Rokas Rimkus, Ričardas Jasulaitis, Mindaugas Antanavičius, Eimantas Pabrėža, Rimvydas Mickus, Erikas Tarasenka, Justas Eidėjus, Karolis Žebrauskas, Justas Baguževičius, Emilijus Golikovas, Mantas Stanevičius ir Justas Valužis.
vui. Rezultatyviausiai tarp mūsiškių rungtyniavo 3 įvarčius įmušęs Eimantas Pabrėža.
Nugalėtojai: T.Miceika ir A.Joknys Latvijoje nesuklupo.
Du čempionai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Latvijos muai tai (tailandietiško) bokso pirmenybėse šios šalies čempionų titulus iškovojo du Klaipėdos „Muay Thai Imperijos“ kovotojai.
Prizininkai: 10-mečiai klaipėdiečiai – treti Lietuvoje.
Aukso medalius pelnė Tadas Miceika ir Arnoldas Joknys. Pastarajam atletui finale teko susiremti su kitu klaipėdiečiu – „K-1 akademijos“ atstovu Aleksejumi Stankevičiumi.
Teisėjai vienbalsiai skyrė pergalę A.Jokniui. Su bronzos žetonu namo grįžo ir jaunasis Oskaras Čipkus, varžybose dėl trečiosios vietos įveikęs baltarusį. „Muay Thai Imperijos“ vadovas Vadimas Gridiajevas, pasidžiaugęs auklėtinių trofėjais, sakė, kad Talsio mieste kovojo sportininkai iš Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Estijos. Gegužės mėnesį šio klubo boksininkų laukia dar rimtesnis išbandymas – Europos muai tai čempionatas.
12
ketvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Valstybė užsimojo iškas Lietuva negali pasigirti vertingomis žemės iškasenomis, tačiau nuo šių metų padidė ję naudingųjų iškasenų tarifai jau lemia didesnes Lietuvoje gaminamų statybinių me džiagų kainas. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pirmieji kainų pokyčiai
Nuo šių metų padidėję mokesčio už naudingąsias iškasenas tari fai šalies statybų pramonėje kurs to neigiamas nuotaikas ir kelia ne rimą dėl ateities. Dalis bendrovių produkcijos kainas jau didina 15– 20 proc., kiti būsimų kainų šuo lių dar neišduoda, tačiau neabejo ja, kad jų išvengti nesugebės. „Visos ietys jau sulaužytos ir karo kirviai užkasti“, – taip sakė Lietu vos karjerų asociacijos prezidentas ir bendrovės „Dolomitas“ vadovas Antanas Bartulis. Jis pabrėžė, kad įstatymas jau priimtas ir nieko pa keisti nebegalima. Pašnekovo teigimu, pirmie ji kainų pokyčiai turėtų būti ma tomi jau šį mėnesį, tačiau tikrasis kainų šoktelėjimas vartotojus pa sitiks prasidėjus statybų sezonui. Anot jo, gegužę paaiškės, kaip ša lies rinką pasidalys konkuruojan čios įmonės, žaliavų sektorius, vie tos ir užsienio rinkos. Augs neišvengiamai
A.Bartulis pasakojo, kad dolomitą išgaunanti ir apdorojanti bendrovė dolomitinės skaldos kainą jau pa kėlė 7–8 proc. Todėl asfaltbetonio mišiniams, gelžbetonio konstruk cijoms, betonui ir kitoms medžia goms gaminti naudojama skalda pirkėjams nuo šiol atsieis bran giau.
Pašnekovas pripažino, kad kainų augimą lėmė ne vien didesni tari fai už naudingąsias iškasenas, ta čiau ir daugelis išorinių veiksnių, pavyzdžiui, padidėjusios naftos, metalo ir kitų išteklių kainos. „Savikainos padidėjimą verti name kaip neišvengiamą dalyką. Turintys didesnius pelno rezer vus kainų skirtumą galės padengti iš pelno, o kiti bus priversti didin ti kainą“, – sakė jis. A.Bartulis pabrėžė, kad kylan čios kainos padidins ne tik vieti nės ir importuotos produkcijos, bet ir skirtingų žaliavų sektorių konkurenciją. Pavyzdžiui, anot jo, jau dabar pastebima, kad dolomi tinė skalda pradeda konkuruoti su granitine skalda. „Dolomitinės skaldos kaina ar tėja prie granitinės skaldos kainos, o pastarosios kokybė beveik visais atvejais yra geresnė. Atsiranda ri zika, kad prarasime iki šiol buvu sį dolomitinės skaldos sektorių“, – sakė jis. Mokės du kartus
Kainų augimas, pasak A.Bartu lio, ypač skausmingas bus smėlio ir žvyro tiekėjams, nes jie susidu ria su didele šešėline rinka. Konku ruodami su ja, tiekėjai esą neturės galimybių smarkiai didinti kainą. Iš vietinio smėlio ir žvyro įvai rius mišinius, žvirgždą gaminan ti ir parduodanti bendrovė „Pagi rių Nesta“ kainas padidino jau nuo kovo vidurio. Betono, asfaltbeto
nio mišinių gamybai, keliams tiesti naudojama žaliava, anot bendrovės buhalterės Nelytės Kazakevičienės, pabrango apie 20 proc. Pašnekovė neabejojo, kad nepa kėlę kainos už žaliavą ir turėdami mokėti padidėjusį mokestį šalies karjerai neišgyventų. O iš vidinių lėšų, anot jos, kompensuoti kainų skirtumo neįmanoma.
Kainų augimas ypač skausmingas bus smėlio ir žvyro tie kėjams, nes jie susi duria su didele šešė line rinka. Padidėjus naudingųjų iškasenų kainoms, vietinė žvyro ir smėlio rinka labiausiai baiminasi ne už sienio šalių rinkų atėjimo į Lie tuvą. Didžiausią nerimą, pasak N.Kazakevičienės, kelia vietinės paklausos pokyčiai: „Mūsų sekto rius labai priklauso nuo statybinių organizacijų vykdomų darbų. Jeigu jie turės bėdų, pavyzdžiui, negaus lėšų, tuomet nevykdys statybų ir nepirks iš mūsų medžiagų.“ Tačiau įvertinti pirmuosius pa klausos pokyčius, anot jos, dar sunku. Pašnekovės teigimu, pa grindiniai bendrovės pirkėjai yra kelininkai, o jie „dar tik bunda po žiemos miego“. Todėl kol kas su jais
Mokesčio už naudingąsias iškasenas tarifai Ištekliai Matavimo vnt. Anhidr itas 1 kub. m Dolomitas 1 kub. m Durpės 1 kub. m Gintaras 1 kg Klintis 1 kub. m Kreidos mergel is 1 kub. m Mol is (devono per iodo) 1 kub. m Mol is (triaso per iodo) 1 kub. m Mol is (kitas) 1 kub. m Opoka 1 kub. m Sapropel is 1 kub. m Smėl is mol iui liesinti 1 kub. m Smėl is stiklui gaminti 1 kub. m Smėl is sil ikatiniams dirbiniams 1 kub. m Kitas smėl is 1 kub. m Žvyras 1 kub. m
Tarifas (litais) Nuo 2010 m. Nuo 2012 m. 3,04 5 1,3 2,5 0,62 2,0 69,8 69,8 1,73 2,09 2,26 2,26 1,96 2,16 1,3 2,09 0,78 1,28 1,8 1,8 0,85 0,85 0,66 1,2 4,0 4,0 0,6 1,1 0,5 0,95 0,6 1,12 Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
sudaromos sutartys, o realaus pirki mo nėra. Tačiau pašnekovė pabrėžė, jog didžiausius sunkumus kelia tai, kad šiais metais mokesčius už nau dingąsias iškasenas reikia sumokė ti net du kartus. Iki vasario pabaigos bendrovės turėjo sumokėti už praė jusių metų žaliavą, o šių metų ba landžio pabaigoje turės tai padary ti už pirmą metų ketvirtį. Didelės kainos nesugrįžo
Didėjant energijos išteklių kainoms ir keičiantis mokestinėms prievo lėms už naudingąsias iškasenas, bendrovė „Silikatas“ jau paskelbė, kad silikatinius gaminius nuo ge gužės pabrangins iki 15 proc. Tačiau bendrovės vadovas Kęs tutis Dabravolskas neabejojo, kad kainų padidėjimas vartotojams di delės įtakos renkantis iš šalyje pa gamintos ir importuotos produkci jos neturės. „Jeigu žmogus nutaria pirkti kokį nors gaminį, jam 2 litų kainos skir tumas reikšmės neturės. Be to, iš laidos už mūsų statybines me džiagas sudaro apie 15 proc. visų statybos išlaidų. Tad, jeigu mūsų medžiagos brangs 15 proc., bend rame kontekste išlaidos padidės tik 1 proc. Šią sumą statybininkai gali sutaupyti organizuodami darbą ir pan.“, – svarstė jis. K.Dabravolskas taip pat pabrė žė, kad statybinių medžiagų kai nos nuo 2008 m. nuolat krito. To dėl net padidėjus tarifams kainos esą tuomečio lygio nepasieks.
Dalybos: šalies statybos bendrovės
Teks mokėti į priekį
Kol vieni bent miglotai perspė ja vartotojus apie būsimus kainų šuolius, kiti burti iš kavos tirščių nesiima. Durpių įmonių asocia cijos „Lietuviškos durpės“ prezi dentas Giedrius Kavaliauskas sa kė kol kas negalintis prognozuoti, kiek kils durpių produkcijos kai nos, esą įmonės pirmiausia tu
Mokesčio už vandenį ir statybinį gruntą tarifai Ištekliai
Tarifai (litais už 1 kub. m)
Nuo 2010 m. Nuo 2012 m.
Požeminis vanduo, išskyrus mineralin į 0,06 Mineralinis vanduo, išskyrus mineralin į vanden į, naudojamą gydymo įstaigose 10,8 Mineralinis vanduo, naudojamas gydymo įstaigose 5,4 Paviršinis vanduo pramonei ir žemės ūkiui 0,007 Paviršinis vanduo kondensacinėms šiluminėms elektrinėms aušinti 0,0007 Paviršinis vanduo žuvininkystei 0,0005 Paviršinis vanduo hidroenergetikai 0,00003 Paviršinis vanduo atominei elektrinei 0,001 Statybinis gruntas 0,4
0,06–10,8* 10,8 5,4 0,007 0,0007 0,0005 0,00003 0,001 0,64
Šaltinis: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
* Priklausomai nuo to, ar vandens tiekėjo tiek iamas namų ūkio reikmėms ir patalpoms šildyti; ar juridinių asmenų naudojamas komerciniams tikslams, supilstytas į tarą; ar kitas požeminis vanduo.
13
ketvirtADIENIS, balandžio 12, 2012
turtas Susitarė dėl „Citramon“
Stabiliausios – Latvijoje
deficitas sumažės?
Vaistų gamintojas „Sanitas“ su bendrovėmis „Pharms tandart-Leksredstva“ ir „Cor pus Medica“ po kelerių me tų bylinėjimosi pasirašė tai kos sutartį. „Sanitas“ teisme siekė pripažinti ženklo „Citra mon phs“ registraciją nega liojančia bei uždrausti Lietu voje naudoti šį žymenį.
Latvijoje vartojimo prekių ir paslaugų kainos kovą paki lo kukliausiai Baltijos valsty bėse. Nacionalinių statistikos žinybų duomenimis, Lietuvos ir Estijos vartotojų kainų in deksai praėjusį mėnesį ūgte lėjo vienodai – 1 proc., o Lat vijos – 0,6 proc. Metų infliaci ja didžiausia išlieka Estijoje.
Lietuva ketina tęsti valdžios sektoriaus konsolidavimo priemones ir numato pasiek ti, kad šiemet šalies biudže to deficitas nebūtų dides nis kaip 3 proc. bendrojo vi daus produkto, o vėliau kas met mažėtų po 1 proc. ir bū tų visiškai panaikintas 2015aisiais.
sti dar daugiau naudos
s ir žaliavų tiekėjai neabejoja, kad bent dalį padidėjusios mokesčių naštos turės užkrauti ant vartotojų pečių. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
rės išanalizuoti veiklos rezultatus ir sąnaudas. Tačiau jis neabejojo, kad daugiau nei tris kartus padi dėjęs mokestis įtakos produkcijos kainoms turės. G.Kavaliauskas mokesčių poky čius vertino labai kritiškai – pir miausia dėl to, kad įmonėms ne buvo duota laiko pasiruošti: „Nors apie didinamus mokesčius anks čiau buvo kalbėta, visus metus vyko dialogas su Seimo komite tais bei ministerijomis, labai nu stebome, kai metų pabaigoje buvo paprasčiausiai nuspręsta tris kar
Naudingųjų iškasenų gavyba 2010 m. Nafta (tūkst. t) Gydomosios durpės (tūkst. kub. m)
111,5 4,2
Durpės (tūkst. t)
283,9
Klintys (tūkst. t)
917,1
Dolomitas (tūkst. kub. m) 1150 Mol is (tūkst. kub. m) Smėl is ir žvyras (tūkst. kub. m)
203 7495
Šaltinis: Statistikos departamentas
tus padidinti mokestį. Blogiausia, kad verslui prie keliamų mokesčių adaptuotis labai sudėtinga – juk biudžetai numatyti, o sutartys su klientais pasirašytos į priekį.“ Labiausiai pašnekovas kritika vo tai, kad padidintas mokestis už išteklius turės būti mokamas kas ketvirtį, o tai reiškia, kad durpių pramonės įmonės juos turės mo kėti į priekį, dar nė nepardavusios produkcijos. „Durpių pramonė yra specifin ė, nes žaliava išgaunama per labai trumpą laiką – per vasaros sezoną.
Tai reiškia, kad antrą ir trečią ket virtį bus surenkami tam tikri žalia vos kiekiai ir už juos reikės iš karto sumokėti mokesčius, nors produk cija bus gaminama dar pusę metų nuo surinkimo. Tad grąža įmones pasieks tik po pusės metų, par davus produktą“, – sakė G.Kava liauskas ir patiko, kad dėl šių įsta tymo nesklandumų bus ieškoma kompromisų. Kainų kelti negali
Nerimo dėl ateities neslėpė ir dur pių substratais, briketais, granu
Detaliai išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliai Lietuvoje 2010 m. Naudingosios iškasenos Nafta (mln. t) Gydomosios durpės (mln. kub. m) Durpės (mln. t) Klintys (mln. t) Dolomitas (mln. kub. m) Opoka (mln. t) Sapropelis (mln. kub. m) Anhidridas (mln. t) Gipsas (mln. t) Kreidos mergelis (mln. t) Klinties tufas (kub. mln. m) Molis (mln. kub. m) Smėlis ir žvyras (mln. kub. m)
Ištekliai 2,4 1,6 218,8 392,4 109,1 33,7 4,6 234,8 61,6 13,1 0,6 145,6 857,8
lėmis prekiaujančios bendrovės „Poraistė“ direktorius Valdas Ast romskis. Anot jo, ir iki šiol durpių verslas buvo ypač įtemptas, o pa didėję mokesčiai tik didina įmonės nežinomybę. „Reikia mokėti už durpių išga vimo įrenginius, drenažo sistemų remontą, be to, pabrango degalai. Apskritai viskas labai pabrangę. Padidėję mokesčiai mūsų įmonei gali būti ypač reikšmingi ir skaus mingi“, – sakė pašnekovas. V.Astromskis apgailestavo, kad padidėję tarifai griauna dar pernai suplanuotus darbus. O dėl tenden cijų užsienio rinkose bendrovė kelti durpių kuro kainų negali. Todėl pa didėjusias sąnaudas, anot jo, bend rovė turės kompensuoti iš savų lė šų arba bus priversta skolintis. „Jeigu galutinė produkcija rin koje pabrangtų, galbūt padidėju sio tarifo padarinių taip skausmin gai nejustume. Tačiau šie metai parodė, kad durpių kuras atpigo – durpių briketai yra gerokai piges ni nei prieš metus, gamintojų dau gėja, o importas iš Baltarusijos yra didžiulis. Ten kainos mažesnės, todėl kainų kelti negalime. Atsi dūrėme spąstuose“, – sakė V.Ast romskis. Vis dėlto pašnekovas neslėpė tu rintis vilčių, kad mokesčio už nau dingąsias iškasenas tarifai bus pa kartotinai apsvarstyti, o kuras pasaulinėje rinkoje pabrangs. Žlugdo verslą
Nuo žaliavų tiekėjų priklausomos bendrovės dar nežino, kaip pa didėjęs mokestis pakoreguos jų produkcijos kainas. Esą tai pri klausys nuo žaliavų tiekėjų gali mybių kainų skirtumą padengti savomis lėšomis. Tačiau dėl ne palankių pokyčių bendrovės net neabejoja. „Cemento gamybai iš tiekė jų perkame klintį ir molį. Padidė ję mokesčiai turės įtakos tiesiogi nėms tiekėjų išlaidoms. O kiek tai atsispindės mūsų kainoms – dar nežinia. Kainą turėsime didin ti, priklausomai nuo pabrangusios žaliavos ir padidėjusios savikai
nos“, – sakė cementą gaminan čios bendrovės „Akmenės cemen tas“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.
Antanas Bartulis:
Pirmieji kainų poky čiai turėtų būti mato mi jau šį mėnesį, ta čiau tikrasis kainų šoktelėjimas vartoto jus pasitiks prasidė jus statybų sezonui. Karpėnų klinčių ir Šaltiškių mo lio karjerus eksploatuojančios ir cementą gaminančios bendrovės „Kalcitas“ vadovo Algirdo Rim kaus teigimu, cemento kainos pa didės po antro metų ketvirčio. Tai, anot pašnekovo, bus neišvengia ma net esant didelei vietos ir Ru sijos bei Baltarusijos cemento rin kų konkurencijai. A.Rimkus pabrėžė, kad ir be pa didinto naudingųjų iškasenų mo kesčio šalies statybos pramo nė nerimavo dėl kylančių kainų. Joms augti esą įtakos turėjo didė jančios sąnaudos. Dabar, siekda ma išlikti konkurencinga, bendro vė dalį kainos skirtumo esą bandys kompensuoti iš savų išteklių. Tam, kaip sakė bendrovės vadovas, teks paaukoti ankstesnius planus kelti darbuotojams atlyginimus.
20 proc.
žadama kelti statybinių medžiagų kainas šalyje.
19
ketvirtadienis, balandžio 12, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 17 d.
Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, apmąstykite gyvenimą. Duokite laisvę artimiesiems, nes neturite teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Su draugais ir vyresniais bičiuliais apsvarstykite ateities planus. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien galite patirti emocinį konfliktą ir būti įžeistas. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite nesusikivirčyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate patenkintas supančiu pasauliu. Jaučiate meilę aplinkiniams ir pats jaučiatės mylimas. Pasaulis kasdien nušvinta vis kitomis spalvomis. Skorpionas (10 24–11 22). Esate linkęs viską paprastinti. Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti kūrybiškumą. Viskas seksis, todėl neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Labai sėkmingas laikas. Būkite atviras žmonėms, esantiems šalia, dalykitės su jais savo džiaugsmu. Tinkama diena lankyti seniai matytus draugus, gimines, keistis idėjomis. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite susižavėti naujomis idėjomis. Galvoje kirbės daugybė neaiškių minčių. Neaptarinėkite jus jaudinančių dalykų su tais, kurie jūsų nesupranta, kruopščiai dirbkite savo darbus.. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, bet šiandien būsite ne itin dėmesingas, todėl iškils pavojus pasirodyti lengvabūdiškai, įžeisti kitus žmones.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus gana šilta, sausus orus pakeis lietus. Šiandien į šalį plūstelės šiluma. Temperatūra dieną kils iki 12–17 laipsnių. Rytoj praslinks lietūs, o šiluma slūgs. Naktį bus 4–6, dieną – 9–15 laipsnių šilumos. Panaši temperatūra numatoma ir savaitgalį, daugiau kritulių bus sekmadienį.
Šiandien, balandžio 12 d.
+12
+14
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+13
Šiauliai
Klaipėda
+14
Panevėžys
+13
Utena
+12
6.37 20.36 13.59
103-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 263 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +18 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +8 Kairas +26 Keiptaunas +24 Kopenhaga +10
kokteilis Rusijoje – vėl skandalas Na, negal i mūsų kaimynai rusai gy vent i ramiai. Jei ne vienas skandalas, tai kitas, jei ne antras, tai trečias. Tie sa, ne visi incidentai kyla dėl piktava lių, kartais jie gimsta dėl neapgalvoto poelg io. Sum anė vienos plast ik in ių lang ų bendrovės vadovai reklamuot i savo produkciją. Ir koks veln ias juos pa stūmėjo reklam in iame plakate nu piešt i Antrajame pas aul in iame ka re kovojusį rusų kareiv į, o prie lang ų brūkštelėt i šūk į: „Iš vok iečių atėmė me ger iausia“. Atspėk ite, ar ilgai reklam in iai plaka tai puikavosi įvair iose Krasnojarsko miesto vietose. Žinoma, ne. Tuoj suk ilo, sujudo įvai rios organ iz ac ijos, karo veteranai. Kilo did žiulė nepasitenk in imo ban ga, versl in inkai buvo išdėt i į šuns dienas. Vien i įžvelgė kare kovojusių žmon ių pažeminimą, kiti – tautinės nesantai kos kurstymą, tret i – reklamos patei kimo pažeidimų. Lang ų dirbėjai, nors ir jaučiasi teisūs, sulaukė 100 tūkst. rubl ių (beveik 9 tūkst. litų) baudos. Tikr iausiai niekas neaplenks mūsų kaimynų – kal iningradiečių. „Kokteil is“ raš ė apie tai, kad Ole go Koševojaus gatvėje pastat yt us mūr us reklamavo pat s 1943 m. po než mon išk ų kank in imų nuž udy tas Tar ybų Sąjungos didv yr is. Jis, plačiai besišypsodamas, „džiaugė si“, koks geras namas stūkso jo gat vėje. Prieš keletą metų kaliningradiečiai įsi gudr ino išleisti istor in į miesto centro žemėlapį, kur iame buvo ne M.Kalini no, o nacių himno autor iaus Horsto Vesel io gatvė. Tuo pat met u Kal in ingrado šturmo dienos proga ant did žiųjų reklamos skydų buvo išklijuoti plakatai, kuriuo se dėl elementar ios gramat ikos klai dos veteranams buvo tiesiai šviesiai pal inkėta nusigerti. O viename srities laikraščių buvo išspausdintas sveik i nimas, kurį iliustravo vokiškas tankas „Tigras“. Kiek anksčiau veteranai Pergalės die nos proga buvo sulaukę atviruk ų, ku riuose buvo reklamuojamos ir laidoji mo paslaugos.
Plakatas: piešinys, sukėlęs ne
pasitenkinimo audrą.
Česka (397 719; Kaliningradas, kaip ir ukrainiečių Odesa, bulgarų Gabrovas, tampa humorą mėgstančių piliečių miestu)
Londonas +13 Madridas +15 Maskva +5 Minskas +17 Niujorkas +17 Oslas +9 Paryžius +13 Pekinas +23
Praha +14 Ryga +14 Roma +16 Sidnėjus +21 Talinas +12 Tel Avivas +22 Tokijas +22 Varšuva +16
Vėjas
1–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+13
+13
Marijampolė
Vilnius
+12
Alytus
Vardai Damijonas, Galmantas, Julijus, Jūratė, Zenonas.
balandžio 12-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+7
+14
+11
+10
5
+11
+13
+9
+5
6
+8
+16
+11
+10
2
rytoj
šeštadienį
1922 m. Lietuvos Steig ia masis Seimas pat virt ino naują Lietuvos universite to (Kauno) statutą. 1930 m. universitetas pavad intas Vytauto Didžiojo vardu. 1927 m. prezidentas A.Smet ona paleido III Liet uvos Seimą. 1933 m. gimė Isp an i jos operos dain in inkė Montserrat Caballe. 1945 m. sulaukęs 63-ejų mi rė JAV prezidentas Frankli nas Rooseveltas.
1959 m. gimė aktorė Nijolė Narmontaitė.
1961 m. į Žemę iš orbitos sėkmingai sugrįžo pirma sis pasaulyje kosmonautas rusas Jurijus Gagarinas. 1989 m. pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo SSRS buvo įvestos korte lės – pirmiausia buvo ri bojamas cukraus parda vimas gyventojams. 2011 m. Šiaurės Lietuvo je Akmenės rajone aptik ta dinozaur ų laikais gy venusių gyvūnų dantų.
Į festivalį – net iš Japonijos Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Žinia apie uostamiestyje vykstan tį tarptautinį džiazo vokalistų festi valį „Jazz Voices“ pasiekė atokiau sius pasaulio kraštus.
Vienuoliktus metus organizuo jamo renginio dalyvių geografi ja kasmet plečiasi, o šiemet jame pasirodant laukiama net Japoni jos atstovės. Šiandien Klaipėdos koncer tų salėje startuojančio festivalio konkursinėje programoje voka linius sugebėjimus demonst ruos 19 jaunųjų džiazo vokalistų iš 14 pasaulio šalių – be Lietu vos bei jau minėtos Japonijos, taip pat laukiama konkursan tų iš Didžiosios Britanijos, Ru sijos, Italijos, Suomijos, Estijos, Ukrainos, Vengrijos, Rumunijos, Lenkijos, Kroatijos, Turkijos bei Latvijos. Mūsų šaliai atstovaus keturios vokalistės, kurios lapkritį buvo at rinktos nacionaliniame „Jazz Voi ces“ ture. Geriausieji iš geriausiųjų išsida lys 7 tūkst. eurų prizinį fondą, iš kurio didžiojo prizo laimėtojui bus skirta 2 tūkst. eurų. Kaip jau tapo įprasta, savo simpatijas galės iš reikšti ir publika – šįsyk jos favo ritas bus apdovanotas gitara. XI „Jazz Voices“ festivalis džia zo muzikos gerbėjus džiugins ke turias dienas. Pirmasis išbandymas konkur santų laukia pusfinalyje penkta dienį, iš jų geriausiai įvertinti vo kalistai „Jazz Voices“ finale dėl laurų susirungs sekmadienį. Publika turės progą prisiminti ir praėjusių metų renginį – šeštadie nį koncertą surengs 2011-ųjų „Jazz Voices“ laureatas Wojciechas Myr cekas. Tradiciškai dalis festivalio pro gramos – vėlyvieji vakaro koncer tai – vyks džiazo klube „Kurpiai“.