2012-04-14 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Šeštadienis, Balandžio 14 d., 2012 m. Nr. 87 (1286)

diena.lt

Taikiklyje

2,50 Lt NEt 37 PROGRA MOs

NacioNaliN apėmė FuTboę Televiziją lo karšTiNė

2012 m. balan džio

14 d.

Tikros sostinės naujienos

Su šiandienos „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį

JAUKUMAs Pavasa rinių žiedų magija

KULInArIJA Ridikėliai

Tv herojus

PORTRETAS

Irūnos gy

– ne šiaip sau daržovė s!

+

Sava horoskopitėS as iR KRyžiažo diS

veNimo KIno Fo TELIs spalvų Šiandien priedas paleTė J.Robert būti karals tinka iene

Vie­ni me­ro me­tai: rei­tingų kreivė – že­myn Nei di­delės šlovės, nei rei­tingų aukš­ tumų – vien sva­ jonės ir kal­ti­ni­mai ki­tiems. Tie­sa, šiek tiek pa­tai­sy­tas įvaiz­ dis, su­stip­rin­ta par­ ti­ja. Maž­daug taip pra­bėgo pir­mie­ ji Artū­ro Zuo­ko me­ tai gar­bin­ga­me sos­ tinės me­ro po­ste.

Ar būsi­me pa­sau­lio knygų sostinė?­ Vil­nius iš­siuntė pa­raišką Jung­ti­nių Tautų švie­ti­mo, moks­lo ir kultū­ ros or­ga­ni­za­ci­jai (UNES­CO), siek­ da­mas 2014-ai­siais tap­ti pa­sau­lio 2p. knygų sos­ti­ne.

miestas

Na­mus pri­me­na tik res­to­ra­nai Nau­ja­sis Ki­ni­jos am­ba­sa­do­rius Liu Zeng­we­nas į Vil­nių at­vy­ko vos prie­š ke­lis mėne­sius, ta­čiau jau spėjo įver­tin­ti mies­to grožį ir kinų res­to­ranų gausą.

2p.

Iš už­mojų – šnipš­tas

Lietuva

Mi­nist­rą ragina „taisyti klaidas“ Va­do­vas: idėjų Vil­niaus me­ro gal­vo­je ne­trūksta, ta­čiau mies­tie­čiai ima pa­si­ges­ti rea­lių darbų. Tai ro­do ir vi­

suo­menės ap­klau­sos.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Eko­no­mi­ka: Svei­ka­tos tu­ristų skai­čius Lie­tu­vo­je kas­met au­ga po 30 pro­c.

šiandien Pasaulis

Kir­gi­zi­jos am­ba­sa­do­rius Erikas Asa­na­li­je­vas: Lie­tu­va yra mūsų tar­pi­ninkė.

10p.

Bend­rovės „Grin­da“ va­do­vas Al­gi­man­tas ­ Vilū­nas

miestas

j.argustas@diena.lt

5

Vil­niu­je katė tuoj bus įra­šy­ta į Rau­donąją knygą.

4p.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

„Vil­niui rei­kia tvir­tos vald­žios, su pa­tir­ti­mi, su idė­jo­mis, rei­kalą iš­ma­ nan­čių pro­fe­sio­nalų“, – taip prie­š me­tus skelbė dar tik ei­li­nis kan­di­ da­tas sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se A.Zuo­ kas. Gud­rus po­li­ti­kas su­gebė­da­vo at­sa­ky­ti į pa­čius su­dėtin­ giau­sius klau­si­mus –

Tiražas 36 150

Sportas

Be­si­bai­giant Lie­tu­vos krep­ ši­nio ly­gos re­ gu­lia­ria­jam se­ zo­nui, „Šiau­lių“ eki­pos vy­riau­ sia­sis tre­ne­ris An­ta­nas Si­rei­ ka pa­reiškė, kad jį džiu­gi­na pa­ kilęs na­cio­na­li­ nių pir­me­ny­bių ly­gis. Ki­ti krep­ ši­nio spe­cia­lis­ tai ne to­kie op­ ti­mis­tiš­ki. 14p.

9p.

Šeštadienis

Ką gal­vo­ja teat­ro ak­torė už­ku­li­siuo­se, li­kus ke­lioms mi­nutėms iki spek­tak­ lio? Ji jau ne čia, bet dar ir ne ten – vie­na kaukė nuim­ta, o ki­ta dar neuždė­ta. Į šį virsmą žvel­gia fo­to­me­ni­ nin­kas Dmit­ri­jus Mat­ve­je­vas. 16p.

TV diena

Va­sarį į BTV eterį grįžo vie­na po­pu­ lia­riau­sių ka­na­lo laidų – „Sąmoks­ lo teo­ri­ja“. Kaip tei­gia lai­dos vedė­ jas Ar­nas Kli­več­ka, kol bus gau­na­ mi mi­li­jo­nai iš ES ir mūsų eko­no­ mi­kos ly­gis ne­pa­kils, sąmoks­lo teo­ rijų bus.

Artū­ras Me­lia­nas, vos pa­skir­tas vi­daus rei­kalų mi­nist­ru, ra­gi­na­ mas į Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ ri­mo tar­nybą grąžin­ti bu­vu­sius va­do­vus. Jis to neda­ry­s.

7p.

Me­nas ir pra­mo­g os

E.Nek­ro­šiaus iššū­kiai Italijoje Dau­gybę kartų spek­tak­lius Ita­li­ jo­je rodęs teat­ro meist­ras Ei­mun­ tas Nek­ro­šius šio­je ša­ly­je ga­vo dar­bo – ta­po Vi­čen­cos „Olim­pi­co“ teat­ro me­no va­do­vu.

22p.

2

šeštadienis, balandžio 14, 2012

miestas

21p.

Atostogų būsto interjeras dvelkia santūria prabanga.

Po po­ros me­tų vi­si la­bai daug skai­ty­si­me Vil­nius iš­siun­tė pa­raiš­ką Jung­ ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros or­ga­ni­za­ci­jai (UNES­CO), siek­da­mas 2014-ai­siais tap­ti pa­ sau­lio kny­gų sos­ti­ne.

Ini­cia­ty­vos šū­kis – „Skai­tau, va­ di­na­si esu“. Jos pa­grin­du ke­ti­na­ ma įgy­ven­din­ti dau­gy­bę Vil­niui ir vi­sai Lie­tu­vai svar­bių kul­tū­ros pro­jek­tų, pla­nuo­ja­ma bend­ra­dar­ biau­ti su Kau­nu.

Sva­riu ar­gu­men­tu Vil­niui tap­ti pa­sau­lio kny­gų sos­ti­ne yra lai­ko­ mas 2014-ai­siais mi­ni­mas Kris­ti­ jo­no Do­ne­lai­čio 300 me­tų ju­bi­lie­ jus, taip pat tarp­tau­ti­nių Vil­niaus kny­gų mu­gių sėk­mė, se­nos kal­bų ir kul­tū­rų įvai­ro­vės Vil­niu­je tra­ di­ci­jos.

Pro­jek­to pa­raiš­ko­je ak­cen­tuo­ ja­mi pa­grin­di­niai tęs­ti­niai Vil­ niu­je vyks­tan­tys kul­tū­ros ren­ gi­n iai, to­k ie kaip „Poe­z i­j os pa­va­sa­ris“, ku­riam 2014-ai­siais su­kan­ka 50 me­tų, taip pat kul­ tū­ros nak­tis „Te­bū­nie nak­tis“, tarp­tau­ti­nis li­te­ra­tū­ros fo­ru­mas „Šiau­r ės va­sa­ra“, ki­t i svar­b ūs pro­jek­tai.

Pa­raiš­ko­je taip pat pri­sta­to­ mos nau­jos ini­cia­ty­vos, skir­tos 2014-ie­siems, pa­vyz­džiui, Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos ra­šy­to­jų fo­ru­ mas, li­te­ra­tū­ri­nės eks­kur­si­jos Vil­ niu­je, skait­me­ni­nė kny­ga Vil­niaus vie­šo­sio­se vie­to­se, tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „Vil­nius – dau­gia­ kal­bės li­te­ra­tū­ros lei­dy­bos cent­ ras“ ir ki­ta.

Vil­niaus me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko tei­ gi­mu, Pa­sau­lio kny­gų sos­ti­nės ko­ mi­te­tas spren­di­mą dėl 2014-ųjų priims šių me­tų ge­gu­žę. Mies­tui 2014-ai­siais ta­pus pa­sau­lio kny­ gų sos­ti­ne, 2015-ai­siais at­si­ras­tų rea­li ga­li­my­bė Vil­niu­je su­reng­ti UNES­CO ski­ria­mo Žo­džio lais­ vės ap­do­va­no­ji­mo įtei­ki­mo ce­re­ mo­ni­ją.

Ini­cia­ty­vą ke­ti­na­ma pri­sta­ty­ ti šį mė­ne­sį vyk­sian­čio­je Lon­ do­no kny­gų mu­gė­je. Praė­ju­siais me­tais pa­sau­lio kny­gų sos­ti­nės ti­tu­las pri­klau­sė Ar­gen­ti­nos sos­ ti­nei Bue­nos Ai­rėms, šie­met ja ta­ po Ar­mė­ni­jos sos­ti­nė Je­re­va­nas, ki­tą­met šiuo mies­tu taps Tai­lan­ do sos­ti­nė Ban­ko­kas.

VD inf.

Nuos­ta­ta: Ki­ni­jos am­ba­sa­do­rius įsi­ti­ki­nęs, kad ak­ty­vūs Ki­ni­jos ir Lie­tu­vos

Am­ba­sa­do­r

Nau­ja­sis Ki­ni­jos am­ba­sa­do­rius Liu Zeng­ we­nas į Vil­nių at­vy­ko vos prieš ke­lis mė­ ne­sius, ta­čiau jau spė­jo įver­tin­ti mies­to gro­žį, se­na­mies­čio au­ten­ti­ką, gam­tos na­ tū­ra­lu­mą ir ki­nų res­to­ra­nų gau­są.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ar­gu­men­tai: pa­raiš­kos tei­kė­jai ak­cen­tuo­ja K.Do­ne­lai­čio ju­bi­lie­jų ir Vil­niaus kny­gų mu­gių sėk­mę.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Mies­tas gy­vens kul­tū­rin­gai Šį sek­ma­die­nį Vil­nius su pa­sau­lio mies­tais mi­nės Kul­tū­ros die­ną. Ta pro­ga Lie­tu­vos Dai­li­nin­kų ir Kom­ po­zi­to­rių są­jun­gos vil­nie­čiams ir mies­to sve­čiams pa­ren­gė šven­ti­ nių ren­gi­nių pro­gra­mą.

Šven­ti­niai ren­gi­niai pra­si­dės šv. mi­šio­mis už esan­čius ir išė­ju­sius ana­pi­lin kul­tū­ros žmo­nes Vil­niaus Šv. Kry­žiaus baž­ny­čio­je. Šių­me­tės Kul­tū­ros die­nos pro­ gra­mos ak­cen­tas – Vil­niaus ir

Kau­no dai­li­nin­kų pa­reng­ta dvi­ mies­čio pa­ro­da „Ke­lio­nė: pei­za­ žai ir mi­ra­žai“, ku­ri bus ati­da­ry­ta Dai­li­nin­kų są­jun­gos ga­le­ri­jo­je.

Dvi­mies­čio ta­py­bos pa­ro­dos sie­kis – at­ver­ti nau­jas dvie­jų sos­ ti­nių kul­tū­ri­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo per­spek­ty­vas, nau­jai pa­žvelg­ti į Lie­tu­vos ta­py­bos kryp­tis. Ši pa­ ro­da su­jungs dvie­jų mies­tų me­ni­ nin­kų kū­ry­bą, ku­rią rep­re­zen­tuo­ ja skir­tin­gų kar­tų 7 vil­nie­čių ir 6 kau­nie­čių dar­bai.

Dai­li­nin­kų są­jun­gos ga­le­ri­jos vit­ ri­ni­niai stik­lai de­ko­ruo­ti spe­cia­liai šiam ren­gi­niui at­kur­tais pa­veiks­lų frag­men­tais – tai tar­si me­na­mos ke­lio­nės įspū­džių vaiz­dai, trak­tuo­ ja­mi kaip trau­ki­nio Vilnius–Kau­ nas lan­gas. Be to, vi­są die­ną se­na­ mies­ty­je, įvai­rio­se baž­ny­čio­se ir cerk­vė­se vyks aka­de­mi­nės ir sak­ ra­li­nės mu­zi­kos kon­cer­tai, skam­ bės Va­ka­rų Eu­ro­pos ir Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rių kū­ri­niai.

VD inf.

Kul­tū­ros die­nos pro­gra­ma 9.30 val. – šv. mi­šios už esan­čius

ir išė­ju­sius ana­pi­lin kul­tū­ros žmo­ nes (Vil­niaus Šv. Kry­žiaus baž­ny­čia, S.Dau­kan­to a. 1).

11.30 val. – Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės

or­kest­ro kon­cer­tas Šv. Ig­no­to baž­ny­ čio­je (Šv. Ig­no­to g. 6).

13 val. – kon­cer­tas Šv. Ka­zi­mie­ro

baž­ny­čio­je (Di­džio­ji g. 34) At­li­kė­jai: Hed­wig Rum­mel (me­co­sop­ra­nas, Da­ni­ja), Re­na­ta Mar­cin­ku­tė-Le­sieur (var­go­nai).

14 val. – kon­cer­tas Vil­niaus Šv. Sta­

nis­lo­vo ir Šv. Vla­dis­lo­vo ar­ki­ka­ted­ ro­je ba­zi­li­ko­je (Ka­ted­ros a. 1). Da­ly­ vau­ja Ber­nar­di­nų baž­ny­čios cho­

ras „Lan­gas“, cho­ras „Šven­to Pran­ciš­ kaus paukš­te­liai“ (me­no va­do­vė Ri­ ta Krau­ce­vi­čiū­tė), Ber­nar­das Va­si­ liaus­kas (var­go­nai), Ug­nius Di­čiū­nas (obo­jus), Si­mo­na Vait­ke­vi­čiū­tė (flei­ ta), Gied­rius La­ba­naus­kas (tri­mi­tas).

15 val. – dvi­mies­čio pa­ro­dos „Ke­

lio­nė: pei­za­žai ir mi­ra­žai“ ati­da­ry­ mas (Dai­li­nin­kų są­jun­gos ga­le­ri­ja, Vo­kie­čių g. 2).

15 val. – kon­cer­tas sos­ti­nės Šv. kan­

ki­nės Pa­ras­ke­vos cerk­vė­je (Di­džio­ ji g. 2). At­li­kė­jai Vil­niaus Šv. Dva­sios vie­nuo­ly­no sta­čia­ti­kių vy­rų cho­ras „Ski­tos“ (me­no va­do­vas Vik­to­ras Mi­ nio­tas), cho­ras „Sve­ti­lin“ (me­no va­ do­vas Va­di­mas Mi­ši­nas), vai­kų stu­

di­jos cho­ras „Vai­vo­rykš­tė“ (me­no va­ do­vė Svet­la­na Mi­nio­tas).

18 val. – kon­cer­tas Vil­niaus evan­

ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je (Vo­kie­ čių g. 20). At­li­kė­jai Ire­na Ze­len­kaus­ kai­tė (sop­ra­nas), Rim­vy­dė Jon­če­vai­ tė (sak­so­fo­nas), Jur­gi­ta Ka­za­ke­vi­čiū­ tė (var­go­nai).

18.30 val. – kon­cer­tas Ber­nar­di­

nų baž­ny­čio­je (Mai­ro­nio g. 10). At­li­ kė­jai an­samb­lis „Vil­niaus klar­ne­tai“ (Ed­var­das Ku­le­še­vi­čius, Vid­man­ tas Riš­kus, Dai­nius Ver­bic­kas, Lau­ ry­nas Če­ke­lis), so­lis­tai As­ta Krikš­ čiū­nai­tė (sop­ra­nas), Ro­ber­tas Bei­na­ ris (obo­jus).

Šių Vil­niu­je, pa­sak du de­šimt­me­ čius Ru­mu­ni­jo­je dir­bu­sio am­ba­ sa­do­riaus, ge­ro­kai dau­giau nei tris kar­tus už Lie­tu­vos sos­ti­nę di­des­ nia­me Bu­ka­reš­te.

– Dirb­ti į Vil­nių at­vy­ko­te vi­sai ne­se­niai. Ar jau spė­jo­te su­si­ pa­žin­ti su mies­tu? Ko­kį įspū­ dį jums pa­li­ko vil­nie­čiai? – pa­ si­tei­ra­vo­me Liu Zeng­we­no.

– Pir­miau­sia nau­do­da­ma­sis pro­ga no­rė­čiau per­duo­ti lin­kė­ji­mus vi­ siems vil­nie­čiams ir Lie­tu­vos gy­ ven­to­jams, ypač tiems, ku­rie rū­pi­ na­si dvi­ša­lių san­ty­kių plėt­ra.

Kaip jūs tei­sin­gai pa­ste­bė­jo­te, nuo ma­no at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą praė­jo vi­sai ne­daug lai­ko, vos du mė­ne­siai.

Tai per­ne­lyg trum­pas lai­ko tar­pas, kad bū­tų ga­li­ma teig­ti, jog jau pa­ žįs­tu šį kraš­tą. Ma­no ži­nios la­bai pa­vir­šu­ti­niš­kos, ta­čiau tai, ką pa­ ma­čiau, pa­li­ko ge­rą įspū­dį.

Dau­gy­bę me­tų dir­bau Ru­mu­ni­ jo­je ir ge­rai pa­žįs­tu šią ša­lį, ta­čiau aš mo­kau­si ir pa­ža­du stip­rin­ti sa­vo ži­nias apie Vil­nių ir Lie­tu­vą. Dėl to, ką jau ma­čiau ke­liau­da­mas po jū­sų kraš­tą, pa­va­din­čiau Lie­tu­vą Bal­ti­ jos per­lu, nes čia yra jū­ra, nuo­sta­bių miš­kų, upių, eže­rų, oras – gry­nas.

– Ką kaip am­ba­sa­do­rius pla­ nuo­ja­te nu­veik­ti pir­miau­sia?

– Ki­ni­ja ir Lie­tu­va jau 20 me­tų yra už­mez­gu­sios dip­lo­ma­ti­nius san­ty­ kius ir jie ga­na sėk­min­gi. Kaip am­ ba­sa­do­rius no­riu, kad šie san­ty­kiai bū­tų dar ge­res­ni. O kad tai įvyk­tų, rei­kia įgy­ven­din­ti ke­lis tiks­lus.

Pir­miau­sia rei­kia stip­rin­ti tar­pu­ sa­vio su­pra­ti­mą, taip pat po­li­ti­nė­je sri­ty­je. Taip bus su­kur­tas pa­grin­ das glau­džiam bend­ra­dar­bia­vi­mui.

Ant­ra, rei­kia suak­ty­vin­ti pra­gma­ tiš­ką bend­ra­dar­bia­vi­mą eko­no­mi­ kos, pre­ky­bos, kul­tū­ros, švie­ti­mo sri­ty­se. Tre­čia, rei­kia im­tis pa­stan­ gų, kad tar­pu­sa­vio san­ty­kiai vys­ty­ tų­si sta­bi­liai. Ži­no­ma, mū­sų vals­ty­bės la­bai nu­to­lu­sios vie­na nuo ki­tos, ir mums sun­ku vie­niems ki­tus su­pras­ti. Ta­ čiau esu įsi­ti­ki­nęs, kad atei­ty­je ne­ su­ta­pi­mų bus vis ma­žiau, o bend­ra­ dar­biau­da­mi rem­si­mės sa­vi­gar­bos prin­ci­pu.

– Kuo ypa­tin­ga Lie­tu­vos sos­ti­ nė, pa­ly­gin­ti su ki­tais jū­sų ma­ ty­tais mies­tais?

– Esu bu­vęs dau­gy­bė­je pa­sau­lio mies­tų. Skir­tin­gi mies­tai tu­ri šį tą bend­ra ir šį tą sa­vo, ne­pa­kar­to­ja­ mo. Ga­li­ma juos ly­gin­ti pagal gy­ ven­to­jų skai­čių, dy­dį, ta­čiau tai tik san­ty­ki­nis pa­ly­gi­ni­mas.

Di­de­lė pro­ble­ma, ak­tua­li dau­ ge­liui mies­tų, – ban­dy­mai su­de­ rin­ti mies­to rai­dą su gam­tos ir ar­ chi­tek­tū­ros pa­mink­lų iš­sau­go­ji­mu.

Ma­nau, Vil­nius ypa­tin­gas tuo, kad šia­me mies­te pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti pu­ siaus­vy­rą ir vys­ty­ti mies­tą ne­da­ rant ža­los gam­tai bei se­niems sta­ ti­niams. To­dėl lie­tu­viš­kos tra­di­ci­jos bei pa­vel­das yra toks įdo­mus ir su­ pran­ta­mas net mums, to­kios to­li­ mos ša­lies at­sto­vams.

Be to, pa­sa­ky­siu, kad pa­na­ šiai ma­no dau­ge­lis ki­tų ša­lių am­ ba­sa­do­rių, su ku­riais esu bend­ra­ vęs. Vil­nius yra tik­rai har­mo­nin­gas mies­tas. Vaikš­ti­nė­da­mas se­na­mies­ čio gat­ve­lė­mis vi­suo­met jau­čiu is­ to­ri­jos kvė­pa­vi­mą ir tai yra bū­tent tas da­ly­kas, ku­ris ski­ria Vil­nių nuo ki­tų ma­no lan­ky­tų mies­tų.

– O gal ga­lė­tu­me Vil­nių pa­ ly­gin­ti su ko­kiu nors Ki­ni­jos mies­tu?

3

šeštadienis, balandžio 14, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Su šeštadienio „Vilniaus diena“

nemokamas įėjimas

į Taikomosios dailės muziejų šį savaitgalį

Taikomosios dailės muziejuje vykstančios parodos:

žmo­nės ras bend­rą kal­bą, svar­biau­sia, kad jiems nie­kas ne­truk­dy­tų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ių ža­vi har­mo­ni­ja – Jei­gu Ki­ni­jo­je pa­vyk­tų ras­ti mies­tą sa­vo dy­džiu pa­na­šų į Vil­ nių, tai, ko ge­ro, bū­tų vie­nin­te­lis jų pa­na­šu­mas. Įta­kos tu­ri ir is­to­ri­nės ap­lin­ky­bės, ir iš­si­vys­ty­mo ly­gis.

– Ar ga­lė­tu­mė­te nu­ro­dy­ti ko­ kį nors Vil­niaus ob­jek­tą, ku­ ris at­spin­di Lie­tu­vos ir Ki­ni­jos bend­ra­dar­bia­vi­mą? Gal tu­ri­te idė­jų, kaip įam­žin­ti bend­rus pro­jek­tus, pa­vyz­džiui, pa­ka­ bin­ti at­mi­ni­mo len­tą?

Vil­nius ypa­tin­ gas tuo, kad šia­me mies­te pa­vyks­ta iš­ lai­ky­ti ba­lan­są ir vys­ty­ti jį ne­da­rant ža­los gam­tai ir se­ niems sta­ti­niams.

– Ki­ni­jo­je yra to­kios pa­tar­lės „su­ no­kęs mo­liū­gas pa­ts at­si­ski­ria nuo stie­bo“ ir „srau­nus van­duo pa­ts ran­da sau va­gą“.

Pas­ta­ty­ti pa­mink­lą ar pa­ka­bin­ ti at­mi­ni­mo len­tą, liu­di­jan­čią apie bend­ra­dar­bia­vi­mą ar dar ką nors, – tik for­ma­lu­mas, išo­ri­nis ženk­las be rea­laus tu­ri­nio. Mes tu­ri­me da­ ry­ti rea­lius dar­bus, plė­to­ti bend­ rus pro­jek­tus, bend­rą pre­ky­bą, ir tai bus svar­biau­si pa­mink­lai.

2006 m. spa­lį Vil­nius pa­si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su Ki­ ni­jos mies­tu Guang­džou. Ši­taip šie mies­tai ta­po mies­tais bro­liais.

Ir aš ma­nau, kad tai svar­biau­sias rea­laus bend­ra­dar­bia­vi­mo vai­ sius.

– Ar yra Vil­niu­je to­kių vie­tų, ku­rias spė­jo­te pa­mėg­ti? Gal Lie­tu­vos sos­ti­nė­je kas nors jums pri­me­na gim­tuo­sius na­ mus?

– Lie­tu­va – vals­ty­bė, tu­rin­ti dau­ giaam­žę is­to­ri­ją, ku­rio­je bū­ta ir per­ga­lių, ir pra­lai­mė­ji­mų. Vil­nius, ku­ria­me da­bar gy­ve­nu, yra pui­kus šios is­to­ri­jos pa­vyz­dys. Ypač man pa­tin­ka se­na­mies­tis, kur tie­siog kiek­vie­na gat­ve­lė kvė­puo­ja is­to­ ri­ja. Neat­si­tik­ti­nai jis yra pa­sau­

lio pa­vel­do da­lis. Tai ti­pi­nis vi­du­ ram­žių Eu­ro­pos mies­tas. Taip pat man la­bai gra­ži Ne­ris, ku­ri kaip juos­ta vin­giuo­ja Vil­niu­je.

Pats esu ki­lęs iš Ki­ni­jos Šiau­rės Ry­tų re­gio­no, Šan­don­go pro­vin­ci­ jos, kur daug miš­kų, eže­rų, to­dėl Vil­nius, ypač Vin­gio par­kas, man pri­me­na gim­ti­nės pei­za­žą. Kli­ma­ tas čia taip pat la­bai pa­na­šus. Pas mus gal net šal­čiau nei Lie­tu­vo­je, nes bū­na iki 40 laips­nių šal­čio žie­ mą, nors Vil­nius geog­ra­fiš­kai yra šiau­riau.

– Kur pa­tar­tu­mė­te ap­si­lan­ky­ ti pir­mą kar­tą į Vil­nių at­vyks­ tan­tiems sa­vo tau­tie­čiams?

– Tai sun­kus klau­si­mas. Kiek­vie­ nas žmo­gus yra in­di­vi­dua­lus ir kiek­vie­no žmo­gaus in­te­re­sai ski­ ria­si.

Bū­tų ne­blo­gai, jei pir­mą kar­tą Vil­niu­je be­si­lan­kan­tys ki­nai pir­ miau­sia atei­tų į se­na­mies­tį, už­ kop­tų į Ge­di­mi­no kal­ną, ap­si­lan­ky­ tų Ka­ted­ro­je, Šv. Onos baž­ny­čio­je.

Jei­gu at­va­žiuo­tų va­sa­rą, kai Ne­ries upe re­gu­lia­riai kur­suo­ja lai­vas, bū­ tų pui­ku juo pa­plau­kio­ti ir gro­žė­tis jū­sų sos­ti­nės pei­za­žais.

– O ką lie­tu­viai ga­lė­tų pa­ma­ ty­ti Ki­ni­jo­je?

– Jei­gu tu­ris­tai iš Lie­tu­vos no­rė­tų pa­bū­ti Ki­ni­jo­je il­giau nei tris die­ nas, re­ko­men­duo­čiau ap­lan­ky­ti Šan­cha­jų, Guang­džou, Pe­ki­ną ir Nan­ki­ną. Čia ga­li­ma pa­jus­ti did­ mies­čių šur­mu­lį. Pie­ti­nė­je Jang­ dzės upės pa­kran­tė­je ga­li­ma gro­ žė­tis pei­za­žais, upe­liais, til­tu­kais, par­kais. Ki­ni­jos pie­tuo­se gam­ta iš tie­sų ža­vi ir ke­ri sa­vo gro­žiu. Ta­ čiau, jei no­rė­tu­mė­te pa­ke­liau­ti po Ki­ni­ją il­gė­liau, tuo­met reik­tų su­ da­ry­ti at­ski­rą marš­ru­tą. Taip pat kvies­čiau ap­lan­ky­ti šiau­rės ir piet­ va­ka­rių Ki­ni­ją, Vi­di­nę Mon­go­li­ją.

Tai žmo­gaus veik­los ma­žiau pa­ lies­tos te­ri­to­ri­jos.

– Sus­kai­čia­vus, kiek Vil­niu­ je yra ki­nų mais­to res­to­ra­nų, at­ro­do, kad jū­sų ša­lies vers­li­ nin­kai čia ra­do pui­kią ni­šą. Ar toks įspū­dis tei­sin­gas?

– Lie­tu­vo­je ne tiek jau daug ki­ nų, vos ke­li šim­tai, ta­čiau Vil­niu­

je tik­rai yra ne­ma­žai ki­nų res­to­ ra­nų. Bent jau man su­si­da­ro toks įspū­dis, kad jų ge­ro­kai dau­giau nei Ru­mu­ni­jos sos­ti­nė­je Bu­ka­reš­ te. O šis ke­lis­kart di­des­nis už Vil­ nių. Kol kas ne­ži­nau to prie­žas­ties, nors bū­tų tik­rai smal­su su­ži­no­ ti. Be to, dar ne­spė­jau pa­pie­tau­ti ku­ria­me nors iš šių res­to­ra­nų, ta­ čiau ar­ti­miau­siu me­tu bū­ti­nai tai pa­da­ry­siu.

Kai ku­rie ki­nai pre­kiau­ja, taip pat vei­kia dvi ki­nų te­le­ko­mu­ni­ka­ ci­jų bend­ro­vės, vie­na jų – „Hua­ wei“ – ži­no­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Ta­čiau da­bar ma­to­ma ten­den­ci­ja, kad vers­lo ry­šiai plė­sis.

Lie­tu­vos vers­li­nin­kai ga­lė­tų in­ ves­tuo­ti Ki­ni­jo­je. Mū­sų ša­ly­je vers­lui vys­ty­ti su­kur­tos la­bai pa­ lan­kios są­ly­gos, ypač Šiau­rės Va­ ka­rų ra­jo­ne. Šis ra­jo­nas pa­ly­gin­ ti at­si­li­kęs.

– Vil­nie­čiai vis la­biau do­mi­si Ki­ni­jos kul­tū­ri­niu pa­vel­du. Ar am­ba­sa­da kaip nors ska­ti­na šį su­si­do­mė­ji­mą?

– Ati­da­rius Kon­fu­ci­jaus ins­ti­tu­ tą prie Vil­niaus uni­ver­si­te­to bu­vo pa­da­ry­tas la­bai svar­bus žings­nis ple­čiant Ki­ni­jos kul­tū­ros pa­ži­ni­ mą Lie­tu­vo­je. Vyks­ta la­bai dar­nus Orien­ta­lis­ti­kos ir Kon­fu­ci­jaus ins­ ti­tu­tų bend­ra­dar­bia­vi­mas.

Praė­ju­siais me­tais mū­sų vals­ty­ bės pa­mi­nė­jo dip­lo­ma­ti­nių san­ty­ kių 20-me­tį, to­dėl tai bu­vo kul­tū­ ros įvy­kių gau­sūs me­tai. Ta­čiau ir šie­met pla­nuo­ja­ma ne­ma­žai to­kio po­bū­džio ren­gi­nių.

Bir­že­lio 1 ir 2 d. Vil­niaus sa­vi­ val­dy­bė or­ga­ni­zuos Azi­jos ir Ra­ mio­jo van­de­ny­no re­gio­no vir­tu­ vės mu­gę. Mū­sų am­ba­sa­da taip pat pa­lai­ko šią idė­ja ir ak­ty­viai da­ly­vaus. Jau da­bar kal­ba­mės su Vil­niu­je vei­kian­čiais ki­nų res­to­ ra­nais, ska­ti­na­me juos da­ly­vau­ ti šia­me ren­gi­ny­je. Ga­li bū­ti, kad į Vil­nių at­va­žiuos vi­rė­jų de­le­ga­ci­ ja iš Ki­ni­jos.

Taip pat yra pla­nų Lie­tu­vos dai­ lės mu­zie­ju­je su­reng­ti Ki­ni­jos pa­ veiks­lų pa­ro­dą. Bir­že­lį Vil­niu­je lan­ky­sis Ki­ni­jos fo­tog­ra­fij­ os me­ni­ nin­kų aso­cia­ci­jos de­le­ga­ci­ja. O jau spa­lį per mū­sų na­cio­na­li­nę šven­tę bus su­reng­ta jų dar­bų pa­ro­da.

Nuo mini iki maksi. Septintojo dešimtmečio mada Du mados šimtmečiai Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai

Nemokamas įėjimas tik su balandžio 14 d. „Vilniaus diena“.

Būtina parodyti laikraštį budėtojui prie įėjimo.

Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A Darbo laikas: šeštadieniais: 11–18 h, švenčių išvakarėse 11–16 h

4

šeštadienis, balandžio 14, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Dar2o0m 12

imosi akcija in r a v š ė in n e Visuom

21d.

BALANDŽIO 10:00 val.

registruokis ir sužinok artimiausią susitikimo tašką

Sos­ti­nės sa­vi­ val­dy­bės įmo­nė „Grin­da“ ir Lie­tu­ vos gy­vū­nų glo­ bos drau­gi­ja Vil­ niu­je vyk­dys pro­ jek­tą „Pa­gaukste­ri­li­zuok-pa­ leisk“. Jam Bri­git­ te Bar­dot fon­das sky­rė 10 tūkst. eu­rų.

www.mesdarom.lt

Mes DAROM! Ar DARAI Tu?

DAROM!

Tiks­las: ak­ci­jos lai­ko­tar­piu ke­ti­na­ma ste­ri­li­zuo­ti apie 700 ka­čių ir taip

su­stab­dy­ti be­glo­bių gy­vū­nų pli­ti­mą.

Vy­te­nio Ju­re­vi­čiaus (BFL) nuo­tr.

Bai­gė­si ka­ti­no die­nos Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Prob­le­ma įsi­se­nė­ju­si

Vil­niaus gat­vė­se ir kie­muo­se val­ ka­tau­jan­čių ka­čių ak­ty­vios gau­ dy­nės pra­si­dės ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je. Ap­va­lią su­mą ga­vu­si gy­vū­nų glo­bos or­ga­ni­za­ci­ja ja da­ ly­sis su gy­vū­nus gau­dy­sian­čia sa­ vi­val­dy­bės įmo­ne „Grin­da“.

Ti­ki­ma­si, kad ak­ci­jos lai­ko­tar­ piu bus iš vi­so ste­ri­li­zuo­ti 700 gy­ vū­nų. Per die­ną pla­nuo­ja­ma ste­ ri­li­zuo­ti apie 15 gy­vū­nų. Jei­gu bus su­gau­na­ma dau­giau, spe­cia­lis­tai juos taip pat tu­rė­tų spė­ti ste­ri­li­ zuo­ti. „Pi­ni­gus gau­si­me da­li­mis. Ti­ ki­mės, kad pa­vyks su­ma­žin­ti be­ glo­bių gy­vū­nų po­pu­lia­ci­ją Vil­niu­ je, dau­giau jų ste­ri­li­zuo­ti. Mies­te to­kių gy­vū­nų yra la­bai daug, pro­ ble­ma įsi­se­nė­ju­si ir ją bū­ti­na spręs­ti. Nie­ko ne­da­rant be­glo­bių gy­vū­nų tik dau­gės“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je tvir­ti­no Lie­tu­vos gy­vū­nų glo­bos drau­gi­jos va­do­vė Da­nu­tė Na­vic­kie­nė.

Ste­ri­li­zuo­ja ir pa­lei­džia

Su­tar­tį dėl šio pro­jek­to bend­ ro vyk­dy­mo pa­si­ra­šęs „Grin­dos“ di­rek­to­rius Al­gi­man­tas Vi­lū­nas

sa­kė, kad ša­ly­je kei­čia­si po­žiū­ris į be­glo­bius gy­vū­nus. Anks­čiau vie­ na „Grin­dos“ funk­ci­jų bu­vo nie­ kam ne­rei­ka­lin­gus gy­vū­nus nai­ kin­ti, da­bar jie jau ste­ri­li­zuo­ti pa­lei­džia­mi į lais­vę.

Da­nu­tė Na­vic­kie­nė:

Ti­ki­mės, kad pa­ vyks su­ma­žin­ti be­ glo­bių gy­vū­nų po­ pu­lia­ci­ją Vil­niu­je, dau­giau jų ste­ri­li­ zuo­ti.

„Ši pro­ble­ma la­bai se­na, ji bu­ vo opi vi­sais lai­kais. Sten­gia­mės, kad tie gy­vū­nai gau­tų tin­ka­mą dė­me­sį. Ti­ki­mės, kad ši ak­ci­ ja pa­dės pa­si­rū­pin­ti kuo dau­giau be­glo­bių gy­vū­nų, ku­rie bas­to­si sos­ti­nės kie­muo­se“, – sa­kė A.Vi­ lū­nas.

Jis taip pat pa­juo­ka­vo, kad ka­ tės sos­ti­nė­je ne­tru­kus bus itin re­ tas sve­čias. „Vil­niu­je ka­tė tuoj bus Rau­do­no­joj kny­goj“, – juo­ka­vo įmo­nės va­do­vas.

Pa­kar­pys au­sis

Ski­ria­ma­sis per šią ak­ci­ją ste­ri­li­ zuo­tų gy­vū­nų bruo­žas – nu­kirp­tas au­sies ga­liu­kas. Gy­ven­to­jai ir gy­ vū­nų gau­dy­to­jai pa­ma­tę to­kį gy­ vū­ną ži­nos, kad jis jau ste­ri­li­zuo­ tas. Ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai tei­gia, jog to­kia pro­ce­dū­ra gy­vū­nams yra ne­skaus­min­ga ir vi­sa­me pa­sau­ly­je iš­ban­dy­ta. „Ži­no­ma, kar­tais žmo­ nės ne­pa­ten­kin­ti, kad tie pa­tys gy­vū­nai grįž­ta į kie­mus, ta­čiau ką pa­da­ry­si. Vi­sa­da hu­ma­niš­kiau gy­ vū­ną pa­leis­ti, o ne su­nai­kin­ti. Bent jau tiek, kad jis ne­ga­lės dau­gin­tis“, – pri­dū­rė A.Vi­lū­nas.

Pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rių nuo­mo­ ne, be­glo­bių gy­vū­nų ste­ri­li­za­ vi­mas ir pa­lei­di­mas gy­ven­ti į tą pa­čią ap­lin­ką yra ge­ro­kai efek­ty­ ves­nis po­pu­lia­ci­jos re­gu­lia­vi­mo mo­de­lis nei jų su­nai­ki­ni­mas: gy­ vū­nas ap­lin­ką pa­žįs­ta, mo­ka jo­je iš­gy­ven­ti, pri­si­tai­ky­ti, ste­ri­li­zuo­ tas ne­be­bū­na ag­re­sy­vus ir neat­ sar­gus, ne­be­ve­da pa­li­kuo­nių. „Grin­do­je“ dir­ban­tis ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Mi­lė­nas spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je tvir­ti­no, kad ir pa­ čio­je įmo­nė­je ke­ti­na­ma priim­ti gy­ven­to­jų at­vež­tus gy­vū­nus, juos gy­dy­ti, ste­ri­li­zuo­ti. Anot jo, įmo­ nė no­ri pa­tai­sy­ti su­si­da­riu­sį ne­ ko­kį įvaiz­dį.

Pa­tir­tis iš ru­mu­nų ir aust­rų Beg­lo­bių gy­v ū­nų ste­r i­l i­za­ci­jos pa­ tir­t ies sos­t i­nės sa­vi­val­dy­bės val­d i­ nin­kai per­nai sė­mė­si iš ru­mu­nų.

Vil­n iu­je praė­ju­s į ba­lan­d į Ru­mu­n i­ jos gy­v ū­nų ap­sau­gos fon­das „Vier Pfo­ten“ gy­vū­nus gy­dė nuo pa­ra­zi­tų, vak­ci­na­vo nuo pa­siut­l i­gės ir ste­r i­l i­ za­vo. Įgy­ven­d i­nant „Pa­gauk-ste­r i­l i­ zuok-pa­leisk“ pro­g ra­mą bu­vo sie­ kia­ma hu­ma­n iš­kai ma­ž in­t i be­g lo­ bių gy­v ū­nų po­pu­l ia­ci­ją. Šis ru­mu­ nų fon­das dir­bo Bui­v y­d iš­kė­se, Vil­

niaus ko­le­g i­jos Ag­ro­tech­no­lo­g i­jų fa­k ul­te­to ve­te­r i­na­r i­nės me­d i­ci­nos ka­ted­ro­je. Praė­ju­s iais me­t ais pro­ jek­tas bu­vo įgy­ven­d i­na­mas drau­ ge su ne­v y­r iau­sy­bi­nė­m is gy­v ū­nų glo­b os or­ga­n i­z a­c i­jo­m is: Lie­t u­vos gy­v ū­nų glo­bos drau­g i­jos Vil­n iaus sky­r iu­m i, VšĮ „Le­sė“ ir VšĮ „SOS gy­ vū­nai“, taip pat už gy­v ū­nų sa­n i­ta­r i­ nę prie­ž iū­rą mies­te at­s a­k in­ga Vil­ niaus be­na­m ių gy­v ū­nų sa­n i­ta­r i­ne tar­ny­ba.

„Vier Pfo­ten“ vak­ci­nuo­t i, ste­r i­l i­zuo­ ti ir pa­žy­mė­ti gy­vū­nai taip pat bu­vo pa­lei­d žia­mi į bu­vu­sias te­ri­to­ri­jas.

Pra­dė­ju­sią va­sa­rą toks pa­ts pro­jek­ tas bu­vo vyk­do­mas ir ga­v us kom­ pen­sa­ci­ją iš „Vier Pfo­ten“ Aust­r i­jos fon­do. Šis fon­das den­gė vi­sas mies­ to iš­lai­das, sos­ti­nės gy­v ū­nai ste­ri­li­ zuo­ti ne­mo­ka­mai.

Per mė­ne­sį praė­ju­sią va­sa­rą gy­dy­ to­jų ko­man­da kas­d ien at­l ik­da­vo maž­daug po 40–50 ope­ra­ci­jų.

5

ŠeštADIENIS, balandžio 14, 2012

tema

Vie­ni me­ro me­tai: rei­tingų kreivė – že­myn vie­no­je rin­kimų de­batų 1 lai­do­je jis ne­tgi su­gebė­ jo išaiš­kin­ti, kaip išspręs­ti neeg­zis­

Komentarai

tuo­jan­čio 22-o tro­lei­bu­so marš­ru­ to pro­ble­mas.

Koks vaiz­de­lis po metų? Ko­ ne mi­li­jardą litų sie­kian­čios mies­ to sko­los, kal­ti­ni­mai prem­je­rui ir jo va­do­vau­ja­mai Vy­riau­sy­bei, mi­ li­jar­do iš vals­tybės rei­ka­lau­jan­tis ieš­ki­nys teis­mui ir, ži­no­ma, idė­ jos: mies­to tak­si par­kas, oro li­nijų bend­rovė, oran­ži­niai dvi­ra­čiai, tram­va­jus ir dau­ge­lis kitų. Kol kas – nie­ko ap­čiuo­pia­mo. „Iš ka­dai­se bu­vu­sio A.Zuo­ ko po­pu­lia­ru­mo, ku­rio pi­kas bu­ vo 2003-iai­siais, li­ko tik ma­žy­tis to šešė­lis“, – kons­ta­ta­vo so­cio­lo­ gas Vla­das Gai­dys, „Vil­mo­rus“ di­ rek­to­rius. Pas­ta­ruo­ju me­tu ša­lies mas­tu ir taip men­kas A.Zuo­ko po­ pu­lia­ru­mas dar la­biau kri­to pra­ ėju­sią žiemą, kai gy­ven­to­jai ga­vo sąskai­tas už šil­dymą.

Ką pa­siekė ir ką nu­veikė A.Zuo­ kas nuo pra­ėju­sių metų ba­land­žio 19-osios būda­mas me­ro po­ste?

Po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­nis įsi­ti­ kinęs, kad Vil­niaus va­do­vas per pa­sta­ruo­sius me­tus tik sėkmin­gai pa­ko­re­ga­vo sa­vo įvaizdį. „Per pa­ sta­ruo­sius me­tus A.Zuo­ko už­da­ vi­nys bu­vo pa­pras­tas: su­švel­nin­ ti su­si­for­ma­vusį ne­ga­tyvų įvaizdį, su­kur­ti plac­darmą įsit­vir­tin­ti po­ li­ti­nia­me lau­ke, judė­jimą „Taip“, dėl ku­rio jis tam­pa po­li­ti­ne jėga, su ku­ria turėtų būti skai­to­ma­si.

Ar jam pa­si­seks, pa­ma­ty­si­me“, – kalbė­jo po­li­to­lo­gas.

Ro­lan­das Pak­sas

Vil­n iaus me­ras 1997–2000 m.

N

e­s i­b ai­g ian­t i viešųjų ry­ šių ak­c i­j a – nuo pat pir­ mos die­nos me­ro po­s te iki da­b ar. Ir tai ne­s i­l iau­ja.

Taip galė­č iau api­b end­r in­t i pir­muo­ sius A.Zuo­ko me­t us Vil­n iaus me­ ro po­s te. Jį pa­ž įstu nuo la­b ai se­n iai, tai stip­r us po­l i­t i­k as. Ta­č iau šie vie­n i me­t ai – tar­s i iš­t i­s as spek­t ak­l is, skir­

Juo­zas Imb­ra­sas

Vil­n iaus me­ras 2007–2009 m.

P

igūs triu­k ai ir triu­k e­l iai.

Vi­s us vie­n us me­t us: tai tan­k u kur per­v a­ž iuo­j a, tai kaž­ko­k ie saulės ba­t e­ ri­j o­m is va­ro­m i stovė­j i­m o au­to­m a­ tai... Su­t ikęs Artūrą pa­p ra­š y­s iu: na tai tu nors vieną gatvę išas­f al­t uok per vie­nus me­t us, ir tai būtų ge­r ai.

A.Zuo­k as – vy­r as ga­bus, ener­g in­g as, daug galėtų pa­d a­r y­t i, bet dir­b a ne taip, kaip reikėtų dirb­t i mies­to nau­ dai da­r ant mak­s i­m a­l iai. Taip, sunk­

Lau­ras Bie­li­nis:

A.Zuo­kas pa­statė sa­ve prie­š vi­sas Sei­mo par­ti­ jas, prie­š visą Mi­nistrų ka­bi­netą, tad prie­š dau­ gelį po­li­ti­nių jėgų.

Dar­bai: šiek tiek pa­ko­re­guo­tas įvaiz­dis ir su­kur­ta par­ti­ja. To­kius A.Zuo­ko

veik­los re­zul­ta­tus įvar­di­ja po­li­to­lo­gai.

Pa­da­li­jo įta­kos zo­nas

Ta­čiau A.Zuo­kas pa­darė ir ne­ma­ žai klaidų. Did­žiau­sia, pa­sak po­li­ to­lo­go, nau­jau­sias jo gar­siai iš­rek­ la­muo­tas žings­nis teis­tis su pa­čia Vy­riau­sy­be dėl ne­gautų pa­jamų. „A.Zuo­kas taip pa­statė sa­ve prie­š vi­sas Sei­mo par­ti­jas, prie­š visą Mi­ nistrų ka­bi­netą, tad prie­š dau­gelį po­li­ti­nių ir eko­no­mi­nių jėgų. Taip jis tik­rai ne­pa­sieks no­ri­mo re­zul­ ta­to, nes jo jėgos po­ten­cia­las ne tas. Tad jam čia reikės nu­si­leis­ti ir grei­čiau­siai pra­laimė­ti“, – kalbė­jo L.Bie­li­nis.

Merą te­gelbė­ja, re­gis, tik sta­bi­ li mies­to ta­ry­bos koa­li­ci­ja – prie­ kaištų ne­reiš­kia nei Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­ja (LLRA), nei Dar­bo par­ti­jos na­riai, nei so­cial­de­mok­ ra­tai. L.Bie­li­nis spėja, kad taip yra tik dėl to, kad A.Zuo­kas „ne­pap­ras­tai tei­sin­gai iš­da­li­jo po­zi­ci­jas ir įta­kos zo­nas“.

Nu­vylė par­tne­rius

Tai, kad A.Zuo­kas per vie­nus me­tus la­bai ne­nus­te­bi­no, pri­pažįs­ta pa­tys jo koa­li­ci­jos par­tne­riai. Štai Vik­to­ ras Us­pas­ki­chas, ka­dai­se A.Zuoką gyręs, pri­si­pažįs­ta: me­ras per vie­ nus me­tus pa­si­rodė iš­ties pra­stai. „Aiš­ku, iš jo tikė­jau­si dau­giau.

Jau­nas, ener­gin­gas, su idė­jo­mis. Nė vie­nas ma­no kel­tas kri­te­ri­jus ne­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

A.Zuoko populiarumas 2011–2012 m. (proc.) * Vertina nepalankiai 39,1 41,9 41,4 41,3 41,3 39 45,3 50,7 50,8 51,8

2011 Vertina palankiai Gegužė 23,5 Birželis 22,2 Liepa 20,9 Rugsėjis 24,5 Spalis 24,6 Lapkritis 28 Gruodis 23 2012 Sausis 19,5 Vasaris 18,1 Kovas 17,2

Vi­lius Na­vic­kas

Vil­n iaus me­ras 2009–2010 m.

T

e­g a­l iu pa­s i­d žiaug­t i, kad A.Zuo­k as tęsia per ma­n o ka­d en­c iją pra­d ėtus dar­ bus. Štai ir Se­r ei­k iš­k ių re­k onst­r uk­c i­j a pa­j udė­j o, ku­r ią su­ pla­n a­v o­m e, taip pat dėl Sa­p ie­g os li­g o­n inės nuo­m o­j i­m o. A. Zuo­k as

* Gyventojų klausiama, palankiai ar nepalankiai vertina A.Zuoką Šaltinis: „Lietuvos rytas“ / „Vilmorus“

įgy­ven­din­tas. Oro li­nijų bend­rovė, salų pir­ki­mas, tak­si – me­ro už­mo­ jai man jau pra­de­da kel­ti abe­jo­nių.

Nors gal jam dar rei­kia įsi­va­žiuo­ti? Čia tik pir­mie­ji me­tai. Bet, ką ga­liu pa­sa­ky­ti, – man jis įdo­mes­nis nei ki­ti buvę me­rai“, – kalbė­jo V.Us­ pas­ki­chas.

Ki­ti A.Zuo­ko su­bur­tos koa­li­ci­jos par­tne­riai ap­skri­tai at­si­tve­ria ty­ los sie­na. Ne­jau­gi nėra ką pa­sa­ky­ti? „LLRA frak­ci­ja Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dybė­je ke­tu­rių par­tijų koa­li­cinį bend­ra­dar­bia­vimą ver­ti­no ir ver­ tins koa­li­ci­niuo­se po­sėdžiuo­se, o ne

spau­do­je. Spau­do­je ga­li­me ko­men­ tuo­ti ki­tus Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dy­bei ak­tua­lius klau­si­mus“, – to­ kio at­sa­ky­mo raš­tu „Vil­niaus die­na“ su­laukė iš LLRA ly­de­rio Val­de­ma­ ro To­ma­ševs­kio. Te­le­fo­nu po­li­ti­kas apie Vil­niaus rei­ka­lus ir A.Zuo­ko ver­ti­nimą kalbė­tis ne­pa­no­ro. „Vil­niaus die­na“ dėl ko­men­ta­ro kreipė­si ir į A.Zuo­ko viešųjų ry­šių at­sto­vus. Paaiškė­jo, kad me­ras sa­ vo per me­tus nu­veik­tus dar­bus iš­ kil­min­gai pri­sta­tys mėne­sio pa­bai­ go­je su­reng­to­je spe­cia­lio­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je.

Rai­mun­das Alek­na

Vil­n iaus me­ras 2010–2011 m.

N

eiš­pil­dytų pa­ž adų me­ tai. Taip pa­va­din­čiau pra­ bėgu­sius A.Zuo­ko me­t us me­ro po­ste. Ste­bi­na, kad iš tik­ro en­tu­ziaz­mas jau jo ne­be toks, koks bu­vo anks­čiau. Be to, ly­de­rio sa­ vy­bes, re­gis, pra­ran­da. Kai žmo­gus ieš­ ko, kas kal­tas dėl ne­sėkmių, aki­vaiz­du, kad tai pra­laimė­to­jo men­ta­li­te­tas.

Ste­bi­na tai, kad A.Zuo­kas vis grįžta prie senų idėjų, kar­tais nie­ko bend­ro ne­tu­ rin­čių su rea­ly­be, su vil­nie­čių ge­ro­ve.

tas žiū­ro­v ams (mies­t ie­č iams), ku­ ria­me pa­g rin­d inį vaid­menį at­l ie­k a A.Zuo­k as. Ir šis spek­t ak­l is sėkmin­ gai tęsia­mas.

Taip, artė­j a rin­k i­m ai, jų kam­p a­n i­j ai ir­g i rei­k ia skir­t i lai­ko, ta­č iau rea­l ius dar­bus, re­g is, pa­keitė mies­t ie­č iams bru­k a­m i tei­g ia­m i vaiz­d i­n iai. Tad da­ ro­s i ne­b es­ma­g u: kal­b a­me apie tram­ va­j us, met­r o, bet pa­p ras­č iau­s ios gatvės ne­s u­lo­py­tos, kie­m ai ne­s u­lo­ py­t i, vai­r uo­to­j ai ratą bi­j o pa­mes­t i ES sos­t inė­j e!

A.Zuo­kas vis kar­to­ja: kaip blo­gai dir­bo prie­š tai buvę me­rai. Bet jis prie­šta­rau­ ja pa­ts sau: štai pa­duo­da Vy­riau­sybę į teismą, ir, sa­ky­da­mas, kad ji kal­čiau­sia, pri­pažįs­ta, kad buvę me­rai „ne prie ko“.

To­kia jo re­to­ri­ka, ypač A.Zuo­ko dar­bo sti­lius, vis dar ma­ne ste­bi­na. me­t is, bet vis tiek. Kai dir­b a­m a ne nuo­š ird­ž iai, o tik ro­d ant pi­g ius triu­ kus, anks­č iau ar vėliau vi­s i su­p ran­ ta, kad tai – ble­f as.

Te­g ul rim­čiau dir­ba vy­ras, jau suau­ gęs, už­ten­ka, į prem­je­r us no­r i, te­g ul rea­liai dar­o dar­bus, o ne tuos triu­kus.

Ir ta­da rim­čiau at­ro­dys. Tęsia jis tuos ne­rim­tus žai­dimė­lius, o galėtų pa­keis­ ti li­niją ir duo­ti ko­kios nau­dos mies­tie­ čiams. To jam ir lin­kiu.

A.Zuo­k as – kaip tas ere­l is, ku­r is turė­ jo la­b ai gerą šansą pa­s i­ro­dy­t i, bet taip ir ne­p a­k i­l o. Be­p i­g u jam pri­s i­ min­t i „se­nuo­s ius“ lai­k us: eko­no­m i­k a au­go, bu­vo „min­d au­g inės“, A.M.Bra­ zaus­kas gat­ves išg­r indė trin­kelė­m is, pa­s tatė naują tiltą sos­t inė­j e – vis­k as iš Vy­r iau­s ybės pi­n igų. Bu­vo vel­n iš­ kai ge­ra pro­g a A.Zuo­k ui ta­d a pa­s i­ro­ dy­t i kaip ak­t y­v iam, šau­n iam mies­ to kūrėjui, sta­t y­bi­n in­k ui. O šian­d ien to nėra. tęsia ir dau­g iau mūsų pra­d ėtų dar­ bų. Be to, pa­b rėžčiau, kad per kri­ zę var­g u ar ga­l i­m a ką nors dau­g iau nu­veik­t i, be skolų ma­ž i­n i­m o.

Me­ro idė­j os dėl oro li­n ijų bend­ro­ vių, tak­s i – tai čia no­r as, idė­j a, sie­ kia­mybė. Kad tai rea­lu – la­b ai abe­ jo­č iau. Bet, ki­t a ver­t us, jei nie­ko ne­d a­r y­s i, nie­ko ir ne­b us. Sup­r an­t a­ ma: nėra pi­n igų, yra kri­z i­n is lai­ko­ tar­p is – to­k iu me­t u ne vie­n am me­ rui būtų ne­l eng­v a dirb­t i. Bet ge­r ai, kad dar­b ai, ku­r iuos pra­d ėjo­m e, – tęsia­m i. Vien dėl idėjų A.Zuoką ga­ li­m a gir­t i. Dėl mies­to skolų, apie ku­ rias vis kar­to­j a A.Zuo­k as, pri­m in­s iu, kad va­do­vau­j ant man mies­to sko­los mažė­j o.

Be to, ir tos A.Zuo­ko idė­jos jau ne­be to­ kios gau­sios, ne­be to­kios pa­trauk­lios ir, sa­ky­čiau, vis la­biau uto­pinės. Tad gal­ būt me­ras iš­sisėmė. A.Zuo­kas – au­tok­ra­ti­nis ly­de­ris, jis ne­to­le­ruo­ja, jei kas nors, be jo, ei­na ta pa­čia kryp­ti­mi. Taip aiš­kin­čiau, kad vi­siš­kai ne­si­gir­di kitų koa­li­ci­jos par­tne­rių. Tad dėl to koa­li­ci­ jo­je to­kie vi­si ramūs: tai yra pa­to­gi si­ tua­ci­ja nie­ko ne­veik­ti. Kai nie­ko ne­da­ rai, ne­la­bai yra ką ir kri­ti­kuo­ti.

Prieš rin­ki­mus bu­vo kal­bos apie di­ de­lius at­ly­gi­ni­mus, ma­žes­nes šil­dy­ mo kai­nas. Aki­vaiz­du, tai bu­vo pi­gus po­pu­liz­mas, nie­kas apie tai jau ne­be­ kal­ba; apie tai neuž­si­me­na ir me­ras.

A.Zuo­k as da­b ar sie­k ia su­s tip­r in­t i sa­ vo va­do­vau­ja­mo judė­ji­mo po­z i­c i­jas cent­r inė­je vald­ž io­je, tad visą dėmesį ski­r ia vien tam. Koa­l i­c i­jos par­te­r iai – so­c ial­de­mok­r a­t ai, Dar­b o par­t i­j a ir len­k ai taip pat mąsto apie būsi­mus rin­k i­mus.

6

šeštadienis, balandžio 14, 2012

lietuva Lan­ky­sis ir Ka­ta­re

Pa­vy­ko su­rink­ti pa­ra­šus

demonstravo žinias

Ar­ti­miau­sią pus­me­tį su­de­rin­ ti sep­ty­ni Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės vi­zi­tai į už­sie­nį, tarp ku­rių – ap­si­lan­ky­mas Ka­ ta­re du­jų tie­ki­mo ga­li­my­bėms ap­tar­ti, vieš­na­gės Uk­rai­no­ je, JAV, Lat­vi­jo­je ir Bra­zi­li­jo­je. Į Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se esan­ tį Ka­ta­rą Pre­zi­den­tė ke­ti­na iš­ vyk­ti ba­lan­džio 29 d.

Opo­zi­ci­ja su­rin­ko bū­ti­nus par­ la­men­ta­rų pa­ra­šus dėl in­ter­ pe­lia­ci­jos tei­sin­gu­mo mi­nist­ rui li­be­ra­lui Re­mi­gi­jui Ši­ma­šiui.

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ini­ci­juo­tą in­ter­pe­lia­ci­ją pa­si­ ra­šė 29 Sei­mo na­riai iš Dar­bo par­ti­jos, So­cial­de­mok­ra­tų par­ ti­jos, Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ci­jų ir Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės.

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je su­reng­ ta­me na­cio­na­li­nia­me svei­ka­tos eg­za­mi­ne da­ly­va­vo dau­giau kaip 7,5 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­ to­jų. Apie 4,5 tūkst. eg­za­mi­no da­ly­vių pa­tei­kė at­sa­ky­mus į vi­ sus 40 klau­si­mų. De­šimt grei­ čiau­siai ir tei­sin­giau­siai at­sa­ kiu­sių da­ly­vių ap­do­va­no­ti eg­ za­mi­no or­ga­ni­za­to­rių pri­zais.

Seimo ini­cia­ty­va ke­lia nuo­sta­bą Pa­ren­gia­muo­sius nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės (AE) dar­bus įgy­ven­di­nan­čios vals­ty­ bės val­do­mos bend­ro­vės Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės va­do­vas Ri­man­tas Vait­kus sa­ ko, kad jam ke­lia nuo­sta­bą ini­cia­ty­va reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl nau­jos AE. „Aš ne­ga­liu už Sei­mo na­rius at­sa­ ky­ti, ta­čiau man šiek tiek keis­to­ kas toks klau­si­mo kė­li­mas Sei­me.

Be to, ma­no ma­ny­mu, in­ves­ti­ci­ jų klau­si­mo, kai da­bar gal­vo­ja­ma apie to­kį pro­jek­tą, ku­ris la­bai di­de­ le dalimi yra in­ves­ti­ci­jų pro­jek­tas – dau­giau kaip 60 pro­c. yra už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos, klau­si­mo spren­di­mas re­fe­ren­du­mo bū­du man šiek tiek ke­lia nuo­sta­bą. Vi­sos iki šiol bu­vu­ sios ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos ato­mi­ nę da­lį lai­kė vie­na iš pa­grin­di­nių“, – penk­ta­die­nį žur­na­lis­tams sa­kė R.Vait­kus, pa­klaus­tas, kaip ver­ti­ na kai ku­rių Sei­mo na­rių ini­cia­ty­ vą dėl nau­jos AE re­fe­ren­du­mo.

Jis sa­kė, kad ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma pa­skelb­ti iš­sa­mią in­for­ ma­ci­ją apie bū­si­mos AE pro­jek­tą.

Jis tei­gė esan­tis op­ti­mis­tas dėl ga­ li­mo re­fe­ren­du­mo. „Ti­kiuo­si kuo lo­giš­kes­nio spren­ di­mo. Mes ren­gia­me, sa­ky­čiau, la­ bai iš­sa­mų pri­sta­ty­mą šio pro­jek­to, ku­rį ir pla­na­vo­me pa­teik­ti po Vy­ riau­sy­bės spren­di­mo dėl kon­ce­si­ jos su­tar­ties, kar­tu su­tar­čiai ei­nant į Sei­mą. Po Vy­riau­sy­bės spren­di­mo ši su­tar­tis tu­ri tap­ti vie­ša, tad atė­ ję į Sei­mą mes pa­teik­si­me ga­na iš­ sa­mų pro­jek­to ap­ra­šy­mą“, – sa­kė R.Vait­kus.

Sei­mas praė­ju­sį ant­ra­die­nį priė­

mė svars­ty­ti opo­zi­ci­nių frak­ci­jų siū­ly­mą su Sei­mo rin­ki­mais spa­ lį reng­ti pa­ta­ria­mą­jį re­fe­ren­du­mą dėl AE sta­ty­bos.

Re­fe­ren­du­mą dėl nau­jos AE sta­ ty­bos taip pat ini­ci­juo­ja ir pi­lie­ čių gru­pė, ku­ri tu­ri per tris mė­ ne­sius, iki bir­že­lio 27 d., su­rink­ti ne ma­žiau kaip 300 tūkst. pa­ra­ šų. Vie­nas re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­ rių – Lie­tu­vos ža­lio­sios po­li­ti­kos ins­ti­tu­tas, ku­riam va­do­vau­ja bu­ vęs Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­ kai­tės pa­ta­rė­jas Li­nas Bal­sys, tarp ini­cia­to­rių yra ir Lie­tu­vos ža­lių­jų są­jū­džio, su­si­vie­ni­ji­mo „ža­li.lt“ at­sto­vų.

Vy­riau­sy­bė ir Pre­zi­den­tė tei­gia, kad AE pa­di­dins ša­lies ener­ge­ti­nį sau­gu­mą ir bus eko­no­miš­kai nau­ din­ga.

Vi­suo­me­ni­nin­kai ža­lie­ji pa­si­sa­ko prieš nau­jos AE sta­ty­bą ir tvir­ti­na, kad nau­jo­ji elekt­ri­nė neuž­tik­rins ener­ge­ti­nio sau­gu­mo, už­kirs ke­lią al­ter­na­ty­viai ener­ge­ti­kai vys­ty­tis, kad neaiš­kūs pro­jek­to eko­no­mi­niai skai­čia­vi­mai.

Lie­tu­va ti­ki­si, kad bend­ra­dar­ biau­jant su Ja­po­ni­jos kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ ir ki­to­mis Bal­ti­jos ša­li­ mis Vi­sa­gi­no ato­mi­nė elekt­ri­nė bus pa­sta­ty­ta iki 2020–2022 m.

BNS inf.

Po­zi­ci­ja: R.Vait­kus tei­gia, kad nau­

jos elekt­ri­nės sta­ty­bos yra in­ves­ti­ ci­jų klau­si­mas. O to­kie klau­si­mai re­fe­ren­du­mais ne­spren­džia­mi.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

7

ĹĄeĹĄtadienis, balandĹžio 14, 2012

lietuva

Mi­nist­rÄ… spau­dĹžia „tai­sy­ti klai­das“ Ar­tō­ras Me­lia­nas, vos pa­skir­tas vi­daus rei­ka­lĹł mi­nist­ru, ra­gi­na­ mas ÄŻ Fi­nan­si­niĹł nu­si­kal­ti­mĹł ty­ri­mo tar­ny­bÄ… (FNTT) grą­Şin­ti bu­ vu­sius jos va­do­vus. Ta­Ä?iau po­li­ti­kas ne­sku­bÄ—s to da­ry­ti.

Sta­sys Gu­da­vi­Ä?ius s.gudavicius@diena.lt

di­rek­to­riaus KÄ™s­tu­Ä?io Ju­ce­vi­Ä?iaus sky­ri­mo ap­lin­ky­bÄ—s.

„Klau­si­mas ne­baig­tas“

Atk­rei­pė dė­me­sį į iť­va­das

Li­be­ral­cent­ris­to A.Me­lia­no pirm­ ta­ko Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nis­te­ri­jos va­do­vo Rai­mun­do Pa­lai­Ä?io va­sa­rÄŻ priim­tas spren­di­mas at­leis­ti bu­vu­ sius FNTT va­do­vus Vi­ta­li­jĹł Gai­liĹł ir Vy­tau­tÄ… Gir­Şa­dÄ… ne­duo­da ra­my­ bÄ—s val­dan­Ä?io­sios koa­li­ci­jos par­tne­riams Tė­vy­nÄ—s są­jun­gai-Lie­ tu­vos krikť­Ä?io­nims de­mok­ra­tams (TS-LKD). Ĺ i par­ti­ja rei­ka­lau­ja, kad Li­be­ra­lĹł ir cent­ro są­jun­gos (LiCS) de­le­guo­tas nau­ja­sis mi­nist­ras „iť­ tai­sy­tĹł R.Pa­lai­Ä?io klai­dÄ… ir at­kur­tĹł tei­sin­gu­mą“.

Kon­ser­va­to­rių at­sto­vai ne­sle­ pia, kad ne­pa­mir­ťo V.Gai­liaus ir V.Gir­Şa­do, ku­riuos va­di­na pro­fe­ sio­na­liais pa­rei­gō­nais, to­dėl ver­ tais grįŞ­ti į FNTT. TS-LKD taip pat lei­dŞia A.Me­ lia­nui su­pras­ti, kad svei­kin­tų jo spren­di­mą grą­Şin­ti bu­vu­sius FNTT va­do­vus į dar­bą. „Tas klau­si­mas, ma­no su­pra­ti­ mu, ne­baig­tas. Dėl to ne­su­tin­ku su tais, ku­rie sa­ko, kad ťtai li­be­ral­ cent­ris­tų kan­di­da­to sky­ri­mas į mi­ nist­rus tar­si de­da tať­ką to­je te­mo­je.

Tik­rai taip ne­ma­nau“, – sa­kÄ— TSLKD frak­ci­jos se­niō­nas Jur­gis Raz­ ma. Jis pa­tvir­ti­no, kad kon­ser­va­to­ riams ke­lia ne­ri­mÄ… nau­jo­jo FNTT

R

J.Raz­ma yra Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­rys. Ši ko­mi­si­ja nars­tė FNTT va­do­vų at­lei­di­mo ir nau­jo­jo pa­sky­ri­mo ap­lin­ky­bes.

Jur­gis Raz­ma:

Ne­su­tin­ku su tais, ku­ rie sa­ko, kad ťtai li­ be­ral­cent­ris­tų kan­ di­da­to sky­ri­mas į mi­nist­rus tar­si de­da tať­ką to­je te­mo­je.

TS-LKD frak­ci­jos se­niō­nas at­ krei­pė dė­me­sį į An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos at­lik­to tyrimo iť­va­das.

Jo­mis bu­vo siō­lo­ma at­sta­ty­din­ ti bu­vu­sį vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ rą R.Pa­lai­tį, ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­ją Da­rių Rau­lu­ťai­tį bei grą­Şin­ti į dar­bą bu­vu­sį FNTT di­ rek­to­rių V.Gai­lių ir jo pa­va­duo­to­ ją V.Gir­Şa­dą.

Be to, ko­mi­si­ja yra re­ko­men­da­ vu­si vi­daus rei­ka­lĹł mi­nist­rui iĹĄ pa­ rei­gĹł at­leis­ti nau­ją­jÄŻ FNTT va­do­vÄ… K.Ju­ce­vi­Ä?iĹł, nes esÄ… abe­jo­ti­ni jo lai­mė­to kon­kur­so ei­ti ĹĄias pa­rei­gas

re­zul­ta­tai, o pa­sky­ri­mo ap­lin­ky­bės ne­va ke­lia su­si­rō­pi­ni­mą.

J.Raz­ma tei­gė, kad kon­ser­va­to­ riai ap­gai­les­tau­ja dėl sa­vo ly­de­ rio prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus spren­di­mo į vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­rus siō­ly­ti li­be­ral­cent­ris­tus.

Nors jiems pa­gal koa­li­ci­jos su­tar­tį pri­klau­so ťios mi­nis­te­ri­jos va­do­vo po­rtfe­lis, TS-LKD frak­ci­jos nuo­ mo­ne, bu­vo ga­li­ma mi­nist­ru skir­ti kon­ser­va­to­rių ar­ba ne­par­ti­nį spe­ cia­lis­tą.

Tei­si­no­si par­ti­jai

J.Raz­ma taip pat sa­kė, kad Vy­ riau­sy­bė dar tu­ri ga­li­my­bę tei­siť­ kai įver­tin­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­ jos ko­mi­si­jos iť­va­das dėl bu­vu­sių FNTT va­do­vų at­lei­di­mo ir nau­jo­ jo pa­sky­ri­mo.

Ta­Ä?iau prem­je­ras A.Ku­bi­lius ne­pat­vir­ti­na, kad Vy­riau­sy­bÄ— im­ sis sprÄ™s­ti ĹĄÄŻ klau­si­mÄ…. Jis pri­mi­ nÄ—, jog prieĹĄ dvi sa­vai­tes ÄŻvy­ku­sia­ me su­si­ti­ki­me su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te bu­vo su­si­tar­ta, kad R.Pa­lai­tis at­si­sta­ty­di­na, o bu­vu­ siĹł FNTT va­do­vĹł klau­si­mas bus spren­dĹžia­mas tik tei­si­nė­mis, ne po­li­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis.

V.Gai­lius ir V.Gir­Şa­das krei­pė­si į teis­mą – jie skun­dŞia spren­di­mus at­leis­ti juos iť FNTT ir rei­ka­lau­ja su­grą­Şin­ti į tar­ny­bą.

Prem­je­ras taip pat tei­si­no­si kon­

„„Ne­pa­lau­Şia­mas: nau­jai pa­skir­tas vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras A.Me­lia­nas

sa­ko, kad tik teis­mas ga­li grą­Şin­ti bu­vu­sius FNTT va­do­vus į dar­bą.

Ša­rō­no Ma­Şei­kos (BFL) nuo­tr.

ser­va­to­riams ne­ga­lė­jÄ™s ne­teik­ti Pre­zi­den­tei li­be­ral­cent­ris­tĹł kan­ di­da­to ÄŻ vi­daus rei­ka­lĹł mi­nist­rus, nes tai bu­vo vie­na vals­ty­bÄ—s va­ do­vÄ—s są­ly­gĹł. Taip ti­ki­ma­si, kad esa­ma val­dan­Ä?io­ji koa­li­ci­ja ne­ sug­rius iki pat ĹĄÄŻ ru­de­nÄŻ vyk­sian­ Ä?iĹł nau­jo­jo Sei­mo rin­ki­mĹł. Griō­ tis pro­gno­zuo­ta kon­ser­va­to­riams ir li­be­ral­cent­ris­tams ne juo­kais su­si­ ki­vir­Ä?i­jus dÄ—l FNTT. Su­ti­ko su per­tvar­ka

Nau­jai pa­skir­tas vi­daus rei­ka­lĹł mi­ nist­ras A.Me­lia­nas sa­ko ne­pa­si­duo­ siÄ…s spau­di­mui po­li­ti­niu spren­di­ mu grą­Şin­ti V.Gai­liĹł ir V.Gir­Şa­dÄ… ÄŻ FNTT. „Spren­dĹžiant ĹĄÄŻ klau­si­ mÄ… rei­kia va­do­vau­tis tik tei­se, nau­ do­tis tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis. Tai reiť­kia, kad tik jei­gu teis­mas priims spren­di­mÄ… grą­Şin­ti ĹĄiuos abu pa­rei­ gō­nus ÄŻ FNTT, bus ir el­gia­ma­si ati­ tin­ka­mai“, – tei­gÄ— A.Me­lia­nas, ku­ ris mi­nis­te­ri­jos va­do­vo pa­rei­gas pra­dÄ—s ei­ti ki­tos sa­vai­tÄ—s pra­dĹžio­je.

Kol kas ne­Şi­no­ma, ka­da baig­sis teis­mai dėl V.Gai­liaus ir V.Gir­Şa­do skun­dų at­leis­ti juos iť FNTT. Ga­li bō­ti, kad nag­ri­nė­ji­mas uŞ­truks iki ťių me­tų pa­bai­gos ar­ba net ke­le­ rius me­tus.

A.Me­lia­nas pa­si­sa­kÄ— uĹž FNTT per­tvar­kÄ…. Tik kol kas ne­konk­re­ti­ za­vo ko­kiÄ…. „Su­tin­ku, kad ĹĄiÄ… tar­ ny­bÄ… rei­kia re­for­muo­ti. Ta­Ä?iau, kaip tai, ma­no nuo­mo­ne, tu­ri bō­ti da­ro­ma, leis­ki­te at­sa­ky­ti, kai su­si­ pa­Şin­siu su si­tua­ci­ja vi­so­je vi­daus rei­ka­lĹł sis­te­mo­je“, – kal­bė­jo pa­ skir­ta­sis mi­nist­ras.

Sei­me jau ÄŻre­gist­ruo­tas siō­ly­mas FNTT pa­vers­ti ne prie Vi­daus rei­ ka­lĹł mi­nis­te­ri­jos, bet prie Vy­riau­sy­ bÄ—s dir­ban­Ä?ia ins­ti­tu­ci­ja. FNTT va­ do­vÄ… skir­tĹł ir at­leis­tĹł prem­je­ras.

Vy­riau­sy­bė­je svars­to­mi ir ki­ to­kie FNTT per­tvar­kos va­rian­ tai – pa­da­ry­ti ją pa­val­dŞią Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai, iť­skai­dy­ti tar­ny­bą, iť­ skirs­ty­ti jos funk­ci­jas ke­lioms ins­ ti­tu­ci­joms.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Aplinkosaugininkai vykdo nuolatines akcijas Tautvydas Venckaitis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigĹŤnai, kaip ir kasmet, vykdo tradicines akcijas, per kurias tikrina, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi galiojanÄ?iĹł aplinkosaugos reikalavimĹł.

Dirbo su policininkais

ď Ž SuskaiÄ?iuos: b N]YV[X\`NbTV[VĂş _RVXNYNcVZĂş [R]NV`fZĂ– T_R`VN NQZV

[V`a_NPV[Ă›` ONbQ\`

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

Vilniaus mieste buvo vykdoma akcija „AutolauĹžynas“, per kuriÄ… Vilniaus miesto aplinkos apsaugos pareigĹŤnai su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato VieĹĄosios tvarkos valdybos Ekologijos ir teisÄ—s paĹžeidimĹł prevencijos skyriaus atstovais tikrino, ar ÄŻmonÄ—s, uĹžsiimanÄ?ios eksploatuoti netinkamĹł transporto priemoniĹł tvarkymu, turi suderintÄ… projektinÄ™ dokumentacijÄ…, TarĹĄos integruotos prevencijos ir kontrolÄ—s leidimÄ…, ar susidariusios atliekos yra rĹŤĹĄiuojamos, perduodamos teisÄ—tiems atliekĹł tvarkytojams, ar yra vedama atliekĹł apskaita.

Vykstant akcijai buvo patikrinta 10 objektĹł. Nustatyta, kad 5 iĹĄ jĹł vykdÄ— eksploatuoti netinkamĹł transporto priemoniĹł tvarkymo (ardymo) veiklÄ…, neturÄ—dami Tar-

ĹĄos integruotos prevencijos ir kontrolÄ—s leidimo. Dvi ÄŻmonÄ—s veiklÄ… vykdÄ— paĹžeisdamos aplinkos apsaugÄ… reglamentuojanÄ?iĹł teisÄ—s aktĹł reikalavimus.

Asmenims, uĹžsiimantiems eksploatuoti netinkamĹł transporto priemoniĹł tvarkymu, neturint TarĹĄos integruotos prevencijos ir kontrolÄ—s leidimo, skirtos administracinÄ—s 9500 litĹł baudos, kitoms dviem ÄŻmonÄ—ms, paĹžeidusioms aplinkos apsaugÄ… reglamentuojanÄ?iĹł teisÄ—s aktĹł reikalavimus, skirtĹł administraciniĹł baudĹł suma sudarÄ— 600 litĹł. UĹž nustatytus paĹžeidimus atsakingiems asmenims iĹĄ viso buvo skirta 10 100 litĹł administraciniĹł baudĹł. MinÄ—ti asmenys ÄŻpareigoti nustatytus trĹŤkumus paĹĄalinti.

PraneĹĄkite apie paĹžeidimus

Vilniaus mieste buvo vykdoma ir kita akcija – „Kaminukas“, kuriÄ… ĹĄildymo sezono metu Vilniaus miesto aplinkosaugininkai organizuoja jau kelintus metus iĹĄ eilÄ—s.

Per akcijÄ… buvo tikrinama, ar asmenys, eksploatuojantys katilines ir ÄŻvairius kuro katilus, yra parengÄ™ ir suderinÄ™ projektinÄ™ dokumentacijÄ…, ar kurÄ… deginantys ÄŻrenginiai turi TarĹĄos integruotos prevencijos

ir kontrolÄ—s leidimus, ar nÄ—ra deginamos pavojingos ir nepavojingos atliekos, ar nenaudojama panaudota alyva.

Patikrinti 27 objektai, 15-oje jĹł buvo nustatyti aplinkos apsaugÄ… reglamentuojanÄ?iĹł teisÄ—s aktĹł reikalavimĹł paĹžeidimai: 6-iuose objektuose buvo nustatyti pavojingĹł atliekĹł (panaudotos alyvos) deginimo atvejai. Ĺ ioms ÄŻmonÄ—ms iĹĄ viso skirtos 21 000 litĹł administracinÄ—s baudos; 9-iuose objektuose nustatyti atliekĹł tvarkymo, saugojimo apskaitos reikalavimĹł paĹžeidimai, uĹž kuriuos skirtĹł administraciniĹł baudĹł suma sudarÄ— 1570 litĹł. UĹž nustatytus paĹžeidimus atsakingiems asmenims iĹĄ viso buvo skirta 22 570 litĹł administraciniĹł baudĹł. MinÄ—ti asmenys ÄŻpareigoti nustatytus trĹŤkumus paĹĄalinti.

Aplinkosaugininkai ir toliau sieks, kad bĹŤtĹł uĹžtikrinti aplinkos apsaugÄ… reglamentuojanÄ?iĹł teisÄ—s aktĹł reikalavimai. TodÄ—l, jei turite informacijos apie galimus paĹžeidimus, praĹĄome apie tai informuoti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentĹŤrÄ… telefonu (8 5) 213 9961 arba e. paĹĄtu vilniaus.ma@ vrd.am.lt.

8

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

savaitės interviu

18p.

Kaip lietuvės Jordanijoje beduinus stebino.

Bū­ti­na vėl at­si­gręž­ti į žmo­gų Sko­lin­ ti pi­ni­gai tu­ri bū­ ti in­ves­ tuo­ja­mi į tai, kad atei­ty­je gau­tu­me dau­giau pa­ja­mų.

Lie­tu­vo­ je, at­ro­do, taip neį­ vy­ko.

Pra­si­dė­jus ofi­cia­liai Sei­mo rin­ki­mų kam­ pa­ni­jai opo­zi­ci­ja ti­ki­si, kad po vi­suo­ti­nio bal­sa­vi­mo vals­ty­bės po­li­ti­ka taps la­biau so­cia­liai orien­tuo­ta, pa­dės kri­zės iš­var­ gin­tiems žmo­nėms su di­des­niu op­ti­miz­ mu žvelg­ti į atei­tį.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Apie tai, ko, siek­da­ma šių tiks­lų, val­džia tu­rė­tų pir­miau­sia im­tis – in­ter­viu su Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­riu, Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­ku Al­gir­du But­ke­vi­čiu­mi.

– Ku­rio­se sri­ty­se ma­to­te di­ džiau­sias pro­ble­mas?

– Su­si­rū­pi­ni­mą ke­lia emig­ra­ci­jos mas­tas. Vi­siš­kai ne­pri­ta­riu min­ čiai, jog nė­ra nie­ko blo­go, kad žmo­ nės iš­va­žiuo­ja. Tai la­bai blo­gai. Nes ab­so­liu­ti dau­gu­ma žmo­nių iš­va­ žiuo­ja vi­sam lai­kui, jau ne­beg­rįš į Lie­tu­vą, ku­rio­je de­mog­ra­fi­nė pa­dė­ tis blo­gė­ja, vi­suo­me­nė sens­ta, o tai su­ke­lia dau­gy­bę so­cia­li­nių ir eko­ no­mi­nių pro­ble­mų.

Rei­kia gal­vo­ti, ko­kio­mis prie­mo­ nė­mis pa­ža­bo­ti emig­ra­ci­ją. Žmo­gui bū­ti­na pa­ro­dy­ti aiš­kią per­spek­ty­vą, vi­zi­ją, kaip vys­ty­sis vals­ty­bė. Kai žmo­gus to ne­ma­to, jis pa­pras­čiau­ siai iš­va­žiuo­ja ten, kur to­kia per­ spek­ty­va yra. Va­di­na­si, tu­ri bū­ti aiš­kus ma­ty­mas, ką ir kaip da­ry­si­ me, kad emig­ra­ci­ja ma­žė­tų.

Su emig­ra­ci­ja su­si­jęs ne­dar­bas.

Jis Lie­tu­vo­je vis dar di­džiu­lis. Tai reiš­kia, kad bū­ti­na gau­sin­ti dar­bo vie­tų skai­čių, taip sie­kiant ma­žin­ti emig­ra­ci­ją ir spręs­ti so­cia­li­nes pro­ ble­mas.

Žmo­gui bū­ti­na pa­ro­ dy­ti aiš­kią per­spek­ ty­vą, vi­zi­ją, kaip vys­ ty­sis vals­ty­bė.

Vie­ni svar­biau­sių – ener­ge­ti­ niai klau­si­mai. Apie tai val­džia daug kal­bė­jo pa­sta­ruo­sius ket­ve­ rius me­tus, bet dau­ge­liu at­ve­jų tai ir li­ko kal­bos. Tik pa­sta­ruo­ju me­ tu, jau priar­tė­jus rin­ki­mams, ma­ to­me da­ro­mus šio­kius to­kius ju­ de­sius, kaip spręs­ti su ener­ge­ti­ka su­si­ju­sias pro­ble­mas.

Ma­nau, kad iki šiol neišsp­ręs­tas klau­si­mas dėl vie­šų­jų fi­nan­sų su­val­ dy­mo. Ne­ma­ty­ti, kad bū­tų sten­gia­ ma­si ge­ne­ruo­ti pa­pil­do­mas pa­ja­mas.

Nee­fek­ty­viai val­do­mos in­ves­ti­ci­nės lė­šos. Jos daž­niau­siai pra­val­go­mos, to­dėl pra­ran­da­ma ga­li­my­bė pa­gau­ sin­ti pa­ja­mas atei­ty­je.

Ne­tin­ka­mas biu­dže­to pla­na­vi­ mas. Kri­zės lai­ko­tar­piu va­do­vau­ta­si pri­mi­ty­viau­siu prin­ci­pu – iš­lai­dos ma­žin­tos vie­no­dai vi­soms pro­gra­ moms. Vals­ty­bė tu­ri tu­rė­ti stra­te­ gi­ją, ku­rie už­da­vi­niai yra prio­ri­te­ ti­niai, ži­no­ti, ko­kią nau­dą duos jų fi­nan­sa­vi­mas. To iki šiol nė­ra.

Ne­ri­mą ke­lia vals­ty­bės sko­los au­ gi­mas. Lie­tu­vo­je per kri­zę ne tik bu­

vo ma­ži­na­mos iš­lai­dos ir di­di­na­mi mo­kes­čiai, bet ir in­ten­sy­viai sko­li­ na­ma­si. 2008 m. sko­la sie­kė apie 17 mlrd. li­tų, 2011-uo­sius už­bai­gėm su 41,7 mlrd. li­tų, da­bar jau sie­kia per 45 mlrd. li­tų. Tai di­džiu­lis šuo­lis.

– Bet gal tie sko­lin­ti pi­ni­gai bu­ vo lei­džia­mi efek­ty­viai?

– Sko­lin­ti pi­ni­gai tu­ri bū­ti in­ves­ tuo­ja­mi į tai, kad atei­ty­je gau­tu­me dau­giau pa­ja­mų. Lie­tu­vo­je, at­ro­do, taip neį­vy­ko. Jei­gu, sa­ky­kim, per ket­ve­rius me­tus iš dau­giau kaip 20 mlrd. pa­si­sko­lin­tų li­tų apie 6 mlrd. skir­tu­me nau­jos ato­mi­nės elekt­ ri­nės sta­ty­boms ar­ba su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lui, tuo­met bū­tų ga­ li­ma sa­ky­ti, kad pi­ni­gai pa­nau­do­ti efek­ty­viai. Bet nei elekt­ri­nė pra­dė­ ta sta­ty­ti, nei ter­mi­na­las at­si­ra­do.

Tai dar atei­ty­je. Va­di­na­si, bus dar dau­giau sko­li­na­ma­si.

– Gau­na­me ne­men­ką pa­ra­mą iš ES fon­dų. Gal bent ją efek­ty­viai iš­nau­do­jo­me?

– Ne vi­sa­da. Eu­ro­pie­tiš­ki pi­ni­gai tu­rė­jo bū­ti skir­ti to­kioms in­ves­ti­ci­ joms, ku­rios ma­žin­tų ne­dar­bą, kur­tų nau­jas dar­bo vie­tas, ska­tin­tų eko­no­ mi­ką. Nė vie­nas Lie­tu­vai skir­tas eu­ ras ne­tu­ri bū­ti pra­val­gy­tas. Pi­ni­gai tu­ri bū­ti nu­krei­pia­mi pri­dė­ti­nei ver­ tei su­kur­ti, ga­my­bos plėt­rai, moks­ lui, nau­joms tech­no­lo­gi­joms.

Pa­vyz­džiui, ne vi­sai su­pran­ta­ma pra­kti­ka, kai iš že­mės ūkiui pa­rem­ti skir­tų eu­ro­pie­tiš­kų lė­šų ypač daug ski­ria­ma pa­si­trauk­ti iš ūki­nin­ka­vi­ mo. Ar mes tu­ri­me per­tek­li­nės pro­ duk­ci­jos že­mės ūky­je? Juk ne. To­ dėl rei­kia gau­sin­ti dar­bo vie­tas tiek ta­me, tiek ki­tuo­se sek­to­riuo­se, o ne ska­tin­ti išė­ji­mą iš rin­kos.

Di­des­nę da­lį ES lė­šų ver­tė­tų nu­ kreip­ti į moks­lą, ino­va­ci­jas, tech­ no­lo­gi­jų kū­ri­mą ir įsi­gi­ji­mą. Tai ir­gi už­tik­ri­na to­ly­gų vys­ty­mą­si atei­ty­je, ku­ria dar­bo vie­tas, ska­ti­na įmo­nes, taip pat vi­są eko­no­mi­ką.

– Ką de­rė­tų keis­ti mo­kes­čių po­ li­ti­ko­je?

– 2008-ųjų pa­bai­go­je mo­kes­čių įsta­ty­mai bu­vo per­ne­lyg sku­bo­tai pa­keis­ti. Ne­pa­gal­vo­ta, kad Lie­tu­ vo­je ne­tu­ri­me stam­bių kon­cer­nų, ne­tu­ri­me di­de­lio vi­du­ri­nio vi­suo­ me­nės sluoks­nio. O vi­si mo­kes­ čių pa­kei­ti­mai smo­gė pir­miau­sia smul­kie­siems vers­li­nin­kams, tai yra tiems, ku­rie su­da­ro Lie­tu­vos eko­no­ mi­kos pa­grin­dą, ypač re­gio­nuo­se.

Blo­giau­sia, kad po po­ros me­tų Vy­ riau­sy­bė su­pra­to pa­da­riu­si klai­dą ir mo­kes­čių įsta­ty­mai po tru­pu­tį pra­dė­ ti vėl keis­ti, mo­kes­čių ap­lin­ka pra­dė­ ta ge­rin­ti. Bet per tą lai­ką dar­bo vie­tų su­ma­žė­jo, daug įmo­nių bu­vo už­da­ry­ ta, emig­ra­ci­ja smar­kiai pa­di­dė­jo. Tad neap­gal­vo­tais mo­kes­čių pa­kei­ti­mais ža­la jau bu­vo pa­da­ry­ta.

Ra­gi­ni­mas: Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris, So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­nin­kas A.But­ke­vi­

čius no­ri aiš­kių at­sa­ky­mų į vi­sus dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės ky­lan­čius klau­si­mus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

O dėl vie­no svar­biau­sių mo­kes­ čių, pri­dė­ti­nės ver­tės, ma­nau, kad jis tu­ri bū­ti di­fe­ren­ci­juo­tas kai ku­ riems mais­to pro­duk­tams. Mes pa­si­sa­ko­me už leng­va­ti­nį pri­dė­ ti­nės ver­tės mo­kes­tį (PVM) at­ski­ roms svar­biau­sioms mais­to pro­ duk­tų gru­pėms.

Ne­su di­de­lis leng­va­tų ša­li­nin­kas, ta­čiau tik­rai yra pro­duk­tų ar pa­ slau­gų, kur ver­tė­tų jas tai­ky­ti.

Rei­kė­tų tai­ky­ti mi­ni­ma­lų ES lei­ džia­mą ben­zi­no ak­ci­zų ta­ri­fą. Da­ bar mes tu­ri­me jį aukš­tes­nį, to­dėl tik­rai ga­li­ma kiek pa­ma­žin­ti, at­si­ žvel­giant į nuo­lat au­gan­čias naf­tos kai­nas. Ne­rei­kia to bi­jo­ti da­ry­ti.

– Pa­si­sa­ko­te už vi­daus var­to­ji­ mo ska­ti­ni­mą?

– Taip. Ta­čiau tai tu­ri bū­ti da­ro­ ma ne sko­lin­tais pi­ni­gais, o mo­kes­ ti­nė­mis prie­mo­nė­mis, taip pat ska­ ti­nant dar­bo pa­ja­mų au­gi­mą.

Jau se­niai rei­kė­jo iki 1000 li­tų pa­di­din­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­ gą. Mums ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl tai ne­bu­vo pa­da­ry­ta iki šiol. Per­ne­lyg že­mas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas ska­ ti­na še­šė­li­nę eko­no­mi­ką.

– Ne­ti­ki­te, kad iš še­šė­lio yra gau­tas tas le­gen­di­nis ne kar­tą dek­la­ruo­tas mi­li­jar­das?

– Mū­sų skai­čia­vi­mais, į še­šė­lį per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus nuė­ jo tris ke­tu­ris kar­tus dau­giau, nei

gal­būt bu­vo iš jo iš­trauk­ta. Še­šė­ ly­je da­bar ga­li bū­ti iki treč­da­lio vi­ sos eko­no­mi­kos. Tai di­džiu­lė da­lis.

Bū­ti­na ieš­ko­ti bū­dų, kaip še­šė­lį ma­ žin­ti. Bet tai rei­kia da­ry­ti ne žiau­ rio­mis ak­ci­jo­mis, žlug­dan­čio­mis smul­kų­jį vers­lą, o lanks­čio­mis mo­ kes­ti­nė­mis ir ki­to­kio­mis prie­mo­ nė­mis, ska­ti­nant var­to­ji­mą, dar­bo vie­tų kū­ri­mą, įro­dant, kad ap­si­ mo­ka mo­kė­ti al­gas dar­buo­to­jams ne vo­ke­liuo­se, bet le­ga­liai.

– Į ką at­kreip­tu­mė­te dė­me­sį, jei­gu tek­tų for­muo­ti 2013-ųjų biu­dže­tą?

– Tik­rai yra in­ves­ti­ci­nių pro­gra­ mų, ku­rių fi­nan­sa­vi­mą ga­li­ma nu­ kel­ti atei­čiai.

Stab­dy­čiau nau­jų ob­jek­tų sta­ty­ bą. Rei­kia su­tvar­ky­ti esa­mą vals­ty­ bės tur­tą, per­tvar­ky­ti taip, kad jis bū­tų nau­do­ja­mas kuo efek­ty­viau.

Kai su­si­tvar­kai esa­mą ūkį, pa­si­žiū­ ri, ar tik­rai rei­kia ko nors nau­jo.

Pa­si­sa­ko­me už tai, kad bū­tų per­ tvar­ky­tas švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mas.

Vals­ty­bė tu­ri fi­nan­suo­ti tiek mo­ky­ mo pro­gra­mų, kiek jai rei­kės ati­tin­ ka­mos sri­ties spe­cia­lis­tų.

Svei­ka­tos ap­sau­go­je rei­kė­tų glau­ des­nio res­pub­li­ki­nių įstai­gų bend­ ra­dar­bia­vi­mo su ra­jo­ni­nio ly­gio li­ go­ni­nė­mis.

Sta­ty­bų sek­to­riu­je bū­ti­na pa­ska­ tin­ti na­mų re­no­va­ci­ją, ku­ri, kaip ma­ to­me, ne­vyks­ta taip spar­čiai, kaip

gar­siai ža­dė­jo val­džia. Rei­kia pra­dė­ti efek­ty­viai nau­do­ti tą be­veik mi­li­jar­ dą, ku­ris nu­ma­ty­tas Lie­tu­vai pa­gal Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų ban­ko pro­gra­mą „Jes­si­ca“. Iki šiol ne­su­si­ta­ria­ma dėl mo­de­lio, kaip tuos pi­ni­gus nau­do­ti.

Vals­ty­bė tu­ri pri­siim­ti na­mų re­ no­va­vi­mo ri­zi­ką. Ga­li­ma ska­tin­ ti šiuos pro­ce­sus, pa­vyz­džiui, per kom­pen­suo­ja­mą šil­dy­mą re­no­vuo­ tiems na­mams.

Jei­gu per me­tus bū­tų re­no­vuo­ja­ ma apie po­rą tūks­tan­čių na­mų, tai bū­tų di­de­lė pa­ra­ma sta­ty­bų sek­ to­riui. Taip pat bū­ti­na su­tvar­ky­ti vie­šuo­sius ob­jek­tus, juos in­ten­sy­ viau re­no­vuo­ti.

Be to, rei­kia per­tvar­ky­ti pa­tį ši­ lu­mos ūkį, ypač to­se sa­vi­val­dy­bė­se, kur ši­lu­mos kai­na di­des­nė už vi­du­ ti­nę. Tam rei­kia nau­do­ti ES lė­šas.

– Ar tu­ri bū­ti vyk­do­mi su­skys­ tin­tų du­jų ter­mi­na­lo ir nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės pro­jek­tai?

– Dėl ter­mi­na­lo – re­mia­me šį pro­ jek­tą.

Dėl ato­mi­nės elekt­ri­nės – pa­si­ sa­ko­me už re­fe­ren­du­mą šiuo klau­ si­mu.

Esu už ato­mi­nės ener­ge­ti­kos vys­ ty­mą, ta­čiau tai tu­ri bū­ti da­ro­ma tik kruopš­čiai ap­skai­čia­vus vi­sas iš­lai­das.

Po­li­ti­nė rek­la­ma bus ap­mo­kė­ta iš Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos spe­cia­lio­sios rin­ki­mų są­skai­tos. Užs. 942879

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,42 %

73

+0,19 %

–0,13 %

Grą­ži­na ­ pa­sko­lą vals­ty­bei Per­nai gruo­dį iš Vy­riau­sy­bės ga­vęs 3,06 mlrd. li­tų pa­sko­lą, skir­tą bank­ ru­tuo­jan­čia­me ban­ke „Sno­ras“ lai­ ky­tiems vals­ty­bės ap­draus­tiems in­ dė­liams grą­žin­ti, In­dė­lių ir in­ves­ti­ci­jų drau­di­mo fon­das jau grą­ži­no 667 mln. li­tų. Pas­ko­los li­ku­tis sie­kia 2,393 mlrd. li­tų, fon­das dar tu­ri ne­par­duo­tų ver­ty­ bi­nių po­pie­rių. Pas­ko­los ter­mi­nas iki 2017 m. gruo­džio 1 d.

san­do­riai per­nai su­da­ry­ti Lie­tu­vos įmo­nių įsi­gi­ji­mų ir su­si­jun­gi­mų rin­ko­je.

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2456 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1864 JAV do­le­ris 1 2,6289 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6275 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9383 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2539 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5388 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8823 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8722

pokytis

+0,9424 % –0,0310 % –0,0456 % +0,0647 % –0,0364 % +0,2892 % –0,2352 % +0,5912 % –0,0626 %

Svei­ka­ta rū­pi­na­si tu­ris­tau­da­mi

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,06

4,70

2,41

„Kvis­ti­ja“

4,99

4,65

2,38

„Va­koil“

5,01

4,68

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

103,19 dol. už 1 brl.

121,41 dol. už 1 brl.

Komentaras

Lai­mu­tis Paš­ke­vi­čius

Lie­tu­vos me­d i­ci­nos tu­r iz­mo aso­cia­ci­jos „Me­d i­ci­nos Lie­tu­va“ pre­z i­den­tas

L Pak­lau­sa: nors svei­ka­tos tu­ris­tų ša­ly­je kas­met dau­gė­ja, jie kol kas su­da­ro tik ne­di­de­lę vi­sų me­di­ci­nos cent­rų pa­cien­tų da­lį.

Su­si­gun­dę me­di­ci­nos pa­slau­gų ko­ky­be ir pa­trauk­lio­mis kai­no­mis, už­sie­nie­čiai vis daž­niau at­vyks­ta į Lie­tu­vą kaip svei­ka­tos tu­ris­tai. Vis dėl­to tik­ro­jo svei­ka­tos tu­riz­mo pro­ver­žio esą rei­kė­tų lauk­ti tik atei­ty­je.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pir­mo­sios užuo­maz­gos

2011 m. ša­ly­je bu­vo pa­skelb­ti svei­ ka­tos tu­riz­mo me­tais, o šie­met ko­vą įsteig­ta ir Lie­tu­vos me­di­ci­ nos tu­riz­mo aso­cia­ci­ja „Me­di­ci­nos Lie­tu­va“. Vis dėl­to da­lis me­di­ci­ nos pa­slau­gas tei­kian­čių me­di­ci­ nos cent­rų tei­gia, kad į ša­lį gy­dy­tis at­vyks­tan­čių už­sie­nie­čių su­lauk­ da­vo ir anks­čiau.

Pri­va­čios li­go­ni­nės ir po­lik­li­ni­ kos „Kar­dio­li­ta“ ge­ne­ra­li­nio di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas par­da­vi­ mui ir rin­ko­da­rai And­rius Jo­nu­tis pa­sa­ko­jo, kad pir­mo­sios me­di­ci­ nos tu­riz­mo užuo­maz­gos pa­ste­ bė­tos prieš po­rą me­tų. Pa­ra­dok­sa­ lu, ta­čiau Lie­tu­vai vys­ty­ti šią sri­tį pa­dė­jo ne­lai­mė Ru­si­jo­je. „Prieš po­rą me­tų Ru­si­jo­je siau­tė di­džiu­liai gais­rai. Dau­ge­liui pa­cien­ tų iš šios ša­lies tai su­tei­kė pro­gą vėl at­ras­ti Lie­tu­vą. Bėg­da­mi nuo su­si­ da­riu­sio smo­go, lie­pos ir rugp­jū­čio mė­ne­siais čia at­va­žia­vę ru­sai ty­rė­si, gy­dė­si, pa­skui vy­ko į Drus­ki­nin­kus ar Pa­lan­gą. Ga­vę pui­kias pa­slau­gas ir grį­žę į sa­vo ša­lį, jie da­li­jo­si įspū­ džiais su ki­tais, o tai – ge­riau­sia rek­ la­ma. Daug klien­tų pa­skui at­va­žia­ vo jau su re­ko­men­da­ci­jo­mis, ir to­kių pa­cien­tų vis dau­gė­ja“, – sa­kė jis.

Anot pa­šne­ko­vo, „Kar­dio­li­ta“ jau tu­ri di­džiu­lį už­sie­nio pa­cien­ tų srau­tą – už­sie­nio tu­ris­tai su­da­ ro 30 pro­c. vi­sų įstai­gos pa­cien­tų.

Nuo 2008 m. srau­tas kiek­vie­nais me­tais au­ga apie 15–20 pro­c.

Pro­ver­žio dar nė­ra

Me­di­ci­nos cent­ro Auš­ros me­di­ci­ nos cent­ro ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Sau­lius Kmi­tas pa­sa­ko­jo, kad me­ di­ci­nos tu­riz­mas kaip pa­pil­do­ma įstai­gos veik­los kryp­tis su­si­for­ma­vo prieš po­rą me­tų. Ta­čiau ši tu­riz­mo ša­ka, anot jo, dar nau­ja, to­dėl kol kas tu­ris­tų su­lau­kia­ma ne­daug.

Svei­ka­tos tu­ris­tai į Lie­tu­vą at­vyks­ta dėl konk­re­čių me­di­ci­ni­ nių tiks­lų.

Bend­ro­vės „North­way“ me­di­ci­ nos cent­rų rin­ko­da­ros va­dy­bi­nin­kė Vai­va Ja­ke­ly­tė sa­kė, kad už­sie­nie­ čius me­di­ci­nos cent­ras prii­ma nuo pat ati­da­ry­mo die­nos 2004 m. To­ dėl esą ga­li­ma sa­ky­ti, kad svei­ka­ tos tu­riz­mo pa­slau­ga bend­ro­vė­ je gy­vuo­ja nuo pat pra­džių. Nors pa­šne­ko­vė tei­gė pa­ste­bė­ju­si, kad me­di­ci­nos tu­ris­tų srau­tai šiek tiek di­dė­ja, di­de­lis klien­tų pro­ver­žis kol kas ne­pas­te­bi­mas.

Anot pa­šne­ko­vės, svei­ka­tos tu­ ris­tai į Lie­tu­vą at­vyks­ta dėl konk­ re­čių me­di­ci­ni­nių tiks­lų – tai nė­ra už­sie­nio gy­ven­to­jai, ku­rie lan­ky­da­ mie­si ša­ly­je krei­pia­si dėl ne­nu­ma­ ty­tų svei­ka­tos sutrikimų: „Aiš­ku, bū­na dve­jo­pai – kar­tais už­sie­nie­ čiai at­vyks­ta ir il­sė­tis, ir pa­tai­sy­ti svei­ka­tos. Ta­čiau pa­grin­di­nė vi­zi­ to prie­žas­tis vis vien iš­lie­ka gy­dy­ mas.“

V.Ja­ke­ly­tė pa­sa­ko­jo, kad svei­ka­ tos tu­ris­tą me­di­ci­nos cent­ras pra­ de­da glo­bo­ti vos iš­li­pus iš lėk­tu­vo.

Ta­čiau ji pa­ti­ki­no, kad tuo ly­giai taip pat ge­rai už­sii­ma ir spe­cia­li­ zuo­tos įmo­nės.

Gy­dy­tis sve­tur – pres­ti­žas

V.Ja­ke­ly­tė pa­sa­ko­jo, kad me­di­ci­ nos tu­ris­tų daž­niau­siai at­vyks­ta iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Skan­di­na­ vi­jos ša­lių, Ang­li­jos. O jų pa­si­rin­ ki­mą gy­dy­tis Lie­tu­vo­je esą le­mia pa­trauk­lus kai­nos ir pa­slau­gų ko­ ky­bės san­ty­kis. „Tar­ki­me, Ru­si­jo­je me­di­ci­nos pa­slau­gos kai­nuo­ja ge­ro­kai bran­ giau, be to, ten di­des­nės ei­lės. O mū­sų ma­žo­je ša­ly­je pa­slau­gų priei­ na­mu­mas ge­res­nis. Bal­ta­ru­si­jo­je, kiek te­ko pa­ste­bė­ti, žmo­nės ne­la­ bai pa­si­ti­ki sa­vais me­di­kais, to­dėl gy­dy­tis va­žiuo­ja į Lie­tu­vą ar ki­tas ša­lis. Tur­tin­giems žmo­nėms gy­dy­ tis už­sie­ny­je yra ne­tgi pres­ti­žas“, – sa­kė ji.

A.Jo­nu­tis pa­sa­ko­jo, kad dau­ giau­sia pa­cien­tų įstai­ga su­lau­kia iš Nep­rik­lau­so­mų vals­ty­bių san­ drau­gos ša­lių – Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­ jos, Gru­zi­jos, Ka­zachs­ta­no: „Juos į Lie­tu­vą pri­trau­kia ne tik ge­ra kai­ na, bet ir kal­bos bar­je­ro ne­bu­vi­ mas, men­ta­li­te­to su­pra­ti­mas. Taip pat ne­ma­žą srau­tą su­da­ro Skan­di­ na­vi­jos ša­lių gy­ven­to­jai, o iš Va­ka­ rų Eu­ro­pos gau­siai at­vyks­ta lie­tu­ vių išei­vių, emig­ran­tų.“ Anot jo, lie­tu­vių išei­vių ir emig­ ran­tų srau­tai yra di­džiau­si va­sa­rą – po­lik­li­ni­ko­je lie­pos ir rugp­jū­čio mė­ne­siais emig­ran­tai su­da­ro apie 30 pro­c. vi­sų pa­cien­tų.

Kai­nos ne­si­ski­ria

Anot V.Ja­ke­ly­tės, pa­slau­gų kai­ nų skir­tu­mai Lie­tu­vo­je ir me­di­ci­ nos tu­ris­tų ša­ly­se yra to­kie di­de­li, kad ke­lio­nė į Lie­tu­vą jiems at­si­per­ ka. O pa­slau­gų kai­nos svei­ka­tos tu­ ris­tams, kaip tei­gė pa­šne­ko­vė, tai­ ko­mos to­kios pat kaip ir bet ku­riam

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

ki­tam vie­tos klien­tui. Me­di­ci­nos tu­ris­tams esą pa­pil­do­mai kai­nuo­ja tik ver­ti­mo pa­slau­gos.

Anot V.Ja­ke­ly­tės, me­di­ci­nos cent­ruo­se pa­klau­siau­si pro­fi­lak­ ti­niai pa­tik­ri­ni­mai, kai at­lie­ka­ mi vi­si pa­grin­di­niai la­bo­ra­to­ri­niai ir diag­nos­ti­niai ty­ri­mai. Taip pat, anot jos, po­pu­lia­ri plas­ti­nė chi­rur­ gi­ja, ko­jų ve­nų chi­rur­gi­ja, or­to­pe­ di­ja, trau­ma­to­lo­gi­ja, kar­dio­lo­gi­ja, akių la­ze­ri­nė chi­rur­gi­ja ir pan. „Tiek už­sie­nie­čiai, tiek lie­tu­viai emig­ran­tai pa­si­ti­ki Lie­tu­vos me­ di­ci­na, ku­ri tik­rai neat­si­lie­ka nuo Va­ka­rų nei tu­ri­mos apa­ra­tū­ros, nei per­so­na­lo kva­li­fi­ka­ci­jos po­žiū­riu“, – sakė A.Jo­nu­tis.

ie­tu­vo­je me­di­ci­nos tu­riz­mas ta­po ma­to­mas prieš pen­ke­ rius me­tus, ta­čiau pro­ver­žis po­li­ti­niu lyg­me­niu įvy­ko tik per­nai. Pa­vy­ko „svei­ka­tos tu­riz­mo“ ter­ mi­ną įtrauk­ti į Tu­riz­mo įsta­ty­mą, pa­si­ra­ šė­me bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su Pa­ sau­li­ne me­di­ci­nos tu­riz­mo aso­cia­ci­ja.

Su Ūkio mi­nis­te­ri­ja nu­ta­rė­me, kad ne­ tu­ri bū­ti daug pa­vie­nių me­di­ci­nos tu­ riz­mu už­s ii­man­č ių įstai­g ų, nes tai kaip blaš­k y­ma­sis ka­vos puo­de­ly­je.

Ma­no­me, kad ban­gą su­kel­ti ga­li va­di­ na­ma­sis klas­te­ris, ku­ris tu­rė­tų su­jung­ ti pri­va­čius ir vals­ty­bi­nius me­di­ci­nos pa­slau­g ų tei­kė­jus, vieš­bu­č ius, mai­ ti­n i­mo įstai­gas, ke­l io­n ių agen­t ū­ras.

Juk į Lie­t u­vą at­v y­kęs pa­cien­tas ver­ ti­na vi­są me­d i­ci­nos tu­r iz­mo pa­slau­ gų pa­ke­tą.

Vis dėl­to ma­no­me, kad klas­te­rio su­ kur­ti šiais me­tais dar ne­rei­kė­tų, nes pir­miau­sia bū­ti­na su­for­muo­ti me­di­ci­ nos tu­riz­mą kaip pro­duk­tą, pa­ko­re­guo­ ti įstai­gų men­ta­li­te­tą. Kol kas jos ko­vo­ja dėl sa­vo svar­bos klas­te­ry­je. Įs­tai­gos tu­ ri išei­ti iš sa­vo dar­žų į bend­rą kie­mą.

Kas­met me­di­ci­nos tu­riz­mo rin­ka Lie­ tu­vo­je, kaip ir pa­sau­ly­je, au­ga apie 30 pro­c.

10

šeštadienis, balandžio 14, 2012

12p.

Nor­ve­gi­jos sker­di­ko teis­mas kurs­to aist­ras.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Kirgizija Lietuvoje atveria vartus į Eu Apie tai, kas Lie­tu­vo­je do­mi­na kir­gi­zus ir ko­dėl lie­tu­vių žvilgs­niai taip pat kryps­ta į to­li­mą Cent­ri­nės Azi­jos ša­lį, dien­raš­čiui ­pa­sa­ko­jo Kir­gi­zi­jos am­ba­sa­do­rius Bal­ta­ru­si­ jo­je ir Lie­tu­vo­je Eri­kas Asa­na­li­je­vas.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Pat­rauk­lu­m as: E.Asa­na­li­je­vas

tei­gia, kad vis dau­giau kir­gi­zų ren­ka­si Lie­tu­vą vers­lui ar­ba vers­ lo ry­šiams su Eu­ro­pa plė­to­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Net­gi eu­ro­pie­čiai kar­tais su­ trin­ka iš­gir­dę žo­dį „Lie­tu­va“.

O kiek Kir­gi­zi­jos žmo­nės ži­ no apie mū­sų ša­lį ir kaip ją įsi­ vaiz­duo­ja?

– Pri­si­me­nu, so­vie­ti­niais lai­kais mes la­bai ge­rai mo­kė­jo­me geog­ra­ fi­ją, mo­kyk­lo­se bu­vo daug dės­to­ma apie są­jun­gi­nes res­pub­li­kas. Da­bar mes pa­me­tė­me vie­ni ki­tus. Iš­ki­lo nau­jų pro­ble­mų, pra­si­dė­jo glo­ba­ li­za­ci­ja, in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­ jos lei­do žmo­nėms pa­tiems rink­tis in­for­ma­ci­ją, ku­ri jiems yra nau­din­ ga ir įdo­mi. To­dėl do­mė­ji­ma­sis nu­ slo­po ir, tu­rė­tu­me pri­pa­žin­ti, mū­sų jau­no­ji kar­ta apie Lie­tu­vą ne­ži­no be­veik nie­ko. Gal­būt jie tu­ri bend­ rą su­pra­ti­mą apie Bal­ti­jos ša­lis, bet apie kul­tū­rą, tra­di­ci­jas, ūkį in­for­ ma­ci­jos yra la­bai ma­žai.

Bet to, taip su­si­klos­tė, kad mū­sų re­gio­ne nė­ra lie­tu­vių dias­po­ros. Pa­ vyz­džiui, jū­sų kai­my­nai bal­ta­ru­siai pas mus gy­ve­no nuo 3–4 de­šimt­ me­čio, ir iki šiol gy­ve­na. To­dėl apie juos ži­no, apie len­kus taip pat.

Ki­ta ver­tus, Lie­tu­vą tik­rai ži­ no tie, ku­rie tu­ri eko­no­mi­nių ry­ šių su jū­sų ša­li­mi, ku­rie va­žiuo­ja į jū­sų au­to­mo­bi­lių tur­gus, ku­rie ga­ be­na pre­kes per jū­sų uos­tus, ku­rie per Lie­tu­vą va­žiuo­ja į ki­tas Eu­ro­ pos ša­lis.

– Kas dar Lie­tu­vo­je do­mi­na ir trau­kia kir­gi­zus?

– Ko­dėl mū­siš­kiai no­riai va­žiuo­ja į Lie­tu­vą? Mū­sų bend­ra is­to­ri­ja prieš maž­daug 20 me­tų nu­trū­ko, bet bu­ vo at­gai­vin­ti ko­ky­biš­kai nau­ji san­ty­ kiai. Anks­čiau mes gy­ve­no­me vie­no­je są­jun­go­je, o da­bar bend­ra­dar­biau­ ja­me kaip dvi ne­prik­lau­so­mos vals­ ty­bės. Jū­sų jau­no­ji kar­ta ge­rai mo­ ka ang­lų kal­bą, to­dėl ga­li leng­viau bend­rau­ti su ES. Bet tuo pat me­ tu žmo­nės Lie­tu­vo­je vis dar mo­ka ir ga­li bend­rau­ti ru­siš­kai. Mes dėl ang­ lų kal­bos kol kas tu­ri­me šio­kių to­kių sun­ku­mų. To­dėl mū­sų vers­li­nin­kams jū­sų rin­ka pa­trauk­li tuo, kad jūs su­ pran­ta­te ir ru­siš­kai, ir ang­liš­kai. Ki­ taip ta­riant, jūs ga­li­te bū­ti mū­sų ir Va­ka­rų tar­pi­nin­kais. Tie, ku­rie pre­ kiau­ja au­to­mo­bi­liais, ve­ža kro­vi­nius, čia leng­vai bend­rau­ja ru­siš­kai ir ne­ ma­to jo­kių bė­dų ar­ba bar­je­rų.

– Lie­tu­va ne­se­niai pa­lei­do trau­ ki­nį „Sau­lė“, ku­ris su­jun­gė mū­ sų ša­lį su Ki­ni­ja per Bal­ta­ru­si­ją, Ru­si­ją ir Ka­zachs­ta­ną. Kir­gi­zi­ja į marš­ru­tą ne­pa­te­ko, bet gal­būt jū­sų vers­li­nin­kai ro­do su­si­do­ mė­ji­mą šiuo marš­ru­tu ir ma­to sau per­spek­ty­vų?

– Vis dau­giau mū­sų pi­lie­čių ren­ ka­si Lie­tu­vą vers­lui ar­ba vers­lo ry­ šiams su Va­ka­rų Eu­ro­pa plė­to­ti. Juk čia yra uos­tai, jū­sų ir Lat­vi­jos, var­ tai į ES, ki­taip ta­riant – tie­sio­gi­nės

ko­mu­ni­ka­ci­jos. O mes, Kir­gi­zi­ja ir Ta­dži­ki­ja, esa­me ko­mu­ni­ka­ci­nė­je ak­la­vie­tė­je. Už mū­sų pra­si­de­da Hi­ ma­la­jai, kal­nai, Ki­ni­ja, ir Af­ga­nis­ ta­nas, ku­ris ne­duo­da išė­ji­mo prie pie­ti­nių jū­rų. Mes tu­ri­me aukš­tus kal­nus, sun­kiai pa­sie­kia­mus punk­ tus. To­dėl trans­por­tuo­ja­me pre­kes per Ka­zachs­ta­ną ir Ru­si­ją, o iš ten – į Eu­ro­pą.

Lie­tu­va vi­suo­met gar­sė­jo juo­da duo­ na, sū­riais ir ki­tais pro­duk­tais, jie pa­ siek­da­vo ir Kir­gi­zi­ją.

Jū­sų trau­ki­nio marš­ru­tas mū­sų ne­lie­čia, bet jei­gu vers­li­nin­kai ne­ ras lėk­tu­vų skry­džių, gal­būt juos su­do­mins šis va­rian­tas. Be to, mes pla­nuo­ja­me ge­le­žin­ke­lio pro­jek­tą Kinija–Kirgizija–Uzbekija. Jį įgy­ ven­di­nus, gal­būt at­si­ras dau­giau ga­li­my­bių.

– Sta­tis­ti­ka ro­do, kad Lie­tu­va iš Cent­ri­nės Azi­jos ša­lių dau­giau­ sia eks­por­tuo­ją į Ka­zachs­ta­ną.

Bet, skai­čiuo­jant vien lie­tu­viš­ kos kil­mės pre­kes, dau­giau­sia jų ve­ža­ma į Kir­gi­zi­ją. Kaip jūs tai paaiš­kin­tu­mė­te?

Kalnai: Tian Šanis Lietuvos ir kitų šalių alpinistams yra vienas paskutinių laiptelių prieš kopiant į Himalajus.

– Lie­tu­va vi­suo­met gar­sė­jo juo­da duo­na, sū­riais ir ki­tais pro­duk­tais, jie pa­siek­da­vo ir Kir­gi­zi­ją. O iš­lai­ ky­ti ar­ba at­gai­vin­ti se­nas eks­por­ to rin­kas vi­suo­met yra leng­viau, nei už­ka­riau­ti nau­jas. Be to, Kir­gi­zi­ja yra pa­ly­gin­ti ma­ža ša­lis, o di­de­lė­ je rin­ko­je jū­sų pro­duk­ci­ja ga­li bū­ ti ne­ma­to­ma ar­ba, jei­gu yra gau­su ki­tos pro­duk­ci­jos, jū­siš­kę ga­li bū­ti sun­kiau par­duo­ti.

– O ar lie­tu­viai do­mi­si Kir­gi­zi­ ja? Te­ko gir­dė­ti, kad mū­sų al­ pi­nis­tai vie­ną Tian Ša­nio kal­ nų vir­šū­nę pa­va­di­no Žal­gi­rio var­du...

– Ir so­vie­ti­niais, ir vė­les­niais lai­ kais al­pi­nis­tai iš Lie­tu­vos ir ki­tų Bal­ti­jos ša­lių do­mė­jo­si mū­sų kal­ nais. Ir da­bar jie kas­met at­va­žiuo­ ja ir ko­pia į vir­šu­kal­nes. Kop­da­mi į mū­sų kal­nus pro­fe­sio­na­lūs al­pi­ nis­tai gau­na „Snie­gi­nio leo­par­do“ laips­nį, ku­ris pa­ro­do, kad jie yra pa­si­ren­gę kil­ti į Hi­ma­la­jus. Mū­sų aukš­čiau­sia vir­šu­kal­nė yra 7439 m, Ta­dži­ki­jo­je dar yra 100 m aukš­tes­nė vir­šū­nė, ir tai yra pa­sku­ti­niai laip­ te­liai, to­liau jau – Hi­ma­la­jai.

Kai „Žal­gi­ris“ gar­sė­jo So­vie­tų Są­jun­go­je, vi­si ži­no­jo apie jį, apie Ar­vy­dą Sa­bo­nį. Jū­sų ir ki­tų ša­lių al­pi­nis­tai, kai pa­siek­da­vo be­var­dę vir­šu­kal­nę, skelb­da­vo, kad ji ski­ria­ ma pa­gerb­ti tam tik­ram as­me­niui, da­tai ar­ba vals­ty­bei.

11

šeštadienis, balandžio 14, 2012

pasaulis Ra­ke­ta ­ nu­kri­to

Juo­do­ji ­ naš­lė

Trau­ki­nio ­ ava­ri­ja

Šiau­rės Ko­rė­jos ra­ke­ta, tu­ rė­ju­si iš­kel­ti į or­bi­tą pa­ly­ do­vą, nu­kri­to į jū­rą praė­jus vos mi­nu­tei po star­to. Va­ka­ rai griež­tai kri­ti­ka­vo šį pa­lei­ di­mą ir tei­gė, kad tai už­mas­ kuo­tas to­li­mo­jo nuo­to­lio ra­ ke­tos ban­dy­mas. Ja­po­ni­ja ir Pie­tų Ko­rė­ja ne­tgi gra­si­no ją nu­muš­ti.

Ja­po­ni­jo­je va­kar mir­ti nu­teis­ ta juo­do­ji naš­lė, nu­žu­džiu­ si tris vy­rus, su ku­riais su­si­ ti­ki­nė­jo dėl pi­ni­gų. 37 me­tų Ka­nae Ki­ji­ma su 41, 53 ir 80 me­tų vy­rais su­si­pa­ži­no in­ter­ ne­te ir nu­nuo­di­jo juos ang­lies vien­de­gi­niu, su­gir­džiu­si jiems mig­do­mų­jų ir už­kū­ru­si me­ džio ang­lių bri­ke­tus.

Vo­kie­ti­jo­je trau­ki­niui su­si­dū­ rus su ke­lia­muo­ju kra­nu, bu­ vu­siu ant bė­gių, žu­vo trys žmo­nės ir dar 13 bu­vo su­ žeis­ta. Trau­ki­ny­je, ku­ris maž­ daug 100 km per va­lan­dą grei­čiu va­žia­vo iš Frank­fur­to į Ha­nau mies­tą, bu­vo 35 ke­lei­ viai. Žu­vo trau­ki­nio vai­ruo­to­ jas ir du dar­bi­nin­kai.

uropą Štai vos prieš ke­le­tą mė­ne­sių mū­ sų par­la­men­tas dis­ku­ta­vo, ar vie­ nai vir­šu­kal­nei skir­ti po­li­ti­ko var­ dą. Ir tuo­met iš­ki­lo klau­si­mas – ar vi­sos vir­šu­kal­nės tu­ri ofi­cia­lius pa­ va­di­ni­mus, ar nė­ra dvi­gu­bų var­dų ir ko­kių nors konf­lik­tų, chao­so. Val­ džios pa­rei­gū­nams bu­vo nu­ro­dy­ta pa­tik­rin­ti re­gist­rus ir įves­ti tvar­ ką. Lie­tu­vo­je aš su­si­ti­kau su vers­ li­nin­kais, tarp jų bu­vo ir al­pi­nis­ tų, ku­rie pri­mi­nė man šį klau­si­mą.

Aš ap­siė­miau jį iš­nag­ri­nė­ti, nu­ve­ šiu in­for­ma­ci­ją į Biš­ke­ką ir siek­siu, kad re­gist­ras bū­tų su­tvar­ky­tas ir at­nau­jin­tas.

– Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos tink­la­la­py­je vis dar ka­bo įspė­ji­mas su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių į Kir­gi­zi­ją.

Jis su­si­jęs su ne­ra­miais 2010ai­siais, kai jū­sų ša­ly­je įvy­ko re­ vo­liu­ci­ja ir ki­lo et­ni­niai su­si­rė­ mi­mai. Ar nuo to lai­ko pa­dė­tis pa­si­kei­tė?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ne­tgi to­kia­ me pa­žan­gia­me ir mo­bi­lia­me am­ žiu­je mums daž­nai trūks­ta in­for­ ma­ci­jos. Tie įvy­kiai tru­ko tik tris die­nas. Da­bar ei­na jau tre­ti me­ tai, o ži­niask­lai­da pa­tei­kia tą pa­ čią in­for­ma­ci­ją, tą pa­čią pa­dė­tį. ES bei Sau­gu­mo bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ ga­ni­za­ci­ja ste­bė­jo mū­sų rin­ki­mus ir vien­bal­siai pa­reiš­kė, kad jie bu­ vo są­ži­nin­gi, ne­pai­sant ne­di­de­lių trū­ku­mų. Mes per šį lai­ką pa­ra­šė­ me nau­ją kons­ti­tu­ci­ją ir su­kū­rė­me par­la­men­ti­nę res­pub­li­ką, iš­rin­ko­ me nau­ją par­la­men­tą ir pre­zi­den­ tą. Ar vi­sa tai bū­tų bu­vę įma­no­ma pa­da­ry­ti, jei­gu ša­ly­je ne­bū­tų bu­vę sta­bi­lu­mo?

Įvai­ro­vė: Cent­ri­nės Azi­jos ša­lys ga­na skir­tin­gos ir žai­džia sa­vo žai­di­mus.

Cent­ri­nė Azi­ja – ne­nus­pė­ja­mas re­gio­nas Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Kuo Cent­ri­nės Azi­jos re­gio­nas įdo­mus, ko­kiu ke­liu su­ks? Gal in­ teg­ra­ci­jos, o gal jis taps di­džių­jų ga­lių ko­vos are­na?

Is­la­mo įta­ka

Žlu­gus So­vie­tų Są­jun­gai da­ly­je re­ gio­no ša­lių ne­ma­žą įta­ką įga­vo is­ la­miš­kos jė­gos.

Di­džiau­si ne­ra­mu­mai ki­lo Ta­ dži­ki­jo­je ir Uz­be­ki­jo­je. Ka­dan­gi abie­jo­se ša­ly­se val­džią po So­vie­tų Są­jun­gos griū­ties iš­lai­kė se­no­ji so­ vie­ti­nė no­menk­la­tū­ra, is­la­mo se­ kė­jų iš­ki­li­mas kė­lė ne­men­ką pa­vo­ jų šių vei­kė­jų po­zi­ci­joms.

Sėk­min­gai su is­la­mo pro­ble­ma, re­gis, su­si­tvar­ky­ta Uz­be­ki­jo­je, ku­ rį kumš­ty­je su­spau­dęs iki šiol lai­ ko so­vie­ti­nis vei­kė­jas Is­la­mas Ka­ ri­mo­vas.

Uz­be­kų eli­tas ga­na gud­riai pa­si­ nau­do­jo po rug­sė­jo 11-osios te­ro­ro ak­tų ki­lu­siu pa­sau­li­niu pa­si­pik­ti­ ni­mu is­la­mis­ti­niais ju­dė­ji­mais. Ne vel­tui Uz­be­ki­ja per ame­ri­kie­čių JAV ka­rą su te­ro­riz­mu bu­vo vie­na ak­ty­ viau­sių Ame­ri­kos rė­mė­jų re­gio­ne.

2005 m. is­la­mis­tų gru­puo­čių ini­ci­juo­tos de­monst­ra­ci­jos An­ di­ža­ne nu­mal­šin­tos kaip nie­ka­da griež­tai.

Tie­sa, po šių pro­tes­tų Va­ka­rų san­ty­kiai su Uz­be­ki­ja, re­gis, at­ ša­lo. Ta­čiau iš­tek­lių tur­tin­ga ša­lis per­ne­lyg dėl to neiš­gy­ve­na.

Ira­no są­jun­gi­nin­kas

„Shutterstock“ nuotr.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ta­dži­ki­jo­je tarp re­ži­mo ir is­la­ mo ša­li­nin­kų iki šiol te­be­jun­ta­ ma ne­ma­ža trin­tis, ta­čiau čia bu­ vęs so­vie­ti­nis vei­kė­jas Emo­ma­lis

Rach­mo­nas su­ge­ba iš­lai­ky­ti do­ mi­nuo­jan­čią pa­dė­tį.

Bū­da­ma per­si­ška, ša­lis, re­gis, ga­lė­tų bū­ti tvir­ta per­si­ško­jo Ira­ no par­tne­rė.

Ta­dži­ki­ja Te­he­ra­nui svar­bi dėl sa­vo stra­te­gi­nės pa­dė­ties, nes ri­ bo­ja­si su Ki­ni­ja ir Af­ga­nis­ta­nu. Tai lei­džia E.Rach­mo­nui žais­ti tri­gu­ bą žai­di­mą su re­gio­no ga­lio­mis – JAV, Ki­ni­ja ir Ru­si­ja.

Ira­nui, vie­nai di­džiau­sias gam­ ti­nių du­jų at­sar­gas tu­rin­čių vals­ ty­bių pa­sau­ly­je, bū­ti­na tu­rė­ti tie­ sio­gi­nį du­jo­ta­kį į Ki­ni­ją, di­džiau­sią iš­tek­lių var­to­to­ją, ku­rios po­rei­kiai tik au­ga.

Ira­nui – tai vie­nas svar­biau­ sių už­sie­nio po­li­ti­kos tiks­lų. Jei ša­lis ne­siims prie­mo­nių ener­ge­ ti­kos sek­to­riui ap­sau­go­ti, ša­ly­je dėl eko­no­mi­nių san­kci­jų ga­li kil­ ti rim­ta eko­no­mi­kos kri­zė.

Neat­si­tik­ti­nai Ira­no pre­zi­den­ tas Mah­mu­das Ah­ma­di­ne­ja­das ką tik lan­kė­si Du­šan­bė­je. Čia jis su­ si­ti­ko su Ta­dži­ki­jos ir Af­ga­nis­ta­ no va­do­vais.

Ki­ni­jai pra­vers­tų tu­rė­ti pa­ti­ ki­mą, sau­ges­nį ir pi­ges­nį iš­tek­lių ga­be­ni­mo ke­lią iš Ira­no nei jū­ra, o Ru­si­jai, re­gis, svar­biau­sia san­ty­ kių su pro­ble­miš­ku Af­ga­nis­ta­nu be­si­ri­bo­jan­čio­je vals­ty­bė­je sta­bi­ lu­mas ir ga­li­mos in­ves­ti­ci­jos į ša­ lies ener­ge­ti­kos sek­to­rių.

Turk­mė­ni­ja, anks­čiau vie­na už­ da­riau­sių re­gio­no vals­ty­bių, ku­rį lai­ką lin­ko Va­ka­rų pu­sėn. Eu­ro­pa sie­kė, kad Turk­mė­ni­ja su Azer­bai­ dža­nu du­jo­mis ap­rū­pin­tų pla­nuo­ ja­mą „Na­buc­co“ du­jo­tie­kį, apei­ nan­tį Ru­si­ją.

Tie­sa, šis pro­jek­tas ky­bo ant plau­ko iki šiol, o Turk­mė­ni­ja ne­ lau­kė ir kar­tu su ki­to­mis Cent­ ri­nės Azi­jos ša­li­mis di­ver­si­fi­ka­ vo du­jų tie­ki­mo ke­lius – ži­no­ma, į Ki­ni­ją.

Žai­di­mai dėl du­jų

Kir­gi­zų fe­no­me­nas

Turk­mė­ni­ja pa­na­ši į Uz­be­ki­ją ir Ka­zachs­ta­ną. Vi­sas tris tvir­ta ran­ka val­do bu­vu­si so­vie­ti­nė no­ menk­la­tū­ra. Vi­sos trys ša­lys sa­va­ ran­kiš­kos, nes tu­ri gau­sius iš­tek­lių klo­dus. Vi­sas tris ir Ki­ni­ją ne­se­niai su­jun­gė du­jo­ta­kis.

Ba­lan­sa­vi­mas tarp jė­gų – svar­bus Kir­gi­ zi­jai, nes lei­džia už­ tik­rin­ti eko­no­mi­nį ir so­cia­li­nį sta­bi­lu­mą.

Kar­tu turk­mė­nai pa­ro­dė špy­ gą ir bend­ro­vei „Gazp­rom“, ku­ rios val­do­mus du­jo­ta­kius nau­ja­ sis du­jo­tie­kis ap­len­kė. O anks­čiau tik Mask­va re­gu­lia­vo, kiek ir už ko­ kią kai­ną Turk­mė­ni­jos du­jos ke­liaus pas pir­kė­jus Eu­ro­po­je. Tie­sa, Ru­si­ ja, pa­sak pa­čių turk­mė­nų, at­si­ly­gi­ no jiems mįs­lin­gu du­jo­ta­kio spro­ gi­mu ir konf­lik­tu dėl du­jų kai­nos, dėl to Turk­mė­ni­ja pa­ti­ria ne­men­ kų nuo­sto­lių.

Ka­za­chi­ja – iš­ti­ki­miau­sia Mask­ vos są­jun­gi­nin­kė, nors tai ne­truk­ do da­bar­ti­niam šios ša­lies eli­tui megz­ti ry­šių su Va­ka­rais ar vai­din­ ti di­des­nio vaid­mens re­gio­ne.

Vis dėl­to As­ta­nai Ru­si­ja – svar­ biau­sia ener­ge­ti­kos iš­tek­lių tran­

zi­to ša­lis ir eko­no­mi­nė par­tne­rė. O ir Mask­vai Cent­ri­nė­je Azi­jo­je ka­ za­chai – pa­ti­ki­miau­si par­tne­riai. Įdo­miau­sia šio­je vals­ty­bių ei­lė­je – Kir­gi­zi­ja. Apsk­ri­tai ši ša­lis žlu­ gus So­vie­tų Są­jun­gai bu­vo vie­na de­mok­ra­tiš­kiau­sių, pa­ly­gin­ti su kai­my­nais.

2005 m. po va­di­na­mo­sios Tul­ pių re­vo­liu­ci­jos po­stą pa­li­ko bu­ vęs ša­lies va­do­vas As­ka­ras Aka­je­ vas. Tie­sa, jo re­ži­mas rep­re­sy­vus ne­bu­vo, nes pa­ts A.Aka­je­vas pa­ly­ gin­ti bu­vo ga­na li­be­ra­lus ly­de­ris.

Ma­tyt, dėl is­to­ri­nių prie­žas­ čių Kir­gi­zi­jo­je de­mok­ra­ti­jos ke­liu žen­gia­ma ir da­bar, ver­čiau ieš­ kant pu­siaus­vy­ros tarp skir­tin­ gų kla­nų ir gru­puo­čių, nei iman­ tis jė­gos tak­ti­kos.

Ira­nui ir Ki­ni­jai Kir­gi­zi­ja, kaip ir Ta­dži­ki­ja, ga­lė­tų pa­si­tar­nau­ti kaip ga­li­ma ener­gijos iš­tek­lių tran­zi­ to ša­lis.

Glau­dūs Kir­gi­zi­jos eli­to vers­lo ry­šiai su Ru­si­ja, di­de­lis skai­čius kir­ gi­zų imig­ran­tų Ru­si­jo­je – svar­būs ko­zi­riai Krem­liaus ran­ko­se. Tie­sa, Mask­vai tiek Kir­gi­zi­jo­je, tiek Ta­ dži­ki­jo­je, iš­tek­lių ne­tu­rin­čio­se ša­ ly­se, svar­biau sta­bi­lu­mas ir sau­gu­ mas, ypač dėl Af­ga­nis­ta­no.

Be­je, ka­ri­nių in­te­re­sų Kir­gi­zi­jo­je tu­ri ir JAV. Čia ame­ri­kie­čiai nuo­ mo­ja ka­ri­nę ba­zę, ku­ri svar­bi mi­ si­jai Af­ga­nis­ta­ne. Ta­čiau kol kas Kir­gi­zi­ja nė­ra pa­lan­kiai nu­si­tei­ ku­si JAV ba­zės nuo­mos pra­tę­si­mo klau­si­mu.

Ba­lan­sa­vi­mas tarp jė­gų – svar­ bus Kir­gi­zi­jai, nes lei­džia už­tik­ rin­ti eko­no­mi­nį ir so­cia­li­nį sta­bi­ lu­mą. Vei­kiau­siai to­dėl ši ša­lis iki šiol ne­tu­ri pa­sto­vios už­sie­nio po­ li­ti­kos li­ni­jos.

12

šeštadienis, balandžio 14, 2012

pasaulis Bjau­riau­si pa­sau­lio pa­sta­tai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Dai­ly Te­leg­raph“ su­da­rė grioz­diš­ kiau­sių ir ne­pat­rauk­liau­sių pa­sau­lio pa­sta­tų są­ra­šą. Į jį pa­te­ko Mi­la­no Ve­ las­kos bokš­tas (iš kai­rės), Lon­do­no olim­pi­nio par­ko ap­žval­gos bokš­tas, Niu­jor­ko dan­go­rai­žis „375 Pearl“, krep­šių ga­min­to­jo „Lon­ga­ber­ger“ būs­ti­nė Niuar­ke, Pra­hos te­le­vi­zi­jos bokš­tas, „na­mas dramb­lys“ Ban­ko­ ke, Mad­ri­do pa­sta­tas „Mi­ra­dor“, Ru­ si­jos am­ba­sa­da Ha­va­no­je ir Šen­ja­no pa­sta­tas „Fang Yuan“.

Nor­ve­gi­jos sker­di­ko teis­mas ku Va­sa­rą su­kaks me­tai, kai Nor­ve­gi­jos sker­di­ku ti­tu­luo­ja­mas An­ der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas įvyk­dė krau­pų te­ro­ro ak­tą. Kol kas baus­mė bu­de­liui ne­pas­kir­ta.

Gai­li­si, kad nė­jo to­liau

Bū­ti už­da­ry­tam psi­chiat­ri­jos kli­ni­ ko­je bū­tų blo­giau už mir­tį ir gai­la, kad nė­jau to­liau, – to­kie siau­bū­nu Nor­ve­gi­jo­je va­di­na­mo A.Beh­rin­ go-Brei­vi­ko žo­džiai šiur­pi­na net daug ma­čiu­sius pro­ku­ro­rus ir ad­ vo­ka­tus.

Ką jau kal­bė­ti apie vi­suo­me­nę...

Per­nai lie­pos 22 d. A.Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas pir­miau­sia de­to­ na­vo sprog­me­nų pri­krau­tą au­to­ mo­bi­lį prie vy­riau­sy­bi­nių pa­sta­tų Os­le – per šį iš­puo­lį žu­vo aš­tuo­ni žmo­nės.

Vė­liau vil­kė­da­mas po­li­ci­jos pa­ rei­gū­no uni­for­mą jis nu­vy­ko į ato­ kią Utio­jos sa­lą, esan­čią už maž­ daug 40 km į šiau­rės va­ka­rus nuo sos­ti­nės. Tai, kas čia įvy­ko, pri­mi­ nė koš­ma­rą.

Sa­lo­je A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas il­ giau nei va­lan­dą šau­dė į be­gink­ lius žmo­nes. Siau­bū­nas nu­žu­dė 69 žmo­nes – dau­giau­sia paaug­ lius, at­vy­ku­sius į va­sa­ros sto­vyk­ lą, or­ga­ni­zuo­tą val­dan­čio­sios Dar­ bo par­ti­jos jau­ni­mo sky­riaus.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas dėl sa­ vo veiks­mų nie­kuo­met ne­si­gai­lė­ jo, prie­šin­gai, to, ką pa­da­rė, – jam net ma­ža.

Kaip sa­kė jo ad­vo­ka­tas Gei­ras Lip­pes­ta­das, vi­sų žu­di­ko kal­bų net jam sun­ku klau­sy­ti, ką ir kal­ bė­ti apie žu­vu­sių­jų ar­ti­muo­sius. „Bus la­bai sun­ku klau­sy­tis jo paaiš­ki­ni­mų, tai bus siau­bin­ga už­ duo­tis, – kal­bė­jo prieš teis­mo po­ sė­dį G.Lip­pes­ta­das. – Jis ne tik

gins (sa­vo veiks­mus teis­me – red. pa­st.), bet, ma­nau, ir ap­gai­les­taus, kad nė­jo to­liau.“ Ant­ro­ji eks­per­ti­zė

A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko kal­bos ir pa­ siaiš­ki­ni­mai pa­ska­ti­no Nor­ve­gi­jos tei­sė­sau­gą kruopš­čiai iš­siaiš­kin­ti, ar žu­di­kas ne­ser­ga ko­kia nors psi­ chi­kos li­ga.

Pir­mo­ji žu­di­ko eks­per­ti­zė bu­vo at­lik­ta psi­chiat­rų Tor­gei­ro Hus­by ir Syn­ne Sor­heim.

Eks­per­tai nu­sta­tė, kad A.Beh­ rin­gas-Brei­vi­kas ser­ga pa­ra­noi­di­ ne ši­zof­re­ni­ja. Pro­ku­ro­rams bu­vo pa­siū­ly­ta siū­ly­ti teis­mui skir­ti žu­ di­kui pri­vers­ti­nį gy­dy­mą psi­chiat­ ri­jos li­go­ni­nė­je.

Ta­čiau po to­kių iš­va­dų Nor­ve­gi­ jo­je ki­lo pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ga.

Pa­siųs­ti po­li­ti­kos ak­ty­vis­tą į be­prot­ na­mį – sa­dis­tiš­kiau ir blo­giau ne­gu jį nu­ žu­dy­ti!

Be to, pa­ts A.Beh­rin­gas-Brei­ vi­kas už­pro­tes­ta­vo to­kį spren­di­ mą ir pa­va­di­no jį pa­že­mi­ni­mu. Jis yra pa­reiš­kęs, kad gy­dy­ma­sis psi­ chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je jam bū­tų blo­ giau už mir­tį.

Esą jis no­ri bū­ti pri­pa­žin­tas esan­ tis blai­vaus pro­to, kad, anot jo ad­

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas tai­kė­si į B.Oba­mą?

Ti­riant krau­piau­sio Nor­ve­gi­jo­je nu­ si­kal­ti­mo de­ta­les, jo or­ga­ni­za­to­rius A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas tvir­ti­no, kad 2009 m. sie­kė su­sprog­din­ti bom­bą Nor­ve­gi­jo­je vie­šint JAV pre­zi­den­tui Ba­rac­kui Oba­mai.

Tais me­tais B.Oba­ma Nor­ve­gi­jos sos­ti­ nė­je Os­le at­siė­mė No­be­lio tai­kos pre­ mi­ją. Kaip tvir­ti­no by­lą nag­ri­nė­jan­ tys pro­k u­ro­rai, A.Beh­rin­gas-Brei­vi­ kas jiems pra­si­ta­rė, kad iš­puo­lis per No­be­lio pre­mi­jos tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ ją bū­tų bu­vęs sim­bo­liš­kas.

Tie­sa, kar­tu jis pri­pa­ži­no, kad at­si­sa­ kė pla­no, nes sau­gu­mas per No­be­ lio tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ją bu­vo per­ne­ lyg su­stip­rin­tas, kad pla­nas pa­vyk­tų.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ty­rė­jams sa­kė, kad B.Oba­ma – aukš­to ran­go tai­ki­nys.

vo­ka­tų, ne­bū­tų su­komp­ro­mi­tuo­tas jo 1500 pus­la­pių po­li­ti­nis ma­ni­fes­ tas, pa­skelb­tas in­ter­ne­te prieš per­ nai įvyk­dy­tus iš­puo­lius.

Po vi­suo­me­nė­je ki­lu­sių pro­tes­tų tei­sė­jai nu­ta­rė, kad žu­di­kui bus at­ lik­ta ant­ro­ji psi­chiat­ri­nė eks­per­ti­ zė. Ją bu­vo pa­ves­ta vyk­dy­ti dviem nau­jiems eks­per­tams Ag­na­rui As­ paa­sui ir Ter­je Tor­ris­se­nui.

Ta­čiau abu eks­per­tai priė­mė vi­ sai ki­to­kias iš­va­das nei ko­le­gos.

Nors ne­kri­ti­ka­vo anks­tes­nio spren­di­mo, jie tei­gė, kad at­li­ko eks­per­ti­zę, pa­si­tel­kę ki­to­kią me­ to­di­ką.

Be to, A.As­paa­sas ir T.Tor­ris­se­ nas pa­brė­žė, kad nuo nu­si­kal­ti­mo praė­jo dau­giau lai­ko, tai­gi jų iš­va­ dos – ob­jek­ty­ves­nės.

Psi­chiat­rai nu­sta­tė, kad žu­di­ kas – svei­kas ir ga­li at­sa­ky­ti už sa­ vo veiks­mus. „Eks­per­tų pa­grin­di­nė iš­va­da yra ta, kad kal­ti­na­ma­sis, A.Beh­rin­ gas-Brei­vi­kas, per lie­pos 22-osios įvy­kius ne­bu­vo psi­chi­nis li­go­nis, – sa­ko­ma Os­lo apy­gar­dos teis­mo pra­ne­ši­me. – Tai reiš­kia, kad jis lai­ko­mas nu­si­kal­ti­mo me­tu bu­vęs at­sa­kin­gas pa­gal bau­džia­mą­jį ko­ dek­są.“ Tie­sa, eks­per­tai su­ti­ko su ko­le­ go­mis, kad A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas nea­be­jo­ti­nai tu­ri po­lin­kį žu­dy­ti to­ liau. Tai reiš­kia, kad bet ku­riuo at­ve­ ju jis var­gu ar bus pa­leis­tas į lais­vę.

Nor­ve­gi­jos teis­mo psi­chiat­ras Ar­ne Thor­vi­kas, anks­čiau ne sy­kį abe­jo­jęs pir­mų­jų eks­per­tų iš­va­do­ mis, pa­brė­žė, kad skir­tin­gos iš­va­ dos jam ne­su­kė­lė nuo­sta­bos. „Pa­na­šaus nu­si­kal­ti­mo Nor­ve­gi­ jos tei­si­nė­je sis­te­mo­je ne­bu­vo. Ki­ taip nei Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se, kur teis­muo­se daž­nai ver­ti­na­mos skir­ tin­gos nuo­mo­nės, mes daž­niau­siai pa­ren­gia­me vie­ną ata­skai­tą, pa­gal ku­rią teis­mas nu­ta­ria, ko­kią baus­ mę skir­ti“, – tvir­ti­no A.Thor­vi­kas.

Jis pri­dū­rė: „Nor­ve­gi­jo­je nuo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ne­sa­ me su­si­dū­rę su ideo­lo­giš­kai mo­ ty­vuo­tu smur­tu. Ma­tyt, pir­mie­ji psi­chiat­rai ne­bu­vo tin­ka­mai su­ si­pa­ži­nę su A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ideo­lo­gi­nė­mis pa­žiū­ro­mis.“ Pra­džiu­gi­no eks­per­ti­zė

Tie­sa, leng­va dirb­ti su A.Beh­rin­guBrei­vi­ku psi­chiat­rams A.As­paa­sui ir T.Tor­ris­se­nui ne­bu­vo, nes žu­di­ kas ven­gė tal­kin­ti. Vis dėl­to eks­

Pro­tes­tas: A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko pri­pa­ži­ni­mas psi­chi­niu li­go­niu Nor­ve­gi­jo­j

Per ją nu­sta­ty­ta, kad žu­di­kas – pa­kal­ti­na­mas.

per­tai su­ge­bė­jo su­rink­ti įro­dy­mų.

Jie pra­lei­do su žu­di­ku 37 va­lan­das, ste­bė­jo jį be­veik pa­rą. Žu­di­kas bu­vo už­da­ry­tas 60 kv. met­rų vie­nu­tė­je, ku­rio­je bu­vo kom­piu­te­ris, te­le­vi­zo­rius ir kny­ gų. Kar­tu su psi­chiat­rais jį ste­bė­ jo so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ir me­di­ ci­nos se­se­lės.

A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas, pa­sak jo ad­vo­ka­tų, džiau­gė­si eks­per­ti­zės iš­va­do­mis.

Ad­vo­ka­tas G.Lip­pes­ta­das pa­brė­ žė, kad kal­ti­na­ma­sis jam sa­kė esąs svei­kas ir yra at­sa­kin­gas pa­gal įsta­ ty­mus už sa­vo veiks­mus. „Jo pir­ma reak­ci­ja bu­vo ta, kad jis pa­ten­kin­tas (nau­jo­sios eks­per­ti­ zės – red. pa­st.) iš­va­do­mis, – sa­kė G.Lip­pes­ta­das. – Jis taip pat sa­kė, kad tai jo ne­ste­bi­na, kad jis ti­kė­jo­ si to­kių iš­va­dų.“ Sa­vo pa­reiš­ki­me jis sa­kė ne­ke­ti­ nąs su­si­tai­ky­ti su li­go­nio da­lia. „Pri­pa­žin­ti ma­ne li­go­niu – bai­ siau­sias pa­že­mi­ni­mas, koks ga­li bū­ti. Pa­siųs­ti po­li­ti­kos ak­ty­vis­tą į be­prot­na­mį sa­dis­tiš­kiau ir blo­giau

ne­gu jį nu­žu­dy­ti! Toks li­ki­mas blo­ ges­nis už mir­tį“, – 33 me­tų ekst­re­ mis­tas ra­šė 38 pus­la­pių laiš­ke, ku­ rio iš­trau­kas pa­skel­bė dien­raš­tis „Ver­dens Gang“.

Tie­sa, nau­jo­sios iš­va­dos su­kė­lė ne­ma­žai klau­si­mų pro­ku­ro­rams.

Ko siek­ti teis­me, kad kal­ti­na­ma­ sis vis dėl­to bū­tų už­da­ry­tas psi­ chiat­ri­jos kli­ni­ko­je ar ka­lė­ji­me?

Nor­ve­gi­jos vi­suo­me­nė ir­gi smar­ kiai pa­si­da­li­ju­si šiuo klau­si­mu.

Ga­lu­ti­nį spren­di­mą priims Os­lo teis­mo tei­sė­jai po 10 sa­vai­čių už­ truk­sian­čio teis­mo pro­ce­so, ku­ris pra­si­dės ba­lan­džio 16 d. „Jei­gu bus są­ly­gos nu­teis­ti A.Beh­rin­gą-Brei­vi­ką ka­lė­ti, mes siek­si­me šio va­rian­to. Jei­gu są­ly­ gų skir­ti įka­li­ni­mo baus­mę ne­bus, pra­šy­si­me jam skir­ti gy­dy­mą už­da­ ro­je psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je“, – sa­ ko­ma pro­ku­ro­rų In­gos Be­jer Engh ir Svei­no Hol­de­no pa­reiš­ki­me.

Jų ap­si­spren­di­mas pri­klau­sys nuo teis­me pa­teik­tų įro­dy­mų ir pa­ties A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko, psi­chiat­rų ir teis­mo eks­per­tų pa­ro­dy­mų, kaip

Šiaurėsmiestelis Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, balandžio 14 d., 2012 m.

Tiražas 8000

Čia vi­siems ge­ra bū­ti Žvel­giant į Šiau­rės mies­te­lį sun­ku pa­ ti­kė­ti, kad dar vi­ sai ne­se­niai čia riau­mo­jo tan­kai, o grin­di­nį min­dė sun­ kūs ka­rei­viš­ki ba­ tai. Šian­dien šis sos­ ti­nės ra­jo­nas – pui­ ki vie­ta gy­ven­ti ir dirb­ti.

Du de­šimt­me­čiai. Tik tiek lai­ko pri­rei­kė, kad Šiau­rės mies­te­lis nu­ si­mes­tų ka­rei­viš­ką mi­li­nę ir tap­ tų vie­nu mo­der­niau­sių sos­ti­nės ra­jo­nų, ku­ria­me di­džią­ją da­lį gy­ ven­to­jų su­da­ro jau­nos šei­mos, ja­ me ran­dan­čios vis­ką, ko rei­kia. Ne­ nuos­ta­bu. Juk Šiau­rės mies­te­lis ir bu­vo pro­jek­tuo­tas taip, kad žmo­nės čia pat ga­lė­tų gy­ven­ti, dirb­ti, ap­si­ pirk­ti ir po ran­ka tu­rė­ti vi­sus ki­tus mies­to tei­kia­mus pa­to­gu­mus.

Am­žius: Šiau­rės mies­te­lis – pa­ly­gin­ti jau­nas ra­jo­nas. Da­bar­ti­nį vei­dą jis pra­dė­jo įgy­ti tik prieš 20 me­tų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vie­na­me ma­ žiau­sių sos­ti­ nės ra­jo­nų gy­ ven­to­jai jau­čia­ si lyg at­ski­ra­me mies­te.

2p.

Sau­sio 13-osios nak­tį tan­kai link te­le­vi­zi­jos bokš­to pa­ju­ dė­jo iš Šiau­rės mies­te­lio. 4p.

Į sve­čius! „Vil­niaus die­na“ tę­sia pa­žin­tį su sos­ti­nės mik­ro­ra­jo­nais ir jų gy­ven­ to­jais. Šį­kart sve­čiuo­ja­mės Šiau­ rės mies­te­ly­je – vie­na­me ma­žiau­ sių, ta­čiau tik­rai įdo­mia­me mies­ to ra­jo­ne.

Kuo Šiau­rės mies­te­lis iš­skir­ti­nis?

Pir­miau­sia, ma­tyt, tuo, kad tik se­ nie­ji vil­nie­čiai be­pa­me­na čia sto­ vė­ju­sias ka­rei­vi­nes, pir­myn at­gal zu­ju­sią ka­ro tech­ni­ką ir mar­ši­ra­vu­ sius ka­rei­vius. So­viet­me­čiu čia vei­ kė tan­kų da­li­nio ka­ri­nė ba­zė, ta­čiau šian­dien į Šiau­rės mies­te­lį su­grįž­ tan­tys čia tar­na­vę ka­rei­viai ne­be­su­ ge­ba at­sek­ti, kur bū­tent sto­vė­jo jų ka­rei­vi­nės – taip vis­kas pa­si­kei­tė.

O po­ky­čiai Šiau­rės mies­te­ly­ je vy­ko grei­tai. Nuo so­vie­ti­nės ar­ mi­jos pa­si­trau­ki­mo praė­jo vos po­ ra de­šimt­me­čių, o bu­vu­sios ka­ri­nės ba­zės vie­to­je sto­vi nau­ji dau­gia­bu­ čiai, par­duo­tu­vės, ku­ria­si mo­der­ nūs vers­lo ir tech­no­lo­gi­jų cent­rai.

Kas lė­mė to­kį Šiau­rės mies­te­lio pro­ver­žį? Pa­dė­ko­ti ver­ta šį ra­jo­ ną kū­ru­siems ar­chi­tek­tams. Šiau­ rės mies­te­lis bu­vo pro­jek­tuo­ja­ mas taip, kad ja­me gy­ve­nan­tiems žmo­nėms nie­ko ne­trūk­tų. Vis­ kas čia pat – kad pa­tek­tum į dar­ bą, už­ten­ka pe­rei­ti gat­vę, o į ša­lia esan­čią mo­kyk­lą vai­kai ga­li nu­bėg­ ti ir pa­tys, ne­rei­kia jų vež­ti per vi­ są mies­tą. „Čia tar­si mies­tas mies­ te“, – sa­ko pa­tys Šiau­rės mies­te­lio gy­ven­to­jai, ku­rie, pe­rė­mę es­ta­fe­tės laz­de­lę iš ra­jo­no pro­jek­tuo­to­jų, to­ liau ku­ria sa­vo bū­tį taip, kaip ma­no esant ge­riau­sia.

Tad pa­si­do­mė­ki­me, kaip jiems se­ka­si, o jau ne­tru­kus ap­si­lan­ky­ si­me ir ki­tuo­se Vil­niaus mik­ro­ra­ jo­nuo­se. Jei tu­ri­te ką pa­pa­sa­ko­ti, kuo pa­si­džiaug­ti ar pa­si­skųs­ti, ra­ šy­ki­te ad­re­su info@vilniausdiena. lt ar­ba l.miknevicius@vilniausdiena.lt. Ar­ba tie­siog už­su­ki­te į „Vil­ niaus die­nos“ re­dak­ci­ją.

Re­dak­ci­ja

Ra­jo­no gy­ ven­to­jų sva­ jo­nė – dar­ žas ša­lia na­ mų arba ant stogo.

6p.

2

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

gyvenimas

8p.

Šiaurės miestelio gyventojai džiaugsis geresnėmis gatvėmis.

10 me­tų kar­tu Be­ne ge­riau­siai Šiau­rės mies­te­lį ir jo gy­ven­to­jus pa­žįs­ta būs­to ir ap­lin­kos prie­žiū­ra be­si­rū­pi­nan­ ti bend­ro­vė „Ad­mins­ta“. 10 me­tų vei­kian­tis ad­mi­nist­ra­to­rius čia pri­žiū­ri apie 40 dau­gia­bu­čių na­ mų, ku­riuo­se gy­ve­na apie 4 tūkst. gy­ven­to­jų, dau­giau­sia jau­nos šei­ mos, nau­ja­ku­riai.

„Sten­gia­mės ne tik pri­žiū­rė­ti dau­gia­bu­čius, at­si­žvelg­da­mi į gy­ ven­to­jų po­rei­kius, bet ir su­teik­ti nau­din­gų ži­nių bu­tų sa­vi­nin­kams.

Bend­rau­da­mi su nau­ja­ku­riais dar prieš de­šimt­me­tį pa­ste­bė­jo­me, kad daž­nas jų ne­tau­so­ja bran­giai įsi­gy­to tur­to, trūks­ta są­mo­nin­gu­ mo ir su­pra­ti­mo, kad gy­ven­to­jai – ne tik sa­vo bu­tų, bet ir vi­so na­mo šei­mi­nin­kai, kad vi­si kar­tu tu­rė­ tų puo­se­lė­ti ir au­gin­ti sa­vo Šiau­ rės mies­te­lį“, – sa­kė „Ad­mins­ tos“ va­do­vas Jo­nas Ūse­lis.

Jo­nas Ūse­lis:

Šiau­rės mies­te­lio dau­gia­bu­čių kie­ muo­se aikš­te­lės jau se­niai ne­tin­ka­mos vai­kams sau­giai žais­ti.

Pa­sak jo, bend­ro­vė pa­ma­žu įgy­ven­di­na sa­vo vi­zi­ją ir už­sii­ma bend­ruo­me­nės, ku­rios na­riams rū­pė­tų ne tik sa­vo, bet ir kai­my­ nų bei bend­ro­sios nuo­sa­vy­bės sau­gu­mas, švie­ti­mu.

Me­tų pra­džio­je iš es­mės at­nau­ jin­to­je in­ter­ne­to sve­tai­nė­je ad­ mins­ta.lt ski­ria­ma daug dė­me­sio klien­tams in­for­muo­ti: skel­bia­mi ne tik dar­bų pla­nai, at­lik­ti dar­bai ir jų kai­na, ap­klau­sos, bet ir nau­ jie­nos, ak­ci­jos ir ren­gi­niai dau­gia­ bu­čių gy­ven­to­jams ak­tua­lio­mis te­mo­mis, at­sa­ko­ma į daž­niau­siai už­duo­da­mus klau­si­mus, „Klien­ tų zo­no­je“ pa­tei­kia­mos elekt­ro­ ni­nės są­skai­tos ir in­for­ma­ci­niai pra­ne­ši­mai.

Re­gu­lia­rus in­for­ma­vi­mas su­ stip­ri­na bend­ra­dar­bia­vi­mą ir dau­ giau gy­ven­to­jų įsi­trau­kia prii­mant

svar­bius na­mo prie­žiū­ros spren­ di­mus. Kad įmo­nės pa­slau­gų var­ to­to­jai vi­sa­da lik­tų pa­ten­kin­ti, iš­ klau­sy­ti ir su­pras­ti, bu­vo įsteig­ta ko­ky­bės kont­ro­lė: nuo šiol vi­sas pa­sta­bas ir kri­ti­ką na­mo ad­mi­ nist­ra­to­riui gy­ven­to­jai ga­li siųs­ ti e. pa­štu kokybe@adminsta.lt.

Tai pa­de­da dar la­biau steng­tis, įsi­klau­sy­ti ir to­bu­lė­ti. Šiau­rės mies­te­ly­je įsi­kū­ru­sioms jau­noms šei­moms su ma­ža­me­ čiais vai­kais trūks­ta mo­der­nių lais­va­lai­kio zo­nų, ypač pri­tai­ky­tų įvai­raus am­žiaus gru­pėms, o sta­ ty­to­jų prieš de­šimt­me­tį įreng­tų vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių būk­lė la­ bai su­pras­tė­ju­si. „Kiek ro­dė­me ini­cia­ty­vų dėl jų at­nau­ji­ni­mo, nuo­lat su­si­dur­da­ vo­me su įvai­riais biu­rok­ra­ti­niais truk­džiais ir lė­šų trū­ku­mu. Šie­ met ir vėl kreip­ėm ­ ės į sa­vi­val­dy­ bę siek­da­mi pri­min­ti, kad Šiau­rės mies­te­lio dau­gia­bu­čių kie­muo­se aikš­te­lės jau se­niai ne­tin­ka­mos vai­kams sau­giai žais­ti. Aikš­te­ lės pri­va­lo ati­tik­ti ne tik bū­ti­nus sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus, bet ir bū­ ti kur kas il­ga­lai­kiš­kes­nės“, – sa­ kė J.Ūse­lis.

Ti­ki­ma­si, kad šią va­sa­rą, Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bei su­pla­na­vus sos­ti­nės kie­muo­se at­nau­jin­ti apie 150 se­nų­jų vai­kų žai­di­mų aikš­te­ lių, at­si­ras lė­šų ir Šiau­rės mies­ te­liui.

Vi­są žie­mą vil­nie­čiams siau­bą va­riu­sios ši­lu­mos są­skai­tos „Ad­ mins­tos“ pri­žiū­ri­mų na­mų gy­ ven­to­jų per­ne­lyg ne­gąs­di­no, nes na­mai bu­vo šil­do­mi efek­ty­viai ir gy­ven­to­jai vi­du­ti­niš­kai ma­žiau­ siai mo­kė­jo už šil­dy­mą. Dėl per 10 me­tų su­kaup­tų įgū­džių, kom­pe­ ten­ci­jos, nuo­la­ti­nių ates­ta­ci­jų ir per­so­na­lo mo­ky­mų per di­džiau­ sius šal­čius „Ad­mins­tos“ ad­mi­ nist­ruo­ja­muo­se na­muo­se pa­vy­ko iš­veng­ti ava­ri­jų. Šių me­tų ge­gu­žę bend­ro­vė „Ad­mins­ta“, siek­da­ma pa­ge­rin­ ti klien­tų ap­tar­na­vi­mą ir bū­ti dar ma­to­mes­nė, per­si­kraus­to į nau­ jas pa­tal­pas, esan­čias S.Žu­kaus­ ko g. 39. Šiau­rės mies­te­lio gy­ven­to­jai kvie­čia­mi sek­ti nau­jie­nas įmo­nės tink­la­la­py­je ad­mins­ta.lt.

VD inf.

Šiau­rės mies­te­lio mik­ro­ra­jo­nas sos­ti­ nė­je yra vie­nas ma­ žiau­sių, ta­čiau jo gy­ ven­to­jai jau­čia­si lyg gy­ven­tų at­ski­ ra­me, vi­sus rei­kia­ mus da­ly­kus tu­rin­ čia­me mies­te.

Pa­to­gu­mai: Šiau­rės mies­te­lis spe­cia­liai bu­vo sta­ty­tas pa­gal va­ka­rie­tiš­ką

Lyg ne­di­de­lis mie Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

įver­ti­no ir var­dy­ti vie­ną po ki­to ga­ li ak­ty­vus bend­ruo­me­nės vei­kė­jas Ro­ber­tas Ūse­lis.

Į dar­bą – tik per gat­vę

Ar įsi­vaiz­duo­ja­te to­kį gy­ve­ni­mą sos­ti­nė­je, kai kas ry­tą nuo dar­bo jus ski­ria vos vie­na gat­vė, vai­kus į dar­že­lį ve­da­te vos tris mi­nu­tes, o pir­ki­nius iš par­duo­tu­vės ga­li­te par­si­neš­ti pės­čio­mis? Įsi­vaiz­duo­ ja­te, jei gy­ve­na­te Šiau­rės mies­te­ly­ je – ne­di­de­lia­me nau­jų dau­gia­bu­ čių na­mų ra­jo­ne, pri­klau­san­čia­me Žir­mū­nų se­niū­ni­jai. Šiau­rės mies­te­lis spe­cia­liai bu­ vo sta­ty­tas pa­gal va­ka­rie­tiš­ką mo­ de­lį, kai žmo­nės sa­vo gy­ve­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je ga­li ras­ti vis­ką, ko ga­li jiems pri­reik­ti, – dar­bą, par­duo­tu­ vių, mo­kyk­lų, vals­ty­bi­nių įstai­gų, pa­si­links­mi­ni­mo vie­tų. Gy­ve­ni­mo šia­me mik­ro­ra­jo­ne pra­na­šu­mus jau

Vis­kas po ran­ka

„Iš da­lies Šiau­rės mies­te­lio pa­va­ di­ni­mas ne šiaip sau su­gal­vo­tas.

Jį iš tie­sų ga­li­ma va­din­ti sa­vo­tiš­ ku mies­tu mies­te. Jo kon­cep­ci­ ja to­kia, kad žmo­gus vie­no­je vie­ to­je gy­ve­na, dir­ba, lei­džia vai­kus į mo­kyk­lą, ap­si­per­ka. Vis­kas vie­no­ je vie­to­je. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad tai šia­me ra­jo­ne įma­no­ma, rei­kia tik to­kiam va­ka­rie­tiš­kam gy­ve­ni­mo bū­dui pa­si­ryž­ti. Tai ne vi­suo­met pa­vyks­ta, bet įma­no­ma. Aš, ga­li­ ma sa­ky­ti, esu to pa­vyz­dys. Čia ir dir­bu, ir gy­ve­nu“, – pa­sa­ko­jo vil­ nie­tis.

Anot pa­šne­ko­vo, šiuo me­tu Vil­ niu­je te­ri­to­ri­jų, ku­rio­se bū­tų vi­

sa inf­rast­ruk­tū­ra, ras­ti itin sun­ku. Šiau­rės mies­te­ly­je yra vie­nas di­ džiau­sių pre­ky­bos cent­rų vi­sa­me Vil­niu­je, čia ga­li­ma ras­ti be­veik vis­ką, ko rei­kia kas­die­nai. „Esu vie­nas iš ne­dau­ge­lio Šiau­ rės mies­te­lio gy­ven­to­jų, ku­rie tin­ ka­mai pa­si­nau­do­ja vi­sais šios te­ ri­to­r i­jos pra­n a­š u­m ais. Aš kuo pui­kiau­siai čia ir gy­ve­nu, ir dir­ bu, ir il­siuo­si. Ra­jo­nas juk taip ir su­kur­tas, kad ja­me žmo­nės ga­lė­ tų ras­ti vis­ką, kad ne­reik­tų kiek­ vie­ną die­ną laks­ty­ti po vi­są mies­ tą skir­tin­gais rei­ka­lais. Ta­čiau kaž­ko­dėl nė­ra to­kių žmo­nių daug. Žmo­nės ap­si­gy­ve­na ten, kur no­ ri, o dir­ba jau ten, kur ran­da dar­ bą. Bet ma­nau, kad atei­ty­je pa­na­ šiai gy­ve­nan­čių vil­nie­čių dau­gės, gy­ve­ni­mo sti­lius kei­sis“, – sa­kė R.Ūse­lis.

Bend­ruo­me­nės ži­no, kas Ša­ly­je pra­dė­jo veik­ti spe­cia­li pro­ gra­ma, ku­ri pa­dės su­stip­rin­ti bend­ ruo­me­nių veik­lą, įtrauks jas į vie­ tos žmo­nėms svar­bių spren­di­mų priė­mi­mą.

Gy­ve­ni­mas: pa­grin­di­niai Šiau­rės mies­te­lio gy­ven­to­jai – jau­nos

šei­mos. Tad ir ra­jo­no pri­žiū­rė­to­jams la­biau­siai rū­pi tai, kas svar­bu joms. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Va­kar So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jo­je pa­si­ra­šy­tos pir­mo­sios su­tar­tys su sa­vi­val­dy­bių va­do­vais.

Sa­vi­val­dy­bėms vie­tos bend­ruo­me­ nių pro­gra­moms įgy­ven­din­ti skir­ ta 8 mln. li­tų.

Vil­niaus mies­to bend­ruo­me­nėms bus iš­da­ly­ta 1,996 mln. li­tų, o sos­ ti­nės ra­jo­no – 187,1 tūkst. li­tų. Šias lė­šas bend­ruo­me­nės ga­lės nau­do­ ti tam, kam ma­nys esant rei­ka­lin­ giau­sia.

Pa­vyz­džiui, jei bend­ruo­me­nė ma­tys po­rei­kį, už lė­šas, gau­tas iš vals­ty­bės, ga­lės tvar­ky­ti vai­kų žai­ di­mo aikš­te­les ar par­kus, pa­dė­ ti ne­pa­si­tu­rin­tiems ar neį­ga­liems

bend­ruo­me­nės na­riams, vie­ni­ šiems se­ne­liams. Lė­šų taip pat bus ga­li­ma skir­ti vai­kų bei jau­ni­mo užim­tu­mui, kul­tū­ri­niams ir švie­ ti­mo ren­gi­niams, spor­tui ir svei­ ka­ti­ni­mui.

Tai nau­jas, iki šiol ne­prak­ti­kuo­ tas bū­das ska­tin­ti bend­ruo­me­ nes priim­ti jai rei­ka­lin­gus spren­ di­mus.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­ro Do­na­to Jan­kaus­ko nuo­mo­ ne, Vie­tos bend­ruo­me­nių sa­vi­val­ dos pro­gra­mai įgy­ven­din­ti skir­tos lė­šos leis efek­ty­viau spręs­ti so­cia­ li­nes pro­ble­mas, pa­dė­ti silp­niau­ siems, ne­ga­lin­tiems sa­vi­mi pa­si­ rū­pin­ti ir tiems, ku­riems la­biau­siai reikia pa­gal­bos. O tai nea­be­jo­ti­nai su­stip­rins ir bend­ruo­me­ni­nių or­ga­ ni­za­ci­jų vaid­me­nį re­gio­nuo­se, taip pat bus ska­ti­na­mas so­cia­li­nis vers­ lu­mas – tai Lie­tu­vo­je dar nau­ja.

Mi­nist­ro D.Jan­kaus­ko tei­gi­mu, bend­ruo­me­nių stip­ry­bė yra tai, kad bend­ra jas jun­gian­ti veik­la pa­ de­da rea­ly­be pa­vers­ti už­si­brėž­tus tiks­lus. Su­si­tel­kę žmo­nės ga­li la­bai daug, pa­vyz­džiui, pa­sta­ty­ti nau­ ją mo­kyk­lą, dar­že­lį ar su­grą­žin­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mo ke­lią į so­cia­li­ nį už­ri­bį pa­te­ku­sį žmo­gų. „Kar­tais iš vir­šaus atei­na to­kie nu­ro­dy­mai ar­ba „pa­ta­ri­mai“, kaip nau­do­ti pi­ni­gus, kad bend­ruo­me­ nės už gal­vos grie­bia­si. Ma­nau, jog šio fon­do lė­šos, nors ir ne­di­ de­lės, leis žmo­nėms bent šiek tiek pa­si­jus­ti lais­viems ir nau­do­ti lė­ šas ten, kur jie pa­tys nu­spręs. Ši­ taip su­si­rin­kę kai­my­nai nu­spręs, ką veik­ti su to­mis lė­šo­mis“, – va­kar pa­si­ra­šy­da­mas su­tar­tis su sa­v i­val­dy­b ių at­s to­vais kal­b ė­jo D.Jan­kaus­kas.

VD inf.

3

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

gyvenimas diena.lt/naujienos/miestas

ą mo­de­lį, kai žmo­nės sa­vo gy­ve­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je ga­li ras­ti vis­ką, ko ga­li jiems pri­reik­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

es­tas mies­te Trūks­ta vai­kų dar­že­lių

Tie­sa, pa­šne­ko­vas už­si­mi­nė ir apie mik­ro­ra­jo­ną ne­tru­kus iš­tik­sian­čias bė­das. Anot jo, Šiau­rės mies­te­ly­je gy­ve­na dau­giau­sia jau­nos šei­mos, ku­rių kai ku­rios iš kar­to au­gi­na po ke­lis vai­kus, tad jau da­bar de­rė­tų spręs­ti pa­pil­do­mų dar­že­lių ir mo­ kyk­lų klau­si­mą. „Tie­sa, ke­lių da­ly­kų iki pil­nos Šiau­rės mies­te­lio gy­ven­to­jų lai­ mės trūks­ta. Atei­ty­je bū­ti­nai rei­kės pa­sta­ty­ti mo­kyk­lų ir dar­že­lių. Dar vi­sai ne­se­niai pil­nas ra­jo­nas laks­tė ma­žų vai­kų, dau­giau­sia dar­že­li­nu­ kų. Da­bar jie jau ūg­te­lė­ję, kai ku­ rie jau be­veik paaug­liai, o mo­kyk­lų trū­ku­mas jau­čia­mas. Aiš­ku, Žir­ mū­nuo­se yra mo­kyk­lų, yra ap­lin­ ki­niuo­se ra­jo­nuo­se, ta­čiau, jei jau kal­ba­me apie šį mik­ro­ra­jo­ną kaip apie at­ski­rą mies­te­lį, tuo­met ja­me

tu­rė­tų bū­ti vis­ko. Atei­ty­je su mo­ kyk­lų pro­ble­ma su­si­dur­si­me, jei tik ne­bus pra­dė­tos sta­ty­ti nau­jos. Mes, ži­no­ma, gal­vo­ja­me op­ti­mis­tiš­kai“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vas.

Ro­ber­tas Ūse­lis:

Šiau­rės mies­te­lio kon­cep­si­ja yra to­kia, kad žmo­gus vie­no­je vie­to­je gy­ve­na, dir­ba, lei­džia vai­kus į mo­ kyk­lą, ap­si­per­ka.

Nors Šiau­rės mies­te­lis ir va­di­na­ mas at­ski­ru sos­ti­nės mik­ro­ra­jo­nu, sa­vo se­niū­ni­jos ir val­džios jis ne­tu­

ri. Ne­di­de­lis ra­jo­nas įsi­ter­pęs į kur kas di­des­nius sa­vo te­ri­to­ri­ja ir gy­ ven­to­jų skai­čiu­mi Žir­mū­nus, tad ir pri­klau­so šio mik­ro­ra­jo­no se­niū­ni­ jai. Ta­čiau ir tai, re­gis, ne pro­ble­ ma. Kaip sa­kė R.Ūse­lis, Žir­mū­nų se­niū­nė nau­ja­ku­rių ne­disk­ri­mi­ nuo­ja, o dau­ge­liu da­ly­kų rū­pi­na­si ak­ty­vi bend­ruo­me­nė. „Se­niū­ni­jos rū­pes­čio tik­rai pa­ kan­ka. Jei yra pro­ble­ma, ga­li­me kreip­tis ir tik­rai bū­si­me iš­girs­ti ly­ giai taip pat, kaip iš­girs­ta­mi ki­ ti Žir­mū­nų gy­ven­to­jai. Be to, la­bai svar­bu tu­rė­ti veik­lią bend­ruo­me­ nę, ku­ri daug kuo ga­li pa­si­rū­pin­ti pa­ti. Šiau­rės mies­te­ly­je bend­ruo­ me­nė yra. Gal ne to­kia, ko­kios no­ rė­tų­si, bet tai jau grei­čiau­siai mū­ sų šiau­rie­tiš­ko men­ta­li­te­to da­ly­kai, mes la­bai už­da­ri“, – pri­dū­rė pa­ šne­ko­vas.

s joms ge­riau­sia

Tvar­ka: bend­ruo­me­nėms nie­kas ne­nu­ro­di­nės, kur šios ga­li leis­ti skir­tus pi­ni­gus.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

4

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

istorija

Šiau­rės mies­te­lis – Ka­rei­vi­nes čia se­niai pa­kei­tė mo­der­nūs dau­gia­bu­čiai, įmo­nės ir pre­ky­bos cent­rai, ta­čiau praei­ties pėd­sa­kų vis vien yra.

Kad Šiau­rės mies­te­lis bu­vo ypa­tin­ga, nuo mies­tie­čių akių pa­slėp­ta ka­ri­nė ba­zė, šiandien me­na tik gat­vių pa­va­di­ni­mai.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

čia skver­bė­si, ta­čiau dau­giau lai­ ki­nas. Pa­vyz­džiui, pir­tys, au­to­ser­ vi­sai“, – pri­si­mi­nė S.Pet­ri­kis.

Ste­bi­si po­ky­čiais

„Kar­tais ten­ka su­si­tik­ti su ka­dai­se Šiau­rės mies­te­ly­je tar­na­vu­siais ka­ riš­kiais. Jie at­vyks­ta čio­nai, į bu­vu­ sią sa­vo dis­lo­ka­ci­jos vie­tą, ir ne­ga­li at­sek­ti, kur bū­tent sto­vė­jo jų ka­rei­ vi­nė, kur jie žy­gia­vo ir tre­ni­ra­vo­si.

Taip smar­kiai vis­kas pa­si­kei­tė per šiuos me­tus“, – sa­vo pa­sa­ko­ji­mą pra­dė­jo bend­ro­vės „Šiau­rės mies­ te­lis“ di­rek­to­rius Si­mas Ra­mu­tis Pet­ri­kis.

Nuo 2001 m. sa­vi­val­dy­bės bend­ ro­vei „Šiau­rės mies­te­lis“ va­do­ vau­jan­tis vy­riš­kis šian­dien ga­ li at­si­pūs­ti. Dau­giau nei šimt­me­tį ka­ri­nių da­li­nių bu­vu­si ap­gy­ven­ta Vil­niaus mies­to da­lis Žir­mū­nų se­ niū­ni­jo­je ga­lu­ti­nai ir ne­grįž­ta­mai įgi­jo „tai­kų vei­dą“. „1993 m., kai iš čia iš­si­kraus­ tė pa­sku­ti­niai so­vie­ti­niai da­li­niai, bu­vo svars­to­ma, ką su šia te­ri­to­ri­ ja da­ry­ti. Vėl kur­ti ka­rei­vi­nes bu­vo lyg ir be­pras­miš­ka. Tad iš pra­džių ši te­ri­to­ri­ja bu­vo ati­duo­ta vers­lui.

Vals­ty­bė ne­tu­rė­jo pi­ni­gų in­ves­tuo­ ti į šiuos plo­tus, ne­bu­vo už ką net ka­rei­vi­nių griau­ti, tad vis­kas pa­lik­ ta lais­vo­sios rin­kos va­liai“, – dės­ tė S.Pet­ri­kis.

Kū­rė­si lai­do­ji­mo biu­rai

Ženk­lai: Šiau­rės mies­te­lio is­to­ri­ja glau­džiai su­si­ju­si su ka­ry­ba. Sa­vo

pėd­sa­ką čia pa­li­ko ir so­vie­tų ar­mi­jos ka­riai.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Pa­sak S.Pet­ri­kio, iš­tuš­tė­ju­sios ka­ rei­vi­nės kė­lė tik slo­gius pri­si­mi­ni­ mus. Tuo­met, pir­mai­siais ne­prik­ lau­so­my­bės me­tais, kai dar žmo­nių at­min­ty­je bu­vo ryš­kūs 1991 m. sau­ sio 13 d. įvy­kiai, dau­ge­lis mies­tie­čių į Šiau­rės mies­te­lį žvel­gė krei­vai. „Iš šios vie­tos prie te­le­vi­zi­jos bokš­to va­žia­vo tan­kai, tad gy­ven­ to­jams ši vie­ta aso­ci­ja­vo­si su skau­ džia oku­pa­ci­ja. Su­ta­pi­mas ar ne, ta­čiau pir­mai­siais me­tais, kai čia ėmė kur­tis vers­lo įmo­nės, dau­giau­ sia Šiau­rės mies­te­ly­je bū­ta lai­do­ji­ mo biu­rų. Aiš­ku, ir ki­toks vers­las

Si­mas Ra­mu­tis Petrikis:

Kar­tais ten­ka su­si­ tik­ti su ka­dai­se Šiau­ rės mies­te­ly­je tar­na­ vu­siais ka­riš­kiais.

Jie at­vyks­ta čio­nai ir ne­ga­li at­sek­ti, kur sto­vė­jo jų ka­rei­vi­nė.

Su­da­rė de­ta­lų­jį pla­ną

Si­tua­ci­ja ge­ro­kai pa­si­kei­tė 1998 m., kai sa­vi­val­dy­bė su­da­rė ir pa­tvir­ti­ no de­ta­lų­jį te­ri­to­ri­jos pla­ną. Pa­gal jį 54 hek­ta­rų te­ri­to­ri­ja tu­rė­jo virs­ ti sos­ti­nės Žir­mū­nų mik­ro­ra­jo­no da­li­mi. Be to, bu­vo pa­si­rink­ta to­ kia stra­te­gi­ja, kad te­ri­to­ri­ja at­gim­ tų pri­va­taus vers­lo pa­stan­go­mis, o sa­vi­val­dy­bei į tai ne­rei­kė­tų in­ves­ tuo­ti nė li­to.

Tuo­met di­džio­ji dau­gu­ma ka­rei­ vi­nių bu­vo nu­griau­ta, pra­dė­ti sta­ ty­ti dau­gia­bu­čiai, ėmė kur­tis pre­ ky­bos cent­rai. Vie­nuo­li­kai Šiau­rės mies­te­lio gat­vių bu­vo su­teik­ti gar­ sių tar­pu­ka­rio Lie­tu­vos ka­ri­nin­kų, to­kių kaip pir­mo­jo žu­vu­sio sa­va­ no­rio Po­vi­lo Luk­šio, ge­ne­ro­lo Jur­ gio Ku­bi­liaus, ge­ne­ro­lo Sil­vest­ro Žu­kaus­ko var­dai, taip pat at­si­ra­

Po­ky­čiai: ka­dai­se čia bu­vo ka­rei­vi­nė

do Ulo­nų, La­kū­nų gat­vės. „Ga­li­ma da­bar svars­ty­ti ir gir­ti ar­ba peik­ti anų me­tų spren­di­mą, ta­čiau ma­ nau, kad jis bu­vo tei­sin­gas. Mies­to cent­re bu­vo di­džiu­lė te­ri­to­ri­ja. Jo­je bu­vo neį­ma­no­ma at­gai­vin­ti ka­ri­nės ba­zės, ta­čiau ši vie­ta kuo pui­kiau­ siai ti­ko šiuo­lai­ki­niam būs­tui kur­ti. Čia at­si­ra­dę mo­der­nūs dau­gia­bu­ čiai yra pa­trauk­lios kai­nos ir kon­ ku­ren­cin­gi, ša­lia su­si­for­ma­vo pui­ki inf­rast­ruk­tū­ra. Gy­vu­mo te­ri­to­ri­jai su­tei­kia ir šim­ta­me­čiai pa­sta­tai, ku­riuos bu­vo nu­spręs­ta iš­sau­go­ti, nors jie nė­ra jo­kia kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bė“, – pa­brė­žė S.Pet­ri­kis.

Ta­po pa­vyz­džiu ki­tiems

Šiuo me­tu sėk­min­gos Šiau­rės mies­te­lio is­to­ri­jos pa­vyz­džiu ban­ do sek­ti ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­ se bu­vu­sių ka­ri­nių po­li­go­nų te­ri­to­ ri­jų val­dy­to­jai. Pa­si­žiū­rė­ti į Vil­nių at­vyks­ta­ma ir iš bu­vu­sios Kau­no Šan­čių ka­ri­nės ba­zės, ir iš pa­na­ šaus ob­jek­to Uk­mer­gė­je. Šiau­rės mies­te­lio pa­vyz­dys pa­ trauk­lus ir tuo, kad su­ma­ny­mai bu­vo įgy­ven­din­ti be vals­ty­bės in­ ves­ti­ci­jų. „Ma­nau, jog Šiau­rės mies­te­ liui ge­ro­kai pa­dė­jo tai, kad jis yra sos­ti­nė­je. To­dėl te­ri­to­ri­ja ta­po pa­ trauk­li vers­lui, ta­čiau ir pa­si­rink­

Pri­si­mi­ni­mai: Sau­sio 13-osios nak­tį iš Šiau­rės mies­te­lio te­le­vi­zi­jos bokš­to link pa­ju­dė­jo tan­kai. Tad il­gą lai­ką vil­nie­čiams ši vie­ta ne­kė­lė ge­rų emo­ci­jų.

5

ĹĄeĹĄtADIENIS, balandĹžio 14, 2012

istorija diena.lt/naujienos/miestas

– sėk­mės is­to­ri­ja

R

UAB „Alynas“

„Alynas“ – unikali alaus parduotuvÄ— Aleksandras Koreika Ĺ imtametÄ—s tradicijos, iĹĄskirtinai didelis asortimentas ir nepakartojamas skonis. „Alyno“ parduotuvÄ—se-baruose kÄ… nors ÄŻdomaus sau sugebÄ—tĹł rasti net didĹžiausias alaus gurmanas.

Stebina asortimento gausa

Ä—s, o da­bar sto­vi mo­der­nĹŤs dau­gia­bu­Ä?iai.

tas bō­das – iť­vys­ty­ti mies­to da­lÄŻ nein­ves­tuo­jant vals­ty­bÄ—s pi­ni­gĹł – taip pat pa­si­tvir­ti­no. ÄŒia bu­vo at­ va­Şia­vÄ™ vo­kie­Ä?iai ir sa­kÄ—, kad mō­ sĹł pro­jek­tas tik­rai ge­ras“, – tei­gÄ— „Šiau­rÄ—s mies­te­lio“ va­do­vas.

Jau ĹĄie­met pla­nuo­ja­ma Ĺ iau­ rÄ—s mies­te­lÄŻ vi­siť­kai per­duo­ti sa­ vi­val­dy­bÄ—s Ĺži­nion, o bend­ro­vÄ— „Šiau­rÄ—s mies­te­lis“ sa­vo veik­ lÄ… plė­tos Sau­lė­te­ky­je. „Pla­nuo­ ja­me da­ly­vau­ti Sau­lė­te­kio slė­nio

Gedimino BartuĹĄkos nuotr.

vys­ty­mo pro­gra­mo­je, bet tai bus ki­to­kio po­bō­dĹžio veik­la. O Ĺ iau­ rÄ—s mies­te­lis, iki ga­lo per­sta­ty­tas ir uŞ­baig­tas, iť­liks is­to­ri­jo­je kaip uni­ka­lus pro­jek­tas“, – pa­brė­Şė S.Pet­ri­kis.

Ka­ri­nio pa­vel­do ĹĄe­ťė­ly­je Tai, kad Ĺ iau­rÄ—s mies­te­lio is­to­ri­ja su­si­ ju­si su ka­ry­ba, liu­di­ja 2001 m. vyk­dant sta­ty­bas ras­ta vie­na di­dĹžiau­siĹł Na­po­ leo­no ka­riuo­me­nÄ—s ka­riĹł ka­pa­vie­Ä?iĹł, ku­r ios Ä?ia bu­vo su­for­muo­tos XIX a.

2-ąjį de­ťimt­me­tį.

įsi­kō­rę Ru­si­jos im­pe­ri­jos ka­ri­niai da­li­ niai. Tar­pu­ka­riu ka­rei­vi­nė­mis nau­do­ jo­si len­kų ka­riai.

So­v iet­me­Ä? iu Ä?ia bu­vo tan­k Ĺł da­l i­n io ka­r i­nÄ— ba­zÄ—. Pas­k u­t i­n iai so­v ie­t Ĺł ka­ riai Ĺ iau­rÄ—s mies­te­l ÄŻ pa­l i­ko 1993 m.

Pir­mie­ji ar­chi­tek­tō­ri­niai Ĺ iau­rÄ—s mies­ Nuo ta­d a ĹĄi te­r i­to­r i­j a pri­s ki­r ia­m a te­lio kaip ka­ri­nio ob­jek­to pavyzdĹžiai Ĺ˝ir­mō­nĹł se­n iō­n i­jai ir yra at­v i­ra vi­ sie­kia XIX a. pa­bai­gÄ…. Tuo­met Ä?ia bu­vo siems.

Pa­mink­las pri­me­na Af­ga­nis­ta­ną

Per visÄ… istorijÄ… nei butelinis, nei skardinÄ—se esantis alus savo kokybe nesugebÄ—jo pralenkti ĹĄvieĹžio alaus.

Pastarasis su ÄŻprastu parduotuviniu alumi turi tiek pat bendrumĹł, kiek ir chemizuotame ĹŤkyje uĹžaugintos darĹžovÄ—s su ekologiĹĄka produkcija.

PavyzdĹžiui, pasterizuotame aluje nÄ—ra nÄ— pusÄ—s tĹł naudingĹłjĹł medĹžiagĹł, kuriĹł turi gyvas alus.

Svarbiausia „Alyno“ strategijos dalis – patiekti klientui kuo didesnÄŻ kokybiĹĄko alaus asortimentÄ….

TaÄ?iau ne tik. ParduotuvÄ—s savininkai ÄŻsitikinÄ™, kad ĹžmonÄ—s turÄ—tĹł suprasti, jog tikras alus gaminamas ne pramoniniu bĹŤdu. Gero alaus taip pat neÄŻmanoma iĹĄlaikyti butelyje ar skardinÄ—je. „Žmogus, paragavÄ™s tikro, gyvo alaus technologijos pagrindu iĹĄvirto alaus, iĹĄvirto dar praeituose ĹĄimtmeÄ?iuose mĹŤsĹł senoliĹł ÄŻkurtuose alaus bravoruose, pavyzdĹžiui, VasaknĹł dvare verdamas alus pagal unikaliÄ… 1719 m. receptĹŤrÄ…, yra visiĹĄkai kitoks nei ĹĄiuo metu gaminamas naudojant „high-gravity“ pagreitintu alaus gamybos bĹŤdu skiedĹžiant „stipresnÄŻ alĹłâ€œ. Beveik visas mĹŤsĹł alus neďŹ ltruojamas, o rĹŤgimo procesas jame neskatinamas cheminiais priedais. Tai dalykai, kurie alĹł paverÄ?ia tikru alumi“, – dÄ—stÄ— „Alyno“ rinkodaros specialistÄ— EglÄ— VilÄ?inskaitÄ—.

Rekomenduoja iĹĄskirtinÄŻ alĹł

Kai kuriĹł „Alyne“ parduodamĹł rĹŤĹĄiĹł alaus galima rasti ir kitose Lietuvos parduotuvÄ—se, taÄ?iau, ko gero, niekur negalima rasti tiek daug rĹŤĹĄiĹł vienoje vietoje. PavyzdĹžiui, Jogailos gatvÄ—je veikianÄ?ioje parduotuvÄ—je-bare „Alynas“ yra net 30 rĹŤĹĄiĹł alaus. „Kiekvienos rĹŤĹĄies alus savotiĹĄkai unikalus. Negalima sakyti, kad lietuviĹĄko alaus skonis yra prastes-

2006-ai­siais Ĺ iau­rÄ—s mies­te­lio te­ri­to­ri­ jo­je bu­vo ati­deng­tas pa­mink­las, skir­ tas 1979–1989 m. Af­ga­nis­ta­ne Ĺžu­vu­ siems ka­riams. Ĺ ÄŻ pa­mink­lÄ… pa­ťven­ti­ no ka­ro Af­ga­nis­ta­ne da­ly­vis ku­ni­gas Ge­di­mi­nas An­ta­nas Mar­cin­ke­vi­Ä?ius.

Pa­mink­las pa­sta­ty­tas S.Žu­kaus­ko ir Žy­gio gat­vių san­kry­Şos skve­re, bu­vu­ sio so­vie­tų ka­ri­nio da­li­nio te­ri­to­ri­jo­je.

Vie­ta pa­si­rink­ta neat­si­tik­ti­nai – iť ťios vie­tos jau­nuo­liai bu­vo ve­Şa­mi į Af­ga­ nis­ta­ną. Pa­mink­lą kō­rė ar­chi­tek­tė Vir­

gi­ni­ja Bak­ťie­nÄ— ir skulp­to­rius An­ta­nas Kmie­liaus­kas, jis ir pa­do­va­no­jo ak­me­ nÄŻ ĹĄiam pa­mink­lui. Pa­sak Vil­niaus ka­ro Af­ga­nis­ta­ne ve­te­ra­nĹł pir­mi­nin­ko Vy­ to Luk­ťio, pa­mink­lo ver­tÄ— – 450 tĹŤkst. li­tĹł. Jis pa­sta­ty­tas uĹž Lie­tu­vos vals­ty­ bÄ—s ir jos pi­lie­Ä?iĹł suau­ko­tas lė­ťas.

Pa­mink­lo aukť­tis – be­veik pen­ki met­ rai. Na­tō­ra­laus ak­mens pa­mink­lą su­ da­ro dvi da­lys. Vir­ťu­ti­nė­je da­ly­je pa­ vaiz­duo­ta mo­ti­na, ku­ri glė­by­je lai­ko sa­vo Şu­vu­sį sō­nų. Tarp jų iť­kal­ta juo­

do­ji tul­pė – Af­ga­nis­ta­no ka­ro sim­bo­ lis. Taip va­din­da­vo lėk­tu­vus, ku­rie ga­ ben­da­vo Şu­vu­sių ka­rei­vių pa­lai­kus.

Apa­ti­nė pa­mink­lo da­lis pa­ga­min­ta iť gra­ni­to, ja­me iť­kal­ti 96 var­dai ir pa­var­ dės ka­rių, Şu­vu­sių Af­ga­nis­ta­no ka­re.

Iť vi­so ťia­me ka­re da­ly­va­vo 5 tōkst. ka­rių iť Lie­tu­vos. Ď pa­mink­lo ati­da­ry­ mo ce­re­mo­ni­ją pa­dė­ti gė­lių ir nu­lenk­ ti gal­vas Şu­vu­siems su­si­rin­ko Af­ga­ nis­ta­no ka­ro da­ly­viai ir Şu­vu­sių­jų ar­ ti­mie­ji iť vi­sos Lie­tu­vos.

nis nei uĹžsienietiĹĄko. Tai skirtingos kategorijos. Ĺ tai, pavyzdĹžiui, belgiĹĄkas alus „Leffe“.

Jeigu kas nors iĹĄ Lietuvos aludariĹł sugebÄ—tĹł pagaminti tokÄŻ alĹł, manau, jis kaipmat taptĹł milijonieriumi. Ir ne todÄ—l, kad mĹŤsĹł aludariai prastesni. Tiesiog, belgiĹĄkas alus turi ĹĄimtametes tradicijas. Jo gamyboje naudojami specialĹŤs ingredientai, jis brandinamas specialiose talpose, iĹĄlaikoma tam tikra unikali technologija“, – pasakojo E.VilÄ?inskaitÄ—.

Lietuvos aludariai su uĹžsienieÄ?iais nors ir nerungtyniauja, taÄ?iau taip pat originalumu nenusileidĹžia.

Tame paÄ?iame „Alyne“ galima rasti ir unikalaus „Katedros medaus“ alaus, kuris gaminamas darykloje, ÄŻsikĹŤrusioje paÄ?ioje Vilniaus ĹĄirdyje, Gedimino prospekte. „Tai taip pat mĹŤsĹł ďŹ losoďŹ jos dalis – palaikyti smulkiuosius gamintojus, nes rinkÄ… uĹžkariaujantys pramoninÄ—s aludarystÄ—s gigantai ÄŻ uĹžmarĹĄtÄŻ gramzdina ir tikro alaus skonÄŻ. IdÄ—ja atidaryti ĹĄÄŻ parduotuviĹł-barĹł tinklÄ… kaip tik gimÄ— lankantis pas vietos aludarius“, – pabrėŞė „Alyno“ rinkodaros specialistÄ—.

Atvers lauko kavinÄ™

Ĺ iuo metu sostinÄ—je veikia keturios „Alyno“ parduotuvÄ—s-barai.

Naujausia iĹĄ jĹł savo duris atvÄ—rÄ— praÄ—jusiÄ… vasarÄ… Ĺ iaurÄ—s miestelyje ĹĄalia UlonĹł turgelio. Ir nors Ä?ia alaus rĹŤĹĄiĹł nÄ—ra daugiausia, palyginti su kitomis „Alyno“ parduotuvÄ—mis, taÄ?iau puiki aplinka, lauko terasa ir malonus aptarnavimas miesto centre abejingĹł neturÄ—tĹł palikti. „Šios kavinÄ—s kertinis akmuo – tautiĹĄkas alus ir tautiĹĄkos tradicijos. IeĹĄkantiems ramybÄ—s siĹŤlome po darbo uĹžsukti bĹŤtent Ä?ia. Gretimame turgelyje galÄ—site ÄŻsigyti tikrĹł lietuviĹĄkĹł produktĹł, o mĹŤsĹł parduotuvÄ—je-bare nusipirkti iĹĄsineĹĄti ar paragauti vietoje tikro lietuviĹĄko alaus. Valgykime ekologiĹĄkus produktus ir gerkime natĹŤralĹł alĹł, o ne ieĹĄkokime chemijos, kurios ir taip apstu aplink“, – ragino E.VilÄ?inskaitÄ—.

ď Ž Tikslas: BY\[Ăş T " Qb_V` NacĂ›_b`V  .Yf[\• ]N_Qb\abcĂ› ON_N` ]N`V_f b

`V aN]aV VNb_Ă›` ZVR`aRYV\ a_NbX\` PR[a_b

 .Yf[\• N_PUfc\ [b\a_

AtneĹĄus iĹĄkirptÄ… ĹĄÄŻ kuponÄ… asmenims nuo 18 metĹł iĹĄduodama lojalumo kortelÄ—.

6

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

Bendruomenė At­kir­tis ­ tep­lio­to­jams

Iš­lais­vin­ki­me kie­mus

Pa­si­kei­tė ­ ad­re­sai

Šiau­rės mies­te­ly­je skel­bia­ma pa­va­sa­ri­nė šva­ros ak­ci­ja. Ra­jo­ no gy­ven­to­jai kvie­čia­mi ne­lik­ti abe­jin­gi, jei ant pa­sta­tų sie­nų pa­ma­tys pri­pai­šy­tų gra­fi­čių – apie juos rei­kia pra­neš­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui. Vi­si drau­ge pa­si­rū­pin­ki­me, kad dau­gia­bu­ čio iš­vaiz­da lik­tų tvar­kin­ga, o sie­nų ne­bjau­ro­tų ke­ver­zo­nės.

Mies­to sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus pa­rei­gū­nai iki ba­lan­džio 24 d. ren­ka in­for­ma­ ci­ją apie ne­nau­do­ja­mas trans­ por­to prie­mo­nes, pa­lik­tas bend­ro­jo nau­do­ji­mo te­ri­to­ri­jo­ se, ir ra­gi­na sa­vi­nin­kus jo­mis pa­si­rū­pin­ti. Ši pro­ble­ma itin ak­tua­li ir ma­ši­nų pri­grūs­tuo­se Šiau­rės mies­te­lio kie­muo­se.

Vil­niu­je to­liau kei­čia­mi prie gat­vių san­kir­tų esan­čių pa­sta­ tų ad­re­sai. Nau­jo­ji tvar­ka neap­ len­kė ir Šiau­rės mies­te­lio. Pas­ ta­to S.Žu­kaus­ko g. 36 / K.La­ dy­gos g. 5 ad­re­sas nuo šiol yra K.La­dy­gos g. 5, S.Žu­kaus­ko g.

1 / Ulo­nų g. 1 – Ulo­nų g. 1, o V.Na­ge­vi­čiaus g. 1 / S.Žu­kaus­ ko g. 30 – V.Na­ge­vi­čiaus g. 1.

Dar­žai mies­te – kol kas tik sva­jo­nė. B Ant mies­to na­mų sto­gų ar neužs­ta­ty­tuo­se skly­puo­se – dar­žo­vių lys­vės ir juos pri­ žiū­rin­tys mies­tie­čiai ar­ba ki­taip – bend­ruo­me­ni­nis dar­žas. Šiau­rės mies­te­lis – tam idea­li vie­ta, tet­rūks­ta en­tu­zias­tų.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Idė­ja mies­tie­čių ne­su­do­mi­no

To­kio bend­ruo­me­ni­nio dar­žo (angl.

– ur­ban­far­ming) idė­ją tarp mies­ tie­čių sklei­dęs Min­dau­gas Da­nys per­nai ru­de­nį vy­lė­si, kad kam­pe­ lis, ku­ria­me bend­ruo­me­ni­niais pa­ grin­dais bus au­gi­na­mos dar­žo­vės ir prie­sko­niai, at­si­ras šių me­tų pa­va­ sa­rį, gal­būt Šiau­rės mies­te­ly­je.

„Šiau­rės mies­te­lis man at­ro­dė idea­li vie­ta: nau­jas mik­ro­ra­jo­nas, daug ak­ty­vių žmo­nių, iš­plė­to­ta inf­rast­ruk­tū­ra, bet ne­ma­žai neužs­ ta­ty­tų erd­vių. Ban­dė­me tar­tis ir su ga­myk­la, ku­ri įsi­kū­ru­si bu­vu­sio­je „Sig­mos“ te­ri­to­ri­jo­je, šne­kė­jau dėl jų 10 tūkst. kv. m sto­go pa­nau­do­ ji­mo, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad bend­ ro­vė ten nu­spren­dė mon­tuo­ti sau­ lės ba­te­ri­jas“, – pa­sa­ko­jo M.Da­nys.

Idea­li vie­ta dar­žo­vėms au­gin­ti, pa­

žin­ti su dar­ži­nin­kys­tės me­to­dais.

To­kie, anot M.Da­nio, šios idė­jos pra­na­šu­mai.

Tad šiuo pro­jek­tu no­ri­ma stip­ rin­ti mies­to bend­ruo­me­nę. „No­ ri­me, kad gy­ven­to­jai, ku­rie gy­ve­na ne­to­li dar­žo, atei­tų čia ne tik nu­si­ pirk­ti švie­žiai užau­gin­tų dar­žo­vių, bet ir pa­tys sa­va­no­riau­tų, rū­pin­ tų­si ap­lin­ka“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­ vas. M.Da­nys vi­lia­si, kad šis pro­ jek­tas bend­ruo­me­ni­nį dar­žą pa­vers

Bend­ruo­me­ni­ niai dar­žai pa­ de­da pa­nau­do­ti ap­leis­tas mies­ to te­ri­to­ri­jas, jas pri­tai­ky­ti pra­kti­nei veik­lai.

Taip pat už­sii­ ma­ma edu­ka­ci­ ne veik­la.

Ta­čiau, re­gis, vil­nie­čiai M.Da­nio idė­ja neuž­sik­rė­tė – rė­mė­jų ir par­ tne­rių lig šiol tė­ra vos vie­nas ki­tas.

M.Da­nys, prieš ke­le­tą mė­ne­sių pe­ rė­jęs dirb­ti į Ūkio mi­nis­te­ri­ją, pri­ si­pa­žįs­ta: lais­vo lai­ko jam lie­ka vis ma­žiau, tad idė­jos įgy­ven­di­ni­mą ati­de­da. Ta­čiau jis ti­ki: bend­ruo­ me­ni­nis dar­žas sos­ti­nė­je at­si­ras jei ne šie­met, tai ki­tą­met.

Min­dau­gas Da­nys:

Šiau­rės mies­te­lis man at­ro­dė idea­ li vie­ta: nau­jas mik­ ro­ra­jo­nas, iš­plė­to­ta inf­rast­ruk­tū­ra, bet ne­ma­žai neužs­ta­ty­ tų erd­vių.

sak M.Da­nio, ga­lė­tų bū­ti ir skly­pas ša­lia Šiau­rės mies­te­lio tech­no­lo­gi­ jų par­ko, ta­čiau paaiš­kė­jo, kad ten bus sta­to­mi biu­rų pa­sta­tai. Ta­čiau to­kių erd­vių Šiau­rės mies­te­ly­je – ne­ma­žai, tet­rūks­ta en­tu­ziaz­mo.

M.Da­nys svars­tė, kad bend­ruo­ me­ni­nio dar­žo idė­ją ak­ty­viau ga­ lė­tų skleis­ti mies­to se­niū­ni­jos ar­ ba vie­tos bend­ruo­me­nės, apie ku­rių stip­ri­ni­mą kal­ba­ma jau ne vie­nus me­tus. „Jei at­si­ras­tų žmo­ gus, mo­ty­vuo­jan­tis ir su­bu­rian­tis, ku­ris de­ga šia idė­ja, ta­da yra šan­sų, kad idė­ja bus įgy­ven­din­ta“, – įsi­ti­ ki­nęs vil­nie­tis.

Ko­dėl vis dėl­to jo idė­ja vil­nie­čiai neuž­sik­rė­tė? „Gal­būt dau­giau lai­ ko jos sklai­dai rei­kė­jo skir­ti. Gal­ būt ne­tin­ka­mai ko­mu­ni­ka­vo­me.

Ta­čiau ti­kiu, kad atei­ty­je bend­ ruo­me­ni­nis dar­žas sos­ti­nė­je tik­rai bus“, – M.Da­nys bu­vo nu­si­tei­kęs op­ti­mis­tiš­kai.

Stip­rin­tų bend­ruo­me­nę

Gal­būt tai bus Šiau­rės mies­te­ ly­je? Bū­tent šį mik­ro­ra­jo­ną M.Da­ nys įvar­di­ja kaip per­spek­ty­viau­sią bend­ruo­me­ni­nio dar­žo idė­jai įgy­ ven­din­ti.

Bend­ruo­me­ni­niai dar­žai pa­de­da pa­nau­do­ti ap­leis­tas mies­to te­ri­to­ ri­jas, jas pri­tai­ky­ti pra­kti­nei veik­ lai. Taip pat už­sii­ma­ma edu­ka­ci­ ne veik­la. Į to­kius dar­žus kvie­čia­mi moks­lei­viai ir dar­že­li­nu­kai su­si­pa­

erd­ve, ku­rio­je vil­nie­čiai su­si­tik­tų, vyk­tų ren­gi­niai, bū­tų pre­kiau­ja­ma užau­gin­ta pro­duk­ci­ja.

Eko­lo­giš­ku­mo pro­ble­mą ža­da­ma spręs­ti au­gi­nant pro­duk­ci­ją šilt­na­ miuo­se, dar­žo pa­kraš­čiuo­se so­di­ nant ne­val­go­mus au­ga­lus ir sta­ tant įvai­rias per­tva­ras. Dar­žo­vės ir prie­sko­niai tu­rė­tų bū­ti so­di­na­mi į at­vež­tą že­mę, ku­ri bū­tų eko­lo­giš­ kes­nė nei Šiau­rės mies­te­ly­je esan­ tis dir­vo­že­mis.

M.Da­nys sa­ko, kad, pa­vy­kus de­monst­ra­ci­niam pro­jek­tui, dar­ žus bū­tų ga­li­ma tu­rė­ti ir ki­to­se Vil­niaus mies­to vie­to­se. „Įkū­rus dar­žus gy­ve­na­muo­

siuo­se ra­jo­nuo­se, ūkis bū­tų to­liau nuo pa­grin­di­nių ke­lių ir gat­vių, tad tar­šos po­vei­kis bū­tų ma­žes­nis“, – sam­pro­ta­vo jis.

Ar pro­jek­to idė­jos au­to­rius ne­si­ bai­mi­na, kad vi­sas dar­bas ga­li bū­ti per vie­ną nak­tį su­ga­din­tas van­da­ lų? „Ma­nau, kad bent pir­ma­ja­me dar­že tik­rai bus rei­ka­lin­ga tvo­ ra, ku­ri sau­gos te­ri­to­ri­ją. Gal­vo­si­ me, ko­kiais bū­dais dar bū­tų ga­li­ma už­tik­rin­ti sau­gu­mą“, – ti­ki­no pa­ šne­ko­vas.

Au­gin­to­jai ir val­gy­to­jai

Ka­dan­gi bend­ruo­me­ni­nis dar­žas bū­tų pel­no ne­sie­kian­tis pro­jek­ tas, idė­jos au­to­rius ti­kė­jo­si į pro­ jek­tą įtrauk­ti ne tik vie­tos gy­ven­to­ jus, bet ir vers­lo rė­mė­jus. „No­ri­me ak­cen­tuo­ti so­cia­li­nį as­pek­tą, da­ lis pa­ja­mų bū­tų skir­ta „Mais­ to ban­kui“, kad pa­ra­mą gau­tų dar dau­giau žmo­nių. Pa­ra­mos ieš­ko­ me ne tik fi­nan­si­nės, bet ir dar­žui įreng­ti. Džiaug­si­mės, jei kas pa­ dės gau­ti sėk­lų, že­mės ar me­džia­ gų tvo­roms“, – anks­čiau yra sa­kęs M.Da­nys.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad bend­ruo­me­ ni­nis dar­žas ga­li pa­dė­ti plis­ti va­ di­na­mų­jų au­gin­to­jų ir val­gy­to­jų bū­riui, ku­ris for­muo­ja­si gy­ven­to­ jams su­da­rius ne­for­ma­lias su­tar­tis su ūki­nin­kais, ku­rio­mis pa­si­ža­da­ ma kas sa­vai­tę pirk­ti tam tik­rą kie­ kį ūki­nin­ko pro­duk­ci­jos. Už­sie­nio ša­ly­se jau dau­giau nei de­šimt­me­ tį eg­zis­tuo­jan­tys bend­ruo­me­ni­niai ūkiai mies­tų gy­ven­to­jams siū­lo ne tik dar­žo­vių, juo­se taip pat lai­ko­ mi na­mi­niai gy­vū­nai, bi­tės. „Su viš­to­mis, triu­šiais bū­tų sun­ku Vil­ niu­je su­ras­ti vie­tą, ku­ri ati­tik­tų ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus. Mes la­bai no­ri­me bū­ti kuo ar­čiau gy­ven­to­jų, to­dėl gy­vu­lė­lių teks at­si­sa­ky­ti. Ga­ lė­tu­me įsi­kur­ti Vin­gio par­ke, bet taip nu­tol­tu­me nuo mies­ tie­čių, bū­tu­me ne to­ kie ma­to­mi“, – kal­bė­jo idė­jos au­to­rius.

Vers­li­nin­kas ti­ki­ no, kad, įsi­kū­rus pir­ma­jam dar­ žui, už­tek­tų vos apie de­šim­ties n u o ­l a ­t i n ­ ių s a ­v a ­n o ­r i ų , ku­rie ga­lė­tų skir­ti apie ke­ tu­rias va­lan­das dar­bo per sa­vai­tę.

Ūkis: bend­ruo­me­nių dar­že­liai, ku­riuo

te­lio gy­ven­to­jai nea­be­jo­ja, kad anks

7

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

Bendruomenė Kas­die­ny­bę ­ pra­skaid­ri­na šven­tės Koks gi bend­ruo­me­nės gy­ve­ni­mas be šven­čių? O švęs­ti Šiau­rės mies­te­lio gy­ ven­to­jai ir mo­ka, ir mėgs­ta. Tra­di­ci­nis ren­gi­nys „Mo­ti­nų švie­sa“, Ka­lė­dų eg­lės įžie­bi­mas, Už­ga­vė­nės ar Jo­ni­nės kas­met su­trau­kia pul­ką mies­te­lė­nų. Šios šven­ tės ma­siš­ku­mu gal ir nu­si­lei­džia sos­ti­ nės se­na­mies­čio ren­gi­niams, bet jo­se tvy­ran­čios ši­lu­mos ir jau­ku­mo ga­li pa­vy­ dė­ti vi­si. Žir­mū­nų se­niū­ni­jos nuo­tr.

Bet tik kol kas

o­se ga­li­ma už­siau­gin­ti įvai­rių dar­žo­vių, po­pu­lia­rūs už­sie­ny­je. Šiau­rės mies­ s­čiau ar vė­liau to­kį tu­rės ir jie.

R

TEO LT

Šiaurės miestelyje – spartus šviesolaidinis internetas Mantas Antanavičius Jau bene visus Šiaurės miestelio daugiabučius namus pasiekė spartus šviesolaidinis internetas. Specialistų teigimu, šviesolaidinės technologijos iš esmės pakeitė interneto sampratą: jos ne tik leidžia naudotis gerokai spartesniu internetu, bet ir suteikia galimybę žiūrėti interaktyviąją televiziją, naudotis virtualios „Videonuomos“ paslaugomis, saugiai laikyti savo duomenis.

ne vieną svarbų dokumentą, nuotraukų ar vaizdo įrašų.

TEO interneto ZEBRA klientams neseniai pasiūlė išeitį, kuri padės tokių nemalonių situacijų išvengti. Tai – internete sukurta failų talpykla, kuri dar suteikia ir galimybę turimais duomenimis laisvai keistis.

Naujas greičio suvokimas

Pirmiausia derėtų žinoti, kad optinio pluošto kabeliu užtikrinamas interneto ryšys yra greitas, stabilus ir patikimas, o labiausiai greitį įvertins tie vartotojai, kurių turima kompiuterinė įranga yra gana nauja.

TEO šviesolaidinio interneto ZEBRA sparta siekia iki 300 Mb/s.

Tiesa, daugeliui visiškai pakanka ir 100 Mb/s greičiu veikiančio interneto, kuris taip pat užtikrina sklandų darbą. „Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, kuriuos erzina nuolat stringantys interneto žaidimai. Be to, smarkiai išpopuliarėjus gyviems pokalbiams internete, pavyzdžiui, naudojant „Skype“ programą, šviesolaidinis internetas niekada neleis strigti vaizdui, jo neiškraipys“, – pabrėžė telekomunikacijų bendrovės TEO Vilniaus regiono centro direktorius Gintaras Bilevičius.

Dauguma interneto tiekėjų šviesolaidinį kabelį nutiesia tik iki namo įvado, o į butus išvedžioja paprastus varinius kabelius. TEO atstovas teigia, kad, siekiant neprarasti ryšio kokybės, šviesolaidis turi būti atvedamas iki pat kompiuterio.

Internetinė saugykla

Įvairius sukauptus duomenis iki šiol įprasta laikyti kompiuteryje arba kitose laikmenose. Dažnas, sugedus kompiuteriui, yra praradęs

Gintaras Bilevičius:

TEO šviesolaidinis internetas leidžia ne tik naudotis sparčiu internetu, bet ir išskirtinėmis televizijos paslaugomis.

„Saugykloje“ galima laikyti sau brangius failus: nuotraukas, filmuotą medžiagą, kitą svarbų turinį. „Saugykla“ leidžia serveryje laikyti iki 300 GB duomenų. Tiek vietos užimtų maždaug 100 tūkst. nuotraukų ar iki 100 valandų trukmės filmuotos medžiagos. Failai čia saugūs: neprarasi jų dėl kompiuterio gedimo, vagystės ar kitų nelaimių, o prie failų prisijungiama tik įvedus asmeninį slaptažodį, failų kopijos saugomos keliose skirtingose vietose. Saugesnį variantą, nei ši ZEBRA interneto paslauga, įsivaizduoti sunku“, – pasakojo G.Bilevičius. Ši paslauga teikiama ją užsisakius savitarnos svetainėje www.manoteo.lt.

Daugiau nei televizija

Šviesolaidinis ryšys teikia daugiau galimybių, ne tik interneto ryšį.

Jis leidžia žiūrėti skaitmeninę interaktyviąją televiziją, kuri leidžia įrašyti norimas laidas ir žiūrėti jas patogiu laiku. „Pavyzdžiui, interneto tinklais teikiama paslauga „Interaktyvioji GALA“ leidžia žiūrėti iki 80 kanalų, įsirašyti daugelio jų laidas, o per 8 dienas įrašus galima žiūrėti kada tik panorėjus“, – dėstė G.Bilevičius.

Televizoriaus ekrane galima peržiūrėti „YouTube“ vaizdo įrašus, nuotraukas tinklalapiuose „Flickr“, „Picasa“, pasitikrinti naujienas socialiniame tinkle ,,Facebook“, skaityti naujienų portalus, horoskopus, sužinoti orų prognozes ar TV kanalų programą. Šios televizijos „Videonuomoje“ galima pažiūrėti daugiau nei 1700 įvairaus žanro filmų, serialų, laidų, koncertų įrašų. Organizuojant karaokės vakarus, galima naudotis 350 dainų anglų ir lietuvių kalbomis.

Specialistų teigimu, skaitmeninė televizija netrukus Lietuvoje dar labiau išpopuliarės, nes transliavimo analoginiu antžeminiu signalu siųstuvai bus išjungti šių metų spalio 29 d. Tapti skaitmeninės TV žiūrovu dabar palankus metas, nes šiuo metu klientams siūlomos labai geros sąlygos. „Jau besinaudojantiems mūsų šviesolaidiniu internetu siūlome išbandyti ir televizijos „Interaktyvioji GALA“ paslaugas. Nenustebkite, jei į jūsų buto duris pasibels TEO darbuotojas ir parodys, pasiūlys išbandyti šios televizijos galimybes, atsakys į klausimus“, – sakė G.Bilevičius.

Daugiau informacijos apie minėtas paslaugas galite gauti ir jas užsisakyti artimiausiame prekybos centre „Parkas Outlet“ (Verkių g.

29) esančiame TEO klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat mokamu telefonu 1817, interneto svetainėje www.teo.lt.

8

šeštADIENIS, balandžio 14, 2012

situacija

Pa­ža­das: jau ne­tru­kus Šiau­rės mies­te­lio gy­ven­to­jai ga­lės džiaug­tis ge­res­nė­mis gat­vė­mis.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ra­jo­no gat­vėms – dau­giau rū­pes­čio Šiau­rės mies­te­lio prie­žiū­rą į sa­vo ran­kas pe­rė­mu­si sos­ti­nės sa­ vi­val­dy­bė te­ri­to­ri­jai ža­da dau­giau dė­me­sio. Jau ar­ti­miau­siu me­ tu mies­to iž­dą tu­rė­tų pa­siek­ti lė­šos, skir­tos gat­vėms tvar­ky­ti.

Ma­tas Mik­ne­vi­čius

m.miknevicius@diena.lt

Im­sis dar­bų

Bend­ro­vė „Šiau­rės mies­te­lis“, so­ vie­ti­nių ka­rei­vi­nių mies­te­lį Žir­ mū­nų pa­šo­nė­je pa­ver­tu­si mo­der­ nių dau­gia­bu­čių ir pre­ky­bos cent­rų kvar­ta­lu, sun­kiai be­ga­lė­jo vie­na su­si­tvar­ky­ti su vi­so­mis ra­jo­ne iš­ ki­lu­sio­mis pro­ble­mo­mis, tad nau­ jos sta­ty­bos dau­gia­bu­čių ra­jo­no prie­žiū­rą per­nai ati­da­vė į sa­vi­val­ dy­bės ran­kas. Šian­dien sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­ kai ža­da, kad Šiau­rės mies­te­lio gat­ vėms ir svar­biau­sioms te­ri­to­ri­joms rū­pes­čio bus kur kas dau­giau: bus su­tvar­ky­tas eis­mas san­kry­žo­se, su­sta­ty­ti trūks­ta­mi ke­lio ženk­lai, už­lo­py­tos duo­bės. „Vi­si tvar­ky­mo pro­jek­tai pa­ reng­ti, ži­no­me, ką pir­miau­sia rei­ kia da­ry­ti. Vie­na­reikš­miš­kai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad si­tua­ci­ja ra­jo­ne ge­ rės, sa­vi­val­dy­bė – di­des­nis or­ga­ nas, pa­jė­gu­mų dau­giau. Jau ar­ti­

Al­gir­das Še­šel­gis:

Vie­na­reikš­miš­kai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad si­tua­ci­ja ra­jo­ne ge­ rės, sa­vi­val­dy­bė – di­ des­nis or­ga­nas, pa­jė­ gu­mų dau­giau.

miau­siu me­tu dar­bai bus pra­dė­ti, lau­kia­me tik lė­šų“, – tvir­ti­no sa­vi­ val­dy­bės Mies­to ūkio ir trans­por­to de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Al­gir­das Še­šel­gis.

Kaip už­si­min­ta, svar­biau­sia da­ bar su­lauk­ti mies­tui tvar­ky­ti skir­tų lė­šų, jos ar­ti­miau­siu me­tų tu­rė­tų at­ke­liau­ti iš Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ ri­jos. „Su­mos neįs­pū­din­gos, nė­ra ir itin di­de­lių dar­bų. Mies­tas taip pat fi­ nan­siš­kai pri­si­dės, ly­giai taip, kaip

ir iki šiol vi­sa­da pri­si­dė­da­vo, juk biu­dže­te pi­ni­gai mies­tui tvar­ky­ti yra nu­ma­ty­ti. Kai tik pi­ni­gai mus pa­sieks, bus ga­li­ma ne­del­siant im­ tis dar­bo“, – kal­bė­jo A.Še­šel­gis.

Sun­kiai tvar­kė­si

Šiau­rės mies­te­lio gat­vių per­da­ vi­mo pro­ce­sas pa­ju­dė­jo vos pa­si­ bai­gus sta­ty­boms. 2008–2009 m. bu­vo pra­dė­tas ruoš­ti skly­po de­ta­ lu­sis pla­nas ir iš­kart po to kreip­ ta­si į sa­vi­val­dy­bę dėl tur­to per­ da­vi­mo. Iš vi­so bu­vo per­duo­tos aš­tuo­nios gat­vės ir dvi švie­so­fo­ rų san­kry­žos.

Mik­ro­ra­jo­nu iki praė­ju­sios va­sa­ ros be­si­rū­pi­nu­sią bend­ro­vę „Šiau­ rės mies­te­lis“ ga­liau­siai pra­dė­ jo spaus­ti fi­nan­si­niai rū­pes­čiai.

Dau­giau­sia jų kė­lė gat­vių prie­žiū­ ra, ku­ri kas­met at­siė­jo krū­vas pi­ ni­gų.

Vien dėl šios prie­žas­ties prie­ žiū­ra bu­vo pa­ti­kė­ta mies­tui, ku­ris anuo­met šiuos iš pir­mo žvilgs­nio ne­ma­lo­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus mie­lai

ap­siė­mė spręs­ti pa­ts. Skly­po nuo­ mos su­tar­tis su įmo­ne bu­vo pa­si­ ra­šy­ta net iki 2098 m.

Mies­tui pri­žiū­rė­ti ati­duo­ti ob­ jek­tai rei­ka­la­vo itin daug fi­nan­si­nių ir dar­bo jė­gos są­nau­dų. Mik­ro­ra­jo­ ną vys­tan­čiai bend­ro­vei tek­da­vo jas tvar­ky­ti, žie­mą – va­ly­ti snie­gą. Tai kel­da­vo itin di­de­lį gal­vos skaus­mą įmo­nės va­do­vams. Įmo­nės va­do­vai yra skai­čia­ vę, kad vie­nas žie­mos mė­nuo šios bend­ro­vės biu­dže­tą pa­tuš­tin­da­ vo be­maž 30 tūkst. li­tų. Apie pu­ sę šios su­mos bu­vo su­mo­ka­ma sa­ vi­val­dy­bės įmo­nei „Grin­da“ už gat­vių va­ly­mą, ant­ra tiek bu­vo iš­ lei­džia­ma sam­do­mų dar­buo­to­jų, tvar­kan­čių ša­li­gat­vius, at­ly­gi­ni­ mams, ko­mu­na­li­niam ūkiui bū­ti­ nam in­ven­to­riui, drus­kai, smė­liui įsi­gy­ti.

Fi­nan­si­niai rū­pes­čiai nu­tie­sus nau­ją gat­vę bend­ro­vę slėg­da­vo vis smar­kiau, nes Šiau­rės mies­te­ lis da­bar­ti­niu mo­der­niu mik­ro­ra­ jo­nu ta­po vos per ke­le­rius me­tus.

1998–2005 m. bu­vo tie­sia­mos J.Gal­vy­džio, P.Luk­šio, J.Ku­bi­liaus, S.Žu­kaus­ko, Ulo­nų, Žy­gio, K.La­ dy­gos, V.Na­ge­vi­čiaus gat­vės, o jau iki 2008 m. pa­sta­ty­ta pa­grin­di­ nė gy­ve­na­mų­jų na­mų ir pre­ky­bos ob­jek­tų da­lis.

SU ŠEŠTADIENIO „VILNIAUS DIENA“ APLANKYK MUZIEJUS NEMOKAMAI! Su balandžio 21 d. „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją balandžio 21, 22 d.

Su balandžio 28 d. „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas į Nacionalinę dailės galeriją balandžio 28, 29 d.

Skun­dai lau­kia­mi

Tiek įmo­nės, tiek sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vai šian­dien pui­kiai pri­si­me­na, kiek įvai­riau­sių skun­dų dėl ne­sut­var­ky­tų gat­vių anuo­met plauk­ da­vo į jų pa­štų dė­žu­tes. Kai ku­rias šių bė­dų iš pa­sku­ti­nių­jų im­da­vo­ si spęs­ti bend­ro­vė, ki­to­mis rū­pi­ no­si tei­sės kiš­tis ne­tu­rė­ju­si sa­vi­ val­dy­bė.

Ta­čiau A.Še­šel­gis tvir­ti­no, kad šian­dien sa­vi­val­dy­bė­je įvai­riau­ sios žmo­nių pa­sta­bos yra itin lau­ kia­mos ir net pa­de­da dirb­ti. „Kai ku­rie tai va­di­na skun­dais ar pa­si­pik­ti­nu­sių gy­ven­to­jų laiš­kais, o man tai tie­siog la­bai ge­ra pa­sta­ba, ku­ri pa­de­da ras­ti pro­ble­mą ir ją pa­ ša­lin­ti. Šiau­rės mies­te­lio gy­ven­to­ jai anks­čiau kreip­da­vo­si į sa­vi­val­ dy­bę dėl sa­vo gat­vių, ta­čiau mes ne­la­bai ką ga­lė­da­vo­me pa­da­ry­ti.

Ir mes, ir įmo­nė „Šiau­rės mies­te­ lis“ bu­vo­me pa­te­kę į su­dė­tin­gą si­ tua­ci­ją. Mes ne­ga­lė­jo­me tvar­ky­ ti jiems pri­klau­san­čio tur­to, o jie tie­siog ne­tu­rė­jo są­ly­gų tą tur­tą pri­ žiū­rė­ti. „Šiau­rės mies­te­lis“ ir taip tu­ri la­bai daug pa­rei­gų“, – kal­bė­ jo A.Še­šel­gis.

Anot jo, šian­dien ne tik ga­li­ ma efek­ty­viau tvar­ky­ti gat­ves, bet ir gy­ven­to­jai vi­suo­met ži­no, į ką kreip­tis iš­ki­lus rū­pes­čių.

13

šeštadienis, balandžio 14, 2012

pasaulis Bjau­riau­si pa­sau­lio pa­sta­tai

urs­to aist­ras

Žmo­gus, pa­skan­di­nęs „Ti­ta­ni­ką“ Su­ka­kus 100 me­tų nuo „Ti­ta­ni­ko“ ka­tast­ro­fos, le­gen­di­nio lai­vo is­to­ ri­ją te­be­gau­bia gau­sy­bė gan­dų ir mi­tų. Vie­nas jų – apie žmo­gų, ku­ ris esą nu­skan­di­no Ti­ta­ni­ką.

Ne­lai­mė su­žlug­dė gy­ve­ni­mą

Kai Ro­ber­tas Hi­chen­sas ta­po „Ti­ ta­ni­ko“ vai­ri­nin­ku, jis bu­vo pa­ sie­kęs sa­vo kar­je­ros vir­šū­nę. Bet žmo­gui, vai­ra­vu­siam lai­vą tuo me­tu, kai šis rė­žė­si į led­kal­nį, ka­ tast­ro­fa su­žlug­dė vi­sas sva­jo­nes ir ap­tem­dė li­ku­sį gy­ve­ni­mą. R.Hi­ chen­sas iš­gy­ve­no ne­lai­mę ir lai­vu „Car­pat­hia“ pa­sie­kė Niu­jor­ką.

Praė­jus va­lan­dai nuo su­si­dū­ri­ mo, vai­ri­nin­kui bu­vo liep­ta pa­ lik­ti lai­vo štur­va­lą ir im­tis ke­lei­ vių eva­kua­ci­jos. Vy­ras su­so­di­no 40 žmo­nių į gel­bė­ji­mo val­tį ir nu­pluk­dė juos į sau­gią vie­tą. Bet R.Hi­chen­so proa­nū­kė Sal­ly Nils­ son tei­gia, kad ka­tast­ro­fa su­žlug­ dė jo gy­ve­ni­mą ir ga­liau­siai pri­ve­ dė prie tra­giš­kos baig­ties.

Vy­ro san­tuo­ka iši­ro, jis pra­dė­jo pikt­nau­džiau­ti al­ko­ho­liu, du­kart ban­dė nu­si­žu­dy­ti ir bu­vo pa­so­ din­tas į ka­lė­ji­mą už pa­si­kė­si­ni­mą į ki­to žmo­gaus gy­vy­bę.

Pa­su­ko ne ta kryp­ti­mi?

j­e su­kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą, to­dėl teis­mas nu­ro­dė pa­kar­to­ti eks­per­ti­zę. „Scan­pix“ nuo­tr.

sa­kė jie. Os­lo teis­mo tei­sė­jai spren­ di­mą tu­rė­tų priim­ti lie­pą.

Nuosp­ren­dis per anks­ty­vas?

Be­je, ad­vo­ka­tas G.Lip­pes­ta­das bu­ vo pa­ten­kin­tas nuo­spren­džiu, ku­ ris priim­tas po pir­mo­sios psi­chiat­ ri­nės eks­per­ti­zės, ta­čiau pa­ties A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko spau­di­mas pri­ver­tė gy­nė­jų ko­man­dą pa­keis­ti gy­ny­bos stra­te­gi­ją.

Da­bar ad­vo­ka­tų ko­man­da ke­ti­na įro­dy­ti, kad A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas el­gė­si ve­da­mas po­li­ti­nių mo­ty­vų ir ga­li at­sa­ky­ti už sa­vo veiks­mus, o ne yra psi­chi­nis li­go­nis.

Ad­vo­ka­tai ke­ti­na kvies­ti į teis­mą liu­dy­ti as­me­nis, ku­rie ga­lė­tų pa­dė­ ti pa­grįs­ti šią prie­lai­dą.

Ke­ti­na­ma į teis­mą kvies­ti ra­di­ ka­lą mu­sul­mo­nų dva­si­nin­ką Mul­ lah Kre­ka­rą, ku­ris to pa­ties teis­mo bu­vo nu­teis­tas pen­ke­rių me­tų lais­ vės atė­mi­mo baus­me už nea­py­kan­ tą kurs­tan­čius pa­moks­lus.

Taip pat ža­da­ma kvies­ti liu­dy­ ti an­tiis­la­miš­kų pa­žiū­rų tink­la­raš­ ti­nin­ką sla­py­var­džiu Fjord­ma­nas,

ku­ris pa­lai­kė ry­šius su A.Beh­rin­ gu-Brei­vi­ku, be­je, jo ci­ta­tų ap­stu žu­di­ko ma­ni­fes­te.

Ad­vo­ka­tų liu­di­nin­kų są­ra­še yra ir ša­lies kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų par­ti­jos Nor­ve­gi­jos gy­ny­bos są­jun­gos va­ do­vas Ron­ny Al­te, de­ši­nio­sios Pa­ žan­gos par­ti­jos va­do­vy­bė, taip pat kon­ser­va­ty­vaus Nor­ve­gi­jos dien­ raš­čio „Af­ten­pos­ten“ vy­riau­sio­ji re­dak­to­rė Hil­de Haugsg­jerd. Tie­sa, ad­vo­ka­tai su­lau­kė kal­ti­ni­mų, kad „ban­do teis­mą pa­vers­ti cir­ku“.

Taip pa­reiš­kė bu­vęs nor­ve­gų tei­ si­nin­kas Ha­ral­das Sta­bel­lis ir pri­ dū­rė, jog vi­lia­si, kad teis­mas bus san­tū­rus. Tie­sa, ki­ti ko­men­ta­to­ riai rė­mė A.Beh­rin­go-Brei­vi­ko ad­ vo­ka­tų su­ma­ny­mą.

Be­rit Reiss-An­der­sen, Nor­ve­gi­ jos ad­vo­ka­tų aso­cia­ci­jos va­do­vė, pa­brė­žė, kad ad­vo­ka­tas G.Lip­pes­ ta­das tu­ri tei­sę kvies­ti liu­dy­ti įvar­ dy­tus as­me­nis. „Ma­nau, kad ver­dik­tas šio­je by­ lo­je bu­vo per anks­ty­vas“, – sa­kė tei­si­nin­kė.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

„Tuo me­tu bu­vo at­lie­ka­mi du ty­ri­ mai – vie­nas Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­ se, ki­tas – Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, – pa­sa­ko­jo Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je gy­ve­nan­ti S.Nils­son. – R.Hi­chen­ sas bu­vo vie­nas svar­biau­sių liu­ di­nin­kų, ku­rio pa­sa­ko­ji­mas ta­po svar­bia da­li­mi tos is­to­ri­jos, ku­rią mes šian­dien ži­no­me. Bet pro­ble­ ma bu­vo ta, kad ki­ti įgu­los na­riai lai­kė jį ne­šan­čiu ne­lai­mes.“ Bu­vo iš­kel­ta ver­si­ja, kad vai­ ri­nin­kas R.Hi­chen­sas klai­din­gai su­pra­to įsa­ky­mą ir nu­krei­pė lai­vą

blo­ga kryp­ti­mi, tie­siai į led­kal­nį.

S.Nils­son, pa­ra­šiu­si pro­se­ne­lio biog­ra­fi­ją, tai ka­te­go­riš­kai nei­gia. „Jis plau­kio­jo jū­ro­je nuo 14 me­ tų, į „Ti­ta­ni­ką“ pa­te­ko bū­da­mas 30-ies. Jis dir­bo vai­ri­nin­ku sep­ ty­ne­rius me­tus ir nie­ka­da ne­bū­ tų pa­da­ręs to­kios šiurkš­čios klai­ dos“, – ti­ki­no S.Nils­son.

ris nu­skan­di­no „Ti­ta­ni­ką“. Ji iš­ siaiš­ki­no, kad R.Hi­chen­so šei­ma per­si­kė­lė į Tor­ki mies­tą Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės De­vo­no gra­fys­tė­je, bet grei­tai iši­ro. Žmo­na su vai­kais grį­ žo gy­ven­ti į Sau­tamp­to­ną, iš kur į sa­vo vie­nin­te­lę ke­lio­nę iš­plau­kė „Ti­ta­ni­kas“.

Pas­ku­ti­nė ke­lio­nė

Sal­ly Nils­son:

Jis dir­bo vai­ri­nin­ku sep­ty­ne­rius me­tus ir nie­ka­da ne­bū­tų pa­ da­ręs to­kios šiurkš­ čios klai­dos.

Iš­va­di­no bai­liu ir chu­li­ga­nu

1997 m. fil­me „Ti­ta­ni­kas“ R.Hi­ chen­so vaid­me­nį at­li­ko ak­to­rius Pau­las Bright­wel­las. Vie­no­je sce­ no­je jis gin­či­ja­si su ke­lei­ve Mol­ ly Brown, ku­rią vai­di­na Kat­hy Ba­ tes. Mo­te­ris ra­gi­na jį grįž­ti į lai­vą ir gel­bė­ti ki­tus ke­lei­vius, bet vai­ ri­nin­kas at­si­sa­ko. „R.Hi­chen­sas tu­rė­jo griež­tą ka­ pi­to­no įsa­ky­mą iš­lai­pin­ti ke­lei­vius ir tik ta­da grįž­ti, – aiš­ki­no S.Nils­ son. – Iš­si­gel­bė­ju­si M.Brown krei­pė­si į laik­raš­čius ir įka­lė vi­nį į Ro­ber­to kars­tą pa­reiš­ku­si, kad jis bu­vo bai­lys ir chu­li­ga­nas. Bet si­tua­ci­ja bu­vo siau­bin­ga, pa­na­ši į koš­ma­rą. Ro­ber­tas ne­ži­no­jo, kur plauk­ti, o to­je pa­čio­je vie­to­je bu­ vo dar 16 gel­bė­ji­mo val­čių.“ S.Nils­son, ku­rios mo­čiu­tė gi­ mė praė­jus vos ke­lioms sa­vai­ tėms po ka­tast­ro­fos ir iš­gar­sė­jo kaip „Ti­ta­ni­ko“ kū­di­kis, ty­ri­nė­jo sa­vo pro­se­ne­lio gy­ve­ni­mą ir pa­ra­ šė biog­ra­fi­nę kny­gą „Žmo­gus, ku­

Anot S.Nils­son, R.Hi­chen­sui iš­ si­vys­tė neu­ras­te­ni­ja. Jis įsi­gi­jo gink­lą ir ki­lus gin­čui dėl pi­ni­gų šo­vė į Har­ry Hen­ley, ku­ris par­ da­vė jam val­tį. H.Hen­ley iš­gy­ve­ no, o R.Hi­chen­sas bu­vo pa­so­din­ tas į ka­lė­ji­mą. 1937 m. vy­ras išė­jo į lais­vę, o 1940 m. mi­rė. „Ro­ber­tas bai­gė kar­je­rą kaip tre­čias ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas kro­vi­ ni­nia­me lai­ve, ku­ris vyks­tant Ant­ ra­jam pa­sau­li­niam ka­rui ga­be­no ang­lis į Af­ri­ką. Jie nu­ve­žė kro­vi­nį ir grį­žo, bet tai bu­vo jo pa­sku­ti­nė ke­lio­nė“, – pa­sa­ko­jo proa­nū­kė.

Kai lai­vas pri­si­švar­ta­vo Aber­dy­ ne, vie­nas įgu­los na­rių ra­do R.Hi­ chen­są mi­ru­sį sa­vo gul­te. Kiek S.Nils­son pa­vy­ko iš­siaiš­kin­ti, jos pro­se­ne­lis mi­rė dėl šir­dies li­gos.

Pa­lai­do­tas bend­ra­me ka­pe

„At­lik­da­ma ty­ri­nė­ji­mus, at­ra­dau žmo­gų, ku­ris bu­vo la­ba rū­pes­tin­ gas, links­mas, my­lin­tis ir iš­ti­ki­ mas“, – pa­sa­ko­jo S.Nils­son.

Po tre­jų me­tų paieš­kų jai pa­ga­ liau pa­vy­ko ras­ti pro­se­ne­lio ka­pą.

Vai­ri­nin­kas gu­li Aber­dy­no Tre­jy­ bės ka­pi­nė­se bend­ro­je kap­vie­tė­je.

S.Nill­son nu­vy­ko ten, ati­da­vė pa­ gar­bą ir pa­sta­tė me­di­nį kry­žių. „Tai bu­vo il­ga ke­lio­nė. Aš nie­ ka­da ne­ma­čiau ši­to žmo­gaus, bet la­bai smar­kiai jį pa­mi­lau“, – pri­ si­pa­ži­no mo­te­ris.

BBC inf.

Vai­ri­nin­kas: R.Hi­chen­sas sto­vė­jo prie „Ti­ta­ni­ko“ štur­va­lo tuo me­tu, kai lai­vas rė­žė­si į led­kal­nį. AFP nuo­tr.

14

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

šeštadienis, balandžio 14, 2012

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

LKL ly­gis ūg­te­lė­jo, jau­ni­mas – ne?

Be­si­bai­giant Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) re­gu­lia­ria­jam se­ zo­nui, „Šiau­lių“ eki­pos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris An­ta­nas Si­rei­ka pa­ reiš­kė, kad jį džiu­gi­na pa­ki­lęs na­cio­na­li­nių pir­me­ny­bių ly­gis. Ki­ ti krep­ši­nio spe­cia­lis­tai ma­no, kad tai – per drą­sus ver­ti­ni­mas, nes per lėtai ­to­bu­lė­ja jau­ni­mas.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Žai­di­mas šuo­liais

„Jei mes ke­lis kar­tus įveik­tu­me to­kią ko­man­dą, sa­ky­čiau, kad rei­ kia per­kai­no­ti ver­ty­bes. Ne­pai­sant vis­ko, džiau­giuo­si, kad LKL ly­gis ky­la ir įsi­žai­du­sios eki­pos pa­jė­gios įkąs­ti fa­vo­ri­tams. Kad į rung­ty­nes ne­ga­li­ma žiū­rė­ti pro pirš­tus, pa­ ro­dė ir Prie­nų „Rū­du­pis“, ir „Kė­ dai­niai-Trio­bet“, ir mes“, – kal­ bė­jo A.Si­rei­ka, kai jo va­do­vau­ja­mi šiau­lie­čiai sa­vo are­no­je 92:81 nu­ ga­lė­jo Kau­no „Žal­gi­rį“.

Pa­ty­ręs stra­te­gas, ma­tyt, lau­kė pa­lan­kes­nės pro­gos pa­kal­bė­ti apie LKL ly­gį, nes šiek tiek anks­čiau „Šiau­liai“ vos iš­si­gel­bė­jo per ma­čą su vie­nu iš aut­sai­de­rių Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­liu“ (87:85), o na­muo­ se nu­ken­tė­jo nuo Pas­va­lio „Pie­ no žvaigž­džių“ (78:82) bei Kau­no „Bal­tų“ (83:87). „Žal­gi­rio“ klu­bo spor­to di­rek­to­ riaus Vi­tol­do Ma­sals­kio nuo­mo­ne,

šį se­zo­ną kai ku­rios ko­man­dos žai­ dė lyg šuo­liuo­da­mos. „Vie­nos eki­pos pa­si­ro­dė ne­ti­kė­ tai, jų žai­di­mo ly­gis nuo­lat svy­ra­ vo. Trūks­ta sta­bi­lu­mo. Prie­žas­tys ga­lė­tų bū­ti dvi: ar­ba pra­stai ruo­ šia­si se­zo­nui, ar­ba įta­kos tu­ri žai­ dė­jų mig­ra­ci­ja. Ma­nau, dėl jos ly­ga nu­ken­čia, – kal­bė­jo V.Ma­sals­kis. – Vie­nas pa­vyz­džių ga­lė­tų bū­ti Kė­ dai­nių ko­man­da, ku­ri čem­pio­na­tą pra­dė­jo pui­kiai, ta­čiau vė­liau kri­ to že­myn.“ Žal­gi­rie­tis at­krei­pė dė­me­sį į Klai­pė­dos „Nep­tū­ną“. „Se­zo­no pra­džio­je klai­pė­die­čiai tik­rai at­ro­dė ne­kaip, ta­čiau įsi­žai­dė ir ge­ro­kai pa­si­tem­pė. „Žal­gi­rio“ ir Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­to“ pra­lai­mė­ji­mai – at­ski­ra te­ma, nes šie klu­bai kar­tais sau lei­džia pa­pras­čiau­siai at­si­pa­lai­ duo­ti, nes yra aki­vaiz­džiai stip­res­ni už ki­tas LKL eki­pas, – svars­tė V.Ma­ sals­kis. – Iš vi­du­ti­nio­kų sta­bi­liau­sia, ma­nau, Pas­va­lio „Pie­no žvaigž­džių“ ko­man­da, nors, pa­žiū­rė­jus į su­dė­tį, tai nė­ra siurp­ri­zas.“

Emig­ra­ci­ja iš­si­kvė­pė?

A.Si­rei­kos nuo­mo­ne, šį se­zo­ną LKL čem­pio­na­te da­ly­va­vo dau­giau ly­ gia­ver­čių ko­man­dų. „To­dėl ir re­zul­ta­tus bu­vo sun­ kiau pro­gno­zuo­ti“, – tei­gė „Šiau­ lių“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris.

Jam pri­ta­rė per­nai dėl bron­zos me­da­lių ko­vo­ju­sio, bet šie­met net į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas ne­pa­ te­ku­sio Ute­nos „Ju­ven­tus“ klu­ bo pre­zi­den­tas, tre­ne­ris ir žai­dė­jas Žyd­rū­nas Ur­bo­nas. „Kas mums at­si­ti­ko? Sus­tip­rė­ jo LKL čem­pio­na­tas. „Ju­ven­tus“ šio­je ly­go­je rung­ty­niau­ja tre­čius me­tus, bet šį se­zo­ną var­žy­bos be­ ne so­li­džiau­sios, – kal­bė­jo Ž.Ur­ bo­nas. – Ste­biu Lie­tu­vos krep­ši­nio rin­ką ir ma­tau, kad žai­dė­jų kai­nos ir ko­man­dų biu­dže­tai – vi­sai ki­to­ kie ne­gu anks­čiau. Gal įta­kos tu­rė­jo Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas, gal klu­bai ta­po am­bi­cin­ges­ni? Be to, ir di­džio­ji fi­nan­si­nė kri­zė bai­gė­si.“ Pa­sak „Ju­ven­tus“ klu­bo va­do­ vo, di­des­ni ša­lies ko­man­dų biu­

Am­bi­ci­jos: mo­ty­vuo­tiems jau­nie­siems krep­ši­nin­kams nė mo­tais la­biau

dže­tai pri­stab­dė žai­dė­jų emig­ra­ ci­ją: „Ma­žiau Lie­tu­vos krep­ši­nin­kų iš­vy­ko rung­ty­niau­ti į už­sie­nį, to­dėl LKL čem­pio­na­tas su­stip­rė­jo. Mums bu­vo kur kas sun­kiau iš­lai­ky­ti anks­ čiau iš­ko­vo­tas po­zi­ci­jas. Neiš­nau­ do­jo­me vi­sų sa­vo ga­li­my­bių – pa­ vyz­džiui, sa­vo are­no­je mi­ni­ma­liais skir­tu­mais pra­lai­mė­jo­me Vil­niaus „Sa­ka­lams“, „Bal­tams“, o per­ga­lės prieš šias ko­man­das – tai ke­li svar­ būs taš­kai, ir bū­tu­me ra­miai sie­kę vie­tos še­še­tu­ke bei tei­sės da­ly­vau­ti at­krin­ta­mo­sio­se var­žy­bo­se.“

nas pir­miau­sia žiū­ri sa­vo kie­mo rei­ka­lų – re­gio­ni­nės krep­ši­nio ly­ gos klu­bai re­mia­si vy­res­niais žai­ dė­jais, nes su jais pa­sie­kia ge­res­ nių re­zul­ta­tų, ne­gu su jau­ni­mu.“

Vitoldas Masalskis:

Jau­ni žai­dė­jai per anks­ti pra­de­da gal­ vo­ti, kad jau pa­sie­kė kar­je­ros aukš­tu­mų.

Ką au­gi­na LKL

Svars­tyk­lės: praė­ju­sį LKL se­zo­ną „Ju­ven­tus“ žai­dė­jai (bal­ta ap­ran­ga) ko­vo­jo dėl me­da­lių, o šie­met pra­lei­

do į prie­kį ne vien „Nep­tū­ną“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tai, kad ma­žiau mū­sų krep­ši­nin­kų iš­vy­ko į už­sie­nį ir LKL ly­gis ga­li­mai ūg­te­lė­jo, dar ne­reiš­kia, jog ne­tru­ kus vos ne ur­mu at­si­skleis nau­jos žvaigž­dės. „Ne­pa­sa­ky­čiau, kad LKL ga­li­ma va­din­ti jau­nų­jų ta­len­tų au­gi­ni­mo ly­ga. Vei­kia vi­sa sis­te­ma, ku­rio­je yra spor­to mo­kyk­los ir ke­lios že­ mes­nės ly­gos, – sa­kė A.Si­rei­ka.

– Spor­to mo­kyk­los suin­te­re­suo­ tos da­ly­vau­ti re­gio­ni­nių ly­gų var­ žy­bo­se, ta­čiau dvy­lik­to­kai rung­ ty­nių ne­tu­ri. Po vie­nuo­lik­to­sios kla­sės jie dar yra per jau­ni žais­ ti su vy­rais, to­dėl dėl šios spra­gos kaž­kur dings­ta. Ži­no­ma, kiek­vie­

V.Ma­sals­kio nuo­mo­ne, to­bu­lė­ ti ga­li­ma tik kon­ku­ren­cin­go­je ap­ lin­ko­je. „Jei­gu ko­man­do­je ir ly­go­je nė­ ra kon­ku­ren­ci­jos, au­gi­mas su­lė­tė­ ja ar­ba įstrin­ga“, – tei­gė „Žal­gi­rio“ klu­bo spor­to di­rek­to­rius.

Su LKL eki­po­mis ir na­cio­na­li­ nė­mis jau­ni­mo rink­ti­nė­mis dir­bu­ sio spe­cia­lis­to tei­gi­mu, dau­gu­ma ša­lies ko­man­dų ne­tu­ri fi­nan­si­nių ga­li­my­bių iš­lai­ky­ti tris įžai­dė­jus ar su­komp­lek­tuo­ti bent ke­tu­rio­li­kos krep­ši­nin­kų ko­lek­ty­vą. „Man at­ro­do, kad mū­sų žai­dė­jai, su­lau­kę maž­daug 22–23 me­tų, su­

15

šeštadienis, balandžio 14, 2012

sportas Ko­vos ­ fi­na­le

Ne­ti­kė­ta ­ ne­sėk­mė

Olim­pia­do­je ­ ne­da­ly­vaus

Šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės pa­ sau­lio tau­rės var­žy­bų 3-ia­ja­ me eta­pe Veng­ri­jo­je į mo­te­ rų var­žy­bų fi­na­lą, ku­ris vyks šian­dien, pa­te­ko 2-ąją vie­ tą at­ran­kos B gru­pė­je užė­mu­ si Lau­ra Asa­daus­kai­tė (4100 tšk., nuo­tr.) ir 7-oji C gru­pė­je fi­ni­ša­vu­si Gin­ta­rė Venč­kaus­ kai­tė (3980 tšk.).

Ne­ti­kė­tai anks­ti Tarp­tau­ti­nės te­ni­so fe­de­ra­ci­jos „Fran­ce F7 Fu­tu­res“ tur­ny­rą Pran­cū­zi­jo­je, ku­rio pri­zų fon­das – 15 tūkst.

JAV do­le­rių, bai­gė Lau­ry­nas Gri­ge­lis (ATP-185, nuo­tr.), aš­ tunt­fi­na­ly­je 4:6, 1:6 pra­lai­mė­ jęs če­kui Jir­žiui Ve­se­ly (ATP497) ir pel­nęs vos 1 ATP rei­tin­ go taš­ką.

Liuk­sem­bur­ge su­reng­ta­me Lon­do­no olim­pia­dos Eu­ro­pos at­ran­kos sta­lo te­ni­so tur­ny­ re ne­sėk­min­gai pa­si­ro­dė Lie­ tu­vos at­sto­vai – Eg­lė Stuc­ky­ tė, Alf­re­das Ud­ra ir To­mas Mi­ ku­tis. Tik E.Stuc­ky­tė (nuo­tr.) iš­ko­vo­jo vie­ną per­ga­lę, ta­čiau M gru­pė­je bu­vo tre­čia ir į ki­tą eta­pą ne­pa­te­ko.

L.Klei­za ne­tru­kus vėl kau­sis NBA aikš­tė­se Krep­ši­nio mė­gė­jai ga­li kiek leng­ viau at­si­kvėp­ti: po pir­mi­nės ap­ žiū­ros paaiš­kė­jo, kad NBA rung­ty­ niau­jan­čio Lie­tu­vos rink­ti­nės ly­ de­rio Li­no Klei­zos trau­ma nė­ra la­ bai rim­ta ir puo­lė­jas tu­rė­tų su­grįž­ ti į ri­kiuo­tę ar­ti­miau­siu me­tu.

pa­ty­ru­sių var­žo­vų ti­tu­lai.

sto­ja. Kar­tais pa­ly­gi­nu Lie­tu­vos ir Ru­si­jos jau­nų­jų krep­ši­nin­kų to­bu­ lė­ji­mo pi­ra­mi­des. Mes at­si­lie­ka­me.

Ga­lė­tų bū­ti ke­lios prie­žas­tys: Ru­ si­jo­je – pa­jė­ges­nės pir­mo­sios ly­ gos, nuo jų ne­daug at­si­lie­kan­čios ant­ro­sios ly­gos ir tre­ne­riai, ku­rie no­ri dirb­ti su jau­ni­mu“, – svars­tė V.Ma­sals­kis.

Jis pa­ste­bė­jo, kad mū­sų jau­ni­mo krep­ši­nio ly­gis pra­dė­jo kris­ti ne­ se­niai. „Anks­čiau at­ro­dė­me tik­rai kur kas ge­riau. Kur ieš­ko­ti at­sa­ky­ mų? Ne­ži­nau. Gal spor­to mo­kyk­los neu­žau­gi­na ga­bių, mo­ty­vuo­tų vai­ kų? Ta­čiau pa­si­žiū­riu į „Žal­gi­rio“ jau­ni­mą ir ma­tau, kad yra žai­dė­ jų, ku­riuos atei­ty­je ma­ty­si­me vy­ rų rink­ti­nė­je. Pro­ce­są, ku­ris ža­lo­ja jau­ni­mą, pui­kiai su­pran­ta­me: jau­ nuo­lis sten­gia­si, pa­sie­kia tam tik­ rą ly­gį, jį pa­kvie­čia į ku­rią nors ge­ res­nę ko­man­dą ir ta­da pa­si­reiš­kia pa­grin­di­nis bruo­žas – cha­rak­te­ris.

Kol jau­ni, vi­si at­ro­do per­spek­ty­ vūs“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Nau­jas ko­zi­ris – jė­ga

Pa­sak V.Ma­sals­kio, jau­ni žai­dė­jai per anks­ti pra­de­da gal­vo­ti, kad jau pa­sie­kė kar­je­ros aukš­tu­mų. „Sun­kiau­sias dar­bas pra­si­de­ da, kai jie bai­gia spor­to mo­kyk­las ir

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

atei­na me­tas pe­rei­ti į vy­rų krep­ši­nį“, – pa­brė­žė le­gen­di­nis žal­gi­rie­tis.

Jis pri­si­mi­nė po­kal­bį su „Žal­gi­ rio“ le­gio­nie­riu­mi Mar­ko Po­po­vi­ čiu­mi. „Kal­bė­jo­mės apie krep­ši­nio ten­den­ci­jas. Kroa­tas pa­ste­bė­jo, kad tais lai­kais, kai dar aš žai­džiau krep­ ši­nį, pa­kak­da­vo ge­ros gal­vos ir pui­ kios me­ti­mo tech­ni­kos. Šiais lai­kais per daug nie­kas ne­pa­si­kei­tė, ta­čiau pri­si­dė­jo fi­zi­nės jė­gos as­pek­tas, – pa­sa­ko­jo V.Ma­sals­kis. – Krep­ši­nin­ kas tu­ri daug dirb­ti fi­ziš­kai, kad pa­ siek­tų aukš­čiau­sią ly­gį. Kol žai­džia LKL, jau­ni­mas at­ro­do ne­blo­gai, ta­ čiau Eu­ro­ly­go­je ar­ba VTB Vie­nin­go­ jo­je ly­go­je jau ma­ty­ti, kad kai ku­rie mū­sų ta­len­tai fi­ziš­kai at­si­lie­ka nuo bend­raam­žių iš Eu­ro­pos.“ „Žal­g i­r io“ klu­b o spor­to di­ rek­to­rius pri­dū­rė, kad LKL ly­gis iš tie­sų pa­ste­bi­mai ūg­te­lės tuo­ met, kai ko­man­dos iš­si­kels aukš­ tus tiks­lus. „Juk sa­ko­ma: no­rėk neį­ma­no­ mo ir gau­si mak­si­mu­mą. Jei­gu vi­ si LKL klu­bai už­si­brėž­tų dau­giau, nei jie gal­būt iš tik­rų­jų pa­jė­gūs pa­ siek­ti, ir, ne­su­reikš­min­da­mi ga­li­ mų klup­te­lė­ji­mų, kant­riai dirb­ tų nuo star­to iki fi­ni­šo, epi­zo­di­nė sėk­mė tap­tų sta­bi­liais ge­rais re­zul­ ta­tais“, – įsi­ti­ki­nęs V.Ma­sals­kis.

Per­nai ope­ruo­to ke­lio skaus­mus 27-erių me­tų 203 cm ūgio lie­tu­vis pa­ju­to tre­čia­die­nį per jo at­sto­vau­ ja­mos To­ron­to „Rap­tors“ ko­man­ dos ma­čą su Fi­la­del­fi­jos „76-ers“ eki­pa. Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je L.Klei­za bu­vo pa­keis­tas. Pas­ku­ti­nį ket­vir­tį Li­nas dar bu­vo trum­pam grį­žęs į aikš­tę, ta­čiau po ke­lių mi­nu­čių vėl sė­do ant at­sar­gi­nių suo­lo.

Bai­min­ta­si, kad krep­ši­nin­kui at­si­nau­ji­no trau­ma, dėl ku­rios jis pra­lei­do be­veik me­tus.

Nors ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sią To­ ron­to ko­man­dos tre­ni­ruo­tę puo­ lė­jas pra­lei­do, klu­bo at­sto­vų tei­ gi­mu, trau­ma nė­ra rim­ta. Jie pro­gno­za­vo, kad praė­ju­sią nak­ tį vy­ku­sio­se NBA rung­ty­nė­se su Bos­to­no „Cel­tics“ puo­lė­jas dar ne­rung­ty­niaus, ta­čiau la­bai ti­kė­ ti­na, kad tu­rė­tų su­grįž­ti į ri­kiuo­ tę sek­ma­die­nio ma­čui su At­lan­tos „Hawks“. Į aikš­tę po me­tus tru­ku­sios pri­ vers­ti­nės per­trau­kos lie­tu­vis su­ grį­žo sau­sį. Art­ros­ko­pi­nė de­ši­nio ke­lio ope­ra­ci­ja puo­lė­jui bu­vo at­lik­ ta praė­ju­sių me­tų va­sa­rį. L.Klei­zai bu­vo įply­šę ke­lio raiš­čiai ir trū­ku­ si kremz­lė. Dėl šios trau­mos žai­ dė­jas pra­lei­do 2011-ųjų Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tą, bet da­ bar pla­nuo­ja pa­dė­ti na­cio­na­li­nei rink­ti­nei lie­pos 2–8 d. Ve­ne­sue­ lo­je vyk­sian­čia­me olim­pi­nės at­ ran­kos tur­ny­re.

Tuo metu baltas vėliavas vienas po kito kelia kai kurie žaidynių favoritai.

Dalaso „Mavericks“ puolėjas Lamaras Odomas dėl prasto žaidimo per NBA reguliarųjį sezoną išbrauktas iš JAV rinktinės kandidatų sąrašų, o Chaunsey’s Billupsas iš Los Andželo „Clippers“ tikriausiai nespės atsigauti po Achilo sausgyslės traumos.

L.Odomas ir Ch.Billupsas padėjo JAV rinktinei 2010-aisiais Turkijoje iškovoti pasaulio čempionato aukso medalius.

Olimpiadą dėl sunkios kelio traumos praleis ir Minesotos „Timberwolves“ gynėjas ispanas Ricky’s Rubio. „Labai liūdna, nes jau esu dalyvavęs žaidynėse, todėl žinau, ką prarasiu“, – teigė Ispanijos rinktinės gynėjas.

Gydytojai prognozuoja, kad kita ispanų rinktinės žvaigždė Denve-

In­dė­lis: per sep­ty­nias NBA rung­ty­nes ba­lan­džio mė­ne­sį L.Klei­za pel­

nė vi­du­ti­niš­kai po 8,71 taš­ko ir at­ko­vo­jo po 4 ka­muo­lius.

rio „Nuggets“ gynėjas Rudy’s Fernandezas tikriausiai spės pasveikti iki olimpiados, nors po kovo mėnesį patirtos nugaros traumos ir operacijos jie skelbė, jog žaidėjo reabilitacija bus ilga ir jis negalės vykti į Londoną.

Po 9,4 taš­ko per rung­ty­nes šį NBA se­zo­ną vi­du­ti­niš­kai ren­kan­ tis kau­nie­tis iš „Rap­tors“ ri­kiuo­ tės iš­kri­to ne ­lai­ku ir dėl to, kad pra­ra­do pro­gą iš­si­ko­vo­ti vie­tą star­to su­dė­ty­je. Šį se­zo­ną L.Klei­ za daž­niau­siai ten­ki­no­si at­sar­gi­ nio vaid­me­niu, ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu „Rap­tors“ žai­dė­jų gre­tas it dal­gis pra­dė­jo re­tin­ti trau­mos.

Dėl blauz­dos skaus­mų ne­rung­ ty­niau­ja ata­kų ly­de­ris ita­las And­ rea Barg­na­ni, o to­se pa­čio­se rung­ ty­nė­se su „76-ers“ an­ta­kis bu­vo pra­kirs­tas ir įžai­dė­jui Jo­se Ma­

„Reu­ters“ nuo­tr.

nue­liui Cal­de­ro­nui. Leng­va trau­ ma pri­stab­dė Ami­rą John­so­ną.

J.M.Cal­de­ro­nas, kaip ir L.Klei­ za, pa­sku­ti­nė­je tre­ni­ruo­tė­je ne­ da­ly­va­vo, ta­čiau tre­ne­rio Dwa­ ne’o Ca­sey tei­gi­mu, ne­ri­mau­ti nė­ra pa­grin­do – is­pa­nas į aikš­tę ir­gi ga­li grįž­ti bet ku­rią die­ną.

VD inf.

9,4 taškai

– L.Kleizos rezultatyvumo vidurkis NBA šį sezoną.

16 Pavasarinė A.Kuzmickaitės kolekcija vaikams.

ŠeštADIENIS, balandžio 14, 2012

20p.

Ką gal­vo­ja teat­ro ak­torė už­ku­li­siuo­ se, li­kus ke­lioms mi­ nutėms iki spek­tak­ lio? Ji jau ne čia, bet dar ir ne ten – vie­ na kaukė nuim­ta, o ki­ta dar neuždė­ ta. Į šį virsmą žvel­ gia fo­to­me­ni­nin­kas Dmit­ri­jus Mat­ve­je­vas pa­ro­do­je „(Už)ku­li­siai“, ku­ ri eks­po­nuo­ja­ma Pros­pek­to ga­le­ri­jo­je Vil­niu­je.

Paslaptys: „(Už)ku­li­siai“ – tai paroda apie tai, kas vyks­ta ki­ta­pus už­dan­gos, kas ne­ma­to­ma žiū­ro­vams.

Ak­to­rių po­rtre­tuo­se – tai, kas ne Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Pa­ro­dos lan­ky­to­jai galės pa­ma­ty­ ti dar­bus iš trijų fo­tog­ra­fi­jos se­rijų: „Ak­torės prie­š išei­nant į sceną“, „Už­ku­li­sių po­rtre­tai“ ir „Kai­my­ nai“. Pir­mo­se dvie­jo­se se­ri­jo­se už­ fik­suo­ta tai, kas vyks­ta ki­ta­pus už­ dan­gos, kas ne­ma­to­ma žiū­ro­vams, kas ne­su­re­ži­suo­ta.

Ke­lios se­kundės – ir ar­tistės tuoj eis į sceną. Jos įam­žin­tos prie­š gar­ siau­sių Lie­tu­vos teat­ro meistrų Ei­ mun­to Nek­ro­šiaus, Os­ka­ro Kor­šu­ no­vo, Ri­mo Tu­mi­no, Jo­no Vait­kaus, Ce­za­rio Grau­ži­nio, Gin­ta­ro Var­no spek­tak­lius. Bet spek­tak­lis bai­gia­si – ak­to­riui rei­kia nu­plau­ti grimą ir grįžti į sa­ve. „Gri­mo nu­plo­vi­mas“ – taip ir va­di­na­si po­rtre­tas, ku­ria­me įam­žin­ tas Vy­tau­tas Rum­šas jau­nes­ny­sis.

Se­ri­jo­je „Kai­my­nai“ D.Mat­ve­ je­vas nu­fo­tog­ra­fa­vo žmo­nes sa­ vo vir­tuvė­se. Vir­tuvės, anot au­ to­riaus, – taip pat sa­vo­tiš­ki mūsų gy­ve­ni­mo už­ku­li­siai.

Apie tai, kaip at­si­ra­do ši pa­ro­da, su D.Mat­ve­je­vu kalbė­jo­si „Vil­niaus die­nos“ žur­na­listė.

– Dmit­ri­jau, be­veik 20 metų fo­tog­ra­fuo­ja­te teatrą. Kodėl ir kuo jis jus trau­kia?

– Fo­tog­ra­fuo­ju ten, kur kvie­čia, už ką mo­ka pi­ni­gus. Gal ci­niš­kai kal­bu,

bet sa­kau tiesą. Kai ku­riuos da­ly­kus, pa­vyzd­žiui, pei­za­žus, man ma­žiau pa­tin­ka fo­tog­ra­fuo­ti nei teatrą.

Bet ne­no­riu sa­ky­ti, kad ši pa­ro­ da – teat­ro pa­ro­da. Tai – po­rtretų pa­ro­da, tik jie pa­da­ry­ti teat­ro už­ ku­li­siuo­se. Jei dirb­čiau ga­myk­lo­je, galbūt fo­tog­ra­fuo­čiau ga­myk­los už­ ku­li­sius.

– Kodėl teat­re pra­dėjo­te fo­tog­ ra­fuo­ti būtent už­ku­li­sius prie­š spek­taklį, o ne re­pe­ti­ci­jas, pa­tį spek­taklį, vyks­tantį sce­no­je?

– Čia ir yra re­pe­ti­ci­jos. Fo­tog­ra­fijų se­ri­ja „Ak­torės prie­š išei­nant į sce­ ną“ – tai mo­terų po­rtre­tai. Juo­se – ban­dy­mas su­gau­ti tą aki­mirką, kai žmo­gus pe­rei­na iš vie­nos būse­nos į kitą. Ak­torė – dar už­ku­li­siuo­se, bet grei­tai bus sce­no­je. Rea­liai tai pa­da­ ry­ti la­bai sun­ku, nes sąly­gos fo­tog­ ra­fi­jai už­ku­li­siuo­se – ne­pa­lan­kios.

Bet jei­gu fo­tog­ra­fi­jo­se yra ta me­ta­ fi­zi­nio per­ėji­mo būse­na, at­mos­fe­ra, va­di­na­si, pa­vy­ko tai, ko sie­kiau.

– O kodėl šio­je se­ri­jo­je – vien mo­te­rys, vyrų be­veik nėra?

– Ne­ga­li­ma vis­ko iš eilės fo­tog­ra­ fuo­ti, tu­ri at­si­rink­ti. Imi vieną te­ mą, pa­skui – kitą. Daž­niau­sias pa­sau­lio fo­tog­ra­fi­jos ob­jek­tas – mo­te­ris. O kodėl taip yra, te­gul at­ sa­ko psi­cho­lo­gai, psi­choa­na­li­ti­kai, me­no­ty­ri­nin­kai.

– Fo­tog­ra­fuo­ja­te ne tik Lie­tu­ vo­je, bet ir gast­rolė­se už­sie­ny­ je. El­si­no­re, prin­co Ham­le­to pi­ ly­je (Da­ni­ja), įam­žin­ti And­rius Ma­mon­to­vas ir E.Nek­ro­šius.

– Fo­tog­ra­fuo­ti El­si­no­ro pi­ly­je bu­ vo la­bai pa­lan­kios sąly­gos. E.Nek­ ro­šiaus „Ham­le­tas“ bu­vo ro­do­mas po at­vi­ru dan­gu­mi – ga­li­ma at­ skirą pa­rodą reng­ti. Ak­torę Ad­riją Če­paitę prie­š spek­taklį „Mas­ka­ ra­das“ nu­fo­tog­ra­fa­vau gast­rolė­se Pietų Korė­jo­je. Dar Ru­si­jo­je fo­tog­ ra­fa­vau, „Sov­re­me­nik“ teat­re.

– Su ku­riuo re­ži­sie­riu­mi su­ra­ do­te puikų kon­taktą?

– Ban­dau su­ras­ti su vi­sais.

– Ku­rio re­ži­sie­riaus spek­tak­liai jums la­biau­siai pa­tin­ka?

– Ši­to ne­ga­liu sa­ky­ti. Aš esu fo­tog­ ra­fas ir ma­no ki­toks po­žiū­ris.

– Bet esa­te ir žiū­ro­vas. Ku­ris spek­tak­lis pa­darė did­žiau­sią įspūdį? Na, pa­vyzd­žiui, ar įdo­ mus jums pa­si­rodė E.Nek­ro­ šiaus „Ham­le­tas“?

– Taip. Ma­ne jau­di­na „Ham­le­tas“.

Kai fo­tog­ra­fuo­ju spek­taklį, tu­riu jį priim­ti tokį, koks jis yra. Tu­riu jį ge­rai pa­ro­dy­ti, pa­rek­la­muo­ti, apie jį vi­zua­liai in­for­muo­ti. Daž­niau­ siai fo­tog­ra­fuo­ju per prem­jerą, bet ne­reiš­kia, kad žiū­riu spek­taklį ati­džiai. Kar­tais pra­leid­žiu ko­kius nors svar­bius da­ly­kus. Re­tai spek­ tak­lius žiū­riu kaip žiū­ro­vas – juos ste­biu kaip fo­tog­ra­fas. Juk atei­nu fo­tog­ra­fuo­ti į už­ku­li­sius – tai ma­ no dar­bas, ma­no duo­na.

– Ko­kia at­mos­fe­ra tvy­ro teatrų už­ku­li­siuo­se?

– Vi­suo­se – skir­tin­ga. At­mos­fe­ra pri­klau­so nuo dau­ge­lio su­bjek­ty­ vių ir ob­jek­ty­vių da­lykų, bet nervų, ypač prie­š prem­jerą, vi­sur yra.

– Galbūt pa­ts kaž­ka­da norė­jo­te tap­ti ak­to­riu­mi?

– Ne, taip ne­bu­vo, nors band­žiau sa­ve, žaid­ž iau sa­v i­veik­l i­n inkų teat­re. Bet už­ku­li­sius fo­tog­ra­fuo­ ju ne todėl. Man vis­kas at­si­ti­ko ki­taip. Nep­la­na­vau fo­tog­ra­fuo­ ti teat­ro.

Pa­si­rin­ki­mas: „Jei dirb­čiau ga­myk­lo­je, galbūt fo­tog­ra­fuo­čiau ga­myk­

los už­ku­li­sius“, – spėlio­jo D.Mat­ve­je­vas.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

– Pats gy­ve­ni­mas jus ten at­ vedė?

– Taip. Dir­bau vie­no­je su fo­tog­ra­ fi­ja su­si­ju­sio­je įmonė­je. Jos di­rek­to­ rius bu­vo jau am­ži­na­tilsį Mi­chai­las Raš­kovs­kis. Kai įmonė žlu­go, ma­ne

17

ŠeštADIENIS, balandžio 14, 2012

Jėgas iš­ban­do ir teat­re

vėl ofi­cia­liai lais­vas

M.Free­ma­nas ne­ves anūkės

Fil­me „Ta­das Blin­da. Prad­žia“ kaip ak­to­rius de­biu­tavęs dai­ ni­nin­kas Man­tas Jan­ka­vi­čius neat­sis­pyrė pa­si­ūly­mui išmė­ gin­ti teat­ro sceną. Pa­nevė­žio Juo­zo Mil­ti­nio dra­mos teat­ro sce­no­je jau šį sa­vait­galį jis vai­ dins mu­zi­kantą ir dai­ni­ninką Do­naldą Leo­nar­do Gers­he’o pjesė­je „Lais­vi dru­ge­liai“.

Dra­bu­žių di­zai­ne­ris Alek­sand­ ras Pog­reb­no­jus šią sa­vaitę ofi­cia­liai iš­sis­kyrė su su­tuok­ ti­ne Sa­lomė­ja Mar­cin­ke­vi­čiū­ te. Su ma­ne­ke­ne Mo­ni­ka Ra­ čiū­nai­te šiuo me­tu bendrą gy­ ve­nimą ku­rian­tis A.Pog­reb­no­ jus pri­si­pa­ži­no, kad ofi­cia­lios sky­ry­bos at­nešė dau­giau ra­ mybės ir aiš­ku­mo.

Ak­to­rius Mor­ga­nas Free­ma­ nas pa­neigė gan­dus, kad ke­ ti­na ves­ti ne­tikrą sa­vo anūkę E’Deną Hi­nes, ku­ri už jį net 47 me­tais jau­nesnė. „Pra­ne­ši­mai apie artė­jan­čią san­tuoką ar ro­ man­tiš­kus ma­no ir dar kie­no nors ry­šius yra įžeid­žian­tys bul­va­rinės ži­niask­lai­dos pra­si­ ma­ny­mai“, – pa­reiškė ak­to­rius.

Su­kur­ti su­knelę įkvėpė dre­bulės virpė­ji­mas Lai­ma Že­mu­lienė Gra­ži mo­te­ris ir išs­kir­ti­nis dra­bu­ žis – tie­siog idea­lu. Būtent to­kia su­kne­le TV3 te­le­vi­zi­jos pro­jek­to „Chorų ka­rai 2012“ fi­na­linė­je lai­ do­je švytė­jo jos vedė­ja Mis Lie­tu­ va Jur­gi­ta Jur­kutė.

Ryš­ki, ele­gan­tiš­ka, įsi­me­nan­ti

Daž­niau­ sias pa­sau­ lio fo­tog­ra­fi­ jos ob­jek­tas – mo­te­ris.

O kodėl taip yra, te­gul at­sa­ko psi­ cho­lo­gai, psi­choa­na­li­ ti­kai, me­no­ ty­ri­nin­kai.

Dimitrijaus Matvejevo nuotr.

e­su­re­ži­suo­ta pa­kvietė dirb­ti Rusų dra­mos teat­ ras. Po pus­me­čio Mi­chai­las pra­ nešė: „Ži­nai, įsi­dar­bi­nau fo­tog­ra­ fu Ope­ros ir ba­le­to teat­re.“ To­je įmonė­je su juo bu­vo­me dir­ bę ket­ve­rius me­tus, o pa­skui dau­gelį metų dir­bo­me teat­ro fo­tog­ra­fais.

Tik jis fo­tog­ra­fa­vo operą ir šokį, o aš – dra­mos spek­tak­lius. Pradė­jo kvies­ti fo­tog­ra­fuo­ti ir ki­ti teat­rai.

Tech­niš­kai ta­da fo­tog­ra­fuo­ti bu­vo kur kas su­dėtin­giau. Įgi­jau kai ku­ rių tech­ni­nių įgūdžių, ku­rie da­bar ne taip rei­ka­lin­gi.

O prie­š tai su Mi­chai­lu bu­vo­ me fo­tog­ra­favę vi­sai ki­tus da­ly­ kus, bandę iš fo­tog­ra­fi­jos da­ry­ti verslą. Net ne­gal­vo­jo­me apie tea­ trą, bet vis­kas gy­ve­ni­me su­si­klostė ki­taip. Kaž­kas viską pa­ko­re­ga­vo iš aukš­čiau.

– Ar bu­vo sun­ku ar­tis­tes pri­ kal­bin­ti fo­tog­ra­fuo­tis? Au­re­ li­ja Ta­mu­lytė prie­š spek­taklį įam­žin­ta ne už­ku­li­siuo­se, o Kau­no dra­mos teat­ro kie­me­ly­ je. Ži­nau, kad ji mėgsta po­zuo­ ti, ta­čiau sa­vo vy­rui fo­to­me­ni­ nin­kui Rai­mun­dui Švil­pai yra pa­si­žadė­ju­si, kad ki­tam fo­tog­ ra­fui nie­ka­da ne­po­zuos.

– Va­di­na­si, aš – išim­tis. Au­re­li­jos vy­ras – ge­ras fo­tog­ra­fas. Ne­bu­vo sun­ku ją pri­kal­bin­ti. Ži­nau, kad jai pa­tin­ka ši nuo­trau­ka.

– Kodėl jūsų fo­tog­ra­fi­jo­se nėra konf­liktų? Ma­nau, teat­re, kaip ir vi­sur, jų ky­la, ypač – prie­š prem­jerą?

– Tu­ri su­si­klos­ty­ti la­bai daug pa­ lan­kių ap­lin­ky­bių, kad fo­tog­ra­fi­jo­ je pa­vyktų įam­žin­ti konf­liktą teat­re.

Tai ga­li­ma nu­fil­muo­ti, o kaip nu­ fo­tog­ra­fuo­ti? Pa­si­tai­ko tų konf­liktų prie­š spek­taklį, prem­jerą, bet daž­ niau­siai žmonės būna su­si­kaupę.

Konf­lik­tai – ne­konst­ruk­ty­vus da­ ly­kas, jie ne­pa­de­da dar­bui. Galbūt jie jau būna įvykę. Re­pe­ti­ci­jo­se.

– Ko iš­mo­ko­te fo­tog­ra­fuo­da­ mas teat­ro už­ku­li­siuo­se?

– Fo­tog­ra­fuo­ti tam­so­je. Gal­vo­je pil­na vi­so­kių mi­zans­cenų, si­tua­ cijų – iš­mo­kau kom­po­zi­ci­jos.

– Kas svar­biau­sia už­ku­li­sių fo­ tog­ra­fi­jo­je?

– Pa­gau­ti ką nors tik­ra. O kas yra tas „tik­ra“, te­gul sprend­žia žiū­ ro­vai. Ma­no kri­te­ri­jus toks – tik­ ra tai ar ne­tik­ra. Tai – toks sun­kiai paaiš­ki­na­mas jaus­mas, po­jūtis.

– Gal per tiek metų teat­ras ta­po ant­rąja jūsų šei­ma?

– Ne. Aš ne­su šei­mos žmo­gus.

Apsk­ri­tai ne­tu­riu šei­mos jaus­mo, todėl man ne­tin­ka toks pa­ly­gi­ni­ mas. Bet jau pri­si­jau­ki­nau ak­to­ rius, o jie – ma­ne.

J.Jur­kutė vilkė­jo įspūdingą la­ze­riu išp­jaus­ty­tais rau­do­nais la­pe­liais de­ko­ruotą su­knelę iš nau­jau­sios, dar ne­pris­ta­ty­tos, „Kris­ti And­ress“ ko­lek­ci­jos. Ją su­kūrė „Kris­ti And­ ress“ di­zai­nerė 27 metų Kris­ti­na Ka­li­naus­kaitė, ren­gu­si J.Jur­kutę visą šį „Chorų karų“ se­zoną. „Gal­vo­jo­me, kaip Jur­gitą ap­reng­ ti fi­na­lui, koks turėtų būti tas dra­ bu­žis. Ieš­ko­jau ko nors išs­kir­ti­nio. Ši su­knelė – vie­na įspūdin­giau­sių nau­jo­jo­je mūsų ko­lek­ci­jo­je. Tad nu­sprendė­me, kad būtent su ja Jur­ gi­ta taps ele­gan­tiš­ka, ryš­ki ir įsi­me­ nan­ti. Ji la­bai ti­ko „Chorų ka­rams“ už­baig­ti“, – vy­ku­siu spren­di­mu džiaugė­si K.Ka­li­naus­kaitė.

Kas ką su­ra­do – di­zai­ne­riai lai­ dos vedėją ar lai­dos vedė­ja – di­zai­ ne­rius? „J.Jur­kutė – mūsų prekės ženk­lo mūza, įkvėpėja. Nuo­jau­ta sakė, kad galė­tu­me jai įtik­ti. Todėl tą su­knelę pa­tys jai pa­si­ūlėme, – ne­slėpė di­zai­nerė. – Ka­dan­ gi visą „Chorų karų“ se­zoną ją rengė­me pa­ste­linė­mis spal­vo­ mis, fi­na­le au­to­ma­tiš­kai norė­jo­si ryš­kios, pra­ban­gios su­knelės. Vi­ so­mis pra­smėmis fi­na­lui norė­jo­ si išs­kir­ti­nio dra­bu­žio.“ Kur­da­ma šią su­knelę Kris­ti­ na ge­ro­kai pa­su­ko galvą. Ieš­ko­ da­ma leng­vo virpė­ji­mo efek­to di­ zai­nerė il­gai gal­vo­jo, kaip galėtų tai iš­reikš­ti. Ko­kios for­mos au­di­ nio skiautę reikėtų išp­jaus­ty­ti la­ ze­riu, kad ji gra­žiai ir es­te­tiš­kai virpėtų? Ste­bint gamtą paaiškė­ jo, kad dre­bulės la­pe­liai la­biau­siai vir­pa ir gra­žiau­siai at­ro­do. Į la­ze­rio tech­no­lo­giją K.Ka­li­ naus­kaitė gi­li­na­si ant­ri me­tai. Ku­ riant šią su­knelę jai be­li­ko at­kar­to­ ti tiks­lias dre­bulės lapų for­mas bei jų išdės­tymą au­di­ny­je.

Suk­nelė pa­si­ūta iš pluoštų mi­ ši­nio. Ta­čiau di­zai­nerė ne­norė­ jo jo tiks­liai įvar­dy­ti. Esą, kol su­ra­do au­di­nio mi­ši­nio re­ ceptūrą, ku­ri tiktų būtent tai tech­no­lo­gi­jai, te­ko ne vieną pa­vyzdį iš­ban­dy­ti. Todėl tai – ko­mer­cinė pa­slap­tis.

Ka­dan­gi au­di­nys gra­žiai švy­ti, yra pui­kiai tin­ka­mas te­ le­vi­zi­niam ap­švie­ti­mui. Tas švytė­ ji­mas ir lapų vir­pe­siai su­kne­lei, o ir ją vil­kin­čiai mo­te­riai su­teikė žais­ min­gu­mo.

Drąsiai lau­žo ste­reo­ti­pus

K.Ka­li­naus­kaitės su­kur­tais dra­ bu­žiais J.Jur­kutė vilkė­jo vi­so­se 10 „Chorų karų“ laidų. Visą se­zoną di­ zai­nerė lai­dos vedėją rengė įvai­riai, ne vien va­ka­rinė­mis su­knelė­mis. „Jur­gitą du kar­tus bu­vo­me ap­ vilkę kom­bi­ne­zo­nu. Vie­nas bu­ vo kla­si­ki­nis, su­kūręs ki­tokį jos įvaizdį nei įpras­ta, ki­tas – va­ka­ri­ nis. Mūsų nuo­mo­ne, mo­te­ris ga­li at­ro­dy­ti taip pat ele­gan­tiš­kai ir ra­ fi­nuo­tai pa­si­puo­šu­si ne tik va­ka­ri­ ne su­kne­le, bet ir va­ka­ri­niu kom­ bi­ne­zo­nu“, – ma­no Kris­ti­na.

Ta­čiau ką da­ry­ti, jei lie­tu­vių sąmonė­je va­ka­ri­nis dra­bu­žis sie­ ja­si su juo­da spal­va, ir būti­nai tai tu­ri būti su­knelė? Pa­si­ro­do, dėl juo­dos spal­vos vy­ko il­ga ko­va. Te­ le­vi­zi­jos pro­jektų rengė­jai ją la­bai sun­kiai įsi­leid­žia į sa­vo val­das.

Be­ne sep­tin­tai lai­dai Kris­ti­na pa­si­ūlė ap­ran­gos sti­lių, tin­kantį tiek lai­dos kūrėjams, tiek pa­ tiems di­zai­ne­riams, – dra­bužį iš ke­lių da­lių. Vir­šu­tinė jo da­lis bu­ vo de­ko­ruo­ta juo­da ir kūno spal­ vo­mis, o apa­tinė – vi­sa juo­da, iki žemės.

Žmo­gus, su ku­riuo norė­tu­me dirb­ti, – tai J.Jur­kutė. Ji ati­ tin­ka mūsų prekės ženk­lo ti­pažą.

„Man pa­čiai la­bai pa­ti­ko šis va­ rian­tas. Vi­siems at­rodė, kad tai bu­vo su­knelė. Ne. Tai bu­vo glaus­ ti­nukė su il­gu si­jo­nu, – paaiš­ki­ no Kris­ti­na. – Tai – vie­nas mū­ sų spren­dimų. Toks mo­de­lis bus ir nau­jo­jo­je 2012 m. mūsų ko­lek­ ci­jo­je. Tai – „trys vie­na­me“. Vir­ šu­tinė da­lis, glaus­ti­nukė, lie­ka ta pa­ti, o kei­čia­si apa­tinė – nuo die­ ninės, kok­tei­linės iki va­ka­rinės.“ Dir­ba Lie­tu­vo­je ir Ang­li­jo­je

Išs­kir­tinė: taip at­rodė „Chorų

karų“ vedė­ja J.Jur­kutė per Ve­ ly­kas ro­dy­to­je fi­na­linė­je lai­do­je.

„Kris­ti And­ress“ ar­chy­vo nuo­tr.

Prekės ženklą „Kris­ti And­ress“ su­kūrė du di­zai­ne­riai kau­nie­ čiai – K.Ka­li­naus­kaitė ir And­ rius Ser­ge­jen­ko, kar­tu dir­ban­tys jau šeš­tus me­tus. „Kris­ti“ – tai mo­te­riš­ko­ji dra­bu­žių li­ni­ja, šiuos dra­bu­žius ku­ria Kris­ti­na. „And­ ress“ – vy­riš­ko­ji li­ni­ja, už ją at­sa­ kin­gas And­rius. „Kris­ti And­ress“ prekės ženk­las įre­gist­ruo­tas Lie­tu­vo­je, o di­zai­ne­ riai dir­ba, anot Kris­ti­nos, vie­na ko­ja Kau­ne, ki­ta – Lon­do­ne. Šiuo me­tu K.Ka­li­naus­kaitė ir A.Ser­ge­jen­ko in­ten­sy­viai dir­ba prie nau­jos ko­lek­ci­jos, ku­rią pri­ sta­tys Kau­ne ge­gužės 24 d. La­ ze­riu išp­jaus­ty­tais rau­do­nais la­ pe­liais de­ko­ruo­ta su­knelė yra vie­nas 2012 m. ru­dens-žie­mos „Kris­ti And­ress“ ko­lek­ci­jos mo­ de­lių. K.Ka­li­naus­kaitė pra­si­tarė, kad nau­jo­jo­je ko­lek­ci­jo­je bus ir dau­giau dra­bu­žių, ku­rių puo­šy­ bai pa­nau­do­ti la­ze­riu išp­jaus­ty­ti de­ko­ro ele­men­tai. „Kris­ti And­ress“ yra gavęs ne vieną te­le­vi­zi­jos pa­si­ūlymą puoš­ti lai­dos vedėją, ta­čiau iki šiol jų at­si­sa­ky­da­vo, nes pa­ tiems di­zai­ne­riams svar­bu, koks žmo­gus vilkės jų dra­ bu­žius te­le­vi­zi­jo­je. „Žmo­gus, su ku­riuo norė­ tu­me dirb­ti, – tai J.Jur­kutė. Ji ati­ tin­ka mūsų įsi­vaiz­duo­jamą mo­ terį, mūsų prekės ženk­lo ti­pažą“, – pa­brėžė K.Ka­li­naus­kaitė.

18

ŠeštADIENIS, balandžio 14, 2012

Kitokia Jor­da­ni­ja, ar­ba Kaip še­ši Ar­timųjų Rytų ša­ly­je Jor­da­ni­jo­je jau te­ ko lan­ky­tis. Įžy­mio­ji Pet­ra ir ki­ti kultū­ros pa­mink­lai la­bai įspūdin­gi, bet grįžti pri­ vertė ne jie, o pri­si­mi­ni­mai apie žvaigž­ dėtą naktį, pra­leistą nuo­sta­bio­je dy­ku­ mo­je, ir pa­sa­ko­ji­mai apie ne­rea­laus gro­ žio tar­pek­lius.

Į rea­lybę te­ko su­grįžti, kai ke­lią stai­ga užtvėrė ko­kių trijų metrų kriok­lys. Ne­li­ ko nie­ko ki­to, kaip tik ropš­tis per ša­lia esan­čią ak­me­ninę sie­nelę – taip pat trijų metrų aukš­čio.

Ina Leo­na­vi­čiūtė

i.leonaviciute@diena.lt

Ty­los ir spalvų ka­ra­lystė

Va­di Ra­mo kai­me­ly­je, esan­čia­me ša­lia to pa­ties pa­va­di­ni­mo dy­ku­ mos, su­si­ti­ko­me su sa­vo gi­du Sa­ le­mu ir pa­gal be­duinų tra­di­ci­jas bu­vo­me pa­vai­šin­tos juo­da la­bai sald­žia ar­ba­ta.

Mūsų ke­ti­ni­mai ke­tu­rias die­nas bas­ty­tis po dy­kumą su kup­rinė­mis ant pe­čių ir nak­tis pra­leis­ti po at­vi­ru dan­gu­mi Sa­le­mo ne­nus­te­bi­no, nes jis bend­ra­vo jau ne su pir­ma lie­tu­ vių gru­pe. Pui­kiai su­pra­to: ne­sa­me nor­malūs tu­ris­tai, ki­taip ne­bus – mus reikės ve­žio­ti vi­su­rei­giais ir nak­vin­din­ti kem­pin­guo­se. Tik Sa­ le­mo bro­lis dar bandė gąsdin­ti ara­ bais iš Sau­do Ara­bi­jos, ku­rie ga­li pe­ rei­ti ne­to­li esan­čią sieną ir pa­grob­ti nai­vias lie­tu­vai­tes.

Po neilgų dis­ku­sijų su­tarė­me: vi­su­rei­giu nu­va­žiuo­si­me iki aukš­ čiau­sio dy­ku­mos kal­no, įkop­si­me į jį ly­di­mos Sa­le­mo, pa­mo­juo­si­ me Sau­do ara­bams, po to būsi­me nu­ga­ben­tos to­liau nuo pa­vo­jin­ gos sie­nos. Ten – pa­čios sau šei­ mi­ninkės.

Til­tus su­kūrė gam­ta

Pla­nas pa­si­sekė pui­kiai. Nak­vo­jo­ me gra­žia­me tar­pek­ly­je. Iš pra­džių dar glu­mi­no spen­gian­ti ty­la, bet vėliau taip pa­ti­ko, kad, pa­li­kus dy­ kumą, prie nak­ties garsų te­ko pra­ tin­tis iš nau­jo.

Ki­tos trys die­nos bu­vo ku­pi­nos ne­pa­kar­to­jamų vaizdų, ad­re­na­li­ no, ko­piant ant ak­me­ni­nių tiltų, ma­lo­nių aki­mirkų ge­riant ar­batą ir bend­rau­jant su be­dui­nais.

Ke­liau­da­ma Va­di Ra­mo dy­ku­ma dar kartą įsi­ti­ki­nau: gam­ta yra ne­ nuspė­ja­ma ir ne­pra­len­kia­ma me­ni­ ninkė. Jau­čiau­si lyg už­bur­to­je įvai­ riau­sių formų ir spalvų ka­ra­lystė­je.

Ne­bet­rukdė nei pe­čius ver­žian­tys kup­rinės dir­žai, nei kait­ri saulė, nei klam­pus smėlis.

Dar vie­na įdo­mybė – ak­me­ni­ niai, gam­tos su­kur­ti til­tai. Į vieną jų kopė­me net po­rą va­landų. Ge­ rai, kad be kup­ri­nių, nes jau bu­vau be­pa­si­gen­dan­ti žmo­gaus vo­ro su­ gebė­jimų. Viską at­pir­ko vaiz­das iš vir­šaus – spal­vo­ta dy­ku­ma ju­dan­ tys ma­žu­ly­čiai kup­ra­nu­ga­riai.

lo­niai pa­si­svei­ki­no ir pa­kvietė į ne­ to­lie­se esan­čią pa­vėsinę.

Net­ru­kus jau gulė­jo­me ant minkštų čiu­ži­nių, ko­jas pa­to­giai užkė­lu­sios ant pa­galvė­lių, ir gėrė­ me pa­čią ska­niau­sią per visą ke­ lionę ar­batą su kar­da­mo­nu ir dar kaž­ko­kio­mis žo­lelė­mis. Šei­mi­nin­ kas vis pa­pil­dy­da­vo mūsų stik­ li­nai­tes, o pa­skui dar kiek­vie­nai pa­trynė riešą nuo­sta­biai kve­pian­ čia amb­ra. Ne­ga­na to, pa­do­va­no­jo ne­mažą bu­te­liuką kve­palų. Bandė­ me juo­kais įsi­žeis­ti – mes, ži­no­ ma, dvi die­nas ne­si­prausė­me, bet ne­gi jau taip ne­ska­niai kve­pia­me?

Bu­vo­me nu­ra­min­tos, kad tie­siog jam su mu­mis bu­vo la­bai ma­lo­nu bend­rau­ti.

Pri­siar­tinęs jis ženk­ lais pa­klausė, ar ža­ da­me čia nak­vo­ti. Kai at­sakė­me tei­gia­mai, at­si­sėdo ne­to­lie­se, už­sikūrė sa­vo lau­želį.

Dy­ku­mo­je šal­dy­tu­vo nėra

O kitą va­karą vėl laukė staig­ me­n a – pui­k i gi­d o Sa­l e­m o ruoš­ta va­ka­r ienė jo kem­p in­ ge. Už tai jau reikė­jo su­si­mokė­ ti, bet tik­rai vertė­jo. Did­ž iulė skar­da kep­tos viš­tie­nos su be ga­lo ska­niais ry­žiais, ke­lių rūšių švie­žių dar­žo­vių sa­lo­tos, rie­bus jo­gur­tas ir dar kaž­ko­kie pa­gar­dai.

Kir­to­me iki nu­kri­ti­mo, bet li­ko vis tiek daug. Sa­le­mas su­krovė vi­

Transportas: turistai po dykumą, lydimi vietos gidų, keliauja ne tik visure

sus li­ku­čius į vieną indą ir iš­nešė į lauką iš­mes­ti. Mums vos šir­dys ne­ ply­šo – jau tas lie­tu­viš­kas tau­pu­ mas. Nors pa­gal­vo­jus vis­kas pa­ pras­ta – dy­ku­mo­je šal­dy­tu­vo juk nėra.

Bet va­ka­ras tuo dar ne­si­baigė.

Ap­si­lankė ke­li Sa­le­mo drau­gai ar gi­mi­nai­čiai, nes jau bu­vo vi­siems pra­nešta, kad po dy­kumą klaid­žio­ ja še­šios bal­to­sios mo­te­rys. Sve­čius tuoj pat įdar­bi­no­me. Dai­na­vo be­ duinų dai­nas.

Per ki­tas die­nas ap­lankė­me la­bai gražų kan­joną, min­ty­se pa­linkė­jo­ me sėkmės al­pi­nis­tams, ka­ban­ tiems aukš­tai ant sta­čios sie­nos, pa­matė­me se­no­vi­nių pa­veikslų, išs­kap­tuotų ant uolų. Su­ti­ko­me vis dau­giau tu­ristų ir juos ly­din­čių be­ duinų, ku­rie vis siū­ly­da­vo ar­ba­tos, klaus­da­vo, ar vis­kas ge­rai. Taip su­ si­pa­ži­no­me su Au­di, ku­ris pa­si­rodė be­sąs Sa­le­mo dėdė. Jis su­šelpė mus van­de­niu ir vėl pa­vai­ši­no ar­ba­ta.

Kai norė­jom duo­ti pi­nigų, griež­tai at­kir­to: „Čia jums ne Eu­ro­pa, kur už viską rei­kia mokė­ti.“ Ka­dan­gi Va­di Ra­mo dy­ku­ma nė­ ra la­bai di­delė, per ke­tu­rias die­nas pa­matė­me ją be­veik visą. Da­bar jau mūsų laukė gra­žie­ji Jor­da­ni­jos tar­ pek­liai. Šla­pi ir ne tik nuo­ty­kiai

Va­di Ha­sos tar­pek­lio pra­džia ne­bu­ vo įdo­mi – klam­po­jo­me per šiukš­ ly­nus ir dar­žus. Ra­sai dar pa­si­sekė pa­ma­ty­ti di­delę juodą gy­vatę.

Bet pa­ma­žu vaiz­dai ėmė keis­tis – tar­pek­lis su­siaurė­jo, akis džiu­ gi­no įvai­rias­palvės uo­linės sie­nos, apau­gu­sios ne­ma­ty­tais au­ga­lais, o iš vir­šaus lin­ko palmės. Bri­do­me van­de­niu ar­ba li­po­me ak­me­ni­mis.

Sudė­tin­gesnė­se vie­to­se kup­ri­ nes ne­šėme vos ne ant galvų, kad tik ne­suš­laptų. Iš­si­lai­ky­ti stip­rio­ je srovė­je pa­dėjo spe­cia­lios laz­ dos. Vi­sa laimė, kad van­duo bu­

Pa­do­va­no­jo bu­te­liuką kve­palų

Ste­bi­no ir nuo­taiką kėlė vie­tos gy­ ven­tojų vai­šin­gu­mas ir sve­tin­gu­ mas. Jau­nas juo­dai ap­si­rengęs be­ dui­nas iš­lin­do lyg dži­nas iš bu­te­lio, kai pa­var­gu­sios su­kri­to­me pailsė­ti prie vie­no iš ak­me­ni­nių tiltų. Ma­

Pamoka: „Čia jums ne Europa, kur už viską reikia mokėti“, – lietuves

sugėdijo beduinas Audi.

Vaišingi: gidas Salemas su broliu p

19

ŠeštADIENIS, balandžio 14, 2012

ios lie­tu­vaitės be­dui­nus ste­bi­no

eigiais, bet ir raiti.

vo ne­įti­ki­mai šil­tas, gal apie 20 laips­nių, o vaiz­dai, at­si­ve­rian­ tys už kiek­vie­no po­sūkio, vis pri­ vers­da­vo su­šuk­ti „kaip gra­žu!“.

Po mau­dy­nių natū­ra­lia­me, gam­ tos su­kur­ta­me ba­seinė­ly­je, ku­ria­ me van­dens tem­pe­ratū­ra siekė 30 laips­nių, nu­sprendė­me: da­bar tai jau tik­ros ato­sto­gos.

Dvi pa­ros tar­pek­ly­je

Skir­tin­gai nei dy­ku­mo­je, per dvi die­nas, pra­leis­tas tar­pek­ly­je, žmo­ nių be­veik ne­su­ti­ko­me. Tik vieną drau­gišką, bet kvailą asilą, ku­ris sekė mus visą pus­dienį, o va­ka­ re, su­sto­jus nak­vynės, bandė pa­ tik­rin­ti, ką iš­si­virė­me va­ka­rie­nei.

Pas­kui nu­sprendė iš­si­vo­lio­ti lau­žo ža­ri­jo­se, ap­degė uo­degą ir nu­kūrė ne­ži­no­ma kryp­ti­mi. Mums li­ko tik svy­lan­čio kai­lio kva­pas.

Tą pa­tį va­karą su­laukė­me dar vie­ no lan­ky­to­jo. Pa­matė­me nuo kal­no be­si­leid­žiantį vie­tos vyrą, ku­ris ne­

Violetos Janulytės nuotr.

šėsi glėbį sausų šakų. Pri­siar­tinęs jis ženk­lais pa­klausė, ar ža­da­me čia nak­vo­ti. Kai at­sakė­me tei­gia­mai, at­ si­sėdo ne­to­li, už­sikūrė sa­vo lau­želį, ap­rūku­sia­me ar­ba­ti­nu­ke iš­virė ar­ ba­tos ir at­nešė mums.

Mie­lai pa­si­vai­ši­no­me, o pa­čios pa­ si­ūlėme jam sau­sai­nių. Po to mūsų sve­čias pa­to­giai įsi­taisęs ėmė stebė­ ti, ką vei­kia­me. Bu­vo šiek tiek ne­ jau­ku, bet ne­py­ko­me – ne­gi atim­si iš žmo­gaus ma­lo­numą žiūrė­ti rea­lybės šou „Iš­le­pu­sios eu­ro­pietės tar­pek­ ly­je“. Tik kai su­lin­do­me į mieg­mai­ šius ir su­si­ruošė­me mie­go­ti, vy­ru­ kas su­pra­to, kad šou baigė­si. Vėl ženk­lais pa­klausė, kiek va­landų, ir ne­skubė­da­mas pa­traukė ten, iš kur bu­vo at­ėjęs. Kitą rytą man top­telė­ jo keis­ta min­tis – o gal čia bu­vo tar­ pek­lio dva­sia. Jei taip, tai mūsų sau­ sai­niai jai ti­ko, nes li­ku­sią ke­lionės dalį sekė­si vis ge­riau.

Iš­lin­dusios iš tar­pek­lio tuoj pat su­ti­ko­me aukštą, at­le­tišką, pla­čiai

paruošė labai skanią vakarienę, bet visko suvalgyti nebuvo įmanoma.

Tatjanos Kutyriovos, Inos Leonavičiūtės nuotr.

be­s i­š yp­santį gre­t i­m o kai­m e­l io gy­ven­toją, ku­ris pri­si­statė mums pa­var­de – Še­ri­fas. Su­ta­rus kai­ ną, už ku­rią jis mus nu­veš iki ki­to tar­pek­lio, pri­myg­ti­nai ėmė kvies­ti pas sa­ve, aiš­ku, ger­ti ar­ba­tos. Ne­ galė­jo­me at­si­sa­ky­ti. Še­ri­fo na­ mai pa­si­rodė be­są gražūs ir šva­ rūs, žmo­na la­bai mie­la, o pen­ki vai­ku­čiai ne­pap­ras­tai sim­pa­tiš­ ki. Prie ar­ba­tos mums dar at­nešė šil­tos vie­tinės duo­nos, iš­kepė bul­ vių, vis siūlė pa­ruoš­ti vištą su ry­ žiais. Bu­vo­me tie­siog ap­salusios nuo to­kio sve­tin­gu­mo.

Pas­ku­ti­nis iš­ban­dy­mas

Va­di Ibn Ha­ma­do tar­pek­lis vėl pra­si­dėjo ga­na nuo­bod­žiai. Jau ėmėme abe­jo­ti, ar pa­ma­ty­si­me ką nors gra­žaus, bet už ke­lių žings­ nių stai­ga pa­si­ju­to­me lyg ste­ buk­lin­ga­me įvai­rias­pal­via­me tu­ ne­ly­je, apau­gu­sia­me eg­zo­tiš­kais au­ga­lais ir iš vi­sur te­kan­čiu, var­ van­čiu van­de­niu. Šį ruožą ėjau iš­si­žio­ju­si iš su­si­ žavė­ji­mo. Į rea­lybę te­ko su­grįžti, kai ke­lią stai­ga užtvėrė ko­kių tri­ jų metrų kriok­lys. Ne­li­ko nie­ko ki­ to, kaip tik ropš­tis per ša­lia esan­ čią ak­me­ninę sie­nelę, taip pat trijų metrų aukš­čio. Pa­vyzdį pa­rodė la­ biau­siai pa­ty­ru­si Ta­nia. Po to per­ kėlėme kup­ri­nes, o ta­da jau už­ tempė­me ir užstūmė­me vie­na kitą.

Vie­tos gi­das, mums išė­jus iš tar­ pek­lio, tik akis išpūtė ir pa­klausė, iš kur čia at­si­ra­do­me. Pa­si­ro­do, po stip­raus lie­taus šios vie­tos nie­ kas net ne­bandė pe­rei­ti. Pa­si­ju­to­ me lyg tik­ros uolų tigrės ar bent jau kalnų ož­kos.

Dvi sa­vai­tes ke­liau­jant po Jor­ da­niją mums tie­siog ne­įti­ki­mai sekė­si. Kiek­vieną va­karą prie­š už­ mig­da­ma pa­gal­vo­da­vau: taip ge­ rai ne­būna. Tik grįžusi į Lie­tuvą ir viską pri­si­mi­nusi jau ga­liu tvir­tai pa­sa­ky­ti – būna. Kaip ge­rai, kad būna.

Įspūdis: Vadi Hasos tarpeklyje lietuvaitės pasijuto kaip rojuje.

Rasos Kavaliauskaitės, Rasos Kubiliūtės nuotr.

Išbandymai: tarpeklyje turistėms teko pasigalynėti su itin stipria srove.

20

ŠeštADIENIS, balandžio 14, 2012

Ant dra­bu­žių plaz­da tri­ma­čiai dru­ge­liai Komentaras

Da­bar ne tik ma­mos, bet ir jų ma­žy­liai ga­li at­ro­dy­ti sti­lin­gai. Di­ zai­nerė Agnė Kuz­ mic­kaitė ket­vir­ta­ die­nio va­karą pri­ statė pa­va­sa­rinę ko­lek­ciją vai­kams, puoštą spal­vin­gais tri­ma­čiais dru­ge­liais ir ne tik.

Bea­ta Ni­chol­son Dviejų vaikų mama

D

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Ma­dai nea­be­jin­giems lie­tu­viams A.Kuz­mic­kaitės var­das pa­žįsta­ mas jau se­niai. Di­zai­nerė ne kartą yra pri­sta­čiu­si sa­vo ko­lek­ci­jas did­žiau­sia­me ma­dos ren­gi­ny­je Lie­ tu­vo­je – „Ma­dos in­fek­ci­jo­je“. Žie­ mą sėkmin­gai pri­sta­čiu­si pir­muo­ sius kūri­nius, šį kartą ji pra­džiu­gi­no ma­mas pa­va­sa­ri­ne ko­lek­ci­ja ma­žy­ liams, ku­rią, kaip teigė kūrėja, įkvė­ pė duk­relės Leo­nar­dos gi­mi­mas.

Di­zai­nerė pri­statė naują glaus­ ti­nu­kių ir su­kne­lių ko­lek­ciją. Dra­ bužė­lius, kaip ir reikė­jo tikė­tis, puo­šia A.Kuz­mic­kaitės kūry­bos sim­bo­liu va­di­na­mas dru­ge­lis. Tik šį kartą jis ki­toks. Apie jo trans­for­ ma­ciją, sim­bo­liką ir kūry­bos ypa­ tu­mus pa­pa­sa­ko­jo pa­ti kūrėja.

– Minė­jo­te, kad ko­lek­ciją ma­žy­ liams įkvėpė duk­relės gi­mi­mas.

Ko­kios min­tys, idė­jos užplū­do?

Iš kur at­si­ra­do būtent to­kia ko­ lek­ci­ja?

– Kol ne­tu­ri vaikų, ma­žai ir su­si­ mąstai apie tuos dra­bužė­lius, ku­ riuos dėvi vai­kai. Man vis­kas išė­ jo la­bai or­ga­niš­kai. Vie­no­je sa­vo mo­te­riškų ko­lek­cijų bu­vau pa­siu­ vu­si glaus­ti­nu­kes. Jos su­laukė la­ bai di­de­lio su­si­domė­ji­mo. O vie­nas pa­grin­di­nių kūdi­kių dra­bužė­lių bū­ tent ir yra glaus­ti­nukė. Tad pa­ma­ niau, kad tą visų pamėgtą mo­te­ rišką glaus­ti­nukę ga­liu pa­nau­do­ti rea­li­zuo­da­ma ko­lek­ciją vai­ku­čiams.

Savitumas: dizainerės A.Kuzmickaitės pavasario kolekcijoje vaikams vyrauja vienspalviai, pastelinių spal-

vų drabužiai su ryškiaspalviais drugeliais. Nauja čia tai, kad tamsiai mėlynas drugelis nutūpė ant dryžuoto audinio.

Tado Umaro (BFL) nuotr.

Pa­band­žiau ir tai la­bai pa­si­tei­si­ no. Ka­dan­gi šiuos dra­bužė­lius pa­ti kas­dien nau­do­ju, pa­ma­čiau, kad jie rei­ka­lin­gi. Da­bar pa­ma­žu ko­lek­ci­ja ple­čia­si – at­si­ra­do ir su­kne­lių. Šį pa­va­sarį norė­jo­si spalvų, to­ dėl dru­ge­liai yra spal­vo­ti. Kaip jau minė­jau, dru­ge­lis tu­ri la­bai daug pa­vi­dalų, ga­li būti dau­gia­ly­pis.

Nau­ja tai, kad tam­siai mėly­nas dru­ge­lis nu­tūpė ant dry­žuo­to au­di­ nio. Čia dru­ge­lis nėra tik pa­pras­ta ap­li­ka­ci­ja, jis – tri­ma­tis. Ir būtent spar­ne­liai pa­da­ro jį uni­kalų.

– Ka­da ir dėl ko­kių prie­žas­čių at­si­ra­do dru­ge­lis, ku­ris jau yra tapęs tar­si jūsų kūry­bos ski­ria­ muo­ju ženk­lu?

– Pirmą mo­te­riškų dra­bu­žių ko­ lek­ciją su dru­ge­liais su­kūriau apie 2010-uo­sius. O vis­kas ki­lo nuo to, kad dra­bu­žy­je norė­jau pa­da­ry­ti ką

nors erd­vi­ne for­ma. Ka­dan­gi šiek tiek esu stu­di­ja­vu­si ar­chi­tektūrą, ma­ne įkvėpė būtent tūriai. Ir pa­ ma­niau, kad dru­ge­lio spar­nai, tas plazdė­ji­mas, la­bai tam tiktų. Pa­ band­žiau ir tai pa­si­tei­si­no.

Jei idė­ja ge­ra, dra­bu­ žis pui­kiai tiks tiek vai­kui, tiek suau­gu­ siajam. Tiesiog ku­ riant vai­kui pir­mo­je vie­to­je yra pra­ktiš­ ku­mas ir pa­to­gu­mas.

Tai­gi dru­ge­lis at­si­ra­do kaip for­ ma, ob­jek­tas. Apie jo sim­bo­liką daug nemąs­čiau. Šiaip jis tu­ri la­

Atėjo: apžiūrėti naujos kolekcijos ir pasveikinti jos autorės atskubėjo ir keletas žinomų mamų: Beata Ni-

cholson (iš kairės) su dukra Izabele, Lavija Šurnaitė-Kairienė, Inga Budrienė su vaikais.

bai daug pra­smių. Pa­vyzd­žiui, yra trum­pa­lai­kiš­ku­mo, bet taip pat pri­si­kėli­mo sim­bo­lis. Man kaip ir vis­kas tin­ka ir or­ga­niš­kai lim­pa prie to dru­ge­lio. Kur­da­ma ne­si­sten­giu į jį su­dėti daug pra­smių, jos sa­vai­me ja­me yra. Tie­siog dru­ge­liai man la­ bai gra­žu (juo­kia­si).

– Ko­lek­ci­jo­je yra marš­kinė­lių, ant ku­rių pui­kuo­ja­si ne dru­ge­ lis, o ark­liu­kas.

– Taip. Nors pa­ti tu­riu mer­gytę, daug mamų tu­ri ber­niu­kus. Ne­si­ norė­jo jų nu­skriaus­ti. Todėl pa­ma­ niau, kad gal po­nis pui­kiai tiktų.

– Gal tu­ri­te min­čių atei­ty­je dra­ bužė­lius puoš­ti dar kuo nors?

– Yra to­kių min­čių. Pas­tebė­jau, kad kai kas nors at­si­ran­da, tu­ri praei­ti lai­ko, kol žmonės at­krei­pia dėmesį.

Kol kas vi­si dar no­ri dru­ge­lių. Tad ne­si­no­ri jų skriaus­ti. Kai pa­da­ rau ką nors ki­ta ar pa­kei­čiu spalvą, žmonės klau­sia, ka­da bus dru­ge­liai (juo­kia­si). Jaut­riai rea­guo­ju į pub­ li­kos po­rei­kius, tad kol bus po­rei­kis ir idėjų, kaip juos nau­jai pa­teik­ ti, tol bus ir dru­ge­lių. Man pa­tin­ ka to­kie dra­bužė­liai su žais­min­go­ mis ap­li­ka­ci­jo­mis, yra daug erdvės kūry­bai.

– Jūsų ko­lek­ci­jo­je vy­rau­ja pa­ ste­linės spal­vos. Ryš­kios jos tik pa­čių dru­ge­lių. Kodėl taip?

– Ne­su prie­š ryš­kias spal­vas. Ne­ ži­nau, ar dėl lie­tu­viš­ko san­tūru­mo, bet žmonės la­biau ren­ka­si pa­ste­li­ nes spal­vas. Čia yra lo­gi­kos, nes su pa­ste­linės spal­vos dra­bu­žiu tu ga­li atei­ti ke­letą kartų, neat­ro­dys, kad vil­ki tą pa­tį, o ryškų vi­si pa­ste­ bi. Ki­ta ver­tus, dru­ge­lis la­biau­siai at­si­skleid­žia ant viens­pal­vio fo­ no ir pa­ts yra kaip ak­cen­tas. Ypač

až­niau dra­bu­žius vai­kams per­ku už­sie­ny, nes di­desnę lai­ko dalį gy­ve­na­me Lon­do­ ne, bet įsi­gy­ju ir čia. Pas­tebė­ jau la­bai gerą pa­starųjų dvejų trejų me­ tų ten­den­ciją, kad at­si­ra­do daug naujų vie­tos prekės ženklų. Tai la­bai sma­ gu. Tie dra­bužė­liai pa­togūs ir ge­ros ko­ kybės. Šian­dien kaip tik nu­pir­kau vai­ kams lie­tu­viš­kas ko­ji­ny­tes, pėdkel­nes.

Mėgstu natū­ra­lios med­žia­gos ir la­biau natū­ra­lios spal­vos dra­bu­žius. Bet ryš­ kių taip pat ne­ven­giu. Vie­nin­telė spal­ va, ku­rios yra ma­žai, tai juo­da. Na, ir bal­tos ne tiek daug. Kai vai­kai pra­de­da vaikš­čio­ti, bal­tos spal­vos su­mažė­ja.

Bet šiaip su vai­kiš­kais dra­bu­žiais yra taip: ge­riau­sia, kai aš juos nu­per­ku ir ta­ da pa­ro­dau vai­kams. Nes jei ei­nu pirk­ti su jais, daž­niau­siai būna, kad jie no­ri to, kas man at­ro­do vi­siš­kai ne­tin­ka­ma.

Da­bar ap­skri­tai vai­kai tu­ri daug dra­bu­ žių. Ma­nie­ji taip pat. Bet sten­giuo­si dra­ bužė­lius, su ku­riais užau­go ma­no Iza­ belė ir Jur­gis, ati­duo­ti se­se­riai: da­bar au­ga jos vie­nas vai­kas, ti­kiuo­si, augs ir ki­tas. Pas­kui juos vėl pa­siim­siu sau.

O kal­bant apie dra­bu­ž ių pir­kimą vai­ kams – tai visų pir­ma yra ma­lo­nu­mas ma­mai, ypač, kai vai­kai dar kūdi­kiai.

Pui­k i erdvė pa­s i­reikš­t i kūry­biš­k u­ mui. Pir­mais me­tais ma­moms vai­kas yra pla­ne­ta, ir jos, užuot pir­ku­sios sau, mie­liau per­ka vai­kui.

ant kūno spal­vos dra­bu­žių. At­ro­do, tar­si ant nuo­go kūno būtų nu­tūpu­ si plaš­takė.

– Ar galė­tumė­te pa­ly­gin­ti, kuo pa­na­ši ir tuo pa­čiu skir­tin­ ga yra kūry­ba suau­gu­sia­jam ir ma­žy­liui?

– Tiesą sa­kant di­de­lio skir­tu­mo nė­ ra. Ku­riant dra­bužį ga­lio­ja tos pa­ čios tai­syklės. Ir daž­niau­siai, jei idė­ja ge­ra, dra­bu­žis pui­kiai tiks tiek vai­kui, tiek suau­gu­siam žmo­ gui. Tie­siog ku­riant vai­kui pir­mo­ je vie­to­je yra pra­ktiš­ku­mas ir pa­to­ gu­mas. Nes, sa­ky­ki­me, suau­gu­sios mo­te­rys kar­tais ga­li ir pa­kentė­ti dėl gro­žio (šyp­so­si).

– Žvelg­da­ma per sa­vo kūry­bos is­to­riją, ar galė­tumė­te įvar­dy­ti sa­vo įkvėpėjus?

– Ma­ne vi­sa­da įkve­pia įvai­rių kitų sri­čių me­ni­nin­kai, me­no kūri­niai.

Pa­vyzd­žiui, kal­bant apie dru­ge­lius, man vi­sa­da bu­vo įdo­mus Da­mie­nas Hirs­tas. Ne­se­niai te­ko lan­ky­tis Lon­ do­ne. Bu­vau jo darbų ret­ros­pek­ty­ vo­je, ir vie­na iš pa­starųjų se­rijų yra dar­bai su dru­ge­liais – iš tikrų plaš­ ta­kių pa­da­ry­tos did­žiulės mo­zai­ kos, vit­ražų for­mos pa­veiks­lai. Tai la­bai gra­žu ir pra­smin­ga. Ma­ne tai įkvėpė dru­ge­lio mo­tyvą per­kel­ti ant dra­bu­žių. Tai ne­bu­vo tie­sio­gi­nis at­ spir­ties taš­kas, bet, ži­no­te, kaip bū­ na, idė­jos sklan­do ore. Ga­li ką nors pa­da­ry­ti vie­noj sri­ty, pa­skui at­si­ tik­ti­nai pa­ma­tai kokį nors ob­jektą ki­to­je, ir jie sie­ja­si.

21

ŠeštADIENIS, balandžio 14, 2012

namai La­ko­niš­ka, skaid­ ru, ste­ri­lu, tra­pu.

Būtent šie epi­te­tai ge­riau­siai tiktų nu­sa­ky­ti pir­ma­jam įspūdžiui, ku­ris dau­ge­liui per­ša­si iš­vy­dus ato­stogų būsto Pa­lan­go­je in­ter­jerą. Šva­ra: kart­kartė­mis ku­ror­ti­nia­me bu­te ap­si­sto­jan­tys šei­mi­nin­kai pa­gei­da­vo, kad ja­me ne­būtų ba­las­ti­nių daiktų.

Va­di­mo Fa­sij nuo­tr.

Atos­togų būste – san­tūri pra­ban­ga Li­na Bie­liaus­kaitė

l.bieliauskaite@diena.lt

čia reikė­jo dviejų kriauk­lių, vis dėl­ to šei­mo­je – ke­tu­ri žmonės“, – pa­ sa­ko­jo in­ter­je­ro kūrėja.

Po­ky­čiai gimė spon­ta­niš­kai

Šį darbą tra­di­ci­nia­me „Metų in­ter­ je­ro“ kon­kur­se pri­sta­čiu­si klaipė­ dietė di­zai­nerė Liu­bovė Bu­diuk pa­ ti­ki­no, jog būtent to­kio re­zul­ta­to tikė­jo­si bu­to šei­mi­nin­kai.

Pa­sak kūrėjos, la­bai daug kas pri­ klau­so ne tik nuo žmo­nių, ku­riems skir­tas konk­re­tus būstas, norų, bet ir gy­ve­ni­mo būdo. „Šis bu­tas skir­tas poil­siui – šei­ mi­nin­kai ja­me ap­si­sto­ja va­sa­ros me­tu ar il­ges­niais sa­vait­ga­liais, juo la­biau kad ir did­žiąją lai­ko dalį jie leid­žia pa­jūry­je ar ki­taip pra­mo­ gau­da­mi, o ne įsi­taisę prie te­le­vi­zo­ riaus. Tad, ma­tyt, žmonėms tie­siog norė­jo­si ­ko nors pa­pras­to, šva­raus, ele­gan­tiš­ko, bet sy­kiu ne­ti­pi­nio, nes jie jau turė­jo na­mus, ku­riuo­ se vy­rau­ja vi­siš­kai ki­tas sti­lius“, – aiš­ki­no pa­šne­kovė.

Kaip pri­si­minė Liu­bovė, apie 60 kv. m plo­to nau­jos sta­ty­bos bu­tas bu­vo vi­siš­kai įreng­tas, tad iš pra­ džių jį įsi­giję šei­mi­nin­kai, pa­de­ da­mi in­ter­je­ro di­zai­nerės, pla­na­vo im­tis tik ne­di­de­lių pa­kei­timų. „Ta­čiau pa­matė­me, kad reikėtų per­pla­nuo­ti ir vir­tuvę, nes ji bu­vo la­bai ne­pa­to­gi. Tad te­ko tru­putį pa­ stūmėti sieną, kad vie­no­je erdvė­ je būtų ga­li­ma su­tal­pin­ti vir­tuvės, val­go­mo­jo ir sve­tainės zo­nas. Vo­ nio­je taip pat te­ko šį tą griau­ti ir pri­tai­ky­ti erdvę pa­gal po­rei­kius –

Ra­kan­dai ne­ba­do akių

Pa­sak L.Bu­diuk, nors iš pir­mo žvilgs­nio vir­tuvė at­ro­do ne­di­dukė, mi­ni­ma­lis­tinė, iš tiesų ji įreng­ta er­ go­no­miš­kai, ga­na tal­pi. Dalį vir­tu­ vi­nių baldų te­ko paaukš­tin­ti, nes po stal­vir­šiu vie­na ant ki­tos turė­jo įsi­tek­ti įmontuojama bui­tinė tech­ ni­ka – in­dap­lovė bei or­kaitė.

Liu­bovė Bu­diuk:

Ant lau­kujų durų taip pat uždė­tas stik­las, kad vi­sas in­ter­je­ras būtų to­ bu­las iki smulk­menų.

Ki­ta „ūkinė“ da­lis – spin­telės ir stal­čiai – įsi­taisė ant gre­ta esan­čios sie­nos, su­for­muo­da­ma de­ko­ra­tyvų geo­met­rinį da­rinį. O šal­dy­tu­vas bei skal­byklė bu­vo pa­slėpti spe­cia­lio­je spin­to­je prie­škam­ba­ry­je. „Tai pa­to­gu ir es­te­tiš­ka, nes vi­ du­ry­je kam­ba­rio ne­riog­so šal­dy­ tu­vas, ku­riam rei­kia daug vie­tos, o vo­nios kam­ba­ry­je ne­sto­vi skal­bi­ mo ma­ši­na, ku­ri taip pat rei­ka­lau­ ja ne­ma­žai erdvės – nie­kas ne­ba­ do akių, nes vis­kas pa­slėpta, ta­čiau kuo pui­kiau­siai at­lie­ka sa­vo funk­ ci­jas“, – aiš­ki­no pa­šne­kovė.

Ne­tikė­tas oran­ži­nis ak­cen­tas

Kad už­mas­kuotų vamzd­žius ties lu­bo­mis sve­tainės bei prie­škam­ba­ rio zo­no­je, di­zai­ne­rei te­ko pa­si­telk­ ti konst­ruk­tyvą, kurį kar­tu iš­nau­ do­jo ir ori­gi­na­liam ap­švie­ti­mui. Žai­di­mo švie­sa ga­li­my­bes kūrė­ ja pri­taikė ir ba­las­ti­nei ko­lo­nai sve­ tainės kam­pe. Tad pa­gal ati­tin­kamą nuo­taiką būsto šei­mi­nin­kai ga­li pa­ si­rink­ti no­ri­mo at­spal­vio ap­švie­ timą. „Kal­bant apie spal­vinę gamą, už­sa­ko­vams bu­vo svar­bus šva­ros po­jūtis. Ta­čiau bal­ta fak­tiš­kai do­ mi­nuo­ja tik bal­duo­se, vi­sur ki­tur ma­ty­ti kitų spal­vi­nių niuansų. Be­ je, la­bai džiau­giuo­si, jog šei­mi­nin­ kus pa­vy­ko įkalbė­ti vo­nio­je pa­nau­ do­ti ryš­kesnį spal­vinį ak­centą – juo ta­po oran­ži­nis stal­vir­šis. Iš pra­džių kiek abe­joję, ga­liau­siai jie li­ko pa­ ten­kin­ti“, – šyp­so­jo­si pa­šne­kovė. Šiam bu­tui pa­rink­tos ir ne­stan­ dar­tiš­kos, bal­to ma­ti­nio stik­lo du­ rys per visą sie­nos aukštį. „Siekė­me kaip įma­no­ma aukš­ tes­nių lubų efek­to, todėl spe­cia­liai išaukš­ti­no­me ni­šas. O kai du­rys – jos tar­si ne­ma­to­mos, nes stik­las – vos 12 mm sto­rio. Ant lau­kujų durų taip pat uždė­tas stik­las, kad vi­sas in­ ter­je­ras būtų to­bu­las iki smulk­menų, nuo–iki“, – aiš­ki­no Liu­bovė.

Il­ga­laikė in­ves­ti­ci­ja

Na­muo­se – sai­kin­ga baldų bei de­ ko­ra­ty­vi­nių de­ta­lių, bet vi­sa tai iš­ sis­ki­ria ryš­kiais, sod­riais ak­cen­tais, ypač tai pa­sa­ky­ti­na apie šei­mi­

ninkų mie­ga­mo­jo bei vaikų kam­ ba­rius.

Kad būtų pa­to­giau, pa­sta­ra­jam bu­vo pa­rink­tas minkš­ta­sis kam­pas, ant ku­rio ga­li­ma mie­go­ti jo neiš­tie­ sus. Bal­dui su­kur­ti pa­nau­do­ta ke­ le­tas skir­tingų faktūrų – natū­ra­li la­kuo­ta oda, ori­gi­na­lus go­be­le­nas bei kai­lio imi­ta­ci­ja.

Kam­puo­tas for­mas, tie­sias li­ni­jas minkš­ti­na slan­ki užuo­lai­da su sti­li­ zuo­tais med­žių mo­ty­vais, ku­rie pa­ pildo pro langą at­si­ve­rian­tį vaiz­dą. „Įprastų užuo­laidų ne­norė­jo­me, tad pa­si­rin­ko­me slan­kias šir­mas.

O ka­dan­gi už lan­go ma­ty­ti miš­kas,

Grindinis šildymas: tinka tik voniai ar taupo viso būsto išlaidas?

Kas mėnesį kylant sąskaitoms už šildymą, gyventojai ieško būdų, kaip sutaupyti. Specialistų teigimu, vien tik sandarių būsto langų ir apšiltintų sienų tam neužtenka. Didelę įtaką sąskaitos dydžiui turi ir šildymo sistemos tipas bei papildomos jo funkcijos.

Ar radiatoriai taupo?

Viena svarbiausių šildymo sistemos funkcijų, padedančių sumažinti išlaidas – galimybė efektyviai reguliuoti šilumą. Jeigu anksčiau gyventojams tai reikdavo daryti patiems, tarkime, sklendėmis prie radiatorių, tai dabar šiuos rūpesčius galima patikėti pažangioms technologijoms.

Pavyzdžiui, šiuolaikiškos atskirų patalpų temperatūros kontrolės sistemos, keičiantis oro sąlygoms, suskaičiuoja, kiek šildymo galios reikia kiekvienai patalpai, ir pagal tai automatiškai nustato jų temperatūrą.

Anot Kęstučio Balčiūno, šildymo sistemas gaminančios bendrovės „Uponor“ generalinio direktoriaus, pasitelkus tokias sistemas, būsto šildymas tampa iki 30 proc. efektyvesnis.

Pasirodo, kad dar labiau sumažinti išlaidas padeda ir sprendimas patalpas šildyti grindiniu būdu. „Planuojant statyti naują būstą ar rengiantis renovuoti senąjį, reikia apgalvoti, kurią šildymo sistemą rinktis: įrengti radiatorius ar šildomas grindis. Skaičiai palankesni pastarųjų atžvilgiu – šildant kambarį grindų šildymo sistema, reikia 2 °C mažesnės temperatūros, nei tokiai pat šilumai pasiekti radiatoriais“, – kalbėjo K. Balčiūnas.

Pasak jo, tokiu būdu šildymo sąnaudas galima sumažinti apie 12 proc. Specialistų skaičiavimais, kasmet 60 kv.m. patalpoje, palaikant 1°C žemesnę temperatūrą, galima sutaupyti 150-200 litų.

Nuo miegamojo iki vaikų kambario

Potė­pis: vo­nios kam­ba­ry­je ža­viai

kont­ras­tuo­ja chu­li­ga­niš­kas oran­ ži­nis dar­bas­ta­lis.

Ak­cen­tai: šei­mi­ninkų mie­ga­ma­ja­me pir­miau­sia į akis krin­ta ori­gi­na­

lios ins­ta­lia­ci­jos bei oda de­ko­ruo­ta did­žiulė lo­va.

pa­rin­ko­me ir au­dinį su ati­tin­ka­mais gamtos mo­ty­vais.

Ryš­kiau­siu la­ko­niš­kos erdvės ak­ cen­tu ta­po spe­cia­liai šiam būstui įsi­gy­tas ori­gi­na­lus ta­py­to­jo And­ riaus Mie­žio dar­bas.

Liu­bovė ne­neigė, jog namų šei­mi­ nin­kai ne­taupė ko­ky­bei – in­ves­ta­vo tiek į med­žia­gas, bui­tinę tech­niką ar in­ter­je­ro ak­cen­tus, tiek į apie pa­ čius spren­di­mus. „Esu la­bai dėkin­ ga, kad jie galė­jo tai leis­ti pa­da­ry­ ti. Vis dėlto to­kiam in­ter­je­rui rei­kia ryž­to“, – ma­no klaipė­dietė ir pri­si­ pa­ži­no, kad tik dėl šio dar­bo pa­si­ ry­žo da­ly­vau­ti in­ter­jerų kon­kur­se.

Grindinis šildymas mūsų šalyje populiarėja, tačiau šiuo metu jis užima apie 10 proc. šildymo rinkos, kuomet Europoje – 25 proc. Pasak „Uponor“ generalinio direktoriaus K. Balčiūno, tokią padėti gali lemti ir tam tikri visuomenėje paplitę mi-

tai. Keletas iš jų, kad grindinis šildymas pritaikomas tik elektrai ir tinka tik vonios kambariui apšildyti.

K. Balčiūnas pasakojo, kad tinkamai suprojektuotą grindinio šildymo sistemą galima pritaikyti bet kokio tipo grindų dangai. Tyrimais įrodyta, kad ji tinka tiek miegamuosiuose, tiek vaikų kambariuose. „Kaip ir įrengiant bet kurią kitą sistemą, darbus reikėtų pradėti nuo tinkamo projekto. Atliekant projektavimą, svarbu žinoti, kokios yra pastato sienų, langų, grindų ir stogo konstrukcijos. Vertėtų dėmesį atkreipti ir į šilumos šaltinį, net ir į pastato orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu. Netinkamai įrengta sistema neleis pasiekti norimo rezultato, grindys šils netolygiai, todėl patalpose bus per šalta arba per karšta“, – teigė jis.

Ne tik taupo, bet ir saugo nuo dulkių Dar vienas mitas, susijęs su grindiniu šildymu – esą tokia sistema veikdama sukelia daugiau dulkių. „Uponor“ generalinio direktoriaus teigimu, dulkes sukelia temperatūrų skirtumas tarp patalpos ir šilumos šaltinio, kuris yra žymiai didesnis šildant radiatoriais. „Tyrimais patvirtinta, kad alergiški ar astma sergantys žmonės patalpose, kuriose šildomos grindys, jaučiasi geriau. Skandinavijos šalyse netgi ikimokyklinėms įstaigoms rekomenduojama vaikų žaidimo kambariuose įrengti grindinį šildymą“, – pasakojo K. Balčiūnas Nereikėtų pamiršti ir to, kad visi grindinio šildymo sistemos elementai montuojami po grindų danga, tad išorėje jų nematyti.

Dėl šios priežasties patalpose atsiranda daugiau vietos ir jų erdvę galima išnaudoti lanksčiau.

Apie grindinio šildymo privalumus bei, kaip jį įsirengti, galite sužinoti pasikonsultavę su UPONOR specialistais, apsilankę parodose: ▪ balandžio 12-15 – „Resta 2012“ („Litexpo“ parodų rūmai, Vilnius);

▪ balandžio 19-22 - „Individuali statyba“ („Expo-vakarai“ parodų rūmai, Klaipėda).

22

ŠeštADIENIS, balandžio 14, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Šimtmečių ma­da ir ku­ni­gaikš­čių tur­tai Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Dar ne­te­ko ma­ty­ti pa­sau­ly­je ži­ no­mo ma­dos is­to­ri­ko Alek­sand­ ro Va­sil­je­vo ko­lek­cijų? O ar bent įsi­vaiz­duo­ja­te, ko­kiais lo­biais džiaugė­si Lie­tu­vos di­die­ji ku­ni­ gaikš­čiai? Vi­sa tai ga­li­te pa­ma­ty­ ti ne­mo­ka­mai tik šį sa­vait­galį su „Vil­niaus die­na“.

Dien­raš­tis tęsia ak­ciją ir šį sa­vait­ galį siū­lo ne­mo­ka­mai ap­si­lan­ky­ ti Tai­ko­mo­sios dailės mu­zie­ju­je.

Ja­me eks­po­nuo­ja­mos dvi pla­čiai pa­sau­ly­je ži­no­mo ma­dos is­to­ri­ko A.Va­sil­je­vo pa­ro­dos „Nuo mi­ni iki mak­si. Sep­tin­to­jo de­šimt­me­ čio ma­da“ ir „Du ma­dos šimt­me­ čiai“. Pir­mo­je pri­sta­to­ma per 70 sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio su­kne­lių, kos­tiumė­lių, per 200 ak­se­suarų, 62 iš­di­din­tos fo­tog­ra­fij­ os. „Vi­sa pa­ro­da ski­ria­ma per­mai­ nin­gai sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio ma­dai“, – teigė ko­lek­ci­nin­kas. – Jo­je ro­do­mi re­ti aukš­to­sios ma­ dos dra­bu­žiai, pa­si­ūti iš ge­riau­sių med­žiagų ge­riau­sių siuvėjų. Aukš­ to­ji ma­da – tai ko­kybė, pra­ban­ga, dau­gybė va­landų rankų dar­bo, pa­ siau­ko­ji­mas ir meilė ma­dai.“ Ant­ro­je pa­ro­do­je A.Va­sil­je­vas at­ve­ria du­ris į du šimt­me­čius api­ mantį ma­dos is­to­ri­jos lai­ko­tarpį nuo ro­man­tiz­mo iki art de­co. Jo­ je pri­sta­to­mi pa­tys ver­tin­giau­si me­ni­nin­ko ko­lek­ci­jos eks­po­na­ tai. Pa­ro­do­je eks­po­nuo­ja­ma per 60 su­kne­lių, dau­giau kaip 600 ak­se­suarų, fo­tog­ra­fijų, gra­fi­kos ir ta­py­bos darbų, tai­ko­mo­sios dai­ lės kūri­nių. Pris­ta­to­mi itin re­ti 1820–1940 m. mo­terų kos­tiu­mai ir dau­gybė mo­te­rims bei vy­rams skirtų ak­se­suarų: vėduok­lių, skė­ čių, skrybė­lių, pa­puo­šalų, ran­ki­ nių, lie­me­nių, kor­setų, lor­netų ir dar daug kitų, da­bar jau už­mirštų dra­bu­žių prie­dų. Akį turėtų pa­ trauk­ti XIX a. ant­ros pusės va­ka­ rinės su­knelės, kri­no­li­nai iš taf­tos ir pa­si­vaikš­čio­ti skir­tos su­knelės su tur­niū­rais.

Tre­čio­ji Tai­ko­mo­sios dailės mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­ma pa­ro­da – „Val­dovų rūmų lo­by­nas: Lie­ tu­vos ir Eu­ro­pos pa­vel­do klo­ dai“. Jo­je at­skleid­žia­mi svar­biau­si šių Lie­tu­vos did­žiųjų ku­ni­gaikš­ čių tur­tai. Visą eks­po­zi­ciją su­da­ ro apie 800 ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­ nių ir is­to­ri­nio in­ter­je­ro ver­ty­bių.

Pa­ro­do­je pri­sta­to­mi daž­nai per ste­buklą drėgna­me dir­vo­že­my­je iš­likę, il­giau ne­gu du de­šimt­me­ čius kaup­ti ir kruopš­čiai res­tau­ ruo­ti įvairūs ar­cheo­lo­gi­niai ra­ di­niai. Tai – uni­kalūs ke­ra­mi­kos, ak­mens, med­žio, odos, me­ta­lo, stik­lo ir ki­ti dir­bi­niai, at­spin­din­ tys se­no­sios Lie­tu­vos vals­tybės is­to­riją, jos val­dovų ap­lin­kos pra­ bangą ir kas­die­nybę, dva­ro įtaką mies­to, ša­lies ir vi­so Vi­du­rio Rytų bei Šiaurės Eu­ro­pos re­gio­no rai­ dai. Pa­ma­ty­si­te ir išs­kir­ti­nes go­ ti­kos, Re­ne­san­so ir ba­ro­ko epochų Eu­ro­pos tai­ko­mo­sios ir vaiz­duo­ ja­mo­sios dailės ver­ty­bes: bal­dus, go­be­le­nus, žemė­la­pius, gra­fi­kos kūri­nius, Lie­tu­vos val­dovų ir di­ dikų po­rtre­tus, gink­lus, šar­vus, ki­tas re­lik­vi­jas.

Lie­tu­vių teat­ro meist­ras Ei­mun­tas Nek­ro­šius tie­siog neat­sie­ja­mas nuo Ita­li­jos. Dau­gu­ma Lie­tu­vo­je su­kurtų jo spek­tak­lių ro­dy­ ti Ita­li­jo­je. Ne vieną jis yra pa­statęs to­ je ša­ly­je, ten vedęs meist­riš­ku­mo kur­ sus. Ita­li­jo­je E.Nek­ ro­šius ga­vo dar­ bo – ta­po Vi­čen­cos „Olim­pi­co“ teat­ro me­no va­do­vu.

Po­žiū­ris: tapęs Vi­čen­cos „Olim­pi­co“ teat­ro me­no va­do­vu, lie­tu­vių teat­

ro žvaigždė E.Nek­ro­šius ne­jau­čia po­rei­kio tuo did­žiuo­tis ir ne­tu­ri no­ ro pla­čiai tai vie­šin­ti.

Dmit­ri­jaus Mat­ve­je­vo nuo­tr.

Ita­liš­ki E.Nek­ro­šiaus iššū­kiai Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Drabužiai: vasarinė gėlėto kar­

tūno suknelė su apatiniu batis­ to sijonu, išsiuvinėtu lygiuoju dygsniu, yra tik maža dalelė iš gausios A.Vasiljevo kolekcijos.

Andriaus Valužio nuotr.

In­for­ma­ci­ja skai­ty­to­jui Mu­zie­jus dir­ba: šeš­ta­dienį – 11–18 val., sek­ma­dienį – 11–16 val. Įei­da­mi tu­ri­te pa­ro­dy­ti ba­land­žio 14 d. „Vil­niaus die­nos“ nu­merį.

Vi­čen­co­je – 115 tūkst. gy­ven­tojų.

Mies­tas įsikūręs Ve­ne­to re­gio­ne (Šiaurės Rytų Ita­li­jo­je), 60 km į va­ ka­rus nuo Ve­ne­ci­jos. „Olim­pi­co“ teat­ras, kurį su­ pro­jek­ta­vo Re­ne­san­so ar­chi­tek­ tas And­rea Pal­la­dio, iš­ki­lo 1580 m. Šian­dien tai – vie­nin­te­lis an­ti­ki­nis deng­tas teat­ras pa­sau­ly­je.

Ta­čiau E.Nek­ro­šius da­bar la­biau su­si­rūpinęs ne nau­jo­mis pa­rei­go­ mis, o artė­jan­čia prem­je­ra. Teat­ re „Me­no for­tas“ re­ži­sie­rius bai­ gia re­pe­tuo­ti dar vieną gran­dio­zinį vei­kalą – italų vi­du­ram­žių dai­niaus Dan­te’s „Die­viškąją ko­me­diją“.

Spek­tak­lio prem­je­ra Na­cio­na­li­nia­ me dra­mos teat­re įvyks ba­land­žio 26 ir 27 d. – bus pa­ro­dy­tos dvi da­ lys „Pra­ga­ras“ ir „Skais­tyk­la“.

Apie naują kar­je­ros po­sūkį su E.Nek­ro­šiu­mi kalbė­jo­si „Vil­niaus die­nos“ žur­na­listė.

– Ger­bia­mas Ei­mun­tai, kuo jums, kaip me­no va­do­vui, teks rūpin­tis „Olim­pi­co“ teat­re?

– Kla­si­kos fes­ti­va­lio pro­gra­mos su­ da­ry­mu, me­ni­ne ko­ky­be, idė­jo­mis. „Olim­pi­co“ – kaip am­fi­teat­ras, ta­ čiau po sto­gu, lu­bos – iš­ta­py­tos.

La­bai įdo­mus, gra­žus pa­sta­tas.

Tai – teat­ras-mu­zie­jus, jis lan­ko­ mas tu­ristų. Kai vyks­ta re­pe­ti­ci­jos – už­da­ro­mas.

– Ar italų kvie­ti­mas į tas pa­rei­ gas jums bu­vo ne­tikė­tas?

– Po­kal­bis vy­ko ke­lis mėne­sius, dar prie­š Nau­juo­sius me­tus.

Radinys: karnizinis siužetinis koklis su alegorine kiškių medžioklės

scena – vienas parodos „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Euro­ pos paveldo klodai“ eksponatų.

Valdovų rūmų nuotr.

– Kaip tvar­ky­si­te sa­vo gy­ve­ nimą ir dar­bot­varkę? Jei dirb­ si­te ten, ar Vil­niu­je, „Me­no for­ te“, ką nors re­pe­tuo­si­te?

– Ten daug lai­ko ne­pra­lei­siu. Gy­ ven­siu Lie­tu­vo­je, ten tik trum­pam nu­vyk­siu. Ve­ne­ci­jo­je yra oro uos­tas.

Kaip daž­nai vyk­siu, dar ne­ži­nau, – pri­klau­sys nuo ap­lin­ky­bių.

– Kas nulėmė jūsų pa­si­rin­kimą – pa­si­ūly­ta al­ga, kūry­binė at­mos­ fe­ra ar no­ras pa­dirbė­ti Ita­li­jo­je?

– Ne­ži­nau. Al­ga – dau­giau sim­bo­ linė. To­kiam teat­re ir to­kioj erdvėj galbūt įdo­mu pa­dirb­ti. Bet sa­kau – galbūt.

– Ku­riam lai­kui su teat­ru pa­si­ rašė­te dar­bo su­tartį?

– Iš pra­džių bu­vo kalbė­ta, kad gal dve­jiems me­tams. Pa­si­ra­šiau se­ niau – gal prie­š pu­sant­ro du mėne­ sius. Į da­tas tik­rai ne­žiūrė­jau. Man at­ro­do, gal dve­jiems me­tams.

– Kodėl taip il­gai slėpėte tą ma­ lo­nią ži­nią?

– O kam čia tu­riu pa­sa­ko­ti? Ir ne­ ma­tau rei­ka­lo did­žiuo­tis tuo.

– Ka­da bus jūsų pir­mo­ji dar­ bo die­na Vi­čen­cos „Olim­pi­co“ teat­re?

– Kad jau dir­bu. Maž­daug pu­sant­ ro mėne­sio. Nuo su­tar­ties pa­si­ra­šy­ mo die­nos.

– Kaip pra­ėjo pir­mo­ji dar­bo die­na?

– Bu­vo kaž­koks po­sėdis – ita­lai mėgsta po­sėdžiau­ti, tai man te­ko tru­putį pa­nuo­bod­žiau­ti.

– Koks to teat­ro re­per­tua­ras?

– An­ti­ka ir kla­si­ka iki Wil­lia­mo Sha­ kes­pea­re’o. Iš XX a. au­to­rių, at­ro­ do, kaž­ka­da sta­ty­ta bu­vo tik Al­bert’o Ca­mus dra­ma „Ka­li­gu­la“, bet to vei­ ka­lo te­ma – an­ti­kinė. Jų to­kia li­ni­ja, ir la­bai se­niai – dau­gybę se­zonų. Per­ žiūrė­jau re­per­tuarą, kas bu­vo sta­to­ ma, – au­to­riai la­bai daž­nai kar­to­ja­si. Šiuo­lai­kinės kas­die­nybės ten ne­ pa­ro­dy­si. Yra me­no ta­ry­ba, ku­ ri ati­džiai viską ste­bi ir tu­ri la­bai svarų balsą su­da­rant teat­ro re­per­ tuarą. Man ne­reikės sergė­ti, kad į re­per­tuarą ne­įsib­rautų koks nors šių laikų vei­ka­las, – už me­no va­ dovą aukš­čiau sto­vi me­no ta­ry­ba, ku­ri su­si­de­da iš žy­mių Ita­li­jos žmo­ nių. Jie sprend­žia viską.

– Tai gal tuos kla­si­kos vei­ka­lus sta­to kvies­ti­niai re­ži­sie­riai?

– Taip. Įvai­riau­si re­ži­sie­riai yra statę.

– Jums ar­ti­ma ta kryp­tis – kla­ si­ka?

– Iš da­lies gal taip.

– Ar esa­te žiūrėjęs spek­tak­lių „Olim­pi­co“ teat­re?

– Tik­tai vaiz­da­juostė­je.

– Ka­dan­gi tas teat­ras – išs­kir­ti­ nis vi­so­je Ita­li­jo­je, gal į jį plūs­ ta žiū­rovų iš vi­sos ša­lies ir už­ sie­nio?

– Dau­giau ten – vie­tos žiū­ro­vai, juk Ita­li­ja – did­žiulė ša­lis. Ša­lia – Ve­ne­ci­ ja, Ve­ro­na, Mi­la­nas. Mūsų žiū­ro­vams nu­va­žiuo­ti į Klaipėdą ar Šiau­lius at­ seit su­dėtin­ga, o ita­lams va­žiuo­ ti į spek­taklį už 200 ar 300 ki­lo­metrų nėra sun­ku. Jų to­kia tra­di­ci­ja – žiū­ ro­vai į spek­taklį at­va­žiuo­ja iš to­li.

– O kokį spek­taklį „Olim­pi­co“ teat­re sta­ty­si­te jūs pa­ts?

– Dar ne­ži­nau. Tik­rai ne­ži­nau.

Gal sta­ty­siu, o gal ir ne­būti­na man sta­ty­ti. Aiš­ku, reikės ap­si­spręsti, kai čia, Lie­tu­vo­je, pa­baig­siu „Die­ viškąją ko­me­diją“. Grei­tai pa­ro­dy­ si­me „Pra­garą“ ir „Skais­tyklą“.

– Gal šį spek­taklį ro­dy­si­te ir ten – Vi­čen­co­je?

– Grei­čiau­siai taip, bet ki­ta­me – Mies­to – teat­re. „Olim­pi­co“ teat­re ne­tilp­tu­me, be to, tai­syklės ne­leistų kai ku­rių da­lykų nau­do­ti, pa­vyzd­žiui, ko­kio deg­tu­ko už­deg­ti. Teat­ro tai­syklės ten be ga­lo griež­tos.

– Kai ten sta­ty­si­te spek­taklį, ar kvie­si­te drau­ge dirb­ti sa­vo šei­ mos ko­mandą: žmoną Na­deždą Gul­tia­jevą kur­ti kos­tiumų, o sūnų Ma­rių Nek­ro­šių – sce­nog­ ra­fi­jos?

– Kol kas ne­ži­nau. Ko­kius spek­tak­ lius ten da­ry­siu, dar nėra konk­re­ čiai aiš­ku.

23

šeštadienis, balandžio 14, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą Skubiai reikalingi elektrikai, tinkuotojai ir kiti statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32 486 372 176.

941112

Terminuotam darbui Vilniuje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) gamyboje.

Darbas prie technologinių įrengimų, produkcijos paruošimas pakavimui, darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 682 26 674, 8 663 60 578.

935636

Įvairūs Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 698 36 719.

941800

Žemės ūkis Anglija! Šparagų, porų, svogūnėlių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina.

Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929891

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

Įvairūs

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Kita Bankrutavusi UAB „NTI Grupė“ pirmosiose varžytynėse, kurios vyks 2012 05 03 10 val. J.Baltrušaičio g. 9-166, Vilnius, parduoda 1,29 ha žemės ūkio paskirties sklypą Mažųjų Gulbinų k., Vilniuje. Pradinė kaina 980 000 Lt. Neįvykus pirmosioms varžytynėms, 2012 05 15 vyks antrosios varžytynės. Pradinė pardavimo kaina antrosiose varžytynėse 780 000 Lt. Turto kainos didinimo intervalas 500 Lt. Varžytynių žiūrovo mokestis 1000 Lt. Tel. 8 698 81 995.

940736

AKCIJA KELTŲ BILIETAMS IŠ KLAIPĖDOS 2 KELEIVIAI + AUTOMOBILIS tik 380 Lt! Į kainą įskaičiuotos dvi sėdimos vietos ir vieta automobiliui.

Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Zasnicas, Klaipėda–Karlshamnas KAJUTĖ + AUTOMOBILIS tik 800 Lt! Į kainą įskaičiuota kajutė (1–4 asm.) ir vieta automobiliui.

Keltų linijos: Klaipėda–Kylis, Klaipėda–Karlshamnas Papildomos sąlygos: • Automobilio aukštis turi būti iki 1,85 m • Bilietai ne rezervuojami, o parduodami iš karto.

• Bilietai nekeičiami ir negrąžinami.

• Bilietų kiekis kiekviename reise ribotas.

• Akcijos galioja kelionėms keltu iki 2012 06 20.

Elektroninės Cigaretės tavo ir tavo artimųjų sveikatai! www.gerasdumas.lt.

Tel. 8 607 65 203, e. paštas gerasdumas@mail.com.

942558

942573

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. kaunakiemis.lt.

935280

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933616

Transporto Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

926725

Kelionių Lietuva-Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.

942007

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760899

Parduoda

Šiuo metu ieškome

Nekilnojamąjį turtą 13,3 a sklypą Šventosios mieste (visos komunikacijos, namų valda – rekreacinė paskirtis). Tel. 8 626 38 528.

942875

Automobilius ir detales SUZUKI SX4 2007 m., 1.9 DDiS (88 kW). Džipo kėbulas. Yra serviso ir eksplotacijos dokumentai. Būklė puiki. Nuotraukos www. autoplus.lt. Tel. 8 686 80 733.

942871

Kitas prekes Geriausiomis kainomis Lietuvoje parduodame įv. rūšių malkas (3 m ilgio rąsteliais, vežame miškavežiu). Tel. 8 678 66 631.

940803

Perka Brangiai ir greitai superkame automobilius – tvarkingus arba daužtus, su defektais – nuo 1985 iki 2011 m. Tel. 8 688 20 004.

941304

Vilniaus regiono ParDaViMo VaDYBininKo(-Ės) Darbo vieta Vilnius Darbo pobūdis: ■ reklamos projektų / paslaugų rengimas, pardavimas ir koordinavimas; ■ asmeninių pardavimų planavimas, vykdymas, analizė; ■ ilgalaikių ryšių su verslo klientais palaikymas, naujų paieška, derybos; ■ rinkos analizė, pasiūlymų teikimas.

Reikalavimai: ■ aukštasis išsilavinimas; ■ daugiau nei 2 metų sėkminga darbo patirtis pardavimo srityje; ■ orientacija į rezultatą, komunikabilumas, atsakingumas, analitinis mąstymas; ■ puikūs bendravimo, derybų įgūdžiai, kūrybingumas; ■ geros anglų ir rusų kalbos žinios, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ darbo patirtis leidyboje ar žiniasklaidoje būtų pranašumas; ■ vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Įmonė siūlo: ■ įdomų ir atsakingą darbą; ■ galimybę realizuoti idėjas ir su komanda siekti aukštų rezultatų; ■ konkurencingą atlygį, susijusį su darbo rezultatais, motyvacines priemones; ■ visas socialines garantijas.

Motyvacinį laišką ir gyvenimo aprašymą (CV) lietuvių kalba su nuoroda „Vilniaus regiono pardavimo vadybininkas“ siųskite e. pašto adresu: m.rakauskiene@vilniausdiena.lt.

Konfidencialumą garantuojame.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Orai

Savaitgalis numatomas pavasariškai šiltas. Šiandien vyraus ramūs orai, lietaus bus nedaug. Įdienojus šils iki 10–15 laipsnių šilumos, kiek vėsiau bus pajūryje. Sekmadienis bus sausas. Naktis prognozuojama vėsoka, atvės iki 2–4 laipsnių šilumos, o dieną bus pavasariškai šilta – iki 14–16 laipsnių šilumos.

Šiandien, balandžio 14 d.

+9

+9

Telšiai

+12

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+14

Utena

+12

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

6.18 20.21 14.03 3.33 12.53

105-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 261 diena.

Saulė Avino ženkle.

+14

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +21 Berlynas +14 Brazilija +27 Briuselis +11 Dublinas +8 Kairas +33 Keiptaunas +22 Kopenhaga +9

Londonas +12 Madridas +13 Maskva +13 Minskas +15 Niujorkas +19 Oslas +10 Paryžius +14 Pekinas +26

orai vilniuje Šiandien

Praha +14 Ryga +9 Roma +15 Sidnėjus +24 Talinas +7 Tel Avivas +28 Tokijas +13 Varšuva +16

+14

+15

Vėjas

2–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Cu­na­mio grės­mė – ar­čiau, nei ma­ny­ta

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+14

+8

+3

3

+7

+15

+12

+8

6

+7

+13

+8

+5

3

+5

+10

+5

–2

5

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Il­gą lai­ką bu­vo ma­no­ma, kad cu­na­ mio pa­vo­jaus Šiau­rės jū­ro­je – svar­bia­ me naf­tos ga­vy­bos re­gio­ne – nė­ra. Bet Vo­k ie­t i­jos moks­l i­n in­kai iš­siaiš­k i­no, kad 1858 m. bir­že­lio 5 d. di­džiu­lė ban­ ga už­griu­vo Šiau­rės Eu­ro­pos pa­kran­tę.

Geog­ra­fi­jos pro­fe­so­rius Jürge­nas Ne­ wi­gas iš Ky­lio ir jo ko­le­ga Die­te­ris Kel­ le­ta­tas iš Ese­no iš­ty­rė is­to­ri­nius do­ku­ men­tus ir iš­siaiš­ki­no, kad tai bu­vo cu­ na­mis. Moks­li­nin­kai sa­vo iš­va­do­se, pri­ sta­ty­to­se žur­na­le „Jour­nal of Coas­tal Re­search“, įspė­jo, kad šis gam­tos reiš­ ki­nys re­gio­ne ga­li pa­si­kar­to­ti bet ku­ riuo me­tu. Tai ta­po tam tik­ra sen­sa­ci­ja, nes il­gą lai­ką bu­vo ma­no­ma, kad ban­ gos grei­tai pra­ran­da jė­gą ju­dė­da­mos to­kio­mis sek­lio­mis jū­ro­mis kaip Šiau­ rės. Nus­ta­ty­ti tiks­lios 1858 m. cu­na­mio prie­žas­ties moks­li­nin­kams ne­pa­vy­ko.

Jie iš­kė­lė ver­si­ją, kad ne­lai­mę ga­lė­jo su­ kel­ti po­van­de­ni­nė nuo­šliau­ža.

įvairenybės 1759 m. mirė baroko kompozitorius vokietis Georgas Friedrichas Händelis.

1912 m. Atlanto vandenyne britų laivas „Titanikas“ susidūrė su ledkalniu.

1917 m. mirė esperanto kalbos kūrėjas lenkas Ludwigas Zamenhofas.

1924 m. gimė rašytojas Eduardas Cinzas.

1930 m. gimė kino režisierius ir scenaristas Vytautas Žalakevičius.

1930 m. mirė rusų poetas, dramaturgas Vladimiras Majakovskis.

1945 m. Anglijoje gimė grupės „Deep Purple“ gitaristas Ritchie Blackmore’as.

1947 m. operos dainininkė (sopranas) Irena Milkevičiūtė.

1977 m. gimė amerikiečių aktorė Sarah Michelle Gellar.

1983 m. mirė italų rašytojas, išgarsėjęs pasaka „Čipolino nuotykiai“ Gianni Rodari.

1986 m. mirė prancūzų rašytoja, filosofė, feministė Simone de Beauvoir.

K.Wins­let krū­ti­nės ki­nai ne­pa­lies

Ki­ni­jos cen­zo­riai nu­spren­dė pa­ko­ re­guo­ti tri­ma­čio vaiz­do fil­mą „Ti­ta­ ni­kas“ ir iš jo iš­kirp­ti sce­ną, ku­rio­ je ma­ty­ti ak­to­rės Ka­te Wins­let krū­ tys, kad žiū­ro­vai „ne­pra­dė­tų ties­ti į jas ran­kų“.

Bri­tų gra­žuo­lė ap­si­nuo­gi­no 1997 m. fil­muo­jant vie­ną pa­grin­di­nių fil­mo sce­nų, o nuo šio mė­ne­sio vi­so pa­ sau­lio žiū­ro­vai tu­ri ga­li­my­bę iš­vys­ ti tri­ma­tį šios sce­nos vaiz­dą.

Ta­čiau Ki­ni­jos gy­ven­to­jams te­ko nu­si­vil­ti su­ži­no­jus, kad pi­kan­tiš­ ko­ji sce­na ap­kar­py­ta ir jo­je ma­to­ ma tik ak­to­rės gal­va ir pe­čiai.

„Jūs ma­no­te, kad aš 15 me­tų lau­ kiau tri­ma­čių led­kal­nių?“ – pa­si­ pik­ti­nu­sio „Twit­ter“ var­to­to­jo žo­džius ci­ta­vo lei­di­nys „The Hol­ ly­wood Re­por­ter“.

Ki­ni­jos vals­ty­bi­nės ra­di­jo, fil­mų ir te­le­vi­zi­jos ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­ rei­gū­nai sa­vo spren­di­mą mo­ty­va­ vo taip: „At­siž­vel­giant į 3D efek­ tus, būgš­tau­ja­ma, kad žiū­ro­vai ga­li pra­dė­ti ties­ti į jas ran­kas, no­rė­da­ mi pa­lies­ti, ir taip truk­dy­ti ki­tiems žiū­ro­vams.“ „Siek­da­mi iš­veng­ti ga­li­mų konf­ lik­tų ir at­si­žvelg­da­mi į har­mo­nin­ gos ir etiš­kos so­cia­li­nės ap­lin­kos

kū­ri­mą, mes nu­spren­dė­me iš­kirp­ ti nuo­gy­bių sce­nas“, – paaiš­ki­no pa­rei­gū­nai.

O In­di­jo­je, kur 1998 m. „Ti­ta­ni­ kas“ bu­vo ana­lo­giš­kai cen­zū­ruo­tas, tri­ma­tė fil­mo ver­si­ja ek­ra­nuo­se pa­ si­ro­dė ne­pa­lies­ta.

18 mln. do­le­rių kai­na­vęs fil­mo kon­ver­ta­vi­mas į 3D for­ma­tą at­si­ pir­ko jau per pir­mą sa­vait­ga­lį – už­ dirb­ta 35 mln. JAV do­le­rių. 17 mln. do­le­rių iš­lei­do JAV ir Ka­na­dos ki­no žiū­ro­vai. Ki­ni­jo­je juos­ta pra­dė­ta ro­ dy­ti šį ant­ra­die­nį ir jau pir­mą die­ną at­ne­šė 11,6 mln. do­le­rių pel­no.

BNS inf.

DATOS (balandžio 15 D.) Pasaulio kultūros diena 1452 m. gimė italų menininkas Leonardo da Vinci.

1912 m. į vandenį nugrimzdo britų laivas „Titanikas“, žuvo 1517 žmonių.

1939 m. gimė italų aktorė Claudia Cardinale.

1949 m. gimė garsi rusų dainininkė Ala Pugačiova.

1959 m. gimė britų aktorė Emma Thompson.

1977 m. gimė krepšininkas Dainius Šalenga.

1980 m. mirė prancūzų filosofas ir rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Jeanas Paulis Sartre’as.

1990 m. mirė švedų kilmės Holivudo aktorė Greta Garbo.

1990 m. gimė anglų aktorė Emma Watson, išgarsėjusi filmuose apie Harį Poterį.

Eti­ka: Ki­ni­jos cen­zo­riai iš­si­gan­do, kad žiū­ro­vai pra­dės ties­ti ran­kas prie K.Wins­let gro­žy­bių ir dėl to kils konf­

lik­tų.

Šiandien: Justinas, Liudvika, Vaišvydė, Vaiva, Valerijonas, Visvaldas Rytoj: Anastazija, Gema, Josmina, Liudvina, Modestas, Vaidotė, Unė, Vilnius

horoskopai

„Der Spie­gel“ inf., „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

DATOS (balandžio 14 D.)

Vardai

Kad­ras iš fil­mo

Avinas (03 21–04 20). Esate kupinas naujų idėjų. Nors būsite pakankamai susikaupę, vis dėlto kalbėkite tik tai, kas jums gerai žinoma.

Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų.

Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena planams kurti, sprendimams priimti. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, tad dėkodamas imkite jos dovanas.

Vėžys (06 22–07 22). Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms – atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite ir kitą dieną. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą.

Liūtas (07 23–08 23). Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti ir jūsų principingumas.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį ar įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, kuri šiandien bus kaip niekad stipri.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai nepritars jums, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Kitaip dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos ateityje. Palankus metas kūrybai.

Skorpionas (10 24–11 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite atsiprašyti, tai jūsų santykiams nepakenks. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Pasitelkęs į pagalbą darbštumą ir kantrybę įveiksite bet kokius sunkumus.

Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkmingai susitarsite su aplinkiniais, nes noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausosi.

Vandenis (01 21–02 19). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų ir kantrybės bendraujant, o jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose situacijose. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.