2012-04-17 Sveikata

Nr. 5 2012 m. pavasaris

Šventa Karinos

motinystė

Savo sūnui dainininkė ir televizijos laidų vedėja kokakolos neduos

Veido

persodinimas: eksperimentai ar išganymas?

naujausias plastinės chirurgijos metodas vertinamas prieštaringai

Kas slypi mūsų

smegenyse?

Proto dėžutė, kuri valdo mūsų mintis ir judesius, – ne iki galo atpažintas objektas

Pinigų yra pakankamai

Viceministras A.Klišonis platina nevaldiško požiūrio į sveikatą virusą

Dieta

be kančių

Dainininkė V.Katunskytė numetė 105 kg svorio.

Kiek liko?

ios č n i d y Ž s gamto i Pavoja

SOCIALINĖ PRENUMERATOS

AKCIJA

SENJORAMS, STUDENTAMS IR NEĮGALIEMS ASMENIMS

UŽ SPECIALIĄ KAINĄ

21

Lt/mėn.

Papildomos sąlygos: Prenumerata su socialine nuolaida priimama „Kauno dienos“ redakcijoje, Kęstučio g. 86, „Kauno dienos“ kioske, Vytauto pr. 23, ir pas „Kauno dienos“ platintojus, tel. (8 37) 302 242, 302 228.

Akcija galioja iki metų pabaigos.

Turinys 4 Svei­ka­tos vi­ce­mi­nist­ras pla­ti­na ne­val­diš­ko po­žiū­rio į svei­ka­tą vi­ru­są 8 Visuomenės sveikatos biurai – patikimi patarėjai 12 K.Krys­ko-Skam­bi­nė no­rė­tų, kad jos sū­nus bū­tų moks­li­nin­kas 17 Apie dantų implantavimą paprastam žmogui – suprantama kalba 18 Die­nos chi­rur­gi­ja Kau­no kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je: aukš­tas ly­gis, nuo­šir­dus po­žiū­ris 20 A.Ta­ma­šaus­kas: „Bus per­so­di­na­mos ląs­te­lės, ku­rios pe­rims vi­sas sme­ge­nų funk­ci­jas“ 24 Permainų netruksime sulaukti 25 Klaipėdos universitetinės ligoninės prioritetas – onkologija

42

Re­dak­to­rės žo­dis Kad ir kaip bū­tų keis­ta, jau penk­ta­ja­me „Kau­no die­nos“ žur­na­lo „Svei­ka­ta“ nu­me­ry­je be­veik ne­be­li­ko li­gų. Pas­vei­ko­me?

Gy­ve­na­me svei­kai? Šia­me žur­na­lo nu­me­ry­je bū­tent to mums lin­ki svei­ka­tos vi­ce­mi­nist­ras Aud­rius Kli­šo­nis, sa­vo as­me­ni­niu pa­vyz­džiu įro­dan­tis, kad kont­ras­ti­nis du­šas kas ry­tą – daug pi­giau ne­gu vais­tai, nors jiems kom­pen­suo­ti Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja ski­ria vis dau­giau lė­šų.

Gal­būt, kai vis dar ser­gan­tie­ji pa­sveiks, jie tik­rai grū­din­sis, spor­tuos ir ne­val­gys bet ko, kaip tai da­ro kau­nie­tė Val­do­nė Va­lie­nė. Gal iš­ties ge­riau pi­ni­gus skir­ti as­me­ni­niams dietologams bei tre­ne­riams, nei tą su­mą iš­leis­ti gy­dy­mui­si?

Puiku, kad Karina Krysko-Skambinė nuolat šypsosi, nes, pavyzdžiui, sveikos gyvensenos mokytojai JAV sa­vo mo­ki­niams liepia skai­čiuo­ti, kiek kar­tų per die­ną nu­si­šyp­so­jo gat­vės praei­viams. Nu­si­šyp­so­ki­te ir jūs! Da­bar. Sau ir ša­lia esan­tie­ siems. Juk jau pa­va­sa­ris, at­gy­ja gam­ta, o mes – gam­tos vai­kai.

Ne­pa­mirš­ki­me ši­to.

Nuo­šir­džiai Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė

58

34

26 Naujos kartos treniruoklis 27 Sveikas būdas sulieknėti ir atrodyti gražiai!

28 Už­duo­tis – nu­si­šyp­so­ti gat­vės praei­viui 30 Nauji hemofilijos gydymo metodai 32 Paroda „Sveikatos dienos“: būti sveikiems kasdien 34 Va­sa­ros pa­vo­jai ir sku­bi pa­gal­ba jų iš­tik­tie­siems 36 No­ri su­liek­nė­ti? Su­si­veržk skran­dį!

41 Naujovės Šilainių psichikos sveikatos centre 42 Lai­min­go gy­ve­ni­mo dės­niai 48 Daugiau tyrimų vaikų ligų diagnostikai 50 La­ze­ris odon­to­lo­gi­jo­je – XXI am­žiaus pa­na­cė­ja 53 Infekcinės ligos keliautojų tyko ne tik Afrikoje 55 Erkės jau pabudo, skiepytis dar nevėlu 56 Vei­do re­ci­pien­tė: „Žiū­rė­da­ma į ma­ne jūs ga­lė­si­te ma­ty­ti sa­vo duk­rą“ 58 Ir rie­šu­tas pa­gul­do mil­ži­ną, ar­ba kuo pa­vo­jin­ga aler­gi­ja?

61 Pa­var­go ko­jos? Ži­no­mos mo­te­rys tu­ri gerų re­cep­tų 64 Ta­tui­ruo­tė – ne ran­ki­nė, jos pa­pras­tai neat­sik­ra­ty­si

Sveikata Re­dak­to­rė Marijana Jasaitienė Žur­na­lis­tai: Sandra Lukošiūtė, Karolina Marcinkevičiūtė, Darius Sėlenis, Laima Žemulienė Fo­tog­ra­fi­ja: Evaldas Butkevičius, Inga Juodytė, Artūras Morozovas (viršelio nuotr.), Vytautas Petrikas, To­mas Ra­gi­na, BFL, „Scanpix“, „Shutterstock“ Maketuotojai: Lilija Boldyševa, Arnoldas Juodis, Dalia Šalnienė, Aneta Vaitkienė Kal­bos re­dak­to­rės: Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė, Vilija Nastiopkienė, Vaida Ramanauskaitė Tech­ni­nė re­dak­to­rė Dalia Šalnienė Ti­ra­žas 50 000 Re­dak­ci­ja: Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Tel. (8 37) 302 250. Faksas (8 37) 423 404.

Reklamos pardavimo skyrius: tel. (8 37) 302 230, (8 46) 397 711, (8 5) 261 3654.

Platinimo tarnyba: tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713, (8 5) 261 1688.

Lei­dė­jas UAB „Die­na Me­dia News“ Spaus­di­no „Lietuvos ryto“ spaustuvė Žur­na­las pla­ti­na­mas su dien­raš­čiais „Kau­no die­na“, „Klai­pė­da“, „Vil­niaus die­na“.

4

Sveikata

Svei­ka­tos vi­ce­mi­nist­ras pla ne­val­diš­ko po­žiū­rio į svei

S

vei­kes­ni, o ne pa­lie­gė­lių tau­ta, ko­kia da­ bar esa­me, tap­ti ga­li­me. Te­rei­kia no­ro, šiek tiek drą­sos ir pa­stan­gų. Ne pi­ni­gų?

Svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­ras Aud­rius Kli­šo­nis – be­ne pir­ma­sis svei­ka­tos po­li­ti­kas, ku­ris ma­no, kad pi­ni­gų yra, bet ne­mo­ka­me, o gal ir ne­no­ri­me tin­ka­mai jų pa­nau­do­ti.

Marijana Jasaitienė m.jasaitiene@diena.lt

– Jei nuo se­nų se­no­vės sa­ko­ma, kad svei­ka­ta – bran­giau­sias tur­ tas, na­tū­ra­lu verk­ti, kad jai trūks­ ta pi­ni­g ų. Žmo­nės dėl jų plė­šo­ si au­ko­da­mi pa­sku­ti­nes jė­gas. Ką pa­tar­tu­mė­te da­r y­ti, kad iš­si­va­ duo­tu­me iš šio už­bur­to ra­to?

– Tik de­šim­to­ji svei­ka­tos da­lis pri­klau­so nuo me­di­kų. Es­mę le­ mia mū­sų pa­čių pa­si­rink­tas gy­ ve­ni­mo bū­das, įpro­čiai ir ap­lin­ ka. Tai nie­ko ne­kai­nuo­ja, o at­si­ ža­dė­jus kai ku­rių ža­lin­g ų įpro­ čių tau­po­ma ne tik svei­ka­ta, bet ir pi­ni­gai.

Svei­ka­tos pa­grin­dai klo­ja­ mi nuo vai­kys­tės, to­dėl už vi­suo­me­nės

svei­ka­tą dau­giau­sia at­sa­ko­my­bės ten­ka tė­vams. Jie sa­vo pa­v yz­džiu ro­do ir tie­sio­giai for­muo­ja vai­ kų gy­ven­se­nos įpro­čius. Vis dėl­ to ar vi­si tė­vai įpra­ti­na sa­vo vai­ kus prieš val­gį plau­tis ran­kas, tin­ka­mai va­ly­tis dan­tis, sau­go­tis li­gų? Net ir ge­ros va­lios tė­vai ne­ grū­di­na sa­vo vai­kų, au­gi­na juos tar­si dar­žo­ves šilt­na­my­je. Vai­kui praus­tis šal­tu van­de­niu, mau­dy­ tis po kont­ras­ti­niu du­šu nė­ra pa­ts ma­lo­niau­sias da­ly­kas – tė­vai to ne­ska­ti­na ir vai­kai ser­ga.

– Vai­kų dar­že­lius lan­kan­tys vai­ kai ir taip nuo­lat ser­ga, o dar iš­ mau­džius juos šal­tu

van­de­niu – plau­čių už­de­gi­mas ga­ran­tuo­tas. Ma­nau, tai ži­no­te, ar, bū­da­mas far­ma­ci­nin­kas, ska­ ti­na­te var­to­ti vais­tus?

– De­ja, jo­kiu bū­du ne. Kai pa­ts bu­vau ma­žas, ne­bu­vo žie­mos, kad ne­bū­čiau sir­gęs plau­čių už­ de­gi­mu. Au­gau kai­me pas mo­ čiu­tę, dar­že­lio ne­lan­kiau, bet su­ ge­bė­da­vau kas­met per­šal­ti. Gy­ dė an­ti­bio­ti­kais, pe­ni­ci­li­no ka­ lio pre­pa­ra­tais. Toks gy­dy­mas bu­vo la­bai skaus­min­gas ir, ačiū me­di­ci­nos pa­sie­ki­mams, kad dėl to ne­be­rei­kia ken­tė­ti da­bar ser­ gan­tiems vai­kams. Pa­me­nu sa­ vo gy­dy­to­jos Var­nie­nės prie­sa­ kus: vai­kas tu­ri bū­ti kuo dau­giau grū­di­na­mas. Va­sa­rą mau­dy­ma­ sis at­v i­ruo­se van­dens tel­ki­niuo­ se tu­ri tap­ti įpras­tu da­ly­ku. Kai man bu­vo de­šimt me­tų, ap­si­g y­ ve­no­me ne­to­li eže­ro. Ja­me mau­ dy­da­vau­si kas­dien, kad ir koks oras bū­tų, ir iš­si­va­da­vau iš per­ ša­li­mo li­g ų.

Kiek­v ie­nas žmo­gus yra in­di­ vi­dua­lus: vie­no imu­ni­te­tas stip­ res­nis, ki­to – silp­nes­nis, tre­čias ser­ga au­toi­mu­ni­nė­mis li­go­mis, to­dėl vie­nas re­cep­tas vi­siems ne­ tin­ka. Rei­kia ras­ti sa­vo grū­di­ni­ mo­si, svei­ka­tos stip­ ri­ni­mo bū­dą. Aš

jau 20 me­tų kas ry­tą len­du po kont­ras­ti­niu du­šu – tai tie­siog bū­ti­ny­bė, ir esu svei­kas. Vi­siems pa­ta­riu tai da­r y­ti, pra­de­dant pa­ ma­žu, kai esa­me svei­ki. Pir­miau­ sia rei­kia pa­da­r y­ti mankš­tą – ap­ ši­li­mas su­tei­kia pa­pil­do­mų jė­g ų ir ener­gi­jos, ta­da šal­tas van­duo – vi­sai ne­bai­sus, ne­tgi ma­lo­nus.

– Jū­sų vai­kai se­ka jū­sų pa­v yz­ džiu?

– Ne vi­sa­da tai da­ro no­riai, bet ska­ti­nu, ra­gi­nu, ir jie klau­so.

– Gal­būt to­k ias ar pa­na­šias grū­di­ ni­mo for­mas rei­kė­tų įdieg­ti vai­kų dar­že­liuo­se?

– Tai siū­lo­me sa­v i­val­dy­bėms – jos yra dau­gu­mos vai­kų dar­ že­lių stei­gė­jos, tu­ri vi­suo­me­ nės svei­ka­tos biu­rus, ku­rių spe­ cia­lis­tai tu­rė­tų dirb­ti ir su iki­ mo­kyk­li­nio am­žiaus vai­kais.

Svei­kos gy­ven­se­nos ug­dy­mas tu­ri bū­ti pla­nin­gas, nes vai­ kus kan­ki­na ne­ma­žai svei­ka­tos pro­ble­mų: stu­bu­ro iš­kry­pi­mas, akių, dan­tų ir ki­tos li­gos. Hi­gie­ nos, dan­tų va­ly­mo mo­ky­mas, ju­ dė­ji­mo ska­ti­ni­mas tu­ri su­for­ muo­ti įpro­čius, vi­di­nį po­rei­kį tai da­r y­ti. Žmo­gus yra so­cia­li­ nė bū­ty­bė, vai­kams la­bai di­de­

Sveikata

pla­ti­na vei­ka­tą vi­ru­są lį po­vei­kį da­ro ko­lek­ty­v i­nės nuo­ sta­tos, jie jas en­tu­zias­tin­gai prii­ ma. Suau­gu­siuo­sius sun­kiau įti­ kin­ti da­r y­ti mankš­tą, o vai­kams įpras­ta ju­dė­ti.

– Mo­k yk­los ne­pri­tai­k y­tos ten­k in­ ti as­mens hi­gie­nos po­rei­k ius. Ge­ rai išauk­lė­ti mo­k i­niai ne­no­ri da­ ly­vau­ti fi­zi­nio la­vi­ni­mo pa­mo­ko­ se vien dėl to, kad po to nė­ra kur nu­si­praus­ti pra­kai­to.

– Iš tie­sų da­lis mo­kyk­lų, to­kių, de­ja, yra ne­ma­žai, ne­tu­ri hi­gie­ nos pa­sų, nea­ti­tin­ka vi­suo­me­ nės svei­ka­tos rei­ka­la­v i­mų. Ra­jo­ nų mo­kyk­lo­se šia pra­sme są­ly­gos ge­res­nės nei did­mies­čiuo­se. Sa­ vi­val­dy­bės pa­grin­di­nį dė­me­sį ir lė­šas ski­ria įvai­riems pra­mo­nės, trans­por­to pro­jek­tams, o mo­ kyk­los, kur mo­ko­si vi­sų vai­kai, lie­ka pa­sku­ti­nė­je vie­to­je.

Bu­vo įvai­rių hi­gie­nos ob­jek­tų įren­gi­mo mo­kyk­lo­se pro­gra­mų, ta­čiau jos strin­ga. Ti­ki­mės, kad šie­met spa­lį star­tuos pro­jek­tas, fi­nan­suo­ja­mas iš Nor­ ve­gi­jos pa­ra­mos fon­dų.

To­kioms pro­gra­ moms, ge­ riems dar­ bams kar­tais rei­ kia la­bai ne­daug, ne mi­li­jo­ nų, o tiks­ lo, no­ro ir ne­val­diš­ko po­žiū­rio.

Po­žiū­ris: vi­ce­mi­nist­ras A.Kli­šo­nis di­de­lę at­sa­ko­my­bę už vai­kų svei­ka­tą per­ke­lia ant tė­vų pe­čių. O gal jis tei­sus?

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

5

6

Sveikata

Gy­ven­se­na: svei­ka­tos ap­sau­gos vi­ce­mi­nist­ras A.Kli­šo­nis pri­vi­le­gi­jo­mis ne­spe­ku­liuo­ja – daug vaikš­to pės­čias, spor­tuo­ja, grū­di­na­si.

Audriaus Klišonio asmeninio archyvo nuotr.

Iš Lie­tu­vai ski­ria­mų 24 mln. li­tų apie 10 mln. li­ tų bus skir­ta ug­dy­mo įstai­g ų vi­ suo­me­nės svei­ka­tos ka­bi­ne­tams įreng­ti. Tai dar vie­nas po­stū­mis ne iš vals­ty­bės biu­dže­to, kad vai­ kai bū­tų tin­ka­mai pa­ren­gia­mi svei­kam gy­ve­ni­mui.

o tiks­lo, no­ro ir ne­val­diš­ko po­ žiū­rio.

– Bet juk tuo­se ka­bi­ne­tuo­se vai­ kai mankš­tos ne­da­r ys, du­šo ne­ bus – ko­k ia iš to nau­da?

– Yra nau­din­g ų veiks­mų, ku­rie rei­ka­lau­ja ma­žų fi­nan­si­nių są­ nau­dų. Tai įvai­rios vai­kų mo­ky­ mo pro­gra­mos, pa­v yz­džiui, bur­ nos hi­g ie­nos. Jai te­rei­k ia dan­ tų še­pe­tu­ko ir pa­stos. Ju­dė­ji­ mo pro­pa­ga­v i­mo pro­jek­tas, ku­r į vyk­dė­me per­nai va­sa­rą ir ku­ria­ me da­ly­va­vo apie 5 tūks­t. įvai­ rių so­cia­li­nių gru­pių vai­kų, bu­ vo la­bai efek­t y­v us ir fi­zi­nės, ir psi­cho­lo­g i­nės svei­ka­tos, ir auk­ lė­ji­mo pra­sme. To­k ioms pro­gra­ moms, ge­riems dar­bams kar­tais rei­k ia la­bai ne­daug, ne mi­li­jo­nų,

– O gal ver­tė­tų pra­dė­ti reng­ti svei­ ka­tos pa­mo­kas mo­k yk­lo­se?

– Apie tai gal­vo­ja­ma, kal­ba­ma.

Ren­gia­mi mo­ky­mai, pro­gra­mos. Štai ren­gia­ma­si ap­ro­buo­ti ta­ba­ ko pre­ven­ci­jos pro­gra­mą, ku­rią vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­r ų dar­ buo­to­jai vyk­dys mo­kyk­lo­se. Švie­ ti­mo ir moks­lo, Kraš­to ap­sau­gos ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ ri­jos pa­si­ra­šė bend­rą su­tar­tį dėl mo­ki­nių svei­ka­tos stip­ri­ni­mo.

To bū­ti­nai rei­kė­jo, nes vi­du­ri­nę mo­kyk­lą bai­gu­sių ka­ri­nę tar­ny­ bą at­lik­ti no­rin­čių vai­ki­nų fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas la­bai daž­nai yra že­mo ly­gio. Bet, kva­li­fi­kuo­tiems inst­ruk­to­riams vos 2–3 sa­vai­tes

– Kam bus pa­nau­do­ti li­ku­sie­ji 14 mln. li­tų iš Nor­ve­gi­jos fon­dų?

– Spe­cia­lis­tams mo­ky­ti, jų kva­li­ fi­ka­ci­jai kel­ti, vie­ši­ni­mo pro­jek­ tams.

pa­dir­bė­jus su ab­sol­ven­tais, jau 90 pro­c. jų įvyk­do nor­ma­ty­v us.

Va­di­na­si, vai­ki­nai ga­li bū­ti stip­ rūs, bet ne­si­tre­ni­ruo­ja. Trūks­ta ne­val­diš­ko po­žiū­rio į sa­vo pa­čių gy­ve­ni­mą, svei­ka­tą.

– Jau­ni­mas tu­ri ga­li­my­bių stip­ rin­ti svei­ka­tą ir ją iš­sau­go­ti, o vy­ res­nio am­žiaus žmo­nėms be­lie­ ka bū­ti nuo­la­ti­niais gy­dy­to­jų pa­ cien­tais, nes, pa­v yz­džiui, pen­si­ nin­kų mi­ty­ba dėl men­kų pa­ja­mų yra skur­di ir ne­vi­sa­ver­tė.

– Ne­la­bai su­tik­čiau su ju­mis. Ma­ no ma­ma yra pen­si­nin­kė. Ji gau­ na sta­bi­lias pa­ja­mas ir ga­li pla­ nuo­ti sa­vo biu­dže­tą. Jaut­res­nė ir la­biau pa­žei­džia­ma gru­pė – jau­ nos šei­mos, au­gi­nan­čios vai­kus.

Ki­tas klau­si­mas – ža­lin­gi įpro­ čiai. Len­kiu gal­vą prieš bu­v u­sį svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rą Žil­ vi­ną Pa­dai­gą – jo ini­cia­ty­va bu­vo pa­nai­kin­ta ta­ba­ko rek­la­ma. Pa­ da­ri­nys – rū­kan­čių žmo­nių Lie­ tu­vo­je ma­žė­ja.

Di­de­lė bė­da te­bė­ra al­ko­ho­ lio var­to­ji­mas. Dau­giau kaip 11 l ab­so­liu­taus al­ko­ho­lio vie­nam žmo­gui per me­tus plius ne­le­ga­lus al­ko­ho­lis – pra­žū­tin­gi skai­čiai.

Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos duo­me­ni­mis, vie­nas lit­ras ab­so­ liu­taus al­ko­ho­lio kas­met pra­žu­do 400 žmo­nių. Va­di­na­si, Lie­tu­vo­je kiek­v ie­nais me­tais dėl šios blo­g y­ bės žūs­ta 4,5–5 tūkst. žmo­nių ir tai pri­klau­so nuo mū­sų pa­čių.

Mais­to gau­sa ir pa­ja­mos ne vi­sa­da su­si­ju­sios su svei­ka­ta. Jei mais­tas yra per daug ra­fi­nuo­ tas, nė­ra svei­kas. Nus­ta­t y­ta, kad kai ku­r ių ga­min­to­jų sau­suo­ se pus­r y­čiuo­se yra iki 36 pro­c. cuk­raus. Tai duo­da mo­men­ti­nę ener­g i­ją, bet iš­ba­lan­suo­ja or­ga­ niz­mą.

– Ko­dėl Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­ja to­k ių pro­duk­tų neuž­ drau­džia?

– Kai ku­r ios ša­lys, pa­v yz­d žiui, Da­ni­ja yra įsi­ve­du­si rie­ba­lų mo­

Sveikata

Aš jau 20 me­tų kas ry­tą len­du po kont­ ras­ti­niu du­šu – tai tie­siog bū­ ti­ny­bė, ir esu svei­ kas.

kes­tį. Mes ren­g ia­mės įdieg­ti ki­ to­k į va­r ian­t ą – pri­si­jung­ti prie va­di­na­mo­sios rak­to sky­lu­tės sis­te­mos. Pa­gal ją nu­ma­to­ma pro­duk­tus, ku­r iuo­se ne­v ir­ši­ja­ mos re­ko­men­duo­ja­mos drus­kos, cuk­raus ir so­čių­jų rie­ba­lų nor­ mos, ženk­lin­ti rak­to sky­lu­tės sim­bo­liu. Sis­te­ma no­ti­fi­kuo­ta Eu­ro­pos Są­jun­go­je, įdieg­ta Šve­ di­jo­je, Nor­ve­g i­jo­je, Da­ni­jo­je.

Tai­gi, ir pas mus jos ne­ga­lė­tų da­r y­ti įta­kos vers­lo struk­tū­roms, nors jau ga­vo­me nu­si­skun­di­mų, kad Lie­tu­vai to ne­rei­kia. Juos reiš­kia ne tik ga­min­to­jų aso­cia­ ci­jos, bet ir ne­tgi kai ku­rie Lie­tu­ vos eu­ro­par­la­men­ta­rai. Lo­bis­tai su­ge­ba veik­ti ne tik pas mus, bet ir Eu­ro­pos Par­la­men­te.

– Ar pa­v yks tai įgy­ven­din­ti?

– Ne­da­rau to, kuo ne­ti­kiu. Kiek­ vie­na di­de­lė upė pra­si­de­da nuo ma­žo upe­lio. Jei žy­mė­ji­mas bus įdieg­tas ir žmo­nės šį ženk­lą ži­ nos, tu­rė­si­me ge­rą pa­v yz­dį.

– Tei­sės ak­tais bū­tų ga­li­ma reg­la­ men­tuo­ti ir dau­giau svei­ka­tai pa­ lan­k ių veiks­mų. Pa­v yz­džiui, įpa­ rei­go­ti darb­da­vius sau­go­ti dar­ buo­to­jų svei­ka­tą.

– So­cia­liai at­sa­kin­g ų įmo­nių sa­ vi­nin­kai ar va­do­vai jau ir da­ bar su­pran­ta bei ger­bia dar­buo­ to­ją kaip sa­vo veik­los par­tne­rį, o ne tik kaip as­me­nį, ku­rį ga­li­ ma iš­nau­do­ti, iš­spaus­ti kaip cit­ ri­ną ir po to iš­mes­ti. Kaip au­to­ mo­bi­liu va­ži­nė­ja­me vis kul­tū­rin­ giau, taip ir prie dar­buo­to­jų svei­ ka­tos ge­ri­ni­mo tu­rė­si­me pe­rei­ti.

To link ve­da ir eko­no­mi­nis pa­ki­ li­mas. Dau­gė­jant dar­bo vie­tų, jos bus pa­si­ren­ka­mos ne tik pa­gal siū­lo­mą at­ly­gi­ni­mą, bet ir pa­gal ap­lin­kos svei­ka­tai są­ly­gas. Sau­ gu­mas dar­be – la­bai sva­rus mo­ ty­vas.

O tei­sės ak­tų yra tiek daug, kad net pa­si­klys­ta­me juo­se. Jei jie vi­si bū­tų vyk­do­mi, si­tua­ci­ja bū­tų daug ge­res­nė.

– Pa­v yz­džiui?

– Jei vi­si są­ži­nin­gai mo­kė­tų mo­ kes­čius, ar gra­sin­tų strei­kais mo­ ky­to­jai? Ar tu­rė­tu­me to­kį di­de­lį So­cia­li­nio drau­di­mo fon­do biu­ dže­to de­fi­ci­tą? La­bai daž­nai ne­ su­ge­ba­me paim­ti to, kas ša­lia pa­ dė­ta. Bi­jau, kad prieš ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­ki­mus ne­bū­tų kai ku­ rių vi­so­kio­mis iš­mo­ko­mis leng­ vai val­do­mų so­cia­li­nių gru­pių pa­pir­ki­nė­ji­mo. Daug ge­riau duo­ ti meš­ke­rę nei žu­v į.

– Grįž­k i­me prie svei­ka­tos pro­ble­ mų šian­dien. Vi­suo­me­nės svei­ ka­ti­ni­mo inf­rast­ruk­tū­rai su­kur­ ti ne­rei­k ia nei di­de­lių in­ves­ti­ci­jų, nei po­li­ti­nių spren­di­mų.

– Daug kas pri­klau­so nuo vie­ti­ nių sa­v i­val­dy­bių ir bend­ruo­me­ nių. Pas­ta­ro­sios per vie­tos veik­ los gru­pių pro­jek­tus ga­li pa­si­da­ ry­ti la­bai daug. Ne­ma­žai bend­ ruo­me­nių tai ir da­ro: tei­kia pro­ jek­tus ne tik pa­sta­tams re­no­v uo­ ti, bet ir spor­to aikš­te­lėms įreng­ ti sa­v i­val­dy­bė­se. Ak­ty­v ūs žmo­ nės mies­tų po­li­ti­kams pa­sa­ko,

ko jiems rei­kia. Bal­tas pa­v y­das – vie­nas ge­riau­sių va­ro­mų­jų veiks­ nių: tvar­ka pas kai­my­nus ska­ti­ na su­si­tvar­ky­ti dar ge­riau, gra­ žiau. Jei vie­no pro­jek­to ver­tė per vie­tos veik­los gru­pes – iki 240 tūkst. li­tų – tai nė­ra ma­ži pi­ni­ gai, kad ne­bū­tų ga­li­ma ko pa­da­ ry­ti.

– Li­g ų pro­fi­lak­ti­kai tai­ko­ma vak­ ci­na­ci­ja, bet žmo­nės skie­pus ver­ ti­na vis kri­tiš­k iau: šie­met li­ko ne­ pa­nau­do­ta de­šim­ta­da­lis vak­ci­nos nuo se­zo­ni­nio gri­po, už­per­nai – ke­tu­ri penk­ta­da­liai vak­ci­nos nuo pan­de­mi­nio gri­po, ku­rią te­ko uti­ li­zuo­ti, nors už ją mo­kė­jo­me mi­ li­jo­ną li­tų. Gal ge­riau žmo­nėms da­ly­ti vi­ta­mi­nus imu­ni­te­tui stip­ rin­ti?

– Daug in­fek­ci­jų yra val­do­ma vak­ci­no­mis, ka­len­do­ri­niai skie­ pai – la­bai efek­ty­v i svei­ka­tos ap­ sau­gos prie­mo­nė.

Dėl gri­po iš da­lies jūs tei­ si. Ta­čiau ką pa­sa­ky­ti mi­ru­sių­ jų nuo pan­de­mi­nio gri­po komp­ li­ka­ci­jų gi­mi­nėms ir ar­ti­mie­ siems? Mi­rė 23 žmo­nės, iš jų 19 ga­lė­jo bū­ti pa­si­skie­pi­ję ir tai gal­ būt bū­tų iš­gel­bė­ję gy­v y­bę.

– Vis dau­giau tė­v ų ne­no­ri skie­py­ ti vai­kų pri­va­lo­mais skie­pais. Ką jiems pa­tar­tu­mė­te?

– Ap­sid­raus­da­mi gy­v y­bę ar tur­ tą iš to už­si­dirb­ti ne­si­ti­ki­me, tik gau­na­me kom­pen­sa­ci­ją, jei ne­ lai­mė įvyks­ta. Rau­pai, ty­mai, po­lio­mie­li­tas – li­gos, apie ku­rias ma­žai ži­no­me. Anks­čiau sa­ky­da­ vo: jei ty­mai įsi­me­tė į šei­mą, per­ skai­čiuok vai­kus. Da­bar šio­mis li­go­mis ne­ser­ga­me, bet jei vak­ci­ na­ci­ja bū­tų nu­trauk­ta, jos iš­plis­ tų vi­so­se iš­si­v ys­čiu­sio­se ša­ly­se.

Pas mus ma­žė­ja ser­ga­mu­mas tu­ber­ku­lio­ze ir už tai ne­ma­ža da­ li­mi tu­ri­me bū­ti dė­kin­gi Tarp­ tau­ti­niam Ro­ta­r y fon­dui bei Lie­ tu­vos Ro­ta­r y klu­bams, su­tei­ku­ siems 1,8 mln. li­tų pa­ra­mą Lie­ tu­vai įsi­g y­ti apa­ra­tū­ros, pa­de­ dan­čios grei­čiau nu­sta­ty­ti tu­ ber­ku­lio­zės ti­pa­žą. Mū­sų ša­ly­je

7

at­spa­ri tu­ber­ku­lio­zė te­bė­ra opi pro­ble­ma.

– Ne­mo­ka­me teik­ti pir­mo­sios pa­ gal­bos ar­ba bi­jo­me tai da­r y­ti, o trau­ma­tiz­mas ir mir­tin­gu­mas nuo jo mū­sų ša­ly­je dar la­bai di­ de­lis. Ar ne­rei­k ia mo­k y­ti vi­suo­ me­nės veiks­mų, ku­rie pa­dė­tų pa­ lai­k y­ti gy­v y­bę, kol at­v yks grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba?

– Su Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja ne­ se­niai svars­tė­me, ar ne­ver­tė­tų, kei­čiant vai­ruo­to­jo pa­ž y­mė­ji­mą, pa­pil­do­mai įver­tin­ti vai­ruo­to­jo su­ge­bė­ji­mų teik­ti pir­mą­ją pa­gal­ bą, o jų sto­ko­jant baig­ti pa­pil­do­ mus kur­sus. Da­bar to­kie kur­sai ir jų bai­gi­mo pa­ž y­mė­ji­mai daž­ nai bū­na fik­ty­v ūs.

Dir­ba­ma ir su Vi­daus rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­ja die­giant bend­rą­ jį pa­gal­bos tink­lą, į ku­rį skam­ bi­na­ma nu­me­riu 112. Mū­sų ša­ ly­je mir­tin­gu­mas po au­toa­va­ri­ jų yra ga­na di­de­lis ir tai ne­re­tai le­mia per­ne­lyg vė­lai su­teik­ta pir­ mo­ji pa­gal­ba. Įdie­gus bend­ro­sios pa­gal­bos li­ni­ją su ug­nia­ge­siais ir po­li­ci­ja ga­lė­si­me rea­guo­ti grei­ čiau, ope­ra­ty­v iau, tiks­liau.

8

Sveikata

Visuomenė biurai – pat S

avivaldybėse sukurta visuomenės sveikatos biurų sistema visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas priartino prie šalies gyventojų, vienam tikslui – žinių sklaidai – suvienijo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir savivaldybių darbuotojus. Dėl visuomenės sveikatos biurų veiklos visos žinios apie visuomenės sveikatos būklę, sveiką gyvenseną, ligų profilaktiką ir sveikatos stiprinimą žmonėms pasiekiamos ranka.

Mantas Antanavičius

Žinau, gyvenu sveikiau

Visuomenės sveikatos priežiūros funkciją perdavus savivaldybėms, gyventojai, remdamiesi visuomenės sveikatos biurų teikiama informacija, gali daug realiau vertinti savo fizinę būklę, kur kas drąsiau priimti sprendimus, susijusius su sveikatos stiprinimu.

Tuo įsitikinęs SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius. Anot direktoriaus, dabar visuomenės sveikatos biurų teikiamos visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos prieinamos beveik visų savivaldybių gyventojams. „Anksčiau savivaldybių politikai mažai skyrė dėmesio visuomenės sveikatai ir nuo šių klausimų buvo labai nutolę, o dabar viskas pasikeitė. Šia funkcija pradėjus rūpintis savivaldybių lygmeniu labai pagerėjo ir gyventojų, ir vietos politikų infor-

muotumas“, – teigė pašnekovas.

Anot A.Ščeponavičiaus, per penkerius sistemos gyvavimo metus išryškėjo nemažai teigiamų poslinkių ne tik dėl pačios sistemos veiklos, bet, svarbiausia, pagerėjo visuomenės sveikatos būklė.

gyventojas žvelgdamas į ataskaitą gali palyginti sveikatos problemas savo mieste, rajone, seniūnijoje. „Analizuodami kasmetes išvadas galime teigti, kad visuomenės sveikatos situacija gerėja. Gyventojai, galėdami pasitarti su visuomenės sveikatos biuruose dirbančiais specialistais, praplėsti savo žinias, akira-

9

Sveikata

nės sveikatos atikimi patarėjai Daugava

Mažeikiai Skuodas

Akmenė

Joniškis

a

av

ug Da

Biržai Pasvalys

Palanga

Pakruojis

A225

Plungė

Kretinga

Klaipėda

Telšiai

Rokiškis

Šiauliai

Kupiškis Radviliškis

Rietavas

Zarasai

Panevežys

Kelmė

A227

Visaginas Anykščiai

Utena

Šilalė M12

Nida

Šilutė

A227

Ignalina

Raseiniai Kėdainiai

Tauragė

Ukmergė

Molėtai

Pagėgiai Nem

an

Kuršių marios

Jurbarkas

Jonava

Švenčionys

Širvintos

Nema

unas A227

Šakiai

Kaunas

is

M12

Ner

Kaišiadorys Vilija A227

Elektrėnai

Kazlų Rūda Vilkaviškis

Vilnius

a

Pregoly

Prienai Birštonas

Mariampolė

Trakai

Ne

m

au

na

s

Alytus

Kalvarija

Šalčininkai

Angrapa

Lazdijai

Savivaldybėje įsteigtas visuomenės sveikatos biuras (33)

Varėna

Savivaldybė sudariusi sutartį su kita savivaldybe, turinčia visuomenės sveikatos biurą (24)

Druskininkai

Neman

as

aun

Nem

Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų ir jų teikiamų paslaugų kitose savivaldybėse tinklas 2011 m.

tį, priima teisingesnius sprendi­ mus, susijusius su sveikatos sau­ gojimu, stiprinimu. Ir tai pasiek­ ta vos per penkerius metus. Ma­ nau, kad dar po dešimties metų poslinkiai bus milžiniški“, – pri­ dūrė Visuomenės sveikatos de­ partamento direktorius.

Arčiau žmogaus

Visuomenės sveikatos biurų sis­ tema veikia beveik visoje Lietu­ voje. Daugiau kaip pusėje savi­ valdybių yra įsteigti visuomenės sveikatos biurai, kuriems pri­ skirtos ir jų kol kas neturinčios savivaldybės.

Kaip teigė Savivaldybių visuo­ menės sveikatos biurų asociaci­ jos pirmininkė, Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveika­ tos biuro direktorė Neringa Tar­

vydienė, gyventojams savo svei­ kata rūpintis visada patogiau ir drąsiau, kai reikiami specialistai yra šalia. „Savivaldybės iš visuomenės sveikatos biurų gauna gyven­ tojų sveikatos būklės aprašus.

Miesto politikai ir administra­ cijų specialistai pagal šiuos ap­ rašus gali tinkamai vertinti si­ tuaciją, imtis atitinkamų spren­ dimų. Dėl šios priežasties maži­ nami materialiniai ištekliai, nes nereikia blaškytis po visas sri­ tis. Gyventojams tai irgi nau­ dinga, nes jie iš savivaldybių gali tikėtis būtent tokių paslaugų, kokios jiems yra reikalingos“, – dėstė N.Tarvydienė.

A.Ščeponavičius pabrėžė, kad visuomenės sveikatos biu­ rai, rengdami metines gyvento­

Faktai ir skaičiai ■■Šiuo metu Lietuvoje veikia

jų sveikatos būklės ataskaitas, pateikia ne tik bendrą savival­ dybės situaciją, bet sveikatos bū­ klės duomenis analizuoja ir ma­ žesniais vienetais. „Kiekvienas gyventojas žvelg­ damas į ataskaitą gali įvertinti ir palyginti ne tik pagrindines svei­ katos problemas savo mieste, bet net ir savo rajone, seniūnijoje. Tad pagal sveikatos biurų darbuotojų parengtas ataskaitas galima rink­ tis gyvenamąją vietą, įvertinti pa­ vojus“, – teigė pašnekovas. Į visuomenės sveikatos biu­ rus gyventojai gali ateiti tie­ siog pasikonsultuoti su specia­ listais, jiems rengiami specialūs seminarai ir mokymai, kur ski­ riamas ypatingas dėmesys svei­ katos rizikos veiksnių prevencijai.

33 visuomenės sveikatos biurai, dar 24 savivaldybės visuomenės sveikatos priežiūros funkcijas vykdo pagal sutartis su kitomis savivaldybėmis.

■■27 visuomenės sveikatos biurai yra pasirašę sutartis gauti paramą, kurių vertė siekia daugiau kaip 14 mln. litų, iš jų ES paramos lėšos sudaro 11,9 mln. litų, bendrojo finansavimo – 2,1 mln. litų.

■■Pagerėjo savivaldybių politikų informuotumas, supratimas ir atsakomybė.

■■Gyventojai, padedami specialistų, geba priimti tinkamesnius sprendimus dėl savo sveikatos.

■■Visuomenėje plinta sveikos gyvensenos idėjos.

■■Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūra tapo geriau koordinuojama.

■■Informacija apie visuomenės sveikatos būklę pateikiama kasmetėje visuomenės sveikatos biuro ataskaitoje.

Užs. 875081

10

Sveikata Vaikai ir paaugliai – dėmesio centre

Visuomenės sveikatos biurų renginiuose, vykstančiuose visoje Lietuvoje, dalyvauja įvairiausio amžiaus ir pomėgių žmonės.

Visuomenės sveikatos biurų archyvo nuotr.

Kaip vieną didžiausių laimėjimų visuomenės sveikatos priežiūros srityje specialistai nurodo vi­ suomenės sveikatos biurų veiklą tiek vykdant vaikų sveikatos ste­ bėseną, tiek ugdant sveikos gy­ vensenos įpročius. Patraukliai, dažnai žaidimo forma, vaikai skatinami judėti, dalyvauti akci­ jose, nukreiptose prieš žalingus įpročius.

Daugelis visuomenės sveika­ tos biurų informaciją apie vai­ kų sveikatą renka iš vaiko svei­ katos pažymėjime esančių duo­ menų.

Pasak SAM Visuomenės svei­ katos departamento specialistų, ypač daug dėmesio vaikų ir jau­ nimo sveikatos priežiūrai skiria Klaipėdos ir Klaipėdos rajonų savivaldybių visuomenės sveika­ tos biurai. Čia įdiegtos elektroni­ nės vaikų stebėsenos programos. „Iki šiol tokio sisteminio po­ žiūrio į problemas trūko, moky­ klos menkai prisidėjo prie vai­ kų ir jaunimo sveikatos stebė­ senos ir stiprinimo. Įtraukus švietimo įstaigas ir patys vai­ kai, ir jų tėvai, ir pedagogai tampa labiau informuoti svei­ katos klausimais“, – kalbėjo N.Tarvydienė.

A.Ščeponavičius teigė, kad ateityje mokyklose sveika­ tos priežiūrai bus skiriama dar daugiau dėmesio – bus renovuo­ ti kai kuriose mokyklose iki šiol dar neatnaujinti sveikatos kabi­ netai, sukurtos ir įdiegtos infor­ macinės sistemos, padėsiančios stebėti vaikų sveikatą ir rizikos veiksnių paplitimą. Netrukus biuruose ketinama įrengti spe­ cialius jaunimui nekenksmin­ gos aplinkos konsultacijų cen­ trus. „Neabejotina, kad draugiš­ ka atmosfera skatins jaunuolius atvirai kalbėti, leis nesidrovint dėstyti savo problemas lytinio švietimo, sveikos gyvensenos, ki­

tais rūpimais klausimais“, – sakė A.Ščeponavičius.

5000 vaikų krepšinio aikštelėse

Sėkmingu tarpinstitucinio ben­ dradarbiavimo pavyzdžiu vai­ kų sveikatos labui galima laiky­ ti renginį „Kai mūsų širdys pla­ ka išvien“.

Tai buvo praėjusią vasarą vy­ kęs vaikų ir paauglių krepšinio turnyras. Jį organizavo SAM su LR Seimo Narkomanijos ir al­ koholizmo prevencijos komisi­ ja bei kitomis ministerijomis ir institucijomis.

draugiška atmosfera skatins jaunuolius atviram pokalbiui.

Renginiui organizuoti SAM pasirašė sveikatinimo vei­ klos sutartis su 32 savivaldybių administracijomis. Krepšinio turnyru siekta socialinės rizikos grupės vaikų integracijos didi­ nant jų užimtumą bei skatinant fizinį aktyvumą.

Renginys vyko 32 savivaldy­ bėse. Savivaldybių visuomenės sveikatos biurai organizavo gat­ vės krepšinio varžybas, kuriose dalyvavo per 5000 vaikų ir pa­ auglių. Šių regioninių varžybų nuga­ lėtojai – per 300 vaikų ir paaug­ lių – dalyvavo finaliniame ren­ ginyje Jonavoje.

Jaunieji krepšininkai buvo apdovanoti SAM įsteigtais pri­ zais – krepšinio kamuoliais su Lietuvos krepšininkų rinktinės parašais.

2012 m. SAM su savivaldy­ bių visuomenės sveikatos biurais taip pat rengs vaikų ir paauglių krepšinio turnyrą.

12

Sveikata

K.Krys­ko-Skam­bi­n

kad jos sū­nus bū­tų mo

P

as­ta­ruo­ju me­tu tris­de­šimt­me­tės dai­ni­nin­kės ir te­ le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jos Ka­ri­nos Krys­ko-Skam­ bi­nės di­džią­ją gy­ve­ ni­mo ir min­čių da­lį už­val­dė prieš sa­vai­tę pen­kių mė­ne­sių su­ lau­kęs sū­nus Ma­jus.

Be­veik vi­sas šis po­kal­ bis – apie jį.

Ne, ne, ka­ ba­los ne­ prak­ti­ kuo­ju, bet ti­kiu, kad tai ap­sau­ go nuo blo­gos akies.

Abe­jo­nės: K.Krys­ko-Skam­bi­nė dar ne­ži­no, ar Ma­jų leis į vai­ kų dar­že­lį.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Pla­nuok, o Die­vas pa­si­juoks

– Tur­būt jau pa­siil­gai bu­v u­sio įpras­to gy­ve­ni­mo grei­čio? – su Ka­ri­na kal­bė­jo­mės jos ir Sau­liaus Skambino na­muo­se Kau­ne, Pa­le­ mo­ne. Sū­nus, ku­rį tuo me­tu pri­ žiū­rė­jo my­li­ma­sis, mie­go­jo. Ka­ri­ na mo­ti­niš­kai jaut­riai aki­mirks­ niu įsi­k lau­sy­da­vo į kiek­v ie­ną gar­ są, pa­si­gir­du­sį iš ant sta­lo pa­dė­tos ra­dijo stotelės.

– Ne, – juo­k ia­si. – Ir ar­ti­mie­ji sa­ko: tu tik neuž­si­sė­dėk na­mie, nes iš­pro­tė­si. Bet vi­siš­kai nė­ra no­ro ner­ti į dar­bus, sku­bė­ti, na­ mo grįž­ti nak­ti­mis. Dar pail­sė­ si­me, pa­si­sem­si­me nau­jų idė­jų ir gal­būt pa­dir­bė­si­me va­sa­rą prie jū­ros.

Sun­kiau bū­tų su dviem vai­ kais: kai vie­nas vos paau­gęs ir jei bū­tų ant­ras.

– Tai iš­kart – ant­rą vai­ke­lį?

– Oi, ne, – juo­kia­si. – Drau­gai sa­ ko: gim­dyk ant­rą, po to bus ra­ mu. Bet no­riu, kad žmo­gu­tis paaug­tų, ga­lė­tu­me su juo bend­ rau­ti, o tuo­met ga­li­ma gal­vo­ti ir apie ant­rą.

– Ka­ri­na, pri­si­pa­žink. Spe­cia­liai pa­si­sten­gei pa­gim­dy­ti 2011 11 11?

– Dau­ge­lis to klau­sė ir taip ma­ no. Tik­rai taip ne­bu­vo. Juk ir ce­ za­rio pjū­v io ne­da­rė. Gir­dė­jau, kad Ki­ni­jo­je bu­vo to­kių ma­mų.

O spe­cia­liai pa­ken­tė­ti? No­rė­čiau pa­žiū­rė­ti į to­kį žmo­g ų.

– Bet tos jū­sų ves­tu­vės, gim­dy­mas at­ro­dė kaip sla­pu­ka­vi­mas.

– Tu­rė­jau gim­dy­ti lapk­ri­čio 22 d., ta­čiau iki to lai­ko no­rė­jo­me su­si­tuok­ti. Kai dar ge­ro­kai anks­ čiau atė­jo­me į San­tuo­kų rū­mus, pa­siū­lė lapkričio 11-ąją. Po san­ tuo­kos ke­ti­no­me na­mie pa­sė­dė­ ti su ar­ti­mai­siais, drau­gais, bu­ vo už­sa­ky­ta val­gių. Bet, sa­ko­ma, pla­nuok, o Die­vas pa­si­juoks.

Iš­va­ka­rė­se nu­bė­go van­de­nys, nu­va­žia­vo­me į Kau­no kli­ni­kas.

Jau­čiau­si ge­rai, to­dėl po kon­sul­ ta­ci­jos su me­di­kais po­rai va­lan­dų nu­sku­bė­jo­me iki san­tuo­kų rū­mų. Žmo­gu­tis vis­ką su­re­gu­lia­vo, ta­čiau to­kios san­tuo­kos ne­pa­ mir­ši­me vi­są gy­ve­ni­mą ir ka­da nors juok­si­mės. Mes – ro­ken­ro­ liš­ka po­ra, – šyp­so­si Ka­ri­na.

Tu­ri ir prie­ta­rų

– Mi­nė­jai, kad ne­no­ri leis­ ti fo­tog­ra­f uo­ti vai­ke­lio, kol ne­

paaugs. Ar tu­rė­jai ko­k ių prie­ta­ rų be­si­lauk­da­ma, pa­g im­d žiu­si?

Vie­ni ne­lei­d žia ir ne­pa­ta­ria ki­ tiems vai­ko ro­dy­ti iki tri­jų mė­ ne­sių am­žiaus, dar ki­ti pa­de­da į lo­v y­tę veid­ro­dė­l į, kad ne­nu­žiū­ rė­t ų blo­ga akis...

– O, apie veid­ro­dė­lį ne­gir­dė­jau...

Dėl fo­tog­ra­fa­v i­mo – griež­tai ne.

Jis tu­ri paaug­ti, tik po to bus ga­ li­ma fo­tog­ra­fuo­ti.

Kai praė­ju­sią va­sa­rą dir­bo­ me su mer­gi­no­mis prie jū­ros (su gru­pe „69 dan­gu­je“ – aut. pa­st.), Go­da, pa­ma­čiu­si ma­ne mez­gan­ čią, per­spė­jo. Sa­ko, yra prie­ta­ras: jei mez­gi, ga­li ap­si­suk­ti virkš­te­lė.

Ne­są­mo­nė, pa­ma­niau, mez­giau to­liau, nes la­bai mėgs­tu įvai­rius rank­dar­bius.

Ar­ti­mi žmo­nės ir la­bai ge­ri drau­gai vai­ke­lį pa­ma­tė jau ta­da, kai jį svė­rė vos gi­mu­sį. Po to na­ mie lan­kė daug drau­gų, pa­žįs­ta­ mų, kai sū­nui te­bu­vo dvi sa­vai­tės.

Tie­sa, pa­ti pa­ju­tau, kad lan­ky­to­jų jau už­ten­ka, ir pa­da­rė­me pau­zę.

Vai­ke­liui ant ran­ky­tės už­ri­ šo­me Ra­che­lės siū­lą, – ant Ka­ ri­nos ran­kos – taip pat rau­do­nas ka­ba­los iš­pa­ži­nė­jų raiš­tis. – Ne, ne, ka­ba­los ne­prak­ti­kuo­ju, bet ti­kiu, kad tai ap­sau­go nuo blo­ gos akies.

Le­pi­no­si bul­vi­niais pa­tie­ka­lais

– Ma­mos ir vai­ko kon­tak­tas už­si­ mez­ga jam dar bū­nant įsčio­se. Sa­ ko­ma, kad kū­di­k iui ro­do­mą dė­ me­sį, bend­ra­vi­mą jis jau­čia ener­ giš­kai.

– 2011 m. va­sa­rą su mer­gi­no­ mis daug dir­bo­me, kon­cer­tuo­se bū­da­vo triukš­min­ga, tad na­mie

Sveikata

bi­nė no­rė­tų,

moks­li­nin­kas klau­sy­da­vau­si kla­si­ki­nės mu­zi­ kos. Glos­ty­mas, niū­nia­v i­mas, kar­tais dai­na­v i­mas ir po­kal­biai at­si­ras­da­vo sa­vai­me, ypač kai pra­dė­jau jaus­ti vai­ke­lio ju­de­sius.

Esu ra­mi, trokš­tu har­mo­ni­ jos, bet pra­dė­jus lauk­tis vai­ke­ lio ta­pau tik­ra ko­vo­to­ja už tei­ sy­bę, – juo­k ia­si. – Jei Sau­liui ar ar­ti­mie­siems pa­sa­k y­da­vo ką nors blo­go, bu­vau pa­si­r y­žu­si vis­kam...

– La­bai pa­k i­to sko­nio re­cep­to­riai?

No­rė­jo­si sil­kės, ma­ri­nuo­tų agur­ kė­lių ar dar ko nors?

– (Kva­to­ja­si) La­bai mėgs­tu sa­lo­ tas, dar­žo­ves, jū­r ų gė­r y­bes. Bet kai lau­kiau­si, la­bai no­rė­jau bul­ vi­nių pa­tie­ka­lų: sa­ve le­pi­nau bul­ vi­niais bly­nais, bly­ne­liais, didž­ ku­ku­liais.

Ka­lo­ri­jų ne­skai­čia­vau, bet jei ap­si­leis­čiau, bū­čiau lin­ku­ si... – ran­ko­mis ro­do ban­guo­ jan­čius ju­de­sius. – Ne­se­niai per­ žiū­rė­jau sa­vo fo­tog­ra­fi­jas. Bū­da­ ma paaug­lė ir net 18 me­tų, bu­vau meš­ku­tė. Ži­no­ma, at­lik­da­vau ty­ ri­mus, kon­sul­ta­vau­si su gy­dy­to­ jais. Ry­tais ger­da­vau na­tū­ra­lių dar­žo­v ių sul­čių – mor­kų, cu­ki­ni­ jų, sa­lie­r ų. Mėgs­tu sal­du­my­nus, bet jų do­zę su­ma­ži­nau.

Mai­ti­no­si pa­gal krau­jo gru­pę

– Do­m ė­j ai­s i vie­nu me­t u itin ma­d in­g a mi­t y­b a pa­g al krau­j o gru­p es?

– Taip. Net­gi da­riau­si ty­ri­mus, su­da­rė­me val­gia­raš­tį, kuo ga­liu mai­tin­tis, o kas ne­re­ko­men­duo­ja­ ma. Tuo su­si­do­mė­jau, kai tu­rė­jau pro­ble­mų dėl odos.

Šei­ma: Ka­ri­na ir Sau­lius, su­si­tuo­kę sū­naus gi­mi­mo iš­va­ka­rė­se, no­rės jam pa­do­va­no­ti ir se­su­tę ar bro­liu­ką.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

13

Sveikata Mai­ti­nan­tis pa­gal krau­jo gru­pę or­ga­niz­mas va­lo­si, pa­ge­rė­ja sa­v i­jau­ta. Rei­kia va­lios ne­val­g y­ti to, kas ne­tin­ka. Daž­nai to ne­sup­ras­da­vo žmo­nės, ypač sve­čiuo­se.

– O ma­ma?

– Ji ma­ne vi­sa­da pa­lai­ko, bet kai nu­va­žia­vau pas ją, ati­da­riau šal­ dy­tu­vą, su­pra­tau, kad nė­ra ko val­g y­ti, – juo­kia­si. – Man ne­tin­ ka kiau­ši­niai, pie­no pro­duk­tai, kai ku­rios kruo­pos, kai ku­rios žu­v ys, po­mi­do­rai, ka­va, vai­si­nė ar­ba­ta, apel­si­nai, man­da­ri­nai – vi­si cit­ru­si­niai vai­siai...

Per sa­vai­tę nu­me­čiau tris ki­log­ ra­mus. Vė­liau at­ra­dau ki­nų res­to­ra­ ną, kur žmo­nės pa­tys ga­li pa­si­rink­ti pa­tie­ka­lų su­de­da­mą­sias da­lis.

Be­je, ma­nau, kad atei­ty­je vėl pra­dė­siu mai­tin­tis pa­gal krau­jo gru­pes, nes kai taip mai­ti­nau­si, jau­čiau­si pui­kiai.

Ne­se­niai skai­čiau įdo­mią kny­ gą. Jo­je pa­ta­ria­ma mai­tin­tis pa­ gal se­zo­ną, val­g y­ti tik tai, kas au­ ga gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je. Ir prie to vai­ke­lį nuo gi­mi­mo rei­kė­tų pra­tin­ti. Tar­ki­me, žie­mą rei­kia val­g y­ti bu­ro­kė­lius, mor­kas, mo­ liū­gus, pa­va­sa­rį – dil­gė­les, kiaul­ pie­nes, pet­ra­žo­les, ger­ti jų sul­tis. Ži­no­ma, pa­si­ta­rus su me­di­kais.

Bent jau sū­naus mai­ti­ni­mo pra­d žia bus be grei­to­jo mais­ to ir įvai­r ių ko­lų. Sau­lius er­zi­ na ma­ne, kad, paau­g us Ma­jui, eis su juo į „McDo­nald’s“. Sau­ lius la­bai mėgs­t a ko­ka­ko­lą ir mė­sai­nius.

Tie­sa, vis dar per ma­žai ge­riu van­dens, nors ry­te, dar nie­ko ne­ val­gius, pir­miau­sia sten­giuo­si jo iš­ger­ti stik­li­nę.

Artūro Morozovo nuotr.

14

– Per­ka­te tik eko­lo­giš­ką mais­tą?

– Ži­no­ma, eko­lo­gi­ja la­bai svar­bu, ta­čiau da­bar kai ku­rie tuo nau­ do­ja­si me­luo­da­mi. Kai nu­va­žiuo­ ja­me į kai­mą ir val­go­me mais­tą be nit­ra­tų, jau­čia­me, kad jis ki­ toks. Be to, toks mais­tas grei­tai gen­da.

Kiek­vie­ną ry­ tą da­rau mankš­tą.

Atei­ty­je bū­ti­ nai lan­ky­siu spor­to klu­bą, va­ži­nė­siu dvi­ ra­čiu, no­riu pa­plau­kio­ti ba­sei­ne.

Įsid­rą­si­nęs fil­ma­vo gim­dy­mą

– Gal ro­ken­ro­liš­ka po­ra pla­na­ vo ką nors neįp­ras­to: pri­bu­vė­ją ar gim­dy­mą van­de­ny­je?

– Oi, ne. Aš – už na­tū­ra­lu­mą. Pa­ si­ti­kiu pro­fe­sio­na­liais me­di­kais.

Kam ri­zi­kuo­ti ren­kan­tis al­ter­na­ ty­v ius bū­dus?

Pa­si­rin­kau Kau­no kli­ni­kas.

Jei ne­duok Die­ve kas nors bū­ tų at­si­ti­kę, gre­ta – ope­ra­ci­nės ir pro­fe­sio­na­lūs gy­dy­to­jai.

– Ta­vo vy­ras Sau­lius da­ly­va­vo gim­dy­me. Žmo­nės šiuo klau­si­mu da­li­ja­si į dvi prie­šiš­kas sto­v yk­las.

Vie­ni sa­ko, kad vy­ras tu­ri pa­dė­ti, iš­g y­ven­ti, ki­ti ma­no, kad po to at­ si­ran­da tar­pu­sa­vio san­ty­k ių pro­ ble­mų, nes vy­ras pra­ran­da aist­rą sa­vo mo­te­riai.

– Aš no­rė­jau, kad Sau­lius da­ly­ vau­tų gim­dy­me. Ir jis to no­rė­jo.

Net ne­bu­vo ki­to­k ios min­ties.

Pa­ma­tęs sa­vo aki­mis su­pra­to, ką mo­te­riai reiš­k ia gim­ dy­ti.

16

Sveikata ti­na sa­vo vai­kus. Ži­no­ma, kas ki­ ta, kai to ne­ga­li dėl svei­ka­tos.

La­bai daug skai­čiau apie žin­ dy­mą ir pri­ta­riu, kad pa­są­mo­nė­ je bi­jo­da­ma, ne­no­rė­da­ma mo­te­ ris siun­čia in­for­ma­ci­ją sme­ge­ nims, sa­ve už­ko­duo­ja psi­cho­lo­ giš­kai ir kar­tais dėl to ne­tu­ri pie­ no. O mi­ši­nu­kai iš pra­džių, at­ro­ do, bu­vo kur­ti ma­mų pa­lik­tiems ma­ž y­liams.

Iš pra­džių Sau­lius bu­vo at­sar­gus, įsi­tem­pęs, ma­ sa­ža­vo man nu­ga­rą. La­bai daug pa­dė­jo se­suo Eva. Bu­vo la­bai ge­ ra, kad jie bu­vo gre­ta. Se­suo sa­ kė Sau­liui: jau ma­to­si gal­v y­tė, ateik. Jis el­gė­si la­bai at­sar­giai...

Ir kai pa­ma­tė sū­naus gal­v y­tę, jam tar­si at­slū­go įtam­pa, jau­tė­si lais­v iau ir net fil­ma­vo, o po to už­ fik­sa­vo lai­ką: 0 va­lan­dų 1 mi­nu­tė ir 13 se­kun­džių. Bet vaiz­do įra­ šo ne­žiū­rė­jau. Ne­no­riu. Gal dar nea­tė­jo lai­kas?

– Kaip, koks jaus­mas, ar la­bai skau­dės? Mo­te­r ys, lauk­da­mos pir­ma­gi­mio, daž­nai klau­sia ma­ mų, ar­ti­mų drau­gių...

– Mus ma­ma gim­dė na­tū­ra­liai, to­dėl ne­bu­vo kal­bos apie ce­za­ rį. Esu už na­tū­ra­lu­mą: juk gam­ ta taip da­vė ir su­tvė­rė, tūks­tan­ čius me­tų taip bu­vo, to­dėl ne­sup­ ran­tu mo­te­r ų, ku­rios gim­do ne­ na­tū­ra­liu bū­du. Iš pra­džių kal­ bė­jo­me tik dėl skaus­mo mal­ši­ na­mų­jų, bet, ma­niau, rei­kia pa­ ken­tė­ti. Vie­ni są­rė­miai, ant­ri, vis skau­des­ni, bet min­ty­se gal­vo­jau, kad vie­nu są­rė­miu jau ma­žiau.

Dar ma­žiau. O po to jau bu­vo vė­ lu gal­vo­ti apie skaus­mo mal­ši­na­ muo­sius.

Dėl dar­že­lio dar abe­jo­ja

Bent jau sū­ naus mi­ty­bos pra­džia bus be grei­to­jo mais­to ir įvai­ rių ko­lų.

Iš Mar­ko ir Ka­jaus

– Sau­lius pra­si­ta­rė iš pra­džių no­ rė­jęs sū­naus, po to sva­jo­jęs apie mer­gai­tę.

– Taip. Tu­rė­da­mi sū­nų, no­rė­si­me, kad ant­ra­sis vai­ke­lis bū­tų mer­ gai­tė. Be­je, tai, kad bus sū­nus, ži­ no­jau se­niai. Tuo­met net Sau­liaus ne­pa­ži­no­jau. Ma­ma man pri­mi­ nė tuos ma­no žo­džius.

Lauk­da­ma­si taip pat nea­be­ jo­jau, kad gims sū­nus. Tie­sa, tik aki­mir­ką už­kly­do klau­si­mas: o ko­dėl aš taip gal­vo­ju? O jei duk­ ra? Juk ne­ga­li­ma ko­duo­ti, jei gims ki­tos ly­ties vai­ke­lis?

– Ži­no­jo­te, kad Ma­jus – ir JAV gy­ ve­nan­čios Gied­rės Ru­sy­tės vai­ko var­das?

– Aha, bet tai pri­si­mi­niau jau vė­liau. Iš pra­džių sva­jo­jau apie Mar­ką, Sau­lius – Ka­jų. Gy­dy­to­ ja pa­ta­rė ne­sku­bė­ti. Paž­vel­gus į vai­ką, sa­kė, iš­kart kils min­tis, kaip jį pa­va­din­ti. Po dvie­jų die­ nų Sau­lius sa­ko: „Ma“ iš var­do Mar­kas ir „jus“ – iš Ka­jus, išei­na Ma­jus.“ Paž­vel­giau į sū­nų ir nea­ be­jo­jau, kad jam pui­kiai tiks šis var­das.

– Dar prieš gims­tant Ma­jui ti­ ki­nai, kad jį mai­t in­si na­t ū­r a­l iu bū­du.

– Taip ir yra! Mai­tin­siu tol, kol bus pie­nu­ko. Ne­sup­ran­tu mo­te­ rų, ku­rios ne­na­tū­ra­liu bū­du mai­

– Tė­vai tu­ri sa­vo auk­lė­ji­mo ka­no­ nus, tai­syk­les.

– Dėl auk­lė­ji­mo vis­kas pui­ku, su­ ta­ria­me ge­rai. Su Sau­liu­mi esa­me ap­ta­rę, kad jei­gu kils tarp mū­sų ko­kių pyk­čių, vai­kas to ne­tu­rė­ tų gir­dė­ti ir ma­ty­ti, – sa­ko Ka­ri­ na, ir tuo me­tu priei­na Sau­lius su pa­bu­du­siu Ma­ju­mi ant ran­kų.

– O mo­k yk­lė­lės?

– Nes­pė­jo­me, – kal­tai gūž­te­lė­ja pe­čiais. – Bu­vo­me tik vie­ną kar­tą prieš pat gim­dy­mą. Aku­še­rė pa­ sa­ko­jo, kaip pa­jaus­ti, kad mo­te­ ris ne­tru­kus gim­dys. Vi­soms mo­ te­rims pra­de­da skau­dė­ti nu­ga­ rą. Hm, gal­vo­ju, skau­da ir man.

Paa­kiai pa­si­da­ro minkš­ti, van­ de­nin­gi, at­ro­do, iš no­sies skys­čiai bė­ga, o akys pa­si­da­ro kaip kar­ vės... O Sau­lius li­kus po­rai die­nų iki gim­dy­mo man sa­kė: „Man at­ ro­do, kad tu tuoj gim­dy­si. Ta­vo akys to­kios...“ – Tė­vai, pa­si­da­li­ję į dvi sto­v yk­las, ašt­riai dis­ku­tuo­ja, ar vai­ką rei­k ia ves­ti į dar­že­lį. Vie­ni tvir­ti­na, kad tai pa­de­da in­teg­ruo­tis į vi­suo­me­ nę, jis bus sa­va­ran­k iš­kes­nis, ki­ti bai­mi­na­si li­g ų.

– Į lop­še­lį tik­rai ne­lei­si­me. O dėl dar­že­lio neap­sisp­ren­džiau. Lai­ ko dar tu­ri­me. Su­tin­ku, kad su vai­ke­liu rei­kia bend­rau­ti, žai­sti, ska­tin­ti mąs­ty­ti, mo­ky­ti.

Pa­ti ne­lan­kiau dar­že­lio ir su­ vo­kiu, kad tai tu­rė­jo įta­kos: bu­ vau la­bai kuk­li ir ne­mo­kė­jau bend­rau­ti.

Kol kas yra ir ar­g u­men­t as „prieš“ – li­gos, nes ne vi­si tė­ vai tu­r i ga­li­my­bių pa­lik­ti vai­ ką na­muo­se ir sir­g u­liuo­jan­t į ve­ da į dar­že­lį. Vai­kai la­bai grei­t ai vie­nas nuo ki­to už­si­k re­čia. Įvai­ rias mo­k yk­lė­les Ma­jus, ži­no­ma, lan­k ys.

Pen­ki Ti­be­to pra­ti­mai

– Ar, su­lau­kus 30-ies, jau­nos ma­ mos po­žiū­ris į svei­ka­tą pa­si­kei­tė?

– Ži­no­ma! Pa­me­nu, kad va­sa­rą, kai su mer­gi­no­mis ke­liau­da­vo­me kon­cer­tuo­ti, bū­da­ma be ma­kia­ žo, pa­žiū­rė­da­vau į veid­ro­dį ir sa­ ky­da­vau, kaip pa­dau­gė­jo raukš­ lių. Jos juok­da­vo­si ir ra­gin­da­vo dar la­biau su­si­rauk­ti. O jei rim­ tai, pri­žiū­rė­ti sa­ve rei­kia ne tuo­ met, kai raukš­lės gi­lė­ja ar at­si­ ran­da svei­ka­tos pro­ble­mų. Rū­ pin­tis, svei­kai mai­tin­tis, rei­kia vi­są lai­ką.

Taip pat bū­ti­na ir spor­tuo­ti ar bent mankš­tin­tis. Kiek­v ie­ną ry­ tą da­rau mankš­tą. Atei­ty­je bū­ti­ nai lan­ky­siu spor­to klu­bą, va­ži­ nė­siu dvi­ra­čiu, no­riu pa­plau­kio­ti ba­sei­ne. Vil­niu­je su drau­ge plau­ kio­da­vo­me pa­va­sa­rį ir va­sa­rą net mies­to cent­re bu­v u­sia­me nuo­ sta­bia­me tven­ki­nu­ke – net vė­ žiai ten veis­da­vo­si. Ne­ži­nau, ar dar jis yra.

Da­bar kas­r yt da­rau va­di­na­ muo­sius pen­kis Ti­be­to pra­ti­mus.

Pra­dė­ti rei­kia nuo tri­jų kar­tų, kas sa­vai­tę prail­gin­ti. Ir taip – iki 21 kar­to. Tai tu­ri tap­ti gy­ve­ ni­mo bū­du.

– Dar la­bai anks­ti, bet gal jau pa­ sva­jo­ji, kuo užau­gęs ga­lė­tų bū­ti jū­sų sū­nus Ma­jus?

– Aha, – šyp­so­si. – Prak­tiš­kiau­ sia, ypač šiais lai­kais, kad jis tap­ tų ko­kiu nors vers­li­nin­ku, tei­si­ nin­ku ar ban­ki­nin­ku. Bet kaž­ko­ dėl no­rė­čiau, kad jis bū­tų moks­ li­nin­kas. Juo­kau­ja­me su Sau­liu­ mi, kad Ma­jus ga­lė­tų pra­tęs­ti ne­ va šie­met už­si­baig­sian­tį ma­jų ka­ len­do­riaus ra­šy­mą.

Sveikata

apie dantų implantavimą paprastam žmogui – suprantama kalba

D

antų implantavimas – tai tema, apaugusi daugybe marketologų išgalvotų mitų. Žmogui, pasiryžusiam implantacijai, tenka ilgokai sukti galvą, kaip pasielgti. Apie atsakingą dantų implantavimą kalbamės su gyd. periodontologu Petru Gerve, įvairių pasaulinių implantologijos asociacijų nariu, implantuojančiu nuo 1996 m. ir atlikusiu per 6000 implantacijos operacijų, šiais metais pradėjusiu klinikinę praktiką Šveicarijoje.

Unikali sistema

Dantų implantai – tai įvairios konstrukcijos iš bioinertiškų medžiagų, skirtos pakeisti prarastus dantis. P.Gervės subkortikalinės implantacijos ir periodontologijos institute bei Stomatologinės implantacijos centre implantuojama unikalia subkortikalinės implantacijos sistema K3Pro. Subkortikalinės implantacijos metodas yra paremtas tuo, kad implantas sriegiamas keliais milimetrais žemiau kaulo paviršiaus, tai užtikrina, kad implantas prigis ir bus stabilus po operacijos bei visą jo tarnavimo laiką. Subkortikalinė implantacija su K3Pro sistema yra minimaliai invazyvi, suteikia geriausius dantų funkcijos atkūrimo ant implantų rezultatus, o implanto kaina yra visiškai prieinama vidutines pajamas gaunančiam lietuviui. Ne veltui Vokietijoje ši implantų sistema priklauso vadinamajai tautos implantų grupei. Tradicinių implantų gamintojai stengiasi modifikuoti implantų sistemas, kad galėtų

jas naudoti pagal mano naudojamą subkortikalinę implantavimo metodiką.

Didžiausias implantų privalumas yra tai, kad nereikia šlifuoti savo gretimų sveikų dantų (reikalingų kaip atramų tilteliui), išsaugomas kaulas; nešioti klibančių išimamų protezų, o kai kuriais atvejais pakeisti juos neišimamais protezais. Be to, implantai turi daugiau privalumų, susijusių ir su estetiniais šypsenos faktoriais. Kadangi K3Pro implanto konstrukcija atkartoja žmogaus danties šaknies anatomiją, yra teisingai užtaisoma kaulo ertmė, išvengiama jo tirpimo, išlaikoma žandikaulio forma. K3Pro sistema palieka daugiau minkštojo audinio, maitinančio kaulą, aplink protezuojamą dantį, todėl nesimato jokio tarpelio tarp vainikėlio ir dirbtinės šaknies, nesikaupia maistas, nelieka apnašų sukelto dantenų ir kaulo uždegimo grėsmės, prasto kvapo iš po protezinių konstrukcijų. K3Pro protezai ant implantų yra klijuojami ir prisukami. Juos nesunku nuimti, koreguoti dėl paciento amžiaus paki-

17

tvarka ir implantavimo tradicija – o ja tikrai galima remtis – duoda ilgaamžius rezultatus.

Po implantavimo procedūros kiekvienas pacientas gauna išsamų techninį implanto ir reguliarios priežiūros pasą. Po ypač sudėtingų operacijų pacientais rūpinasi savaitgaliais ir švenčių dienomis budintis odontologas, su kuriuo galima susisiekti specialiu numeriu.

Mitai ir tiesa

Patirtis: 15 metų operuojantis gyd. periodontologas Petras Gervė.

timų, jie ilgaamžiškesni už įprastinius tiltelius, dedamus ant šlifuotų dantų. Be to, siūlome reguliarios priežiūros programą savo pacientams, o jos laikantis – 10 ir daugiau metų garantiją implanto konstrukcijai. Visa procedūra ir priežiūra po jos yra griežtai dokumentuojama.

Betarpiškas bendravimas su pacientu

Jeigu pasirinkote P. Gervės SIP institutą arba SI centrą, visais atvejais bet koks gydymas klinikose pradedamas konsultacija ir gydymo plano sudarymu. Atsakingai pareiškiu, kad kiekvienas pacientas yra savitas ir nepakartojamas, todėl jo gydymas turi būti planuojamas individualiai. Visada domiuosi paciento gyvenimo būdu, profesinėmis rizikomis, lūkesčiais, nes tai yra kokybiško gydymo dalis. Konsultacija yra labai atsakingas etapas, jos metu žodžiu ir raštu sutariama dėl gydymo alternatyvų ir jo organizavimo bei gydymo lėšų pacientui.

Savo klinikose neturiu madingos misijos – „mes tobuliausi!“, „mes naudojame prestižiškiausių prekių ženklus!“ ir pan. Kantrybė ir betarpiškas bendravimas su pacientu, pasišventimas, vokiška

Kai kuriuose spaudos leidiniuose galima perskaityti apie „mercedes klasės dantų implantus“, įgalinančius džiaugtis naujais dantimis „per valandą“ po „stebuklingų“ chirurginių operacijų „be siūlių ir antibiotikų“, o tai jau savaime prieštarauja bendrosios chirurgijos principams ir protokolams.

Gamtos neapgausi, o danties funkcijos atkūrimas nėra dokumentinės fotografijos pagaminimas „per 1 valandą“. Gydymas turi būti kruopščiai planuojamas. Antra, nėra burnos, kurioje neknibždėtų milijonai bakterijų, todėl antibiotikai po procedūros yra būtini. Trečia, kiekvieno paciento kaulo tankis ir stiprumas yra skirtingi. Beveik visais atvejais jo nepatariama apkrauti krūviu iškart po implantavimo. Ne skubėjimas ar didelė procedūros kaina, o fiziologijos ir anatomijos žinios, gydytojo rankų įgūdžiai ir praktika, kantrus paciento norų ir sveikatos galimybių pasvėrimas lemia implantavimo sėkmę ir gydymo kokybę apskritai. www.

Savo puslapiuose petrasgerve.lt bei www.dantis.eu ir tuomet, kai manęs klausia, kas yra svarbiausia, apsisprendus implantacijai, pateikiu KELIO ŽENKLAI šiai procedūrai papunkčiui. Šiomis nuorodomis galite rasti ir daugiau naudingos informacijos apie gydymą implantais.

Tvirtovės al. 88, Kaunas, tel. 8 600 88 787.

Savanorių pr. 11A, Vilnius, tel. 8 698 57 500.

18

Sveikata

Die­nos chi­rur­gi­ja Kau­no kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je: aukš­tas ly­gis, nuo­šir­dus po­žiū­ris

K

au­nie­tė Ni­jo­lė Damb­raus­kie­nė su­ža­vė­ta: po ope­ra­ci­jos ga­li­ma va­žiuo­ti na­mo. Kas ga­li bū­ti ge­riau li­go­niui už sa­vo na­mų jau­ku­ mą, lo­vą ir ar­ti­muo­sius ša­lia? Mo­te­ris la­bai gi­ria tuos, ku­rie su­gal­ vo­jo die­nos chi­ru­gi­jos pa­slau­gas. To­kios tei­kia­mos ir Kau­no kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je.

Birutė Mačienė

Po ope­ra­ci­jos ka­po­jo mal­kas

Su­si­ža­lo­ju­si ir dėl to pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me at­si­dū­ru­si sta­cio­na­rio­ je gy­dy­mo įstai­go­je – Kau­no kli­ ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je – gar­baus am­ žiaus kau­nie­tė N.Damb­raus­kie­nė

ne­se­niai vėl tu­rė­jo jo­je ap­si­lan­ky­ ti. Šį kar­tą iš mo­ters trau­muo­tos bei ope­ruo­tos ran­kos bu­vo išim­ta me­ta­li­nė su­tvir­ti­ni­mo plokš­te­lė. „Per­nai va­sa­rą nu­kri­tau nuo ko­pė­čių ir taip ne­sėk­min­gai, kad su­si­lau­žiau abi ran­kas. Vie­ną ran­ką li­go­ni­nės Trau­ma­to­lo­gi­jos punk­te su­gip­sa­vo, ki­tą – ope­ra­vo,

įsta­tė plokš­te­lę. Il­gai li­go­ni­nė­ je neuž­si­bu­vau, vėl ga­lė­jau grįž­ti na­mo. La­bai tuo džiau­giau­si, nes dau­giau nė­ra kam tvar­ky­tis, vy­ ras vė­žiu ser­ga“, – nuo­šir­džiai pa­ sa­ko­jo N.Damb­raus­kie­nė.

Ji tei­gė, kad la­bai sau­go­jo ran­kas – juk jos bu­vo su­ža­lo­tos, to­dėl bi­jo­ jo sau pa­kenk­ti. Ta­čiau mo­te­ris čia

pat pri­si­pa­žįs­ta, kad ir vėl na­muo­se vi­sus dar­bus dir­bo: ir val­gy­ti vi­rė, ir dar­žą ra­vė­jo, ne­tgi mal­kas ka­po­jo!

Ir tai da­rė ne­tgi ope­ruo­tą­ja ran­ka. „Nes­kau­dė­jo, tik ret­sy­kiais, ran­ką pa­su­kant, tar­si kaž­kas dur­da­vo. To­dėl po ge­ro pus­me­čio vėl atė­jau į tą pa­čią Lais­vės alė­jo­ je, prie So­bo­ro, esan­čią li­go­ni­nę“, – aki­vaiz­du, kad N.Damb­raus­ kie­nė sa­vęs ne­le­pi­na.

Ne­mėgs­ta vaikš­čio­ti po po­lik­li­ni­kas

Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės Die­ nos chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas

Sveikata Kas­ty­tis Gri­go­nis at­li­ko N.Damb­ raus­kie­nei dar vie­ną ope­ra­ci­ją. „No­rė­jau jau šian­dien na­mo ke­ liau­ti, bet lie­pė il­sė­tis, dar die­nai pa­li­ko po ope­ra­ci­jos li­go­ni­nė­je pa­gu­lė­ti“, – pa­la­to­je pa­sa­ko­jo mo­ te­riš­kė, ne­gai­lė­da­ma pa­g y­ri­mų ją ope­ra­vu­siam, jos žo­džiais ta­riant, jau­nam, bet la­bai pro­fe­sio­na­liam ir pa­ty­ru­siam, rū­pes­tin­gam, švel­ niam dak­ta­rė­liui K.Gri­go­niui.

N.Damb­raus­kie­nė pra­si­ta­rė vi­sai ne­mėgs­tan­ti po po­lik­li­ni­ kas vaikš­čio­ti ar li­go­ni­nės lo­vo­se var­ty­tis. Ir jei ne­bū­tų ran­kų su­si­ lau­žiu­si, tik­rai iki šiol ne­bū­tų li­ go­ni­nė­je gu­lė­ju­si.

Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės Die­ nos chi­rur­gi­jos sky­rius, N.Damb­ raus­kie­nės tei­gi­mu, la­bai ge­ra išei­ tis ga­lin­tiesiems iš­si­vers­ti be su­dė­ tin­gų, il­gų gy­dy­mo li­go­ni­nės sta­ cio­na­re pro­ce­dū­rų. Svar­biau­sia, kad ga­vus rei­ka­lin­gą me­di­ci­nos pa­ gal­bą to­liau gy­dy­mą ga­li tęs­ti ir be li­go­ni­nės, sa­vo įpras­to­je ap­lin­ko­je.

N.Damb­raus­kie­nė, li­go­ni­nė­je po ope­ra­ci­jos pra­mo­ku­si mankš­ tin­ti ran­kas, pui­kiau­siai te­be­ tę­sia pra­ti­mus ir na­muo­se, dar kai­my­nes pa­mo­ko, kad se­nat­vė­je kau­lai ir są­na­riai ne­sus­ting­tų.

Te­rei­kia tu­rė­ti siun­ti­mą

Pir­mie­ji die­nos chi­rur­gi­jos cent­ rai Eu­ro­po­je bu­vo ati­da­r y­ti 1995–1999 m. Ang­li­jo­je juo­se at­ lie­ka­ma iki 65 pro­c. vi­sų ope­ra­ci­ jų. Lie­tu­vo­je, Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos duo­me­ni­mis, die­nos chi­ rur­gi­jos pa­slau­gos pra­dė­tos teik­ ti tik prieš aš­tuo­nerius me­tus.

Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės pa­ da­li­ny­je (bu­v u­sio­je Rau­do­no­jo Kry­žiaus kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je) Die­nos chi­rur­gi­jos sky­rius praė­ ju­siais me­tais priė­mė ir me­di­ci­ nos pa­slau­gas su­tei­kė 1800 li­go­ nių. Šio sky­riaus va­do­vo K.Gri­ go­nio tei­gi­mu, li­go­nių srau­tai tiek šia­me sky­riu­je, tiek to­kia­me pa­čia­me, vei­kian­čia­me Jos­vai­nių gat­vė­je, esan­čia­me li­go­ni­nės pa­ da­li­ny­je, kas­met di­dė­ja.

Įver­ti­nant tai, au­ga ir pa­slau­ goms ap­mo­kė­ti nu­ma­ty­tos lė­šos, – šie­met abiem sky­riams pa­skir­ta pa­pil­do­mai 250 tūks­t. li­tų.

Li­go­nių ka­sų su­da­r y­tas die­nos sta­cio­na­ruo­se at­lie­ka­mų ope­ra­ci­ jų są­ra­šas taip pat il­gė­ja. Pa­tek­ti į die­nos sta­cio­na­rą Kau­no kli­ni­ ki­nė­je li­go­ni­nė­je vi­sai pa­pras­ta, te­rei­kia tu­rė­ti šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mą. Be jo, už su­teik­tas pa­ slau­gas rei­kia su­si­mo­kė­ti.

Die­nos chi­rur­gi­jos pa­slau­gų są­ra­šą ir ba­zi­nes kai­nas nu­sta­to Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja. Ji pe­rio­diš­kai vi­sa tai ir pa­tiks­li­na.

N.Damb­raus­ kie­nė, li­go­ ni­nė­je po ope­ra­ci­jos pra­ mo­ku­si mankš­ tin­ti ran­kas, pui­kiau­siai te­be­ tę­sia pra­ti­mus ir na­muo­se.

Pla­tus pa­slau­gų spekt­ras

Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės Die­ nos chi­rur­gi­jos sky­riu­je at­lie­ka­ mos pe­ties, ke­lio są­na­rio art­ros­ ko­pi­jos ope­ra­ci­jos, ope­ruo­ja­mi iš­šo­kę pė­dos kau­liu­kai, kau­li­nės išau­gos, sprag­sin­tys pirš­tai (kai tas sprag­sė­ji­mas dėl su­sto­rė­ju­sių saus­g ys­lių truk­do nor­ma­liems pirš­tų ju­de­siams).

Ope­ruo­ja­mi ir pri­trauk­ti pirš­ tai. Šis ne­ga­la­v i­mas daž­niau pa­ si­tai­ko vy­res­niems nei 40 me­tų vy­rams. Už­del­sus ope­ruo­ti, ga­li su­sting­ti są­na­riai. To­kiais at­ve­ jais pri­rei­kia kur kas il­ges­nio ir su­dė­tin­ges­nio gy­dy­mo. „Pas mus atei­na žmo­nės pa­gal­ bos ir dėl plaš­ta­kos ar rie­šo iš­var­ žų, dėl už­spaus­tų ner­vų – rie­šo ka­ na­lo sind­ro­mų, kai bū­na nu­tir­pę pirš­tai. At­lie­ka­mi pa­pil­do­mi ty­ri­

19

Po­pu­lia­rė­ja: praė­ju­siais me­tais Kau­no kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je die­nos chi­rur­gi­jos pa­ slau­gos bu­vo su­teik­tos be­veik 2 tūkst. li­go­nių.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

mai ir ope­ra­ci­ja, per ku­rią iš­lais­vi­ na­mas spau­džia­mas ner­vas“, – aiš­ ki­no sky­riaus ve­dė­jas K.Gri­go­nis.

Prieš pa­te­kdamas į Die­nos chi­ rur­gi­jos skyrių, li­go­nis tu­ri ja­me ap­si­lan­ky­ti ir pa­si­kon­sul­tuo­ti dėl bū­si­mos ope­ra­ci­jos. Paaiš­ki­na­ma, ko­kius ty­ri­mus rei­kės at­lik­ti, su­ de­ri­na­mas pa­to­gus lai­kas, kad pa­ cien­tas at­v yk­tų į Die­nos chi­rur­gi­ jos sky­rių ope­ra­ci­jai.

Tą pa­čią die­ną – na­mo

Po ope­ra­ci­jos li­go­nį ku­rį lai­ką dar prižiūri jį ope­ra­vęs gy­dy­to­ jas, pa­skui nu­sta­ty­tu lai­ku at­ vyks­ta kon­sul­tuo­tis. Ope­ra­vęs chi­rur­gas kont­ro­liuo­ja ir to­les­nio gy­dy­mo ei­gą.

Jei žmo­gus, ga­vęs pa­slau­gą Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės Die­ nos chi­rur­gi­jos sky­riu­je, gy­ve­na ne Kau­ne, tai jo am­bu­la­to­ri­nį gy­ dy­mą pa­gal ope­ra­vu­sio gy­dy­to­ jo re­ko­men­da­ci­jas tę­sia pa­cien­to šei­mos gy­dy­to­jas. Kau­no regiono gy­ven­to­jai po chi­rur­gi­nių ope­ra­ ci­jų, jei­gu rei­kia, ap­si­lan­ko Kau­ no kli­ni­ki­nė­je li­go­ni­nė­je. „Pas mus išo­pe­ruo­ti li­go­niai li­go­ni­nę pa­lie­ka tą pa­čią ar ki­tą die­ną. Tai pri­klau­so nuo at­lik­tos ope­ra­ci­jos bei skausmo malšina­ mųjų po­bū­džio. Su­dė­tin­gais at­ ve­jais li­go­nį mū­sų gy­dy­to­jai pri­ žiū­ri il­giau, bet ne daugiau kaip dvi pa­ras. To­kį ter­mi­ną yra nu­ sta­čiu­si Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­

nis­te­ri­ja. Šio lai­ko už­ten­ka“, – pa­brė­žia gy­dy­to­jas K.Gri­go­nis.

Die­nos chi­rur­gi­jos sky­riai ne tik pa­cien­tams yra nau­din­gi, nes šie po ope­ra­ci­jų su­grįž­ta į na­mų ap­ lin­ką. Daž­nai jiems ir dar­be ne­rei­ kia il­gų per­trau­kų dėl to­kių ope­ra­ ci­jų. Jei­gu žmo­gus jau­čia­si ge­rai, pa­si­ta­ręs su gy­dan­čiu gy­dy­to­ju ga­ li po die­nos ki­tos grįž­ti į dar­bą.

Re­no­va­ci­jai ga­vo 4 mln. li­tų

„Die­nos chi­rur­gi­jos sky­riai ne­di­di­ na chi­rur­gi­jos sta­cio­na­ro pa­cien­ tų srau­to, o tik jį per­skirs­to. To­dėl taip kur kas efek­ty­viau nau­do­ja­ mos svei­ka­tos prie­žiū­rai ski­ria­mos lė­šos“, – įsi­ti­ki­nęs Die­nos chi­rur­gi­ jos sky­riaus ve­dė­jas K.Gri­go­nis.

Pra­kal­bus apie lė­šas, ver­tė­tų pri­min­ti ir tai, kad Kau­no kli­ni­ ki­nė li­go­ni­nė iš Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­ra­mos fon­dų ga­vo apie 4 mln. li­ tų. Jie bus pa­nau­do­ti Trau­ma­to­lo­ gi­jos punk­to ir Die­nos chi­rur­gi­jos ope­ra­ci­nių re­no­va­ci­jai. Šiuo me­tu vyks­ta pro­jek­ta­vi­mas, ki­ti pa­ren­gia­mie­ji re­no­va­ci­jos pro­ jek­to įgy­ven­di­ni­mo dar­bai. Ti­ki­ ma­si, kad atei­nan­čių me­tų ant­ro­jo­ je pu­sė­je vi­sos pa­skir­tos eu­ro­pi­nės lė­šos bus tin­ka­mai pa­nau­do­tos, vi­si dar­bai at­lik­ti, ir li­go­niai ga­lės gau­ ti dar aukš­tes­nės ko­ky­bės me­di­ci­ nos bei slau­gos pa­slau­gas vi­siš­kai at­nau­jin­to­se ope­ra­ci­nė­se ir ki­tuo­se Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės pa­da­li­ nio Lais­vės alė­jo­je pa­tal­po­se.

Sveikata

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

20

A.Ta­ma­šaus­kas: „

ląs­te­lės, ku­rios pe­rims vi­sa

M

oks­lo pa­sie­ ki­mai ir pra­ kti­nė pa­tir­tis – vis­kas kar­tu ir vien­ ti­sa. Tik to­kią da­bar­tį ir atei­tį ma­to Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ ver­si­te­to Neu­ro­chi­rur­ gi­jos kli­ni­kos va­do­vas ir Neu­ro­moks­lų ins­ti­tu­ to di­rek­to­rius pro­fe­so­ rius Ari­man­tas Ta­ma­ šaus­kas.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Moks­las, ži­nios ir pra­kti­ka

Ži­no­mas me­di­kas pro­fe­so­rius A.Ta­ma­šaus­kas džiau­gia­si, kad neu­ro­chi­rur­gi­jos pe­da­go­gi­ka, moks­las ir li­go­nių gy­dy­mas Kau­ ne yra neat­sie­ja­mi. „Tu­ri­me pui­kų, vie­ną ge­riau­sių Eu­ro­po­je ir net pa­sau­ly­je komp­ lek­są, – ne be pa­grin­do švy­ ti A.Ta­ma­šaus­ko akys. – Ga­li­me at­lik­ti bet ko­kią ope­ra­ci­ją, ku­ ri da­ro­ma ge­riau­sio­se pa­sau­lio neu­ro­chi­rur­gi­jos kli­ni­ko­se. To­ kių yra ne­daug.“ Kli­ni­kos ir ins­ti­tu­to va­do­ vas gi­ria Lie­tu­vos neu­ro­chi­rur­ go me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ ro pro­fe­so­riaus ir neu­ro­chi­rur­ gi­jos pra­di­nin­ko Lie­tu­vo­je Leo­ no Klum­bio įžval­gu­mą ir su­kur­

tą struk­tū­rą, kad at­ski­ri sky­riai tu­rė­tų at­ski­ras kryp­tis, ta­čiau ga­lė­tų bend­ra­dar­biau­ti ir vis­ką spręs­ti komp­lek­siš­kai. „Bal­ti­jos ša­ly­se esa­me vie­nin­ te­liai ser­ti­fi­kuo­ti pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos mo­ky­mo pro­gra­mą ir tar­si už­brė­žia­me Ry­ti­nės Eu­ ro­pos sie­ną, – aiš­k i­na A.Ta­ma­ šaus­kas. – To sie­k ia mū­sų drau­ gai Es­ti­jos Tar­tu mies­te, bet jiems to dar ne­pa­v yks­ta. Va­ka­ rų Eu­ro­po­je la­bai ne­daug to­k ių komp­lek­sų – Ang­li­jo­je, Ita­li­jo­je, dar ke­li.“

Bend­rau­ja su eli­tu

Pra­kal­bus apie pa­sau­lio neu­ro­ chi­rur­gi­jos ly­de­rius, A.Ta­ma­ šaus­kas iš­ski­ria ke­lis JAV Bos­to­ no mies­te esan­čio Har­var­do uni­ ver­si­te­to fi­lia­lus. „Bend­ra­dar­biau­ja­me su bu­v u­ siu pa­sau­lio neu­ro­chi­rur­g ų pre­

zi­den­tu, „Brig­ham and Wo­men’s“ li­go­ni­nės di­rek­to­riu­mi pro­fe­so­ riu­mi Ed­war­du R.Law­su. Per­ nai jis lan­kė­si Kau­ne. Pa­lai­ko­ me glau­džius ry­šius su da­bar­ ti­niu pa­sau­lio neu­ro­chi­rur­g ų pre­zi­den­tu Pe­te­riu Blac­ku. Iš jų ir Har­var­do uni­ver­si­te­to kli­ni­ kų, vie­no­je ku­rių dir­ba ket­v ir­ tos kar­tos išei­v is iš Lie­tu­vos Ro­ ber­tas (Bo­bas) Ma­tu­za, at­ke­liau­ ja daug neu­ro­chi­rur­gi­jos moks­lo nau­jie­nų, – ne­pa­liau­ja džiaug­tis A.Ta­ma­šaus­kas. – La­bai iš­plė­to­ tas moks­las Ja­po­ni­jo­je – Na­go­jos mies­to neu­ro­chi­rur­gi­jos cent­re, nors ten ame­ri­kie­čiams šiek tiek nu­si­lei­džia­ma me­di­ci­nos pra­kti­ ko­je.“ JAV ski­ria­mos di­de­lės in­ves­ ti­ci­jos moks­lui, me­di­ci­nai, tech­ ni­kai kur­ti, Har­var­do cent­ruo­se mo­ko­si ir to­bu­li­na­si daug aukš­ tos kva­li­fi­ka­ci­jos spe­cia­lis­tų.

Sveikata

21

Sus­tab­do šir­dį ir krau­jo­ta­ką

Neu­ro­chi­rur­ gi­jo­je la­bai grei­tai iš­ryš­ kė­ja dar­bo re­zul­ta­tai.

s: „Bus per­so­di­na­mos

– Pas­ta­ruo­ju me­tu kai ku­rios sme­ ge­nų li­gos pro­gre­suo­ja? – pa­si­tei­ ra­vo­me A.Ta­ma­šaus­ko.

– Vis dau­g iau žmo­n ių ser­g a Alz­hei­me­r io li­g a – gal­būt dėl il­g ė­jan­č ios gy­ve­n i­mo truk­ mės. Sens­t ant silps­t a at­m in­t is, men­kė­ja pro­t i­n iai su­g e­b ė­ji­ mai. Pas­t a­r uo­ju me­t u itin daž­ nai diag­no­z uo­ja­m a ir Par­k in­ so­no li­g a. Šio­se sri­ty­se at­lie­ka­me la­bai daug ty­ri­mų. Dėl de­ge­ne­ra­ci­nių pro­ce­sų žūs­ta ląs­te­lės ir žmo­ gus tam­pa neį­ga­lus dar bū­da­mas jau­no so­cia­li­nio am­žiaus – 50– 60 me­tų.

Ko­dėl? Į tai dar neat­sa­ky­ta, nors ir tai­ko­ma mo­der­niau­sia gy­dy­mo sis­te­ma – gi­lių­jų sme­ ge­nų struk­tū­r ų sti­mu­lia­ci­ja. Tai me­to­das, kai į gal­vos sme­ge­nis įso­di­na­mi elekt­ro­dai ir mo­du­lia­

i­sas sm e­ge­nų funk­ci­jas“ Bū­tent Har­var­do uni­ver­si­te­to fi­lia­le yra vie­nas tik iš dvie­jų JAV tu­ri­mų pro­to­nų pluoš­to te­ra­pi­jos apa­ra­tų.

Kau­ne – pir­mie­ji pa­sau­ly­je

„Štai, – mos­te­lė­jo ran­ka mo­der­ naus, apie 2 mln. li­tų kai­na­v u­sio apa­ra­to link pro­fe­so­rius A.Ta­ ma­šaus­kas. – Mo­bi­lu­sis kom­piu­ te­ri­nis to­mog­ra­fas. Prie jo ne­se­ niai bai­gė mo­ky­mus iš Va­ka­r ų at­v y­kę spe­cia­lis­tai.“ Kuo uni­ka­lus šis apa­ra­tas?

Juo ga­li­ma at­lik­ti gal­vos kom­ piu­te­r i­nę to­mog­ra­fi­ją net ir ope­ ruo­jant, rea­ni­muojant, ga­li­ma nu­sta­t y­ti sme­ge­nų krau­ja­g ys­lių li­gas. „Ne­r ei­k ia iš­jung­t i pa­c ien­t ų gy­v y­b ę pa­l ai­k an­č ios apa­r a­t ū­ ros, – aiš­k i­n a Kli­n i­kos va­do­ vas. – Ga­l i­me ma­t y­t i įvai­r ias

sme­g e­nų krau­ja­g ys­les, krau­jo­ ta­k ą. Net ir per pa­č ią ope­r a­c i­ ją, iš­k i­lus neaiš­k u­mų, ga­l i­me ma­t y­t i, kiek pa­k i­t o sme­g e­nys.“ To­k ių Ame­ri­ko­je su­kur­tų apa­ ra­tų yra apie 200 JAV ir tik apie 100 – Eu­ro­po­je. Mo­bi­lu­sis kom­ piu­te­ri­nis to­mog­ra­fas su Ja­ po­ni­jo­je su­kur­tu kse­no­no du­ jų pa­grin­du vei­k ian­čiu re­g io­ni­ nės krau­jo­ta­kos apa­ra­tu yra pir­ mą kar­tą ins­ta­liuo­tas pa­sau­ly­ je ir toks apa­ra­tas vei­k ia Kau­ ne. To­dėl mo­ky­muo­se da­ly­va­vo JAV, Švei­ca­ri­jos, Ja­po­ni­jos spe­ cia­lis­tai.

Dar vie­ną įspū­din­gą apa­ra­tą – 4 mln. li­tų kai­na­v u­sį int­rao­pe­ra­ ci­nį mag­ne­ti­nį re­zo­nan­są kau­ nie­čiai ins­ta­lia­vo sep­tin­ti pa­sau­ ly­je. „Jis ne­pa­kei­čia­mas kai ku­rių li­g ų at­ve­ju, ypač ser­gant aiš­kių ri­bų ne­tu­rin­čiais sme­ge­nų na­v i­

kais, ku­rie ne­ma­to­mi ne tik aki­ mi, bet ir 20 kar­tų di­di­nan­čiu mik­ros­ko­pu, – pranašumus mi­ ni A.Ta­ma­šaus­kas. – Jį nau­do­ jant ga­li­ma pa­pil­do­mai pa­ša­lin­ ti mik­ros­ko­pu ne­ma­to­mas aug­ lio da­lis iki 60 pro­c. ope­ruo­ja­mų pa­cien­tų.“ Nau­jau­sia apa­r a­t ū­r a tu­r i ir na­v i­g a­c i­jos sis­t e­m as, ku­r ių da­ vik­l iai tiks­l iai pa­r o­do ope­r uo­ ja­mo aug­l io kon­t ū­r us, li­k u­ čius. Nau­ja ult­r a­g ar­s o sis­t e­m a pa­de­d a nu­s ta­t y­t i krau­ja­g ys­ lių aneu­r iz­m as. Ult­r a­g ar­s o pa­ grin­du vei­k ian­t is as­pi­r a­t o­r ius, van­dens pei­l ių sro­vė pa­d a­l i­ja ir pa­š a­l i­n a aug­l į ne­pa­ž eis­d a­m a krau­ja­g ys­l ių, lei­d žia įsi­skverb­ ti į stu­bu­r o ar gal­vos sme­g e­ nis ir pa­š a­l in­t i aug­l į, vos 2–3 cm dia­met­r u pra­vė­r us kau­ko­ lę va­d i­n a­muo­ju rak­t o sky­lu­t ės priė­ji­mu.

to­riai sti­mu­liuo­ja sme­ge­nis ir su­ švel­ni­na Par­kin­so­no li­gos po­ž y­ mius. Tai at­lie­ka­ma ir mū­sų kli­ ni­ko­je.

– Ar bu­vo at­lik­ta ope­ra­ci­jų, ku­ rias ga­lė­tu­me pa­žy­mė­ti ke­liais šauk­tu­kais?

– Yra daug tech­n iš­k ai su­d ė­t in­ gų ope­r a­c i­j ų. Mes vie­n in­t e­l iai ne tik Lie­t u­v o­j e, bet ir Bal­t i­ jos ša­l y­s e at­l ie­k a­me vi­s as ope­ ra­c i­jas, ku­r ios įma­no­mos pa­ sau­l io neu­r o­c hi­r ur­g i­j os pra­k­ ti­ko­j e.

– ?!

– Ope­ruo­dami gal­vos sme­ge­nų krau­ja­g ys­les kar­dio­chi­rur­gai su­ stab­do šir­dį, o krau­jo­ta­ka, ope­ ruo­jant krau­ja­g ys­les, at­vė­si­na­ ma iki 18 laips­nių ši­lu­mos. Kau­ ne tu­ri­me itin stip­r ų Kar­ dio­chi­rur­gi­jos cent­rą.

22

Sveikata

– Per to­k ią ope­ra­ci­ją žmo­ gus bū­na tar­si mi­ręs?

– Tam tik­ra pra­sme – taip. Krau­ jas ne­cir­ku­liuo­ja. Šir­dį ga­li­ma su­stab­dy­ti iki 40 mi­nu­čių. To­ kios ope­ra­ci­jos itin re­tos ne tik Eu­ro­po­je, bet ir pa­sau­ly­je.

Stip­r i neu­roa­nes­te­zio­lo­g i­jos ko­man­da, esant rei­ka­lui, lei­d žia iš­bu­d in­ti pa­cien­t ą per ope­ra­ci­ją ir ša­lin­ti pa­to­lo­g i­nį pro­ce­są, pa­ cien­t ui lie­piant at­lik­ti tam tik­ ras ko­man­das, kad iš­sau­go­t u­ me funk­ci­nes sme­ge­nų vie­t as ir ne­su­kel­t u­me neu­ro­lo­g i­nių de­ fek­t ų.

Diag­no­za­v us aug­lį gal­vo­je, pir­miau­sia įver­ti­na­mos tam tik­ ros sme­ge­nų funk­ci­jos, iš sme­ ge­nų ka­mie­no išei­nan­čių gal­ vos ner­v ų sti­mu­lia­ci­ja. Tie pa­t ys me­to­dai ir apa­ra­tū­ra pa­nau­do­ ja­ma ope­r uo­jant nu­ga­ros sme­ ge­nis, kai sti­mu­liuo­ja­mos ner­ vi­nės šak­ne­lės ir taip jos iš­sau­ go­mos.

– Vis dėl­to fan­tas­tiš­kos ope­ra­ci­jos – sme­ge­nų per­so­di­ni­mo – dar nie­ kam ne­pa­v yks­ta at­lik­ti.

Ope­ruo­dami gal­ vos sme­ge­nų krau­ja­gys­les kar­dio­chi­rur­gai su­stab­do šir­dį, o krau­jo­ta­ka, ope­ ruo­jant krau­ja­ gys­les, at­vė­si­na­ ma iki 18 laips­nių ši­lu­mos.

Ope­ra­ci­nė: čia at­lie­ka­mos pa­čios sun­kiau­sios ir svar­biau­sios neu­ro­chi­rur­gi­nės ope­ra­ci­jos Bal­ti­jos ša­ly­se.

Tomo Raginos nuotr.

– Sme­ge­nų dar nie­kas ne­per­so­di­ no, o tai, be abe­jo­nės, bū­tų aukš­ čiau­sias pa­sie­ki­mas. Moks­las dir­ba šia kryp­ti­mi. Har­var­de su­ si­pa­ži­nau su at­ku­ria­muo­ju neu­ ro­moks­lu. Ak­lam žmo­gui iš da­ lies jau ga­li­ma at­kur­ti re­gė­ji­mą.

Imp­lan­tuo­ja­mi tink­lai­nės pa­kai­ ta­lai – spe­cia­lūs da­v ik­liai, ku­rie net vi­siš­kai ak­lam žmo­gui pa­de­ da skir­ti švie­są, tam­są, še­šė­lius.

– Ar rea­lus sme­ge­nų per­so­di­ni­ mas? Ar jo net ne­pri­reiks?

– Per­so­di­na­mos ka­mie­ni­nės ląs­ te­lės lyg ir pri­g y­ja, pra­de­da funk­ cio­nuo­ti. Su jo­mis yra neišsp­ręs­ tų pro­ble­mų: nie­kas ne­ga­ran­tuo­ ja, kad ta ląs­te­lė ga­li tap­ti rei­ka­ lin­ga. Ti­ki­my­bė – tik 50 pro­c.

Ki­ti 50 pro­c. ga­li iš­pro­vo­kuo­ti sme­ge­nų na­v i­ką. Vyks­ta ty­ri­mai ir nie­kas, gy­dy­da­mas vie­ną li­gą, ne­ri­zi­kuos su­kel­ti ki­tos. Kol kas moks­las šio­je sri­ty­je plėtoja­mas eks­pe­ri­men­ti­niu ly­giu.

Sun­ku kal­bė­ti apie sme­ge­nų per­so­di­ni­mą, bet ląs­te­lių, ku­rios pe­rims vi­sas sme­ge­nų funk­ci­jas po 20–30 me­tų, ma­nau, bus. Be­ je, ner­v us jau da­bar su­jun­gia­me ir at­ku­ria­mi neu­ro­nai gy­ja.

– Ko­dėl sme­ge­nys mums to­k ios ne­priei­na­mos? Tie­sa, kad dir­ba tik apie 20 pro­c. sme­ge­nų? Nors kai kur mi­nė­ta, kad tai – mi­tas.

– Sme­ge­nys dir­ba be­veik 100 pro­c. pa­jė­gu­mu. Yra įvai­rių pa­ mąs­ty­mų, ver­si­jų. Mes tiks­liai ne­ži­no­me, ne­ga­li­me nu­skai­ty­ ti vi­sų jų funk­ci­jų. Ne­ži­no­ma, ką at­lie­ka neu­ro­nai ar va­di­na­mo­ sios ne­funk­cio­nuo­jan­čios – ne­by­ lios – zo­nos.

Kal­bos su­vo­ki­mas la­bai pa­ pras­tas ir mes ga­li­me nu­sta­ty­ ti, kai pa­žeis­ta kal­bos mo­to­ri­ka.

Bet gal kin­ta emo­ci­jos, pa­sau­ lio su­vo­ki­mas? Sub­ti­lūs da­ly­kai, ku­rių žmo­gus ga­li net ne­ jus­ti.

24

Sveikata

Gal­vą ir sme­ge­nis ga­li­me pa­ly­gin­ti su kom­piu­te­riu: dė­žė at­si­su­ko, pri­su­ko­me kor­ pu­są, ir vis­kas. Bet pa­čią plokš­ tę pa­keis­ti ar su­tai­sy­ti yra la­bai su­dė­tin­ga.

At­lie­ka­mi sme­ge­nų ty­r i­mai bio­che­mi­niu, neu­ro­nų, ląs­te­lių, mi­to­chond­r i­jų, fi­zio­lo­g i­nių sig­ na­lų per­da­v i­mo ly­g iu. Neu­ro­ moks­lų ins­ti­t u­te yra aš­t uo­nios skir­tin­g ų pro­fi ­lių, bet tar­pu­sa­ vy­je bend­rau­jan­čios la­bo­ra­to­ ri­jos.

Nus­ta­čius tam tik­rą aug­lio ge­ne­ti­ką, ga­lė­si­me pro­gno­zuo­ ti, kaip žmo­gus sirgs tam tik­ro­ mis li­go­mis, ar bus veiks­min­gas ra­dioi­zo­to­pi­nis, che­mo­te­ra­pi­ nis ty­ri­mas, ar rei­kia ir kaip daž­ nai rei­kia juos kar­to­ti, kad aug­ lys nea­taug­tų. Bend­rau­da­mi su moks­li­nin­kais ga­li­me pro­gno­ zuo­ti li­gos ei­gą.

Har­var­de tai­ko­mi ge­ne­ti­niai gy­dy­mo me­to­dai, va­di­na­mo­ji ge­

nų in­ži­ne­ri­ja, kur tam tik­r ų vi­ ru­sų įne­ša­ma į me­džia­gą, kad ga­lė­tų su­stab­dy­ti pra­stų ląs­te­lių dau­gi­nimą­si. Pas mus iš­ky­la inf­ rast­ruk­tū­ros, fi­nan­sa­v i­mo pro­ ble­mų, nes to­kiems ty­ri­mams rei­kia at­ski­r ų kor­pu­sų, spe­cia­lių už­da­r ų šliu­zų.

– Tai, kad sme­ge­nys tu­rė­tų skai­ty­ ti ki­to žmo­gaus min­tis – pa­sa­ka?

– Atei­ty­je bus ga­li­my­bė tai iš­tir­ ti. Kai praė­ju­sio­jo am­žiaus pra­ džio­je Rent­ge­nas at­ra­do spin­du­ lius, bu­vo ma­ny­ta, kad bus ga­li­ ma skai­ty­ti žmo­gaus min­tis. De­ ja, kol kas to ne­pa­v yks­ta.

di­c i­n a, ypač neu­r o­c hi­r ur­g i­ ja, la­b ai kei­č ia­s i. Dau­g e­l į sme­ ge­nų aug­l ių ar ki­t ų pa­t o­lo­g i­ jų ga­l i­m a išo­p e­r uo­t i sau­g iai.

Mir­t in­g u­m as po ypač su­d ė­ tin­g ų ope­r a­c i­j ų – vos ke­l i pro­ cen­t ai.

Neu­ro­chi­rur­gi­jo­je la­bai grei­ tai ma­ty­ti dar­bo re­zul­ta­tas. Be­je, kom­piu­te­ri­nis to­mog­ra­fas, mag­ ne­ti­nis re­zo­nan­sas iš pra­džių bu­ vo kur­tas bū­tent gal­vai.

ga­lo pa­žin­tas ob­jek­tas, to­dėl su­ ke­lia daug ver­si­jų, gan­dų ir mi­tų.

Kar­tu sri­tį, kur dau­giau ne­ži­no­ ma, nei ži­no­ma, tir­ti įdo­mu.

Dėl hor­mo­ nų, ge­ne­ti­nių ir fi­zio­lo­gi­ nių skir­tu­mų vie­no­mis sme­ – Yra žmo­nių, ku­rie ka­te­go­riš­kai – Mi­tas, kad gal­vos sme­ge­nys už­ ge­nų li­go­mis tei­gia, kad ne­ga­li­ma kiš­tis į gal­ fik­suo­ja ir akies tink­lai­nė­je lie­ka daž­niau ser­ vos sme­ge­nis. pa­sku­ti­nis vaiz­das prieš mir­tį? ga vy­rai, o – Taip, yra ne­m a­ž ai nei­g ia­m ai – Kol kas tai – iš fan­tas­ti­kos sri­ ki­to­mis – mo­ nu­s i­t ei­k u­s ių žmo­n ių, bet me­ ties. Sme­ge­nys – to­li gra­žu ne iki te­rys.

– Ar yra ko­k ių nors skir­tu­mų ir niuan­sų... vy­rų ir mo­te­rų sme­ge­ ny­se?

– (Juo­kia­si) Kad tik ne­pa­sa­ky­ čiau ko nors, kas nu­skam­bė­tų kaip anek­do­tas... Ne, nė­ra ko­kių nors ypa­ty­bių ar skir­tu­mų. Dėl

hor­mo­nų, ge­ne­ti­nių ir fi­zio­lo­gi­ nių skir­tu­mų vie­no­mis sme­ge­nų li­go­mis daž­niau ser­ga vy­rai, o ki­ to­mis – mo­te­r ys.

Permainų netruksime sulaukti

Š

imtamečiame istoriniame K. Donelaičio g. 15 pastate, kur jau antrą dešimtmetį vei­ kia Klaipėdos medicininės slau­ gos ligoninė, nuo 2011 m. pava­ sario pradėtas projektas „Palai­ komojo gydymo ir slaugos bei paliatyviosios pagalbos paslau­ gų plėtra ir paslaugų kokybės gerinimas Klaipėdos medicini­ nės slaugos ligoninėje“ iš Euro­ pos Sąjungos 2007–2013 m.m.

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos, pagal LR sveika­ tos apsaugos ministerijos prie­ monę Nr. VP3-2.1 „Ambulato­

rinių, palaiko­ mojo gydy­ mo ir slaugos paslaugų plėtra bei stacio­ narinių pas­ laugų optimi­ zavimas“. Šiam projektui įgy­ vendinti skirta 1 906 000 litų.

Statybos, rekonstravimo ir re­ monto darbams buvo skirta 1 046 272 litų, įrangai ir me­ dicinos aparatūrai įsigyti – 725 470 litų. Projektas numatė palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų infrastruktūros geri­ nimą, paliatyviosios pagalbos paslaugų įsteigimą ligoninėje.

Projekto tikslų siekiama dir­ bant dviem pagrindinėmis kryptimis: medicininės įran­ gos, skirtos paslaugų infras­ truktūrai modernizuoti, įsigiji­

mas ir ligoninės pastatų K. Do­ nelaičio g. 15, 15A, remontas ir rekonstravimas. Visų darbų pa­ baigos turime sulaukti 2012 m. pabaigoje, kai ši vienintelė to­ kio pobūdžio ligoninė Klaipėdo­ je pasikeis iš esmės. Ligoninės kieme esančiame pastate, kur kažkada veikė ligoninės virtuvė, po rekonstrukcijos bus įreng­ tas modernus paliatyviosios pa­ galbos skyrius, kuriame bus gy­ domi sunkiausiomis ligų for­ momis sergantys klaipėdiečiai.

Koks bus ligoninės kieme vei­ kiančio senojo pagalbinio pas­ tato išorinis vaizdas, galime pa­ matyti projekto fragmento nuo­ traukoje. Įgyvendinant projektą, jau įsigyta įvairios, labai reikalin­ gos ligoninės darbui įrangos, keltuvų, plovimo ir dezinfeka­

vimo mašina, pakeistos pacien­ tų lovos ir spintelės. Suremon­ tuota 382 m2 ligoniams skirtos patalpos palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose. Įgyvendinus projektą bus iš esmės pagerinta ligoninės tei­ kiamų slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų bei paliaty­ viosios pagalbos paslaugų ko­ kybė ir prieinamumas. Pagerės darbo aplinka ir ligoninės per­ sonalui.

Rekonstrukcija: Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės pastato vizualizacija.

Sveikata

25

Klaipėdos universitetinės ligoninės prioritetas – onkologija

K

laipėdos universitetinėje ligoninėje viena prioritetinių sričių yra onkologinė pagalba gyventojams. Tai kompleksinė diagnostika ir kompleksinis gydymas šiuolaikinėmis priemonėmis.

Taiko išskirtinę taktiką

Pacientui patogu gydytis daugiaprofilinėje ligoninėje, nes visi specialistai, jei reikia, yra „po vienu stogu“. Nuo to priklauso ir geri gydymo rezultatai.

Pacientus konsultuoja gydytojai neurochirurgai, pilvo, krūtinės, veido žandikaulių chirurgai, ginekologai, chemoterapeutai, radioterapeutai ir kitų sričių specialistai.

Pernai iš 250 tūkst. visų pacientų ambulatorinių apsilankymų ligoninėje, onkologinio profilio apsilankymų buvo per 31 tūkst.

Iš visų 46,5 tūkst. stacionare gydytų pacientų, dėl šio profilio stacionare gydyti 9 tūkst. pacientų.

Daug dėmesio skiriama mokslo bei mokymo procesams, naujų diagnostikos ir gydymo metodų įdiegimui. Ligoninės medikai ypač stengiasi, kovodami už sunkiai sergančio žmogaus gyvybę, jo amžiaus prailginimą ir kokybišką gyvenimą.

Ligoninė turi išskirtinę onkologinių ligų gydymo taktiką – kiekvieną savaitę rengiami įvairių specialybių gydytojų – multidisciplininės komandos – pasitarimai dėl konkretaus paciento gydymo.

Ankstyva ir tiksli diagnostika

Įtarus onkologinę ligą, svarbu ją anksti diagnozuoti. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje taikomos šiuolaikinės diagnostikos priemonės: 2 daugiau nei vienos

teslos galingumo magnetinio rezonanso tomografai, 3 daugiapjūviai kompiuteriniai tomografai, modernus skaitmeninis mamografas, skaitmeniniai rentgeno aparatai, echoskopai, endoskopai ir kt.

Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje atliekami visi moderniausi tyrimai. Per metus vien tik vėžio žymenų tyrimų atliekama per 20 tūkst.

Laboratoriniai tyrimai gydytojams klinicistams būtini renkant informaciją apie aptiktas ligas ar jas predisponuojančius veiksnius, patvirtinant ar atmetant ligos diagnozę, nustatant jos prognozę, paciento būklės dinamiką, terapijos efektyvumo monitoravimą bei leidžia iš anksto įtarti ligos pradžią, net nesant tos ligos aiškių klinikinių simptomų. Tokiu būdu laiku užkertamas kelias ligoms vystytis bei įmanomas efektyvus gydymas esant ankstyvosioms jų stadijoms minimaliai kenkiant organizmui.

Patologijos skyrius ligoninėje laikomas vienu svarbiausių, nes nuo tyrimų, atliktų šiame skyriuje, priklauso tolesnė paciento gydymo strategija.

Skyriuje per metus atliekama per 75 tūkst. histologinių preparatų, per 8 tūkst. citologinių tyrimų, per 5 tūkst. imunohistocheminių tyrimų, naudojant 21 markerį.

Skyriuje atliekami tyrimai atskleidžia tai, ko negalima nustatyti kitais diagnostiniais meto-

Taktika: multidisciplininė komanda aptaria kiekvieno paciento gydymą.

dais. Iš patologijos tyrimų galima pasakyti, ar navikas piktybinis, ar gerybinis, ar reikės chemoterapijos, ar operacijos ir kt.

Naujovė ligoninėje – branduolinės medicinos tyrimai, naudojant naują GAMA kamerą su radionuklidinės kompiuterinės tomografijos funkcija. Šie pažangiausi, itin informatyvūs tyrimai leidžia aptikti organų funkcinius sutrikimus ir diagnozuoti ligą daug anksčiau, nei atsiranda struktūrinių pakitimų.

Krūties onkologinių susirgimų diagnostikai ir chirurginiam gydymui pritaikytas naujas sarginio limfmazgio scintigrafijos tyrimas, leidžiantis aptikti ir pažymėti artimiausius prie naviko pažeistos vietos esančius limfmazgius, kurie operacijos metu tiriami, o prireikus ir šalinami.

Patenka tarp lyderių

Diagnozavus ir patvirtinus vėžio diagnozę, paciento tolesnį gydymą konsiliume aptaria gydytojai specialistai. Pasirenkama, nuo kurio – chirurginio, chemoterapinio ar spindulinio – metodo bus pradėtas gydymas ir kaip jis bus tęsiamas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje operuojami visų lokalizacijų gerybiniai ir piktybiniai navikai. Iš 27 tūkst. visų ligoni-

nėje atliktų operacijų per 5 tūkst. pacientų operuoti dėl piktybinių ir gėrybinių auglių.

Palyginti su kitomis šalies ligoninėmis, pagal atliekamų operacijų skaičių Klaipėdos universitetinė ligoninė yra pirmaujančiųjų trejetuke kartu su Kauno ir Vilniaus Santariškių klinikomis, o kai kuriomis pozicijomis ir pirmauja.

Garantuoja kokybiškas paslaugas

Ligoninės specialistai vieni pirmųjų šalyje ėmė taikyti naujausius vėžio gydymo metodus – citoredukcinę chirurgiją ir intraoperacinę pilvaplėvės chemoterapiją, torakoskopinį metodą, šalinant visą ar dalį plaučio.

Pastaraisiais metais Klaipėdos universitetinė ligoninė daug investavo stiprindama spindulinio gydymo grandį. Aukštą paslaugų kokybę čia garantuoja įdiegtos ir įgyvendintos naujausios diagnostikos, gydymo, slaugos ir reabilitacijos technologijos, šiuolaikinė vadyba, profesionalus ir patyręs personalas.

Esminiai pokyčiai gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis įvyko ligoninei įsigijus šiuolaikiškus įrenginius: linijinį greitintuvą, moderniausią brachiterapijos ir rentgenoterapijos įrangą.

26

Sveikata

Naujos kartos treniruoklis

FREESPINE – yra unikalus nugaros treniruoklis, neturintis analogų pasaulyje. 2006 m.

Tarptautinėje išradimų parodoje Ženevoje apdovanotas bronzos medaliu, užpatentuotas JAV, Didžiojoje Britanijoje, Kinijoje ir kt. šalyse.

I.I.Mečnikovo valstybinėje SankPeterburgo medicinos akademijoje atlikti klinikiniai FREESPINE tyrimai, vadovaujant profesoriui A.I.Lapotnikovui, patvirtino aukštą FREESPINE efektyvumą, vykdant labiausiai paplitusių nugaros ir juosmens dalies problemų profilaktiką ir reabilitaciją.

Skirtingai nuo gerai žinomų treniruoklių, FREESPINE treniruoklis turi ilgą naudingų savybių ir privalumų sąrašą.

Treniruotės metu FREESPINE treniruoklis užtikrina natūralią horizontalią stuburo padėtį, biomechaniškai palankią kojų ir rankų judėjimo trajektoriją ir natūralią dinamišką stuburo raumenų ir sąnarių sąveiką, kas padeda efektyviai suaktyvinti atkuriamuosius savireguliuojančius procesus atraminėje judamojoje sistemoje.

Pradėjus naudoti treniruoklį, iš pradžių jautiesi tarsi plauktum arba vaikščiotum ore.

Paprastai atliekami pratimai – šuoliavimas, šokinėjimas ir žingsniavimas – treniruojantis FREESPINE treniruokliu mankština stuburą trimis kryptimis.

Stuburas lankstomas vertikalioje ir horizontalioje plokštumose.

Tarpslanksteliniai diskai cikliškai suspaudžiami ir ištempiami, į darbą įtraukiamos beveik visos besitreniruojančio žmogaus pagrindinės raumenų grupės, įskaitant giliuosius nugaros raumenis, taip pat įstrižiniai ir skersiniai stuburo raumenys ir raiščiai, atkuriama taisyklinga natūrali rankų ir kojų judesių koordinacija.

Tuo tarpu tarpslanksteliniai dis-

kai nepatiria gravitacinių apkrovų ir neigiamo poveikio, būdingo naudojantis bėgimo takeliais.

Atliekant pratimus remiantis rankomis ir kojomis ir išlaikant pusiausvyrą, besitreniruojantis žmogus natūraliu būdu tolygiai apkrauna nugaros raumenis, kas padeda veiksmingai pašalinti raumenų disbalansą. Klinikiniai tyrimai parodė, kad net po pirmos treniruotės su FREESPINE atsiranda stabili stuburo raumenų balanso atkūrimo tendencija.

Nugaros raumenų sutrikimas būdingas teniso ir golfo žaidėjams, kadangi žaidimo metu mostelėjimas ir smūgis į kamuolį sukelia vienpusę nugaros raumenų apkrovą.

Papildomas treniruoklio privalumas sportininkams – efektyviai stiprinami krūtinės, rankų ir pečių juostos raumenys.

FREESPINE treniruoklis užtikrina efektyvią juosmens skausmų profilaktiką – praktika rodo, kad net tie, kurie jį naudoja nereguliariai (1–3 kartus per savaitę po 5–10 min.), paprastai nepatiria nugaros skausmų. Norint pasiekti stabilių teigiamų rezultatų, rekomenduojama treniruotis 3-4 kartus per savaitę po 2 kartus per dieną – 3 serijas po 3–5 min. ryte ir 3 serijas po 3–5 min. vakare.

Visi čia nurodyti teigiami treniruočių rezultatai patvirtina treniruoklio efektyvumą ir įrodo, kad stuburo raumenys ir sąnariai stipriau reaguoja į pratimus, nugarai esant natūralioje – horizontalioje padėtyje. Tuo tarpu vyksta ne tik raumenų, raiščių ir sąnarių stiprinimas, bet ir aktyvaus

FREESPINE – sportinis treniruoklis, skirtas stuburo raumenims ir sąnariams mankštinti ir stiprinti.

dinamiško darbo metu mūsų sudėtinga stuburo raumenų ir sąnarių sistema „suranda ir priima“ natūralią, taisyklingą ir neskausmingą padėtį. Suaktyvėja kraujotaka ir medžiagų apykaita stuburo smegenų nervų srityje. Dėl cikliško suspaudimo ir ištempimo treniruotės metu suaktyvėja medžiagų apykaita ir tarpslankstelinių diskų hidratacija, tai gerina jų elastingumą ir užkerta kelią druskų nusėdimui. Didėja slankstelių judėjimo diapazonas, gerėja bendras stuburo lankstumas.

Treniruotės metu judinant klubus, masažuojami vidiniai organai (įskaitant prostatą), aktyvuojasi kraujotaka ir medžiagų apykaita neveikliose mažojo dubens srityse. Greitėja žarnyno peristaltika. Stiprėja pusiausvyros aparatas, gerėja padėties erdvėje suvokimas ir dinaminės pusiausvyros pojūtis. Žymiai pagerėja bendras kūno tonusas.

Rankų ir kojų atramų mechaninė sinchronizacija leidžia judinti ir treniruoti traumuotas kojas rankų pastangomis.

Treniruočių su Grevitrin ir FREESPINE treniruokliu derinimas reabilitacijos tikslais.

Esant paprastiems nugaros skausmams, kai nėra tarpslankstelinės išvaržos, FREESPINE gali pašalinti skausmus ir sugrą-

žinti nugaros darbingumą. Tačiau derinys: Freespine – Grevitrin – Freespine pagreitina sveikimo procesą.

Prieš naudodami Grevitrin, atlikite 5–10 min. lengvą treniruotę FREESPINE treniruokliu, kuri sušildys raumenis ir sąnarius, aktyvuos kraujotaką ir medžiagų apykaitą stuburo srityje ir pagreitins stuburo atpalaidavimo ir ištempimo Grevitrin treniruoklyje efektą. Pasitreniravus Grevitrin treniruokliu 5–10 min. aktyvi treniruotė FREESPINE treniruokliu leis užfiksuoti ištempimo efektą, sutvirtinti nugaros raumenų korsetą naujoje natūralioje padėtyje.

Pirmus judesius treniruoklyje reikia atlikti labai atsargiai, kad pajustumėte neskausmingų judesių ribas. Vėliau, reguliariai ir atsargiai treniruojantis, galima plėsti neskausmingų judesių ribas.

Verta pažymėti, kad tarpslankstelinės išvaržos susidarymas yra ilgai trunkantis procesas, todėl ir atstatymo procesas taip pat negali būti greitas. Reikalingi reguliarūs ir nuoseklūs užsiėmimai treniruokliu.

Esant nugaros skausmams ir tarpslankstelinei išvaržai didesnei nei 3–5 mm, kelios procedūros, kol nebus pašalintas skausmas, atliekamos taikant autogravitacinę terapiją (stuburo ištempimas savo svoriu), Elfa3000 , ir tik po to pacientui leidžiama treniruotis FREESPINE treniruokliu.

Sukilėlių g. 20-3, Klaipėda Tel.: (8 46) 34 59 17, 31 04 30 Mob. 8 685 28875 tatjana.chervonaja@gmail.com www.ambulatorija.eu

Sveikata

27

Sveikas būdas sulieknėti ir atrodyti gražiAI!

P

agaliau atėjo ilgai lauktas pavasaris. Visi norime būti gražūs, bet pažiūrėję į veidrodį ne visada liekame patenkinti tuo, ką ten išvystame. Oda nuvargo nuo šalčių ir žvarbių vėjų, sauso patalpų oro ir temperatūrų skirtumo, prarado gyvybingumą ir šviežumą, o per žiemą atsiradę papildomi kilogramai verčia susimąstyti ir imtis realių veiksmų šioms problemoms spręsti. Juk pavasarį gamta atgimsta ir atsinaujina, to paties reikia ir mums!

Elektrostimuliacijos poveikis

Daugelis nesiryžta pokyčiams, nes tiesiog neturi laiko lankytis sporto klubuose ar laikytis varginančių dietų, o įvairiausios svorį koreguojančios kapsulės dėl savo sudėties daugumai atrodo nepatikimas būdas sulieknėti. O be to, net ir atsikračius antsvorio alinančiomis dietomis išsprendžiamos ne visos problemos.

Dažnai sureguliavus svorį vis tiek išlieka tie patys anksčiau kamavę nugaros, sprando ar pečių juostos skausmai. Būtent dėl šių priežasčių žmonės nežino, kokį būdą pasirinkti, kad norimas efektas būtų pasiekiamas greitai, neužimtų daug laiko ir, svarbiausia, kad nepakenktų sveikatai.

Reabilitacijos centras „Ostemeda“ jums siūlo išbandyti specialią elektrostimuliacijos pro-

Reabilitacijos centre „Ostemeda“ Jumis bus VISapusiškai pasirūpinta!

Mankšta: teisingas judesys dar labiau sustiprins raumenis.

cedūrą, kuri padės jums puikiai pasiruošti vasarai!

Vienas geriausių ir sveikiausių būdų turėti gražias kūno linijas – elektrostimuliacijos procedūros. Nors elektrostimuliacijos procedūra daugeliui yra žinoma kaip raumenų stiprinimo pagrindas, tačiau nedaugelis žino, kad ši procedūra ne tik efektyviai stiprina raumenis, bet ir padeda sugrąžinti odos elastingumą, gyvybingumą, o svarbiausia – padeda sulieknėti!

Elektrostimuliaciją galime taikyti norėdami sustiprinti ir sustangrinti tam tikrus kūno raumenis ar problemines kūno vietas, pavyzdžiui, pilvą, sėdmenis, išorines ir vidines šlaunų sritis. Ši procedūra neišvengiamai reikalinga, kai yra būtinos korekcijos po gimdymo, esant antsvoriui, nusilpus raumenims ar sumažėjus jų tonusui. Elektrostimuliacijos procedūros metu yra veikiamos visos kūno zonos ar raumenų grupės, kurios yra silpnos, sunykusios, gausiai padengtos riebalais ar praradusios jėgą bei stangrumą.

Galima dirbti su kiekviena raumenų grupe ar kūno zona atskirai, siekiant ją išryškinti ir padaryti gražesnę. Svarbiausia tai, kad reabilitacijos centre „Ostemeda“ jūs ne tik padailinsite savo kūno linijas, bet ir atsikratysite nuolat varginančių nugaros skausmų, nes elektrostimuliacijos procedūros metu bus stimuliuojami raumenys, kurie po pasyvios žiemos yra aptingę ir nenori dirbti. Šie raumenys yra taip aptingę, kad net valandų valandas sportuojant nepajuda iš vietos. Jiems gali padėti tik kai kurie mankštos pratimai ir elektrostimuliacija. Reabilitacijos centre dirbanti kineziterapeutė jums parodys specialius

Procedūra: elektrostimuliacijos procedūros padės sulieknėti ir atsikratyti skausmų!

mankštos pratimus, išmokys jus visų gudrybių, kaip saikingai judant galima gerai jaustis ir turėti gražų kūną.

Be visų šių procedūrų, reabilitacijos centre „Ostemeda“ galite užsisakyti ne tik klasikinį, bet ir osteopatinį masažą, kuris taip pat padės pasijusti gražesnėms, atsipalaiduoti, atsikratyti varginančių skausmų.

Taip pat turėsite galimybę pasikonsultuoti su gydytoja fitoterapeute, kuri jums rekomenduos įvairiausių organizmą valančių, atjauninančių, o svarbiausia, pačios pagamintų ekologiškų arbatų, kurių poveikis tikrai stebuklingas!

Kviečiame apsilankyti reabilitacijos centre „OSTEMEDA“ Baltijos pr. 103, Klaipėda Išankstinė registracija ir informacija Tel. (8 46) 246 611 Mob. 8 607 81 740 www.ostemeda.lt

28

Sveikata

Už­duo­tis – nu­si­šyp­so­t gat­vės praei­viui

P

a­va­sa­ris – vie­na iš pa­pil­do­mų mo­ty­va­ci­jų ką nors ge­ro pa­da­r y­ti sa­vo kū­nui ir sie­lai. Tam te­rei­kia la­bai ne­daug: pa­no­rė­ti bū­ti ir gra­ žiam, ir svei­kam.

Ma­ri­ja­na Ja­sai­tie­nė

da­bar nu­si­pur­to mo­te­ris, tu­rin­ti gy­dy­to­jos dip­lo­mą.

Be nor­ma­liais ta­pu­sių ar­te­ri­ nio krau­jos­pū­džio ir cho­les­te­ro­lio ro­dik­lių bei pa­ge­rė­ju­sios sa­v i­jau­ tos Val­do­nė džiau­gia­si dar ir tuo, kad dra­bu­žių ne­be­rei­kia siū­din­ tis in­di­v i­dua­liai – liek­nuo­lėms jų pil­nos par­duo­tu­vės, o ta­li­jai su­ ma­žė­jus de­šim­čia cen­ti­met­rų pa­ si­rin­ki­mas ga­ran­tuo­tas.

m.jasaitiene@diena.lt

No­rė­jo įlip­ti į kal­ną

Gro­žis ir svei­ka­ta – tar­pu­sa­v y­je su­si­ję da­ly­kai. Jie iš­r yš­kė­ja pa­va­ sa­rį, kai nusimetame žieminius drabužius. Liek­nu­mo kul­tas ne­ blo­gas, kai laz­da ne­per­len­kia­ ma. No­rint, kad taip neat­si­tik­tų, o liek­nos ta­li­jos ir ge­ros sa­v i­jau­ tos ba­lan­sas bū­tų op­ti­ma­lus, rei­ kia la­bai ne­daug – no­rė­ti. Bū­ti ir svei­kam, ir gra­žiam.

To pa­no­rė­ju­si pui­kių re­zul­ta­tų pa­ly­gin­ti ne­sun­kiai pa­sie­kė Lie­ tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­ te­to Šei­mos me­di­ci­nos kli­ni­kos asis­ten­tė, bend­ro­vės „Vi­tae li­te­ ra“ di­rek­to­rė Val­do­nė Va­lie­nė, per aš­tuo­nis mė­ne­sius nu­me­tu­ si 15 ki­log­ra­mų svo­rio. Prieš pu­ sant­r ų me­tų mo­te­ris svė­rė 83,3 ki­log­ra­mo. At­ro­dy­tų, aukš­tai mo­te­riai tai – ne pro­ble­ma, bet Val­do­nė no­rė­jo keis­tis. „Pa­de­da­ma pro­fe­sio­na­lų, su­ si­re­gu­lia­vau mi­ty­bą ir pa­kei­čiau gy­ve­ni­mo bū­dą – vi­sa tai išė­jo į nau­dą“, – džiau­gia­si ji.

Dėl ko veik­liai ir ener­gin­gai mo­te­riai, dvie­jų suau­gu­sių vai­ kų ma­mai, bu­vo rei­ka­lin­gi to­kie po­ky­čiai? „Ne­ga­lė­jau įlip­ti kal­ną, kai bend­raam­žiai tai da­rė be var­go.

Bu­vo diag­no­zuo­ta ar­te­ri­nė hi­ per­ten­zi­ja – pa­di­dėjusio krau­jos­ pū­džio li­ga, ir man pa­sky­rė vais­ tų. La­bai su­si­ner­v i­nau, nors ir

Val­do­nė Va­lie­nė:

Sa­vo liek­nė­ ji­mo pa­tir­ti­ mi be­si­da­li­jan­ čios ži­no­mos mo­te­rys jau ne­be­kal­ba apie gy­dy­mą­si viš­tos krū­ti­ nė­lės ir ry­žių bei ko­pūs­ tų die­ta – taip mai­tin­tis vi­są gy­ve­ni­mą ne­ ga­li­ma.

ži­no­jau, kad rei­kės ger­ti tik vie­ ną tab­le­tę per die­ną. Man at­ro­ dė: jei taip – gy­ve­ni­mas baig­tas, nes, kar­tą pra­dė­jus, vi­są laiką to­ kius vais­tus ten­ka ger­ti“, – dar ir

Rie­ba­lų į ban­ką ne­pa­dė­si

No­rint su­liek­nė­ti, rei­kia įsi­pa­rei­ go­ti: nuo šiol gy­ven­siu ki­taip. Ta­ čiau vien žo­džių ne­ga­na. Rei­kia veiks­mų.

Gy­dy­to­ja V.Va­lie­nė pa­ta­ria pra­dė­ti nuo mi­ty­bos su­ba­lan­sa­ vi­mo. Mais­tą ji pri­ly­gi­na pi­ni­ gams, ku­riuos už­dir­ba­me ir iš­lei­ džia­me. Val­go­me tam, kad gau­ tu­me ener­gi­jos ir ją iš­nau­do­tu­ me. Su­tau­py­tus pi­ni­gus ne­ša­me į ban­ką, o mais­to per­tek­lius, ne­ pa­vers­tas ener­gi­ja, virs­ta rie­ba­ lais. Ban­kas jų ne­prii­ma, jie lie­ ka mu­my­se.

To­kia vaiz­din­gai pa­pa­sa­ko­ta svei­kos gy­ven­se­nos teo­ri­ja, anot me­di­kės, se­niau­siai su­dė­lio­ta Pa­sau­lio svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos, tad dvi­ra­čio iš­ra­di­nė­ti ne­rei­kia. „Yra trys pa­grin­di­niai da­ly­ kai: fi­zi­nis ak­ty­v u­mas, ne die­ta, o tin­ka­mas mi­ty­bos pla­nas, ir re­ lak­sa­ci­ja. Vi­sų jų ant­sta­tas – mo­ ty­va­ci­ja. Pa­v yz­džiui, no­riu pa­si­ keis­ti, įlįs­ti į ma­žą juo­dą su­knu­

Są­ly­gos: no­rint bū­ti la­min­gam, ne­bū­ti­na bū­ti tur­tin „Shutterstock“ nuotr.

tę, su­si­ras­ti vy­rą ar pa­na­šiai“, – už­duo­tis ir mo­ty­v us var­di­ja Val­ do­nė.

Jos mo­ty­vą jau ži­no­me. O kaip su kal­nais? Mo­te­ris ne­se­niai grį­ žo iš Bo­li­v i­jos, kur aukš­ti­kal­nė­ se ke­lia­vo be jo­kio nuo­var­gio. Va­ di­na­si, da­bar ji leng­vai įkop­tų ir į kal­nus.

Kiek kar­tų su­val­dei pyk­tį?

„Li­t e­ra­t ū­ros yra pa­k an­k a­mai, sto­jus į tą ke­lią. Sa­vo liek­nė­ji­ mo pa­t ir­t i­m i be­si­da­li­jan­čios ži­no­mos mo­t e­r ys jau ne­be­k al­ ba apie mai­t i­ni­mą­si vien vir­t a viš­t os krū­t i­nė­le ir ry­ž ių bei ko­ pūs­t ų die­t a – taip mai­t in­t is vi­są gy­ve­ni­mą ne­ga­li­ma. Rei­k ia su­ si­dė­lio­t i tei­sin­gą mi­t y­bos pla­ ną ir nu­spręs­t i ju­dė­t i. Jei sa­k ai, kad nuo ryt­d ie­nos mai­t in­sie­si su­ba­lan­suo­t ai, bet ne­si­kel­si va­ lan­da anks­čiau – tuš­čias rei­k a­ las, nie­k as ne­pa­si­keis“, – mo­ko V.Va­lie­nė.

Ant­ras žings­nis po svei­kų pus­ ry­čių – ke­lio­nė į dar­bą ne au­to­

Sveikata

o­ti

­ti­na bū­ti tur­tin­gam, pa­kan­ka bū­ti svei­kam ir tu­rė­ti ge­rų drau­gų.

mo­bi­liu, o pės­čio­mis. Jei au­to­bu­ su, tai pri­va­lu iš­lip­ti po­rą sto­te­lių anks­čiau, kad su­nai­kin­tum tai, ką su­val­gei.

Ju­dė­ji­mas, anot svei­kos gy­ ven­se­nos teo­re­ti­kės ir pra­kti­kės, yra ne tik fi­zi­nė, bet ir dva­si­nė svei­ka­ta. Fi­zi­nis ak­ty­v u­mas ska­ ti­na en­dor­fi­nų – ma­lo­nu­mo hor­ mo­nų iš­si­sky­ri­mą. Dėl to ge­rė­ja nuo­tai­ka, at­si­ran­da ma­lo­ni pri­ klau­so­my­bė ju­dė­ji­mui.

V.Va­lie­nę su­do­mi­no San Die­ ge (JAV) vy­ku­sios kon­fe­ren­ci­ jos, ku­rio­je kau­nie­tė da­ly­va­vo, pa­skai­ta apie tai, kaip ame­ri­ kie­čiai mo­komi svei­kos gy­ven­ se­nos. Gru­pės šio pro­jek­to da­ly­ vių bu­vo reik­lau­ja­ma pil­dy­ti die­ ny­ną. Paaiš­kė­jo, kad jiems sun­ kiau­sia už­duo­tis bu­vo skai­čiuo­ ti, kiek kar­tų per die­ną nu­si­šyp­ so­jo gat­vė­je su­tik­tam ne­pa­žįs­ta­ mam žmo­gui, kiek kar­tų su­val­ dė pyk­tį.

Juk tai – iš­ties įdo­mios ir pra­ smin­gos už­duo­tys, nes psi­cho­lo­ gi­nė bū­se­na tu­ri bio­che­mi­nį pa­ grin­dą.

Pas­ver­ki­te 25 gra­mus bal­ty­mų

„Re­lak­sa­ci­ja – ne šiaip sme­ge­nų plo­v i­mas, ji tu­ri bio­che­mi­nį pa­ grin­dą. Vis­kas – die­ta, svei­kos gy­ven­se­nos prin­ci­pai duo­da nau­ dos, kai į or­ga­niz­mą pra­de­di žiū­ rė­ti kaip į bio­che­mi­jos fab­ri­ką, kur vis­kas pa­grįs­ta bio­che­mi­nė­ mis reak­ci­jo­mis“, – moks­liš­kai aiš­ki­na V.Va­lie­nė.

Ji pri­me­na, kad or­ga­niz­mui rei­k ia ke­tu­rių pa­grin­di­nių da­ ly­kų: bal­t y­mų, rie­ba­lų, ang­lia­ van­de­nių ir mik­roe­le­men­tų. Jei ku­rio nors iš jų or­ga­niz­mas pa­ kan­ka­mai ne­gau­na, bio­che­mi­nė reak­ci­ja ne­v yks­ta. Pa­v yz­džiui, jei or­ga­niz­mui rei­k ia pa­ga­min­ ti rau­me­nims rei­ka­lin­go bal­t y­ mo, o ga­vo ne 21, bet tik 11 ami­ no­r ūgš­čių, da­lį jų per­dir­ba į rie­ ba­lus, da­lį – į ang­lia­van­de­nius, o bal­t y­mų ne­ga­li pa­ga­min­ti dėl 10 ami­no­r ūgš­čių sto­kos. Ir tai – dar ne vi­sos bė­dos, kai ži­nai, kas yra kas. „Me­tams bė­gant žmo­gaus or­ ga­niz­me kei­čia­si bal­ty­mų sin­te­

zė. Dėl jos jau­nam or­ga­niz­mui už­ten­ka gau­ti 5 gra­mus bal­ty­ mų, o su­lau­kus 30-ies iš 5 gra­mų ne­bus jo­kios nau­dos, nes jau rei­ kia ne ma­žiau kaip 25 gra­mų“, – dar vie­ną ga­li­mą bal­ty­mų sto­kos prie­žas­tį įvar­di­ja V.Va­lie­nė.

Iš kur ži­no­ti, kiek gra­mų bal­ ty­mų yra, tar­kim, 100 gra­mų jau­tie­nos? Val­do­nė juo­kia­si: iš­ ties, jei nu­spren­dei su­ba­lan­suo­ ti mi­ty­bą, bet su­val­gei 300 gra­ mų jau­tie­nos keps­niu­ką, or­ga­ niz­mas pa­siė­mė 25 gra­mus bal­ ty­mų, o ki­tus per­dir­bo į rie­ba­lus.

Par­duo­tu­vė­je ne­pap­ra­šy­si: pa­ sver­ki­te man tiek jau­tie­nos, kad jo­je bū­tų 25 gra­mai bal­ty­mų. Jei jų trūks­ta, žmo­gus jau­čia­si pa­ var­gęs. Gal dėl to mū­sų jau­ni­ mas ne­stip­rus?

Ge­riau ma­žiau ne­gu nie­ko

Pa­si­ro­do, la­bai ge­rai bū­tų tu­rė­ti as­me­ni­nį die­to­lo­gą ir tre­ne­rį, ku­ rie pa­reng­tų as­me­ni­nį mi­ty­bos ir tre­ni­ruo­čių pla­ną, sek­tų, kaip jis vyk­do­mas. To neiš­ga­lin­tiems

29

(mi­ty­bos pla­no, pri­klau­so­mai nuo lai­ko­tar­pio, kai­na – 100–300 litų, mė­nuo tre­ni­ruo­čių su as­me­ ni­niu tre­ne­riu 2–3 kar­tus per sa­ vai­tę – 200–300 litų), V.Va­lie­nė pa­ta­ria rū­pin­tis sa­v i­mi la­bai pa­ pras­tai: spar­čiu žings­niu kas­dien vaikš­čio­ti ne ma­žiau kaip pus­va­ lan­dį, ge­riau­sia – va­lan­dą.

Ju­dė­ti ga­li­ma ir ga­mi­nant val­ gį ar dir­bant bui­ties dar­bus, pa­ vyz­džiui, ku­rį lai­ką pa­sto­vė­ti ant vie­nos ko­jos, po to – ant ki­ tos. Ga­li­ma ir pa­šok­ti. Svar­bu, kad per die­ną su­si­da­r y­tų maž­ daug va­lan­da, kai ak­ty­v iai ju­da­ me, kai pa­daž­nė­ja kvė­pa­v i­mas ir pul­sas, ne­pai­sant, kad tai da­ro­ ma su per­trau­ko­mis. Vie­na to­ kia mankš­ta ga­li bū­ti de­šim­ties mi­nu­čių truk­mės. La­bai svei­kas šiau­ri­nis vaikš­čio­ji­mas, bet mes vis dar ne­si­nau­do­ja­me pro­fe­sio­ na­lų pa­slau­go­mis. „Ame­ri­kie­čiai va­do­vau­ja­si nuo­­sta­ta, kad ma­žiau yra ge­riau ne­gu nie­ko. Mes vis de­juo­ja­me: sun­ku, bran­gu, bet yra daug ge­ rų pi­gių da­ly­kų. Pa­v yz­džiui, ne­ šant sun­kų pir­ki­nių krep­šį ne­ pa­mirš­ti iš­sau­go­ti tie­sų stu­bu­rą, gal­vo­ti, kad tai – ne sun­ki naš­ta, o pui­ki tre­ni­ruo­tė, ir ne­rei­kės au­ to­mo­bi­lio sta­ty­ti kuo ar­čiau įė­ji­ mo į pre­ky­bos cent­rą. Dar ge­ riau į jį ei­ti pės­čio­mis“, – re­cep­ tus, nu­ko­pi­juo­tus nuo ame­ri­kie­ čių, siū­lo V.Va­lie­nė.

Mū­sų pia­nis­tės Mū­zos Ru­bac­ ky­tės vy­ro die­to­lo­go pa­siū­ly­mu kai ku­riuo­se Švei­ca­ri­jos mies­ tuo­se au­to­bu­sams ne­lei­džia­ ma pri­va­žiuo­ti prie pat mo­kyk­ lų, kad vai­kams lik­tų 15 mi­nu­čių ke­lio ei­ti pės­čio­mis. Tė­vai pa­ly­ di vai­kus į au­to­bu­sų sto­te­lę, juos pe­ri­ma sa­va­no­riai ir at­v y­kus ne­ to­li mo­kyk­los nu­ve­da iki jos. „Ir mes ga­lė­tu­me im­tis to­kios ini­cia­ty­vos“, – sa­ko V.Va­lie­nė.

Iš tie­sų, juo­lab kad be­dar­bių, ga­lin­čių tap­ti sa­va­no­riais, ir nuo­ bo­džiau­jan­čių­jų pas mus yra ne­ ma­žai, ne­kal­bant apie pra­stą vi­ sų mū­sų svei­ka­tą bei nuo­tai­ką.

30

Sveikata

nauji hemofilijo s

D

ar visai neseniai hemofilijos diagnozė Lietuvoje kėlė didžiulę baimę tiek pacientams, tiek medikams. Pacientui ir jo šeimai tai asocijavosi su kraujavimo baime, skausmu ir gyvenimu ligoninėje, o medikams – su sunkiomis komplikacijomis, kai papračiausias danties traukimas galėjo būti lemtingas.

Alina Sinickaja Šiandien, balandžio 17-ąją, pasaulyje minima hemofilijos diena, tad norime priminti, kokiais būdais medikai ir pacientai kovoja su šia liga, taip pat kiek efektyvūs jos gydymo metodai šiuo metu taikomi Lietuvoje.

Hemofilija gresia tik berniukams

Hemofilija – tai su X chromosoma susijusi paveldima liga. Ja serga tik vyrai, iš motinos paveldėję nesveikąją X chromosomą. Dėl šio genetinio pažeidimo X chromosomoje hemofilija sergančio paciento organizme nesigamina krešėjimui užtikrinti reikalingas baltymas.

Jeigu pažeistąją chromosomą paveldi mergaitė, ji tampa geno pernešėja. Pernešėjos neserga hemofilija ir jų kraujas dažniausiai kreša visiškai normaliai, tačiau jei moteris pagimdys sūnų, yra 50 proc. tikimybė, kad jis sirgs hemofilija. Sunkios formos hemofilija nustatoma jau naujagimiams – tarsi savaime atsiranda didelės mėlynės. Vaikui pradėjus vaikščioti, dėl kraujo išsiliejimo sutinsta ir labai skauda sąnariai, o smarkiau susižeidus kraujavimas nesustoja.

Jei liga yra lengvesnės formos, ji gali būti nustatyta vyresnio amžiaus vaikui, pvz., jam patyrus traumą arba darant tyrimus prieš operaciją.

Įdomu tai, kad maždaug trečdaliu atvejų genų mutacijos įvyksta spontaniškai, tad, net šeimose, kur niekada nebuvo sirgusių hemofilija, gali gimti berniukas, sergantis šia liga.

Iš viso Lietuvoje yra apie 150 sergančių, trečdalis jų – berniukai ir jaunuoliai iki 18 metų. Per metus mūsų šalyje gimsta vienas du berniukai, sergantys šia nepagydoma liga. Lietuvos vaikų, sergančių hemofilija, registras yra Vilniaus universiteto Santariškų klinikų filialo Vaikų ligoninės Onkohematologijos centre.

Vaistai tobulinami

Norint užtikrinti normalų kraujo krešėjimą, hemofilija sergančiam pacientui tereikia trūkstamo baltymo – krešėjimo faktoriaus – suleisti į veną. Krešėjimo faktoriai gaminami dviem būdais: išskiriami iš donorų kraujo plazmos arba gaminami taikant biologinių technologijų metodus (pastarieji vadinami rekombinantiniais).

Iš kraujo plazmos pagaminti faktoriai yra saugūs, tačiau leidžiant šiuos vaistus išlieka tikimybė užsikrėsti naujai atsiradusiais per kraują plintančiais virusais.

Todėl daugelyje pažangių pasaulio šalių pirmenybė teikiama rekombinantiniams faktoriams.

Juos vartojant dingsta bet kokia virusų perdavimo tikimybė.

Abiem būdais gaminami fakto-

riai yra vienodai efektyvūs, tačiau rekombinantiniai yra saugesni.

pacientui reguliariai du tris kartus per savaitę yra suleidžiamas krešėjimo faktorius.

Galimybė gyventi normalų gyvenimą

Nepagydomai ligai kontroliuoti nuolat ieškoma naujų būdų. Būdas, vadinamas gydymu pagal poreikį, taikomas tada, kai prasidėjus kraujavimui žmogui suleidžiamas kraujavimą sustabdantis trūkstamas krešėjimo faktorius.

Gydymas pagal poreikį apsaugo pacientą nuo mirties.

Jeigu kraujuojama į sąnarius – krešėjimo faktoriaus suleidimas sumažina didelį skausmą.

Tačiau kraujavimo padariniai išlieka visą gyvenimą, nes kaskart išsiliejęs kraujas ne tik sukelia skausmus, bet ir didina luošumo tikimybę. Kraujui patekus į sąnarius ardomi vidiniai sąnario sluoksniai, yra kremzlė, netgi kaulai, vystosi hemofilinė artro-

Sveikata

o s gydymo metodai patija, sąnarys tampa nejudrus, atrofuojasi galūnės raumenys, sutrinka eisena.

Profilaktinis gydymas yra vienintelis šiuo metu žinomas būdas, galintis apsaugoti sunkios formos hemofilija sergantį pacientą nuo pagrindinės hemofilijos komplikacijos – hemofilinės artropatijos sukeliamo luošumo.

Tokio gydymo esmė – pacientui reguliariai du tris kartus per savaitę suleidžiama krešėjimo faktoriaus, apsisaugančio nuo savaiminio kraujo išsiliejimo į sąnarius ir nukraujavimo susižeidus. Dar daugiau – hemofilija sergantis pacientas, kuris gydomas profilaktiškai, gali gyventi, sportuoti, mokytis nejausdamas baimės ir visavertiškai, visiškai nesiskirdamas nuo sveikųjų.

Tyrimai rodo, kad šis būdas atsiperka ir ekonomiškai, nes šitaip gydomi žmonės nėra neįgalūs, jiems nereikalingos brangios sąnarių keitimo ir kitos operacijos.

Lietuva – gydymo pusiaukelėje

Lietuvoje šiuo metu veikia du hemofilijos centrai. Vaikų – Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Onkohematologijos centre ir suaugusiųjų – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje.

Centruose hemofilija sergančius pacientus bei jų šeimas prižiūri ir konsultuoja patyrę hematologai ir slaugytojos.

Vilniaus universiteto Santariškių klinikų filialo Vaikų ligoninės Onkohematologijos centro vadovė docentė Lina Ragelienė mano, kad hemofilijos centrai Lietuvoje turi būti toliau plėtojami. Juose turėtų dirbti kvalifikuota specialistų komanda, ku-

rią sudarytų hematologas, patyrusios slaugytojos, reabilitologas, kineziterapeutas, psichologas, ortopedas ir odontologas.

Doc. L.Ragelienė džiaugiasi, kad pagal hemofilijos gydymo būdus ir efektyvumą Lietuva neatsilieka nuo labiau išsivysčiusių valstybių. Šiuo metu Vilniaus universiteto Santariškių klinikose galima nustatyti, ar moteris nėra hemofilijos geno nešiotoja bei ištirti, ar gimsiantis kūdikis sirgs hemofilija.

Lietuvoje hemofilija sergantiems vaikams iki 12 metų yra taikomas profilaktinis gydymas, du trečdaliai vaikų gauna gydymą rekombinantiniais krešėjimo faktoriais. Ieškoma būdų, kaip pasiekti, kad profilaktika ir saugūs rekombinantiniai faktoriai būtų prieinami visiems pacientams gydyti.

2011 m. gruodį Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriuje labai retos inhibitorinės formos hemofilija sergančiam pacientui pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai buvo pradėtas taikyti imunotolerancijos metodas saugiu rekombinantiniu faktoriumi. Šiuo metodu sunaikinus prieš krešėjimo faktorių veikiančius antikūnus, vėliau žmogui užtikrinamas pigesnis ir efektyvesnis gydymas. „Džiugu, kad per palyginti trumpą laiką pasiekėme gerų rezultatų. Hemofilija sergantys pacientai integruojasi į visuomenę, jų gyvybei pavojus nukraujuoti negresia“, – sakė L.Ragelienė.

Tose šalyse, kuriose profilaktinis gydymas taikomas beveik visiems pacientams, sergantys hemofilija yra visaverčiai visuomenės nariai, nesiskiriantys

31

nuo sveikųjų. Jie dirba įvairiausius darbus, išlaiko savo šeimas ir taip tarsi grąžina valstybės investicijas jų gydymui. Taip vyksta Vengrijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje.

Specialistė mano, kad žinias apie hemofiliją ir jos gydymo metodus svarbu skleisti kuo plačiau.

Kitados hemofilija sergančiam vaikui nuo mažų dienų buvo diegiama, kad jis turi ypač saugotis. Tai trikdydavo natūralią vaiko raidą. Gydytoja nuramina, kad dabar šios ligos nebereikia bijoti. Šiuolaikiniai gydymo metodai gali užtikrinti visavertį gyvenimą. Profilaktinį gydymą gau­nančio vaiko gyvenimas nuo sveikojo tesiskiria tiek, kad sergantysis du tris kartus per savaitę turi susileisti krešėjimo faktoriaus.

32

Sveikata

Paroda „Sveikatos d

būti sveikiems kasd S

veikata – per daug svarbi, kad ja rūpintųsi tik medikai. Stiprinti organizmą, kol esi sveikas, ir nedelsti, kai sveikata sušlubuoja, yra gyvybiškai būtina. Per tris parodos „Sveikatos dienos“ dienas jos lankytojai įsitikins, kad rūpintis savimi – malonu.

Išsiskiria pristatymų gausa

Jau ketvirtą kartą balandžio 20– 22 d., Kaune, PLC „Mega“ par-

odų salėje vyks sveikatingumo, sveikos gyvensenos ir medicinos paroda „Sveikatos dienos“. Jos metu įvairias sveikatingumo, gydymo ir reabilitacijos, natūralios medicinos naujoves pristatys 72 įmonės.

Pasak parodą organizuojančios bendrovės „Ekspozicijų centras“ vykdomojo direktoriaus Aivaro Rimydžio, paroda „Sveikatos dienos“ iš kitų bendrovės or-

ganizuojamų parodų skiriasi tuo, kad jos metu vyksta labai daug bandomųjų pristatymų. „Parodos lankytojai turės galimybę patys išbandyti įvairias sveikatinimo ir gydomosios medicinos paslaugas bei atlikti įvairius sveikatos testus parodoje nemokamai. Todėl sužinos, kas jiems yra naudinga, kokių sveikatos sutrikimų turi arba kaip galimiems negalavimams gali užkirsti kelią“, – sakė A.Rimydis. Išbandyti įvairias procedūras parodos lankytojai galės ne tik įmonių stenduose, bet ir per specialiai organizuojamus renginius.

Į parodą – pasitikrinti sveikatos

Vienas iš įdomesnių tyrimų, kurį parodoje nemokamai galės at-

likti Kauno Šilainių poliklinikos Mitybos ir svorio reguliavimo centro stendą aplankę lankytojai, tai – kūno sudėties analizatoriumi atliekamas vidinio nutukimo tyrimas. Atliekant tyrimą įvertinami poodiniai ir vidiniai riebalai, kurie lemia per aukštą kraujospūdį, širdies ligas, diabetą, vėžį ir kitas ligas. Pagal tyrimo rezultatus parodoje iš karto konsultuos Mitybos ir reguliavimo centro mitybos specialistas.

Medicinos diagnostikos ir laboratorinių tyrimų asociacija visiems norintiesiems nemokamai atliks gliukozės (cukraus) kiekio kraujyje tyrimą, matuos kūno masės indeksą, riebalų ir raumenų santykį, nustatys rekomenduojamą dienos kalorijų poreikį.

Kraujo donorystės centras kvies tapti kraujo donorais, o būsimam kraujo donorui bus nustatyta kraujo grupė, rezus faktorius, Kell antigenas, hemoglobino kiekis kraujyje. Kiekvienąkart paėmus kraujo, jis bus ištiriamas dėl virusinių hepatitų B ir C, ŽIV bei sifilio.

Vilioja naujienos ir nuolaidos

Parodų lankytojų dėmesį taip pat trauks biorezonansinis viso organizmo sveikatos tyrimas, kuris padeda nustatyti sveikatos sutrikimų priežastis, aptikti sutrikimų netgi labai ankstyvoje stadijoje. Neabejotina metodo nauda – gebėjimas išsiaiškinti organus, kurių funkcijos labiausiai sutrikusios ir kuriems pirmiausia reikia pagalbos. Rytų medicinos pagrindais besivado-

s dienos“:

sdien Parodos lankytojai turės galimybę patys išbandyti įvairias sveikatinimo ir gydomosios medicinos paslaugas bei atlikti įvairius sveikatos testus parodoje nemokamai.

vaujanti bendrovė „Naturmeda“ parodoje suteiks galimybę įsigy­ ti kuponų su 30 proc. nuolaida šiam tyrimui atlikti.

Parodoje natūralios medicinos ir grožio klinika „Biofirst“ prista­ tys naujieną Lietuvoje – praban­ gią organinę, pasaulio žvaigž­ džių dievinamą ,,The Organic Pharmacy“ kosmetiką bei mais­ to papildus ir išskirtinius grožio ritualus. Šią Didžiosios Britani­ jos kompaniją grožio ekspertai net keturis kartus iš eilės išrinko „Geriausiu ekologišku metų pre­ kės ženklu“, jos produktai kas­ met pelno prestižinius apdova­ nojimus. Parodoje ,,Biofirst“ kli­ nikos gydytojai homeopatai ir estetinės medicinos specialistės suteiks daug vertingos informa­ cijos apie unikaliuosiuos ,,The Organic Pharmacy“ produktus, kurių čia pat galėsite ir įsigyti.

Dantų implantavimo kompa­ nija „Nobel Biocare“ pristatys unikalią implantavimo metodi­

33

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Sveikata

ką, kuri leidžia įstatyti implantą į ką tik pašalinto danties vietą. O praradusiesiems visus dantis – vietoje į vieną žandikaulį deda­ mų 6–8 implantų, odontologai jau gali naudoti tik 4 implantus.

Teigiama, jog tai iš esmės keičia gydymo eigą ir kainą. Parodos lankytojus odontologai konsul­ tuos nemokamai ir dovanos 100 litų vertės dovanų kuponus im­ plantavimo procedūrai.

Atsakymai į visus klausimus

Parodos „Sveikatos dienos“ ren­ ginių programa šiemet pasižy­ mi temų įvairove. Parodos orga­ nizatoriai tikisi, kad pirmąją pa­ rodos dieną didelio lankytojų dė­ mesio sulauks gydytojo urologo dr. Ramūno Mickevičiaus pas­ kaita „Prostatos hiperplazija ir

apatinių šlapimo takų simpto­ mai“. Po šios paskaitos gydytojas nemokamai konsultuos prie ben­ drovės „Sca Hygiene Products“ prekės ženklo TENA stendo. Šiemet gausybės parodos ren­ ginių ašis – Nacionalinės SPA asociacijos narių atliekama pa­ rodomoji SPA programa (ba­ landžio 21 d.) bei specialistės iš Kambodžos parodos lankyto­ jams atliekamas veido masažas „Bioeffect“ (balandžio 22 d.).

Parodos lankytojai per specia­ lius seminarus galės pasisemti ži­ nių apie imunitetą, išgirsti faktų ir mitų apie organų donorystę, pasi­ domėti anijonų reikšme ir būtinu­ mu žmogaus sveikatai, susipažinti su Rytų medicinos metodais, galės išmokti, kaip pasigaminti valgių iš sėklų, sužinos, kaip pasiruošti er­ kių sezono pradžiai ir kt.

PA R O D O S „ S VE I K AT O S D I E N O S 2 0 1 2 “ R E N G I N I Ų P R O G R A M A BALANDŽIO 20 DIENA (penktadienis) 12.00-13.00 „Imunitetas“.

A. Raskilas, Kaišiadorių r. sav. visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistas 13.00-13.45 „Mitai ir faktai apie organų donorystę“.

U. Šakūnienė, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė 14.00-15.00 „Anijonų reikšmė ir būtinumas žmogaus sveikatai“.

Kompanija Winalite 15.00-16.00 „Komplementinės Rytų medicinos patirtis ir metodai profilaktikai, sveikatos išsaugojimui, pagalbai kovoje su civilizacijos ligomis“.

P. Danielius, UAB „Naturmeda“ 16.00-17.00 „Slėpinys sėkloj“.

D. Kunčienė, „Žolinčių akademijos“ prezidentė 17.00-17.30 „Prostatos hiperplazija ir apatinių šlapimo takų simptomai“.

Dr. R. Mickevičius, UAB „Sca Hygiene Products“ 17.30-18.00 „Pamiršk tabletes ir lieknėk su kava“.

D. Linėvska, UAB „FS GROUP“ direktorė

BALANDŽIO 21 DIENA (šeštadienis) 11.00-11.30 „Kas tai yra Bio aktyvioji terapija ir jos nauda žmogaus organizmui“.

Kompanija Winalite 11.30-12.00 „Elektromagnetinės spinduliuotės žala žmogaus sveikatai“.

Kompanija Winalite 12.00-13.00 „Komplementinės Rytų medicinos patirtis ir metodai profilaktikai, sveikatos išsaugojimui, pagalbai kovoje su civilizacijos ligomis“.

P. Danielius, UAB „Naturmeda“ 13.00-13.45 „Nacionalinės SPA Asociacijos narių atliekamos SPA parodomosios programos“.

Nacionalinės SPA Asociacijos nariai, Nacionalinė SPA asociacija 14.00-15.00 „Pasigaminkime sėklų valgių“.

D. Kunčienė, „Žolinčių akademijos“ prezidentė 15.00-16.00 „Erkių sezono pradžia: kaip išvengti erkių platinamų ligų“.

Dr. M. Žygutienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja entomiologė 16.00-17.00 „Vandens magija odos grožiui“.

D. Navikaitė, UAB „NamasteLT“ direktorė 17.00-17.30 „Parodomoji kalanetikos treniruotė“.

R. Buinauskienė, A. Bačvinkaitė VŠĮ „Aerobikos klubas Leta“ 17.30-18.00 „Pamiršk tabletes ir lieknėk su kava“.

D. Linėvska, UAB „FS GROUP“ direktorė

BALANDŽIO 22 DIENA (sekmadienis) 11.00-12.00 „Kaip išsaugoti moters grožį XXI a.“ (kviečiami ir vyrai).

Kompanija Winalite 12.00-13.00 „Šunys ir katės platina sunkias užkrečiamąsias ligas“.

A. Bartulienė, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja 13.00-13.45 „Sveika mityba – jos sutrikimai – nutukimas. Ką galime pakeisti?

M. Dr. E. Sakalauskienė VŠĮ Kauno Šilainių poliklinikos gydytoja endokrinologė 14.00-14.30 „Parodomoji pilates treniruotė panaudojant „Over“ kamuoliukus“.

R. Buinauskienė, A. Bačvinkaitė VŠĮ „Aerobikos klubas Leta“ 14.30-17.00 „Bioeffect veido masažas“.

Atlieka specialistė iš Kambodžos

Renginiai nemokami!

34

Sveikata

112 Sku­bios pa­gal­bos te­le­fo­no nu­me­ris

Š

il­ta­sis se­zo­nas džiu­gi­na pra­mo­ gų gau­sa gam­to­ je, ta­čiau ar mo­ka­me pra­mo­gau­ti sau­giai?

Ak­ty­vus spor­tas sau­su­mo­je ir van­de­ny­je, va­ka­rė­liai gam­tos prie­globs­ty­je, svai­ga­lų var­to­ji­mas dažnai at­ve­ria ke­lius ne­ti­kė­tiems ne­lai­min­giems at­si­ti­ki­mams.

Jiems įvy­kus pa­ti­ria­mas di­ džiu­lis stre­sas, bet tu­ri­me iš­lik­ti tvir­ti, kad kva­li­fi­kuo­tai ir koor­ di­nuo­tai su­teik­tu­me nu­ken­tė­ ju­sia­jam pir­mą­ją me­di­ci­nos pa­ gal­bą, ku­ri ne­re­tai yra lem­tin­ga, ar žmo­gus iš­g y­vens, kol at­v yks grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba.

Ar mo­ka­me tai da­r y­ti? Pri­ va­lo­me mo­kė­ti. Te­rei­kia įsi­min­ ti tai­syk­les, ku­rias pri­me­na Lie­ tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ ver­si­te­to Ekst­re­ma­lios me­di­ci­ nos ka­ted­ros do­cen­tė gy­dy­to­ja­ Eg­lė Vait­kai­tie­nė (nuotr.).

Užsp­rin­gi­mas

Kas­met už­sprin­gę mirš­ta apie 3800 žmo­nių. Daž­niau­siai už­ springs­ta­ma val­gant, kai ry­ja­mi di­de­li, blo­gai su­kram­ty­ti mais­ to ga­ba­lai, žmo­gui esant ne­blai­ viam. Ri­zi­ką už­spring­ti di­di­na dan­tų pro­te­zai, žai­di­mas, juo­

Va­sa­ros pa­vo­jai ir sku ki­ma­sis ar kal­bė­ji­mas val­gant.

Užsp­rings­ta­ma, kai mais­tas ar sve­tim­kū­nis, esan­tis bur­no­je, pa­ ten­ka ne į stemp­lę, bet į kvė­pa­vi­ mo ta­kus. Gy­v y­bei iš­ky­la pa­vo­jus, nes oras ne­ga­li pa­tek­ti į plau­čius.

Pir­mo­ji pa­gal­ba už­sprin­gu­sia­jam ■■Ko­su­lys – ge­riau­sias sve­tim­

kū­nio pa­ša­li­ni­mo iš kvė­pa­vi­mo ta­kų bū­das.

■■Jei už­sprin­gęs žmo­gus vi­siš­kai ne­kal­ba, grie­bia­si sau už kak­lo, kos­ti silp­nai ir ne­veiks­min­gai, pra­de­da mė­ly­nuo­ti ir ne­ten­ka są­mo­nės, pen­kis kar­tus sku­biai smū­giuo­ki­te į tar­pu­men­tę.

■■Jei šis veiks­mas nee­fek­ty­vus, at­li­ki­te pen­kis Heim­li­cho stū­ mius, ap­glė­bę nu­ken­tė­ju­sį­jį per krū­ti­nę.

■■Jei už­sprin­gęs as­muo yra be są­mo­nės, bū­ti­na pra­dė­ti pra­di­nį gai­vi­ni­mą ir kvies­ti grei­tą­ją me­ di­ci­nos pa­gal­bą.

Heim­li­cho stū­mis ■■At­sis­to­ki­te nu­ken­tė­ju­siam

už nu­ga­ros, ap­ka­bin­ki­te jį per juos­me­nį vie­na ran­ka, pa­len­ ki­te leng­vai į prie­kį.

■■Sug­niau­žę kumš­tį, nykš­tį pri­dė­ki­te nu­

ken­tė­ju­siam prie vir­šu­ti­nės pil­vo da­lies vos že­miau šon­ kau­lių.

■■Ki­ta ran­ka suim­ki­te sa­vo kumš­tį, po to ran­kas stai­giu ju­de­siu trau­ki­te link sa­vęs, lyg bū­tų no­ri­ma žmo­gų kils­te­lė­ti.

■■Taip kar­to­ki­te pen­kis kar­tus.

Nu­de­gi­mai

Žmo­gui nu­ken­tė­jus nuo ug­nies, bū­ti­na įver­tin­ti jo są­mo­nę, kvė­ pa­v i­mą ir krau­jo­ta­ką, vė­sin­ti šal­ tu van­de­niu. Jis ne­ga­li bū­ti per šal­tas, kad ne­su­kel­tu­me kū­no at­ vė­si­mo – hi­po­ter­mi­jos. Vė­si­nant rei­kia nuim­ti nu­ken­tė­ju­sia­jam apy­ran­kes, žie­dus ir ki­tus pa­puo­ ša­lus, ku­rie ga­lė­tų spaus­ti nu­de­ gu­sią vie­tą au­di­niams pa­ti­nus.

Jei­gu iš­tin­ka gy­v y­bei pa­vo­jin­ga bū­se­na – šo­kas, sku­biai kvie­čia­ ma grei­to­ji me­di­ci­nos pa­gal­ba.

Per­kai­ti­mas

Kai oro tem­pe­ra­tū­ra tam­pa vie­ no­da su kū­no tem­pe­ra­tū­ra, kū­ nas ne­ga­li iš­spin­du­liuo­ti ir iš­ga­ rin­ti sa­vo ši­lu­mos. To­kiais at­ve­ jais atsiranda per­kai­ti­mas – hi­ per­ter­mi­ja. Dėl aukš­tos tem­pe­ ra­tū­ros po­vei­kio 60 pro­c. at­ve­jų ga­li­mi ši­lu­mos trau­ku­liai – mėš­ lun­gis, spaz­mai, nes dėl per di­de­ lio pra­kai­ta­v i­mo or­ga­niz­me su­ trin­ka elekt­ro­li­tų – ka­lio ir nat­rio bei van­dens ba­lan­sas.

Per­kai­ti­mo po­žy­miai ■■Vei­das ryš­kiai rau­do­nas, ■■jun­ta­ma pul­so ban­ga pa­

kau­šy­je, ■■da­ro­si silp­na.

Ši­lu­mi­nio iš­se­ki­mo po­žy­miai ■■Gal­vos skaus­mas, ■■silp­nu­mas,

■■svai­gu­lys, ■■py­ki­ni­mas, ■■šleikš­tu­lys, ■■mie­guis­tu­mas, ■■odos blyš­ku­mas, šal­tu­mas ir

drėg­nu­mas, ■■daž­nas kvė­pa­vi­mas ir pul­sas, ■■ran­kų ir ko­jų vir­pė­ji­mas.

Ši­lu­mos smū­gio po­žy­miai ■■Nus­to­ja­ma pra­kai­tuo­ti, ■■pul­sas tam­pa daž­nas ir stip­

rus, ■■kū­no tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la iki

40 laips­nių, ■■tems­ta są­mo­nė.

■■Ši­lu­mos smū­gis yra gy­vy­bei grės­min­ga būk­lė, to­dėl bū­ti­na sku­biai vė­sin­ti nu­ken­tė­ju­sįjį ir kvies­ti grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą.

Kaip at­pa­žin­ti, ar lū­žo kau­las?

Lū­žio vie­ta ga­li pa­tin­ti, iš­r yš­kė­ja krau­jos­ru­vos, ga­lū­nė de­for­muo­ ja­si, su­trin­ka jos funk­ci­ja, gir­ di­mas ar jun­ta­mas traš­kė­ji­mas, jun­ta­mas stip­rus skaus­mas.

Pir­mo­ji pa­gal­ba lū­žus kau­lui ■■Ne­leis­ti nu­ken­tė­ju­sia­jam

ju­dė­ti, ga­li­ma ran­ka pri­lai­ky­ti su­ža­lo­tą vie­tą, dar ge­riau – imo­bi­li­zuo­ti, kad są­na­riai aukš­ čiau ir že­miau pa­žei­di­mo vie­tos ne­ju­dė­tų.

■■Jei­gu lū­žis at­vi­ras, rei­kia už­ deng­ti žaiz­dą ste­ri­liu tvars­čiu ar šva­ria ne­pū­kuo­ta me­džia­ga.

■■Krau­ja­vi­mas stab­do­mas spau­džia­muo­ju tvars­čiu, tik ne­ ga­li­ma spaus­ti iš­si­ki­šu­sių kau­lų frag­men­tų.

■■Nu­ken­tė­ju­sy­sis kuo sku­biau ve­ža­mas į gy­dy­mo įstai­gą.

35

Sveikata

ku­bi pa­gal­ba jų iš­tik­tie­siems Vabz­džių įgė­li­mai

Kas­met žūs­ta žmo­nių bi­tei ar šir­šei įgė­lus. Dėl to stai­ga pa­tins­ ta kvė­pa­v i­mo ta­kai ir žmo­gus už­dūs­ta. Įgė­lus vabz­džiui ga­li­ ma aler­gi­nė reak­ci­ja ne tik įgė­li­ mo vie­to­je, bet ir vi­so or­ga­niz­mo aler­gi­nė reak­ci­ja, pro­gre­suo­jan­ti iki ana­fi­lak­si­nio šo­ko.

bū­ti­na pa­ša­lin­ti ge­luo­nį ■■Jei įgė­lė į ga­lū­nę, rei­kia ją

pa­kel­ti, įkan­di­mo vie­to­je už­dė­ti le­do ar šal­tą daik­tą.

■■Jei­gu pa­ti­ni­mas plin­ta, su­ tins­ta vei­do au­di­niai, at­si­ran­da švokš­ti­mas ir du­su­lys, nu­ken­ tė­ju­sį­jį bū­ti­na sku­biai vež­ti į ar­ti­miau­sią li­go­ni­nę.

■■Jei­gu įgė­lė į bur­ną ar ryk­lę ir žmo­gus są­mo­nin­gas, duo­ki­te čiulp­ti le­do ga­ba­lė­lį, ger­ti šal­to van­dens, vais­tų nuo aler­gi­jos.

■■Būk­lė tam­pa la­bai pa­vo­jin­ ga, jei­gu kren­ta krau­jos­pū­dis, ne­ten­ka­ma są­mo­nės – tuo­met rei­kia sku­biai vyk­ti į ar­ti­miau­ sios li­go­ni­nės priė­mi­mo sky­rių, o jei­gu yra ga­li­my­bė – su­leis­ti ad­re­na­li­no (epi­nef­ri­no) ir vyk­ti į li­go­ni­nę.

Žmo­gus skęs­ta!

Pap­ras­tai skęs­tan­tis žmo­gus pa­ts ne­su­ge­ba šauk­tis pa­gal­bos, nes jam bū­nant virš van­dens, o tai trun­ka apie 60 se­kun­džių, vos už­ten­ka lai­ko įkvėp­ti ir iš­kvėp­ti.

Skęs­tan­ty­sis ne­ga­li kont­ro­liuo­ ti sa­vo ran­kų ju­de­sių, dėl to ne­ su­ge­ba pa­mo­ti pa­gal­bos, plauk­ ti ar grieb­tis gel­bė­ji­mo­si ra­to.

Skęs­tant svar­biau­sias ža­lo­jan­tis veiks­nys yra de­guo­nies sty­gius, to­dėl gai­v i­ni­mas tu­ri bū­ti ne­del­ siant pra­dė­tas įvy­kio vie­to­je.

Bū­da­mi van­de­ny­je ar ša­lia van­dens tel­ki­nio ste­bė­ki­te ap­lin­ ki­nius. Ne­si­mau­dy­ki­te nuo­ša­lio­ se vie­to­se, ge­riau rink­itės pa­plū­

di­mį, kur mau­do­si dau­giau žmo­ nių ir kur yra bu­din­tys gel­bė­to­ jai. Ne­šo­ki­te į van­de­nį ne­ži­no­ mo­je vie­to­je, nes ga­li­te su­si­ža­lo­ti at­si­tren­kę į dug­ne esan­čius daik­ tus. Ne­pa­li­ki­te prie van­dens be prie­žiū­ros ma­ža­me­čių vai­kų.

Ypač bū­ki­te at­sar­g ūs mau­ dy­da­mie­si šal­to­je Bal­ti­jos jū­ro­ je. Jos sro­vės ypač pa­vo­jin­gos, tai ga­li­ma įver­tin­ti sto­v int kiek aukš­čiau ant ko­pos. Jei­gu sro­ vės vie­to­je su­si­du­ria, mai­šo­si, ban­gos ne­tvar­kin­gai ar­tė­ja link kran­to, to­kio­je vie­to­je net ne­mė­ gin­ki­te mau­dy­tis. Sro­vės, te­kan­ čios to­lyn nuo kran­to, at­ro­do lyg upe­liai skro­džian­tys ban­gas – to­se vie­to­se jū­ra lyg ne­ban­guo­ja.

Po aud­ros bū­na ga­na daug duo­ bių, tad mau­dantis pa­vo­jus taip pat iš­lie­ka.

Pa­ma­tę skęs­tan­tį žmo­g ų, šau­ ki­tės ap­lin­ki­nių pa­gal­bos ir sku­ biai kvies­ki­te gel­bė­ji­mo tar­ny­bas tel. 112 bei gel­bė­ki­te skęs­tan­tį­jį.

Jei­gu jis ne­to­li kran­to, kuo grei­ čiau nu­mes­ki­te jam laz­dą, plū­ du­rą, vir­vę ar ki­to­kį ne­skęs­tan­tį daik­tą, pa­v yz­džiui, vai­kų plau­ki­ mo len­tą.

Jei­gu žmo­gus skęs­ta to­liau nuo kran­to, jį pa­sie­ki­te val­ti­mi ar ki­ ta van­dens trans­por­to prie­mo­ ne ir bū­ti­nai tu­rė­ki­te ne­skęs­tan­ čią gel­bė­ji­mo prie­mo­nę. Gel­bė­ ti skęs­tan­tįjį pa­ts pri­plau­kęs ga­li tik ge­ras plau­ki­kas, ku­ris iš­ma­ no gel­bė­ji­mo veiks­mus ir mo­ka tai at­lik­ti pra­ktiš­kai. Be to, sau­ giau į van­de­nį lip­ti dviem pa­ty­ ru­siems gel­bė­to­jams nei vie­nam.

Pa­gal­ba skęs­tan­čia­jam ■■Pa­sie­kus skęs­tan­tį­jį bū­ti­na

pra­dė­ti jį gai­vin­ti. Sku­biai at­lie­ ka­mi 5 įpū­ti­mai. Jei­gu nu­ken­ tė­ju­sy­sis ne­pra­de­da kvė­puo­ti ir yra bent 5 min. at­stu­mas nuo

30 2

paspaudimų ir

įpūtimai – toks yra gaivinimo modelis. sau­su­mos, irian­tis link kran­to rei­kia tęs­ti įpū­ti­mus iki 10–15 įpū­ti­mų.

■■Pa­sie­kus kran­tą, as­muo pa­ gul­do­mas ant kie­to pa­vir­šiaus ir pra­de­da­mi krū­ti­nės pa­spau­ di­mai (krū­ti­nės pa­spau­di­mai van­de­ny­je yra ne­veiks­min­gi).

Sa­vi­pa­gal­ba pa­te­kus į van­dens sro­vę ■■Jei­gu van­de­ny­je stai­ga pa­te­

ko­te į van­dens sro­vę, sten­ki­tės kiek ga­li­ma ra­miau pa­si­duo­ti jai ir plauk­ti stat­me­nai sro­vei.

Pap­ras­tai sro­vės juos­ta yra siau­ ra, tad iš jos iš­plauk­si­te.

■■Sten­ki­tės bū­ti ho­ri­zon­ta­lio­je pa­dė­ty­je, gu­lė­ki­te ant van­dens.

Jei­gu pa­var­go­te ir mo­ka­te plauk­ ti ant nu­ga­ros, ap­si­vers­ki­te ir ku­rį lai­ką plū­du­riuo­ki­te, kol pail­sė­si­te.

■■Ran­kų ir ko­jų ju­de­siai tu­ri bū­ti mi­ni­ma­lūs, kvė­pa­vi­mas rit­miš­ kas. Sten­ki­tės nu­si­ra­min­ti.

Su­si­ža­lo­jus nar­dant ■■Daž­niau­sia su­si­ža­lo­ja­ma

■■Jei­gu sken­dęs as­muo ne­rea­

guo­ja ir ne­kvė­puo­ja, at­lie­ka­ ma 30 krū­ti­nės pa­spau­di­mų.

Pra­di­nis gai­vi­ni­mas tę­sia­mas san­ty­kiu 30:2 (30 pa­spau­di­mų ir 2 įpū­ti­mai), kol at­vyks grei­to­ sios pa­gal­bos me­di­kai.

■■Jei­gu tu­ri­te, nau­do­ki­te au­ to­ma­ti­nį išo­ri­nį de­fib­ri­lia­to­rių.

Pa­vy­kus at­gai­vin­ti, nu­ken­tė­ju­sį­jį pa­gul­dy­ki­te ant šo­no, už­klo­ki­te ant­klo­de ir lau­ki­te at­vyks­tant me­di­kų.

ne­riant gal­va že­myn ne­ži­no­mo gy­lio van­dens tel­ki­ny­je. To­kio po­bū­džio nar­dy­mas yra la­bai pa­vo­jin­gas dėl ga­li­mos stu­bu­ro kak­li­nės da­lies trau­mos.

■■At­si­ti­kus ne­lai­mei, tai­ko­mi tie pa­tys pir­mo­sios pa­gal­bos prin­ci­pai, tik prieš at­lie­kant gai­vi­ni­mo veiks­mus bū­ti­na imo­ bi­li­zuo­ti kak­lą.

■■Stu­bu­ro imo­bi­li­za­ci­ją at­lik­ti van­de­ny­je yra su­dė­tin­ga, sken­ dęs ir su­si­ža­lo­jęs žmo­gus kuo grei­čiau iš­trau­kia­mas iš van­dens, kuo ma­žiau ju­di­nant jo kak­lą.

36

Sveikata

No­ri s

Su­si­ve r

K

lau­sy­to­jų mėgs­ ta­ma dai­ni­nin­kė Vi­ta­li­ja Ka­tuns­ky­ tė apie 30 me­tų ken­ tė­jo di­džiu­lį ant­svo­rį.

Kai, iš­ban­džius vi­sas prie­mo­nes, svo­ris ne­tir­po, mo­te­ris ry­žo­si ope­ra­ci­jai – ant skran­džio jai bu­vo už­mau­tas žie­das.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

At­sik­ra­tė dvie­jų bul­vių mai­šų

Išvada: „Ar­ba esu lai­mės kū­di­kis, ar­ba pa­puo­liau į ge­ras ran­kas, jau­čiuo­si pui­kiai“, – džiau­gė­si dai­ni­nin­kė V.Ka­tuns­ky­tė.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

„Kaip da­bar jau­tie­si? Kaip tau?

Kaip? – na, ir kvai­li žmo­nių klau­si­mai. Vi­si klau­sia to pa­ ties. Ge­rai jau­čiuo­si, nes nuo sa­ vęs nu­me­čiau du mai­šus bul­v ių, ku­riuos kas­dien tu­rė­jau vi­sur tam­py­ti, – net pyk­te­lė­jo links­ mo bū­do Vi­ta­li­ja, iš­gir­du­si tra­ di­ci­nį klau­si­mą. – Ma­no gy­ve­ni­ mas po ope­ra­ci­jos pa­ge­rė­jo ir pa­ gra­žė­jo.“ Tie mai­šai bu­vo kaip rei­kiant, ne kiek­v ie­nas vy­ras iš stuo­mens ir lie­mens kas­dien tiek pa­tam­py­

Sveikata

i su­liek­nė­ti?

e ržk skran­dį! tų. Anks­čiau Vi­ta­li­ja svė­rė 200, o da­bar – tik 95 kg.

Po ope­ra­ci­jos 55-erių šiau­lie­ tė V.Ka­tuns­ky­tė ga­li ju­dė­ti ir vi­ sus dar­bus at­lik­ti daug grei­čiau.

Anks­čiau mo­te­rį spau­dė svo­ris. „Na, už­dėk tiek, o pa­skui atimk tiek. Kiek­v ie­nas pa­sa­kys, kaip ge­riau“, – rep­li­ka­vo Vi­ta­li­ja.

Kai ji nu­me­tė tiek ant­svo­rio, at­si­ra­do ma­lo­nus mo­te­riš­kas rū­ pes­tis – nau­jų dra­bu­žių paieš­kos.

Se­nie­ji bu­vo smar­kiai per di­de­li, to­dėl juos ati­da­vė pa­žįs­ta­miems, tu­rin­tiems sto­ru­liams skir­tą par­ duo­tu­vę. Vi­ta­li­jai te­ko at­nau­jin­ti vi­są gar­de­ro­bą. „Se­nuo­sius ati­da­v iau į la­pa­ ty­ną, ki­tus par­da­v iau po pi­gia­ ju ko­mi­suo­se. Da­bar per­ku dra­ bu­žius iš fir­mi­nių par­duo­tu­v ių, – džiau­gė­si dai­ni­nin­kė. – Tvar­kin­ gus, gra­žius, ge­rus.“

Skran­dį siau­ri­no 19 kar­tų

Ope­ra­ci­jai dai­ni­nin­kė pa­si­r y­ žo tik­tai ta­da, kai jau ne­be­ga­lė­ jo pa­sto­vė­ti sce­noje. Skran­džio ap­juo­si­mo re­gu­liuo­ja­mą­ja juos­ ta (va­di­na­muoju žie­du) ope­ra­ci­ja jai bu­vo at­lik­ta Vil­niaus uni­ver­ si­te­to San­ta­riš­kių kli­ni­ko­se prieš tre­jus me­tus.

Ma­ža to, dar 19 kar­tų mo­te­ ris va­žia­vo į Kli­ni­kas siau­rin­ti skran­džio, kad šio tū­ris dar la­ biau su­ma­žė­tų. Anot Vi­ta­li­jos, kiek no­ri, tiek kar­tų jį siau­ri­ni – su­ki ir su­ki tą juos­tą ap­lin­kui, kol priar­tė­ji iki sva­jo­nių svo­rio. „La­bai ge­ras da­ly­kas. Nu­me­tu svo­rio. Dau­giau ne­kren­ta – va­ žiuo­ju į San­ta­riš­kes. Vėl nu­me­ tu 10–15 kg. Dau­giau ne­kren­ta – po dvie­jų mė­ne­sių ir vėl va­žiuo­

ju verž­tis. Čia – kaip žai­di­mas.

Jei no­ri, ga­li su­si­verž­ti tiek, kad sver­tum 60 kg. Tai­gi dar ga­liu va­žiuo­ti į kli­ni­kas 15 kar­tų. Ta­da ant lie­žu­v io už­la­šin­siu tris la­šiu­ kus mais­to ir nu­r y­siu, – po­kšta­vo dai­ni­nin­kė. – Bet ta­da ko­jų ne­ pa­ne­šiu. 90–95 kg – vis­kas, už­ ten­ka.“ Ne­te­kus 100 kg svo­rio, mo­te­ riai iš­ki­lo tam tik­r ų – es­te­ti­nių – ne­sklan­du­mų. Ir dėl to Vi­ta­li­ ja su­ka gal­vą, ta­čiau pui­kiai ži­no, kad vi­sų da­ly­kų taip grei­tai ne­ sut­var­ky­si. Kiek­v ie­ną ope­ra­ci­ją tu­ri pri­si­jau­kin­ti.

Ge­rai jau­ čiuo­si, nes nuo sa­vęs nu­me­čiau du mai­šus bul­ vių, ku­riuos kas­dien tu­ rė­jau vi­sur tam­py­ti.

„Pil­vas su­bliūš­ko – vien skū­ ra li­ko, nu­ka­ro. Kad nu­pjau­čiau tą paūd­rę, bū­tų vi­sai ge­rai. Gal atei­ty­je rei­kės ryž­tis su­si­tvar­ky­ti vis­ką iki ga­lo? Bet bi­jau tos pil­vo ope­ra­ci­jos – tik­rai bau­gi­na. Jau­ čiu, kad vi­daus or­ga­nai per tiek me­tų nuo di­de­lio svo­rio au­to­ma­ tiš­kai pa­va­žia­vo į apa­čią. Su­si­v y­ nio­ju tą paūd­rę į elas­ti­nes kel­ny­ tes ir vaikš­tau. Žo­džiu, dar pa­ki­ bęs ir tas rei­ka­las“, – at­v i­ ra­vo dai­ni­nin­kė.

Gin­tau­tas Bri­mas

Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, San­ta­riš­kių kli­ni­kų pil­vo chi­rur­gas

K

ai žmo­gaus kū­no ma­sės in­dek­sas (KMI) sie­kia 35 ir dau­giau, re­ko­men­duo­ja­ma skran­džio ap­juo­si­mo re­gu­liuo­ ja­mą­ja juos­ta ope­ra­ci­ja. To­kia ope­ra­ci­ja at­lie­ka­ma be pjū­vio – la­pa­ras­ko­pu (va­di­na­muoju la­ze­riu).

Lie­tu­vo­je šios ope­ra­ci­jos pra­dė­tos da­ry­ti 2004 m., per tą lai­ką jų at­lik­ta apie 2 tūks­tan­čius. Ma­no skai­čia­ vi­mais, ša­ly­je yra apie 60 tūkst. žmo­nių, ku­riems to­kia ope­ra­ci­ja rei­ka­lin­ga. Aiš­ku, ne vi­si, ku­riems ją rei­kė­tų da­ry­ti, tam žings­niui ryž­ta­si. Di­džiau­ sias stab­dys – kai­na. Li­go­nių ka­sa ap­mo­ka pa­čią ope­ra­

37

ci­ją, nar­ko­zę, lo­va­die­nius, me­di­ka­men­tus. Neap­mo­ka tos skran­dį re­gu­liuo­jan­čios juos­tos – žie­do, ku­ris kai­nuo­ja 5 700 li­tų. Dau­gu­ma nu­tu­ku­ sių žmo­nių ži­no, kad to­kios ope­ra­ci­jos da­ro­mos, ta­čiau to­kių pi­ni­gų ne­tu­ri ir ope­ra­ci­ją ati­dė­lio­ja.

Nu­tu­ki­mas daž­niau­siai le­mia cuk­ri­nį dia­be­tą, ar­te­ri­nę hi­per­ten­zi­ją, dėl to grei­čiau dy­la są­na­riai, de­for­muo­ja­si stu­bu­ras, pa­rie­bė­ja ke­pe­nys, krau­jy­je pa­di­dė­ja va­di­na­mo­jo blo­go­jo cho­les­te­ro­lio, li­pi­dų, trig­li­ce­ri­dų, ku­rie ska­ti­na šir­ dies ir krau­ja­gys­lių li­gas. Ko­ja ko­jon su nu­tu­ki­mu žen­gia net apie 30 li­gų. Su­ma­ži­nus žmo­gaus svo­rį, apie 70–80 pro­c. iš­var­dy­tų li­gų, tarp jų – cuk­ri­nis dia­be­tas, hi­per­ten­zi­ja, iš­nyks­ta.

38

Sveikata

– tiek Anks­čiau svė­rė V.Katunskytė.

Ingos Juodytės nuotr.

200 kg

95 kg – tiek ji sveria dabar.

Nu­me­ta ma­žiau, priau­ga dau­giau

Svo­ris V.Ka­tuns­ky­tei pra­dė­jo di­ dė­ti nuo 16 me­tų, o po gim­dy­mo tie­siog au­go kaip ant mie­lių. Nu­ mes­ti ant­svo­rio ji ban­dė vi­saip, ir ne vie­ną kar­tą. Ko tik Vi­ta­li­ ja neiš­ban­dė!

Net pen­ke­r ius me­t us žai­dė te­ni­są. Gė­rė ru­siš­k as liek­ni­na­ mą­sias „LiDa“ kap­su­les. Gu­lė­jo li­go­ni­nė­je ir ba­da­vo. Stvė­rė­si ir ma­sa­žo, ir plau­k i­mo. Pen­ke­r ius

me­t us kas­d ien pra­k ai­t a­vo spor­ to sa­lė­je, o po tre­ni­r uo­čių gai­ vin­da­vo­si pir­t y­je. Bu­vo ne gy­ ve­ni­mas, o kan­čia. Ir – vis­k as vel­t ui. „Nu­me­tu 10 kg – priau­ga 15.

Nu­me­tu 15 – priau­ga 25. Val­g y­ ti to, to ir to – ne­ga­li­ma. Ape­ti­tas ge­ras, o kai skran­dis pra­šo val­g y­ ti, kaip tu su­si­lai­ky­si?“ – klau­sė Vi­ta­li­ja.

Bu­vo sun­k u ba­t us už­s i­r iš­t i, vi­s i dra­bu­ž iai ta­p o ma­ž i. „Tuos ba­la­cho­nus, tas pa­la­pi­

nes, di­džiau­sias skrais­tes tik per­ ku, tik per­ku, kad kaž­ką pa­slėp­ tų. Bet jau nie­ko ne­be­pas­lėp­si“, – pra­ga­riš­kų pa­stan­g ų eta­pą pri­si­ mi­nė V.Ka­tuns­ky­tė.

Vos pa­jė­gė sto­vė­ti sce­no­je

Kar­tą lai­do­je „No­me­da“ ji da­ ly­va­vo drau­ge su chi­rur­gu Gin­ tau­tu Bri­mu. Ten Vi­ta­li­ją pir­mą kar­tą po dau­ge­lio me­tų pa­svė­ rė. Na­muo­se mo­te­ris net to­kių svars­tyk­lių ne­tu­rė­jo, bet esą jau­

tu­si, kad apie 140–150 kg trau­ kia. Kur ten 150! Kai svars­tyk­lės pa­ro­dė 200 kg, jos vos prie­puo­ lis neiš­ti­ko. „Ma­niau, iš­v ir­siu iš ner­v ų.

Par­va­žia­vau iš Vil­niaus na­mo į Šiau­lius vi­są ke­lią bliaudama“, – ne­slė­pė Vi­ta­li­ja.

Gy­dy­to­jas jai da­vė sa­vo vi­zi­ti­ nę kor­te­lę – gal atei­ty­je pri­reik­ sią jo pa­gal­bos. „Na, jau ne, pa­m a­n iau. Kaž­ ko­k į sve­t im­k ū­n į ki­š iu tarp žar­nų! Kaip nors pa­t i susi­

Ingos Juodytės nuotr.

Sveikata tvarkysiu“, – pri­s i­m i­n ė Vi­t a­ li­j a, kaip ta­d a prie­š i­n o­s i ope­ ra­c i­j ai.

Po po­ros die­nų V.Ka­tuns­ky­ tė fil­ma­vo­si kon­cer­te Kau­ne, kur tu­rė­jo at­lik­ti tris dai­nas. Tą mo­ men­tą pri­si­me­na kaip koš­ma­ rą: stu­bu­ras ne­lai­ko, pra­kai­tas pliau­pia. Ji pa­jė­gė iš­sto­vė­ti tik pu­sę dai­nos. „Duo­kit kė­dę at­si­sėst, nes nu­ vir­siu scenoje“, – pa­pra­šė. „Kas jums yra?“ – nu­ste­bo sce­ nos dar­buo­to­jai.

Vi­ta­li­ja ne­slė­pė, kad ne­be­pas­ to­v i nuo svo­rio. Nuo to mo­men­ to jos ap­si­spren­di­mas bu­vo aiš­ kus. Grį­žu­si iš kon­cer­to, Vi­ta­ li­ja tą pa­tį va­ka­rą pa­skam­bi­no chi­rur­gui. O jis: „Aš jū­sų skam­ bu­čio lau­kiau. Ži­no­jau, kad pa­ skam­bin­si­te.“ V.Ka­tuns­ky­tė dė­kin­ga me­di­ kui už su­grą­žin­tą vi­sa­ver­tį gy­ve­ ni­mą. Ki­ti po to­kių ope­ra­ci­jų sa­ ko, esą, rūgš­tys ei­na, skran­dį tas

žie­das tri­na. Ji ne­pa­ti­ria jo­kių ne­pa­to­gu­mų. „Ar­ba esu lai­mės kū­di­kis, ar­ ba pa­puo­liau į ge­ras ran­kas, – džiau­gė­si V.Ka­tuns­ky­tė. – Jau­ čiuo­si pui­kiai.“

Stu­bu­rą su­ga­di­no ant­svo­ris

Pu­sę me­tų po ope­ra­ci­jos V.Ka­ tuns­ky­tė pri­va­lė­jo lai­ky­tis die­ tos. Pas­kui pra­dė­jo val­g y­ti vis­ką, ta­čiau la­bai ma­žais kie­kiais vie­ ną ar­ba du kar­tus per die­ną. „Dau­giau ne­no­riu. Val­gau tik dėl to, kad rei­kia. Ga­lė­čiau ne­val­ gy­ti pa­ro­mis. Svar­biau­sia, val­g y­ ti tu­ri tai, ką pa­pras­ta su­kram­ty­ ti, pa­v yz­džiui, kot­le­tus, įvai­rias ko­šes“, – var­di­jo pa­šne­ko­vė.

Ry­tą ji pa­si­da­ro ma­žą puo­de­lį ka­vos, ku­rį iš­ge­ria be nie­ko. Per pie­tus – pen­ki šaukš­tai sriu­bos ir vie­nas ce­pe­li­nas. „Mėgs­tu lie­tu­v iš­kus pa­tie­ ka­lus. Jei­gu bū­na bul­v i­nių bly­

Ope­ra­ci­jai dai­ ni­nin­kė pa­si­ry­ žo tik­tai ta­da, kai jau ne­be­ ga­lė­jo pa­sto­ vė­ti sce­noje.

nų, per pie­tus su­val­gau ko­kius du. Va­ka­re at­si­ge­riu ar­ba­tos, jo­ gur­tą su­val­gau – pa­tį ma­žiau­ sią, vai­kiš­ką. Per­ku tuos „Miau“ pro­duk­tus – jo­gur­tą, varš­kę, ku­ rie yra ma­žuo­se in­de­liuo­se“, – sa­ kė Vi­ta­li­ja.

Val­g y­ti dar­žo­v ių ji ne­ga­li, – strin­ga, ka­dan­gi skran­dis su­ siau­rin­tas. O jų tu­rė­tų val­g y­

39

ti kur kas dau­giau nei sriu­bos.

Kar­tais dar­žo­ves ji su­smul­ki­na vir­tu­vės kom­bai­nu, kar­tais troš­ ki­na. Bet to­kiu at­ve­ju, esą, vi­ta­ mi­nai dings­ta. Į troš­kin­tas dar­ žo­ves įde­da grie­ti­nės ar­ba grie­ti­ nė­lės per na­go juo­dy­mą.

V.Ka­tuns­ky­tė ne­slė­pė, kad var­ to­ja įvai­rių vais­tų – ka­lio, mag­ nio, kal­cio, B gru­pės vi­ta­mi­nų. „Stu­bu­ras pa­ga­din­tas, nu­ga­ rą ir ko­ją pa­skau­da. Krei­piau­si į me­di­kus, o šie pa­sa­kė, kad tai – ne ope­ra­ci­jos, o di­de­lio svo­rio pa­ da­ri­niai. Juk vi­są gy­ve­ni­mą stu­ bu­ras lai­kė to­kį svo­rį, tai kaip jis ga­li bū­ti svei­kas? Jis pa­var­go, pa­kry­po. Juk 200 kg tu­rė­jo iš­lai­ ky­ti. Ir atau­g ų pil­na, ir slanks­te­ liai ge­ro­kai pa­si­dė­vė­ję“, – ne­slė­pė Vi­ta­li­ja.

Mo­te­ris pa­ty­rė, kad stu­bu­rui la­bai pa­de­da ma­sa­žas. Per­nai pa­ va­sa­rį jį da­rė­si, šie­met taip pat pla­nuo­ja. Tik nu­švis sau­lė skais­ čiau, ir ji gul­sis ant ma­sa­žo sta­lo.

Sveikata

Naujovės Šilainių psichikos sveikatos centre

P

sichikos ligų ligoniai negali nieko daryti, sėdi kampe ir tik geria vaistus? Mitas! Tai įrodo Šilainių poliklinikoje veikiantis Psichikos sveikatos centro dienos stacionaras. Šilainių psichikos sveikatos centro vadovė S.Rudžianskienė.

Tomo Raginos nuotr.

Darius Sėlenis

Skauda kūną, kai skauda sielą

„Neigiamas požiūris į psichikos sveikatos ligonius susiformavo dar nuo tarybinių laikų, kai psichiatrija su kai kuriais žmonėmis buvo ir susidorojimo priemonė , – neabejoja Šilainių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė bei dienos centro idėjinė lyderė – gydytoja psichiatrė Sonata Rudžianskienė. – Kai kuriems bendruomenės nariams, netgi medikams atrodo keista, kad jie bus greta kitų sergančių žmonių. Tarsi žmonės, turintys psichikos sutrikimų – ne mūsų visuomenės dalis?“ Tačiau vien tik pernai, Šilainių poliklinikoje 1998 metais įkurtame Psichikos sveikatos centre, dėl medikamentų gydymo, profilaktinių patikrinimų, iškilus socialinėms ar psichologinėms problemoms šio mikrorajono gyventojai apsilankė daugiau nei 20 tūkstančių kartų!

„Nebūna tik širdies ar skrandžio susirgimo. Suserga – žmogus. Gali skaudėti kūną, kai skauda sielą, – įsitikinusi S.Rudžianskienė. – Fizinė, psichinė ir dvasinė būsenos tarpusavyje yra susijusios.

Modernus stacionaras

Šilainių poliklinikos psichikos sveikatos centro vadovė S.Rudžianskienė net ir įkūrus pirmąjį Kaune psichikos sveikatos dienos stacionarą lengviau atsikvėpti negali, todėl dažniausiai darbe būna jau 6 valandą.

Tačiau prisiminusi, kai jai reikėjo nueiti kryžiaus kelius kelius, pradėjus realizuoti savo idėją, Sonata tik šypsosi.

Bet po akimirkos pakartoja jos mėgiamo garsaus britų verslininko Richardo Bransono frazę: „Nieko nėra neįmanomo. Reikia tik labai norėti!“ Gydytoja psichiatrė 2004 metais tapusi Psichikos centro vadove ir supratusi, kad medicinos žinių

nepakanka, netrukus KTU Ekonomikos fakultete baigė Verslo ir vadybos administravimą, o 2006 metais pradėjo minti ilgus kelius Kauno Savivaldybėje, kuri yra Psichikos sveikatos centro steigėja. „Dienos stacionaras, kaip naujas, modernus visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo būdas – būtinas, nes dažnai dėl ligoninės baimės ir su tuo klijuojama „etikete“, būdavo atsisakoma gydymo stacionaruose. Paciento nereikia nukreipti į visą parą veikiančią ligoninę, nes gydymo ir jėgas gražinančios priemonės skiriamos dienos metu, – teigė S.Rudžianskienė. – Nauda keleriopa: nenaudojamos valstybės lėšos už nakvynę, o pacientas nepatiria papildomo streso, nes nėra atskiriamas nuo artimųjų. “

Palepina ir šokoladu

Įveikus griežtų reikalavimų barjerą bei organizacines kliūtis iš Europos Sąjungos struktūrinių fon-

41

dų paramai buvo gauta 951 tūkst.

987 litai ir jau per porą metų projektas buvo įgyvendintas.

Dabar šiuolaikiame Psichikos sveikatos centro dienos stacionare Šilainiuose yra 19 vietų pacientams, kurių maksimalus gydymo laikas 30 darbo dienų.

Psichikos sveikatos centro dienos stacionare yra keturių vietų kompiuterinio raštingumo klasė, poilsio kambarys su namų kino įranga, užimtumo kambarys socialiniams įgūdžiams lavinti su visa reikalinga buitine technika bei kambarys meninei kūrybai ugdyti su muzikos instrumentais, tapybos, lipdymo, origami priemonėmis. „Čia išmokau naudotis kompiuteriu, o dabar skype nemokamai bendrauju su JAV gyvenančia drauge, – švytėjo pacientė Daiva. – Mus čia „juodai“ lepina – rytais prie kavos būna ne tik sausainių, bet ir juodo šokolado.

Bet svarbiausia, kad nesijaučiame atitrūkę nuo artimųjų ir vakarais grįžtame namo“.

ir „Rammstein“

Čia yra ne tik modernus procedūrinis kabinetas, stebėjimo palatos, bet ir muzikos, audiovizualinės terapijos, aromaterapijos, relaksacijos, biblioterapijos kabinetai su nemenka biblioteka, kurią knygomis vis papildo patys pacientai, darbuotojai ar geros valios žmonės. „Jei reikia ramybės žmonės klauso atpalaiduojančios, jei energijos – kad ir grupės „Rammstein“ muzikos, – aiškina S.Rudžianskienė. – Prireikus tuoj pat suteikiama gydytojų neurologo, chirurgo, vidaus ligų gydytojo konsultacija.

S.Rudžianskienę šiek tiek neramina, kad šiuo metu yra daug norinčių lankyti dienos stacionarą.

Bet po akimirkos Sonata pakartoja dar vienus jai imponuojančio R.Bransono žodžius: „Dirbame tam, kad žmonės, kuriems dirbame, būtų patenkinti ir laimingi“.

42

Sveikata

Lai­min­go gy­ve­ni­mo dės­niai

Gy­ven­se­na: mankš­ta, su­ ba­lan­suo­ta mi­ty­ba, ge­ros emo­ci­jos – ir se­nat­vė tols­ ta kaip ho­ri­zon­tas. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

G

y­ve­na­me per trum­pai, jau­čia­mės pra­stai. To­kia mū­sų, lie­tu­vių, nuo­mo­nė. Bet ar­gi mes tik­rai tei­sūs? Bent jau mo­te­rys ge­ro­kai per anks­ti sa­ve nu­ra­šo, užuo­t sau ir vy­rams pa­dė­ju­sios bū­ti ener­ Štai ma­tau per gin­giems ir žva­liems. To­kių neiš­nau­do­tų ga­li­my­bių tik­rai yra, ir ne vie­na. TV: mū­sų ūki­

Re­gi­na Žu­kaus­kie­nė, gy­dy­to­ja

Klau­si­mai be at­sa­ky­mo

Ga­na daž­nai me­di­ci­nos ko­ri­fė­ jai ar gy­dy­to­jai, pa­klaus­ti apie mais­to pa­pil­dų var­to­ji­mą, at­sa­ ko, esą, jei val­go­me lai­ky­da­mie­ si svei­kos mi­ty­bos prin­ci­pų, jo­ kių pa­pil­dų ne­rei­kia.

Kiek­v ie­nam be­si­r ū­pi­nan­čiam sa­vo svei­ka­ta ky­la svar­bus klau­ si­mas: ar aš svei­kai mai­ti­nuo­si?

Tu­riu sa­vo mi­ty­bos įpro­čius, kas­ dien pus­r y­čiams, pie­tums ar va­ ka­rie­nei val­gau įpras­tus svei­kus mais­to pro­duk­tus, pa­pil­dy­da­ma sa­vo ra­cio­ną se­zo­ni­nė­mis uo­go­ mis, vai­siais ir dar­žo­vė­mis. Bet kas ga­li už­tik­rin­ti, kad val­g y­da­ ma juos aš gau­nu vi­sas rei­ka­lin­

gas mais­to me­džia­gas, vi­ta­mi­ nus, mi­ne­ra­lus, skai­du­las ir vi­ sa ki­ta?

Kai pra­de­du skai­ty­ti mi­ty­bos re­ko­men­da­ci­jas, ste­biuo­si, kiek daug rei­kia su­val­g y­ti per pa­rą, kad or­ga­niz­mas gau­tų rei­ka­lin­ gą kie­kį vi­ta­mi­nų ar skai­du­lų.

Tiek neį­ma­no­ma su­val­g y­ti! O kur dar moks­li­nin­kų pa­ ta­ri­mai no­rint iš­veng­ti

nin­kų užau­ gin­to­se mor­ ko­se – ga­ly­bė nit­ra­tų. Ūki­ nin­kai ir pa­tys ga­li ne­ži­no­ti, kuo už­terš­ta jų že­mė.

44

Sveikata

vė­žio, ate­rosk­le­ro­zės, ant­ svo­rio: ir rau­do­ną­jį vy­ną ger­ti, ir kep­tus obuo­lius val­g y­ti, po­mi­do­rus, bro­ko­li­nius ko­pūs­ tus, la­ši­šas, jū­r ų gė­r y­bes – in­ter­ ne­tas pil­nas vi­so­kių re­ko­men­da­

ci­jų. Bet štai ser­gi skyd­liau­kės li­ ga su ne­pa­kan­ka­ma funk­ci­ja ir jau ne­ga­li val­g y­ti nie­ko, kas tu­ri jo­do: nei jū­r ų gė­r y­bių, nei jo­duo­ tos drus­kos. Ir kaip su­de­rin­ti vi­ sas re­ko­men­da­ci­jas?

Ate­rosk­le­ro­zės pra­džia – vai­kys­tė­je

Nuo ka­da pra­de­da­me tai­syk­lin­ gai ir svei­kai mai­tin­tis? Nus­ta­ ty­ta, kad ate­rosk­le­ro­zė pra­de­ da vys­ty­tis dar vai­kys­tė­je. Jau

ta­da nu­sė­da pir­mie­ji rie­ba­lai ant krau­ja­g ys­lių sie­ne­lių ir to­ liau for­muo­ja­si ate­rosk­le­ro­ti­nės plokš­te­lės. Sta­tis­ti­ka, de­ja, ne­ko­ kia: mio­kar­do in­fark­tas iš­tin­ka net vai­kus.

Ne­pa­kan­ ka ko­la­ge­no – oda su­dri­ bu­si, plau­kai ne­gra­žūs, na­ gai lū­ži­nė­ja ir krau­ja­gys­lės silp­nos.

Re­cep­tas: gy­dy­to­ja R.Žu­kaus­kie­nė, pa­si­nau­do­ju­ si drau­gės pa­ta­ri­mu ner­vin­tis tuo­met, kai tu­rės lai­ko, su­pra­ to, kad dau­gy­bė pro­ble­mų la­bai grei­tai tam­pa ne­ver­tos nė men­kiau­sio dė­me­sio.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Ka­da pra­de­da­me do­mė­tis cho­ les­te­ro­lio kie­kiu? Ta­da, kai ser­ ga­me, kai po­ky­čiai di­de­li ir ne­ grįž­ta­mi. Bet juo­kin­giau­sia ir ne­lo­giš­ka, kad ir vals­ty­bė prie to pri­si­de­da – vais­tai, ku­rie gal­būt pa­dė­tų iš­veng­ti in­fark­to, kom­ pen­suo­ja­mi, kai jis jau įvyks­ ta, pa­lie­ka sun­kių pa­da­ri­nių ar­ net­gi žmo­gus tam­pa neį­ga­lus. Ar tai ne komp­re­so mi­ru­sia­jam po­ li­ti­ka?

Prieš ke­le­tą me­tų ren­giau gy­ dy­to­jų ap­klau­są apie cho­les­te­ro­lį ma­ži­nan­čių vais­tų var­to­ji­mą. Iš ap­klaus­tų gy­dy­to­jų tik vie­na tu­ rė­jo pa­cien­tę, ku­ri var­to­jo cho­ les­te­ro­lį ma­ži­nan­čius vais­tus 10 me­tų. Ši pa­cien­tė bu­vo ne­se­niai grį­žu­si iš Ame­ri­kos. Mū­sų ša­lies gy­ven­to­jai pa­var­to­ja šiuos vais­ tus ke­le­tą mė­ne­sių ar­ba tol, kol jie kom­pen­suo­ja­mi, ir nu­trau­kia.

Vi­si įgąs­din­ti ša­lu­ti­nių po­vei­kių, nors jie re­ti, o in­fark­tą per me­tus pa­ti­ria 7 tūkst. Lie­tu­vos gy­ven­ to­jų, per die­ną – 20.

Jei ne­mėgs­tu sil­kės

Daug kal­ba­me apie vai­kų mi­ty­bą ir tar­si ja rū­pi­na­mės, ta­ čiau man te­ko daug kar­tų

46

Sveikata

ste­bė­ti, kaip vai­kai, esant di­džiu­lei mais­to gau­sai ir įvai­ro­vei, pri­si­de­da į lėkš­tę skru­ din­tų bul­v y­čių ir ge­ria ko­ka­ko­ lą. Taip mai­ti­na­si tris kar­tus per die­ną, ret­sy­kiais dar už­kram­to bul­v ių traš­ku­čių.

Jei vai­kas mor­kų ne­val­go, be­ pras­miš­ka aiš­kin­ti, kaip tai svei­ ka, ir šim­tus kar­tų per die­ną jų siū­ly­ti. Tu­rė­tų bū­ti vyk­do­ma pa­ trauk­li vai­kams mi­ty­bos po­li­ti­ ka, pra­de­dant nuo pa­čių ma­žiau­ sių­jų, ir tai tu­rė­tų bū­ti vals­ty­bės rei­ka­las.

Bet už­ten­ka pa­si­žiū­rė­ti į sa­ve: ir aš ne­mėgs­tu kai ku­rių mais­ to pro­duk­tų, ku­rių ne­val­g y­da­ma tik­rai ne­gau­siu bū­ti­nų or­ga­niz­ mui ele­men­tų. Ne­mėgs­tu sil­kės, kaip ta­da or­ga­niz­mas gaus se­le­ no? Juk jo nė­ra Lie­tu­vos dir­vo­že­ my­je išau­gin­to­se dar­žo­vė­se. Kur man jo gau­ti? Vy­rams jis bū­ti­nas sper­ma­to­ge­ne­zei. O sper­mos ko­ ky­bė me­tai iš me­tų blo­gė­ja tiek Lie­tu­vo­je, tiek pa­sau­ly­je. Ir ne tik dėl se­le­no sto­kos.

Ne­val­gau šal­tie­nos, nors gal ir val­g y­čiau, bet ne­tu­riu lai­ko jos iš­ si­v ir­ti. Ir kas die­ną jos ne­pri­val­ gy­si. Kaip ta­da pa­pil­dy­ti ko­la­ge­ no at­sar­gas? Tai vie­nas pa­grin­di­ nių kū­no bal­ty­mų, ypač rei­ka­lin­ gas grei­tai au­gan­tiems vai­kams.

Jie stie­bia­si kaip bul­v ių dai­gai pa­va­sa­rį, val­g y­da­mi skru­din­tas bul­v y­tes. O sens­te­lė­jus kremz­ lės yra, są­na­rius skau­da. Ne­pa­ kan­ka ko­la­ge­no – oda su­dri­bu­si, plau­kai ne­gra­žūs, na­gai lū­ži­nė­ja ir krau­ja­g ys­lės silp­nos.

Trą­šos ir są­ži­nė

Net jei la­bai steng­čiau­si su­val­g y­ ti rei­kia­mą kie­kį bal­ty­mų, ang­ lia­van­de­nių, rie­ba­lų pa­gal re­ko­ men­duo­ja­mą svei­kos mi­ty­bos pi­ra­mi­dę (su­skai­čiuo­ti nė­ra pa­ pras­ta – rei­kė­tų spe­cia­lis­to pa­ gal­bos, o tų spe­cia­lis­tų – vie­ne­ tai ir kon­sul­ta­ci­jos kai­nuo­ja), kur ga­ran­ti­jos, kad mais­tas, ku­rį val­ gau, man ne­ken­kia? Štai ma­tau per TV: mū­sų ūki­ nin­kų užau­gin­to­se mor­ko­se –

Nus­ta­ty­ta, kad ate­rosk­le­ro­zė pra­de­da vys­ty­ tis dar vai­kys­ tė­je. jau ta­da nu­sė­da pir­ mie­ji rie­ba­lai ant krau­ja­ gys­lių sie­ne­lių ir to­liau for­ muo­ja­si ate­ rosk­le­ro­ti­nės plokš­te­lės.

Svei­ka: vai­siai – se­zo­ni­niai, o mankš­tą ga­li­ma pra­dė­ti ir nuo del­nų pa­try­ni­mo kas ry­tą. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ga­ly­bė nit­ra­tų. Ūki­nin­kai ir pa­ tys ga­li ne­ži­no­ti, kuo už­terš­ta jų že­mė. Į šį klau­si­mą tik­rai ne­gau­ siu at­sa­ky­mo, nes ne­pri­laks­ty­ siu į la­bo­ra­to­ri­jas ir ne­pa­tik­rin­ siu kiek­v ie­no pro­duk­to. O kur dar trą­šos, her­bi­ci­dai, pes­ti­ci­dai, švi­nas?

O są­ži­nė? Ma­čiau – pa­ke­lė­je mo­te­ris sky­nė šal­ta­lan­kių uo­gas į dė­žes. Sa­voms reik­mėms var­ gu ar tiek rei­kia. Par­duos tur­gu­ je kaip iš sa­vo ūkio, o gal dar alie­ jaus iš­spaus.

Po­ky­čiai bė­gant me­tams

Kuo dau­giau apie vis­ką gal­vo­ju, tuo liūd­niau ir su­dė­tin­giau vis­ kas at­ro­do. Ma­no pa­čios po­žiū­ ris į mi­ty­bą daug kar­tų ki­to. Vai­ kys­tė, jau­nys­tė, bran­da... Skir­ tin­gi mi­ty­bos po­rei­kiai, skir­tin­ gi sko­niai, skir­tin­gos fi­nan­si­nės ga­li­my­bės for­muo­jant mi­ty­bos ra­cio­ną.

Vai­kys­tė­je mū­sų mi­ty­bos įpro­ čius for­muo­ja tė­vai. Vis pa­gal­vo­ ju apie ve­ge­ta­r ų vai­kus: ma­nęs dar nie­kas neį­ti­ki­no, kad taip mai­tin­tis yra ge­rai, ir ypač, kad tin­ka vai­kams. O juk jau vai­kys­

tė­je klo­ja­me sa­vo svei­ka­tos pa­ grin­dus. Nuo to, ką val­go­me, pri­ klau­sys kau­lų, kremz­lių struk­tū­ ra, dan­tų būk­lė, ir vė­liau tai jau la­bai sun­ku pa­keis­ti. Švie­siau­si jaus­mai už­plūs­ta pri­si­mi­nus stu­di­jų me­tus. Bet kaip mai­ti­no­mės! Su vy­ru pri­si­ me­na­me, kaip ska­nu bu­vo kep­ tos bul­vės su ke­f y­ru ar ma­ka­ro­ nai su spir­gu­čiais. Ar­gi tai bu­vo svei­ka? Pa­ban­dė­me da­bar – nei ska­nu, nei ką.

Lie­ka pa­lin­kė­ti su­pyk­ti

Kai su­lau­kiau bran­dos, ži­no­ ma, la­biau ėmiau kreip­ti dė­me­ sį į tai, ką val­gau. Bet ga­ran­tuo­ ti, kad val­gau svei­kai, tik­rai ne­ ga­liu. Kar­tais per daug, nes la­bai ska­nu, o kar­tais pa­si­duo­du die­ tų vi­lio­nėms. Svo­ris, taip sun­kiai su­ma­žin­tas, žiū­rėk, ir vėl šok­te­ lė­ja taip, kad ant svars­tyk­lių bai­ su lip­ti.

Vis­kas nė­ra taip pa­pras­ta: en­ dok­ri­ni­nė sis­te­ma šlu­buo­ja, ne­ svei­ka skyd­liau­kė, dar kli­mak­ sas, o tai taip svar­bu me­džia­g ų apy­kai­tai. Oda bliūkš­ta ir ką­ra – ban­dau juo­kau­ti, kad vei­kia že­

mės trau­ka. Ačiū Die­v ui, tu­riu pui­kią kos­me­to­lo­gę Jo­lan­tą. Po jos nuo­sta­bių ran­kų pri­si­lie­ti­mo nu­švin­ta ne tik oda, bet ir nuo­ tai­ka.

Są­na­riai braš­ka ir skau­da, vis sun­kiau iš­si­ju­din­ti. Kiek­v ie­ną de­šimt­me­tį ne­ten­ka­me po 10–15 pro­c. įvai­rių me­džia­g ų, su­da­ran­ čių mū­sų kū­no au­di­nių struk­tū­ rą: dy­la kremz­lės, di­dė­ja atau­ gos, tirš­tė­ja są­na­rių skys­tis.

Stre­sas, ne­mi­ga, be­si­kem­šan­ čios krau­ja­g ys­lės – vis­kas tik blo­ gė­ja. Štai ir sens­ta­me, sto­rė­ja­me, o blo­giau­sia – pa­tys sa­ve nu­ra­šo­ me: ir vy­rai, ir mo­te­r ys. Ar net, žiū­rėk, ima­me ir nu­mirš­ta­me – ir vi­sa­da ne lai­ku, ir vi­sa­da per anks­ti.

Lai­mė, ne­su pe­si­mis­tė. No­riu, kad su­pyk­tu­me ant sa­vęs, ant gy­ ve­ni­mo, ant sa­vo sens­tan­čio kū­ no ir pa­prieš­ta­rau­tu­me tiems neiš­ven­gia­miems gy­ve­ni­mo dės­ niams, rei­ka­lau­jan­tiems pa­klus­ nu­mo.

Gal kam nors ir pra­vers ke­le­ tas pa­ta­ri­mų, ku­riuos skirs­ty­ čiau į tris pa­grin­di­nes gru­pes: tai – dva­si­nė ra­my­bė, fi­zi­nis ak­ ty­v u­mas, mi­ty­ba ir pa­pil­dai.

Sveikata Iš as­me­ni­nės ir drau­gų pa­tir­ties

D

ėl ner­vų ir stre­so. Ma­no drau­gė pa­pa­sa­ko­jo, kad su­si­ra­šo ner­vi­nan­čias pro­ble­mas į kny­ge­lę ir pa­ski­ria lai­ką, ka­da dėl jų ner­vin­tis. Pa­ban­džiau ir aš. Kai atė­jo tas lai­kas, di­džio­ sios da­lies tų pro­ble­mų jau bu­vo ne­li­kę. O to­kios svar­bios at­ro­dė.

Fi­zi­nis ak­ty­vu­mas. Pra­dė­ki­ me po tru­pu­tį, jei iki šiol nie­ko ne­da­rė­me, gal­vo­da­mi, kad mankš­ti­na­mės. Pa­bu­dę nors del­nus pa­trin­ki­me vie­ną į ki­tą vie­ną mi­nu­tę kas­ryt, pa­si­rą­žy­ ki­me, pa­kvė­puo­ki­me pil­vu ir krū­ti­ne. Gal pa­skui kils no­ras dau­giau pa­ju­dė­ti? Už pa­si­vaikš­ čio­ji­mą juk mo­kė­ti ne­rei­kia.

Apie ža­lin­gus įpro­čius ne­kal­bė­ siu, už­ten­ka, kiek pri­kal­bė­ta. Ži­nių už­ten­ka, rei­kia tik no­ro jų at­si­kra­ty­ti.

Dėl mi­ty­bos. Ma­no po­žiū­riu, ydin­giau­sia yra ne­re­gu­lia­ri mi­ty­ba, nes po to per­si­val­go­ me. Jei­gu jums tik­rai rū­pi jū­sų svei­ka­ta, mai­tin­ki­tės re­gu­lia­riai – te­gul tai bū­na pir­mas žings­ nis į svei­kes­nį gy­ve­ni­mą.

Pa­pil­dai. Aš juos var­to­ju. Ne taip, kaip vie­na ma­no pa­cien­tė, par­kri­tu­si Kli­ni­kų ko­ri­do­riu­je, – vie­nuo­li­ka kap­su­lių iš kar­to.

Vis­ką rei­kia da­ry­ti ne­pa­mirš­tant svei­ko pro­to. At­si­sa­ky­ti ir neig­ti tai, ką su­kū­rė moks­las ir įro­dė pa­tir­tis, var­gu ar tei­sin­ga.

Me­čiau svo­rį, pa­di­di­nau žings­ nių skai­čių iki de­šim­ties tūks­tan­ čių, vaikš­čio­da­ma su šiau­rie­ tiš­ko­mis laz­do­mis, ir pra­dė­jo nak­ti­mis gel­ti klu­bų są­na­rius.

Pa­ban­džiau mais­to pa­pil­dų su

me­džia­go­mis, rei­ka­lin­go­mis kremz­lių struk­tū­rai, – pa­dė­ jo! Ma­nau, kai jau ne­tu­rė­siu kremz­lių ar są­na­rį pro­te­zuo­ti rei­kės, tuo­met ne­be­pa­dės mais­ to pa­pil­dai, ta­čiau steng­siuo­si ati­to­lin­ti ope­ra­ci­ją, kiek ga­lė­siu.

Pa­pil­dai odai ir kau­kės. Tai tik­ra at­gai­va ne tik odai – tai mei­lė ir dė­me­sys sau pa­čiai, pa­ky­lė­jan­ti tru­pu­tį aukš­čiau kas­die­ny­bės.

Esu hi­per­to­ni­kė, ži­nau, kad aukš­tas ar­te­ri­nis krau­jos­pū­dis ir ate­rosk­le­ro­zė ska­ti­na silp­nap­ ro­tys­tės vys­ty­mą­si, nes ga­li su­si­da­ry­ti ma­žų kre­šu­liu­kų ir už­si­kimš­ti krau­ja­gys­lės. No­rė­

47

čiau už­kirs­ti tam ke­lią, atei­ty­je ne­bū­ti naš­ta sa­vo vai­kams.

Ja­po­nai, pa­si­ro­do, jau tūks­tan­tį me­tų var­to­ja ap­sau­gos prie­ mo­nę – na­tū­ra­lų fib­ri­no­li­ti­ką mais­to pa­vi­da­lu. Ar­gi ga­li­ma ne­pa­si­nau­do­ti jų iš­min­ti­mi ir pa­tir­ti­mi? Tuo la­biau kad pa­ty­ru­sių­jų in­fark­tą ir in­sul­tą ten tik­rai ma­žiau. Ypač kai yra pre­pa­ra­tas, tir­pi­nan­tis kre­šu­lius ir už­ker­tan­tis ke­lią jiems su­si­da­ ry­ti, ku­rį la­bai pa­pras­ta var­to­ti.

Jis na­tū­ra­lus, ne­rei­ka­lau­ja la­bo­ ra­to­ri­nės kont­ro­lės, jo po­vei­kis jun­ta­mas tiek ar­te­ri­jo­se, tiek ve­no­se.

Kur dar pro­bio­ti­kai, an­tiok­si­ dan­tai, vi­ta­mi­nai, mi­ne­ra­lai ir dau­gy­bė ki­tų pui­kių pro­duk­tų!

Ne­rei­kia vis­ko grieb­tis iš kar­to.

Pats or­ga­niz­mas pa­suf­le­ruo­ja, ko jam pri­trū­ko, tik rei­kia įsi­klau­ sy­ti, ne­nu­mo­ti ran­ka ir pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju ar vais­ti­nin­ku.

48

Sveikata

Daugiau tyrimų vaikų ligų diagnostikai B

e tyrimų – kaip be rankų, – tvirtina Kauno Dainavos poliklinikos Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė Aldona Tamulevičienė.

– Žinoma, be galo svarbi pirminė apžiūra, tačiau tiksli diagnostika be laboratorinių tyrimų neįmanoma. Pavyzdžiui, endokrininėmis ligomis vaikai serga nedažnai, tačiau dėl savo klinikinės išraiškos specifikos ir diagnostikos ypatumų jos užima ypatingą vietą klinikinėje praktikoje.

Rūpestis: Kauno Dainavos poliklinikos vaikų endok

Laura Čapauskytė

Endokrininių ligų diagnostika

Vyraujantys vaikų endokrininiai susirgimai: skydliaukės ligos (įgimta hipotirozė, autoimuninis tirpoiditas, įgyta skydliaukės hipofunkcija ar hiperfunkcija, mazgai skydliaukėje, antsvoris ir nutukimas, augimo ir brendimo sutrikimai, cukrinis diabetas.

Kaip teigia vaikų endokrinologė Natalija Smetanina, dėl endokrininių susirgimų atsirandantys pokyčiai gali pasireikšti įvairiai, pavyzdžiui, esant antinksčių nepakankamumui ar sunkiai hipoglikemijai organizmas išsiderina greitai ir vaiko gyvybei gali grėsti pavojus. Laiku įtarta ir diagnozuota patologija išgelbsti vaiko gyvybę.

Endokrininės ligos ne visada turi specifinių požymių, pavyzdžiui, kaip cukrinis diabetas, kuris pasireiškia troškuliu, dažnu šlapinimusi, svorio kritimu ir aukštu cukraus kiekiu kraujyje. Endokrininis susirgimas gali pasireikšti ir kaip nespecifinių požymių derinys: pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, bendras silpnumas, blogėjanti būklė esant antinksčių krizei. Vaikų endokrinologė teigia: „Būna ligų, kurios kliniškai niekaip nepasireiškia arba gali pasireikšti po tam tikro laiko, ypač negydant ir progresuojant organizmo dekompensacijai. Viena tokių ligų yra įgimta hipotirozė, kuri naujagimiams gali pasireikšti be jokių šiai ligai būdingų klinikinių požymių, nors skydliaukės hormonų tyrimai jau tuo metu rodo ryškų sutrikimą. Jei įgimta hipotirozė pra-

dedama gydyti laiku, tėvai gali ir nepamatyti jokio vaiko organizmo išsiderinimo.“ Taip atsitinka todėl, kad iki gimimo vaisiaus skydliaukės hormonų nepakankamumą kompensuoja per placentą gaunami mamos skydliaukės hormonai, tačiau gimus ši kompensacinė grandis nutrūksta ir palengva organizme išsenka buvę mamos skydliaukės hormonai, prasideda kūdikio hipotirozė.

Hormoniniai tyrimai

Siekiant diagnozuoti, ar vaikas serga endokrinine liga, atliekami hormoniniai tyrimai, kurie tiksliai parodo patologijos egzistavimą arba jos nebuvimą. „Priklausomai nuo to, kurios iš hormonų veikimo ašies pažeidimą įtariame, tos ašies hormonus ir tiria-

me. Kadangi hormonai turi stiprią tarpusavio sąveiką, kintant vieniems, kinta ir kiti, dažniausia tiriami keli hormonai iš karto“, – teigė vaikų endokrinologė N.Smetanina.

Išaugus Dainavos poliklinikos klinikinės diagnostikos laboratorijos tyrimų įvairovei, atliekami tyrimai, skirti skydliaukės ligų diagnostikai bei gydymo kontrolei. Atliekami hipofizės – skydliaukės ašies veikimą parodantys tyrimai: TSH (tireostimuliuojantis hormonas), FT4 (laisvas tiroksinas) ir FT3 (laisvas trijodtironinas). Antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę nustatymas (ANTI-TPO) leidžia laiku diagnozuoti autoimuninį procesą dar nesant ryškiai skydliaukės patologijai.

Sveikata

49

nyksta. Anot N.Smetaninos, vyresniems nei 1 metų vaikams, taip pat ir suaugusiesiems yra rekomenduojama vartoti vitaminą D profilaktiškai. Svarbu jo neperdozuoti, nes gali iškilti inkstų akmenligės pavojus, sutrikti apetitas, sulėtėti augimas, įsitempti raumenys, padidėti dirglumas. Vaikų ligų skyriaus vyresnioji ordinatorė A. Tamulevičienė primena, jog natūralūs vitamino D šaltiniai yra žuvų taukai, sviestas, sūris, kiaušinių tryniai, pienas.

Kada reikia atkreipti dėmesį

s vaikų endokrinologė N.Smetanina konsultuoja jaunąją pacientę.

Lytiniai hormonai LH (liuteinizuojantis hormonas), FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas), testosteronas, estradiolis, progesteronas bei prolaktinas padeda nustatyti lytinio brendimo sutrikimus, kiaušidžių ar sėklidžių disfunkciją, menstruacijų ciklo sutrikimus. Mergaičių ginekologė Jūratė Monika Kiesylytė priduria, jog LH, FSH tyrimai itin svarbūs vertinant įvairaus amžiaus mergaičių lytinio vystymosi sutrikimus bei menstruacijų ciklo sutrikimų priežastis ir pobūdį, o bendras ß-hCG paauglėms atliekamas tais atvejais, kai yra kiaušidžių dariniai (cista, cistoma).

Tyrimas yra būtinas vertinant galimus lytinių ląstelių piktybiniams augliams būdingus pakitimus darinyje.

Tikslūs tyrimai mažakraujystei nustatyti

Vaikų ligų gydytojos A.Tamulevičienės praktikoje kartais pasitaiko vaikų, sergančių mažakraujyste. Pasak medikės, įtariant šį susirgimą, tiksliai diagnozei nustatyti vien hemoglobimo kiekio kraujyje tyrimo nepakanka, būtinas Dainavos poliklinikos laboratorijoje atliekamo feritino kiekio kraujyje nustatymo tyrimas. Mergaičių ginekologė J.M.Kiesylytė priduria: „Neretai mažakraujystės priežastis mergaitėms gali būti gausios, ilgos menstruacijos. Atliekant minėtą tyrimą, galima nustatyti geležies kiekio organizme trūkumą, feritino koncentracija kraujyje taip pat yra labai svar-

bus rodiklis vertinant kraujavimų gydymo, geležies rezervo atsistatymo efektą. Todėl gydymo metu neretai šiuos tyrimus rekomenduojama kartoti kas 2–3 mėnesius, kartu vertinant ir kitus bendro kraujo tyrimo rodiklius.“

Saulės vitaminas

Vitaminas D, arba vadinamas saulės vitaminas pasigamina žmogaus odoje veikiant ultravioletiniams spinduliams. Vitamino D nepakankamumas mažiems vaikams pasireiškia rachito požymiais, vyresnieji dažniausiai skundžiasi prakaitavimu, odos sausumu ir nagų sluoksniavimusi. Atlikus tyrimą ir nustačius nepakankamą vitamino D kiekį bei skyrus gydymą, po kelių mėnesių minėti požymiai iš-

Tėvai turėtų pagalvoti apie galimą vaiko skydliaukės funkcijos sutrikimą, jeigu kūdikiui ryškesnė ir ilgiau tęsiasi gelta, prastai auga svoris, užkietėja viduriai, lėtai užsidaro momenėliai, vėluoja psichomotorinė raida. Vyresniems vaikams apie skydliaukės sutrikimus signalizuoja svorio augimas, antsvoris ar nutukimas, galūnių šalimas, žemas kraujospūdis, odos sausumas, nagų lūžinėjimas, vaikai pasidaro lėti, neturintys jėgų, neretai jiems būna sunku susikoncentruoti, pablogėja mokymasis, gali būti net kamuojami depresijos. Išvardyti simptomai būdingi hipotirozei.

Sergant tirotoksikoze, priešingai nei sergant hipotiroze, pacientui būna karšta: jis prakaituoja, daugiau geria, dažniau tuštinasi, krenta svoris, atsiranda nevalingas galūnių ar net viso kūno drebėjimas, ryškėja akių išverstakumas, prastėja koncentracija, blogėja pažangumas, trinka atmintis. Tėvai turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį vaiką ir kreiptis į šeimos ar vaikų ligų gydytoją, kuris, įtaręs ligą, nukreips jį pas vaikų endokrinologą, kuris išanalizuos visus klinikinius požymius, atliks hormonų tyrimus ir paskirs reikiamą gydymą.

50

Sveikata

La­ze­ris odon­to­lo­g

XXI am­žiaus pa­n a L

a­ze­ris odon­to­lo­gi­jo­je? Ir ne­tgi Lie­tu­vo­je? „Taip, tai ne moks­li­nė fan­tas­ti­ka, o rea­ly­bė, priei­na­ma mū­sų ša­lies gy­ven­to­jams“, – šyp­so­da­ma­si pa­brė­žia me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ rė pe­rio­don­to­lo­gė Sol­vei­ga Kel­baus­kie­nė.

Jus­tė Ki­bu­ry­tė – Ži­no­me, kad iš me­di­ci­nos sri­ čių la­ze­ris tai­ko­mas chi­rur­gi­jo­ je ir mie­lai ren­ka­mės to­k į gy­dy­ mo me­to­dą. O kaip jis tai­ko­mas odon­to­lo­gi­jo­je, juo­lab pe­rio­don­ ti­tui – lė­ti­niam apy­dan­čio au­di­ nių už­de­gi­mui gy­dy­ti?

– Šian­dien la­ze­ri­nių tech­no­lo­gi­ jų pri­tai­ky­mo ga­li­my­bės me­di­ci­ no­je jau ne­be­ke­lia abe­jo­nių. Tai, ko ge­ro, spar­čiau­siai to­bu­lė­jan­ti žmo­nių su­kur­ta tech­no­lo­gi­jų sri­ tis, ku­ri gy­dant dau­ge­lį li­g ų jau pa­da­rė re­vo­liu­ci­ją. Nau­jau­sios kar­tos la­ze­riai gy­dy­to­jams su­ tei­kia neį­ti­ki­mas ga­li­my­bes puo­ se­lė­ti žmo­nių svei­ka­tą ir gro­žį.

Dau­gu­mą jais at­lie­ka­mų ope­ra­ ci­jų šian­dien bū­tų ga­li­ma pa­va­ din­ti tie­siog mi­ni­ma­lios in­va­zi­ jos pro­ce­dū­ro­mis, po ku­rių žmo­ gus iš kar­to jau­čia­si dar­bin­gas ir svei­kes­nis.

Nuo ki­tų me­di­ci­nos sri­čių, ku­rio­se pla­čiai nau­do­ja­mas gy­ dy­mas la­ze­riu, neat­si­lie­ka ir odon­to­lo­g i­ja. 1998 m., po dau­ giau nei de­šimt­me­tį tru­ku­sių ty­ ri­nė­ji­mų, kom­pa­ni­ja „Bio­la­se“ su­kū­rė ir pa­ga­mi­no pir­mą­jį la­ ze­r į, skir­tą minkš­tie­siems ir kie­

tie­siems bur­nos au­di­niams pre­ pa­r uo­ti.

– Pre­pa­ruo­ti? Kaip tai su­pras­ti?

– Pa­s au­ly­je šis gy­dy­m as yra ne­b e nau­jie­n a, o kas­d ie­ny­ bė. Pag­r in­d i­n is la­z e­r i­n io gy­ dy­mo pra­n a­š u­m as – tik li­gos pa­ž eis­t o au­d i­n io pa­š a­l i­n i­m as.

Tai mi­n i­m a­l iai in­v a­z i­n is, tau­

so­jan­t is svei­k us au­d i­n ius, sau­ gus, la­bai efek­t y­v us, o kar­t u ir pa­pras­t as gy­dy­mo me­t o­d as.

Be abe­jo­nės, gy­dy­mo pro­c e­dū­ ras tu­r i at­l ik­t i gy­dy­t o­jas, tu­ rin­t is dar­bui su la­z e­r iu li­c en­c i­ ją ir pa­t ir­t į. Su­g e­bant val­dy­t i šį uni­k a­lų įren­g i­n į, gy­d ant bur­ nos li­g as ga­l i­m a ti­kė­t is fan­t as­ ti­n ių re­z ul­t a­t ų.

Pulpa

Emalis

o­gi­jo­je –

n a­cė­ja – Kuo gy­dy­mas la­ze­riu pra­na­ šes­nis, nei šiuo me­tu tai­ko­mi ki­ ti chi­rur­gi­niai pe­rio­don­ti­to gy­dy­ mo me­to­dai?

– La­ze­ris su­tei­kia uni­ka­lių ga­li­ my­bių: įma­no­ma ne tik su­stab­ dy­ti li­gos pro­gre­sa­v i­mą, bet ir pa­siek­ti, kad at­si­nau­jin­tų pe­rio­ don­to raiš­tis, iš­tir­pęs al­veo­lės kau­las.

Dantenos Šaknies cementas Periodonto plyšys Danties šaknis

Net ir sun­kiau­sios pe­rio­don­ti­ to for­mos pa­sau­ly­je jau yra gy­do­ mos per vie­ną ap­si­lan­ky­mą. Daž­ niausiai ne­rei­kia jo­kių skaus­mo mal­ši­na­mų­jų nei per pro­ce­dū­ rą, nei po jos. Po gy­dy­mo pa­cien­ tai ne­si­skun­džia di­des­niu dan­tų jaut­ru­mu, o tai yra vie­nas iš dau­ ge­lio trū­ku­mų tai­kant tra­di­ci­nę pe­rio­don­to chi­rur­gi­ją.

Pri­va­lu­mai: gy­dy­to­ja S.Kel­baus­kie­nė gi­ria la­ze­rio te­ra­pi­ją, nes pa­cien­tui šis me­to­das ne­skaus­min­gas ir mak­si­ma­liai sau­gus.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Danties vainikas

SUR LPSODQW

Danties alveolės kaulas

*\G\PDV OD]HULX EH VNDXVPR

Kraujagyslių-nervo pluoštelis

Žmo­nės, ku­rie var­to­ja krau­ją skys­ ti­nan­čius pre­pa­ra­tus, juos ga­li var­ to­ti ir prieš ope­ra­ci­ją. Nė­ra ri­zi­kos su­si­dur­ti su di­des­nio krau­ja­vi­mo pa­vo­ju­mi, nes la­ze­rio spin­du­lys gy­dant tar­si už­ly­do smul­kiąsias kraujagysles. Dėl to ope­ruo­tų au­ di­nių ne­rei­kia su­siū­ti. Net ir po sun­kiau­sių chi­rur­gi­nių in­ter­ven­ ci­jų au­di­niai pa­tins­ta la­bai re­tai.

– Ko ge­ro, mes ne­ži­no­me, kas yra pe­rio­don­tas, kuo jis ski­ria­si nuo pe­rio­don­ti­to, to­dėl pra­šy­čiau paaiš­k in­ti iš­sa­miau.

– Pe­rio­don­tas (apydantis) – tai dan­tį su­pan­tys audiniai: kaulas, raiš­čiai, laikantys dan­tį al­veo­ lė­s kaule, dantenos ir šaknies ce­ mentas. Pe­rio­don­tas nė­ra dan­ ties su­de­da­mo­ji da­lis, tai yra at­ski­ras au­di­nys, tar­si tar­pi­nė gran­dis tarp dan­ties ir kau­lo. Pe­ rio­don­to plyšys yra itin siau­ras, jo sto­ris nor­ma­lio­mis są­ly­go­mis yra 0,2-0,3 mm.

Pe­rio­don­to už­de­g i­mas va­di­ na­mas pe­rio­don­ti­tu ir tai yra vie­ na iš la­biau­siai pa­pli­tu­sių odon­ to­lo­g i­nių li­g ų, tiks­liau, ki­tų li­g ų, daž­niau­siai dan­te­nų už­de­g i­mo, va­di­na­mo gin­g i­v i­tu, komp­li­ka­ ci­jų, kai iš­tirps­ta ne tik raiš­tis, bet ir al­veo­li­nis kau­las.

Pe­rio­don­tas tu­ri dvi silp­nas vie­tas. Nuo jų ir pra­si­de­da be­ veik vi­sos pe­rio­don­to li­gos. Vie­ na iš tų vie­tų, ku­ri at­sa­kin­ga už pe­rio­don­ti­tą, yra pe­rio­don­tas ap­link dan­ties šak­nies vir­šū­nė­ je esan­čią an­gą. In­fek­ci­jai pa­te­ kus iš dan­ties vi­daus per šią an­ gą į pe­rio­don­tą, vys­to­ si va­di­na­ma­sis vir­šū­ni­nis­

„Pro-implant“ klinika jau daugiau kaip 10 metų yra Tarptautinio implantacijos instituto (Vokietija) išskirtinis partneris Lietuvoje.

Klinikos odontologai licencijuoti, patyrę bei įvaldę pačius inovatyviausius gydymo metodus, įskaitant ir gydymą lazeriu.

Klinikoje teikiamos visos odontologinės paslaugos – nuo pūslelinės gydymo iki pačių sudėtingiausių kaulo atstatymo operacijų: lazerinė odontologija, chirurginis gydymas, implantacija, protezavimas, periodonto gydymas, estetinis plombavimas, burnos higiena, dantų balinimas, ortodontija, vaikų dantų gydymas.

Ypač jautriems pacientams siūlomas gydymas taikant gilią (intraveninę) sedaciją.

UAB „Pro-implant“ K.Donelaičio g. 14-1 Kaunas, LT-44213 Tel. 8 634 09687 E. paštas: info@odontologas.lt www.odontologas.lt Dirbame I–V 9–17 val.

52

Sveikata ko­lo­gi­niams li­go­niams, ku­riems tai­ky­ta che­mo­te­ra­pi­ja.

Nau­jau­sios kar­tos la­ze­ riai gy­dy­to­ jams su­tei­kia neį­ti­ki­mas ga­ li­my­bes puo­ se­lė­ti žmo­nių svei­ka­tą ir gro­žį.

– Ar tie­sa, kad la­ze­riu gy­do­ma lū­ pų pūs­le­li­nė?

– Šią li­gą su­ke­lian­t į her­pes vi­ ru­są la­ze­r iu ga­li­ma su­nai­k in­ti per 3–5 mi­nu­tes. Skaus­mas su­ ma­žė­ja aki­mirks­niu, o pūs­le­lės dings­t a per 1–2 die­nas. Šis gy­ dy­mas, prie­šin­gai nei gy­dy­mas an­ti­v i­r u­si­niais vais­t ais, ne­t u­r i ab­so­liu­čiai jo­k io ša­lu­ti­nio po­ vei­k io, yra grei­t as ir ne­skaus­ min­gas.

Me­to­das: nau­jau­sios tech­no­lo­gi­jos su­tei­kia pui­kių ga­li­my­bių gy­dy­to­jams kont­ro­ liuo­ti kiek­vie­ną sa­vo ju­de­sį.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

pe­rio­don­ti­tas. Šio už­de­ gi­mo prie­žas­tis pa­pras­tai bū­na in­fek­ci­ja dan­ties ka­na­le.

Ant­ra silp­no­ji periodonto vie­ ta yra dan­te­nų va­ge­lė. Šio­je vie­ to­je la­biau­siai kau­pia­si ap­na­šos ir daž­niau­siai for­muo­ja­si dan­tų ak­me­nys. Juo­se esan­čios bak­te­ ri­jos su­ke­lia lė­ti­nį dan­te­nų už­de­ gi­mą, pe­rei­nan­tį į lė­ti­nį dan­tį su­ pan­čių audinių už­de­gi­mą. To­kia li­ga, kai dan­ties raiš­tis yra suar­ do­mas nuo kraš­to, va­di­na­ma šo­ ni­niu pe­rio­don­ti­tu, pa­pras­čiau – pa­ro­don­to­ze.

Daž­niau­sios pe­rio­don­to li­gos yra gin­gi­v i­tas ir pe­rio­don­ti­tas.

Gin­gi­v i­tas – dan­te­nų už­de­gi­mas,

ku­ris ne­g y­do­mas ga­li pa­siek­ti kau­lą ir pe­raug­ti į pe­rio­don­ti­tą.

Gin­gi­v i­to po­ž y­miai – pa­rau­du­ sios, pa­bur­ku­sios ir krau­juo­jan­ čios dan­te­nos.

– Kaip įtar­ti, at­pa­žin­ti pe­rio­don­ ti­tą?

– Pe­rio­don­ti­tas pro­gre­suo­ja lė­tai, to­dėl pa­cien­tai daž­niau­siai krei­ pia­si į gy­dy­to­ją pa­vė­luo­tai. Pag­ rin­di­niai šios li­gos po­žy­miai: nuo dan­ties at­si­trau­ku­sios dan­te­nos, pa­di­dė­ję tar­pai tarp dan­tų, pa­ slan­kūs dan­tys, blo­gas kva­pas ir sko­nis bur­no­je. Pe­rio­don­ti­tas nė­ra tik vy­res­nio am­žiaus žmo­nių li­ga, ji ga­li pra­si­dė­ti jau paaug­lys­tė­je.

– Pa­ko­men­ta­vo­te la­ze­rio chi­rur­ gi­ją, o jo spin­du­liuo­tė tai­ko­ma pe­rio­don­ti­to pre­ven­ci­jai?

– Taip, nes la­ze­r io spin­du­liuo­t ė tu­r i daug fan­t as­t i­nių sa­v y­bių.

Jo­k ia fi­z i­k i­nė te­ra­pi­ja ne­t u­r i to­k io įvai­r ia­pu­sio po­vei­k io. La­ ze­r iai ga­li bū­t i nau­do­ja­m i bio­ lo­g i­niams pro­c e­sams mū­sų kū­ no ląs­t e­lė­se suak­t y­v in­t i – bios­ ti­mu­lia­ci­jai. Tai­k ant la­ze­r io te­ ra­pi­ją ląs­t e­lės yra tie­sio­g iai sti­ mu­liuo­ja­mos gy­t i, ak­t y­v i­na­mos or­ga­niz­mo ga­lios, imu­ni­t e­t as, to­dėl po la­ze­r i­nės te­ra­pi­jos au­ di­niai gy­ja daug grei­čiau.

Ypač ge­r ų re­zul­ta­tų pa­sie­kia­ ma gy­dant bur­nos glei­v i­nę on­

„Waterlase MD“ lazeris Vilniaus Žvėryno odontologijos klinikoje!

KITOS PASLAUGOS: Burnos higiena Estetinis plombavimas

Procedūras atlieka gydytoja-periodontologė, biomedicinos mokslų daktarė Solveiga KELBAUSKIENĖ

Dantų karieso gydymas vaikams ir suaugusiesiems

• Periodonto ligų gydymas. Minimali invazija – labai retas pooperacinis audinių tinimas, nežymus pooperacinis skausmas.

• Lūpos, liežuvio pasaitėlių korekcija. Ši procedūra ypač tinkama vaikams, nes greitesnis ir geresnis gijimas, minimalus skausmas. Nėra erzinančių siūlių.

• Lūpų pūslelinės, aftų, stomatito gydymas.

• Šypsenos linijos estetinė korekcija.

• Dantenų pertekliaus šalinimas.

• Biostimuliacija. Unikali procedūra skirta kiekvienam pacientui po kiekvienos lazerinės procedūros audinių gijimui greitinti.

• Dantų balinimas „Biolase ezlase” lazeriu.

Nėra jokių taikymo apribojimų pacientams.

– La­ze­rio te­ra­pi­ja – tie­siog pa­na­ cė­ja nuo dau­g y­bės li­g ų?

– Ne­su­si­ža­vė­ki­te: ne­pai­sant vi­ sų iš­var­dy­tų pra­na­šu­mų la­ze­ riai gy­dy­ti tu­ri bū­ti nau­do­ja­mi tik nu­sta­čius diag­no­zę, pa­rin­kus tin­ka­mą gy­dy­mo me­to­di­ką, in­ ter­va­lus, do­za­v i­mą.

Gy­dy­t o­jas, gy­dan­t is la­ze­r iu, tu­r i tu­rė­t i ati­t in­k a­mą kva­li­f i­ ka­ci­ją, bū­t i iš­lai­kęs tes­t a­v i­mo eg­za­m i­nus ir pri­va­lo nuo­lat to­ bu­lin­t is šio­je sri­t y­je. Ši tech­no­ lo­g i­jų sri­t is ir gy­dy­mo me­t o­dai to­bu­lė­ja la­bai spar­čiai. Ne­t u­ rin­t is li­c en­ci­jos gy­dy­t o­jas ga­li pa­da­r y­t i daug ža­los pa­cien­t ui, ku­r ią vė­liau ga­li bū­t i sun­k u iš­ tai­s y­t i.

Šaknų kanalų gydymas ir pergydymas Žvėryno odontologijos klinika įsikūrė 1999 m.

KLINIKOS FILOSOFIJA pagrįsta paciento dantų individualumo ir natūralumo išsaugojimu, kurį galima pasiekti tik kūrybišku gydytojų komandos darbu.

GYDYTOJŲ SPECIALIZACIJA – tai didžiausias Žvėryno odontologijos klinikos pranašumas.

Klinikos vadovas – odontologas ortopedas Vytautas KYGA.

Dantų protezavimas visų rūšių protezais Dantų implantacija Ortodontinis gydymas Chirurginis gydymas KONTAKTAI: Žvėryno odontologijos klinika, UAB Kęstučio g. 24/25, LT-08115, Vilnius Tel. (8 5) 275 4092, (8 5) 275 8120, 8 698 53 070 E. paštas info@zok.lt KLINIKOS FILIALAS V.Grybo g. 7, LT-10313, Vilnius Tel. 8 620 82 995 E. paštas info@zok.lt

www.zok.lt

Sveikata

53

Infekcinės ligos keliautojų

tyko ne tik Afrikoje

D

au­ge­liui ma­ga pa­ma­ty­ti eg­zo­tiš­kus kraš­tus, ypač per at­os­to­gas, ku­rių se­zo­nas jau pra­si­de­da. De­ja, vie­ni pa­mirš­ta, kad vyks­tant į keliones rei­kė­tų pa­si­skie­py­ti, ki­ti bi­jo pra­ver­ti skie­pų ka­bi­ne­to du­ ris. Apie tai kalbamės su Vil­niaus uni­ver­si­te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­to do­cen­ te, in­fek­ci­nių li­gų gy­dy­to­ja Li­gi­ta Jan­čo­rie­ne.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Esa­te vie­na iš ne­dau­ge­lio Lie­tu­ vo­je ke­lio­nių me­di­ci­nos spe­cia­lis­ tų. Va­di­na­si, rū­pi­na­tės ke­liau­to­jų svei­ka­ta?

Ruo­šian­tis il­ ges­nei ke­lio­ nei, ge­riau­ sia į ke­lio­nių me­di­ci­nos spe­cia­lis­tą kreip­tis net prieš pus­me­tį.

– Dėl tarp­t au­t i­nių ke­lio­nių bu­ mo pri­rei­kė kom­pe­t en­t in­g ų spe­cia­lis­t ų, ku­r ie do­mė­t ų­si epi­ de­m io­lo­g i­ne už­k re­čia­mų­jų li­g ų si­t ua­ci­ja pa­sau­ly­je, ge­bė­t ų prieš ke­lio­nes tu­r is­t ams pa­r ink­t i tin­

ka­mas pro­f i­lak­t i­kos prie­mo­nes ir juos kon­sul­t uo­t i, kai šie su­ne­ ga­la­vę par­v yks­t a na­mo.

1991 m. Jung­ti­nė­se Ame­ ri­kos Vals­ti­jo­se bu­vo įsteig­ta Tarp­tau­ti­nė ke­lio­nių me­di­ci­nos drau­g i­ja, ku­r i šiuo me­tu vie­ni­ ja 2600 na­r ių iš 80 pa­sau­lio ša­ lių. Ši spe­cia­li­za­ci­ja rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mų ži­nių, to­dėl drau­g i­ ja or­ga­ni­zuo­ja eg­za­mi­nus ke­lio­ nių me­di­ci­nos spe­cia­lis­to ser­ti­ fi­ka­tui gau­ti.

2011 m. iš­lai­kiu­si eg­za­mi­ną ga­vau šį ser­ti­fi­ka­tą. Ma­no ži­nio­ mis, Lie­tu­vo­je dau­giau nė­ra šios sri­ties spe­cia­lis­tų. Esu in­fek­ci­ nių li­g ų gy­dy­to­ja, to­dėl pa­pil­do­ ma ke­lio­nių me­di­ci­nos spe­cia­li­ za­ci­ja man – la­bai įdo­mi sri­tis.

Da­lį sa­vo dar­bo lai­ko ski­riu ke­ liau­to­jų kon­sul­ta­ci­joms ir gy­dy­ to­jams mo­ky­ti ke­lio­nių me­di­ci­ nos sri­ty­je.

– Ko­k ie yra pa­grin­di­niai skie­pai?

– Vak­ci­nos ke­liau­to­jams skirs­to­ mos į tris gru­pes. Vie­nos jų pri­ va­lo­mos, pa­v yz­džiui, vak­ci­na nuo gel­to­no­jo dru­g io, ki­tos yra re­ko­men­duo­ja­mos – nuo vi­du­rių šil­ti­nės, he­pa­ti­to A, er­k i­nio, ja­ po­niš­ko­jo en­ce­fa­li­to, po­lio­mie­li­ to, cho­le­ros, pa­siut­li­gės, me­nin­ go­ko­k i­nės in­fek­ci­jos ir ki­tų bei ru­ti­ni­nės – nuo dif­te­ri­jos ir stab­ li­gės, he­pa­ti­to B, gri­po, pneu­mo­ ko­k i­nės in­fek­ci­jos.

– Jau grei­tai lie­tu­viai krau­sis kup­ ri­nes, la­ga­mi­nus ir lei­sis į ke­lio­ nes po pla­tų­jį pa­sau­lį. Nuo ko­k ių li­g ų pa­ta­ria­te pa­si­skie­py­ti?

– Kiek­v ie­no­je ša­ly­je įvai­rių už­ kre­čia­mų­jų li­g ų su­kė­lė­jai ga­ li bū­ti skir­tin­gai pa­pli­tę. Va­ka­

rų Af­ri­ko­je yra di­de­lė ri­zi­ka už­ si­krės­ti vi­du­rių šil­ti­ne, ma­lia­ri­ ja, šis­to­so­mia­ze, gel­to­no­jo dru­ gio ir ki­to­mis vi­ru­si­nė­mis in­fek­ ci­jo­mis, ga­lin­čio­mis su­kel­ti sun­ kią li­gą.

Azi­jo­je di­de­lė ri­zi­ka už­si­krės­ ti bak­te­ri­nė­mis ir pa­ra­zi­ti­nė­mis žar­ny­no in­fek­ci­jo­mis, pa­siut­li­ge.

Ry­ti­nė­je Pie­tų Ame­ri­kos pa­kran­ tė­je yra ri­zi­ka už­si­krės­ti Den­gė karšt­li­ge ir ki­to­mis li­go­mis.

Ke­liau­jant į eg­zo­tiš­kus kraš­ tus kiek­v ie­nam tu­ris­tui nau­din­ ga pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ ju dėl už­kre­čia­mų­jų li­g ų

Tu­riz­mas: ar­tė­ja ato­sto­gos – ke­lio­nių me­tas, kai jė­gas ban­dy­si­me at­gau­ti ir įspū­ džių pa­si­sem­ti ten, kur dar ne­bu­vo­me. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

54

Sveikata

Net ke­ liau­jant į Tur­ki­ ją, Egip­tą ar ki­tas Vi­dur­že­ mio jū­ ros ba­sei­ no ša­lis ne­sun­kiai ga­li­ma už­si­krės­ti he­pa­ti­to A vi­ru­su.

Pa­ly­gi­ni­mas: skie­pų ne­rei­kia bi­jo­ti, nes li­gos, nuo ku­rių jie sau­go, bū­na pik­tes­nės. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

pro­fi­lak­ti­kos. Net ke­liau­ jant į Tur­ki­ją, Egip­tą ar ki­tas Vi­dur­že­mio jū­ros ba­sei­no ša­lis ne­sun­kiai ga­li­ma už­si­krės­ti he­pa­ti­to A vi­ru­su, o grį­žus na­mo dėl gel­tos ir ūmaus ke­pe­nų už­de­ gi­mo at­si­dur­ti li­go­ni­nė­je. Pa­sis­ kie­pi­jus nuo he­pa­ti­to A, to ga­li­ ma iš­veng­ti.

Skie­pai nuo ma­lia­ri­jos kol kas ne­su­kur­ti, to­dėl vyks­tant į ša­lis, ku­rio­se yra ri­zi­ka už­si­krės­ti šia in­fek­ci­ja, re­ko­men­duo­ja­mos tab­ le­tės. Ri­zi­ka už­si­krės­ti ma­lia­ri­ja yra Af­ri­ko­je, Cent­ri­nė­je ir Pie­tų Ame­ri­ko­je bei Azi­jo­je. Di­džiau­ sia ri­zi­ka už­si­krės­ti tro­pi­ne ma­ lia­ri­ja – Pie­tų Ame­ri­ko­je, Ama­ zo­nės džiung­lių re­gio­ne, ir Va­ka­ rų bei Cent­ri­nė­je Af­ri­ko­je.

– Tar­k im, smal­sus tu­ris­tas vyks­ ta į Af­ri­ką ir pla­nuo­ja ten už­si­bū­ ti ke­lis mė­ne­sius. Prieš kiek lai­ko jis tu­rė­tų pa­si­skie­py­ti nuo gel­to­ no­jo dru­gio?

– Bent jau prieš ke­tu­rias sa­vai­tes.

Ruo­šian­tis il­ges­nei ke­lio­nei (kai ku­rie žmo­nės į Af­ri­ką ar Pie­tų Ame­ri­ką iš­v yks­ta 2–3 me­tams), ge­riau­sia į ke­lio­nių me­di­ci­nos spe­cia­lis­tą kreip­tis net prieš pus­ me­tį. Jei­gu rei­kia, žmo­gus ga­li

bū­ti skie­pi­ja­mas ne vie­na, o ke­ lio­mis vak­ci­no­mis, ku­rios tu­rė­tų tar­pu­sa­v y­je de­rė­ti.

Jei iki ke­lio­nės pra­d žios yra dau­g iau lai­ko, ga­li­ma pa­si­r ink­ti įpras­t ą skie­pi­ji­mo sche­mą. O jei lai­ko ma­žai, ten­ka skie­py­ti pa­ grei­tin­t ai – vie­nu me­t u įšvirkš­ čia­ma dau­g iau vak­ci­nų. Pa­v yz­ džiui, žmo­g us ga­li bū­ti pa­skie­ py­t as nuo dif­te­r i­jos, stab­li­gės ir po­lio­mie­li­to, gel­to­no­jo dru­g io in­fek­ci­jos, vi­du­r ių šil­ti­nės ir vi­ ru­si­nių A bei B he­pa­ti­t ų.

Tam, kad su­si­for­muo­tų vi­sa­ ver­tis imu­ni­te­tas he­pa­ti­to B vi­ru­ sui, žmo­gų rei­kė­tų pa­skie­py­ti tris kar­tus. Jei ne­sku­ba­ma, vak­ci­na įskie­pi­ja­ma per 6 mė­ne­sius, o jei lai­ko iki ke­lio­nės li­ko ne­daug, tai pa­da­r y­ti ten­ka per 21 die­ną.

– Ar vyks­tan­tie­siems į Azi­ją rei­ kė­tų pa­si­skie­py­ti nuo gel­to­no­jo dru­gio?

– Ten nė­ra ri­zi­kos už­si­krės­ti gel­ to­nuo­ju dru­giu, to­dėl ne­rei­kia jo­ kių pri­va­lo­mų skie­pų. Už­tat yra ri­zi­ka už­si­krės­ti he­pa­ti­to A vi­ru­ su, vi­du­rių šil­ti­ne, Den­gė karšt­li­ ge, ame­bia­ze ir ki­to­mis žar­ny­no in­fek­ci­jo­mis. Į Tai­lan­dą ke­liau­ jan­tys sek­so tu­ris­tai tu­rė­tų pri­

si­min­ti, kad ly­ti­niu ke­liu per­duo­ da­ma vi­sa puokš­tė in­fek­ci­jų – he­ pa­ti­to B, si­fi­lio, go­no­rė­jos, ŽIV. To­dėl prieš to­kią ke­lio­nę ver­tė­tų pa­si­skie­py­ti nuo he­pa­ti­to B. – Kaip elg­tis as­me­nims, ku­rie ren­ ka­si pa­sku­ti­nės mi­nu­tės ke­lio­nę?

– Ga­li­ma pa­si­skie­py­ti ir li­kus ke­ lioms die­noms iki ke­lio­nės. Jei ji truks dvi tris sa­vai­tes, imu­ni­te­tas su­si­for­muos tuo lai­ko­tar­piu. Ta­ čiau tarp­tau­ti­nis gel­to­no­jo dru­ gio vak­ci­nos įskie­pi­ji­mo ser­ti­fi­ka­ tas įsi­ga­lio­ja tik po 10 die­nų. Tai – vie­nin­te­lė pri­va­lo­ma vak­ci­na, ku­ rios skie­po įro­dy­mo ga­li bū­ti pa­ rei­ka­lau­ta vyks­tant į kai ku­rias Af­ri­kos ir Pie­tų Ame­ri­kos ša­lis.

Tai­gi pa­vė­la­vus pa­si­skie­py­ti, tu­ ris­tas į jas ga­li bū­ti neį­leis­tas.

– Nuo ko rei­kė­tų pa­si­skie­py­ti vyks­tant į Eu­ro­pos ša­lis? Ku­ri ša­ lis in­fek­ci­jų po­žiū­riu šiuo me­tu pa­vo­jin­giau­sia?

– Nė­ra to­kių – pa­vo­jin­giau­sių. Jei ke­lio­nė­je žmo­gus tu­rės sek­sua­li­ nių san­ty­kių su sek­so dar­buo­to­ jais, ri­zi­kuo­ja už­si­krės­ti ne tik si­ fi­liu, go­no­rė­ja, chla­mi­dio­ze, bet ir he­pa­ti­to B, Her­pes vi­ru­sais bei ŽIV. Jei­gu vaikš­čios po miš­kus Vo­kie­ti­jo­je, ga­li įsi­siurb­ti er­kė ir už­krės­ti er­ki­nio en­ce­fa­li­to vi­ru­ su ar Lai­mo be­re­lio­ze. Pran­cū­zi­ jo­je ska­nau­jant ter­miš­kai neap­ do­ro­tų mo­lius­kų ir ki­tų jū­ros gė­ ry­bių ga­li­ma už­si­krės­ti he­pa­ti­tu A. Bet šio­mis in­fek­ci­jo­mis ga­li­ ma už­si­krės­ti ir neiš­ke­liant ko­jos iš Lie­tu­vos.

– Žmo­gus atei­na į skie­pų ka­bi­ ne­tą, pa­sa­ko, į ku­rią ša­lį vyks­ta.

Kaip jam pa­ren­ka­mi skie­pai?

– In­di­v i­dua­liai, nes vi­siems vie­ no­do re­cep­to nė­ra. Ap­ta­ria­mas ke­lio­nės marš­ru­tas, truk­mė, me­ tų lai­kas, ka­da bus ke­liau­ja­ma, in­fek­ci­nių li­g ų grės­mė to­je ša­ ly­je. At­siž­vel­gia­ma į ke­liau­to­ jo svei­ka­tos būk­lę, am­žių, per­ sirg­tas li­gas. Tuo­met ap­ta­ria­mas skie­pų, ma­lia­ri­jos ir ki­tų pro­fi­ lak­ti­kos prie­mo­nių pla­nas.

– Į ku­rią kū­no vie­tą žmo­gus skie­ pi­ja­mas?

– Į ran­ką, del­toi­di­nio rau­mens sri­tį, tarp pe­ties ir al­kū­nės. Jei vie­nu me­tu švirkš­čia­mos ke­lios skir­tin­gos vak­ci­nos, jos tu­ri bū­ ti įskie­py­tos į skir­tin­gas vie­tas.

Ta­da skie­pai švirkš­čia­mi į abie­jų ran­kų del­toi­di­nius rau­me­nis ir į šlau­nies rau­me­nį.

– Ne kiek­vie­nas or­ga­niz­mas ge­ rai rea­guo­ja į skie­pus. Ko­k ios bū­ na reak­ci­jos?

– Kiek­vie­nam žmo­gui ga­li pa­si­ reikš­ti skie­pų su­kel­tas ne­pa­gei­ dau­ja­mas ša­lu­ti­nis po­vei­kis. Daž­ niau­sios skie­pų su­kel­tos ša­lu­ti­nės reak­ci­jos yra vie­ti­nės – ta vie­ta, kur įšvirkš­ta vak­ci­na, pa­raus­ta, pa­tins­ta, ją skau­da. Kar­tais ga­li pa­si­reikš­ti bend­ro po­bū­džio ša­lu­ ti­nis po­vei­kis, pa­v yz­džiui, gal­vos skaus­mas, karš­čia­vi­mas ar tie­siog blo­ga sa­vi­jau­ta. Aler­gi­nė reak­ci­ ja ga­li pa­si­reikš­ti ne­bū­ti­nai pa­ rau­di­mu ar bė­ri­mu – žmo­gus ga­li dus­ti, kren­ta krau­jos­pū­dis. Žmo­ nių nu­si­skun­di­mai, esą, po skie­ po jie su­si­rgo – tai jo­kia li­ga, o po­ vak­ci­ni­nė reak­ci­ja, ku­ri daž­niau­ siai praei­na per ke­lias die­nas.

La­bai re­tai po skie­po įšvirkš­ ti­mo ga­li pa­si­reikš­ti aler­gi­nė ana­fi­lak­si­nė reak­ci­ja. Jaut­ru­mą konk­re­čiai vak­ci­nai ga­li­ma nu­ sta­ty­ti tik ją įšvirkš­tus.

Skie­pi­ja­ma Kau­ne ■■Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės

Kon­sul­ta­ci­jų ir diag­nos­ti­kos sky­riu­je nau­din­ga ap­si­lan­ky­ti kiek­vie­nam bū­si­mam ke­liau­ to­jui. Čia gy­dy­to­jai pa­tars, ką ver­ta prieš ke­lio­nę at­lik­ti, ką į ją vež­tis.

■■Sky­rius pa­si­skie­pi­ju­siam pa­ cien­tui iš­duo­da tarp­tau­ti­nį skie­ pų ser­ti­fi­ka­tą – dau­ge­ly­je ša­lių la­bai svar­bų svei­ka­tos ap­sau­gai do­ku­men­tą.

■■Pa­si­tei­rau­ti dėl kon­sul­ta­ci­jų apie nau­din­gas pro­fi­lak­ti­nes prie­mo­nes ga­li­ma tel. (8 37) 361 955 (suau­gu­ siesiems), 361 855 (vai­kams).

Sveikata

55

Erkės jau pabudo, skiepytis dar nevėlu

D

ėl šylančio klimato sparčiai didėja erkių populiacija. Prasidėjo jų aktyvumo pikas, kuris nuo balandžio tęsiasi iki rugsėjo pabaigos. Tai laikotarpis, kai daug laiko praleidžiame gamtoje. Kaip išvengti erkių platinamų ligų, pataria infekcinių ligų gydytoja Julija Petrina.

yra tikimybė, kad ji užkrėtė mane erkiniu encefalitu ar Laimo liga?

– Jei erkė neįsisiurbusi, užsikrėsti tikimybės nėra.

JULIJA PETRINA:

Erkės gali būti užsikrėtusios ne tik erkiniu encefalitu, bet ir Laimo liga. Deja, nuo Laimo ligos skiepų dar nėra išrasta.

– Ką daryti, jei erkė įsisiurbė?

Kaip ją ištraukti?

– Įsisiurbusią erkę reikia kuo skubiau ištraukti. Jei neturite specialaus traukiklio, galima tai daryti su pincetu. Traukiant itin svarbu nesugriebti už pilvelio, nes erkė nutrūks. Ją reikia suimti už galvutės ir traukti sukamuoju judesiu. Ištraukus erkę jos įsisiurbimo vietą reikia dezinfekuoti.

– Jei erkės nepavyko ištraukti ir liko galvutė – ką daryti?

– Tiesiog dezinfekuoti tą vietą ir palikti, organizmas išstums svetimkūnį kaip kokią rakštį.

– Jeigu ant odos pamačiau erkę, bet ji dar nebuvo įsisiurbusi, ar

– Kokias ligas platina erkės?

– Dažniausiai Lietuvoje pasitaiko erkinis encefalitas ir Laimo liga. Anaplazmozė, babeziozė – retos ligos.

– Kaip užsikrečiama erkiniu encefalitu?

– Šia liga galima užsikrėsti įsisiurbus erkei ar vartojant užsikrėtusių gyvulių nevirintą pieną.

– Kaip pasireiškia erkinis encefalitas?

– Ligos simptomai panašūs į gripo: pakyla temperatūra, skauda sąnarius, galvą, vargina bendras silpnumas. Per keletą dienų šie reiškiniai praeina savaime. Tačiau ne visi užsikrėtusieji išgyja.

Maždaug trečdaliui po savaitės vėl pakyla temperatūra. Išryškėja įvairūs nervų sistemos pažeidimo simptomai: stiprūs galvos skausmai su pykinimu, vėmimu, galvos svaigimas, gali būti pusiausvyros, sąmonės sutrikimų, mieguistumas, kliedėjimas, parezės, paralyžiai, traukuliai ar net komos. Ši liga labai sunki, net iki 4 proc. susirgusiųjų miršta. Diagnozė tikslinama atliekant kraujo, nugaros smegenų skysčio tyrimus.

– Nejaugi šiuolaikinė medicina negali padėti užsikrėtusiesiems?

– Specifinio gydymo nuo erkinio encefalito nėra, nes nėra jokių vaistų. Gydomi tik simptomai. Trečdalis susirgusiųjų erkiniu encefalitu iš ligoninės išvyksta visiškai pasveikę. Kiti 30 proc. pasveiksta per 1–3 metus, taikant reabilitacijos priemones. Maždaug trečdaliui žmonių, persirgusių sunkiu erkiniu encefalitu, išlieka liekamieji reiškiniai.

– Kaip apsisaugoti nuo erkinio encefalito?

– Efektyviausia profilaktikos priemonė nuo šios ligos yra skiepai. Pasiskiepijus trimis skiepais 98 proc. žmonių susidaro apsauginiai antikūnai. Skiepijama pagal gamintojo rekomenduojamą schemą: pirminei vakcinacijai reikia trijų dozių: I skiepas – dabar, II skiepas – po 1–3 mėnesių, III skiepas – po 1 metų. Vėliau reikia pasiskiepyti vieną kartą kas 3–5 metus.

– Visiems tėveliams labai rūpi, nuo kada galima skiepyti vaikus nuo erkinio encefalito?

– Nuo vienų metų. Jeigu jūsų vaikučiui dar nėra metukų, nuo erkių teks saugotis fizinėmis priemonėmis.

– Koks šalutinis vakcinos nuo erkinio encefalito poveikis?

– Jis pasireiškia labai retai. Patinimas, paraudimas, skausmas dūrio vietoje gali išryškėti kitą dieną po skiepo. Retais atvejais paros laikotarpiu gali pakilti temperatūra.

– Ar skiepai saugo ir nuo Laimo ligos?

– Erkės gali būti užsikrėtusios ne tik erkiniu encefalitu, bet ir Laimo liga. Deja, nuo Laimo ligos skiepų dar nėra išrasta. Jei esate paskiepytas nuo erkinio encefalito, vis tiek galite susirgti Laimo liga.

– Kaip pasireiškia Laimo liga?

– Ji taip pat klastinga, nes sukelia galvos, raumenų, sąnarių skausmus, kurių nepavyksta numalšinti geriant nuskausminamuosius vaistus. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda nervų, sąnarių, odos, širdies ir kraujagyslių pažeidimų. Viskas prasideda nuo raudonos dėmelės, dažniausiai įkandimo vietoje: ji kasdien vis labiau plečiasi, po to blykšta. Tuo metu Laimo borelijos išplinta po visą kūną. Praėjus 2–4 savaitėms nuo dėmės išnykimo atsiranda sąnarių, nervų, odos, širdies pažeidimo simptomų. Ilgai negydoma liga gali sukelti neįgalumą dėl stiprių nervų pažeidimų, labai būdinga veido nervo parezė.

56

Sveikata

T

o­bu­lė­jant plas­ ti­nei chi­rur­gi­jai, po­pu­lia­rė­ja vei­do per­so­di­ni­mas. Skel­ bia­ma, kad jau bu­vo at­lik­ta dvy­li­ka to­kių ope­ra­ci­jų. De­šimt jų – sėk­min­gos. Nors šios transp­lan­ta­ci­jos su­ke­lia prieš­ta­rin­gų ver­ti­ni­mų, vis dau­giau ne­lai­min­ gų žmo­nių ryž­ta­si lauk­ti vei­do do­no­ro.

Ana­to­mi­ja: ame­ri­kie­tis R.No­ri­sas jau­nys­tė­je, prieš per­so­di­nant vei­dą, ku­rio net ir kau­lų struk­tū­rą suar­dė ne­lai­min­gas šū­vis, bei po per­so­d „Scan­pix“ nuo­tr.

Vei­do re­ci­pien­tė: „Žiū­rė­da jūs ga­lė­si­te ma­ty­ti sa­vo d Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė k.marcinkeviciute@diena.lt

Po kau­ke – 15 me­tų

Plas­ti­kos chi­rur­gai pa­ž y­mi, kad vei­do transp­lan­ta­ci­ja yra ne kos­ me­ti­nė ope­ra­ci­ja, o ban­dy­mas po ne­lai­min­g ų įvy­kių su­grą­žin­ti žmo­giš­ką iš­vaiz­dą.

Ame­ri­kie­tis Ri­čar­das No­ri­sas ne­ga­lė­jo iš­tar­ti nė žo­džio, kai po 36 va­lan­das tru­ku­sios vei­do per­ so­di­ni­mo ope­ra­ci­jos pa­ma­tė sa­vo at­vaiz­dą veid­ro­dy­je. Žo­džių ne­

ga­lė­jo ras­ti ir vy­rą ope­ra­vę chi­ rur­gai.

37-erių ame­ri­kie­tis bu­vo pri­ vers­tas slėp­ti vei­dą po kau­ke iš­ ti­sus pen­kio­li­ka me­tų. Per ne­lai­ min­gą at­si­ti­ki­mą į vei­dą iš­šo­vęs pis­to­le­tas su­bjau­ro­jo vai­ki­no lū­ pas, no­sį ir prie­ki­nę lie­žu­v io da­lį.

Me­ri­lan­do me­di­ci­nos cent­ro uni­ver­si­te­to gy­dy­to­jas sa­kė, kad pa­cien­tas ga­li uos­ti. Praė­jus vos še­šioms die­noms po ope­ra­ci­jos, vy­ras ga­lė­jo ju­din­ti lie­žu­v į, mirk­ sė­ti aki­mis – jo būk­lė ge­rė­jo daug

grei­čiau, nei pro­gno­za­vo spe­cia­ lis­tai. Jų įsi­ti­ki­ni­mu, R.No­ri­sas tu­ri ne tik pri­pras­ti prie nau­jo­jo sa­vo vei­do, ta­čiau ir vėl tap­ti so­ cia­li­nės vi­suo­me­nės da­li­mi.

Tra­ge­di­ja su­tei­kė vil­ties

Sez­g in Er­gen, 50-me­tei tur­kei, nau­jo gy­ve­ni­mo vil­tį su­tei­kė jos ša­ly­je, Bod­r u­mo ku­ror­te, įvy­ ku­si tra­ge­di­ja, kai pen­k i jau­ni žmo­nės ap­si­nuo­di­jo ne­ko­ky­biš­ ku al­ko­ho­liu. Ke­tu­ri jų ne­tru­kus

mi­rė, o iš­skir­ti­nio gro­žio 23-ejų Vik­to­ri­ją iš­ti­ko ko­ma.

S.Er­gen ti­kė­jo­si, kad Vik­to­ri­ jos, jei ji neiš­g y­vens, tė­vai su­tiks paau­ko­ti jų duk­ters vei­dą, o ji pa­ti pa­ga­liau ga­lės nu­siim­ti nuo­ la­tos dė­v i­mą me­di­ci­ni­nę kau­kę ir žvelg­ti į veid­ro­dį be pa­si­bjau­rė­ji­ mo sa­v i­mi.

Dar 1993 m., ne­ga­lė­da­ma su­ si­tai­ky­ti su vy­ro pa­v y­du, S.Er­gen ban­dė nu­si­žu­dy­ti iš­šau­da­ma sau į vei­dą iš me­džiok­li­nio šau­tu­vo. Ji li­ko gy­va, ta­čiau su­bjau­ro­tu vei­du.

Sveikata Ry­tis Rim­dei­ka

37-erių ame­ ri­kie­tis bu­ vo pri­vers­tas slėp­ti vei­dą po kau­ke iš­ti­sus pen­kio­li­ka me­tų. Per ne­ lai­min­gą at­si­ ti­ki­mą į vei­dą iš­šo­vęs pis­to­ le­tas su­bjau­ ro­jo vai­ki­no lū­pas, no­sį ir prie­ki­nę lie­žu­ vio da­lį.

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, Plas­ti­nės ir re­konst­ruk­ci­nės chi­rur­gi­jos kli­ni­kos va­do­vas

Y

ra or­ga­nų, be ku­rių žmo­gus ne­ga­li gy­ven­ti.

Tai – šir­dis, plau­čiai, ke­pe­nys, inks­tai. Yra ir ki­tų or­ga­nų, ku­rie ne­bū­ti­ni gy­vy­bi­nėms funk­ci­ joms pa­lai­ky­ti. Bet ku­riuos jų per­so­di­nus, vi­są gy­ve­ni­ mą rei­kia var­to­ti imu­ni­te­tą slo­pi­nan­čius vais­tus. Jie la­bai bran­gūs, žmo­gus tam­pa la­bai im­lus vi­soms vi­ru­sų ir bak­te­ri­jų su­ke­lia­moms in­fek­ci­joms, jei vais­tų do­zė ne­pa­kan­ka­ma ar jie var­to­ja­mi ne­re­gu­lia­riai.

At­lie­kant vei­do transp­lan­ta­ci­jas, per­so­di­na­ma ne tik oda. Krau­ ja­gys­lės grei­tai užan­ka, to­dėl, no­rint to iš­veng­ti, do­no­ro vei­dą per­so­din­ti rei­kė­tų tada, kai mi­ ru­sios tik sme­ge­nys, o or­ga­niz­ mas dar at­lie­ka sa­vo funk­ci­jas.

Ma­no nuo­mo­ne, pa­sau­ly­je at­lie­ka­mos vei­do per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jos – nee­tiš­kas eks­pe­ri­

57

men­tas su žmo­nė­mis. Jos ne­tu­ri per­spek­ty­vos. Jau ku­ria­mi ir, ti­kiuo­si, atei­ty­je bus su­kur­ti dirb­ti­niai au­di­niai, ku­riais bū­tų ga­li­ma pa­keis­ti su­ža­lo­tus vei­do au­di­nius. Yra su­kur­ti dirb­ti­niai žmo­gaus au­di­nių kom­po­nen­tai – oda, saus­gys­lių, ner­vų, krau­ ja­gys­lių, kau­lų pa­kai­ta­lai.

Aš esu už tai, kad žmo­gaus vei­das bū­tų at­kur­tas sa­vai­siais au­di­niais. Pir­miau­sia, to­kiu at­ve­ju ne­bū­na at­me­ti­mo reak­ ci­jos. Esa­me pa­ties žmo­gaus au­di­niais at­kū­rę ne vie­ną vei­dą ar jo da­lį, pa­nau­do­ję pil­vo, ran­kų au­di­nius. Bė­da ta, kad ne vi­sa­da ga­li­ma per­so­din­ti žmo­ gaus au­di­nius, nes su­ža­lo­ji­mai bū­na la­bai skir­tin­gi ir į kiek­vie­ no pa­cien­to at­ve­jį rei­kia žiū­rė­ti in­di­vi­dua­liai. Rea­bi­li­ta­ci­ja po vei­do per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jos trun­ka maž­daug me­tus, kad žmo­gus ga­lė­tų kal­bė­ti, šyp­so­tis.

Tai su­dė­tin­gas pro­ce­sas.

Pri­pa­žįs­tu, kad me­di­ci­no­je rei­ kia siek­ti pa­žan­gos. Ger­biu šias pa­stan­gas.

bei po per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­jos.

d ­ a­ma į ma­ne o duk­rą“ Vos tik Vik­to­ri­ja at­si­dū­rė An­ ta­li­jos vals­ty­bi­nė­je li­go­ni­nė­je, Tur­ki­jos gy­dy­to­jai pa­reiš­kė: ji – idea­lus vei­do do­no­ras S.Er­gen, ku­riai rei­kė­jo at­kur­ti per šū­v į su­traiš­ky­tus kau­lus, žan­di­kau­ lį ir per­so­din­ti pa­tį vei­dą. De­ja, į Tur­ki­ją at­skri­do jau­nos mer­gi­nos ma­ma ir te­ta, ku­rios apie Vik­to­ ri­jos vei­do per­so­di­ni­mą pu­sam­ žei mo­te­riai ne­no­rė­jo nė gir­dė­ ti. S.Er­gen ban­dė įkal­bė­ti mer­ gi­nos ma­mą do­va­no­ti jai duk­ters vei­dą.

„Žiū­rė­da­ma į ma­ne, jūs ma­ty­ si­te sa­vo duk­rą“, – Vik­to­ri­jos ma­ mai Liud­mi­lai sa­kė S.Er­gen.

Tu­ri bū­ti ką tik mi­ręs

Re­mian­tis Tur­ki­jos įsta­ty­mais, žmo­gus gy­vas tol, kol už­čiuo­pia­ mas jo pul­sas, bet jau­nos ru­sai­ tės ma­ma bi­jo­jo dėl sa­vo duk­ters gy­v y­bės.

Mi­rus žmo­gui, pir­miau­sia mirš­ta sme­ge­nys, o no­rint per­ so­din­ti vei­dą, do­no­ras tu­ri bū­ ti ką tik mi­ręs, nes per su­dė­tin­gą

Pir­mo­ji – prieš sep­ty­ne­rius me­tus Pir­mo­ji vei­do transp­lan­ta­ci­ja pa­sau­ly­je bu­vo at­lik­ta Pran­cū­ zi­jo­je 2005-ai­siais Isa­bel­lei Di­ noi­re. 38-erių mo­te­rį su­ža­lo­jo jos pa­čios šuo.

ope­ra­ci­ją yra per­so­di­na­ma oda, krau­ja­g ys­lės, ar­te­ri­jos, ve­nos, kai ku­rie vei­do rau­me­nys ir kau­lai. „Man at­ro­do, kad jie no­ri iš­ pro­vo­kuo­ti Vik­to­ri­jos mir­tį. Jau­ čia­me, kad nuo mū­sų sle­pia­ma in­for­ma­ci­ja“, – bi­jo­jo mer­gi­nos ma­ma.

Ru­si­jos žur­na­lis­tai pa­siū­ly­mą per­so­din­ti Vik­to­ri­jos vei­dą ne­lai­ min­gai tur­kei pa­va­di­no ci­niš­ku.

Ma­ma įdė­miai se­kė duk­ters gy­ dy­mą: aiš­ki­no­si diag­no­zę, se­kė gy­dy­to­jų veiks­mus, skam­bi­no sa­

Praė­jus me­tams po pir­mo­jo vei­do per­so­di­ni­mo, ana­lo­ giš­ka ope­ra­ci­ja bu­vo at­lik­ta ir ki­nui, ku­rį už­puo­lė lo­kys.

Jam bu­vo su­for­muo­ta no­sis ir lū­pos, per­so­din­ti do­no­ro au­di­niai.

vo vy­rui į Ru­si­ją, ku­ris vis­ką aiš­ ki­no­si su pa­žįs­ta­mu me­di­ku.

Net­ru­kus Vik­to­ri­ja mi­rė, ta­ čiau mer­gi­nos ar­ti­mie­ji ne­pa­kei­ tė sa­vo nuo­mo­nės ir ne­su­ti­ko jos vei­do do­va­no­ti Tur­ki­jos pi­lie­tei.

Ras­ti tin­ka­mą do­no­rą to­kiai ope­ra­ci­jai itin su­dė­tin­ga, nes rei­ kia gau­ti šei­mos su­ti­ki­mą. Kaip aiš­ki­na su tuo su­si­dū­rę me­di­ci­nos dar­buo­to­jai, žmo­nės no­ri sa­vo ar­ ti­muo­sius pri­si­min­ti to­kius, ko­ kie jie bu­vo gy­ven­da­mi, ir ne­no­ri jų lai­do­ti už­da­r y­ta­me kars­te.

58

Sveikata

Ir rie­šu­tas pa­gul­do mil­ži­ną, a r­b

P

a­va­sa­rį išė­jus į sau­lės ap­švies­tą miš­ko lau­ky­mę, stai­ga ap­nin­ka slo­ga, čiau­du­ lys, aša­ro­ja akys, kren­ta krau­jos­pū­dis.

Ko­dėl? „Tai – aler­gi­ja, iš­kreip­ta or­ga­niz­mo reak­ci­ja į mus su­pan­čią ap­lin­ką“, – paaiš­ki­na Vil­niaus uni­ver­si­te­to San­ta­riš­kių kli­ni­kų gy­dy­to­ja aler­go­lo­gė-kli­ni­ki­nė imu­no­lo­gė me­di­ci­nos moks­ lų dak­ta­rė Vio­le­ta Kve­da­rie­nė.

Pa­ta­ri­mas: aler­giš­kiems žmo­nėms itin pa­vo­jin­gos me­džių žie­da­dul­kės, to­dėl pa­va­sa­rį rei­kia veng­ti miš­kų ir par­kų. „Shutterstock“ nuotr.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

– Šien­li­gė, dil­gė­li­nė, an­gioe­de­ma, ana­fi­lak­si­ja, du­su­lio prie­puo­liai, aler­gi­niai der­ma­ti­tai – tai aler­gi­ nės li­gos? Kas jas su­ke­lia?

– Dėl šių ligų kalti aler­ge­nai. Jie ga­li bū­ti įvai­r ūs, pa­v yz­džiui, ore, ku­rį žmo­gus įkve­pia, esan­čios na­mų dul­kių er­kės, pe­lė­siai, šuns ar­ba ka­tės plau­kai, žie­da­dul­kės.

Aler­gi­ją ga­li su­kel­ti įvai­r ūs ap­ lin­ko­je esan­tys ir bui­ty­je nau­ do­ja­mi che­mi­ka­lai ar kre­mas, mais­tas, vais­tai.

– Ar iš tik­rų­jų aler­gi­ja paū­mė­ja pa­va­sa­rį?

– Taip, jei ome­ny­ je tu­ri­me šien­ li­gę. Vos tik nu­ tirps­ta snie­gas ir pra­de­da žy­dė­ti me­džiai, jų žie­da­ dul­kės su­ke­lia pir­ muo­sius simp­to­mus: slo­gą, čiau­du­lį, aša­ ro­ji­mą. Me­džių žie­ da­dul­kės, ypač ber­ žų, – pa­vo­jin­gos.

Jos la­bai ma­ žy­tės ir la­k ios.

Ma­žos žie­da­dul­ kės pa­ten­ka į kvė­pa­v i­ mo ta­kus ir ga­li su­kel­ti aler­ gi­ją bei du­su­lį. Jei me­džių žie­da­ dul­kėms aler­g iš­kas žmo­g us ser­ ga bron­chi­ne ast­ma, ga­li at­si­ ras­ti du­su­lio prie­puo­lių. Di­de­ lės žie­da­dul­kės ne to­k ios pa­vo­ jin­gos. Ži­no­ma, vi­sa­da tu­ri įta­kos ir oro drėg­mė. Jei­gu sau­sa, žie­da­ dul­kių kon­cent­ra­ci­ja ore di­des­nė.

Jei­gu drėg­na ar­ba ly­ja, jos nu­sė­ da ap­lin­ko­je. Ser­gan­tie­ji šien­li­ge pa­va­sa­rį vi­sa­da ge­riau jau­čia­si, kai ly­ja. Pa­si­vaikš­čio­ti po gam­tą jiems ge­riau po lie­taus, kai žie­ da­dul­kės nu­sė­du­sios.

To­kiems li­go­niams tu­ri įta­ kos ir pa­ros rit­mas. Žie­da­dul­kių žy­dė­ji­mo pi­kas – la­bai anks­ty­ vas ry­tas, 4–6 val. To­dėl aler­giš­ kiems žmo­nėms ge­riau bū­ti lau­ ke ant­ro­je die­nos pu­sė­je, kai žie­ da­dul­kės nu­sė­du­sios. Ir pa­tal­pas ge­riau vė­din­ti ant­ro­je die­nos pu­ sė­je. Anks­ti ry­tą ne­pa­tar­ti­na ati­ da­r y­ti lan­gų.

– Ar gė­lių – nar­ci­zų, tul­pių – žie­ da­dul­kės taip pat pa­vo­jin­gos?

– Šių – vi­sai ne­pa­vo­jin­gos. Va­zo­ ni­nių gė­lių žie­da­dul­kės aler­gi­ją su­ke­lia re­tai. Stip­riai kve­pian­čių au­ga­lų ir gė­lių kva­pai daž­niau­ siai dir­gi­na no­sies glei­v i­nę, ga­ li su­kel­ti net ko­su­lio prie­puo­lių.

Tai – ne tik­ro­ji aler­gi­ja, o žmo­ gaus glei­v i­nių reak­ci­ja į in­ten­sy­ vų kva­pą.

Ser­gan­tie­ ji šien­li­ge pa­ va­sa­rį vi­sa­ da ge­riau jau­čia­si, kai ly­ja. Pa­si­ vaikš­čio­ti po gam­tą jiems ge­riau po lie­ taus, kai žie­ da­dul­kės nu­ sė­du­sios.

Sveikata

59

a r­ba kuo pa­vo­jin­ga aler­gi­ja?

Mais­to pro­duk­tai, su­ke­lian­tys aler­gi­ją

J

ei žmo­gus ser­ga šien­li­ge ir yra jaut­rus ber­žo žie­da­dul­ kėms, ga­li bū­ti aler­giš­kas vai­ siams su kau­liu­kais: sly­voms, vyš­nioms, treš­nėms, ab­ri­ko­ sams, per­si­kams, obuo­liams.

Ver­čiau jų ne­val­gy­ti, nes su­kels čiau­du­lį, gerk­lės per­štė­ ji­mą, pa­tins lū­pos. To­kias pat reak­ci­jas ga­li su­kel­ti laz­dy­no rie­šu­tai, ža­lios mor­kos, bul­vės,

sa­lie­rai. Jei at­si­ra­do to­kių simp­to­mų, ne­re­ko­men­duo­ ja­ma šių dar­žo­vių val­gy­ti ža­lių.

Aler­gi­jos pa­vo­jai

K

iek­vie­na aler­gi­jos rū­šis tu­ri tam tik­ros ri­zi­kos. Pa­ va­sa­ri­nė aler­gi­ja ir jaut­ru­mas me­džių žie­da­dul­kėms di­džiajai da­liai aler­gi­ne slo­ga ser­gan­čių žmo­nių gali sukelti si­nu­si­tą, bron­chi­nę ast­mą. Žmo­gų ga­li iš­tik­ti du­su­lio prie­puo­liai.

Jei li­go­niai ne­si­gy­dys, bron­ chai ran­dės ir siau­rės, o du­su­lio prie­puo­liai il­gai­niui ga­li sun­kė­ti ir daž­nė­ti. Iki šiol tai – mir­ti­na li­ga, jei ji bus ne­ diag­no­zuo­ta ir ne­gy­do­ma.

Jei aler­gi­ja ki­lo var­to­jant tam

tik­rus vais­tus ir bū­nant sau­lė­ je, tai at­vi­ros kū­no vie­tos ga­li bū­ti tiek iš­ber­tos, kad at­si­ras pūkš­lių. Joms trū­ki­nė­jant ga­li įvyk­ti krau­jo už­krė­ti­mas. To­ dėl, jei žmo­gus var­to­ja vais­tus nuo skaus­mo ar­ba kai ku­riuos an­ti­bio­ti­kus, ge­riau sau­lės veng­ti.

Po kon­tak­to su aler­ge­nu ga­li iš­tik­ti ir ūmi ana­fi­laks­i­nė reak­ci­ja. Lai­ku ne­su­tei­kus pa­ gal­bos, žmo­gus ga­li nu­mir­ti dėl su­tri­ku­sio šir­dies dar­bo, du­su­lio prie­puo­lio ar kri­tiš­ kai su­ma­žė­ju­sio krau­jos­pū­ džio. Kas ga­li iš­pro­vo­kuo­ti mir­tį? Net ir vie­nas laz­dy­no rie­šu­tas, jei žmo­gus jam aler­giš­kas.

60

Sveikata

– Kai nu­žy­di me­džiai ir pa­va­sa­ris ei­na į pa­bai­gą, gal aler­giš­k iems žmo­nėms gy­ve­ ni­mas pa­leng­vė­ja?

– Nevi­siškai. Ta­da pra­de­da žy­ dė­ti smil­g i­niai au­ga­lai. Lie­tu­ vo­je yra trys va­sa­r i­nės aler­g i­jos pi­kai. Pir­ma­sis pra­si­de­da ko­vą– ba­lan­dį snie­g ui tirps­tant. Ta­da pa­sklin­da me­d žių žie­da­dul­kės: ber­ž ų, alks­nių, laz­dy­nų. Pa­vo­ jin­g iau­sios – ber­ž ų.

Ant­ra­sis pi­kas – birželį–liepą, kai žy­di smil­gi­niai au­ga­lai. Ta­da pa­vo­jin­gos bū­na ja­v ų žie­da­dul­ kės. Kai jie bai­gia žy­dė­ti, ima ka­ ra­liau­ti pikt­žo­lės. Jų pi­kas, ne­ly­ gu ko­kia oro drėg­mė, tę­sia­si nuo rugp­jū­čio iki pat šal­nų. Pikt­žo­lių ly­de­ris – pe­ly­nas.

– Gal dėl to, kad žmo­gus daug kam yra aler­giš­kas, kal­ti ge­nai?

– Pap­r as­t ai tai įgim­t a – aler­g i­ jos ge­n ą žmo­g us ga­l i pa­vel­dė­t i.

Bet aler­g i­ja pa­si­r eiš­k ia ne vi­ siems. Jei žmo­g us tu­r i tam tik­ rą – aler­g i­ją nu­le­m ian­t į – ge­n ą, o ap­l in­ko­je yra aler­g e­n as, t.y. aler­g i­z uo­jan­t i me­d žia­g a, or­g a­ niz­me su­si­for­muo­ja už aler­g i­ją at­s a­k in­g ų ląs­t e­l ių. Ir kai jų bū­ na ga­n a daug, at­si­r an­d a aler­g i­ jos po­ž y­m ių. To­dėl svar­bu kiek įma­no­m a veng­t i aler­g e­no. Ne­ bus su­kė­lė­jo – ne­bus ir pa­d a­ ri­n ių.

Vio­le­ta Kve­da­rie­nė:

Aler­gi­ją su­ke­ lia ir ši­lu­ma.

Su­kai­tus ant odos ga­li at­si­ ras­ti rau­do­nų dė­me­lių, ku­rias niež­ti.

– Ar aler­gi­ją ga­li su­kel­ti šal­tis?

– Ir šal­tis, ir ši­lu­ma ga­li su­kel­ ti aler­g i­nes reak­ci­jas. Daž­niau­ siai tai bū­na dil­gė­li­nė – odos bė­r i­mas. Pa­si­tai­ko, ta­čiau re­ tai, kad nu­k ren­ta krau­jos­pū­dis ir net rim­tų ana­fi­lak­si­nių reak­ ci­jų, ku­r ios bai­g ia­si mir­ti­mi. Įkai­tęs sau­lė­je, bet šal­čiui aler­ giš­kas žmo­g us, iš­si­mau­dęs eže­ re, ga­li bū­ti iš­ber­tas stam­bio­ mis pūkš­lė­mis, o stip­r iai su­ma­

žė­jus krau­jos­pū­d žiui – net pra­ ras­ti są­mo­nę.

Aler­g i­ją su­ke­lia ir ši­lu­ma.

Su­kai­tus ant odos ga­li at­si­ras­ ti rau­do­nų dė­me­lių, ku­rias niež­ ti. Jos grei­tai at­si­ran­da, grei­tai ir iš­nyks­ta – maž­daug per 15 mi­ nu­čių.

Kai ku­rie žmo­nės ypač jaut­ rūs sau­lės švie­sai. To­dėl bė­ri­mus pa­va­sa­rį jiems ga­li su­kel­ti pir­ mie­ji sau­lės spin­du­liai. Gy­do­ma vais­tais, ap­sau­gi­niu kre­mu ar­ba spe­cia­lio­mis lem­po­mis – žmo­ gus pra­ti­na­mas prie sau­lės švie­ sos. Pas­kui sau­lė tam­pa ne to­kia ak­ty­v i ir šių su­si­rgi­mų pa­si­tai­ko re­čiau.

Pa­va­sa­rį, kai sau­lė ak­ty­vė­ja, ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti, ko­kius vais­ tus ge­ria­me. Tam tik­ros vais­ tų gru­pės, pa­v yz­džiui, skaus­mo mal­ši­na­mie­ji, ga­li su­kel­ti bė­ri­mą bū­nant sau­lė­je. Vi­sa­da dėl to rei­ kė­tų pa­si­tar­ti su gy­dy­to­ju.

ir

Lengvumo jausmas Jūsų kojose t 4VOLJPNT QBWBSHVTJPNT LPKPNT t 1BEFEB QBMBJLZUJ WFOʸ FMBTUJOHVNʇ Augalinių ekstraktų kompleksas vidiniam vartojimui

Gelis išoriniam vartojimui

t 1BMBJLP LPKʸ JS QʐEʸ OPSNBMJʇ LSBVKPUBLʇ

Atraskite gamtos įkvėptą ateities produkciją!

AKCIJA Visą gegužės mėnesį

20 % pigiau

www.silvanols.com

Sveikata

61

Pa­var­go ko­jos? Ži­no­mos mo­te­rys tu­ri gerų re­cep­tų

P

a­va­sa­ris ver­čia ne tik iš spin­tų iš­si­trauk­ti trum­pus si­jo­nus, bet ir la­ biau pa­si­rū­pin­ti ko­jo­mis. Pa­ra­dok­sa­lu, bet bū­tent šil­tuo­ju me­tų lai­ku, kai ko­jos la­biau ap­nuo­gi­na­mos, iš­r yš­kė­ja jų bė­dos.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@diena.lt

Ge­riau ko­jas pa­sau­go­ti

Ži­no­ma Lie­tu­vos dai­ni­nin­kė, šla­ge­rių ka­ra­lie­nė Bi­ru­tė Pet­ri­ ky­tė pui­kiai ži­no, kas yra ko­jų nuo­var­gis. Kai ke­lias va­lan­das avint aukš­ta­kul­niais ten­ka iš­bū­ ti sce­no­je, už­ge­sus

švie­soms į gy­ve­ni­mo kas­die­ny­bę grą­ži­na mau­džian­čios ir tins­tan­ čios ko­jos.

Tada B.Pet­r i­k y­t ė pri­s i­me­ na dau­g e­l iui ži­no­m ą ste­buk­ lin­g ą vais­t ą – pri­g u­l a ant nu­ ga­r os ir aukš­č iau pa­ke­l ia ko­ jas. Po to­k io pra­t i­mo nuo­v ar­ gis ga­n a grei­t ai dings­t a, o ko­ joms iš­k art pa­leng­v ė­ja.

B.Pet­ri­ky­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad ge­

Pa­li­ki­mas: B.Pet­ri­ky­tė džiau­gia­si, kad nuo ko­jų ve­nų ne­pa­kan­ka­mu­mo ją ap­sau­go­jo ge­ri ge­nai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

riau ko­jas pa­sau­go­ti, la­biau jo­ mis pa­si­r ū­pin­ti iš anks­to, nei vė­ liau varg­ti dėl įvai­rių įsi­se­nė­ju­ sių bė­dų. „Juk vi­sos mo­te­r ys no­ri, kad jų ko­jos bū­tų gra­žios“, – juo­kia­ si dai­ni­nin­kė ir sve­čių na­mų pa­ jū­r y­je šei­mi­nin­kė.

jau vengia aukštakulnių

Sau­go­da­ma ko­jas B.Pet­ri­ky­tė da­bar ven­gia aukš­ta­kul­nių, bet jų neiš­si­ža­da, nes no­ras pa­si­pui­ kuo­ti gra­žio­mis ko­jo­mis nie­kur ne­din­go.

Ieš­ko­da­ma komp­ro­mi­so, mo­ te­ris ren­ka­si ba­tus šiek tiek že­ mes­ne, la­biau pa­to­ges­ne pa­kul­ne – 3–4 cm aukš­čio. „Su­ki­nė­tis po na­mus ar nuei­ti iki par­duo­tu­vės ge­riau že­ma­kul­ niais“, – įsi­ti­ki­nu­si jau­nat­v iš­ku­ mu trykš­tan­ti mo­te­ris.

Jos nuo­mo­ne, kar­tais svar­ biau bū­na svei­ka­ta ir pa­to­gu­ mas. Dai­ni­nin­kė pa­sa­ko­jo, kad aukš­ta­kul­nių po­mė­gis pa­li­ko sa­ vo pa­da­ri­nių – iš­šo­ko pė­dos kau­ liu­kas. Ji pa­si­džiau­gė ne­tu­rin­ ti bė­dų dėl iš­šo­ku­sių ko­jų ve­nų – nuo šios dau­ge­liui mo­te­r ų ži­no­ mos bė­dos Bi­ru­tę ap­sau­go­jo ge­ ri ge­nai.

B.Pet­ri­ky­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad šil­ tuo­ju me­tų lai­ku, kai grei­čiau pa­vargs­ta ir tins­ta ko­jos, pa­ts ge­ riau­sias ir na­tū­ra­liau­sias gy­dy­ mo­si bū­das yra šal­tas van­duo.

Kojas grūdina kont­ras­ti­ nis du­šas, vaikš­čio­ji­mas

Gy­dy­mas pa­de­da iš­veng­ti komp­li­ka­ci­jų

Y

ra trys gy­dy­mo su­de­da­ mo­sios da­lys: an­ti­ref­liuk­ si­nė te­ra­pi­ja, vie­ti­nis tro­fi­nių komp­li­ka­ci­jų gy­dy­mas, me­di­ ka­men­ti­nis gy­dy­mas. Ge­riau­si šios li­gos gy­dy­mo re­zul­ta­tai pa­sie­kia­mi tai­kant miš­rų gy­ dy­mą.

An­ti­ref­liuk­si­nį gy­dy­mą su­da­ ro: komp­re­si­nė te­ra­pi­ja spe­ cia­liais tvarsčiais ar ko­ji­nė­mis, kai išo­riš­kai su­spau­džia­mos blauz­dos ir pa­ge­rė­ja są­ly­gos ve­ni­niam krau­jui iš­te­kė­ti; chi­rur­gi­nis gy­dy­mas, kai pa­ša­ li­na­mos iš­si­plė­tu­sios poo­džio ve­nos, per­ri­ša­mos jun­gia­mo­ sios ar re­konst­ruo­ja­mos gi­lio­ sios ko­jų ve­nos; fle­bosk­le­ro­ zuo­jan­tis gy­dy­mas, kai vais­tų in­jek­ci­jo­mis uža­ki­na­mos iš­si­plė­tu­sios poo­džio ve­nos.

Me­di­ka­men­ti­nis gy­dy­mas tai­ko­mas esant bet ko­kio laips­nio lė­ti­niam ve­ni­niam ne­pa­kan­ka­mu­mui. Pla­čiai nau­do­ja­mi ge­ria­mie­ji pre­pa­ ra­tai, te­pa­lai ir ge­liai, ku­rie pa­ge­ri­na ko­jų ve­ni­nę krau­jo­ ta­ką, su­ma­ži­na ti­ni­mą, sun­ ku­mą, skaus­mą, pa­de­da ap­si­sau­go­ti nuo sun­kių šios li­gos komp­ li­ka­ci­jų.

Nau­do­ja­mi pre­pa­ra­tai, tu­rin­tys sa­vo su­dė­ty­je he­pa­ ri­no, fla­vo­noi­dų, es­ci­no, kaš­to­nų ar gink­me­džio ekst­ rak­to, ru­ti­no, kal­cio do­be­zi­la­to, as­kor­bo rūgš­ties.

62

Sveikata

„Shutterstock“ nuo­tr.

Ma­sa­žuo­ja vy­ras ar­ba pa­ti

jū­ros pa­kran­te, kai pė­das ma­sa­žuo­ja ak­me­nu­kai.

Trau­mos pa­lie­ka pėd­sa­kų

Ko­jų skaus­mai, nuo­var­g is, trau­mos, o nak­ti­mis trau­k ian­ tis mėš­lun­g is pui­k ia pa­žįs­ta­mi Klai­pė­dos vals­t y­bi­nio mu­zi­k i­nio teat­ro ba­le­to šo­kė­jai, šou ba­le­to „Co­da“ įkū­rė­jai, va­do­vei ir cho­

Trau­mos: I.Briaz­ko­lo­vai­tei šok­ti sce­no­je yra te­kę ir iš skaus­mo su­kan­dus dan­tis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

reog­ra­fei In­gai Briaz­ko­lo­vai­tei.

Klai­pė­die­tė ma­no, kad kiek­ vie­na mo­te­ris tu­ri sa­vo re­cep­ tą nuo ko­jų nuo­var­g io ir skaus­ mo. Vie­nos iš­ban­do pir­tis, ma­ sa­žus, o ki­tos pa­si­k liau­ja vais­ti­ nė­je par­duo­da­mais te­pa­lais.

Nuo ma­žens šo­kan­ti In­ga pui­ kiai ži­no, ką reiš­kia dirb­ti­nė šyp­ se­na sce­no­je – kar­tais spek­tak­ly­ je ten­ka šok­ti, ne­pai­sant ne­se­niai

Kojas grūdina Kont­ras­ti­nis du­ šas, vaikš­čio­ji­mas jū­ros pa­kran­te, kai pė­das ma­sa­ žuo­ja ak­me­nu­kai.

pa­tir­tos trau­mos ir var­gi­nan­čio ko­jų skaus­mo.

Tuo la­biau kad iki ga­lo neiš­gi­ ju­sios trau­mos vė­liau taip pat pri­ me­na apie sa­ve. Po di­des­nio krū­ vio In­gai mau­džia ko­jas, trau­kia mėš­lun­gis. „Prie nuo­lat jau­čia­mo ko­jų skaus­mo neį­ma­no­ma pri­ pras­ti, nes kiek­v ie­ną kar­tą skau­ da vis ki­to­je vie­to­je“, – ti­ki­na ba­ le­to šo­kė­ja.

I.Briaz­ko­lo­vai­t ė di­de­lių krū­ vių nu­var­g in­t as ko­jas sten­g ia­ si pa­le­pin­t i ma­sa­žais. Kar­t ais pa­ma­sa­ž uo­t i pė­das pa­pra­šo vy­ ro ar­ba, kaip juo­k au­ja, pa­t i pa­ si­mai­go. Šo­kė­ja pa­sa­ko­jo vis pa­gal­vo­ jan­ti apie ko­jų šil­dy­mą, ta­čiau iš­ ban­dy­ti šios pro­ce­dū­ros taip ir ne­pri­si­ruo­šia – at­bai­do per­ne­lyg il­gos ei­lės.

Ba­le­ri­noms daž­niau nei ki­ toms šo­kė­joms skau­da ko­jų pa­ dus. Jiems at­pa­lai­duo­ti In­ga pa­ si­ren­ka ak­me­nu­kų, ant ku­rių pa­ vaikš­to ba­sa.

I.Briaz­ko­lo­vai­tė pa­ste­bi, kad me­tams bė­gant apie sa­ve pri­me­ na vis la­biau iš­r yš­kė­jan­čios ko­jų ve­nos. „Kai skau­da ko­jas, pri­si­per­ki ke­lių rū­šių vais­tų ir ban­dai. Kar­ tais taip ir ne­ži­nai, ku­rie pa­de­ da“, – šmaikš­ta­vo pa­šne­ko­vė.

Sveikata

Eli­gi­jus Ara­mi­nas

Krau­ja­gys­lių chi­rur­gas

L

ė­ti­nis ve­ni­nis ne­pa­kan­ka­mu­ mas (LVN) – daž­niau­siai pa­si­ tai­kan­ti ko­jų ve­nų li­ga. Jį le­mia įgim­tos ir įgy­tos prie­žas­tys. Pa­gal jas LVN skirs­to­mas į pir­mi­nį ir ant­ri­nį. Pir­mi­nis, at­si­ra­dęs dėl įgim­tų prie­žas­čių, pa­si­tai­ko re­ čiau, ta­čiau juo daž­niau su­ser­ga jau­ni žmo­nės.

Pir­mi­nis LVN su­ke­lia gi­les­nius ko­ jų minkš­tų­jų au­di­nių pa­ki­ti­mus, tad sun­kiau gy­do­mas. Jis su­si­ for­muo­ja dėl įgim­to ko­jų gi­lių­jų

ve­nų ne­pa­kan­ka­mo iš­si­vys­ty­mo ar jų vož­tu­vų ne­san­da­ru­mo.

Ant­ri­nio ar­ba įgy­to LVN at­si­ ra­di­mo prie­žas­čių yra ke­le­tas.

Daž­niau­siai jis su­si­for­muo­ja po per­si­rgtos ko­jų gi­lių­jų ve­nų trom­bo­zės. Įta­kos tu­ri il­gas sė­ dė­ji­mas ir sto­vė­ji­mas, nėš­tu­mas, nu­tu­ki­mas, ne­jud­rus gy­ve­ni­mo bū­das, hor­mo­ni­nių kont­ra­cep­ti­ kų var­to­ji­mas, dar­bas karš­ty­je, vy­res­nis am­žius. Mo­te­rys šia li­ga ser­ga ke­tu­ris kar­tus daž­niau nei vy­rai. Įta­kos šiai li­gai vys­ty­tis tu­ri įgim­tas ve­nų sie­ne­lės rau­me­ni­ nio-elas­ti­nio sluoks­nio silp­nu­ mas.

Lė­ti­nio ve­ni­nės krau­jo­ta­kos ne­pa­kan­ka­mu­mo rai­da su­si­ju­si su ve­ni­niu ref­liuk­su, t.y. krau­jo at­ga­li­ne tėk­me ko­jų ve­no­mis.

Blauz­dų rau­me­nims dir­bant, ve­ni­nis krau­jas iš­te­ka iš ko­jų ve­ nų ir ne­grįž­ta at­gal, nes truk­do ve­nų vož­tu­vai. Kai yra ref­liuk­sas, krau­jas, užuo­t te­kė­jęs šir­dies

link, grįž­ta at­gal dėl ne­san­da­rių ve­nų vož­tu­vų, tad la­bai pa­di­ dė­ja krau­jospūdis ko­jų ve­no­se, ypač blauz­dų apa­ti­nė­se da­ly­se, čiur­no­se. Sut­rin­ka ko­jų odos ir poo­di­nių minkš­tų­jų au­di­nių me­džia­gų apy­kai­ta, at­si­ran­ da iše­mi­nis lė­ti­nis už­de­gi­mas, il­gai­niui su­si­for­muo­ja odos at­ro­fi­ja ir ne­kro­zė (opa). Dėl pa­di­dė­ju­sio ve­ni­nio spau­di­mo ko­jo­se ima plės­tis ko­jų poo­di­ nės ve­nos, su­si­for­muo­ja ant­ri­nė ko­jų poo­di­nių ve­nų va­ri­ko­zė, dar la­biau pa­grei­tin­da­ma LVN pro­gre­sa­vi­mą.

Kol nė­ra la­bai aiš­kių li­gos po­žy­mių, žmo­gus skun­džia­si ap­sun­ku­sio­mis, pa­var­gu­sio­mis ko­jo­mis, ypač va­ka­rais, ko­jos tirps­ta, „bė­gio­ja skruz­dės“, ne­žy­miai pa­tins­ta kulkš­ne­lės, blauz­dų apa­čios, var­gi­na ne­re­ti ko­jų mėš­lun­giai. Prog­re­suo­jant li­gai, ko­jos la­biau tins­ta va­ka­ rais, for­muo­ja­si pa­vir­ši­nių ve­nų

63

vin­giuo­tas iš­si­plė­ti­mas, maz­ guo­tu­mas, blauz­do­se at­si­ran­da ru­dų pig­men­ti­nių dė­mių, odos at­ro­fi­ja, poo­džio skle­ro­zė (li­po­ der­ma­tosk­le­ro­zė) ir ga­liau­siai tro­fi­nės opos kar­tais su pa­vir­ši­ne in­fek­ci­ja.

Li­ga pa­pras­tai pro­gre­suo­ja lė­tai, tro­fi­nių komp­li­ka­ci­jų at­si­ran­da per ke­le­tą ar ke­lio­li­ka me­tų nuo li­gos pra­di­nių simp­to­mų. Tad svar­bu li­gą diag­no­zuo­ti esant anks­ty­vo­sioms sta­di­joms, nes, lai­ku pra­dė­jus tin­ka­mai gy­dy­ti, sun­kių jos komp­li­ka­ci­jų ga­li­ma iš­veng­ti.

Ko­jų skaus­mo, pa­ti­ni­mų ir opų kil­mę pa­de­da išaiš­kin­ti pa­cien­ to ap­klau­sa ir ap­žiū­ra, fi­zi­ki­niai tes­tai sie­kiant įver­tin­ti ve­nų ref­liuk­są, dop­le­ri­nis ty­ri­mas ir dvi­gu­bas ult­ra­gar­si­nis ske­na­vi­ mas bei funk­ci­nė ve­nog­ra­fi­ja. Įver­ti­nus ty­ri­mų re­zul­ta­tus, ga­li­ma nu­sta­ty­ti ve­nų pa­žei­di­mo laips­nį, pa­skir­ti gy­dy­mą.

Unikali japoniška priemonė pėdoms „Baby Foot“ Jau LIETUVOJE! ms, o t e i K ir oms s u a s s ščiom k r u i š ms – pėdo !

Ne

Tik kartą panaudojus, Jūsų pėdos taps švelnios kaip kūdikio!

Japoniškų sveikatingumo ir grožio priemonių ieškokite: www.japoniskakosmetika.lt Oficialus atstovas Lietuvoje: UAB „Grožio namai AURUM“ Mob. + 370 616 53366 www.aurumgrozis.lt

„Baby Foot“ priemonę paprasta naudoti namuose, o po jos džiaugsitės lengvomis ir švelniomis pėdomis.

Prieš

Po 3 dienų

Po 1 savaitės

igta!

Užba

64

Sveikata

Ta­tui­ruo­tė – ne ran­ki­nė, jos pa­pras­tai neat­sik­ra­ty­si

A

t­si­bos – pa­ša­lin­siu! Taip įsi­gei­du­sios ta­ tui­ruo­tės daž­niau­siai ma­no jau­nos mer­ gi­nos. Spe­cia­lis­tai per­spė­ja: prieš ta­tui­ ruo­jant sa­vo kū­ną, rei­kia ge­rai pa­gal­vo­ti, nes pa­ša­lin­ti pie­ši­nį ant odos kai­nuo­ja bran­giai ir tai pa­da­ry­ti ne­re­tai yra la­bai sun­ku.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Drie­žas it un­gu­rys

Ke­l ių de­šim­čių me­t ų dar­b o pa­ tir­t į tu­r in­t is Kau­no ta­t ui­r uo­ čių stu­d i­jos „Ta­bu“ meist­ras Ar­v y­d as Auš­ke­l is šyp­so­si: „Ne­ re­t ai mer­g i­nos gal­vo­ja, kad ta­ tui­r uo­t ė – tar­si ma­d in­ga ran­ ki­nė ar su­k ne­lė. At­si­b os – iš­ me­si. Ta­čiau jas pa­ša­l in­t i nė­ra leng­va.“ Gra­žio­sios ly­ties at­sto­vės pa­ ste­bi­mai daž­niau rea­guo­ja į ta­ tui­ruo­čių ma­dą ir pa­si­duo­da aki­mirks­nio en­tu­ziaz­mui ar no­ rui, ne­gal­vo­da­mos apie atei­ties pa­da­ri­nius.

Vy­rai daž­niau no­ri at­si­bo­du­ sias ar ne itin ko­ky­biš­kas ta­tui­ ruo­tes pa­keis­ti, pa­di­din­ti, o mo­ te­r ys – pa­ša­lin­ti. „Ypač daž­n ai no­r i­m a pa­š a­ lin­t i ta­t ui­r uo­t ę, ku­r i bu­vo pa­ da­r y­t a pi­g iai ir pra­s tai ko­k io­ je nors lin­d y­nė­je ar pas my­l i­ mą­jį, ne­pro­fe­s io­n a­lų ta­t ui­r uo­ čių meist­r ą už bu­č i­n į, – iro­n i­ zuo­ja Ar­v y­d as. – Praei­n a eu­ fo­r i­ja ir paaiš­kė­ja, kad drie­ žas ant šlau­n ies pa­n a­š us į un­ gu­r į, o an­g e­l as – į vel­n iai ži­ no ką. Ar­b a iš­t a­t ui­r uo­t as pa­ ža­d as am­ž i­n ai my­lė­t i ir my­l i­ mo­jo var­d as, iš­s i­sky­r us ir tuo­ kian­t is su ki­t u, ke­l ia ne­m a­lo­ nių emo­c i­jų.“

Ne­pa­si­duo­ti aki­mirks­nio im­pul­sui

„Mė­g ė­jai ne­r e­t ai ta­t ui­r uo­ tę pa­d a­r o gi­l iai, ma­ny­d a­m i, kad ada­t a tu­r i stip­r iai smig­t i į odą, – pa­s ak A.Auš­ke­l io, pro­ fe­sio­n a­lai da­r o ta­t ui­r uo­t ę vie­ no mi­l i­met­r o gi­lu­mu, o mė­g ė­ jai – tri­jų. – Ma­č iau ne vie­n ą ta­t ui­r uo­t ę, ku­r i bu­vo pa­d a­r y­ ti net pen­k ių mi­l i­met­r ų gi­lu­ mu, ir tai su­ž a­lo­ja žmo­g ų. Tai – ran­d as.“ Mo­te­r ys daž­niau nei vy­rai kei­ čia nuo­mo­nę, pa­si­duo­da Ho­li­ vu­do žvaigž­džių ar dai­ni­nin­kių ma­dai, o po to gai­li­si, no­ri pa­ ša­lin­ti spyg­liuo­tą vie­lą kaip Pa­ me­los An­der­son ar iš Ri­han­nos,

An­ge­li­nos Jo­lie nu­si­žiū­rė­tas ta­ tui­ruo­tes. „Mes ta­tui­ruo­čių ne­ša­li­na­me, tik tai­so­me pra­stai at­lik­tą dar­ bą – ant se­no­sios pa­da­ro­me ki­ tą, di­des­nę, – aiš­ki­no A.Auš­ke­lis.

– Ta­tui­ruo­čių ša­li­ni­mo bu­mas pra­si­dė­jo praė­ju­siais me­tais, kai pra­dė­jo rek­la­muo­ti jas ša­li­nan­ čius la­ze­rius.“ Ta­tui­ruo­čių meist­ras ti­ki­no, kad tam rei­kia ne vie­nos pro­ce­ dū­ros ir tai – skaus­min­ga. Ar­ vy­das ma­tė ne vie­ną žmo­g ų, ku­ riam pa­ša­li­nus ta­tui­ruo­tę oda at­ro­do tar­si ly­dy­tas sū­re­lis. „Prieš nu­spren­džiant iš­si­ta­tui­ ruo­ti rei­kia la­bai ge­rai pa­gal­vo­ti ir ne­pa­si­duo­ti aki­mirks­nio emo­

Sveikata ci­jai“, – pri­myg­ti­nai ra­gi­no pa­ty­ ręs ta­tui­ruo­čių meist­ras ir pa­ste­ bė­jo, kad da­bar mo­te­r ys daž­niau ren­ka­si ma­žas ta­tui­ruo­tes.

Jei tap­si ban­ko ana­li­ti­ke

Plas­ti­nės re­konst­r uk­ci­nės chi­ rur­g i­jos gy­dy­to­jas me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­ras Vy­g in­tas Kai­ ka­r is pri­pa­ži­no, kad ta­tui­r uo­ tę pa­ša­lin­ti ga­li­ma chi­r ur­g i­niu bū­du.

Tie­sa, jei ta­tui­ruo­tė nė­ra pa­ da­r y­ta gi­liai. Vis dėl­to ir po to lie­ka ran­dų, ku­rie pa­ste­bi­mi la­ biau nei pa­ti ta­tui­ruo­tė. „Žmo­nėms vi­sa­da pa­ro­do­me nuo­t rau­k ų ir per­spė­ja­me, kad ran­dai liks, – aiš­k i­no V.Kai­k a­ ris ir pa­ste­bė­jo, kad įspū­d in­ giau­sių ta­t ui­r uo­čių yra ma­t ęs pas da­nus, ku­r ie, ma­t yt, tu­r i jū­rei­v iš­ko, vi­k in­g ų krau­jo, o jų kū­nai – kaip fo­t o­t a­pe­t ai. – Jas da­bar ša­li­na la­ze­r iu, ta­čiau tam rei­k ia ne vie­nos pro­c e­dū­ros.

Kar­t ais po jų ta­t ui­r uo­t ė tik iš­ blun­k a.“ Dėl to V.Kai­ka­ris dar kar­tą pa­ brė­žė, kad prieš ta­tui­ruo­jan­tis rei­kia la­bai at­sa­kin­gai pa­mąs­ty­ ti. Ir ge­riau pa­si­rink­ti ma­ žai ma­to­mas kū­no vie­tas.

Kaip su­nai­ki­na­ma ta­tui­ruo­tė?

L

a­ze­rio švie­są su­ger­da­mas ta­tui­ruo­tės pig­men­tas su­sky­la į dau­ gy­bę da­le­lių. Pas­kui tos da­le­lės pa­si­skirs­to. Vie­na jų da­lis iš­ky­la į odos pa­vir­šių ir nu­si­lu­pa su epi­der­mio ląs­te­lė­mis, o ki­tos da­žo pig­ men­to da­le­ly­tės fa­go­ci­tuo­ja­mos odo­je esan­čių ląs­te­lių mak­ro­fa­gų ir pa­ša­li­na­mos per lim­fą.

Gar­se­ny­bės – ne išim­tis

E

va Lon­go­ria, 2011 m. iš­si­sky­ru­si su NBA krep­ši­ nin­ku To­ny Par­ke­riu, pa­no­ro pa­nai­kin­ti ta­tui­ruo­tę, skir­tą bu­vu­siam my­li­ma­jam: tai jai pa­vy­ko pa­da­ry­ti la­ze­riu ne iš pir­mo kar­to.

Ak­to­rė ant sa­vo spran­do yra iš­si­ta­tui­ra­vu­si NI­NE (vanis­ hingtattoo.com nuotr. viršuje) – šis skai­čius puo­šė jos bu­vu­sio my­li­mo­jo T.Par­ke­rio marš­ki­nė­ lius, kai jis žai­dė San An­to­ni­ jaus „Spurs“ ko­man­do­je.

Ta­tui­ruo­tę no­rė­jo pa­nai­kin­ ti jau mi­ru­si skan­da­lin­go­ji dai­ni­nin­kė Amy Wi­ne­hou­se (vanishingtattoo.com nuotr. apačioje).

Ji ant sa­vo krū­ti­nės bu­vo iš­si­ta­tui­ra­vu­si bu­vu­sio vy­ro var­dą.

Ar­vy­das Auš­ke­lis:

Ne­re­tai mer­gi­ nos gal­vo­ja, kad ta­tui­ruo­ tė – tar­si ma­ din­ga ran­ki­ nė ar su­kne­lė.

At­si­bos – iš­me­ si. Ta­čiau jas pa­ša­lin­ti nė­ra leng­va.

Įvai­ro­vė: var­dai, da­tos, sim­bo­liai ar pa­pras­čiau­si nie­ku­čiai – kas tik ne­šau­na į gal­vą ap­svai­gu­sie­siems nuo no­ro iš­si­ta­tui­ruo­ti kai ku­rias kū­no vie­tas. juokutis.one.lt nuotr.

65

66

Sveikata

„Kuo daž­niau žmo­gus ma­ to sa­vo ta­tui­ruo­tę, tuo grei­čiau ji jam pa­bos­ta, – be­si­guo­ džian­čių­jų (pa­pras­tai – mo­te­rų) žo­džius kar­to­jo plas­ti­nės re­konst­ ruk­ci­nės chi­rur­gi­jos gy­dy­to­jas. – Nusp­ren­džia jau­na mer­gi­na pa­ si­da­ry­ti erš­kė­čių vai­ni­ką ar spyg­ liuo­tą vie­lą itin ma­to­mo­je vie­to­je, ant ran­kos ar ko­jos, o po to, ta­pu­si ban­kų ana­li­ti­ke, gai­li­si.“

Kuo daž­niau žmo­gus ma­ to sa­vo ta­ tui­ruo­tę, tuo grei­čiau ji jam pa­bos­ta.

Svar­biau­sia – ži­ no­ti, kad pa­ša­lin­ ti ta­tui­ruo­tę ga­ li kai­nuo­ti daug bran­giau, nei ją pa­da­ry­ti.

Pa­dės vie­nin­te­lis la­ze­ris

Da­bar­ti­niais lai­kais ga­li­ma pa­ ša­lin­ti vi­sas ta­tui­ruo­tes. Tuo įsi­

100–200 litų kai­nuo­ja Vie­na tatuiruotės šalinimo pro­ce­dū­ra.

BIOLOGINĖS MEDICINOS IR DIAGNOSTIKOS CENTRAS

PAVASARINĖS AKCIJOS *Pavasarinės akcijos galios iki balandžio pabaigos

Vienintelei Lietuvoje trimatei pagrindinių organų ir sistemų diagnostikai 3D METATRON4025 CLINICAL aparatūra – 20% nuolaida! t Pacientams užsiregistravusiems kardiologės konsultacijai, dovanosime širdies echoskopiją ir elektrokardiogramą (EKG). t Pacientams užsiregistravusiems gydytojos endokrinologės konsultacijai, dovanosime skydliaukės echoskopiją. t Atėjus pavasariui primename, kad organizmui reikalingas švelnus valymas – detoksikacija homeopatijos, fitoterapijos ar vakuuminiu limfodrenažiniu masažu. t EFEKTYVUS PAVASARINĖS ALERGIJOS GYDYMAS BIOLOGINĖS MEDICINOS METODAIS IR VAISTAIS! NEMOKAMAS GYDYMAS IR KONSULTACIJOS  SEB, ERGO, IF, BTA, PZU IR COMPENSA sveikatos draudimus turintiems pacientams Plačiau apie homeopatinius vaistus skaitykite www.heel.lt

Gamtos sukurta sveikata

J.Naugardo g. 13, Kauno senamiestis, tel. (8 37) 200 620, 8 678 39 202, www.naturamunda.lt

ti­ki­nęs vie­nas iš Lie­tu­vos la­ze­ri­ nės me­di­ci­nos drau­gi­jos įkū­rė­ jų, ži­no­mas chi­rur­gas on­ko­lo­gas Ka­ra­pe­tas Ba­ba­ja­nas. „Rei­k ia ži­no­t i, kad ta­t ui­ ruo­t ę ga­l i­ma su­nai­k in­t i ne vi­ sais, bet tik vie­nos rū­šies – QSwitch la­z e­r iu, – pa­brė­ž ė K.Ba­ ba­ja­nas. – Vi­sa ki­t a – tik spe­ ku­l ia­ci­ja!“ Daug kas pri­klau­so nuo to, kas ta­tui­ra­vo: ka­lė­ji­mo meist­ras, mė­ gė­jas, pro­fe­sio­na­las. Be to, svar­ bu, gi­liai ji odo­je ar ne. Spal­vo­ ta ar ne­spal­vo­ta, ko­kia da­žų ko­ ky­bė.

Pa­ra­dok­sa­lu, bet la­ze­riu leng­ viau išim­ti mė­gė­jų meist­r ų da­r y­ tas ta­tui­ruo­tes. „Taip, gi­liau pa­da­r y­tą ta­tui­ ruo­tę, ko­kias da­ro mė­gė­jai, su­ nai­kin­ti sun­kiau, bet dar di­des­ nės įta­kos tu­ri da­žų kon­cent­ra­ ci­ja. Pro­fe­sio­na­lų da­r y­to­se ta­tui­ ruo­tė­se ši kon­cent­ra­ci­ja – daug di­des­nė, – tei­gė ži­no­mas me­di­ kas. – Be to, spal­vo­tas ta­tui­ruo­

tes pa­nai­kin­ti daug sun­kiau nei ne­spal­vo­tas.“ Ša­li­nant ta­tui­ruo­tę Q-Switch la­ze­riu, ti­ki­no me­di­kas, nė­ ra svar­bi net kū­no vie­ta. Jei ta­ tui­ruo­tė da­r y­ta van­de­ni­niu ra­ ša­lu, ją pa­nai­kin­ti dar leng­v iau.

Sun­kiau­siai pa­nai­ki­na­mos ža­lia, žyd­ra ir gel­to­na spal­vos.

Pas­t e­b ė­jus, kad kar­t ais ta­ tui­r uo­t ės la­z e­r iu ne vi­s ai su­ nai­k i­n a­mos, o tik iš­blun­k a, K.Ba­ba­ja­n as ne­slė­p ė, kad ret­ kar­č iais pa­si­t ai­ko ir to­k ių at­ ve­jų. Ta­č iau po ke­l ių ar ke­l io­ li­kos pro­c e­dū­r ų ta­t ui­r uo­t ės vis dėl­t o ne­l ie­k a. Ir jau po pir­ mos ant­r os ma­t o­m a, ar pa­v yks leng­v ai pa­š a­l in­t i iš­t a­t ui­r uo­t ą pie­ši­n į ant odos. „Svar­biau­sia – ži­no­ti, kad pa­ ša­lin­ti ta­tui­ruo­tę ga­li kai­nuo­ti daug bran­giau, nei ją pa­da­r y­ti.

Vie­na pro­ce­dū­ra kai­nuo­ja 100– 200 li­tų. Ne­re­tai rei­kia de­šim­ ties ar dar dau­giau sean­sų“, – pa­ brė­žė K.Ba­ba­ja­nas.

UAB

DISK.DR. WAIST JUOSMENINEI STUBURO SRIČIAI GYDYTI Disk.Dr. – tai unikali patentuota pripučiama sistema, kuri nuo kitų juosmenį palaikančių ir sutvirtinančių priemonių skiriasi tuo, kad ne tik efektyviai malšina skausmą, mažina spaudimą tarpslanksteliniame diske, bet ir netrukdo judant ar sportuojant.

Disk.Dr. puikiai suderina atramą ir lankstumą. Tiems, kurie sportuoja ir aktyviai gyvena, Disk.Dr. leidžia gana laisvai judėti, kartu apsaugodamas liemens stuburo sritį. Sistema ne tik plečia ir palaiko stuburą, bet ir priverčia juosmens raumenis daugiau judėti. Aktyvi reabilitacija yra viena iš Disk.Dr. savybių.

Disk.Dr. rekomenduojama naudoti: • esant juosmens stuburo srities skausmui, kai rekomenduojamas tempimas; esant tarpslankstelinio disko patologijai; • esant tarpslankstelinio disko išvaržai, tarpslankstelinio disko išsipūtimui; • esant juosmens stuburo srities ūmiam ar lėtiniam skausmui; • sergant spondilioze/spondiliolisteze; • jaučiant juosmens stuburo srities skausmą dėl nutukimo; • sunkiai keliant, ilgai sėdint, vairuojant automobilį, sportuojant; • esant nugaros kanalo stenozei, esant radikulopatijai; • esant įgimtam juosmens dalies silpnumui.

JUOSMENS KRYŽKAULIO ĮTVARAS SSK41-1 Juosmens kryžkaulio įtvarai SSK41-1 pasižymi tuo, kad puikiai prisitaiko prie kūno linijų, yra labai elastingi. Stabilumą ir patogumą leidžia suderinti speciali diržų konstrukcija. Papildomam stabilumui diržo nugaros dalyje įsiūtos elastingos metalinės juostelės, padedančios palaikyti nugaros ašį ir sumažinti judesius diržo plote. Reikalingą poveikį užtikrina gamyboje naudojamos orui pralaidžios, lengvos, nesukeliančios alergijos, neerzinančios odos medžiagos. Patogi fiksacija „velchro“ užsegimais padeda užtikrinti reikiamą diržo įtempimą. Įtvaras SSK41-1 skirtas dėvėti esant juosmens srities sumušimams, raumenų patempimui, osteochondrozei, radikulitui, neuralgijai, juosmens ir krūtinės apatinės srities nekomplikuotiems stuburo slankstelių lūžiams, po stuburo operacijų, stuburo nestabilumo arba slankstelių pasislinkimo atvejais.

UAB „Pirmas žingsnis“ Raudondvario pl. 150, Kaunas Tel. (8 37) 409 281, (8 37) 409 280 parduotuve@pirmaszingsnis.lt www.pirmaszingsnis.lt

MAGNETINIS JUOSMENS ĮTVARAS SSK36 Magnetinis juosmens įtvaras SSK36 yra lengvas ir patogus, suteikia atramą, stabilumą ir komfortą. Jis patogiai apjuosia liemenį, skatina kraujo apytaką, atpalaiduoja raumenis. Skiriamas dėvėti varginant nugaros skausmams, maudimui, sąstingiui. Patogi fiksacija „velchro“ užsegimais padeda užtikrinti reikiamą diržo įtempimą.

Lengva neopreno medžiaga palaiko kūno šilumą.