PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Seimas užgesino G.Songailos iniciatyvą dėl ypatingojo prokuroro.
Lietuva 7p.
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
Pagarsėjusiam valdininkui I.Zaleckiui – vėl nemalonumai.
Aktualijos 8p.
Norvegijos teroristas A.B.Breivikas teisme atskleidė savo neįgyvendintus kėslus.
Pasaulis 10p.
Kelti kainas – prabanga? Artėjantį vasaros sezoną pasitinkan tys pajūrio kuror tų verslininkai apsi sprendimų kryžke lėje. Kiekvieną li tą skaičiuojantys poilsiautojai pa slaugų tiekėjus ver čia atsargiai kalbė ti apie ketinimus di dinti maitinimo ar apgyvendinimo kainas.
„Nusipirksiu pats tą tiltą.“ Miesto tarybos narys Vytautas Lupeika pabrėžė, kad Klaipėda turi iš geležinkelininkų priimti dovaną – pėsčiųjų tiltą į Kretingos gatvę.
Gatvėms – mažiau litų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdai šiemet reikės tenkintis mažesnėmis lėšomis gatvių prie žiūrai ir remontui nei pernai. Di džiausia pinigų suma atiteks Mini jos gatvės rekonstrukcijos antra jam etapui.
l.bieliauskaite@kl.lt
Gerėjimo ženklų nejaučia
4
Kaina 1,30 Lt
2p.
Lina Bieliauskaitė
Jei įsilingavus vasarai jos įprastai kiek ir kils, Palangos bei Neringos verslininkai linkę manyti, jog bent jau nebus didesnės nei pernai. „Aš tai kainas kelčiau kiekvieną dieną. Kiek kiaušiniai, kiek pienas, mėsa, kiek elektra, dujos subrango? Už dyką juk niekas nedirba, mes ne labdaros organizacija“, – rėžė Pa langos viešbučių ir restoranų aso ciacijos prezidentas Gin taras Sičiūnas.
92 (19 393)
Trauka: vasarą Palangai gyvybės įkvepia ne tik geras oras, bet ir masiniai renginiai.
Tado Umaro (BFL) nuotr.
Lietuvos automobilių kelių direk cija šiemet Klaipėdai atseikėjo 5 mln. 126 tūkst. 500 litų. Palyginti su praėjusiais metais, ši suma yra 900 tūkst. litų mažesnė. Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda aiškino, jog pinigų suma, skirta Klaipėdai, sumažėjo, nes buvo mažesnis fondas. Lėšos miestams skirstomos, at sižvelgiant į gatvių ilgį, gyventojų ir automobilių skaičių. Uostamies čio valdžia dar 5 mln. litų gatvėms tikisi sulaukti iš Lietuvos automo bilių kelių direkcijos re zervo.
2
2
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
miestas
Paroda duris atvėrė dvidešimtą kartą Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdoje prasidėjo jubiliejinė, dvidešimtą kartą vykstanti sta tybų verslo paroda „Individuali statyba“.
Bendrovės „Expo Vakarai“ organi zuojamas renginys šį kartą įsikūrė Klaipėdos „Švyturio“ arenoje. „Tai šalyje vienintelė statybinio pobūdžio paroda, vykstanti tiek metų be pertraukos. Jokios krizės jai nebuvo baisios“, – tikino bend rovės „Expo Vakarai“ projektų va dovė Dovilė Vertelytė. Pirmą kartą renginys, įsikūręs po „Švyturio“ arenos stogu, sulaukė pusšimčio naujų dalyvių paraiš kų. „Anksčiau šių įmonių dėmesio nesulaukdavome. Į šią parodą atė jo naujos kompanijos, pristatančios brangius produktus. Šiais metais sulaukėme gana daug naujų daly vių“, – džiaugėsi D.Vertelytė. Organizatorių teigimu, šiais me tais įmonės yra kur kas drąsesnės, savo produkciją pristato dides niuose parodos plotuose. „Tai rodo, kad krizė traukiasi. Juokaujama, jog žmonės mieliau pinigus laiko ne banke, o juos in vestuoja į būstą, nekilnojamąjį tur tą“, – aiškino D.Vertelytė. Trečius metus parodoje ypatin gas dėmesys skiriamas alternaty viai energetikai, atsinaujinantiems ištekliams. Naujovių klaipėdiečiai gali su žinoti interjerų apdaila užsiiman čių įmonių stenduose, gyvenamųjų namų šildymo, vėdinimo, statybi nių medžiagų, apšvietimo sistemų pardavėjų stenduose. „Ši paroda įdomi dar ir tuo, kad mes pirmą kartą pristatome savo „Expo Vakarų“ vinį. Ši skulptū ra bus visų mūsų parodų simbolis, kuri primins, kad dvidešimt metų ne tik mes galime būtų tvirti ir ne palaužiami. Ketvirtadienio vaka rą simboline „Vinimi“ bus apdo vanotos septynios įmonės, kurios ilgiausiai dalyvauja mūsų parodo se“, – sakė D.Vertelytė. Šalia „Individualios statybos“ parodos veikia ir augalų mugė „Mano sodas“.
Dovilė Vertelytė:
Ši paroda įdomi dar ir tuo, kad mes pir mą kartą pristato me savo „Expo Va karų“ vinį.
Atsikrato: geležinkelininkai pėsčiųjų tiltą nori perduoti miesto savivaldybei.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Dėl tilto – nesutarimai
Uostamiesčio valdžiai ir įmonei „Lietuvos geležinkeliai“ nepa vyksta iki galo suderinti bendradarbiavimo sutarties. Dau giausia aistrų kilo dėl pėsčiųjų tilto per geležinkelį ir perėjos iki jūros. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pagal sutartį dėl pauosčio kelyno rekonstrukcijos dalį Girulių miško turėsianti iškirsti įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ įsipareigoja suma žinti Klaipėdos geležinkelio stoties teritoriją, o nereikalingą dalį apžel dinti ir perduoti savivaldybei. Bendrovė turėtų įrengti garsą slo pinančias sieneles Giruliuose ir Ge ležinkelio gatvėje. Pirmųjų ilgis tu rėtų siekti 1,4 km, antrųjų – 522 m. Norima, kad geležinkelininkai pra tęstų dviračių taką Giruliuose nuo geležinkelio stoties iki pervažos ša lia Stoties gatvės. Taip pat suremon tuotų Girulių geležinkelio stoties pa statą, įrengiant jame viešąjį tualetą. Įmonė įsipareigoja suprojektuo ti ir pastatyti geležinkelio viaduką Padėkos: bendrovė „Expo Vaka
rai“ simboline vinimi žada ne tik papuošti renginį.
trims geležinkelio keliams virš pla nuojamos gatvės nuo Labrenciškių iki Antrosios Melnragės. Tačiau, kol bus įrengta gatvė, prašoma įrengti perėją su dango mis pėstiesiems, dviratininkams ir gyvūnams po geležinkeliu nuo esa mo dviračių tako į Antrosios Meln ragės pusę. Dėl šio sutarties punkto ir kilo daugiausia diskusijų. Gele žinkelininkai tvirtina, kad tai pada ryti gali tik savo sklypo ribose, ki taip tektų kirsti mišką. Tokiu atveju perėja būtų be dangų ir greičiausiai ja negalėtų važiuoti dviratininkai. Į sutartį įtrauktas punktas, kad savivaldybė svarstytų galimybę pe rimti pėsčiųjų tiltą per geležinkelį. Geležinkelininkų teigimu, šiuo sta tiniu naudojasi miestiečiai, o prie žiūrai skirti lėšas turi jie, nors tai nesusiję su geležinkelio veikla.
Gatvėms – mažiau litų Iš dabar skirtų lėšų di 1 džiausia suma – 963 tūkst. litų – skirta Minijos gatvės
Skaičiai ir planai Akmenimis grįstų gatvių priežiū
Mechanizuotų gatvių valymui at
rai skirta 20 tūkst. litų. Už šiuos pi nigus bus suremontuota 130 kv. m dangos.
seikėta 158,3 tūkst. litų.
200 tūkst. litų skirti lietaus ir ūkio
nuotekų tinklų paklojimui ir kelio dang ų įreng im ui Melnr ag ėj e už baigti. Gatvių horizontaliajam ženklini
mui, kalnelių smulkiam remontui ir įrengimui šiemet skirta 298 tūkst. litų.
Lietaus nuotekų tinklams – 141
tūkst. litų. Už šiuos pinigus bus pri žiūrimi 285 km trasų, atliekamas jų smulkus remontas. Bus ruošiamasi ir ateitiems dar
bams. 370,4 tūkst. litų skirti Pilies til to remonto, 350 tūkst. litų – Šiaurės pr. ir Kretingos g. sankryžos rekonst rukcijos projektams parengti. Tauralaukio gatvių rekonstrukcijos
66 šviesoforų priežiūrai – 227 tūkst.
Ekspozicija: parodoje galima rasti nuo naujausių statybų sprendimo
būdų iki širdžiai mielų smulkmenėlių ir gėlių. Iš viso šioje parodoje da lyvauja 275 dalyviai. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Uostamiesčio valdžia nelabai nori perimti šio tilto dėl didelių priežiūros sąnaudų. Pabrėžiama, kad miesto biudžete ir taip trūks ta lėšų. Vis dėlto kai kurie tarybos nariai optimistiškiau žiūri į šį pasiūlymą: „Mums siūlo tokias dovanas, o ne norime. Nusipirksiu pats tą tiltą“, – tvirtino tarybos narys Vytautas Lupeika. Savivaldybė pagal šią sutartį įsi pareigotų minimaliais terminais derinti pauosčio kelyno ir geležin kelio stoties rekonstrukcijų doku mentus, išduotų leidimus, teiktų kitą pagalbą. Bendradarbiavimo sutarčiai turi pritarti miesto taryba. Ji bus svars toma balandžio 26-ąją vyksiančio posėdžio metu. Jei sutarčiai bus pritarta, ji galios dešimt metų.
litų.
priešprojektiniams pasiūlymams pa rengti skirta 20 tūkst. litų.
Tiltų ir kelio statinių remontui – be
Miesto kelių ir gatvių inventoriza
veik 232 tūkst. litų.
vimui – dar 100 tūkst. litų.
rekonstrukcijos antrajam etapui. Darbai vyks ruože nuo Baltijos iki Jūrininkų prospekto. Remontuos ir Rūtų gatvės sankryžą. Šiek tiek mažesnė suma – be veik 835 tūkst. litų bus panaudo ta asfaltbetonio dangų priežiūrai. Už šias lėšas bus suremontuota 11 tūkst. kv. metrų duobių. Didesni remonto darbai laukia duobėmis išvagoto Šilutės plento ruožo nuo Statybininkų prospekto iki Smiltelės gatvės. Jis bus ne lopo mas, o keičiama visa danga. Šiems darbams skirta 733 tūkst. litų. Iš viso bus suremontuota 11 tūkst. kv. metrų ploto dangos. Per nai darbai vyko vienoje, o šiemet – kitoje Šilutės plento važiuojamo sios dalies pusėje. Gatvių, kurių dangos žvyruotos, priežiūrai skirta 150 tūkst. litų. Už
3
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
miestas Krova sumažėjo
Išjungs šildymą
Sodins medelius
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krauta 10,36 mln. tonų krovinių – 6,5 proc. mažiau nei per tą patį praėju sių metų laikotarpį. Didžiau sias prieaugis pasiektas dėl išaugusios rūdos, pirminių ir apdorotų naudingųjų iškase nų, o nuosmukis – dėl birių natūralių ir cheminių trąšų.
Klaipėdos savivaldybės admi nistracijos direktorė Judita Si monavičiūtė vakar pasirašė įsakymą, kuriuo uostamiestyje šildymo sezonas baigiamas ba landžio 20 d., penktadienį. Įsa kymas pasirašytas vadovau jantis teisės aktais ir atsižvel gus į palankias meteorologines prognozes.
Šeštadienį 10 val. „Draugystės“ parke vyks medelių sodinimo talka. Medeliai bus sodinami greta tos vietos, kur bus sta toma nauja Šv. Brunono Kver furtiečio bažnyčia ir vienuolyno kompleksas. Kadangi dėl sta tybų teko iškirsti senas tuopas, jų vietoje reikia atsodinti nau jus medelius.
Atvykėliai pamiršta rinkliavą Pusė už automobi lių stovėjimą nesu simokėjusių asme nų yra atvykėliai iš kitų miestų. Nemo kančiųjų skaičius nemažėja. Mano ma, kad žmonėms trūksta informaci jos apie rinkliavą.
Atm in im as. Penkt ad ien į 14 val. prie Klaipėdos Vytauto Did žiojo gimnaz i jos vyks reng inys, skirtas įstaigos 90meč iui. Bus atidengt a atm in imo len ta dr. Kaz iui Truk anui.
m.skiriute@kl.lt
Per keturis mėnesius Viešosios tvarkos skyriaus specialistai sura šė 5 700 protokolų asmenims, kurie nesusimokėjo rinkliavos už mašinų stovėjimą. Per dieną užfiksuojama apie 100 pažeidimų. Pasak uostamiesčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, 50 proc. vi sų šių pažeidėjų būna atvykę iš ki tų miestų. „Žmonėms trūksta informacijos, kad miesto centre mašinų stovėji mas mokamas. Gal stenduose rei kėtų pakabinti socialinę reklamą, organizuoti akcijas, kurios atkreip
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tų dėmesį. Gal taip žmonės sužino tų, kad stovėjimas Klaipėdoje mo kamas“, – pasakojo vedėja. Klaipėdos savivaldybės Mies to ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda suabejojo tokiu siūlymu. „Ką daryti, kai žmogus trečią kartą nežino, kad reikia mo kėti rinkliavą?“ – klausė vadovas. K.Vintilaitės teigimu, dar viena ypač aktuali problema – automo bilių statymas kiemuose. Į šį pa žeidimą taip pat bus kreipiamas didesnis dėmesys. Mieste nemažėja ir nelegalios reklamos. Teigiama, kad Klaipėdo je nelegali yra kas 5–7 reklama. „Kontrolės nebuvimas skati no savivalę. Mieste pilna nelega
Lėšos: duobių remontui šiemet skirta beveik per 800 tūkst. litų.
šiuos pinigus jos bus penkis kartus greideriuojamos. Taip pat bus sure montuota 8 tūkst. kv. metrų ploto dangos. Šaligatvių remontui šiemet skirta 99 tūkst. litų. Už šias lėšas bus remontuojami mažos apim ties plotai, naudojant senas me džiagas. Naujomis medžiagomis bus remontuojami Vilties ir S.Nė ries gatvių šaligatviai. Šie darbai atsieis 127,5 tūkst. litų.
Pos ėd is. Šešt ad ien į 10 val. Taut in ių kult ūr ų centre vyks Totor ių pas au lin io kongres o vykdomoj o kom ite to biuro pos ėd is Klaip ėdoj e. Jo te ma „Europ os totor ių konsol idav imo klaus imai“. Prist at ym as. Penkt ad ien į 9 val. viešb ut yj e „Amb ert on Klaip ėd a“ pras idės Klaip ėdos strateg in io plėt ros plano 2013-2020 met ams apl in kos anal iz ės ir gyventoj ų apk laus os pris tat ym as.
Informacija: ne visi atvykėliai žino, kad reikia mokėti rinkliavą už automobilių stovėjimą.
Milda Skiriutė
Dienos telegrafas
Vytauto Liaudanskio nuotr.
5,126 – tiek mln. litų šiemet skirta miesto gatvių priežiūrai ir remontui.
lios reklamos. Ji įsirengta be leidi mų, už ją nemokamos rinkliavos. Griežčiau kontroliuojame šią sri tį nei buvo anksčiau“, – tvirtino K.Vintilaitė. Užvakar vykusio patikrinimo metu buvo nustatyta 30 reklamos viešosiose erdvėse įrengimo tai syklių pažeidimų. Vedėja neslė pė, kad ištirti tokius atvejus trun ka ilgai. Reikia kreiptis į įvairias institu cijas, kad paaiškėtų, kam priklauso pastatas, ant kurio yra reklama. Viešosios tvarkos skyriui yra perduota apie 20 miesto taisyklių kontrolė. Šis skyrius nuolat plečia si. Dabar jame iš 18 numatytų dirba 14 darbuotojų.
Liudvikas Dūda:
Ką daryti, kai žmo gus trečią kartą ne žino, kad reikia mo kėti rinkliavą?
Gėlės. Pal ang a suž ydo našl aitėm is. Įvair iasp alves gėles vietos komuna lin inkai atsigab eno iš Šalč in ink ų. Šią savaitę mieste pas od int a 4,8 tūkst. našl aič ių – jom is pag raž int i gėlyn ai Jūratės ir Kast yč io skvere, pag rind i nėse gatvėse, miesto aikštėje. Kret in gos g. įrengt as našl aitėm is praž ydęs dekorat yv in is laivas. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il in ės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uo tos 3 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Vale rija Krikšt an ienė (g. 1925 m.), Dan ie lius Mik al ausk as (g. 1928 m.), Vikto ras Berlet a (g. 1951 m.). Lėbartų kapinės. Šiand ien laidojam i Aldona Uksienė, Jul ius Zdanev ič ius. Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 6 moter ys. Gimė 3 merg aitės ir 3 bern iuk ai.
4
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
miestas
Kelti kainas – prabanga?
Tradicija: didžiąją dalį poilsiautojų pajūrio kurortuose labiau nei pramogos ar kavinės vilioja galimybė pasimėgauti paplūdimio malonumais.
Tačiau palangiškis ne 1 galėjo pasakyti, ar to kiomis pat nuotaikomis gyvena ir
kiti jo kolegos – esą kiekvienas iš laidų ir pajamų reikalus sprendžiąs individualiai. Pagrindinėje Palangos gatvėje ištisus metus veikiančios kavinės „Molinis ąsotis“ savininkas Klai das Pakutinskas mano, jog į kainų augimą poilsiautojai reaguotų labai jautriai. „Vilniaus ar Kauno resto ranuose, kavinėse matyti šioks toks judėjimas, atsigavimas, o Palango je kokių nors gerėjimo ženklų ne sijaučia, žmonės tikrai skaičiuoja
pinigus ir neišlaidauja“, – tvirtino verslininkas. Tenka susiveržti diržą
Pašnekovas prisipažino kol kas ne galįs pasakyti, ar jo kavinės meniu kainininkas artimiausiu metu kis – tai esą priklausys nuo to, kiek lankstūs bus tiekėjai. „Nežinia, kokias jie kainas pa siūlys prieš vasarą. Kol kas patie kalų nebranginome, nors brango ir produktai, elektra bei dujos“, – vardijo verslininkas. Pasak K.Pakutinsko, bent jau pa staraisiais metais tiek sezono, tiek
ne sezono metu kavinėje kainos buvo tos pačios. Dar neapsisprendėme – ar įsilin gavus vasarai paslaugų kainos bus didesnės nei pernai, sakė ir kitos ištisus metus J.Basanavičiaus gat vėje veikiančios kavinės bei apar tamentų namų „1925“ savininkė Ramunė Veisienė. Verslininkė pripažino, jog tradi ciškai didžiausio lankytojų srauto tikimasi liepą, tačiau esą apgyven dinimu poilsiautojai jau po trupu tį domisi. „Didelių pokyčių, palyginti su ankstesniais metais, negalėčiau išskirti, panašiai dirbame kiekvie nais metais“, – teigė R.Veisienė.
Nesibodi gaminti patys
Neringos turizmo ir verslo asocia cijos prezidentė Irma Baltrušaitie nė pripažino, jog tradiciškai nuo liepos, kai kur – jau po Joninių – kainos kils. „Sąlygiškai du mėnesius jos bū na aukštesnės. Ir tai neišvengia ma, antraip su tokiomis kainomis kaip dabar mūsų verslas neišgy ventų. Pavyzdžiui, jei dabar kam barį galima išsinuomoti ir už 60– 80 litų parai, vasarą – ne mažiau kaip už 100–120“, – palygino pa šnekovė.
Be to, I.Baltrušaitienės paste bėjimu, vis daugiau į kurortus at vykstančių poilsiautojų maistą pageidauja gamintis patys, tad po puliarėja apgyvendinimo vietos su įrengtomis virtuvėlėmis. Pašnekovė svarstė, jog tai ne vien sunkmečio padarinys. „Tenka stebėti, jog maždaug kas dešimtmetį keičiasi „valgymo ma da“. Dabar žmonės labai pamėgo vadinamuosius daržovių koktei lius, rūpinasi sveika mityba, tie siog maitinasi kitaip“, – mano ne ringiškė. Domisi ir kinai
Vilčių teikia emigrantai
„Šis klausimas užduodamas kiek vienais metais. Manau, kad kainos nebus stebuklingos – juk turime parduoti produktą už teisingą kai ną“, – tvirtino bendrovės „Šven toji“, valdančios sezoninį restoraną „Paršelio rojus“, direktorius Gin tautas Rekašius. Tačiau verslininkas prisipažino, jog neretai pasigirstančias replikas apie sostinės maitinimo įstaigas lenkiančias kurortines kainas ver tina skeptiškai. „Štai atvažiuoja iš Vilniaus ir sako – oi, ten pigiau. Bet juk mes puikiai žinome, kur kas ir kiek kainuoja. Ir tikrai Vilniuje nėra pigiau. Galiau siai kiekvienas turi pasirinkimą, kur karbonadą valgyti už 5, o kur už 16 litų“, – aiškino pašnekovas. Nepaisant kiek pasikeitusių poil siautojų lūkesčių ir įpročių, G.Re kašius prisipažino, jog naujojo se zono išvakarėse nuotaikos veikiau optimistinės nei pesimistinės. „Žmonės negali gyventi visuo tiniame liūdesyje ir depresijo je. Jiems reikia ir pailsėti, ir pasi džiaugti. Juk matome, kad kai tik saulė išlenda, Palangos gatvės be mat prisipildo. Bus graži vasara, bus ir žmonių. Rugpjūtį į gimtinę grįš ir emigrantai, kurie taip pat norės pailsėti“, – patirtimi dalijo si G.Rekašius.
Annos Vanagės (BFL) nuotr.
Gintaras Sičiūnas:
Aš tai kainas kelčiau kiekvieną dieną.
Tačiau ji patikino, jog bent jau didžioji dalis verslininkų, palygin ti su praėjusių metų sezonu, pa slaugų branginti neketina. „Kol kas ryškesnių atsigavimo ženklų nematome. Žmonės labai skaičiuoja – ar dėl to, kad jų finan siniai pajėgumai mažesni, ar kad dar išsigandę, – svarstė neringiš kė. – Žinoma, verslas investuoja, apgyvendinimas darosi komforta bilesnis, gal ir turėtų būti branges nis, bet verslininkai kainų neke lia, antraip neužpildys viešbučių. Ypač maitinimo įstaigos peržiū ri savo meniu, nes produktai labai pabrango, ir tenka pasistengti, kad būtų galima išlaikyti tą patį kainų vidurkį.“
I.Baltrušaitienė neneigė, jog, paly ginti su kovu, apgyvendinimo vie tų rezervacija gerokai suaktyvėjo. „Tačiau kad būtume sulaukę daugiau užsakymų nei pernai tuo pačiu metu ir kad viešbučiuose jau nebėra laisvų vietų, tikrai negalė čiau pasakyti“, – teigė pašnekovė. I.Baltrušaitienė pripažino, jog turistinio sezono išvakarėse Ne ringos verslininkai nemažai vilčių sieja su užsienio, ypač – Rusijos poilsiautojais. „Galime pasidžiaugti, kad ši rinka atsigauna. Žiemą savaitga liais sulaukdavome labai daug sve čių iš Kaliningrado. Tai yra mokūs klientai, tik tiek, kad vasarą jie tu ri platesnį pasirinkimą, o įvažiavi mo į mūsų šalį formalumai jiems yra varginami“, – pripažino pa šnekovė. I.Baltrušaitienės duomenimis, tarp Neringą dažniausiai aplan kančių turistų vis dar dominuoja vokiečiai, tačiau jau nemažai sve čių atvyksta ir iš Skandinavijos ša lių, vidurvasarį pagausėja italų. Pašnekovės pastebėjimu, šie met nemažai užsakymų neringiš kiai sulaukė iš Kinijos. Verslininkė apgailestavo, kad kasmet iš užsienio atvykstantys poilsiautojai susiduria su įsisenė jusia problema, kad pajūrio neįma noma pasiekti oro linijomis. „Susisiekimo padėtis labai pra sta“, – pripažino pašnekovė.
5
penktadienis, balandžio 20, 2012
miestas
Viešasis Klaipėdos transportas: metų rezultatai ir nauji iššūkiai 2011-ieji – gerų pokyčių metai
Esminiai veiklos parametrai – ke leivių skaičius, maršrutų plėt ra, paslaugos kokybė – per metus nuosekliai gerėjo. Makroekonominės sąlygos 2011aisiais nebuvo palankios: taip pat slėgė padidintas PVM, kilo ku ro kainos. Vėlai buvo atliktas vi suomeniškai jautrus kelionės kai nų rinkodaros pakeitimas, tik metų pabaigoje leidęs priartinti kelionės kainą prie savikainos. Tačiau ir tomis sąlygomis per nai buvo pradėti, remiantis gerąja Europos transportininkų patirti mi, konceptualūs sisteminiai vie šojo transporto pokyčiai. Pirmą kartą peržengtos formalio sios miesto ribos, pirmą kartą prie naujų maršrutų išlaikymo ėmė pri sidėti verslas. Įvesti 4 nauji maršrutai. Prie dviejų jų išlaikymo prisideda verslo įmonės, prie kitų dviejų – Klaipė dos rajonas. Tai yra pirmas žings nis einant į integruotą visą Klai pėdos regiono (kofinansavimu dalyvaujant visiems suinteresuo tiems subjektams) viešojo trans porto valdymą, – taip, kaip da roma pažangiausiuose Europos regionuose. Keleivių skaičiaus dinamika
Viena iš didžiausių grėsmių vieša jam transportui yra ydingas paklau sos mažėjimo ratas: dėl kurių nors priežasčių sumažėjus keleivių skai čiui ir pajamoms, didinama kaina ir (ar) mažinama paslaugos kokybė (naikinami maršrutai, retinami gra fikai). Dėl to toliau mažėja keleivių skaičius ir pajamos, ir sistema at siduria ilgalaikėje krizėje. Lietuvos miestuose tai įprasta tendencija. Klaipėdoje tokia grėsmė buvo iškilusi 2009-aisiais. Nuo ikik rizinio keleivių piko 2007-ai siais (34,498,155 keleivių) mūsų klientų skaičius tada sumažėjo iki 32,518,496. Tai privertė mus iš naujo per žiūrėti visus sąnaudų straipsnius ir visą sistemą, kad nereikėtų kel ti važiavimo kainos ir reikšmin gai mažinti kokybės. Po to keleivių skaičius dvejus metus iš eilės tegu ne po daug, bet nuosekliai vėl di dėja ir pernai pasiekė 33,379,370. Verta pažymėti, kad šiuos pa staruosius dvejus metus keleivių skaičius didėja nepaisant bendrojo Klaipėdos miesto gyventojų skai Taip Kaip
klaipėdiečiai vertina miesto viešąjį transportą „blogai“
„labai gerai ir gerai“
11
51
% 38 „patenkinamai“
Keleivių nuomonė tiriama dau giau kaip 20-ia mums rūpimų as pektų. Rezultatų analizė leidžia mums rasti silpnas sistemos dalis ir jas tobulinti.
Be bilieto važiavusių keleivių skaičiaus pokyčiai 20 850 18 749 15 205
19 857 17 897
Artimiausi tikslai
15 959
7 972 4 773 2004
2005
2006
čiaus mažėjimo. Esama statisti ka leidžia apytikriai nustatyti tik to mažėjimo dinamiką. Statistikos valdybos duomenimis (eliminavus tik dėl mokesčių naujovių vykstan čius gyvenamosios vietos deklara vimo nuokrypius) realiai kasmet klaipėdiečių sumažėja šiek tiek daugiau nei vienu tūkstančiu. Paslaugos kokybės dinamika
Per pastaruosius keletą metų KKT pavyko pasiekti teigiamų kokybinių paslaugų parametrų pokyčių. Vi dutinis maršrutinis autobusų grei tis didėjo nuo 21 km/h 2009-aisiais iki beveik 22 (2010) ir 23 (2011). To pavyko pasiekti kai kuriose gatvių ruožuose įvedus autobusams skir tą juostą, mažinant autobusų talpą ir peržiūrėjus grafikus. Taip pat pernai pavyko pasiek ti itin gero neįvykdytų maršru tų skaičiaus rodiklio: jis sumažė jo 17,5 proc. Dabar neįvykdomas tik 1 reisas iš 200. Pagal šį rodiklį dabar esame artimi geriausiai pa saulio miestų praktikai, nepaisant to, kad mūsų miesto autobusų par kas yra kur kas senesnis nei Vaka rų šalyse. GPS įranga autobusuose įgalino pasiekti ir priimtino važia vimo grafiko laikymosi. Iš dalies tai susiję su intensyves niu transporto parko atnaujinimu. Pernai vežėjai į naujesnius pakei tė 19 autobusų (per pusantrų me tų – 27); visi šie autobusai – pato gūs lipti žemagrindžiai. Apie aptarnavimo kokybę varto tojai sprendžia ir pagal personalo paslaugumo lygį. Per metus mieste keleiviai atlieka daugiau kaip 33 mi lijonus kelionių; per tokį skaičių pa sitaiko įvairių situacijų ir nutikimų. KKT turi gerą grįžtamąjį ryšį su klientais. Nusiskundimai, pastabos, pasiūlymai ir, retkarčiais, pagyri mai mums yra išsakomi nemokama telefono linija bei interaktyviame KKT tinklalapyje. Per dieną pervež dami maždaug apie 100 tūkstančių (darbo dienomis daugiau, poilsio – mažiau šio skaičiaus) keleivių, su laukiame kasdien vidutiniškai vieno kliento skambučio ir vieno įrašo sa vo tinklalapyje. Lygia greta reaguo jame ir į žiniasklaidoje paviešintus keleivių atsiliepimus ir pastabas. Tradiciškai opus išlieka pačių autobusų kokybės klausimas. Vi dutinis autobusų amžius siekia
2007
2008
16,5 metų, – yra didesnis nei kitų didžiųjų Lietuvos miestų autobu sų amžius. Sumažėjo „zuikių“ skaičius
Per pastaruosius trejus metus nuosekliai mažėjo be bilieto va žiavusių keleivių skaičius (žr. lentelę). Dar 2008-aisiais tokie „zuikiai“ jautėsi gana komfortiš kai: jų skaičius tada siekė beveik 20 tūkstančių. Suprantama, tai tik užfiksuotas jų skaičius, realiai be bilieto važiuodavo daug daugiau keleivių. Persilaužimas šioje srityje prasi dėjo 2009-aisiais. Tų metų vidu ryje įvedus įlipimo tik pro prieki nes duris tvarką, vėliau, LR Seimo sprendimu padidinus baudas už važiavimą be bilieto, tokių keleivių skaičius ėmė sparčiai mažėti. Šios priemonės padėjo keisti ke leivių įpročius, ir pernai „zuikių“ skaičius nukrito iki mažiau nei 5 tūkstančių. Tai yra istoriškai ma žiausias tiek absoliučiais skaičiais, tiek procentais, be bilietų važiavu sių keleivių skaičius per visą KKT veiklos istoriją. Ypač turint galvoje, kad absoliutus miesto autobusais besinaudojančių keleivių skaičius pastaraisiais metais, nors ir nežy miai, didėja. Dar šiek tiek sumažinti „zuikių“ skaičių tikimės įpareigodami auto busų vairuotojus būti dar reikles niems atliekant pirminę atsiskaity mo už kelionę kontrolę. Tačiau čia matome natūralias ribas. Klaipėdos verslo kolegijos atliktoje apklauso je, prašant įvertinti sritis, kuriose paslaugos kokybė prasčiausia, 41 proc. respondentų nurodė – „vai ruotojų elgesys”. Tad suvokiame, kad jau artėjame prie tos ribos, kai įvairios, ne tik piniginės, sąnaudos kontrolei artėja prie naudos, gau namos iš tokios kontrolės. Mes Lietuvos kontekste
Lietuvos transportininkų organi zacija „Linava“ kasmet skelbia sa vo narių veiklos palyginamuosius rodiklius. Pagal reikšmingus para metrus viešasis transportas Klai pėdoje efektyvesnis nei Kaune ir Vilniuje. „Linava“ įvertino, kad, imant UAB KlAP, UAB „Kauno autobusai“, UAB „Vilniaus vieša sis transportas“ autobusų padalinį, Klaipėdoje pasiektas 1,6 karto ma
2009
2010
2011
žesnis kompensacijų už lengvatinių keleivių vežimą poreikis nei Kaune ir Vilniuje (skaičiuojant tūkst. Lt/ tūkst. ridos kilometrų). Asociacijos apskaičiavimu, tam, kad tų miestų vežėjai dirbtų be nuostolių, vien kartinio bilieto kainą dar reikėtų didinti Vilniuje iki 2,41, o Kaune – iki 2,34 lito. Mūsų sistemos „sveikatą“, lygi nant su kolegomis, rodo ir tai, kad klaipėdiečiai vežėjai neturi mokes tinių įsiskolinimų biudžetui, siste ma iš esmės yra finansiškai suba lansuojama be didesnių dotacijų. Transportininkus Vilniuje ir Kaune kamuoja chroniškas savivaldybių neatsiskaitymas už lengvatinių ke leivių vežimą, o visos Lietuvos mas tu pernai savivaldybės kompensa vo tik trečdalį dėl to vežėjų patirtų nuostolių. Lietuvoje pasirinktas sa vitas modelis: lengvatas keleiviams nustato ir nuolat plečia Seimo poli tikai, o mokėti už visą šitą „banke tą“ turi savivaldybės iš savo lėšų. Apibendrintai kalbant, Klaipė dos mieste pasirinktas optima lus sistemos valdymo modelis bei reali konkurencija tarp privačių ir municipalinių vežėjų leido mies te sukurti konkurencingą paslau gos rinką, saugančią nuo karteli nių rangovų susitarimų. Tačiau ir pas mus opus yra kompensacijų už lengvatininkų vežimą klausimas. Tiesa, tam tikra dalis tų aukš tų kokybinių rodiklių yra pasiekta dėl mažesnio nei kitur vairuotojų atlyginimo pas mus bei išliekan čios didelės dalies senų autobusų. Šios aplinkybės „uždeda“ supran tamus apribojimus gerinant mūsų paslaugos kokybę. Klientų lūkesčiai
Vertingą informaciją apie keleivių profilį ir jų lūkesčius mums teikia kokybiniai tyrimai, atliekami bend radarbiaujant su Klaipėdos valsty bine kolegija. Reguliarus keleivių anketavimas leidžia išryškinti esa mas problemas ir jas spręsti. Klaipėdiečiai iš esmės neblo gai vertina mūsų viešąjį transpor tą. Paprašyti įvertinti paslaugos kokybę pagal 10 balų sistemą (1 – „labai blogai“, 10 – „labai gerai“), nuo 1 iki 3 balų jai skyrė 11 proc. apklaustųjų; nuo 4 iki 6 balų – 38 proc.; nuo 7 iki 10 balų jai skyrė 51 proc. apklaustųjų.
Nuo praėjusio rudens KKT įdiegė svarbią naujovę, leidžiančią lanks čiau organizuoti viešąjį transpor tą. Privalomas kiekvieno elekt roninio bilieto glaudimas prie el. komposterio dabar leidžia realaus laiko režimu matyti santykinius keleivių srautus. Tai, kas anksčiau 27 kartinių reikalaudavo brangių vien tyrimų (toks per Nepriklausomy bės laikus buvo atliktas tik vienas) ir vis tiek negalėjo atspindėti sezo ninių skaičių svyravimų, dabar at liekama rutiniškai, darbo tvarka. Išsamesni srautų rezultatai bus aiškūs tik praėjus kalendoriniam ciklui, rudenį. Tačiau jau pirmieji rezultatai leido mums šiemet, kol kas eksperimento tvarka, paleisti pirmuosius mažesnės talpos auto busus mažiau populiariais marš rutais. Suprantama, tokių auto busų ir ridos kaina mažesnė. Šie metai bus pirmieji, kai pla čiai taikysime lankstų manevrą skirtingos talpos transporto prie monėmis mažiau populiariuose maršrutuose mažiau populiariu laiku, taip mažindami ridos są naudas. Miesto biudžete kol kas yra 2,5 milijono litų trūkumas transporto lengvatų kompensacijoms. Nesp rendžiant tos problemos, mums teks mažinti autobusų ridą. Šiais metais Klaipėdos vežėjai laukia 20 naujų dujomis varomų žemagrindžių autobusų. Projek tą kofinansuoja Europos Sąjunga. Šie autobusai ir pagerins ekologi nę aplinką, ir pačią kelionę pada rys komfortiškesnę. Kartu būtina pažymėti, kad jų eksploatacija ne bus pigesnė. Miesto taryba apsisprendė il ginti tik autobusams skirtų juos tų trasą. Įgyvendinus šį sprendi mą, turėtų dar padidėti vidutinis važiavimo greitis ir komfortas. Baigiama rengti Maršrutinių taksi integravimo į viešojo trans porto sistemą koncepcija nubrėš gaires didinti transportinę mies to aprėptį mažais autobusais taip, kad jie, dirbdami pagal vieningo bilieto sistemą, taptų ne konku rentais, o didžiųjų autobusų pa galbininkais, privežančiais iki pa grindinių maršrutų. Tokia lanksti sistema duos sąnaudų ekonomi ją ir leis tikėtis didesnio keleivių skaičiaus. Strateginis mūsų tikslas taip pat išlieka ir artimiausių Klaipė dos priemiesčių integracija į vie ningą sistemą. Kartu plačiau bus naudojamas ir elektroninis bi lietas priemiesčio maršrutuose. Pradžia jau padaryta, o šios nau jovės išsaugojimas ir plėtra pri klauso nuo rajonų savivaldybių pasirengimo ją palaikyti. Gintaras Neniškis VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Užs. 945146
6
penktadienis, balandžio 20, 2012
nuomonės
„Darom 2012“: Žaliasis vakarėlis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Š
Įsipareigojimai ir jų laikymasis Stasys Gudavičius
N
etr uk us – geg už ės 1-ąją – minėsime aš tunt ąs ias Liet uvos narystės Europos Są jungoje metines. Visuomenės nuomonės apklausos byloja, kad euroskeptik ų Lietuvo je nuo 2004-ųjų padaugėjo, bet ne smarkiai. Euroentuziastai juos vis dar gerokai lenkia savo skaičiumi. Mąstantys piliečiai puikiausiai su pranta, kad nebūti ES gretose Lie tuvai tiesiog neapsimokėt ų. Per pas tar uos ius ašt uoner ius me tus šal ies biud žetą iš europiet iš kų fondų papildė apie 40 mlrd. li tų. Tai beveik pusė Lietuvos meti nio bendrojo vidaus produkto ar ba, jeigu skaičiuotume kitaip, tiek, kiek patys surenkame į savo biu
Europa turi suprasti, kad gigantiškas pro jektas, o IAE uždary mas toks ir yra, neį kandamas mažai Lie tuvos ekonomikai. džetą per bemaž dvejus metus. Gigantiška parama! Jeigu ne ji, lie tuvių žemdirbiams tektų vegetuo ti, nebūtų tiesiama daugelis kelių, nebūt ų statoma nemaž ai pasta tų. Galų gale turėtume iš savo ki šenės ieškot i milž in išk ų pin ig ų brang iems apl inkosaugos projek tams, o anksčiau ar vėliau – ir Igna linos atominės elektrinės (IAE) už darymui. Būtent dėl IAE sulaužyta bene dau giausia iečių, diskutuojant apie na rystės ES pliusus ir minusus. Taip, tai tiesa – Lietuva privalėjo įsi pareigoti Europai, kad pirma laiko uždar ys nesaug iais laikomus ru sišk us RBMK tipo reaktor ius, vei kusius Ignal inos jėgainėje. Tai ir buvo padar yta: pirmasis reakto rius išjungtas 2006 m., o antrasis – 2009-aisiais. Teisūs sakant ys, kad IAE galėjo dirbt i dar bent 10–15 met ų, tai yra iki trečiojo dešimtmečio vidurio. Bet kas būt ų tada? Juk tekt ų pa
tiems savo lėš om is užd ar inėt i šiuos reaktorius, leist i tam šimtus milijonų litų kiekvienais metais. ES nebepadėtų. Reikėtų rasti tuos pi nigus lietuviškoje kišenėje. Todėl įsipareigojimas buvo abipu sis – stodama į ES Liet uva sut iko uždaryti IAE, o ES sutiko padeng ti liūto dal į su uždarymu susijusių išlaidų. 2007–2013 m. finansinėje perspek tyvoje lėšų šiam tikslui ES skyrė pakankamai. Gal net gi daug iau nei pakankamai. Ne veltui uždary tosios IAE general in is direktor ius gaun a milž in išk us atlyg in imus, dėl kur ių nebūtų gėda nė vienoje kur kas brangesnėje europietiško je valstybėje. Bet dabar, kai disk usijos dėl kitos, jau 2014–2020 m. finansinės per spekt yvos, yra pačiame įkaršt y je, aiškėja, kad ES nebenusiteik u si Lietuvai duoti tiek, kiek ši prašo IAE uždarymo darbams finansuo ti. Galima sakyti, labai nenusiteiku si. Kol kas galvojama tik apie treč dalio būtinų lėšų skyrimą. Lietuvos pareigūnai bando ramin ti save ir visuomenę. Esą bus ban doma priverst i ES pakeist i savo nuostatas šiuo klausimu ir „išpeš ti“ gerokai daug iau pin ig ų vis dėl to pavyks. Nemažai ir abejojančių, ar tai bus įmanoma padaryti. Kai kurie ana litikai sako: jeigu ir nusileis, Briuse lis IAE uždarymui skirs ne daugiau kaip du trečdalius to, ko reikalauja Liet uva. Vad inasi, susidar iusį ne menką skirtumą turėsime padeng ti iš savo kišenės. O tam reikės ge rokai pad id int i elektros energ ijos kainą. Arba smarkiai prasiskolinti. Toks ES nesupratingumas ir neno ras vykdyt i prisiimt ų įsipareigoji mų šiek tiek stebina. Europa tur i suprasti, kad gigantiškas projektas, o IAE uždar ymas toks ir yra, neį kandamas mažai Lietuvos ekono mikai. Dar ir gerokai nukentėjusiai per pastarąją finansų krizę. Įsipareigojimų būtina laikytis. Lie tuva sav išk ius įvykdė. ES garbės reikalas – padaryti tą pat į. Toks Briuselio nihilistinis požiūris tik dar labiau pagausins euroskep tik ų gretas Lietuvoje. Varg u ar ES to norėtų. Nusivylimas europietiš komis vertybėmis vienoje atskiro je valstybėje silpnina visą bendri ją. Tai būt ų nenaud inga sol idar u mo ir vienybės principus puose lėjančiai ES – stipr iausiai ir įtak in giausiai tarpvalstybinei organ iza cijai pasaulyje. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Šį šeštadienį Klaipė doje susitikimo taš kai, kuriuos galima sužinoti svetainėje www.mesdarom.lt, skleis ne tik gerą energiją, bet ir muzi kos garsus. Labai smagu, kad kiekvienais me tais į mūsų kvietimą vienytis šalies švarinimui atsiliepia vis daugiau tau tiečių. Tai byloja, kad Lietuvoje žmo nių sąmoningumas ir atsakomybė po truputėlį auga. Žmonės pamažu pra deda suvokti, kad esame atsakingi ne tik už tvarką savo kieme, bet ir viso je šalyje. Šį šeštadienį Klaipėdoje susitikimo taškai, kuriuos galima sužinoti sve tainėje www.mesdarom.lt, skleis ne tik gerą energiją, bet ir muzikos gar sus, mat šių metų šūkis: „Rūšiuok muzikos ritmu!“ Kad darbas vyk tų sklandžiau, jaunimo grupės kels nuotaiką muzikiniais pasirodymais,
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Sveikata yra brangesnė
Dėkoju miesto valdžiai, kad anks čiau laiko neišjungė šildymo. Aišku, ir dangui reikia dėkoti, nes buvo šal toka. Juk pareiti į šaltus namus labai nemalonu. Sveikata brangesnė už bet kokią sąskaitą. Jei išjungtų šildymą, mes juk vis tiek šildytumėmės elekt riniais šildytuvais. Man atrodo, nėra reikalo per daug dejuoti. Čia vienas ponas prasitarė, kad šildymas turėtų būti išjungiamas, kai vidutinė lauko oro temperatūra pasiekia 8 laipsnius. Aš atsimenu, kad būdavo 12 laipsnių riba. Tai kaip yra iš tikrųjų? Irma
Džiaugiuosi šiluma
Aš jaučiuosi laimingas, kad pagaliau ir savivaldybėje dirba protingi žmonės
tad bus rūšiuojama muzikos ritmu! „Darom“ organizatoriai džiaugiasi, jog šiais metais apie rūšiavimo svarbą bus kalbama ir „Expo Vakarų“ or ganizuojamoje parodoje „In dividuali statyba 2012“, ku ri vyks „Švyturio“ arenoje iki balandžio 22 d. Parodos metu „Darom“ savano rių komanda kvies klai pėdiečius prisidėti prie šeštadienį vyksiančios visuotinės švarinimo akcijos. Kaip ir po kiek vieno darbo, būtina pailsėti. Šiais me tais, po visų dar bų dalyviai kviečiami į žalią jį vakarėlį, puikiu pavadinimu „Darom dūzgės“, kuris vyks „Cafe Kubu“. Tai ne kas kita, o pats šauniausias, linksmiau sias ir žaliausias (bus rūšiuo jama!) „afterpartis“. 19–21 val. „Cafe Kubu“ sugužės su sitikimų taškų koordinatoriai ir organizatoriai, o nuo 21 val. durys bus pravertos visiems „Darom“ dalyviams. Svečiai gali tikėtis prizų ir siurprizų, daug puikios nuotaikos ir dar daugiau geros muzikos. Planuojama, kad šiais metais į akciją susirinks daugiau nei 150 tūkst. aktyvių Lietuvos pilie čių. Bus tvarkoma daugiau nei 5 tūkst. vietų, kuriose atliekos bus ne tik surinktos, bet ir rūšiuoja mos bei perduodamos antrinių ža liavų surinkėjams ir perdirbėjams. Akcija kasmet suburia apie 10 tūkst. klaipėdiečių.
Laikas susitvarkyti – Darom!
Vilma Grigišaitė-Tamolienė „Darom“ Klaipėdos apskrities ir Klaipėdos miesto vadovė
Andriaus Deltuvos karikatūra
– neišjungė šildymo pirma laiko. Dėl kelių dienų nieko mes nesutaupysime. O jei pavasarį pirma laiko pradėsime šalti, tik ligų ir bėdų prisišauksime. Už šildymą, kaip už paslaugą, reikia mo kėti. Dykai būna tik sūris pelėkautuo se. Ir malkos brangiai kainuoja. Tačiau aš laimingas, kad dar šildo.
irgi reikėjo Seimo nario pagalbos. Vieno pažįstamo, kuris periodiškai kandidatuoja tai į Seimą, tai į miesto tarybą, paklausiau, į kurį verta kreip tis. Šis atsakė, jog į kai kuriuos never ta. Nepadės, nes išrinkti pagal sąrašą. Tokie Seimo nariai yra amžini. Nieko gali nedirbti, o išrinkti vis tiek bus.
Pensininkas Felicijonas
Milda
Neišjunkite šildymo
Kas gyvena daugiabučių viršutiniuo se aukštuose, tiems gal ir šilta. Te gul jie atsidaro langus. Aš gyvenu pirmajame aukšte. Mano bute labai šalta. Dėkoju, kad dar neišjungė šil dymo. Man dažnai skauda kojas, jei būtų šalta, iš karto susirgčiau. Aldona
Amžini Seimo nariai
Manau, kad Seimo narių nereikėtų rinkti pagal sąrašą. Taip išrinkti sei mūnai neturėtų tapti ir ministrais. Nieko jie nedaro dėl Lietuvos. Man
Išdraskė šiukšlių maišus
Gyvenu prie Kretingos ir Šiaurės pro spekto sankryžos esančiame name. Pastebėjau, kad „Žemynos“ gimnazija susitvarkė aplinką, iššlavė visus patvo rius. Šiukšles moksleiviai sukrovė į dvi dešimtis šiukšlių maišų ir sudėjo. Spė ju, kad laukiama specialaus automobi lio, kuris išgabens surinktas atliekas. Tačiau antradienio popietę kažkokie jaunikaičiai visas šias šiukšles išpylė ant stadiono bėgimo tako. Bjauru žiū rėti, visai be gėdos tie vaikigaliai. Gyventojas Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
is šeštadienis Lietuvoje nusi dažys žaliai. Ne todėl, jog po truputį skleidžiasi pavasari niai pumpurai, o dėl to, kad entuziastingai nusiteikę klaipėdiečiai kartu su savo šeimomis išeis į gat ves, miškus bei parkus tvarkyti savo miesto – balandžio 21 d. 10 val. Klai pėdoje vyks kasmetė „Darom 2012“ akcija, kurios metu visi norintys rinks bei rūšiuos šiukšles. Galime didžiuotis, kad Lietuva bu vo viena pirmųjų šalių, prieš penke rius metus palaikiusių akciją „Da rom“, ir viena iš keleto pavyzdingai ją kasmet rengiančių.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Ypatingojo proku roro institutą Lietu voje įvedantys pro jektai prieštarauja Konstitucijai. Taip nusprendė Seimas ir artimiausiu metu prie tokio projekto negrįš.
Diskutavo plodami Stasys Gudavičius Seime prasidėjo karštos disku sijos dėl Konstitucijos pataisos, nustatančios kitokį šeimos tei sinį suvokimą. Pirmenybė – santuokai
Fiasko: G.Songailos pasiūlytas projektas Seime patyrė nesėkmę.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Ypatingojo prokuroro nebus Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Balsų dauguma atmetė
Vakar parlamentarai svarstė gru pės Seimo narių parengtą Ypatin gojo prokuroro įstatymo projektą. Dauguma pritarė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad šis projektas neatitinka galiojančių Konstitucijos nuostatų. Už tokią komiteto nuomonę balsavo 49 Sei mo nariai, prieš buvo 22. Tai reiškia, kad Ypatingojo prokuroro įstatymo projektas atmestas ir prie jo Seimas artimiausiu metu nebegrįš. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras infor mavo, kad šis komitetas dėl Ypa tingojo prokuroro įstatymo suti ko su Seimo teisininkų išvadomis: „Pirmiausia derėtų teikti ir priim ti kai kurių Konstitucijos straips nių pakeitimą, tik tada būtų galima svarstyti ir priimti šį įstatymą.“ Neatitinka Konstitucijos
Pabrėžiama, kad projekte numaty tas ypatingojo prokuroro institu tas neatitinka galiojančios Konsti tucijos. Kritikuojamos nuostatos, pagal kurias ypatingasis prokuro ras turi teisę apžiūrėti bet kurį, net ir privatų, objektą, atvykti į bet kokią privačiąją įstaigą ir reika lauti susipažinti su reikiamais do
kumentais ar kita reikiama infor macija, daryti įrašus ar kopijuoti dokumentus. Europos teisės departamentas taip pat pareiškė, kad projektai, kuriais siūloma Lietuvoje steig ti ypatingojo prokuroro institutą, gali prieštarauti ir Europos tei sei, pirmiausia – Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Kvietė nepaisyti nuomonių
Vienas įstatymo iniciatorių Sei mo narys Gintaras Songaila despe ratiškai bandė parlamentarus įti kinti pritarti teikiamam projektui. „Prašau jūsų neatsitverti abejin gumo siena ir nesitaikstyti su Tei sės ir teisėtvarkos komiteto bei Sei mo Teisės departamento ciniškumu bei savivale. Prašau aktyviai daly vauti projekto svarstyme ir balsuoti už nepagrįstų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadų atmetimą“, – to kį kreipimąsi į Seimo narius G.Son gaila išplatino posėdžio išvakarėse. Bet dauguma parlamentarų nesu tiko su G.Songaila ir kitais šio pro jekto teikėjais. „Jeigu priimtume tokį įstatymą, galėtume „didžiuotis“, kad esame vieninteliai Europoje, pralenkę netgi Baltarusiją ir Rusiją, įvedę po litinio susidorojimo įrankį, visiš kai neatitinkantį teisinės civilizuotos valstybės principų“, – kalbėjo Tvar
kos ir teisingumo frakcijos narys Re migijus Žemaitaitis. „Negalima tei sinės valstybės griauti tokiu gatvės būdu, taip mėgėjiškai“, – pabrėžė socialdemokratas Justinas Karosas. Tirtų rezonansines bylas
Įstatymo projekte buvo numaty ta, kad ypatingasis prokuroras bū tų Seimui atskaitingas prokuroras, atliktų ypatingus tyrimus vadi namosiose rezonansinėse bylose. Taip pat jis būtų specialus Gene ralinės prokuratūros prokuroras, turėtų visas įstatymų nustatytas prokuroro teises ir pareigas, tačiau Generalinės prokuratūros vadovy bei nebūtų pavaldus. Ypatingasis prokuroras turė tų teisę savo nutarimu pradėti iki teisminį tyrimą, koordinuoti jo įgyvendinimą. Jis galėtų reikalau ti nedelsiant pateikti informaciją, medžiagą ir dokumentus, apžiūrėti bet kurį Lietuvos teritorijoje esan tį statinį, atvykti į bet kokią vals tybės ar savivaldybės, viešąją ar privačiąją įstaigą, įmonę ar orga nizaciją ir reikalauti, kad jam bū tų leista susipažinti su reikiamais dokumentais ar kita reikiama in formacija. Seime prieš porą metų jau ban dyta piršti ypatingojo prokuroro idėją. Tačiau tuomet ji buvo sukri tikuota ir atmesta.
Prezidentės veto pritarta Stasys Gudavičius Seimas sutiko su Prezidentės Da lios Grybauskaitės veto Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms. Pa sak valstybės vadovės, šios patai sos galėjo gerokai išauginti kainas už gyventojų šiukšlių išvežimą.
Anksčiau veto pritarė Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriau sybė. Grąžindama parlamentarams ir naujo svarstyti Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas Prezidentė pa reiškė, kad jos „atveria kelią Regio ninių atliekų tvarkymo centrams privatizuoti ir monopoliui įsigalė
ti atliekų bei sąvartynų tvarkymo versle, o įsigaliojus šioms patai soms gerokai išaugtų atliekų tvar kymo kaina“. Taip pat Prezidentė pateikė savo siūlymus, kaip derė tų pataisyti šį įstatymą. Seimo Aplinkos apsaugos ko mitetas, vadovaujamas konser vatoriaus Jono Šimėno, ragi no parlamentarus nepritarti veto. J.Šimėnas neigė Prezidentės pa reikštus nuogąstavimus tvirtin damas, kad valstybės vadovė, ma tyt, buvo suklaidinta. Tačiau dauguma parlamentarų nepritarė tokiai nuomonei ir pa tvirtino Prezidentės pateiktas pa
taisas. „Visais atvejais, kai į šį sek torių įsileidžiam privatininką, paslaugos tampa brangesnės. Nes privatusis verslas siekia tik pelno. Todėl atliekų tvarkymas turi lik ti savivaldybių rankose. Nesu prieš privatųjį verslą, bet komunalinia me ūkyje, liečiančiame visus, įskai tant ir vargingiausius visuomenės sluoksnius, turi tvarkytis valstybė ar savivaldybės“, – sakė socialde mokratas Bronius Bradauskas. D.Grybauskaitė pasveikino Sei mo priimtą sprendimą. „Atliekų tvarkymo sektorius apsaugotas nuo šilumos ūkio scenarijaus“, – pabrėžė ji.
Parlamentarai surengė pirmąją diskusiją dėl valdančiųjų konser vatorių inicijuoto Konstitucijos 38 straipsnio pataisos projekto, ku riuo siūloma nustatyti, kad šeima kyla iš santuokos, taip pat iš tėvų bei vaikų ryšio, giminystės. Pir menybė šiuo atveju atiduodama šeimai, sukurtai per santuoką. Aistringos diskusijos vakar dar nebuvo baigtos. Jos bus pratęstos kitą savaitę, nes labai daug par lamentarų panoro pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu. Vėliau bus surengti balsavimai dėl Konstitucijos pataisos pri ėmimo. Norint jas priimti, rei kia, kad Seimas balsuotų dukart. Kaskart už turi balsuoti ne ma žiau kaip 94 Seimo nariai. Tarp abiejų balsavimų turi būti pa daryta ne trumpesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
„Noriu gyventi laisvoje šalyje“
Bet Konstitucijos pataisų opo nentai nesutiko su jų iniciatorių argumentais. „Ne tik santuokos pagrindu su daroma šeima. Negalima išskir ti kokios nors vienos privilegi juotos šeimos formos. Yra šeimų, kurios neturi vaikų. Yra šeimų, kuriose nebelieka tėvo ar moti nos, arba net abiejų ir vaikus au gina kiti artimi giminaičiai. Būna, kad žmonės susilaukia vaikų dar nesusituokę. Ar tai nėra šeima?“ – retoriškai klausė socialdemok ratas Julius Sabatauskas. „Teisingai sakė kolegė V.Alek naitė – mūsų Konstitucija buvo socialinio kompromiso rezulta tas. Ar po dvidešimties metų nuo Konstitucijos priėmimo atėjo lai kas socialinei priešpriešai?“ – kalbėjo jis.
Algis Čaplikas:
Kas nustatys tas gerą sias ar dorovingąsias šeimas, jeigu priimtu me tokias pataisas?
Pyko vieni ant kitų
Palaikantys siūlomą Konstituci jos pataisą teigė, jog būtina įtvir tinti, kad valstybė pirmiausia remia santuokos pagrindu su darytas šeimas. „Dabartinė pa siūlytoji Konstitucijos pakeitimo redakcija nenustato jokios disk riminacijos. Likime ištikimi pa tys sau ir tam socialiniam komp romisui, kuriuo paremta 1992 m. priimtoji Konstitucija, nes pa teiktoji pakoreguota pataisa yra aiškiai kompromisinė“, – kalbė jo konservatorė Vilija AleknaitėAbramikienė. Tėvynės sąjungos atstovas Ri mantas Dagys nevyniojo žodžių į vatą: „Mūsų oponentus piktina, kad šios Konstitucijos pataisos užkerta kelią vienalytėms san tuokoms ar partnerystei įteisinti. Tai yra esmė. Mes turime konsti tuciškai užtikrinti, kad vaikai tu rėtų tėtį vyrą ir mamą moterį, o ne kokias nors kitokias tėvystės ir motinystės formas.“ Po ugningos Seimo narės Ri mos Baškienės kalbos, remiančios Konstitucijos pataisą, į Seimo po sėdį atėję šios pataisos šalininkai ėmė audringai ploti. Tai supykdė posėdžiui pirmininkaujantį Eriką Tamašauską: „Čia ne koncertų salė. Prašom laikytis tvarkos. Ar išgirdot mane?“ Jis pagrasino iš varyti svečius iš salės, jeigu jie ir toliau rodys savo emocijas.
Kita socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė piktinosi, kad Konstitucijos pataisos inicia toriai neatsiklausė tautos, kurios absoliuti dauguma yra pasakę, jog šeima laiko kartu gyvenančius. Liberalcentristas Algis Čaplikas teiravosi: „Kas nustatys tas gerą sias ar dorovingąsias šeimas, jeigu priimsime tokias Konstitucijos pa taisas? Steigsime dorovės policiją? Žmogus laisvas tvarkyti savo gyve nimą taip, kaip jam norisi, nesikiš kime į jo asmeninį gyvenimą.“ Parašai buvo suklastoti?
Plenarinio posėdžio pradžioje šiuo klausimu kilo sumaištis. Li beralų ir centro sąjungos frakci jos atstovė Arūnė Stirblytė pasi ūlė išbraukti klausimo svarstymą iš darbotvarkės. „Yra įtarimų, kad parašai galėjo būti suklastoti. Tei giama, kad šį projektą pasirašė 98 Seimo nariai. Bet dalis pasirašė ne dėl šio Konstitucijos pakeitimo, o dėl Šeimos grupės sukūrimo Sei me. Todėl manome, kad klausi mas negali būti svarstomas po sėdyje“, – sakė A.Stirblytė. Tačiau R.Dagys tikino, kad vi si parašai po siūloma Konstituci jos pataisa yra tikri. Seimo nariai balsų dauguma nesutiko išbrauk ti Konstitucijos pataisų svarsty mo iš darbotvarkės.
Neapsisprendžia: kas yra šeima? Užuot užsiėmęs įstatymų leidy
ba, Seimas įsikarščiavęs ieško atsakymo į šį klausimą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
8
penktadienis, balandžio 20, 2012
aktualijos Kontrabanda – eurai
Degė įmonė ir namas
Nei pinigų, nei žemės
Antradienį Nidos pasienio kontrolės punkte patikrinus iš Lietuvos važiuojančio Rusi jos piliečio „BMW X6“ aptik ta nedeklaruotų 89 750 eurų, 1 750 Rusijos rublių ir 500 litų. Įtariamajam pareikšti įtarimai dėl kontrabandos, po apklau sos jis paleistas už 60 tūkst. li tų užstatą.
Vakar rytą ugniagesiai skubė jo į Šilutės pl. 95 esančią baldų įmonę, kur užsiliepsnojo pju venos. Čia panašių gaisrų būta ir anksčiau. Tuo pat metu Pa langoje, Lenktojoje gatvėje už sidegė prie gyvenamojo namo įrengta pirtis. Gaisras likviduo tas per pusvalandį. Žmonės šių gaisrų metu nenukentėjo.
Uostamiesčio policija aiškin sis, kaip atsitiko, kad 43 m. klai pėdietis padavė 38 m. vyrui 70 tūkst. litų, prašydamas jam nu pirkti žemės sklypą. Tačiau įga liotasis įsipareigojimo neįvykdė ir pinigų negrąžino. Įtariamasis prieš porą metų nuskriaudė se nolę ir buvo nuteistas už pana šią machinaciją su žeme.
Vietoje triumfo – nusivylimas Klaipėdos apygar dos teismas, nagrinė jęs prokuroro skun dą, kuriuo prašyta buvusį Klaipėdos pa veldosaugininkų va dą Naglį Puteikį nu teisti, paliko jį ištei sinantį sprendimą, bet pasisakė, kad de rinti detaliojo plano nebereikia. Daiva Janauskaitė Rėmėjai garsiai plojo
Išgirdę, kad N.Puteikis pagrįstai išteisintas, būrys jo rėmėjų dėko jo teisėjui ir garsiai plojo. Tačiau pats išteisintasis džiaugs mo nerodė ir netrukus savo rėmė jams paaiškino, kad jie džiūgavo be pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, verslininkas, norėjęs kino teat ro vietoje pastatyti daugiaaukš
Manydamas, kad teismas įpa reigojo padalinį suderinti detalųjį planą iki jis atitiks planavimo są lygas, N.Puteikis nesiekė sąmonin gai paniekinti ar pažeminti valsty bės tarnautojo vardo.
Naglis Puteikis:
Liūdesys: džiaugsmas dėl patvirtinto išteisinimo truko neilgai. N.Pu
teikis suprato, kad verslininkams nebūtina bus derinti savo planų su paveldo saugotojais. Vytauto Petriko nuotr.
čius stiklinius pastatus, detaliojo plano derinimo procedūras galėjo užbaigti Lietuvos vyriausiojo ad ministracinio teismo nutartį pa teikdamas tiesiai Klaipėdos mies to savivaldybei. Čia jo ketinimui vietoje ki no teatro pastatyti šešis stiklinius pastatus buvo pritarta ne kartą. Tai yra, su Kultūros paveldo departa mento Klaipėdos teritorinio pada linio vedėju derinti detaliojo plano buvo nebūtina.
Pakenkė netyčia
Apeliacinės instancijos teismo ver tinimu, Lietuvos vyriausiojo admi nistracinio teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį, kurios nevykdymu buvo kaltinamas N.Puteikis, netin kamai suprato ir prokuratūra, pra dėjusi ikiteisminį tyrimą, ir pirmo sios instancijos teismas. Apygardos teismo kolegija pri tarė apylinkės teismo išvadai, kad N.Puteikio veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios.
Vaizdžiai tariant, per raudoną eiti ne galima, bet, jeigu la bai reikia ir leidžia Vyriausiasis admi nistracinis teismas, tai galima, ir policija už tai bausti negalės.
Ši apygardos teismo nutartis įsi galioja nuo jos paskelbimo. Ji gali būti skundžiama Lietuvos Aukš čiausiajam Teismui. Baiminasi dėl paveldo
„Kolegija nusprendė, kad „stik lainiai“ istorinėje miesto daly je privalo būti ir neturi būti jokių paminklosauginių suvaržymų. Tei sėjai mano, kad aš netyčia gyniau paveldo interesus, o baudžiamą
jį įstatymą galima pritaikyti, jeigu sąmoningai kliudai. Esu dėkingas, kad neturiu teistumo, bet geriau jau būtų mane nubaudę, nei leidę isto rinėje miesto dalyje statyti dvyli kaaukščius „stiklainius“, – teis mo nutartį komentavo N.Puteikis. – Esu išsigandęs dėl paveldo. Šian dien nuspręsta, kad aš išteisintas, bet „stiklainiai“ bus. Verslininkai savo pasiekė. Precedentas rodo, kad laimėję Vyriausiajame admi nistraciniame teisme verslininkai gali panaikinti paminklosauginių įstatymų galiojimą senamiesčiams. Vaizdžiai tariant, per raudoną ei ti negalima, bet, jeigu labai reikia ir leidžia Vyriausiasis administra cinis teismas, tai galima, ir policija už tai bausti negalės.“ N.Puteikis įsitikinęs, kad dvip rasmišką situaciją turėtų spręs ti Seimas. Iki išrinkimo į Seimą N.Putei kis dirbo Kultūros paveldo depar tamento Klaipėdos teritorinio pa dalinio vedėju. Dirbdamas šį darbą jis buvo įpa reigotas vykdyti įsiteisėjusį 2011 m. vasario 10 d. priimtą teismo spren dimą suderinti detalųjį planą. Tačiau to daryti N.Puteikis ne galėjo, nes planas neatitiko 2006 m. liepos 18 d. planavimo sąlygų, kadangi buvo suplanuoti du, o ne vienas pastatas.
Teismas E.Jackaitės neišteisino I.Zaleckiui nesvarbūs Klaipėdos apygardos teismo Bau džiamųjų bylų skyriaus teisėjų ko legija atmetė žinomos aktorės Eg lės Jackaitės apeliacinį skundą, kuriuo prašė išteisinti.
Aktorė nuo vakar oficialiai laikoma teista, nes nuo apeliacinio skun do išnagrinėjimo dienos įsiteisėjo teismo nuosprendis, kuriuo ji nu teista už dokumento klastotę. Klaipėdos miesto apylinkės teis mo 2011 m. gruodžio 1 d. nuospren džiu E.Jackaitė buvo nuteista už tai, kad, veikdama su nekilnojamojo turto agentūros direktore Erika Ka bečiūte, suklastojo darbo sutartį ir apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. 32 364 litų dydžio motinystės pašal pos dalį, bei įgijo teisę gauti 119 413 litų motinystės pašalpą. E.Jackaitė skundu prašė panai kinti nuosprendį ir ją išteisinti. Nuteistosios argumentas – byloje nėra įrodymų, jog ji dalyvavo nu sikalstant. E.Jackaitė teigė, kad teismas neįvertino jos buvusio sugyventi nio vaidmens įdarbinimo procese ir nepagrįstai visą atsakomybę už galbūt fiktyvų įsidarbinimą ir pa
Sprendimas: aktorei E.Jackaitei
nepavyko teismams įrodyti, kad ji nekalta.
didintos motinystės išmokos gavi mą perkėlė jai. Bylą apeliacine tvarka nagrinė ję teisėjai konstatavo – pirmosios instancijos teismas teisingai nu statė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė motyvuotas iš vadas dėl nuteistosios kaltės ir tei singai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Šioje byloje aktualus ne darbo už
mokesčio dydis, o įdarbinimo fik tyvumo įrodymas. Konstatuota, jog byloje surinkti įrodymai nea bejotinai patvirtina, kad E.Jackai tė buvo įdarbinta fiktyviai. Kolegija padarė išvadą, kad nu teistoji žinojo, jog darbo užmo kestis, reikalingas skaičiuoja mai motinystės pašalpai gauti, jai yra padidinamas fiktyviai, nors iš anksto suvokė, kad realiai nedirbs. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nu teistoji, pateikusi prašymus skir ti pašalpą tikrovės neatitinkančių duomenų pagrindu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir didelės vertės turtinę teisę. Todėl įstaty mas pritaikytas tinkamai, ir E.Jac kaitės išteisinti nėra pagrindo. Pažymėta, kad nuteistosios draugo Karolio Malinausko veiksmus ver tinti baudžiamosios teisės aspektu nėra pagrindo, nes jis buvo apklaus tas kaip liudytojas, o asmens proce sinę padėtį ikiteisminio tyrimo metu gali apspręsti tik prokuroras. Vakar paskelbta teismo nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo. Ji ga li būti skundžiama Lietuvos Aukš čiausiajam Teismui. „Klaipėdos“ inf.
teisėjų sprendimai
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Garsiausiam Klaipėdos valdinin kui Irenijui Zaleckiui – vėl nema lonumai. Vyras dar kartą turės stoti prieš teismą, nes vairavo au tomobilį, nors tokia teisė iš jo yra atimta.
Klerkas vairuotojo pažymėjimo neteko dar praėjusių metų gruodį. Pareigūnai tuomet nustatė, kad vy ras vairavo neblaivus (0,77 prom.). Teismas už nusižengimą iš I.Zalec kio metams atėmė teisę vairuoti ir skyrė 1,3 tūkst. litų baudą. Tačiau su tokia bausme nesutikęs klerkas ją apskundė aukštesniosios instancijos teismui. Šis I.Zaleckio nepasigailėjo – šiemet vasarį ne skundžiama nutartimi anksčiau skirtoji sankcija buvo palikta. To dėl I.Zaleckis metus negali vairuo ti automobilio. Tačiau tokio draudimo jis ne paisė. Trečiadienio vakarą klerkas P.Lideikio gatvėje įkliuvo pareigū
nams, kai vairavo nuosavą auto mobilį. Liudininkų teigimu, mašinoje sėdėjo ir jo mažametė dukra. Pareigūnams apie tai, kad I.Za leckis ketina vairuoti, pranešė mo teris. Vyrui surašytas protokolas, ku ris bus perduotas teismui, o šis vėl skirs nuobaudą. Šie metai I.Zaleckiui – itin ne sėkmingi. Speciali valdininkų vertinimo komisija Sporto ir kū no kultūros skyriaus vedėjo veik lą įvertino nepatenkinamai ir jį pa skyrė į žemesnes pareigas. I.Zaleckis perkeltas dirbti į Vie šosios tvarkos skyrių, kur jam pa tikėtos vyresniojo specialisto pa reigos. Tačiau naujame darbe I.Zaleckis dar taip ir nepasirodė. Ilgą laiką jis turėjo nedarbingumo pažymė jimą, o vos tik jis baigėsi, jis savo darbdavių iškart pasiprašė ilgalai kių atostogų. I.Zaleckis atostogaus nuo balan džio 18-osios iki liepos 20 d.
9
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,19 %
30
+0,70 %
–0,23 %
Neleido steigti banko Lietuvos bankas vakar neleido Rusi jos prekybos investicijų bankui („In vesticionnyj Torgovyj Bank“) įsteig ti atstovybės Lietuvoje. Priežastis – nebuvo pateikta išsami informaci ja apie banko akcininkus, sprendimų priėmėjus ir naudos gavėjus, kurios, siekiant užtikrinti šalies bankų sis temos patikimumą, reikia banko ir jo akcininkų tinkamumui įvertinti.
proc.
šalies namų ūkių per pasta ruosius 12 mėnesių yra nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius.
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2605 DB svaras sterlingų 1 4,2231 JAV doleris 1 2,6312 Kanados doleris 1 2,6567 Latvijos latas 1 4,9403 Lenkijos zlotas 10 8,2466 Norvegijos krona 10 4,5768 Rusijos rublis 100 8,9166 Šveicarijos frankas 1 2,8719
pokytis
–0,8303 % +0,7924 % –0,0873 % –0,1728 % –0,0324 % –0,2866 % –0,2919 % –0,1120 % –0,0383 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,05
4,70
2,46
„Apoil“
5,01
4,66
2,43
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
102,38 dol. už 1 brl. 118,50 dol. už 1 brl.
Gyventojų parama gali nuplaukti Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Iki gegužės 1-osios gyventojai gali apsispręsti, kam skirti 2 proc. para mą nuo sumokėto pajamų mokes čio. Tačiau netgi tai padarę, bet iki tam tikro laiko nepatikslinę savo pajamų deklaracijų gavėjus gali palikti be paramos. Patogumas: pirkėjai apsipirkti galės į parduotuvę įvažiavę savo transporto priemonėmis. Simono Švitros nuotr.
Įvažiuojamoji prekyba įsivažiuoja Nuo šiol didžiųjų miestų gyventojai turi galimybę statybinių medžiagų įsigyti nė neišlipę iš automobilio. Grėtė Šalčiūtė
Naujos prekybos erdvės „Įva žiuoji–perki“ nuo šiandien vei kia visuose „Ermitažo“ centruo se Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose. Iki šiol išbandyti įva žiuojamąją prekybą pirkėjai galė jo tik Kaune, kur naujas apsipir kimo būdas įvestas prieš keturis mėnesius. „Ermitažo“ valdybos pirminin kė Nijolė Kvietkauskaitė sakė, kad prekybos erdvė „Įvažiuoji–perki“ leis gyventojams apsipirkti daug patogiau ir greičiau nei iki šiol bei išspręs statybinių prekių trans portavimo problemą. „Anksčiau pirkėjai turėdavo eiti į mūsų parduotuvę, mūsų konsul tantams nurodyti, ką nori pirkti,
ir tuomet rūpintis, kur privažiuo ti, kad tas prekes pakrautų į trans porto priemonę“, – sakė ji.
Pirkėjui tereikia atvykti į prekybos vietą su savo transporto priemone ir parduotuvės konsultantams nurodyti reikiamas prekes. Pristatant naujas prekybos vie tas „Įvažiuoji–perki“ buvo pade monstruota, kad nuo šiol pirkėjui tereikia atvykti į prekybos vie
Aptarnavimas: prekybos vietų „Įvažiuoji–perki“ kon
sultantai žada ne tik surasti reikiamas prekes, bet ir jas operatyviai pakrauti į transporto priemones.
tą su savo transporto priemone ir parduotuvės konsultantams nu rodyti reikiamas prekes. Jie pir kėjui jas ne tik suranda, bet ir pa krauna į bagažinę ar priekabą. Už prekes pirkėjai susimoka toje pa čioje prekybos vietoje, išvažiuo dami. „Įvažiuoji–perki“ prekybos vie tose bus galima įsigyti sudėtingiau pakraunamų grindinio trinkelių, tvorų, vamzdžių, karučių ir dau gelį kitų prekių. Pirkėjams siūlo ma apie 400 pavadinimų prekių, kurios priklauso maždaug 10 sta tybinių medžiagų kategorijų. „Naujos „Ermitažo“ prekybos vietos įveda naują Lietuvoje pa togumo standartą, perkant sta tybines medžiagas“, – pabrėžė N.Kvietkauskaitė.
Pasirinkimas: naujose įvažiuojamosios preky
bos vietose pirkėjams siūloma rinktis iš 400 pa vadinimų statybos prekių.
Iki šiol pajamų deklaracijas gyven tojai turėdavo patikslinti iki liepos 1 d., antraip jų skirta parama orga nizacijoms papildydavo valstybės biudžetą. Šiemet netikslias paja mų deklaracijas gyventojai galės tikslinti mėnesiu ilgiau – iki lie pos 31 d. Valstybinės mokesčių inspek cijos atstovas spaudai Darius Bu ta patikino, kad terminas pratęs tas dėl gyventojų patogumo, nors anksčiau skundų dėl per ankstyvo termino nebuvo sulaukta. Valstybinės mokesčių inspekci jos duomenimis, šiais metais gy ventojai pateikė daugiau nei 200 tūkst. prašymų skirti 2 proc. pa ramą. Praėjusiais metais tuo pačiu metu buvo pateikta apie 192 tūkst. prašymų. Pernai apie 5 tūkst. gyventojų ne pašalino pajamų deklaracijose nu statytų klaidų ir trūkumų, todėl jų 2 proc. pajamų mokesčio parama liko valstybės biudžete. Kiek neteisingai
užpildytų ir nepataisytų deklaracijų jau esama šiemet, dar neskelbiama. Tai paaiškės tik birželį, kai Mokes čių inspekcija patikrins prašymus ir mokesčių mokėtojus informuos apie nustatytus trūkumus. „Praėjusiais metais 2 proc. pa ramos už 2010 m. neskyrė apie 1 mln. tai padaryti galėjusių šalies gyventojų. Neskyrusių 2 proc. pa ramos gyventojų buvo daugiau nei skyrusių – pastarųjų buvo apie 0,5 mln.“, – sakė D.Buta. Kita vertus, jis pabrėžė, kad pa ramos neskyrusių suma būtų pa naši kaip ir paramą skyrusių. Tarp nepasinaudojusių galimybe skirti 2 proc. paramą buvo daugiau gy ventojų, kurių sumokėtas gyvento jų pajamų mokestis yra nedidelis, tad atitinkamai maža ir parama.
0,5 mln.
gyventojų pernai skyrė 2 proc. paramą.
Gyventojų skirta 2 proc. parama Metai
Gyventojai (tūkst.)
Skirta parama (mln. litų)*
Organizacijų skaičius (tūkst.)
2011
414
36,5
17,7
2010
456
40
16,7
* Apytiksliai duomenys
Skubu: gyventojams, norintiems skirti 2 proc. paramą, reiktų suskub
ti tai padaryti iki gegužės 1-osios.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
10
penktADIENIS, balandžio 20, 2012
pasaulis
31
įtariamasis sulaikytas Lenkijoje per policijos reidą prieš pedofilų tinklą.
Išgelbėjo gyvybę
Išbandė raketą
Pakistano medikai sėkmingai operavo dėl reto genetinio apsigimimo su šešiomis kojomis gimusį kūdikį ir išgelbėjo jam gy vybę. Penkių patyrusių gydytojų komanda sėkmingai pašalino papildomas kūdikio galūnes. Pasak Nacionalinio vaikų sveika tos instituto direktoriaus Jamalio Razos, tai buvo parazitinio susijungimo atvejis, kai kartu suaugo keli kūdikiai, iš kurių tik vienas visiškai išsivystė.
Indija vakar sėkmingai išbandė naują il gojo nuotolio balistinę raketą, galinčią nu skraidinti toną sveriantį branduolinį už taisą į bet kurią regioninės varžovės Kini jos teritorijos vietą, taip pat smogti šalims ne Azijoje. 50 t sverianti „Agni V“ leidžia Indijai sutvirtinti regioninės galybės sta tusą, taip pat nors šiek tiek sumažinti didžiulį atotrūkį nuo Kinijos technologiš kai pažangių raketų.
Teroristas atskleidė neįgyvendintus kėslus Ketvirtą teismo dieną Norvegijos teroristas Andersas Behringas-Breivikas atsisakė savo ultradešiniųjų pasisveikini mo, papasakojo, kaip ruošėsi teroro aktams, ir paaiškino, kodėl juokiasi per posėdžius. Prokurorus permato kiaurai
Pagrindinė svarstymo tema vakar buvo pirmas teroro aktas – spro gimas prie vyriausybės rūmų, nu sinešęs septynių žmonių gyvybę. Teismas taip pat domėjosi, kaip kaltinamasis gyveno pastaruosius keletą metų. Posėdyje dalyvavę žurnalistai pastebėjo, kad teisiamojo elgesys pasikeitė, jis tapo ramesnis, pro kurorams atsakinėjo be ankstesnės agresijos, nors dieną prieš tai atsi sakė atsakyti į 140 klausimų. Jis taip pat atsisakė savo tradicinio pasisveikinimo – nuo krūtinės iš kelto kumščio. Apžvalgininkai įta ria, kad A.Behringas-Breivikas ap rimo paklausęs advokatų patarimo neapsunkinti padėties. Prokuroras vakar mėgino ape liuoti į kaltinamojo sąžinę ir pa klausė, ką, jo manymu, jaučia au kų artimieji, matydami jo pašaipias šypsenas. A.Behringas-Breivikas atsakė, kad juokiasi dėl to, jog kiau rai permato prokurorų taktiką. Treniravosi kompiuteriu
Pasakodamas apie savo gyvenimą nuo 2006 m. kaltinamasis tei gė, kad įstojo į masonų ložę, taip pat įsteigė įmonę, registruotą Ba hamų salose. Per šią įmonę esą bu vo plaunami pinigai. Dalį santaupų A.Behringas-Breivikas teigė laikęs dviejuose seifuose savo motinos namuose. 2006 m. jis taupymo sumeti mais atsikraustė gyventi pas mo tiną. Tuomet jis nutraukė santy kius beveik su visais pažįstamais, nes asmeninis gyvenimas jam esą niekada nebuvo prioritetas. Nuo 2006 m. A.Behringas-Brei vikas didžiąją laiko dalį leido prie kompiuterio, nepaisydamas mo tinos priekaištų. Vienas mėgsta miausių jo žaidimų buvo „World of Warcraft“. „Žaidžiau 16 valandų per parą. Tai daug. Žaidi ir miegi, žaidi ir miegi. Bet aš šito norėjau, – pasa kojo kaltinamasis. – Apskritai aš nemėgstu visų šitų žaidimų. Bet tai nebloga galimybė pasitreniruoti.“ „Tikimybė išeiti gyvam buvo ma žesnė nei 5 proc., – sakė A.Behrin
gas-Breivikas apie pirmąjį teroro ak tą, kai bijojo, jog policija sureaguos žaibiškai ir jį sučiups. – Aš mokiau si ištrūkti iš tokių situacijų.“ Bet teroristas prisipažino treni ravęsis ne tik kompiuteriu. Prieš išpuolius jis lankė 25 šaudymo iš pistoleto ir šautuvo pamokas.
A.Behringas-Breivikas:
40 proc. žmonių, ku riuos nužudžiau Utio joje, yra jaunesni nei 18 metų. Norėjau, kad šis rodiklis siektų maždaug 25 proc.
Planavo tris sprogdinimus
Pasak A.Behringo-Breiviko, smur tas, kaip problemos sprendimo bū das, ne visada jam atrodė vienin telis įmanomas, jis svarstė ir apie demokratinius kelius. Bet laikui bėgant įsitikino, kad ką nors pa keisti galima tik jėga. Pirm os ios mintys apie va din am oj o mus ulm onų klaus i mo sprendimą jį pradėjo lanky ti maždaug 20-ies. Kaltinamasis teigė, kad iki 2001 m. ruošėsi ata kuoti tik musulmonus, bet vėliau nusprendė, kad geriau būtų at keršyti politinei partijai, ginan čiai jų interesus. A.Behringas-Breivikas prisipaži no planavęs susprogdinti ne vieną, o tris bombas. Viena jų turėjo būti skirta Darbo partijos suvažiavimui, bet vėliau teroristas suabejojo, nes tame pačiame pastate įsikūrusi tu rizmo agentūra, todėl galėjo nu kentėti ir taikūs gyventojai. Dar vieną bombą A.BehringasBreivikas norėjo susprogdinti laik raščio „Aftenposten“ redakcijoje, įsikūrusioje viename Oslo dango raižių. Pasak kaltinamojo, jis norė jo pakartoti Rugsėjo 11-ąją, kad pastatas sugriūtų, kaip sugriuvo Niujorko pasaulio prekybos cent ro bokštai dvyniai. Teroristas taip pat nekentė leidinio „Dagsavisen“
darbuotojų, jis juos ketino tiesiog sušaudyti. Kaip trečią taikinį A.BehringasBreivikas pasirinko Karališkuosius rūmus. Bet juos sprogdinti teroris tas planavo tuo metu, kai monar chai išvykę. Tris sprogdinimus pagal pirminį A.Behringo-Breiviko planą turė jo baigti šaudynės iš važiuojančio motociklo. „Nužudyti tiek daug, kiek tik pavyks“, – savo tikslą paaiškino teisiamasis. Žvilgsnis nukrypo į Utioją
Galiausiai teroristas apsiribojo vie na bomba. Ji sprogo vyriausybinių pastatų kvartale. A.BehringasBreivikas paaiškino, kad pasiruo šimo darbų buvo gerokai daugiau, nei jis tikėjosi, ir laiko būtų reikėję pernelyg daug. Prieš išpuolį teroristas aštuonis kartus buvo atėjęs į vyriausybinių pastatų kvartalą, kad išanalizuotų pastatų „silpnąsias vietas“. „Iš lauko aš nedaug galėjau pa matyti, bet vis tiek buvo naudinga apžiūrėti atsitraukimo maršrutus“, – sakė A.Behringas-Breivikas. Į Utiojos salą ir joje vykstančią jaunimo stovyklą teroristo žvilgs nis krito, kai jis suvokė, jog nuo bombos sprogimo aukų bus ne daug, nes vasarą dauguma politikų atostogauja. O Utiojos salą kaip tik ketino aplankyti triskart Norvegi jos ministrė pirmininkė, dabartinė Jungtinių Tautų generalinio sekre toriaus specialioji pasiuntinė kli mato kaitos klausimais Gro Har lem Brundtland. Su politike A.Behringas-Breivi kas ketino susidoroti ypatingu bū du. „Turėjau peilį. Norėjau papjau ti ją, nufilmuoti viską ir paskelbti įrašą internete“, – teisme prisipa žino teroristas. „Aš nesu vaikžudys“
A.Behringas-Breivikas prisipažino norėjęs nužudyti ir kitus politikus, kurie ketino atvykti į Utiojos sa lą, ir išvis nepalikti nė vieno gyvo. Tuos, kurių nebūtų galėjęs sušau dyti, jis norėjo įbauginti iki mirties, kad jie bandytų gelbėtis plaukdami ir nuskęstų.
Aprimo: A.Behringas-Breivikas (dešinėje), veikiausiai paklausęs advo
katų patarimo neapsunkinti savo padėties, atsisakė savo įžūlių akib rokštų. „Reuters“ nuotr.
Deportavo teroristo šalininkę Vien a vok ietė, reišk us i par amą A.Behring ui-Breivikui, buvo neį leis ta į jo teismą ir deportuota. Be to, pra nešama, kad ji tvirtino esanti kaltina mojo meilužė. „Jai einant pro kontrolę tapo aišk u, kad ji nor i patekt i į vidų ir pamat y ti Breiv iką. Su pareigūnais užsieny je pat ikr inę informaciją apie ją, ga vome pat virt in imą, kad ši moter is savo šalyje yra kel is kart us teista už ramybės drumst imą. Todėl nu sprendėme, kad ji mūsų šalyje nepa geidaujama, – sakė policijos pareigū nas Janas Kvarme. – Buvo sak yta,
Bet, pasak teroristo, žudyti vai kų jis nenorėjo. Jis teigė buvęs įsi tikinęs, kad saloje nėra žmonių, jaunesnių nei 16 metų. „Norėjau susikoncentruoti į vy resnius. 40 proc. žmonių, kuriuos nužudžiau Utiojoje, yra jaunesni nei 18 metų. Norėjau, kad šis ro diklis siektų maždaug 25 proc,“ – sakė kaltinamasis. Pernai liepos 22 d. valdančio sios Darbo partijos jaunimo orga
kad ji teigė esanti Breiviko merg ina, bet mes negalime dėl to spėlioti. Ne turime informacijos, kuri rodytų, jog ji tikrai yra jo draugė.“ Moter is, kur ią stov inčią eilėje prie teismo rūmų pakalbino telev iz ija TV2, sakė, jog pažadėjo A.BehringuiBreiv ik ui dvi savaites dalyvaut i jo teismo procese. Paklausta, ar ji ir 33 metų dešin iųjų ekstrem istas A.Beh ringas-Breiv ikas rašė vienas kit am laišk us, moter is linktelėj o galv a. TV2 ji teigė, kad į Oslą atv yko sek madienį, dieną prieš teismo proceso prad žią, ir kad pat i yra iš Štutgarto.
nizacijos stovykloje netoli sostinės esančioje Utiojos saloje A.Behrin gas-Breivikas sušaudė 69 žmones. Teisindamas savo veiksmus tero ristas pateikė faktą, kad 44 jo au kos buvo liberalūs aktyvistai. „Aš nesu vaikžudys. Manau, kad vi si politiniai aktyvistai, ginantys daugiakultūriškumą, – tai tinka mi taikiniai“, – pareiškė kaltina masis. BNS, newsru.com inf.
11
penktadienis, balandžio 20, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Biblioteka: spausk „Patinka“ Prie balandžio 23– 29 dienomis Lietu voje vyksiančios 12-osios Nacionali nės Lietuvos biblio tekų savaitės „Bib lioteka: spausk Pa tinka“ prisijungs ir abi Klaipėdos bib liotekos, savo skai tytojams žadančios gausybę įvairiausių renginių, akcijų ir at rakcijų.
dai taškus. Pasitelkę sumanumą ir kūrybingumą, bendras žinias ir lo ginį mąstymą, greitį ir šiuolaikines technologijas, dalyviai galės sėk mingai pasiekti finišą. Visų laukia siurprizai, žadėjo bibliotekininkai. Registruotis į šį žygį galima iki ba landžio 24 d. tel. 314 728 arba el. paštu: jaunimas@biblioteka.lt. Visą savaitę Klaipėdos mies to savivaldybės biblioteka kvies klaipėdiečius interneto svetainėje www.biblioteka.lt balsuoti už ge riausiai dirbantį bibliotekos pada linį („Spausk Patinka!“) Atgis knygų herojai
Bibliotekininkai: atgiję knygų herojai – I.Simonaitytės bibliotekos darbuotojai. Jau antri metai per Nacio
nalinę bibliotekų savaitę jie persirengs knygų personažų kostiumais ir dalyvaus jaunimui skirtame nakti niame žaidime.
Jei esi smalsus
Lietuvos bibliotekininkų draugi jos paskelbtos 12-osios Naciona linės Lietuvos bibliotekų savaitės bičiulišku pavadinimu „Bibliote ka: spausk Patinka“ idėja – paro dyti, kad bibliotekos – bendruo menes telkianti ir vienijanti erdvė. Čia puoselėjamos senos tradicijos ir kuriamos naujos, čia gimsta ino vatyvūs sprendimai ugdant laisvą ir kūrybingą asmenybę, čia moder niausios informacinės technolo gijos tampa įrankiais pažinti, mo kytis ir mokyti kitus. Biblioteka kviečia neformaliam pasibuvimui draugų rate ir virtualiam bend ravimui globaliuose socialiniuo se tinkluose. Ji gali būti patikimas partneris nedideliuose regiono ir didžiuliuose tarptautiniuose pro jektuose. Bibliotekoje galima rasti ir pa tirti įvairiausių įdomių dalykų, sužinoti ir pasidalyti idėjomis su bendraminčiais, dalyvauti inte lektualiuose pokalbiuose ar kūry biškai pramogauti. Jei esi smalsus, jei kuri biblioteką kartu. Savaitė prasidės balandžio 23 d. 12 val. bendru renginiu visose Lie tuvos bibliotekose. Tai jau tradici ja tampantis renginys, kurio metu bibliotekos kviečia savo bendruo menės narius iš naujo atrasti gar siausių Lietuvos rašytojų kūrinius, klausytis jų ar savitai interpretuo
ti. 2012-ieji paskelbti Maironio metais. Kartu ir kitaip bibliotekos kvies skaityti Maironį. Visą savaitę Lietuvos biblio tekos organizuoja renginius, la biausiai buriančius ir vienijančius bendruomenę. Renginius, kuriuose bibliotekos draugai pasijustų patys svarbiausi ir visada laukiami. Programa – spalvinga
Klaipėdos miesto savivaldybės vie šoji biblioteka savo lankytojams parengė spalvingą renginių pro gramą, įvairių mokymų e.įgūdžių stiprinimui, akcijų ir žaidimų. Kaip pasakojo Klaipėdos mies to savivaldybės viešosios biblio tekos direktorės pavaduotoja Eu genija Kaveckienė, kartu su visos šalies bibliotekomis Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji bib lioteka Nacionalinę Lietuvos bib liotekų savaitę pradės renginiu, skatinančiu iš naujo atrasti Lie tuvos rašytojų kūrinius. Šiuosyk tai bus Maironis. Bibliotekos lan kytojų lauks dovanėlė „Maironio posmas Tau“. Vaikų skyriuje ren giniu „Apimti pasaulį, priglaust prie širdies“ poeto sukaktį pami nės mažieji bibliotekos skaitytojai. Centrinėje bibliotekoje bus atida ryta Maironio 150-osioms gimimo metinėms skirta spaudinių paro da. Šią dieną į susitikimą su poe te Rože Poškiene ir dailininke Rasa
Astikaite-Žiobakiene vaikus kvies „Ruoniuko“ vaikų filialas. Jauni mo skyriuje savo darbus prista tys Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos mokiniai. Antradienis bus paskirtas e.įgū džiams. Miesto biblioteka kvies klaipėdiečius nepraleisti progos
12-osios Nacionali nės Lietuvos biblio tekų savaitės idėja – parodyti, kad bib liotekos – bendruo menes telkianti ir vienijanti erdvė.
įgyti naudingų įgūdžių: efekty viai naudotis elektroniniu katalo gu, sužinoti LIBIS bibliotekos skai tytojo bilieto privalumus, įsijungti į socialinį tinklą „Facebook“ ir tap ti bibliotekos draugu. Šie užsiė mimai organizuojami Pempininkų filiale. „Sodros“ specialistai Jau nimo skyriuje išmokys elektroni niu būdu pildyti prašymą dėl ligos pašalpos skyrimo. Į individualius mokymus „Slaptos interneto erd vės“ centrinėje bibliotekoje mies tiečiai kviečiami pasimokyti infor macijos paieškos gudrybių.
Ieškos lobių
Ketvirtadienį Girulių bibliotekoje ir bendruomenės namuose Klai pėdos miesto savivaldybės viešo sios bibliotekos darbuotojos ati darys savo rankdarbių parodą ir įrodys, kad buvimas šalia knygų aktyvina kūrybingumą. Minint Europos aktyvaus senėjimo ir kar tų solidarumo metus, Kalnupės filiale organizuojamas renginys senjorams „Veikli ilgaamžystė“. Bibliotekininkai kvies diskusi jai apie interneto turinį pagyve nusiems, pristatys bibliotekos in terneto svetainę www.biblioteka. lt/senjorai bei kartu su visais pa sidžiaugs senelių namų gyvento jų rankdarbiais. Jaunimo skyriuje rengiamas susitikimas su tatui ruočių meistru D.Djačkovu-Da niu, vienu leidinio „Lietuvos ta tuiruočių menas“ bendraautorių. Meno skyriuje kartu su fotoklubo „50 mm“ nariais visi buriami pa minėti Pinhole (camera obscura) dieną ir išbandyti šią fotografijos technologiją. Balandžio 28-ąją knygų „grau žikams“ ir moksliukams, vieni šiams ar susibūrusiems į grupes – visiems klaipėdiečiams siūlo ma įsitraukti į orientacinį žaidimą „Atrask bibliotekos lobius“. Ke liaujant po Klaipėdos bibliotekas, teks įveikti įvairias kliūtis, atlik ti užduotis ir rinkti savo koman
Klaipėdos apskrities viešoji Ie vos Simonaitytės biblioteka sa vo bendruomenei taip pat siū lo akcijas, konkursus ir daugybę renginių. Viena diena bus skirta jauni mui ir vaikams. Mažiausieji bib liotekos lankytojai sieks didžiau sio rekordo, bibliotekos kieme piešdami ilgiausią Pepę Ilgakoji nę. Vaikų piešinių konkurso „Ma no mylimiausias herojus“ dalyviai bus apdovanoti knygyno „Rotas“ įsteigtais prizais. Pirmą kartą bibliotekoje orga nizuojamas orientacinis žaidimas jaunimui, kuriame atgis knygų he rojai ir patikrins, ar jaunuoliai var tė knygas, kuriose jie gyvena, iš bandys jų miklumą ir sumanumą. Laimėjusiai komandai vertingą pagrindinį prizą įsteigė prekybos tinklas „Avitela“. I.Simonaitytės biblioteka klai pėdiečius pakvies kartu pašokti su šokio ir laisvalaikio studija „Rue da“ ir taip paminėti Tarptautinę šokio dieną, o „Fotodirbtuvės.lt“ pakvies apžiūrėti pinhole paro dą. Vaikų literatūros skyriuje jau dabar galima pasigrožėti biblio tekos darbuotojų vaikų piešinių paroda. Balandžio 23–27 d. skelbiama „Skolininkų atlaidumo“ savaitė. Visi bibliotekos skaitytojai-sko lininkai raginami pasinaudoti šia galimybe ir grąžinti leidinius į bib lioteką. Šios savaitės metu jie mo kės tik 50 proc. delspinigių. Taip pat vyks akcija „Knygai antrą gy venimą“ – klaipėdiečiai kviečia mi atnešti perskaitytus leidinius į bibliotekoje esančią specialią len tyną (I a. hole) ir keistis jais tar pusavyje. Taip pat šios savaitės metu skai tytojai ir I.Simonaitytės bibliote kos administracija išrinks šauniau sius metų bibliotekininkus. Parengė Rita Bočiulytė
Daugiau skaitykite www.kl.lt
12
penktadienis, balandžio 20, 2012
pramogų gidas Skelbia šeštąją „Mobilizaciją“
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rū muose šeštadienį KKKC ir Klaipėdos moksleivių saviraiškos centras bei Dovilų etnokultūros centras jau šeštąjį kartą kvie čia susipažinti su eksperimentinės muzikos projektais. Tai vie nas veikliausių sunkiosios elektroninės muzikos kūrėjų Lietu voje McKaras, lietuvių „post-industrial“ pionieriai „Girnų Gies mės“, Povilo Vaitkevičiaus „Oorchach“, Kristijono Lučinsko ir Ievos Astromskaitės „Driezhas“, Donato Bielkausko gilus ir grynas „industrial/experimental“ projektas „d.n.s“. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Balandžio 21 d. 19 val. KAINA? 10 Lt.
Skamba „Pavasario gaida“
Klaipėdos rajone vykstančiame VII muzikos festivalyje „Pavasario gaida“ šiandien – pianisto Jurgio Karnavičiaus rečitalis. 2011-ųjų pabaigoje festivalio rengėjo Gargždų kultūros centro įsigytu koncertiniu fortepijonu „Petrof“ jis skambins L.van Beethoveno, F.Schuberto, R.Schumanno kūrinius. Ketvirtadienį 14 val. Veiviržėnų kultūros centre, o vakare – Gargžduose koncertuos „Džentelmenų duetas“: Vilhelmas Čepinskis (smuikas) ir Sergejus Krinicinas (gitara). Jie atliks G.P.Telemanno, N.Paganini’o, P.Sarasate’s, A.Piazzolla’os muziką. KUR? Gargždų kultūros centre (Klaipėdos g. 15) KADA? Balandžio 20 d. 18 val., 26 d. 18.30 val. KAINA? 10 Lt, moksleiviams, studentams – 5 Lt.
Vingriais melodijų keliais – su lenkų muzikais
Dirigentas: koncertui vadovaus
J.M.Zarzycki’s.
Žinomas: per 35 savo gyvavimo metus „Lomža Chamber Philharmonic“ koncertavo su daugeliu žymių di
rigentų ir solistų.
Šiandien su svečiais iš Lenkijos – kameriniu orkestru „Lomža Chamber Philharmonic“ XXXVII festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ publika leisis į kelionę „Vingriais melodijų keliais“. Šiai muzikinei kelionei vadovaus di rigentas Janas Miloszas Zarzycki’s, solo partiją atliks Grzegorzas Piot ras Kolodziejus (baritonas). „Lomža Chamber Philharmonic“ susikūrė 1977 m. kaip miesto kame rinis orkestras. Nuo tada jis surengė daugiau kaip 1000 koncertų Lenki joje ir užsienyje, pelnė daugybę ap dovanojimų už nuopelnus Lenkijos muzikinei kultūrai. 2008 m. orkest ras buvo pavadintas „Lomža Cham
ber Philharmonic“. Nuo 2004 m. jam vadovauja J.M.Zarzycki’s, ku riam suteiktas garbės vyriausio jo dirigento vardas. Jis studijavo smuiką Katovicų muzikos akade mijoje ir dirigavimą Vroclavo mu zikos akademijoje. Dirigavimo stu dijas tęsė Vienoje ir Berlyne. Muzikas yra laimėjęs prizus ke liuose tarptautiniuose konkursuo se, bendradarbiavo su valstybiniu operos teatru Vroclave, Nacionali
niu Lenkijos radijo simfoniniu or kestru Katovicuose, „Sinfonia Var sovia“, Varšuvos kamerinės operos ir daugeliu kitų Lenkijos simfoni nių orkestrų. Laimėjęs trečiąją pre miją tarptautiniame A.Toscanini’o dir igent ų konk urse Parm oje, J.M.Zarzycki’s buvo pakviestas di riguoti A.Toscanini’o simfoniniam orkestrui ture po Italiją. Dirigentas dirba ir pedagoginį darbą: dėsto dirigavimą Varšuvos
F.Chopino muzikos akademijoje bei tarptautiniuose jaunimo muzi kos meistriškumo kursuose Ščecine (Lenkija). Jis taip pat eina Varšuvos kamerinio orkestro „Concentus pro arte“ vyriausiojo dirigento parei gas. Jam įteiktas specialusis Lenki jos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos apdovanojimas už nuo pelnus tautos muzikinei kultūrai. G.P.Kolodziejus baigė vokalo studijas Gdansko muzikos akade mijoje. Už puikų mokymąsi pelnė Gdansko miesto mero stipendiją, taip pat laimėjo aukščiausią Jauni mo muzikos forumo Gdanske ap dovanojimą – rečitalį Londone. Dainininkas dažniausiai dainuo ja Gdansko operos teatre, kuriame sukūrė vaidmenis W.A.Mozar
Solistas: su orkestru dainuos
G.P.Kolodziejus.
to „Figaro vedybose“, G.Puccini’o „Bohemoje“, G.Verdi’o „Rigolete“, I.Kalmano „Čardašo karalienėje“, J.Strausso „Čigonų barone“. Jis taip pat bendradarbiauja su Len kijos nacionalinės operos teatru Varšuvoje, kur sėkmingai debiuta vo Papageno vaidmenyje W.A.Mo zarto „Užburtojoje fleitoje“. Vienas naujausių jo vaidmenų – Don Žua nas Krokuvos operos scenoje. Svečiai iš Lenkijos balandžio 20 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje pristatys savo šalies kompozitorių Tadeuszo Bairdo, Edwardo Pallas zo, Pawelo Lukaszewskio, Stanis lawo Moryto kūrinius. Lietuviškas programos akcentas – M.K.Čiur lionio „Bėkit, bareliai“. Bilietai – po 20, 30 Lt.
Moksleiviai sveikina Klaipėdą Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Kitą savaitę didžiuliu nemokamu koncertu klaipėdiečiams bus prista tytas miesto vaikus ir jaunimą subū ręs projektas „Salve, Klaipėda!“, užsi mojęs tapti tarptautiniu. Varžėsi konkurse
Į jį uostamiesčio mokyklas sukvie tė visuomeninė organizacija „Mu zikos svetainė“ ir Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros cent ras. Projektas skirtas Klaipėdos 760 metų jubiliejui – Klaipėdos krašto kaip kultūros, meno, pilietinio ug dymo centro Lietuvoje ir už jos ri bų pristatymui. Į projekto veiklą įsijungė 27 miesto mokyklos ir Vaikų laisvalaikio cent ras, dalyvavę kūrybinių darbų kon kurse – jam parengę miesto jubilie jui skirtas koncertines programas. Dar kovo mėnesį dvi savaites vyko jų peržiūros Klaipėdos mokyklose. Moksleivių kūrybinius darbus ver tino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultū ros departamento Švietimo sky
riaus vedėjo sudaryta komisija, ku riai vadovavo Pedagogų švietimo ir kultūros centro direktorius Alfonsas Zvėrka. Komisija išrinko konkur so nugalėtojus – penkių geriausių programų atlikėjus, kurie pasirodys per baigiamąjį projekto pirmojo eta po koncertą ir bus apdovanoti lau reatų diplomais. Teisę pasirodyti visuomenei kon certe „Salve, Klaipėda!“ konkurse pelnė „Aukuro“, „Baltijos“, Her mano Zudermano gimnazijos, Vy dūno vidurinė mokykla ir Vaikų laisvalaikio centras. Taip pat už ta pybos, grafikos ir skulptūros darbus įvertinta Adomo Brako vaikų dailės mokykla, kuri ta proga suruoš paro dą savo mokykloje. Koncertuos laureatai
Baigiamasis projekto „Salve, Klai pėda!“ pirmojo etapo renginys vyks balandžio 26 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje. Ten konkurso lau reatai surengs nemokamą koncer tą uostamiesčio jaunimui ir plačia jai visuomenei. „Laureatų programos labai įvai rios ir įdomios. Vis dėlto jas prašė
me patrumpinti iki 10–15 min., kad koncertas neužtruktų per ilgai, – kalbėjo projekto iniciatorė „Muzikos svetainės“ pirmininkė ir J.Kačinsko muzikos mokyklos mokytoja Tat jana Filatova. – Džiugu, kad mūsų projektas subūrė visas uostamies čio mokyklas – visos su entuziazmu kūrė programas savojo miesto jubi liejui. Išties turime labai daug kūry bingų vaikų. Jie patys rašė tekstus ir muziką, patys atliko. Tie pasirody mai – tai gyva ir labai nuoširdi jų meilės Klaipėdai išraiška. Ir jie tą meilę dovanoja visiems.“ H.Zudermano gimnazija kon certe pristatys programą „Klaipė da – Memelio miestas“, kurioje at sispindės vokiška kultūra. Vydūno vidurinė mokykla savo programo je „Vydūniečiai Klaipėdai“ kūrybiš kai pristatys Klaipėdos senamiesčio dekoratyvinius elementus. „Baltijos“ gimnazijos auklėtiniai sukūrė meni nę kompoziciją „Baltijos etiudai“, o „Aukuro“ gimnazijos programoje „Klaipėda, tave pamilau ir vardą tu riu“ per vizijas-žaidimus atskleis is torinį požiūrį į gimtąjį miestą. Vaikų laisvalaikio centro nuotaikingoje pro
Dalyviai: Vaikų laisvalaikio centras koncertui parengė spalvingą ir nuo
taikingą programą.
gramoje „Jūros vaikai“ pasirodys ma žieji miesto piliečiai – įvairių šalies ir tarptautinių konkursų laureatai. Galėtų būti tarptautinis
T.Filatova džiaugėsi, kad projek tą „Salve, Klaipėda!“ globoja Klai pėdos miesto meras Vytautas Grub liauskas, pasiūlęs jį rengti kasmet, o šiemet pažadėjęs jam paieškoti vie tos Jūros šventės ar jubiliejinio mies to gimtadienio renginių programoje. „Jei turėsime lėšų, rugpjūčio 1-ąją per Klaipėdos 760-ąjį gimtadie nį prie šio projekto prisijungs sve čiai iš Rygos (Latvija), Kaliningrado ir Sankt Peterburgo (Rusija) – mu zikuojantys, vaidinantys, šokan
Alfonso Zvėrkos nuotr.
tys vaikų kolektyvai. Labai norėtu me prisidėti prie jubiliejinės miesto programos. Taip pat svajojame mū sų laureatų koncertą nuvežti į kitas Klaipėdos krašto vietas“, – T.Fila tova dalijosi sumanymais, kaip ga lėtų projektas augti ir vystytis atei tyje, tapdamas tarptautiniu. Anot jos, idėjų netrūksta, kad tik pavyk tų gauti finanasavimą. T.Filatovos iniciatyva 2003 m. Klaipėdoje sukurta vizuomeni nė organizacija „Muzikos svetai nė“ užsiima muzikine švietėjiška, kultūrine, mokomąja-auklėjamąja veikla, turi nemažą patirtį rengiant įvairaus pobūdžio kultūros ir meno projektus.
13
penktadienis, balandžio 20, 2012
pramogų gidas Š.Juškevičiaus kūrybos vakaras
Tapytojo kelias – Palangoje
Uostamiesčio teatralų kūrybos vakarai „Vieninteliai ir nepa kartojami“ šiandien kviečia į susitikimą su Klaipėdos muziki nio teatro artistu solistu Šarūnu Juškevičiumi. VšĮ „Vieno ak toriaus teatras“ organizuojamas renginių ciklas iš arčiau jau supažindino su aktoriais Aleksandru Šimanskiu, Nijole Sabu lyte, Vytautu Paukšte, Dariumi Meškausku, Virginija Kochans kyte, lėlių teatro režisiere ir dailininke Gintare Radvilavičiūte. Plejadą vainikuos scenografės Sofijos Kanaverskytės kūrybos vakaras. „Balticum TV“ jau rodo šio ciklo laidas. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Balandžio 20 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Palangoje rytoj atidaroma iki gegužės 17 d. veiksianti klaipėdie čio dailininko Dano Andriulionio retrospektyvinė tapybos paro da „Kelias 2“. D.Andriulionis yra nuošalės kūrėjas – ir geogra fine, ir metafizine prasme. Autorius nesiveržia į avangardą, jo atradimai gimsta įsistebeilijus į danguje pulsuojančius šviesu lius. Jo tapyboje susipynę archajiškų civilizacijų ir architektū ros ženklai, baltų mitologija, germanų runos ir rytiečių manda los. Dailininkas it alchemikas naudoja jam vienam pažįstamą techniką, lydydamas drobėse savo vizijų auksą. KUR? „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35). KADA? Vernisažas – balandžio 21 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Pristatys šilkografijos (foto)romaną Šiandien uostamiestyje atidaro ma Laisvydės Šalčiūtės (Vilnius) paroda „Orlando. Biografija“. Tai 29 šilkografin ių atspaudų (foto) romanas.
Įvertintas: spektaklis „Išvarymas“ pelnė net šešis Auksinius scenos kryžius.
Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Nacionalinis dramos teatras atveš pagarsėjusius spektaklius Gegužės pradžioje ke turias dienas Klaipė doje gastroliuos Lie tuvos nacionalinis dra mos teatras (LNDT).
Gegužės 2-ąją Žvejų rūmų teatro sa lėje jis parodys J.Jokela’os „Funda mentalistus“ (2011, rež. Jonas Vait kus), prieštaringai analizuojančius religijos įtaką šiuolaikinių žmonių gy venimams, o gegužės 5-ąją – M.Du ras „Muzika 2“ (2008, rež. Audronis Liuga), vadinamą rekviem aistrai. Gegužės 3 ir 4 dienomis Žvejų rū mų didžiojoje salėje vilniečiai vai dins Mariaus Ivaškevičiaus „Išvary mą“ (2011, rež. Oskaras Koršunovas) emigracijos tema. J.Jokela’os „Fundamentalistai“
Dviejų dalių spektaklis „Fundamen talistai“ (pustrečios valandos su vie na pertrauka) pastatytas pagal suo mių rašytojo J.Jokela’os (g. 1970) pjesę. „Fundamentalistai“ (2006) sulaukė didelio populiarumo ir 2008 m. pelnė geriausios Šiaurės šalių metų pjesės apdovanojimą. Verti nimo komisijos sprendime rašoma: „Pjesė padeda suprasti, kad funda mentalizmas yra daugiau negu ri botos žmonių su turbanais idėjos, ir suteikia žiūrovui galimybę perprasti fundamentalistinį mąstymą užuot jį smerkus. Pjesės tekstas giliai palie čia esminius žmonijos klausimus“. Spektaklio režisieriaus J.Vait kaus žodžiais, „Fundamentalistai“ paliečia visus sluoksnius: ir jaunus žmones, ir tuos, kurie buvo ateis tai, o dabar pradėjo galvoti kitaip. Pjesėje labai svarbus tarp dviejų žmonių susidarantis skausmingas klausimų laukas – jis išryškėja per jų konfliktus, per atsakymų paieš kas, per meilę. Pjesė atvira, nuošir
di, apnuoginta. Joje nėra jokių „pa statyminių“ dalykų, viskas remiasi aktoriaus-žmogaus sąmone. „Fun damentalistuose“ svarbiausia – žmogaus vertybės, jo stuburas. M.Duras „Muzika 2“
„...Aš nieko nedraudžiau savo šir džiai. Bet saulė kyla ir leidžiasi, ir grįžta ten, iš kur vėl kils. Aš supra tau, kad viskas – tuštybė ir egzis tuoja dėl tuštybės. Tai – maistas vėjui“, – rašė garsioji prancūzų ra šytoja Marguerite Duras. „Muzika 2“ – tai bendras aktorių Povilo Budrio, Viktorijos Kuody
Į „Fundamentalis tus“ įleidžiami žiū rovai nuo 14, į „Išva rymą“ – nuo 18 metų. tės ir LNDT meno vadovo A.Liugos kūrybinis darbas. Šiame spektak lyje, teatro kritikų pakrikštytame „requiem aistrai“ epitetu, vaizduo jamas dviejų vienas kitą kažkada mylėjusių žmonių susitikimas. Po trejų išsiskyrimo metų jie atvyks ta į tą patį miestą, kuriame gyveno, kad užbaigtų teisinius skyrybų for malumus ir „beveik netyčia“ ateina į tą patį viešbutį, kad paskutinį kar tą pamatytų vienas kitą. Šią istori ją rašo dviese – Jis ir Ji, kadaise buvę kartu, išsiskyrę, tačiau supratę eg zistavimo atskirai beprasmybę. „Viktorija ir Povilas yra patyrę aktoriai, aukščiausio lygio profe sionalai, tačiau šis darbas ir jiems tapo savotišku išbandymu“, – yra sakęs režisierius A.Liuga. Anot jo, šis spektaklis – tai bandymas įsi klausyti į aktoriaus vidinę muziką. Tai – jausmų ir minčių tiesos paieš kos, mezgant intymų dialogą su sa vimi, partneriu ir žiūrovu. Spek taklyje skamba K.Jarretto muzikinė kompozicija „Tokyo Encores“ iš al bumo „Sun Bear Concerts“.
M.Ivaškevičiaus „Išvarymas“
Kaip pasakojo pjes ės autor ius M.Ivaškevičius, „Išvarymas“ parašy tas „emigrantiškų“ istorijų – lietuvių ir kitų rytų europiečių pasakojimų, kuriuos jam pavyko išgirsti Londo ne, pagrindu. Tačiau pjesė nedoku mentuoja emigracijos, savo šalies, savo terpės palikimo ir mėginimų įsitvirtinti svetur. Tiesa, šios temos sklendžia per tekstą, jį spalvina. Ta čiau pjesės pagrindas – bandymas žvelgti ir nagrinėti tai, ką mes vadi name tapatybe. Kas ją sudaro, kaip ji funkcionuoja žmoguje, kaip glaudžiai ji susijusi su kiekvienu iš mūsų. Ge riausiai ji išryškėja kitų, mums sveti mų tapatybių, fone, o toks metropolis kaip Londonas – idealiausia šio reiš kinio stebėjimo vieta, mano rašyto jas, savo pjesei pasirinkęs pačią dra matiškiausią realybę. 4 val. 50 min. (su dviem pertrau komis) trunkančiame spektaklyje vaidina beveik 30 aktorių. Šiemet, renkant geriausius 2011 m. Lietuvos teatro spektaklius ir teatro menininkus, „Išvarymas“ pelnė net šešis Auksinius scenos kryžius – jis pripažintas geriausiu nacionalinės dramaturgijos pasta tymu; geriausiu režisieriumi tapo šį spektaklį režisavęs O.Koršunovas; geriausiu scenografu – G.Makare vičius; geriausiu antraplanio vaid mens atlikėju – M.Repšys (Vanda las); geriausia antraplanio vaidmens atlikėja – E.Gudavičiūtė (Olga); jau nojo menininko apdovanojimas teko vėlgi šio spektaklio aktoriui A.Stor pirščiui (Benas). Visi trys Nacionalinio dramos teatro spektakliai bus rodomi Klai pėdos Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70) gegužės 2–5 dienomis 18 val. Bilie tai į vyksiančius teatro salėje – po 30 Lt, didžiojoje salėje – po 40–60 Lt, juos jau platina „Tiketa“. Tiesa, dviem spektakliams galio ja amžiaus cenzas: į „Fundamenta listus“ įleidžiami žiūrovai nuo 14, į „Išvarymą“ – nuo 18 metų. Parengė Rita Bočiulytė
1928 m. Virginia’s Woolf parašytas romanas „Orlando“ žymus drąsiu lyčių prigimties ir paskirties per kainojimu. Pagrindinis herojus Or lando – nepavaldus laiko ir lyties suvaržymams, jo gyvenimas vaiz duojamas tiek vyro, tiek moters lytyse. Šis kūrinys tapo atspirties tašku L.Šalčiūtės šilkografin ių at spaudų (foto)romanui. „Anot J.Lacano, pastovus kū niškas ir vizualus tapatumas mus gali pasiekti tik kaip plyšys tarp žodžių ir vaizdų. Todėl darant šį darbų ciklą man buvo įdomu per kurti realybę kaip trauminį fantaz mą ar sapną sapne ir kurti iš inter nete rastų vaizdinių bei abstrakčių frazių atstumo, stokos, geismo, griūvančios tapatybės ir iliuzijos žaismą, neapibrėžtą laike ir erd vėje, – pasakojo grafikė. – Rem damasi pagrindine V.Woolf roma
no „Orlando“ idėja apie žmogaus lyties sąlyginumą, perdirbau in ternete rastas atsitiktines fotog rafijas bei tekstus ir sukūriau (fo to)romaną „Orlando. Biografija“, tiksliau – savąją romano versi ją, kurią sudaro savotiški pseu dofaktai ir tekstai, tiesiogiai visai nebesusiję su minėto literatū ros kūrinio originalu. Tačiau mū sų kalba yra daiktiška ir kartais ja sunku išreikšti ar suprasti tai, kas nėra daiktiška. Todėl man buvo įdomu kurti vaizdinius, kalbinius darinius, kurie nebūtinai turi ką nors bendra su tikrove, bet papil do ir praplečia ją bei jos suvokimo būdus.“ Šiuolaikinis vaizdų vartojimo būdas remiasi žiūrėjimo, o ne su vokimo ir net ne atpažinimo pro cesu. Anot medijų kritiko Jurijaus Dobriakovo, „gera autobio(foto) grafija socialinių tinklų epocho je – tai žmogaus, kurio niekas nie kada nematė gyvai, gyvenimo is torija“. Vernisažas – 18 val. Baroti gale rijoje (Aukštoji g. 1).
Frazės: Galų gale viskas bus gerai. Jeigu ne viskas gerai, tai dar ne
galas.
14
penktadienis, balandžio 20, 2012
sportas Moterys žais regbį
Anglijoje krito „Barcelona“
Lemiamų kovų metas
Pirmą kartą Klaipėdos sporto istorijoje mūsų mieste vyks moterų regbio turnyras. Dėl taurės sekmadienį „Viesulo“ stadione (Naikupės g. 25A) varžysis Klaipėdos „Viesulo“, Vilniaus VRA, Kauno „Ąžuolo“, Marijampolės „ŽMS-Sūduvio“ ir Jelgavos (Latvija) „Alnis“ komandos.
Londone UEFA Čempionų lygos pusfinalio rungtynes žaidė „Chelsea“ ir titulą ginantys „Barcelona“ futbolininkai. Susitikimą 1:0 laimėjo šeimininkai. Pergalingą įvartį pirmą kėlinį įmušė Didieras Drogba. Atsakomasis mačas vyks po savaitės – balandžio 24 dieną Barselonoje.
Šiandien Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks „Švyturio“ krepšinio lygos Mero taurės turnyro pusfinalio susitikimai. 18 val. kovos „Lemminkainen“ ir „Danvitė“, 19.40 val. varžysis „JRV-Manjana“ ir „Delikatesas-Dextera“. Rytoj varžybos dėl bronzos prasidės 13 val., finalas – 14.45 val.
Jaunių čempionate – medalių gausa Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Šalies jaunių plaukimo su pelekais čempionate siautė klaipėdiečiai – trenerių Felicitos Vaitkutės ir Aleksandro Cvetkovo auklėtiniai.
Geriausiai pasirodžiusios Laura Vareikaitė ir Jevgenija Pronkul uostamiesčiui iškovojo po
tris aukso medalius. Čempionų vardus estafetėse 4 po 50 m pelnė Klaipėdos vaikinai (Darius Laureckis, Vladislavas Špricas, Filipas Zgoniaika, Tautvydas Malinauskas) ir merginos (Saulė Bogužaitė, Agnė Aleksiūnaitė, Alika Ščerbina, J.Pronkul). Dar medalius tarp klaipėdiečių laimėjo: Justina Anulytė, Egidijus Lunskis ir Karolis Daugėla.
Lygiosios: klaipėdiečiams (mėlyna apranga) pavyko pasiekti revanšą prieš šiauliečius.
Vytauto Petriko nuotr.
„Neptūnas“ įveikė „Šiaulius“ Česlovas Kavarza Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, vakar namie net 101:84 nugalėję „Šiaulių“ ekipą, išsaugojo viltis patekti į Lietuvos krepšinio lygos čempionato pusfinalį.
Subtilybė: plaukikai, beveik visą distanciją neiškeliantys galvų iš van-
dens, apie užimtą vietą sužino finišavę.
Pirmąsias ketvirtfinalio varžybas Šiauliuose varžovai buvo laimėję 89:74. Uostamiesčio ekipa energingai pradėjo susitikimą – išsi-
veržė į priekį 17:8, tačiau baigiantis kėliniui sušvelnino skirtumą iki 3 taškų – 19:22. Antrasis ketvirtis vyko permainingai – į priekį išsiverždavo tai viena, tai kita komanda. Įpusėjus kėliniui šiauliečiams pavyko atitrūkti – 38:34. Tačiau klaipėdiečiai sugebėjo pavyti varžovus ir laimėti pirmąją pusę 43:41. Po pertraukos vyko panaši kova. Lemiamos buvo paskutiniosios de-
šimt minučių. Šeimininkams pavyko atitrūkti 8 taškais – 77:69. Vėliau šis skirtumas po truputį augo ir per paskutiniąsias minutes nebuvo abejojančių „Neptūno“ pergale. Ir kitoje ketvirtfinalio poroje – lygybė. Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ komanda, namie nugalėjusi Prienų „Rūdupį“ 80:72, taip pat išlygino bendrą rezultatą 1:1. Lemiamos kovos Šiauliuose ir Prienuose vyks rytoj.
Klaipėdos motokrosininkai pradėjo sezoną Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Petrašiūnuose surengtose Lietuvos supertaurės varžybose motociklus pirmą kartą šiais metais išbandyti galėjo „Kirų-Mažosios Lietuvos“ lenktynininkai.
Pirmasis etapas sutraukė sportininkus ne tik iš daugelio šalies komandų, bet ir svečius iš Latvijos, Rusijos ir Baltarusijos. Geriausiai tarp klaipėdiečių pasirodė 17-metis Nerimantas Jucius. „Open M“ grupėje, kurioje kartu varžėsi senjorai ir mėgėjai, jis tarp 28 dalyvių užėmė penktą vietą. Vos antrus metus rungtyniaujantis vaikinas buvo pirmas tarp pradedančiųjų lenktynininkų. „MX 2“ klasėje ketvirtą poziciją užėmė Saimonas Vespenderis. Galingųjų motociklų, kurių variklių darbinis tūris iki 500 kub.cm – „Open“ grupėje Andrius Šerkšnas buvo septintas.
Startavo: Klaipėdos motokrosininkų komandos vadovas Algirdas
Šerkšnas (kairėje) su auklėtiniais N.Juciu ir S.Vespenderiu.
Ryžtas: N.Jucys nevengė rizikuoti klastingoje trasoje.
19
penktadienis, balandžio 20, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 24 d.
Avinas (03 21–04 20). Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi, bendraukite su įkvepiančiais žmonėmis. Jautis (04 21–05 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų mintys bus labai prasmingos. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme. Vėžys (06 22–07 22). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas bei problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Liūtas (07 23–08 23). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti netinkamų ar klaidinančių minčių ir idėjų. Tai emociškai sunkus laikas, galimi kivirčai su vyresniais žmonėmis. Šiandien pasistenkite atsipalaiduoti. Mergelė (08 24–09 23). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Svarstyklės (09 24–10 23). Skaitydamas ar žiūrėdamas filmą stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis idėjomis. Ir toliau ieškokite visokių naujovių. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų pačių jausmams, norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šios paieškos gali tapti net labai įdomiu procesu. Šaulys (11 23–12 21). Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Neverta susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Ožiaragis (12 22–01 20). Priimtas neteisingas sprendimas gali neigiamai paveikti jūsų tolesnį gyvenimą. Domėsitės visuomeniniu gyvenimu. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Vandenis (01 21–02 19). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Šiandien realūs darbai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Žuvys (02 20–03 20). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų.
Orai
Savaitės pabaigoje sinoptikai prognozuoja šiltus orus. Numatomi lietūs, tik šeštadienis bus sausesnis. Šiandien lis, dieną vyraus 14–15 laipsnių šiluma. Šeštadienį trumpas lietus galimas tik pajūryje. Naktį bus 3–6 laipsniai šilumos, įdienojus sušils iki 16–18 laipsnių. Sekmadienio naktį numatomas trumpas lietus, dieną gali palyti gausiau, bus apie 13–17 laipsnių šilumos.
Šiandien, balandžio 20 d.
+10
+7
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
kokteilis Moterys, žaiskite futbolą
+10
Po ilgo eksper imento moksl in inkai dail iosios lyt ies atstovėms, siek ian čioms sustiprėt i fiz iškai, liepia užuot bėg iojus žaisti futbolą. Prot ing ieji žmonės tvirtina, kad žaidi mo fiz inė dinamika yra ideali ir mote rims, turinčioms polink į sirgti širdies ligomis. Moksl in inkai įsit ik inę, kad dėl futbolo socialumo bei jo teik iamo malonumo, manoma, jos žaistų ilgiau ir reguliariau. Savanorės dvejus metus sportavo tri jose grupėse: kontrol inėje, futbolo ir bėg iojimo. Tyrinėtojai pastebėjo, kad futbolą žai dusios moterys gavo daug iausia nau dos. Pasak mokslininkų, futbolo metu žaidėjoms širdis plakė greičiau, reikė jo atl ikt i daug judesių – dažnai spur tuot i ir staig iai sustoti. Po 16 savaičių futbolą žaidusios da mos galėjo įkvėpti maksimalų oro kie kį, išsivystė jų raumenų masė, pagerė jo fiz iniai duomenys.
Versija: spardydamos kamuolį,
moterys išsiugdytų tobulą kūną.
Linksmieji tirščiai Lenktynininkas, besiruošdamas į ra lį, klausia žmonos: – Tu mano kombinezoną išvalei? – Taip. – O batus? – O pas tave ir ten kišenės yra? Česka (397 719; pastebėta akcija parduotu vėje: „Kiekvienas pas mus perkantis kalnų sli des, ramentus gauna nemokamai!“)
+11 +16 +21 +17 +21 +10 +12 +19
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+16 +14 +14 +25 +4 +21 +16 +16
Vėjas
1–5 m/s
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+8
+7
+7
+5
4
+5
+9
+9
+8
4
rytoj
sekmadienį
+9
+7
4
Vagišių taikinys – miestelio ženklas
+13
Alytus
Vardai Adeliaras, Agnė, Eisvydė, Gostautas, Marcelinas, Marcijonas, Traidenis
1854 m. Austrija ir Prūsi ja sudarė sąjungą prieš Rusiją. 1887 m. Par yž iuje su rengtos pirmosios auto mobilių lenktynės. 1889 m. Austrijoje gimė būsimasis Vokietijos dik tatorius Adolfas Hitleris. 1927 m. Šveicar ijoje gi mė superlaidumo fiz i kas, inž in ier ius Karlas Muller is, 1987 m. gavęs Nobelio premiją. 1941 m. gimė aktor ius Ryanas O’Nealas.
1949 m. gimė amerikie čių aktorė Jessica Lan ge, laimėjusi „Oskarą“ už vaidmenį filme „Tutsi“.
1970 m. JAV prez iden tas Richardas Nixonas paskelbė apie 150 tūkst. kar ių kont ingento išve dimą iš Pietų Vietnamo. 1984 m. Did žioji Brita nij a ofic ial iai pas kel bė, jog jos administravi mas Honkonge baigsis 1997 m. 1992 m. mirė britų komi kas Benny Hillis. 2004 m. mirė britas Nor risas McWhirteris – vie nas Guinnesso rekordų knygos pradininkų.
Pavasaris – šiltesnis nei paprastai Lietuvos hidrometeorolog ijos centro teig imu, į antrąją pusę persir itęs pa vasar is veik iausiai bus kiek šiltesn is, nei esame įpratę. Liet aus net urėt ų būti daug iau nei įprasta. Vidutinė oro temperatūra baland į numatoma arti ma vidut inei daug iametei (vidut inė daugiametė 5,5 laipsnio), mėnesio kri tulių kiek is prognozuojamas artimas vidut iniam daug iamečiam (vidutinis daug iamet is 40,2 mm). Pavasar io vi dutinė temperatūra numatoma trupu tį aukštesnė už vidut inę daug iametę (vidutinė daugiametė 5,6 laipsnio). Se zono kritulių kiek is prognozuojamas art imas vidut in iam daug iameč iam (vidutinis daug iametis 128 mm).
Austrijoje esantis Fucking mies telis, kurio pavadinimas atitin ka plačiai vartojamą necenzū rinį anglų kalbos žodį, neketi na atsisakyti savo vardo, kaip magnetas traukiančio turistus ir ženklų vagis, taip pat garsina jį internete.
Tarsdorfo miesto, kuriam priklauso ir Fuckingo miestelis, meras Fran zas Meindlis paneigė žiniasklaidos pranešimus, esą vietos žmonės ra gina pervardyti savo gyvenvietę mažiau prieštaringu vardu – pa vyzdžiui, Fugingu. „Nežinau, iš kur tai pasirodė tarptautinėje žiniasklaidoje, – pa stebimai suirzęs F.Meindlis trečia dienį sakė telefonu iš savo miesto Aukštutinėje Austrijoje netoli sie nos su Vokietija. – Tai buvo ap svarstyta prieš kelerius metus, ta čiau nieko iš to neišėjo. Dabar apie tai tikrai nediskutuojama.“ Kaip praneša žiniasklaida, mies telio, kurio vardas siejamas su XI šimtmetyje jame gyvenusiu Adal pertu von Vucckingenu, gyvento jai pavargo nuo turistų, kurie vagia
Marijampolė
Vilnius
balandžio 20-ąją
Diena
+12
+13
+12
Rytas
+10
111-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 255 dienos. Saulė Avino ženkle.
+12
Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+13
Utena
6.18 20.52 14.34
Tauragė
orai klaipėdoje Šiandien
+12
Panevėžys
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +12 Dublinas +8 Kairas +28 Keiptaunas +24 Kopenhaga +10
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+12
„Klaipėdos“ inf.
Masalas: miestelį įžymų padarė
pavadinimas.
ženklus su gyvenvietės pavadini mu ir nepadoriai pozuoja nuo traukoms. BNS inf.