2012-04-21 Klaipeda

balandžio 21, 2012 Nr. 93 (19 394)

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­riaus V.Lau­rė­no ne­ste­bi­na stai­gūs gy­ve­ni­mo vi­ra­žai. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

Iš me­džiok­lės Bots­va­no­je grį­žu­siam ka­ra­liui Jo­nui Ka­ro­liui I is­pa­nai už­kū­rė pir­tį.

Pasaulis 8p.

So­cia­li­nių tink­lų gri­ma­sos „Bū­ti ar ne­bū­ti „Fa­ ce­boo­ke“? – to vis daž­niau vie­šų­jų ry­ šių spe­cia­lis­tų klau­ sia vers­lo klien­tai. Šį klau­si­mą tei­gia­mai iš­spren­du­si įmo­nė ri­zi­kuo­ja at­skleis­ti kon­fi­den­cia­lią in­ for­ma­ci­ją, nes so­ cia­li­niuo­se tink­luo­ se be­veik ne­li­ko ri­ bos tarp vie­šu­mo ir pri­va­tu­mo.

„Ga­li­ma šil­dy­tis ir va­sa­rą.“ Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­tis tvir­ti­no, kad nė­ra nu­sta­ty­ta, per kiek die­nų pri­žiū­rė­to­jai tu­ri iš­jung­ti ši­lu­mą na­muo­se.

Me­ras ku­ria nau­ją tra­di­ci­ją Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­do­je ku­ria­ma nau­ja tra­di­ci­ja – me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas or­ ga­ni­zuo­ja pir­muo­sius Mal­dos pus­ ry­čius. Prie bend­ro sta­lo kvie­čia­mi skir­tin­gų re­li­gi­jų, pa­žiū­rų, pa­tir­ ties, so­cia­li­nės pa­dė­ties as­me­nys.

To­kia ini­cia­ty­va – pir­mo­ji mies­te.

a.aleksejunaite@kl.lt

Tink­le – 1 mln. lie­tu­vių

4

Kaina 1,60 Lt

3p.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

So­cia­li­nė­je erd­vė­je da­li­ja­ma­si ne tik as­me­ni­nio tu­ri­nio in­for­ma­ci­ja, čia ver­da gin­čai, kau­pia­mi duome­ nys, net šni­pi­nė­ja­ma. „Ne­pai­sant to, ar įmo­nė yra už­ si­re­gist­ra­vu­si so­cia­li­nia­me tink­ le, ar ne – apie ją ten tik­rai kal­ba­ ma. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad dau­giau nei mi­li­jo­nas lie­tu­vai­čių „sė­di“, pa­vyz­džiui, „Fa­ce­boo­ke“. Treč­da­ lis Lie­tu­vos so­cia­li­nia­me tink­le vis tiek da­li­ja­si sa­vo pa­tir­ti­mi, su­si­ju­ sia su vie­na ar ki­ta įmo­ne“, – ti­ki­no vie­šų­jų ry­šių agen­tū­ros va­do­vas Ar­tū­ras Jon­kus.

www.kl.lt

Įp­ro­čiai: so­cia­li­nių tink­lų ma­ni­ja įtrau­kia ne tik pa­pras­tus lie­tu­vius, bet ir vers­lo kom­pa­ni­jas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mal­dos pus­ry­čiai pra­si­dės šian­ dien 11 val. Į juos V.Grub­liaus­kas pa­kvie­ tė vi­sų mies­te vei­kian­čių re­li­gi­nių bend­ruo­me­nių, so­cia­liai at­sa­kin­go vers­lo, tei­sėt­var­kos, po­li­ti­nių par­ ti­jų at­sto­vus.

Anot me­ro, ne­si­no­ri, kad Mal­ dos pus­ry­čiai bū­tų tik dek­la­ra­ty­vus veiks­mas ar tuš­čias skam­be­sys.

Tai tu­rė­tų bū­ti dva­sin­gas bend­ ruo­me­nę vie­ni­jan­tis pa­vyz­dys, ku­ris su­teik­tų įkvė­pi­mo atei­čiai.

2

2

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

miestas

Me­ras ku­ria nau­ją tra­di­ci­ją „Prie bend­ro sta­lo su­ 1 kvie­č iau skir­t in­g us žmo­nes. Taip, lyg prie vie­no sta­

lo sė­dė­tų vi­sa Klai­pė­da. Juk yra pro­ble­mų, da­ly­kų, ku­riems spręs­ ti, rei­kia ieš­ko­ti bend­rų var­dik­lių, sam­pra­tų, o ne tai, kas ski­ria“, – tvir­ti­no me­ras.

V.Grub­liaus­kas sa­kė, kad min­tis or­ga­ni­zuo­ti Mal­dos pus­ry­čius ki­lo sie­kiant su­vie­ny­ti bend­ruo­me­nę.

Mies­to va­do­vas pri­dū­rė, kad pa­ts juo­se yra bu­vęs ir pa­pras­tu da­ly­ viu, ir skai­tęs pra­ne­ši­mą. „Esu da­ly­va­vęs au­ten­tiš­kuo­se Mal­dos pus­ry­čiuo­se Ame­ri­ko­je. Taip pat be­veik vi­suo­se Pre­zi­den­to Val­do Adam­kaus, o šiuo me­tu Sei­mo pir­ mi­nin­kės Ire­nos De­gu­tie­nės glo­bo­ja­ muo­se pus­ry­čiuo­se. Sup­ran­tu jų pra­ smę ir svar­bą“, – pa­sa­ko­jo me­ras.

Pa­sak V.Grub­liaus­ko, Klai­pė­ da – pir­ma­sis mies­tas, ku­ris or­ ga­ni­zuo­ja Mal­dos pus­ry­čius. To­ kios ini­cia­ty­vos ki­tuo­se ne­bu­vo.

Ta­čiau uos­ta­mies­čio va­do­vas dar ne­ga­li pa­sa­ky­ti, ar Mal­dos pus­ry­ čiai taps tra­di­ci­niai. „Ne­si­no­ri už­bėg­ti įvy­kiams už akių. Rei­kia pa­žiū­rė­ti, ko­kį įspū­ dį pa­liks pir­mie­ji. Tad ne­ga­li­ma iš kar­to pa­sa­ky­ti, kad tai taps tra­di­ci­ niu ir il­ga­me­čiu ren­gi­niu“, – tvir­ ti­no me­ras.

Kas yra Mal­dos pus­ry­čiai Į Mal­dos pus­r y­č ius kvie­č ia­m i ir ren­ka­si tie, ku­rie no­ri veik­ti pa­na­ šia link­me – krikš­čio­niš­k ų­jų ver­ty­ bių švie­so­je ir dva­sio­je. Ši tra­d i­c i­ja su­bu­r ia ne tik ma­lo­ niam tar­pu­s a­v io bend­r a­v i­mui, bet ir bi­čiu­lys­tei, ku­r ios pa­g rin­das yra di­d žio­s ios krikš­č io­n iš­ko­s ios ver­t y­bės.

Mal­dos pus­ry­čių tra­di­ci­ja at­si­ra­do XX a. vi­du­r y­je, kaip reak­ci­ja į ky­ lan­čius nau­jus iš­šū­k ius.

Jų iš­ta­kos sie­k ia 1942 m., kai ke­le­ tas JAV Se­na­to na­rių, siek­da­mi da­ ly­t is Kris­taus mo­k y­mu ir juo pa­ grįs­tu bend­ra­vi­mu, pra­dė­jo ne­for­ ma­lius su­si­ti­k i­mus.

1953 m. įvy­ko pir­m ie­ji Na­cio­na­l i­ niai mal­dos pus­r y­č iai, ku­r iuo­se da­ly­va­vo JAV pre­zi­den­tas.

Lie­t u­vo­je pir­m ie­ji Na­c io­na­l i­n iai mal­dos pus­r y­č iai bu­vo su­reng­t i 2001 m. Juos glo­bo­jo Pre­z i­den­tas Val­das Adam­kus.

Ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų Mal­dos pus­ ry­čius glo­bo­ja Sei­mo pir­m i­n in­kė I.De­gu­tie­nė.

Svečiai: jubiliejinėse iškilmėse A.Tru­ka­nai­tė, mies­to me­ras Vytautas

Grub­liaus­kas ir mo­kyk­los di­rek­to­rius Stasys Rui­ba.

IŠVARYMAS REŽISIERIUS OSKARAS KORŠUNOVAS

li­nė len­ta in­for­muos apie iš­ki­lią as­me­ny­bę.

Gim­na­zi­ja pa­ger­bė praei­tį 90-ąsias įkū­ri­mo me­ti­nes šven­čian­čios Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nė penk­ta­die­nį pa­ger­bė bu­ vu­sio šios mo­kyk­los di­rek­to­riaus Ka­zio Tru­ka­no at­mi­ni­mą ir ati­den­gė jo me­mo­ ria­li­nę len­tą.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

MARIUS IVAŠKEVIČIUS

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

At­mi­ni­mas: nuo šiol me­mo­ria­

Pir­mo­ji lie­tu­viš­ka gim­na­zi­ja Klai­ pė­do­je bu­vo įkur­ta 1920 m. ba­lan­ džio 20 d. Ta­da ją lan­kė 34 mo­ ki­niai, o pa­mo­kos vyk­da­vo ki­to­je vie­to­je.

Ypa­tin­gos vi­sų lai­kų gim­na­zi­ jos ab­sol­ven­tų pa­gar­bos dak­ta­ras

K.Tru­ka­nas nu­si­pel­nė ir tuo, kad su­rin­ko 1,2 mln. li­tų nau­jo­jo pa­ sta­to sta­ty­bai.

1934-ai­siais apie 400 gim­na­zi­ jos mo­ki­nių šven­tė įkur­tu­ves. Čia 834 Klai­pė­dos Vy­tau­to Di­džio­ jo gim­na­zi­jos mo­ki­niai mo­ko­si ir šian­dien.

K.Tru­ka­nas čia dės­tė lo­ty­nų kal­ bą, is­to­ri­ją, fi­lo­so­fi­ją. 1929–1940

m. ir 1945–1946 m. jis dir­bo šios gim­na­zi­jos di­rek­to­riu­mi, ta­čiau už kri­tiš­ką pa­si­sa­ky­mą prieš pro­pa­ gan­dos ir agi­ta­ci­jos sek­re­to­rių bu­ vo nu­teis­tas ir iki 1954 m. ka­lė­jo Mor­do­vi­jos ir Sverd­lovs­ko sri­ties la­ge­riuo­se.

Grį­žęs mo­ky­to­jas ne­be­ga­vo tei­ sės mo­ky­ti vai­kų ir dir­bo bib­lio­te­ ko­je.

Iš­kil­mė­se da­ly­va­vo bū­rys K.Tru­ ka­no gi­mi­nai­čių. Tarp jų – duk­tė, bu­vu­si šios gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Aud­ro­nė Tru­ka­nai­tė.

Nep­rik­lau­so­mai nuo nuo­pel­ nų ir po­stų, vi­si mo­kę­si gim­na­zi­ jo­je jau­čia­si esą vie­nos šei­mos na­ riai. Į mo­kyk­los šven­tę at­vy­ko čia dir­bę mo­ky­to­jai bei dau­gy­bė įvai­ rių kar­tų jos ab­sol­ven­tų. Vy­riau­si jų su mo­kyk­los suo­lu at­si­svei­ki­no dau­giau nei prieš pus­šim­tį me­tų.

Į gel­bė­to­jo po­stą – po at­ran­kos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio gel­bė­to­jai jau pa­si­ ruo­šę va­sa­ros se­zo­nui. Te­li­ko at­ rink­ti dar­buo­to­jus. Žmo­nių, no­rin­ čių dirb­ti gel­bė­to­jais, ne­trūks­ta.

2012 m. gegužės 4 d. 18 val.

Klaipėdos žvejų rūmuose.

BILIETUS PLATINA TIKETA TEATRAS.LT N-18 SCENOGRAFAS IR VAIZDO PROJEKCIJŲ DAILININKAS GINTARAS MAKAREVIČIUS KOSTIUMŲ DAILININKĖ AGNĖ JAGELAVIČIŪTĖ MUZIKĄ KŪRĖ IR PARINKO SAULIUS PRŪSAITIS ANIMATORĖS MONIKA ŽEKNYTĖ IR SIGITA KUČIKAITĖ VAIDINA: AINIS STORPIRŠTIS, VYTAUTAS ANUŽIS, MARIUS REPŠYS, MONIKA VAIČIULYTĖ, TOMA VAŠKEVIČIŪTĖ, ONEIDA KUNSUNGA, MARTYNAS NEDZINSKAS, MIGLĖ POLIKEVIČIŪTĖ, GINTARĖ SABALIAUSKAITĖ, ELZĖ GUDAVIČIŪTĖ, MONIKA BIČIŪNAITĖ, TADAS GRYN, ARŪNAS SAKALAUSKAS, PAULIUS IGNATAVIČIUS, IRMANTAS JANKAITIS, VITALIJA MOCKEVIČIŪTĖ, RIMANTĖ VALIUKAITĖ, MARIUS ČIŽAUSKAS, DOVYDAS STONČIUS, ALGIRDAS DAINAVIČIUS, ARŪNAS VOZBUTAS, JOLANTA DAPKŪNAITĖ, NERINGA BULOTAITĖ, DAUMANTAS CIUNIS, RAMUTIS RIMEIKIS, REMIGIJUS BUČIUS, MINDAUGAS JUSČIUS, ALGIRDAS GRADAUSKAS, DIANA ANEVIČIŪTĖ

Šie­met sau­gu­mą uos­ta­mies­čio pa­ plū­di­miuo­se – Smil­ty­nė­je, Meln­ ra­gė­je ir Gi­ru­liuo­se už­tik­rins apie 70 gel­bė­to­jų. Toks pa­ts skai­čius jų bu­vo ir per­nai.

No­rą dirb­ti gel­bė­to­jais jau pa­ reiš­kė 50 žmo­nių. Tra­di­ciš­kai dau­ gu­ma jų stu­den­tai, spor­ti­nin­kai.

Ti­ki­ma­si, kad su­grįš ne­ma­ža da­lis ir per­nai dir­bu­sių gel­bė­to­jų. Jiems taip pat teks da­ly­vau­ti at­ran­ko­je.

Pir­mo­ji gel­bė­to­jų at­ran­ka „Gin­ ta­ro“ ba­sei­ne vyks pir­ma­die­nį. Bus tik­ri­na­mi pre­ten­den­tų plau­ki­mo įgū­džiai. Ant­ra at­ran­ka vyks ge­ gu­žės 7 d. Vė­liau at­rink­tiems gel­ bė­to­jams bus or­ga­ni­zuo­ja­mi mo­ ky­mai. „No­rin­čių dirb­ti gel­bė­to­jais tik­ rai daug. Jau už­si­re­gist­ra­vo 50 žmo­nių, o dar tik ba­lan­dis. Rink­tis yra iš ko. At­rink­si­me ge­riau­sius“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki.

Gel­bė­to­jų dar­bo už­mo­kes­čiui šie­met skir­ta apie 800 tūkst. li­tų.

Jų al­ga sie­kia 1073 li­tus, neats­kai­ čius mo­kes­čių. Prieš va­sa­ros se­zo­ ną gel­bė­ji­mo tar­ny­ba šiek tiek at­

Vir­gi­ni­jus Ur­bo­nas:

Va­sa­ros se­zo­nui esa­me vi­siš­kai pa­si­ ruo­šę.

nau­ji­no sa­vo tech­ni­ką ir prie­mo­nes.

Nu­pirk­tos nau­jos ap­ran­gos, plū­dės, ki­tas bū­ti­nas in­ven­to­rius. Tar­ny­ba įsi­gi­jo ir nau­ją ke­tur­ra­tį. Jis kai­na­ vo 32 tūkst. li­tų.

Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Vir­gi­ni­jus Ur­bo­nas pa­sa­ko­jo, kad tar­ny­ba iki šiol tu­rė­jo du ke­tur­ra­čius. Jie įsi­gy­ ti prie 5–6 me­tus. „Nau­jo ke­tur­ra­čio rei­kė­jo. Jis daug ga­lin­ges­nis nei se­nie­ji. Ne­ži­ nia, kas ga­li nu­tik­ti. Ke­tur­ra­tį pir­ ko­me iš sa­vo už­dirb­tų lė­šų. Jas su­ kau­pė­me iš pa­tal­pų nuo­mos, ki­tų pa­slau­gų“, – tei­gė va­do­vas.

Anot V.Ur­bo­no, se­zo­nui yra vi­ siš­kai pa­si­ruoš­ta. „Ga­lė­tų pra­dė­ti

At­ran­ka: pir­ma­die­nį bus at­ren­

ka­mi gel­bė­to­jai, dirb­sian­tys šią va­sa­rą uos­ta­mies­čio pa­plū­di­ miuo­se.

dirb­ti, kad ir ry­toj. Li­ko tik kos­me­ti­ niai dar­bai – nu­da­žy­ti po­stus. Anks­ čiau to pa­da­ry­ti ne­ga­lė­jo­me dėl oro są­ly­gų. Lauk­si­me sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės įsa­ky­mo dėl va­sa­ros se­zo­no pra­džios ir kib­si­me į dar­bus“, – op­ti­mis­tiš­kai bu­vo nu­si­ tei­kęs vir­ši­nin­kas.

3

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

miestas

Mobilizacija: visi į pavasario talką Šian­dien klai­pė­die­ čiai kvie­čia­mi ap­si­ kuop­ti – vyks šva­ri­ ni­mo ak­ci­ja „Da­rom 2012“. Tvar­ky­tis nu­ si­tei­ku­sių žmo­nių or­ga­ni­za­to­riai pra­ šo at­si­neš­ti tik ge­rą nuo­tai­ką ir at­si­ves­ti bū­rį drau­gų.

Dienos telegrafas Uos­tas. Penk­ta­die­nį Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jai, iki šiol dir­bę įstai­gos pa­ tal­po­se, esan­čio­se Pi­lies g. 4, Ne­mu­no g. 8A, Sank­ry­žos g. 7, Ne­mu­no g. 40, per­ si­kė­lė į ad­mi­nist­ra­ci­nes pa­tal­pas, esan­ čias J.Ja­no­nio g. 24.

Šva­ra: šian­dien klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi tvar­ky­ti mies­to.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ak­ci­ja „Da­rom 2012“ vi­so­je Lie­tu­ vo­je star­tuos vie­nu me­tu – 10 val.

Uos­ta­mies­ty­je yra su­pla­nuo­ta su­ tvar­ky­ti 39 la­biau­siai pri­šiukš­lin­ tas te­ri­to­ri­jas.

Pa­sak ak­ci­jos Klai­pė­dos re­gio­ no koor­di­na­to­rės Vil­mos Gri­gi­ šai­tės-Ta­mo­lie­nės, or­ga­ni­za­to­riai pa­tys ap­va­žia­vo mies­tą ir už­fik­sa­ vo la­biau­siai už­terš­tas vie­tas, taip pat jų pa­siū­lė sa­vi­val­dy­bė ir pa­tys klai­pė­die­čiai. „Su vi­s ų pa­gal­ba pa­v y­ko su­ dė­lio­ti su­si­ti­ki­mo vie­tas, kur la­ biau­siai rei­kia ap­si­tvar­ky­ti. Bu­vo ne­ma­žai at­ve­jų, kai pa­skam­bin­ da­vo žmo­n ės ir pa­tys pa­s i­s iū­ ly­d a­vo su­tvar­k y­t i vie­n ą ar ki­ tą te­r i­to­r i­j ą. Džiau­g ia­m ės, kad klai­pė­die­čiai nea­be­jin­gi sa­vo ap­ lin­kai“, – sa­kė ak­ci­jos koor­di­na­ to­rė.

Ak­ci­jos da­ly­vių su­si­ti­ki­mo vie­ to­je lauks vie­tos koor­di­na­to­rius. Jis vil­kės ren­gi­nio marš­ki­nė­lius. „Žmo­nėms ne­rei­kia at­si­neš­ti jo­kių prie­mo­nių. Pirš­ti­nių ir mai­ šų rė­mė­jų dė­ka už­teks vi­siems. Jos bus da­li­ja­mos su­si­ti­ki­mo vie­to­ se. Svar­biau­sia – ge­ra nuo­tai­ka ir bend­ra­min­čių bū­rys“, – pa­brė­žė V.Gri­gi­šai­tė-Ta­mo­lie­nė.

Šios ak­ci­jos nau­jo­vė – at­lie­kų rū­šia­vi­mas. Da­ly­vių bus pra­šo­ma bui­ti­nes at­lie­kas dė­ti į juo­dus, rū­ šiuo­tus stik­lą ir plas­ti­ką – į ža­lius mai­šus.

Pla­nuo­ja­ma, kad ak­ci­ja „Da­rom 2012“ su­burs iki 10 tūkst. klai­pė­ die­čių. Da­ly­vau­ti jo­je re­gist­ruo­ja­ si daug įmo­nių, or­ga­ni­za­ci­jų ir pa­ vie­nių žmo­nių. Su­rink­ti šiukš­les iš

Da­nės pa­si­ry­žo Lie­tu­vos ka­riuo­ me­nės Ko­vi­nių na­rų tar­ny­ba. Kai ku­rios mo­kyk­los tvar­ky­ti ap­lin­ką pra­dė­jo ant­ra­die­nį.

Mies­to val­džia kvie­čia gy­ven­ to­jus ak­ty­viai da­ly­vau­ti pa­va­sa­rio tal­ko­se.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­brė­žė, kad šva­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ros mė­ne­siais pa­skelb­ti ba­lan­dis ir ge­gu­žė. „Žmo­nės ir po ak­ci­jos te­gul krei­ pia­si į Mies­to tvar­ky­mo sky­rių ir nu­ro­do te­ri­to­ri­ją, ku­rią no­ri tvar­ ky­ti. Ją skir­ti ga­li­me ir mes. At­ve­ši­ me kon­tei­ne­rių į nu­ro­dy­tą vie­tą. Jei la­bai rei­kia, ga­li­me duo­ti mai­šų ir pirš­ti­nių. Mies­to pa­kraš­čiuo­se tik­ rai daug šiukš­lių“, – teigė L.Dū­da.

„Da­rom 2012“ su­si­ti­ki­mo vie­ta De­ga­li­nė, Mi­ni­jos g. 90

Lab­ren­ciš­kės, Ši­lo­jų g. / Blu­šių g. san­

pr. / Var­pų g.

De­ga­li­nė, Tai­kos pr. 60 / Du­by­sos g. 20

kir­to­je

Prie Kur­šių ma­rių esan­čio ap­leis­to

Dra­gū­nų g. 11

LCC tarp­tau­ti­nis uni­ver­si­te­tas, Kre­

pa­sta­to, Kai­rių g. 7

tin­gos g. 36

Prie Va­sa­ros est­ra­dos are­nos

te­lė

Le­do are­na, Ši­lu­tės pl. 48

Prie „Žu­vėd­ros“ sto­vyk­los

I Meln­ra­gė, par­duo­tu­vė Aud­ros g. 17

M.Gor­kio mo­kyk­los kie­mas, S.Dau­

Au­to­mo­bi­lių sa­lo­nas, Til­žės g. 62

Gi­ru­lių au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­

II Meln­ra­gė, ka­vi­nė Jo­niš­kės g. / Jau­nys­tės g. san­kir­ta,

kan­to g. 5 Nau­jo­ji Uos­to g. 3, „Me­nų do­kas“

Se­no­ji Smil­te­lės gat­vė, prie ge­le­žin­

ke­lio per­va­žos

Pau­pių sto­te­lė

Bal­dų cent­ras, Bal­ti­jos pr. 10

Sta­dio­no g. 16

Jo­no kal­ne­lis

On­ko­lo­gi­jos cent­ras (tarp mies­to li­

Sta­ty­bi­nin­kų g. 8

Jū­ros par­kas (bu­vęs Poil­sio par­kas) Kai­rių po­li­go­nas Klai­pė­dos bal­dų au­to­mo­bi­lių aikš­te­

lė, Jo­niš­kės g. 21 Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja, Jau­

go­ni­nės ir Lab­ren­ciš­kių) Per­kė­los g. / Jū­ri­nin­kų pr. san­kir­ta

Tau­ra­lau­kio au­to­bu­sų sto­te­lė, Klai­

pė­dos g. 16

Pie­ti­nės g. / Smil­te­lės g. san­kir­ta

Vin­gio g. / Jū­ri­nin­kų pr. san­kir­ta

Šiau­rės ra­gas, Da­nės g. 1, – 10 val. „Da­

Žar­du­pės gat­vė­je ne­to­li Vil­hel­mo ka­

rom“ da­ly­viai ke­lia­mi ne­mo­ka­mai

na­lo

nys­tės g. 21

Pre­ky­bos cent­ras, Mi­ni­jos g.

Žo­ly­nų g. kvar­ta­las, Žo­ly­nų g. 73

KU So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tas, Mi­

Pre­ky­bos cent­ras, Tai­kos pr. 66A

„Dan­gės vin­gis“, Pa­ne­vė­žio g. 25A

ni­jos g. 153

Pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ras, Tai­kos

De­ga­li­nė, Ši­lu­tės pl. 96

Ra­dia­to­riai nebeturėtų šilti Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­do­je va­kar ofi­cia­liai baig­ tas bran­giau­sias šil­dy­mo se­zo­ nas. Spe­cia­lis­tai ši­lu­mą dau­gia­bu­ čiams na­mams pa­ža­dė­jo iš­jung­ti per die­ną.

Tad sa­vait­ga­lį gy­ven­to­jų bu­tuo­se ra­dia­to­riai ne­be­tu­rė­tų šil­ti. Ta­čiau to už­tik­rin­ti ne­ga­li nie­kas. Jei ra­ dia­to­riai te­be­šil­tų, var­to­to­jai, var­ gu, su­lauk­tų pa­gal­bos.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­gis Gai­žu­tis pa­brė­žė, kad tai nė­ra nu­ si­žen­gi­mas.

Tei­sės ak­tuo­se nė­ra nu­ma­ty­ta, per kiek lai­ko nuo ofi­cia­lios šil­ dy­mo se­zo­no pa­bai­gos pa­skel­bi­ mo tu­ri bū­ti iš­jung­ta ši­lu­ma. Tė­ ra tik skir­tin­gos re­ko­men­da­ci­jos mies­tams. „Ka­te­go­riš­ku­mo, per kiek lai­ko tu­ri bū­ti iš­jung­tas šil­dy­mas, tai­ syk­lė­se nė­ra. Ga­li­ma juk ir va­sa­rą šil­dy­tis. Tė­ra iš anks­čiau li­ku­si re­

Kvietimus į „Auksinės estrados šou” laimėjo: Aldona Gaižauskienė, Romas Bernatonis, Adelė Trakimavičienė, Ramūnas Sobutas, Mindaugas Blagnis, Janina Platon.

Pa­bai­ga: sa­vait­ga­lį gyventojų ­nebetu­rė­tų erzinti šilti ra­dia­to­riai.

ko­men­da­ci­ja – tai pa­da­ry­ti per tris die­nas nuo se­zo­no pa­bai­gos pa­ skel­bi­mo“, – tvir­ti­no A.Gai­žu­tis.

Ta­čiau, anot jo, dar­bo or­ga­ni­ za­vi­mas, ar į šias die­nas įtrauk­ti lais­va­die­niai pri­klau­so nuo šil­dy­ mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Va­do­vas pa­brė­žė, kad tri­jų die­nų lai­ko­tar­pis pa­pras­tai tai­ko­mas pra­ de­dant šil­dy­mo se­zo­ną.

Tuo­met ši­lu­mos ūkio pri­žiū­rė­ to­jams ky­la dau­giau pro­ble­mų. Iš­ jung­ti šil­dy­mą pa­pras­tai už­ten­ka die­nos.

Žve­jy­ba. Nuo ba­lan­džio 20 iki ge­gu­ žės 20 d. su­ga­vus kar­šių juos pri­va­lo­ ma pa­leis­ti at­gal į van­dens tel­ki­nį. To rei­ka­lau­ja­ma, kad po ke­le­to me­tų Ne­ mu­no del­to­je ir Kur­šių ma­rio­se bū­tų ga­li­ma džiaug­tis gau­siais žūk­lės lai­ mi­kiais. Už ne­tei­sė­tą žve­jy­bą ga­li bū­ti skir­ta iki 700 li­tų bau­da.

Po­sė­dis. Šeš­ta­die­n į 10 val. Tau­ti­nių kul­tū­rų cent­re vyks To­to­rių pa­sau­li­nio kong­re­so vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to biu­ro po­sė­dis Klai­pė­do­je. Jo te­ma „Eu­ro­pos to­to­rių kon­so­li­da­vi­mo klau­si­mai“.

Jur­gi­nės. Sek­ma­die­nį 16 val. Pa­lan­gos Bi­ru­tės kal­no kop­ly­čio­je šur­mu­liuos šv. Jur­gio at­lai­dai. Taip ku­ror­te sie­kia­ ma įves­ti nau­ją tra­di­ci­ją per Jur­gi­nes mels­tis už ša­lies ūki­nin­kus.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Pro­ko­pij Dziun­ dzia (g. 1918 m.), Vla­di­mi­ras Lei­ben­zo­ nas (g. 1925 m.), So­fi­ja Ulo­ze­vi­čie­nė (g.

1926 m.), Ona Koz­lo­va (g. 1945 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Da­nie­lius Mi­ka­laus­kis, ry­toj – Vla­di­mi­ ras Lei­ben­zo­nas.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­ gim­dė 14 mo­te­rų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 10 ber­niu­kų.

Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 60 iš­kvie­ ti­mų.

4

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

miestas

So­cia­li­nių tink­lų gri­ma­sos So­cia­li­nių tink­lų ma­ni­ 1 ja už­si­krė­tę lie­tu­viai vis dar skep­tiš­kai žiū­ri į to­kio po­bū­

džio tink­lų nau­dą vers­lui, ta­čiau dau­gy­bė įmo­nių jau at­ran­da, kad tai pui­ki ni­ša jų rek­la­mai. „Ką anks­čiau žmo­gus pa­sa­ky­ da­vo po­kal­by­je, da­bar jis pa­ra­šo, ir tai, kaip tu­ri­nys, il­gam iš­lie­ka in­ter­ne­te. At­si­ra­dus so­cia­li­niams tink­lams, mums te­ko daug ko mo­ ky­tis iš nau­jo. Daug mū­sų klien­tų – vers­lo kom­pa­ni­jų „suė­jo“ į šią erd­ vę. Ten at­si­dū­rė ir jų dar­buo­to­jai“, – pa­ste­bė­jo A.Jon­kus.

Pa­si­ruo­šę iš­pliurp­ti pa­slap­tis

So­cia­li­niuo­se tink­luo­se ta­po įpras­ ta da­ly­tis ne tik pri­va­čia in­for­ma­ci­ja, bet nuo­mo­ne apie kom­pa­ni­jas ar net kon­fi­den­cia­lia vers­lo in­for­ma­ci­ja. „Pa­sau­ly­je jau ki­lo ne vie­nas skan­da­las, kai įmo­nės dar­buo­to­ jai so­cia­li­nia­me tink­le pa­pa­sa­ko­jo vie­nus ar ki­tus fak­tus. Čia iš­ky­la pro­ble­ma, nes žmo­nės so­cia­li­nius tink­lus lai­ko sa­vo pri­va­čia erd­ve.

Ta­čiau tai nė­ra vien as­me­ni­nė erd­ vė“, – ti­ki­no A.Jon­kus.

Pa­sak jo, ty­ri­mai by­lo­ja, kad apie 15 pro­c. žmo­nių pa­sau­ly­je pa­si­ruo­ šę so­cia­li­nė­je erd­vė­je pa­pa­sa­ko­ ti apie tai, ko­kia jų įmo­nė, kur jie dir­ba ir ką da­ro blo­gai.

By­la – dėl šmeiž­to

Klai­pė­dos teis­me ne­se­niai bu­ vo nag­ri­nė­ta to­kio po­bū­džio by­la.

Vie­na kom­pa­ni­ja dėl in­for­ma­ci­jos, pa­skleis­tos so­cia­li­nia­me tink­le, krei­pė­si į teis­mą ir pa­tei­kė ieš­ki­nį nei­gia­mai apie įmo­nę at­si­lie­pu­

siam klai­pė­die­čiui. Bu­vęs įmo­nės dar­buo­to­jas pa­skel­bė in­for­ma­ci­ją apie ne­va ga­mi­na­mus ne­ko­ky­biš­ kus bal­dus. Teis­mo pro­ce­sas bai­ gė­si tai­kos su­tar­ti­mi, ta­čiau bu­vęs įmo­nės dar­buo­to­jas vis tiek tu­rė­ jo su­mo­kė­ti bau­dą ir pri­pa­žin­ti, esą pa­si­karš­čia­vo. „Tai įro­do, kad toks vie­šas kal­bė­ ji­mas nė­ra ne­bau­džia­mas“, – pa­ brė­žė by­lą ku­ra­vęs pro­ku­ro­ras.

Pa­kei­tė bend­ra­vi­mo to­ną

Vie­šų­jų ry­šių kom­pa­ni­jos va­do­vas A.Jon­kus ti­ki­no, kad plin­tan­ti in­ for­ma­ci­ja so­cia­li­niuo­se tink­luo­se įmo­nes pri­ver­tė gal­vo­ti apie tai, kas de­da­si pa­čių kom­pa­ni­jų vi­du­je. „Da­žy­ti tvo­rą ir džiaug­tis, kad ji la­bai gra­žiai at­ro­do, o ne­gal­vo­ ti, kas yra už jos, kom­pa­ni­joms ga­ li la­bai bran­giai kai­nuo­ti“, – įžvel­ gė A.Jon­kus.

Jis pa­ste­bė­jo, kad lie­tu­viai dar ne­la­bai su­vo­kia, kaip so­cia­li­niai tink­lai jau yra pa­kei­tę mū­sų gy­ve­ ni­mą ir ko­kios įta­kos ga­li tu­rė­ti. „At­si­ran­da vi­siš­kas skaid­ru­mas – jei da­rai ką nors ne taip, ga­li la­bai grei­tai bū­ti de­mas­kuo­tas. To anks­ čiau ne­bu­vo. Ta­čiau ki­lo ir nau­jų klau­si­mų: kur yra pri­va­tu­mo ri­bos, at­sa­ko­my­bės klau­si­mas ir ar iš tie­ sų mu­mis vi­si ga­li da­ly­tis? Net jei­gu tik tink­le“, – svars­tė A.Jon­kus.

Suak­ty­vė­jęs bend­ra­vi­mas so­cia­ li­niuo­se tink­luo­se pa­kei­tė ir įmo­ nių ko­mu­ni­ka­ci­jos to­ną. „Anks­čiau vi­si no­rė­da­vo bū­ ti gra­žūs, ne­klys­tan­tys, fa­sa­di­niai.

Ta­čiau jei to­kiu to­nu pa­mė­gin­si­ te bend­rau­ti so­cia­li­nia­me tink­le –

Dar2o0m 12

VL DNFLMD

YDULQLPR å ǣ LQ Q H P R X 9LV G

% $ / $ 1 ' æ , 2 YDO

UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLĎ VXVLWLNLPR WDåNĎ www.mesdarom.lt

Mes DAROM! Ar DARAI Tu?

DAROM!

Ri­b a: pro­ku­ro­ras A.Ve­lu­tis pri­pa­ži­no, kad jau net

pro­fe­s io­n a­l ūs tei­s i­n in­kai ne­ga­l i su­t ar­t i, kas yra pri­va­tu, o kas ne.

iš kar­to įvyks at­me­ti­mo reak­ci­ja. Žmo­nės ten iš įmo­nių taip pat ti­ ki­si žmo­giš­ko bend­ra­vi­mo ir įmo­ nės ne­be­ga­li bū­ti ne­klys­tan­čios“, – tvir­ti­no A.Jon­kus.

Toks tink­las, pa­sak A.Jon­kaus, yra ge­ra vie­ta pri­pa­žin­ti klai­dą. „Ta­čiau jei so­cia­li­nia­me tink­le ne­mo­kė­si bend­rau­ti, ta­ve tie­siog suės“, – tei­gė A.Jon­kus.

So­cia­li­niuo­se tink­luo­se sa­vo klien­to ieš­ko daž­niau­siai tos kom­ pa­ni­jos, ku­rių ga­lu­ti­nis pro­duk­tas skir­tas pa­čiam var­to­to­jui. „Gelž­be­ to­ni­nių si­jų ga­my­bos įmo­nė ne­la­bai ten tu­rės ką veik­ti. So­cia­li­niai tink­lai taip pat yra in­for­ma­ci­jos ka­na­las, tik rei­kia su­vok­ti, kur jį rei­kia var­to­ti, o kur ne“, – pa­ste­bė­jo A.Jon­kus.

Už įžū­lu­mą teks mo­kė­ti

Nuo­mo­nės reiš­ki­mą in­ter­ne­te jau ga­li ly­dė­ti tei­sė­sau­gi­nin­kų dė­me­ sys, o už pri­va­taus as­mens ar įmo­ nės įžei­di­mą bei šmeiž­tą gre­sia tei­ sia­mų­jų suo­las.

Ta­čiau spe­cia­lis­tai vis dar ne­su­ ta­ria, ar so­cia­li­niai tink­lai vie­ša, ar pri­va­ti erd­vė? „Vi­si šie da­ly­kai su­si­ję su tei­si­ niais ap­sek­tais, ku­rie mū­sų tei­sė­ je vis dar nė­ra at­spin­dė­ti. Jau ky­ la nau­ja tei­si­nė pra­kti­ka, ir tai tik pra­džia, nes so­cia­li­niai tink­lai ple­ čia­si ir jų įvai­ro­vė da­ro­si to­kia, kad tei­sė­sau­gi­nin­kai ne­spė­ja rea­guo­ti.

Vie­na to­kių so­cia­li­nio tink­lo rū­ šių – in­ter­ne­to sve­tai­nė skun­dams reikš­ti“, – tvir­ti­no A.Jon­kus.

Vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tas pa­ste­ bė­jo, kad, pa­skli­dus nei­gia­mai in­ for­ma­ci­jai in­ter­ne­to erd­vė­je, kom­ pa­ni­joms ver­tė­tų nu­sto­ti kal­tin­ti ki­tus, o pa­čioms im­tis tvar­ky­tis su bė­do­mis įmo­nės vi­du­je. „Kaip pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti vie­ na šo­ko­la­du­kus ga­mi­nan­ti įmo­nė ne­to­li Klai­pė­dos. Ar kas nors yra gir­dė­jęs bent vie­ną nu­si­skun­di­mą ja? Ten kiek­vie­nas dar­buo­to­jas yra už­si­de­gęs sa­vo kom­pa­ni­jos tiks­lais, jie tar­pu­sa­vy­je pui­kiai bend­rau­ja“, – ti­ki­no A.Jon­kus.

Klien­to pa­klaus­tas, ar jo kom­pa­ ni­jai bū­ti­na re­gist­ruo­tis so­cia­li­nia­ me tink­le ir taip ti­kė­tis rek­la­mos bei klien­tų gau­sos, A.Jon­kus pir­miau­ sia pa­ta­ria įsi­ti­kin­ti, ar kom­pa­ni­ja yra pa­ten­kin­ti pa­tys dar­buo­to­jai. „Kuo įžū­liau teig­si­te tai, ko nė­ra, tuo grei­čiau gau­si­te an­tau­sį“, – ti­ ki­no A.Jon­kus.

Tarp pri­va­tu­mo ir vie­šu­mo

Ki­ta ver­tus, so­cia­li­niai tink­lai ga­li kel­ti vi­są ai­bę rū­pes­čių – nuo pri­va­ čios iki vers­lo in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ ji­mo. Vers­lui skir­tuo­se se­mi­na­ruo­se jau pra­by­la­ma apie idė­jų ba­dą, ku­rį

Grės­mės: A.Jon­kus pa­ste­bi, kad jei vers­lo kom­pa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ni­ja net ir nė­ra už­si­re­gist­ra­vu­si so­cia­li­nia­me tink­ le, apie ją vis tiek ja­me yra pla­čiai kal­ba­ma.

ga­li­ma nu­mal­šin­ti ge­rai pa­lan­džio­ jus so­cia­li­niuo­se tink­luo­se.

Ki­tas as­pek­tas – bai­mi­na­ma­ si, kad so­cia­li­nis tink­las – pa­to­gi erd­vė rink­ti in­for­ma­ci­ją apie pri­ va­tų as­me­nį. Net darb­da­viai apie bū­si­mą pa­val­di­nį pir­miau­sia pa­ mė­gi­na duo­me­nų su­rink­ti, pa­vyz­ džiui, „Fa­ce­boo­ke“. „Vi­sų pir­ma rei­kė­tų iš­siaiš­kin­ti: o ko­kią gi in­for­ma­ci­ją sau­go įsta­ ty­mai? Ki­taip ta­riant, rei­kia iš­ siaiš­kin­ti, kas yra pri­va­tu, o kas ne.

Ta­čiau net pro­fe­sio­na­lūs tei­si­nin­ kai ne­ga­li su­tar­ti dėl pri­va­tu­mo“, – pa­ste­bė­jo Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Ci­vi­li­nių by­lų sky­ riaus pro­ku­ro­ras Ai­va­ras Ve­lu­tis.

Ar­tū­ras Jon­kus:

Jei so­cia­li­nia­me tink­le ne­mo­kė­si bend­rau­ti, ta­ve tie­ siog suės.

Pro­ku­ro­ro tei­gi­mu, pa­grin­di­nis klau­si­mas – in­for­ma­ci­jos rin­ki­mo tei­sė­tu­mas. „Be­je, la­bai svar­bus ir pa­ties žmo­gaus po­žiū­ris. Tai, kas vie­nam yra pri­va­tu ir sau­go­ti­na, ki­tam gi – ga­li­my­bė pa­si­pui­kuo­ti ir po­mė­gis džiau­ti sa­vo skal­bi­nius prieš vi­są vi­suo­me­nę. Jei nor­ma­lus žmo­gus sa­vo pri­va­čių ato­sto­gų nuo­trau­kų ne­lin­kęs pla­tin­ti, tai šou žvaigž­dė ši­tai da­ro kur tik įma­no­ma ir kuo pla­čiau“, – pa­ste­bė­jo A.Ve­lu­tis. Ži­nių nu­te­kė­ji­mo ga­li­my­bė

Pro­ku­ro­ras at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad prieš už­si­re­gist­ruo­da­mas so­cia­li­nia­ me tink­le, re­tas ku­ris per­skai­to pri­ va­tu­mo ir at­sa­ko­my­bės tai­syk­les. „Ma­žai kas do­mi­si, iš ko ši sis­ te­ma gy­ve­na. Ta­čiau jie no­riai ati­duo­da sa­vo duo­me­nis tink­ lo ad­mi­nist­ra­to­riui. Ar tink­lo ad­ mi­nist­ra­to­rius at­sa­kin­gas už tai?

Var­gu. „Fa­ce­book“ tu­ri by­lų dėl in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mo. Tink­lo ad­mi­nist­ra­to­riai tei­gia, kad jie to­ bu­li­na­si ir die­gia nau­jas sau­gu­mo prie­mo­nes“, – aiš­ki­no A.Ve­lu­tis.

Fak­te, kad so­cia­li­nia­me tink­le darb­da­vys ieš­ko in­for­ma­ci­jos apie bū­si­mą dar­buo­to­ją, pro­ku­ro­ras neįž­vel­gė nie­ko smerk­ti­no. „Jis juk pa­ts pa­vie­ši­no in­for­ma­ ci­ją. Ta­čiau ar ga­li bū­ti tai kri­te­ri­ jus, prii­mant to­kį žmo­gų į dar­bą?

Na, ne­bent darb­da­vys ne­pri­si­pa­ žin­tų, jog pa­ma­tė, kad dar­bo pra­ šo vi­siš­kas pliuš­kis, be­si­gi­rian­tis

„Pub­li­cum“ nuo­tr.

vi­sur ir vi­siems. Bet čia jau bū­tų žmo­gaus disk­ri­mi­na­ci­ja“, – pa­ ste­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Bai­mė, kad so­cia­li­niuo­se tink­luo­ se žai­bo grei­čiu ga­li sklis­ti nei­gia­ ma in­for­ma­ci­ja apie įmo­nę ar­ba ga­li bū­ti pa­vie­šin­ta ko­mer­ci­nė pa­slap­ tis, pro­ku­ro­ro tei­gi­mu, yra pa­čios įmo­nės rei­ka­las. „Pir­miau­sia tu­ri bū­ti api­brėž­ta ko­mer­ci­nės pa­slap­ ties sam­pra­ta“, – ti­ki­no A.Ve­lu­tis.

Pas­lap­tis tu­ri sau­go­ti pa­tys

Per­nai in­ter­ne­te pa­skli­du­si ži­nia, kad Švei­ca­ri­jos kon­cer­nas „Nest­ le“ Len­ki­jos ga­myk­lo­je nau­do­ja že­ mes­nės ko­ky­bės ža­lia­vą pro­duk­ ci­jos ga­my­bo­je, su­kė­lė dis­ku­si­jų aud­rą. Tuo­met kal­bė­ta, kad šią in­ for­ma­ci­ją ga­lė­jo pa­skleis­ti įmo­nės dar­buo­to­jas. „Aš jo at­sa­ko­my­bės ne­ma­tau.

Tai dar­buo­to­jo ir darb­da­vio san­ ty­kių eti­kos klau­si­mas. Jei žmo­gus nė­ra įsi­pa­rei­go­jęs sau­go­ti pa­slap­ ties, kaip ga­li bū­ti už tai at­sa­kin­ gas? Jei žmo­gus pa­skelb­tų, kad deš­re­les įmo­nė ga­mi­na iš kenks­ min­gų svei­ka­tai prie­dų, gal­vo­čiau, kad bū­tų blo­giau, jei jis to ne­pa­da­ ry­tų“, – sam­pro­ta­vo A.Ve­lu­tis.

Tei­si­nin­ko nuo­mo­ne, to­kia by­la ga­lė­tų at­si­gręž­ti prieš pa­tį darb­da­vį. „For­ma­liai at­sa­ko­my­bę tai­ky­ ti ga­li­ma, bet jei žmo­gus pa­sa­ky­tų, kad tai yra nuo­das, ku­ris tei­sė­jas jį nu­teis­tų?“ – pa­ste­bė­jo pro­ku­ro­ras.

Tei­si­nin­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad, už­da­rius dar­bo­vie­tės du­ris, pa­ slap­ti­mi ga­li tap­ti ab­so­liu­čiai vis­ kas – žmo­gaus at­ly­gi­ni­mas, vi­sa in­for­ma­ci­ja, su­si­ju­si su dar­bu, net tai, kaip jis at­lie­ka­mas. „Ta­čiau in­for­ma­ci­jos sklei­di­ mas net ir so­cia­li­nio tink­lo drau­ gams pa­na­šus į po­sa­kį „Aš tau pa­ sa­ky­siu, tik tu nie­kam to ne­sa­kyk“.

Jei in­for­ma­ci­ją ži­no dau­giau nei du žmo­nės, va­di­na­si, tai jau nė­ra pri­ va­tu“, – pri­dū­rė A.Ve­lu­tis.

Skai­čiai ir fak­tai Nu­s i­k al­t i­mų skai­č ius Lie­t u­vo­j e dėl as­mens pri­va­taus gy­ve­ni­mo ne­lie­čia­mu­mo: 2005 m. – 64 ty­ri­mai; 2011 m. – 96 ty­ri­mai.

68 pro­c. ap­klaus­tų­jų ka­te­go­riš­kai

pa­si­sa­ko prieš priė­ji­mo prie so­cia­li­ nių tink­lų blo­ka­vi­mą.

50 pro­c. žmo­nių ma­no, kad so­cia­

li­niai tink­lai yra pri­va­ti erd­vė.

5

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

šeštadienio interviu

Atei­tį nu­lė­mė Mask­vos olim­pia­da

T

a­ręs sau: „Ko aš tuo­ se Šiau­liuo­se ne­ma­čiau“, Vai­du­tis Lau­rė­nas Ig­na­li­ nos au­to­bu­sų sto­ty­je nu­ si­pir­ko bi­lie­tą į Klai­pė­dą. Į vie­ną pu­sę. Jau­nuo­lio ne­gąs­di­no vy­res­ nių kai­my­nių ai­ma­nos, kad uos­ta­ mies­tis – pa­sau­lio kraš­tas. Jau­na­ sis fi­lo­so­fas su žmo­na Va­len­ti­na, tvir­tai li­pęs pe­da­go­gi­nės kar­je­ ros laip­tais, Lie­tu­vos pa­jū­ry­je su­ su­ko tvir­tą liz­dą ir pa­sie­kė aukš­ čiau­sią vir­šū­nę. Praė­ju­sių me­tų gruo­dį V.Lau­rė­nui bu­vo pa­ti­kė­tos Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­riaus pa­rei­gos.

lai­ki­nai, su­pra­tau, kad rei­kia ką nors da­ry­ti.

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Či­go­niš­kas gy­ve­ni­mas

– Ar jū­sų pa­ties ne­ste­bi­na to­kie gy­ve­ni­mo zig­za­gai – Ig­na­li­na, Mask­va, Klai­pė­da?

– Nuo ma­žens pri­pra­tau prie daž­nų per­mai­nų. Tė­vai nuo­lat kei­tė gy­ve­ na­mą­sias vie­tas. Įdo­mus su­ta­pi­mas – pra­dė­jau mo­ky­tis Mie­la­gė­nuo­se, ap­su­kęs ra­tą – pa­si­mo­kęs dar tri­ jo­se mo­kyk­lo­se – vi­du­ri­nio moks­ lo ates­ta­tą pa­siė­miau ta­me pa­čia­ me mies­te­ly­je, įsi­kū­ru­sia­me apie 20 ki­lo­met­rų į piet­ry­čius nuo Ig­ na­li­nos. Mie­la­gė­nų mo­kyk­la – la­ bai ge­ra. Čia iš­mo­kau skai­ty­ti, ra­ šy­ti. Šio mies­te­lio vai­kams, kar­tu ir man, pa­si­se­kė dėl ge­rų pe­da­go­ gų. Bio­lo­gi­jos, ma­te­ma­ti­kos, is­to­ ri­jos, fi­zi­kos, vo­kie­čių kal­bos mo­kė mo­ky­to­jai, bai­gę Vil­niaus uni­ver­ si­te­tą. Jie mums ko­šės į sme­ge­ni­nes krė­tė ki­taip, pa­mo­kos bū­da­vo la­bai įdo­mios.

– Ko­dėl bu­vo­te blaš­ko­mi?

– Ma­ma bu­vo pra­di­nu­kų mo­ky­to­ja, tė­vas – zoo­tech­ni­kas. Kol iš­va­žia­ vau stu­di­juo­ti, gy­ve­no­me net pen­ kio­se vie­to­se. Tai ma­mą per­kel­da­ vo į ki­tą mo­kyk­lą, tai tė­ve­lį – į ki­tą ko­lū­kį. Ta­čiau vis­kas vy­ko vie­na­me – Ig­na­li­nos ra­jo­ne.

– Keis­ti mo­kyk­las, su­si­drau­ gau­ti su nau­jais drau­gais ne­ bu­vo sun­ku?

– Ne. Kon­tak­tuo­ti su nau­jais žmo­ nė­mis man la­bai leng­va. Gal dėl to, kad daž­nai mig­ra­vo­me, ne­tu­riu se­ nų ge­rų drau­gų. Tik vie­ną – Va­len­ tą Ka­jė­ną. Su juo pa­lai­ko­me la­bai stip­rius ry­šius. Ano­kia pa­slap­tis, kad kar­tais prie drau­gų ga­li la­biau pri­si­riš­ti nei prie žmo­nos.

– Jū­sų biog­ra­fi­jo­je pa­mi­nė­ta ir Pa­ne­vė­žio spor­to mo­kyk­lain­ter­na­tas. Ko­kiais vė­jais at­ si­dū­rė­te tuo­met di­džiau­sio­je Lie­tu­vos jau­nų­jų spor­ti­nin­kų kal­vė­je?

– Nuo jau­nų die­nų spor­ta­vau – bė­gio­jau il­gus nuo­to­lius. Per die­ną nu­bėg­ti 15 ki­lo­met­rų – vie­ni juo­kai.

Tie­sa, ne­bu­vau itin di­dis meist­ras, ta­čiau įvyk­džiau pir­mo at­sky­rio nor­ma­ty­vą. Pa­ne­vė­žy­je mo­kiau­ si neil­gai – ke­le­tą mė­ne­sių. Šian­ dien ne­pri­si­me­nu tiks­lios prie­žas­ ties, ko­dėl grei­tai at­si­svei­ki­nau su šiuo in­ter­na­tu. Gal to­dėl, kad kla­sė – per di­de­lė, 40 moks­lei­vių. Už nu­ ga­ros sė­dė­jo ir lai­dė rep­li­kas bū­si­ mas olim­pi­nis čem­pio­nas Re­mi­gi­jus Va­liu­lis. Pri­si­me­nu, kaip plau­ki­kai po ry­ti­nių tre­ni­ruo­čių atei­da­vo į

Sie­kis: V.Lau­rė­nas sieks uni­ver­si­te­tą kils­te­lė­ti į dar ryš­kes­nes aukš­tu­mas.

pa­mo­kas, nuo chlo­ro aki­mis – lyg var­lių. Sė­dė­da­vo dvi va­lan­das nie­ ko ne­ma­ty­da­mi. Į sos­ti­nę – dėl žai­dy­nių

– Ko­kia is­to­ri­ja, kad V.Lau­rė­ nas iš ma­žy­čių Mie­la­gė­nų iš­ vy­ko ne bet kur, o į Mask­vą, gar­sų­jį M.Lo­mo­no­so­vo uni­ ver­si­te­tą?

– Iš pra­džių sto­jau į Vil­niaus uni­ ver­si­te­tą. Ka­dan­gi bu­vau moks­ lei­vis pir­mū­nas, kla­sės va­do­vė pa­ra­šė ge­rą pla­čią cha­rak­te­ris­ti­ ką. Ta­čiau už­mir­šo ją pa­tvir­tin­ ti mo­kyk­los ant­spau­du. Vil­niu­je

Vai­du­tis Lau­rė­nas:

Ano­kia pa­slap­tis, kad kar­tais prie drau­gų ga­li la­biau pri­si­riš­ti nei prie žmo­nos. man sa­ko: tu čia pa­ts sau cha­rak­ te­ris­ti­ką su­kū­rei. Tu­rė­jau va­žiuo­ti į Mie­la­gė­nus, ieš­ko­ti di­rek­to­riaus.

O jis bu­vo iš­vy­kęs ato­sto­gau­ti. Kol jį su­ra­dau, kol jis tėkš­te­lė­jo ant­ spau­dą – do­ku­men­tus į sos­ti­nę nu­ve­žiau be­veik pa­sku­ti­nę die­ną.

Tam­si gra­ži mer­gio­tė pa­si­žiū­rė­jo į ma­no po­pie­rius ir sa­ko: „Su ju­ mis no­ri pa­si­šne­kė­ti Is­to­ri­jos fa­ kul­te­to pro­de­ka­nas“. Pa­gal­vo­jau, kad aš jau įsto­jau. Pa­si­žiū­rė­jęs į po­pie­rius, pro­de­ka­nas stai­ga pa­ klau­sė: „Ta­vo lie­žu­vis ge­rai pa­ka­ bin­tas?“ Ma­ne, 18-me­tį vai­ki­ną iš kai­mo, toks klau­si­mas su­glu­mi­ no. Po šio­kio to­kio pa­šmaikš­ta­ vi­mo, jis pa­siū­lė vyk­ti stu­di­juo­ti į tuo­me­tį Le­ning­ra­dą (da­bar Sankt Pe­ter­bur­gą) ar­ba Mask­vą. Rei­kė­jo rink­tis: Le­ning­ra­de – eko­no­mi­ka, Mask­vo­je – fi­lo­so­fi­ja. Pak­lau­sus,

kuo ga­lė­siu dirb­ti bai­gęs M.Lo­ mo­no­so­vo uni­ver­si­te­tą, pro­de­ka­ nas nu­ra­mi­no: „Šva­rus dar­bas“.

Tė­vai ban­dė at­kal­bė­ti, ape­liuo­da­ mi, jog gy­ve­ni­me ne­rei­ka­lin­ga fi­ lo­so­fi­ja, o daug ge­riau – eko­no­ mi­ka, ta­čiau nu­mo­jo ran­ko­mis – da­ryk, kaip iš­ma­nai. O aš su­ mo­jau, kad 1980 m. Mask­vo­je vyks olim­pi­nės žai­dy­nės. Gal tai bu­vo ma­no gy­ve­ni­mo klai­da. Bū­ čiau eko­no­mis­tas, o kas šian­dien aš? Tik fi­lo­so­fas.

– Tai bent pa­sau­li­nio gar­so spor­ to žvaigž­des ma­tė­te iš ar­ti?

– De­ja... Prieš olim­pia­dą ne tik val­ka­tas su­rin­ko, bet ir mus. Iš­ ve­žė į prie­mies­tį – Elekt­ros­ta­lį. Čia mes, stu­den­tų bū­rys, var­žy­bų me­ tu sta­tė­me la­bai aukš­tą ply­tų de­ gi­mo kros­nį iš ryš­kiai gel­to­nų ply­ tų. Tie­sa, vie­ną kar­tą nu­dar­dė­jo­me į žai­dy­nes. Pa­vaikš­čio­ję M.Ka­li­ni­ no pro­spek­tu nu­ste­bo­me: mies­tas – tuš­čias, mi­li­ci­nin­kai – gra­žūs, par­duo­tu­vė­se – ste­buk­lai: deš­rų pri­dė­ta, nuo pep­si­ko­los lūž­ta len­ ty­nos. O pi­ni­gų nė­ra.

Klai­pė­da ge­riau nei Šiau­liai

– Kur nu­ve­dė ke­liai grį­žus iš Mask­vos?

– Į uos­ta­mies­tį, Šiau­lių pe­da­go­gi­ nio ins­ti­tu­to Klai­pė­dos fa­kul­te­tą (ŠPI KF). Sis­te­ma tais lai­kais bu­vo ge­ra. Stu­den­tams ne­rei­kė­da­vo su­ kti gal­vos, kur dirbs bai­gę aukš­tą­ją mo­kyk­lą. Vals­ty­bė už ta­ve pa­si­rū­ pin­da­vo. Tai pa­sky­rė ma­ne dės­ty­ to­jau­ti į ŠPI KF Vi­suo­me­nės moks­ lų ka­ted­rą. Tie­sa, iš pra­džių bu­vo pa­sky­rę į Šiau­lius. Pa­gal­vo­jęs, ko aš ta­me mies­te ne­su ma­tęs, pa­si­ šo­viau va­žiuo­ti į Klai­pė­dą. Te­ko net konf­lik­tuo­ti, su ŠPI rek­to­riu­mi. Jis no­rė­jo, kad lik­čiau, nes jam rei­kė­ jo jau­nų­jų mark­sis­tų. Pro­rek­to­rius pri­gra­si­no atim­ti iš ma­nęs dip­lo­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

mą. Sa­kau: „Ne jūs da­vė­te, ne jūs ir atim­si­te“. Už­sis­py­riau it vel­nias – tai iš­lei­do.

– Už­sis­py­ręs nuo ma­žens bu­ vo­te?

– Ne­su la­bai už­si­spy­ręs – nu­si­ lei­džiu. Maus­to ma­ne ši­ta­me rek­ to­riaus ka­bi­ne­te. Re­gis, jau priė­ miau spren­di­mą – vis­kas, atei­na kas nors, – na, tai gal pa­da­ro­me ki­taip. Ir per­kal­ba.

– O dik­ta­to­riaus gys­le­lę tu­ri­te?

– Dik­ta­to­rius esu, kai ma­nęs pa­ klau­so. Ta­da jau mo­ku bū­ti dik­ ta­to­riu­mi. Bet jei prieš­ta­rau­ja, tai ma­no šar­vus pra­mu­ša. Apsk­ri­tai uni­ver­si­te­te ne­ga­li bū­ti dik­ta­to­riu­ mi. Ta­čiau ir per daug la­vi­ruo­ti ne­ ga­li – už­si­la­vi­ruo­ji.

Po 18 me­tų – rek­to­riu­mi

– Uni­ver­si­te­tas – di­de­lė įmo­nė ar ga­myk­la?

– La­bai di­de­lė. Jei at­kreip­tu­mė­te dė­me­sį, kiek mes mo­ka­me „Sod­ros“ mo­kes­čių. Vien pas mus, pra­de­dant sar­gu ir bai­giant rek­to­riu­mi, – be­ veik 1400 dar­bo vie­tų. Be stu­den­ tų. Mes pa­ten­ka­me į Lie­tu­vos įmo­ nių tris­de­šim­tu­ką.

– 18 me­tų bu­vo­te pro­rek­to­riu­ mi. Kaip ry­žo­tės tap­ti Al­ma Ma­ter gal­va?

– Vi­sai ne­si­ruo­šiau. Ad­mi­nist­ ra­ci­nis dar­bas bu­vo tiek pa­bo­dęs, kad jau bu­vau su­si­ruo­šęs ke­liau­ti į ka­ted­rą. Mat kaip pro­rek­to­rius ne­ be­ga­lė­jau dau­giau pa­da­ry­ti, nors ma­čiau, kad ga­li­ma. Jei Vla­das Žul­kus bū­tų lai­mė­jęs pir­muo­sius rin­ki­mus, bū­čiau bu­vęs lai­min­gas ir gal net ne­be­li­kęs to­je ko­man­do­ je. Mes vie­nas ki­tą su­pras­da­vo­me, ta­čiau mū­sų su­pra­ti­mai ne­tap­da­ vo kū­nu. Kai jis ne­lai­mė­jo rin­ki­mų ir paaiš­kė­jo, kad me­tus va­do­vaus

– Rek­to­rius tu­ri bū­ti uni­ver­sa­ lus: ūk­ve­dys, fi­nan­si­nin­kas ir stu­di­jų rei­ka­lų ži­no­vas?

– Gal ne, ta­čiau da­ly­vau­ti mi­nė­to­se sri­ty­se tu­ri. Jei pa­ts ne­da­ly­vau­siu – ga­lų ne­su­sek­siu. Kuo ski­ria­si ma­no dar­bo sti­lius nuo anks­tes­nių­jų rek­ to­rių? Jie la­bai su­si­telk­da­vo į moks­ lus ir stu­di­jas, o fi­nan­sų, struk­tū­ ros val­dy­mą pa­lik­da­vo nuo­ša­ly.

Ne­va ne pro­fe­so­rių ar aka­de­mi­ kų rei­ka­las. Toks po­žiū­ris iš­de­ri­na pa­val­di­nius. Jie vie­ną die­ną pa­si­ jun­ta lais­ves­ni, ki­tą­dien – dar la­ biau lais­ves­ni. O kai rei­kia priim­ti spren­di­mą, klau­sia: kur tu žiū­rė­jai?

Pa­si­ro­do, kad nie­kur ne­žiū­rė­jau, jais pa­si­ti­kė­jau. Da­bar re­gu­lia­riai ren­ka­mės. Kvie­čiu ne vien aka­de­ mi­nius su­si­rin­ki­mus, bet ir su­si­tin­ ku su ūk­ve­džiais, bend­ra­bu­čių dar­ buo­to­jais. Klau­sau, ką jie kal­ba, ką siū­lo da­ry­ti ar­ba kas jiems ne­si­se­ ka. O kas sa­vai­tę kvie­čiu di­džių­ jų ad­mi­nist­ra­ci­nių pa­da­li­nių va­ do­vus. Ir klau­siu: „Ką šią sa­vai­tę ruo­šia­tės da­ry­ti?“ Kai pir­mą kar­tą ši­taip pa­klau­siau, ke­lių di­rek­to­rių akys lyg ka­čiu­kų mė­ne­sie­no­je iš­si­ plė­tė: „Dirb­si­me“. Sa­kau: „Ži­nau, kad dirb­si­me, ta­čiau kaip?“ Kol aš išaiš­ki­nau, ką tu­ri da­ry­ti bu­hal­te­ ris ir fi­nan­sų di­rek­to­rius – taip pat praė­jo pu­sė me­tų.

– Ko­kie šiuo­lai­ki­niai Klai­pė­dos stu­den­tai?

– Jau­ni­mas su­si­skirs­tęs į dvi ka­te­ go­ri­jas. Vie­na – ge­ri, ga­būs, ta­len­ tin­gi, stu­di­juo­ti no­rin­tys stu­den­tai.

Ta­čiau jų – ne­daug. Ki­ta – ma­sė.

Nor­ma­li, žiū­rint iš gy­ve­ni­miš­kų po­zi­ci­jų. Šios ka­te­go­ri­jos jau­ni­mas įsi­vaiz­duo­ja, kad aukš­ta­sis moks­ las – ma­si­nis. Anot jų, moks­las tu­ ri bū­ti leng­vai priei­na­mas. Šian­dien dip­lo­mą pri­ly­gin­čiau au­to­mo­bi­liui.

So­viet­me­čiu aukš­ta­sis moks­las bu­ vo, tie­sa, ne „Vol­ga“, bet „ži­gu­liu­ kas“. O šian­dien dip­lo­mai – lyg tie au­to­mo­bi­liai, zu­jan­tys po lan­gais.

No­riu au­to­mo­bi­lio – nu­si­pir­kau, no­riu dip­lo­mo – pa­sė­dė­jau ir ga­ vau. Ta­čiau pa­ste­bė­jau, kad jau­ ni­mui rei­kia aka­de­mi­nės es­te­ti­kos.

Jie no­ri mo­der­nių au­di­to­ri­jų, la­bo­ ra­to­ri­jų.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1958 m. rugp­jū­čio 11 d. Ig­na­li­

nos ra­jo­ne.

1981 m. bai­gė Mask­vos M.Lo­mo­no­

so­vo uni­ver­si­te­to Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­ te­tą.

1981–1987 m. dės­tė Šiau­lių pe­da­go­

gi­nio ins­ti­tu­to Klai­pė­dos fa­kul­te­te.

1987–1990 m. – Mask­vos M.Lo­mo­

no­so­vo uni­ver­si­te­te.

1991 m. įsi­dar­bi­no Klai­pė­dos uni­

ver­si­te­to dės­ty­to­ju.

1993 m. ta­po KU stu­di­jų pro­rek­to­

riu­mi.

2011 m. KU ta­ry­ba iš­rin­ko rek­to­-

riu­mi.

Ve­dęs. Žmo­na Va­len­ti­na, duk­te­rys

Vik­to­ri­ja (31 m.) ir Jur­gi­ta (27 m.).

6

ŠEŠtadienis, balandžio 21, 2012

sportas

Šiandien – čempionų egzaminas

Sporto telegrafas Futbolas. Prasideda Klaipėdos Sekmadienio lygos čempionatas, kuriame kovos 12 ekipų. Šiandien 17.30 val. Futbolo mokyklos aikštyne (Paryžiaus Komunos g. 16A) rungtyniaus „Kuršiai“ ir „Olimpas“. Rytoj ten pat – net ketverios rungtynės: „AMG-Titanikas“ –„Salantas“ (12.15 val.), „Triobet“ – „Pagėgiai“ (14.15 val.), „Klarksonas-Plikiai“ – „Baltai“ (16.15 val.) ir „Sarema“ – „Versmė“ (18.15 val.).

Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkams šiandien 13 val. Gargždų stadione teks kautis su Lietuvos A lygos čempionate aukso medalius laiminčiu Panevėžio „Ekranu“. Česlovas Kavarza

Regbis. Pirmą kartą Klaipėdos sporto istorijoje mūsų mieste vyks moterų regbio turnyras. Dėl taurės rytoj 12 val. „Viesulo“ stadione (Naikupės g.

25A) varžysis Klaipėdos „Viesulo“, Vilniaus VRA, Kauno „Ąžuolo“, Marijampolės „ŽMS-Sūduvio“ ir Jelgavos (Latvija) „Alnis“ komandos.

Krepšinis. Šiandien Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks „Švyturio“ krepšinio lygos Mero taurės turnyro lemiamos kovos. Varžybos dėl bronzos prasidės 13 val., finalas – 14.45 val. Kas kovos dėl taurės, kas dėl trečiosios vietos, tapo žinoma vėlų penktadienio vakarą, po „Lemminkainen“ ir „Danvitės“ bei „JRV-Manjanos“ ir „Delikateso-Dexteros“ susitikimų.

c.kavarza@kl.lt

Valdo Urbono auklėtiniai pirmenybes pradėjo nesėkmingai, Marijampolėje 1:3 pralaimėję „Sūduvai“.

Per kitus šešis turus panevėžiečiai šventė vien pergales. Ypač svarbi „Ekrano“ sėkmė buvo žaidžiant su Vilniaus „Žalgiriu“ 1:0. Į pajūrį „Atlanto“ varžovai atvažiuoja būdami antroje vietoje, turėdami tiek pat taškų – 18, kaip ir pirmaujanti „Sūduva“.

Septintajame ture „Ekranas“ namie nesunkiai įveikė Gargždų „Bangą“.

Dvejas paeiliui rungtynes pralaimėjęs „Atlantas“ yra žaidybinėje duobėje. Vis dar traumuoti Deivi-

das Kapustas, Davydas Arlauskis, Vygantas Zubavičius ir Žilvinas Kymantas, po operacijos sveiksta Donatas Surblys.

Susilpnėjusių klaipėdiečių praėjusiame ture nepasigailėjo „Sūduva“, namie sutriuškinusi uostamiesčio vienuolikę net 6:0. Romualdo Norkaus auklėtiniai, gana gerai rungtyniavę iki 63-iosios min., palūžo po antrojo įvarčio ir per likusį laiką leido šeimininkams pasiekti dar keturis įvarčius.

Prieš susitikimą su „Ekranu“ klaipėdiečių strategas nesižarstė pažadais. „Stengsimės garbingai sužaisti, – sakė R.Norkus. – Jei gerai ginsimės, pranoksime save, tada galime tikėtis taško.“

Viltis: „Atlanto“ futbolininkai (geltoni marškinėliai) lyg patekančios

saulės laukia dienos, kai galės žaisti Klaipėdoje.

Vytauto Petriko nuotr.

Karatė šventė Česlovas Kavarza „Shodan“ karatė kiokušin klubas surengė šventę, kurioje apdovanojo geriausius praėjusio sezono auklėtinius.

Įspūdingame renginyje kovos veiksmus vienu metu demonstravo per 300 sportininkų. Žiūrovai galėjo pasidžiaugti geriausiais mokyklos sportininkų pasiekimais bei stebėti įspūdingą suaugusiųjų parodomąją programą.

Anot klubo vadovo Luko Kubiliaus, praėjęs sezonas buvo išties sėkmingas – ketvirtus metus iš eilės iškovotas stipriausios Lietuvos vaikų, jaunučių ir jaunių komandos vardas. Iš Europos jaunučių ir

jaunimo čempionatų parvežta net 9 medaliai. Pats L.Kubilius pasaulio karatė čempionate užėmė itin aukštą ketvirtą vietą tarp 129 dalyvių.

Vaikų grupės geriausiais atletais pripažinti Ariana Sizikovaitė, Sergejus Zemlianskij ir Ričardas Druseika, jaunučių – Europos vicečempionė Skaistė Venckutė, Senojo žemyno pirmenybėse bronzos medalį laimėjęs Karolis Ulteravičius ir šešiose varžybose nugalėtoju tapęs Ugnius Puplesis.

Jaunių ir suaugusiųjų amžiaus grupėje nepralenkiami buvo Europos jaunimo čempionato bronzos medalių laimėtojai Rosita Magelinskaitė ir Tomas Struopus bei Tautvydas Šniaukas.

Čempionai: stovi treneris E.Pavliukovas, J.Minelga, I.Kuznecovas, M.Kukanova, E.Noreika, A.Podolskij,

N.Volochas, J.Efimovas, T.Šimkus, A.Kukanovas, treneris A.Šutovas. Sėdi N.Kuzminovas, P.Tolmačiova, D.Jukna, A.Zavirochinas, M.Sačiukas, P.Korovinas.

Ledo ritulininkų triumfas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nacionalinės vaikų ledo ritulio lygos 10-mečių pirmenybėse aukso medalius ir didžiulę taurę iškovojo Klaipėdos „Wawa“ vaikai, nugalėtojų titulą užsitikrinę pirma laiko.

Meistriškumas: L.Kubilius pirmu smūgiu suskaldė ledo luitą.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

Eduardo Pavliukovo auklėtiniai, iškovoję 57 taškus, sugebėjo aplenkti pajėgias Vilniaus „Eurocom“ (49 taškai), Kaliningrado (Rusija) „Fe-

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

nikso“ (48) ir Liepojos (Latvija) „Liepajas metalurgs-1“ (48) komandas. Kitos ekipos atsiliko dar labiau: Kaliningrado „Jantarnaja zvezda“ pelnė 37 taškus, Vilniaus „Elektromarkt“ – 31.

Daugiausia nemalonumų varžovams pridarė 35 įvarčius pasiekęs Eimantas Noreika. Už jį rezultatyviau žaidė tik vilnietis Nojus Ašmonas – 45 įvarčiai.

Geriausių vartininkų sąraše antras – klaipėdietis Nikita Kuzminovas.

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

Paskutiniosiose turuose „Wawa“ ekipoje vienu metu žaidė net trys mergaitės – Maša Kukanova, pelniusi pirmenybėse 8 įvarčius, Anastasija Šeršneva ir Polina Tolmačiova. „Šis sezonas baigėsi kaip niekada džiugiai. Jei vos prieš porą trejetą metų lietuviai Latvijos ekipoms pralaimėdavo dviženkliais skirtumais, tai dabar su jais kaunamės kaip lygūs su lygiais. Taip pat įrodėme, kad galime nugalėti pajėgius Kaliningrado bendraamžius“, – džiaugėsi E.Pavliukovas.

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, balandžio 21, 2012

lietuva

Jungs, kai pa­no­rės uni­ver­si­te­tai Val­džia nu­lei­džia ran­kas – ne­vers ma­žin­ ti vals­ty­bi­nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų skai­čiaus ir lauks, kol jos pa­čios ap­si­spręs per­si­tvar­ ky­ti. Bet nie­kas ne­ži­no, ka­da tai įvyks.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Vis­kas su­sto­jo

Prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus po­ tvar­kiu su­da­ry­ta eks­per­tų dar­bo gru­pė per­nai spa­lį pa­tei­kė sa­vo vi­ zi­ją dėl vals­ty­bi­nių aukš­tų­jų mo­ kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo. Pa­ siū­ly­ta per ke­le­rius ar­ti­miau­sius me­tus į du di­de­lius uni­ver­si­te­ti­nius cent­rus su­jung­ti Vil­niu­je ir Kau­ne vei­kian­čias aukš­tą­sias mo­kyk­las.

Re­for­ma tu­rė­jo pra­si­dė­ti jau šie­ met, baig­tis – iki 2017-ųjų.

Ta­čiau pa­siū­ly­to­ji per­tvar­ka ėmė buk­suo­ti nė ne­pra­si­dė­ju­si. Uni­ver­ si­te­tai įver­ti­no ją skep­tiš­kai, stu­ den­tai ėmė­si pro­tes­tuo­ti, įta­kin­gi po­li­ti­kai iš­si­gan­do ga­li­mų nei­gia­ mų pa­da­ri­nių, ypač ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams, to­dėl fak­tiš­kai ve­ta­ vo bet ko­kius ban­dy­mus per­žiū­rė­ ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų skai­čių.

Ga­lų ga­le paaiš­kė­jo, kad uni­ver­ si­te­tų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mas ati­de­ da­mas ne­ri­bo­tam lai­kui. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­ po­na­vi­čius šio­mis die­no­mis pa­ tvir­ti­no, kad re­for­ma ne­bus vyk­ do­ma, kol to ne­pa­no­rės pa­tys uni­ver­si­te­tai.

Nes­pė­ja įvyk­dy­ti

Jau 2012 m. Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos (bu­vęs Vil­niaus pe­da­go­gi­nis) uni­

Ti­ki­si pa­ra­mos Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ti­ki­si di­ des­nių lit­va­kų – iš Lie­tu­vos ki­ lu­sių žy­dų – in­ves­ti­ci­jų ša­ly­je ir ak­ty­ves­nio jų vaid­mens tel­ kiant bend­ruo­me­nes.

Ši te­ma bu­vo ap­tar­ta per prem­je­ro su­si­ti­ki­mą su vie­nos stam­biau­sių pa­sau­lio ža­lia­vų pre­ky­bos bend­ ro­vių „Glen­co­re“ va­do­vu Iva­nu Gla­sen­ber­gu, ku­rio tė­vas ki­lęs iš Lie­tu­vos. „Kal­bė­jo­me apie di­ des­nį lit­va­kų pri­trau­ki­mą į Lie­ tu­vą, kad čia jie jaus­tų­si prii­ma­ mi, tu­rė­tų ga­li­my­bes ar­chy­vuo­se su­ras­ti in­for­ma­ci­ją apie pro­tė­ vius, ap­lan­ky­ti gim­tą­sias vie­tas, pri­si­dė­ti prie bend­ruo­me­nių kū­ ri­mo, taip pat iš­nag­ri­nė­ti ir in­ves­ ti­ci­nes ga­li­my­bes Lie­tu­vo­je – ar plė­to­ti vers­lą, ar nu­si­pirk­ti že­mės ūkį“, – žur­na­lis­tams va­kar sa­kė prem­je­ro pa­ta­rė­jas My­ko­las Ma­ jaus­kas. Pa­sak jo, kai ku­rie lit­va­ kai svars­to įsi­gy­ti ūkius Lie­tu­vo­ je, kad ga­lė­tų ak­ty­viau da­ly­vau­ti bend­ruo­me­nės veik­lo­je.

Lit­va­kais lai­ko­ma et­no­kul­tū­ ri­nė gru­pė, su­si­for­ma­vu­si Lie­ tu­vo­je ir vi­so­je bu­vu­sios Lie­tu­ vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės te­ri­to­ri­jo­je.

BNS inf.

ver­si­te­tas tu­rė­jo bū­ti pri­jung­tas prie Vil­niaus uni­ver­si­te­to, o Lie­ tu­vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ja – prie Svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­ te­to, Vil­niaus uni­ver­si­te­to Kau­no hu­ma­ni­ta­ri­nis fa­kul­te­tas ir Vil­ niaus dai­lės aka­de­mi­jos fi­lia­las pri­jung­tas prie Vy­tau­to Di­džio­ jo uni­ver­si­te­to. Be to, iki šių me­tų pa­bai­gos Alek­sand­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas tu­rė­jo bū­ti pri­jung­ tas prie Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ ver­si­te­to.

Ta­čiau aki­vaiz­du, kad nei šie­met, nei grei­čiau­siai ki­tą­met šių per­tvar­ kų ne­bus spė­ta įvyk­dy­ti. To ne­no­ri pa­tys uni­ver­si­te­tai. „Mū­sų aukš­to­ ji mo­kyk­la yra Vil­niaus uni­ver­si­te­ tas“, – griež­tai pa­reiš­kė šios aukš­to­ sios mo­kyk­los Kau­no hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to stu­den­tai ir dės­ty­to­jai.

Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jo­je taip pat pa­si­sa­ko­ma prieš „sku­bo­tą uni­ver­ si­te­tų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mą“, nors ir pri­pa­žįs­ta­ma, kad to­kia per­tvar­ ka yra rei­ka­lin­ga ir ka­da nors tu­ri įvyk­ti.

Truk­do ir rin­ki­mai

Ti­kė­ta­si, kad My­ko­lo Ro­me­rio uni­ ver­si­te­tas dėl sa­vo iš­skir­ti­nu­mo – są­ly­gi­nės ne­prik­lau­so­my­bės nuo vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo – ga­lė­tų jau 2012 m. bū­ti pri­va­ti­zuo­tas. Pa­siū­ly­ta šiam uni­ver­si­te­tui ieš­ko­ti stra­te­gi­nių in­ves­tuo­to­jų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­

Re­for­ma: pa­gal eks­per­tų pa­teik­tus pa­siū­ly­mus iki 2015 m. sos­ti­nė­je tu­rė­jo lik­ti vie­na di­de­lė vals­ty­bi­nė aukš­

to­ji mo­kyk­la – Vil­niaus uni­ver­si­te­tas, prie ku­rio tu­rė­jo bū­ti pri­jung­ti li­kę uni­ver­si­te­tai.

je. To­kį tiks­lą My­ko­lo Ro­me­rio uni­ ver­si­te­tas ke­lia, ta­čiau bent kol kas ne­ma­ty­ti, kad bū­tų ko­kių nors po­ ten­cia­lių kan­di­da­tų pri­va­ti­zuo­ti šią aukš­tą­ją mo­kyk­lą, to­dėl šis veiks­mas ati­de­da­mas vė­les­niam lai­kui.

Ge­ro­kai vė­liau bus su­jung­tas ir Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­tas su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu, nors tai eks­per­tai siū­lė įgy­ven­din­ti iki 2015 m. pa­bai­gos. Taip sos­ti­nė­ je tu­rė­jo bū­ti per ar­ti­miau­sius tre­ jus me­tus su­kur­tas vie­nas di­de­lis uni­ver­si­te­ti­nis cent­ras. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tą iki 2014 m. pa­bai­gos siū­ly­ta su­jung­ ti su Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ tu, o iki 2017 m. pa­bai­gos – Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą su­jung­ti ir­gi su Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ tu. Taip lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je tu­rė­jo gim­ti Kau­no uni­ver­si­te­tas.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Jo­kie ju­de­siai šio­mis kryp­ti­mis ne­da­ro­mi. Tu­rint gal­vo­je tai, kad šie­met vyks rin­ki­mai, pra­si­dės nau­ja Sei­mo ka­den­ci­ja, taip pat bū­ti­ny­bę par­la­men­te tvir­tin­ti vi­sas vals­ty­bi­ nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lo per­ tvar­kas, spė­ja­ma, kad bet ko­kie su­ si­jun­gi­mai ga­li­mi ne anks­čiau kaip 2014–2015 m. Ir jie už­truks ge­ro­kai il­giau, nei bu­vo siū­lę eks­per­tai.

Ne­pa­lan­kios ten­den­ci­jos

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras G.Ste­po­na­vi­čius nea­be­jo­ja, kad uni­ver­si­te­tų tink­lą op­ti­mi­zuo­ti Lie­tu­vo­je yra bū­ti­na. „To­kių pa­vyz­džių ga­li­me ras­ ti ir Skan­di­na­vi­jos ša­ly­se Da­ni­jo­je, Suo­mi­jo­je, apie uni­ver­si­te­tų su­jun­ gi­mą jau dis­ku­tuo­ja­ma ir Šve­di­jo­je.

Pa­sau­li­nės ten­den­ci­jos – uni­ver­si­ te­ti­nių tink­lų plėt­ra, kon­ku­ren­ci­ja

dėl ge­riau­sių pro­tų ver­čia aka­de­ mi­nes bend­ruo­me­nes kon­so­li­duo­ ti jė­gas. Lie­tu­vo­je ku­rį lai­ką vy­ku­si eks­ten­sy­vi uni­ver­si­te­tų plėt­ra nu­ lė­mė prie­šin­gas ten­den­ci­jas. Tai – iš­skai­dy­tas stu­di­jų ir moks­li­nių ty­ ri­mų po­ten­cia­las, kai, pa­vyz­džiui, net vie­na­me mies­te vei­kian­tys uni­ ver­si­te­tai siū­lo la­bai pa­na­šias stu­ di­jas, ma­žes­ni uni­ver­si­te­tai yra per silp­ni kon­ku­ruo­ti tarp­tau­ti­nė­ je erd­vė­je“, – tei­gė mi­nis­te­ri­jos va­ do­vas.

Anot jo, dar vie­nas svar­bus veiks­ nys – ne­pa­lan­kios de­mog­ra­fi­nės ten­den­ci­jos: „Prog­no­zuo­ja­ma, kad dėl pa­sta­rai­siais me­tais su­ma­žė­ju­ sio gims­ta­mu­mo stu­den­tų skai­čius 2020 m. su­menks dau­giau nei 40 pro­c. Jei si­tua­ci­ja ne­si­keis, ga­li bū­ ti, kad ne­to­li­mo­je atei­ty­je kai ku­rie uni­ver­si­te­tai pri­stigs stu­den­tų.“

Geriausias metas tapti skaitmeninės televizijos žiūrovu Siūlo ypatingas nuolaidas

Transliavimo analoginiu antžemi­ niu signalu siųstuvai bus išjung­ ti šių metų spalio 29 d. Tie, kurie šiuo būdu žiūri televiziją, jos ne­ bematys. „Tam, kad rudenį ne­ tektų laukti eilėse, vertėtų skai­ tmenine televizija pasirūpinti jau dabar“, – sako TEO Danės klientų aptarnavimo grupės inžinierius Rimantas Jurčius.

Pataria nelaukti

Tyrimų duomenimis, analoginę antžeminę televiziją žiūri trečda­ lis namų ūkių Lietuvoje, o tai yra maždaug 350 tūkstančių šeimų.

Kaimuose analoginę televiziją žiū­ ri beveik pusė žiūrovų ir iš jų beveik pusė skaitmenine televizija ketina pradėti naudotis tik tada, kai ana­ loginė jau bus išjungta. „Kai šie žiūrovai susivoks jau ne­ begalintys matyti televizijos, sku­ bės užsisakyti skaitmeninės tele­ vizijos paslaugas, teks laukti eilėse, įrangos gali pritrūkti. Taip pat daž­ nas sužinos, kad reikia keisti ante­ ną, jos kabelį, ne visi mokės anteną įsirengti. Užsisakantiems TEO skai­ tmeninę televiziją ją padėsime įreng­ ti, tačiau perkantiems rudenį irgi gali tekti laukti. Todėl klientams patariu prie skaitmeninės antžeminės tele­ vizijos pereiti dabar, kad piko metu nereikėtų laukti, kol meistrai atvyks įrengti, o jūs tuo metu liktumėte vi­ sai be televizijos“, – sakė R.Jurčius.

Pasiūlymas: TEO Danės klientų aptarnavimo grupės inžinierius

R.Jurčius pataria nelaukti ir dabar įsirengti skaitmeninę televiziją.

Be to, spalio pabaigoje lipti ant stogų ir keisti antenas (ne visiems tiks dabar naudojamos) gali būti ne­ palankios oro sąlygos: šaltis, galbūt sniegas trukdys darbams.

Viliojanti kanalų gausa

Žiūrintiems analoginę antžemi­ nę televiziją ir svarstantiems, ką daryti, TEO siūlo užsisakyti tele­ vizijos „Skaitmeninė GALA“ pa­ slaugą, kuri priimama lauko an­ tena. Skirtingai nei skaitmeninis priedėlis, su kuriuo matysite tik nekoduotus lietuviškus kanalus, antžeminė televizija „Skaitmeni­ nė GALA“ Klaipėdoje pasiūlys net iki 40 kanalų. Tarp jų rasite iki 16 pamėgtų lietuviškų ir rusiškų ka­ nalų, iki 14 užsienio kanalų, ku­ riuos žiūrėsite originalo arba rusų

kalba. „Skaitmeninė GALA“ siūlo naudotis ir papildomomis paslau­ gomis: galimybe įsirašyti mėgsta­ mas laidas, jas sustabdyti bei at­ sukti atgal, nemokama televizijos programa ekrane, kanalų apsauga slaptažodžiu.

Nebūtina pirkti naujo televizoriaus

Skaitmeninei televizijai tinka dau­ guma dabar naudojamų televizo­ rių, todėl norintiems žiūrėti tele­ viziją „Skaitmeninė GALA“ naujo televizoriaus pirkti nereikės. „Jei sumanytumėte pakeisti sa­ vo turimą televizorių į naują, pasi­ rinkite tokį, kuris būtų pritaikytas skaitmeninei antžeminei televizi­ jai, o mes suteiksime jums kortelę, su kuria galėsite žiūrėti iki 40 ka­ nalų“, – sakė R.Jurčius.

Kodėl nereikėtų laukti iki spalio mėnesio? Dabar tapus televizijos „Skaitmeninė GALA“ žiūrovu, skai­ tmeninę televiziją iki lapkričio mė­ nesio galima žiūrėti nemokamai. „Kuo anksčiau užsisakysite pa­ slaugą, tuo ilgiau nereikės mokėti už ją mėnesinio mokesčio. Priedėlis naudojimosi paslauga laikotarpiui nieko nekainuos, jį pristatysime ne­ mokamai. Anteną, jei tik reikės, su­ montuosime ir ant stogo“, – pabrėžė R.Jurčius. Norint užtikrinti televi­ zijos „Skaitmeninė GALA“ vaiz­ do ir garso kokybę, rekomenduoja­ ma anteną už specialią kainą įsigyti TEO klientų aptarnavimo skyriuo­ se ar grupėse arba užsisakyti moka­ mu telefonu 1817. Antenos testuotos skirtingomis televizijos signalo priė­ mimo sąlygomis ir yra patikimos.

Dabar tapus „Skaitmeninė GALA“ klientu, taikoma 100 proc. nuolaida mėnesiniam mokesčiui, kai pasira­ šoma 36 mėn. sutartis, arba taikoma 50 proc. nuolaida mėnesiniam mo­ kesčiui, sudarius 24 mėn. sutartį.

Pasiūlymas galioja naujiems televizi­ jos „Skaitmeninė GALA“ klientams, iki 2012 07 31 įsipareigojusiems nau­ dotis paslauga nustatytą laikotarpį.

Yra papildomų sąlygų ir mokesčių.

Daugiau informacijos apie šias pas­ laugas galima gauti mokamu telefo­ nu 1817 arba www.gala.lt.

Užs. 944772

8

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

Vakarėlių liūtui S.Berlusconi gresia nemalonumai.

10p.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ka­ra­lius per­pildė is­panų kant­rybės Su­lau­žy­tu klu­bu iš med­žioklės Bots­va­no­ je grįžęs Is­pa­ni­jos ka­ra­lius Jo­nas Ka­ro­lis I tikė­jo­si tau­tie­čių užuo­jau­tos, bet kly­do.

Skan­dalų vir­tinė su­laužė va­di­namąją omertą, ku­rios ka­ra­liš­ko­sios šei­mos at­žvil­ giu il­gai laikė­si Is­pa­ni­jos vi­suo­menė ir ži­ niask­lai­da.

Teisė­sau­gos aki­ra­ty­je

Anot JAV žur­na­lo „Ti­me“, Is­pa­ ni­jos ka­ra­liš­ka­jai šei­mai šie me­tai yra siau­bin­gi. Jo­no Ka­ro­lio I žen­ tas Iña­ki Ur­dan­garí­nas mi­na pro­ ku­ratūros slenks­čius. Jis įta­ria­mas tuo, kad da­ly­va­vo stam­bio­je afe­ro­ je ir iš pel­no ne­sie­kian­čios or­ga­ni­ za­ci­jos, ku­riai va­do­vau­ja, per­vedė mi­li­jo­nus į of­šo­ri­nes sąskai­tas.

14 metų lai­ky­ti ran­ko­se šau­na­muo­ sius gink­lus, todėl teisė­sau­ga pra­ dėjo šio in­ci­den­to ty­rimą.

Prieš sa­vaitę pro­ble­mos užg­riu­vo pa­tį ka­ra­lių. Ba­land­žio 14 d. Is­pa­ niją pa­siekė ži­nia, kad Jo­nas Ka­ro­lis I Bots­va­no­je med­žio­da­mas dramb­ lius su­si­laužė klubą. Pri­va­čiu lėktu­ vu mo­nar­chas sku­biai par­skrai­din­ tas na­mo, kur Mad­ri­do li­go­ninės gy­dy­to­jai at­li­ko da­linę lūžio da­lių re­konst­ruk­ciją ir įdėjo klu­bo imp­ lantą. Mo­nar­chas išė­jo iš li­go­ninės tikė­da­ma­sis tau­tie­čių užuo­jau­tos, bet su­si­dūrė su did­žiu­liu vi­suo­ menės ne­pa­si­ten­ki­ni­mu ir ne­tgi ra­ gi­ni­mais at­si­žadė­ti sos­to.

Gam­tos mylė­to­jai su­ki­lo

Jo­nas Ka­ro­lis I:

La­bai ap­gai­les­tau­ju.

Pa­da­riau klaidą ir ji dau­giau ne­pa­si­kar­ tos. Ačiū už dėmesį.

Mo­nar­cho vy­riau­sias anū­kas, 13-me­tis Fe­li­pe, tre­ni­ruo­da­ma­sis ne­ty­čia šovė sau į pėdą. Is­pa­ni­jos įsta­ty­mai draud­žia as­me­nims iki

Kri­ti­kams kliū­va pa­ts ka­ra­liaus po­mėgis med­žio­ti. Nors dramb­lių med­žioklė Bots­va­no­je yra įtei­sin­ta ir griež­tai re­gu­liuo­ja­ma, dau­ge­ly­ je pa­sau­lio vietų jie spar­čiai nyks­ ta. Todėl daž­nam is­pa­nui su­skau­ da širdį, kai jis pa­ma­to ka­ra­lių sa­vo ma­lo­nu­mui šau­dantį dramb­lius. „Tai ne­priim­ti­na, – laik­raš­ty­je „El País“ rašė ap­žval­gi­nin­kas An­ to­ni Gu­tiér­re­zas-Rubí. – Mo­nar­ chas ne­ga­li ir ne­tu­ri ig­no­ruo­ti fak­ to, kad dramb­lių med­žio­ji­mas sa­vo ma­lo­nu­mui yra šlykš­tus ir pa­žeid­žia mi­li­jonų žmo­nių jaus­mus.“ Po in­ci­den­to Bots­va­no­je tink­la­ la­pis „Ac­tuab­le.es“ ma­žiau nei per

Trofė­jus: ži­niask­lai­do­je pa­skelb­tos Jo­no Ka­ro­lio I med­žioklės nuo­trau­

kos is­pa­nams ne­sukėlė su­si­žavė­ji­mo.

Reak­ci­ja: prie Mad­ri­do li­go­ninės, kur bu­vo gy­do­mas Jo­nas Ka­ro­lis I, vy­ko pro­tes­tai, kai ku­rie de­monst­ran­tai re

sa­vaitę su­rin­ko 85 tūkst. pa­rašų už tai, kad ka­ra­lius turėtų pa­si­trauk­ ti iš Pa­sau­lio lau­kinės gam­tos fon­ do Is­pa­ni­jos sky­riaus garbės pre­zi­ den­to po­sto.

Pras­tas pa­vyz­dys

Bet dramb­lių med­žioklė nėra vie­ nin­telė prie­žas­tis, dėl ku­rios is­pa­ nai kri­ti­kuo­ja sa­vo ka­ra­lių. Dau­gelį jų dar la­biau skau­di­na tai, kad di­ delės eko­no­mi­kos krizės įkarš­ty­je, kai pa­pras­ti gy­ven­to­jai ver­čia­mi verž­tis dir­žus, ka­ra­lius leid­žia sau to­kias eg­zo­tiš­kas ke­lio­nes, ku­rios, anot jo sam­dy­tos ke­lio­nių or­ga­ni­ za­torės, kai­nuo­ja 59,5 tūkst. do­le­ rių (155 tūkst. litų) už 14 dienų. „Med­žio­da­mas dramb­lius Af­ ri­ko­je mo­nar­chas ro­do pra­stą pa­ vyzdį, ypač tuo me­tu, kai eko­no­mi­ kos krizė is­pa­nams ke­lia tiek daug pro­blemų, – rašė kon­ser­va­ty­vus laik­raš­tis „El Mun­do“. – Toks el­ ge­sys de­monst­ruo­ja abe­jin­gumą ir leng­vabū­diš­kumą, ku­rių vals­tybės gal­va nie­ka­da ne­turėtų ro­dy­ti.“ Is­panų, ku­rių be­veik kas ket­vir­ tas yra be­dar­bis, pyk­tis su­pran­ta­

mas. Vals­tybės sko­loms au­gant, nau­jo­ji Ma­ria­no Ra­joy vy­riau­sybė ne­se­niai pa­skelbė griež­tas tau­py­ mo prie­mo­nes, su­ma­ži­no prie­ mo­kas vals­tybės tar­nau­to­jams ir už­šaldė at­ly­gi­ni­mus. Šią sa­vaitę Is­pa­ni­jos ob­li­ga­cijų pel­nin­gu­mas pa­siekė 6 pro­c. ir pa­kurstė būgšta­ vimų, kad vals­ty­bei pri­reiks nau­jos fi­nan­sinės pa­gal­bos.

Po­pu­lia­ru­mas ge­ro­kai smu­ko

Bur­bonų di­nas­ti­jai, ku­riai pri­klau­ so Jo­nas Ka­ro­lis I, il­gus de­šimt­ me­čius ne­te­ko su­si­dur­ti su to­kia vi­suo­menės kri­ti­ka. Is­pa­ni­jos ži­ niask­lai­da, ne­tgi bul­va­rinė spau­ da, ne­daug ra­šy­da­vo apie mei­lu­žių is­to­ri­jas, iš­lai­da­vimą, var­to­ja­mas die­ti­nes pi­liu­les ar­ba įtar­ti­nus su­ si­ti­ki­mus su arabų šei­chais.

Nors Joną Ka­rolį I kaip įpėdinį pa­ si­rin­ko dik­ta­to­rius Fran­cis­co Fran­ co, jis grei­tai pa­su­ko de­mok­ra­ti­jos ke­liu ir 1981 m. pelnė de­mok­ra­ti­jos did­vy­rio vardą, kai pa­sakė ryž­tingą kalbą per te­le­vi­ziją ir nu­mal­ši­no vie­no aukš­to ka­ri­nin­ko par­la­men­ te or­ga­ni­zuotą per­versmą.

Nuo to lai­ko Is­pa­ni­jos ži­niask­lai­ da sau­go­jo sa­vo ka­ra­lių nuo gandų ir skan­dalų, ko­kiais sa­vo ka­ra­liškąją šeimą nuo­lat ka­muo­ja Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ži­niask­lai­da.

Bet da­bar pa­dėtis pra­dėjo keis­tis. „Šie skan­da­lai ne­suž­lug­dys pa­čios mo­nar­chi­jos, bet at­ėjo trans­for­ma­ci­ jos lai­kas, – pri­pa­ži­no Mad­ri­do au­to­ no­mi­nio uni­ver­si­te­to po­li­ti­kos moks­ lų pro­fe­so­rius Fer­nan­do Val­lespí­nas.

– Iki šiol bu­vo ta­bu rei­ka­lau­ti skaid­ ru­mo iš ka­ra­liškųjų rūmų. Bet, ma­ nau, būtent tai ir turėtų įvyk­ti.“ Rea­guo­da­mi į vi­suo­menės kri­tiką, ka­ra­liš­kie­ji rūmai per­nai gruodį pir­ mą kartą vie­šai pa­skelbė sa­vo pa­ja­ mas, o šį mėnesį, de­monst­ruo­da­ mi so­li­da­rumą su tau­ta, su­ma­ži­no sa­vo biud­žetą 2 pro­c. Bet tai neiš­ gelbė­jo jų rei­tingų: ap­klau­sos ro­do, kad pa­si­tikė­ji­mas ka­ra­lišką­ja šei­ma pirmą kartą per 17 metų smu­ko že­ miau ne­gu 50 pro­c., ne­tgi že­miau ne­gu pa­si­tikė­ji­mas ži­niask­lai­da.

Siū­lo monarchui rink­tis

Kai ku­rie po­li­ti­kai žen­gia dar to­liau.

So­cia­listų par­ti­jos ly­de­ris Mad­ri­do

9

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

pasaulis Lo­kiai ­ žu­di­kai

„Al Qae­dos“ gerbė­jas

Kvai­ša­lai ­ ba­na­nuo­se

Ja­po­ni­jos šiaurė­je lo­kiai, pa­ bėgę iš ap­tvarų vie­na­me gyvū­ nų par­ke, mir­ti­nai su­draskė dvi mo­te­ris. Ne­ži­no­mas skai­čius žvėrių ištrū­ko iš Ha­či­man­dai­ros lo­kių par­ko Aki­tos pre­fektū­ro­je, ku­rio­je bu­vo lai­ko­mi 38 žvėrys, dau­giau­sia ru­do­sios meš­kos.

Iki pa­va­karės vie­tos med­žio­to­ jai nu­šovė še­šis žvėris.

An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas pa­reiškė, kad ži­nių apie gink­ luotų iš­puo­lių or­ga­ni­za­vimą sė­ mėsi iš in­ter­ne­to, ty­rinė­da­mas dži­ha­distų tink­lo „Al Qae­da“ ir kitų ata­kų ana­li­zes. Jis pri­pa­ži­no, kad „Al Qaedą“ laikė „sėkmin­ giau­siu pa­sau­ly­je re­vo­liu­ci­niu judė­ji­mu“. Be to, vy­ras pa­reiškė esąs „la­bai ma­lo­nus“ žmo­gus.

Šim­tas ki­log­ramų ko­kai­no bu­vo ras­ta ba­nanų siun­to­je, at­vež­to­ je į Pietų Len­ki­jo­je esan­čius du pre­ky­bos cent­rus. Nar­ko­ti­kai bu­vo ras­ti pre­ky­bos cent­ruo­ se pie­ti­niuo­se Ka­to­vi­cių ir Ra­ci­ bu­žo mies­tuo­se. Praeitą mėne­ sį 30 kg ko­kai­no bu­vo ras­ta ba­ nanų no­ki­ni­mo san­dėly­je piet­ ry­ti­nia­me Zgo­že­le­co mies­te.

s taurę

Pietų Eu­ro­po­je au­ga pra­ras­to­ji kar­ta?

Rea­lybė: italų jau­ni­mas pyks­ta, kad ne­tu­ri dar­bo, ta­čiau ša­lies vy­riau­sybė, va­do­vau­ja­ma M.Mon­ti, nie­ko „Scan­pix“ nuo­tr.

„Der Spie­gel“ inf.

Nėra dar­bo

ei­ka­la­vo, kad ka­ra­lius at­si­žadėtų sos­to.­ „Scan­pix“ nuo­tr.

re­gio­ne To­má­sas Góme­zas pra­ėjusį sek­ma­dienį pa­reiškė: „Atė­jo lai­kas vals­tybės gal­vai rink­tis tarp sa­vo įsi­pa­rei­go­jimų bei viešų pa­reigų ir sos­to at­si­žadė­ji­mo, ku­ris leistų jam mėgau­tis ki­to­kiu gy­ve­ni­mu.“ Frazė „sos­to iš­si­žadė­ji­mas“, iki šiol Is­pa­ni­jos ži­niask­lai­do­je re­ tai var­to­ta to­kiu įsak­miu to­nu, nu­ skambė­jo ir ke­lių laik­raš­čių re­dak­ ci­jos skil­ty­se. „Bots­va­nos is­to­ri­ja turėtų baig­tis tuo, kad ka­ra­lius pra­ ras sa­vo karūną, – rašė laik­raš­čio „20 Mi­nu­tes“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Ar­se­nio Es­co­la­ras. – Ka­ra­liaus ab­ sur­diš­ka, abe­jin­ga, ne­de­ra­ma, bran­ gi, slap­ta ir neat­sa­kin­ga ke­lionė bus la­šas, ku­ris per­pil­dys kant­rybės tau­ rę ir pri­vers jį at­si­žadė­ti sos­to.“ Rea­guo­da­mas į vi­suo­tinę kri­tiką, Jo­nas Ka­ro­lis I tre­čia­dienį išėjęs iš li­go­ninės at­si­prašė tau­tos. „La­bai ap­gai­les­tau­ju. Pa­da­riau klaidą ir ji dau­giau ne­pa­si­kar­tos. Ačiū už dė­ mesį“, – į ka­me­ras kalbė­jo 74-erių ka­ra­lius, iš­vyk­da­mas iš Mad­ri­do li­ go­ninės, ku­rio­je at­si­dūrė įvy­kus ne­ lai­min­gam at­si­ti­ki­mui Bots­va­no­je.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

O Vo­kie­ti­jo­je, ku­rios eko­no­mi­ka stip­riau­sia Eu­ro­po­je, algų au­gi­mas bu­vo įšal­dy­tas dar ge­ro­kai prie­š krizę. 2003 m. tuo­me­tis kanc­le­ris Ger­har­das Schröde­ris ėmėsi gan griežtų so­cia­li­nių re­formų, ku­rios da­bar lai­ko­mos pa­vyzd­žiu Pietų Eu­ro­pos ša­lims.

Tie­sa, nors Vo­kie­ti­jo­je net 41 mln. žmo­nių tu­ri darbą, – tai did­žiau­ sias užim­tu­mo ro­dik­lis per visą ša­ lies is­to­riją, – 23 pro­c. dar­buo­tojų iki šiol gau­na men­kas al­gas.

An­tai 33 metų po­rtu­galė Cruz ne­te­ko dar­bo po to, kai bank­ru­ta­ vo vie­na Is­pa­ni­jos bend­rovė, vei­ ku­si Por­tu­ga­li­jo­je.

Nors mo­te­ris baigė spe­cia­lius kur­sus ES, pa­sak jos, Por­tu­ga­li­ jos įdar­bi­ni­mo agentū­ros tik ban­ do su­val­dy­ti mi­nią be­dar­bių, o ne ieš­ko žmonėms dar­bo. Cruz rim­tai svars­to, kad jai reikėtų grįžti į sa­ vo tėvynę An­golą Af­ri­ko­je, bu­vu­ sią Por­tu­ga­li­jos ko­lo­niją.

Por­tu­ga­li­ja – vie­na skurd­žiau­sių eu­ro zo­nos ša­lių. Eko­no­mi­ka pa­ ni­ru­si į re­ce­siją, o dau­ge­lis ša­lies gy­ven­tojų ma­no, kad da­bar jie yra ko­lo­ni­zuo­ti.

Praė­ju­siais me­tais vy­riau­sybė ga­vo 78 mlrd. eurų pa­ra­mos, ta­ čiau mai­nais įsi­pa­rei­go­jo smar­ kiai verž­tis dir­žus. Šiais me­tais vald­žia pro­gno­ zuo­ja, kad eko­no­mi­ka smuks dar 3 pro­c. To­kio nuo­smu­kio ne­bu­vo nuo pat 1974 m., kai šalį valdė ka­ ri­nis re­ži­mas.

Por­tu­ga­li­jo­je taip ir ne­pa­vy­ ko su­kur­ti sta­bi­lios eko­no­mi­kos.

2000 m. pa­nai­ki­nus pre­ky­bos su Ki­ni­ja ap­ri­bo­ji­mus, ša­lies teks­tilės ir ava­lynės pra­monė ta­po ne­kon­ ku­ren­cin­ga. 2004 m. į ES pri­ėmus Rytų Eu­ro­pos ša­lis, Por­tu­ga­liją pa­li­ko ne­ma­žai tarp­tau­ti­nių kor­ po­ra­cijų.

Da­bar kon­ser­va­ty­vių pa­žiūrų Ped­ro Pas­sos-Coel­ho va­do­vau­ja­ma vy­riau­sybė ke­ti­na im­tis re­formų, ku­rios su­stip­rins ga­mybą. Ta­čiau siekiant pa­kel­ti kon­ku­ren­cin­gu­mą teks verž­tis dir­žus. Ban­do­ma su­pap­ ras­tin­ti at­lei­di­mo iš dar­bo pro­cedū­ ras, su­ma­žin­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas.

Laimė, eks­per­tai ra­mi­na, kad Por­ tu­ga­li­jo­je dar­bo rin­kos pa­dėtis bent jau ne to­kia blo­ga, kaip Grai­ki­jo­je ir net kai­mynė­je Is­pa­ni­jo­je.

Is­pa­ni­ja – ne tik eu­ro zo­nos, bet ir visosEu­ro­pos re­kor­di­ninkė. Jo­ je ne­dar­bo ly­gis – 23 pro­c. Is­pa­nai smar­kiai nu­kentė­jo spro­gus ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­lui. Šis sek­to­rius prie­š krizę lėmė mil­ži­nišką Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos au­gimą, ta­čiau ir did­žiulį nuo­ smukį. Kaž­ka­da ko­ne kiek­vie­nas is­pa­nas galė­jo ap­si­rūpin­ti būstu, gavęs pi­gią pa­skolą.

Dirb­ti sta­tybų sek­to­riu­je į Is­pa­ niją su­gužė­jo mi­li­jo­nai imig­rantų.

An­tai 66 metų José Ig­na­cio Re­co­ de­ris įsteigė bend­rovę, ku­ri už­ siėmė mar­mu­ro pjaus­ty­mo ma­ šinų ga­my­ba. 2006 m. įmonė­je dir­bo 60 žmo­nių, par­da­vi­mas sie­ kė net 12 mln. eurų per me­tus.

Kri­zei iš­ti­kus, vy­rui te­ko at­ leis­ti 45 dar­buo­to­jus ir su­mokė­ti jiems 2,8 mln. eurų iš­mo­kas. Pats J.I.Re­co­de­ris pa­si­traukė iš vers­lo, da­bar už įmonę ko­vo­ja jo jau­nes­ ny­sis bro­lis ir vy­riau­sia­sis sūnus.

Lei­do pi­ni­gus nemąsty­da­mi apie ateitį – taip daž­nai pa­gal­vo­ja vo­kie­ čiai apie ita­lus, grai­kus ar is­pa­nus. Šiems gre­sia niūrūs tau­py­mo me­tai.

As­sun­ta Lin­za, 33 metų italė, ir jos tėvas 60 metų Gio­van­ni, kaip ra­šo vo­kie­čių lei­di­nys „Der Spie­ gel“, gy­ve­na šiau­ri­nia­me Ro­mos prie­mies­ty­je. As­sun­ta – tra­di­ci­ nis ka­ta­li­kiš­kas var­das, sim­bo­li­ zuo­jan­tis mer­gelės Ma­ri­jos ėmi­ mą į dangų. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad vardą jai davė tėvas, ir čia pat iro­niš­kai pri­dūrė, jog var­das reiš­ kia „priim­ti“. „Da­bar ma­no var­ das skam­ba iro­niš­kai, nes ne­tu­riu dar­bo“, – sa­ko As­sun­ta. Ma­ža to, jai ne­se­niai pra­nešė, kad nuo va­ sa­ros pra­džios ne­gaus pa­šal­pos.

Ita­li­ja tau­po, ta­čiau dar­bo ir­gi nėra. To­kia Pietų Eu­ro­pos vals­ty­ bių kas­die­nybė.

Ita­li­jos te­le­vi­zi­jos vis pra­ne­ša, kaip bir­žos mak­le­riai Mi­la­ne ne­ ra­miai ste­bi pa­dėtį pa­sau­lio rin­ko­ se. Ne­se­niai Ita­li­jos ob­li­ga­cijų kai­ na vėl šok­telė­jo iki 5,6 pro­c.

Tėvas su duk­ra sėdi kam­ba­ry­je ir pa­sa­ko­ja, kad italų vi­suo­menė ski­lo į dvi da­lis – vie­ni dir­ba turė­ da­mi ne­ter­mi­nuo­tas su­tar­tis, tu­ ri už­si­tik­rinę rie­bias pen­si­jas, ki­ti ne­ma­to jo­kios atei­ties, nors jų iš­ si­la­vi­ni­mas ge­res­nis.

Kai As­sun­ta pirmą­syk prie­š pen­ ke­rius metus pa­si­rašė dar­bo su­ tartį, ne­galė­jo at­si­džiaug­ti. Mo­te­ ris su pa­gy­ri­mu baigė psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jas, nors po to dir­bo šešė­ly­je.

Dar­bas skam­bu­čių cent­re Ita­li­ jos ener­ge­ti­kos bend­rovė­je, už kurį mo­te­ris gau­da­vo 850 eurų per mė­ nesį, ne­bu­vo su­si­jęs su psi­cho­lo­ gi­ja, ta­čiau bent jau nuo­la­ti­nis.

De­ja, skam­bu­čių cent­ras per­kėlė veiklą į Al­ba­niją. Čia jį iš­lai­ky­ti pi­

ge­res­nio pa­si­ūly­ti ne­ga­li.

giau. Nors ne­te­ku­si dar­bo iš vals­ tybės As­sun­ta kas mėnesį gau­na po 600 eurų pa­šalpą, šios iš­mo­kos nuo va­sa­ros baig­sis. Pas­kui ji bus vi­siš­kai pri­klau­so­ma nuo tėvo.

Gio­van­ni 23 me­tus dir­bo elekt­ri­ku vals­tybės val­do­mo­je ge­le­ žin­ke­lių bend­rovė­je. Vy­ras išė­jo į pen­siją 1994 m., kai jam te­bu­vo 42 me­tai. Kas mėnesį jis gau­da­vo gan so­lid­žią 1,2 tūkst. eurų pen­siją. Tai – kur kas dau­giau, nei jo iš­si­la­vi­ nu­si duk­ra ka­da nors už­dir­bo.

O Gio­van­ni, kilęs iš Pietų Ita­li­ jos, baigė vos vi­du­rinę mo­kyklą.

Nors nau­ja­sis Ita­li­jos prem­je­ras M.Mon­ti pa­no­ro re­for­muo­ti dar­bo rin­kos įsta­ty­ mus, net jam te­ko ka­pi­tu­liuo­ti.

Auk­so am­žius baigė­si

To­kių is­to­rijų, kaip Gio­van­ni ir As­sun­tos, pa­sak „Der Spie­gel“, – ap­stu vi­so­se Pietų ša­ly­se.

Ita­li­ja, Is­pa­ni­ja, Grai­ki­ja, Por­tu­ ga­li­ja – vi­sos šios ša­lys su­si­dūrė su kri­ze. Kai ku­riems šių ša­lių gy­ven­ to­jams tai – did­žiau­sias so­cia­li­nis ir po­li­ti­nis po­sūkis per iš­ti­sus de­šimt­ me­čius. Lyg to būtų ma­ža, šių ša­lių vy­riau­sybėms rei­kia mąsty­ti, kaip kar­pant biud­že­to iš­lai­das iš­lai­ky­ti eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gumą.

Au­ga ne tik Ki­ni­jos, ta­čiau ir Ry­ tų Eu­ro­pos ša­lių įta­ka. Pietų Eu­ ro­pos ša­lys ga­vo daug nau­dos iš bend­ros ES va­liu­tos, nes palū­kanų nor­mos joms neau­go, o tai lei­ do vy­riau­sybėms sko­lin­tis ir kel­ti gy­ve­ni­mo lygį. Au­go al­gos, so­cia­ linės iš­mo­kos, taip pat sko­los.

Dar­bo rin­ka – ta­bu

O pie­tinė­se vals­tybė­se al­gos au­ go kaip ant mie­lių. An­tai Ita­li­jo­je nė vie­na nei kai­riųjų, nei de­ši­niųjų vy­riau­sybė iki krizės ne­si­ėmė dar­ bo rin­kos re­formų. Du­syk ban­dy­ mas re­for­muo­ti dar­bo rinką baigė­ si smur­tu. 1999 ir 2000 m. bu­vo nu­šau­ti du vy­riau­sybės pa­tarė­jai, ku­rie ska­ti­no re­for­mas.

El­sa For­ne­ro, Ita­li­jos ge­rovės ir dar­bo mi­nistrė, pri­vers­ta į darbą va­žiuo­ti ly­di­ma net 6 ap­sau­gi­nių.

Sausį mi­nistrė ga­vo laišką, ku­ria­ me bu­vo bom­ba. Ita­li­jo­je net ga­li­ ma įsi­gy­ti marš­kinė­lius, ant ku­rių pa­ra­šy­ta – „For­ne­ro al ci­mi­te­ro“ (For­ne­ro vie­ta ka­pinė­se – it.).

Nors nau­ja­sis Ita­li­jos prem­je­ras Ma­rio Mon­ti pa­no­ro re­for­muo­ ti dar­bo rin­kos įsta­ty­mus, net jam te­ko ka­pi­tu­liuo­ti.

Kai ku­riuos su­ma­ny­mus, ži­no­ ma, teks įgy­ven­din­ti, ta­čiau Ita­li­ jos re­for­mos to­li gra­žu ne­bus to­ kios ra­di­ka­lios, kaip Vo­kie­ti­jo­je.

Ka­dan­gi at­leis­ti se­nus dar­buo­ to­jus – bran­gu, jau­ni­mas Ita­li­jo­ je to­liau dirbs pa­gal lai­ki­nas su­tar­ tis. Tai, pa­sak „Der Spie­gel“, ke­lia pa­vojų vi­sai jau­na­jai kar­tai. Pa­na­ ši si­tua­ci­ja ir Por­tu­ga­li­jo­je bei Is­ pa­ni­jo­je. Šio­se ša­ly­se jau­ni­mo ne­ dar­bas dar di­des­nis.

10

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

pasaulis Pas­ku­tinė ke­lionė Jung­ti­nių Vals­tijų erdvė­lai­vių re­kor­di­nin­ kas „Dis­co­ve­ry“, kilęs į kos­mosą 39 kar­ tus, ant lėktu­vo sto­go bu­vo at­ga­ben­tas į mu­ziejų ne­to­li sos­tinės Va­šing­to­no. Tai bu­vo pa­sku­ti­nis erdvė­lai­vio, ku­ris pirmą­ syk pa­ki­lo į kos­mosą 1984 m., skry­dis.

Pa­si­tik­ti erdvė­lai­vio ne­to­li Va­šing­to­no su­ si­rin­ko gau­sus būrys ame­ri­kie­čių. Mi­ nia švilpė ir džiū­ga­vo. Įstaigų dar­buo­to­ jai puolė prie langų ar li­po ant stogų, eis­ mas kai ku­riuo­se Va­šing­to­no greit­ke­liuo­ se sulėtė­jo, nes vai­ruo­to­jams rūpėjo žval­ gy­tis į dangų.

„Bun­ga bun­ga“ teis­mo salė­je Buvęs Ita­li­jos prem­ je­ras Sil­vio Ber­lus­ co­ni – tik­ra Ita­li­jos bul­va­rinės ži­niask­ lai­dos pa­ži­ba. Iki šiol jis mi­na teismų slenks­čius.

ti 47 tūkst. eurų, kad ši pa­dengtų jai iš­kel­to teis­mo iš­lai­das, taip pat at­seikė­jo dar 150 tūkst. dvynėms Im­mai ir Eleo­no­rai De Vi­vio, ku­ rios bu­vo re­gu­lia­rios va­karė­lių lan­ ky­to­jos. Šios dvynės, ma­no­ma, dir­bo S.Ber­lus­co­ni pa­ly­dovė­mis už gan so­lid­žius at­ly­gius.

Pro­ku­ro­rai nea­be­jo­ja, kad skir­ da­mas pi­nigų mo­te­rims S.Ber­lus­ co­ni taip jas įti­ki­no ne­kalbė­ti su teisė­sau­ga, nors bu­vu­sio Ita­li­jos prem­je­ro ad­vo­ka­tai tai ka­te­go­riš­ kai nei­gia. Jie tvir­ti­na, kad pi­ni­gai – „ge­ra­no­riš­ka au­ka“.

Pats S.Ber­l us­co­n i tei­s i­n o­s i: „N.Mi­net­ti pa­prašė manęs pa­gal­ bos, nes jai tuo me­tu bu­vo sun­ku su pi­ni­gais, ir aš su džiaugs­mu jų da­ viau. Kai kam nors rei­kia pa­gal­bos, juk daž­niau­siai ne­klau­si kam?“

Pi­kan­tiš­ki pa­sa­ko­ji­mai

„Bun­ga bun­ga“ va­karė­liuo­se S.Ber­ lus­co­ni mėga­vo­si pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis? Bent taip tvir­ti­na pro­ ku­rorų ap­klaus­tos liu­dytojos. „Bun­ga bun­ga“ – lau­ki­niai va­ karė­liai, ku­riuos buvęs Ita­li­jos prem­je­ras mėgo reng­ti sa­vo pra­ ban­gio­je vi­lo­je ne­to­li Mi­la­no.

Nors va­karė­lių reng­ti Ita­li­jo­je tik­rai ne­draud­žia­ma, pro­ku­ro­rams užk­liu­vo tai, kas juo­se vyk­da­vo.

Kaip pa­sa­ko­jo pro­ku­rorų ap­klaus­ tos liu­dytojos, va­karė­lių sve­čiai ir pa­ts šei­mi­nin­kas S.Ber­lus­co­ni ne­ si­kuk­li­no mokė­ti pi­nigų už seksą.

An­tai 27 metų ma­ne­kenė Ima­ ne Fa­di, ki­lu­si iš Ma­ro­ko, pa­sa­ko­ jo, kad už da­ly­va­vimą po­būvy­je pas prem­jerą ga­vo net 2 tūkst. eurų.

S.Ber­lus­co­ni duo­da­mas pi­ni­gus jai tarė: „Tik ne­įsi­žeisk.“

Gre­sia kalė­ji­mas?

Tos, ku­rios pra­leis­ da­vo naktį, gau­da­vo dau­giau nei tos, ku­rios tik da­ly­vau­ da­vo va­karė­ly­je.

Ma­ne­kenė pa­sa­ko­jo, kad va­karė­ly­ je ji matė dvi jau­nas mo­te­ris vie­nuo­ lių kos­tiu­mais, ku­rios šo­ko strip­tizą prie­šais prem­jerą. Pa­sak mo­ters, vie­ na jų – Ni­co­le Mi­net­ti – da­bar pri­ klau­so S.Ber­lus­co­ni „Laisvės tau­tos“ par­ti­jai ir yra Mi­la­no ta­ry­bos de­pu­ tatė. Be­je, ši 26 metų po­li­tikė ki­to­je by­lo­je pro­ku­rorų kal­ti­na­ma mo­terų ver­ba­vi­mu at­vyk­ti į va­karė­lius. „Ma­čiau N.Mi­net­ti ir Bar­barą Fa­gio­li vil­kin­čias juo­das tu­ni­kas, su bal­tais gal­vos ap­dan­ga­lais ir kry­žiais“, – pa­sa­ko­jo I.Fa­di.

Ji pri­dūrė, kad ki­tos po­būvio vieš­nios vilkė­jo „AC Mi­lan“ fut­ bo­lo klu­bo marš­kinė­lius, o po jais kel­nai­tes su juos­te­le. Pa­sak I.Fa­ di, mo­te­rys gla­monė­jo vie­na kitą ir lei­do prem­je­rui jas gla­monė­ti.

Ne­ma­lo­nu­mai: S.Ber­lus­co­ni ap­lin­ko­je bu­vo daug mo­terų, tarp jų K.El-Mah­roug, su ku­ria, kaip sa­ko pro­ku­

ro­rai, buvęs prem­je­ras mylė­jo­si ne­pai­sy­da­mas to, kad ji bu­vo ne­pil­na­metė.

I.Fa­di at­skleidė ir dau­giau pi­kan­ tiškų de­ta­lių. Pa­sak jos, mo­te­rims, ku­rios lik­da­vo vi­lo­je nak­čiai, bu­vo mo­ka­ma dau­giau.

Esą dau­ge­lis vieš­nių darė viską, kad galėtų pa­si­lik­ti, o S.Ber­lus­co­ni, jos tei­gi­mu, už seksą su­mokė­jo ma­ žiau­siai dviem mo­te­rims. „Ma­čiau, kad mo­te­rys ga­vo at­lygį už sek­so pa­slau­gas. Vie­na bu­vo var­du Joan­ na, ki­ta, ne­ži­nau var­do, iš Gva­te­ ma­los. Tos, ku­rios pra­leis­da­vo nak­ tį, gau­da­vo dau­giau nei tos, ku­rios

tik da­ly­vau­da­vo va­karė­ly­je. Vis­ kam di­ri­ga­vo N.Mi­net­ti“, – pa­sa­ ko­jo I.Fa­di.

Ji taip pat bu­vo vie­na S.Ber­lus­co­ ni fa­vo­ri­čių. Pa­sak mo­ters, ji pra­ ėju­siais me­tais bu­vo ne sykį kvie­ čia­ma į vilą, nors tuo me­tu jau vy­ko S.Ber­lus­co­ni teis­mas. „Prie ma­no namų su­stojęs vy­ riš­kis pa­davė man ne­su­se­kamą te­ le­foną, kad suor­ga­ni­zuotų ke­lionę į Ar­korę. Bet aš ne­norė­jau“, – pa­ sa­ko­jo ji teis­mo salė­je Mi­la­ne.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Mo­te­ris tvir­ti­no, jog vie­na­me va­karė­ly­je su­da­ly­va­vo todėl, kad norė­jo gau­ti darbą vie­na­me S.Ber­ lus­co­ni ži­niask­lai­dos im­pe­ri­jai pri­ klau­san­čių te­le­vi­zi­jos ka­nalų. „Nuė­jau į va­karėlį, nes S.Ber­lus­ co­ni man pa­žadė­jo darbą. Ta­čiau bu­vau šo­ki­ruo­ta to, ką ma­čiau“, – sakė I.Fa­di.

Pa­pir­ko liu­dytojas?

Praė­ju­sią sa­vaitę išaiškė­jo, jog S.Ber­lus­co­ni su­mokė­jo N.Mi­net­

S.Ber­lus­co­ni „bun­ga bun­ga“ va­karė­ liai ga­li kaip rei­kiant at­si­rūgti, jei bus nu­sta­ty­ta, kad buvęs Ita­li­jos vy­riau­ sybės va­do­vas mokė­jo už seksą.

Taip pat S.Ber­lus­co­ni jau pa­teik­ ti kal­ti­ni­mai dėl ly­ti­nių san­ty­kių su ne­pil­na­me­te nak­ti­nio klu­bo šokė­ ja Ka­ri­ma El-Mah­roug ir ta­ria­mo pikt­naud­žia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dėti­ mi iš­lais­vi­nant mer­giną iš po­li­ci­jos, kai ji bu­vo suim­ta už va­gystę.

2010 m. S.Ber­lus­co­ni pa­skam­bi­ no Mi­la­no po­li­ci­jai ir pa­reiškė, kad K.El-Mah­roug – bu­vu­sio Egip­to pre­zi­den­to Hos­ni Mu­ba­ra­ko gi­mi­ naitė, todėl, sie­kiant iš­veng­ti dip­lo­ ma­ti­nio skan­da­lo, tu­ri būti pa­leis­ta.

Ma­no­ma, kad K.El-Mah­roug, ge­riau ži­no­ma kaip nak­ti­nio klu­bo šokė­ja Ru­by, mylė­jo­si su prem­je­ru būda­ma vos 17 metų.

Nors Ita­li­jo­je su su­ti­ki­mu leid­žia­ma mylė­tis nuo 14 metų, pro­ku­ ro­rai ban­do įti­kin­ti teismą, kad S.Ber­lus­co­ni iš­nau­do­jo Ru­by.

S.Ber­lus­co­ni ne­neigė, jog yra mokėjęs mo­te­rims, kad šios da­ ly­vautų jo va­karė­liuo­se. Pa­sak jo, su­mos siekė nuo 45 iki 105 tūkst. eurų. Vis dėlto jis sakė, jog va­karė­ liuo­se nie­kas sek­su neuž­siim­da­vo, tik ger­da­vo vyną, val­gy­da­vo, kalbė­ da­vo ir dai­nuo­da­vo.

Ma­no­ma, kad teis­me ke­ti­na liu­ dy­ti ir dau­giau mo­terų, da­ly­va­vu­ sių va­karė­liuo­se.

Taip pat italų pro­ku­ro­rai yra nu­ rodę teis­me pa­si­ro­dy­ti fut­bo­lo žvaigž­dei Cris­tia­no Ro­nal­do ir Ho­ li­vu­do gar­se­ny­bei ak­to­riui Geor­ ge’ui Cloo­ney. Abu yra da­ly­vavę va­karė­liuo­se.

Jei būtų pri­pa­žin­tas kal­tu, S.Ber­ lus­co­ni, ku­ris lapk­ritį at­si­sta­ty­di­no iš vy­riau­sybės va­do­vo po­sto, grės­ tų iki trejų metų kalė­ji­mo. „Dai­ly Mail“, BNS inf.

11

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

pasaulis Pas­ku­tinė ke­lionė

Osa­mos bin La­de­no vietą ieš­ko­miau­sių Jung­ti­nių Vals­tijų nu­si­kaltė­lių sąra­še užėmė ne jo įpėdi­ nis, nau­jas „Al Qae­ dos“ ly­de­ris Ay­ma­ nas al Za­wa­hi­ri, o ame­ri­kie­tis mo­ky­to­ jas. Jis nie­ko ne­nu­ žudė, bet įta­ria­mas vaikų po­rnog­ra­fi­ jos ga­my­ba ir pla­ti­ ni­mu.

Ieš­ko­miau­sių Ame­ri­kos nu­si­kaltė­lių de­šim­tu­kas Eri­cas Jus­ti­nas Tot­has

Į sąra­šo viršūnę pa­tekęs 30-me­ tis buvęs mo­ky­ to­jas, su­ge­ban­ tis sėkmin­gai slaps­ty­tis įvai­ rio­se vals­ti­jo­se, ieš­ko­mas dėl vaikų po­rnog­ ra­fi­jos ga­my­bos ir pla­ti­ni­mo.

Ja­so­nas De­re­kas Brow­nas

Siaubū­nai: pa­ly­gin­ti su O.bin La­de­nu, ku­rio nu­si­kals­ta­mo­je biog­ra­fi­

jo­je bu­vo 3 tūkst. aukų ir už ku­rio galvą bu­vo siū­lo­mas 25 mln. do­le­rių at­ly­gis, E.J.Tot­has ga­li pa­si­ro­dy­ti ne­kal­tas avinė­lis. „Scan­pix“ nuo­tr.

„Šven­ta“ vie­ta tuš­čia ne­būna Spėjo pa­spruk­ti

Kai per­nai ge­gužę JAV spe­cia­liųjų pa­jėgų būrys Pa­kis­ta­ne nu­kovė „Al Qae­dos“ ly­derį, pir­ma vie­ta ieš­ko­ miau­sių nu­si­kaltė­lių sąra­še be­veik me­tus bu­vo tuš­čia. Fe­de­ra­li­nis ty­ rimų biu­ras (FTB) vals­tijų pa­da­li­ niams iš­siun­tinė­jo klau­si­mus, kas galėtų užim­ti O.bin La­de­no vietą, ir iš­rin­ko tin­kamą kan­di­datą.

Juo ta­po 30-me­tis Eri­cas Jus­ti­ nas Tot­has, dirbęs tre­čios klasės mo­ky­to­ju pri­va­čio­je Va­šing­to­no mo­kyk­lo­je. Šis vy­ras teisė­sau­gos dėmesį pa­traukė 2008 m., kai mo­ kyk­los vaiz­do ka­me­ro­je, ku­rią jis nau­do­jo ir as­me­ni­niams tiks­lams, bu­vo ras­ta vaikų sek­sua­linės prie­ var­tos scenų. Pa­reigū­nai ga­vo lei­ dimą pa­tik­rin­ti jo namų kom­piu­ terį ir ten ap­ti­ko dau­giau pa­na­šios vaiz­do med­žia­gos.

Kai ty­ri­mas pra­dėjo įsibėgė­ti, E.J.Tot­has pa­spru­ko. Net­ru­kus jis bu­vo ap­kal­tin­tas ne tik vaikų po­rnog­ra­fi­jos pla­ti­ni­mu, bet ir ga­my­ ba. Teisė­sau­ga per­se­kio­jo mo­ky­ toją Ili­no­jaus, In­dia­nos ir Ari­zo­nos vals­ti­jo­se, bet jo pėdsa­kai atau­šo.

At­ly­gis – 100 tūkst. do­le­rių

E.J.Tot­has dar ži­no­mas Da­vi­do Bus­so­ne’o var­du. Ma­no­ma, kad jis ieš­ko­da­vo aukų in­ter­ne­te, pri­si­sta­ ty­da­mas pri­va­čiu mo­ky­to­ju. Ma­ no­ma, da­bar jis ga­li slaps­ty­tis tarp

be­na­mių. FTB pa­reigū­nai taip pat neat­me­ta ga­li­mybės, kad E.J.Tot­has ga­li kur nors už­dar­biau­ti kaip pri­ va­tus mo­ky­to­jas.

Už in­for­ma­ciją, kuri pa­dėtų su­ ras­ti įta­riamą pe­do­filą, siū­lo­mas 100 tūkst. do­le­rių at­ly­gis. Ypa­tin­gas šio dviejų metrų ūgio ža­liaa­kio ša­te­no bruo­žas – ap­ga­mas po kai­re aki­mi.

FTB įta­ria, kad da­ bar E.J.Tot­has ga­li slaps­ty­tis tarp be­na­ mių ir kur nors už­ dar­biau­ti kaip pri­va­ tus mo­ky­to­jas.

Nu­si­kaltė­liai kei­čia­si

Pa­ly­gin­ti su O.bin La­de­nu, ku­rio nu­si­kals­ta­mo­je biog­ra­fi­jo­je bu­vo 3 tūkst. aukų ir už ku­rio galvą bu­ vo siū­lo­mas 25 mln. do­le­rių at­ly­ gis, E.J.Tot­has ga­li pa­si­ro­dy­ti ne­ kal­tas avinė­lis. Bet FTB pa­reigū­nai taip ne­ma­no. „Ne­ga­li ly­gin­ti E.J.Tot­ho su O.bin La­de­nu, – pri­pa­ži­no FTB prie­žiū­ ros sky­riaus spe­cia­lio­ji agentė Jac­ que­li­ne Ma­gui­re. – Nors E.J.Tot­has nie­ko ne­nu­žudė ir jis nėra tarp­tau­ ti­nis te­ro­ris­tas, tai dar ne­reiš­kia, kad jis nepa­vo­jin­gas.“

FTB pa­si­rin­ki­mas taip pat ro­do per­mai­nas nu­si­kals­ta­ma­me pa­sau­ ly­je. Sep­tin­taja­me ir aš­tun­taja­me de­šimt­me­čiuo­se ieš­ko­miau­sių nu­ si­kaltė­lių sąra­še do­mi­na­vo smur­ tau­jan­tys ir prie­š Viet­na­mo ka­ rą pro­tes­tuo­jan­tys ra­di­ka­lai, to­kie kaip Ber­nar­di­ne Dohrn, Kat­he­ri­ne Po­wer ir Leo Bur­tas. Pas­ku­ti­nia­me pra­ėju­sio am­žiaus de­šimt­me­ty­je šia­me sąra­še mirgė­jo vien te­ro­ristų pa­vardės. Nau­jo tūkstant­me­čio pra­džio­je ja­me at­si­ra­do ir ke­le­tas pe­do­filų bei vaikų po­rnog­ra­fi­jos pla­tin­tojų.

Vie­šu­mas – veiks­min­gas

Da­bar še­ši iš de­šim­ties ieš­ko­ miau­sių nu­si­kaltė­lių yra kal­ti­na­ mi žmog­žu­dystė­mis, bet teisė­sau­ ga pri­vers­ta vis dau­giau dėme­sio skir­ti in­ter­ne­te ar­ba per jį vyk­do­ miems nu­si­kal­ti­mas.

E.J.Tot­has ta­po 495-uo­ju nu­si­ kaltė­liu, pa­te­ku­siu į ieš­ko­miau­sių sąrašą, kurį FTB su­da­ro nuo 1950ųjų. Ši prie­monė pa­si­rodė la­bai veiks­min­ga. 465 žmo­nes iš sąra­šo teisė­sau­ga su­ra­do, 153 jų – su vi­ suo­menės pa­gal­ba. Pas­ta­ra­sis per­ nai bir­želį įkliu­vo Bos­to­no gangs­ te­ris Ja­me­sas Bul­ge­ris. Jis bu­vo areš­tuo­tas Los And­že­le, bet iš ieš­ ko­miau­sių nu­si­kaltė­lių sąra­šo dar neišb­rauk­tas.

BBC, „The In­de­pen­dent“ inf.

FTB api­būdi­ na­mas kaip išt­roškęs dėme­ sio ir mėgstan­ tis pra­bangų gy­ve­nimą. Jis yra ieš­ko­mas už 2004 m. įvyk­dytą api­ plėšimą ir šar­ vuo­to au­to­mo­ bi­lio sar­gy­bi­nio žmog­žu­dystę Ari­zo­ no­je. Tarp­tau­ti­nio vers­lo dip­lomą tu­ rin­tis vy­ras mėgsta golfą ir sli­dinė­ ti. Neš­va­riais būdais gau­na­mus pi­ni­ gus leid­žia nak­ti­niuo­se klu­buo­se.

José Lui­sas Saen­zas

Mek­si­kos nar­ ko­tikų kar­te­ lio na­rys, kal­ti­ na­mas dviejų kon­ku­ruo­jan­ čių gangs­te­rių žmog­žu­dys­ te, sa­vo draugės išp­rie­var­ ta­vi­mu bei nu­ žu­dy­mu ir dar vie­no as­mens žmog­žu­dys­te.

Se­mio­nas Mo­gy­le­vy­čius

Uk­rai­nie­tis vers­li­nin­kas ap­mul­ki­no tūkstan­čius žmo­nių, su­ kūręs mi­li­jonų do­le­rių vertės su­kčia­vi­ mo schemą.

Kal­ti­ni­mai jam bu­vo pa­teik­ti 2003 m. Ma­no­ ma, kad jis da­bar gy­ve­na Mask­vo­je turė­da­mas Ru­si­jos pa­są.

Eduar­do Ra­ve­lo

Ban­dy­da­mas iš­veng­ti areš­ to, įta­ria­mas Mek­si­kos nu­si­ kals­ta­mo sin­ di­ka­to smo­gi­ kas pa­si­darė plas­tinę ope­ra­ ciją ir pa­si­keitė pirštų at­spau­ dus. Ži­no­mas pra­var­de 2x4, šis nu­si­kaltė­lis ieš­ko­mas dėl re­ke­ta­ vi­mo ir nar­ko­tikų lai­ky­mo.

Ale­xis Flo­re­sas

2000 m. Fi­ la­del­fi­jos bu­ te bu­vo ras­ ta pa­smaug­ta pen­ke­rių metų mer­gaitė.

Hondū­re gimęs įvai­rių amatų meist­ ras ieš­ko­mas dėl šios žmog­ žu­dystės.

Gle­nas Ste­war­tas God­wi­nas

Iš Ma­ja­mio kilęs 53 metų vy­ ras ieš­ko­mas nuo 1991 m., kai nu­žudė ka­ me­ros draugą ir pa­bėgo iš Mek­si­kos kalė­ ji­mo. Tai bu­ vo jau ant­ras jo pa­bėgi­mas – 1987-ai­siais G.S.God­wi­ nas su­gebė­jo pa­spruk­ti iš liūd­nai pa­ garsė­ju­sio Ka­li­for­ni­jos Fol­so­mo kalė­ ji­mo, kur at­li­ko bausmę už žmog­žu­ dystę. Ma­no­ma, kad da­bar jis už­sii­ ma pre­ky­ba nar­ko­ti­kais.

Ro­ber­tas Wil­lia­mas Fis­he­ris

Ilgą laiką vai­dinęs tvar­kingą šei­mos žmogų, šis ugniagesys ir aist­rin­gas med­žio­to­jas 2001 m. Ari­zo­ no­je nu­šovė sa­vo žmoną ir per­pjovė gerk­les dviem jau­niems vai­kams, o po to su­sprog­di­no sa­vo namą.

Vícto­ras Ma­nue­lis Ge­re­na

53 metų vy­ras slaps­to­si nuo 1983 m., kai per gink­luotą api­ plėšimą Ko­ nek­ti­ku­to sau­ gos bend­rovė­je iš­si­nešė 7 mln. do­le­rių. Ieš­ko­ miau­sių nu­si­ kaltė­lių sąra­še figū­ruo­ja nuo 1984-ųjų.

Ja­me­sas Bul­ge­ris

Bos­to­no gangs­ te­rių va­dei­va bu­vo su­čiup­ tas, bet dar nepa­ša­lin­tas iš ieš­ko­miau­ sių nu­si­kaltė­lių de­šim­tu­ko.

Kal­ti­na­mas žmog­žu­dystė­ mis pra­ėju­sio am­žiaus aš­tun­ taja­me ir de­ vin­taja­me de­ šimt­me­čiuo­se.

12

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Kos­mo­so turistu gali tapti i Tarp­tau­ti­nę vers­lo Tai­kos pre­mi­ją lai­ mė­jęs Vla­das La­šas vis dar kuk­lus, nors jam plau­kia svei­ki­ ni­mai iš vi­so pa­sau­ lio, net nuo gar­saus mi­li­jar­die­riaus Ri­ char­do Bran­so­no.

Gar­sios me­di­kų di­ nas­ti­jos pa­li­kuo­nis ty­liai glo­bo­ja sve­ti­ mus jau sa­vais ta­ pu­sius vai­kus ir ne­ si­pui­kuo­ja, nors, ko ge­ro, tu­ri ga­li­my­bių skris­ti į kos­mo­są.

Kuk­lu­mas: V.La­šas, vienas iš septynių pasaulyje gavęs tarp­tau­ti­nę vers­lo Tai­kos pre­mi­ją, nosies neriečia.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

At­ly­gi­ni­mas au­go 15 kar­tų

„Kris­le­lį vil­ties tu­rė­jau, nes blo­gai, jei ne­ti­kė­si tuo, ką dir­bi, – pri­si­pa­ žįs­ta Kos­mo­so moks­lo ir tech­no­ lo­gi­jų ins­ti­tu­to val­dy­bos pir­mi­ nin­kas, UPS „Sku­bios siun­tos“ va­do­vas, tech­ni­kos moks­lų dak­ ta­ras Vla­das La­šas, ta­pęs vie­nu iš sep­ty­nių No­be­lio tai­kos ko­mi­te­to ir Tarp­tau­ti­nių pre­ky­bos rū­mų kon­ kur­so nu­ga­lė­to­jų.

Ir čia pat V.La­šas pri­du­ria, kad jam bu­vo ne­ti­kė­ta, kai jo kan­di­ datū­rą kon­kur­sui, ku­riam bu­vo pri­sta­ty­ta 90 kan­di­da­tų iš 60 vals­ ty­bių, pa­siū­lė Pra­mo­nės ir pre­ky­ bos rū­mų ko­man­da. „Pa­sis­kirk at­ly­gi­ni­mą sau“ – tai bu­vo tik vie­nas pro­jek­tų, ku­rį sėk­min­gai rea­li­za­vo V.La­šas. Įta­ kos lai­mė­ji­mui tu­rė­jo ir TED kon­ fe­ren­ci­jos rė­mi­mas, su bri­tų mi­li­ jar­die­riu­mi R.Bran­so­nu ne ­pel­no sie­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos „Car­bon War Room“ įkū­ri­mas, ku­ri kaip ka­ta­li­za­to­rius vei­kia jau­nus vers­

li­nin­kus, tech­no­lo­gi­jas ir sie­kia, kad vers­las bū­tų efek­ty­vus, tau­so­ tų gam­tos iš­tek­lius, ener­gi­ją.

Pa­siū­ly­mas UPS „Sku­bios siun­ tos“ dar­buo­to­jams pa­si­skir­ti sau at­ly­gi­ni­mus at­ro­dė kaip iš fan­tas­ti­ kos sri­ties. Ta­čiau tai ta­po rea­ly­be. „Kai pra­dė­jo­me nuo šei­mos vers­ lo prieš 20 me­tų, vi­du­ti­nis dar­buo­ to­jų at­ly­gi­ni­mas išau­go 15 kar­tų“, – V.La­šas ne­sle­pia, kad ne vie­nas žmo­gus jo fir­mo­je už­dir­ba dau­giau nei jis. – Ko ne­ga­liu, ne­spė­ju da­ry­ ti, ne­da­rau, o daž­nai dar­bą už ma­ ne ge­riau at­lie­ka ki­ti.“ Tai­ka ir vers­las

„Bū­tų nuo­sta­bu, kad Lie­tu­vo­je po ko­kių pen­ke­rių me­tų žmo­nės ga­lė­ tų sau skir­ti at­ly­gi­ni­mus, są­mo­nin­ gai mo­kė­tų mo­kes­čius, su­pras­da­ mi, kad jie bū­ti­ni vals­ty­bei ir bū­tų tei­sin­gai pa­nau­do­ja­mi gė­riui“, – op­ti­mis­tiš­kai gal­vo­ja švie­sią­ją gy­ ve­ni­mo pu­sę ma­tan­tis V.La­šas.

Pa­juo­ka­vus, kad grei­čiau Mė­nu­ ly­je bus pa­sta­ty­tas vieš­bu­tis, nei tai pa­vyks įgy­ven­din­ti Lie­tu­vo­je, kur Sei­mo na­riai sau pa­si­ski­ria at­

ly­gi­ni­mus ir kles­ti oli­gar­chai, Vla­ das šyp­te­lė­jo: „Gal­būt. Bet to rei­ kia siek­ti.“ Ar tai­ka ir vers­las šiais lai­kais ga­li bū­ti har­mo­ni­jo­je, kai di­dė­ja kont­ ras­tas tarp pa­pras­tų mir­tin­gų­jų ir lobs­tan­čių bei go­du­mo ri­bų ne­ži­ nan­čių tur­čių? „Tai­ką vers­le su­vokiu pla­čią­ ja pra­sme: kaip tar­pu­sa­vio su­pra­ ti­mą, san­tar­vę, su­de­ri­na­mu­mą ir su­ge­bė­ji­mą plė­to­ti vers­lą at­sa­kin­ gai ir nau­din­gai vi­siems“, – V.La­ šas ra­gi­na pa­ste­bė­ti ne tik blo­gus ir pe­si­mis­ti­nius reiš­ki­nius.

Ne­se­niai vie­nas di­džiau­sių JAV ban­kų įve­dė pen­kių do­le­rių mė­ ne­si­nį mo­kes­tį už kre­di­ti­nes kor­ te­les, ta­čiau tam pa­si­prie­ši­no vie­ na mo­te­ris.

So­cia­li­niuo­se tink­luo­se ji su­lau­ kė di­džiu­lio pa­lai­ky­mo, ži­niask­lai­ dos su­si­do­mė­ji­mo ir ban­kas bu­vo pri­vers­tas at­si­sa­ky­ti ke­ti­ni­mų.

Nuo JAV iki Ki­ni­jos

„Tai – ke­liau­jan­tis biu­ras“, – prieš ei­l i­n ę iš­v y­k ą į už­s ie­n į nu­s i­j uo­ kė V.La­šas, at­krei­pus dė­me­sį į jo

neats­ki­ria­mą pa­ke­lei­vį – kup­ri­nę.

Apie 70 pa­sau­lio vals­ty­bių ap­ lan­kęs V.La­šas mėgs­ta ke­liau­ti, bend­rau­ti su žmo­nė­mis tar­si bū­tų sku­bių siun­tų kur­je­ris, at­ne­šan­tis svar­bių ži­nių. „Kar­tą Ita­li­jo­je sli­di­nė­jau, tai kė­liau­si ket­vir­tą va­lan­dą ry­

Kiek­vie­nas po­ky­tis tu­ri ir švie­sią­ją pu­sę, bet neuž­ten­ka vien tik gal­vo­ti. Kiek­vie­ nas mū­sų pri­va­lo­me at­lik­ti na­mų dar­bus. to, ren­giau­si uni­for­mą ir sku­bė­ jau į Ve­ro­ną, kur vi­są die­ną ne­ šio­jau siun­ti­nius. Vie­nas jų bu­vo į Džiul­je­tos na­mus, – nu­si­juo­kė UPS „Sku­bios siun­tos“ va­do­vas.

– Iš­mo­kau ke­lias­de­šimt ita­liš­ kų žo­džių, be to, dirb­da­mas su­ spė­jau pa­si­gė­rė­ti Ve­ro­nos se­na­ mies­čiu.“

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Dirbk žais­da­mas ir žaisk dirb­da­ mas. Kau­nie­čiui vers­li­nin­kui la­bai im­po­nuo­ja ši R.Bran­so­no gy­ve­ ni­mo fi­lo­so­fi­ja. Bet ne­jau­gi kas­ met de­šim­tis tūks­tan­čių ki­lo­met­ rų įvei­kian­čiam Vla­dui ne­ga­lio­ja po­sa­kis „Sku­bėk lė­tai?“ „Ga­lio­ja, ga­lio­ja, – nu­si­juo­kia V. La­šas. – Kai ne­spė­si, bū­ti­nai su­ stok, nes kaž­ką da­rai blo­gai.“ V.La­šas ke­liau­ja po įvai­rias že­ mės vie­tas: JAV Ka­na­ve­ra­lo ky­ šu­ly­je Flo­ri­do­je pa­ly­dė­jo ra­ke­tą ne­šė­ją „At­las V 541“, ku­rios kap­ su­lė­je bu­vo ga­lin­giau­sia ir mo­ der­niau­sia moks­li­nė la­bo­ra­to­ri­ja, skir­ta nu­si­leis­ti Mar­se. Po to Ki­ ni­jos kal­nuo­se į kos­mo­są pa­ly­dė­ jo ra­ke­tą su ki­ta moks­li­ne la­bo­ra­ to­rija.

Pras­min­gas iš­šū­kis glo­bo­ti

V.La­šas pri­si­pa­žįs­ta, kad po­kal­ bio iš­va­ka­rė­se iki tam­sos so­di­no ži­bu­tes. „Rei­kia lai­ko skir­ti ir au­gan­tiems ma­žiu­kams, – šiek tiek raus­te­lė­jęs su­si­kuk­li­no 55-erių vers­li­nin­kas. – Ir mo­kė­ti pa­sa­ky­ti „stop“ de­gan­

13

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

vakarė

ir lietuvis

70

– tiek pasaulio šalių yra aplankęs V.Lašas. tiems dar­bams, pa­skai­ty­ti vai­kams pa­sa­ką ar pa­bū­ti kar­tu.“ Vla­do ir jo žmo­nos Aud­ro­nės vai­kai – 27-erių duk­ra Da­lia bei 23ejų sū­nus Vai­do­tas jau se­niai pa­li­ kę tė­vų na­mus. Da­lia vyk­do so­li­dų pro­jek­tą Niu­jor­ke, Vai­do­tas gy­ ve­na ir dir­ba Ouk­lan­de, Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je.

Da­bar La­šų na­muo­se au­ga de­ šimt­me­tis Pau­lius ir de­vyn­me­tė Vai­da. „Tai bu­vo žmo­nos idė­ja. Prieš pen­ke­rius me­tus iš pra­džių ne­ drą­siai pa­si­ry­žo­me iš vai­kų na­mų paim­ti glo­bo­ti du vai­ke­lius, – pri­ si­pa­žįs­ta. – No­ri­si pa­da­ry­ti ką nors pra­smin­go.“ Į bro­liu­ką ir se­su­tę vai­kų na­muo­ se jie iš­kart at­krei­pė dė­me­sį, bet sun­kiai paaiš­ki­no, ko­dėl bū­tent jie?

Kar­tais tą ar­tu­mą, anot su­tuok­ti­ nių, ga­li pa­jaus­ti, bet neiš­sa­ky­si žo­džiais.

Pa­s i­tei­ra­v us, ko­d ėl tai vai­kai ne iš So­m a­l io ar Kam­b o­d žos, V.La­š as pa­s te­b ė­j o, kad Lie­t u­ vo­je dar daug pro­ble­mų ir daug pa­lik­tų, už­mirš­tų, ne­pri­žiū­ri­mų vai­ke­lių. „Tai iš­šū­kis, bet la­bai pra­smin­ gas, – api­bend­ri­no V.La­šas, pa­sa­ ko­da­mas apie jų glo­bo­ja­mus Pau­lių ir Vai­dą. – Ir juos au­gin­ti nė­ra sun­ kiau nei sa­vus. Be­je, jie la­bai grei­tai tam­pa sa­vi.“ Sep­ty­nios die­nos Ti­be­te

Ar ne iš­sšū­kis ke­tu­rie­se skris­ti pri­ va­čiu lėk­tu­vu iš Kau­no iki Su­ri­na­ mo. Per Nor­ve­gi­ją, Is­lan­di­ją, Gren­ lan­di­ją, Ka­na­dą, JAV? „Nuos­ta­b iai at­ro­d o Di­dy­s is Kan­jo­nas, Hi­ma­la­jai, kai skri­do­ me iš Ne­pa­lo sos­ti­nės Kat­man­du į Ti­be­to sos­ti­nę La­są, – tą aki­ mir­ką V.La­šo aky­se tar­si pra­le­kia sep­ty­nios die­nos, pra­leis­tos Ti­ be­te. – Vaiz­das Ki­ni­jo­je, kai kal­ nuo­se va­žia­vo­me pro ry­žių lau­ kus, gė­rė­jo­mės slė­niais, idi­liš­ku gro­žiu, ir stai­ga tar­pek­ly­je at­si­ vė­r ė kos­m od­ro­m as. Di­d e­l ės ra­ ke­tos at­ro­d o kaip iš fan­tas­t i­n io fil­mo.“ Ką kos­mo­so rei­ka­lais su­si­ža­vė­ jęs V.La­šas at­sa­ky­tų tiems, ku­rie prie­kaiš­tau­ja, kad mi­li­jar­dai do­le­ rių in­ves­tuo­ja­mi į kos­mo­są, tu­riz­ mą į dan­gų, o kas­met iš ba­do mirš­ ta apie 50 mi­li­jo­nų, kas­dien apie

130 tūks­tan­čių žmo­nių ir kas dvi se­kun­des – vai­kas? „Atei­tis yra ge­res­nė, nei mes įsi­vaiz­duo­ja­me, – Vla­das per­fra­ zuo­ja gar­saus JAV no­va­to­riaus, me­d i­ko, avia­c i­jos in­ž i­n ie­r iaus, moks­li­nin­ko Pe­te­rio Dia­man­dis kny­gos „Atei­tis ge­res­nė, nei tu įsi­vaiz­duo­ji“ pa­va­di­ni­mą. – Yra dau­gy­bė ana­li­zių, ap­skai­čia­vi­mų, ku­rie ro­do, kad šios pro­ble­mos ma­žė­ja ir ma­žės. Iš ba­do mirš­ ta vis ma­žiau žmo­nių, o gy­ve­ni­ mo truk­mė il­gė­ja. Ne­to­li­mas lai­ kas, kai, pa­vyz­džiui, af­ri­kie­čiams vais­t ų ga­l ės sku­b iai pri­s ta­ty­t i skrai­dan­tys ro­bo­tai. Kiek­vie­nas po­ky­tis tu­ri ir švie­sią­ją pu­sę, bet neuž­ten­ka vien tik gal­vo­ti. Kiek­ vie­nas mū­sų pri­va­lo­me at­lik­ti na­ mų dar­bus.“ Mar­sas ir vai­kiš­kas au­to­mo­bi­lis

V.La­šas vėl kuk­li­na­si pa­klaus­tas, koks jis tė­tis? Nu­raus­ta ir ža­da pa­ klaus­ti vai­kų. Koks jis vy­ras, ra­gi­na pa­klaus­ti žmo­nos Aud­ro­nės. „Ti­kiuo­si, ne­blo­gas, – juo­kia­si.

Tie­sa, pri­pa­žįs­ta, kad ap­lei­do žmo­ nos ini­cia­ty­va pra­dė­tus kar­tu lan­ ky­ti šo­kių kur­sus. – Aud­ro­nė su­si­ tai­ko su ma­no trū­ku­mais.“ Pap­ra­šy­tas grei­tai pri­si­min­ti vai­ kys­tę, mi­ni ma­ši­nų mo­de­liu­kus.

Vie­nu jų – se­ne­lio, gar­saus pro­ fe­so­riaus Vla­do La­šo dar prieš 50 me­tų do­va­no­tu ir Vla­do re­konst­ ruo­tu au­to­mo­bi­liu­ku-kra­nu nu­ blu­ku­siais da­žais da­bar žai­džia Pau­lius ir Vai­da.

Ar Vla­das ne­per­ne­lyg grei­tai va­ žiuo­ja gy­ve­ni­mo ke­liu ir ne­bi­jo, kad už­ges va­rik­lis? „Aš va­žiuo­ju ne tik ga­na grei­tai, bet ir sau­giai“, – šyp­so­si V.La­ šas, ta­čiau ne­tru­kus vėl kal­ba apie dan­gų ir pa­si­džiau­gia, kad va­sa­rą į NA­SA pra­kti­kuo­tis vyks stu­den­tai iš Lie­tu­vos. „Kal­bė­jau su Elo­nu Mus­ku, – Vla­das mi­ni ame­ri­kie­čių mi­li­jar­ die­rių, „Spa­ceX“ kom­pa­ni­jos įkū­ rė­ją ir sa­vi­nin­ką, „Tes­la Mo­tors“ bei „So­lar Ci­ty“ di­rek­to­rių val­dy­ bos pir­mi­nin­ką, ku­rio in­ves­ti­ci­jos pa­dė­jo į dan­gų pa­kil­ti pir­ma­jai ra­ ke­tai ne­šė­jai. – Jo kom­pa­ni­ja ga­lės su­reng­ti eks­pe­di­ci­ją į Mar­są. Ir tai įvyks jau po 10–20 me­tų.“ V.La­šui tur­būt bū­tų di­džiau­sia kan­čia, jei jį su­riš­tų ir ne­pri­leis­tų prie kos­mo­so rei­ka­lų?

Nau­jau­sio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis be­si­nau­do­jan­tis ir nau­jie­nas aky­ lai se­kan­tis vers­li­nin­kas juo­kia­si: „Ga­li­ma dirb­ti ir su­riš­tam.“ Pro­vo­kuo­ja­me to­liau: ar V.La­šui jau skir­ta vie­ta tu­ris­ti­niam skry­ džiui į kos­mo­są su R.Bran­so­nu?“ „Nep­ri­si­pa­žin­siu“, – nu­si­juo­kia vers­li­nin­kas.

Le­gen­di­nio gra­fi­čių meist­ro dar­bai ap­šlaks­ty­ti krau­ju Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Su­cy­pė au­to­mo­bi­lio stab­džiai. Nes­ pė­jęs at­si­suk­ti vai­ki­nas pa­ju­to stip­ rų smū­gį. Pa­bu­do tar­dy­mo izo­lia­ to­riu­je. To vie­nas pir­mų­jų So­vie­ tų Są­jun­go­je le­gen­di­nių gra­fi­čių meist­rų lat­vis Va­di­mas Meik­ša­ nas nie­ka­da ne­pa­mirš. Sie­nos, ant ku­rių jis pie­šė, bu­vo pa­ženk­lin­tos ir jo krau­ju.

Re­kor­das pa­siek­tas Vil­niu­je

Lat­viui V.Meik­ša­nui – 41 me­tai.

Gar­saus gra­fi­čių meist­ro pra­var­dė Krys, ku­ria jis nuo jau­nys­tės pa­si­ ra­šo ant sa­vo kū­ri­nių, ži­no­ma įvai­ riuo­se pa­sau­lio kam­pe­liuo­se.

Prieš ke­lias die­nas viename Vil­ niaus pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ re Va­di­mas su­kū­rė gra­fi­čius, ku­

Gai­la, kad Mur­mans­ ke už­drau­dė pieš­ ti ant po­van­de­ni­nio lai­vo.

rių bendras plo­tas – be­veik 200 kv. m. Tai – di­džiau­si gra­fi­čiai už­ da­ro­se pa­tal­po­se Lie­tu­vo­je ir vie­ ni di­džiau­sių ka­da nors nu­pieš­ tų pa­sau­lio pre­ky­bos cent­ruo­se. „Idea­liai nu­pieš­ti rei­kė­tų maž­ daug mė­ne­sio, – Va­di­mas su mo­ki­ niu ir drau­gu And­re­ju­mi prekybos centre pie­šė še­šias die­nas. – Mie­ go­jo­me po tris va­lan­das ir in­ten­sy­ viai dir­bo­me.“ Va­di­mas dir­ba in­ter­je­ro di­zai­ne­ riu. Tarp jo klien­tų – gar­sūs ne tik lat­vių vers­li­nin­kai, me­di­kai, me­ni­ nin­kai, oli­gar­chai.

Įkvėpė filmas

„Šis fil­mas ma­ne šo­ki­ra­vo“, – pra­kal­ bus apie gar­saus gra­fič­ ių meist­ro kar­ je­ros pra­džią, pri­si­pa­ži­no Va­di­mas.

1984 m. vai­ki­nu­kas dir­bo di­džė­ ju­mi kul­tū­ros na­muo­se ir mo­kyk­ lo­je. Nau­jau­sius gar­so įra­šus gau­ da­vo per Lat­vi­jos me­ni­nin­kus.

Bū­tent ta­da ir pa­ma­tė do­ku­men­ ti­nį fil­mą.

Va­di­mas pa­sa­ko­jo, kaip iš pre­ kiau­to­jų iš­si­nuo­mo­jo vaiz­do mag­ ne­to­fo­ną, už­trau­kė užuo­lai­das ir žiū­rė­jo fil­mą apie hip­ho­pą bei ky­ lan­čią pir­mų­jų gra­fi­čių meist­ rų ban­gą Niu­jor­ke. Nes­tan­dar­ti­nė kon­cep­ci­ja jį iš­kart pa­ke­rė­jo ir sie­ lo­je su­kė­lė re­vo­liu­ci­ją.

Pir­mą kar­tą sie­ną Va­di­mas nu­ta­ pė dar 1985 m. Tai bu­vo hip­ho­pas – tar­si iš­šū­kis, jun­gęs no­va­to­riš­kus ir ne­stan­dar­ti­nius žmo­nes tuo­me­tė­ je SSRS, ku­ri bu­vo at­si­ri­bo­ju­si nuo va­ka­rie­tiš­kos kul­tū­ros. „No­rė­jo­si pieš­ti die­ną, prie žmo­ nių, kad jie ma­ty­tų, kaip gims­ ta pie­ši­nys, – ne­slė­pė Va­di­mas. – Nors daž­nai pieš­da­vau ir nak­ti­mis.

Ne kar­tą te­ko spruk­ti nuo mi­ li­ci­nin­kų ar ci­vi­liais per­si­ ren­gu­sių tei­sėt­var­kos pa­ rei­gū­nų.“ Žmo­nės, iš pil­kos ma­ sės iš­si­ski­rian­tys ap­ran­ga ir neįp­ras­tais dar­bais, bu­ vo lai­ko­mi pa­vo­jin­gais.

Neį­lei­do į ka­ri­nę ba­zę

„Gra­fi­čius pro­pa­ga­vau po vi­są SSRS, – pri­si­mi­nė Va­di­mas. – Ma­ ne kvies­da­vo at­vyk­ti ir at­si­vež­ti tik da­žų. Ne­mo­ka­ma nak­vy­nė, mai­ti­ ni­mas bu­vo ga­ran­tuo­ta.“ Va­di­mas ne­sle­pia pa­si­ten­ki­ni­ mo, kad kai ku­rie jo dar­bai Ru­si­jo­ je, Uk­rai­no­je, taip pat Lat­vi­jo­je iš­ li­kę iki šių die­nų. Jiems jau dau­giau nei 20 me­tų.

Keis­čiau­sia vie­ta, kur pie­šė lat­vis? Il­gai ne­gal­vo­jęs V.Meik­ ša­nas iš­sky­rė kal­nus Ka­zachs­ta­ ne. Tro­lei­bu­sai, au­to­bu­sai, au­to­ mo­bi­liai, na­mų, bu­tų, ga­myk­lų, pa­sta­tų sie­nos ir net ka­na­li­za­ ci­jas va­lan­čios ma­ši­nos – įpras­ ti ob­jek­tai.

Di­d žiau­s i Va­d i­m o gra­f i­č iai Lat­vi­jo­je – Ma­duo­nos mies­ te­ly­je iš­ta­py­ta apie 80 met­ rų il­gio ir 8 met­rų aukš­čio Kul­ tū­ros na­m ų sie­n a. Ant jos pui­kuo­ja­si gar­siau­sių ša­lies vei­ kė­jų, tu­rė­ju­sių įta­kos šio pro­vin­ ci­jos mies­te­lio plėt­rai, po­rtre­tai. „Gai­la, kad man Mur­ mans­ke už­drau­dė pieš­ti ant po­van­de­ni­nio lai­vo vien dėl to, kad ki­tos ša­lies pi­lie­čiui ne­ga­ li­ma ap­si­lan­ky­ti Ru­ si­jos ka­ri­nė­je ba­zė­je“, – nu­si­juo­kė V.Meik­ ša­nas.

Is­to­ri­ja Gra­fi­čiai da­t uo­ja­m i nuo Se­no­vės Ro­mos im­pe­ri­jos lai­k ų, jų ap­tin­ka­ ma ant Egip­to pi­ra­mi­d žių, Af­ri­ko­je ir ki­tuo­se že­my­nuo­se. Šiuo­l ai­k i­n iai gra­f i­č iai pa­g ar­s ė­j o Niu­j or­ke apie 1970 m. Juos pie­ šė dar­b i­n in­k iš­k ų kvar­t a­l ų jau­ ni­m as. 1971 m. dien­r aš­t is „New York Ti­mes“ sa­vo straips­ny­j e pir­ mą kar­t ą gra­f i­č ių są­vo­k ą pa­n au­ do­j o nau­j a­j ai mies­t ų me­no rū­š iai api­b rėž­t i.

Vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio gra­fi­čių – ant Ber­ly­no sie­nos, ku­r ios frag­ men­t ų yra įvai­r ių ša­l ių šiuo­lai­k i­ nio me­no mu­zie­juo­se.

Ener­gi­ja: pa­sak lat­vio, gra­fi­čiai tu­ri su­teik­ti ge­rų emo­ci­jų.

14

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

vakarė

Ka­ti­liu­kai: šie gal­vos ap­dan­ga­lai mo­te­rims iš­po­pu­lia­rė­jo, kai jais ne­susi­gun­dė vy­rai.

Tech­no­lo­gi­jos: ko­kamedžio la­pai

Bo­li­vi­ja: „Te „Nu­siim­ki­te laik­ro­džius, aus­ka­rus, pa­puo­ ša­lus! Pa­li­ki­te ir fo­toa­pa­ra­tą, jei ne – ne­ve­ šiu!“ – griež­tai per­spė­jo tak­sis­tas. Jam buvo privaloma paklusti.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Skry­dis iš­skri­du­siu lėk­tu­vu

„Ki­tas pa­sau­lis, ki­ti mat­me­nys, – lai­ką, su žmo­na Val­do­ne pra­leis­ tą Bo­li­vi­jo­je, api­bū­di­no Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Šei­ mos me­di­ci­nos kli­ni­kos va­do­vas pro­fe­so­rius Leo­nas Va­lius, šio­je ša­ ly­je dir­bęs pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos pro­jek­tą. – Pen­kių ki­lo­met­rų aukš­ ty­je ply­ti snie­gas, nu­si­lei­dus du ki­ lo­met­rus – šil­ta, skrai­do pa­pū­gos, bė­gio­ja la­mos.“ Is­to­ri­ja: Ti­ahua­na­ko ka­si­nė­to­jai ne tik ran­da in­kų pėd­sa­kų, bet ir va­lo dul­kes nuo ra­di­nių, ku­riems pus­ket­

vir­to tūks­tan­čio me­tų.

Vir­tu­vė: Bo­li­vi­ja tam­pa pa­sau­lio mais­to gur­ma­nų cent­ru.

Bo­li­vi­jo­je paaug­lės pas gy­dy­to­jus atei­na vie­nos ir ne­si­var­žy­ da­mos sė­da­si ant gi­ ne­ko­lo­gi­nės kė­dės.

De­ja, įspū­džius tem­dė sun­ki ke­ lio­nė ir vė­luo­jan­tys skry­džiai. Nu­ si­pir­kę bi­lie­tus in­ter­ne­tu lie­tu­viai ga­vo ne vie­ną pra­ne­ši­mą apie pa­ si­kei­ti­mus. Vie­ti­niai skry­džiai Bo­ li­vi­jo­je nuo­lat vė­luo­da­vo bent po 2–3 va­lan­das.

Ko­ča­bam­bos oro uos­te Val­do­ nė ir Leo­nas su­ži­no­jo, kad skry­dis ati­de­da­mas pu­sei pa­ros, iki ry­to, o lie­tu­vių lau­kė su­pla­nuo­tas dar­bas, su­si­ti­ki­mai. Bu­vo už­sa­ky­tas vieš­ bu­tis. „Dar li­ko du bi­lie­tai į iš­skri­du­sį lėk­tu­vą. Jei tu­ri­te tik ran­ki­nį ba­ga­ žą, ga­li­me tuos bi­lie­tus jums par­ duo­ti, – šiek tiek is­pa­niš­kai su­ pran­tan­tis L.Va­lius pa­ma­nė, kad

su­pra­to ne­tei­sin­gai, nes Bo­li­vi­jo­je kal­ba­ma se­ną­ja is­pa­nų kal­ba. Vis­ gi ne­tru­kus paaiš­kė­jo, kad tą die­ ną tu­rė­jęs iš­skris­ti lėk­tu­vas dar ne­ si­ruo­šia kil­ti. – Nu­si­pir­ko­me tuos bi­lie­tus ir spė­jo­me iš­skris­ti.“ Vieš­bu­čiuo­se – de­guo­nies ba­lio­nai

„Nak­ti­mis api­ma toks jaus­mas, tar­si kaž­kas ant vei­do bū­tų už­dė­jęs pa­gal­vę. Rei­kia ne­pa­ni­kuo­ti, kvė­ puo­ti lė­tai, nors tai – ne­leng­va, – „Vi­tae Li­te­ra“ di­rek­to­rė V.Va­lie­nė nak­ti­mis nuo­lat jau­tė oro sto­ką. – Ry­te prie vieš­bu­čio kam­ba­rių du­rų pa­ma­čiu­si de­guo­nies ba­lio­nus su­ pra­tau, kad pro­ble­mų kil­da­vo ne tik man.“ La Pa­sas yra aukš­čiau­sia pa­sau­ ly­je sos­ti­nė. Kaip ir 3637 met­rų aukš­ty­je virš jū­ros ly­gio pa­sta­ty­tas 45 tūks­tan­čių vie­tų fut­bo­lo sta­dio­ nas, pa­va­din­tas bu­vu­sio pre­zi­den­ to Her­nan­do Si­les var­du. „Kai va­žia­vo­me per 5400 met­rų aukš­čio kal­na­gūb­rį, ma­ši­na krio­kė ir riau­mo­jo“, – aiš­ki­no Leo­nas, su žmo­na va­žia­vęs ir gar­siuo­ju Mir­ ties (Jun­ga­so) ke­liu.

61 ki­lo­met­ro il­gio, vie­to­mis itin siau­ra­me žvy­ruo­ta­me ke­ly­je kas­ met žū­da­vo apie 400 žmo­nių. Ta­ čiau net ir nu­tie­sus nau­ją­jį ke­lią, se­no­jo bo­li­vie­čiai ne­ven­gia. „Ke­l iau­jant at­s i­ve­r ia la­b ai įspū­din­gi vaiz­dai: kal­nai, rū­kas, džiung­lės, kriok­liai, krin­tan­tys tie­ siog ant au­to­mo­bi­lio, ry­žių lau­kai ir ko­kamedžių plan­ta­ci­jos“, – var­ di­jo Leonas.

Ko­ka­me­džiai nio­ko­ja džiung­les

Daug gy­ven­to­jų džiung­lė­se au­gi­ na ko­ka­me­džius, kram­to džio­vin­

15

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

vakarė

tu­ri bū­ti la­bai ge­rai iš­džio­vin­ti.

Val­do­nės ir Leo­no Va­lių as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Įs­pū­džiai: ke­lio­nės Bo­li­vi­jo­je ne­re­tai su­dė­tin­gos ne tik dėl aukš­ti­kal­nių.

e ­gy­vuo­ja ko­ka!“ tus jų la­pus, ku­rie ener­gi­zuo­ja ir pa­kei­čia ka­vą. „Iš to­l i ma­to­s i su­n io­ko­tos džiung­lės. Po dve­jų ko­kame­džių au­gi­ni­mo me­tų rei­kė­tų že­mei pail­ sė­ti 7–8 me­tus, bet bo­li­vie­čiai to ne­lei­džia“, – aiš­ki­no Val­do­nė.

Du vai­kus tu­rin­tis, as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą itin sle­pian­tis Bo­li­vi­jos pre­zi­den­tas Evo Mo­ra­le­sas anks­ čiau pri­klau­sė ko­kame­džių au­ gin­to­jų or­ga­ni­za­ci­jai ir ko­vo­jo už jų tei­ses. Atė­jęs į val­džią at­si­sa­kė ame­ri­kie­čių ko­vos su nar­ko­ti­kais or­ga­ni­za­ci­jos DEA pa­gal­bos. „Te­gy­vuo­ja ko­ka!“ – to­kie pla­ka­ tai su šū­kiais nė­ra re­te­ny­bė ir Bo­ li­vi­jos sos­ti­nė­je. Ar lie­tu­viai ra­ga­ vo ko­ka­me­džio la­pų? „Pa­ban­dė­me. Tie­sa, ne­ži­no­jo­ me, kad juos rei­kia iš­spjau­ti, to­dėl pra­ri­jo­me. Įs­pū­džio ne­pa­da­rė“, – juo­kė­si Val­do­nė.

Try­li­ka­me­tės gi­ne­ko­lo­gų ne­bi­jo

L.Va­lius pa­gal ES ly­ti­nio švie­ti­mo bei svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­gra­mą dir­bo pust­re­čio ki­lo­met­ro aukš­ty­ je esan­čia­me, du tarp­tau­ti­nius uni­ ver­si­te­tus tu­rin­čia­me Ko­ča­bam­bos mies­te­ly­je. „Ša­ly­je, ypač kai­muo­se, vai­kus gim­do 13–14 me­tų mer­gi­nos. No­ rė­da­mos įro­dy­ti mei­lę vai­ki­nui, jos tu­ri pa­si­my­lė­ti, – pa­sa­ko­jo L.Va­ lius. – Be­je, baž­ny­čia ka­te­go­riš­kai nu­si­tei­ku­si ne tik prieš abor­tus, bet ir prieš pre­zer­va­ty­vus.“ JAV bei dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­ lių ne­pil­na­me­tės ne­ga­li be tė­vų ar vai­kų tei­sių tar­ny­bos dar­buo­to­ jų ei­ti pas gi­ne­ko­lo­gus, o Bo­li­vi­jo­je paaug­lės pas gy­dy­to­jus atei­na vie­ nos ir ne­si­var­žy­da­mos sė­da­si ant gi­ne­ko­lo­gi­nės kė­dės.

Dar vie­nas kau­nie­čius nu­ste­bi­ nęs da­ly­kas – gar­sie­ji Pe­ru ir Bo­li­ vi­jos mo­te­rų dė­vi­mi ka­ti­liu­kai. Tai nė­ra tra­di­ci­nis vie­tos in­dė­nų ap­da­ ras. Pap­ro­tys mo­te­rims dė­vė­ti ka­ ti­liu­kus at­si­ra­do XVIII a. pa­bai­go­je, kai eu­ro­pie­čiai jų į Bo­li­vi­ją at­pluk­ dė pil­ną lai­vą. Ša­lies vy­rai ka­ti­liu­

kais ne­su­si­do­mė­jo. Tuo­met pre­ kiau­to­jai su­me­la­vo, kad Eu­ro­po­je juos dė­vi aukš­tuo­me­nės da­mos, ir mo­te­rys pa­ki­bo ant jau­ko. „Da­bar ka­ti­liu­kai – neat­sie­ja­ ma vie­tos mo­te­rų įvaiz­džio da­lis, – juo­kė­si Val­do­nė. – Be­je, pa­gal tai, kiek ka­ti­liu­kas ant gal­vos pa­ kreip­tas, ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ar mo­ te­ris iš­te­kė­ju­si, koks jos ma­te­ria­li­ nis sta­tu­sas. Išei­gi­niai pra­ban­gūs ka­ti­liu­kai kai­nuo­ja net ke­lis šim­ tus do­le­rių.“ Al­te – vien šiukš­ly­nai

Bo­l i­v i­j o­j e per­s pė­ja­m a lai­k y­ tis griež­tų sau­gu­mo inst­ruk­ci­jų: kup­ri­nes ne­šio­ti prie­ky­je, veng­ti pa­puo­ša­lų, laik­ro­džių, fo­toa­pa­ra­ tų. Jų tu­rin­čių ke­lei­vių, kaip nu­ti­ ko lie­tu­viams, tak­si vai­ruo­to­jai ne­ ve­ža. „Ne­ma­lo­nių si­tua­ci­jų ne­pa­ty­ rė­me, – Val­do­nė pri­sipa­ži­no, kad va­žiuo­jant pro skur­džiau­sią ša­lies mies­tą Al­tą ja­me ap­si­lan­ky­ti ne­si­ no­rė­jo. – Pro au­to­mo­bi­lio lan­gus ma­tė­me vien šiukš­ly­nus, pur­vą, be­si­bū­riuo­jan­čias gau­jas.“ Prie­šin­gi vaiz­dai at­si­vė­rė prie aukš­čiau­siai (3821 met­ras) virš jū­ ros ly­gio esan­čio Ti­ti­ka­kos eže­ro. „Tar­si mos­te­lė­ju­si ste­buk­lin­ga pri­juos­te in­dė­niš­kais dra­bu­žiais ap­si­ren­gu­si mo­te­ris pa­tei­kė fan­tas­ tiš­ko sko­nio upė­ta­kį, ma­žų žu­ve­lių, kiau­ši­nių, viš­tie­nos ir ne­hid­ruo­tų bul­vių, – ža­vė­jo­si V.Va­lie­nė. – Die­ viš­kas sko­nis ir die­viš­kas gro­žis – eže­ras bei se­nie­ji in­kų rū­mai.“ Mįs­lin­ga­me ir vos 7 pro­cen­tus ati­deng­ta­me Ti­ahua­na­ko mies­ te, kur ra­di­niai da­tuo­ja­mi net 1500 me­tų prieš mū­sų erą, nu­ste­bi­no idea­liai tiks­lios plokš­tės, ap­skri­ ti­mai bei vie­ta au­siai mo­no­li­ti­nė­ je sie­no­je: per ją bu­vo ga­li­ma per­ duo­ti ko­man­das ir slap­ta klau­sy­tis – akus­ti­ka neį­ti­ki­ma!

Gur­ma­nų val­giai – be dar­žo­vių

Pas­ta­ruo­ju me­tu Bo­li­vi­ja tam­pa pa­sau­lio mais­to gur­ma­nų cent­ru.

„Mais­tas ten daž­niau­siai kep­ tas ar­ba pa­ga­min­tas ga­ruo­se, bet nevir­tas, – pui­kiai ga­mi­nan­tis L.Va­lius čia po­pu­lia­rių jū­rų kiau­ ly­čių ne­ra­ga­vo. – Įdo­mu tai, kad vie­no­je lėkš­tė­je pa­tei­kia­ma mė­sa, ry­žiai, ma­ka­ro­nai, bul­vės be jo­kių dar­žo­vių. La­bai pa­ti­ko ir Bo­li­vi­jos bei Pe­ru pro­duk­tas – ki­nua kruo­ pos, nau­do­ja­mos gar­ny­rui, ko­ šėms, sriu­bai.“

Baž­ny­čia ka­te­go­riš­ kai nu­si­tei­ku­si ne tik prieš abor­tus, bet ir prieš pre­zer-­ va­ty­vus.

Ra­ga­nų tur­gu­je La Pa­se ga­li­ma nu­si­pirk­ti ne tik įvai­rių miks­tū­rų ar mais­to pro­duk­tų, bet ir amu­le­ tų, sap­nų gau­dyk­lių, ­džio­vin­tų la­ mos emb­rio­nų, žiur­kių uo­de­gų ir ki­to­kių keis­te­ny­bių.

Be­n e šven­č iau­s ias Bo­l i­v i­jos mies­tas – Ko­pa­ka­ba­na, kur žmo­ nės prie Ti­ti­ka­kos eže­ro ne tik il­si­ si, bet ir lan­ko vie­tą, kur bu­vo re­ gė­ta Švč. Mer­ge­lė Ma­ri­ja. „Įs­pū­din­ga, kai šven­ti­na­mi ne tik žmo­nės, bet ir au­to­mo­bi­liai“, – ste­bė­jo­si L.Va­lius.

Kau­nie­tį itin su­ža­vė­jo Ko­roi­ko mies­tas, ku­ria­me ka­dai­se slė­pė­si na­ciai. Mies­te, įsi­kū­ru­sia­me apie 1700 met­rų aukš­ty­je virš jū­ros ly­ gio, į akis krin­ta vo­kiš­ka tvar­ka, at­ si­ve­ria fan­tas­tiš­ki gam­tos vaiz­dai, ba­sei­nuo­se – van­duo iš kriok­lių, ku­rį ga­li­ma ger­ti. „Čia ga­lė­čiau gy­ven­ti se­nat­vė­ je“, – su­si­ža­vė­jęs žmo­nai pa­sa­kė Leo­nas.

Ta­čiau ki­tą die­ną ir jam, ir Val­ do­nei smar­kiai niež­ė­jo kū­ną – juos su­kan­džio­jo šio­se vie­to­se siau­tė­ jan­čios mu­se­lės. „Na, ar dar no­rė­tum čia gy­ven­ ti se­nat­vė­je?“ – juo­kais vy­rą er­zi­ no Val­do­nė.

Ar­ti: kal­nuo­se yra kriok­lių, ku­rie krin­ta tie­siog ant ke­lio.

Kry­žiai: Mir­ties ke­ly­je kas­met žū­da­vo apie 400 žmo­nių.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus šiltas, šiandien dieną numatoma 14–18 laipsnių šilumos, be kritulių. Rytoj laikysis panaši temperatūra: naktį bus 4–7, dieną – 15–17 laipsnių šilumos. Beveik visoje Lietuvoje palis. Pirmadienį orai smarkiai keistis neturėtų, taip pat kiek palis.

Šiandien, balandžio 21 d.

+15

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+16

Utena

+4

6.15 20.54 14.39

112-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 254 dienos.

Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +17 Brazilija +29 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +32 Keiptaunas +19 Kopenhaga +12

kokteilis Spal­vų ho­ros­ko­pas Pa­si­ro­do, yra ir to­kių – spal­vų ho­ros­ko­ pų. Kam įdo­mu – iš­si­kirp­ki­te.

Rau­do­na – lai­min­ga Skor­pio­nui, tam­siai rau­do­na – Avi­no spal­va. Ji tu­ri jau­di­nan­tį po­vei­kį, bet ją nau­do­ti rei­kia at­sar­giai, ki­ taip pra­de­da er­zin­ti žvilgs­nį. Ne­rei­kė­tų dė­ vė­ti rau­do­nos spal­vos dra­bu­žių, kai sie­kia­ te komp­ro­mi­so. Bet jei si­tua­ci­ja rei­ka­lau­ja drą­sos, rau­do­na spal­va – tin­ka­miau­sia.

Gel­to­na – lai­min­ga Dvy­niams ir yra vie­ na Mer­ge­lės spal­vų. Ma­no­ma, kad tu­ri tei­ gia­mą po­vei­kį dė­vin­tiems šios spal­vos rū­ bus. Ji – la­biau pi­ni­gų nei mei­lės spal­va. Ši spal­va su­tei­kia pa­si­ti­kė­ji­mo ne­drą­siems.

Auk­si­nė ir oran­ž i­nė – spal­vos, lai­m in­ gos Liū­t ui. Oran­ž i­nė ža­da drau­g iš­k u­ mą, auk­si­nė reiš­k ia iš­d i­du­mą. Oran­ž i­ nė taip pat tin­ka ve­dy­boms.

Mė­ly­na – lai­m in­ga Jau­čiui ir Svars­tyk­ lėms. Tai – vie­na lai­m in­g ų Mer­ge­lės spal­v ų. Tra­d i­ci­nė įsi­my­lė­ju­sių spal­va, reiš­kian­ti lai­mę ir ra­my­bę. Ža­lia – lai­min­ga Ožia­ra­giui. Van­de­niui – švie­siai ža­lia. Tai – vil­ties sim­bo­lis. Ne­pa­ tar­ti­na ža­lios spal­vos dra­bu­žiais reng­tis per ve­dy­bas.

Pur­pu­r i­nė – lai­min­ga Šau­l iui, vio­le­t i­nė – Vė­ž iui. Pur­pu­r i­nė at­sto­vau­ja oru­mui, rei­ka­lau­ja pa­gar­bos. Ji pri­trau­kia sėk­mę.

Vio­le­ti­nė pa­de­da iš­ryš­kin­ti ga­bu­mus.

Si­dab­ri­nė ir švie­siai pil­ka – lai­min­ga Žu­ vims. Si­dab­ri­nė pri­trau­kia užuo­jau­tą ir su­pra­ti­mą. Pil­ka – ra­mi­na.

Ru­da – iš­m in­t ies spal­va. Su­tei­k ia pu­ siaus­vy­ros. Gels­vai ru­da ir rus­vai gels­ va ra­mi­na, šių at­spal­v ių dra­bu­ž ius dė­ vė­ki­te, kai rei­kia su­si­kaup­ti.

Ro­ž i­nė at­s to­vau­ja ro­man­t iš­k u­mui ir har­mo­ni­jai.

Juo­da – ge­du­lo spal­va, bet kai ku­riems – lai­min­ga. Ožia­ra­gio ir Skor­pio­no at­sto­ vai, dė­vė­da­m i šios spal­vos dra­bu­ž ius, pa­brė­ž ia ele­gan­ci­ją. Čes­ka (šian­dien bū­siu Šiau­liuo­se. Gal kam lin­kė­ji­mus per­duo­ti?)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+12 +19 +19 +16 +22 +6 +13 +16

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+15 +16 +16 +24 +7 +24 +15 +16

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

0–3 m/s

Vardai Šiandien: Akvilė, Amalija, Anzelmas, Arėjas, Konradas, Skalvė.

Rytoj: Danutė, Kajus, Leonidas (Leonas), Norvaidė, Soteras, Visgailas.

orai klaipėdoje Šiandien

+18

+17

balandžio 21-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+14

+12

+10

3

+10

+10

+7

+5

3

+6

+10

+6

+5

3

rytoj

pirmadienį

1563 m. mi­rė pir­mo­sios lie­tu­v iš­kos kny­gos au­to­ rius Mar­ty­nas Maž­vy­das.

1816 m. gi­mė ang­lų ra­šy­ to­ja Char­lot­te Bron­te. Žy­ miau­sias jos ro­ma­nas – „Džei­nė Eir“.

1856 m. Aust­ra­l i­ja ta­po pir­mą­ja pa­sau­l io vals­ ty­be, įve­du­sia aš­tuo­nių va­lan­dų dar­bo die­ną.

1898 m. JAV pri­pa­ž i­no Ku­bos ne­prik­lau­so­my­bę.

1910 m. mi­rė ame­r i­k ie­ čių ra­š y­to­j as Mar­k as Twai­nas.

1926 m. gi­mė Ang­li­jos ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II.

1966 m. Hjus­to­no (JAV) me­d i­kai at­l i­ko pir­mą­ją pa­sau­ly­je dirb­t i­nės šir­ dies per­so­d i­n i­mo ope­ ra­ci­ją.

1990 m. Mask­va su­stip­ ri­no ener­ge­t i­nę Lie­t u­ vos blo­ka­dą, ti­kė­da­ma­ si pri­vers­t i ją at­si­sa­k y­t i ne­prik­lau­so­my­bės.

1996 m. Če­čė­ni­jo­je prie Ge­chi Ču gy­ven­v ie­tės nuo Ru­si­jos avia­ci­jos ra­ ke­tos žu­vo pir­ma­sis Če­ čė­ni­jos pre­zi­den­tas Džo­ cha­ras Du­da­je­vas.

Kitą savaitę džiu­gins šil­uma Ar­ti­miau­sios die­nos klai­pė­die­čius tu­rė­tų nu­džiu­gin­ti šil­tais pa­va­sa­riš­kais orais. Ir sa­vait­ga­lį, ir atei­nan­čią sa­vai­tę die­no­mis lai­ky­sis dau­giau nei 10 laips­nių ši­lu­mos.

Rū­bas: at­ši­lus ir pa­li­jus, ne­truks su­ža­liuo­ti ve­jos ir su­la­po­ti me­džiai.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, šian­dien ir ry­toj Klai­pė­do­je lau­ kia­mi de­be­suo­ti su pra­gied­ru­ liais orai. Šeš­ta­die­nį ant­ro­je die­nos pu­ sė­je, nak­tį į sek­ma­die­nį lau­kia­ ma lie­taus, vie­to­mis for­muo­sis rū­kas.

Sek­ma­die­nį taip pat ga­li pa­ly­ti. Šian­dien oras įšils iki 13–15, ryt – iki 11–13, nak­ti­mis lai­ky­sis 4–7 laips­niai ši­lu­mos.

Vy­raus pie­tų kryp­čių 3–8 m/s vė­jas.

Pa­sak L.Pakš­čio, atei­nan­čią sa­vai­tę pirmadienį–trečiadie­ nį ter­mo­met­ro stul­pe­lis kils iki 10–13, nak­ti­mis – iki 3–6 laips­ nių ši­lu­mos.

Spe­cia­lis­tas pro­gno­za­vo, jog ki­tą sa­vai­tę bus ne­pas­to­viai de­ be­suo­ta, ta­čiau ne­di­de­lis lie­tus ti­kė­ti­nas tre­čia­die­nį.

Vy­raus silp­nas, 4–9 m/s vė­jas. „Ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je tu­rė­tų ge­ro­kai at­šil­ti: die­no­mis bus 13– 16, gal net ir dau­giau, o nak­ti­mis – apie 5–8 laips­nius ši­lu­mos“, – ko­men­ta­vo L.Pakš­tys.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.