2012-04-21 Vilniaus diena

Page 1

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, BALANDŽIO 21 d., 2012 m. Nr. 93 (1292)

diena.lt

TAIKIKLYJE

InTelekTua lInės TV pramogo s

2,50 Lt NEt 37 PROGRA 2012 m. balan džio

21 d.

MOs

Su šiandienos „Vilniaus diena“ nemokamas įėjimas į Vilniaus paveikslų galeriją šį savaitgalį

porTreTas TV HeroJus

dIdySIS ū

kInInkų Išbandym as +

KULINARIJA Kai burokėliai suteikia sparnu s

KINO FO TELIS Dar viena „Ti

Šiandien priedas

Kai meilė virs­ta ko­mer­ci­ja Vis dau­giau jau­na­ ved­žių pa­si­ra­šo ve­dybų su­tartį, pa­skui žen­gia prie al­to­riaus. Dva­si­nin­ kai sa­ko, kad san­ tuo­kos ne­ga­li­ma pa­vers­ti vien eko­ no­mi­niu pa­grin­du su­kur­ta už­darą­ja ak­ci­ne bend­ro­ve. Jau­na­ved­žiai at­ker­ ta, kad sky­rybų at­ ve­ju ve­dybų su­tar­ tis pa­dėtų iš­sau­go­ti kiek­vie­no turtą.

taniko“ kelionė

Tiražas 36 160

Nuo­monė, kad STT ak­ty­viai pra­de­da dirb­ti tik prie­š ko­kius nors rin­ki­mus, nėra tei­sin­ga. STT di­rek­to­rius Ži­man­tas ­ Pa­ce­vi­čius

8p. miestas

Kal­nas toks, kokį matė Ge­di­mi­nas Vie­ni gėri­si at­si­vėru­siu vaiz­du – iš visų pu­sių aiš­kiai ma­ty­ti pi­lis, ki­ti gai­li Ge­di­mi­no kal­no med­žių. Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad vis­kas – kal­no la­bui. 2p. miestas

Ini­cia­tyvą stab­do lėti val­di­nin­kai Šv. Ste­po­no gatvės sim­bolį „Kiau­ šinį“ at­nau­jin­ti su­ma­niu­siai me­ ni­nin­kei koją ki­ša val­di­nin­kai – ini­cia­ty­viai vil­nie­tei ten­ka lauk­ti rei­kiamų lei­dimų. 4p.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

miestas

Baž­ny­čia turėtų mo­dernė­ti

„Jei su­da­ro­te ve­dybų su­tartį, jūsų san­tuo­ka baž­ny­čio­je yra tik spek­ tak­lis“, – su­žadė­ti­nių kur­suo­se vis kar­to­jo baž­ny­ti­nia­me teis­me dir­ban­ ti vie­nuolė. Jau­nos po­ ros pa­si­ju­to su­tri­ku­sios.

6

Svars­ty­mai: tur­tin­gas jau­ni­kis su būsimą­ja nuo­ta­ka pa­si­ra­šo ve­dybų su­tartį. Tai šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je –

daž­nas at­ve­jis. Ta­čiau ka­ta­li­kai klau­sia: kam tuo­met ap­skri­tai rei­ka­lin­ga san­tuo­ka, jei san­ty­kiai ver­ti­na­mi pi­ni­gais? „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Lie­tu­va: uni­ver­si­te­tus vald­žia jungs ta­da, kai jie pa­tys to pa­norės.

šiandien Pasaulis

SavaiTėS horoskop ir Kryžiažoas DiS

Su­lau­žy­tu klu­bu iš med­žioklės Bots­va­no­je grįžu­siam ka­ra­liui Jo­ nui Ka­ro­liui I is­pa­nai užkūrė tikrą pirtį. 12p.

Šeštadienis

Gar­sus ak­to­rius ir bardas Kos­tas Smo­ri­gi­nas ry­ toj švęs 59-ąjį gim­ta­dienį. Šios šventės iš­va­karė­ se su me­ni­nin­ku „Vilniaus diena“ kalbė­josi apie naująjį jo dainų al­bumą, ne­tikė­ tas jo at­si­ra­di­mo ap­lin­ky­bes, teat­ro ma­giją ir ne­gai­ les­tingą jo rea­lybę. 19p.

9p.

Sportas

Vil­niu­je at­si­kūręs le­gen­di­nis krep­ ši­nio klu­bas „Sta­ty­ba“ nu­ste­bi­no dau­gelį krep­ši­nio mėgėjų. Tre­ne­rio Gin­tau­to Re­gi­nos ve­da­mi NKL de­ biu­tan­tai nu­žy­gia­vo iki pat fi­na­lo ir iš­ko­vo­jo si­dab­ro me­da­lius. 17p.

TV diena

Renatą Ša­ka­lytę žiū­ro­vai pa­žįsta kaip so­lid­žią TV3 „Ži­nių“ vedėją, jaut­rią žur­na­listę, ku­ri grau­di­na­ si regė­da­ma ty­lių Lie­tu­vos did­vy­ rių žyg­dar­bius, avan­tiū­ristę, se­nu mo­to­cik­lu du­mian­čią į šiaurę. O kas dar ver­čia virpė­ti jos širdį?

Pa­kelė­se vo­lio­ja­si to­nos pa­dangų Kal­nai pa­dangų, sta­ty­binės at­lie­ kos ir ki­tos šiukšlės jau šį sa­vait­ galį per ak­ciją „Da­rom“ turėtų iš sos­tinės pa­miš­kių ir pa­ke­lių iš­ ke­liau­ti į sąvar­ty­nus. 4p. Me­nas ir pra­mo­gos

Maest­ro or­kest­re – tik ar­ti­mie­ji Ar įma­no­ma pa­sa­ky­ti, kad vie­ nas mu­zi­kos kūri­nys yra ge­res­ nis už kitą? Vla­di­mi­ras Spi­va­ko­ vas įsi­ti­kinęs, kad mu­zi­kan­tui ne­de­ra taip svars­ty­ti. 28p.

2

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Kal­nas be me­džių Vie­ni gė­ri­si at­si­vė­ru­siu vaiz­du – da­bar be­ veik iš vi­sų pu­sių aiš­kiai ma­ty­ti pi­lis, ki­ti gai­li Ge­di­mi­no kal­no me­džių. Spe­cia­lis­tai tei­gia, kad jų tiks­las – ne ža­lo­ti pi­lia­kal­nį, bet jį iš­sau­go­ti. O me­džių kir­ti­mas esą tė­ ra se­niai pra­dė­tų dar­bų tą­sa.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Tiks­las – iš­sau­go­ti pi­lia­kal­nį

Tiems, ku­rie ne­ma­tė, ne­gir­dė­jo ir ne­ži­no, pa­sa­ky­si­me, kad šio­je si­ tua­ci­jo­je nie­kas pra­na­šiš­kų sap­nų, kaip ka­dai­se di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Ge­di­mi­nas, ne­sap­na­vo. Bu­vo su­ da­ry­ta di­de­lė ko­mi­si­ja, 2010 m. pa­skir­ta kul­tū­ros mi­nist­ro. „Ko­mi­si­ja pri­pa­ži­no Ge­di­mi­no kal­ną kaip tu­rin­tį ava­ri­nės būk­lės po­žy­mių. Ak­te su­ra­šy­ti ko­mi­si­jos spren­di­mai, kad pi­lia­kal­nį bū­ti­na tvar­ky­ti, vi­so Ge­di­mi­no kal­no sta­ bi­li­za­vi­mo ir kon­ser­va­vi­mo dar­bus at­lik­ti dviem eta­pais“, – var­ty­da­ ma do­ku­men­tus aiš­ki­no ar­chi­tek­ tė As­ta Meš­kaus­kie­nė. Juo­du ant bal­to aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad Vil­niaus pi­lia­vie­tės, va­di­na­ mos Ge­di­mi­no kal­nu, Pi­lies kal­nu, Aukš­tu­ti­ne ir Že­mu­ti­ne pi­li­mi, sta­ tu­sas – pa­mink­las. Pi­lia­kal­nis yra kaip ver­ty­bė, tu­rin­ti sa­vo su­dė­ tį, apim­tį, ir, svar­biau­sia, ver­tin­ gą­sias ypa­ty­bes. „Pa­si­tel­kę įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tus de­da­me la­bai daug pa­stan­gų, kad šlai­tų ir gy­ ny­bi­nių sta­ti­nių būk­lė bū­tų sta­ bi­li­zuo­ta. Tiks­las – ne juos ža­lo­ti, o iš­sau­go­ti ver­tin­gą­sias ypa­ty­bes, šiuo at­ve­ju – pi­lia­kal­nio šlai­tus“, – sa­kė ar­chi­tek­tė. Kal­no šlai­tus stip­ri­nti ir tvar­ky­ ti bu­vo pra­dė­ta dar XIX a. pr. Tai­ gi da­bar­ti­nius dar­bus bū­tų ga­li­ma va­din­ti tą­sa tų, ku­rie pra­dė­ti prieš dau­ge­lį me­tų. „1980–1991 m. pa­gal ar­chi­tek­to G.Lau­ciaus ir in­ži­nie­riaus J.Men­ de­le­vi­čiaus pa­reng­tą pro­jek­tą bu­vo vyk­do­mi Ge­di­mi­no kal­no su­tvar­ ky­mo ir šlai­tų tvir­ti­ni­mo dar­bai, – ra­šo­ma Pro­jek­ta­vi­mo ir res­tau­ra­vi­

mo ins­ti­tu­to aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te. – Dar­bai bu­vo vyk­do­mi suak­ty­vė­ jus šlai­tų ero­zi­jos pro­ce­sams, at­si­ ra­dus žy­mes­nėms va­ka­ri­nio bokš­to de­for­ma­ci­joms.“ Dėl lė­šų sto­kos dar­bai bu­vo nu­ trauk­ti, ta­čiau per tą lai­ką nu­pjau­ti men­ka­ver­čiai, li­go­ti, pa­vo­jin­gai pa­ svi­rę me­džiai, ku­rie su­da­rė apie 60 pro­c. vi­sų me­džių. Po ke­le­rių me­ tų kal­no te­ri­to­ri­jos tvar­ky­mo dar­ bai at­nau­jin­ti. Res­tau­ruo­tos api­ ru­sios, su­si­dė­vė­ju­sios, at­sta­ty­tos ero­zi­jos su­nai­kin­tos dan­gos. Bu­vo vyk­do­mi ir ki­ti dar­bai sie­kiant sta­ bi­li­zuo­ti ir su­tvir­tin­ti šlai­tus.

Vi­suo­me­nė gal ir su­ ju­do dėl tų me­džių kir­ti­mo, bet spe­cia­ lis­tai vien­bal­siai pri­ ta­ria šiems dar­bams.

Ša­lin­ti­nų me­džių gru­pės

2010-ai­siais pra­dė­tas pir­mas dar­ bų eta­pas, ku­ria­me bu­vo nu­ro­dy­ ti to­kie kal­no tvar­ky­mo dar­bai kaip ava­ri­jos grės­mės ša­li­ni­mas, t. y. pa­vo­jin­gų me­džių nuo šlai­tų kir­ ti­mas, smeg­duo­bių lik­vi­da­vi­mas, ta­kų dan­gos re­mon­tas, me­ta­li­nės tvo­ros re­mon­tas. Be vi­so to, bu­vo tvar­ko­ma ir lie­taus van­dens nuo­ te­kų sis­te­ma. „Per šį ava­ri­jos grės­mės lik­vi­ da­vi­mo dar­bų eta­pą bu­vo pa­ša­ lin­ti sep­ty­ni di­džiau­sią grės­mę ke­lian­tys me­džiai. Juos pa­ša­lin­ ti lei­di­mą da­vė mies­to sa­vi­val­dy­ bė“, – tei­gė A.Meš­kaus­kie­nė. Vė­ liau Pro­jek­ta­vi­mo ir res­tau­ra­vi­mo

Nuo­mo­nės: vie­niems vil­nie­čiams to

ins­ti­tu­to spe­cia­lis­tai pa­ren­gė Ge­ di­mi­no kal­no ir Aukš­tu­ti­nės pi­ lies ant­ro eta­po tvar­ky­bos dar­bų pro­jek­ti­nę do­ku­men­ta­ci­ją. Pa­ gal ją bu­vo to­liau kertami me­džiai ir res­tau­ruojami su­tvir­ti­ni­mai – „kal­no šiau­ri­nė ir ry­ti­nė pa­pė­dės

Dar­by­me­tis: šią sa­vai­tę Ge­di­mi­no kal­nu ro­pi­nė­jo med­kir­čių tech­ni­ka.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

3

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

miestas

– toks, ko­kį re­gė­jo Ge­di­mi­nas Komentaras

Ja­ni­na Gad­liaus­kie­nė

Lie­tu­vos ža­l ių­jų ju­dė­ji­mo at­sto­vė

K

243

me­džiai

aip vil­n ie­tei, ne vie­nus me­t us gy­ve­n an­č iai šia­ me mies­te ir pri­pra­t u­siai prie kal­no, apau­gu­sio me­ džiais, man at­ro­do žiau­r us tas vaiz­ das. Į ža­l iuo­sius krei­pė­si ne vie­nas vil­n ie­t is, pra­dė­jau aiš­k in­t is. Jie pa­si­ tvir­t i­no tą pla­ną ir da­bar dar at­siun­ tė, kad ba­lan­džio pa­bai­go­je bus iš­kirs­ ta, ro­dos, apie 80 me­džių. Jie sa­ko, kad me­džiai ne­ver­tin­gi, ir tei­gia, kad jų kir­ ti­mas pa­dės ap­sau­go­ti tą sluoks­nį žo­ lės, kad kal­nas ne­sug­riū­tų, ne­slink­tų. Nors man tai ke­lia abe­jo­nių. Ir ki­tiems spe­cia­lis­tams ke­lia abe­jo­nių, nes me­ džio šak­nys kaip tik gal­būt pa­de­da su­ tvir­t in­t i ir ap­sau­go­t i. Tai­g i, dėl kal­no tvir­tu­mo, ma­nau, pa­ro­dys atei­tis, kas bu­vo tei­ses­nis. Jei iš­kirs tuos me­džius, šak­nys per tam tik­rą lai­ką su­pus, tai­gi ve­lė­na taip greit neat­si­ras. To­dėl man ke­l ia di­d žiu­l ių abe­jo­n ių tas me­d žių kir­ti­mas, at­ro­do krau­po­kai. Ne­bu­vau da­bar nuė­ju­si, bet ma­čiau iš nuo­trau­ kų, ir neat­ro­do la­bai įti­ki­ma, kad bū­ti­ nai rei­kė­jo kirs­ti me­džius. Jei ir rei­kė­ jo, tai tik­rai tik tuos, ku­rie ne­ver­tin­gi ir kė­lė grės­mę. Na, jie la­bai aiš­ki­no­si, kad tai bu­vo bū­ti­na pa­da­ry­ti. Ką gi, be­lie­ka lauk­ti re­zul­ta­to.

Nuomonės

šiuo metu yra pašalinti nuo Gedimino kalno.

oks Ge­di­mi­no kal­no vaiz­das pa­tin­ka, ki­ti rau­da dėl iš­kirs­tų me­džių.

su­tvir­t i­n tos lau­ko ak­m e­n i­m is, restauruotos at­ra­mi­nės sie­nu­tės, sutvarkyti ero­zi­jos pa­žeis­ti šlai­tai, įgriu­vos“ ir t. t. „2011 m. pra­dė­jus vyk­dy­ti tvar­ ky­bos dar­bus, pa­gal pa­reng­tą pro­ jek­tą bu­vo pra­dė­ti ša­lin­ti me­džiai.

Į sep­ty­nias gru­pes su­skirs­ty­ti me­ džiai – tai men­ka­ver­čiai, per ar­ ti pa­sta­tų au­gan­tys, su­ža­lo­ti, ap­ džiū­vę, že­myn nuo šlai­to pa­svi­rę ir ar­dan­tys šlai­tus, taip pat jau­ni, men­kos es­te­ti­nės ver­tės me­džiai, au­gan­tys vir­šu­ti­nė­je da­ly­je ir už­

Gel­bė­jo: pa­sak A.Meš­kaus­kie­nės, šiuo me­tu jau pa­ša­lin­ti vi­si me­džiai,

ku­rie kal­nui kė­lė grės­mę.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

sto­jan­tys mies­to pa­no­ra­mą. Šiems me­džiams ša­lin­ti gau­ti lei­di­mai ir praė­ju­siais me­tais pra­dė­ti jų ša­li­ni­ mo dar­bai“, – pa­sa­ko­jo ar­chi­tek­tė A.Meš­kaus­kie­nė. Pi­lia­kal­nis – ne par­kas

Iš­kir­tus da­lį me­džių, pa­sak pa­ šne­ko­vės, aki­vaiz­džiai iš­ryš­kė­jo, ku­riuos jų dar rei­kė­tų ša­lin­ti. Ar­ chi­tek­tės tei­gi­mu, kai me­džiai bu­ vo pa­pil­do­mai įver­tin­ti, Pa­mink­lų pro­jek­ta­vi­mo ir res­tau­ra­vi­mo ins­ ti­tu­tas pa­ren­gė pro­jek­to pa­pil­dy­ mą. Pa­gal jį bu­vo nu­tar­ta ša­lin­ti ne tik pa­vo­jin­gus me­džius, bet ir tu­ rin­čius men­ką es­te­ti­nę ver­tę ir už­ sto­jan­čius mies­to pa­no­ra­mą nuo kal­no vir­šaus. „Pi­lia­kal­niai tu­rė­jo gy­ny­bi­nę pa­ skir­tį ir nie­kad ne­bu­vo apau­gę me­ džiais. Pi­lia­kal­nis nė­ra miš­ko par­ kas. Me­džius, ku­rie ar­dė šlai­tą, mes jau pa­ša­li­no­me. Da­bar lie­ka kal­nui su­teik­ti gy­ny­bi­nės pa­skir­ties pi­lia­ kal­nio vaiz­dą. Ge­di­mi­no kal­ną no­ ri­me ma­ty­ti to­kį, koks jis ka­dai­se ir bu­vo. Vi­suo­me­nė gal ir su­ju­do dėl tų me­džių kir­ti­mo, bet spe­cia­lis­tai vien­bal­siai pri­ta­ria šiems dar­bams. Pi­lia­kal­nių ap­sau­gos me­to­di­ko­je aiš­kiai nu­ro­dy­ta, kad drau­džia­ma so­din­ti me­džius ant pi­lia­kal­nio“, – tvir­ti­no ar­chi­tek­tė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ken­kia ne tik me­džiai?

Iš vi­so šian­dien yra pa­ša­lin­ti 243 me­džiai, li­kę jų apie šim­tą. Ant­ ra­sis tvar­ky­bos dar­bų eta­pas, pra­ si­dė­jęs 2011-ai­siais, dar tę­sia­si. Jį ti­ki­ma­si už­baig­ti šių me­tų pa­bai­ go­je. To­liau vyk­dant kal­no tvar­ky­mo dar­bus bus šalinami kal­no šlai­ tams ken­kiantys ir Aukš­tu­ti­nės pi­lies vaiz­dus už­sto­jantys me­ džiai. „Ver­tin­go­ji ypa­ty­bė yra pi­lia­kal­ nis, kirs­da­mi me­džius no­ri­me iš­ ryš­kin­ti pi­lia­kal­nio ir ant jo sto­vin­ čių is­to­ri­nių sta­ti­nių ver­tę“, – sa­kė ar­chi­tek­tė. Kal­bė­da­ma apie veiks­nius, ku­ rie tu­ri įta­kos šlai­to iri­mui, pa­ šne­ko­vė už­si­mi­nė taip pat apie tu­ ne­lius, esan­čius po kal­nu, ir apie 2006 m. įreng­tą ke­lei­vi­nį kel­tu­ vą, ku­rio vib­ra­ci­jos da­ro nei­gia­mą po­vei­kį kal­no šlai­tui. „Tu­ne­lių iri­ mas taip pat ga­li bū­ti vie­na tų prie­ žas­čių. Jų sie­nos bu­vo iš­rams­ty­tos rąs­tais. Per dau­ge­lį me­tų rąs­tai su­ pū­va, o kur dings­ta tos erd­vės? Tu­ ne­lių iri­mas ga­li bū­ti smeg­duo­bių at­si­ra­di­mo prie­žas­tis, – kal­bė­jo A.Meš­kaus­kie­nė ir pri­dū­rė, – kal­ ne tiek is­to­ri­jos ženk­lų, kad jį rei­ kia ir tir­ti, ir ste­bė­ti, ir po tru­pu­tį nuo­lat tvar­ky­ti.“

Ma­ry­tė Me­džiai nie­kad ne­truk­dė, bet ge­rai at­ro­dys ir da­bar. Man la­bai pa­tin­ka kal­no su­tvir­ti­ni­mas apa­čio­je. Kal­ bant apie me­džius, tai da­bar ir pi­lis ge­riau ma­ty­sis, nes anks­čiau žiū­rė­ da­mas į kal­ną ma­tei tik me­džius.

Ro­mas Pa­tin­ka man ši­tas vaiz­das. Kai ėjau nuo Ža­lio­jo til­to pu­sės, ma­čiau, kaip at­si­ve­r ia pli­kas vaiz­das, is­to­r iš­kai la­bai gra­ž iai at­ro­do kal­nas. Gy­ve­ nau Vil­n iu­je ir so­v ie­t i­n iais lai­kais, kal­n ą vi­s a­da ma­č iau ap­žel­d in­t ą. Kai pra­si­dė­jo ši­tie dar­bai, pa­var­čiau šiek tiek me­d žia­gos ir at­ra­dau, kad tas kal­nas se­niau tik­rai bu­vo pli­kas. Bet pa­lik­ta šiek tiek me­džių. Ma­nau, tik­rai ge­rai at­ro­dys. Svar­bu, kad kal­ nas ne­su­by­rė­tų ir ne­pra­dė­tų ir­ti. Šis po­ky­tis man pa­tin­ka. Anks­čiau bu­ vo taip: kol neuž­lip­si, ne­sup­ra­si, kas ten yra.

4

ĹĄeĹĄtADIENIS, balandĹžio 21, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Kal­nai pa­dan­gĹł, sta­ty­bi­nÄ—s at­lie­kos ir ki­tos ĹĄiukť­lÄ—s jau ĹĄÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ tu­rÄ—­tĹł iť­ke­liau­ti iĹĄ sos­ti­ nÄ—s pa­miť­kiĹł ir pa­ ke­liĹł ÄŻ sÄ…­var­ty­nus. O Vil­niaus ra­jo­ne su ĹĄiukť­lin­to­jais ko­ vo­ti pa­dÄ—s nau­jas ÄŻsta­ty­mas.

„„Kie­kis: Vil­niaus ra­jo­no pa­ke­lÄ—­se ir pa­miť­kÄ—­se kas­met su­ren­ka­ma ke­lias

De­ťim­tys to­nų pa­dan And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Lau­kia tei­gia­mų per­mai­nų

@b R aNQVR[V\  CVY[VNb` QVR[N•

;2:<8.:.@ Ă Âź76:.@

Ă&#x; CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VWĂ– Ă&#x; `NcNVaTNYĂ&#x;

CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VW\WR cfX`aN[Ă˜V\` ]N_\Q\`'

2_ZVaN \ ]N_\QN  3RPVa NQ cVcbZ 1NVYV[V[XĂş ]\_a_RaNV EC6“EC666 NZ VĂş CNXN_Ăş 2b_\]\` T_NcVĂ­_\`R• AN_]aNbaV[Ă› ]N_\QN  8_f VNV f_N Q\_fOĂ›` R[XYN` \ @a_Ă›YĂ› “ ]R_TNYĂ›` @N]VRT\` “ cNY`afOV[V[XNV ZR[\ ZRPR[NaNV V_ X\YRXPV[V[XNV• ;RZ\XNZN` Ă&#x;Ă›WVZN` aVX `b ONYN[Q V\ Q  CVY[VNb` QVR[N• /Ă­aV[N ]N_\QfaV YNVX_N aĂ&#x; ObQĂ›a\WbV ]_VR Ă&#x;Ă›WVZ\ CVY[VNb` ]NcRVX`YĂş TNYR_VWN 1VQ V\WV T !! 1N_O\ YNVXN`' R aNQVR[VNV` “ % cNY cR[Ă˜VĂş V cNXN_Ă›`R “ $ cNY

Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Vil­niaus ra­jo­no agen­tō­ros ve­dÄ—­ jas My­ko­las Be­ka­sÄ—­nas dien­rať­ Ä?iui tvir­ti­no, kad jo va­do­vau­ja­ma ÄŻstai­ga jau pa­si­ren­gu­si ap­lin­kos ĹĄva­ri­ni­mo dar­bams. Val­di­nin­kas vy­lÄ—­si, kad dau­gy­bÄ™ me­tĹł ĹĄiukť­ lÄ—­mis nuo­lat uŞ­ver­Ä?ia­mi Vil­niaus ra­jo­no miť­kai ir pa­ke­lÄ—s pa­ga­liau bus iť­kuop­ti vi­siems lai­kams. „AÄ?iĹŤ Vil­niaus ra­jo­no ta­ry­bai, kad ji priÄ—­mÄ— ÄŻsta­ty­mÄ…, ku­riuo bus ÄŻves­tas pri­va­lo­mas ĹĄiukť­liĹł iť­ve­Şi­mo mo­kes­tis. Da­bar jau ne­ ga­lÄ—s Ĺžmo­gus pa­sa­ky­ti: ne­tu­riu su­tar­ties su ĹĄiukť­liĹł ve­ŞÄ—­ju, nes pas ma­ne ĹĄiukť­liĹł nÄ—­ra. Yra tvar­ ka, bus ap­skai­Ä?iuo­ta, kiek vi­du­ ti­niť­kai gy­ven­to­jas ĹĄiukť­liĹł „pa­ ga­mi­na“, ir uĹž jĹł iť­ve­Şi­mÄ… teks su­si­mo­kÄ—­ti. Juk taip ne­bō­na, kad Ĺžmo­gus ĹĄiukť­liĹł ne­tu­rÄ—­tĹłâ€œ, – kal­ bÄ—­jo M.Be­ka­sÄ—­nas. Nau­jo­ji tvar­ka Vil­niaus ra­jo­ne ÄŻsi­ga­lios nuo ge­gu­ŞÄ—s 1 d., tad, pa­ sak gam­to­sau­gi­nin­ko, Ĺžmo­nÄ—ms ne­be­bus pra­smÄ—s slÄ—p­ti ĹĄiukť­les ir ga­ben­ti jas ÄŻ pa­miť­kes ar pa­ke­les.

Su­ren­ka to­nas pa­dan­gų

Per­nai Vil­niaus ra­jo­ne Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tō­ros dar­buo­to­ jams su ak­ci­jos „Da­rom“ sa­va­no­ riais pa­vy­ko su­rink­ti apie 50–60 to­nĹł pa­dan­gĹł. Pa­na­ťus jĹł kie­kis miť­kuo­se grei­Ä?iau­siai bus su­rink­ tas ir ĹĄie­met. „Ne­la­bai sÄ…­Şi­nin­gi ser­vi­siu­kai ir Ĺžmo­niĹł sÄ…­mo­nin­gu­mo trō­ku­mas ĹĄio­je sri­ty­je pa­ste­bi­mas. Nie­kas ne­pri­si­pa­Şįs­ta, kad pa­dan­gas iť­ me­ta, bet tai aki­vaiz­dus da­ly­kas. Klau­si ser­vi­se – kur se­nos pa­dan­ gos? Sa­ko – klien­tas pa­siÄ—­mÄ—, tai jo nuo­sa­vy­bÄ—. Bet ar vi­sa­da pa­sii­ ma tas klien­tas, o pa­siÄ—­mÄ™s ar Ĺži­ no, kad ke­tu­rias pa­dan­gas ga­li ne­ mo­ka­mai pri­duo­ti?“ – re­to­riť­kai klau­sÄ— Vil­niaus ra­jo­no agen­tō­ros ve­dÄ—­jas. Gam­ta smar­kiai uŞ­terť­ta bō­na ir ÄŻvai­riau­sio­mis bui­ti­nÄ—­mis ĹĄiukť­lÄ—­ mis, taip pat ypaÄ? ap­lin­kÄ… ter­ťian­ Ä?iu plas­ti­ku. „AĹĄ pa­ts klau­siu Ĺžmo­gaus – kur ta­vo ĹĄiukť­lÄ—s? Jis sa­ko – su­de­gi­ nu. Ge­rai, ta­da klau­siu – o kÄ… su plas­ti­ku da­rai? AĹĄ, sa­ko, ne­tu­riu plas­ti­ko. Na, Ä?ia jau ne­sÄ…­mo­nÄ—, kad ne­tu­ri plas­ti­ko. Mi­li­jo­nai to­ nĹł jo pa­ga­mi­na­ma, o jis ne­tu­ri. Ir

to­kiĹł ne vie­nas, o ĹĄim­tai. Ti­kiuo­ si, nau­jas mo­kes­tis Ĺžmo­nÄ—ms sÄ…­ mo­nin­gu­mo pri­dÄ—s“, – emo­cin­gai kal­bÄ—­jo M.Be­ka­sÄ—­nas.

My­ko­las Be­ka­sÄ—­nas:

Na, Ä?ia jau ne­sÄ…­mo­ nÄ—, kad ne­tu­ri plas­ ti­ko. Mi­li­jo­nai to­nĹł jo pa­ga­mi­na­ma, o jis ne­tu­ri.

Au­ga mies­tie­Ä?iĹł sÄ…­mo­nin­gu­mas

Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Vil­niaus mies­to agen­tō­ros ve­dÄ—­ jas Vy­tau­tas Ei­di­ko­nis pa­si­dĹžiau­ gÄ—, kad mies­tie­Ä?iĹł sÄ…­mo­nin­gu­mas au­ga vis la­biau, o ne­le­ga­liĹł mi­ni sÄ…­var­ty­nĹł kas­met ge­ro­kai ma­ŞÄ—­ja. Be to, at­si­ran­da vis dau­giau Ĺžmo­ niĹł, ku­rie in­for­muo­ja pa­rei­gō­nus apie ne­va­ly­vus kai­my­nus. „Vis dar pa­si­tai­ko ĹĄiukť­lin­to­jĹł. Gau­na­me ne­ma­Şai skun­dĹł, uŞ­fik­ suo­ja­me ir sta­ty­bi­niĹł, ir miť­riĹł iť­ mes­tĹł at­lie­kĹł. Vis dÄ—l­to la­biau­siai

Nau­jos iť­vaiz­dos kiau­ťi­niui Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ĺ v. Ste­po­no gat­vÄ—s sim­bo­lÄŻ, Kiau­ ĹĄi­nÄŻ, at­nau­jin­ti su­ma­niu­siai me­ni­ nin­kei ko­jÄ… ki­ťa val­di­nin­kai – ten­ ka lauk­ti rei­kia­mĹł lei­di­mĹł. Pas­ku­ bin­ti pro­ce­sÄ… pa­si­ťo­vÄ— pa­ts me­ras Ar­tō­ras Zuo­kas.

„„Truk­dĹžiai: Ĺ v. Ste­po­no gat­vÄ—s priei­go­se sto­vin­ti skulp­tō­ra ga­lÄ—­jo

bō­ti at­nau­jin­ta prieĹĄ ke­lias sa­vai­tes, ta­Ä?iau ko­jÄ… ki­ťa sa­vi­val­dy­bÄ—s val­di­nin­kai. Si­mo­no Ĺ vit­ros nuo­tr.

Ap­si­lu­pÄ™s „Kiau­ťi­nis“ ga­lÄ—­jo bō­ti at­ nau­jin­tas jau prieĹĄ ke­lias sa­vai­tes, ta­ Ä?iau paaiť­kÄ—­jo – rei­kia mies­to lei­di­ mo. Jur­gi­ta Ja­ku­baus­kai­tÄ—, ak­ty­vi Ĺ v. Ste­po­no gat­vÄ—­je ÄŻsi­kō­ru­si ar­chi­tek­tÄ—, tu­rÄ—s lauk­ti dar ma­Şiau­siai sa­vai­tÄ™ ir tik ta­da ga­lÄ—s im­tis dar­bĹł. „Su me­ru su­ta­rÄ—­me, kad tu­rÄ—­siu pa­ruoť­ti pro­jek­tÄ… ir iť­siĹłs­ti jam. Ir

5

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

miestas

10p.

Akcijoje „Darom“ dalyvaus ir valstybės vadovai.

Rū­muo­se už­virs dar­bai Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Iš aukš­to ran­go pa­rei­gū­nų su­da­ ry­ta spe­cia­li vy­riau­sy­bi­nė ko­mi­ si­ja ruoš Val­do­vų rū­mus ki­tą­met nu­ma­to­miems Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES ren­gi­niams. Va­do­vaus kanc­le­ris

s­de­šimt to­nų pa­dan­gų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

n­gų – į pa­ke­les džiu­gi­na tai, kad mums pa­gelbs­ti vi­suo­me­nė, gau­na­me in­for­ma­ci­ jos iš gy­ven­to­jų, ope­ra­ty­viai rea­ guo­ja­me, bau­džia­me. Ne pir­mi me­tai, kai si­tua­ci­ja ge­rė­ja“, – dės­ tė V.Ei­di­ko­nis. Agen­tū­ros ve­dė­jas taip pat ra­ gi­no gy­ven­to­jus ne lauk­ti, kol kas nors su­rengs šiukš­lių rin­ki­mo ak­

ci­ją, o pa­tiems im­tis ini­cia­ty­vos – su­si­tvar­ky­ti sa­vo kie­mą, pa­ro­dy­ti ge­rą pa­vyz­dį kai­my­nams. „Da­bar ge­ras oras ir ga­li­ma pra­ dė­ti tvar­ky­tis. Ta­čiau ne tik pa­va­ sa­rį, – tvar­ky­tis ga­li­ma ir va­sa­rą, ir ru­de­nį. Juk vi­siems ma­lo­niau gy­ ven­ti gra­žio­je, ne­su­nio­ko­to­je ap­ lin­ko­je“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius pa­si­ ra­šė po­tvar­kį, ku­riuo su­da­rė dar­ bo gru­pę Val­do­vų rū­mams pri­tai­ ky­ti Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES 2013-ųjų ant­rą pus­me­tį. De­šim­ties aukš­tų pa­rei­gū­nų dar­bo gru­pei va­do­vau­ja mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko kanc­le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis. Be ki­tų, dar­bo gru­pė­ je yra kul­tū­ros vi­ce­mi­nist­ras Ge­di­ mi­nas Rut­kaus­kas, už­sie­nio rei­ka­ lų vi­ce­mi­nist­ras Egi­di­jus Mei­lū­nas, Va­do­vy­bės ap­sau­gos de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Rai­mun­das Kai­rys, Vil­niaus pi­lių di­rek­ci­jos lai­ki­na­sis va­do­vas Da­nius Ma­li­naus­kas. Nu­ma­to­ma, kad po me­tų, kai Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES, bus baig­ta bent da­lis Val­do­vų rū­mų, ku­rie jau dau­giau kaip de­šimt­me­ tį at­ku­ria­mi ša­lia Vil­niaus ar­ki­ ka­ted­ros. Už­baig­to­jo­je mu­zie­jaus da­ly­je ga­lės bū­ti su­reng­ti kai ku­

rie aukš­to ran­go pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­niai, tarp jų – ir Ry­tų po­li­ti­ kai ap­tar­ti skir­tas ES va­do­vų su­ si­ti­ki­mas, jei­gu bū­tų ap­si­spręs­ta, kad jis 2013 m. ru­de­nį vyks Lie­tu­ vos sos­ti­nė­je.

nin­ka­vi­mui skir­ti ren­gi­niai. Tarp to­kių pa­tal­pų įvar­di­ja­mas ir „Li­ tex­po“ pa­ro­dų cent­ras sos­ti­nė­je, ta­čiau pa­brė­žia­ma, kad jo pa­nau­ do­ji­mas šiems tiks­lams vals­ty­bei at­sieis ga­na bran­giai.

Su­si­rū­pi­no Vals­ty­bės kont­ro­lė

Sta­to jau de­šimt­me­tį

Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko A.Ku­bi­liaus po­tvar­kis dėl D.Ma­tu­lio­nio va­do­ vau­ja­mos dar­bo gru­pės su­da­ry­mo pa­si­ra­šy­tas tuoj po to, kai Vals­ty­ bės kont­ro­lė pa­skel­bė sa­vo ty­ri­mo iš­va­dą, kad Lie­tu­vo­je nė­ra pa­kan­ ka­mai iš­plė­to­ta pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­niams bū­ti­na pa­tal­pų inf­rast­ruk­tū­ra. Vals­ty­bės kont­ro­lė re­ko­men­ da­vo vy­riau­sy­bi­nėms ins­ti­tu­ci­ joms ak­ty­viau spręs­ti šį klau­si­ mą, ieš­ko­ti tin­ka­mų pa­tal­pų, taip sie­kiant iš­veng­ti ga­li­mo ne­ra­cio­ na­laus vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų pa­ nau­do­ji­mo. Vy­riau­sy­bės at­sto­vai yra ne kar­ tą mi­nė­ję, kad pir­mi­nin­kau­jant ES kai ku­rie ren­gi­niai ga­lės bū­ ti or­ga­ni­zuo­ja­mi Val­do­vų rū­muo­ se, ku­rių da­lis tu­rė­tų bū­ti baig­ta iki 2013-ųjų ant­ro pus­me­čio. Be to, ieš­ko­ma ki­tų tin­ka­mų pa­tal­pų Vil­niu­je ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­ tuo­se, kur ga­lės vyk­ti ES pir­mi­

Su­skai­čiuos po ak­ci­jos Sa­vait­ga­lį į tvark­da­rių gre­tas įsi­lies ir tra­di­ci­nės kas­me­tės ak­ci­jos „Da­rom“ ren­gė­jai. „Da­rom“ di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ro­ber­ta Ažu­kai­tė (nuotr.) tei­ gė, kad šiais me­tais šiukš­lių rin­ki­mas bus pa­to­bu­lin­tas, tad žmo­nėms, no­ rin­tiems pri­si­jung­ti prie ak­ci­jos, vis­ kas bus ge­ro­kai aiš­kiau. „Vil­niu­je šiukš­ lių mai­šai bus rau­do­ni. Vie­tos, į ku­rias rei­kės ne­šti šiukš­les, bus pa­žy­mė­tos spe­cia­liais stul­pe­liais su sa­vi­val­dy­ bės ir „Da­rom“ ski­ria­mai­siais ženk­ lais. Iš vi­so to­kių vie­tų bus 106, iš jų or­ ga­ni­zuo­tai bus iš­ve­ža­mos šiukš­lės“, – tei­gė R.Ažu­kai­tė. Mo­te­ris pa­ste­bė­jo, kad kas­met ren­gia­mos ak­ci­jos da­vė tei­gia­mą re­zul­ta­tą – pi­lie­tiš­kų gy­ven­ to­jų nuo­lat dau­gė­ja. „Nai­vu bū­tų ti­kė­ tis, kad šiukš­lių ma­žė­ja, tie­siog jos yra

ge­riau su­ren­ka­mos. Ki­tas žings­nis tu­ rė­tų bū­ti ska­ti­ni­mas rū­šiuo­ti. Džiu­gu, kad jau ne­ver­čia­mos į vie­ną krū­vą elekt­ro­ni­kos at­lie­kos, ta­čiau erd­vės to­ bu­lė­ti dar yra“, – pa­brė­žė R.Ažu­kai­tė.

i teks pa­lū­kė­ti ne­rei­kės ei­ti į sa­vi­val­dy­bę. Iš tik­ ro ga­lė­čiau de­ko­ruo­ti kiau­ši­nį ir be pro­jek­to, nes įgū­džių tu­riu. Bet tvar­ka yra tvar­ka. Me­rui te­rei­kės iš­ siųs­ti pro­jek­tą e. pa­štu – o jis pa­ža­ dė­jo jį su­de­rin­ti“, – dien­raš­čiui pa­ sa­ko­jo J.Ja­ku­baus­kai­tė. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vams ar­chi­ tek­tė tu­rės pa­teik­ti bū­si­mų dar­bų pro­jek­tą, pa­vaiz­duo­ti, kaip skulp­ tū­ra at­ro­dys at­nau­jin­ta. Ji ti­ki­ si pro­jek­tą pa­reng­ti per šį sa­vait­ ga­lį. „Ga­lė­jo­me „Kiau­ši­nį“ da­žy­ti Ve­ly­kų sa­vait­ga­lį, ta­čiau ne­su­lau­ kė­me lei­di­mo. Da­bar ten­ka lauk­ ti ei­lės ma­no dar­bų gra­fi­ke. Per ki­tą sa­vai­tę, nea­be­jo­ju, at­si­ras rei­ kia­mi pro­jek­tui pa­ra­šai, tai­gi atei­ nan­tį sa­vait­ga­lį gal­būt bus ga­li­ma

star­tuo­ti“, – spė­jo J.Ja­ku­baus­kai­tė. Me­ni­nin­kė nu­ro­dė, kad skulp­tū­rą de­ko­ruos ji vie­na, ta­čiau jos stip­ ri­ni­mo dar­bus at­lik­ti pa­dės „ko­ man­da“. Šv. Ste­po­no gat­ve­lė­je dirb­tu­ves, stu­di­jas, ga­le­ri­jas tu­rin­tys me­ni­nin­ kai ir ak­ty­vūs vil­nie­čiai „Kiau­ši­nį“ pa­si­ren­gę at­nau­jin­ti sa­vo lė­šo­mis. Dau­g iau kaip dvie­j ų met­r ų aukš­čio ir be­veik pu­sant­ro met­ro plo­čio gip­si­nis kiau­ši­nis Šv. Ste­ po­no gat­vės priei­go­se pa­sta­ty­tas 2002-ai­siais. Jį prieš de­šimt me­ tų Užu­pio auk­cio­ne už 10 tūkst. įsi­gi­jo Šv. Ste­po­no gat­vės priei­gų re­konst­ruk­ci­ją vyk­džiu­si bend­ ro­vė „Vil­niaus ka­pi­ta­lo vys­ty­mo pro­jek­tai“.

Val­do­vų rū­mai ta­po il­giau­siai sta­ to­mu ir bran­giau­siu Lie­tu­vo­je at­ ku­ria­mu rep­re­zen­ta­ci­niu is­to­ri­niu ob­jek­tu. Per sta­ty­bos de­šimt­me­tį iš­leis­ta dau­giau kaip 360 mln. li­tų. Šių me­tų pra­džio­je pa­skelb­ta, kad Val­do­vų rū­mų sta­ty­boms iki 2013 m. vi­du­rio rei­kės dar dau­giau kaip 29 mln. li­tų. Šie­met dar­bams Val­do­vų rū­muo­se nu­ma­to­ma skir­ ti 18 mln. li­tų, ki­tą­met – dar be­ veik 12 mln. li­tų. Pa­n e­v ė­ž io sta­ty­b os tres­tas (PST) 2011 m. lapk­ri­čio pa­bai­go­ je pa­si­ra­šė su­tar­tį su Vil­niaus pi­ lių di­rek­ci­ja ir įsi­pa­rei­go­jo iki 2013 m. ge­gu­žės at­lik­ti bai­gia­muo­sius dar­bus vie­no­je Val­do­vų rū­mų da­ ly­je už be­veik tris de­šim­tis mi­li­ jo­nų li­tų. Sta­ty­bos Val­do­vų rū­muo­se bu­vo su­stab­dy­tos praė­ju­sių me­tų pra­ džio­je, kai Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ ba su­tar­ty­je su PST ap­ti­ko daug pa­žei­di­mų ir pa­rei­ka­la­vo su­tar­tį nu­trauk­ti. Val­do­vų rū­mų sta­ty­bos kai­na per de­šimt­me­tį išau­go dau­giau nei tris kar­tus – nuo 114 mln. iki 367 mln. li­tų. Dėl ga­li­mų įsta­ty­ mų pa­žei­di­mų kreip­ta­si į Ge­ne­ra­ li­nę pro­ku­ra­tū­rą. Už rū­mų at­sta­ty­mą at­sa­kin­ga Vil­niaus pi­lių di­rek­ci­ja tei­gia, kad Val­do­vų rū­mams ga­lu­ti­nai baig­ti, pir­mi­niais skai­čia­vi­mais, rei­kė­tų dar apie 110 mln. li­tų. Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES nuo 2013 m. lie­pos 1 d. iki tų me­tų pa­ bai­gos. Pa­si­ren­gi­mo pir­mi­nin­kau­ti pla­nui įgy­ven­din­ti 2012–2014 m. nu­ma­to­ma iš­leis­ti 214 mln. li­tų vals­ty­bės biu­dže­to lė­šų.

214 mln. li­tų

Lū­kes­čiai: nu­ma­to­ma, kad po me­tų, kai Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES,

bus baig­ta bent da­lis Val­do­vų rū­mų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

vals­ty­bei kai­nuos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES.

Kas priims Vil­niaus iš­šū­kį? Vy­riau­sy­bė spręs, kas tu­rė­tų jai at­sto­vau­ti teis­mi­niuo­se gin­čuo­se dėl Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės jai pa­ teik­to be­veik 1 mlrd. li­tų ver­tės rei­ ka­la­vi­mo. Mi­nis­te­ri­jos kol kas ne­ su­ta­ria, ku­riai im­tis šios mi­si­jos.

Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­ba siū­ lo, kad vals­ty­bei teis­muo­se dėl sos­ti­nės 938,791 mln. li­tų dy­džio rei­ka­la­vi­mo tu­rė­tų at­sto­vau­ti Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­jos, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos ir Mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko tar­ny­bos at­sto­vai. Dėl to Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas svars­tys pir­ ma­die­nį pa­si­ta­ri­me. Ta­čiau Fi­ nan­sų ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ jos tei­gia, kad jų at­sto­vai ne­tu­ri įga­lio­ji­mų at­sto­vau­ti Vy­riau­sy­

bei, nag­ri­nė­jant Vil­niaus sa­vi­val­ dy­bės skun­dą. „Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ne­ga­li pri­ siim­ti funk­ci­jų, ku­rių jai ne­pa­ve­ da įsta­ty­mai. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai nė­ra tei­si­nio pa­grin­do at­sto­vau­ ti Vy­riau­sy­bei, nag­ri­nė­jant to­kio po­bū­džio gin­čus“, – ra­šo­ma mi­ nis­te­ri­jos at­sa­ky­me mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko kanc­le­riui. „Ma­ny­tu­me, kad vals­ty­bei tin­ ka­mai at­sto­vau­tų Mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko tar­ny­ba ir Fi­nan­sų mi­ nis­te­ri­ja“, – ra­šo­ma Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos raš­te. Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ ra­ci­nis teis­mas ba­lan­džio 6 d. nu­spren­dė nag­ri­nė­ti sos­ti­nės sa­ vi­val­dy­bės rei­ka­la­vi­mą dėl ne­gau­

tų pa­ja­mų pri­teis­ti jai iš vals­ty­bės 939 mln. li­tų. Vil­niaus me­ro Ar­ tū­ro Zuo­ko tei­gi­mu, pa­grin­di­nę ieš­ki­nio da­lį su­da­ro ne­gau­tos lė­ šos iš gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­ čio (GPM). Iš 939 mln. li­tų sie­kian­čių nuo­ sto­lių 542 mln. li­tų esą su­si­da­ rė dėl ne­di­di­na­mos GPM da­lies ir „Vy­riau­sy­bės ne­veik­lu­mo“, 140 mln. li­tų ne­gau­ta dėl ne­pa­kan­ka­ mo sa­vi­val­dy­bės funk­ci­jų fi­nan­ sa­vi­mo, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai esą ne­tin­ka­mai pla­nuo­jant 2009– 2011 m. pa­ja­mas, o 257 mln. li­tų – dėl esą be pa­grin­do sa­vi­val­dy­bėms pri­skir­tų funk­ci­jų: kom­pen­sa­vi­mo už leng­va­ti­nį ke­lei­vių ve­ži­mą. VD, BNS inf.

6

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

tema

Kai meilė virs­ta ko­mer Nie­kas neuž­gin­čys, kad 1 san­tuo­kos pa­grin­das – meilė. Bet nie­kas ne­pa­neigs, jog

san­tuo­ka ga­li ir su­byrė­ti. To­kiu at­ve­ju be­si­ski­rian­čioms tur­to su­ kau­pu­sioms po­roms pa­dėtų ve­ dybų su­tar­tis. Be to, ji la­bai pa­ lan­ki mo­te­riai, nes po sky­rybų vai­kai daž­niau­siai lie­ka su ja. Ta­ čiau Baž­ny­čia į šį do­ku­mentą žiū­ ri skep­tiš­kai. „Meilė – nuo­sta­bus jaus­mas, bet ne­su­tin­ku su vie­nuolės nuo­ mo­ne. Gy­ve­ni­mo pra­kti­ka ro­do, kad vis dėlto ap­si­draus­ti svei­ka. Įver­ti­nus sky­rybų skai­čių Lie­tu­ vo­je, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad ta mei­ lė kar­tais dings­ta. Iš­ga­ruo­ja, pra­ puo­la. Pas­kui būna skaus­min­gos sky­ry­bos, ir vie­nas as­menų, ku­ris turė­jo prie­š san­tuoką už­gy­ventą di­delį turtą, lie­ka nu­skriaus­tas. Kodėl tas žmo­gus turėtų būti nu­ skriaus­tas?“ – sam­pro­ta­vo Pa­lan­ go­je gy­ve­nan­ti vers­li­nin­ko An­ta­ no Bo­so žmo­na 41 metų Dai­na Bo­sas. Anot pa­šne­kovės, Baž­ny­čia tu­ri mo­dernė­ti – su vi­suo­me­ne, su vi­ su pa­sau­liu, ne­ga­li bend­rau­ti vien su pen­si­nin­kais. „Jei Baž­ny­čia no­ ri mo­dernė­ti, pri­trauk­ti jau­ni­mo, ne­ga­li būti to­kia kaip XVIII a.“, – ma­no D.Bo­sas. Vers­li­nin­kas, buvęs po­li­ti­kas An­ ta­nas ir Dai­na Bo­sai prie­š ci­vi­linę san­tuoką pa­si­rašė ve­dybų su­tartį. Jų ci­vi­linė san­tuo­ka bu­vo įre­gist­ ruo­ta Ba­hamų sa­lo­se 2008 m. lie­ pą. Ši san­tuo­ka abiem – tre­čia. „Nes­ma­gu kalbė­ti apie to­kius da­ly­kus, nes su An­ta­nu skir­tis ne­ si­ruo­šiam. Bet kai tuo­kia­si du su­ augę, bran­daus am­žiaus žmonės, ku­rie į san­tuoką at­si­ne­ša tam tikrą so­lidų kraitį, be jo­kios abe­jonės, aš esu tik­tai už ve­dybų su­tartį“, – sa­ kė D.Bo­sas.

Apie tai pra­kal­bo abu

Anot pa­šne­kovės, blogų ke­ti­nimų ne­tu­rin­tis žmo­gus tą su­tartį pa­si­ ra­šys be jo­kių ce­re­mo­nijų, nes ne­ pre­ten­duo­ja į tai, kas ne jo. Mo­ters tai vi­siš­kai ne­glu­mi­na, nes jau bu­vo to­kią su­tartį pa­si­ra­šiu­si, kai tuokė­ si ant­rą kartą. „Ne­bu­vo taip, kad An­ta­nas man ją pa­si­ūlė pa­si­ra­šy­ti, – apie ve­dybų su­tartį mu­du abu pra­kal­bo­me. Aš, kaip jau­na­martė, neatė­jau į san­ tuoką tuš­čio­mis. San­tuo­kos pra­ džio­je mu­du abu ap­si­draudėm. Da­bar, kai žiū­ri­me at­gal, tos ve­ dybų su­tar­ties net ne­pri­si­me­na­ me. Ji pa­dėta kaž­kur tarp do­ku­ mentų, ir man nuo jos nei šil­ta, nei šal­ta. Mes gy­ve­nam gra­žiai, su­si­ laukėm duk­ros Mag­da­le­nos. Da­bar net jei­gu tai ir įvyktų, – tfu, tfu, tfu, – vi­siš­kai ki­taip vis­kas būtų, nes yra vai­kas“, – kalbė­jo D.Bo­ sas. Anot jos, ve­dybų su­tar­tis su­ da­ro tik tur­tin­gi žmonės, ku­rie tu­ ri ką sau­go­ti. Vis dėlto ta su­tar­tis mo­terį ap­ draud­žia, turbūt ji jau­čia­si sau­gesnė, – juk yra trijų vaikų mo­ti­na?

Jei su­da­ro­te ve­dybų su­tartį, jūsų san­tuo­ ka baž­ny­čio­je yra tik spek­tak­lis.

„Pir­miau­sia jau­čiuo­si ap­si­drau­ du­si tuo požiūriu, kad būtų iš­sau­ go­tas tas tur­tas, kurį už­dir­bau ir įgi­jau iki san­tuo­kos. Be to, ir An­ ta­no tur­tas yra ap­draus­tas, jei­gu pa­si­pai­niotų mo­te­ris, tu­rin­ti blo­ gų ke­ti­nimų. An­ta­nas yra pui­kus vy­ras, mes esa­me šei­ma, tu­ri­me bendrą vai­

Užtikrinta: už šokė­jo A.Norkū­no ne­se­niai iš­tekė­ju­si Ie­va tei­gia, kad jo­

kios su­tar­ties nie­ka­da ne­pa­si­ra­šys.

ką. Ir, ma­nau, An­ta­nas ne viską trak­tuotų pa­gal tą su­tartį, net jei­ gu įvyktų blo­giau­sia. Mūsų abiejų sta­tu­sas šei­mo­je yra vi­sai ki­tas nei prie­š sep­ty­ne­rius me­tus, kai pra­ dėjo­me drau­ge gy­ven­ti, – mes tu­ ri­me bendrą vaiką. Bir­želį duk­te­riai Mag­da­le­nai su­kaks dve­ji me­tai“, – kalbė­jo D.Bo­sas. Mo­te­ris pa­brėžė, kad jos su­ tuok­ti­nis yra ge­ras tėvas ir ki­tiems dviem jos vai­kams: „An­ta­nas yra ge­ras žmo­gus. O ge­ri žmonės vai­ kus my­li. Ir vai­kai jį my­li.“ San­tuo­kai rei­kia su­bręsti

Dai­na ne­slėpė sva­jo­jan­ti su­si­tuok­ ti su vy­ru ir baž­ny­čio­je, kur priim­ tų San­tuo­kos sak­ra­mentą. „Jau šį kartą viską da­ry­si­me tei­sin­gai“, – pla­na­vo mo­te­ris. Su pir­muo­ju vy­ru ji bu­vo įfor­ mi­nu­si ci­vi­linę san­tuoką, pa­skui tuokė­si baž­ny­čio­je. Su ant­ruo­ju,

Min­dau­go Vai­čiu­lio (BFL) nuo­tr.

Da­ni­jos pi­lie­čiu, bu­vo įfor­mi­nu­ si tik ci­vi­linę san­tuoką. Abu Bo­sai kreipė­si į baž­ny­tinį tri­bu­nolą dėl san­tuokų anu­lia­vi­mo. Jų bu­vu­sios baž­ny­tinės (Dai­nos – pir­mo­ji, An­ ta­no – ant­ro­ji) san­tuo­kos pa­skelb­ tos ne­ga­lio­jan­čio­mis. D.Bo­sas kreipė­si į Kau­no baž­ny­ tinį teismą, nes to­ji san­tuo­ka bu­vo su­da­ry­ta Kau­ne. Ar di­de­lius kry­ žiaus ke­lius te­ko nuei­ti, kad šios san­tuo­kos būtų anu­liuo­tos? Mo­te­ris tvir­ti­no, kad jos at­ve­ju ne­bu­vo jo­kių kry­žiaus ke­lių. Pir­ ma, jos buvęs su­tuok­ti­nis tam vi­ siš­kai ne­prieš­ta­ra­vo. Ant­ra, kaip ta­da bu­vo tuo­kia­mi jau­ni žmonės? Juk ne­bu­vo to­kių griežtų tai­syk­lių kaip da­bar. Jis pri­ėmė San­tuo­kos sak­ra­mentą būda­mas net ne­krikš­ ty­tas. Esą, dėl to ta san­tuo­ka ir bu­ vo pri­pa­žin­ta ne­ga­lio­jan­čia. „Skep­tiš­kas Baž­ny­čios po­žiū­ris į ve­dybų su­tartį – tai jos nuo­monė.

Bet juk ne­būti­nai yra taip, kaip ji sa­ko. Visų pir­ma, mu­du su An­ta­nu tuokėmės iš meilės. O ve­dybų su­ tar­tis bu­vo su­da­ry­ta prie­š sep­ty­ne­ rius me­tus. Ta­da mes ne­ke­ti­no­me baž­ny­čio­je tuok­tis. Manė­me: to ne­ galė­si­me pa­da­ry­ti, nes abu jau bu­ vo­me turėję po baž­ny­tinę san­tuoką. Todėl su­darė­me ve­dybų su­tartį ir įfor­mi­no­me ci­vi­linę san­tuoką. Po drau­ge pra­gy­ventų sep­ty­ ne­rių metų ma­to­me: pui­kiai gy­ ve­na­me, su­si­laukė­me duk­ters ir nu­sprendė­me, kad no­ri­me su­si­ tuok­ti ir baž­ny­čio­je. Kad turė­tu­ me dar di­des­nių įsi­pa­rei­go­jimų vie­nas ki­tam. Ir ne­ma­nau, kad tai, kas įvy­ko prie­š sep­ty­ne­rius me­tus – tą ve­dybų su­tartį, – da­bar rei­kia trak­tuo­ti kaip išs­kai­čia­vimą. Ma­ no nuo­mo­ne, baž­ny­ti­nei san­tuo­kai žmonės tu­ri su­bręsti, o ne tuok­tis baž­ny­čio­je jau­ni, neap­gal­voję“, – kalbė­jo D.Bo­sas. Iš stal­čiaus neišt­raukė

Kai 1993 m. Dai­na tuokė­si su ant­ ruo­ju vy­ru da­nu vers­li­nin­ku So­re­ nu Ran­der­su, taip pat bu­vo pa­si­ ra­šiu­si ve­dybų su­tartį. Pa­gal ją iki san­tuo­kos įgy­tas tur­tas sky­rybų at­ve­ju ne­da­li­ja­mas. „Mes ne­si­draskė­me, abu bu­vo­ me iš­min­tin­gi ir pa­si­da­li­jo­me tur­ tą be teismų per pusę. Net jei­gu at­vers­tum tą ve­dybų su­tartį, ku­ ri bu­vo pa­si­ra­šy­ta prie­š 15 metų, ir ką ten ras­tum? Mūsų at­ve­ju bu­vo taip, kad tur­tas, mums gy­ve­nant drau­ge, bu­vo už­gy­ven­tas di­des­ nis. Ir apie jo da­ly­bas su­ko­si kal­ba. O tur­tas, kurį turė­jo­me iki san­tuo­ kos, neat­si­me­nu, kad būtų reikėję ką nors ypač sau­go­ti“, – trum­pam į praeitį nu­kly­do D.Bo­sas. Su S.Ran­der­su mo­te­ris su­si­laukė duk­ters Ma­ri­jos ir Da­ni­jo­je gy­ve­ no iki 1999 m. Ji ir vai­kai (duk­ra ir

Ne ka­nonų, o Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Dau­gu­mai be­si­tuo­kian­čių taip ir lie­ka neaiš­ku: o kaip žiū­ri Baž­ny­ čia į ve­dybų su­tartį? Ją ig­no­ruo­ja ar pri­pažįs­ta? Apie tai – po­kal­bis su ku­ni­gu, M.Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Teisės fa­kul­te­to pro­fe­so­riu­mi, Vil­ niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos tri­bu­no­lo vi­ ceo­fi­cio­lu dr. Ka­zi­mie­ru Mei­liu­mi.

Po­zi­ci­ja: Baž­ny­čia tei­gia, kad dau­ge­lio kri­zių šei­mo­se būtų ga­li­ma iš­veng­ti, jei būtų dau­giau kal­ba­ma apie

pa­rei­gin­gumą ir ma­žiau – apie tei­ses.

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

– Ar tik­rai ve­dybų su­tar­tis Baž­ ny­čiai – tai eko­no­mi­nis san­ do­ris? Esą, jei prie­š baž­ny­tinę san­tuoką su­da­ro­ma ve­dybų su­ tar­tis, sky­rybų at­ve­ju baž­ny­ti­ nis teis­mas to­kią san­tuoką ga­li leng­vai anu­liuo­ti? Jei ji ne­su­da­ ro­ma, va­di­na­si, jau­nie­ji tuokė­si iš meilės ir juos baž­ny­ti­nis teis­ mas išs­kirs daug sun­kiau? – Kai kal­ba­me apie san­tuoką ir šei­ mą, tiek ci­vi­linės teisės, tiek ka­nonų (baž­ny­tinės) teisės po­žiū­riu ne­ga­ li­me jos pa­vers­ti vien eko­no­mi­niais pa­grin­dais su­kur­ta už­darą­ja ak­ci­ ne bend­ro­ve. Pa­gal ka­nonų teisę san­tuo­kos sąjun­ga vy­ras ir mo­te­ris su­ku­ria vi­so gy­ve­ni­mo bend­rystę, sa­vo pri­

gim­ti­mi skirtą su­tuok­ti­nių ge­ro­vei ir pa­li­kuo­nims gim­dy­ti bei auklė­ti. Su­da­rant san­tuoką, es­minė­mis jos ypa­tybė­mis lai­ko­mas vie­na­ti­nu­ mas ir nei­šar­do­mu­mas. Baž­ny­tinė san­tuo­ka su­da­ro­ma teisė­tai pa­ reikš­tu ša­lių su­ti­ki­mu. Tai – va­lios ak­tas, ku­riuo vy­ras ir mo­te­ris neat­ šau­kia­ma sąjun­ga vie­nas ki­tam sa­ ve duo­da ir prii­ma, kad su­da­rytų san­tuoką, ir nie­kas to ne­ga­li pa­pil­ dy­ti iš ša­lies. Todėl, kaip nė vie­no ki­to sak­ra­men­to su­tei­ki­mo at­ve­ju, šie abu su­tuok­ti­niai abi­pu­siu su­si­ ta­ri­mu su­tei­kia šį San­tuo­kos sak­ ra­mentą, Baž­ny­čios at­sto­vas tik prii­ma su­si­ta­rimą ir pa­tvir­ti­na jų sąjungą. Jie, anot Šv. Raš­to, jau ne­ be du, o tam­pa vie­nu kūnu. Abu su­tuok­ti­niai tu­ri ly­gias pa­rei­ gas ir tei­ses tam, kas pri­klau­so san­ tuo­ki­nio gy­ve­ni­mo bend­rys­tei. Ka­ nonų teisė­je visų pir­ma yra pa­brėžtos su­tuok­ti­nių pa­rei­gos, o tik pa­skui – teisės. Dėl to Baž­ny­čia jaut­riai rea­ guo­ja į vi­sas prie­mo­nes, ku­rios ga­li pa­kenk­ti san­tuo­ki­nio gy­ve­ni­mo bend­ rys­tei, įskai­tant ir ve­dybų su­tartį. Baž­ny­tinės san­tuo­kos nei­šar­do­ mu­mas ne­leid­žia to­kių ga­li­my­bių, kad, su­da­rant san­tuoką, su­tuok­ti­niai

7

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

tema

r­ci­ja

Komentaras

sūnus Lu­kas iš pir­mos san­tuo­kos) įgi­jo Da­ni­jos pi­lie­tybę. „Mums ski­rian­tis ne­bu­vo išt­rauk­ta iš stal­čiaus ve­dybų su­tar­tis, nes ji ne­turė­jo pra­smės“, – sakė D.Bo­sas.

Edi­ta Jau­niš­kienė Cent­r inės hi­po­te­kos įstai­gos Re­g istrų plėtros de­par­ta­men­to di­rek­torė

V

Su­jun­gia žmo­nes auk­šybė­se

Ne visų nuo­monės dėl ve­dybų su­ tar­ties to­kios pa­lan­kios. Bu­vu­si te­le­vi­zi­jos laidų vedė­ja, šiuo me­ tu kūdi­kio be­si­lau­kian­ti 33 metų Ie­va Norkū­nienė pa­reiškė: „Aš ne­pa­si­ra­šinė­jau ir ne­pa­si­ra­šinė­siu jo­kių ve­dybų su­tar­čių. Ma­no nuo­ monė šiuo klau­si­mu – ka­te­go­riš­ ka. San­tuo­ka nėra ju­ri­di­nis san­ do­ris. Jei­gu jau prie­š tuo­kdamasi gal­vo­ji, kad reikės skir­tis ir pa­si­ nau­do­ti ve­dybų su­tar­ty­je nu­ma­ ty­to­mis sąly­go­mis, ver­čiau vi­sai ne­si­tuok­ti. Ma­nau, kad ve­dybų su­tar­tis – bai­sus XXI a. iš­mis­las, blo­gis. Ją rei­kia išt­rin­ti iš Ci­vi­li­ nio ko­dek­so.“ Šių metų sau­sio pa­bai­go­je Ie­va (bu­vu­si Ši­mu­kaus­kienė) auk­so žie­ dus su­mainė baž­ny­čio­je su Ado­mu Norkū­nu. Ar ji pa­ju­to pa­laimą po baž­ny­ tinės san­tuo­kos? „Ar baž­ny­tinė san­tuo­ka, ar pa­ go­niš­ka, ar pa­gal Rytų tra­di­ci­ jas su­reng­ta san­tuo­kos ce­re­mo­ ni­ja, nu­kreip­ta į žmo­gaus dva­sią, yra ypa­tin­ga, jei ji at­lie­ka­ma iš šir­ dies. Kiek­vie­noj tau­toj, kiek­vie­noj kultū­roj san­tuo­kos ce­re­mo­ni­ja – skir­tin­ga. Ma­nau, ji yra pra­smin­ ga, gra­ži, jei at­lie­ka­ma per žmo­gaus dva­sią – tie­siai į Dievą, – kalbė­jo I.Norkū­nienė. – Ji iš tikrųjų su­jun­ gia žmo­nes. Ne ant žemės, o kaž­kur aukš­tybė­se. San­tuo­kos ce­re­mo­ni­ja – tik­rai ypa­tin­ga. Ir kai pa­žįsta­mi svars­to, ką ta san­tuo­ka kei­čia, at­ ker­tu: „O jūs pa­ban­dy­ki­te ir su­pra­ si­te. Ji kei­čia viską.“

Ves­tuvės: vers­li­nin­kas A.Bo­sas ir da­bar­tinė jo žmo­na Dai­na pa­si­rašė ve­dybų su­tartį ir ci­vi­linę san­tuoką įtei­

si­no Ba­hamų sa­lo­se.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ci­vi­linės teisės kūri­nys taip pat nu­ma­tytų ir san­tuo­kos nu­ trau­kimą bei vie­no ar ki­to su­tuok­ ti­nio ap­ri­bo­jimą į ma­te­rialųjį turtą, ku­ris pri­ski­ria­mas vi­so jų gy­ve­ni­mo bend­rys­tei. Ne­ga­li­me griež­tai sa­ky­ti, kad ve­ dybų su­tar­ties su­da­ry­mas iš­kart būtų pre­teks­tas skelb­ti san­tuoką ne­ga­lio­jan­čia, bet taip pat ne­ga­li­me pa­neig­ti, kad to­kio po­būdžio su­tar­ ties su­da­ry­mas ne­bu­vo išanks­ti­nis nu­si­tei­ki­mas nu­trauk­ti san­tuoką. Tik at­li­kus pro­cedū­ri­nius veiks­ mus ga­li­ma įsi­ti­kin­ti, kodėl ir ko­ kio po­būdžio bei tu­ri­nio ve­dybų su­ tar­tis bu­vo su­da­ry­ta, kaip ji galė­jo nu­lem­ti pa­čių su­tuok­ti­nių va­lios pa­reiš­kimą. Ka­nonų teisė pre­ziu­ muo­ja, kad per san­tuo­kos su­da­ rymą pa­var­to­ti žod­žiai ar ženk­lai ati­tin­ka vi­dinį dva­sios su­ti­kimą, ta­čiau ant­ra to pa­ties ka­no­no da­ lis nu­ma­to ga­limą san­tuo­kos ne­ ga­lio­jimą, kai vie­na ar­ba abi ša­lys po­zi­ty­viu va­lios ak­tu at­me­ta pa­čią san­tuoką ar­ba kokį nors es­minį jos ele­mentą, es­minę ypa­tybę. – Ar, nu­trau­kus baž­ny­tinę san­ tuoką, abu su­tuok­ti­niai, bet su ki­tais par­tne­riais vėl ga­li tuok­

tis baž­ny­čio­je? Ar šiuo at­ve­ju yra ko­kių nors išim­čių? – Dar kartą no­riu pa­brėžti, kad baž­ny­tinė san­tuo­ka tam tik­rais at­ ve­jais ga­li būti pa­skelb­ta ne­ga­lio­ jan­čia (toks pro­ce­si­nis veiks­mas nu­ma­ty­tas ir ci­vi­linė­je teisė­je, bet tai nėra sky­rybų įtvir­ti­ni­mas). Tik pa­skel­bus pirmąją san­tuoką ne­ga­ lio­jan­čia, ga­li­mas lei­di­mas su­da­ry­ ti kitą san­tuoką. Taip pat baž­ny­tinė san­tuo­ka ne­su­da­ro­ma, jei tuo pa­čiu me­tu jau eg­zis­tuotų ci­vi­linė san­tuo­ ka su ki­tu as­me­niu.

Baž­ny­čia jaut­riai rea­guo­ja į vi­sas prie­ mo­nes, ku­rios ga­li pa­kenk­ti san­tuo­ki­ nio gy­ve­ni­mo bend­ rys­tei, įskai­tant ir ve­ dybų su­tartį. Antrą kartą po­ra galėtų su­si­ tuok­ti baž­ny­čio­je mi­rus su­tuok­ti­ niui ir baž­ny­ti­niam tri­bu­no­lui pa­ skel­bus san­tuoką ne­ga­lio­jan­čia bei

ga­vus teis­mo lei­dimą ki­tai san­tuo­ kai, ne­pa­var­to­tos san­tuo­kos at­ve­ ju – kai tarp su­tuok­ti­nių, su­da­rius ga­lio­jan­čią san­tuoką, ne­bu­vo ly­ti­nių san­ty­kių, ga­vus po­pie­žiaus dis­pensą, Pau­liaus pri­vi­le­gi­jos at­ve­ju – kai abu as­me­nys yra ne­krikš­ty­ti ir vie­nas jų nu­sprend­žia pa­si­krikš­ty­ti. – Ve­dybų su­tar­tis – tai ga­ran­ ti­ja ke­lioms baž­ny­tinėms san­ tuo­koms? – Konk­re­ti ve­dybų su­tar­tis ci­vi­linė­ je teisė­je ga­lio­ja vie­nai san­tuo­kai. Ne­ma­nau, kad ši su­tar­tis su sa­vo ci­vi­li­niais re­zul­ta­tais turėtų at­ras­ ti išim­tinę vietą ka­nonų teisė­je su­ da­rant ki­tas san­tuo­kas baž­ny­čio­je. Juk ve­dybų su­tar­tis yra ne ka­nonų, o ci­vi­linės teisės kūri­nys. – Kiek san­tuokų Lie­tu­vo­je baž­ ny­ti­nis tri­bu­no­las (teis­mas) vi­ du­ti­niš­kai anu­liuo­ja per me­tus? – Kaip pa­žiūrė­si­me. Vie­niems ga­li at­ro­dy­ti daug, ki­tiems – ma­žai. Mes nie­ko ne­ga­li­me da­ry­ti dau­giau, ne­ gu mums leid­žia Ka­nonų teisės ko­ dek­sas. Ta­čiau ir tai man kiek­vie­nas at­ve­jis yra per daug, nes tai – ne tik šių su­tuok­ti­nių san­ty­kių krizė, bet

ir vi­siems šei­mos na­riams at­si­radęs sun­kus naujų san­ty­kių eta­pas. Dau­ge­lio kri­zių šei­mo­se būtų ga­ li­ma iš­veng­ti, jei būtų dau­giau kal­ ba­ma apie pa­rei­gin­gumą ir gal ma­ žiau – apie tei­ses. Da­bar apie sa­vo tei­ses ži­no ir ma­ža­me­čiai vai­kai, ir kalė­jimų gy­ven­to­jai. Pa­žiūrė­ki­me, kaip gi­liai da­bar plėto­ja­mi šei­mos san­ty­kiai, kiek tar­pu­sa­vy­je bend­rau­ja su­tuok­ti­ niai, tėvai su vai­kais. Kiek šei­mo­ je iš­moks­ta­ma būti vy­ru, žmo­na, ge­ru tėvu, mo­ti­na. Vai­kai juk viską ma­to, gir­di. Tuo­met ne­ste­bi­na, kai ma­ža­metė kal­ba, jog su­si­tau­pys pi­ nigų, kad pa­si­di­dintų krūtis. Ar tik ne­sa­me su­si­pai­nioję ver­tybė­se? Mes, skir­tin­gai nei ci­vi­li­nia­ me teis­me, tel­kia­me dėmesį į žmo­ gaus sa­vy­bes, brandą, li­gas, mo­ra­ linį nu­si­tei­kimą, po­žiūrį į san­tuoką, be­si­tuo­kian­čių va­lią, į pa­tį san­tuo­ kos su­da­ry­mo aktą, ap­lin­ky­bes, kiek vi­sa tai galė­jo turė­ti nei­gia­mos įta­ kos san­tuo­kai su­da­ry­ti, bet ne į cha­ rak­te­rių ne­su­ta­pimą, ku­ris ci­vi­linė­se san­tuo­kos nu­trau­ki­mo by­lo­se la­bai daž­nai būna kaip ma­giš­ka for­mu­ luotė, kaip leng­vi­nan­ti ap­lin­kybė san­tuo­kai pa­pras­čiau nu­trauk­ti.

e­dybų su­tar­tis yra su­tuok­ ti­n ių su­si­ta­r i­mas, nu­sta­ tan­tis jų tur­ti­nes tei­ses bei pa­rei­gas būnant san­tuo­ko­ je, taip pat nu­trau­kus san­tuoką ar gy­ ve­nant sky­rium (se­pa­ra­ci­ja). Kal­bant ne Ci­vi­li­nio ko­dek­so sąvo­ ko­mis, ve­dybų su­tar­tis nu­sta­to, koks tur­tas kam pri­klau­sys gy­ve­nant san­ tuo­ko­je, kas tą turtą ir kaip tvar­kys gy­ ven­da­mi san­tuo­ko­je ir kaip tur­tas būtų pa­da­ly­tas, jei san­tuoką tektų nu­trauk­ti. Ma­no įsi­t i­k i­n i­mu, ve­dybų su­t ar­t is ne­tu­r i nie­ko bend­ra su jaus­mais, su su­t uok­t i­n ių prie­sai­ka mylė­t i, gerb­t i, rūpin­tis vie­nas ki­tu, ku­rią būsi­mi su­ tuok­ti­niai ta­ria priim­da­mi San­tuo­kos sak­ra­mentą. Teisės ak­tai nu­sta­to, kad gy­ve­nant san­ tuo­ko­je įgy­tas tur­tas yra bend­ro­ji jung­ tinė abiejų su­tuok­ti­nių nuo­sa­vybė, to­ dėl bet koks veiks­mas, at­lie­ka­mas su tur­tu, ga­li­mas tik abiem su­tuok­ti­niams su­tin­kant, t. y. vie­nas su­tuok­ti­nis ne­ga­li nei par­duo­ti, nei įkeis­ti tur­to be ki­to su­ tuok­ti­nio su­ti­ki­mo. Ve­dybų su­tar­tis tuo ir nau­din­ga, kad ja ga­li­ma su­si­tar­ti dėl tur­to įsi­g i­ji­mo, val­dy­mo, tvar­ky­mo ir pan. gy­ve­nant san­tuo­ko­je. Ne­rei­kia į ve­dybų su­tartį žiūrė­ti kaip į būsimų sky­rybų „ad­vo­katą“. O prie­ sai­kos žod­žiai apie am­žiną meilę, pa­ garbą ir rūpestį, pa­si­ra­šius ve­dybų su­tartį, ma­ny­čiau, ta­ria­mi taip pat nuo­ šird­žiai kaip ir be ve­dybų su­tar­ties. Ve­dybų su­tar­ty­je ga­li­ma su­si­tar­ti dėl tur­to pa­da­li­ji­mo san­tuo­kos nu­trau­ki­mo at­ve­ju, o tai juk tik pa­de­da pro­ble­mas spręsti be ginčų ir ilgų teis­mo pro­cesų. Pabrėž­ti­na, kad teis­mas ga­li pri­pa­žin­ ti ve­dybų su­tartį ne­ga­lio­jan­čia, jei ši iš esmės pa­žeid­žia su­tuok­ti­nių ly­gia­tei­ siš­ku­mo prin­cipą ir vie­nam iš su­tuok­ ti­nių yra la­bai ne­pa­lan­ki.

Su­tar­čių daugė­ja Ve­dybų su­tar­t ys Lie­t u­vo­je su­da­ ro­mos nuo 2002 m. lie­pos 1 d. Čia jų nėra su­da­ro­ma daug, ta­čiau pa­ ste­bi­ma, kad ir mūsų ša­ly­je jos po­ pu­liarė­ja. Ve­dybų su­tar­čių re­gistrą tvar­ko Cent­rinė hi­po­te­kos įstai­ga. 2003 m. įre­g ist­ruo­ta 160, 2004 m. – 210, o 2010 m. – jau 825, 2011-ai­siais – 780 ve­dybų su­tar­čių. 2012 m. per 3 mėne­sius įre­g ist­r uo­tos 189 ve­ dybų su­tar­tys. Ve­dybų su­tar­čių re­gist­ro duo­me­ni­ mis, apie 65 pro­c. šių su­tar­čių pa­si­ ra­šo­ma jau su­da­r ius san­tuoką, 35 pro­c. – iki san­tuo­kos su­da­ry­mo. Da­ lis su­tuok­ti­nių ve­dybų su­tartį pa­si­ ra­šo pir­mai­siais bend­ro gy­ve­ni­mo me­tais, ne­re­tai – po ke­lių dienų nuo san­t uo­kos įre­g ist­ra­v i­mo. Ki­t i su­ tuok­ti­niai ve­dybų su­tartį pa­si­ra­šo kar­tu iš­gy­venę ir 15–25 me­tus. Ve­dybų su­t ar­č ių re­g ist­re 2011 m. įre­g ist­r uo­t a ve­dybų su­t ar­t is, su­ da­r y­t a net po 49 gy­ve­n i­mo san­ tuo­ko­je metų. Vil­n iaus ap­skri­t ies gy­ven­tojų ve­ dybų su­tar­t ys su­da­ro 45 pro­c. vi­ sų 2011 m. pa­si­ra­šytų ve­dybų su­ tar­č ių. Vil­n iaus mies­te ir ra­jo­ne 2011 m. bu­vo su­da­ry­ta 331 ve­dybų su­tar­tis.

8

šeštadienis, balandžio 21, 2012

savaitės interviu

Veik­lai kliu­do dar­buo­to­jų kai­ta Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) di­rek­ to­rius Ži­man­tas Pa­ce­vi­čius dar neat­sa­ko į klau­si­mą, ar ga­li lik­ti va­do­vau­ti tar­ny­ bai, kai šį ru­de­nį baig­sis jo ka­den­ci­ja. Ta­ čiau pa­rei­gū­nas tei­gia, kad ko­va su ko­rup­ ci­ja – vis efek­ty­ves­nė. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Kal­bė­da­ma­sis su „Vil­niaus die­na“ Ž.Pa­ce­vi­čius taip pat in­for­ma­vo, kad yra pa­reng­tos įsta­ty­mo pa­ tai­sos, ku­rios nu­ma­tys ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų at­sa­ko­my­bę, jei­gu jie lai­ ku neį­vyk­do rei­ka­la­vi­mo kreip­tis į STT dėl sa­vo aukš­to ran­go pa­val­di­ nių pa­tik­ri­ni­mo dėl ko­rup­ci­jos. – Ar Lie­tu­vo­je pa­vyks­ta ge­rin­ti ko­vą su ko­rup­ci­ja? – Ma­nau, kad ko­va su ko­rup­ci­ja yra ga­na efek­ty­vi. – Ko­dėl taip ma­no­te? – Ak­ty­viai dir­ba­me ko­rup­ci­nių nu­ si­kal­ti­mų at­sklei­di­mo, ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jos ir an­ti­ko­rup­ci­nių tei­sės ak­tų ren­gi­mo sri­ty­se. Esa­me pa­ren­ gę ne­ma­žai įsta­ty­mų pa­tai­sų. Taip pat rei­kė­tų pa­brėž­ti, kad prie ko­vos su ko­rup­ci­ja ge­ro­kai pri­ si­de­da dau­ge­lis vals­ty­bės ir sa­vi­ val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų – tiek įgy­ven­ din­da­mos Na­cio­na­li­nės ko­vos su ko­rup­ci­ja pro­gra­mos prie­mo­nes, tiek įvai­riais ki­tais bū­dais. – Vie­na­me in­ter­viu bu­vo­te mi­ nė­jęs, kad su­si­da­riu­si ga­na su­ dė­tin­ga si­tua­ci­ja dėl STT dar­ buo­to­jų. Ne­pa­vyks­ta ras­ti ge­rų spe­cia­lis­tų, ne­pa­kan­ka ma­te­ ria­li­nių iš­tek­lių esa­miems iš­ lai­ky­ti? Ar tai reiš­kia, kad pa­sta­ruo­ju me­tu STT pro­fe­sio­ na­lu­mas yra kri­tęs? – Anaip­tol. Dar­buo­to­jų pro­fe­sio­ na­lu­mas kaip tik išau­gęs. Ži­no­ma, aš, kaip tar­ny­bos va­do­ vas, no­rė­čiau, kad dar­buo­to­jų kai­ta bū­tų ma­žes­nė. To­dėl ini­ci­juo­da­mi įvai­rias įsta­ty­mų pa­tai­sas ti­ki­mės iš­spręs­ti šią pro­ble­mą. Ta­čiau gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­ je, na­tū­ra­lu, kad vie­ni dar­buo­to­jai išei­na į pen­si­ją, ki­ti – ten, kur yra di­des­ni at­ly­gi­ni­mai, tre­ti – dėl as­ me­ni­nių prie­žas­čių. – Gal­būt si­tua­ci­ja dėl dar­buo­ to­jų da­bar jau yra bent kiek pa­ ge­rė­ju­si? – Ga­liu pa­si­džiaug­ti tuo, kad mums pa­vyks­ta iš­sau­go­ti stip­ rų STT bran­duo­lį, pa­ty­ru­sius ir aukš­tos kva­li­fi ­ka­ci­jos spe­cia­lis­ tus, ku­rie sa­vo ži­nias per­duo­da nau­jai atė­ju­siems dar­buo­to­jams, pa­de­da pa­si­ruoš­ti jiems at­sa­kin­ gam ir la­bai spe­ci­fi­niam dar­bui. Tin­ka­mai pa­ruoš­ti nau­ją spe­cia­ lis­tą nė­ra pa­pras­ta, tam pri­rei­kia ne­ma­žai lai­ko. – Ko­dėl tiek daug ko­rup­ci­ nių nu­si­kal­ti­mų tiek anks­čiau, tiek pa­sta­ruo­ju me­tu išaiš­ki­ na­ma pro­vin­ci­jo­je, ne­di­de­lė­se sa­vi­val­dy­bė­se? Vos ne kas ant­ rą die­ną gir­di­me ži­nių, kad įta­

ria­mas koks nors ra­jo­ni­nės sa­ vi­val­dy­bės dar­buo­to­jas. Ar ne per ma­žai dė­me­sio di­de­lėms sa­vi­val­dy­bėms? – Ka­te­go­riš­kai ne­ga­liu su­tik­ti su to­kia nuo­mo­ne, nes teis­mams per­ da­vė­me daug by­lų, su­si­ju­sių su ko­ rup­ci­niais nu­si­kal­ti­mais vi­so­se be išim­ties di­džio­sio­se sa­vi­val­dy­bė­se. – Apsk­ri­tai sa­vi­val­dy­bės lai­ko­ mos vie­nais di­džiau­sių ko­rup­ ci­jos ži­di­nių. Ko­dėl, jū­sų nuo­ mo­ne, taip yra? – Esa­te tei­sus sa­ky­da­mas, kad sa­ vi­val­dy­bes žmo­nės vis dar ver­ti­na kaip la­bai ko­rum­puo­tas. Ma­nau, nė­ra vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ky­mo, ko­dėl taip yra. Tam yra ir ob­jek­ty­ vių prie­žas­čių, ir vi­siš­kai su­bjek­ ty­vių. – Ko­kių? – Pa­vyz­džiui, ne­re­tai žmo­nės biu­ rok­ra­tiz­mą ar net ne­man­da­gų val­ di­nin­kų el­ge­sį ta­pa­ti­na su ko­rup­ci­ ja, nors tai vi­sai kas ki­ta.

No­rė­čiau pa­sa­ky­ ti, jog nuo­mo­nė, kad STT ak­ty­viai pra­de­ da dirb­ti tik prieš ko­ kius nors rin­ki­mus, nė­ra tei­sin­ga.

– Vy­rau­ja ir toks įsi­ti­ki­ni­mas, kad mū­sų teis­mai la­bai ko­rum­ puo­ti. Bet STT pa­gau­na tik vie­ ną ki­tą ky­ši­nin­kau­jan­tį tei­sė­ją. Ko­dėl? Ar si­tua­ci­ja teis­muo­se nė­ra to­kia blo­ga, kaip įsi­vaiz­ duo­ja vi­suo­me­nė, ar STT ne­pa­ kan­ka pro­fe­sio­na­lu­mo ir pa­jė­ gu­mų vi­siems ky­ši­nin­kams to­je sis­te­mo­je iš­gau­dy­ti? – Ir čia nė­ra vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ ky­mo į šiuos klau­si­mus. Ne­ma­ža da­lis žmo­nių, ver­tin­da­ mi teis­mus kaip la­bai ko­rum­puo­tus, nie­ka­da pa­tys nė­ra su­si­dū­rę su teis­ mų dar­bu. Be to, rei­kė­tų tu­rė­ti gal­ vo­je ir tai, kad teis­me vi­sa­da vie­na pu­sė lai­mi, ki­ta – pra­lai­mi, o žmo­ gui daž­niau­siai at­ro­do, kad bū­tent jis tei­sus, ir tuo at­ve­ju, jei­gu teis­mo spren­di­mas jam ne­pa­lan­kus, ma­no, kad tei­sė­jas yra ko­rum­puo­tas. Ta­čiau tuo tik­rai ne­no­riu pa­sa­ ky­ti, kad teis­muo­se nė­ra pro­ble­mų. Ži­no­ma, yra. Ir, nors di­de­lis ko­ rup­ci­nių nu­si­kal­ti­mų la­ten­tiš­ku­ mo (slap­tu­mo) laips­nis, mums vis daž­niau pa­vyks­ta juos ap­tik­ti ir iš­ tir­ti. Su­ti­ki­te, kad ži­nios apie tai to­li gra­žu nė­ra re­tos. – Taip pat esa­te mi­nė­jęs, kad žmo­gus, ku­ris krei­pia­si į tei­sė­

Spra­ga: STT va­do­vas Ž.Pa­ce­vi­čius sa­ko, kad apie nu­si­kal­ti­mus pra­ne­šan­tys žmo­nės Lie­tu­vo­je kol kas nė­

ra pa­kan­ka­mai tei­siš­kai ap­sau­go­ti.

sau­gą, šiuo me­tu nė­ra tei­siš­kai pa­kan­ka­mai ap­sau­go­tas. Gal jau yra ko­kių po­ky­čių šio­je sri­ ty­je? – Vi­sa­da pa­si­sa­kė­me už tai, kad žmo­gui, pra­ne­šu­siam apie nu­si­ kals­ta­mas vei­kas, tu­ri bū­ti už­tik­ rin­tas sau­gu­mas. Tik jaus­da­ma­ sis vi­siš­kai sau­giai žmo­gus no­rės kreip­tis į tei­sė­sau­gą ir jai pa­dė­ ti išaiš­k in­t i nu­s i­kal­t i­m us. Ta­ čiau, de­ja, kol kas es­mi­nių tei­si­ nių po­ky­čių šiuo klau­si­mu nė­ra. Ti­ki­mės, kad anks­čiau ar vė­liau jų bus. – Kaip ver­ti­na­te bu­vu­sio STT Pa­ne­vė­žio sky­riaus va­do­vo pa­s­ta­ruo­sius pa­reiš­ki­mus, pa­ na­šius į po­li­ti­ka­vi­mą? – Sta­tu­ti­nis pa­rei­gū­nas pri­va­lo bū­ ti apo­li­tiš­kas. Ta­čiau kai žmo­gus jau ne­bė­ra su­ sais­ty­tas jo­kiais tei­si­niais ap­ri­bo­ ji­mais, jis tu­ri tei­sę vie­šai iš­sa­ky­ ti sa­vo po­žiū­rį. Tai yra jo po­zi­ci­ja, ku­rios aš ne­no­rė­čiau nie­kaip ver­ tin­ti. – Bu­vęs Pa­ne­vė­žio STT va­do­ vas pa­sta­ruo­ju me­tu kal­bė­da­ mas vie­šai ypač pei­kė vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų spren­di­mus dėl bu­ vu­sių Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­ vų Vi­ta­li­jaus Gai­liaus ir Vy­tau­to Gir­ža­do. Kaip jūs ver­tin­tu­mė­te bu­vu­sius FNTT va­do­vus pro­fe­ sio­na­lu­mo po­žiū­riu? Ar jie, jū­ sų nuo­mo­ne, iš pa­rei­gų at­leis­ti pa­grįs­tai?

– Tiek, kiek mums te­ko kar­tu bend­ ra­dar­biau­ti at­lie­kant ty­ri­mus, klau­si­mų dėl jų pro­fe­sio­na­lu­mo man ne­kil­da­vo. Ta­čiau ne­ga­liu ver­ tin­ti, ar jie at­leis­ti pa­grįs­tai, nes tai nė­ra ma­no kom­pe­ten­ci­ja. – Ar tu­ri­te in­for­ma­ci­jos, kas per­nai lapk­ri­tį ga­lė­jo nu­te­kin­ ti in­for­ma­ci­ją apie nu­ma­to­mus vals­ty­bės veiks­mus dėl „Sno­ ro“ ban­ko? – Šiuo me­tu pro­ku­ra­tū­ro­je at­lie­ka­ mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl in­for­ ma­ci­jos apie „Sno­rą“ nu­te­ki­ni­mo, to­dėl ne­ga­liu nie­ko ko­men­tuo­ti. – Mū­sų laik­raš­tis yra pra­ne­šęs, kad la­bai daug vi­ce­mi­nist­rų ir ki­tų aukš­tų pa­rei­gū­nų nė­ra pa­ tik­rin­ti pa­gal Ko­rup­ci­jos pre­ ven­ci­jos įsta­ty­mą. Ko­dėl? Kas bus da­ro­ma, kad to­kių ne­pa­tik­ rin­tų pa­rei­gū­nų ne­lik­tų? – Įs­ta­ty­mas nu­ma­to, kad mes tu­ri­ me gau­ti pra­šy­mą dėl as­mens pa­tik­ ri­ni­mo. Tik ta­da toks pa­tik­ri­ni­mas at­lie­ka­mas. To­dėl, ma­nau, klau­si­ mą, ko­dėl kar­tais ven­gia­ma kreip­ tis į STT su to­kiu pra­šy­mu, rei­kė­tų už­duo­ti ne man, o tiems as­me­nims, ku­rie pri­va­lo tai da­ry­ti. Vis dėl­to no­riu pa­brėž­ti, kad įsta­ty­mo nuo­sta­tų pri­va­lu lai­ky­tis. Mes jau esa­me pa­ren­gę tei­sės ak­tų pa­tai­sas, ku­rio­mis bū­tų įtvir­tin­ta aiš­ki at­sa­ko­my­bė už įsta­ty­mo rei­ ka­la­vi­mų ne­vyk­dy­mą. – Ar­tė­ja Sei­mo rin­ki­mai, par­ti­ jos priė­mė sau nau­din­gas Vie­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sas, ku­rios lei­džia par­ti­joms ne­si­ lai­ky­ti vie­šojo pir­ki­mo tai­syk­ lių, pri­va­lo­mų vi­siems biu­dže­ to lė­šų nau­do­to­jams. Va­di­na­si, po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos ly­gis grei­ čiau­siai šok­te­lės. Ar per pa­sta­ rą­jį pus­me­tį iki rin­ki­mų dau­ giau dė­me­sio skir­si­te par­ti­joms ir po­li­ti­kams ap­skri­tai? – Ne­ma­nau, kad bū­tent dėl to šok­tels po­li­ti­nės ko­rup­ci­jos ly­ gis. Ta­čiau no­riu pri­min­ti, kad tiek Pre­zi­den­tė, tiek STT, tiek ki­tos kom­pe­ten­tin­gos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ jos aiš­kiai iš­sa­kė sa­vo nuo­mo­nę dėl Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mo pa­tai­sų ir ga­li­mų jų ke­lia­mų grės­mių. Bet no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, jog nuo­ mo­nė, kad STT ak­ty­viai pra­de­ da dirb­ti tik prieš ko­kius nors rin­ ki­mus, nė­ra tei­sin­ga. Tie­siog per rin­ki­mų lai­ko­tar­pį ge­ro­kai pa­di­dė­ ja pa­čių po­li­ti­kų ar par­ti­jų ak­ty­vu­ mas, jų veik­la tam­pa in­ten­sy­ves­nė, to­dėl išau­ga ti­ki­my­bė są­mo­nin­gai ar ne­są­mo­nin­gai pa­žeis­ti įsta­ty­ mus. Tai­gi, jei­gu ma­to­me, kad įsta­ ty­mai pa­žei­di­nė­ja­mi, pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją pri­va­lo­me į tai rea­ guo­ti ir už­kirs­ti tam ke­lią. – Šį ru­de­nį prieš pat Sei­mo rin­ ki­mus bai­gia­si jū­sų ka­den­ci­ja STT va­do­vo po­ste. Lik­si­te ja­ me, jei­gu bū­tų pa­siū­ly­ta pa­dir­ bė­ti dar, ar jau tik­rai išei­si­te? – Esant to­kiam gra­žiam pa­va­sa­riui už lan­go, kol kas ne­si­no­rė­tų kal­bė­ti apie ru­de­nį. Iki jo dar daug lai­ko.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Matas Miknevičius – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštadienis, balandžio 21, 2012

lietuva Val­džia nu­lei­džia ran­kas – ne­vers ma­žin­ti vals­ty­bi­nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų skai­čiaus ir lauks, kol jos pa­čios ap­si­ spręs per­si­tvar­ky­ti. Bet nie­kas ne­ži­no, ka­da tai įvyks.

Re­for­ma: pa­gal eks­per­tų pa­teik­tus pa­siū­ly­mus iki 2015 m. sos­ti­nė­je tu­rė­jo lik­ti vie­na di­de­lė vals­ty­bi­nė aukš­to­ji mo­kyk­la – Vil­niaus uni­ver­si­te­tas,

prie ku­rio tu­rė­jo bū­ti pri­jung­ti li­kę uni­ver­si­te­tai.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Jungs, kai pa­no­rės uni­ver­si­te­tai Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Vis­kas su­sto­jo

Prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus po­ tvar­kiu su­da­ry­ta eks­per­tų dar­bo gru­pė per­nai spa­lį pa­tei­kė sa­vo vi­ zi­ją dėl vals­ty­bi­nių aukš­tų­jų mo­ kyk­lų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mo. Pa­ siū­ly­ta per ke­le­rius ar­ti­miau­sius me­tus į du di­de­lius uni­ver­si­te­ti­nius cent­rus su­jung­ti Vil­niu­je ir Kau­ne vei­kian­čias aukš­tą­sias mo­kyk­las. Re­for­ma tu­rė­jo pra­si­dė­ti jau šie­ met, baig­tis – iki 2017-ųjų. Ta­čiau pa­siū­ly­to­ji per­tvar­ka ėmė buk­suo­ti nė ne­pra­si­dė­ju­si. Uni­ver­ si­te­tai įver­ti­no ją skep­tiš­kai, stu­ den­tai ėmė­si pro­tes­tuo­ti, įta­kin­gi po­li­ti­kai iš­si­gan­do ga­li­mų nei­gia­ mų pa­da­ri­nių, ypač ar­tė­jant Sei­mo rin­ki­mams, to­dėl fak­tiš­kai ve­ta­ vo bet ko­kius ban­dy­mus per­žiū­rė­ ti aukš­tų­jų mo­kyk­lų skai­čių. Ga­lų ga­le paaiš­kė­jo, kad uni­ver­ si­te­tų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mas ati­de­ da­mas ne­ri­bo­tam lai­kui. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Gin­ta­ras Ste­ po­na­vi­čius šio­mis die­no­mis pa­ tvir­ti­no, kad re­for­ma ne­bus vyk­ do­ma, kol to ne­pa­no­rės pa­tys uni­ver­si­te­tai. „Eks­per­tų dar­bo gru­pė pa­tei­ kė sa­vo siū­ly­mus, ką rei­kė­tų da­ry­ ti, kad ras­tų­si stip­rių, tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je pa­jė­gių kon­ku­ruo­ti uni­ver­ si­te­tų. Iš­va­dos bu­vo pla­čiai ap­tar­ tos po­li­ti­kų ir aka­de­mi­nės ben­d­ruo­me­nės at­sto­vų, da­bar lau­ kia­me ini­cia­ty­vos iš apa­čios. Jei­gu ne­bus aka­de­mi­nės bend­ruo­me­nės pa­lai­ky­mo, tik­rai ne­bus jo­kių dirb­ ti­nų su­jun­gi­mų ar in­teg­ra­ci­jų“, – pa­reiš­kė G.Ste­po­na­vi­čius. Nes­pė­ja įvyk­dy­ti

Jau 2012 m. Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos (bu­vęs Vil­niaus pe­da­go­gi­nis) uni­ ver­si­te­tas tu­rė­jo bū­ti pri­jung­tas prie Vil­niaus uni­ver­si­te­to, o Lie­tu­ vos kū­no kul­tū­ros aka­de­mi­ja – prie Svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to, Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Kau­no hu­ma­ni­ ta­ri­nis fa­kul­te­tas ir Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos fi­lia­las pri­jung­tas prie Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to. Be to, iki šių me­tų pa­bai­gos Alek­san­ d­ro Stul­gins­kio uni­ver­si­te­tas tu­rė­

jo bū­ti pri­jung­tas prie Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to. Ta­čiau aki­vaiz­du, kad nei šie­met, nei grei­čiau­siai ki­tą­met šių per­tvar­ kų ne­bus spė­ta įvyk­dy­ti. To ne­no­ri pa­tys uni­ver­si­te­tai. „Mū­sų aukš­to­ ji mo­kyk­la yra Vil­niaus uni­ver­si­te­ tas“, – griež­tai pa­reiš­kė šios aukš­to­ sios mo­kyk­los Kau­no hu­ma­ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to stu­den­tai ir dės­ty­to­jai.

Gin­ta­ras Ste­po­na­vi­čius:

Iš­va­dos bu­vo pla­čiai ap­tar­tos po­li­ti­kų ir aka­de­mi­nės bend­ruo­ me­nės at­sto­vų, da­bar lau­kia­me ini­cia­ty­vos iš apa­čios.

Rek­to­rių kon­fe­ren­ci­jo­je taip pat pa­si­sa­ko­ma prieš „sku­bo­tą uni­ver­ si­te­tų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mą“, nors ir pri­pa­žįs­ta­ma, kad to­kia per­tvar­ ka yra rei­ka­lin­ga ir ka­da nors tu­ ri įvyk­ti. „Ger­biant Kons­ti­tu­ci­jos dek­la­ruo­ja­mos uni­ver­si­te­tų au­to­ no­mi­jos tei­ses, bū­ti­na su­da­ry­ ti są­ly­gas uni­ver­si­te­ti­nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų bend­ruo­me­nėms priim­ti nu­ta­ri­mus dėl efek­ty­viau­sios veik­ los, su­si­jun­giant ar su­ran­dant ki­tas tar­pu­sa­vio bend­ra­dar­bia­vi­mo for­ mas“, – be ki­ta ko, pa­reiš­kė Rek­to­ rių kon­fe­ren­ci­jos pre­zi­den­tas pro­ fe­so­rius Re­mi­gi­jus Ža­liū­nas. Truk­do ir rin­ki­mai

Ti­kė­ta­si, kad My­ko­lo Ro­me­rio uni­ ver­si­te­tas dėl sa­vo iš­skir­ti­nu­mo – są­ly­gi­nės ne­prik­lau­so­my­bės nuo vals­ty­bės fi­nan­sa­vi­mo – ga­lė­tų jau 2012 m. bū­ti pri­va­ti­zuo­tas. Pa­siū­ly­ta šiam uni­ver­si­te­tui ieš­ko­ti stra­te­gi­nių in­ves­tuo­to­jų Lie­tu­vo­je ir už­sie­ny­ je. To­kį tiks­lą My­ko­lo Ro­me­rio uni­ ver­si­te­tas ke­lia, ta­čiau bent kol kas ne­ma­ty­ti, kad bū­tų ko­kių nors po­ ten­cia­lių kan­di­da­tų pri­va­ti­zuo­ti šią aukš­tą­ją mo­kyk­lą, to­dėl šis veiks­mas ati­de­da­mas vė­les­niam lai­kui. Ge­ro­kai vė­liau bus su­jung­tas ir Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­tas su Vil­niaus uni­ver­si­te­tu,

nors tai eks­per­tai siū­lė įgy­ven­din­ti iki 2015 m. pa­bai­gos. Taip sos­ti­nė­ je tu­rė­jo bū­ti per ar­ti­miau­sius tre­ jus me­tus su­kur­tas vie­nas di­de­lis uni­ver­si­te­ti­nis cent­ras. Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­tą iki 2014 m. pa­bai­gos siū­ly­ta su­jung­ ti su Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ tu, o iki 2017 m. pa­bai­gos – Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­tą su­jung­ti ir­gi su Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­ tu. Taip lai­ki­no­jo­je sos­ti­nė­je tu­rė­jo gim­ti Kau­no uni­ver­si­te­tas. Jo­kie ju­de­siai šio­mis kryp­ti­mis ne­da­ro­mi. Tu­rint gal­vo­je tai, kad šie­met vyks rin­ki­mai, pra­si­dės nau­ja Sei­mo ka­den­ci­ja, taip pat bū­ti­ny­bę par­la­men­te tvir­tin­ti vi­sas vals­ty­bi­ nių aukš­tų­jų mo­kyk­lų tink­lo per­ tvar­kas, spė­ja­ma, kad bet ko­kie su­ si­jun­gi­mai ga­li­mi ne anks­čiau kaip 2014–2015 m. Ir jie už­truks ge­ro­kai il­giau, nei bu­vo siū­lę eks­per­tai. Ne­pa­lan­kios ten­den­ci­jos

Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras G.Ste­po­na­vi­čius nea­be­jo­ja, kad uni­ver­si­te­tų tink­lą op­ti­mi­zuo­ ti Lie­tu­vo­je yra bū­ti­na. „To­kių pa­ vyz­džių ga­li­me ras­ti ir Skan­di­na­vi­ jos ša­ly­se Da­ni­jo­je, Suo­mi­jo­je, apie uni­ver­si­te­tų su­jun­gi­mą jau dis­ku­ tuo­ja­ma ir Šve­di­jo­je. Pa­sau­li­nės ten­den­ci­jos – uni­ver­si­te­ti­nių tink­lų plėt­ra, kon­ku­ren­ci­ja dėl ge­riau­sių pro­tų ver­čia aka­de­mi­nes bend­ruo­ me­nes kon­so­li­duo­ti jė­gas. Lie­tu­vo­ je ku­rį lai­ką vy­ku­si eks­ten­sy­vi uni­ ver­si­te­tų plėt­ra nu­lė­mė prie­šin­gas ten­den­ci­jas. Tai – iš­skai­dy­tas stu­ di­jų ir moks­li­nių ty­ri­mų po­ten­cia­ las, kai, pa­vyz­džiui, net vie­na­me mies­te vei­kian­tys uni­ver­si­te­tai siū­ lo la­bai pa­na­šias stu­di­jas, ma­žes­ni uni­ver­si­te­tai yra per silp­ni kon­ku­ ruo­ti tarp­tau­ti­nė­je erd­vė­je“, – tei­ gė mi­nis­te­ri­jos va­do­vas. Anot jo, dar vie­nas svar­bus veiks­ nys – ne­pa­lan­kios de­mog­ra­fi­nės ten­den­ci­jos: „Prog­no­zuo­ja­ma, kad dėl pa­sta­rai­siais me­tais su­ma­žė­ju­ sio gims­ta­mu­mo stu­den­tų skai­čius 2020 m. su­menks dau­giau nei 40 pro­c. Jei si­tua­ci­ja ne­si­keis, ga­li bū­ ti, kad ne­to­li­mo­je atei­ty­je kai ku­rie uni­ver­si­te­tai pri­stigs stu­den­tų.“ G.Ste­po­na­vi­čius ne­sle­pia ap­gai­ les­tau­jan­tis, kad re­for­ma ati­de­da­

ma. „Svars­tant eks­per­tų iš­va­das dėl uni­ver­si­te­tų skai­čiaus ma­ži­ni­ mo, dau­gu­ma uni­ver­si­te­tų pa­si­sa­ kė „už“ – joms pri­ta­rė, ta­čiau – be mū­sų ar­ba ka­da nors vė­liau. Dau­ ge­lis te­be­ma­no, kad ga­li sa­va­ran­ kiš­kai ir­tis į prie­kį, tai ir at­spin­di šian­die­nį aukš­tų­jų mo­kyk­lų mąs­ ty­mą“, – sa­kė mi­nist­ras. Jis pa­ža­dė­jo, kad aukš­tų­jų mo­ kyk­lų in­teg­ra­ci­jos pro­ce­sai bus re­ mia­mi pi­ni­gais iš ES. „Esa­me pa­ si­ren­gę ir atei­ty­je ES struk­tū­ri­nių fon­dų lė­šo­mis pa­rem­ti ir ska­tin­ ti šiuos pro­ce­sus“, – pa­reiš­kė mi­ nis­te­ri­jos va­do­vas. Pa­si­sa­ky­tų už ki­to­kį mo­de­lį

Vis dėl­to jau aki­vaiz­du, kad uni­ver­ si­te­tų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mas bus il­ ga­lai­kis pro­ce­sas. Lie­tu­vos stu­ den­tų at­sto­vy­bių są­jun­ga (LSAS), rea­guo­da­ma į eks­per­tų re­ko­men­ da­ci­jas, pa­brė­žė, kad „yra po­rei­ kis op­ti­mi­zuo­ti aukš­tų­jų mo­kyk­ lų tink­lą, ta­čiau veiks­mai tu­ri bū­ti vyk­do­mi ap­gal­vo­tai ir nuo­dug­niai iš­nag­ri­nė­jus vi­sas ga­li­my­bes bei pa­da­ri­nius“. „Su­tin­ka­me, kad bū­ti­na ma­žin­ ti Lie­tu­vo­je vei­kian­čių uni­ver­si­te­tų skai­čių, ta­čiau, at­si­žvelg­da­mi į eu­ ro­pi­nę pra­kti­ką ir Lie­tu­vos aukš­to­ jo moks­lo spe­ci­fi­ką, ma­no­me, kad tiks­lin­giau bū­tų ska­tin­ti uni­ver­si­ te­tų jun­gi­mą­si, at­si­žvel­giant į pa­

na­šius pro­fi­lius bei iš­lai­kant spe­cia­ li­zuo­tus – tech­no­lo­gi­nių, svei­ka­tos moks­lų, me­nų – uni­ver­si­te­tus. To­ kia sis­te­ma leis­tų efek­ty­viau už­ tik­rin­ti tu­ri­mų žmo­giš­kų­jų bei in­ f­rast­ruk­tū­ros iš­tek­lių pa­nau­do­ji­mą ir iš­lai­ky­tų kon­ku­ren­ci­ją tarp pa­ na­šaus pro­fi­lio, ta­čiau skir­tin­guo­ se re­gio­nuo­se vei­kian­čių aukš­tų­jų mo­kyk­lų“, – pa­reiš­kė LSAS pre­zi­ den­tas Vi­lius Mor­kū­nas. Ši są­jun­ga at­krei­pė dė­me­sį, kad tink­lo op­ti­mi­za­vi­mas pa­lie­kant po vie­ną uni­ver­si­te­tą Vil­niu­je ir Kau­ne ne­pa­ge­rins aukš­tų­jų mo­kyk­lų ins­ ti­tu­ci­jų ko­ky­bės val­dy­mo bei ad­ mi­nist­ra­vi­mo, nes su­jun­gi­mo pa­ da­ri­nys – ge­ro­kai su­dė­tin­ges­nės ad­mi­nist­ra­ci­nės struk­tū­ros. Tam su­val­dy­ti rei­kės spe­ci­fi­nių spren­ di­mų ir ži­nių, kad rest­ruk­tū­ri­za­ci­ ja bū­tų sėk­min­ga. LSAS ak­cen­ta­vo, kad, sie­kiant už­tik­rin­ti ko­ky­biš­ką uni­ver­si­te­ tų tink­lo op­ti­mi­za­vi­mą, „bū­ti­na ne tik įver­tin­ti ga­li­my­bes su­da­ry­ tos dar­bo gru­pės nag­ri­nė­tais as­ pek­tais, bet ir įver­tin­ti eko­no­mi­ nius ro­dik­lius, ga­li­mus so­cia­li­nius po­ky­čius, iden­ti­fi­kuo­ti jun­gi­mo lai­ko­tar­piu ir vė­liau ga­lin­čias kil­ ti pro­ble­mas, taip pat jų spren­di­ mo me­to­dus, re­mian­tis ne tik tu­ri­ma už­sie­nio ša­lių, bet ir Lie­tu­vos pra­k­ ti­ka, iša­na­li­za­vus jau su­si­jun­gu­sių aukš­tų­jų mo­kyk­lų pa­tir­tį“.

Kal­ba vie­na, da­ro ki­ta Šiuo me­t u Lie­t u­vo­je iš vi­so vei­k ia 46 aukš­to­sios mo­kyk­los – 27 vals­ty­ bi­nės ir 19 ne­vals­ty­bi­nių. Iš jų 22 yra uni­ver­si­te­tai – 14 vals­ty­bi­nių ir 8 ne­ vals­ty­bi­niai. Pa­ly­g in­t i su ki­to­m is ša­l i­m is, Lie­t u­ vo­je mi­l i­jo­nui gy­ven­to­jų ten­ka kur kas dau­g iau aukš­t ų­jų mo­k yk­lų. Pa­ vyz­d žiui, ge­ro­kai tur­t in­ges­nė­je Da­ ni­jo­je, ku­r io­je gy­ve­na be­veik dvi­ gu­bai dau­g iau žmo­n ių nei Lie­tu­vo­ je, yra kur kas ma­ž iau vals­t y­bi­n ių uni­ver­si­te­t ų – tik 8. Vyk­dant aukš­ tų­jų mo­kyk­lų per­tvar­ką atei­ty­je da­ nai tu­rės tik 3 di­de­l ius uni­ver­si­te­t i­ nius cent­rus. „Tai reiš­kia, kad Lie­tu­vo­je aukš­to­sios mo­kyk­los yra smul­k ios, jo­se ne­ma­

žai be­si­dub­liuo­jan­čių stu­di­jų pro­gra­ mų, tos pa­čios spe­cia­ly­bės dės­ty­to­jų gru­pės smul­k ios ir iš­si­skai­d žiu­sios, uni­ver­si­te­tai vien dėl sa­vo dy­d žio ne­ga­l i tap­t i stip­r iais, eu­ro­pi­n iu ly­ giu ma­to­mais moks­lų ir stu­di­jų cen­ t­rais“, – tvir­t i­no švie­t i­mo ir moks­lo vi­ce­mi­n ist­rė Ne­r i­ja Pu­t i­nai­tė. Ji ne­ nei­gė, kad yra vals­ty­bi­nių aukš­tų­jų mo­k yk­lų, ku­r ios, nors ir dek­la­r uo­ ja pri­ta­r ian­čios uni­ver­si­te­t ų tink­lo per­tvar­kai, ta­čiau iš tik­r ų­jų jai prie­ ši­na­si. „Aki­vaiz­du, kad re­for­mų ke­ lias ne­leng­vas, o aka­de­m i­nė sfe­ra ir aka­de­mi­nis pa­sau­lis sa­vai­me yra ga­na kon­ser­va­ty­v ūs ir iner­tiš­k i. Ta­ čiau per­mai­nos, nuo­la­ti­nė kai­ta, at­si­ nau­ji­ni­mas yra neiš­ven­gia­mas“, – pa­ brė­žė pa­rei­g ū­nė.

10

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Tvar­ky­sis ir va­do­vai

Pre­zi­den­tė ir prem­ je­ras sa­vait­ga­lį Vil­ niu­je tra­di­ciš­kai da­ly­vaus ap­lin­kos tvar­ky­mo ak­ci­jo­je „Da­rom“. Sei­mo pir­ mi­nin­kė ne­ga­lės da­ ly­vau­ti ak­ci­jo­je, nes yra iš­vy­ku­si su vi­zi­ tu į už­sie­nį.

Ki­tą sa­vai­tę Len­ki­jos lie­tu­vius Puns­ke ke­ti­na ap­lan­ky­ti Len­ki­ jos pre­zi­den­tas Bro­nis­ła­was Ko­ mo­rows­kis (nuo­tr.).

Darbš­tuo­lė: ša­lies va­do­vė D.Gry­baus­kai­tė „Da­rom“ ak­ci­jo­se da­ly­vau­

ja kas­met.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pre­zi­den­tū­ra pra­ne­šė, kad vals­ty­ bės va­do­vė Da­lia Gry­baus­kai­tė šeš­ ta­die­nį su pre­zi­den­tū­ros dar­buo­to­ jais da­ly­vaus tal­ko­je tvar­kant vie­ną sos­ti­nės ža­lių­jų erd­vių – miš­ke­lįpar­ką prie Fi­la­re­tų gat­vės. Kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, Pre­ zi­den­tė kvie­čia „vi­sus ša­lies gy­ ven­to­jus pri­si­jung­ti prie at­sa­ko­ my­bę ir pi­lie­tiš­ku­mą ska­ti­nan­čios šva­ros ak­ci­jos „Da­rom“, bend­ro­ mis jė­go­mis ne tik su­si­tvar­ky­ti sa­ vo ap­lin­ką, bet ir pa­ša­lin­ti šiukš­les sa­vo kraš­to poil­sio vie­to­se“. D.Gry­baus­kai­tė jau tra­di­ciš­kai da­ly­vau­ja šio­je ak­ci­jo­je. Per­nai vals­ ty­bės va­do­vė ke­lias va­lan­das dar­

Su­lauks sve­čio

ba­vo­si Ne­ries upės pa­kran­tė­je Ver­ kių re­gio­ni­nia­me par­ke. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius ak­ci­jo­je „Da­rom“ da­ly­vaus jau ket­vir­tus me­tus iš ei­ lės. Šį­kart jis tvar­kys Mar­ku­čiuo­se esan­tį Pa­vil­nių re­gio­ni­nį par­ką. „Da­ly­va­vi­mą šio­je ak­ci­jo­je ver­ ti­nu kaip pui­kią mū­sų žmo­nių pi­ lie­tiš­ku­mo ir bend­ruo­me­niš­ku­ mo iš­raiš­ką. Kvie­čiu vi­sus ša­lies žmo­nes pri­si­jung­ti prie šios ak­ci­ jos, bū­ti są­mo­nin­gais ša­lies pi­lie­ čiais ir jaus­ti at­sa­ko­my­bę už ap­lin­ ką, ku­rio­je gy­ve­na­me, ją tin­ka­mai pri­žiū­rė­ti ir puo­se­lė­ti“, – sa­kė Vy­ riau­sy­bės va­do­vas. Kar­tu su prem­je­ru vi­suo­ti­nė­je ak­ci­jo­je „Da­rom 2012“ taip pat da­ ly­vaus mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­ le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis bei gau­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

sus Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos dar­buo­to­jų bū­rys. Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­ nė ir­gi pa­pras­tai da­ly­vau­ja ap­lin­kos tvar­ky­mo ak­ci­jo­je, ta­čiau šie­met ne­ ga­lės to da­ry­ti, nes dar ne­bus grį­žu­si iš ofi­cia­laus vi­zi­to Len­ki­jo­je. Ne­ma­ žai Vy­riau­sy­bės na­rių, taip pat ki­tų vi­suo­me­nei ži­no­mų vei­kė­jų ir­gi ke­ ti­na pri­si­jung­ti prie ak­ci­jos „Da­ rom“ ne tik Vil­niu­je, bet ir dau­ge­ ly­je ki­tų ša­lies re­gio­nų. Tra­di­ci­nė pa­va­sa­ri­nė ap­lin­kos tvar­ky­mo ak­ci­ja „Da­rom“ su­lau­ kia ne­ma­žo vi­suo­me­nės ak­ty­vu­ mo. Ti­ki­ma­si, kad šie­met ak­ci­jo­ je da­ly­vaus ke­li šim­tai tūks­tan­čių žmo­nių. Ak­ci­ja „Da­rom“ vyks šian­dien nuo 10 val. ry­to.

Kaip BNS sa­kė Puns­ko vals­čiaus vir­šai­tis Vy­tau­tas Liš­kaus­kas, pre­zi­den­tas ba­lan­džio 27 d. ke­ti­ na da­ly­vau­ti lie­tu­viš­ko­se šv. mi­ šio­se, su­si­tik­ti su vie­tos bend­ ruo­me­ne, or­ga­ni­za­ci­jo­mis. „No­rė­tu­me su pre­zi­den­tu ap­ tar­ti švie­ti­mo klau­si­mus, ne­ pa­kan­ka­mą lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mą, pro­ble­mą dėl va­do­ vė­lių, Berz­ny­ko pa­mink­lo pro­ble­mą. Bet ti­ki­mės pa­kal­bė­ti ir links­mes­nė­mis te­mo­mis“, – sa­ kė V.Liš­kaus­kas. Kaip skel­bia­ma po­rta­le puns­ kas.pl, po lie­tu­viš­kų pa­mal­dų B.Ko­mo­rows­kis pa­dės gė­lių prie pa­mink­lo, skir­to NKVD nu­žu­ dy­tiems Lie­tu­vos par­ti­za­nams, su­si­tiks su mies­te­lio vi­suo­me­ ne, vė­liau vyks į Puns­ko Ko­vo 11-osios li­cė­jų, Puns­ko Da­riaus ir Gi­rė­no mo­kyk­lą. Len­ki­jo­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai pa­sta­ruo­ju me­tu iš­sa­kė nuo­gąs­ ta­vi­mų, kad ne­si­jau­čia sau­gūs, ir

ta­po dvi­ša­lių Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių au­ka. Po su­si­ti­ki­mo su Eu­ro­pos sau­ gu­mo ir bend­ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ ni­za­ci­jos (ES­BO) ko­mi­sa­ru Knu­ tu Vol­le­bae­ku Len­ki­jos lie­tu­vių drau­gi­jos pir­mi­nin­kas Al­gir­das Vai­ce­kaus­kas praei­tą mė­ne­sį sa­kė, kad „Len­ki­jo­je trūks­ta to­le­ran­ci­ jos ir for­muo­ja­ma blo­ga at­mos­fe­ra tau­ti­nių ma­žu­mų at­žvil­giu“. Per­nai Puns­ko sa­vi­val­dy­bė­je bu­vo už­pai­šy­tos len­te­lės su dvi­ gu­bais vie­to­vių pa­va­di­ni­mais, nu­nio­ko­ti du lie­tu­vių kul­tū­ros kū­rė­jams skir­ti pa­mink­lai. Lie­tu­viai taip pat ne­ri­mau­ ja, kad Berz­ny­ke, Sei­nų sa­vi­val­ dy­bė­je, sta­to­mi nau­ji pa­mink­lai, pro­vo­kuo­jan­tys len­kų ir lie­tu­vių konf­lik­tą, že­mi­nan­tys ka­pi­nė­se pa­lai­do­tus Lie­tu­vos ka­rius, ku­rie žu­vo per 1920 m. len­kų ir lie­tu­ vių konf­lik­tą. Lie­tu­vos am­ba­sa­dos Len­ki­ jo­je duo­me­ni­mis, Len­ki­jo­je gy­ ve­na apie 15 tūkst. lie­tu­vių kil­ mės žmo­nių, dau­giau­sia – Sei­nų ir Puns­ko kraš­te ne­to­li Lie­tu­vos sie­nos. VD, BNS inf.

Ti­ki­si pa­ra­mos Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė ti­ki­si di­ des­nių lit­va­kų – iš Lie­tu­vos ki­lu­ sių žy­dų – in­ves­ti­ci­jų ša­ly­je ir ak­ ty­ves­nio jų vaid­mens tel­kiant bend­ruo­me­nes.

Part­ne­r iai: lit­va­kai ra­gi­na­mi

ak­ty­viau da­ly­vau­ti Lie­tu­vos bend­ruo­me­nių gy­ve­ni­me.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Ši te­ma bu­vo ap­tar­ta per prem­je­ro su­si­ti­ki­mą su vie­nos stam­biau­sių pa­sau­lio ža­lia­vų pre­ky­bos bend­ ro­vių „Glen­co­re“ va­do­vu Iva­nu Gla­sen­ber­gu, ku­rio tė­vas ki­lęs iš Lie­tu­vos. „Kal­bė­jo­me apie di­des­nį lit­ va­kų pri­trau­ki­mą į Lie­tu­vą, kad čia jie jaus­tų­si prii­ma­mi, tu­rė­ tų ga­li­my­bes ar­chy­vuo­se su­ras­ ti in­for­ma­ci­ją apie pro­tė­vius, ap­lan­ky­ti gim­tą­sias vie­tas, pri­ si­dė­ti prie bend­ruo­me­nių kū­ri­ mo, taip pat iš­nag­ri­nė­ti ir in­ves­ ti­ci­nes ga­li­my­bes Lie­tu­vo­je – ar plė­to­ti vers­lą, ar nu­si­pirk­ti že­mės ūkį“, – žur­na­lis­tams va­kar sa­kė prem­je­ro pa­ta­rė­jas My­ko­las Ma­ jaus­kas. Pa­sak jo, kai ku­rie lit­va­kai svars­to ga­li­my­bes įsi­gy­ti ūkius Lie­tu­vo­je, kad ga­lė­tų ak­ty­viau da­ly­vau­ti bend­ruo­me­nės veik­ lo­je. Lit­va­kais lai­ko­ma et­no­kul­tū­ ri­nė gru­pė, su­si­for­ma­vu­si Lie­tu­ vo­je ir vi­so­je bu­vu­sios Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės te­ri­ to­ri­jo­je. Iki ho­lo­kaus­to lit­va­kai, ku­ rie dau­giau­sia kal­bė­jo ji­diš kal­ba ir iš­si­sky­rė griež­tais re­li­gi­niais prie­sa­kais, su­da­rė apie 10 pro­c. pa­sau­lio žy­dų. Vil­nius dėl sa­vo svar­bos žy­dams bu­vo lai­ko­mas Šiau­rės Je­ru­za­le. Na­cių oku­pa­ci­ jos me­tais bu­vo su­nai­kin­ta dau­ giau kaip 90 pro­c. iš dau­giau nei 220 tūkst. Lie­tu­vos žy­dų. BNS inf.

11

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

ekonomika

Ke­lio­nių dan­gu­je se­zo­nas pra­si­dėjo Vis la­biau pa­va­sarė­jant, skryd­žių oro ba­lio­nu or­ga­ni­za­to­riai jau pra­de­da se­zoną. Šie­met į dangų turėtų pa­kil­ti dar dau­giau oro ba­lionų, todėl aštrė­jant kon­ku­ren­ci­jai jų ke­lei­viai ga­li tikė­tis ma­žes­nių kainų. Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Jau pu­čia ba­lio­nus

Dėl vėluo­jan­čio pa­va­sa­rio šiais me­ tais skryd­žių oro ba­lio­nu or­ga­ni­za­ to­riai turė­jo ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be. Skryd­žių se­zoną jie pra­de­da ke­lio­ mis sa­vaitė­mis vėliau nei įpras­ta. Orei­vystės cent­ro di­rek­to­rius plėtrai Au­ri­mas Veng­rys pa­sa­ko­jo, kad skryd­žių oro ba­lio­nais se­zo­ nas Vil­niu­je ati­da­ry­tas jau pra­ėjusį šeš­ta­dienį, todėl ir šį sa­vait­galį ti­ ki­ma­si su­lauk­ti vienų pirmųjų ke­ lei­vių oro ba­lio­nais. „Pap­ras­tai se­zoną pra­de­da­me pir­mo­mis ba­land­žio die­no­mis. Da­ bar oras jau gerė­ja, atei­na ra­mesnės oro masės, po il­gos žie­mos išd­žiū­ vo žemė – vi­sos sąly­gos ro­do, kad gy­ven­to­jus galė­si­me pra­dėti in­ten­ sy­viai skrai­din­ti jau ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis“, – sakė jis.

Skryd­žio oro ba­lio­nu kai­nos 1 as­me­niui (li­tais) Vil­nius

300–400 300 Kau­nas

Klaipė­da

399 R

Šį sa­vait­galį at­ver­ti du­ris pir­mie­ siems klien­tams ža­da ir Klaipė­dos orei­vių klu­bas. Jo va­dovė Re­na­ta Nar­butė pa­sa­ko­jo, kad ofi­cia­liai se­ zo­nas pra­de­da­mas ba­land­žio 1 d., ta­čiau pa­pras­tai ten­ka lauk­ti, kol sta­bi­li­zuo­sis orai. Kau­no orei­vių klu­bas „An­tis“ pa­ skelb­ti se­zo­no pra­džios dar ne­si­ sku­bi­na. Klu­bo va­do­vas Gin­tau­tas Moc­kai­tis sakė, kad se­zo­nas vėluo­ ja kar­tu su pa­va­sa­riu, todėl pir­muo­ sius klien­tus ti­ki­ma­si pa­skrai­din­ti tik kitą sa­vaitę. Ta­čiau esą ne­tin­ka­ mos oro sąly­gos koją ga­li pa­kiš­ti ir ki­ tą sa­vaitę. Skrai­dy­ti dar ne­sku­ba

A.Veng­rys pa­sa­ko­jo, kad gy­ven­to­jai skryd­žiais oro ba­lio­nu do­mi­si jau nuo ko­vo. Ta­čiau iš anks­to – prie­š vieną ar du mėne­sius – už­si­sa­ky­ ti skryd­žio laiką, anot jo, linkę tik už­sie­nie­čiai. Ša­lies gy­ven­to­jai pra­ mo­gos pla­nuo­ti esą per­ne­lyg ne­si­ sku­bi­na ir daž­niau­siai dėl skryd­žių krei­pia­si li­kus ke­lioms die­noms iki no­ri­mos skryd­žio da­tos. „Žmonės dar lau­kia šiek tiek šil­tes­nio oro“, – sakė pa­šne­ko­vas ir pri­pa­ži­no, kad kol kas klientų ne­daug. Anot jo, lie­tu­vių tau­ta yra iner­ tiš­ka, tad dėl šaltų orų gy­ven­to­jai skrai­dy­ti oro ba­lio­nais anks­ty­vuo­ ju se­zo­no me­tu ne­re­tai bai­mi­na­si. Ta­čiau se­zo­no pa­bai­go­je, dar gy­ ven­da­mi va­sa­ros nuo­tai­ko­mis, ne­ pabūgs­ta nė nei­gia­mos oro tem­pe­ ratū­ros. Anot pa­šne­ko­vo, skryd­žių oro ba­lio­nu se­zo­nas tęsia­si nuo ba­ land­žio iki spa­lio vi­du­rio, o did­žiau­sių srautų su­lau­kia­ma gegužę– rugsėjį.

Ti­ki­si ge­ro se­zo­no

„Lie­tu­vių pa­tarlė sa­ko, kad viš­čiu­kus rei­kia skai­čiuo­ti ru­denį. Pa­va­sarį tik ruo­šiamės, todėl sun­ku spręsti, koks bus šių metų se­zo­nas. Ta­čiau ti­ kimės, kad jis bus sėkmin­gas, o mo­ tulė gam­ta pa­do­va­nos pa­lankų orą skrai­dy­ti“, – sakė A.Veng­rys. Sėkmin­go se­zo­no leid­žia tikė­ tis ir kiek­vie­nais me­tais au­gan­tys klientų srau­tai. A.Veng­rio tei­gi­ mu, per­nai skrai­dan­čių bu­vo dau­ giau nei anks­tes­niais me­tais. Tam įta­kos esą tu­ri šiek tiek mažė­jan­ čios skryd­žių kai­nos ir didė­jan­ti kon­ku­ren­ci­ja. „Apsk­ri­tai lie­tu­vių tau­ta mėgsta aukštį ir ieš­ko bū­ dų, kaip pa­kil­ti į dangų, pa­ma­ty­ti mūsų gra­žią šalį. Ti­kimės, kad šios ten­den­ci­jos iš­si­lai­kys ir šiais me­ tais“, – sakė jis. G.Moc­kai­čio tei­gi­mu, po sunk­ me­čio žmonės po tru­putį vis pla­ čiau at­ve­ria pi­ni­gi­nes bran­gesnėms pra­mo­goms. Todėl, anot jo, pa­sta­ ruo­sius ke­letą metų skryd­žių pa­ klau­sa tik didė­jo.

No­rin­čių skris­ti oro ba­lio­nu kiek­vie­nais me­tais daugė­ja. Pa­siū­ly­ti pi­giau – iššū­kis

A.Veng­rio tei­gi­mu, anks­čiau bu­ vę išs­kir­ti­ne pra­mo­ga, šian­dien skryd­žiai oro ba­lio­nu vis la­biau priei­na­mi. Anot jo, per pa­sta­ruo­ sius ke­le­rius me­tus oro ba­lionų ir pi­lotų skai­čius išau­go, todėl ga­li­ mybė bent kartą gy­ve­ni­me pa­kil­ti į dangų oro ba­lio­nu pa­didė­jo.

Pra­mo­gos: skryd­žių oro ba­lio­nu or­ga­ni­za­to­riai dėl įtemp­tos padėties

rin­koje ža­da ma­žes­nes pa­slau­gos kai­nas, ta­čiau kainų skir­tu­mas, pa­ ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, – tik ne­di­de­lis. Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Kaip sakė pa­šne­ko­vas, ša­ly­je yra ne ma­žiau kaip 15 oro ba­lio­nais skrai­di­nan­čių klubų, taip pat esa­ ma ne­ma­žai pa­vie­nių pi­lotų. Visų jų ga­li­mybės bei kva­li­fi­ka­ci­ja, tad ir pa­slaugų kai­nos, ski­ria­si. Todėl kon­ku­ren­ci­ja rin­ko­je esą ne­ma­ža ir dau­gumą pa­slau­gos teikėjų ska­ti­ na ieš­ko­ti būdų dar la­biau su­ma­ žin­ti kainą. „Rea­guo­ja­me į rin­kos po­rei­kius – ma­to­me, kad žmonės do­mi­si skryd­žiais, ta­čiau yra jautrūs kai­ nai. Tad mūsų už­da­vi­nys – su­ras­ ti ga­li­mybę, kaip pa­si­ūly­ti tą pa­čią pa­slau­gos ko­kybę už ma­žesnę kai­ ną. Tai mums yra iššū­kis, nes kas­ met brangs­ta pri­va­lo­ma­sis drau­ di­mas, du­jos, dy­ze­li­nas“, – sakė

jis. Anot pa­šne­ko­vo, kainų svy­ra­ vi­mas taip pat pri­klau­so nuo pa­ slau­gos teikėjų užim­tu­mo. Todėl įsibėgė­jus se­zo­nui skryd­žių kai­nos šiek tiek didės. G.Moc­kai­tis taip pat pa­brėžė, kad, no­rint pri­trauk­ti vis dar tau­ pan­čių klientų, ten­ka tai­ky­ti įvai­ rias ak­ci­jas ir pa­si­ūly­ti pi­ges­nius skryd­žius. A.Veng­rys pa­sa­ko­jo, kad po­pu­ lia­riau­sias marš­ru­tas yra skry­dis virš Vil­niaus, nes tai yra vie­na iš ne­dau­ge­lio sos­ti­nių Eu­ro­po­je, kur oro ba­lio­nais skrai­dy­ti leid­žia­ma. Taip pat dėl kraš­to­vaizd­žio po­pu­ liarūs skryd­žiai virš Trakų, dėl se­ na­mies­čio bei Ne­mu­no ir Ne­ries san­ta­kos – virš Kau­no.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Aplinkosaugininkai prašo nedeginti žolės Vaida Markauskaitė Kiekvieną pavasarį Lietuvoje tyčia padegama šimtai hektarų pernykštės žolės. Aplinkosaugininkai prašo to nedaryti ir primena, kad už žolės deginimą gresia administracinės baudos. Pavojus gamtai ir žmonėms

Aplinkosaugininkai taip pat kreipiasi į gyventojus ir prašo jų nepraeiti pro šalį pamačius degančią žolę, pasistengti užgesinti ugnį, kad ji neišplistų. Nedideliame plote liepsnas lengvai galima užgesinti plakant šakomis ir trypiant kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant kviesti ugniagesius telefonu 112. Vien praėjusią vieną šios savaitės parą ugniagesiai 152 kartus vyko gesinti degančios žolės. Iš viso per praėjusį savaitgalį šalyje kilo 225 žolės gaisrai, liepsnos siautė 428

ha plote. Nuo ugnies daugiausia nukentėjo Vilniaus apskrities pievos. Nuo šių metų pradžios ugniagesiams jau daugiau kaip 1400 kartų teko skubėti į degančius laukus, kur liepsnos nusiaubė daugiau kaip 3 tūkst. ha žemės. Ugnies nuniokoti didžiuliai pievų plotai – skaudžios gamtos žaizdos. Kiekvieną pavasarį Lietuvoje tyčia padegama šimtai hektarų pernykštės nenušienautos žolės. Piktadariams nė motais, kad deginti žolę – tai nusikaltimas gamtai. Pasak aplinkosaugininkų, ugnyje žūsta vabzdžiai, voragyviai, ropliai, žolėje ant žemės perinčių paukščių lizdai su dėtimis, smulkioji fauna, teršiama atmosfera. Nuo degančios žolės liepsnos neretai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Tokie gaisrai kelia pavojų ir pačių žmonių saugumui. Per pastaruosius penkerius metus žolės gaisruose žuvo 8 gyventojai.

Sučiupti 125 degintojai

Aplinkosaugininkai primena, kad už pernykštės žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė – bauda nuo 200 iki 1000 litų. Jeigu pažeidėjas nepilnametis, baudžiami jo tėvai. Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėję, kad jų žemėje dega žolė. Jie gali būti baudžiami nuo 100 iki 600 litų baudomis. Nors ir nelengva nustatyti bei nutverti žolės padegėjus, vis dėlto, pasak Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymo skyriaus vedėjo Gedimino Markausko, tai nėra „misija neįmanoma“. Pavyzdžiui, praėjusiais metais aplinkos apsaugos pareigūnai visoje Lietuvoje išaiškino 125 žolę padegusius asmenis. Jiems skirta daugiau kaip 3,3 tūkst. litų baudų. Pažeidėjai atlygino daugiau kaip 8 tūkst. litų žalą aplinkai. Šiemet jau nustatyta 12 padegėjų.

Nevalia: asmenims, deginantiems pernykštę žolę, gresia piniginės

baudos, o už nepilnamečių „išdaigas“ turės atsakyti jų tėvai.

„Shutterstock“ nuotr.

12

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

Vakarėlių liūtui S.Berlusconi gresia nemalonumai.

14p.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ka­ra­lius per­pildė is­panų kant­rybės Su­lau­žy­tu klu­bu iš med­žioklės Bots­va­no­ je grįžęs Is­pa­ni­jos ka­ra­lius Jo­nas Ka­ro­lis I tikė­jo­si tau­tie­čių užuo­jau­tos, bet kly­do. Skan­dalų vir­tinė su­laužė va­di­namąją omertą, ku­rios ka­ra­liš­ko­sios šei­mos at­žvil­ giu il­gai laikė­si Is­pa­ni­jos vi­suo­menė ir ži­ niask­lai­da. Teisė­sau­gos aki­ra­ty­je

Anot JAV žur­na­lo „Ti­me“, Is­pa­ ni­jos ka­ra­liš­ka­jai šei­mai šie me­tai yra siau­bin­gi. Jo­no Ka­ro­lio I žen­ tas Iña­ki Ur­dan­garí­nas mi­na pro­ ku­ratūros slenks­čius. Jis įta­ria­mas tuo, kad da­ly­va­vo stam­bio­je afe­ro­ je ir iš pel­no ne­sie­kian­čios or­ga­ni­ za­ci­jos, ku­riai va­do­vau­ja, per­vedė mi­li­jo­nus į of­šo­ri­nes sąskai­tas.

14 metų lai­ky­ti ran­ko­se šau­na­muo­ sius gink­lus, todėl teisė­sau­ga pra­ dėjo šio in­ci­den­to ty­rimą. Prieš sa­vaitę pro­ble­mos užg­riu­vo pa­tį ka­ra­lių. Ba­land­žio 14 d. Is­pa­ niją pa­siekė ži­nia, kad Jo­nas Ka­ro­lis I Bots­va­no­je med­žio­da­mas dramb­ lius su­si­laužė klubą. Pri­va­čiu lėktu­ vu mo­nar­chas sku­biai par­skrai­din­ tas na­mo, kur Mad­ri­do li­go­ninės gy­dy­to­jai at­li­ko da­linę lūžio da­lių re­konst­ruk­ciją ir įdėjo klu­bo imp­ lantą. Mo­nar­chas išė­jo iš li­go­ninės tikė­da­ma­sis tau­tie­čių užuo­jau­tos, bet su­si­dūrė su did­žiu­liu vi­suo­ menės ne­pa­si­ten­ki­ni­mu ir ne­tgi ra­ gi­ni­mais at­si­žadė­ti sos­to. Gam­tos mylė­to­jai su­ki­lo

Jo­nas Ka­ro­lis I:

La­bai ap­gai­les­tau­ju. Pa­da­riau klaidą ir ji dau­giau ne­pa­si­kar­ tos. Ačiū už dėmesį. Mo­nar­cho vy­riau­sias anū­kas, 13-me­tis Fe­li­pe, tre­ni­ruo­da­ma­sis ne­ty­čia šovė sau į pėdą. Is­pa­ni­jos įsta­ty­mai draud­žia as­me­nims iki

Kri­ti­kams kliū­va pa­ts ka­ra­liaus po­mėgis med­žio­ti. Nors dramb­lių med­žioklė Bots­va­no­je yra įtei­sin­ta ir griež­tai re­gu­liuo­ja­ma, dau­ge­ly­ je pa­sau­lio vietų jie spar­čiai nyks­ ta. Todėl daž­nam is­pa­nui su­skau­ da širdį, kai jis pa­ma­to ka­ra­lių sa­vo ma­lo­nu­mui šau­dantį dramb­lius. „Tai ne­priim­ti­na, – laik­raš­ty­je „El País“ rašė ap­žval­gi­nin­kas An­ to­ni Gu­tiér­re­zas-Rubí. – Mo­nar­ chas ne­ga­li ir ne­tu­ri ig­no­ruo­ti fak­ to, kad dramb­lių med­žio­ji­mas sa­vo ma­lo­nu­mui yra šlykš­tus ir pa­žeid­žia mi­li­jonų žmo­nių jaus­mus.“ Po in­ci­den­to Bots­va­no­je tink­la­ la­pis „Ac­tuab­le.es“ ma­žiau nei per

Trofė­jus: ži­niask­lai­do­je pa­skelb­tos Jo­no Ka­ro­lio I med­žioklės nuo­trau­

kos is­pa­nams ne­sukėlė su­si­žavė­ji­mo.

Reak­ci­ja: prie Mad­ri­do li­go­ninės, kur bu­vo gy­do­mas Jo­nas Ka­ro­lis I, vy­ko pro­tes­tai, kai ku­rie de­monst­ran­tai re

sa­vaitę su­rin­ko 85 tūkst. pa­rašų už tai, kad ka­ra­lius turėtų pa­si­trauk­ ti iš Pa­sau­lio lau­kinės gam­tos fon­ do Is­pa­ni­jos sky­riaus garbės pre­zi­ den­to po­sto. Pras­tas pa­vyz­dys

Bet dramb­lių med­žioklė nėra vie­ nin­telė prie­žas­tis, dėl ku­rios is­pa­ nai kri­ti­kuo­ja sa­vo ka­ra­lių. Dau­gelį jų dar la­biau skau­di­na tai, kad di­ delės eko­no­mi­kos krizės įkarš­ty­je, kai pa­pras­ti gy­ven­to­jai ver­čia­mi verž­tis dir­žus, ka­ra­lius leid­žia sau to­kias eg­zo­tiš­kas ke­lio­nes, ku­rios, anot jo sam­dy­tos ke­lio­nių or­ga­ni­ za­torės, kai­nuo­ja 59,5 tūkst. do­le­ rių (155 tūkst. litų) už 14 dienų. „Med­žio­da­mas dramb­lius Af­ ri­ko­je mo­nar­chas ro­do pra­stą pa­ vyzdį, ypač tuo me­tu, kai eko­no­mi­ kos krizė is­pa­nams ke­lia tiek daug pro­blemų, – rašė kon­ser­va­ty­vus laik­raš­tis „El Mun­do“. – Toks el­ ge­sys de­monst­ruo­ja abe­jin­gumą ir leng­vabū­diš­kumą, ku­rių vals­tybės gal­va nie­ka­da ne­turėtų ro­dy­ti.“ Is­panų, ku­rių be­veik kas ket­vir­ tas yra be­dar­bis, pyk­tis su­pran­ta­

mas. Vals­tybės sko­loms au­gant, nau­jo­ji Ma­ria­no Ra­joy vy­riau­sybė ne­se­niai pa­skelbė griež­tas tau­py­ mo prie­mo­nes, su­ma­ži­no prie­ mo­kas vals­tybės tar­nau­to­jams ir už­šaldė at­ly­gi­ni­mus. Šią sa­vaitę Is­pa­ni­jos ob­li­ga­cijų pel­nin­gu­mas pa­siekė 6 pro­c. ir pa­kurstė būgšta­ vimų, kad vals­ty­bei pri­reiks nau­jos fi­nan­sinės pa­gal­bos. Po­pu­lia­ru­mas ge­ro­kai smu­ko

Bur­bonų di­nas­ti­jai, ku­riai pri­klau­ so Jo­nas Ka­ro­lis I, il­gus de­šimt­ me­čius ne­te­ko su­si­dur­ti su to­kia vi­suo­menės kri­ti­ka. Is­pa­ni­jos ži­ niask­lai­da, ne­tgi bul­va­rinė spau­ da, ne­daug ra­šy­da­vo apie mei­lu­žių is­to­ri­jas, iš­lai­da­vimą, var­to­ja­mas die­ti­nes pi­liu­les ar­ba įtar­ti­nus su­ si­ti­ki­mus su arabų šei­chais. Nors Joną Ka­rolį I kaip įpėdinį pa­ si­rin­ko dik­ta­to­rius Fran­cis­co Fran­ co, jis grei­tai pa­su­ko de­mok­ra­ti­jos ke­liu ir 1981 m. pelnė de­mok­ra­ti­jos did­vy­rio vardą, kai pa­sakė ryž­tingą kalbą per te­le­vi­ziją ir nu­mal­ši­no vie­no aukš­to ka­ri­nin­ko par­la­men­ te or­ga­ni­zuotą per­versmą.

Nuo to lai­ko Is­pa­ni­jos ži­niask­lai­ da sau­go­jo sa­vo ka­ra­lių nuo gandų ir skan­dalų, ko­kiais sa­vo ka­ra­liškąją šeimą nuo­lat ka­muo­ja Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ži­niask­lai­da. Bet da­bar pa­dėtis pra­dėjo keis­tis. „Šie skan­da­lai ne­suž­lug­dys pa­čios mo­nar­chi­jos, bet at­ėjo trans­for­ma­ci­ jos lai­kas, – pri­pa­ži­no Mad­ri­do au­to­ no­mi­nio uni­ver­si­te­to po­li­ti­kos moks­ lų pro­fe­so­rius Fer­nan­do Val­lespí­nas. – Iki šiol bu­vo ta­bu rei­ka­lau­ti skaid­ ru­mo iš ka­ra­liškųjų rūmų. Bet, ma­ nau, būtent tai ir turėtų įvyk­ti.“ Rea­guo­da­mi į vi­suo­menės kri­tiką, ka­ra­liš­kie­ji rūmai per­nai gruodį pir­ mą kartą vie­šai pa­skelbė sa­vo pa­ja­ mas, o šį mėnesį, de­monst­ruo­da­ mi so­li­da­rumą su tau­ta, su­ma­ži­no sa­vo biud­žetą 2 pro­c. Bet tai neiš­ gelbė­jo jų rei­tingų: ap­klau­sos ro­do, kad pa­si­tikė­ji­mas ka­ra­lišką­ja šei­ma pirmą kartą per 17 metų smu­ko že­ miau ne­gu 50 pro­c., ne­tgi že­miau ne­gu pa­si­tikė­ji­mas ži­niask­lai­da. Siū­lo monarchui rink­tis

Kai ku­rie po­li­ti­kai žen­gia dar to­liau. So­cia­listų par­ti­jos ly­de­ris Mad­ri­do

13

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

pasaulis Lo­kiai ­ žu­di­kai

„Al Qae­dos“ gerbė­jas

Kvai­ša­lai ­ ba­na­nuo­se

Ja­po­ni­jos šiaurė­je lo­kiai, pa­ bėgę iš ap­tvarų vie­na­me gyvū­ nų par­ke, mir­ti­nai su­draskė dvi mo­te­ris. Ne­ži­no­mas skai­čius žvėrių ištrū­ko iš Ha­či­man­dai­ros lo­kių par­ko Aki­tos pre­fektū­ro­je, ku­rio­je bu­vo lai­ko­mi 38 žvėrys, dau­giau­sia ru­do­sios meš­kos. Iki pa­va­karės vie­tos med­žio­to­ jai nu­šovė še­šis žvėris.

An­der­sas Beh­rin­gas-Brei­vi­kas pa­reiškė, kad ži­nių apie gink­ luotų iš­puo­lių or­ga­ni­za­vimą sė­ mėsi iš in­ter­ne­to, ty­rinė­da­mas dži­ha­distų tink­lo „Al Qae­da“ ir kitų ata­kų ana­li­zes. Jis pri­pa­ži­no, kad „Al Qaedą“ laikė „sėkmin­ giau­siu pa­sau­ly­je re­vo­liu­ci­niu judė­ji­mu“. Be to, vy­ras pa­reiškė esąs „la­bai ma­lo­nus“ žmo­gus.

Šim­tas ki­log­ramų ko­kai­no bu­vo ras­ta ba­nanų siun­to­je, at­vež­to­ je į Pietų Len­ki­jo­je esan­čius du pre­ky­bos cent­rus. Nar­ko­ti­kai bu­vo ras­ti pre­ky­bos cent­ruo­ se pie­ti­niuo­se Ka­to­vi­cių ir Ra­ci­ bu­žo mies­tuo­se. Praeitą mėne­ sį 30 kg ko­kai­no bu­vo ras­ta ba­ nanų no­ki­ni­mo san­dėly­je piet­ ry­ti­nia­me Zgo­že­le­co mies­te.

s taurę

Pietų Eu­ro­po­je au­ga pra­ras­to­ji kar­ta?

Rea­lybė: italų jau­ni­mas pyks­ta, kad ne­tu­ri dar­bo, ta­čiau ša­lies vy­riau­sybė, va­do­vau­ja­ma M.Mon­ti, nie­ko „Scan­pix“ nuo­tr.

„Der Spie­gel“ inf.

Nėra dar­bo

ei­ka­la­vo, kad ka­ra­lius at­si­žadėtų sos­to.­ „Scan­pix“ nuo­tr.

re­gio­ne To­má­sas Góme­zas pra­ėjusį sek­ma­dienį pa­reiškė: „Atė­jo lai­kas vals­tybės gal­vai rink­tis tarp sa­vo įsi­pa­rei­go­jimų bei viešų pa­reigų ir sos­to at­si­žadė­ji­mo, ku­ris leistų jam mėgau­tis ki­to­kiu gy­ve­ni­mu.“ Frazė „sos­to iš­si­žadė­ji­mas“, iki šiol Is­pa­ni­jos ži­niask­lai­do­je re­ tai var­to­ta to­kiu įsak­miu to­nu, nu­ skambė­jo ir ke­lių laik­raš­čių re­dak­ ci­jos skil­ty­se. „Bots­va­nos is­to­ri­ja turėtų baig­tis tuo, kad ka­ra­lius pra­ ras sa­vo karūną, – rašė laik­raš­čio „20 Mi­nu­tes“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Ar­se­nio Es­co­la­ras. – Ka­ra­liaus ab­ sur­diš­ka, abe­jin­ga, ne­de­ra­ma, bran­ gi, slap­ta ir neat­sa­kin­ga ke­lionė bus la­šas, ku­ris per­pil­dys kant­rybės tau­ rę ir pri­vers jį at­si­žadė­ti sos­to.“ Rea­guo­da­mas į vi­suo­tinę kri­tiką, Jo­nas Ka­ro­lis I tre­čia­dienį išėjęs iš li­go­ninės at­si­prašė tau­tos. „La­bai ap­gai­les­tau­ju. Pa­da­riau klaidą ir ji dau­giau ne­pa­si­kar­tos. Ačiū už dė­ mesį“, – į ka­me­ras kalbė­jo 74-erių ka­ra­lius, iš­vyk­da­mas iš Mad­ri­do li­ go­ninės, ku­rio­je at­si­dūrė įvy­kus ne­ lai­min­gam at­si­ti­ki­mui Bots­va­no­je. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

O Vo­kie­ti­jo­je, ku­rios eko­no­mi­ka stip­riau­sia Eu­ro­po­je, algų au­gi­mas bu­vo įšal­dy­tas dar ge­ro­kai prie­š krizę. 2003 m. tuo­me­tis kanc­le­ris Ger­har­das Schröde­ris ėmėsi gan griežtų so­cia­li­nių re­formų, ku­rios da­bar lai­ko­mos pa­vyzd­žiu Pietų Eu­ro­pos ša­lims. Tie­sa, nors Vo­kie­ti­jo­je net 41 mln. žmo­nių tu­ri darbą, – tai did­žiau­ sias užim­tu­mo ro­dik­lis per visą ša­ lies is­to­riją, – 23 pro­c. dar­buo­tojų iki šiol gau­na men­kas al­gas.

An­tai 33 metų po­rtu­galė Cruz ne­te­ko dar­bo po to, kai bank­ru­ta­ vo vie­na Is­pa­ni­jos bend­rovė, vei­ ku­si Por­tu­ga­li­jo­je. Nors mo­te­ris baigė spe­cia­lius kur­sus ES, pa­sak jos, Por­tu­ga­li­ jos įdar­bi­ni­mo agentū­ros tik ban­ do su­val­dy­ti mi­nią be­dar­bių, o ne ieš­ko žmonėms dar­bo. Cruz rim­tai svars­to, kad jai reikėtų grįžti į sa­ vo tėvynę An­golą Af­ri­ko­je, bu­vu­ sią Por­tu­ga­li­jos ko­lo­niją. Por­tu­ga­li­ja – vie­na skurd­žiau­sių eu­ro zo­nos ša­lių. Eko­no­mi­ka pa­ ni­ru­si į re­ce­siją, o dau­ge­lis ša­lies gy­ven­tojų ma­no, kad da­bar jie yra ko­lo­ni­zuo­ti. Praė­ju­siais me­tais vy­riau­sybė ga­vo 78 mlrd. eurų pa­ra­mos, ta­ čiau mai­nais įsi­pa­rei­go­jo smar­ kiai verž­tis dir­žus. Šiais me­tais vald­žia pro­gno­ zuo­ja, kad eko­no­mi­ka smuks dar 3 pro­c. To­kio nuo­smu­kio ne­bu­vo nuo pat 1974 m., kai šalį valdė ka­ ri­nis re­ži­mas. Por­tu­ga­li­jo­je taip ir ne­pa­vy­ ko su­kur­ti sta­bi­lios eko­no­mi­kos. 2000 m. pa­nai­ki­nus pre­ky­bos su Ki­ni­ja ap­ri­bo­ji­mus, ša­lies teks­tilės ir ava­lynės pra­monė ta­po ne­kon­ ku­ren­cin­ga. 2004 m. į ES pri­ėmus Rytų Eu­ro­pos ša­lis, Por­tu­ga­liją pa­li­ko ne­ma­žai tarp­tau­ti­nių kor­ po­ra­cijų. Da­bar kon­ser­va­ty­vių pa­žiūrų Ped­ro Pas­sos-Coel­ho va­do­vau­ja­ma vy­riau­sybė ke­ti­na im­tis re­formų, ku­rios su­stip­rins ga­mybą. Ta­čiau siekiant pa­kel­ti kon­ku­ren­cin­gu­mą teks verž­tis dir­žus. Ban­do­ma su­pap­ ras­tin­ti at­lei­di­mo iš dar­bo pro­cedū­ ras, su­ma­žin­ti so­cia­li­nes iš­mo­kas. Laimė, eks­per­tai ra­mi­na, kad Por­ tu­ga­li­jo­je dar­bo rin­kos pa­dėtis bent jau ne to­kia blo­ga, kaip Grai­ki­jo­je ir net kai­mynė­je Is­pa­ni­jo­je. Is­pa­ni­ja – ne tik eu­ro zo­nos, bet ir visosEu­ro­pos re­kor­di­ninkė. Jo­ je ne­dar­bo ly­gis – 23 pro­c. Is­pa­nai smar­kiai nu­kentė­jo spro­gus ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­lui. Šis sek­to­rius prie­š krizę lėmė mil­ži­nišką Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos au­gimą, ta­čiau ir did­žiulį nuo­ smukį. Kaž­ka­da ko­ne kiek­vie­nas is­pa­nas galė­jo ap­si­rūpin­ti būstu, gavęs pi­gią pa­skolą. Dirb­ti sta­tybų sek­to­riu­je į Is­pa­ niją su­gužė­jo mi­li­jo­nai imig­rantų. An­tai 66 metų José Ig­na­cio Re­co­ de­ris įsteigė bend­rovę, ku­ri už­ siėmė mar­mu­ro pjaus­ty­mo ma­ šinų ga­my­ba. 2006 m. įmonė­je dir­bo 60 žmo­nių, par­da­vi­mas sie­ kė net 12 mln. eurų per me­tus. Kri­zei iš­ti­kus, vy­rui te­ko at­ leis­ti 45 dar­buo­to­jus ir su­mokė­ti jiems 2,8 mln. eurų iš­mo­kas. Pats J.I.Re­co­de­ris pa­si­traukė iš vers­lo, da­bar už įmonę ko­vo­ja jo jau­nes­ ny­sis bro­lis ir vy­riau­sia­sis sūnus.

Lei­do pi­ni­gus nemąsty­da­mi apie ateitį – taip daž­nai pa­gal­vo­ja vo­kie­ čiai apie ita­lus, grai­kus ar is­pa­nus. Šiems gre­sia niūrūs tau­py­mo me­tai.

As­sun­ta Lin­za, 33 metų italė, ir jos tėvas 60 metų Gio­van­ni, kaip ra­šo vo­kie­čių lei­di­nys „Der Spie­ gel“, gy­ve­na šiau­ri­nia­me Ro­mos prie­mies­ty­je. As­sun­ta – tra­di­ci­ nis ka­ta­li­kiš­kas var­das, sim­bo­li­ zuo­jan­tis mer­gelės Ma­ri­jos ėmi­ mą į dangų. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad vardą jai davė tėvas, ir čia pat iro­niš­kai pri­dūrė, jog var­das reiš­ kia „priim­ti“. „Da­bar ma­no var­ das skam­ba iro­niš­kai, nes ne­tu­riu dar­bo“, – sa­ko As­sun­ta. Ma­ža to, jai ne­se­niai pra­nešė, kad nuo va­ sa­ros pra­džios ne­gaus pa­šal­pos. Ita­li­ja tau­po, ta­čiau dar­bo ir­gi nėra. To­kia Pietų Eu­ro­pos vals­ty­ bių kas­die­nybė. Ita­li­jos te­le­vi­zi­jos vis pra­ne­ša, kaip bir­žos mak­le­riai Mi­la­ne ne­ ra­miai ste­bi pa­dėtį pa­sau­lio rin­ko­ se. Ne­se­niai Ita­li­jos ob­li­ga­cijų kai­ na vėl šok­telė­jo iki 5,6 pro­c. Tėvas su duk­ra sėdi kam­ba­ry­je ir pa­sa­ko­ja, kad italų vi­suo­menė ski­lo į dvi da­lis – vie­ni dir­ba turė­ da­mi ne­ter­mi­nuo­tas su­tar­tis, tu­ ri už­si­tik­rinę rie­bias pen­si­jas, ki­ti ne­ma­to jo­kios atei­ties, nors jų iš­ si­la­vi­ni­mas ge­res­nis. Kai As­sun­ta pirmą­syk prie­š pen­ ke­rius metus pa­si­rašė dar­bo su­ tartį, ne­galė­jo at­si­džiaug­ti. Mo­te­ ris su pa­gy­ri­mu baigė psi­cho­lo­gi­jos stu­di­jas, nors po to dir­bo šešė­ly­je. Dar­bas skam­bu­čių cent­re Ita­li­ jos ener­ge­ti­kos bend­rovė­je, už kurį mo­te­ris gau­da­vo 850 eurų per mė­ nesį, ne­bu­vo su­si­jęs su psi­cho­lo­ gi­ja, ta­čiau bent jau nuo­la­ti­nis. De­ja, skam­bu­čių cent­ras per­kėlė veiklą į Al­ba­niją. Čia jį iš­lai­ky­ti pi­

ge­res­nio pa­si­ūly­ti ne­ga­li.

giau. Nors ne­te­ku­si dar­bo iš vals­ tybės As­sun­ta kas mėnesį gau­na po 600 eurų pa­šalpą, šios iš­mo­kos nuo va­sa­ros baig­sis. Pas­kui ji bus vi­siš­kai pri­klau­so­ma nuo tėvo. Gio­van­ni 23 me­tus dir­bo elekt­ri­ku vals­tybės val­do­mo­je ge­le­ žin­ke­lių bend­rovė­je. Vy­ras išė­jo į pen­siją 1994 m., kai jam te­bu­vo 42 me­tai. Kas mėnesį jis gau­da­vo gan so­lid­žią 1,2 tūkst. eurų pen­siją. Tai – kur kas dau­giau, nei jo iš­si­la­vi­ nu­si duk­ra ka­da nors už­dir­bo. O Gio­van­ni, kilęs iš Pietų Ita­li­ jos, baigė vos vi­du­rinę mo­kyklą.

Nors nau­ja­sis Ita­li­jos prem­je­ras M.Mon­ti pa­no­ro re­for­muo­ti dar­bo rin­kos įsta­ty­ mus, net jam te­ko ka­pi­tu­liuo­ti. Auk­so am­žius baigė­si

To­kių is­to­rijų, kaip Gio­van­ni ir As­sun­tos, pa­sak „Der Spie­gel“, – ap­stu vi­so­se Pietų ša­ly­se. Ita­li­ja, Is­pa­ni­ja, Grai­ki­ja, Por­tu­ ga­li­ja – vi­sos šios ša­lys su­si­dūrė su kri­ze. Kai ku­riems šių ša­lių gy­ven­ to­jams tai – did­žiau­sias so­cia­li­nis ir po­li­ti­nis po­sūkis per iš­ti­sus de­šimt­ me­čius. Lyg to būtų ma­ža, šių ša­lių vy­riau­sybėms rei­kia mąsty­ti, kaip kar­pant biud­že­to iš­lai­das iš­lai­ky­ti eko­no­mi­kos kon­ku­ren­cin­gumą. Au­ga ne tik Ki­ni­jos, ta­čiau ir Ry­ tų Eu­ro­pos ša­lių įta­ka. Pietų Eu­ ro­pos ša­lys ga­vo daug nau­dos iš bend­ros ES va­liu­tos, nes palū­kanų nor­mos joms neau­go, o tai lei­ do vy­riau­sybėms sko­lin­tis ir kel­ti gy­ve­ni­mo lygį. Au­go al­gos, so­cia­ linės iš­mo­kos, taip pat sko­los.

Dar­bo rin­ka – ta­bu

O pie­tinė­se vals­tybė­se al­gos au­ go kaip ant mie­lių. An­tai Ita­li­jo­je nė vie­na nei kai­riųjų, nei de­ši­niųjų vy­riau­sybė iki krizės ne­si­ėmė dar­ bo rin­kos re­formų. Du­syk ban­dy­ mas re­for­muo­ti dar­bo rinką baigė­ si smur­tu. 1999 ir 2000 m. bu­vo nu­šau­ti du vy­riau­sybės pa­tarė­jai, ku­rie ska­ti­no re­for­mas. El­sa For­ne­ro, Ita­li­jos ge­rovės ir dar­bo mi­nistrė, pri­vers­ta į darbą va­žiuo­ti ly­di­ma net 6 ap­sau­gi­nių. Sausį mi­nistrė ga­vo laišką, ku­ria­ me bu­vo bom­ba. Ita­li­jo­je net ga­li­ ma įsi­gy­ti marš­kinė­lius, ant ku­rių pa­ra­šy­ta – „For­ne­ro al ci­mi­te­ro“ (For­ne­ro vie­ta ka­pinė­se – it.). Nors nau­ja­sis Ita­li­jos prem­je­ras Ma­rio Mon­ti pa­no­ro re­for­muo­ ti dar­bo rin­kos įsta­ty­mus, net jam te­ko ka­pi­tu­liuo­ti. Kai ku­riuos su­ma­ny­mus, ži­no­ ma, teks įgy­ven­din­ti, ta­čiau Ita­li­ jos re­for­mos to­li gra­žu ne­bus to­ kios ra­di­ka­lios, kaip Vo­kie­ti­jo­je. Ka­dan­gi at­leis­ti se­nus dar­buo­ to­jus – bran­gu, jau­ni­mas Ita­li­jo­ je to­liau dirbs pa­gal lai­ki­nas su­tar­ tis. Tai, pa­sak „Der Spie­gel“, ke­lia pa­vojų vi­sai jau­na­jai kar­tai. Pa­na­ ši si­tua­ci­ja ir Por­tu­ga­li­jo­je bei Is­ pa­ni­jo­je. Šio­se ša­ly­se jau­ni­mo ne­ dar­bas dar di­des­nis.

14

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

pasaulis Pas­ku­tinė ke­lionė Jung­ti­nių Vals­tijų erdvė­lai­vių re­kor­di­nin­ kas „Dis­co­ve­ry“, kilęs į kos­mosą 39 kar­ tus, ant lėktu­vo sto­go bu­vo at­ga­ben­tas į mu­ziejų ne­to­li sos­tinės Va­šing­to­no. Tai bu­vo pa­sku­ti­nis erdvė­lai­vio, ku­ris pirmą­ syk pa­ki­lo į kos­mosą 1984 m., skry­dis. Pa­si­tik­ti erdvė­lai­vio ne­to­li Va­šing­to­no su­ si­rin­ko gau­sus būrys ame­ri­kie­čių. Mi­ nia švilpė ir džiū­ga­vo. Įstaigų dar­buo­to­ jai puolė prie langų ar li­po ant stogų, eis­ mas kai ku­riuo­se Va­šing­to­no greit­ke­liuo­ se sulėtė­jo, nes vai­ruo­to­jams rūpėjo žval­ gy­tis į dangų.

„Bun­ga bun­ga“ teis­mo salė­je Buvęs Ita­li­jos prem­ je­ras Sil­vio Ber­lus­ co­ni – tik­ra Ita­li­jos bul­va­rinės ži­niask­ lai­dos pa­ži­ba. Iki šiol jis mi­na teismų slenks­čius.

ti 47 tūkst. eurų, kad ši pa­dengtų jai iš­kel­to teis­mo iš­lai­das, taip pat at­seikė­jo dar 150 tūkst. dvynėms Im­mai ir Eleo­no­rai De Vi­vio, ku­ rios bu­vo re­gu­lia­rios va­karė­lių lan­ ky­to­jos. Šios dvynės, ma­no­ma, dir­bo S.Ber­lus­co­ni pa­ly­dovė­mis už gan so­lid­žius at­ly­gius. Pro­ku­ro­rai nea­be­jo­ja, kad skir­ da­mas pi­nigų mo­te­rims S.Ber­lus­ co­ni taip jas įti­ki­no ne­kalbė­ti su teisė­sau­ga, nors bu­vu­sio Ita­li­jos prem­je­ro ad­vo­ka­tai tai ka­te­go­riš­ kai nei­gia. Jie tvir­ti­na, kad pi­ni­gai – „ge­ra­no­riš­ka au­ka“. Pats S.Ber­l us­co­n i tei­s i­n o­s i: „N.Mi­net­ti pa­prašė manęs pa­gal­ bos, nes jai tuo me­tu bu­vo sun­ku su pi­ni­gais, ir aš su džiaugs­mu jų da­ viau. Kai kam nors rei­kia pa­gal­bos, juk daž­niau­siai ne­klau­si kam?“

Pi­kan­tiš­ki pa­sa­ko­ji­mai

„Bun­ga bun­ga“ va­karė­liuo­se S.Ber­ lus­co­ni mėga­vo­si pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis? Bent taip tvir­ti­na pro­ ku­rorų ap­klaus­tos liu­dytojos. „Bun­ga bun­ga“ – lau­ki­niai va­ karė­liai, ku­riuos buvęs Ita­li­jos prem­je­ras mėgo reng­ti sa­vo pra­ ban­gio­je vi­lo­je ne­to­li Mi­la­no. Nors va­karė­lių reng­ti Ita­li­jo­je tik­rai ne­draud­žia­ma, pro­ku­ro­rams užk­liu­vo tai, kas juo­se vyk­da­vo. Kaip pa­sa­ko­jo pro­ku­rorų ap­klaus­ tos liu­dytojos, va­karė­lių sve­čiai ir pa­ts šei­mi­nin­kas S.Ber­lus­co­ni ne­ si­kuk­li­no mokė­ti pi­nigų už seksą. An­tai 27 metų ma­ne­kenė Ima­ ne Fa­di, ki­lu­si iš Ma­ro­ko, pa­sa­ko­ jo, kad už da­ly­va­vimą po­būvy­je pas prem­jerą ga­vo net 2 tūkst. eurų. S.Ber­lus­co­ni duo­da­mas pi­ni­gus jai tarė: „Tik ne­įsi­žeisk.“

Gre­sia kalė­ji­mas?

Tos, ku­rios pra­leis­ da­vo naktį, gau­da­vo dau­giau nei tos, ku­rios tik da­ly­vau­ da­vo va­karė­ly­je.

Ma­ne­kenė pa­sa­ko­jo, kad va­karė­ly­ je ji matė dvi jau­nas mo­te­ris vie­nuo­ lių kos­tiu­mais, ku­rios šo­ko strip­tizą prie­šais prem­jerą. Pa­sak mo­ters, vie­ na jų – Ni­co­le Mi­net­ti – da­bar pri­ klau­so S.Ber­lus­co­ni „Laisvės tau­tos“ par­ti­jai ir yra Mi­la­no ta­ry­bos de­pu­ tatė. Be­je, ši 26 metų po­li­tikė ki­to­je by­lo­je pro­ku­rorų kal­ti­na­ma mo­terų ver­ba­vi­mu at­vyk­ti į va­karė­lius. „Ma­čiau N.Mi­net­ti ir Bar­barą Fa­gio­li vil­kin­čias juo­das tu­ni­kas, su bal­tais gal­vos ap­dan­ga­lais ir kry­žiais“, – pa­sa­ko­jo I.Fa­di. Ji pri­dūrė, kad ki­tos po­būvio vieš­nios vilkė­jo „AC Mi­lan“ fut­ bo­lo klu­bo marš­kinė­lius, o po jais kel­nai­tes su juos­te­le. Pa­sak I.Fa­ di, mo­te­rys gla­monė­jo vie­na kitą ir lei­do prem­je­rui jas gla­monė­ti.

Ne­ma­lo­nu­mai: S.Ber­lus­co­ni ap­lin­ko­je bu­vo daug mo­terų, tarp jų K.El-Mah­roug, su ku­ria, kaip sa­ko pro­ku­

ro­rai, buvęs prem­je­ras mylė­jo­si ne­pai­sy­da­mas to, kad ji bu­vo ne­pil­na­metė.

I.Fa­di at­skleidė ir dau­giau pi­kan­ tiškų de­ta­lių. Pa­sak jos, mo­te­rims, ku­rios lik­da­vo vi­lo­je nak­čiai, bu­vo mo­ka­ma dau­giau. Esą dau­ge­lis vieš­nių darė viską, kad galėtų pa­si­lik­ti, o S.Ber­lus­co­ni, jos tei­gi­mu, už seksą su­mokė­jo ma­ žiau­siai dviem mo­te­rims. „Ma­čiau, kad mo­te­rys ga­vo at­lygį už sek­so pa­slau­gas. Vie­na bu­vo var­du Joan­ na, ki­ta, ne­ži­nau var­do, iš Gva­te­ ma­los. Tos, ku­rios pra­leis­da­vo nak­ tį, gau­da­vo dau­giau nei tos, ku­rios

tik da­ly­vau­da­vo va­karė­ly­je. Vis­ kam di­ri­ga­vo N.Mi­net­ti“, – pa­sa­ ko­jo I.Fa­di. Ji taip pat bu­vo vie­na S.Ber­lus­co­ ni fa­vo­ri­čių. Pa­sak mo­ters, ji pra­ ėju­siais me­tais bu­vo ne sykį kvie­ čia­ma į vilą, nors tuo me­tu jau vy­ko S.Ber­lus­co­ni teis­mas. „Prie ma­no namų su­stojęs vy­ riš­kis pa­davė man ne­su­se­kamą te­ le­foną, kad suor­ga­ni­zuotų ke­lionę į Ar­korę. Bet aš ne­norė­jau“, – pa­ sa­ko­jo ji teis­mo salė­je Mi­la­ne.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Mo­te­ris tvir­ti­no, jog vie­na­me va­karė­ly­je su­da­ly­va­vo todėl, kad norė­jo gau­ti darbą vie­na­me S.Ber­ lus­co­ni ži­niask­lai­dos im­pe­ri­jai pri­ klau­san­čių te­le­vi­zi­jos ka­nalų. „Nuė­jau į va­karėlį, nes S.Ber­lus­ co­ni man pa­žadė­jo darbą. Ta­čiau bu­vau šo­ki­ruo­ta to, ką ma­čiau“, – sakė I.Fa­di. Pa­pir­ko liu­dytojas?

Praė­ju­sią sa­vaitę išaiškė­jo, jog S.Ber­lus­co­ni su­mokė­jo N.Mi­net­

S.Ber­lus­co­ni „bun­ga bun­ga“ va­karė­ liai ga­li kaip rei­kiant at­si­rūgti, jei bus nu­sta­ty­ta, kad buvęs Ita­li­jos vy­riau­ sybės va­do­vas mokė­jo už seksą. Taip pat S.Ber­lus­co­ni jau pa­teik­ ti kal­ti­ni­mai dėl ly­ti­nių san­ty­kių su ne­pil­na­me­te nak­ti­nio klu­bo šokė­ ja Ka­ri­ma El-Mah­roug ir ta­ria­mo pikt­naud­žia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dėti­ mi iš­lais­vi­nant mer­giną iš po­li­ci­jos, kai ji bu­vo suim­ta už va­gystę. 2010 m. S.Ber­lus­co­ni pa­skam­bi­ no Mi­la­no po­li­ci­jai ir pa­reiškė, kad K.El-Mah­roug – bu­vu­sio Egip­to pre­zi­den­to Hos­ni Mu­ba­ra­ko gi­mi­ naitė, todėl, sie­kiant iš­veng­ti dip­lo­ ma­ti­nio skan­da­lo, tu­ri būti pa­leis­ta. Ma­no­ma, kad K.El-Mah­roug, ge­riau ži­no­ma kaip nak­ti­nio klu­bo šokė­ja Ru­by, mylė­jo­si su prem­je­ru būda­ma vos 17 metų. Nors Ita­li­jo­je su su­ti­ki­mu leid­žia­ma mylė­tis nuo 14 metų, pro­ku­ ro­rai ban­do įti­kin­ti teismą, kad S.Ber­lus­co­ni iš­nau­do­jo Ru­by. S.Ber­lus­co­ni ne­neigė, jog yra mokėjęs mo­te­rims, kad šios da­ ly­vautų jo va­karė­liuo­se. Pa­sak jo, su­mos siekė nuo 45 iki 105 tūkst. eurų. Vis dėlto jis sakė, jog va­karė­ liuo­se nie­kas sek­su neuž­siim­da­vo, tik ger­da­vo vyną, val­gy­da­vo, kalbė­ da­vo ir dai­nuo­da­vo. Ma­no­ma, kad teis­me ke­ti­na liu­ dy­ti ir dau­giau mo­terų, da­ly­va­vu­ sių va­karė­liuo­se. Taip pat italų pro­ku­ro­rai yra nu­ rodę teis­me pa­si­ro­dy­ti fut­bo­lo žvaigž­dei Cris­tia­no Ro­nal­do ir Ho­ li­vu­do gar­se­ny­bei ak­to­riui Geor­ ge’ui Cloo­ney. Abu yra da­ly­vavę va­karė­liuo­se. Jei būtų pri­pa­žin­tas kal­tu, S.Ber­ lus­co­ni, ku­ris lapk­ritį at­si­sta­ty­di­no iš vy­riau­sybės va­do­vo po­sto, grės­ tų iki trejų metų kalė­ji­mo. „Dai­ly Mail“, BNS inf.

15

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

pasaulis Pas­ku­tinė ke­lionė

Osa­mos bin La­de­no vietą ieš­ko­miau­sių Jung­ti­nių Vals­tijų nu­si­kaltė­lių sąra­še užėmė ne jo įpėdi­ nis, nau­jas „Al Qae­ dos“ ly­de­ris Ay­ma­ nas al Za­wa­hi­ri, o ame­ri­kie­tis mo­ky­to­ jas. Jis nie­ko ne­nu­ žudė, bet įta­ria­mas vaikų po­rnog­ra­fi­ jos ga­my­ba ir pla­ti­ ni­mu.

Ieš­ko­miau­sių Ame­ri­kos nu­si­kaltė­lių de­šim­tu­kas Eri­cas Jus­ti­nas Tot­has

Į sąra­šo viršūnę pa­tekęs 30-me­ tis buvęs mo­ky­ to­jas, su­ge­ban­ tis sėkmin­gai slaps­ty­tis įvai­ rio­se vals­ti­jo­se, ieš­ko­mas dėl vaikų po­rnog­ ra­fi­jos ga­my­bos ir pla­ti­ni­mo. Ja­so­nas De­re­kas Brow­nas

Siaubū­nai: pa­ly­gin­ti su O.bin La­de­nu, ku­rio nu­si­kals­ta­mo­je biog­ra­fi­

jo­je bu­vo 3 tūkst. aukų ir už ku­rio galvą bu­vo siū­lo­mas 25 mln. do­le­rių at­ly­gis, E.J.Tot­has ga­li pa­si­ro­dy­ti ne­kal­tas avinė­lis. „Scan­pix“ nuo­tr.

„Šven­ta“ vie­ta tuš­čia ne­būna Spėjo pa­spruk­ti

Kai per­nai ge­gužę JAV spe­cia­liųjų pa­jėgų būrys Pa­kis­ta­ne nu­kovė „Al Qae­dos“ ly­derį, pir­ma vie­ta ieš­ko­ miau­sių nu­si­kaltė­lių sąra­še be­veik me­tus bu­vo tuš­čia. Fe­de­ra­li­nis ty­ rimų biu­ras (FTB) vals­tijų pa­da­li­ niams iš­siun­tinė­jo klau­si­mus, kas galėtų užim­ti O.bin La­de­no vietą, ir iš­rin­ko tin­kamą kan­di­datą. Juo ta­po 30-me­tis Eri­cas Jus­ti­ nas Tot­has, dirbęs tre­čios klasės mo­ky­to­ju pri­va­čio­je Va­šing­to­no mo­kyk­lo­je. Šis vy­ras teisė­sau­gos dėmesį pa­traukė 2008 m., kai mo­ kyk­los vaiz­do ka­me­ro­je, ku­rią jis nau­do­jo ir as­me­ni­niams tiks­lams, bu­vo ras­ta vaikų sek­sua­linės prie­ var­tos scenų. Pa­reigū­nai ga­vo lei­ dimą pa­tik­rin­ti jo namų kom­piu­ terį ir ten ap­ti­ko dau­giau pa­na­šios vaiz­do med­žia­gos. Kai ty­ri­mas pra­dėjo įsibėgė­ti, E.J.Tot­has pa­spru­ko. Net­ru­kus jis bu­vo ap­kal­tin­tas ne tik vaikų po­rnog­ra­fi­jos pla­ti­ni­mu, bet ir ga­my­ ba. Teisė­sau­ga per­se­kio­jo mo­ky­ toją Ili­no­jaus, In­dia­nos ir Ari­zo­nos vals­ti­jo­se, bet jo pėdsa­kai atau­šo. At­ly­gis – 100 tūkst. do­le­rių

E.J.Tot­has dar ži­no­mas Da­vi­do Bus­so­ne’o var­du. Ma­no­ma, kad jis ieš­ko­da­vo aukų in­ter­ne­te, pri­si­sta­ ty­da­mas pri­va­čiu mo­ky­to­ju. Ma­ no­ma, da­bar jis ga­li slaps­ty­tis tarp

be­na­mių. FTB pa­reigū­nai taip pat neat­me­ta ga­li­mybės, kad E.J.Tot­has ga­li kur nors už­dar­biau­ti kaip pri­ va­tus mo­ky­to­jas. Už in­for­ma­ciją, kuri pa­dėtų su­ ras­ti įta­riamą pe­do­filą, siū­lo­mas 100 tūkst. do­le­rių at­ly­gis. Ypa­tin­gas šio dviejų metrų ūgio ža­liaa­kio ša­te­no bruo­žas – ap­ga­mas po kai­re aki­mi.

FTB įta­ria, kad da­ bar E.J.Tot­has ga­li slaps­ty­tis tarp be­na­ mių ir kur nors už­ dar­biau­ti kaip pri­va­ tus mo­ky­to­jas. Nu­si­kaltė­liai kei­čia­si

Pa­ly­gin­ti su O.bin La­de­nu, ku­rio nu­si­kals­ta­mo­je biog­ra­fi­jo­je bu­vo 3 tūkst. aukų ir už ku­rio galvą bu­ vo siū­lo­mas 25 mln. do­le­rių at­ly­ gis, E.J.Tot­has ga­li pa­si­ro­dy­ti ne­ kal­tas avinė­lis. Bet FTB pa­reigū­nai taip ne­ma­no. „Ne­ga­li ly­gin­ti E.J.Tot­ho su O.bin La­de­nu, – pri­pa­ži­no FTB prie­žiū­ ros sky­riaus spe­cia­lio­ji agentė Jac­ que­li­ne Ma­gui­re. – Nors E.J.Tot­has nie­ko ne­nu­žudė ir jis nėra tarp­tau­ ti­nis te­ro­ris­tas, tai dar ne­reiš­kia, kad jis nepa­vo­jin­gas.“

FTB pa­si­rin­ki­mas taip pat ro­do per­mai­nas nu­si­kals­ta­ma­me pa­sau­ ly­je. Sep­tin­taja­me ir aš­tun­taja­me de­šimt­me­čiuo­se ieš­ko­miau­sių nu­ si­kaltė­lių sąra­še do­mi­na­vo smur­ tau­jan­tys ir prie­š Viet­na­mo ka­ rą pro­tes­tuo­jan­tys ra­di­ka­lai, to­kie kaip Ber­nar­di­ne Dohrn, Kat­he­ri­ne Po­wer ir Leo Bur­tas. Pas­ku­ti­nia­me pra­ėju­sio am­žiaus de­šimt­me­ty­je šia­me sąra­še mirgė­jo vien te­ro­ristų pa­vardės. Nau­jo tūkstant­me­čio pra­džio­je ja­me at­si­ra­do ir ke­le­tas pe­do­filų bei vaikų po­rnog­ra­fi­jos pla­tin­tojų. Vie­šu­mas – veiks­min­gas

Da­bar še­ši iš de­šim­ties ieš­ko­ miau­sių nu­si­kaltė­lių yra kal­ti­na­ mi žmog­žu­dystė­mis, bet teisė­sau­ ga pri­vers­ta vis dau­giau dėme­sio skir­ti in­ter­ne­te ar­ba per jį vyk­do­ miems nu­si­kal­ti­mas. E.J.Tot­has ta­po 495-uo­ju nu­si­ kaltė­liu, pa­te­ku­siu į ieš­ko­miau­sių sąrašą, kurį FTB su­da­ro nuo 1950ųjų. Ši prie­monė pa­si­rodė la­bai veiks­min­ga. 465 žmo­nes iš sąra­šo teisė­sau­ga su­ra­do, 153 jų – su vi­ suo­menės pa­gal­ba. Pas­ta­ra­sis per­ nai bir­želį įkliu­vo Bos­to­no gangs­ te­ris Ja­me­sas Bul­ge­ris. Jis bu­vo areš­tuo­tas Los And­že­le, bet iš ieš­ ko­miau­sių nu­si­kaltė­lių sąra­šo dar neišb­rauk­tas. BBC, „The In­de­pen­dent“ inf.

FTB api­būdi­ na­mas kaip išt­roškęs dėme­ sio ir mėgstan­ tis pra­bangų gy­ve­nimą. Jis yra ieš­ko­mas už 2004 m. įvyk­dytą api­ plėšimą ir šar­ vuo­to au­to­mo­ bi­lio sar­gy­bi­nio žmog­žu­dystę Ari­zo­ no­je. Tarp­tau­ti­nio vers­lo dip­lomą tu­ rin­tis vy­ras mėgsta golfą ir sli­dinė­ ti. Neš­va­riais būdais gau­na­mus pi­ni­ gus leid­žia nak­ti­niuo­se klu­buo­se. José Lui­sas Saen­zas

Mek­si­kos nar­ ko­tikų kar­te­ lio na­rys, kal­ti­ na­mas dviejų kon­ku­ruo­jan­ čių gangs­te­rių žmog­žu­dys­ te, sa­vo draugės išp­rie­var­ ta­vi­mu bei nu­ žu­dy­mu ir dar vie­no as­mens žmog­žu­dys­te.

Se­mio­nas Mo­gy­le­vy­čius

Uk­rai­nie­tis vers­li­nin­kas ap­mul­ki­no tūkstan­čius žmo­nių, su­ kūręs mi­li­jonų do­le­rių vertės su­kčia­vi­ mo schemą. Kal­ti­ni­mai jam bu­vo pa­teik­ti 2003 m. Ma­no­ ma, kad jis da­bar gy­ve­na Mask­vo­je turė­da­mas Ru­si­jos pa­są. Eduar­do Ra­ve­lo

Ban­dy­da­mas iš­veng­ti areš­ to, įta­ria­mas Mek­si­kos nu­si­ kals­ta­mo sin­ di­ka­to smo­gi­ kas pa­si­darė plas­tinę ope­ra­ ciją ir pa­si­keitė pirštų at­spau­ dus. Ži­no­mas pra­var­de 2x4, šis nu­si­kaltė­lis ieš­ko­mas dėl re­ke­ta­ vi­mo ir nar­ko­tikų lai­ky­mo. Ale­xis Flo­re­sas

2000 m. Fi­ la­del­fi­jos bu­ te bu­vo ras­ ta pa­smaug­ta pen­ke­rių metų mer­gaitė. Hondū­re gimęs įvai­rių amatų meist­ ras ieš­ko­mas dėl šios žmog­ žu­dystės.

Gle­nas Ste­war­tas God­wi­nas

Iš Ma­ja­mio kilęs 53 metų vy­ ras ieš­ko­mas nuo 1991 m., kai nu­žudė ka­ me­ros draugą ir pa­bėgo iš Mek­si­kos kalė­ ji­mo. Tai bu­ vo jau ant­ras jo pa­bėgi­mas – 1987-ai­siais G.S.God­wi­ nas su­gebė­jo pa­spruk­ti iš liūd­nai pa­ garsė­ju­sio Ka­li­for­ni­jos Fol­so­mo kalė­ ji­mo, kur at­li­ko bausmę už žmog­žu­ dystę. Ma­no­ma, kad da­bar jis už­sii­ ma pre­ky­ba nar­ko­ti­kais. Ro­ber­tas Wil­lia­mas Fis­he­ris

Ilgą laiką vai­dinęs tvar­kingą šei­mos žmogų, šis ugniagesys ir aist­rin­gas med­žio­to­jas 2001 m. Ari­zo­ no­je nu­šovė sa­vo žmoną ir per­pjovė gerk­les dviem jau­niems vai­kams, o po to su­sprog­di­no sa­vo namą.

Vícto­ras Ma­nue­lis Ge­re­na

53 metų vy­ras slaps­to­si nuo 1983 m., kai per gink­luotą api­ plėšimą Ko­ nek­ti­ku­to sau­ gos bend­rovė­je iš­si­nešė 7 mln. do­le­rių. Ieš­ko­ miau­sių nu­si­ kaltė­lių sąra­še figū­ruo­ja nuo 1984-ųjų. Ja­me­sas Bul­ge­ris

Bos­to­no gangs­ te­rių va­dei­va bu­vo su­čiup­ tas, bet dar nepa­ša­lin­tas iš ieš­ko­miau­ sių nu­si­kaltė­lių de­šim­tu­ko. Kal­ti­na­mas žmog­žu­dystė­ mis pra­ėju­sio am­žiaus aš­tun­ taja­me ir de­ vin­taja­me de­ šimt­me­čiuo­se.

16

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

18p.

Ko­kią ko­šę mėgs­ta M.Kal­nie­tis?

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

Mak­si­ma­lis­tas ne lauk­ti ei­lė­je prie m Ma­rius Bag­do­nas

m.bagdonas@diena.lt

Nau­ja­sis Lie­tu­vos sun­kio­sios at­le­ti­kos ly­de­ris Au­ri­mas Didž­ba­lis iš­ko­vo­jo sva­riau­sią per sa­ vo kar­je­rą per­ga­ lę – iš Tur­ki­jos ku­ ror­te An­ta­li­jo­je vy­ ku­sio Eu­ro­pos čem­ pio­na­to si­dab­ro me­ da­lį par­ve­žęs dvi­ de­šimt­me­tis pel­nė ir ke­lia­la­pį į Lon­do­ no olim­pi­nes žai­ dy­nes.

Ar bū­tent A.Didž­ba­lis vyks į olim­pia­dą – kol kas neaiš­ ku. Pa­gal Tarp­tau­ti­nės sun­ kio­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­ jos (IWF) tai­syk­les, ke­lia­la­pis ski­ria­mas ša­lies leng­vo­sios at­ le­ti­kos rink­ti­nei, o ne konk­re­ čiam spor­ti­nin­kui. Kas iš mū­sų stip­ruo­lių star­tuos Lon­do­ne, tu­ rė­tų paaiš­kė­ti per Klai­pė­do­je su­ reng­tas var­žy­bas, li­kus mė­ne­siui iki olim­pi­nių žai­dy­nių. Uos­ta­mies­ty­je be­si­tre­ni­ruo­jan­tis 2010-ųjų pa­sau­lio ir Eu­ro­pos jau­ ni­mo čem­pio­nas – rea­liau­sias kan­ di­da­tas gau­ti lai­min­gą bi­lie­tą, ta­ čiau ne ma­žiau am­bi­ci­jų da­ly­vau­ti sa­vo ket­vir­to­jo­je olim­pia­do­je tu­ri ir 35-erių Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas. Abu šiuos at­le­tus tre­ni­ruo­ja Klai­ pė­dos sun­kio­sios at­le­ti­kos pa­triar­ chas Bro­nius Vyš­niaus­kas. Eu­ro­pos čem­pio­na­te A.Didž­ba­ lis (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 94 kg) per dvi­ko­vės var­žy­bas su­rin­ko 395 kg (ro­vi­mas – 180 kg, stū­mi­mas – 215 kg) ir ga­lu­ti­nė­je įskai­to­je nu­si­lei­ do tik Mol­do­vos at­sto­vui Ana­to­ li­jui Ci­ri­cu. Šio at­le­to re­zul­ta­tas – 402 kg (178+224). Bron­zą iš­ko­vo­jo ru­sas As­la­nas Bi­de­je­vas – 382 kg (170+212). A.Didž­ba­lio re­zul­ta­tas ro­vi­mo rung­ty­je bu­vo ge­riau­sias, o stū­mi­ mo – ant­ras. Praė­ju­sių me­tų Se­no­jo že­my­no čem­pio­na­te A.Didž­ba­lis bu­vo tre­ čias, ro­vi­mo rung­ty­je taip pat lai­mė­ jo auk­so me­da­lį. Bron­za mū­siš­kiui ati­te­ko, kai už drau­džia­mų pre­pa­ra­ tų var­to­ji­mą buvo disk­va­li­fi­kuo­tas vie­nas jo var­žo­vas. – Au­ri­mai, ar sėk­mė An­ta­li­jo­ je bu­vo ne­ti­kė­ta? – pa­klau­sė­ me at­le­to. – Spor­tas sun­kiai pro­gno­zuo­ja­ mas, ta­čiau šioms pir­me­ny­bėms bu­vau pa­si­ren­gęs la­bai ge­rai. Spor­ ti­nė for­ma prieš čem­pio­na­tą bu­ vo be­veik op­ti­ma­li, tad vyk­da­mas į Tur­ki­ją gal­vo­jau apie me­da­lį. Vie­ nin­te­lis rim­tas kon­ku­ren­tas bu­vo A.Ci­ri­cu. Mol­do­vos spor­ti­nin­kas tik­rai pa­jė­gus, jam bu­vau nu­si­lei­ dęs ir per­nai Pa­ry­žiu­je vy­ku­sia­me pa­sau­lio čem­pio­na­te.

Vil­tis: A.Didž­ba­lis – vie­na nau­jo­sios kar­tos Lie­tu­vos spor­to žvaigž­džių.

AFP nuo­tr.

– Jau­ti, kad iš sa­vęs iš­spau­dei mak­si­mu­mą, ar re­zul­ta­tas ga­ lė­jo bū­ti dar ge­res­nis? – Nea­be­jo­ju, kad ro­vi­mo rung­ty­ je re­zul­ta­tas bent 5 kg ga­lė­jo bū­ti ge­res­nis, ta­čiau šia­me čem­pio­na­te

bu­vo svar­biau­sia iš­ko­vo­ti olim­pi­ nį ke­lia­la­pį Lie­tu­vai. Dėl šios prie­ žas­ties šiek tiek ap­si­drau­dė­me pa­si­ rink­da­mi pra­di­nį svo­rį ir, jį iš­kė­lus, jau tu­rė­jo­me įskai­ty­tą ban­dy­mą. Aš no­rė­jau pra­dė­ti var­žy­bas nuo di­des­ nio svo­rio, ta­čiau pa­klau­siau tre­ne­ rio. Liū­de­sio dėl to, kad ne­pa­vy­ko ap­lenk­ti A.Ci­ri­cu, tik­rai ne­jau­čiu. Man už­ten­ka ži­no­ti, kad bu­vau pui­ kios spor­ti­nės for­mos ir ga­lė­jau iš­ kel­ti dar dau­giau. – Esi pa­grin­di­nis kan­di­da­tas da­ly­vau­ti Lon­do­no olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se. Kas, be jau mi­nė­ to Mol­do­vos spor­ti­nin­ko, bū­tų pa­grin­di­niai kon­ku­ren­tai to­se var­žy­bo­se? – Pa­jė­gių var­žo­vų ne­ma­žai. Bet ku­ris iš jų ga­li pa­teik­ti staig­me­ną. Sta­bi­lu­mu pa­si­žy­mi 2008-ųjų Pe­ ki­no olim­pi­nių žai­dy­nių čem­pio­nas Il­ja Il­ji­nas. Jis bus pa­grin­di­nis fa­vo­ ri­tas ko­vo­je dėl olim­pi­nio auk­so. Iki Lon­do­no žai­dy­nių dar daug lai­ko, tad ir sun­kiaat­le­čių spor­ti­nė for­ma ga­li pa­ge­rė­ti ar su­pras­tė­ti. Lai­mės tie, ku­rie tą­dien bus pa­jė­giau­si.

Aurimas Didžbalis:

Bū­da­vo bai­su, kai tre­ ne­ris pa­kvies­da­vo kel­ti štan­gos. – Ar neap­mau­du, kad ke­lia­la­pį į olim­pi­nes žai­dy­nes tu jau iš­ko­ vo­jai, bet dėl jo dar teks grum­ tis pa­pil­do­mo­se var­žy­bo­se? – Pir­mą­jį tiks­lą Lie­tu­vos sun­kio­sios at­le­ti­kos rink­ti­nė pa­sie­kė – ke­lia­la­ pis mū­sų ki­še­nė­je. Na, o da­bar teks pa­ko­vo­ti ir dėl vie­tos olim­pia­do­ je. Per daug ne­dra­ma­ti­zuo­ju, kad ap­lin­ky­bės yra bū­tent to­kios. Ne­ rei­kia už­mirš­ti, kad bet ka­da ir bet ku­rį iš mū­sų ga­li pa­kirs­ti trau­ma. O at­ran­kos tur­ny­ras bus la­bai pui­ ki pro­ga prieš pa­čias svar­biau­sias var­žy­bas vi­siems pa­si­tik­rin­ti sa­ vo jė­gas. Ko­kios čia ga­li bū­ti nuo­ skau­dos. Kas bus pa­ts stip­riau­sias, tas ir va­žiuos. Ži­nau, kad dėl ke­lia­ la­pio rim­tai ko­vos tiek R.Vyš­niaus­ kas, tiek Ma­rius Mic­ke­vi­čius. – Tau dar tik dvi­de­šimt. Vi­sos svar­biau­sios kar­je­ros per­ga­lės dar tik prie­ša­ky­je? – Esu jau­nas mak­si­ma­lis­tas, re­zul­ta­ tų sie­kiu da­bar. To­li į atei­tį sten­giuo­ si ne­žiū­rė­ti. Per­ga­lės An­ta­li­jo­je la­bai ne­su­reikš­mi­nu. Svar­biau­sia, kad jau­ čiu, jog ma­no re­zul­ta­tai ge­rė­ja, ei­nu į

17

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

sportas Ket­virt­fi­na­ly­je – pu­siaus­vy­ra

R.Kau­kė­nas ­ dar ne­žai­dė

Lai­mė­jo ­ šei­mi­nin­kai

NHL čem­pio­na­to Ry­tų kon­ fe­ren­ci­jos ket­virt­fi­na­ly­je Dai­ niaus Zub­raus at­sto­vau­ja­mas Nau­jo­jo Džer­sio „De­vils“ klu­ bas sa­vo aikš­tė­je 4:0 su­triuš­ ki­no Flo­ri­dos „Pant­hers“ le­ do ri­tu­li­nin­kus bei iš­ly­gi­no se­ ri­jos iki ke­tu­rių per­ga­lių re­zul­ ta­tą 2:2. Šian­dien eki­pos su­si­ tiks penk­tą kar­tą.

Po sun­kios trau­mos at­si­ga­vęs Ri­man­tas Kau­kė­nas jau bu­vo re­gist­ruo­tas Ita­li­jos čem­pio­ na­to rung­ty­nėms, bet dar ne­ žai­dė, ta­čiau ir be jo Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ iš­ko­vo­jo 20-ąją per­ga­lę – 109:79 su­ triuš­ki­no Ave­li­no „Si­di­gas“ eki­pą. Sie­nos klu­bas – vien­ val­dis „Le­ga Bas­ket“ ly­de­ris.

Su­žais­tos pir­mo­sios Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos pus­fi­na­lio rung­ ty­nės. Mad­ri­do „At­le­ti­co“ vie­ nuo­li­kė na­muo­se 4:2 nu­ga­lė­ jo „Va­len­cia“ eki­pą, o Por­tu­ga­ li­jo­je vie­tos Li­sa­bo­nos „Spor­ ting“ 2:1 įvei­kė Bil­bao „Ath­le­ tic“ fut­bo­li­nin­kus. At­sa­ko­mo­ sios rung­ty­nės vyks ki­tą sa­ vai­tę.

e­no­ri me­da­lių prie­kį. Praė­ju­sia­me čem­pio­na­te iš­ko­ vo­jau bron­zą, šie­met ją iš­kei­čiau į si­ dab­rą. Ti­kiuo­si, kad ateis lai­kas, kai ant kak­lo ži­bės ir dar aukš­tes­nės pra­ bos ap­do­va­no­ji­mas (šyp­so­si). – Prieš dve­jus me­tus ta­pai Eu­ ro­pos ir pa­sau­lio jau­ni­mo čem­ pio­nu. Ar var­žy­tis su suau­gu­ siai­siais sun­kiau? – Ma­nau, kad vis­kas pri­klau­so nuo to, ko­kio pa­ts ly­gio esi. Eu­ro­pos ir pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­no me­da­ liai man su­tei­kė pa­si­ti­kė­ji­mo jė­go­ mis. Tai bu­vo ke­lio pra­džia. Svo­ riai jau­ni­mo var­žy­bo­se kuk­les­ni, ta­čiau su tais re­zul­ta­tais, ku­riais tuo­met lai­mė­jau Eu­ro­pos ir pa­sau­ lio čem­pio­na­tus, ir šio­se pla­ne­tos pir­me­ny­bė­se bū­čiau iš­ko­vo­jęs me­ da­lį. Gal­būt jis ne­bū­tų to­kios pra­ bos kaip da­bar, ta­čiau ant pri­zi­nin­ kų pa­ky­los tur­būt bū­čiau už­ko­pęs. Suau­gu­sių­jų var­žy­bo­se vis­kas daug su­dė­tin­giau. Čia daug įvai­rių psi­ cho­lo­gi­nių žai­di­mų, sten­gian­tis pa­ veik­ti prie­ši­nin­ką, pa­vyz­džiui, kai­ ta­lio­jant svo­rius. – Kaip pra­si­dė­jo ta­vo ke­lias į di­džio­jo spor­to pa­sau­lį? – Iš tė­vo pu­sės vi­si gi­mi­nės vy­rai bu­vo stam­būs ir stip­rūs. Ma­tyt, ir aš toks... Tė­vo bro­lis Arū­nas pa­ste­ bė­jo, kad esu stip­rus, ir pa­siū­lė lan­ ky­ti sun­kio­sios at­le­ti­kos tre­ni­ruo­tes. Kad bū­tų drą­siau pra­ver­ti spor­to sa­lės du­ris, sa­vai­tę pa­dir­bė­jau su na­mie bu­vu­sia ma­mos bro­lio štan­ ga. Į gru­pę priė­mė tre­ne­ris Al­vy­das Kirk­liaus­kas. Tik­riau­siai ne­nu­si­vy­ lė. Jau po sa­vai­tės pra­ty­bų Anykš­ čiuo­se vy­ku­sio­se jau­nu­čių var­žy­bo­ se užė­miau tre­čią­ją vie­tą. Jei at­vi­rai, ei­da­mas į pir­mą­ją tre­ni­ruo­tę ne­

gal­vo­jau, kad bū­siu sun­kiaat­le­čiu. „Pa­si­ko­čio­siu, už­si­ko­čio­siu, ir bus ge­rai“, – mąs­čiau. Pa­ti pra­džia bu­ vo la­bai sun­ki. Ypač štan­gos kė­li­mo tech­ni­kos va­lan­dos, kai rei­kė­jo mo­ ky­tis iš­ries­ti nu­ga­rą. Bū­da­vo bai­su, kai tre­ne­ris pa­kvies­da­vo kel­ti štan­ gos. Net­ru­kus pa­ju­tau, kad sun­kio­ ji at­le­ti­ka įsiur­bė ma­ne, tre­ni­ruo­tis no­rė­jau vis dau­giau. Su­vo­kiau, kad ko­vo­ti su štan­ga daug įdo­miau nei pum­puo­ti rau­me­nis. – Esi ki­lęs iš Ma­ri­jam­po­lės, bet pa­sta­ruo­ju me­tu tre­ni­ruo­jie­si Klai­pė­do­je. Sa­ve lai­kai klai­pė­ die­čiu ar ma­ri­jam­po­lie­čiu? – Nuo 2009-ųjų jau esu klai­pė­die­ tis. Čia bai­giau „Pa­ma­rio“ vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, įsto­jau į uni­ver­si­te­tą. Kad pa­siek­tum aukš­tų re­zul­ta­tų, rei­kia su­si­kon­cent­ruo­ti. Klai­pė­do­je tu­riu idea­lias są­ly­gas. Vis­kas vie­no­je vie­ to­je. O Ma­ri­jam­po­lė­je bu­vo sun­ku, kas­dien rei­kė­jo va­žiuo­ti apie 20 ki­ lo­met­rų iš Pa­mar­gių į mies­tą ir at­ gal. Jei bū­da­vo per die­ną dvi tre­ni­ ruo­tės, tai sa­lė­je ir nu­mig­da­vau. – B.Vyš­niaus­kas – im­pul­sy­vus tre­ne­ris. Tur­būt daž­nai te­ko iš­ girs­ti jo kar­tų žo­dį? – Taip, taip... Ten­ka pa­tir­ti jo tem­ pe­ra­men­tą (šyp­so­si). Ta­čiau tre­ne­ris ne­mo­ka il­gai pyk­ti. La­bai ge­ras žmo­ gus. Ant jo pe­čių – mi­li­jo­nas rū­pes­ čių. Net pa­vy­das ima, kai ma­tai, kad ki­tų ša­lių rink­ti­nės į var­žy­bas at­va­ žiuo­ja su gy­dy­to­jais, ma­sa­žuo­to­ jais, gal net psi­cho­lo­gais. O Lie­tu­vos rink­ti­nė­je B.Vyš­niaus­kas – vis­kas vie­na­me as­me­ny­je. Kai pa­gal­vo­ju, kad mes, bū­da­mi to­kie skur­džiai, pa­ ly­gin­ti su ki­to­mis ko­man­do­mis, tiek pa­sie­kia­me, yra ste­buk­las.

Si­dab­ras: NKL fi­na­le „Sta­ty­bos“ krep­ši­nin­kai (balta apranga) po at­kak­lios ko­vos 82:93 pra­lai­mė­jo Kau­

no „LKKA-At­le­tui“.

Nau­jo­ji Vilniaus „Sta­ty­ba“ už­si­mo­ju­si aug­ti toliau Kęs­tu­tis Ne­ve­raus­kas k.neverauskas@diena.lt

Tik prieš šį se­zo­ną Vil­niu­je at­si­ kū­ręs le­gen­di­nis krep­ši­nio klu­ bas „Sta­ty­ba“ nu­ste­bi­no dau­ge­lį krep­ši­nio mė­gė­jų. Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos (NKL) de­biu­tan­ tai nu­žy­gia­vo iki pat fi­na­lo ir iš­ ko­vo­jo si­dab­ro me­da­lius.

Apie pir­mą­jį ko­man­dos se­zo­ ną „Vil­niaus die­nai“ pa­pa­sa­ko­jo eki­pos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Gin­ tau­tas Re­gi­na ir ko­man­dos va­do­ vas Al­gir­das Na­vic­kas. – Tre­ne­ri, kaip ver­ti­na­te praė­ ju­sį se­zo­ną? – pa­klau­sė­me G.Re­­gi­nos. – Ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas, ma­nau, ge­ras. Kaip tre­ne­ris, esu pa­ten­ kin­tas, nors bu­vo vis­ko – ir blo­ go, ir ge­ro žai­di­mo. Lai­kui bė­gant, žai­dė­jų meist­riš­ku­mas pa­ste­bi­mai ūg­te­lė­jo.

Ko­le­gos: pa­sak sun­kiaat­le­čio, B.Vyš­niaus­kas – reik­lus, bet ge­ra­no­riš­

kas tre­ne­ris.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Kiek „Sta­ty­bai“ pa­dė­jo tai, kad ji ne­bu­vo va­di­na­ma NKL at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų fa­vo­ ri­te? – Sun­ku ver­tin­ti. Dau­gu­ma krep­ ši­nin­kų jau­ni, am­bi­cin­gi, tre­ni­ ra­vę­si su jau­nių ar jau­ni­mo rink­

ti­nė­mis. Jie tu­ri svei­kų am­bi­ci­jų žais­ti ge­rą krep­ši­nį, ne­nu­si­leis­ ti prie­ši­nin­kui. Ma­nau, kad tai bu­vo svar­biau­si veiks­niai. No­ras nu­ga­lė­ti bu­vo va­ro­mo­ji jė­ga. Tai, kad ne­jau­tė­me pa­pil­do­mo spau­ di­mo, la­bai ge­rai – stre­sas bu­vo ma­žes­nis.

Gin­tau­tas Re­gi­na:

Kar­te­lę iš­si­kė­lė­me aukš­tai. Jei­gu iš­liks ko­man­dos bran­ duo­lys, ma­nau, kad ir už­duo­tys bus ati­ tin­ka­mos.

– Ko­vė­tės NKL čem­pio­na­to fi­ na­le. Ar ti­kė­jo­tės, kad nu­ženg­ si­te taip to­li? – Atei­ties pla­nų ne­tu­rė­jo­me. Šie­ met tiks­las bu­vo su­bur­ti jau­ nų, ta­len­tin­gų žai­dė­jų ko­man­dą, kad jie kel­tų sa­vo meist­riš­ku­mą ir žings­nis po žings­nio ei­tų į prie­kį. Tie­siog su­si­klos­tė to­kios ap­lin­ky­ bės, kad eki­pa pa­sie­kė ge­rą spor­ti­ nę for­mą, ne­bu­vo trau­muo­tų žai­

dė­jų. Tai bu­vo la­bai svar­bu prieš at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas. Be to, azar­tą pa­di­di­no di­de­lė mo­ty­va­ ci­ja. O žais­ti vie­nas fi­na­lo rung­ ty­nes vi­sa­da sun­ku. Ma­nau, kad jei­gu fi­na­lo se­ri­ja bū­tų bu­vu­si iki dvie­jų ar­ba tri­jų per­ga­lių, tuo­ met le­mia­mas ma­čas gal­būt bū­tų bai­gę­sis ki­taip. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad bū­tu­me lai­mė­ję, bet fi­na­lo se­ ri­ja tik­rai ne­bū­tų sau­sa, tai ga­liu ga­ran­tuo­ti. – Dau­gu­ma „Sta­ty­bos“ žai­ dė­jų ne­se­niai bai­gę krep­ši­nio mo­kyk­las. Ar jus ten­ki­na jau­ nų­jų krep­ši­nin­kų pa­stan­gos to­bu­lė­ti? – Jie pa­tys pui­kiai ma­to, kiek rei­kia pa­si­temp­ti. Šis se­zo­nas at­sklei­dė, kad vie­nam rei­kia dau­giau dė­me­ sio skir­ti gy­ny­bai, ki­tam – puo­li­ mui ar ini­di­vi­dua­liai tech­ni­kai, bet tai – va­sa­ros na­mų dar­bai. – Ko ti­ki­tės iš ki­to se­zo­no? – Kar­te­lę iš­si­kė­lė­me aukš­tai. Jei­gu iš­liks ko­man­dos bran­duo­lys, ma­ nau, kad ir už­duo­tys bus ati­tin­ka­ mos. Ar NKL užim­tu­me aukš­tes­nę vie­tą nei šie­met, sun­ku pro­gno­ zuo­ti, ta­čiau ti­kiuo­si, kad žai­dė­ jų meist­riš­ku­mas dar ūg­te­lės.

18

18

šeštADIENIS, balandžio 21, 2012

sportas

Nau­jo­ji Vilniaus „Sta­ty­ba“ už­si­mo­ju­si aug­ti toliau – Jūs tre­ni­ra­vo­te Vil­ 17niaus „Pre­ven­tos-Sta­

ty­bos“ ko­man­dą. Da­bar – vėl „Sta­ty­bą“. Jau­čia­te sen­ti­men­ tus šiam ko­lek­ty­vui? – Ma­no sen­ti­men­tai – la­biau se­na­ jai „Sta­ty­bai“. Užau­gau su tuo var­ du ir pa­ts. Be to, kaip žai­dė­jas tu­rė­ jau tiks­lą pa­tek­ti į „Sta­ty­bą“. De­ja, kaip ir dau­ge­liui ki­tų, dėl di­de­lės kon­ku­ren­ci­jos ne­pa­vy­ko to pa­siek­ ti. Kai pra­dė­jau dirb­ti tre­ne­riu, vie­ nas iš tiks­lų ar sva­jo­nių bu­vo dirb­ ti su ta ko­man­da. Džiau­giuo­si, kad tai įgy­ven­di­nau. Ko­man­dos va­do­vas A.Na­vic­kas tei­gė esąs la­bai pa­ten­kin­tas praė­ ju­siu se­zo­nu ir ti­ki­si, jog atei­ty­je klu­bas sėk­min­gai augs. – Ne­bu­vo tiks­lo užim­ti tam tik­ rą vie­tą ly­go­je. Il­ga­lai­kis tiks­las – kad jau­ni žai­dė­jai to­bu­lė­tų šia­ me klu­be, pa­mil­tų jį, ja­me užaug­ tų ir užau­gin­tų klu­bo ver­tę išei­da­ mi žais­ti aukš­tes­niu ly­giu, – sa­kė A.Na­vic­kas.

– Koks šios ko­man­dos ry­šys su le­gen­di­ne „Sta­ty­ba“? – Ra­d o­m e bend­r ą kal­b ą su bu­ vu­s iais „Sta­t y­b os“ žai­d ė­j ais, nors di­de­lių pa­stan­gų ne­rei­kė­jo – mus su­j un­g ė krep­š i­n is, at­s to­va­ vi­m as Vil­n iui. Mū­s ų nuo­m o­n e, tie žmo­nės, ku­rie il­gą lai­ką gar­ si­n o mies­t ą, nu­s i­p el­n ė ma­t y­t i, kad jų dar­bas yra tę­sia­mas. Mū­sų tiks­las – ati­duo­ti duok­lę jiems ir Vil­niui. Su „Sta­ty­bos“ ve­te­ra­nais su­s i­t in­ka­m e ne tik per krep­š i­n io rung­ty­nes. Ren­giant spren­di­mus, sen­j o­r ų klu­b as tu­r i pa­t a­r ia­m ą­ jį bal­są. – Ga­li at­ro­dy­ti, kad „Sta­ty­bos“ tra­di­ci­jos tę­sia­mos dirb­ti­nai – juk le­gen­di­nį var­dą pe­rė­mė, bet jo ga­liau­siai at­si­sa­kė ki­ta Vil­ niaus ko­man­da. – Mū­sų tiks­las nė­ra grą­žin­ti pa­ tį var­dą. No­ri­me, kad grįž­tų tra­ di­ci­ja, žmo­nės. Bend­ra­dar­bia­vi­ mas su „Sta­ty­bos“ sen­jo­rais la­bai glau­dus.

Lūkesčiai: „Statybos“ strategas G.Re­gi­na nori, kad kitam sezonui būtų išsaugotas komandos branduolys.

Gedimino Bartuškos nuotr.

– Kaip klu­bas au­go per me­tus? – Se­zo­no pra­džio­je ma­tė­me, kad se­nie­ji „Sta­ty­bos“ sir­ga­liai atė­jo į rung­ty­nes. Iš pra­džių gal­būt tik­ rin­da­mi, ar tik­rai „Sta­ty­ba“ žais. Do­mė­jo­si, ar pe­rim­tos tra­di­ci­jos, ko­man­dos spal­vos. Su­si­pa­ži­no­

me su jais, kal­bė­jo­mės, ką ga­li­me pa­da­ry­ti, kad bū­tų di­des­nis su­si­ do­mė­ji­mas. Pas­te­bė­jo­me, kad sir­ ga­liai pra­dė­jo ly­dė­ti ko­man­dą ir į iš­vy­kas. Tai džiu­gi­na. Be to, di­de­ lių vil­čių tei­kia žai­dė­jų pa­stan­gos to­bu­lė­ti.

– Ko­kie bus ki­to se­zo­no tiks­lai? – Ti­ki­mės iš­lai­ky­ti ko­man­dos bran­ duo­lį. Tai pri­klau­sys ir nuo rė­mė­jų. Leng­viau dirb­ti, kai yra są­jun­gi­ nin­kų, ku­rie pri­ta­ria idė­jai. Ma­nau, ko­man­da jau įro­dė, kad yra ver­ta jų dė­me­sio.

Ko­kią ko­šę mėgs­ta M.Kal­nie­tis? Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Be­si­ruoš­da­mi le­mia­moms se­zo­no ba­ta­li­joms Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ ši­nin­kai su­ra­do lai­ko ap­si­lan­ky­ti Kau­no Jo­no ir Pet­ro Vi­lei­šių vi­du­ ri­nė­je mo­kyk­lo­je – jos moks­lei­viai lai­mė­jo tra­di­ci­nę ak­ci­ją „Žal­gi­ris – ta­vo mo­kyk­lo­je“.

Per vi­są se­zo­ną įvai­rio­se ša­lies čem­ pio­na­to, Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­gos (BBL) ir VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos rung­ty­nė­se lan­kę­si J. ir P.Vi­ lei­šių vi­du­ri­nės moks­lei­viai ak­ty­vu­ mu nu­stel­bė vi­sų ki­tų Lie­tu­vos mo­ kyk­lų bei gim­na­zi­jų auk­lė­ti­nius. Ren­gi­nio, ku­ria­me da­ly­va­vo vi­ si „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai bei tre­ ne­rių šta­bo na­riai, moks­lei­viai su­ge­bė­jo ne kar­tą pri­vers­ti šyp­so­ tis bei juok­tis vi­sus be išim­ties – net ir pa­čius rim­čiau­sius.

Kiek­vie­nam žal­gi­rie­čiui bu­ vo įteik­tas drau­giš­kas moks­lei­vių pieš­tas šar­žas bei su­kur­tas šmaikš­ tus ke­tu­rei­lis.

Pau­lius Jan­kū­nas:

Jū­sų dė­me­sys mums la­bai svar­bus. Ti­ki­ mės, kad ne ma­žiau „Žal­gi­ris“ bus my­li­ mas ir atei­ty­je.

Gau­siai mo­kyk­los ak­tų sa­lė­je su­si­rin­ku­si jau­nų­jų ger­bė­jų mi­nia spro­go iš juo­ko, kai vie­nas pra­di­ nių kla­sių moks­lei­vis pa­klau­sė Man­to Kal­nie­čio, ko­kią ko­šę jis mėgs­ta. Iš­gir­dęs ori­gi­na­lų klau­ si­mą, gy­nė­jas nė kiek ne­sut­ri­ko ir

pa­tei­kė dar įdo­mes­nį at­sa­ky­mą: „Ber­ži­nę“! Pris­ta­tant žal­gi­rie­čius, bū­tent M.Kal­nie­tis, Ro­ber­tas Jav­ to­kas ir ko­man­dos ka­pi­to­nas Pau­ lius Jan­kū­nas su­lau­kė dau­giau­ sia moks­lei­vių ova­ci­jų. P.Jan­kū­nas mo­kyk­los va­do­vams įtei­kė sim­bo­ li­nę do­va­ną – „Žal­gi­rio“ marš­ki­ nė­lius, o šie at­si­dė­ko­da­mi ko­man­ dos su­ve­ny­rų ko­lek­ci­ją pa­pil­dė J. ir P.Vi­lei­šių mo­kyk­los mo­ki­nių ran­ ko­mis su­kur­ta spe­cia­lia tau­re. „Džiau­gia­mės, kad taip ak­ty­viai ir nuo­šir­džiai mus pa­lai­ko­te vi­są se­zo­ną. Jū­sų dė­me­sys mums la­bai svar­bus. Ti­ki­mės, kad ne ma­žiau „Žal­gi­ris“ bus my­li­mas ir atei­ty­ je“, – kal­bė­jo LKL čem­pio­nų ka­ pi­to­nas. Pa­si­bai­gus ren­gi­niui, krep­ši­nin­ kai iš kar­to neiš­sis­kirs­tė – žai­dė­jai įsiam­ži­no bend­ro­se nuo­trau­ko­se, da­li­jo au­tog­ra­fus ar tie­siog šmaikš­ ta­vo su moks­lei­viais.

Portretas: gausių ovacijų sulaukęs „Žalgirio“ vidurio puolėjas R.Javtokas bičiuliškai paspaudė ranką jo

linksmą šaržą nupiešusiam pradinukui.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Relikvija: „Žalgirio“ kapitonas P.Jankūnas mokyklos direktorės pava-

duotojai Linai Dekerinei įteikė komandos marškinėlius.

Nuotaika: Kauno Jono ir Petro Vileišių vidurinėje mokykloje vakar tvy-

rojo „žaliai balta“ atmosfera.

19

šeštadienis, balandžio 21, 2012

22p.

Ne­tu­ris­ti­nė Bo­li­vi­ja lie­tu­vių neiš­gąs­di­no.

Ge­riau­si vaid­me­nys išaukš­tin­ti dai­no­se Kaž­ka­da Jau­ni­mo teat­re jis bu­vo ne­pa­kei­čia­mas re­ži­sie­riaus Ei­mun­to Nek­ro­ šiaus ar­tis­tas. Ka­li­nys gar­sia­ja­me spek­tak­ly­je „Kvad­ra­tas“, pa­skui – dak­ta­ras Ast­ro­ vas spek­tak­ly­je „Dė­dė Va­nia“. Ta­da – No­sis spek­tak­ly­je pa­gal Ni­ko­la­jų Go­go­lį, vė­ liau – Mak­be­tas. Šie eta­pi­niai gar­saus ak­to­riaus Kos­to Smo­ri­gi­no vaid­me­nys jau nu­ke­lia­vo nuo sce­nos, ta­čiau dar ne­nu­gar­mė­jo į už­marš­tį. Tai – vaid­me­nys įvy­ kiai, apie ku­riuos poe­tai ku­ria ei­les, o šios virs­ta dai­no­mis. 20p.

Asmeninio archyvo nuotr.

20

šeštadienis, balandžio 21, 2012

Ge­riau­si vaid­me­nys išau Po­kal­bis su ry­toj 59-ąjį gim­ta­die­nį mi­nė­ sian­čiu K.Smo­ri­gi­nu – apie nau­ją­jį al­bu­ mą ir ne­ti­kė­tas jo at­si­ra­di­mo ap­lin­ky­ bes, apie teat­ro ma­gi­ją ir ne­gai­les­tin­gą jo rea­ly­bę.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Dai­nos su­gu­lė į kom­pak­ti­nę plokš­ te­lę „Kos­tas Smo­ri­gi­nas. Al­bu­ mas“. Jos vir­še­lį su­kū­rė dai­li­nin­kas Al­gis Griš­ke­vi­čius. Tai – pir­mo­ ji kom­pak­ti­nė plokš­te­lė, ku­rią ak­ to­rius ir at­li­kė­jas K.Smo­ri­gi­nas iš­lei­do po 2008 m. ru­de­nį pa­tir­ to in­sul­to. Iš vi­so plokš­te­lė­je – 14 dai­nų, ku­rias jis su­kū­rė pa­gal poe­ tų Rim­vy­do Stan­ke­vi­čiaus ir Jo­no Striel­kū­no ei­les. – Kos­tai, ko­kia bus ši jū­sų kom­ pak­ti­nė plokš­te­lė? – Ta plokš­te­lė – tai il­ga ke­lio­nė, pa­ sa­ko­ji­mas, to­dėl ir va­di­na­si „Al­bu­ mas“. Į jį su­plau­kė 20 me­tų is­to­ri­jos. Kai ku­rių žmo­nių – Vy­tau­to Ker­na­ gio, Vy­tau­to Ža­la­ke­vi­čiaus, Vy­tau­to Ka­li­naus­ko, Si­gi­to Ge­dos, su ku­riais dir­bau, tu­rė­jau ar­ti­mą ry­šį, jau nė­ ra. Yra drau­gai, su ku­riais dir­bau ir su ku­riais ke­liai iš­si­sky­rė. Yra žmo­ nės, ku­rie nuo ma­nęs ar­ba aš nuo jų at­si­trau­kiau, ar­ba jie ma­ne iš­da­vė, ar­ba ma­nęs ne­sup­ra­to. „Al­bu­mas“ – tar­si vin­je­tė, ku­rio­je dau­gy­bė gal­ vu­čių. Rau­do­nais ru­tu­liu­kais ap­ves­ ti tie, ku­rių jau nė­ra. Vei­dai už­tep­ lio­ti tų, ku­rių ne­no­ri ma­ty­ti. Plokš­te­lė ne­bus par­da­vi­nė­ja­ma, nes nė­ra kam, – „Bom­ba Re­cords“ bank­ru­ta­vo. Ji bus pla­ti­na­ma per kon­cer­tus. Tai – dau­giau dar­bas sau. Kaip die­no­raš­tis, kaip kny­ga. Šis al­bu­mas man šeš­tas, kaip so­li­ nis – tre­čias. – Da­bar vis­kas kai­nuo­ja kos­mi­ nius pi­ni­gus. Kiek at­siė­jo al­bu­ mo iš­lei­di­mas, kas jį pa­dė­jo su­ kur­ti? – At­siė­jo apie 50 tūkst. li­tų. To­ kios kom­pak­ti­nės plokš­te­lės „pa­ ga­mi­ni­mo“ są­nau­dos. Dar­bas už­ si­tę­sė me­tus. Plokš­te­lę įra­šė­me su Ne­da Ma­lū­na­vi­čiū­te, Ole­gu Dit­ kovs­kiu, Gin­ta­ru Šu­lins­ku, Ro­mu Rai­niu, Pet­ru Vyš­niaus­ku – vi­sais se­nais prie­te­liais. Aran­žuo­tę at­li­ ko Aud­rius Bal­sys, ku­riam esu la­ bai dė­kin­gas. Tik gai­la, kad dar­bas sun­kiai vy­ko ran­kio­jant pi­ni­gus po tru­pu­čiu­ką. Be to, vi­si esa­me užim­ ti, tu­ri­me už­si­dirb­ti pra­gy­ve­ni­mui, to­dėl tuo me­tu vy­ko ir kon­cer­tai, ir spek­tak­liai. Mu­du su aran­žuo­to­ju A.Bal­siu – tos plokš­te­lės sa­vi­nin­kai per pu­sę, to­dėl nie­kam ne­si­no­ri par­duo­ti to co­py­rai­to, kad nie­kas juo ne­ma­ni­ pu­liuo­tų ir jo ne­dau­gin­tų. Kom­pak­tas bus bran­gus – kai­ nuos apie 35 li­tus. Pla­nuo­ja­me jį pri­sta­ty­ti ge­gu­žės 23 d. No­ri­me pa­ kon­cer­tuo­ti gy­vai: pir­mo­je da­ly­je – al­bu­mo pri­sta­ty­mas, ant­ro­je – ge­ riau­sios ma­no dai­nos. Dar ne­ži­nau, kur kon­cer­tuo­si­me, bet vi­si teat­rai man at­vi­ri. Gal­būt kon­cer­tuo­si­me di­des­nė­se sa­lė­se. Bet ta mu­zi­ka – ne sta­dio­ni­nė ir ne „Sie­mens“ are­nos.

Išėjimas: „Tie spektakliai, kuriuose aš vaidinau, sceną paliko nesuby-

rėję“, – sakė daugybę itin puikių vaidmenų Jaunimo teatro scenoje sukūręs garsus aktorius K.Smoriginas. Tomo Raginos nuotr.

– Kaž­ka­da sa­kė­te, kad po su­ dė­tin­gos krau­ja­gys­lių ope­ra­ci­ jos de­ši­ne ran­ka sun­ku gro­ti. O kaip da­bar? – 97 pro­c. ran­kos at­si­sta­tė. Bet kar­ tais – gal sme­ge­nys duo­da sig­na­ lą: „At­sar­giau“ ar­ba „Ne­suk­lysk“, gal komp­lek­suo­ju – rit­mi­nį pie­ši­ nį, ypač grei­tą, sun­kiau da­ry­ti. Bet pirš­tais gro­ju pui­kiai.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip at­si­ra­do to­kios ne­ti­kė­tos dai­nos – apie jū­sų vaid­me­nis? – To­dėl, kad R.Stan­ke­vi­čiaus teks­ tai – tie­siog neį­ti­ki­mai pui­kūs. Mu­ du gin­či­jo­mės, teat­ras – vie­na­die­ nis me­nas ar ne. Spek­tak­lis lie­ka žmo­nių at­min­ty­je, bet grei­tai bū­na ap­neš­tas lai­ko dul­kių. Man teat­ ro me­nas įdo­mus tol, kol yra gy­vas žiū­ro­vų ir ak­to­rių kon­tak­tas. Ko­kių emo­ci­jų jie gau­na, ko­kias iš­kro­vas pa­ti­ria, tei­gia­mas ar nei­gia­mas, – vi­sa tai vien­kar­ti­nis ste­buk­las. Nu­ si­lei­džia už­dan­ga, ir vis­kas. Da­bar, pa­vyz­džiui, man vi­siš­kai neį­do­mu, kaip vai­di­no Sa­rah Bern­ hardt prieš 100 me­tų. Kaip pro­fe­ sio­na­lui skai­tant ko­kį nors teks­tą, ką ir ko­kio­se pje­sė­se ji vai­di­no, gal ga­li bū­ti šiek tiek įdo­mu. Bet kaip ji vai­di­no – vi­siš­kai neį­do­mu.

Aš pa­si­rin­kau tai, ką tu­rė­jau pa­si­rink­ti. Ta pro­fe­si­ja man bu­ vo Die­vo skir­ta. Tai – li­ki­mas. Ir mu­du su Rim­vy­du smar­kiai su­ si­gin­či­jo­me. Jis pa­sa­kė, kad ge­riau­ si spek­tak­liai, ku­riuos ma­tė, iki šiol yra jo at­min­ty­je, ir la­bai ryš­kūs. Ir, esą, tur­būt dau­ge­lio žiū­ro­vų at­ min­ty­je jie yra. Ži­nai, sa­kiau jam, lai­kas bė­ga, kar­tos kei­čia­si, ir tas, kas bu­vo, da­bar­ti­nei kar­tai vi­siš­ kai neį­do­mu, o tiems, ku­rie ma­tė, tas spek­tak­lis liks kaip ge­ras pri­si­ mi­ni­mas, kaip ge­rą kny­gą per­skai­ čius ar ge­rą fil­mą pa­žiū­rė­jus. Po sa­vai­tės iš Rim­vy­do ga­vau pluoš­tą ei­lė­raš­čių, iš ku­rių de­vy­ni tie­siog pri­tren­kė. Į ei­les jis su­gul­ dė tų vaid­me­nų es­mę. La­bai gi­liai ir la­bai įdo­miai. Ir ma­ne tai už­ka­ bi­no – ir sa­vi­my­lą, ir sa­vi­gar­bą. Ir ki­lo idė­ja, kad iš to ga­li at­si­ras­ti la­ bai įdo­mus al­bu­mas. Žmo­gus, klau­sy­da­ma­sis dai­nos, tu­ri ją gir­dė­ti. Ir gir­dės. O tie, kas ma­tė ma­no eta­pi­nius (taip juos va­ di­nu) spek­tak­lius, ku­rie man kai­ na­vo la­bai daug svei­ka­tos, ner­vų ir kit­ko, ku­rie man at­ne­šė sėk­mę ir pre­mi­jų, in­for­ma­ci­jos gaus dvi­gu­ bai. Be ki­ta ko, dar ži­nos, kad tuo gy­ve­ni­mo pe­rio­du tai man bu­vo svar­bu, ir pa­ra­šy­tas ei­lė­raš­tis la­ bai ati­tin­ka tą dva­sią. Taip at­si­ra­ do tas „Al­bu­mas“. – Ku­ris tų vaid­me­nų – sun­kių, eta­pi­nių – atė­mė dau­giau­sia svei­ka­tos ir ner­vų? – Ne­sa­ky­siu. Kiek­vie­nas spek­tak­ lis ati­ma daug jė­gų. Jie il­gai bu­ vo ro­dy­ti, tur­būt po 10, o „Kvad­ ra­tas“ – net 13 me­tų. Kai ku­rie vaid­me­nys tam­pa eta­pi­niai – tar­ si per­žen­gi iš vie­no lyg­mens į ki­tą. Iš vie­no eta­po – ir fi­zi­nio, ir emo­ ci­nio – į ki­tą eta­pą. Tar­si bręs­ti ir sens­ti. Ta­vo vaid­muo taip pat bręs­ta ir sens­ta. Ta­vo vaid­me­ny­ je at­si­ran­da dau­gy­bė spal­vų, ku­ rių ne­bu­vo prieš pen­ke­rius ar še­ še­rius me­tus. Vaid­muo kei­čia­si, kaip ir tu pa­ts kei­tie­si. Tu ge­rė­ji ar­ba blo­gė­ji. Pik­tė­ji ar­ba leng­vė­ji. Įgau­ni dau­giau iro­ni­jos ar­ba au­ toi­ro­ni­jos. Neišs­kir­čiau nei Be­ben­

čiu­ko, ku­riuo pra­dė­jau, nei Mak­ be­to, ku­riuo bai­giau. – Bet juk nei­šė­jo­te iš teat­ro – dar vai­di­na­te, re­ži­suo­ja­te. – Sta­tau spek­tak­lius „Do­mi­no“ teat­re. Vai­di­nu leng­ves­nius vaid­ me­nis. Jau­ni­mo teat­re vai­di­nu dak­ta­rą Spy­vį spek­tak­ly­je „Skry­ dis virš ge­gu­tės liz­do“, o „Do­mi­ no“ teat­ro spek­tak­ly­je „Dak­ta­ras“ ma­žiu­ką epi­zo­dą – dak­ta­rą Rai­se­ rį, nors Adol­fas Ve­čers­kis man pa­ sky­rė pa­grin­di­nį vaid­me­nį. Bet ži­ no­da­mas, kiek kai­nuo­ja tie di­de­li vaid­me­nys, aš vis­ką per­gal­vo­jau. Man trūks­ta lai­ko kon­cer­tams, to­ dėl pa­si­rin­kau vi­sai ma­žiu­ką vaid­ me­nu­ką. Tu­rė­jau tei­sę pa­si­rink­ti. Žo­džiu, dak­ta­rus į se­nat­vę pra­dė­ jau vai­din­ti. – Bet jū­sų su­kur­tas dak­ta­ ras Ast­ro­vas „Dė­dė­je Va­nio­je“ – ne­mir­tin­gas vaid­muo. Tuo vaid­me­niu iki šiol jums nie­kas ne­pri­ly­go. – Ir Mak­be­tas bu­vo ne­mir­tin­gas vaid­muo. Su­vai­di­nau 120 spek­ tak­lių. De­ja, Lie­tu­vo­je iš jų – tik ko­kiose 20. Ki­ta – tai 10 me­tų ke­ lio­nių su „Mak­be­tu“ po pa­sau­lį. Iš­kart po li­gos va­žia­vau vai­din­ti į Mask­vą, nes ten vy­ko E.Nek­ro­šiui la­bai svar­bios gast­ro­lės. Ačiū Die­ vui, vis­kas bai­gė­si ge­rai, bet to­kių krū­vių at­lai­ky­ti jau ne­be­ga­liu. Bu­vo, kad Ita­li­jo­je per pu­sant­ro mė­ne­sio su­vai­di­nau 26 „Mak­be­to“ spek­tak­lius. Fi­zi­nis krū­vis tam­pa vi­sai ne­svar­bus. Tu tu­ri for­mą, tu sa­ve sau­gai, net ma­žiau rū­kai, vi­ są lai­ką kon­cent­ruo­jie­si į vaid­me­nį. Bet tai yra ali­nan­tis dar­bas! Ne tik fi­zi­nis, bet ir pro­ti­nis, emo­ci­nis. Tu ver­ki, ne­ši, tam­pai, tu dras­kai sa­ ve į ga­ba­lus. Pas­kui lie­ka to­kia tuš­ tu­ma... O pa­skui pra­si­dė­jo il­gos per­trau­ kos, nes „Me­no for­tas“ re­tai va­ žiuo­da­vo į gast­ro­les. Kas pu­sę me­tų vai­din­ti Mak­be­tą bu­vo tas pat, kas iš nau­jo jį su­kur­ti. Gar­bin­gai pa­sa­ kiau: „Ne“, ir spek­tak­lis nuė­jo nuo sce­nos, kaip ir „Kvad­ra­tas“, la­bai aukš­to ly­gio. Taip, kaip E.Nek­ro­ šius jį bu­vo su­ma­nęs, kaip jis skam­ bė­jo kiek­vie­ną kar­tą. Taip jis ir bai­ gė­si. Ne­ži­nau, kaip yra da­bar. Bet tie spek­tak­liai, ku­riuo­se aš vai­di­ nau, sce­ną pa­li­ko ne­su­by­rė­ję. – Jū­sų žo­džiuo­se jau­čiu praei­ ties il­ge­sio gai­dą, liū­de­sį. Gal gai­li­tės, kad pa­si­rin­ko­te ali­ nan­čią ak­to­riaus pro­fe­si­ją, gal sa­vo gy­ve­ni­mą rei­kė­jo sie­ti su mu­zi­ka? – O kuo čia dė­tas gai­les­tis? Aš pa­ si­rin­kau tai, ką tu­rė­jau pa­si­rink­ti. Ta pro­fe­si­ja man bu­vo Die­vo skir­ta. Tai – li­ki­mas. O mu­zi­ka at­si­ra­do po pen­ke­rių me­tų teat­re. Nors ji vi­sa­ da ma­ne ly­dė­jo – vai­kys­tė­je bai­giau mu­zi­kos mo­kyk­lą, akor­deo­no spe­ cia­ly­bę. Ma­ne trau­kė teat­ras, tai man bu­ vo įdo­mu. Kai įsto­jau į kon­ser­va­to­ ri­ją, bu­vau ža­lias, bet la­bai grei­tai su­si­gau­džiau, ko­kia tai sun­ki spe­ cia­ly­bė. Pas­kui – su vi­sais nuo­puo­ liais ir vi­so­mis klai­do­mis – bu­vo il­ ga ke­lio­nė vis dėl­to į kal­ną. Ir kai ant kal­no už­li­pau, su­pra­tau, kad ma­no li­ki­mo – gal per skam­biai sa­kau – už­tek­tų ke­liems ar­tis­tams.

21

ĹĄeĹĄtadienis, balandĹžio 21, 2012

ukť­tin­ti dai­no­se Taip gy­ve­ni­me bu­vau dar­bais ap­ krau­tas ir tiek dir­bau! Tiks­liai ne­Şi­nau, kiek tĹł vaid­ me­nĹł su­kur­ta. Bu­vo vi­so­kiĹł. Bu­vo ir blo­gĹł. Be jĹł nie­kas neiť­si­ver­Ä?ia. Be jĹł ne­praei­na gy­ve­ni­mas. Kaip ir svei­ka­ta – tai ji ge­ra, tai, Ĺžiō­rÄ—k, jau blo­ga: dan­tys kren­ta, plau­kai slen­ka. Pas­kui at­si­ra­do mu­zi­ka. Bet ji man ta­po ly­gia­ver­te par­tne­re, nes tai – sce­nos spe­cia­ly­bÄ—. Ir kai tu­riu ga­li­my­bÄ™ kaip ak­to­rius nuo sce­nos dai­nuo­ti ir pa­sa­ko­ti Ĺžmo­nÄ—ms – ir jau­niems, ir pa­gy­ve­nu­siems, ga­li­ te ÄŻsi­vai­duo­ti, koks aĹĄ lai­min­gas? Ir da­bar sa­ky­ti, kad gai­liuo­si, kad rei­kÄ—­jo pa­si­rink­ti mu­zi­kÄ…, ne­rei­kÄ—­jo bō­ti teat­re – ne! Ne­Şi­nau, ar mu­zi­ koj bō­Ä?iau pa­sie­kÄ™s tiek, kiek pa­da­ ry­ta teat­re. Man la­bai bran­gĹŤs Ĺžiō­ ro­vai. La­bai il­gai dir­bau, kad juos uŞ­ka­riau­Ä?iau. – ...su vi­sais nuo­puo­liais ir vi­ so­mis klai­do­mis lip­da­mas ÄŻ tÄ… kal­nÄ…... Ko­kias di­dĹžiau­sias sa­ vo klai­das ÄŻvar­dy­tu­mÄ—­te? – Ne­pa­kan­tu­mas, ka­te­go­riť­ku­ mas. Bet tai – jau­no Ĺžmo­gaus klai­ dos. Ĺ˝mo­giť­kos klai­dos... Bet ko­dÄ—l tu­riu at­si­ver­ti ir pa­sa­ko­ti? Kaip ma­to­te, pra­gy­ve­nau su vie­na mo­ te­ri­mi 36 me­tus ir to­liau lai­min­gai

R

gy­ve­nu. UĹžau­gi­nau vai­kÄ…, ku­ris ne ĹĄun­ke­liais nuÄ—­jo, o dai­nuo­ja pa­sau­ lio sce­no­se. Kai ku­rie ma­no cha­rak­ te­rio bruo­Şai – sun­kĹŤs. AĹĄ ir da­bar ga­na sun­kus.

Kai pa­ma­tau, kaip jos vei­das nu­ťvin­ta ar­ba su­drÄ—ks­ta akys, ga­liu ga­ran­tuo­ti, kad ta dai­na gy­vens. – Vie­na „Al­bu­mo“ dai­na de­di­ kuo­ta V.Ker­na­giui, ki­ta – Vla­ di­mi­rui Vy­soc­kiui. Kuo ĹĄie bar­ dai jums im­po­nuo­ja, gal ko nors iĹĄ jĹł pa­si­mo­kÄ—­te? – IĹĄ V.Vy­soc­kio tik­rai pa­si­mo­kiau ir mo­kau­si dar ir ĹĄian­dien. Jis man im­po­nuo­ja kaip as­me­ny­bÄ— su vi­so­ mis sa­vo klai­do­mis ir Ĺžmo­giť­ko­mis silp­ny­bÄ—­mis. O su V.Ker­na­giu dau­ gy­bÄ™ me­tĹł dir­bo­me drau­ge pe­tys ÄŻ pe­tÄŻ Pa­lan­gos „Ana­pi­ly­je“, „Van­ de­ny­je“. Dau­gy­bÄ™ pro­jek­tĹł Vy­tau­ tas ten bu­vo su­gal­vo­jÄ™s. Mes vie­nas ki­tam jau­tÄ—m pa­gar­bÄ…, bi­Ä?iu­lia­vo­ mÄ—s. Bet vi­sÄ… gy­ve­ni­mÄ… ĹĄiek tiek ir kon­ku­ra­vom, ku­rio dai­na bus ge­

riau priim­ta. Juo­kin­ga, bet tai – svei­ka dvie­jĹł me­ni­nin­kĹł, dvie­jĹł bi­ Ä?iu­liĹł... – ... drau­gys­tÄ— ties kon­ku­ren­ ci­jos ri­ba? – Sa­vo­tiť­kai taip. Vi­sÄ… gy­ve­ni­mÄ… vie­nas ki­tÄ… ste­bÄ—­jom, gal­vo­jom: aha, ko­dÄ—l jis da­ro taip, ko­dÄ—l da­ro tÄ…? Vis­ko bu­vo, taip pat konf­lik­tĹł. Bet bu­vo ir la­bai gra­ŞiĹł pa­si­sÄ—­dÄ—­ji­ mĹł, il­gĹł va­ka­rĹł. No­rÄ—­da­mas pa­lik­ ti ko­kÄŻ nors at­mi­ni­mÄ… apie drau­gÄ…, nu­spren­dĹžiau vie­nÄ… dai­nÄ… de­di­kuo­ ti jam. Ta dai­na – „Gu­liu Ĺžo­lÄ—j“ – Ro­mo Li­lei­kio. Ji – fi­na­li­nÄ—, la­bai ĹĄvie­si. Ir dra­ma­tiť­ka. – Ar tik­rai pir­mo­ji jō­sĹł dai­nĹł klau­sy­to­ja, ver­tin­to­ja ir kri­ti­kÄ— yra jō­sĹł Ĺžmo­na – ak­to­rÄ— Da­lia Bren­ciō­tÄ—? – Taip, ji – pir­mo­ji kri­ti­kÄ—. Jei tik ban­dau dai­nos es­ki­zÄ… jai ro­dy­ti ir pra­de­du dai­nuo­ti, ji iĹĄ kar­to ga­li pa­sa­ky­ti, jÄ… ve­Şa ta dai­na ar ne. Be to, ji tu­ri la­bai ge­rÄ… mu­zi­ki­nÄ™ klau­ sÄ…. Jei pra­de­da mur­mÄ—­ti, kad kaŞ­ ko Ä?ia per daug, kaŞ­kas ne taip, pri­ver­Ä?ia ma­ne su­klus­ti, dar kar­tÄ… at­sar­giai vis­kÄ… per­Şiō­rÄ—­ti. Kai pa­ ma­tau, kaip jos vei­das nu­ťvin­ta ar­ ba su­drÄ—ks­ta akys, ga­liu ga­ran­tuo­ ti, kad ta dai­na gy­vens.

„„Vertintoja: K.Smorigino Şmona – aktorė D.Brenciōtė savo vyro dainų

klausosi susidomÄ—jusi. Ir visada jam gali patarti, nes turi puikiÄ… muzikinÄ™ klausÄ…. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

UAB „Palink“

PrestiĹžiniĹł vardĹł gaminiai – kiekvieno kiĹĄenei Lina UĹžaitÄ— AukĹĄtos kokybÄ—s virtuvÄ—s reikmenĹł maisto ruoĹĄai, patikimĹł ir visame pasaulyje vertinamĹł kelioniniĹł lagaminĹł ar prietaisĹł remontui ĹĄiemet gali ÄŻsigyti kiekvienas. Platus pasaulyje pirmaujanÄ?iĹł prekÄ—s ĹženklĹł „BergHoff“, „Samsonite“ ir „Bosch“ gaminiĹł asortimentas neseniai atsirado prekybos tinklo IKI parduotuvÄ—se. Su 60 proc. nuolaida jĹł gali ÄŻsigyti kiekvienas prekybos tinklo pirkÄ—jas, surinkÄ™s vos 10 akcijos lipdukĹł. PusÄ— patiekalo sÄ—kmÄ—s

Itin kokybiĹĄkĹł virtuvÄ—s reikmenĹł gamintojas „BergHoff“ IKI pirkÄ—jams pasiĹŤlÄ— plaÄ?iausiÄ… savo gaminiĹł asortimentÄ…. VirtuvÄ—je suktis mÄ—gstantys ĹĄeimos nariai gali rinktis iĹĄ vienuolikos skirtingĹł naujos kartos keptuviĹł, puodĹł ir kepimo skardĹł. YpaÄ? didelÄ—s paklausos sulaukia ĹĄios kolekcijos WOK puodai ir keptuvÄ—s. Visi ĹĄie indai pagaminti iĹĄ lieto aliuminio su ekologiĹĄka metalo keramine danga „Ferno ceramic“. Ji yra net 6 kartus atsparesnÄ— ÄŻbrÄ—Ĺžimams negu ÄŻprastos keptuviĹł bei puodĹł dangos. Be to, specialus ĹĄiĹł kepimo ir virimo indĹł plieno dugnas, pritaikytas bet kurio tipo viryklÄ—ms, leidĹžia jiems greitai ÄŻkaisti ir iĹĄlaikyti ĹĄilumÄ…. Taip sutaupoma energijos iĹĄtekliĹł, nes maistui ruoĹĄti pakanka vidutinÄ—s viryklÄ—s kaitros. PripaĹžintas virtuvÄ—s ĹĄefas, laidos „SusitIKIme virtuvÄ—je“ vedÄ—jas Linas SamÄ—nas sako, kad kokybiĹĄkas puodas ar keptuvÄ— yra vienodai svarbĹŤs

tiek virtuvÄ—s profesionalams, tiek ir mÄ—gÄ—jams. Renkantis juos reikia atkreipti dÄ—mesÄŻ ÄŻ medĹžiagas, iĹĄ kuriĹł jie pagaminti. Prastos kokybÄ—s keptuvÄ— ar puodas gali lemti ir netinkamÄ… patiekalo skonÄŻ. „Svarbiausia, kad keptuvÄ— ar puodas greitai ÄŻkaistĹł ir iĹĄlaikytĹł ĹĄilumÄ…, – tai garantuoja plieno dugnas. Svarbus ir pakankamas indo svoris, taÄ?iau mÄ—gÄ—jams puodai ar keptuvÄ—s neturi bĹŤti ir per sunkĹŤs, kokie neretai yra pagaminti iĹĄ ketaus. Dar viena sÄ…lyga – turi nenusitrinti ĹĄiĹł indĹł pavirĹĄius ir maistas kepant ar verdant nekibti. Tokiu atveju metalo keraminis pavirĹĄius yra puiki iĹĄeitis, vienÄ… tokiĹł keptuviĹł pats turiu namuose“, – sako L.SamÄ—nas ir priduria, kad metalo keraminis pavirĹĄius taip pat leidĹžia gaminti sveikiau – mÄ—sa ir taip nesvyla, maĹžiau aliejaus ar kitĹł riebalĹł reikia ir Ĺžuviai. Pasak Lino, kalbant apie maisto ruoĹĄai skirtus reikmenis, jam svarbios net jĹł rankenÄ—lÄ—s. „Gaminti juk turi bĹŤti patogu ir malonu, todÄ—l net ir tokios smulkmenos, kaip puodo ar keptuvÄ—s rankenos, turi bĹŤti gerai apgalvotos – bĹŤti patvarios ir neklibÄ—ti, ypaÄ? kai dirbama esant didelei temperatĹŤrai“, – teigia virtuvÄ—s meistras, keliose IKI parduotuvÄ—se turintis atskiras savo delikatesĹł krautuvÄ—les „Deli Chefs“. KeliautojĹł svajoniĹł lagaminai

Ĺ eimos nariams, kuriems kelionÄ—s svarbiau nei virtuvÄ—s ar namĹł ĹŤkio reikalai, o gal yra bĹŤdas nuo jĹł atitrĹŤkti, pravers patvarĹŤs ir kokybiĹĄki, pasaulyje pripaĹžinti „Samsonite“ lagaminai. Ko gero, kiekvienas keliautojas, dar neturintis ĹĄio prekÄ—s

Pagalvota ir apie namĹł meistrus

Nuo virtuvÄ—s reikalĹł atitolÄ™ namĹł meistrai taip pat neliko uĹžmirĹĄti – su 60 proc. nuolaida IKI jie gali ÄŻsigyti remontui reikalingĹł gerai pasaulyje Ĺžinomo gamintojo „Bosch“ ÄŻrankiĹł. „Bosch“ ÄŻrankiai su didelÄ—mis nuolaidomis uĹž lojalumo lipdukus ÄŻ IKI parduotuves sugrÄ…Ĺžinti pirkÄ—jĹł praĹĄymu – kartÄ… jau vyko ĹĄio gamintojo ÄŻrankiĹł akcija. Ir ĹĄÄŻkart jie itin populiarĹŤs – nors praÄ—jo vos kelios akcijos dienos, jau yra nemaĹžai IKI pirkÄ—jĹł, surinkusiĹł visus reikiamus 10 lipdukĹł ir ÄŻsigijusiĹł norimÄ… ÄŻrankÄŻ. ď Ž Patogu:  @NZ`\[VaR• Xb]_V[VĂş  /R_T5\SS• ]b\QĂş ORV XR]abcVĂş V_

 /\`PU• Ă&#x;_N[XVĂş TNYVZN Ă&#x;`VTfaV XVRXcVR[\WR 686 ]N_Qb\abcĂ›WR

Ĺženklo lagamino, svajoja jÄŻ ÄŻsigyti, o turintys jĹł kokybe nenusivilia. „Samsonite“ savo lagaminams naudoja lengviausias ir patvariausias medĹžiagas rinkoje. FunkcionalĹŤs lagaminai, kuriuos galima praplatinti, o saugumui uĹžtikrinti naudojamos specialios, ÄŻ patÄŻ lagaminÄ… ÄŻmontuotos, rakinimo spynelÄ—s. IĹĄ itin patvarios medĹžiagos pagaminti ĹĄiĹł lagaminĹł ratukai ir tvirtos iĹĄtraukiamĹł rankenĹł konstrukcijos uĹžtikrina ne tik patogĹł ir stabilĹł lagaminĹł veĹžimÄ… grindiniu, bet ir jĹł patvarumÄ…. Lietuvos krepĹĄinio rinktinÄ—s kapitonas per Europos Ä?empionatÄ…, Kauno „Žalgirio“ vidurio puolÄ—jas Robertas Javtokas sako, kad jam svarbiausia – lagamino patvarumas. „Daug keliaujant tikrai svarbu, kad lagaminas bĹŤtĹł patikimas

:V[QNbT\ CNYNVĂ˜V\ [b\a_

– nenulĹŤĹžtĹł jo rankena ar ratukas, nesugestĹł uĹžtrauktukas – tokiĹł nemaloniĹł situacijĹł tikrai pasitaiko, kai lagaminas nekokybiĹĄkas. Tuomet sugaiĹĄti nemaĹžai laiko ieĹĄkodamas, kur ÄŻsigyti naujÄ…, o jeigu vÄ—l perki nekokybiĹĄkÄ… – tiesiog iĹĄmeti pinigus. Tad tie, kuriems tenka daugiau skraidyti lÄ—ktuvais, jau tikrai yra pasimokÄ™ investuoti ÄŻ kokybiĹĄkesnÄŻ daiktÄ…, kurio nereikÄ—s keisti kas porÄ… ar trejetÄ… kelioniĹłâ€œ, – sako R.Javtokas. TinkamiausiÄ… kelioninÄŻ lagaminÄ… dabar IKI parduotuvÄ—se galima iĹĄsirinkti net iĹĄ septyniĹł skirtingĹł dydĹžiĹł ir formĹł. „Samsonite“ nepamirĹĄta ir maŞųjĹł – IKI parduotuviĹł pirkÄ—jai vaikus gali pradĹžiuginti patogia ir Ĺžaisminga kuprine su pandos snukuÄ?iu. Lengva kuprinÄ— puikiai tiks keliaujant ÄŻ nedidelÄ™ iĹĄvykÄ… ar kasdien.

Trys akcijos vienu metu

IKI komercijos ir rinkodaros direktoriaus Arvydo Rimo teigimu, tai, kad tokios kokybÄ—s trijĹł pasaulyje itin gerai ĹžinomĹł ir vertinamĹł gamintojĹł prekÄ—s prieinamos prekybos centro pirkÄ—jams su tokia didele nuolaida, yra iĹĄties didelÄ— naujovÄ—. „Tokiais prekÄ—s Ĺženklais kaip „Samsonite“, „Bosch“ ar „BergHoff“ paĹžymÄ—tos prekÄ—s yra ÄŻkandamos ne kiekvienam pirkÄ—jui. Mes siekÄ—me, kad IKI pirkÄ—jams taptĹł prieinami prestiĹžiniai mĹŤsĹł partneriĹł gaminiai. Ĺ i lojalumo programa atspindi mĹŤsĹł verslo ďŹ losoďŹ jÄ… ÄŻvairioms pirkÄ—jĹł grupÄ—ms pasiĹŤlyti aukĹĄtos kokybÄ—s produktĹł uĹž geriausiÄ… kainą“, – sakÄ— A.Rimas. Pasak jo, ĹĄi IKI lojalumo programa apskritai yra pirmoji tokio masto akcija ne tik IKI prekybos tinkle, bet ir Lietuvoje, kai vienu metu su didĹžiulÄ—mis nuolaidomis lojaliems pirkÄ—jams siĹŤlomi net trijĹł skirtingĹł pasaulyje ypaÄ? vertinamĹł prekÄ—s ĹženklĹł gaminiai.

22

šeštadienis, balandžio 21, 2012

„Nu­siim­ki­te laik­ro­ džius, aus­ka­rus, pa­ puo­ša­lus! Pa­li­ki­ te ir fo­toa­pa­ra­tą, jei ne – ne­ve­šiu!“ – griež­tą tak­sis­to per­ spė­ji­mą iki šiol at­si­ me­na ku­rį lai­ką Bo­ li­vi­jo­je gy­ve­nęs lie­ tu­vis me­di­kas Leo­ nas Va­lius ir jo žmo­ na Val­do­nė.

Įs­pū­džiai: ke­lio­nės Bo­li­vi­jo­je ne­re­tai su­dė­tin­gos ne tik dėl aukš­ti­kal­nių.

Ne­tu­ris­ti­nė Bo­li­vi Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Sun­ki ke­lio­nė

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­ si­te­to Šei­mos me­di­ci­nos kli­ni­kos va­do­vas pro­fe­so­rius L.Va­lius į šią Pie­tų Ame­ri­kos ša­lį bu­vo pa­kvies­ tas dirb­ti pa­gal ES pro­jek­tą. „Ki­tas pa­sau­lis, ki­ti mat­me­ nys... Pen­kių ki­lo­met­rų aukš­ty­ je ply­ti snie­gas, nu­si­lei­dus du ki­ lo­met­rus – šil­ta, skrai­do pa­pū­gos, bė­gio­ja la­mos“, – Bo­li­vi­jos kont­ ras­tus la­ko­niš­kai mė­gi­no nu­pa­sa­ ko­ti me­di­kas. De­ja, įspū­džius tem­dė sun­ki ke­ lio­nė ir vė­luo­jan­tys skry­džiai. Nu­ si­pir­kę bi­lie­tus in­ter­ne­tu lie­tu­viai ga­vo ne vie­ną pra­ne­ši­mą apie pa­ si­kei­ti­mus. Vie­tos skry­džiai Bo­li­vi­ jo­je vė­luo­da­vo bent po dvi tris va­ lan­das. Ko­ča­bam­bos oro uos­te Val­do­ nė ir Leo­nas su­ži­no­jo, kad skry­dis ati­de­da­mas pu­sei pa­ros, iki ry­to, o lie­tu­vių lau­kė su­pla­nuo­tas dar­bas, su­si­ti­ki­mai. Bu­vo už­sa­ky­tas vieš­ bu­tis. „Dar li­ko du bi­lie­tai į skren­ dan­tį lėk­tu­vą. Jei tu­ri­te tik ran­ ki­nį ba­ga­žą, ga­li­me tuos bi­lie­tus jums par­duo­ti“, – šiek tiek is­pa­ niš­kai mokantis L.Va­lius pa­ma­ nė, kad vie­ti­nio pa­sa­ky­tus žo­džius su­pra­to ne­tei­sin­gai, nes Bo­li­vi­jo­je kal­ba­ma se­ną­ja is­pa­nų kal­ba. Vis dėl­to ne­tru­kus paaiš­kė­jo, kad tą

die­ną tu­rė­jęs iš­skris­ti lėk­tu­vas dar net ne­si­ruo­šia kil­ti. Lai­mė, lie­tu­ viai nu­si­pir­ko tuos bi­lie­tus ir spė­ jo iš­skris­ti.

Bo­li­vi­jo­je paaug­lės pas gy­dy­to­jus atei­na vie­nos ir ne­si­var­žy­ da­mos sė­da­si ant gi­ ne­ko­lo­gi­nės kė­dės.

Vieš­bu­čiuo­se – de­guo­nies ba­lio­nai

Gar­saus me­di­ko žmo­na, bend­ro­vės „Vi­tae Li­te­ra“ di­rek­to­rė V.Va­lie­ nė nak­ti­mis nuo­lat jau­tė oro sto­ką: „Nak­ti­mis api­ma toks jaus­mas, tar­si kas nors ant vei­do bū­tų už­dė­jęs pa­ gal­vę. Rei­kia ne­pa­ni­kuo­ti, kvė­puo­ti lė­tai, nors tai – ne­leng­va. Ry­te prie vieš­bu­čio kam­ba­rių du­rų pa­ma­čiu­ si de­guo­nies ba­lio­nus su­pra­tau, kad pro­ble­mų kil­da­vo ne tik man.“ La Pa­sas yra aukš­čiau­sia pa­sau­ ly­je esanti sos­ti­nė. Kaip ir 3637 met­rų aukš­ty­je virš jū­ros ly­gio pa­ sta­ty­tas 45 tūkst. vie­tų fut­bo­lo sta­

dio­nas, pa­va­din­tas bu­vu­sio pre­zi­ den­to Her­nan­do Si­le­so var­du. „Kai va­žia­vo­me per 5400 met­rų aukš­čio kal­na­gūb­rį, ma­ši­na krio­kė ir riau­mo­jo“, – aiš­ki­no Leo­nas, su žmo­na ke­lia­vęs ir gar­siuo­ju Mir­ties (Jun­ga­so) ke­liu. 61 ki­lo­met­ro il­gio, vie­to­mis itin siau­ra­me žvy­ruo­ta­me ke­ly­je anks­ čiau kas­met žū­da­vo apie 200–300 žmo­nių. Ta­čiau net ir nu­tie­sus nau­ją ne to­kį pa­vo­jin­gą ke­lią bo­li­ vie­čiai se­no­jo ne­ven­gia. „Ke­liau­jant šiuo ke­liu iš La Pa­ so į Ko­roi­ką at­si­ve­ria la­bai įspū­din­ gi vaiz­dai: kal­nai, rū­kas, džiung­lės, kriok­liai, krin­tan­tys tie­siog ant au­ to­mo­bi­lio, ry­žių lau­kai ir ko­kain­ me­džių au­gin­to­jų plan­ta­ci­jos“, – var­di­jo L.Va­lius. Ra­ga­vo ko­kain­me­džio la­pų

Daug gy­ven­to­jų džiung­lė­se au­gi­na ko­kain­me­džius, kram­to džio­vin­tus jų la­pus, ku­rie su­tei­kia ener­gi­jos ir pa­kei­čia ka­vą. „Iš to­l i ma­ty­t i su­n io­ko­tos džiung­lės. Po dve­jų ko­kain­me­džių au­gi­ni­mo me­tų že­mei rei­kė­tų pail­ sė­ti 7–8 me­tus, bet bo­li­vie­čiai to

3637 met­rų Is­to­ri­ja: Tia­hua­na­ko ka­si­nė­to­jai ne tik ran­da in­kų pėd­sa­kų, bet ir va­

lo dul­kes nuo ra­di­nių, ku­riems pus­ket­vir­to tūks­tan­čio me­tų.

aukštyje yra Bolivijos sostinė La Pasas.

Vir­tu­vė: Bo­li­vi­ja tam­pa pa­sau­lio mais­to gur­ma­nų cent­ru.

23

šeštadienis, balandžio 21, 2012

Ar­ti: kal­nuo­se yra kriok­lių, ku­rių vanduo liejasi tie­siog ant ke­lio.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

i­ja lie­tu­vių neiš­gąs­di­no ne­lei­džia“, – aiš­ki­no Val­do­nė. Du vai­kus tu­rin­tis, as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą itin sle­pian­tis Bo­li­vi­jos pre­zi­den­tas Evo Mo­ra­le­sas anks­čiau pri­klau­sė ko­kain­me­džių au­gin­to­jų or­ga­ni­za­ ci­jai ir ko­vo­jo už jų tei­ses. Atė­jęs į val­džią at­si­sa­kė ame­ri­kie­čių ko­vos su nar­ko­ti­kais or­ga­ni­za­ci­jos DEA pa­gal­bos. „Te­gy­vuo­ja ko­ka!“ – to­kie pla­ka­ tai nė­ra re­te­ny­bė ir Bo­li­vi­jos sos­ti­ nė­je. Ar lie­tu­viai ra­ga­vo ko­kain­me­ džio la­pų? „Pa­ban­dė­me. Tie­sa, ne­ži­no­jo­ me, kad juos rei­kia iš­spjau­ti, to­dėl pra­ri­jo­me. Įs­pū­džio ne­pa­da­rė“, – juo­kė­si Val­do­nė. Try­li­ka­me­tės gi­ne­ko­lo­gų ne­bi­jo

L.Va­lius pa­gal ES ly­ti­nio švie­ti­mo bei svei­ka­tos prie­žiū­ros pro­gra­mą dir­bo pust­re­čio ki­lo­met­ro aukš­ty­ je esan­čia­me Ko­ča­bam­bos mies­te­ ly­je, ku­ria­me įsi­kū­rę du tarp­tau­ti­ niai uni­ver­si­te­tai. „Ša­ly­je, ypač kai­muo­se, vai­kus gim­do 13–14 me­tų mer­gi­nos. No­ rė­da­mos įro­dy­ti mei­lę vai­ki­nui, jos tu­ri pa­si­my­lė­ti, – pa­sa­ko­jo L.Va­ lius. – Be­je, Baž­ny­čia ka­te­go­riš­kai

nu­si­tei­ku­si ne tik prieš abor­tus, bet ir prieš pre­zer­va­ty­vus.“ JAV bei dau­ge­ly­je Eu­ro­pos ša­ lių ne­pil­na­me­tės ne­ga­li be tė­vų ar vai­kų tei­sių tar­ny­bos dar­buo­to­ jų ei­ti pas gi­ne­ko­lo­gus, o Bo­li­vi­jo­je paaug­lės pas gy­dy­to­jus atei­na vie­ nos ir ne­si­var­žy­da­mos sė­da­si ant gi­ne­ko­lo­gi­nės kė­dės. Dar vie­nas lie­tu­vius nu­ste­bi­nęs da­ly­kas – gar­sie­ji Pe­ru ir Bo­li­vi­jos mo­te­rų dė­vi­mi ka­ti­liu­kai. Tai nė­ra tra­di­ci­nis vie­tos in­dė­nų ap­da­ras. Pap­ro­tys mo­te­rims dė­vė­ti ka­ti­ liu­kus at­si­ra­do XVIII a. pa­bai­go­je, kai eu­ro­pie­čiai jų į Bo­li­vi­ją at­pluk­ dė pil­ną lai­vą. Ša­lies vy­rai ka­ti­liu­ kais ne­su­si­do­mė­jo. Tuo­met pre­ kiau­to­jai su­me­la­vo, kad Eu­ro­po­je juos dė­vi aukš­tuo­me­nės da­mos, ir mo­te­rys pa­ki­bo ant jau­ko. „Da­ bar ka­ti­liu­kai – neat­sie­ja­ma vie­tos mo­te­rų įvaiz­džio da­lis, – juo­kė­si Val­do­nė. – Be­je, iš to, kiek ka­ti­ liu­kas ant gal­vos pa­kreip­tas, ga­ li­ma nu­sta­ty­ti, ar mo­te­ris iš­te­ kė­ju­si, ko­kia jos šei­mos fi­nan­si­nė pa­dė­tis. Išei­gi­niai pra­ban­gūs ka­ ti­liu­kai kai­nuo­ja net ke­lis šim­tus do­le­rių.“

Slė­pė bran­ges­nius daik­tus

Bo­li­vi­jo­je per­spė­ja­ma lai­ky­tis griež­ tų sau­gu­mo inst­ruk­ci­jų: kup­ri­nes ne­šio­ti ne ant nu­ga­ros, o prie­ky­ je, ne­si­seg­ti pa­puo­ša­lų, laik­ro­džių, ne­si­ne­šio­ti fo­toa­pa­ra­tų. Bran­ges­nių daik­tų tu­rin­čių ir ne­sle­pian­čių ke­ lei­vių, kaip nu­ti­ko lie­tu­viams, tak­ si vai­ruo­to­jai ne­ve­ža.

Baž­ny­čia ka­te­go­riš­ kai nu­si­tei­ku­si ne tik prieš abor­tus, bet ir prieš pre­zer­va­ty­ vus.

„Tar­si mos­te­lė­ju­si ste­buk­lin­ga pri­juos­te in­dė­niš­kais dra­bu­žiais ap­si­ren­gu­si mo­te­ris pa­tei­kė fan­ tas­tiš­ko sko­nio upė­ta­kį, ma­žų žu­ ve­lių, kiau­ši­nių, viš­tie­nos ir bul­vių, – ža­vė­jo­si V.Va­lie­nė. – Die­viš­kas sko­nis ir die­viš­kas gro­žis – eže­ras bei se­nie­ji in­kų rū­mai.“ Mįs­lin­ga­me ir vos 7 pro­c. ati­ deng­ta­me Tia­hua­na­ko mies­te, kur ra­di­niai da­tuo­ja­mi net 1500 me­tų prieš mū­sų erą, lie­tu­vius nu­ste­bi­no idea­liai tiks­lios plokš­tės, ap­skri­ ti­mai ir vie­ta au­siai mo­no­li­ti­nė­ je sie­no­je: per ją bu­vo ga­li­ma per­ duo­ti ko­man­das ir slap­ta klau­sy­tis – akus­ti­ka neį­ti­ki­ma! Šven­ti­na au­to­mo­bi­lius

Ne­ma­lo­nių si­tua­ci­jų ir va­gys­čių po­ra iš­ven­gė. Val­do­nė pri­si­pa­ži­no, kad va­žiuo­jant pro skur­džiau­sią ša­lies mies­tą El Al­tą iš au­to­mo­bi­lio iš­lip­ti ne­si­no­rė­jo: „Pro lan­gus ma­ tė­me vien šiukš­ly­nus, pur­vą, be­si­ bū­riuo­jan­čias gau­jas.“ Prie­šin­gi vaiz­dai at­si­vė­rė prie aukš­čiau­siai (3821 met­ras) virš jū­ ros ly­gio esan­čio Ti­ti­ka­kos eže­ro.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Bo­li­vi­ja tam­pa pa­sau­lio mais­to gur­ma­nų cent­ru. Tie­sa, po­pu­lia­rių­jų jū­rų kiau­ly­čių po­ra neišd­rį­so pa­ra­gau­ti. „Mais­tas ten daž­niau­siai kep­tas ar­ba pa­ga­min­tas ga­ruo­se, bet ne vir­tas. Įdo­mu tai, kad vie­no­je lėkš­ tė­je pa­tie­kia­ma mė­sa, ry­žiai, ma­ ka­ro­nai ir bul­vės. Jo­kių ki­tų dar­žo­ vių ne­de­da­ma“, – pa­sa­ko­jo pui­kiai ir pa­ts ga­mi­nan­tis L.Va­lius.

La Pa­so Ra­ga­nų tur­gu­je ga­li­ma nu­si­pirk­ti ne tik įvai­rių miks­tū­ rų ar mais­to pro­duk­tų, bet ir amu­ le­tų, sap­nų gau­dyk­lių, iš­džio­vin­tų la­mos emb­rio­nų, žiur­kių uo­de­gų ir ki­to­kių keis­te­ny­bių. Be­ne šven­čiau­sias Bo­li­vi­jos mies­ tas – Ko­pa­ka­ba­na, kur žmo­nės prie Ti­ti­ka­kos eže­ro ne tik il­si­si, bet ir lan­ko vie­tą, ku­rio­je esą bu­vo pa­si­ ro­džiu­si Švč. Mer­ge­lė Ma­ri­ja. „Ten šven­ti­na­mi ne tik žmo­ nės, bet ir au­to­mo­bi­liai“, – ste­bė­ jo­si L.Va­lius. Lie­tu­vį itin su­ža­vė­jo Ko­roi­ko mies­tas, ku­ria­me ka­dai­se slė­pė­si na­ciai. Mies­te, įsi­kū­ru­sia­ me apie 1700 met­rų aukš­ty­je virš jū­ros ly­gio, į akis krin­ta vo­kiš­ka tvar­ka, at­si­ve­ria fan­tas­tiš­ki gam­ tos vaiz­dai, ba­sei­nuo­se – van­duo iš kriok­lių, ku­rį ga­li­ma ger­ti. „Čia ga­lė­čiau gy­ven­ti se­nat­vė­ je“, – su­si­ža­vė­jęs žmo­nai tuo­syk pa­sa­kė Leo­nas. Ta­čiau su­si­ža­vė­ ji­mas nu­slū­go, kai ki­tą die­ną ėmė smar­kiai niež­tė­ti kū­ną – juos su­ kan­džio­jo šio­se vie­to­se siau­tė­jan­ čios mu­se­lės. „Na, ar dar no­rė­tum čia gy­ven­ti se­nat­vė­je?“ – juo­kais vy­rą paer­zi­no Val­do­nė.

Ka­ti­liu­kai: šie gal­vos ap­dan­ga­ Tech­no­lo­gi­jos: ko­kain­me­džio la­pai tu­ri bū­ti la­bai ge­rai iš­džio­vin­ti.

Kry­žiai: Mir­ties ke­ly­je kas­met žū­da­vo apie 200–300 žmo­nių.

lai iš­po­pu­lia­rė­jo tarp mo­te­rų, kai jais ne­su­si­gun­dė vy­rai.

24

šeštadienis, balandžio 21, 2012

Le­gen­di­nio gra­fi­čių meist­ro dar­bai ap­šlaks­ty­ti krau­ju Suž­vie­gė au­to­mo­bi­lio stab­džiai. Nes­pė­jęs at­si­suk­ti vai­ki­nas pa­ ju­to stip­rų smū­gį. Pra­bu­do tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je. To vie­nas pir­mų­jų So­vie­tų Są­jun­go­je le­gen­di­nių gra­fi­čių meist­rų lat­vis Va­ di­mas Meik­ša­nas nie­ka­da ne­pa­mirš. Sie­nos, ant ku­rių jis pie­šė, bu­vo pa­ženk­lin­tos ir jo krau­ju. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Re­kor­das pa­siek­tas Vil­niu­je

Lat­viui V.Meik­ša­nui – 41 me­tai. Gar­saus gra­fi­čio meist­ro pra­var­dė Krys, ku­ria jis nuo jau­nys­tės pa­ si­ra­ši­nė­ja sa­vo kū­ri­nius, ži­no­ma įvai­riuo­se pa­sau­lio kam­pe­liuo­se. Prieš ke­lias die­nas Vil­niaus pre­ ky­bos ir pra­mo­gų cent­re „Ozas“ Va­di­mas su­kū­rė gra­fi­tį, ku­rio plo­ tas – be­veik 200 kvad­ra­ti­nių met­ rų. Tai – di­džiau­sias gra­fi­tis už­da­ ro­se pa­tal­po­se Lie­tu­vo­je ir vie­nas di­džiau­sių ka­da nors nu­pieš­tų pa­ sau­lio pre­ky­bos cent­ruo­se. Va­di­mas su mo­ki­niu ir drau­gu And­re­ju­mi „Oze“ pie­šė 6 die­nas. „Mie­go­jo­me po tris va­lan­das ir in­ ten­sy­viai dir­bo­me. Bet idea­liai nu­ pieš­ti reik­tų maž­daug mė­ne­sio“, – pri­pa­ži­no gra­fi­čių meist­ras. Va­di­mas dir­ba in­ter­je­ro di­zai­ne­ riu. Tarp jo klien­tų – gar­sūs ne tik lat­vių vers­li­nin­kai, me­di­kai, me­ni­ nin­kai, oli­gar­chai. Be­je, jo su­kur­ tas na­mo in­ter­je­ras Ma­ja­mio mies­ te JAV bu­vo puikiai įver­tin­tas. Už už­trauk­tų užuo­lai­dų

O pra­si­dė­jo vis­kas nuo do­ku­men­ ti­nio fil­mo apie gra­fi­čių me­ną JAV. 1984 m. vai­ki­nu­kas dir­bo di­džė­ju­ mi kul­tū­ros na­muo­se ir mo­kyk­lo­ je. Nau­jau­sius gar­so įra­šus gau­da­vo per Lat­vi­jos me­ni­nin­kus. Per juos į ran­kas pa­puo­lė ir mi­nė­tas fil­mas, ku­ris jį ge­rą­ja pra­sme šo­ki­ra­vo: „Nes­tan­dar­ti­nė kon­cep­ci­ja ma­ne iš­kart pa­ke­rė­jo ir sie­lo­je su­kė­lė re­ vo­liu­ci­ją.“ Vy­ras pui­kiai pa­me­na, kaip iš pre­kiau­to­jų iš­si­nuo­mo­jo vaiz­ do mag­ne­to­fo­ną, už­trau­kė užuo­ lai­das ir žiū­rė­jo fil­mą apie hip­ho­ pą bei ky­lan­čią pir­mų­jų gra­fi­čių meist­rų ban­gą Niu­jor­ke.

Is­to­ri­ja ir ma­da Gra­fi­čiai da­tuo­ja­mi se­no­vės Ro­mos im­pe­ri­jos lai­kais, yra ap­tin­ka­mi net ir ant Egip­to pi­ra­mi­džių Af­ri­ko­je bei ki­tuo­se že­my­nuo­se. Šiuo­lai­ki­niai gra­fi­čiai iš­po­pu­lia­rė­ jo Niu­jor­ke apie 1970 m. Juos pie­šė dar­bi­nin­kų kvar­ta­lų jau­ni­mas. 1971 m. dien­raš­tis „New York Ti­mes“ sa­ vo straips­ny­je pir­mą kar­tą są­vo­ką „graf ­fi­ti“ pa­var­to­jo nau­ja­jai mies­tų me­no rū­šiai api­brėž­ti. Vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio gra­fi­čių – ant Ber­ly­no sie­nos. Jos frag­men­tų yra įvai­rių ša­lių šiuo­lai­ki­nio me­no mu­zie­juo­se.

Va­di­mą pa­ke­rė­jo ir brei­kas. Šį šo­kį jis ir da­bar šo­ka su sa­vo vai­kais – 15 me­tų Kons­tan­ti­nu ir 6 me­tų Anas­ta­si­ja. Jie, be­je, ir­gi pie­šia.

Gai­la, kad man Mur­ mans­ke už­drau­dė pieš­ti ant po­van­de­ ni­nio lai­vo vien dėl to, jog ki­tos ša­lies pi­ lie­čiui ne­ga­li­ma ap­ si­lan­ky­ti Ru­si­jos ka­ ri­nė­je ba­zė­je.

Grė­sė bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė

Pir­mą kar­tą sie­ną Va­di­mas iš­pie­šė dar 1985 m. Tai bu­vo da­lis hip­ho­po kul­tū­ros – iš­šū­kis, sie­jęs no­va­to­riš­ kus ir ne­stan­dar­ti­nius žmo­nes tuo­ me­tė­je TSRS, ku­ri bu­vo at­si­ri­bo­ju­si nuo va­ka­rie­tiš­ko­sios kul­tū­ros. „No­rė­jo­si pieš­ti die­ną, prie žmo­ nių, kad jie ma­ty­tų, kaip gims­ ta pie­ši­nys, – ne­slė­pė Va­di­mas. – Nors daž­nai pieš­da­vau ir nak­ti­mis. Ne kar­tą te­ko spruk­ti nuo mi­li­ci­ nin­kų ar ci­vi­liais per­si­ren­gu­sių tei­ sėt­var­kos pa­rei­gū­nų.“ Žmo­nės, iš pil­kos ma­sės iš­si­ski­ rian­tys ap­ran­ga ir neįp­ras­tais dar­ bais, bu­vo lai­ko­mi pa­vo­jin­gais. Tuo­met Va­di­mui grė­sė bau­džia­ mo­ji at­sa­ko­my­bė už „an­ti­ta­ry­bi­ nę pro­pa­gan­dą ir vals­ty­bi­nio tur­ to nio­ko­ji­mą“. „Bu­vo toks straips­nis, – nu­si­ juo­kė gra­fi­čių meist­ras. – Bu­vo ir krau­jo. Bu­vo nak­tų ir die­nų, pra­ leis­tų tar­dy­mo izo­lia­to­riu­je.“ Iš­da­vė da­žų kva­pas

„Gra­fi­čius pro­pa­ga­vau po vi­są TSRS, – pa­me­na Va­di­mas. – Ma­ ne kvies­da­vo at­vyk­ti ir at­si­vež­ti tik da­žų. Ne­mo­ka­ma nak­vy­nė, mai­ti­ ni­mas bu­vo ga­ran­tuo­ti.“ Ry­gos fab­ri­ke jau bu­vo ga­mi­na­ mi da­žai pa­gal mo­der­nias tech­no­ lo­gi­jas. „Kar­tą nak­tį pa­skli­dus da­žų kva­pui ma­ne pa­ste­bė­jęs praei­vis iš­ kvie­tė po­li­ci­ją, – 1986 m. Mask­vo­ je nu­ti­ku­sį įvy­kį pui­kiai pri­si­me­na Va­di­mas. – Vos spė­jau su­dė­ti ae­ro­ zo­lio pa­kuo­tes, kai už­klu­po mi­li­ci­ nin­kai. Sa­kau, kad čia ne aš pie­šiau, pa­žiū­rė­kit, da­žai sau­si. Mi­li­ci­nin­kai ne­ži­no­jo, kad jie greit džiūs­ta, to­dėl nu­sku­bė­jo ieš­ko­ti pa­žei­dė­jų.“ Gan­das, kad at­va­žiuo­ja gra­fi­čių pie­šė­jas, pa­sklis­da­vo žai­bo grei­čiu, ir ten, kur jis ke­tin­da­vo de­monst­ ruo­ti ne­re­gė­tą me­ną, su­si­rink­da­vo

daug smal­suo­lių ar ki­tų pra­de­dan­ čių meist­rų. „Mū­sų ne­pri­pa­ži­no vi­suo­me­nė, val­džia, bet kar­tu tai bu­vo es­te­ti­ka, su­ke­lian­ti ge­rų emo­ci­jų“, – Va­di­ mas tei­gė, kad jis nie­ka­da ne­pieš­ da­vo ant is­to­ri­nių, ar­chi­tek­tū­ri­nių pa­mink­lų, pri­va­čių na­mų, o pa­si­ rink­da­vo ap­leis­tas vie­tas, tvo­ras, ga­myk­las. Iš­si­lai­kė dau­giau nei 20 me­tų

Nors gra­fi­čiai ta­ry­bi­niais lai­kais bu­vo iš­šū­kis, pri­ly­go did­vy­riš­ku­ mui, ne vi­siems bu­vo priim­ti­nas no­va­to­riš­kas Va­di­mo įvaiz­dis. Kar­tą Ka­ra­ba­che vy­rų tua­le­te jį ap­su­po ke­li vy­rai, ku­riems ne­pa­ ti­ko vai­ki­no šor­tai. „Ko tu ren­gie­ si it bo­ba!“ – durk­lą Va­di­mui į šo­ ną įrė­mė vie­nas jų. „Bal­ti­jos ša­lys tuo­met bu­vo no­ va­to­riš­kiau­sios, tai ir ste­bin­da­vo, ir ža­vė­da­vo ki­tų res­pub­li­kų gy­ven­to­ jus. Tei­sėt­var­kos pa­rei­gū­nai mums pa­da­ry­da­vo išim­čių“, – at­sklei­dė gra­fi­čių meist­ras. Va­di­mas ne­sle­pia pa­si­ten­ki­ni­ mo, kad kai ku­rie jo dar­bai Ru­si­jo­ je, Uk­rai­no­je, taip pat Lat­vi­jo­je iš­ li­kę iki šių die­nų. Jiems jau dau­giau nei 20 me­tų. „Da­bar­ti­niai gra­fi­čių meist­rai – jau­no­ji kar­ta – ki­taip išauk­lė­ ta. Jie grei­tai su­nai­ki­na ta­vo kū­ri­ nį, pieš­da­mi ant vir­šaus. Ir ne­re­tai – ge­res­nį pie­ši­nį. Ma­no jau­nys­ tės lai­kais, no­rė­da­mas pa­si­rung­ ti, pieš­da­vai gre­ta, kad ki­ti ga­lė­tų įver­tin­ti, kie­no pie­ši­nys ge­res­nis“, – pa­ly­gi­no gra­fi­čių ve­te­ra­nas.

Ener­gi­ja: pa­sak V.Meik­ša­no, gra­fi­tis tu­ri teik­ti ge­rų emo­ci­jų.

Keis­čiau­sia vie­ta, kur pie­šė lat­vis? Il­gai ne­mąs­tęs V.Meik­ša­nas iš­sky­ rė kal­nus Ka­zachs­ta­ne. Tro­lei­bu­ sai, au­to­bu­sai, au­to­mo­bi­liai, na­ mų, bu­tų, ga­myk­lų, pa­sta­tų sie­nos ir net ka­na­li­za­ci­jas va­lan­čios che­ mi­nės ma­ši­nos – įpras­ti ob­jek­tai. Di­džiau­sias Va­di­mo gra­fi­tis Lat­ vi­jo­je – Ma­duo­nos mies­te­ly­je iš­ pieš­ta apie 80 met­rų il­gio ir 8 met­rų aukš­čio Kul­tū­ros na­mų sie­na. Ant jos pui­kuo­ja­si gar­siau­sių ša­lies vei­ kė­jų, tu­rė­ju­sių įta­kos šio pro­vin­ci­jos mies­te­lio vys­ty­mui­si, po­rtre­tai. „Gai­la, kad man Mur­mans­ke už­drau­dė pieš­ti ant po­van­de­ni­nio lai­vo vien dėl to, jog ki­tos ša­lies pi­lie­čiui ne­ga­li­ma ap­si­lan­ky­ti Ru­ si­jos ka­ri­nė­je ba­zė­je“, – nu­si­juo­kė V.Meik­ša­nas.

ani­ma­ci­nius Wal­to Dis­ney fil­mu­ kus „To­mas ir Dže­ris“, „Pe­liu­kas Mi­kis“. Pas­ta­rą­jį mo­kyk­lo­je ne­tgi ėmė pa­ro­di­juo­ti, tad ne­tru­kus jam pri­li­po Mi­kio pra­var­dė. Tie­sa, mo­ky­to­jai pa­lie­pė ne­nau­ do­ti va­ka­rie­tiš­kų var­dų ir Va­di­mą va­di­no tik pe­liu­ku. Ta­čiau vie­ ną die­ną už šu­ny­bes kla­sės drau­ gas pyk­te­lė­jo ir pa­sa­kė, kad jis ne­be pe­liu­kas, o vi­sas žiur­ki­nas (ru­siš­ kai „žiur­kė“ – „kry­sa“). „Pra­var­ dė „Krys“ pri­gi­jo la­bai grei­tai“, – nu­si­kva­to­jo lat­vis. Be­je, kri­mi­na­li­niai au­to­ri­te­tai jo ne sy­kį tei­ra­vo­si, ar pra­var­dė ne­ su­si­ju­si su jų žar­go­nu ir ne­reiš­kia skun­di­ko. „Bū­da­mi vai­kai net ne­ ži­no­jom to­kios pra­smės ir šia pra­ var­de ne­tru­kus mie­lai pa­si­ra­ši­nė­jau sa­vo dar­bus, tai ta­po ma­no pre­kės ženk­lu“, – šyp­so­jo­si meist­ras.

Pra­var­dė – iš paaug­lys­tės

Ir vers­las, ir ma­lo­nu­mas

Neį­lei­do į ka­ri­nę ba­zę

Ko­dėl jo pra­var­dė – Krys? Lat­vis šyp­so­si. Iki 13 me­tų jis la­bai mė­go

Ar da­bar gra­fi­čiai jam tik vers­las? „Šis už­siė­mi­mas tu­ri dvi me­da­lio

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

pu­ses. Aš dir­bu sa­vo ma­lo­nu­mui, ta­čiau iš to už­dir­bu ir pi­ni­gų, to­ dėl ga­liu siek­ti to, ko no­riu“, – sa­ kė jis. Va­di­mas pa­me­na, kaip jo vai­kus be ei­lės priė­mė į vai­kų dar­že­lį, nes pa­ža­dė­jo ne­mo­ka­mai iš­da­žy­ti ir gra­žiais pie­ši­niais iš­mar­gin­ti pa­ sta­to sie­nas. „Vie­nam pie­ši­niui rei­kia la­bai daug da­žų, – aiš­ki­no Va­di­mas. – Ma­žai vai­vo­rykš­tei – sep­ty­nių ae­ ro­zo­lio pa­kuo­čių. Va­žiuo­da­mas pas jus da­žų ve­žiau­si vi­są fur­go­ną.“ Ko­kios spal­vos jam gra­žiau­sios? Gar­sus gra­fič­ ių meist­ras įvar­di­ja mė­ly­ną bei žyd­rą ir jų at­spal­vius, taip pat rau­do­ną ir apel­si­ni­nę. O jei jis bū­tų spal­va, ko­kia no­rė­ tų bū­ti? „Bal­ta, – il­gai ne­gal­vo­jęs at­sa­kė Va­di­mas. – Jo­je yra vis­kas. Vie­no­se kul­tū­ro­se – ra­my­bė, ty­ru­ mas, die­viš­ku­mas, ki­to­se – skaus­ mas ir ge­du­las. Vi­sa tai su­si­py­nę ir neat­sie­ja­ma, kaip ir mū­sų gy­ve­ni­ mas.“

25

šeštadienis, balandžio 21, 2012

Penk­ta­die­nis. Try­ lik­ta mė­ne­sio die­na. Su Ole­gu Gaz­ma­no­ vu kal­bė­jo­mės prieš pat jo kon­cer­tą Kau­ no „Žal­gi­rio“ are­no­ je. Ru­si­jos šou vers­ lo ryk­lys pri­si­pa­ži­ no: prie­ta­rais ne­ ti­ki, bet dar ir da­ bar, kaip jau­nys­tė­ je, jau­di­na­si prieš išei­da­mas į sce­ną. Juo­lab Lie­tu­vo­je, ku­riai jau­čia ypa­tin­ gų sen­ti­men­tų.

Svar­bu ne tai, ką val­gai ir dė­vi Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė k.marcinkeviciute@diena.lt

– Jau­nys­tė­je esa­te gy­ve­nęs Klai­pė­do­je, daug kar­tų esa­te kon­cer­ta­vęs Lie­tu­vo­je, bet, at­ ro­do, ja vis ne­pa­si­so­ti­na­te, nes at­vy­kęs ne tik kon­cer­tuo­ja­te, bet ir tu­ris­tau­ja­te, ap­si­per­ka­ te? Ar šį­syk ir vėl pir­ko­te lai­ dy­nę? – Taip (juo­kia­si). Tu­rė­ti ge­rą lai­dy­ nę – se­na ma­no sva­jo­nė. Kai tik at­ vyks­tu į Bal­ti­jos ša­lis, tar­si su­grįž­tu į vai­kys­tę. Oras, žmo­nės – vis­kas čia man pa­tin­ka, yra ar­ti­ma. O lai­dy­nę pa­do­va­no­siu sa­vo sū­nui Fi­li­pui. Gai­la, kad pa­sta­rą­jį kar­tą bū­da­ mas Kau­ne ne­spė­jau pa­si­vaikš­čio­ ti – at­vy­kau vė­lai. Praė­ju­sį kar­tą, kai Lie­tu­vo­je lan­kiau­si su žmo­na, ap­ro­džiau jai mies­tą, M.K.Čiur­ lio­nio ir A.Žmui­dzi­na­vi­čiaus, Vel­ nių mu­zie­jus, Lais­vės alė­ją. Vis­ką, kas man čia pa­tin­ka. – Ne kar­tą esa­te sa­kęs, kad ne jūs ra­šo­te dai­nas, o dai­nos ra­ šo jus. Ar tie­sa, kad iš at­li­kė­jo dai­nų ga­li­ma su­dė­lio­ti jo gy­ve­ ni­mo chro­no­lo­gi­ją? – Esu su­kū­ręs daug dai­nų apie jū­ rą, Bal­ti­jos ša­lis. Vis­gi ne­ga­lė­čiau sa­ky­ti, kad jos at­spin­di ma­no gy­ ve­ni­mą. Įvy­kiai su­si­kau­pia, iš pro­ zos gims­ta poe­zi­ja, o iš mu­zi­kos – dai­nos. Sce­na yra ma­no gy­ve­ni­mas, ta­čiau Bal­ti­jos ša­ly­se man at­si­ve­ ria ant­ra­sis kvė­pa­vi­mas. Kuo ar­ čiau gim­to­jo Ka­li­ning­ra­do, tuo ge­ riau jau­čiuo­si. Klai­pė­da, Pa­lan­ga, Ni­da – nuo­sta­būs mies­tai. Daug kar­tų ten bu­vau. Esu dir­bęs Kai­pė­ do­je. Uos­te sto­vė­jo ma­no lai­vas. Ir kas­kart į šiuos mies­tus su­grįž­da­ mas jau­čiuo­si esąs ar­čiau gim­ti­ nės. Ta­li­ne to ne­jau­čiu. – Sa­vo „Twit­ter“ pus­la­py­je jūs pub­li­ka­vo­te Mi­ka­lo­jaus Kons­ tan­ti­no Čiur­lio­nio rep­ro­duk­ ci­jų nuo­trau­kas. Šio dai­li­nin­ko dar­bų tu­ri­te ir sa­vo na­muo­se?

– Taip. Čiur­lio­nio dar­bai man la­bai pa­tin­ka. Ma­nau, kad jis nė­ra tin­ka­ mai įver­tin­tas pa­sau­ly­je. – O lie­tu­viš­ka vir­tu­vė jums pa­ tin­ka? – Man la­bai ska­ni lie­tu­viš­ka juo­da duo­na, ce­pe­li­nai, bul­vi­niai bly­nai. Lie­tu­vo­je daug ko­ky­biš­kų pie­no pro­ duk­tų. Ir varš­kė – kaip vai­kys­tė­je.

Ant­ra ver­tus, juk man jau še­šias­de­ šimt ir aš gau­nu pen­si­ją! – Bet juk ir Ru­si­jo­je yra daug ska­nių pie­no pro­duk­tų? – Yra. Bet čia kaž­ko­dėl ska­niau. – Sa­ko­ma, kad ape­ti­tas au­ga be­ val­gant, juo­lab su ge­ra kom­pa­ ni­ja. Tu­ri­te drau­gų Lie­tu­vo­je? – Ka­li­ning­ra­de drau­gų tu­riu daug, o Lie­tu­vo­je – vos vie­ną ki­tą. Ma­lo­ nu bu­vo su­si­pa­žin­ti su krep­ši­nin­ ku Ša­rū­nu Mar­čiu­lio­niu, tik šįkar­t

ne­ra­dau lai­ko su juo su­si­tik­ti, to­dėl siun­čiu jam lin­kė­ji­mus. Se­ku spor­ to įvy­kius, o lie­tu­viai – spor­ti­nin­ kų tau­ta.

va­nas, o jų ne­tu­riu kur dė­ti. Vis­ kas, ko man rei­kia ir ką ma­no ga­li­ my­bės lei­do nu­si­pirk­ti, aš jau tu­riu. Daik­tai tik ap­krau­na na­mus.

– Kaž­ka­da sva­jo­jo­te tap­ti olim­ pi­niu čem­pio­nu. Tuo ver­čia ti­ kė­ti ir sce­no­je jū­sų at­lie­ka­mi ak­ro­ba­ti­niai triu­kai. – La­bai mėgs­tu dvi­ra­čių spor­tą, daug ke­liau­ju dvi­ra­čiu. Tai ir nau­ din­ga, ir ma­lo­nu. Spor­tuo­ju kas­ dien, ta­čiau ne spor­to sa­lė­je. – Ste­bi­na­te ener­gi­ja. Kaip jos ne­pra­ras­ti bė­gant me­tams? – Svar­biau­sia – nie­ka­da ne­tin­gė­ti. Svei­ka­ta – tai va­lia. Kiek jos tu­ri­ te, to­kie ir re­zul­ta­tai. Aš iš ry­to pa­ da­rau leng­vą mankš­tą. Anks­čiau skau­dė­da­vo stu­bu­rą, to­dėl tu­riu nuo­la­t mankš­tin­ti nu­ga­ros rau­me­ nis. Aš ne­su kū­no ren­gy­bos inst­ruk­ to­rius, bet mankš­ti­nuo­si nuo­la­t.

– O kaip ver­ti­na­te Ru­si­jos šou vers­lą, ku­ria­me daug pa­to­so, ne­tik­rų žvaigž­džių ir dirb­ti­nio jų spin­de­sio? – Man pa­tin­ka at­li­kė­jai, ku­rie iš­gar­ sė­ja ge­ra ir ko­ky­biš­ka mu­zi­ka, o ne vie­šai­siais ry­šiais. Gy­ve­ni­me svar­ biau­sia ne tai, ką tu val­gai ar ko­kius dra­bu­žius dė­vi. Žmo­gaus gy­ve­ni­me svar­bu ne nu­gy­ven­tų me­tų, o nu­ veik­tų dar­bų skai­čius. Aš dai­nų tu­riu dau­giau, nei jų rei­kia dvie­jų va­lan­dų kon­cer­tui. Per kon­cer­tus ko­vo­ju pa­ts su sa­vi­mi: su jau­nuo­ju Gaz­ma­no­vu, ku­ris su­dai­na­vo pa­čias po­pu­lia­riau­ sias dai­nas prieš dvi­de­šimt me­tų, ir su tuo, ku­ris šian­dien pa­ra­šė nau­jų dai­nų. Ti­kiuo­si nu­ga­lė­ti ir šian­die­ nį, ir jau­ną­jį Gaz­ma­no­vą.

– Ko­kių lauk­tu­vių pa­pras­tai ve­ ža­te sa­vo ar­ti­mie­siems? – Oi, kaip ne­mėgs­tu vi­sų tų smulk­ me­nų, su­ve­ny­rų. Ma­no na­mai jų jau per­pil­dy­ti. Man te­be­do­va­no­ja do­

– Ko­kią sa­vo atei­tį įsi­vaiz­duo­ ja­te? – Išei­siu į pen­si­ją ir pra­dė­siu ke­ liau­ti. Pa­siim­siu vi­są sa­vo di­de­lę šei­mą. Pa­ro­dy­siu jiems vi­sas vie­

tas, ku­rios man yra mie­los. Ro­dy­ siu jiems ir ste­bė­siuo­si jų aki­mis vis­kuo, kas man jau ži­no­ma. Ant­ra ver­tus, juk man jau še­šias­ de­šimt ir aš jau gau­nu pen­si­ją! Tik­ riau­siai rei­kia pa­lauk­ti aš­tuo­nias­ de­šimt­me­čio... Gal­būt ta­da ga­lė­siu leis­tis į to­kias ke­lio­nes. Juk dai­no­je apie Kau­ną yra to­kie žo­džiai: „Svei­ kas, Kau­ne! Aš ir vėl su­grį­žau. Iš siel­var­to ir liū­de­sio klam­py­nės. Aš su­grį­žau į Lais­vės alė­ją, at­si­grę­žiau į su­si­ti­ki­mą su li­ki­mu. Šį va­ka­rą mie­ gan­čio­mis gat­vė­mis vėl bas­ty­siuos kaip be­na­mis ir žiū­rė­siu, kaip tam­ siam dan­gu­je skren­da ir virš Vel­nių mu­zie­jaus su­sto­ja de­be­sys...“ Dai­ni­nin­kas O.Gaz­ma­no­vas po dau­ giau kaip dvi va­lan­das tru­ku­sio kon­ cer­to neat­sis­py­rė Kau­no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nio klu­bo sa­vi­nin­ko Vla­di­mi­ro Ro­ma­no­vo pa­siū­ly­mui pa­žais­ti krep­ ši­nį. Paaiš­kė­jo, kad dai­ni­nin­kas ga­na ne­blo­gai val­do oran­ži­nį ka­muo­lį. „Tai ne­nuos­ta­bu – juk Ole­ gas nuo­lat spor­tuo­ja. Ti­kiuo­si, šis drau­giš­kas su­si­ti­ki­mas aikš­te­lė­je pa­liks gra­žių pri­si­mi­ni­mų“, – sa­ kė V.Ro­ma­no­vas.

Dai­ni­nin­ko lau­rai O.Gaz­ma­no­vas per dau­ge­lį me­tų sce­no­je bu­vo įver­tin­tas svar­biais Ru­si­jos ap­do­va­no­ji­mais: 1995 m. jam su­teik­tas Ru­si­jos nu­

si­pel­niu­sio ar­tis­to var­das; 2001 m. – Ru­si­jos liau­dies ar­tis­to

sta­tu­sas; 2006 m. – Gar­bės or­di­no ka­va­lie­

riaus ti­tu­las. Net 15 kar­tų ta­po fes­ti­va­lio „Pes­

nia go­da“ („Me­tų dai­na“ – rus.) lau­ rea­tu; 7 kar­tus lai­mė­jo Ru­si­jos na­cio­na­

li­nį ap­do­va­no­ji­mą „Ova­ci­ja“. 1992 m. O.Gaz­ma­no­vas ta­po Mo­ Spor­tas: O.Gaz­ma­no­vas vai­kys­tė­je sva­jo­jo da­ly­vau­ti olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se; da­bar kas­dien mankš­ti­na­si, do­

mi­si spor­tu, to­dėl „Žal­gi­rio“ are­no­je taik­liai mė­tė ka­muo­lį į krep­šį ir ap­si­džiau­gė ga­vęs do­va­nų „Žal­gi­rio“ marš­ki­nė­lius. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

na­ke vy­ku­sių „The World Mu­sic Awards“ (Pa­sau­lio mu­zi­kos ap­do­ va­no­ji­mai – angl.) lau­rea­tu.

26

šeštadienis, balandžio 21, 2012

J.Lei­tai­tė: „Pri­va­lau įveik­ti bai­mę vai­ruo­ti“ Dai­ni­nin­kė Ju­di­ta Lei­tai­tė net ir po bai­sios ava­ri­jos, ku­rio­je prieš dve­jus me­tus bu­vo sun­kiai su­ža­lo­ta, daž­nai į gy­ve­ni­mą žvel­ gia per ro­ži­nius aki­nius. „Nuos­ta­bus oras! Ko­kia dar ga­lė­tų bū­ti nuo­tai­ka?“ – po­kal­bio pra­džio­je šyp­te­li Ju­di­ta.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ža­vi­si ser­gan­čių stip­ry­be

Ta­čiau ne­tru­kus jos šyp­se­na dings­ ta ir gar­sus me­co­sop­ra­nas švel­niu bal­su mė­gi­na at­sa­ky­ti į šim­tus kar­ tų gir­dė­tą ir sau už­duo­tą klau­si­mą. Kas pa­si­kei­tė po lai­min­gai pa­si­bai­ gu­sios ava­ri­jos? „Pa­bu­vu­si li­go­ni­nė­je su­pra­ tau, kad ma­no anks­tes­nės pro­ble­ mos bu­vo la­bai men­kos. Dar la­ biau įver­ti­nau gy­ve­ni­mą ne tik žo­džiais. Ką kal­bė­ti apie che­mo­ te­ra­pi­jos kur­sus ken­čian­tį žmo­gų, ku­riam nė­ra blo­go ar ge­ro oro? Yra die­na, ku­rią gy­ven­da­mas džiau­gia­ si kiek­vie­na aki­mir­ka, nes ne­ži­no, ar su­lauks ry­to­jaus“, – dės­to ži­no­ ma at­li­kė­ja. Ju­di­tą ste­bi­na, iš kur žmo­nės, ko­vo­jan­tys su mir­ti­mi, tu­ri tiek op­ ti­miz­mo, ir kaip pa­vyz­dį pa­tei­kia prieš dve­jus me­tus mi­ru­sį kom­po­ zi­to­rių Gin­tau­tą Aba­rių: „Ma­čiau jo pa­ki­li­mus ir nu­si­lei­di­mus, bet ža­viuo­si jo stip­ry­be. Pas­kai­tau vos mė­ne­sį iki mir­ties ra­šy­tus jo op­ ti­miz­mu ir ener­gi­ja trykš­tan­čius elekt­ro­ni­nius laiš­kus. Kar­tais at­ ro­do, kad ne jis, o mes sir­go­me.“ Pa­me­na vai­ruo­to­jų vei­dus

2010 m. sau­sio 29-ąją, kai nau­ju „Su­ba­ru“, pirk­tu prieš me­tus, va­ žia­vo pail­sė­ti į Drus­ki­nin­kus, kur sa­na­to­ri­jo­je bu­vo už­si­sa­kiu­si sa­ vait­ga­lio at­si­pa­lai­da­vi­mo pro­gra­ mą, J.Lei­tai­tė da­bar pa­me­na, tar­si tai bū­tų nu­ti­kę va­kar: „At­si­me­nu, su kuo kal­bė­jau­si te­le­fo­nu, kaip su­ mė­tė ma­ši­ną ir ji nu­sly­do į prieš­ prie­ši­nio eis­mo juos­tą, ap­si­su­ko... Pa­me­nu net „Vol­vo“ vil­ki­ko vai­ ruo­to­jų vei­dus, o juk jie sė­di taip aukš­tai!“ Tą­dien Lie­tu­vo­je bu­vo itin pra­stos vai­ra­vi­mo są­ly­gos, ke­lius kaus­ tė plik­le­dis, to­dėl bu­vo daug ava­ ri­jų. Ju­di­ta tik spė­jo pa­gal­vo­ti, kad ne­tru­kus bus di­de­lis spro­gi­mas. Ir po aki­mir­kos pa­si­gir­do stip­rus trenks­mas... Ji ste­buk­lin­gai li­ko gy­va. Ga­li­ma tik spė­lio­ti, kas bū­tų bu­vę, jei ne­ bū­tų pri­si­se­gu­si sau­gos dir­žo. Ava­ri­jo­je mo­te­riai lū­žo še­ši šon­ kau­liai, men­tė, buvo vi­siš­kai su­ mai­to­ta de­ši­nio­ji kulkš­nis. Ant­ros ope­ra­ci­jos rei­kė­jo lauk­ti, nes J.Lei­ tai­tė tu­rė­jo at­gau­ti jė­gas ir va­lė­si jos plau­čiai. 6 pa­ros rea­ni­ma­ci­jo­s palatoje

Sau­sio 29-ąją, sa­vo­tiš­ką ant­rą­jį J.Lei­tai­tės gim­ta­die­nį, dai­ni­nin­kei pri­me­na ir kit­kas – ko­jo­je įsuk­tas me­ta­li­nis varž­tas ir vis dar ata­kuo­ jan­tis skaus­mas. Ypač drėg­nu oru. „Oi, kiek pri­gė­riau vais­tų nuo skaus­mo, – at­si­dūs­ta. – Bet jų

var­to­ji­mą da­bar smar­kiai su­ma­ži­ nau.“ Še­šios pa­ros rea­ni­ma­ci­jos pala­ toje, mė­nuo li­go­ni­nė­je, dvi ope­ ra­ci­jos, rea­bi­li­ta­ci­ja li­go­ni­nė­ je Vil­niu­je, pa­skui – sa­na­to­ri­jo­je Drus­ki­nin­kuo­se. Ju­di­ta dė­ko­ja me­di­kams, ku­rie iš Va­rė­nos ją sku­biai nu­ve­žė į Vil­nių. Pa­me­na, kaip šnabž­dė­jo gy­dy­to­ jai, kad su­lū­žę šon­kau­liai pra­durs plau­čius ir dai­ni­nin­kė už­springs krau­ju. „Bet kad ži­no­tu­mė­te, kaip skau­da lū­žus šon­kau­liams! Ne­kart pra­šiau mor­fij­ aus. Ir la­bai bi­jo­jau, kad pra­ ra­siu bal­są“, – kal­ba dai­ni­nin­kė.

Rei­kia iš­nau­do­ti nuo­sta­bias gy­ve­ni­ mo aki­mir­kas ir jo­ mis džiaug­tis. Ne­ga­li avė­ti aukš­ta­kul­nių

Po aki­mir­kos dai­ni­nin­kė šyp­te­li, pri­si­mi­nu­si vie­ną links­mą nuo­ty­kį iš li­go­ni­nės lai­kų. Ji gu­lė­jo vien­vie­ tė­je pa­la­to­je ir kan­ki­na­ma di­de­lių skaus­mų pa­ste­bė­jo, kad po lo­va ant že­mės nu­kri­tęs myg­tu­kas, ku­rį pa­ spau­dus iš­kvie­čia­mas per­so­na­las. „O jei­gu mir­siu ir nie­kas neiš­ girs, pa­ma­niau. Ir aš kad su­ri­kau iš bai­mės! Kai su­lė­kė per­so­na­las, su­ pra­tau, jog bal­sas dar yra“, – da­bar juo­kia­si tai pri­si­mi­nu­si at­li­kė­ja. Be­je, dar tų pa­čių me­tų ge­gu­žės 9 d. Ju­di­ta jau kon­cer­ta­vo. Šiaip ne taip bu­vo už­kel­ta į sce­ną, avė­jo šle­pe­tes, bet kai už­dai­na­vo, at­ro­dė, kad ava­ri­ja te­bu­vo klai­kus sap­nas. Tie­sa, išė­ju­si iš li­go­ni­nės il­gai vaikš­čio­jo su vaikš­ty­ne, nes lū­ žu­sių šon­kau­lių skaus­mas ne­lei­do nau­do­ti ra­men­tų. „Vė­liau su ra­men­tais, net ir ly­ di­mai slau­gės, apei­ti na­mą pri­ly­go žyg­dar­biui“, – pa­sa­ko­ja ji. Ra­men­ tus dai­ni­nin­kė nau­do­jo iki 2010 m. bir­že­lio, vė­liau vaikš­čio­jo pa­si­rem­ da­ma laz­da. Jos vie­na ko­ja bu­vo trum­pes­nė pu­sant­ro cen­ti­met­ro, to­dėl pri­rei­ kė dar vie­nos ope­ra­ci­jos, o įsuk­tas varž­tas su­jun­gė du są­na­rius. Ir dar lau­kė dau­gy­bė fi­zio­te­ra­pi­jos kur­sų, il­ga rea­bi­li­ta­ci­ja, nes rau­me­nys bu­ vo at­ro­fa­vę­si. „Gai­la, kad ne­ga­liu avė­ti aukš­ta­ kul­nių, – juo­kia­si J.Lei­tai­tė. – Bet vei­das li­ko be ran­dų. Die­vas ma­ne iš­gel­bė­jo.“ Sus­tip­ri­no ti­kė­ji­mą

„Kar­tais pa­tys pri­si­gal­vo­ja­me daug ne­rei­ka­lin­gų rū­pes­čių, – po pau­zės tę­sia Ju­di­ta. – Rea­ni­ma­ci­jo­je din­go ki­tos pro­ble­mos, nes min­ty­se bu­ vo tik svei­ka­ta, vais­tai nuo skaus­

mo. Be­je, da­bar leng­vai su­si­lei­džiu vais­tus pa­ti.“ Po aki­mir­kos dai­ni­nin­kė pri­si­pa­ žįs­ta, kad sun­kiu me­tu la­bai svar­ bu kiek­vie­nam žmo­gui tu­rė­ti va­ rik­lį. Tai su­tei­kia op­ti­miz­mo. Koks jos va­rik­lis? Pa­ty­li ir po pau­zės ne­ sla­pu­kau­da­ma vėl mi­ni Aukš­čiau­ sią­jį – Die­vą. Ne, ji pra­dė­jo ti­kė­ti ne po ava­ri­ jos. Tik džiau­gia­si, kad bu­vo daug žmo­nių, ku­rie mel­dė­si už ją. Ne­ lai­mė tik dar la­biau su­tvir­ti­no ti­ kė­ji­mą. Da­bar dar bū­ti­na val­gy­ti gy­dy­to­ jų re­ko­men­duo­tos šal­tie­nos ir įvai­ rių dre­bu­čių: mais­to, ku­ria­me daug kal­cio – me­džia­gos kau­lams. Jau ke­lio­li­ka me­tų 24 die­nas prieš šv. Ka­lė­das ir 40 die­nų prieš šv. Ve­ ly­kas ji griež­tai lai­ko­si pa­snin­ko: nė la­šo al­ko­ho­lio, ne­val­go mė­sos. „Anks­čiau ne­si­nau­do­jau ir lif­tu. Tik da­bar jau sun­ku už­lip­ti į aš­tun­ tą aukš­tą“, – nu­si­juo­kia Ju­di­ta. Ji daug kar­tų dė­ko­ja iš­ti­ki­miems ger­bė­jams, ku­rie iš įvai­rių Lie­tu­vos mies­te­lių, kai­mų siun­čia jai kau­la­ žo­lių te­pa­lus ar „cik­ri­nį“ (tik­ri­nį) me­dų. „Esu už eko­lo­giš­ką vir­tu­vę, smar­kiai su­ma­ži­nau vi­są mė­sos ra­cio­ną, – tei­gia J.Lei­tai­tė. – Ne­ ti­kiu vi­ta­mi­nais. Ge­riau kuo dau­ giau na­tū­ra­lių pro­duk­tų – or­ga­niz­ mas pa­siims, ko jam trūks­ta.“ Klau­syk, kol gy­va

Už ką? Tur­būt vi­si žmo­nės to klau­ sia po ne­lai­mės. Li­ki­mas? Pui­ky­bė? Blo­gas dar­bas? „Mąs­čiau apie tai ir aš, – link­si dai­ni­nin­kė. – Na, yra toks po­sa­kis. Už­pa­ka­liu ban­džiau sės­tis ant ke­ lių kė­džių. Sku­bė­jau neaiš­ku kur, per­var­gau, ne­spė­da­vau at­si­gau­ti, vis dir­bau.“ Mo­te­ris pa­brė­žia, kad tik po ava­ ri­jos su­vo­kė, jog di­džiau­sia lai­mė – do­va­no­ti džiaugs­mą ki­tiems. Ju­di­ta pa­me­na kon­cer­tą Va­rė­no­ je, kai priė­jo mo­te­ris ir pri­si­pa­ži­ no: no­rė­tų, kad jai mi­rus skam­bė­ tų Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus poe­zi­ja ir J.Lei­tai­tės at­lie­ka­mas Frédéri­co Cho­pi­no „Ru­duo“. „Na, ne! To­kiai pro­gai al­bu­mo ne­duo­siu! Klau­sy­ki­te, kol esa­te gy­ va!“ – tuo­met at­kir­to Ju­di­ta ir nu­ siun­tė mo­te­riai dai­nų al­bu­mą, ku­ ria­me bu­vo ir „Ru­duo“. Kon­cer­tuos už­sie­ny­je

Jei no­ri­te nu­žu­dy­ti mo­te­rį, atim­ki­ te iš jos sva­jo­nes ir iliu­zi­jas. J.Lei­ tai­tė pa­kar­to­ja gar­sų po­sa­kį ir pri­si­pa­žįs­ta, kad net bai­si ava­ri­ ja ir per ją din­gę kai ku­rie „drau­ gai“ ne­su­dau­žė iliu­zi­jų: „Dai­nuo­ ju apie ro­ži­nį gy­ve­ni­mą ir vis dar daž­nai žvel­giu per ro­ži­nius aki­ nius. Jei ne­tu­rė­siu iliu­zi­jų – ne­gy­ ven­siu. Bet sce­no­je ga­liu bū­ti to­kia,

Mu­zi­ka: praė­jus vos ke­liems mė­ne­siams po ava­ri­jos J.Lei­tai­tė ki­lo į

sce­ną dai­nuo­ti.

ko­kia bū­nu, ko­kia no­riu, ko­kia esu. Ga­liu ken­tė­ti, verk­ti ir džiaug­tis su sa­vo klau­sy­to­jais.“ Dai­ni­nin­kė at­sklei­džia, kad ne­ tru­kus lau­kia la­bai įdo­mus lai­kas. Grei­tai ji kon­cer­tuos Dub­li­ ne, pa­skui vie­na­me my­li­miau­sių mies­tų Sankt Pe­ter­bur­ge – Er­mi­ ta­žo teat­re, o per bal­tą­sias nak­tis – Stok­hol­me. „La­bai my­liu šį mies­tą. Se­no­ vi­nes baž­ny­tė­les, gat­ve­les, ku­rios ap­ra­šy­tos gar­sio­je tri­lo­gi­jo­je „Mer­ gi­na su dra­ko­no ta­tui­ruo­te“, tu­riu net my­li­mą ka­vi­nę su vaiz­du į Ka­ ra­lių rū­mus“, – sen­ti­men­tų Šve­di­ jos sos­ti­nei ne­sle­pia mo­te­ris. Dai­ni­nin­kė lau­kia ir aly­vų žy­dė­ ji­mo, ku­ris jai aso­ci­juo­ja­si su tik­ru pa­va­sa­riu: „Rei­kia iš­nau­do­ti nuo­ sta­bias gy­ve­ni­mo aki­mir­kas ir jo­ mis džiaug­tis.“ Ko­vo­ja su ne­mi­ga

Ji džiau­gia­si ir iš­ti­ki­mos drau­gės As­tos at­neš­to­mis kny­go­mis, į mo­ bi­lų­jį te­le­fo­ną pusb­ro­lio Do­mo at­ siųs­to­mis pra­žy­du­sių gė­lių nuo­

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

trau­ko­mis, ir kon­cer­tais. Pa­ky­lė­ta mo­te­ris ga­li bū­ti drau­gi­jos sie­la, o jos pa­sa­ko­ji­mai už­bu­ria. Anks­čiau sū­nus ir duk­ra, kai dar bu­vo ma­žes­ni, at­si­gul­da­vo ša­lia ma­mos iš abie­jų pu­sių ir klau­sy­ da­vo­si jos pa­sa­ko­ja­mų Sel­mos La­ gerlöf ro­ma­nų siu­že­tų. Ju­di­ta pa­sa­ ko­da­vo taip iš­raiš­kin­gai, kad duk­ra vie­na net bi­jo­da­vo ei­ti į tua­le­tą. O bai­mė vėl vai­ruo­ti ar jau įveik­ ta? „Ne­ga­liu vi­są lai­ką va­žiuo­ti tro­ lei­bu­su ar­ba nau­do­tis drau­gų ge­ ru­mu. Tad nu­spren­džiau vai­ruo­ti. Vi­są lai­ką bu­vau sa­va­ran­kiš­ka ir šį­ kart pri­va­lau įveik­ti bai­mę“, – at­ sklei­džia mo­te­ris. Klau­si­mas, ar ji ge­rai mie­ga, už­klum­pa ne­pa­si­ren­gu­sią. Ju­di­ta nu­ty­la, o po il­go­kos pau­zės pri­ si­pa­žįs­ta: „Pa­tai­kė­te į skau­džiau­ sią vie­tą... Po kon­cer­to jau­čiuo­ si pa­ky­lė­ta, nes gy­ve­nu kar­tu su klau­sy­to­jais. Po va­lan­dos, at­ro­do, griū­siu iš nuo­var­gio, bet neuž­ mie­gu. Tie­sa, vais­tus nuo ne­mi­ gos ma­ži­nu. Prob­le­ma yra, rei­kės ją spręs­ti.“

27

šeštadienis, balandžio 21, 2012

Kauniečių architektų Ryčio Kaminsko ir Erikos Rodaitės-Kaminskienės konkursui „Metų interjeras“ pateiktas virtuvės interjeras Auksinės paletės prizą laimėjo ne už įmantrybes, o už paprastumą. Ori­gi­na­lūs: vi­si kie­ti bal­dai su­kur­ti ar­chi­tek­tų ir pri­tai­ky­ti spe­cia­liai šiam bu­tui.

Rai­mon­do Ur­ba­ka­vi­čiaus, To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Sie­kė pa­slėp­ti ir bu­vo pa­ste­bė­ti Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Ne­si­no­ri ma­ty­ti puo­dų

Būs­tas, ku­ria­me įreng­ta ge­riau­sia vir­tu­vė, yra ne Kau­ne, o ge­ro­kai nuo jo nu­to­lu­sia­me Lie­tu­vos ku­ ror­te – Ni­do­je. At­ro­do, kad vir­tu­ vė įver­tin­ta ne už įmant­ry­bes, ko­ kių ga­li­ma pa­ma­ty­ti iš­tai­gin­guo­se erd­viuo­se na­muo­se, o prie­šin­gai – už tai, kad jos be­veik nė­ra. Šia­me bu­te gy­ve­na­ma ne nuo­lat. Tai poil­sio būs­tas, ku­ria­me vir­tu­ vė nė­ra to­kia ak­tua­li, kaip nuo­la­ ti­niuo­se na­muo­se, kur mais­tas ga­ mi­na­mas kas­dien. „Gal­vo­jo­me, kaip pa­da­ry­ti, kad vir­tu­vės tar­si ap­skri­tai ne­bū­tų, kad jos be­maž ne­si­ma­ty­tų, kad in­ter­je­re ji ne­bū­tų ak­ty­vi. Bes­lėp­da­mi, bein­ teg­ruo­da­mi ją į bend­rą erd­vę pa­ sie­kė­me to, kad ją pa­ste­bė­jo. Tai­gi, ne­la­bai mums pa­vy­ko ją pa­slėp­ti“, – šyp­so­jo­si ar­chi­tek­tas R.Ka­mins­ kas. Jis pra­si­ta­rė, kad slap­ta vy­lė­si pel­ny­ti to­kią no­mi­na­ci­ją, nes vir­tu­ vė, ku­rios be­veik ne­ma­tyti, yra ga­ na ori­gi­na­lus su­ma­ny­mas. Du­šas – iš­kart dviem

Šia­me bu­te poil­siau­jan­ti ke­tu­rių

as­me­nų šei­ma pa­gei­da­vo, kad in­ ter­je­ras ne­bū­tų ap­krau­tas ne­rei­ ka­lin­gais bal­dais, kad bū­tų iš­ryš­ kin­tos for­mos, kad spal­vos bū­tų leng­vos, kad ne­kil­tų ne­rei­ka­lin­ gų rū­pes­čių bu­tą pri­žiū­rint, tvar­ kant. Tri­jų kam­ba­rių maž­daug 70 kv. m plo­to bu­tas įreng­tas nau­jos sta­ty­ bos prie­sta­te, tad nei sie­nų griau­ti, nei per­pla­nuo­ti jo ne­rei­kė­jo. Na­tū­ra­lu, kad tu­rint pa­sto­gę ku­ ror­te, pail­sė­ti ten pra­šo­si ir drau­ gai. Sve­tai­nės minkš­ta­suo­liai ga­li pa­virs­ti dviem dvi­gu­lė­mis lo­vo­mis. Vai­kų kam­ba­ry­je po aukš­tai iškel­ ta lo­va pa­lik­ta erd­vės pri­pu­čia­mam čiu­ži­niui ar pa­pil­do­mai lo­vai. Ne­ rin­gos her­bo mo­ty­vais juo­da ir bal­ta spal­vomis de­ko­ruo­to­je du­šo pa­tal­ po­je iš­kart ga­li praus­tis du žmo­nės. Ap­do­va­no­ji­mą pel­niu­siai vir­tu­ vei skir­ti vos ke­li kvad­ra­ti­niai met­ rai plo­to. Nuo sve­tai­nės ji at­skir­ ta lenk­tu ba­ru, ku­ris ki­to­je pu­sė­je jun­gia­si su dar­bas­ta­liu. Iš sve­tai­ nės akis nė neuž­čiuo­pia vir­tu­vės zo­nos, me­die­nos raš­tu de­ko­ruo­ tas ba­ras tar­si su­si­lie­ja su pa­na­ šia vir­tu­vės sie­na. Ant šios sie­nos pri­tvir­tin­tas te­le­vi­zo­rius, jį ga­li­ma ma­ty­ti sė­dint ne tik prie ba­ro, bet

ir at­si­lo­šus ant minkš­ta­suo­lio sve­ tai­nė­je. Ties vir­tu­vės zo­na sto­vin­čioje spin­toje – šal­dy­tu­vas. Pa­ka­bi­na­ mų vir­tu­vi­nių spin­te­lių vi­sai at­ si­sa­ky­ta – bū­ti­niau­si in­dai, sta­lo įran­kiai tu­rė­tų tilp­ti at­vi­ro­je džio­ vyk­lo­je virš plau­tu­vės. Po dar­bas­ ta­liu – ke­le­tas spin­te­lių, pa­vyz­ džiui, puo­dams ar ne­gen­dan­tiems mais­to pro­duk­tams. Dar­bas­ta­ly­je su­mon­tuo­ta dvie­jų vie­tų kait­len­ tė. Kam­pe įspraus­ta plau­tu­vė be­ ne la­biau­siai iš­duo­da šios ne­di­de­ lės erd­vės pa­skir­tį. Dan­ga tar­si iš len­tų

Už­sa­ko­vai iš­reiš­kė no­rą, kad jų poil­sio bu­te jaus­tų­si, jog tai būs­tas ne kur ki­tur, o ne­to­li jū­ros. Ar­chi­ tek­tai ieš­ko­jo ne­ba­na­lios ma­ri­nis­ ti­nės iš­raiš­kos ir pa­si­tel­kė jach­tos de­nio mo­ty­vą. Ap­dai­lo­je vy­rau­ja vi­ni­li­nė dan­ ga, imi­tuo­jan­ti me­die­ną. Iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­do, kad grin­dys, vir­ tu­vės ir ba­ro sie­nos dengtos na­tū­ ra­lios me­dienos len­tomis. Tai ne ri­ti­ni­nė dan­ga, ji su­kli­juo­ta iš tam tik­ro il­gio me­die­nos raš­tą ko­pi­juo­ jan­čių juos­tų. Tar­pai tarp „len­tų“ už­pil­dy­ti gu­ma.

Ši ap­dai­los me­džia­ga, at­krei­pė dė­me­sį R.Ka­mins­kas, lei­do ne­sun­ kiai iš­gau­ti lenk­tus pa­vir­šius. Pa­ sak ar­chi­tek­to, jach­to­se nau­do­ja­ mas na­tū­ra­lus me­dis, ta­čiau tar­pai taip pat už­pil­do­mi gu­ma. Vis dėl­to me­dis ne toks at­spa­rus.

Ry­tis Ka­mins­kas:

Gal­vo­jo­me, kaip pa­ da­ry­ti, kad vir­tu­vės tar­si ap­skri­tai ne­bū­ tų, kad jos be­maž ne­ si­ma­ty­tų, kad in­ter­je­ re ji ne­bū­tų ak­ty­vi. Ar­chi­tek­to ži­nio­mis, kiek­vie­na vi­ni­li­nė „len­ta“ yra skir­tin­ga, nes fo­tog­ra­fuo­ja­mos na­tū­ra­lios len­tos, nuo­trau­kos per­ke­lia­mos ant dirb­ ti­nės me­džia­gos. Pap­lū­di­mio smė­lis ne­bai­sus

Už­sa­ko­vai no­rė­jo, kad bal­dų bū­ tų ne­daug, bet kar­tu bū­tų su­kur­ tas mak­si­ma­lus mie­ga­mų­jų vie­tų skai­čius, bal­dai tu­rė­jo bū­ti ko­ky­

biš­ki ir uni­ver­sa­lūs, mak­si­ma­liai pri­tai­ky­ti tu­ri­mai erd­vei. Vi­si bu­to bal­dai, iš­sky­rus ba­ro kė­des ir mie­ ga­mą­ją so­fą vai­kų kam­ba­ry­je, pro­ jek­tuo­ti pa­čių ar­chi­tek­tų. „Vi­suo­met, kai no­ri in­ter­je­re pa­ lik­ti kuo ma­žiau daik­tų, tie daik­tai tu­ri bū­ti la­bai ko­ky­biš­ki, ir ne­rei­ kia jų už­gož­ti pa­gal­vė­lė­mis ar ko­ kiais nors ra­kan­dais“, – paaiš­ki­no R.Ka­mins­kas. Tie­sa, kai ku­rias ori­gi­na­lių bal­dų da­lis te­ko pirk­ti, pa­vyz­džiui, sve­ tai­nės minkš­ta­suo­lio mie­ga­mo­jo bal­do me­cha­niz­mą. Vi­suo­se kam­ba­riuo­se naudotos tos pa­čio­s me­džia­gos. Grin­dys – vi­ni­li­nės, bal­dai – kli­juo­tos fa­ne­ ros. Vi­si pa­vir­šiai leng­vai va­lo­mi. „Vi­si sta­cio­na­rūs bal­dai yra tar­si iš­lie­ti ir plas­tiš­kai su­jung­ti su grin­ di­mis kaip su lai­vo kor­pu­su. Vis­kas tar­si at­spa­ru van­de­niui – pa­pras­ ta ir pa­to­gu pri­žiū­rė­ti, eksp­loa­tuo­ ti, il­gaam­žiš­ka, ne­rei­ka­lau­ja var­gi­ nan­čios prie­žiū­ros per ato­sto­gas“, – sa­vo kur­to in­ter­je­ro pra­našu­mus api­bend­ri­no au­to­riai. Pa­sak jų, čia ne­bai­su pri­bars­ty­ti smė­lio, iš­lie­ti van­dens ar vy­no. „Vis­kas kaip de­ ny­je – pi­li van­de­nį ir leng­vai nu­ plau­ni!“ – pa­ly­gi­no jie.

Kon­kur­sas „Me­tų in­ter­je­ras 2011“

Or­na­men­tas: vo­nios kam­ba­rys

de­ko­ruo­tas Ne­rin­gos her­bo mo­ ty­vais.

Il­gaam­žė: na­tū­ra­lias len­tas imi­

tuo­jan­ti vi­ni­li­nė dan­ga ypač at­ spa­ri.

Iš­si­lanks­to: kad mie­ga­mų­jų vie­tų bū­tų kuo dau­giau, abu sve­tai­nės

minkš­ta­suo­liai ga­li virs­ti dvi­gu­lė­mis lo­vo­mis.

Šie­met kon­k ur­sui bu­vo pa­teik­ta 140 pri­va­čių, biu­rų ir vi­suo­me­ni­nių in­ter­je­rų. Nu­ga­lė­to­jus rin­ko už­sie­ nio ar­chi­tek­tai ir di­zai­ne­riai iš Da­ ni­jos, Ita­li­jos, Ka­na­dos, Aust­ra­li­jos, Aust­r i­jos, Por­t u­ga­l i­jos, Ja­po­n i­jos, Di­d žio­sios Bri­ta­n i­jos. Rink­da­ma nu­ga­lė­to­jus ko­m i­si­ja dau­g iau­sia dė­me­sio sky­rė ori­g i­na­lu­mui, kū­ ry­bin­g u­mui es­te­t i­niams, funk­cio­ na­lu­mo, hi­g ie­nos ir sau­gos rei­ka­ la­vi­mams. Be tri­jų pa­grin­di­nių no­ mi­na­ci­jų – ge­riau­sio pri­va­taus, biu­ ro ir vi­suo­me­ni­nio in­ter­je­ro, bu­vo paskelbtos 7 pa­pil­do­mos no­mi­na­ ci­jos: „Už ino­va­ty­viau­sią in­ter­je­rą“, „Už ge­riau­sią spal­vi­n į spren­di­mą“, „Už ge­riau­sią vo­nios kam­ba­rio pro­ jek­tą“ , „Už ge­riau­sią vir­tu­vės pro­ jek­tą“, „Už ge­riau­sią ap­švie­ti­mo pro­ jek­tą“, „Už ge­riau­sią fo­tog­ra­fo dar­bą“ ir „Tau­tos in­ter­je­ras“. Šal­ti­nis: in­ter­je­ras.lt

28

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

V.Spi­va­ko­vo or­kest­re – Ar įma­no­ma pa­sa­ky­ti, kad vie­nas kla­si­kinės mu­zi­kos kūri­nys yra ge­res­nis už kitą? Maest­ro Vla­di­mi­ras Spi­va­ko­vas įsi­ti­kinęs, kad žmo­gui, at­lie­kan­čiam kūri­nius sce­no­je, ne­de­ra taip svars­ty­ti. And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Dau­giau nei tris de­šimt­me­čius „Mask­vos vir­tuozų“ or­kest­rui va­ do­vau­jan­tis di­ri­gen­tas vi­sus kūri­ nius lai­ko uni­ka­liais, kaip ir žmo­ nes. Vir­tuo­zas, anot V.Spi­va­ko­vo, tu­ri ne tik būti ta­len­tin­gas, bet ir mokė­ti iš­girs­ti sa­vo ar­timą.

Kar­tais or­kest­ras gro­ja taip, kad aš pa­ts ste­biuo­si. Ta­ čiau tai ne­ga­li būti nuo­la­tinė būse­na.

Dar2o0m 12

LPRVL DNFLMD LQ U D Y å ǣ LQ Q H 9LVXRP G

% $ / $ 1 ' æ , 2 YDO

UHJLVWUXRNLV LU VXçLQRN DUWLPLDXVLĎ VXVLWLNLPR WDåNĎ www.mesdarom.lt

Mes DAROM! Ar DARAI Tu?

DAROM!

nors pa­si­vaikš­čio­ti, su­si­tik­ti su drau­gais? – Ma­no ry­šys su Lie­tu­va la­bai glau­ dus, jis už­si­mezgė dar vai­kystė­je. Čia at­va­žiuo­da­vau poil­siau­ti į Birš­to­ną, la­bai mėgda­vau nu­va­žiuo­ti į Kauną ir į Vil­nių. Ga­liu ne­tgi pa­sa­ ky­ti, kad Lie­tu­va man – tar­si gim­ta­sis kraš­tas, o Kau­nas – la­bai my­ li­mas mies­tas. Čia, be abe­jo, yra ir ma­no draugų. Dar ne­la­bai ži­nau, ar pa­vyks il­giau pa­ būti Lie­tu­vo­je, nes iki at­vy­ki­mo į Vil­ nių nu­ma­ty­tas

vi­sas kon­certų fes­ti­va­lis Bal­ta­ru­si­ jo­je. Ten kon­cer­tuo­siu ir su Na­cio­ na­li­niu fil­har­mo­ni­jos or­kest­ru, ir su „Mask­vos vir­tuo­zais“, o tie­siai iš ten su „Vir­tuo­zais“ at­vyk­siu į Lie­ tuvą, iš Lie­tu­vos – į Lat­viją, tuo­ met – Es­tiją. Iš Es­ti­jos skri­siu į Prahą ir Miun­cheną, iš ten – į Is­pa­niją, ta­da – į Maskvą. Tad vis­ko la­bai daug. – Ko­kius rei­ka­la­ vi­mus tu­ri ati­tik­ti žmo­gus, no­rin­tis pa­ tek­ti į jūsų or­kestrą? – Or­kest­ro su­dėtis ne­ si­kei­čia. Sa­ky­čiau, da­bar ma­n o

– Ko­kia pro­gra­ma lau­kia žiū­ rovų Vil­niu­je? Ar jūsų or­kest­ras at­vyks vi­sas? – tei­ra­vomės maest­ ro prie­š jo ke­lionę į Lie­tuvą. – Ši pro­gra­ma va­di­na­si „Mask­vos vir­tuo­zai: šian­dien ir ry­toj“, nes kon­ cer­te da­ly­vau­ja vai­kai ir jau­ni­mas, ma­no lab­da­ros fon­do sti­pen­di­nin­ kai. Tai 12 metų pia­nis­tas Da­ni­ji­las Cha­ri­to­no­vas, 13 metų sak­so­fo­ni­ nin­kas Mat­ve­jus Šer­man­gas ir 16 me­ tų vio­lon­če­li­ninkė Anas­ta­si­ja Ka­be­ki­ na. Or­kest­ras, kaip ir įpras­ta, at­vyks vi­sas. Aš Lie­tu­vo­je esu buvęs ir su „Vir­tuo­zais“, ir su Na­cio­na­li­niu fil­ har­mo­ni­jos or­kest­ru. Pir­miau­sia žiū­ ro­vai iš­girs W.A.Mo­zar­to kūri­nius. – Kas jus as­me­niš­kai sie­ja su Lie­tu­va? Ar pa­vyks įtemp­to­ je dar­bot­varkė­je ras­ti lai­ko kur

Kar­je­ra: ne­nuils­tan­tis maest­ro V.Spi­va­ko­vas džiau­gia­si per 30 metų

su­būręs ko­ne to­bulą or­kestrą.

vla­di­mirs­pi­va­kov.com nuo­tr.

Ap­do­va­no­ji­mai su­tei­kia dau­giau En­ri­ka Strio­gaitė e.striogaite@diena.lt

Už Liu­či­jos vaid­menį ope­ro­je „Liu­ či­ja di La­mer­mur“ Auk­sinį sce­nos kry­žių ir Metų ope­ros so­listės var­ dą pel­niu­si Kau­no vals­ty­bi­nio mu­ zi­ki­nio teat­ro so­listė Gi­ta­na Peč­ kytė kūry­binę pil­natvę pa­jun­ta ne ga­vu­si ap­do­va­no­ji­mus.

„Jie su­tei­kia di­des­nio pa­si­tikė­ji­ mo, – tei­gia ji, – ta­čiau kūry­binę pil­natvę jau­čiu, kai po spek­tak­lio ty­liai sėdėda­ma gri­mo kam­ba­ ry­je min­ty­se ga­liu iš­tar­ti: „šian­ dien jie bu­vo su ma­ni­mi ir dia­lo­ gas įvy­ko...“ – Nea­be­jo­ju, kad džiau­giatės Auk­si­nio sce­nos kry­žiaus ap­ do­va­no­ji­mu, ku­rio, kaip yra pa­stebėję jūsų ta­len­to gerbė­jai, ga­na vėlai su­laukė­te. – Nie­ka­da ne­ju­tau, kad esu nuo­ šalė­je, nes vi­sa­da jau­čiau sa­vo nuo­ šird­žių gerbėjų būrį, ku­rie ti­ki ma­ nim, lau­kia naujų ma­no prem­jerų ar kon­certų. Ypač tuo įsi­ti­ki­nau, kai prie­š me­tus da­ly­va­vau LTV auk­si­ nio bal­so kon­kur­se „Trium­fo ar­ka“. Ži­no­ma, kūry­bi­nia­me ke­ly­je ten­ka

su­si­dur­ti su įvai­riais iš­ban­dy­mais. Ta­čiau sun­kiau­siais mo­men­tais stip­rybės ir pa­si­tikė­ji­mo man su­ tei­kia ar­ti­miau­sias ma­no žmo­gus. Ma­nau, kiek­vie­nas me­ni­nin­kas no­ri būti iš­girs­tas ir pa­stebė­tas, ir aš – ne išim­tis. Nors ti­tu­lai bei ap­do­ va­no­ji­mai man gy­ve­ni­me nėra svar­ biau­si ir dai­nuo­ju ne dėl jų, vis dėlto jie su­tei­kia dau­giau pa­si­tikė­ji­mo sa­ vo jėgo­mis. Auk­si­nio kry­žiaus ap­do­ va­no­ji­mas iš­ties džiu­gi­na. Visų pir­ ma, džiu­gu, kad esu ap­do­va­no­ta už su­dėtin­giau­sią sa­vo su­kurtą vaid­ menį ope­ro­je. Va­di­na­si, ei­nu tei­ sin­gu ke­liu. O visų ant­ra – Kau­no vals­ty­bi­nis mu­zi­ki­nis teat­ras lai­ ko­mas ope­retės žan­ro puo­selė­to­ju, nors mūsų kūry­binį re­per­tuarą su­ da­ro net 10 su­dėtin­giau­sių operų. – Liu­či­jos di La­mer­mur par­ti­ ja rei­ka­lau­ja tik­ros meist­rystės. Kaip jums sekė­si ją įveik­ti, kuo jums ar­ti­mas šis per­so­na­žas, kaip jį pri­si­jau­ki­no­te? – Liu­či­jos par­ti­ja iš­ties išs­kir­tinė ir mu­zi­kinė­je li­te­ratū­ro­je pa­grįstai lai­ ko­ma vie­na su­dėtin­giau­sių sop­ra­ nui. Jai at­lik­ti rei­kia ne tik bel can­to dai­na­vi­mo, bet ir pui­kios vo­ka­linės tech­ni­kos, išt­vermės, ypač – išp­rotė­

ji­mo sce­no­je, taip pat pla­čios bal­so emo­cinės iš­raiš­kos skalės. Dai­nuo­ jant išp­rotė­ji­mo sce­no­je, nuo­lat rei­ kia sa­ve kont­ro­liuo­ti, kad ki­lu­sios emo­ci­jos neuž­gožtų įtai­gu­mo, kad ne­nu­kentėtų vo­ka­las. Ku­riant Liu­či­jos vaid­menį, daug ką pa­dik­ta­vo pa­ti mu­zi­ka. Kai ku­riais mo­men­tais tam tik­ra vi­dinė būse­na išp­lauk­da­vo iš anks­tes­nių ma­no he­ rojų (Vio­le­tos, Džul­je­tos), ku­rias vie­ ni­ja meilės pa­ži­ni­mas, iš­sis­ky­ri­mo skaus­mas, pa­siau­ko­ji­mas ir mir­tis. Liu­či­jos troš­ki­mas mylė­ti ir būti my­ li­mai bei rei­ka­lin­gai, ma­nau, ar­ti­mas kiek­vie­nai iš mūsų. Sun­kiau­sia bu­vo pri­si­jau­kin­ti tas emo­ci­nes būse­nas, ku­rių gy­ve­ni­me ne­su pa­ty­ru­si: išs­kir­tinį jaut­rumą, įvai­rių vi­zijų ir vaiz­di­nių ma­tymą, bend­ra­vimą su vėlėmis, ga­liau­siai pa­čią išp­rotė­ji­mo sceną. Sten­giau­ si ras­ti kiek­vie­no jos poel­gio pa­tei­ si­nimą. Vi­liuo­si, kad ma­no su­kur­tos he­ rojės is­to­ri­ja žiū­ro­vai pa­ti­ki ir ne­ lie­ka jai abe­jin­gi. – Koks bu­vo jūsų ke­lias į dai­na­ vimą? – Ma­no šei­mo­je pro­fe­sio­na­lių mu­ zi­kantų ne­bu­vo, ta­čiau na­muo­

29

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

menas ir pramogos

32p.

Keturiomis greičiausiai bėgiojantis žmogus gyvena Japonijoje.

tik my­li­mie­ji or­kest­ras su­si­de­da iš ant­rųjų vir­ tuozų, nes pir­mie­ji jau pa­se­no, kaip ir aš. Jau dau­giau nei 15 metų or­ kest­ro su­dėtis vi­siš­kai ne­si­kei­čia. Da­bar or­kest­re – ga­na jau­ni žmonės, ku­rie čia at­si­dūrė dėl sa­ vo pro­fe­sio­na­lu­mo ir žmo­giš­ku­mo. No­riu pa­brėžti, kad man svar­bu ne tik ta­len­tas, bet ir žmo­giš­ko­sios sa­vybės. Kodėl? Nes gro­ji­mas an­ samb­ly­je – tai ly­giai tas pa­ts, kas gy­ve­ni­mas žmo­nių bend­ri­jo­je, vi­ suo­menė­je. O no­rint gro­ti ir gy­ ven­ti ge­rai rei­kia pir­miau­sia iš­ mok­ti klau­sy­ti vie­nas ki­to. Ir ne tik klau­sy­ti, bet ir iš­girs­ti. – Ar ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad per dau­giau nei 30 metų jums pa­ vy­ko su­kur­ti idealų or­kestrą? – Dau­ge­liu at­ve­ju – taip. Kar­tais or­kest­ras gro­ja taip, kad aš pa­ts ste­biuo­si. Ta­čiau tai ne­ga­li būti nuo­la­tinė būse­na. – Jūs as­me­niš­kai ir jūsų or­ kest­ro na­riai gro­ja ne tik „Mask­vos vir­tuo­zuo­se“, bet ir ke­liau­ja su sa­vo at­ski­rais or­ kest­rais. Ar tai ne­truk­do or­ kest­ro dar­bui? – Taip, vi­si ne tik gro­ja „Vir­tuozų“ or­kest­re, bet ir ren­gia so­lo, trio, kvar­tetų, kvin­tetų kon­cer­tus. Vis­ kas pa­vyks­ta, ir la­bai džiau­giuo­ si, kai žmonės ro­do ini­cia­tyvą ir dar ką nors vei­kia, be dar­bo or­ kest­re. Ma­ža to, kar­tais mes ren­ gia­me at­vi­ras per­klau­sas, kai kiek­vie­nas mu­zi­kan­tas ga­li pa­ gro­ti kūrinį so­lo, kokį tik jis no­ri. O jo klau­so­si vi­si or­kest­ro na­riai. Aš pa­ts ne­se­niai grįžau iš JAV, kur su­ren­giau 10 sa­vo or­kest­ ro na­rių so­lo pa­si­ro­dymų pa­ čiuo­se did­žiau­siuo­se JAV mies­ tuo­s e: Niu­j or­k e Car­n e­g ie salė­je, Bos­to­ne, Či­ka­go­je, Los And­že­le, San Fran­sis­ke, San Die­ ge. Net ne­galė­čiau pa­sa­ky­ti, kiek

kon­cer­tų su­ren­giu per me­tus, ne­ su skai­čiavęs, bet daug. – Ar tu­ri­te lais­va­lai­kio? Gal pa­vyks­ta šiek tiek ati­trūkti ir pailsė­ti nuo kon­certų? – Tik rugpjūtį. Kas­met tra­di­ciš­ kai šį mėnesį aš leid­žiu su šei­ma Prancū­zi­jos pie­tuo­se. Na, būna taip, kad ren­giu kon­cer­tus ir rug­ pjūtį, ta­čiau tik ne­to­li nuo tos vie­ tos, kur il­siuo­si. Pa­vyzd­žiui, ren­ giau du kon­cer­tus Mo­na­ko ope­ros teat­re. O ki­tu me­tu lais­va­lai­kio tik­ rai ne­būna. Tik dar­bas ir gast­rolės. – Ar paim­si­te į ran­kas smuiką vešė­da­mas Lie­tu­vo­je? – Tik sa­vo vieš­bu­čio kam­ba­ry­je, nes šio­je pro­gra­mo­je ne­nu­ma­ty­ tas ma­no kaip smui­ki­nin­ko da­ly­ va­vi­mas. – Koks jūsų mėgsta­miau­sias kūri­nys? – Vi­si kūri­niai, ku­riuos at­lie­ku aš ar ma­no or­kest­ras, yra vie­no­dai svarbūs ir vie­no­dai įdomūs. Kaip aš galė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Ba­chas yra la­biau mėgsta­mas už Čai­kovskį ar Čai­kovs­kio mu­zi­ka ge­resnė už Mo­zar­to? Ne­galė­čiau im­ti ir išs­kir­ti vie­no kūri­nio, kaip ir ne­ga­li­ma bū­ tų pa­sa­ky­ti, kad koks nors kūri­nys yra or­kest­ro vi­zi­tinė kor­telė, nes or­ kest­ras jų at­lie­ka šim­tus.

J.Ja­nu­lytė už­ka­riau­ja pa­saulį Sek­ma­dienį Mad­ri­de bus at­lie­ka­ mas did­žiulės tarp­tau­tinės sėkmės su­laukęs kom­po­zi­torės Justės Ja­ nu­lytės (nuotr.) mu­zi­kos ir vaiz­do spek­tak­lis „Smėlio laik­rod­žiai“.

Šį įspūdingą kūrinį į sa­vo pro­gramą įtraukė vie­no did­žiau­sių ir reikš­ min­giau­sių Is­pa­ni­jos fes­ti­va­lių – Mad­ri­de ren­gia­mo „Mu­si­cad­hoy“ – or­ga­ni­za­to­riai. Tarp­tau­tinė­je are­no­je spar­čiai garsė­jan­čios kom­po­zi­torės J.Ja­nu­ lytės „Smėlio laik­rod­žiai“ per pra­ ėju­sius me­tus po prem­je­ros „Gai­ dos“ fes­ti­va­ly­je (2010 m. pa­bai­go­je) ap­ke­lia­vo net 6 gar­siau­sius Eu­ro­ pos šiuo­lai­kinės mu­zi­kos fes­ti­va­lius: HCMF Ha­ders­fil­de (Jung­tinė Ka­ra­ lystė), „Maerz­Mu­sik“ Ber­ly­ne (Vo­ kie­ti­ja), „Hol­land Fes­ti­val“ Ams­ter­ da­me (Olan­di­ja), „Var­šu­vos ru­duo“ (Len­ki­ja), „Mu­si­ca“ Strasbū­re (Prancū­zi­ja), „Ro­maEu­ro­pa“ Ro­ mo­je (Ita­li­ja). Šie­met pro­jek­tas dar ke­liaus į Glaz­go fes­ti­valį „so­ni­cA“ ir į fes­ti­valį „Are­na“ Ry­go­je. Po itin sėkmingų šio kūri­nio pa­ ro­dymų Eu­ro­po­je pro­jek­tas yra pa­kvies­tas ir į Niu­jor­ko Lin­col­no centrą, o 2013 m. „Smėlio laik­rod­ žiai“ pa­kvies­ti į vieną gar­siau­sių ir did­žiau­sių fes­ti­va­lių pa­sau­ly­je – į Sidnė­jaus fes­ti­valį.

– Galbūt jūsų or­kest­re yra ir gi­mi­nai­čių? – Jo­kių gi­mi­nai­čių. Tik drau­gai, ko­le­gos. Kaip pa­sa­kytų apaš­ta­las Pau­lius, my­li­mie­ji.

Naujasis Baltijos šokis ’12

– Ar ap­draus­tos jūsų ran­kos? – Ma­no ran­kos ap­draus­tos, ta­čiau ne aš draud­žiau, o ma­no drau­gai. Tad ne­ga­liu at­sa­ky­ti, nei už kiek jos ap­draus­tos, nei kaip. To ne­ ži­nau, ta­čiau ga­liu jus pa­ti­kin­ti, kad sa­vo rankų ne­sau­gau.

TARPTAUTINIS ŠIUOLAIKINIO ŠOKIO FESTIVALIS

sės ži­no­jau, kad būsiu dai­ni­ninkė. Bai­gu­si vi­du­rinę mo­kyklą 1990 m. įsto­jau į Kau­no J.Gruod­žio kon­ ser­va­to­ri­jos Dai­na­vi­mo sky­rių, dėsty­to­jos B.So­dai­tytės klasę, ir ją bai­giau su pa­gy­ri­mu. Pas­kui bu­ vo vo­ka­lo stu­di­jos Lie­tu­vos mu­ zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos Kau­no fa­kul­te­te. Tai­gi 10 metų kryp­tin­ go, nuo­sek­laus ir ne­nutrūks­ta­mo dai­na­vi­mo mo­ky­mo­si pas tą pa­ čią pe­da­gogę, prie­š ku­rią šian­dien že­mai len­kiuo­si ir nuo­šird­žiau­siai ta­riu ačiū už jos per­teik­tas ži­nias, už jos neiš­sen­kan­čią kant­rybę ir tikė­jimą ma­ni­mi!

Gegužės 2–9 Bilietai parduodami Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (Gedimino pr. 4, tel. (8 5) 262 9771) . Informacija tel. (8 5) 204 0835, ir kasose el. paštu info@dance.lt.

www.dance.lt

Rėmėjai

Informacijos rėmėjai

Sudė­tin­ga: G.Peč­kytė ne­sle­pia, kad Liu­či­jos vaid­muo, ypač jos išp­ro-

tė­ji­mo sce­nos, rei­ka­lau­ja ypa­tingų emo­ci­nių jėgų.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Pro­jektą pro­d iu­sa­vo „Vil­n iaus fes­t i­va­l iai“. Šios įstai­gos va­d o­ vas Re­m i­g i­j us Mer­ke­lys sa­ko, kad „lie­tu­vių mu­zi­kos pri­pa­ži­ni­

VD, lrt.lt inf.

Rengėjai

pa­si­tikė­ji­mo se nuo­lat skambė­jo mu­zi­ka, pri­ si­me­nu gau­sybę plokš­te­lių. La­bai ryš­kius bal­sus turė­jo jau ana­pi­lin išė­ju­sios ma­no ma­mytė, mo­čiutė ir te­tos. Kai jos dai­nuo­da­vo, nie­ kas ne­drįsda­vo įsi­terp­ti. O ir tėtis nea­be­jin­gas mu­zi­kai. Jis matęs vi­ sus ma­no spek­tak­lius. Vai­kystė­je bu­vau tik­ra namų ar­tistė, mokė­ jau dau­gybę įvai­riau­sių dainų. Pradė­ju­si lan­ky­ti vi­du­rinę mo­ kyklą, da­ly­va­vau įvai­riuo­se sa­vi­ veik­los būre­liuo­se, ku­rie bu­vo su­ si­ję su sce­na (dai­na­vi­mo, dra­mos, šo­kių), iš­mo­kau gro­ti gi­ta­ra, kū­ riau dai­nas. Jau nuo ant­ros kla­

Arūno Baltėno nuotr.

mui Eu­ro­p o­je ir pa­sau­ly­je svar­ bus ne tik aukš­to ly­g io mu­z i­k i­ nis at­li­ki­mas“. „Vis ak­tua­lesnės tam­pa ori­gi­ na­lios me­ninės idė­jos, ge­ban­čios kon­cep­tua­liai įpras­min­ti mu­zi­kos sąvei­kas su ki­tais me­nais ir su­tei­ kian­čios naujų ko­ky­bių bei me­ ni­nio po­vei­kio ga­lių. Būtent taip ir bu­vo ku­ria­mi „Smėlio laik­rod­žiai“, šis kūri­nys su kau­pu patei­ sino į jį dėtas vil­tis, nes ta­po tik­rai neei­li­niu at­ve­ju lie­tu­vių mu­zi­kos is­to­ri­jo­je – dar nė vie­nas stam­bus lie­tu­vių mu­zi­kos pro­jek­tas ne­bu­vo taip pla­čiai pri­sta­to­mas pa­sau­ly­je ir pelnęs tokį įver­ti­nimą“, – teigė R.Mer­ke­lys. Va­l an­d os trukmės kūri­n iui įspūdin­gus pro­jek­cijų vaiz­dus su­ kūrė žy­mus italų me­ni­nin­kas Lu­ca Scar­zel­la. Šie vaiz­dai pro­jek­tuo­ja­ mi ant ke­tu­rių mil­ži­niškų ci­lindrų – smėlio laik­rod­žiais pa­virs­tan­čių tiu­lio ins­ta­lia­cijų, ku­rio­se įka­lin­ ti vio­lon­če­li­nin­kai grie­žia ly­di­mi gy­vos elekt­ro­ni­kos. J.Ja­nu­lytės kūri­nys „Smėlio laik­rod­žiai“ yra pir­ma­sis di­delės apim­ties lie­tu­vių mu­zi­ki­nis pro­ jek­tas, įtrauk­tas į svar­biau­sių Eu­ ro­pos šiuo­lai­kinės mu­zi­kos fes­ti­ va­lių tinklą „Re­seau Va­re­se“.

Partneriai

Globėjai

Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Vilniaus miesto savivaldybė

30

ŠeštADIENIS, balandžio 21, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Tik šį sa­vait­galį ne­mo­ka­mai su „Vil­niaus die­na“ kvie­čia­ me ap­si­lan­ky­ ti Vil­niaus pa­ veikslų ga­le­ri­ jo­je. Čia eks­po­ nuo­ja­mos dvi Mu­ziejų metų pro­gra­mos tarp­ tau­tinės pa­ro­ dos. Jo­se – pa­ sau­li­nio gar­so dai­li­ninkų kūri­ niai ir Sa­piegų gi­minės tur­tas.

Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Pasiūlymas Jūsų kelionėms į Graikiją ir Turkiją: Kosas, Graikija – birželio 28 d. 2* viešbutis, su pusryčiais. 8 d. poilsinė kelionė nuo 1099 Lt Rodas, Graikija – birželio 1 ir 8 d. 2+* viešbutis, pusryčiai ir vakarienė. 8 d. poilsinė kelio-

Kuro mokestis – 120 Lt / asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt.

Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Šiaurės Italija (polsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt

Su­si­pa­žin­ki­te: Remb­rand­to au­to­port­re­tas – vie­nas iš dau­gybės pa­ro­do­

je „Dai­li­ninkų po­rtre­tai XVI–XVIII a. Va­karų Eu­ro­pos gra­viū­ro­se“ de­monst­ ruo­jamų po­rtretų. Vil­niaus pa­veikslų ga­le­ri­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Remb­rand­tas ir Sa­pie­gos Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

100 gra­viūrų ko­lek­ci­ja

Dien­raš­tis tęsia ak­ciją – sa­vait­galį su šeš­ta­die­ni­ne „Vil­niaus die­na“ kvie­čia pa­ro­das lan­ky­ti ne­mo­ka­ mai. Šį sa­vait­galį visų lau­kia Vil­ niaus pa­veikslų ga­le­ri­jo­je vei­kian­ti Ru­si­jos vals­ty­bi­nio Er­mi­ta­žo pa­ ro­da „Fe­cit ad vi­vum. Dai­li­ninkų po­rtre­tai XVI–XVIII a. Va­karų Eu­ro­pos gra­viū­ro­se“.

Arū­nas Gelū­nas:

Džiau­giuo­si, kad ši pa­ro­da pa­puošė mū­ sų Mu­ziejų me­tus. Tai išs­kir­tinė pro­ga vi­siems meną my­ lin­tiems žmonėms. Šio­je pa­ro­do­je pri­sta­to­ma uni­ ka­li 100 gra­viūrų ko­lek­ci­ja iš Vals­ty­bi­nio Er­mi­ta­žo im­pe­ra­to­ riš­ko­jo rin­ki­nio. Čia iš­vy­si­te pa­ sau­li­nio gar­so dai­li­ninkų, to­kių kaip Remb­rand­tas, Ant­ho­ny van Dyc­kas, Jac­ques’as Cal­lot, kūri­ nius. Taip pat Alb­rech­to Düre­rio, Mi­che­lan­ge­lo Buo­nar­ro­ti ir dau­ ge­lio kitų žy­miau­sių XVI–XVIII a. Eu­ro­pos ge­nia­liųjų dai­li­ninkų po­ rtre­tus, ku­rie bu­vo su­kur­ti jiems dar gy­viems esant. „Džiau­giuo­si, kad ši pa­ro­da pa­ puošė mūsų Mu­ziejų me­tus. Tai išs­kir­tinė pro­ga vi­siems meną my­ lin­tiems žmonėms“, – teigė kultū­ ros mi­nist­ras Arū­nas Gelū­nas. Pa­ro­da skir­ta ži­no­vams

nė nuo 1469 Lt Bodrumas, Turkija – gegužės 18 d. 5* viešbutis, ultra viskas įskaičiuota. 8 d. poilsinė kelionė nuo 1775 Lt

Ati­da­rant šią pa­rodą Lie­tu­vo­je lankė­si ir Vals­ty­bi­nio Er­mi­ta­žo ge­

ne­ra­li­nis di­rek­to­rius pro­f. Mi­chai­ las Piot­rovs­kis. Apie pirmą kartą į mūsų šalį at­vežtą pa­rodą pro­fe­so­ rius ta­da sakė: „Tai er­mi­ta­žinė pa­ ro­da, gro­žio ir įdo­mių da­lykų de­ ri­nys. Ji ža­vi akį, ska­ti­na min­tis ir yra skir­ta ži­no­vams, ku­rie ži­no dau­giau nei tik Remb­randtą.“ Pa­ro­do­je ap­rėpia­mas il­gas lai­ ko­tar­pis, itin reikš­min­gas Eu­ro­ pos kultū­rai, taip pat svar­bus ir po­rtre­to žan­ro vys­ty­mui­si. At­ rink­da­ma šią pa­rodą jos ku­ra­torė Ni­jolė Ma­siu­lio­nytė at­skleidė, kad svarbūs bu­vo ne tik garsūs var­dai, bet ir aukš­tos ko­kybės me­nas. Žiū­ro­vams pa­ro­do­je pri­sta­to­ ma iš­ti­sa po­rtretų ga­le­ri­ja, jo­je – ir pla­čiai ži­no­mi me­ni­nin­kai, ir tie, ku­rių šlovė bėgant lai­kui pri­ ge­so. Tai Cor­ne­lius Cor­tas, Pie­ te­ris Brueg­he­lis vy­res­ny­sis, Lu­cas van Ley­de­nas, Hend­ri­kas Gol­ci­jus. Taip pat di­die­ji me­ni­nin­kai Pe­te­ris Pau­las Ru­ben­sas, Mi­che­lan­ge­lo, Ba­ceio Ban­di­nel­li ir dau­ge­lis kitų.

žia­ga at­skleid­žia išs­kir­ti­nius šios gi­minės iš­ki­lių at­stovų nuo­pel­nus Lie­tu­vos, Len­ki­jos ir kitų Vi­du­rio Rytų Eu­ro­pos kraštų me­ni­niam ir kultū­ri­niam pa­vel­dui, Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo rai­dai. Eks­po­natų pa­ro­dai pa­sko­li­no dau­giau nei de­ šimt Lie­tu­vos ir Len­ki­jos kultū­ ros pa­vel­do ins­ti­tu­cijų. Rusė­niš­ kos kilmės LDK di­dikų gi­mi­nei Sa­pie­goms skir­ta pa­ro­da liu­di­ ja ir glaud­žius Lie­tu­vos bei kitų Eu­ro­pos kraštų po­li­ti­nius, kultū­ ri­nius ir me­ni­nius ry­šius, skai­ čiuo­jan­čius ne vieną šimt­metį.

Port­re­tai, gink­lai, me­no kūri­niai

Ant­ro­ji lan­ky­tojų lau­kian­ti pa­ro­ da – „Kry­žiai yra do­rybės ženk­ las, o Strėlė – per­galės... Sa­pie­gos – vals­ty­bi­nin­kai, me­no me­ce­na­tai ir ko­lek­ci­nin­kai“. Ji ski­ria­ma vie­ nai gar­siau­sių Lie­tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės (LDK) di­dikų gi­ mi­nių – ku­ni­gaikš­čiams Sa­pie­ goms. Dėme­sio cent­re yra Sa­piegų ge­nea­lo­gi­ja, vals­ty­binė veik­la, me­ nų ir mokslų me­ce­na­vi­mas, fun­ da­ci­jos, ko­lek­cio­na­vi­mas. Pa­ro­do­je pri­sta­to­ma be­veik 100 Sa­piegų gi­minės at­stovų po­rtretų ir dar du­kart tiek uni­ka­lių do­ku­ mentų bei knygų, šiai gi­mi­nei pri­ klau­siu­sių ta­py­bos, teks­tilės, gra­ fi­kos, auk­sa­ka­lystės ir kitų me­no kūri­nių, ginklų, kitų is­to­ri­nių re­ lik­vijų. Au­ten­tiš­ki XVI–XIX a. eks­po­na­tai ir iko­nog­ra­finė med­

Sim­bo­lis: Sa­pie­goms skir­to­je

pa­ro­do­je taip pat ga­li­ma pa­ma­ ty­ti, kaip at­rodė šios di­dikų gi­ minės her­bas.

In­for­ma­ci­ja lankytojui Ga­le­ri­jos dar­bo lai­kas: šeš­ta­dienį – 11–18 val., sek­ma­dienį – 11–17 val.

Prie įėji­mo tu­ri­te pa­ro­dy­ti ba­land­žio 21 d. „Vil­niaus die­nos“ nu­merį.

IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt EGZOTINĖS KELIONĖS Indonezija nuo 4400 Lt Maldyvai nuo 6445 Lt

Malaizija nuo 5690 Lt Australija nuo 10200 Lt Brazilija–Argentina nuo 6220 Lt JAV nacionaliniai parkai nuo 2860 Lt Jordanija, pažintinė, poilsinė nuo 6970 Lt AVIABILIETAI Praha nuo 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Italija, Kroatija, Graikija, Turkija (iš Venecijos, 8 dienos), nuo 1691 Lt Ispanija, Portugalija, Madeira, Tenerifė (iš Barselonos, 10 dienų) – 2383 Lt Italija, Turkija, Kipras, Izraelis, Egiptas (iš Romos, 12 dienų) – 2626 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; Baltarusiją – nuo 85 Lt

31

šeštadienis, balandžio 21, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą Skubiai reikalingi elektrikai, tinkuotojai ir kiti statybininkai. Darbas Belgijoje. Tel. +32 486 372 176. 944209

Įvairūs Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 698 36 719.

941806

Žemės ūkis Anglija! Šparagų, porų, svogūnėlių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 400 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 942574

Paslaugos Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. kaunakiemis.lt. 935283

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933617

Transporto Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com. 926727

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

944308

Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593. 942012

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė6 žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099. 760900

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 929892

Įvairūs Kita Bankrutavusi UAB „Stadita“, į. k. 300552845, parduoda reikalavimo teisę į civilinį ieškinį 146 103,45 Lt. Paraiškos priimamos iki 2012 05 23. Administratorius, tel. 8 601 38 067. 945509

UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 04 17 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1805 yra patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 4107/0600:184, Meiriškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. 944469

Vilniaus r., Marijampolio sen., Akmeniškių k., SB 2Vita“, bus atliekami žemės sklypų kad. Nr.4154/1031:17, kad. Nr.4154/1031:19, kad. Nr.4154/1031:20 bei skl.Nr.18 kadastriniai matavimai. Kviečiame gretimų žemės sklypų Nr.21, Nr.22, Nr.24 atvykti 2012 m. balandžio 30 d. 18 val. į savo sklypą dėl žemės sklypo ribų suderinimo. Vilniaus r., Bratoniškių k., SB „Pavasaris“, bus atliekami žemės sklypų kad. Nr.4170/1614:183 ir 4170/1614:182 kadastriniai matavimai. Kviečiame gretimų žemės sklypų Nr.186, Nr.187 savininkus atvykti 2012 m. balandžio 30 d. 12 val. į savo sklypą dėl žemės sklypo ribų suderinimo. Vykdytojas UAB „Geodezija ir topografija“, inž.geodezininkas Mindaugas Vakulskas. Tel. (8-5) 246 0101, 8 686 24 373, adresas: Kalvarijų g. 125, Vilnius. E.paštas geodezijairtopografija@gmail.com. 945808

skelbimai

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus šiltas, šiandien dieną numatoma 14–18 laipsnių šilumos, be kritulių. Rytoj laikysis panaši temperatūra: naktį bus 4–7, dieną – 15–17 laipsnių šilumos. Beveik visoje Lietuvoje palis. Pirmadienį orai smarkiai keistis neturėtų, taip pat kiek palis.

Šiandien, balandžio 21 d.

+15

+15

Telšiai

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+16

Utena

+4

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

6.00 20.34 14.34 5.42 21.09

112-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 254 dienos. Saulė Avino ženkle.

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +17 Brazilija +29 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +32 Keiptaunas +19 Kopenhaga +12

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

+12 +19 +19 +16 +22 +6 +13 +16

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+15 +16 +16 +24 +7 +24 +15 +16

+18

+17

Vėjas

0–3 m/s

Vilnius

Marijampolė

+17

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+18

+11

+7

1

+11

+18

+10

+7

1

+10

+16

+9

+4

3

+9

+16

+10

+6

2

Sekmadienį

pirmadienį

antradienį

horoskopai

Kai ku­r ie moks­l i­n in­k ai ma­no, kad skęstan­č ią Ve­ne­c iją galėtų iš­gelbė­ ti van­duo. Ke­l i mi­l i­j ar­d ai litrų jūros van­dens galėtų „išpūs­t i“ aky­t as nuo­s ėdas po ka­nalų iš­va­go­t u mies­ tu, ir tai leistų mies­t ui pa­k il­t i apie 30 cm. Tarp 1950 ir 1970 m., kai pra­ mo­n i­n iais tiks­l ais bu­vo iš­pum­puo­ tas grun­t i­n is van­duo, Ve­ne­c i­j a pa­ smu­ko apie 12 cm. Ve­ne­ci­ja šiuo me­ tu skęsta ma­ž iau nei 5 cm per šimt­ metį grei­č iu. Bet net jei­g u Ve­ne­c i­ja smun­ka lėčiau, ją su­pan­t i Ad­r i­jos jūra ky­la. Iki šimt­me­č io pa­bai­gos jūros ly­g is čia ga­l i pa­k il­t i apie 30 cm. Pa­gal planą per ke­l io­l i­ka šu­l i­nių, esan­čių 10 km ra­t u ap­l ink Ve­ne­ciją, 10 metų būtų į žemę pum­puo­ja­mas van­duo – iš vi­so apie 150 mlrd. litrų. „Na­tio­nal Geog­rap­hic News“ inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės DATOS (balandžio 21 d.) 1816 m. gimė anglų rašytoja Charlotte Brontë. 1910 m. mirė amerikiečių rašytojas Markas Twainas (tikrasis vardas Samuelis Langhornas Klemensas). 1915 m. gimė meksikiečių kilmės Holivudo aktorius Anthony Quinnas. 1926 m. gimė Anglijos karalienė Elžbieta II. 1958 m. gimė amerikiečių aktorė Andie MacDowell. 1959 m. gimė grupės „The Cure“ lyderis Robertas Smithas.

1963 m. gimė kanadiečių aktorius Roy Dupuis. 1972 m. prancūzų ledo šokių šokėjas Gwendalis Peizerat. 1979 m. gimė britų aktorius Jamesas McAvoy.

DATOS (balandžio 22 d.) 1724 m. gimė filosofas Imanuelis Kantas. 1870 m. gimė Rusijos revoliucionierius, bolševikų partijos lyderis Vladimiras Leninas. 1899 m. gimė Vladimiras Nabokovas, rusų rašytojas. 1937 m. gimė amerikiečių aktorius, „Oskaro“ laimėtojas Jackas Nicholsonas. 1941 m. gimė dailininkas Algimantas Švėgžda. 1953 m. gimė teatro ir kino aktorius, režisierius, bardas Kostas Smoriginas. 1967 m. gimė Loreta Asanavičiūtė, viena Sausio 13-osios aukų. 1982 m. gimė Brazilijos futbolininkas Kaká.

Ke­tur­ko­jis ja­po­nas – re­kor­dininkas Ja­po­ni­jo­je ir pa­sau­ly­je jį va­di­na ke­tur­ko­ju žmo­gu­mi. Ke­ni­chi Ito taip iš­to­bu­li­no sa­vo bėgi­mo sti­lių, kad jau yra va­di­na­mas grei­čiau­siu pla­ne­tos ke­tur­ko­ju.

Be­veik de­šimt­metį 29-erių K.Ito to­bu­li­na sa­vitą bėgi­mo sti­lių, ku­ ris būdin­gas grei­čiau­siai bėgio­ jan­čioms Af­ri­kos be­ždžionėlėms mar­ka­toms. Dėl jo jau se­niai be­ždžio­nių gy­ve­ni­mu be­si­do­min­tis vy­riš­kis pa­siekė Guin­nes­so pa­sau­ lio re­kordą. „Ži­no­te, ma­no vei­das ir kūnas pa­našūs į be­ždžionės, todėl nuo vai­kystės vi­si ma­ne er­zin­da­vo ir pra­vard­žiuo­da­vo be­ždžio­ne“, – pa­sa­ko­jo K.Ito, sėdėda­mas prie­šais did­žiulį pla­katą su šim­pan­ze. „Bet aš per daug ne­si­jau­di­nau, nes man jos tik­rai pa­ti­ko. Gi­liai šir­ dy­je troš­kau iš­mok­ti ko­kių nors jų įgūdžių. Pa­matęs grei­tai bėgan­čią be­ždžionę su­pra­tau, kad ži­nau, ko no­riu. Nuo tos aki­mir­kos pra­dėjau kas­dien tre­ni­ruo­tis bėgio­ti kaip be­ždžionė“, – sakė vy­ras. Aš­tuo­ne­rius su pu­se metų K.Ito ke­tu­rio­mis bėgio­da­vo po sa­vo gy­ ve­namąjį ra­joną ap­siavęs pa­kal­ tus ba­tus ir mūvėda­mas pirš­ti­nes. Kas­die­nius dar­bus jis taip pat at­ lie­ka ke­tu­rio­mis ir kal­ba tupė­da­ mas kaip be­ždžionė. Įkvėpi­m o vy­r iš­k is se­m ia­s i iš gyvūnų pa­sau­lio nar­šy­da­mas in­ ter­ne­te. Jis sva­jo­ja įsi­gy­ti me­tinį abo­ne­mentą į vie­tos zoo­lo­gi­jos sodą. Da­bar vy­riš­kis ju­da ke­tu­rio­mis še­šiais grei­čiais – nuo grei­to bėgi­ mo iki leng­vo pa­si­vaikš­čio­ji­mo. Guin­nes­so re­kordų kny­go­je įre­ gist­ruo­tas jo 100 metrų dis­tan­ci­ jos bėgi­mo ke­tu­rio­mis re­kor­das –

šį at­stumą vy­riš­kis įveikė per kiek ma­žiau nei 20 se­kund­žių. K.Ito, pra­gy­ve­ni­mui už­si­dir­ban­ tis iš bėgi­mo ke­tu­rio­mis ir pa­vie­ nių darbų, ret­sy­kiais su­si­tin­ka su bi­čiu­liais, ki­tais bėgi­mo ke­tu­rio­

mis gerbė­jais, ir ren­gia su jais var­ žy­bas. Kar­tais juo­kais su jais var­žo­si šu­ nys ir katės, ta­čiau ge­rai tre­ni­ruo­ti šu­nys daž­niau­siai lai­mi. BNS inf.

Re­kor­das: ja­po­nas K.Ito ne­se­niai pa­skelb­tas grei­čiau­siu pa­sau­lio ke­

tur­ko­ju.

Šiandien: Akvilė, Amalija, Anzelmas, Arėjas, Konradas, Skalvė Rytoj: Danutė, Kajus, Leonidas (Leonas), Norvaidė, Soteras, Visgailas

Prieš van­denį ko­vos van­de­niu

Rytas

Vardai

„Reu­ters“ nuo­tr.

Avinas (03 21–04 20). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Mėgausitės gyvenimu, noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Sėkminga diena, jei susiruošėte apsipirkti, tinkamas laikas atnaujinti buitinę techniką ar knygų lentyną. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena planams kurti, sprendimams priimti. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms. Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena savo veiksmams planuoti ir svarbiems dalykams spręsti, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Paklausykite vyresnio žmogaus patarimo. Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį ar įtakingą asmenį. Šiandien ypač klausykite intuicijos, ji pakuždės, kaip taikiai išspręsti situaciją. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei. Apsvarstykite susidariusią situaciją. Kitaip galite sukaukti neigiamų padarinių. Vakaras palankus intelektualinei kūrybai, jūsų vaizduotė bus itin aktyvi. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų ketinimams ar projektams galbūt trukdys aplinkiniai, o nuomonė liks nesuprasta. Gali kilti nesutarimų su aplinkiniais. Todėl elkitės išmintingai, kad neatrodytumėte kaip išsišokėlis. Šaulys (11 23–12 21). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą ar kitą renginį, kuris jus įkvėptų. Ožiaragis (12 22–01 20). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vieniši. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Vandenis (01 21–02 19). Suprasite, kad karjeros galimybės prieštarauja jūsų poreikiams ir norams, atima laiką, kurį norėtumėte skirti mėgstamai veiklai. Bet, tai laikini sunkumai. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien kaip niekada pasikliaukite savimi, klausykitės savo vidinio balso, nes aplinkinių reikalavimų tik daugėja ir darosi sunku susigaudyti, kas svarbiausia.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.