PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
„Transkonos“ generalinis direktorius P.Pleskovas džiaugiasi: atvėrė duris naujas TA centras.
Miestas 3p.
PENKTADIENIS, balandžio 27, 2012
Prokurorai prašo panaikinti įtakingo konservatoriaus V.Matuzo neliečiamybę.
Buvęs Liberijos vadovas Ch.Tayloras pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimų.
Lietuva 5p.
Pasaulis 9p.
Darbas kurorte – ne lobis Artėjant vasaros se zonui, darbo ieškan tys žmonės iš vi sos Lietuvos vars to pajūryje įsikū rusių kavinių, vieš bučių duris. Tačiau verslininkai įsitiki nę – nors norinčių jų įsidarbinti pakan ka, rinktis nėra iš ko. Dauguma vasarą dirbti norinčių žmo nių neturi jokios darbo patirties.
98 (19 399)
Kaina 1,30 Lt
„Jūs atvykote į nedraugiš kų žmonių šalį.“ Miesto tarybos narys Vytautas Lupeika užjautė Neringos savivaldybės atstovę, kuriai uostamiesčio valdžios vyrus teko įtikinėti atiduoti dalį Kuršių marių.
2p.
Meras išlaikė egzaminą Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas išlaikė vieną svarbiausių egzaminų per šią kadenciją – mies to tarybos nariai kone vienbalsiai vakar pritarė jo ataskaitai. Tarp svarbiausių – renginiai
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Ieško ir muzikantų
Artėjant vasaros sezonui, Klaipė dos teritorinė darbo birža sulaukia vis daugiau pranešimų apie laisvas vietas. Ypač suaktyvėjimas jaučia mas Palangoje. Balandį kurorto Darbo biržos sky riuje užregistruota beveik tris kar tus daugiau laisvų darbo vietų nei įprasta. Didžiąją dalį su daro sezoniniai darbai.
4
Realybė: pajūrio verslininkai neslepia, kad surasti kvalifikuotų darbuotojų vasaros sezonui sudėtinga.
„Shutterstock“ nuotr.
Ją pristatydamas miesto tarybos posėdyje V.Grubliauskas pabrėžė, jog atsiskaito už nuo praėjusių me tų balandžio 12 dienos iki gruodžio 31-osios nuveiktus darbus. Mero teigimu, daugelis svarbių projektų yra įgyvendinami šiais metais, tačiau ir pernai miesto ta ryboje priimta svarbių sprendimų. Tarp jų V.Grubliauskas išskyrė tai, jog buvo patvirtintos naujos kelei vių vežimo kainos, įkurta Klaipė dos regiono savivaldybių asociacija.
2
2
PENKTADIENIS, balandžio 27, 2012
miestas
Laivą parduoda, kad išgyventų Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Bendrovė „Limarko“ ketina par duoti kompanijai priklausantį lai vą-šaldytuvą „Marsas“. Šis refriže ratorius šiuo metu yra prie Vakarų Afrikos krantų. „Limarko“ vadovas Vytautas Lygnugaris teigė, kad dėl laivo ateities sprendimą bendro vės valdyba priims pirmadienį. Laivą apžiūrėjo pirkėjai?
Neoficialiais duomenimis, Ganoje, prie Vakarų Afrikos krantų stovintį „Limarko“ laivą „Marsas“ jau ap žiūrėjo potencialūs pirkėjai. „Laivai nėra amžini. Kaip ir auto mobiliai. Juk viskas dyla. Mes laivus perkame ir parduodame, tai yra na tūralus procesas. Šiandien tokia si tuacija, kad rinkos nėra palankios laivams-šaldytuvams. Todėl ati tinkamai ir reaguojame į pasaulinės ekonomikos tendencijas. Situacija laivybos rinkoje ir toliau išlieka su dėtinga. Laivas „Marsas“ – tik vie nas iš mūsų laivų. Reikia, kad rinkos atsigautų, tik tada galėsime planuo ti kažkokias naujas investicijas“, – neslėpė V.Lygnugaris. Įtampa trunka porą metų
Pasak V.Lygnugario, stebuklą pa daryti nelengva, tam reikia turė ti milžinišką rezervą, nuo 2008 m. iki dabar rezervas esą senka. Todėl tenka parduoti po vieną kitą laivą, kad pasidengtų skolos. Prieš keletą mėnesių bendrovės „Limarko“ jūrininkai, neatlaikę įtampos, kreipėsi į Darbo inspek ciją, į Jūrininkų sąjungą dėl laiku nesumokamų atlyginimų. Tuomet bendrovės „Limarko“ vadovas V.Lygnugaris pripažino, kad situacija laivybos rinkoje pra sta, išgyvenami sunkūs laikai. „Algos nevėluoja, bet dienpini gių laiku nesumokame. Ir tai yra tiesa, bet mes bandome visais bū dais išlikti ir išgyventi, mums tai labai nemalonu. Viskas prasidėjo 2009-aisiais ir lig šiol tęsiasi. Di džiulis pablogėjimas įvyko pernai rudenį, kai užplūdo antroji ekono mikos nuosmukio banga“, – neslė pė V.Lygnugaris. Šiandien bendrovėje „Limarko“ yra 11 laivų, dirba apie 350 žmo nių. Dar ne taip seniai įmonė turė jo 17 laivų. „Vykdėme laivyno atnaujini mo programą, pirkdavome nau
jus laivus, tikėdamiesi senesnius parduoti, bet rinkoje labai nukri to kaina. Laivyba išgyvena sun kų laiką, turbūt per pastaruosius 30 metų nėra buvę tokių dalykų. Nedrįsčiau net prognozuoti page rėjimo“, – laivyno padėtį aiškino V.Lygnugaris. Uždaromos laivybos bendrovės
Pasaulyje nuo 2007 m. bankruta vo nemažai laivybos bendrovių, išbandymo neatlaikė ir vienas di džiausių laivų šaldytuvų operato
Priežastis: Neringos valdžia iš kaimyninių savivaldybių prašė dalies Kuršių marių, kad galėtų įregistruoti
uostelius ir prieplaukas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėda neteko dalies marių Uostamiesčio politikai buvo nuolankūs kaimynams – nors ir po labai karštų diskusijų, miesto tarybos nariai vakar Neringos sa vivaldybei sutiko atiduoti dalį Kuršių marių. Vytautas Lygnugaris:
Laivyba išgyvena la bai sunkų laikotarpį, turbūt per pastaruo sius 30 metų nėra buvę tokių dalykų.
rių amerikiečių kompanija „East wind“, registruota Niujorke, kuri turėjo 60 laivų. Tų pavyzdžių yra ir daugiau. Lietuviškas laivynas per devy nerius metus sumažėjo beveik 50 proc. 2012 m. vasario duomenimis, Lietuvos jūrų registre yra 119 laivų, 2003 m. jų buvo 202, pernai tik – 140 laivų su lietuviška vėliava. Per metus neliko dar 21 laivo. Bene didžiausią nuostolį 2010 m. patyrė Lietuvos jūrų laivinin kystės bendrovė, kurį sudarė dau giau nei 39 mln. litų, grynojo pelno nuosmukis, palyginti su 2009 m. – 63 proc. Tačiau pernai šį nuostolį pavyko sumažinti iki 17,5 mln. li tų. Tai didžiausia valstybinė įmonė Klaipėdoje, joje dirba pusketvir to šimto žmonių. 59,5 proc. bend rovės akcijų priklauso valstybei. Bendrovė didelių nuostolių turė jo ir dėl laivo „Deltuva“ sulaikymo Kosta Rikoje. Įmonė turi 11 sausak rūvių laivų.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Dėmesys – 30 hektarų
Tokį prašymą dar sausį Klaipėdos savivaldybei buvo pateikęs Nerin gos savivaldybės meras Antanas Vinkus. Jis prašė, jog uostamies čio savivaldybė atsisakytų savo te ritorijos nuo Neringos savivaldybės ribos apie 200–500 metrų į Kur šių marias. Nors Neringos savivaldybė yra prie Kuršių marių, tačiau nė vie nas jų plotelis anksčiau jai ne priklausė. Todėl A.Vinkus kreipė si į Šilutės rajono, Klaipėdos rajono ir Klaipėdos savivaldybes, kad jos atiduotų bent dalį joms priklau sančių Kuršių marių. Pirmosios dvi savivaldybės to kį prašymą gana greitai patenkino, o uostamiesčio valdžia priešinosi kelis mėnesius. Pirmiausia dėl to, kad atidavus prašomą Kuršių marių plotą bū tų trikdoma Klaipėdos valstybinio uosto veikla, nes uostas jau patektų į Neringos savivaldybės teritoriją. Tuomet pastaroji sutiko, jog Klaipėdos savivaldybė jai perduotų
sas“ bendrovė „Limarko“ nori parduoti.
Redakcijos archyvo nuotr.
Nori statyti prieplauką
Pirmąjį kartą klausimo svarstymas buvo atidėtas, kad valdininkai iš siaiškintų, ar teritorijos sumažė jimas neturės neigiamų pasekmių miesto biudžetui. Vakar vykusiame miesto tarybos posėdyje vėl užvirė karšta diskusi ja, nors politikus ir buvo bandoma įtikinti, kad miestas, sumažėjus jo teritorijai, jokių neigiamų pasek mių neturės. Atiduoti dalį Kuršių marių bandė įtikinti ir į posėdį atvykusi Nerin gos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Graži na Žemaitienė. Ji teigė, jog Kuršių marių Neringai reikia, nes ji yra suplanavusi ties Alksnyne įreng ti prieplauką, o jei neturės marių, negalės statinio įregistruoti.
Reikia organizuoti apklausą
Nemaža dalis politikų argumen tų tarsi negirdėjo ir vienas kitą ra gino nemažinti miesto teritorijos. „Kuršių marių negalima atiduo ti vien dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, nes jis yra mūsų mai tintojas. Kas žino, kaip ateityje jį paveiks kaimynystė su Neringos savivaldybe, o ne buvimas tik Klai pėdos savivaldybės teritorijoje“, – argumentų balsuoti neigiamai ieš kojo miesto tarybos narys Algirdas Grublys. Jo kolega Artūras Šulcas teigė, jog norint keisti miesto ribas pir miausia reikia atsiklausti klaipė diečių nuomonės. Tačiau didesnė dalis politikų bu vo kitos nuomonės. „Jei kam nors norisi vandens, tegul nueina į kitą vietą ir atsigeria“, – ironizavo Vid mantas Plečkaitis. Galiausiai politikai priėmė le miamą sprendimą – sumažinti miesto teritoriją. Už tai balsavo 13 politikų, o 9 buvo prieš. Iki šiol Klaipėdos miesto terito rijos plotas buvo 9 826 hektarai. Miesto ribos pastarąjį kartą nu statytos 1996 m.
Meras išlaikė egzaminą 1
Taip pat pritarta bend rovės „Poilsio parkas“ likvidavimui, pastato Daržų g. 18 nugriovimui. Meras taip pat pami nėjo, jog itin svarbu tai, kad buvo patvirtinta šiųmetė kultūrinių ren ginių programa, nes šiemet Klaipė da švenčia 760 metų jubiliejų. Reikia tvirtesnės rankos
Ketinimai: prie Vakarų Afrikos krantų stovintį laivą-šaldytuvą „Mar
Kuršių marių dalį iki ribos su Klai pėdos valstybiniu jūrų uostu. To dėl uostamiesčio savivaldybės val dininkai parengė miesto tarybos sprendimo projektą, kuriam pri tarę politikai Neringos savivaldy bei atiduotų apie 30 hektarų Kur šių marių ir tiek sumažėtų miesto teritoriją.
Išsakydamas savo nuomonę apie savivaldybės administracijos dar bą, V.Grubliauskas kiekvienam de partamentui pažėrė pastabų. Jų itin daug buvo išsakyta Mies to ūkio departamentui ir jo vado vui Liudvikui Dūdai. „Daugelis priekaištų, kuriuos šiam depar tamentui išsako klaipėdiečiai, yra pagrįsti. Šiame departamente tu ri įvykti aiški pertvarka, nes nega lima į kiekvieną klausimą atsakyti,
jog nėra pinigų“, – teigė V.Grub liauskas. Daug dėmesio jis skyrė ir Urbanis tinės plėtros departamentui. „Jo di rektorius Kastytis Macijauskas tu rėtų būti tvirtesnės rankos ir įvesti griežtesnę kontrolę, nes tikrai nepa teisinama, jog prioritetiniai miesto projektai guli valdininkų stalčiuo se“, – nuomonę reiškė V.Grub liauskas. Investicijų ir ekonomikos departamentui meras linkėjo dau giau ambicingumo, Socialinių rei kalų departamentui – aktyvumo, Ugdymo ir kultūros reikalų depar tamentui – bendradarbiavimo tarp vadovų, kad jubiliejiniai Klaipėdos metai būtų išskirtiniai. Vertino neigiamai
Dauguma miesto tarybos narių mero ataskaitą gyrė, nes ji išsami
ir ne sausa. Ji užkliuvo tik Lietu vos rusų sąjungos Klaipėdos sky riaus nariams, esantiems opozi cijoje. Vieno jų atstovo Viačeslavo Ti tovo teigimu, jie mero ataskai tą vertina neigiamai, nes ne visi duoti pažadai buvo įvykdyti. Pa vyzdžiui, tėveliai negali nemoka mai statyti automobilių nors ke lioms minutėms prie darželių, kai atveža į juos vaikus. Be to, V.Titovas pabrėžė, kad praėjusiais metais miesto tary ba įvedė nemažai papildomų mo kesčių miestiečiams, todėl esą jie ir negali mero ataskaitos vertinti tei giamai. Mero praėjusių metų veiklos ata skaitai nepritarė vos du politikai, vienas susilaikė, o ją palaimino 25 tarybos nariai.
3
PENKTADIENIS, balandžio 27, 2012
miestas Pardavė daugiau
Didina investicijas
Oro kokybė gerėja
Preliminariais Registrų cent ro duomenimis, šiemet pirmą jį ketvirtį Klaipėdoje parduo ta apie 500 butų – 2 proc. dau giau nei 2011-ųjų pirmąjį ketvir tį. Šiemet Klaipėdoje labiausiai perkami buvo nuo 55 iki 65 kv. m ploto naujos statybos butai. Vidutinė naujos statybos butų kaina siekė 4 170 litų už kv. m.
Sočio žiemos olimpiados komp leksus stiklinanti „Glassbel“ di dina investicijas Klaipėdoje. Ji plečia gamyklos pajėgumus Klaipėdos laisvojoje ekonominė je zonoje. Kompanijos investici jų projekto į pažangiausius ar chitektūrinio stiklo konstrukcijų sprendimus kuriančias techno logijas vertė sieks 22,9 mln. litų.
Oro kokybė Klaipėdos laisvo sios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje bei jos prieigose per nai išliko gera ir netgi pralenkė 2010 m. rodiklius – tai parodė kasmet vykdomas Klaipėdos LEZ poveikio vertinimas. Tyri mo duomenimis, kietųjų dale lių kiekis ore nesiekė pusės lei džiamos normos.
Mašinų apžiūroms – nauja įranga Nuo šiol atlikti techninę automobilio ap žiūrą uostamiestyje bus galima dar grei čiau ir patogiau nei iki šiol. Ketvirtadienį vakare Šilutės plento pradžioje duris atvė rė dar vienas bendrovės „Transkona“ pa dalinys. d.janauskaite@kl.lt
Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metrikacijos skyriuje užregistruotos 4 klaipėdiečių mirtys. Mirė Juozafa La tož ienė (g. 1924 m.), Elena Kirslienė (g. 1927 m.), Anatolijus Polozovas (g. 1944 m.), Birutė Petravičienė (g. 1957 m.), Va silij Tichonov (g. 1979 m.).
Paulius Pleskovas:
Jeigu bus porei kis, centras dirbs ir dviem pamainomis. Naujajame centre vairuotojams bus kur kas patogiau, kadangi nuo lietaus juos saugos stogas. Jau dabar klientų patogumui į eilę automobilio techninei apžiū rai galima užsirašyti telefonu. Pas kambinę telefonais 390 949 arba 340 045 vairuotojai gali suderin ti jiems patogų apžiūros laiką. Ti kimasi, kad taip gerokai sutrumpės gyvos eilės. Nuo rudens planuojama išanks tinį užrašymą pradėti ir internetu.
Paskaita. Penktadien į 10 val. savival dybės posėd žių salėje vyks vieša pa skait a „Saug us elgesys poils iaujant gamtoje“. Pranešėjai – Klaipėdos ap skrit ies Priešgaisr inės gelbėjimo val dybos ir Klaipėdos visuomenės svei katos centro atstovai. Paskaitą organi zuoja Civilinės saugos skyrius. Paroda. Penktadienį 12.30 val. rotušė je bus pristatytas Lietuvos dalyvav i mas pasaulinėje parodoje Pietų Korė joje, kuri vyks gegužės 12 – rugpjūčio 12 dienom is. Parodoje dalyvaus 105 valstybės, 10 tarptautinių organizaci jų. Planuojama, kad parodą aplankys apie 8 mln. žmonių, apie 1 mln. tikima si aplankys Lietuvos paviljoną.
Daiva Janauskaitė
Greta jau kuris laikas veikusio Techninių apžiūrų centro padali nio Šilutės plento 3-iuoju nume riu pažymėtame name nuo balan džio 30-osios pradėjo veikti dar vienas bendrovės padalinys. Nau jame, erdviame pastate veiks dar tris mašinas vienu metu tikrinti leidžiantys įrenginiai. Spartaus ir kokybiško darbo pa linkėjimai bei džiugios bendro vės „Transkona“ vadovų progno zės leido viltis, kad prie Techninių apžiūrų centro išnyks eilės, o vai ruotojai liks patenkinti specialistų triūsu. Dabar Klaipėdoje veiks trys krovininių automobilių bei pen kios lengvųjų automobilių apžiū ros linijos. Bendrovės „Transkona“ genera linis direktorius Paulius Pleskovas džiaugėsi, kad įkurtuves švenčian čiame padalinyje sumontuota nau jausia Vokietijos gamintojų įranga, kokios Lietuvoje kol kas joks ki tas centras neturi. Ji atitinka visus netrukus Lietuvoje įsigaliosiančius ES reikalavimus krovininių auto mobilių patikrai.
Dienos telegrafas
Progresas: ketvirtadienį Šilutės pl. pradžioje duris atvėręs bendrovės
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Birutė Rastonienė, Vasilij Kulešov, Ka zimieras Ruikys, Birutė Petravičienė, Stasė Petrausk ienė, Vytautas Rindze vičius, Jonas Bilevičius, Vasilij Ticho nov, Romaldas Armonavičius.
„Transkona“ padalinys turi naujausią Lietuvoje techninių apžiūrų įrangą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Prad žioje naujojo centro spe cial istai plan uoja dirbt i vien a pamaina, darbo dienomis nuo 8 iki 17 val., o šeštadieniais nuo 8 iki 16 val. P.Pleskovas tikino, jei gu bus poreikis, centras dirbs ir dviem pam ain om is. „Transko nos“ darb uotojai yra pas teb ė
ję, kad did žiaus ias klient ų ant plūdis būna nuo kovo iki birželio ir kelis rudens mėnesius, vasarą ir žiem ą autom ob il ių tikr intojai darb o beveik net ur i. Per met us Klaipėdoje patikrinama maždaug 90 tūkst. autom ob il ių techn in ė būklė.
Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja ma Juozafa Latož ienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 12 moter ų. Gimė 7 mergaitės ir 5 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17.30 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 56 išk vie timų.
Uostamiesčio medikams – profesiniai apdovanojimai Apdovanojimai
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Nusipelniusio Lietuvos gydytojo vardas suteiktas
Profesinės šventės proga uosta miesčio medikai sulaukė miesto vadovo padėkų ir garbingų sveika tos apsaugos ministro įvertinimų.
Vakar Klaipėdos valstybinėje kole gijoje pagerbti uostamiesčio medi kai. Jiems skambėjo gražiausi pa linkėjimai ir muzikos kūriniai. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas įteikė padėkos raštus pen kiolikai medikų. Tarp apdovanotų jų – gydytojai, slaugytojos, gydymo įstaigų vadovai. Tradiciškai Medicinos darbuoto jų profesinės šventės proga sveika tos apsaugos ministras apdovano ja nusipelniusius šalies gydytojus ir sveikatos apsaugos darbuotojus. Šiandien šie garbingi apdova nojimai bus įteikti ir šešiems klai pėdiečiams. Sveikatos apsaugos
Romui Abunevičiui, odontologijos klinikos „Lela“ direktoriui,
gydytojui odontologui, Klaipėdos valstybinės kolegijos Svei katos fakulteto lektoriui; Nerijui Klimui, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Anestezio logijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjui; Aleksandrui Valdui Mačiuliui, Respublikinės Klaipėdos li goninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjui, gydytojui ortopedui traumatologui; Vytautui Raubai, Klaipėdos universitetinės ligoninės Nėštumo patologijos
skyriaus vedėjui. Sveikinimai: profesinės dienos proga pagerbti Klaipėdos medikai.
Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas
Vytauto Petriko nuotr.
Ingridai Bakaitei, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radio
ministras Raimondas Šukys Nusi pelniusio Lietuvos gydytojo vardą suteikė keturiems skirtingų uos tamiesčio gydymo įstaigų gydyto jams. Nusipelniusio Lietuvos svei
katos apsaugos darbuotojo vardas suteiktas dviem klaipėdiečiams. Lietuvoje profesinė medicinos darbuotojų diena balandžio 27-ąją pradėta minėti nuo 2004 m.
logijos skyriaus vyresniajai slaugos administratorei; Algirdui Narinkevičiui, Respublikinės Klaipėdos ligoninės vyriausiojo gy
dytojo pavaduotojui Psichiatrijos filialui.
4
penktadienis, balandžio 27, 2012
miestas
Darbas kurorte – ne lobis 1
Versl in ink ai lab iau siai ieško aptarnaujan čio personalo, virėjų, kambarinių. Viena įmonė, kuri ruošiasi atida ryti kavinę J.Basanavičiaus gatvė je, ieško 30 darbuotojų – nuo virė jų iki muzikantų. „Suaktyvėjimas labai jaučiamas. Verslininkai ieško įvairių darbuoto jų. Populiariausi – tradiciniai sezo niniai darbai. Reikalavimai – taip pat skirtingi. Vieniems patirtis būtina, kitiems – ne“, – tvirtino Klaipėdos teritorinės darbo biržos Palangos skyriaus vedėja Rita Kivytaitė.
Baland žio 1 d. duomen imis, Klaipė doje buvo užreg istr uotos 236 dar bo vietos. Balandžio 26 d. duomenimis – 530. Iš jų: nuolatiniam darbui – 471; pagal terminuotas darbo sutartis – 36; sezoniniam darbui – 22; laikinam darbui – 1.
Darbdaviai labiausiai pageidauja: suvirintojų – 61;
Paklausiausi – virėjai
Suaktyvėjimas jaučiamas ir Klai pėdoje. Per balandį užregistruota du kartus daugiau darbo vietų nei įprastai. Sezoniniai darbai uosta miestyje sudaro nedidelę dalį – tik 4,1 proc., pagal terminuotas su tartis – 6,8 proc. visų darbo vie tų. Labiausiai darbuotojų ieškoma nuolatiniam darbui. „Darbo vietų atsiranda daugiau. Nedarbas mažėja. Pasiekiame lygį, kuris buvo prieš Naujuosius me
Gintaras Sičiūnas:
Ateina be patirties ar niekur nepri tampantys. Visiško „balvono“ juk į dar bą nepriimsi. tus“, – tvirtino Klaipėdos teritori nės darbo biržos direktorius Min daugas Skritulskas. Anot jo, Klaipėdoje iš sezoninių darbų populiariausi virėjo, parda vėjo. Ieškoma statybininkų. M.Skritulskas tvirtino, kad se zoniniai darbai pajūryje įtakos tu ri viso regiono nedarbui. Nemažai žmonių iš Kretingos, Skuodo vasa rą važiuoja dirbti į Palangą. Yra ir tokių klaipėdiečių. „Galime įvertinti socialinius as pektus. Skuode, Kretingoje darbuo tojai mažiau reiklūs nei Klaipėdoje. Dirba už mažesnį atlygį. Todėl Pa langos verslininkai juos noriai įdar bina“, – teigė direktorius. Geri darbuotojai išvyko
Pajūrio verslininkai neslepia, kad surasti tinkamų darbuotojų vasa rai tikrai sudėtinga. „Nėra iš ko rinktis. Ateina be pa tirties ar niekur nepritampantys. Visiško „balvono“ juk nepriimsi. Anksčiau buvo specialistų pertek lius. Po to vieni išvažiavo į užsienį, kiti įsidarbino ir jų neliko“, – tvir tino Palangos viešbučių ir restora nų asociacijos prezidentas Ginta ras Sičiūnas. Anot jo, nemažai žmonių visiškai nenori dirbti – jie geriau eina į dar bo biržą ir gauna pašalpą.
Darbo vietos Klaipėdoje
laivo metalinių konstrukcijų mon
tuotojų – 33; tarptautinio krovinių vežimo trans
porto priemonių vairuotojų – 31; Poreikis: vasaros sezono metu ieškoma ir picų kepėjų.
„Tokiems nieko nereikia. Nuei na dar kiemą pašluoti, gintarus pa šlifuoti ir gauna didesnį atlyginimą nei pats savininkas. Perspektyvos – liūdnos. Jei nesurinksime darbuo tojų, gali tekti ir užsidaryti. Tokie laikai. Tokia gyvenimo realybė“, – pasakojo asociacijos vadovas. Šventojoje kavinę turintis Ginta ras Rekašius tvirtino, kad jam dėl darbuotojų problemų nekyla. „Dirbame 20 metų. Pas mus su grįžta žmonės, kurie dirbo anks tesniais metais. Tuo labai džiau giam ės. Sud ėt ing iau rinkt i darbuotojus gali sektis naujai at sidarančioms įstaigoms. Čia kaip cirkas: jei atlikėjai geri – ir koncer tas geras. Vasarą per vėlu keisti žir gus“, – tvirtino verslininkas. Kenčia aptarnavimo kultūra
Neringoje taip pat jaučiamas suak tyvėjimas. Čia taip pat susiduriama su profesionalių darbuotojų sty giumi. Neringos turizmo ir verslo asociacijos prezidentė Irma Balt rušaitienė pasakojo, kad dėl sezo ninio darbo dažniausiai kreipia si nekvalifikuoti asmenys, tačiau juos vasarai sunku įdarbinti. „Žinoma, žmonės kažkiek ap mokomi, tačiau reikia iš karto sto ti ir dirbti. Pasirinkimas labai ne didelis ir mažėja. Jei verslininkas neturi ištikimų darbuotojų, kurie sugrįžta kasmet, tuomet jam sun ku. Jaunesni žmonės mieliau ren kasi darbą užsienyje nei kurortuo se“, – pastebėjo I.Baltrušaitienė. Klaipėdos verslininkai dar gy vena žiemos ritmu ir nerenka dar buotojų, bet pripažįsta, kad be pa pildomų pajėgų vasarą neišsivers. Jie neslepia, jog dažniausiai įdar binami žmonės iš gatvės. „Darbuotojai dažniausiai patys ateina. Renkamės bet ką. Rink tis žmogų, kuris moka anglų, vo kiečių kalbą, gali nebent, jei turi iš ko mokėti didelę algą. Tačiau tokių galimybių neturime. Be to, žmo nės, kurie baigė universitetą, ieš ko kitokio darbo. Dėl šių priežasčių Lietuvoje aptarnavimo kultūra že ma“, – teigė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkės pavaduotoja Zita Lukoševičienė. Nori mokėti „minimumą“
Anksčiau dirbti pajūrio kurortuose vasarą Lietuvoje buvo ypač popu
liaru. Kai kurie net imdavo atosto gas nuolatiniame darbe, kad galė tų atvykti užsidirbti. G.Sičiūnas pabrėžė, kad Palan goje aukso kasyklų nebėra. Palangoje padavėjui, barmenui, kambarinei dažniausiai mokamas „minimumas“ – 800 litų. Dides nis atlyginimas – virėjų. Jis siekia apie 1,2 tūkst. litų. „Neturime galimybių mokėti di delių algų. Tokia situacija. Klausi mas, ką žmogus moka, kad jam tą „minimumą“ mokėtum. Už nedar bą pinigų niekas neduoda“, – pa brėžė G.Sičiūnas. Padavėjais ar barmenais dirbti norintys žmonės tikisi papildomai užsidirbti iš arbatpinigių. Tačiau, anot G.Rekašiaus, jais niekas nelepina. Neretai būna si tuacijų, kai vyras padeda kelis li tus, o žmona juos pasiima. Neringoje – didesnės algos
Neringoje dirbančio aptarnaujan čiojo personalo užmokestis – di desnis. Neringos turizmo ir verslo aso ciacijos prezidentės I.Baltrušaitie nės teigimu, jis prasideda nuo 1,2 tūkst. litų. Dažniausiai mokamas procentas nuo surinktų pinigų. Dažnai darbdaviai taip pat su teikia gyvenamąjį plotą ir maiti nimą. Anot I.Baltrušaitienės, gaila, kad žmonės nesupranta, kad tai yra ne maža atlyginimo dalis. „Atlyginimas priklauso nuo to, kokio lygio kvalifikacijos darbus atlieki. Jei gali valyti stalus, kiemą, plauti indus, tikrai negali gauti aka demiko algos. Darbštūs, skaičiuo ti mokantys žmonės tikrai užsidir ba ir grįžta kitąmet atgal“, – teigė prezidentė. Laisvų vietų dar yra
Tiek Palangoje, tiek Neringoje, tiek Klaipėdoje šią vasarą norintys dirbti žmonės dar gali surasti dar bo vietą. Daugiausia yra įdarbinama bir želio pabaigoje–liepos pradžioje, kai prasideda didysis poilsiautojų antplūdis. „Pirmiausia žmogus turi paro dyti, ką sugeba. Vasara per trum pa, kad apmokytum žmogų, leis tum pasitaisyti, padarius klaidą. Mes žmones su šypsena priimame
virėjų – 21; Vytauto Petriko nuotr.
ir su šypsena atleidžiame. Apie tai besidarbinančius įspėjame iš kar to“, – tvirtino G.Rekašius. Anot verslininko, geriausi dar buotojai tie, kurie dirba nuo ma žų dienų – 16 metų prekiauja le dais, vėliau dirba padavėjais ir taip kyla karjeros laiptais. G.Rekašiaus teigimu, būna atvejų, kai įdarbinti vaikus prašo ir patys tėvai.
pardavimo agentų – 15; valytojų – 14; pardavėjų – 13; apdailininkų – 12; pardavimo vadybininkų – 11; pagalbinių darbininkų – 10; pardavėjų konsultantų – 10.
Darbo vietos Palangoje Per baland į Palangos darb o biržos Darbdaviai kurorte labiausiai skyr ius užreg istravo 193 laisvas dar pageidauja: bo vietas. pardavėjų; Paprastai per mėnesį jų užreg istr uo virėjų; barmenų; jama 70–80. Vakarykštės dienos duomenimis, lais kambarinių; vų darbo vietų buvo 81. Iš jų 70 proc. virtuvės pagalbinių darbuotojų; padavėjų. sezoniniams darbams.
5
penktadienis, balandžio 27, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Baltijos šalys – „specifinis atvejis“
Generalinis proku roras Darius Valys prašo Seimo panai kinti parlamenta ro Vito Matuzo teisi nę neliečiamybę ti riant bylą dėl pikt naudžiavimo tar nyba.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Kad enc ij ą baig iant is Rus ij os prez id ent as Dmitr ij us Medv e devas pripažino ne kartą svars tęs apie vizitą į Baltijos valsty bes. Tačiau kaskart tokius pla nus sus tabd yd av o šių valst y bių tam tikri neva nedraugiški veiksmai.
Įtarimai: anot prokurorų, surinkta medžiaga yra pakankamas pagrin
das įtarti, kad V.Matuzas organizavo bendrovei „ŽilVyčiai“ atstovaujan čių asmenų veiksmus apgaule gaunant ES ir Lietuvos valstybės biu džeto paramos lėšas. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
V.Matuzą klampina net medžioklės Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Įspūdingos sumos
Ketvirtadienį Generalinė prokura tūra pranešė, kad jos vadovas Da rius Valys kreipėsi į parlamentą su prašymu leisti patraukti baudžia mojon atsakomybėn Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų (TS-LKD) frakcijos narį V.Matuzą, jį suimti ar kitaip su varžyti jo laisvę. „Seimo narys įtariamas sukčia vimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – teigiama prokuratūros pranešime. „Per ikiteisminį tyrimą gauti duomenys leidžia pagrįstai many ti, kad V.Matuzas, būdamas Seimo narys ir žinodamas, kad jam drau džiama bet kokia forma užsiim ti verslu, komercija ar kitokia pri vačia veikla, kuria siekiama pelno, organizavo bendrovės „Panevė žio energija“ vadovaujančių ir at sakingų darbuotojų piktnaudžia vimą tarnybine padėtimi sudarant išskirtines sąlygas „ŽilVyčių“ koo peratinei bendrovei neteisėtu bū du laimėti „Panevėžio energijos“ 2010–2011 m. organizuotus keturis biokuro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė siekia 17,503 mln. li tų be PVM“, – pranešė Generalinė prokuratūra. Organizavo veiksmus
Taip pat įtariama, kad tuo pačiu lai kotarpiu šis Seimo narys organizavo valstybės įmonės Panevėžio miškų urėdijos urėdo ir viešojo pirkimo komisijos piktnaudžiavimą tarny bine padėtimi sudarant išskirtines sąlygas žemės ūkio kooperatyvui
„Dobilas“ neteisėtu būdu laimė ti dar vieną – miško valymo ūkinių paslaugų – pirkimo konkursą, kurio vertė siekė 63,265 tūkst. litų. „Surinktoje medžiagoje yra pa kankamas pagrindas įtarti, kad V.Matuzas organizavo bendrovei „ŽilVyčiai“ atstovaujančių asme nų veiksmus 2011 m. apgaule gau nant ES struktūrinio fondo ir Lie tuvos valstybės biudžeto paramos lėšas – iš viso 680 tūkst. litų“ – teigiama prokurorų pranešime.
Seimo narys įtaria mas sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klas tojimu. Be to, įtariama, kad šis Seimo TS-LKD frakcijos narys galėjo or ganizuoti Nacionalinės žemės tar nybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjos piktnaudžiavimą tarnyba sudarant išskirtines sąly gas nesilaikant teisės aktų reika lavimų pernai „ŽilVyčių“ koope ratinei bendrovei išsinuomoti 73 valstybinius žemės ūkio paskirties sklypus Panevėžio rajone. Nemokėjo mokesčių
„Įtariama, kad, dalyvaudamas Pa nevėžio miškų urėdijos organizuo jamose profesionaliose medžioklė se, V.Matuzas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi nemokė damas už jas privalomų mokesčių ir klastojo dokumentus apie sume džiotus žvėris bei sumokėtus mo kesčius“, – pabrėžė prokurorai.
„Įvertinus tai, kad organizuo damas aukščiau nurodytas veikas V.Matuzas galbūt naudojosi sa vo kaip Seimo nario padėtimi, įta ka kitiems valstybės tarnautojams bei asmenims, nurodytomis veiko mis siekė tiesioginės ir netiesiogi nės asmeninės naudos sau bei savo šeimai ir kitiems asmenims, tokie jo veiksmai kvalifikuotini ir kaip piktnaudžiavimas tarnybine – Sei mo nario – padėtimi, kuris sukėlė didelę žalą valstybei ir jos institu cijoms“, – rašoma pranešime. Ikiteisminį tyrimą Panevėžio apygardos prokuratūros Organi zuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai pradė jo pernai lapkričio 4 d. Atliekant šį ikiteisminį tyrimą pranešimai apie įtarimus iš vi so buvo įteikti 22 asmenims, iš jų – ir vienam juridiniam asmeniui. „Dauguma įtariamųjų pripažįs ta savo kaltę visiškai arba iš dalies ir duoda išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo ap linkybes“, – pabrėžė prokurorai. Savo kaltės nemato
Pats V.Matuzas vakar tvirtino savo veikloje nematąs jokių nusikaltimo požymių. „Detaliai su generalinio prokuroro kreipimusi dar nesusi pažinau, dėl to plačiau jį komen tuoti būtų sunku. Tačiau galiu pa tikinti, kad jokiais savo veiksmais nesu pažeidęs jokių teisės aktų ir nesu kaltas dėl to, kuo esu įtaria mas“, – pareiškė Seimo narys. Kai kurie TS-LKD vadovai jau pareiškė, kad paprastai tokiais at vejais, kai generalinis prokuroras priima sprendimą kreiptis į Sei mą dėl parlamentaro teisinės ne liečiamybės panaikinimo, politiko narystė partijoje yra sustabdoma.
Ketv irtad ien į penk ių pag rin dinių Rusijos televizijos kana lų tiesioginiame eteryje atsaky damas į šių televizijų žurnalistų klaus im us D.Medved evas už siminė ir apie Rusijos valdžios santyk ius su Liet uva, Latv ija bei Estija. Iš pradžių kalbėjęs apie tai, kaip per pastaruosius ketve rius kadencijos metus jam sekėsi bendradarbiauti su artimiausio mis kaimynėmis – Ukraina, Bal tarusija, Kaukazo valstybėmis, D.Medvedevas perėjo ir prie Bal tijos šalių. „Čia specifinis atvejis, kiek kitoks“, – teigė Rusijos pre zidentas. „Ne kartą per kadenciją svars čiau galimybę pasinaudoti Balti jos valstybių kvietimais nuvykti į
svečius. Bet kai tik paprašydavau patarėjų paieškoti galimybių to kį vizitą surengti, Baltijos vals tybėse vis kas nors išsišokdavo su kokia nors niekšybe, vis su gadindavo gero bendradarbiavi mo atmosferą“, – sakė D.Med vedevas. „Žinoma, mes dideli, o jie ma žiukai. Bet negalima taip akiplė šiškai elgtis, nereikia remti nacio nalistinių pozicijų, nereikia rėkti, kad rusai imperialistai ir štai jie ateina, norėdami viską užgrob ti. Mes esame istoriškai ir eko nomiškai susieti, tai reikia maty ti ir suprasti“, – tvirtino Rusijos vadovas. „Tad viskas priklauso nuo Bal tijos valstybių vadovų. Nereikia matyti Rusijoje tik to baisaus lo kio, kuris nori suplėšyti visas gre timas mažas valstybes“, – teigė D.Medvedevas. Rusijos prezidentas per pasta ruosius 22 metus nebuvo lankęsis nepriklausomoje Lietuvoje, Lat vijoje ir Estijoje. D.Medvedevas gegužės 7 d. baigs ketverių metų kadenci ją Rusijos prezidento poste. Jį vėl užims 2000–2008 m. Rusijos va dovu buvęs Vladimiras Putinas.
Atsisveikino: kadenciją baigiantis D.Medvedevas pažėrė kritikos
Baltijos šalims.
„Scanpix“ nuotr.
100 litų – ne per didelė našta Prezidentė Dalia Grybauskaitė minimalią mėnesinę algą siūlo didinti iki 900 litų. „Mano ma nym u, vis išk ai tiksl ing a būt ų pad id int i šimt u lit ų“, – žurn a listams ketvirtadienį sakė Pre zidentė.
Pasak D.Grybauskait ės, tok į žingsnį leidžia žengti Lietuvos ekonomikos augimas. „Lietuvos ekonomika jau auga antrus me tus iš eilės. Kalbėti, kad dar jau čiame labai didžiulius krizės pa darinius, tikrai jau turbūt būtų gal kiek ir pernelyg aštru“, – sakė ša lies vadovė. Komentuodama Vyriausybės argumentus, kad didinant mini malią mėnesinę algą būtina ir li beralizuoti darbo santykius, Prezi dentė teigė, jog tam ši Vyriausybė turėjo trejus su puse metų. „Ma
nyčiau, kad kai kurie dalykai ne visai tiesiogiai susiję. Na, o libe ralizuoti verslo sąlygas, ypač per krizę, ši Vyriausybė turėjo lai ko trejus su puse metų“, – sakė D.Grybauskaitė. Trišalė taryba antradienį darbdavių ir profesi nių atstovų balsais Vyriausybei pasiūlė svarstyti minimalios mė nesinės algos didinimo iki 900 li tų klausimą. Vyriausybės teiktos Darbo kodekso pataisos, kuriomis siekiama liberalizuoti darbo san tykius, liko nesvarstytos. Po didžiulio beveik 15 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) nuosmukio 2009 m. Lietu vos ekonomika augti pradėjo 2010-aisiais, kai BVP padidėjo 1,4 proc. Pernai šalies ekonomi ka augo 5,9 proc., šiemet progno zuojamas 2,5 proc. BVP augimas. BNS inf.
6
penktadienis, balandžio 27, 2012
nuomonės
Vergams – monopolijų kirčiai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Daug triukšmo dėl nieko
Jolita Žvirblytė
Š
iomis dienomis klausan tis valdžios, darbdavių ir profesin ių sąjung ų dis kusijos dėl min imal ios mėnesinės algos (MMA) did in i mo kyla klausimas, kam naudin ga nuvert int i Liet uvos darbo jė gą, kur i šiuo met u yra pag rind i nis šal ies ekonomikos variklis? Ekonom ikos profesor ius Romas Laz utka kažkada yra labai taik liai pastebėjęs, kad gaunančiųjų min imalų mėnesin į atlyg in imą skaičius Lietuvoje yra labai dide lis, palyg inti su kitomis šalimis. Kitose šalyse esą tok ie darbuoto
Tų, kuriems lietuviš ka minimali alga bu vo per maža, pėdos Lietuvoje jau seniai ataušusios. jai sudaro 1–2 proc., nes tok iu ma žu užmokesčiu apmokamas pats prasčiausias darbas. Taig i kit ų šal ių kontekste Liet u va yra juodadarbių šal is ir dau giau nei penktadalis darbo vietų Lietuvoje nek ur ia jok ios pridėt i nės vertės. Pagal MMA dyd į Lietuva velkasi Europos Sąjungos šalių gale, ma žesnę nei 800 lit ų min imal ią al gą Europoje gauna tik rumunai ir bulgarai. Tok ią šal ies ekonom inę padėt į Europoje piešia Liet uvos pol it i kai, šykštėdam i oficial iai pat vir tinti, kad lietuviai iš tikrųjų uždir ba kur kas daug iau nei 800 litų. Kai kur ios stambios šal ies pra monės bendrovės jau prieš me tus maž iausią, t.y. min imal ią, al gą gaunant iems savo darbuoto jams ją pakėlė iki tūkstančio litų. Pirmiausia, suprasdamos, kad re kordiniais veiklos rezultatais rei kia dalyt is su juos kur ianč iais
žmonėm is. Nes jie bet kur ią die ną pristigę kasdienės duonos ga li susik raut i lagam inus ir emig ruoti, o su savimi išsivežti ir dal į konkrečios įmonės, ir šalies eko nomikos sėkmės. Ekonom ikos rod ikl iai rodo, kad pernai Liet uvos ekonom ika rie dėjo ant eksporto bėg ių, o šiemet įsivažiuoja ir vidaus vartojimo lo komotyvas. Kitaip tariant, pernai žmonės sun kiai dirbo, o šiemet jau pradeda leist i pin ig us. Užd irbt ų daug iau, išleistų irg i daug iau. Paprasta. Anal it ikai jau sen iai kel ia retor i nį klausimą, kas dirbs, leis pin i gus ir kurs šalies ekonomiką, jei gu jau dabar liūto dalis darbing ų ir gabių tautiečių lenk ia nugaras užsienyje. Ten gaudami net minimalią mė nesinę algą, pav yzd žiui, Jungt i nėje Karalystėje ji siek ia per 3,7 tūkst. litų neatskaičius mokesčių, jie jaučiasi bent jau oriai. Galima teigti, kad tų, kuriems lie tuv iška min imal i alga buvo per maž a, pėdos Liet uvoje jau se niai ataušusios. Nors skaičiuoja ma, kad šalyje 800 litų ir mažes nes mėnesines pajamas gauna per 20 proc. gyventojų, šie žmo nės neabejotinai dal į pajamų pri sidur ia darbuodamiesi šešėl inė je ekonomikoje. Todėl labai keista, kai valdžia, ku ri jau antr us met us iš eilės eko nom ikos šešėlyje bando surast i 1 mlrd. lit ų, pirm iausia skaičiuo ja, kiek MMA didinimas 50-čia ar 100-tu litų padidintų biud žeto iš laidas. Neskaičiuojama, o kiek daug iau mokesč ių į biud žet ą būt ų su rinkta nuo kiekv ieno apmokes tinto šeš ėl inės ekonom ikos 50 ar 100 litų? Šal ies premjeras Andr ius Kubi lius aišk iai pasakė, kad disk usi jos dėl MMA algos yra sureikš mintos. Jis būt ų teisus, jeig u ne būtų pridūręs, kad finansinių ga limybių turintys verslininkai ga li pat ys did int i atlyg in imus dar buotojams. Taip, jie jau tai padarė. Dabar lai kas tai daryti politikams, kad Eu ropoje netaptume juodadarbių ir šešėlinės ekonomikos sala, kurio je niekas nenorėtų gyventi. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Jei nuo rytojaus ben zinas kainuotų ir vi sus 6 litus už litrą, pasipiktintume, parė kautume, bet sėkmin gai pirktume ir toliau.
kai nusipirko ne tik šalies pakraštyje sumontuotus degalų gamybos įren ginius, bet ir svarbiausią dalyką – rinką. Štai ir daro tie žmonės ką tik nori, diktuoja kainas ir aiškina, kad tai ne nuo gamyklos priklauso, o nuo ža liavos tiekėjų, nuo rinkų, nuo karų ir šventųjų angelų...
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Nepagalvoja apie sveikatą
Jaunos mergaitės visai išprotėjo. Nors rytais lauko temperatūra ne siekia 10 laipsnių šilumos, jos vilki ne tik trumpus sijonus, plonas pėdkel nes, bet ir švarkelius trumpomis ran kovėmis. Jau nekalbu apie batelius, kuriuos jos pradėjo nešioti dar spau džiant šaltukui. Tai pirmas žingsnis į ligos patalą. Blogai, kad jauniklės ne susimąsto apie savo sveikatą. Ingrida
Tik per šventes
Turėjau viešnią iš užsienio, vaikšti nėjome po įdomiausias miesto vie tas. Natūralu, kad gamta pašaukė, ir tada supratau, kad tos mėlynos bū delės Klaipėdoje atsiranda tik per šventes. Atrodo, kad kitu metu žmo nėms tualeto nereikia. Smalsu suži noti, kur tie tualetai laikomi? Negi jie taip brangiai kainuoja, kad žmo gus verčiamas blaškytis tarp kavinių ir gydymo įstaigų, kad gėdos nepa sidarytų? V.
Plėšikai: monopolininkai brangina degalus neatsižvelgdami net į tai, kad
jų kaina jau seniai peržengė sveiko proto ribas. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Kadangi rinką Lietuvoje inves titoriai faktiškai tikrai nusipirko ir yra monopolininkai, kainą jie gali diktuoti, kokią tik nori. Jei nuo ry tojaus benzinas kainuotų ir visus 6 litus už litrą, pasipiktintume, pa rėkautume, bet sėkmingai pirktu me ir toliau, nes pardavę gamyk lą paprasčiausiai nebeturime kitos išeities. „Lukoil“ mėgino įsivežti mums pi gesnio benzino ir išvaduoti iš mono polininkų gniaužtų, tačiau iš to nieko neišėjo, nes laivais gabentis degalus kainuoja pernelyg brangiai. Žodžiu, karuselė sukasi toliau. Ka dangi automobilių vartojamos dujos kainavo daugiau nei perpus pigiau, palyginti su litru benzino, pradėjo smarkiai branginti ir jas. Juk kaip ga li dujų litras nekainuoti nė tiek, kiek
pusė litro benzino? Tai kažkam va ro siaubą, va ir brangina. Lietuvoje jau seniai įsigalėjo nerašyta taisyk lė, kad dujų litras turi kainuoti tiek, kiek puslitris benzino. Štai ir siekia dabar dirbtinai pri tempti dujų kainą prie šios taisyklės. Žiauru visa tai matyti, bet nieko nepadarysi, nes dujas tiekia taip pat ta pati monopolininkė. Šiuo požiūriu tikrai galima būtų pritarti verslininkui Vladimirui Ro manovui, kuris teigė, kad Lietuvoje nėra padaryta didesnio nusikaltimo už leidimą įsivyrauti monopolijoms. Dėl to kenčia visi šalies gyventojai, nes ima dominuoti ekonominė dik tatūra: mokėsite tiek, kiek aš pasa kysiu, ir viskas. Esame tarsi XXI a. vergai, tik jais tapome savo noru.
Kapinėse reikia vaizdo kamerų
Laukiu nesulaukiu, kada bus atnau jinta ši gatvė. Atsiras dar viena vieta, kur klaipėdiečiai galės smagiai pasi vaikščioti.
Nesu girdėjusi, kad kurioje nors pa saulio šalyje vandalai niokotų kapi nes. Nežinau, ar tai liga, ar pramoga tiems vandalams, bet visi kiti žmonės turi būti ramūs, kad jų artimieji ilsisi ramybėje netrikdomi. Todėl būtina ka pinėse įrengti vaizdo kameras. Esu tik ra, kad jos išvaikytų ir metalo vagis. Neabejingoji
Galėtų pasimokyti mandagumo
Pirmą kartą gyvenime teko nueiti į darbo biržą. Kad nevėluočiau, atė jau prieš 8 val. ryto ir stebėjau, kaip šios įstaigos darbuotojos rinkosi. Nors prie durų laukė ne vienas žmo gus, nė viena jų nepratarė pasisvei kinimo žodžio. Mane labai nustebi no arogantiška tų moterų laikysena. Atrodo, kad jos yra aukštesnės kas tos žmonės. Negražu taip pūstis, ne žinai, kada kitapus tos pačios įstaigos langelio atsidursi. Jolita
Iškirsti reikėjo seniai
Seniai buvo laikas iškirsti J.Janonio gatvėje augančius sergančius me džius. Gatvei jie neteikė jokio gro žio. Tik praeiti trukdė, o medžių šaknys šaligatvio plyteles iškilnojo.
Regimantas Alionis
Jonas
„Stop“ juosta nesustabdo
J.Janonio gatvės pabaigoje yra pasta tas, kuris, kiek žinau, priklauso uos to direkcijai. Nuo to pastato krinta tinkas. Savininkai ant statinio ko lonų pririša apie pavojų įspėjančias „Stop“ juostas. Tačiau po nakties jos dažniausiai būna nuplėšytos ir plaikstosi ant žemės. Baisiausia, kad net mamos savo vaikus veda prie to pastato. Kodėl žmonėms taip sunku suprasti, kad „Stop“ juostos uždeda mos ne šiaip sau? Ignas
Sklinda triukšmas
Smagu, kad pagaliau yra rekonstruo jamas buvęs viešbutis „Viktorija“. Tačiau einant pro šalį tokie garsai nuo jo sklinda, kad atrodo, jog kaž kas sprogo. Gal ten sienas sprogdina? Nepavydžiu aplinkiniams gyvento jams. Įdomu, kokie darbai atliekami pastate, kad aidi tokie garsai? Valentina Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
itro benzino kaina perkopė penkis litus ir nesiruošia nu stoti didėti. Nors daug kas manė, kad, pasiekus šią ribą, degalai nebebrangs, kur tau! Kaina jau priartėjo prie 5,05 lito. Keisčiausia tai, kad užsienio rin kose nafta pinga, o pas mus kažko dėl vėl viskas atvirkščiai, – degalai sėkmingai toliau brangsta. Tiesiog svyra rankos, kai pagalvoji. Jau daugybę metų niekas dorai nepajėgia atsakyti į klausimą, ko dėl Lietuvoje pagamintas benzinas ar dyzelinas yra pigesnis šalyse kai mynėse, nors, regis, turėtų būti at virkščiai. Manytina, kad Mažeikių naftos perdirbimo gamyklą įsigiję verslinin
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, balandžio 27, 2012
aktualijos Sudegė automobilis
Pogrindinis verslas
Vyras – prieš pensininkę
Ketvirtadienio vidurdienį Mini jos g. prie 157 namo visiškai su degė visureigis. Pranešimas apie degantį automobilį ugnia gesius pasiekė 11.36 val. Ats kubėję gelbėtojai negalėjo nie kuo padėti. Visureigis sudegė visiškai. Gaisro priežastis tiria ma, žmonės įvykio metu nenu kentėjo.
Uostamiesčio policininkai pas 52 m. Panevėžio gatvės gyven toją rado naminės degtinės, su pilstytos į skirtingo dydžio in dus. 13 poros litrų talpos, vie nas pusantro litro ir aštuoni puslitriniai buteliai buvo pilni naminės degtinės kvapo skys čio. Tiriama, iš kur vyras gėralą gavo ir kur ketino realizuoti.
Antradienio rytą Rumpiškės g. apiplėšta 77 m. moteris. Apie 30 m., stambaus gymio, žydra striuke vilkėjęs vyras pargriovė pensininkę ant žemės ir atėmė rankinę, kurioje buvo akiniai ir piniginė su 300 litų. Užpuolimo metu nukentėjusiajai lūžo žasti kaulis, moteris gydoma ambu latoriškai.
Bandymas papirkti policininkus nepavyko Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Trečiadienio vidurdienį Palango je, Kretingos gatvėje policininkai pastebėjo moterį, vienu metu vai ruojančią automobilį ir kalbančią telefonu. Sustabdyta moteris ban dė papirkti pareigūnus.
36 metų palangiškei gresia atsako mybė ne tik už eismo taisyklių pa žeidimą, bet ir už bandymą papirk ti pareigūnus. Už pažeidimą, kurį padarė mo teris, numatoma bauda nuo 100 iki 300 litų, tačiau jeigu ji nusi žengė pirmą kartą, būtų atsipirku si pusšimčio litų bauda. Tiek pat li tų ji siūlė pareigūnams. Šią savaitę Klaipėdoje policijos patruliams bu vo surengti tarnybiniai mokymai, kurių metu dalyvavo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnas. Policininkai buvo raginami akty
viau forminti bandymus papirkti. Diskusijų metu patruliai atviravo, kad jiems kasdien tenka pažeidėjus įspėti apie gresiančią atsakomybę už bandymą papirkti. Tada vairuo tojai nutraukia kalbas apie ketini mus atsilyginti policininkams. STT specialistas aiškino, kad bū tinos trys sąlygos, kurių pagrindu galima pradėti ikiteisminį tyrimą dėl papirkimo: nedviprasmiškas pasiū lymas duoti pinigų, parodyti ar net padėti kupiūras policijos automobi lyje ir šio veiksmo fiksavimas garso bei vaizdo įrašymo aparatūra. Patruliai paraginti išnaudoti ga limybę įrašyti tokius siūlymus, kad pažeidėjai negalėtų interpretuoti sa vo pačių arba policininkų veiksmų. Uostamiesčio Kelių policijos biuro viršininką pavaduojantis Mindaugas Džermeika atskleidė, kad policinin kai nėra materialiai skatinami nei už užfiksuotus eismo taisyklių pažeidė jus, nei už demaskuotus kyšininkus.
Prie vairo sėdo neblaivus Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Uostamiesčio policijos Konvojaus būrio pareigūnas po darbo neblai vus sėdo prie vairo ir automobiliu atsitrenkė į operatyvinį darbą dir busių sostinės kriminalistų mašiną.
Dėl šio įvykio 1968 m. gimęs parei gūnas gali prarasti policininko pa žymėjimą. Oficialiai teigiama, kad 20 val. Jūreivių gatvėje neuniformuo tas ne darbo metu buvęs vyresny sis postinis Nerijus R. sėdo į savo „Chrysler Voyager“ ir pavažiavo atbulas bei atsitrenkė į specialiais ženklais nepažymėtą policijos au tomobilį „Saab 9-3“.
Įvykio metu žmonės nenukentė jo, panašu, kad ir automobiliai ne buvo apgadinti. Tačiau operatyvi niai darbuotojai iškvietė patrulius, šie užfiksavo klaipėdiečio alkoho lio matuoklio rodmenis. Nerijus R. įpūtė 1,19 promilės. Pats pareigūnas tikino nebuvęs girtas, nes dėl ligos vartojo stip rius vaistus. Jis pasakojo net varik lio neįjungęs, o tik norėjęs užda ryti automobilio langus, nuspaudė sankabos pedalą, būtent tuo metu mašina pariedėjo atbula ir prisilie tė prie kitos mašinos. Ar pareigūnas nusižengė tvarkai, kaip bus įvertinti jo veiksmai, aiš kinasi Klaipėdos apskrities vyriau siojo policijos komisariato Vidaus tyrimų grupės pareigūnai.
Įtarimus sukėlė numeriai Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Prieš septynerius metus Olandijo je pavogtas automobilis visiškai atsitiktinai aptiktas uostamiesčio daugiabučių namų rajone.
Trečiadienį į policiją paskambi no Bandužių gatvės gyventojas. Jis pranešė, kad jo namo kieme sto vi automobilis „Seat Altea“, pa žymėtas olandiškais valstybiniais numeriais. Klaipėdos policijos pareigū nai patikrino šio automobilio nu
merius ir išsiaiškino, kad 2005 m. gruodžio 27 d. jis buvo pavogtas Olandijoje. Nustatyta, kad šiuo automobiliu naudojosi klaipėdietis Aleksandras Z. Vyras apklaustas policijoje ir iš leistas. Tiriama tikroji šios maši nos istorija, kada ir kam ji priklau sė užsienyje, kada atsirado mūsų šalyje ir kokiomis aplinkybėmis ją įsigijo dabartinis savininkas. „Kol kas istorija visiškai neaiš ki, pareigūnai bando sužinoti tik rąją tiesą“, – teigė Klaipėdos 2-ojo policijos komisariato viršininkas Gintautas Mačiulaitis.
Neaišku: palangiškiai spėlioja, kad žirgynas buvo padegtas, ugniagesiai tiria, ar liepsnas sukėlė netvarkin
ga krosnis.
Roko Laukaičio nuotr.
Gaisras Palangos žirgyne užminė mįslių Naktį prie Palangos esančiame žirgyne ki lęs gaisras pareikalavo sustiprintų ugnia gesių pajėgų. Nors žirgyne buvę gyvuliai nenukentėjo, tačiau pastatus ugnis nu niokojo visiškai.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Ugnis viduriniajame iš trijų šalia esančių pastatų Klaipėdos plente kilo trečiadienį apie 23.23 val. Išvydę liepsnas vietos gyventojai suskubo gelbėti arklidėse buvusius du žirgus. Jie buvo išvesti į lauką. Netrukus atvykę ugniagesiai puolė gesinti 650 kv. m ploto de gantį pastatą. Spėjama, kad ugnis kilo mansar dinėse žirgyno patalpose. Antraja me aukšte pastato savininkai buvo įrengę gyvenamąsias patalpas. „Gaisras kilo restauruotoje pa stato dalyje, kur žmonės buvo įsi rengę poilsio patalpas. Jose bu vo įrengta kietojo kuro krosnis. Kol kas spėjama, kad jos įrengimo darbai buvo atlikti be leidimo“, – tikino Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Vidmantas Jarulis.
Ugniagesiams darbus sunkino naktį siautęs gūsingas vėjas. „Kadangi degė iš trijų sublokuo tų vidurinysis pastatas, buvo grės mė, kad užsiliepsnos visi pastatai.
Spėjama, kad ugnis kilo mansardinėse žirgyno patalpose. Antrajame aukšte pastato savininkai buvo įrengę gyve namąsias patalpas.
Kilo pavojus šalia esantiems dviem gyvenamiesiems namams ir darži nei“, – teigė V.Jarulis. Į įvykio vietą buvo sukvies tos sustiprintos ugniagesių pa jėgos. Gaisrą gesino aštuonios
Palangos, Kretingos, Girkalių, Darbėnų ugniagesių autocis ternos bei vienas automobilis su kopėčiomis. „Vėjas buvo toks stiprus, kad ant greta esančių pastatų krito žarijos. Teko pastatus aušinti vandeniu. Pastatai buvo seni, mediena per džiūvusi, todėl ugnis galėjo išplis ti“, – aiškino V.Jarulis. Gaisro metu nudegė beveik 200 kv. m ploto mansarda, medinės perdangos tarp pirmojo aukšto ir mansardos bei blokuoto pastato stogas. Išsaugotas gyvenamasis namas, esantis už 10 m, ir blokuotas su žir gynu mūrinis pastatas. Gaisro metu pareigūnai girdėjo vietos gyventojus minint, kad ug nis galėjo kilti dėl padegimo. „Šiuo metu apklausiame liudi ninkus, tikriname visas versijas. Tačiau kyla klausimas, kodėl ant rajame aukšte buvo įrengtas šil dymo katilas, savavališkai iškirtus skyles ugniasienėje“, – pastebė jo V.Jarulis. Pastatai priklauso grupei savi ninkų. Šiuo metu ugniagesiai mėgina susisiekti su kiekvienu jų ir išklau syti savininkų įvykių versiją. Pareigūnai po įvykio negalėjo pasakyti, ar gaisro naktį buvo kū renta poilsio kambariuose įrengta krosnis.
8
penktADIENIS, bALANDŽIO 27, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2611 DB svaras sterlingų 1 4,2220 JAV doleris 1 2,6088 Kanados doleris 1 2,6563 Latvijos latas 1 4,9340 Lenkijos zlotas 10 8,2791 Norvegijos krona 10 4,5672 Rusijos rublis 100 8,9106 Šveicarijos frankas 1 2,8730
pokytis
–0,2142 % +0,0664 % –0,2180 % +0,2756 % –0,0830 % +0,5258 % –0,0547 % –0,1569 % +0,0035 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,70
2,46
„Apoil“
5,01
4,66
2,43
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
–0,08 %
–0,20 %
OMX Tallinn
+0,14 %
41
Pradės jungti tinklus
Degalų kainos
Valiutų kursai
OMX Riga
104,04 dol. už 1 brl. 119,37 dol. už 1 brl.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos valdytoja „Litgrid“, kuri trečiadienį įparei gota įgyvendinti Lietuvos elektros energe tikos sistemos prisijungimo prie Europos tinklų projektą, pirmiausia ruošiasi išnag rinėti tokio projekto įgyvendinimo galimy bes, o patį projektą įgyvendinti iki 2020 m. Studijos rezultatai bus aiškūs 2013-ųjų. pabaigoje, ją už 4,337 mln. litų atliks Šve dijos bendrovė „Gothia Power“.
proc.
pernai augo Lietuvos banko pelnas ir siekė 128 mln. litų.
Draudikai neatsigina sukčių Draudimas pirmiausia reikalingas nuo ne tikėtos žalos apsisaugoti. Tačiau Lietuvo je dar apstu atvejų, kai draudikams tenka imtis detektyvų darbo ir aiškintis, ar įvy kis nebuvo surežisuotas. Daugiausia sukčiauti linkę vairuotojai. Pasipelnymas: vairuotojai dažniausiai draudikus bando apgauti imituodami eismo įvykius arba apsidraus
dami po jų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
„Pastaruoju metu daugėja atvejų, kai krovinių savininkams parodo mi negaliojantys krovinių draudi mo, CMR, polisai: jie arba klasto jami, arba už juos nesumokama“, – dienraštį informavo Dainius Bi vainis, draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Krovinių, technikos ir ga rantijų draudimo skyriaus vadovas. Todėl krovinių savininkai raginami tikrinti, ar vežėjai iš tikrųjų turi ga liojantį draudimo polisą.
Avarijų imitavimas ar įvykio dokumentų klastojimo schemos draudikų jau yra perprastos ir sukčius pagauti už rankos esą nesunku.
Atsakomybės už krovinį draudi mas apsaugo vežėją ir krovinio sa vininką, jeigu vežėjas sugadina ar praranda krovinį. Paprastai tokio draudimo iš vežėjo reikalauja kro vinio savininkas ar ekspeditorius. „Pastaruosius dvejus metus si tuacija gerėjo, suklastotų ar neap mokėtų CMR draudimo polisų pa sitaikydavo vis mažiau, tačiau per pastaruosius tris mėnesius situaci ja vėl grįžo į 2009 m. lygį“, – tei gė D.Bivainis. Draudimo bendrovės „Ergo Lie tuva“ atstovas atkreipė dėmesį, kad taip sukčiauti ryžtasi trumpai veiklą
vykdančios įmonės, turinčios fi nansinių sunkumų ir savo paslau gas siūlančios žemesnėmis kaino mis nei paslaugos savikaina. Draudikai perspėja apie susida riusią situaciją krovinių draudimo srityje, tačiau sako, kad sukčiavi mo atvejų daugėja ir kitur. Jų dau giausia pasitaiko transporto prie monių draudimo srityje. Mindaugas Balinskas, draudimo bendrovės „PZU Lietuva“ Masinių žalų skyriaus vadovo pavaduotojas, išskiria du sukčiavimo būdus. „Tai vairuotojai, kurie važinėja be priva lomojo transporto priemonių valdy tojų civilinės atsakomybės (TPVCA) draudimo ir po įvykio, kurio kalti ninkais būna, tariasi su nukentėju siuoju, apdraudžia transporto prie monę ir pakeičia eismo įvykio laiką. Ir asmenys, kurie imituodami ar specialiai sukeldami eismo įvykius siekia gauti draudimo išmokas“, – sakė M.Balinskas. Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad žmonės turėtų žinoti, jog nukentėję eismo įvykyje jie gaus išmoką, ne priklausomai nuo to, ar kaltinin kas apsidraudęs. Jei vairuotojas apsidraudęs, nuostolius nukentėju siems atlygins jo draudikas, jei ne – LR transporto priemonių draudikų biuras. „Stebėtina, kad šiose situa cijose pasireiškia savotiškas vai ruotojų solidarumas – nukentėju sio automobilio vairuotojas sutinka palaukti. Tačiau būtina žinoti, kad taip jis tampa sukčiavimo bendri ninku ir prisiima atsakomybę už pa darinius“, – pabrėžė M.Balinskas. Avarijų imitavimas ar įvykio doku mentų klastojimo schemos draudikų jau yra gerai perprastos ir sukčius pagauti už rankos esą nesunku.
Draudikų biuro statistika LR transporto priemon ių draud ikų biuro duomen im is, 3 proc. visų eis mo įvyk ių sukel ia vairuotojai, netu rint ys TPVCA draud imo. Be jok ios abejonės, nesid raudž iantys vair uo tojai labai riz ik uoja savo finansinė mis lėšom is, juk išmoką, kur ią nu kentėjusiems išmokės draudikų biu
ras, kaltininkas turės grąžinti. 2011 m. vidut inė TPVCA draud imo išmoka sudarė 3388 litus, tačiau, prik lauso mai nuo įvyk io sunk umo, ypač jei per jį sužalojama ar žūsta žmon ių, nuostol ių sumos gal i išaugt i dešim tis kartų, o kaltininkui teks mokėti vi są gyvenimą.
9
penktadienis, balandžio 27, 2012
pasaulis Pajudėjo statybos
D.Medvedevo atsisveikinimas
Ukrainai vakar minint 26-ąsias Černoby lio katastrofos metines šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius simboliškai pra dėjo būtinai reikalingo naujo elektrinės gaubto statybas. Keturių futbolo aikščių dydžio ir 120 m aukščio arka bus surink ta prie stoties, o paskui užkelta ant seno jo sarkofago. 20 tūkst. t gaubtas, kurio il gis – 257 m, kainuos 1,5 mlrd. eurų ir turi laikyti šimtą metų.
Gegužės 7 d. postą paliksiantis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas davė „atsisveikinimo“ interviu penkioms Rusi jos televizijoms ir pareiškė, kad per ketve rius metus padarė šalį laisvesnę ir kad jo bendradarbiavimas su premjeru Vladimiru Putinu, kuris netrukus grįš į šalies vadovo postą, tęsis dar ilgai. Paklaustas apie būsi mą vyriausybę, kuriai vadovaus, D.Medve devas sakė, kad joje bus naujų veidų.
40
tūkst.
žmonių vakar Osle dainavo teroristo Ander so Behringo-Breiviko nekenčiamą dainą.
Karo žaizdos, nors sunkiai, bet gyja Siera Leonės gyventojai nekantriai laukia galutinio verdikto buvusiam Liberijos pre zidentui Charlesui Taylorui. Jie tikisi, kad Tarptautinio teismo sprendimas padės jiems susitaikyti su išgyventa katastrofa.
Vaikai nukirsdavo galūnes
Paskutiniame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Siera Leonėje siau tėję sukilėliai palikdavo žvėriškus pėdsakus, mačete arba kirviu nu kirsdami žmonėms galūnes. Tai dažnai atlikdavo kariais pavers ti vaikai. „Išėjau ieškoti maisto vaikams, nes nevalgėme tris dienas, – pasa kojo žiaurumų auka tapęs Edwar das Contehas. – Jie sučiupo mane ir užmynė ant krūtinės. Vienas su kilėlis atsinešė kirvį ir nukirto man kairę ranką. Ne vienu kirčiu, o pen kiais ar šešiais.“ E.Contehas dabar vadovauja žmonių, kuriems buvo amputuo tos galūnės, asociacijai. „Esu tvirtai įsitikinęs, kad dėl visko, kas dėjosi Siera Leonėje, kaltas Ch.Tayloras, – teigė vyras. – Girdėjau, kaip jis per radiją ža dėjo priversti Siera Leonę pajus ti karo kartėlį. Iš tiesų mes jį pa jutome.“ Ch.Tayloras kaltinamas tuo, kad ginklavo ir finansavo Revoliucinio jungtinio fronto (RJF) sukilėlius, kuriems vadovavo Foday Sanko has. Šis vėliau mirė Siera Leonės kalėjime belaukdamas teismo. Kaltinimų sąraše yra 11 punktų, tarp jų – nusikaltimai žmogišku mui, masinės žudynės, seksualinė prievarta, grobimai, vaikų karių iš naudojimas. Ch.Tayloras visus kal tinimus neigia. Pradeda mėgautis taika
„Dauguma Siera Leonės gyvento jų mano, kad jeigu Ch.Tayloras ne būtų tapęs Liberijos prezidentu, jų šalyje nebūtų kilęs karas, – teigė
Siera Leonės informacijos minist ras Ibrahimas Ben Kargbo. – Mes, Siera Leonės gyventojai, vertina me Ch.Taylorą kaip žmogų, kuris pakurstė F.Sankohą imtis smurto. Dabar, kai jis yra toli, mes pradeda me mėgautis taika, galėdami nesi žvalgyti per petį.“ Karą Siera Leonėje pakurstė pra stas vadovavimas nepriklausomy bę gavusioje šalyje. Naujos vyriau sybės grobstė valstybės išteklius, klestėjo korupcija ir skurdas. Dabar, praėjus dešimčiai metų po karo pabaigos, matyti pirmieji atsigavimo požymiai.
Jie sučiupo mane ir užmynė ant krūti nės. Vienas sukilėlis atsinešė kirvį ir nu kirto man kairę ranką. Plaukia investicijos
Trys valandos kelio automobiliu nuo sostinės Fritauno esantis Joni banos kaimas turi 4 tūkst. žmonių, dauguma jų gyvena molinėse tro bose šaudiniais stogais. Sukilėliai nusiaubė šią vietovę plėšikaudami ir degindami viską, kas pasitaikė jų kelyje. Dauguma sunaikintų namų dar neatstatyti. Didelių pokyčių nematyti. Apie ekonomiką dar nėra ką kalbėti. Jaunuoliai gauna išsilavinimą mo kykloje, o ją baigę neranda jokio darbo. Bet netrukus padėtis turėtų pasi
Pilietinis konfliktas Siera Leonėje Truko 11 metų ir oficialiai baigėsi Žuvo maždaug 50 tūkst. žmonių.
čiuptas 2000 m. ir mirė nesulaukęs Tarptautinio teismo karo nusikalti mams tirti.
Tūkstančiai buvo sužaloti, nes RJF
Specialusis teismas Siera Leonei
2002-aisiais.
sukilėliai vykdė galūnių amputavi mo ir prievartavimo kampaniją. Vakarų Afrikos, Jungtinių Tautų ir
Didžiosios Britanijos pajėgos įsikišo į konfliktą ir padėjo jį nutraukti. RJF lyderis F.Sankohas buvo su
pripažino kaltais dėl karo nusikalti mų aštuonis asmenis iš visų grupių, dalyvavusių konflikte. Buv ęs
Lib er ij os prez id ent as Ch.Tayloras yra paskutinis asmuo, stojęs prieš Specialųjį teismą Siera Leonei.
Kaltinimai: dauguma Siera Leonės gyventojų mano, kad jeigu Ch.Tayloras nebūtų tapęs Liberijos preziden
tu, jų šalyje nebūtų kilęs karas.
keisti. Vietos valdžia neseniai pasi rašė stambią plėtros sutartį su Ki nijos bendrove. Ši ketina čia įkurti kaučiuko, ananasų bei ryžių plan tacijas ir tiekti produkciją išteklių pritrunkančiai Kinijai. Laimė, že mė čia derlinga, vandens yra už tektinai. Tai viena didžiausių investicijų Siera Leonėje po to, kai šalis gavo nepriklausomybę. Tikimasi, kad ši investicija sukurs tūkstančius dar bo vietų. Prie Lunsaro miesto, dėl kurio vyko nuožmus karas, permainos jau matomos plika akimi. Britų ka sybos bendrovė „London Mining“ gruodį atgaivino geležies rūdos kasyklą, kuri stovėjo apleista nuo praėjusio amžiaus septintojo de
„Reuters“ nuotr.
šimtmečio. Pasak bendrovės atsto vų, rūdos čia užteks 25 metams. „Pirmam darbų etapui pasam dėme 1400 darbininkų, o antram jų reikės gerokai daugiau“, – teigė kasyklos vadovas Gerhardas Her mannas. „Demokratija yra saugi“
Siera Leonė pamažu atkuria ir de mokratines institucijas. Pasibaigus karui buvo surengti dveji sėkmin gi ir skaidrūs rinkimai. Prieš ket verius metus tuomečiai valdantieji pralaimėjo rinkimus ir paliko postus taikiai ir nekliudomai. „Demokratija šioje šalyje yra saugi, – sakė informacijos minist ras I.B.Kargbo. – Dabartinė vy riausybė atėjo į valdžią laimėjusi
rinkimus ir pakeitė ankstesnę vy riausybę. Taip paprastai nebūna daugelyje kitų Afrikos šalių.“ Kiti rinkimai vyks šiemet lapkri tį, ir I.B.Kargbo nesiruošia laikytis įsikibęs savo kėdės. „Aišku, jeigu pralaimėsime, mes išeisime. Mes nesiruošiame elgtis taip, kaip Laurent’as Gbagbo“, – sakė ministras, prisiminęs nuša lintą Dramblio Kaulo Kranto prezi dentą, kuris dabar laukia teismo. Fritauno gatvėse žmonės ne kantriai laukia verdikto Ch.Taylo rui. Šis nuosprendis Siera Leonės gyventojams padės susitaikyti su katastrofa, kuri juos ištiko. Tai bus dar vienas žingsnis jų ilgame kely je tolyn nuo patirto siaubo. BBC inf.
Istorinis teismo sprendimas Specialusis teismas Siera Leonei buvusį Liberijos prezidentą Char lesą Taylorą (nuotr.) pripažino kal tu dėl karo nusikaltimų, kai tiekė ginklus Siera Leonės sukilėliams mainais į neteisėtai iškastus „kruvi nuosius deimantus“ per šioje šalyje 1991–2001 m. vykusį pilietinį karą.
„Teismas pripažįsta jus kaltu dėl pagalbos ir kurstymo vykdyti vi sus šiuos nusikaltimus“, – Spe cialiojo teismo Siera Leonei pir mininkas Richardas Lussickas sakė skaitydamas nutartį. Ch.Tayloras tapo pirmuoju bu vusiu valstybės vadovu, nuteistu tarptautinio teismo už karo nusi
kaltimus po Niurnbergo tribuno lo, kuriame po Antrojo pasaulinio karo buvo teisiami nacių karo nu sikaltėliai. Kokia bausmė bus skirta buvu siam Liberijos prezidentui, teis mas paskelbs gegužės 30 d. Vakar pranešta tik tiek, kad įkalinimo bausmę Ch.Tayloras atliks Di džiojoje Britanijoje. Kokios ka tegorijos ir kuriame kalėjime bus atliekama bausmė, priklausys nuo nuosprendžio detalių. „Amnesty International“ ir ki tos žmogaus teisių organizacijos pasveikino Hagos tribunolo ver diktą ir pavadino jį istoriniu. BNS inf.
10
penktadienis, balandžio 27, 2012
sportas
LCC turnyre apdovanoti geriausieji
Sporto telegrafas
Česlovas Kavarza Lengvoji atletika. Šiandien 13 val. Miesto centrinio stadiono (Sportininkų g. 46)teritorijoje vyks Lietuvos pavasario kroso varžybos. 15 val. 5000 m distancijoje kovos moterys. 16.10 val. 7000 m varžybas pradės vyrai. Rankinis. Rytoj 14 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Lietuvos rankinio lygos čempionato rungtynės tarp Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ ir Kauno“ Granitas-Gajos-Kario“ komandų. Senjorai. Miesto centrinio stadiono atsarginėje aikštėje rytoj 12 val. vyks atviros Klaipėdos lengvosios atletikos netradicinių metimo rungčių pirmenybės. Ledo ritulys. Savaitgalį Klaipėdoje vyks lemiamos Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono finalinio ketverto kovos. Rytoj „Akropolio“ ledo arenoje 13.15 val. žais Klaipėdos „Baltija“ ir Vilniaus OH, 15.45 val. susirems Kauno „Bizonai“ ir Šiaulių „Ledo linija“. Laimėjusios komandos sekmadienį varžysis dėl aukso medalių, pralaimėjusios – dėl bronzos. Krepšinis. Rytoj 10 val. automobilių stovėjimo teritorijoje (Taikos pr. 61) vyks gatvės krepšinio varžybos. Staigmena. Čempionų lygos turnyre buvo žaidžiamos antro pusfinalio atsakomosios rungtynės. Madrido „Real“
klubas savo aikštėje priėmė Miuncheno „Bayern“ komandą iš Vokietijos. Dvikovą po dramatiškos 11 m baudinių serijos laimėjo vokiečiai. Pagrindinis mačo laikas baigėsi 2:1 madridiečių naudai, taip pat, kaip ir rungtynės Bavarijos sostinėje, kur 2:1 triumfavo vokiečiai. Pratęsimas nugalėtojo neišaiškino, o baudinių „loterijoje“ geriau sekėsi svečiams – 3:1. Italijoje. Septynioliktą pergalę Italijos elitinės krepšinio lygos čempionate iškovojo šeštą vietą septyniolikos komandų turnyre užimantis Deivido Gailiaus atstovaujamas Bolonijos „Canadian Solar“ klubas. Jis išvykoje po pratęsimo 80:77 (17:15, 27:19, 10:20, 15:15, 11:8) nugalėjo autsaiderę Monferato „Novipiu Casale“ komandą. Per 8 minutes klaipėdietis nė karto nemetė į krepšį. Išliko. Pereinamųjų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) antrosiose rungtynėse LKL autsaiderė Palangos Palanga“ ir antrą kartą svečiuose – Garliavoje – nugalėjo NKL pirmenybių čempionus Kauno „LKKA-Atleto“ krepšininkus. Trečiadienį palangiškiai šventė itin sunkią pergalę rezultatu 86:85 (25:20, 22:26, 23:17, 16:22). Lemiamus taškus paskutinėmis sekundėmis baudų metimais pelnė Mindaugas Reminas. Palangiškiai varžybas iki dviejų pergalių laimėjo 2:0. Namuose jie buvo laimėję 74:62.
c.kavarza@kl.lt
LCC tarptautiniame universitete baigėsi keletą mėnesių trukęs krepšinio trijulių čempionatas. Medalius, LCC ir rėmėjų dovanas gavo prizines vietas užėmusios komandos.
Michealseno centro sporto salėje varžėsi komandos, kuriose kovojo ne tik moksleiviai, studentai, bet ir verslo atstovai, senjorai. Į finalą iškopė „Elektrifikacijos paslaugų“ ir „Alnio“ komandos. Daug kartų pirmavo tai viena, tai kita ekipa. Po pratęsimo pergalę išplėšė „Alnio“ trejetas. Jos narys Aistis Keliauskas pripažintas ir naudingiausiu čempionato žaidėju. Vienas renginio sumanytojų, LCC studentų krepšinio komandos vadovas Demas Mockus sa-
Dosnumas: geriausios trijulės buvo apdovanotos ne tik medaliais, bet
ir daugybe kitų dovanų.
kė, kad varžybos taps tradicinės. „Tikimės, kad antrasis čempionatas bus gausesnis dalyvių“, – po apdovanojimų ceremonijos kalbėjo D.Mockus. LCC Rinkodaros direktorė Aistė Motekaitienė tvirtino, kad Klaipėdoje tokių renginių itin trūksta, todėl ji neabejojanti, kad krepšinio aistruoliai šių varžybų su-
lauks ir kitais metais. „Pasistengti verta ne vien dėl puikaus ir azartiško laisvalaikio, bet ir puikių prizų. LCC suteikė galimybę mokytis anglų kalbos vakariniuose kursuose, dovanojo kelionę po Baltijos šalių sostines, krepšinio salės abonementų“, – vardijo geriausiems atitekusius dovanas A.Motekaitienė.
Lemiamos studentų kovos – Klaipėdoje Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) čempionato lemiamos kovos vyks Klaipėdoje. Pirmadienį, balandžio 30 d., Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) 17 val. dėl bronzos medalių kovos Klaipėdos (KU) ir Šiaulių (ŠU) universitetų penketukai.
19 val. dėl aukso medalių susigrums Mykolo Romerio universiteto (MRU) studentai ir daugkartiniai LSKL čempionai – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkai. Pusfinalyje VDU po itin atkaklios kovos namie 82:77 įveikė KU studentus. MRU atstovai taip pat po dramatiško
susitikimo 71:58 palaužė ŠU komandą. Anot LSKL prezidento klaipėdiečio Rimanto Cibausko, į varžybas ateisiantiems žiūrovams organizatoriai rengia malonių siurprizų – šoks šokėjos, gros muzikantai, aistruoliams bus surengti konkursai, estafetės. „Klaipėdos“ inf.
Nuotaika: „Shodan“ auklėtiniai buvo patenkinti savo rezultatais.
Medalių – lyg iš gausybės rago Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Iš Jurbarke vykusio Lietuvos karatė kiokušin vaikų čempionato patenkinti grįžo abiejų Klaipėdos komandų atstovai.
„Shodan“ vadovas Lukas Kubilius džiaugėsi, kad jo 10-12 metų auklėtiniams ketvirtus metus paeiliui neoficialioje įskaitoje pavyko būti pirmiems, o „Okinavos“ prezidentė Diana Mačiūtė, – jog visi šeši į pirmenybes išvykę sportininkai pateko į finalą ir laimėjo vertingiausius medalius.
„Shodan“ klubo spalvas gynė net 47 jaunieji kovotojai. „Puiku – laimėti 29 medaliai, iš jų vienuolika – aukso“, – šypsojosi L.Kubilius. Klaipėdiečiai pagal iškovotus žetonus akivaizdžiai aplenkė antroje vietoje likusią Akmenės ir trečiąja vieta pasidalijusias Jurbarko bei Kauno komandas. Daugiausia gerų žodžių L. Kubilius negailėjo Dovydui Martišiui, lengvai įveikusiam net keturis varžovus ir tvirtai laimėjusiam čempiono vardą. „Auga nauja jaunųjų sportininkų karta, jau dabar demonstruojanti puikią kovos techniką. Tokio
aukšto lygio varžybos buvo pirmos daugumai auklėtinių. Nors kai kurie iš jų patyrė pralaimėjimų, tačiau gavo gerų pamokų“, – džiaugėsi „Shodan“ klubo galva. „Į čempionatą išvykę berniukai ir mergaitės pranoko lūkesčius, laimėję du aukso ir keturis sidabro žetonus, – sportininkų pasirodymą įvertino D.Mačiūtė. – Vienos dalyvių grupės finalas buvo klaipėdietiškas. Lemiamojoje kovoje susirėmė du „Okinavos“ atstovai – Vygandas Palilionis ir Arnas Balčinas.“ Jurbarke varžėsi daugiau nei 200 mažųjų karatė kiokušin atletų iš 20 Lietuvos klubų.
Ataka: A.Balčino (dešinėje) taiklių smūgių nepakako, kad finale švęs-
tų pergalę.
Pirmenybių prizininkai Čempionai: Kornelija Jankantaitė, Karina Poplavskaja, Smiltė Balčėtytė, Ugnė Pėlikytė, Ariana Sizikovaitė, Dovydas Martišius, Erikas Novikovas, Vilhelmas Kačinskas, Benas Butkevičius, Vytautas Antanavičius, Julija Balčiūtė, Dovydas Martišius („Shodan“), Erika Rusilaitė, Vygandas Palilionis („Okinava“). Vicečempionai: Daisa Gečaitė, Dovydas Miknevičius, Ignas Andriekus, Pau-
lius Stanišauskas, Gustas Stankus, Liutauras Britenkovas, Dominykas Muntrimas, Agnė Knietaitė, Rokas Bičkauskas („Shodan“), Rūta Vaicekauskaitė, Matas Sasnauskas, Aleksandras Kasradzė, Arnas Balčinas („Okinava“). Bronzos medalininkai: Laura Žvaginytė, Viktorija Kopninaitė, Greta Jonu-
tytė, Karolina Daukšaitė, Lukas Kalvaitis, Rokas Mačiulis, Eimantas Kimėnas, Melė Valkiūnaitė, Bartas Klovas („Shodan“).
11
penktadienis, balandžio 27, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
V.Anužis: tauta – ant išnykimo ribos Praėjusį rudenį žengęs ryžtingą žingsnį – iš Klaipėdos persikraustęs gyventi ir kurti į Vilnių, aktorius Vytautas Anužis nesigaili. Ten turi daug ir įdomaus darbo, o į mylimą uostamiestį sugrįžta vaidinti spektakliuose.
Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
To norėjo ir nori
Štai ir dabar jis ruošiasi į Klaipėdą su šiemet net šešis Auksinius scenos kryžius pelniusiu Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektakliu – Mariaus Ivaškevičiaus „Išvarymu“ (2011), kuriame atlieka ypatingą vaidmenį. Oskaro Koršunovo režisuotame spektaklyje emigracijos tema V.Anužis vaidina vyresnįjį Beną (pagrindinis veikėjas), kuris pasakoja savo emigranto istoriją, iliustruojamą jaunojo Beno (aktorius Ainis Storpirštis). – Kaip jums sekasi Vilniuje? Dėstote? Vaidinate? Filmuojatės?
– Sekasi, manau, neblogai. Bent jau pradžia neblogai klostosi. Nuo rugpjūčio iki vasario buvau labai intensyviai užimtas. Gavau vaidmenų Nacionalinio dramos teatro spektakliuose – Jono Vaitkaus režisuotame „Visuomenės prieše“, Oskaro Koršunovo „Išvaryme“, Cezario Graužinio „Ir vėl viskas bus gerai“. Vaidmenys – nemaži, dėl to labai džiaugiuosi. Dabar yra dar rimtesnių pasiūlymų ir vaidmenų. Su žmona Velta pernai surinkome labai stiprų 22-jų jaunųjų aktorių kursą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jau dabar yra režisierių ir teatrų, kurie taikosi į juos. Turiu gražaus darbo radijo teatre. Man patinka skaitymai radijuje. Netrukus turėčiau pradėti
filmuotis viename vokiečių filme. Televizijoje – pauzė. Bet tai ir gerai. Žodžiu, stipriai įtemptas laikas. Bet to ir norėjom, ir norim. – Nepasiilgstate Klaipėdos? Gyventi sostinėje patinka? – Vilniuje man labai patinka. O Klaipėdos abu su Velta labai ilgimės. Kai čia atvažiuojame, įvyksta tokių emocinių reakcijų!.. Vis grįžtu vaidinti senuose Klaipėdos dramos teatro spektakliuose. Taigi ryšio su šiuo mano širdžiai labai brangiu miestu dar nepraradau. Skaudi Lietuvai tema
– Kuo jums svarbus spektaklis „Išvarymas“?
Šiemet, renkant geriausius 2011 m. Lietuvos teatro spektaklius ir teatro menininkus, „Išvarymas“ pelnė net šešis Auksinius scenos kryžius.
– Vertinu jį labai. Ir tikrai ne tik todėl, kad jame turiu didelį vaidmenį. Nes kai teatras pradeda kalbėti apie mūsų tautos problemas, tai priverčia mąstyti visus. O emigracija lietuviams – labai svarbi, skaudi problema. Juk mūsų tauta balansuoja ant išnykimo ribos. „Išvarymas“ į publiką kreipiasi šiuolaikine teatrine kalba, nenormatyvine leksika, Gal tai šokiruoja, bet spektaklio metu toji leksika lieka šone, o į priekį iškyla skaudžiausia mūsų problema – laimės ieškojimas svetur.
Vaidmuo: spektaklyje „Išvarymas“ V.Anužis įkūnijo skaudžią savo gyvenimo istoriją pasakojantį vyresnįjį Beną.
Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
– Papasakokite apie savo vaidmenį šiame spektaklyje. Jis įdomus jums pačiam? – Labai! Tokio neturėjau niekad. Dar niekad neteko vaidinti žmogaus, scenoje išgyvenančio prisiminimus. Bet spektaklyje praeities dalykai gyvi, ne skaitoviški. Labai įdomi patirtis. Ir man tai labai sunkus vaidmuo. Spektaklis – ilgas, kiti sako, kad galėtų būti dar ilgesnis. Bet kokiu atveju, tas laikas neprailgsta. O aš – visąlaik scenoje. Tai nėra lengva. Bet svarbu, kad gauni pasitenkinimą iš to, ką darai. Vaidinant spektaklį vėl ir vėl, vaidmuo pasipildo nauja patirtimi. Sunkus vaidmuo... Jau savaitę prieš šį spektaklį jam rengiuosi.
– Įdomu, kaip? – Po truputį imu gyventi to spektaklio idėja. Ir toji kasdienė realybė tampa nebe tokia svarbi. Distancija tarp gyvenimo realybės ir vaidmens vis mažėja... Stengiuosi, kad prieš spektaklį ji būtų minimali. Pati dramatiškiausia realybė
Aktoriaus V.Anužio gerbėjai Klaipėdoje galės jį pamatyti „Išvaryme“ gegužės 4-ąją. Spektaklis bus rodomas 18 val. Žvejų rūmų didžiojoje salėje. Pjesę „Išvarymas“ M. Ivaškevičius parašė „emigrantiškų“ istorijų – lietuvių ir kitų rytų europiečių pasakojimų, kuriuos jam pavyko išgirsti Londone, pagrindu. Tačiau pjesė nedokumentuoja emigracijos, savo šalies, savo terpės palikimo ir mėginimų įsitvirtinti svetur. Tiesa, šios temos sklendžia per tekstą, jį spalvina. Tačiau pjesės pagrindas – bandymas žvelgti ir nagrinėti tai, ką mes vadiname tapatybe. Kas ją sudaro, kaip ji funkcionuoja žmoguje, kaip glaudžiai ji susijusi su kiekvienu iš mūsų. Pjesės autoriaus žodžiais, geriausiai ji išryškėja kitų, mums svetimų tapatybių fone, o toks metropolis kaip Londonas – idealiausia šio reiškinio stebėjimo vieta. Rašytojas savo pjesei pasirinko pačią dramatiškiausią realybę. „Išvarymui“ muziką kūrė ir parinko Saulius Prūsaitis, kostiumų dailininkė – Agnė Jagelavičiūtė, judesį kūrė Vesta Grabštaitė, animatorės – Sigita Kučikaitė ir Monika Žeknytė, videooperatorė – Eglė Eigirdaitė, šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas, scenografas ir vaizdo projekcijų dailininkas – Gintaras Makarevičius. 4 val. 50 min. (su dviem pertraukomis) trunkančiame spektaklyje vaidina beveik 30 aktorių. Šiemet, renkant geriausius 2011 m. Lietuvos teatro spektaklius ir teatro menininkus, „Išvarymas“ pelnė net šešis Auksinius scenos kryžius – jis pripažintas geriausiu nacionalinės dramaturgijos pastatymu; geriausiu režisieriumi tapo šį spektaklį režisavęs O.Koršunovas; geriausiu scenografu – G.Makarevičius; geriausiu antraplanio vaidmens atlikėju – M.Repšys (Vandalas); geriausia antraplanio vaidmens atlikėja – E.Gudavičiūtė (Olga); jaunojo menininko apdovanojimas teko vėlgi šio spektaklio aktoriui A.Storpirščiui (Benas). Bilietai į spektaklį – po 40–60 Lt, juos platina „Tiketa“. Dėmesio! Galioja amžiaus cenzas: į „Išvarymą“ įleidžiami žiūrovai nuo 18 metų.
12
penktadienis, balandžio 27, 2012
pramogų gidas Kamerinių spektaklių rinktinė
Kitą savaitę Klaipėdoje Lietuvos nacionalinis dramos teatras parodys tris išskirtinius kamerinius spektaklius. Trečiadienį – J.Vaitkaus režisuoti J.Jokelos „Fundamentalistai“, kuriuo se vaidina aktoriai R.Bučius ir R.Skardžiūnaitė. Ketvirtadienį suomių režisierius K.Smedsas ir aktorė A.Bendoriūtė uosta miesčio publikai pateiks šiuolaikišką F.Dostojevskio „Nusikal timo ir bausmės“ interpretaciją „Liūdnos dainos iš Europos širdies“. Šeštadienį – aktorių P.Budrio ir V.Kuodytės spektak lis „Muzika 2“ pagal M.Duras pjesę, režisuotą A.Liugos. KUR? Žvejų rūmų mažojoje salėje (Taikos pr. 70). KADA? Gegužės 2, 3, 5 d. 18 val. KAINA? 30 Lt.
Liesis uždeganti muzika
Smuikininkė: Austrijoje gyvenanti R.Lipinaitytė yra daugelio tarptau
tinių bei respublikinių jaunųjų atlikėjų konkursų laureatė.
Ilgametę pasirodymų „Klaipėdos muzikos pavasaryje“ tradiciją šian dien pratęs Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras.
Šįkart Juozo Domarko vadovauja mam orkestrui diriguos sėkmingą karjerą Europoje darantis serbų kil mės dirigentas Aleksandaras Mar kovičius (Austrija), o solo parti ją atliks talentinga jaunosios kartos smuikininkė Rūta Lipinaitytė, dabar gyvenanti Austrijoje. Koncertą diriguosiantis tarp tautinio VII G.Fitelbergo dirigen tų konkurso Katovicuose (Lenki ja) pirmosios premijos laureatas
A.Markovičius yra Brno filharmoni jos simfoninio orkestro vyr. dirigen tas. Su šiuo kolektyvu jis rengia pa sirodymus Čekijoje ir užsienio šalių koncertų salėse, taip pat gastrolia vo Japonijoje. A.Markovičius stu dijavo dirigavimą Vienos muzikos ir scenos meno universitete (Aust rija), buvo prestižinio H. von Kara jano fondo Berlyne stipendininkas. Smuikininkė R.Lipinaitytė stu dijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Malmės muzikos aka demijoje (Švedija) ir Paryžiaus na cionalinėje konservatorijoje (Pran cūzija). Ji yra daugelio tarptautinių bei respublikinių jaunųjų atlikėjų
konkursų laureatė, „Yamaha mu sic foundation of Europe“ konkur so nugalėtoja. Keletą metų smuiki ninkė dirbo Estijos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau apgynė darbą orkestrinio muzikavimo ir interp retacijos tema, už kurį jai suteiktas filosofijos mokslų daktaro laipsnis. Dabar R.Lipinaitytė griežia orkestre „Kremerata Baltica“, kuriame pasi rodo ir kaip koncertmeisterė. Be to, ji yra „Kremerata Baltica“ sekste to narė. Kaip solistė R.Lipinaitytė griežė su Drezdeno, Brno ir Kataro filharmonijų, Lietuvos nacionaliniu ir kitais simfoniniais orkestrais. Programoje „Liepsningoji fanta zija“ liesis uždeganti muzika. M.Balakirevo rytietiška fantazi ja „Islamėjus“ buvo sukurta forte pijonui (koncerte skambės S.Liapu novo orkestruotės versija). Kūrinys apibūdinamas kaip fantazija, kurio je supinamos Kaukazo regionų isla miškojo folkloro melodijos. Armėnų kompozitoriaus A.Chača turiano žymiausiais kūriniais laikomi baletas „Gajanė“, Antroji simfoni ja ir šįvakar skambėsiantis Koncer tas smuikui ir orkestrui d-moll, de dikuotas legendiniam smuikininkui Davidui Oistrachui. XX a. smuiko koncertų repertuare pastarasis kūri nys įsitvirtino kaip vienas svarbiau sių pavyzdžių. Jam būdingi energingi ritmai, folkloro elementai, nuolatinė mažoro ir minoro dermių konfronta cija, ryškios solisto ir orkestro inst rumentų tembrų spalvos. A.Skriabino Antrojoje simfonijoje, kuri taip pat bus atlikta šįvakar, vy rauja gausių chromatizmų prisodrin tas skambesys, sukuriantis svajingo pasivaikščiojimo tyruose įspūdį. XXXVII festivalio „Klaipėdos mu zikos pavasaris“ koncertai vyksta ji organizuojančioje Klaipėdos kon certų salėje (Šaulių g. 36). Progra ma „Liepsningoji fantazija“ skam bės balandžio 27 d. 18 val. Bilietai – po 20, 30, 50 Lt.
S.Kanaverskytės kūrybos vakaras
Uostamiesčio teatralų kūrybos vakarai „Vieninteliai ir nepakar tojami“ šiandien kviečia į paskutinį ciklo susitikimą su scenog rafe Sofija Kanaverskyte. Jame atgis prisiminimai apie jos vai kystę, studijas Dailės institute, pažintį ir bendravimą su Juozu Miltiniu, kūrybą Panevėžio, Vilniaus jaunimo, Klaipėdos ir Vo kietijos teatruose, pedagoginę veiklą. Vakaro viešnia papasa kos apie savo pomėgį, kurį puoselėja dekoratyvinei tekstilei, ypač batikai, pasidalys mintimis apie jos panaudojimo galimy bes, pristatys būsimą šaržų ir portretų parodą, skaitys poeziją. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Balandžio 27 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Klaipėdos meninin kų grupė „Žuvies akis“, minėdama Tarptautinę šokio dieną, pristato šokio savaitgalį. Šeštadienį – šokio spektaklio „Ir viskas klojosi kuo puikiau siai“ premjera, o sek madienį vaikams ir tėveliams – šokio spektaklis „Apka binsiu tave“.
Premjera: spektaklyje „Ir viskas kloj
ir P.Lisauskas.
Šokio dieną sutiks Lyriška meilės novelė
„Ir viskas klojosi kuo puikiausiai“ – jaunosios kartos šokėjos ir cho reografės Ingos Kuznecovos ma gistro studijų baigiamasis darbas. Sukurti lyrišką šeimyninės mei lės novelę ją įkvėpė garsusis Johno Lennono ir jo žmonos Yoko Ono performansas „Bed In“ (1969) ir šių menininkų tarpusavio san tykiai. Todėl duetas pristatomas jaukioje gyvenamojo buto erdvė je, užpildytoje baldais, buities ele mentais, obuoliais ir galybe primi nimų lapelių – nuo „Nupirk katės maisto“ iki „Aš tave myliu“. Šiais lapeliais, kaip ir priekaištais, pri minimais ir atsiminimais užpildyta ne tik poros buitis, bet ir jų bend ra būtis. Kaip išsivaduoti iš šio kas dienio kivirčų šurmulio, trukdan čio išgirsti ir pajusti kitą? Atsiverti vienas kitam ir taip kurti save ir vienas kitą iš naujo, kad namai iš kovos lauko virstų darnos erdve? Spektaklyje šoka I.Kuznecova ir
Petras Lisauskas, spektaklio video dailininkas – Julius Venskus. Truk mė – 45 min. Spektaklis vyks balandžio 28 d. 18 ir 20 val. Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4). Bilietai – po 20 Lt, studentams – po 10 Lt. Kaip sunku būti mažam
Kitas „Žuvies akies“ šokio spek taklis „Apkabinsiu tave“ (choreog rafė Dovilė Binkauskaitė, muzika – Jurgitos Mieželytės, scenografija – Artūro Šimonio) skirtas vaikams iki 11 metų. Remiantis Rudolfo Štainerio vai ko raidos etapais, kuriama vidinė spektaklio logika ir veiksmas. Spek taklio vaizdai, scenografijos trans formacija, kostiumų spalvos, ati tinka įvairių amžiaus tarpsnių vaikų piešimo gebėjimus bei pasaulėjau tą, todėl lengvai atpažįstami ir su prantami mažiesiems žiūrovams. Šokio spektaklyje, kuriame vėl gi šoka P.Lisauskas, I.Kuznecova,
Etnokultūros centre – meistrystė – iš po Klaipėdos etnokultūros centre iki gegužės 5-osios eksponuojami karpinių meistro Klaido Navicko darbai.
Mitologija: K.Navicko karpiniuo
se – senieji mūsų dievai, dievy bės ir mitinės būtybės.
Lietuvos tautodailininko K.Navic ko parodoje „Senieji mūsų die vai, dievybės ir mitinės būtybės“ pristatomi 53 karpiniai, atsklei džiantys lankytojams savitą lie tuvių mitologijos pasaulį. „Daugeliui dievų meldėsi mūsų protėviai, daugelį dievybių garbi no. Dievai ir geruoju, ir piktuoju keitė vieni kitus. Stiprieji liko le gendose, sakmėse ar padavimuo
se, silpnieji išnyko, ir tik istoriniai šaltiniai kurį ne kurį pamini. Ka laviju neštieji – laimėjo, bet vis tiek parimo šalia kelio koplytėlė se ar įsitaisė mediniuose kryžiuo se – sunku jiems buvo rasti naujas vietas, o ir kovoti su naujais į mū sų žemę einančiais stabais nebu vo lengva“, – kalbėjo apie seną sias lietuvių dievybes popieriaus karpinių meistras K.Navickas. Tautodailininkas teigė, kad pa noro parodyti pačias seniausias dievybes, nekeldamas tikslo tiks liai atkurti dievų atvaizdų. „Pa žiūrėjau į juos kaip kaimo vaikas
– su pagarba ir baime. Kūriau to kius, kokius man diktavo kaimiš ka prigimtis“, – sakė visoje šalyje žinomas karpinių meistras. 1962 m. Raseiniuose gimęs K.Navickas įgijo teisininko išsi lavinimą ir dirba valstybės tar nyboje. Karpiniai – jo pomėgis, suteikęs galimybę 1991 m. pelny ti tautodailininko vardą. 2005 m. talentingam karpytojui suteik tas meno kūrėjo statusas, o 2009 m. jis buvo pripažintas tradici nių amatų meistru. Nuo 1988 m. karpinių kūryba užsiimantis tei sininkas savo darbus jau yra pri
statęs daugelyje parodų Lietuvo je bei užsienyje. Jo karpiniai buvo eksponuojami Gdanske, Mask voje, Sankt Peterburge, Varšuvo je. 2005 m. Japonijoje vykusio je pasaulinėje parodoje „EXPO – 2005“, o 2010 m. – Kinijoje „EXPO – 2010“ K.Navickas pri statė Lietuvos karpymo meną bei eksponavo savo darbus, o 2009 m. vasarą karpė miesto festivalio metu Europos kultūros sostinėje Lince (Austrija), 2011 m. – Vents pilyje (Latvija), Liubline (Lenki ja), Mogiliov Podolske (Ukraina). K.Navickas, kaip Vilniaus mies
13
penktadienis, balandžio 27, 2012
pramogų gidas „Pavasario gaidoje“ gaus vargonai
Klaipėdos rajone vykstančiame VII muzikos festivalyje „Pava sario gaida“ šeštadienį – sakralinės muzikos vakaras. Vargo nų ir vokalinės muzikos koncertą surengs Lietuvos nacionali nio operos ir baleto teatro solistė Irena Zelenkauskaitė (sop ranas) ir tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatė Jurgita Kazakevičiūtė. Dainininkė I.Zelenkauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus savininkė, per 20 darbo metų teatre sukūrė daugiau kaip 20 vaidmenų. Jaunoji vargonininkė J.Ka zakevičiūtė aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. KUR? Gargždų šv. Mykolo Arkangelo bažnyčioje (Tilto g 1). KADA? Balandžio 28 d. 18.30 val. KAINA? Nemokamai.
Neda koncertuos su „4tango“
Dainininkė Neda Malūnavičiūtė ir kvartetas „4tango“ bendrą naują programą „Vintažinės dainos“ šeštadienį pristatys Pa langoje. Tai rinktiniai senosios lietuvių estrados šedevrai, aran žuoti specialiai „4tango“ kvartetui ir Nedos balsui bei fleitai. Ne estradiškai, o veikiau teatrališkai arba kameriškai skam banti estrados klasika, priartėjanti prie dainuojamosios poe zijos estetikos. Prikeltos naujam skambesiui melodijos iš tų laikų, kai žodžius dainoms kūrė tikri poetai, o muziką – tikri kompozitoriai. Šiandien tai – atsvara pigiam popso blizgesiui. KUR? „Ramybės“ kultūros centre Palangoje (Vytauto g. 35). KADA? Balandžio 28 d. 20 val. KAINA? 35 Lt.
Atveš sero Eltono Johno miuziklą Senokai čia nebu vęs, gastrolių į Klai pėdą susiruošė Kauno valstybinis muzikinis teatras, gegužės pradžioje uostamiestyje paro dysiantis ypatingą savo spektaklį.
josi kuo puikiausiai“ šoks I.Kuznecova J.Venskaus nuotr.
šokdami taip pat Lina Klepeckaitė ir Darius Berulis, vyresnysis brolis mėgina išmokyti jaunesniąją sesutę žais ti rankutėmis ir apkabinti. Nes juk apkabinimas – visiems supranta mas atvirumo ir nuoširdumo gestas, neatsiejamas nuo vaikystės tarps nio, padedantis augti, pajausti save, sutvirtėti, pasitikėti, žengti pirmyn. Taigi čia vaizduojami suaugusiųjų ir vaikų tarpusavio santykiai, stengia masi suprasti, kaip paliesti pasau lį, įsikibti į mamą ir žengti pirmyn. Šokio spektaklyje taip pat kalbama ir apie tai, kaip sunku būti mažam milžinų pasaulyje. Tačiau primena ma ir tai, kaip gera turėti didelę sva jonę, kurią galima spalvinti įvairiau siomis spalvomis, kad vieną dieną ji išsipildytų. Trukmė – 40 min. Spektaklis vyks balandžio 29 d. 12 val. menininkų grupės „Žuvies akis“ studijoje (Naujoji Uosto g. 3, „Memelio mieste“). Organizatoriai publiką pasitiks prie užkardo. Bi lietai – po 8 Lt.
opieriaus to savivaldybės dailiųjų ama tų, etnografinių verslų ir mugių programos dalyvis, aktyviai da lyvauja visuose sostinės kultūri niuose renginiuose. Vilniuje vei kia K.Navicko įkurtos kūrybinės dirbtuvės, kur visi, besidomin tys tautodaile, gali susipažinti su karpinių, raižinių istorija, tech nika, taip pat savo jėgas išbandy ti karpydami ar spausdami ant spaudus. Tautodailininko karpiniais gali me pasigrožėti ir vartydami 2008 m. išleistą albumą „Klaido Navic ko karpiniai“.
„Aida“ – su orkestru
Gegužės 9-ąją Žvejų rūmų didžio sios salės scena nedaug kuo skirsis nuo įprastos muzikinio teatro sce nos. Pasirodo, joje esama orkestro duobės – orkestrinės, kuri daugy bę metų nenaudojama, o šiuosyk tiesiog būtina. Ją Žvejų rūmai at vers specialiai Kauno muzikinio teatro orkestrui, gyvai akompa nuosiančiam Eltono Johno miu ziklui „Aida“. Dviejų dalių E.Johno miuziklą „Aida“ pagal Lindos Wollverton, Roberto Fallso bei Davido Henry’o Hwango scenarijų ir Timo Rice’o eiles pernai pavasarį Kauno muzi kiniame teatre pastatė režisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jo nas Janulevičius, scenografas Ado mas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreogra fas Arikas Krupas bei chormeiste riai Ramūnas Tilvikas ir Rasa Vait kevičiūtė. Daugiau nei 18-os šalių sceną užkariavęs dviejų serų E.Johno ir T.Rice’o miuziklas „Aida“ Kauno muzikiniame teatre buvo pasta tytas pirmą kartą Baltijos šalyse. Jo premjera 2011-ųjų kovo 25-ąją sutapo su kerinčių baladžių kara liaus E.Johno gimtadieniu. Bilie tai į miuziklo premjerinius spek taklius buvo išpirkti akimirksniu. Anot statytojų, tai liudija, kad žiū rovai žino, ką renkasi, nes būtent E.Johno muzika ir lemia „Aidos“ miuziklo populiarumą daugelyje užsienio teatrų. Įvairius muzikos fragmentus, kaip atskirus muziki nius numerius, įvairiuose didžiau siuose pasaulio šou dažnai atlieka populiariausios žvaigždės – pa ts E.Johnas, Tina Turner, Beyonce
Scenoje: akimirka iš E.Johno „Aidos“ Kauno muzikiniame teatre.
Knowles, Christina Aquilera, Janet Jackson ir kt. Subūrė stiprią komandą
Lietuviškajam miuziklo pastaty mui buvo suburta stipri atlikėjų komanda, nes miuziklas tapo iš bandymu Kauno muzikinio teat ro dainininkams – čia reikėjo visai kitokios balso technikos. Aukštos vokalo meistrystės reikalaujančią pagrindinės herojės Aidos partiją miuzikle dainuoja Ieva Vaznelytė ir Viktorija Streiča, jas teatro žiūrovai pamėgo dar miuzikle „Kabaretas“. Abi Aidos – gerokai skirtingos tiek aktorine vaidmens linija, tiek mu zikinės partijos pateikimu. Skirtingi ir Radameso vaidmens interpretatoriai. Be puikiai Lietu vos publikai žinomo operos solis to Mindaugo Zimkaus, šią partiją dainuoja ir Kauno muzikinio teat ro svečias, populiarus roko dai nininkas Jeronimas Milius, kuris buvo pakviestas atsižvelgus į vo kalinės partijos keliamus reikalavi mus. Įdomu, kad tai buvo pirmasis šio dainininko susidūrimas su pro fesionalaus teatro scena. Nuo pat premjeros Egipto farao no dukters princesės Amneris par tiją dainuoja „Fortūnos“ prizo lau reatė ir Auksinio scenos kryžiaus nominantė Kristina Siurbytė. Jos partnere tapo 2011 m. „Eurovizi jos“ finalininkė, džiazo ir pran cūziškojo šansono atlikėja, įvairių
festivalių ir daugelio TV projek tų dalyvė Evelina Sašenko. Kitus spalvingus vaidmenis miuzikle sukūrė Kęstutis Alčauskis, Egidi jus Bavikinas, Gediminas Maciule vičius, Giedrius Prunskus, Monika Sakalauskaitė.
Lyrika, rokas, regis, teatre dar neskam bėję instrumentai ir XXI a. muzikos koloritas nepaliks abejingo nė vieno žiūrovo.
Visiems melomanų skoniams
Miuziklas „Aida“ pagrįstas ta pa čia garsia klasikine istorija, kaip ir G.Verdi’o opera „Aida“ – apie am žiną, laikui nepaklūstantį ryšį tarp vergijon paimtos Nubijos princesės ir Egipto kareivio. Įsiplieskus mei lei, jaunuoliai iš tarpusavio karuose paskendusių kraštų priversti stoti akistaton su mirtimi arba išsiskir ti amžiams. „Mūsų gyvenimas – rūpestin gai parengta kelionė ar tik betiks lis klaidžiojimas bauginančiais labirintais? O jeigu širdyje ap sigyvena meilės jausmas ar tarp
dviejų žmonių užsimezga stip rus ryšys? Kaip elgtis tada? Va dovautis vien jausmais ir nusi gręžti, pamiršti praeitį, aukštus tikslus, įsipareigojimus artimie siems, tautai, tėvynei? Kaip iš saugoti savastį, laisvę, nepasi duoti svetimai įtakai? Galų gale, kaip tapti laimingam, kai kiek viena diena pateikia sunkiai iš sprendžiamų pasirinkimo klausi mų? Visi mūsų spektaklio herojai ekstremalių pjesės įvykių sūku ryje stengiasi surasti tą vieninte lį teisingą atsakymą, tą vienintelį teisingiausią sprendimą...“ – da lijosi mintimis miuziklo režisie rius V.Pauliukaitis. O spektaklio dirigentas J.Janu levičius paantrino, kad pasauli nę miuziklo sėkmę lėmė ne tik ne mirtinga meilės trikampio intriga, bet ir visiems melomanų skoniams įtinkanti „eltoniškų“ baladžių es tetika. Dirigentas įsitikinęs, jog lyrika, rokas, regis, teatre dar ne skambėję instrumentai ir XXI a. muzikos koloritas nepaliks abe jingo nė vieno žiūrovo. Klaipėdoje dainuos V.Streiča, J.Milius, K.Siurbytė, G.Maciulevi čius, K.Alčauskis, choro daininin kai, dalyvaujant baleto šokėjams ir teatro orkestrui. Spektaklio pradžia – 19 val. Bi lietai – po 33–63 Lt, parduodami Žvejų rūmų ir „Bilietai.lt“ kasose. Parengė Rita Bočiulytė
14
penktadienis, balandžio 27, 2012
pramogų gidas Teatras atvers „Gyvenimą scenoje“
Savaitgalį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras muzikos ir meno gerbėjų laukia šokio, žaismo, gyvenimo ir scenos šven tėje: Paulo Abrahamo operetėje „Balius Savojoje“, teatralizuo tame koncerte „Didysis kankanas“ bei fotografės Julijos Rau luševičiūtės atminimui skirtos fotoparodos „Gyvenimas sce noje“ atidaryme. Šeštadienio vakarą muzikiniame teatre bus galimybė pamatyti tai, ko paprastai publika nemato. Užkuli siai, kitaip tariant, teatro „akloji zona“ J.Rauluševičiūtės fotog rafijose tapo pagrindine scena, kurioje vyksta gyvenimas. KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). KADA? Balandžio 28 d. 18.30 val. 29 d. 17 val. KAINA? 24–52 Lt.
Fotografės „Ryto pašnekesiai“
Moters akto fotociklas „Ryto pašnekesiai“ – pirmoji Rūtos Dokšienės autorinė paroda, praėjusią savaitę atidaryta Klai pėdos viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje. Fotog rafijose – trapus ir tyras moters pasaulis kerinčioje ryto švie soje. Nieko nereikalingo: jokių įmantrių detalių, draperijų. Tik moteris ir gamta – du pradai, kurių, anot Rūtos, neįmanoma atskirti. Autorė mokėsi Klaipėdoje, studijavo Kaune, yra dip lomuota bibliografė. Fotografuoja nuo 2005-ųjų, žinoma kaip profesionali vestuvių fotografė. Gyvena Lietuvoje ir Danijoje. KUR? Klaipėdos meno bibliotekoje (J.Janonio g. 9). KADA? Iki gegužės 12 d. KAINA? Nemokamai.
„Švyturio menų dokas“ švęs antrąjį gimtadienį Įsibėgėjus taip ilgai lauktam pavasariui „Švyturio menų dokas“ visus savo ištikimus ir dar tik būsimus šios kultūrinės industrinės erdvės gerbėjus kviečia kartu audringai sutikti savo dvejų metų gimtadienį.
Hiphopininkai: „Švyturio menų doko“ gimtadienio šventėje svečiuosis „G & G Sindikatas“.
Šlageriai: O.Vyšniauskas koncerte atliks pačias žinomiausias savo dainas.
Dveji metai – du koncertai, dvi guba šventė ir geros nuotaikos už taisas garantuotas kiekvienam ap silankiusiajam „Švyturio menų doke“, žadėjo jo šeimininkai. Gimtadienį švęsti jie pradės ge gužės 3-iąją 21 val. „Švyturio me nų doko“ pasveikinti susirinks geri jo bičiuliai iš Klaipėdos bei svečiai iš sostinės. Šventėje daly vaus klaipėdiečių pamėgtos gru pės „Arrogantics“ ir „Sound‘s Engineers feat. Natalie“. Šventi nis vakaras neapsieis ir be šokių iki paryčių, o karštiems šokiams lan kytojus įkvėps ir šokio žingsnelių
vienintele“, „Saulė leidžias“, „Ni dai“, „Valsas mamai“, „Mama“, „Suvalkijos berniokas“ ir kitos. O.Vyšniauskas – kompozitorius, liaudies dainų aranžuotojas bei au torinių dainų atlikėjas, žinomas ir iš vaidmenų roko operoje „Prisi kėlęs“ bei miuziklo „Lauktasis“. Atlikėjas yra dainavęs estradinės muzikos grupėse „Combo“, „Labi rintas“, „Vilnius“, „Vilniaus aidai“. Šiuo metu aktyviai koncertuoja vie nas arba su grupe Lietuvoje ir užsie nyje, dalyvauja įvairiuose televizijos projektuose, miuzikluose ir kituose muzikiniuose scenos pastatymuose.
išmokys „Banzai b-boy“ break dance šokių komanda. Šventi nio gimtadienio vakaro „vinis“ – svečiai iš sostinės grupė „G & G Sindikatas“. Tai Lietuvos hipho po pasididžiavimas, penkių asme nų įgula, kurią sudaro 3 MC Sva ras, Pushaz, Kastetas, Dj Mamania ir prodiuseris Donciavas, kuriantis muzikos ritmus daugumai Lietu vos hiphopo atlikėjų. Gimtadienis tuo nesibaigs, nes pačių ištvermingiausiųjų lauks triskart Lietuvos DMC čempionas Dj Mamania, kuris neleis nuobo džiauti iki paryčių.
Gegužės 4-ąją 19 val. doko ko manda kviečia į išskirtinį, origina laus balso tembro savininko, autori nių dainų kūrėjo, puikiai pažįstamo įvairių kartų atstovams Ovidijaus Vyšniausko ir grupės gyvo garso koncertą. Šventinis koncertas bus skirtas visiems „Švyturio menų doko“ gerbėjams, klaipėdiečiams ir miesto svečiams, taip pat myli moms mamoms, nes jis vyks Mo tinos dienos išvakarėse. Koncerte skambės net 20 pačių žinomiausių, Lietuvos auksiniais šlageriais jau tapusių dainų. Tarp jų – „Išdalinau“, „Mažyte“, „Mano
O.Vyšniauskas išleido gal jau dešimt solinių albumų. Jo sukurtas dainas dainuoja tokie atlikėjai kaip Inga Valinskienė, Linas Adomaitis, Ire na Starošaitė, Sasha Song ir kiti. Šventiniame gimtadienio kon certe O.Vyšniauskui talkins grupė, kurią sudaro profesionalūs ir gerai žinomi Lietuvos muzikantai: Virgi lijus Butkevičius (gitara), Danielius Praspaliauskis (saksofonas), Vytau tas Mundinas (mušamieji), Vladas Klimas (klavišiniai) bei Ričardas Matyženokas (bosinė gitara). Bilietai – po 32 Lt, juos platina „Tiketa“.
19
penktadienis, balandžio 27, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
Etnokultūros centre – pasakininkų konkursas Pirmadienį uostamiesčio Etnokultūros centre vyks tradicinis pavasarinis renginys, subursiantis jaunuosius Klaipėdos pasakininkus.
Kiekvieną pavasarį Klaipėdos miesto ugdymo įstaigų moksleiviai ir studentai kviečiami dalyvauti tradiciniame pasakininkų konkurse „Vieną kartą...“. Konkurso tikslas – skatinti vartoti gy-
vą, vaizdingą šnekamąją kalbą, domėtis pasakojimo specifika, gilintis į tautosakos kūrinių žanrų savitumus ir jų perteikimo būdus, palaikyti tarmę kaip natūralios kalbėsenos būdą. Šiemetis pasakininkų konkursas „Vieną kartą...“ vyks balandžio 30 d. 12–15 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10). Laukiami ir klausytojai.
Konkurso laureatai ir kiti gerai pasirodę pasakininkai bus pakviesti į gegužės 7 d. 16 val. Etnokultūros centre vyksiančią Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtą popietę. Pasakorių konkursą „Vieną kartą...“ organizuoja Lietuvių kalbos draugija. Partneris – Klaipėdos etnokultūros centras. „Klaipėdos” inf.
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 2 d.
Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite susipykti su jums brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Jautis (04 21–05 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, greitai gali tapti realybe. Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri jums bus per sunki. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Mergelė (08 24–09 23). Bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Parodykite profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, nes tai padės situaciją grąžinti į senas vėžes. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškosite ko nors neįprasto, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir nuodugni analizė dar niekam nepadarė gėdos. Skorpionas (10 24–11 22). Galite susižavėti naujomis idėjomis nepaisydamas faktų. Aplinkiniai gali nepritarti jūsų idealams. Neaptarinėkite jus jaudinančių dalykų, tiksliai ir kruopščiai dirbkite savo darbus. Šaulys (11 23–12 21). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Jūsų poreikiai nesutaps su galimybėmis. Nevarginkite savęs sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų. Ožiaragis (12 22–01 20). Pasitelkęs vaizduotę sugalvosite, kaip galėtumėte pagerinti savo gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui. Vandenis (01 21–02 19). Naujos galimybės ir sprendimai, susiję su darbu, gali nesutapti su jūsų norais. Su kitais žmonėmis bus sunku kalbėti apie savo darbą. Pasistenkite su niekuo nesusipykti. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje vyraus ramūs ir šilti orai, kritulių beveik nebus. Šiandien bus sausa, sušils iki 15–22 laips nių. Šeštadienį kai kur šiauriniuose rajonuose gali silpnai palynoti, bet bus dar šilčiau. Naktį bus 7–10 laips nių šilumos, dieną šils iki 17–24 laips nių.
Šiandien, balandžio 27 d.
+20
+13
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+22
Šiauliai
Klaipėda
+22
Panevėžys
+22
Utena
+22
6.01 21.06 15.05
118-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 248 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+22
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +21 Brazilija +28 Briuselis +14 Dublinas +9 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +15
kokteilis Smirdinčios midijos – skanios? Anądien Povilas, grįžęs iš kelionės po Rodo salą, papasakojo nuot yk į, kaip graik ų restorane užs is akė Sagana ki midijų. Tačiau nė vienos jų net ne krimstelėjo dėl nosį rietusio puvėsių kvapo, sklidusio nuo patiekalo. „Ir vienaip, ir kitaip į jas žiūrėjau, ta čiau neradau pož ym ių, jog jos tikrai sugedusios ar special iai „pagard in tos“, kad kam nors būtų skanios“, – pa sakojo skaitytojas, prisipaž inęs, kad jį vis dar kank ina klausimas, ar jis pats nesuprato specifi nių aukštosios kuli nar ijos šedevr ų niuansų, ar tos jūros gėrybės iš tikr ųjų buvo sugedusios. Panašią istor iją papor ino ir Dalia. „Dar sov iet in iais laikais iš užsien io parvež iau mid ijų, kur ias it labai ver tingas lauktuves, kokių mes, čia, Lietu voje, nebuvome matę, nunešiau drau gams, – senus laik us prisim inė mote ris. – Ir kai atidarėme labai brangiai kai navusį prašmatnų indelį, puvėsio kva pas vos neišvertė mūsų iš kojų. Tuo metu užsukęs kaimynas ir suž inojęs, kad tur ime mid ijų, paprašė duot i ir jam. Kadang i brang iai kainavo, tai pa vaišinome vos viena midija. Jis pagar biai – it ostiją lėkštėje ją išsinešė namo. O mes taip ir neišdrįsome jų paragauti. Lauktuvės sėkmingai buvo išmestos. Kai kaimynas apie tai suž inojo, išba rė baisiausiais žod žiais, mat jis su šei ma vieną midiją pasidalijo, o mes lauk švystelėjome visą stiklain į.“
Supratingumas: jei turite neska
nių patiekalų, duokite kitiems.
Reikėjo pabandyti Vienas skait ytojų repl ikavo Pov ilui: „Jei tamsta, įpratęs valg yt i lašin ius ir bulves, sumanei svečioje šalyje pasi rodyt i gurmanu, tai reikėjo pasitreni ruot i prieš kel ionę“.
Medūzos mato mus O štai „neseniai“ – 1889 m. vienas rusų profesor ius paskelbė, kad į midijas vi siškai nepanašios medūzos turi akis. Jis tai aprašė disertacijoje „Apie me dūz ų akių sandarą“.
Linksmieji tirščiai Istor ikai tvirtina, kad inkvizitoriai ra ganas degino ne todėl, kad jų nekentė, o todėl, kad jiems paprasčiausiai trū ko moter iškos šilumos. Česka (397 719; jūroje maudytis mėgstantys klaipėdiečiai gali būti ramūs – midijos nekanda)
Londonas +15 Madridas +18 Maskva +21 Minskas +21 Niujorkas +14 Oslas +10 Paryžius +15 Pekinas +21
Praha +24 Ryga +22 Roma +26 Sidnėjus +24 Talinas +15 Tel Avivas +27 Tokijas +19 Varšuva +24
Vėjas
1–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+11
+13
+11
+9
5
+11
+18
+16
+13
1
rytoj
sekmadienį
+19
Marijampolė
Vilnius
+22
Alytus
Vardai Anastazas, Antimas, Aušra, Gotautas, Sidona, Zita, Žydrė
balandžio 27-ąją
Rytas
+13
+22
+22
+15
+13
1
1584 m. Viln iuje mirė Mikalojus Radvila Ruda sis, karvedys, LDK kanc leris ir Vilniaus vaivada, reformacijos rėmėjas. Gi mė 1512 m. 1521 m. fil ipin iečiai nu žudė por tugalų kel iau toją Ferd inandą Magel laną. 1942 m. mirė poetas Ka zys Binkis. Gimė 1893 m. 1950 m. Did žioji Brita nija oficialiai pripaž ino Izraelį.
1973 m. gimė žurnalis tė, televizijos laidų ve dėja Rūta Mikelkev i čiūtė-Remeikienė.
1994 m. Kal iforn ij oj e esančioje Niksonų šei mos bibl iotekoje sude gė 37-asis Amerikos pre zidentas Richardas Ni xonas. 2007 m. po sunk ios li gos Maskvos ligoninėje mirė visame pasaulyje vienas garsiausių pasau lio dirigentų ir violonče lininkų Mstislavas Rost ropov ič ius. Gimė 1927 m. Azerbaid žano sost i nėje Baku.
Beyonce – pati gražiausia moteris Dainininkę, „Grammy“ laureatę ir jauną ma mytę Beyonce žurna las „People“ paskelbė gražiausia 2012 m. pasaulio moterimi.
30-metė dainininkė tokio pripaži nimo sulaukė po to, kai jai su vyru, reperiu Jay-Z, sausio mėnesį gimė pirmasis vaikas – dukrelė Blue Ivy Carter. „Jaučiuosi gražesnė nei bet ka da, nes pagimdžiau. Niekada ne sijaučiau tokia susijusi giminystės ryšiais, niekada nesijaučiau turinti tokį tikslą šioje žemėje“, – žurna lui pasakojo ji. „People“ viršeliui Beyonce poza vo vilkėdama baltą puošnią suknelę, kuri kiek primena nuotakos drabužį, ir pasipuošusi masyviais turkio pa puošalais. Šviesūs jos plaukai laisvai surišti už nugaros. Nors pranešama, kad Beyonce grį žo prie tokio svorio, koks buvo prieš nėštumą, ir nesidrovėjo pademonst ruoti dabartinės figūros per šio mė nesio atostogas Sent Bartelemio sa loje, viršelyje jos kūnas matyti tik kiek žemiau krūtinės. Ankstesn iais metais pirm ąj ą „People“ gražiausių moterų sąrašo vietą buvo užėmusios tokios mote rys kaip Michelle Pfeiffer, Julia Ro berts, Nicole Kidman, Halle Berry, Jennifer Aniston, Angelina Jolie. Pernai gražiausia moterimi buvo paskelbta Jennifer Lopez. Šiemečiame sąraše taip pat yra Jennifer Lawrence, Adele, besilau kianti Megan Fox, Charlize Theron, „Reklamos vilkų“ ragana Christina Hendricks ir Kate Middleton. BNS inf.
Išrinko: „People“ viršeliui Beyonce pozavo vilkėdama baltą puošnią suknelę.