PORTRETA S
ĮKVEPIANTYS G.LEŠKEVI ČIAUS VĖJ AI
L.Kavaliauskas mano, kad daugelis į politiką eina spręsti materialinių problemų. Šeštadienio interviu 6p.
Šiandien su „Klaipėdos“ dienraščiu priedas „TV diena“.
www.kl.lt
NET 37
PROGRA MOS
2012 m. balan džio 28 d.
balandžio 28, 2012 Nr. 99 (19 400)
JAUKUMA S Žydintis
TV HEROJU S
tortas mamai
KULINAR Improvizaci IJA
kuriems pa ja tiems, bodo silkė
ELEGANTIŠ + VAITĖS IŠSILAVIN KA, IRHOKRROYŽSASK OPAS IAŽODIS U IR MYLIMA SI – 55-E
RIŲ SULAU KUSI LIETUVOS TELEVIZIJA
KINO FO Senjor TELIS paieš ų laimės kos Indi joje
Kaina 1,60 Lt
Tiražas 36 160
Mingėje vėl grius medžiai?
„Senamiestis man įaugęs iki kaulų.“ Klaipėdos senamiesčio verslininkams vadovauti pradėjusiai Loretai Beržanskienei miesto centras kelia ypatingas emocijas.
2p.
Šilumos kaina auga ir toliau Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Vizija: Šilutės meras V.Pozingis, nepaisydamas savivaldybei priteistos pusės milijono litų baudos, vėl galanda kirvį Mingės kaimo krantinėms.
Prieš dvejus metus kilęs skandalas dėl iš kirstų pustrečio šimto medžių Mingės kai me gali pasikartoti – Šilutės rajono valdžia baudžiasi griebtis kirvio vėl, jei tik likę nenukirstieji trukdys prasidėjusiai kranti nės rekonstrukcijai.
Vytauto Liaudanskio fotomontažas
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Reikės ir kirs
Jau kelias savaites lietuviškąja Ve necija vadinamame Mingės kaime burzgia įmonės „Šilutės polderiai“ technika. Abipus Minijos upės užpernai iš kirtus 237 medžius, likusius jų kel mus statybininkai išrovė, sutempė į aikštelę ir buldozeriais dabar lygina
pylimą. Viename krante jau krau nami ir ištraukti mediniai poliai. Gyventojai nuogąstauja, kad šim tamečiai poliai bus išmesti, o sta tybininkai savo technika sunaikins ir paskutinius išlikusius medžius. Klaipėdos apygardos teismas pripažino, jog statybininkai pada rė gamtai 561 tūkst. litų žalą ir pri teisė šią sumą solidariai iš Šilutės savivaldybės bei įmonės „Šilutės polderiai“.
4
Pavasario sulaukę klaipėdiečiai vis tiek negali būti visiškai ramūs, – brangstant dujoms, šilumos kai na ir toliau sieks rekordinių aukš tumų. Nuo gegužės ji vėl didės. To dėl miestiečiams teks daugiau mo kėti už karštą vandenį ir tempera tūros palaikymą.
Nuo gegužės šiluma Klaipėdoje brangs dar ne itin daug – 0,4 proc. Tiek pabrango dujos ir superkamos šilumos kaina. Jau kitą mėnesį įsigaliosiantis šilumos įkainis bus 25,71 cento už kilovatvalandę be pridėtinės ver tės mokesčio. Pastaras is gyventojams yra lengvat in is ir siek ia 9 proc.
3
2
Ĺ EĹ TADIENIS, balandĹžio 28, 2012
miestas
SeÂnaÂmiesÂtÄŻ gaiÂvins nauÂja moÂteÂris VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ— v.spuryte@kl.lt
Ĺ eÂĹĄeÂrius meÂtus KlaiÂpÄ—Âdos versÂli ninÂkĹł seÂnaÂmiesÂÄ?io sÄ…ÂjunÂgos pirÂmi ninÂke buÂvuÂsi EuÂgeÂniÂja OdebÂrecht ĹĄias paÂreiÂgas uĹžÂleiÂdo kiÂtai versÂli ninÂkei.
KlaiÂpÄ—Âdos versÂliÂninÂkĹł seÂnaÂmies Ä?io sÄ…ÂjunÂgos viÂsuoÂtiÂniaÂme ata skaiÂtiÂniaÂme rinÂkiÂmĹł suÂsiÂrinÂkiÂme orÂgaÂniÂzaÂciÂjos pirÂmiÂninÂke iĹĄÂrinkÂta LoÂreÂta BerÂĹžansÂkieÂnÄ—. Ji vaÂdoÂvauÂja „TilÂto gaÂleÂriÂjai“. PoÂkyÂÄ?iai sÄ…ÂjunÂgos vaÂdoÂvyÂbÄ—Â je ÄŻvyÂko, nes E.OdebÂrecht paÂti pa reiĹĄÂkÄ— noÂrÄ… paÂsiÂtraukÂti. Be to, jau baiÂgÄ—Âsi ir jos antÂroÂji treÂjus meÂtus truÂkuÂsi kaÂdenÂciÂja. „E.OdebÂrecht saÂvo sprenÂdiÂmÄ… neÂbepÂreÂtenÂduoÂti tapÂti pirÂmiÂnin ke moÂtyÂvaÂvo tuo, jog versÂlo seÂna miesÂtyÂje neÂbeÂtuÂri, o be to, laÂbai reÂtai beÂbĹŤÂna ir LieÂtuÂvoÂje“‘, – pa saÂkoÂjo nauÂja pirÂmiÂninÂke iĹĄÂrinkÂta L.BerÂĹžansÂkieÂnÄ—. PakÂlausÂta, koÂkiĹł darÂbĹł ji im sis, versÂliÂninÂkÄ— teiÂgÄ—, jog dviÂraÂÄ?io neiĹĄÂraÂdiÂnÄ—s – tÄ™s sÄ…ÂjunÂgos praÂdÄ—Â tus darÂbus. „SeÂnaÂmiesÂÄ?io versÂliÂninÂkĹł sÄ…Â junÂgai priÂklauÂsau nuo jos suÂsiÂbĹŤÂ riÂmo, toÂdÄ—l nauÂjoÂkÄ— neÂsu, tÄ™Âsiu tai, kÄ… esaÂme praÂdÄ—Âję“, – ÄŻ ateiÂtÄŻ Ĺžvel gÄ— versÂliÂninÂkÄ—. PirÂmaÂsis jos ir kiÂtĹł seÂnaÂmies Ä?io versÂliÂninÂkĹł proÂjekÂtas – se naÂm iesÂtyÂje esanÂÄ? ias suÂl auÂĹž yÂtas ĹĄiukĹĄÂliaÂdÄ—ÂĹžes paÂkeisÂti nauÂjoÂmis, kuÂrias tuÂrÄ—ÂtĹł nuÂkalÂti uosÂtaÂmies Ä?io kalÂviai. „MinÂÄ?iĹł yra viÂsoÂkiĹł, gal orÂgaÂni zuoÂsiÂme konÂkurÂsÄ—ÂliĹł, paÂvyzÂdĹžiui, rinkÂsiÂme graÂĹžiauÂsiÄ… paÂlanÂgÄ™. Man laÂbai noÂriÂsi, kad seÂnaÂmiesÂtis atÂ
R
„„SauÂguÂmas: nuo ĹĄio saÂvaitÂgaÂlio paÂjĹŤÂryÂje dirbs poÂliÂciÂninÂkai.
PatÂruÂliai dirbs ir paÂjĹŤÂryÂje „„SieÂk is: L.BerÂĹžansÂk ieÂn Ä— teiÂg Ä—,
kad paÂgrinÂdiÂnis jos orÂgaÂniÂzaÂciÂjos tiksÂlas – atÂgaiÂvinÂti seÂnaÂmiesÂtÄŻ.
gimÂtĹł, to ir siekÂsiÂme. SeÂnaÂmiesÂtis man yra tarÂsi ĹĄirÂdis, nes Ä?ia giÂmiau ir uĹžauÂgau“, – biogÂraÂfiÂjos fakÂtus atÂskleiÂdÄ— L.BerÂĹžansÂkieÂnÄ—. ViÂsuoÂtiÂniaÂme suÂsiÂrinÂkiÂme Klai pÄ—Âdos versÂliÂninÂkĹł seÂnaÂmiesÂÄ?io sÄ…Â junÂgos naÂriai priÄ—ÂmÄ— ir kiÂtĹł reikĹĄÂ minÂgĹł sprenÂdiÂmĹł. Jie suÂtaÂrÄ— suÂmaÂĹžinÂti naÂrysÂtÄ—s or gaÂniÂzaÂciÂjoÂje moÂkesÂtÄŻ nuo 25 iki 10 liÂtĹł per mÄ—ÂneÂsÄŻ. Taip suÂmaÂĹžinÂtas ir stoÂjiÂmo ÄŻ sÄ…Â junÂgÄ… moÂkesÂtis. AnksÂÄ?iau jis buÂvo 100 liÂtĹł, o da bar sieks vos 20 liÂtĹł. „MoÂkesÂÄ?ius suÂmaÂĹžiÂnoÂme, kad priÂtraukÂtuÂmÄ—Âme kuo dauÂgiau na riĹł, nes kuo bĹŤÂsiÂme vieÂninÂgesÂni, tuo dauÂgiau paÂsiekÂsiÂme“, – ÄŻsiÂti kiÂnuÂsi L.BerÂĹžansÂkieÂnÄ—.
AtÂĹĄiÂlus ÄŻ paÂjĹŤÂrÄŻ paÂtrauÂkÄ— girÂtauÂti gamÂtoÂje mÄ—gsÂtanÂtys klaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?iai. Nuo ĹĄeĹĄÂtaÂdie nio jiems Ä?ia tuÂrÄ—ÂtĹł tapÂti itin neÂraÂmu, mat poÂliÂciÂjos paÂtruÂliai keÂtiÂna praÂdÄ—Âti paÂtruÂlia viÂmÄ… paÂjĹŤÂrio zoÂnoÂje. DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ— d.janauskaite@kl.lt
Jau ĹĄÄŻ vaÂkaÂrÄ… poÂliÂciÂjos paÂtruÂliĹł eki paÂĹžas iki vÄ—ÂluÂmos dirbs ten, kur klaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?iai ir miesÂto sveÂÄ?iai la biauÂsiai mÄ—gsÂta ilÂsÄ—Âtis ĹĄilÂtuoÂju me tĹł laiÂku. PaÂreiÂgĹŤÂnai paÂjĹŤÂryÂje dirbs iki pa skuÂtiÂnioÂjo miesÂto auÂtoÂbuÂso iĹĄÂvyÂki mo ÄŻ miesÂtÄ…, tai yra iki 22 val. AuÂtoÂbuÂsĹł vaiÂruoÂtoÂjai vaÂsaÂroÂmis skunÂdĹžiaÂsi, kad vÄ—ÂlyÂvi poilÂsiauÂto jai daĹžÂnai bĹŤÂna girÂti ir agÂreÂsyÂvĹŤs, keÂlia paÂvoÂjĹł ne tik kiÂtiems keÂlei viams, bet ir vaiÂruoÂtoÂjams. ToÂdÄ—l
poÂliÂciÂninÂkĹł darÂbo laiÂkas priÂde rinÂtas prie keÂleiÂviÂnio transÂporÂto.
YpaÂtinÂgas dÄ—ÂmeÂsys bus skiÂriaÂmas girÂta viÂmo vieÂĹĄoÂse vieÂtoÂse preÂvenÂciÂjai.
PatÂruÂliai MelnÂraÂgÄ—Âje ir GiÂruÂliuoÂse dirbs ir suÂteÂmus. PaÂreiÂgĹŤÂnai ĹžiĹŤÂrÄ—s tvarÂkos ne tik paÂplĹŤÂdiÂmiuoÂse, bet ir prie moÂlo,
KlaipÄ—dos berniukai vilki „Armani“? KlaipÄ—doje kokia nors proga puoĹĄti skulptĹŤras jau tampa tradicija, taÄ?iau ĹĄios akcijos nepavyko susieti su jokia ÄŻsimintina Lietuvai ar pasauliui diena. NemaĹžai klausimĹł sukÄ—lÄ— ir tai, kad ant drabuĹžiĹł buvo aiĹĄkiai matomi „Arma-
auÂtoÂmoÂbiÂliĹł aikĹĄÂteÂlÄ—Âse bei auÂto buÂsĹł stoÂteÂlÄ—Âse. YpaÂtinÂgas dÄ—Âme sys bus skiÂriaÂmas girÂtaÂviÂmo vie ťoÂse vieÂtoÂse preÂvenÂciÂjai. SaÂvaitÂgaÂlÄŻ poÂliÂciÂninÂkai keÂtiÂna suÂrengÂti rei dÄ…, kuÂrio meÂtu keÂlyÂje ÄŻ paÂjĹŤÂrÄŻ tik rins vaiÂruoÂtoÂjĹł blaiÂvuÂmÄ…. Nuo ĹĄio saÂvaitÂgaÂlio poÂliÂciÂninÂkai dviÂraÂÄ?iais vaÂĹžiÂnÄ—s ir paÂjĹŤÂrio pÄ—sÂÄ?iĹłÂjĹł bei dvi raÂÄ?iĹł taÂkais, vÄ—Âliau keÂturÂraÂÄ?iais jie vaÂĹžiÂnÄ—s ir paÂplĹŤÂdiÂmiuoÂse. „Ko geÂro, paÂgrinÂdiÂnis darÂbas lauÂkia tuoÂmet, kai praÂsiÂdÄ—s kai tiÂniÂmoÂsi paÂplĹŤÂdiÂmiuoÂse seÂzoÂnas. TaÂda atÂnauÂjinÂsiÂme bendÂraÂdarÂbia viÂmÄ… su gelÂbÄ—ÂtoÂjais. PerÂnai toks bendÂras darÂbas buÂvo laÂbai nauÂdin gas ir gelÂbÄ—ÂtoÂjams, ir mĹŤÂsĹł vyÂrams. RaÂginÂÄ?iau poilÂsiauÂjanÂÄ?ius ĹžmoÂnes neÂnuÂtyÂlÄ—Âti ir praÂneĹĄÂti bendÂruo ju paÂgalÂbos teÂleÂfoÂnu apie vieÂĹĄoÂsios tvarÂkos paÂĹžeiÂdiÂmus, ir, be abeÂjoÂnÄ—s, apie nuÂsiÂkalÂtiÂmus. Mes bĹŤÂsiÂme pa siÂruoÂĹĄÄ™ gelÂbÄ—Âti ir paÂdÄ—Âti“, – tiÂkiÂno uosÂtaÂmiesÂÄ?io poÂliÂciÂjos paÂtruÂliĹł va das IgoÂris LaÂpinĹĄ.
VaiÂkas paÂkliuÂvo po maÂĹĄiÂna
parado.lt
AnkstyvÄ… ketvirtadienio rytÄ… KlaipÄ—doje saulÄ™ sveikino stilingai pasipuoĹĄusios skulptĹŤros MaĹžvydo alÄ—joje ir KruiziniĹł laivĹł terminale.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
ni“ prekÄ—s Ĺženklai, o kabanÄ?ios etiketÄ—s liudijo, kad jie – originalĹŤs. PaaiĹĄkÄ—jo, jog taip klaipÄ—dieÄ?ius pavasario proga pasveikino parado.lt, kuris ir inicijavo ĹĄiÄ… nuotaikingÄ… akcijÄ…. Jau geguŞę ĹĄis mados ir stiliaus klubas internete pristatys naujas ĹžinomĹł pasaulyje prekÄ—s ĹženklĹł drabuĹžiĹł, avalynÄ—s, aksesuarĹł ir parfumerijos kolekcijas.
DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ— d.janauskaite@kl.lt
NeÂtiÂkÄ—Âtai ÄŻ gatÂvÄ™ iĹĄÂbÄ—ÂgÄ™s aĹĄtuon metis vaiÂkas buÂvo sunÂkiai suÂĹža loÂtas praÂvaÂĹžiuoÂjanÂÄ?io auÂtoÂmo biÂlio.
Parado.lt inf.
=N_NQ\ Ya [b\a_
NeÂlaiÂmÄ— uostamiestyje ÄŻvyÂko penk taÂdieÂnÄŻ 12.37 val. SuÂluÂpÄ—s gatÂvÄ—Âje ties 6-uoÂju naÂmu. ÄŒia iĹĄ uĹž stoÂvinÂÄ?io auÂtoÂmoÂbi lio ÄŻ judÂriÄ… gatÂvÄ™ iĹĄÂbÄ—Âgo 2004 m. giÂmÄ™s GeÂleÂĹžinÂkeÂlio gatÂvÄ—Âje gyÂve nanÂtis berÂniuÂkas. PraÂvaÂĹžiuoÂjanÂtis auÂtoÂmoÂbiÂlis jÄŻ parÂtrenÂkÄ— ir sunÂkiai suÂĹžeiÂdÄ—. Berniukas gyÂdoÂmas KlaipÄ—dos vaikĹł ligoninÄ—s ReaÂniÂmaÂciÂjos sky riuÂje. ÄŽ nelaimÄ™ pakliuvusiam vaikui lĹŤÂĹžo ne vieÂnas kauÂlas, suÂtrenkÂta galÂva ir viÂdaus orÂgaÂnai. PirÂmiÂniais duoÂmeÂniÂmis, auÂtoÂmo biÂlio vaiÂruoÂtoÂjas buÂvo blaiÂvus. PaimÂta krauÂjo blaiÂvuÂmui paÂtik rinÂti.
3
ŠEŠTADIENIS, balandžio 28, 2012
miestas Ragina įteisinti reklamas
Degė automobilis
Surado vogtą mašiną
Uostamiesčio valdžia prime na, kad mieste išorinę rekla mą galima įrengti tik turint lei dimą. Taip pat visuose užra šuose būtina vartoti valstybi nę kalbą. Iki gegužės 31 d. visi raginami įsiteisinti reklamas ir skelbti užrašus valstybine kal ba. Priešingu atveju gresia di delės nuobaudos.
Uostamiesčio šiaurinėje dalyje penktadienį po pietų užside gė stovintis automobilis. Ug niagesiai, atvykę į Kretingos gatvę, prie 69 namo išvydo čia degantį automobilį „Opel Cor sa“. Mašina užgesinta. Žmo nės gaisro metu nenukentė jo. Nuo ko plykstelėjo liepsna, aiškinamasi.
Prieš septynerius metus Olan dijoje pavogtas automobilis vi siškai atsitiktinai aptiktas uos tamiesčio daugiabučių namų rajone. Apie tai, kad kieme stovi mašina „Seat Altea“, pažymė tas olandiškais valstybiniais nu meriais, pranešė Bandužių gat vės gyventojas. Paaiškėjo, kad automobilis vogtas.
Klaipėdoje valdos virto būstais Šešios uostamies čio namų valdos at sikratė sovietinio palikimo ir pakeitė pavadinimus. Iš val dų jos tapo būstais. Pavadinimuose pa sirinkti ir žinomesni objektai. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Nuo šiol įmonė „Ąžuolyno valda“ vadinsis „Vėtrungės būstas“, „Mū sų namų valdos“ – „Danės būstas“, „Marių valdos“ – „Jūros būstas“, „Pempininkų valdos“ – „Pempi ninkų būstas“, „Buitis be rūpes čių“ – „Žardės būstas“, „Vingio valdos“ – „Vingio būstas“. Įmonės „City Service“, kuriai priklauso minėti daugiabučių na mų administratoriai, atstovas Vi lius Mackonis aiškino, kad jai priklausančių bendrovių pavadi nimus norima suvienodinti viso je Lietuvoje.
Pokyčiai: šešios daugiabučius namus prižiūrinčios įmonės pakeitė savo pa vadinimus.
„Namų administratoriai yra la bai pasikeitę. Geresnė paslaugų kokybė, aptarnavimas, nauji biu rai. Nebėra tos senos sovietinės valdos. Tokie atnaujinimai paska tino ir išorinius pokyčius“, – tvir tino atstovas. V.Mackonio teigimu, kai ku rių namų valdų pavadinimai visiš kai pakeisti. Juose panaudoti žino mesni objektai, kad žmonėms būtų aiškiau.
Pakeitė pavadinimus Buvo
Dabar
„Ąžuolyno valda“
„Vėtrungės būstas“
„Mūsų namų valdos“
„Danės būstas“
„Marių valdos“
„Jūros būstas“
„Pempininkų valdos“
„Pempininkų būstas“
„Buitis be rūpesčių“
„Žardės būstas“
„Vingio valdos“
„Vingio būstas“
Šilumos kaina auga ir toliau 1
Balandį uostamiesty je šilumos kaina siekė 25,61 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio. Kovą ir vasarį energija buvo šiek tiek brangesnė. Kilovatva landė atsiėjo 25,64 cento be pri dėtinės vertės mokesčio. Įsigalio sianti šilumos kaina gerokai viršijo
anksčiau buvusią rekordinę, kuri buvo užfiksuota 2009 m. vasarį ir siekė 25,22 cento už kilovatvalan dę be pridėtinės vertės mokesčio. Prognozės nežada nieko paguo džiančio. Specialistų teigimu, jei gamti nės dujos buitiniams vartotojams iš tiesų pabrangs 22 proc., kaip ža
Vytauto Petriko nuotr.
dama, kainos didėjimo neišvengs ir kiti vartotojai. Dėl to brangs ir ši luma. Naudojant dujas, Klaipėdo je pagaminama didžioji dalis šilu mos energijos. Nuo šių metų pradžios jos kaina peržiūrima kiekvieną mėnesį. Ji di dėja ar mažėja tiek, kiek pabrango ar atpigo kuras ir perkama šiluma.
25,71 – tiek cento klaipėdie čiams teks mokėti už ši lumos energijos kilovat valandę. Tai suma be pri dėtinės vertės mokesčio.
Dienos telegrafas Santuokos. Šiandien Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje tuoksis 20 porų. Žie dus sumainys Diana Žilevičienė ir Saulius Zinkevičius (11.20 val.), Darja Denisenko ir Sergiy Fursov (11.40 val.), Aistė Ziminienė ir Stanislovas Ramanauskas (11.50 val.), Gi ta Stašauskaitė ir Tomas Škrabys (12 val.), Kristina Rimeikytė ir Kirill Boritko (12.10 val.), Daiva Dubietytė ir Vidas Kaminskas (12.20 val.), Ingrida Memkutė ir Gintaras Jušus (12.30 val.), Reda Lukaitė ir Jurijus Aleksejevas (12.40 val.), Olga Baloban ir Jurij Golubovskij (12.50 val.), Donata Kle večkaitė ir Rolandas Bičkaitis (14 val.), Kse nija Gorelova ir Artūr Solovjov (14.10 val.), Audronė Urbonaitė ir Egidijus Stonkus (14.20 val.), Laimutė Boičenko ir Vytautas Liaudanskas (14.30 val.), Viktorija Savic kytė ir Ruslanas Riepšas (14.40 val.), Je lena Dementjeva ir Žydrūnas Tamošiū nas (14.50 val.), Viktorija Mierkytė ir And rius Bružas (15 val.), Veronika Žuravskaja ir Valerij Serdiuk (15.10 val.), Oksana Iva nova ir Tomas Leketas (15.20 val.), Kristi na Bendikaitė ir Andrius Servutas (16 val.), Raimonda Žyliutė ir Albertas Rudminas (16.10 val.). Auksinių vestuvių proga įža dus atnaujins Vaclava ir Juozapas Vytau tas Nazebetauskai (15.40 val.), sidabrinių – Lina ir Saulius Šliburiai (15.30 val.), Nijolė ir Andrej Mitiajev (16.20 val.). Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės metri kacijos skyriuje užregistruotos 6 klaipė diečių mirtys. Mirė Liucija Ignatenko (g. 1924 m.), Kazys Toleikis (g. 1924 m.), Jeliza veta Martinkevičienė (g. 1925 m.), Jadvyga Bertulienė (g. 1932 m.), Liudmila Kirsta (g. 1939 m.), Vladimir Zorin (g. 1950 m.). Lėbartų kapinės. Šiand ien laidojami Aleksandras Gomonok, Danutė Fokina, Elena Kirslienė, Vladimir Zorin, Liudmi la Kirsta, Liucija Ignatenko. Joniškės kapinės. Šiandien laidojamas Igoris Lucenko, rytoj – Jadvyga Bertulienė. Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 12 moterų. Gimė 3 mergaitės ir 10 berniu kų (tarp jų – dvyniai).
4
ŠEŠTADIENIS, balandžio 28, 2012
miestas
Mingėje vėl grius medžiai?
Komentaras
1
Tačiau rajono meras Vir gilijus Pozingis aiškina, kad, jei reikės, nukirs ir likusius šio kaimo medžius. „Liko ten dar keli, ties posūkiu. Bet pažiūrėsime, kai gręšime, jų amžius, man atrodo, irgi baigiasi“, – rėžė Šilutės meras. Paklaustas, ar tikrai ruošiasi nu kirsti ties Stasio Petrošiaus kavine esančius keturis medžius, meras klausė, kas atlygins nuostolius, kai jie užvirs ant privataus laivo. „Mes jau turime pavyzdį, kaip lūžusi šaka moterį užmušė. Kas svarbiau: žmogus ar medis?“ – aiškino Šilutės meras.
Naglis Puteikis Seimo nar ys
V
adinasi, net ir po skanda lo žmonės nepasimokė. Vi soje Lietuvoje Europos Są jungos lėšos tampa lengvu grobiu pavogti. Ir aš esu įsitikinęs, kad šiuos medžius reikėjo pjauti tik dėl lengvai nušvilpiamų ES lėšų. Ar reikia išmesti šimtus tūkstančių litų tam, kad būtų nupjauti medžiai? Gal nutieskime greitąjį traukinį tarp Vilniaus ir Klaipė dos, arba gal geriau šaligatvius sutvar kykime? Nupjauti medį – pats lengviau sias dalykas. O ar tikrai reikia, ar būtent tą medį – niekas juk nesvarstė. Klaipė dos regiono aplinkos apsaugos depar tamento komisija privalėjo apžiūrėti ir suskaičiuoti likusius medžius.
Krante neaugs
Mingės kaimo gyventojas S.Pet rošius džiaugėsi, kad prasidėjo krantinės rekonstrukcija, tačiau net aiktelėjo išgirdęs apie gresian tį kirtimą.
Skandalas: prieš dvejus metus pasamdyti medkirčiai nurėžė 251 čia augusį medį.
Redakcijos archyvo nuotr.
Virgilijus Pozingis:
Aš turiu diplomą. Jei man kas nors įrodys, kad yra kitaip, tegul įrodo.
„Tik pas mane keturi medžiai beliko, va, ir saugau apsikabinęs. Nors man norėtųsi, kad kuo grei čiau tą purvyną sutvarkytų ir ap linka švari taptų. Nes tie iškasinėti krantai kaimo nepuošia“, – kalbė jo S.Petrošius. Vietos gyventojai aiškino, kad jau porą savaičių intensyviai pyli mus tvarkantys statybininkai ir šį pavasarį nurėžė jiems trukdančius kelis medžius. Šilutės meras nesistebėjo ir lai kėsi savo nuomonės. „O kas? Jei iš vieno kelmo au ga trys stiebai ir aiškiname, kad tai trys medžiai. Aš mokslus baigiau ir žinau, kad pylimas yra hidrotech ninis statinys ir ant jo negali aug ti jokie medžiai. Aš turiu diplomą. Jei man kas nors įrodys, kad yra ki taip, tegul įrodo“, – tvirtino V.Po zingis. Skaičiavo tik kelmus
Nors teismas ir pripažino, kad gamtai vis dėlto buvo padaryta pu sės milijono litų žala, tačiau paaiš kėjo, kad skandalo metu kardais mosavusioms institucijoms nusi švilpt, kiek ir kokių medžių išliko. Po medkirčių skandalo, Mingės kaime esą turėjo būti suskaičiuo ti, aprašyti ir saugomi likę svei ki medžiai. Klaipėdos regiono aplinkos ap saugos departamentas nematė, ką skaičiuoti. Kultūros paveldo de
pektorius Vitalijus Juška aiškino, kad rajono valdžia teisme nepatei kė jokių duomenų, ar dėl krantuo se augančių medžių buvo įvykusių kokių nors avarijų. „Mingės kaimas dėl medžių ne buvo užlietas. Ieškinį teikėme tik dėl išpjautų medžių. Mes suskai čiavome kelmus, likusių sveikų medžių neskaičiavome“, – sakė V.Juška. Klaipėdos teritorinio padalinio vyresnioji specialistė Ingrida Ge čienė tikino, kad gyventojų dėmesį patraukę išimti mediniai poliai nė ra saugomi kaip vertybė. „Med in iai kranto pol iai taip pat nėra saugoma Mingės kaimo savybė. Krantinių tvirtinimas – hidrologinis įrenginys, mes nesi kišame į šiuos darbus. Jie yra nu mat ę plast ik in ius pol ius, kur ie bus apdirbti medžiu. Mums svar bus vizualinis vaizdas ir vertingų savybių išsaugojimas“, – tikino I.Gečienė. Papils skaldos ir sodins
Nuosprendis: gyventojų dėmesį patraukę ištraukti mediniai šimtamečiai poliai nėra saugoma vertybė, to
dėl jie iškeliaus į sąvartyną. Vytauto Liaudanskio nuotr.
partamentas skaičiavo tik kelmus. „Nebuvo keltas klausimas, kiek liko medžių. Kiek aš ten vaikščio jau, panašu, kad nebuvo kam ten išlikti. Čia Šilutės savivaldybė tu rėjo suskaičiuoti likusius medžius ir aprašyti. Ten jų teritorija“, – rė žė Klaipėdos regiono aplinkos ap saugos departamento direktorius Andrius Kairys. Vadovas aiškino, kad registrų centro pažymoje buvo nurodyta, kiek Mingės kaime buvo saugomų želdinių. „Tačiau, kiek pamenu, jie išpjovė kone dvigubai didesnį kiekį, todėl darau prielaidą, kad Mingės kai me nebeliko saugomų želdinių. Aš nemačiau ten medžių. Jei koks me dis augo ir koks nors žmogus matė, kaip traktorius užkabino ar išvertė kokį medį, jis turėjo mums praneš ti“, – tikino A.Kairys. Kirto be leidimo
Šilutės savivaldybė ir įmonė „Ši lutės polderiai“ apskundė Klaipė
dos apygardos teismo sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui ir siekia įrodyti, kad vandens telki nių krantus jie gali prižiūrėti kaip tinkami. „Ant pylimų negali augti jokie medžiai, kurie tik krantus ardo. Kodėl Vilhelmo kanale nėra nė vie no medžio? Vokiečiai žinojo, kaip pylimus prižiūrėti. Mes turime pa vyzdžių. O kad pirmosios instan cijos teismo sprendimas yra nepa lankus, nieko baisaus. Iš valstybės kišenės – į valstybės“, – tikino meras V.Pozingis. Klaipėdos regiono aplinkos ap saugos departamento vadovas A.Kairys teigė, kad medžių kirti mui kultūros vertybių saugomoje teritorijoje reikėjo gauti leidimą. „Jie juk bandė išsirašyti šį lei dimą, bet negavę Kultūros pavel do departamento sutikimo, vis tiek kirto. Mes manome, kad visi me džiai iškirsti neteisėtai. Ant leidi mo nebuvo visų reikalingų para šų“, – pabrėžė A.Kairys.
Jis taip pat tikino, kad Šilutės rajono valdžios motyvai, jog upės krantai iš tiesų yra polderiai, nėra teisingas. „Tiems sklypams, kur yra su formuoti pylimai, nėra nustaty tos specialiosios sąlygos meliora cijos sistemoms. Einant kairiuoju Minijos upės krantu, kai kur jis vi siškai lygus, kai kur yra vienas ki tas kauburėlis. Pylimą vadinti po lderiu – per daug drąsu, galbūt tai yra tik Minijos krantai, nors jie nė ra įteisinti. Bet kokiu atveju pjau ti medžių be leidimo nebuvo gali ma“, – kalbėjo A.Kairys. Pareigūnas tikino, kad galima buvo išpjauti tik senus, sutrūniju sius, palinkusius ar į vandenį įsmu kusius medžius. „Visus kitus reikėjo palikti. Gal jiems trukdė dirbti? Aš nežinau“, – teigė A.Kairys. Šimtamečius polius išmes
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio ins
Per 4 mln. litų kainuosianti re konstrukcija turėtų būti baigta šiais metais. „Šiuo metu vyksta krantinių pa ruošiamieji darbai, bus sutvirtinti šlaitai, tada sutvarkysime viršutinę dangą. Atsiras ir kelios prieplaukos didesniems laivams. Laivai galės švartuotis ištisai visos krantinės“, – darbus vardijo Šilutės meras V.Pozingis. Vienoje vietoje projektuojama ir apžvalgos aikštelė. „Tačiau mes norime, kad ji būtų panaudota ne tik kaip prieplauka“, – tikino Šilutės rajono meras. Iki metų pabaigos žadama išklo ti ir ištisai krantinės besidriekian tį taką. „Mes norėjome trinkeles dė ti, bet specialistai neleido. Na, gal jiems geriau matyti. Bus išpilta skalda. Kaip čia atrodys, pažiūrė sime“, – teigė meras. Po visų šių darbų, projektuotojai numatė pasodinti kelis medžius. „Tačiau ant krantų medžių ne bus. Jei sodinsime, bus specialūs įdėklai, kad šaknys krantų neardy tų. Va, kai sutvarkysime krantines, pažiūrėsime, ar daug sodybų savi ninkų šienaus pakrantę. O ko ne gali žmonės nušienauti?“ – kalbė jo Šilutės meras.
5
Ĺ EĹ TADIENIS, balandĹžio 28, 2012
miestas
PaÂjĹŤÂrio reÂgioÂniÂniaÂme parÂke – ÄŻkurÂtuÂvÄ—s AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ— a.dykoviene@kl.lt
PaÂjĹŤÂrio reÂgioÂniÂnio parÂko diÂrekÂci ja perÂsiÂkÄ—ÂlÄ— ÄŻ saÂvo paÂstaÂtÄ… KarkÂlÄ—Â je. ÄŒia vaÂkar ofiÂciaÂliai duÂris atÂvÄ—ÂrÄ— ir lanÂkyÂtoÂjĹł centÂras su ÄŻspĹŤÂdinÂga eksÂpoÂziÂciÂja.
PenÂkioÂliÂka meÂtĹł PaÂjĹŤÂrio reÂgioÂni nio parÂko diÂrekÂciÂja (PRP) glauÂdÄ—Âsi KlaiÂpÄ—ÂdoÂje, VilÂties gatÂvÄ—Âje. VaÂkar ofiÂc iaÂl iai KarkÂl Ä—Âje ati daÂryÂtas ParÂko diÂrekÂciÂjos adÂmi nistÂraÂciÂjos paÂstaÂtas su lanÂkyÂto jĹł centÂru. SklyÂpas KarkÂlÄ—Âje diÂrekÂciÂjai bu vo suÂteikÂtas 1998 m., nuo taÂda ir brenÂdo idÄ—Âja staÂtyÂti adÂmiÂnistÂraÂci nÄŻ paÂstaÂtÄ…. „Per tÄ… laiÂkÄ… keiÂtÄ—Âsi poÂĹžiĹŤÂris ÄŻ parÂkĹł adÂmiÂnistÂraÂviÂmÄ…, ir kai 2004 m. LieÂtuÂva ÄŻstoÂjo ÄŻ ES, ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂ
R
joÂme, kad kiekÂvieÂna sauÂgoÂma te riÂtoÂriÂja priÂvaÂlÄ—ÂtĹł tuÂrÄ—Âti ir lanÂkyÂto jĹł centÂrÄ…, kur atÂvyÂkÄ—Âliai ir vieÂtos gyÂvenÂtoÂjai tuÂrÄ—ÂtĹł gaÂliÂmyÂbÄ™ suÂsi paÂĹžinÂti su verÂtyÂbÄ—Âmis ir suÂĹžiÂno ti, kas ir koÂdÄ—l Ä?ia yra sauÂgoÂma“, – paÂsaÂkoÂjo PRP diÂrekÂtoÂrius Da rius NiÂcius. 2006 m. praÂdÄ—Âti proÂjekÂtaÂviÂmo darÂbai, 2010 m. – staÂtyÂbos. 900 tĹŤkst. liÂtĹł kaiÂnaÂvuÂsios staÂtyÂbos baigÂtos perÂnai, dar 200 tĹŤkst. liÂtĹł atÂsiÄ—Âjo lanÂkyÂtoÂjĹł centÂro eksÂpoÂziÂci jos ÄŻrenÂgiÂmas. „LanÂkyÂtoÂjĹł parÂko idÄ—Âja bu vo sauÂsuÂmos ir vanÂdens sanÂkir ta. MĹŤÂsĹł puÂsÄ— parÂko teÂriÂtoÂriÂjos yra jĹŤÂroÂje, kiÂta puÂsÄ— – sauÂsuÂmoÂje. No riÂme ĹžmoÂnÄ—ms paÂroÂdyÂti tos sÄ…Âvei kos meÂtu atÂsiÂranÂdanÂÄ?ias verÂtyÂbes“, – paÂsaÂkoÂjo D.NiÂcius. MaÂĹžai kas tuÂri gaÂliÂmyÂbÄ™ paÂnerÂti ir paÂsiÂĹžiĹŤÂrÄ—Âti, kas yra po vanÂdeÂniu.
LanÂkyÂtoÂjĹł centÂro eksÂpoÂziÂciÂjoÂse gaÂliÂma suÂsiÂpaÂĹžinÂti su poÂvanÂdeÂni niu paÂsauÂliu, taip pat su sauÂsuÂmos verÂtyÂbÄ—Âmis. CentÂre jau gaÂliÂma paÂmaÂtyÂti ir prie OlanÂdo KeÂpuÂrÄ—s skarÂdĹžio ras tus maÂmuÂto kauÂlus. PaÂjĹŤÂrio reÂgioÂniÂnis parÂkas iĹĄ viÂsĹł kiÂtĹł parÂkĹł LieÂtuÂvoÂje iĹĄÂsiÂskiÂria tuo, kad daug verÂtyÂbiĹł Ä?ia konÂcentÂruo jaÂsi paÂjĹŤÂryÂje. OlanÂdo KeÂpuÂrÄ—s skarÂdis, PlaÂzÄ—s eĹžeÂras su smÄ—ÂlyÂnĹł tyÂruÂliĹł buÂvei ne, KarkÂlÄ—s rieÂduÂlyÂnas, balÂtoÂsios ir pilÂkoÂsios koÂpos, jĹŤÂroÂje nuÂskenÂdÄ™s laiÂvas „FuÂsiÂlier“ ir paukĹĄÂÄ?iĹł Ĺžie maÂvieÂtÄ—. Tai – paÂskuÂtiÂnis ruoÂĹžas ĹžeÂmy niÂniaÂme paÂjĹŤÂryÂje, kur gamÂta ma Şai suÂĹžaÂloÂta ĹžmoÂgaus veikÂlos, kur peÂri gerÂvÄ—s ir jĹŤÂriÂniai ereÂliai, klesÂti reÂtoÂji paÂjĹŤÂrio auÂgaÂliÂja ir viÂso to ne suÂnaiÂkiÂno staÂtyÂbos.
„„Naujakuriai: PaÂjĹŤÂrio reÂgioÂniÂnio parÂko diÂrekÂciÂja KarkÂlÄ—Âje ofiÂciaÂliai atiÂ
daÂrÄ— lanÂkyÂtoÂjĹł centÂrÄ…. VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
UAB „Švyturys-Utenos alus“
Didina paramos fondÄ… KlaipÄ—dai Ĺ imtametÄ—mis tradicijomis garsÄ—janti uostamiesÄ?io „Švyturio“ alaus darykla ne tik stiprina pajÄ—gumÄ…, bet ir netrukus nustebins nauju populiariausio savo produkto ÄŻvaizdĹžiu. JustÄ— LabutytÄ— Investuos triskart daugiau
ď Ž Apdaras: WNb ]V_ZNQVR[Ă&#x; NYVR` ]_RXfcVRaĂ›`R ]\]bYVN_b`V` NYb` Â cfab
_V\ 2X`a_N• ]N`V_\Qf` [NbWb\`R `aVYV[Tb\`R ObaRYVb\`R
Gamyba KlaipÄ—doje vyko, vyksta ir vyks – ÄŻ jÄ… investuojamos milijoninÄ—s lÄ—ĹĄos, o Lietuvos alaus agmanas – alus „Švyturio Ekstra“ – savo gerbÄ—jus pasieks atsinaujinÄ™s ir dar ĹĄvieĹžesnis. Tai deklaruojantys bendrovÄ—s „Švyturys-Utena“ atstovai galutinai uĹžkirto keliÄ… pastaruoju metu sklandĹžiusioms spekuliacijoms, esÄ… gamybinÄ—s pajÄ—gos iĹĄ KlaipÄ—dos traukiamos ÄŻ UtenÄ…. Ĺ iemet ÄŻ uostamiesÄ?io daryklÄ… ketinama investuoti apie 7 mln. litĹł, pernai ĹĄi suma siekÄ— maĹždaug 3 mln. litĹł. DidĹžioji dalis lÄ—ĹĄĹł skirta populiariausio lietuviĹĄko alaus „Švyturio Ekstra“ ÄŻvaizdĹžiui atnaujinti ir gamybos pajÄ—gumui padidinti: darykloje sumontuota nauja statinaiÄ?iĹł alaus barams pilstymo ir modernizuota stiklo buteliĹł linijos.
ď Ž Simbolis: ? CV_ VYN` V_ C 4_bOYVNb`XN` ]N`V_N Ă›  cfab_V\• 8YNV]Ă›Q\` XVYZĂ›` S\[Q\ Ă&#x;`aRVTVZ\ `baN_aĂ&#x; Xb_V Ob
c\ b N[a`]NbQb\aN [NbWb\`Vb\`R NYNb`  2X`a_N• ObaRYVb\`R
Ă Z\[Ă›` N_PUfc\ [b\a_
„Alaus „Švyturio Ekstra“, kuris gaminamas iĹĄskirtinai KlaipÄ—doje, skonis nekinta jau 17 metĹł – atnaujinama tik jo pakuotÄ—, – kalbÄ—jo „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas VirĹĄilas. – „Švyturio Ekstra“ taip aukĹĄtai iĹĄkÄ—lÄ— kokybÄ—s kartelÄ™, kad konkurentams jÄ… iki ĹĄiol sunku pasiekti. O naujieji buteliai, ÄŻ kuriuos bus pilstomas alus, garantuos dar geresnÄ™ kokybÄ™ – tamsus stiklas alĹł „Švyturio Ekstra“ geriau apsaugos nuo saulÄ—s spinduliĹł.“ Stilingo dizaino naujieji buteliai, ÄŻ kuriuos alus pradÄ—tas pilstyti tik prieĹĄ porÄ… dienĹł, gaminami Kaune ir Baltarusijoje. AukĹĄtai iĹĄkÄ—lÄ— kartelÄ™
Ĺ iemet uostamiesÄ?io „Švyturyje“ planuojama iĹĄvirti 34 mln. litrĹł alaus, arba 26 proc. daugiau nei 2010-aisiais ir 10 proc. daugiau nei 2011-aisiais. DidĹžiÄ…jÄ… dalÄŻ produkcijos sudaro alus „Švyturio Ekstra“, kuris uĹžima beveik deĹĄimtadalÄŻ ĹĄalies alaus rinkos. „Jo gamyba unikali tuo, kad jis brandinamas ne tik vertikaliose, bet ir senovinÄ—se horizontaliose talpyklose, kurias iĹĄ didĹžiĹłjĹł alaus daryklĹł turi tik „Švyturys“, – atskleidÄ— „Ekstros“ recepto autorÄ— DĹžuljeta ArmonienÄ—. – Tai alaus agmanas Lietuvoje ir mĹŤsĹł visĹł pasididĹžiavimas, kuriam keliami grieĹžtesni nei ÄŻprasti kokybÄ—s reikalavimai. TodÄ—l vartotojas, kiekvienÄ…kart ragaudamas ĹĄÄŻ alĹł, gali tikÄ—tis tokio pat skonio.“ 1995-aisiais sukurtas „Švyturio Ekstra“ – pirmasis lietuviĹĄkas alus, kuris iĹĄkovojo pasaulinÄŻ pripaĹžinimÄ… ir ĹĄiandien yra eksportuojamas ÄŻ 23 pasaulio valstybes. KlaipÄ—doje verdamu alumi gali mÄ—gautis net Kinijos, PietĹł KorÄ—jos ar Brazilijos gyventojai. PastarĹłjĹł metĹł tendencija – kad viena pagrindiniĹł
eksporto rinkĹł tampa Rusija. Ĺ tai Kaliningrade „Ekstra“ alus iĹĄ importuojamĹłjĹł uĹžima lyderio pozicijas. KlaipÄ—dieÄ?iĹł verdamas alus sÄ—kmingai skinasi keliÄ… ir Maskvoje bei Sankt Peterburge, ĹĄiandien jo Rusijoje galima rasti net uĹž Uralo. O „Švyturio-Utenos alaus“ iniciatyva kiekvienas populiariausio Lietuvoje alaus gerbÄ—jas nuo ĹĄiol galÄ—s prisidÄ—ti ir prie taurios misijos. IĹĄ 3 centĹł – 650 tĹŤkst. litĹł
BendrovÄ—s vadovas R.VirĹĄilas ir KlaipÄ—dos meras Vytautas Grubliauskas pasiraĹĄÄ— „Švyturio“ KlaipÄ—dos kilmÄ—s fondo ÄŻsteigimo sutartÄŻ. Nuo kiekvieno parduoto butelio alaus „Ekstra“ ÄŻ ĹĄÄŻ fondÄ… ÄŻkris po 3 centus – planuojama, kad taip ĹĄiais metais pavyks surinkti maĹžiausiai 650 tĹŤkst. litĹł, kurie bus skirti sporto, kultĹŤros ir bendruomeniĹł projektams remti. MetĹł pabaigoje „Švyturys“ pateiks vieĹĄÄ… ataskaitÄ…, kokioms reikmÄ—ms buvo skirta daugiausia lÄ—ĹĄĹł. „Šie skaiÄ?iai man atrodo kaip iĹĄ pusiau fantastikos srities. Labai dĹžiugu, kad miesto ir gamyklos bendradarbiavimas auga, – prisipaĹžino V.Grubliauskas. – Mane, kaip klaipÄ—dietÄŻ, ypaÄ? dĹžiugina ir tai, kad, pirkdami ĹĄiÄ… kokybiĹĄkÄ… produkcijÄ…, prie KlaipÄ—dos socialiniĹł, kultĹŤriniĹł, bendruomeniniĹł projektĹł rÄ—mimo prisidÄ—s visa Lietuva.“ PraÄ—jusiais metais bendrovÄ— „Švyturio-Utenos alus“ JĹŤros ĹĄventei, Pilies dĹžiazo festivaliui, sporto komandoms „NeptĹŤnas“, „Atlantas“, ĹĄokiĹł ansambliui „ŽuvÄ—dra“ ir kitiems projektams paremti skyrÄ— 470 tĹŤkst. litĹł. Kaip patikino R.VirĹĄilas, tautieÄ?iĹł mÄ—gstamas alus „Ekstra“ nebrangs – paramÄ… miestui „Švyturio-Utenos alus“ didina iĹĄ savĹł iĹĄtekliĹł.
6
šeštadienis, balandžio 28, 2012
Šeštadienio interviu
Prezidentui – klaipėdiečio sukurta urna stoti. Ji man patarė pagalvoti, nes istorikų papaišančių buvo, bet dailininkų, besidominčių is torija ir kuriančių istorine tema tika, labai mažai. Įstojau į Dailės institutą ir nesigailiu, nes nieka da neturėjau vargo dėl temų sa vo darbams.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
V
ilnietis, seniai savas uos tam iestyje, men in in kas, kovojantis su pa veldo griovėjais, aukštą postą užėmęs žmogus, nepasinau dojęs tarnybos teikiamomis privi legijomis. Taip keliais žodžiais ga lima apibūdinti šiemet 50-metį švęsiantį Kultūros paveldo depar tamento Klaipėdos teritorinio pa dalinio vyriausiąjį valstybinį ins pektorių Laisvūną Kavaliauską.
– Koks įsimintiniausias jūsų kūrinys? – Diplominiam darbui pasirinkau tada dar visiškai naują objektą – laidojimo urnas. Penkių urnų cikle dominavo baltų istorijos motyvai. Centrinę urną skyriau baltų kos mologiniam medžiui su šaknimis, kuriose gyveno požemio dvasios; kamienu su žmonėmis, žvėrimis ir kitais žemiškais dalykais; lapi ja su dievais, laumėmis ir dvasio mis. Su šituo mano darbu atsitiko įdomi istorija. Prasidėjus Atgimi mui, į Lietuvą buvo parvežti Lie tuvos prezidento Kazio Griniaus palaikai. Gerai pamenu, kaip žiū rėdamas „Panoramą“, pagerbi mo ceremonijos metu pamačiau savo didžiąją urną. Vėliau klau siau savo dėstytojo, kaip atsitiko, kad mano darbas buvo panaudo tas tokiam tikslui. Jis papasakojo, kad nebuvo kur gauti gražios ur nos, tada ir buvo prisiminta, kad studentas padarė tokį diplomi nį darbą. Tiesa, autoriaus niekas apie tai neinformavo. Man apie tai liko tik malonus prisiminimas.
Du menininkai šeimoje
– Ko gero, dauguma žmonių jus įsimena dėl išskirtinio vardo. Gal žinote, kodėl tėvai jus taip pavadino? – Kiek pasakojo mama, jai tiesiog buvo gražus šis vardas. Žinau, kad tarpukario Lietuvoje buvo lais vamanių klubas, kuris vadinosi „Laisvūnas“. Tačiau aš tikrai ne su ateistas. – Ar esate klaipėdietis? – Prieš dvidešimt šešerius metus atvažiavau iš savo gimtojo Vilniaus į žmonos Jūratės gimtinę – Klaipė dą. Taigi, didesnę gyvenimo dalį gyvenu čia. Klaipėdiečiu pasijutau jau pirmąją dieną. Pamenu, išėjau pasivaikščioti ir Tomo gatvėje pa mačiau archeologinius kasinėji mus. Priėjau ir užkalbinau archeo logą. Tai buvo pirmoji pažintis su Vladu Žulkumi. Nuo tada tapome pažįstami, o prasidėjus Atgimimui, dalyvaudavome įvairiose akcijose. Taip įsisukau į miesto gyvenimą. – Abu su žmona esate meninin kai. Ar jūsų dukrai Saulei per davėte polinkį į menus? – Dukra pasirinko tarptautinio verslo vadybos studijas Anglijoje. Ji turėjo gabumų menams, bet mes su žmona Jūrate pernelyg mažai ją skatinome. Galbūt nulėmė tai, jog nusprendėme, kad šitai šeimai už teks menininkų. Kita vertus, tai bu vo pačios Saulės pasirinkimas. Dovana įžiebė aistrą
– Užsiminėte apie keramiko darbą. Kokia yra jūsų profesi ja, ką studijavote? – Esu dailininkas. M.K.Čiurlio nio menų gimnazijoje nuo penktos klasės mokiausi skulptūros. Tuo mečiame Dailės institute baigiau keramikos studijas. O istorija ir ar cheologija yra mano didysis pomė gis, kuris tapo profesija. Dabar pa galvoju, kad visi pomėgiai yra tapę man darbu. Dar sovietmečiu domė jausi politika, o atkurtoje Lietuvo je likimas lėmė pabūti politiku pro fesionalu. – Kas jus sieja su archeologija? – Mama dirbo knygų rūmuose ir parnešdavo tokių tada laisvai ne prieinamų knygų kaip Vinco Pie tario „Algimantas“. Pamenu, ši knyga tapo dideliu impulsu do mėtis Lietuvos istorija. Keturio liktojo gimtadienio proga mama man padovanojo mažutę populia rią archeologės Rimutės Rimantie nės knygutę „Pirmieji Lietuvos gy ventojai“ apie akmens amžių. Nuo
Pajūryje namo nepasistatė
Pojūtis: L.Kavaliauskas Klaipėdoje jaučiasi savas nuo pirmos dienos. Vytauto Liaudanskio nuotr.
tada užsikrėčiau aistra ir archeolo gijai. Atidžiai perskaičiau knygutę ir pradėjau savo aplinkoje ieško ti panašių daiktų. Seneliai gyveno Marcinkonyse, Dzūkijoje. Ten leis
Vien iš algos pa sistatyti namus ar pirkti sklypus neįmanoma. To dėl man labai įdo mu, kaip tai sugeba šiandieniniai poli tikai, deklaruoda mi kelių tūkstančių litų atlyginimus. davau atostogas, mėgau vaikštinėti apylinkėmis, apėjau visus upelius ir ežerėlius, ieškodamas akmens am žiaus stovyklaviečių. Senelių kie me aptikau dvi nuoskalas, padary tas žmogaus prieš daugybę metų. Palyginau jas su archeologės pie šiniais.
R.Rimantiene. Jai parodžiau radi nius ir ji patvirtino, kad neapsiri kau. Tai tapo man dideliu impulsu ieškoti akmens amžiaus stovykla viečių. Esu aptikęs apie pusšim tį stovyklaviečių nuo paleolito iki neolito laikotarpio. Jau buvau bai gęs institutą, kai savo rinkinį per daviau jaunam archeologui Tomui Ostrauskui, o jis – Nacionaliniam muziejui. Kiek žinau, mano atras tose stovyklavietėse vyksta archeo loginiai tyrimai.
– Esate vieną kadenciją dirbęs Klaipėdos apskrities viršinin ku, tačiau neteko girdėti, kad užėmęs tokį aukštą postą būtu mėte įsigijęs namą pajūryje ar prestižinėje uostamiesčio vie toje. Kaip tai atsitiko? – Baigę studijas su žmona apsigy venome jos mamos trijų kamba rių bute. Ten susilaukėme dukros ir tebegyvename iki šiol. Turėjome teisėtą galimybę persikelti uošvės šeimos turėtą žemę. Žmonos sene lis turėjo daugiau nei 300 hektarų. Bet aš į politiką ėjau iš idealistinių paskatų ir puikiai žinojau, kad net teisėti veiksmai sukels perdėtą su sidomėjimą ir gali pakenkti politi kui. Todėl net neturėjau abejonių, ar tai daryti.
– Ar vaikystės pomėgis padeda dabartiniame darbe? – Be abejo. Lengviau perprantu juodųjų archeologų daromą ža lą. Prisimindamas savo paties hobį, turiu pripažinti, kad šian dien mano veikla būtų vertina ma neigiamai. Tiesa, skirtingai nei juodieji archeologai, apie ra davietes visada informuodavau R.Rimantienę, labai kruopščiai vedžiau dienoraščius. Tikiu, kad tai palengvindavo profesiona lų darbą.
– O kaip artimieji reagavo į tokį apsisprendimą? Negi neragino imti, kas priklauso? – Skatino. Uošvė ne vienus metus priekaištavo, bet šiandien, manau, ji puikiai supranta, kad pasielgiau teisingai. Tada mano alga buvo nuo pustrečio iki trijų tūkstančių litų. Gyvenau tik iš atlyginimo. O vien iš algos pasistatyti namus ar pirk ti sklypus neįmanoma. Todėl man labai įdomu, kaip tą sugeba šian dieniniai politikai, deklaruodami kelių tūkstančių litų atlyginimus. Man nei apmaudu, nei pavydu, nes eidamas į politiką neturėjau pra gmatinio tikslo. Mums trims trijų kambarių užtenka.
Savo kūrinį pažino ekrane
Partijos turi atsinaujinti
– Ar nenorėjote tapti archeo logu? – Dvejojau, ką daryti. Ėjau klaus ti R.Rimantienės patarimo, kur
– Kaip baigėsi jūsų partinė pri klausomybė? – Tebesu konservatorių partijos narys, bet ne aktyvus, pastaruo
ju metu ir susirinkimuose nebe dalyvauju, ir į rinkimus nesiruo šiu. Manau, kad visą jaunatvišką energiją paaukojau 1993 metais, kai partija kūrėsi, 1995-aisiais, kai tapau miesto tarybos nariu, tų pa čių metų pabaigoje tapau viceme ru, o 1997-ųjų pradžioje buvau pa kviestas tapti apskrities viršininku ketverių metų kadencijai. Aš nenu sivyliau politika, tik greitai supra tau, kad bet kurioje partijoje nega lima užsibūti. Mano įsitikinimu, jeigu užsieniuose mokslus baigusi naujoji politikų karta užims senų jų vietą, po truputį judėsime pir myn. Matau, kad faktiškai visų šiandieninių partijų lyderiai ir pir mojo dešimtuko žmonės jau daug metų nesikeičia. O be reikalo. Man akivaizdu, kad dabar du trečdaliai žmonių į politiką eina spręsti savo pačių, artimųjų bei draugų mate rialinių problemų. – Kaip jaučiatės nebebūdamas jokiuose aukštuose postuose? – Niekada nemaniau, kad esu pro fesionalus politikas. Žinojau, kiek trunka apskrities viršininko ka dencija, baigiau ją ramia sąžine. Neabejojau, kad rasiu darbą. Po litinės orientacijos nepakeičiau, man sunku suvokti, kaip žmogus gali kardinaliai keisti savo politi nes pažiūras. Stirnų žvilgsniai sugraudina
– Ką veikiate po darbo? – Nuo 2004 m. aš esu Baltijos šalių jūrinio paveldo ir pakran čių kultūros monitoringo darbo grupėje. Tai tarptautinė organi zacija, vienijanti 10 Baltijos jūros šalių. Rengiame temines paro das, leidžiame leidinius, plaka tų serijas, skirtas istoriniams švyturiams, uostams, laivams. Pastaruoju metu renkame me džiagą apie istorinį silkių kelią. Žadame atskiru leidiniu išleisti įvairių šalių silkių gaminimo re ceptus. O kitas mano pomėgis – medžioklė. – Ar nesudreba ranka per tai kiklį žvelgiant į nieko nenutuo kiantį žvėrį? – Baisu ir gaila buvo pirmą kartą, kai medžiojau lapę. Dažniau pake liu šautuvo vamzdį taikydamas į stirnas, jų žvilgsniai būna graudūs. Mano trofėjai kuklūs – kelių stirne lių ragai. Jaučiu ne tiek aistrą šau ti, kiek būti gamtoje.
Vizitinė kortelė 1962 m. gim ė Viln iuj e. Baig ė
M.K.Čiurlionio menų gimnaziją. 1981 m. įstojo į Vilniaus dailės ins
titutą. 1986 m. dirbo Klaipėdos E.Balsio
menų gimnazijoje. 1997–2000 m. Klaipėdos apskrities
viršininkas. Nuo 2000 m. dirba Kultūros pavel
– Ar jūsų vaikiškus tyrinėjimus patvirtino profesionalai? – Mano keramikos mokytojas Egi dijus Talmantas supažindino su
do departamento Klaipėdos teritori niame padalinyje vyriausiuoju vals tybiniu inspektoriumi.
7
ŠEŠTADIENIS, balandžio 28, 2012
sveikata
Kosulys vaikams kyla ir iš liūdesio Klaipėdos universitetinėje ligoninėje užpildyta paskutinio ji vaikams teikiamų paslaugų grandis – šiomis dienomis jau nuosius pacientus pradėjo konsultuoti ir vaikų pulmonologas. Laima Laukaitytė Užpildė nišą
Nuo šiol kiekvieną savaitę Klaipė dos universitetinėje ligoninėje tė vai turės galimybę pasikonsultuoti su patyrusiu specialistu – medici nos mokslų daktare, vaikų pulmo nologe Edita Hansted, atvykstan čia iš Kauno. Ligoninėje vaikus jau konsultuo ja kardiologas, LOR specialistas, neurologas. Vienintelis specialis tas, kurio iki šiol trūko, buvo vai kų pulmonologas. Gydytoja E.Hansted atkrei pė dėmesį, kad vaikų pulmono logo poreikis ypač padidėja pa vasarį, prasidėjus žydėjimui, kai gerokai padaugėja alergiškų pa cientų. Alerginės reakcijos taip pat paūmėja rudenį, krintant lapams ar šaltuoju metų laiku. Kadangi alergiškų vaikų daugėja, šio specialisto paslaugų itin trūko. Susidraugauja su liga
Kartais tėvai vaikus atveda pas pul monologą dėl erzinančio bei užsitę susio kosulio, alerginės slogos, ast mos. Specialistė padeda išsiaiškinti tikslias šių negalavimų priežastis. Daugelis alergiškų vaikų tėvų bai minasi, kad ši liga apnuodija atžalos gyvenimą, atima pramogas, kurio mis gali džiaugtis jų bendraamžiai. „Susidraugavus su liga, gyvenimo kokybė nenukentės. Tam ir yra vaikų pulmonologai, kad padėtų suvaldyti ligą ir gyvenimą padaryti kuo labiau visavertį“, – patikino gydytoja.
Grėsmę kelia atsparumas
E.Hansted teigimu, Lietuvoje didėja sergamumas viena grėsmingiausių lėtinių infekcinių ligų – tuberkulio ze. Tačiau šiandien šios ligos gydy mą apsunkina išaugęs bakterijos at sparumas medikamentams. „Vaikai kaip lakmusas. Jie at spindi suaugusiųjų, sergančių tu berkulioze, situaciją. Kuo daugiau serga suaugusiųjų, tuo daugiau
Aktualia problema tampa ir „tikinis“ kosulys, kai vaiką kamuoja specifinis, skardus bei sausas kosulys, kurio neį veikia vaistai. vaikų užsikrečia šia bakterija“, – aiškino pulmonologė. Gydytoja paneigė dar gana ga jų mitą, kad tuberkulioze serga tik asocialūs žmonės. Ši liga diagno zuojama mokytojams, medikams, verslininkams. Pasak E.Hansted, oro lašeliniu būdu plintanti liga yra šalia mūsų, tad nė vienas nežinome, kada rizikuojame ja užsikrėsti. Kartais šia liga gali užkrėsti tik kartą į namus užsukęs pagalbinis darbininkas. „Tuberkuliozės bakterijos yra atsparios. Jei nėra tiesioginių sau lės spindulių, jos gali išgyventi net pusmetį“, – įspėjo gydytoja.
Pulmonologė patarė, kad atides ni savo sveikatai turėtų būti ir tie, kurių aplinkoje ar tarp šeimos na rių pasitaikė sergančiųjų atvira tu berkulioze. Tad jei kurį laiką laikosi neaukšta temperatūra, ilgiau nei dvi savaites trunka kosulys, vargina naktinis prakaitavimas, silpnumas, sąnarių skausmas – šie požymiai išduoda, kad žmogus gali būti užsikrėtęs tu berkulioze. Atlieka dvi ligoninės
E.Hansted atkreipia dėmesį, kad užsitęsusį kosulį gali sukelti ne tik tuberkuliozės, bet ir kitos oro laše liniu būdu plintančios bakterijos. Tiksliai išsiaiškinti ligos sukė lėją padeda ligoninėje atliekamas specifinis tyrimas – QFT-TB Gold testas. Lietuvoje šį tyrimą atlieka tik dvi gydymo įstaigos – Klaipė dos universitetinė ligoninė ir San tariškių klinikos. Pasak pulmonologės, šis kraujo tyrimas gana anksti padeda išsiaiš kinti, ar žmogus nėra užsikrėtęs pavojinga tuberkuliozę sukelian čia bakterija. Įprastas tyrimas, arba vadinama sis mantoux mėginys, ligos sukėlė ją padeda aptikti tik praėjus trims ar keturioms savaitėms nuo užsi krėtimo. Be to, jis nėra tikslus. Kaip paaiškino pulmonologė, jei pasireiškia reakcija į šį testą, dar ne reiškia, kad vaikas yra užsikrėtęs tu berkulioze – paraudusi dėmelė ant rankos gali būti tik alerginės reakci jos ar kitos infekcijos poveikio pa
Pajėgos: atvykusi dirbti į uostamiestį E.Hansted užpildė paskutiniąją
kokybiškų paslaugų grandį.
darinys. Ir, atvirkščiai, jei mėginys būna neigiamas, nereikėtų nusira minti, kad vaikas nėra užsikrėtęs. „Gydymas nuo tuberkuliozės trunka mažiausiai pusę metų, tad, žinodami apie šį tyrimą, tėvai gali rinktis, ar atlikti tyrimą, ar vaiką ilgą laiką girdyti vaistais, nežinant tiks lios diagnozės“, – pastebi gydytoja. Priežastys būna skirtingos
E.Hansted teigimu, vaikams labai sunku diferencijuoti kosulį ir nusta tyti tikslias jį sukeliančias priežastis. Mat kosulį gali sukelti vadinamasis GERL, astma ar alerginė sloga. Kosulį gali sukelti ir skrandžio refliuksas. Pasak gydytojos, dabar aktualia problema tampa ir „tikinis“ kosulys, kai vaiką kamuoja specifinis, skardus bei sausas kosulys, kurio neįveikia
Vytauto Liaudanskio nuotr.
vaistai. Tačiau gydytojai neretai ne randa jį sukeliančių priežasčių. Kaip vėliau paaiškėja, kosulį su kelia neurologinė problema – va dinamasis tikas. Specialistai jį va dina tiesiog liūdesio liga. Tikinis kosulys užklumpa vaikus, kurių tėvai išvažiuoja uždarbiauti į užsienį, o savo atžalas palieka se nelių ar kitų giminaičių globai. Jis taip pat būdingas vaikams, turin tiems psichologinių problemų ar išgyvenantiems tėvų skyrybas, problemas mokykloje. Būtent dėl visų šių priežasčių, kai susipina skirtingų sričių ligos, E.Hansted akcentavo komandinį ligoninės specialistų darbą – vai ką gali pakonsultuoti LOR specia listas, pulmonologas, gastroente rologas ar neurologas.
Tik gimęs – į kardiologės globą Laima Laukaitytė Vos pasaulį išvydusiems nauja gimiams nustatomos suaugusie siems būdingos ligos. Vaikų kar diologė tikino, kad ankstyva diag nostika bei medicinos mokslo pa žanga padeda išsaugoti mažųjų gy vybes. Ne visiems reikia gydymo
Klaipėdos universitetinėje ligo ninėje dirbanti vaikų kardiolo gė, medicinos mokslų daktarė Al dona Bartkevičienė pasakojo, kad naujagimiai, kaip ir suaugusie ji, serga įvairiomis širdies ligomis. Dažniausiai iš jų pasitaiko įgimtos širdies ydos. Įgimtos širdies ydos – anatomi niai širdies ir stambiųjų kraujagys lių nukrypimai nuo normos, trik dantys kraujotaką. Jie atsiranda dar prieš gimimą, o išaiškėja vėliau. A.Bartkevičienė, KUL Neonato logijos centre konsultuojanti nau jagimių tėvus, pastebi, kad arti mieji skausmingai reaguoja į žinią, kad vaikas turi širdies ydą. Europos įgimtų anomalijų re gistro duomenimis, iš 1 tūkst. nau jagimių 8 gimsta turėdami širdies ydą. Beveik pusė jų turi nedidelius defektus, kurie susitvarko savai
me, be gydymo. Tačiau apie 20–30 proc. naujagimių, sergančių širdies ydomis, būklė būna kritinė. Jiems būtina skubi operacija per pirmą sias gyvenimo dienas. Kraujospūdis – kaip suaugusiojo
Klaipėdos universitetinėje ligoni nėje per metus gimsta 3–3,5 tūkst. naujagimių. Vidutiniškai 25–30 iš jų diagnozuojama įgimta šir dies yda. Pernai ji buvo nustatyta 32 naujagimiams. A.Bartkevičienė pasakojo, kad šešiems mažyliams buvo diagnozuotos sudėtingos kri tinės širdies ydos. Būtent dėl šios priežasties jie buvo operuoti Vil niaus universitetinėje ligoninėje. Gydytoja prisiminė pernai pasi taikiusius sunkesnius atvejus. Vie nas tokių, kai naujagimiui buvo diagnozuota arterinė hipertenzija – pasaulį vos išvydusio mažylio krau jospūdis buvo kaip sergančio suau gusio žmogaus ir siekė 140/80. Kitam naujagimiui prireikė sku biai implantuoti kardiostimuliato rių. Ši operacija buvo atlikta Lietu vos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose. Atlieka reikiamus tyrimus
A.Bartkevičienė paaiškino, kad naujagimių išgyvenamumas pri
klauso ne tik nuo ydos sunkumo, bet ir nuo tikslios diagnozės bei laiku pradėto medikamentinio gy dymo. Klaipėdos universitetinės ligoni nės neonatologijos centre yra vi sos galimybės ištirti naujagimius – atliekamas elektrokardiografinis, echokardiografinis bei rentgenolo ginis tyrimai. „Prireikus gyvybė gelbstima pa skyrus medikamentinį gydymą, kuris pradedamas dar naujagimių reanimacijos skyriuje, o tęsiamas naujagimį perkėlus ir į Santariškių klinikas“, – aiškino kardiologė. Gydytoja apgailestavo, kad ne vi si gimę su širdies yda kūdikiai iš gyvena. Bet medicinos mokslo pa žanga, gerėjančios ankstyvosios diagnostikos ir gydymo galimybės padeda padidinti tokių mažylių iš gyvenamumą. Kardiologė aiškino, kad Naujagi mių reanimacijos skyriuje sergan tiems širdies aritmijomis yra visos galimybės stebėti kūdikio širdies veiklą. Gydytoja taip pat atlieka echo kardiografinį tyrimą, kuris padeda įvertinti širdies būklę sunkiai ser gantiems naujagimiams. Šis ty rimas svarbus parenkant gydymo taktiką.
Rezultatai: A.Bartkevičienė akcentavo komandinį specialistų darbą.
Konsultuoja paauglius
Ligoninės ambulatoriniame kon sultaciniame skyriuje kardiolo gė konsultuoja tėvus naujagimių, kuriems girdimi širdies ūžesiai, įtariama širdies liga. Gydytoja taip pat stebi naujagi mių būklę po širdies operacijų. Ji taip pat konsultuoja vaikus iki 18 metų, kuriuos atsiunčia šeimos
Vytauto Liaudanskio nuotr.
gydytojas ar pediatras dėl širdies veiklos sutrikimų: skausmo, ūže sių, pakitimų elektrokardiogramo je, širdies ydų. A.Bartkevičienė atlieka širdies ultragarsinį ir veloergometrinį ty rimus, konsultuoja sportuojančius vaikus ir paauglius, nustatant fizi nio krūvio ribas.
8
šeštadienis, balandžio 28, 2012
sportas
Drama Lietuvos kroso čempionate
Sporto telegrafas Rankinis. Šiandien 14 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) Lietuvos rankinio lygos čempionato rungtynes žais Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ ir Kauno“ Granito-Gajos-Kario“ komandos. Senjorai. Miesto centrinio stadiono atsarginėje aikštėje (Sportininkų g. 46) šiandien 12 val. varžysis Klaipėdos lengvosios atletikos netradicinių metimo rungčių pirmenybių dalyviai. Ledo ritulys. Savaitgalį Klaipėdoje – lemiamos Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono finalinio ketverto kovos. Šiandien „Akropolio“ ledo arenoje 13.15 val. žais Klaipėdos „Baltija“ ir Vilniaus OH, 15.45 val. susirems Kauno „Bizonai“ ir Šiaulių „Ledo linija“. Pralaimėjusios komandos rytoj 11 val. kovos dėl bronzos, laimėjusios 14.30 val. varžysis dėl čempionų vardo. Krepšinis. Šiandien 10 val. automobilių stovėjimo teritorijoje (Taikos pr. 61) vyks gatvės krepšinio varžybos. Jaunučiai. Šiandien ir rytoj Futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne (Paryžiaus Komunos g. 16A) vyks tarptautinis 13-mečių jaunučių futbolo (9 prieš 9) turnyras buvusiems mokyklos direktoriams Romualdui Dambrauskui ir Vladui Ulinauskui atminti. A grupėje žais: Klaipėdos „FM-Baltai-99“, „FM-2000“, Kauno FM, Alytaus SRC ir Kaliningrado „Junost-2“, B –. Klaipėdos „FM-Baltai2000“, Šiaulių FA, Jonavos KKSC, Ventspilio „Ceriba“ ir Kaliningrado „Junost-1“. Šiandien varžybos prasidės 12 val., rytoj – 9.45 val. Finalas ir susitikimas dėl 3-iosios vietos – sekmadienį 14 val. Futbolas. Sekmadienio futbolo lygos čempionate savaitgalį – antrasis turas. Šiandien 18.15 val. Futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne žais „AMG –Titanikas“ ir Plikių „Klarksonas-Plikiai“, 19.15 val. Gargždų stadione rungtyniaus „Gargždų pramogos-Taškas“ ir Mažeikių „Olimpas“. Rytoj 12 val. Miesto centrinio stadiono atsarginėje aikštėje žais Klaipėdos „Baltai“ ir Plungės „Versmė“, dirbtinės dangos aikštyne 15.30 val. kausis „Kuršiai“ ir „Triobet“, 17.30 val. – „Sarema“ ir „Sendvaris-Triobet“.
Po šalies kroso pirmenybių, trečius metus paeiliui surengtų uostamiestyje, galutinius rezultatus sužinoję už galvų stvėrėsi dviejų – Klaipėdos ir Šiaulių – komandų treneriai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Skaičius: kroso pirmenybėse kovojo 232 bėgikai.
Miestų įskaitoje šiauliečiai iškovojo 211 taškų, klaipėdiečiai – tik vienu mažiau. Treti liko vilniečiai – 165 taškai. Klubų varžybose šeštus metus paeiliui triumfavo Klaipėdos „Nikės“ greitakojai, pelnę 189 taškus. Antri – Šiaulių „Stadijos“ bėgikai atsiliko akivaizdžiai – 106 taškai. Sėkmingiausiai mūsų sportininkai kovojo jaunuolių grupėje. 7000 m distancijoje čempionu tapo Mantas Kuliauskas, vicečempionu – Ignas Liutkus. Tik po nuožmios kovos finišo tiesėje nusileidęs raseiniškiui Simui Bertašiui, ketvirtas liko Andrius Šliapcevas. Itin lengvai aukso medalį pelnė Dominykas Butkevičius, rungtyniavęs jaunių grupėje. Mindaugo Krakio auklėtinis artimiausią varžovą aplenkė apie pusę kilometro. Klaipėdos komandos nariams pavyzdį, kaip reikia rungtyniauti, parodė jauniausia varžybų dalyvė
Treneris: visus mūsų miesto bė-
Ugnė Žvinklytė, laimėjusi mergaičių 1000 m rungtį. Dar ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio kopė Benediktas Mickus, šventęs
pergalę jaunučių 3000 m varžybose. Jaunučių 2000 m grupėje antrąją vietą užėmė Emilija Saudargaitė, trečiąją – Aušra Butkevičiūtė.
Vyrų (7000 m) kovą laimėjo pasvalietis Artūras Meška, moterų (5000 m) – šiaulietė Evelina Uševaitė.
„Omegos“ senjorai – šalies čempionai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Uostamiesčio „Omegos“ tinklininkai susigrąžino Lietuvos 40-mečių ir vyresnių senjorų čempionų vardus, finale įveikę nuolatinius pagrindinius varžovus – Vilniaus „Tinklo“ žaidėjus.
Atkaklūs: Klaipėdos „Omegos“ vyrai pastaraisiais metais nuolat būna
tarp pajėgiausiųjų. Priekyje: Sergejus Petrovas, Erdvilas Gapšys, Ričardas Antanauskas, Edvardas Vilimas. Stovi: Vygantas Barauskas, Raimondas Masilionis, Arūnas Povilaitis, Vidmantas Gataveckas.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
gikus, laimėjusius medalius, išugdė M.Krakys.
Čempionas: M.Kuliauskas buvo greičiausias tarp jaunuolių.
Dviračių sportas. Rytoj Klaipėdoje vyks Žemaitijos taurės kalnų dviračių varžybų pirmasis etapas. Dalyviai nuo vasaros estrados, turės įveikti 30 km distanciją. Dalyvauti gali visi, nepaisant amžiaus bei pasiruošimo lygio – profesionalai ir mėgėjai. Vaikams iki 12 metų bus paruoštos atskiros 1 ir 2 km trasos. Mažiausieji varžytis pradės 12 val., o pajėgiausieji dviratininkai prie starto linijos stos 13 val. Kiti du etapai vyks liepos 1 d. Telšiuose ir spalio 7 d. Šiauliuose. Regbis. Rytoj 14 val. „Viesulo“ stadione (Naikupės g. 25) Lietuvos vyrų regbio čempionato susitikimas tarp Klaipėdos „Kuršių-Viesulo“ ir Vilniaus VRA komandų. 15.40 val. draugiškas rungtynes žais „Viesulo“ ir VRA moterų ekipos.
Vytauto Petriko nuotr.
750
reklamos skyrius: 397
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
397 750
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
Pirmąją partiją gana lengvai laimėjo vilniečiai, tačiau Klaipėdos vyrai susikaupė ir išlygino rezultatą antrojoje. Lemiama partija vyko taškas į tašką ir tik jai baigiantis uostamiesčio vyrai išsiveržė į priekį ir laimėjo 15:13. Pergalė buvo saldus revanšas už nesėkmę prieš mėnesį vykusiose finalinėse Lietuvos 1-osios lygos
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
pirmenybėse, kurių finale pranašesni buvo sostinės vyrai. Senjorų čempionate, vykusiame Tauragėje, dalyvavo aštuonios ekipos. A grupėje geriausiai sekėsi „Tinklo“ komandai, antri liko Joniškio „Ąžuolo“ tinklininkai. B grupėje visus varžovus nugalėjo „Omegos“ šešetukas. Antra buvo garsioji Vilniaus „Kuro aparatūra“. Pusfinaliuose staigmenų neužfiksuota. Klaipėdiečiai 2:0 parklupdė joniškiečius, o dviejų sostinės komandų derbį tokiu pat rezultatu laimėjo „Tinklas“. Mažajame finale dėl bronzos medalių „Ąžuolas“ po atkaklios kovos 2:1 palaužė „Kuro aparatūrą“.
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt
397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
9
šeštadienis, balandžio 28, 2012
lietuva Menamo Centri nės žvalgybos val dybos (CŽV) kalė jimo istorija Lietu voje domėjęsi Eu ropos Parlamen to (EP) nariai tei gia, kad jiems dar liko neatsakytų klausimų.
Paslaptys: Antaviliuose pastatytame Saugumo departamentui priklausančiame objekte apsilankę europarlamentarai suabejojo jo paskirtimi.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Klaustukai CŽV kalėjimo istorijoje Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Nustebino nesutapimai
„Atvykome čia, nes Lietuvoje buvo bandoma išsiaiškinti CŽV slapto sios programos detales. Manome, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas yra tikrai labai svarbus etapas. Ta čiau Lietuvoje dar ne viskas iš siaiškinta“, – vakar spaudos kon ferencijoje Vilniuje sakė EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reika lų komiteto narė Helene Flautre. Delegacijos nariai taip pat pa brėžė, kad naujos informacijos apie CŽV istoriją jie Lietuvoje neieškojo – esą juos pirmiausia domino mū sų šalyje atlikti tyrimai, jų išsamu mas ir nuoseklumas. „Nemanau, kad mūsų darbas – pateikti naujos informacijos apie įtarimus. Mūsų tikslas – susipa žinti su tuo, kas padaryta šalyje ti riant įtarimus. Mes susipažinom su tuo, kas padaryta Lietuvoje. Jo je padarytas nemenkas darbas, tu rint galvoje pirmiausia parlamen tinį tyrimą. Bet mums vis dar liko tam tikrų klausimų“, – tvirtino EP narė Michèle Striffler. Pasak H.Flautre, europarlamen tarus stebina, kad Lietuvos proku rorų pateikti duomenys nesutam
pa su atlikto parlamentinio tyrimo rezultatais. Anot politikės, susitikusi su lie tuvių prokurorais EP delegaci ja norėjo išsiaiškinti, kas padary ta tiriant įtarimus dėl Lietuvoje 2002–2006 m. galbūt veikusio slapto CŽV kalėjimo. „Išgirdome iš prokurorų, kad jie turi įrodymų, jog niekas Lietuvoje nebuvo kali namas. Prokuroras aiškiai pasa kė, kad niekas nebuvo kalinamas. O parlamentinio tyrimo išvadoje sakoma, kad įrodymų trūksta. Tai mus nustebino“, – sakė ji. „Gavome galimybę gauti daugiau informacijos iš prokuratūros. Mes tuo pasinaudosime, pateiksime raštu klausimus, į kuriuos bent jau iki šiol nebuvo atsakyta“, – kalbė jo H.Flautre. Suabejojo objekto paskirtimi
Paprašyta pakomentuoti Lietuvos poziciją, kad tyrimas įstrigo nega vus pakankamai duomenų iš Jung tinių Amerikos Valstijų, H.Flautre pripažino, jog JAV tarnybos Lietu vos žinyboms pateikė įvairių atsa kymų į paklausimus, tarp jų – ir į tai, kad Lietuvoje niekas nebuvo kalinamas. Paklausti apie įspūdžius iš Anta vilių, kur neva galėjo veikti CŽV ka
lėjimas, europarlamentarai tvirtino pastebėję gerai įrengtą garso izolia ciją, ten sumontuotą amerikietišką įrangą. „Mums kelia abejonių, kad ten tikrai mokomi saugumo tarny bų pareigūnai“, – kalbėjo H.Flaut re. Pasak jos, objektas Antaviliuose atrodo labai keistai.
kuris tvirtina buvęs kalintas Lie tuvoje. Jis yra kreipęsis į Europos Žmo gaus Teisių Teismą Strasbūre, kal tindamas Lietuvą žmogaus teisių pažeidimu. Tačiau A.Zubaydah kreipimasis dar nėra nei priimtas, nei atmestas.
Helene Flautre:
„Naujų duomenų nėra“
Pradėtas ikiteismi nis tyrimas yra tikrai labai svarbus etapas. Tačiau Lietuvoje dar ne viskas išsiaiškinta.
Vis dėlto europarlamentarai, kaip ir tyrimą atlikę Lietuvos Sei mo nariai, neturi tvirtų įrodymų, kad kas nors galėjo būti kalinamas Antaviliuose. „Negavome įrodymų, kad ten buvo kalinami žmonės. Bet gali mybė juos slapta atgabenti, laikyti buvo“, – sakė M.Striffler. Kalbėdami apie Lietuvoje laiky tus įtariamuosius terorizmu, eu roparlamentarai pirmiausia mi nėjo palestinietį Abu Zubaydah,
„Lietuva mano, kad padaryta gana daug. Juolab kad tai buvo vienin telis užbaigtas parlamentinis ty rimas Europoje. Kitur tyrimas ar ba nepradėtas, arba pradėtas, bet neužbaigtas, nutrauktas“, – sa kė parlamentiniam tyrimui Lietu voje vadovavęs Seimo Nacionali nio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anu šauskas. „Paklausę JAV buvome patikin ti, kad Vašingtonas gerbia Lietuvos suverenumą. Kiekviena sąjungi ninkų veikla turėjo būti prižiūrima Lietuvos pareigūnų. Mes atlikę ty rimą konstatavome, kad Žvalgybos įstatymas šiuo atveju buvo vykdo mas nepakankamai, nebuvo kont
roliuojami sąjungininkai“, – minė jo A.Anušauskas. Jis paragino kolegas iš EP pasiti kėti Lietuvos parlamentarų atlikto tyrimo rezultatais. „Jie turėtų rem tis mūsų atlikto tyrimo išvadomis, nes pagal konvencijas nacionaliniai parlamentai vykdo žvalgybos tar nybų veiklos kontrolę. Mūsų tyri mas buvo pirmiausia nukreiptas į mūsų teisinės sistemos tobulini mą“, – sakė jis. NSGK pirmininkas pateikė pa vyzdį, kokios papildomos infor macijos dar būtų galima gauti, tiriant įtarimus dėl Lietuvoje ne va veikusio slapto CŽV kalėjimo: „Jeigu nustatėm, kad buvo skry dis iš Porto į Vilnių, tad jeigu Por tugalija turėtų kokių nors duome nų apie ten gabentus kokius nors asmenis, tuomet ir mes galėtume juos turėti. Bet kol kas tokių duo menų nėra.“ EP delegacijos narė iš Portugali jos patikino, kad paklaus savo vals tybės pareigūnų, ar jie turi kokios nors informacijos apie šį skrydį ir galbūt gabentus asmenis.
10
ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012
12p.
Karo nusikaltėlio R.Kony paieškos primena vaiduoklio medžioklę.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis Žudynių klausimas: ar įmano Šią savaitę milijonai armėnų visame pasaulyje paminėjo 97-ąsias armėnų genocido, kurio nepripažįsta Turkija, metines. Iki šiol šis istorinis klausimas – pleištas tarp Armėnijos ir Turkijos. Komplikuoti santykiai
Armėnai tvirtina, kad 1915–1923 m. per Osmanų imperijos vykdytą ge nocidą žuvo apie 1,5 mln. jų tautie čių. Turkija neigia genocido fak tą. Ji tvirtina, kad 300–500 tūkst. žuvusių armėnų, kaip ir maždaug tiek pat turkų, buvo karo aukos, kai armėnai sukilo prieš Osmanų im perijos valdovus ir prisidėjo prie įsiveržusių rusų pajėgų. Klausimas – istorinis, bet nei armėnai, nei turkai per beveik šim tą metų taip ir nesugebėjo jo depo litizuoti. Dėl to istorinis lūžis tarp abiejų šalių dar neįvyko ir nežinia ar įvyks.
širdžiu ir teisingu žiaurių žudynių fakto pripažinimu. Žengti į ateitį neįmanoma, nepripažinus praei ties faktų“, – sakė B.Obama. „Prisimindami neapsakomas kančias prieš 97 metus, mes prisi jungiame prie milijonų žmonių, ku rie daro tą patį čia, Amerikoje, kur ši sukaktis yra pagarbiai paminėta mūsų valstijose, institucijose ir šei mose“, – pridūrė JAV vadovas. Tačiau armėnų atstovai argu mentavo, kad vengdamas kalbėti apie genocidą B.Obama nesilaiko pažado, duoto per rinkimų kam paniją. JAV vadovas ne sykį žadėjo, kad beveik prieš 100 metų nutiku sius įvykius vadins tikruoju vardu.
Užsienio šalių pozicija
Turkų ir armėnų konfliktas gvilde namas ir užsienyje. Tie, kurie pri pažįsta genocidą, – armėnų drau gai, tačiau tuo pat metu tampa turkų pasipiktinimo taikiniu. Vis dėlto gausi armėnų diaspo ra turi nemenką įtaką kai kurių ša lių pozicijai. Antai Prancūzijoje neseniai buvo inicijuotas įstatymas, draudžiantis neigti genocidą ir už tai numatan tis griežtas bausmes. Nors prancūzai seniai pripažino genocido faktą, naujasis Nacio nalinio susirinkimo ir Senato pa tvirtintas įstatymas, kurį pasiūlė Prancūzijos vadovas Nicolas Sar kozy, buvo kur kas reiklesnis. Armėnai Prancūzijos sprendimą pavadino įrašytu aukso raidėmis, o turkai neregėtai įsiuto. Jie net įšal dė santykius su Paryžiumi. Tiesa, Prancūzijos konstitucinė taryba po mėnesio nusprendė at šaukti įstatymą, kriminalizuojantį genocido neigimą, nes jis, pasak tarybos, pažeidžia nuomonės lais vės principą. Minint genocido metines armė nus papiktino ir JAV prezidento Baracko Obamos pareiškimas. B.Obama, pasmerkdamas prieš 97 metus vykusias žudynes ir pava dindamas jas vienu didžiausių XX a. žiaurumų, nepavartojo žodžio „genocidas“, nors paragino Turkiją pripažinti savo kaltę. „Nuolat išsakydavau savo po žiūrį į tai, kas atsitiko 1915 m. Ma no požiūris į tą istoriją nepasikeitė. Esame suinteresuoti visišku, nuo
Ignoruoti – baisiau nei genocidas?
Armėnijos ambasadorius Libane Ashotas Kocharianas pareiškė, kad genocido neigimas blogiau nei pats genocidas. „Armėnija laikosi pozi cijos, kad tokių nusikaltimų nepri pažinimas negali būti teisinamas teiginiais, jog tai – istorija, – sakė diplomatas. – Genocido padariniai liko ir šis klausimas lieka atviras.“ Jis pridūrė: „Nors tarptautinis pripažinimas yra, Turkija nuolat kovoja su šiuo faktu: falsifikuoja istorinius faktus, organizuoja pro pagandos kampanijas ir finansuo ja lobistus.“ Tiesa, B.Obamos pareiškimas sulaukė ir Turkijos kritikos. Šalies užsienio reikalų ministras pareiškė, kad B.Obamos teiginiai neatitinka istorinių faktų. Ömeras Tașpınaras, Turkijos politikos ekspertas, pabrėžė, kad Turkijos poziciją, jo nuomone, le mia baimė. „Daugelis baimina si, kad genocido pripažinimas bū tų pirmas žingsnis armėnams imti kvestionuoti kitus jautrius klau simus, galbūt kompensacijos arba teritorinius“, – sakė ekspertas. Turkų profesorius Kameras Ka simas pridūrė, kad ne tik genoci do klausimas komplikuoja Turkijos santykius su Armėnija, o ir Kalnų Karabacho konfliktas. „Turkija ne gali atverti sienos, kol nėra spren dimo dėl Karabacho. Jei mes kalba me apie visišką susitaikymą, apie regiono saugumą ir stabilumą, šis konfliktas turi būti išspręstas“, – pabrėžė mokslininkas.
Pasipiktinimas: armėnai minėjo 97-ąsias genocido metines; labiausiai kliuvo turkams, kurie žudynių iki šiol
Genocido minėjimas
Armėnijoje genocido metinės pa minėtos emocingai. Kaip visada, netrūko piktų skanduočių turkų atžvilgiu. Tūkstančiai armėnų antradienį sostinėje Jerevane dalyvavo ei tynėse prie kalvos viršūnėje esan čio memorialo. Nuo ankstaus ry to daugybė žmonių dalyvavo kasmetėse eitynėse – nešė žva kes bei gėles ir dėjo prie masinių žudynių memorialo centre degan čios amžinosios ugnies. Genocido metinės paminėtos ir Libano, kur gyvena maždaug 140 tūkst. armėnų bendruomenė, sos tinėje Beirute vykusioje demonst racijoje. Armėnų bažnyčioje vy kusioje aukų atminimo pagerbimo ceremonijoje patriarchas Ara mas I pasmerkė Turkijos pastan gas stiprinti savo įtaką Artimuo siuose Rytuose. Jis pareiškė, kad,
nors Turkija giriasi priklausan ti demokratijos ir žmogaus teisių avangardui, ji dar turi pripažin ti sistemingai žudžiusi ir depor tavusi savo gyventojus armėnus.
Žengti į ateitį neįma noma, nepripažinus praeities faktų.
„Ar gali tokia tauta, kurios kalė jimai pripildyti žmogaus teisių gynėjų ir žurnalistų, pamokslauti apie būtinybę vadovautis demok ratijos principais ir žmogaus teisė mis? – klausė dvasininkas. – Da bartinę Turkijos Respubliką mes laikome teisėta Osmanų imperi jos įpėdine, atsakinga už nusikal timus, kurie buvo įvykdyti prieš mūsų žmones.“
Po mišių maždaug 7–10 tūkst. armėnų ėjo prie Turkijos ambasa dos ir nešė plakatus arabų, armėnų ir anglų kalbomis su reikalavimais pripažinti armėnų genocidą. Demonstracijos dalyviai suplėšė ir padegė kelias Turkijos vėliavas, į ambasados teritoriją mėtė kiau šinius, pagalius ir petardas. Keli demonstracijos dalyviai mėgino prasiveržti pro spygliuotą tvorą, tačiau bendražygių buvo su laikyti ir taip išvengė susidūrimo su Libano saugumo pajėgomis. Geopolitinė situacija
Iki šiol Armėnija – izoliuota. Iš rytų šalis supama priešiško Azerbaidžano, su kuriuo vis neišsprendžia mas Kalnų Karabacho konfliktas ir nuolatos rusena karo žarijos, iš va karų – Turkijos. Turkija ir Armė nija nepalaiko diplomatinių santy kių nuo 1993 m., kai Ankara uždarė
11
ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012
pasaulis Rojus baigėsi
Žlugo vyriausybė
Nyderlandų teismas palaikė prieštarin gai vertinamą įstatymą, draudžiantį už sienio turistams įsigyti kanapių pagarsė jusiuose kofišopuose. Įstatymas, atšau kiantis liberalią lengvųjų narkotikų preky bos politiką, nukreiptas prieš daugelį už sieniečių, kurie į šalį atvyksta tik kaip į kvaišalų rojų. Juo taip pat siekiama paža boti nusikalstamumą, susijusį su preky ba narkotikais.
Rumunijos centro dešiniųjų vyriausybė vakar žlugo – parlamente jai pareikštas nepasitikėjimas. Balsavimą dėl jo inicijavo kairioji opozicija, protestuojanti prieš es mines reformas, kurių laukia tarptautiniai skolintojai. Vėliau vakare dėl pasitikėjimo vyriausybe balsavo ir Čekijos parlamen tas. Šioje šalyje valdžią skaldo ne tik biudžeto lėšų taupymo priemonės, bet ir korupcijos skandalai.
oma taika?
sieną su kaimyne dėl Jerevano ka ro su Azerbaidžanu dėl Kalnų Ka rabacho regiono. 2009 m. Turkijos ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai pasirašė protokolus, numatančius, kad bus atkurti dvišaliai diplomatiniai ry šiai ir atidaryta bendra siena. Šiuose protokoluose taip pat ra ginama įkurti bendrą komisiją, kuri ištirtų abiejų šalių bendrą istoriją. Tačiau santykių normalizavimas įstrigo, kai Turkija susidūrė su sa vo tradicinio sąjungininko Azerbaidžano ir opozicijos pasipriešinimu. Vis dėlto Armėnijos geopolitinė padėtis kuo toliau, tuo labiau do mina ne tik Rusijos ar JAV, tačiau ir ES pareigūnus. Kol kas Armėnija išlieka gan sta bili Rusijos sąjungininkė, tačiau ji yra svarbi tranzitinė šalis, per kurią galėtų eiti svarbūs Europą ir Vidurio Rytus bei Vidurio Aziją sujungiantys
„Scanpix“ nuotr.
dujotakiai. Armėnija palaiko gerus ryšius su kita regione galią turinčia šalimi Iranu, taip pat Libanu. Vienas svarbiausių Armėnijos už sienio politikos tikslų – Kalnų Ka rabacho konfliktas. Azerbaidžanas ir Armėnija dėl šio regiono nesuta ria nuo Sovietų Sąjungos žlugimo. Baku nemažai lėšų investuoja į kariuomenės modernizaciją, todėl dažnai baiminamasi, kad regione gali kilti rimtas konfliktas. Kol kas stabilumą regione palaiko Armėnijoje dislokuotos Rusijos pa jėgos. Taip pat Azerbaidžanas mez ga gan artimus ryšius su Europa ir JAV, o Baku ir Teherano santykiai – gerokai pašliję. Tai suteikia Armė nijai galimybę balansuoti tarp ga lią regione turinčių šalių. Vis dėlto ekonominė padėtis šalyje nėra gera. Prie stabilumo neprisideda ir komp likuoti santykiai su kaimynais. Parengė Valentinas Beržiūnas
mln. dolerių
kompensaciją apsinuo- dijusiai australei turės sumokėti greitojo maisto milžinė KFC.
A.P.Kasperavičius: „Armėnų genocidas yra istorinis faktas“ Turkai armėnų genocido faktą neigia, armėnai reikalauja pripa žinti. Kieno pusėje teisybė? Pa sak istoriko Algio Povilo Kaspe ravičiaus, genocidas buvo ir tai – istorinis faktas.
genocidu nelaiko.
8
– Dėl armėnų genocido – ar šis klausimas nėra pernelyg po litizuojamas? Praėjo beveik šimtas metų, o iki šiol Armė nija ir Turkija kariauja šaltą jį karą. – Armėnų genocidas yra istorinis faktas. Daugybė žymių istorikų apie tai rašė. Seniai žinoma, kad 1915 m. buvo pradėtos masinės ir organizuotos žudynės. Kartais sa koma, kad išžudyta buvo 1,5 mln. žmonių. Tiesa, dalis jų žuvo nuo bado, tačiau didelė dalis buvo ma siškai žudomi. Beje, šios žudynės buvo vykdytos nežmoniškai žiau riai, ir tai yra faktas. Žinoma, kai kurie, net Lietu voje, bando sakyti, kad tai nebu vo genocidas. Bet galiu priminti, jog net tarpukariu išleistos lietu vių enciklopedijos pirmame tome apie Armėniją genocido klausimui skirti net du puslapiai. Šiuo atve ju kalbėti apie politiką – sudėtin ga. Lietuva beveik neturėjo ryšių su armėnais. Kitas svarbus dalykas – dauge lio pasaulio šalių enciklopedijo se, tiesa, kai kur mažiau, kai kur daugiau, aprašomas šis faktas. Bet Turkija tai kategoriškai nei gia. O, kaip jau sakiau, tai yra is torinis faktas. Juk ir Lietuvos Seimas yra pri ėmęs rezol iuc iją, kur ia pripa žinta, kad armėnų žudynės bu vo genocidas. Daugelis šalių tai yra pripažinusios. Ir Prancūzi ja, ir Rusija. Gal tik JAV Senate šis pripažinimas niekaip nepra
siskina kelio. Tiesa, JAV prezi dentai spaudžia senatorius, gal koks Jimmy Carteris nespaudė, tačiau Turkija – pernelyg svarbi JAV sąjungininkė.
Armėnų žudynės vykdytos viešai, o Lietuvoje, nors tremtiniai išgyveno didžiules kančias, jie nebuvo organi zuotai žudomi. – Vis dėlto yra politika ir yra is torija. Tarkime, kai kurie Lie tuvos politikai nuolat primyg tinai Rusijai kelia okupacijos žalos atlyginimo klausimą. Nuo to mūsų santykiai su kaimynais ne tik negerėja, bet ir prastėja? – Na, lyginti Lietuvos ir Armėnijos klausimus – neteisinga. Vien jau dėl to, kad net baisiausiais stali ninio teroro metais niekas nekėlė tikslų sistemiškai naikinti lietu vių tautą. Juk dalis lietuvių tau tos nepatyrė represijų, tik turėjo paklusti. Armėnų žudynės vykdy tos viešai, o Lietuvoje, nors trem tiniai išgyveno didžiules kančias, jie nebuvo organizuotai žudomi. Tiesa, dalis armėnų nebuvo nu žudyti, jie mirė badu, bet tie, ku rie nebuvo vietoje pasiųsti myriop, buvo kankinami, o paskui vis tiek nužudomi. Tai tikrai kitoks atvejis nei Lietuvos. Manau, kad armėnų genocidas – išskirtinis atvejis. Juk net buvęs popiežius Jonas Paulius II vienoje iš savo homilijų yra išsireiškęs, kad armėnų ge nocidas buvo tarsi įžanga į XX a. žudynes, tokias kaip holokaustas. Žinoma, tiesiogiai šios žudynės
nesusijusios. Žydų Turkijoje nie kas nežudė. – Ar dabartinės šalys, kurios laikomos buvusių imperijų teisių perėmėjomis, pagrįstai kaltinamos buvusiais pirmta kių nusikaltimais? – Turkija yra Osmanų imperijos teisių perėmėja. Tiesa, daug dalykų Turkija iš Osmanų imperijos ne perėmė. Tarkime, sultono instituci jos ir jo dvasinės valdžios. Tai buvo panaikinta, nes Turkijoje vyko euro pietizacija. Tačiau genocido klausi mas visuomet neigtas. Apskritai iki šiol krikščionys Turkijoje nesaugūs, galbūt tik Stambule saugiau. Juk mes žinome, kad dar 1955 m. vyko pogro mai. Ir tai – istoriniai faktai. – Koks, jūsų nuomone, gali mas šio klausimo sprendimas? Kai kurie sako, kad reikėtų diskutuoti. Ir ne politikams, o mokslininkams? – Matote, diskutuoti nėra dėl ko. Be abejo, iki šiol diskusijų, tarki me, dėl žydų genocido, vyksta la bai daug. Tačiau ką diskutuoti? Na, galima apie aukų skaičių. Ži noma, kad buvo nužudyta tiek ir tiek, tačiau niekas negali pasakyti tikslaus skaičiaus. Dėl galimo sprendimo – beje, ES gan taikliai elgiasi teigdama, jog Turkijos priėmimas į ES nebus svarstomas, kol Ankara nepripa žins, kad buvo vykdytas genocidas ir kad buvo bent jau milijonas au kų. Žinoma, yra ir kitų problemų, dėl kurių Turkijos ir taip neno rima priimti į ES gretas, bet vie nas klausimų vis dėlto yra genoci do. Kol bus bandoma aiškinti, kad tai tebuvo karas, nebus sprendimo. Juk tai buvo organizuotos žudynės, yra šimtai liudijimų. Kalbino Valentinas Beržiūnas
Skerdynės: pasak A.P.Kasperavičiaus, apie masines ir organizuotas armėnų žudynes likę šimtai liudiji-
mų, apie jas rašė daugybė žymių istorikų.
„Scanpix“ nuotr.
12
ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012
pasaulis Gražiausių moterų dešimtukas
Beyoncé
JAV žurnalas „People“ paskelbė šių metų gražiausių pasaulio moterų sąrašą. Jo pirmos eilutės patvirtino kai kurių mokslininkų teiginius, kad moters grožis la biausiai atsiskleidžia, kai ji įžen gia į ketvirtą dešimtį. Pirma vie ta atiteko 30-metei dainininkei Beyoncé, antra – 39 metų Ko lumbijos aktorei, modeliui ir te levizijos vedėjai Sofiai Vergarai, trečia – 36 metų aktorei Charli ze Theron.
Sofia Vergara
Salos prižiūrėtojas dėl nieko nesigaili Kai britas Benas Southallas 2009 m. gavo „geriausią pasaulyje“ dar bą, daugelis jam pavydėjo. Bet da bar vyriškis prisipažįsta, kad gy venimas rojaus kampelyje nebu vo panašus į atostogas ir vos ne nuvarė jo į kapus.
Prieš trejetą metų B.Southallas įveikė 34 tūkst. kitų pretendentų, kurie taip pat norėjo gyventi pra bangiuose viešbučiuose, pramo gauti vandens slidėmis ir nardyti – visa tai buvo Australijos Ha miltono salos prižiūrėtojo dar bo dalis. Be to, už tai dar mokėjo. Už pusės metų darbą britas gavo 150 tūkst. Australijos dolerių (405 tūkst. litų) atlyginimą.
Skriejant vandens motociklu britui įgėlė mirtinai nuodinga medūza. Jis kamavosi visą parą, bet sugebėjo išsikapstyti.
Gavęs atogrąžų salos prižiūrė tojo darbą, B.Southallas pasiėmė draugę ir šešis mėnesius kelia vo po salą ir aplink ją, reklamuo damas šį rojaus kampelį. Jis iš bandė turistines vietas aplink Didįjį Barjerinį rifą, tinklarašty
je skelbė nuotraukas, vaizdo įra šus ir žinutes. Bet darbas pasirodė esąs ne vi sai toks, kokio britas tikėjosi. Da bar jis juokauja, kad tai buvo ne geriausias, o sunkiausias pasau lyje darbas. Be pagrindinių pareigų, B.Sout hallui teko filmuotis televizijos „National Geographic“ laidose ir vaikams skirtame Australijos tele vizijos šou „Visiškai laukinis“. Per keturis mėnesius jis valtimi ir dvi račiu įveikė 1600 km palei Didįjį Barjerinį rifą ir taip pakartojo ka pitono Jameso Cooko maršrutą. B.Southallui teko patirti rim tų pavojų. Pavyzdžiui, skrie jant vandens motociklu jam įgėlė mirtinai nuodinga medūza. Britas kamavosi visą parą, bet sugebėjo išsikapstyti. Naujos pareigos paveikė ir B.Southallo asmeninį gyvenimą. Dėl darbo jį paliko draugė, bet Australijoje vyras susirado nau ją meilę ir šiemet ketina su ja su situokti. Salos prižiūrėtojo karjera tęsiasi sėkmingai. Jis buvo paskirtas vi sos Kvynslando valstijos turizmo ambasadoriumi. Tad apibendrin damas trejus pastaruosius gyve nimo metus britas teigia, jog ne sigaili, kad praleido laiką būtent šitaip. Anot B.Shouthallo, jis daug išmoko: filmuoti, montuo ti, rengti pristatymus ir dalyvauti viešuose pasirodymuose. BBC inf.
Charlize Theron
jo darbas buvo sunkiausias pasaulyje, bet džiaugiasi išmokęs daug naujų dalykų. AFP nuotr.
Madeleine Stowe
Dangstydamasis krikščionybės var du, Viešpaties pa sipriešinimo armi jos (VPA) vadeiva Josephas Kony nu žudė tūkstančius afrikiečių. JAV žur nalo „Newsweek“ korespondentas stebėjo, kaip vyksta vieno baisiausių Afrikos žudikų medžioklė.
Operacija: J.Kony (nuotr. viršuje) ir jo sukilėliai išsibarstė plačioje teritorijoje,
Karo nusikaltėlio Džiunglėse ieško pėdsakų
Majoras Richardas Kidega skynėsi kelią per medžių ir dygliuotų krū mų tankumyną ir staiga sustingo. Priekyje žygiavęs jaunas Ugandos kareivis iškėlė suspaustą kumštį – tai ženklas sustoti. Pakėlę automa tus AK-47, R.Kidega ir jo vyrai tyliai šukavo džiungles ieškodami men kiausių priešo žymių, tokių kaip švieži kojų pėdsakai arba sutrypti krūmai. Priekyje jie pamatė vijok linius augalus, slepiančius įėjimą į urvą. Tai būtų puiki vieta pasalai. „Tokiose vietose mėgsta slėptis VPA sukilėliai“, – tarė R.Kidega. VPA lyderio J.Kony medžioklė lė tai pajudėjo toliau. Centrinės Afrikos Respublikos nesvetingos džiunglės yra sukilė lių paieškos epicentras. Kiekvieną dieną Ugandos kareiviai, padeda mi JAV specialiųjų pajėgų, šukuoja miškus, ieškodami vieno sunkiau siai pagaunamų šiuolaikinės isto rijos nusikaltėlių, kuris pagrobė tūkstančius vaikų, berniukus pa vertė kariais, o mergaites – sekso vergėmis. Skaičiuojama, kad VPA nužudė maždaug 70 tūkst. civilių, pagrobė 40 tūkst. vaikų ir išvijo iš namų šimtus tūkstančių gyventojų keturiose valstybėse. „Jo dienos suskaičiuotos“
Įspūdžiai: B.Southallas juokauja, kad Hamiltono salos prižiūrėto
Lily Collins
Judėjimas, kuris dabar nusirito iki skerdynių, prievartavimų ir ne tgi kanibalizmo, atsirado 1986 m. kaip visuomenės maištas prieš
Ugandos prezidentą Yoweri Mu seveni. Iš pradžių daugelis Šiaurės Ugandoje palaikė protestą prieš vadovą, kurio armija negailestin gai persekiojo šioje valstybės da lyje gyvenančią ačiolių tautą. Bet vėliau maištas išsikvėpė, J.Ko ny pradėjo kaltinti savo žmones, kad nusigręžė nuo Dievo, ir baus ti juos nupjaudamas lūpas, nosis arba ausis. J.Kony ir jo padėjėjai versdavo pagrobtus vaikus žudyti savo šeimas, kad jie taptų ištikimi. Tuos, kurie nepaklusdavo, sukilė liai patys nužudydavo. J.Kony medžioklė, žinoma kaip operacija „Žaibuojantis griausti nis“, vyksta keturiose šalyse. Jo je dalyvauja keli šimtai karių, iš jų bent 100 – amerikiečiai. Maišti ninkų vadeiva patraukė tarptau tinės bendruomenės dėmesį po to, kai JAV nevyriausybinė organiza cija „Nematomi vaikai“ parodė jį 30-ies minučių vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas portale „Youtube“ ir peržiūrėtas 87,5 mln. kartų. Fil mas sukėlė pasipiktinimą ir atnau jino raginimus žiaurumų vykdyto jus patraukti atsakomybėn. Jeigu bus sučiuptas gyvas, J.Kony stos prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą. Ši institucija 2005 m. pateikė jam ir dar dviem VPA va deivoms kaltinimus nusikaltimais žmonijai. Po trejų metų, 2008 m. Kalėdų dieną, J.Kony ir jo kariai surengė keršto skerdynes Kon go Garambos nacionaliniame par
ke. Sukilėliai mušė ir pjovė civilius, degino jų kaimus. Nuo to laiko J.Kony liko nemato mas, ir jo paieškos kartais panašėja į vaiduoklio medžioklę. Bet opera cijai „Žaibuojantis griaustinis“ va dovaujantis pulkininkas Josephas Balikuddembe ryžtingai nusiteikęs jį sučiupti. „Jis gali visą laiką slaps tytis, bet negali visiškai išnykti. Jo laikas ateis. Jo dienos suskaičiuo tos“, – kalbėjo pulkininkas.
2008 m. Kalėdų die ną J.Kony ir jo kariai surengė keršto sker dynes Kongo Garam bos nacionaliniame parke. Sukilėliai mu šė ir pjovė civilius, degino jų kaimus. Išniekino Dievo įsakymus
J.Kony iškilo ankstyvaisiais prezi dento Y.Museveni režimo metais, kai dešimtys Ugandos ginkluotų grupuočių kovojo tarpusavyje dėl įtakos. Viena garsiausių sukilėlių tuomet buvo moteris Alice Lakwe na, Šventosios Dvasios judėjimo ly derė. Ji teigė galinti valdyti dvasių pasaulį ir įtikino tūkstančius se kėjų, kad jie yra atsparūs kulkoms. Y.Museveni galiausiai ištrėmė A.Lakweną, o jos vietą užėmė J.Ko
13
ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012
pasaulis Gražiausių moterų dešimtukas
Christina Hendricks
Michelle Williams
Paula Patton
Miranda Lambert
Kunigaikštienė Catherine
Terorizmas pasiekė Ukrainą Rytų Ukrainos Dniepropetrovsko mieste vakar per keturis sprogi mus buvo sužeisti 29 žmonės. Ša lies vadovas šiuos išpuolius pava dino iššūkiu valstybei. Iššūkis visai valstybei
Iš viso per keturis sprogimus bu vo sužeisti 29 žmonės, vienam jų teko amputuoti ranką. „Mes suprantame, kad tai dar vienas iššūkis mums, visai vals tybei“, – pareiškė Ukrainos pre zidentas Viktoras Janukovyčius. Per pirmą sprogimą prie tram vajų Operos teatro stotelės mies to centre maždaug 11.50 val. vie tos (ir Lietuvos) laiku nukentėjo penki žmonės. Jie, patyrę įvai raus sunkumo traumų, buvo nu vežti į ligoninę.
todėl jų paieškos vyksta net keturiose valstybėse.
Antrasis sprogimas po 30 mi nučių nugriaudėjo prie kino teat ro „Tėvynė“. Tuomet buvo su žeisti septyni žmonės. Trečias sprogimas 12.45 val. įvyko prie Lazario Globos parko, buvo sužeisti du žmonės. Nepaprastųjų situacijų minis terija taip pat aiškinasi, kokiomis aplinkybėmis prie Operos teatro, netoli pirmojo sprogimo vietos, 13 val. įvyko ketvirtas sprogimas ir kiek per jį buvo sužeista žmonių. Mieste kilo sąmyšis
Policija nurodo, kad sprogstamie ji užtaisai buvo padėti šiukšlių dė žėse. Į Dniepropetrovską skubiai išvyko operatyvinė grupė, kuriai vadovauja vidaus reikalų minist ras Vitalijus Zacharčenka.
Dniepropetrovs ke nustojo veik ti mobilusis ryšys, policininkai puo lė tikrinti miesto šiukšliadėžių.
„Scanpix“ nuotr.
medžioklė ny, kuris netgi apsirengdavo mote riškais drabužiais. Jis nusivedė iš tikimų kareivių armiją į miškus. J.Kony buvo ramus vaikas ir nemėgo muštis. Jo tėvas bažny čioje skaitė katekizmą. Bet 1987 m. jo šalininkų armija peraugo visas kitas ginkluotas grupuotes, o dar per ketvirtį amžiaus jis išnieki no dešimt Dievo įsakymų, kuriais, kaip pats teigia, remiasi vadovau damas VPA. Nors manoma, kad J.Kony turi tik kelis šimtus karių, išsibarsčiu sių plačioje teritorijoje, jie sugebė jo pasėti užmirštame Afrikos kam pelyje mirtį ir baimę. Žudyk, arba būsi nužudytas
Jas savo akimis matė ir patyrė aš tuonmetis Fosteris Mizeredi, pa grobtas kartu su seserimi per su kilėlių reidą pernai jų gimtajame kaime Konge. Po kelių savaičių VPA vadai liepė jam ir kitiems pagrob tiems vaikams lazdomis mirtinai sumušti vyrą. Pastarasis prasikalto tuo, kad kalbėjo azandžių, o ne J.Ko ny gimtąja ačiolių kalba. „Visi buvo me priversti dalyvauti. Ir man teko jį mušti“, – pasakojo F.Mizeredi. Berniukas šiemet pabėgo nuo su kilėlių, bet prieš tai dar matė, kaip jie nužudė vyrą, kuris nepajėgė pa nešti krovinio, ir moterį, prisipaži nusią, kad yra ragana. „Jie liepdavo nužudyti žmogų, o jeigu atsisaky davai – nužudydavo tave“, – aša rodamas pasakojo berniukas.
„Kol kas niekas nesulaikytas“, – sakė policijos atstovas. Pareigūnai kol kas nepateikė jo kio paaiškinimo ar motyvo ir ne sakė, kas galėtų būti atsakingas už šiuos sprogimus. Teisėsauga ėmėsi ypatingų sau gumo priemonių. Dniepropetrovs ke nustojo veikti mobilusis ryšys, policininkai puolė tikrinti mies to šiukšliadėžių, taip pat žmo nių su kuprinėmis, rankinėmis ir įtartinais paketais. Karlo Marxo prospektas, vedantis prie stoties, buvo uždarytas. Mieste pasirodė šarvuočiai. Gyventojai paraginti nesinaudoti metropolitenu. Vietos žiniasklaida pranešė, kad mieste kilo panika. Mokyk los paleido vaikus namo, uždary tos parduotuvės, sustojo transpor tas. Evakuota geležinkelio stotis. Į Dniepropetrovską vykstantys trau kiniai sustojo miesto prieigose.
Persekioja nuolat
Per sausąjį sezoną, nuo lapkri čio iki balandžio, Vidurio Afriko je trūksta vandens ir maisto. VPA sukilėliai kasinėja laukinius bata tus ir renka uogas. Kai randa van dens, sutrina nuodingą medžio žievę į miltus ir merkia šį mišinį į vandenį, nuodydami ir gaudydami žuvis. Žaizdas jie tvarsto medžių lapais. Sukilėliai medžioja antilopes, šernus, bizonus, o jeigu turi ga limybę apsistoti ilgesniam laikui, augina pasėlius. Ugandos ir JAV kariai mano, kad jeigu J.Kony ir jo kariai randa vietą pavalgyti, atsigerti ir pernakvoti, jie anksčiau ar vėliau į ją grįš. Bet majoras R.Kidega neketina leisti jiems apsistoti. Jo vyrai pripratę prie ilgų kelio nių per džiungles, amerikiečių GPS technologija padeda jiems nenuklysti toli nuo vandens šaltinių. R.Kidega pats buvo pagrobtas sukilėlių keturis kartus. Tris kar tus jį paleido, o ketvirtą jis pabėgo pats. Sukilėliai nužudė jo tėvą ir dėdę. Užaugęs 1989 m. vaikinas stojo į armiją ir nuo to laiko kovo ja su J.Kony. „Aš netekau artimųjų. Jie tiesiog žudo savo žmones, – teigė R.Kide ga. – Jeigu paliksime jį čia, jis su rinks daugiau žmonių ir grįš. Tai ne tik mūsų, bet ir viso pasaulio pro blema.“
Bombos: sprogstamieji užtaisai buvo padėti šiukšlių dėžėse žmonių
Birželį ir liepą Ukraina bus viena Europos futbolo čempionato šei mininkių. Šalies valdžia kreipėsi į tarp tautinę bendruomenę ir pažadė jo užtikrinti čempionato dalyvių ir svečių saugumą. Grupinės varžybos birželį vyks keturiuose Ukrainos miestuose: Ki jeve, Donecke, Charkove ir Lvove.
Parengė Julijanas Gališanskis
„Reuters“ nuotr.
BNS inf.
Stambus pramonės centras
Dniepropetrovskas, esantis 400 km į pietryčius nuo sostinės Ki jevo, yra vienas didžiausių Ukrai nos pramonės centrų, o sovieti niais laikais taip pat buvo svarbus branduolinės, ginklų ir kosmoso pramonės centras. Šis miestas buvo kaip trampli nas į valdžią buvusiam preziden tui Leonidui Kučmai, kuris šalies vadovo poste dirbo 1994–2005 m. Dniepropetrovske taip pat yra gi musi dabar kalinama opozicijos lyderė Julija Tymošenko. Išpuoliai panaudojant bombas šioje buvusioje sovietinėje res publikoje yra retas dalykas, tačiau politinė įtampa šalyje šiuo metu didelė dėl J.Tymošenko kalinimo. Buvusi premjerė pernai spalį buvo nuteista septynerius metus kalėti dėl piktnaudžiavimo valdžia, bet visus kaltinimus neigia. Žada užtikrinti saugumą
gausiai lankomose vietose.
14
šeštADIENIS, balandžio 28, 2012
vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
S.Kaminskas: „Durų paskui Kodėl išvažiuoji – juk tau taip gerai sekėsi? Tokius smalsius naujųjų bičiulių ir klien tų klausimus teko atremti floristui Sigi tui Kaminskui, kuris, regis, jau spėjo įleisti šaknis saulėtojoje Tenerifėje.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
800 eurų – lyg iš dangaus
Kaip ir tuomet, kai maždaug prieš pusantrų metų krovėsi lagaminus į šią Kanarų salą, taip ir dabar, vos prieš keletą dienų parskirdęs į gimtąjį kraštą, klaipėdietis tiki na, jog paskui save durų neužt renkia. „Kai ką nors iš pažįstamų susi tinku gatvėje, visi teiraujasi – ar il gam? Niekas neklausia, ar visam. Atsakau, kad bent jau iki rudens – tikrai. Nenoriu taip staigiai šoki ruoti žmonių“, – juokėsi Sigitas. Kartu su drauge Jurga bei sūnu mi Kajumi klaipėdietis namo grįžo nešinas vos keliais lagaminais. Visą užgyventą „turtą“ vyras iš dovanojo, dalį pardavė. Vieną sekmadienį surengęs daiktų išpardavimą po vieną eu rą, Sigitas šypsojosi turėjęs ne tik smagią atrakciją, bet ir užsidirbęs 800 eurų. „Atrodo, neilgas laiko tarpas, bet prisikaupė tokia galybė daiktų, – stebėjosi pašnekovas. – O gė lių salono įrangą palikau pas vie ną kiną. Sutarėme taip – jis vis ką nuperka už 1000 eurų, o jei iki lapkričio 1-osios aš grįšiu, galėsiu viską atgauti už tą pačią sumą. Jei ne – jis galės naudotis tais daiktais kaip nori.“ Nesuprato, kodėl išvyksta
Būsena: į Klaipėdą S.Kaminskas grįžo kupinas kūrybinės energijos ir naujų sumanymų.
Vytauto Petriko nuotr.
Sigitas neneigia – šis sprendimas buvo ilgai brandintas ir sunkus. „Vis dėlto įdėjau labai daug pa stangų, manau, kad ilgainiui bū čiau gerai įsisukęs. Ir žmonės nesuprato, kodėl aš išvažiuoju. Tačiau priežasčių grįžti susikau pė ne viena. „Gėlių fabriko“ si tuacija vertė apsispręsti, ar salo ną reikia parduoti, arba kažką su juo daryti. Be to, ir Jurgai Teneri fėje buvo nuobodu. Jei ji su vai ku būtų išvažiavusi, kokia prasmė
man būtų ten pasilikti. Darbas – namai, darbas – namai. Ir dau giau faktiškai nieko“, – atviravo floristas. Anot Sigito, sezono metu tekda vę dirbti kiekvieną savaitės dieną. Vienintelis išganymas – po ke letą valandų trunkančios popie tės siestos.
Milijonų neuždirb si nei čia, nei ten. Ga liausiai ir tokio tiks lo neturiu.
„Eidavau į darbą devintą ry to, o kavinių, restoranų savinin kai jau išsirikiavę. Baigdavau aš tuntą vakaro, o jie vis dar ant kojų ir žinau, kad tik kokią vienuoliktą vakaro galės eiti namo. Ir taip die na iš dienos. Nežinau, kiek galima taip tempti. Tačiau jei nori uždirb ti, turi dirbti pats, todėl ten išsilai ko tik šeimos verslas“, – pasakojo klaipėdietis. Gerberos, rožės, gvazdikėliai
Pašnekovas neabejoja, jog ši Tene rifėje įgyta patirtis – neįkainoja ma. Ir daugelis lietuvių verslinin kų iš tenykščių gyventojų turėtų ko pasimokyti. „Gyvendamas ten labai aiškiai supratau, kad jei turi mažą vers lą, negali būti samdomi trys ketu ri žmonės, kaip įprasta pas mus. O po to verkšlename, kad mokesčiai smaugia. Tai dirbk pats ir pats save išsilaikyk“, – kalbėjo Sigitas. Kūrėjas neneigė, jog svetur tur tų nesusikrovė. „Milijonų neuždirbsi nei čia, nei ten. Galiausiai ir tokio tiks lo neturiu. Svarbiausia – sveikata ir gera nuotaika, – šypsojosi Sigi tas. – Be to, ir mano apsisprendi mas išvažiuoti nebuvo susijęs su
15
šeštADIENIS, balandžio 28, 2012
vakarė Užkariauti Maskvą Šiuo metu Vilniuje gyvenanti ir kurianti klaipėdietė Jurga Karčiauskaitė-Lago bandys užkariauti ir įnoringą Maskvos rinką. Rusijos sostinės centre įsikūrusiame „Elita Flora“ salone juvelyrė neseniai pristatė savo autorinius kūrinius: 22 masyvius rankų darbo papuošalus iš aukso, sidabro bei brangiųjų akmenų. Didžiąją kolekcijos dalį sudarė pakabukai ir vėriniai. Kamerinio vakaro metu svečiai buvo vaišinami šampanu, skambėjo gyva muzika.
save niekada neužtrenkiu“ finansiniais dalykais. Tiesiog kai man suėjo 50 metų, pats sau pa sakiau – arba dabar, arba kai bus 60, priekaištausiu sau, kad to ne padariau. O dabar galiu pasakyti – aš tai padariau.“ Ar Tenerifė pateisino su pro fesinėmis ambicijomis susijusius lietuvio lūkesčius? „Vienas Vokietijoje daug metų dirbęs floristas man kartą pasakė – tai, ką mes mokame, ką sugeba me, čia nereikalinga. Iš tiesų nie kada nemaniau, kad gali būti toks žemas lygis. Gal tai susiję su tuo, kad ten visada vasara, visus metus žydi gėlės, žaliuoja medžiai. Ga lima kalbėti apie kavos ar maisto kultūrą, tačiau floristikos kultūros nėra. Viskas primityvu iki negalė jimo. Gelbėdavo skandinavai, vo kiečiai, anglai, o ispanai skintų gė lių nevertina“, – aiškino Sigitas. Pašnekovas šypsojosi, jog per vi są buvimo laiką Tenerifėje nė karto nematė smulkiažiedžių rožių. Nors saugodami vietinę rinką salos gyventojai nemažai gėlių už siaugina patys, jų asortimentas – ribotas. „Gerberos, rožės, gvazdikėliai, chrizantemos – tai ir sukdavosi tas pats ratas“, – juokavo floristas. Didžiausias turtas – žmonės
Sigito tikinimu, grįžęs į gimtinę jis jaučiasi taip, lyg niekur nė nebu vo išvažiavęs, lyg namų duris bū tų užvėręs vos vakar. „Atrodo, lyg niekas ir nepasikei tė. Gal tik kiek keista, kad gatvėje be saiko prašinėja cigarečių, – pri siminęs pirmuosius įspūdžius šyp sojosi klaipėdietis. – O šiaip jau čiuosi puikiai, čia viskas labai gerai. Kaip gali būti blogai? Mes tiesiog nesusimąstome, o ką aš pats pa dariau, kad valstybei būtų geriau? Kad žmonės iš proto eina – nema ža dalimi kalti ir patys. Pažiūrėki me, prie ko privedė kad ir besaikis vartojimas.“ Floristo galvoje jau knibžda nau jos idėjos, kurias jis viliasi įgyven dinti netrukus. „Norėčiau rengti vakarėlius, ku rių metu galėčiau pamokyti, kaip pačiam pasidaryti puokštę, deko ruoti stalą. Taip pat ketinu kurti puokštes iš žmonių atsineštų gė lių“, – sumanymais dalijosi pa šnekovas. Ar Tenerifėje yra dalykų, kurių klaipėdietis ypač ilgėsis? Pasak Sigito, pirmiausia tai yra žmo nės – šilti, draugiški, savi, pa slaugūs. Laimės, mano meile – tokiais žodžiais savo „senjorą floristą“ išlydėjo naujieji lietu vio bičiuliai.
Etapas: nuostabų gamtovaizdį ir gėlių saloną Tenerifėje S.Kaminskui nuo šiol primins tik nuotraukos.
Asmeninio archyvo nuotr.
16
šeštADIENIS, balandžio 28, 2012
vakarė
Indijoje avarijos kaltininką sumuša Gaminamas ilgiausiai pasaulyje
Egzotika: T.Palšis pirmasis Lietuvoje įsigijo „Royal Enfield“.
Panorėjęs pabūti vienas ir paklajoti po pa saulį verslininkas bei keliautojas Tomas Palšis Indijoje netikėtai atrado legendi nį britų-indų motociklą „Royal Enfield“. Su juo nukeliavo tūkstančius kilometrų ir ketina surengti išvyką Himalajuose į dau giau kaip penkių kilometrų aukštį ir egzo tišką valstybę – Butaną.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
važinėti su „Royal Enfield“? Indiškame motocikle bėgiai buvo kairėje, o stabdžiai – dešinėje pu sėje. Įprastai motocikluose pirmas bėgis spaudžiamas žemyn, kiti į viršų, o indiškame „Royal Enfield“ viskas buvo atvirkščiai: pirmas – aukštyn, kiti – žemyn. „Įvertinus, kad reikia važiuo ti kairiąja eismo juosta, gatvė se vaikštinėja drambliai, karvės, šunys, žmonės ir transporto eis mas vyksta chaotiškai, važinėjau trumpai, juolab norėdamas spausti stabdžio pedalą, spausdavau prie šingai...“ – juokėsi T.Palšis. Avarijos kaltininkus sumuša
Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Paslaptinga ir nesuvokiama
Jis nenorėjo būti panašus į Holivu do aktorių Bradą Pittą, NBA krep šininką Karlą Malonę, muzikantą Billy Joelą ar dainininką Julio Igle sias, kurie taip pat pamėgo indišką motociklą „Royal Enfield“. „Apie tai tik labai neseniai su žinojau“, – šypsosi Tomas, kuris pirmasis ir bene vienintelis Lietu voje turi išsiskiriantį senoviška iš vaizda motociklą, kurį pirko praė jusių metų balandį. „Ateina laikas, kai norisi pabū ti vienam, atsiriboti nuo mus vei kiančių stereotipų, paklajoti, pa mąstyti. Pavyzdžiui, apie Poncijų Pilotą“, – apibendrina daug po pa saulį keliaujantis Tomas. Atėjus tokiam laikui jis nusipirko pasitaikiusius pigius bilietus ir be veik dviem mėnesiams išvyko į jo kone svajonių šalį – Indiją. „Tai šalis, kurioje vyksta nesuvo kiami ir paslaptingi dalykai, – pri pažino T.Palšis. – Kartais net ne žinai, kas tave pastūmėjo nuvykti į vieną ar kitą vietą, kaip neapvogė
ten, kur apvagia, kodėl pasitiki tavi mi ar kaip dirba 20 mln. gyventojų turinčio Mumbajaus (buvęs Bom bėjus) miesto maisto išvežiotojai, akimirksniu randantys tikslų adresą ir nepaklystantys Indijos chaose.“ Apie dešimt motociklų išban dęs ir šešis motociklus šiuo metu turintis keliautojas jau nesistebė jo, kai prie jo priėjo ūsuotas indas ir įprastai jiems vos linguodamas galva angliškai paklausė: „Ar jums reikia motociklo?“ Užtenka pasakyti numerį
Tomas už 20 litų parai išsinuomo jo egzotišką, nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio išvaizdos ne keitusį motociklą „Royal Enfield“. Nereikėjo nei asmens dokumen to, nei užstato. Tik vietinio mobi liojo ryšio operatoriaus kortelės, kurią, žinoma, galima išmesti ir motociklą pavogti. „Bet tai – dar viena iš nesupran tamų ir žavinčių Indijos realybių“, – pripažino T.Palšis. Tiesa, išsinuomotas ne pasauli nės versijos „Royal Enfield“ Tomą nustebino, nors indas perspėda mas klausė, ar jam teko kada nors
Labai greitai Tomas sėdo ant eu ropietiškos, dar Antrajame pasau liniame kare tokio dizaino nau dotos „Royal Enf ield“ vers ijos motociklo. „Važ iuot i neįt ik im ai smag u ir patogu, – nuoširdžiai kalbė jo T.Palšis, – jei vairuotojui ne rūpi pasigirti kubatūra, išskirti niais duomenimis. Jei jis nori vien tik mėgautis važiavimu, yra cha rizmatiškas, meniškos sielos, nori džiazuoti, nebijoti būti kitoks.“ Tiesa, Indijoje vyriškiui dar te ko įprasti prie nerašytų taisyklių. Tik po dviejų savaičių jis jau žino jo, kad norint kažką perspėti reikia papypsėti vieną, lenkti – du kar tus. O trys garso signalai ar ištisas perspėja: skubu, traukitės iš kelio! Matydamas kitą transporto prie monę, kuri ruošiasi išvažiuoti iš šalutinės gatvelės, privalai kartą papypsėti. Tomas dabar juokiasi prisimi nęs situaciją, kai kartą aplenkė indą, taip pat važiuojantį „Roy al Enfield“, o šis supykęs pradėjo šaukti ir mosikuoti rankomis. Tik vėliau Tomas suprato, kad lenk damas jis nepanaudojo garsinio signalo.
Kaunietis įsitikino, kad tai – la bai svarbu, nes būdamas kaltas, ga li patekti į situaciją, apie kokias sa vo bestseleryje „Šantaramas“ rašė Gregory Davidas Robertsas. „Mačiau du kartus, kai avari jos kaltininką apspinta keliolika ar keliasdešimt žmonių ir puola mušti
Avarijos kaltininką apspinta keliolika ar keliasdešimt žmo nių ir puola mušti kumščiais, spardo kojomis.
kumščiais, spardo kojomis“, – apie matytus ir jam patikusioje knygoje aprašytus šokiruojančius liaudies teismus pasakojo verslininkas. Į kaimo diskoteką
Indijoje Tomas įprato prie vaiz dų, kai ant vienviečio „Roayl En field“ susiropštę penki ar net sep tyni žmonės, negana to, apsikrovę kalnu prekių, neįtikėtinais viražais laviruodavo gatvėse tarp dramblių ir karvių. Smalsumo vedamas Tomas Ča nai mieste (buvęs Madrasas) apsi lankė motociklų fabrike ir šypsojo si stebėdamas, kaip indas rankomis idealiai piešė geometrines figūras ant motociklo. „Royal Enfield“ kasdien pagami na po 700, tačiau jau statomas ki tas fabrikas, kuriame bus gamina ma po 2 000 stilingų motociklų per dieną. Kokiu greičiu teko važiuoti egzotišku motociklu? „Mieste, kuriame tvyro chaosas, o gatvėse daug gyvulių, kartais 30 kilometrų gali įveikti tik per kelias valandas, – pripažino Tomas. – Vis
„Royal-Enfield“ – tai tūkst anč ius gerbėjų visame pasaulyje tur int is legendinis motociklas. Jo istorija prasidėjo Did žiojoje Bri tanijoje dar 1890 m. „Royal Enfield“ tituluojamas sen iausiu motociklų gam intoju, kur is savo istor ija pra lenk ia legendas „Harley Davidson“ ir „Triumph“. Pirmasis „Royal En field“ motociklas su ant priek in io rato esančiu var ikl iu į gatvę išva žiavo 1901 m. „Royal Enfield“ motociklai įrodė savo galimybę net tik gatvėse, bet ir mūšio lauke, tarnaudam i karei viams net ir atšiauriomis dykumų sąlygomis. Pop ul iar iaus ias „Royal Enf ield“ model is „Bul let 500“ iki šių die nų išl aikė autent iš ką 1950 m. diz ainą ir yra vienas iš ne daugelio motocik lų, kur ių vis ą kor pus ą sud aro tik metal inės detalės. „Bullet 500“ yra il giaus iai gam in am as motociklo model is. „Royal Enf ield“ motoc ikl ai parduodam i daug iau nei 30 pa saul io šal ių. Kasmet jų parduoda ma apie 70 tūkst.
dėlto neužmiršiu, kai per kitą ke lionę su draugu Glenu naktį į dis koteką kaime skuodėme 90 kilo metrų per valandą greičiu.“ Pirko iš Lenkijos indo
Vos grįžęs namo keliautojas iškart pradėjo ieškoti, kur nusipirkti „Ro yal Enfield“. Netrukus pas jį iš Len kijos mikroautobusu atvažiavo 20 metų toje šalyje gyvenantis indas. „Jis atvežė ne tik naują Europai skirtą motociklą man, bet atsivežė ir savo, – malonią pažintį su indu pamena T.Palšis. – Dar buvo snie go, tad ilgai negalėjome važinėtis. Išgėrėme vyno, pabendravome, o kolega pripažino, kad per „Royal Enfield“ rado daug draugų visame pasaulyje.“ Ant žalios spalvos Tomo „Royal Enfield“ nekaba, kaip įprasta In dijoje, šventųjų paveikslėliai, ta lismanai ar dievybių figūrėlės. Vis dėlto 2011 m. vasarą motociklu nu važiavęs daugiau kilometrų nei au tomobiliu, verslininkas neslepia, kad prie sankryžų neatsigina mil žiniško susidomėjimo. „Žmonėms įdomu, koks čia mo tociklas, – apie 3 l benzino 100 km suvartojantį savo „Royal Enfield“ nesipuikuodamas pasakoja T.Pal šis. – Tiesa, merginų pavėžėti ne galiu, nes tik viena sėdynė. Nebent reikėtų specialiai užsisakyti.“ Tomas džiaugiasi, kad parvirtusį ant šono motociklą gali pakelti vie nas, ko negalėtų padaryti su 250 kg sveriančiu jo „Yamaha“. Dabar su „Royal Enfield“ klu bo nariais T.Palšis ketina surengti išvyką Himalajuose į daugiau kaip penkių kilometrų aukštį, egzotišką valstybę – Butaną. Kodėl jį sužavėjo motociklai? Keliautojas tik gūžtelėja pečiais ir pakartoja garsų posakį: „Auto mobilis veža kūną, o motociklas – sielą.“
Orai
Savaitgalį Lietuvoje numatomi šilti orai, kritulių bus nedaug. Šiandien silpnai palyti gali kai kur šiauriniuose rajonuose, temperatūra dieną sieks 17–25 laipsnius šilumos. Sekmadienis sausas, naktį bus 11–12, dieną – 20– 26 laipsniai šilumos.
Šiandien, balandžio 28 d.
+20
+18
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+23
Šiauliai
Klaipėda
+24
Panevėžys
+24
Utena
+25
5.59 21.08 15.09
119-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 247 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+25
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +26 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +8 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +13
kokteilis
Londonas +12 Madridas +14 Maskva +24 Minskas +21 Niujorkas +13 Oslas +15 Paryžius +16 Pekinas +19
Praha +28 Ryga +19 Roma +27 Sidnėjus +24 Talinas +15 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva +27
Vėjas
1–4 m/s
Seniai, labai seniai Dievas nulipdė de šimt Adomų. Bet greitai jiems rojuje ta po nuobodu ir apie tai papasakojo sa vo suk ūrėjui. Dievas davė jiems tešlos ir pasakė: – Teg ul kiekvienas iš jūsų nulipdo to kią moter į, kok ios nor i. Bet nepamirš kite įdėti į tešlą iš šitos lėkštelės po ga balėlį cukraus, kad gyvenimas su mo ter im i būt ų saldus. O aš įkvėpsiu gy vybę jūsų kūr iniams. Kai visos moter ys buvo nul ipdytos, Dievas paž iūrėjo į lėkštutę, kuri buvo tuščia, ir supyko: – Čia buvo vienuol ika cukraus gaba liukų. Kažkuris iš jūsų sukčiavo ir paė mė du gabal iukus. Kas tai padarė? Adomai tylėjo. Tada Dievas paėmė jų moter is ir, įkvėpęs joms gyvybę, išda lijo kiekvienam ne tą, kurią nulipdė, o kok ia pasitaikė. Nuo to laiko dev yn i vyrai iš dešim ties įsit ik inę, kad svet ima žmona sal desnė, nes joje daug iau cukraus. Ir tik vienas Adomas žino, kad visos moterys vienodos, nes tą cukraus ga balėl į jis pats ir suvalgė.
Marijampolė
+25
Alytus
Vardai Šiandien: Rimgailė, Vaidotė, Valerija, Vygantas, Vitalis, Vytuolis
balandžio 28-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+18
+16
+13
2
+14
+18
+17
+14
5
+16
+20
+20
+13
7
rytoj
Žinia iš rojaus
Vilnius
Rytoj: Augustinas, Indrė, Rita, Rosvita, Tarmantas
orai klaipėdoje Šiandien
+24
+25
pirmadienį
1876 m. Didžiosios Britani jos karalienė Victoria pa skelbta Indijos valdove. 1937 m. gimė Irako dik tatorius Saddamas Hus seinas. 1945 m. Italijos diktatoriui Benito Mussolini įvykdy ta mirties bausmė. 1969 m. Charles’is de Gaulle’is atsistatydino iš Prancūz ijos prez idento pareigų. 1974 m. Madr ide gimė ispanų aktorė Penelo pe Cruz.
1974 m. gimė aktorė, televizijos laidų vedė ja Eglė Jackaitė.
1986 m. gimė krepšinin kas Martynas Pocius. 1986 m. Sovietų vyriau sybė oficial iai pranešė apie incidentą Černoby lio AE. 2002 m. Aleks andras Leb ed is, suv aid in ęs svarbų vaidmen į su žlugdant 1991 m. pučą prieš tuomet į Sov iet ų Sąjungos lyder į Michai lą Gorbačiovą ir vėl iau varžęsis dėl prezidento posto su Borisu Jelcinu, žuvo per sraigtasparnio katastrofą.
Savaitgalį užlies vasariška šiluma Artimiausios poilsio dienos orai klaipė diečius vilios iš na mų. Sinoptikai pro gnozuoja, jog savait galį pajūrį užkariaus vasariška šiluma, ta čiau jau kitą savaitę ji pamažu trauksis.
Įvykiai žemėje Jaunuolis klausia merg inos: – Ar tu sut ikt um ištekėt i už turt ingo kvail io? – Arg i tu turtingas?
Žmona vyrui: – Matai šį vaiką nuot raukoje? Matai?! Tai šeštą valandą paimsi jį iš darže lio! *** Žmona klausia vyro: – Ar tiesa, kad mano kūno apimtys to kios pat, kaip grož io karalienės? – Taip, brang ioji, tiesa. Tik kit ų kūno vietų. Česka (jeigu visi žmonės turi angelus sargus, tai mano arba kažkur kirmija, arba labai ilgam užgėrė)
Lina Bieliauskaitė l.biliauskaite@kl.lt
Šeštadienį ir sekmadienį uostamies tyje bus nepastoviai debesuota. Ta čiau, pasak Lietuvos hidrometeoro logijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjo Liongino Pakščio, lietaus nelaukiama. Šeštadienį bus kiek šilčiau nei sekmadienį – oro temperatūra šian dien įdienojus kils iki 20–23, rytoj – iki 17–20 šilumos. Artėjančią naktį bus 9–12, o naktį į pirmadienį – 6–9 laipsniai šilumos. Savaitgalį vyraus nepastovios krypties 2–7 m/s vėjas. „Nuo kitos savaitės palaipsniui vės, oro temperatūra pirmadie nį, antradienį ir trečiadienį bus 15– 18, naktimis – 5–8 laipsniai šilu mos. Bus nepastoviai debesuota, be ženklesnių kritulių“, – prognozavo L.Pakštys. Pūs rytų, šiaurės rytų 4–9 m/s vėjas. Antroje savaitės pusėje ir toliau vės: dienomis temperatūra sieks maždaug 10–13, naktimis – 1–3 laipsnius šilumos. Kai kur Lietuvoje laukiama ir šalnų.
Virsmas: mieste jau sprogsta kaštonų pumpurai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.