2012-04-28 Klaipeda

PORTRETA S

ĮKVEPIANTYS G.LEŠKEVI ČIAUS VĖJ AI

L.Ka­va­liaus­kas ma­no, kad dau­ge­lis į po­li­ti­ką ei­na spręs­ti ma­te­ria­li­nių pro­ble­mų. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 6p.

Šiandien su „Klaipėdos“ dienraščiu priedas „TV diena“.

www.kl.lt

NET 37

PROGRA MOS

2012 m. balan džio 28 d.

balandžio 28, 2012 Nr. 99 (19 400)

JAUKUMA S Žydintis

TV HEROJU S

tortas mamai

KULINAR Improvizaci IJA

kuriems pa ja tiems, bodo silkė

ELEGANTIŠ + VAITĖS IŠSILAVIN KA, IRHOKRROYŽSASK OPAS IAŽODIS U IR MYLIMA SI – 55-E

RIŲ SULAU KUSI LIETUVOS TELEVIZIJA

KINO FO Senjor TELIS paieš ų laimės kos Indi joje

Kaina 1,60 Lt

Tiražas 36 160

Min­gė­je vėl grius me­džiai?

„Se­na­mies­tis man įau­gęs iki kau­lų.“ Klai­pė­dos se­na­mies­čio vers­li­nin­kams va­do­vau­ti pra­dė­ju­siai Lo­re­tai Ber­žans­kie­nei mies­to cent­ras ke­lia ypa­tin­gas emo­ci­jas.

2p.

Ši­lu­mos kai­na au­ga ir to­liau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vi­zi­ja: Ši­lu­tės me­ras V.Po­zin­gis, ne­pai­sy­da­mas sa­vi­val­dy­bei pri­teis­tos pu­sės mi­li­jo­no li­tų bau­dos, vėl ga­lan­da kir­vį Min­gės kai­mo kran­ti­nėms.

Prieš dve­jus me­tus ki­lęs skan­da­las dėl iš­ kirs­tų pust­re­čio šim­to me­džių Min­gės kai­ me ga­li pa­si­kar­to­ti – Ši­lu­tės ra­jo­no val­džia bau­džia­si grieb­tis kir­vio vėl, jei tik li­kę ne­nu­kirs­tie­ji truk­dys pra­si­dė­ju­siai kran­ti­ nės re­konst­ruk­ci­jai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­žas

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Rei­kės ir kirs

Jau ke­lias sa­vai­tes lie­tu­viš­ką­ja Ve­ ne­ci­ja va­di­na­ma­me Min­gės kai­me burz­gia įmo­nės „Ši­lu­tės po­lde­riai“ tech­ni­ka.

Abi­pus Mi­ni­jos upės už­per­nai iš­ kir­tus 237 me­džius, li­ku­sius jų kel­ mus sta­ty­bi­nin­kai iš­ro­vė, su­tem­pė į aikš­te­lę ir bul­do­ze­riais da­bar ly­gi­na

py­li­mą. Vie­na­me kran­te jau krau­ na­mi ir iš­trauk­ti me­di­niai po­liai.

Gy­ven­to­jai nuo­gąs­tau­ja, kad šim­ ta­me­čiai po­liai bus iš­mes­ti, o sta­ ty­bi­nin­kai sa­vo tech­ni­ka su­nai­kins ir pa­sku­ti­nius iš­li­ku­sius me­džius.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pri­pa­ži­no, jog sta­ty­bi­nin­kai pa­da­ rė gam­tai 561 tūkst. li­tų ža­lą ir pri­ tei­sė šią su­mą so­li­da­riai iš Ši­lu­tės sa­vi­val­dy­bės bei įmo­nės „Ši­lu­tės po­lde­riai“.

4

Pa­va­sa­rio su­lau­kę klai­pė­die­čiai vis tiek ne­ga­li bū­ti vi­siš­kai ra­mūs, – brangs­tant du­joms, ši­lu­mos kai­ na ir to­liau sieks re­kor­di­nių aukš­ tu­mų. Nuo ge­gu­žės ji vėl di­dės. To­ dėl mies­tie­čiams teks dau­giau mo­ kė­ti už karš­tą van­de­nį ir tem­pe­ra­ tū­ros pa­lai­ky­mą.

Nuo ge­gu­žės ši­lu­ma Klai­pė­do­je brangs dar ne itin daug – 0,4 pro­c.

Tiek pa­bran­go du­jos ir su­per­ka­mos ši­lu­mos kai­na.

Jau ki­tą mė­ne­sį įsi­ga­lio­sian­tis ši­lu­mos įkai­nis bus 25,71 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę be pri­dė­ti­nės ver­ tės mo­kes­čio.

Pas­ta­ra­s is gy­ven­to­jams yra leng­va­t i­n is ir sie­k ia 9 pro­c.

3

2

Ĺ EĹ TADIENIS, balandĹžio 28, 2012

miestas

Se­na­mies­tį gai­vins nau­ja mo­te­ris Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ĺ e­ťe­rius me­tus Klai­pė­dos vers­li­ nin­kĹł se­na­mies­Ä?io są­jun­gos pir­mi­ nin­ke bu­vu­si Eu­ge­ni­ja Odeb­recht ĹĄias pa­rei­gas uŞ­lei­do ki­tai vers­li­ nin­kei.

Klai­pė­dos vers­li­nin­kĹł se­na­mies­ Ä?io są­jun­gos vi­suo­ti­nia­me ata­ skai­ti­nia­me rin­ki­mĹł su­si­rin­ki­me or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­ke iť­rink­ta Lo­re­ta Ber­Şans­kie­nÄ—. Ji va­do­vau­ja „Til­to ga­le­ri­jai“.

Po­ky­Ä?iai są­jun­gos va­do­vy­bė­ je ÄŻvy­ko, nes E.Odeb­recht pa­ti pa­ reiť­kÄ— no­rÄ… pa­si­trauk­ti. Be to, jau bai­gė­si ir jos ant­ro­ji tre­jus me­tus tru­ku­si ka­den­ci­ja. „E.Odeb­recht sa­vo spren­di­mÄ… ne­bep­re­ten­duo­ti tap­ti pir­mi­nin­ ke mo­ty­va­vo tuo, jog vers­lo se­na­ mies­ty­je ne­be­tu­ri, o be to, la­bai re­tai be­bō­na ir Lie­tu­vo­je“‘, – pa­ sa­ko­jo nau­ja pir­mi­nin­ke iť­rink­ta L.Ber­Şans­kie­nÄ—.

Pak­laus­ta, ko­kiĹł dar­bĹł ji im­ sis, vers­li­nin­kÄ— tei­gÄ—, jog dvi­ra­Ä?io neiť­ra­di­nÄ—s – tÄ™s są­jun­gos pra­dė­ tus dar­bus. „Se­na­mies­Ä?io vers­li­nin­kĹł są­ jun­gai pri­klau­sau nuo jos su­si­bō­ ri­mo, to­dÄ—l nau­jo­kÄ— ne­su, tę­siu tai, kÄ… esa­me pra­dė­ję“, – ÄŻ atei­tÄŻ Ĺžvel­ gÄ— vers­li­nin­kÄ—.

Pir­ma­sis jos ir ki­tĹł se­na­mies­ Ä?io vers­li­nin­kĹł pro­jek­tas – se­ na­m ies­ty­je esan­Ä? ias su­l au­Ş y­tas ĹĄiukť­lia­dė­Şes pa­keis­ti nau­jo­mis, ku­rias tu­rė­tĹł nu­kal­ti uos­ta­mies­ Ä?io kal­viai. „Min­Ä?iĹł yra vi­so­kiĹł, gal or­ga­ni­ zuo­si­me kon­kur­sė­liĹł, pa­vyz­dĹžiui, rink­si­me gra­Şiau­siÄ… pa­lan­gÄ™. Man la­bai no­ri­si, kad se­na­mies­tis at­

R

„„Sau­gu­mas: nuo ťio sa­vait­ga­lio pa­jō­ry­je dirbs po­li­ci­nin­kai.

Pat­ru­liai dirbs ir pa­jō­ry­je „„Sie­k is: L.Ber­Şans­k ie­n ė tei­g ė,

kad pa­grin­di­nis jos or­ga­ni­za­ci­jos tiks­las – at­gai­vin­ti se­na­mies­tį.

gim­tĹł, to ir siek­si­me. Se­na­mies­tis man yra tar­si ĹĄir­dis, nes Ä?ia gi­miau ir uĹžau­gau“, – biog­ra­fi­jos fak­tus at­sklei­dÄ— L.Ber­Şans­kie­nÄ—.

Vi­suo­ti­nia­me su­si­rin­ki­me Klai­ pė­dos vers­li­nin­kĹł se­na­mies­Ä?io są­ jun­gos na­riai priė­mÄ— ir ki­tĹł reikť­ min­gĹł spren­di­mĹł.

Jie su­ta­rė su­ma­Şin­ti na­rys­tės or­ ga­ni­za­ci­jo­je mo­kes­tį nuo 25 iki 10 li­tų per mė­ne­sį.

Taip su­ma­Şin­tas ir sto­ji­mo į są­ jun­gą mo­kes­tis.

Anks­Ä?iau jis bu­vo 100 li­tĹł, o da­ bar sieks vos 20 li­tĹł. „Mo­kes­Ä?ius su­ma­Şi­no­me, kad pri­trauk­tu­mė­me kuo dau­giau na­ riĹł, nes kuo bō­si­me vie­nin­ges­ni, tuo dau­giau pa­siek­si­me“, – ÄŻsi­ti­ ki­nu­si L.Ber­Şans­kie­nÄ—.

At­ťi­lus ÄŻ pa­jō­rÄŻ pa­trau­kÄ— gir­tau­ti gam­to­je mÄ—gs­tan­tys klai­pė­die­Ä?iai. Nuo ĹĄeť­ta­die­ nio jiems Ä?ia tu­rė­tĹł tap­ti itin ne­ra­mu, mat po­li­ci­jos pa­tru­liai ke­ti­na pra­dė­ti pa­tru­lia­ vi­mÄ… pa­jō­rio zo­no­je.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Jau ĹĄÄŻ va­ka­rÄ… po­li­ci­jos pa­tru­liĹł eki­ pa­Şas iki vė­lu­mos dirbs ten, kur klai­pė­die­Ä?iai ir mies­to sve­Ä?iai la­ biau­siai mÄ—gs­ta il­sė­tis ĹĄil­tuo­ju me­ tĹł lai­ku.

Pa­rei­gō­nai pa­jō­ry­je dirbs iki pa­ sku­ti­nio­jo mies­to au­to­bu­so iť­vy­ki­ mo į mies­tą, tai yra iki 22 val.

Au­to­bu­sų vai­ruo­to­jai va­sa­ro­mis skun­dŞia­si, kad vė­ly­vi poil­siau­to­ jai daŞ­nai bō­na gir­ti ir ag­re­sy­vōs, ke­lia pa­vo­jų ne tik ki­tiems ke­lei­ viams, bet ir vai­ruo­to­jams. To­dėl

po­li­ci­nin­kų dar­bo lai­kas pri­de­ rin­tas prie ke­lei­vi­nio trans­por­to.

Ypa­tin­gas dė­me­sys bus ski­ria­mas gir­ta­ vi­mo vie­ťo­se vie­to­se pre­ven­ci­jai.

Pat­ru­liai Meln­ra­gė­je ir Gi­ru­liuo­se dirbs ir su­te­mus.

Pa­rei­gō­nai Şiō­rės tvar­kos ne tik pa­plō­di­miuo­se, bet ir prie mo­lo,

Klaipėdos berniukai vilki „Armani“?

KlaipÄ—doje kokia nors proga puoĹĄti skulptĹŤras jau tampa tradicija, taÄ?iau ĹĄios akcijos nepavyko susieti su jokia ÄŻsimintina Lietuvai ar pasauliui diena. NemaĹžai klausimĹł sukÄ—lÄ— ir tai, kad ant drabuĹžiĹł buvo aiĹĄkiai matomi „Arma-

au­to­mo­bi­liĹł aikť­te­lė­se bei au­to­ bu­sĹł sto­te­lė­se. Ypa­tin­gas dė­me­ sys bus ski­ria­mas gir­ta­vi­mo vie­ ĹĄo­se vie­to­se pre­ven­ci­jai. Sa­vait­ga­lÄŻ po­li­ci­nin­kai ke­ti­na su­reng­ti rei­ dÄ…, ku­rio me­tu ke­ly­je ÄŻ pa­jō­rÄŻ tik­ rins vai­ruo­to­jĹł blai­vu­mÄ…. Nuo ĹĄio sa­vait­ga­lio po­li­ci­nin­kai dvi­ra­Ä?iais va­Şi­nÄ—s ir pa­jō­rio pÄ—s­Ä?ių­jĹł bei dvi­ ra­Ä?iĹł ta­kais, vė­liau ke­tur­ra­Ä?iais jie va­Şi­nÄ—s ir pa­plō­di­miuo­se. „Ko ge­ro, pa­grin­di­nis dar­bas lau­kia tuo­met, kai pra­si­dÄ—s kai­ ti­ni­mo­si pa­plō­di­miuo­se se­zo­nas.

Ta­da at­nau­jin­si­me bend­ra­dar­bia­ vi­mą su gel­bė­to­jais. Per­nai toks bend­ras dar­bas bu­vo la­bai nau­din­ gas ir gel­bė­to­jams, ir mō­sų vy­rams.

Ra­gin­Ä?iau poil­siau­jan­Ä?ius Ĺžmo­nes ne­nu­ty­lė­ti ir pra­neť­ti bend­ruo­ ju pa­gal­bos te­le­fo­nu apie vie­ťo­sios tvar­kos pa­Şei­di­mus, ir, be abe­jo­nÄ—s, apie nu­si­kal­ti­mus. Mes bō­si­me pa­ si­ruo­ťę gel­bė­ti ir pa­dė­ti“, – ti­ki­no uos­ta­mies­Ä?io po­li­ci­jos pa­tru­liĹł va­ das Igo­ris La­pinĹĄ.

Vai­kas pa­kliu­vo po ma­ťi­na

parado.lt

AnkstyvÄ… ketvirtadienio rytÄ… KlaipÄ—doje saulÄ™ sveikino stilingai pasipuoĹĄusios skulptĹŤros MaĹžvydo alÄ—joje ir KruiziniĹł laivĹł terminale.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ni“ prekÄ—s Ĺženklai, o kabanÄ?ios etiketÄ—s liudijo, kad jie – originalĹŤs.

PaaiĹĄkÄ—jo, jog taip klaipÄ—dieÄ?ius pavasario proga pasveikino parado.lt, kuris ir inicijavo ĹĄiÄ… nuotaikingÄ… akcijÄ…. Jau geguŞę ĹĄis mados ir stiliaus klubas internete pristatys naujas ĹžinomĹł pasaulyje prekÄ—s ĹženklĹł drabuĹžiĹł, avalynÄ—s, aksesuarĹł ir parfumerijos kolekcijas.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ne­ti­kė­tai ÄŻ gat­vÄ™ iť­bė­gÄ™s aĹĄtuon­ metis vai­kas bu­vo sun­kiai su­Şa­ lo­tas pra­va­Şiuo­jan­Ä?io au­to­mo­ bi­lio.

Parado.lt inf.

=N_NQ\ Ya [b\a_

Ne­lai­mÄ— uostamiestyje ÄŻvy­ko penk­ ta­die­nÄŻ 12.37 val. Su­lu­pÄ—s gat­vė­je ties 6-uo­ju na­mu. ÄŒia iĹĄ uĹž sto­vin­Ä?io au­to­mo­bi­ lio ÄŻ jud­riÄ… gat­vÄ™ iť­bė­go 2004 m. gi­mÄ™s Ge­le­Şin­ke­lio gat­vė­je gy­ve­ nan­tis ber­niu­kas.

Pra­va­Şiuo­jan­tis au­to­mo­bi­lis jį par­tren­kė ir sun­kiai su­Şei­dė.

Berniukas gy­do­mas Klaipėdos vaikų ligoninės Rea­ni­ma­ci­jos sky­ riu­je. Ď nelaimę pakliuvusiam vaikui lō­Şo ne vie­nas kau­las, su­trenk­ta gal­va ir vi­daus or­ga­nai.

Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, au­to­mo­ bi­lio vai­ruo­to­jas bu­vo blai­vus.

Paim­ta krau­jo blai­vu­mui pa­tik­ rin­ti.

3

ŠEŠTADIENIS, balandžio 28, 2012

miestas Ra­gi­na įtei­sin­ti rek­la­mas

De­gė au­to­mo­bi­lis

Su­ra­do vog­tą mašiną

Uos­ta­mies­čio val­džia pri­me­ na, kad mies­te išo­ri­nę rek­la­ mą ga­li­ma įreng­ti tik tu­rint lei­ di­mą. Taip pat vi­suo­se už­ra­ šuo­se bū­ti­na var­to­ti vals­ty­bi­ nę kal­bą. Iki ge­gu­žės 31 d. vi­si ra­gi­na­mi įsi­tei­sin­ti rek­la­mas ir skelb­ti už­ra­šus vals­ty­bi­ne kal­ ba. Prie­šin­gu at­ve­ju gre­sia di­ de­lės nuo­bau­dos.

Uos­ta­mies­čio šiau­ri­nė­je da­ly­je penk­ta­die­nį po pie­tų už­si­de­ gė sto­vin­tis au­to­mo­bi­lis. Ug­ nia­ge­siai, at­vy­kę į Kre­tin­gos gat­vę, prie 69 na­mo iš­vy­do čia de­gan­tį au­to­mo­bi­lį „Opel Cor­ sa“. Ma­ši­na už­ge­sin­ta. Žmo­ nės gais­ro me­tu ne­nu­ken­tė­ jo. Nuo ko plyks­te­lė­jo lieps­na, aiš­ki­na­ma­si.

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus Olan­ di­jo­je pa­vog­tas au­to­mo­bi­lis vi­ siš­kai at­si­tik­ti­nai ap­tik­tas uos­ ta­mies­čio dau­gia­bu­čių na­mų ra­jo­ne. Apie tai, kad kie­me sto­vi ma­ši­na „Seat Al­tea“, pa­žy­mė­ tas olan­diš­kais vals­ty­bi­niais nu­ me­riais, pra­ne­šė Ban­du­žių gat­ vės gy­ven­to­jas. Paaiš­kė­jo, kad au­to­mo­bi­lis vog­tas.

Klaipėdoje val­dos vir­to būs­tais Še­šios uos­ta­mies­ čio na­mų val­dos at­ si­kra­tė so­vie­ti­nio pa­li­ki­mo ir pa­kei­tė pa­va­di­ni­mus. Iš val­ dų jos ta­po būs­tais.

Pa­va­di­ni­muo­se pa­ si­rink­ti ir ži­no­mes­ni ob­jek­tai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo šiol įmo­nė „Ąžuo­ly­no val­da“ va­din­sis „Vėt­run­gės būs­tas“, „Mū­ sų na­mų val­dos“ – „Da­nės būs­tas“, „Ma­rių val­dos“ – „Jū­ros būs­tas“, „Pem­pi­nin­kų val­dos“ – „Pem­pi­ nin­kų būs­tas“, „Bui­tis be rū­pes­ čių“ – „Žar­dės būs­tas“, „Vin­gio val­dos“ – „Vin­gio būs­tas“. Įmo­nės „Ci­ty Ser­vi­ce“, ku­riai pri­klau­so mi­nė­ti dau­gia­bu­čių na­ mų ad­mi­nist­ra­to­riai, at­sto­vas Vi­ lius Mac­ko­nis aiš­ki­no, kad jai pri­klau­san­čių bend­ro­vių pa­va­di­ ni­mus no­ri­ma su­vie­no­din­ti vi­so­ je Lie­tu­vo­je.

Po­ky­čiai: še­šios dau­gia­bu­čius na­mus pri­žiū­rin­čios įmo­nės pa­kei­tė sa­vo pa­ va­di­ni­mus.

„Na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai yra la­ bai pa­si­kei­tę. Ge­res­nė pa­slau­gų ko­ky­bė, ap­tar­na­vi­mas, nau­ji biu­ rai. Ne­bė­ra tos se­nos so­vie­ti­nės val­dos. To­kie at­nau­ji­ni­mai pa­ska­ ti­no ir išo­ri­nius po­ky­čius“, – tvir­ ti­no at­sto­vas.

V.Mac­ko­nio tei­gi­mu, kai ku­ rių na­mų val­dų pa­va­di­ni­mai vi­siš­ kai pa­keis­ti. Juo­se pa­nau­do­ti ži­no­ mes­ni ob­jek­tai, kad žmo­nėms bū­tų aiš­kiau.

Pa­kei­tė pa­va­di­ni­mus Bu­vo

Da­bar

„Ąžuo­ly­no val­da“

„Vėt­run­gės būs­tas“

„Mū­sų na­mų val­dos“

„Da­nės būs­tas“

„Ma­rių val­dos“

„Jū­ros būs­tas“

„Pem­pi­nin­kų val­dos“

„Pem­pi­nin­kų būs­tas“

„Bui­tis be rū­pes­čių“

„Žar­dės būs­tas“

„Vin­gio val­dos“

„Vin­gio būs­tas“

Ši­lu­mos kai­na au­ga ir to­liau 1

Ba­lan­dį uos­ta­mies­ty­ je ši­lu­mos kai­na sie­kė 25,61 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio.

Ko­vą ir va­sa­rį ener­gi­ja bu­vo šiek tiek bran­ges­nė. Ki­lo­vat­va­ lan­dė at­siė­jo 25,64 cen­to be pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Įsi­ga­lio­ sian­ti ši­lu­mos kai­na ge­ro­kai vir­ši­jo

anks­čiau bu­vu­sią re­kor­di­nę, ku­ri bu­vo už­fik­suo­ta 2009 m. va­sa­rį ir sie­kė 25,22 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­ dę be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio.

Prog­no­zės ne­ža­da nie­ko pa­guo­ džian­čio.

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, jei gam­ti­ nės du­jos bui­ti­niams var­to­to­jams iš tie­sų pa­brangs 22 pro­c., kaip ža­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

da­ma, kai­nos di­dė­ji­mo neiš­vengs ir ki­ti var­to­to­jai. Dėl to brangs ir ši­ lu­ma. Nau­do­jant du­jas, Klai­pė­do­ je pa­ga­mi­na­ma di­džio­ji da­lis ši­lu­ mos ener­gi­jos.

Nuo šių me­tų pra­džios jos kai­na per­žiū­ri­ma kiek­vie­ną mė­ne­sį. Ji di­ dė­ja ar ma­žė­ja tiek, kiek pa­bran­go ar at­pi­go ku­ras ir per­ka­ma ši­lu­ma.

25,71 – tiek cento klai­pė­die­ čiams teks mo­kė­ti už ši­ lu­mos ener­gi­jos ki­lo­vat­ va­lan­dę. Tai su­ma be pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio.

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 20 po­rų. Žie­ dus su­mai­nys Dia­na Ži­le­vi­čie­nė ir Sau­lius Zin­ke­vi­čius (11.20 val.), Dar­ja De­ni­sen­ko ir Ser­giy Fur­sov (11.40 val.), Ais­tė Zi­mi­nie­nė ir Sta­nis­lo­vas Ra­ma­naus­kas (11.50 val.), Gi­ ta Sta­šaus­kai­tė ir To­mas Škra­bys (12 val.), Kris­ti­na Ri­mei­ky­tė ir Ki­rill Bo­rit­ko (12.10 val.), Dai­va Du­bie­ty­tė ir Vi­das Ka­mins­kas (12.20 val.), Ing­ri­da Mem­ku­tė ir Gin­ta­ras Ju­šus (12.30 val.), Re­da Lu­kai­tė ir Ju­ri­jus Alek­se­je­vas (12.40 val.), Ol­ga Ba­lo­ban ir Ju­rij Go­lu­bovs­kij (12.50 val.), Do­na­ta Kle­ več­kai­tė ir Ro­lan­das Bič­kai­tis (14 val.), Kse­ ni­ja Go­re­lo­va ir Ar­tūr So­lov­jov (14.10 val.), Aud­ro­nė Ur­bo­nai­tė ir Egi­di­jus Ston­kus (14.20 val.), Lai­mu­tė Boi­čen­ko ir Vy­tau­tas Liau­dans­kas (14.30 val.), Vik­to­ri­ja Sa­vic­ ky­tė ir Rus­la­nas Riep­šas (14.40 val.), Je­ le­na De­ment­je­va ir Žyd­rū­nas Ta­mo­šiū­ nas (14.50 val.), Vik­to­ri­ja Mier­ky­tė ir And­ rius Bru­žas (15 val.), Ve­ro­ni­ka Žu­ravs­ka­ja ir Va­le­rij Ser­diuk (15.10 val.), Ok­sa­na Iva­ no­va ir To­mas Le­ke­tas (15.20 val.), Kris­ti­ na Ben­di­kai­tė ir And­rius Ser­vu­tas (16 val.), Rai­mon­da Žy­liu­tė ir Al­ber­tas Rud­mi­nas (16.10 val.). Auk­si­nių ves­tu­vių pro­ga įža­ dus at­nau­jins Vac­la­va ir Juo­za­pas Vy­tau­ tas Na­ze­be­taus­kai (15.40 val.), si­dab­ri­nių – Li­na ir Sau­lius Šli­bu­riai (15.30 val.), Ni­jo­lė ir And­rej Mi­tia­jev (16.20 val.).

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Liu­ci­ja Ig­na­ten­ko (g.

1924 m.), Ka­zys To­lei­kis (g. 1924 m.), Je­li­za­ ve­ta Mar­tin­ke­vi­čie­nė (g. 1925 m.), Jad­vy­ga Ber­tu­lie­nė (g. 1932 m.), Liud­mi­la Kirs­ta (g.

1939 m.), Vla­di­mir Zo­rin (g. 1950 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­mi Alek­sand­ras Go­mo­nok, Da­nu­tė Fo­ki­na, Ele­na Kirs­lie­nė, Vla­di­mir Zo­rin, Liud­mi­ la Kirs­ta, Liu­ci­ja Ig­na­ten­ko.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Igo­ris Lu­cen­ko, ry­toj – Jad­vy­ga Ber­tu­lie­nė.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 12 mo­te­rų. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 10 ber­niu­ kų (tarp jų – dvy­niai).

4

ŠEŠTADIENIS, balandžio 28, 2012

miestas

Min­gė­je vėl grius me­džiai?

Komentaras

1

Ta­čiau ra­jo­no me­ras Vir­ gi­li­jus Po­zin­gis aiš­ki­na, kad, jei rei­kės, nu­kirs ir li­ku­sius šio kai­mo me­džius. „Li­ko ten dar ke­li, ties po­sū­kiu.

Bet pa­žiū­rė­si­me, kai grę­ši­me, jų am­žius, man at­ro­do, ir­gi bai­gia­si“, – rė­žė Ši­lu­tės me­ras.

Pak­laus­tas, ar tik­rai ruo­šia­si nu­ kirs­ti ties Sta­sio Pet­ro­šiaus ka­vi­ne esan­čius ke­tu­ris me­džius, me­ras klau­sė, kas at­ly­gins nuo­sto­lius, kai jie už­virs ant pri­va­taus lai­vo. „Mes jau tu­ri­me pa­vyz­dį, kaip lū­žu­si ša­ka mo­te­rį už­mu­šė. Kas svar­biau: žmo­gus ar me­dis?“ – aiš­ki­no Ši­lu­tės me­ras.

Nag­lis Pu­tei­kis Sei­mo na­r ys

V

a­di­na­si, net ir po skan­da­ lo žmo­nės ne­pa­si­mo­kė. Vi­ so­je Lie­tu­vo­je Eu­ro­pos Są­ jun­gos lė­šos tam­pa leng­vu gro­biu pa­vog­ti. Ir aš esu įsi­ti­ki­nęs, kad šiuos me­džius rei­kė­jo pjau­ti tik dėl leng­vai nu­švil­pia­mų ES lė­šų. Ar rei­kia iš­mes­ti šim­tus tūks­tan­čių li­tų tam, kad bū­tų nu­pjau­ti me­džiai? Gal nu­ties­ki­me grei­tą­jį trau­ki­nį tarp Vil­niaus ir Klai­pė­ dos, ar­ba gal ge­riau ša­li­gat­vius su­tvar­ ky­ki­me? Nup­jau­ti me­dį – pa­ts leng­viau­ sias da­ly­kas. O ar tik­rai rei­kia, ar bū­tent tą me­dį – nie­kas juk ne­svars­tė. Klai­pė­ dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ ta­men­to ko­mi­si­ja pri­va­lė­jo ap­žiū­rė­ti ir su­skai­čiuo­ti li­ku­sius me­džius.

Kran­te neaugs

Min­gės kai­mo gy­ven­to­jas S.Pet­ ro­šius džiau­gė­si, kad pra­si­dė­jo kran­ti­nės re­konst­ruk­ci­ja, ta­čiau net aik­te­lė­jo iš­gir­dęs apie gre­sian­ tį kir­ti­mą.

Skan­da­las: prieš dve­jus me­tus pa­sam­dy­ti med­kir­čiai nu­rė­žė 251 čia au­gu­sį me­dį.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Vir­gi­li­jus Po­zin­gis:

Aš tu­riu dip­lo­mą. Jei man kas nors įro­dys, kad yra ki­taip, te­gul įro­do.

„Tik pas ma­ne ke­tu­ri me­džiai be­li­ko, va, ir sau­gau ap­si­ka­bi­nęs.

Nors man no­rė­tų­si, kad kuo grei­ čiau tą pur­vy­ną su­tvar­ky­tų ir ap­ lin­ka šva­ri tap­tų. Nes tie iš­ka­si­nė­ti kran­tai kai­mo ne­puo­šia“, – kal­bė­ jo S.Pet­ro­šius.

Vie­tos gy­ven­to­jai aiš­ki­no, kad jau po­rą sa­vai­čių in­ten­sy­viai py­li­ mus tvar­kan­tys sta­ty­bi­nin­kai ir šį pa­va­sa­rį nu­rė­žė jiems truk­dan­čius ke­lis me­džius. Ši­lu­tės me­ras ne­si­ste­bė­jo ir lai­ kė­si sa­vo nuo­mo­nės. „O kas? Jei iš vie­no kel­mo au­ ga trys stie­bai ir aiš­ki­na­me, kad tai trys me­džiai. Aš moks­lus bai­giau ir ži­nau, kad py­li­mas yra hid­ro­tech­ ni­nis sta­ti­nys ir ant jo ne­ga­li aug­ ti jo­kie me­džiai. Aš tu­riu dip­lo­mą.

Jei man kas nors įro­dys, kad yra ki­ taip, te­gul įro­do“, – tvir­ti­no V.Po­ zin­gis.

Skai­čia­vo tik kel­mus

Nors teis­mas ir pri­pa­ži­no, kad gam­tai vis dėl­to bu­vo pa­da­ry­ta pu­ sės mi­li­jo­no li­tų ža­la, ta­čiau paaiš­ kė­jo, kad skan­da­lo me­tu kar­dais mo­sa­vu­sioms ins­ti­tu­ci­joms nu­si­ švilpt, kiek ir ko­kių me­džių iš­li­ko.

Po med­kir­čių skan­da­lo, Min­gės kai­me esą tu­rė­jo bū­ti su­skai­čiuo­ ti, ap­ra­šy­ti ir sau­go­mi li­kę svei­ ki me­džiai.

Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­ sau­gos de­par­ta­men­tas ne­ma­tė, ką skai­čiuo­ti. Kul­tū­ros pa­vel­do de­

pek­to­rius Vi­ta­li­jus Juš­ka aiš­ki­no, kad ra­jo­no val­džia teis­me ne­pa­tei­ kė jo­kių duo­me­nų, ar dėl kran­tuo­ se au­gan­čių me­džių bu­vo įvy­ku­sių ko­kių nors ava­ri­jų. „Min­gės kai­mas dėl me­džių ne­ bu­vo už­lie­tas. Ieš­ki­nį tei­kė­me tik dėl iš­pjau­tų me­džių. Mes su­skai­ čia­vo­me kel­mus, li­ku­sių svei­kų me­džių ne­skai­čia­vo­me“, – sa­kė V.Juš­ka.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­res­nio­ji spe­cia­lis­tė Ing­ri­da Ge­ čie­nė ti­ki­no, kad gy­ven­to­jų dė­me­sį pa­trau­kę išim­ti me­di­niai po­liai nė­ ra sau­go­mi kaip ver­ty­bė. „Me­d i­n iai kran­to po­l iai taip pat nė­ra sau­go­ma Min­gės kai­mo sa­vy­bė. Kran­ti­nių tvir­ti­ni­mas – hid­ro­lo­gi­nis įren­gi­nys, mes ne­si­ ki­ša­me į šiuos dar­bus. Jie yra nu­ ma­t ę plas­t i­k i­n ius po­l ius, ku­r ie bus ap­dirb­ti me­džiu. Mums svar­ bus vi­zua­li­nis vaiz­das ir ver­tin­gų sa­vy­bių iš­sau­go­ji­mas“, – ti­ki­no I.Ge­čie­nė.

Pa­pils skal­dos ir so­dins

Nuosp­ren­dis: gy­ven­to­jų dė­me­sį pa­trau­kę iš­trauk­ti me­di­niai šim­ta­me­čiai po­liai nė­ra sau­go­ma ver­ty­bė, to­

dėl jie iš­ke­liaus į są­var­ty­ną. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

par­ta­men­tas skai­čia­vo tik kel­mus. „Ne­bu­vo kel­tas klau­si­mas, kiek li­ko me­džių. Kiek aš ten vaikš­čio­ jau, pa­na­šu, kad ne­bu­vo kam ten iš­lik­ti. Čia Ši­lu­tės sa­vi­val­dy­bė tu­ rė­jo su­skai­čiuo­ti li­ku­sius me­džius ir ap­ra­šy­ti. Ten jų te­ri­to­ri­ja“, – rė­ žė Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­ sau­gos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius And­rius Kai­rys.

Va­do­vas aiš­ki­no, kad re­gist­rų cent­ro pa­žy­mo­je bu­vo nu­ro­dy­ta, kiek Min­gės kai­me bu­vo sau­go­mų žel­di­nių. „Ta­čiau, kiek pa­me­nu, jie iš­pjo­vė ko­ne dvi­gu­bai di­des­nį kie­kį, to­dėl da­rau prie­lai­dą, kad Min­gės kai­ me ne­be­li­ko sau­go­mų žel­di­nių. Aš ne­ma­čiau ten me­džių. Jei koks me­ dis au­go ir koks nors žmo­gus ma­tė, kaip trak­to­rius už­ka­bi­no ar iš­ver­tė ko­kį me­dį, jis tu­rė­jo mums pra­neš­ ti“, – ti­ki­no A.Kai­rys.

Kir­to be lei­di­mo

Ši­lu­tės sa­vi­val­dy­bė ir įmo­nė „Ši­ lu­tės po­lde­riai“ ap­skun­dė Klai­pė­

dos apy­gar­dos teis­mo spren­di­mą Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui ir sie­kia įro­dy­ti, kad van­dens tel­ki­ nių kran­tus jie ga­li pri­žiū­rė­ti kaip tin­ka­mi. „Ant py­li­mų ne­ga­li aug­ti jo­kie me­džiai, ku­rie tik kran­tus ar­do.

Ko­dėl Vil­hel­mo ka­na­le nė­ra nė vie­ no me­džio? Vo­kie­čiai ži­no­jo, kaip py­li­mus pri­žiū­rė­ti. Mes tu­ri­me pa­ vyz­džių. O kad pir­mo­sios ins­tan­ ci­jos teis­mo spren­di­mas yra ne­pa­ lan­kus, nie­ko bai­saus. Iš vals­ty­bės ki­še­nės – į vals­ty­bės“, – ti­ki­no me­ras V.Po­zin­gis.

Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­ sau­gos de­par­ta­men­to va­do­vas A.Kai­rys tei­gė, kad me­džių kir­ti­ mui kul­tū­ros ver­ty­bių sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je rei­kė­jo gau­ti lei­di­mą. „Jie juk ban­dė iš­si­ra­šy­ti šį lei­ di­mą, bet ne­ga­vę Kul­tū­ros pa­vel­ do de­par­ta­men­to su­ti­ki­mo, vis tiek kir­to. Mes ma­no­me, kad vi­si me­ džiai iš­kirs­ti ne­tei­sė­tai. Ant lei­di­ mo ne­bu­vo vi­sų rei­ka­lin­gų pa­ra­ šų“, – pa­brė­žė A.Kai­rys.

Jis taip pat ti­ki­no, kad Ši­lu­tės ra­jo­no val­džios mo­ty­vai, jog upės kran­tai iš tie­sų yra po­lde­riai, nė­ra tei­sin­gas. „Tiems skly­pams, kur yra su­ for­muo­ti py­li­mai, nė­ra nu­sta­ty­ tos spe­cia­lio­sios są­ly­gos me­lio­ra­ ci­jos sis­te­moms. Ei­nant kai­riuo­ju Mi­ni­jos upės kran­tu, kai kur jis vi­ siš­kai ly­gus, kai kur yra vie­nas ki­ tas kau­bu­rė­lis. Py­li­mą va­din­ti po­ lde­riu – per daug drą­su, gal­būt tai yra tik Mi­ni­jos kran­tai, nors jie nė­ ra įtei­sin­ti. Bet ko­kiu at­ve­ju pjau­ ti me­džių be lei­di­mo ne­bu­vo ga­li­ ma“, – kal­bė­jo A.Kai­rys.

Pa­rei­gū­nas ti­ki­no, kad ga­li­ma bu­vo iš­pjau­ti tik se­nus, su­trū­ni­ju­ sius, pa­lin­ku­sius ar į van­de­nį įsmu­ ku­sius me­džius. „Vi­sus ki­tus rei­kė­jo pa­lik­ti. Gal jiems truk­dė dirb­ti? Aš ne­ži­nau“, – tei­gė A.Kai­rys. Šim­ta­me­čius po­lius iš­mes

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio ins­

Per 4 mln. li­tų kai­nuo­sian­ti re­ konst­ruk­ci­ja tu­rė­tų bū­ti baig­ta šiais me­tais. „Šiuo me­tu vyks­ta kran­ti­nių pa­ ruo­šia­mie­ji dar­bai, bus su­tvir­tin­ti šlai­tai, ta­da su­tvar­ky­si­me vir­šu­ti­nę dan­gą. At­si­ras ir ke­lios prie­plau­kos di­des­niems lai­vams. Lai­vai ga­lės švar­tuo­tis iš­ti­sai vi­sos kran­ti­nės“, – dar­bus var­di­jo Ši­lu­tės me­ras V.Po­zin­gis.

Vie­no­je vie­to­je pro­jek­tuo­ja­ma ir ap­žval­gos aikš­te­lė. „Ta­čiau mes no­ri­me, kad ji bū­tų pa­nau­do­ta ne tik kaip prie­plau­ka“, – ti­ki­no Ši­lu­tės ra­jo­no me­ras.

Iki me­tų pa­bai­gos ža­da­ma iš­klo­ ti ir iš­ti­sai kran­ti­nės be­si­drie­kian­ tį ta­ką. „Mes no­rė­jo­me trin­ke­les dė­ ti, bet spe­cia­lis­tai ne­lei­do. Na, gal jiems ge­riau ma­ty­ti. Bus iš­pil­ta skal­da. Kaip čia at­ro­dys, pa­žiū­rė­ si­me“, – tei­gė me­ras.

Po vi­sų šių dar­bų, pro­jek­tuo­to­jai nu­ma­tė pa­so­din­ti ke­lis me­džius. „Ta­čiau ant kran­tų me­džių ne­ bus. Jei so­din­si­me, bus spe­cia­lūs įdėk­lai, kad šak­nys kran­tų near­dy­ tų. Va, kai su­tvar­ky­si­me kran­ti­nes, pa­žiū­rė­si­me, ar daug so­dy­bų sa­vi­ nin­kų šie­naus pa­kran­tę. O ko ne­ ga­li žmo­nės nu­šie­nau­ti?“ – kal­bė­ jo Ši­lu­tės me­ras.

5

Ĺ EĹ TADIENIS, balandĹžio 28, 2012

miestas

Pa­jō­rio re­gio­ni­nia­me par­ke – įkur­tu­vės As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­jō­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ ja per­si­kė­lÄ— ÄŻ sa­vo pa­sta­tÄ… Kark­lė­ je. ÄŒia va­kar ofi­cia­liai du­ris at­vė­rÄ— ir lan­ky­to­jĹł cent­ras su ÄŻspō­din­ga eks­po­zi­ci­ja.

Pen­kio­li­ka me­tų Pa­jō­rio re­gio­ni­ nio par­ko di­rek­ci­ja (PRP) glau­dė­si Klai­pė­do­je, Vil­ties gat­vė­je.

Va­kar ofi­c ia­l iai Kark­l ė­je ati­ da­ry­tas Par­ko di­rek­ci­jos ad­mi­ nist­ra­ci­jos pa­sta­tas su lan­ky­to­ jų cent­ru.

Skly­pas Kark­lė­je di­rek­ci­jai bu­ vo su­teik­tas 1998 m., nuo ta­da ir bren­do idė­ja sta­ty­ti ad­mi­nist­ra­ci­ nį pa­sta­tą. „Per tą lai­ką kei­tė­si po­Şiō­ris į par­kų ad­mi­nist­ra­vi­mą, ir kai 2004 m. Lie­tu­va įsto­jo į ES, įsi­pa­rei­go­

R

jo­me, kad kiek­vie­na sau­go­ma te­ ri­to­ri­ja pri­va­lė­tĹł tu­rė­ti ir lan­ky­to­ jĹł cent­rÄ…, kur at­vy­kė­liai ir vie­tos gy­ven­to­jai tu­rė­tĹł ga­li­my­bÄ™ su­si­ pa­Şin­ti su ver­ty­bė­mis ir su­Şi­no­ ti, kas ir ko­dÄ—l Ä?ia yra sau­go­ma“, – pa­sa­ko­jo PRP di­rek­to­rius Da­ rius Ni­cius.

2006 m. pra­dė­ti pro­jek­ta­vi­mo dar­bai, 2010 m. – sta­ty­bos. 900 tĹŤkst. li­tĹł kai­na­vu­sios sta­ty­bos baig­tos per­nai, dar 200 tĹŤkst. li­tĹł at­siė­jo lan­ky­to­jĹł cent­ro eks­po­zi­ci­ jos ÄŻren­gi­mas. „Lan­ky­to­jĹł par­ko idė­ja bu­ vo sau­su­mos ir van­dens san­kir­ ta. Mō­sĹł pu­sÄ— par­ko te­ri­to­ri­jos yra jō­ro­je, ki­ta pu­sÄ— – sau­su­mo­je. No­ ri­me Ĺžmo­nÄ—ms pa­ro­dy­ti tos są­vei­ kos me­tu at­si­ran­dan­Ä?ias ver­ty­bes“, – pa­sa­ko­jo D.Ni­cius.

Ma­Şai kas tu­ri ga­li­my­bę pa­ner­ti ir pa­si­Şiō­rė­ti, kas yra po van­de­niu.

Lan­ky­to­jų cent­ro eks­po­zi­ci­jo­se ga­li­ma su­si­pa­Şin­ti su po­van­de­ni­ niu pa­sau­liu, taip pat su sau­su­mos ver­ty­bė­mis.

Cent­re jau ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir prie Olan­do Ke­pu­rės skar­dŞio ras­ tus ma­mu­to kau­lus.

Pa­jō­rio re­gio­ni­nis par­kas iĹĄ vi­sĹł ki­tĹł par­kĹł Lie­tu­vo­je iť­si­ski­ria tuo, kad daug ver­ty­biĹł Ä?ia kon­cent­ruo­ ja­si pa­jō­ry­je.

Olan­do Ke­pu­rÄ—s skar­dis, Pla­zÄ—s eĹže­ras su smė­ly­nĹł ty­ru­liĹł bu­vei­ ne, Kark­lÄ—s rie­du­ly­nas, bal­to­sios ir pil­ko­sios ko­pos, jō­ro­je nu­sken­dÄ™s lai­vas „Fu­si­lier“ ir paukť­Ä?iĹł Ĺžie­ ma­vie­tÄ—.

Tai – pa­sku­ti­nis ruo­Şas Şe­my­ ni­nia­me pa­jō­ry­je, kur gam­ta ma­ Şai su­Şa­lo­ta Şmo­gaus veik­los, kur pe­ri ger­vės ir jō­ri­niai ere­liai, kles­ti re­to­ji pa­jō­rio au­ga­li­ja ir vi­so to ne­ su­nai­ki­no sta­ty­bos.

„„Naujakuriai: Pa­jō­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja Kark­lė­je ofi­cia­liai ati­

da­rė lan­ky­to­jų cent­rą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

UAB „Švyturys-Utenos alus“

Didina paramos fondÄ… KlaipÄ—dai Ĺ imtametÄ—mis tradicijomis garsÄ—janti uostamiesÄ?io „Švyturio“ alaus darykla ne tik stiprina pajÄ—gumÄ…, bet ir netrukus nustebins nauju populiariausio savo produkto ÄŻvaizdĹžiu.

JustÄ— LabutytÄ— Investuos triskart daugiau

ď Ž Apdaras: WNb ]V_ZNQVR[Ă&#x; NYVR` ]_RXfcVRaĂ›`R ]\]bYVN_b`V` NYb` Â cfab

_V\ 2X`a_N• ]N`V_\Qf` [NbWb\`R `aVYV[Tb\`R ObaRYVb\`R

Gamyba KlaipÄ—doje vyko, vyksta ir vyks – ÄŻ jÄ… investuojamos milijoninÄ—s lÄ—ĹĄos, o Lietuvos alaus agmanas – alus „Švyturio Ekstra“ – savo gerbÄ—jus pasieks atsinaujinÄ™s ir dar ĹĄvieĹžesnis. Tai deklaruojantys bendrovÄ—s „Švyturys-Utena“ atstovai galutinai uĹžkirto keliÄ… pastaruoju metu sklandĹžiusioms spekuliacijoms, esÄ… gamybinÄ—s pajÄ—gos iĹĄ KlaipÄ—dos traukiamos ÄŻ UtenÄ…. Ĺ iemet ÄŻ uostamiesÄ?io daryklÄ… ketinama investuoti apie 7 mln. litĹł, pernai ĹĄi suma siekÄ— maĹždaug 3 mln. litĹł. DidĹžioji dalis lÄ—ĹĄĹł skirta populiariausio lietuviĹĄko alaus „Švyturio Ekstra“ ÄŻvaizdĹžiui atnaujinti ir gamybos pajÄ—gumui padidinti: darykloje sumontuota nauja statinaiÄ?iĹł alaus barams pilstymo ir modernizuota stiklo buteliĹł linijos.

ď Ž Simbolis: ? CV_ VYN` V_ C 4_bOYVNb`XN` ]N`V_N Ă›  cfab_V\• 8YNV]Ă›Q\` XVYZĂ›` S\[Q\ Ă&#x;`aRVTVZ\ `baN_aĂ&#x; Xb_V Ob

c\ b N[a`]NbQb\aN [NbWb\`Vb\`R NYNb`  2X`a_N• ObaRYVb\`R

Ă Z\[Ă›` N_PUfc\ [b\a_

„Alaus „Švyturio Ekstra“, kuris gaminamas iĹĄskirtinai KlaipÄ—doje, skonis nekinta jau 17 metĹł – atnaujinama tik jo pakuotÄ—, – kalbÄ—jo „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas VirĹĄilas. – „Švyturio Ekstra“ taip aukĹĄtai iĹĄkÄ—lÄ— kokybÄ—s kartelÄ™, kad konkurentams jÄ… iki ĹĄiol sunku pasiekti. O naujieji buteliai, ÄŻ kuriuos bus pilstomas alus, garantuos dar geresnÄ™ kokybÄ™ – tamsus stiklas alĹł „Švyturio Ekstra“ geriau apsaugos nuo saulÄ—s spinduliĹł.“ Stilingo dizaino naujieji buteliai, ÄŻ kuriuos alus pradÄ—tas pilstyti tik prieĹĄ porÄ… dienĹł, gaminami Kaune ir Baltarusijoje.

AukĹĄtai iĹĄkÄ—lÄ— kartelÄ™

Ĺ iemet uostamiesÄ?io „Švyturyje“ planuojama iĹĄvirti 34 mln. litrĹł alaus, arba 26 proc. daugiau nei 2010-aisiais ir 10 proc. daugiau nei 2011-aisiais. DidĹžiÄ…jÄ… dalÄŻ produkcijos sudaro alus „Švyturio Ekstra“, kuris uĹžima beveik deĹĄimtadalÄŻ ĹĄalies alaus rinkos. „Jo gamyba unikali tuo, kad jis brandinamas ne tik vertikaliose, bet ir senovinÄ—se horizontaliose talpyklose, kurias iĹĄ didĹžiĹłjĹł alaus daryklĹł turi tik „Švyturys“, – atskleidÄ— „Ekstros“ recepto autorÄ— DĹžuljeta ArmonienÄ—. – Tai alaus agmanas Lietuvoje ir mĹŤsĹł visĹł pasididĹžiavimas, kuriam keliami grieĹžtesni nei ÄŻprasti kokybÄ—s reikalavimai. TodÄ—l vartotojas, kiekvienÄ…kart ragaudamas ĹĄÄŻ alĹł, gali tikÄ—tis tokio pat skonio.“ 1995-aisiais sukurtas „Švyturio Ekstra“ – pirmasis lietuviĹĄkas alus, kuris iĹĄkovojo pasaulinÄŻ pripaĹžinimÄ… ir ĹĄiandien yra eksportuojamas ÄŻ 23 pasaulio valstybes. KlaipÄ—doje verdamu alumi gali mÄ—gautis net Kinijos, PietĹł KorÄ—jos ar Brazilijos gyventojai. PastarĹłjĹł metĹł tendencija – kad viena pagrindiniĹł

eksporto rinkĹł tampa Rusija. Ĺ tai Kaliningrade „Ekstra“ alus iĹĄ importuojamĹłjĹł uĹžima lyderio pozicijas. KlaipÄ—dieÄ?iĹł verdamas alus sÄ—kmingai skinasi keliÄ… ir Maskvoje bei Sankt Peterburge, ĹĄiandien jo Rusijoje galima rasti net uĹž Uralo.

O „Švyturio-Utenos alaus“ iniciatyva kiekvienas populiariausio Lietuvoje alaus gerbÄ—jas nuo ĹĄiol galÄ—s prisidÄ—ti ir prie taurios misijos.

Iť 3 centų – 650 tōkst. litų

BendrovÄ—s vadovas R.VirĹĄilas ir KlaipÄ—dos meras Vytautas Grubliauskas pasiraĹĄÄ— „Švyturio“ KlaipÄ—dos kilmÄ—s fondo ÄŻsteigimo sutartÄŻ. Nuo kiekvieno parduoto butelio alaus „Ekstra“ ÄŻ ĹĄÄŻ fondÄ… ÄŻkris po 3 centus – planuojama, kad taip ĹĄiais metais pavyks surinkti maĹžiausiai 650 tĹŤkst. litĹł, kurie bus skirti sporto, kultĹŤros ir bendruomeniĹł projektams remti.

MetĹł pabaigoje „Švyturys“ pateiks vieĹĄÄ… ataskaitÄ…, kokioms reikmÄ—ms buvo skirta daugiausia lÄ—ĹĄĹł. „Šie skaiÄ?iai man atrodo kaip iĹĄ pusiau fantastikos srities. Labai dĹžiugu, kad miesto ir gamyklos bendradarbiavimas auga, – prisipaĹžino V.Grubliauskas. – Mane, kaip klaipÄ—dietÄŻ, ypaÄ? dĹžiugina ir tai, kad, pirkdami ĹĄiÄ… kokybiĹĄkÄ… produkcijÄ…, prie KlaipÄ—dos socialiniĹł, kultĹŤriniĹł, bendruomeniniĹł projektĹł rÄ—mimo prisidÄ—s visa Lietuva.“ PraÄ—jusiais metais bendrovÄ— „Švyturio-Utenos alus“ JĹŤros ĹĄventei, Pilies dĹžiazo festivaliui, sporto komandoms „NeptĹŤnas“, „Atlantas“, ĹĄokiĹł ansambliui „ŽuvÄ—dra“ ir kitiems projektams paremti skyrÄ— 470 tĹŤkst. litĹł. Kaip patikino R.VirĹĄilas, tautieÄ?iĹł mÄ—gstamas alus „Ekstra“ nebrangs – paramÄ… miestui „Švyturio-Utenos alus“ didina iĹĄ savĹł iĹĄtekliĹł.

6

šeštadienis, balandžio 28, 2012

Šeštadienio interviu

Pre­zi­den­tui – klai­pė­die­čio su­kur­ta ur­na sto­ti. Ji man pa­ta­rė pa­gal­vo­ti, nes is­to­ri­kų pa­pai­šan­čių bu­vo, bet dai­li­nin­kų, be­si­do­min­čių is­ to­ri­ja ir ku­rian­čių is­to­ri­ne te­ma­ ti­ka, la­bai ma­žai. Įs­to­jau į Dai­lės ins­ti­tu­tą ir ne­si­gai­liu, nes nie­ka­ da ne­tu­rė­jau var­go dėl te­mų sa­ vo dar­bams.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

V

il­nie­tis, se­niai sa­vas uos­ ta­m ies­ty­je, me­n i­n in­ kas, ko­vo­jan­tis su pa­ vel­do grio­vė­jais, aukš­tą po­stą užė­męs žmo­gus, ne­pa­si­nau­ do­jęs tar­ny­bos tei­kia­mo­mis pri­vi­ le­gi­jo­mis. Taip ke­liais žo­džiais ga­ li­ma api­bū­din­ti šie­met 50-me­tį švę­sian­tį Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­ da­li­nio vy­riau­sią­jį vals­ty­bi­nį ins­ pek­to­rių Lais­vū­ną Ka­va­liaus­ką.

– Koks įsi­min­ti­niau­sias jū­sų kū­ri­nys?

– Dip­lo­mi­niam dar­bui pa­si­rin­kau ta­da dar vi­siš­kai nau­ją ob­jek­tą – lai­do­ji­mo ur­nas. Pen­kių ur­nų cik­le do­mi­na­vo bal­tų is­to­ri­jos mo­ty­vai.

Cent­ri­nę ur­ną sky­riau bal­tų kos­ mo­lo­gi­niam me­džiui su šak­ni­mis, ku­rio­se gy­ve­no po­že­mio dva­sios; ka­mie­nu su žmo­nė­mis, žvė­ri­mis ir ki­tais že­miš­kais da­ly­kais; la­pi­ ja su die­vais, lau­mė­mis ir dva­sio­ mis. Su ši­tuo ma­no dar­bu at­si­ti­ko įdo­mi is­to­ri­ja. Pra­si­dė­jus At­gi­mi­ mui, į Lie­tu­vą bu­vo par­vež­ti Lie­ tu­vos pre­zi­den­to Ka­zio Gri­niaus pa­lai­kai. Ge­rai pa­me­nu, kaip žiū­ rė­da­mas „Pa­no­ra­mą“, pa­ger­bi­ mo ce­re­mo­ni­jos me­tu pa­ma­čiau sa­vo di­džią­ją ur­ną. Vė­liau klau­ siau sa­vo dės­ty­to­jo, kaip at­si­ti­ko, kad ma­no dar­bas bu­vo pa­nau­do­ tas to­kiam tiks­lui. Jis pa­pa­sa­ko­jo, kad ne­bu­vo kur gau­ti gra­žios ur­ nos, ta­da ir bu­vo pri­si­min­ta, kad stu­den­tas pa­da­rė to­kį dip­lo­mi­ nį dar­bą. Tie­sa, au­to­riaus nie­kas apie tai nein­for­ma­vo. Man apie tai li­ko tik ma­lo­nus pri­si­mi­ni­mas.

Du me­ni­nin­kai šei­mo­je

– Ko ge­ro, dau­gu­ma žmo­nių jus įsi­me­na dėl iš­skir­ti­nio var­do.

Gal ži­no­te, ko­dėl tė­vai jus taip pa­va­di­no?

– Kiek pa­sa­ko­jo ma­ma, jai tie­siog bu­vo gra­žus šis var­das. Ži­nau, kad tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je bu­vo lais­ va­ma­nių klu­bas, ku­ris va­di­no­si „Lais­vū­nas“. Ta­čiau aš tik­rai ne­ su ateis­tas.

– Ar esa­te klai­pė­die­tis?

– Prieš dvi­de­šimt še­še­rius me­tus at­va­žia­vau iš sa­vo gim­to­jo Vil­niaus į žmo­nos Jū­ra­tės gim­ti­nę – Klai­pė­ dą. Tai­gi, di­des­nę gy­ve­ni­mo da­lį gy­ve­nu čia. Klai­pė­die­čiu pa­si­ju­tau jau pir­mą­ją die­ną. Pa­me­nu, išė­jau pa­si­vaikš­čio­ti ir To­mo gat­vė­je pa­ ma­čiau ar­cheo­lo­gi­nius ka­si­nė­ji­ mus. Priė­jau ir už­kal­bi­nau ar­cheo­ lo­gą. Tai bu­vo pir­mo­ji pa­žin­tis su Vla­du Žul­ku­mi. Nuo ta­da ta­po­me pa­žįs­ta­mi, o pra­si­dė­jus At­gi­mi­mui, da­ly­vau­da­vo­me įvai­rio­se ak­ci­jo­se.

Taip įsi­su­kau į mies­to gy­ve­ni­mą.

– Abu su žmo­na esa­te me­ni­nin­ kai. Ar jū­sų duk­rai Sau­lei per­ da­vė­te po­lin­kį į me­nus?

– Duk­ra pa­si­rin­ko tarp­tau­ti­nio vers­lo va­dy­bos stu­di­jas Ang­li­jo­je.

Ji tu­rė­jo ga­bu­mų me­nams, bet mes su žmo­na Jū­ra­te per­ne­lyg ma­žai ją ska­ti­no­me. Gal­būt nu­lė­mė tai, jog nu­spren­dė­me, kad ši­tai šei­mai už­ teks me­ni­nin­kų. Ki­ta ver­tus, tai bu­ vo pa­čios Sau­lės pa­si­rin­ki­mas.

Do­va­na įžie­bė aist­rą

– Už­si­mi­nė­te apie ke­ra­mi­ko dar­bą. Ko­kia yra jū­sų pro­fe­si­ ja, ką stu­di­ja­vo­te?

– Esu dai­li­nin­kas. M.K.Čiur­lio­ nio me­nų gim­na­zi­jo­je nuo penk­tos kla­sės mo­kiau­si skulp­tū­ros. Tuo­ me­čia­me Dai­lės ins­ti­tu­te bai­giau ke­ra­mi­kos stu­di­jas. O is­to­ri­ja ir ar­ cheo­lo­gi­ja yra ma­no di­dy­sis po­mė­ gis, ku­ris ta­po pro­fe­si­ja. Da­bar pa­ gal­vo­ju, kad vi­si po­mė­giai yra ta­pę man dar­bu. Dar so­viet­me­čiu do­mė­ jau­si po­li­ti­ka, o at­kur­to­je Lie­tu­vo­ je li­ki­mas lė­mė pa­bū­ti po­li­ti­ku pro­ fe­sio­na­lu.

– Kas jus sie­ja su ar­cheo­lo­gi­ja?

– Ma­ma dir­bo kny­gų rū­muo­se ir par­neš­da­vo to­kių ta­da lais­vai ne­ priei­na­mų kny­gų kaip Vin­co Pie­ ta­rio „Al­gi­man­tas“. Pa­me­nu, ši kny­ga ta­po di­de­liu im­pul­su do­ mė­tis Lie­tu­vos is­to­ri­ja. Ke­tu­rio­ lik­to­jo gim­ta­die­nio pro­ga ma­ma man pa­do­va­no­jo ma­žu­tę po­pu­lia­ rią ar­cheo­lo­gės Ri­mu­tės Ri­man­tie­ nės kny­gu­tę „Pir­mie­ji Lie­tu­vos gy­ ven­to­jai“ apie ak­mens am­žių. Nuo

Pa­jū­ry­je na­mo ne­pa­sis­ta­tė

Po­jū­tis: L.Ka­va­liaus­kas Klai­pė­do­je jau­čia­si sa­vas nuo pir­mos die­nos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ta­da už­si­krė­čiau aist­ra ir ar­cheo­lo­ gi­jai. Ati­džiai per­skai­čiau kny­gu­tę ir pra­dė­jau sa­vo ap­lin­ko­je ieš­ko­ ti pa­na­šių daik­tų. Se­ne­liai gy­ve­no Mar­cin­ko­ny­se, Dzū­ki­jo­je. Ten leis­

Vien iš al­gos pa­ si­sta­ty­ti na­mus ar pirk­ti skly­pus neį­ma­no­ma. To­ dėl man la­bai įdo­ mu, kaip tai su­ge­ba šian­die­ni­niai po­li­ ti­kai, dek­la­ruo­da­ mi ke­lių tūks­tan­čių li­tų at­ly­gi­ni­mus. da­vau ato­sto­gas, mė­gau vaikš­ti­nė­ti apy­lin­kė­mis, apė­jau vi­sus upe­lius ir eže­rė­lius, ieš­ko­da­mas ak­mens am­ žiaus sto­vyk­la­vie­čių. Se­ne­lių kie­ me ap­ti­kau dvi nuo­ska­las, pa­da­ry­ tas žmo­gaus prieš dau­gy­bę me­tų.

Pa­ly­gi­nau jas su ar­cheo­lo­gės pie­ ši­niais.

R.Ri­man­tie­ne. Jai pa­ro­džiau ra­di­ nius ir ji pa­tvir­ti­no, kad neap­si­ri­ kau. Tai ta­po man di­de­liu im­pul­su ieš­ko­ti ak­mens am­žiaus sto­vyk­la­ vie­čių. Esu ap­ti­kęs apie pus­šim­ tį sto­vyk­la­vie­čių nuo pa­leo­li­to iki neo­li­to lai­ko­tar­pio. Jau bu­vau bai­ gęs ins­ti­tu­tą, kai sa­vo rin­ki­nį per­ da­viau jau­nam ar­cheo­lo­gui To­mui Ost­raus­kui, o jis – Na­cio­na­li­niam mu­zie­jui. Kiek ži­nau, ma­no at­ras­ to­se sto­vyk­la­vie­tė­se vyks­ta ar­cheo­ lo­gi­niai ty­ri­mai.

– Esa­te vie­ną ka­den­ci­ją dir­bęs Klai­pė­dos ap­skri­ties vir­ši­nin­ ku, ta­čiau ne­te­ko gir­dė­ti, kad užė­męs to­kį aukš­tą po­stą bū­tu­ mė­te įsi­gi­jęs na­mą pa­jū­ry­je ar pres­ti­ži­nė­je uos­ta­mies­čio vie­ to­je. Kaip tai at­si­ti­ko?

– Bai­gę stu­di­jas su žmo­na ap­si­gy­ ve­no­me jos ma­mos tri­jų kam­ba­ rių bu­te. Ten su­si­lau­kė­me duk­ros ir te­be­gy­ve­na­me iki šiol. Tu­rė­jo­me tei­sė­tą ga­li­my­bę per­si­kel­ti uoš­vės šei­mos tu­rė­tą že­mę. Žmo­nos se­ne­ lis tu­rė­jo dau­giau nei 300 hek­ta­rų.

Bet aš į po­li­ti­ką ėjau iš idea­lis­ti­nių pa­ska­tų ir pui­kiai ži­no­jau, kad net tei­sė­ti veiks­mai su­kels per­dė­tą su­ si­do­mė­ji­mą ir ga­li pa­kenk­ti po­li­ti­ kui. To­dėl net ne­tu­rė­jau abe­jo­nių, ar tai da­ry­ti.

– Ar vai­kys­tės po­mė­gis pa­de­da da­bar­ti­nia­me dar­be?

– Be abe­jo. Leng­viau per­pran­tu juo­dų­jų ar­cheo­lo­gų da­ro­mą ža­ lą. Pri­si­min­da­mas sa­vo pa­ties ho­bį, tu­riu pri­pa­žin­ti, kad šian­ dien ma­no veik­la bū­tų ver­ti­na­ ma nei­gia­mai. Tie­sa, skir­tin­gai nei juo­die­ji ar­cheo­lo­gai, apie ra­ da­vie­tes vi­sa­da in­for­muo­da­vau R.Ri­man­tie­nę, la­bai kruopš­čiai ve­džiau die­no­raš­čius. Ti­kiu, kad tai pa­leng­vin­da­vo pro­fe­sio­na­ lų dar­bą.

– O kaip ar­ti­mie­ji rea­ga­vo į to­kį ap­si­spren­di­mą? Ne­gi ne­ra­gi­no im­ti, kas pri­klau­so?

– Ska­ti­no. Uoš­vė ne vie­nus me­tus prie­kaiš­ta­vo, bet šian­dien, ma­nau, ji pui­kiai su­pran­ta, kad pa­siel­giau tei­sin­gai. Ta­da ma­no al­ga bu­vo nuo pust­re­čio iki tri­jų tūks­tan­čių li­tų.

Gy­ve­nau tik iš at­ly­gi­ni­mo. O vien iš al­gos pa­si­sta­ty­ti na­mus ar pirk­ ti skly­pus neį­ma­no­ma. To­dėl man la­bai įdo­mu, kaip tą su­ge­ba šian­ die­ni­niai po­li­ti­kai, dek­la­ruo­da­mi ke­lių tūks­tan­čių li­tų at­ly­gi­ni­mus.

Man nei ap­mau­du, nei pa­vy­du, nes ei­da­mas į po­li­ti­ką ne­tu­rė­jau pra­ gma­ti­nio tiks­lo. Mums trims tri­jų kam­ba­rių už­ten­ka.

Sa­vo kū­ri­nį pa­ži­no ek­ra­ne

Par­ti­jos tu­ri at­si­nau­jin­ti

– Ar ne­no­rė­jo­te tap­ti ar­cheo­ lo­gu?

– Dve­jo­jau, ką da­ry­ti. Ėjau klaus­ ti R.Ri­man­tie­nės pa­ta­ri­mo, kur

– Kaip bai­gė­si jū­sų par­ti­nė pri­ klau­so­my­bė?

– Te­be­su kon­ser­va­to­rių par­ti­jos na­rys, bet ne ak­ty­vus, pa­sta­ruo­

ju me­tu ir su­si­rin­ki­muo­se ne­be­ da­ly­vau­ju, ir į rin­ki­mus ne­si­ruo­ šiu. Ma­nau, kad vi­są jau­nat­viš­ką ener­gi­ją paau­ko­jau 1993 me­tais, kai par­ti­ja kū­rė­si, 1995-ai­siais, kai ta­pau mies­to ta­ry­bos na­riu, tų pa­ čių me­tų pa­bai­go­je ta­pau vi­ce­me­ ru, o 1997-ųjų pra­džio­je bu­vau pa­ kvies­tas tap­ti ap­skri­ties vir­ši­nin­ku ket­ve­rių me­tų ka­den­ci­jai. Aš ne­nu­ si­vy­liau po­li­ti­ka, tik grei­tai su­pra­ tau, kad bet ku­rio­je par­ti­jo­je ne­ga­ li­ma už­si­bū­ti. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, jei­gu už­sie­niuo­se moks­lus bai­gu­si nau­jo­ji po­li­ti­kų kar­ta užims se­nų­ jų vie­tą, po tru­pu­tį ju­dė­si­me pir­ myn. Ma­tau, kad fak­tiš­kai vi­sų šian­die­ni­nių par­ti­jų ly­de­riai ir pir­ mo­jo de­šim­tu­ko žmo­nės jau daug me­tų ne­si­kei­čia. O be rei­ka­lo. Man aki­vaiz­du, kad da­bar du treč­da­liai žmo­nių į po­li­ti­ką ei­na spręs­ti sa­vo pa­čių, ar­ti­mų­jų bei drau­gų ma­te­ ria­li­nių pro­ble­mų.

– Kaip jau­čia­tės ne­be­bū­da­mas jo­kiuo­se aukš­tuo­se po­stuo­se?

– Nie­ka­da ne­ma­niau, kad esu pro­ fe­sio­na­lus po­li­ti­kas. Ži­no­jau, kiek trun­ka ap­skri­ties vir­ši­nin­ko ka­ den­ci­ja, bai­giau ją ra­mia są­ži­ne.

Nea­be­jo­jau, kad ra­siu dar­bą. Po­ li­ti­nės orien­ta­ci­jos ne­pa­kei­čiau, man sun­ku su­vok­ti, kaip žmo­gus ga­li kar­di­na­liai keis­ti sa­vo po­li­ti­ nes pa­žiū­ras.

Stir­nų žvilgs­niai su­grau­di­na

– Ką vei­kia­te po dar­bo?

– Nuo 2004 m. aš esu Bal­ti­jos ša­lių jū­ri­nio pa­vel­do ir pa­kran­ čių kul­tū­ros mo­ni­to­rin­go dar­bo gru­pė­je. Tai tarp­tau­ti­nė or­ga­ni­ za­ci­ja, vie­ni­jan­ti 10 Bal­ti­jos jū­ros ša­lių. Ren­gia­me te­mi­nes pa­ro­ das, lei­džia­me lei­di­nius, pla­ka­ tų se­ri­jas, skir­tas is­to­ri­niams švy­tu­riams, uos­tams, lai­vams.

Pas­ta­ruo­ju me­tu ren­ka­me me­ džia­gą apie is­to­ri­nį sil­kių ke­lią. Ža­da­me at­ski­ru lei­di­niu iš­leis­ti įvai­rių ša­lių sil­kių ga­mi­ni­mo re­ cep­tus. O ki­tas ma­no po­mė­gis – me­džiok­lė.

– Ar ne­sud­re­ba ran­ka per tai­ kik­lį žvel­giant į nie­ko ne­nu­tuo­ kian­tį žvė­rį?

– Bai­su ir gai­la bu­vo pir­mą kar­tą, kai me­džio­jau la­pę. Daž­niau pa­ke­ liu šau­tu­vo vamz­dį tai­ky­da­mas į stir­nas, jų žvilgs­niai bū­na grau­dūs.

Ma­no tro­fė­jai kuk­lūs – ke­lių stir­ne­ lių ra­gai. Jau­čiu ne tiek aist­rą šau­ ti, kiek bū­ti gam­to­je.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1962 m. gi­m ė Vil­n iu­j e. Bai­g ė

M.K.Čiur­lio­nio me­nų gim­na­zi­ją.

1981 m. įsto­jo į Vil­niaus dai­lės ins­

ti­tu­tą.

1986 m. dir­bo Klai­pė­dos E.Bal­sio

me­nų gim­na­zi­jo­je.

1997–2000 m. Klai­pė­dos ap­skri­ties

vir­ši­nin­kas.

Nuo 2000 m. dir­ba Kul­tū­ros pa­vel­

– Ar jū­sų vai­kiš­kus ty­ri­nė­ji­mus pa­tvir­ti­no pro­fe­sio­na­lai?

– Ma­no ke­ra­mi­kos mo­ky­to­jas Egi­ di­jus Tal­man­tas su­pa­žin­di­no su

do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ nia­me pa­da­li­ny­je vy­riau­siuo­ju vals­ ty­bi­niu ins­pek­to­riu­mi.

7

ŠEŠTADIENIS, balandžio 28, 2012

sveikata

Ko­su­lys vai­kams ky­la ir iš liū­de­sio Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je už­pil­dy­ta pa­sku­ti­nio­ ji vai­kams tei­kia­mų pa­slau­gų gran­dis – šio­mis die­no­mis jau­ nuo­sius pa­cien­tus pra­dė­jo kon­sul­tuo­ti ir vai­kų pul­mo­no­lo­gas.

Lai­ma Lau­kai­ty­tė Už­pil­dė ni­šą

Nuo šiol kiek­vie­ną sa­vai­tę Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je tė­ vai tu­rės ga­li­my­bę pa­si­kon­sul­tuo­ti su pa­ty­ru­siu spe­cia­lis­tu – me­di­ci­ nos moks­lų dak­ta­re, vai­kų pul­mo­ no­lo­ge Edi­ta Hans­ted, at­vyks­tan­ čia iš Kau­no.

Li­go­ni­nė­je vai­kus jau kon­sul­tuo­ ja kar­dio­lo­gas, LOR spe­cia­lis­tas, neu­ro­lo­gas. Vie­nin­te­lis spe­cia­lis­ tas, ku­rio iki šiol trū­ko, bu­vo vai­ kų pul­mo­no­lo­gas.

Gy­dy­to­ja E.Hans­ted at­krei­ pė dė­me­sį, kad vai­kų pul­mo­no­ lo­go po­rei­kis ypač pa­di­dė­ja pa­ va­sa­rį, pra­si­dė­jus žy­dė­ji­mui, kai ge­ro­kai pa­dau­gė­ja aler­giš­kų pa­ cien­tų. Aler­gi­nės reak­ci­jos taip pat paū­mė­ja ru­de­nį, krin­tant la­pams ar šal­tuo­ju me­tų lai­ku.

Ka­dan­gi aler­giš­kų vai­kų dau­gė­ja, šio spe­cia­lis­to pa­slau­gų itin trū­ko.

Su­sid­rau­gau­ja su li­ga

Kar­tais tė­vai vai­kus at­ve­da pas pul­ mo­no­lo­gą dėl er­zi­nan­čio bei už­si­tę­ su­sio ko­su­lio, aler­gi­nės slo­gos, ast­ mos. Spe­cia­lis­tė pa­de­da iš­siaiš­kin­ti tiks­lias šių ne­ga­la­vi­mų prie­žas­tis.

Dau­ge­lis aler­giš­kų vai­kų tė­vų bai­ mi­na­si, kad ši li­ga ap­nuo­di­ja at­ža­los gy­ve­ni­mą, ati­ma pra­mo­gas, ku­rio­ mis ga­li džiaug­tis jų bend­raam­žiai. „Su­sid­rau­ga­vus su li­ga, gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ne­nu­ken­tės. Tam ir yra vai­kų pul­mo­no­lo­gai, kad pa­dė­tų su­val­dy­ti li­gą ir gy­ve­ni­mą pa­da­ry­ti kuo la­biau vi­sa­ver­tį“, – pa­ti­ki­no gy­dy­to­ja.

Grės­mę ke­lia at­spa­ru­mas

E.Hans­ted tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je di­dė­ja ser­ga­mu­mas vie­na grės­min­giau­sių lė­ti­nių in­fek­ci­nių li­gų – tu­ber­ku­lio­ ze. Ta­čiau šian­dien šios li­gos gy­dy­ mą ap­sun­ki­na išau­gęs bak­te­ri­jos at­ spa­ru­mas me­di­ka­men­tams. „Vai­kai kaip lak­mu­sas. Jie at­ spin­di suau­gu­sių­jų, ser­gan­čių tu­ ber­ku­lio­ze, si­tua­ci­ją. Kuo dau­giau ser­ga suau­gu­sių­jų, tuo dau­giau

Ak­tua­lia pro­ble­ma tam­pa ir „ti­ki­nis“ ko­su­lys, kai vai­ką ka­muo­ja spe­ci­fi­nis, skar­dus bei sau­sas ko­su­lys, ku­rio neį­ vei­kia vais­tai. vai­kų už­si­kre­čia šia bak­te­ri­ja“, – aiš­ki­no pul­mo­no­lo­gė.

Gy­dy­to­ja pa­nei­gė dar ga­na ga­ jų mi­tą, kad tu­ber­ku­lio­ze ser­ga tik aso­cia­lūs žmo­nės. Ši li­ga diag­no­ zuo­ja­ma mo­ky­to­jams, me­di­kams, vers­li­nin­kams. Pa­sak E.Hans­ted, oro la­še­li­niu bū­du plin­tan­ti li­ga yra ša­lia mū­sų, tad nė vie­nas ne­ži­no­me, ka­da ri­zi­kuo­ja­me ja už­si­krės­ti.

Kar­tais šia li­ga ga­li už­krės­ti tik kar­tą į na­mus už­su­kęs pa­gal­bi­nis dar­bi­nin­kas. „Tu­ber­ku­lio­zės bak­te­ri­jos yra at­spa­rios. Jei nė­ra tie­sio­gi­nių sau­ lės spin­du­lių, jos ga­li iš­gy­ven­ti net pus­me­tį“, – įspė­jo gy­dy­to­ja.

Pul­mo­no­lo­gė pa­ta­rė, kad ati­des­ ni sa­vo svei­ka­tai tu­rė­tų bū­ti ir tie, ku­rių ap­lin­ko­je ar tarp šei­mos na­ rių pa­si­tai­kė ser­gan­čių­jų at­vi­ra tu­ ber­ku­lio­ze.

Tad jei ku­rį lai­ką lai­ko­si neaukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, il­giau nei dvi sa­vai­tes trun­ka ko­su­lys, var­gi­na nak­ti­nis pra­kai­ta­vi­mas, silp­nu­mas, są­na­rių skaus­mas – šie po­žy­miai iš­duo­da, kad žmo­gus ga­li bū­ti už­si­krė­tęs tu­ ber­ku­lio­ze.

At­lie­ka dvi li­go­ni­nės

E.Hans­ted at­krei­pia dė­me­sį, kad už­si­tę­su­sį ko­su­lį ga­li su­kel­ti ne tik tu­ber­ku­lio­zės, bet ir ki­tos oro la­še­ li­niu bū­du plin­tan­čios bak­te­ri­jos.

Tiks­liai iš­siaiš­kin­ti li­gos su­kė­ lė­ją pa­de­da li­go­ni­nė­je at­lie­ka­mas spe­ci­fi­nis ty­ri­mas – QFT-TB Gold tes­tas. Lie­tu­vo­je šį ty­ri­mą at­lie­ka tik dvi gy­dy­mo įstai­gos – Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė ir San­ ta­riš­kių kli­ni­kos.

Pa­sak pul­mo­no­lo­gės, šis krau­jo ty­ri­mas ga­na anks­ti pa­de­da iš­siaiš­ kin­ti, ar žmo­gus nė­ra už­si­krė­tęs pa­vo­jin­ga tu­ber­ku­lio­zę su­ke­lian­ čia bak­te­ri­ja. Įp­ras­tas ty­ri­mas, ar­ba va­di­na­ma­ sis man­toux mė­gi­nys, li­gos su­kė­lė­ ją pa­de­da ap­tik­ti tik praė­jus trims ar ke­tu­rioms sa­vai­tėms nuo už­si­ krė­ti­mo. Be to, jis nė­ra tiks­lus.

Kaip paaiš­ki­no pul­mo­no­lo­gė, jei pa­si­reiš­kia reak­ci­ja į šį tes­tą, dar ne­ reiš­kia, kad vai­kas yra už­si­krė­tęs tu­ ber­ku­lio­ze – pa­rau­du­si dė­me­lė ant ran­kos ga­li bū­ti tik aler­gi­nės reak­ci­ jos ar ki­tos in­fek­ci­jos po­vei­kio pa­

Pa­jė­gos: at­vy­ku­si dirb­ti į uos­ta­mies­tį E.Hans­ted už­pil­dė pa­sku­ti­nią­ją

ko­ky­biš­kų pa­slau­gų gran­dį.

da­ri­nys. Ir, at­virkš­čiai, jei mė­gi­nys bū­na nei­gia­mas, ne­rei­kė­tų nu­si­ra­ min­ti, kad vai­kas nė­ra už­si­krė­tęs. „Gy­dy­mas nuo tu­ber­ku­lio­zės trun­ka ma­žiau­siai pu­sę me­tų, tad, ži­no­da­mi apie šį ty­ri­mą, tė­vai ga­li rink­tis, ar at­lik­ti ty­ri­mą, ar vai­ką il­gą lai­ką gir­dy­ti vais­tais, ne­ži­nant tiks­ lios diag­no­zės“, – pa­ste­bi gy­dy­to­ja.

Prie­žas­tys bū­na skir­tin­gos

E.Hans­ted tei­gi­mu, vai­kams la­bai sun­ku di­fe­ren­ci­juo­ti ko­su­lį ir nu­sta­ ty­ti tiks­lias jį su­ke­lian­čias prie­žas­tis.

Mat ko­su­lį ga­li su­kel­ti va­di­na­ma­sis GERL, ast­ma ar aler­gi­nė slo­ga. Ko­su­lį ga­li su­kel­ti ir skran­džio ref­liuk­sas.

Pa­sak gy­dy­to­jos, da­bar ak­tua­lia pro­ble­ma tam­pa ir „ti­ki­nis“ ko­su­lys, kai vai­ką ka­muo­ja spe­ci­fi­nis, skar­dus bei sau­sas ko­su­lys, ku­rio neį­vei­kia

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

vais­tai. Ta­čiau gy­dy­to­jai ne­re­tai ne­ ran­da jį su­ke­lian­čių prie­žas­čių.

Kaip vė­liau paaiš­kė­ja, ko­su­lį su­ ke­lia neu­ro­lo­gi­nė pro­ble­ma – va­ di­na­ma­sis ti­kas. Spe­cia­lis­tai jį va­ di­na tie­siog liū­de­sio li­ga.

Ti­ki­nis ko­su­lys už­klum­pa vai­kus, ku­rių tė­vai iš­va­žiuo­ja už­dar­biau­ti į už­sie­nį, o sa­vo at­ža­las pa­lie­ka se­ ne­lių ar ki­tų gi­mi­nai­čių glo­bai. Jis taip pat bū­din­gas vai­kams, tu­rin­ tiems psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­mų ar iš­gy­ve­nan­tiems tė­vų sky­ry­bas, pro­ble­mas mo­kyk­lo­je.

Bū­tent dėl vi­sų šių prie­žas­čių, kai su­si­pi­na skir­tin­gų sri­čių li­gos, E.Hans­ted ak­cen­ta­vo ko­man­di­nį li­go­ni­nės spe­cia­lis­tų dar­bą – vai­ ką ga­li pa­kon­sul­tuo­ti LOR spe­cia­ lis­tas, pul­mo­no­lo­gas, gast­roen­te­ ro­lo­gas ar neu­ro­lo­gas.

Tik gi­męs – į kar­dio­lo­gės glo­bą Lai­ma Lau­kai­ty­tė Vos pa­sau­lį iš­vy­du­siems nau­ja­ gi­miams nu­sta­to­mos suau­gu­sie­ siems bū­din­gos li­gos. Vai­kų kar­ dio­lo­gė ti­ki­no, kad anks­ty­va diag­ nos­ti­ka bei me­di­ci­nos moks­lo pa­ žan­ga pa­de­da iš­sau­go­ti ma­žų­jų gy­ vy­bes.

Ne vi­siems rei­kia gy­dy­mo

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ ni­nė­je dir­ban­ti vai­kų kar­dio­lo­ gė, me­di­ci­nos moks­lų dak­ta­rė Al­ do­na Bart­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad nau­ja­gi­miai, kaip ir suau­gu­sie­ ji, ser­ga įvai­rio­mis šir­dies li­go­mis.

Daž­niau­siai iš jų pa­si­tai­ko įgim­tos šir­dies ydos. Įgim­tos šir­dies ydos – ana­to­mi­ niai šir­dies ir stam­bių­jų krau­ja­gys­ lių nu­kry­pi­mai nuo nor­mos, trik­ dan­tys krau­jo­ta­ką. Jie at­si­ran­da dar prieš gi­mi­mą, o išaiš­kė­ja vė­liau.

A.Bart­ke­vi­čie­nė, KUL Neo­na­to­ lo­gi­jos cent­re kon­sul­tuo­jan­ti nau­ ja­gi­mių tė­vus, pa­ste­bi, kad ar­ti­ mie­ji skaus­min­gai rea­guo­ja į ži­nią, kad vai­kas tu­ri šir­dies ydą.

Eu­ro­pos įgim­tų ano­ma­li­jų re­ gist­ro duo­me­ni­mis, iš 1 tūkst. nau­ ja­gi­mių 8 gims­ta tu­rė­da­mi šir­dies ydą. Be­veik pu­sė jų tu­ri ne­di­de­lius de­fek­tus, ku­rie su­si­tvar­ko sa­vai­

me, be gy­dy­mo. Ta­čiau apie 20–30 pro­c. nau­ja­gi­mių, ser­gan­čių šir­dies ydo­mis, būk­lė bū­na kri­ti­nė. Jiems bū­ti­na sku­bi ope­ra­ci­ja per pir­mą­ sias gy­ve­ni­mo die­nas.

Krau­jos­pū­dis – kaip suau­gu­sio­jo

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­ nė­je per me­tus gims­ta 3–3,5 tūkst. nau­ja­gi­mių. Vi­du­ti­niš­kai 25–30 iš jų diag­no­zuo­ja­ma įgim­ta šir­ dies yda. Per­nai ji bu­vo nu­sta­ty­ta 32 nau­ja­gi­miams. A.Bart­ke­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad še­šiems ma­žy­liams bu­vo diag­no­zuo­tos su­dė­tin­gos kri­ ti­nės šir­dies ydos. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties jie bu­vo ope­ruo­ti Vil­ niaus uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je.

Gy­dy­to­ja pri­si­mi­nė per­nai pa­si­ tai­kiu­sius sun­kes­nius at­ve­jus. Vie­ nas to­kių, kai nau­ja­gi­miui bu­vo diag­no­zuo­ta ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ja – pa­sau­lį vos iš­vy­du­sio ma­žy­lio krau­ jos­pū­dis bu­vo kaip ser­gan­čio suau­ gu­sio žmo­gaus ir sie­kė 140/80.

Ki­tam nau­ja­gi­miui pri­rei­kė sku­ biai imp­lan­tuo­ti kar­dios­ti­mu­lia­to­ rių. Ši ope­ra­ci­ja bu­vo at­lik­ta Lie­tu­ vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Kau­no kli­ni­ko­se.

At­lie­ka rei­kia­mus ty­ri­mus

A.Bart­ke­vi­čie­nė paaiš­ki­no, kad nau­ja­gi­mių iš­gy­ve­na­mu­mas pri­

klau­so ne tik nuo ydos sun­ku­mo, bet ir nuo tiks­lios diag­no­zės bei lai­ku pra­dė­to me­di­ka­men­ti­nio gy­ dy­mo.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės neo­na­to­lo­gi­jos cent­re yra vi­ sos ga­li­my­bės iš­tir­ti nau­ja­gi­mius – at­lie­ka­mas elekt­ro­kar­diog­ra­fi­nis, echo­kar­diog­ra­fi­nis bei rent­ge­no­lo­ gi­nis ty­ri­mai. „Pri­rei­kus gy­vy­bė gelbs­ti­ma pa­ sky­rus me­di­ka­men­ti­nį gy­dy­mą, ku­ris pra­de­da­mas dar nau­ja­gi­mių rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je, o tę­sia­mas nau­ja­gi­mį per­kė­lus ir į San­ta­riš­kių kli­ni­kas“, – aiš­ki­no kar­dio­lo­gė.

Gy­dy­to­ja ap­gai­les­ta­vo, kad ne vi­ si gi­mę su šir­dies yda kū­di­kiai iš­ gy­ve­na. Bet me­di­ci­nos moks­lo pa­ žan­ga, ge­rė­jan­čios anks­ty­vo­sios diag­nos­ti­kos ir gy­dy­mo ga­li­my­bės pa­de­da pa­di­din­ti to­kių ma­žy­lių iš­ gy­ve­na­mu­mą.

Kar­dio­lo­gė aiš­ki­no, kad Nau­ja­gi­ mių rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je ser­gan­ tiems šir­dies arit­mi­jo­mis yra vi­sos ga­li­my­bės ste­bė­ti kū­di­kio šir­dies veik­lą.

Gy­dy­to­ja taip pat at­lie­ka echo­ kar­diog­ra­fi­nį ty­ri­mą, ku­ris pa­de­da įver­tin­ti šir­dies būk­lę sun­kiai ser­ gan­tiems nau­ja­gi­miams. Šis ty­ ri­mas svar­bus pa­ren­kant gy­dy­mo tak­ti­ką.

Re­zul­ta­tai: A.Bart­ke­vi­čie­nė ak­cen­ta­vo ko­man­di­nį spe­cia­lis­tų dar­bą.

Kon­sul­tuo­ja paaug­lius

Li­go­ni­nės am­bu­la­to­ri­nia­me kon­ sul­ta­ci­nia­me sky­riu­je kar­dio­lo­ gė kon­sul­tuo­ja tė­vus nau­ja­gi­mių, ku­riems gir­di­mi šir­dies ūže­siai, įta­ria­ma šir­dies li­ga.

Gy­dy­to­ja taip pat ste­bi nau­ja­gi­ mių būk­lę po šir­dies ope­ra­ci­jų. Ji taip pat kon­sul­tuo­ja vai­kus iki 18 me­tų, ku­riuos at­siun­čia šei­mos

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gy­dy­to­jas ar pe­diat­ras dėl šir­dies veik­los su­tri­ki­mų: skaus­mo, ūže­ sių, pa­ki­ti­mų elekt­ro­kar­diog­ra­mo­ je, šir­dies ydų.

A.Bart­ke­vi­čie­nė at­lie­ka šir­dies ult­ra­gar­si­nį ir ve­loer­go­met­ri­nį ty­ ri­mus, kon­sul­tuo­ja spor­tuo­jan­čius vai­kus ir paaug­lius, nu­sta­tant fi­zi­ nio krū­vio ri­bas.

8

šeštadienis, balandžio 28, 2012

sportas

Drama Lietuvos kroso čempionate

Sporto telegrafas Rankinis. Šiandien 14 val. Sporto arenoje (Taikos pr. 61A) Lietuvos rankinio lygos čempionato rungtynes žais Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ ir Kauno“ Granito-Gajos-Kario“ komandos.

Senjorai. Miesto centrinio stadiono atsarginėje aikštėje (Sportininkų g. 46) šiandien 12 val. varžysis Klaipėdos lengvosios atletikos netradicinių metimo rungčių pirmenybių dalyviai.

Ledo ritulys. Savaitgalį Klaipėdoje – lemiamos Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono finalinio ketverto kovos. Šiandien „Akropolio“ ledo arenoje 13.15 val. žais Klaipėdos „Baltija“ ir Vilniaus OH, 15.45 val. susirems Kauno „Bizonai“ ir Šiaulių „Ledo linija“. Pralaimėjusios komandos rytoj 11 val. kovos dėl bronzos, laimėjusios 14.30 val. varžysis dėl čempionų vardo.

Krepšinis. Šiandien 10 val. automobilių stovėjimo teritorijoje (Taikos pr. 61) vyks gatvės krepšinio varžybos.

Jaunučiai. Šiandien ir rytoj Futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne (Paryžiaus Komunos g. 16A) vyks tarptautinis 13-mečių jaunučių futbolo (9 prieš 9) turnyras buvusiems mokyklos direktoriams Romualdui Dambrauskui ir Vladui Ulinauskui atminti. A grupėje žais: Klaipėdos „FM-Baltai-99“, „FM-2000“, Kauno FM, Alytaus SRC ir Kaliningrado „Junost-2“, B –. Klaipėdos „FM-Baltai2000“, Šiaulių FA, Jonavos KKSC, Ventspilio „Ceriba“ ir Kaliningrado „Junost-1“. Šiandien varžybos prasidės 12 val., rytoj – 9.45 val. Finalas ir susitikimas dėl 3-iosios vietos – sekmadienį 14 val.

Futbolas. Sekmadienio futbolo lygos čempionate savaitgalį – antrasis turas. Šiandien 18.15 val. Futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne žais „AMG –Titanikas“ ir Plikių „Klarksonas-Plikiai“, 19.15 val. Gargždų stadione rungtyniaus „Gargždų pramogos-Taškas“ ir Mažeikių „Olimpas“. Rytoj 12 val. Miesto centrinio stadiono atsarginėje aikštėje žais Klaipėdos „Baltai“ ir Plungės „Versmė“, dirbtinės dangos aikštyne 15.30 val. kausis „Kuršiai“ ir „Triobet“, 17.30 val. – „Sarema“ ir „Sendvaris-Triobet“.

Po šalies kroso pirmenybių, trečius metus paeiliui surengtų uostamiestyje, galutinius rezultatus sužinoję už galvų stvėrėsi dviejų – Klaipėdos ir Šiaulių – komandų treneriai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Skaičius: kroso pirmenybėse kovojo 232 bėgikai.

Miestų įskaitoje šiauliečiai iškovojo 211 taškų, klaipėdiečiai – tik vienu mažiau. Treti liko vilniečiai – 165 taškai.

Klubų varžybose šeštus metus paeiliui triumfavo Klaipėdos „Nikės“ greitakojai, pelnę 189 taškus.

Antri – Šiaulių „Stadijos“ bėgikai atsiliko akivaizdžiai – 106 taškai.

Sėkmingiausiai mūsų sportininkai kovojo jaunuolių grupėje.

7000 m distancijoje čempionu tapo Mantas Kuliauskas, vicečempionu – Ignas Liutkus. Tik po nuožmios kovos finišo tiesėje nusileidęs raseiniškiui Simui Bertašiui, ketvirtas liko Andrius Šliapcevas.

Itin lengvai aukso medalį pelnė Dominykas Butkevičius, rungtyniavęs jaunių grupėje. Mindaugo Krakio auklėtinis artimiausią varžovą aplenkė apie pusę kilometro.

Klaipėdos komandos nariams pavyzdį, kaip reikia rungtyniauti, parodė jauniausia varžybų dalyvė

Treneris: visus mūsų miesto bė-

Ugnė Žvinklytė, laimėjusi mergaičių 1000 m rungtį. Dar ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio kopė Benediktas Mickus, šventęs

pergalę jaunučių 3000 m varžybose. Jaunučių 2000 m grupėje antrąją vietą užėmė Emilija Saudargaitė, trečiąją – Aušra Butkevičiūtė.

Vyrų (7000 m) kovą laimėjo pasvalietis Artūras Meška, moterų (5000 m) – šiaulietė Evelina Uševaitė.

„Omegos“ senjorai – šalies čempionai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Uostamiesčio „Omegos“ tinklininkai susigrąžino Lietuvos 40-mečių ir vyresnių senjorų čempionų vardus, finale įveikę nuolatinius pagrindinius varžovus – Vilniaus „Tinklo“ žaidėjus.

Atkaklūs: Klaipėdos „Omegos“ vyrai pastaraisiais metais nuolat būna

tarp pajėgiausiųjų. Priekyje: Sergejus Petrovas, Erdvilas Gapšys, Ričardas Antanauskas, Edvardas Vilimas. Stovi: Vygantas Barauskas, Raimondas Masilionis, Arūnas Povilaitis, Vidmantas Gataveckas.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

gikus, laimėjusius medalius, išugdė M.Krakys.

Čempionas: M.Kuliauskas buvo greičiausias tarp jaunuolių.

Dviračių sportas. Rytoj Klaipėdoje vyks Žemaitijos taurės kalnų dviračių varžybų pirmasis etapas. Dalyviai nuo vasaros estrados, turės įveikti 30 km distanciją. Dalyvauti gali visi, nepaisant amžiaus bei pasiruošimo lygio – profesionalai ir mėgėjai. Vaikams iki 12 metų bus paruoštos atskiros 1 ir 2 km trasos. Mažiausieji varžytis pradės 12 val., o pajėgiausieji dviratininkai prie starto linijos stos 13 val. Kiti du etapai vyks liepos 1 d. Telšiuose ir spalio 7 d. Šiauliuose.

Regbis. Rytoj 14 val. „Viesulo“ stadione (Naikupės g. 25) Lietuvos vyrų regbio čempionato susitikimas tarp Klaipėdos „Kuršių-Viesulo“ ir Vilniaus VRA komandų. 15.40 val. draugiškas rungtynes žais „Viesulo“ ir VRA moterų ekipos.

Vytauto Petriko nuotr.

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Pirmąją partiją gana lengvai laimėjo vilniečiai, tačiau Klaipėdos vyrai susikaupė ir išlygino rezultatą antrojoje. Lemiama partija vyko taškas į tašką ir tik jai baigiantis uostamiesčio vyrai išsiveržė į priekį ir laimėjo 15:13.

Pergalė buvo saldus revanšas už nesėkmę prieš mėnesį vykusiose finalinėse Lietuvos 1-osios lygos

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

pirmenybėse, kurių finale pranašesni buvo sostinės vyrai.

Senjorų čempionate, vykusiame Tauragėje, dalyvavo aštuonios ekipos.

A grupėje geriausiai sekėsi „Tinklo“ komandai, antri liko Joniškio „Ąžuolo“ tinklininkai.

B grupėje visus varžovus nugalėjo „Omegos“ šešetukas. Antra buvo garsioji Vilniaus „Kuro aparatūra“.

Pusfinaliuose staigmenų neužfiksuota. Klaipėdiečiai 2:0 parklupdė joniškiečius, o dviejų sostinės komandų derbį tokiu pat rezultatu laimėjo „Tinklas“.

Mažajame finale dėl bronzos medalių „Ąžuolas“ po atkaklios kovos 2:1 palaužė „Kuro aparatūrą“.

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt

397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

9

šeštadienis, balandžio 28, 2012

lietuva Me­na­mo Cent­ri­ nės žval­gy­bos val­ dy­bos (CŽV) ka­lė­ ji­mo is­to­ri­ja Lie­tu­ vo­je do­mė­ję­si Eu­ ro­pos Par­la­men­ to (EP) na­riai tei­ gia, kad jiems dar li­ko neat­sa­ky­tų klau­si­mų.

Pas­lap­tys: An­ta­vi­liuo­se pa­sta­ty­ta­me Sau­gu­mo de­par­ta­men­tui pri­klau­san­čia­me ob­jek­te ap­si­lan­kę eu­ro­par­la­men­ta­rai sua­be­jo­jo jo pa­skir­ti­mi.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Klaustukai CŽV ka­lė­ji­mo is­to­ri­jo­je Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nus­te­bi­no ne­su­ta­pi­mai

„At­vy­ko­me čia, nes Lie­tu­vo­je bu­vo ban­do­ma iš­siaiš­kin­ti CŽV slap­to­ sios pro­gra­mos de­ta­les. Ma­no­me, kad pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas yra tik­rai la­bai svar­bus eta­pas. Ta­ čiau Lie­tu­vo­je dar ne vis­kas iš­ siaiš­kin­ta“, – va­kar spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je sa­kė EP Pi­lie­čių laisvių, tei­sin­gu­mo ir vi­daus rei­ka­ lų ko­mi­te­to na­rė He­le­ne Flaut­re.

De­le­ga­ci­jos na­riai taip pat pa­ brė­žė, kad nau­jos in­for­ma­ci­jos apie CŽV is­to­ri­ją jie Lie­tu­vo­je neieš­ko­jo – esą juos pir­miau­sia do­mi­no mū­ sų ša­ly­je at­lik­ti ty­ri­mai, jų iš­sa­mu­ mas ir nuo­sek­lu­mas. „Ne­ma­nau, kad mū­sų dar­bas – pa­teik­ti nau­jos in­for­ma­ci­jos apie įta­ri­mus. Mū­sų tiks­las – su­si­pa­ žin­ti su tuo, kas pa­da­ry­ta ša­ly­je ti­ riant įta­ri­mus. Mes su­si­pa­ži­nom su tuo, kas pa­da­ry­ta Lie­tu­vo­je. Jo­ je pa­da­ry­tas ne­men­kas dar­bas, tu­ rint gal­vo­je pir­miau­sia par­la­men­ ti­nį ty­ri­mą. Bet mums vis dar li­ko tam tik­rų klau­si­mų“, – tvir­ti­no EP na­rė Mi­chè­le Striff­ler.

Pa­sak H.Flaut­re, eu­ro­par­la­men­ ta­rus ste­bi­na, kad Lie­tu­vos pro­ku­ ro­rų pa­teik­ti duo­me­nys ne­su­tam­

pa su at­lik­to par­la­men­ti­nio ty­ri­mo re­zul­ta­tais.

Anot po­li­ti­kės, su­si­ti­ku­si su lie­ tu­vių pro­ku­ro­rais EP de­le­ga­ci­ ja no­rė­jo iš­siaiš­kin­ti, kas pa­da­ry­ ta ti­riant įta­ri­mus dėl Lie­tu­vo­je 2002–2006 m. gal­būt vei­ku­sio slap­to CŽV ka­lė­ji­mo. „Iš­gir­do­me iš pro­ku­ro­rų, kad jie tu­ri įro­dy­mų, jog nie­kas Lie­tu­vo­je ne­bu­vo ka­li­ na­mas. Pro­ku­ro­ras aiš­kiai pa­sa­ kė, kad nie­kas ne­bu­vo ka­li­na­mas.

O par­la­men­ti­nio ty­ri­mo iš­va­do­je sa­ko­ma, kad įro­dy­mų trūks­ta. Tai mus nu­ste­bi­no“, – sa­kė ji. „Ga­vo­me ga­li­my­bę gau­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos iš pro­ku­ra­tū­ros. Mes tuo pa­si­nau­do­si­me, pa­teik­si­me raš­tu klau­si­mus, į ku­riuos bent jau iki šiol ne­bu­vo at­sa­ky­ta“, – kal­bė­ jo H.Flaut­re.

Sua­be­jo­jo ob­jek­to pa­skir­ti­mi

Pap­ra­šy­ta pa­ko­men­tuo­ti Lie­tu­vos po­zi­ci­ją, kad ty­ri­mas įstri­go ne­ga­ vus pa­kan­ka­mai duo­me­nų iš Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, H.Flaut­re pri­pa­ži­no, jog JAV tar­ny­bos Lie­tu­ vos ži­ny­boms pa­tei­kė įvai­rių at­sa­ ky­mų į pa­klau­si­mus, tarp jų – ir į tai, kad Lie­tu­vo­je nie­kas ne­bu­vo ka­li­na­mas.

Pak­laus­ti apie įspū­džius iš An­ta­ vi­lių, kur ne­va ga­lė­jo veik­ti CŽV ka­

lė­ji­mas, eu­ro­par­la­men­ta­rai tvir­ti­no pa­ste­bė­ję ge­rai įreng­tą gar­so izo­lia­ ci­ją, ten su­mon­tuo­tą ame­ri­kie­tiš­ką įran­gą. „Mums ke­lia abe­jo­nių, kad ten tik­rai mo­ko­mi sau­gu­mo tar­ny­ bų pa­rei­gū­nai“, – kal­bė­jo H.Flaut­ re. Pa­sak jos, ob­jek­tas An­ta­vi­liuo­se at­ro­do la­bai keis­tai.

ku­ris tvir­ti­na bu­vęs ka­lin­tas Lie­ tu­vo­je.

Jis yra krei­pę­sis į Eu­ro­pos Žmo­ gaus Tei­sių Teis­mą Stras­bū­re, kal­ tin­da­mas Lie­tu­vą žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mu. Ta­čiau A.Zu­bay­dah krei­pi­ma­sis dar nė­ra nei priim­tas, nei at­mes­tas.

He­le­ne Flaut­re:

„Nau­jų duo­me­nų nė­ra“

Pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas yra tik­rai la­bai svar­bus eta­pas.

Ta­čiau Lie­tu­vo­je dar ne vis­kas iš­siaiš­kin­ta.

Vis dėl­to eu­ro­par­la­men­ta­rai, kaip ir ty­ri­mą at­li­kę Lie­tu­vos Sei­ mo na­riai, ne­tu­ri tvir­tų įro­dy­mų, kad kas nors ga­lė­jo bū­ti ka­li­na­mas An­ta­vi­liuo­se. „Ne­ga­vo­me įro­dy­mų, kad ten bu­vo ka­li­na­mi žmo­nės. Bet ga­li­ my­bė juos slap­ta at­ga­ben­ti, lai­ky­ti bu­vo“, – sa­kė M.Striff­ler.

Kal­bė­da­mi apie Lie­tu­vo­je lai­ky­ tus įta­ria­muo­sius te­ro­riz­mu, eu­ ro­par­la­men­ta­rai pir­miau­sia mi­ nė­jo pa­les­ti­nie­tį Abu Zu­bay­dah,

„Lie­tu­va ma­no, kad pa­da­ry­ta ga­na daug. Juo­lab kad tai bu­vo vie­nin­ te­lis už­baig­tas par­la­men­ti­nis ty­ ri­mas Eu­ro­po­je. Ki­tur ty­ri­mas ar­ ba ne­pra­dė­tas, ar­ba pra­dė­tas, bet neuž­baig­tas, nu­trauk­tas“, – sa­ kė par­la­men­ti­niam ty­ri­mui Lie­tu­ vo­je va­do­va­vęs Sei­mo Na­cio­na­li­ nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to (NSGK) pir­mi­nin­kas Ar­vy­das Anu­ šaus­kas. „Pak­lau­sę JAV bu­vo­me pa­ti­kin­ ti, kad Va­šing­to­nas ger­bia Lie­tu­vos su­ve­re­nu­mą. Kiek­vie­na są­jun­gi­ nin­kų veik­la tu­rė­jo bū­ti pri­žiū­ri­ma Lie­tu­vos pa­rei­gū­nų. Mes at­li­kę ty­ ri­mą kons­ta­ta­vo­me, kad Žval­gy­bos įsta­ty­mas šiuo at­ve­ju bu­vo vyk­do­ mas ne­pa­kan­ka­mai, ne­bu­vo kont­

ro­liuo­ja­mi są­jun­gi­nin­kai“, – mi­nė­ jo A.Anu­šaus­kas.

Jis pa­ra­gi­no ko­le­gas iš EP pa­si­ti­ kė­ti Lie­tu­vos par­la­men­ta­rų at­lik­to ty­ri­mo re­zul­ta­tais. „Jie tu­rė­tų rem­ tis mū­sų at­lik­to ty­ri­mo iš­va­do­mis, nes pa­gal kon­ven­ci­jas na­cio­na­li­niai par­la­men­tai vyk­do žval­gy­bos tar­ ny­bų veik­los kont­ro­lę. Mū­sų ty­ri­ mas bu­vo pir­miau­sia nu­kreip­tas į mū­sų tei­si­nės sis­te­mos to­bu­li­ni­ mą“, – sa­kė jis.

NSGK pir­mi­nin­kas pa­tei­kė pa­ vyz­dį, ko­kios pa­pil­do­mos in­for­ ma­ci­jos dar bū­tų ga­li­ma gau­ti, ti­riant įta­ri­mus dėl Lie­tu­vo­je ne­ va vei­ku­sio slap­to CŽV ka­lė­ji­mo: „Jei­gu nu­sta­tėm, kad bu­vo skry­ dis iš Por­to į Vil­nių, tad jei­gu Por­ tu­ga­li­ja tu­rė­tų ko­kių nors duo­me­ nų apie ten ga­ben­tus ko­kius nors as­me­nis, tuo­met ir mes ga­lė­tu­me juos tu­rė­ti. Bet kol kas to­kių duo­ me­nų nė­ra.“ EP de­le­ga­ci­jos na­rė iš Por­tu­ga­li­ jos pa­ti­ki­no, kad pa­klaus sa­vo vals­ ty­bės pa­rei­gū­nų, ar jie tu­ri ko­kios nors in­for­ma­ci­jos apie šį skry­dį ir gal­būt ga­ben­tus as­me­nis.

10

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

12p.

Karo nusikaltėlio R.Kony paieškos primena vaiduoklio medžioklę.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Žudynių klau­si­mas: ar įma­no Šią sa­vaitę mi­li­jo­nai armėnų vi­sa­me pa­sau­ly­je pa­minė­jo 97-ąsias armėnų ge­no­ci­do, ku­rio ne­pri­pažįs­ta Tur­ki­ja, me­ti­nes. Iki šiol šis is­to­ri­nis klau­si­mas – pleiš­tas tarp Armė­ni­jos ir Tur­ki­jos.

Komp­li­kuo­ti san­ty­kiai

Armė­nai tvir­ti­na, kad 1915–1923 m. per Os­manų im­pe­ri­jos vyk­dytą ge­ no­cidą žu­vo apie 1,5 mln. jų tau­tie­ čių. Tur­ki­ja nei­gia ge­no­ci­do fak­ tą. Ji tvir­ti­na, kad 300–500 tūkst. žu­vu­sių armėnų, kaip ir maž­daug tiek pat turkų, bu­vo ka­ro au­kos, kai armė­nai su­ki­lo prie­š Os­manų im­ pe­ri­jos val­do­vus ir pri­si­dėjo prie įsi­ver­žu­sių rusų pa­jėgų.

Klau­si­mas – is­to­ri­nis, bet nei armė­nai, nei tur­kai per be­veik šim­ tą metų taip ir ne­su­gebė­jo jo de­po­ li­ti­zuo­ti. Dėl to is­to­ri­nis lūžis tarp abiejų ša­lių dar ne­įvy­ko ir ne­ži­nia ar įvyks.

šird­žiu ir tei­sin­gu žiau­rių žu­dy­nių fak­to pri­pa­ži­ni­mu. Ženg­ti į ateitį ne­įma­no­ma, ne­pri­pa­ži­nus praei­ ties faktų“, – sakė B.Oba­ma. „Pri­si­min­da­mi neap­sa­ko­mas kan­čias prie­š 97 me­tus, mes pri­si­ jun­gia­me prie mi­li­jonų žmo­nių, ku­ rie da­ro tą pa­tį čia, Ame­ri­ko­je, kur ši su­kak­tis yra pa­gar­biai pa­minė­ta mūsų vals­ti­jo­se, ins­ti­tu­ci­jo­se ir šei­ mo­se“, – pri­dūrė JAV va­do­vas.

Ta­čiau armėnų at­sto­vai ar­gu­ men­ta­vo, kad veng­da­mas kalbė­ti apie ge­no­cidą B.Oba­ma ne­si­lai­ko pa­ža­do, duo­to per rin­kimų kam­ pa­niją. JAV va­do­vas ne sykį žadė­jo, kad be­veik prie­š 100 metų nu­ti­ku­ sius įvy­kius va­dins tik­ruo­ju var­du.

Už­sie­nio ša­lių po­zi­ci­ja

Turkų ir armėnų konf­lik­tas gvil­de­ na­mas ir už­sie­ny­je. Tie, ku­rie pri­ pažįs­ta ge­no­cidą, – armėnų drau­ gai, ta­čiau tuo pat me­tu tam­pa turkų pa­si­pik­ti­ni­mo tai­ki­niu.

Vis dėlto gau­si armėnų dias­po­ ra tu­ri ne­menką įtaką kai ku­rių ša­ lių po­zi­ci­jai.

An­tai Prancū­zi­jo­je ne­se­niai bu­vo ini­ci­juo­tas įsta­ty­mas, draud­žian­tis neig­ti ge­no­cidą ir už tai nu­ma­tan­ tis griež­tas baus­mes.

Nors prancū­zai se­niai pri­pa­ži­no ge­no­ci­do faktą, nau­ja­sis Na­cio­ na­li­nio su­si­rin­ki­mo ir Se­na­to pa­ tvir­tin­tas įsta­ty­mas, kurį pa­si­ūlė Prancū­zi­jos va­do­vas Ni­co­las Sar­ ko­zy, bu­vo kur kas reik­les­nis.

Armė­nai Prancū­zi­jos spren­dimą pa­va­di­no įra­šy­tu auk­so raidė­mis, o tur­kai ne­regė­tai įsiu­to. Jie net įšal­ dė san­ty­kius su Pa­ry­žiu­mi.

Tie­sa, Prancū­zi­jos kons­ti­tu­cinė ta­ry­ba po mėne­sio nu­sprendė at­ šauk­ti įsta­tymą, kri­mi­na­li­zuo­jantį ge­no­ci­do nei­gimą, nes jis, pa­sak ta­ry­bos, pa­žeid­žia nuo­monės lais­ vės prin­cipą.

Mi­nint ge­no­ci­do me­ti­nes armė­ nus pa­pik­ti­no ir JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos pa­reiš­ki­mas.

B.Oba­ma, pa­smerk­da­mas prie­š 97 me­tus vy­ku­sias žu­dy­nes ir pa­va­ din­da­mas jas vie­nu did­žiau­sių XX a. žiau­rumų, ne­pa­var­to­jo žod­žio „ge­no­ci­das“, nors pa­ra­gi­no Tur­kiją pri­pa­žin­ti sa­vo kaltę. „Nuo­lat iš­sa­ky­da­vau sa­vo po­ žiūrį į tai, kas at­si­ti­ko 1915 m. Ma­ no po­žiū­ris į tą is­to­riją ne­pa­si­keitė.

Esa­me suin­te­re­suo­ti vi­siš­ku, nuo­

Ig­no­ruoti – bai­siau nei ge­no­ci­das?

Armė­ni­jos am­ba­sa­do­rius Li­ba­ne As­ho­tas Ko­cha­ria­nas pa­reiškė, kad ge­no­ci­do nei­gi­mas blo­giau nei pa­ts ge­no­ci­das. „Armė­ni­ja lai­ko­si po­zi­ ci­jos, kad to­kių nu­si­kal­timų ne­pri­ pa­ži­ni­mas ne­ga­li būti tei­si­na­mas tei­gi­niais, jog tai – is­to­ri­ja, – sakė dip­lo­ma­tas. – Ge­no­ci­do pa­da­ri­niai li­ko ir šis klau­si­mas lie­ka at­vi­ras.“ Jis pri­dūrė: „Nors tarp­tau­ti­nis pri­pa­ži­ni­mas yra, Tur­ki­ja nuo­lat ko­vo­ja su šiuo fak­tu: fal­si­fi­kuo­ja is­to­ri­nius fak­tus, or­ga­ni­zuo­ja pro­ pa­gan­dos kam­pa­ni­jas ir fi­nan­suo­ ja lo­bis­tus.“ Tie­sa, B.Oba­mos pa­reiš­ki­mas su­laukė ir Tur­ki­jos kri­ti­kos. Ša­lies už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras pa­reiškė, kad B.Oba­mos tei­gi­niai nea­ti­tin­ka is­to­ri­nių faktų. Öme­ras Tașpı­na­ras, Tur­ki­jos po­li­ti­kos eks­per­tas, pa­brėžė, kad Tur­ki­jos po­zi­ciją, jo nuo­mo­ne, le­ mia baimė. „Dau­ge­lis bai­mi­na­ si, kad ge­no­ci­do pri­pa­ži­ni­mas bū­ tų pir­mas žings­nis armė­nams im­ti kves­tio­nuo­ti ki­tus jaut­rius klau­ si­mus, galbūt kom­pen­sa­ci­jos ar­ba te­ri­to­ri­nius“, – sakė eks­per­tas.

Turkų pro­fe­so­rius Ka­me­ras Ka­ si­mas pri­dūrė, kad ne tik ge­no­ci­ do klau­si­mas komp­li­kuo­ja Tur­ki­jos san­ty­kius su Armė­ni­ja, o ir Kalnų Ka­ra­ba­cho konf­lik­tas. „Tur­ki­ja ne­ ga­li at­ver­ti sie­nos, kol nėra spren­ di­mo dėl Ka­ra­ba­cho. Jei mes kal­ba­ me apie vi­sišką su­si­tai­kymą, apie re­gio­no sau­gumą ir sta­bi­lumą, šis konf­lik­tas tu­ri būti išspręs­tas“, – pa­brėžė moks­li­nin­kas.

Pa­si­pik­ti­ni­mas: armė­nai minė­jo 97-ąsias ge­no­ci­do me­ti­nes; la­biau­siai kliu­vo tur­kams, ku­rie žu­dy­nių iki šiol

Ge­no­ci­do minė­ji­mas

Armė­ni­jo­je ge­no­ci­do me­tinės pa­ minė­tos emo­cin­gai. Kaip vi­sa­da, ne­trū­ko piktų skan­duo­čių turkų at­žvil­giu.

Tūkstan­čiai armėnų ant­ra­dienį sos­tinė­je Je­re­va­ne da­ly­va­vo ei­ tynė­se prie kal­vos viršūnė­je esan­ čio me­mo­ria­lo. Nuo anks­taus ry­ to dau­gybė žmo­nių da­ly­va­vo kas­metė­se ei­tynė­se – ne­šė žva­ kes bei gėles ir dėjo prie ma­si­nių žu­dy­nių me­mo­ria­lo cent­re de­gan­ čios am­ži­no­sios ug­nies.

Ge­no­ci­do me­tinės pa­minė­tos ir Li­ba­no, kur gy­ve­na maž­daug 140 tūkst. armėnų bend­ruo­menė, sos­ tinė­je Bei­ru­te vy­ku­sio­je de­monst­ ra­ci­jo­je. Armėnų baž­ny­čio­je vy­ ku­sio­je aukų at­mi­ni­mo pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­jo­je pa­triar­chas Ara­ mas I pa­smerkė Tur­ki­jos pa­stan­ gas stip­rin­ti sa­vo įtaką Ar­ti­muo­ siuo­se Ry­tuo­se. Jis pa­reiškė, kad,

nors Tur­ki­ja gi­ria­si pri­klau­san­ ti de­mok­ra­ti­jos ir žmo­gaus tei­sių avan­gar­dui, ji dar tu­ri pri­pa­žin­ ti sis­te­min­gai žud­žiu­si ir de­por­ ta­vu­si sa­vo gy­ven­to­jus armė­nus.

Ženg­ti į ateitį ne­įma­ no­ma, ne­pri­pa­ži­nus praei­ties faktų.

„Ar ga­li to­kia tau­ta, ku­rios kalė­ ji­mai pri­pil­dy­ti žmo­gaus tei­sių gynėjų ir žur­na­listų, pa­moks­lau­ti apie būti­nybę va­do­vau­tis de­mok­ ra­ti­jos prin­ci­pais ir žmo­gaus teisė­ mis? – klausė dva­si­nin­kas. – Da­ bar­tinę Tur­ki­jos Res­pub­liką mes lai­ko­me teisė­ta Os­manų im­pe­ri­ jos įpėdi­ne, at­sa­kin­ga už nu­si­kal­ ti­mus, ku­rie bu­vo įvyk­dy­ti prie­š mūsų žmo­nes.“

Po mi­šių maž­daug 7–10 tūkst. armėnų ėjo prie Tur­ki­jos am­ba­sa­ dos ir ne­šė pla­ka­tus arabų, armėnų ir anglų kal­bo­mis su rei­ka­la­vi­mais pri­pa­žin­ti armėnų ge­no­cidą.

De­monst­ra­ci­jos da­ly­viai su­plėšė ir pa­degė ke­lias Tur­ki­jos vėlia­vas, į am­ba­sa­dos te­ri­to­riją mėtė kiau­ ši­nius, pa­ga­lius ir pe­tar­das.

Ke­li de­monst­ra­ci­jos da­ly­viai mėgi­no pra­si­verž­ti pro spyg­liuotą tvorą, ta­čiau bend­ra­žy­gių bu­vo su­ lai­ky­ti ir taip iš­vengė su­si­dūri­mo su Li­ba­no sau­gu­mo pa­jėgo­mis.

Geo­po­li­tinė si­tua­ci­ja

Iki šiol Armė­ni­ja – izo­liuo­ta. Iš rytų ša­lis su­pa­ma prie­šiš­ko Azer­baid­ža­no, su ku­riuo vis neišsp­rend­žia­ mas Kalnų Ka­ra­ba­cho konf­lik­tas ir nuo­la­tos ru­se­na ka­ro ža­ri­jos, iš va­ karų – Tur­ki­jos. Tur­ki­ja ir Armė­ ni­ja ne­pa­lai­ko dip­lo­ma­ti­nių san­ty­ kių nuo 1993 m., kai An­ka­ra už­darė

11

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

pasaulis Ro­jus ­ baigė­si

Žlu­go ­ vy­riau­sybė

Ny­der­landų teis­mas pa­laikė prie­šta­rin­ gai ver­ti­namą įsta­tymą, draud­žiantį už­ sie­nio tu­ris­tams įsi­gy­ti ka­na­pių pa­garsė­ ju­siuo­se ko­fi­šo­puo­se. Įsta­ty­mas, at­šau­ kian­tis li­be­ra­lią lengvųjų nar­ko­tikų pre­ky­ bos po­li­tiką, nu­kreip­tas prie­š dau­gelį už­ sie­nie­čių, ku­rie į šalį at­vyks­ta tik kaip į kvai­šalų rojų. Juo taip pat sie­kia­ma pa­ža­ bo­ti nu­si­kals­ta­mumą, su­si­jusį su pre­ky­ ba nar­ko­ti­kais.

Ru­mu­ni­jos cent­ro de­ši­niųjų vy­riau­sybė va­kar žlu­go – par­la­men­te jai pa­reikš­tas ne­pa­si­tikė­ji­mas. Bal­sa­vimą dėl jo ini­ci­ja­vo kai­rio­ji opo­zi­ci­ja, pro­tes­tuo­jan­ti prie­š es­ mi­nes re­for­mas, ku­rių lau­kia tarp­tau­ti­niai sko­lin­to­jai. Vėliau va­ka­re dėl pa­si­tikė­ji­mo vy­riau­sy­be bal­sa­vo ir Če­ki­jos par­la­men­ tas. Šio­je ša­ly­je vald­žią skal­do ne tik biud­že­to lėšų tau­py­mo prie­monės, bet ir ko­rup­ci­jos skan­da­lai.

o­ma tai­ka?

sieną su kai­my­ne dėl Je­re­va­no ka­ ro su Azer­baid­ža­nu dėl Kalnų Ka­ ra­ba­cho re­gio­no.

2009 m. Tur­ki­jos ir Armė­ni­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­rai pa­si­rašė pro­to­ko­lus, nu­ma­tan­čius, kad bus at­kur­ti dvi­ša­liai dip­lo­ma­ti­niai ry­ šiai ir ati­da­ry­ta bend­ra sie­na. Šiuo­se pro­to­ko­luo­se taip pat ra­ gi­na­ma įkur­ti bendrą ko­mi­siją, ku­ri iš­tirtų abiejų ša­lių bendrą is­to­riją.

Ta­čiau san­ty­kių nor­ma­li­za­vi­mas įstri­go, kai Tur­ki­ja su­si­dūrė su sa­ vo tra­di­ci­nio sąjun­gi­nin­ko Azer­baid­ža­no ir opo­zi­ci­jos pa­si­prie­ši­ni­mu.

Vis dėlto Armė­ni­jos geo­po­li­tinė pa­dėtis kuo to­liau, tuo la­biau do­ mi­na ne tik Ru­si­jos ar JAV, ta­čiau ir ES pa­reigū­nus.

Kol kas Armė­ni­ja iš­lie­ka gan sta­ bi­li Ru­si­jos sąjun­gi­ninkė, ta­čiau ji yra svar­bi tran­zi­tinė ša­lis, per ku­rią galėtų ei­ti svarbūs Eu­ropą ir Vi­du­rio Ry­tus bei Vi­du­rio Aziją su­jun­gian­tys

„Scan­pix“ nuo­tr.

du­jo­ta­kiai. Armė­ni­ja pa­lai­ko ge­rus ry­šius su ki­ta re­gio­ne ga­lią tu­rin­čia ša­li­mi Ira­nu, taip pat Li­ba­nu.

Vie­nas svar­biau­sių Armė­ni­jos už­ sie­nio po­li­ti­kos tikslų – Kalnų Ka­ ra­ba­cho konf­lik­tas. Azer­baid­ža­nas ir Armė­ni­ja dėl šio re­gio­no ne­su­ta­ ria nuo So­vietų Sąjun­gos žlu­gi­mo.

Ba­ku ne­ma­žai lėšų in­ves­tuo­ja į ka­riuo­menės mo­der­ni­za­ciją, todėl daž­nai bai­mi­na­ma­si, kad re­gio­ne ga­li kil­ti rim­tas konf­lik­tas.

Kol kas sta­bi­lumą re­gio­ne pa­lai­ko Armė­ni­jo­je dis­lo­kuo­tos Ru­si­jos pa­ jėgos. Taip pat Azer­baid­ža­nas mez­ ga gan ar­ti­mus ry­šius su Eu­ro­pa ir JAV, o Ba­ku ir Te­he­ra­no san­ty­kiai – ge­ro­kai pa­šliję. Tai su­tei­kia Armė­ ni­jai ga­li­mybę ba­lan­suo­ti tarp ga­ lią re­gio­ne tu­rin­čių ša­lių. Vis dėlto eko­no­minė pa­dėtis ša­ly­je nėra ge­ra.

Prie sta­bi­lu­mo ne­pri­si­de­da ir komp­ li­kuo­ti san­ty­kiai su kai­my­nais.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

mln. do­le­rių

kom­pen­sa­ciją ap­si­nuo-­ di­ju­siai aust­ra­lei turės su­mokė­ti grei­to­jo mais­to mil­žinė KFC.

A.P.Kas­pe­ra­vi­čius: „Armėnų ge­no­ci­das yra is­to­ri­nis fak­tas“ Tur­kai armėnų ge­no­ci­do faktą nei­gia, armė­nai rei­ka­lau­ja pri­pa­ žin­ti. Kie­no pusė­je tei­sybė? Pa­ sak is­to­ri­ko Al­gio Po­vi­lo Kas­pe­ ra­vi­čiaus, ge­no­ci­das bu­vo ir tai – is­to­ri­nis fak­tas.

ge­no­ci­du ne­lai­ko.

8

– Dėl armėnų ge­no­ci­do – ar šis klau­si­mas nėra per­ne­lyg po­ li­ti­zuo­ja­mas? Praė­jo be­veik šim­tas metų, o iki šiol Armė­ ni­ja ir Tur­ki­ja ka­riau­ja šaltą­ jį karą.

– Armėnų ge­no­ci­das yra is­to­ri­nis fak­tas. Dau­gybė žy­mių is­to­rikų apie tai rašė. Se­niai ži­no­ma, kad 1915 m. bu­vo pra­dėtos ma­sinės ir or­ga­ni­zuo­tos žu­dynės. Kar­tais sa­ ko­ma, kad iš­žu­dy­ta bu­vo 1,5 mln. žmo­nių. Tie­sa, da­lis jų žu­vo nuo ba­do, ta­čiau di­delė da­lis bu­vo ma­ siš­kai žu­do­mi. Be­je, šios žu­dynės bu­vo vyk­dy­tos ne­žmo­niš­kai žiau­ riai, ir tai yra fak­tas. Ži­no­ma, kai ku­rie, net Lie­tu­ vo­je, ban­do sa­ky­ti, kad tai ne­bu­ vo ge­no­ci­das. Bet ga­liu pri­min­ti, jog net tar­pu­ka­riu iš­leis­tos lie­tu­ vių en­cik­lo­pe­di­jos pir­ma­me to­me apie Armė­niją ge­no­ci­do klau­si­mui skir­ti net du pus­la­piai. Šiuo at­ve­ ju kalbė­ti apie po­li­tiką – su­dėtin­ ga. Lie­tu­va be­veik ne­turė­jo ry­šių su armė­nais.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas – dau­ge­ lio pa­sau­lio ša­lių en­cik­lo­pe­di­jo­ se, tie­sa, kai kur ma­žiau, kai kur dau­giau, ap­ra­šo­mas šis fak­tas.

Bet Tur­ki­ja tai ka­te­go­riš­kai nei­ gia. O, kaip jau sa­kiau, tai yra is­ to­ri­nis fak­tas.

Juk ir Lie­tu­vos Sei­mas yra pri­ ėmęs re­zo­l iu­c iją, ku­r ia pri­pa­ žin­ta, kad armėnų žu­dynės bu­ vo ge­no­ci­das. Dau­ge­lis ša­lių tai yra pri­pa­ži­nu­sios. Ir Prancū­zi­ ja, ir Ru­si­ja. Gal tik JAV Se­na­te šis pri­pa­ži­ni­mas nie­kaip ne­pra­

sis­ki­na ke­lio. Tie­sa, JAV pre­zi­ den­tai spaud­žia se­na­to­rius, gal koks Jim­my Car­te­ris ne­spaudė, ta­čiau Tur­ki­ja – per­ne­lyg svar­bi JAV sąjun­gi­ninkė.

Armėnų žu­dynės vyk­dy­tos vie­šai, o Lie­tu­vo­je, nors trem­ti­niai iš­gy­ve­no did­žiu­les kan­čias, jie ne­bu­vo or­ga­ni­ zuo­tai žu­do­mi.

– Vis dėlto yra po­li­ti­ka ir yra is­ to­ri­ja. Tar­ki­me, kai ku­rie Lie­ tu­vos po­li­ti­kai nuo­lat pri­myg­ ti­nai Ru­si­jai ke­lia oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­simą. Nuo to mūsų san­ty­kiai su kai­my­nais ne tik ne­gerė­ja, bet ir pra­stėja?

– Na, ly­gin­ti Lie­tu­vos ir Armė­ni­jos klau­si­mus – ne­tei­sin­ga. Vien jau dėl to, kad net bai­siau­siais sta­li­ ni­nio te­ro­ro me­tais nie­kas ne­kėlė tikslų sis­te­miš­kai nai­kin­ti lie­tu­ vių tautą. Juk da­lis lie­tu­vių tau­ tos ne­pa­tyrė rep­re­sijų, tik turė­jo pa­klus­ti. Armėnų žu­dynės vyk­dy­ tos vie­šai, o Lie­tu­vo­je, nors trem­ ti­niai iš­gy­ve­no did­žiu­les kan­čias, jie ne­bu­vo or­ga­ni­zuo­tai žu­do­mi.

Tie­sa, da­lis armėnų ne­bu­vo nu­ žu­dy­ti, jie mirė ba­du, bet tie, ku­ rie ne­bu­vo vie­to­je pa­si­ųsti my­riop, bu­vo kan­ki­na­mi, o pa­skui vis tiek nu­žu­do­mi. Tai tik­rai ki­toks at­ve­jis nei Lie­tu­vos. Ma­nau, kad armėnų ge­no­ci­das – išs­kir­ti­nis at­ve­jis.

Juk net buvęs po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II vie­no­je iš sa­vo ho­mi­lijų yra iš­si­reiškęs, kad armėnų ge­ no­ci­das bu­vo tar­si įžan­ga į XX a. žu­dy­nes, to­kias kaip ho­lo­kaus­tas. Ži­no­ma, tie­sio­giai šios žu­dynės

ne­su­si­ju­sios. Žydų Tur­ki­jo­je nie­ kas ne­žudė.

– Ar da­bar­tinės ša­lys, ku­rios lai­ko­mos bu­vu­sių im­pe­rijų tei­sių per­ėmėjo­mis, pa­grįstai kal­ti­na­mos bu­vu­siais pirm­ta­ kių nu­si­kal­ti­mais?

– Tur­ki­ja yra Os­manų im­pe­ri­jos tei­sių per­ėmėja. Tie­sa, daug da­lykų Tur­ki­ja iš Os­manų im­pe­ri­jos ne­ perėmė. Tar­ki­me, sul­to­no ins­ti­tu­ci­ jos ir jo dva­sinės vald­žios. Tai bu­vo pa­nai­kin­ta, nes Tur­ki­jo­je vy­ko eu­ro­ pie­ti­za­ci­ja. Ta­čiau ge­no­ci­do klau­si­ mas vi­suo­met neig­tas. Apsk­ri­tai iki šiol krikš­čio­nys Tur­ki­jo­je ne­saugūs, galbūt tik Stam­bu­le sau­giau. Juk mes ži­no­me, kad dar 1955 m. vy­ko po­gro­ mai. Ir tai – is­to­ri­niai fak­tai.

– Koks, jūsų nuo­mo­ne, ga­li­ mas šio klau­si­mo spren­di­mas?

Kai ku­rie sa­ko, kad reikėtų dis­ku­tuo­ti. Ir ne po­li­ti­kams, o moks­li­nin­kams?

– Ma­to­te, dis­ku­tuo­ti nėra dėl ko.

Be abe­jo, iki šiol dis­ku­sijų, tar­ki­ me, dėl žydų ge­no­ci­do, vyks­ta la­ bai daug. Ta­čiau ką dis­ku­tuo­ti?

Na, ga­li­ma apie aukų skai­čių. Ži­ no­ma, kad bu­vo nu­žu­dy­ta tiek ir tiek, ta­čiau nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti tiks­laus skai­čiaus.

Dėl ga­li­mo spren­di­mo – be­je, ES gan taik­liai el­gia­si teig­da­ma, jog Tur­ki­jos pri­ėmi­mas į ES ne­bus svars­to­mas, kol An­ka­ra ne­pri­pa­ žins, kad bu­vo vyk­dy­tas ge­no­ci­das ir kad bu­vo bent jau mi­li­jo­nas au­ kų. Ži­no­ma, yra ir kitų pro­blemų, dėl ku­rių Tur­ki­jos ir taip ne­no­ ri­ma priim­ti į ES gre­tas, bet vie­ nas klau­simų vis dėlto yra ge­no­ci­ do. Kol bus ban­do­ma aiš­kin­ti, kad tai te­bu­vo ka­ras, ne­bus spren­di­mo.

Juk tai bu­vo or­ga­ni­zuo­tos žu­dynės, yra šim­tai liu­di­jimų.

Kalbino Valentinas Beržiūnas

Skerdynės: pasak A.P.Kasperavičiaus, apie masines ir organizuotas armėnų žudynes likę šimtai liudiji-

mų, apie jas rašė daugybė žymių istorikų.

„Scanpix“ nuotr.

12

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

pasaulis Gra­žiau­sių mo­terų de­šim­tu­kas

Beyoncé

JAV žur­na­las „Peop­le“ pa­skelbė šių metų gra­žiau­sių pa­sau­lio mo­terų sąrašą. Jo pir­mos ei­lutės pa­tvir­ti­no kai ku­rių moks­li­ninkų tei­gi­nius, kad mo­ters gro­žis la­ biau­siai at­si­skleid­žia, kai ji įžen­ gia į ket­virtą de­šimtį. Pir­ma vie­ ta ati­te­ko 30-me­tei dai­ni­nin­kei Beyoncé, ant­ra – 39 metų Ko­ lum­bi­jos ak­to­rei, mo­de­liui ir te­ le­vi­zi­jos vedė­jai So­fiai Ver­ga­rai, tre­čia – 36 metų ak­to­rei Char­li­ ze The­ron.

So­fia Ver­ga­ra

Sa­los pri­žiūrė­to­jas dėl nie­ko ne­si­gai­li Kai bri­tas Be­nas Sout­hal­las 2009 m. ga­vo „ge­riau­sią pa­sau­ly­je“ dar­ bą, dau­ge­lis jam pa­vydė­jo. Bet da­ bar vy­riš­kis pri­si­pažįs­ta, kad gy­ ve­ni­mas ro­jaus kam­pe­ly­je ne­bu­ vo pa­na­šus į ato­sto­gas ir vos ne­ nu­varė jo į ka­pus.

Prieš tre­jetą metų B.Sout­hal­las įveikė 34 tūkst. kitų pre­ten­dentų, ku­rie taip pat norė­jo gy­ven­ti pra­ ban­giuo­se vieš­bu­čiuo­se, pra­mo­ gau­ti van­dens slidė­mis ir nar­dy­ti – vi­sa tai bu­vo Aust­ra­li­jos Ha­ mil­to­no sa­los pri­žiūrė­to­jo dar­ bo da­lis. Be to, už tai dar mokė­jo.

Už pusės metų darbą bri­tas ga­vo 150 tūkst. Aust­ra­li­jos do­le­rių (405 tūkst. litų) at­ly­gi­nimą.

Skrie­jant van­dens mo­to­cik­lu bri­tui įgėlė mir­ti­nai nuo­din­ga medū­za.

Jis ka­ma­vo­si visą par­ą, bet su­gebė­jo iš­si­kaps­ty­ti.

Gavęs ato­grąžų sa­los pri­žiūrė­ to­jo darbą, B.Sout­hal­las pa­si­ėmė draugę ir še­šis mėne­sius ke­lia­ vo po salą ir ap­link ją, rek­la­muo­ da­mas šį ro­jaus kam­pelį. Jis iš­ bandė tu­ris­ti­nes vie­tas ap­link Didįjį Bar­je­rinį rifą, tink­la­raš­ty­

je skelbė nuo­trau­kas, vaiz­do įra­ šus ir ži­nu­tes.

Bet dar­bas pa­si­rodė esąs ne vi­ sai toks, ko­kio bri­tas tikė­jo­si. Da­ bar jis juo­kau­ja, kad tai bu­vo ne ge­riau­sias, o sun­kiau­sias pa­sau­ ly­je dar­bas.

Be pa­grin­di­nių pa­reigų, B.Sout­ hal­lui te­ko fil­muo­tis te­le­vi­zi­jos „Na­tio­nal Geog­rap­hic“ lai­do­se ir vai­kams skir­ta­me Aust­ra­li­jos te­le­ vi­zi­jos šou „Vi­siš­kai lau­ki­nis“. Per ke­tu­ris mėne­sius jis val­ti­mi ir dvi­ ra­čiu įveikė 1600 km pa­lei Didįjį Bar­je­rinį rifą ir taip pa­kar­to­jo ka­ pi­to­no Ja­me­so Coo­ko marš­rutą.

B.Sout­hal­lui te­ko pa­tir­ti rim­ tų pa­vojų. Pa­vyzd­žiui, skrie­ jant van­dens mo­to­cik­lu jam įgėlė mir­ti­nai nuo­din­ga medū­za. Bri­tas ka­ma­vo­si visą par­ą, bet su­gebė­jo iš­si­kaps­ty­ti.

Nau­jos pa­rei­gos pa­veikė ir B.Sout­hal­lo as­me­ninį gy­ve­nimą.

Dėl dar­bo jį pa­li­ko draugė, bet Aust­ra­li­jo­je vy­ras su­si­ra­do nau­ ją meilę ir šie­met ke­ti­na su ja su­ si­tuok­ti.

Sa­los pri­žiūrė­to­jo kar­je­ra tęsia­si sėkmin­gai. Jis bu­vo pa­skir­tas vi­ sos Kvyns­lan­do vals­ti­jos tu­riz­mo am­ba­sa­do­riu­mi. Tad api­bend­rin­ da­mas tre­jus pa­sta­ruo­sius gy­ve­ ni­mo me­tus bri­tas tei­gia, jog ne­ si­gai­li, kad pra­lei­do laiką būtent ši­taip. Anot B.Shout­hal­lo, jis daug iš­mo­ko: fil­muo­ti, mon­tuo­ ti, reng­ti pri­sta­ty­mus ir da­ly­vau­ti vie­šuo­se pa­si­ro­dy­muo­se.

BBC inf.

Char­li­ze The­ron

jo dar­bas bu­vo sun­kiau­sias pa­sau­ly­je, bet džiau­gia­si iš­mokęs daug naujų da­lykų.

AFP nuo­tr.

Ma­de­lei­ne Sto­we

Dangs­ty­da­ma­sis krikš­čio­nybės var­ du, Vieš­pa­ties pa­ si­prie­ši­ni­mo ar­mi­ jos (VPA) va­dei­va Jo­sep­has Ko­ny nu­ žudė tūkstan­čius af­ri­kie­čių. JAV žur­ na­lo „News­week“ ko­res­pon­den­tas stebė­jo, kaip vyks­ta vie­no bai­siau­sių Af­ri­kos žu­dikų med­žioklė.

Ope­ra­ci­ja: J.Ko­ny (nuotr. viršuje) ir jo su­kilė­liai iš­si­barstė pla­čio­je te­ri­to­ri­jo­je,

Ka­ro nu­si­kaltė­lio Džiunglė­se ieš­ko pėdsakų

Ma­jo­ras Ri­char­das Ki­de­ga skynė­si ke­lią per med­žių ir dyg­liuotų krū­ mų tan­ku­myną ir stai­ga su­stin­go.

Prie­ky­je žy­giavęs jau­nas Ugan­dos ka­rei­vis iškėlė su­spaustą kumštį – tai ženk­las su­sto­ti. Pakėlę au­to­ma­ tus AK-47, R.Ki­de­ga ir jo vy­rai ty­liai šu­ka­vo džiung­les ieš­ko­da­mi men­ kiau­sių prie­šo žy­mių, to­kių kaip švie­ži kojų pėdsa­kai ar­ba su­tryp­ti krūmai. Prie­ky­je jie pa­matė vi­jok­ li­nius au­ga­lus, sle­pian­čius įėjimą į urvą. Tai būtų pui­ki vie­ta pa­sa­lai. „To­kio­se vie­to­se mėgsta slėptis VPA su­kilė­liai“, – tarė R.Ki­de­ga.

VPA ly­de­rio J.Ko­ny med­žioklė lė­ tai pa­judė­jo to­liau.

Cent­rinės Af­ri­kos Res­pub­li­kos ne­sve­tin­gos džiunglės yra su­kilė­ lių paieš­kos epi­cent­ras. Kiek­vieną dieną Ugan­dos ka­rei­viai, pa­de­da­ mi JAV spe­cia­liųjų pa­jėgų, šu­kuo­ja miš­kus, ieš­ko­da­mi vie­no sun­kiau­ siai pa­gau­namų šiuo­lai­kinės is­to­ ri­jos nu­si­kaltė­lių, ku­ris pa­grobė tūkstan­čius vaikų, ber­niu­kus pa­ vertė ka­riais, o mer­gai­tes – sek­so vergė­mis. Skai­čiuo­ja­ma, kad VPA nu­žudė maž­daug 70 tūkst. ci­vi­lių, pa­grobė 40 tūkst. vaikų ir iš­vi­jo iš namų šim­tus tūkstan­čių gy­ven­tojų ke­tu­rio­se vals­tybė­se. „Jo die­nos su­skai­čiuo­tos“

Įspūdžiai: B.Sout­hal­las juo­kau­ja, kad Ha­mil­to­no sa­los pri­žiūrė­to­

Li­ly Col­lins

Judė­ji­mas, ku­ris da­bar nu­si­ri­to iki sker­dy­nių, prie­var­ta­vimų ir ne­ tgi ka­ni­ba­liz­mo, at­si­ra­do 1986 m. kaip vi­suo­menės maiš­tas prie­š

Ugan­dos pre­zi­dentą Yo­we­ri Mu­ se­ve­ni. Iš pra­džių dau­ge­lis Šiaurės Ugan­do­je pa­laikė pro­testą prie­š va­dovą, ku­rio ar­mi­ja ne­gai­les­tin­ gai per­se­kio­jo šio­je vals­tybės da­ ly­je gy­ve­nan­čią ačio­lių tautą. Bet vėliau maiš­tas iš­sikvėpė, J.Ko­ ny pra­dėjo kal­tin­ti sa­vo žmo­nes, kad nu­si­gręžė nuo Die­vo, ir baus­ ti juos nu­pjau­da­mas lūpas, no­sis ar­ba au­sis. J.Ko­ny ir jo pa­dėjėjai vers­da­vo pa­grob­tus vai­kus žu­dy­ti sa­vo šei­mas, kad jie taptų iš­ti­ki­mi.

Tuos, ku­rie ne­pak­lus­da­vo, su­kilė­ liai pa­tys nu­žu­dy­da­vo.

J.Ko­ny med­žioklė, ži­no­ma kaip ope­ra­ci­ja „Žai­buo­jan­tis griaus­ti­ nis“, vyks­ta ke­tu­rio­se ša­ly­se. Jo­ je da­ly­vau­ja ke­li šim­tai ka­rių, iš jų bent 100 – ame­ri­kie­čiai. Maiš­ti­ ninkų va­dei­va pa­traukė tarp­tau­ tinės bend­ruo­menės dėmesį po to, kai JAV ne­vy­riau­sy­binė or­ga­ni­za­ ci­ja „Ne­ma­to­mi vai­kai“ pa­rodė jį 30-ies mi­nu­čių vaiz­do įra­še, ku­ris bu­vo pa­skelb­tas po­rta­le „You­tu­be“ ir per­žiūrė­tas 87,5 mln. kartų. Fil­ mas su­kėlė pa­si­pik­ti­nimą ir at­nau­ ji­no ra­gi­ni­mus žiau­rumų vyk­dy­to­ jus pa­trauk­ti at­sa­ko­mybėn.

Jei­gu bus su­čiup­tas gy­vas, J.Ko­ny stos prie­š Tarp­tau­tinį baud­žiamąjį teismą. Ši ins­ti­tu­ci­ja 2005 m. pa­teikė jam ir dar dviem VPA va­ dei­voms kal­ti­ni­mus nu­si­kal­ti­mais žmo­ni­jai. Po trejų metų, 2008 m.

Kalėdų dieną, J.Ko­ny ir jo ka­riai su­rengė kerš­to sker­dy­nes Kon­ go Ga­ram­bos na­cio­na­li­nia­me par­

ke. Su­kilė­liai mušė ir pjovė ci­vi­lius, de­gi­no jų kai­mus.

Nuo to lai­ko J.Ko­ny li­ko ne­ma­to­ mas, ir jo paieš­kos kar­tais pa­našė­ja į vai­duok­lio med­žioklę. Bet ope­ra­ ci­jai „Žai­buo­jan­tis griaus­ti­nis“ va­ do­vau­jan­tis pul­ki­nin­kas Jo­sep­has Ba­li­kud­dem­be ryž­tin­gai nu­si­teikęs jį su­čiup­ti. „Jis ga­li visą laiką slaps­ ty­tis, bet ne­ga­li vi­siš­kai iš­nyk­ti. Jo lai­kas ateis. Jo die­nos su­skai­čiuo­ tos“, – kalbė­jo pul­ki­nin­kas.

2008 m. Kalėdų die­ ną J.Ko­ny ir jo ka­riai su­rengė kerš­to sker­ dy­nes Kon­go Ga­ram­ bos na­cio­na­li­nia­me par­ke. Su­kilė­liai mu­ šė ir pjovė ci­vi­lius, de­gi­no jų kai­mus.

Iš­nie­ki­no Die­vo įsa­ky­mus

J.Ko­ny iš­ki­lo anks­ty­vai­siais pre­zi­ den­to Y.Mu­se­ve­ni re­ži­mo me­tais, kai de­šim­tys Ugan­dos gink­luotų gru­puo­čių ko­vo­jo tar­pu­sa­vy­je dėl įta­kos. Vie­na gar­siau­sių su­kilė­lių tuo­met bu­vo mo­te­ris Ali­ce Lak­we­ na, Šven­to­sios Dva­sios judė­ji­mo ly­ derė. Ji teigė ga­lin­ti val­dy­ti dva­sių pa­saulį ir įti­ki­no tūkstan­čius se­ kėjų, kad jie yra at­sparūs kul­koms.

Y.Mu­se­ve­ni ga­liau­siai ištrėmė A.Lak­weną, o jos vietą užėmė J.Ko­

13

ŠeštADIENIS, balandžio 28, 2012

pasaulis Gra­žiau­sių mo­terų de­šim­tu­kas

Chris­ti­na Hend­ricks

Mi­chel­le Wil­liams

Pau­la Pat­ton

Mi­ran­da Lam­bert

Ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne

Te­ro­riz­mas pa­siekė Uk­rainą Rytų Uk­rai­nos Dniep­ro­pet­rovs­ko mies­te va­kar per ke­tu­ris spro­gi­ mus bu­vo su­žeis­ti 29 žmonės. Ša­ lies va­do­vas šiuos iš­puo­lius pa­va­ di­no iššū­kiu vals­ty­bei.

Iššū­kis vi­sai vals­ty­bei

Iš vi­so per ke­tu­ris spro­gi­mus bu­ vo su­žeis­ti 29 žmonės, vie­nam jų te­ko am­pu­tuo­ti ranką. „Mes su­pran­ta­me, kad tai dar vie­nas iššū­kis mums, vi­sai vals­ ty­bei“, – pa­reiškė Uk­rai­nos pre­ zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius.

Per pirmą spro­gimą prie tram­ vajų Ope­ros teat­ro sto­telės mies­ to cent­re maž­daug 11.50 val. vie­ tos (ir Lie­tu­vos) lai­ku nu­kentė­jo pen­ki žmonės. Jie, pa­tyrę įvai­ raus sun­ku­mo traumų, bu­vo nu­ vež­ti į li­go­ninę.

todėl jų paieš­kos vyks­ta net ke­tu­rio­se vals­tybė­se.

Ant­ra­sis spro­gi­mas po 30 mi­ nu­čių nu­griaudė­jo prie ki­no teat­ ro „Tėvynė“. Tuo­met bu­vo su­ žeis­ti sep­ty­ni žmonės.

Tre­čias spro­gi­mas 12.45 val. įvy­ko prie La­za­rio Glo­bos par­ko, bu­vo su­žeis­ti du žmonės.

Ne­pap­rastųjų si­tua­cijų mi­nis­ te­ri­ja taip pat aiš­ki­na­si, ko­kio­mis ap­lin­kybė­mis prie Ope­ros teat­ro, ne­to­li pir­mo­jo spro­gi­mo vie­tos, 13 val. įvy­ko ket­vir­tas spro­gi­mas ir kiek per jį bu­vo su­žeis­ta žmo­nių.

Mies­te ki­lo sąmy­šis

Po­li­ci­ja nu­ro­do, kad sprogs­ta­mie­ ji už­tai­sai bu­vo pa­dėti šiukš­lių dė­ žėse. Į Dniep­ro­pet­rovską sku­biai iš­vy­ko ope­ra­ty­vinė grupė, ku­riai va­do­vau­ja vi­daus rei­kalų mi­nist­ ras Vi­ta­li­jus Za­char­čen­ka.

Dniep­ro­pet­rovs­ ke nu­sto­jo veik­ ti mo­bi­lu­sis ry­šys, po­li­ci­nin­kai puo­ lė tik­rin­ti mies­to šiukš­liadė­žių.

„Scan­pix“ nuo­tr.

med­žioklė ny, ku­ris ne­tgi ap­si­reng­da­vo mo­te­ riš­kais dra­bu­žiais. Jis nu­si­vedė iš­ ti­kimų ka­rei­vių ar­miją į miš­kus.

J.Ko­ny bu­vo ra­mus vai­kas ir nemė­go muš­tis. Jo tėvas baž­ny­ čio­je skaitė ka­te­kizmą. Bet 1987 m. jo ša­li­ninkų ar­mi­ja pe­rau­go vi­sas ki­tas gink­luo­tas gru­puo­tes, o dar per ket­virtį am­žiaus jis iš­nie­ki­ no de­šimt Die­vo įsa­kymų, ku­riais, kaip pa­ts tei­gia, re­mia­si va­do­vau­ da­mas VPA. Nors ma­no­ma, kad J.Ko­ny tu­ri tik ke­lis šim­tus ka­rių, iš­si­bars­čiu­ sių pla­čio­je te­ri­to­ri­jo­je, jie su­gebė­ jo pa­sėti už­mirš­ta­me Af­ri­kos kam­ pe­ly­je mirtį ir baimę. Žu­dyk, ar­ba būsi nu­žu­dy­tas

Jas sa­vo aki­mis matė ir pa­tyrė aš­ tuon­me­tis Fos­te­ris Mi­ze­re­di, pa­ grob­tas kar­tu su se­se­ri­mi per su­ kilė­lių reidą per­nai jų gim­ta­ja­me kai­me Kon­ge. Po ke­lių sa­vai­čių VPA va­dai liepė jam ir ki­tiems pa­grob­ tiems vai­kams laz­do­mis mir­ti­nai su­muš­ti vyrą. Pas­ta­ra­sis pra­si­kal­to tuo, kad kalbė­jo azand­žių, o ne J.Ko­ ny gimtą­ja ačio­lių kal­ba. „Vi­si bu­vo­ me pri­vers­ti da­ly­vau­ti. Ir man te­ko jį muš­ti“, – pa­sa­ko­jo F.Mi­ze­re­di.

Ber­niu­kas šie­met pa­bėgo nuo su­ kilė­lių, bet prie­š tai dar matė, kaip jie nu­žudė vyrą, ku­ris ne­pajėgė pa­ neš­ti kro­vi­nio, ir mo­terį, pri­si­pa­ži­ nu­sią, kad yra ra­ga­na. „Jie liep­da­vo nu­žu­dy­ti žmogų, o jei­gu at­si­sa­ky­ da­vai – nu­žu­dy­da­vo ta­ve“, – aša­ ro­da­mas pa­sa­ko­jo ber­niu­kas.

„Kol kas nie­kas ne­su­lai­ky­tas“, – sakė po­li­ci­jos at­sto­vas.

Pa­reigū­nai kol kas ne­pa­teikė jo­ kio paaiš­ki­ni­mo ar mo­ty­vo ir ne­ sakė, kas galėtų būti at­sa­kin­gas už šiuos spro­gi­mus.

Teisė­sau­ga ėmėsi ypa­tingų sau­ gu­mo prie­mo­nių. Dniep­ro­pet­rovs­ ke nu­sto­jo veik­ti mo­bi­lu­sis ry­šys, po­li­ci­nin­kai puolė tik­rin­ti mies­ to šiukš­liadė­žių, taip pat žmo­ nių su kup­rinė­mis, ran­kinė­mis ir įtar­ti­nais pa­ke­tais. Kar­lo Marxo pro­spek­tas, ve­dan­tis prie sto­ties, bu­vo už­da­ry­tas. Mies­te pa­si­rodė šar­vuo­čiai. Gy­ven­to­jai pa­ra­gin­ti ne­si­nau­do­ti met­ro­po­li­te­nu.

Vie­tos ži­niask­lai­da pra­nešė, kad mies­te ki­lo pa­ni­ka. Mo­kyk­ los pa­lei­do vai­kus na­mo, už­da­ry­ tos par­duo­tuvės, su­sto­jo trans­por­ tas. Eva­kuo­ta ge­le­žin­ke­lio sto­tis. Į Dniep­ro­pet­rovską vyks­tan­tys trau­ ki­niai su­sto­jo mies­to priei­go­se.

Per­se­kio­ja nuo­lat

Per sausąjį se­zoną, nuo lapk­ri­ čio iki ba­land­žio, Vi­du­rio Af­ri­ko­ je trūksta van­dens ir mais­to. VPA su­kilė­liai ka­sinė­ja lau­ki­nius ba­ta­ tus ir ren­ka uo­gas. Kai ran­da van­ dens, su­tri­na nuo­dingą med­žio žievę į mil­tus ir mer­kia šį mi­šinį į van­denį, nuo­dy­da­mi ir gau­dy­da­mi žu­vis. Žaiz­das jie tvars­to med­žių la­pais.

Su­kilė­liai med­žio­ja an­ti­lo­pes, šer­nus, bi­zo­nus, o jei­gu tu­ri ga­ li­mybę ap­si­sto­ti il­ges­niam lai­kui, au­gi­na pa­sėlius.

Ugan­dos ir JAV ka­riai ma­no, kad jei­gu J.Ko­ny ir jo ka­riai ran­da vietą pa­val­gy­ti, at­si­ger­ti ir per­nak­vo­ti, jie anks­čiau ar vėliau į ją grįš. Bet ma­jo­ras R.Ki­de­ga ne­ke­ti­na leis­ti jiems ap­si­sto­ti.

Jo vy­rai pri­pratę prie ilgų ke­lio­ nių per džiung­les, ame­ri­kie­čių GPS tech­no­lo­gi­ja pa­de­da jiems ne­nuk­lys­ti to­li nuo van­dens šal­ti­nių.

R.Ki­de­ga pa­ts bu­vo pa­grob­tas su­kilė­lių ke­tu­ris kar­tus. Tris kar­ tus jį pa­lei­do, o ket­virtą jis pa­bėgo pa­ts. Su­kilė­liai nu­žudė jo tėvą ir dėdę. Užaugęs 1989 m. vai­ki­nas sto­jo į ar­miją ir nuo to lai­ko ko­vo­ ja su J.Ko­ny. „Aš ne­te­kau ar­timųjų. Jie tie­siog žu­do sa­vo žmo­nes, – teigė R.Ki­de­ ga. – Jei­gu pa­lik­si­me jį čia, jis su­ rinks dau­giau žmo­nių ir grįš. Tai ne tik mūsų, bet ir vi­so pa­sau­lio pro­ ble­ma.“

Bom­bos: sprogs­ta­mie­ji už­tai­sai bu­vo pa­dėti šiukš­lių dėžėse žmo­nių

Bir­želį ir liepą Uk­rai­na bus vie­na Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to šei­ mi­nin­kių. Ša­lies vald­žia kreipė­si į tarp­ tau­tinę bend­ruo­menę ir pa­žadė­ jo už­tik­rin­ti čem­pio­na­to da­ly­vių ir sve­čių sau­gumą.

Gru­pinės var­žy­bos bir­želį vyks ke­tu­riuo­se Uk­rai­nos mies­tuo­se: Ki­ je­ve, Do­nec­ke, Char­ko­ve ir Lvo­ve.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

„Reu­ters“ nuo­tr.

BNS inf.

Stam­bus pra­monės cent­ras

Dniep­ro­pet­rovs­kas, esan­tis 400 km į piet­ry­čius nuo sos­tinės Ki­ je­vo, yra vie­nas did­žiau­sių Uk­rai­ nos pra­monės centrų, o so­vie­ti­ niais lai­kais taip pat bu­vo svar­bus bran­duo­linės, ginklų ir kos­mo­so pra­monės cent­ras. Šis mies­tas bu­vo kaip tramp­li­ nas į vald­žią bu­vu­siam pre­zi­den­ tui Leo­ni­dui Kuč­mai, ku­ris ša­lies va­do­vo po­ste dir­bo 1994–2005 m.

Dniep­ro­pet­rovs­ke taip pat yra gi­ mu­si da­bar ka­li­na­ma opo­zi­ci­jos ly­derė Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko.

Iš­puo­liai pa­nau­do­jant bom­bas šio­je bu­vu­sio­je so­vie­tinė­je res­ pub­li­ko­je yra re­tas da­ly­kas, ta­čiau po­li­tinė įtam­pa ša­ly­je šiuo me­tu di­delė dėl J.Ty­mo­šen­ko ka­li­ni­mo.

Bu­vu­si prem­jerė per­nai spalį bu­vo nu­teis­ta sep­ty­ne­rius me­tus kalė­ti dėl pikt­naud­žia­vi­mo vald­žia, bet vi­sus kal­ti­ni­mus nei­gia. Ža­da už­tik­rin­ti sau­gumą

gau­siai lan­ko­mo­se vie­to­se.

14

šeštADIENIS, balandžio 28, 2012

vakarė vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

S.Ka­mins­kas: „Du­rų pa­skui Ko­dėl iš­va­žiuo­ji – juk tau taip ge­rai se­kė­si?

To­kius smal­sius nau­jų­jų bi­čiu­lių ir klien­ tų klau­si­mus te­ko at­rem­ti flo­ris­tui Si­gi­ tui Ka­mins­kui, ku­ris, re­gis, jau spė­jo įleis­ti šak­nis sau­lė­to­jo­je Te­ne­ri­fė­je.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

800 eu­rų – lyg iš dan­gaus

Kaip ir tuo­met, kai maž­daug prieš pu­sant­rų me­tų kro­vė­si la­ga­mi­nus į šią Ka­na­rų sa­lą, taip ir da­bar, vos prieš ke­le­tą die­nų par­skir­dęs į gim­tą­jį kraš­tą, klai­pė­die­tis ti­ki­ na, jog pa­skui sa­ve du­rų neužt­ ren­kia. „Kai ką nors iš pa­žįs­ta­mų su­si­ tin­ku gat­vė­je, vi­si tei­rau­ja­si – ar il­ gam? Nie­kas ne­klau­sia, ar vi­sam.

At­sa­kau, kad bent jau iki ru­dens – tik­rai. Ne­no­riu taip stai­giai šo­ki­ ruo­ti žmo­nių“, – juo­kė­si Si­gi­tas.

Kar­tu su drau­ge Jur­ga bei sū­nu­ mi Ka­ju­mi klai­pė­die­tis na­mo grį­žo ne­ši­nas vos ke­liais la­ga­mi­nais.

Vi­są už­gy­ven­tą „tur­tą“ vy­ras iš­ do­va­no­jo, da­lį par­da­vė.

Vie­ną sek­ma­die­nį su­ren­gęs daik­tų iš­par­da­vi­mą po vie­ną eu­ rą, Si­gi­tas šyp­so­jo­si tu­rė­jęs ne tik sma­gią at­rak­ci­ją, bet ir už­si­dir­bęs 800 eu­rų. „At­ro­do, neil­gas lai­ko tar­pas, bet pri­si­kau­pė to­kia ga­ly­bė daik­tų, – ste­bė­jo­si pa­šne­ko­vas. – O gė­ lių sa­lo­no įran­gą pa­li­kau pas vie­ ną ki­ną. Su­ta­rė­me taip – jis vis­ ką nu­per­ka už 1000 eu­rų, o jei iki lapk­ri­čio 1-osios aš grį­šiu, ga­lė­siu vis­ką at­gau­ti už tą pa­čią su­mą. Jei ne – jis ga­lės nau­do­tis tais daik­tais kaip no­ri.“ Ne­sup­ra­to, ko­dėl iš­vyks­ta

Bū­se­na: į Klai­pė­dą S.Ka­mins­kas grį­žo ku­pi­nas kū­ry­bi­nės ener­gi­jos ir nau­jų su­ma­ny­mų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Si­gi­tas ne­nei­gia – šis spren­di­mas bu­vo il­gai bran­din­tas ir sun­kus. „Vis dėl­to įdė­jau la­bai daug pa­ stan­gų, ma­nau, kad il­gai­niui bū­ čiau ge­rai įsi­su­kęs. Ir žmo­nės ne­sup­ra­to, ko­dėl aš iš­va­žiuo­ju.

Ta­čiau prie­žas­čių grįž­ti su­si­kau­ pė ne vie­na. „Gė­lių fab­ri­ko“ si­ tua­ci­ja ver­tė ap­si­spręs­ti, ar sa­lo­ ną rei­kia par­duo­ti, ar­ba kaž­ką su juo da­ry­ti. Be to, ir Jur­gai Te­ne­ri­ fė­je bu­vo nuo­bo­du. Jei ji su vai­ ku bū­tų iš­va­žia­vu­si, ko­kia pra­smė

man bū­tų ten pa­si­lik­ti. Dar­bas – na­mai, dar­bas – na­mai. Ir dau­ giau fak­tiš­kai nie­ko“, – at­vi­ra­vo flo­ris­tas.

Anot Si­gi­to, se­zo­no me­tu tek­da­ vę dirb­ti kiek­vie­ną sa­vai­tės die­ną.

Vie­nin­te­lis iš­ga­ny­mas – po ke­ le­tą va­lan­dų trun­kan­čios po­pie­ tės sies­tos.

Mi­li­jo­nų neuž­dirb­ si nei čia, nei ten. Ga­ liau­siai ir to­kio tiks­ lo ne­tu­riu.

„Ei­da­vau į dar­bą de­vin­tą ry­ to, o ka­vi­nių, res­to­ra­nų sa­vi­nin­ kai jau iš­si­ri­kia­vę. Baig­da­vau aš­ tun­tą va­ka­ro, o jie vis dar ant ko­jų ir ži­nau, kad tik ko­kią vie­nuo­lik­tą va­ka­ro ga­lės ei­ti na­mo. Ir taip die­ na iš die­nos. Ne­ži­nau, kiek ga­li­ma taip temp­ti. Ta­čiau jei no­ri už­dirb­ ti, tu­ri dirb­ti pa­ts, to­dėl ten iš­si­lai­ ko tik šei­mos vers­las“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis.

Ger­be­ros, ro­žės, gvaz­di­kė­liai

Paš­ne­ko­vas nea­be­jo­ja, jog ši Te­ne­ ri­fė­je įgy­ta pa­tir­tis – neį­kai­no­ja­ ma. Ir dau­ge­lis lie­tu­vių vers­li­nin­ kų iš te­nykš­čių gy­ven­to­jų tu­rė­tų ko pa­si­mo­ky­ti. „Gy­ven­da­mas ten la­bai aiš­kiai su­pra­tau, kad jei tu­ri ma­žą vers­ lą, ne­ga­li bū­ti sam­do­mi trys ke­tu­ ri žmo­nės, kaip įpras­ta pas mus. O po to verkš­le­na­me, kad mo­kes­čiai smau­gia. Tai dirbk pa­ts ir pa­ts sa­ve iš­si­lai­kyk“, – kal­bė­jo Si­gi­tas.

Kū­rė­jas ne­nei­gė, jog sve­tur tur­ tų ne­su­sik­ro­vė. „Mi­li­jo­nų neuž­dirb­si nei čia, nei ten. Ga­liau­siai ir to­kio tiks­ lo ne­tu­riu. Svar­biau­sia – svei­ka­ta ir ge­ra nuo­tai­ka, – šyp­so­jo­si Si­gi­ tas. – Be to, ir ma­no ap­si­spren­di­ mas iš­va­žiuo­ti ne­bu­vo su­si­jęs su

15

šeštADIENIS, balandžio 28, 2012

vakarė Užkariauti Maskvą Šiuo metu Vilniuje gyvenanti ir kurianti klaipėdietė Jurga Karčiauskaitė-Lago bandys užkariauti ir įnoringą Maskvos rinką.

Rusijos sostinės centre įsikūrusiame „Elita Flora“ salone juvelyrė neseniai pristatė savo autorinius kūrinius: 22 masyvius rankų darbo papuošalus iš aukso, sidabro bei brangiųjų akmenų. Didžiąją kolekcijos dalį sudarė pakabukai ir vėriniai. Kamerinio vakaro metu svečiai buvo vaišinami šampanu, skambėjo gyva muzika.

save niekada neužt­ren­kiu“ fi­nan­si­niais da­ly­kais. Tie­siog kai man suė­jo 50 me­tų, pa­ts sau pa­ sa­kiau – ar­ba da­bar, ar­ba kai bus 60, prie­kaiš­tau­siu sau, kad to ne­ pa­da­riau. O da­bar ga­liu pa­sa­ky­ti – aš tai pa­da­riau.“ Ar Te­ne­ri­fė pa­tei­si­no su pro­ fe­si­nė­mis am­bi­ci­jo­mis su­si­ju­sius lie­tu­vio lū­kes­čius? „Vie­nas Vo­kie­ti­jo­je daug me­tų dir­bęs flo­ris­tas man kar­tą pa­sa­kė – tai, ką mes mo­ka­me, ką su­ge­ba­ me, čia ne­rei­ka­lin­ga. Iš tie­sų nie­ ka­da ne­ma­niau, kad ga­li bū­ti toks že­mas ly­gis. Gal tai su­si­ję su tuo, kad ten vi­sa­da va­sa­ra, vi­sus me­tus žy­di gė­lės, ža­liuo­ja me­džiai. Ga­ li­ma kal­bė­ti apie ka­vos ar mais­to kul­tū­rą, ta­čiau flo­ris­ti­kos kul­tū­ros nė­ra. Vis­kas pri­mi­ty­vu iki ne­ga­lė­ ji­mo. Gel­bė­da­vo skan­di­na­vai, vo­ kie­čiai, ang­lai, o is­pa­nai skin­tų gė­ lių ne­ver­ti­na“, – aiš­ki­no Si­gi­tas.

Paš­ne­ko­vas šyp­so­jo­si, jog per vi­ są bu­vi­mo lai­ką Te­ne­ri­fė­je nė kar­to ne­ma­tė smul­kia­žie­džių ro­žių.

Nors sau­go­da­mi vie­ti­nę rin­ką sa­los gy­ven­to­jai ne­ma­žai gė­lių už­ siau­gi­na pa­tys, jų asor­ti­men­tas – ri­bo­tas. „Ger­be­ros, ro­žės, gvaz­di­kė­liai, chri­zan­te­mos – tai ir su­kda­vo­si tas pa­ts ra­tas“, – juo­ka­vo flo­ris­tas.

Di­džiau­sias tur­tas – žmo­nės

Si­gi­to ti­ki­ni­mu, grį­žęs į gim­ti­nę jis jau­čia­si taip, lyg nie­kur nė ne­bu­ vo iš­va­žia­vęs, lyg na­mų du­ris bū­ tų už­vė­ręs vos va­kar. „At­ro­do, lyg nie­kas ir ne­pa­si­kei­ tė. Gal tik kiek keis­ta, kad gat­vė­je be sai­ko pra­ši­nė­ja ci­ga­re­čių, – pri­ si­mi­nęs pir­muo­sius įspū­džius šyp­ so­jo­si klai­pė­die­tis. – O šiaip jau­ čiuo­si pui­kiai, čia vis­kas la­bai ge­rai.

Kaip ga­li bū­ti blo­gai? Mes tie­siog ne­su­si­mąs­to­me, o ką aš pa­ts pa­ da­riau, kad vals­ty­bei bū­tų ge­riau?

Kad žmo­nės iš pro­to ei­na – ne­ma­ ža da­li­mi kal­ti ir pa­tys. Pa­žiū­rė­ki­ me, prie ko pri­ve­dė kad ir be­sai­kis var­to­ji­mas.“ Flo­ris­to gal­vo­je jau knibž­da nau­ jos idė­jos, ku­rias jis vi­lia­si įgy­ven­ din­ti ne­tru­kus. „No­rė­čiau reng­ti va­ka­rė­lius, ku­ rių me­tu ga­lė­čiau pa­mo­ky­ti, kaip pa­čiam pa­si­da­ry­ti puokš­tę, de­ko­ ruo­ti sta­lą. Taip pat ke­ti­nu kur­ti puokš­tes iš žmo­nių at­si­neš­tų gė­ lių“, – su­ma­ny­mais da­li­jo­si pa­ šne­ko­vas.

Ar Te­ne­ri­fė­je yra da­ly­kų, ku­rių klai­pė­die­tis ypač il­gė­sis? Pa­sak Si­gi­to, pir­miau­sia tai yra žmo­ nės – šil­ti, drau­giš­ki, sa­vi, pa­ slau­gūs. Lai­mės, ma­no mei­le – to­kiais žo­džiais sa­vo „sen­jo­rą flo­ris­tą“ iš­ly­dė­jo nau­jie­ji lie­tu­ vio bi­čiu­liai.

Etapas: nuostabų gamtovaizdį ir gėlių saloną Tenerifėje S.Kaminskui nuo šiol primins tik nuotraukos.

Asmeninio archyvo nuotr.

16

šeštADIENIS, balandžio 28, 2012

vakarė

In­di­jo­je ava­ri­jos kal­ti­nin­ką su­mu­ša Ga­mi­na­mas il­giau­siai pa­sau­ly­je

Eg­zo­ti­ka: T.Pal­šis pir­ma­sis Lie­tu­vo­je įsi­gi­jo „Royal En­field“.

Pa­no­rė­jęs pa­bū­ti vie­nas ir pa­kla­jo­ti po pa­ sau­lį vers­li­nin­kas bei ke­liau­to­jas To­mas Pal­šis In­di­jo­je ne­ti­kė­tai at­ra­do le­gen­di­ nį bri­tų-in­dų mo­to­cik­lą „Royal En­field“.

Su juo nu­ke­lia­vo tūks­tan­čius ki­lo­met­rų ir ke­ti­na su­reng­ti iš­vy­ką Hi­ma­la­juo­se į dau­ giau kaip pen­kių ki­lo­met­rų aukš­tį ir eg­zo­ tiš­ką vals­ty­bę – Bu­ta­ną.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

va­ži­nė­ti su „Royal En­field“?

In­diš­ka­me mo­to­cik­le bė­giai bu­vo kai­rė­je, o stab­džiai – de­ši­nė­je pu­ sė­je. Įp­ras­tai mo­to­cik­luo­se pir­mas bė­gis spau­džia­mas že­myn, ki­ti į vir­šų, o in­diš­ka­me „Royal En­field“ vis­kas bu­vo at­virkš­čiai: pir­mas – aukš­tyn, ki­ti – že­myn. „Įver­ti­nus, kad rei­kia va­žiuo­ ti kai­rią­ja eis­mo juos­ta, gat­vė­ se vaikš­ti­nė­ja dramb­liai, kar­vės, šu­nys, žmo­nės ir trans­por­to eis­ mas vyks­ta chao­tiš­kai, va­ži­nė­jau trum­pai, juo­lab no­rė­da­mas spaus­ti stab­džio pe­da­lą, spaus­da­vau prie­ šin­gai...“ – juo­kė­si T.Pal­šis.

Ava­ri­jos kal­ti­nin­kus su­mu­ša

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Pas­lap­tin­ga ir ne­su­vo­kia­ma

Jis ne­no­rė­jo bū­ti pa­na­šus į Ho­li­vu­ do ak­to­rių Bra­dą Pit­tą, NBA krep­ ši­nin­ką Kar­lą Ma­lo­nę, mu­zi­kan­tą Bil­ly Joe­lą ar dai­ni­nin­ką Ju­lio Ig­le­ sias, ku­rie taip pat pa­mė­go in­diš­ką mo­to­cik­lą „Royal En­field“. „Apie tai tik la­bai ne­se­niai su­ ži­no­jau“, – šyp­so­si To­mas, ku­ris pir­ma­sis ir be­ne vie­nin­te­lis Lie­tu­ vo­je tu­ri iš­si­ski­rian­tį se­no­viš­ka iš­ vaiz­da mo­to­cik­lą, ku­rį pir­ko praė­ ju­sių me­tų ba­lan­dį. „Atei­na lai­kas, kai no­ri­si pa­bū­ ti vie­nam, at­si­ri­bo­ti nuo mus vei­ kian­čių ste­reo­ti­pų, pa­kla­jo­ti, pa­ mąs­ty­ti. Pa­vyz­džiui, apie Pon­ci­jų Pi­lo­tą“, – api­bend­ri­na daug po pa­ sau­lį ke­liau­jan­tis To­mas.

Atė­jus to­kiam lai­kui jis nu­si­pir­ko pa­si­tai­kiu­sius pi­gius bi­lie­tus ir be­ veik dviem mė­ne­siams iš­vy­ko į jo ko­ne sva­jo­nių ša­lį – In­di­ją. „Tai ša­lis, ku­rio­je vyks­ta ne­su­vo­ kia­mi ir pa­slap­tin­gi da­ly­kai, – pri­ pa­ži­no T.Pal­šis. – Kar­tais net ne­ ži­nai, kas ta­ve pa­stū­mė­jo nu­vyk­ti į vie­ną ar ki­tą vie­tą, kaip neap­vo­gė

ten, kur ap­va­gia, ko­dėl pa­si­ti­ki ta­vi­ mi ar kaip dir­ba 20 mln. gy­ven­to­jų tu­rin­čio Mum­ba­jaus (bu­vęs Bom­ bė­jus) mies­to mais­to iš­ve­žio­to­jai, aki­mirks­niu ran­dan­tys tiks­lų ad­re­są ir ne­pak­lys­tan­tys In­di­jos chao­se.“ Apie de­šimt mo­to­cik­lų iš­ban­ dęs ir še­šis mo­to­cik­lus šiuo me­tu tu­rin­tis ke­liau­to­jas jau ne­si­ste­bė­ jo, kai prie jo priė­jo ūsuo­tas in­das ir įpras­tai jiems vos lin­guo­da­mas gal­va ang­liš­kai pa­klau­sė: „Ar jums rei­kia mo­to­cik­lo?“ Už­ten­ka pa­sa­ky­ti nu­me­rį

To­mas už 20 li­tų pa­rai iš­si­nuo­mo­ jo eg­zo­tiš­ką, nuo praė­ju­sio am­žiaus šeš­to­jo de­šimt­me­čio iš­vaiz­dos ne­ kei­tu­sį mo­to­cik­lą „Royal En­field“.

Ne­rei­kė­jo nei as­mens do­ku­men­ to, nei už­sta­to. Tik vie­ti­nio mo­bi­ lio­jo ry­šio ope­ra­to­riaus kor­te­lės, ku­rią, ži­no­ma, ga­li­ma iš­mes­ti ir mo­to­cik­lą pa­vog­ti. „Bet tai – dar vie­na iš ne­sup­ran­ ta­mų ir ža­vin­čių In­di­jos rea­ly­bių“, – pri­pa­ži­no T.Pal­šis.

Tie­sa, iš­si­nuo­mo­tas ne pa­sau­li­ nės ver­si­jos „Royal En­field“ To­mą nu­ste­bi­no, nors in­das per­spė­da­ mas klau­sė, ar jam te­ko ka­da nors

La­bai grei­tai To­mas sė­do ant eu­ ro­pie­tiš­kos, dar Ant­ra­ja­me pa­sau­ li­nia­me ka­re to­kio di­zai­no nau­ do­tos „Royal En­f ield“ ver­s i­jos mo­to­cik­lo. „Va­ž iuo­t i neį­t i­k i­m ai sma­g u ir pa­to­gu, – nuo­šir­džiai kal­bė­ jo T.Pal­šis, – jei vai­ruo­to­jui ne­ rū­pi pa­si­gir­ti ku­ba­tū­ra, iš­skir­ti­ niais duo­me­ni­mis. Jei jis no­ri vien tik mė­gau­tis va­žia­vi­mu, yra cha­ riz­ma­tiš­kas, me­niš­kos sie­los, no­ri džia­zuo­ti, ne­bi­jo­ti bū­ti ki­toks.“ Tie­sa, In­di­jo­je vyriškiui dar te­ ko įpras­ti prie ne­ra­šy­tų tai­syk­lių.

Tik po dvie­jų sa­vai­čių jis jau ži­no­ jo, kad no­rint kaž­ką per­spė­ti rei­kia pa­pyp­sė­ti vie­ną, lenk­ti – du kar­ tus. O trys gar­so sig­na­lai ar iš­ti­sas per­spė­ja: sku­bu, trau­ki­tės iš ke­lio!

Ma­ty­da­mas ki­tą trans­por­to prie­ mo­nę, ku­ri ruo­šia­si iš­va­žiuo­ti iš ša­lu­ti­nės gat­ve­lės, pri­va­lai kar­tą pa­pyp­sė­ti.

To­mas da­bar juo­kia­si pri­si­mi­ nęs si­tua­ci­ją, kai kar­tą ap­len­kė in­dą, taip pat va­žiuo­jan­tį „Roy­ al En­field“, o šis su­py­kęs pra­dė­jo šauk­ti ir mo­si­kuo­ti ran­ko­mis. Tik vė­liau To­mas su­pra­to, kad lenk­ da­mas jis ne­pa­nau­do­jo gar­si­nio sig­na­lo.

Kau­nie­tis įsi­ti­ki­no, kad tai – la­ bai svar­bu, nes bū­da­mas kal­tas, ga­ li pa­tek­ti į si­tua­ci­ją, apie ko­kias sa­ vo be­stse­le­ry­je „Šan­ta­ra­mas“ ra­šė Gre­go­ry Da­vi­das Ro­bert­sas. „Ma­čiau du kar­tus, kai ava­ri­ jos kal­ti­nin­ką ap­spin­ta ke­lio­li­ka ar ke­lias­de­šimt žmo­nių ir puo­la muš­ti

Ava­ri­jos kal­ti­nin­ką ap­spin­ta ke­lio­li­ka ar ke­lias­de­šimt žmo­ nių ir puo­la muš­ti kumš­čiais, spar­do ko­jo­mis.

kumš­čiais, spar­do ko­jo­mis“, – apie ma­ty­tus ir jam pa­ti­ku­sio­je kny­go­je ap­ra­šy­tus šo­ki­ruo­jan­čius liau­dies teis­mus pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas. Į kai­mo dis­ko­te­ką

In­di­jo­je To­mas įpra­to prie vaiz­ dų, kai ant vien­vie­čio „Roayl En­ field“ su­si­ropš­tę pen­ki ar net sep­ ty­ni žmo­nės, ne­ga­na to, ap­si­kro­vę kal­nu pre­kių, neį­ti­kėti­nais vi­ra­žais la­vi­ruo­da­vo gat­vė­se tarp dramb­lių ir kar­vių.

Smal­su­mo ve­da­mas To­mas Ča­ nai mies­te (bu­vęs Mad­ra­sas) ap­si­ lan­kė mo­to­cik­lų fab­ri­ke ir šyp­so­jo­ si ste­bė­da­mas, kaip in­das ran­ko­mis idea­liai pie­šė geo­met­ri­nes fi­gū­ras ant mo­to­cik­lo. „Royal En­field“ kas­dien pa­ga­mi­ na po 700, ta­čiau jau sta­to­mas ki­ tas fab­ri­kas, ku­ria­me bus ga­mi­na­ ma po 2 000 sti­lin­gų mo­to­cik­lų per die­ną. Ko­kiu grei­čiu te­ko va­žiuo­ti eg­zo­tiš­ku mo­to­cik­lu? „Mies­te, ku­ria­me tvy­ro chao­sas, o gat­vė­se daug gy­vu­lių, kar­tais 30 ki­lo­met­rų ga­li įveik­ti tik per ke­lias va­lan­das, – pri­pa­ži­no To­mas. – Vis

„Royal-En­field“ – tai tūks­t an­č ius ger­bė­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je tu­r in­t is le­gen­di­nis mo­to­cik­las.

Jo is­to­ri­ja pra­si­dė­jo Di­d žio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je dar 1890 m. „Royal En­field“ ti­tu­luo­ja­mas se­n iau­siu mo­to­cik­lų ga­m in­to­ju, ku­r is sa­vo is­to­r i­ja pra­ len­k ia le­gen­das „Har­ley Da­vid­son“ ir „Triumph“. Pir­ma­sis „Royal En­ field“ mo­to­cik­las su ant prie­k i­n io ra­to esan­čiu va­r ik­l iu į gat­vę iš­va­ žia­vo 1901 m. „Royal En­field“ mo­to­cik­lai įro­dė sa­vo ga­li­my­bę net tik gat­vė­se, bet ir mū­šio lau­ke, tar­nau­da­m i ka­rei­ viams net ir at­šiau­rio­mis dy­ku­mų są­ly­go­mis.

Po­p u­l ia­r iau­s ias „Royal En­f ield“ mo­de­l is „Bul­ let 500“ iki šių die­ nų iš­l ai­kė au­ten­t iš­ ką 1950 m. di­z ai­ną ir yra vie­nas iš ne­ dau­ge­lio mo­to­cik­ lų, ku­r ių vi­s ą kor­ pu­s ą su­d a­ro tik me­ta­l i­nės de­ta­lės. „Bul­let 500“ yra il­ giau­s iai ga­m i­n a­m as mo­to­cik­lo mo­de­l is. „Royal En­f ield“ mo­to­c ik­l ai par­duo­da­m i dau­g iau nei 30 pa­ sau­l io ša­l ių. Kas­met jų par­duo­da­ ma apie 70 tūkst.

dėl­to neuž­mir­šiu, kai per ki­tą ke­ lio­nę su drau­gu Gle­nu nak­tį į dis­ ko­te­ką kai­me skuo­dė­me 90 ki­lo­ met­rų per va­lan­dą grei­čiu.“ Pir­ko iš Len­ki­jos in­do

Vos grį­žęs na­mo ke­liau­to­jas iš­kart pra­dė­jo ieš­ko­ti, kur nu­si­pirk­ti „Ro­ yal En­field“. Net­ru­kus pas jį iš Len­ ki­jos mik­roau­to­bu­su at­va­žia­vo 20 me­tų to­je ša­ly­je gy­ve­nan­tis in­das. „Jis at­ve­žė ne tik nau­ją Eu­ro­pai skir­tą mo­to­cik­lą man, bet at­si­ve­žė ir sa­vo, – ma­lo­nią pa­žin­tį su in­du pa­me­na T.Pal­šis. – Dar bu­vo snie­ go, tad il­gai ne­ga­lė­jo­me va­ži­nė­tis.

Iš­gė­rė­me vy­no, pa­bend­ra­vo­me, o ko­le­ga pri­pa­ži­no, kad per „Royal En­field“ ra­do daug drau­gų vi­sa­me pa­sau­ly­je.“ Ant ža­lios spal­vos To­mo „Royal En­field“ ne­ka­ba, kaip įpras­ta In­ di­jo­je, šven­tų­jų pa­veiks­lė­liai, ta­ lis­ma­nai ar die­vy­bių fi­gū­rė­lės. Vis dėl­to 2011 m. va­sa­rą mo­to­cik­lu nu­ va­žia­vęs dau­giau ki­lo­met­rų nei au­ to­mo­bi­liu, vers­li­nin­kas ne­sle­pia, kad prie san­kry­žų neat­si­gi­na mil­ ži­niš­ko su­si­do­mė­ji­mo. „Žmo­nėms įdo­mu, koks čia mo­ to­cik­las, – apie 3 l ben­zi­no 100 km su­var­to­jan­tį sa­vo „Royal En­field“ ne­si­pui­kuo­da­mas pa­sa­ko­ja T.Pal­ šis. – Tie­sa, mer­gi­nų pa­vė­žė­ti ne­ ga­liu, nes tik vie­na sė­dy­nė. Ne­bent rei­kė­tų spe­cia­liai už­si­sa­ky­ti.“ To­mas džiau­gia­si, kad par­vir­tu­sį ant šo­no mo­to­cik­lą ga­li pa­kel­ti vie­ nas, ko ne­ga­lė­tų pa­da­ry­ti su 250 kg sve­rian­čiu jo „Ya­ma­ha“.

Da­bar su „Royal En­field“ klu­ bo na­riais T.Pal­šis ke­ti­na su­reng­ti iš­vy­ką Hi­ma­la­juo­se į dau­giau kaip pen­kių ki­lo­met­rų aukš­tį, eg­zo­tiš­ką vals­ty­bę – Bu­ta­ną.

Ko­dėl jį su­ža­vė­jo mo­to­cik­lai?

Ke­liau­to­jas tik gūž­te­lė­ja pe­čiais ir pa­kar­to­ja gar­sų po­sa­kį: „Au­to­ mo­bi­lis ve­ža kū­ną, o mo­to­cik­las – sie­lą.“

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi šilti orai, kritulių bus nedaug. Šiandien silpnai palyti gali kai kur šiauriniuose rajonuose, temperatūra dieną sieks 17–25 laipsnius šilumos. Sekmadienis sausas, naktį bus 11–12, dieną – 20– 26 laipsniai šilumos.

Šiandien, balandžio 28 d.

+20

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+24

Utena

+25

5.59 21.08 15.09

119-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 247 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +26 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +8 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +13

kokteilis

Londonas +12 Madridas +14 Maskva +24 Minskas +21 Niujorkas +13 Oslas +15 Paryžius +16 Pekinas +19

Praha +28 Ryga +19 Roma +27 Sidnėjus +24 Talinas +15 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva +27

Vėjas

1–4 m/s

Se­niai, la­bai se­niai Die­vas nu­lip­dė de­ šimt Ado­mų. Bet grei­tai jiems ro­ju­je ta­ po nuo­bo­du ir apie tai pa­pa­sa­ko­jo sa­ vo su­k ū­rė­jui.

Die­vas da­vė jiems teš­los ir pa­sa­kė: – Te­g ul kiek­vie­nas iš jū­sų nu­lip­do to­ kią mo­te­r į, ko­k ios no­r i. Bet ne­pa­mirš­ ki­te įdė­ti į teš­lą iš ši­tos lėkš­te­lės po ga­ ba­lė­lį cuk­raus, kad gy­ve­ni­mas su mo­ te­r i­m i bū­t ų sal­dus. O aš įkvėp­siu gy­ vy­bę jū­sų kū­r i­niams.

Kai vi­sos mo­te­r ys bu­vo nu­l ip­dy­tos, Die­vas pa­ž iū­rė­jo į lėkš­tu­tę, ku­ri bu­vo tuš­čia, ir su­py­ko: – Čia bu­vo vie­nuo­l i­ka cuk­raus ga­ba­ liu­kų. Kaž­ku­ris iš jū­sų su­kčia­vo ir paė­ mė du ga­ba­l iu­kus. Kas tai pa­da­rė?

Ado­mai ty­lė­jo. Ta­da Die­vas paė­mė jų mo­te­r is ir, įkvė­pęs joms gy­vy­bę, iš­da­ li­jo kiek­vie­nam ne tą, ku­rią nu­lip­dė, o ko­k ia pa­si­tai­kė.

Nuo to lai­ko de­v y­n i vy­rai iš de­šim­ ties įsi­t i­k i­nę, kad sve­t i­ma žmo­na sal­ des­nė, nes jo­je dau­g iau cuk­raus.

Ir tik vie­nas Ado­mas ži­no, kad vi­sos mo­te­rys vie­no­dos, nes tą cuk­raus ga­ ba­lė­l į jis pa­ts ir su­val­gė.

Marijampolė

+25

Alytus

Vardai Šiandien: Rimgailė, Vaidotė, Valerija, Vygantas, Vitalis, Vytuolis

balandžio 28-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+18

+16

+13

2

+14

+18

+17

+14

5

+16

+20

+20

+13

7

rytoj

Ži­nia iš ro­jaus

Vilnius

Rytoj: Augustinas, Indrė, Rita, Rosvita, Tarmantas

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+25

pirmadienį

1876 m. Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos ka­ra­lie­nė Vic­to­ria pa­ skelb­ta In­di­jos val­do­ve.

1937 m. gi­mė Ira­ko dik­ ta­to­rius Sad­da­mas Hus­ sei­nas.

1945 m. Ita­li­jos dik­ta­to­riui Be­ni­to Mus­so­li­ni įvyk­dy­ ta mir­ties baus­mė.

1969 m. Char­les’is de Gaul­le’is at­si­sta­ty­di­no iš Pran­cū­z i­jos pre­z i­den­to pa­rei­gų.

1974 m. Mad­r i­de gi­mė is­pa­nų ak­to­rė Pe­ne­lo­ pe Cruz.

1974 m. gi­mė ak­to­rė, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ ja Eg­lė Jac­kai­tė.

1986 m. gi­mė krep­ši­nin­ kas Mar­ty­nas Po­cius.

1986 m. So­vie­tų vy­riau­ sy­bė ofi­cia­l iai pra­ne­šė apie in­ci­den­tą Čer­no­by­ lio AE. 2002 m. Alek­s and­ras Le­b e­d is, su­v ai­d i­n ęs svar­bų vaid­me­n į su­ žlug­dant 1991 m. pu­čą prieš tuo­me­t į So­v ie­t ų Są­jun­gos ly­de­r į Mi­chai­ lą Gor­ba­čio­vą ir vė­l iau var­žę­sis dėl pre­zi­den­to po­sto su Bo­ri­su Jel­ci­nu, žu­vo per sraig­tas­par­nio ka­tast­ro­fą.

Sa­vait­ga­lį už­lies va­sa­riš­ka ši­lu­ma Ar­ti­miau­sios poil­sio die­nos orai klai­pė­ die­čius vi­lios iš na­ mų. Si­nop­ti­kai pro­ gno­zuo­ja, jog sa­vait­ ga­lį pa­jū­rį už­ka­riaus va­sa­riš­ka ši­lu­ma, ta­ čiau jau ki­tą sa­vai­tę ji pa­ma­žu trauk­sis.

Įvy­kiai že­mė­je Jau­nuo­lis klau­sia mer­g i­nos: – Ar tu su­t ik­t um iš­te­kė­t i už tur­t in­go kvai­l io?

– Ar­g i tu tur­tin­gas?

Žmo­na vy­rui: – Ma­tai šį vai­ką nuo­t rau­ko­je? Ma­tai?!

Tai šeš­tą va­lan­dą paim­si jį iš dar­že­ lio! *** Žmo­na klau­sia vy­ro: – Ar tie­sa, kad ma­no kū­no apim­tys to­ kios pat, kaip gro­ž io ka­ra­lie­nės?

– Taip, bran­g io­ji, tie­sa. Tik ki­t ų kū­no vie­tų. Čes­ka (jei­gu vi­si žmo­nės tu­ri an­ge­lus sar­gus, tai ma­no ar­ba kaž­kur kir­mi­ja, ar­ba la­bai il­gam už­gė­rė)

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.biliauskaite@kl.lt

Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį uos­ta­mies­ ty­je bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta. Ta­ čiau, pa­sak Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio, lie­taus ne­lau­kia­ma. Šeš­ta­die­nį bus kiek šil­čiau nei sek­ma­die­nį – oro tem­pe­ra­tū­ra šian­ dien įdie­no­jus kils iki 20–23, ry­toj – iki 17–20 ši­lu­mos. Ar­tė­jan­čią nak­tį bus 9–12, o nak­tį į pir­ma­die­nį – 6–9 laips­niai ši­lu­mos.

Sa­vait­ga­lį vy­raus ne­pas­to­vios kryp­ties 2–7 m/s vė­jas. „Nuo ki­tos sa­vai­tės pa­laips­niui vės, oro tem­pe­ra­tū­ra pir­ma­die­ nį, ant­ra­die­nį ir tre­čia­die­nį bus 15– 18, nak­ti­mis – 5–8 laips­niai ši­lu­ mos. Bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, be ženk­les­nių kri­tu­lių“, – pro­gno­za­vo L.Pakš­tys.

Pūs ry­tų, šiau­rės ry­tų 4–9 m/s vė­jas.

Ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je ir to­liau vės: die­no­mis tem­pe­ra­tū­ra sieks maž­daug 10–13, nak­ti­mis – 1–3 laips­nius ši­lu­mos. Kai kur Lie­tu­vo­je lau­kia­ma ir šal­nų.

Virs­mas: mies­te jau sprogs­ta kaš­to­nų pum­pu­rai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.