2012-05-02 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

Keltai ir autobusai keičia grafikus.

trečiADIENIS, gegužės 2, 2012

Pa­si­kei­tus „Sod­ros“ su­ren­ka­ma­jai są­skai­tai kai kurie žmonės li­ko be svei­ka­tos drau­di­mo.

Miestas 2p.

Ekonomika 9p.

101 (19 402)

Dėl J.Tymošenko ES politikai ragina boikotuoti futbolo čempionatą Ukrainoje.

Pasaulis 10p.

Chuliganai užkariavo ir orą

Kaina 1,30 Lt

„Gal su­tuok­ti­nė vieš­bu­ čiuo­se ma­ne priims į lo­vą, to­dėl su­ma­žės ir ma­no ke­lio­nės iš­lai­dos.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas apie mies­to biu­dže­to lė­šų tau­py­mą ko­man­di­ruo­tė­je.

2p.

Ke­lio­nė tak­si – be tak­so­met­ro As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Grei­tis: šuo­lis nuo LEZ ka­mi­no tru­ko vos ke­lias aki­mir­kas.

Stop kad­ras iš vaiz­do įra­šo

Jei ku­rią die­ną jums ant gal­vos už­kris­tų žmo­gus, vei­kiau­siai tai bū­tų vie­nas oro chu­li­ga­nų. To­kių ekst­re­ma­lų jau pa­si­ro­dė Klai­ pė­do­je. Jų su­tram­dy­ti ne­pa­jė­gūs nei pa­rei­gū­nai, nei ko­le­gos pro­fe­sio­na­lai, su pa­ra­šiu­tais šo­kan­tys nuo ne­ju­dan­čių ob­jek­tų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­ke­liui bu­vo stul­pas

In­ter­ne­tu plin­ta fil­muo­ti vaiz­dai, ku­ riuo­se uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai ne­ sun­kiai at­pa­žįs­ta Klai­pė­dą. Įra­šuo­se

vai­ki­nai, pa­si­ren­gę šuo­liui su pa­ra­ šiu­tu, ropš­čia­si į aukš­čiau­sius uos­ta­ mies­čio ka­mi­nus ar dau­giaaukš­čius gy­ve­na­muo­sius pa­sta­tus.

Pa­de­da­mi drau­gų, jie pa­sie­kia iš­ki­liau­sias sta­ti­nių vie­tas ir šo­ ka. Vie­nuo­se įra­šuo­se pa­ra­šiu­tas

iš­si­sklei­džia šuo­lio me­tu. Ki­tuo­se – jau iš­vy­nio­tas pa­ra­šiu­tas pa­gal­ bi­nin­ko iš­me­ta­mas iš pa­skos šo­ku­ sia­jam. To­kie šuo­liai už­trun­ka vos ke­lias aki­mir­kas.

Aki­vaiz­du, kad šie drą­suo­liai pui­ kuo­ja­si sa­vo poel­giais, nes šuo­liai

fil­muo­ja­mi ir iš apa­čios, ir iš vir­ šaus. Kad pa­tiems šuo­li­nin­kams tai yra ne tik sma­gu, bet ir pa­vo­jin­ga, ga­li­ma spręs­ti iš įra­šuo­se gir­di­mų ko­men­ta­rų.

Pri­si­pa­žįs­ta bi­jo­ję

Vie­n a­m e fil­m u­k e matyti, kad šuo­l is iš aukš­č iau­s io Klai­p ė­d os gy­ve­n a­m o­j o na­m o bal­ko­n o pa­ ra­š iu­t i­n in­k ui vos ne­s i­bai­g ė tra­ giš­kai.

Vai­ki­nas lei­do­si į au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę gre­ta na­mo ir tik per plau­ką ne­si­tėš­kė į ap­švie­ti­mo stul­pą.

4

Nuo ge­gu­žės 1-osios su­griež­tė­ju­si tak­si įmo­nių pa­ja­mų ap­skai­ty­mo tvar­ka uos­ta­mies­čio tak­si vai­ruo­ to­jams nė mo­tais. Jų įžū­lu­mui ir plė­ši­ka­vi­mui nė­ra ri­bų.

At­si­sa­ko įjung­ti tak­so­met­rą

Sa­vait­ga­lio vė­lų va­ka­rą klai­pė­die­tė prie nak­ti­nio klu­bo J.Ja­no­nio gat­ vė­je su­si­dū­rė su tik­ru akib­rokš­tu.

Nors prie klu­bo sto­vė­jo ke­lio­li­ka au­to­mo­bi­lių, nė vie­no jų vairuoto­ jas ne­su­ti­ko vež­ti su įjung­tu skai­ tik­liu. „Vė­ly­vą nak­tį prie klu­bo sto­ vė­jo tik vie­nos tak­si įmo­nės, ku­ri skel­bia­si ve­žan­ti pi­giau­siai, au­to­ mo­bi­liai. Įli­pu­si į pir­mą­jį pa­pra­ šiau nu­vež­ti ma­ne į Ka­lo­tę. Ta­čiau tak­sis­tas iš­kart pa­reiš­kė, kad tai kai­nuos 25 li­tus.

5

2

trečiADIENIS, gegužės 2, 2012

miestas

Mu­zi­ki­nis teat­ras šaukiasi pagalbos As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ly­giai prieš pu­sę me­tų bai­gė­si kon­ kur­sas nau­jo Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro sta­ty­bos vie­tai pa­rink­ti. Ta­ čiau tuo vis­kas ir pa­si­bai­gė. Ar­tis­ tai te­be­dir­ba griū­van­čia­me pa­sta­ te, o nau­jo teat­ro sta­ty­bo­mis net ne­kve­pia.

Lau­kia aiš­ku­mo

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vas Ra­mū­nas Kaub­rys ne­slė­pė, kad la­bai lau­kia po­kal­bio su mies­to val­džia dėl teat­ro pa­sta­to. „Mes la­biau­siai pra­šo­me ir no­ri­ me nor­ma­lių dar­bo są­ly­gų, tam, kad iš­ties ga­lė­tu­me įgy­ven­din­ti tą mi­si­ ją, ku­ri mums yra skir­ta. Šian­dien teat­ro pa­sta­tas tik­rai yra mo­ra­liai pa­se­nęs ir rei­kia spręs­ti šią pro­ble­ mą. Kal­bu ne sa­vo, o ko­lek­ty­vo var­ du“, – sa­kė R.Kaub­rys.

Teat­ro va­do­vas ti­ki­si, kad pa­ga­ liau bus dar aiš­kiau įvar­dy­ta nau­ja Mu­zi­ki­nio teat­ro vie­ta. Esą iki šios die­nos jo­kia­me konk­re­čia­me do­ ku­men­te nė­ra pa­sa­ky­ta, kad ta vie­ ta yra da­bar­ti­nio „Me­me­lio mies­to“ te­ri­to­ri­jo­je. „Mes su­ren­gė­me kon­ kur­są, ku­rio sa­vi­val­dy­bė pra­šė il­gą lai­ką. Bu­vo išaiš­kin­ti trys lai­mė­to­ jai. Su­si­ti­ki­mas sa­vi­val­dy­bė­je tu­rė­tų už­baig­ti bu­vu­sio kon­kur­so te­mą“, – vi­lia­si R.Kaub­rys.

Ak­mens am­žiaus są­ly­gos

Mu­zi­ki­nio teat­ro va­do­vas ne­slė­pė, kad ar­tis­tams ten­ka dirb­ti su­dė­tin­ go­mis są­ly­go­mis. Ypač sun­ki bu­vo ši žie­ma. „Juk pa­me­na­te, koks šal­ tas bu­vo sau­sis, va­sa­ris. Mes la­bai rim­tai svars­tė­me, ar ne­rei­kia pa­ leis­ti ko­lek­ty­vo ato­sto­gų, nes žmo­ nėms dirb­ti tek­da­vo 8–9 laips­nių ši­lu­mos tem­pe­ra­tū­ro­je“, – pa­sa­ko­ jo R.Kaub­rys.

Mu­zi­ki­nio teat­ro dar­buo­to­jams rei­kia ne tik kom­for­tiš­kos tem­pe­ra­ tū­ros, bet ir ele­men­ta­rių šiuo­lai­ki­ nių dar­bo są­ly­gų. „Kar­tais pa­žiū­rė­jus, kaip, pa­vyz­ džiui, dir­ba sce­nos dar­bi­nin­kai, ky­la klau­si­mas, ar teat­ras gy­vuo­ja XXI, ar ak­mens am­žiu­je“ – sakė R.Kaubrys.

Pla­nui nė­ra pi­ni­gų

Po Mu­zi­ki­nio teat­ro vie­tos pa­rin­ ki­mo kon­kur­so, pa­si­bai­gu­sio prieš pus­me­tį, šią te­mą esą ir vėl vi­si pa­ mir­šo.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ur­ba­nis­ ti­nės plėt­ros de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas pa­tvir­ ti­no, kad sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri pi­ni­gų reng­ti de­ta­lų­jį pla­ną. „Bet ma­nau, kad mes su „Me­me­ lio mies­tu“ su­si­tar­si­me ir da­ry­si­me bend­rą de­ta­lų­jį pla­ną. Mums rei­kia su­si­tar­ti ir su įmo­ne, kaip ir ką ten da­ry­ti. Juk ne­ga­li­me vien Mu­zi­ki­nį teat­rą te­nai pla­nuo­ti, rei­kia gal­vo­ ti apie vi­sos te­ri­to­ri­jos vys­ty­mą“, – tvir­ti­no K.Ma­ci­jaus­kas.

Ko­le­gos: V.Grub­liaus­kas at­sklei­dė, jog Nau­ja­ja­me Or­lea­ne ga­li tek­ti pa­džia­zuo­ti su šio mies­to me­ru M.Land­

rė, ku­ris taip pat gro­ja tri­mi­tu.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Į JAV iš­si­ve­žė ir tri­mi­tą Me­tus Klai­pė­dos me­ro pa­rei­gas ei­nan­tis Vy­tau­tas Grub­liaus­kas iš­vy­ko pir­mo­jo ofi­cia­laus vi­zi­to į už­sie­nio vals­ty­bę. Jis pa­si­rin­ ko vie­ną di­džiau­sių Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų uos­ta­mies­čių – Nau­ją­jį Or­lea­ną.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Ra­mū­nas Kaub­rys:

Kar­tais pa­žiū­rė­jus, kaip, pa­vyz­džiui, dir­ba sce­nos dar­bi­ nin­kai, ky­la klau­ si­mas, ar teat­ras gy­vuo­ja XXI, ar ak­ mens am­žiu­je.

Esą pro­jek­tuo­ja­ma erd­vė la­bai di­de­lė, tad ir mo­men­tas at­sa­kin­ gas, ne­ga­li­ma sku­bė­ti. „Jei at­si­ras­tų toks žmo­gus su pi­ ni­gų mai­šu, ku­ris tryp­tų ko­jo­mis ir sa­ky­tų, kad no­ri sta­ty­ti Mu­zi­ki­ nį teat­rą, bū­tų bė­da – sa­ky­čiau, jog mes tam ne­pa­si­ruo­šę. To­kių žmo­ nių su pi­ni­gų mai­šu nė­ra, bet vi­si gal­vo­ja, kaip tą teat­rą už­baig­ti“, – tei­gė K.Ma­ci­jaus­kas.

v.spuryte@kl.lt

Pa­si­ra­šys me­mo­ran­du­mą

„Su­lau­kiu la­bai daug kvie­ti­mų vyk­ti į už­sie­nio ša­lis, ta­čiau jų at­ si­sa­kau, nes vi­zi­to nau­da bū­tų abe­ jo­ti­na. Šis at­ve­jis vi­sai ki­toks. Klai­ pė­da jau se­no­kai va­di­na­ma Lie­tu­vos Nau­juo­ju Or­lea­nu“, – prieš ke­lio­ nę tei­gė V.Grub­liaus­kas. Jis į Nau­ ją­jį Or­lea­ną iš­skri­do va­kar.

Uos­ta­mies­čio me­ro vi­zi­tą už At­ lan­to ini­ci­ja­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos am­ba­sa­da JAV. Vi­zi­to die­no­mis čia vyks di­džiu­ lis tarp­tau­ti­nis ren­gi­nys – Pa­sau­ li­nis kul­tū­ros ir eko­no­mi­kos fo­ru­ mas, skir­tas mies­tų eko­no­mi­nės plėt­ros per kul­tū­rą te­mai.

Klai­pė­dos me­ro vi­zi­to pro­gra­mo­ je taip pat nu­ma­ty­ti dvi­ša­liai su­si­ ti­ki­mai su Nau­jo­jo Or­lea­no me­ru Mit­če­lu Land­rė bei Pa­sau­lio pre­ ky­bos cent­ro Nau­ja­ja­me Or­lea­ne pre­zi­den­tu Bo­biu Bre­no­nu. Su­si­ ti­ki­me su Nau­jo­jo Or­lea­no va­do­vu

pla­nuo­ja­mas pa­si­ra­šy­ti me­mo­ran­ du­mas dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo ry­šių tarp dvie­jų mies­tų už­mez­gi­mo. Šis do­ku­men­tas taps pa­grin­du dviem mies­tams ren­giant su­si­gi­mi­nia­vi­ mo su­tar­tį ir de­ta­li­zuo­jant konk­re­ čias bend­ra­dar­bia­vi­mo sri­tis.

lio­nę pa­siim­ti tri­mi­tą. Šiuo inst­ ru­men­tu, pa­si­ro­do, gro­ja ir ko­le­ga Nau­jo­jo Or­lea­no me­ras. Yra min­čių kar­tu su juo pa­gro­ti. Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti, jog į Nau­ją­jį Or­lea­ną tik­ rai ne­vyks­tu tvar­ky­ti Klai­pė­dos pi­ lies džia­zo fes­ti­va­lio rei­ka­lų“, – ti­ ki­no Klai­pė­dos me­ras.

Lan­ky­sis fes­ti­va­ly­je

„Jei bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį pa­ vyks pa­si­ra­šy­ti per dve­jus me­tus, re­zul­ta­tas bus pa­siek­tas. Iš Nau­ jo­jo Or­lea­no tik­rai tu­ri­me ko pa­ si­mo­ky­ti. Apie 20 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to ja­me su­ku­ria­ma bū­tent per kul­tū­rą, o Klai­pė­da juk yra neuž­šą­lan­tis kul­tū­ros uos­tas, tad mes tu­ri­me iš­mok­ti iš to už­ dirb­ti“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas.

Džia­zo sos­ti­ne ti­tu­luo­ja­ma­me Nau­ja­ja­me Or­lea­ne uos­ta­mies­čio va­do­vui bus su­da­ry­ta ga­li­my­bė ap­ si­lan­ky­ti Džia­zo ir pa­vel­do fes­ti­va­ ly­je, ren­gi­ny­je, rep­re­zen­tuo­jan­čia­ me šio mies­to mu­zi­ki­nę, kul­tū­ri­nę bei ku­li­na­ri­nę įvai­ro­vę. „Vi­zi­to or­ ga­ni­za­to­riai pri­myg­ti­nai pra­šė į ke­

Ly­dės žmo­na

Į Nau­ją­jį Or­lea­ną jį ly­dės su­tuok­ti­ nė In­ga Grub­liaus­kie­nė. Jos ke­lio­ nės iš­lai­dos bus ap­mo­kė­tos iš as­ me­ni­nių lė­šų. „Gal su­tuok­ti­nė vieš­bu­čiuo­se ma­ne priims į lo­vą, to­dėl su­ma­žės ir ma­no ke­lio­nės iš­lai­dos, ku­rias teks pa­deng­ti iš mies­to biu­dže­to“, – juo­ka­vo V.Grub­liaus­kas.

Jis skai­čia­vo, kad ke­lio­nė ga­li kai­ nuo­ti apie 6 tūkst. li­tų. Dau­giau­sia – iki 4 tūkst. li­tų kai­nuo­ja skry­džių bi­lie­tai, o kai ku­rių vieš­bu­čių iš­lai­ das jis tei­gė pa­deng­siąs as­me­ni­nė­ mis lė­šo­mis.

V.Grub­liaus­kas į Klai­pė­dą su­grįš ki­tą pir­ma­die­nį.

Nuo ge­gu­žės – nau­ji gra­fi­kai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo ge­gu­žės klai­pė­die­čių lau­kia po­ky­čiai. Kei­sis kai ku­rių mies­ to au­to­bu­sų va­žia­vi­mo gra­fi­kai ir marš­ru­tai, kel­tų tvar­ka­raš­čiai. Už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą rei­kės mo­ kė­ti pa­jū­ry­je.

Tvar­ka­raš­tis: nuo ge­gu­žės kel­tai į Smil­ty­nę plauks daž­niau.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nuo ge­gu­žės 1 d. kel­tai į Smil­ty­nę ir iš jos kur­suos daž­niau.

Pri­de­da­mi pen­ki rei­sai iš Se­no­ sios per­kė­los ir trys iš Nau­jo­sios.

Nau­ji rei­sai or­ga­ni­zuo­ja­mi tuo me­ tu, kai su­lau­kia­ma dau­giau­sia ke­ lei­vių. Iš Nau­jo­sios per­kė­los kel­tai vi­du­ti­niš­kai plauks kas 20 min. „Žmo­nių dau­gė­ja. Ypač vy­rau­ jant ge­riems orams. Tai la­bai pa­si­ jau­čia“, – tvir­ti­no įmo­nės „Smil­ty­ nės per­kė­la“ Klien­tų ap­tar­na­vi­mo di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Mic­ke­vi­čius.

Nuo ge­gu­žės 2 d. re­konst­ruk­ci­

jai bus už­da­ry­ta J.Ja­no­nio gat­vė.

Dėl dar­bų ki­taip teks va­žiuo­ti 1 ir 2 marš­ru­to au­to­bu­sams.

1 marš­ru­to au­to­bu­sai, kad ap­ lenk­tų J.Ja­no­nio gat­vę, va­žiuos Nau­ją­ja Uos­to, S.Da­riaus ir S.Gi­ rė­no, Pries­to­čio gat­vė­mis. 2 marš­ ru­to au­to­bu­sai su­ks Her­kaus Man­ to, Lie­tu­vi­nin­kų, Šau­lių, S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vė­mis. „Ke­lei­viams, ku­rie va­žiuo­ja 1 marš­ru­to au­to­bu­sais, bus dar pa­ to­giau ir grei­čiau. 2 marš­ru­tas šiek tiek pail­gė­jo. Dau­giau pro­ble­ mų ky­la dėl šio marš­ru­to sto­te­lės įren­gi­mo prie Uos­to di­rek­ci­jos“, – rū­pes­čiais da­li­jo­si įstai­gos „Klai­ pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­ rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis.

Nuo ge­gu­žės 2-osios šiek tiek kei­čia­si ir 11 marš­ru­tas. Jis pra­tę­ sia­mas iki Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės.

Da­bar au­to­bu­sai va­žiuo­ja iki Tur­gaus sto­te­lės. Tra­di­ciš­kai šie

po­ky­čiai ga­lios iki rugp­jū­čio 31 d.

Tri­mis mi­nu­tė­mis nuo ge­gu­žės pa­grei­tin­tas 23 marš­ru­to au­to­bu­ so va­žia­vi­mas.

At­siž­vel­giant į tai pa­ko­re­guo­tas ir 14 marš­ru­to gra­fi­kas. Ne­no­ri­ma, kad šie pa­na­šio­mis tra­so­mis rie­ dan­tys au­to­bu­sai va­žiuo­tų kar­tu.

Nuo ge­gu­žės 1 d. tu­rė­jo star­tuo­ ti ir du prie­mies­ti­niai marš­ru­tai: 25 Turgus–Plikiai–Jokūbavas ir 26 Atgimimo–Radailiai–Šimkai. Ta­ čiau dėl už­tru­ku­sių su­tar­čių de­ ri­ni­mų su Klai­pė­dos ir Kre­tin­gos ra­jo­nų sa­vi­val­dy­bė­mis, vis­kas nu­ ke­lia­ma į bir­že­lio pra­džią.

Kei­sis ir ke­tu­rių sto­te­lių pa­va­ di­ni­mai. „Le­do are­nos“ sto­te­ lė va­din­sis „Re­git­ros“, „Klai­pė­ dos duo­nos“ – „Du­by­sos“, „Ši­lo“ – „Are­nos“, „Vais­ti­nės“ – „Ne­ mu­no“. Toks spren­di­mas priim­ tas, nes ma­no­ma, kad bu­vę pa­va­ di­ni­mai yra pa­se­nę.

3

trečiADIENIS, gegužės 2, 2012

miestas Kei­čia dar­bo lai­ką

Kel­tuo­se – ap­gul­tis

Kon­fe­ren­ci­jo­je – apie įmo­nes

Įsi­bė­gė­jant pa­va­sa­riui ir Jū­ rų mu­zie­jus kei­čia dar­bo rit­ mą: šal­tuo­ju me­tu lan­ky­to­jus į eks­po­zi­ci­jas kvie­tęs tik sa­vait­ ga­liais, nuo ge­gu­žės 2 d. du­ ris pla­čiai at­ve­ria jau kiek­vie­ ną die­ną, iš­sky­rus pir­ma­die­nį ir ant­ra­die­nį. Va­sa­rą mu­zie­jus ke­ti­na ne­dirb­ti tik vie­ną die­ną per sa­vai­tę – pir­ma­die­niais.

Per­si­kel­ti au­to­mo­bi­liais ir dvi­ ra­čiais iš Nau­jo­sios per­kė­los į Smil­ty­nę va­kar, ne­dar­bo die­ ną, pa­no­ro tiek žmo­nių, jog te­ ko or­ga­ni­zuo­ti pa­pil­do­mų kel­ tų rei­sų. Nau­jo­jo­je per­kė­lo­je bu­vo gau­su ir dvi­ra­ti­nin­kų, ir au­to­mo­bi­lių. Se­no­jo­je per­kė­lo­ je kel­tai kė­lė pa­gal gra­fi­ką, pa­ pil­do­mų rei­sų dar ne­rei­kė­jo.

Ry­toj pa­jū­rio re­gio­no po­li­ti­kai, sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų, vers­lo ir vi­suo­me­nės at­sto­vai kvie­čia­mi į dis­ku­si­ją, kaip efek­ ty­viai val­dy­ti sa­vi­val­dy­bių įmo­ nes, ku­rių pa­grin­di­nė mi­si­ja – teik­ti bū­ti­nas vie­šą­sias pa­slau­ gas. Kon­fe­ren­ci­ja vyks KU kon­ fe­ren­ci­jų sa­lė­je „Au­la Mag­na“ (Man­to g. 84). Pra­džia – 9 val.

Va­sa­rai ren­gia­si su įkarš­čiu Uos­ta­mies­čio tar­ny­ bos in­ten­sy­viai ruo­ šia­si ar­tė­jan­čiam va­sa­ros se­zo­nui.

Bai­gia­mi tvar­ky­ ti pa­plū­di­miai, ren­ ka­ma gel­bė­to­jų ko­ man­da, skirs­to­mos po­li­ci­jos ir ug­nia­ge­ sių pa­jė­gos.

m.skiriute@kl.lt

Bai­gia tvar­ky­ti mies­tą

Kaip tar­ny­boms se­ka­si, ap­tar­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ekst­re­ma­ lių si­tua­ci­jų po­sė­dy­je.

Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ ja Ire­na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, jog da­ lis pa­si­ruo­ši­mo dar­bų jau baig­ti.

Iš­va­ly­ti kelk­raš­čiai, lie­taus nuo­te­ kų tink­lai. Tę­sia­mi ša­li­gat­vių va­ly­ mo dar­bai.

Rū­pes­čių ky­la dėl me­cha­ni­zuo­to gat­vių va­ly­mo. Sa­vai­tę ši pa­slau­ga mies­te nė­ra tei­kia­ma. Ta­čiau, anot ve­dė­jos, ki­tą sa­vai­tę su jos tei­kė­jais tu­rė­tų bū­ti pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis ne­ skel­bia­mų de­ry­bų bū­du. „Ge­rai, kad gat­vės bu­vo iš­va­ly­tos anks­čiau. Tad už­terš­tu­mas kie­to­ sio­mis da­le­lė­mis mies­te nu­sta­ty­tos nor­mos ne­vir­ši­jo“, – tvir­ti­no I.Ša­ ka­lie­nė.

Pa­s i­r uo­š i­m o dar­bai įsi­b ė­g ė­ jo ir pa­plū­di­miuo­se. Bai­gia­mi re­ mon­tuo­ti ta­kai, pa­plau­ti me­di­niai laip­tai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė tei­gė, kad pri­si­dė­ti prie jų re­mon­to ga­lė­tų Kre­tin­gos miš­ kų urė­di­ja, ta­čiau jos at­sto­vai at­ sa­kė ne­tu­rį to­kių ga­li­my­bių. Ta­kus jie ga­li re­mon­tuo­ti tik sa­vo te­ri­to­ ri­jo­je.

Bai­mi­na­ma­si gais­rų

Dau­giau pro­ble­mų ga­li kil­ti dėl se­ no­sios gel­bė­ji­mo sto­ties griu­vė­sių iš­ve­ži­mo Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je bei dėl pa­plau­tų, įgriu­vu­sių be­to­ni­nių laip­tų re­mon­to. „Su šiais dar­bais ga­li­me vė­luo­ti sa­vai­tę. Vis dėl­to ti­ki­mės, kad spė­ si­me iki se­zo­no pra­džios“, – vy­lė­ si I.Ša­ka­lie­nė.

Se­niū­nai­čiai. Šian­dien Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės se­n iū­nai­čių rin­k i­mų ko­ mi­si­ja pa­skelbs rin­k i­mų re­z ul­ta­t us – tu­rė­t ų paaiš­kė­t i, kas ta­po se­n iū­nai­ čiais uos­ta­m ies­t y­je esan­čio­se 54 se­ niū­nai­ti­jo­se.

Po­sė­džiai. Šian­dien Mies­to ūkio ir ap­ lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riai ren­gia iš­va­ žiuo­ja­mą­jį po­sė­dį į Klai­pė­dos jū­rų kro­ vi­nių kom­pa­ni­ją „Be­ga“. Tiks­las – ap­lin­ ko­sau­gos klau­si­mai. Šian­dien taip pat vyks jung­ti­nis Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­ sau­gos bei Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­ te­tų iš­va­žiuo­ja­ma­sis po­sė­dis Nau­jo­jo­je per­kė­lo­je dėl jo­je pa­sta­ty­tos tvo­ros.

Trau­ka: Klaipėdos pa­plū­di­miai va­sa­rą virs­ta žmonių knibž­dė­ly­nu.

Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio ir Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­kų at­sto­ vams ne­ri­mą ke­lia va­sa­rą pa­di­dė­ jęs gais­rų pa­vo­jus. Smil­ty­nė­je va­ sa­ros die­no­mis bu­dės ug­nia­ge­sių au­to­mo­bi­liai. Taip pat prie Ant­ro­

And­rius Le­liu­ga:

Gal rei­kė­tų dau­giau in­for­ma­ci­jos, kad mo­te­rų plia­žas yra ki­to­je vie­to­je.

bei miš­kų ap­sau­gi­niai ta­kai, bai­ gia­mi va­ly­ti miš­kai.

Pat­ru­liuos ir rie­džiais

Klai­pė­dos vie­šo­sios po­li­ci­jos biu­ ro vir­ši­nin­kas And­rius Le­liu­ga su­ skai­čia­vo, kad va­sa­rą nu­si­kal­ti­mų, iš­sky­rus va­gys­tes, ma­žė­ja. „Dau­gu­ma va­gys­čių įvyks­ta, kai pa­tys gy­ven­to­jai ne­sau­go sa­vo tur­to. Įpa­rei­go­jo­me apy­lin­kės ins­pek­to­rius ap­lan­ky­ti Meln­ra­gė­je esan­čius vieš­ bu­čius ir pa­kal­bė­ti, kad šie su­da­ry­tų ga­li­my­bes poil­siau­to­jams sau­giai pa­ si­dė­ti sa­vo daik­tus – dvi­ra­čius, do­ ku­men­tus, kad ne­rei­kė­tų pa­sta­rų­jų ne­štis į plia­žą“, – pa­sa­ko­jo pa­rei­gū­ nas. Anot A.Le­liu­gos, va­sa­rą trūks­ta pa­rei­gū­nų už­tik­rin­ti vie­šą­ją tvar­ką, nors Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas ir ski­ ria pa­pil­do­mų lė­šų. Di­džio­ji jų da­lis esą ati­ten­ka Pa­lan­gai ir Ne­rin­gai. Šią va­sa­rą Po­li­ci­jos de­par­ta­ men­tas iš­nuo­mos ke­tu­ris rie­džius.

Po du jų bus skir­ta Klai­pė­dai ir Pa­ lan­gai. A.Le­liu­ga tei­gė, kad šio­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis bus pa­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

to­gu pa­tru­liuo­ti pės­čių­jų ta­kuo­se, par­kuo­se.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai šią va­sa­rą to­liau bend­ra­dar­biaus su gel­bė­to­ jais. Tar­ny­bos pa­tal­po­se bus lai­ ko­mas jų ke­tur­ra­tis mo­to­cik­las, kad bū­tų leng­viau pa­tru­liuo­ti pa­ plū­di­miuo­se. Gel­bė­to­jų ko­man­ da taip pat for­muo­ja­ma. Vyks­ta jų mo­ky­mai.

Vėl vai­kys nuo­ga­les

Bu­vo svars­to­ma, ką da­ry­ti su sau­ le be­si­mė­gau­jan­čio­mis nuo­go­ mis mo­te­ri­mis prie mo­lo Pir­mo­jo­ je Meln­ra­gė­je. Pab­rė­žia­ma, kad ši zo­na ne­sau­gi. Čia di­džiau­sia tar­ša, įvyks­ta dau­giau ne­lai­mių jū­ro­je.

A.Le­liu­ga tei­gė, kad per­nai skun­ dų dėl šio­je vie­to­je lai­ką lei­džian­čių nuo­ga­lių bu­vo ma­žiau nei už­per­ nai. „Gal rei­kė­tų dau­giau in­for­ma­ ci­jos, kad mo­te­rų plia­žas yra ki­to­je vie­to­je. Kai ku­rios mo­te­rys tvir­ti­ na pir­mą kar­tą gir­din­čios, jog pa­ si­kei­tė jo vie­ta“, – pri­dū­rė pa­rei­ gū­nas.

Skaičiai ir faktai sios per­kė­los yra įreng­ta ka­me­ra si­ tua­ci­jai ste­bė­ti.

Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke bus ren­gia­mi pa­tik­ri­ni­mai, ar poil­siau­ to­jai ne­de­gi­na lau­žų. „Tam tik­ro­se zo­no­se lei­džia­me pa­si­sta­ty­ti ne­bent keps­ni­nes. Ta­ čiau tam rei­kia raš­tiš­ko mū­sų lei­ di­mo“, – tvir­ti­no Pa­jū­rio re­gio­ni­ nio par­ko at­sto­vas.

Prob­le­mų čia ky­la ir dėl au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mo. Ar­ti­miau­siu me­tu bus įtei­sin­ti ma­ši­nas sta­ty­ti lei­ džian­tys ženk­lai. Ki­tą­met čia pra­ si­dės nau­jų au­to­mo­bi­lių aikš­te­lių įren­gi­mas. At­nau­ji­na­mi ir par­kų

Nuo bir­že­lio iki rugp­jū­čio 2009 m.

Klai­pė­do­je nu­si­kal­ti­mų už­re­gist­ruo­ta – 1422, 2010 m. – 1254, 2011 m. – 1262.

vei­kia 20 sta­cio­na­rių vie­šo­jo mai­ti­ ni­mo įstai­gų. 10 iš jų dir­ba tik va­sa­rą.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­

Vie­ša­jai tvar­kai pa­jū­ry­je už­tik­rin­

Kom­pen­sa­ci­jos. Klai­pė­die­čiai jau ga­ li teik­ti pra­šy­mus gau­ti iš­lai­dų, skir­ tų skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos priė­mi­mo įran­gai įsi­gy­ti, kom­pen­sa­ci­ją. Tei­sę ją gau­ti tu­ri ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tys bend­rai gy­ve­nan­tys as­me­nys ar vie­ni gy­ve­nan­tys as­me­nys, jei­gu vi­du­ti­nės pa­ja­mos vie­nam as­me­niui per mė­ne­ sį yra ma­žes­nės nei 525 li­tai. Kom­pen­ suo­ja­mos fak­ti­nės, bet ne di­des­nės kaip 100 li­tų skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos priė­ mi­mo įran­gos (te­le­vi­zo­riaus, te­le­vi­zi­ jos prie­dė­lio, te­le­vi­zi­jos im­tu­vo ar te­le­ vi­zi­jos an­te­nos) įsi­gi­ji­mo iš­lai­dos. Klai­ pė­die­čiai dėl kom­pen­sa­ci­jos ga­li kreip­ tis iki lapk­ri­čio 20 d., vė­liau ši kom­pen­ sa­ci­ja ne­bus ski­ria­ma. Kom­pen­suo­ja­ mos tik iš­lai­dos, pa­tir­tos nuo 2012 m. ba­lan­džio 30 d. iki 2012 m. lapk­ri­čio 20 d. Iš­sa­mes­nė in­for­ma­ci­ja tei­kia­ma tel.: (8 46) 41 08 40, (8 46) 32 46 96.

te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba per­nai su­lau­kė dvie­jų skun­dų dėl pa­plū­di­mio ka­vi­ nių. Pa­si­tei­si­no vie­nas.

ti Po­li­ci­jos de­par­ta­men­tas ski­ria 30 Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos pa­rei­gū­ nų. Pa­lan­gai iš jų ati­ten­ka 20 žmo­nių.

Bir­že­lį Vy­riau­sia­sis Klai­pė­dos ap­skri­ ties ko­mi­sa­ria­tas su­lauks 30 Po­li­ci­jos mo­kyk­los kur­san­tų. Jie taip pat bus pa­skirs­ty­ti po vi­sus pa­jū­rio mies­tus.

Per­nai Klai­pė­do­je vy­ko apie 30

Va­sa­rą Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se

Pa­jū­ry­je va­sa­rą vei­kia 6 mo­ka­mos

at­si­da­rys 9 lau­ko ka­vi­nės. Pa­jū­ry­je

au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.

ma­si­nių ren­gi­nių, ku­rių me­tu mais­ tu pre­kia­vo po 200–300 pre­kei­vių.

In­fek­ci­jų pro­trū­kio jų me­tu ne­bu­vo.

Šven­tė. Šeš­ta­die­n į vyks tra­di­ci­nė ku­ ror­to šven­tė „Gin­ta­ri­nis sa­vait­ga­lis Pa­ lan­go­je“. 12 val. pra­si­dės Nep­tū­no ei­ty­ nės J.Ba­sa­na­v i­čiaus gat­ve jū­ros til­to link. Pa­jū­ry­je Nep­tū­nas iš­bars­tys gin­ ta­rą, o po to vyks jo rin­ki­mo var­ž y­bos ir nu­ga­lė­to­jų ap­do­va­no­ji­mai. Šven­tė­je taip pat bus ren­ka­mas gra­žiau­sias gin­ ta­ri­nis pa­puo­ša­las, pri­sta­to­mi re­kor­di­ nio il­g io gin­ta­ro ka­ro­liai.

Mir­tys. Pir­ma­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 14 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Joa­na Lau­ku­tie­nė (g. 1917 m.), Al­fon­sas Ju­džen­tis (g. 1924 m.), Jef­ro­si­ni­ja Mi­ka­la­jū­nie­nė (g. 1925 m.), Sta­sė Lu­ko­šie­nė (g. 1927 m.), Va­ len­ti­na Vo­ro­pa­je­va (g. 1927 m.), Ro­za­ li­ja Da­nu­tė Če­po­kie­nė (g. 1931 m.), Ona Ron­kai­tie­nė (g. 1933 m.), Na­dež­da Ria­ zan­k i­na (g. 1933 m.), Jū­ra­tė Pet­ro­nė­lė Du­le­vi­čie­nė (g. 1936 m.), Liud­mi­la Lok­ te­va (g. 1939 m.), Ro­mual­das Leo­nas (g.

1940 m.), Ro­ber­tas Al­g ir­das Ti­k ui­šis (g. 1940 m.), Ste­po­nas Vyš­niaus­kas (g.

1943 m.), Sau­lius Rauk­tys (g. 1971 m.).

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­r ys. Gi­mė mer­gai­tė ir 5 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė apie 30 iš­kvie­ti­mų.

Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos, šir­ dies rit­mo su­tri­ki­mais, pil­vo skaus­mais.

4

trečiADIENIS, gegužės 2, 2012

miestas

Chuliganai užkariavo ir orą

Komentaras

1

Nuo šio vaiz­do kva­pą už­gniau­žė net šuo­lį fil­ ma­vu­siems jo drau­gams. Aki­vaiz­ du, kad vai­ki­nas ga­lė­jo nu­si­leis­ti ir ant ku­rio nors aikš­te­lė­je sto­vin­čio au­to­mo­bi­lio.

Ki­tuo­se fil­mu­kuo­se už­fik­suo­ta, kaip pa­si­ruo­šęs šuo­liui jau­nuo­lis bė­ga Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­ nos (LEZ) te­ri­to­ri­ja tarp pra­mo­nės ob­jek­tų, pa­sie­kia ka­mi­ną, juo li­ pa, pa­ke­liui at­si­ra­ki­na spy­nas, ku­ rio­mis aikš­te­lės ap­sau­go­tos nuo smal­suo­lių, ko­pia iki pat vir­šaus ir šo­ka že­myn.

Pa­na­šu, kad ekst­re­ma­lai pir­mą kar­tą mū­sų ša­ly­je bū­tent Klai­pė­ do­je nak­tį šo­ko nuo 88,7 m aukš­ čio ka­mi­no. Šuo­lis iš 34-o gy­ve­ na­mo­jo na­mo aukš­to taip pat bu­vo pir­ma­sis Lie­tu­vo­je.

In­ter­ne­te įma­no­ma pa­si­skai­ ty­ti, ką iš­gy­ve­na pa­tys B.A.S.E. šuo­li­nin­kais be­si­va­di­nan­tys ekst­ re­ma­lai. In­ter­ne­ti­niam po­rta­lui ekst­re­ma­lai.lt nak­tį nuo ka­mi­no šo­kęs 31 me­tų Sau­lius Kirs­tas pa­ sa­ko­jo, kad lip­da­mas sau­go­jo­si ant gal­vos krin­tan­čių ply­tų. Jau­nas vy­ ras šo­ko nuo šio sta­ti­nio ne­ži­no­ da­mas tiks­laus jo aukš­čio ir pri­si­ pa­ži­no jau­tęs bai­mę, ta­čiau tai jo ne­sus­tab­dė.

Pa­sa­ko­ji­mu ne­pa­ti­kė­jo

Šuo­lį nuo aukš­čiau­sio­jo uos­ta­ mies­čio gy­ve­na­mo­jo na­mo ma­tė ir at­si­tik­ti­nis liu­di­nin­kas Vy­tau­tas. Šį pa­va­sa­rį vie­ną va­ka­rą jis sku­bė­ jo į krep­ši­nio var­žy­bas „Švy­tu­rio“ are­no­je. „Ma­no akį pa­trau­kė ju­dan­tis rau­ do­nas ob­jek­tas. Tai bu­vo pa­ra­šiu­ tas. Nus­te­bau, nes bu­vau ne­ma­žai gir­dė­jęs apie pa­na­šius šuo­lius nuo pa­sta­tų ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se, bet ne­si­ti­kė­jau, kad tai ga­li vyk­ti Klai­ pė­do­je“, – pri­si­mi­nė Vy­tau­tas.

Prie are­nos tvar­kos žiū­rė­jo po­ li­ci­jos pa­tru­liai. Vy­ras jiems pra­ ne­šė apie tai, ką ma­tė. Pa­rei­gū­nai iš­klau­sė, ta­čiau di­des­nio su­si­do­ mė­ji­mo po­li­ci­nin­kams ši in­for­ma­ ci­ja ne­su­kė­lė.

Pa­va­di­no lau­ki­niais

B.A.S.E. jum­ping va­di­na­ma ekst­ re­ma­li pa­ra­šiu­tiz­mo at­ša­ka. Ne vi­si pa­ra­šiu­ti­nin­kai yra šios ša­kos ger­ bė­jai, bet ir tie, ku­rie ryž­ta­si šo­ki­ nė­ti nuo ne­ju­dan­čių ob­jek­tų, yra pa­si­da­li­ję į prie­šiš­kas sto­vyk­las.

Klai­pė­die­tis Ro­ber­tas Rez­ge­vi­ čius yra ofi­cia­lios aso­cia­ci­jos šuo­ lių nuo ne­ju­da­mų ob­jek­tų na­rys ir ket­vir­tus me­tus va­ži­nė­ja į už­sie­ nio ša­lis, kur ofi­cia­liai ren­gia­mos

Eu­ge­ni­jus Za­la­gė­nas Gy­dy­to­jas trau­ma­to­lo­gas

K

rin­tant iš aukš­čio daž­niau­ siai bū­na po­lit­rau­mi­nių su­ ža­lo­ji­mų – vie­nu me­tu pa­ cien­tas pa­ti­ria daug trau­mų.

Tu­ri reikš­mės, ant ku­rios kū­no da­lies jis griū­na. Jei jis krin­ta ant ko­jų, lūž­ta kul­ ni­kau­liai, du­buo ir stu­bu­ro slanks­te­liai.

Jei­gu aukš­tis ga­na di­de­lis, ga­li plyš­ti ke­ pe­nys, bluž­nis, ga­li iš­si­vys­ty­ti vi­di­nis krau­ja­vi­mas. To­kie pa­cien­tų su­ža­lo­ji­ mai yra la­bai sun­kūs. Jei­gu krin­ta ant šo­no, ga­li bū­ti krū­ti­nės ląs­tos vi­daus or­ ga­nų – plau­čių, šir­dies su­mu­ši­mų. Jei­ gu ant gal­vos – gal­vos bei stu­bu­ro kak­ li­nės da­lies trau­ma. Šal­mas iš aukš­tai krin­tan­čiam pa­ra­šiu­ti­nin­kui, be­si­lei­ džian­čiam ant ko­jų, reikš­mės ne­tu­rės.

Tai la­bai pa­vo­jin­gi da­ly­kai. Šie žmo­nės žai­džia su mir­ti­mi.

Pa­vo­jai: sa­vo šuo­liais be­si­di­džiuo­jan­tys ekst­re­ma­lai ke­lia pa­vo­jų sau ir ap­lin­ki­niams.

var­žy­bos. Ir šio­mis die­no­mis ke­ li šios aso­cia­ci­jos na­riai šo­ki­nė­ja nuo Švei­ca­ri­jos kal­nų.

Pa­ra­šiu­tiz­mo spor­to asas pa­sa­ ko­jo, kad vi­sa­me pa­sau­ly­je to­kie spor­ti­nin­kai da­li­ja­mi į dvi da­lis:

Stop kad­rai iš vaiz­do įra­šo

Pak­laus­tas apie tuos, ku­rie šo­ ki­nė­jo nuo ka­mi­no bei gy­ve­na­mo­ jo na­mo Klai­pė­do­je, Ro­ber­tas tei­gė juos pa­žįs­tan­tis, ta­čiau jo­kių rei­ka­ lų su jais ne­tu­ri ir ne­no­ri tu­rė­ti.

Il­ga­me­tis pa­ra­šiu­ti­nin­kas Al­gi­ man­tas Ar­ma­lis juos api­bū­di­no dar ka­te­go­riš­kiau, pa­va­din­da­mas tie­ siog lau­ki­niais, ne­val­do­mais žmo­ nė­mis.

Svar­bu ne pa­tir­tis, o efek­tas

Ro­ber­tas Rez­ge­vi­čius:

Jų ar­gu­men­tas – kam gaiš­ti lai­ką ir leis­ti daug pi­ni­gų mo­kan­tis šo­ki­nė­ti iš lėk­tu­vo.

vie­ni sten­gia­si spor­tą vys­ty­ti le­ga­ liai, or­ga­ni­zuo­ja var­žy­bas, pa­si­rū­ pi­na sau­gu­mu, o ki­ti neat­siž­vel­gia į jo­kias re­ko­men­da­ci­jas, pra­šy­mus, tie­siog da­ro tai, ką no­ri.

„Mes ži­no­me, kas jie to­kie, pa­ žįs­ta­me as­me­niš­kai, bet ne­ran­ da­me bū­dų, kaip su jais su­si­tar­ti.

Tai yra gru­pė jau­nuo­lių, ku­rie ne­ tu­ri jo­kios šuo­lių su pa­ra­šiu­tais iš lėk­tu­vų pa­tir­ties. Jie pri­si­žiū­rė­jo vaiz­dų in­ter­ne­te, ap­ga­vę par­da­vė­ jus, kad yra pa­ty­rę pa­ra­šiu­ti­nin­ kai, pri­si­pir­ko įran­gos ir vis ban­ do kaž­ką nu­ste­bin­ti, – pa­sa­ko­jo R.Rez­ge­vi­čius. – Te­ko ma­ty­ti pa­ na­šių šuo­lių už­sie­ny­je įra­šus. Ten ekst­re­ma­lai ži­no, kad el­gia­si ne­ tei­sė­tai, ir nu­šo­kę sten­gia­si kaip ga­li­ma grei­čiau ding­ti. O ši­tie net die­nos me­tu po šuo­lio nie­kur ne­ sku­ba, kal­ba te­le­fo­nu ir pui­kuo­ ja­si sa­vi­mi. Ma­nau, kad jie to­kiu bū­du pa­ten­ki­na po­rei­kį, kad juos kaž­kas ma­ty­tų. Kas ži­no, ka­da jie kam už­šoks ant gal­vos ar ant ma­ ši­nos.“ R.Rez­ge­vi­čius at­vi­ra­vo, kad su tai­syk­lėms ne­pak­lūs­tan­čiais vy­ rais ban­dė kal­bė­ti, tram­dy­ti juos,

bet ne­sėk­min­gai. Su­si­ra­ši­nė­da­mi in­ter­ne­te vy­rai bu­vo ge­ro­kai su­si­ py­kę. „Lai­mė, ir tarp jų yra mąs­tan­čių, pa­svars­tę da­lis at­si­sa­ko kai ku­rių šuo­lių, o vi­si ki­ti šo­ka. Žiū­rė­da­ mi įra­šus mes ma­to­me klai­dų, ku­ rios ga­li pri­ves­ti iki tra­ge­di­jos. Ma­ no ži­nio­mis, vie­nas žmo­gus grį­žo iš už­sie­nio, kur jį kaž­kas ne­la­bai pa­ty­ręs pa­mo­kė. Tas grį­žu­sy­sis čia ra­do se­kė­jų. Jie in­ter­ne­tu su­ si­ran­da įran­gos par­da­vė­jus, pa­ra­ šo, kad yra ke­lis šim­tus kar­tų šo­kę, čia juos vi­si pa­žįs­ta ir taip ap­gau­na par­da­vė­jus. Už­sie­ny­je dau­ge­lis da­ ly­kų pa­rem­ti bū­tent pa­si­ti­kė­ji­mu.

Jų ar­gu­men­tas – kam gaiš­ti lai­ką ir leis­ti daug pi­ni­gų mo­kan­tis šo­ki­ nė­ti iš lėk­tu­vo. Šian­dien tap­ti sa­ va­ran­kiš­ku pa­ra­šiu­ti­nin­ku, at­li­ kus spe­cia­lią pro­gra­mą, kai­nuo­ja nuo 3 iki 4 tūkst. li­tų“, – pa­sa­ko­jo R.Rez­ge­vi­čius.

R.Rez­ge­vi­čiaus ži­nio­mis, to­kie šuo­liai la­biau­siai drau­džia­mi JAV. Dau­ge­ly­je Eu­ro­pos vals­ty­bių svar­biau­sia šuo­lius su­de­rin­ti su pa­sta­tų sa­vi­nin­kais ir ga­ran­tuo­ti pa­ra­šiu­ti­nin­kų sau­gu­mą.

Pa­na­šu, kad nuo ka­mi­nų ir gy­ve­ na­mų­jų na­mų uos­ta­mies­ty­je šo­ki­ nė­jo iš Vil­niaus ar Kau­no at­vy­ kę vy­rai. At­ro­do, kad jie ne­no­ri to da­ry­ti ci­vi­li­zuo­tai ne tik tau­py­da­ mi pi­ni­gus, nes at­va­žiuo­ti iš sos­ti­ nės vie­nam šuo­liui į Klai­pė­dą taip pat nė­ra pi­gu. Įran­gai jie iš­lei­džia dau­giau nei 5 tūkst. li­tų.

Su­si­ruo­šė tai­ky­ti įsta­ty­mą

Prieš pra­dė­da­mi šo­ki­nė­ti nuo ne­ ju­dan­čių ob­jek­tų dau­ge­lis pa­ra­šiu­ ti­nin­kų iš lėk­tu­vo bu­vo šo­kę dau­ giau nei tūks­tan­tį kar­tų. Ši pa­tir­tis lei­džia spręs­ti, kiek pa­vo­jin­gas šis spor­tas.

Lie­tu­vo­je pa­ra­šiu­ti­nin­kams la­ bai sun­ku ir bran­gu ap­si­draus­ti, o ekst­re­ma­lai šo­ki­nė­ja be jo­kios ga­ ran­ti­jos, kad jiems bus kom­pen­ suo­ta trau­mos at­ve­ju.

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro vir­ši­nin­kas And­rius Le­liu­ga, per­žiū­rė­jęs šuo­lių su pa­ ra­šiu­tu mies­te įra­šus, juos įver­ti­no tei­sė­sau­gos ir įsta­ty­mų po­žiū­riu. „Nors konk­re­čios tvar­kos, drau­ džian­čios ar lei­džian­čios šo­ki­nė­ti nuo sta­ti­nių nė­ra, tai da­ry­ti drau­ džia­ma. Mū­sų ma­ny­mu, tai yra vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mas, už tai yra bau­džia­ma. Pa­nar­šę in­ter­ ne­te ra­do­me ir šiuos įta­ri­mus pa­ tvir­ti­nan­čių duo­me­nų. Ne­sun­ku nu­sta­ty­ti bent jau vie­no pa­žei­dė­jo as­me­ny­bę. Ma­nau, mes pa­tiks­lin­ si­me šią in­for­ma­ci­ją ir, pa­si­ta­rę su pro­ku­ro­rais, pra­dė­si­me iki­teis­mi­nį ty­ri­mą“, – tei­gė pa­rei­gū­nas.

Klai­pė­dos me­di­kai kol kas ne­tu­ rė­jo pa­cien­tų, ku­rie bū­tų su­si­ža­lo­ ję šok­da­mi su pa­ra­šiu­tais nuo pa­ sta­tų.

Si­tua­ci­ja: P.Li­dei­kio gat­vės ati­tva­rai ir da­lis ži­bin­tų – vi­siš­kai su­si­dė­vė­ję.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ly­di žmo­na ir vai­kas

Re­mon­tuos gat­vę Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Su­rū­di­ję ati­tva­rai, iš­tru­pė­ję mū­ri­ niai stul­pe­liai, vos be­si­lai­kan­tys ap­švie­ti­mo ži­bin­tai, įgriu­vu­si ša­li­ ke­lė – toks vaiz­das pa­si­tin­ka žmo­ nes, va­žiuo­jan­čius į pa­plū­di­mį P.Li­dei­kio gat­ve.

Uos­ta­mies­čio val­džiai šios gat­vės būk­lė ži­no­ma.

Apie tai, kad rei­kia keis­ti ne tik me­ta­li­nes konst­ruk­ci­jas, bet ir mū­ ri­nius stul­pe­lius, bu­vo kal­ba­ma dar praė­ju­sių me­tų ru­de­nį, ta­čiau re­ mon­tui ne­bu­vo lė­šų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­ na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, kad šie­met P.Li­dei­kio gat­vė bus re­mon­tuo­ja­ ma. Dar­bai tu­rė­tų pra­si­dė­ti jau ar­ ti­miau­siu me­tu. „Ruo­šia­mės daug ką tai­sy­ti, taip pat ir lo­py­ti duo­bes. Steng­si­mės su­tvar­ky­ti P.Li­dei­kio gat­vę. Tik­ rai ne­pa­lik­si­me taip. Apš­vie­ti­mo stul­pų re­mon­tui gal pi­ni­gų ieš­ko­ si­me iš ava­ri­niams dar­bams skir­tų lė­šų“, – tvir­ti­no ve­dė­ja.

Pas­ta­rą­jį kar­tą P.Li­dei­kio gat­ vės ati­tva­rai bu­vo re­mon­tuo­ti prieš daug me­tų. Til­to ati­tva­rai bu­vo at­ nau­jin­ti at­lie­kant jo re­konst­ruk­ci­ją.

5

trečiADIENIS, gegužės 2, 2012

miestas

Ke­lio­nė tak­si – be tak­so­met­ro 1

Pa­sa­kiau, kad ši kai­ na ne­rea­li ir pa­pra­šiau įjung­ti tak­so­met­rą. Ta­čiau jis pa­ reiš­kė, kad nak­tį šio prie­tai­so ne­ jun­gia“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na.

Ji nuė­jo prie ant­ro ei­lė­je sto­vė­ju­ sio au­to­mo­bi­lio ir taip pat pa­pra­šė pa­vež­ti iki Ka­lo­tės. Ant­ra­sis tos pa­ čios įmo­nės vai­ruo­to­jas pa­si­do­mė­ jo, ko­dėl ši ne­va­žia­vo pir­mą­ja ma­ši­ na. Mer­gi­nai pa­pa­sa­ko­jus, kad anas tak­sis­tas ne­no­ri jung­ti skai­tik­lio ir aki­vaiz­džiai plė­ši­kau­ja, vež­ti at­si­ sa­kė ir ant­ra­sis tak­sis­tas. „Ant­ro­jo tak­si vai­ruo­to­jas pa­ sa­kė, kad jis ne­va ne­ga­li va­žiuo­ti be ei­lės. Te­ko ge­ro­kai pa­varg­ti, kol iš­si­kvie­čiau tak­si te­le­fo­nu. Ta­čiau šio au­to­mo­bi­lio tak­so­met­ras vei­kė ir iki na­mų Ka­lo­tė­je iš­mu­šė ma­ žes­nę nei 13 li­tų su­mą“, – pa­sa­ko­ jo klai­pė­die­tė.

Mer­gi­na įsi­ti­ki­nu­si, kad prie klu­ bų tak­sis­tai pra­ran­da sai­ką ir są­ži­ nę. Jie ma­no, kad įsi­links­mi­nę jau­ ni žmo­nės pi­ni­gų ne­skai­čiuos, o be to, ne­tu­rės pa­kan­ka­mai gy­ve­ni­mo pa­tir­ties ieš­ko­ti tei­sy­bės.

Nep­ri­va­lu mo­kė­ti

Prie nak­ti­nio klu­bo J.Ja­no­nio gat­ vė­je sto­vin­čių tak­si įmo­nės at­sto­ vas aiš­ki­no, kad ke­lei­vė pri­va­lė­jo įsi­min­ti tak­si au­to­mo­bi­lio vals­ty­ bi­nius nu­me­rius ir apie pa­žei­di­mą pra­neš­ti įmo­nės ad­mi­nist­ra­ci­jai. „Vi­si tak­sis­tai dir­ba pa­gal in­di­vi­ dua­lią veik­lą. Jie tik nuo­mo­ja­si au­ to­mo­bi­lius ir ete­rį iš mū­sų įmo­nės.

Ga­li bū­ti, kad vie­nas toks žmo­gus vi­są ge­rą įmo­nės var­dą su­ga­dins.

Mes iš kar­to iš­siaiš­kin­tu­mė­me – ku­ris. Esa­me nu­ma­tę sa­vo san­kci­ jas to­kiems vai­ruo­to­jams. Pa­si­kar­ to­jus skun­dui, mes nu­trau­kia­me su­tar­tį su to­kiu žmo­gu­mi“, – ti­ki­ no įmo­nės at­sto­vas Ro­lan­das.

Šio­je uos­ta­mies­čio įmo­nė­je dir­ba 60 vai­ruo­to­jų. „Ne­daž­nas klien­tas ži­no, kad jis ne­pri­va­lo mo­kė­ti už nu­va­žiuo­tą at­stu­mą, jei vai­ruo­to­ jas neį­jun­gia tak­so­met­ro“, – kal­ bė­jo įmo­nės va­dy­bi­nin­kas.

Tik­ri­no 52 įmo­nes

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (AV­MI) spe­ cia­lis­tai pri­pa­ži­no, kad yra ga­vę ne vie­ną skun­dą dėl prie J.Ja­no­nio gat­vė­je esan­čio nak­ti­nio klu­bo dir­ ban­čių tak­sis­tų pa­da­ry­tų nu­si­žen­ gi­mų. Šiuo me­tu esą at­lie­ka­mas ty­ ri­mas dėl ga­li­mo pa­ja­mų slė­pi­mo.

Klai­pė­dos AV­MI Kont­ro­lės de­par­ ta­men­to di­rek­to­rė Gra­ži­na Rim­kie­ nė ti­ki­no, kad vi­sais at­ve­jais ve­žant ke­lei­vius tak­si vai­ruo­to­jai pri­va­lo įjung­ti tak­so­met­rus.

Ne­daž­nas klien­tas ži­no, kad jis ne­pri­va­ lo mo­kė­ti už nu­va­ žiuo­tą at­stu­mą, jei vai­ruo­to­jas neį­jun­ gia tak­so­met­ro. „Jie pri­va­lo fik­suo­ti nu­va­žiuo­tų ki­ lo­met­rų skai­čių, o ke­lei­viui pa­pra­šius – iš­duo­ti su­mo­kė­tų už ke­lio­nę pi­ni­ gų ap­skai­tos do­ku­men­tą. Nuo ge­gu­ žės tak­si vai­ruo­to­jai tu­ri fik­suo­ti vi­ sas gau­tas pa­ja­mas pa­gal tak­so­met­rų rod­me­nis“, – sa­kė G.Rim­kie­nė.

Už ap­skai­tos tai­syk­lių pa­žei­di­ mą, kai nė­ra iš­duo­da­mas ap­skai­ tos do­ku­men­tas, yra nu­ma­ty­ta ad­ mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė – bau­da iki 200 li­tų. Pa­kar­to­ti­nai pra­si­žen­ gus bau­dos di­dė­ja. Jei nu­sta­to­ma, jog ke­lio­nės me­tu bu­vo neį­jung­

tas tak­so­met­ras, in­for­ma­ci­ja apie tai yra per­duo­da­ma mies­to ar ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai, kad ši sa­vo ruož­tu įver­tin­tų pa­da­ ry­tą pa­žei­di­mą. „Klai­pė­die­tės pa­pa­sa­ko­ta si­tua­ci­ ja tik pa­tvir­ti­na tai, jog ke­lei­vių ve­ ži­mo sek­to­rius, o ypač tak­si pa­slau­ gų, mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riaus yra pa­grįs­tai ver­ti­na­mas kaip vie­nas ri­ zi­kin­giau­sių mo­kes­čių ven­gi­mo po­ žiū­riu. Sie­kiant už­tik­rin­ti mo­kes­ti­ nių prie­vo­lių vyk­dy­mo draus­mę bei pa­ja­mų ap­skai­ty­mą šia­me sek­to­riu­ je yra vyk­do­mas tęs­ti­nis pro­jek­tas „Ke­lei­vių ve­ži­mas ir tak­si“, ku­rio me­tu Klai­pė­dos mies­te ir ap­skri­ty­ je pa­tik­rin­tos 52 tak­si ir su­si­sie­ki­mo re­gu­lia­riais mies­to marš­ru­tais pa­ slau­gas tei­kian­čios įmo­nės“, – pa­ sa­ko­jo G.Rim­kie­nė.

Pa­tik­ri­ni­mų me­tu nu­sta­ty­ta pa­ čių įvai­riau­sių pa­žei­di­mų: ap­ skai­tos do­ku­men­tų neiš­da­vi­mo bei pi­ni­gų nea­ti­ti­ki­mo at­ve­jų, ka­ sos apa­ra­tų eksp­loa­ta­vi­mo ar ka­ sos ope­ra­ci­jų tvar­kos pa­žei­di­mų, neaps­kai­ty­to at­ly­gi­ni­mo vo­ke­liuo­ se mo­kė­ji­mo, taip pat nu­sta­ty­ta ne­le­ga­lių dar­buo­to­jų, dar­bo lai­ko ap­skai­tos ir ki­tų pa­žei­di­mų.

Pas­kir­tos bau­dos

„Už nu­sta­ty­tus pa­žei­di­mus ke­lei­ vių ve­ži­mo pa­slau­gas tei­kian­čioms įmo­nėms bu­vo tai­ky­ta ad­mi­nist­ ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė – skir­ta apie 30 tūkst. li­tų bau­dų, kai ku­rių įmo­nių pa­žei­di­mus įver­ti­no tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos. Dviem at­ve­jais teis­mo spren­di­mais įmo­nių va­do­vams skir­ ta po 10 tūkst. li­tų bau­dų už iš­mo­ kė­tą neaps­kai­ty­tą dar­bo už­mo­kes­tį – vo­ke­lius, – ti­ki­no G.Rim­kie­nė.

Dėl dvie­jų tak­si pa­slau­gas tei­kian­ čių įmo­nių bu­vo pra­dė­ti mo­kes­ti­niai pa­tik­ri­ni­mai: nu­sta­čius, kad ne­bu­

Tvarka: nuo ge­gu­žės įsi­ga­lio­ja tvar­ka tak­so­met­ro pa­ra­met­rus fik­suo­

ti ži­nia­raš­čiuo­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

vo dek­la­ruo­ja­mos vi­sos gau­tos pa­ ja­mos, vie­nai iš jų pa­pil­do­mai pri­ skai­čiuo­ta su­mo­kė­ti apie 30 tūkst. li­tų mo­kes­čių, dels­pi­ni­gių ir bau­ dų, o ki­to­je pa­tik­ri­ni­mas te­be­vyks­ ta. Dar dviem at­ve­jais me­džia­ga dėl tak­si įmo­nė­se nu­sta­ty­tos ga­li­mai ap­gau­lin­gos bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos me­džia­ga per­duo­ta iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą vyk­dan­čioms ins­ti­tu­ci­joms.

Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja pri­me­na, kad tak­si pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės ir šia veik­la in­di­vi­dua­liai be­si­ver­čian­tys gy­ven­to­jai nuo ge­ gu­žės pri­va­lės nau­do­ti Vals­ty­bi­

nė­je mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je re­gist­ ruo­tus tak­so­met­rus bei ves­ti tak­si pa­ja­mų ap­skai­tos žur­na­lą. Už tak­ so­met­ro ka­sos ope­ra­ci­jų žur­na­lo pil­dy­mą ir sau­go­ji­mą bus at­sa­kin­ gi įmo­nių va­do­vai ar sa­va­ran­kiš­ kai tak­si pa­slau­gas tei­kian­tys gy­ ven­to­jai. Tak­si vai­ruo­to­jas dar­bo me­tu pri­va­lės tu­rė­ti šį žur­na­lą bei pa­pra­šius pa­teik­ti kont­ro­lės me­tu.

Nau­ją­ja tvar­ka sie­kia­ma mo­kes­ti­ nių prie­vo­lių vyk­dy­mo draus­mės bei skaid­res­nio veik­los pa­ja­mų ap­skai­ty­mo, efek­ty­ves­nės gau­na­ mų pa­ja­mų kont­ro­lės.

Atliekų rūšiavimas: lyg ir norėtų, bet nerūšiuoja Šį pavasarį Klaipėdos miesto savivaldybės atliktoje apklausoje beveik 10 procentų senamiesčio gyventojų pareiškė, kad norėtų daugiau galimybių rūšiuoti atliekas.

Tačiau Klaipėdos atliekų tvarkytojai konstatuoja, jog nors tos galimybės vis didinamos, tačiau rūšiavimo rezultatais pasidžiaugti negalima, o klaipėdiečių rūšiavimo kultūra, palyginti su Neringa ir Palanga, prastesnė.

Skirtingi įpročiai

Individualiems namams pasiūlyti maišeliai

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) iniciatyva miesto atliekų surinkėjai nuo metų pradžios individualių namų gyventojams išdalijo specialius maišelius antrinių žaliavų rūšiavimui. „Buvo išdalyta 2100 komplektų po tris maišus – stiklo, plastiko, popieriaus atliekoms“, – pasakojo Rimantas Strakšys, UAB „Specialus autotransportas“ logistikos vadovas.

Atliekų surinkėjai kas dvi savaites apvažiuoja individualių namų kvartalus ir, jei randa pripildytą maišelį, jį pakeičia tuščiu. Bet, pasak R.Strakšio, per tris mėnesius ypatingų rezultatų nėra – rūšiuoja vos 5 procentai individualių namų gyventojų. Daugiausia išrūšiuoja-

Faktas: Klaipėdos garažų šeimininkai nesivargina – į rūšiavimo kon­

teinerius meta, kas pakliuvo.

ma stiklo ir plastiko, o popieriaus – visai mažai.

Garažų bendrijose – chaosas

Antrinių žaliavų rūšiavimui prie garažų bendrijų šiemet irgi buvo pastatyti specialūs konteineriai. Bet juos aptarnaujančios bendrovės atstovas jokių rūšiavimo apraiškų nemato. „Apvažiavus visas bendrijas neradome nė vieno konteinerio su numatytom atliekom. Užrašyta „plastikas“, o į tą konteinerį sumesta viskas – komuna-

linės atliekos, skudurai, dažų skardinės“, – stebėjosi Rimantas Strakšys. Šį pavasarį KRATC pasiūlė klaipėdiečiams užsisakyti nemokamus konteinerius naudotoms padangoms, kad jos nebūtų metamos kur pakliuvo. Iš viso miesto neatsirado nė dešimties norinčių gauti šiuos konteinerius ir padangomis atsikratyti cvivilizuotai. O prie garažų bendrijų vėl stūkso kalnai padangų, kurioms surinkti ir išvežti teks papildomai leisti mokesčių mokėtojų pinigus.

Pasak atliekų tvarkytojų, dėl spalvotų „varpelių“, į kuriuos klaipėdiečiai irgi turėtų rūšiuoti antrines žaliavas, situacija taip pat dviprasmiška. „Yra vietų, kur „varpelių“ ištuštinti važiuojame du kartus per savaitę – keleto daugiabučių gyventojai Kretingos, Debreceno, Mogiliovo gatvėse noriai ir stropiai rūšiuoja. O kitur ir po mėnesio konteineris stovi tuščias“, - sakė R.Strakšys.

Kadangi „Specialus autotransportas“ papildomo rūšiavimo paslaugas taip pat teikia Neringoje ir Palangoje, akivaizdžiai pastebimi rūšiavimo kultūros skirtumai. Pasak R.Strakšio, Klaipėdoje plastiko konteineriuose iki 40 procentų primetama ne plastiko atliekų.

Popieriaus konteineryje randama iki 20 procentų priemaišų. Tuo tarpu kurortiniuse miestuose antrinės žaliavos rūšiuojamos daug tvarkingiau.

KRATC komentaras: rūšiavimas – pareiga

Dėl atliekų rūšiavimo prievartos pas mus nėra. Kitos šalys šia prasme nėra tokios demokratiškos.

Savaime suprantama, kad lygintis su valstybėmis, kurios 50 metų tobulina savo atliekų tvarkymą,

Lietuva dar negali. Naujoji Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistema pradėjo veikti 2008 metais ir dar net nebaigta kurti – tik 2013 metais bus pabaigti rūšiavimo aikštelių, rūšiavimo įrenginių įsigijimo projektai. O kol sistema kuriama, KRATC, kaip atliekų tvarkymo administratorius Klaipėdos mieste, siekia sudaryti kuo geresnes rūšiavimo sąlygas. Šiuo metu visame uostamiestyje išdėlioti spalvotieji „varpeliai“.

Individualių namų savininkai, įstaigos, organizacijos gali užsisakyti ir nemokamai gauti papildomas rūšiavimo priemones – dėžutes, maišelius, konteinerius.

Taip pat veikia antrinių žaliavų supirktuvės, kur nugabenus išrūšiuotas atliekas galima gauti finansinį atlygį.

Kiekvienas sąmoningas žmogus žino, kad rūšiavimas naudingas visiems.

Kuo daugiau atliekų išrūšiuosime, perdirbsime, tuo mažiau lėšų išleisime naujų sąvartynų statybai bei gyvensime švaresnėje aplinkoje. O kodėl ne visi tai daro – sunkiai suprantama.

Gal nėra tradicijos, įpročio. Bet reikia pratintis prie minties, kad rūšiavimas – tai pareiga.

Užs. 950888

6

trečiadienis, gegužės 2, 2012

nuomonės

Lais­vės ne­bū­na per daug

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Šven­tė šven­tei ne­ly­gu Stasys Gudavičius

L

ie­t u­va, pa­s i­ro­do, yra la­bai to­le­ran­t iš­ka ša­l is šven­č ių at­ž vil­g iu. Tu­ ri­me įtei­s in­t as vals­t y­ bi­nes šven­tes pa­č iam įvai­r iau­ siam sko­niui.

Net­g i tris vals­ty­bės ir ne­prik­lau­ so­my­bės die­nas – Va­sa­rio 16-ąją, Ko­vo 11-ąją ir Lie­pos 6-ąją. Vals­ty­ bi­n ių lais­va­d ie­n ių sta­tu­są, na­t ū­ ra­lu, tu­r i vi­sos trys svar­biau­sios krikš­čio­n iš­ko­sios šven­tės – Ka­ lė­dos, o ša­lia jų ir Kū­čios, taip pat Ve­ly­kos bei Vi­sų Šven­tų­jų die­na.

Dar ir Žo­l i­nė pri­dė­ta. Vals­ty­bi­nė­ mis šven­tė­m is pa­skelb­tos Mo­t i­ nos ir Tė­vo die­nos.

Yra ir va­di­na­mo­sios bend­ro­jo po­ bū­džio šven­ti­nės die­nos – Nau­jie­ ji me­tai bei Jo­ni­nės.

Iš­ties, skam­ba gal kiek pa­ra­dok­sa­liai – Dar­bo šven­tė, o ne­dir­ ba­me. Ar ne per daž­ nai ne­dir­ba­me?

Tu­r i­me ir „rau­do­no­s ios“ praei­ ties at­gar­sį – ge­g u­žės 1-ąją šven­ čia­mą Tarp­tau­t i­nę dar­bo die­ną.

Dėl jos daž­n iau­siai ir kry­ž iuo­ja­ mos po­li­ti­kų ie­tys. Jau du­kart per pa­sta­ruo­sius 22 ne­prik­lau­so­my­ bės me­tus de­ši­nie­ji bu­vo at­šau­kę ge­g u­žės 1-osios vals­ty­bi­n į sta­tu­ są. Ir du­kart į val­d žią su­g rį­žę kai­ rie­ji ją vis su­g rą­ž in­da­vo. Pas­ku­ti­ nį kar­tą – 2001-ai­siais.

Ti­kė­ti­na, kad šį­kart jau il­gam. Nes cent­ro de­ši­nie­ji per pa­sta­ruo­sius ket­ve­r ius bu­v i­mo val­d žio­je me­ tus taip ir ne­su­ge­b ė­jo su­r ink­t i pa­kan­ka­mai pa­jė­g ų Sei­me, kad ir vėl pa­nai­k in­t ų lais­va­d ie­n į ge­ gu­žės 1 die­ną.

Vie­n a ver­t us, Lie­t u­vo­j e Tarp­ tau­t i­nė dar­bo šven­tė (ar­ba dar­ bi­n in­k ų so­l i­da­r u­mo die­na, kaip ji bu­vo va­d i­na­ma anks­čiau) aki­ vaiz­d žiai aso­ci­juo­ja­si su so­vie­t i­

N

niais, ko­mu­nis­ti­niais lai­kais. Juk bū­tent tuo­met tai bu­vo vie­na pa­ grin­d i­n ių šven­čių me­t uo­se, kai vi­sos gat­vės, pro­spek­tai, aikš­tės ir skve­rai nu­si­da­ž y­da­vo rau­do­ nai nuo iš­ka­bi­nė­tų trans­pa­ran­tų su pa­l in­kė­ji­mais „ko­vo­t i už švie­ sų so­cia­l is­t i­n į-ko­mu­n is­t i­n į ry­to­ jų“. Gi­gan­t iš­kos, bet dirb­t i­nu­mu at­si­duo­dan­čios, ne­re­tai pri­vers­ ti­nės de­monst­ra­ci­jos ir­g i tu­rė­jo įro­dy­t i va­d i­na­mo­sios „ko­mu­n is­ ti­nės vi­suo­me­nės“ vir­še­ny­bę. Žlu­go uto­pi­nė ko­mu­n is­t i­nė sis­ te­ma, tur­būt tu­rė­jo žlug­ti ir jos at­ ri­bu­tai, tarp jų – Ge­g u­žės 1-osios šven­tė ir rau­do­nos spal­vos de­ monst­ra­ci­jos.

Bet Tarp­t au­t i­nė dar­b o šven­tė įro­dė sa­vo gy­v y­bin­g u­mą. Tuo la­biau kad dau­ge­ly­je Va­ka­r ų Eu­ ro­pos vals­t y­bių Ge­g u­žės 1-osios šven­tė nė­ra lai­ko­ma ko­k ia nors so­vie­ti­ne ar ko­mu­nis­ti­ne. Tai tie­ siog die­na, kai pro­fe­si­nės są­jun­ gos ir kai­r io­sios po­l i­t i­nės jė­gos tu­r i ga­l i­my­bę vi­su bal­su kal­bė­t i apie dar­bi­n in­k ų pa­dė­t į, apie ne­ dar­bą, apie so­cia­li­n į tei­sin­gu­mą, apie dar­bo už­mo­kes­t į, apie mo­ kes­čius ir ki­t us da­ly­k us, lie­čian­ čius dau­gy­bę žmo­nių.

Ir Lie­tu­vo­je ge­gu­žės 1-ąją vyks­ta de­monst­ra­ci­jos, ma­n i­fes­ta­ci­jos, mi­tin­gai ir pi­ke­tai. Tie­sa, da­ly­vių gau­sa jie ne­pa­si­ž y­mi. Kaip įpras­ ta, tai dau­g iau­sia pro­fsą­jun­g ų ir so­cial­de­mok­ra­tų ak­ty­vis­tai.

Ab­so­liu­ti dau­gu­ma žmo­nių lais­va­ die­n į pa­nau­do­ja ne de­mons­tar­ci­ joms. At­ri­bo­da­mi šią die­ną nuo vi­ so­k ių kai­rių­jų ar de­ši­nių­jų ideo­lo­ gi­jų, jie tie­siog pa­si­nau­do­ja ga­li­my­ be su­tvar­ky­ti ap­lin­ką, pa­so­din­ti ką nors sa­vo so­duo­se ir dar­žuo­se, tie­ siog pail­sė­ti so­dy­bo­se, pau­piuo­se ir miš­kuo­se, pa­bū­ti su šei­ma.

Iš­ties, skam­ba gal kiek pa­ra­dok­sa­ liai – Dar­bo šven­tė, o ne­dir­ba­me.

Ar ne per daž­nai ne­dir­ba­me?

Iš tie­sų nė­ra tų šven­čių per daug – iš vi­so tu­ri­me 15 šven­ti­nių die­nų per me­tus. 7–8 iš jų kas­met su­tam­ pa su dar­bo die­no­mis, to­dėl tam­ pa lais­va­die­niais. Ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se skai­čiai pa­na­šūs.

Tai­g i, ma­t yt, ga­l i­ma sau leis­t i ir to­liau Lie­tu­vo­je gy­ven­ti su to­k iu šven­t i­n ių die­nų są­ra­šu – nei jo trum­pin­ti, nei il­g in­ti, ir pa­lik­ti ja­ me šven­čių, priim­t i­nų ir kai­r ie­ siems, ir de­ši­nie­siems.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Tur­gu­je su­ka­si „biz­niu­kas“

Nau­ja­ja­me tur­gu­je su­ma­niau nu­si­ pirk­ti šal­dy­tų viš­tos kul­še­lių. Vie­ nos par­da­vė­jos pa­pra­šiau, kad pa­ sver­tų tris. Įta­ri­mų, kad kaž­kas ne taip, ki­lo jau ta­da, nes kaž­kaip keis­ tai ji tas kul­še­les rin­ko, il­go­kai kni­ so­si to­je krū­vo­je. Nie­ko ne­sa­kiau.

Ta­čiau na­muo­se, kai paukš­tie­na at­ ši­lo, pa­ju­tau tvai­ką. Kul­še­lės aki­vaiz­ džiai bu­vo pa­švin­ku­sios. Te­ko mes­ti į šiukš­lių dė­žę. Šlykš­tu, kai tie tur­gaus pre­kei­viai vir­kau­ja dėl sun­kaus gy­ve­ ni­mo, o pa­tys el­gia­si kaip pa­dug­nės.

Ka­žin ar viš­tų par­da­vė­ja la­bai pra­ tur­tės taip ki­tus ap­gau­di­nė­da­ma?

In­ga

Be rei­ka­lo už­si­puo­lė

Dien­raš­čio nuo­mo­nių pus­la­py­je bu­ vo toks pa­si­pik­ti­ni­mo laiš­kas „Tar­ ša – Pa­lan­gos me­ro var­du“ („Klai­

Kas, jei­gu ne vals­ty­ bės va­do­vas pri­va­lo iš pir­mų lū­pų iš­girs­ti pi­ lie­čių nuo­mo­nę, o ir pa­tys pi­lie­čiai tu­ri ži­ no­ti, kas da­bar vals­ty­ bė­je yra svar­biau­sia.

tin­gą žmo­gų, kaip se­na­sis kanc­le­ris Hel­mu­tas Schmid­tas. Jie, be­je, jį au­ to­ri­te­tu ir vie­šai va­di­na.

In­te­li­gen­tiš­kas so­cial­de­mok­ra­ tų par­ti­jos na­rys yra kri­tiš­kas da­ bar­ti­nei vy­riau­sy­bei, ta­čiau tai jam ne­truk­do ge­ru pa­va­din­ti laik­raš­tį, ku­ria­me puo­se­lė­ja­mos krikš­čio­niųde­mok­ra­tų ver­ty­bės. Jis ge­ba ir to­kį pat komp­li­men­tą pa­sa­ky­ti prie­šin­gos po­li­ti­nės sto­vyk­los laik­raš­čiui. Kiek­ vie­nas jo pa­si­sa­ky­mas yra kaip gai­ vaus oro gurkš­nis. Gal tai ir pa­de­da Vo­kie­ti­jos pi­lie­čiams ieš­ko­ti ne tai, kas juos ski­ria, o kas ar­ti­na. pė­da“, 2012 04 26). Ma­ne įskau­di­no pa­lan­giš­kiai. Pa­gal­vo­jau, ar ga­li­ma taip pul­ti jau­nus žmo­nes, ku­rie no­ ri ką nors ge­ra da­ry­ti. Gal jie ir su­ kly­do pri­kli­juo­da­mi kli­jais tuos skel­ bi­mus apie tal­ką prie laip­ti­nių du­rų, bet ar ga­li­ma už tai ši­taip bai­siai pul­ ti? La­bai abe­jo­ju, ar tie, ku­rie pa­ra­šė tą pik­tą laiš­ką į laik­raš­tį, bent vie­ną šiukš­lę pa­tys pa­kė­lė.

Į 94-uo­sius įko­pu­siam H.Schmid­ tui, vie­nam iš tri­jų sa­vi­to ir įdo­maus sa­vait­raš­čio „Die Zeit“ lei­dė­jui, tur­ būt ne­bu­vo leng­va ieš­ko­ti ta­kos­ky­ros tarp žur­na­lis­ti­kos ir po­li­ti­kos. Bet, man re­gis, jog tar­nys­tė sa­vai vals­ty­ bei, jos pi­lie­čiams iš­ryš­ki­na ge­riau­ sius žmo­gaus bruo­žus.

Ir gal to­dėl su­si­do­mė­ju­si vie­na­me pa­sta­rų­jų „Die Zeit“ nu­me­rių per­ skai­čiau in­ter­viu su Al­gir­du Še­me­ta, ES ko­mi­sa­ru. Taip, tas pa­ts lie­tu­vis, ku­rį dau­ge­lis tau­tie­čių keiks­no­ja dėl mo­kes­čių po­li­ti­kos. Svars­tau, ko­dėl ta­me in­ter­viu A.Še­me­ta drą­siai gi­ na sa­vo po­zi­ci­ją, ne­sle­pia, kad su kai ku­rio­mis ES vals­ty­bė­mis ieš­ko su­ta­ ri­mo, kad ne vi­sa­da pa­si­se­ka, bet ir vėl ta­ria­si.

Ban­dau pri­si­min­ti, ka­da Lie­tu­vo­ je gir­dė­jau to­kį at­vi­rą A.Še­me­tos po­ kal­bį? ES mo­kes­čių po­li­ti­ka yra la­bai svar­bi ir Lie­tu­vai, juk Lie­tu­va yra tos są­jun­gos da­lis. Ne­ti­kiu, jog Lie­tu­vos val­džia ma­no, kad mo­kes­čių po­li­ti­ ka vi­siš­kai neį­do­mi pi­lie­čiams. Gal tie­siog pra­ra­do­me ge­bė­ji­mą kal­bė­ti, klaus­ti, gin­ti sa­vo nuo­mo­nę ir ieš­ko­ ti išei­ties? Šiuo po­žiū­riu įspū­din­gas in­ter­viu bu­vo iš­spaus­din­tas taip pat sa­vait­ raš­ty­je „Die Zeit“. Pas­ku­ti­nio Li­bi­ jos ka­ra­liaus vy­riau­sias sū­nė­nas 79erių Al-Su­bair al-Se­nus­si, iš­sė­dė­jęs Ka­da­fio ka­lė­ji­me 31 me­tus (iš jų 18 – vie­nu­tė­je) tei­gė, kad dar per­nai jam pa­ts di­džiau­sias troš­ki­mas bu­vo lais­ vė. Pa­ga­liau po tiek me­tų, pra­leis­tų ka­lė­ji­me, jo bu­vo pa­si­gai­lė­ta. To­dėl bu­vu­sio ka­ra­liaus sū­nė­nas ir sa­ko, kad in­te­lek­tua­lai, kal­bė­da­mi tau­tai, tu­ri nuo­lat pri­min­ti apie lais­vę.

Ki­taip sa­kant, jos sam­pra­tą bū­ti­na puo­se­lė­ti ir sau­go­ti, juk lais­vės nie­ ka­da ne­bū­na per daug. sų na­mo Tai­kos pro­spek­te yra vai­kų dar­že­lis. Ja­me pu­sę me­džių iš­pjo­vė.

Vie­ną šer­mukš­nį ir aš bu­vau pa­so­di­ nęs prie­šais sa­vo bal­ko­ną. Jį iš miš­ko au­to­bu­su par­ve­žiau. Ma­niau, pa­si­ džiaug­siu me­džiu, uo­go­mis. Sep­ty­ ne­rių me­tų ke­tu­rių met­rų aukš­čio me­dį van­da­lai – ati­tin­ka­mų or­ga­ni­ za­ci­jų at­sto­vai – nu­pjo­vė.

Zig­mas

Al­do­na

Va­žiuo­ja ant gal­vos

Ka­da pen­si­jos pa­di­dės?

Daug kur pa­skai­tau, iš­girs­tu, kad pa­ di­dė­jo at­ly­gi­ni­mai vie­niems, ki­tiems, pa­ki­lo al­gos va­do­vau­jan­tiems as­me­ nims. Ma­ne tai ste­bi­na. O ka­da ga­lė­ siu per­skai­ty­ti, kad bent de­šim­čia li­ tų pen­si­nin­kams pa­di­dė­jo pen­si­ja?

Po­nia Pen­si­nin­kė

Ge­ni be gai­les­čio me­džius

Ne­ma­tau mies­te nė vie­no pa­so­di­no me­de­lio. O ge­nė­ti – mes grei­ti. Bu­ vo to­kios gra­žios lie­pos, o pa­li­ko vos vir­šū­nė­lės. Ne­bė­ra jo­kio pa­vė­sio, jo­kio dul­kių rin­kė­jų la­pų. Ša­lia mū­

Re­konst­ruo­ta Poil­sio par­ko da­lis – tik­rai gra­ži. Vaikš­tai ta­ke­liais ir ži­ nai, kur tu­ri ei­ti pės­čia­sis, kur va­ žiuo­ti dvi­ra­ti­nin­kas. Esi ra­mi, kad nie­kas ant gal­vos neuž­va­žiuos. Vis­ kas su­žy­mė­ta. Vi­sai ki­to­kia si­tua­ci­ ja neat­nau­jin­to­je Poil­sio par­ko da­ly­ je. Ei­da­mas ta­ke­liais tik ir žiū­rėk, kad koks dvi­ra­ti­nin­kas ant gal­vos neuž­ va­žiuo­tų. Mies­to val­džiai grei­čiau de­rė­tų pra­dė­ti tvar­ky­ti ant­rą­ją Poil­ sio par­ko da­lį.

Li­nė­ja Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

e­se­niai va­sa­ros se­mest­ rą pra­dė­ję Tiu­bin­ge­no uni­ ver­si­te­to stu­den­tai tu­ri kuo džiaug­tis: jiems, kaip ir vi­ sų Ba­de­no-Viur­tem­ber­go že­mės uni­ ver­si­te­tų stu­den­tams, ne­rei­kia mo­kė­ ti stu­di­jų mo­kes­čio. Tas mo­kes­tis jau ke­le­tą me­tų sie­kė 500 eu­rų se­mest­ rui. Stu­den­tai, ži­no­ma, dėl to mo­kes­ čio pik­ti­no­si.

Ta­čiau prieš me­tus įvy­ko rin­ki­mai į Ba­de­no-Viur­tem­ber­go že­mės par­ la­men­tą. Po il­gų de­ba­tų po­li­ti­kai su­ ta­rė, kad uni­ver­si­te­tai ga­li ap­siei­ti ir be ši­to mo­kes­čio, – aukš­to­sios mo­ kyk­los tu­rės ieš­ko­ti su­ta­ri­mo su rė­ mė­jais.

Ar ši tvar­ka bus il­ga­lai­kė, ma­ty­si­ me, nes kiek lais­vių pi­lie­čiams pa­ vyks­ta iš­si­ko­vo­ti iki rin­ki­mų, tiek jie jų ir tu­ri. Ši tvar­ka yra ne vi­so­je Vo­kie­ti­jo­je, ka­dan­gi čia kiek­vie­na fe­de­ra­ci­nė že­ mė prii­ma sa­vus spren­di­mus.

Gal to­dėl neat­si­tik­ti­nai nau­ja­sis Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­kas nuo Ba­de­no-Viur­tem­ber­go že­mės ir pra­dė­jo sa­vo vi­zi­tus. Jis lan­ kė­si ir Tiu­bin­ge­ne. Mi­nu­čių tiks­lu­mu jo vi­zi­to die­not­var­kė bu­vo iš­spaus­ din­ta mies­to laik­raš­ty­je. Bu­vo or­ga­ ni­zuo­tas ir pre­zi­den­to su­si­ti­ki­mas su pi­lie­čiais. No­rin­tie­ji da­ly­vau­ti to­kia­ me su­si­ti­ki­me ga­lė­jo už­si­re­gist­ruo­ti in­ter­ne­tu. 130 kvie­ti­mų bu­vo iš­da­ly­ ta pi­lie­čiams ir dar ant­ra tiek skir­ta

kvies­ti­niams sve­čiams. Žur­na­lis­tų ta­me su­si­ti­ki­me ne­bu­vo. Man tai kė­lė nuo­sta­bą, o vo­kie­čiams – ne.

Ko ge­ro, jie yra tei­sūs: kas, jei­gu ne vals­ty­bės va­do­vas pri­va­lo iš pir­ mų lū­pų iš­girs­ti pi­lie­čių nuo­mo­nę, o ir pa­tys pi­lie­čiai tu­ri ži­no­ti, kas da­bar vals­ty­bė­je yra svar­biau­sia. Įdo­miau­sia tai, kad vo­kie­čiai ne­ kal­ba apie pi­lie­ti­nę vi­suo­me­nę. Jie tie­siog ją yra iš­siug­dę. Jie tu­ri nuo­ mo­nių įvai­ro­vę ir ją sten­gia­si puo­se­ lė­ti. Gal tai ir yra vie­nas svar­biau­sių de­mok­ra­ti­jos da­ly­kų. Ta­čiau be­pi­gu vo­kie­čiams kal­bė­ti apie de­mok­ra­ti­ jos sam­pra­tą, kai tu­ri to­kį au­to­ri­te­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TrečiADIENIS, gegužės 2, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

„Lin­čo teismų ne­tu­ri būti“ Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius si­tua­ciją Gar­lia­vo­je va­di­na ne­pa­tei­si­ na­ma ir teigia, kad per il­gai ne­įvyk­do­mas teis­mo spren­di­mas ma­ža­metę mer­gaitę ati­duo­ti jos mo­ti­nai Lai­mu­tei Stankū­nai­tei.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pabrėžė teismų ne­prik­lau­so­mumą

„Aki­vaiz­du, kad teis­mo spren­di­ mas ne­įvyk­dy­tas, o to pa­da­ri­nius vi­si la­bai aiš­kiai ma­to­me. To­kia si­ tua­ci­ja iš tiesų ne­pa­tei­si­na­ma“, – tei­gia­ma Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos va­do­vo pa­teik­tuo­se at­sa­ky­muo­se į opo­zi­ci­jos ini­ci­juo­to­je in­ter­pe­lia­ ci­jo­je jam už­duo­da­mus klau­si­mus.

In­ter­pe­lia­ci­ja Sei­me bus svars­to­ma kitą sa­vaitę.

Opo­zi­ci­ja, be ki­ta ko, pa­klausė R.Ši­ma­šiaus, ar jis kaip tei­sin­gu­ mo mi­nist­ras ne­ma­to sa­vo at­sa­ ko­mybės dėl dabartinės pa­dėties tei­sin­gu­mo vyk­dy­mo sri­ty­je, ape­ liuo­da­ma į si­tua­ciją, su­si­da­riu­sią Gar­lia­vo­je. „Lie­tu­vo­je teis­mai yra ne­prik­lau­ so­mi. Jų spren­di­mams įta­kos ne­ga­ li da­ry­ti joks po­li­ti­kas, pa­reigū­nas ar ki­tas as­muo. In­ter­pe­lia­ci­jos būčiau iš tiesų nu­si­pelnęs, jei būčiau elgę­ sis prie­šin­gai ir vie­šai ar ki­tais būdais reiškęs nuo­monę apie teis­mo spren­ di­mo tei­sin­gumą ar pa­grįstumą. To ne­da­riau ir ne­da­ry­siu, nes tai bū­ tų aki­vaiz­dus mūsų Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tintų prin­cipų pa­my­ni­mas“, – pa­brėžė mi­nist­ras sa­vo at­sa­ky­me.

Jis pri­minė, kad Lie­tu­vo­je yra tei­sinė vals­tybė, ku­rio­je ne­ga­li­mi lin­čo teis­mai: „Tu­ri­me nau­do­tis tei­sinė­mis ginčų spren­di­mo prie­ monė­mis ir vyk­dy­ti teismų spren­ di­mus. Jie vie­nin­te­liai mūsų ša­ly­je vyk­do tei­sin­gumą.“

Per­nai lapk­ritį na­cio­na­li­zuo­to ir bank­ru­tuo­jan­čio ban­ko „Sno­ ras“ žlu­gi­mo ap­lin­ky­bes ti­rian­ ti Sei­mo su­da­ry­ta ko­mi­si­ja šian­ dien dar kartą kvie­čia cent­ri­nio ban­ko val­dy­bos pir­mi­ninką Vi­ tą Va­si­liauską.

Lie­tu­vos ban­ko (LB) va­do­vui par­la­men­ta­rai no­ri pa­teik­ti pa­sku­ti­nius klau­si­mus. „Su V.Va­si­liaus­ku su­si­ti­ko­me vie­nu iš pirmųjų. Pas­kui vy­ ko daug su­si­ti­kimų, ki­lo ir ky­ la naujų klau­simų, no­ri­me šio to pa­klaus­ti, pa­si­tiks­lin­ti ar­ba gau­ti iš­sa­mes­nius at­sa­ky­mus.

Per pirmą su­si­ti­kimą ko­mi­si­ja ne­ži­no­jo, ko V.Va­si­liaus­ko pa­ klaus­ti, pa­ts va­do­vas ne vis­ ką pa­sakė. Gal nesvar­biais laikė fak­tus“, – BNS sakė ko­mi­si­jos va­do­vas Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos va­do­vas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis.

„Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, ku­riai šio­je is­to­ri­jo­je no­ri­ma per­kel­ti at­ sa­ko­mybę už ant­sto­lio veiks­mus, pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ciją ne­ga­li kont­ro­liuo­ti ant­sto­lių pro­ce­sinės veik­los, taip pat kont­ro­liuo­ti po­li­ ci­jos, vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­nybų dar­bo. Nors bu­vo ak­ty­vių kai ku­ rių as­menų ir ins­ti­tu­cijų siū­lymų tiek vie­šu­mo­je, tiek at­ski­rais raš­ tais Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai tie­sio­ giai įsi­kiš­ti ir su­re­gu­liuo­ti, ką, ka­da ir kaip tu­ri pa­da­ry­ti ant­sto­lis, dar kartą no­riu pa­brėžti, kad tai ga­li at­lik­ti tik teis­mas, todėl tai da­ry­ da­mi vir­šy­tu­me sa­vo kom­pe­ten­ci­ jos ri­bas“, – nu­rodė mi­nist­ras.

Ki­ta ver­tus, pa­sak jo, mi­nis­te­ri­ ja sten­gia­si da­ry­ti viską, kas nuo jos pri­klau­so, kad ins­ti­tu­ci­jos ga­ lėtų dirb­ti skland­žiau: „Anks­čiau ins­ti­tu­ci­jos, vyk­dy­da­mos teis­mo spren­di­mus, tar­pu­sa­vy­je ap­skri­ tai ne­bend­ra­dar­bia­vo. Už­tik­ri­no­ me, kad jos su­sėstų prie vie­no sta­ lo ir tartų­si. Ma­no įsa­ky­mu per­nai pa­tvir­tin­ta tvar­ka, ku­rio­je aiš­kiai nu­ro­dy­ta, kad, vyk­dy­da­mos teis­ mo spren­di­mus, ypač jei jie su­si­ję su ne­pil­na­me­čiais as­me­ni­mis, ins­ ti­tu­ci­jos pri­va­lo glaud­žiai bend­ra­ dar­biau­ti ir tik su­de­ri­nu­sios veiks­ mus ir įver­ti­nu­sios vi­sas ap­lin­ky­bes imtų­si ati­tin­kamų prie­mo­nių. Be to, nu­statė­me aiš­kesnę tvarką, kaip tu­ri būti vyk­do­mi teis­mo spren­di­ mai dėl vaikų per­da­vi­mo, ir pa­di­ di­no­me san­kci­jas už teismų spren­ dimų ne­vyk­dymą.“

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

Per pirmą su­si­ti­ kimą ko­mi­si­ja ne­ ži­no­jo, ko V.Va­si­ liaus­ko pa­klaus­ti, pa­ts va­do­vas ne viską pa­sakė.

„At­sa­ky­mai – pa­vir­šu­ti­niš­ki“

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius:

Ap­mau­du, kad net ir kai ku­rie po­li­ti­kai ban­do su­si­klos­čiu­ sią pa­dėtį dar la­biau įaud­rin­ti.

Ma­to neat­sa­kingą el­gesį

Atk­reipęs dėmesį, kad teis­mo spren­di­mas dėl Gar­lia­voje gyve­ nančios ma­ža­metės per­da­vi­mo mo­ti­nai ne­įvyk­dy­tas, tei­sin­gu­mo mi­nist­ras ap­gai­les­ta­vo, jog su­si­da­ riu­sia si­tua­ci­ja nau­do­ja­si kai ku­ rie po­li­ti­kai. „Ap­mau­du, kad net ir kai ku­rie po­li­ti­kai ban­do su­si­ klos­čiu­sią pa­dėtį dar la­biau įaud­ rin­ti ir iš­nau­do­ti ją siek­da­mi po­li­ ti­nių di­vi­dendų. Ki­lu­si su­maiš­tis vi­suo­menė­je ir ins­ti­tu­cijų ne­ veiks­min­gu­mas tik dar la­biau di­di­ na ne­pa­si­tikė­jimą Lie­tu­vos tei­si­ne sis­te­ma, todėl vi­sos at­sa­kin­gos ins­ ti­tu­ci­jos – po­li­ci­ja, Vai­ko tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­ba, ant­sto­liai – pri­va­ lo veik­ti la­bai at­sa­kin­gai, ap­gal­vo­tai ir pir­miau­sia gal­vo­da­mi apie vai­ko in­te­re­sus“, – pa­brėžė R.Ši­ma­šius.

Anot jo, kiek­vie­na iš šių ins­ti­ tu­cijų už sa­vo veiks­mus at­sa­kin­ ga pa­ti, bet veik­da­mos kar­tu tu­ri koor­di­nuo­ti sa­vo darbą.

R.Ši­ma­šius taip pat pri­minė, kad bu­vo pa­reng­ti ir pa­teik­ti įsta­tymų pro­jek­tai, griež­ti­nan­tys at­sa­ko­ mybę už sek­sua­li­nius nu­si­kal­ti­mus prie­š vai­kus. Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ ri­ja taip pat ima­si prie­mo­nių, kad būtų ge­ri­na­mas ant­sto­lių dar­bas.

Mi­nist­ras at­sakė ir į ki­tus opo­ zi­ci­jos ini­ci­juo­to­je in­ter­pe­lia­ci­jo­je pa­teik­tus klau­si­mus: dėl pa­dėties teis­mo me­di­ci­no­je, su­dėtin­gos si­ tua­ci­jos laisvės at­ėmi­mo vie­to­ se, dėl teismų re­for­mos, dėl per­ nai Bal­ta­ru­si­jai per­duotų duo­menų apie vieną iš šios ša­lies opo­zi­ci­jos at­stovų Ale­sių Be­liackį.

In­ter­pe­lia­ciją vi­sais iš­var­dy­tais klau­si­mais tei­sin­gu­mo mi­nist­rui R.Ši­ma­šiui ini­ci­ja­vo 29 opo­zi­ci­jai pri­klau­san­tys Sei­mo na­riai. Į pa­ teik­tus Sei­mo na­rių klau­si­mus tei­ sin­gu­mo mi­nist­ras pri­va­lo at­sa­ky­ti ne vėliau kaip per dvi sa­vai­tes. Ga­ vęs at­sa­kymą į in­ter­pe­lia­ciją, Sei­ mas per se­siją tu­ri jį ap­svars­ty­ ti sa­vo po­sėdy­je ne vėliau kaip per pen­kias dar­bo die­nas.

Sei­mo pir­mi­ninkė Ire­na De­gu­ tienė jau pra­nešė, kad per­davė in­ ter­pe­lia­ci­jos ini­cia­to­riams R.Ši­ma­ šiaus pa­teik­tus at­sa­ky­mus.

Opo­zi­cinės Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo frak­ci­jos se­niū­nas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis mi­nist­ro at­sa­ky­mus pa­ va­di­no pa­vir­šu­ti­niš­kais ir ne­konk­ re­čiais.

Pas­ku­ti­nis po­sėdis

Iš­ban­dy­mas: tei­sin­gu­mo mi­nist­ro R.Ši­ma­šiaus at­sa­ky­mai į in­ter­pe­lia­

ciją Sei­me bus svars­to­mi kitą sa­vaitę.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Val­dan­tie­ji ža­da ap­gin­ti Pla­nuo­ja­ma, kad par­la­men­to ple­na­ri­ No­r int at­sta­t y­d in­t i mi­n istrą būti­na, nis po­sėdis, ku­ria­me bus svars­to­ma kad už tai bal­suotų ne ma­ž iau kaip in­ter­pe­l ia­ci­ja tei­sin­g u­mo mi­n ist­r ui, 71 Sei­mo na­rys. Opo­zi­ci­ja šiuo me­tu vyks atei­nantį ant­ra­dienį. tu­ri 63–65 bal­sus Sei­me.

Val­d an­č io­j i koa­l i­c i­j a dek­l a­r a­vo, kad ke­t i­n a ap­g in­t i Tei­s in­g u­mo mi­ nis­te­r i­j os va­dovą R.Ši­m a­š ių, kurį į Vy­r iau­s ybę de­le­g a­vo Li­b e­r alų są­ jūdis.

Per vi­sus pa­sta­ruo­sius be­veik ket­ve­ rius da­bar­t i­n io Sei­mo dar­bo me­t us opo­z i­ci­ja ini­ci­ja­vo ke­l ias in­ter­pe­l ia­ ci­jas koa­li­cinės Vy­riau­sybės mi­nist­ rams, ta­čiau vi­sos jos žlu­go.

Pa­sak jo, dau­giau­sia klau­simų V.Va­si­liaus­kui ko­mi­si­jos na­riai tu­ri dėl LB pa­si­ren­gi­mo su­stab­ dy­ti „Sno­ro“ veiklą ir dėl dviejų ins­pek­ta­vi­mo dar­bo gru­pių, 2011 m. su­da­rytų LB, veik­los ir iš­vadų.

Taip pat, pa­sak V.Ma­zu­ro­nio, ko­mi­si­jai dar ky­la klau­simų dėl „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­rių sky­ri­mo. „Tai bus mūsų pa­sku­ti­nis po­ sėdis, į kurį bus kvie­čia­mi ap­ klaus­ti dėl „Sno­ro“ in­for­ma­ci­jos ga­lin­tys pa­teik­ti as­me­nys. Vėliau ko­mi­si­ja api­bend­rins su­kauptą med­žiagą. Ne­bent per tas dis­ku­ si­jas kiltų klau­simų ir būtų siū­ lymų kvies­tis į ap­klau­sas dar ką nors pa­pil­do­mai, ta­da gal ir pa­si­ kvie­si­me“, – sakė V.Ma­zu­ro­nis.

Jo va­do­vau­ja­ma ko­mi­si­ja ne­ pa­teikė spe­cia­lių klau­simų bu­vu­ siems pa­grin­di­niams na­cio­na­li­ zuo­to ir bank­ru­tuo­jan­čio ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­nin­kams – šiuo me­ tu Lon­do­ne teis­mo spren­di­mo lau­kian­tiems Ru­si­jos vers­li­nin­kui Vla­di­mi­rui An­to­no­vui ir bu­vu­ siam ban­ko pre­zi­den­tui Rai­mon­ dui Ba­ra­naus­kui. Ko­mi­si­ja šiems bu­vu­siems „Sno­ro“ ak­ci­nin­kams, ku­rie pa­tys kreipė­si į par­la­men­ ta­rus ir pa­si­prašė at­sa­ky­ti į vi­sus ko­mi­si­jos klau­si­mus raš­tu, pa­si­ūlė pa­teik­ti tu­rimą in­for­ma­ciją. „Mes jiems pa­rašė­me, kad ko­ mi­si­jai Sei­mas yra su­for­mu­lavęs aiš­kius klau­si­mus, ir pa­si­ūlėme, jei­gu jie tu­ri ką pa­sa­ky­ti ir ma­no, kad ta jų in­for­ma­ci­ja ar med­žia­ ga pa­dės ko­mi­si­jai, ren­giant at­ sa­ky­mus į tuos klau­si­mus, vis­ ką ko­mi­si­jai pa­teik­ti. Spe­cia­lių klau­simų ne­for­mu­la­vo­me“, – BNS sakė V.Ma­zu­ro­nis.

V.An­to­no­vas ir R.Ba­ra­naus­ kas su ko­mi­si­ja su­si­siekė pra­ ėju­sią sa­vaitę.

BNS inf.

8

trečiadienis, gegužės 2, 2012

aktualijos Pa­vo­gė au­to­mo­bi­lį

Smur­ta­vo prieš mo­te­ris

Din­go ber­niu­kas

Pas drau­gą į Klai­pė­dą pa­si­sve­ čiuo­ti at­vy­ku­si šiau­lie­tė pa­ty­rė ne­ma­žų nuo­sto­lių – ją nu­skriau­ dė ma­šin­va­giai. Jie 2007 m. pa­ ga­min­tą au­to­mo­bi­lį „Toyo­ta Au­ ris“ iš­va­rė iš Me­džio­to­jų g. 8 na­ mo kie­mo. Au­to­mo­bi­ly­je bu­vo įreng­ta sig­na­li­za­ci­ja, jis draus­tas tik pri­va­lo­muo­ju drau­di­mu. Šiau­ lie­tės pa­tir­ta ža­la nu­sta­ti­nė­ja­ma.

Į areš­ti­nę pa­te­ko 1969 m. gi­ męs klai­pė­die­tis, ku­ris na­muo­ se su­mu­šė vien­me­tę sa­vo su­ tuok­ti­nę ir pa­gra­si­no ją pa­ smaug­ti. Nuo smur­tau­to­jo nu­ ken­tė­jo ir 1920 m. gi­mu­si Su­ lu­pės gat­vės gy­ven­to­ja. Ją na­ muo­se su­mu­šė po­duk­ros sū­ nus ir pa­vo­gė pi­ni­gi­nę, ku­rio­je bu­vo 210 li­tų.

Uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai ieš­ko į mo­kyk­lą pir­ma­die­nį išė­ju­sio ir iki šiol na­mo ne­grį­žu­sio ma­ža­me­čio.

Ber­niu­kas apie 8 val. išė­jo iš na­ mų Lau­ki­nin­kų g. 1. Jis yra apie 120 cm ūgio, lie­so kū­no su­dė­ji­mo, plau­kai ru­di, akys žals­vos, vil­kė­jo pil­ką striu­kę, pil­kas džin­si­nes kel­ nes, mė­ly­ną megz­ti­nį, avė­jo juo­ dus ba­te­lius, tu­rė­jo kup­ri­nę.

Klai­pė­die­čio vers­las – kars­tai gy­vū­nams As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Vie­no­je uos­ta­mies­čio įmo­nė­je, tei­ kian­čio­je lai­do­ji­mo pa­slau­gas, nuo šiol at­si­ra­do nau­ja pre­kė – ne­di­de­li kars­te­liai gy­vū­nams.

Paukš­te­lį, žiur­kė­ną ar Jork­šy­ro ter­ je­rą no­rin­tys pa­lai­do­ti klai­pė­die­čiai da­bar jau ga­li įsi­gy­ti spe­cia­liai pa­ga­ min­tų kars­tų. Įmo­nė par­duo­da ir di­ des­niems šu­nims skir­tus kars­tus. „Pak­lau­sa dik­tuo­ja pa­siū­lą. Esu gir­dė­jęs ne vie­ną žmo­nių pra­šy­ mą pa­ga­min­ti kars­tą gy­vū­nui. Juk yra to­kių, ku­rie ne­no­ri šiaip už­kas­ti šei­mos au­gin­ti­nio“, – pa­sa­ko­jo Ig­ nas Va­si­liaus­kas.

Pa­tys ma­žiau­si, iki 30 cm, kars­tai kai­nuo­ja apie 100 li­tų. Kiek di­des­ni, skir­ti šu­ni­mis, iki 1,2 m il­gio, kars­tai par­duo­da­mi už 200–300 li­tų.

Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad pa­ts su­ si­mąs­tė, kaip teks at­si­svei­kin­ti su šei­mo­je au­gu­siu šu­ni­mi, kai šis nu­ dvė­sė. „Aš jį pa­lai­do­jau sa­vo šei­mos ka­pa­vie­tė­je Jo­niš­kės ka­pi­nė­se. Nie­ko blo­go neįž­vel­giu. Ten se­ne­liai pa­lai­ do­ti. Aš net ne­di­de­lę ant­ka­pi­nę len­ tą už­dė­jau, jo­je pa­ra­šiau, kad čia gu­li mū­sų šei­mos na­rys ir ge­ras drau­gas Bar­tas“, – pa­sa­ko­jo I.Va­si­liaus­kas.

Klai­pė­die­tis ti­ki­no, kad ne kar­tą gir­dė­jo žmo­nių klau­si­mų, kur gau­ti kars­te­lį au­gin­ti­niui. „Pa­sau­ly­je ga­mi­ na­mi ne tik kars­tai, bet vei­kia ir ka­ pi­nės gy­vū­nams. Ga­lė­tų bū­ti ir pri­ va­čios ini­cia­ty­vos, jei vals­ty­bė ne­no­ri skir­ti že­mės plo­to“, – tei­gė vy­ras.

Daž­niau­siai klai­pė­die­čiai au­gin­ti­nių kū­ne­lius už­ka­sa miš­kuo­se, nuo­ša­les­ nė­se vie­to­se ar­ba sa­vo skly­puo­se. Sa­ vi­val­dy­bės Ka­pi­nių prie­žiū­ros po­sky­ rio ve­dė­ja Zi­ta Stan­kie­nė pa­brė­žė, kad ci­vi­li­nė­se ka­pi­nė­se gy­vū­nus yra drau­džia­ma lai­do­ti. „Ži­nau, kad Jo­ niš­kės ka­pi­nė­se yra toks ka­pas. Bu­vo pa­mink­las šu­niui Vul­ka­nui ir ša­lia Lė­ bar­tų ka­pi­nių“, – sa­kė Z.Stan­kie­nė.

Z.Stan­kie­nė pri­si­mi­nė, kad už sa­vo šei­mos šuns už­mig­dy­mą ve­ te­ri­na­ri­jos kli­ni­ko­je te­ko mo­kė­ti ne­ma­žus pi­ni­gus.

Ve­te­ri­na­ri­nės kli­ni­kos va­do­vė Ri­ ta Il­gū­nė ti­ki­no, kad va­sa­rą ne­daž­ nai klai­pė­die­čiai pra­šo uti­li­zuo­ti sa­ vo au­gin­ti­nių kū­nus. „Už­ka­sa pa­tys.

O žie­mą pa­si­tai­ko, kad pra­šo. Rie­ta­ ve gy­vū­nų uti­li­za­vi­mu už­sii­man­čio­ je įmo­nė­je už ki­log­ra­mą skai­čiuo­ja­ ma apie 1,5 li­to mo­kes­tis. Jei rei­kia už­mig­dy­ti gy­vū­ną, dar skai­čiuo­ja­ma vais­tų kai­na. Ne­di­de­lis ka­ti­nas ga­li kai­nuo­ti 20 li­tų, o di­de­lis šuo – net ir 200 li­tų“, – tvir­ti­no R.Il­gū­nė.

Poil­sis: pa­rei­gū­nai ža­da be gai­les­čio baus­ti pa­jū­ry­je al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus var­to­jan­čius as­me­nis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­jū­ry­je – po­li­ci­jos rei­das Šil­ti sa­vait­ga­lio orai į pa­jū­rį iš­vi­lio­jo ne tik pir­muo­sius poil­siau­to­jus, bet ir jau­ni­mo kom­pa­ni­jas, mėgs­tan­čias pa­plū­di­my­je var­to­ti al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Plia­žuo­se – de­šimt pa­žei­dė­jų

Pa­siū­la: gy­vū­nų my­lė­to­jams klai­pė­die­tis I.Va­si­liaus­kas siū­lo įsi­gy­ti

spe­cia­lius kars­tus, ku­rie kai­nuo­ja iki 300 li­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mer­gi­na au­ką su­ža­lo­jo pei­liu Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Dvi­de­šimt­me­tę klai­pė­die­tę dėl neaiš­kių ap­lin­ky­bių prie jū­ros pei­ liu su­ža­lo­jo ki­ta mer­gi­na.

1992 m. gi­mu­si klai­pė­die­tė dar ba­ lan­džio 25-osios va­ka­rą apie 21 val. au­to­bu­su at­va­žia­vo į Pir­mą­ją Meln­ ra­gę. Kai ji iš­li­po iš au­to­bu­so sto­te­ lė­je prie pre­ky­bos cent­ro, prie jos priė­jo trys mer­gi­nos ir du vai­ki­nai.

Kom­pa­ni­ja ne­tru­kus at­si­dū­rė miš­ ke­ly­je, kur dvi­de­šimt­me­tei ne­pa­žįs­

ta­ma mer­gi­na tren­kė per skruos­tą.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji ėmė bėg­ti. Smur­ tau­to­ja iš­si­trau­kė pei­lį, už plau­ kų pa­ga­vo sa­vo au­ką ir ją par­grio­ vė ant že­mės.

Po ku­rio lai­ko dvi­de­šimt­me­tė šlau­ny­je pa­ju­to skaus­mą. Ji krei­pė­ si į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­ nę, kur mer­gi­nai nu­sta­ty­ta de­ši­nės šlau­nies pjau­ti­nė žaiz­da. Nu­ken­tė­ ju­sio­ji gy­do­ma Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nės li­go­ni­nės Trau­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je ir po­li­ci­jai pa­reiš­ki­mą dėl už­puo­li­mo pa­ra­šė tik pir­ma­die­nį. Įta­ria­mo­ji smur­tau­to­ja nu­sta­ty­ta.

Vien per šį sa­vait­ga­lį pa­jū­ry­je po­ li­ci­jos pa­tru­liai už­fik­sa­vo 10 vie­šo­ sios tvar­kos pa­žei­di­mų. „Dau­giau­sia to­kio po­bū­džio pa­žei­ di­mų padaroma Pir­mo­jo­je ir Ant­ro­jo­ je Meln­ra­gė­je, prie pre­ky­bos cent­ro, au­to­bu­sų sto­te­lių. Pa­rei­gū­nai pa­ste­ bė­jo ne vie­ną po­re­lę, pa­plū­di­my­je gė­ ru­sią al­ko­ho­lį. Bū­ta ir ke­lių di­des­nių jau­ni­mo kom­pa­ni­jų, ku­rios plia­žuo­se ar­ba ko­po­se svai­gi­no­si al­ko­ho­liu“, – pa­sa­ko­jo uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­ tru­lių va­das Igo­ris La­pinš.

Pat­ru­lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nai pa­tru­lia­vo poil­sio zo­no­se, ga­be­ no į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tus vie­šo­ sios tvar­kos pa­žei­dė­jus. Iš vi­so su­ lai­ky­ti net 57 vie­šą­ją tvar­ką pa­žei­dę as­me­nys, poil­sio zo­no­se išaiš­kin­ta 10 pa­žei­dė­jų.

Ne­pil­na­me­čių šį kar­tą ne­bu­vo su­lai­ky­ta.

kams. Mies­to cent­re įren­gus vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ras, da­lis gir­tuok­ liau­jan­čio jau­ni­mo pa­si­trau­kė į nuo­ša­les­nes vie­tas. Ta­čiau mes jas tik­ri­na­me ir ste­bi­me si­tua­ci­ją“, – pir­ma­die­nį ti­ki­no Klai­pė­dos po­li­ ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro vir­ši­ nin­kas And­rius Le­liu­ga.

Pa­rei­gū­nai pa­ste­bė­ jo ne vie­ną po­re­lę, pa­plū­di­my­je gė­ru­ sią al­ko­ho­lį. Bū­ta ir ke­lių di­des­nių jau­ni­ mo kom­pa­ni­jų, ku­ rios plia­žuo­se svai­ gi­no­si al­ko­ho­liu.

Anks­čiau jau­ni­mo pa­mėg­tas Jo­ no kal­ne­lis ar Da­nės upės pa­kran­ tės, at­si­ra­dus mies­tą ste­bin­čioms ka­me­roms, nuo šiol tuš­ti.

Gelbs­ti vaiz­do ka­me­ros

Nuo šio sa­vait­ga­lio po­li­ci­nin­kai pa­jū­rio pės­čių­jų bei dvi­ra­čių ta­kais ėmė pa­tru­liuo­ti dvi­ra­čiais.

Ka­dan­gi ge­gu­žės 1-oji – ne­dar­bo die­na, pa­rei­gū­nai ir tą­dien pa­tru­ lia­vo su­stip­rin­to­mis pa­jė­go­mis. „Karš­čiau­sius mies­to taš­kus mes ži­no­me, yra pa­skirs­ty­tos už­duo­tys, tad ir per šven­tę dirb­si­me su­stip­ rin­tu re­ži­mu. Bus skir­tas di­des­ nis dė­me­sys pa­jū­riui, poil­sio par­

Už var­to­ji­mą gre­sia bau­dos

Pa­rei­gū­nai pri­me­na, kad už al­ko­ho­ lio var­to­ji­mą vie­šo­je vie­to­je įkliu­vus pir­mą kar­tą gre­sia bau­da nuo 30 iki 50 li­tų. Nu­si­žen­gus pa­kar­to­ti­nai, grės­tų nuo 50 iki 100 li­tų bau­da, o per me­tus nu­si­žen­gus tre­čią kar­tą, tek­tų su­mo­kė­ti nuo 150 iki 300 li­tų.

Jei vie­šo­je vie­to­je al­ko­ho­lį var­to­ tų ne­pil­na­me­tis, iki 16 me­tų am­ žiaus as­muo, jo tė­vams grės­tų bau­

da nuo 50 iki 100 li­tų. Nuo 16 iki 18 me­tų am­žiaus jau­nuo­liams tek­ tų su­si­mo­kė­ti pa­tiems 30–50 li­ tų bau­dą. O nu­si­žen­gus pa­kar­to­ti­ nai, grės­tų 50–100, už tre­čią kar­tą – 150–300 li­tų bau­da. „Šį kar­tą įkliu­vo tik al­ko­ho­lį var­to­jan­tis jau­ni­mas, ta­čiau to­kių bau­dų su­si­lauk­tų ir vie­šo­je vie­to­je mei­le už­sii­mi­nė­jan­čios po­re­lės“, – ti­ki­no A.Le­liu­ga.

Po­li­ci­jos pa­tru­liai sa­vait­ga­lio die­no­mis vyk­dė rei­dą mies­to gat­ vė­se ir tik­ri­no au­to­mo­bi­lių vai­ruo­ to­jus. Iš 350 vai­ruo­to­jų, ku­rių blai­ vu­mą pa­tik­ri­no pa­tru­liai, ne­blai­vūs bu­vo 6, o 17 – var­to­ję al­ko­ho­lio, bet ne­vir­ši­ję leis­tos ri­bos.

Prie jū­ros siau­čia va­gys

Nus­ta­ty­tas vie­nas pa­vo­jin­go ir chu­li­ga­niš­ko vai­ra­vi­mo at­ve­jis.

Pat­ru­liams te­ko vai­ky­tis Her­kaus Man­to gat­ve be vals­ty­bi­nių nu­me­ rių va­žia­vu­sį mo­to­ro­le­rį. Jo vai­ruo­ to­jas, pa­su­kęs už pre­ky­bos cent­ro, mė­gi­no slėp­tis.

Ma­ty­da­mas, kad va­žiuo­tam pa­ bėg­ti nuo po­li­ci­jos ne­pa­vyks, jis me­tė mo­to­ro­le­rį ir spru­ko pės­čias, bet bu­vo su­lai­ky­tas.

24-erių G.V. ne­tu­rė­jo jo­kių vai­ ruo­tos trans­por­to prie­mo­nės, ku­ rios rė­mo nu­me­ris ga­li­mai su­klas­ to­tas, do­ku­men­tų ir tvir­ti­no ją su­ra­dęs miš­ke. Įta­rus nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu, sa­ vait­ga­lį pa­tru­lių bu­vo su­lai­ky­ta 13 as­me­nų: 5 – dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­ lin­ko­je, po 3 – dėl svei­ka­tos su­trik­ dy­mo ir tur­to su­nai­ki­ni­mo, po 1– dėl pa­si­prie­ši­ni­mo tei­sė­tiems pa­rei­gū­nų rei­ka­la­vi­mams ir va­gys­čių.

Pap­lū­di­miuo­se pa­si­ro­dė il­ga­pirš­ čiai – neį­ga­lių­jų plia­že ap­vog­tas au­ to­mo­bi­lis „Opel Sint­ra“. Iš­dau­žus lan­gą, iš ma­ši­nos sa­lo­no pa­vog­ta ran­ ki­nė su do­ku­men­tais, rak­tais ir auk­si­ niu žie­du. Nuos­to­lis – 600 li­tų.

9

trečiADIENIS, gegužės 2, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

3,9 pro­c.

siekė Lie­tu­vos BVP pirmą šių metų ket­virtį.

Jau ren­ka pra­šy­mus

€

Gy­ven­to­jai jau ga­li teik­ti pra­šy­mus gau­ti kom­pen­sa­ci­jas už įsi­gytą skait­me­ninės te­ le­vi­zi­jos įrangą. Pre­ky­bi­nin­kai skel­bia jau pa­rengę pa­si­ūlymų, ku­rie leis ap­si­rūpin­ti šia įran­ga ne­vir­ši­jant vals­tybės kom­pen­suo­ja­ mos su­mos – 100 litų. Ma­žas pa­ja­mas gau­ nan­tys gy­ven­to­jai pra­šy­mus sa­vi­val­dybėms gau­ti kom­pen­sa­ci­jas galės teik­ti iki lapk­ri­čio 20 d. Skai­čiuo­ja­ma, kad sa­vi­val­dybės ga­li su­lauk­ti apie 200 tūkst. pra­šymų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2352 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2426 JAV do­le­ris 1 2,6043 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6557 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9380 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2894 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5539 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8639 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8742

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–1,0188 % +0,0873 % –0,6485 % –0,0677 % –0,0081 % +0,4508 % +0,0329 % –0,5542 % +0,0209 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,04

4,69

2,46

„Apoil“

5,01

4,66

2,43

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

104,74 dol. už 1 brl.

119,39 dol. už 1 brl.

Dėl pa­si­kei­tu­sio „Sod­ros“ sąskai­tos nu­me­rio ir gy­ven­ tojų neap­dai­ru­mo šie ga­li pra­ras­ti pri­ va­lomąjį svei­ka­tos drau­dimą (PSD). Įro­ dy­ti, kad įmo­kos į senąją sąskaitą bu­ vo mo­ka­mos per neap­si­žiūrė­jimą, ga­li pa­rei­ka­lau­ti kant­rybės.

Pai­nia­va: pa­si­kei­tus „Sod­ros“ su­ren­ka­ma­jai sąskai­tai, ne ten PSD įmo­kas per­vedę gy­ven­to­jai po­lik­li­ni­ko­se ne­mo­ka­mai ne­bus ap­tar­nau­ja­mi ke­

lis mėne­sius.

Rūtos Kal­mu­kos (BFL) nuo­tr.

Sveikatos drau­di­mo nėra, kaltų – ir­gi Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pa­si­keitė sąskai­ta

Pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­ žymą dir­ban­ti vil­nietė Rūta A. (pa­vardė re­dak­ci­jai ži­no­mi) pa­ sa­ko­jo, kad PSD įmo­kas „Sod­ rai“ sąži­nin­gai mo­ka kas mėnesį.

Ta­čiau pa­si­kei­tus „Sod­ros“ su­ ren­ka­ma­jai sąskai­tai ji drau­di­mo ne­te­ko trims mėne­siams, o ne­mo­ ka­mo gy­dy­mo pri­vers­ta lauk­ti iki bir­že­lio. „Kiek­vieną mėnesį „Sod­rai“ mo­ ku 72 litų PSD mo­kestį, kad galė­ čiau nau­do­tis svei­ka­tos drau­di­mu ir gau­ti ne­mo­ka­mas pa­slau­gas sa­ vo po­lik­li­ni­ko­je. Visą laiką mokė­jau tvar­kin­gai, įmokų pa­ve­dimų iš­ra­ šus at­si­spaus­din­da­vau. Vis­kas bu­ vo ge­rai iki Naujųjų metų“, – pa­sa­ ko­jo pa­šne­kovė.

Va­sa­rio pa­bai­go­je dien­raš­čio skai­ty­to­ja iš „Sod­ros“ su­laukė re­ gist­ruo­to laiš­ko, ne­va ji ne­mo­ka PSD mo­kes­čio ir ne­pa­den­gu­si 72 litų sko­los bus pa­trauk­ta baud­žia­ mo­jon at­sa­ko­mybėn. „Ga­vau laišką su gra­si­ni­mais, lyg būčiau did­žiau­sias nu­si­kaltė­ lis. Pa­si­ro­do, šiais me­tais pa­si­ keitė „Sod­ros“ su­ren­ka­mo­sios sąskai­tos nu­me­ris, o aš ir to­liau mokė­jau į senąją sąskaitą. Ta­čiau „Sod­ros“ va­dy­bi­nin­kas nei e. pa­

štu, nei jo­kiais ki­tais būdais apie pa­si­kei­ti­mus manęs nein­for­ma­vo.

Sup­rask, aš pa­ti tu­riu su­si­vok­ti iš pra­ne­šimų spau­do­je. O juk vi­si vi­ sa­da pra­šo nu­ro­dy­ti sa­vo e. pa­što ad­resą – kam tuo­met tie duo­me­ nys rei­ka­lin­gi?“ – pik­ti­no­si dien­ raš­čio skai­ty­to­ja.

In­for­muo­ti bu­vo

„Sod­ros di­rek­to­riaus pa­tarė­ja Jo­li­ ta Ski­nu­lytė-Niak­šu pa­ti­ki­no, kad apie pa­si­kei­tu­sias su­ren­kamą­sias sąskai­tas įmokų mokė­to­jai bu­vo in­for­muo­ja­mi įvai­riais ka­na­lais nuo pra­ėju­sių metų pa­bai­gos. Pa­sak jos, apie tai gy­ven­to­jams bu­vo pra­neš­ta ži­niask­lai­do­je, „Sod­ros“ sky­riuo­se ir įstai­gos in­ter­ne­to sve­tainė­je, taip pat elekt­ro­ninė­je draudėjų ap­tar­ na­vi­mo sis­te­mo­je (EDAS).

J.Ski­nu­lytė-Niak­šu teigė, kad apie pa­si­kei­ti­mus bu­vo in­for­muo­ ti ir ban­kai. „Sod­ros“ ži­nio­mis, bent di­die­ji ko­mer­ci­niai ban­kai sa­vo elekt­ro­ninės ban­ki­nin­kystės sis­temų var­to­to­jams iš­siuntė pra­ ne­ši­mus.

Paš­ne­kovė pa­brėžė, kad pa­siek­ti vi­sus įmokų mokė­to­jus ir juos as­ me­niš­kai in­for­muo­ti apie pa­si­kei­ ti­mus nėra ga­li­my­bių. Ta­čiau atei­ ty­je esą pla­nuo­ja­ma įmo­kas mokė­ti per EDAS, kad taip būtų iš­veng­ta ne­sklan­dumų dėl ne­tei­sin­gai nu­ ro­dytų duo­menų.

Drau­di­mo ne­te­ko iki va­sa­ros

Pas­kam­bi­nu­si į „Sodrą“ ir šios įstai­gos va­dy­bi­nin­kei at­siun­tu­si įmokų pa­ve­di­mo ko­pi­jas, po ke­lių dienų dien­raš­čio skai­ty­to­ja Rūta A. su­ži­no­jo, kad ban­kas su­mokė­tas įmo­kas už sausį ir va­sarį grąži­no, joms „Sod­ros“ nė ne­pa­sie­kus.

As­me­nys, ne­su­ mokėję ei­namųjų svei­ka­tos drau­di­ mo įmokų, ne­ten­ka teisės į ne­mo­kamą svei­ka­tos prie­žiūrą. Įmo­k as grąži­n u­s io ban­k o „Swed­bank“ at­s to­vas spau­d ai Sau­lius Ab­raš­ke­vi­čius pa­ti­ki­no, kad ban­kas apie pa­si­kei­tu­sią su­ ren­kamąją „Sod­ros“ sąskaitą in­ for­ma­vo įvai­riais būdais – in­ ter­ne­to sve­tainė­je, taip pat ša­lia mokė­ji­mo ope­ra­cijų elekt­ro­ninės ban­ki­nin­kystės sis­te­mo­je: „Ta­čiau iš pa­tir­ties ži­no­me, kad net ir pa­ si­tel­kus ne­ma­žai klientų in­for­ma­ vi­mo prie­mo­nių vi­sa­da at­si­ran­da ne­ži­no­ju­sių ar in­for­ma­ci­jos ne­ ma­čiu­sių mokė­tojų.“ Anot jo, per­ve­dant pi­ni­gus ban­ kas pri­va­lo­mai tik­ri­na nu­ro­dytą

sąskai­tos nu­merį. Jei sąskai­ta neeg­zis­tuo­ja, pa­vyzd­žiui, bu­vo už­ da­ry­ta, įmo­ka grąži­na­ma. Apie tai mokė­to­jas ne­mo­ka­mai per­spėja­ mas tik kre­di­to ope­ra­ci­jos įra­šu jo sąskai­to­je. „Galbūt pi­ni­gai ir bu­vo su­grąžin­ ti, bet aš juk kiek­vieną dieną sa­vo mokė­ji­mo kor­telės ata­skaitų ne­ tik­ri­nu ir to ne­pas­tebė­jau. Ėmiau „Sod­ros“ klau­sinė­ti, kaip man elg­ tis, ta­čiau tik at­sakė, kad į svei­ka­ tos įstaigą ma­ne priim­ti turėtų“, – pa­sa­ko­jo gy­ven­to­ja.

Vis dėlto į Vals­ty­binę li­go­nių ka­ są pa­skam­bi­nu­si dien­raš­čio skai­ty­ to­ja iš­gir­do, kad su­mokė­ti at­ga­li­ne da­ta už sausį ir va­sarį būti­na, ta­ čiau jos drau­di­mas jau trims mėne­ siams nu­trūko. Tad net ir iš nau­ jo su­mokė­ju­si už sausį ir va­sarį bei per­ve­du­si pi­ni­gus už ei­na­mus mėne­sius ji gy­dy­mo įstai­go­se bus ne­mo­ka­mai ap­tar­nau­ja­ma tik nuo bir­že­lio.

Aiš­ki­no griež­ta tvar­ka

„Ne­sup­ran­tu, kodėl tu­riu mokė­ ti už sausį ir va­sarį, jei­gu pri­va­lo­ mo­jo drau­di­mo ne­ten­ku. Juo la­ biau kad ne­su­sip­ra­ti­mas įvy­ko ne dėl ma­no kaltės“, – pik­ti­no­si pa­ šne­kovė.

J.Ski­nu­lytė-Niak­šu aiš­ki­no, kad as­me­nys, ne­vykdę sa­vo prie­volės mokė­ti svei­ka­tos drau­di­mo įmokų,

lie­ka sko­lin­gi vals­ty­bei ir šią skolą pri­va­lo grąžin­ti. „As­m e­nys, ne­s u­m okėję ei­ namųjų svei­ka­tos drau­di­mo įmokų, ne­ten­ka teisės į ne­mo­kamą svei­ka­ tos prie­žiūrą. Ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad svei­ka­tos prie­žiū­ra ne­pa­si­nau­ doję gy­ven­to­jai at­leid­žia­mi nuo ne­ įvyk­dy­tos prie­volės su­mokė­ti PSD įmo­kas“, – sakė ji.

Nors pra­ne­šimų apie pa­si­kei­tusį sąskai­tos nu­merį ne­trūko, dien­ raš­čio skai­ty­to­ja bu­vo įsi­ti­ki­nu­si, kad tik per klaidą „Sod­ros“ ne­pa­ sie­ku­sios įmo­kos turėtų būti ver­ ti­na­mos kaip per­ves­tos lai­ku. Prieš tai į gy­ven­to­jos pro­blemą rea­ga­vu­ si abe­jin­gai, vėliau Vals­ty­binė li­go­ nių ka­sa ži­niask­lai­dai pa­žadė­jo ne­ su­sip­ra­timą išspręs­ti. „Vals­ty­bi­nei li­go­nių ka­sai la­bai sun­ku ką nors pa­da­ry­ti, nes „Sod­ ros“ re­gist­re už­fik­suo­ta pa­vėluo­ ta mokė­ji­mo da­ta ir jos pa­keis­ti ne­ga­li­me. Ta­čiau mūsų dar­buo­ to­ja ra­šys ofi­cialų laišką į „Sod­ ros“ val­dybą su pra­šy­mu įskai­ty­ti gy­ven­to­jos įmo­kas už sausį ir va­ sarį. Mūsų kaltės čia nėra, nes re­ gist­ro tvar­ka yra griež­ta ir tei­sin­ga, be jo­kių iš­lygų: jei nėra pi­nigė­lių – nėra ir drau­di­mo“, – sakė Ka­zys Žilė­nas, Vals­ty­binės li­go­nių ka­ sos at­sto­vas spau­dai. Jo nuo­mo­ne, „Sod­ros“ val­dy­ba į ne­su­sip­ra­timą turėtų pa­žiūrė­ti at­laid­žiai.

10

trečiADIENIS, gegužės 2, 2012

pasaulis

200 žmo­nių

žu­vo ar din­go In­di­jo­je per stai­gią aud­rą nu­sken­dus kel­tui.

Dar­bi­nin­kų ­ de­monst­ra­ci­jos

Ne­ti­kė­ta ­ mir­tis

Tarp­tau­ti­nės dar­bo die­nos de­monst­ra­ci­jos va­kar nu­vil­ni­jo per vi­są Eu­ro­pą. Di­de­lį po­li­ ti­nį at­spal­vį mar­šai tu­rė­jo Pran­cū­zi­jo­je, ku­ ri atei­nan­tį sek­ma­die­nį rinks pre­zi­den­tą, ir Grai­ki­jo­je, kur tą pa­čią die­ną vyks par­la­ men­to rin­ki­mai. Mask­vo­je de­monst­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo pre­zi­den­tas Dmit­ri­jus Med­ve­de­ vas (nuo­tr.) ir prem­je­ras Vla­di­mi­ras Pu­ti­ nas, ku­rie po ei­ty­nių dar­bi­nin­kų šven­tę pa­ mi­nė­jo sos­ti­nės alaus ba­re.

26 me­tų Nor­ve­gi­jos plau­ki­kas Da­le’as Oe­ nas, 2011 m. Šan­cha­ju­je pel­nęs pa­sau­ lio čem­pio­no ti­tu­lą, pir­ma­die­nį bu­vo ras­ tas ne­gy­vas du­še Jung­ti­nių Vals­ti­jų Flags­ ta­fo mies­te, kur at­vy­ko tre­ni­ruo­tis. Me­di­ kai aiš­ki­na­si, ko­dėl jau­nam spor­ti­nin­kui su­sto­jo šir­dis. D.Oe­nas 2008 m. Pe­ki­no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se lai­mė­jo si­dab­ro me­ da­lį, iš jo bu­vo ti­ki­ma­si ge­rų re­zul­ta­tų ir šių me­tų olim­pia­do­je Lon­do­ne.

ES po­li­ti­kai dėl bu­ vu­sios prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko su­mu­ši­mo skel­bia boi­ko­tą Uk­rai­nai, o šios ša­lies va­do­vai ra­gi­na ne­siim­ti Šal­ to­jo ka­ro tak­ti­kos.

Mė­ly­nės: J.Ty­mo­šen­ko tvir­ti­na, kad ją su­mu­šė pri­žiū­rė­to­jai, bet ka­lė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­ja tai nei­gia.

AFP nuo­tr.

Fut­bo­lo dip­lo­ma­ti­ja: ES boi­ko­tuo­ja Uk­rai­ną Iš kur at­si­ra­do mė­ly­nės?

Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­to Joa­chi­mo Gauc­ko at­si­sa­ky­mas vyk­ti į Uk­rai­ nos ren­gia­mą Cent­ri­nės Eu­ro­pos vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Jal­to­je su­kė­lė gran­di­ni­nę reak­ci­ją. Da­ly­vau­ti ren­ gi­ny­je at­si­sa­kė Če­ki­jos pre­zi­den­ tas Václa­vas Klau­sas, Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas José Ma­nue­lis Bar­ro­so ir dar ke­le­to ša­lių va­do­vai.

J.M.Bar­ro­so taip pat pa­reiš­kė ne­ vyk­sian­tis į Uk­rai­ną ste­bė­ti Eu­ro­ pos fut­bo­lo čem­pio­na­to rung­ty­nių.

Ar boi­ko­tuo­ti čem­pio­na­tą, svars­to ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel. Įtam­pa tarp ES ir Ki­je­vo ki­lo dėl bu­vu­sios Uk­rai­nos prem­je­rės ir Oran­ži­nės re­vo­liu­ci­jos ly­de­rės J.Ty­mo­šen­ko, ku­ri at­lie­ka sep­ty­ne­ rių me­tų ka­lė­ji­mo baus­mę už įga­ lio­ji­mų vir­ši­ji­mą. Po­li­ti­kė pa­skel­bė ba­do ak­ci­ją teig­da­ma, kad bu­vo su­ muš­ta ka­lė­ji­mo pri­žiū­rė­to­jų. Ge­ne­

ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra tvir­ti­na, jog mė­ ly­nės ant jos kū­no at­si­ra­do ne nuo smū­gių kumš­čiais ar­ba ko­jo­mis.

Duk­ra ra­gi­na pro­tes­tuo­ti

J.Ty­mo­šen­ko šei­ma va­kar pa­skel­ bė nuo­gąs­tau­jan­ti dėl jos svei­ka­tos, nes ka­li­na­ma bu­vu­si prem­je­rė jau dvy­lik­tą die­ną tę­sia ba­do strei­ką.

Opo­zi­ci­jos ly­de­rės duk­tė Jev­he­ ni­ja Ty­mo­šen­ko sa­kė, kad pa­rei­gū­ nai ne­lei­do jai per ge­gu­žės 1-osios šven­tes ka­lė­ji­me ap­lan­ky­ti mo­ti­ nos, ir pa­ra­gi­no uk­rai­nie­čius pa­rei­ ka­lau­ti sa­vo ly­de­rių pa­siaiš­kin­ti. „Ma­ma ba­dau­ja 12 die­nų. Mes la­ bai ne­ri­mau­ja­me dėl jos svei­ka­tos, – sa­ko­ma Jev­he­ni­jos pa­reiš­ki­me, ku­rį ji pa­skel­bė mo­ti­nos in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je. – Da­bar – šven­tės, mums ne­lei­džia­ma su ja pa­si­ma­ty­ti ir mes nė ne­nu­ma­no­me, kas tuo tar­pu ga­li įvyk­ti. Mes itin su­si­rū­pi­nę.“

J.Ty­mo­šen­ko pa­ra­gi­no uk­rai­ nie­čius pa­kil­ti ir pro­tes­tuo­ti neat­ si­lie­kant nuo ES vals­ty­bių reiš­kia­ mo su­si­rū­pi­ni­mo dėl el­ge­sio su jos mo­ti­na. „Jei Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus (Uk­ rai­nos pre­zi­den­to – red. past.) re­ ži­mas taip pa­da­rė bu­vu­siai prem­ je­rei, įsi­vaiz­duo­ki­te, ką jis ga­li pa­da­ry­ti kiek­vie­nam iš jū­sų“, – ra­ šė 32 me­tų Jev­he­ni­ja. Šal­to­jo ka­ro me­to­dai?

Pats pre­zi­den­tas V.Ja­nu­ko­vy­čius kol kas ty­li ir nė­ra pa­skel­bęs jo­kio vie­šo pa­reiš­ki­mo apie J.Ty­mo­šen­ ko ba­do strei­ką.

Ta­čiau Uk­rai­nos už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas Ole­gas Vo­lo­šy­nas per­spė­jo Vo­kie­ti­ją ne­ tai­ky­ti Šal­to­jo ka­ro tak­ti­kos Eu­ro­ pos 2012 m. fut­bo­lo čem­pio­na­tui. „Ne­no­rė­tu­me ma­ny­ti, kad Vo­kie­ti­

Duk­ra į Vil­nių neat­vyks Bu­vu­sios Uk­rai­nos prem­je­rės Ju­ li­jos Ty­mo­šen­ko duk­ra Jev­he­ni­ja pra­ne­šė neat­vyk­sian­ti į par­la­men­ ti­nio de­mok­ra­ti­jos fo­ru­mo ren­gia­ mą kon­fe­ren­ci­ją Vil­niu­je ket­vir­ta­ die­nį, kaip bu­vo pla­nuo­ta.

Pa­vo­j us: duk­r a

Jev­h e­n i­j a (nuotr.) ir ki­ti šei­mos na­riai bai­mi­na­si dėl J.Ty­mo­šen­ko gy­ vy­bės. „Scan­pix“ nuo­tr.

„Taip, mums ką tik pra­ne­šė, kad J.Ty­mo­šen­ko neat­vyks­ta dėl mo­ ti­nos li­gos“, – BNS pir­ma­die­nį sa­kė vie­na ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių Vik­to­ri­ja Bra­žiū­nai­tė. Šia­me ren­gi­ny­je lau­kia­ma daug aukš­to ran­go sve­čių – bu­vu­ sio kan­di­da­to į JAV pre­zi­den­tus Joh­no McCai­no, vie­no iš Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ly­de­rių Bo­ri­so Nem­ co­vo, Bal­ta­ru­si­jos opo­zi­ci­jos ly­ de­rio Ana­to­li­jaus Le­bed­kos, ki­tų ša­lių at­sto­vų. Lie­tu­vai kon­fe­ren­ ci­jo­je at­sto­vaus Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė, už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis, Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­

to pir­mi­nin­kas Ema­nue­lis Zin­ge­ ris, eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Lands­ber­gis ir ki­ti. Į ren­gi­nį taip pat bu­vo kvies­ti bu­vęs Eu­ro­pos Par­la­men­to va­do­ vas Jer­zy Bu­ze­kas, Gru­zi­jos, Uk­ rai­nos ir Mol­do­vos par­la­men­tų va­do­vai, ju­dė­ji­mo „Ru­si­jos pa­ si­rin­ki­mas“ ly­de­ris Vla­di­mi­ras Ryž­ko­vas, ta­čiau jie pra­ne­šė ne­ ga­lė­sian­tys at­vyk­ti.

Sei­me ren­gia­mo­je tarp­tau­ti­nė­ je kon­fe­ren­ci­jo­je „Par­la­men­ta­rų vaid­muo stip­ri­nant Ry­tų Eu­ro­ pos de­mok­ra­ti­nes vals­ty­bes: ke­ lias į de­mok­ra­ti­nę vi­suo­me­nę“ bus kal­ba­ma apie Ry­tų Eu­ro­pos vals­ty­bių de­mok­ra­ti­za­ci­jos per­ spek­ty­vas, ypa­tin­gas dė­me­sys bus ski­ria­mas šio re­gio­no po­li­ti­niams įvy­kiams ir tarp­tau­ti­nės in­teg­ra­ ci­jos bei bend­ra­dar­bia­vi­mo iš­šū­ kiams ir vi­zi­joms.

BNS inf.

jos po­li­ti­niai ly­de­riai ga­li at­gai­vin­ ti Šal­to­jo ka­ro me­to­dus ir pa­vers­ti spor­tą po­li­ti­kos įkai­tu, – nau­jie­nų agen­tū­rai „In­ter­fax“ sa­kė O.Vo­lo­ šy­nas. – No­rė­tu­me ma­ny­ti, kad čia kal­ba­me tie­siog apie klai­din­gą ži­ niask­lai­dos pra­ne­ši­mą.“

Ole­gas Vo­lo­šy­nas:

Ne­no­rė­tu­me ma­ny­ ti, kad Vo­kie­ti­jos po­ li­ti­niai ly­de­riai ga­li at­gai­vin­ti Šal­to­jo ka­ ro me­to­dus ir spor­ tą pa­vers­ti po­li­ti­kos įkai­tu.

Vo­kie­ti­jos žur­na­las „Der Spie­ gel“ ra­šė, kad kanc­le­rė A.Mer­kel svars­to boi­ko­tuo­ti vi­sas Vo­kie­ti­ jos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės rung­ty­ nes Uk­rai­no­je ir to pa­ties ti­kė­tų­si iš sa­vo mi­nist­rų.

Gar­siau­sio ša­lies fut­bo­lo klu­bo Miun­che­no „Bayern“ pre­zi­den­tas Uli Hoe­nes­sas ta­me žur­na­le taip pat pa­skel­bė neįp­ras­tą ra­gi­ni­mą Eu­ro­pos fut­bo­lo aso­cia­ci­jų są­jun­ gos (UE­FA) pre­zi­den­tui Mi­che­liui Pla­ti­ni spaus­ti Uk­rai­nos val­džią dėl J.Ty­mo­šen­ko.

Per­kel­ti čem­pio­na­to neį­ma­no­ma

Iš Vo­kie­ti­jos po­li­ti­kų lū­pų ne­tgi pa­si­gir­do ra­gi­ni­mų per­kel­ti Eu­ro­ pos fut­bo­lo čem­pio­na­to rung­ty­nes iš Uk­rai­nos į ki­tas ša­lis – Len­ki­ją, Aust­ri­ją ar­ba Vo­kie­ti­ją. Bun­des­ta­ go na­rė Gab­rie­le Fog­ras­cher ir ki­ ti de­pu­ta­tai pa­pra­šė UE­FA iš­siaiš­ kin­ti, ar to­kia ga­li­my­bė yra. Ta­čiau UE­FA at­sto­vas Mar­ti­nas Cul­le­nas pa­reiš­kė, kad tai neį­ma­no­ma. „Pa­da­ry­ti tai per to­kį trum­pą lai­ką yra tie­siog ne­rea­lu, – sa­kė jis

Vo­kie­ti­jos laik­raš­čiui „Süddeuts­ che Zei­tung“. – Jei­gu tur­ny­ras dėl ko­kių nors prie­žas­čių ne­ga­li įvyk­ti, lie­ka tik vie­na ga­li­my­bė – nu­kel­ti jį ki­tiems me­tams.“ Mi­li­ci­jos sa­vi­va­lė

Žmo­gaus tei­sių or­ga­ni­za­ci­ja „Am­ nes­ty In­ter­na­tio­nal“ ar­tė­jant Eu­ ro­pos futbolo čem­pio­na­tui at­ krei­pė dė­me­sį į ki­tą pro­ble­mą – Uk­rai­nos mi­li­ci­jos sa­vi­va­lę. Vie­ nas pa­sta­rų­jų in­ci­den­tų, ku­ris su­ kė­lė ne­ri­mą žmo­gaus tei­sių gy­nė­ jams, įvy­ko Lvo­ve ba­lan­džio 21 d.

Per gin­čą vie­na­me ba­re bu­vo su­lai­ ky­ti du jau­nuo­liai. Vaiz­do ka­me­ro­ mis už­fik­suo­ta, kaip še­ši mi­li­ci­jos pa­rei­gū­nai pa­lei­do aša­ri­nes du­jas, su­mu­šė vy­riš­kius ir atė­mė iš jų stam­bią pi­ni­gų su­mą. Su­lai­ky­tie­ ji bu­vo pri­sta­ty­ti į mi­li­ci­jos sky­rių ir lai­ko­mi 12 va­lan­dų be me­di­ci­nos pa­gal­bos ir ga­li­my­bės su­si­siek­ti su ad­vo­ka­tais. Pro­ku­ra­tū­ra iš pra­džių at­si­sa­kė kel­ti by­lą pa­rei­gū­nams, bet ga­liau­siai bu­vo pri­vers­ta tai pa­ da­ry­ti, kai nu­ken­tė­ju­sių­jų ad­vo­ka­ tai da­vė in­ter­viu vie­tos te­le­vi­zi­jai.

Po šio in­ter­viu pen­ki in­ci­den­to da­ ly­viai bu­vo su­lai­ky­ti, o šeš­ta­sis pa­ rei­gū­nas at­si­gu­lė į li­go­ni­nę pa­reiš­ kęs, kad pa­ty­rė trau­mų. „Šis at­ve­jis ta­po dar vie­nu pa­ vyz­džiu, kaip da­bar­ti­nė sis­te­ma pa­lie­ka pra­si­kal­tu­sius mi­li­ci­nin­ kus ne­bau­džia­mus. Val­džia ima­si veiks­mų tik po to, kai įsi­jun­gia ži­ niask­lai­da“, – pa­reiš­kė „Am­nes­ty In­ter­na­tio­nal“.

Ta­čiau or­ga­ni­za­ci­jos va­do­vai ne­ ma­no, kad spor­ti­nis ir po­li­ti­nis Uk­rai­nos boi­ko­tas duos re­zul­ta­tų. „Am­nes­ty In­ter­na­tio­nal“ Vo­kie­ ti­jos sky­riaus ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­ rius Wolf­gan­gas Gren­zas tei­gė, kad eu­ro­pie­čiai tu­rė­tų nu­vyk­ti į Eu­ro­ pos fut­bo­lo čem­pio­na­tą ir at­kreip­ti tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės dė­me­sį į žmo­gaus tei­sių pa­dė­tį Uk­rai­no­je.

BNS, „Eu­ro­news“, „Deuts­che Wel­le“ inf.

11

TREČIADIENIS, gegužės 2, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

La­bo­ra­to­ri­ja na­tū­ra­lu­mo paieš­koms

Kas ne­no­rė­tų įkin­ky­ti ne­mo­ka­mos sau­lės ener­gi­jos? Vis dėl­to tam rei­ka­lin­ga įran­ga dau­ge­liui per bran­gi. Sau­lę ga­li­ma iš­nau­do­ti ir be tar­pi­nin­kų, te­rei­kia su­ma­niai pa­siim­ti gam­tos tei­kia­mą nau­dą.

Šil­ta: sa­va­moks­lis ar­chi­tek­tas A.Kru­čius su šei­ma va­sar­na­my­je gy­ve­

na ne tik va­sa­rą.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Vei­kia pil­tu­vo for­ma

Vi­si ži­no, kad bu­tas, ku­rio lan­gai at­gręž­ti į pie­tus, yra kur kas šil­tes­ nis už tą, ku­ris orien­tuo­tas į ki­tas pa­sau­lio kryp­tis. Tad ko­dėl to efek­ ty­viai neiš­nau­do­jus? Gud­ry­bių, kaip pri­vers­ti sau­lę bū­ti nau­din­gą, yra ne vie­na. Vi­sa tai tu­ri sa­vo pa­ va­di­ni­mą – sau­lės ar­chi­tek­tū­ra.

Aud­rys Kru­čius su šei­ma, kaip ir dau­ge­lis jau­nų žmo­nių, sva­jo­jo iš­ trūk­ti iš bu­to did­mies­ty­je, kad ga­ lė­tų mė­gau­tis ra­my­be bei ba­so­mis ženg­ti pro sa­vo na­mo slenks­tį. Pa­ sis­ta­ty­ti sva­jo­nių na­mo fi­nan­si­nės ga­li­my­bės ne­lei­do.

Po il­gų svars­ty­mų pa­vel­dė­to­ je že­mė­je Kru­čių šei­ma iš pra­džių ry­žo­si pa­si­sta­ty­ti ne­di­de­lį va­sar­ na­mį. Kar­tu tai bu­vo ir te­bė­ra eks­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

pe­ri­men­ti­nis kū­ri­nys, ku­ria­me vis dar ieš­ko­ma spren­di­mų, kaip mak­ si­ma­liai iš­nau­do­ti gam­tos tei­kia­ mas do­va­nas.

Išsk­leis­tas tar­si vė­duok­lė, siau­ ra­ja­me ga­le vi­siš­kai už­da­ras, o pla­ čia­ja­me – at­si­ve­rian­tis vit­ri­ni­niais lan­gais vie­no aukš­to na­mas yra vos 36 kv. m plo­to. Kol du po­ros vai­kai ma­ži, to­kio dy­džio na­me­lio už­ten­ ka, juo­lab kad šei­ma čia kol kas gy­ ve­na ne nuo­lat. „Na­me­lio vi­daus erd­vė per lan­ gus su­si­lie­ja su gam­ta. Be to, jis su­ pla­nuo­tas taip, kad ir vi­du­je yra pa­ kan­ka­mai erd­vės“, – ti­ki­no vy­ras.

Jis pa­ts ir su­k ū­r ė na­m o pro­ jek­tą.

Sa­vo eks­p e­r i­m en­t i­n į būs­t ą, ku­ria­me gy­ve­na tre­čius me­tus, A.Kru­čius va­di­na sau­lės na­mu.

Pag­rin­di­nė tai­syk­lė – sta­ti­nys lan­ gais tu­ri bū­ti orien­tuo­tas į pie­tus.

„Es­mė ta, kad žie­mą ir va­sa­rą sau­lė ju­da skir­tin­ gu kam­pu. Kuo šal­tes­nis mė­ nuo, tuo dau­giau sau­lės pa­ten­ka į na­mo vi­dų. Be to, kad sie­nos šiau­ di­nės, jo­se yra ir 10 cm sto­rio mo­ lio tin­ko sluoks­nis. Mo­lis rei­ka­lin­ gas tam, kad su­ger­tų sau­lės ši­lu­mą ir ją mak­si­ma­liai il­gai iš­lai­ky­tų“, – dės­tė sa­va­moks­lis ar­chi­tek­tas.

Jis ti­ki­no, kad net ta­da, kai lau­ke tem­pe­ra­tū­ra nu­krin­ta 15–20 laips­ nių že­miau nu­lio, švie­čiant sau­lei, ten­ka pra­ver­ti or­lai­des. Nuo sau­lės grei­tai su­šy­la grin­dys, o nuo jų šy­ la oras. Mi­nu­si­nė tem­pe­ra­tū­ra, pa­ sa­ko­jo A.Kru­čius, na­me yra bu­vu­si vos ke­lis kar­tus, kai la­bai il­gai ne­ švie­tė sau­lė.

Va­sa­rą, pa­sak A.Kru­čiaus, in­ten­ sy­viau­sia sau­lė ke­liau­ja pro sto­gą, į vi­dų jos pa­ten­ka la­bai ne­daug. Be to, va­sa­rą ga­li­ma iš­skleis­ti pa­pil­ do­mą sto­ge­lį virš lan­gų, va­di­na­ mą­sias mar­ki­zes, tad pa­tal­pa lie­ka vi­siš­kai še­šė­ly­je.

Ne sy­kį rei­kė­jo per­da­ry­ti

Iš at­ski­rų da­lių su­rink­tas na­me­lis pa­ga­min­tas vien iš na­tū­ra­lių me­ džia­gų: šiau­dų, mo­lio, me­džio. Ži­ no­ma, neap­siei­ta be stik­lo, me­ta­lo.

Ap­dai­lai nau­do­tas alie­jus, vaš­kas – jo­kių dirb­ti­nių me­džia­gų. Čer­pės – mo­li­nės, me­die­na – ąžuo­lo. Na­ me­lio są­nau­dos, pre­li­mi­na­riai mė­ gi­no su­skai­čiuo­ti šei­mi­nin­kas, sie­ kė apie 100 tūkst. li­tų. „Vis­kas yra eks­pe­ri­men­tai, da­ ry­ta taip, kaip nie­kas nė­ra da­ręs,

ne iš­kart pa­vy­ko su­ras­ti tin­ka­mą spren­di­mą. Tai la­bai pa­di­di­no są­ nau­das“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­vas.

Aud­rys Kru­čius:

Vis­kas yra eks­pe­ri­ men­tai, da­ry­ta taip, kaip nie­kas nė­ra da­ ręs, ne iš­kart pa­vy­ ko su­ras­ti tin­ka­mą spren­di­mą. Tai la­bai pa­di­di­no są­nau­das.

Ant­rą kar­tą sta­ty­ti to­kį na­mą bū­ tų grei­čiau ir pa­pras­čiau. Vis dėl­ to idė­jos ti­ra­žuo­ti ly­giai to­kius pat na­mus at­si­sa­ky­ta.

Pa­sak A.Kru­čiaus, ra­cio­na­liau sta­ty­ti na­mus, ku­riems bū­tų ga­li­ ma pri­tai­ky­ti uni­ver­sa­les­nius šiau­ dų sky­dus, nei yra pa­nau­do­ti jo eks­pe­ri­men­ti­nia­me na­me.

Iš­se­kus biu­dže­tui, na­gin­gam šei­mi­nin­kui te­ko su­ktis iš si­tua­ci­ jos ieš­kant lai­ki­nų ar­ba pa­pras­tes­ nių spren­di­mų. Bal­dus jis ga­mi­no iš grin­di­nių len­te­lių, ku­rių ne­dė­jo po lo­va, spin­te­lė­mis.

Tua­le­tas be ka­na­li­za­ci­jos

Jau­na šei­ma šia­me na­me gy­ve­na be ci­vi­li­za­ci­jos ma­lo­nu­mų – tik ne­se­ niai iš­ka­sė šu­li­nį, iš ku­rio ga­lės įsi­ ves­ti van­de­nį.

To­li gra­žu dar ne vi­sos sau­lės na­mo idė­jos įgy­ven­din­tos. Van­ de­niui pa­šil­dy­ti na­mo šei­mi­nin­kas pla­nuo­ja prie lan­go vit­ri­nos įreng­ ti gy­va­tu­ką, vamz­de­liuo­se esan­tį van­de­nį sau­lė tie­sio­giai pa­šil­dy­tų.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, tem­pe­ra­tū­ra ne vi­sa­da pa­sieks pa­gei­dau­ja­mą ri­ bą, ta­čiau, prieš pa­tek­da­mas į ka­ti­ lą, van­duo jau bū­tų pa­ši­lęs, jį kai­ tin­ti rei­kė­tų ma­žiau. Van­de­nį ka­ti­le šil­dys kros­ne­lė, kū­re­na­ma mal­ko­ mis ar­ba elekt­ra.

Be to, na­mo vi­du­je, prie­šais lan­ gą, A.Kru­čius ke­ti­na su­mū­ry­ti ma­sy­vią sie­ne­lę, į ku­rią įbe­to­nuos vamz­de­lius. Sau­lė sie­ne­lę įkai­tins, vamz­de­liuo­se su­ši­lęs van­duo te­kės į ka­ti­lą ir leis jam dirb­ti ma­žes­niu pa­jė­gu­mu.

Ci­vi­li­zuo­to tua­le­to na­me­ly­je kol kas nė­ra. Tie­sa, tai ne­reiš­kia, kad gam­ti­nius rei­ka­lus rei­kia at­lik­ti lau­ke. Vie­ta tam yra na­mo vi­du­je, tu­ri­nys pe­rio­diš­kai iš­ne­ša­mas. „Tua­le­tas ne iki ga­lo už­baig­tas.

Tra­di­ci­nės ka­na­li­za­ci­jos grei­čiau­ siai ne­reng­si­me. Apsk­ri­tai, jei iš­ ma­tos ne­mirks­ta van­de­ny­je, gau­na oro, kva­po be­veik ne­si­jau­čia. Bak­te­ ri­jos ga­na grei­tai at­lie­ka sa­vo dar­bą ir tu­ri­nys virs­ta kom­pos­tu. Tua­le­ te dar tu­rės bū­ti įjung­ta ven­ti­lia­ci­ ja, ku­ri iš­trauks kva­pą iš pa­tal­pos“, – pla­nais da­li­jo­si šei­mos gal­va.

Su­nyks­tan­tis tua­le­tų tu­ri­nys, pa­ sa­ko­jo pa­šne­ko­vas, nė­ra nau­jo­vė.

Už­sie­ny­je su­kur­ti spe­cia­lūs, dar­gi pa­šil­do­mi ir tu­ri­nį pa­ mai­šan­tys tua­le­tai.

12

12

TREČIADIENIS, gegužės 2, 2012

namai rubrika

Plin­ta: už­sie­ny­je yra pa­sta­ty­ta ne­ma­žai va­di­na­mų­jų pa­sy­vių­jų na­mų, ku­riuo­se pri­tai­ko­ma sau­lės ir ki­ta at­si­nau­ji­nan­ti ener­gi­ja. sphc.co.uk, 2interior-de­sign.com, world-most-beau­ti­ful-hou­ses.blogs­pot.com nuo­tr.

La­bo­ra­to­ri­ja na­tū­ra­lu­mo paieš­koms

Kad pa­tek­tų dau­giau 11 oro, ga­li bū­ti pa­pil­ do­mai įmai­šo­ma dur­pių ar pju­ve­

nų, tad vi­sa tai per pus­me­tį virs­ ta kom­pos­tu, ku­riuo ga­li­ma tręš­ti au­ga­lus. „Ir mes gal­vo­ja­me įleis­ti ki­bi­ riu­ką, tu­ri­nį bars­ty­ti gal­būt šiau­dų tru­pi­niais ar me­džio drož­lė­mis. Jei pe­rio­diš­kai de­di šiau­dų, na­muo­ se nė­ra jo­kio kva­po, kaip kad bū­ na duo­bė­se įreng­tuo­se lau­ko tua­ le­tuo­se“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Sau­lės ba­te­ri­jos – pra­ban­gu

„Daug kas įsi­vaiz­duo­ja, kad na­ mas iš šiau­dų, mo­lio nie­ko ne­ kai­nuo­ja. Na­mas ne­ly­gu na­mui.

Jei sta­to­mas ko­ky­biš­kas, šiuo­ lai­ki­nius rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­ tis pa­sta­tas ir iš na­tū­ra­lių vie­ti­nių me­džia­gų, jis kai­nuo­ja ne ma­žiau nei iš įpras­tų sta­ty­bi­nių me­džia­ gų sta­to­mi na­mai“, – mi­tus nei­ gė A.Kru­čius.

Sta­tant šiau­di­nį na­mą, pa­sak jo, rei­kia dau­giau ran­kų dar­bo, sta­ty­ bos tech­no­lo­gi­ja – su­dė­tin­ges­nė. „Sie­kiant ko­ky­bės, rei­ka­lin­gos tam tik­ros ži­nios. Rei­kia pa­jus­ ti, kas yra šiau­dai, kaip juos ga­li­ ma dė­ti, kaip pa­suk­ti, kur ga­li­ma spaus­ti“, – aiš­ki­no A.Kru­čius. Šiau­d i­n ių na­m ų, ku­r ie kar­t u bū­tų pa­si­tel­kę ir sau­lės ar­chi­tek­ tū­ros prin­ci­pus, A.Kru­čiaus ži­ nio­mis, mū­sų ša­ly­je dau­giau nė­ra, ta­čiau na­tū­ra­laus būs­to trokš­tan­ tys žmo­nės tuo itin do­mi­si.

Tie­sa, žmo­nėms jis siū­ly­tų op­ ti­ma­laus dy­džio – maž­daug 130 kv. m plo­to būs­tą. Šiau­di­nio sau­lės na­mo są­nau­ dos ati­tin­ka­mai išaug­tų iki 300– 400 tūkst. li­tų. Šiau­di­niai na­mai ver­ti­na­mi dėl na­tū­ra­lu­mo, ge­bė­ji­mo na­tū­ra­liai kvė­puo­ti ir di­de­lės sie­nų ši­lu­mi­ nės var­žos.

Pa­p il­d o­m ai pa­s i­telk­t i dar ir sau­l ės ener­g i­j ą ga­l i­m a įvai­r iais

At­vi­ra: 36 kv. m plo­to vi­daus erd­vė yra be du­rų, su­skai­dy­ta vos ke­lio­mis per­tva­ro­mis.

bū­d ais. Be­n e la­b iau­s iai iš­rek­l a­ muo­ti ir už­sie­ny­je pla­čiai tai­ko­ mi sau­l ės ele­m en­tai, ku­r ie ar­ ba šil­d o van­d e­n į, ar­ba ga­m i­n a elekt­rą.

Lie­tu­viams, A.Kru­čiaus įsi­ti­ ki­ni­mu, ši įran­ga kol kas yra per bran­gi, neap­si­mo­kan­ti.

Vis dėl­to sau­lė sklei­džia mil­ži­ niš­ką kie­kį ener­gi­jos, bent da­lies jos ga­li­ma ne­va­ry­ti lau­kan.

No­rin­tie­siems bent kiek iš­nau­ do­ti sau­lės ener­gi­ją ir siū­ly­tų įsi­ reng­ti elekt­ri­nį ši­lu­mos siurb­lį. „Tai bū­tų pa­na­šu į kon­di­cio­nie­ rių. Jis neiš­mes­tų ši­lu­mos į lau­ką, bet ati­duo­tų ją ar­ba į grin­dis, ar­ba šil­dy­tų van­de­nį“, – su­fle­ra­vo pa­ šne­ko­vas.

A.Kru­čiaus nuo­mo­ne, kol kas neap­si­mo­ka in­ves­tuo­ti ne tik į sau­lės ele­men­tų įran­gą, bet ir į geo­ter­mi­nį šil­dy­mą. „Žmo­nės daž­niau­siai sta­to na­ mus im­da­mi pa­sko­lą. Po to mo­ ka di­de­les pa­lū­ka­nas, ir ne tik šil­ dy­mo se­zo­nu. Aps­kai­čia­vus, kiek kai­nuo­ja toks šil­dy­mas, jis tik­rai neat­ro­do pi­gus“, – sa­kė pa­šne­ ko­vas.

Gegužės 4 d. 10–18 val. ir gegužės 5 d. 9–15 val.

UAB „GITANA“ kieme vyks „SODO TECHNIKOS DIENOS“ Galėsite išbandyti techniką, išgirsti profesionalių patarimų ir įsigyti sodo technikos ypač patraukliomis kainomis!

Budrikų k., Sendvario sen., Klaipėdos raj. (100 m nuo Jakų žiedo Šilutės kryptimi). Tel. (8 46) 410 881. www.gitana.lt

Aku­mu­lia­ci­ja: kai sau­lė ne­švie­čia, na­mus šil­do sie­no­se, grin­dy­se su­kaup­ta ši­lu­ma.

Na­tū­ra­lu­mo įkvėp­ti mies­tie­čiai sva­jo­ja ir apie na­tū­ra­lų mais­tą.

Kol vai­kai ma­ži, kaps­ty­tis kad ir ke­lio­se prie na­me­lio esan­čio­se lys­vė­se Kur­čiams lai­ko stin­ga.

Vis dėl­to po­ra mė­gi­na už­siau­ gin­ti šio­kį to­kį der­lių ir tam tai­ko gam­t i­n ės žem­d ir­bys­t ės prin­c i­ pus – že­mę ap­link au­ga­lus mul­ čiuo­ja. „Ban­dė­me ke­le­rius me­tus šiau­ duo­se au­gin­ti bul­ves. Mums jas kaž­kas su­grau­žė“, – juo­kė­si pa­ šne­ko­vas.

Mor­k ų, bu­r o­k ų, pu­p ų, žir­ nių, braš­k ių der­l iu­m i jis ne­s i­ skun­d žia.

Kru­čių šei­mos du­rys at­vi­ros to­ kiems pat sva­jo­to­jams ir ge­rų idė­ jų tu­rin­tiems žmo­nėms, tu­ri­muo­ se hek­ta­ruo­se že­mės jie kvie­čia iš­vien kur­ti drau­gys­tės par­ką.

Iš­ne­ša­mas: vi­du­je esan­tis tua­le­tas – be ka­na­li­za­ci­jos.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

13

trečiadienis, gegužės 2, 2012

sportas Š.Jasikevičius žais finale

Svarbus susitikimas

N.Piliušinos sėkmė JAV

Šarūnas Jasikevičius su Atėnų „Panathinaikos“ komanda pateko į Graikijos piremnybių finalą. Šalies čempionai ketvirtosiose pusfinalio rungtynėse 74:66 įveikė Rodo „Kolossos VAP“ ekipą. Lietuvis per 16 min. pelnė 8 taškus, atliko 3 rezultatyvius perdavimus, surinko 9 naudingumo balus.

Anglijos futbolo čempionate susitiko lyderiai – „Manchester City“, turėjęs 80 taškų, ir „Manchester United“, surinkęs 83 taškus. Dvikovą rezultatu 1:0 (1:0) laimėjo savo stadione žaidusi „MC“ vienuolikė. „City“ futbolininkai, iki pirmenybių pabaigos likus vos dviem turams, pakilo į pirmą vietą.

Palo Alte (Kalifornijos valstija, JAV) vykusiose varžybose penktą vietą užėmė klaipėdietė Natalija Piliušina, įveikusi 1500 m distanciją per 4 min.

9,51 sek. 21-erių bėgikė beveik 5 sek. pagerino asmeninį rekordą ir įvykdė Europos čempionato normatyvą. Iki olimpinio B normatyvo pritrūko vos 0,61 sek.

Klaipėdos studentams – bronza

Nuotaika: LSKL prezidentas R.Cibauskas ir KU rektorius V.Laurėnas džiaugėsi puikiai pa-

sibaigusiu čempionatu.

Trofėjus: Klaipėdos studentai M.Kumpys, V.Tarolis ir treneris D.Miliūnas su trečiosios

vietos taure.

Įspūdinga pergale ir pasidabinę bronzos medaliais Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) pirmenybes, kurių lemiamos kovos vyko uostamiestyje, baigė Klaipėdos universiteto (KU) krepšininkai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@diena.lt

Dainiaus Miliūno vadovaujami studentai, per plauką patekę į ketvertuką, varžybose dėl trečiosios vietos neįtikėtinai lengvai 88:59 nugalėjo blyškiai žaidusius Šiaulių universiteto (ŠU) atstovus, tarp kurių buvo ir keletas Lietuvos krepšinio lygos žaidėjų.

KU krepšininkai susitikimą pradėjo spurtu 9:0, o po kelių minučių susikrovė ir dviženklę taškų persvarą – 17:4. Antrojo kėlinio pradžioje klaipėdiečiai jau buvo susikrovę 22 taškų pranašumą – 29:7.

Po nokdauno šiauliečiams nepavyko atsigauti ir sugrąžinti intrigos. „Malonu, kad vyrai nuo dvikovos pradžios rungtyniavo itin susikaupę

Kova: varžovams priartėjus, VDU krepšininkai (balti marškinėliai) žūtbūt siekė išsaugoti pergalę.

Vytauto Petriko nuotr.

ir pademonstravo kovotojų charakterį. Smagu čempionatą baigti pergale, to siekėme visą sezoną ir mums pavyko įgyvendinti savo tikslus, – džiaugėsi D.Miliūnas. – Savo mieste neiškovoti medalių būtų buvę negarbinga. Pateisinome savo žiūrovų lūkesčius. Tiesa, tikėjausi atkaklesnės kovos ir kietesnio pasipriešinimo iš ŠU ekipos, nes šioje komandoje rungtyniauja nemažai LKL žaidėjų.

Vis dėlto intrigos nebuvo.“ Šiauliečių treneris Rolandas Vaičiūnas prisipažino, kad tokio rungtynių scenarijaus jis negalėjo net susapnuoti košmariškame sapne.

„Netikėjau, kad galime pralaimėti tokiu skirtumu. Apskritai į Klaipėdą važiavome dėl medalių, tačiau viskas pakrypo visai kita linkme. Nepažinau savo komandos narių: akyse nebuvo regėti jokios ugnelės ir noro nugalėti. Apmaudu“, – pyko strategas. Čempionais dešimtą kartą ir šeštus metus paeiliui tapo Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) komanda.

Arūno Juknevičiaus vadovaujami kauniečiai lemiamoje dvikovoje 86:71 nugalėjo vilniečius – Mykolo Romerio (MRU) universiteto

krepšininkus. Kai VDU krepšininkai antrajame kėlinyje laimėjo tarpsnį 21:4, ir pabėgo į priekį 15 taškų – 31:16, mažai kas tikėjosi, jog sostinės studentai ras jėgų atsitiesti.

Tačiau Lauryno Samėno ir Pauliaus Dambrausko į priekį vedami vilniečiai po pertraukos išlygino rezultatą 49:49.

Vis dėlto nekeičiami MRU lyderiai pavargo lakstyti kosminiais greičiais, o daugiau lygiaverčių žaidėjų turintys daugkartiniai čempionai, dar kartą pabėgę į priekį, šventė įtikinamą pergalę.

Po finalinės sirenos kauniečiai guodė varžovus vilkėdami čempioniškus pilkos spalvos marškinėlius su užrašu: „Jie vėl laimėjo“. „Malonu, dešimt sezonų esame nenugalimi. Apvalus ir gražus skaičius. Vyrai dar kartą įrodė, kad jie verti vadintis čempionais. VDU komanda dar kartą patvirtino, jog turi nugalėtojų mentalitetą“, – džiaugėsi A.Juknevičius.

Treneris atviravo, kad pergale negalės ilgai džiaugtis –gegužės 16-20 d. Helsinkyje (Suomija) laukia SELL žaidynes, o liepos mėnesį reikės vykti į Ispanijoje rengiamas Europos universitetų žaidynes.

Daugelis finalą stebėjusiųjų apgailestavo, kad MRU penketuke nebuvo Jono Valančiūno. Vidurio puolėjas būtų akivaizdžiai sustiprinęs vilniečių priekinę liniją ir finalą pavertęs dar labiau dramatišku. „VDU ekipa yra tapusi Lietuvos studentų krepšinio pažiba. Ši kauniečių pergalė – istorinė. Tikiuosi, kad ši komanda dar ne kartą perrašys ne tik Lietuvos, bet ir Europos ir net viso pasaulio istorijos puslapius“, – žėrė komplimentus LSKL prezidentas klaipėdietis Rimantas Cibauskas.

Statistika VDU – MRU 86:71 (31:16, 16:19, 16:23, 23:11). P.Butkevičius 24, Š.Vasiliauskas 21, Ž.Janavičius 9/L.Samėnas 16, P.Dambrauskas 13, A.Pečiukevičius 12, G.Žylė 11.

KU – ŠU 88:59 (25:7, 16:10, 27:25, 20:17). E.Lengvinas 21, J.Kazakauskas 17, T.Maželis 12, V.Tarolis 10/K.Artamonovas 26, J.Jucikas 12, A.Šikšnius 11.

19

trečiadienis, gegužės 2, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Mergišius antradienis – Fontanas trečiadienis – Protesto nota ketvirtadienis – Žaidimas penktadienis – Sveikata Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Džiugas Babenskas.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime trečiadienį, gegužės 8 d.

Avinas (03 21–04 20). Su nostalgija prisiminsite savo jaunystę, malonius praeities įvykius. Bendraujant gali kilti nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas.

Jautis (04 21–05 20). Geras laikas kurti planus, nes būtent dabar aiškiai matote visas alternatyvas.

Nebijokite imtis iniciatyvos, nes šiuo metu pavyks teisingai apsispręsti. Nesidalykite savo paslaptimis su oponentais ar konkurentais.

Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Pasimėgaukit ramybe, neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų.

Vėžys (06 22–07 22). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiems ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė, atsiras progų maksimaliai išnaudoti savo kūrybines galimybes.

Liūtas (07 23–08 23). Jausitės prislėgtas dėl savo gyvenimo.

Manysite, kad sėkmė nusisuko nuo jūsų. Susikivirčijus galimas emocijų protrūkis. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Mergelė (08 24–09 23). Sėkmingas laikas. Apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik pasistenkite pasilaikyti savo nuomonę ir įžvalgas, kad neįžeistumėte artimo žmogaus.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Galite tikėtis aplinkinių paramos.

Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis.

Skorpionas (10 24–11 22). Sveika nuovoka padės apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, nebekartokite senų klaidų. Šaulys (11 23–12 21). Karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicingumo ir atkaklumo, kurio jums tikrai nestinga. Gerai jausite tendencijas ir sėkmingai pasirinksite tinkamą kelią.

Laikas žengti į priekį.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite šeimos paramą, o namai atrodys saugiausia vieta. Palankus metas rimtiems pokyčiams ir asmeniniame gyvenime, ir darbe.

Vandenis (01 21–02 19). Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Tikėtinas meilės romanas. Esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų, todėl nieko keista, kad svajosite apie poilsį, atostogas.

Orai

Vasariškus karščius artimiausiomis dienomis keis vėsesni orai. Lietaus tikimybė išlieksa maža iki penktadienio, o pragiedrėjusiomis naktimis kai kuriuose rajonuose numatomos šalnos. Dienomis termometrai rodys įprastą šio laikotarpio temperatūrą, apie 15–20 laipsnių šilumos, naktimis bus 4–9 laipsniai šilumos.

Šiandien, gegužės 2 d.

+16

+13

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+16

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+18

Utena

+18

5.50 21.17 15.27

123-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 243 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +26 Brazilija +27 Briuselis +14 Dublinas +13 Kairas +28 Keiptaunas +19 Kopenhaga +18

kokteilis Ge­gu­žė – dar­bų mė­nuo Atė­jo ge­g u­žės mė­nuo. At­ne­šė ne tik karš­t į, bet ir at­sklei­dė dar­bų, ku­r iuos rei­kės nu­veik­t i ar­t i­m iau­s iu lai­k u, kny­gą.

Ypač ran­ko­ves at­si­rai­to­t i ir grieb­t is grėb­l ių, kaup­t u­k ų bei kas­t u­v ų tu­rės dar­ž i­n in­kai. Ge­g u­žė – tai dau­g u­mos dar­žo­vių sė­jos ir so­di­ni­mo mė­nuo.

Trūks plyš rei­kės pa­so­din­ti gel­tek­lių, pu­pų, bu­ro­kė­l ių, prie­sko­n i­n ių dar­žo­ vių, žie­di­nių ko­pūs­tų dai­gų, svo­gū­nų, sa­l ie­r ų, ro­pi­nių ko­pūs­tų, bro­ko­lių, po­ rų, sa­lo­tų, griež­čių, mor­kų, ri­di­kų, ri­di­ kė­l ių ir sa­lie­r ų.

Londonas +15 Madridas +19 Maskva +14 Minskas +19 Niujorkas +19 Oslas +19 Paryžius +17 Pekinas +30

Praha +28 Ryga +14 Roma +23 Sidnėjus +21 Talinas +12 Tel Avivas +25 Tokijas +18 Varšuva +28

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+19

Vilnius

Marijampolė

+18

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

10

13

11

9

4

11

15

14

11

2

13

14

11

10

5

rytoj

penktadienį

1519 m. mi­rė ita­lų skulp­ to­r ius, dai­l i­n in­k as ir moks­li­nin­kas Leo­nar­do da Vin­ci. Gi­mė 1452 m.

1636 m. JAV bu­vo įsteig­tas ko­le­d žas, pa­ va­d in­tas Dž. Har­var­do var­du. 1780 m. jis bu­vo pe­ror­ga­n i­z uo­tas į uni­ ver­si­te­tą.

1873 m. gi­mė Jur­g is Balt­ru­šai­tis, dip­lo­ma­tas, poe­tas. Mi­rė 1944 m. Pa­ ry­žiu­je.

1955 m. gi­mė ita­lų di­zai­ ne­rė Do­na­tel­la Ver­sa­ce.

1975 m. Ang­li­jo­je gi­mė gar­s us fut­b o­l i­n in­k as Da­vi­das Beck­ha­mas.

Pa­si­ruoš­ki­me – ji už­ku­kuos Pir­mą­ją ge­gu­žės sa­vai­tę bū­ti­nai iš­g ir­ si­me ku­k uo­jan­čią ge­g u­tę. Kal­ba­ma, kad jei pir­mą­kart ji už­k u­k uos jau su­ la­po­jus me­džiams, me­tai bus ge­ri, o jei „ant nuo­g ų ša­k ų“ – blo­g i. Ši rai­bo­ji, o ne gand­ras, lai­ko­ma pa­va­ sa­r io pra­na­še. Pir­muo­ju už­ku­ka­vi­mu ge­g u­tė skel­bia žie­mos pa­bai­gą. Anot se­no­l ių, šiam už­k u­ka­v i­mui su­tei­k ia­ ma ma­g iš­ka ga­l ia. Už­k u­k uo­da­ma ji tar­si su­sting­do žmo­n ių bū­se­nas. Jei tuo me­tu gu­l i – vi­sus me­tus bū­si tin­ gi­nys, jei esi al­ka­nas – vi­sus me­tus ba­ dau­si. Ko ge­ro, dau­g u­ma iš mū­sų ži­ no prie­ta­rą – jei ge­gu­tei ku­kuo­jant ki­ še­nė­je tu­r i bent vie­ną mo­ne­tą, vi­sus me­tus bū­si tur­tin­gas.

Vie­nas aust­ra­lų mi­li­jar­die­rius pir­ ma­die­nį pa­skel­bė pla­nus pa­sta­ty­ ti „ne­pas­kan­di­na­mą“ prieš 100 me­ tų nu­sken­du­sio „Ti­ta­ni­ko“ rea­laus dy­džio ko­pi­ją.

Bū­ki­te at­sar­gūs prie van­dens

Do­va­na: kom­pa­ni­jos „Be­ga“ pri­žiū­ri­mas fon­ta­nas mies­tą gai­vins pen­kio­lik­tą se­zo­ną.

Danės skvere at­gi­jo fon­ta­nas

nį ne­ma­žai klai­pė­die­čių pra­lei­do prie van­dens.

Links­mie­ji tirš­čiai Va­kar prie jū­ros: – Jei­gu aš šok­siu į van­de­nį, ar tu ma­ne gel­bė­si, bran­gu­sis?

– O jei pa­sa­ky­siu „taip“, ar tu šok­si? Čes­ka (397 719; bū­ki­te ge­ri, ne­vai­ruo­ki­te mo­to­ri­nės val­ties, jei ne­tu­ri­te jos vai­ra­vi­mo įgū­džių)

1994 m. pir­muo­sius de­ mok­ra­t i­n ius rin­k i­mus PAR lai­mė­jo Nel­so­nas Man­de­la ir Af­r i­kos na­ cio­na­li­nis kong­re­sas.

2005 m. bū­da­mas 63ejų mi­rė vie­nas iš be­ne ži­no­m iau­sios pa­s au­ly­ je ne­vy­riau­sy­bi­nės eko­ lo­g i­n ės or­g a­n i­z a­c i­j os „Green­p ea­ce“ stei­g ė­j ų Bo­bas Hun­te­ris.

2011 m. ei­da­mas 74-uo­ sius Mask­vo­je mi­rė ak­ to­r ius Alek­sand­ras La­ za­re­vas.

Sta­tys ne­skęs­tan­tį „Ti­ta­ni­ką“

Chmmm, gal dar yra dau­g iau dar­žo­ vių, ku­r ios ne­pa­mi­nė­tos.

Lais­va­lai­kis: karš­tą pir­ma­die­

Atanazas, Eidmantas, Gytis, Meilė.

gegužės 2-ąją

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

Ge­g u­ž ės karš­č iai pri­ver­tė dau­ge­l į mies­t ie­čių ieš­ko­t i at­gai­vos prie Bal­t i­ jos jū­ros. Ne­ma­ža da­l is brai­d žio­jo po ban­gas, o nar­siau­sie­ji – net mau­dė­si. „Kok­tei­l is“ per­spė­ja: ne­pul­k i­te į šal­ tą van­de­n į įkai­tę sau­lė­je, nes stai­g us tem­pe­ra­tū­ros po­ky­tis su­trau­kia krau­ ja­g ys­les ir ga­l i­te apalp­t i. Tem­pe­ra­t ū­ rų svy­ra­v i­mas ga­l i su­kel­t i ir rau­me­ nų mėš­lun­g į.

Vardai

Apie ar­tė­jan­tį šil­tą­jį me­tų se­zo­ ną pa­skel­bė Da­nės skve­re­ly­je vėl at­gi­jęs vie­nas di­džiau­sių ir gra­žiau­sių fon­ta­nų uos­ta­mies­ ty­je. Tai – tra­di­ci­nė Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jos „Be­ ga“ do­va­na mies­tui ir mies­tie­ čiams ar­tė­jan­čios Mo­ti­nos die­ nos pro­ga.

Po to, kai šis nuo 1976 m. vei­kęs fon­ta­nas 1998-ai­siais „Be­gos“ ini­cia­ty­va bu­vo at­gai­vin­tas, sa­ vo įsi­pa­rei­go­ji­mą mies­tui jį kas­ met pri­žiū­rė­ti kom­pa­ni­ja vyk­do jau pen­kio­lik­tą se­zo­ną iš ei­lės.

Pa­gal pa­si­ra­šy­tą su­tar­tį su Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­be, pri­

va­ti kom­pa­ni­ja su­tvar­ko fon­ta­ną se­zo­nui, jį eksp­loa­tuo­ja ir pa­den­ gia vi­sas eksp­loa­ta­ci­nes iš­lai­das, o se­zo­no pa­bai­go­je pa­ruo­šia įren­gi­ nį žie­mai.

Pa­sak už fon­ta­no prie­žiū­rą at­sa­ kin­go kom­pa­ni­jos „Be­ga“ Kro­vi­ nių ter­mi­na­lo prie­žiū­ros me­cha­ni­ ko And­riaus Bag­do­no, šie­met prieš se­zo­ną te­ko iš­suk­ti, iš­va­ly­ti ir per­ da­žy­ti purkš­tu­kus, pa­re­mon­tuo­ti fon­ta­no dug­ną, re­no­vuo­ti siurb­lį, pa­kli­juo­ti kai kur at­ki­bu­sias mar­ mu­ro ply­te­les, vis­ką iš­va­ly­ti ir iš­ plau­ti.

Tai – kas­me­ti­niai pa­ruo­šia­mie­ji dar­bai. Tei­gia­ma, kad per pen­kio­ li­ka fon­ta­no prie­žiū­ros me­tų kom­

pa­ni­ja jį yra ir iš es­mės re­konst­ra­ vu­si. „Be­gos“ va­do­vy­bė tei­gia ir atei­ ty­je ne­ke­ti­nan­ti at­si­sa­ky­ti įsi­pa­ rei­go­ji­mo pri­žiū­rė­ti Da­nės skve­ro fon­ta­ną, juo­lab kad jos pa­vyz­džiu yra pa­se­ku­sios dar ke­lios Klai­pė­ dos įmo­nės ir šios ini­cia­ty­vos dė­ka bu­vo at­gai­vin­tas ne vie­nas mies­to fon­ta­nas.

Kar­tu bend­ro­vė ti­ki­si, kad at­sa­ kin­gos tar­ny­bos at­kreips dė­me­ sį į su­si­dė­vė­ju­sią Da­nės skve­re­ lio dan­gą, suo­liu­kus ir ini­ci­juos jų su­tvar­ky­mą, idant par­kas tap­tų dar pa­trauk­les­nis klai­pė­die­čių su­si­bū­ ri­mams ir poil­siui. „Klai­pė­dos“ inf.

„Ti­ta­ni­kas II“ į sa­vo pir­mą­ją ke­ lio­nę iš Ang­li­jos į Šiau­rės Ame­ ri­ką – sa­vo pirm­ta­ko marš­ru­tu – tu­rė­tų iš­plauk­ti 2016 m. pa­ bai­go­je. „Jis bus su­pro­jek­tuo­tas taip, kad ne­nus­kęs, – žur­na­lis­tams sa­ kė kal­na­ka­sy­bos ir tu­riz­mo mag­ na­tas Cli­ve’as Pal­me­ris. – Jis bus su­pro­jek­tuo­tas kaip mo­der­nus lai­vas su vi­so­mis tech­no­lo­gi­jo­ mis, ku­rios už­tik­rins, kad to nie­ ka­da ne­bū­tų“.

Pir­ma­sis „Ti­ta­ni­kas“, ku­ris ka­ dai­se bu­vo di­džiau­sias ke­lei­vi­nis lai­vas pa­sau­ly­je ir lai­ko­mas „pra­ ktiš­kai ne­pas­kan­di­na­mu“, nu­ sken­do 1912 m. ba­lan­džio 15 d. Šiau­rės At­lan­te su­si­dū­ręs su led­ kal­niu.

Per tą ka­tast­ro­fą žu­vo 1 517 ke­lei­ vių ir įgu­los na­rių.

C.Pal­me­ris sa­kė, kad jo nau­jo­ ji lai­vy­bos kom­pa­ni­ja „Blue Star Li­ne Pty Ltd“ pa­si­ra­šė su­pra­ti­ mo me­mo­ran­du­mą su Ki­ni­jos vals­ty­bi­ne kom­pa­ni­ja „CSC Jin­ ling Shi­pyard“ dėl „Ti­ta­ni­ko II“ sta­ty­bų.

Pir­mą­jį „Ti­ta­ni­ką“ eksp­loa­ta­vo „Whi­te Star Li­ne“.

Nau­jo­jo lai­vo pro­jek­ta­vi­mo dar­ bai jau pra­si­dė­jo.

Jis bus to­kio pa­ties dy­džio, su 840-čia ka­ju­čių ir de­vy­niais de­niais.

BNS, „Klai­pė­dos“ inf.

www.Kl.lt