2012-05-05 Klaipeda

GEGUŽĖS 5, 2012 Nr. 104 (19 405)

www.kl.lt

TV HEROJUS NET 37 S TV HEROJU

V.Grub­liaus­kas pri­me­na: va­sa­rą pa­si­tik­si­me skam­biu vers­lo, spor­to ir mu­zi­kos ren­gi­nių akor­du. Miestas 2p.

5 d.

MASs JAUKU Kuo gėlė

žmones? primena

LINARIJA

KU vasario įgeidis Karšto pa

JAUKUMAS

Kuo gėlės primena žmone s?

KULINAR

TAIKIKLYJE

IJA Karšto pavasa rio įgeidis

PRASK TAISTA SKLEISLE PRA„X S“ FA RIA K O RU KT TO IAUS“ „XUFŽA DNAGNAGA UŽ+DA

JE TAIKIKLY

LIS KINOnuFOTE sikaltėlius Kai įkvepia literatūra

KINO FO TELIS

SAVAITĖS + HOROS KOPAS ITĖSŽIAŽOD VAKRY SAIR AS ROSKOPODISIS HO Tiraža 35 IAŽ 610 IR KRsYŽ

Mi­si­ja – ves­ti į dar­ną

NET 37

PROGRAMO S

2012 m.

Šiandien su „Klaipėdos“ dienraščiu priedas „TV diena“.

d. gegužės 5

VENIMOLTV – SKAUDŽIŲ GYVE UDŽIŲ GY NIMO LTV – SKA LINTI NAMAI VĖTRŲ PROGRAMOS NUALINTI NAMAI VĖTRŲ NUA

2012 m. gegužės

Kai nusi įkvepia likaltėlius teratūra

Kaina 1,60 Lt

610 Tiražas 35

„Ti­kė­ji­mas yra la­bai pra­ktiš­kas.“ Mies­to baž­ny­čios pa­sto­rius Sau­lius Ka­ro­sas pri­bloš­kia ne­ti­kė­to­mis įžval­go­mis.

Mo­ti­nos die­nos iš­ va­ka­rė­se apie sa­vo ma­mas kal­bė­ję ži­ no­mi klai­pė­die­čiai vien­bal­siai tvir­ti­no: gy­ve­ni­me ma­ma – pa­ts svar­biau­sias žmo­gus. Tik anks­ čiau ma­mas atim­ da­vo ka­rai ir oku­ pa­ci­jos, o šian­dien – emig­ra­ci­ja.

5p.

Pa­jū­ry­je pa­mirš­ta rink­lia­vą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vai­ruo­to­jai pa­mirš­ta su­si­mo­kė­ti rink­lia­vą už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą pa­jū­rio aikš­te­lė­se. Kont­ro­lie­ riams pa­žei­dė­jai daž­niau­siai aiš­ ki­na ma­nę, kad mo­kes­tis ren­ka­ mas ne nuo ge­gu­žės, o nuo bir­že­ lio 1 die­nos.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Neį­ver­tin­ti pra­ra­di­mai

Klai­pė­die­tis fi­nan­sų ana­li­ti­kas Gi­ ta­nas Nau­sė­da apie sa­vo ma­mą sa­ kė, jog ji – tas ar­ti­miau­sias žmo­gus, ku­ris puo­se­lė­jo la­bai daug ver­ty­bi­ nių nuo­sta­tų gy­ve­ni­me. „Ma­ma man la­bai bran­gi. Šian­ dien daug vai­kų dėl emig­ra­ci­jos au­ga be mo­ti­nų, ma­nau, kad tai – tra­ge­di­ja tik­rą­ja to žo­džio pra­sme“, – tei­gė G.Nau­sė­da.

Kai for­muo­ja­si vai­ko san­ty­kis su ap­lin­ki­niu pa­sau­liu, su drau­gais, gi­mi­nai­čiais, tė­vais, o ša­lia nė­ra žmo­gaus, ku­ris pa­ro­dy­tų tik­rą­sias ver­ty­bes, – di­de­lis pra­ra­ di­mas.

4

Neį­ver­tin­ta: fi­nan­sų ana­li­ti­kas G.Nau­sė­da įsi­ti­ki­nęs, kad Lie­tu­vo­je be ma­mų li­ku­sių emig­ra­ci­jos naš­lai­čių

li­ki­mai su­ža­lo­ti ne­pa­tai­so­mai.

','ä,$86,$6 Baltijos šalyse

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

H. Manto g. 33, .ODLSơGD

SALAMANDER salonas

Pir­mą­ją rink­lia­vos rin­ki­mo die­ ną, ku­ri bu­vo lais­va­die­nis, pi­ni­gų už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą su­rink­ ta ne­ma­žai.

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis pa­sa­ko­ jo, kad ne­trūks­ta ir to­kių, ku­rie jos ne­su­mo­ka. Daž­niau­siai kont­ro­lie­ riams jie aiš­ki­na ma­nę, jog rink­ lia­va pa­jū­ry­je ren­ka­ma tik va­sa­rą.

3

GEGUŽĖS 5-OJI – LIETUVOS VANDENTVARKOS DARBUOTOJŲ PROFESINĖ ŠVENTĖ Vanduo - gyvybės šaltinis. Be jo nepražysta nei gėlės žiedas, nė dienos nepragyvena ir žmogus.

Sveikindamas su profesine švente, dėkoju AB „Klaipėdos vanduo“ buvusiems ir esamiems darbuotojams už profesionalumą, už meilę šiam gyvybiškai svarbiam darbui. Tai mūsų bendras nuopelnas, kad jau daugiau nei šimtmetį klaipėdiečiai neįsivaizduoja savo gyvenimo be centralizuotai tiekiamo vandens ir panaudoto vandens surinkimo paslaugų.

Dėkoju ir bendrovės vartotojams, kurie savo reiklumu skatina mus tobulėti. Šventės proga linkiu Jums ir Jūsų artimiesiems visokeriopos sėkmės.

Leonas Makūnas, AB „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius

2

ŠEŠTADIENIS, gegužės 5, 2012

miestas

Pa­jū­ry­je va­sa­rą ­skelbs šven­ti­nis sa­vait­ga­lis Lie­tu­vos pa­jū­ris pir­mą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį kvies pa­si­ner­ti į mar­gas­pal­vių ren­gi­nių jū­rą. Iš­ti­sas tris die­nas tu­ri­nin­ga pro­gra­ma Klai­pė­do­je bei Ne­rin­go­je džiu­gins ne tik akį, bet ir su­teiks pe­no sie­lai bei min­čiai.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, Klai­ pė­dos me­ras: – Uos­ta­mies­tis va­sa­rą pa­si­tiks skam­biu vers­lo, spor­to ir mu­zi­kos ren­gi­nių akor­du. Pir­mą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį vyks Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų or­ga­ni­ zuo­ja­mas ren­gi­nys, ku­ria­me lau­kia­ me gau­sy­bės sve­čių. Be abe­jo, vie­ na skam­biau­sių šio akor­do na­tų bus džia­zo fes­ti­va­lis, ku­ris šie­met su­ grįž­ta į tri­jų die­nų for­ma­tą. Pir­mą­jį va­sa­ros sa­vait­ga­lį pra­tur­tins ir Tarp­ tau­ti­nei vai­kų gy­ni­mo die­nai skir­ti ren­gi­niai. Džiu­gu, kad gau­sios tu­ris­ tų gru­pės, vie­nos ku­rių pa­grin­di­niu tiks­lu rink­sis džia­zo fes­ti­va­lį, ki­tos – gol­fo tur­ny­rą, tre­čios – vers­lo pa­ro­ dą, tu­rės ga­li­my­bę pa­nir­ti ne į vie­ną, o į vi­są ren­gi­nių jū­rą. Tad nea­be­jo­ ju, jog tie, ku­rie no­ri pra­dė­ti va­sa­ rą skam­biai ir ti­kė­tis, kad tas skam­ be­sys ai­dė­tų au­sy­se bei šir­dy­se vi­są va­sa­rą, ko ge­ro, ge­res­nės vie­tos kaip Klai­pė­da tam ne­ras.

An­ta­nas Vin­kus, Ne­rin­gos me­ras: – Bal­ti­jos pa­jū­rio ink­liu­zu ti­tu­ luo­ja­ma Ne­rin­ga bir­že­lio pir­mą­jį sa­vait­ga­lį kvie­čia į Va­sa­ros se­zo­no pra­džios šven­tę. Tai tar­si vi­sos va­ sa­ros ren­gi­nių pro­gra­mos įžan­ga, to­dėl šis sa­vait­ga­lis džiu­gins įvai­ ria­pu­siš­ka veik­la. Fes­ti­va­lio ati­da­ ry­mą skelbs Kau­no sim­fo­ni­nis or­ kest­ras kar­tu su Lie­tu­vos ope­ros so­lis­tais ir po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos at­li­kė­jais, o sa­vait­ga­lio kul­mi­na­ci­ ja taps Di­dy­sis fes­ti­va­lio kon­cer­ tas. Tra­di­ciš­kai vyks ir ma­žie­siems skir­tas kon­cer­tas, vai­kų rank­dar­bių mu­gė. Sa­vi­val­dy­bės aikš­tė­je bus pri­sta­to­mas Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties kul­tū­ri­nis pa­ vel­das, vyks įvai­rios pa­ro­dos, at­gis Bar­dų skve­ras. Šio­mis die­no­mis kvie­čia­me į Ne­rin­gą už­suk­ti kiek­ vie­ną, ku­ris pa­var­go nuo be­ga­lės dar­bų, mies­to šur­mu­lio, kiek­vie­ ną, ku­ris pa­siil­go tik­ro poil­sio.

Ir­ma Balt­ru­šai­tie­nė, Ne­rin­ gos tu­riz­mo ir vers­lo aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tė, Tarp­tau­ti­nio ak­ty­vių mo­te­rų fo­ru­mo vie­na stei­gė­jų: – Tarp­tau­ti­nis ak­ty­vių mo­te­ rų fo­ru­mas gi­mė 2011 m. spa­ lį po il­ga­me­čio Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties mo­te­rų bend­ra­dar­bia­vi­mo vers­lo, so­cia­ li­niuo­se bei kū­ry­bi­niuo­se pro­jek­ tuo­se. Ni­da ta­po šio fo­ru­mo cent­ ru to­dėl, kad ji – pa­ti tik­riau­sia ir gra­žiau­sia vi­sų tri­jų ša­lių jun­gia­ mo­ji da­lis. 2012-ai­siais sa­vo dar­ bą pra­de­da­me kul­tū­ri­nių mai­nų kon­fe­ren­ci­ja, vyk­sian­čia kar­tu su Ne­rin­gos va­sa­ros pra­džios šven­ te bir­že­lio 1–3 die­no­mis. Penk­ta­ die­nį edu­ka­ci­nė­je kon­fe­ren­ci­jos da­ly­je tri­jų ša­lių mo­te­rys da­ly­sis pa­tir­ti­mi, ko­kie ren­gi­niai trau­ kia tu­ris­tus ir su­tei­kia iš­lie­ka­mą­ ją ver­tę, ska­ti­na kul­tū­ros, pa­vel­do ir tu­riz­mo sek­to­rius. Šeš­ta­die­ nį da­ly­viai pri­sta­tys na­cio­na­li­nių kul­tū­rų ypa­tu­mus. Bus ak­cen­ tuo­ja­ma vie­tos gy­ven­to­jų ta­pa­ty­ bės for­ma­vi­mo ir eko­lo­gi­jos įta­ka tu­riz­mui Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne.

Lau­kia įdo­mi ir at­rak­ty­vi pro­gra­ ma, to­dėl mie­lai kvie­čia­me vi­sus ak­ty­viai da­ly­vau­ti abie­jų die­nų vie­šuo­se ren­gi­niuo­se.

Vik­to­ras Kro­lis, Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius: – Ren­gi­niu „Vers­las. Gol­fas.

Džia­zas“ per­nai įgy­ven­di­no­me se­niai puo­se­lė­tą idė­ją: pa­si­tel­ kus ge­riau­sius uos­ta­mies­čio ren­ gi­nius, kur­ti iš­lie­ka­mą­ją ver­tę, vers­lo at­sto­vams su­ren­giant da­ly­ ki­nius bei in­di­vi­dua­lius vers­lo su­ si­ti­ki­mus. Šie­met mū­sų ren­gi­nių geog­ra­fij­ a dar pla­tes­nė. Lau­kia­me per 500 įmo­nių ir sve­čių iš Lie­tu­ vos, Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės, Suo­mi­ jos, Vo­kie­ti­jos, Mol­do­vos, Ar­mė­ni­ jos, Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Lat­vi­jos ir Ki­ni­jos. Iš jų 5 – ofi­cia­lios val­ džios ir vers­li­nin­kų de­le­ga­ci­jos.

Ge­gu­žės 31-ąją pir­mą­kart Klai­pė­ do­je, „Švy­tu­rio“ are­no­je“, ati­da­ ro­ma vers­lo pa­ro­da, ku­ri su­burs dau­giau nei 100 įmo­nių. Tą pa­čią die­ną čia vyks re­gio­ni­nio tu­riz­mo plėt­rai skir­ta tarp­tau­ti­nė kon­fe­ ren­ci­ja, ku­rio­je ti­ki­ma­si to­kios pat da­ly­vių gau­sos, o bir­že­lio 1-ąją or­ ga­ni­zuo­ja­ma vers­lo kon­tak­tų mu­ gė, ku­ri pri­trauks per 60 vie­tos ir už­sie­nio bend­ro­vių. Vi­są ren­gi­nių cik­lą bir­že­lio 2-ąją vai­ni­kuos Kre­ tin­gos ra­jo­ne ant­rą­kart vyk­sian­tis gol­fo tur­ny­ras Klai­pė­dos pre­ky­ bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų tau­ rei lai­mė­ti.

In­ga Grub­liaus­kie­nė, aso­cia­ ci­jos „Klai­pė­dos džia­zo fes­ti­va­ lis“ pre­zi­den­tė: – Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­ lis – vie­nas di­džiau­sių ne­mo­ka­mų ren­gi­nių vi­so­je ry­ti­nė­je Eu­ro­po­je, sa­vo pub­li­ką nuo­lat sie­kian­tis su­ pa­žin­din­ti su kuo dau­giau pa­sau­lio džia­zo ir world mu­zi­kos žvaigž­džių bei sti­lių. Kai­my­ni­nių ša­lių fes­ti­va­ lių at­sto­vai ne­sle­pia pa­vy­do, kad mū­sų klau­sy­to­jai ga­li iš­girs­ti to­ kias įžy­my­bes kaip Can­dy Dul­fer (Olan­di­ja), Igo­ris But­ma­nas (Ru­ si­ja) ar Ni­ki Ha­ris (JAV) ne­mo­ka­ muo­se kon­cer­tuo­se. Kul­tū­ra ne­tu­ ri bū­ti priei­na­ma tik aukš­tuo­me­nei ar pa­si­tu­rin­tie­siems, ku­rie ga­li sau leis­ti už at­li­kė­jo pa­si­ro­dy­mą su­ mo­kė­ti 100 ar 300 li­tų. Džiau­gia­ mės, kad rė­mė­jų dė­ka klai­pė­die­čiai bei mies­to sve­čiai ga­li mė­gau­tis gur­ma­niš­ka mu­zi­ka, ku­ri iš­lais­ vi­na kū­ry­bin­gu­mą, pa­ke­lia dva­ sią. Daž­nas, nors kar­tą ap­si­lan­kęs Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­ly­je, pa­brė­žia, kad jo me­tu tvy­ro šil­ta, jau­ki at­mos­fe­ra, neį­ti­kė­ti­na, už­ bu­rian­ti au­ra, už­kre­čian­ti grįž­ti ir ki­tą­met. Tad iki pa­si­ma­ty­mo bir­ že­lio 1–3 die­no­mis fes­ti­va­lio kon­ cer­tuo­se Teat­ro aikš­tė­je!

Kalbino Li­na Bie­liaus­kai­tė

3

ŠEŠTADIENIS, gegužės 5, 2012

miestas Vyks­ta pra­ty­bos

Sko­los – sve­ti­mos

Užd­rau­dė pre­kiau­ti

Va­kar pra­si­dė­jo ir pen­kias die­ nas Bal­ti­jos jū­ro­je prie Lie­tu­ vos kran­tų vyks tarp­tau­ti­nės ka­ ri­nės pra­ty­bos „Bal­ti­jos tvir­to­ vė 2012“. Jo­se da­ly­vau­ja ir pen­ki Lie­tu­vos ka­ri­niai lai­vai. Pra­ty­bo­ se to­bu­li­na­mi įgu­lų įgū­džiai jū­ro­ je ma­nev­ruo­ti, šau­dy­ti, iš­mi­nuo­ ti, kon­vo­juo­ti ir su­lai­ky­ti, taip pat ieš­ko­ti ir gel­bė­ti lai­vus.

Grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių tei­ kia­mos pa­slau­gos vis dar pil­do su­kčių ki­še­nes. Į Klai­pė­dos po­ li­ci­ją krei­pė­si 1992 me­tais gi­ męs vai­ki­nas. Jis ti­ki­no su­lau­ kęs vie­nos grei­tų­jų pa­sko­lų įmo­ nės pre­ten­zi­jų dėl ne­mo­ka­mos 2006 li­tų pa­sko­los. Kaž­kas 1750 li­tų kre­di­tą paė­mė ir 1963 me­ tais gi­mu­sios mo­ters var­du.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba Nau­jo­ jo tur­gaus pre­kei­vei už­drau­dė pre­kiau­ti švie­žio­mis kiau­lie­nos deš­re­lė­mis. Pas ją ras­ta 2,9 ki­ log­ra­mo šių ga­mi­nių be ženk­ li­ni­mo rek­vi­zi­tų. Pre­kei­vė ne­ pa­tei­kė ir įsi­gi­ji­mo do­ku­men­tų.

Pa­žei­di­mas nu­sta­ty­tas ti­riant var­to­to­jo skun­dą.

Pa­leng­vins gy­ve­ni­mą imig­ran­tams

Ug­nia­ge­siai. Šeš­ta­die­nį 14 val. ug­nia­ ge­siai prie pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ ro, esan­čio Tai­kos pr. 61, pa­mi­nės gais­ rų ser­gė­to­jo Šv. Flo­ri­jo­no die­ną. Ren­gi­ ny­je mies­tie­čiai ga­lės ap­žiū­rė­ti gais­ri­ nius au­to­mo­bi­l ius, įvai­r ią gel­bė­ji­mo įran­gą, ste­bė­t i ug­n ia­ge­sių gel­bė­to­jų pa­si­ro­dy­mus.

Nuo šiol uos­ta­mies­ ty­je gy­ve­nan­tiems ki­ta­tau­čiams bus leng­viau su­si­gau­dy­ ti bei pri­tap­ti mū­sų ša­ly­je. Juos ne­mo­ ka­mai kon­sul­tuos spe­cia­lis­tai.

Klau­sa. Nuo pir­ma­die­nio iki penk­ta­ die­nio „Eu­ro­vais­ti­nė­je“, esan­čio­je Man­ to g. 44/Lietuvininkų a. 2, vyks ak­ci­ja „Ge­ros klau­sos die­nos“. Klai­pė­die­čiai tu­rės pui­kią pro­gą pa­si­tik­rin­ti klau­są pa­žan­giau­sio­mis klau­sos tech­no­lo­gi­ jo­mis. Iš anks­to už­si­re­g ist­ra­vu­siems bus su­teik­ta ir pro­fe­sio­na­li spe­cia­lis­ tų kon­sul­ta­ci­ja. Re­g ist­r uo­t is ga­l i­ma tel. 8 (46) 412446 ar­ba mi­nė­to­je „Eu­ro­ vais­t i­nė­je“ pirmadieniais–penktadie­ niais nuo 8 iki 20 val., šeš­ta­die­niais – nuo 10 iki 18 val., sek­ma­die­niais – nuo 10 iki 17 val.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Va­kar ati­da­ry­tas In­fo­cent­ras mig­ ran­tams Klai­pė­do­je, ku­rį įkū­rė Lie­ tu­vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­ja.

Cent­re ne­mo­ka­mai bus kon­sul­tuo­ ja­mi už­sie­nio ša­lių pi­lie­čiai, tu­rin­ tys lei­di­mą lai­ki­nai ar­ba nuo­lat gy­ ven­ti Lie­tu­vo­je.

Bu­vu­sio Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos ge­ ne­ra­li­nio kon­su­la­to pa­tal­po­se įsi­ kū­ru­sia­me cent­re dirbs ke­tu­ri dar­ buo­to­jai.

Kaip paaiš­ki­no In­fo­cent­ro mig­ ran­tams Klai­pė­do­je di­rek­to­rė Ma­ ri­na Po­po­va, už­sie­nie­čiams bus or­ga­ni­zuo­ja­mi ne­mo­ka­mi lie­tu­vių kal­bos kur­sai, tei­kia­mos so­cia­li­nės ir ju­ri­di­nės kon­sul­ta­ci­jos.

Imig­ran­tams taip pat iš bet ku­ rios kal­bos į lie­tu­vių bus ver­čia­mi do­ku­men­tai. Jie bus kon­sul­tuo­ja­mi žmo­gaus tei­sių, dar­bo tei­sės klau­ si­mais.

Mig­ran­tų pro­gra­mos koor­di­na­ to­rė Ie­va Nar­ke­liū­nai­tė pa­ste­bi, kad sve­tim­tau­čiams ne­re­tai dėl adap­ ta­ci­jos ky­la psi­cho­lo­gi­nių pro­ble­ mų. Tad pri­rei­kus bus pa­de­da­ma iš­spręs­ti ir šias bė­das.

Dau­ge­lis mig­ran­tų pre­ten­duo­ ja gau­ti nuo­la­ti­nį lei­di­mą gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, tad jiems bū­ti­nos Kons­ ti­tu­ci­jos ži­nios.

Pa­sak I.Nar­ke­liū­nai­tės, įkū­rus pa­na­šų cent­rą Vil­niu­je pa­ste­bė­

Dienos telegrafas

Pagalba: In­fo­cent­rą mig­ran­tams Klai­pė­do­je įkū­rė Lie­tu­vos Rau­do­no­jo Kry­žiaus drau­gi­ja.

Kon­fe­ren­ci­ja. Lie­t u­vos mar­ke­t in­go aso­cia­ci­ja (Li­M A) kvie­čia į tra­d i­ci­nę mar­ke­t in­go spe­cia­l is­t ų kon­fe­ren­ci­ją Li­M A DAY KLAI­PĖ­DA. Jos me­tu bus kal­ba­ma apie vers­lą už­sie­ny­je ir jo plėt­rą. Ren­gi­nys vyks ge­gu­žės 17 die­ ną 12.30 val. vieš­bu­t y­je, esan­čia­me Nau­jo­jo So­do gat­vė 1A.

Per šią sa­vai­tę įvai­ riais klau­si­mais uos­ ta­mies­ty­je jau spė­ta pa­dė­ti 50-čiai in­te­re­ san­tų. ta, kad imig­ran­tai su­si­du­ria dar su vie­na pro­ble­ma – Lie­tu­va ne­pri­ pa­žįs­ta kai ku­rių ki­tų ša­lių aukš­ tų­jų moks­lų bai­gi­mo do­ku­men­tų.

Tad cent­ro dar­buo­to­jai ki­ta­tau­ čiams pa­dės su­si­gau­dy­ti dar­bo rin­ko­je.

M.Po­po­va pa­si­džiau­gė, kad per šią sa­vai­tę įvai­riais klau­si­mais uos­ ta­mies­ty­je jau spė­ta pa­dė­ti 50-čiai in­te­re­san­tų. Ne­ma­žai jų pa­gei­da­vo mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos.

Pas­kai­čiuo­ta, kad Klai­pė­do­je gy­ ve­na per 4 tūkst. mig­ran­tų. Dau­ giau­sia jų yra at­vy­kę iš Ru­si­jos Fe­ de­ra­ci­jos, Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos, Ar­mė­ni­jos, Ka­zachs­ta­no.

Per­nai va­sa­rį pa­na­šus kon­sul­ ta­ci­nis cent­ras imig­ran­tams bu­

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­ pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė An­ta­n i­na Juš­ kie­nė (g. 1932 m.), Na­dež­da Ko­les­n ik (g. 1940 m.), Vy­tau­tas Ški­me­lis (g. 1954 m.), Ja­ni­na Au­ry­lie­nė (g. 1958 m.), Ve­ra Fi­li­po­va (g. 1959 m.).

Pas­kir­tis: In­fo­cent­re mig­ran­tams bus tei­kia­mos įvai­ros ne­mo­ka­mos

pa­slau­gos.

vo įkur­tas Vil­niu­je. Jis gy­vuos iki bir­že­lio pa­bai­gos. Kaip paaiš­ki­ no I.Nar­ke­liū­nai­tė, at­li­kus ty­ri­mą pa­paiš­kė­jo, kad pa­na­šaus cent­ro trūks­ta uos­ta­mies­ty­je, kur įsi­kū­ rę ne­ma­žai imig­ran­tų. Tad su­lau­ kus fi­nan­sa­vi­mo iš ES bei pra­plė­tus

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

siū­lo­mų pa­slau­gų spekt­rą pa­na­šus cent­ras įkur­tas Klai­pė­do­je.

Ne­mo­ka­ma pa­gal­ba mig­ran­tams uos­ta­mies­ty­je bus tei­kia­ma iki ki­tų me­tų bir­že­lio pa­bai­gos. Ta­čiau ti­ ki­ma­si, jog ga­vus pa­pil­do­mą fi­nan­ sa­vi­mą jo veik­la bus pra­tęs­ta.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Bo­ris Mu­raš­kin, Sta­sys Žu­tau­tas, Gied­ rius Ta­mo­šaus­kas, Na­dež­da Ko­les­nik, An­ta­nas Či­žas, Ka­zys Riep­šas, An­ta­ni­ na Juš­kie­nė, Ma­ri­ja Kho­tyn.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 47 iš­kvie­ti­mų.

Pa­jū­ry­je pa­mirš­ta rink­lia­vą 1

„Sto­vos skai­t ik­l iai įreng­ti, ženk­lai apie mo­ka­mas aikš­te­les taip pat. In­for­ ma­ci­ja bu­vo skel­bia­ma ir ži­niask­ lai­do­je. Jos tik­rai ne­trū­ko“, – įsi­ ti­ki­nęs G.Ne­niš­kis.

Jis pa­sa­ko­jo, kad kol kas pa­jū­ry­ je mi­ni­ma­liai kont­ro­liuo­ja­ma, ar klai­pė­die­čiai su­si­mo­ka rink­lia­vą už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą, bet pa­ žei­di­mų nu­sta­to­ma daug. Atei­ty­je kont­ro­lė griež­tės. „Žmo­nės ne­mėgs­ta mo­kė­ti mo­ kes­čių. Kai pa­klau­si, ko­dėl to ne­ pa­da­rė, at­si­ran­da įvai­rių prie­žas­ čių“, – tei­gė di­rek­to­rius.

In­for­ma­ci­ja Klai­pė­do­je už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­

Rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­

mą pa­jū­ry­je rei­kia mo­kė­ti kiek­vie­ną die­ną nuo 10 iki 20 val.

mą pa­jū­ry­je Klai­pė­do­je ren­ka­ma nuo ge­gu­žės 1 iki rug­sė­jo 30 die­nos.

Pu­sant­ros va­lan­dos kai­nuos 1 li­tą.

Nuo ge­gu­žės 1 die­nos rink­lia­va už

Rink­lia­va ren­ka­ma še­šio­se aikš­te­

au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kas­dien nuo 7 iki 21 val. ren­ka­ma ir Ne­rin­go­je. Tai da­ro­ma iki rug­sė­jo 30 die­nos.

lė­se: Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je prie mo­ lo ir prieš bu­vu­sią se­niū­ni­ją, Ant­ro­ jo­je Meln­ra­gė­je, neį­ga­lių­jų plia­že, Gi­ ru­liuo­se prieš kal­ną ir prie sto­vyk­los „Pa­sa­ka“.

Pa­lan­go­je rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių

sto­vė­ji­mą ren­ka­ma nuo bir­že­lio 1 iki rugp­jū­čio 31 die­nos vi­są pa­rą.

Tvar­ka: pa­jū­rio aikš­te­lė­se už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą va­sa­ros se­zo­no

me­tu rei­kia mo­kė­ti nuo ry­to 10 iki va­k a­ro 8 val.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

šeštadienis, gegužės 5, 2012

miestas

Mi­si­ja – ves­ti į dar­ną 1

„Kai kal­ba­me apie emig­ ra­ci­ją, ši­tą pro­ce­są su­ siau­ri­na­me iki eko­no­mi­nių są­vo­ kų. Ma­ny­čiau, kad eko­no­mi­niai pra­ra­di­mai šiuo at­ve­ju ne­pa­ly­gin­ ti men­kes­ni, nei dva­si­nė ne­tek­tis.

Juk vai­kai, jau­nes­nio­ji kar­ta po to neat­si­gau­na la­bai il­gai, ir tai jiems pa­da­ro di­de­lę ža­lą. Ko ge­ro, dėl to ken­čia ir pa­tys tė­vai“, – tei­gė G.Nau­sė­da.

Vil­ma Ma­žei­kie­nė Psi­cho­lo­gė

K

Išk­reip­tas vaiz­das

Bu­vu­si il­ga­me­tė Klai­pė­dos kū­di­kių na­mų vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Ire­na Ge­ ny­tė, pri­si­min­da­ma sa­vo ma­mą, kal­ bė­jo: „Ne­pa­žįs­tu pui­kes­nio žmo­gaus, nei ma­no ma­ma. Ji spin­du­lia­vo ra­ my­be, kant­ry­be. Ma­no tė­vų šei­mo­ je bu­vo di­de­lė dar­na. Ma­ma ir tu­rė­tų bū­ti tik­ras kel­ro­dis. Ji ir ne­kal­bė­da­ ma, net ne­by­liai tu­rė­tų ves­ti vai­ką per pa­sau­lį ir jį ap­sau­go­ti“.

Gy­dy­to­ja pri­pa­ži­no, kad il­gus me­tus va­do­va­vo įstai­gai, ku­rio­je mo­ti­nos vaiz­das iš­kreip­tas. „Ant­ra ver­tus, ma­nau, jos – tik­ ros varg­šės. Gal gy­ve­ni­mas taip lė­ mė, kad nuė­jo šun­ke­liais, gal pro­ tė­viai nu­lė­mė jų li­ki­mą. Be abe­jo, jos pa­ti­ria di­de­lius nuo­sto­lius, ne­ ma­ty­da­mos, nei kaip au­ga jų vai­kai, nei ko­kius džiaugs­mus ar skaus­ mus pa­ti­ria“, – tvir­ti­no I.Ge­ny­tė.

Teat­ro pra­džia

Klai­pė­die­tis teat­ra­las Pet­ras Biels­ kis sa­kė, kad tarp tų žmo­nių, ku­rie užau­go šei­mo­se ir tu­rė­jo my­lin­čią ma­mą, ir tarp tų, ku­rie au­go glo­ bos na­muo­se, skir­tu­mas yra mir­ ti­nas. Žmo­gus juk ne­ga­li aug­ti in­ ku­ba­to­riu­je. „Jei ne ma­ma, gy­vu­liu­kas bū­ čiau bu­vęs. Vieš­pa­tie, jei ma­mos ne­tu­rė­čiau, man vi­so pa­sau­lio nėr.

O kas man jį duos? Kas at­jaus, pa­ guos, kas su­teiks džiaugs­mą? Vi­si mo­ra­li­niai da­ly­kai juk atė­jo iš ma­ mos“, – ne­slė­pė P.Biels­kis. Ži­no­mas teat­ra­las pa­sa­ko­jo, kad jo ma­ma ne­tu­rė­jo iš­si­la­vi­ni­mo, bet bu­vo pui­ki kai­mo gies­mi­nin­kė. „Ji yra vi­so ma­no ke­lio, ma­no teat­ro pra­džia, po­trau­kis į me­nus atė­jo iš ma­mos. Ma­no ma­ma tu­rė­ jo la­bai ge­rą bal­są, gie­do­da­vo vi­ sas že­mai­tiš­kas gies­mes. Ji išug­ dė po­žiū­rį į dar­bą, į gy­ve­ni­mą, į baž­ny­čią. Vis­kas, ką ge­ro esu ga­ vęs, esu ga­vęs iš ma­mos“, – tvir­ ti­no P.Biels­kis.

Klai­pė­dos S.Da­cho mo­kyk­los di­rek­to­rė Ele­na Bla­žie­nė užau­go 6 vai­kų šei­mo­je (E.Bla­žie­nė – po­li­ti­

Komentaras

Metamorfozė: atšiauriu charakteriu pagarsėjęs

Įžvalga: verslininkas S.Jokužys mano, kad mama

Andriaus Burbos nuotr.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

V.Lekevičius, kalbėdamas apie mamą, susigraudina.

ko Vy­tau­to Šus­taus­ko se­suo). Pa­ sa­ko­da­ma apie sa­vo ma­mą, ji taip pat kal­bė­jo tik šil­čiau­sius žo­džius. „Nė vie­nas vai­kas nė­ra pa­sa­kęs, kad ma­ma ma­ne ma­žiau my­lė­jo. Ši­to ne­bu­vo, vi­si – ir vai­kai, ir anū­ kai – jai bu­vo la­bai svar­būs. Ir mes vi­si še­ši tar­pu­sa­vy­je nie­ka­da ne­sa­ me su­si­py­kę, tai ir­gi tė­vu­kų nuo­ pel­nas“, – ti­ki­no E.Bla­žie­nė.

svarbesnė už tėvynę ir religiją.

nių kai­muo­se te­bu­vo, ku­rie kny­gas skai­tė. Ma­ma bu­vo siu­vė­ja, o lais­ va­lai­kiu skai­ty­da­vo. Kai nuė­jau į mo­kyk­lą, jau mo­kė­jau skai­ty­ti ir ra­šy­ti“, – pa­sa­ko­jo D.Var­ka­lis.

Ma­mos dė­ka na­mie vi­sa­da bū­da­ vo daug vi­so­kių žur­na­lų, o po­ka­ry – drau­džia­mos li­te­ra­tū­ros. „Bū­tent

Neį­kai­no­ja­mas pa­li­ki­mas

Spaus­tu­vi­nin­kas Sau­lius Jo­ku­žys tei­gė, jog jo ma­ma jį iš­mo­kė vi­suo­ me­niš­ku­mo, kad rei­kia gy­ven­ti ne tik sau, iš­mok­ti da­ly­tis, ne­bū­ti sa­ va­nau­džiui. S.Jo­ku­žio ma­ma bu­vo ak­ty­vis­tė, vi­suo­me­ni­nin­kė, gar­saus Klai­pė­dos cho­ro il­ga­me­tė se­niū­nė. „Ma­ma yra šven­čiau­sia, kas tik ga­ li bū­ti, tik po to – vi­sa ki­ta. Ji šven­ čiau nei tė­vy­nė, nei re­li­gi­ja. Ir vi­sa tai su­pran­ti tik kai su­bręs­ti. Kai at­ si­me­na­me, kiek mes ma­mas esa­me skau­di­nę, ne­pel­ny­tai jas nu­kan­ki­nę sa­vo poel­giais, veiks­mais, žo­džiais, tik po to su­vo­kia­me, kad tu­ri­me tik vie­ną ma­mą“, – ti­ki­no S.Jo­ku­žys.

Vi­suo­me­ni­nin­kas ir mu­zie­ji­nin­ kas Dio­ny­zas Var­ka­lis apie sa­vo ma­mą sa­kė, kad ji bu­vo la­bai ap­si­ skai­čiu­si ir mei­lė kny­goms bei li­te­ ra­tū­rai pa­vel­dė­ta iš jos. „Ma­no ma­ma skai­tė la­bai daug kny­gų, tarp jų aš užau­gau, ir tai dė­ ka ma­mos. Prieš­ka­ry ne­daug žmo­

Pet­ras Biels­kis:

Vieš­pa­tie, jei ma­ mos ne­tu­rė­čiau, man vi­so pa­saulio nėr. tai pa­dė­jo su­pras­ti oku­pan­tų bru­ ka­mą me­lą“, – ti­ki­no D.Var­ka­lis.

Grau­di te­ma

Klai­pė­die­tis ak­to­rius Vy­tau­tas Paukš­tė pa­sa­ko­jo, jog svar­bes­ nio žmo­gaus gy­ve­ni­me nei ma­ma neeg­zis­ta­vo, nors il­gą lai­ką bu­vo nuo jos at­skir­tas.

„Apie ma­mą – la­bai grau­di te­ma.

Jos vaiz­das vi­są lai­ką – min­ty­se, jos kal­bė­ji­mas, jos auk­lė­ji­mas, jos mo­ ky­mas, kaip rei­kia gy­ven­ti, li­ko vi­ sam gy­ve­ni­mui. Ir nie­ko bran­ges­ nio aš tur­būt ne­tu­riu, iš­sky­rus sa­vo se­sę, ku­ri tam tik­ru mo­men­tu pe­ rė­mė ir mo­ti­nos, ir tė­vo vaid­me­nį“, – kal­bė­jo V.Paukš­tė.

Gar­sus ak­to­rius ti­ki­na ir da­bar pri­si­me­nan­tis ma­mos kal­bas, jos pa­mo­ky­mus, ga­min­tą mais­tą, jos aša­ras. „Ats­kir­ti mes bu­vo­me po­ka­rio me­tais. Bu­vo atim­ti na­mai ir šei­ma iš­blaš­ky­ta. Ma­ma la­bai re­tai at­va­ žiuo­da­vo į kai­mą, kur gy­ve­nau. At­ vež­da­vo do­va­nė­lių, par­duo­da­vu­si tai, kas jai dar bu­vo li­kę iš tų lai­kų.

Pa­verk­da­vo­me, paa­ša­ro­da­vo­me ir iš­si­skirs­ty­da­vo­me. O ką gi da­ry­si?“ – ne­slė­pė V.Paukš­tė.

Bu­vęs fut­bo­lo klu­bo „At­lan­tas“ va­do­vas Va­cys Le­ke­vi­čius, pa­klaus­ tas apie ma­mą, taip pat pri­pa­ži­no, kad jam tai ir­gi la­bai skau­di te­ma. „Ma­no ma­ma mi­rė, kai bu­vau vos dve­jų su pu­se me­tų. Au­gau su pa­mo­te, nie­kam ne­lin­kė­čiau to­kio li­ki­mo. Ma­ma yra la­bai di­de­lė ver­ ty­bė. Ji for­muo­ja vai­ką, ji duo­da neį­kai­no­ja­mus da­ly­kus, ku­rie iš­ lie­ka vi­sam gy­ve­ni­mui“, – tvir­ti­ no V.Le­ke­vi­čius.

Mo­ti­nos die­na – kas­dien

Dar vie­na Klai­pė­do­je au­gu­si ak­to­rė Gra­ži­na Ba­lan­dy­tė apie sa­vo ma­mą

o­kią įta­ką mo­ti­na tu­ri vai­ kui, re­g is, pa­pras­tas klau­ si­mas, bet kar­tu ir su­dė­tin­ gas. Ma­ma la­bai svar­bus žmo­g us kū­d i­k iui nuo pat gi­m i­mo.

Ypač fi­zi­nis kon­tak­tas su ma­ma. Per šį san­ty­kį vai­kas su­pran­ta, kaip pa­sau­lis jį prii­ma. Ka­dan­gi pir­mai­siais vai­ko gy­ ve­ni­mo me­tais for­muo­ja­si to­ta­lus pa­ si­ti­kė­ji­mas ap­lin­ka, ma­mos bu­vi­mas ga­ran­t uo­ja vai­ko psi­cho­lo­g i­n į sau­ gu­mą jo­je. Kai vai­kui gi­mus nė­ra ša­ lia ma­mos, bet – ki­ti žmo­nės, jie ne­ga­li pa­keis­t i to, ką ga­l i duo­t i mo­t i­na. Vai­ kys­tė be ma­mos ne­reiš­kia, kad žmo­ gus pa­smerk­tas bū­ti ne­lai­min­gas, čia la­bai daug pri­klau­so nuo pa­ties žmo­ gaus. Jei­gu jis pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę už sa­ve, kad pa­ts tu­ri iš­si­spręs­ti sa­vo pro­ ble­mas, ne­kal­ti­nant už ne­sėk­mes ki­tų, tuo­met jis sui­ma gy­ve­ni­mą į sa­vo ran­ kas ir kryp­tin­gai for­muo­ja sa­vo as­me­ ny­bę. Ta­da išau­ga la­bai stip­r ūs žmo­ nės. Bet at­si­ran­da ir toks su­vo­k i­mas, kai žmo­gus pa­jun­ta tuos sa­vo komp­ lek­sus, at­si­neš­tus iš vai­kys­tės, au­gus be ma­mos, ir jei dėl to ima kal­tin­ti ap­ lin­ką, be abe­jo, jis for­muo­ja sa­ve kaip ne­lai­min­gą žmo­gų.

kal­bė­jo kaip apie gy­ve­ni­mo do­va­ną.

Ir nors ma­ma jau se­niai mi­ru­si, ar­ tis­tė su ja min­ty­se kal­ba­si kas­dien. „Ji gy­ve­no dėl ma­nęs, aš – dėl jos.

Jai bu­vo la­bai svar­bu, kad bū­čiau ge­ra ar­tis­tė, kad ge­rai vai­din­čiau. Jai sky­ riau vi­sus spek­tak­lius, sa­vo vaid­me­ nis. Ji man ati­da­vė vi­są gy­ve­ni­mą“, – at­vi­ra­vo G.Ba­lan­dy­tė.

O štai vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą ma­ mai pa­sta­ruo­sius še­še­rius me­tus au­ko­ja klai­pė­die­tis me­di­kas Pra­ gied­ru­lis Ve­lič­ka. Liūd­nai juo­kau­ jan­tis, kad vis­ką tur­būt rei­kės su­ ra­šy­ti į kny­gą. „Jau še­še­rius me­tus slau­gau ma­ mą, at­si­sa­kiau di­džio­sios da­lies sa­ vo dar­bų. Esu vie­nin­te­lis sū­nus.

Išė­jo taip, kad gy­ve­ni­mo ra­tas ap­ si­su­ko ir da­bar esu prie li­go­tos ma­ mos“, – tei­gė P.Ve­lič­ka.

Gy­dy­to­jas ti­ki­no iš­gy­ve­nan­tis dar vie­ną gy­ve­ni­mo pa­tir­tį. Esą lig tol ne­ži­no­jo, kas yra slau­ga, kol pa­ ts su tuo ne­su­si­dū­rė. „Ne­tu­riu pa­si­rin­ki­mo. Da­bar vėl kar­tu su ma­ma esa­me su­riš­ti sa­ vo­tiš­ka virkš­te­le. Mo­ti­nos die­ ną čia mes vos ne kiek­vie­ną die­ną šven­čia­me, nes kiek­vie­na iš­gy­ven­ ta die­na yra mū­sų bend­ro gy­ve­ni­ mo“, – tei­gė P.Ve­lič­ka.

5

ŠEŠTADIENIS, gegužės 5, 2012

šeštadienio interviu

Pas­to­rius su Jė­zu­mi su­si­ti­ko ne baž­ny­čio­je

T

Kai su­pra­ tau, koks esu pri­vi­ le­gi­juo­tas, kad ga­liu ki­tam pa­ dė­ti, pra­dė­ jau dė­ko­ ti Die­vui už tai, kad ne man rei­kia pa­gal­bos.

i­kė­ji­mas yra la­bai pra­ ktiš­kas. Kai žmo­gus, su­ vok­da­mas sa­vo nuo­ dė­min­gu­mą, krei­pia­si į Die­vą, su­si­tin­ka su juo. Tai vyks­ta net su tuo žmo­gu­mi, ku­ris su baž­ ny­čia nė­ra tu­rė­jęs nie­ko bend­ra. Aš ne­vaikš­čio­jau į baž­ny­čią, kai su­si­ ti­kau su Jė­zu­mi“, – at­vi­ru­mu pri­ bloš­kia Mies­to baž­ny­čios pa­sto­rius Sau­lius Ka­ro­sas. Ži­nia apie pen­kio­ lik­tus me­tus Klai­pė­do­je vei­kian­čią Mies­to baž­ny­čią ir jos dva­si­nį ved­lį sklin­da iš lū­pų į lū­pas. Kas su­si­dū­ rė – džiau­gia­si, kas ne­ži­no – ver­ti­ na įta­riai.

Lai­ma Šve­dai­tė l.svedaite@kl.lt

– Pas­to­riau, paaiš­kin­ki­te klai­ pė­die­čiams, kas ta Mies­to baž­ ny­čia?

– Mies­to baž­ny­čia yra krikš­čio­niš­ ka, evan­ge­liš­ka, ar­ba, kaip liau­ dis sa­ko, – pro­tes­tan­tiš­ka baž­ny­ čia. Kaip ir dau­ge­lį baž­ny­čių, mus vie­ni­ja ti­kė­ji­mas Jė­zu­mi Kris­tu­mi, ti­kė­ji­mo pra­kti­ka bei mal­dos gy­ve­ ni­mas.

Sup­ran­ta­me, kad baž­ny­čia tai ne pa­sta­tas, o žmo­nės. Šven­tas Raš­tas mo­ko, kad Vieš­pats sta­to baž­ny­čią iš gy­vų ak­me­nų, kad kiek­vie­nas ti­ kin­ty­sis yra kaip gy­vas ak­muo.

Mū­sų bend­ruo­me­nė la­bai ak­ty­ vi. Ren­gia­me kon­fe­ren­ci­jas, se­mi­ na­rus, mo­ky­mus jau­ni­mui, taip pat sto­vyk­las vai­kams ir suau­gu­ sie­siems.

Nuos­ta­ta: pa­sto­rius S.Ka­ro­sas sten­gia­si gy­ven­ti Die­vo aki­vaiz­do­je, o ne žmo­nių bai­mė­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Ar di­de­lė jū­sų bend­ruo­me­nė?

– Apie 200 žmo­nių nuo­lat lan­ko pa­mal­das, da­ly­vau­ja baž­ny­čios gy­ ve­ni­me. Sup­ran­ta­me, kad krikš­čio­ nio gy­ve­ni­mas nė­ra tik sek­ma­die­ni­ nis, kad jis tę­sia­si nuo pir­ma­die­nio iki sek­ma­die­nio – šei­mo­je, gat­vė­je, dar­be – vi­sur.

– Jūs, net ir bū­da­mas pa­sto­rius, ge­rai su­pran­ta­te, koks yra gy­ ve­ni­mas šei­mo­je?

– Taip, su žmo­na Su­san­na – ji šve­ dė – tu­ri­me tris vai­kus. Vy­riau­sia­ jam, Eri­kui, da­bar de­vy­ne­ri, Eu­ni­ kei – sep­ty­ne­ri, o ma­ža­jai Mi­ran­dai – dve­ji.

– Kaip su­si­pa­ži­no­te su žmo­ na?

– Su­si­pa­ži­no­me Vo­kie­ti­jo­je, krikš­ čio­niš­ka­me teat­re, kur abu dir­bo­me.

Tuo­met man bu­vo 24 me­tai. Mes ke­lia­vo­me po Eu­ro­pą, pa­skui at­vy­ ko­me mo­ky­tis į Klai­pė­dą – aš tęs­ ti stu­di­jų LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ ver­si­te­te, žmo­na taip pat čia įsto­jo.

Ji bai­gė stu­di­jas LCC, po to mo­kė­si Šve­di­jo­je, o da­bar LCC dės­to ang­lų kal­bą. Net­ru­kus mes švę­si­me 15-os san­tuo­ki­nio gy­ve­ni­mo šven­tę.

– Ar as­me­ni­nė šei­my­ni­nio gy­ ve­ni­mo pa­tir­tis jū­sų, kaip pa­ sto­riaus, veik­lo­je yra pliu­sas?

– Žmo­gus, pa­skai­tęs apie san­ ty­kius li­te­ra­tū­ro­je, ga­li sėk­min­ gai pa­si­nau­do­ti to­mis ži­nio­mis.

Bet nau­din­ga pa­mė­gin­ti ir pa­čiam.

Pa­tir­tis as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me su­ tei­kia mo­ra­li­nio au­to­ri­te­to. Ne tai, kad mąs­ty­čiau, jog rei­kia bū­ti pa­ vyz­džiu.

Mes su žmo­na pen­kio­li­ka me­ tų mo­ko­mės – kas­dien skai­to­me

Šei­ma: S.Ka­ro­sas su bran­giau­siais žmo­nė­mis – žmo­na Su­san­na, vai­kais Eu­ni­ke, Mi­ran­da ir Eri­ku.

kny­gas, kar­tais pa­tys ve­da­me se­ mi­na­rus.

Aš­tuo­ne­rius me­tus ren­gia­me va­ di­na­muo­sius ro­man­tiš­kus ran­de­ vu, ku­rių me­tu su­tuok­ti­nių po­ros kur nors iš­va­žiuo­ja dviem die­noms pa­bū­ti kar­tu. Taip gi­mė se­mi­na­ras „Per juo­kus į ge­res­nę san­tuo­ką“, ku­rį nuo šių me­tų pra­džios ren­gia­ me ir mies­to bend­ruo­me­nei.

Aš šei­mą su­pran­tu kaip so­dą: ne­ pa­sė­si – ne­pjau­si, neiš­ra­vė­si – ne­ si­džiaug­si. Tai rei­ka­lau­ja nuo­la­ti­ nio dar­bo, bet vai­sius – pa­gar­ba, at­lei­di­mas, su­si­tai­ky­mas, tar­na­ vi­mas vie­nas ki­tam – la­bai sal­dus.

– Pas­to­rius jau sa­vai­me yra au­ to­ri­te­tas baž­ny­čios bend­ruo­ me­nei. Be abe­jo, ji jus ste­bi.

Koks jaus­mas gy­ven­ti tar­si po di­di­na­muo­ju stik­lu?

– Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, jog esu vi­siš­ kai lais­vas nuo žmo­nių nuo­mo­nių, bet la­biau sten­giuo­si gy­ven­ti Die­ vo aki­vaiz­do­je, o ne žmo­nių bai­ mė­je. Vi­suo­met vie­ni liaup­si­na, ki­ti – kri­ti­kuo­ja tuos, ku­rie la­biau ma­ to­mi. Sten­giuo­si iš­tir­ti sa­vo są­ži­nę, ne­da­ry­ti komp­ro­mi­sų su tie­sa. Bet, kaip šian­dien vie­nas drau­gas pa­sa­ kė, ti­kė­ji­mas yra tik ėji­mas. Tai­gi, nuo­lat mo­kau­si.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Nuo ko pra­si­dė­jo jū­sų ėji­mas pa­sto­rys­tės link?

– Aš sep­ty­nio­li­kos me­tų pa­ty­riau gy­vą Kris­tų, są­ži­nės ap­va­ly­mą.

Man bu­vo nau­jie­na, kad jau­nas žmo­gus ga­li bend­rau­ti su Die­vu, kad jis yra gy­vas. Pa­ty­riau keis­tą su­vo­ki­mą: tar­si ne­tu­rė­jau gy­ve­ni­ mo, o da­bar jį tu­riu.

Nep­la­na­vau bū­ti dva­si­nin­kas, bet kaž­kaip at­si­tik­da­vo, kad tai ten, tai čia pa­pra­šy­da­vo pa­si­da­ly­ ti Die­vo žo­džiu. Vis at­si­dur­da­vau to­kio­se vie­tos, kur tek­da­vo va­do­ vau­ti bū­re­liui žmo­nių, daug sa­va­ no­riau­da­vau, tu­rė­jau no­rą pa­dė­ ti žmo­nėms.

– Ar dva­si­nin­kui pa­kan­ka pa­ šau­ki­mo, ar ne ma­žiau svar­bus iš­si­la­vi­ni­mas?

– Jei­gu stu­di­jos pa­de­da su­pras­ti žmo­gų ir jį my­lė­ti, tai la­bai ge­rai. Žmo­nėms ma­žai rū­pi, kiek tu ži­nai, kol jie ne­ži­no, kad jie tau rū­pi.

Vis dėl­to esu la­bai stip­rus iš­si­la­ vi­ni­mo pro­pa­guo­to­jas. Aš pa­ts po stu­di­jų LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ ver­si­te­te dar bai­giau pro­tes­tan­ tų se­mi­na­ri­ją Ame­ri­ko­je, Me­ri­len­ do vals­ti­jo­je.

Be ga­lo no­riu to­liau mo­ky­tis.

Bet kol kas vai­kai dar ma­žiu­kai,

o stu­di­joms pra­tęs­ti rei­kia ir lai­ ko, ir pi­ni­gų.

– Ke­liau­ja­te po vi­są pa­sau­ lį, šei­mo­je lais­vai bend­rau­ja­te šve­dų, ang­lų kal­bo­mis, bet, at­ ro­do, gi­liai įlei­do­te šak­nis Klai­ pė­do­je. Ko­dėl?

– Man pa­tin­ka čia. Tu­ri­me daug drau­gų, la­bai gra­žus mies­tas. No­ rė­čiau, kad ir ma­no vai­kai gy­ven­tų Klai­pė­do­je. Drau­giš­ko­je Klai­pė­do­je.

And­rius Ma­mon­to­vas kaž­ka­da sa­ kė, kad tą mū­sų Lie­tu­vą vis grio­vė ir grio­vė. Jau lyg pa­sta­to, sto­gą no­rim dė­ti, ir vėl nu­griau­na. Gal ir ven­ giau va­žiuo­ti, pa­vyz­džiui, į Ang­li­ ją – ten na­mas pa­sta­ty­tas. Bet man no­ri­si sta­ty­ti.

Vie­na ma­no idė­jų yra kal­bė­ti apie va­do­va­vi­mą, pro­pa­guo­ti ša­ ly­je krikš­čio­niš­ką ly­de­rys­tės mo­ de­lį, kur va­do­vas – tar­nas. Mes jau dve­jus me­tus iš ei­lės Klai­pė­do­je ren­gė­me Pa­sau­li­nę ly­de­rys­tės kon­ fe­ren­ci­ją, kur pa­sau­li­nio ly­gio kal­ bė­to­jai – vers­li­nin­kai, dva­si­nin­kai, aka­de­mi­kai – mo­ko apie va­do­va­ vi­mą. Šiais me­tais kon­fe­ren­ci­ja jau vyks ir Vil­niu­je.

– Vi­sus tuos no­rus sun­ku bū­ tų įgy­ven­din­ti, jei ne­pa­lai­ky­tų

žmo­na. Kaip jai pa­vy­ko pri­si­ tai­ky­ti čia?

– Ne vi­sa­da leng­va bu­vo. Nors nie­ ka­da ne­sa­me ba­da­vę, bet ne­pri­tek­ lių yra bu­vę, ir ją tai er­zin­da­vo. Sa­ ky­da­vo, kaip ga­li­ma tiek va­lan­dų dirb­ti, o vis tiek šei­ma, ro­dos, ga­ lo su ga­lu ne­su­du­ria.

Nors dar ir šian­dien ma­no žmo­ nos daž­nai klau­sia: ką tu, šve­dė, vei­ki Lie­tu­vo­je? Tar­si pa­kan­ka to, kad Šve­di­jo­je už­dir­bęs pen­kis kar­ tus dau­giau bū­si lai­min­gas. Mes ne­ti­ki­me, jog eko­no­mi­nis sau­gu­ mas pa­da­rys mus lai­min­gus.

Ne­se­niai vie­no­je kon­fe­ren­ci­jo­ je liu­te­ro­nų vys­ku­pas kal­bė­jo apie Nor­ve­gi­ją ir pa­mi­nė­jo fak­tą, kad nors ši ša­lis yra vie­na tur­tin­giau­ sių pa­sau­ly­je, bet au­gant eko­no­ mi­nei ge­ro­vei to­ly­giai au­go ir so­ cia­li­nės rū­py­bos iš­lai­dos: žmo­nės ir to­liau jau­čia vie­nat­vę, no­rą nu­ si­žu­dy­ti, yra daug pa­lik­tų.

Pa­žįs­tu ne­ma­žai mi­li­jo­nie­rių Ame­ri­ko­je ir Eu­ro­po­je, ku­rie ren­ gia­si kaip vi­si mir­tin­gie­ji, vai­ruo­ ja pa­pras­tus au­to­mo­bi­lius, šeš­ta­ die­niais daž­nai mai­ti­na be­na­mius ar­ba dir­ba su jau­ni­mu. Di­džiau­ sią pa­si­ten­ki­ni­mą jie jau­čia ne dėl nau­jo „mer­so“, o dėl to, ką da­ro dėl ki­tų. Aš gal­vo­ju, kad Lie­tu­vo­je mes ir­gi tu­ri­me pui­kias ga­li­my­bes tai da­ry­ti.

Net­g i ser­gan­t iems dep­re­s i­ja žmo­nėms tar­nys­tė ki­tiems pa­de­da sveik­ti leng­viau nei pro­za­kas.

– Ap­link jus vi­sa­da yra žmo­nių, ku­riems rei­kia pa­gal­bos, o dar ir šei­ma, vi­suo­me­ni­nė veik­la.

Kaip vis­ką spė­ja­te?

– Bu­vo mo­men­tų, kai ne­be­si­no­rė­ jo nie­ko da­ry­ti. Bet kai su­pra­tau, koks esu pri­vi­le­gi­juo­tas, kad ga­liu ki­tam pa­dė­ti, pra­dė­jau dė­ko­ti Die­ vui už tai, kad ne man rei­kia pa­gal­ bos. Juk jei ne­tu­rė­čiau ko­jų, rei­kė­tų kie­no nors pra­šy­ti, kad įkel­tų į ma­ ši­ną, pa­stum­tų.

Bu­vo me­tas, kai ir man rei­kė­jo pa­gal­bos, to­dėl ga­liu pa­sa­ky­ti, jog duo­ti yra leng­viau.

Yra prio­ri­te­tai. Su­ve­du są­skai­ tas, kad Vieš­pa­čiui ne­nu­si­dė­čiau.

To­liau – man pa­ti­kė­ti ma­no žmo­ na ir vai­kai. Po jų se­ka ma­no, kaip dva­si­nin­ko, pa­šau­ki­mas. Ka­dan­gi Jė­zus sa­kė: „Aš pa­sta­ty­siu baž­ny­ čią“, to­dėl tai pu­siau ne ma­no at­ sa­ko­my­bė. Anks­čiau, bū­da­vo, va­ žiuo­ji gel­bė­ti kaž­ką, o šei­mą pa­lie­ki.

Bū­na, su­klys­tu, ta­čiau pa­si­rū­pin­ti šei­ma man yra prio­ri­te­tas.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1973 m. rugp­jū­čio 18 d. Kre­ tin­go­je.

1991 m. bai­gė Kre­t in­gos 2-ąją vi­du­ ri­nę mo­kyk­lą.

1993–2000 m. stu­di­ja­vo LCC tarp­ tau­ti­nia­me uni­ver­si­te­te.

2002 m. bai­gė Me­r i­len­do Bib­l i­jos ko­le­d žą ir se­mi­na­ri­ją (JAV).

2003 m. Me­ri­len­do vals­ti­jo­je (JAV), Bal­t i­mo­rė­je, įšven­t in­t as į pa­s to­ rius.

Ve­dęs, tu­ri tris vai­kus.

6

šeštadienis, gegužės 5, 2012

sportas „Atlantas“ žais Klaipėdoje

Taurės finalas – Suvalkijoje

Tenisininkų laimėjimas

Kad pamatytų šalies futbolo A lygos čempionato rungtynes tarp Klaipėdos „Atlanto“ ir Vilniaus „Žalgirio“, uostamiesčio sporto aistruoliams pirmadienį nereikės vykti į Gargždus.

Reprezentacinė Klaipėdos vienuolikė pirmą kartą šį sezoną žais miesto centriniame stadione. Varžybų pradžia 18.30 val.

Lietuvos futbolo taurės nugalėtojas paaiškės Marijampolėje. Gegužės 20 d. 16 val. taurės laimėtojas Panevėžio „Ekranas“ kausis su Vilniaus „Žalgiriu“. Suvalkijos sostinėje finalas vyks po 12 metų. Simboliška, kad 2000-aisiais senajame „Sūduvos“ stadione žaidė būtent „Žalgiris“ ir „Ekranas“.

Lietuvos vyrų teniso rinktinė Deviso taurės Europos zonos varžybose nugalėjo Andoros komandą ir užsitikrino pirmą vietą A pogrupyje. Iš pradžių Lukas Mugevičius 6:3, 6:3 įveikė Hectorą Hormigo-Herrerą, o vėliau Laurynas Grigelis 6:2 6:4 nugalėjo Andoros rinktinės lyderį Jeaną-Baptistą Poux-Gautier.

Klaipėdos vaikų pergalės Latvijoje Latvijos vaikų karatė čempionate puikiai pasirodė mažieji 6-9 metų klaipėdiečiai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Visose kategorijose buvo iškovotos pirmos vietos!

Dalyviai varžėsi pagal ašichara karatė taisykles, turinčias daug panašumų su Lietuvoje populiariu karatė kiokušin stiliumi.

7-mečių berniukų svorio iki 20 kg grupėje čempionu tapo visus keturis susitikimus laimėjęs Aleksandras Džigajevas.

Aukso medalį iškovojo ir Adas Lečas (iki 25 kg). Šioje grupėje rungtyniavęs 6-metis Artūras Raševas užėmė garbingą trečiąją vietą.

Tarp iki 30 kg sveriančių atletų varžovus nesunkiai įveikė ir čempionu tapo Mindaugas Plokštys.

8-9 metų sportininkų grupėje sėkmingai kovojo dar vienas Vladimi-

ro Balaklijeco auklėtinis – Vilius Jašinauskas. Jis buvo pajėgiausias tarp dalyvių, sunkesnių nei 30 kg.

Mergaičių varžybose pasižymėjo Katerina Džigajeva. Ji kovų metu priimdavo teisingus sprendimus, padėjusius jai tapti čempione.

Vaikų karatė kiokušin mokyklos „Galaktika A“ vadovė Ana Balaklijec pasidžiaugė, kad dalyvauti Latvijoje klaipėdiečiams buvo labai naudinga. „Jie aktyviai mokėsi ne tik karatė, bet ir specialiai vaikams sukurtos savigynos technikos, – sakė vadovė. – Klaipėdiečiai nepriekaištingai valdė emocijas ir jaudulį, kiekvienoje kovoje rungtyniavo drąsiai, pasitikėdami savo jėgomis. Pirmenybės, kuriose dalyvavo per 200 jaunųjų sportininkų, Klaipėdos jauniesiems kovotojams buvo geras egzaminas.“

Laureatai: A.Balaklijec su mažaisiais auklėtiniais – Latvijos čempionais.

Rankininkų superfinalas – prasideda Lietuvos rankinio lygos čempionate prasidėsiančiame superfinale Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ ir Kauno „Granito-Gajos-Kario“ komandų treneriai žada atkaklią kovą.

Akistata: praėjusį savaitgalį klaipėdiečiai be didesnio vargo įveikė kau-

niečius (žali marškinėliai).

Vytauto Petriko nuotr.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

Šiandien uostamiestyje vyksiantis pirmasis susitikimas prasidės 14 val. Atsakomasis mačas vyks Kaune gegužės 12 d. Jeigu reikės trečiųjų rungtynių, jos vyks gegužės 16 d. Klaipėdoje. „Žemaitijos dragūnas“ ir „Granitas-Gaja-Karys“ šį sezoną tarpusavyje jau žaidė penkis kartus. Keturis sykius pergales šventė „dragūnų“ ekipa. Tris kartus Artūro Juškėno auklėtiniai laimėjo reguliariajame sezone ir kartą – Lietuvos rankinio taurės pusfinalyje. Granitiečiai vienintelę pergalę iškovojo antrosiose taurės pusfinalio rungtynėse. Tačiau būtent šis varžovų laimėjimas eliminavo „Žemaitijos dragūną“ iš tolimesnės kovos.

Klaipėdos komandos vyriausiasis treneris A.Juškėnas teigė, kad ši nesėkmė skatins jo auklėtinius siekti re-

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

vanšo: „Tikrai nemanau, kad keturios pergalės prieš kauniečius leistų atsipalaiduoti mano žaidėjams. Pralaimėjome jiems svarbiausią sezono mačą – LRT taurės pusfinalį. Tad mus į priekį ves užgautos ambicijos.“ Treneris tvirtino, kad „Žemaitijos dragūnas“ pasirengęs ginti stipriausios šalies komandos vardą. „Nors sezono pabaigoje daugeliui žaidėjų kažką skauda, tačiau rimtų traumų nėra ir visi rankininkai pasirengę kovai, – superfinalo išvakarėse kalbėjo A.Juškėnas.

– Nesvarbu, kiek rungtynių reikės superfinale, tikslas vis tiek tas pats – laimėti. Ir fiziškai, ir psichologiškai esame pasirengę žaisti kad ir penkerias rungtynes, nors, suprantama, daugiau trejų nereikės.“ Lygindamas savo auklėtinių ir varžovų kozirius, strategas sakė, kad „Granitas-Gaja-Karys“ turi kelis aukščiausios klasės žaidėjus, kurie vieni gali nulemti rungtynių baigtį, o jo ekipa labiau pripažįsta komandinį žaidimą. „Mūsų komanda – jauna. Vienas rungtynes ji gali sužaisti idealiai,

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

Lietuvos rankinio lygos inf.

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

kitas – prastai. Tačiau džiaugiamės, kad ekipos pagrindą sudaro Klaipėdoje užaugę rankininkai“, – sakė A.Juškėnas. „Granito-Gajos-Kario“ vyriausiasis treneris olimpinis čempionas Valdemaras Novickis, nepaisant į komandą šią savaitę įsisukusio viruso, tiki, kad jo ekipa pajėgi po kelerių metų pertraukos susigrąžinti Lietuvos čempionų titulą.

Tris dienas dėl ligos negalėjo treniruotis komandos lyderis Vaidas Drevinskas, ketvirtadienį prastai pasijuto ir Edvinas Balčiūnas. Trečiadienį treniruotėje buvo prakirstas antakis, kurį teko siūti, Lukui Sutkui, tad pirmųjų superfinalo rungtynių vaikinas tikrai negalės žaisti. „Vis dėlto žaidėjai supranta, kokios svarbos mūšiai mūsų laukia, tad kausimės nepaisydami nieko, juk sporte traumos yra neišvengiamos, – teigė V.Novickis. – Manau, superfinale vyks įdomi kova.

Mes norėtume pergalę švęsti jau po dviejų rungtynių.“

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštADIENIS, gegužės 5, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Brau­sis į Sei­mą

Nuo šių me­tų vi­du­ rio Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ims vi­są jai pri­klau­san­tį at­ly­gi­ni­mą, o ne pu­ sę, kaip da­rė pa­sta­ ruo­sius tre­jus me­ tus.

Bu­vęs Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vas Vi­ta­li­jus Gai­lius ke­ti­na da­ly­vau­ti Sei­mo rin­ki­muo­se su val­dan­čiuo­ ju Li­be­ra­lų są­jū­džiu vien­man­da­ tė­je Pak­ruo­jo-Jo­niš­kio apy­gar­do­ je. Apie tai va­kar pra­ne­šė par­ti­ja ir pa­ts kan­di­da­tas.

V.Gai­lius, ku­rio at­lei­di­mas va­sa­ rio mė­ne­sį su­kė­lė po­li­ti­nę kri­zę ša­ly­je, ki­lęs iš Jo­niš­kio, kar­je­ros pra­džio­je yra dir­bęs Jo­niš­kio ra­ jo­no po­li­ci­jo­je.

Per teis­mą į FNTT va­do­vo pa­ rei­gas sie­kian­tis grįž­ti V.Gai­lius tei­gė, kad kan­di­da­tuo­ti į par­la­ men­tą jį pa­ska­ti­no žmo­nių pa­ra­ ma, o po­li­ti­ko­je jis siek­tų per­mai­ nų vie­šo­jo sau­gu­mo sri­ty­je.

Iš­mo­kos: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė kol kas gau­na be­veik po 30 tūkst.

li­tų kom­pen­sa­ci­ją iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, to­dėl į biu­dže­tą kas mė­ne­sį grą­ži­na po pu­sę sa­vo al­gos – be­maž po 10 tūkst. li­tų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

po­žiū­ris į vals­ty­bės val­dy­mą, tei­ si­nius da­ly­kus“. „Ma­nau, kad su šia ko­man­da ga­lė­čiau rea­li­zuo­ti sa­vo idė­jas“, – pra­ne­ši­me spau­ dai ci­tuo­ja­mas V.Gai­lius.

Ne­par­ti­nio V.Gai­liaus ir ki­tų Li­ be­ra­lų są­jū­džio kan­di­da­tų da­ly­va­ vi­mą Sei­mo rin­ki­muo­se šeš­ta­die­ nį tvir­tins Kau­ne po­sė­džiau­sian­ti Li­be­ra­lų są­jū­džio ta­ry­ba.

Par­ti­jos va­do­vas Eli­gi­jus Ma­ siu­lis sa­kė, kad V.Gai­lius daug nu­si­pel­nė Lie­tu­vai dirb­da­mas tei­ sė­sau­go­je, o vals­ty­bė ne­ga­li pra­ ras­ti to­kių pro­fe­sio­na­lų. „V.Gai­lius daug nu­si­pel­nė Lie­ tu­vai dirb­da­mas tei­sė­sau­gos ins­ ti­tu­ci­jo­se. Ma­no­me, kad vals­ty­bė ne­ga­li pra­ras­ti pa­čios išug­dy­tų pro­fe­sio­na­lų, to­dėl V.Gai­lius tu­

Esu vie­nin­te­lės sri­ties spe­cia­lis­tas – tai vie­šo­jo sau­ gu­mo sri­tis. Čia ir siek­čiau dau­giau­ sia per­mai­nų.

Prik­lau­sys vi­sa al­ga Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Da­lies at­si­sa­kė

Net­ru­kus – ge­gu­žės 17-ąją – su­ kan­ka ly­giai tre­ji me­tai, kai D.Gry­ baus­kai­tė jau pir­ma­ja­me tu­re, su­ rin­ku­si apie mi­li­jo­ną bal­sų, lai­mė­jo Lie­tu­vos Pre­zi­den­to rin­ki­mus.

Nau­jo­sios vals­ty­bės va­do­vės inau­gu­ra­ci­ja įvy­ko 2009 m. lie­pos 12 d. Nuo ta­da jai pri­klau­so pre­zi­ den­ti­nis at­ly­gi­ni­mas, sie­kian­tis ke­ lio­li­ka tūks­tan­čių li­tų.

Ta­čiau D.Gry­baus­kai­tė į pre­ zi­den­to po­stą atė­jo po pen­ke­rius me­tus ei­tų Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­ rio pa­rei­gų. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja bu­ vu­siems ko­mi­sa­rams tre­jus me­tus kiek­vie­ną mė­ne­sį mo­ka ne­men­ką iš­mo­ką. Ji bu­vo pa­skir­ta ir D.Gry­ baus­kai­tei.

To­dėl Pre­zi­den­tė dar 2009-ųjų vi­du­ry­je pa­skel­bė, kad, kol gaus iš­ mo­ką iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, ims tik pu­sę jai pri­klau­san­čio pre­zi­den­ti­ nio at­ly­gi­ni­mo.

gos grą­ži­no į vals­ty­bės biu­dže­tą.

Kiek­vie­ną mė­ne­sį nuo at­ly­gi­ni­mo at­lie­kan­ti su­ma ir da­bar per­ve­da­ ma į Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ ci­jos biu­dže­to pa­ja­mų su­ren­ka­mą­ją są­skai­tą. Pre­zi­den­tū­ra in­for­ma­vo, kad per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus į vals­ty­bės biu­dže­tą bu­vo grą­žin­ ta dau­giau kaip treč­da­lis mi­li­jo­no – 338,4 tūkst. li­tų.

Ta­čiau jau šių me­tų lie­pą iš­mo­ kos iš Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos baig­sis.

To­dėl Pre­zi­den­tei nuo ta­da pri­ klau­sys vi­sas jai kaip vals­ty­bės va­ do­vei skiriamas at­ly­gi­ni­mas.

Ats­kai­čius mo­kes­čius vi­sa Pre­ zi­den­tės al­ga šiuo me­tu sie­kia 18,8 tūkst. li­tų. Tad į ran­kas kol kas vals­ty­bės va­do­vė gau­na pu­sę šios su­mos – 9,4 tūkst. li­tų. Bet nuo lie­pos bus iš­mo­ka­ma vi­sa dar­bo už­mo­kes­čio su­ma.

Bu­vu­siam Eu­ro­pos ko­mi­sa­rui pri­klau­san­ti kom­pen­sa­ci­ja, ku­ri D.Gry­baus­kai­tei nuo vi­dur­va­sa­rio jau ne­bep­rik­lau­sys, sie­kia pu­sę ko­ mi­sa­rui pri­klau­san­čio at­ly­gi­ni­mo – apie 28 tūkst. li­tų.

Grą­ži­no treč­da­lį mi­li­jo­no

Taip D.Gry­baus­kai­tė ir da­rė. Tre­ jus me­tus, kol bu­vo mo­ka­ma bu­ vu­siam eu­ro­ko­mi­sa­rui pri­klau­san­ti kom­pen­sa­ci­ja, Pre­zi­den­tė pu­sę al­

Mo­ka­ma pre­zi­den­to ren­ta

Ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­ das Adam­kus gau­na pre­zi­den­to vals­ty­bi­nę ren­tą.

Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad pre­zi­ den­to ren­tos dy­dis yra pu­sė pri­ skai­čiuo­to vals­ty­bės va­do­vo at­ly­gi­ ni­mo. To­dėl šiuo me­tu V.Adam­kui iš­mo­ka­ma apie 12,5 tūkst. li­tų.

Ren­tos pri­ly­gi­na­mos pen­si­joms ir ki­to­kioms so­cia­li­nėms iš­mo­koms, to­dėl nuo jų jo­kie mo­kes­čiai ne­ nus­kai­čiuo­ja­mi – kiek pri­skai­čiuo­ ta, tiek ir iš­mo­ka­ma.

Vals­ty­bės va­do­vams ren­ta už praė­ju­sį mė­ne­sį mo­ka­ma iki ei­na­ mo­jo mė­ne­sio 25 die­nos.

Pir­mą­kart ka­den­ci­ją bai­gu­siam vals­ty­bės va­do­vui skir­tą pen­si­ją V.Adam­kus gau­da­vo nuo 2003 m. ko­vo iki 2004-ųjų lie­pos.

Kons­ti­tu­ci­ją pa­žei­du­siam ir dėl to per ap­kal­tą iš pre­zi­den­to po­sto 2004 m. pa­ša­lin­tam Ro­lan­dui Pak­ sui vals­ty­bi­nė ren­ta ne­mo­ka­ma.

338,4 tūkst. li­tų Pre­zi­den­tė grą­ži­no į vals­ty­bės biu­dže­tą.

Iš­va­dos – dar šį mė­ne­sį Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) iš­va­dos dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės (AE) Lie­tu­vo­je pro­jek­to lau­kia­ma ge­gu­ žę. Taip sa­ko ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas.

„Mū­sų ži­nio­mis, pro­jek­tas pa­ reng­tas, da­bar jis de­ri­na­mas su vi­sais di­rek­to­ra­tais, ge­gu­žę tu­rė­ tu­me gau­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos iš­ va­dą dėl Vi­sa­gi­no AE pro­jek­to. Be abe­jo, to­kia iš­va­da yra la­bai svar­bi ir es­mi­nė“, – penk­ta­die­nį Vy­riau­

sy­bė­je žur­na­lis­tams sa­kė A.Sek­ mo­kas.

Jis ba­lan­džio pa­bai­go­je tvir­ti­no, kad tei­gia­mos EK iš­va­dos dėl Lie­ tu­vos ke­ti­na­mo įgy­ven­din­ti nau­ jos AE sta­ty­bos pro­jek­to at­pi­gin­tų nu­ma­to­mas im­ti mi­li­jar­di­nes pa­ sko­las. O prem­je­ras And­rius Ku­ bi­lius yra tei­gęs, kad sko­li­ni­mo­ si kai­na pri­klau­sys ir nuo Lie­tu­vos rei­tin­go.

Nau­jos AE sta­ty­bai rei­kė­tų sko­ lin­tis 50–70 pro­c. vi­sų nu­ma­to­

mų lė­šų – iš maž­daug 17 mlrd. li­ tų bend­ros su­mos Lie­tu­vai tek­tų be­veik 6 mlrd. li­tų, iš jų apie 3–4 mlrd. li­tų sko­lin­tų­si Vi­sa­gi­no AE, ku­ri val­dy­tų apie 34 pro­c. bū­si­mos val­dy­mo įmo­nės ak­ci­jų.

Vi­sa­gi­no AE stra­te­gi­nis in­ves­ tuo­to­jas yra „Hi­ta­chi“ su „Hi­ta­ chi-GE Nuc­lear Ser­vi­ces“, ku­rio­je pa­grin­di­nis ak­ci­nin­kas yra kon­cer­ nas „Hi­ta­chi“, val­dan­tis 80 pro­c. ka­pi­ta­lo.

BNS inf.

„Žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas, ku­rį jie iš­reiš­kė ma­ne ne­tei­sė­tai at­ lei­dus, ir ypač kraš­tie­čių pa­si­ ti­kė­ji­mas, ku­rie ma­ne pa­lai­ko ir pa­lai­kė. Tai bu­vo pa­grin­di­nis aks­ti­nas, kad pa­tei­sin­čiau jų lū­ kes­čius“, – BNS penk­ta­die­nį sa­ kė V.Gai­lius. „Esu vie­nin­te­lės sri­ties spe­cia­ lis­tas – tai vie­šo­jo sau­gu­mo sri­tis. Čia ir siek­čiau dau­giau­sia per­ mai­nų“, – tei­gė jis.

Ko­men­tuo­da­mas pa­si­rin­ki­mą ei­ti su Li­be­ra­lų są­jū­džiu, V.Gai­ lius sa­kė, kad jam im­po­nuo­ja „šios po­li­ti­nės jė­gos verž­lu­mas,

rė­tų tęs­ti sa­vo dar­bus“, – sa­kė E.Ma­siu­lis.

Anot E.Ma­siu­lio, daug pa­tir­ ties tei­sė­sau­go­je tu­rin­tis V.Gai­ lius bū­tų nau­din­gas tiek įsta­ty­mų lei­dy­bo­je, tiek vyk­do­mo­jo­je val­ džio­je kont­ro­liuo­jant nu­si­kals­ta­ mu­mą ir ko­rup­ci­ją.

Tuo­me­tis vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras li­be­ral­cent­ris­tas Rai­mun­ das Pa­lai­tis V.Gai­lių iš FNTT va­ do­vo pa­rei­gų at­lei­do va­sa­rio 15 d.

Dėl šio spren­di­mo kon­ser­va­to­rių kri­ti­kos su­lau­kęs R.Pa­lai­tis vė­liau pa­ts pa­si­trau­kė iš pa­rei­gų.

BNS inf.

Pak­ra­tys me­di­kus Dar­bo par­ti­jos by­lą nag­ri­nė­jan­ tis Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas (VAT) penk­ta­die­nį nu­spren­dė kreip­tis į svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­rą, kad jis pa­gal kom­pe­ten­ci­ ją or­ga­ni­zuo­tų Vil­niu­je vei­kian­ čios pri­va­čios me­di­ci­nos įstai­ gos au­di­tą.

Ši me­di­ci­nos įstai­ga iš­duo­da pa­ žy­mas apie kal­ti­na­mo­sios Vi­ta­ li­jos Von­žu­tai­tės li­gas. Šios pa­ žy­mos teis­mui pa­tei­kia­mos kaip pa­tei­si­ni­mas dėl ne­da­ly­va­vi­mo teis­mo po­sė­dy­je. Teis­mas pra­šo pa­tik­rin­ti V.Von­žu­tai­tei iš­duo­da­ mų pa­žy­mų pa­grįs­tu­mą.

VAT at­sto­vas spau­dai Gin­tau­tas Stal­nio­nis BNS sa­kė, kad penk­ta­ die­nį teis­mas DP juo­do­sios bu­ hal­te­ri­jos by­lo­je tu­rė­jo ap­klaus­ti 20 liu­dy­to­jų, į po­sė­dį at­vy­ko tik de­vy­ni, ta­čiau ir jų teis­mui ap­ klaus­ti ne­pa­vy­ko, nes į po­sė­dį dėl li­gos neat­vy­ko kal­ti­na­mo­ji V.Von­ žu­tai­tė.

Jo gy­nė­jas teis­mui pa­tei­kė pa­ žy­mą, kad jo klien­tė ser­ga ir po­sė­ dy­je ne­ga­lės da­ly­vau­ti iki ge­gu­žės 7 d., tai yra iki pir­ma­die­nio.

Ta pa­ti Vil­niu­je vei­kian­ti me­di­ ci­nos įstai­ga kau­nie­tei V.Von­žu­ tai­tei ko­vo mė­ne­sį bu­vo iš­da­vu­ si pa­žy­mą, kad mo­te­ris po­sė­dy­je ne­ga­li da­ly­vau­ti dėl li­gos. Jau ta­da tei­sė­jai at­krei­pė dė­me­sį, kad pa­ žy­mo­je ne­nu­ro­dy­tas li­gos ko­das, trū­ko ki­tų rei­ka­lin­gų duo­me­nų.

Teis­mas prie DP by­los grįš ki­tą penk­ta­die­nį. Ki­tas kal­ti­na­ma­sis Vy­tau­tas Gap­šys pra­šė leis­ti ne­ da­ly­vau­ti tos die­nos po­sė­dy­je, nes no­ri vyk­ti į ko­man­di­ruo­tę Ar­mė­ ni­jo­je. Teis­mas šio pra­šy­mo ne­ pa­ten­ki­no. Šie­met pa­ju­dė­jus by­los pro­ce­ sui, pa­vy­ko ap­klaus­ti ke­lias­de­ šimt by­los liu­dy­to­jų iš dau­giau nei 300.

Ne­se­niai su­ka­ko ly­giai ket­ve­ri me­tai, kai DP by­la yra teis­me.

BNS inf.

8

ŠeštADIENIS, gegužės 5, 2012

10p.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Buvusių merginų laiškai ir dienoraščiai atskleidžia B.Obamos jaunystės meilės nuotykius.

pasaulis

D.Med­ve­de­vo pa­li­ki­mas: pa­ža­d

Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pro­težė, žadėjęs daug per­mainų, ta­čiau nie­ko do­ro ne­nu­veikęs.

No­mi­na­lus pre­zi­den­tas, sta­ty­ti­nis. Apibūdinimų daug. Ta­čiau koks bu­vo Dmit­ri­ jus Med­ve­de­vas iš tiesų?

V.Pu­ti­no šešė­ly­je

Ru­si­jos opo­zi­ci­jos veikė­jai kva­to­jo, kai per po­kalbį Seu­le D.Med­ve­de­ vas JAV va­do­vui Ba­rac­kui Oba­mai iš­tarė: „Per­duo­siu viską Vla­di­mi­ rui.“ Ši frazė dar kartą ta­po pa­juo­ kos ob­jek­tu, kaip ir pa­ts D.Med­ ve­de­vas. „Ne­jau­gi be V.Pu­ti­no jis nie­ko ne­su­ge­ba?“ – klausė dau­ ge­lis Ru­si­jos ko­men­ta­to­rių. At­ro­ do, D.Med­ve­de­vas taip ir ne­ta­po sa­va­ran­kiš­kas. Klau­si­mas, ar jam to reikė­jo?

Būtent V.Pu­ti­nas D.Med­ve­devą at­vedė į did­žiąją Ru­si­jos po­li­ti­kos pa­dangę. D.Med­ve­de­vas vi­suo­met iš­li­ko ša­lia V.Pu­ti­no.

Kaip? Jis tie­siog nie­kuo­met ne­ žy­gia­vo V.Pu­ti­nui sker­sai ke­lio.

Prie­šin­gai, abu ta­po neats­ki­ria­mi.

Ir pra­ėju­sią sa­vaitę duo­da­mas in­ ter­viu Ru­si­jos ži­niask­lai­dai D.Med­ ve­de­vas pa­reiškė, kad su V.Pu­ti­nu bend­ra­dar­biaus dar il­gai. „Vi­sa tai – il­gam, – sakė D.Med­ve­de­vas. – No­riu pa­sa­ky­ti, kad mus su V.Pu­ ti­nu sie­ja ne tik po­li­tinė tar­pu­sa­vio sąvei­ka, bet ir pa­pras­čiau­sia žmo­ giš­ka drau­gystė, dvi­de­šimt metų.“ Būda­mas va­di­na­mo­jo tech­nok­ra­ ti­nio Ru­si­jos eli­to spar­no at­sto­vas, D.Med­ve­de­vas su­gebė­jo laimė­ti po­pu­lia­ru­mo taškų tiek prie­š va­ di­na­muo­sius si­lo­vi­kus, – Ru­si­jos eli­to na­rius iš jėgos or­ganų, – tiek vi­suo­menė­je, nuo­lat pa­brėžda­mas, kad Ru­si­jai rei­kia per­mainų, ypač eko­no­minė­je ir so­cia­linė­je sri­ty­se.

Ta­čiau D.Med­ve­de­vo san­ty­kiai su vi­suo­me­ne šli­jo. Kodėl?

At­sa­ky­mas ga­na pa­pras­tas – dau­ ge­lis D.Med­ve­de­vo pa­žadų taip ir li­ko pa­ža­dais. Ma­ža to, vi­suo­me­nei ne­reikė­jo daug lai­ko su­si­vok­ti, kas vis dėlto yra tik­ra­sis šei­mi­nin­kas. „Mes su­vokė­me, kad ne taip jau ir svar­bu, ką D.Med­ve­de­vas sa­ko, nes jis nie­kuo­met ne­bu­vo sa­va­ran­kiš­ kas as­muo, – rašė Ser­ge­jus Stro­ka­ nas, Ru­si­jos dien­raš­čio „Kom­mer­ sant“ ap­žval­gi­nin­kas. – Jo po­li­tinė atei­tis pri­klau­so nuo V.Pu­ti­no su­ kur­tos sis­te­mos. Stebė­jo­me jo nau­ jausią in­ter­viu. Aki­vaiz­du, kad jis toks pat ny­kus, kaip jo vi­si ket­ve­ri pre­zi­den­ta­vi­mo me­tai.“ Ma­žytės per­galės ar pa­ža­dai?

Atei­da­mas į vald­žią D.Med­ve­de­ vas vie­nu svar­biau­sių sa­vo darbų

įvar­di­jo eko­no­mi­kos re­formą, pa­ nai­ki­nant Ru­si­jos pri­klau­so­mybę nuo iš­tek­lių eks­por­to, mo­der­ni­ zuo­jant ša­lies ūkį ir pri­trau­kiant in­ves­ti­cijų.

Kai kas bu­vo pa­da­ry­ta, kai kas ne. Eko­no­mis­tai sa­ko, kad Ru­si­jai ne­pa­vy­ko su­ma­žin­ti sa­vo pri­klau­ so­mybės, ma­ža to, kai kas ma­no, kad ji tik pa­didė­jo. „Prem­je­ru taps žmo­gus, ku­ris per sa­vo va­do­va­vi­ mo ša­liai me­tus dra­ma­tiš­kai su­ stip­ri­no biud­že­to pri­klau­so­mybę nuo naf­tos kainų, ku­riam va­do­ vau­jant kas šeš­tam vers­li­nin­kui grėsė teis­mi­nis baud­žia­ma­sis per­ se­kio­ji­mas, žmo­gus, ne­su­gebėjęs su­stab­dy­ti pro­tų nu­tekė­ji­mo iš Ru­si­jos į ša­lis, iš­tik­tas pa­sau­ linės krizės. Neįk­ve­pia“, – kalbė­ jo eko­no­mi­kos žur­na­lis­tas Mak­si­ mas Blan­tas.

No­riu pa­sa­ky­ti, kad mus su V.Pu­ti­nu sie­ ja ne tik po­li­tinė tar­ pu­sa­vio sąvei­ka, bet ir pa­pras­čiau­sia žmo­giš­ka drau­gystė, dvi­de­šimt metų.

Ki­tu prio­ri­te­tu D.Med­ve­de­vas įvar­di­jo kovą su Ru­si­jo­je įsi­galė­ju­ sia ko­rup­ci­ja. Ar čia D.Med­ve­de­ vui pa­si­sekė? Ne. Ir tai jis pa­ts pri­ pa­ži­no. „Būtų per­dėta sa­ky­ti, kad nie­ko ne­bu­vo pa­da­ry­ta. Ta­čiau jei kal­ba­me apie re­zul­ta­tus, jie tik­rai kuklūs“, – pri­pa­ži­no ša­lies va­do­ vas vie­na­me in­ter­viu.

Ofi­cia­liai Ru­si­ja D.Med­ve­de­vo me­tais su­gebė­jo pa­kil­ti iš 154-os į 143-ią vietą pa­gal ko­rup­ci­jos in­ deksą.

Vis dėlto dau­ge­lis ma­no, kad skai­čius at­spin­di tik ky­ši­nin­ka­vi­ mo su­mažė­jimą, o bend­ras ko­rup­ ci­jos mas­tas tik au­go.

Bo­ri­sas Nem­co­vas, buvęs prem­ je­ro pa­va­duo­to­jas, da­bar opo­zi­ci­ jos na­rys, trum­pai pa­pa­sa­ko­jo, ką reiš­kia žo­dis „ko­rup­ci­ja“ Ru­si­jo­ je. „So­čio olim­pinėms žai­dynėms sta­tomų pa­statų kai­na per pa­ starąjį laiką ne­žmo­niš­kai iš­sipūtė.

Da­bar vis­kas ga­li kai­nuo­ti net 35

mlrd. do­le­rių. Jo­kios žai­dynės nie­ kur nie­kuo­met tiek ne­kai­na­vo“ , – sakė B.Nem­co­vas. Ši su­ma, pa­sak B.Nem­co­vo, ke­lis kar­tus di­desnė nei Ka­na­da, be­je, kur kas la­biau iš­si­vys­čiu­si ša­lis, lei­do sau skir­ti Van­ku­ve­rio žie­mos olim­pia­dai.

Ne­nuos­ta­bu, jog Ru­si­jo­je ne­re­tai kal­ba­ma, kad vie­nin­telė sri­tis, ku­ rio­je D.Med­ve­de­vas šį tą nu­veikė, – žmo­gaus teisės.

Piot­ras Ro­ma­no­vas, žmo­gaus tei­sių eks­per­tas, sakė: „La­bai leng­ va kal­tin­ti Med­ve­devą, nes jis at­ro­ do nai­vus, pa­de­dan­tis ir pri­klau­so­ mas. Tie­sa, jis kalbė­jo dau­giau, nei darė, žadė­jo dau­giau, nei galė­jo iš­ tesė­ti. Ta­čiau kli­ma­tas jam val­dant pa­si­keitė. Aš ir ma­no ko­le­gos ga­vo­ me oro gurkšnį, ga­li­me reikš­ti sa­vo min­tis. Le­das ėmė tirp­ti, V.Pu­ti­nas ne­su­gebės jo vėl už­šal­dy­ti.“ D.Med­ve­de­vas ne­slėpė, kad jo po­zi­ci­ja žmo­gaus tei­sių at­žvil­ giu ne­bus to­kia, kaip jo pirm­ta­ko V.Pu­ti­no. „Lais­vė vi­siems“, – yra ne sykį sakęs pre­zi­den­tas.

Ma­ža to, D.Med­ve­de­vas ne kar­ tą kri­ti­ka­vo „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ par­tiją, ska­ti­no po­li­tinį pliu­ra­lizmą.

Kri­ti­ka iš Krem­liaus su­stiprė­jo po 2011 m. Dūmos rin­kimų, ku­riuo­se bu­vo už­fik­suo­ta pa­žei­dimų ir dėl to ki­lo pro­testų.

Ta­čiau kri­ti­ka li­ko kri­ti­ka, o pa­ ts V.Pu­ti­nas pa­reiškė, kad D.Med­ ve­de­vas va­do­vaus Ru­si­jo­je va­gių ir oli­garchų par­ti­ja va­di­na­mai „Vie­ nin­ga­jai Ru­si­jai“.

Ar V.Pu­ti­nas pa­ki­šo draugą? Var­ gu. Vei­kiau Krem­liaus kri­ti­ka sis­te­ mai dar sykį bu­vo skir­ta vi­suo­me­ nei ap­ra­min­ti.

Vie­toj žadėtų po­li­ti­nių re­formų D.Med­ve­de­vas pra­stūmė kons­ti­ tu­ci­jos pa­tai­sas, ku­rio­se nu­ma­to­ ma pail­gin­ti pre­zi­den­to ka­den­ciją iki še­še­rių metų, be to, jis ka­te­go­ riš­kai prie­ši­no­si pa­si­ūly­mams re­ gionų va­do­vus rink­ti tie­sio­gi­niuo­ se rin­ki­muo­se.

Už­sie­nio po­li­ti­kos žai­di­mai

Į Krem­lių D.Med­ve­de­vas įžengė per pa­sau­linę fi­nansų krizę, ku­ri skaud­žiai smogė Ru­si­jos biud­že­to įplau­koms.

Ta­čiau krizė D.Med­ve­devą ir iš­ gelbė­jo. Iki tol tarp Ru­si­jos ir Va­ karų tvy­ro­ju­si įtam­pa bu­vo pa­keis­ ta san­ty­kių „per­kro­vi­mu“. Ypač ge­rus san­ty­kius ak­cen­ta­vo nau­jo­ ji JAV pre­zi­den­to B.Oba­mos ad­mi­ nist­ra­ci­ja. JAV va­do­vas ne­syk įvar­ di­jo Ru­siją kaip sąjun­gi­ninkę, o ne prie­ši­ninkę.

Ne­nuos­ta­bu, kad Seu­lo su­si­ti­ki­ me D.Med­ve­de­vas B.Oba­mai pra­ si­tarė, jog „pa­sta­rie­ji tre­ji me­tai bu­vo ge­riau­si JAV ir Ru­si­jos san­ty­ kių is­to­ri­jo­je per pa­sta­ruo­sius de­ šimt­me­čius“.

Nie­kas nea­be­jo­ja, kad konf­ron­ tuo­ti su Va­ka­rais 2008 m. Mask­vai būtų buvę sun­ku. Tie­sa, D.Med­ve­ de­vas įrodė, kad ne­ke­ti­na taiks­ty­ tis su Ru­si­jos nuo­monės ne­pai­sy­ mu. Būtent jam te­ko įsa­ky­ti Ru­si­jos ar­mi­jai verž­tis į Gru­ziją, kai Tbi­li­ sis už­puolė Pietų Ose­tiją.

At­rodė, kad po šio konf­lik­to be­ si­mez­gan­tis Va­karų ir Ru­si­jos dia­ lo­gas nu­trūks. Bet taip ne­įvy­ko.

Dip­lo­ma­tai pu­se lūpų sa­ko, kad D.Med­ve­de­vui pa­pras­čiau­siai pa­ si­sekė.

Pir­ma, pa­sak jų, ES štur­va­las tuo me­tu bu­vo Prancū­zi­jos ran­ko­se, ku­rios pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­zy karšt­li­giš­kai stengė­si ras­ti vi­soms pusėms priim­tiną spren­dimą. Ant­ ra, ži­no­ma, – fi­nansų krizė. Nie­kam tuo me­tu konf­ron­ta­ci­ja ne­bu­vo nau­din­ga. „Fak­tiš­kai D.Med­ve­ de­vas po ka­ro su­si­dūrė su dviem pro­ble­mo­mis. Pir­mo­ji – Gru­zi­ ja, ant­ro­ji – fi­nansų krizė. Šie­du veiks­niai ta­da for­ma­vo jo už­sie­nio po­li­tiką“, – sakė vie­nas D.Med­ve­ de­vui ar­ti­mas pa­reigū­nas.

Vi­sai ne­tru­kus, ne­pai­sy­da­mos kai ku­rių Eu­ro­pos ša­lių nei­gia­mo nu­si­sta­ty­mo, ES ir Ru­si­ja at­nau­ ji­no dia­logą. „Vo­kie­čiai ne­spaudė Eu­ro­pos dėl Gru­zi­jos, ta­čiau Ber­ ly­nas bu­vo vie­nas svar­biau­sių ska­ ti­nant dia­logą. O juk vi­si ži­no­me, kad Ber­ly­no bal­sas ES – vie­nas svar­biau­sių. Be to, ta­da ir Pa­ry­žius žengė tuo pa­čiu ke­liu“, – sakė vie­ nas rusų dip­lo­ma­tas.

Ki­tas Krem­l iaus pa­reigū­n as pri­dūrė: „La­bai pa­dėjo tai, kad D.Med­ve­de­vas su An­ge­la Mer­kel pa­laikė ge­rus san­ty­kius. Tai lei­do ap­tar­ti pla­tesnį kon­tekstą.“ Tie­ sa, čia pat pa­reigū­nas pri­dūrė, kad Ber­lyną ir Maskvą ne sykį pik­ti­no N.Sar­ko­zy, ku­ris ini­ci­ja­vo ir Pa­ ry­žiaus įtrau­kimą. Vi­sai ne­tru­kus „troi­ka“ su­si­ti­ko Do­vi­ly­je.

Flir­tas su B.Oba­ma

Dau­giau­sia šlovės D.Med­ve­de­vui pa­sau­ly­je at­nešė jo iš­reikš­tas no­ras nu­si­gink­luo­ti. Būtent START su­ tar­tis lai­ko­ma vie­nu reikš­min­giau­ sių Ru­si­jos ir JAV san­ty­kių lūžių per pa­starąjį laiką. „Svar­biau­sia, ma­tyt, bu­vo tai, kad D.Med­ve­de­ vas bu­vo kur kas ma­žiau an­tia­me­ ri­kie­tiš­kas nei V.Pu­ti­nas“, – sakė vie­nas Krem­liaus pa­reigū­nas.

Pa­sak Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nist­ro pa­va­duo­to­jo Ana­to­li­jaus An­to­no­ vo, de­ri­nant START su­tar­ties de­ ta­les abu ly­de­riai bend­rau­da­vo te­ le­fo­nu – kar­tais va­landą, kar­tais pu­sant­ros. „Pre­zi­den­tas bu­vo pa­ grin­di­nis de­ry­bi­nin­kas. Jie tar­ pu­sa­vy­je kalbė­jo te­le­fo­nu gal 15 kartų. Tai ne­bu­vo dis­ku­si­jos apie po­li­tiką bend­rai, tai bu­vo rim­ti po­kal­biai“, – sakė pa­reigū­nas.

Bend­ra­vo: pirmadienį prezidento po

laid­žiau­ti.

Vie­nas Krem­liaus pa­reigū­nas pa­pa­sa­ko­jo, jog D.Med­ve­de­vui ne­pa­ti­ko, kad kaž­kas už jo nu­ga­ros kal­ba tai, kas ga­li ne­pa­tik­ti ame­ri­ kie­čiams.

Svars­tant re­zo­liu­ci­jos Ira­nui klau­simą Jung­tinė­se Tau­to­se Ru­si­ jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos at­ sto­vas And­re­jus Nes­te­ren­ka vie­šai pa­reiškė, jog san­kci­jos, ku­rias re­ mia Mask­va, ne­reiš­kia, kad Ru­si­ja ne­par­duos Ira­nui ra­ketų S-300.

D.Med­ve­de­vas tuo me­tu lankė­

9

ŠeštADIENIS, gegužės 5, 2012

pasaulis JAV ka­reivį nu­žudė šuo

Rin­ki­muo­se pa­tyrė ne­sėkmę

Vie­nas JAV ar­mi­jos ka­rys, ku­riam Af­ga­nis­ ta­ne įkan­do šuo, mirė nuo pa­siut­ligės. 24 metų vy­ras skundė­si įvai­riais simp­to­mais: jam skaudė­jo pe­čius ir kaklą, jis jautė keis­tus po­jūčius ran­ko­se, bu­vo nualpęs.

Tes­tai pa­tvir­ti­no, kad pa­cien­tas už­sikrėtęs tam tik­ros for­mos šunų pa­siut­li­ge, sie­ja­ ma konk­re­čiai su šu­ni­mis Af­ga­nis­ta­ne. Po to, kai ka­rys bu­vo pa­gul­dy­tas į li­go­ninę, jo būklė ėmė spar­čiai blogė­ti.

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ro Da­vi­do Ca­me­ro­no Kon­ser­va­to­rių par­ti­ja pa­tyrė skaud­žių ne­sėkmių per vie­tos vald­žios rin­ki­mus – pra­ra­do daug man­datų vie­ tos ta­ry­bo­se. O pa­grin­dinė opo­zi­cinė Lei­ bo­ristų par­ti­ja smar­kiai su­stip­ri­no sa­vo po­zi­ci­jas per rin­ki­mus Ang­li­jo­je ir Vel­se – nu­galė­jo kon­ser­va­to­rius ir val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos cent­ris­ti­nius par­tne­rius li­be­ra­ lus de­mok­ra­tus.

a­dai liko pa­ža­dais?

13

žmo­nių

žu­vo per du spro­gi­mus Šiaurės Kau­ka­zo Da­ges­ta­no res­pub­li­kos sos­tinė­je Ma­chač­ka­lo­je.

Pa­vydėtina kar­je­ra Pil­ka pelė Vla­di­mi­ro Pu­ti­no šešė­ ly­je. Taip va­di­na­mas Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas. Ar taip iš tiesų?

V.Pu­ti­no pa­si­rin­ki­mas

Jau­nas tei­si­nin­kas D.Med­ve­de­vas, re­gis, net ne­sva­jo­jo, kad pa­žin­tis su V.Pu­ti­nu jam po ke­lio­li­kos me­ tų at­vers Krem­liaus var­tus.

1987 m. tuo­me­čia­me Le­ning­ ra­do uni­ver­si­te­te jis baigė teisės stu­di­jas, vėliau ap­gynė di­ser­ta­ ciją ir iki 1999 m. dir­bo Sankt Pe­ ter­bur­go uni­ver­si­te­to dėsty­to­ju. „Griež­tas, bet ne kir­vis“, – taip jį api­būdi­no kai ku­rie stu­den­tai.

D.Med­ve­de­vas į po­li­tiką pa­su­ ko 1988 m., kai ta­po Ana­to­li­jaus Sob­čia­ko rin­kimų kam­pa­ni­jos į naująjį So­vietų Sąjun­gos par­la­ mentą va­do­vu.

1990 m. griū­vant SSRS A.Sob­ čia­kas grįžo į Sankt Pe­ter­burgą. Čia po­li­ti­kas ėmė dirb­ti mies­to ta­ry­bos va­do­vu ir ruoš­tis rin­ki­ mams į me­ro po­stą. A.Sob­čia­kas vėl pa­samdė D.Med­ve­devą, jam į pa­galbą taip pat at­vy­ko ki­tas bu­ vęs jo stu­den­tas V.Pu­ti­nas. Abu ta­po ge­rais drau­gais. D.Med­ve­ de­vas pa­dėjo V.Pu­ti­nui per kam­ pa­niją, ku­ri bu­vo sėkmin­ga. Šuo­lis į aukš­tu­mas

Tie­sa, nuo 1993 m. D.Med­ve­de­vas pa­su­ko į pri­vatų verslą. Jis dir­bo Sankt Pe­ter­bur­ge vei­kian­čio­je me­ die­nos įmonė­je „Ilim Pulp En­terp­ ri­se“. Nors bu­vo tei­si­nių rei­kalų eks­per­tas, D.Med­ve­de­vas pri­si­ dėjo ku­riant bend­rovės stra­te­giją.

Per sep­ty­ne­rius me­tus „Ilim Pulp En­terp­ri­se“ ta­po vie­na did­žiau­sių Ru­si­jo­je me­die­nos bend­ro­vių.

Tuo me­tu V.Pu­ti­nas ėmė kop­ ti po­li­tinės kar­je­ros laip­tais. 1996 m. jis bu­vo pa­skir­tas į Ru­si­jos pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ciją, o jau po trejų metų ta­po Ru­si­jos mi­ nist­ru pir­mi­nin­ku.

1999 m. pra­si­dėjo ir D.Med­ve­de­ vo šuo­lis į po­li­ti­kos aukš­tu­mas. Jis

pa­skir­tas pre­zi­den­to ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vo pa­va­duo­to­ju, o 2000 m. va­do­va­vo V.Pu­ti­no rin­kimų į pre­ zi­den­to po­stą kam­pa­ni­jai.

2000 m. V.Pu­ti­nas pa­skyrė D.Med­ve­devą dujų gi­gan­to „Gazp­ rom“ vie­nu va­dovų. Su da­bar­ti­niu „Gazp­rom“ val­dy­bos pir­mi­nin­ku Alek­se­ju­mi Mi­le­riu D.Med­ve­de­vas „Gazp­rom“ pa­vertė vie­nu svar­ biau­sių nau­jo­jo val­dan­čio­jo eli­to fi­nan­si­nių at­ra­mos taškų.

Dujų mil­ži­nas vir­to did­žiau­ sia Ru­si­jos įmo­ne, ku­rios ka­pi­ ta­las nuo 2000 m. bu­vu­sių 7,8 mlrd. do­le­rių iki 2008 m. išau­go iki 300 mlrd.

2003 m. D.Med­ve­de­vas ta­po V.Pu­ti­no ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­ vu, o 2005 m. V.Pu­ti­nas pa­skyrė jį pir­muo­ju Ru­si­jos prem­je­ro pa­ va­duo­to­ju.

Pa­ti­ki­mas įpėdi­nis?

2008 m. baigė­si ant­ro­ji V.Pu­ti­no ka­den­ci­ja pre­zi­den­to po­ste. Bū­ tent ta­da pra­si­dėjo nau­jas D.Med­ ve­de­vo gy­ve­ni­mo eta­pas.

Prieš 2008 m. rin­ki­mus kalbė­ta, kad D.Med­ve­de­vas ne­bus V.Pu­ti­ no fa­vo­ri­tas, nes lai­ko­si li­be­ra­lios po­li­ti­kos vi­zi­jos, o jo globė­jas – kie­tos ran­kos ša­li­nin­kas.

Ma­ny­ta, kad V.Pu­ti­nui pre­zi­ den­to po­ste la­biau pa­tiktų ma­ty­ ti jėgos ži­nybų, va­di­namųjų si­lo­ vikų, at­stovą, pa­vyzd­žiui, bu­vusį V.Pu­ti­no ko­legą sau­gu­me Ser­gejų Iva­novą ar­ba Vik­torą Zub­kovą.

Vis dėlto 2007 m. V.Pu­ti­nas D.Med­ve­devą įvar­di­jo kaip sa­ vo įpėdinį ir po metų jis jau bu­ vo pa­tvir­tin­tas kan­di­da­tu į ša­lies va­do­vo po­stą.

2008 m. D.Med­ve­de­vas laimė­jo rin­ki­mus ir ket­ve­rius me­tus va­ do­va­vo Ru­si­jai. Po V.Pu­ti­no per­ galės rin­ki­muo­se jam bu­vo pa­ žadė­tas ša­lies prem­je­ro, taip pat par­ti­jos „Vie­nin­go­ji Ru­si­ja“ pir­ mi­nin­ko po­stas.

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

ostą paliksiantis D.Med­ve­de­vas pa­laikė ge­rus san­ty­kius su vi­sais pa­sau­lio ly­de­riais, tie­sa, jis ne­bu­vo linkęs nuo­ „Scan­pix“ nuo­tr.

si Taš­ken­te. Iš­girdęs, ką kal­ba Ru­ si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vas, pre­zi­den­tas žur­na­listų aki­vaiz­do­je išrėžė dip­lo­ma­ti­jos va­ do­vui Ser­ge­jui Lav­ro­vui, kad jo vie­ to­je pa­ša­lintų A.Nes­te­renką.

Po ku­rio lai­ko A.Nes­te­ren­ka bu­ vo pa­skir­tas am­ba­sa­do­riu­mi Juod­ kal­ni­jo­je.

At­sis­vei­ki­ni­mo in­ter­viu

Pastarasis D.Med­ve­de­vo in­ter­viu Ru­si­jos ži­niask­lai­dai ne­bu­vo kuo

nors išs­kir­ti­nis. Kalbė­da­mas apie sa­vo ket­ve­rius me­tus pre­zi­den­to po­s te D.Med­ve­d e­vas džiaugė­s i, kad ša­lis ta­po lais­vesnė. „Pa­va­sa­ris at­ėjo pas mus – tie­ sio­gi­ne ir per­kel­ti­ne pra­sme. Svei­ ki­nu jus, – sakė D.Med­ve­de­vas.

– Laisvė – tai toks išs­kir­ti­nis jaus­ mas, kurį kiek­vie­nas su­vo­kia ki­taip.

Laisvės pra­smė yra ji pa­ti. Ir šio­je sri­ty­je mes daug nu­veikė­me.“ Kri­ti­kams, ku­rie tei­gia, kad jo po­li­tinės re­for­mos te­bu­vo kos­me­

tinės, D.Med­ve­de­vas at­sakė: „Pak­ laus­ki­me žmo­nių, ku­rie bu­vo išėję į įvai­rias aikš­tes, – lais­vi jie ar ne?

Nes­var­bu, ką jie pa­lai­ko: „bal­tuo­ sius“, „rau­do­nuo­sius“ ar „mėly­ nuo­sius“. Esu vi­siš­kai tik­ras, kad dau­gu­ma jų at­sa­kytų: „Taip, esu lais­vas, nes sto­viu čia, tu­riu sa­vo po­zi­ciją, man daug kas ne­pa­tin­ka – ar­ba prie­šin­gai, pa­tin­ka be­veik vis­kas; ne­drįski­te to lies­ti. Aš esu lais­vas.“

Drau­gai: V.Pu­ti­nas (dešinėje) ir D.Med­ve­de­vas vi­suo­met bu­vo ša­lia

Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

„Scan­pix“ nuo­tr.

ir, pa­sak D.Med­ve­de­vo, taip bus il­gai.

10

ŠeštADIENIS, gegužės 5, 2012

pasaulis Tu­ristų mėgsta­miau­si mies­tai

1. Lon­do­nas

Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos sos­tinė ta­po tu­ris­tams pa­trauk­liau­ sia vie­ta. Ji ap­lenkė ne­tgi to­kius ke­liau­tojų pamėg­tus mies­tus, kaip Pa­ry­žius ir Niu­ jor­kas. To­kius re­zul­ta­tus pa­ teikė po­pu­lia­rus tink­la­la­ pis „Tri­pAd­vi­sor“, ap­klausęs tūkstan­čius sa­vo lan­ky­tojų.

Kam­bod­žos Siem­rea­bas ta­ po vie­nin­te­liu Azi­jos mies­tu, pa­te­ku­siu į tu­ristų mėgsta­ miau­sių de­šim­tuką.

2. Niu­jor­kas

4. Pa­ry­žius

3. Ro­ma

Hondū­re gy­vybė pi­gi, o lai­do­tuvės – ne­mo­ka­mos Du treč­da­liai Hondū­ro gy­ven­ tojų gy­ve­na skur­de, čia ka­ra­liau­ ja nar­ko­tikų kar­te­liai, o ko­rum­ puo­ta po­li­ci­ja ty­li. Tai tik ke­le­tas prie­žas­čių, kodėl ši ne­di­delė Lo­ tynų Ame­ri­kos ša­lis pa­gal žmog­ žu­dys­čių skai­čių pir­mau­ja vi­sa­ me pa­sau­ly­je.

Tie­sia pa­gal­bos ranką

Anks­tyvą vie­no šeš­ta­die­nio ry­ tą Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­bo­je Te­gu­si­gal­po­je, Hondū­ro sos­tinė­ je, su­skam­bo te­le­fo­nas. Pas­kam­ binęs mor­go dar­buo­to­jas pra­nešė, kad vie­nai šei­mai rei­kia pa­gal­bos: dar vie­nas jos na­rys dieną anks­ čiau bu­vo nu­žu­dy­tas, o ji ne­tu­ri pi­nigų pa­do­rioms lai­do­tuvėms.

2009 m., kai bu­vo nu­vers­tas pre­zi­den­ tas Ma­nue­lis Ze­laya, ki­lo po­li­ti­nių žmog­ žu­dys­čių ban­ga.

Lai­do­ji­mo tar­ny­bos kie­me su­ dėta krūva naujų karstų – vie­ni smėlio spal­vos, ki­ti pil­ki. Net­ru­kus juo­das pi­ka­pas į morgą jau vežė tuš­čią karstą, taip pat kars­to sto­ vą, užuo­lai­das ir žva­kes, kavą ir duoną lai­do­tu­vi­nin­kams.

At­sis­vei­ki­ni­mas su 26 metų Ra­ mo­nu Or­lan­do-Va­re­la su­reng­tas vie­tos baž­ny­čio­je, jau­nuo­lis pa­lai­ do­tas skly­pe, kurį taip pat par­ūpi­ no Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­ba.

„Kai prie­š maž­daug sep­ty­ne­rius me­tus kan­di­da­ta­vau į me­ro po­stą, pa­ma­čiau, kad žmonės lai­do­ja­mi plas­ti­ki­niuo­se šiukš­lių mai­šuo­se, – pri­si­minė mies­to gal­va. – Tuo­met pa­sa­kiau, kad taip ne­ga­li būti ma­ no ša­ly­je, ma­no mies­te. Todėl jau sep­tin­tus me­tus va­do­vau­ju Lai­ do­ji­mo tar­ny­bai.“ Skam­ba tra­giš­kai, bet šios pa­ slau­gos Hondū­re yra pa­klau­sios kaip nie­ka­da anks­čiau. Na­cio­na­ linė žmo­gaus tei­sių ko­mi­si­ja ap­ skai­čia­vo, kad šio­je 8 mln. gy­ ven­tojų tu­rin­čio­je ša­ly­je kas 74 mi­nu­tes įvyks­ta smur­tinė žmog­ žu­dystė.

Per­nai Hondū­ras pra­lenkė vi­ sas ki­tas pa­sau­lio ša­lis: 100 tūkst. gy­ven­tojų te­ko 86 žmog­žu­dystės.

Me­tais anks­čiau jų bu­vo 82.

Ga­li­ma pa­ly­gin­ti: Did­žio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je 100 tūkst. gy­ven­tojų ten­ka vos vie­na žmog­žu­dystė, Lie­tu­vo­je – aš­tuo­nios, Mek­si­ko­je – 18.

Nie­kas nėra sau­gus

Dau­gu­ma žmo­nių Hondū­re nu­ žu­do­mi šau­na­mai­siais gink­lais.

Prie­žas­čių, kodėl žmog­žu­dys­čių skai­čius nuo 2005 m. ko­ne pa­dvi­ gubė­jo, yra ke­le­tas. Čia de­šimt­me­čiais vešė­jo ko­ rup­ci­ja, nu­si­kals­ta­mos gru­puotės ir gink­lai. Jung­ti­nių Tautų duo­ me­n i­m is, de­š im­č iai Hondū­ ro gy­ven­tojų ten­ka vie­nas gink­ las. 2009 m., kai bu­vo nu­vers­tas pre­zi­den­tas Ma­nue­lis Ze­laya, ki­ lo po­li­ti­nių žmog­žu­dys­čių ban­ga.

O da­bar Hondū­re tvir­tas po­zi­ci­jas užėmė į pie­tus pa­si­stūmėję Mek­ si­kos nar­ko­tikų kar­te­liai.

Nie­kas nėra sau­gus: nei po­li­ti­ niai ak­ty­vis­tai, nei žur­na­lis­tai, nei tei­si­nin­kai. Bet Liau­dies lai­do­ji­mo

tar­ny­ba pa­de­da ne tik smur­to au­ koms.

Anks­ti ry­te į tar­nybą pri­si­statęs Mi­gue­lis An­to­nio Bue­so Re­don­do pa­pa­sa­ko­jo vi­sai ki­to­kią is­to­riją: „Ma­no žmo­na po ce­za­rio pjūvio pa­gimdė dvy­nu­kus. Ma­nė­me, kad vis­kas baigė­si lai­min­gai, bet vie­nas kūdi­kis pra­dėjo krau­juo­ti ir mirė.

Vi­siš­kai ne­turė­jau pi­nigų kars­tui.

Vie­na slau­gy­to­ja pa­pa­sa­ko­jo man apie šią pa­slaugą ir ne­tgi už ma­ ne už­pildė vi­sus do­ku­men­tus. Štai kodėl esu čia.“ At­likęs vi­sus for­ ma­lu­mus, vy­ras išė­jo ant pe­ties ne­šda­mas mažą baltą kars­telį.

Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­ba dir­ ba kiek­vieną dieną 24 va­lan­das per par­ą. Te­le­fo­nas ne­ty­la nei die­ ną, nei naktį. Skam­bi­na iš mor­go, iš li­go­ninės ar­ba pa­pras­ti žmonės, apie ne­mo­kamą lai­do­jimą iš­girdę iš draugų ar ar­timųjų.

Tar­ny­bo­je dir­ba 18 žmo­nių, ji tu­ri dve­jus lai­do­ji­mo na­mus. Jie vi­siš­kai pa­reng­ti ce­re­mo­ni­joms, ku­rios pa­pras­tai užt­run­ka 12–14 va­landų.

Nu­si­kals­ta­mu­mas: 8 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čio­je ša­ly­je kas 74 mi­nu­ AFP nuo­tr.

BBC inf.

Krau­pi sta­tis­ti­ka

Ne­mo­ka­mos lai­do­tuvės varg­šams – tai Te­gu­si­gal­pos me­ro Ri­car­do Al­va­re­zo idė­ja.

tes įvyks­ta smur­tinė žmog­žu­dystė.

Švel­nus, bet abe­jin­ gas. Toks Ba­rac­kas Oba­ma iš­ ky­la prie­š akis jau­ nystės drau­gių die­no­raš­ čiuo­se ir laiš­kuo­se, ku­rie ne­ tru­kus iš­ vys die­nos šviesą.

Ro­ma­nai: B.Oba­ma pa­ts yra pri­si­pa­žinęs žur­na­lis­tams,

Nu­vežė duk­ras į mo­kyklą

Skurd­žia­me šiau­ri­nia­me Te­gu­si­ gal­pos kvar­ta­le Liau­dies lai­do­ji­mo namų dar­buo­to­jai at­nešė R.Or­lan­ do-Va­re­los karstą į kuk­lią me­dinę baž­ny­čią. Pas­kui jie vi­sus su­si­rin­ ku­sius pa­vai­ši­no ka­va.

Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­ba R.Or­lan­do-Va­re­los dviejų duk­ terų mo­tiną Ericą Fuen­tes iš­ gelbė­jo nuo di­de­lių rūpes­čių, nes pri­va­čios lai­do­tuvės būtų kai­na­ vu­sios maž­daug 1 tūkst. JAV do­ le­rių (2,6 tūkst. litų).

Ji bu­vo kar­tu su vy­ru, kai jis bu­ vo nu­žu­dy­tas, todėl su­si­tai­ky­ti su mir­ti­mi jai ypač sun­ku. „Mes va­žia­vo­me at­gal, pa­likę mer­gai­tes mo­kyk­lo­je, kai tai įvy­ ko, – sakė mo­te­ris. – Ma­nau, Ra­ mo­nas bu­vo nu­šau­tas per klaidą.

Bu­vo­me la­bai ar­ti, ran­ka į ranką, todėl tik­riau­siai Die­vas man pa­ dėjo ir iš­gelbė­jo ma­no gy­vybę.“ Kitą dieną pi­ka­pas iš­si­vežė R.Or­lan­do-Va­re­los karstą į ka­pi­ nes, kur jis at­gulė am­ži­no poil­sio.

Yo­ni Ale­xan­de­ras Oso­rio-Her­nan­ de­zas, Liau­dies lai­do­ji­mo tar­ny­bos dar­buo­to­jas, už­tik­ri­no, kad pa­sku­ tinė ke­lionė vyktų skland­žiai. „Mums ir­gi skau­du, ypač dėl to, kad mūsų ša­ly­je tiek daug smur­ to, – sakė vy­ras. – Dau­gu­ma šei­ mų, ku­rios krei­pia­si į mus, iš tie­ sų gy­ve­na la­bai skurd­žiai. Mūsų pa­slau­gos re­mia­si so­li­da­ru­mu – so­li­da­ru­mu su šio­mis šei­mo­mis joms to­kiu sun­kiu me­tu.“

5. San Fran­sis­kas

su­ti­ko būsimą žmoną M.Ro­bin­son (nuo­tr. apa­čio­je –

B.Oba­mos jau­ny Dva­sinės paieš­kos

Prieš pa­tek­da­mas į teisės mo­kyklą, po­li­tiką bei Bal­tuo­sius rūmus ir il­ go­kai prie­š su­tik­da­mas žmoną Mi­ chel­le, B.Oba­ma bu­vo su­ma­nus, dva­sinė­se paieš­ko­se pa­skendęs Niu­jor­ko stu­den­tas, pa­na­šus į dau­ gelį kitų pa­šėlu­sių to me­to jau­nuo­ lių, tik įžen­gu­sių į tre­čią de­šimtį. Ša­lies va­do­vo biog­ra­fiją ty­rinė­ jan­čiam ir ne­tru­kus knygą „Ba­rac­ kas Oba­ma: is­to­ri­ja“ iš­lei­sian­čiam Da­vi­dui Ma­ra­nis­sui pa­vy­ko su­ras­ ti ke­letą bu­vu­sių pre­zi­den­to mer­ ginų, ku­rios su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti apie jau­nystės lai­kus ir ne­tgi at­ver­ti se­ nus laiš­kus bei die­no­raš­čius.

Vie­nos jų, Ge­ne­vie­ve Cook, die­ no­raš­čio išt­rau­kas šią sa­vaitę pa­ skelbė JAV žur­na­las „Va­ni­ty Fair“.

Anks­ti su­brendęs

25 metų Aust­ra­li­jos dip­lo­ma­to duk­ra su­si­pa­ži­no su B.Oba­ma 1983 m. per nau­ja­metį va­karėlį Niu­jor­ ke. Jam bu­vo 22-eji, jis bu­vo ką tik baigęs Ko­lum­bi­jos uni­ver­si­tetą.

Išgėrę ai­riš­ko li­ke­rio „Bai­ley’s“, jie šne­ku­čia­vo­si įsi­taisę ant sėdi­ mos pa­galvės, o pa­skui ap­si­keitė te­le­fo­no nu­me­riais.

Iš pra­džių juo­du su­si­ti­kinė­jo kar­ tą per sa­vaitę, ant­ra­die­niais, bet

po ku­rio lai­ko ap­si­gy­ve­no kar­tu.

G.Cook pri­si­me­na, kaip kar­tu ap­ tar­da­vo kny­gas ir da­ry­da­vo Ba­rac­ko mėgsta­miau­sius mėsai­nius su tu­ nu ir kra­pais – to­kius pat, ko­kius jam anks­čiau ga­min­da­vo mo­čiutė.

Tuo me­tu, pa­sak G.Cook, B.Oba­ma už­dirb­da­vo ma­žai ir gy­ve­no la­bai kuk­lia­me bu­te Man­ha­ta­ne. „Kaip jis ga­li būti toks suaugęs, jei­gu yra tik 22-ejų?“ – drau­go bran­da die­ no­raš­ty­je stebė­jo­si mer­gi­na.

Jautė sek­sua­linę ši­lumą

To­les­ni įra­šai at­skleid­žia B.Oba­ mos mįslingą ir ne­tgi šal­toką būdą. „Sek­sua­linė ši­lu­ma, nea­be­jo­ti­nai, yra, bet jis tu­ri daug ašt­rių kampų, vi­sa tai man ke­lia ne­rimą ir su­pran­ tu, kad no­riu nuo to pa­bėgti. Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad pyks­tu ant jo. Jo aist­ra ga­li būti ap­gau­lin­ga. Nors jis kal­ba sald­žius žod­žius, ga­li būti at­ vi­ras ir pa­ti­ki­mas, bet kar­tu jau­čiu ir tam tikrą šaltį“, – 1984 m. va­sa­ rio 25 d. rašė G.Cook. „Ba­rac­kas vis dar ma­ne do­mi­na, bet taip daug vyks­ta že­miau pa­vir­ šiaus, ten, kur ne­pa­sie­kia­ma. Sau­ go­ma, kont­ro­liuo­ja­ma“, – toks bu­ vo ko­vo 22 d. įra­šas.

G.Cook pri­si­pa­ži­no, kad pa­vydė­ jo Ba­rac­ko ki­toms mer­gi­noms, ypač

11

ŠeštADIENIS, gegužės 5, 2012

pasaulis Tu­ristų mėgsta­miau­si mies­tai

6. Ma­ra­ke­šas

7. Stam­bu­las

8. Bar­se­lo­na

9. Siem­rea­bas

10. Ber­ly­nas

97 metų se­nu­kui mo­ky­tis ne­vėlu Aust­ra­li­jo­je 97 metų buvęs dan­ tų gy­dy­to­jas penk­ta­dienį at­si­ ėmė kli­ni­ki­nių mokslų ma­gist­ro dip­lomą Pietų Kry­žiaus uni­ver­ si­te­te ir tik­riau­siai ta­po nau­ju se­ niau­siu pa­sau­ly­je ab­sol­ven­tu.

kad jau­nystė­je tryš­ko mei­le ir turė­jo ne vieną mer­giną, bet, anot pre­zi­den­to, vis­kas pa­si­keitė, kai 1989 m. jis – jau­na­sis B.Oba­ma su G.Cook.). „Reu­ters“, „Va­ni­ty Fair“ nuo­tr.

nystės meilės nuo­ty­kiai juo­daodėms. Be to, pa­sak jos, jis pa­ts drovė­jo­si sa­vo rasės, ir tai esą taip pat kurstė san­ty­kiuo­se tam tikrą įtampą.

Po­ra kurį laiką gy­ve­no ma­ža­ me B.Oba­mos bu­te Man­ha­ta­ne.

G.Cook pri­si­me­na, kad sa­vait­ga­ liais būsi­mas pre­zi­den­tas mėgda­ vo il­gai mie­go­ti, vaikš­tinė­ti pus­ nuo­gis, vilkė­da­mas tik sa­rongą (si­joną iš sta­čia­kam­pio med­žia­ gos ga­ba­lo), ger­ti kavą ir spręsti kry­žia­žod­žius laik­raš­čiuo­se. Lo­ vo­je B.Oba­ma mėgda­vo rūky­ti ir val­gy­ti uo­gas.

Neat­sakė į jos jaus­mus

Iš G.Cook die­no­raš­čio įrašų aiškė­ ja, kad 18 mėne­sių trukę san­ty­kiai baigė­si dėl to, jog B.Oba­ma ne­ galė­jo at­sa­ky­ti tuo pa­čiu į mer­gi­ nos jaus­mus.

1985 m. ge­gužės 23 d. mer­gi­na pa­ rašė: „Ba­rac­kas pa­lie­ka ma­no gy­ve­ nimą – bent jau mūsų meilės san­ty­ kiai baig­ti. Šie san­ty­kiai pra­si­dėjo su ap­skai­čiuo­to­mis ri­bo­mis, at­sar­giai ir ra­cio­na­liai bu­vo plėto­ja­mi, taip jie šal­tai ap­gal­vo­tai ir bai­gia­si.

Pers­kai­čiau pa­starųjų metų die­ no­raš­čio įra­šus ir pa­ju­tau tam tik­ ras pa­grin­di­nes te­mas... Kaip nuo pat pra­džių man kėlė ne­rimą tai,

kad Ba­rac­kas su­si­lai­ko nuo emo­ ci­nio po­lėkio, ku­rio aš ieš­ko­jau.

Tikė­jau­si, kad lai­kas viską pa­keis ir jis ma­ne įsi­mylės.

Sa­vait­ga­liais būsi­ mas pre­zi­den­tas mėgda­vo il­gai mie­ go­ti, vaikš­tinė­ti pus­ nuo­gis, ger­ti kavą, spręsti kry­žia­žod­žius laik­raš­čiuo­se ir rūky­ti lo­vo­je.

Da­bar man lie­ka spėlio­ti, ar jo at­sar­gu­mas bu­vo tie­siog gy­ve­ni­ mo pe­rio­das, ar šis emo­ci­nis šal­tis truk­dys jam net po to, kai bėgant me­tams jis įgis dau­giau pa­tir­ties.

Sun­ku pa­sa­ky­ti, ma­tyt aš ne­bu­ vau tas žmo­gus, ku­ris galė­jo su­kel­ti aist­ringą meilę. (Ta lanks­ti, ener­ gin­ga ir stip­ri juo­daodė mo­te­ris lau­kia kaž­kur ten!)

Dis­ku­si­jos apie li­te­ratūrą

Ro­ma­nas su G.Cook bu­vo pir­ mi rim­ti būsi­mo pre­zi­den­to mei­

lės san­ty­kiai, bet D.Ma­ra­nis­sas sa­vo kny­go­je ra­šo apie dar vieną B.Oba­mos jau­nystės aistrą – Alex McNear, su ku­ria būsi­mas pre­zi­ den­tas su­si­pa­ži­no dar Ka­li­for­ni­jos ko­led­že, į kurį įsto­jo 1979 m. Juo­ du kar­tu dir­bo stu­dentų laik­raš­ty­ je, bet san­ty­kiai bu­vo trum­pa­lai­ kiai. 1982 m. jie dar kartą su­si­ti­ko Niu­jor­ke, kur ro­man­tiš­kai res­to­ra­ ne šne­ku­čia­vo­si visą naktį.

Drau­gystė per at­stumą ga­liau­siai baigė­si, bet prie­š tai jie dar kurį lai­ ką su­si­ra­šinė­jo ir aist­rin­gai dis­ku­ ta­vo apie li­te­ratūrą. „Elio­tas tu­ri to­kią pat eks­ta­ zišką vi­ziją, ko­kia drie­kia­si nuo Münze­rio iki Yeat­so, – drau­gei ra­ šė B.Oba­ma. – At­ro­do, ta­ve ste­bi­ na Elio­to ne­su­tai­ko­mas prie­šta­rin­ gu­mas. Bet ar tu pa­ti ne­jau­ti ši­to prie­šta­rin­gu­mo, Alex?“ B.Oba­ma pa­ts yra pri­si­pa­žinęs žur­na­lis­tams, kad jau­nystė­je tryš­ ko mei­le ir turė­jo ne vieną mer­giną.

Bet, anot pre­zi­den­to, vis­kas pa­si­ keitė, kai 1989 m. jis su­ti­ko būsimą žmoną Mi­chel­le Ro­bin­son. Juo­du su­si­tuokė 1991-ai­siais.

D.Ma­ra­nis­so kny­ga „Ba­rac­kas Oba­ma: is­to­ri­ja“ JAV kny­gynų len­ ty­no­se pa­si­ro­dys bir­že­lio 19 d.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Al­la­nas Ste­war­tas, gimęs 1915 m. ko­vo 7 d., jau bu­vo įra­šy­tas į Guin­n es­so pa­sau­l io re­kordų knygą kaip se­niau­sias ab­sol­ven­ tas, 2006-ai­siais įgijęs tei­si­nin­ko laipsnį, būda­mas 91 metų.

Kol kas neaiš­ku, ar vėliau at­si­ ra­do se­nes­nių aukštąją mo­kyklą bai­gu­sių žmo­nių. „Ma­nau, da­bar ga­liu pa­ka­bin­ti sa­vo uni­ver­si­te­to ke­pu­raitę ir to­ gą – nors jau sa­kiau tai, kai įgi­jau pa­starąjį moks­lo laipsnį, o vėliau pra­dėjau nuo­bod­žiau­ti“, – A.Ste­ war­tas, gy­ve­nan­tis Port Sti­ven­ se, į šiaurę nuo Sidnė­jaus, sakė prie­š uni­ver­si­te­to bai­gi­mo ce­re­ mo­niją. „Da­bar tu­riu tiek daug lai­ko, ir man pa­tin­ka lik­ti pro­tiš­kai ak­ty­ viam“, – aiš­ki­no jis.

Kli­ni­ki­nių mokslų ma­gist­ ro – jau ket­vir­tas moks­lo laips­ nis A.Ste­war­tui, ku­ris pirmą­kart į uni­ver­si­tetą įsto­jo p­raei­to am­ žiaus ket­vir­ta­ja­me de­šimt­me­ty­ je, ke­tin­da­mas tap­ti odon­to­lo­gu.

Po il­gos dantų gy­dy­to­jo kar­je­ ros, per ku­rią taip pat įgi­jo odon­ to­lo­gi­jos dak­ta­ro laipsnį, de­vintą de­šimtį metų pra­dėjęs vy­ras nu­ sprendė to­liau stu­di­juo­ti, kad jo pro­tas iš­liktų ak­ty­vus. „Artė­da­mas prie 90 metų su­ vo­kiau, kad lai­kas la­bai svar­bus ir kad man ver­čiau pa­si­sku­bin­ti, nes ga­liu ne­spėti baig­ti stu­dijų,

– pa­sa­ko­jo jis. – Tad lan­kiau pa­ pil­do­mas va­sa­ros mo­kyk­las ir su­ gebė­jau še­še­rių metų kursą baig­ti per pus­penktų metų. Jas bai­giau 2006-ai­siais. Paaiškė­jo, kad skubė­ti ne­bu­vo būti­na.“ A.Ste­war­tas, ku­ris kas­dien ei­na pa­si­vaikš­čio­ti ir re­gu­lia­riai me­di­ tuo­ja, pro­tą mankš­ti­na skai­ty­da­ mas me­di­ci­nos va­dovė­lius, de­ tek­ty­vi­nius ro­ma­nus ir žais­da­mas bridžą.

Nie­ka­da ne per vėlu la­vin­ti pro­tą, su­si­ ras­ti naujų draugų ir mes­ti sau iššūkį siek­ ti ko nors ver­tin­ga. Į nau­jau­sias stu­di­jas jis už­si­ rašė 2009 m. Nors tai jam bu­vo mil­ži­niš­kas iššū­kis, vy­ras la­bai džiaugė­si šiais moks­lais ir tvir­ tai ra­gi­na vi­sus vy­res­nio am­žiaus žmo­nes grįžti prie stu­dijų. „Žmonės nie­ka­da ne­turėtų tei­ sin­tis: „aš per se­nas stu­di­juo­ti“ ar­ba „per vėlai pa­si­trau­kiau iš ak­ ty­vios veik­los“, – sakė jis. – Nie­ ka­da ne per vėlu la­vin­ti pro­tą, su­ si­ras­ti naujų draugų ir mes­ti sau iššūkį siek­ti ko nors ver­tin­ga.“ A.Ste­war­tas, su­si­laukęs še­šių vaikų, da­bar tu­ri 12 anūkų ir še­ šis proanū­kius, ta­čiau sa­vo pa­sie­ ki­mus ver­ti­na kuk­liai. „Iš tiesų, tai nie­ko ypa­tin­ga – tie­siog man te­ko ge­ri ge­nai, – sa­ kė jis. – Šia­me gy­ve­ni­mo eta­pe kiek­vie­na die­na man bran­gi.“ BNS inf.

Už­siė­mi­mai: A.Ste­war­tas kas­dien ei­na pa­si­vaikš­čio­ti ir re­gu­lia­riai

me­di­tuo­ja, pro­tą mankš­ti­na skai­ty­da­mas me­di­ci­nos va­dovė­lius, de­ tek­ty­vi­nius ro­ma­nus ir žais­da­mas bridžą.

AFP nuo­tr.

12

šeštADIENIS, gegužės 5, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Kar­je­ros is­to­ri­ja ma­dos pa­sa

Dar­bas ir už­si­spy­ri­mas. Daug dar­bo ir už­si­spy­ri­mo. La­bai daug dar­bo ir už­si­spy­ri­mo. Tai – pa­grin­di­nės Kris­ti­nos Lo­gi­no­vos sėk­min­gos kar­je­ros prie­žas­tys.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

26-erių klai­pė­die­tė Niu­jor­ke dir­ bo pas gar­sų­jį aukš­to­sios ma­dos di­zai­ne­rį Cha­do Ralp­hą Ruc­ci, jos pa­ta­rė­jas bu­vo Cal­vi­nas Klei­nas, dėl jos nau­ją eta­tą su­kū­rė pres­ti­ži­ niai Ita­li­jos Er­man­no Scer­vi­no ma­ dos na­mai. To­kios vi­sa­me pa­sau­ ly­je gar­sios pa­var­dės jau įra­šy­tos į K.Lo­gi­no­vos biog­ra­fi­ją.

Vie­na su pen­kiais la­ga­mi­nais

Trau­ki­nys nuo Da­ni­jos sos­ti­nės Ko­pen­ha­gos iki Ita­li­jos Flo­ren­ci­ jos mies­to at­va­žia­vo pa­vė­la­vęs – tik po 25 va­lan­dų. Dai­lės mo­kyk­ los di­rek­to­rė jau neat­si­lie­pė dar­bo te­le­fo­nu.

Vė­ly­vą penk­ta­die­nio va­ka­rą su pen­kiais la­ga­mi­nais vie­ną gat­vė­je li­ku­sią aš­tuo­nio­lik­me­tę trum­pam už­val­dė be­vil­tiš­ku­mas ir aky­se su­ bliz­go aša­ros.

„Man pa­siū­lė pa­dė­ti pro ša­lį einančios trys šve­dės, ku­rios priė­mė sa­vait­ga­liui per­nak­vo­ti ir iki šių die­nų li­ko ma­no drau­gės“, – prieš aš­tuo­ne­rius me­tus pa­tir­tas aki­ mir­kas pa­me­na K.Lo­gi­no­va. Ta­da ji me­tė iš­šū­kį sau: at­vy­ko į Ita­li­ją, kur nu­spren­dė lan­ky­ti kur­sus Flo­ ren­ci­jos dai­lės mo­kyk­lo­je ir įsto­ti mo­ky­tis į tarp­tau­ti­nio ma­dos di­ zai­no mo­kyk­lą „Po­li­mo­da“.

Vi­lio­jo ita­liš­ka dva­sia

Kris­ti­na bu­vo vie­na. Ita­li­jo­je ne­tu­ rė­jo pa­žįs­ta­mų. At­vy­ko ir pra­dė­jo nuo nu­lio.

Tie­sa, jau bu­vo šiek tiek už­si­grū­ di­nu­si – dar še­šio­lik­me­tė lai­mė­jo sti­pen­di­ją ir per YFU mai­nų pro­ gra­mų or­ga­ni­za­ci­ją iš­vy­ko stu­di­ juo­ti į Da­ni­ją.

Po to grį­žu­si į Lie­tu­vą bai­gė Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ją, trum­pai šo­ko „Žu­vėd­ro­je“ ir vėl grį­žo į Ko­pen­ha­gą, kur stu­di­ja­vo džia­zo ir mo­der­nų­jį šo­kį.

No­rė­da­ma už­si­dirb­ti, su­mo­kė­ti už moks­lus, įsi­dar­bi­no „Hard Rock Ca­fe“ vir­tu­vė­je: ga­mi­no su­muš­ti­ nius, keps­nius, sa­lo­tas. „Da­ni­jo­je bu­vo per­ne­lyg ra­mu, no­rė­jo­si me­niš­ko, ita­liš­ko chao­ so, emo­ci­jų, – juo­kia­si jau­na mo­ te­ris. – Šir­dy­je jau­čiau, kad no­riu per­mai­nų. In­ter­ne­te su­ra­dau dai­lės mo­kyk­lą ir iš­vy­kau jaus­da­ma, kad ma­nęs lau­kia kaž­kas gra­žaus.“ Niu­jor­ko ka­ru­se­lė

My­li­mie­ji: Kris­ti­na ir Fran­ces­co jau še­še­ri me­tai kar­tu.

Kris­ti­nos Lo­gi­no­vos asmeninio archyvo nuo­tr.

Dai­lės kur­sus lan­kiu­si Kris­ti­na no­ rė­jo tai su­de­rin­ti su di­zai­nu, ma­ da, to­dėl nu­spren­dė įsto­ti į „Po­li­ mo­dą“. „Iki šiol keis­ta, kaip man pa­vy­ko įsto­ti, – nuo­šir­džiai ste­bi­si K.Lo­gi­ no­va. – Rei­kė­jo la­bai daug pa­stan­ gų, už­si­spy­ri­mo, dar­bo ir šiek tiek sėk­mės.“ Jau po me­tų itin ga­biai ir darbš­čiai lie­tu­vei Flo­ren­ci­jos mo­kyk­la „Po­li­ mo­da“, ku­ri bend­ra­dar­bia­vo su Niu­ jor­ko ma­dos tech­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­tu, pa­siū­lė vyk­ti mo­ky­tis į JAV. „Pri­si­mi­nus Niu­jor­ką vis dar skau­da šir­dį. O So­ho ra­jo­nas pa­ va­sa­rį, va­sa­rą ypač įsi­min­ti­nas, – nu­si­juo­kė Kris­ti­na. – Die­vi­nu šį mies­tą. Ne­pap­ras­tai įdo­mus, ža­ vus, nors ir su­dė­tin­gas. Ja­me dau­ gy­bė kul­tū­ros ren­gi­nių, pa­ro­dų, veiks­mo. Jis vė­to ir mė­to į vi­sas pu­ses. Ga­li la­bai grei­tai su­žlug­dy­ ti, bet kar­tu už­grū­di­na. Bū­ti­nai dar ten grį­šiu, bū­ti­nai.“

Veržlumas: mer­gi­na iš Lie­tu­vos uos­ta­mies­čio vis­ką pa­sie­kė dar­bu ir

at­kak­lu­mu.

Bu­vo daug aša­rų

K.Lo­gi­no­vai ją su­ža­vė­ju­sia­me Niu­ jor­ke bu­vo la­bai ne­leng­va.

Moks­lai – nuo 10 iki 20 ar net 22 va­lan­dos. Be to, be pa­grin­di­nių stu­di­jų, ji ren­gė­si aukš­to­sios ma­ dos ir skry­bė­lių dip­lo­mi­niams dar­ bams, o penk­ta­die­nio va­ka­rais ir šeš­ta­die­niais nuo 10 va­lan­dos ry­to iki pu­siau­nak­čio dir­bo dvi pa­mai­ nas ka­vi­nė­je.

Te­ko at­si­sa­ky­ti su­si­ti­ki­mų su drau­gais, pra­mo­gų ir ma­lo­nu­mų.

Ar bu­vo daug aša­rų? „Oi, daug. Per­var­gu­si verk­da­ vau ir vie­na kam­pu­ty­je ban­dy­da­ vau ra­min­ti sa­ve, kad bus leng­viau.

Bet bū­da­vo dar sun­kiau“, – da­bar

šyp­so­si sa­vo is­to­ri­ją pa­sa­ko­jan­ti po Ožia­ra­gio ženk­lu gi­mu­si už­si­spy­ ru­si mo­te­ris.

Hon­kon­gas su­ža­vė­jo

Jau ant­ra­me kur­se K.Lo­gi­ no­vos kur­ta su­kne­lė pa­ro­ do­je gar­siam ame­ri­kie­čių di­zai­ne­riui Ja­mes Ga­ la­nos pa­gerb­ti bu­vo iš­ rink­ta į Niu­jor­ko ma­ dos mu­zie­jų FIT. Tre­č ia­m e kur­s e Niu­jor­ko uni­ver­si­te­tas du ge­riau­sius di­zai­ no ir rin­ko­da­ros sri­ ties stu­den­tus siun­čia to­bu­lin­tis į Hon­kon­

13

šeštADIENIS, gegužės 5, 2012

vakarė Iš­sis­ky­rė R.Ščio­go­le­vai­tė ­ ir E.Dan­de­lis

„Eurovizijai“ besiruošiantis D.Mont­vy­das tu­ri di­zai­ne­rį

Dai­ni­nin­kės Rū­tos Ščio­go­le­vai­tės ir Vo­kie­ti­jo­je gy­ve­nan­čio dai­ ni­nin­ko, kom­po­zi­to­riaus El­vi­no Dan­de­lio ke­liai pa­su­ko į skir­tin­ gas pu­ses. Kal­ba­ma, kad jaus­mai su­tir­po, iš­si­sklai­dė ir li­ko tik dai­no­se. Pa­ti dai­ni­nin­kė nau­jie­nų ne­ko­men­tuo­ja, pra­ne­ša žur­ na­las „Žmo­nės“. Apie mei­lę El­vi­nui Rū­ta pra­bi­lo 2010 m. Ru­ mu­niš­ko ir vo­kiš­ko krau­jo tu­rin­tis E.Dan­de­lis pa­ra­šė dai­ną apie mei­lę, su ku­ria per­nai Rū­ta da­ly­va­vo na­cio­na­li­nė­je „Eu­ro­vi­zi­ jos“ at­ran­ko­je. „Da­bar­ti­nis eta­pas – vie­nas la­bai džiu­gi­nan­čių ir stip­ri­nan­čių po­sū­kių ma­no gy­ve­ni­me“, – kal­bė­jo dai­ni­nin­kė dėl my­li­mo­jo įvei­ku­si skry­džio bai­mę.

Į „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­są vyks­tan­čiam mū­sų ša­lies at­sto­vui Do­na­ tui Mont­vy­dui pa­čiam ne­rei­kės su­kti gal­vos, ką ap­si­reng­ti. Tuo pa­ si­rū­pins di­zai­ne­ris Egi­di­jus Si­da­ras. „Mums su Do­na­tu ti­ko ir pa­ti­ ko tai, ką pa­siū­lė Egi­di­jus, juo­lab kad su šiuo di­zai­ne­riu ir jo at­sto­ vau­ja­mais ma­dos na­mais „Can­tas“ yra su­tar­tas da­li­nis bar­te­ris.

Mes mo­kė­si­me tik už tai, ką jie pa­pil­do­mai tu­rės nu­pirk­ti, ta­čiau vi­sa ki­ta mums ne­kai­nuos“, – ži­niask­lai­dai bu­vo at­vi­ras at­li­kė­jo va­dy­bi­nin­kas Mar­ty­nas Ty­la. Pats Do­na­tas pa­ten­kin­tas ne tik san­ dė­riu, bet ir di­zai­ne­riu. Esą jam ne­li­ko nie­ko ki­to, kaip tik su­tik­ti su vi­sais E.Si­da­ro pa­siū­ly­mais, nes to­bu­lai su­ta­po jų min­tys.

u­ly­je: be lo­vos ir pa­žin­čių go po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­tą. Tarp dvie­jų ge­rai be­si­mo­kan­čių­jų bu­ vo Kris­ti­na. „Niu­jor­ke la­bai daug žmo­nių, o Hon­kon­ge su­si­da­ro įspū­dis, kad la­bai la­bai daug, nors iš­ties šiek tiek ma­žiau, – juo­kia­si Kris­ti­na. – Cent­ras ypač mo­der­nus, bet 10 mi­ nu­čių, ir tu jau ga­li at­si­dur­ti miš­ke su be­ždžio­nė­mis ar prie jū­ros. Ki­ nų kul­tū­ra man pa­ti­ko.“ Uni­ver­si­te­te Hon­kon­ge lie­tu­ vė daug eks­pe­ri­men­ta­vo, dir­bo su įvai­rio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, me­ džia­go­mis, mez­gi­mo ir siu­vi­mo ma­ši­no­mis ir plė­tė aki­ra­tį, su­si­pa­ žin­da­ma su ki­to­kio­mis tra­di­ci­jo­ mis, ma­da ir kul­tū­ra. „Ša­lių ir kul­tū­rų įvai­ro­vė la­bai pa­de­da su­for­muo­ti sti­lių ir at­ras­ ti sa­ve kaip di­zai­ne­rį“, – kal­bė­jo K.Lo­gi­no­va.

Pa­ta­rė­jas – C.Klei­nas

Ne­daug – tik 2 500 do­le­rių. Toks bu­vo pir­ma­sis mer­gi­nos at­ly­gi­ni­ mas, ku­rį po pra­kti­kos ne­tru­kus jai pa­siū­lė Niu­jor­ko „Mar­che­sa“ ma­ dos na­mai.

K.Lo­gi­no­va ga­lė­jo daug eks­pe­ ri­men­tuo­ti me­džia­go­mis, pieš­ti, o „Mar­che­sa“ klien­tai – itin tur­tin­gi ir ži­no­mi žmo­nės iš vi­so pa­sau­lio.

Tur­būt nė­ra Ho­li­vu­do žvaigž­dės, ku­ri ne­bū­tų pa­sisiu­vu­si su­kne­lės šiuo­se ma­dos na­muo­se.

Gra­žios ir iš itin ko­ky­biš­kų me­ džia­gų siu­va­mos „Mar­che­sa“ su­ kne­lės kai­nuo­ja ir po 70 tūkst. li­tų. „Ji pa­li­ko la­bai ge­rą įspū­dį. Drau­ giš­ka, pa­pras­ta“, – taip Kris­ti­na kal­ bė­jo apie bu­vu­sį top­mo­de­lį, dai­ni­ nin­ko Sea­lo žmo­ną Hei­di Klum. Ant 176 cm ūgio klai­pė­die­tės, ku­rios fi­ gū­ra be­veik iden­tiš­ka kaip ir gar­sios vo­kie­tės, kū­no bu­vo ma­tuo­ja­mos H.Klum siu­va­mos su­kne­lės.

Lie­tu­vei te­ko bend­rau­ti ir su An­ ge­li­na Jo­lie, ir su ki­tais ži­no­mais žmo­nė­mis. Net­ru­kus Kris­ti­na jau pra­kti­ka­vo­si pas gar­sų di­zai­ne­rį Cha­do Ralp­hą Ruc­ci, ku­ris yra vie­ nin­te­lis ame­ri­kie­tis (po Main­bo­ cher), ga­vęs lei­di­mą de­monst­ruo­ti sa­vo ko­lek­ci­jas Aukš­to­sios ma­dos sa­vai­tė­je Pa­ry­žiu­je.

Bai­gia­mo­jo K.Lo­gi­no­vos moks­ lo pra­kti­kos ko­lek­ci­jos dar­bo pa­ta­ rė­jas bu­vo dar vie­na gar­se­ny­bė – Cal­vi­nas Klei­nas. „Bu­vo nuo­sta­bu ir ge­ra dirb­ ti, – džiū­ga­vo Kris­ti­na, gir­da­ma 69 me­tų di­zai­ne­rį. – Jis la­bai įdo­ mus žmo­gus, da­vė daug ge­rų pa­ ta­ri­mų, tarp jų – nie­ka­da ne­pra­ ras­ti in­di­vi­dua­lu­mo.“ My­li­ma­sis ne ma­my­čiu­kas

O as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas, mei­ lė? Ne­jau­gi Kris­ti­nos gy­ve­ni­ mas – tik kar­je­ra?

Mė­ly­n a­k ė blon­d i­n ė šyp­so­s i.

My­li­ma­sis yra. Ita­las iš Flo­ren­ci­ jos. 34 me­tų ži­no­mas ir ne­prik­ lau­so­mas fo­tog­ra­fas Fran­ces­co Last­ruc­ci, ku­rio dar­bus spaus­di­ no dau­gy­bė pa­sau­li­nių lei­di­nių, o da­bar jis ren­gia kny­gą apie Ko­ lum­bi­ją, kur po­rai mė­ne­sių skren­ da ke­lis­kart per me­tus. „Flo­ren­ci­ja – toks mies­tas... – K.Lo­gi­no­va šyp­so­si ir ieš­ko tin­ ka­mų žo­džių. – Pa­ro­do­se, ma­dos, kul­tū­ros ren­gi­niuo­se daž­nai ren­ ka­si tie pa­tys žmo­nės. Pa­ma­tė­me vie­nas ki­tą ir ne­pa­lei­do­me. Be­je, jis ski­ria­si nuo ti­piš­kų ita­lų, ku­rie yra di­de­li ma­my­čiu­kai.“ Įt­rau­kė jau­kus gy­ve­ni­mas

K.Lo­gi­no­va ir F.Last­ruc­ci kar­ tu jau še­še­rius me­tus. Da­bar prie gar­saus Pon­te Vec­chio til­to nuo­ mo­ja­si bu­tą per du aukš­tus XIII a. na­me su nuo­sta­biu 80 kv. m plo­to vi­di­niu kie­me­liu, ku­ria­me – nuo­ sta­bus so­das su bam­bu­kais ir ki­to­ kiais eg­zo­tiš­kais au­ga­lais. „Čia – ne Niu­jor­kas, – apie Flo­ ren­ci­ją kal­ba Kris­ti­na. – Ra­mu, jau­ ku, ga­li mė­gau­tis gy­ve­ni­mu, ne­sku­ bė­ti, pa­skam­bin­ti drau­gei ir su­si­tik­ti iš­ger­ti ka­vos, tai Niu­jor­ke bu­vo neį­ ma­no­ma. Tik­ras dol­ce vi­ta.“

Kris­ti­na Lo­gi­no­va:

Per­var­gu­si verk­da­ vau ir vie­na kam­ pu­ty­je ban­dy­da­vau ra­min­ti sa­ve, kad bus leng­viau.

Be­je, bū­tent dėl Fran­ces­co iš ją iš­sun­ku­sio Niu­jor­ko, ku­ria­me per me­tus tu­rė­jo tik sa­vai­tę ato­sto­gų, o dve­jus dir­bo be jų, 2011 m. rug­ sė­jį Kris­ti­na ir grį­žo į Ita­li­ją.

Sve­tim­ša­lei su­kū­rė eta­tą

Kris­ti­ną gąs­di­no sunk­me­čiu, ta­ čiau Ita­li­jo­je ji ra­do dar­bą jau po dvie­jų sa­vai­čių. Jos dar­bų ap­lan­ kas su­ža­vė­jo Ro­ber­to Ca­val­li žmo­ ną Evą, ta­čiau dar ge­res­nes są­ly­gas pa­siū­lė gar­sūs Er­man­no Scer­vi­no ma­dos na­mai.

Di­zai­ne­ris Er­ma­nno (Daelli) ir vers­li­nin­kas (Toni) Scer­vi­no sa­vo pre­kės ženk­lą įkū­rė tik 2000 m., ta­čiau jau da­bar yra vie­nas gar­ siau­sių pa­sau­ly­je. „Jie net su­kū­rė eta­tą, ku­rio ne­ tu­rė­jo“, – džiū­ga­vo Kris­ti­na, ku­ ri da­bar pa­de­da plės­ti aukš­to­sios ma­dos li­ni­ją, ieš­ko nau­jų, įdo­ mių spren­di­mų, da­žo me­džia­gas, o kar­tais nau­do­ja me­džia­gas ori­

ga­mio efek­tui su­kur­ti. „Tu­riu ab­ so­liu­čią lais­vę, ku­riu, ką no­riu, o di­zai­ne­riai iš­si­ren­ka dar­bus ir plė­ to­ja nau­jos ko­lek­ci­jos li­ni­ją. Tai – nuo­sta­bus dar­bas!“ – švy­ti K.Lo­ gi­no­va.

Kris­ti­na ne­sle­pia, kad ma­dos pa­sau­ly­je pa­ma­tė daug int­ri­gų, ap­kal­bų, li­pi­mo per gal­vas, o bliz­ gan­čios ko­lek­ci­jos ir gro­žis sce­no­ je sle­pia daug ne­ma­to­mų da­ly­kų. „Šia­m e pa­sau­ly­je mo­te­r i­m is ne­la­bai do­mi­ma­si, – nu­si­juo­kia K.Lo­gi­no­va, pro­vo­kuo­ja­ma pa­pa­ sa­ko­ti apie kar­je­rą per lo­vą. O po aki­mir­kos jau rim­tai tę­sia: – Esu pa­vyz­dys, kad, tu­rint di­de­lę sva­jo­ nę ir la­bai la­bai la­bai daug dir­bant, tu­rint da­le­lę sėk­mės ir ti­kint sa­vi­ mi, ga­li­ma daug ko pa­siek­ti.“ Apie iš­si­sky­ri­mą – nė min­ties

Jai ne­be­rei­kia dirb­ti ir mo­ky­tis po 14–16 va­lan­dų, kaip bu­vo ket­ve­ rius pra­ga­riš­kus me­tus. Kris­ti­na dir­ba tik po 9 va­lan­das per die­ną.

Da­bar ji ga­li nu­skris­ti į Pa­ry­žių, Lon­do­ną ar nu­vyk­ti į Ro­mą.

Ką reiš­kia gy­ven­ti su ita­lu fo­ tog­ra­fu, kai be­veik di­des­nę lai­ko da­lį Kris­ti­na su Fran­ces­co bū­na at­ski­rai, abu vis dar sie­kia kar­je­ ros ir nie­kur dar ga­lu­ti­nai neap­ sis­to­jo? „Kai iš­va­žia­vau į Niu­jor­ką, net ne­bu­vo min­ties, kad ski­ria­mės.

Jis pas ma­ne at­skris­da­vo į Niu­ jor­ką, Hon­kon­gą, – pri­si­pa­žįs­ta Kris­ti­na. – Kai abiem ge­ra kar­tu, apie ki­tus ir iš­si­sky­ri­mą net ne­ ky­la min­čių.“ Kris­ti­na šyp­so­si pri­sipa­ži­nu­ si, kad Fran­ces­co jau siū­lė ran­ką ir šir­dį. Bet jam teks dar pa­lauk­ ti, kol jo my­li­ma mo­te­ris blaš­ko­ si po pa­sau­lį.

Sva­jo­ja apie ma­dos na­mus

Kris­ti­na no­rė­tų tu­rė­ti bu­tą Niu­ jor­ke, na­mus Ita­li­jo­je ir ten, kur gy­vens.

Ji juo­kia­si klau­sia­ma, ar daž­niau ita­liš­kai – ji, ar lie­tu­viš­kai – jis sa­ ko: „Aš ta­ve my­liu.“ „Jis, jis“, – ti­ki­na K.Lo­gi­no­va, ku­rios min­ty­ se jau – Pa­ry­žius. Ku­ria­me vis­ką vėl teks pra­dė­ti nuo nu­lio. Tiks­ liau, su tu­ri­ma pra­kti­ka ir ne­men­ ku ba­ga­žu. „Pran­cū­zi­ja – aukš­to­sios ma­dos pra­di­nin­kė ir vis dar ly­de­rė, – aiš­ ki­na Kris­ti­na. – Ir pran­cū­zų ma­da vi­sa­da bu­vo ar­ti­ma ma­no sie­lai.“ Jos sva­jo­nė – nuo­sa­vi ma­dos na­mai. Jie va­din­sis Kris­Lo? „Ne, – juo­kia­si Kris­ti­na ir ne­sle­ pia, kad gal­vo­ja pa­si­keis­ti pa­var­dę.– Ma­no pro­se­ne­lė, gy­ve­nu­si Šven­ čio­nių ra­jo­ne, bu­vo pui­kiai ži­no­ma siu­vė­ja. O Kris­ti­na Per­ko skam­bė­tų daug ge­riau. Ar ne tie­sa?“

14

šeštADIENIS, gegužės 5, 2012

vakarė

Mi­le­rių vaikams Lietuva n Bu­vu­sios po­pu­lia­rios ro­ko gru­pės „Ai­ri­ja“ mu­zi­kan­tų šei­ma As­ta ir Da­rius Mi­le­riai iki šiol ti­ki, kad šiuo pa­va­di­ni­mu iš­si­pra­na­ša­vo atei­tį. Mu­zi­kan­tai iš tik­rų­ jų iš­vy­ko gy­ven­ti į Ai­ri­ją. Ta­čiau Lie­tu­vos ne­pa­mir­šo – čia at­vyks­ta ke­tu­ris pen­kis kar­tus per me­tus.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pris­ta­tė nau­ją al­bu­mą

Mi­le­riai Lie­tu­vo­je vie­šė­jo pa­sku­ ti­nį ba­lan­džio sa­vait­ga­lį. Šį kar­ tą 35 me­tų būg­ni­nin­kė A.Mi­le­rie­ nė ir gi­ta­ris­tas bei dai­nų au­to­rius ir at­li­kė­jas 40 me­tų D.Mi­le­ris at­ vy­ko pri­sta­ty­ti nau­jo­jo sa­vo gru­pės „No­jus“ al­bu­mo „1 Die­na“.

Ka­dan­gi į Lie­tu­vą jie at­vy­ko tik sa­vait­ga­liui, tem­pas bu­vo žvė­riš­kas.

Ba­lan­džio 27-osios va­ka­rą mu­zi­kos al­bu­mas bu­vo pri­sta­ty­tas Vil­niaus klu­be „Ar­tis­tai“. Nak­tį po kon­cer­ to As­ta ir Da­rius skrie­jo į Klai­pė­dą, kur ki­tą die­ną vy­ko Da­riaus gi­mi­ nai­tės ves­tu­vės. Ba­lan­džio 29-ąją „1 Die­na“ bu­vo pri­sta­ty­ta jų gim­ ta­ja­me Aly­tu­je. Al­bu­mo pri­sta­ty­ mo kon­cer­tas Dub­li­ne įvyks ge­gu­ žės 19 d. „Mes ne kas mė­ne­sį gro­ja­me Lie­ tu­vo­je. Mus la­bai leng­va pa­mirš­ ti“, – po kon­cer­to žur­na­lis­tei sa­ kė Mi­le­riai.

Ai­ri­jo­je gru­pė „Ai­ri­ja“ neeg­zis­ tuo­ja, tik „No­jus“. Ta­čiau ir šio­je gru­pė­je As­ta su Da­riu­mi li­ko dvie­ se. Bo­so gi­ta­ris­tas, su ku­riuo gro­jo aš­tuo­ne­rius me­tus, gru­pę pa­li­ko. „Da­bar „No­jus“ ta­po ro­ko due­ tu, įsi­vaiz­duo­ja­te? – ste­bė­jo­si pa­ts Da­rius. – Taip re­tai bū­na. Gro­ja­me su kvies­ti­niais mu­zi­kan­tais, drau­ gais. Ko­dėl ta­pau mu­zi­kan­tu? To­ dėl, kad pra­dė­jau kur­ti ei­les, pa­skui – mu­zi­ką. Man mu­zi­ka – gy­ve­ni­ mo bū­das.“ Lie­tu­vo­je bu­vo per ankš­ta

„Iš­s ip­ra­n a­š a­vo­m e atei­t į, įkū­ rę gru­pę „Ai­ri­ja“, – pu­siau juo­ kais, pu­siau rim­tai sa­kė Da­rius. – Žur­na­lis­tai pra­dė­jo klaus­ti, ka­da va­žiuo­si­me į tą Ai­ri­ją. Po ke­le­rių me­tų ten ir iš­trū­ko­me.“ Ir štai Ai­ri­jos sos­ti­nė­je Dub­li­ne pra­lė­kė vie­nuo­li­ka Mi­le­rių gy­ve­ ni­mo me­tų. „Ten jau­čiuo­si la­bai ge­rai. Jau­čiu, kad da­bar ten ma­no na­mai, – kal­ bė­jo A.Mi­le­rie­nė. – Į Lie­tu­vą at­va­ žiuo­ti vi­sa­da ma­lo­nu – čia tu­ri­me sa­vo klau­sy­to­jų, ger­bė­jų, gi­mi­nai­ čių, drau­gų. Čia su­grįž­ta­me švęs­ ti di­de­lių šven­čių, pri­sta­ty­ti nau­ jų al­bu­mų, kon­cer­tuo­ti. Be abe­jo, mū­sų šak­nys Lie­tu­vo­je, bet ir Ai­ri­ jo­je ga­na gi­liai įlei­do­me šak­nis, juk vie­nuo­li­ka me­tų – il­gas lai­kotar­ pis. Ten mū­sų na­mai, dar­bai, vai­kų mo­kyk­los. Mū­sų sū­nus Ro­kas gi­mė Ai­ri­jo­je. Da­bar jam – še­še­ri.“ D.Mi­le­ris taip pat ne­si­gai­li, kad gy­ve­na Ai­ri­jo­je: „Mes gy­ve­na­me ten, kur no­ri­me bū­ti lai­min­gi. Ka­

dan­gi ten esa­me lai­min­gi, ten ir gy­ve­na­me. Mums, kaip mu­zi­kan­ tams, bu­vo ankš­ta Lie­tu­vo­je. Aly­ tus – mū­sų gim­ta­sis mies­tas, ku­rį la­bai my­li­me, bet ten mums bu­ vo ankš­ta. No­rė­jo­si pa­ma­ty­ti pa­ sau­lio, iš­ban­dy­ti sa­ve, at­ras­ti ką nors nau­jo sa­vy­je ir ei­ti į prie­kį.

Man sma­gu gy­ven­ti Ai­ri­jo­je, ieš­ ko­ti pa­ra­le­lių su lie­tu­viais. Ai­riai – gra­žūs žmo­nės. Ir lie­tu­viai iš­gra­žė­ ja ten ap­si­gy­ve­nę.“ Emig­ra­vo ir ar­ti­mie­ji

D.Mi­le­ris pri­si­mi­nė, kad lie­tu­viai pra­dė­jo va­žiuo­ti į Ai­ri­ją ir ten kur­ tis 1998 m. Jų šei­ma ten at­vy­ko su pir­mą­ja ban­ga. Prieš tai dve­jus me­tus Lie­tu­vo­je Mi­le­riai ang­liš­ kai bend­ra­vo su bi­čiu­le ame­ri­kie­te Pau­la. At­vy­kę į Ai­ri­ją su­pra­to, kad be­veik ne­mo­ka ang­lų kal­bos, nes ai­rių ak­cen­tas – vi­sai ki­toks. Dau­ gu­ma kal­ba ar­ba tar­miš­kai, ar­ba šne­ka­mą­ja kal­ba.

Sma­gu gy­ven­ti Ai­ri­jo­je. Ai­riai – gra­žūs žmo­nės.

Ir lie­tu­viai iš­gra­ žė­ja ten ap­si­gy­ ve­nę. „Pri­si­min­da­mi, kaip mo­kyk­lo­ je bu­vo­me mo­ko­mi, kai ką ga­li­me tai­syk­lin­giau pa­sa­ky­ti“, – šyp­so­ jo­si Da­rius.

Vy­res­nį­jį sū­nų Ari­jų tė­vai iš­si­ve­ žė į Ai­ri­ją, kai šiam ne­bu­vo nė tre­ jų. Kai tė­vai pra­ne­ša, kad va­žiuo­ja į Lie­tu­vą, jo reak­ci­ja bū­na neut­ra­ li. Lie­tu­va jam jau nė­ra kaž­kas to­ kio. Try­li­kos me­tų paaug­lys jau in­ teg­ra­vo­si į ai­riš­ką ap­lin­ką – ten jo mo­kyk­la, drau­gai, na­mai. Ten už­ kla­si­nė veik­la, spor­tas. Dve­jus me­ tus Ari­jus lan­ko plau­ki­mą.

Ai­ri­jo­je jau įsi­kū­rė As­tos mo­ti­ na, dvi jos se­se­rys ir bro­lis su šei­ mo­mis.

Ar Mi­le­riai grįž­tų at­gal į tė­vy­ nę? „Nie­ka­da ne­ga­li sa­ky­ti „nie­ka­ da“, – pa­ste­bė­jo As­ta. – Bet šian­ dien gy­ve­na­me Ai­ri­jo­je.“ Kū­rė­jas ieš­ko stre­so

D.Mi­le­riui pa­sau­lis at­ro­do at­vi­ras ir gra­žus. Ir žmo­nės – gra­žūs. Jam vi­sa­da ma­lo­nu at­va­žiuo­ti į Lie­tu­vą su ki­to­kia pa­tir­ti­mi, ki­to­kia kū­ry­ba ir iš­skleis­tais spar­nais.

Ar ban­dy­mai ir ieš­ko­ji­mai neap­ lau­žė vy­rui spar­nų? „Aiš­ku, kad ap­lau­žė, – ne­slė­ pė mu­zi­kan­tas. – Bet kū­rė­jui rei­

Ke­lio­nė: „Į Lie­tu­vą at­va­žiuo­ti vi­sa­da ma­lo­nu. Čia su­grįž­ta­me švęs­ti di­de­lių šven­čių, pri­sta­ty­ti nau­jų al­bu­mų,

kia stre­so, to­dėl man tai – ge­rai, nes daug dai­nų at­si­ran­da iš stre­so, iš skaus­mo. Tik­riau­siai iš­vy­ko­me to ieš­ko­ti, nes po sto­vin­čiu ak­me­ niu van­duo ne­te­ka. Man, kaip au­ to­riui, rei­kė­jo nau­jų kū­ry­bos vė­jų.

No­rė­jo­me ap­si­gy­ven­ti mu­zi­kan­tų, ku­riuos ger­bia­me ir ku­rių mu­zi­kos klau­so­mės, že­mė­je.“ Vy­ras tvir­ti­no, kad iš­ban­dy­mai ir ieš­ko­ji­mai jų šei­mos pa­ma­tų neišk­ li­bi­no. At­virkš­čiai – dar la­biau su­ ce­men­ta­vo, su­tvir­ti­no. „Mes esa­me ge­ra ko­man­da, ku­ rią vie­ni­ja mu­zi­ka“, – sa­kė Mi­le­ riai. Ba­lan­dį po­ra at­šven­tė 14-ą­ sias ves­tu­vių me­ti­nes. „Mes du kar­tus pe­rė­jo­me tą sep­ty­ne­rių me­tų ri­bą, po ku­rios iš­tin­ka šei­mos kri­zės ir po­ros ski­ ria­si. Aiš­ku, pa­si­pyks­ta­me. Ga­ li pa­si­pyk­ti dėl bui­ties, iš nuo­ var­gio. Tai – ele­men­ta­ru. Bet mes

esam daug stip­res­ni už tuos pyk­ čius, už tuos dū­mus, ži­no­me, kas už tai yra svar­biau. Tai – šei­ma, vai­kai, dar­bas, pa­gal­ba vie­nas ki­ tam. Mes vie­nas ki­tą pa­pil­do­me“, – dės­tė Da­rius. Į sa­vo mu­zi­ki­nę veik­lą As­ta su Da­riu­mi vai­kų spe­cia­liai neįt­rau­ kia – jie pa­tys at­bė­ga žiū­rė­ti, kai tė­vai re­pe­tuo­ja na­muo­se. Vis dėl­ to mu­zi­kuo­ti vai­kai ne­si­ver­žia.

Ta­po zum­bos inst­ruk­to­re

Kiek­vie­no emig­ran­to praei­ty­je bū­ ta sun­kių die­nų ir sū­raus pra­kai­ to. Iš­gir­dęs klau­si­mą, ar sta­ty­bo­se te­ko ne­šio­ti ply­tas, D.Mi­le­ris pra­ dė­jo juok­tis. To jis iš­ven­gė, ta­čiau pir­muo­sius še­še­rius me­tus dir­bo ap­sau­gi­nin­ku, vai­ruo­to­ju, va­dy­ bi­nin­ku. „Lie­tu­vo­je ne­bu­vo­me nie­kur dir­bę – mū­sų dar­bas bu­vo mu­zi­

ka. Kai at­vy­ko­me į Ai­ri­ją, rei­kė­jo dirb­ti, iš kar­to iš mu­zi­kos ne­pra­ gy­ven­si. Ir pa­dir­bo­me tru­pu­tė­ lį. Ir vi­sai sma­gu bu­vo. Iš­ban­dė­me daug ką, juk neat­vy­ko­me su „So­ ny Re­cords“ kont­rak­tu“, – po­kšta­ vo mu­zi­kan­tas.

As­ta vy­rui pri­ta­rė, kad tai ne­bu­ vo sun­ku, o įdo­mu. „Po še­še­rių me­tų vis­kas su­si­ tvar­kė – už­sii­mu vien mu­zi­ka, kū­ry­ba, kon­cer­tų or­ga­ni­za­vi­mu, – pa­tiks­li­no D.Mi­le­ris. – Ai­ri­ja ne ką di­des­nė už Lie­tu­vą, bet ten – Va­ ka­rai. Pra­mo­gų vers­las – vi­sai ki­ to ly­gio. Ir ten dai­nuo­ja ang­liš­kai, bet jiems vis­kas aiš­ku, nes pa­sau­ lis jiems bu­vo at­vi­ras.“ As­ta ne­se­n iai ta­p o zum­b os inst­ruk­to­re. Zum­ba – tai šo­kių ir leng­vo­jo kul­tū­riz­mo de­ri­nys. Ji įre­gist­ra­vo sa­vo kom­pa­ni­ją, nuo­ mo­ja­si de­vy­nias skir­tin­gas kla­ses,

15

šeštADIENIS, gegužės 5, 2012

vakarė

ekelia emocijų ty­čių ten nė­ra bu­vę. Ne­di­de­lių su­ si­py­ki­mų, pa­si­šai­py­mų tarp moks­ lei­vių pa­si­tai­ko, bet Ai­ri­jo­je su tuo griež­tai ko­vo­ja­ma. „Ma­žiu­kas jau ant­ri me­tai ei­na į mo­kyk­lą. Nei kas jį ten stum­dė iš di­des­nių, nei ką, – pa­sa­ko­jo Da­ rius. – O vy­res­nė­lio ne kar­tą klau­ siau, ar mo­kyk­lo­je jo ne­stum­do, ar ne­si­šai­po ir pa­na­šiai, trauk­te iš jo trau­kiau at­sa­ky­mą, o jis ne­sup­ ra­to, ko klau­siu. Ai­riai gi­ria­si sa­ vo švie­ti­mo sis­te­ma, bet jie ir tu­ ri kuo gir­tis.“ Ten švie­ti­mo sis­te­ma vai­kų taip ne­spau­džia, kaip Lie­tu­vo­je. Vis­kas la­bai žmo­giš­ka. Du kar­tus per me­ tus mo­kyk­lo­je vyks­ta di­de­li tė­vų su­si­rin­ki­mai – va­di­na­mo­ji su­si­ti­ ki­mų die­na. Ta­da ga­li­ma pa­bend­ rau­ti su kiek­vie­no da­ly­ko mo­ky­to­ ju as­me­niš­kai. Jis vis­ką: kas ge­rai ir kas blo­giau – tė­vams iš­dės­to apie vai­ką. Į šiuos su­si­ti­ki­mus ei­na ar­ ba Da­rius, ar­ba As­ta. „Mo­ky­to­jai vai­ko ne­nu­ver­ti­na – at­virkš­čiai, vi­sa­da ska­ti­na. Pa­vyz­ džiui, sa­ko, kad to­je ir to­je sri­ty­je jam pui­kiai se­ka­si, gal atei­ty­je ga­ lė­tų bū­ti in­ži­nie­rius. Jie su­tei­kia vil­ties“, – nau­ja pa­tir­ti­mi da­li­jo­ si D.Mi­le­ris.

Iš vie­nos pu­sės, anot A.Mi­le­rie­ nės, ten vis­kas at­ro­do lais­viau, iš ki­tos – lyg ir griež­ta. Pa­vyz­džiui, jo­kių vė­la­vi­mų į pa­mo­kas. Pa­vė­la­ vęs moks­lei­vis gau­na pa­sta­bą, tu­ ri lik­ti po pa­mo­kų ir pa­ra­šy­ti nu­ ro­dy­tą dar­bą. Bet ta nuo­bau­da tai­ko­ma taip, kad vai­kas ne­bū­tų pa­že­min­tas.

Aly­tus kraus­to­si į Dub­li­ną

kon­cer­tuo­ti“, – kal­bė­jo Dub­li­ne gy­ve­nan­ti mu­zi­kan­tų Mi­le­rių šei­ma.

kur mo­te­rims ve­da už­siė­mi­mus.

Ten jos atei­na ne tik su­de­gin­ti ka­ lo­ri­jų, bet ir iš­lie­ti nei­gia­mų emo­ ci­jų. O pa­si­krau­na tei­gia­mos ener­ gi­jos.

Ką reiš­kia nuo­mo­tis bu­tą, Mi­le­ riai se­niai pa­mir­šo. Jau sep­ty­ne­ri me­tai, kai šei­ma gy­ve­na nuo­sa­va­ me na­me.

Ka­pi­ta­liz­mas skir­tas žmo­gui

Ar ir Ai­ri­jo­je vis­kas taip bran­gu, kaip Lie­tu­vo­je? A.Mi­le­rie­nė tvir­ti­ no, jei žmo­gus tu­ri dar­bą, tik­rai sau ga­li vis­ką leis­ti ne­skai­čiuo­da­mas. „Eu­rus pa­ver­tus į li­tus, Lie­tu­vo­ je mums vis­kas bran­giau. Ten tal­ pus tas pi­ni­gas. Už tą pa­tį pi­ni­gą ga­li dau­giau nu­pirk­ti, – pa­ly­gi­no Da­rius. – Ten ka­pi­ta­liz­mas skir­tas žmo­gui. Dau­giau žmo­giš­ku­mo vi­ suo­me­nė­je, bend­ruo­me­nė­je, pre­ ky­bo­je.“

As­ta dar­bo rei­ka­lais va­ži­nė­ja iš kla­sės į kla­sę, ta­čiau ap­si­pirk­ti pa­ ke­liui jai nė­ra su­dė­tin­ga. Šei­ma val­go tai, ką kaž­ka­da Lie­tu­vo­je As­ tai ir Da­riui ga­min­da­vo jų mo­ti­nos, ką vė­liau pa­mė­go jų pa­čių vai­kai.

Moteris ke­pa lie­ti­nius, mal­ti­nius, bul­vių plokš­tai­nį, ruo­šia gu­lia­šą, ki­bi­nus, va­di­na­muo­sius tar­kuo­tų bul­vių du­be­nė­lius, ver­da įvai­rias lie­tu­viš­kas sriu­bas. Šei­ma var­to­ ja ne­ma­žai eko­lo­giš­kų mais­to pro­ duk­tų – ten jie įper­ka­mi. Į mo­kyk­lą – su džiaugs­mu

Pra­kal­b us apie pa­ty­č ias tarp paaug­lių, ku­rios Lie­tu­vos mo­kyk­ lo­se tam­pa nor­ma, dėl kurių ne vie­ nas paaug­lys yra nu­si­žu­dęs, Mi­le­ riai bai­sė­jo­si ir šau­kė: „O, Die­ve!“ Mi­le­rių sū­nus Ari­jus į mo­kyk­ lą Ai­ri­jo­je ei­na de­šim­tus me­tus. Ir vi­sa­da – su džiaugs­mu. Jo­kių pa­

Mi­le­rių nuo­mo­ne, prieš sep­ty­ne­ rius me­tus įkur­ta Ai­ri­jos lie­tu­vių bend­ruo­me­nė – la­bai tvir­ta, ak­ ty­vi. Ji ren­gia įvai­rius pro­jek­tus, vai­kams or­ga­ni­zuo­ja lie­tu­viš­kas šeš­ta­die­ni­nes mo­kyk­las. Ne­ma­žai lie­tu­vių ir emig­ra­ci­jo­je no­ri gy­ ven­ti lie­tu­viš­kai, puo­se­lė­ti lie­tu­ vių kal­bą.

Mi­le­riai tu­ri daug drau­gų lie­tu­ vių, tarp ku­rių ne­trūks­ta ne­tgi aly­ tiš­kių. „Kiek Dub­li­ne su­ti­ko­me aly­tiš­ kių! – ste­bė­jo­si Da­rius. – Net iš mū­sų gat­vės, net kie­mo drau­gų.

Kai ku­rie yra at­va­žia­vę anks­čiau už mus. Ta­da juos pa­ži­no­jo­me tik iš ma­ty­mo, o su­si­ti­kę Dub­li­ne ta­ po­me drau­gais. Jie atei­na į mū­sų kon­cer­tus, bend­rau­ja­me šei­mo­ mis, kar­tu šven­čia­me gim­ta­die­ nius. Mes gy­ve­na­me lie­tu­viš­kai.“ Paš­ne­ko­vai tvir­ti­no, kad tik­ ri drau­gai – iš vai­kys­tės, lie­tu­viš­ ko men­ta­li­te­to, ta­čiau bi­čiu­lių jie tu­ri ir tarp ai­rių. Nuo praė­ju­sio ru­ dens Da­rius grį­žo į ve­te­ra­nų plau­ ki­mo spor­tą ir su­si­drau­ga­vo su ai­rių plau­ki­kais. Dau­gu­ma ai­rių – at­vi­ri, la­bai man­da­gūs. Mi­le­riai su jais pa­lai­ko pra­ktiš­kus, dar­bo ry­ šius. Ypač ar­ti­mais drau­gais ne­ tam­pa.

Mi­le­riai įsi­ti­ki­no, kad ai­riai la­bai mo­ka links­min­tis. Kiek­vie­ną sa­ vait­ga­lį jie trau­kia į sa­vo gy­ve­na­mo­ jo ra­jo­no ali­nę. Sa­vait­ga­lis jiems – šven­tė. Pen­kias die­nas jie dir­ba, kad sa­vait­ga­lį pa­si­links­min­tų. Ta­da la­ bai gra­žiai ap­si­ren­gia – kaip mes, lie­tu­viai, į ves­tu­ves – ir ei­na į ali­ nę. Ten bend­rau­ja, kal­ba­si, iš­si­kal­ ba. Tai – jų tra­di­ci­ja, pa­pro­tys.

Amplua: sužinoję, kad populiarų šokių muzikos kūrinį atlieka

K.Jatautaitė, ne vienas lieka nustebęs.

Iš džia­zo – į šo­kių mu­zi­kos sū­ku­rį Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Džia­zo at­li­kė­ja, gru­pių „Cappella‘A“ bei „Stu­di­ja“ vo­ka­lis­tė Kris­ti­na Ja­ tau­tai­tė uos­ta­mies­čio pub­li­kai at­ si­skleis kiek ne­ti­kė­tu amp­lua.

Vie­na­me Klai­pė­dos klu­be šį­va­kar pir­mą­kart bus pri­sta­ty­tas bend­ ras Kris­ti­nos ir ži­no­mo di­džė­jaus, šo­kių mu­zi­kos pro­diu­se­rio Jus­ti­ no Chach­laus­ko – Vi­rus J bend­ras pro­jek­tas.

Net ir dau­ge­liui iš­ti­ki­mų ger­bė­ jų ši at­li­kė­jos veik­los pu­sė su­kel­tų ne­men­ką nuo­sta­bą, nors jo­je klai­ pė­die­tė jau tai­po­gi spė­jo už­ka­riau­ ti pri­pa­ži­ni­mą. „Gal dėl to, kad šio pro­jek­to iki šiol ne­te­ko pri­sta­ty­ti Klai­pė­do­je?“ – kuk­li­no­si at­li­kė­ja, ku­rios bal­sas po­ pu­lia­rio­se šo­kių mu­zi­kos kom­po­zi­ci­ jo­se skam­ba jau ne vie­ne­rius me­tus.

Ne­pai­sant to, at­li­kė­ja ne­nei­gė, jog var­gu ar ga­lė­tų pa­va­din­ti sa­ve šio žan­ro ži­no­ve. „Sti­lis­ti­ne pra­sme man tai bu­ vo vi­siš­kas at­ra­di­mas, tai vi­sai ki­ ta, nei man įpras­ta, veik­la, – pri­ si­pa­ži­no pa­šne­ko­vė. – Ži­no­ma, čia ga­lio­ja tam tik­ri ka­no­nai, bet vis­ kas atė­jo per pra­kti­ką, to­kių da­ly­kų uni­ver­si­te­tuo­se ne­mo­ko.“

Su Vi­rus J Kris­ti­na yra įra­šiu­ si ne tik stu­di­ji­nių dar­bų, nu­si­ fil­ma­vu­si vaiz­do kli­puo­se, bet ir gy­vai kon­cer­tuo­ja įvai­riuo­se Vil­ niaus bei Kau­no klu­buo­se. Tad šio va­ka­ro pa­si­ro­dy­mas gim­ta­ja­ me mies­te at­li­kė­jai taps sa­vo­tiš­ ku de­biu­tu.

Pa­sak Kris­ti­nos, bent tre­je­tas bend­rų su Vi­rus J kū­ri­nių sėk­min­ gai su­ko­si ša­lies ra­di­jo ete­ry­je. „Pa­si­ro­do, jie bu­vo ir to­puo­se – aš pa­ti ne­la­bai šią in­for­ma­ci­ją se­ ku, Jus­ti­nas ma­ne in­for­muo­ja. Kad ir pa­ts pir­ma­sis kū­ri­nys – „Po­ lyp­ho­ny“, ku­ris pa­kan­ka­mai il­gai skam­bė­jo ete­ry­je. At­ro­do, dau­ge­ lis jį ži­no, bet ma­nęs ja­me neat­ pa­ži­no. O kai išei­na iš kal­bos, kad čia aš dai­nuo­ju, bū­na nu­ste­bi­mo. Žmo­nės net ma­ny­da­vo, kad tai ne lie­tu­vių, o koks ame­ri­kie­čių dar­ bas“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė.

O šo­kių mu­zi­kos ger­bė­jai, ko ge­ro, la­bai nu­steb­tų su­ži­no­ję, kad klai­pė­die­tė dai­na­vo su hou­se mu­zi­ kos le­gen­da ti­tu­luo­ja­mu San­dy Ri­ ve­ra, su ku­riuo įra­šė bend­rą kū­ri­nį bei nu­si­fil­ma­vo vaiz­do kli­pe. „Kiek ži­nau, kol kas jis gu­li stal­ čiu­je ir lau­kia sa­vo mo­men­to. Ti­ kiuo­si, kol išeis į vie­šu­mą, mo­ ra­liai ne­pa­sens“, – šmaikš­ta­vo klai­pė­die­tė.

Pro­ga: K.Ja­tau­tai­tė kar­tu su Vi­rus J ati­da­rė praė­ju­sių me­tų šo­kių fes­

ti­va­lį „Pu­re Fu­tu­re Whi­te Show“.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje lis, bet bus šilta.

Labiau atvės kitos savaitės pradžioje. Šiandien vietomis trumpai palis. Temperatūra 16–21, pajūryje 13–15 laipsnių šilumos. Sekmadienį taip pat palis. Naktį bus 5–9, dieną 11–22 laipsniai šilumos. Pirmadienį temperatūra nukris labiau, naktį gali pašalti.

Šiandien, gegužės 5 d.

+17

+11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+19

Šiauliai

+19

Klaipėda

Panevėžys

+19

Utena

+18

5.44 21.22 15.38

126-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 240 dienų.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +16 Brazilija +25 Briuselis +8 Dublinas +8 Kairas +33 Keiptaunas +19 Kopenhaga +10

kokteilis Šeš­ta­die­nio is­to­ri­ja Vie­na su­tuok­ti­nių po­ra nu­spren­dė sa­ vait­ga­lį pra­leis­ti prie eže­ro. Vy­ras bu­vo aist­rin­gas žve­jys, o žmo­na la­bai mė­go skai­t y­t i. Po nak­t i­nės žve­jy­bos grį­žęs pa­var­gęs vy­ras nu­spren­dė pa­mie­go­ti.

O žmo­na, nors ir pir­mą­kart il­sė­jo­si šio­se vie­to­se, nu­ta­rė vie­na pa­siirs­ty­ti val­te­le.

Kai pail­so irk­luo­ti, ji iš­me­tė in­ka­rą, paė­ mė kny­gą ir ėmė ją skai­ty­ti.

Net­r u­k us prie val­t ies mo­tor­lai­v iu pri­ plau­kė gam­tos ap­sau­gos ins­pek­to­rius.

Londonas +10 Madridas +16 Maskva +23 Minskas +20 Niujorkas +23 Oslas +8 Paryžius +15 Pekinas +29

Praha +21 Ryga +18 Roma +21 Sidnėjus +20 Talinas +14 Tel Avivas +31 Tokijas +25 Varšuva +22

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+20

Marijampolė

+19

gegužės 5-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

11

11

8

8

6

8

8

6

5

6

8

10

8

7

3

rytoj

pirmMADIENĮ

1818 m. gi­mė so­cia­l iz­ mo bei ko­mu­niz­mo teo­ re­t i­kas Karl Marx. Mi­rė 1883 m.

1819 m. gi­mė len­kų kom­ po­zi­to­rius Sta­nis­law Mo­ niusz­ko. 1846–1855 m. kom­p o­z i­to­r ius su­kom­ po­na­vo ke­tu­rias Auš­ros Var­t ų li­ta­n i­jas lo­t y­n iš­ kam teks­tui.

1821 m. trem­ty­je Šv. Ele­nos sa­lo­je mi­rė Pran­cū­zi­jos im­ pe­ra­to­rius (1799–1815) Na­ po­leon Bo­na­par­te.

l.bieliauskaite@kl.lt

„Kok­tei­lio“ mo­ra­las Vy­rai, nie­ka­da ne­si­g in­čy­ki­te su pro­tin­ go­mis mo­te­ri­mis!

Klai­pė­die­čio go­da Ma­no mer­gi­na pa­skam­bi­no ir pa­kvie­tė: – Ateik. Pas ma­ne nie­ko nė­ra na­mie.

Aš nuė­jau. Na­mie tik­rai nie­ko ne­bu­vo...

Auk­si­nė min­tis Vie­nas ži­no­mas pi­l ie­t is J.E. yra pa­sa­ kęs: „San­t y­k iai su mo­te­r i­m i iš­se­k i­na daug la­biau, nei san­ty­k iai su len­kais ir su lat­viais kar­tu paė­mus“. Čes­ka (jei­gu no­ri­te, bet ne­ga­li­te – va­di­na­si, ne­pa­kan­ka­mai no­ri­te)

1955 m. at­kū­rus Va­ka­rų Vo­k ie­t i­jos su­ve­re­ni­te­tą, ji ta­po NA­TO na­re.

1990 m. Bo­no­je pra­si­dė­ jo de­ry­bos dėl Vo­kie­ti­jos su­vie­ni­ji­mo tarp Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos, Pran­cū­zi­ jos, SSRS, JAV bei abie­jų Vo­kie­ti­jų.

1992 m. mi­rė pran­cū­zų ak­to­r ius Jean-Clau­de Pas­cal. Gi­mė 1927 m.

2005 m. To­ny Blair tre­ čią kar­tą ta­po Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ru.

1932 m. gi­mė ak­to­rė Eu­ge­ni­ja Pleš­ky­tė.

@=.B1<@ .A4.C6:< 162;<@ =?<4.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pa­ly­gin­ti su praė­ju­siuo­ju, šis sa­ vait­ga­lis klai­pė­die­čių ne­be­le­pins ma­lo­niais va­sa­riš­kais orais. Si­nop­ ti­kai pro­gno­zuo­ja, jog kiek šil­čiau uos­ta­mies­ty­je bus tik ant­ro­je ki­tos sa­vai­tės pu­sė­je.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, šian­dien Klai­pė­do­je bus de­be­suo­ta su pra­gied­ru­liais, be žy­mes­nio lie­ taus, o ry­toj – ap­si­niau­kę, pro­tar­ piais ga­li pa­ly­ti.

Paš­ne­ko­vo žo­džiais, oro tem­pe­ ra­tū­ra sa­vait­ga­lį tai­po­gi kils ne per aukš­čiau­siai: die­no­mis lau­kia­ma tik 10–13, nak­ti­mis – 2–5 laips­nių ši­lu­mos. „Bus vė­so­ka, nes vė­jas dau­giau­sia pūs iš piet­va­ka­rių, va­ka­rų, o van­duo jū­ro­je įšils vos iki 6–8 laips­nių ši­lu­ mos“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tas.

Pir­mą­ją atei­nan­čios sa­vai­tės pu­ sę – nuo ant­ra­die­nio iki tre­čia­die­ nio – bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, be kri­tu­lių, oro tem­pe­ra­tū­ra taip pat bus ne ką aukš­tes­nė nei šį sa­ vait­ga­lį: die­no­mis – 11–14, o nak­ ti­mis – 1–4 laips­niai ši­lu­mos.

Šiandien: Angelas (Anielius), Barvydas, Gintaras, Irena, Neris, Pijus, Sigrida.

Rytoj: Benedikta (Benė), Eidmantė, Evodijus, Judita, Liucijus, Minvydas.

Alytus

Lau­kia per­mai­nin­gi orai – La­bas ry­tas, po­nia. Ką jūs čia vei­kia­te?

– Skai­tau, – at­sa­kė ši, o pa­t i pa­gal­vo­jo: „Ar­g i jis to ne­ma­to?“ – Ta­čiau čia už­draus­ta gau­dy­ti žu­vis!

– Aš ir ne­ž ve­jo­ju. Jūs gi ma­to­te.

– Na, taip. Ta­čiau tu­ri­te vi­są įran­gą, rei­ka­ lin­gą žve­jy­bai! Teks jums skir­ti bau­dą.

– Jei tai pa­da­ry­si­te, pa­duo­siu jus į teis­ mą už iš­prie­var­ta­vi­mą, – ra­miai at­sa­kė mo­te­ris.

– Ką jūs kal­ba­te? Aš net ne­pri­si­l ie­čiau prie jū­sų! – pa­si­pik­ti­no ins­pek­to­rius.

– Su­tin­ku. Ta­čiau jūs tu­ri­te iš­prie­var­ta­ vi­mui rei­ka­lin­gą įran­gą.

Vardai

Vilnius

dienraščio

dovanos ir prenumerata vasaros mėnesiams.

Lietus: savaitgalį prireiks skėčių.

„Lau­kia­me, kad sa­vai­tei įpu­sė­jus vė­jas pa­si­suks iš ry­tų, tai­gi kiek at­ šils – die­no­mis bus 15–18, nak­ti­mis – 6–9 laips­niai ši­lu­mos“, – pro­ gno­za­vo L.Pakš­tys.

Ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį ti­ kė­ti­ni ne­di­de­li lie­tūs.

Gegužės 7–9 d. laikraščio prenumerata ketvirčiui už specialią kainą

!

Lt

ir tris mėnesius leidinį 370 gaukite dovanų!

2012 vasaris #22

2012 kovas #23

KOMIKSAI – REALYBĖ, ATSISKLEIDŽIANTI TARPUOSE

„37O“–

2 METAI!

GIMTADIENIO

2012 balandis #24

KIEK PROGA FEMINISČIŲ REIKIAAPIE ACTĄ ELEKTROS IR SŪRĮ LEMPUTEI PAKEISTI?

IŠ ILIUZIJŲ PASAULIO IŠTRŪKUSI J.ŠEDUIKYTĖ D.NARKEVIČIUS – NAUJAS LIETUVIŠKO

KINO PRANAŠAS?

ANT RAUDONOJO KILIMO ISPANIJOJE – ŽAVI LIETUVAITĖ

–

D.GAVENONIS: „KAŽKAS MUS ĮTIKINO, KAD TRŪKSTA LAIKO“

M.PALUBENKA:

UŽMERKTŲ AKIŲ DIZAINAS, ARBA KAIP NUMIRTI PATIRIANT EUFORIJĄ

„VILIUOSI, KAD TELIKAS GREITAI IŠNYKS“

NEUŽRAKINTOS

POEZIJOS

KĄ MOTERYS DIRBA VISĄ DIENĄ?

PUOTOS DURYS

IR KAUNE GALIMA GYVENTI...

KULTŪRINGAI!

VASARIO 16-OJI: ŠVENTĘ REIKIA ŠVĘSTI!

KARALIENĖ SU MOTERS KARŪNA 37O.DIENA.LT

370_022.indd 1

2012.02.03 14:55:40

37O.DIENA.LT 370_022.indd 1

2012.03.02 17:01:58

37O.DIENA.LT

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos“ redakcijoje Naujojo Sodo g. 1A, K centre, skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, ir per „Klaipėdos“ platintojus, tel. 397 714.