2012-05-07 Klaipeda

eÄŻ

KvieÄ?iam

idini ĹĄkĹł Ĺž

Ĺł

� 162;¡ ?

B 1 Ă? ?

5 val. .AC6 12 d. 11–1 N Ya s ė Ş u g e g b`NYa

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

Suomi

[ROba

ddd XNQ

www.kl.lt

PirmADIENIS, geguŞės 7, 2012

Val­dŞios po­li­ti­ka spau­dos at­Şvil­giu – lyg an­tau­sis.

Lietuva 7p.

Kal­bos baig­tos – Pran­cō­zi­jos rin­kė­jai ta­rė pa­sku­ti­nį Şo­dį.

Pra­si­de­da krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nas.

Pasaulis 9p.

JĹŤra 13p.

105 (19 406)

Kaina 1,30 Lt

Ĺ vie­sa skli­do iĹĄ pa­jō­rio Pa­lan­go­je yra Liu­do Vai­nei­kio var­du pa­ va­din­ta gat­vÄ—. Ku­ ror­te gy­ve­na ir jo anō­kÄ—. Taip pat Ä?ia yra li­kÄ™ Ĺžmo­niĹł, ku­ rie pa­me­na Ĺžy­mų­jÄŻ dak­ta­rÄ…. Neį­ti­kė­ti­no li­ki­mo ĹĄvie­su­lÄŻ, ku­ ris vi­sÄ… sa­vo gy­ve­ ni­mÄ… au­ko­jo tam, kad jo tau­tie­Ä?iai ne­ pa­mirť­tĹł lie­tu­viť­ko Ĺžo­dĹžio.

„Gy­ven­to­jai – pa­tys grieŞ­ Ä?iau­si kont­ro­lie­riai, vis­kÄ… su­skai­Ä?iuo­ja“.

J.Ja­no­nio gat­vÄ™ re­mon­tuo­jan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas pa­ste­bė­jo, kad klai­pė­die­Ä?iai la­bai aky­lai do­mi­si, kur ga­be­na­mi iť­kas­ti ak­me­nys.

2p.

„Žu­vÄ—d­ra“ – vÄ—l ge­riau­sia ÄŒes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Klai­pė­dos „Žu­vÄ—d­ra“ po tre­jĹł me­ tĹł per­trau­kos vÄ—l su­si­grą­Şi­no Eu­ ro­pos spor­ti­niĹł ĹĄo­kiĹł an­samb­liĹł Ä?em­pio­nÄ—s var­dÄ….

Vie­no­je (Aust­ri­ja) vy­ku­sio­se Se­no­ jo Ĺže­my­no pir­me­ny­bė­se mō­sĹł at­ sto­vai, iť­ven­gÄ™ klai­dĹł, aki­vaiz­dĹžiai pra­no­ko pa­grin­di­nius kon­ku­ren­tus – ru­sus ir vo­kie­Ä?ius.

Pir­mą­jÄ… vie­tÄ… „Žu­vÄ—d­ra“ uŞė­mÄ— ĹĄok­da­ma kom­po­zi­ci­jÄ… „Rock you li­ke a hur­ri­ca­ne“.

Tie­sa, mō­sų ťo­kė­jams ne­pa­vy­ko iť­veng­ti ne­lai­mės. Prieť fi­na­lą kairės ran­kos pirť­tus su­si­Şei­dė Rō­ta Jo­nai­ ty­tė. Kad ga­lė­tų da­ly­vau­ti le­mia­mo­ se var­Şy­bo­se, jai te­ko kreip­tis į me­di­kus.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vi­sa ťei­ma to­kia

„Ir Ĺžmo­na to­kia pa­ti bu­vo. Kad taip su­tap­tĹł, yra re­te­ny­bÄ—. Jau­na tur­ tin­gĹł dva­ri­nin­kĹł duk­tÄ—, bet gal­va pra­muť­ta lie­tu­vy­be, nors jos mo­ti­ na bu­vo su­len­kė­ju­si ir lie­tu­viť­ku­mo ne­pri­pa­Şi­no. O duk­tÄ— pa­brėŞ­ti­nai vil­kė­jo tau­ti­nius rō­bus, net tuo­ kė­si taip ap­si­ren­gu­si“, – apie sa­vo se­ne­lÄ™ Sta­sÄ™ Pau­laus­kai­tÄ™-Vai­nei­ kie­nÄ™ pa­sa­ko­jo jos anō­kÄ— 69-eriĹł Liud­vi­ka RĹŤs­na Vai­nei­ky­tÄ—.

S.Vai­nei­kie­nė bu­vo ra­ťy­to­ja, pro­zi­nin­kė, vi­suo­me­nės vei­kė­ja, knyg­ne­ťė, da­rak­to­rė. Mo­ky­to­ja­vo Pa­lan­go­je. Iť­te­kė­ju­si uŞ gy­dy­to­ jo L.Vai­nei­kio, pa­dė­jo jam pla­tin­ti lie­tu­viť­ką spau­dą, or­ga­ni­zuo­ti lie­ tu­viť­kus spek­tak­lius. „Iť kur to­kios nuo­sta­tos, taip ir ne­su­Şi­no­jau. Juk K.Mark­sas kvie­tė vi­sus pro­le­ta­rus vie­ny­tis, atim­ti iť tur­tin­gų­jų ir iť­si­da­ly­ti jų gė­ry­bes.

O ma­no se­ne­lÄ— – at­virkť­Ä?iai, nors uĹžau­go tur­tin­go­je ĹĄei­mo­je, jai gal­ vo­je ne­til­po, kaip ga­li Ĺžmo­gus jau gim­da­mas tu­rė­ti kaŞ­ko­ kias pri­vi­le­gi­jas.

4

15

15 „„Vai­kai­tė: pa­lan­giť­kę ar­chi­tek­tę L.R.Vai­nei­ky­tę gar­sas apie jos se­ne­lio knyg­ne­ťio L.Vai­nei­kio nuo­pel­nus ly­di

vi­są gy­ve­ni­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„„Čempionai: „ŽuvÄ—dros“ ĹĄokÄ—jai

susigrÄ…Ĺžino geriausiĹłjĹł vardÄ….

2

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

miestas florijono diena klaipėdoje

Ug­nia­ge­siai šven­tė ­ su mies­tie­čiais Šeš­ta­die­nį prie „Ak­ro­po­lio“ ug­nia­ge­ siai mi­nė­jo Flo­ri­jo­no die­ną. Jie ro­dė sa­vo meist­riš­ku­mą ge­si­ndami lieps­ ną, kar­pė su­mai­to­tą au­to­mo­bi­lį. Jau­ nie­ji ug­nia­ge­sių spor­to en­tu­zias­ tai gel­bė­jo ma­ši­no­je įstri­gu­sį žmo­ gų, ge­si­no de­gantį automobilį. Bu­vo ap­do­va­no­ti ir tra­di­ci­nio pie­ši­nių kon­ kur­so lai­mė­to­jai.

Daivos Janauskaitės ir Vytauto Petriko fotoreportažas

Verslo pulsas Re­g ist­ra­ci­ja. Bir­že­l io 1 d. nuo 11 val.

Klai­pė­dos „Švy­tu­r io“ are­no­je Va­ka­r ų Lie­t u­vos vers­lo pa­sie­k i­mų pa­ro­dos me­tu vyks tarp­tau­ti­nė vers­lo kon­tak­ tų mu­gė. Ren­g i­nio me­tu bus pri­sta­ty­ tos Lie­t u­vos įmo­nėms ak­t ua­l ios už­ sie­n io rin­kos ir par­t ne­r ių paieš­kos ga­l i­my­bės. mugėje da­ly­vaus Skan­d i­ na­vi­jos ša­lių rin­k ų eks­per­tai, bus ga­li­ my­bė su­si­tik­ti su Aust­ri­jos ir Bel­g i­jos eko­no­mi­kos ata­šė Bal­ti­jos ša­ly­se. Klai­ pė­dos pre­k y­bos, pra­mo­nės ir ama­t ų rū­mai kvie­čia įmo­nes re­g ist­ruo­tis in­ di­vi­dua­liems su­si­ti­ki­mams su at­vyks­ tan­čio­mis už­sie­n io ir Lie­tu­vos bend­ ro­vė­mis. Įmo­nių są­ra­šas pa­tei­k ia­mas in­ter­ne­to sve­tai­nė­je: http://www.kc­ ci.lt/verslo-kon­tak­tu-mu­ges-da­ly­viai.

Re­g ist­ra­ci­ja į vers­lo kon­tak­t ų mu­gę vyks iki ge­g u­žės 14 d.

Ren­gi­nys. Ge­gu­žės 11 d. 9 val. Klai­pė­ dos kon­cer­t ų sa­lės Di­d žio­jo­je sa­lė­je Šau­l ių g. 36 pra­si­dės ren­g i­nys „Vers­ li Lie­t u­va“. Or­ga­n i­za­to­r iai ža­da, kad mies­to cent­ras virs šur­mu­l iuo­jan­čia „Vers­lu­mo alė­ja“.

Pre­m i­j a. Klai­p ė­dos pra­mo­n i­n in­k ų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Leo­nas Ma­kū­ nas įtei­kė kas­me­tę pra­mo­ni­nin­kų pre­ mi­ją LCC tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­te­to ab­ sol­ven­tei Ai­r i­dai Ber­tu­ly­tei už vers­lo pla­ną „Ade­lan­tė“: Mon­te­so­r i pri­va­tus vai­k ų dar­že­l is“.

Kon­kur­sas. Bū­si­mie­ji vers­li­nin­kai su­ si­ko­vė pir­ma­ja­me „Vers­lo tau­rės“ eta­ pe. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­tai Klai­pė­dos moks­lo ir tech­no­lo­g i­jų par­ ke pri­sta­tė sa­vo vers­lo idė­jas. Eks­per­ tai at­r in­ko ge­r iau­sias, ku­r ių au­to­r iai pa­te­ko į ki­tą „Vers­lo tau­rės“ eta­pą. Šio re­g io­ni­nio vers­lo tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jai lai­mės ga­l i­my­bę sta­ž uo­tis Suo­mi­jo­je.

Su­ma­žė­jo. Per pir­mą­jį šių me­t ų ket­ vir­tį Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja (VDI) ga­vo per­pus ma­ž iau skun­dų, su­si­ju­ sių su dar­bo ap­mo­kė­ji­mo pro­ble­mo­ mis bei dar­buo­to­jų sau­ga ir svei­ka­ta nei per­nai per tą pa­t į lai­ko­tar­pį. Iš vi­ so VDI per tris šių me­tų mė­ne­sius ga­ vo per 1,6 tūkst. skun­dų ir pra­šy­mų.

Su­tar­t is. Klai­pė­dos te­r i­to­r i­nė dar­bo bir­ža ir Klai­pė­dos vers­l i­n in­k ų se­na­ mies­čio są­jun­ga pa­si­ra­šė bend­ra­dar­ bia­v i­mo su­si­ta­r i­mą, sie­k ian­t į pa­dė­t i darb­da­v iams ap­si­r ū­pin­t i rei­k ia­mos kva­l i­fi ­ka­ci­jos dar­bo jė­ga.

Bank­ro­tas. Klai­pė­dos te­r i­to­r i­nė dar­ bo bir­ža ga­vo pra­ne­ši­mą, kad Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­t i­m i iš­ kel­ta bank­ro­to by­la bend­ro­vei „Old­ni­ bus“. Pag­rin­di­nė įmo­nės veik­la – au­to­ mo­bi­l ių ir leng­v ų­jų va­r ik­l i­n ių trans­ por­to prie­mo­n ių par­da­v i­mas. Bank­ ru­tuo­jan­čio­je įmo­nė­je dir­ba trys dar­ buo­to­jai.

Po rin­ki­mų – nu­ga­lė­to­jų ko­rek­ci­jos Pas­kel­bus uos­ta­mies­čio se­niū­nai­čių rin­ ki­mų re­zul­ta­tus, jau po dvie­jų die­nų nu­ga­ lė­to­jų są­ra­šuo­se įvy­ko pa­var­džių per­si­ skirs­ty­mas. Paaiš­kė­jo, kad Rin­ki­mų ko­mi­ si­jos na­riai ne­sus­kai­čia­vo vie­no iš kan­di­ da­tų pa­teik­tų pa­ra­šų.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

„Aš kan­di­da­ta­vau Bal­ti­kal­nio se­ niū­nai­ti­jo­je. Kant­riai vaikš­čio­jau ir kiek­vie­ną va­ka­rą rin­kau pa­ra­ šus. Ta­čiau ne vi­si žmo­nės su­tik­ da­vo pa­si­ra­šy­ti – vie­ni ne­be­ti­ki

Ali­na Ve­ly­kie­nė:

Trū­ko lai­ko skai­ čiuo­jant bal­sus. Ta­ čiau vis­ką pa­tik­ri­ no­me ant­rą kar­tą ir dau­giau ap­si­ri­ki­mų ne­pa­si­tai­kė.

jo­kia val­džia, ki­ti ne­no­ri, kad jų as­ mens duo­me­nys bū­tų kur nors pa­ nau­do­ti“, – pa­sa­ko­jo 37-erių klai­ pė­die­tis To­mas Meš­ki­nis.

Vy­riš­kis ti­ki­no, jog jam pa­vy­ko su­rink­ti per 300 mies­tie­čių pa­ ra­šų. „Ne­ži­nau, ar ma­no kon­ku­ren­tė rin­ko pa­ra­šus, ne­bu­vau su­si­ti­kęs.

Bet man ki­lo įta­ri­mų, kad aš tu­ rė­jau su­rink­ti dau­giau bal­sų. Apie 100 bal­sų bu­vo neįs­kai­ty­ti, nes esą ga­lė­jo bū­ti pa­si­ra­šy­ti nuo­mi­nin­ kų“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis.

Rin­ki­mų me­tu kan­di­da­tai į se­ niū­nai­čius tu­rė­jo su­rink­ti se­niū­ nai­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nan­čių žmo­nių pa­ra­šus spe­cia­liuo­se ap­ klau­sos la­puo­se ir juos pri­sta­ty­ti į sa­vi­val­dy­bę.

T.Meš­ki­nis raš­tu krei­pė­si į Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją ir pa­pra­šė paaiš­ki­ni­mo, ko­dėl ne­ bu­vo įskai­ty­ta apie treč­da­lis jam sim­pa­ti­ją iš­reiš­ku­sių klai­pė­die­čių pa­ra­šų. „Nus­te­bau jau penk­ta­die­nį su­lau­kęs Rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kės skam­bu­čio su at­si­pra­šy­mu, kad ma­no pa­teik­ti pa­ra­šai ne­bu­vo tin­ka­mai su­skai­čiuo­ti“, – ne­slė­pė klai­pė­die­tis.

Se­niū­nai­čių rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Ali­na Ve­ly­kie­nė tei­gė, jog su­su­ma­vus rin­ki­mų re­zul­ta­tus paaiš­kė­jo, kad se­niū­nai­čiai iš­rink­ ti 46 se­niū­nai­ti­jo­se. „Iš tie­sų įsi­vė­lė klai­da ir nu­ga­lė­to­ ju mums te­ko skelb­ti ki­tą kan­di­da­ tą. Bu­vo ap­si­rik­ta, mes at­si­pra­šė­me žmo­gaus ir pa­skel­bė­me nu­ga­lė­to­

Po­ky­čiai: pa­skel­bu­si 46 uos­ta­mies­čio se­niū­nai­čius, Rin­ki­mų ko­mi­si­

ja ap­si­ri­ko dėl Bal­ti­kal­nio se­niū­nai­ti­jos nu­ga­lė­to­jo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jų są­ra­šus su tei­sin­go­mis pa­var­dė­ mis“, – aiš­ki­no A.Ve­ly­kie­nė.

Trum­pai Bal­ti­kal­nio se­niū­nai­ te pa­bu­vu­siai klai­pė­die­tei pa­siū­ ly­ta tap­ti Da­nės vie­tos bend­ruo­ me­nių ta­ry­bos na­re. „Ji yra ak­ty­vi mer­gi­na ir ga­lės bū­ti vie­tos ta­ry­bos bend­ruo­me­nių na­re. Ji priė­mė pa­ siū­ly­mą“, – ti­ki­no A.Ve­ly­kie­nė.

Rin­ki­mų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kė aiš­ki­no, kad tai bu­vo vie­nin­te­ lė klai­da or­ga­ni­zuo­jant se­niū­nai­ čių rin­ki­mus. „Tu­rė­jo­me juk vie­ną ne dar­bo die­ną, trū­ko lai­ko skai­ čiuo­jant bal­sus. Ta­čiau vis­ką pa­ tik­ri­no­me ant­rą kar­tą ir dau­giau ap­si­ri­ki­mų ne­pa­si­tai­kė“, – ti­ki­no A.Ve­ly­kie­nė.

Ke­li­nin­kus kont­ro­liuos gy­ven­to­jai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

J.Ja­no­nio gat­vė bus re­mon­tuo­ja­ ma eta­pais, kad gy­ven­to­jams kil­ tų kuo ma­žiau rū­pes­čių. Pas­ta­rie­ ji griež­tai kont­ro­liuo­ja, kaip dir­ba gat­vę re­konst­ruo­jan­ti įmo­nė.

Praė­ju­sią sa­vai­tę bu­vo išar­dy­ta da­ lis J.Ja­no­nio gat­vės grin­di­nio nuo S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vės pu­sės.

Ak­me­nys bu­vo ve­ža­mi į dar­bus at­ lie­kan­čios įmo­nės „Žem­ka­sa“ san­ dė­lius. Jie bus pa­klo­ti at­gal, kaip ir rei­ka­lau­ja­ma. Šią sa­vai­tę J.Ja­no­nio gat­vė­je tu­ rė­tų pra­si­dė­ti ka­si­mo dar­bai. Rei­ kės pil­ti nau­ją smė­lį, skal­dą, pa­ keis­ti tink­lus. J.Ja­no­nio gat­vė­je au­to­mo­bi­lių eis­mas ri­bo­ji­mas iš da­lies – nuo S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no

Ap­ri­bo­ji­mai: šiuo me­tu au­to­mo­bi­lių eis­mas drau­džia­mas da­ly­je J.Ja­

no­nio gat­vės.

gat­vės pu­sės į ją ne­ga­li­ma įva­žiuo­ ti. Au­to­mo­bi­liai ne­ga­li pa­tek­ti ir į te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je vyks­ta dar­bai. „Gat­vę re­mon­tuo­si­me po at­kar­pė­ lę, kad klai­pė­die­čiams kil­tų ma­žiau ne­pa­to­gu­mų. Steng­si­mės ne­kel­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ti triukš­mo va­ka­rais ir sa­vait­ga­liais.

Ne­no­ri­me su­da­ry­ti gy­ven­to­jams ne­ pa­to­gu­mų“, – ža­dė­jo įmo­nės „Žem­ ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas.

Di­rek­to­rius tvir­ti­no, kad kont­ ro­lės, kaip at­lie­ka dar­bus, įmo­nė

su­lau­kia ne tik iš Kul­tū­ros pa­vel­ do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­ to­ri­nio pa­da­li­nio dar­buo­to­jų, ki­tų ins­ti­tu­ci­jų, bet ir iš gy­ven­to­jų. „Jie griež­čiau­si kont­ro­lie­riai, vis­ką su­skai­čiuo­ja. Ypač gy­ven­to­ jai do­mi­si, kur bus pa­dė­ti ak­me­ nys. Ga­li­me pa­sa­ky­ti, jog vi­si iki vie­no bus grą­žin­ti at­gal. Siū­lė­me, kad kiek­vie­nas gy­ven­to­jas pa­si­ra­ šy­tų ant ak­mens, o kai juos su­dė­si­ me at­gal, kiek­vie­nas ga­lės su­si­ras­ti sa­vo ak­me­nį“, – kal­bė­jo D.Zo­kas.

Pa­sak va­do­vo, gat­vė iš­liks au­ ten­tiš­ka. Bus grą­žin­ti net se­ni ša­ li­gat­vių bor­te­liai. Pa­tys ša­li­gat­viai bus nu­klo­ti nau­jo­mis tam­sio­mis ply­te­lė­mis. Pla­nuo­ja­ma pa­so­din­ti ir nau­jus bran­gius me­džius. Vie­ nas kai­nuos apie tūks­tan­tį li­tų. Jie bus ap­tver­ti, kad ne­su­nio­ko­tų au­ to­mo­bi­liai.

3

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

miestas florijono diena klaipėdoje

Vi­sos Že­mai­ti­jos bai­ke­riai šeš­ta­die­ nį su­si­rin­ko Klai­pė­ do­je ir griaus­min­ gu pa­ra­du, vy­ku­siu pa­grin­di­nė­se uos­ ta­mies­čio gat­vė­se, pra­dė­jo se­zo­ną.

Dienos telegrafas Dvi­ra­čiai. Klai­pė­dos po­li­ci­ja ge­gu­žės 10 d. nuo 14.00 iki 19.00 val. prie dvi­ra­ čių ta­k ų Smil­te­lės gat­vė­je ties So­bo­ru ir Va­sa­ros est­ra­do­je ženk­l ins gy­ven­ to­jų dvi­ra­čius. Ak­ci­jos vie­to­je sto­vės po­l i­ci­jos ski­r ia­mai­siais ženk­lais pa­ žy­mė­t i au­to­mo­bi­l iai. Dvi­ra­č ių sa­v i­ nin­k ų pra­šo­ma tu­rė­t i dvi­ra­čio įsi­g i­ji­ mo do­ku­men­tus bei sa­vo as­mens do­ ku­men­tą.

Pa­ra­das: ne vie­ną ki­lo­met­rą mies­to gat­vė­mis nu­si­tę­su­si ko­lo­na stul­bi­no mies­tie­čius va­rik­lių griaus­mu ir

įspū­din­gais mo­to­cik­lais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Bai­ke­riai su­dre­bi­no Klai­pė­dą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Po­pie­tę iš lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos te­ri­to­ri­jos pa­ju­dė­ju­si mo­to­ cik­li­nin­kų ko­lo­na mies­to gat­vė­mis nu­si­drie­kė ne vie­ną ki­lo­met­rą.

Va­di­na­mų­jų čio­pe­rių ir brit­vų sa­vi­nin­kai šį­kart į sa­vo gre­tas priė­ mė ke­tur­ra­ti­nin­kus bei mo­to­ro­le­ rių vai­ruo­to­jus.

To­dėl Že­mai­ti­jos bai­ke­rių ko­ lo­na bu­vo ne tik la­bai il­ga, bet ir mar­ga.

Skir­tin­gais va­rik­lių gar­sais, mo­to­ cik­lų grei­čiais ir pa­čių mo­to­cik­li­nin­

kų rū­bais mi­nias ap­stul­bu­sių klai­ pė­die­čių ste­bi­nę bai­ke­riai nu­rie­dė­jo Tai­kos pro­spek­tu, Til­tų, Her­kaus Man­to, J.Ja­no­nio bei Spor­ti­nin­kų gat­vė­mis iki Vir­šu­ti­nės gat­vės. Čia yra įsi­kū­ręs Klai­pė­dos mies­ to mo­to­cik­li­nin­kų klu­bas „Chi­me­ ras MC“. Kie­me gre­ta klu­bo vyks­ta se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tė.

Kur­ti­nan­tis mo­to­cik­lų va­rik­ lių griau­dė­ji­mas ne­pik­ti­no klai­pė­ die­čių. Paaug­liai pa­vy­džiai ste­bė­jo orius mo­to­cik­li­nin­kus ir tar­pu­sa­ vy­je kal­bė­jo, kad ši­tas pa­ra­das kur kas įdo­mes­nis nei Jū­ros šven­tės ei­ se­na.

„Čio­pe­rių“ ir „brit­vų“ sa­vi­nin­ kai šį­kart į sa­vo gre­ tas priė­mė ke­tur­ra­ti­ nin­kus bei mo­to­ro­le­ rių vai­ruo­ to­jus.

Mies­tas šven­tė Eu­ro­pos die­ną Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Tie, kas sa­vait­ga­lį neiš­va­žia­vo so­ din­ti bul­vių ar lan­ky­ti ma­mų, links­ mai pra­lei­do lai­ką mies­to cent­re su­reng­to­je šven­tė­je. Skir­tin­go am­ žiaus žmo­nių bend­rys­tė šeš­ta­die­ nį sklei­dė­si mies­to pa­grin­di­nė­je – At­gi­mi­mo aikš­tė­je. Čia pri­si­min­tos se­nos tra­di­ci­jos, taip pat teik­tos ži­ nios apie Eu­ro­pos Są­jun­gą.

Klai­pė­do­je Eu­ro­pos die­nos pro­ga or­ga­ni­zuo­tu ren­gi­niu siek­ta suar­ tin­ti skir­tin­go am­žiaus žmo­nes.

Vi­dur­die­nį pra­si­dė­ju­si šven­tė „Su­bat­va­ka­ris tarp kar­tų“ trau­kė praei­vius tran­kia liau­diš­ka mu­zi­ ka. Čia gro­jo an­samb­lių „Se­no­liai“ ir „Jo­gin­ta“ mu­zi­kan­tai.

Klai­p ė­d ie­č iai smal­sa­vo, kas vyks­ta aikš­tė­je pa­sta­ty­to­se pa­la­

Tra­di­ci­jos: liau­diš­ki žai­di­mai įtrau­kė ir jau­nus, ir vy­res­nius.

pi­nė­se, ir ne­nu­si­vy­lė. Čia jie bu­vo pa­vai­šin­ti pie­no ir ba­na­nų kok­tei­ liais, ga­vo do­va­nų, o vai­kai ga­lė­jo pa­žais­ti įvai­riau­siais žais­lais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ki­to­je pa­la­pi­nė­je vei­kė mo­bi­lus prii­ma­ma­sis, ja­me su vi­sais smal­ sau­jan­čiai­siais bend­ra­vo kon­sul­ tan­tės. Jos pa­sa­ko­jo apie ga­li­my­bę

įsi­dar­bin­ti už­sie­nio ša­ly­se, so­cia­li­ nes ga­ran­ti­jas bei apie Eu­ro­pos Są­ jun­gos pa­ra­mą.

Dau­ge­lis dar­bin­go am­žiaus žmo­ nių do­mė­jo­si ga­li­my­be iš­va­žiuo­ti į ES ša­lis dirb­ti, o sen­jo­rai klau­si­nė­ jo mer­gi­nų, ką da­ry­ti, kad vi­sa Lie­ tu­va neiš­si­laks­ty­tų.

Ren­gi­nio me­tu aikš­tė­je at­si­ra­ do gaub­lį pri­me­nan­ti skulp­tū­ra, ap­so­d in­ta mė­ly­n o­m is naš­l ai­t ė­ mis. Šis kū­ri­nys skir­tas pri­min­ti, kad že­mės ru­tu­lys yra kar­tų sim­ bo­lis.

Mu­zi­kan­tai bu­vo pa­si­ren­gę gro­ti, kol nuo šo­kė­jų pa­dų už­kais aikš­tės grin­di­nys, ta­čiau vi­dur­die­nį šok­ti ne­pra­tę klai­pė­die­čiai mie­liau žai­ dė liau­diš­kus žai­di­mus.

Jei­gu pa­na­ši šven­tė tap­tų tra­di­ ci­ne ir bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­ma ne Mo­ ti­nos die­nos iš­va­ka­rė­se, klai­pė­die­ čiai ją grei­tai pa­mėg­tų.

Dis­ku­si­ja. Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­ sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos skai­ty­ to­jų ker­te­lė ,,Tarp ei­lu­čių“ ir Klai­pė­dos ak­ty­vus jau­ni­mas ge­gu­žės 10 d. 17.30 val. kvie­čia į vie­šą dis­ku­si­ją te­ma „Pi­ lie­tiš­ku­mas kaip at­sa­ko­my­bės pri­siė­ mi­mas už sa­ve ir bend­r uo­me­nę, su ku­ria ta­pa­ti­nie­si“. Dis­ku­si­ja vyks Klai­ pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­l io­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je.

Pra­ne­ši­mus skai­tys ak­to­rius ir re­ži­sie­ rius S.Ja­čė­nas, Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to Pe­da­go­gi­kos fa­kul­te­to de­ka­nas psi­ cho­lo­gas doc. dr. P.Ža­kai­tis, vers­li­nin­ kas V.Vai­če­kaus­kas ir Klai­pė­dos Ma­ri­ jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čios ku­ni­ gas V.Vik­to­ra­vi­čius.

Olim­pia­da. Ta­l i­ne vy­ku­sio­je 1-ojo­je tarp­tau­ti­nė­je mu­zi­kos olim­pia­do­je Lie­ tu­vai at­sto­va­vę mo­ki­niai lai­mė­jo vie­ną auk­so ir tris bron­zos me­da­lius. Klai­pė­ dos Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los mo­ ki­nė Jo­nė Gir­dzi­jaus­kai­tė pel­nė auk­ so me­da­lį. Klai­pė­dos Vy­dū­no vi­du­ri­ nės mo­kyk­los mo­ki­nė Ie­va Bud­riū­nai­ tė, Klai­pė­dos „Vers­mės“ pro­g im­na­zi­ jos mo­ki­nys Vy­tau­tas Ju­sis, Klai­pė­dos S.Da­cho pro­gim­na­zi­jos mo­ki­nys Vi­ta­li­ jus Dob­ro­vols­kis – bron­zos me­da­lius.

Sto­vyk­la. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ ti­jos pa­jū­rio ap­lin­kos ty­ri­mų ir pla­na­ vi­mo ins­t i­t u­tas 15–19 me­t ų moks­lei­ vius, ku­r ie do­mi­si jū­ros ty­r i­nė­ji­mais, kvie­č ia da­ly­vau­t i de­š im­t ies die­nų tarp­tau­ti­nė­je Bal­ti­jos jū­ros moks­li­nė­ je sto­v yk­lo­je. Ji vyks rugp­jū­čio 17–26 die­no­mis Smil­ty­nė­je. Sto­vyk­lo­je da­ly­ vaus ir jau­nie­ji ty­rė­jai iš Šve­di­jos, Da­ ni­jos, Len­k i­jos bei Vo­k ie­t i­jos. No­r in­ tiems da­ly­vau­t i pri­va­lo­m i ang­lų kal­ bos įgū­d žiai. Moks­lei­v ių pa­raiš­kos prii­ma­mos iki ge­gu­žės 15 d.

Mir­tys. Šeš­ta­d ie­n į Klai­p ė­dos ci­v i­l i­ nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je įre­g ist­r uo­ tos pen­k ių klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Ser­ge­jus Kru­te­lio­vas (g. 1922 m.), Se­ra­ fi­ma Ta­ma­šaus­kai­tė (g. 1928 m.), Ade­ lė Adei­kie­nė (g. 1931 m.), Vla­di­mir Gur­ ča­nov (g. 1935 m.), Ivan Ko­mi­sa­rov (g.

1938 m.).

Nau­ja­gi­miai. Šeš­ta­d ie­n į per sta­t is­t i­ nę pa­rą Klai­pė­do­je pa­g im­dė 13 mo­ te­r ų, gi­mė 8 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Sek­ma­d ie­n į per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 14 mo­te­r ų, gi­mė 6 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai.

4

pirmadienis, gegužės 7, 2012

miestas

Švie­sa skli­do iš pa­jū­rio 1

Jai ta idė­ja, kad žmo­ nės tu­ri bū­ti ly­gūs, bu­ vo įgim­ta. Ir vi­sas jos gy­ve­ni­mas bu­vo tam pa­skir­tas“, – pa­sa­ko­jo L.R.Vai­nei­ky­tė.

Kai po vie­no sa­vo trem­čių ir ka­ lė­ji­mų eta­po L.Vai­nei­kis per­si­kė­ lė į Pa­lan­gą, su sa­vo bū­si­ma žmo­ na su­si­pa­ži­no la­bai at­si­tik­ti­nai. Jis nu­vy­ko gy­dy­ti jos ma­mos. Se­na­ jai po­niai šo­vė min­tis, kad dak­ta­ ras la­bai ge­ra par­ti­ja duk­rai. Ir net ne­nu­tuo­kė, už ko ji iš­te­ka.

Kai L.Vai­nei­kį už drau­džia­mą li­ te­ra­tū­rą ca­ro val­džia vėl iš­trė­mė į Ja­ku­ti­ją, jo žmo­nai te­bu­vo 18 me­ tų. Ji pa­skui vy­rą iš­ke­lia­vo sa­vo no­ ru. Du mė­ne­sius ke­lia­vo, kol pa­sie­ kė trem­ties vie­tą. „Jau vė­liau se­ne­lė iš­lei­do sa­vo at­si­mi­ni­mus, ku­riuo­se pui­kiai at­ skleis­ti lie­tu­viš­kos kny­gos kry­žiaus ke­liai“, – tei­gė L.R.Vai­nei­ky­tė.

Na­mas Vy­tau­to gat­vė­je

Vy­tau­to gat­vė­je sto­vė­jo di­džiu­lis Vai­nei­kių na­mas, ku­ria­me ir rink­ da­vo­si vi­sa Lie­tu­vos švie­suo­me­nė, vi­sa in­te­li­gen­ti­ja: V.Bir­žiš­ka, J.Jab­ lons­kis, J.Ba­sa­na­vi­čius, J.Šliū­pas, P.Avi­žo­nis, P.Vi­šins­kis. Ke­lias va­ sa­ras čia gy­ve­no Vy­dū­nas.

Kiek čia tas kie­mas yra ma­tęs gar­sių žmo­nių, ne­sus­kai­čiuo­si. „Keis­ta gir­dė­ti, kai da­bar kal­ba­ ma, kad gra­fai Tiš­ke­vi­čiai rū­pi­no­si Pa­lan­ga, lie­tu­vy­be. Tai bu­vo dva­ ri­nin­kai, ku­rie rū­pi­no­si sa­vo ge­ro­ ve. Jų na­muo­se ta švie­suo­me­nė ne­ si­lan­ky­da­vo, nes jų min­tys, idė­jos ne­su­ta­po, jos bu­vo ki­to­kios“, – įsi­ ti­ki­nu­si L.R.Vai­nei­ky­tė.

A.Sme­to­nai neį­ti­ko

L.Vai­nei­kis bu­vo so­cial­de­mok­ra­ti­ nių pa­žiū­rų. To­kia pat ir jo žmo­na.

Anū­kė lig šiol neat­sis­te­bi, jog pa­ti užau­gu­si tur­tin­go­je šei­mo­je se­ne­ lė ma­nė, kad vi­si žmo­nės tu­ri bū­ ti ly­gūs.

A.Sme­to­nos val­dy­mo laik­me­čiu L.Vai­nei­kiui skir­ta vi­suo­me­nės vei­ kė­jo vals­ty­bi­nė pen­si­ja, jis ap­do­va­ no­tas Di­džio­jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­ čio Ge­di­mi­no or­di­nu, ta­čiau tas pa­ts A.Sme­to­na jį iš­trė­mė iš Pa­ lan­gos į Al­sė­džius ir ke­le­tą me­tų ne­lei­do į pa­jū­rį. „Vi­si ži­no­me, – tai bu­vo fa­šis­ ti­nis re­ži­mas. Ne­sup­ran­tu to lai­ ko­tar­pio idea­li­za­vi­mo. Vie­nin­te­lis da­ly­kas bu­vo ge­ras, kad tuo me­tu sta­tė daug mo­kyk­lų. Val­di­nin­kai ir mo­ky­to­jai gau­da­vo 500 li­tų al­ gas. Tuo me­tu tai bu­vo di­de­li pi­ ni­gai. O kai­muo­se pa­pras­ti žmo­ nės var­go ne­pa­kė­lė. Ka­ri­nin­ki­ja bu­vo bai­siau­siai išaukš­tin­ta. Ka­ dan­gi ma­no se­ne­lis bu­vo tei­sin­gas žmo­gus, jis ne­ga­lė­jo to su­pras­ti.

Gi­mė 1869 m. rugp­jū­čio 31 d. Svirp­

To­dėl kri­ti­ka­vo tą fa­šis­ti­nę dik­ ta­tū­rą, nes ji to­kia ir bu­vo“, – ką gir­dė­ju­si iš sa­vo tė­vo, pa­sa­ko­jo knyg­ne­šio anū­kė.

Kar­tą A.Sme­to­na, vie­šė­da­mas Pa­lan­go­je, at­siun­tė pas L.Vai­nei­kį kaž­ko­kį sa­vo pa­siun­ti­nį, kad pa­ kvies­tų jį pas pre­zi­den­tą. „Se­ne­lis at­sa­kė: jei A.Sme­to­ na no­ri ma­ne ma­ty­ti, tai te­gul ir atei­na, juk ži­no kur. Jam vi­si bu­vo ly­gūs. Ir šian­dien nie­kam ne­pa­ tin­ka kri­ti­ka“, – tvir­ti­no L.R.Vai­ nei­ky­tė.

liuo­se Jo­niš­kio raj.

Bai­gęs Jo­niš­kio pra­džios mo­kyk­lą

mo­kė­si Min­tau­jos gim­na­zi­jo­je.

1890 m. įsto­jo į Mask­vos uni­ver­si­

te­to Me­di­ci­nos fa­kul­te­tą. Stu­di­juo­ da­mas da­ly­va­vo Lie­tu­vių stu­den­ tų drau­gi­jos veik­lo­je. Svirp­lio sla­py­ var­džiu ra­šė laik­raš­čiams „Var­pas“ ir „Ūki­nin­kas“, or­ga­ni­za­vo „Ūki­nin­ko“ pa­ra­mos drau­gi­ją.

1895 m. suim­tas ir už lie­tu­viš­kos

spau­dos pla­ti­ni­mą už­da­ry­tas į Šiau­ lių ka­lė­ji­mą.

Du­rys, at­vi­ros vi­siems

Biog­ra­fi­jo­je ra­šo­ma, kad A.Sme­to­ nos lai­kais L.Vai­nei­kis bu­vo per­se­ kio­ja­mas už ateis­ti­nes idė­jas. „Ne, se­ne­lis ne­bu­vo ateis­tas ar lais­va­ma­nis. Jis bu­vo ti­kin­tis žmo­ gus, bend­rau­da­vo su dva­si­nin­kais, bet į baž­ny­čią ne­vaikš­čio­jo. Jis ne­ pri­pa­ži­no tar­pi­nin­kų tarp žmo­ gaus ir Die­vo. Jis ma­tė, kad dau­ gu­ma ku­ni­gų – ne už lie­tu­vy­bę ir

Pa­ša­lin­tas iš Mask­vos uni­ver­si­te­to

ir iš­trem­tas į Ka­za­nę, kur jį ir bai­gė.

1897–1900 m., po­li­ci­jai pri­žiū­rint, Šei­ma: gy­dy­to­jas L.Vai­nei­kis su žmo­n a ir vai­kais.

da­vo sta­lus, pri­vir­da­vo, pri­kep­da­ vo ir du­rys bū­da­vo at­vi­ros vi­siems – to­kie na­mai ten bu­vo.

Kur din­go kny­gos?

Liud­vi­ka Rūs­na Vai­nei­ky­tė:

Jei tos knyg­ne­šys­tės ne­bū­tų bu­vę, ar tu­rė­ tu­me šian­dien lie­tu­ viš­ką žo­dį? Tas ju­dė­ ji­mas bu­vo uni­ka­lus.

vargs­tan­čiuo­sius“, – tei­gė L.R.Vai­ nei­ky­tė.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad kai S.Vai­nei­kie­ nė Pa­lan­go­je or­ga­ni­za­vo lie­tu­viš­ką mo­kyk­lą, vie­tos ku­ni­gas la­bai prie­ ši­no­si. Vai­nei­kiai esą bu­vę vi­sai ki­ to­kių pa­žiū­rų. „Ma­nau, jie sa­vo do­ru gy­ve­ni­mu pas Die­vą ke­lią ra­do. Kai nu­grio­vė me­di­nę špi­to­lę ir pa­sta­tė uba­gy­ną, žmo­nės kal­bė­jo, jog ka­da Ve­ly­kos ir Ka­lė­dos, iš­girs­da­vo ne iš var­pų gau­de­sio, o su­lau­kę pil­no ve­ži­ mo S.Vai­nei­kie­nės gė­ry­bių, skir­ tų varg­šams“, – pa­sa­ko­jo L.R.Vai­ nei­ky­tė.

O Vai­nei­kių na­muo­se per šven­tes krak­mo­ly­to­mis stal­tie­sė­mis nu­klo­

Knyg­ne­šio gy­dy­to­jo L.Vai­nei­kio ke­lias

Jei per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Vai­ nei­kių na­mai li­ko ne­su­nio­ko­ti, po pa­sta­ro­jo ka­ro nie­ko ne­be­li­ko. „Tie žmo­nės, ku­rie bu­vo užė­ ję į mū­sų tuš­čius na­mus, pri­si­ mi­nė, kad juos ste­bi­no dau­gy­ bė kny­gų. Aiš­ku, me­di­ci­ni­nes jis jau prieš tai bu­vo pa­do­va­no­ jęs Me­di­ci­nos aka­de­mi­jai, o kur vi­sos ki­tos?“ – klau­sė knyg­ne­ šio pa­li­kuo­nė.

Jų bu­vo di­de­lė gau­sy­bė. Nie­ko ne­be­li­ko, nei sta­lo in­dų, nei pa­ veiks­lų, li­ko tik vie­nin­te­lė re­lik­vi­ja iš tų na­mų – ma­ža va­ze­lė.

1969 me­tais, kai mi­nė­jo spek­ tak­lio „Ame­ri­ka pir­ty­je“ ju­bi­lie­jų, su di­džiau­sia po­mpas­ti­ka ant Vai­ nei­kių na­mo pri­ka­lė me­mo­ria­li­nę len­tą, o po ket­ve­rių tą na­mą nu­ grio­vė.

Pri­si­mi­nė A.Žmui­dzi­na­vi­čius

„Kai au­gau, ži­no­jau, kad se­ne­lis bu­vo knyg­ne­šys, tė­ve­lis pa­sa­ko­ da­vo. Bet kai mo­kiau­si mo­kyk­lo­je, ma­žai ta­da tai rū­pė­jo“, – pri­si­mi­ nė L.R.Vai­nei­ky­tė.

Pir­mą kar­tą šir­dis su­vir­pė­jo, kai ji įsto­jo stu­di­juo­ti į Kau­no po­li­ tech­ni­kos ins­ti­tu­tą. Ten bū­si­miems ar­chi­tek­tams A.Žmui­dzi­na­vi­čius dės­tė pie­ši­mą. Ant pie­ši­nių kam­ pu­ty­je rei­kė­da­vo pra­šy­ti sa­vo pa­ var­dę. Dės­ty­to­jas ei­da­mas pro ša­ lį tai­sy­da­vo, ko­re­guo­da­vo, pa­sta­bas pa­sa­ky­da­vo. „Kai pa­ma­tė ma­no pa­var­dę, sa­ ko: Vai­nei­ky­tė, čia to gar­sio­jo L.Vai­nei­kio anū­kė. Mū­sų na­muo­ se nie­kas ne­kal­bė­jo, kad Vai­nei­kis

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

yra gar­sus. Jis bu­vo mū­sų tė­ve­lio tė­tis, se­ne­lis, ku­rio mes ne­tu­rė­jo­ me lai­mės pa­žin­ti, nes gi­mė­me vė­ liau, jau po jo mir­ties“, – tvir­ti­no L.R.Vai­nei­ky­tė.

Ji ti­ki­no, jog jai la­bai džiu­gu, kad žmo­nės neuž­mirš­ta knyg­ne­ šių, taip pat ir jos se­ne­lio, nuo­ pel­nų. „Jei tos knyg­ne­šys­tės ne­bū­tų bu­ vę, ar tu­rė­tu­me šian­dien lie­tu­viš­ ką žo­dį? Juk ge­ne­ral­gu­ber­na­to­rius M.Mu­rav­jo­vas sa­kė, kad ru­siš­ ka rai­dė pa­da­rys tai, ko ne­pa­da­rė ru­siš­kas kar­das. Lie­tu­viš­ka rai­dė bu­vo la­bai svar­bi, o ką ga­li ži­no­ti, kaip bū­tų bu­vę. Tas knyg­ne­šių ju­ dė­ji­mas bu­vo uni­ka­lus“, – tvir­ti­no L.R.Vai­nei­ky­tė.

Pe­le­nai sau­go­mi mu­zie­ju­je

L.Vai­nei­kis bu­vo gy­do­mas Kau­no ka­ro li­go­ni­nė­je, ten jis ir mi­rė.

Po jo mir­ties ge­ne­ro­lo V.Na­ge­vi­ čiaus dė­ka (jis bu­vo ar­ti­mas šei­mos bi­čiu­lis) L.Vai­nei­kio ur­na su pe­le­ nais bu­vo įmū­ry­ta Ka­ro mu­zie­jaus sie­ne­lė­je.

Pra­si­dė­jus Ant­ra­jam pa­sau­li­ niam ka­rui, kaž­kas iš bu­vu­sių ko­ le­gų me­di­kų, bi­jo­da­mas, kad ne­su­ nio­ko­tų ur­nos, ją išė­mė ir pa­slė­pė. Šian­dien ur­na sau­go­ma Lie­tu­ vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to Ana­to­mi­jos mu­zie­ju­je. „Kol bu­vo gy­vas ma­no tė­tis ir jo se­sės, aš se­ne­lio pa­lai­do­ji­mu kaž­kaip ne­si­rū­pi­nau. Ta­čiau da­ bar neap­lei­džia min­tis nu­va­žiuo­ti ir pra­šy­ti, kad ga­lė­čiau pa­lai­do­ ti. Bet kur? Ma­no tė­tis pa­lai­do­ tas Pa­lan­go­je. Se­ne­lė – Vil­niu­je, Ra­sų ka­pi­nė­se. Kur lai­do­ti ur­ną?

Klau­si­mas at­vi­ras. O man kaž­ kaip ne­ra­mu dėl to“, – svars­tė L.R.Vai­nei­ky­tė.

dir­bo gy­dy­to­ju Pa­lan­go­je. Ta­čiau su­ si­pa­ži­nęs su pa­sie­nio sar­gy­bi­niais or­ga­ni­za­vo lie­tu­viš­kų kny­gų kont­ ra­ban­dą iš Ma­žo­sios Lie­tu­vos. Pa­dė­ jo ga­ben­ti po­li­ti­nę spau­dą ne tik lie­ tu­vių, bet ir lat­vių bei ru­sų so­cial­de­ mok­ra­tams.

1899 m. rugp­jū­čio 8 d. jo pa­stan­

go­mis Pa­lan­go­je pa­sta­ty­tas pir­ma­ sis Lie­tu­vo­je vie­šas An­ta­no ir Juo­zo Vil­ku­tai­čių, ži­no­mų Ke­tu­ra­kio sla­py­ var­džiu, lie­tu­viš­kas spek­tak­lis „Ame­ ri­ka pir­ty­je“, ku­rį re­ži­sa­vo Po­vi­las Vi­ šins­kis.

1900 m. vie­nas Pa­ry­žiaus pa­ro­dos

lie­tu­viš­ko sky­riaus or­ga­ni­za­to­rių. Už tai suim­tas, ka­lė­jo Min­tau­jos ir Lie­po­ jos ka­lė­ji­muo­se.

1902 m. lapk­ri­čio 7 d. 5 me­tams iš­

trem­tas į Ja­kuts­ką. Šio­je by­lo­je bu­ vo tei­sia­mi 24 lie­tu­viai. Pa­nai­ki­nus spau­dos drau­di­mą, 1904 m. rug­sė­jo 22 d. nuo li­ku­sios baus­mės at­leis­tas.

1919 m. pa­skir­tas Jo­niš­kio li­go­ni­

nės ve­dė­ju, bet 1920 m. grį­žo į Pa­lan­ gą, dir­bo gy­dy­to­ju ir vi­du­ri­nės mo­ kyk­los mo­ky­to­ju. Po 1926 m. vals­ty­ bės per­vers­mo per­se­kio­tas už ateis­ ti­nę veik­lą.

1928 m. dėl po­li­ti­nių prie­žas­čių pri­

vers­tas per­si­kel­ti į Al­sė­džius, nors ką tik bu­vo skir­ta 380 li­tų vi­suo­me­nės vei­kė­jo pen­si­ja ir Di­džio­jo Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­nas.

Vė­liau leis­ta grįž­ti į Pa­lan­gą, pa­skir­

tas ku­ror­to gy­dy­to­ju. 1933 m. iš­rink­ tas Pa­lan­gos bur­mist­ro pa­va­duo­to­ ju, bet Kre­tin­gos ap­skri­ties vir­ši­nin­ kas jo ne­tvir­ti­no ne­va dėl se­ny­vo am­žiaus.

Mi­rė 1938 m. sau­sio 17 d. Kau­ne.

Se­na­mies­ty­je at­gi­mė blu­sų tur­gus Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pir­mą­jį ge­gu­žės sek­ma­die­nį Klai­ pė­dos se­na­mies­ty­je vėl pra­dė­ jo veik­ti blu­sų tur­gu­mi va­di­na­ma sen­daik­čių pre­ky­vie­tė.

Šal­tuo­ju me­tų lai­ku iš­tuš­tė­jęs se­na­ mies­tis ne­vi­lio­jo klai­pė­die­čių. Ge­gu­ žės 6-oji ta­po pir­mą­ja tre­čią­jį se­zo­

ną pra­dė­ju­sio blu­sų tur­gaus veik­los die­na. Pre­kei­viai sa­vo man­tą iš­si­dė­ lio­jo ant sko­nin­gų skry­nių, džiau­gė­ si gied­ru ry­to oru ir ap­gai­les­ta­vo, kad į se­na­mies­tį pir­mą­ją pre­ky­bos die­ną už­su­ko ma­žo­kai smal­suo­lių.

Pre­kių asor­ti­men­tas pa­na­šus į ki­tų Lie­tu­vos bei pa­sau­lio mies­ tų sen­daik­čių tur­ga­vie­čių: se­nos kny­gos, žais­lai, pa­puo­ša­lai, sta­lo įran­kiai, at­vi­ru­kai, ka­ri­nė at­ri­bu­

ti­ka, rū­bai, la­ga­mi­nai, in­dai, dau­ gy­bė įvai­riau­sių smulk­me­nų.

Sek­ma­die­nį Klai­pė­dos blu­sų tur­ gu­je vai­kai tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­jo­di­ nė­ti po­niu, var­du Mer­sas. Tur­gaus skel­bi­mų len­to­je at­si­ra­do pir­mas la­ pe­lis, ku­riuo pra­neš­ta apie par­duo­ da­mą su­pa­mą krės­lą. Blu­sų tur­gus nuo šiol veiks kiek­vie­ną sek­ma­die­nį nuo 10 iki 14 val. prie Klai­pė­dos pa­ ro­dų rū­mų Aukš­to­jo­je gat­vė­je.

Įvai­ro­vė: Klai­pė­dos se­na­mies­tis sek­ma­die­niais įgau­na nau­ją vei­dą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

aktualijos

Sim­bo­lis: jau ta­po tra­di­ci­ja Nep­tū­nui Pa­lan­gos gat­vė­se ir pa­plū­di­my­je bars­ty­ti Bal­ti­jos auk­są.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­lan­go­je li­jo gin­ta­rais Va­sa­ros sos­ti­ne be­si­skel­bian­čio­je Pa­lan­ go­je ket­vir­tą kar­tą jū­rų die­vas Nep­tū­nas bars­tė Bal­ti­jos auk­są ir kvie­tė drau­ge švęs­ti gin­ta­ri­nį sa­vait­ga­lį.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­lan­giš­kiai ti­ki­no, kad kvies­da­mi į pa­jū­rį pir­mą­jį ge­gu­žės sa­vait­ga­ lį ne­sie­kė pel­no. Šiuo ren­gi­niu vi­ sai Lie­tu­vai no­ri­ma dar kar­tą pri­ min­ti, kad esa­me jū­ri­nė vals­ty­bė, o Pa­lan­ga – mies­tas prie jū­ros. To­dėl šven­tės sim­bo­liu pa­si­rink­ti gin­ta­ rai. Šeš­ta­die­nis pa­jū­ry­je bu­vo ra­ mus, sau­lė šil­dė, bet ne­ke­pi­no, o mig­la ne­gąs­di­no lie­tu­mi.

Iš žie­mos mie­go be­si­va­duo­jan­ ti Pa­lan­ga dar tik lau­kia di­džio­jo poil­siau­to­jų ant­plū­džio. Pag­rin­di­ ne pre­ky­vie­te va­sa­rą tam­pan­čio­je J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je dir­bo vos vie­nas ki­tas pre­kei­vis, to­dėl at­ro­

dė, kad ku­ror­te bu­vo erd­vu ir ra­ mu. Pa­lan­giš­kiai ir sve­čiai ži­no­jo, jog teks var­žy­tis, kas su­rinks dau­ giau gin­ta­rų, to­dėl sklei­dė liet­sar­ gius ir ban­dė jais gau­dy­ti Nep­tū­ no mė­to­mus smul­kius gin­ta­rė­lius.

Jū­rų die­vas va­ži­nė­jo ka­rie­ta J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gat­ve, bars­tė Bal­ti­jos auk­są, ra­gi­no atei­ti prie jū­ros ir da­ ly­vau­ti pra­mo­go­se.

Vi­są va­lan­dą žmo­nės ga­lė­jo rink­ ti pa­jū­ry­je iš­bars­ty­tus gin­ta­rus, pa­ skui aiš­kin­ta­si, kas jų su­rin­ko dau­ giau­sia. Nep­tū­nas šeš­ta­die­nį iš­bė­rė 73 ki­log­ra­mus gin­ta­ro.

Vy­riau­sio, jau­niau­sio gin­ta­rų rin­ kė­jo, dau­giau­sia jų su­rin­ku­sio bei gra­žiau­siu gin­ta­ri­niu pa­puo­ša­lu pa­si­da­bi­nu­sio žmo­gaus lau­kė do­

va­nos. Ku­ror­to Gin­ta­ro meist­rų gil­ di­ja J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės pra­džio­ je eks­po­na­vo il­giau­sius ša­ly­je – 282 met­ro il­gio – gin­ta­ri­nius ka­ro­lius. Jie su­ver­ti iš 45 tūkst. gin­ta­ro ga­ba­lė­lių ir sve­ria kiek dau­giau nei 16 ki­log­ ra­mų. Gre­ta re­kor­di­nio vė­ri­nio eks­ po­nuo­ti ir ypa­tin­gi gin­ta­ro bei odos dir­bi­nių meist­rų ga­mi­niai.

Ku­ror­to vers­li­nin­kai taip pat sten­gė­si. Vieš­bu­čiuo­se ap­si­sto­ ję Pa­lan­gos sve­čiai re­gist­ra­tū­ro­se, kam­ba­riuo­se ant pa­gal­vių, res­to­ra­ nuo­se ant pus­ry­čių sta­lo ar ki­to­se ne­ti­kė­to­se vie­to­se ra­do gin­ta­rų.

73

– tiek kilogramų gintaro šeštadienį Palangoje išbėrė Neptūnas.

6

pirmadienis, gegužės 7, 2012

nuomonės

Ar Smil­ty­nės per­kė­lo­je rei­kia tvo­rų?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Šven­ti­niai fe­jer­ver­kai – pa­raš­tė­se Saulius Pocius

K

ai pro­fe­s i­nės die­nos pro­ga tei­rau­ja­s i, kaip jau­t ie­si vėl jos su­lau­ kęs, kas­k art ap­n in­k a dvi­ly­p ės emo­c i­jos. Jei klaus­t ų, kaip jau­t ie­si ko­k ios nors Žo­l i­nės pro­ga, gal bū­t ų ir links­m iau, nes nie­kas ne­ž i­no, kas tai yra, bet vi­si vis tiek šven­čia.

Ta­čiau ge­g u­žės 7-ąją sun­k u api­ bū­d in­t i tas jau­se­nas, ku­r ias ten­ ka iš­gy­ven­ti mąs­tant apie pro­fe­si­ nę da­lią.

Spau­dos žmo­nės yra ne be­lia­šų par­da­vė­jai, o pir­miau­siai kū­rė­jai.

Kū­ry­bi­ne veik­la ga­li už­siim­ti tik tie, ku­rie tu­ri spe­ci­fi­nių ga­bu­ mų kal­bai ir fi­lo­lo­gi­jai ap­skri­tai. Ra­šy­ti teks­ tus ga­li vie­nas iš šim­ to. Ge­rai ra­šy­ti – vie­ nas iš tūks­tan­čio. Šian­dien dau­gy­bė re­gio­ni­nių laik­ raš­čių pa­si­ro­dė pa­ba­lu­siai tuš­čiais pir­mai­siais pus­la­piais. Kas pri­ver­ tė re­dak­ci­jas pro­tes­tuo­ti? Juk šian­ dien yra Spau­dos at­ga­vi­mo die­na, tai yra šven­tė, kai lei­dė­jai ir žur­na­ lis­tai tu­rė­tų de­be­sy­se įžieb­ti fe­jer­ ver­k ų sie­ty­nus.

Tiks­l iau­s iai pro­tes­to es­mę šios pro­gos iš­va­ka­rė­se api­bū­d i­no vie­ nas jos or­g a­n i­z a­to­r ių Gin­t a­ras Tom­k us: val­d žia pa­ma­t ys to­k ius spau­dos pus­la­pius, ko­k ius la­biau­ siai no­ri ma­ty­ti.

Aky­lai pa­ste­bė­ta. Po­l i­t i­n iai int­r i­ gan­tai pa­leng­va sie­kia sa­vo juo­do tiks­lo. Jei iki 1904-ųjų, kai knyg­ne­ šius per­se­kio­jo žan­dar­me­ri­jų cen­ zo­riai, lie­tu­viai įnir­tin­gai ko­vė­si už sa­vo kal­bą, tai šiuo me­tu spjau­na­ ma ne tik į šios epo­chos at­mi­ni­mą, bet ir į spaus­d in­tą lie­tu­v iš­ką žo­d į ap­skri­tai. Me­to­d iš­kai. Pa­si­tel­k us tei­si­nę fan­ta­z i­ją. Po­l i­t i­n io kerš­to pla­nus per­ke­liant į įsta­ty­mus. Apk­ rau­nant mo­kes­čiais. Nai­ki­nant ga­ li­my­bę už­dirb­ti. Ku­riant bau­džian­ čias tar­ny­bas. Nau­do­jant man­kur­ tiš­ką biu­rok­ra­ti­jos va­sa­lų or­dą.

Vi­sa tai pa­sie­kė to­k į ly­g į, kad spau­

dos drau­di­mo lai­ko­tar­pis tar­si grį­ žo vėl. Kol ko­vo­ja „sa­vi prieš sa­vus“, spau­dos kios­kų vit­ri­nos pil­do­si ru­ siš­kais lei­di­niais.

Nie­kas jau se­n iai ne­be­kal­ba apie tai, kad spau­dos žmo­nės yra ne ma­nu­fak­t ū­r i­n in­kai ir ne be­l ia­š ų par­da­vė­jai tur­g u­je, o pir­m iau­siai kū­rė­jai. Juk kū­r y­bi­ne veik­la ga­ li už­siim­t i ne kiek­v ie­nas, o tik tie, ku­r ie tu­r i spe­ci­fi ­n ių ga­bu­mų kal­ bai ir fi­lo­lo­g i­jai ap­skri­tai. Pa­t ir­t is by­lo­ja, kad ra­šy­t i teks­tus ga­l i vie­ nas iš šim­to. Ge­rai ra­šy­t i – vie­nas iš tūks­tan­čio.

Ta­čiau vals­ty­be min­tan­tys biu­rok­ ra­ti­jos ka­mien­va­ba­liai kū­rė­jus pri­ ly­g i­no sta­t is­t i­n iams pa­ja­mų šal­t i­ niams. Tar­si jie bū­t ų pra­mo­nės, že­mės ūkio ar ener­ge­t i­kos at­sto­ vai, nuo ku­rių taip pat ga­li­ma lup­ti pa­sku­ti­n į kai­l į.

Ne tik tai – spjū­vis jiems į vei­dą. Pa­ leng­va spau­dos žmo­nės ver­čia­mi rim­tų abe­jo­nių ke­lian­čios tei­si­nės sis­te­mos įkai­tais. Šian­dien tu­ri­me to­kią įsta­ty­mų ba­ zę, ku­ri ver­čia žur­na­lis­tą ri­zi­kuo­ti lais­ve, nes be­maž kiek­v ie­nas ap­ ra­šy­tas vei­kė­jas ga­l i ini­ci­juo­t i iki­ teis­mi­n į ty­ri­mą pa­gal Bau­džia­mo­ jo ko­dek­so 154 ir 155 straips­n į – už šmei­ž i­mą ir įžei­d i­mą. Įžei­dei, ap­ juo­d i­nai, – pra­šo­me at­sa­k y­t i pa­ gal įsta­t y­mą. Ir vi­sai čia ne­svar­ bu, kad pa­ra­šy­ta tei­sy­bė. Nes­var­ bu, kad tas vei­kė­jas pa­vo­gė mi­li­jo­ ną, gy­ve­na su dviem žmo­no­mis ir yra pri­vers­ti­nai gy­dy­tas Ro­kiš­ky­je už nu­žu­dy­mą. „Tai pri­va­taus gy­ve­ ni­mo rei­ka­las“, – pa­sa­k ys kiek­v ie­ nas ad­vo­ka­tui pi­ni­g ų tu­rin­tis tam­ sos per­so­na­žas.

Pri­va­tu­mas da­bar sau­go­mas taip, kad tau­ta ir šian­d ien nie­ko ne­be­ ži­no apie svar­bius da­ly­kus. Pa­vyz­ džiui, apie mer­gai­tę per Fa­ce­boo­ko kloa­ką at­si­vi­l io­ju­sį ir pa­smau­g u­sį ne­pil­na­me­t į. „Ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­ja!“ – šū­kau­ ja įsta­ty­mais už­si­ba­ri­ka­da­vę nau­ jie­ji cen­zo­r iai. Ir čia ne­bes­var­bu, kad žu­di­kas pa­ts pri­si­pa­ži­no pa­da­ ręs nu­si­kal­ti­mą, – tai­syk­lės ir nu­ro­ dy­mai vis tiek aukš­čiau vis­ko!

Tik kas ta­da yra ta nu­ž u­dy­ta mer­ gai­tė? Kas yra jos tė­vų skaus­mas? Į ko­kių tai­syk­lių rė­mus tai įkiš tei­ sin­g u­mo ro­bo­tai, nu­spren­dę, kad nei žu­di­ko vei­das, nei pa­var­dė ne­ ga­li bū­ti vie­ši­na­mi?

Kai žur­na­l is­tai ver­čia­mi vals­ty­bę val­dan­čių kler­k ų ir jų su­kur­tų tei­ si­n ių ir mo­kes­t i­n ių pa­mėk­l ių ver­ gais, o per krau­ją anuo­met at­gau­ta spau­da kas­met pa­stū­mė­ja­ma vis ar­čiau be­dug­nės, šven­t i­n iai fe­jer­ ver­kai te­ga­l i ai­dė­t i žur­na­l is­t i­kos pa­raš­tė­se.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Už

Prieš

Da­rius But­vy­das, Smil­ty­nės per­kė­los bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius: – Tai tik ažū­ri­nė tvo­ra, nie­kas ma­rių neužt­vė­rė. Jų rei­kė­jo at­ski­riant ke­lei­vių ir au­to­mo­bi­lių srau­tus, kad pės­tie­ji ne­ pul­tų po ra­tais. Jų rei­kia „zui­kių“ gau­dy­mui – ne kar­tą esa­ me pa­ste­bė­ję, kad su­mo­ka­ma už au­to­mo­bi­lio ir vai­ruo­to­ jo per­kė­li­mą, o ke­lei­viai priei­na ir įsė­da į au­to­mo­bi­lį, taip į kel­tą įva­žiuo­ja ne­su­mo­kė­ję. Ta­ry­bos na­riai prie­kaiš­ta­vo sa­ky­da­mi, kad užuo­t sta­tę me­ta­li­nes tvo­ras ga­lė­jo­me pa­so­ din­ti au­ga­lų. Ta­čiau šio­je te­ri­to­ri­jo­je yra as­fal­to dan­ga. Kur tuos au­ga­lus su­so­din­ti, juk tai bū­tų kai­na­vę kur kas dau­ giau? O tvo­ra ne­truk­do žmo­nėms pa­siek­ti ma­rių. Nie­kas ne­pa­si­kei­tė. Kal­bant apie žve­jy­bą nuo mū­sų įmo­nės kran­ ti­nių, tai mes pri­va­lo­me lai­ky­tis uos­to lai­vy­bos tai­syk­lių.

Uos­to ak­va­to­ri­jo­je yra drau­džia­ma žve­jo­ti. Nuo kran­ti­nės – taip pat. Mes svars­to­me, kaip vi­są šią te­ri­to­ri­ją atei­ty­je iš es­mės bū­tų ga­li­ma per­tvar­ky­ti, ta­čiau tam rei­kės ne­ma­žų in­ves­ti­ci­jų. Ad­mi­nist­ra­ci­nį pa­sta­tą ir įmo­nės te­ri­to­ri­ją rei­ kė­tų per­pla­nuo­ti ir pri­tai­ky­ti šiuo­lai­ki­niams po­rei­kiams.

Vy­tau­tas Lu­pei­ka, mies­to ta­ry­bos na­rys: – Ma­no nuo­mo­ne, ne­pro­tin­gai ten pa­da­ry­ta. Kiek­vie­ nas šei­mi­nin­kas tu­ri gal­vo­ti, kad jo sve­čiui bū­tų pa­ to­gu atei­ti. Pats ma­čiau žmo­nes, len­dan­čius pro ati­ tva­rus. Gal dar ne­prip­ra­to? Ta­čiau, ma­no ma­ny­mu, da­bar žmo­gui yra kur kas ne­pa­to­giau. Tai juk ke­lei­vi­ nio trans­por­to prie­plau­ka, skir­ta mies­to gy­ven­to­jams ir sve­čiams. Man bū­tų gra­žu, kad bū­tų suo­le­lių, kur lauk­da­mas kel­to ga­lė­čiau pri­sės­ti ir pa­si­gro­žė­ti ma­ rio­mis. Su­tik­čiau, kad šio­je vie­to­je sto­vė­tų sta­liu­kas, mie­lai iš­ger­čiau ar­ba­tos iš at­si­neš­to ter­mo­so. Jei prieš akis – tvo­ra, nors ir ažū­ri­nė, yra ne­jau­ku. Juk sta­tant šią kel­tų prie­plau­ką gar­siai bu­vo šne­ka­ma, jog bus at­ vi­ras kran­tas prie ma­rių, kur žmo­nės ga­lės pa­tek­ti. Aš esu prieš da­bar­ti­nį vaiz­dą. Rei­kė­tų tar­tis su ar­chi­tek­ tais, pro­fe­sio­na­lais, ku­rie pa­dė­tų su­tvar­ky­ti šią vie­tą.

Nes­var­bu, kad tai bend­ro­vė, ta­čiau ji yra mies­to te­ri­ to­ri­jo­je. Juk šią vie­tą pir­miau­sia pa­ma­to at­vy­kę sve­ čiai, ku­rie ke­liau­ja į Ni­dą.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

va­ža, ne­bu­vo pa­gal­vo­ta šio­je vie­to­ je nu­ties­ti til­tą virš jos?

Aud­rius S.

įra­šy­ti šį au­ga­lą į Rau­do­ną­ją kny­gą, jei skin­ti jį ir par­da­vi­nė­ti ga­li bet kas. Taip pat bū­na ir su pa­kal­nu­tė­mis. Gal pa­ti Rau­do­no­ji kny­ga jau nie­ko ver­ta?

Se­niū­nai­čių įsta­ty­mas – keis­tas

Te­ri­to­ri­jas rei­kia sau­go­ti

Pers­kai­čiau D.Ja­naus­kai­tės straips­nį „Chu­li­ga­nai už­ka­ria­vo ir orą“ („Klai­ pė­da“, 2012 05 02) apie oro chu­li­ga­ nus. LEZ te­ri­to­ri­ja tu­ri bū­ti sau­go­ma.

Prie­šin­gu at­ve­ju ten ga­li pa­tek­ti bet koks te­ro­ris­tas ir ne­ži­nia ką pa­da­ry­ti.

Taip uos­to­me vi­so­kiau­sius kva­pus, o dar su­da­ro­me ga­li­my­bes vi­so­kiems ne­pra­šy­tiems sve­čiams pa­tek­ti ten, kur tik jie už­si­no­ri.

Gra­ži­na

Virš per­va­žos – til­tas?

Ge­gu­žės 2 d. apie 18 val. te­ko „lai­ mė“ va­žiuo­ti pro Rim­kų gy­ven­vie­tę ir kirs­ti ten esan­čią ge­le­žin­ke­lio per­ va­žą. Ją per­va­žia­vau tik 18.30 val. Iš prieš tai at­si­ra­du­sių ei­lių ga­li­ma bu­ vo su­pras­ti, kad, už­da­rius per­va­žą, ma­ši­nis­tas su dar­bi­nin­kais at­ka­bi­nė­ jo va­go­nus, o tai tru­ko apie va­lan­dą.

Ne­sup­ran­tu, ko­dėl taip da­ro­ma. Gal ga­li­ma šį va­go­nų at­ka­bi­ni­mo pro­ce­ są per­kel­ti į ki­tą vie­tą, ku­rio­je ne­bū­ tų truk­do­ma au­to­mo­bi­lių ju­dė­ji­mui?

Ar kai bu­vo re­konst­ruo­ja­ma ši per­

An­ta­nas

Per­žiū­rė­jęs Klai­pė­dos se­niū­nai­čių są­ ra­šą V.Spu­ry­tės straips­ny­je „Pa­rei­gos – už vie­ną pa­ra­šą“ („Klai­pė­da“, 2012 05 03), pa­krau­pau, kad ga­vus vos vie­ną pa­ra­šą jau ga­li­ma tap­ti se­niū­nai­čiu. Iš pa­teik­to se­niū­nai­čių są­ra­šo gal vie­nas koks žmo­gus ir ver­tas šių pa­rei­gų. Bet ką kal­bė­ti apie tuos, ku­rie su­rin­ko nuo vie­no iki 50 pa­ra­šų? Tai kve­pia po­pu­ liz­mu ir no­ru pa­ro­dy­ti sa­ve. Sa­ky­čiau, se­niū­nai­čių rin­ki­mo įsta­ty­mas – vie­ nas kvai­liau­sių Lie­tu­vo­je, kai at­ne­šęs vos vie­ną pa­ra­šą žmo­gus jau ga­li im­tis pa­rei­gų ir at­sto­vau­ti 10 tūkst. gy­ven­ to­jų in­te­re­sams. Ar ši­taip ga­li­ma?

Jo­nas

Par­da­vi­nė­ja lau­ki­nius čes­na­kus

Lau­ki­niai čes­na­kai yra įra­šy­ti į Rau­do­ ną­ją kny­gą kaip nyks­tan­ti rū­šis. Kai ku­ rie žmo­nės la­bai mėgs­ta juos. Šie au­ ga­lai ne­pap­ras­tai mais­tin­gi, tu­ri daug vi­ta­mi­nų. Įsi­gy­ti Klai­pė­do­je jų tik­ rai ne pro­ble­ma. Mo­te­rė­lės lau­ki­niais čes­na­kais pre­kiau­ja ant kiek­vie­no kam­ po. Ne­sup­ran­tu, kur žiū­ri gam­ti­nin­kai, kad ne­bau­džia to­kių pre­kiau­to­jų. Kam

Mo­kes­čiai cha­rak­te­rio ne­pa­keis

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­nį „Rink­lia­vų dau­gės“ („Klai­pė­da“, 2012 05 03) ir ne­su­tin­ku su tuo, kad bū­tų ap­mo­kes­ti­na­mi Klai­pė­dos kie­mai. Gal gy­ven­to­jams taip ir bus pa­to­giau ko­ vo­ti su mū­sų lie­tu­viš­ku bruo­žu ieš­ko­ti bet ko­kios ga­li­my­bės iš­veng­ti mo­kes­ čių, bet abe­jo­ju, ar toks spren­di­mas iš­spręs šią pro­ble­mą.

Jo­nas

Lo­po ge­ras gat­ves

Pra­va­žiuo­da­mas Nau­ją­ja Uos­to gat­ve, pa­ste­bė­jau, kad dras­ko­mas jos as­fal­tas ir gat­vė bus lo­po­ma iš nau­jo. Ma­nau, šios gat­vės būk­lė ne­bu­vo to­kia pra­sta, kad da­bar ją rei­kė­tų re­mon­tuo­ti. Klai­ pė­do­je esa­ma ge­ro­kai bai­ses­nių gat­vių.

Pa­vyz­džiui, Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos, ku­ria va­žiuo­ja ge­ro­kai dau­giau ma­ši­nų, o jos dan­ga – bai­si. Mies­to va­do­vai (tai tur­ būt nuo jų pri­klau­so) ne taip pa­skirs­to prio­ri­te­tus dėl gat­vių lo­py­mo.

Jo­nas Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

N

au­jo­jo­je Smil­ty­nės per­kė­lo­je pa­sta­ty­tos tvo­ros su­kė­lė aist­rų ir tarp uos­ta­mies­čio val­džios at­sto­vų, ir tarp gy­ven­to­jų. Per­kė­los va­do­vai įsi­ti­ki­nę, kad tink­li­nė­mis tvo­ro­mis at­ski­ria­mi pės­čių­jų bei au­to­mo­bi­lių srau­ tai ir taip rū­pi­na­ma­si ke­lei­vių sau­gu­mu. Ta­čiau yra klai­pė­die­čių, ku­riuos to­kie ati­tva­rai er­zi­na, esą jie truk­ do gro­žė­tis ma­rio­mis.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

lietuva

Spau­dą val­džia ver­ti­na tik žo­džiais Spau­dos at­ga­vi­mo die­nos pro­ga po­li­ti­kai kas­met žars­to svei­ki­ ni­mus ži­niask­lai­dai ir svai­do­si skam­bio­mis fra­zė­mis apie spau­ dos lais­vę. Ta­čiau kal­bos ir lie­ka kal­bo­mis – Sei­mas ne­sku­ba vyk­dy­ti sa­vo pa­ža­dų pa­leng­vin­ti spaus­din­tos ži­niask­lai­dos gy­ ve­ni­mą. Ne­pa­de­da net Pre­zi­den­tės ra­gi­ni­mai.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Mi­si­jos vyk­dy­ti ne­beį­ma­no­ma

Lie­tu­viš­ka spau­da dau­ge­lį me­tų nau­ do­jo­si leng­va­ti­niu pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) ta­ri­fu. Bet 2008 m. į val­džią atė­ju­si cent­ro de­ši­nių­jų Vy­riau­sy­bė, va­do­vau­ja­ma And­riaus Ku­bi­liaus, dėl pra­si­dė­ju­sios eko­no­ mi­nės kri­zės pa­nai­ki­no be­maž vi­sas šio mo­kes­čio leng­va­tas. Taip pat pa­ di­di­no ba­zi­nį PVM ta­ri­fą.

Taip pe­rio­di­nei spau­dai, kaip ir be­veik vi­siems eko­no­mi­kos sek­to­ riams, im­tas tai­ky­ti 21 pro­c. PVM. Vy­riau­sy­bė ne kar­tą pa­si­sa­kė prieš leng­va­tos su­grą­ži­ni­mą tvir­tin­da­ma, kad tai ne­va iš­krai­po rin­ką. „Vėl tu­rė­tu­me pri­si­min­ti mū­sų val­džios po­li­ti­ką. Iš ži­niask­lai­dos lau­kia­ma mi­si­jos, o mo­kes­čiais ži­ niask­lai­da įme­ta­ma į kon­ku­ren­ci­nę rin­ką kaip ir ban­de­lių ke­pė­jai. Bet iš pa­sta­rų­jų mi­si­jos nie­kas ne­pra­ šo“, – ne­pro­tin­gą val­džios po­žiū­ rį ko­men­ta­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Žur­na­lis­ti­kos ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Žy­gin­tas Pe­čiu­lis.

Pa­sak jo, dėl fi­nan­si­nių sun­ku­mų spaus­din­to­je ži­niask­lai­do­je pa­dau­ gė­jo už­sa­ko­mų­jų teks­tų ir pa­slėp­ tos rek­la­mos, smar­kiai kri­to pa­čios spau­dos ko­ky­bė. „Prob­le­ma tai, kad spau­da dėl pa­di­din­tų mo­kes­čių ne­be­ten­ka ga­ li­my­bės at­lik­ti sa­vo mi­si­ją – švies­ ti žmo­nes“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos bu­hal­te­rių ir au­di­to­rių aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tė, au­di­to bend­ro­vės „Moo­re Step­hens Vil­nius“ va­do­vė Dan­guo­lė Pranc­kė­nie­nė.

Pa­sak jos, „jei­gu vals­ty­bė gal­vo­ ja apie tin­ka­mą ži­niask­lai­dos mi­ si­jos vyk­dy­mą“, tu­ri bū­ti rim­tai ap­svars­ty­ta ga­li­my­bė pa­keis­ti mo­ kes­čių spau­dai ap­lin­ką.

Lė­šų dau­giau ne­gau­ta

Per­nai žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­ to­rės Zi­tos Zam­žic­kie­nės Sei­mui pri­sta­ty­to­je veik­los ata­skai­to­je tei­gia­ma, kad įgy­ven­di­nant vi­sas mo­kes­čių re­for­mas ne­su­si­mąs­ty­ ta apie ga­li­mus il­ga­lai­kius nei­gia­ mus pa­da­ri­nius. Be to, di­des­ni mo­ kes­čiai ne­pa­tei­si­no vil­čių su­rink­ti dau­giau pa­ja­mų. „Dėl nau­jos mo­kes­čių po­li­ti­kos jau 2009 m. pra­džio­je bu­vo stab­ do­ma laik­raš­čių ir žur­na­lų lei­dy­ba, ma­siš­kai at­lei­džia­mi žur­na­lis­tai, ki­ti vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­ mo­nių dar­buo­to­jai. Ma­žė­jo pre­nu­ me­ra­to­rių, iš­li­kę laik­raš­čiai ir žur­ na­lai bran­go, kri­to jų par­da­vi­mas.

Pa­dau­gė­jo už­sa­ko­mo­sios ži­niask­ lai­dos, su­pras­tė­jo bend­ra jos ko­ky­ bė. To­dėl net ne­ky­la klau­si­mas, ar to­kia mo­kes­čių re­for­ma bu­vo nau­ din­ga“, – tvir­ti­no Z.Zam­žic­kie­nė. „Nau­dą ar­ba nuo­sto­lius ga­li­me įver­tin­ti ir pi­ni­gais. 2008 m. iš laik­ raš­čių lei­dy­bos su­rink­ta 18,9 mln. li­tų PVM, 2009 m. – 16,4 mln. li­tų.

Iš žur­na­lų lei­dy­bos 2008-ai­siais

su­rink­ta 7,8 mln. li­tų, 2009 m. – 9 mln. li­tų. Ta­čiau pa­sta­ra­sis ro­dik­lis vei­kiau­siai su­si­jęs ne su mo­kes­čių re­for­ma, bet su di­dė­jan­čia žur­na­lų pa­siū­la. Va­di­na­si, konk­re­čiu at­ve­ ju rei­kia kal­bė­ti ne apie 1,2 mln. li­tų nau­dą, bet apie 1,3 mln. li­tų nuo­ sto­lį. Daug sun­kiau su­skai­čiuo­ti tuos pra­ra­di­mus, ku­rie ne­tu­ri pi­ ni­gi­nės ver­tės iš­raiš­kos“, – ra­šo­ ma ins­pek­to­rės ata­skai­to­je.

Atk­rei­p ia­m as dė­m e­sys, kad spau­dai vi­so­je ES pa­grin­di­nis PVM ta­ri­fas, be Lie­tu­vos, dar tai­ko­mas tik Bul­ga­ri­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, Lat­vi­ jo­je ir Suo­mi­jo­je. Li­ku­sio­se ša­ly­ se su­pran­ta­ma, kad tai – spe­ci­fi­ nė sri­tis.

Žy­gin­tas Pe­čiu­lis:

ži­niask­lai­da įme­ta­ma į kon­ku­ren­ci­nę rin­ką kaip ir ban­de­lių ke­ pė­jai. Bet iš pa­sta­rų­ jų mi­si­jos nie­kas ne­ pra­šo.

Pre­zi­den­tės pro­jek­tas

Per­nai lapk­ri­tį Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė Sei­mui pa­tei­kė Pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­ mo pa­tai­sas, ku­rio­mis lie­tu­viš­kai pe­rio­di­nei spau­dai, jei­gu jos tu­ri­ nys nė­ra rek­la­mi­nis ar­ba pri­pa­žin­ tas smur­ti­nio ar ero­ti­nio po­bū­džio, nu­sta­to­mas ne 21, bet tik 9 pro­c.

PVM ta­ri­fas. „Reng­ti šį pro­jek­tą pa­ska­ti­no sie­kis pa­leng­vin­ti pe­rio­di­nių lei­ di­nių lei­dy­bos są­ly­gas ma­ži­nant pe­rio­di­nių lei­di­nių ap­mo­kes­ti­ni­ mą. Nuo 2009 m. pe­rio­di­niams lei­di­niams PVM pa­di­di­nus nuo 9 iki 21 pro­c., la­bai su­ma­žė­jo laik­ raš­čių ir žur­na­lų, ypač ra­jo­ni­nių, ti­ra­žai. Dėl fi­nan­si­nių sun­ku­mų pra­stė­ja spau­dos lei­di­nių ko­ky­ bė, ky­la grės­mė ša­lies ži­niask­ lai­dos ne­prik­lau­so­mu­mui, di­dė­ja spaus­din­tų lei­di­nių kai­nos, spau­ dos lei­di­niai da­ro­si neį­per­ka­mi ša­ lies gy­ven­to­jams“, – sa­vo žings­nį paaiš­ki­no vals­ty­bės va­do­vė.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad, su­ma­ži­nus PVM ta­ri­fą, su­ma­žė­tų laik­raš­čių ir žur­na­lų kai­nos, pa­ge­rė­tų pe­rio­di­ nės spau­dos ko­ky­bė ir priei­na­mu­ mas Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. „Tai ypač ak­tua­lu in­ter­ne­tu in­ for­ma­ci­jos neieškantiems gy­ven­to­ jams, re­gio­ni­nės spau­dos skai­ty­to­ jams, ki­toms so­cia­li­nėms gru­pėms.

Pe­rio­di­nė spau­da ypač svar­bi ku­ riant pi­lie­tiš­ką, in­for­muo­tą, kri­ tiš­kai mąs­tan­čią vi­suo­me­nę. Na­ cio­na­li­nė ir ypač re­gio­ni­nė spau­da tu­ri di­de­lę įta­ką for­muo­jant pi­lie­ti­ nę sa­vi­mo­nę, ga­li su­pran­ta­mai in­ for­muo­ti gy­ven­to­jus apie kas­die­nes ak­tua­li­jas, kel­ti opiau­sias žmo­nėms pro­ble­mas, ska­tin­ti dis­ku­si­jas, telk­ti

bend­ruo­me­nę, pri­si­dė­ti prie klai­di­ nan­čių in­for­ma­ci­nių ata­kų at­pa­ži­ ni­mo, pa­dė­ti kur­ti pi­lie­tiš­kes­nę, są­ mo­nin­ges­nę ir tei­sin­ges­nę Lie­tu­vą.

To­dėl pe­rio­di­nė spau­da tu­rė­tų bū­ti priei­na­ma vi­sų sluoks­nių gy­ven­to­ jams“, – tei­gė D.Gry­baus­kai­tė.

Vy­riau­sy­bė – skep­tiš­ka

Sei­mo po­li­ti­kai į Pre­zi­den­tės pa­ siū­ly­mą lyg ir pa­žvel­gė ga­na po­zi­ ty­viai. Vie­šuo­se pa­reiš­ki­muo­se ne vie­nas par­la­men­ta­ras sa­kė pa­lai­ kąs PVM ta­ri­fo spau­dai su­ma­ži­ni­ mo idė­ją.

Ta­čiau net ir praė­jus še­šiems mė­ne­siams nuo pa­siū­ly­mo pa­tei­ ki­mo te­bė­ra neaiš­ku, ka­da jis ga­lė­ tų bū­ti svars­to­mas Sei­mo po­sė­dy­ je ir pa­ga­liau priim­tas. „Ti­kiuo­si, ar­ti­miau­siu me­tu šis pro­jek­tas pa­sieks ple­na­ri­nį po­sė­ dį, bus priim­tas ir įsi­ga­lios nuo šių me­tų lie­pos 1 d.“, – tei­gė val­dan­ čio­sios Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­ vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ jos se­niū­nas Jur­gis Raz­ma.

Jo nuo­mo­ne, Vy­riau­sy­bė la­bai ne­si­prie­šins dėl spau­dai tai­ko­mo PVM ta­ri­fo su­ma­ži­ni­mo: „Pir­mą šių me­tų ket­vir­tį į biu­dže­tą su­rink­ ta maž­daug 50 mln. li­tų dau­giau, nei bu­vo su­pla­nuo­ta. Tad yra iš ko kom­pen­suo­ti tuos biu­dže­to pra­ra­ di­mus, ku­rie ga­li at­si­ras­ti dėl ta­ri­ fo su­ma­ži­ni­mo.“ Tie­sa, dar per­nai gruo­dį Vy­riau­ sy­bė pa­reiš­kė nei­gia­mą nuo­mo­nę apie Pre­zi­den­tės pa­siū­ly­mą. „Nus­ta­čius leng­va­ti­nį ta­ri­fą pe­ rio­di­niams lei­di­niams, vals­ty­bės biu­dže­tas 2012 m. ne­tek­tų apie 13 mln. li­tų pa­ja­mų ir jas bū­tų sun­ku kom­pen­suo­ti ki­to­mis prie­mo­nė­mis, tad bū­tų sun­kiau siek­ti tiks­lo stip­ rin­ti vie­šo­jo sek­to­riaus fi­nan­sų po­ li­ti­ką – ma­žin­ti vie­šo­jo sek­to­riaus de­fi­ci­tą. Vals­ty­bės kont­ro­lės ata­ skai­to­je tei­gia­ma, kad eko­no­mi­niai ty­ri­mai ro­do, jog leng­va­ti­nio PVM ta­ri­fo nu­sta­ty­mas tie­sio­gi­nio po­ vei­kio pre­kių ir pa­slau­gų kai­noms ne­pa­da­rė“, – to­kią sa­vo nuo­mo­nę, pa­si­ra­šy­tą prem­je­ro A.Ku­bi­liaus ir fi­nan­sų mi­nist­rės Ing­ri­dos Ši­mo­ ny­tės, pa­tei­kė Vy­riau­sy­bė.

Apau­go ki­tais pa­siū­ly­mais

Ta­čiau po­li­ti­kai jau ne kar­tą die­va­ go­jo­si ke­ti­nan­tys pa­leng­vin­ti mo­ kes­čių naš­tą pe­rio­di­nei spau­dai.

Tik duo­to žo­džio iki šiol ne­si­lai­ kė. Ir da­bar dar nė­ra aiš­kių įro­dy­ mų, kad PVM leng­va­tos su­grą­ži­ni­ mas ne­tru­kus ga­li bū­ti svars­to­mas Sei­mo po­sė­dy­je.

Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­ tie­nė tu­ri tei­sę šį klau­si­mą įtrauk­ ti į dar­bot­var­kę. Jos at­sto­vai ti­ki­no, kad bus sten­gia­ma­si tai pa­da­ry­ ti jau ar­ti­miau­siu me­tu, gal­būt net šią sa­vai­tę. Ki­ta ver­tus, pri­pa­žįs­ta­ ma, kad yra at­si­ra­du­sių ir tam tik­rų tei­si­nių kliū­čių. Pre­zi­den­tės pa­siū­ ly­mas dėl PVM ta­ri­fo spau­dai su­ ma­ži­ni­mo Sei­me apau­go dos­niais

Dvi­vei­dys­tė: pa­di­di­nus mo­kes­čius spau­dai bu­vo stab­do­ma laik­raš­

čių ir žur­na­lų lei­dy­ba, ma­siš­kai at­lei­džia­mi žur­na­lis­tai, ki­ti vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių dar­buo­to­jai. Ta­čiau apie ži­niask­lai­dos svar­bą tauš­kian­tiems po­li­ti­kams to­kie fak­tai akių ne­ba­do.

BFL nuo­tr.

pa­ža­dais įves­ti to pa­ties mo­kes­čio leng­va­tas ir kai ku­rioms ki­toms pre­kėms bei pa­slau­goms. Šių me­tų ko­vą Sei­mo In­for­ma­ci­ nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­te, ku­riam va­do­vau­ja Arū­nas Va­lins­ kas, bu­vo pri­tar­ta pa­siū­ly­mui dėl PVM ta­ri­fo su­ma­ži­ni­mo spau­dai.

Tuo pat me­tu A.Va­lins­ko ko­mi­ te­tas pri­ta­rė vi­siems ki­tiems Sei­ mo na­rių pa­teik­tiems pa­siū­ly­ mams tai­ky­ti leng­va­ti­nius PVM ta­ri­fus. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad PVM 9 pro­c. ta­ri­fas tai­ko­mas ne­ pe­rio­di­niams lei­di­niams, vieš­bu­čių ir spe­cia­laus ap­gy­ven­di­ni­mo pa­ slau­goms, taip pat vi­siems mais­ to pro­duk­tams, iš­sky­rus al­ko­ho­ li­nius gė­ri­mus ir ta­ba­ko ga­mi­nius, vi­sų rū­šių me­no, kul­tū­ros ir spor­to ren­gi­niams. Be to, pri­tar­ta pa­teik­ tiems pa­siū­ly­mams įves­ti to­kį pat 9 pro­c. mo­kes­čio ta­ri­fą vai­kų au­ to­mo­bi­lių kė­du­tėms ir dvi­ra­ti­nin­kų šal­mams. Vai­kų li­te­ra­tū­rai siū­lo­ma tai­ky­ti nu­li­nį PVM ta­ri­fą, kny­goms – 5 pro­c. mo­kes­tį.

Nes­le­pia bai­mių

Ta­čiau dėl vi­sų šių gau­sių pa­siū­ly­ mų su­ma­žin­ti PVM bū­ti­na su­lauk­ ti Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nės, nes juos

įgy­ven­din­ti biu­dže­tui kai­nuo­tų šim­tus mi­li­jo­nų li­tų. Mi­nist­rų ka­ bi­ne­tas sa­vo iš­va­dos dar ne­pa­tei­kė ir kol kas neaiš­ku, ka­da pa­teiks.

Nea­be­jo­ja­ma, kad Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nė dėl pa­siū­ly­mų ma­žin­ ti PVM ta­ri­fą įvai­rioms pre­kėms ir pa­slau­goms bus nei­gia­ma.

Taip Sei­mo In­for­ma­ci­nės vi­suo­ me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas pa­da­rė meš­kos pa­slau­gą pa­siū­ly­mui su­ ma­žin­ti PVM spau­dai – jis ga­li bū­ti pa­lai­do­tas su li­ku­siais ak­lai pa­tvir­ tin­tais pa­siū­ly­mais.

J.Raz­ma ti­ki­si, kad gal­būt taip neat­si­tiks, nes Sei­mas tu­ri tei­sę at­mes­ti vi­sus li­ku­sius pa­siū­ly­mus ma­žin­ti PVM ir pa­lik­ti tik pir­mi­nį Pre­zi­den­tės siū­ly­mą.

Vis dėl­to ne­sle­pia­ma, jog svars­ tant įsta­ty­mą Sei­mo po­sė­dy­je opo­ zi­ci­ja ga­li su­ge­bė­ti su­rink­ti pa­kan­ ka­mai bal­sų, kad bū­tų nu­sta­ty­ti ma­žes­ni PVM ta­ri­fai ne tik spau­ dai, bet ir ki­toms pre­kėms ar pa­ slau­goms.

Bai­min­da­mie­si to­kios per­spek­ ty­vos val­dan­tie­ji po­li­ti­kai ga­ li pa­sku­ti­niu mo­men­tu at­si­trauk­ ti ir vėl neį­vyk­dy­ti pa­ža­do priim­ti įsta­ty­mą, ku­rio taip lau­kia lais­vo­ ji spau­da.

8

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2285 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2497 JAV do­le­ris 1 2,6248 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6567 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9403 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2516 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5728 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8639 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8737

pokytis

–1,5761 % – –0,0990 % –0,3002 % +0,0223 % –0,4608 % +0,0525 % –0,4951 % +0,0070 %

Ža­lio­sios ener­ge­ti­kos per­spek­ty­vos

Pir­mie­ji lie­tu­viš­ko kū­di­kių mais­to val­ gy­to­jai šiuo me­tu dar tik ban­do iš­tar­ ti sa­vo mėgs­ta­mo mais­te­lio pa­va­di­ni­ mą, o „Mar­ma­lu­zi“ pro­duk­ci­jos ga­min­ to­jai jau žen­gia pir­ muo­sius žings­nius už­sie­nio rin­ko­se.

Ge­gu­žės 9 ir 10 d. Vil­niu­je vyks at­ vi­ra tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „At­si­ nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių dar­ ni plėt­ra Lie­tu­voje, Eu­ro­pos Są­jun­ gos kon­teks­te“.

Kar­tu su kon­fe­ren­ci­ja vyks vers­ lo mu­gė, ku­rio­je bus pri­sta­to­mos at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių tech­no­lo­gi­jų nau­jo­vės ir šiuo­lai­kiš­ ki ener­gi­jos ga­my­bos spren­di­mai.

Kas­met dau­gė­ja vers­li­nin­kų ir gy­ ven­to­jų, ku­rie ak­ ty­viai do­mi­si at­si­ nau­ji­nan­čių šal­ti­nių sri­ti­mi ir jo­je dir­ba. „Lie­tu­va tu­ri ga­li­my­bių nuo im­ por­tuo­ja­mų pe­rei­ti prie vie­ti­nių at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių ir su­kur­ti nau­jas ener­ge­ti­kos tech­no­ lo­gi­jų ir pra­mo­nės ša­kas bei nau­ jas dar­bo vie­tas. Kas­met dau­gė­ja vers­li­nin­kų ir gy­ven­to­jų, ku­rie ak­ ty­viai do­mi­si at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­ nių sri­ti­mi ir jo­je dir­ba. Ta­čiau šiai sri­čiai vys­ty­tis vis dar trūks­ta ob­ jek­ty­vios in­for­ma­ci­jos ir po­li­ti­nio pa­lai­ky­mo“, – sa­kė vie­no iš kon­ fe­ren­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos fo­ru­mo di­rek­to­rė Ri­ man­tė Čer­niaus­kai­tė.

Kon­fe­ren­ci­jo­je eks­per­tai ana­ li­zuos at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos vys­ty­mo­si per­spek­ty­vas Lie­tu­vo­ je, dis­ku­tuos apie tei­si­nį re­gu­lia­vi­ mą Lie­tu­vo­je ir ES, in­ves­ti­ci­jų ga­li­ my­bes ir smul­kio­jo vers­lo vys­ty­mo per­spek­ty­vas šia­me sek­to­riu­je.

Ren­gi­ny­je bus pri­sta­ty­ti efek­ ty­viau­si sau­lės, vė­jo, geo­ter­mi­jos, bio­ma­sės ir bio­du­jų ener­ge­ti­kos pa­vyz­džiai iš Vo­kie­ti­jos ir Lie­tu­vos.

Taip pat nu­ma­to­mi vi­zi­tai į VGTU pa­sta­to ener­ge­ti­nių ir mik­rok­li­ma­ to sis­te­mų la­bo­ra­to­ri­ją, sau­lės ba­ te­ri­jų ga­myk­lą, pa­sy­vius na­mus.

Tre­čią kar­tą Vil­niu­je ren­gia­mą ža­lio­sios ener­ge­ti­kos kon­fe­ren­ci­ ją or­ga­ni­zuo­ja aso­cia­ci­ja Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos fo­ru­mas, tarp­tau­ti­nis Bi­ru­tės Gal­di­kas gam­to­sau­gos lab­ da­ros ir pa­ra­mos fon­das su Vo­kie­ ti­jos ne­vy­riau­sy­bi­ne or­ga­ni­za­ci­ja „Han­zos par­la­men­tas“. „Klaipėdos“ inf.

Už­sika­bi­no: Go­de­lai­čiai nuo­sa­vo vers­lo ėmė­si ta­da, kai ma­žo­jo Ta­lio mo­čiu­tė nu­ste­bo, ko­dėl Lie­tu­vo­je

dar ne­ga­mi­na­mas lie­tu­viš­kas kū­di­kių mais­tas.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vers­las au­ga grei­čiau nei kū­di­kiai Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Pa­si­ge­do lie­tu­viš­ko

Vil­nie­čiai Ry­tis ir Ra­sa Go­de­lai­čiai prieš tre­jus me­tus vei­kiau­siai ži­ no­jo tik tiek, kad sa­vo at­ža­lą atei­ ty­je tik­rai mai­tins na­mie vir­to­mis ko­šė­mis. Kas ga­mins, tik­riau­siai ir­gi bu­vo aiš­ku – ma­ma Ra­sa. Ry­ tis 2009-ai­siais grei­čiau­siai kū­rė pla­nus, kaip to­liau vys­tys trans­ por­to vers­lą ir ban­dys iš­si­suk­ ti nuo šį sek­to­rių ypač pa­lie­tu­sios kri­zės.

Nors 2009-ai­siais Lie­tu­vo­je dar tvy­ro­jo pra­stos eko­no­mi­nės nuo­ tai­kos ir steig­ti įmo­nę daug kam at­ro­dė pra­žū­tin­ga, Go­de­lai­čius į nuo­sa­vą vers­lą pa­stū­mė­jo Ra­sos ma­ma. Tai at­si­ti­ko tuo­met, kai gi­mi­nai­čiai au­gi­no at­ža­las ir atė­jo me­tas juos mai­tin­ti ne tik mo­ti­nos pie­nu. Nors par­duo­tu­vė­se bu­vo be­ga­li­nis kū­di­kių mais­to pa­si­rin­ ki­mas, ati­džiau jų eti­ke­tes iš­si­stu­ di­ja­vu­si Ra­sos ma­ma pa­ste­bė­jo, kad vi­sų jų kil­mės ša­lis – anaip­tol ne Lie­tu­va. Ki­lo na­tū­ra­lus klau­si­ mas, ko­dėl kū­di­kių mais­tas ne­ga­ mi­na­mas Lie­tu­vo­je? „Už­ka­bi­no“ iš­šū­kis

„Kai pra­dė­jo­me ieš­ko­ti at­sa­ky­ mo į šį klau­si­mą ir ana­li­zuo­ti rin­ ką, paaiš­kė­jo, kad kū­di­kių mais­tas ne­ga­mi­na­mas nė vie­no­je Bal­ti­jos ša­ly­je. Lei­di­mai ga­min­ti kū­di­kių mais­tą ne­bu­vo iš­duo­ti per vi­są Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­ tar­pį. Lie­tu­vo­je ne­vei­kė jo­kia įsta­ ty­mi­nė ba­zė, ku­ri reg­la­men­tuo­tų šio spe­ci­fi­nio mais­to ga­my­bą“, – pa­sa­ko­jo R.Go­de­lai­tie­nė.

Ta­čiau Go­de­lai­čiams tai ne­bu­ vo kliū­tis, prie­šin­gai – ki­lo no­ras tap­ti pir­mai­siais Lie­tu­vo­je ir Bal­ ti­jos ša­ly­se kū­di­kių mais­to ga­min­ to­jais. „Ka­dan­gi ke­ti­no­me im­tis spe­ cia­lios pa­skir­ties pro­duk­to ga­my­ bos, at­sa­kin­go­se tar­ny­bo­se į vis­ką bu­vo žiū­ri­ma la­bai griež­tai. Ga­ my­bi­nė­se pa­tal­po­se ne­tu­rė­jo lik­ti veiks­nių, ku­rie ga­lė­tų lem­ti mais­to pro­duk­to ko­ky­bę. Ke­lias, kol bu­vo iš­duo­tas lei­di­mas ga­min­ti, bu­vo ga­nė­ti­nai il­gas. Nuo idė­jos iki ga­

my­bos praė­jo be­veik dve­ji me­tai“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė, ta­čiau jos bal­se vi­siš­kai ne­gir­dė­ti ne­pa­si­ ten­ki­ni­mo gai­dos. Pak­laus­ta, kur sly­pė­jo en­tu­ziaz­mas, ji nė ne­su­si­ mąs­čiu­si at­šo­vė: „Už­ka­bi­no.“

Ra­sa Go­de­lai­tie­nė:

Iš ma­mų iš­girs­ta­me ne­tgi to­kių at­si­lie­ pi­mų, kad vie­ną ty­ re­lę per­ka vai­kui, dar dvi – sau.

Krei­vė ky­la

Pir­mo­ji kū­di­kių mais­to „Mar­ ma­lu­zi“ pro­duk­ci­jos par­ti­ja bu­ vo pa­ga­min­ta pa­sku­ti­nė­mis 2010 m. die­no­mis, o Lie­tu­vos par­duo­ tu­vių len­ty­no­se at­si­dū­rė 2011-ųjų va­sa­rį. Į rin­ką „Mar­ma­lu­zi“ įžen­gė ga­ nė­ti­nai sun­kiu eko­no­mi­niu lai­ ko­tar­piu, to­dėl Go­de­lai­čių vers­lą ga­li­ma pa­va­din­ti tik­ru lai­mės kū­ di­kiu. „Nuo pir­mo­sios pro­duk­ci­jos par­da­vi­mo iki šiol įmo­nės ro­dik­ lių krei­vė nuo­lat ky­la į vir­šų. Kai mū­sų pa­klau­sia apie kri­zės pa­da­ ri­nius, ne­tu­ri­me ką at­sa­ky­ti. Lie­ tu­vos var­to­to­jai mus la­bai grei­tai pa­ste­bė­jo ir įver­ti­no“, – ne­slė­pė pa­šne­ko­vė.

Rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „Niel­ sen“ duo­me­ni­mis, 2011-ųjų lie­pą pir­ma­sis lie­tu­viš­kas kū­di­kių mais­ tas „Mar­ma­lu­zi“ užė­mė 2,5 pro­c. ša­lies kū­di­kių mais­to rin­kos. „Po pu­sės me­tų jau tu­rė­jo­me 5 pro­c. rin­kos. Per pir­mus šių me­tų mė­ ne­sius par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je pa­ dvi­gu­bė­jo. Dar ne­tu­ri­me duo­me­nų, kiek au­go mū­sų rin­kos da­lis, ta­čiau iki me­tų pa­bai­gos ti­ki­mės pa­siek­ti 10 pro­c.“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Lo­šia at­vi­ro­mis kor­to­mis

Paš­ne­ko­vė ma­no, kad vers­lo sėk­ mės ko­zi­ris – tai at­vi­ru­mas. „Pir­ mai­siais įė­ji­mo į rin­ką me­tais prie mais­te­lio pra­ti­no­me ma­mas, jos pir­mo­sios ra­ga­vo ir spren­dė, ar jų

vai­ku­čiams bus ska­nu. Da­bar iš ma­mų iš­girs­ta­me ne­tgi to­kių at­ si­lie­pi­mų, kad vie­ną ty­re­lę per­ka vai­kui, dar dvi sau“, – links­mai dės­tė „Mar­ma­lu­zi“ įkū­rė­ja.

Pa­sak R.Go­de­lai­tie­nės, no­rint iš­si­skir­ti iš ki­tų ga­min­to­jų, rei­ kė­jo pa­siū­ly­ti iš­skir­ti­nę ko­ky­bę. „Pa­vyz­džiui, daug kas iš ga­min­to­ jų dek­la­ruo­ja, kad į mais­te­lį de­da jau­tie­nos, bet po šiuo žo­džiu sle­ pia­si vi­sa jau­tie­na. O mes konk­re­ čiai įvar­di­ja­me, ko­kią mė­są de­da­ me, šiuo at­ve­ju – jau­tie­nos kum­pį. Ži­no­ma, tai kon­ku­ren­tams la­bai ne­pa­tin­ka“, – sa­kė ji. Šiuo me­tu par­duo­tu­vė­se ga­li­ma įsi­gy­ti 11 skir­tin­gų sko­nių kū­di­kių ir vai­kų mais­to „Mar­ma­lu­zi“, ta­ čiau jau šią sa­vai­tę ma­žie­ji val­gy­ to­jai ga­lės pa­ra­gau­ti dar pen­kių nau­jų sko­nių. Ku­riant re­cep­tus bend­ra­dar­biau­ja­ma su Kau­no kli­ ni­kų pro­fe­so­riu­mi Liu­tau­ru La­ba­ naus­ku ir gast­roen­te­ro­lo­ge gy­dy­ to­ja die­to­lo­ge Rū­ta Ro­kai­te.

Pra­de­da eks­por­tuoti

Jau gal­vo­jant pro­duk­to pa­va­di­ ni­mą bu­vo mąs­to­ma apie už­sie­ nio rin­kas. To­dėl esą pa­va­di­ni­mas „Mar­ma­lu­zi“ yra be­veik tai­syk­lin­ gai iš­ta­ria­mas įvai­rio­mis kal­bo­mis ir vi­so­se ša­ly­se skam­ba vai­kiš­kai. „Lie­tu­vos rin­ka – mū­sų na­mų dar­bai, kur vis­ką da­ry­ti leng­viau.

Da­bar vi­sos pa­jė­gos nu­kreip­tos į eks­por­tą. Jau šį ket­vir­ta­die­nį iš­ siun­čia­me pir­muo­sius pro­duk­tus į Lat­vi­ją ir Es­ti­ją, pla­nuo­ja­me, kad eks­por­tas į šias ša­lis su­da­rys 25 pro­c. Šią sa­vai­tę taip pat tu­rė­tu­me gau­ti lei­di­mą im­por­tuo­ti į Uk­rai­ ną. Ga­vo­me iš­va­das, kad to­kios iš­ skir­ti­nės ko­ky­bės pro­duk­tas į Uk­ rai­ną dar ne­bu­vo im­por­tuo­tas“, – džiau­gė­si R.Go­de­lai­tie­nė.

Nors šie­met eks­por­tuo­ti pla­ nuo­ja­ma tik į tris ša­lis, jau ru­de­ nį bus pra­de­da­mi min­ti ke­liai ir į Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės rin­ką. Vi­sai ne­se­niai bri­tai Lie­tu­vo­je do­mė­ jo­si vie­tos ga­min­to­jų pro­duk­ci­ja, at­si­rin­ko tris bend­ro­ves, tarp jų ir „Mar­ma­lu­zi“ ga­mi­nan­čią bend­ ro­vę „Ka­niu“. Lie­tu­vos ga­min­ to­jams už ES lė­šas bus pa­de­da­ma įei­ti į Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės rin­ką.

„Dar­bų daug, bet sten­gia­mės juos dirb­ti ne­sku­bė­da­mi ir su­si­ kon­cent­ruo­da­mi, ne­nuk­ryp­da­mi nuo pla­nų ir ne­vir­šy­da­mi jų. Šie­ met – eks­por­to plėt­ra ir vi­sų ga­ my­bi­nių pa­jė­gu­mų iš­nau­do­ji­mas, o ki­tą­met – gal­būt ir nau­jos ga­ myk­los sta­ty­bos“, – ne­slė­pė pa­ šne­ko­vė.

Komentaras

Ma­ri­ja Bart­ke­vi­čiū­tė

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

I

š pir­mo žvilgs­nio at­ro­dy­tų, kad įmo­nės stei­gi­mas rei­ka­lau­ja ne­ ma­žai pa­ruo­šia­mų­jų dar­bų, ta­ čiau iš tie­sų tai nė­ra taip su­dė­tin­ ga, juo la­biau kad tei­sin­gu­mo mi­nist­ras yra pa­tvir­ti­nęs ti­pi­nę įsta­tų for­mą, ku­ ri vie­šai skel­bia­ma in­ter­ne­te, o be to, vi­sai ne­se­niai bu­vo įtvir­tin­ta nau­ja elekt­ro­ni­nė prie­mo­nė, ge­ro­kai pa­leng­ vi­nan­ti įmo­nės stei­gi­mą. Bet ku­ris as­ muo, ati­tin­kan­tis tam tik­rus nu­sta­ty­ tus kri­te­ri­jus ir no­rin­tis įsteig­ti įmo­nę, ga­li tai pa­da­ry­ti in­ter­ne­tu. Ži­no­ma, tam rei­kia įsi­gy­ti Re­gist­rų cent­ro iš­duo­da­ mą elekt­ro­ni­nio pa­ra­šo ser­ti­fi­ka­tą, pri­ si­jung­ti prie sa­vi­tar­nos in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je ir už­pil­dy­ti jau pa­ruoš­tų ti­pi­nių do­ku­men­tų for­mas. Taip įmo­nė už­re­ gist­ruo­ja­ma per tris dar­bo die­nas, jei nė­ra ap­tik­ta jo­kių trū­ku­mų.

Be šios pa­leng­vi­nan­čios prie­mo­nės įmo­nėms steig­ti, šiuo me­tu svars­to­ mos ir ki­tos prie­mo­nės, ku­rios pa­dė­ tų ska­tin­ti vers­lu­mą Lie­tu­vo­je. Šiuo me­tu pa­teik­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas dėl ma­žų­jų bend­ri­jų stei­gi­mo ir jų tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo. Šios bend­ri­jos iš es­mės bū­tų skir­tos šei­mos vers­lui vyk­dy­ti. Šian­d ien pra­de­dan­t iems vers­l i­n in­ kams ga­li pa­dė­ti įmo­nės, ku­rios ne­ mo­ka­mai kon­sul­tuo­ja, pa­de­da su­tvar­ ky­ti įmo­nės stei­gi­mo do­ku­men­tus, ar ad­vo­ka­tai, ku­rie ne tik su­tvar­kys do­ ku­men­tus, bet ir pa­tars, ku­rią tei­si­nę for­mą pa­si­rink­ti, ko­kia ga­li kil­ti ri­zi­ka ir ko­kie – pa­da­ri­niai.

9

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

pasaulis Is­to­ri­niai ­ rin­ki­mai

Gvar­die­čių inau­gu­ra­ci­ja

Liks be ­ ato­mo

Grai­ki­jo­je va­kar vy­ko il­gai lauk­ti par­la­men­to rin­ki­mai. Nau­jo­sios vy­riau­sy­bės lau­kia sun­kus dar­ bas, tę­siant griež­tą tau­py­mo pro­gra­mą. Rin­ki­mų die­ną Grai­ ki­jo­je ne­trū­ko pro­tes­tų. Pag­rin­ di­nės par­ti­jos „Pa­sok“ ly­de­ris, bu­vęs fi­nan­sų mi­nist­ras Evan­ ge­las Ve­ni­ze­las atė­jęs bal­suo­ti bu­vo nu­švilp­tas.

Va­ti­ka­nas į se­niau­sią pa­sau­ lio ar­mi­ją priė­mė 26 nau­ jus švei­ca­rų gvar­die­čius. Ka­ riai pri­sie­kė sau­go­da­mi po­ pie­žių ne­gai­lė­ti sa­vo gy­vy­ bės. Gvar­die­čiai, ku­rie už­si­ra­ šo ma­žiau­siai dve­jiems me­ tams, tu­ri bū­ti tvir­ti, ne­ve­dę, jau­nes­ni nei 30 me­tų švei­ca­ rų ka­ta­li­kai.

Ja­po­ni­jos elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bos bend­ro­vė pra­dė­jo pa­sku­ti­nio ša­ly­je vei­kian­čio bran­duo­li­nio reak­to­riaus iš­ jun­gi­mo pro­ce­są. Pir­mą kar­ tą nuo 1970 m. ša­lis lie­ka be bran­duo­li­nės ener­gi­jos, praė­ jus kiek dau­giau kaip me­ tams nuo ava­ri­jos Fu­ku­ši­mos ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je.

V.Pu­ti­nas grįž­ta į dar­bą „Kas dau­giau, jei ne Pu­ti­nas?“ Re­gis, nie­kas. Ne­pa­kei­čia­ma­ sis V.Pu­ti­nas grįž­ta ten, kur vos prieš ket­ve­rius me­tus ka­ra­lia­ vo, – į Krem­lių.

Pa­si­rin­ki­mas: nuo­sai­ku­sis F.Hol­lan­de’as ar hi­pe­rak­ty­vu­sis N.Sar­ko­zy – va­kar pran­cū­zai rin­ko­si, kas jiems

la­biau prie šir­dies.

AFP nuo­tr.

Kal­bos baig­tos, lau­kia dar­bai Įdo­mu, ką prie bal­sa­dė­žių va­kar svars­tė neap­sisp­ren­dę pran­cū­ zai? Ma­tyt, ne vie­nam ki­lo klau­si­mas, kas ge­riau at­sto­vaus jų in­te­re­sams? Ta­čiau tik­rai bū­ta ir to­kių, ku­rie sau pa­sa­kė: „Kas jau kas, tik ne Ni­co­las Sar­ko­zy.“ Ką rink­tis?

Re­gis, taip tu­rė­jo ma­ny­ti tie pran­ cū­zai, ku­rie ti­kė­jo­si iš N.Sar­ko­zy dau­giau, nei šis pa­da­rė.

Ar­ba tie, ku­rie bai­mi­na­si, kad ak­ty­vu­mu, o ne pra­gma­tiš­ku­mu gar­sė­jan­tis pre­zi­den­tas vėl im­sis ko­kių nors avan­tiū­rų.

Ga­liau­siai N.Sar­ko­zy var­gu ar su­lauks pra­sčiau gy­ve­nan­čių pran­ cū­zų pa­ra­mos. „Tur­tuo­lis, ku­riam rū­pi tik jo tur­čiai drau­gai“, – taip ne sy­kį va­din­tas N.Sar­ko­zy, ku­ris pre­zi­ den­ta­vi­mą pra­dė­jo va­ka­rie­nė­mis pra­ban­giuo­se res­to­ra­nuo­se, ato­sto­go­mis jach­to­se ir ve­dy­bo­mis su su­per­ma­ne­ke­ne Car­la Bru­ni.

Fran­çois Hol­lan­de’as? Ko­dėl gi ne. Aki­niuo­tas, švel­naus bū­do, nuo­sai­kus. Už tai jam net kli­juo­ta blan­kaus ly­de­rio eti­ke­tė.

Ta­čiau F.Hol­lan­de’as lei­do su­ pras­ti, kad jis ne­bus ma­rio­ne­tė, su ku­riuo bus ga­li­ma žais­ti.

Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją po­li­ti­kas net pa­reiš­kė, kad „fi­nan­sų pa­sau­ lis“ yra jo „prie­šas“, o ES fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo pa­ktas jo ne­ten­ki­na.

Ak­ty­vus prieš nuo­sai­ku­mą

Apk­lau­sos prieš ant­rą­jį rin­ki­mų tu­ rą gan il­gai bu­vo pa­lan­kios bū­tent F.Hol­lan­de’ui, o ne N.Sar­ko­zy.

O ir pir­ma­sis pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ras pa­ro­dė, kad so­cia­lis­tas – bent jau vie­na ko­ja Eli­zie­jaus rū­muo­se.

F.Hol­lan­de’o kar­je­ra ne­bu­vo kuo nors įspū­din­ga. Kop­ti kar­je­ros laip­tais par­ti­jo­je po­li­ti­kas ėmė val­ dant vie­nin­te­liam Pran­cū­zi­jos pre­ zi­den­tui so­cia­lis­tui Fran­çois Mit­ ter­rand’ui.

Vė­liau F.Hol­lan­de’as dir­bo par­ la­men­te, bu­vo So­cia­lis­tų par­ti­jos

ak­ty­vis­tas ir 11 me­tų jai va­do­va­vo.

Ta­čiau jis nie­kuo­met ne­bu­vo užė­ męs jo­kio aukš­to po­sto vy­riau­sy­ bė­je.

Ne­nuos­ta­bu, kad F.Hol­lan­de’o šuo­lis į pre­zi­den­to rin­ki­mų trau­ ki­nį ste­bi­no dau­ge­lį.

Praė­ju­sių me­tų spa­lį jis bu­vo iš­ rink­tas par­ti­jos kan­di­da­tu. Par­ti­ jos kan­di­da­to rin­ki­mai net pri­mi­nė JAV tra­di­ci­ją. Čia ke­li par­ti­jos kan­ di­da­tai var­žo­si, ku­ris iš jų – priim­ ti­niau­sias.

F.Hol­lan­de’as pa­si­ro­dė kaip nuo­ sai­ki ir vie­ni­jan­ti fi­gū­ra.

As­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me tiek N.Sar­ko­zy, tiek F.Hol­lan­de’as tu­ ri bend­rų bruo­žų. Abu iš­si­sky­rė su sa­vo žmo­no­mis ir da­bar gy­ve­na su nau­jo­mis par­tne­rė­mis.

N.Sar­ko­zy po rin­ki­mų iš­si­sky­ rė su žmo­na Céci­lia, o F.Hol­lan­ de’as po tų pa­čių rin­ki­mų iš­si­sky­rė su Ségolè­ne Royal, ku­ri me­tė iš­šū­ kį N.Sar­ko­zy. Abu del­sė skir­tis, kol ne­si­baigs rin­ki­mai.

Da­bar­ti­nė F.Hol­lan­de’o žmo­na – žur­na­lis­tė Valé­rie Trier­wei­ler.

Ne sy­kį bul­va­ri­nė­je ži­niask­lai­ do­je ra­šy­ta, kad bū­tent ji su­ge­bė­ jo F.Hol­lan­de’ą iš pil­ko po­li­ti­ko pa­ vers­ti pa­trauk­liu kan­di­da­tu.

Mo­te­ris pa­ska­ti­no jį ne tik nu­ mes­ti 10 kg svo­rio, įsi­gy­ti aki­nius plo­nes­niais rė­me­liais, bet ir ne­šio­ ti sti­lin­gą kos­tiu­mą.

Pa­sie­ki­mai ir nuo­puo­liai

Nors N.Sar­ko­zy po rin­ki­mų bu­vo vie­nas po­pu­lia­riau­sių Pran­cū­zi­ jos ly­de­rių po ge­ne­ro­lo Char­les’io de Gaul­le’io, jo po­pu­lia­ru­mas iš­ blė­so.

N.Sar­ko­zy rei­tin­gams smo­gė neiš­te­sė­ti pa­ža­dai. Be to, dau­ge­liui

pran­cū­zų įgri­so per­ne­lyg ak­ty­vus ir net ag­re­sy­vus N.Sar­ko­zy va­do­va­vi­ mo sti­lius. Tie­sa, N.Sar­ko­zy rė­mė­jai sa­ko, kad daž­nai neį­ver­ti­na­ma tai, ką pre­zi­den­tas vis dėl­to nu­vei­kė.

Pa­sak jų, bū­tent N.Sar­ko­zy su­ ge­bė­jo pra­stum­ti ne­po­pu­lia­rų pen­ si­nio am­žiaus pa­di­di­ni­mo nuo 60 iki 62 me­tų klau­si­mą ir prie­mo­nę uni­ver­si­te­tų ne­prik­lau­so­my­bei už­ tik­rin­ti.

Skau­džiau­siai N.Sar­ ko­zy rei­tin­gams smo­gė vis strin­gan­ čios re­for­mos.

N.Sar­ko­zy taip pat su­vai­di­no reikš­min­gą vaid­me­nį tarp­tau­ti­nė­ je are­no­je. Jis pa­dė­jo su­re­gu­liuo­ ti Gru­zi­jos kri­zę, va­do­va­vo NA­TO in­ter­ven­ci­jai, ku­ri pa­dė­jo Li­bi­jos su­ki­lė­liams nu­vers­ti Muam­ma­rą al Gad­da­fi.

Tie­sa, svar­biau­sias N.Sar­ko­zy dar­bas – eu­ro zo­nos kri­zė. Jis su­ ge­bė­jo iš­veng­ti Pran­cū­zi­jos ban­kų žlu­gi­mo, be to, dau­ge­lis eks­per­tų su­tin­ka, kad Pran­cū­zi­jos eko­no­mi­ kos ro­dik­liai – kur kas ge­res­ni nei kai­my­nių Is­pa­ni­jos ar Ita­li­jos.

N.Sar­ko­zy į Pran­cū­zi­jos is­to­ri­ją jau įra­šy­tas kaip pir­mą­syk pir­mo­ jo tu­ro ne­lai­mė­jęs kan­di­da­tas, ei­ nan­tis pa­rei­gas.

Jei ne­pa­si­seks rin­ki­muo­se, N.Sar­ko­zy bus ant­ras ne­per­rink­tas ša­ lies va­do­vas po to, kai Valé­ry Gis­ card’o d’Es­taing’o ne­bu­vo per­rink­ tas 1981 m.

AP, AFP, BNS inf.

Bu­vęs KGB ka­ri­nin­kas ta­po Ru­si­ jos sim­bo­liu. Tik­ru „ma­čo“ tvir­ tos ran­kos iš­siil­gu­sio­je ša­ly­je.

Ko jis tik nė­ra nu­vei­kęs. V.Pu­ ti­nas po­za­vo su vi­sais lau­ki­niais Ru­si­jos plėš­rū­nais, tarp jų – tig­ ru, snie­gi­niu leo­par­du ir bal­tuo­ ju lo­kiu. Mi­nia­tiū­ri­niu po­van­de­ ni­niu lai­vu jis pa­sie­kė gi­liau­sio pla­n e­to­je Bai­ka­l o eže­ro dug­ ną, vai­ra­vo „For­mu­lės-1“ bo­li­ dą, ge­si­no gais­rus pi­lo­tuo­da­mas lėk­tu­vą. Tik kos­mo­se V.Pu­ti­nas ne­bu­vo.

Per dvy­li­ka me­tų V.Pu­ti­nui nie­ kas ne­me­tė rim­to iš­šū­kio, gal­būt tik spon­ta­niš­kos de­monst­ra­ci­jos po Dū­mos rin­ki­mų.

Ta­čiau eks­per­tai sa­ko, kad tik­ rie­ji iš­šū­kiai V.Pu­ti­no dar lau­kia.

Kol kas jis di­džiuo­ja­si, kad Ru­si­ jos eko­no­mi­ka iš­lie­ka sta­bi­li. Ta­ čiau bręs­ta so­cia­li­nės pro­ble­mos.

Jau da­bar stip­rė­jan­ti vi­du­ri­nė kla­ sė vis ma­žiau bai­mi­na­si kri­ti­kuo­ ti val­džią in­ter­ne­te.

V.Pu­ti­nas nuo­sek­liai stip­ri­ no pre­zi­den­to ga­lias. Dar bū­da­ mas ša­lies va­do­vu jis pa­nai­ki­no re­gio­nų gu­ber­na­to­rių rin­ki­mus, su­si­lpni­no vals­ty­bi­nę ži­niask­lai­ dą, pa­jun­gė iš­tek­lių sek­to­rių eli­ to po­zi­ci­joms stip­rin­ti.

Kar­je­rą jis pra­dė­jo kaip že­mo ran­go KGB agen­tas, dir­bo bu­vu­ sio­je Ry­tų Vo­kie­ti­jo­je. Vė­liau jis užė­mė įvai­rius po­stus sa­vo gim­ to­jo Sankt Pe­ter­bur­go mies­to ta­ ry­bo­je.

Bu­vęs KGB ka­ri­ nin­kas ta­po Ru­si­ jos sim­bo­liu. Tik­ru „ma­čo“ tvir­tos ran­ kos iš­siil­gu­sio­je ša­ ly­je.

Kar­je­ros laip­tais spar­čiai ki­ lo 1996 m., kai V.Pu­ti­nas pra­dė­ jo dirb­ti pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­ no ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Iki 1998 m. jis va­do­va­vo Ru­si­jos fe­de­ra­li­nei sau­gu­mo tar­ny­bai (FSB). B.Jel­ ci­nas 1999 m. rugp­jū­tį pa­sky­ rė V.Pu­ti­ną prem­je­ru. B.Jel­ci­nui pa­si­trau­kus iš pa­rei­gų gruo­džio 31-ąją V.Pu­ti­nas ta­po ša­lies pre­ zi­den­tu.

V.Pu­ti­nas ap­si­siau­tė iš­ti­ki­mų są­jun­gi­nin­kų svi­ta, ku­rių dau­ge­ lis bu­vo pa­skir­ti di­džių­jų ša­lies ener­ge­ti­kos bend­ro­vių va­do­vais.

Kai ku­rie jų bu­vo va­di­na­mie­ji si­ lo­vi­kai – iš KGB atė­ję jė­gos ži­ny­bų pa­rei­gū­nai, taip pat bu­vę V.Pu­ti­ no bend­ra­dar­biai iš Sankt Pe­ter­ bur­go.

Šei­mi­nin­kas: nuo šian­dien V.Pu­ti­nas vėl dirbs Krem­liu­je.

BNS inf.

AFP nuo­tr.

www.kl.lt

PRISTATO:

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

KVIEČIAME SIŪLYTI IR PATIEMS IŠRINKTI ĮMONĘ, KURI MYLI IR VERTINA SAVO DARBUOTOJUS BEI ATSAKINGAI JAIS RŪPINASI. RINKIMAI – TAI PUIKI GALIMYBĖ KLAIPĖDIEČIAMS PAGERBTI SAVO DARBDAVĮ IR IŠRINKTI ĮMONĘ, KURIOJE DIRBTI GERA. Iki gegužės 16 d. siūlykite šio apdovanojimo verčiausias įmones.

Gegužės 17–30 d. balsuodami išrinkite rūpestingiausią įmonę.

Gegužės 31 d. Rūpestingiausios įmonės apdovanojimai vyks Tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje „Švyturio“ arenoje.

Siūlyti ir balsuoti rinkimuose galite: portale www.KL.lt; siųsdami arba atnešdami laiškus į redakciją adresu: Rūpestingiausios įmonės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, K centras, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.

11

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 7, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Konfliktas tarp uosto ir miesto Nors Klaipėdos uostą ir miestą valdo tos pačios partijos atstovai, tačiau konfliktas tarp šių institucijų gilėja.

Uosto direkcija nenori būti „melžiama karvė“, kurią nuolat išnaudotų.

Absurdas: iš uosto net nesimato P.Lideikio gatvėsč nors ji įtraukta į KLASCO detalųjį planą.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Nenori trinties su verslu

„Vis labiau ryškėja įdomus miesto savivaldybės požiūris į uostą. Su miesto vadovais apie tai esame kalbėję. Galvojama, kad iš Uosto direkcijos reikia paimti visus įmanomus pinigus, nes čia ir Gentvilas, ir Masiulis yra pažįstami“, – komentavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Pagal dabar susidariusią situaciją dėl visų uosto miestui keliamų nepatogumų – triukšmo, kvapų, gatvių užimtumo – reikalaujama, kad vienaip ar kitaip atsiskaitytų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. „Dalis darbų ir bendradarbiavimo projektų su Klaipėdos miesto savivaldybe tikrai sustos, jei ir toliau bus toks požiūris“, – apibendrino E.Gentvilas. Jis pridūrė, kad Uosto direkcija tik organizuoja veiklą uoste – ji nei smardina, nei triukšmą kelia, po miestą jos „furos“ nesivažinėja, traukiniai nebilda.

Iš uosto veiklos naudos gavėjos esančios uosto kompanijos, jos ir turinčios kompensuoti miestui už keliamus nepatogumus. „Dabar stengiamasi „numelžti“ valstybės valdomą Uosto direkciją, o uosto verslas atsiperka kosmetiniais fontanų remontais ar keliomis dešimtimis tūkstančių litų, skirtų Jūros šventei. Tuo tarpu Uosto direkcijos

finansinė apyvarta visame uoste sudaro gal kokius 7 procentus“, – pastebėjo generalinis direktorius.

Savivaldybei lengviausia įkišti rankas į valstybės įmonės kišenę ir išvengti trinties su verslu. Savivaldybei nepalankių pavyzdžių su ta pačia KLASCO jau yra buvę.

Daugiau nei prieš dešimtmetį savivaldybė „perleido“ KLASCO Vitės kvartalą. Už tai ji kelioms miesto sankryžoms remontuoti skyrė 9 mln. litų. Neseniai pripažinta, kad savivaldybės sandoris su KLASCO buvęs neteisėtas. Ji teritorijos netenka, o pinigų iš sankryžų asfalto nebeišlupsi.

si E.Gentvilas. Stokojant pinigų planavimams, Klaipėdoje nuo seno įvesta nerašyta taisyklė, kad į detaliuosius planus reikalaujama įtraukti didesnes teritorijas. Bet

Pastūmėtų prie bankroto

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las:

Didžiulis konfliktas tarp Uosto direkcijos ir Klaipėdos miesto savivaldybės kilo dėl Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) detaliojo plano.

Planas, kurio organizatorius yra Uosto direkcija, jau rengiamas trejus metus ir nuolat stringa iškilus naujiems reikalavimams.

Dabar pagal detalųjį planą Klaipėdos miesto savivaldybė pareikalavo suplanuoti teritoriją iki P.Lideikio gatvės. Tai yra gatvė už kelių kvartalų nuo uosto. „Detalaus planavimo riba yra prie Švyturio gatvės. Pagal detaliojo plano rengimo taisykles mūsų galėtų reikalauti suplanuoti per vieną kvartalą iki Malūnininkų gatvės. Bet niekaip nesuprantame, kodėl reikalaujama suplanuoti iki P.Lideikio gatvės“, – stebėjo-

Galvojama, kad iš Uosto direkcijos reikia paimti visus įmanomus pinigus, nes čia ir Gentvilas, ir Masiulis yra pažįstami.

kad būtų reikalaujama papildomai suplanuoti netgi didesnį teritorijos gabalą, nei apima detalusis planas, iki šiol nebuvo.

Iš Uosto direkcijos pareikalauta ne tik suplanuoti didžiulę papildomą teritoriją, bet ir prisiimti įsipareigojimus jai sutvarkyti. Savivaldybės Saugaus eismo komisijos protokole kaip KLASCO deta-

liojo plano transporto sprendiniai įrašyta, kad parengus detalųjį planą iki P.Lideikio gatvės Uosto direkcija turės pasirašyti atskirą susitarimą su savivaldybe dėl tolesnio to plano vykdymo.

Uosto direkcija apskaičiavo, kad keliams ir sankryžoms iki P.Lideikio gatvės ir susikirtimui su ja sutvarkyti kainuotų apie 150 mln. litų. „Mes stabdome KLASCO detaliojo plano parengimą. Ateis po manęs koks nors kitas direktorius ir sakys, ką aš „pridirbau“ užkrovęs Uosto direkcijai prievolę, kuri vestų valstybės įmonę prie bankroto“, – tvirtino E.Gentvilas.

Uosto direkcija iš P.Lideikio gatvės naudos neturėtų. Dar neaišku ir tai, ar KLASCO kada nors naudosis ta gatve.

Bent dabar jos transportas rieda Naująja Uosto gatve.

Labdara smaugs savivaldybę

Uosto direkcija, anot E.Gentvilo, Klaipėdos savivaldybei padarė didžiulę labdarą. Ji už kelis milijonus litų parengė Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcijos projektus. „Perduodame savivaldybei Baltijos prospekto žiedinių sankryžų techninius projektus. Tegul miesto vadovai pasižiūri, ką savivaldybės pareigūnai, tarp jų ir Saugaus eismo komisijos specialistai, prigalvojo. Gavę projektus pamatys, kad negali jų įgyvendinti. Pageidavimai atvedė prie absurdiškos situacijos, kai trijų sankryžų rekonstrukcijos

Vytauto Liaudanskio nuotr.

kaina išaugo iki 320 mln. litų“, – tikino Uosto direkcijos vadovas.

Netgi su Europos Sąjungos parama bus sunku įgyvendinti tuos projektus. Miestui, kuris stokoja pinigų gatvių duobėms lopyti, projektų koofinansavimui ir PVM dengti reikės apie 100 mln. litų. E.Gentvilas įsitikinęs, kad miestas „nepatemps“ specialistų pageidavimu sukurtų dokumentų, todėl techninius projektus teks koreguoti.

Kas už tai atsakys? Priimti koletyviniai sprendimai, todėl atsakingų lyg ir nebus.

Miesto „melžiama karve“ nenorinti būti Uosto direkcija pastaraisiais metais ir taip gerokai padidino finansavimą Klaipėdos miesto gatvėms tvarkyti. Iki tol Uosto direkcija miestui skirdavo ne daugiau kaip po 3 mln. litų. Pernai Minijos gatvei tvarkyti skirta 8 mln. litų, šiemet tai pačiai gatvei tvarkyti bus panaudota 7 mln. litų. Jei Uosto direkcija nebūtų ėmusis finansuoti šios gatvės rekonstrukcijos, ji taip ir būtų likusi duobėta.

Kita vertus, Uosto direkcija yra skolinga miestui valčių ir mažųjų laivų prieplauką. Jau seniai suėjo terminai, kai uostas įsipareigojo ją pastatyti už sklypą, gautą iš miesto. Tačiau statyba taip ir neprasidėjo. Jos startas priklausys nuo to – paims šalies valdžia iš Uosto direkcijos pelno dalį ar ne. Kai šalies biudžetas skylėtas, už jo formavimą atsakinga Finansų ministerija taip pat linkusi „numelžti“ Uosto direkciją.

12

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 7, 2012

rubrika JŪRA Ku­ria­si Lat­vi­jo­je

Rei­sai į Mask­vą

Ko­vo­to­jai bal­ti­jie­čiai

Da­lis Lie­tu­vos kom­pa­ni­jų in­ves­ tuo­ja pi­ni­gus į Lat­vi­jos uos­tus ir jū­ri­nę struk­tū­rą. Lie­po­jos uos­te pa­sta­ty­ti ter­mi­na­lą ir in­ves­tuo­ ti dau­giau nei 12 mln. li­tų pla­ nuo­ja Lie­tu­vos bend­ro­vė „Bio­ voi­ce“. Ry­go­je jū­ri­nin­kų mo­ky­ mo cent­rą ati­da­rė „No­vi­kon­to“ gru­pė. Vers­lus Lat­vi­jo­je vyk­do ir kro­vi­nių eks­pe­di­to­riai.

Bend­ro­vė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­ liai“ šiais me­tais į Mask­vą pla­ nuo­ja 50 kro­vi­ni­nio trau­ki­nio „Mer­ku­ri­jus“ rei­sų. Da­bar­ti­nio „Mer­ku­ri­jaus“ sėk­me ti­ki­ma la­ biau nei prieš ke­le­rius me­tus, kai jis bu­vo „pa­leis­tas“, bet žlu­ go. Da­bar Ru­si­jo­je su­ras­ti ge­ res­ni pre­kių ga­be­ni­mo trau­ki­ niais par­tne­riai.

Ru­si­jos Ust Lu­gos uos­to at­sto­ vai ti­ki­no, kad Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos uos­tuo­se yra ma­žes­ nės pa­slau­gų kai­nos – šie uos­ tai la­biau ko­vo­ja dėl klien­tų. Ru­ si­jos uos­tuo­se yra ne tik aukš­ tes­nės kai­nos, bet ir pra­stes­nės pa­slau­gos. Pa­tys ru­sai ti­ki­na, kad pa­gal ko­ky­bę jie jau pa­si­vi­ jo Bal­ti­jos ša­lių uos­tus.

Baltijos jūroje žu­vys žie­duo­ja­mo Ženk­li­ni­mas nuo se­ no nau­do­ja­mas bū­ das žu­vų elg­se­nai tir­ti. Žy­mek­liai pa­ dė­jo nu­sta­ty­ti Bal­ ti­jos jū­ros žu­vų ke­lio­nes, at­si­vė­rė mar­gas žu­vų mig­ra­ ci­jų že­mė­la­pis.

Bal­ti­jos stri­me­les nuo smul­kes­nių Piet­ry­čių ir Šiau­rės Bal­ti­jos įlan­kų gi­mi­nai­čių. Ats­ki­ri pa­ra­zi­tai nuo­lat gy­ve­na jū­ros dids­tin­tė­se bei gė­la­ van­de­nėse Kur­šių ma­rių stin­te­lė­se ir yra sa­vo­tiš­ka jų ženk­li­ni­mo for­ma.

At­ly­gis už žy­mek­lį

La­ši­ši­nes žu­vis Lie­tu­vo­je ženk­li­ na Gam­tos ty­ri­mų cent­ro, Žu­vi­ nin­kys­tės tar­ny­bos ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bio­lo­gai. Šių ka­ra­ liš­kų žu­vų dau­giau­sia pa­ženk­lin­ta Aukš­ tad­va­rio žu­vų vei­s yk­l o­j e

plas­ti­ki­nių „T-Floy-Car­lin“ žy­ mek­lių.

Pas­ta­rai­siais me­tais žu­vų ženk­li­ ni­mo veik­la stab­te­lė­jo, ne­pa­nau­do­ ta li­ko da­lis žy­mek­lių. Žy­mė­tų žu­

Gdans­ko įlan­ko­je su­ gau­na­mos Ne­mu­no ir Dau­gu­vos in­ta­kuo­se žy­mė­tos la­ši­šos. Lie­ tu­vo­je ženk­lin­tos žu­ vys nu­klys­ta į Ry­gos įlan­ką, su­gau­na­mos ir Šiau­rės Bal­ti­jo­je.

Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius Žy­mi ir pa­ra­zi­tai

Mū­sų re­gio­ne pir­mie­ji dar XIX am­žiu­je ženk­lin­ti upi­nes plekš­ nes ir un­gu­rius pra­dė­jo Vo­kie­ti­ jos ir Šve­di­jos žu­vi­nin­kai. Nau­do­ ti me­ta­li­niai žy­mek­liai, o ap­skai­tos žur­na­luo­se įra­šo­mi jų skai­čiai, pa­ žy­mė­tas žu­vies il­gis ir svo­ris. Sug­ re­ti­nus žy­mek­lių duo­me­nis, bū­ da­vo at­ku­ria­mi žu­vų mig­ra­ci­jos marš­ru­tai, jų au­gi­mo po­ky­čiai.

Da­bar nau­do­ja­mi nau­jos kar­ tos žu­vų žy­mek­liai – elekt­ro­ni­niai su ra­di­jo ban­gų siųs­tu­vais. To­kie žy­mek­liai lei­džia tir­ti ne tik žu­vų mig­ra­ci­jos marš­ru­tus, bet ir jų gy­ ve­ni­mo ap­lin­ką. Šiuo­lai­ki­niai žy­ mek­liai fik­suo­ja van­de­ny­je iš­tir­pu­ sio de­guo­nies kie­kį, tem­pe­ra­tū­rą, drus­kin­gu­mą.

Eu­ro­po­je į at­vi­rus van­de­nis pa­ lei­džia­mi un­gu­riu­kai pa­pil­do­mai ženk­li­na­mi tet­ra­cik­li­no žy­me au­ si­kau­lių priau­gi­mo rie­vė­je. Pa­na­ šiai kal­ci­nu ženk­li­na­mos ir men­ ku­tės.

Lais­vė: į van­de­nį pa­lei­džia­ma pa­ženk­ lin­ta men­kė.

Kaip „gy­vie­ji gam­ti­niai žy­mek­ liai“ pri­tai­ko­mi ir pa­ra­zi­tai. Rau­ me­ny­se su­si­vi­ju­sios ap­va­lio­sios pa­ ra­zi­ti­nės kir­mė­lės Ani­sa­kis simp­lex pa­de­da pa­ti­ki­mai at­skir­ti piet­ry­čių

„Na­no­tech.dtu.dk“ nuotr.

ir Že­mai­ti­jos upė­se. Va­ka­rų Lie­tu­ vo­je la­ši­šų žy­mė­ji­mai pra­dė­ti 1998 me­tais.

Jiems va­do­va­vo An­ta­nas Kon­ tau­tas. Bu­vo pa­ga­min­ta 10 tūkst.

vų ir su­grą­žin­tų žy­mek­lių įra­šų ap­skai­ta to­liau tęsiama.

Su­ga­vus žy­mė­tą žu­vį, pra­šo­ma pra­neš­ti moks­li­nin­kams ar­ba per­ duo­ti žy­mek­lį į ar­ti­miau­sią Ap­lin­ kos ap­sau­gos agen­tū­rą. Už pri­sta­ ty­tą žy­mek­lį mo­ka­ma 15 li­tų.

Lie­tu­vo­je su­grą­ži­na­ma 20–30 pro­c. žy­mek­lių, ša­ly­se kai­my­nė­se – iki 15 pro­c. Kai ku­rie re­zul­ta­tai jau yra už­fik­suo­ti.

1998 m. pa­va­sa­rį Že­mai­ti­jo­je žy­mė­tas šla­kis su­gau­tas tų pa­čių me­tų ru­de­nį Ry­gos įlan­ko­je. Tais pa­čiais me­tais žy­mė­ta la­ši­šai­tė po pus­me­čio su­žve­jo­ta Gdans­ko įlan­ko­je.

1998 m. vi­dur­va­sa­rį ir 2010 m. ru­de­nį Smil­ty­nė­je – Kop­ga­ly­je – su­gau­ti trys jau­ni be­ste­riai. Šios mū­sų van­de­ny­se neįp­ras­tos erš­ kėt­žu­vės bu­vo ženk­lin­tos Ka­li­ ning­ra­do sri­ties žu­vi­vai­sos įstai­ gų žy­mek­liais.

2011 m. lapk­ri­tį Bal­ti­jos prie­ kran­tė­je ties Ni­da gi­ri­nin­kas ir žve­ jys mė­gė­jas Kęs­tu­tis Dik­šas spi­ nin­gu su­ga­vo pus­met­ri­nę la­ši­šą.

Nu­ga­ri­nia­me pe­le­ke jis ra­do plas­ ti­ki­nį žy­mek­lį ru­sų kal­ba. Ru­si­jos moks­lų aka­de­mi­jos zoo­lo­gi­jos ins­ ti­tu­to moks­li­nin­kas Ser­ge­jus Ti­to­ vas iš Sankt Pe­ter­bur­go pra­ne­šė, kad tai 2007 m. ba­lan­dį žy­mė­ ta žu­vis. Vei­syk­lo­je au­ gin­ta vie­nų me­tų 40 gra­mų la­ ši­š ai­t ė bu­ vo pa­leis­ta Ne­vos upė­ je. Iki šiol tai yra iš to­liau­ siai į mū­ sų van­de­nis at­p lau­k u­s i ženk­lin­ta žu­vis.

Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad Gdans­ko įlan­ko­je su­gau­na­ mos Ne­mu­no ir Dau­gu­vos in­ ta­kuo­se žy­mė­tos la­ši­šos. Lie­ tu­vo­je ženk­lin­tos žu­vys nu­klys­ta į Ry­gos įlan­ką, su­gau­na­mos ir Šiau­ rės Bal­ti­jo­je. Ženk­lin­tų men­kių ke­lio­nės

Be­ne ge­riau­siai Bal­ti­jos jū­ro­je iš­ ty­ri­nė­ti men­kių mig­ra­ci­jos ke­liai.

Nus­ta­ty­ta, kad men­kių bū­riai šio­je jū­ro­je plau­kio­ja sker­sai ir išil­gai.

Jau­nuo­l Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lie­tu­vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je jau ket­vir­tą kar­tą vy­ko kon­kur­sas „Jū­rų keliais“. Idė­ja var­ žy­tis jū­ri­nė­je sri­ty­je vis la­biau su­ ža­vi ša­lies mo­kyk­las.

Ati­da­ry­mas: kon­kur­so da­ly­viai iš­si­ri­kia­vo Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los spor­to sa­lė­je.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Lie­t u­vos aukš­to­s ios jū­rei­v ys­ tės mo­kyk­los di­rek­to­rius Vik­to­ ras Sen­či­la pa­si­džiau­gė, kad jū­ri­nė ban­ga nuo Klai­pė­dos nu­si­ri­to ne­tgi iki Vil­niaus. Per­nai kon­kur­so geog­ ra­fi­ja to­liau­siai sie­kė Ra­sei­nius. Šie­met pir­mą kar­tą kon­kur­se da­ly­va­vo jung­ti­nė Vil­niaus Žir­ mū­nų ir Žvė­ry­no gim­na­zi­jų ko­

13

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 7, 2012

JŪRA At­ly­gi­ni­mų skir­tu­mai

Re­kor­dai Ge­te­bor­ge

Jū­ri­nin­kų nuo­var­gis

Kon­sul­ta­vi­mo kom­pa­ni­ ja „Pre­cious As­so­cia­tes“ nu­ sta­tė, kad bal­ke­ri­nių lai­ vų ka­pi­to­nų at­ly­gi­ni­mų skir­ tu­mas su­da­ro 56 pro­c. Jū­ rų lai­vų ka­pi­to­nai iš Ry­tų Eu­ ro­pos ša­lių vi­lio­ja­mi pa­pil­do­ mo­mis so­cia­li­nė­mis ga­ran­ti­ jo­mis, ku­rių su­skai­čiuo­ta net 19 rū­šių.

Šve­di­jos Ge­te­bor­go uos­te per I ket­vir­tį krau­ta 233 tūkst. TEU kon­tei­ne­rių. Tai yra vi­sų lai­kų šio uos­to re­kor­das. Per šį di­džiau­sią Šve­di­jos uos­tą ke­liau­ja treč­da­ lis vi­so ša­lies eks­por­to ir im­por­ to. Šve­di­ja kon­tei­ne­riuo­se eks­ por­tuo­ja įvai­rius pra­mo­nės ga­ mi­nius, im­por­tuo­ja rū­bus, elekt­ ro­ni­ką, mais­to pro­duk­tus.

Dau­gu­mos ava­ri­jų jū­ro­je kal­ti­ nin­kas yra jū­ri­nin­kų nuo­var­gis.

Tau­pant lė­šas, daž­nai jū­ri­nin­kai lai­vuo­se bu­di pa­gal 6 val. dar­bo ir 6 val. poil­sio gra­fi­ką. Tai yra la­ biau ali­nan­tis gra­fi­kas nei jū­ri­ nin­kų bu­dė­ji­mas 4 val. ir poil­sis 8 val. Lai­vuo­se kol kas dar­bo re­ ži­mas ne­tgi pa­gal ES di­rek­ty­vas ne­var­žo­mas.

os, kaip ir paukš­čiai

Klai­pė­da – tarp jū­rų tu­riz­mo aut­sai­de­rių Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Šį sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos uos­te ofi­ cia­liai pra­si­de­da krui­zi­nės lai­vy­ bos se­zo­nas.

Žie­dai: Bal­ti­jos jū­ro­je at­lan­ti­nės

men­kės ir la­ši­šos ženk­li­na­mos plas­ti­ki­niais žy­mek­liais.

Pa­va­sa­rį Got­lan­do du­bu­ry­je su­ gau­tos ir ženk­lin­tos žu­vys po tri­jų mė­ne­sių jau pa­kliu­vo nerš­ta­vie­tė­se Gdans­ko ir Ar­ko­nos du­bu­riuo­se.

Pa­vie­nės suau­gu­sios men­kės įvei­kia iki 600 ki­lo­met­rų at­stu­mus.

Di­džiau­si per­si­kraus­ty­mai vyks­ta pa­va­sa­rį ir ru­de­nį prieš nerš­tą.

2010–2011 m. pa­gal „Co­dys­sey“ pro­gra­mą vyk­dy­ti Šiau­rės, Bal­ti­ jos ir Ba­ren­co jū­rų, Islandijos/Fa­ rerų ply­naukš­tės at­lan­ti­nių men­ kių ty­ri­mai.

Pri­tai­ky­ta ir nau­jo­vių – už su­grą­ žin­tus žy­mek­lius, ap­ra­šus ir au­si­ kau­lius žve­jams bu­vo su­teik­ta ga­ li­my­bė da­ly­vau­ti lo­te­ri­jo­je, ku­rio­je at­ly­gis sie­kė 1,3 tūkst. eu­rų.

Pa­da­ry­ta įdo­mių iš­va­dų. Ra­di­ jo žy­mek­liais nu­sta­ty­tas at­ski­rų men­kių sės­lu­mas. Šiau­rės jū­ro­je ša­lia nu­grimz­du­sių lai­vų men­kės iš­gy­ve­no vi­są va­sa­rą.

Va­ka­ro prie­te­mo­je iš­plau­ku­ sios pa­si­mai­tin­ti, jos vėl ran­da ke­ lią at­gal.

Pa­gal „Co­dys­sey“ pro­gra­mą vyk­ dy­to ty­ri­mo iš­va­do­mis nau­do­ja­si ir Bal­ti­jos jū­ros žu­vi­nin­kys­tės moks­ li­nin­kai, sie­kian­tys iš­sau­go­ti men­ kių po­pu­lia­ci­ją.

Tech­no­lo­gi­ja: žu­vų ženk­li­ni­mo sche­ma.

Egi­di­jaus Ba­ce­vi­čiaus nuo­tr.

Pro­ce­sas: spe­cia­lia­me lai­ve žy­mi­mos su­gau­tos žu­vys.

„Hallp­rint.com“ nuotr.

liai žen­gia „Jū­rų ke­liais“ man­da „Vil­niaus ar­ma­da“, skan­ da­vu­si, kad nors Vil­nius to­li, bet jū­ra šir­dy.

Be vil­nie­čių, kon­kur­se dar var­žė­si net aš­tuo­nios ko­man­dos iš Klai­pė­ dos, po vie­ną iš Kre­tin­gos, Nau­jo­ sios Ak­me­nės, Ši­lu­tės gim­na­zi­jų.

Kon­kur­se pri­sta­ty­ta daug jū­ri­nių rung­čių, ku­rios pa­de­da pa­jus­ti jū­ ri­nin­ko dar­bo spe­ci­fi­ką.

Jau tra­di­ci­nė­mis ta­po už­duo­tys ba­sei­ne, dū­mų la­bi­rin­te, na­vi­ga­ci­ nia­me tre­ni­ruok­ly­je, taip pat teo­ ri­nių ži­nių pa­tik­ri­ni­mo ir vir­vės trau­ki­mo var­žy­bos.

Pa­pil­do­mai šie­met pri­si­dė­jo ir pir­mo­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos tei­ ki­mo rung­tis – moks­lei­viams te­

ko da­ry­ti išo­ri­nį šir­dies ma­sa­žą ir dirb­ti­nį kvė­pa­vi­mą.

Kaip tai vyks­ta, ste­bė­jo ir ver­ ti­no ži­no­mi Klai­pė­dos jū­rų lai­vų ka­pi­to­nai, da­lis jų yra ir Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los dės­ty­to­jai.

Jau­ni­mo do­mė­ji­mą­si jū­ri­niais da­ly­kais ska­ti­nan­tis kon­kur­sas tu­ ri daug rė­mė­jų – įvai­rių Klai­pė­dos mies­to jū­ri­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Pag­ rin­di­nį pri­zą įstei­gė kel­tų lai­vy­bos bend­ro­vė „DFDS Sea­ways“. Ji ko­ man­dą lai­mė­to­ją kiek­vie­nais me­ tais kel­tu pluk­do į Šve­di­jos Karls­ ham­ną. Šie­met nu­ga­lė­to­ja ta­po ir lai­vu į Šve­di­ją plauks Klai­pė­dos „Au­

12

Ge­gu­žės 12 d. pir­ma­sis į Klai­pė­dą at­plauks krui­zi­nis lai­vas „Prin­cess Daph­ne“. Ne­di­de­lis 162 met­rų il­ gio lai­vas plau­kio­ja su Por­tu­ga­li­ jos vė­lia­va.

Per se­zo­ną šis lai­vas Klai­pė­dos uos­te lan­ky­sis ke­tu­ris kar­tus. Jo sa­vi­nin­kė kom­pa­ni­ja „Clas­sic In­ ter­na­tio­nal Crui­ses“. Lai­vas pluk­ do apie 400 jū­rų tu­ris­tų. „Prin­cess Daph­ne“ nė­ra pa­ts ma­žiau­sias lai­vas, ku­ris už­suks į Klai­pė­dos uos­tą. Ja­me lan­ky­sis ir ke­li krui­zi­nės lai­vy­bos „nykš­tu­kai“ – 112 met­rų il­gio „Na­tio­nal Geog­ rap­hic Exp­lo­rer“, 111 met­rų il­gio – „Bre­men“ ir ne­tgi 90 met­rų il­ gio „Is­land sky“. Pas­ta­ra­sis lai­ve­lis pluk­do tik 122 jū­rų tu­ris­tus.

Di­džiau­sias į Klai­pė­dą už­suk­ sian­tis lai­vas bus 290 met­rų il­gio „Cos­ta Pa­ci­fi­ka“. Jis pluk­do 3780 jū­rų tu­ris­tų. Šis lai­vas per se­zo­ną lan­ky­sis tris kar­tus.

Pla­nuo­ja­ma, kad šie­met iš vi­so į Klai­pė­dos uos­tą už­suks 45 krui­zi­ niai lai­vai. Pas­ku­ti­ny­sis lai­vas „Na­ tio­nal Geog­rap­hic Exp­lo­rer“ lan­ky­ sis rug­sė­jo 17 die­ną. Šis „Lindb­lad Ex­pe­di­tions“ kom­pa­ni­jos lai­vas pluk­do vos 148 ke­lei­vius. Šių me­tų krui­zi­nės lai­vy­bos se­ zo­nas Klai­pė­dos uos­tui tu­rė­tų bū­ ti ge­res­nis. Per­nai uos­te lan­kė­si 37 lai­vai, 2010 me­tais – 45 lai­vai.

2011 me­tais krui­zi­nė lai­vy­ba Bal­ ti­jos jū­ros re­gio­ne nuo­lat au­go. Tuo me­tu Klai­pė­do­je ji smu­ko. Pag­ rin­di­nė prie­žas­tis – Klai­pė­da nė­ ra sos­ti­nė, se­na­mies­tis ne­di­de­lis, ja­me nė­ra ko ap­žiū­rė­ti. Klai­pė­dos pa­trauk­lu­mą su­ma­ži­no ir tai, kad anks­čiau vi­dur­die­nį bu­vo su­muš­ ti ir api­plėš­ti krui­zi­niais lai­vais at­ plau­kę jū­rų tu­ris­tai iš Is­pa­ni­jos.

Krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nas Klai­ pė­dos uos­te yra vie­nas trum­piau­ sių tarp Bal­ti­jos jū­ros uos­tų.

Ry­gos uos­te krui­zi­nės lai­vy­bos se­zo­nas pra­si­dės ge­gu­žės 14 d., o baig­sis rug­sė­jo 22 d. Šį se­zo­ną į Ry­ gos uos­tą krui­zi­niai lai­vai pla­nuo­ja už­suk­ti 83 kar­tus. Di­džiau­sias lai­ vas – tas pa­ts „Cos­ta Pa­ci­fi­ka“, ku­ ris lan­ky­sis ir Klai­pė­do­je.

Pas­ta­rai­siais me­tais Ry­gos uos­ te krui­zi­nių lai­vų skai­čius bu­vo ge­ ro­kai su­ma­žė­jęs. Per­nai lan­kė­si 69,

Krui­zi­nė lai­vy­ba Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ ne nuo­lat au­go, o tuo tar­pu Klai­pė­do­ je ji smu­ko. už­per­nai – 64 lai­vai. To­dėl šių me­ tų se­zo­nas jau lai­ko­mas krui­zi­nės lai­vy­bos šuo­liu. Dau­giau­sia krui­ zi­nių lai­vų Ry­gos uos­te bu­vo 2003 me­tais – 121. Tuo­met jie at­pluk­dė 85 tūkst. jū­rų tu­ris­tų. Šie­met Ry­gos uos­te ti­ki­ma­si re­kor­di­nio 92 tūkst. jū­rų tu­ris­tų skaičiaus.

Ta­li­no uos­te krui­zi­niai lai­vai šie­ met lan­ky­sis 256 kar­tus. Se­zo­nas ati­da­ry­tas jau ge­gu­žės 3 die­ną, o baig­sis rug­sė­jo 28-ąją. Ta­li­no uos­ tas krui­zi­nius ke­lei­vius skai­čiuo­ja mi­li­jo­nais. Į Es­ti­jos Sa­re­mos sa­lą krui­zi­niai lai­vai šie­met už­suks tris kar­tus.

Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne dau­giau­sia jū­rų tu­ris­tų pri­trau­kia Sankt Pe­ ter­bur­go uos­tas. Ja­me lan­ko­si apie 300 – be­veik vi­si į Bal­ti­jos jū­rą at­ plau­kian­tys tu­ris­ti­niai lai­vai. Ta­li­ nas, Stok­hol­mas, Hel­sin­kis ir Ko­ pen­ha­ga su­da­ro ant­rą­ją dau­giau­sia jū­rų tu­ris­tų pri­trau­kian­čių mies­tų gru­pę.

Klai­pė­da pa­gal jū­rų tu­ris­tų skai­ čių nu­si­lei­džia ne tik di­die­siems Bal­ti­jos jū­ros krui­zi­niams uos­tams, bet ir Ry­gai, Gdans­kui, Ros­to­kui.

– tiek komandų varžėsi dėl kelionės jūrų keltu į Švediją. ku­ro“ gim­na­zi­jos ko­man­da „Jū­rų žvaigž­dės“.

Prieš tai ge­gu­žės 12 die­ną ši ko­ man­da Ry­go­je su­si­rungs su pa­ na­šaus lat­viš­ko kon­kur­so nu­ga­ lė­to­ja.

Se­zo­nas: šie­met pir­ma­sis į Klai­pė­dos uos­tą už­suks pa­ly­gin­ti ne­di­de­

lis krui­zi­nis lai­vas „Prin­cess Daph­ne“.

„Simp­lonpc.co.uk“ nuotr.

14

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 7, 2012

JŪRA

Par­duo­da­mas Šal­to­jo ka­ro „Jū­ros še­šė­lis“ JAV vals­ty­bi­nia­me par­da­vi­mų auk­cio­ne at­si­ra­do neįp­ras­tas pir­ki­nys – gar­su­sis “Jū­ros šešėlis”.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Tai bu­vo slap­tas JAV ka­riuo­me­nės gink­las, su­kur­tas Šal­to­jo ka­ro su SSRS me­tais. Lai­vas bu­vo skir­tas žval­gy­ti slap­tiems prie­šo lai­vams, pe­ri­mi­nė­ti slap­tas tech­no­lo­gi­jas.

Apie jo eg­zis­ta­vi­mą ofi­cia­liai pra­neš­ta tik 1993 me­tais, jau po Šal­to­jo ka­ro pa­bai­gos. „Jū­ros šešėlis“ – ne koks nors au­to­ma­ti­nis gink­las, tan­kas ar skrai­dan­tis ob­jek­tas, o di­džiu­lis neįp­ras­tos konst­ruk­ci­jos lai­vas.

Pas­ta­ty­ti šį lai­vą kai­na­vo 50 mln.

JAV do­le­rių. Ta­čiau pro­gra­mi­nės įran­gos ja­me bu­vo dar be­veik už 150 mln. JAV do­le­rių. Lai­vas jū­ro­se bu­vo ne­ma­to­mas – jo neuž­fik­suo­ da­vo ra­da­rai.

Lai­vo konst­ruk­ci­ja bu­vo to­kia, kad ra­da­ro spin­du­lys nuo jo at­si­ mu­šęs ne­grįž­da­vo, o iš­si­sklai­dy­ da­vo erd­vė­je. Iš išo­rės lai­vas pri­ mi­nė plau­kian­tį kos­mo­so ob­jek­tą.

JAV ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no va­do­vy­bė

yra pa­reiš­ku­si, kad lai­vas nie­ka­da ne­da­ly­va­vo jo­kio­se rea­lio­se mi­si­ jo­se. Ta­čiau tam tik­rą vaid­me­nį jis su­vai­di­no. Ja­me įdieg­tos XX am­ žiaus pa­bai­gos tech­no­lo­gi­jos sėk­ min­gai nau­do­ja­mos da­bar­ti­niuo­se JAV ka­ri­niuo­se lai­vuo­se.

„Jū­ros še­šė­ly­je“ įdieg­tos XX am­žiaus pa­bai­gos tech­no­ lo­gi­jos sėk­min­gai nau­do­ja­mos da­bar­ ti­niuo­se JAV ka­ri­ niuo­se lai­vuo­se.

Bu­vu­sio JAV ka­ri­nio pa­sie­ki­mo „Lock­heed Mar­tin“ par­da­vi­mo auk­cio­ne pra­di­nė kai­na – 50 tūkst.

JAV do­le­rių ir 10 tūkst. JAV do­le­ rių už­sta­tas. Ti­ki­ma­si, kad kai­ na gal­būt išaugs iki 100 tūkst. JAV

Žval­gas: neįp­ras­tos konst­ruk­ci­jos „Jū­ros še­šė­lis“ pri­mi­nė kos­mi­nį ob­jek­tą van­de­ny­je.

do­le­rių. Lai­vas „Lock­heed Mar­ tin“ pra­dė­tas sta­ty­ti 1983-iai­siais, į van­de­nį nu­leis­tas po dve­jų me­tų. Šio lai­vo sta­ty­bos tech­no­lo­gi­ja bu­ vo neįp­ras­ta. Ats­ki­ras lai­vo de­ta­les sta­tė skir­tin­gi už­sa­ko­vai. Jie ne­ ma­tė vi­so lai­vo brė­ži­nių. Iš at­ski­rų de­ta­lių lai­vas bu­vo su­rink­tas spe­

Kai­ze­rio ir fiu­re­rio kor­sa­rai

Pi­ra­ta­vi­mas: žy­miau­sias Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro vo­kie­čių rei­de­ris – leng­va­sis krei­se­ris „Em­den“.

Ve­nan­tas But­kus Ka­ro me­tais jū­ro­se lyg vie­ni­ši vil­ kai, ieš­kan­tys gro­bio, šmi­ri­nė­jo rei­de­riai – ka­ri­niai ar­ba gink­luo­ti trans­por­ti­niai lai­vai.

Rei­de­riai – ka­pe­rių tę­si­nys

1856 m. Pa­ry­žiaus kon­ven­ci­ja už­ drau­dė ka­pe­ria­vi­mą, kai ci­vi­li­ niai lai­vai, ga­vę sa­vo vals­ty­bės lei­ di­mą, ga­lė­jo tei­sė­tai pul­di­nė­ti ir plėš­ti lai­vus, ga­be­nan­čius ka­ri­nę kont­ra­ban­dą ar­ba ki­tus kro­vi­nius, skir­tus prie­šui. Įsi­ga­lio­jus kon­ven­ci­jai, to­kią tei­ sę įgi­jo tik ka­ri­niai lai­vai. Jiems bu­ vo lei­džia­ma ne tik už­pul­ti, bet ir skan­din­ti už­grob­tus trans­por­ti­ nius lai­vus. Rei­de­riai, kaip ir ka­ pe­riai, ga­lė­jo pa­si­sa­vin­ti už­grob­to lai­vo kro­vi­nius, ka­są.

XIX a. pa­bai­go­je ašt­rė­jo tarp­ vals­ty­bi­niai san­ty­kiai. Jū­ros ke­lių blo­ka­dai sta­ty­ti ne tik grei­ti leng­ vie­ji krei­se­riai, bet ir „ko­mer­ci­ niai“ lai­vai, ku­riuo­se tar­na­vo ka­ri­

„Na­val-his­to­ry.net“ nuo­tr.

niai jū­ri­nin­kai. Ki­lus ka­rui, to­kius lai­vus ga­li­ma bu­vo grei­tai ap­gink­ luo­ti. Keis­da­mi pa­va­di­ni­mą ir iš­ vaiz­dą, jie leng­vai už­grob­da­vo nie­ ko neį­ta­rian­čius pre­ky­bi­nius ar­ba ke­lei­vi­nius lai­vus.

Tarp XX a. kor­sa­rų iš­skir­ti­ nę vie­tą užė­mė vo­kie­čiai. Jie tar­si kom­pen­sa­vo pra­leis­tą lai­ką, kai ke­ lis šimt­me­čius jū­ro­se siau­tė­jo vien ang­lų, is­pa­nų, po­rtu­ga­lų ir pran­cū­ zų „sėk­mės džen­tel­me­nai“.

Ri­te­riš­ki plė­ši­kai

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais Vo­ kie­ti­jos ka­ri­nis jū­rų lai­vy­nas tu­rė­ jo 12 rei­de­rių. Tai bu­vo už­si­mas­ ka­vę leng­vie­ji krei­se­riai, gink­luo­ti trans­por­ti­niai lai­vai, bur­lai­vis.

1914 m. rugp­jū­čio 1 d., kai Vo­kie­ ti­ja pa­skel­bė ka­rą Ru­si­jai, leng­va­sis krei­se­ris „Em­den“, va­do­vau­ja­mas Kar­lo fon Miu­le­rio (1873–1923), pa­li­ko vo­kie­čių val­do­mą Čing­dao uos­tą (Ry­ti­nė Ki­ni­ja). Jis pa­su­ko jū­rų ke­lio Vladivostokas–Nagasa­ kis link. Čia vo­kie­čių rei­de­ris už­

klu­po pir­mą­ją au­ką – di­de­lį ru­sų pre­ky­bi­nį lai­vą „Ria­zanj“.

118 m il­gio „Em­den“ dėl bal­tos spal­vos pra­min­tas „Ry­tų gul­be“.

Jis ta­po žy­miau­siu Pir­mo­jo pa­sau­ li­nio ka­ro kor­sa­ru. Per 12 sa­vai­čių už­gro­bė 23 pre­ky­bos lai­vus, nu­ skan­di­no ru­sų krei­se­rį ir pran­cū­zų mi­ni­nin­ką. Lai­vo va­das už­si­tar­na­ vo ri­te­rio re­pu­ta­ci­ją. Per „Em­den“ ant­puo­lius ne­žu­vo nė vie­nas pre­ ky­bi­nių lai­vų jū­ri­nin­kas. Su paim­ tai­siais į ne­lais­vę elg­ta­si hu­ma­niš­ kai. Da­vę gar­bės žo­dį, kad to­liau ne­da­ly­vaus ka­re, jie bū­da­vo pa­ lei­džia­mi. Jū­rų ka­ri­nin­ko gar­bės ko­dek­sas ir ri­te­riš­ku­mas ne­bu­vo tuš­čios są­vo­kos. Jų lai­kė­si abi ka­ riau­jan­čios pu­sės. Aust­ra­lų krei­ se­rio „Syd­ney“ ko­man­da, po įnir­ tin­go mū­šio su­nai­ki­nu­si „Em­den“, į ne­lais­vę paim­tus jū­ri­nin­kus pa­si­ ti­ko iš­tai­gin­gais pie­tu­mis.

Grės­min­ga­sis bur­lai­vis

Tarp ke­lio­li­kos Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro vo­kie­čių rei­de­rių le­gen­di­ne

„Sfi­ci­ti­zen.com“ nuo­tr.

cia­lio­je deng­to­je bar­žo­je HMB-1 sau­gan­tis, kad jis ne­bū­tų „nu­žiū­ rė­tas“ iš SSRS pa­ly­do­vų. Ši bar­ža ta­po ir to­les­ne lai­vo prie­dan­ga, sa­vo­tiš­ku ga­ra­žu. Nu­ ma­ty­ta, kad į žval­gy­bos ra­jo­ną „Jū­ ros šešėlis“ at­pluk­do­mas kar­tu su bar­ža ir iš­lei­džia­mas iš jos.

Nuo 2006 me­tų JAV bu­vo ieš­ ko­ma mu­zie­jaus, ku­ris priim­tų šį lai­vą kaip eks­po­na­tą. Ta­čiau pro­ ble­ma yra tai, kad lai­vas tu­ri bū­ti ima­mas kar­tu kaip komp­lek­tas su ga­ra­žu. To­dėl nu­spręs­ta, kad „Jū­ ros še­šė­lis“ tin­ka­mas tik su­pjaus­ ty­ti į me­ta­lo lau­žą.

šlo­ve ap­gaub­tas tris­tie­bis plie­ni­ nis bur­lai­vis „Seead­ler“.

Idė­ja pa­nau­do­ti bur­lai­vį kaip rei­ de­rį tu­rė­jo du pri­va­lu­mus: ne­rei­ kė­jo di­de­lių ku­ro at­sar­gų, jis kė­ lė ma­žiau įta­ri­mų. Iš Bal­ti­jos jū­ros pro ang­lų blo­ka­dą „Seead­ler“ pra­ si­ver­žė ap­si­me­tęs nor­ve­gų ko­mer­ ci­niu bur­lai­viu.

Lai­vo va­dą Fe­lik­są Gra­fą fon Luk­ne­rį (1881–1966) li­te­ra­tū­ri­ nių kū­ri­nių au­to­riai va­di­na kai­ze­ rio pi­ra­tu. Jis bu­vo ne­rū­pes­tin­gas nuo­ty­kių ieš­ko­to­jas, dar paaug­lys­ tė­je pa­bė­gęs į jū­rą.

Per 244 die­nas tru­ku­sį rei­dą At­ lan­to ir Ra­mia­ja­me van­de­ny­nuo­se jo ko­man­da nu­skan­di­no 11 bur­lai­ vių ir 3 gar­lai­vius.

fų ir su­dau­žė. Po ka­ro F.G.Luk­ne­ ris iš­gar­sė­jo ke­lio­nė­mis bur­lai­viais ir au­to­biog­ra­fi­niais ro­ma­nais, ku­ rie ta­po be­stse­le­riais.

Krei­se­rio „Syd­ney“ ko­man­da, po įnir­ tin­go mū­šio su­nai­ ki­nu­si „Em­den“, į ne­lais­vę paim­tus jū­ ri­nin­kus pa­si­ti­ko iš­ tai­gin­gais pie­tu­mis.

F.G.Luk­ne­ris ver­tin­giau­sią kro­vi­ nį, mais­to pro­duk­tus, stip­riuo­sius gė­ri­mus ir rū­ka­lus kar­tu su be­lais­ viais pa­siim­da­vo, o su­lai­ky­tą lai­vą nu­skan­din­da­vo. Kai pri­si­rin­ko be­ veik 300 be­lais­vių, iš­ki­lo pro­ble­ mų, kur juos su­tal­pin­ti, kuo mai­ tin­ti. Su­lai­kius pran­cū­zų ke­turs­tie­bį bar­ką „Camb­ron­ne“, F.G.Luk­ne­ris įsa­kė į jį per­kel­ti be­lais­vius. Bur­lai­ vio stie­bai bu­vo ge­ro­kai pa­trum­pin­ ti, kad pa­leis­tie­ji grei­tai ne­pa­siek­ tų kran­to ir ne­pra­neš­tų apie su­tik­tą vo­kie­čių rei­de­rį. „Seead­ler“ nuo­ty­kiai bai­gė­si ka­ tast­ro­fiš­kai. Bur­lai­vio įgu­la ir jos be­lais­viai kar­tu links­mi­no­si sa­lo­je su­reng­ta­me va­ka­rė­ly­je, o po­tvy­nio ban­gos už­me­tė lai­vą ant ko­ra­lų ri­

Ki­ti lai­kai, ki­ti pa­pro­čiai

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais iš vi­sų na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos rei­de­rių re­zul­ta­ty­viau­siai vei­kė „At­lan­tis“.

Tai bu­vo 1937 m. „Han­sa Li­ne“ kom­pa­ni­jos už­sa­ky­mu pa­sta­ty­tas 155 m il­gio trans­por­ti­nis lai­vas.

Pra­si­dė­jus ka­rui, lai­vą rek­vi­za­vo ka­riš­kiai. Nu­tar­ta jį ap­gink­luo­ti ir pa­siųs­ti nai­kin­ti Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos ko­mer­ci­nių lai­vų.

Ka­p i­to­n o Bern­h ar­d o Ro­g ės (1899–1982) „At­lan­tis“ mas­ka­vo­si su Nor­ve­gi­jos vė­lia­va plau­kio­jan­čiu pre­ky­bi­niu lai­vu.

Jis pir­ma­sis iš vo­kie­čių rei­de­rių pra­sprū­do pro ang­lų blo­ka­dą į pla­ tes­nius van­de­nis. 622 die­nas kla­jo­ jo At­lan­to, In­di­jos ir Ra­mio­jo van­ de­ny­no jū­rų ke­liais. „At­lan­tis“ už­gro­bė ir pa­skan­di­ no 22 Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir ki­tų vals­ty­bių pre­ky­bos lai­vus. 1941 m. lapk­ri­čio 22 d. bri­tų lėk­tu­vai vo­kie­ čių rei­de­rį pa­ste­bė­jo ne­to­li Dan­gun Žen­gi­mo sa­los Pie­tų At­lan­te. „At­ lan­tis“ nu­skan­di­no ang­lų krei­se­ris „Dor­sets­hi­re“.

Pir­ma­ja­me ka­ro jū­ro­se eta­pe, kol į jį neį­si­jun­gė vo­kie­čių „vil­ kų gau­jos“ – po­van­de­ni­nių lai­ vų gru­puo­tės, At­lan­to ir Ra­mia­ ja­m e van­d e­ny­n uo­se vei­k ė bent ke­li pre­ky­bos lai­vais už­si­mas­ka­ vę vo­kie­čių rei­de­riai – „Orion“, „Wid­d er“, „Ko­m e­ta“. Priar­t ė­ ję prie ko­mer­ci­nių lai­vų, juos be gai­les­čio skan­di­no.

Fiu­re­rio lai­kų kor­sa­rai ne­pers­ pė­da­vo sa­vo bū­si­mų au­kų, kaip tai bu­vo įpras­ta Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais.

Sku­bė­da­mi grei­čiau pa­si­ša­lin­ ti iš įvy­kio vie­tos, jie daž­niau­ siai ne­si­rū­pin­da­vo ir nu­skan­din­ tų lai­vų įgu­lo­mis. Ki­ti lai­kai, ki­ti pa­pro­čiai.

15

pirmadienis, gegužės 7, 2012

sportas

„Žu­vėd­ra“ – vėl ge­riau­sia Ga­lu­ti­nė ko­man­dų ri­kiuo­tė 1. Klai­pė­dos „Žu­vėd­ra“ (Lie­tu­va).

2. Tiu­me­nės „Ve­ra“ (Ru­si­ja).

3. Brė­me­no „Grün-Gold-Club“ (Vo­kie­ ti­ja).

4. Ache­no ir Diu­sel­dor­fo „Rot-Weiss“ (Vo­kie­ti­ja).

5. Perch­tolds­dor­fo „HSV Zwölfa­xing“ (Aust­ri­ja).

6. Vie­nos „Schwarz-Gold“ (Aust­ri­ja).

Auk­si­niai „Žu­vėd­ros“ Eu­ro­pos čem­pio­na­tai 1999 m. Go­me­lis (Bal­ta­ru­si­ja).

2001 m. Be­kes­ča­ba (Veng­ri­ja).

2003 m. Us­tis prie La­bės (Če­ki­ja).

2004 m. Brė­me­nas (Vo­kie­ti­ja).

Aust­ri­jo­je: klai­pė­die­čiai su čem­pio­nų tau­re įsiam­ži­no gi­lų vi­dur­nak­tį.

1

Trau­ma: R.Jo­nai­ty­tė (kai­rė­je) sėk­me su D.Po­po­vu ir S.Ma­čė­nai­te

džiau­gė­si kęs­da­ma skaus­mą.

Tam, jog ji ne­jaus­tų skaus­mo, te­ko lai­ki­nai už­šal­dy­ti de­ši­nę ran­ką, o po var­ žy­bų – net su­gip­suo­ti.

Tai bu­vo aš­tun­to­ji Lie­tu­vos ko­ man­dos auk­si­nė per­ga­lė Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se.

Si­dab­ro me­da­lius iš­ko­vo­jo Tiu­ me­nės „Ve­ra“ (Ru­si­ja), bron­zos – Brė­me­no „Grün-Gold-Club“ (Vo­ kie­ti­ja). „Sėk­min­gą pa­si­ro­dy­mą lė­mė ge­rai su­ce­men­tuo­ta eki­pa. Per lai­ko­tar­pį nuo praė­ju­sių me­tų pa­ sau­lio čem­pio­na­to, vy­ku­sio gruo­ džio mė­ne­sį, „Žu­vėd­ro­je“ bu­vo mi­ni­ma­lūs po­ky­čiai. Pa­ty­ru­sius Ta­dą Rim­gai­lą ir Mo­ni­ką Šiau­čiū­ nai­tę pa­kei­tė Er­nes­tas Mon­gi­nas ir Kris­ti­na Ti­mo­fe­je­va“, – va­kar tei­gė „Žu­vėd­ros“ va­do­vas Ro­mal­ das Idze­le­vi­čius.

2005 m. Brė­me­nas (Vo­kie­ti­ja).

2006 m. Vil­nius.

2009 m. Vil­nius.

2012 m. Vie­na (Aust­ri­ja).

„La­biau­siai ne­ri­mau­ti ver­tė ma­žes­nis nei įpras­ta par­ke­to plo­ tas, – at­vi­ra­vo ko­man­dos įkū­rė­ja ir il­ga­me­tė va­do­vė Skais­tu­tė Idze­ le­vi­čie­nė. – Bi­jo­jau, kad šo­kė­jai neiš­si­teks aikš­te­lė­je. Dėl šios prie­ žas­ties vai­ki­nai ir mer­gi­nos ne­ga­ lė­jo šok­ti įpras­tu tem­pu.“ Po dau­ge­lio me­tų į fi­na­li­nį še­še­ tu­ką ne­pa­te­ko ant­ro­ji „Žu­vėd­ros“ ko­man­da. Ji kar­tu su Kras­no­da­ ro (Ru­si­ja) šo­kė­jais pa­si­da­li­jo 7–8 vie­tas.

Iš vi­so čem­pio­na­te da­ly­va­vo 16 eki­pų.

Sporto telegrafas Futbolas. Prasidėjo Lietuvos futbolo 2-osios lygos Vakarų zonos futbolo čempionatas. Jame debiutavo dvi Klaipėdos komandos. „Jambo“ namie 2:3 (1:0) nusileido Telšių „Masčiui“, o Klaipėdos „Granitas“ Plungėje pasidalijo po tašką su „Babrungu“ – 1:1 (0:0).

Studentės. Klaipėdos universiteto merginoms nepavyko iškovoti medalių Lietuvos studenčių krepšinio čempionate. Suklupusios pusfinalyje, klaipėdietės neatsitiesė ir žaisdamos dėl trečiosios vietos su Mykolo Romerio universiteto penketuku. Vilnietės šventė pergalę 71:67. Aukso medalius iškovojo Vytauto Didžiojo universiteto studentės, kurios finale 87:80 nukarūnavo pernykštes čempiones – Lietuvos kūno kultūros akademijos atstoves.

Legendinių klubų dvikova Apie futbolo sezono pradžią mūsų mieste šiandien paskelbs dvi garsiausios Lietuvos komandos – Vilniaus „Žalgiris“ ir Klaipėdos „Atlantas“.

Reprezentacinė uostamiesčio vie­ nuolikė pirmą kartą šį sezoną žais miesto centriniame stadione. Var­ žybų pradžia 18.30 val. „Veja jau vešli, tad rungtyniauti galima, – patvirtino stadiono va­ dovas Romualdas Pargaliauskas. – Tiesa, vienoje aikštės dalyje žolė kiek prastesnės kokybės, tačiau, ti­ kiuosi, tai nebus didelė kliūtis žai­ dėjams.“ Klaipėdos komandos vadovas Romualdas Jonaitis įsitikinęs, kad klaipėdiečiai pasiilgo futbolo ir gausiai susirinks į dviejų legendi­ nių klubų akistatą. „Manau, žaisdami savo stadi­ one „Atlanto“ futbolininkai bus kietu riešutu visoms šalies koman­ doms“, – sakė jis. „Klaipėdos“ inf.

„Žemaitijos dragūno“ žingsnis aukso link Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ vyrai, namie 26:24 įveikę Kauno „Granitą-Gają-Karį“, sėkmingai pradėjo Lietuvos rankinio lygos superfinalą.

Varžybose iki dviejų pergalių Ar­ tūro Juškėno auklėtiniai pirmauja 1:0. Antrosios rungtynės šeštadie­ nį, gegužės 12 dieną, Kaune. „Valdėme situaciją. Vienu me­ tu turėjome net 7 įvarčių persva­ rą. Tačiau kauniečiai parodė, kad finale negalima atsipalaiduoti“, – įspūdžiais apie rungtynes pasida­ lijo A.Juškėnas.

Anot „dragūnų“ stratego, var­ žovai bandė užklupti klaipė­ diečius, panaudoję asmeni­ nę gynybą, tačiau uostamiesčio septynetukas gana greitai ra­ do būdų, kaip įveikti ją. Treneris nesiryžo prognozuoti, kaip baig­

sis antrasis ekipų susitikimas lai­ kinojoje sostinėje. „Žinau, kad bus sunku, – sakė A.Juškėnas. – Kauniečiai pasiryžę laimėti finalą ne mažiau nei mes.“ Bronzos medalius iškovojo Kau­ no „Lūšies“ rankininkai. Varžybų dėl 3-iosios vietos nebuvo, nes po antrojo etapo kovų kauniečius nuo ketvirtą vietą užėmusios „Švie­ sos“ komandos skyrė daugiau nei penki taškai.

Rungtynių statistika „Žemaitijos dragūnas“ – „GranitasGaja-Karys“ 26:24 (14:10). B.Petreikis 7, A.Šrederis 5, T.Stankevičius 4, G.Juška ir D.Jasinskas po 3, K.Stropus 2, J.Truchanovičius ir M.Dumčius po 1/V.Drevinskas 11, M.Urbonas ir R.Švedas po 4, V.Jarukas 3, E.Balčiūnas ir P.Šarkauskas po 1.

Taktika: klaipėdiečiai nevengė varžovų stabdyti ir neleistinais būdais.

Vytauto Petriko nuotr.

23

pirmadienis, gegužės 7, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d.

Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų elgesys prieštaraus jūsų vertybėms, tad galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite tik būtiniausius reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių minčių. Daug laiko praleisite analizuodamas savo gyvenimą.

Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui.

Vėžys (06 22–07 22). Gailėsitės priėmęs neteisingą sprendimą.

Laukia daug nerimo ir išgyvenimų – juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite – juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Nepraleiskite progos net darbe pasitelkti vaizduotę. Paskaitykite knygą, pažiūrėkite spektaklį ar filmą, aplankykite parodą – galbūt tai jus įkvėps ir suteiks naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Pasistenkite kuo greičiau susitaikyti, kol tai nevirto ilgalaikiu konfliktu.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų, bet nesijaudinkite – didelės žalos jie neatneš.

Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkmingas laikas. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, slėpkite savyje savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitempęs ir šiek tiek irzlus. Jūsų norai nesutaps su kolegų sumanymais, o tai gali tapti nesutarimų priežastimi. Verčiau patylėkite ir venkite konfliktų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Griebkitės išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. Visi nemalonumai praeis ir jau greitai galėsite užsiimti įprastais reikalais.

Vandenis (01 21–02 19). Karjera ir įtemptas gyvenimo būdas neigiamai veiks jūsų šeimą. Kils sunkumų bendraujant su sutuoktiniu ir vaikais.

Susimąstykite – gal jau pats laikas ką nors keisti. Žuvys (02 20–03 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namie.

Orai

Kitos savaitės pradžioje Lietuvos numatomi nelietingi ir gana šilti orai. Šiandien trumpai palyti gali Vilniuje, kitur – debesuota su pragiedruliais. Bus 11–14 laipsnių šilumos. Antradienį bus mažai debesuota, termometrai naktį rodys 1–4, dieną 15– 19 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 7 d.

+11

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+14

Šiauliai

+13

Klaipėda

Panevėžys

+12

Utena

+12

5.39 21.26 15.47

128-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 238 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +15 Brazilija +26 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +31 Keiptaunas +22 Kopenhaga +10

kokteilis Til­tas links­ta nuo spy­nų Mies­to val­di­nin­kai su­ne­ri­mę dėl Bir­žos til­to, ku­r į vis la­biau sle­g ia jau­na­ve­d žių ant tu­rėk­lų už­ra­k i­na­mos spy­nos. Nuo jų svo­rio til­tas pra­dė­jo link­ti. Jei ši tra­di­ ci­ja iš­liks ir jo­kių veiks­mų ne­bus im­ta­si, ga­li­me su­lauk­ti pa­vo­jin­g ų pa­da­ri­nių.

Mat ne­ma­žai jau­na­ve­d žių spy­nų – ne­ lo­g iš­kai di­de­lės ir sun­k ios, kai ku­r ios su­r ū­di­ju­sios.

Ti­ki­ma, kad jau­nie­siems pa­ka­bi­nus ant til­ to spy­ne­lę su jų už­ra­šy­tais var­dais ar fra­ ze ir iš­me­tus rak­tus į upę nie­kas jų neišs­ kirs vi­są gy­ve­n i­mą, o „už­ra­k in­ta“ mei­lė bus il­gaam­žė kaip me­ta­li­nė spy­na.

Ma­no­ma, kad ši tra­d i­ci­ja at­ke­l ia­vo iš Veng­ri­jos, Ita­li­jos ar­ba Ki­ni­jos. Pas­ta­ro­jo­ je ša­ly­je įsi­my­lė­jė­liai ant spy­nos už­ra­šy­ da­vo sa­vo var­dus ar­ba ini­cia­lus, ją pri­tvir­ tin­da­vo prie ko­kio nors sta­ti­nio, o rak­tus iš­mes­da­vo į upę. Veng­r i­jo­je ir Ita­l i­jo­je ši tra­di­ci­ja gy­vuo­ja dau­giau nei 20 me­tų.

Min­tis: ant kai ku­rių už­rak­tų yra iš­

gra­vi­ruo­tos abe­jo­ti­nos sen­ten­ci­jos.

Londonas +14 Madridas +20 Maskva +25 Minskas +18 Niujorkas +19 Oslas +13 Paryžius +16 Pekinas +29

Praha +16 Ryga +12 Roma +20 Sidnėjus +22 Talinas +11 Tel Avivas +27 Tokijas +23 Varšuva +13

Vėjas

0–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

7

9

7

5

2

8

11

9

7

2

rytoj

trečiADIENĮ

14

Vilnius

Marijampolė

+12

Alytus

13

12

3

1663 m. Lon­do­ne bu­vo ati­d a­r y­t as Ka­ra­l iš­k a­s is teat­ras. Tai yra se­niau­sias teat­ras Ang­l i­jo­je ir šiuo me­tu jis ži­no­mas „Dru­ry La­ne“ teat­ro var­du.

1833 m. gi­mė vo­k ie­čių kom­p o­z i­to­r ius Jo­h an­ nes Brahms.

1840 m. gi­mė žy­mus ru­ sų kom­po­zi­to­rius Pyotr Tchai­kovs­ky.

1861 m. gi­mė In­d i­jos poe­t as, dra­m a­t ur­g as, No­b e­l io li­te­r a­t ū­r i­n ės pre­m i­jos lau­rea­tas Ro­ bynd­ro­nath Tha­kur.

Bus A.Sme­to­nos mu­zie­jus Pla­nuo­ja­ma su­tvar­ky­ti ir tu­riz­mo reik­mėms pri­tai­ky­ti pir­mo­jo Lie­tu­ vos pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos dva­rą Uk­mer­gės ra­jo­ne.

80 hek­ta­rų te­ri­to­ri­ją api­man­čio A.Sme­to­nos ar­ba Užu­gi­rio dva­ ru va­di­na­mo ob­jek­to at­nau­ji­ni­mui nu­ma­to­ma skir­ti 5 mln. li­tų pa­ra­mos iš ES struk­tū­ri­nių fon­dų. Nu­ma­ty­ta su­tvar­ky­ti pa­grin­di­nį dva­ro pa­sta­tą ir gre­ta esan­tį bu­vu­sį ku­me­ty­ną bei

Butautas, Danutė, Domicelė, Domicijonas, Rimtė, Stanislovas (Stasys).

gegužės 7-ąją

Rytas

11

Vardai

+13

+12

1919 m. gi­mė Evi­ta Pe­ ron, Ar­gen­t i­nos pre­z i­ den­to Juan Pe­ron žmo­ na, vals­ty­bės vei­kė­ja.

1920 m. SSRS pri­pa­ž i­ no Gru­z i­jos ne­prik­lau­ so­my­bę.

1945 m. ofi­cia­l iai ka­pi­ tu­lia­vo Vo­kie­ti­ja – bai­gė­ si II pa­sau­li­nis ka­ras Eu­ ro­po­je.

1960 m. SSRS va­do­vu ta­ po Leo­ni­das Brež­ne­vas.

1998 m. pa­skelb­tas 38 mlrd. JAV do­le­r ių san­ dė­r is, ku­r iuo Vo­k ie­t i­jos au­to­mo­bi­l ių pra­mo­nės kon­c er­n as „Daim­l erBenz“ įsi­gi­jo JAV „Chrys­ ler Corp.“.

@=.B1<@ .A4.C6:< 162;<@ =?<4.

da­lį te­ri­to­ri­jos įren­giant in­ži­ne­ri­nius tink­lus, įsi­gy­ti eks­po­zi­ci­nę ir kon­fe­ ren­ci­nę įran­gą. Pag­rin­di­niuo­se rū­ muo­se nu­ma­to­ma įreng­ti A.Sme­to­ nos mu­zie­jų. Re­konst­ruk­ci­jos dar­bai nu­ma­ty­ti iki 2013-ųjų rugp­jū­čio.

Užu­gi­rio dva­rą sa­vo gim­ti­nė­je Užu­lė­ny­je, ku­ris yra da­bar­ti­nia­me Uk­mer­gės ra­jo­ne, A.Sme­to­na ga­vo do­va­nų. 1934-ai­siais bu­vo šven­ čia­mas jo še­šias­de­šimt­me­tis.

BNS inf.

dienraščio

teleloto Nr. 839

Mei­lė: vie­nai po­rai neuž­te­ko vien

spy­nos, ji dar pri­tvir­ti­no ir me­ta­ li­ne strė­le per­ver­tą šir­dį.

Svo­ris: vie­na jau­na­ve­džių spy­na

sve­ria vos ne 5 kg.

Čes­ka (397 719; ar ku­rią nors die­ną vėl su­lauk­si­me spy­nų pjo­vi­mo me­to?)

2012 05 06

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 58 098 (1 x 58 098) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt §§ §§ 61 25 40 36 21 57 46 32 63 05 26 09 38 24 67 75 28 11 53 33 68 04 22 27 52 47 07 35 70 18 13 42 34 41 31 §§§ 65 20 59 03 44 §§ §§§ 54 49 71 19 23 §§§ §§§ §§§ Papildomi prizai: „Renault Thalia“ – 0375029 „Hyundai i20“ – 0402502 „Hyundai i20“ – 0478018 „Chevrolet Spark“ – 0394790 Kvietimai į TV: 018*446, 019*407, 035*848

5000 Lt (tel. 1634, balandžio 30 d.) – Virginija Štendelienė iš Kauno 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 30 d.) – Aldona Puodžiukienė iš Klaipėdos 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 30 d.) – Antanas Dičpetris iš Šilutės 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 30 d.) – Vida Vertelkienė iš Panevėžio 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 30 d.) – Veronika Laurinavičienė iš Utenos 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 30 d.) – Alfonsas Rimkevičius iš Telšių 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 30 d.) – Janina Keburienė iš Panevėžio 5000 Lt (tel. 1634, balandžio 30 d.) – Loreta Petraitytė iš Kaišiadorių

dovanos ir prenumerata vasaros mėnesiams.

Gegužės 7–9 d. laikraščio prenumerata ketvirčiui už specialią kainą

!

Lt

ir tris mėnesius leidinį 370 gaukite dovanų!

Prognozė: Aukso puode bus – 400 000 Lt

2012 vasaris #22

2012 kovas #23

KOMIKSAI – REALYBĖ, ATSISKLEIDŽIANTI TARPUOSE

„37O“–

2 METAI!

GIMTADIENIO

2012 balandis #24

KIEK PROGA FEMINISČIŲ REIKIAAPIE ACTĄ ELEKTROS IR SŪRĮ LEMPUTEI PAKEISTI?

IŠ ILIUZIJŲ PASAULIO IŠTRŪKUSI J.ŠEDUIKYTĖ D.NARKEVIČIUS – NAUJAS LIETUVIŠKO

KINO PRANAŠAS?

ANT RAUDONOJO KILIMO ISPANIJOJE – ŽAVI LIETUVAITĖ

–

D.GAVENONIS: „KAŽKAS MUS ĮTIKINO, KAD TRŪKSTA LAIKO“

M.PALUBENKA:

UŽMERKTŲ AKIŲ DIZAINAS, ARBA KAIP NUMIRTI PATIRIANT EUFORIJĄ

„VILIUOSI, KAD TELIKAS GREITAI IŠNYKS“

NEUŽRAKINTOS

POEZIJOS

KĄ MOTERYS DIRBA VISĄ DIENĄ?

PUOTOS DURYS

IR KAUNE GALIMA GYVENTI...

KULTŪRINGAI!

VASARIO 16-OJI: ŠVENTĘ REIKIA ŠVĘSTI!

KARALIENĖ SU MOTERS KARŪNA 37O.DIENA.LT

370_022.indd 1

2012.02.03 14:55:40

37O.DIENA.LT 370_022.indd 1

2012.03.02 17:01:58

37O.DIENA.LT

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos“ redakcijoje Naujojo Sodo g. 1A, K centre, skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, ir per „Klaipėdos“ platintojus, tel. 397 714.