2012-05-07 Vilniaus diena

TODÄ–L, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinÄ—s

pirmadienis, geguŞės 7 d., 2012 m. Nr. 105 (1304)

Lie­tu­vos val­dĹžia mo­kes­Ä?iĹł nať­tÄ… spau­dai ma­Şi­na tik tu­ťÄ?io­mis ĹĄne­ko­mis.

Lie­tu­va 7p.

diena.lt

Nuos­ta­ba, kad dar ne­ ga­mi­na­mas lie­tu­viť­kas kō­di­kių mais­tas, at­ve­dė į sėk­min­gą vers­lą.

Eko­no­mi­ka 9p.

1,30 Lt

Kal­bos baig­tos – Pran­cō­zi­jos rin­ kė­jai ta­rė pa­sku­ ti­nį Şo­dį.

Pasaulis 12p.

Bō­ti Vil­niaus da­li­mi

Nie­ka­da per pa­sta­ruo­sius 500 me­tų lie­tu­vių kal­bos pa­dė­tis ne­bu­vo to­kia ge­ ra, ko­kia yra ťian­dien.

Kal­bi­nin­kas VU Fi­lo­lo­gi­jos fa­kul­te­to de­ka­nas An­ta­nas­ Sme­to­na

6p.

Miestas

4p.

Ir dĹžiaugs­mas, ir pel­nas Ge­di­mi­no pro­spek­tu mar­ťi­ruo­jan­ tys vil­nie­Ä?iai ir mies­to sve­Ä?iai sa­ vait­ga­lÄŻ dĹžiau­gė­si pui­kiu pa­va­sa­riť­ ku oru, da­ly­va­vo Eu­ro­pos die­nos ĹĄven­tÄ—s pro­ga reng­tuo­se Ĺžai­di­muo­ se ir ra­ga­vo Eu­ro­pos ĹĄa­liĹł vir­tu­viĹł pa­tie­ka­lĹł. Mu­gÄ—s sÄ—k­me dĹžiau­gia­si ir vers­li­nin­kai. Pa­sak jĹł, vil­nie­Ä?iai no­ riai at­vė­rÄ— sa­vo pi­ni­gi­nes.

Me­nas „„Bō­tis: mei­lė. Sau ir ki­tiems. Ro­tu­ťės ce­re­mo­ni­meist­ras S.Pi­lin­kus siō­lo la­bai pa­pras­tą, bet iť­ties vei­kian­tį lai­min­go gy­ve­ni­mo re­cep­tą.

IĹĄs­ky­rus men­kas de­ta­les, vis­kas Vil­niu­je aki­vaiz­dĹžiai ge­rė­ja. Tuo ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s Sau­lius Pi­lin­kus ra­gi­na nu­sto­ti de­juo­ti ir ÄŻ mies­tÄ… Ĺžvelg­ti mei­lÄ—s aki­mis. Ro­tu­ťės ce­re­mo­ ni­meist­ras tie­siog kai­fuo­ja iť­gir­dÄ™s tei­gia­ mus sve­Ä?iĹł Ĺžo­dĹžius apie mō­sĹł sos­ti­nÄ™.

Šarōno MaŞeikos (BFL) nuo­tr.

„Esu da­lis to, kuo jie Ĺža­vi­si. Taip, vis­kÄ… da­rau iĹĄ egoiz­mo, man, kaip ir kiek­vie­nam Ĺžmo­gui, sma­gu, kai ma­ni­mi Ĺža­vi­si. Man ne­rei­kia, kad ma­ne gir­tĹł. Bet sma­gu, kai sa­ko, koks gra­Şus tas Vil­nius, ko­kia ta Lie­tu­va. Sma­gu, nes jau­Ä?iuo­si to da­li­mi. Gal ne kiek jau­Ä?iuo­si, o no­ riu bō­ti. Man pa­tin­ka. IĹĄ nar­ci­ciz­ mo ir egoiz­mo“, – kal­bė­da­mas su „Vil­niaus die­na“ nu­si­juo­kÄ— S.Pi­

13p.

Kon­kur­se sklei­dė­si ta­len­tai

lin­kus. Pasak jo, turime blogÄ… sa­ vybÄ™ ir ÄŻprotÄŻ savo gyvenimÄ… lyginti ne su tuo, kas blogai, kur prastes­ nÄ—s gyvenimo sÄ…lygos ir pan., o su tais, kurie gyvena geriau, kur vis­ kas labiau blizga. TaÄ?iau juk ir Vil­ nius – blizgantis miestas. Tik rei­ kia tai pamatyti.

PlaÄ?iau skaitykite

Miestas

2 C Ă 8N_\YV[V XVĂş ]\YVXYV[VXN ddd XN_]\Y Ya 8cVRĂ˜VN NaYVXaV

.92?467<@ @B8Âź9Âź7¡ [b`aNaN[aĂ&#x; af_VZĂ&#x2013; `b

[b\YNVQN Â&#x201C; aVX b !$ 9a

6T2 X\[PR[a_NPVWĂ&#x2013; X_NbWfWR [b`aNaf`VZR [RZ\XNZNV =YNĂ&#x2DC;VNb ddd XN_]\Y Ya Af_VZ\ XNV[N [R ]\YVXYV[VX\` ]NPVR[aNZ` $ 9a

?Ă­]V[XVaĂ&#x203A;` `Nc\ `cRVXNaN 1Ă&#x203A;Y QNYfcNcVZ\ ]_\T_NZ\WR X_RV]aV` Ă&#x; ?RTV`a_NaĂ­_\` XNO =N`VĂ­YfZN` TNYV\WN VXV "

2

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

miestas

S.Pi­lin­kus: „Svar­bu ne­pa­m Žmo­nės jau­čia­si taip, kaip no­ri jaus­tis, yra to­kie, ko­kie no­ri bū­ti. Vil­nius – vie­nas ža­ liau­sių, kom­pak­tiš­kiau­sių ir ge­riau­sių mies­tų, o da­bar gy­ve­na­me ge­riau nei bet ka­ da anks­čiau. Tuo įsi­ti­ki­nęs Vil­niaus ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ras Sau­lius Pi­lin­kus.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

„Bu­vo­me di­de­li, bet ne­su­ge­bė­jo­me at­si­lai­ky­ti. Ne­ta­po­me nei reikš­ min­ga vals­ty­be, nei la­bai svar­bia tau­ta, nors mū­sų se­se­rų ir bro­ lių vi­sur yra la­bai ryš­kių. Ir at­si­ra­ do ne ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo, bet to­kio verks­nio ar­ba ag­re­sy­vaus prieš­ta­ rau­to­jo komp­lek­sas: ne, mes die­vų vai­kai, ro­mė­nų pa­li­kuo­nys. Gra­ žus, bet toks nai­vus, vai­kiš­kas aš“, – apie po­zi­ty­vu­mo paieš­kas is­to­ri­ jo­je pra­bi­lo pa­šne­ko­vas.

Bū­tent to­kio po­žiū­rio siū­lo at­si­ kra­ty­ti S.Pi­lin­kus, ku­rio op­ti­miz­ mas už­kre­čia kiek­vie­ną su juo su­ si­dū­ru­sį.

– Ko­dėl mums vi­suo­met įdo­ miau pa­skai­ty­ti kny­gą ar pa­ žiū­rė­ti fil­mą, ku­ria­me kam nors nu­tin­ka kas nors blo­go? – „Vil­ niaus die­na“ pa­si­tei­ra­vo S.Pi­lin­ kaus.

– Taip yra, nes bė­da vi­sa­da tu­ri sa­vo įtemp­tą siu­že­tą. Jei fil­muo­se, kny­go­se nė­ra konf­lik­to, ta­da ge­riau fi­lo­so­fi­nę li­te­ra­tū­rą skai­ty­ti. Tai, ma­tyt, pro­por­ci­jos klau­si­mas, kiek daug to liū­de­sio ga­li­ma su­mes­ ti į jau­ną ma­žą žmo­gų, kad jis dar jaus­tų­si ge­rai. Kaip ta­me so­vie­ti­ nia­me anek­do­te apie po­zi­ty­viz­mą ir ne. Kir­mi­niu­kas klau­sia sa­vo tė­čio: „Ar tie­sa, kad tu­ri­me gi­mi­nai­čių, ku­rie gy­ve­na obuo­liuo­se?“ Tė­tis: „Tu­ri­me.“ Kir­mi­niu­kas: „Ar tie­sa,

kad tu­ri­me gi­mi­nai­čių, ku­rie gy­ ve­na žie­duo­se?“ Tė­tis: „Tu­ri­me.“ Kir­mi­niu­kas: „O ar tu­ri­me to­kių ar­ti­mų­jų, ku­rie me­džių vir­šū­nė­se liz­dus su­ka­si?“ Tė­tis: „Tu­ri­me.“ Kir­mi­niu­kas: „Tė­ve­li, o ko­dėl mes gy­ve­na­me mėš­le?“ Tė­tis: „Sū­nau, yra to­kia są­vo­ka „tė­vy­nė“.“

Jei no­ri bū­ti nuo­sta­ bus, ir esi nuo­sta­ bus. Ir vi­sai ne­svar­ bu, kad ta­vo au­sys iki pe­čių.

Nuo ma­žens vie­naip ar ki­taip pa­ kreip­tas tu jau­tie­si ge­rai ar­ba blo­ gai. Kir­mi­niu­ką, ma­tyt, tė­tis ko­kiu nors bū­du pa­vei­kė, kad jis pra­dė­jo kan­kin­tis. Jei jam tų klau­si­mų ne­ kil­tų, jis bū­tų op­ti­mis­tas, po­zi­ty­ vis­tas. Ir tai ne so­vie­ti­nių lai­kų, ma­tyt, rei­ka­lai. Pa­tys sau, ne­ži­nau ko­dėl, ka­lam, kad vis kas nors ne­ ge­rai. Gal čia toks ge­ne­ti­nis ma­zo­ chiz­mas.

– Bet daž­nam iš­gir­dus, kad vis­ kas da­bar yra ge­rai, gra­žu, po­ zi­ty­vu, ky­la klau­si­mas, kur vi­ sa tai...

– Bet juk vis­kas ir yra ge­rai. Jei la­bai blo­ga, vi­sa­da rei­kia pa­ly­ gin­ti su blo­ges­niais da­ly­kais. Pa­ vyz­džiui, da­bar­ti­nę is­to­ri­ją, bū­tį

pa­ly­gin­ti su vi­sai ne­to­li­mais rei­ ka­lais. Ta pa­čia vi­du­ram­žių Lie­ tu­va. Kiek­vie­ną die­ną tu­rė­jai tu­ pė­ti kaip kiš­kis po eg­le ir lauk­ti, kol už­degs lau­žą ar su­švilps. O ta­ da iš­si­trau­kęs pei­liu­ką ar lan­ke­ lį bė­gi ir ne­gal­vo­ji, iš­gy­ven­si da­ bar ar ne. Vy­ro vi­du­ti­nis am­žius – 30 me­tų. Re­tas iš­li­kęs pen­kias­ de­šimt­me­tis pa­sa­ko­da­vo pro­tė­vių le­gen­das. Ko­kia nors 23-ejų mo­ te­ris – be dan­tų, krū­ti­mis iki ke­ lių. O da­bar? Ne­gi mes blo­gai gy­ ve­nam? Mū­sų lai­kai blo­ges­ni? Na, taip, pri­si­me­nam, kaip prie so­ vie­tų ži­no­da­vai, kad gau­si pen­si­ ją, jei ne­dirb­si, ta­ve pri­vers, gy­ ven­si se­ne­lių na­muo­se ar dar kur nors. Gal­būt kai ku­rie mėgs­ta bū­ ti zoo­lo­gi­jos so­do gy­ven­to­jais. Nes yra įvai­rių gy­vū­nų – zoo­lo­gi­jos so­ de gi­mu­siam el­niui ge­rai ir zoo­lo­ gi­jos so­de, o tas, ku­ris bu­vo su­ gau­tas, ži­no, kad už tvo­ros ge­riau.

Tai­gi ver­ta pa­ly­gin­ti.

– Tai bū­tų jū­sų pa­ta­ri­mas tiems, ku­rie jau­čia­si blo­gai gy­ve­nan­ tys ir trokš­ta ko nors ki­ta?

– La­bai pa­pras­tas da­ly­kas. Sup­ ri­mi­ty­vin­siu. Gai­la, kad nė­ra ga­ li­my­bių reng­ti vals­ty­bi­nes eks­kur­ si­jas. Pa­vyz­džiui, iš­siųs­ti 90 tūkst. lie­tu­vių į ko­kią Pie­tų Af­ri­kos Res­ pub­li­ką (PAR) pa­gy­ven­ti su tais, ku­rie gy­ve­no re­zer­va­ci­jo­se.

Man at­ro­do, kad dau­ge­lis tų, ku­ rie iš­vy­ko į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją ar kur ki­tur, tai su­pran­ta. Gal per­de­ du, bet, ro­dos, kai ku­riems jų tie­siog dro­vu pri­si­pa­žin­ti, kad ir Lie­tu­vo­je la­bai ne­blo­gai.

Tu­riu ne­ma­žai drau­gų, ku­riuos esu lan­kęs sve­čio­se ša­ly­se, ir kai šne­kie­si, sa­ko: „Ten aš bu­vau kaž­ kas, o čia šluo­ju gat­vę. Na, taip, čia val­gau ba­na­nus, ku­rių ten ne­bu­vo, bet ne­tu­riu dau­gy­bės da­ly­kų, ku­ riuos tu­rė­jau sa­vo ša­ly­je.“ Ki­tas da­ly­kas – vi­sa­da ga­li­ma gy­ven­ti la­bai ge­rai, kai su­ži­nai, kad tau li­ko, pa­vyz­džiui, me­tai. Kaip gy­ven­tu­mė­te? Po­zi­ty­viai, įdo­miai ir pan. Jei esi su­ža­lo­to vi­di­nio pa­ sau­lio, ta­da, aiš­ku, kan­kin­sie­si. Bet jei ži­no­čiau, kad li­ko tik tiek, gy­ven­ čiau po­zi­ty­viai. O kas man truk­do gy­ven­ti taip, tar­si šian­dien tai ži­no­ čiau? Gy­ven­ti įdo­miai, jei tu­ri vai­ kų, steng­tis, kad ir jiems tas lai­kas bū­tų įdo­mus, ir pan. Žiū­rė­kit, kaip vi­si pa­ge­rė­ja­me, kai at­šy­la oras.

– Daž­nai ir sa­ko­ma, jog Lie­tu­ vo­je la­bai trūks­ta sau­lės ir ši­ lu­mos, kad vi­si bū­tų lai­min­ ges­ni.

– Ne­są­mo­nė. O ką da­ry­ti ko­kiems sa­miams? Nė­ra sau­lės, šlykš­tūs uo­dai, ma­ša­lai vi­so­kie, nė­ra jo­kios gam­tos, va­sa­ra kiek ten – dvi sa­ vai­tės. Vie­ną vis­kas su­žy­di, o ki­tą vėl nu­ru­duo­ja.

Po­žiū­ris: žvelg­da­mas į Ge­di­mi­no pi­lį ga­li de­juo­ti, kiek žmo­nių žu­vo, kol

ją pa­sta­tė. Bet ga­li tie­siog gė­rė­tis.

– Tai ką da­ry­ti, kad žmo­nės jaus­tų­si lai­min­gi ne­prik­lau­so­ mai nuo ap­lin­kos?

– Žmo­nės jau­čia­si taip, kaip no­ri jaus­tis. Daug kas pri­klau­so nuo to, ką tė­vai įskie­pi­ja sa­vo vai­kams. Jei pū­si­te jiems ge­rą­ją mig­lą, va­ry­si­te tas juo­ko du­jas ir sa­ky­si­te, kad vis­kas yra pui­ ku, ap­lin­ka ne­su­ge­bės pa­veik­ti. Būk bu­dis­tas, gy­venk šia die­na.

– Gal tai ir yra vie­na di­džiau­ sių žmo­nių bė­dų, kad mo­ka­me gy­ven­ti praei­ti­mi, pla­nuo­ti tai, kas bus ry­toj, o šian­die­ną vi­sai pa­mirš­ta­me.

– Vis­kas pri­klau­so nuo po­žiū­rio.

Ga­li at­ro­po­ti prie Aukš­tu­ti­nės pi­lies ir į vis­ką pa­žiū­rė­ti taip: kiek tu­rė­ jo mir­ti žmo­nių, kol ją pa­sta­tė, kiek li­ko be pirš­tų, no­sies, su­lau­žy­tais šon­kau­liais, kol ap­gy­nė. O ga­li tie­ siog gė­rė­tis, kaip tai pa­da­ry­ta. Čia svar­biau­sia po­žiū­ris. O jį rei­kia ug­ dy­tis. Jis ne­ga­li sa­vai­me at­si­ras­ti.

Jei ga­liu iš­mok­ti ra­šy­ti, skai­čiuo­ti, tai gal ga­liu ir paieš­ko­ti ke­lio, kaip gy­ven­ti ge­rai, links­mai, po­zi­ty­viai.

Tai tik no­ro klau­si­mas.

– At­sig­ręž­ki­me į Vil­nių, jo is­to­ ri­ją. Prie­šų vė­ty­tas ir mė­ty­tas mies­tas su­ge­bė­jo iš­lik­ti, aug­ ti, gra­žė­ti. Kas, jū­sų ma­ny­mu, tai lė­mė?

– Vil­nius yra uni­ka­lus dėl vie­nos la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties. Da­ bar pa­sau­ly­je to­kių mies­tų daug.

Vil­nius vi­sa­da bu­vo la­bai dau­gia­ tau­tis. Vy­ko rung­ty­nės tarp įvai­rių kon­fe­si­jų, tau­tų, so­cia­li­nių gru­pių.

Maž­daug, kas ku­rį pra­lenks, kas čia kaip ge­riau at­ro­dys. Taip pat kaip ko­kiam nors Lie­tu­vos kai­me, kai dar bu­vo gat­vi­niai kai­mai: štai, ma­no so­dy­ba gra­žes­nė, dar­že tu­riu dau­giau gė­lių, ma­no kar­vės la­biau žvil­ga. Gal tas dau­gia­tau­tiš­ku­mas ir rung­ty­nia­vi­mas ir ne pa­ti svar­ biau­sia Vil­niaus fe­no­me­no prie­ žas­čių, bet tik­rai ga­li­ma. Kai rung­ ty­niau­ji, ne­svar­bu, tai bū­tų spor­to var­žy­bos ar ki­tos, vi­sa­da no­ri at­ro­ dy­ti ge­res­nis. O jei no­ri at­ro­dy­ti ge­ res­nis, esi po­zi­ty­ves­nis. Pri­vers­tas sa­vo ne­ga­ty­vu­mą, var­gą, skaus­mą ar ne­tur­tą tru­pu­tį pa­mas­kuo­ti. Čia kaip Por­tas iš tri­jų muš­kie­ti­nin­kų: tu­rė­jo lie­me­nę, ku­rios tik prie­ki­nė da­lis bu­vo rim­ta. O kai D’Ar­tan­ja­ nas nu­plė­šė jam skrais­tę, išaiš­kė­ jo, kad nu­ga­ri­nė lie­me­nės da­lis pa­ siū­ta iš dro­bės. Por­tas su­py­ko, kai jo pa­slap­tis bu­vo at­skleis­ta. Jis no­ rė­jo bū­ti tvir­tas, gra­žus, tur­tin­gas, po­zi­ty­vus ir vi­soks ki­toks.

– Ko­kią ma­to­te šian­die­nę mū­sų sos­ti­nę? Kaip ver­ti­na­te da­bar­ ti­nį Lie­tu­vos gy­ve­ni­mą ir ko­ kius da­ly­kus ak­cen­tuo­tu­mė­ te kaip itin svar­bius, į ku­riuos de­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį kiek­ vie­nam tau­tie­čiui?

– Išs­ky­rus men­kus frag­men­tus ir de­ta­les, vis­kas aki­vaiz­džiai ge­rė­ja.

Kam trūks­ta ar­gu­men­tų, te­gul pa­ si­kal­ba su at­vyks­tan­čiais sve­čiais, ku­riems pa­tin­ka mū­sų mies­tas.

Kal­bu ne tik apie vi­zua­lią iš­raiš­ką,

Pa­ta­ri­mas: pa­sak S.Pi­lin­kaus, švie­sų

bet ir žmo­nių bend­ra­vi­mą, kri­mi­ no­ge­ni­nę pa­dė­tį. Rū­pes­čių ir bė­dų vi­sa­da bu­vo ir bus. Kam ne­pa­tin­ ka Vil­niaus spūs­tys, te­gul pa­sto­ vi pa­na­šaus į Vil­nių dy­džio Štut­ gar­to spūs­ty­se. Ar­ba tie, ku­riems mies­tas at­ro­do la­bai už­terš­tas, te­ gul pa­ro­do šar­ką ar­ba kėkš­tą, ku­ rie yra šva­raus oro in­di­ka­to­riai, kur nors Mask­vos cent­re.

Vil­nius iš prin­ci­po yra idea­lus mies­tas ir pui­kus pa­vyz­dys Lie­tu­ vai. Ne­kal­bu apie po­li­ti­kus, ko­kius nors konk­re­čius as­me­nis.

Vil­nius tu­ri sa­vo uni­ka­lią au­ rą, geog­ra­fi­nę pa­dė­tį, is­to­ri­ją, ar­ chi­tek­tū­rą ir pan. Sup­ran­tu tuos žmo­nes, ku­rie bu­vo tik­ri vil­nie­čiai – jų tė­vai, pro­tė­viai kal­bė­jo žy­diš­ kai, bal­ta­ru­siš­kai ar len­kiš­kai. Ta­ čiau Vil­nius toks lie­tu­viš­kas, kaip da­bar, ne­bu­vo nie­ka­da. Ir vi­liuo­si, kad toks iš­liks. Vi­sai ne to­dėl, kad bū­čiau na­cio­na­lis­tas pa­trio­tas.

Ki­tas da­ly­kas. Ir vi­sai jau­ni, ir mes, vy­res­ni, ir mū­sų tė­vai, ša­kės, nie­ka­da taip ge­rai ne­gy­ve­no­me kaip da­bar. Na, ne­rei­kia tos nuo jū­rų iki jū­rų vals­ty­bės. Vel­niop. Te­gul tu­ri uk­rai­nie­čiai ir bal­ta­ru­siai sa­vo vals­ ty­bes. Bet kal­bam sa­vo kal­ba, tu­rim uos­tą, ku­rio ne­tu­rė­jom 500 me­tų, tu­ rim mil­ži­niš­ką be­veik 100 km pa­jū­rį.

Tu­rim sa­vo is­to­ri­nę sos­ti­nę, ku­rio­je ga­li­me kal­bė­ti ir skai­ty­ti sa­vo kal­ba, tu­rim pui­kią gam­tą. Jei kal­bė­tu­me apie Vil­nių – tu­rim vie­ną ža­liau­sių ir kom­pak­tiš­kiau­sių mies­tų.

Tu­ri­me blo­gą sa­vy­bę ir įpro­tį ne ly­gin­ti su tuo, kas blo­gai, kur pra­

3

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

miestas

mirš­ti, kad tu­ri­me vis­ką“

ų žvilgs­nį į pa­sau­lį įma­no­ma iš­siug­dy­ti. Tik rei­kia no­rė­ti pa­keis­ti po­žiū­rį.

stes­nės gy­ve­ni­mo są­ly­gos ir pan., o su tais, ku­rie gy­ve­na ge­riau, kur vis­kas la­biau bliz­ga.

Tai yra ne­ži­no­ji­mas, kad nie­ kas ne­tu­ri ge­riau. Kas yra ge­riau?

Kad tu­ri pa­sau­ly­je il­giau­sią lai­vą?

Ar kad ga­li bet kur nu­skris­ti? Esi toks, koks no­ri bū­ti. Jei no­ri bū­ti nuo­sta­bus, ir esi nuo­sta­bus. Ir vi­ sai ne­svar­bu, kad ta­vo au­sys iki pe­ čių. Kiek­vie­nam rei­kia to­kio svei­ko egoiz­mo ir ge­bė­ti my­lė­ti sa­ve. Ta­da jau­sies lai­min­gas. My­lė­da­mas sa­ ve, my­lė­si ir ki­tus.

– Kad ir koks po­zi­ty­vus bū­tum ir my­lė­tum gy­ve­ni­mą, sa­vo ša­ lį, ta­ve su­pan­čius žmo­nes, vi­ siems bū­na juo­dų die­nų, niū­rių min­čių. Ką da­rot, kai to­kios už­ puo­la jus?

– Ge­riau­sias bū­das yra pa­bėg­ti.

Kas po miš­kus vaikš­to, kas po lau­ kus. Kai taip nu­tin­ka man – skai­ tau. Daž­niau­siai tai, ką jau esu daug kar­tų per­skai­tęs. Vis­kas, kas

su mu­mis vyks­ta, jau se­niai yra su vi­sais įvy­kę. Anks­čiau ma­ne ma­ma bu­vo pa­mo­kiu­si, kai ne­ge­ra, ei­ ti į ka­pi­nes. Ten ra­mu ir už­lie­ja tas jaus­mas, kaip man ge­ra, nes aš esu.

Dar ge­ras da­ly­kas yra su­vok­ti, kad yra pra­džia ir pa­bai­ga. O kai su­vo­ ki, dau­ge­liu at­ve­jų ki­taip el­gie­si.

– Bai­giant mū­sų pa­šne­ke­sį ta gra­žia po­zi­ty­vu­mo iš­raiš­ka, ko

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

pa­lin­kė­tu­mė­te vil­nie­čiams ir ki­ tiems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams?

– Pa­lin­kė­ji­mas la­bai pa­pras­tas: nie­ kad neuž­miršk, kad tu­ri vis­ką, kad kiek­vie­nas esam pa­ts sau šei­mi­nin­ kas. Tai vi­sa­da pa­de­da. Kad to ne­ pa­mirš­tum, iš­si­ta­tui­ruok taš­ką ant del­no ar dar ką nors. Kaip apie prin­ cą ir el­ge­tą. Kai prin­cas ži­no, kad jis prin­cas, jis ir yra prin­cas, o kai el­ge­ ta ži­no, kad jis prin­cas, jis, aiš­ku, yra

ne el­ge­ta. Svar­bu ži­no­ti. Kad ži­no­ tum, dau­gy­bę ap­lin­ky­bių rei­kia pa­ sa­ky­ti ir pa­čiam at­ras­ti. Ta­da vis­kas pa­pras­ta. O kai blo­gai ar sun­ku, vi­ sa­da pa­ly­gin­ti. Yra dar vie­nas nuo­ sta­bus bū­das: jei­gu tau skau­da šir­ dį, sme­ge­nis, jei­gu tau la­bai liūd­na, pa­siimk ašt­res­nį pei­liu­ką, įsi­pjauk pirš­to ga­lą ir pa­si­bars­tyk drus­kos, ta­da bus aiš­ku, kiek ki­ti skaus­mai yra di­de­li pa­ly­gin­ti su ši­tuo.

Pa­tys sau, ne­ži­nau ko­dėl, ka­lam, kad vis kas nors ne­ge­rai.

Gal čia toks ge­ne­ti­ nis ma­zo­chiz­mas.

Man sma­gu, kai gir­džiu ei­nan­čią ko­kią gru­pę len­kų ar ki­tų tu­ris­tų, ku­rių kal­bą su­pran­tu, be­si­gė­rin­čių, koks šva­rus mies­tas. Taip, iš tik­rų­ jų jau­čiuo­si esąs vil­nie­tis ir kai­fuo­ ju, nes esu da­lis to, kuo jie ža­vi­si.

Taip, vis­ką da­rau iš egoiz­mo, man, kaip ir kiek­vie­nam žmo­gui, sma­ gu, kai ma­ni­mi ža­vi­si. Man ne­rei­ kia, kad ma­ne gir­tų. Bet sma­gu, kai sa­ko, koks gra­žus tas Vil­nius, ko­kia ta Lie­tu­va. Sma­gu, nes jau­čiuo­si to da­li­mi. Gal ne kiek jau­čiuo­si, o no­ riu bū­ti. Man pa­tin­ka. Iš nar­ci­ciz­ mo ir egoiz­mo (juo­kia­si).

Sos­ti­nė: at­si­mer­ki­te ir pa­žvel­ki­te – juk Vil­nius nuo­sta­bus, ža­lias ir jau­kus mies­tas. Tik di­džiau­si niurgz­liai ga­li to ne­ma­ty­ti. To­kios nuo­sta­tos lai­

ko­si mies­to Ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ras.

4

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

miestas

Tau­tų mu­gė­je vil­nie­čiai gar­džia­vo Ge­di­mi­no pro­spek­tu mar­ši­ruo­jan­tys vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai sa­vait­ga­lį džiau­gė­si pui­kiu pa­va­sa­riš­ku oru, da­ly­va­vo šven­ tės pro­ga ren­gia­muo­se žai­di­muo­se ir ra­ga­vo Eu­ro­pos ša­lių vir­ tu­vių pa­tie­ka­lų.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Žai­dė ir se­ni, ir jau­ni

Šeš­ta­die­nį Ge­di­mi­no pro­spek­to ruo­že ties Vin­co Ku­dir­kos aikš­te įsi­kū­rė pa­la­pi­nės, ku­rio­se sen­jo­rų ir jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos ren­gė ak­ ty­vius už­siė­mi­mus, pa­sta­ty­to­je sce­no­je kon­cer­ta­vo mu­zi­kos ir šo­ kių ko­lek­ty­vai.

Lie­tu­vo­je Eu­ro­pos die­na tra­di­ ciš­kai pa­si­tin­ka­ma te­mi­niais ES me­tų ren­gi­niais. Šie me­tai – Eu­ ro­pos vy­res­nių žmo­nių ak­ty­vu­mo ir kar­tų so­li­da­ru­mo me­tai, to­dėl pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi bu­vo su­kvies­ tos vy­res­nių žmo­nių ir jau­ni­mo or­ ga­ni­za­ci­jos. Šven­tės sve­čiai bu­vo kvie­čia­mi iš­ban­dy­ti jė­gų: vy­ko šiau­rie­tiš­ka­ sis ėji­mas, po at­vi­ru dan­gu­mi bu­ vo at­lie­ka­mi tai­či pra­ti­mai, vy­ko tau­to­dai­lės ir rank­dar­bių kū­ry­bi­ nės dirb­tu­vės. Vi­si no­rin­tys ga­lė­ jo ne­mo­ka­mai iš­siųs­ti at­vi­ru­ką su lin­kė­ji­mais ma­mai, se­ne­liui, bi­čiu­ liui ar ko­le­gai.

Lie­tu­vos pen­si­nin­kų są­jun­ga „Bo­čiai“ vi­sus no­rin­čius sen­jo­rus mo­kė kom­piu­te­ri­nio raš­tin­gu­mo pra­dme­nų. V.Ku­dir­kos aikš­tė­je bu­ vo žai­džia­mas vie­nas po­pu­lia­riau­ sių vi­sų kar­tų žai­di­mų vi­sa­me pa­ sau­ly­je – bin­gas. Juo su­si­do­mė­jo ne tik se­no­ji kar­ta, bet ir jau­ni­mas. Šeš­ta­die­nio va­ka­rą vy­ko kon­cer­ tas, ku­ria­me Sta­no su Tarp­tau­ti­ niu cho­ru pir­mą kar­tą gy­vai at­li­ko nau­ją Eu­ro­pos me­tų him­ną. Žmo­nės no­riai bend­ra­vo

No­rin­tys pa­bend­rau­ti įvai­riais klau­si­mais šeš­ta­die­nį tu­rė­jo uni­ ka­lią ga­li­my­bę už­suk­ti į „Gy­vą­ją bib­lio­te­ką“. Tai yra Na­cio­na­li­nio so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos ins­ti­tu­ to vyk­do­ma pro­gra­ma, per ku­rią „gy­vo­sios kny­gos“ – įvai­rių so­cia­ li­nių gru­pių žmo­nės – bend­ra­vo su mies­tie­čiais ir šven­tės sve­čiais. „Gy­vo­jo­je bib­lio­te­ko­je“ kny­gos yra žmo­nės, o skai­ty­mas yra po­kal­ bis. Kiek­vie­nas praei­vis ga­li atei­ti ir iš­si­rink­ti „kny­gą“, t. y. žmo­gų, ku­ris at­sto­vau­ja skir­tin­goms vi­ suo­me­nės gru­pėms, ir su juo 20 mi­nu­čių pa­bend­rau­ti. Tos „kny­ gos“ la­bai įvai­rios: ir skir­tin­gų ti­ kė­ji­mų, gy­ve­ni­mo pa­tir­ties, ir re­

gė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės, ir gy­vū­nų tei­sių glo­bė­jai, ir pan.“, – pa­sa­ko­jo pro­jek­to „Gy­vo­ji bib­lio­te­ ka“ koor­di­na­to­rė Li­na Va­si­liū­tė.

No­rin­čių pa­bend­rau­ti su „gy­vo­ mis kny­go­mis“ są­ra­še bu­vo apie 40 žmo­nių, bet dau­ge­lis ki­tų, pa­sak pa­šne­ko­vės, tie­siog neuž­si­ra­šė.

dė, kad pa­tie­ka­lų kai­nos jiems vi­siš­ kai ne­svar­bios. Pir­ko vis­ką, kas pa­ti­ ko. O po­pu­lia­riau­siu pa­tie­ka­lu ta­po mi­di­jos su skru­din­to­mis bul­vy­tė­mis.

Ma­nė­me, par­duo­si­me tik vie­ną ki­tą po­rci­ją. Bet ši nau­jie­na la­bai pa­si­tei­ si­no, to tik­rai ne­si­ti­kė­jo­me“, – sa­kė Bel­gi­jos vir­tu­vės at­sto­vė Da­nu­tė.

Džiau­gė­si sėk­me

Len­kams se­kė­si pra­stai

To­liau Ge­di­mi­no pro­spek­tu Ar­ki­ ka­ted­ros link drie­kė­si mais­to mu­ gė, ku­rio­je de­šimt res­to­ra­nų pri­ sta­tė Eu­ro­pos ša­lių – Is­pa­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Bel­gi­jos, Ang­li­jos, Če­ ki­jos, Lat­vi­jos, Ru­mu­ni­jos, Len­ki­ jos, Veng­ri­jos ir Lie­tu­vos – na­cio­ na­li­nius pa­tie­ka­lus ir gė­ri­mus.

Dau­gy­bė klien­tų tei­gė su­lau­kę ir Is­pa­ni­jos vir­tu­vei at­sto­vau­jan­tys res­to­ra­no „Mek­si­ka“ dar­buo­to­ jai. „Se­kė­si kur kas ge­riau, nei ti­ kė­jo­mės. Šeš­ta­die­nį bu­vo dau­gy­bė žmo­nių. Vie­nas po­pu­lia­riau­sių pa­ tie­ka­lų bu­vo kal­ma­rai“, – pa­sa­ko­jo „Mek­si­kos“ dar­buo­to­jos.

Žmo­nių bu­ vo la­bai daug. Ypač šeš­ta­die­ nį. At­ro­dė, kad pa­tie­ ka­lų kai­nos jiems vi­siš­ kai ne­svar­ bios. Pir­ko vis­ką, kas pa­ti­ko.

Pa­sak bend­ro­v ės „Con­cept events & me­dia“ ge­ne­ra­li­nio di­ rek­to­riaus Ta­do Rim­džiaus, šie­ met mais­to mu­gė­je da­ly­va­vo tik de­šimt res­to­ra­nų, nes bu­vo sten­ gia­ma­si orien­tuo­tis į ko­ky­bę ir es­ te­ti­ką. Dau­ge­liui ša­lių at­sto­va­vo bū­tent tos ša­lies res­to­ra­nai: Bel­gi­ jai – bel­gų, Ang­li­jai – ang­lų „Roast & Beer Pub“, Lie­tu­vai – „Ber­ne­lių užei­ga“ ir pan.

Sek­ma­die­nio po­pie­tę žmo­nių Ge­ di­mi­no pro­spek­te, pa­ly­gin­ti su šeš­ ta­die­niu, bu­vo kur kas ma­žiau. Ta­ čiau dau­ge­lis res­to­ra­nų vi­rė­jų džiau­gė­si, kad ši mais­to mu­gė bu­vo la­bai sėk­min­ga. Lat­vių, bel­gų, ru­ mu­nų, is­pa­nų, lie­tu­vių vir­tu­vėms at­sto­vau­jan­tys res­to­ra­nai su­lau­kė klien­tų ant­plū­džio. „Žmo­nių bu­vo la­bai daug. Ypač šeš­ta­die­nį. At­ro­

Lie­tu­vai at­sto­va­vu­si „Ber­ne­lių užei­ga“ vis­ką api­bū­di­no vie­nu žo­ džiu – „karš­ta“. Pa­sak vi­rė­jos, vil­ nie­čių ir mies­to sve­čių ne­trū­ko vi­są sa­vait­ga­lį, vi­si no­riai ir daug val­gė lie­tu­viš­kų pa­tie­ka­lų. „Se­kė­si ge­rai kaip vi­sa­da. Vi­si mū­sų pa­tie­ka­lai po­pu­lia­rūs. Bul­vės – lie­tu­vių val­ gis, už­kąs­ti no­rė­jo ir mū­siš­kiai, ir sve­čiai iš už­sie­nio“, – sek­ma­die­nio po­pie­tę vis dar plu­šan­ti prie puo­dų tei­gė pa­šne­ko­vė.

O štai bro­liams len­kams at­ sto­vau­jan­čio res­to­ra­no iš Kau­no dar­buo­to­jai sek­ma­die­nio po­pie­ tę sė­dė­jo ne­tu­rė­da­mi ką veik­ti. Jie ne­slė­pė, kad se­kė­si la­bai pra­stai.

Pa­sak jų, or­ga­ni­za­to­riai pra­stai pa­ da­rė, kad ren­gė šią mais­to mu­gę be įpras­tos mu­gės. Esą dėl to ir žmo­ nių ne­daug bu­vo.

Nuomonės

Vi­lio­nės: vi­są sa­vait­ga­lį nuo Ge­di­mi­no pro­spek­to po vi­są se­na­mies­tį

skli­do gur­ma­niš­ki kva­pai.

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Ri­da ir Lo­li­ta Lietuvės

Tik sek­ma­die­nį už­su­ko­me į mies­to cent­rą ir šią mu­gę. Kol kas ra­gau­ja­me tik alų. Ne­sa­me al­ka­nos, dar jo­kių pa­ tie­ka­lų ne­val­gė­me, bet vė­liau gal ko nors ir pa­ra­gau­si­me.

Va­nes­sa ir Apol­lo Fi­li­pi­nie­čiai

Ra­gau­ja­me is­pa­nų vir­tu­vės kre­ve­tes ir žu­vy­tes. Dar ban­dė­me ang­lų vir­tu­ vę. Vi­sas mais­tas, ku­rį val­gė­me, bu­vo la­bai ska­nus ir tik­rai la­bai pa­ti­ko. De­ja, lie­tu­viš­kų pa­tie­ka­lų dar ne­ra­ga­vo­me.

Kse­nia ir Ar­tio­mas Ru­sai

Tik sek­ma­die­nį at­vy­ko­me ir už­su­ko­ me į šią mais­to mu­gę. Val­gė­me vo­kiš­ kas deš­re­les, bu­vo la­bai ska­nu. No­rė­ tų­si čia daug ko pa­ra­gau­ti, bet kad jau skran­džiai pil­ni.

5

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

o­si mi­di­jo­mis

Rei­kė­jo ber­niu­kams...

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Šeš­ta­die­nį vy­ko di­di avia­ci­ jos šven­tė – Lie­tu­vos ae­rok­lu­ bas šven­tė sa­vo 85 me­tų ju­bi­lie­ jų. Ren­gi­ny­je ne­trū­ko įvai­rių su­ dė­tin­gų avia­to­rių pa­si­ro­dy­mų ir gar­bin­gų sve­čių. Įs­pū­din­gi avia­to­rių pa­si­ro­dy­mai

„Vals­ty­bė be avia­ci­jos, vals­ty­bė – be atei­ties“, – to­kie žo­džiai per šven­tę skam­bė­jo iš Lie­tu­vos ae­ rok­lu­bo pre­zi­den­to Jo­no Ma­žin­ to lū­pų. Pa­sak jo, po­sa­kis „gi­męs šliau­žio­ti nie­ka­da ne­skrai­dys“ yra vi­siš­ka ne­tie­sa. „Kū­rė­jas da­vė žmo­gui spar­nus.

Ir ne­svar­bu, tai min­ties spar­nai ar dva­sios po­lė­kis skren­dant, ar fi­zi­ niai spar­nai. Dan­gus vie­ni­ja mus“, – sa­kė J.Ma­žin­tas. Šven­tė pra­si­dė­jo vi­dur­die­nio mi­šio­mis Ar­ki­ka­ted­ro­je ba­zi­li­ko­ je. Po jų vy­ko avia­to­rių ei­ty­nės Bal­to­jo til­to link. Pa­si­ti­kus avia­ to­rius, į dan­gų ki­lo sraig­tas­par­nis vy­ko avia­mo­de­liuo­to­jų, pa­ras­par­ nių, pa­ra­šiu­ti­nin­kų pa­si­ro­dy­mai.

Sus­tip­rin­ti šven­tės dva­sią sten­gė­ si ir Vil­niaus įgu­los ka­ri­nin­kų ra­ mo­vės cho­ras „Ai­das“. Vy­rai at­ li­ko Lie­tu­vos prieš­ka­rio ka­ri­nin­kų him­ną.

Ren­gi­nį ve­dė Vil­niaus ro­tu­šės ce­re­mo­ni­meist­ras Sau­lius Pi­lin­ kus. Svei­ki­ni­mo žo­džius ta­rė Sei­ mo na­rys Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­ kaus­kas, Ka­ri­nių oro pa­jė­gų va­das gen. mjr. Ed­var­das Ma­žei­kis, „Oro na­vi­ga­ci­jos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Al­gi­man­tas Raš­čius, mies­to me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas ir ki­ti.

Vy­tau­tas Lands­ber­gis:

Sim­pa­ti­ja, jaus­mas ir svei­kas pa­vy­das tiems, ku­rie skrai­ do, vi­sa­da bu­vo.

„Nuos­ta­bi trau­ka skrai­dy­ti“

Iš­lai­da­vo: mu­gė­je netrūko pramogų ir skanių patiekalų.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Šven­tė­je ap­si­lan­kė ir Lie­tu­vos ae­ rok­lu­bo gar­bės pre­zi­den­tas, eu­ro­ par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Lands­ ber­gis. „Ae­rok­lu­bas yra pla­ti ir la­ bai gra­ži idė­ja. Tai yra po­trau­kis į erd­ves, orą, skrai­dy­mą vi­sų, ne tik pro­fe­sio­na­lių ar ka­riš­kių pi­ lo­tų. Lie­tu­vo­je yra nuo­sta­bi trau­ ka skrai­dy­ti“, – sa­kė pro­fe­so­rius.

– Kiek bu­vo to­kių kai­mo pra­ma­ niū­gų ir meist­rų, ir vi­siems rei­kė­ jo skrai­dy­ti. Pas­kui atė­jo avia­ci­jos lai­kai ir Lie­tu­va da­rė įsta­bius da­ ly­kus. Pirk­da­vo mo­to­rus kur nors Ita­li­joj, An­ta­nas Gus­tai­tis sa­vo ga­my­bos lėk­tu­vais skri­do ap­link Eu­ro­pą ir vi­si aik­čio­jo, iš kur čia to­kia nau­ja ne­ži­no­ma vals­ty­bė, o pi­lo­tai sa­vo ga­my­bos es­kad­ri­lė­mis skren­da.“ Vė­liau, pa­sak jo, pra­si­dė­ jo sklan­dy­to­jų lai­kai. Lie­tu­va tu­ rė­jo eu­ro­pi­nės, pa­sau­li­nės kla­sės sklan­dy­to­jų. Pro­fe­so­riaus tei­gi­ mu, so­vie­tų lai­kais ne­ga­lė­jai pri­ va­taus lėk­tu­vo tu­rė­ti, bet sklan­ dy­ti bu­vo ga­li­ma. „Iš kur gau­ti to ži­ba­lo ir tų mo­ to­rų? Ogi yra vė­jas. Pa­sii­mam sa­ vo pa­čių vė­ją, tik rei­kia mo­kė­ti jį pa­siim­ti, – juo­kė­si V.Lands­ber­gis.

Skry­dis: pa­dan­gę virš Bal­to­jo til­to sa­vait­ga­lį užė­mė Lie­tu­vos ae­rok­

lu­bo na­riai.

– Pri­si­me­nu tuos lai­kus, kai mo­ de­liuo­to­jai, konst­ruk­to­riai lai­ mė­da­vo įvai­riau­sių ap­do­va­no­ji­ mų. Ta­da dar ne­bu­vo to­kių kaip da­bar – ra­di­jo ban­go­mis val­do­ mų, bet ste­bin­da­vo Eu­ro­pą ir pa­ sau­lį ne ma­žiau nei da­bar­ti­niai.

Ae­rok­lu­bas ir api­ma tą vi­są ju­ dė­ji­mą ir il­gė­ji­mą­si, ir trau­ki­mą į erd­ves, pa­de­da žmo­nėms pa­si­ reikš­ti ir pa­si­jus­ti, kad mes ne iš kel­mo spir­ti.“ Pa­li­ko spar­nuo­tą dva­sią

Pats pro­fe­so­rius tei­gė nie­kad ne­ ban­dęs nei sklan­dy­tu­vu skris­ ti, ne­te­ko jam ir pa­ra­šiu­tu šok­ti. „No­ro gal ir bū­tų bu­vę, bet vi­sai ne­si­kry­žia­vo tie ke­liai. Ne­bu­vau aš koks nors di­de­lis spor­ti­nin­kas, svei­ka­tos man jau­nys­tė­je trū­ko,

Ind­rės Pep­ce­vi­čiū­tės nuo­tr.

su­si­kon­cent­ra­vau į šach­ma­tus – tai bu­vo ma­no spor­tas. Bet sim­ pa­ti­ja, jaus­mas ir svei­kas pa­vy­das tiems, ku­rie skrai­do, vi­sa­da bu­ vo“, – šyp­so­jo­si V.Lands­ber­gis.

Kal­bė­da­mas apie ae­rok­lu­bo at­ si­ra­di­mą, avia­ci­jos is­to­ri­ją, klu­bo pre­zi­den­tas J.Ma­žin­tas pri­si­mi­ nė mū­sų tau­tos did­vy­rius – la­kū­ nus Ste­po­ną Da­rių ir Sta­sį Gi­rė­ną.

Jo ma­ny­mu, šie du vy­rai sa­vo žu­vi­ mu pa­li­ko mums, lie­tu­viams, spar­ nuo­tą dva­sią, ir ji dar ne­mi­rė. „Ji vis dar ru­se­na kai ku­rių žmo­ nių šir­dy­se. Tai­gi bū­tent da­bar to su­ma­te­ria­lė­ji­mo, he­do­niz­mo, lie­ tu­vy­bės pra­ra­di­mo am­žiu­je to­kie ju­bi­lie­jai, pa­kvie­ti­mas vi­siems pa­kel­ti akis į dan­gų yra pa­ts svar­ biau­sias įvy­kis“, – apie gra­žią su­ kak­tį kal­bė­jo klu­bo pre­zi­den­tas.

6

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

nuomonės

Kal­bai – ge­riau­si lai­kai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

P

er pa­sta­ruo­sius 500 me­tų lie­ tu­vių kal­bos pa­dė­tis nie­ka­da ne­bu­vo to­kia ge­ra kaip da­bar.

Aiš­ku, grės­mių yra, bet ka­da jų ne­bu­vo? To­kios nuo­mo­nės lai­ko­ si ži­no­mi kal­bi­nin­kai An­ta­nas ir Ire­ na Sme­to­nos.

Mo­der­niu po­žiū­riu į kal­bą iš­si­ski­ rian­tys moks­li­nin­kai vis dėl­to sa­ko, kad ir „kal­bi­nės da­vat­kė­lės“ rei­ka­ lin­gos, nes to­kie žmo­nės pa­lai­ko pu­ siaus­vy­rą.

Šaukš­tas de­gu­to me­daus sta­ti­nė­je Lu­kas Mik­ne­vi­čius

K

ą da­ry­tum, jei su­ž i­no­ tum, kad gy­ven­t i tau li­ko vos vie­n i me­tai?

To­k į klau­s i­m ą šian­ die­nos „Vil­n iaus die­nos“ pus­la­ piuo­se už­duo­da Vil­n iaus ro­t u­ šės ce­re­mo­n i­meist­ras Sau­l ius Pi­l in­k us. Inkš­t um nu­l in­dęs į to­ li­m iau­sią kam­pą ir gai­lė­t um sa­ vęs? O gal pa­si­steng­t um į tuos vie­nus me­t us su­tal­pin­t i tiek gy­ vy­bės, kiek į sa­ve ne­su­gė­rei per vi­s ą bu­v u­s į gy­ve­n i­mą? O kiek ga­lė­t um duo­t i sau ir ki­t iems, jei kiek­v ie­ną die­ną gy­ven­tum taip, lyg ji bū­tų pa­sku­ti­nė?

Jei lie­tu­viš­ka spau­da neiš­ny­ko per 40 drau­ di­mo me­tų, neiš­nyks ir dėl bu­kap­ro­tiš­kos mo­ kes­čių po­li­ti­kos.

Fil­mo „Ge­riau­sias eg­zo­tiš­kas „Ma­ ri­gold“ vieš­bu­t is“ he­ro­jus So­n is nuo­lat kar­to­ja se­ną in­diš­ką pa­tar­ lę: „Pa­bai­go­je vis­kas bus ge­rai, o jei­gu dar nė­ra ge­rai, va­di­na­si, tai – ne pa­bai­ga.“ Ba­na­ly­bė? Taip, bet bū­tent ba­na­ly­bė­se ir sly­pi tie­sa.

Ki­taip jos ne­bū­tų ba­na­ly­bės.

Po­z i­t y­v u­mo, tei­g ia­mo po­ž iū­r io į pa­sau­l į ga­l i­ma iš­mok­t i ir ga­l i­ ma to­k į po­ž iū­r į išug­dy­t i. Jei­g u apie pa­s au­l į kal­b ė­s i­me nei­g ia­ mais žo­d žiais, to­k ia­me pa­sau­ly­ je ir gy­ven­si­me, to­k į pa­lik­si­me ir atei­ties kar­toms.

To­dėl šian­d ien, Spau­dos at­ga­ vi­mo, kal­b os ir kny­gos die­n ą, „Vil­n iaus die­na“ pa­s i­s ten­gė sa­ vo skai­t y­to­jams su­teik­t i po­z i­t y­ vių emo­ci­jų. No­r i­me, kad vi­si pa­ žvelg­tu­me į sa­ve, į esan­čius ša­lia ir nuo­šir­d žiai at­sa­ky­tu­me į klau­ si­mą: ar mums tik­rai vis­kas taip blo­gai, kaip kar­tais at­ro­do?

Vo­k ie­č ių fi­lo­s o­fas Gottf­r ie­d as Leib­n i­zas tei­gė, kad mes gy­ve­ na­me ge­riau­sia­me iš vi­sų ga­li­mų pa­sau­l ių ir kad vi­si ki­ti pa­sau­liai, net jei to­k ie ir eg­z is­tuo­tų, ne­bū­ti­

nai tu­rė­tų bū­ti ge­res­ni už mū­siš­ kį. Ta­čiau mes nuo­lat įsi­vaiz­duo­ ja­me, kad ge­riau yra kur nors ki­ tur. Toks įsi­vaiz­da­v i­mas, priim­ tas kaip ak­sio­ma, už­tem­do akis ir ne­be­lei­d žia blai­v iai žvelg­t i į su­pan­t į pa­sau­l į.

Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­ gos die­na nė­ra žur­na­lis­tų, lei­dė­jų ir ra­šy­to­jų šven­tė. Ši die­na – tai vi­ sos tau­tos šven­tė, nes bū­tent kal­ ba ir yra svar­biau­sias ski­ria­ma­sis tau­tos bruo­žas. Paž­vel­gus į kal­bą ga­li­ma nu­sta­ty­ti kiek­vie­nos tau­ tos li­gas ir stip­ry­bes. O juk po 40 me­t ų tru­k u­sio lie­tu­v iš­kos spau­ dos drau­d i­mo lie­t u­v ių kal­ba tik stip­rė­jo ir da­bar, kaip sa­ko kal­bi­ nin­kai An­ta­nas ir Ire­na Sme­to­ nos, iš­g y­ve­na ge­r iau­sius lai­k us per 500 pa­sta­r ų­jų me­tų.

Tiek daug ir to­k ios įvai­r ios ži­ niask­l ai­dos Lie­t u­vo­j e nie­k uo­ met ne­bu­vo. Šis fak­tas ga­lė­tų ste­ bin­ti, nes val­d žios po­zi­ci­ja spau­ dos at­ž vil­g iu šian­d ien ir yra tas šaukš­tas de­g u­to šven­t i­nė­je me­ daus sta­ti­nė­je. Ta­čiau ne­ste­bi­na, nes jei lie­tu­viš­ka spau­da neiš­ny­ ko per 40 drau­d i­mo me­t ų, neiš­ nyks ir dėl bu­kap­ro­tiš­kos mo­kes­ čių po­li­ti­kos.

Ga­l i­ma nea­be­jo­t i, kad šian­d ien po­li­ti­kai žur­na­lis­tams, lei­dė­jams, ra­šy­to­jams ad­re­suos daug gra­žių žo­d žių. Ta­čiau pa­k laus­t i, ka­da spau­dai bus grą­žin­tas leng­va­ti­nis pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) ta­ri­fas, ku­rį pa­di­di­nus ne vie­nas lei­di­nys bu­vo pri­vers­tas nu­trauk­ ti veik­lą, tik gūž­čios pe­čiais ir vy­ nio­sis ap­ta­kio­mis fra­zė­mis. „Dėl fi­nan­si­nių sun­ku­mų pra­stė­ ja spau­dos lei­di­nių ko­ky­bė, ky­la grės­mė ša­l ies ži­n iask­lai­dos ne­ prik­lau­so­mu­mui, di­dė­ja spaus­ din­t ų lei­d i­n ių kai­nos, spau­dos lei­d i­n iai da­ro­si neį­per­ka­m i ša­ lies gy­ven­to­jams“, – ra­g in­da­ma grą­ž in­ti 9 pro­c. PVM ta­ri­fą spau­ dai pa­brė­žė ša­lies Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė.

Ta­čiau Vy­riau­sy­bei ir Sei­mui tai nė mo­tais. Kai ku­rie po­li­ti­kai tik­ riau­siai net džiaug­tų­si, jei ne­prik­ lau­so­ma spau­da iš­nyk­tų. Juk tuo­ met nie­kas ne­si­k nai­sio­tų po ne­ šva­r ius marš­k i­n ius, ne­k lau­si­nė­ tų apie tur­t ų kil­mę ir abe­jo­t i­nos mo­ra­lės mei­lės nuo­ty­k ius.

Bet bū­k i­te ra­mūs, po­nai. Ži­niask­ lai­da nie­kur neiš­nyks. Tad svei­ki­ na­me jus Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­ bos ir kny­gos die­nos pro­ga. Ir at­ min­k i­te: mes jus ste­bi­me.

– Ko­kia at­ro­do lie­tu­vių kal­bos si­ tua­ci­ja žvel­giant is­to­riš­kai?

I.S: – Ki­to­se ša­ly­se pa­ti bend­ri­nė kal­ ba pra­dė­jo kur­tis ki­taip, tai bu­vo val­ džios rei­ka­las, pa­lai­ky­mas. Pas mus to ne­bu­vo. Mū­sų gra­ma­ti­kos da­ly­kai pra­dė­jo kur­tis nuo Ame­ri­kos lie­tu­vių pa­skelb­to kon­kur­so, ma­žy­tės gra­ma­ ti­kė­lės, pa­skelb­tos Jo­no Jab­lons­kio su Pet­ru Avi­žo­niu. Tik 1922 m. val­džia pri­pa­ži­no. Tik ta­da Kons­ti­tu­ci­jo­je at­ si­ra­do, kad lie­tu­vių kal­ba yra vals­ty­ bi­nė kal­ba, ta­da J.Jab­lons­kio gra­ma­ ti­ka Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­jos pri­pa­žin­ta pri­va­lo­ma, įkur­tas Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tas ir tik ta­da ga­li­ma kal­ bė­ti apie tik­rą­ją kal­bos po­li­ti­ką. Kol nė­ra vi­suo­me­nės są­mo­nin­gu­mo, kas yra bend­ri­nė kal­ba, o kas kas­die­nė, vy­rau­ja mo­de­lis „patinka–nepatin­ ka“, kas reg­la­men­tuo­ja­ma įsta­ty­mų ir kas ne. Čia vi­sai ki­ta pa­dė­tis, švie­ ti­mas – dar ki­ta pa­dė­tis. Nuo­la­ti­nės re­for­mos, me­to­dų ieš­ko­ji­mas.

A.S.: – No­riu pa­tiks­lin­ti. Dėl to, ką J.Jab­lons­kis pa­da­rė, nu­ke­lia­me prieš jį ke­pu­rę, bet pa­da­rė jis tai pa­si­ly­ pė­jęs ant pirm­ta­kų pe­čių. Bend­ri­nės kal­bos pra­džia yra Mar­ty­no Maž­vy­ do „Ka­te­kiz­mo pra­sti žo­džiai“. Ži­no­ ma, J.Jab­lons­kio vaid­muo da­bar­ti­nei bend­ri­nei kal­bai bu­vo la­bai svar­bus.

Apsk­ri­tai, kai kal­ba­ma apie kal­ bą, sten­giuo­si pa­brėž­ti vie­ną da­ly­ką.

Nie­ka­da per pa­sta­ruo­sius 500 me­ tų lie­tu­vių kal­bos pa­dė­tis ne­bu­vo to­ kia ge­ra, ko­kia yra šian­dien. Sta­tu­sas yra. Ar jis ka­da nors bu­vo? Ne­bu­vo.

Vi­so­se sri­ty­se lie­tu­vių kal­ba at­si­ra­ do tik nuo XX a. ant­ro­jo de­šimt­me­čio.

Ta­čiau ver­ti­nant vi­sas ap­lin­ky­bes ne­ rei­kia už­mig­ti ant lau­rų. Tai ne­reiš­ kia, kad lie­tu­vių kal­bai iš­ny­ko grės­ mės, ku­rios grė­sė pa­sta­ruo­sius 500 me­tų, tik jos yra vi­siš­kai ki­tos.

– Ko­kios tos grės­mės?

A.S.: – Ap­si­dai­ry­ki­te – už lan­go XXI a. Da­bar ne­ga­li­ma kal­bos nei tvar­ky­ti, nei nor­min­ti, kaip tai da­rė J.Jab­lons­ kis ar kaip tai da­rė mū­sų vy­res­nie­ji ko­le­gos XX a. vi­du­ry­je ar ant­ro­je pu­ sė­je. Da­bar vis­kas ki­taip. Pir­ma, kal­ ba kei­čia­si ir ji tu­ri keis­tis, nes ji yra gy­va. Ant­ra, ši kal­ba – ne­be vals­tie­

Ri­bos: pa­sak Sme­to­nų, nor­mi­nant kal­bą rei­kia at­si­žvelg­ti į gy­ve­ni­mo po­

ky­čius. Bet ne­ga­li­ma ir vi­siš­kai at­leis­ti va­džių.

čių kal­ba, o vi­sų gy­ve­ni­mo sri­čių kal­ ba. Tai­gi di­džiu­liai po­ky­čiai, ir juos stab­dy­ti ar elg­tis, kaip bu­vo el­gia­ ma­si prieš 40–50 me­tų su sve­tim­žo­ džiais, vi­siš­kas ne­su­sip­ra­ti­mas. Ki­ta ver­tus, ne­ga­li­ma elg­tis, kaip el­gė­si kai ku­rie mū­sų žmo­nės, pa­si­ju­tę pa­sau­lio pi­lie­čiais. Vis­kas, da­bar ang­lų kal­ba – ok, va­žiuo­jam į Eu­ro­pą, taip pa­to­ giau, mus vi­si ge­riau su­pras. Tai yra

An­ta­nas Sme­to­na:

Pir­ma, kal­ba kei­čia­si ir ji tu­ri keis­tis, nes ji yra gy­va. Ant­ra, ši kal­ ba – ne­be vals­tie­čių kal­ba, o vi­sų gy­ve­ni­ mo sri­čių kal­ba. vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Be gim­to­sios kal­ bos iš­sau­go­ji­mo, jos funk­cio­na­vi­mo, prie­žiū­ros, pa­lai­ky­mo vi­so­se gy­ve­ni­ mo sri­ty­se nie­ko ne­bus. Tad rei­kia ši­tų kraš­tu­ti­nu­mų: da­vat­kiz­mo kvai­lo, ar­ ba tos kvai­los mei­lės, kai esa­me pa­si­ ry­žę ap­ka­bin­ti lie­tu­vių kal­bą taip, kad ji už­dus­tų ir jos ne­lik­tų. Ki­tas kraš­tu­ ti­nu­mas yra kos­mo­po­li­tiz­mas. Tai yra šių lai­kų pa­vo­jai mū­sų kal­bai.

I.S.: – Pir­miau­sia ne­su­tin­ku, kad vis­ kas pra­si­dė­jo nuo M.Maž­vy­do. Ta­da net ra­šy­bos ne­tu­rė­jo­me. Ant­ra, XIX a. apie kal­bos sis­te­mą ne­bu­vo nė kal­bos.

Jie ką da­rė? Ru­siš­kus žo­džius sten­gė­si iš­tai­sy­ti, kad bū­tų lie­tu­viš­ki. Toks bu­ vo XIX a. iki J.Jab­lons­kio, kol jis pa­ sa­kė, kad yra sis­te­ma ir ne­tin­ka aki­ nių va­din­ti ant­no­siais ar spek­tak­lio

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– vyp­so­ne. Vis­kas at­si­ran­da 1936 m., kai bu­vo pa­skelb­ti nor­mi­ni­mo prin­ci­ pai ir kri­te­ri­jai. Už­tat ir sa­kau, jog per jau­na ta mū­sų kal­ba, kad vi­suo­me­nė vis­ką drą­siai priim­tų. Mus daž­nai kal­ ti­na, kad Kal­bos ko­mi­si­ja su­si­na kal­bą, nes lei­džia var­to­ti tarp­tau­ti­nius žo­ džius. Bet čia pri­si­me­nu J.Jab­lons­kio žo­džius, kad jei ne­tu­ri­me tin­ka­mo žo­ džio, ku­riuo ga­lė­tu­me pa­keis­ti, ge­riau te­gu lie­ka tarp­tau­ti­nis. Kal­bos nor­mi­ ni­mas – ne­pap­ras­tai sun­kus da­ly­kas.

– Ka­dan­gi jau kal­ba­me apie kal­ bą, grės­mes, nu­ke­liau­ki­me iki kai­my­nų lat­vių. Ne­se­niai ši tau­ ta pa­ro­dė vie­ny­bę ir sa­vo stip­ry­ bę – re­fe­ren­du­me bal­sa­vo dau­ gy­bė žmo­nių, kad tik ru­sų kal­ba ne­bū­tų pa­skelb­ta ant­ra vals­ty­bi­ ne. Kaip jūs ver­ti­na­te šiuos da­ly­ kus?

I.S.: – La­bai džiau­giuo­si dėl lat­vių.

Kai nu­va­žiuo­da­vau ap­lan­ky­ti sa­vo ko­le­gų į Lat­vių kal­bos ko­mi­si­ją, jie pa­sa­ko­da­vo, kaip už tą lat­vių kal­bą ko­vo­jo, iš­gy­ve­no ir kaip bi­jo­jo to re­ fe­ren­du­mo. Ir man la­bai gra­žu, kad jų tiek daug atė­jo bal­suo­ti. Pa­ga­liau jie tik­rai pa­sa­kė, kad jiems lat­vių kal­ bos rei­kia. Nes jų pa­dė­tis yra su­dė­ tin­ges­nė nei mū­sų. Vi­są­laik jų ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kai, kal­bos agen­tū­ros žmo­nės sa­ky­da­vo, kad mums pa­vy­ di, nes jau esa­me pe­rė­ję tą bai­sų dvi­ kal­bys­tės lai­ko­tar­pį. O jie te­be­ka­ riau­ja, ku­ri kal­ba tu­rė­tų bū­ti ir kaip ji tu­rė­tų at­ro­dy­ti. Jiems tik­rai sun­ku.

Dėl to ir su­tar­tį to­kią esa­me pa­si­ra­šę, kad mė­gin­si­me gin­ti, jei Eu­ro­po­je kur tek­tų kal­bė­ti, tiek lie­tu­vių, tiek lat­vių kal­bas – bal­tų kal­bos var­du. Su es­tais ki­taip. Jie už sa­ve pa­ka­riau­ja.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 8000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

lietuva

Spau­dą val­džia ver­ti­na tik žo­džiais Spau­dos at­ga­vi­mo die­nos pro­ga po­li­ti­kai kas­met žars­to svei­ki­ ni­mus ži­niask­lai­dai ir svai­do­si skam­bio­mis fra­zė­mis apie spau­ dos lais­vę. Ta­čiau kal­bos ir lie­ka kal­bo­mis – Sei­mas ne­sku­ba vyk­dy­ti sa­vo pa­ža­dų pa­leng­vin­ti spaus­din­tos ži­niask­lai­dos gy­ ve­ni­mą. Ne­pa­de­da net Pre­zi­den­tės ra­gi­ni­mai.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Mi­si­jos vyk­dy­ti ne­beį­ma­no­ma

Lie­tu­viš­ka spau­da dau­ge­lį me­tų nau­ do­jo­si leng­va­ti­niu pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) ta­ri­fu. Bet 2008 m. į val­džią atė­ju­si cent­ro de­ši­nių­jų Vy­riau­sy­bė, va­do­vau­ja­ma And­riaus Ku­bi­liaus, dėl pra­si­dė­ju­sios eko­no­ mi­nės kri­zės pa­nai­ki­no be­maž vi­sas šio mo­kes­čio leng­va­tas. Taip pat pa­ di­di­no ba­zi­nį PVM ta­ri­fą.

Taip pe­rio­di­nei spau­dai, kaip ir be­veik vi­siems eko­no­mi­kos sek­to­ riams, im­tas tai­ky­ti 21 pro­c. PVM. Vy­riau­sy­bė ne kar­tą pa­si­sa­kė prieš leng­va­tos su­grą­ži­ni­mą tvir­tin­da­ma, kad tai ne­va iš­krai­po rin­ką. „Vėl tu­rė­tu­me pri­si­min­ti mū­sų val­džios po­li­ti­ką. Iš ži­niask­lai­dos lau­kia­ma mi­si­jos, o mo­kes­čiais ži­ niask­lai­da įme­ta­ma į kon­ku­ren­ci­nę rin­ką kaip ir ban­de­lių ke­pė­jai. Bet iš pa­sta­rų­jų mi­si­jos nie­kas ne­pra­ šo“, – ne­pro­tin­gą val­džios po­žiū­ rį ko­men­ta­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Žur­na­lis­ti­kos ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Žy­gin­tas Pe­čiu­lis.

Pa­sak jo, dėl fi­nan­si­nių sun­ku­mų spaus­din­to­je ži­niask­lai­do­je pa­dau­ gė­jo už­sa­ko­mų­jų teks­tų ir pa­slėp­ tos rek­la­mos, smar­kiai kri­to pa­čios spau­dos ko­ky­bė. „Prob­le­ma tai, kad spau­da dėl pa­di­din­tų mo­kes­čių ne­be­ten­ka ga­ li­my­bės at­lik­ti sa­vo mi­si­ją – švies­ ti žmo­nes“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos bu­hal­te­rių ir au­di­to­rių aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tė, au­di­to bend­ro­vės „Moo­re Step­hens Vil­nius“ va­do­vė Dan­guo­lė Pranc­kė­nie­nė.

Pa­sak jos, „jei­gu vals­ty­bė gal­vo­ ja apie tin­ka­mą ži­niask­lai­dos mi­ si­jos vyk­dy­mą“, tu­ri bū­ti rim­tai ap­svars­ty­ta ga­li­my­bė pa­keis­ti mo­ kes­čių spau­dai ap­lin­ką.

Lė­šų dau­giau ne­gau­ta

Per­nai žur­na­lis­tų eti­kos ins­pek­to­rės Zi­tos Zam­žic­kie­nės Sei­mui pri­sta­ty­ to­je veik­los ata­skai­to­je tei­gia­ma, kad įgy­ven­di­nant vi­sas mo­kes­čių re­for­ mas ne­su­si­mąs­ty­ta apie ga­li­mus il­ ga­lai­kius nei­gia­mus pa­da­ri­nius. Be to, di­des­ni mo­kes­čiai ne­pa­tei­si­no vil­čių su­rink­ti dau­giau pa­ja­mų. „Dėl nau­jos mo­kes­čių po­li­ti­kos jau 2009 m. pra­džio­je bu­vo stab­ do­ma laik­raš­čių ir žur­na­lų lei­dy­ba, ma­siš­kai at­lei­džia­mi žur­na­lis­tai, ki­ti vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­ mo­nių dar­buo­to­jai. Ma­žė­jo pre­nu­ me­ra­to­rių, iš­li­kę laik­raš­čiai ir žur­ na­lai bran­go, kri­to jų par­da­vi­mas.

Pa­dau­gė­jo už­sa­ko­mo­sios ži­niask­ lai­dos, su­pras­tė­jo bend­ra jos ko­ky­ bė. To­dėl net ne­ky­la klau­si­mas, ar to­kia mo­kes­čių re­for­ma bu­vo nau­ din­ga“, – tvir­ti­no Z.Zam­žic­kie­nė. „Nau­dą ar­ba nuo­sto­lius ga­li­me įver­tin­ti ir pi­ni­gais. 2008 m. iš laik­

raš­čių lei­dy­bos su­rink­ta 18,9 mln. li­tų PVM, 2009 m. – 16,4 mln. li­tų.

Iš žur­na­lų lei­dy­bos 2008-ai­siais su­rink­ta 7,8 mln. li­tų, 2009 m. – 9 mln. li­tų. Ta­čiau pa­sta­ra­sis ro­dik­lis vei­kiau­siai su­si­jęs ne su mo­kes­čių re­for­ma, bet su di­dė­jan­čia žur­na­lų pa­siū­la. Va­di­na­si, konk­re­čiu at­ve­ ju rei­kia kal­bė­ti ne apie 1,2 mln. li­tų nau­dą, bet apie 1,3 mln. li­tų nuo­ sto­lį. Daug sun­kiau su­skai­čiuo­ti tuos pra­ra­di­mus, ku­rie ne­tu­ri pi­ ni­gi­nės ver­tės iš­raiš­kos“, – ra­šo­ ma ins­pek­to­rės ata­skai­to­je.

Atk­rei­pia­mas dė­me­sys, kad spau­ dai vi­so­je ES pa­grin­di­nis PVM ta­ ri­fas, be Lie­tu­vos, dar tai­ko­mas tik Bul­ga­ri­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, Lat­vi­jo­je ir Suo­mi­jo­je. Li­ku­sio­se ša­ly­se su­pran­ ta­ma, kad tai – spe­ci­fi­nė sri­tis.

Žy­gin­tas Pe­čiu­lis:

ži­niask­lai­da įme­ta­ma į kon­ku­ren­ci­nę rin­ką kaip ir ban­de­lių ke­ pė­jai. Bet iš pa­sta­rų­ jų mi­si­jos nie­kas ne­ pra­šo.

Pre­zi­den­tės pro­jek­tas

Per­nai lapk­ri­tį Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė Sei­mui pa­tei­kė Pri­ dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio įsta­ty­ mo pa­tai­sas, ku­rio­mis lie­tu­viš­kai pe­rio­di­nei spau­dai, jei­gu jos tu­ri­ nys nė­ra rek­la­mi­nis ar­ba pri­pa­žin­ tas smur­ti­nio ar ero­ti­nio po­bū­džio, nu­sta­to­mas ne 21, bet tik 9 pro­c.

PVM ta­ri­fas. „Reng­ti šį pro­jek­tą pa­ska­ti­no sie­kis pa­leng­vin­ti pe­rio­di­nių lei­ di­nių lei­dy­bos są­ly­gas ma­ži­nant pe­rio­di­nių lei­di­nių ap­mo­kes­ti­ni­ mą. Nuo 2009 m. pe­rio­di­niams lei­di­niams PVM pa­di­di­nus nuo 9 iki 21 pro­c., la­bai su­ma­žė­jo laik­ raš­čių ir žur­na­lų, ypač ra­jo­ni­nių, ti­ra­žai. Dėl fi­nan­si­nių sun­ku­mų pra­stė­ja spau­dos lei­di­nių ko­ky­ bė, ky­la grės­mė ša­lies ži­niask­ lai­dos ne­prik­lau­so­mu­mui, di­dė­ja spaus­din­tų lei­di­nių kai­nos, spau­ dos lei­di­niai da­ro­si neį­per­ka­mi ša­ lies gy­ven­to­jams“, – sa­vo žings­nį paaiš­ki­no vals­ty­bės va­do­vė.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad, su­ma­ži­nus PVM ta­ri­fą, su­ma­žė­tų laik­raš­čių ir žur­na­lų kai­nos, pa­ge­rė­tų pe­rio­di­ nės spau­dos ko­ky­bė ir priei­na­mu­ mas Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. „Tai ypač ak­tua­lu in­ter­ne­tu in­ for­ma­ci­jos neieškantiems gy­ven­to­ jams, re­gio­ni­nės spau­dos skai­ty­to­ jams, ki­toms so­cia­li­nėms gru­pėms.

Pe­rio­di­nė spau­da ypač svar­bi ku­ riant pi­lie­tiš­ką, in­for­muo­tą, kri­ tiš­kai mąs­tan­čią vi­suo­me­nę. Na­

cio­na­li­nė ir ypač re­gio­ni­nė spau­da tu­ri di­de­lę įta­ką for­muo­jant pi­lie­ti­ nę sa­vi­mo­nę, ga­li su­pran­ta­mai in­ for­muo­ti gy­ven­to­jus apie kas­die­nes ak­tua­li­jas, kel­ti opiau­sias žmo­nėms pro­ble­mas, ska­tin­ti dis­ku­si­jas, telk­ti bend­ruo­me­nę, pri­si­dė­ti prie klai­di­ nan­čių in­for­ma­ci­nių ata­kų at­pa­ži­ ni­mo, pa­dė­ti kur­ti pi­lie­tiš­kes­nę, są­ mo­nin­ges­nę ir tei­sin­ges­nę Lie­tu­vą.

To­dėl pe­rio­di­nė spau­da tu­rė­tų bū­ti priei­na­ma vi­sų sluoks­nių gy­ven­to­ jams“, – tei­gė D.Gry­baus­kai­tė.

Vy­riau­sy­bė – skep­tiš­ka

Sei­mo po­li­ti­kai į Pre­zi­den­tės pa­ siū­ly­mą lyg ir pa­žvel­gė ga­na po­zi­ ty­viai. Vie­šuo­se pa­reiš­ki­muo­se ne vie­nas par­la­men­ta­ras sa­kė pa­lai­ kąs PVM ta­ri­fo spau­dai su­ma­ži­ni­ mo idė­ją.

Ta­čiau net ir praė­jus še­šiems mė­ne­siams nuo pa­siū­ly­mo pa­tei­ ki­mo te­bė­ra neaiš­ku, ka­da jis ga­lė­ tų bū­ti svars­to­mas Sei­mo po­sė­dy­ je ir pa­ga­liau priim­tas. „Ti­kiuo­si, ar­ti­miau­siu me­tu šis pro­jek­tas pa­sieks ple­na­ri­nį po­sė­ dį, bus priim­tas ir įsi­ga­lios nuo šių me­tų lie­pos 1 d.“, – tei­gė val­dan­ čio­sios Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­ vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ jos se­niū­nas Jur­gis Raz­ma.

Jo nuo­mo­ne, Vy­riau­sy­bė la­bai ne­si­prie­šins dėl spau­dai tai­ko­mo PVM ta­ri­fo su­ma­ži­ni­mo: „Pir­mą šių me­tų ket­vir­tį į biu­dže­tą su­rink­ ta maž­daug 50 mln. li­tų dau­giau, nei bu­vo su­pla­nuo­ta. Tad yra iš ko kom­pen­suo­ti tuos biu­dže­to pra­ra­ di­mus, ku­rie ga­li at­si­ras­ti dėl ta­ri­ fo su­ma­ži­ni­mo.“ Tie­sa, dar per­nai gruo­dį Vy­riau­ sy­bė pa­reiš­kė nei­gia­mą nuo­mo­nę apie Pre­zi­den­tės pa­siū­ly­mą. „Nus­ta­čius leng­va­ti­nį ta­ri­fą pe­ rio­di­niams lei­di­niams, vals­ty­bės biu­dže­tas 2012 m. ne­tek­tų apie 13 mln. li­tų pa­ja­mų ir jas bū­tų sun­ku kom­pen­suo­ti ki­to­mis prie­mo­nė­mis, tad bū­tų sun­kiau siek­ti tiks­lo stip­ rin­ti vie­šo­jo sek­to­riaus fi­nan­sų po­ li­ti­ką – ma­žin­ti vie­šo­jo sek­to­riaus de­fi­ci­tą. Vals­ty­bės kont­ro­lės ata­ skai­to­je tei­gia­ma, kad eko­no­mi­niai ty­ri­mai ro­do, jog leng­va­ti­nio PVM ta­ri­fo nu­sta­ty­mas tie­sio­gi­nio po­ vei­kio pre­kių ir pa­slau­gų kai­noms ne­pa­da­rė“, – to­kią sa­vo nuo­mo­nę, pa­si­ra­šy­tą prem­je­ro A.Ku­bi­liaus ir fi­nan­sų mi­nist­rės Ing­ri­dos Ši­mo­ ny­tės, pa­tei­kė Vy­riau­sy­bė.

Apau­go ki­tais pa­siū­ly­mais

Ta­čiau po­li­ti­kai jau ne kar­tą die­va­ go­jo­si ke­ti­nan­tys pa­leng­vin­ti mo­ kes­čių naš­tą pe­rio­di­nei spau­dai.

Tik duo­to žo­džio iki šiol ne­si­lai­ kė. Ir da­bar dar nė­ra aiš­kių įro­dy­ mų, kad PVM leng­va­tos su­grą­ži­ni­ mas ne­tru­kus ga­li bū­ti svars­to­mas Sei­mo po­sė­dy­je.

Dvi­vei­dys­tė: pa­di­di­nus mo­kes­čius spau­dai bu­vo stab­do­ma laik­raš­

čių ir žur­na­lų lei­dy­ba, ma­siš­kai at­lei­džia­mi žur­na­lis­tai, ki­ti vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nių dar­buo­to­jai. Ta­čiau apie ži­niask­lai­dos svar­bą tauš­kian­tiems po­li­ti­kams to­kie fak­tai akių ne­ba­do.

BFL nuo­tr.

Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­ tie­nė tu­ri tei­sę šį klau­si­mą įtrauk­ ti į dar­bot­var­kę. Jos at­sto­vai ti­ki­no, kad bus sten­gia­ma­si tai pa­da­ry­ ti jau ar­ti­miau­siu me­tu, gal­būt net šią sa­vai­tę. Ki­ta ver­tus, pri­pa­žįs­ta­ ma, kad yra at­si­ra­du­sių ir tam tik­rų tei­si­nių kliū­čių. Pre­zi­den­tės pa­siū­ ly­mas dėl PVM ta­ri­fo spau­dai su­ ma­ži­ni­mo Sei­me apau­go dos­niais pa­ža­dais įves­ti to pa­ties mo­kes­čio leng­va­tas ir kai ku­rioms ki­toms pre­kėms bei pa­slau­goms. Šių me­tų ko­vą Sei­mo In­for­ma­ci­ nės vi­suo­me­nės plėt­ros ko­mi­te­te, ku­riam va­do­vau­ja Arū­nas Va­lins­ kas, bu­vo pri­tar­ta pa­siū­ly­mui dėl PVM ta­ri­fo su­ma­ži­ni­mo spau­dai.

Tuo pat me­tu A.Va­lins­ko ko­mi­ te­tas pri­ta­rė vi­siems ki­tiems Sei­ mo na­rių pa­teik­tiems pa­siū­ly­ mams tai­ky­ti leng­va­ti­nius PVM ta­ri­fus. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti, kad PVM 9 pro­c. ta­ri­fas tai­ko­mas ne­ pe­rio­di­niams lei­di­niams, vieš­bu­čių ir spe­cia­laus ap­gy­ven­di­ni­mo pa­ slau­goms, taip pat vi­siems mais­ to pro­duk­tams, iš­sky­rus al­ko­ho­ li­nius gė­ri­mus ir ta­ba­ko ga­mi­nius, vi­sų rū­šių me­no, kul­tū­ros ir spor­to ren­gi­niams. Be to, pri­tar­ta pa­teik­ tiems pa­siū­ly­mams įves­ti to­kį pat 9 pro­c. mo­kes­čio ta­ri­fą vai­kų au­ to­mo­bi­lių kė­du­tėms ir dvi­ra­ti­nin­kų šal­mams. Vai­kų li­te­ra­tū­rai siū­lo­ma tai­ky­ti nu­li­nį PVM ta­ri­fą, kny­goms – 5 pro­c. mo­kes­tį.

Nes­le­pia bai­mių

Ta­čiau dėl vi­sų šių gau­sių pa­siū­ ly­mų su­ma­žin­ti PVM bū­ti­na su­ lauk­ti Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nės, nes juos įgy­ven­din­ti biu­dže­tui kai­ nuo­tų šim­tus mi­li­jo­nų li­tų. Mi­ nist­rų ka­bi­ne­tas sa­vo iš­va­dos dar ne­pa­tei­kė ir kol kas neaiš­ku, ka­da pa­teiks.

Nea­be­jo­ja­ma, kad Vy­riau­sy­bės nuo­mo­nė dėl pa­siū­ly­mų ma­žin­ ti PVM ta­ri­fą įvai­rioms pre­kėms ir pa­slau­goms bus nei­gia­ma.

Taip Sei­mo In­for­ma­ci­nės vi­suo­ me­nės plėt­ros ko­mi­te­tas pa­da­rė meš­kos pa­slau­gą pa­siū­ly­mui su­ ma­žin­ti PVM spau­dai – jis ga­li bū­ti pa­lai­do­tas su li­ku­siais ak­lai pa­tvir­ tin­tais pa­siū­ly­mais.

J.Raz­ma ti­ki­si, kad gal­būt taip neat­si­tiks, nes Sei­mas tu­ri tei­sę at­mes­ti vi­sus li­ku­sius pa­siū­ly­mus ma­žin­ti PVM ir pa­lik­ti tik pir­mi­nį Pre­zi­den­tės siū­ly­mą.

Vis dėl­to ne­sle­pia­ma, jog svars­ tant įsta­ty­mą Sei­mo po­sė­dy­je opo­ zi­ci­ja ga­li su­ge­bė­ti su­rink­ti pa­kan­ ka­mai bal­sų, kad bū­tų nu­sta­ty­ti ma­žes­ni PVM ta­ri­fai ne tik spau­ dai, bet ir ki­toms pre­kėms ar pa­ slau­goms.

Bai­min­da­mie­si to­kios per­spek­ ty­vos val­dan­tie­ji po­li­ti­kai ga­ li pa­sku­ti­niu mo­men­tu at­si­trauk­ ti ir vėl neį­vyk­dy­ti pa­ža­do priim­ti įsta­ty­mą, ku­rio taip lau­kia lais­vo­ ji spau­da.

8

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

NEMOKAMAS KINAS PRASIDEDA SU „VILNIAUS DIENA“!

Uk­mer­gės ra­jo­ no val­džia ke­ti­na su­tvar­ky­ti ir tu­ riz­mo reik­mėms pri­tai­ky­ti pir­mo­ jo Lie­tu­vos pre­ zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos dva­rą Užu­lė­ny­je.

Pla­nai: pa­grin­di­niuo­se dva­ro rū­muo­se nu­ma­to­ma įreng­ti A.Sme­to­

nos mu­zie­jų.

?2=?6G. Ateik į nemokamą „Vilniaus dienos“ kino seansą šiandien 17 val. kino centre „Skalvija“. Įėjimas nemokamas tik su gegužės 7 d. dienraščiu „Vilniaus diena“.

Juokingų, romantiškų, erotiškų, melancholiškų, psichologinių ir tragiškų akimirkų nestokojanti drama pasakoja dvi galimas dviejų draugų gyvenimo istorijas. Filmo herojai – pradedantys rašytojai Erikas ir Filipas. Režisierius mikliai išnagrinėja vieną įmanomą dviejų draugų likimo variantą su fantastiška sėkme, kurią lydi literatūriniai prizai ir savo meilę savižudybėmis įrodinėjančios merginos.

Sei­mo nuo­tr.

Į pre­zi­den­to A.Sme­to­nos dva­rą grįš gy­vy­bė Gra­ži vi­zi­ja

„Tai yra pir­mo­jo Lie­tu­vos pre­ zi­den­to dva­ras, jis po il­gų me­tų per­duo­tas sa­vi­val­dy­bei. Yra ir jo is­to­ri­nė ver­tė, ir ne­ma­žai te­ri­to­ ri­jos ap­link, tin­kan­čios tu­riz­mo, rek­rea­ci­jos zo­noms įreng­ti, nes ir eže­ras yra, ir vie­to­vės gra­žios. Bū­ tų ne­tei­sin­ga jo neat­nau­jin­ti, tuo la­biau kai Uk­mer­gės ra­jo­ne for­ muo­ja­si „Dva­rų žie­das“, – BNS sa­kė Uk­mer­gės vi­ce­me­ras Re­gi­ man­tas Ba­ra­vy­kas.

Pa­sak jo, A.Sme­to­nos, ar­ba Užu­gi­rio, dva­ru va­di­na­mas ob­jek­ tas įtrauk­tas į pa­žin­ti­nį marš­ru­tą „Dva­rų žie­das“, ku­riuo ke­liau­ jant ga­li­ma ap­lan­ky­ti še­šis ra­jo­ne esan­čius dva­rus. Tarp jų – res­tau­ ruo­tas Tau­jė­nų dva­ras, tvar­ko­mas Sie­si­kų dva­ras. „Tai ir­gi to­kie tu­riz­mui pa­trauk­ lūs ob­jek­tai, ku­rie yra ga­nė­ti­nai skir­tin­gos sa­vo is­to­ri­nės ir kul­ tū­ri­nės ver­tės“, – kal­bė­jo vi­ce­ me­ras.

Rei­kė­tų 30 mln. li­tų

80 hek­ta­rų te­ri­to­ri­ją api­man­ čiam A.Sme­to­nos dva­rui at­nau­ jin­ti nu­ma­to­ma skir­ti 5 mln. li­tų pa­ra­mos iš ES struk­tū­ri­nių fon­ dų, ke­liais šim­tais tūks­tan­čių li­tų ke­ti­na pri­si­dė­ti ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bė. R.Ba­ra­vy­kas sa­ko, kad šių lė­ šų ne­pa­kaks – rei­kė­tų pen­kis še­ šis kar­tus dau­giau. „Sa­vi­val­dy­bė sa­vo da­lį įneš, ir to­liau steng­si­mės da­ly­vau­ti ki­to­se pro­gra­mo­se, ki­tuo­se pro­jek­tuo­se,

taip pat Eu­ro­pos eko­no­mi­nės erd­ vės pro­gra­mo­se, kad pri­trauk­tu­ me lė­šų šiai te­ri­to­ri­jai su­tvar­ky­ti.

Apie 30 mln. li­tų ma­to­me, kur iš­ leis­tu­me“, – tei­gė vi­ce­me­ras.

Re­gi­man­tas Ba­ra­vy­kas:

Bus inf­rast­ruk­tū­ra pa­tvar­ky­ta, pa­grin­ di­nis pa­sta­tas bus pa­tvar­ky­tas. Bus dar daug dar­bų, bet pir­mi ak­cen­tai bus ryš­kūs.

Bus ir vieš­bu­tis

Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Stra­te­gi­nės plėt­ros ir in­ves­ti­ci­jų sky­riaus ve­dė­ja Ri­ma Boš­ke­vi­čie­ nė tei­gia, kad da­bar nu­ma­ty­ta su­ tvar­ky­ti pa­grin­di­nį dva­ro pa­sta­tą ir gre­ta esan­tį bu­vu­sį ku­me­ty­ną – da­ly­je te­ri­to­ri­jos įreng­ti in­ži­ne­ri­ nius tink­lus, įsi­gy­ti eks­po­zi­ci­nę ir kon­fe­ren­ci­jų įran­gą.

Anot Lie­tu­vos vers­lo pa­ra­mos agen­tū­ros, kon­fe­ren­ci­jų or­ga­ni­ za­vi­mo pa­tal­pos, su­tvar­ky­ta te­ri­ to­ri­ja ap­link tu­rė­tų at­spin­dė­ti to lai­ko­tar­pio ar­chi­tek­tū­ros ir kraš­ to­vaiz­džio sti­lių.

Pag­rin­di­niuo­se rū­muo­se nu­ma­ to­ma įreng­ti A.Sme­to­nos mu­zie­ jų, o ku­me­ty­no pa­sta­te – vieš­bu­tį

ir ka­vi­nu­kę. Re­konst­ruk­ci­ja nu­ ma­ty­ta iki 2013-ųjų rugp­jū­čio. „Bus inf­rast­ruk­tū­ra pa­tvar­ky­ ta, pa­grin­di­nis pa­sta­tas bus pa­ tvar­ky­tas. Bus dar daug dar­bų, bet pir­mi ak­cen­tai bus ryš­kūs“, – sa­ kė vi­ce­me­ras R.Ba­ra­vy­kas.

Ju­bi­lie­jaus do­va­na

Užu­gi­rio dva­rą sa­vo gim­ti­nė­je Užu­lė­ny­je, ku­ris yra da­bar­ti­nia­ me Uk­mer­gės ra­jo­ne, pre­zi­den­tas A.Sme­to­na ga­vo do­va­nų. Čia 1934 m. bu­vo šven­čia­mas jo še­šias­de­ šim­ta­sis gim­ta­die­nis. Šia­me dva­re, ku­rį A.Sme­to­na va­di­no Užu­gi­rio kie­mu, jis pa­gei­ da­vo įkur­ti pa­vyz­di­nį ūkį, svars­ty­ ta, kad jis ga­lė­tų tap­ti že­mės ūkio mo­kyk­la. Ta­čiau po Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro so­vie­tų val­džia dva­ rą kon­fis­ka­vo.

Per ka­rą šio dva­ro re­zi­den­ci­jo­je bu­vo įsi­kū­rę vo­kie­čių ka­rei­viai, o ki­ti pa­sta­tai pa­vers­ti tvar­tais. So­ viet­me­čiu Užu­gi­rio dva­re vei­kė vai­kų sa­na­to­ri­ja, įvai­rios pa­skir­ ties li­go­ni­nės, vė­liau čia pra­dė­tos reng­ti skau­tų sto­vyk­los.

2008 m. dva­ro pa­sta­tai per­duo­ti Uk­mer­gės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei.

A.Sme­to­na pir­muo­ju Lie­tu­vos pre­zi­den­tu ta­po 1919 m. ir šias pa­rei­gas ėjo dau­giau nei me­tus.

Ant­rą kar­tą į val­džios vir­šū­nę jis grį­žo po per­vers­mo 1926 m., ir, val­dy­da­mas au­to­ri­ta­riš­kai, pre­zi­ den­tu bu­vo iki pat Lie­tu­vos oku­ pa­ci­jos 1940-ai­siais.

VD, BNS inf.

Pa­lan­go­je li­jo gin­ta­ru Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@diena.lt

Ket­vir­tus me­tus Pa­lan­go­je su­ reng­ta Gin­ta­ri­nio sa­vait­ga­lio šven­tė. Jū­rų die­vas Nep­tū­nas Bal­ ti­jos auk­są bars­tė ku­ror­to gat­vė­se ir pa­plū­di­my­je.

Pa­lan­giš­kiai ir sve­čiai ži­no­jo, kad teks var­žy­tis, ku­ris su­rinks dau­ giau gin­ta­rų, to­dėl sklei­dė skė­ čius ir ban­dė jais gau­dy­ti Nep­tū­ no mė­to­mus smul­kius gin­ta­rė­lius.

Jū­rų die­vas va­ži­nė­jo ka­rie­ta J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gat­ve, bars­tė gin­ta­rus, ra­gi­no atei­ti prie jū­ros ir da­ly­vau­ ti pra­mo­go­se.

Va­lan­dą žmo­nės ga­lė­jo rink­ti gin­ta­rė­lius, pa­skui aiš­kin­ta­si, ku­

ris jų su­rin­ko dau­giau­sia. Nep­tū­ nas šeš­ta­die­nį jų iš­bars­tė 73 ki­log­ ra­mus.

Vy­riau­sio ir jau­niau­sio gin­ta­ rų rin­kė­jo, dau­giau­sia jų su­rin­ku­ sio ir gra­žiau­siu gin­ta­ri­niu pa­puo­ ša­lu pa­si­da­bi­nu­sio žmo­gaus lau­kė do­va­nos.

Ku­ror­to Gin­ta­ro meist­rų gil­di­ja J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės pra­džio­je eks­po­na­vo il­giau­sius ša­ly­je – 282 met­ro il­gio – gin­ta­ri­nius ka­ro­lius.

Jie su­ver­ti iš 45 tūks­tan­čių gin­ta­ ro ga­ba­liu­kų ir sve­ria kiek dau­giau nei 16 ki­log­ra­mų.

Dau­gy­bė žmo­nių fo­tog­ra­fa­vo­si su le­gen­di­ne ak­to­re Re­gi­na Var­ nai­te, ku­ri pa­si­puo­šu­si tau­ti­niu kos­tiu­mu sė­dė­jo ša­lia įspū­din­go il­gio gin­ta­rų vė­ri­nio.

Dos­nu­mas: praė­ju­sį sa­vait­ga­lį

Pa­lan­go­je ap­si­lan­kęs Nep­tū­nas iš­bars­tė 73 ki­log­ra­mus gin­ta­ro.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

9

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

ekonomika Pir­mie­ji lie­tu­viš­ko kū­di­kių mais­to val­ gy­to­jai šiuo me­tu dar tik ban­do iš­tar­ ti sa­vo mėgs­ta­mo mais­te­lio pa­va­di­ni­ mą, o „Mar­ma­lu­zi“ pro­duk­ci­jos ga­min­ to­jai jau žen­gia pir­ muo­sius žings­nius už­sie­nio rin­ko­se.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2285 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2497 JAV do­le­ris 1 2,6248 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6567 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9403 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2516 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5728 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8639 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8737

pokytis

–1,5761 % – –0,0990 % –0,3002 % +0,0223 % –0,4608 % +0,0525 % –0,4951 % +0,0070 %

Ža­lio­sios ener­ge­ti­kos per­spek­ty­vos Ge­gu­žės 9 ir 10 d. Vil­niu­je vyks at­ vi­ra tarp­tau­ti­nė kon­fe­ren­ci­ja „At­si­ nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių dar­ ni plėt­ra Lie­tu­voje, Eu­ro­pos Są­jun­ gos kon­teks­te“.

Už­sika­bi­no: Go­de­lai­čiai nuo­sa­vo vers­lo ėmė­si ta­da, kai ma­žo­jo Ta­lio mo­čiu­tė nu­ste­bo, ko­dėl Lie­tu­vo­je

dar ne­ga­mi­na­mas lie­tu­viš­kas kū­di­kių mais­tas.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vers­las au­ga grei­čiau nei kū­di­kiai Jo­li­ta Žvirb­ly­tė

j.zvirblyte@diena.lt

Pa­si­ge­do lie­tu­viš­ko

Vil­nie­čiai Ry­tis ir Ra­sa Go­de­lai­čiai prieš tre­jus me­tus vei­kiau­siai ži­ no­jo tik tiek, kad sa­vo at­ža­lą atei­ ty­je tik­rai mai­tins na­mie vir­to­mis ko­šė­mis. Kas ga­mins, tik­riau­siai ir­gi bu­vo aiš­ku – ma­ma Ra­sa. Ry­ tis 2009-ai­siais grei­čiau­siai kū­rė pla­nus, kaip to­liau vys­tys trans­ por­to vers­lą ir ban­dys iš­si­suk­ ti nuo šį sek­to­rių ypač pa­lie­tu­sios kri­zės.

Nors 2009-ai­siais Lie­tu­vo­je dar tvy­ro­jo pra­stos eko­no­mi­nės nuo­ tai­kos ir steig­ti įmo­nę daug kam at­ro­dė pra­žū­tin­ga, Go­de­lai­čius į nuo­sa­vą vers­lą pa­stū­mė­jo Ra­sos ma­ma. Tai at­si­ti­ko tuo­met, kai gi­mi­nai­čiai au­gi­no at­ža­las ir atė­jo me­tas juos mai­tin­ti ne tik mo­ti­nos pie­nu. Nors par­duo­tu­vė­se bu­vo be­ga­li­nis kū­di­kių mais­to pa­si­rin­ ki­mas, ati­džiau jų eti­ke­tes iš­si­stu­ di­ja­vu­si Ra­sos ma­ma pa­ste­bė­jo, kad vi­sų jų kil­mės ša­lis – anaip­tol ne Lie­tu­va. Ki­lo na­tū­ra­lus klau­si­ mas, ko­dėl kū­di­kių mais­tas ne­ga­ mi­na­mas Lie­tu­vo­je? „Už­ka­bi­no“ iš­šū­kis

„Kai pra­dė­jo­me ieš­ko­ti at­sa­ky­ mo į šį klau­si­mą ir ana­li­zuo­ti rin­ ką, paaiš­kė­jo, kad kū­di­kių mais­tas ne­ga­mi­na­mas nė vie­no­je Bal­ti­jos ša­ly­je. Lei­di­mai ga­min­ti kū­di­kių mais­tą ne­bu­vo iš­duo­ti per vi­są Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­ tar­pį. Lie­tu­vo­je ne­vei­kė jo­kia įsta­ ty­mi­nė ba­zė, ku­ri reg­la­men­tuo­tų šio spe­ci­fin ­ io mais­to ga­my­bą“, – pa­sa­ko­jo R.Go­de­lai­tie­nė.

Ta­čiau Go­de­lai­čiams tai ne­bu­ vo kliū­tis, prie­šin­gai – ki­lo no­ras tap­ti pir­mai­siais Lie­tu­vo­je ir Bal­ ti­jos ša­ly­se kū­di­kių mais­to ga­min­ to­jais. „Ka­dan­gi ke­ti­no­me im­tis spe­ cia­lios pa­skir­ties pro­duk­to ga­my­ bos, at­sa­kin­go­se tar­ny­bo­se į vis­ką bu­vo žiū­ri­ma la­bai griež­tai. Ga­ my­bi­nė­se pa­tal­po­se ne­tu­rė­jo lik­ti veiks­nių, ku­rie ga­lė­tų lem­ti mais­to pro­duk­to ko­ky­bę. Ke­lias, kol bu­vo iš­duo­tas lei­di­mas ga­min­ti, bu­vo ga­nė­ti­nai il­gas. Nuo idė­jos iki ga­

my­bos praė­jo be­veik dve­ji me­tai“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vė, ta­čiau jos bal­se vi­siš­kai ne­gir­dė­ti ne­pa­si­ ten­ki­ni­mo gai­dos. Pak­laus­ta, kur sly­pė­jo en­tu­ziaz­mas, ji nė ne­su­si­ mąs­čiu­si at­šo­vė: „Už­ka­bi­no.“

Ra­sa Go­de­lai­tie­nė:

Iš ma­mų iš­girs­ta­me ne­tgi to­kių at­si­lie­ pi­mų, kad vie­ną ty­ re­lę per­ka vai­kui, dar dvi – sau.

Krei­vė ky­la

Pir­mo­ji kū­di­kių mais­to „Mar­ ma­lu­zi“ pro­duk­ci­jos par­ti­ja bu­ vo pa­ga­min­ta pa­sku­ti­nė­mis 2010 m. die­no­mis, o Lie­tu­vos par­duo­ tu­vių len­ty­no­se at­si­dū­rė 2011-ųjų va­sa­rį. Į rin­ką „Mar­ma­lu­zi“ įžen­gė ga­ nė­ti­nai sun­kiu eko­no­mi­niu lai­ ko­tar­piu, to­dėl Go­de­lai­čių vers­lą ga­li­ma pa­va­din­ti tik­ru lai­mės kū­ di­kiu. „Nuo pir­mo­sios pro­duk­ci­jos par­da­vi­mo iki šiol įmo­nės ro­dik­ lių krei­vė nuo­lat ky­la į vir­šų. Kai mū­sų pa­klau­sia apie kri­zės pa­da­ ri­nius, ne­tu­ri­me ką at­sa­ky­ti. Lie­ tu­vos var­to­to­jai mus la­bai grei­tai pa­ste­bė­jo ir įver­ti­no“, – ne­slė­pė pa­šne­ko­vė.

Rin­kos ty­ri­mų bend­ro­vės „Niel­ sen“ duo­me­ni­mis, 2011-ųjų lie­pą pir­ma­sis lie­tu­viš­kas kū­di­kių mais­ tas „Mar­ma­lu­zi“ užė­mė 2,5 pro­c. ša­lies kū­di­kių mais­to rin­kos. „Po pu­sės me­tų jau tu­rė­jo­me 5 pro­c. rin­kos. Per pir­mus šių me­tų mė­ ne­sius par­da­vi­mas Lie­tu­vo­je pa­ dvi­gu­bė­jo. Dar ne­tu­ri­me duo­me­nų, kiek au­go mū­sų rin­kos da­lis, ta­čiau iki me­tų pa­bai­gos ti­ki­mės pa­siek­ti 10 pro­c.“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Lo­šia at­vi­ro­mis kor­to­mis

Paš­ne­ko­vė ma­no, kad vers­lo sėk­ mės ko­zi­ris – tai at­vi­ru­mas. „Pir­ mai­siais įė­ji­mo į rin­ką me­tais prie mais­te­lio pra­ti­no­me ma­mas, jos pir­mo­sios ra­ga­vo ir spren­dė, ar jų

vai­ku­čiams bus ska­nu. Da­bar iš ma­mų iš­girs­ta­me ne­tgi to­kių at­ si­lie­pi­mų, kad vie­ną ty­re­lę per­ka vai­kui, dar dvi sau“, – links­mai dės­tė „Mar­ma­lu­zi“ įkū­rė­ja.

Pa­sak R.Go­de­lai­tie­nės, no­rint iš­si­skir­ti iš ki­tų ga­min­to­jų, rei­ kė­jo pa­siū­ly­ti iš­skir­ti­nę ko­ky­bę. „Pa­vyz­džiui, daug kas iš ga­min­to­ jų dek­la­ruo­ja, kad į mais­te­lį de­da jau­tie­nos, bet po šiuo žo­džiu sle­ pia­si vi­sa jau­tie­na. O mes konk­re­ čiai įvar­di­ja­me, ko­kią mė­są de­da­ me, šiuo at­ve­ju – jau­tie­nos kum­pį. Ži­no­ma, tai kon­ku­ren­tams la­bai ne­pa­tin­ka“, – sa­kė ji. Šiuo me­tu par­duo­tu­vė­se ga­li­ma įsi­gy­ti 11 skir­tin­gų sko­nių kū­di­kių ir vai­kų mais­to „Mar­ma­lu­zi“, ta­ čiau jau šią sa­vai­tę ma­žie­ji val­gy­ to­jai ga­lės pa­ra­gau­ti dar pen­kių nau­jų sko­nių. Ku­riant re­cep­tus bend­ra­dar­biau­ja­ma su Kau­no kli­ ni­kų pro­fe­so­riu­mi Liu­tau­ru La­ba­ naus­ku ir gast­roen­te­ro­lo­ge gy­dy­ to­ja die­to­lo­ge Rū­ta Ro­kai­te.

Pra­de­da eks­por­tuoti

Jau gal­vo­jant pro­duk­to pa­va­di­ ni­mą bu­vo mąs­to­ma apie už­sie­ nio rin­kas. To­dėl esą pa­va­di­ni­mas „Mar­ma­lu­zi“ yra be­veik tai­syk­lin­ gai iš­ta­ria­mas įvai­rio­mis kal­bo­mis ir vi­so­se ša­ly­se skam­ba vai­kiš­kai. „Lie­tu­vos rin­ka – mū­sų na­mų dar­bai, kur vis­ką da­ry­ti leng­viau.

Da­bar vi­sos pa­jė­gos nu­kreip­tos į eks­por­tą. Jau šį ket­vir­ta­die­nį iš­ siun­čia­me pir­muo­sius pro­duk­tus į Lat­vi­ją ir Es­ti­ją, pla­nuo­ja­me, kad eks­por­tas į šias ša­lis su­da­rys 25 pro­c. Šią sa­vai­tę taip pat tu­rė­tu­me gau­ti lei­di­mą im­por­tuo­ti į Uk­rai­ ną. Ga­vo­me iš­va­das, kad to­kios iš­ skir­ti­nės ko­ky­bės pro­duk­tas į Uk­ rai­ną dar ne­bu­vo im­por­tuo­tas“, – džiau­gė­si R.Go­de­lai­tie­nė.

Nors šie­met eks­por­tuo­ti pla­ nuo­ja­ma tik į tris ša­lis, jau ru­de­ nį bus pra­de­da­mi min­ti ke­liai ir į Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės rin­ką. Vi­sai ne­se­niai bri­tai Lie­tu­vo­je do­mė­ jo­si vie­tos ga­min­to­jų pro­duk­ci­ja, at­si­rin­ko tris bend­ro­ves, tarp jų ir „Mar­ma­lu­zi“ ga­mi­nan­čią bend­ ro­vę „Ka­niu“. Lie­tu­vos ga­min­ to­jams už ES lė­šas bus pa­de­da­ma įei­ti į Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės rin­ką.

„Dar­bų daug, bet sten­gia­mės juos dirb­ti ne­sku­bė­da­mi ir su­si­ kon­cent­ruo­da­mi, ne­nuk­ryp­da­mi nuo pla­nų ir ne­vir­šy­da­mi jų. Šie­ met – eks­por­to plėt­ra ir vi­sų ga­ my­bi­nių pa­jė­gu­mų iš­nau­do­ji­mas, o ki­tą­met – gal­būt ir nau­jos ga­ myk­los sta­ty­bos“, – ne­slė­pė pa­ šne­ko­vė.

Komentaras

Ma­ri­ja Bart­ke­vi­čiū­tė

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

I

š pir­mo žvilgs­nio at­ro­dy­tų, kad įmo­nės stei­gi­mas rei­ka­lau­ja ne­ ma­žai pa­ruo­šia­mų­jų dar­bų, ta­ čiau iš tie­sų tai nė­ra taip su­dė­tin­ ga, juo la­biau kad tei­sin­gu­mo mi­nist­ras yra pa­tvir­ti­nęs ti­pi­nę įsta­tų for­mą, ku­ ri vie­šai skel­bia­ma in­ter­ne­te, o be to, vi­sai ne­se­niai bu­vo įtvir­tin­ta nau­ja elekt­ro­ni­nė prie­mo­nė, ge­ro­kai pa­leng­ vi­nan­ti įmo­nės stei­gi­mą. Bet ku­ris as­ muo, ati­tin­kan­tis tam tik­rus nu­sta­ty­ tus kri­te­ri­jus ir no­rin­tis įsteig­ti įmo­nę, ga­li tai pa­da­ry­ti in­ter­ne­tu. Ži­no­ma, tam rei­kia įsi­gy­ti Re­gist­rų cent­ro iš­duo­da­ mą elekt­ro­ni­nio pa­ra­šo ser­ti­fi­ka­tą, pri­ si­jung­ti prie sa­vi­tar­nos in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je ir už­pil­dy­ti jau pa­ruoš­tų ti­pi­nių do­ku­men­tų for­mas. Taip įmo­nė už­re­ gist­ruo­ja­ma per tris dar­bo die­nas, jei nė­ra ap­tik­ta jo­kių trū­ku­mų.

Be šios pa­leng­vi­nan­čios prie­mo­nės įmo­nėms steig­ti, šiuo me­tu svars­to­ mos ir ki­tos prie­mo­nės, ku­rios pa­dė­ tų ska­tin­ti vers­lu­mą Lie­tu­vo­je. Šiuo me­tu pa­teik­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas dėl ma­žų­jų bend­ri­jų stei­gi­mo ir jų tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo. Šios bend­ri­jos iš es­mės bū­tų skir­tos šei­mos vers­lui vyk­dy­ti. Šian­d ien pra­de­dan­t iems vers­l i­n in­ kams ga­li pa­dė­ti įmo­nės, ku­rios ne­ mo­ka­mai kon­sul­tuo­ja, pa­de­da su­tvar­ ky­ti įmo­nės stei­gi­mo do­ku­men­tus, ar ad­vo­ka­tai, ku­rie ne tik su­tvar­kys do­ ku­men­tus, bet ir pa­tars, ku­rią tei­si­nę for­mą pa­si­rink­ti, ko­kia ga­li kil­ti ri­zi­ka ir ko­kie – pa­da­ri­niai.

Kar­tu su kon­fe­ren­ci­ja vyks vers­ lo mu­gė, ku­rio­je bus pri­sta­to­mos at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių tech­no­lo­gi­jų nau­jo­vės ir šiuo­lai­kiš­ ki ener­gi­jos ga­my­bos spren­di­mai.

Kas­met dau­gė­ja vers­li­nin­kų ir gy­ ven­to­jų, ku­rie ak­ ty­viai do­mi­si at­si­ nau­ji­nan­čių šal­ti­nių sri­ti­mi ir jo­je dir­ba. „Lie­tu­va tu­ri ga­li­my­bių nuo im­ por­tuo­ja­mų pe­rei­ti prie vie­ti­nių at­si­nau­ji­nan­čių ener­gi­jos iš­tek­lių ir su­kur­ti nau­jas ener­ge­ti­kos tech­no­ lo­gi­jų ir pra­mo­nės ša­kas bei nau­ jas dar­bo vie­tas. Kas­met dau­gė­ja vers­li­nin­kų ir gy­ven­to­jų, ku­rie ak­ ty­viai do­mi­si at­si­nau­ji­nan­čių šal­ti­ nių sri­ti­mi ir jo­je dir­ba. Ta­čiau šiai sri­čiai vys­ty­tis vis dar trūks­ta ob­ jek­ty­vios in­for­ma­ci­jos ir po­li­ti­nio pa­lai­ky­mo“, – sa­kė vie­no iš kon­ fe­ren­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos fo­ru­mo di­rek­to­rė Ri­ man­tė Čer­niaus­kai­tė.

Kon­fe­ren­ci­jo­je eks­per­tai ana­ li­zuos at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos vys­ty­mo­si per­spek­ty­vas Lie­tu­vo­ je, dis­ku­tuos apie tei­si­nį re­gu­lia­vi­ mą Lie­tu­vo­je ir ES, in­ves­ti­ci­jų ga­li­ my­bes ir smul­kio­jo vers­lo vys­ty­mo per­spek­ty­vas šia­me sek­to­riu­je.

Ren­gi­ny­je bus pri­sta­ty­ti efek­ ty­viau­si sau­lės, vė­jo, geo­ter­mi­jos, bio­ma­sės ir bio­du­jų ener­ge­ti­kos pa­vyz­džiai iš Vo­kie­ti­jos ir Lie­tu­vos.

Taip pat nu­ma­to­mi vi­zi­tai į VGTU pa­sta­to ener­ge­ti­nių ir mik­rok­li­ma­ to sis­te­mų la­bo­ra­to­ri­ją, sau­lės ba­ te­ri­jų ga­myk­lą, pa­sy­vius na­mus.

Tre­čią kar­tą Vil­niu­je ren­gia­mą ža­lio­sios ener­ge­ti­kos kon­fe­ren­ci­ ją or­ga­ni­zuo­ja aso­cia­ci­ja Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­jos fo­ru­mas, tarp­tau­ti­nis Bi­ru­tės Gal­di­kas gam­to­sau­gos lab­ da­ros ir pa­ra­mos fon­das su Vo­kie­ ti­jos ne­vy­riau­sy­bi­ne or­ga­ni­za­ci­ja „Han­zos par­la­men­tas“.

VD inf.

10

Pirmadienis, gegužės 7, 2012

Sportas Pa­ki­lo ­ laip­te­liu

Šau­lei – var­di­nis kvie­ti­mas

„Žu­vėd­ra“ – ­ vėl pir­ma

Lie­tu­vos vy­rų te­ni­so rink­ti­ nė pa­te­ko į aukš­tes­nę Da­ vi­so tau­rės var­žy­bų gru­ pę. Per­ga­lės prieš San Ma­ ri­no (3:0), An­do­ros (2:0) ir Grai­ki­jos (2:1) at­sto­vus Lie­ tu­vos te­ni­si­nin­kams at­vė­ rė du­ris į ki­tų me­tų Da­vi­so tau­rės Eu­ro­pos-Af­ri­kos zo­ nos ant­rą­ją gru­pę.

Olim­pi­nė čem­pio­nė Dai­na Gu­ dzi­ne­vi­čiū­tė da­ly­vaus Lon­do­ no olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se, nes su­lau­kė var­di­nio kvie­ti­mo iš Tarp­tau­ti­nės šau­dy­mo spor­to fe­de­ra­ci­jos (ISSF). Šau­lė da­ ly­va­vo kva­li­fi­ka­ci­nė­se var­žy­ bo­se Ita­li­jo­je, ta­čiau užė­mė 9 vie­tą tarp 63 da­ly­vių ir li­ko už fi­na­lo ri­bos.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to spor­ti­ nių šo­kių an­samb­lis „Žu­vėd­ra“ Vie­no­je vy­ku­sia­me Eu­ro­pos Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių čem­ pio­na­te iš­ko­vo­jo auk­so me­da­ lius. Klai­pė­die­čiai Se­no­jo že­ my­no nu­ga­lė­to­jais ta­po aš­tun­ tą­jį kar­tą. Ant­rą­ją vie­tą užė­mė Tiu­me­nės „Ve­ra“, o tre­čią­ją – Brė­me­no „Gruen-Gold-Club“.

Try­li­ka­me­tis Ge­ di­mi­nas Mar­ke­ vi­čius už­tik­rin­tai žen­gia žings­nius sva­jo­nės iš­si­pil­ dy­mo link – tap­ti pro­fe­sio­na­liu gol­ fo žai­dė­ju.

Tro­fė­jai: tur­ny­ro pri­zi­nin­kai įsi­tai­sė ant pa­to­gių TCH kė­džių.

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Nu­ga­lė­to­jas tre­ni­ra­vo­si ir po var­žy­bų Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Ti­kė­jo­si ge­res­nio re­zul­ta­to

Šį­kart G.Mar­ke­vi­čius sa­vo pra­na­ šu­mą įro­dė Eu­ro­pos cent­ro gol­fo klu­be (ECGK) įvy­ku­sia­me „TCH gol­fo tau­rės“ tur­ny­re.

Ge­di­mi­nui pri­rei­kė 70 smū­gių, kad įveik­tų 18 duo­bu­čių ir su­rink­ tų 37 steibl­for­do taš­kus. „Ne­ma­nau, kad šį­kart pa­si­ro­ džiau la­bai ge­rai. Pras­tai ri­de­nau ka­muo­liu­ką. Pa­si­bai­gus tur­ny­rui ne­tgi dar šiek pa­ban­džiau pa­si­ tre­ni­ruo­ti, nes šį kar­tą tie­siog nie­ kaip ne­pa­vy­ko įri­den­ti kamuoliuko į duo­bu­tę iš ge­ro met­ro“, - pa­sa­

ko­jo jau­na­sis gol­fo žai­dė­jas. Ge­ di­mi­nas pa­pa­sa­ko­jo, kad gol­fas jo gy­ve­ni­me at­si­ra­do ga­nė­ti­nai ne­ti­ kė­tai, kai tė­tis prieš pen­ke­rius me­ tus jį at­si­ve­žė į gol­fo tur­ny­rą. „Ta­ da man pa­siū­lė pa­ban­dy­ti. Taip ir pa­da­riau. Pa­ti­ko, įsto­jau į gol­ fo mo­kyk­lė­lę, tre­ni­ra­vau­si ir pa­ts.

Anks­čiau ne­rei­kė­jo tre­ne­rio, ta­čiau jau da­bar jau­čiu, kad jo rei­kės, nes noriu siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­tų“, kal­bė­jo žai­dė­jas.

Jis nė kiek nea­be­jo­jo, kad Lie­ tu­vos gol­fo kon­teks­te jo ly­gis yra gana aukš­tas. „Ma­nau, vi­sai ne­ blo­gai at­ro­dau. Kol kas man sun­ kiau­sia - ri­den­ti ka­muo­liu­ką, nors taip lyg ir ne­tu­rė­tų bū­ti. Atei­ty­je

no­rė­čiau tap­ti pro­fe­sio­na­lu. Kad tai pa­siek­čiau, rei­kia kas­dien tre­ ni­ruo­tis“, - šyp­so­jo­si tur­ny­ro nu­ ga­lė­to­jas.

Žai­dė­jos tei­gi­mu, gol­fas yra pui­ kus bū­das su­si­kaup­ti ir tin­ka­mai su­dė­lio­ti sa­vo min­tis.

1-oji ka­te­go­ri­ja (HCP 0-18): 1. Ge­

di­mi­nas Mar­ke­vi­čius – 37, 2. Ro­ mual­das But­ri­mas – 37, 3. Min­dau­ gas Vai­čius – 37.

Sėk­mė ypa­tin­gą die­ną

Mo­te­rų gru­pė­je trium­fa­vu­si Zi­ ta Ja­ki­ma­vi­čie­nė pri­pa­ži­no, kad per­ga­lė bu­vo pa­siek­ta ypa­tin­gą die­ną. „Ti­kė­jau­si sėk­mės, ta­čiau ji ma­ ne ly­dė­jo ypa­tin­gą die­ną – per Ma­ my­tės mir­ties me­ti­nes... To­dėl vi­są die­ną žais­da­ma tik apie tai ir gal­vo­ jau. Ži­no­ma, toks su­ta­pi­mas – šiek tiek ne­ti­kė­tas, per­ga­lė pra­skaid­ri­ no nuo­tai­ką“, - kal­bė­jo Z.Ja­ki­ma­ vi­čie­nė.

Pri­zi­nin­kai

2-oji ka­te­go­ri­ja (HCP 18,1-30):

1. Si­mo­nas Gri­ga­liū­nas – 48, 2. Al­gi­ man­tas Balt­ra­mo­nai­tis – 42, 3. Žil­vi­ nas Vai­sė­ta – 42.

Mo­te­rys (HCP 0-35,9): 1. Zi­ta Ja­ki­ ma­vi­čie­nė – 44, 2. Sau­lė Ja­ra­šū­nai­tė – 39, 3. Vio­le­ta So­lo­vei­či­kė – 36.

Bend­ro­ji gru­pė (HCP 30,1-36):

Vy­gin­tas Ja­ra­šū­nas:

Vi­sa­da sten­gia­ mės pa­siū­ly­ti gol­fo mė­gė­jams so­li­džių pri­zų, su­kur­ti pui­kią at­ mos­fe­rą.

1. Na­ta­lija Reuc­ka­ja – 43, 2. Sand­ra Va­lan­čaus­kai­tė – 43, 3. Re­gi­man­tas Bar­vy­das – 42.

Spe­cia­lios no­mi­na­ci­jos To­li­miau­sias smū­gis – V.So­lo­

vei­či­kė ir Ri­das Žu­lys.

Ar­ti­miau­sias smū­gis (4-oji duo­

„Pag­r in­d i­n is prin­c i­pas žai­ džiant – ne­gal­vo­ti, kiek to­li nu­ mu­ši ka­muo­liu­ką. Rei­kia gal­vo­ti, kaip tai pa­da­ry­ti. Nuo to pri­klau­ so sėk­mė, - sa­kė Z.Ja­ki­ma­vi­čie­ nė. – Nie­ka­da ne­si­sten­giu dirb­ ti, kad lai­mė­čiau, žai­džiu, nes tai yra ma­lo­nu­mas. Gol­fą žai­džiu ke­ lis kar­tus per sa­vai­tę ir sten­giuo­si vi­sa­da bū­ti su­si­kau­pu­si iki pa­sku­ ti­nės duo­bu­tės.“ Be pre­ten­zi­jų

Iš­ban­dy­mai: per var­žy­bas gol­fo žai­dė­jams ten­ka ieš­ko­ti išei­čių iš su­dė­tin­giau­sių si­tua­ci­jų.

ECGK va­do­vas Vy­gin­tas Ja­ra­šū­ nas džiau­gė­si, kad šiame tur­ny­re vyravo tik ge­ra nuo­tai­ka. „Var­žy­bo­se star­ta­vo 65 da­ly­ viai – tai nė­ra ma­žai. Lai­mė­to­jai ir ne­lai­mė­to­jai pa­ten­kin­ti sa­vo re­ zul­ta­tais ir tur­ny­ro or­ga­ni­za­vi­mo

bu­tė) – Er­nes­tas But­ri­mas (2,17 m).

Ar­ti­miau­sias smū­gis (6-oji duo­

bu­tė) – Igo­ris Pan­ce­re­vas (0,63 m).

ly­giu“, - šyp­so­jo­si V.Ja­ra­šū­nas.

Pri­zus - ąžuo­lo ma­sy­vo, kla­ si­ki­nio bei Pro­van­so sti­liaus kė­ des – sėk­m in­g iau­s iai pa­s i­ro­ džiu­s iems žai­d ė­jams do­va­n o­jo tur­ny­ro rė­mė­ja bend­ro­vė TCH. „Or­ga­ni­zuo­ti to­kį tur­ny­rą – di­ de­lė at­sa­ko­my­bė. Jei­gu žai­dė­jai po var­žy­bų ne­reiš­kia pre­ten­zi­jų, mes jau­čia­mės la­bai ge­rai, - kal­ bė­jo V.Ja­ra­šū­nas. – Vi­sa­da sten­ gia­mės pa­siū­ly­ti gol­fo mė­gė­jams aukš­čiau­sios ko­ky­bės aikš­ty­ną, so­li­džių pri­zų, su­kur­ti pui­kią at­ mos­fe­rą.“

11

Pirmadienis, gegužės 7, 2012

Sportas Įvei­kė ­ kroa­tus

Pir­mas se­zo­no ti­tu­las

Lie­tu­viai ­ tarp ly­de­rių

Lie­tu­vos reg­bio rink­ti­nei ne­ pa­si­se­kė pra­si­brau­ti į Eu­ro­ pos čem­pio­na­to – FI­RA-AER Na­ci­jų tau­rės pir­mą­jį di­vi­zio­ ną. Eu­ro­pos 2A di­vi­zio­ne Vil­ niaus „Vin­gio“ reg­bio sta­dio­ne lie­tu­viai 28:26 (14:9) pa­lau­žė Kroa­ti­jos rink­ti­nės pa­si­prie­ši­ ni­mą ir ga­lu­ti­nė­je tur­ny­ro len­ te­lėje liko už švedų nugarų.

Lon­do­no „Wemb­ley“ sta­dio­ne su­žais­tas Ang­li­jos FA tau­rės tur­ny­ro fi­na­lo ma­čas, ku­ria­ me ko­vo­jo tro­fė­jų iš­troš­ku­sios „Li­ver­pool“ ir Lon­do­no „Chel­ sea“ fut­bo­lo eki­pos. Per­ga­lę re­zul­ta­tu 2:1 (1:0) ir tau­rę iš­ ko­vo­jo ru­sų mi­li­jo­nie­riaus Ro­ ma­no Ab­ra­mo­vi­čiaus val­do­ mas „Chel­sea“ klu­bas.

Da­ni­jo­je star­ta­vu­sias pres­ti­ži­ nės „Gi­ro d’Ita­lia“ dvi­ra­ti­nin­kų lenk­ty­nes pui­kiai pra­dė­jo Lie­ tu­vos at­sto­vai. Šeš­tą­ją vie­tą pir­ma­ja­me eta­pe užė­mė „Gar­ min-Bar­ra­cu­da“ eki­pos na­rys Ra­mū­nas Na­var­daus­kas, o To­ mas Vait­kus (nuotr.) („Ori­ca Gree­nEd­ge Cyc­ling Team“) fi­ ni­ša­vo vie­nuo­lik­tas.

VDU mer­gi­nos pa­se­kė vy­rų pa­vyz­džiu Lie­tu­vos stu­den­tų krep­ši­nio ly­gos (LSKL) dai­lio­sios ly­ties at­ sto­vių 2011–2012 m. se­zo­no auk­so me­da­lius iš­ko­vo­jo Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to (VDU) stu­den­tės.

Kau­ne vy­ku­sia­me fi­na­le jos re­zul­ ta­tu 87:80 nu­ka­rū­na­vo per­nykš­tes čem­pio­nes – Lie­tu­vos kū­no kul­tū­ ros aka­de­mi­jos (LKKA) at­sto­ves.

VDU mer­gi­nos LKKA eki­pai at­ si­re­van­ša­vo už per­nyk­šę ne­sėk­ mę fi­na­le (per­nai ko­vo­damos dėl auk­so me­da­lių 10 taš­kų skir­tu­ mu – 74:64 – pa­jė­ges­nės bu­vo LK­ KA stu­den­tės, – red. pa­st.). Tie­sa, tuo­met LKKA ati­trū­ko tik ket­vir­ta­ ja­me kė­li­ny­je, ku­rį lai­mė­jo 24:11.

Ne ką ma­žes­nė int­ri­ga fi­na­le vi­ rė ir šį­kart – nors VDU pir­ma­ja­me kė­li­ny­je su­si­kro­vė dvi­ženk­lę taš­ kų per­sva­rą – 24:12, ta­čiau vė­liau LKKA eki­pa at­kū­rė pu­siaus­vy­rą ir net pir­ma­vo 47:44, 63:55. Vis dėl­ to VDU krep­ši­nin­kės ra­do jė­gų pa­ keis­ti rung­ty­nių baig­tį – ket­vir­ta­ja­ me kė­li­ny­je ki­lo į le­mia­mą štur­mą, sėk­min­giau su­žai­dė rung­ty­nių pa­ bai­gą ir iš­plė­šė per­ga­lę bei di­džią­ją LSKL nu­ga­lė­to­jų tau­rę. Nu­ga­lė­to­ jas į prie­kį ve­dė Kau­no „VI­ČI-Ais­ čių“ eki­pai at­sto­vau­jan­ti Man­ tė Kved­ara­vi­čiū­tė. Ji pel­nė net 31 taš­ką, at­ko­vo­jo 8 ka­muo­lius ir bu­vo

pri­pa­žin­ta nau­din­giau­sia sa­vo ko­ man­dos žai­dė­ja. LKKA gre­to­se ryš­ kiai iš­si­sky­rė San­ta Okoc­ky­tė, ku­ ri su­rin­ko net 41 taš­ką, ta­čiau to­kio mil­ži­niš­ko gy­nė­jos in­dė­lio per­ga­lei pa­siek­ti neuž­te­ko.

Al­gir­das Bu­dė­nas:

Ti­kė­jau sa­vo ko­ man­da net ir tuo­met, kai at­si­li­ko­me 15 taš­ kų skir­tu­mu.

„Sma­gu, kad pa­ga­liau pa­se­kė­me VDU eki­pos vy­rų pė­do­mis ir pir­ mą kar­tą is­to­ri­jo­je ta­po­me LSKL čem­pio­nė­mis. Tai itin džiu­gi die­na.

Krep­ši­nin­kių VDU ko­man­dą su­ bū­riau prieš de­šimt­me­tį – tuo­met mer­gai­tes su­rin­kau be di­de­lių tiks­ lų. O štai vie­ną die­ną VDU mer­gi­ nų ko­man­da ta­po ir čem­pio­ne. Tai kaž­kas neį­ti­ki­mo. Ma­ny­čiau, kad

Prie­ky­je – klai­pė­die­čiai Lie­tu­vos ran­ki­nio ly­gos čem­pion­ to pir­mo­se su­per­fi­na­lo rung­ty­nė­ se Klai­pė­dos „Že­mai­ti­jos dra­gū­ nas“ 26:24 (14:10) nu­ga­lė­jo Kau­no „Gra­ni­tą-Ga­ją-Ka­rį“ ir se­ri­jo­je iki dvie­jų per­ga­lių iš­si­ver­žė į prie­kį 1:0. Ant­ra­sis ma­čas vyks ge­gu­žės 12 d. Kau­ne.

Čem­pio­nų ti­tu­lą gi­nan­tys klai­pė­ die­čiai pir­ma­vo vi­sas rung­ty­nes.

Pir­m a­ja­m e kė­l i­ny­je jų per­sva­ ra daž­niau­siai sie­kė 1–3 įvar­čius.

Po per­trau­kos „Že­mai­ti­jos dra­gū­ nas“ ak­ty­viais veiks­mais su­ge­bė­ jo pa­di­din­ti ato­trū­kį iki 7 įvar­čių, ta­čiau kau­nie­čiams pa­vy­ko at­ si­ties­ti ir int­ri­gą su­grą­žin­ti. Vis dėl­to per­lauž­ti rung­ty­nių ei­gos sau nau­din­ga link­me sve­čiams ne­pa­vy­ko. „Pa­tys kal­ti, kad iš­švais­tė­me so­ li­džią per­sva­rą, ta­čiau tuo ir gra­ žūs fi­na­lai, kad nie­ka­da ne­ži­nai, kuo jie baig­sis, – sa­kė „Že­mai­ti­ jos Dra­gū­no“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ar­tū­ras Juš­kė­nas. – Ant­ro­jo kė­li­ nio vi­du­ry­je su­kaup­ta per­sva­ra pa­ da­rė meš­kos pa­slau­gą, nes žai­dė­jai per anks­ti pa­ti­kė­jo per­ga­le. Už­te­ ko trum­pam at­si­pa­lai­duo­ti, var­ žo­vai tuo pa­si­nau­do­jo ir su­grą­ži­no int­ri­gą. Pa­gar­ba Kau­no ko­man­dai, ko­vo­ju­siai iki pa­bai­gos.“

Tre­ne­rio tei­gi­mu, jo auk­lė­ti­niai neuž­den­gė V.Dre­vins­ko, ta­čiau vie­nas žai­dė­jas lai­mė­ti rung­ty­nių ne­ga­li. Vie­na svar­biau­sių prie­ žas­čių, lė­mu­sių jo eki­pos per­ga­ lę, pa­sak A.Juš­kė­no, bu­vo ta, kad jo auk­lė­ti­niai iš­sau­go­jo dau­giau jė­gų. „Gra­ni­to-Ga­jos-Ka­rio“ stra­te­gas Val­de­ma­ras No­vic­kis ma­no, kad jo auk­lė­ti­niams trū­ko už­si­de­gi­mo ir ko­vin­gu­mo pir­ma­ja­me kė­li­ny­ je, o tai lei­do var­žo­vams įgy­ti per­ sva­rą ir pa­jus­ti žai­di­mo sko­nį. „Be to, neap­si­gy­nė­me, žai­dė­jai ne­vyk­ dė tak­ti­nių nu­ro­dy­mų puo­lant, to­ dėl pel­nė­me ma­žai įvar­čių, dar ir dvie­jų bau­di­nių ne­rea­li­za­vo­me. To ir pri­trū­ko, juk to­kio­se rung­ty­nė­se ir smulk­me­nos daug le­mia, – ko­ men­ta­vo ma­čą V.No­vic­kis. – Tik ant­ro­jo kė­li­nio ant­ro­je pu­sė­je mū­ sų ko­man­da pra­dė­jo žais­ti taip, kaip su­tar­ta, bet pa­vy­ti var­žo­vus ne­beuž­te­ko lai­ko.“ Jis gy­rė klai­pė­die­čius už in­di­ vi­dua­lų meist­riš­ku­mą, nes jų ne­ sus­tab­dė jo­kia gra­ni­tie­čių gy­ny­ bos sis­te­ma. V.No­vic­kio ma­ny­mu, ke­lios poil­sio die­nos dėl li­gos išė­ jo į nau­dą V.Dre­vins­kui, ta­čiau sa­vo ga­li­my­bių neiš­nau­do­jo Ed­ vi­nas Bal­čiū­nas, Pau­lius Zė­rin­ gis, Ro­ber­tas Šve­das. Tad re­zer­

mū­sų per­ga­lę lė­mė bū­tent pa­siau­ ko­ja­mas žai­di­mas ir be­ga­li­nis no­ras nu­ga­lė­ti. Mer­gi­nos – tik­ros šau­ nuo­lės“, – džiau­gė­si čem­pio­nių tre­ne­rė Liu­ci­ja Kal­vai­tie­nė.

Ma­ža­ja­me fi­na­le ant­rus me­tus iš ei­lės trium­fa­vo Vil­niaus My­ko­lo Ro­me­rio (MRU) uni­ver­si­te­to krep­ši­ nin­kės. Jos Kau­ne vy­ku­sio­se rung­ ty­nė­se su­ge­bė­jo pa­nai­kin­ti 15 taš­kų at­si­li­ki­mą ir 71:67 nu­ga­lė­jo Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to (KU) stu­den­tes. „Ti­kė­jau sa­vo ko­man­da net ir tuo­ met, kai at­si­li­ko­me 15 taš­kų skir­tu­ mu. Sa­vo žai­dė­joms sa­kiau, kad ne­ ga­li­ma nu­leis­ti ran­kų ir rei­kia ko­vo­ti iki pa­bai­gos. Ži­no­jau, kad klai­pė­die­ tės anks­čiau ar vė­liau pa­vargs, ka­ dan­gi jos ne­tu­ri daug žai­dė­jų. Mū­sų tiks­las bu­vo iš­ko­vo­ti LSKL čem­pio­ nų lau­rus, bet, de­ja, mū­sų ko­man­dai dėl trau­mų ir ki­tų prie­žas­čių ne­ga­ lė­jo pa­dė­ti ke­tu­rios svar­bios žai­dė­ jos, ly­de­rės: Eg­lė Šnio­kai­tė, Ind­ rė Dū­dė­nai­tė, Si­gi­ta Gal­di­kai­tė ir Gin­ta­rė Pet­ro­ny­tė“, – ap­gai­les­ta­vo MRU stra­te­gas Al­gir­das Bu­dė­nas.

Auk­sas: VDU krep­ši­nin­kės LSKL čem­pio­nė­mis ta­po pir­mą kar­tą.

LSKL nuo­tr.

Re­zul­ta­tai Fi­na­las

Dėl 3-io­sios vie­tos

LKKA–VDU – 80:87 (16:24, 31:20, 16:16, 17:27). S.Okoc­k y­tė 41 taš­kas, N.Ska­dai­tė ir L.Sva­ry­tė po 15/ M.Kve­ da­ra­v i­č iū­tė 31, I.Stan­ke­v i­č iū­tė 22, K.Al­mi­nai­tė 17.

KU–MRU – 67:71 (20:8, 18:15, 15:24, 14:24). I.Vis­gau­dai­tė 24, K.Drus­k y­ tė ir G.Gut­kaus­kai­tė po 15/ B.Lin­ke­ vi­čiū­tė 22, I.Prės­k ie­ny­tė ir Š.Po­vi­lio­ ny­tė po 15.

VD, lskl.lt inf.

Re­zul­ta­tai „Že­mai­ti­jos Dra­gū­nas“–„Gra­ni­

tas-Ga­ja-Ka­rys“ 26:24 (14:10). B.Pet­ rei­kis 7 įvar­čiai, A.Šre­de­ris 5, T.Stan­ ke­vi­čius 4/V.Dre­vins­kas 11, M.Ur­bo­ nas ir R.Šve­das po 4. „AC­M E-Žal­g i­r is“–„HC Gar­l ia­

va-SM“ 31:29 (15:13). D.Il­čiu­kai­tė 9, L.Ab­ra­maus­kai­tė 7, G.Vi­dū­nai­tė 6/D.Bū­tė­nai­tė 9, I.Moc­ke­vi­čiū­tė 7, D.Šat­kaus­kai­tė 5.

vų ko­man­da tu­ri. „Ana­li­zuo­si­me rung­ty­nes, aiš­kin­si­mės klai­das ir na­mie siek­si­me re­van­šo. Svar­ biau­sia, kad vy­rai ko­vo­tų ir žais­ tų vi­sa jė­ga nuo pir­mų­jų se­kun­ džių.“ A.Juš­k ė­n as ma­n o, kad Kau­ ne lau­kia la­bai sun­kios ko­vos, ir neat­me­ta ga­li­my­bės, kad ko­ man­doms dar kar­tą teks su­grįž­ti į Klai­pė­dą.

Tuo tar­pu mo­te­rų ran­ki­nio ly­gos su­per­fi­na­le pir­mą­ją per­ga­lę iš­ko­ vo­jo Kau­no „AC­ME-Žal­gi­ris“, po la­bai at­kak­lios ko­vos 31:29 na­muo­ se įvei­kęs Kau­no ra­jo­no „HC Gar­ lia­va-SM“ eki­pą.

Mo­te­rų ly­go­je ko­vo­ja­ma iki tri­ jų per­ga­lių. Fi­na­lo da­ly­vės ant­rą­jį ma­čą žais ge­gu­žės 9-ąją Gar­lia­vos spor­to cent­ro sa­lė­je.

VD, LRL inf.

Lon­do­ne – dar vie­nas im­ty­ni­nin­kas Im­ty­ni­nin­kas Alek­sand­ras Ka­za­ ke­vi­čius ta­po at­ran­kos į olim­pi­ nes žai­dy­nes tur­ny­ro nu­ga­lė­to­ju ir iš­ko­vo­jo ke­lia­la­pį į Lon­do­ną.

Suo­mi­jo­je vyks­tan­čia­me pa­ sku­ti­nia­me at­ran­kos į Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes tur­ny­re lie­ tu­vis pa­de­monst­ra­vo sa­vo jė­gą.

Vil­nie­tis svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 74 kg įvei­kė slo­vė­ną Ju­rę Ku­ha­ rą, turk­mė­ną Dai­ra­ną Jai­ly­mo­ vą, nu­stū­mė nuo ke­lio pa­grin­di­ nį kon­ku­ren­tą Dmit­ri­jų Pyš­ko­vą iš Uk­rai­nos ir le­mia­ma­me mū­šy­ je par­klup­dė Len­ki­jos at­sto­vą Ed­ ga­rą Ba­ba­ja­ną.

Da­rius Če­paus­kas:

Paė­mė­me tai, kas mums pri­klau­sė.

Pa­te­kęs į fi­na­lą tre­ne­rių Rus­ la­no Var­ta­no­vo, Gri­go­ri­jaus Ka­ zovs­k io ir Re­m i­g i­jaus Gus­ to auk­lė­ti­nis pa­pil­dė Lie­tu­vos olim­pie­čių gre­tas. Tur­ny­ro fi­ na­le Alek­sand­ras, įkvėp­tas sėk­

mės, dvie­jų kė­li­nu­kų ko­vo­je pa­ tie­sė Pe­ki­no olim­pi­nių žai­dy­nių pri­zi­nin­ką pran­cū­zą Chris­top­he Gue­not. „Paė­mė­me tai, kas mums pri­ klau­sė. Alek­sand­ras šiuo me­ tu de­monst­ruo­ja pui­kią spor­ ti­nę for­mą ir yra pa­jė­gus ko­vo­ti dėl olim­pi­nio me­da­lio“, – tur­ny­ ro re­zul­ta­tus trum­pai ko­men­ta­vo Lie­tu­vos im­ty­nių fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­tas Da­rius Če­paus­kas.

De­ja, ne­sek­mė ly­dė­jo ki­tą mū­sų ša­lies at­le­tą Val­de­ma­rą Venc­kai­ tį. Prieš sa­vai­tę Ki­ni­jo­je pa­ty­rus trau­mą Lai­mu­čiui Ado­mai­čiui, vie­ta svo­rio kategorijoje iki 84 kg bu­vo pa­ti­kė­ta tre­ni­ruo­čių drau­ gui V.Venc­kai­čiui. Pir­mo­je im­ty­ je bu­vęs tau­ra­giš­kis po įnir­tin­gos dvi­ko­vos nu­si­lei­do vo­kie­čiui Ja­ nui Fis­che­riui ir pra­ra­do ga­li­my­ bę pa­tek­ti į Lon­do­ną.

Suo­mi­jo­je dėl ke­lia­la­pių į olim­ pia­dą dar taip pat ko­vo­ja Min­ dau­gas Ežers­kis ir Min­dau­gas Miz­gai­tis.

Be A.Ka­za­ke­vi­čiaus, ke­lia­la­ pį į olim­pi­nes žai­dy­nes jau yra iš­ko­vo­jęs ir Ed­ga­ras Venc­kai­tis (66 kg).

VD, im­ty­nes.lt inf.

12

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

pasaulis Is­to­ri­niai ­ rin­ki­mai

Gvar­die­čių inau­gu­ra­ci­ja

Liks be ­ ato­mo

Grai­ki­jo­je va­kar vy­ko il­gai lauk­ti par­la­men­to rin­ki­mai. Nau­jo­sios vy­riau­sy­bės lau­kia sun­kus dar­ bas, tę­siant griež­tą tau­py­mo pro­gra­mą. Rin­ki­mų die­ną Grai­ ki­jo­je ne­trū­ko pro­tes­tų. Pag­rin­ di­nės par­ti­jos „Pa­sok“ ly­de­ris, bu­vęs fi­nan­sų mi­nist­ras Evan­ ge­las Ve­ni­ze­las atė­jęs bal­suo­ti bu­vo nu­švilp­tas.

Va­ti­ka­nas į se­niau­sią pa­sau­ lio ar­mi­ją priė­mė 26 nau­ jus švei­ca­rų gvar­die­čius. Ka­ riai pri­sie­kė sau­go­da­mi po­ pie­žių ne­gai­lė­ti sa­vo gy­vy­ bės. Gvar­die­čiai, ku­rie už­si­ra­ šo ma­žiau­siai dve­jiems me­ tams, tu­ri bū­ti tvir­ti, ne­ve­dę, jau­nes­ni nei 30 me­tų švei­ca­ rų ka­ta­li­kai.

Ja­po­ni­jos elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bos bend­ro­vė pra­dė­jo pa­sku­ti­nio ša­ly­je vei­kian­čio bran­duo­li­nio reak­to­riaus iš­ jun­gi­mo pro­ce­są. Pir­mą kar­ tą nuo 1970 m. ša­lis lie­ka be bran­duo­li­nės ener­gi­jos, praė­ jus kiek dau­giau kaip me­ tams nuo ava­ri­jos Fu­ku­ši­mos ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­je.

V.Pu­ti­nas grįž­ta į dar­bą „Kas dau­giau, jei ne Pu­ti­nas?“ Re­gis, nie­kas. Ne­pa­kei­čia­ma­ sis V.Pu­ti­nas grįž­ta ten, kur vos prieš ket­ve­rius me­tus ka­ra­lia­ vo, – į Krem­lių.

Bu­vęs KGB ka­ri­nin­kas ta­po Ru­si­ jos sim­bo­liu. Tik­ru „ma­čo“ tvir­ tos ran­kos iš­siil­gu­sio­je ša­ly­je.

Ko jis tik nė­ra nu­vei­kęs. V.Pu­ ti­nas po­za­vo su vi­sais lau­ki­niais Ru­si­jos plėš­rū­nais, tarp jų – tig­ ru, snie­gi­niu leo­par­du ir bal­tuo­ ju lo­kiu. Mi­nia­tiū­ri­niu po­van­de­ ni­niu lai­vu jis pa­sie­kė gi­liau­sio pla­n e­to­je Bai­ka­l o eže­ro dug­ ną, vai­ra­vo „For­mu­lės-1“ bo­li­ dą, ge­si­no gais­rus pi­lo­tuo­da­mas lėk­tu­vą. Tik kos­mo­se V.Pu­ti­nas ne­bu­vo.

Per dvy­li­ka me­tų V.Pu­ti­nui nie­ kas ne­me­tė rim­to iš­šū­kio, gal­būt tik spon­ta­niš­kos de­monst­ra­ci­jos po Dū­mos rin­ki­mų.

Ta­čiau eks­per­tai sa­ko, kad tik­ rie­ji iš­šū­kiai V.Pu­ti­no dar lau­kia.

Kol kas jis di­džiuo­ja­si, kad Ru­si­ jos eko­no­mi­ka iš­lie­ka sta­bi­li. Ta­ čiau bręs­ta so­cia­li­nės pro­ble­mos.

Jau da­bar stip­rė­jan­ti vi­du­ri­nė kla­ sė vis ma­žiau bai­mi­na­si kri­ti­kuo­ ti val­džią in­ter­ne­te.

V.Pu­ti­nas nuo­sek­liai stip­ri­ no pre­zi­den­to ga­lias. Dar bū­da­ mas ša­lies va­do­vu jis pa­nai­ki­no re­gio­nų gu­ber­na­to­rių rin­ki­mus, su­si­lpni­no vals­ty­bi­nę ži­niask­lai­ dą, pa­jun­gė iš­tek­lių sek­to­rių eli­ to po­zi­ci­joms stip­rin­ti.

Kar­je­rą jis pra­dė­jo kaip že­mo ran­go KGB agen­tas, dir­bo bu­vu­ sio­je Ry­tų Vo­kie­ti­jo­je. Vė­liau jis užė­mė įvai­rius po­stus sa­vo gim­ to­jo Sankt Pe­ter­bur­go mies­to ta­ ry­bo­je.

Bu­vęs KGB ka­ri­ nin­kas ta­po Ru­si­ jos sim­bo­liu. Tik­ru „ma­čo“ tvir­tos ran­ kos iš­siil­gu­sio­je ša­ ly­je.

Kar­je­ros laip­tais spar­čiai ki­ lo 1996 m., kai V.Pu­ti­nas pra­dė­ jo dirb­ti pre­zi­den­to Bo­ri­so Jel­ci­ no ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Iki 1998 m. jis va­do­va­vo Ru­si­jos fe­de­ra­li­nei sau­gu­mo tar­ny­bai (FSB). B.Jel­ ci­nas 1999 m. rugp­jū­tį pa­sky­ rė V.Pu­ti­ną prem­je­ru. B.Jel­ci­nui pa­si­trau­kus iš pa­rei­gų gruo­džio 31-ąją V.Pu­ti­nas ta­po ša­lies pre­ zi­den­tu.

V.Pu­ti­nas ap­si­siau­tė iš­ti­ki­mų są­jun­gi­nin­kų svi­ta, ku­rių dau­ge­ lis bu­vo pa­skir­ti di­džių­jų ša­lies ener­ge­ti­kos bend­ro­vių va­do­vais.

Kai ku­rie jų bu­vo va­di­na­mie­ji si­ lo­vi­kai – iš KGB atė­ję jė­gos ži­ny­bų pa­rei­gū­nai, taip pat bu­vę V.Pu­ti­ no bend­ra­dar­biai iš Sankt Pe­ter­ bur­go.

BNS inf.

Pa­si­rin­ki­mas: nuo­sai­ku­sis F.Hol­lan­de’as ar hi­pe­rak­ty­vu­sis N.Sar­ko­zy – va­kar pran­cū­zai rin­ko­si, kas jiems

la­biau prie šir­dies.

Kal­bos baig­tos, lau­kia dar­bai Įdo­mu, ką prie bal­sa­dė­žių va­kar svars­tė neap­sisp­ren­dę pran­cū­ zai? Ma­tyt, ne vie­nam ki­lo klau­si­mas, kas ge­riau at­sto­vaus jų in­te­re­sams? Ta­čiau tik­rai bū­ta ir to­kių, ku­rie sau pa­sa­kė: „Kas jau kas, tik ne Ni­co­las Sar­ko­zy.“ Ką rink­tis?

Re­gis, taip tu­rė­jo ma­ny­ti tie pran­ cū­zai, ku­rie ti­kė­jo­si iš N.Sar­ko­zy dau­giau, nei šis pa­da­rė.

Ar­ba tie, ku­rie bai­mi­na­si, kad ak­ty­vu­mu, o ne pra­gma­tiš­ku­mu gar­sė­jan­tis pre­zi­den­tas vėl im­sis ko­kių nors avan­tiū­rų.

Ga­liau­siai N.Sar­ko­zy var­gu ar su­lauks pra­sčiau gy­ve­nan­čių pran­ cū­zų pa­ra­mos. „Tur­tuo­lis, ku­riam rū­pi tik jo tur­čiai drau­gai“, – taip ne sy­kį va­din­tas N.Sar­ko­zy, ku­ris pre­zi­ den­ta­vi­mą pra­dė­jo va­ka­rie­nė­mis pra­ban­giuo­se res­to­ra­nuo­se, ato­sto­go­mis jach­to­se ir ve­dy­bo­mis su su­per­ma­ne­ke­ne Car­la Bru­ni.

Fran­çois Hol­lan­de’as? Ko­dėl gi ne. Aki­niuo­tas, švel­naus bū­do, nuo­sai­kus. Už tai jam net kli­juo­ta blan­kaus ly­de­rio eti­ke­tė.

Ta­čiau F.Hol­lan­de’as lei­do su­ pras­ti, kad jis ne­bus ma­rio­ne­tė, su ku­riuo bus ga­li­ma žais­ti.

Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją po­li­ti­kas net pa­reiš­kė, kad „fi­nan­sų pa­sau­ lis“ yra jo „prie­šas“, o ES fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo pa­ktas jo ne­ten­ki­na.

Ak­ty­vus prieš nuo­sai­ku­mą

Šei­mi­nin­kas: nuo šian­dien V.Pu­ti­nas vėl dirbs Krem­liu­je.

AFP nuo­tr.

AFP nuo­tr.

Apk­lau­sos prieš ant­rą­jį rin­ki­mų tu­ rą gan il­gai bu­vo pa­lan­kios bū­tent F.Hol­lan­de’ui, o ne N.Sar­ko­zy.

O ir pir­ma­sis pre­zi­den­to rin­ki­mų tu­ras pa­ro­dė, kad so­cia­lis­tas – bent jau vie­na ko­ja Eli­zie­jaus rū­muo­se.

F.Hol­lan­de’o kar­je­ra ne­bu­vo kuo nors įspū­din­ga. Kop­ti kar­je­ros laip­tais par­ti­jo­je po­li­ti­kas ėmė val­ dant vie­nin­te­liam Pran­cū­zi­jos pre­ zi­den­tui so­cia­lis­tui Fran­çois Mit­ ter­rand’ui.

Vė­liau F.Hol­lan­de’as dir­bo par­ la­men­te, bu­vo So­cia­lis­tų par­ti­jos

ak­ty­vis­tas ir 11 me­tų jai va­do­va­vo.

Ta­čiau jis nie­kuo­met ne­bu­vo užė­ męs jo­kio aukš­to po­sto vy­riau­sy­ bė­je.

Ne­nuos­ta­bu, kad F.Hol­lan­de’o šuo­lis į pre­zi­den­to rin­ki­mų trau­ ki­nį ste­bi­no dau­ge­lį.

Praė­ju­sių me­tų spa­lį jis bu­vo iš­ rink­tas par­ti­jos kan­di­da­tu. Par­ti­ jos kan­di­da­to rin­ki­mai net pri­mi­nė JAV tra­di­ci­ją. Čia ke­li par­ti­jos kan­ di­da­tai var­žo­si, ku­ris iš jų – priim­ ti­niau­sias.

F.Hol­lan­de’as pa­si­ro­dė kaip nuo­ sai­ki ir vie­ni­jan­ti fi­gū­ra.

As­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me tiek N.Sar­ko­zy, tiek F.Hol­lan­de’as tu­ ri bend­rų bruo­žų. Abu iš­si­sky­rė su sa­vo žmo­no­mis ir da­bar gy­ve­na su nau­jo­mis par­tne­rė­mis.

N.Sar­ko­zy po rin­ki­mų iš­si­sky­ rė su žmo­na Céci­lia, o F.Hol­lan­ de’as po tų pa­čių rin­ki­mų iš­si­sky­rė su Ségolè­ne Royal, ku­ri me­tė iš­šū­ kį N.Sar­ko­zy. Abu del­sė skir­tis, kol ne­si­baigs rin­ki­mai.

Da­bar­ti­nė F.Hol­lan­de’o žmo­na – žur­na­lis­tė Valé­rie Trier­wei­ler.

Ne sy­kį bul­va­ri­nė­je ži­niask­lai­ do­je ra­šy­ta, kad bū­tent ji su­ge­bė­ jo F.Hol­lan­de’ą iš pil­ko po­li­ti­ko pa­ vers­ti pa­trauk­liu kan­di­da­tu.

Mo­te­ris pa­ska­ti­no jį ne tik nu­ mes­ti 10 kg svo­rio, įsi­gy­ti aki­nius plo­nes­niais rė­me­liais, bet ir ne­šio­ ti sti­lin­gą kos­tiu­mą.

Pa­sie­ki­mai ir nuo­puo­liai

Nors N.Sar­ko­zy po rin­ki­mų bu­vo vie­nas po­pu­lia­riau­sių Pran­cū­zi­ jos ly­de­rių po ge­ne­ro­lo Char­les’io de Gaul­le’io, jo po­pu­lia­ru­mas iš­ blė­so.

N.Sar­ko­zy rei­tin­gams smo­gė neiš­te­sė­ti pa­ža­dai. Be to, dau­ge­liui

pran­cū­zų įgri­so per­ne­lyg ak­ty­vus ir net ag­re­sy­vus N.Sar­ko­zy va­do­va­vi­ mo sti­lius. Tie­sa, N.Sar­ko­zy rė­mė­jai sa­ko, kad daž­nai neį­ver­ti­na­ma tai, ką pre­zi­den­tas vis dėl­to nu­vei­kė.

Pa­sak jų, bū­tent N.Sar­ko­zy su­ ge­bė­jo pra­stum­ti ne­po­pu­lia­rų pen­ si­nio am­žiaus pa­di­di­ni­mo nuo 60 iki 62 me­tų klau­si­mą ir prie­mo­nę uni­ver­si­te­tų ne­prik­lau­so­my­bei už­ tik­rin­ti.

Skau­džiau­siai N.Sar­ ko­zy rei­tin­gams smo­gė vis strin­gan­ čios re­for­mos.

N.Sar­ko­zy taip pat su­vai­di­no reikš­min­gą vaid­me­nį tarp­tau­ti­nė­ je are­no­je. Jis pa­dė­jo su­re­gu­liuo­ ti Gru­zi­jos kri­zę, va­do­va­vo NA­TO in­ter­ven­ci­jai, ku­ri pa­dė­jo Li­bi­jos su­ki­lė­liams nu­vers­ti Muam­ma­rą al Gad­da­fi.

Tie­sa, svar­biau­sias N.Sar­ko­zy dar­bas – eu­ro zo­nos kri­zė. Jis su­ ge­bė­jo iš­veng­ti Pran­cū­zi­jos ban­kų žlu­gi­mo, be to, dau­ge­lis eks­per­tų su­tin­ka, kad Pran­cū­zi­jos eko­no­mi­ kos ro­dik­liai – kur kas ge­res­ni nei kai­my­nių Is­pa­ni­jos ar Ita­li­jos.

N.Sar­ko­zy į Pran­cū­zi­jos is­to­ri­ją jau įra­šy­tas kaip pir­mą­syk pir­mo­ jo tu­ro ne­lai­mė­jęs kan­di­da­tas, ei­ nan­tis pa­rei­gas.

Jei ne­pa­si­seks rin­ki­muo­se, N.Sar­ko­zy bus ant­ras ne­per­rink­tas ša­ lies va­do­vas po to, kai Valé­ry Gis­ card’o d’Es­taing’o ne­bu­vo per­rink­ tas 1981 m.

AP, AFP, BNS inf.

13

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

menas ir pramogos

Kon­kur­so au­ra jau­čia­ma šir­di­mi Praė­ju­sį sa­vait­ga­ lį bai­gė­si IX tarp­tau­ ti­nis Ba­lio Dva­rio­ no jau­nų­jų pia­nis­tų ir smui­ki­nin­kų kon­ kur­sas. Ko­kį įspū­dį pa­da­rė lie­tu­viš­kas ren­gi­nys? Ar iš­lai­ ky­tas aukš­tas pro­ fe­si­nis ly­gis? Gal­būt kas nors ypač įsi­mi­ nė?

Ta­len­tas: jau­na­sis smui­ki­nin­kas iš Lat­vi­jos D.Bu­la­je­vas su­lau­kė ko­mi­si­jos liaup­sių.

Nuo­mo­nė­mis apie vi­sa tai ma­lo­niai su­ti­ko pa­si­da­ly­ti tarp­tau­ti­nio žiu­ ri at­sto­vai.

Vi­sas pluoš­tas gar­bin­gų pa­rei­ gų api­bū­di­na vieš­nią iš Ja­po­ni­jos, pia­nis­tų ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kę Fu­mi­ko Egu­chi. Ji yra Šio­ vos mu­zi­kos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ rė (For­te­pi­jo­no ka­ted­ros ve­dė­ja), Šio­vos mu­zi­kos ir ba­le­to stu­di­jos di­rek­to­rė, Mu­zi­kos ty­ri­mų cent­ro di­rek­to­rė, For­te­pi­jo­no me­no aka­ de­mi­jos ka­ted­ros pro­fe­so­rė, Ja­ po­ni­jos na­cio­na­li­nės for­te­pi­jo­ no mo­ky­to­jų aso­cia­ci­jos ta­ry­bos ir ypa­tin­go­ji Azi­jos tarp­tau­ti­nio Cho­pi­no kon­kur­so vyk­do­mo­jo ko­ mi­te­to na­rė.

Gy­ve­ni­me F.Egu­chi pa­per­ka kuk­lu­mu ir pa­pras­tu­mu, tad jos pir­miau­sia ir pa­si­tei­ra­vo­me, ko­ kį įspū­dį pa­li­ko B.Dva­rio­no kon­ kur­sas. „Kon­kur­so ly­gis la­bai aukš­tas. Čia su­si­bū­rė ta­len­tin­gos as­me­ny­ bės. Ren­gi­nys su­kė­lė daug įspū­ džių. Pub­li­ka la­bai su­si­tel­ku­si į mu­zi­ką. Jau­čia­mas ypa­tin­gas pub­ li­kos ir at­li­kė­jų ry­šys, ku­ris ku­ria la­bai ge­rą at­mos­fe­rą“, – iš­kart iš­ pyš­ki­no pro­fe­so­rė.

– Jūs tur­būt daug ke­liau­ja­te, ste­bi­te tarp­tau­ti­nius kon­kur­sus ir re­gi­te at­li­kė­jų ir ša­lių skir­tu­ mus?

– Daug ke­liau­ju, bet ne po tarp­ tau­ti­nius kon­kur­sus, o da­ly­vau­ da­ma an­samb­liuo­se. Ma­čiau la­bai di­de­lių ša­lių skir­tu­mų. To­dėl la­bai nu­ste­bau at­vy­ku­si čia. Čia ga­li­ma pa­jus­ti žmo­nių šir­dis. Re­gė­da­ma at­li­kė­jų ruo­ši­mą­si kon­kur­sui ma­ tau pui­kius mo­ky­to­jus, ku­rie le­mia ge­rą mu­zi­kan­tų pa­si­ruo­ši­mą. Su­si­ da­riau įspū­dį, kad vis­kas vyks­ta la­ bai na­tū­ra­liai, be per­dė­to spau­di­mo ir dirb­ti­nu­mo. Įsi­vaiz­duo­ju jau­nuo­ sius at­li­kė­jus po pen­ke­rių me­tų: ko­ kie pui­kūs mu­zi­kan­tai jie išaugs.

Esu lai­min­ga tai ma­ty­da­ma.

– Gal­būt jau pa­ste­bė­jo­te įsi­min­ ti­nų at­li­kė­jų, bū­si­mų žvaigž­ džių?

– Jie vi­si la­bai skir­tin­gi. Jie ne­pa­ro­ do vis­ko iš­syk, bet jiems sek­sis atei­ ty­je – tai aš jau­čiu.

Sup­ra­ti­mas: F.Egu­chi mū­sų ša­

ly­je su­ža­vė­jo per kon­cer­tus už­ si­mez­gan­tis ry­šys tarp at­li­kė­jų ir klau­sy­to­jų.

– Ko­kį įspū­dį su­si­da­rė­te apie Lie­tu­vą?

– Lie­tu­va man la­bai ar­ti­ma, su ja ma­ne sie­ja daug emo­ci­jų.

– Ko­kius re­gi­te skir­tu­mus tarp ša­lių ir jo­se puo­se­lė­ja­mo mu­zi­ ka­vi­mo?

– Jūs Lie­tu­vo­je sė­ja­te sėk­lą į dir­vą ir lau­kia­te, kas iš jos užaugs. Ki­ to­se ša­ly­se ant sce­nos bū­na pa­tei­ kia­ma vi­sa žy­din­ti gė­lė. To­kie ir yra skir­tu­mai.

Kon­kur­sai yra rei­ka­ lin­gi ir reikš­min­gi.

Kaž­ku­ria pra­sme tai var­žy­tu­vės, kaž­ku­ria pra­sme – moks­las.

– Gal ga­li­ma pa­klaus­ti apie mu­ zi­kos kul­tū­rą Ja­po­ni­jo­je? Ar daug kon­kur­sų pas jus ren­gia­ ma?

– Ja­po­ni­jo­je kon­kur­sai vyks­ta tur­ būt kiek­vie­ną die­ną – ten vi­są lai­ką kas nors vyks­ta, ren­gi­niai ski­ria­mi įvai­riau­siems inst­ru­men­tams. Ja­ po­ni­jo­je ne tiek svar­bu lai­mė­ti kon­ kur­są, kiek su­ras­ti sa­ve per kon­kur­ są. Sun­kiai dirb­ti ir ieš­ko­ti sa­vęs.

– Ar tai by­lo­ja ir jū­sų pa­čios pa­ tir­tis? Daug gro­ja­te?

– Daug gro­jau anks­čiau, kol už­ drau­dė gy­dy­to­jai. Bet esu la­bai lai­ min­ga bū­da­ma čia, Lie­tu­vo­je. ***

Smui­ki­nin­kų ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jos na­rys iš Ru­si­jos Ser­ge­jus Krav­čen­ ka – se­nas kon­kur­so bi­čiu­lis. Jis yra Mask­vos vals­ty­bi­nės P.Čai­kovs­kio kon­ser­va­to­ri­jos pro­fe­so­rius, Sty­gi­ nių inst­ru­men­tų ka­ted­ros ve­dė­jas.

Jo min­tys apie B.Dva­rio­no kon­kur­ są taip pat la­bai po­zi­ty­vios.

– No­rė­tų­si iš­girs­ti jū­sų pir­ muo­sius įspū­džius. Kaip ver­ti­ na­te ren­gi­nio pro­fe­si­nį ly­gį?

– Šia­me kon­kur­se da­ly­vau­ju jau tre­čią kar­tą, to­dėl ga­liu ne­tgi pa­ly­ gin­ti. Ma­lo­nu pa­ste­bė­ti, kad ren­

gi­nio ly­gis au­ga ir ple­čia­si jo ri­bos.

Daug ža­ve­sio su­tei­kia tai, kad pri­ si­jun­gė Ry­tų ša­lys. Apsk­ri­tai ly­gis aukš­tas. Dau­ge­lis vai­kų mus pra­ džiu­gi­no. Net ir tie, ku­rie ne­bu­vo ap­do­va­no­ti, la­bai ge­rai pa­si­ro­dė.

To­dėl duok, Die­ve, kad kon­kur­sas to­liau kles­tė­tų.

– Ru­sų ir lie­tu­vių mu­zi­ki­niai sai­tai vi­sad bu­vo la­bai glau­dūs ir tu­ri se­nas tra­di­ci­jas. Kaip jie plė­to­ja­si da­bar?

– B.Dva­rio­no kon­kur­se taip pat yra ne­ma­žai da­ly­vių iš Ru­si­jos. Gal­būt ne taip gau­siai, kaip anks­čiau. Ta­ čiau vi­sa tai su­si­ję su tuo, kad kiek­ vie­nais me­tais dau­gė­ja kon­kur­sų.

At­li­kė­jai iš­si­sklai­do po įvai­rius ren­ gi­nius, įvai­rias ša­lis. To­dėl jie ne vi­ sa­da ga­li da­ly­vau­ti. Pa­vyz­džiui, su ger­bia­mais Jur­giu Dva­rio­nu ir Vla­ dis­la­vu Ha­lap­siu iš Grai­ki­jos ką tik at­va­žia­vo­me iš ma­no or­ga­ni­zuo­ja­ mo kon­kur­so, ku­rį su­ren­gė­me Tol­ ja­ty­je prie Vol­gos.

Ten taip pat bu­vo trys am­žiaus gru­pės, ku­rio­se gro­jo ru­sai. Bet at­ li­kė­jai juk ne­ga­li vyk­ti iš kon­kur­ so į kon­kur­są. La­bai įdė­miai se­ku, kad neiš­si­vys­ty­tų va­di­na­mo­ji kon­ kur­so­ma­ni­ja, kad bū­tų kruopš­čiai pa­ruoš­tas re­per­tua­ras ir iš­lai­ky­tos pau­zės. De­ja, kar­tais taip nu­tin­ka, kad mo­ky­to­jai ir tė­vai ve­žio­ja vai­kus po ren­gi­nius. Ma­no gal­va, tai ne­vi­ siš­kai tei­sin­ga po­zi­ci­ja. Nors kart­ kar­tė­mis kon­kur­sas yra rei­ka­lin­gas ir la­bai nau­din­gas. Jis su­tei­kia sti­ mu­lą, pro­gra­mas – lai­ky­ti ran­ko­se di­de­les pro­gra­mas la­bai svar­bu.

– Kon­kur­sas tu­ri bū­ti neats­ki­ ria­ma pe­da­go­gi­nio pro­ce­so da­ lis?

– Lai­kas pa­ro­dė, kad jie yra rei­ka­ lin­gi ir reikš­min­gi. Kaž­ku­ria pra­sme tai var­žy­tu­vės, kaž­ku­ria pra­sme – moks­las. Ir tai, kad vai­kai ga­li pa­

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

klau­sy­ti sa­vo ko­le­gų iš įvai­rių ša­ lių, iš skir­tin­gų mo­kyk­lų, pa­žiū­rė­ti, kaip kam išei­na, sa­vo trū­ku­mus iš­ siaiš­kin­ti, la­bai rei­ka­lin­ga. Tai tam tik­ros svei­kos kon­ku­ren­ci­jos pa­tir­ tis, ku­ri pri­va­lo eg­zis­tuo­ti.

– Kaip ga­li­te nu­sa­ky­ti skir­tu­ mus tarp ša­lių: tai mo­kyk­lų ar la­biau as­me­ny­bių skir­tu­mai?

Tur­būt daug ke­liau­ja­te, daug pa­ste­bi­te?

– Taip, da­ly­vau­ju dau­gy­bė­je kon­ kur­sų kaip žiu­ri na­rys, ve­du pa­ mo­kas, se­mi­na­rus, kon­cer­tuo­ ju įvai­rio­se vie­to­se. La­bai ma­lo­nu ste­bė­ti, kad mū­sų veik­la plė­to­ja­ si pla­čiai. Ry­tuo­se la­bai su­stip­rė­ jo mo­kyk­la, pe­rė­mu­si va­ka­rie­tiš­kos mo­kyk­los tra­di­ci­jas. Taip pat ame­ ri­kie­tiš­ka ar ru­siš­ka mo­kyk­la... To­ bu­lė­ja­ma. Prieš 30 me­tų kon­kur­sų bu­vo ne­daug ir į juos pa­tek­da­vo „grie­ti­nė­lė“. Da­bar kon­kur­sų daug ir juo­se ga­li su­da­ly­vau­ti vi­du­ti­nio ly­gio at­li­kė­jai. Bet, ma­no nuo­mo­ne, bend­ras vi­du­ti­nis ly­gis la­bai išau­ go. Ne­bė­ra vi­siš­kų ne­sėk­mių, ku­ rių anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo. Ma­lo­ nu, kad bend­ras ly­gis ky­la: ir ran­kos ju­da tvar­kin­gai, ir sko­nis la­biau iš­ puo­se­lė­tas. Ta­čiau žvaigž­du­čių su­ ma­žė­jo. Vy­rau­ja la­bai aukš­tas vi­ du­ti­nis ly­gis, at­si­ran­da tik pa­vie­nių blyks­nių. Gal­būt taip yra ir dėl to, kad bend­ras ly­gis aukš­tas – iš­si­ skir­ti ta­po sun­kiau.

– Ar šia­me ren­gi­ny­je jau pa­ste­ bė­jo­te bū­si­mų žvaigž­džių?

– Juk vis­kas ma­ty­ti. Ma­žų­jų smui­ ki­nin­kų gru­pė­se yra ryš­kūs ly­de­riai, ga­vę Di­džiuo­sius pri­zus: tai Da­ni­ji­ las Bu­la­je­vas iš Lat­vi­jos ir Yoo Jinhong iš Pie­tų Ko­rė­jos. Juos ga­li­ma siųs­ti į bet ku­rį ki­tą kon­kur­są, jie ne­pa­si­mes­tų mi­nio­je. Jie nuo­sta­ būs ir pa­ro­dė pui­kų ly­gį.

VD inf.

14

pirmadienis, gegužės 7, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22.

KA­DA? Šiandien 19.30 val. KIEK? 10 litų.

KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3.

KA­DA? Gegužės 9 d. 17.30 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Gegužės 9 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.

Geresniame pasaulyje

Rusijos talentas

Teatro debiutų festivalyje „Tylos!“ – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos magistrantūros studentų darbas „Pupi Pipa Pupi“, režisierė Eglė Mikulionytė. Visai šeimai skirtame spektaklyje susitinka du pasauliai – į jaukų Mažojo tradicinių žaislų pasaulį įsibrauna Didysis su savo agresyviais elektroniniais žaislais. Tai šmaikštus spektaklis apie nereikalingą varžymąsi ir meilę, kuri galiausiai visus sutaiko.

Mokykloje užgauliojami ir dėl vietos po saule kovojantys vaikai, besiskiriantys tėvai, kovą su vėžiu pralaimėjusi mama ir vieni likę tėtis su sūnumi – tokia filmo „Geresniame pasaulyje“, kurį rodo Šiaurės šalių kino klubas, herojų realybė. Nepaisant visų juos užklumpančių išgyvenimų, jie tiki, kad geresnis pasaulis – tai tas, kuriame yra meilė. 2011-aisiais filmas laimėjo „Oskarą“ ir „Auksinį gaublį“.

Solistas ir dirigentas Saša Roždestvenskis išsiskiria iš daugelio gabiausių Rusijos jaunųjų stygininkų. Yehudi Menuhinas jį pavadino vienu talentingiausių ir subtiliausių savo kartos smuikininkų. Koncerte su Lietuvos kameriniu orkestru jis atliks J.S.Bacho ir A.Pärto opusus, J.Haydno Simfoniją Nr. 88 G-dur ir A.Martinaičio Koncertą tenorui, fleitai, obojui, klavesinui ir styginiams „Muzikinė auka“.

Jonas Daniliauskas „Vištų karalienė“, 2011 m.

Mažojo ir Didžiojo kova

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Gegužės 8 d. 19 val. KIEK? 17–52 litai.

KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr.

4. KA­DA? Gegužės 9 d. 18.30 val. KIEK? 23–63 litai.

KUR? Muzikos klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A KA­DA? Gegužės 9 d. 21 val. KIEK? 7 litai.

KUR? Pylimo galerijoje, Pylimo g. 30. KA­DA? Iki gegužės 19 d. (pirmadieniais nedirba). KIEK? Nemokamai.

Sakralinės muzikos festivalis

Tęsiasi „Naujasis Baltijos šokis 2012“

Jaunųjų Džiazo atlikėjų konkursas

Tapybos pavasaris

Gegužės 7–14 d. Vilniuje vyks XIV tarptautinis rusų sakralinės muzikos festivalis. Atidarymo koncerte dalyvaus valstybinis choras „Vilnius“, kamerinis choras „Salutaris“ (Baltarusija) (nuotr.), Sankt Peterburgo metropolijos Dvasininkų vyrų choras (Rusija). Koncerto programoje skambės sakralinės ir pasaulietinės muzikos šedevrai.

„Kiekvieną mielą dieną“ – šokio kompozicija, kurią pastatyti Vokietijos choreografę Toula Limnaios įkvėpė rašytojo Albert’o Camus knyga „Sizifo mitas“. T.Limnaios kuria nuolat judančių ir kintančių vaizdų koliažą, primenantį gyvenimo ciklą. Sizifas čia simbolizuoja kasdien kylantį iššūkį nuveikti ką nors „neįmanomą“.

Konkursu „Vilnius Jazz Young“ siekiama padėti atsiskleisti jauniesiems Lietuvos džiazo kūrėjams, paskatinti jaunuosius džiazo muzikantus kūrybinei laisvei, suteikiama galimybė jiems pristatyti savo originalią kūrybą. Dalyviai gros vieną originalią kompoziciją ir kompozicijas, pasirinktas iš rengėjų pateikto džiazo temų sąrašo.

Pylimo galerija įgyvendina savo įsipareigojimą lietuvių dailei ir tapytojams, galerijos lankytojams ir kviečia į moderniosios lietuvių tapybos parodą „Tapybos pavasaris 2012“. Po du naujausius kūrinius pristato 12 skirtingų kartų autorių.

Visus juos vienija ištikimybė klasikinei dailei ir pagarba lietuvių koloristinės tapybos tradicijai.

tv programa

LTV

6.00 Labas rytas 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k).

10.00 Stilius (k).

11.00 „Tarp Rytų ir Vakarų“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida.

12.00 Kultūrų kryžkelė. Trembita.

12.15 Sveikinimų koncertas (k).

14.30 Klausimėlis.lt.

14.50 Žinios.

15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7).

16.00 „Meilės skonis“.

17.05 „Senis“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.35, 21.05, 23.20 Sportas. Orai.

18.45 Vieša paslaptis.

19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (7).

20.25, 22.10 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.55 Verslas.

21.00 Kultūra.

21.15 Dienos tema.

21.30, 22.15 Dokumentinio kino vakaras. „Apokalipsė. Antrasis pasaulinis karas“ (2) (N-7).

22.45 „Garsiausios pasaulio kapinės.

Stokholmo Šiaurinės kapinės“ (Kanada, 2002 m.) (k).

23.15 Vakaro žinios.

23.30 „Senis“ (N-7) (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.

6.50 „Tomas ir Džeris“ (k).

LTV 21.30 val.

7.20 7.50 8.50 9.50

„Kung Fu Panda“ (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

24 valandos (N-7).

Nuotykių f. „Keliaujančių kelnių seserija 2“ (JAV, 2008 m.) (N-7) (k).

12.10 „Detektyvė Džonson“ (6) (N-7) (k).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (1) (JAV, 2010 m.).

13.40 „Kung Fu Panda“.

14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“.

14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

15.40 „Langai III“ (N-7).

16.40 24 valandos (N-7).

17.40 Būk mano meile! (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.14, 22.19 Sportas. Orai.

19.19 Nuo... Iki...

20.25 Kažkas atsitiko (N-7).

21.00 KK2 (N-7).

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7).

22.35 „Havajai 5.0“ (4) (N-7).

23.35 „V. Vizitas“ (N-7) (7).

0.30 „Specialioji Los Andželo policija“ (4) (N-7).

1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).

10.05 „Moterys meluoja geriau“.

11.00 Romantinė komedija „Nes aš taip pasakiau“ (JAV, 2007 m.).

13.10 „Bakuganas“.

13.40 „Būrys“.

14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 „Likimo galia“.

16.40 „Meilės triumfas“.

17.40 Pabandom iš naujo.

18.35 Susitikime virtuvėje.

18.45 TV3 žinios.

19.00 TV3 sportas.

19.05 TV3 orai.

19.10 „Naisių vasara“.

19.40 Kodėl?

20.30 Gyvenimas yra gražus.

21.00 „Vyno kelias“.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Dievobaimingos kalės“ (2).

23.00 Drama „Nokautas“ (1) (JAV, 2011 m.).

0.00 „Liudininkai“ (2).

1.00 „Kalėjimo bėgliai“.

1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (5).

TV3

BTV

6.40 6.55 7.25 7.55 8.55

Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“.

Komedija „Buvusieji“ (1) (JAV, 2008 m.). „Meilės sūkuryje“.

LNK 17.40 val.

6.30 7.00 7.25 8.00 9.00

Televitrina. Žinios (k).

Savaitės kriminalai (N-7) (k).

Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k). Šeštadienio rytas (k).

TV3 22.00 val.

10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.

11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.

11.30 Skanus pokalbis (k).

12.30 „Vervolfo medžioklė“ (N-7) (k).

13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).

15.30 „Amerikos talentai“.

16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

17.30 Savaitės kriminalai (N-7) (k).

18.00 Žinios. Sportas. Orai.

18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

19.25 „Milijonieriai“.

20.00 Žinios.

20.15 Verslas.

20.19 Sportas.

20.23 Orai.

20.25 „Užkalnio 5“.

21.25 „Mentai“ (N-7).

22.25 Rusų kinas. Kriminalinis trileris „Kova su šešėliu“ (Rusija, 2005 m.) (N-14) (k).

1.10 „Galileo: norintiems žinoti“ (k).

1.45 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė.

6.30 Ryto reporteris.

7.55, 14.30, 23.05 Negaliu tylėti.

8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7).

10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 „Grobuonys. Slaptieji agentai“ (N-7).

11.05 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.

12.00 Lietuvos diena.

13.30 Skonio reikalas.

BTV 20.25 val.

15.30 „Padūkėlis Eliotas“.

15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Markas Zuckerbergas. „Facebooko“ užkulisiai“ (N-7).

16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.

17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai.

18.55 Negaliu tylėti.

19.55 „Putinas“. „Valdžios perėmimas“ (N-7).

21.00, 0.05 Reporteris.

21.52, 0.57 Orai.

SPORT1

9.00 Televitrina.

10.00 VTB vieningoji krepšinio lyga.

Kazanės „Uniks“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“.

11.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Cagliari“–„Juventus“.

13.30 Sportas LT. XXVI A.Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžybos.

14.30 Krepšinio pasaulyje.

15.00 Automoto.

15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos CSKA. 17.15 VTB vieningosios krepšinio lygos rungtynės. Mažasis finalas.

19.00 Žinios +.

19.10 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios mažojo finalo rungtynės. Tiesioginė transliacija (per pertrauką – Žinios +).

21.15 VTB vieningosios krepšinio lygos rungtynės. Didysis finalas.

23.00 Žinios +.

23.15 Diagnozė – krepšinis. Krepšinio perversmas.

lietuvos ryto tv 15.45 val.

15

pirmADIENIS, gegužės 7, 2012

menas ir pramogos

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

Vi­sai ki­to­kia D.Ta­ra­bil­die­nė Vil­niu­je, Pros­pek­to ga­le­ri­jo­je, ati­da­ry­ta Do­mi­ce­lės Ta­ra­bil­ die­nės pa­ro­da, skir­ ta jos šimt­me­čiui. Ži­ no­ma kaip gra­fik ­ ė, skulp­to­rė, šio­je pa­ ro­do­je at­sklei­džia­ ma kaip ta­len­tin­ga fo­tog­ra­fė.

Technikos remonto

SIŪLO DARBĄ UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480.

951529

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933630

Kitos NAUJIENA LIETUVOJE. www.tyruma.lt.

952695

Prekyba Konditerijos įmonė ieško prekybos agentoprekių platintojo, turinčio B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, darbo patirties. Tel. 8 698 36 719.

950809

PASLAUGOS

Remontuojame ir montuojame santechniką, nuotekų šalinimo, vandens, šildymo vamzdynus ir įrenginius bei elektros energijos vidaus sistemas. Valome kanalizaciją.

Tel. 8 698 77 951.

948599

ĮVAIRŪS

Kelionių

Kita

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

951845

Bankrutavusi UAB „Balticrent“ parduoda UAB „DaRoma“ (2500 Lt) ir UAB „Diztrip“ (4839,49 Lt) debitorines skolas. Kreiptis į administratorių tel. (8 5) 273 3394.

953470

KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Keliaukite keltais, gėrėkitės jūra ir smagiai leiskite laiką laive! Gero vėjo!

jūra, draugai, pramogos ir gera nuotaika Kaina nuo 150 Lt asm.

RYGA–STOKHOLMAS ŠEIMAI Susiplanuokite kelionės maršrutą ir keliaukite po Skandinaviją Kaina šeimai ir automobiliui nuo 557 Lt į vieną pusę

ĮMONĖMS Seminarai, motyvacinės kelionės ar verslo renginiai laive Efektyvios idėjos ir kelionė jūra suburia komandą kartu Kaina nuo 190 Lt asm.

JAUNIMUI Išleistuvių vakarėlis Baltijos jūroje:

Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau pasiūlymų kelionėms laivais www.krantas.lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Do­mi­ce­lės Ta­ra­bil­die­nės nuo­tr.

Prieš 100 me­tų ge­gu­žę gi­mu­sios D.Ta­ra­bil­die­nės kū­ry­bi­nis pa­li­ki­ mas pri­ski­ria­mas gra­fi­kos ir lie­ tu­viš­kos vai­kų kny­gų iliust­ra­ci­jos kla­si­kai. Jos kū­ry­ba vi­suo­me­nei ge­rai pa­žįs­ta­ma, ta­čiau jos šimt­ me­čiui skir­to­je pa­ro­do­je „No­sis“ lai­kui“ eks­po­nuo­ja­mos me­ni­nin­ kės fo­tog­ra­fi­jos.

Pa­sak pa­ro­dos ini­cia­to­rių, D.Ta­ ra­bil­die­nės fo­tog­ra­fij­ os at­ras­tos tik po jos mir­ties – prieš ke­lis de­ šimt­me­čius. „Tai bu­vo la­bai mo­der­ni fo­tog­ ra­fi­ja, tik­ra­sis lie­tu­viš­kas mo­der­ niz­mas, ku­ris tuo me­tu žen­gė pir­ muo­sius žings­nius. Gai­la, kad tuo me­tu nie­kas ir ne­ži­no­jo, kad ji fo­ tog­ra­fuo­ja. Ži­no­jo šei­ma, vy­ras, bet ji ne­ma­nė, kad tos fo­tog­ra­fi­jos ver­tos pa­ro­dy­ti vi­suo­me­nei.

Tik po jos mir­ties vai­kai ra­do kai­me tą krai­čių skry­nią, jie ži­no­jo apie tą skry­nią, var­ty­da­vo žur­na­ lus, bet nie­kam ne­ki­lo min­tis pa­ da­ry­ti nuo­trau­kas ir eks­po­nuo­ti.

Pir­mą kar­tą nuo­trau­kos eks­po­ nuo­tos 2002 m.“, – sa­kė fo­to­me­ ni­nin­kas Sta­nis­lo­vas Žvirgž­das.

Pa­sak jo, fo­tog­ra­fi­jo­se at­si­sklei­

Sta­nis­lo­vas Žvirgž­das:

Tai bu­vo la­bai mo­ der­ni fo­tog­ra­fi­ja, tik­ ra­sis lie­tu­viš­kas mo­ der­niz­mas, ku­ris tuo me­tu žen­gė pir­muo­ sius žings­nius. džia vi­sai ki­to­kia D.Ta­ra­bil­die­nė – ne­sut­ram­dy­ta, ro­dan­ti no­sį mė­ nu­liui, to­dėl ir pa­ro­da pa­va­din­ta per­fra­zuo­jant šį jos dar­bą – „No­

Gar­bus ju­bi­lie­jus Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė pa­svei­ki­no 90-me­tį šven­čian­ tį ra­šy­to­ją Jo­ną Mi­ke­lins­ką (nuo­ tr.). Ša­lies va­do­vė gar­baus am­ žiaus kū­rė­jui pa­lin­kė­jo dar ne­ pas­lėp­ti ra­šy­to­jo plunks­nos, taip pat stip­rios svei­ka­tos ir ne­blės­ tan­čios ener­gi­jos.

„Dau­ge­liui šiuo­lai­ki­nės pro­zos skai­ty­to­jų ta­po­te dva­si­nės ir mo­ ra­li­nės stip­ry­bės pa­vyz­džiu. Jū­ sų, ne­pails­ta­mai ei­nan­čio tie­sos ir lais­vės ke­liu, kū­ry­bi­nės tėk­mės

ne­sus­tab­dė ne­leng­vi Lie­tu­vai me­ tai – die­nos švie­są iš­vy­do ne­ma­žai jū­sų ap­sa­ky­mų, apy­sa­kų, ro­ma­nų ir pub­li­cis­ti­kos dar­bų.

Nie­ka­da neiš­si­ža­dė­jo­te kū­ rė­jo pa­šau­ki­mo ir li­ko­te iš­ti­ki­ mas žmo­giš­kie­siems prie­sa­kams.

Tai tik su­stip­ri­no žmo­nių pa­gar­ bą jums“, – ra­šo­ma Pre­zi­den­tės svei­ki­ni­me.

J.Mi­ke­lins­ko kū­ry­ba 2002 m. bu­vo įver­tin­ta Na­cio­na­li­ne kul­ tū­ros ir me­no pre­mi­ja.

VD, BNS inf.

sis“ lai­kui“. Iš nuo­trau­kų ga­li­ma pa­ma­ty­ti ne su­stin­gu­sią kla­si­kę, o ryš­kią eks­pe­ri­men­ta­to­rę, at­vi­ rą nau­joms pa­tir­tims. „Ji 1930–1932 m. be­si­mo­ky­da­ ma Kau­no dai­lės mo­kyk­lo­je fo­ tog­ra­fa­vo gry­nai sau. Mo­kyk­loj fo­tog­ra­fuo­ti au­toak­tai yra su mo­ de­liu, po to va­sa­ro­da­ma pas tė­vus Ja­čiū­nuo­se pa­si­da­ry­da­vo imp­ro­ vi­zuo­tą fo­tos­tu­di­ją, pa­ties­da­vo lo­va­tie­sių ir ten fo­tog­ra­fuo­da­vo, su­gal­vo­da­ma siu­že­tus.

Dir­bo dviem bū­dais. Vie­nas – mon­ta­ži­nis, kai mon­tuo­da­vo nuo­ trau­ką iš ke­lių ga­ba­lų, nu­pai­šy­da­ vo fo­ną su lėk­tu­vė­liais, mė­nu­liu.

Mė­nu­lio įvaiz­dį mė­go, žvaigž­ des ir ki­to­kių da­ly­kų, ir ta­me fo­ ne fo­tog­ra­fuo­da­vo­si“, – pa­sa­ko­ jo S.Žvirgž­das.

Pa­sak S.Žvirgž­do, ren­giant pa­ ro­dą no­rė­jo­si eks­po­nuo­ti tas nuo­ trau­kas, ku­rio­se D.Ta­ra­bil­die­nė at­si­sklei­džia kaip fo­tog­ra­fė, to­ dėl at­si­sa­ky­ta bui­ti­nių ar nuo­ trau­kų iš ke­lio­nių. Pa­ro­da Pros­ pek­to ga­le­ri­jo­je veiks iki ge­gu­žės pa­bai­gos. lrt.lt inf.

KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.)

Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.)

Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Kaina – 175 Lt Šiaurės Italija (poilsinė – pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

AVIABILIETAI* Stambulas nuo 627 Lt Praha – 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Ispanija–Italija–Prancūzija (iš Barselonos, 8 dienos), nuo 1550 Lt Norvegijos fjordai (iš Doverio, 8 dienos), nuo 1880 Lt Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Juodkalnija (iš Barselonos, 12 dienų), nuo 2690 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Baltarusiją – nuo 85 Lt

Orai

Kitos savaitės pradžioje Lietuvos numatomi nelietingi ir gana šilti orai. Šiandien trumpai palyti gali Vilniuje, kitur – debesuota su pragiedruliais. Bus 11–14 laipsnių šilumos. Antradienį bus mažai debesuota, termometrai naktį rodys 1–4, dieną 15–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 7 d.

+11

+12

Telšiai

+14

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+12

Utena

+12

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.27 21.04 15.37 23.12 6.00

128-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 238 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +15 Brazilija +26 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +31 Keiptaunas +22 Kopenhaga +10

Londonas +14 Madridas +20 Maskva +25 Minskas +18 Niujorkas +19 Oslas +13 Paryžius +16 Pekinas +29

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Marijampolė

Vėjas

Vilnius

+12

Alytus

0–6 m/s

DATOS Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+10

+13

+10

+4

3

+11

+18

+12

+2

3

+13

+21

+16

+6

2

antradienį

trečiadienį

Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena 1380 m. mirė Lietuvos kunigaikštis Butautas.

1824 m. Vienoje (Austrija) įvyko pasaulinė Ludwigo van Beethoveno Devintosios simfonijos premjera.

1840 m. gimė rusų kompozitorius Piotras Čaikovskis.

1861 m. gimė Indijos poetas, dramaturgas, Nobelio literatūros premi1833 m. gimė vokiečių jos laureatas Rabindrakompozitorius Johannathas Tagore. nesas Brahmsas.

1904 m. panaikintas lie-

Šią savaitę laimėkite Friedriecho Nietzsche’s knygą „Štai taip Zaratustra kalbėjo“.

Tai vienas žinomiausių ir populiariausių vokiečių filosofo ir poeto Friedricho Nietzsche’s (1844–1900 m.) kūrinių. Senų vertybių perkainojimo, amžino tapsmo ir senų formų kartojimosi, antžmogio – fiziškai tobulo, stiprios valios asmenybės, sugebančios valdyti – temos čia plėtojamos mito, simbolių, aforizmų poetine forma.

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

Vardai Butautas, Danutė, Domicelė, Domicijonas, Rimtė, Stanislovas (Stasys)

horoskopai

prizas

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių.

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+13

+12

Praha +16 Ryga +12 Roma +20 Sidnėjus +22 Talinas +11 Tel Avivas +27 Tokijas +23 Varšuva +13

3

4

5

6

7

8

tuvių spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas.

1919 m. gimė Eva Perón, Argentinos prezidento Juano Peróno žmona, valstybės veikėja.

1937 m. Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Rygoje pirmą kartą tapo Europos čempione.

1945 m. Antrajame pasauliniame kare oficialiai kapituliavo Vokietija.

1953 m. gimė alpinistas Vladas Vitkauskas.

Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Jūsų elgesys prieštaraus jūsų vertybėms, tad galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite tik būtiniausius reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti tamsių minčių. Daug laiko praleisite analizuodamas savo gyvenimą.

Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui.

Vėžys (06 22–07 22). Gailėsitės priėmęs neteisingą sprendimą.

Laukia daug nerimo ir išgyvenimų – juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite – juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Nepraleiskite progos net darbe pasitelkti vaizduotę. Paskaitykite knygą, pažiūrėkite spektaklį ar filmą, aplankykite parodą – galbūt tai jus įkvėps ir suteiks naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Pasistenkite kuo greičiau susitaikyti, kol tai nevirto ilgalaikiu konfliktu.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų, bet nesijaudinkite – didelės žalos jie neatneš.

Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkmingas laikas. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, slėpkite savyje savo nuomones ir spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus. Šaulys (11 23–12 21). Esate įsitempęs ir šiek tiek irzlus. Jūsų norai nesutaps su kolegų sumanymais, o tai gali tapti nesutarimų priežastimi. Verčiau patylėkite ir venkite konfliktų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Griebkitės išbandytų atsipalaidavimo ir nusiraminimo būdų. Visi nemalonumai praeis ir jau greitai galėsite užsiimti įprastais reikalais.

Vandenis (01 21–02 19). Karjera ir įtemptas gyvenimo būdas neigiamai veiks jūsų šeimą. Kils sunkumų bendraujant su sutuoktiniu ir vaikais.

Susimąstykite – gal jau pats laikas ką nors keisti. Žuvys (02 20–03 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namie.