2012-05-08 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

antrADIENIS, gegužės 8, 2012

www.kl.lt

Užuot ma­ži­nęs mo­kes­čius A.Ku­bi­lius re­gio­ni­nei spau­dai siū­lo iš­mal­dą.

Lietuva 5p.

Tau­pio­sios lem­pu­tės – gal­vos skaus­mas.

Sveikata 11p.

106 (19 407)

Nau­jas Pran­cū­zi­jos va­do­vas F.Hol­lan­de’as nau­ja kryp­ti­mi trauks ir vi­są Eu­ro­pą.

Pasaulis 12p.

Kaina 1,30 Lt

Mies­to že­mė­je – ka­ro ai­dai

„Au­to­mo­bi­liai, dis­tan­ci­niai pul­tai mus „pa­so­di­no“.

Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas Ju­ran­das Al­tu­cho­vas ži­no tik­rą­sias da­bar­ties li­gų prie­žas­tis.

9p.

Dėl Til­tų gat­vės – nuo­sto­liai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džios pra­šo­ma au­t o­b u­s ams ir marš­r u­t i­n iams tak­si vėl leis­ti va­žiuo­ti Til­tų gat­ ve sa­vait­ga­liais ir šven­čių die­no­ mis. Taip no­ri­ma su­ma­žin­ti ve­ žė­jų kom­pa­ni­jų pa­ti­ria­mus nuo­ sto­lius.

Trans­por­to eis­mas Til­tų gat­ ve šeš­ta­die­niais, sek­ma­die­niais ir vals­ty­bi­nių šven­čių die­no­mis bu­ vo už­draus­tas prieš be­veik de­šimt me­tų.

Sim­bo­lis: ug­nis yra ta­pu­si ne­blės­tan­čio at­mi­ni­mo apie žu­vu­siuo­sius žiau­ria­me ka­re ženk­lu.

Jau užau­go ke­lios kar­tos žmo­nių, ne­gir­dė­ju­sių pa­sku­ti­nio­jo ka­ro spro­gi­mų, bet Klai­pė­dos že­mė dar pil­na mir­ti­nų sprog­ me­nų. Iš­mi­nuo­to­jai nea­be­jo­ja, kad dar­bo ne­pris­tigs net tiems, ku­rie šio ama­to da­bar dar tik mo­ko­si.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Bar­ža su amu­ni­ci­ja – Da­nė­je

Klai­pė­die­tis Bro­nius Ki­lins­kas iš gar­baus am­žiaus bu­vu­sio ru­sų ka­ riš­kio yra gir­dė­jęs pa­sa­ko­ji­mą, kur iki šiol gu­li dau­gy­bė vo­kiš­kų sprog­ me­nų.

Pa­sak ve­te­ra­no, Tau­ra­lau­ky­ je, į kai­rę nuo til­to bu­vo vo­kie­čių ar­se­na­las – sprog­me­nų san­dė­lis.

Sprog­me­nis čia esą at­pluk­dy­da­vo bar­žo­mis. Į kal­ną jie ne­va bū­da­vo ve­ža­mi va­go­nė­liais.

Se­no­lis pa­sa­ko­jo, kad ka­ro pa­ bai­go­je so­vie­ti­niai ka­rei­viai su­

sprog­di­no bar­žą, į ku­rią tilp­da­vo ne ma­žiau nei va­go­nas sprog­me­ nų. Nu­dun­dė­jus fron­tui, ka­riai trau­kė upė­je nu­sken­du­sius sprog­ me­nis ir juos ten pat nai­ki­no. Įvy­ kių liu­di­nin­kas ti­ki­no, kad vi­sų jų ka­rei­viai tik­rai neišt­rau­kė, da­lis li­ ko upės dug­ne.

Iš­gir­dęs šį pa­sa­ko­ji­mą Klai­pė­ dos ka­ry­bos is­to­ri­jos klu­bo va­do­vas Egi­di­jus Kaz­laus­kis ti­ki­no iš sa­vo dė­dės gir­dė­jęs kaž­ką pa­na­šaus, tik bar­ža nu­sken­du­si ne Tau­ra­lau­ky­ je, o ties ge­le­žin­ke­lio til­tu per Da­ nę (Jo­niš­kės g.). „Dė­dė man pa­sa­ko­jo, kad dar bū­da­mas vai­kas jis su drau­gais ten

nar­dė ir ma­tė upės dug­ne gu­lė­ ju­sius svie­di­nius. O vė­liau vai­kai smal­siai ste­bė­jo, kaip ka­riš­kiai va­lė Da­nės dug­ną. Po to upė to­je vie­to­ je ta­po šva­ri, net ber­niūkš­čiai ne­ be­ra­do jo­kio pa­na­šaus į sprog­me­nį daik­to“, – E.Kaz­laus­kis pa­sa­ko­jo, ką gir­dė­jęs iš gi­mi­nai­čio.

Kiek­vie­no­je pel­kė­je – tan­kas

Iš­mi­nuo­to­jai vis pri­si­me­na pro­fe­si­nį juo­ką – kiek­vie­no kai­mo gar­bės rei­ ka­las tu­rė­ti sa­vo mi­tą apie ka­ro pa­ li­ki­mą. Jei to­je vie­to­vė­je yra pel­kė, tai at­si­ran­da tvir­ti­nan­čių, kad jo­je nu­sken­do tan­kas, o jei telk­šo eže­ras, ja­me bū­ti­nai bus pra­žu­vęs lėk­tu­vas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dau­ge­lis to­kių tvir­ti­ni­mų iš­mi­nuo­ to­jams ke­lia šyp­se­ną, ta­čiau iš man­ da­gu­mo vy­rai ne­pa­ro­do skep­tiš­ku­ mo. Daž­niau­siai, kad ir kiek to­se vie­to­se ka­riai ieš­ko le­gen­di­nių ka­ro pa­li­ki­mų, nie­ko ne­aptinka.

Daž­no­je vie­to­vė­je at­si­ran­da se­ no­lis, ku­ris tvir­ti­na prieš ke­lis de­ šimt­me­čius pa­ts pa­si­ly­pė­da­vęs ant tan­ko bokš­te­lio ir šo­ki­nė­da­ vęs į ba­lą.

Ta­čiau spe­cia­lia apa­ra­tū­ra pa­tik­ ri­nę tą vie­tą iš­mi­nuo­to­jai pa­pras­tai ne­ran­da nė su­rū­di­ju­sio ki­bi­ro.

Is­to­ri­ja apie pa­skan­din­tą bar­ žą su sprog­me­ni­mis yra ne pra­ma­ ny­ta, o tik­ra, tik tai įvyko vie­no­je Lat­vi­jos vie­to­vė­je. Kaip tas pa­sa­ ko­ji­mas pa­sie­kė Klai­pė­dą, ga­li­ma tik spė­lio­ti.

At­min­tis iš­krei­pia fak­tus

Iš­mi­nuo­to­jai ži­no, kad apie 10 pro­c. į le­gen­das pa­na­šių liu­di­ji­mų yra pa­grįs­ti tik­rais fak­tais, ir kant­riai juos tik­ri­na.

4

0,5

– tiek mln. li­tų įstai­ga „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ su­tau­py­ tų, jei au­to­bu­sams bū­tų leis­ta va­žiuo­ti Til­tų gat­ ve sa­vait­ga­liais ir šven­ čių die­no­mis.

Toks spren­di­mas priim­tas, nes mies­to stra­te­gi­nia­me pla­ne bu­vo nu­ma­ty­ta griež­ta nuo­sta­ta, kad ši gat­vė tu­ri bū­ti skir­ta pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­kams. Šiuo me­tu griež­tos nuo­sta­tos jau ne­bė­ra.

Tad siū­lo­ma leis­ti vie­šo­jo trans­ por­to eis­mą Til­tų gat­ve sa­vait­ga­ liais ir šven­čių die­ no­mis.

3

2

antrADIENIS, gegužės 8, 2012

miestas

Tarp ge­riau­sių – KU di­ser­ta­ci­jos

Pa­to­gu: sie­kia­ma, kad klai­pė­die­čiams dėl do­ku­men­tų ne­be­rei­kė­tų vaikš­čio­ti po vi­są sa­vi­val­dy­bę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Du­rys į sa­vi­val­dy­bę už­si­vers Klai­pė­die­čiams grei­tai ne­rei­kės blaš­ky­tis po sa­vi­val­dy­bę. Prob­le­mas jie ga­lės iš­ spręs­ti pir­ma­me aukš­te esan­čia­me Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riu­je.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Įver­ti­no: Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to is­to­ri­ko dr. V. Saf­ro­no­vo di­ser­ta­ci­ja

vie­na iš sep­ty­nių moks­li­nių dar­bų Lie­tu­vo­je pri­pa­žin­ta ge­riau­sia sa­vo sri­ty­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Du Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­lo dar­buo­to­jai dr. Va­si­li­jus Saf­ro­no­ vas ir dr. Ne­ri­jus Ni­ka ta­po ge­riau­ sių 2011 m. jau­nų­jų moks­li­nin­kų di­ ser­ta­ci­jų kon­kur­so lau­rea­tais.

50 so­li­džių ver­tin­to­jų iš 70 kon­kur­ sui pa­teik­tų moks­li­nių di­ser­ta­ci­jų at­rin­ko sep­ty­nias ge­riau­sias. Ke­tu­ rios iš jų bu­vo pa­reng­tos Vil­niaus uni­ver­si­te­te, dvi – Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­te (KU) ir vie­na – Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­te. „Tai, kad yra at­rink­tos net dvi di­ser­ta­ci­jos iš mū­sų uni­ver­si­te­to, pui­kus re­zul­ta­tas. Tai reiš­kia, kad au­ga la­bai ge­ras jau­ni­mas, la­bai ge­ ra pa­mai­na mums“, – jau­no­jo ko­ le­gos sėk­me džiau­gė­si KU Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rė Sil­va Po­cy­tė.

2011 m. Va­si­li­jus Saf­ro­no­vas ap­ gy­nė hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų sri­ties, is­to­ri­jos kryp­ties dak­ta­ro di­ser­ta­ ci­ją „Ta­pa­ty­bės ideo­lo­gi­jų kon­ ku­ren­ci­ja Piet­ry­čių Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no mies­te: XX am­žiaus Klai­ pė­dos at­ve­jo ty­ri­mas“.

KU Bal­ti­jos pa­jū­rio ap­lin­kos ty­ ri­mų ir pla­na­vi­mų ins­ti­tu­to moks­lo

dar­buo­to­jas N.Ni­ka pa­ren­gė di­ser­ ta­ci­ją „Šla­kių sal­mo trut­ta l. rep­ro­ duk­ci­jos eko­lo­gi­ja ir efek­ty­vu­mas ma­ža­me ly­gu­mų upe­ly­je Va­ka­rų Lie­tu­vo­je“.

Pla­nuo­ja­ma, kad kiek įma­no­ma dau­giau sa­vi­val­dy­bės pa­slau­gų į elekt­ro­ni­nę erd­vę bus per­kel­tos jau lie­pą. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­ to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė aiš­ki­no, kad sie­kia­ma, jog bū­tų su­val­dy­tos į sa­ vi­val­dy­bę atei­nan­čių žmo­nių ei­lės. „Žmo­gus gau­tų ta­lo­nė­lį, ži­no­tų, ka­da, į ko­kį ka­bi­ne­tą ei­ti. Tai tu­rė­ tų ma­ty­tis elekt­ro­ni­nia­me sten­de“, – tvir­ti­no A.Ve­ly­kie­nė.

Ši sis­te­ma tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­ din­ta ne tik sa­vi­val­dy­bės cent­ri­ nia­me pa­sta­te, bet ir So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riu­je, esan­čia­me Vy­ tau­to gat­vė­je.

Anot A.Ve­ly­kie­nės, čia atei­na la­ bai daug gy­ven­to­jų už­pil­dy­ti pra­šy­ mų pa­šal­poms, kom­pen­sa­ci­joms.

Sie­kia­ma, kad to­kius pra­šy­mus klai­pė­die­čiai ga­lė­tų pa­duo­ti ir in­ ter­ne­tu. Taip pat ga­lė­tų ma­ty­ti, kaip jie yra nag­ri­nė­ja­mi.

Pla­nuo­ja­ma, kad atei­ty­je klai­pė­ die­čiams ne­rei­kės klai­džio­ti po vi­ są sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tą, kad ga­lė­

Ali­na Ve­ly­kie­nė:

Žmo­gus gau­tų ta­lo­ nė­lį, ži­no­tų, ka­da, į ko­kį ka­bi­ne­tą ei­ ti. Tai tu­rė­tų ma­ty­ tis elekt­ro­ni­nia­me sten­de.

tų su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus. Juos bus ga­li­ma pa­teik­ti Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riu­je.

Bū­tent čia ir tu­rė­tų įsi­kur­ti sa­ vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai, su ku­riais daž­niau­siai ten­ka bend­rau­ti gy­ven­ to­jams. Iš vi­so sa­vi­val­dy­bės pa­sta­to pir­ma­me aukš­te yra 14 dar­bo vie­tų.

Nu­ma­to­ma, kad vi­si ki­ti aukš­ tai in­te­re­san­tams tu­rė­tų bū­ti už­ da­ry­ti.

70 Sen­jo­rams – darbo pasiūlymai

– tiek disertacijų buvo pateikta konkursui.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

„Ne­ti­kė­tas įver­ti­ni­mas. Ne sa­ vo ini­cia­ty­va da­ly­va­vau ta­me kon­ kur­se, ko­le­gos pa­siū­lė. La­bai ma­ lo­nu, ži­no­ma“, – kuk­liai apie moks­li­nį pri­pa­ži­ni­mą kal­bė­jo dr.

N.Ni­ka.

Jau­nų­jų moks­li­nin­kų dar­bai kon­ ku­ra­vo ge­riau­sios fi­zi­nių, tech­no­ lo­gi­jos, bio­me­di­ci­nos ir že­mės ūkio moks­lų, ge­riau­sios hu­ma­ni­ta­ri­nių ir so­cia­li­nių moks­lų bei ge­riau­sios di­ser­ta­ci­jos ap­lin­ko­sau­gos te­ma­ti­ ka no­mi­na­ci­jo­se.

Jau­nuo­sius moks­li­nin­kus ap­do­ va­no­jo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­ zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė.

LIETUVOS RESPUBLIKA Antihitlerinės koalicijos šalių Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacija KLAIPĖDOS MIESTO TARYBA 2012 m. gegužės 9 d. 12 val. Klaipėdos m. Karių kapinėse S. Daukanto g. įvyks ceremonialas gėlių ir vainikų padėjimas kariams žuvusiems Antrajame pasauliniame kare.

2012 m. gegužės 9 d. 14 val. Klaipėdos m. Koncertų salėje Šaulių g. 36 įvyks koncertas skirtas Pergalės prieš fašizmą 67 metinių progai paminėti.

Kviečiame Antrojo pasaulinio karo dalyvius, jų artimuosius, miesto visuomenę dalyvauti minėtose renginiuose.

Antrojo pasaulinio karo dalyvių org. Klaipėdos m. Taryba

„Jei­gu esa­te vy­res­nio ar pen­si­nio am­žiaus ir ieš­ko­te dar­bo, re­gist­ ruo­ki­tės Sen­jo­rų ban­ke!“ – skel­bia­ ma Klai­pė­dos dar­bo bir­žos tink­la­ la­py­je.

Sen­jo­rų ban­kas – duo­me­nų ba­zė, ku­rio­je kau­pia­ma in­for­ma­ci­ja apie dar­bo ieš­kan­čius vy­res­nio (dau­ giau nei 50 me­tų) ir pen­si­nio am­ žiaus as­me­nis. „Šiuo me­tu Klai­pė­dos dar­bo bir­ žos sky­riu­je yra įre­gist­ruo­ti 4242 as­me­nys, vy­res­ni nei 50 me­tų. Jie ir pri­klau­so Sen­jo­rų ban­kui. Tai 32 pro­c. vi­sų dar­bo ieš­kan­čių as­me­ nų“, – tei­gė Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­ riaus ve­dė­jas Egi­di­jus Pa­le­vi­čius.

Sen­jo­rų ban­ko tiks­las – su­da­ry­ti ga­li­my­bę pen­si­nio am­žiaus as­me­ nims gau­ti pa­gei­dau­ja­mo po­bū­ džio dar­bą, o darb­da­viams ope­ra­ ty­viai gau­ti in­for­ma­ci­ją apie dar­bo ieš­kan­čius pen­si­nio am­žiaus as­ me­nis. „Darb­da­viai ieš­ko kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­gos, jiems ne­svar­bu žmo­ gaus am­žius, o vy­res­ni as­me­nys daž­niau­siai tu­ri di­des­nės pa­tir­ties

Ieš­ko: Klai­pė­dos dar­bo bir­žo­je tarp dar­bo ieš­kan­čių klai­pė­die­čių –

treč­da­lis vy­res­ni nei 50 me­tų.

ir darb­da­viams yra nau­din­gi“, – tvir­ti­no E.Pa­le­vi­čius.

Vy­res­nio am­žiaus žmo­nių pri­va­ lu­mai esą spe­ci­fi­nės ži­nios ir dar­ bo pa­tir­tis, at­sa­ko­my­bė prii­mant spren­di­mus, pa­tir­tis spren­džiant konf­lik­tus, įver­ti­nant ri­zi­ką, lo­ja­ lu­mas įmo­nei.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„At­siž­vel­giant į tai, kad vi­suo­ me­nė se­nė­ja, dar­bo ieš­kan­čių sen­ jo­rų tik dau­gės“, – įsi­ti­ki­nęs E.Pa­ le­vi­čius.

Bend­ras be­dar­bių skai­čius Klai­ pė­do­je ma­žė­ja.

Ne­dar­bo ly­gis per­nai ko­vą bu­vo 12 pro­c., šie­met – 9 pro­c.

3

antrADIENIS, gegužės 8, 2012

miestas Da­ly­vau­ja pra­ty­bo­se

Par­da­vė du lai­vus

Jau­ni­mo suei­ga

Šią sa­vai­tę Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų pa­tru­li­nis lai­vas „Aukš­tai­tis“, va­ do­vau­ja­mas ka­pi­to­no lei­te­nan­ to Re­mi­gi­jaus Za­bie­los, da­ly­vau­ ja Bal­ti­jos jū­ro­je prie Born­hol­ mo sa­los (Da­ni­ja) vyks­tan­čio­se tarp­tau­ti­nė­se gel­bė­ji­mo pra­ty­ bo­se „Bal­tic Sa­rex 12“. Pra­ty­bo­ se da­ly­vau­ja 27 lai­vai ir 12 or­lai­ vių iš 10 vals­ty­bių.

Bend­ro­vė „Li­mar­ko lai­vi­nin­kys­ tės kom­pa­ni­ja“ su­da­rė su­tar­tis dėl lai­vų „Mar­sas“ ir „Plu­to“ par­ da­vi­mo. Lai­vus pir­kė­jams ke­ti­ na­ma per­duo­ti dar šį mė­ne­sį ar­ ba bir­že­lio pra­džio­je. Nee­fek­ty­ viai dir­ban­tys lai­vai bu­vo par­ duo­ti, kad bend­ro­vė pa­ge­rin­tų pa­grin­di­nės veik­los re­zul­ta­tus.

San­do­rių ver­tė ne­skel­bia­ma.

Klai­pė­dos jau­ni­mas kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį ren­ka­si Et­no­kul­tū­ ros cent­re, kur vyks­ta tra­di­ci­niai va­ka­rė­liai „Vo­ži­niai“. Kar­tą per mė­ne­sį vyks­ta „Jau­ni­mo suei­ga“, ku­rio­je da­ly­vau­ja kvies­ti­nis jau­ni­ mo folk­lo­ro ko­lek­ty­vas. Šį ket­vir­ ta­die­nį 18 val. „Jau­ni­mo suei­go­je“ vie­šės folk­lo­ro an­samb­lis „So­dai­ lio“ iš Kau­no.

„Klai­pė­da“ šven­tė su klai­pė­die­čiais Dien­raš­tis „Klai­pė­ da“ ge­gu­žės 7-ąją mi­ni­mą Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ną šven­ tė kar­tu su klai­pė­ die­čiais.

Dienos telegrafas Vers­las. Ant­ra­d ie­n į 13 val. ro­t u­šė­je vyks Klai­pė­dos smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos po­sė­dis. Jo me­tu bus svars­to­m i du klau­si­mai – smul­k io­jo vers­lo pa­g rin­du vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­g ų plėt­ra Klai­pė­dos re­g io­ne ir Klai­pė­dos tur­ga­vie­tės pre­ky­bi­nės vie­ tos kai­nos įta­ka vers­lo ap­lin­kai.

Po­sė­dis. Ant­ra­die­nį 15.30 val. vyks Jū­ ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos po­sė­dis.

Pen­si­jos. 1995–2002 m. dir­bu­siems pen­si­jų ga­vė­jams, ku­r iems dėl drau­ džia­mų­jų pa­ja­mų tu­rė­ji­mo bu­vo mo­ ka­ma ne vi­sa pa­skir­ta pen­si­ja, bir­že­ lį bus iš­mo­ka­mos li­k u­sio­sios iš­mo­ kė­ti ap­skai­čiuo­tos se­nat­vės ar in­va­li­ du­mo pen­si­jų da­l ies su­mos (ne­prie­ mo­kos). Da­liai dir­bu­sių pen­si­jų ga­vė­ jų šios ne­prie­mo­kos bu­vo iš­mo­kė­tos anks­tes­niais me­tais, to­dėl bir­že­l į bus baig­tos mo­kė­ti li­ku­sios ne­prie­mo­kos da­lys.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Trau­ka: praei­viai no­riai tie­sė ran­kas į do­va­no­ja­mus „Klai­pė­dos“ laik­raš­čius.

Praei­viams cent­ri­nė­se uos­ta­mies­ čio gat­vė­se, ra­tuo­tiems mies­tie­ čiams „Lu­koil“ bei „Sta­toil“ de­ ga­li­nė­se va­kar bu­vo do­va­no­ja­mi pir­ma­die­nio laik­raš­čiai, o šven­tės pro­ga „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­jo­je bu­ vo pa­skelb­ta at­vi­rų du­rų die­na.

Tad vi­si no­rin­tie­ji ga­lė­jo da­ly­ vau­ti eks­kur­si­jo­se, su­si­pa­žin­ti bei gy­vai pa­bend­rau­ti su žmo­nė­mis,

ku­rių rū­pes­čiu ir pa­stan­go­mis kas­ryt die­nos švie­są iš­vys­ta nau­ jas dien­raš­čio nu­me­ris.

Su ži­niask­lai­dos at­sto­vų pro­fe­si­ ne šven­te „Klai­pė­dos“ dar­buo­to­jus svei­ki­no gau­sus bū­rys sve­čių: po­ li­ti­kai, Ūkio ban­ko, pre­ky­bos tink­ lo „Avi­te­la“, Pa­lan­gos oro uos­to, sau­gos tar­ny­bos „Ar­gus“, bend­ ro­vės „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“ at­ sto­vai. Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir

l.bieliauskaite@kl.lt

kny­gos die­nos pro­ga ge­gu­žės 7–9 die­no­mis dien­raš­tis skai­ty­to­jams pa­ren­gė ir iš­skir­ti­nį pre­nu­me­ra­tos pa­siū­ly­mą. Šio­mis die­no­mis „Klai­pė­dą“ va­ sa­ros mė­ne­siams ga­li­ma už­si­sa­ky­ ti vos už 42 li­tus. Šiuo pa­siū­ly­mu pa­si­nau­do­ję skai­ty­to­jai vi­są pre­nu­me­ra­tos lai­ ko­tar­pį do­va­nų gaus ir ori­gi­na­lų mė­ne­si­nį žur­na­lą „370“.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

42

– tiek litų kainuoja „Klaipėdos“ prenumerata vasaros mėnesiams.

Dėl Til­tų gat­vės – nuo­sto­liai Ini­ci­juo­ti to­kį ta­ry­bos 1 spren­di­mą me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas bu­vo pa­ve­dęs

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rei Ju­di­tai Si­mo­na­ vi­čiū­tei.

Leis­ti va­žiuo­ti Til­tų gat­ve sa­vait­ ga­liais ir šven­čių die­no­mis vie­ša­ jam trans­por­tui pra­šė ir vie­šo­ sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis.

Anot jo, dėl to­kių ap­ri­bo­ji­mų di­ džia­jai da­liai ke­lei­vių ke­lio­nė pail­ gė­ja 10–15 pro­c. ar­ba 3 mi­nu­tė­mis.

Au­to­bu­sai pa­pil­do­mai va­žiuo­ja 12 857 km per mė­ne­sį ar­ba 154 281 km per me­tus.

Vie­ša­jam trans­por­tui ap­va­žiuo­ jant Til­tų gat­vę, įstai­ga „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ pa­ti­ria pu­ sės mi­li­jo­no li­tų nuo­sto­lį. „Til­tų gat­vės ati­da­ry­mas mies­to au­to­bu­sams ir marš­ru­ti­niams tak­ si sa­vait­ga­liais ir šven­čių die­no­mis pa­ge­rin­tų su­si­sie­ki­mą. Dau­giau žmo­nių at­vyk­tų į se­na­mies­tį. Ge­ res­nė tap­tų ir eko­lo­gi­nė se­na­mies­

čio si­tua­ci­ja. Šio­je mies­to da­ly­je per me­tus bū­tų su­de­gi­na­ma 50 to­ nų ma­žiau de­ga­lų, dėl ko su­ma­žė­tų iš­me­ta­mų­jų du­jų kie­kis“, – tvir­ti­ no G.Ne­niš­kis. Pas­te­bė­ta, kad su­ ma­žė­tų ir au­to­mo­bi­lių srau­tai. Ma­ žes­nius nuo­sto­lius taip pat pa­tir­tų marš­ru­ti­niai tak­si.

Mies­to ta­ry­bos Stra­te­gi­nės plėt­ ros ko­mi­te­to na­riai do­mė­jo­si, ar ne­kils gy­ven­to­jų ne­pa­si­ten­ki­ni­ mas. Anks­čiau jie pik­ti­no­si vie­šo­ jo trans­por­to su­ke­lia­mu triukš­mu ir vib­ra­ci­ja.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jo Ri­ man­to Moc­kaus, kai bu­vo ati­da­ry­ta au­to­bu­sų sto­te­lė Til­tų gat­vė­je, taip pat ti­kė­ta­si ne­ga­ty­vios gy­ven­to­jų nuo­mo­nės, bet jos ne­su­lauk­ta.

G.Ne­niš­kio tei­gi­mu, sa­vait­ga­liais su­ma­žė­ja vie­šo­jo trans­por­to srau­ tai. Va­žiuo­ja 60 pro­c. tiek, kiek va­ žiuo­ja dar­bo die­no­mis.

Mies­to ta­ry­bos Stra­te­gi­nės plėt­ ros ko­mi­te­to na­riai pri­ta­rė spren­ di­mui. Dėl jo dar tu­rės pa­si­sa­ky­ti mies­to ta­ry­ba.

Tre­ni­ruo­tės. Ant­ra­d ie­n į klai­p ė­d ie­ čiai kvie­čia­mi į ne­mo­ka­mas ka­la­ne­ ti­kos tre­n i­r uo­tes ir į mu­z i­kos te­ra­pi­ ją. Ge­gu­žės mė­ne­sį Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras su­rengs ke­lio­li­ka įvai­rių už­siė­mi­mų – be ka­la­ ne­ti­kos ir mu­zi­kos te­ra­pi­jos, klai­pė­die­ čių lauks ir vi­sų pa­mėg­ti šiau­rie­tiš­ko­ jo ėji­mo mo­ky­mai. Ne­mo­ka­mi mu­zi­ kos te­ra­pi­jos už­siė­m i­mai vyks kiek­ vie­ną ge­gu­žės ant­ra­die­nį 19 val., Li­go­ ni­nės g. 16, ant­ras aukš­tas. Į juos už­si­ re­gist­ra­vę žmo­nės ga­lės at­si­pa­lai­duo­ ti gro­da­mi per­ku­si­niais inst­ru­men­tais.

Pir­mo­ji ka­la­ne­ti­kos tre­ni­ruo­tė taip pat vyks ant­ra­d ie­n į 13.30 val. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro pa­tal­po­ se Tai­kos pr. 76., tre­čia­me aukš­te. Bū­ ti­na išanks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja. Tą ga­li­ma pa­da­ry­ti tel. 8 46 234 796.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 11 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Re­gi­na Mar­ cin­ke­vi­čie­nė (g. 1919 m.), Agaf­ja Gu­ri­na (g. 1923 m.), Je­ka­te­ri­na To­loč­ko (g. 1932 m.), Mi­chail Gu­sev (g. 1932 m.), Ser­ge­jus Vo­di­li­nas (g. 1933 m.), Va­lė Sprin­džiu­ kie­nė (g. 1940 m.), Ona Eu­ge­ni­ja Kal­vai­ tie­nė (g. 1945 m.), Re­gi­na Eže­rins­kie­nė (g. 1950 m.), Ser­gė­jus Man­kaus­kas (g.

1958 m.), Vy­tau­tas No­rei­ka (g. 1960 m.), Ol­ga Rym­ke­vič (g. 1963 m.).

Lė­b ar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ste­p o­n as Vyš­n iaus­k as, Re­g i­n a Mar­cin­ke­v i­č ie­nė, Agaf­ja Gu­r i­na, Je­ ka­te­r i­na To­loč­ko, Ona Eu­ge­n i­ja Kal­ vai­t ie­nė.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­rų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Siū­ly­mas: jei mies­to ta­ry­ba pri­tars, au­to­bu­sai Til­tų gat­ve va­žiuos ir sa­

vait­ga­liais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 19 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 65 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais.

4

antradienis, gegužės 8, 2012

miestas

Mies­to že­mė­je – ka­ro ai­dai

Bom­bos bul­do­ze­rių ne­stab­dė

1

Ap­tar­da­mi pa­sa­ko­ji­mus apie Da­nė­je nu­skan­din­ tą bar­žą su amu­ni­ci­ja iš­mi­nuo­to­jai tei­gia, kad ir so­viet­me­čiu vei­kė iš­ mi­na­vi­mo gru­pės, tad ga­li bū­ti, kad kur nors iš upės tik­rai bu­vo trau­kia­ mi sprog­me­nys.

Kar­tais ka­riš­kiai ste­bi­si, iš kur gy­ven­to­jai su­ži­no jų te­le­fo­no nu­ me­rius. Skam­bi­nan­tie­ji pri­myg­ti­ nai pra­šo at­vyk­ti ir pa­tik­rin­ti šu­li­ nį ar ku­rią ki­tą vie­tą, ti­kin­da­mi, kad ten te­be­gu­li nuo pa­sta­ro­jo ka­ro li­ ku­si bom­ba. Ta­da pa­šne­ko­vui ten­ ka il­gai ir kant­riai aiš­kin­ti, kad pir­ miau­sia bū­ti­na kvies­ti po­li­ci­ją, kad pa­tys iš­mi­nuo­to­jai ne­ga­li va­ži­nė­ti sa­vo nuo­žiū­ra ar tie­siog su­lau­kę žo­ di­nio pra­ne­ši­mo. Spren­džiant iš to, kad po to­kio po­kal­bio iš­mi­nuo­to­ jai ne­su­lau­kia už­duo­ties dirb­ti pa­ šne­ko­vo nu­ro­dy­to­je vie­to­je, dau­gu­ ma to­kių skam­bu­čių taip pat ne­tu­ri rim­to pa­grin­do. „Tai vi­sai ne­ste­bi­na, nes per dau­ ge­lį me­tų išau­go ar­ba bu­vo iš­kirs­ ti miš­kai, nu­sau­sin­tos pie­vos, o ir žmo­nės sen­da­mi dau­ge­lį da­ly­kų pa­ mirš­ta ar­ba rea­ly­be ima lai­ky­ti tai, kas iš tie­sų yra pra­ma­nas ar­ba kie­no nors pa­pa­sa­ko­ti įvy­kiai“, – tei­gė 18 me­tų iš­mi­na­vi­mo dar­bus Klai­pė­dos re­gio­ne dir­bęs Re­mi­gi­jus Za­bo­ras.

Sprog­me­nys al­suo­ja mir­ti­mi

Nuo šių me­tų pra­džios Klai­pė­do­je dir­ban­tis iš­mi­nuo­to­jų sky­riaus va­ das Vi­das Kar­so­kas, anks­čiau tar­ na­vęs Kau­no ap­skri­ty­je, pa­sa­ko­ jo esąs nu­ste­bęs dėl uos­ta­mies­ty­je ir jo apy­lin­kė­se esan­čių sprog­me­nų įvai­ro­vės. Ran­da­ma įvai­rių ka­lib­ rų ir abie­jų ka­ria­vu­sių pu­sių sprog­ me­nų. Iš­mi­nuo­to­jas at­krei­pė dė­ me­sį ir į dar vie­ną ypa­ty­bę – čia kur kas dau­giau ran­da­ma so­vie­tų, o ne vo­kie­čių, iš­šau­tų, bet ne­spro­gu­sių šaud­me­nų.

Iš­m i­n uo­to­jai da­ro prie­l ai­d ą, kad ka­ro pa­bai­go­je, maž­daug nuo 1944 m., sku­bė­ta ga­min­ti kuo dau­ giau amu­ni­ci­jos. Su šū­kiais „Vis­kas fron­tui!“, „Už Tė­vy­nę!“, „Už Sta­li­ ną!“ ga­min­ti ney­pa­tin­gos ko­ky­bės sprog­me­nys ir ypač sprog­dik­liai.

Bū­tent to­dėl ap­tin­ka­ma ga­na daug ne­su­vei­ku­sių šaud­me­nų.

Be to, da­lis jų ne­spro­go, nes kri­to į minkš­tą grun­tą.

Klai­pė­dos iš­mi­nuo­to­jai ži­no – jei ku­rio­je nors mies­to vie­to­je pra­si­de­ da sta­ty­bos dar­bai, čia bū­ti­nai ne kar­tą teks sku­bė­ti ir jiems. Taip bu­ vo sta­tant Dra­gū­nų kvar­ta­lą, Gand­ ra­liš­kes, o praė­ju­sią sa­vai­tę du­kart va­žiuo­ta į Lie­po­jos plen­tą, kur pra­ dė­ti kas­ti pa­ma­tai nau­jam pre­ky­bos cent­rui. Ne vi­si sprog­me­nys čia at­ si­ra­do mū­šių me­tu. Ne­men­ka da­lis jų bu­vo so­vie­tų ka­riuo­me­nės tie­siog pa­slėp­ti ar pa­lai­do­ti, vei­kiau­siai prieš ko­kius pa­tik­ri­ni­mus ne­spė­ta jų su­nai­kin­ti, to­dėl mir­tį ne­šan­tys daik­tai bu­vo tie­siog pa­slėp­ti grio­ viuo­se ar ne­nau­do­ja­muo­se van­dens tel­ki­niuo­se.

Ma­no­ma, kad bū­tent taip Drau­ gys­tės par­ko tven­ki­niuo­se, ku­ rie per­nai iš­va­ly­ti, at­si­ra­do iš­ti­sas sprog­me­nų ar­se­na­las. „Tik­riau­siai, jų siek­ta at­si­kra­ty­ ti, to­dėl vež­da­vo bet kur ir grei­tai, – spė­jo V.Kar­so­kas. – Kiek­vie­nas mies­te ras­tas sprog­muo – at­ski­ras at­ve­jis ir jų pa­vo­jin­gu­mas – skir­tin­ gas. Jei sprog­muo bu­vo iš­šau­tas, jo me­cha­niz­mas už­ves­tas, ta­da jis yra la­bai pa­vo­jin­gas. To­kių ra­di­nių ne­

Iš­m i­nuo­to­jas R.Za­bo­ras tei­gė ne­ga­ lin­tis ga­ran­tuo­ti, jog po ku­riuo nors dau­g ia­bu­čiu ne­li­ko sprog­me­nų.

Mat Lie­tu­vo­je, skir­tin­gai nei Vo­k ie­ti­ jo­je ar ki­to­se Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se, iš­mi­nuo­to­jams nė­ra bū­ti­na pa­tik­rin­ ti vi­sos sta­ty­bų te­ri­to­ri­jos.

R.Za­b o­ras pui­k iai pa­me­na dar­b o Lais­vo­jo­je eko­no­m i­nė­je zo­no­je pa­ tir­t į. Pir­muo­sius sprog­me­nis at­ka­sę dar­bi­nin­kai su­stab­dy­da­vo dar­bus ir lauk­da­vo iš­mi­nuo­to­jų.

Net­r u­k us ka­r iš­k iams apie pa­vo­jin­ gą ra­d i­n į bū­da­vo pra­ne­š a­ma dar­ bo die­nos pa­bai­go­je, vė­l iau – penk­ ta­die­niais, o ga­liau­siai – tik per poil­ sio die­nas.

Ko ge­ro, ne vi­si ta­da su­pra­to, koks pa­ vo­jus bu­vo ki­lęs dar­bi­nin­kams.

At­mi­ni­mas: kas­met ge­gu­žės 9-ąją ne­ma­žai klai­pė­die­čių pri­si­me­na Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą ir pa­ger­bia žu­vu­

sius jo da­ly­vius.

ga­li­ma vež­ti į po­li­go­ną, juos ten­ka neut­ra­li­zuo­ti vie­to­je.“ Tra­ge­di­jos vie­to­je – kry­žius

Vy­res­ni klai­pė­die­čiai ga­li pa­si­da­ly­ ti gy­vais pri­si­mi­ni­mais apie tai, ką vai­kai ras­da­vo Klai­pė­do­je praė­jus ne vie­ne­riems me­tams po ka­ro. Kiek jų ne­te­ko pirš­tų, nu­si­de­gi­no, pra­ra­do re­gė­ji­mą ar net žu­vo, da­bar var­gu ar įma­no­ma su­skai­čiuo­ti.

Klai­pė­dos iš­mi­nuo­ to­jai ži­no – jei ku­ rio­je nors mies­to vie­to­je pra­si­de­da sta­ty­bos dar­bai, čia bū­ti­nai ne kar­tą teks sku­bė­ti ir jiems.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad už bu­vu­sių ka­ rei­vi­nių žu­vo bū­re­lis vai­kų, krapš­ ti­nė­ju­sių ras­tą sprog­me­nį.

Dar da­bar ne­to­li Pa­lan­gos oro uos­to prie miš­ko sto­vi be­to­ni­nis kry­žius, pri­me­nan­tis apie pen­kių paaug­lių žū­tį drioks­te­lė­jus sprog­ me­niui.

Is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas pri­si­me­ na, kaip bū­da­mas vai­kas su drau­gais Gi­ru­lių miš­ke ra­do dė­žę, ku­rio­je bu­ vo be­ne pen­kios vo­kiš­kos ran­ki­nės gra­na­tos. „Pa­me­nu, iš­trau­kiau žie­dą ir nu­ me­čiau gra­na­tą. Bet ji bumb­te­lė­ jo į že­mę ne­spro­gu­si. Pri­bė­gau ir vėl svie­džiau. Ir vėl nie­ko. Tik ket­ vir­tą kar­tą at­ga­lia ran­ka nu­mes­ta ji su­dre­bi­no že­mę. Ma­ža ne­pa­si­ro­dė.

Net­ru­kus iš­gir­do­me at­bė­gan­čius pa­sie­nie­čius su šu­ni­mis. Iš­si­gan­ do­me la­biau nei spro­gi­mo, bė­go­me nuo jų per miš­ką neat­si­suk­da­mi“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si D.Eler­tas.

Mies­to praei­ties ži­no­vas pa­me­ na, kaip at­sar­giai jo tė­vas iš­kra­ tė iš me­ta­li­nio miš­ke ras­to daik­to, D.Eler­to nau­do­to pieš­tu­kams su­si­ dė­ti, ra­šy­mo prie­mo­nes ir iš­ne­šė iš na­mų. Pa­si­ro­do, vai­kas bu­vo par­si­ ne­šęs sprog­dik­lį. Pa­sa­ko­ja­ma, kaip kaž­ku­ris ka­ro rei­ka­lų neiš­ma­nan­tis

„Žmo­nės la­bai grei­tai pa­mirš­ta apie di­de­les ne­lai­mes. Gy­ve­n i­mas yra spar­tus, o žmo­nių at­min­tis trum­pa, jei­gu pa­tys ne­su­si­du­ria su skau­d žia tik­ro­ve“, – įsi­ti­k i­nęs R.Za­bo­ras.|

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

žmo­gus iš va­ri­nės gil­zės, nei­šar­dęs sprog­dik­lio, pa­si­ga­mi­no in­dą pie­ nui ne­šio­ti.

Il­gą lai­ką po ka­ro di­džiu­liai mies­ to plo­tai bu­vo ap­tver­ti, o smal­suo­ lių ne­stab­dė įspė­jan­tys apie pa­vo­ jų sky­dai. Ne vie­nas ap­griu­vu­sia­me se­na­mies­ty­je ar ki­to­je iš­mi­nuo­to­jų neiš­va­ly­to­je vie­to­je pa­dė­jo gal­vą.

@=.B1<@ .A4.C6:< 162;<@ =?<4.

Sprog­muo – ma­rių dug­ne

Stan­dar­ti­nių sprog­me­nų neut­ra­li­ za­vi­mo kuo­pos kuo­pi­nin­kas R.Za­ bo­ras iš pa­tir­ties ži­no, kad uos­ ta­mies­ty­je ir ap­link jį dau­giau­sia sprog­me­nų že­mė dar sau­go ties Ja­ kais bei da­bar­ti­ne Lais­vą­ja eko­no­ mi­ne zo­na.

Di­džio­ji mies­to da­lis, bai­gian­tis ka­rui, bu­vo su­ly­gin­ta su že­me, to­ dėl čia kiek­vie­na ne­ka­si­nė­ta že­mės pė­da sle­pia mir­tį ne­šan­tį ka­ro pa­ li­ki­mą.

Vos tik pra­si­de­da sta­ty­bos ar tie­ sia­mos ko­mu­ni­ka­ci­jos, šis pa­li­ki­ mas iš­ke­lia­mas į die­nos švie­są ir bet ku­rią aki­mir­ką ga­li pra­žu­dy­ti ka­ ro ne­pa­žįs­tan­čių žmo­nių gy­vy­bes.

Tai yra avia­ci­jos bom­bos, ar­ti­le­ri­jos svie­di­niai, mi­nos­vai­džių mi­nos.

Ka­ro aud­ros su­maiš­ty­je dau­gy­bė amu­ni­ci­jos bu­vo su­ver­čia­ma į van­ dens tel­ki­nius, tie­siog už­ver­čia­ma že­me, ne­gal­vo­jant apie tai, kad po mū­šių jie ga­li ne­šti grės­mę tai­kiems gy­ven­to­jams. Šių die­nų iš­mi­nuo­to­jai kons­ta­ tuo­ja, kad so­vie­tų ka­riuo­me­nė pra­ stai at­li­ko ap­rū­pi­ni­mo ir va­ly­mo dar­bus. Apie tai by­lo­ja ne tik pa­ lik­ti sprog­me­nys, bet ir ne­pa­lai­do­ti mū­šy­je kri­tę ka­riai.

Di­džiau­sias sprog­muo ap­tik­tas be­ne prieš me­tus gi­li­nant Klai­pė­dos uos­to far­va­te­rį. Ta­da žem­ka­sės kau­ šas iš dug­no iš­kė­lė to­ną svė­ru­sią so­ vie­ti­nę avia­ci­nę bom­bą. Di­džiu­liai kie­kiai sprog­me­nų iš ma­rių kran­ti­ nių iš­va­ly­ti po­ka­rio me­tais, kai plė­ tė­si uos­to įmo­nės.

Anks­čiau lau­kuo­se ties Ja­kų kai­ mu, kur 1945 m. pra­džio­je bu­vo įsi­ tvir­ti­nę vo­kie­čių ka­riuo­me­nės da­li­ niai ir į juos bu­vo nu­kreip­tas so­vie­tų ar­mi­jos puo­li­mas, iš­mi­nuo­to­jai ap­ ti­ko daug di­de­lio ka­lib­ro ne­spro­gu­ sių so­vie­ti­nių sprog­me­nų.

dienraščio

dovanos ir prenumerata vasaros mėnesiams.

Gegužės 7–9 d. laikraščio prenumerata ketvirčiui už specialią kainą

!

Lt

ir tris mėnesius leidinį 370 gaukite dovanų!

2012 vasaris #22

2012 kovas #23

KOMIKSAI – REALYBĖ, ATSISKLEIDŽIANTI TARPUOSE

„37O“–

2 METAI!

GIMTADIENIO

2012 balandis #24

KIEK PROGA FEMINISČIŲ REIKIAAPIE ACTĄ ELEKTROS IR SŪRĮ LEMPUTEI PAKEISTI?

IŠ ILIUZIJŲ PASAULIO IŠTRŪKUSI J.ŠEDUIKYTĖ D.NARKEVIČIUS – NAUJAS LIETUVIŠKO

KINO PRANAŠAS?

ANT RAUDONOJO KILIMO ISPANIJOJE – ŽAVI LIETUVAITĖ

–

D.GAVENONIS: „KAŽKAS MUS ĮTIKINO, KAD TRŪKSTA LAIKO“

M.PALUBENKA:

UŽMERKTŲ AKIŲ DIZAINAS, ARBA KAIP NUMIRTI PATIRIANT EUFORIJĄ

„VILIUOSI, KAD TELIKAS GREITAI IŠNYKS“

NEUŽRAKINTOS

POEZIJOS

KĄ MOTERYS DIRBA VISĄ DIENĄ?

PUOTOS DURYS

IR KAUNE GALIMA GYVENTI...

KULTŪRINGAI!

VASARIO 16-OJI: ŠVENTĘ REIKIA ŠVĘSTI!

KARALIENĖ SU MOTERS KARŪNA 37O.DIENA.LT

370_022.indd 1

2012.02.03 14:55:40

37O.DIENA.LT 370_022.indd 1

2012.03.02 17:01:58

37O.DIENA.LT

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos“ redakcijoje Naujojo Sodo g. 1A, K centre, skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, ir per „Klaipėdos“ platintojus, tel. 397 714.

5

antrADIENIS, gegužės 8, 2012

lietuva Skaid­res­nis bank­ro­tas

Ne­nu­lei­džia ran­kų

Mi­nist­ro ­ vi­zi­tas

Pre­zi­den­tė siū­lo keis­ti ne­skaid­ rią įmo­nių bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­rių sky­ri­mo tvar­ką ir su­ pap­ras­tin­ti bank­ro­to pro­ce­ dū­ras. Da­lios Gry­baus­kai­tės ini­cia­ty­va pa­reng­tos Įmo­nių bank­ro­to įsta­ty­mo pa­tai­sos, ku­rios, kaip tei­gia­ma, bank­ro­to by­lų pro­ce­są pa­da­rys skaid­res­ nį, pa­pras­tes­nį ir ope­ra­ty­ves­nį.

At­siž­velg­da­mas į kri­ti­ką dėl siū­ly­mo at­leis­ti ins­ti­tu­ci­jų va­ do­vus, kai Sei­mas ne­pri­ta­ ria jų me­ti­nei veik­los ata­skai­ tai, pro­jek­to ini­cia­to­rius kon­ ser­va­to­rius Vai­do­tas Ba­ce­vi­ čius siū­lo re­gu­lia­vi­mą keis­ti, kad to­kiam spren­di­mui rei­kė­ tų ne ma­žiau kaip pu­sės Sei­ mo na­rių bal­sų.

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Aud­ro­nius Ažu­ba­lis pir­ma­die­nį iš­vy­ko su dar­bo vi­zi­tu į Jung­ ti­nius Ara­bų Emy­ra­tus, kur su šios ša­lies val­džios at­sto­ vais ap­tars dvi­ša­lę par­tne­rys­tę eko­no­mi­kos, kul­tū­ros bei švie­ ti­mo sri­ty­se ir de­rins abi­pu­ sės ša­lių pa­ra­mos ga­li­my­bes bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­muo­se.

Spau­dai siū­lo iš­mal­dą At­ro­do, ša­lies spau­da ma­žes­nės mo­kes­čių naš­tos ga­li ne­si­ti­ kė­ti. Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius tei­gia, kad Lie­tu­vos re­gio­ni­nei spau­dai rei­kia ne pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­tų, o fi­nan­si­nės pa­ra­mos. „Ma­nau, kad ne leng­va­tų rei­kia, o nor­ma­lios fi­nan­si­nės pa­ra­mos, pri­tai­ky­tos re­gio­ni­nei spau­dai.

Ma­nau, dėl to tu­ri­me to­liau dis­ku­ tuo­ti. Kaip ži­no­te, su­tei­kė­me pa­ ra­mą, ku­ri kom­pen­suo­ja brangs­ tan­tį iš­ne­šio­ji­mą, taip pat ma­nau, kad Spau­dos rė­mi­mo fon­das ga­ lė­tų ras­ti ga­li­my­bių dau­giau lė­ šų skir­ti bū­tent ten, kur jų po­rei­ kis kaip tik yra di­des­nis, tai yra re­gio­ni­nei spau­dai“, – pir­ma­die­ nį Vy­riau­sy­bė­je žur­na­lis­tams sa­kė A.Ku­bi­lius.

Prem­je­ras kal­bė­jo, kad leng­va­tos nė­ra „tas ke­lias, ku­riuo Lie­tu­va tu­ rė­tų ei­ti“, ypač at­si­žvel­giant į da­ bar­ti­nes Eu­ro­pos pa­stan­gas fis­ka­li­ nę draus­mę įgy­ven­din­ti per nau­jas su­tar­tis. „Tos dis­ku­si­jos tę­sia­si ir to­liau.

Bet Lie­tu­va per pa­sta­ro­jo lai­ko­tar­ pio kri­zę su­si­dū­rė su iš­šū­kiais, kai rei­kė­jo tvar­ky­ti vi­sos fi­nan­sų sis­te­ mos sta­bi­lu­mą ir ieš­ko­ti, kaip už­ kai­šio­ti sky­les, ku­rios bu­vo at­si­ra­ du­sios dėl anks­tes­nių leng­va­tų“, – kal­bė­jo prem­je­ras.

Pir­ma­die­nį, mi­nint Spau­dos at­ ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ną, da­lis re­gio­ni­nių dien­raš­čių išė­ jo bal­tais pir­mai­siais pus­la­piais ar su už­ra­šu „Pro­tes­tas“ pir­ma­

And­rius Ku­bi­lius:

Ma­nau, Spau­dos rė­ mi­mo fon­das ga­lė­tų ras­ti ga­li­my­bių dau­ giau lė­šų skir­ti bū­tent ten, kur jų po­rei­kis kaip tik yra di­des­nis.

ja­me pus­la­py­je ir taip ban­dė at­ kreip­ti dė­me­sį į, jų nuo­mo­ne, bū­ ti­ny­bę pa­rem­ti kraš­to spau­dą. Taip

pro­tes­ta­vo „Res­pub­li­kos“ lei­di­nių gru­pei pri­klau­san­tys dien­raš­čiai „Šiau­lių kraš­tas“, „Va­ka­rų eksp­re­ sas“, taip pat dien­raš­čiai „Se­kun­ dė“ ir „Pa­ne­vė­žio bal­sas“. „Tai ženk­las, ku­rį rei­kė­jo pa­ro­ dy­ti ge­ro­kai anks­čiau, dar 2009ai­siais, kai spau­dai bu­vo su­duo­tas pir­ma­sis no­kau­tuo­jan­tis po­li­ti­ kų smū­gis, – be­veik ke­tu­ris kar­tus pa­di­din­tas pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­tis (PVM), pra­dė­ti di­din­ti au­ to­ri­aus at­ly­gi­ni­mų mo­kes­čiai“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė „Va­ka­rų eksp­re­so“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius, vie­nas ak­ci­jos su­ma­ny­to­jų Gin­ta­ ras Tom­kus.

Su­ma­žin­ti PVM spau­dai šių me­tų pra­džio­je pra­šė ir Lie­tu­vos spaus­ tu­vi­nin­kai bei pra­mo­ni­nin­kai. Lie­ tu­vos spaus­tu­vi­nin­kų aso­cia­ci­ja tei­gė, kad, pa­nai­ki­nus PVM leng­ va­tą spau­dai, Lie­tu­vos pe­rio­di­nių lei­di­nių ga­my­ba bu­vo per­kel­ta į gre­ti­mas ša­lis, tu­rin­čias pa­lan­kes­ nę mo­kesčių ap­lin­ką. Aso­cia­ci­jos pa­brėžė, kad Liuk­sem­bur­ge vi­sai spau­dai tai­ko­mas 3 pro­c., Ita­li­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je – 4 pro­c. PVM ta­ri­fas, o Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja laik­raš­čiams bei pe­rio­di­niams lei­di­niams tai­ko leng­va­ti­nį 10 pro­c. PVM ta­ri­fą.

37O KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.

BNS inf.

Pa­ža­das – ap­lan­ky­ti J.Ty­mo­šen­ko Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė sa­ko, kad Uk­rai­nos pre­ zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius jai pa­ža­dė­jo su­si­ti­ki­mą su įka­lin­ ta eksp­rem­je­re Ju­li­ja Ty­mo­šen­ko per vi­zi­tą Uk­rai­no­je šią sa­vai­tę.

Pre­zi­den­tė pir­ma­die­nį pra­ne­šė, kad su Uk­rai­nos pre­zi­den­tu si­tua­ ci­ją dėl J.Ty­mo­šen­ko ap­ta­rė per po­kal­bį te­le­fo­nu praei­tą sa­vai­tę. „Su­de­ri­no­me su pre­zi­den­tu, kad tu­rė­siu ga­li­my­bę su­si­tik­ti su ja Char­ko­ve“, – žur­na­lis­tams Vil­ niu­je sa­kė D.Gry­baus­kai­tė. Ša­lies va­do­vė taip pat pra­ne­šė tu­rin­ti ži­nių, kad Uk­rai­nos opo­zi­ ci­jos ly­de­rę jau ant­ra­die­nį ke­ti­na­ ma per­kel­ti į li­go­ni­nę. „Kar­tu su Vo­kie­ti­jos pa­stan­go­ mis, at­ro­do, ti­kė­ti­na, kad jau ry­toj ji bus per­kel­ta į Char­ko­vo li­go­ni­ nę. Tai­gi jai bus su­teik­ta adek­va­ ti bū­ti­na gy­dy­mo prie­žiū­ra“, – sa­kė D.Gry­baus­kai­tė. Uk­rai­nos pre­zi­den­to ren­gia­ma­me vir­šū­nių

Vil­tis: anot mū­sų ša­lies va­do­vės, J.Ty­mo­šen­ko jau šian­dien tu­rė­tų bū­

ti per­kel­ta į li­go­ni­nę.

su­si­ti­ki­me Jal­to­je pra­ne­šė ne­da­ ly­vau­sian­tys Aust­ri­jos, Kroa­ti­jos, Če­ki­jos, Es­ti­jos, Lat­vi­jos, Vo­kie­ ti­jos, Ita­li­jos, Slo­vė­ni­jos, Bul­ga­ri­ jos va­do­vai. Len­ki­jos ir Slo­va­ki­jos pre­zi­den­tai ke­ti­na at­vyk­ti į vir­šū­ nių su­si­ti­ki­mą.

Pir­mie­ji pa­brė­žia, kad komp­ro­ mi­sai dėl žmo­gaus tei­sių ne­ga­li­mi, o boi­ko­tas val­džios at­žvil­giu yra ge­riau­sia prie­mo­nė pa­ro­dy­ti pa­si­

„Scan­pix“ nuo­tr.

pik­ti­ni­mą Ki­je­vo el­ge­siu. Boi­ko­to kri­ti­kai sa­ko, kad Uk­rai­nos izo­lia­ ci­ja ga­li tik pa­di­din­ti Ru­si­jos įta­ką, o sun­kus dia­lo­gas bū­tų nau­din­ges­ nis nei mo­no­lo­gas, sie­kiant priar­ tin­ti Uk­rai­ną prie ES, ypač at­si­ žvel­giant į tai, kad ES ro­do ma­žai ini­cia­ty­vos dėl ak­ty­ves­nio bend­ ra­dar­bia­vi­mo su Ry­tų par­tne­rys­ tės ša­li­mis.

BNS inf.

37O.diena.lt

SMALSIEMS PROTAMS

6

antradienis, gegužės 8, 2012

nuomonės

Bū­ti­na įver­tin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ru­de­nį bus po­li­ti­nių per­mai­nų Stasys Gudavičius

L

i­k us 150 die­nų iki nau­ jo­jo Sei­mo rin­ki­mų gau­ sė­ja pro­g no­z ių, ko­k iais re­z ul­t a­t ais jie baig­s is, ko­k ią val­d žią tu­rė­si­me po jų. Štai ir prem­je­ras, kon­ser­va­to­r ių ly­de­r is And­r ius Ku­bi­lius už­si­mi­ nė ma­nąs, kad spa­lį vyk­sian­čiuo­ se Sei­mo rin­k i­muo­se aiš­kaus ly­ de­rio ne­bus, o bent ke­lios par­ti­jos pa­sieks la­bai pa­na­šių re­z ul­ta­t ų: „Ne­su ora­ku­las, bet, ko ge­ro, bent ke­lios par­ti­jos pa­sieks la­bai apy­

Nie­kas nie­ka­da neap­ sau­go­tas nuo po­li­ti­ nių siurp­ri­zų.

Ypač Lie­tu­vo­je. ly­g ių re­zul­ta­tų“. A.Ku­bi­liaus nuo­ mo­ne, „klau­si­mas bus, ne kas lai­ mė­jo rin­k i­mus, o ko­k ios for­muo­ sis koa­l i­ci­jos“.

Vie­na ver­t us, iš ap­k lau­sų ir vi­ suo­me­nės nuo­tai­k ų lyg ir ži­no­ me rin­k i­mų fa­vo­r i­t us. Ki­ta ver­ tus, nie­kas nie­ka­da neap­sau­go­tas nuo po­li­ti­nių siurp­ri­z ų. Ypač Lie­ tu­vo­je. Pri­si­min­k i­me – kas ga­lė­jo ti­kė­tis, kad 2008 m. tiek daug bal­ sų su­rinks Arū­no Va­lins­ko „šou­ me­nų“ par­ti­ja? O 2004-ai­siais lyg ir bu­vo aki­vaiz­du, kad tik ką Vik­ to­ro Us­pas­k i­cho įsteig­ta Dar­bo par­t i­ja gaus ne­ma­žai bal­sų, bet nie­kas ne­si­t i­kė­jo, kad ji lai­mės rin­k i­mus.

Ti­kė­t i­n a, kad šie­met po­l i­t i­n ių nau­jo­k ų do­m i­na­v i­mo per rin­k i­ mus ga­l i­me ir iš­veng­t i. Tai­g i, šį­ kart ne­be­t u­rė­si­me va­d i­na­mų­jų „nau­jų­jų Lie­tu­vos gel­bė­to­jų“. Tai reiš­k ia, kad pa­ga­l iau bus ko­va tarp jau įsi­tvir­ti­nu­sių, tra­di­ci­nių, ži­no­mų par­t i­jų: so­cial­de­mok­ra­ tų, kon­ser­va­to­r ių, Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo, Dar­bo par­ti­jos, abie­jų li­ be­ra­l ių po­l i­t i­n ių jė­g ų. Tam tik­rą ne­di­de­lę da­lį bal­sų tik­riau­siai pa­ siims Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja, Vals­

tie­čių ir ža­l ių­jų są­jun­ga, Ar­t ū­ro Zuo­ko „Taip!“, tau­t i­n in­kai, Krikš­ čio­nių par­ti­ja, „Drą­sos ke­lias“.

Ban­dant šian­dien su­dė­lio­ti man­ da­tų iš­si­dės­ty­mo bū­si­ma­me Sei­ me pro­jek­ci­jas aiš­kė­ja, kad, nors ir tu­rė­si­me ko­kią nors vie­ną par­ti­ją – rin­ki­mų nu­ga­lė­to­ją, ta­čiau, re­gis, jos per­ga­lė to­li gra­žu ne­bus ab­so­ liu­ti. 141 man­da­tą par­la­men­te tu­ rė­tų pa­si­da­ly­ti bent 6–8 par­ti­jos.

Toks po­li­ti­nis mar­gu­my­nas reikš, kad fak­tiš­kai nė vie­nai par­ti­jai ga­ li ne­b ep­r ik­l au­s y­t i va­d i­na­m ie­ji „auk­si­n iai bal­sai“, nu­lem­sian­t ys nau­jos val­dan­č io­sios koa­l i­ci­jos su­si­da­ry­mą.

Anot A.Ku­bi­liaus, „vie­nas iš es­mi­ nių prin­ci­pų for­muo­jant val­dan­ čią­ją koa­li­ci­ją po rin­ki­mų bus po­ žiū­ris į dar­bų tęs­ti­nu­mą“. Čia de­rė­tų ne­su­tik­ti su prem­je­ru. Šiais po­li­ti­nio pra­gma­tiš­ku­mo lai­ kais ga­li­mi pa­tys įvai­riau­si koa­li­ ci­jos dė­l io­n ių va­r ian­tai. Ir dar­bų tęs­ti­nu­mas čia nie­kuo dė­tas.

Tai, ko­k ia su­s i­d a­r ys koa­l i­c i­ja, pri­k lau­s ys nuo dau­ge­l io da­ly­ kų – ne tik nuo la­bai konk­re­taus kiek­v ie­nos par­t i­jos gau­to bal­sų skai­čiaus, bet nuo par­t i­jų ak­t y­ vu­mo bei ge­bė­ji­mo po rin­k i­mų tar­t is dėl nau­jos po­l i­t i­nės dė­l io­ nės, taip pat – nuo nuo­lai­dų, ku­ rias kiek­v ie­na par­t i­ja da­r ys po­ ten­cia­liems par­tne­riams, pa­vyz­ džiui, kiek ir ko­k ių mi­n ist­r ų po­ rtfe­l ių pa­siū­lys nau­jo­je Vy­r iau­ sy­b ė­je. Aki­vaiz­du, kad kai ku­ rios par­t i­jos eis į tą pu­sę, ku­r i pa­ siū­lys dau­g iau.

Tai reiš­k ia, kad ru­de­n į ga­l i su­si­ da­ry­ti ir kai­rio­ji koa­li­ci­ja, ku­rio­je do­mi­nuos so­cial­de­mok­ra­tai, ir at­ nau­jin­ta de­ši­nio­jo cent­ro su kon­ ser­va­to­r iais prie­š a­k y­je, ir ne­t gi va­d i­na­mo­ji „tre­čio­jo ke­l io“ koa­ li­c i­ja, į ku­r ią su­ge­b ės su­s i­bur­ ti įvai­r ios par­t i­jos, su­ge­bė­ju­sios su­si­tar­ti tar­pu­sa­vy­je, bet pa­li­ku­ sios „už bor­to“ svar­biau­sius po­li­ti­ nius žai­dė­jus – tiek so­cial­de­mok­ ra­tus, tiek kon­ser­va­to­rius.

Ar ku­r is iš šių va­r ian­tų ge­bės už­ tik­r in­t i rea­l ias per­mai­nas? Klau­ si­mas per anks­ty­vas. Nes vis­kas pri­k lau­sys nuo rin­k i­mų re­z ul­ta­ tų ir nuo po­li­ti­nių de­ry­bų, ku­rios bus iš­kart po bal­sa­vi­mo.

Tad Lie­tu­vos lau­kia int­ri­guo­jan­tis po­li­ti­nis ru­duo. Be­je, kaip ir kiek­ vie­nas Sei­mo rin­k i­mų ru­duo.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

karštas telefonas

397 728

Andriaus Deltuvos karikatūra

ir nuo­te­kų tvar­ky­mo inf­rast­ruk­tū­ ros plėt­ros pla­nus, už­tik­ri­nant Ge­ ria­mo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mą ir sie­kiant, kad iki 2014 m. gruo­džio 31 d. ne ma­žiau kaip 95 pro­c. kiek­ vie­nos sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jų bū­ tų ap­rū­pi­na­mi vie­šo­jo van­dens tie­ kė­jo van­de­niu ir nuo­te­kų tvar­ky­mo pa­slau­go­mis.

So­di­nin­kai jun­gia­si į drau­gi­jas, sie­kian­ čias kar­tu spręs­ti klau­si­mus. Vie­na to­kių – Lie­tu­vos so­di­nin­kų drau­gi­ja.

Ne­ma­žai sa­vi­val­dy­bių šiuos pla­nus pa­si­tvir­ti­no ir juos įgy­ven­di­na. Sa­vi­ val­dy­bėms van­dens tie­ki­mo ir nuo­ te­kų tvar­ky­mo tiks­lams įgy­ven­din­ti ES ski­ria lė­šų.

Ge­ria­mo­jo van­dens tei­ki­mo ir nuo­ te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo 11 str. aiš­ kiai iš­dės­ty­ta sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­ja van­dens tie­ki­mo ir nuo­ te­kų tvar­ky­mo re­gu­lia­vi­mo sri­ty­je. iš vai­ruo­to­jų, jei­gu nie­kaip ne­ga­li­ ma su­tvar­ky­ti to­kios ne­di­de­lės, akis ba­dan­čios gat­vės.

Ja­ni­na

telefonas@kl.lt

Ty­čio­ja­si iš vai­ruo­to­jų

Kur žiū­ri Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Liud­vi­kas Dū­da? Ne­jau ne­ ma­to, kad pa­čia­me mies­to cent­ re esan­ti Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos gat­vė yra bai­si? Va­žiuo­da­mi ne­to­li bal­dų su­pirk­tu­vės, prie bu­vu­sio „Bil­du­ ko“, dėl pra­stos gat­vės dan­gos nu­ plė­šė­me au­to­mo­bi­lio iš­me­ta­mų­ jų du­jų vamz­dį. Taip ty­čio­ja­ma­si

Ne­nu­va­lo kelk­raš­čių

Šiur­pi­na pa­čia­me mies­to cent­re esan­čios ne­va­ly­tos Til­žės, Rum­piš­ kės ir Koo­pe­ra­ci­jos gat­vės. Ne­sup­ ran­tu, ko­dėl jų ne­ga­li­ma su­tvar­ky­ti pa­ša­li­nus au­to­mo­bi­lius. Me­cha­ni­ zuo­tai va­lan­ti ma­ši­na va­žiuo­ja vi­ du­riu, o gat­vės pa­kraš­čių ne­nuš­luo­ ja. Juk ga­li­ma pa­sta­ty­ti eis­mą tam tik­ro­mis die­no­mis ir va­lan­do­mis ri­ bo­jan­čius ženk­lus. Bran­giai tai ne­

Bū­tent sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja ir koor­di­nuo­ja ge­ria­ mo­jo van­dens iš­ga­vi­mą, tie­ki­mą ir nuo­te­kų tvar­ky­mo pa­slau­gų tei­ki­mą sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je ir ki­tas su­ si­ju­sias funk­ci­jas, ka­dan­gi Vie­šo­jo van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tvar­ky­ mo inf­rast­ruk­tū­ra nuo­sa­vy­bės tei­se pri­klau­so sa­vi­val­dy­bei, ku­rios te­ ri­to­ri­jo­je yra van­dens tie­ki­mas, ar­ ba šios sa­vi­val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­ mai įmo­nei.

Va­do­vau­jan­tis dien­raš­čio straips­ ny­je pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, mū­ sų nuo­mo­ne, spren­džiant ge­ria­mo­ jo van­dens ir ka­na­li­za­ci­jos įve­di­mo klau­si­mą, bend­ri­jos pir­mi­nin­kei pir­ miau­sia rei­kė­jo jį de­rin­ti su sa­vi­val­ dy­be. Šiuo at­ve­ju bend­ri­jai priė­mus spren­di­mą ge­ria­mo­jo van­dens ir ka­ na­li­za­ci­jos įve­di­mo klau­si­mą spręs­ti pa­čiai, gal­būt ne­bu­vo tin­ka­mai įver­ tin­tos vi­sos ap­lin­ky­bės: žmo­nėms neaiš­kiai bu­vo pri­sta­ty­tos vi­sos są­ly­ gos, są­ma­ta, neį­ver­tin­ta, kiek tai kai­ nuo­tų kiek­vie­nam so­di­nin­kui, tin­ka­ mai neį­ver­tin­ta ri­zi­ka dėl so­di­nin­kų mo­ku­mo: kiek so­di­nin­kų mo­kės, kiek ne už van­dens ir ka­na­li­za­ci­jos įve­di­ mą, ko­kios ga­li­mos pa­sek­mės.

Vla­dis­lo­vas But­ke­vi­čius Lie­tu­vos so­di­nin­kų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas

kai­nuo­ja. Nors siū­liau ši­tai pa­da­ry­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ ky­mo sky­riaus ve­dė­jai Ire­nai Ša­ka­ lie­nei, bet šių gat­vių kelk­raš­čiai iki šiol dul­ki­ni kaip ko­kia­me už­mies­ ty­je. Ne­si­jau­čia, kad gy­ven­tu­me mies­to cent­re. Nuo pra­va­žiuo­jan­čių stam­bia­ga­ba­ri­čių ma­ši­nų vėl už­dul­ ka pa­va­sa­rį nublizginti na­mų lan­ gai. Kai snie­gą nu­va­lė, to­se gat­vė­se tech­ni­kos dau­giau ir ne­bu­vo. Til­ žės gat­vės gy­ven­to­jai neiš­ken­tę pa­ tys nu­si­ka­sė per žie­mą su­si­kau­pu­ sius ne­šva­ru­mus ir smė­lį.

Ri­čar­das Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

P

ers­kai­tę straips­nį „Ci­vi­li­za­ci­ja – per prie­var­tą“ („Klai­pė­da“, 2012 04 11), no­ri­me pa­ga­liau iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nę.

Vie­na­reikš­miš­kai teig­ti, kad „so­di­ nin­kų bend­ri­jos yra be­vil­tiš­ko­je pa­ dė­ty­je, nes įsta­ty­mai jo­se gy­ve­nan­ tiems yra ne­pa­lan­kūs“ ne­ga­li­ma, nes bend­ri­ja va­do­vau­ja­si net tik So­di­nin­ kų bend­ri­jų įsta­ty­mu, bet ir Ci­vi­li­niu ko­dek­su, ki­tais įsta­ty­mais, bend­ri­jos įsta­tais ir vi­daus tvar­kos tai­syk­lė­mis.

Vie­nu So­di­nin­kų bend­ri­jų įsta­ty­ mu neį­ma­no­ma ap­rėp­ti vi­sų so­di­ nin­kų bend­ri­jos klau­si­mų. So­di­nin­ kai jun­gia­si į drau­gi­jas, sie­kian­čias kar­tu spręs­ti klau­si­mus.

Vie­na to­kių – Lie­tu­vos so­di­nin­ kų drau­gi­ja, ku­ri da­ly­vau­ja ren­giant įsta­ty­mus, kon­sul­tuo­ja so­di­nin­kus, bend­ra­dar­biau­ja su ins­ti­tu­ci­jo­mis, sie­kiant ras­ti at­sa­ky­mus į ky­lan­čius klau­si­mus, taip pat pa­de­da iš­veng­ti to­kių si­tua­ci­jų, kaip šia­me straips­ny­ je mi­ni­mo­je so­di­nin­kų bend­ri­jo­je.

Mė­gė­jiš­ko so­do te­ri­to­ri­ja yra sa­vi­ val­dy­bės te­ri­to­ri­jos da­lis.

Pa­gal So­di­nin­kų bend­ri­jų įsta­ty­mo 28 str. vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ir sa­vi­ val­dy­bės vyk­do vie­šą­jį bend­ri­jų te­ri­ to­ri­jų ad­mi­nist­ra­vi­mą, sta­ti­nių sta­ ty­bos kont­ro­lę bei vie­šo­sios tvar­kos prie­žiū­rą, tu­rė­da­mos tiks­lą plė­to­ti ir puo­se­lė­ti mė­gė­jiš­ką so­di­nin­kys­tę bei jos tra­di­ci­jas.

Pa­gal Ge­ria­mo­jo van­dens tei­ki­ mo ir nuo­te­kų tvar­ky­mo įsta­ty­mo įsi­ga­lio­ji­mo ir įgy­ven­di­ni­mo įsta­ty­ mo 4 str. nu­ma­ty­ta, kad sa­vi­val­dy­ bės iki 2008 m. bir­že­lio 30 d. pa­ ren­gia ir pa­tvir­ti­na Van­dens tie­ki­mo

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, gegužės 8, 2012

aktualijos Ban­dė nu­gvelb­ti va­ly­tu­vus

Smur­tas prieš su­gy­ven­ti­nes

Pa­si­ge­do te­le­fo­no

Pir­ma­die­nio nak­tį Kau­no g. prie 29 na­mo ban­dy­ta ap­vog­ ti au­to­mo­bi­lį „Opel Ast­ra“. Va­ gis iš­dau­žė ma­ši­nos ga­li­nį lan­ gą ir su­ga­di­no prie­ki­nio lan­go stik­lą. Po­li­ci­jos pa­tru­liai su­lai­kė gir­tą 24 m. Kel­mės raj., Kark­lė­ nų gy­ven­to­ją Be­ną S., ku­ris bu­ vo pa­gro­bęs au­to­mo­bi­lio va­ ly­tu­vus.

Sa­vait­ga­lį po­li­ci­nin­kai sku­bė­ jo nuo smur­tau­jan­čių vy­rų gel­ bė­jo ne vie­ną pa­jū­ry­je gy­ve­nan­ čią mo­te­rį. Mo­ti­nos die­ną 1963 m. gi­męs vy­ras mu­šė su­gy­ven­ ti­nę ir jos ma­mą. Nuo po­li­ci­jos skriau­di­kas pa­si­slė­pė. Tą pa­čią die­ną į areš­ti­nę už­da­ry­tas 1986 m. gi­męs pa­lan­giš­kis, mu­šęs su­gy­ven­ti­nę.

Anks­tų sek­ma­die­nio ry­tą tak­si va­žia­vęs 1976 m. gi­męs Lie­po­ jos g. gy­ven­to­jas pa­si­ge­do sa­vo bran­gaus te­le­fo­no. „Ip­ho­ne“ te­ le­fo­nas ver­ti­na­mas tūks­tan­čiu li­tų. Ke­lei­vis iš­li­po prie Lie­pų g.

24 na­mo. Ar vy­ras pa­me­tė sa­vo daik­tą, ar bu­vo ap­vog­tas, aiš­ki­ na­si 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai.

Pis­to­le­tų – į Vil­nių Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ru­de­nį Klai­pė­do­je ne­be­liks Gink­lų fon­do pa­da­li­nio, kur gink­lai ir šo­vi­ niai bu­vo par­duo­da­mi kur kas pi­ giau nei ko­mer­ci­nė­se par­duo­tu­vė­ se. Įsi­gy­ti pis­to­le­tų bei šaud­me­nų bus įma­no­ma tik Vil­niu­je.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gink­lų fon­ do prie Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos di­rek­to­rius Gin­tau­tas Mi­šei­kis pa­ tvir­ti­no, kad kal­bos apie nai­ki­na­mą sky­rių Klai­pė­do­je yra pa­grįs­tos.

Jau nu­spręs­ta, kad uos­ta­mies­ty­ je Gink­lų fon­do par­duo­tu­vė ir sky­ rius veiks iki spa­lio 1-osios. „Prieš ket­ve­rius me­tus įsteig­ ta Klai­pė­dos par­duo­tu­vė fon­dui yra nuo­sto­lin­ga, to­dėl bus nai­ki­na­ma.

To­liau ap­si­mes­ti, kad mums ne­svar­ būs šie nuo­sto­liai, ne­ga­li­me. Va­ka­rų Lie­tu­vos žmo­nėms tai reiš­kia tik vie­ na – sa­vi­gy­nai įsi­gy­ti gink­lą jie ga­ lės tik sos­ti­nė­je. Bet, ne­ma­nau, kad tai yra tra­ge­di­ja. Gink­las nė­ra daž­nai per­ka­mas ir ne bū­ti­niau­sia pre­kė. O šaud­me­nų nu­si­pirk­ti ga­li­ma bet ku­ rio­je gink­lų par­duo­tu­vė­je. Tie­sa, ko­ mer­ci­nė­se par­duo­tu­vė­se jie yra kur kas bran­ges­ni“, – ke­ti­ni­mus nai­kin­ ti sky­rių uos­ta­mies­ty­je ko­men­ta­vo Gink­lų fon­do di­rek­to­rius.

Sky­rius Klai­pė­do­je, Her­kaus Man­to gat­vės 6-aja­me na­me bu­vo įsteig­tas tam, kad Va­ka­rų Lie­tu­vos gy­ven­to­jams bū­tų leng­viau įsi­gy­ti gink­lų ir šaud­me­nų. Ta­čiau si­tua­ ci­ja kei­čia­si. „Jei­gu par­duo­tu­vė bent jau ne­ neš­tų nuo­sto­lių, bū­tu­me ją iš­lai­ kę. Paaiš­kė­jo keis­tas ir ne­la­bai su­ pran­ta­mas da­ly­kas, kad Šiau­lių ar Pa­ne­vė­žio kraš­tuo­se gink­lų nu­ per­ka­ma dau­giau nei Klai­pė­do­je“, – tei­gė G.Mi­šei­kis.

Klai­pė­dos sky­riu­je dir­bo va­ly­to­ja ir du dar­buo­to­jai, ku­riems bus pa­ siū­ly­ta dirb­ti Vil­niu­je, o jei jie ne­ su­tiks, gaus išei­ti­nes kom­pen­sa­ci­ jas ir pa­liks šį dar­bą.

Gal­būt šo­vi­nių Klai­pė­do­je per­ka­ ma ma­žai to­dėl, kad mies­te trūks­ta šau­dyk­lų, o ne­nus­ta­ty­to­se vie­to­se šau­dy­ti drau­džia­ma. „Net sa­vo so­dy­bo­je už­mies­ty­ je šau­dan­tis žmo­gus ga­li bū­ti nu­ baus­tas už bra­ko­nie­ria­vi­mą, ka­ dan­gi gink­las pa­nau­do­tas kaž­kie­no me­džiok­lės plo­te, – aiš­ki­no Klai­ pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Li­cen­ci­ja­vi­mo po­sky­rio vir­ši­nin­kas Žy­gin­tas Nar­ mon­tas. – Po­li­ci­jai Gink­lų fon­das bu­vo pa­to­gus tuo, kad neiš­va­žiuo­ da­mi iš Klai­pė­dos ga­lė­da­vo­me per­ duo­ti by­lų daik­ti­nius įro­dy­mus.“

Į ap­tva­rą tei­sia­mie­ siems Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo sa­lė­je pir­ma­die­nį sė­do pen­kio­lik­me­ tis. Smul­kaus su­dė­ji­ mo paaug­lys ne­slė­ pė kar­tą jau kal­tin­ tas nu­žu­dy­mu, bet tą­kart dėl itin jau­ no am­žiaus nuo at­sa­ko­my­bės at­ leis­tas. Šį kar­tą ber­ niukas kal­ti­na­mas sun­kiai su­ža­lo­jęs sa­vo tė­vą.

Emo­ci­jos: du­kart sun­kius nu­si­kal­ti­mus pa­da­ręs paaug­lys ne­no­ri lik­ti

įka­li­ni­mo įstai­gą pri­me­nan­čiuo­se auk­lė­ji­mo na­muo­se.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Tei­sia­mų­jų suo­le – paaug­lys Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

La­bai lau­kė tė­vų

Nai­ki­na: nuo spa­lio Her­kaus Man­to gat­vė­je esan­ti gink­lų par­duo­tu­vė

už­vers du­ris.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dar­bą ga­li pra­dė­ti anks­čiau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Va­sa­ros se­zo­no pra­džia uos­ta­ mies­čio pa­plū­di­miuo­se šie­met ga­ li bū­ti pa­skelb­ta anks­čiau nei per­ nai. Kaip bus iš tik­ro, pri­klau­sys nuo oro są­ly­gų.

Uos­ta­mies­čio gel­bė­to­jai dirb­ti pa­ plū­di­miuo­se jau pa­si­ruo­šę. Va­kar vy­ku­sios ant­ros at­ran­kos me­tu jau bu­vo su­rink­ti vi­si dar­buo­to­jai. Šie­met gel­bė­to­jais pa­no­ro tap­ti 80 žmo­nių. Uos­ta­mies­čio pa­plū­di­ miuo­se poil­siau­to­jų sau­gu­mą už­ tik­ri­na 70 žmo­nių. „Žmo­nių tik­rai ne­trūks­ta. Dau­giau­sia atė­jo jau­

ni­mo. Pu­sė dar­buo­to­jų bus nau­ jo­kai, ki­ta pu­sė – sen­bu­viai. Jo­kių pro­ble­mų ne­ky­la. Se­zo­nui esa­me pa­si­ruo­šę“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ ras Siak­ki.

Pa­ruoš­ti ir suo­lai, bū­de­lės, lai­ki­ ni gel­bė­to­jų po­stai. Anot A.Siak­ki, juos be­li­ko iš­ve­žio­ti po plia­žus.

Va­sa­ros se­zo­no pra­džia skel­bia­ ma Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu.

Pap­ras­tai tai bū­na bir­že­lio 1 d. „Tu­ri­me bū­ti dirb­ti vi­siš­kai pa­ si­ruo­šę iki ge­gu­žės 15 d. Ka­da bus duo­tas star­tas, pri­klau­sys nuo orų“, – tei­gė A.Siak­ki.

Teis­mo sa­lė­je paaug­lio tė­vai ne­pa­ si­ro­dė.

Vai­ką čia at­ve­žė Kau­no vai­kų so­cia­li­za­ci­jos cent­ro di­rek­to­rius Adol­fas Ka­li­šius. Jau dau­giau nei ke­tu­ris mė­ne­sius ber­niu­kas gy­ve­ na šio­je už­da­ro ti­po įstai­go­je.

A.Ka­li­šius pa­sa­ko­jo į Klai­pė­ dą su auk­lė­ti­niu at­va­žia­vęs prieš po­rą va­lan­dų iki teis­mo po­sė­džio pra­džios.

Vai­kas jau­di­no­si, ne­ra­miai dai­ rė­si, lauk­da­mas tė­vų. Kai li­ko vos ke­lios mi­nu­tės iki pra­si­de­dant pro­ ce­sui, jis aki­vaiz­džiai nu­si­mi­nė ir ap­sia­ša­ro­jęs pra­ta­rė: „Jie tik­rai ne­ bea­teis“. „Tai yra bai­si tra­ge­di­ja. Tė­vai vi­ siš­kai ne­si­do­mi vai­ku, nors yra įpa­ rei­go­ti bent kar­tą per mė­ne­sį jį ap­ lan­ky­ti, ap­rū­pin­ti rū­bais, ava­ly­ne, hi­gie­nos reik­me­ni­mis, ber­niu­kas ne­su­lau­kė net skam­bu­čio. So­cia­ li­nės iš­mo­kos pa­nau­do­ja­mos tė­ vų įsi­sko­li­ni­mams pa­deng­ti. Mū­ sų įstai­ga tam lė­šų taip pat ne­tu­ri.

Lie­pos pir­mą­ją bai­gia­si vai­ko bu­ vi­mo So­cia­li­za­ci­jos cent­re lai­kas.

Jei­gu ne­nu­si­kals, jis grįš į šei­mą“, – pa­sa­ko­jo Vai­kų so­cia­li­za­ci­jos cent­ro va­do­vas. Į šią įstai­gą ber­niu­kas pa­te­ko už sun­kų tė­vo su­ža­lo­ji­mą.

Gy­nė nuo smur­to ma­mą

Per­nai spa­lio pra­džio­je išė­jęs iš vai­kų glo­bos na­mų, ku­riuo­se tuo­ met gy­ve­no, paaug­lys nu­sku­bė­jo na­mo. Tė­vai bu­vo ne­blai­vūs.

Adol­fas Ka­li­šius:

Lie­pos pir­mą­ją bai­ gia­si vai­ko bu­vi­mo so­cia­li­za­ci­jos cent­re lai­kas. Jei­gu ne­nu­si­ kals, jis grįš į šei­mą.

Vai­kas pa­ma­tė, kaip tė­vas mu­ša mo­ti­ną ir stvė­rė pei­lį.

Net­ru­kus čia at­sku­bė­jo grei­to­ ji pa­gal­ba ir po­li­ci­ja. Me­di­kai blaš­ kė­si ieš­ko­da­mi nu­ken­tė­ju­sio­jo, kol šis vaikš­ti­nė­jo bend­ra­bu­čio ko­ri­ do­riais.

Po­li­ci­nin­kai ban­dė aiš­kin­tis, kas, kam ir už ką dū­rė. Ap­gir­tu­si mo­ te­ris ti­ki­no, kad tai ji su­ža­lo­jo sa­vo su­tuok­ti­nį. Net­ru­kus tą pa­tį pa­sa­ ko­jo ir sū­nus. Paaug­lys taip pat bu­ vo gir­tas, al­ko­ho­lio ma­tuok­lis pa­ ro­dė dau­giau nei dvi pro­mi­les. Į bu­tą pa­ga­liau pa­rė­jęs vy­ras ti­ ki­no, kad jam vis­kas ge­rai ir jo­kios pa­gal­bos ne­rei­kia. Ap­žiū­rė­ję žaiz­ das nu­ga­ro­je, ko­jo­je ir pil­ve grei­ to­sios spe­cia­lis­tai nu­spren­dė, kad su­ža­lo­ji­mai pa­vo­jin­gi ir įkal­bė­jo

nu­ken­tė­ju­sį­jį gul­tis ant ne­štu­vų.

Pa­ke­liui į li­go­ni­nę vy­ras nu­si­plė­šė tvars­čius, no­rė­jo kel­tis ir ke­liau­ ti na­mo. Li­go­ni­nė­je paaiš­kė­jo, kad pei­lio aš­me­nys per­rė­žė jam diaf­ rag­mą, su­ža­lo­jo plau­čius, ke­pe­nis, žar­nas. Jei­gu me­di­kai ne­bū­tų su­ sku­bę, vy­ras ga­lė­jo mir­ti.

Teis­ti už nu­žu­dy­mą – per jau­nas

Va­kar po­sė­dis, ku­ria­me tei­sia­mas vai­kas, neužt­ru­ko, nes nu­ken­tė­ju­ siuo­ju pri­pa­žin­tas tė­vas taip ir ne­ pa­si­ro­dė. Nea­tė­jo sū­naus pa­ma­ty­ti ir ma­ma. Nusp­ręs­ta į ki­tą, po po­ros sa­vai­čių įvyk­sian­tį, po­sė­dį juos at­ ves­din­ti su po­li­ci­ja.

Tą­dien paaug­lys ne kar­tą ne­su­ val­dė aša­rų. Vos pa­klaus­tas apie tė­vus, jis pra­virk­da­vo ir ti­ki­no la­ bai no­rin­tis na­mo.

Ber­niu­ką api­bū­di­nęs A.Ka­li­šius ti­ki­no, kad jis no­riai bend­rau­ja, yra man­da­gus ir pa­slau­gus, o į pa­tai­sos įstai­gą jį at­ve­dė ne­ti­kęs tė­vų gy­ve­ ni­mo bū­das.

Vis dėl­to suau­gu­sie­ji ne­slė­pė, kad gy­ven­da­mas Klai­pė­do­je ber­ niu­kas bėg­da­vo iš vai­kų glo­bos na­ mų, gir­ta­vo.

Bū­da­mas try­li­kos su drau­gu mir­ ti­nai už­spar­dė be­na­mį, bet ta­da bu­vo per­ne­lyg jau­nas ir nuo bau­ džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės at­leis­ tas. Kau­ne eks­kur­si­jos me­tu pa­bė­ go nuo auk­lė­to­jos ir api­plė­šė vai­ką, o atim­tą kom­piu­te­rį par­da­vė.

8

antrADIENIS, gegužės 8, 2012

ekonomika

OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2688 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2852 JAV do­le­ris 1 2,6543 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6633 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9382 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2238 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5576 Ru­si­jos rub­lis 100 8,9071 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8741

OMX Riga

–0,17 %

pokytis

+1,2483 % +0,8354 % +1,1239 % +0,2484 % –0,0425 % –0,3369 % –0,3324 % +0,4874 % +0,0139 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,04

4,70

2,46

„Apoil“

5,00

4,64

2,46

„Brent“ naf­ta

–1,17 %

Pre­li­mi­na­riais Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­ mis, Lie­tu­vo­je per ke­tu­ris šių me­tų mė­ ne­sius par­duo­ti 6766 bu­tai ir 2174 in­di­ vi­dua­lūs na­mai – ati­tin­ka­mai 4,6 ir 9,6 pro­c. dau­giau nei 2011 m. sausio–balan­ džio mė­ne­siais. Bu­tų par­da­vi­mas šie­met au­ga lė­čiau, ma­žiau au­ga ir in­di­vi­dua­ lių na­mų par­da­vi­mas. Ba­lan­dį par­duo­da 10,4 pro­c. ma­žiau bu­tų ir 9,9 pro­c. ma­ žiau na­mų nei ko­vą.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

OMX Tallinn

Per­ka ­ dau­giau na­mų

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,20 %

97,74 dol. už 1 brl.

112,92 dol. už 1 brl.

50,8

mln. li­tų

šie­met pra­loš­ta Lie­tu­vos azar­ti­nių lo­ši­mų įstai­go­se.

Ma­žo­sios vais­ti­nės trau­kia­si Ma­žo­sios vais­ti­ nės prieš vais­ti­nių tink­lus neat­si­lai­ ko ir už­lei­džia jiems vis di­des­nę rin­kos da­lį. Ma­žie­ji rin­kos žai­dė­jai įsi­ti­ki­nę, kad su­grio­vus be­si­ ku­rian­tį mo­no­po­lį vais­tų kai­nos su­ma­ žė­tų.

Ak­la­vie­tė: ma­žo­sios vais­ti­nės ne­ga­li pa­siū­ly­ti ma­žes­nių vais­tų kai­nų ir no­rė­tų, kad vais­tų kai­nos bū­tų su­vie­no­din­tos.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Įž­vel­gia mo­no­po­lį

Šiais me­tais stam­bių­jų tink­li­nių vais­ti­nių apy­var­ta sie­kia apie 90 pro­c. vi­sų ša­lies vais­ti­nių apy­var­ tos, o per­nai joms pri­klau­sė apie 80 pro­c., kaip sa­kė vais­ti­nių aso­ cia­ci­jos „Pro­vi­far­ma“ pir­mi­nin­kas Žil­vi­nas Ma­ci­jaus­kas. Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, tink­li­nės vais­ti­nės au­ ga ga­na spar­čiai, to­dėl esą tik lai­ko klau­si­mas, ka­da ma­žo­sios ne­prik­ lau­so­mos vais­ti­nės iš­nyks. „Far­ma­ci­ja yra vie­nas la­biau­siai mo­no­po­li­zuo­ja­mų sek­to­rių. Ma­žų­ jų vais­ti­nių jau be­veik nė­ra, nes jas už­go­žia, jos lie­ka še­šė­ly­je ir nu­vys­ ta. Ta­čiau ateis lai­kas, kai vals­ty­bė šią pro­ble­ma pa­jus“, – tei­gė Pro­ vin­ci­jos vais­ti­nių aso­cia­ci­jos pir­ mi­nin­kas Sau­lius Ja­siu­le­vi­čius. Ž.Ma­ci­jaus­kas taip pat ma­no, jog ša­lies įsta­ty­mai su­kur­ti taip, kad rin­ko­je gy­vuo­tų tik tink­li­nės vais­ ti­nės. O užim­da­mos sva­rią rin­kos da­lį jos, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, ga­ min­to­jams dik­tuo­ja sa­vas są­ly­gas: „Ga­min­to­jai pa­vie­nėms vais­ti­ nėms, pri­klau­so­mai nuo vais­tų kai­ nos, tai­ko nuo­lai­dą iki 5 pro­c., o di­

90 proc.

vi­sų vais­ti­nių apy­var­tos šie­met sie­kia tink­li­nių vais­ti­nių pa­ja­mos.

die­siems vais­ti­nių tink­lams – apie 50 pro­c. Pas­ta­rie­ji į sa­vo vais­ti­nes net neį­si­lei­džia ga­min­to­jų pre­kių, jei nuo­lai­da ma­žes­nė.“ Ne­tu­rė­da­mi ga­li­my­bių pre­kes par­duo­ti per­pus pi­giau, ga­min­to­ jai esą kai­ną ke­lia dvi­gu­bai ir rei­ ka­lau­ja­mą nuo­lai­dą ski­ria tik taip.

To­dėl ma­žo­sios vais­ti­nės pri­vers­ tos ne tik pre­kes įsi­gy­ti dvi­gu­bai bran­giau, ta­čiau ir už­dė­ti ant­kai­ nį, kad pa­čios iš­gy­ven­tų.

Re­gu­lia­vi­mas ker­ta ma­žie­siems

Siek­da­ma ska­tin­ti kon­ku­ren­ci­ją far­ma­ci­jos sek­to­riu­je ir už­tik­rin­ti ma­žes­nes vais­tų kai­nas, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja nuo 2010 m. ėmė­si re­gu­liuo­ti vais­tų kai­nas – nu­sta­tė ant­kai­nių ri­bas. Ta­čiau to­kie veiks­mai smul­kių­jų vais­ti­nių gy­ve­ni­mo esą ne­pa­sal­di­no.

Lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to spe­ cia­lio­sios eks­per­tės Rū­tos Vai­nie­ nės ma­ny­mu, ne­ly­gias kon­ku­ren­ci­ nes są­ly­gas re­mia ne rin­kos da­ly­vių dy­dis ir skai­čius, o skir­tin­gai ma­žų­ jų ir di­džių­jų vais­ti­nių pe­čius už­gu­ lan­ti kai­nų re­gu­lia­vi­mo naš­ta. Anot jos, eks­per­tai iš­kart pro­gno­za­vo, kad kai­nų re­gu­lia­vi­mas skau­džiau­siai at­ si­lieps ma­žo­sioms vais­ti­nėms. Nors šios esą ma­nė prie­šin­gai – kad taip bus pa­ža­bo­ti di­die­ji rin­kos žai­dė­jai. „Ant­kai­nis yra tik pro­cen­tas nuo kai­nos, o įmo­nės juk gy­ve­na ne iš pro­cen­tų, o li­tų, pa­ten­kan­čių į są­ skai­tą. Na­tū­ra­lu, kad ma­žai vais­ti­ nei ant­kai­nis at­ne­ša ge­ro­kai ma­ žiau pa­ja­mų nei di­džia­jai, ku­ri tu­ri dau­giau pre­ky­bos taš­kų ir to­ dėl ga­li ne­sun­kiai pa­deng­ti fik­suo­ tas są­nau­das, pa­vyz­džiui, pa­tal­pų nuo­mos mo­kes­tį. Ma­žo­sioms vais­ ti­nėms ant­kai­nio neuž­ten­ka, kad

pa­deng­tų fik­suo­tas są­nau­das“, – sa­kė R.Vai­nie­nė. Anot jos, bet koks ant­kai­nių re­gu­lia­vi­mas nau­ dos neat­ne­ša. Esą bet ku­riuo at­ve­ju nu­ken­čia ar­ba ma­žo­sios vais­ti­nės, ar­ba pa­pras­tas var­to­to­jas.

Sau­lius Ja­siu­le­vi­čius:

Far­ma­ci­ja yra vie­ nas la­biau­siai mo­no­ po­li­zuo­ja­mų sek­to­ rių.

No­ri vie­no­dų kai­nų

S.Ja­siu­le­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad su di­ džiau­sia sek­to­riaus blo­gy­be – ne­ ly­gio­mis rin­kos žai­di­mo są­ly­go­mis ma­žo­sioms ir tink­li­nėms vais­ti­ nėms – rei­kė­tų ko­vo­ti vais­tų kai­ no­mis. Jo ma­ny­mu, kai­nos tu­rė­tų bū­ti vie­no­dos, ne­prik­lau­so­mai nuo vais­ti­nių tink­lo dy­džio. Paš­ne­ko­vas at­krei­pė dė­me­sį į jau tai­ko­mą ana­ lo­giš­ką prin­ci­pą ta­ba­kui, ku­rio kai­ na ne­si­ski­ria nė cen­tu nei de­ga­li­nė­ je, nei res­to­ra­ne ar bet kur ki­tur. „Jei­gu vals­ty­bė pa­sa­kė, kad cit­ra­ mo­nas tu­ri kai­nuo­ti 1,97 li­to, ši kai­ na tu­rė­tų bū­ti vie­no­da ir ma­žo­je, ir tink­li­nė­je vais­ti­nė­je. Kai­nos tu­rė­tų bū­ti ne­kin­tan­čios ir ne­prik­lau­sy­ti nuo to, kiek sunk­ve­ži­mių vais­ti­nė už­pir­ko vais­tų ir ko­kią nuo­lai­dą iš ga­min­to­jų ga­vo. Mes kom­pen­suo­ ja­mie­siems vais­tams nu­sta­to­me 3 li­tų ant­kai­nį, o di­džio­sioms vais­ ti­nėms už­dė­ti ant­kai­nio nė ne­rei­ kia“, – sa­kė S.Ja­siu­le­vi­čius.

Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, par­da­vi­nė­ da­mos vais­tus už to­kią pa­čią kai­ną

kaip ir ma­žo­sios, stam­bio­sios vais­ ti­nės dėl nuo­lai­dų su­si­žer­tų di­des­ nį pel­ną. Ta­čiau jos esą už pel­ną su­mo­kė­tų ir di­des­nius mo­kes­čius.

Ta­čiau R.Vai­nie­nė bu­vo įsi­ti­ki­ nu­si, kad vais­tų kai­nų su­ly­gi­ni­mas ma­žo­sio­se ir tink­li­nė­se vais­ti­nė­ se taip pat at­si­gręž­tų prieš smul­ kiau­sius rin­kos žai­dė­jus. Be to, tai skau­džiai at­si­liep­tų pa­pras­tiems var­to­to­jams, nes di­džio­sio­se vais­ ti­nė­se esą kai­nos šok­tel­tų.

Pa­kenk­tų pa­tys sau

„Ma­žie­ji far­ma­ci­nin­kai sie­kia, kad di­die­ji par­da­vi­nė­tų to­kio­mis pa­ čio­mis kai­no­mis kaip ir ma­žie­ji – va­di­na­si, par­da­vi­nė­tų aukš­tes­nė­ mis kai­no­mis nei da­bar ir ne­tai­ky­tų nuo­lai­dų. Ma­nau, di­džio­sios vais­ ti­nės to­kio­mis są­ly­go­mis bū­tų tik pa­ten­kin­tos“, – sa­kė R.Vai­nie­nė.

Paš­ne­ko­vė pa­brė­žė, kad taip di­ die­ji rin­kos žai­dė­jai gau­tų dar dau­ giau pa­ja­mų, ta­čiau ne­bū­ti­nai pel­ no. Esą ga­vę dau­giau pa­ja­mų jie ga­lė­tų dar­buo­to­jams mo­kė­ti di­ des­nius at­ly­gi­ni­mus, plės­ti veik­lą, di­din­ti ki­tas są­nau­das ar­ba pel­ną iš­mo­kė­ti kaip di­vi­den­dus. „Di­die­ji rin­kos žai­dė­jai da­bar ga­li par­duo­ti pi­giau ir dirb­ti pel­nin­gai, o kas nu­tiks, jei mes jiems lei­si­me pa­di­din­ti kai­nas? Tuo­met vais­ti­nės steng­sis kon­ku­ruo­ti ne­be kai­no­ mis, o sa­vo tink­lu, ku­rį di­džio­sios jau tu­ri, ar­ba ge­res­niu ap­tar­na­vi­mu – tai di­džio­sios ga­lės pa­da­ry­ti“, – si­tua­ci­ją aiš­ki­no R.Vai­nie­nė.

Vis dėl­to Ž.Ma­ci­jaus­kas ma­no, kad ant­kai­nių ne­no­ri­ma di­din­ti ne dėl išaug­sian­čių kai­nų, o dėl po­li­ ti­kų su­si­ta­ri­mo su tink­lais: „Vis­kas da­ro­ma tam, kad tink­lams bū­tų su­ da­ry­tos iš­skir­ti­nės są­ly­gos.“

Sau­liaus Žiū­ros (BFL) nuo­tr.

Siū­lo nai­kin­ti tink­lus

Ž.Ma­ci­jaus­ko tei­gi­mu, kai­nų su­ vie­no­di­ni­mas smul­kio­sioms vais­ ti­nėms yra tik gel­bė­ji­mo ra­tas. Esą no­rint vi­siš­kai su­tvar­ky­ti sis­te­mą rei­kė­tų už­draus­ti vais­ti­nių tink­ lus. Ta­čiau po­li­ti­kai, jo tei­gi­mu, iš tink­lų gau­na „pa­ra­mą“, to­dėl pa­ kel­ti ran­kos prieš juos ne­no­ri. „Dau­gu­mo­je ša­lių vais­ti­nių tink­ lai yra drau­džia­mi – stei­gia­ma tik po vie­ną at­ski­rą vais­ti­nę. Kai ne­su­ si­da­ro tink­lai, vais­ti­nės ne­ga­li ga­ min­to­jams kel­ti są­ly­gų ir rei­ka­lau­ti 50 pro­c. nuo­lai­dų. Tuo­met kai­nos yra au­to­ma­tiš­kai ma­žes­nės“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas.

S.Ja­s iu­l e­v i­č ius ap­gai­l es­ta­vo, kad dar 2006 m. ini­cia­ty­vos ri­bo­ ti vais­ti­nių tink­lus pri­trū­ko. Anot jo, ri­bo­jant tink­lus, rin­kos da­ly­viai bū­tų ra­mūs, kad iš jų nie­kas nea­ tims pri­klau­san­čios rin­kos da­lies.

Da­bar esą ga­ran­ti­jų nė­ra, nes far­ ma­ci­jos rin­ko­je vi­si ban­do vie­ni ki­ tiems per­kąs­ti gerk­lę.

Tirs rin­kos pa­dė­tį LR kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba praė­ju­sią sa­vai­tę pra­dė­jo maž­me­ni­nės pre­ky­ bos vais­tais ty­ri­mą, ku­rį at­lik­da­ma ti­ki­si ge­riau įver­tin­ti rin­kos pa­dė­tį.

Ty­ri­mas pra­dė­tas at­si­žvel­gus į kai ku­rias pro­ble­mas, vie­šai pa­skelb­ tas Vals­ty­bi­nės vais­tų kont­ro­lės tar­ ny­bos ata­skai­to­je. At­lie­ka­mu rin­kos ty­ri­mu bus sie­kia­ma kon­ku­ren­ci­jos as­pek­tu iša­na­li­zuo­ti ati­tin­ka­mų lo­ ka­lių rin­kų struk­tū­ras ir įver­tin­ti kon­ku­ren­ci­nę ap­lin­ką ati­tin­ka­mo­ se rin­ko­se. Pla­nuo­ja­ma, kad ty­ri­mas už­truks ke­le­tą mė­ne­sių.

9

ANTRADIENIS, gegužės 8, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Pasyvų gyvenimą lydi skausmas Nuo­la­ti­nė įtam­pa, stre­sas, sku­ba, sė­ di­mas dar­bas, ma­ žas fi­zi­nis ak­ty­vu­ mas ir šiuo­lai­ki­nio gy­ve­ni­mo pa­to­gu­ mai anks­čiau ar vė­ liau kiek­vie­ną žmo­ gų at­ve­ja pas me­di­ kus. Kad ir ko­kios sri­ties jie bū­tų, kar­ tu su tab­le­tė­mis vis daž­niau pa­ski­ria ir mankš­tą.

Receptas: ki­ne­zi­te­ra­peu­tas J.Al­tu­cho­vas įsitikinęs, kad daugelį negalavimų galima išgydyti ne vaistais, o judesiu.

Jo­lan­ta Juš­ke­vi­čie­nė j.juskeviciene@kl.lt

Trūks­ta ju­dė­ji­mo

Še­šio­li­kos me­tų pa­tir­tį tu­rin­tis Ju­ran­das Al­tu­cho­vas pui­kiai ži­no, tik ju­de­sys, ga­li iš­trauk­ti žmo­gų iš ne­si­bai­gian­čių svei­ka­tos pro­ble­ mų ra­to. „Ne pa­slap­tis, kad be­ga­li­nis tem­ pas, pil­nas stre­sų laik­me­tis, kri­zės ir ki­ti da­ly­kai žmo­gų vei­kia nei­gia­ mai. Juk po­zi­ty­vo gy­ve­ni­me li­kę la­ bai ma­žai. Drau­ge su ner­vų sis­te­ma vis­kas iš­si­de­ri­na. O kur dar pro­ble­ mos, ku­rias su­ke­lia nuo­la­ti­nis sė­ dė­ji­mas ir ju­dė­ji­mo sto­ka“, – blo­ gos sa­vi­jau­tos prie­žas­tis var­di­jo ki­ne­zi­te­ra­peu­tas.

Nuo­la­ti­nis nuo­var­gis, gal­vos, spran­do, nu­ga­ros skaus­mai, tirps­ tan­čios ran­kos, ge­lian­tys są­na­riai – tai tos pro­ble­mos, ku­rioms spręs­ti žmo­nės vis daž­niau ieš­ko pro­fe­sio­ na­lų pa­gal­bos.

La­biau no­ri ma­sa­žų

Be­veik kiek­vie­na gy­dy­mo įstai­ ga uos­ta­mies­ty­je tu­ri sa­vo rea­bi­li­ ta­ci­jos sky­rius, vie­nas po ki­to du­ ris at­ve­ria ir pri­va­tūs rea­bi­li­ta­ci­jos cent­rai.

Ne pa­slap­tis, kad į juos pa­kliu­ vę žmo­nės ne­re­tai no­ri, kad ir čia jų pro­ble­mas iš­spręs­tų ki­ti. Vis dar pa­klau­siau­sios pro­ce­dū­ros yra po­ van­de­ni­niai ar sau­sie­ji ma­sa­žai, ku­riuos spe­cia­lis­tai juo­kau­da­mi kar­tais va­di­na tin­gi­nių mankš­ta.

Ju­ran­das Al­tu­cho­vas:

Aš ir ma­no ko­le­gos dir­ba­me ta link­me, kad vėl iš­mo­ky­tu­me žmo­gų ju­dė­ti, kad jis grįž­tų prie to, ko jam iš tie­sų rei­kia.

Tuo tar­pu tik­rą­ją mankš­tą, ki­ne­zi­ te­ra­peu­to re­ko­men­duo­ja­mus pra­ ti­mus ir krū­vius, pa­cien­tai kar­tais vis dar lin­kę ver­tin­ti kaip sa­vo­tiš­ ką baus­mę. O be to, žmo­nės ma­no, kad tam ne­ver­ta švais­ty­ti pi­ni­gų, nes mankš­tą ir pa­tys ga­li pa­da­ry­ ti na­muo­se. Ta­čiau daž­niau­siai tik pa­kal­ba, bet ne­si­mankš­ti­na.

Ar no­rint mankš­tin­tis iš tie­sų rei­kia ki­ne­zi­te­ra­peu­to pa­gal­bos?

„Žmo­gaus kū­nas yra su­kur­tas ju­dė­ti. Au­to­mo­bi­liai, dis­tan­ci­niai pul­tai mus „pa­so­di­no“. Ki­ne­zi­ te­ra­p i­ja, ver­č iant iš grai­k ų kal­ bos, reiš­kia gy­dy­mas ju­de­siu. Aš ir ma­no ko­le­gos dir­ba­me ta link­ me, kad vėl iš­m o­k y­t u­m e žmo­ gų ju­dė­ti, kad jis grįž­tų prie to, ko jam iš tie­sų rei­kia. O dėl stu­ bu­ro – vie­nin­te­lis vais­tas, ku­riuo ga­li­ma iš­gy­dy­ti ne­ga­la­vi­mus, yra ju­de­sys“, – dar­bo su ki­ne­zi­te­ra­ peu­tu pri­va­lu­mus var­di­jo J.Al­tu­ cho­vas.

Prob­le­ma gim­do pro­ble­mą

Pag­rin­di­nės pa­cien­tų pro­ble­mos, su ku­rio­mis su­si­du­ria il­ga­me­tę pa­ tir­tį tu­rin­tis ki­ne­zi­te­ra­peu­tas, tai os­teo­chond­ro­zė, stu­bu­ro iš­var­ žos, slanks­te­lių pa­si­slin­ki­mas ar­ ba jų blo­kai. „Kiek­vie­nas stu­bu­ro slanks­te­lis tu­ri ju­dė­ti ir šiek tiek at­ski­rai. Ta­ čiau ne­jud­raus žmo­gaus slanks­te­ liai su­si­ra­ki­na į vie­ną ir pri­spau­ džia tarp jų ei­nan­tį ner­vą. Ta­da ky­la skaus­mas, tirps­ta ga­lū­nės. Vi­ sas šias pro­ble­mas ga­li­ma iš­spręs­ti ju­de­siu ir grą­žin­ti žmo­gui kom­for­ tą“, – už­tik­rin­tas sėk­me bu­vo J.Al­ tu­cho­vas.

Ki­ne­zi­te­ra­peu­tas dės­tė, jog pa­gal Ry­tų fi­lo­so­fi­ją stu­bu­ras – tai gy­vy­ bės me­dis, jo ka­mie­nas. Iš jo išei­ nan­čios ša­kos yra ner­vai, duo­dan­ tys im­pul­sus vi­sam kū­nui. „Jei ša­ka kaž­kur už­spaus­ta, ky­la blo­gų po­jū­ čių. Su­si­da­ro už­bur­tas ra­tas: ner­vą už­spau­dė, rau­me­nys su­spaz­ma­vo, ky­la skaus­mas, dėl jo ka­muo­ja ne­ mi­ga, dėl ne­mi­gos vys­to­si nuo­var­ gis. Žmo­gus ne­be­ga­li iš­trūk­ti iš šio už­bur­to ra­to“, – blo­gos sa­vi­jau­tos sche­mą pie­šė ki­ne­zi­ te­ra­peu­tas.

10

Vytauto Petriko nuotr.

Fak­tai apie ki­ne­zi­te­ra­pi­ją Ki­ne­zi­te­ra­pi­ja (iš grai­kų kal­bos gy­

dy­mas ju­de­siu) – vie­na pa­grin­di­nių rea­bi­li­ta­ci­jos prie­mo­nių. Šis te­ra­pi­ jos bū­das pa­grįs­tas tuo, kad tin­ka­mas kū­no ju­de­sys pa­de­da at­nau­jin­ti, pa­ ge­rin­ti ir iš­lai­ky­ti kau­lų ir rau­me­nų, šir­dies krau­ja­gys­lių ir ki­tų sis­te­mų funk­ci­nę būk­lę.

Ki­ne­zi­te­ra­pi­jos prin­ci­pai Laips­niš­ku­mas. Gy­do­mo­jo kur­so

me­tu pa­ma­žu di­di­na­mas ki­ne­zi­te­ra­ pi­jos sean­sų skai­čius, ju­de­sių amp­li­ tu­dė, kar­to­ji­mų skai­čius, in­ten­sy­vu­ mas, su­dė­tin­gu­mas.

li­go­nio fi­zi­nį iš­si­vys­ty­mą, am­žių, pro­ fe­si­ją.

Są­mo­nin­gu­mas. Pro­ce­dū­rų efek­ty­vu­

mui tu­ri įta­kos li­go­nio są­mo­nin­gas ir va­ lin­gas da­ly­va­vi­mas gy­dy­mo pro­ce­se.

Sis­te­min­gu­mas. Ki­ne­zi­te­ra­pi­jos pro­

ce­dū­ros at­lie­ka­mos il­gą lai­ką, ne­da­ rant il­ges­nių per­trau­kų.

In­di­vi­dua­lu­mas. Va­do­vau­jan­tis

šiuo prin­ci­pu, rei­kia įsi­gi­lin­ti į ne­ga­la­ vi­mo prie­žas­tį, or­ga­niz­mo ga­li­my­bes,

Vi­sa­pu­siš­ku­mas. Ki­ne­zi­te­ra­pi­jos

pro­ce­dū­ros tu­ri veik­ti ne tik pa­žeis­tą or­ga­ną, bet ir vi­są or­ga­niz­mą, la­vin­ti neu­ro­ref­lek­si­nius, en­dok­ri­ni­nius me­ cha­niz­mus, di­din­ti or­ga­niz­mo adap­ta­ ci­nes ga­lias.

10

ANTRADIENIS, gegužės 8, 2012

sveikata

Pasyvų gyvenimą lydi skausmas 9

Sė­dė­ji­mas smo­gia

Nors ci­v i­l i­za­c i­ja ir tech­ni­kos pa­sie­ki­mai iš­lais­vi­no žmo­nes nuo sun­kaus, trau­muo­ jan­čio fi­zi­nio dar­bo, nuo­la­ti­nis sė­ dė­ji­mas ir kom­piu­te­rio kla­via­tū­ ros mai­gy­mas stu­bu­rą ža­lo­ja ne ką ma­žiau. „Stu­bu­re yra trys vie­tos – kak­ li­nė, krū­ti­ni­nė ir juos­me­ni­nė da­lys – ku­rio­se il­gai­niui ran­da­si pro­ble­ mų. Sė­dint žmo­gaus stu­bu­rui ten­ ka di­des­nis krū­vis nei sto­vint. O jei sė­di­ma vi­są die­ną, stu­bu­ras pa­ti­ ria la­bai di­de­les ap­kro­vas. Ne­ga­ na to, daž­niau­siai sė­di­ma ne­tai­ syk­lin­gai, tad ir tarps­lanks­te­li­niai dis­kai ap­krau­na­mi ne­tai­syk­lin­gai.

Ne­tai­syk­lin­gų ap­kro­vų tarps­lanks­ te­li­niai dis­kai neat­lai­ko, at­si­ran­da iš­var­žų“, – už­prog­ra­muo­tos pro­ ble­mos me­cha­niz­mą aiš­ki­no J.Al­ tu­cho­vas.

Pap­ras­tai nu­tin­ka taip, kad žmo­gus, iš­ mo­kęs tai­syk­lin­gai ju­dė­ti, pra­de­da ir tai­ syk­lin­gai gy­ven­ti. No­ ri ne­no­ri, kei­čia­si jo mąs­ty­se­na, mi­ty­ba.

Kei­čia­si žmo­gaus mąs­ty­se­na

Pa­si­tel­kus ki­ne­zi­te­ra­pi­ją saus­gys­ lės, rau­me­nys, raiš­čiai at­pa­lai­duo­ ja­mi ar­ba su­tvir­ti­na­mi ten, kur rei­kia. Vis­kas pa­ma­žu grą­ži­na­ma į nor­ma­lią pa­dė­tį, kad ga­lė­tų funk­ cio­nuo­ti. Štai ko­dėl ki­ne­zi­te­ra­pi­ja nė­ra tie­ siog mankš­ta, o ki­ne­zi­te­ra­peu­tas – spor­to inst­ruk­to­rius.

Per še­šio­li­ka dar­bo me­tų me­ di­ci­nos įstai­go­se ir Klai­pė­dos ne­ vals­ty­bi­nė­je spe­cia­lio­jo­je mo­kyk­ lo­je „Svet­lia­čiok“ J.Al­tu­cho­vas ma­tė dau­gy­bę pa­vyz­džių, kai ki­ ne­zi­te­ra­pi­ja at­li­ko ko­ne ste­buk­la­ da­rio vaid­me­nį.

„Pap­ras­tai nu­tin­ka taip, kad žmo­gus, iš­mo­kęs tai­syk­lin­gai ju­dė­ ti, pra­de­da ir tai­syk­lin­gai gy­ven­ti.

No­ri ne­no­ri, kei­čia­si jo mąs­ty­se­na, mi­ty­ba“, – džiau­gė­si J.Al­tu­cho­vas, Deb­re­ce­no g. 21 ne­se­niai at­vė­ręs sa­vo gy­dy­mo įstai­gos du­ris.

Ju­ran­do ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cent­ras tu­rė­tų tap­ti ne tik pa­si­li­go­ju­sių, bet ir sirg­ti ne­no­rin­čių klai­pė­die­ čių trau­kos vie­ta.

Pil­vo pū­ti­mas, skaus­mai, už­kie­ tė­ję vi­du­riai mo­te­ rį var­gi­no dau­giau nei 30 me­tų. Ta­čiau tik­rą­ją ne­ga­la­vi­mų prie­žas­tį ji su­ži­no­jo ge­ro­kai vė­liau, kai li­ ga jau bu­vo pa­žen­ gu­si.

Už­siė­mi­mai – po at­vi­ru dan­gu­mi

Pla­n uo­ja­m a, kad čia kiek­v ie­ nas ki­ne­zi­te­ra­peu­tas su sa­vo pa­ cien­tu bend­raus tie­sio­giai ir ly­ dės nuo gy­dy­m o pra­d žios iki pa­bai­gos. „Ne kar­tą sta­ža­vau­si Nor­ve­gi­jo­ je ir man pa­ti­ko ten tai­ko­mas mo­ de­lis. Tas pa­ts spe­cia­lis­tas ga­li pa­ da­ry­ti ir ma­sa­žą, su­reng­ti mankš­tą ar gy­dy­mo sean­są ver­ti­ka­lio­je vo­ nio­je. Pa­cien­tas taip jau­čia­si glo­ bo­ja­mas, nė­ra „mė­to­mas“ iš vie­no spe­cia­lis­to pas ki­tą“, – pa­tir­ti­ mi da­li­jo­si nau­jo­jo gy­dy­mo cent­ ro va­do­vas.

Vai­kams, suau­gu­sie­siems, nėš­ čio­sioms skir­ta­me Ju­ran­do ki­ne­ zi­te­ra­pi­jos cent­re yra ver­ti­ka­li vo­ nia, ku­rio­je vyks stu­bu­ro tem­pi­mo mankš­ta, bus at­lie­ka­mi pa­tys įvai­ riau­si gy­do­mie­ji ma­sa­žai, tarp jų ir ab­so­liu­ti nau­jo­vė – Wat­su ma­sa­žas van­de­ny­je. „Ma­sa­žas van­de­ny­je nė­ra tas pa­ ts, kas po­van­de­ni­nis ma­sa­žas“, – įspė­jo J.Al­tu­cho­vas.

Nau­ja­sis ki­ne­zi­te­ra­pi­jos cent­ras bus orien­tuo­tas ne į SPA pa­slau­gas, o į gy­dy­mą. „Nuo ki­tų jis skir­sis tuo, kad bus gre­ta žmo­gaus ir orien­tuo­sis ne tik į pro­ble­mos spren­di­mą, bet ir į li­gų pro­fi­lak­ti­ką bei svei­ka­tos pa­lai­ky­ mą. Ša­lia mū­sų yra pui­kus Drau­ gys­tės par­kas, mo­kyk­lų sta­dio­ nai, dvi­ra­čių ta­kas. Gal­vo­ju įves­ti šiau­rie­tiš­ką­jį vaikš­čio­ji­mą, ry­ti­ nę mankš­tą lau­ke, kas da­bar la­bai po­pu­lia­ru Ja­po­ni­jo­je. Mes neuž­si­ da­ry­si­me tik gy­dy­mo cent­ro pa­tal­ po­se“, – pla­nus at­sklei­dė J.Al­tu­ cho­vas.

Klasta: pilvo skausmas – vienas celiakijos požymių.

Ne­ga­la­vi­mas – dėl ban­de­lės Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

diag­no­zė – sto­ro­sios žar­nos dis­ ki­ne­zi­ja.

Per sa­vai­tę – 10 ki­log­ra­mų

At­si­sa­kė grū­di­nių pro­duk­tų

Ce­lia­ki­ja – to­kią diag­no­zę po ke­lis de­šimt­me­čius tru­ku­sios ne­ži­no­ my­bės Vir­gi­ni­ja Ka­mins­kai­tė iš­ gir­do Vil­niu­je. Tuo­met į li­go­ni­nę mo­te­ris pa­kliu­vo ge­ro­kai pa­blo­ gė­jus svei­ka­tai. Ji nuo­lat vi­du­ria­ vo ir vė­mė.

Vir­gi­ni­ja per sa­vai­tę ne­te­ko 10 ki­log­ra­mų – 162 cm ūgio mo­te­ris svė­rė vos 47 kg. Nus­ta­tę ce­lia­ki­ją gy­dy­to­jai jai sky­rė be­gliu­te­nę die­ tą. Bū­tent toks yra pa­grin­di­nis šios li­gos gy­dy­mas.

Tik ge­ro­kai vė­liau mo­te­ris at­krei­pė dė­ me­sį, kad sa­vi­jau­ta iš­skir­ti­nai pa­blo­gė­ja su­val­gius ban­de­lių.

Iš­ga­nin­gą­ją diag­no­zę, pa­ga­liau pa­dė­ju­sią taš­ką jos kan­čioms, mo­ te­ris iš­gir­do tik įko­pu­si šeš­tą­ją de­ šim­tį.

59 me­tų V.Ka­mins­kai­tė pri­si­ mi­nė, kad dau­ge­lį me­tų ją var­gi­ no pil­vo pū­ti­mas ir skaus­mai, už­ kie­tė­ję vi­du­riai ar­ba vi­du­ria­vi­mas, vė­mi­mas.

Diag­no­zių tik dau­gė­jo

Fiziologija Stu­bu­re yra trys vie­tos – kak­li­nė,

krū­ti­ni­nė ir juos­me­ni­nė da­lys – ku­ rio­se il­gai­niui ran­da­si pro­ble­mų.

la­bai di­de­les ap­kro­vas. Ne­ga­na to, daž­niau­siai sė­di­ma ne­tai­syk­lin­gai, tad ir tarps­lanks­te­li­niai dis­kai ap­ krau­na­mi ne­tai­syk­lin­gai.

Sė­dint žmo­gaus stu­bu­rui ten­ka di­

des­nis krū­vis nei sto­vint.

Ne­tai­syk­lin­gų ap­kro­vų tarps­lanks­

Sė­di­nt vi­są die­ną, stu­bu­ras pa­ti­ria

te­li­niai dis­kai neat­lai­ko, at­si­ran­da iš­ var­žų.

„Shutterstock“ nuotr.

Pir­muo­sius ne­ga­la­vi­mus Vir­gi­ni­ja pa­ju­to vos 25-erių, ta­da pir­mą kar­ tą ir krei­pė­si į spe­cia­lis­tus.

Pir­mo­sios diag­no­zės, ku­rias jau­ nys­tė­je iš­gir­do Vir­gi­ni­ja, bu­vo ka­ sos už­de­gi­mas ir lamb­lio­zė – in­ fek­ci­nė žar­ny­no li­ga.

Ta­čiau ir tuo­met mo­ters sa­vi­ jau­ta ne­pa­ge­rė­jo. Ją to­liau var­gi­ no pil­vo pū­ti­mas, vė­mi­mas, vi­du­ ria­vi­mas. Šie var­gi­nan­tys po­žy­miai už­si­ tęs­da­vo net po 3–4 val.

Po še­še­rių me­tų Vir­gi­ni­jos li­gos is­to­ri­jo­je bu­vo įra­šy­ta dar vie­na

Vir­gi­ni­ja iš pra­džių ne­pas­te­bė­jo, ko­kie mais­to pro­duk­tai pa­blo­gi­na sa­vi­jau­tą. Ta­čiau rū­ky­tus mais­to ga­mi­nius iš sa­vo val­gia­raš­čio vis dėl­to iš­brau­kė.

Tik ge­ro­kai vė­liau mo­te­ris at­ krei­pė dė­me­sį, kad sa­vi­jau­ta iš­skir­ ti­nai pa­blo­gė­ja su­val­gius ban­de­lių – nuo jų pra­dė­da­vo pūs­ti pil­vą ir pa­leis­da­vo vi­du­rius.

Tik­rą­ją ne­ga­la­vi­mų prie­žas­tį Vir­gi­ni­ja iš­gir­do be­veik prieš de­ vy­ne­rius me­tus. Pra­dė­jus lai­ky­tis be­gliu­te­nės die­tos ir iš vi­so val­ gia­raš­čio iš­brau­kus vi­sus grū­di­ nius pro­duk­tus mo­te­ris pa­si­ju­to kur kas ge­riau.

Paš­ne­ko­vė ne­slė­pė, jog iš pra­ džių su­si­gy­ven­ti su ce­lia­ki­ja ne­bu­ vo leng­va. Ta­čiau da­bar ji jau ži­no, ku­riuos pro­duk­tus pri­va­lo pa­mirš­ti vi­sam gy­ve­ni­mui. Mat ce­lia­ki­ja nė­ ra iš­gy­do­ma.

Duo­ną, ko­šes, ban­de­les ar sau­ sai­nius jai, kaip ir ki­tiems ser­gan­ tie­siems ce­lia­ki­ja, kar­tais at­sto­ja spe­cia­lūs be­gliu­te­niai mais­to pro­ duk­tai.

Be­je, vai­kams iki 18 me­tų ga­na bran­gius be­gliu­te­nius mil­tus kom­ pen­suo­ja vals­ty­bė.

Ne­li­ko ne­ži­no­my­bės

V.Ka­mins­kai­tė ap­gai­les­tau­ja, kad dėl lai­ku ne­gy­dy­tos ce­lia­ki­jos li­ga komp­li­ka­vo­si. Jai nu­sta­ty­ta ma­ žak­rau­jys­tė, os­teo­po­ro­zė, var­gi­na są­na­rių skaus­mai. „Gy­ven­ti ži­nant tiks­lią diag­no­ zę kur kas pa­pras­čiau, nė­ra ne­ži­ no­my­bės“, – sa­kė Vir­gi­ni­ja.

Nors ji pri­vers­ta nuo­lat lai­ky­tis griež­tos be­gliu­te­nės die­tos, ta­čiau ti­ki­na, kad jos sa­vi­jau­ta nie­kuo ne­ si­ski­ria nuo svei­kų­jų.

V.Ka­mins­kai­tė pa­ste­bi, kad šiuo me­tu diag­nos­ti­ka pa­žen­gu­si, tad ce­lia­ki­ją žmo­gus ga­li diag­no­zuo­ ti pa­ts sau – pa­kan­ka įsi­gy­ti ce­lia­ ki­jos tes­tą.

Komentaras

Jo­li­ta Sa­daus­kai­tė

Na­cio­na­li­nės ce­lia­ki­jos ir mais­to ne­to­le­ra­vi­mo drau­gi­jos pir­mi­nin­kė

V

ir­gi­ni­jos at­ve­jis nė­ra vie­nin­te­ lis, kai ce­lia­ki­ja nu­sta­to­ma ne iš kar­to. Dau­ge­liui drau­gi­jos na­rių šios diag­no­zės nu­sta­ty­ mas už­tru­ko nuo 2 iki 20, o kar­tais ir dau­ giau me­tų. Pa­vė­luo­tai ji diag­no­zuo­ja­ma dėl gy­dy­to­jų ži­nių sto­kos apie ce­lia­ki­ją. Žmo­nėms taip pat trūks­ta ži­nių apie šią li­gą. Mū­sų drau­gi­ja vie­ni­ja ser­gan­čių šia li­ga vai­kų tė­vus, suau­gu­siuo­sus ir sen­jo­ rus. Vy­riau­sia­jam na­riui – 75 me­tai. Ge­ gu­žės mė­ne­sį vi­sa­me pa­sau­ly­je vyks­ta ce­lia­ki­jos die­nos. To­kiu bū­du sie­kia­ma at­kreip­ti dė­me­sį į svei­ka­tos pro­ble­mas, ku­rios neiš­ven­gia­mai su­si­ju­sios su šia li­ ga. Jei­gu žmo­gų var­gi­na ce­lia­ki­jai bū­din­ gi simp­to­mai, rei­kia kreip­tis į gast­roen­te­ ro­lo­gą. Šiuo me­tu yra spe­cia­lių ce­lia­ki­jos tes­tų, ku­rį žmo­gus ga­li pa­si­da­ry­ti ir pa­ts.

Kas yra ce­lia­ki­ja Ce­lia­ki­ja – įgim­tas mais­to me­džia­

gų pa­si­sa­vi­ni­mo žar­ny­ne su­tri­ki­mas. Ši li­ga pa­si­reiš­kia kvie­čių, ru­gių, mie­ žių ir jų ga­mi­nių ne­to­le­ra­vi­mu. Eu­ro­ po­je ir pa­sau­ly­je šios li­gos pa­pli­ti­mas sie­kia apie 1 pro­c.

Ce­l ia­k i­jos po­ž y­miai: pil­vo skaus­

mas, pil­vo pū­ti­mas, gau­sus tuš­ti­ni­ ma­sis (1–3 kar­tus per pa­rą), vi­du­rių už­k ie­tė­ji­mas, svo­r io kri­t i­mas, nuo­ var­g is/­s ilp­nu­mas, są­na­r ių ir kau­ lų skaus­mai, dan­tų ema­lio pa­žei­di­ mai, ga­lū­nių bė­ri­mai, lak­to­zės ne­to­ le­ra­vi­mas.

Ne­gy­do­ma ce­lia­ki­ja ga­li komp­li­kuo­

tis: ane­mi­ja, os­teo­po­ro­ze­/os­teo­pe­ni­ja, I ti­po cuk­ri­niu dia­be­tu, au­toi­mu­ni­niu ti­roi­di­tu, reu­ma­toi­di­niu art­ri­tu, her­pi­ niu der­ma­ti­tu, ne­vai­sin­gu­mu ir kt.

11

ANTRADIENIS, gegužės 8, 2012

sveikata

Tau­pio­sios lem­pu­tės tam­pa gal­vos skaus­mu Klai­pė­die­čiai ne­ži­ no, kur kreip­tis su­ du­žus gyv­si­dab­ rio ter­mo­met­rui.

Ta­čiau spe­cia­lis­ tai nuo­gąs­tau­ja, kad atei­ty­je dau­giau rū­pes­čių nei ter­mo­ met­rai su­kels tau­ pio­sios lem­pu­tės.

Jo­se taip pat yra šio me­ta­lo.

Gyv­si­dab­rio Klai­pė­do­je su­rink­ta 2010 m. – 89 kg 2011 m. – 43 kg 2012 m. – 8 kg

Kaip va­ly­ti gyv­si­dab­rį?

Gyv­si­dab­riui rink­ti rei­kia pa­ruoš­ti bu­ te­liu­ką su van­de­niu ir san­da­riu kamš­ čiu, tu­rė­ti me­di­nę ar stik­li­nę laz­de­lę, gu­mi­nę kriau­šę, vo­ką ar sto­res­nio po­ pie­riaus la­pą, lip­nią juos­tą ar kli­jais pa­ tep­tą po­pie­riaus la­pą, 0,2 pro­c. van­de­ ni­nio ka­lio per­man­ga­na­to tir­pa­lo.

Pa­čius di­džiau­sius ru­tu­liu­kus laz­de­le pa­ta­ria­ma su­stum­ti į vo­ką ar ant sto­ res­nio po­pie­riaus ir su­pil­ti į bu­te­lį su Prob­le­ma: klai­pė­die­čiai ne­ži­no, kur dėti perdegusias taupiąsias lemputes.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ter­mo­met­rų ma­žė­ja

Skam­bu­čių dėl su­du­žu­sių ter­mo­ met­rų Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­ras ypač daug su­lau­kia, pra­si­dė­jus per­ša­li­mo li­goms ar gri­ po epi­de­mi­joms. „Žmo­nės ne­ži­no, ką da­ry­ti ir krei­pia­si į mus“, – tvir­ti­no Klai­ pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­ cia­lis­tas Ri­man­tas Gied­rai­tis.

Prieš tre­jus me­tus bu­vo už­draus­ta rea­li­zuo­ti me­di­ci­ni­nę įran­gą, tu­rin­ čią šio sun­kio­jo me­ta­lo, tad bė­gant lai­kui gyv­si­dab­ri­niai ter­mo­met­rai iš­nyks vi­siš­kai. Ta­čiau gyv­si­dab­rio pro­ble­ma iš­liks ir tik ak­tua­lės. „Gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rų ma­ žė­ja. Dau­giau pro­ble­mų atei­ty­je su­kels tau­pio­sios lem­pu­tės, ku­rio­

se yra šio me­ta­lo. Tei­gia­ma, kad vi­ du­ti­niš­kai tau­pio­ji lem­pu­tė švie­čia apie 10 tūkst. va­lan­dų. Ta­čiau daž­ nai ji per­de­ga po 1–2 mė­ne­sių. Kur ta­da žmo­nėms jas dė­ti?“ – svars­tė R.Gied­rai­tis.

Ri­man­tas Gied­rai­tis:

Žmo­nės tik­rai neieš­ kos, kur ati­duo­ti lem­ pu­tę ir iš­mes ją į kon­ tei­ne­rį ar prie vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės.

Pra­šo pir­ki­mo če­kio

Anot R.Gied­rai­čio, Klai­pė­do­je yra dvi vie­tos, ku­rio­se prii­ma­mos per­ de­gu­sios tau­pio­sios lem­pu­tės. Pa­ gal tvar­ką jas tu­rė­tų priim­ti vi­si

van­de­niu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

pre­ky­bos cent­rai, ku­rie jo­mis pre­ kiau­ja.

Ta­čiau, jo tei­gi­mu, iš klai­pė­die­čių su­lauk­ta nu­si­skun­di­mų, kad pre­ky­ bos cent­rai iš­si­su­ki­nė­ja, iš žmo­nių rei­ka­lau­ja če­kio, kad lem­pu­tė tik­ rai bu­vo pirk­ta šio­je par­duo­tu­vė­je. „Žmo­nės tik­rai neieš­kos, kur ati­ duo­ti lem­pu­tę. Jie tie­siog iš­mes ją į kon­tei­ne­rį ar prie vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės. Rei­kia kal­bė­ti su pre­ky­ bos cent­rais, kad priim­tų iš žmo­ nių per­de­gu­sias lem­pu­tes“, – ra­ gi­no R.Gied­rai­tis.

Pats gyv­si­dab­ris nė­ra pa­vo­jin­gas.

Pa­vo­jin­gi jo ga­rai. Gyv­si­dab­ris ga­ ruo­ti pra­de­da 0 laips­nių tempera­ tūroje. Kuo aukš­tes­nė tem­pe­ra­tū­ra, tuo la­biau jis ga­ruo­ja. Į žmo­gaus or­ga­niz­mą per kvė­pa­ vi­mo ta­kus, virš­ki­na­mą­jį trak­tą, odą ir glei­vi­nes pa­te­kę gyv­si­dab­rio ga­rai ga­li su­kel­ti ap­si­nuo­di­ji­mą.

Ta­da gu­mi­ne kriau­še su­siurb­ti ma­žes­

Ap­si­nuo­di­jus jau­čia­mas silp­nu­ mas, gal­vos skaus­mas, žmo­gus ve­ mia, stip­res­nis ap­si­nuo­di­ji­mas ga­li su­kel­ti plau­čių ede­mą.

nius ru­tu­liu­kus, o pa­čius ma­žiau­sius

Rei­kia pra­neš­ti ug­nia­ge­siams

ja­ma su­pil­ti į bu­te­lį su van­de­niu ir san­

Su­dau­žius ter­mo­met­rą ar tau­ pią­ją lem­pu­tę R.Gied­rai­tis klai­ pė­die­čiams pa­ta­rė nie­ko ne­da­ry­ ti pa­tiems, o kvies­ti ug­nia­ge­sius.

At­vy­kę spe­cia­lis­tai at­lie­ka me­ cha­ni­nę ir che­mi­nę de­mer­ku­ri­ za­ci­ją.

Ypač ne­pa­tar­ti­na gyv­si­dab­rio va­ly­ti dul­kių siurb­liu.

Tem­pe­ra­tū­ra įren­gi­ny­je yra kur kas aukš­tes­nė nei pa­tal­po­se. Dėl to gyv­si­dab­ris ga­ruos kur kas in­ ten­sy­viau ir už­terš gy­ve­na­mą­sias pa­tal­pas.

Va­ly­ti gyv­si­dab­rio ne­pa­ta­ria­ma ir šluos­te. Jis pa­sklis tik dar pla­čiau ir pa­di­dės jo ga­ra­vi­mo pa­vir­šius.

la­še­lius su­rink­ti lip­nia juos­ta ar kli­jais pa­tep­tu po­pie­riu­mi.

Vi­są su­rink­tą gyv­si­dab­rį re­ko­men­duo­ da­riai už­da­ry­ti.

Pa­vir­šių, ant ku­rio bu­vo iš­si­lie­jęs gyv­si­ dab­ris, re­ko­men­duo­ja­ma nu­va­ly­ti pa­ si­ruoš­tu ka­lio per­man­ga­na­to tir­pa­lu.

Po to pa­tal­pą reik­tų iš­plau­ti ir ge­rai iš­ vė­din­ti ke­lis kar­tus per die­ną.

Plau­nant ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­mas ne­ di­de­lės kon­cent­ra­ci­jos ūkiš­ko mui­lo ir so­dos tir­pa­las.

In­das su gyv­si­dab­riu ga­li bū­ti per­ duo­da­mas sa­vi­val­dy­bės ci­vi­li­nės sau­gos sky­riaus spe­cia­lis­tams ar­ba ug­nia­ge­siams.

Žie­da­dul­kės kan­ki­na klai­pė­die­čius Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Gau­siai žy­din­čių au­ga­lų žie­da­dul­ kės ke­lia ne­ri­mą klai­pė­die­čiams.

Žie­da­dul­kės gat­ves, suo­liu­kus, au­ to­mo­bi­lius jau yra nu­klo­ju­sios ku­rį lai­ką. Dėl jų ki­lo ir ko­miš­kų si­tua­ ci­jų. Vie­na klai­pė­die­tė pa­ma­nė, jog tai ter­ša­lai.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis ypač pa­ dau­gė­jo žmo­nių, ku­rie skun­džia­ si žie­da­dul­kių su­kel­tais aler­gi­niais su­si­rgi­mais. Tam įta­kos tu­ri sau­sas oras, sau­lė. „Žie­da­dul­kes jau­čia net nea­ler­ giš­ki žmo­nės. Oras sun­ko­kas“, – tvir­ti­no Vai­kų li­gų ir vai­kų plau­ čių li­gų spe­cia­lis­tė, aler­go­lo­gi­jos dok­to­ran­tė Ind­rė Bū­tie­nė.

Pag­rin­di­niai žie­da­dul­kių su­kel­ tos aler­gi­jos simp­to­mai – čiau­du­ lys, no­sies už­gu­li­mas, ga­li pra­si­dė­ ti slo­ga, nie­žė­ti akys. Žie­da­dul­kės ga­li su­kel­ti ir bron­ chi­nės ast­mos paū­mė­ji­mą. Ser­ gan­čiuo­sius odos li­go­mis ga­li iš­ ber­ti. Šiuo me­tu – žy­dint me­džiams, daž­niau­siai aler­gi­ją su­ke­lia ber­

žai. Vė­liau laz­dy­nai, lie­pos. Va­ sa­ros pra­d žio­je pra­d e­d a žy­d ė­ ti pie­vos.

Tuo­met žmo­nėms pra­si­de­da aler­gi­ja žo­lėms.

Iš jų daž­niau­siai žmo­nės aler­giš­ ki bū­na mo­tie­ju­kui. Va­sa­ros pa­bai­ go­je žy­di pikt­žo­lės.

Daug žmo­nių yra aler­giš­ki pe­ ly­nui. I.Bū­tie­nė aiš­ki­no, kad skir­

tin­giems žmo­nėms aler­gi­ją su­ke­ lia skir­tin­gi au­ga­lai. Ji pa­brė­žė, kad aler­gi­ja žie­da­dul­kėms ga­li at­si­ras­ti ir tiems žmo­nėms, ku­riems anks­ čiau jos ne­bu­vo. „Ne vi­si gims­ta aler­giš­ki. Aler­gi­ ja ga­li at­si­ras­ti bet ku­riuo gy­ve­ni­ mo mo­men­tu. At­si­ra­dus jos simp­ to­mams rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją“, – tvir­ti­no I.Bū­tie­nė.

Pa­ta­ri­mai ken­čian­tiems nuo aler­gi­jos žie­da­dul­kėms Aler­ge­no ven­gi­mas – vie­nas iš gy­

Veng­ti vaikš­čio­ti lau­ke, esant vė­juo­

dy­mo bū­dų.

tam orui.

Pa­ta­ria­ma vė­di­nant kam­ba­rius ant

Ne­leis­ti sa­vait­ga­lių gam­to­je, pie­vo­

lan­gų už­dė­ti tink­le­lį, me­džia­gą ar su­

se, prie miš­kų.

drė­kin­ti užuo­lai­das, kad į pa­tal­pą ne­

Žie­da­dul­kėms aler­giš­kiems žmo­

pa­tek­tų žie­da­dul­kių.

nėms vais­tus pa­ta­ria­ma pra­dė­ti var­

Į lau­ką ei­ti re­ko­men­duo­ja­ma anks­

to­ti prieš pra­si­de­dant me­džių žy­dė­

ti ry­tą, kai dar neį­ši­lę, ar­ba po lie­taus,

ji­mui.

kai nu­sė­du­sios žie­da­dul­kės.

Vais­tus rei­kia var­to­ti tol, kol nu­stos

Dul­kes na­muo­se va­ly­ti drėg­na šluos­te.

žy­dė­ti au­ga­lai.

Li­ga: žy­din­tys medžiai aler­giš­kiems žmonėms su­ke­lia daug ne­pa­to­gu­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

12

antradienis, gegužės 8, 2012

pasaulis

15

mlrd. eurų Veng­ri­ja ke­ti­na pa­ si­sko­lin­ti iš ES ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­ tos fon­do.

V.Pu­ti­ną pa­svei­ki­no pro­tes­tais Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas (nuo­tr.) va­kar per iš­kil­min­gą ce­re­mo­ni­ją Krem­ liu­je bu­vo pri­saik­din­tas is­to­ri­nei tre­čiai ka­den­ci­jai Ru­si­jos pre­zi­ den­to po­ste, bet jo inau­gu­ra­ci­ją tem­dė po­li­ci­jos ir pro­tes­tuo­to­jų prieš jo val­dy­mą su­si­rė­mi­mai.

V.Pu­ti­nas, ku­ris dvi pir­mą­sias sa­ vo ka­den­ci­jas pre­zi­den­to po­ste dir­ bo 2000–2008 m., pe­rė­mė įga­lio­ ji­mus iš Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo ir už­dė­jęs ran­ką ant kons­ti­tu­ci­jos pri­sie­kė gin­ti Ru­si­jos pi­lie­čių tei­ ses ir ša­lies vien­ti­su­mą. Tą pa­čią die­ną nau­ja­sis pre­zi­den­tas pa­siū­ lė D.Med­ve­de­vo kan­di­da­tū­rą į mi­ nist­ro pir­mi­nin­ko po­stą.

Per įspū­din­gą ce­re­mo­ni­ją, ku­ri tu­rė­jo pri­min­ti pa­sau­liui po­so­vie­ ti­nės Ru­si­jos, kaip pa­sau­li­nės žai­ dė­jos, sta­tu­są, prem­je­ro ka­den­ci­ją bai­gęs V.Pu­ti­nas trum­po­je kal­bo­ je gy­rė at­gi­mu­sią Ru­si­ją ir pa­ža­dė­ jo nau­ją jos rai­dos eta­pą. „Šian­dien žen­gia­me į nau­ją na­ cio­na­li­nio vys­ty­mo­si eta­pą. Atei­ nan­tys me­tai nu­spręs Ru­si­jos li­ki­ mą bū­si­miems de­šimt­me­čiams“, – sa­kė jis.

Vis dėl­to ak­ty­vis­tai kal­ti­na V.Pu­ ti­ną per dvy­li­ka sa­vo do­mi­na­vi­mo Ru­si­jo­je me­tų mai­nais į sta­bi­lu­mą paau­ko­jus tei­ses ir ne­tu­rint pa­kan­ ka­mo tei­sė­tu­mo, nes jo per­ga­lę ko­ vo 4-osios rin­ki­muo­se tem­dė pa­ reiš­ki­mai apie su­kčia­vi­mą.

Ce­re­mo­ni­jos iš­va­ka­rė­se vy­ko po­ li­ci­jos ir pro­tes­tuo­to­jų prieš V.Pu­ ti­ną su­si­rė­mi­mai, ku­rie pra­si­dė­jo ma­si­nei opo­zi­ci­jos de­monst­ra­ci­ jai vir­tus chao­su. Sau­gu­mo pa­jė­ gos prieš de­monst­ran­tus pa­nau­ do­jo gu­mi­nes laz­das ir areš­ta­vo 436 žmo­nes, tarp jų – opo­zi­ci­jos ly­de­rius Alek­se­jų Na­val­ną ir Ser­ ge­jų Udal­co­vą, ku­riam da­bar gre­ sia bent dvi sa­vai­tės už gro­tų.

Va­kar, inau­gu­ra­ci­jos die­ną, pro­ tes­tuo­to­jai ban­dė su­reng­ti imp­ro­ vi­zuo­tas ei­ty­nes, bet jos bu­vo žai­ biš­kai iš­vai­ky­tos. Po­li­ci­ja su­lai­kė 120 žmo­nių.

BNS inf.

Nu­ko­vė ­ te­ro­ris­tą

Pa­šo­vė ­ di­rek­to­rių

Je­me­ne vei­kian­čio tarp­tau­ti­nio te­ro­ris­tų tink­lo „Al Qae­da“ gru­puo­tės ly­de­ris Fah­ das al Qu­so, ieš­ko­mas dėl 2000 m. įvyk­ dy­to sprog­di­ni­mo, sek­ma­die­nį bu­vo nu­ kau­tas per ant­skry­dį Ry­tų Je­me­ne. Mi­ nė­to sprog­di­ni­mo tai­ki­niu ta­po JAV es­ kad­ri­nis mi­ni­nin­kas „USS Co­le“. Per šį iš­puo­lį žu­vo 17 jū­rei­vių, dar 40 bu­vo su­ žeis­ta. F.al Qu­so bu­vo įtrauk­tas į FTB ieš­ko­miau­sių te­ro­ris­tų są­ra­šą.

Mo­to­cik­lu va­žiuo­jan­tys gink­luo­ti už­puo­ li­kai va­kar Ge­nu­jo­je pa­šo­vė Ita­li­jos bran­ duo­li­nės ener­ge­ti­kos įmo­nės „An­sal­do Nuc­lea­re“ va­do­vą Ro­ber­to Adi­nol­fi. Ty­rė­ jai įta­ria, kad tai pa­darė anar­chis­tai, ak­ ty­viai vei­kian­tys šia­me šiau­rės va­ka­ri­ nia­me Ita­li­jos uos­te. 53 me­tų vy­ras bu­vo pa­šau­tas į ko­ją, kai išė­jo iš sa­vo na­mų.

Pa­sak vie­tos ži­niask­lai­dos, mo­to­cik­lu va­ žiuo­jan­tys du vy­rai šo­vė tris kar­tus.

Rin­ki­mų re­zul­ta­ tai Pran­cū­zi­jo­je ir Grai­ki­jo­je su­krė­ tė Eu­ro­pos pa­ma­ tus. Bir­žų in­dek­sai ir eu­ro kur­sas ėmė rie­dė­ti že­myn, kai į val­džią pra­si­ver­ žė po­li­ti­kai, no­rin­ tys pa­da­ry­ti ga­lą griež­to tau­py­mo prie­mo­nėms.

Vil­tys: F.Hol­lan­de’as sa­ky­da­mas per­ga­lin­gą kal­bą pa­kar­to­jo, kad tau­py­mas nė­ra vie­nin­te­lė išei­tis. „Scan­pix“ nuo­tr.

Rin­ki­mai su­dre­bi­no Eu­ro­pą Už­si­mo­jo pla­čiai

Per ant­rą­jį rin­ki­mų tu­rą Pran­cū­ zi­jo­je so­cia­lis­tas Fran­çois Hol­lan­ de’as ne­di­de­liu skir­tu­mu, su­rin­kęs 51,6 pro­c. bal­sų, įvei­kė da­bar­ti­ nį ša­lies pre­zi­den­tą Ni­co­las Sar­ ko­zy.

Skam­bant mar­se­lie­tei ir mi­nios svei­ki­ni­mo šūks­niams, F.Hol­lan­ de’as Pa­ry­žiaus Bas­ti­li­jos aikš­tė­ je krei­pė­si į tau­tą ir pa­kar­to­jo sa­vo ne kar­tą iš­sa­ky­tą po­zi­ci­ją: „Tau­ py­mas nė­ra vie­nin­te­lis ga­li­mas pa­si­rin­ki­mas.“ Per rin­ki­mų kam­pa­ni­ją jis ža­dė­jo pa­kel­ti mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, pa­ sam­dy­ti 60 tūkst. nau­jų mo­ky­to­ jų ir pen­si­nį am­žių su­ma­žin­ti nuo 62 iki 60 me­tų.

Dar vie­nas po­li­ti­ko už­mo­jis ga­ li at­si­liep­ti ne tik Pran­cū­zi­jai, bet ir vi­sai Eu­ro­pai. F.Hol­lan­de’as no­ ri per­žiū­rė­ti pirm­ta­ko N.Sar­ko­ zy ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­ los Mer­kel ini­ci­juo­tą ES fis­ka­li­nį pa­k­tą, ku­riuo Eu­ro­po­je įves­ta griež­ta biu­dže­to dis­cip­li­na.

Ri­bo­tos ga­li­my­bės

Ta­čiau eks­per­tai tei­gia, kad pa­ keis­ti pa­ktą, ku­rį ko­vą pa­si­ra­šė 25 ES va­do­vai, ne­bus taip pa­pras­ta.

Juo la­biau kad nau­ja­sis Pran­cū­zi­ jos va­do­vas kol kas ne­pa­ro­dė aiš­ kios vi­zi­jos šiuo klau­si­mu. „Ga­li­ma rim­tai sua­be­jo­ti, ar jam (F.Hol­lan­de’ui – red. pa­st.) pa­vyks įti­kin­ti Vo­kie­ti­jos va­do­vę ir ki­tus par­tne­rius ES per­žiū­rė­ti jau pa­si­

ra­šy­tą va­di­na­mą­ją fis­ka­li­nio sta­ bi­lu­mo su­tar­tį, – sa­kė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nių san­ty­ kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­ kas. – Ma­nau, bus sie­kia­ma bent sim­bo­liš­kai pa­ro­dy­ti dė­me­sį au­ gi­mo klau­si­mams, bet di­džiau­si neaiš­ku­mai, kaip tai bus da­ro­ma. Ži­no­me, kad ES jau tu­ri stra­te­gi­ ją „Eu­ro­pa 2020“, ku­ri iš es­mės ir yra skir­ta su­da­ry­ti są­ly­goms, kad ES eko­no­mi­ka at­si­gau­tų. Klau­si­ mas – ką pa­pil­do­mo ga­li­ma šiuo at­žvil­giu su­gal­vo­ti, nes per rin­ki­ mų kam­pa­ni­ją konk­re­čių de­ta­lių bu­vo pa­teik­ta ne­daug.“ F.Hol­lan­de’as bus pri­saik­din­tas ge­gu­žės 15 d. ir jau ne­tru­kus di­ džiu­liai eko­no­mi­niai iš­šū­kiai iš­ ban­dys nau­jo Pran­cū­zi­jos va­do­vo po­li­ti­nę bran­dą.

Dar šį mė­ne­sį jam teks aiš­kin­ ti sa­vo kai­riuo­sius eko­no­mi­nius įsi­ti­ki­ni­mus ES par­tne­riams, da­ ly­vau­ti NA­TO ir Di­džio­jo dvi­de­ šim­tu­ko vir­šū­nių su­si­ti­ki­muo­se.

Bir­že­lį Pran­cū­zi­jo­je vyks par­la­ men­to rin­ki­mai, o nuo­mo­nių ap­ klau­sos so­cia­lis­tams dau­gu­mos kol kas ne­ža­da. „Ne­val­do­mu­mo koš­ma­ras“

Per­mai­nų, taip pat ne­ži­no­my­ bės vė­jai pa­pū­tė ir Grai­ki­jo­je. Šios ša­lies gy­ven­to­jai per sek­ma­die­ nio par­la­men­to rin­ki­mus at­ker­ ši­jo griež­tą tau­py­mą įve­du­siems po­li­ti­kams: dviem pa­grin­di­nėms

ša­lies par­ti­joms – kon­ser­va­ty­via­ jai Nau­jo­sios de­mok­ra­ti­jos par­ ti­jai ir kai­ria­jai „Pa­sok“ – pa­li­ko tik treč­da­lį man­da­tų. O po­zi­ci­ jas ge­ro­kai su­stip­ri­no kraš­tu­ti­nės po­li­ti­nės jė­gos, ku­rios ra­gi­na už­ mi­nuo­ti Tur­ki­jos sie­ną, na­cio­na­ li­zuo­ti ban­kus ir išei­ti iš ES. Par­ti­jos, ne­pri­ta­rian­čios to­les­ niems iš­lai­dų kar­py­mams, tarp jų ko­mu­nis­tai ir neo­na­cis­ti­nė „Auk­ si­nė auš­ra“, ga­vo be­veik 60 pro­c. bal­sų.

Ra­mū­nas Vil­pi­šaus­kas:

Ga­li­ma rim­tai abe­ jo­ti, ar F.Hol­lan­ de’ui pa­vyks įti­kin­ ti Vo­kie­ti­jos va­do­vę per­žiū­rė­ti jau pa­ si­ra­šy­tą fis­ka­li­nio sta­bi­lu­mo su­tar­tį.

Anot ap­žval­gi­nin­kų, Grai­ki­jos da­bar lau­kia ne­sta­bi­lu­mo lai­ko­ tar­pis. „Nau­jo­sios de­mok­ra­ti­jos par­ti­ja ban­dys su­for­muo­ti tau­py­mą pa­lai­ kan­čią ir proeu­ro­pie­tiš­ką koa­li­ci­ją, bet jai rei­kės tre­čios par­tne­rės, nes „Pa­sok“ man­da­tų ne­pa­kaks ab­so­ liu­čiai dau­gu­mai, – ra­šė bri­tų na­ cio­na­li­nio trans­liuo­to­jo ap­žval­gi­

nin­kas Mar­kas Lo­we­nas. – Bet su tau­py­mu ko­vo­jan­ti par­ti­ja „Sy­ri­ za“ ban­dys su­kur­ti al­ter­na­ty­vią koa­li­ci­nę vy­riau­sy­bę. Šių dvie­jų sto­vyk­lų ko­va ga­li baig­tis nau­jais rin­ki­mais.“ Niū­rias per­spek­ty­vas Grai­ki­jai pie­šė šios ša­lies laik­raš­čiai, ku­rių pir­muo­se pus­la­piuo­se pa­si­ro­dė ant­raš­tės „Vals­ty­bė ne­ži­nio­je“ ir „Ne­val­do­mu­mo koš­ma­ras“.

Rin­ki­mų ma­ra­to­nas

Pas­ta­rą­ją sa­vai­tę rin­ki­mų eg­za­ mi­nus lai­kė ne tik Pran­cū­zi­jos ir Grai­ki­jos val­džia. Jung­ti­nė­je Ka­ ra­lys­tė­je vir­ti­nę ne­sėk­mių per vie­tos rin­ki­mus pa­ty­rė prem­je­ ro Da­vi­do Ca­me­ro­no koa­li­ci­nė vy­riau­sy­bė. Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel kon­ser­va­to­rių par­ti­ja sek­ma­die­nio rin­ki­miuo­ se Šlėz­v i­go-Holš­tei­n o že­m ė­je pa­si­ro­dė pra­sčiau­siai nuo praė­ ju­sio am­žiaus vi­du­rio. Ki­tą sek­ ma­die­nį jos lau­kia dar svar­bes­nis iš­ban­dy­mas – vie­tos par­la­men­tą rinks dau­giau­sia gy­ven­to­jų tu­rin­ ti Vo­kie­ti­jos že­mė Šiau­rės Rei­ nas-Vest­fa­li­ja.

Ita­li­jos rin­kė­jai, va­kar ir už­va­kar bal­sa­vę sa­vi­val­dy­bių rin­ki­muo­se, pir­mą kar­tą ga­lė­jo pa­reikš­ti nuo­ mo­nę dėl prem­je­ro Ma­rio Mon­ti tech­nok­ra­ti­nės vy­riau­sy­bės po­ li­ti­kos. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai bus svar­bus sig­na­las val­džiai prieš ki­ tų me­tų par­la­men­to rin­ki­mus.

BNC, BBC, „Reu­ters“ inf.

13

antradienis, gegužės 8, 2012

sportas D.Takinas – medalininkas

„Žalgiris“ vėl stipresnis

D.Zavacko indėlis

Japonijoje vykusiame pasaulio kurčiųjų stalo teniso čempionate lietuviai, tarp kurių buvo ir klaipėdietis Deividas Takinas, iškovojo tris medalius – vieną sidabro ir du bronzos.

D.Takinas su draugais buvo antras komandų varžybose, o su G.Juchna užėmė trečią vietą vyrų dvejetų turnyre.

Kauno „Žalgiris“ pirmosiose Lietuvos krepšinio lygos čempionato finalo rungtynėse nesunkiai įveikė Vilniaus „Lietuvos ryto“ ekipą 71:56. Kauniečiai sėkmingai pradėjo varžybas – pirmavo 10:0. Antrosios finalo, vyksiančio iki trijų pergalių, rungtynės vyks ketvirtadienį Vilniuje.

Pirmosiose Latvijos krepšinio lygos pirmenybių finalo rungtynėse Ramūno Butauto treniruojamas Rygos VEF klubas su Antanu Kavaliausku bei Donatu Zavacku namuose 83:66 nugalėjo „Ventspils“ krepšininkus. Klaipėdietis D.Zavackas pelnė 15 taškų, A.Kavaliauskas – 12.

„Žalgiris“ buvo stipresnis Pirmąsias rungtynes šiais metais savo stadione žaidę „Atlanto“ futbolininkai neįstengė pakišti kojos vieniems Lietuvos futbolo A lygos favoritų – Vilniaus „Žalgiriui“.

Kviečia Palangos turnyras Palangos vasaros kurorto atidarymo šventės metu gegužės 13 d. 11 val. J.Basanavičiaus gatvėje vyks tradicinės gatvės krepšinio trijulių varžybos „Sveika vasarėle“.

Pasipriešinimas: klaipėdiečiai (geltoni marškinėliai) antrąjį kėlinį ne kartą bandė varžovų gynėjų budrumą.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Garbingai priešinęsi klaipėdiečiai, vis dėlto nusileido 0:1. Įvartį svečiai įmušė pirmąjį kėlinį – 36-ąją min. pasižymėjo legionierius iš Škotijos Calumas Elliotas.

Nuo pirmųjų minučių pranašesni buvo sostinės žaidėjai. Pavojingų progų prie Giedriaus Štreimikio saugomų vartų buvo nemažai. Dvi

šimtaprocentines progas pasižymėti turėjo Mantas Kuklys. 6-ąją ir 31-ąją min. jo smūgiuotas kamuolys neatsidūrė „Atlanto“ vartuose.

Klaipėdiečiai nesiruošė vien gintis, tačiau svečiams pavykdavo apsiginti nuo Romualdo Norkaus auklėtinių atakų.

Kiek kitoks futbolas vyko po pertraukos. Uostamiesčio žaidėjai ėmė rungtyniauti akivaizdžiai drąsiau.

Tiesa, ir „Žalgirio“ žaidėjams at-

Vytauto Petriko nuotr.

sirado daugiau erdvės klaipėdiečių aikštės pusėje.

70-ąją min. stadionas nuščiuvo, kai „Atlantas“ turėjo realią progą išlyginti rezultą, tačiau kamuolys praskriejo pro vartus. Nuaidėjus finaliniam švilpukui vilniečiai neslėpė džiaugsmo. Pirmąjį ratą namie laimėję net 7:0, šįkart šventė kuklią pergalę 1:0.

Po 11 turų „Atlantas“ turi 6 taškus ir liko paskutinėje – dešimto-

je vietoje. Tiek pat taškų turi ir vieta aukščiau esantys Vilniaus „Reo“ žaidėjai. Aštuntąją poziciją užimantis Tauragės „Tauras“ turi 7 taškus.

Rungtynių statistika „Atlantas“ – „Žalgiris“ 0:1 (0:1).

C.Elliotas (36).

Sezonas pradėtas Nemuno upėje Česlovas Kavarza Nemune prie Birštono surengtose pirmosiose sezono varžybose sėkmingai rungtyniavo Klaipėdos irkluotojai.

Specialistai didžiausią dėmesį skyrė jaunių įguloms, kovojusioms 2000 m distancijoje. Mat po šios jėgų patikros nugalėtojams ir antrąją vietą užėmusiems sportininkams buvo įteikti bilietai dalyvauti tradicinėje „Draugystės“ regatoje „Draugystė“, vyksiančioje Minske.

Dviviečių be vairininko valčių klasėje pergalę šventė Kristijonas Bernotas ir Edvardas Babarskas, keturviete be vairininko valtimi pirmieji finišo liniją kirto Mantas Malakauskas, Gediminas Girdvai-

nis, Rokas Gedrimas ir Lukas Virketis. Varžovų į priekį nepraleido ir keturviete su vairininku valtimi plaukę Mantas Muliuolis, Jurgis Jurgilevičius, Karolis Šimaitis, Jonas Mockevičius ir vairininkas Dovydas Donskis.

Suaugusieji ir perspektyvūs jauniai varžėsi 6000 m maratono varžybose.

Suaugusiųjų grupėje pirmą vietą iškovojo dviviete be vairininko valtimi kovoję Dovydas Balsys ir Marius Ralickas.

Jaunių merginų varžybose antrąją vietą užėmė dvivietę porinę valtį irklavusios Raminta Viržintaitė ir Diana Schneiderat bei vaikinų dviviečių be vairininko valčių klasėje varžęsi Kristijonas Kerekešas ir Lukas Tučkus.

Egzaminas: klaipėdiečiai turėjo gerą progą išmėginti jėgas.

1-oje vyrų grupėje žais 1999 m. ir vėliau gimę berniukai, 2-oje –19971998 m. gimę jaunučiai, 3-ioje – 1996 m. gimę jauniai, 4-oje –1995 m. gimę jauniai, 5-oje 1994–1993 m. gimę jaunuoliai, 6-oje –1992– 1972 m. gimę vyrai, 7-oje – 1971 m. ir anksčiau gimę vyrai.

1-oje moterų grupėje žais 1999 m. ir vėliau gimusios mergaitės, 2-oje 1998 m. gimusios jaunutės, 3-ioje – 1996– 1997 m. gimusios jaunės, 4-oje 1994– 1995 m. gimusios jaunuolės, 5-oje 1993 m. ir anksčiau gimusios moterys. Geriausioms trims grupių komandoms bus įteikti Palangos sporto centro prizai. Nugalėtojai sulauks Palangos miesto kavinių ir restoranų prizų – kvietimų apsilankyti pas juos.

Dalyviai kviečiami registruotis varžybų dieną nuo 9.30 iki 10.30 val. arba elektroniniu paštu sport.palanga@gmail.com iki gegužės 12 d. 16 val. Startinis mokestis: 1–2 gr. – 5 Lt, 3–7 gr. – 10 Lt. Smulkesnė informacija teikiama tel. (8-460) 54292.

19

antradienis, gegužės 8, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – MŪrininkas trečiadienis – Astmatikas ketvirtadienis – ObuolienĖ penktadienis – Betmenas Praėjusios savaitės laimėtojas – Jonas Paškevičius.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d.

Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių.

Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims valdyti jūsų.

Jautis (04 21–05 20). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pažiūrėti filmą. Kalbėdamas būsite labai emocingas. Apsispręskite, kas dabar jums svarbiau – moralinis palaikymas ar naujos idėjos ir planai.

Dvyniai (05 21–06 21). Didelė tikimybė, kad šiandien išsiskirs požiūriai, nepatiks tai, ką matote, kas jums bandoma įteigti. Tačiau neskubėkite ginčytis, konfliktuoti, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra.

Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nelabai sėkmingas. Būkite atsargus priimdamas svarbius sprendimus, nepasiduokite psichologiniam spaudimui. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas.

Liūtas (07 23–08 23). Laukia puikus laikas su mylimu žmogumi. Jausitės laimingas, nes jūsų santykiai su artimaisiais bus kaip niekad geri. Tik neprisigalvokite ko nereikia – žmonės su jumis tikrai yra nuoširdūs.

Mergelė (08 24–09 23). Dėl smulkmenų konfliktuosite su aplinkiniais, nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas, nes atrodo, kad jų pastaruoju metu nemažai prisikaupė.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs.

Skorpionas (10 24–11 22). Ši diena nepalanki svarbiems ir lemtingiems klausimams spręsti. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu. Dėl to bus sunku susikaupti darbe.

Nepamirškite – svarbiausia ištvermė. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais.

Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite kupinas nerealių svajonių, tai labai kūrybingas laikas, tad išnaudokite tai – pieškite, rašykite, dekoruokite namus.

Tik nesistenkite į šį procesą įtraukti ir artimųjų, jie nebūtinai bus tuo sužavėti.

Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, nežinia, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena.

Orai

Artimiausiomis dienomis vyraus vidutiniškai šilti ir sausi orai, naktys bus šaltos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien be lietaus, dieną oras šils iki 15–20 laipsnių. Rytoj taip pat be lietaus. Naktį atvės – kai kur temperatūra tesieks nulį laipsnių. Įdienojus šils iki 20–22 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 8 d.

+15

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+18

Šiauliai

+17

Klaipėda

Panevėžys

+17

Utena

+15

5.37 21.28 15.51

129-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 237 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +17 Brazilija +24 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +32 Keiptaunas +23 Kopenhaga +13

kokteilis Spy­noms – at­ski­rą sta­ti­nį Va­kar „Kok­tei­l is“ ra­š ė apie tai, kad mies­to val­d i­nin­kai su­ne­r i­mę dėl Bir­ žos til­to, ku­rį vis la­biau sle­gia jau­na­ve­ džių ant tu­rėk­lų už­ra­ki­na­mos spy­nos.

Mat nuo jų svo­r io til­tas pra­dė­jo link­ti.

Jei ši tra­di­ci­ja iš­l iks ir ne­bus im­ta­si jo­ kių ryž­t in­g ų veiks­mų, ga­li­me su­lauk­ ti pa­vo­jin­g ų pa­da­r i­nių. „Ma­ne ir­gi ner­vi­na til­to gro­ž į ga­di­nan­ čios spy­nos, – py­ko Ri­čar­das. – Na, ne­ puo­šia tie me­ta­l i­n iai už­rak­tai tu­rėk­ lų. Su šia jau­na­ve­d žių tra­di­ci­ja no­rin­ tys ko­vo­ti val­di­nin­kai ga­lė­tų prie Da­ nės upės pa­sta­ty­ti ko­k į nors me­ta­li­n į kar­ka­są, pa­na­šų, pa­vyz­džiui, į švy­tu­rį.

Te­gul jau­nie­ji, jei no­ri, ka­bi­na ant jo ne­ va am­ž i­nos mei­lės sim­bo­lius.“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+15 +21 +20 +12 +18 +9 +14 +31

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+18 +9 +20 +23 +10 +26 +24 +14

Vėjas

0–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

lai­kų spy­nos ne­su­ke­lia ža­ve­sio.

Neat­si­ra­do pri­ta­rian­čių­jų Ker­pės nuo­mo­nė bu­vo dar ka­te­go­r iš­ kes­nė: „Iš­mes­ti vi­sas spy­nas! Koks idio­ tas ten jas lei­d žia ka­bin­ti? Iš­mes­ti!“ Kad bū­tų ga­li­ma su­stab­dy­ti gelž­ga­lių ka­bi­nė­ji­mą, Jo­nas siū­lo ant til­to pa­ka­ bin­t i vaiz­do ka­me­ras ir baus­t i tuos, ku­r ie pa­žei­d žia drau­di­mą.

Cė­cė taip pat lep­te­lė­jo: „Kvai­la tra­di­ci­ja“.

Po už­sie­n į daug ke­lia­vęs Va­tas pra­ne­ šė, kad už­sie­n io ša­ly­se to­k ioms spy­ noms yra pa­sta­ty­ti spe­cia­lūs stul­pai. „Ant til­tų tu­rėk­lų nie­kas spy­nų ten ne­ ka­bi­nė­ja“, – ga­ran­ta­vo vy­riš­k is.

Sve­tur: „Kok­tei­lis“ su­lau­kė nuo­

trau­kos iš Ki­je­vo, įro­dan­čios, kad ir Uk­rai­nos sos­ti­nė­je yra spy­nų ka­bi­ni­mo tra­di­ci­ja.

Links­mie­ji tirš­čiai Po­ra su­lau­kė sa­vo ves­t u­v ių ju­bi­l ie­ jaus. Vy­ras nu­ta­rė pa­k laus­ti žmo­nos: – Bran­g io­ji, ar bu­vai man ka­da nors neiš­t i­k i­ma?

– Bran­g u­sis, ne­ga­l iu nuo ta­vęs dau­ giau slėp­ti, bet bu­vau neiš­ti­k i­ma.

– Kiek kar­tų?

– Tik­tai du kar­tus.

– O su kuo?

– Pir­mą kar­tą – su sim­fo­ni­niu or­kest­ru, ant­rą – su fut­bo­lo ko­man­da. Čes­ka (397 719; Da­nės upės žve­jai skun­dė­si, kad daug žu­vų nu­mes­tais rak­tais yra už­sprin­gu­sių)

Marijampolė

Vilnius

+16

Alytus

Vardai Audrė, Džiugas, Mykolas, Stanislovas, Stasys, Viktoras, Vitalis

gegužės 8-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

7

10

8

6

2

11

14

14

12

5

12

16

15

14

5

rytoj

ketvirtadienį

1886 m. At­lan­to­je (JAV) pra­dė­ta pre­kiau­ti dak­ta­ ro Joh­no S.Pem­ber­to­no iš­ra­di­mu – gai­vi­na­muo­ ju gė­ri­mu „Co­ca Co­la“ .

1902 m. Mar­t i­n i­kos sa­ lo­je iš­si­ver­ž us ug­n i­kal­ niui, žu­vo 30 tūkst. gy­ ven­to­jų.

1921 m. Šve­di­jo­je pa­nai­ kin­ta mir­ties baus­mė.

1945 m. An­t i­h it­le­r i­nės koa­l i­ci­jos per­ga­lės die­ na. Eu­ro­p o­je ofi­cia­l iai bai­gė­si Ant­ra­sis pa­sau­ li­nis ka­ras.

1975 m. Mad­ri­de gi­mė is­p a­nų dai­n i­n in­k as En­ri­que Ig­le­sias.

1975 m. JAV pre­zi­den­tas Ge­ral­das For­das pa­tvir­ ti­no ka­ri­nę pa­ra­mą Pie­ tų Ko­rė­jai.

1984 m. SSRS pa­skel­bė ne­da­ly­vau­sian­ti Los An­ dže­lo va­sa­ros olim­pi­nė­ se žai­dy­nė­se.

1988 m. Pran­cū­zi­jos pre­ zi­den­tu bu­vo dar kar­tą iš­r ink­tas Fran­cois Mit­ ter­rand’as.

1995 m. be­veik 80 vals­ty­ bių va­do­vai da­ly­va­vo iš­ kil­min­go­je ce­re­mo­n i­jo­je Pa­ry­ž iu­je, pa­mi­nint Ant­ ro­jo pa­sau­l i­n io ka­ro pa­ bai­gos Eu­ro­po­je me­ti­nes.

Jū­ra už­lies te­le­vi­zi­ją Jū­ri­nės vals­ty­bės pi­lie­čiai tu­rės pui­kią pro­gą pa­žin­ti ki­to­kį, tik­rą, pa­jū­rio ir jo žmo­nių gy­ve­ni­mą. Šią ga­li­my­bę su­teiks te­le­vi­zi­jos ete­ry­ je star­tuo­jan­tis nau­jas pro­jek­tas „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“.

Re­lik­tai: su­rū­di­ju­sios ca­ro ir ma­ro

+16

+17

„Tai ne pa­si­vaikš­čio­ji­mas pa­plū­ di­miu ar pa­si­sė­dė­ji­mai pa­jū­rio ku­ror­tų ka­vi­nė­se, ro­man­tiš­ku jū­ ros pei­za­žu gė­rin­tis nuo kran­to ir net ne­suš­lam­pant ko­jų. Tai tik­ ri re­por­ta­žai nuo van­dens, tik­ros jū­ros žmo­nių pa­tir­tys bei is­to­ri­jos.

Jos rim­tos ir links­mos, kar­tais šiek tiek ro­man­ti­zuo­tos, bet tik­rai įdo­ mios“,– pir­mų­jų lai­dų fil­ma­vi­mo įspū­džiais da­li­ja­si nau­jo­sios lai­dos ve­dė­jas Hen­ri­kas Vai­tie­kū­nas.

Pir­mo­sios nau­jo­jo TV cik­lo lai­ dos jau nu­fil­muo­tos. Lai­dų ve­dė­ jui Žy­giui Sta­kė­nui jau te­ko pa­jus­ ti, kaip gims­ta jū­ri­nin­kai. Jis, vos die­nai ta­pęs Aukš­to­sios jū­rei­vys­ tės mo­kyk­los stu­den­tu, bu­vo iš­ ban­dy­tas ir ug­ni­mi, ir van­de­niu.

Džia­zo vo­ka­lis­tė Kris­ti­na Ja­tau­ tai­tė kar­tu su Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to loc­ma­nais įve­di­nė­ jo lai­vus, Si­mo­nas Dons­ko­vas kuo rim­čiau­siai at­li­ko Ke­lei­vių ap­tar­ na­vi­mo va­do­vo pa­rei­gas di­džiau­ sia­me kom­pa­ni­jos „DFDS Sea­ ways“ kel­te. Įžy­my­bių lau­kia vis nau­ji iš­ban­dy­mai prie van­dens ir ant van­dens, o žiū­ro­vų – įdo­mios lai­dos, ge­ros emo­ci­jos ir ga­li­my­ bė iš­vys­ti tai, ko pa­pras­tai ne­ma­

www.kl.lt pristato:

Rūpestingiausios įmonės rinkimai

Romantika: su jūra susijusios is­

torijos bus ir rimtos, ir linksmos.

to tu­ris­to ar prie jū­ros poil­siau­jan­ čio žmo­gaus akis.

Prem­je­ri­nė nau­jo­jo pro­jek­to „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ lai­da LTV ete­ry­je bus ro­do­ma ge­gu­žės 13 d., sek­ma­die­nį, 17.15 val. „Klai­pė­dos“ inf.

KVIEČIAME SIŪLYTI IR PATIEMS IŠRINKTI ĮMONĘ, KURI MYLI IR VERTINA SAVO DARBUOTOJUS BEI ATSAKINGAI JAIS RŪPINASI. RINKIMAI – TAI PUIKI GALIMYBĖ KLAIPĖDIEČIAMS PAGERBTI SAVO DARBDAVĮ IR IŠRINKTI ĮMONĘ, KURIOJE DIRBTI GERA. Iki gegužės 16 d. siūlykite šio apdovanojimo verčiausias įmones.

Gegužės 17–30 d. balsuodami išrinkite rūpestingiausią įmonę.

Gegužės 31 d. Rūpestingiausios įmonės apdovanojimai vyks Tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje „Švyturio“ arenoje.

Siūlyti ir balsuoti rinkimuose galite: portale www.KL.lt; siųsdami arba atnešdami laiškus į redakciją adresu: Rūpestingiausios įmonės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, K centras, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.