TODÄ–L, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinÄ—s UĹžuot maÂĹži nÄ™s moÂkes Ä?ius, A.KuÂbi lius reÂgioÂniÂnei spauÂdai siĹŤÂlo iĹĄÂmalÂdÄ…. LieÂtuÂva 4p.
antradienis, geguŞės 8 d., 2012 m.
MaÂĹžoÂsios ĹĄa lies vaisÂti nÄ—s skunÂdĹžiaÂsi, kad diÂdieÂji tink lai stuÂmia jas iĹĄ rinÂkos. EkoÂnoÂmiÂka 7p.
Nr. 106 (1305)
diena.lt
NauÂjasis PranÂcĹŤÂzi jos preÂziÂdenÂtas F.HolÂlanÂde’as nau ja krypÂtiÂmi trauks ir viÂsÄ… EuÂroÂpÄ…. PaÂsauÂlis 12p.
UĹžsimojo uĹžgesinti sauÂlÄ™ SaÂviÂvalÂdyÂbÄ— keÂti na iĹĄÂleisÂti deÂĹĄimÂtis ar net ĹĄimÂtus tĹŤks tanÂÄ?iĹł liÂtĹł nauÂjiems meÂriÂjos danÂgoÂraiÂĹžio lanÂgus denÂgsian tiems roÂleÂtams. EsÄ… neÄŻÂmaÂnoÂma dirb ti, nes ÄŻ komÂpiuÂte riĹł ekÂraÂnus ĹžiÂbiÂna sauÂlÄ—. Bet juk piÂgiau bĹŤÂtĹł tieÂsiog paÂsuk ti komÂpiuÂteÂrÄŻ.
1,30 Lt
SuÂdeÂriÂnoÂme, kad tuÂrÄ—Âsiu gaÂliÂmyÂbÄ™ suÂsiÂtikÂti su J.Ty moÂĹĄenÂko CharÂkoÂve.
PreÂziÂdenÂtÄ—  DaÂlia  GryÂbausÂkaiÂtÄ—
4p.
Miestas
2p.
TeÂleÂviÂzoÂriai geÂri, kol roÂdo VilÂniaus miesÂto ir raÂjoÂno gyÂvenÂto jai pirÂmÄ… saÂvaiÂtÄ™ neÂsusÂkuÂbo pilÂdyÂti paÂraiĹĄÂkĹł dÄ—l iĹĄÂlaiÂdĹł, skirÂtĹł skaitÂme niÂnÄ—s teÂleÂviÂziÂjos priÄ—ÂmiÂmo ÄŻranÂgai ÄŻsiÂgyÂti, komÂpenÂsaÂviÂmo. MiesÂte dÄ—l 100 liÂtĹł sieÂkianÂÄ?ios komÂpenÂsaÂciÂjos ÄŻ SoÂciaÂliÂnÄ—s rĹŤÂpyÂbos skyÂriĹł kreiÂpÄ—Â si 4 ĹžmoÂnÄ—s, ÄŻ raÂjoÂno saÂviÂvalÂdyÂbÄ™ kol kas neatvyko nÄ— vieÂnas.
JusÂtiÂnas ArÂgusÂtas j.argustas@diena.lt
AiĹĄÂkiÂna suÂtauÂpyÂsiÄ…
SaÂviÂvalÂdyÂbÄ—s danÂgoÂraiÂĹžyÂje ÄŻsiÂkĹŤÂ ruÂsiĹł valÂdiÂninÂkĹł kaÂbiÂneÂtus vars to darÂbiÂninÂkai ir maÂtuoÂja lanÂgus. Jie skaiÂÄ?iuoÂja, kiek priÂreiks nauÂjų jĹł nuo sauÂlÄ—s apÂsauÂganÂÄ?iĹł vaÂdiÂna mĹłÂjĹł roÂleÂtĹł. MiesÂto poÂliÂtiÂkai su gluÂmÄ™: juk daÂbarÂtiÂniams lanÂgus denÂgianÂtiems roÂleÂtams – vos aĹĄÂ tuoÂneÂri meÂtai. Lig ĹĄiol dviÂdeÂĹĄim ties aukĹĄÂtĹł danÂgoÂraiÂĹžyÂje dÄ—l sauÂlÄ—s nieÂkas neÂsiÂskunÂdÄ—. TaÂÄ?iau saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s ApÂrĹŤÂpiÂniÂmo skyÂrius maÂno kiÂtaip. „SvarsÂtyÂti pakeisti roÂleÂtĹł me dĹžiaÂgÄ… nuÂsprÄ™sÂta sieÂkiant suÂma ŞinÂt i saÂv iÂvalÂdyÂb Ä—s elektÂros sÄ…ÂnauÂdas ir
2
MeÂnas
15p.
DarÂgaÂnoÂtÄ… dieÂnÄ… skaiÂtÄ— MaiÂroÂnÄŻ
„„TamÂsyÂbÄ—s: lig ĹĄiol dviÂdeÂĹĄimÂties aukĹĄÂtĹł danÂgoÂraiÂĹžyÂje dÄ—l sauÂlÄ—s nieÂkas neÂsiÂskunÂdÄ—. Bet daÂbar valÂdiÂninÂkai
nuÂsprenÂdÄ—, kad paÂtamÂsiuoÂse dirbÂti jiems bĹŤÂtĹł geÂriau.
Vitalijaus BileviÄ?iaus montaĹžas
C Ă 8N_\YV[V XVĂş ]\YVXYV[VXN ddd XN_]\Y Ya 8cVRĂ˜VN NaYVXaV
.92?467<@ @B8Âź9Âź7¡ [b`aNaN[aĂ&#x; af_VZĂ&#x2013; `b
[b\YNVQN Â&#x201C; aVX b !$ 9a
6T2 X\[PR[a_NPVWĂ&#x2013; X_NbWfWR [b`aNaf`VZR [RZ\XNZNV =YNĂ&#x2DC;VNb ddd XN_]\Y Ya Af_VZ\ XNV[N [R ]\YVXYV[VX\` ]NPVR[aNZ` $ 9a
?Ă]V[XVaĂ&#x203A;` `Nc\ `cRVXNaN 1Ă&#x203A;Y QNYfcNcVZ\ ]_\T_NZ\WR X_RV]aV` Ă&#x; ?RTV`a_NaĂ_\` XNO =N`VĂYfZN` TNYV\WN VXV "
2
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
miestas Spaudos dieną „Vilniaus diena“ sveikino skaitytojus Vakar, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, „Vilniaus diena“ visus sos tinės gyventojus šventę kvietė pasitikti su tikrų vil niečių laikraščiu. Vilniaus gatvėse buvo nemokamai išdalyta gausybė specia laus „Vilniaus dienos“ nu merio, kuriame skaityto jams pateikėme tik geras naujienas, egzempliorių. Simono Švitros nuotr.
Kol nerodo sniego, tol gerai Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus miesto ir rajono gyven tojai pirmą savaitę nesuskubo pildyti paraiškų dėl išlaidų, skir tų skaitmeninės televizijos priė mimo įrangai įsigyti, kompensa vimo. Gautų 100 litų
Paraiškos dėl kompensacijų prii mamos nuo balandžio 30-osios. Vilniaus miesto socialinės para mos centre iki penktadienio, ge gužės 4 d., tebuvo užpildyti keturi prašymai, o Vilniaus rajono savi valdybės socialinės rūpybos sky rius negavo nė vieno. Į vienkartinę kompensaciją tu ri teisę bendrai ar vieni gyvenan tys asmenys, kurių vidutinės pa jamos vienam žmogui per mėnesį yra mažesnės nei 525 litai. Valstybė kompensuoja ne di desnes kaip 100 litų skaitmeni nės televizijos priėmimo įrangos (televizoriaus, televizijos priedė lio, imtuvo ar antenos) išlaidas. Svarbu, kad įranga būtų pirkta nuo 2012 m. balandžio 30 d. iki lapkričio 20 d. „Vilniuje yra apie 7 tūkst. gyventojų, kurie turėtų
teisę gauti kompensacijas. Jos ski riamos pirmą kartą, dėl to sunku prognozuoti, kiek žmonių šia teise pasinaudos ir kiek jų jau turi rei kalingą įrangą“, – sakė Vilniaus miesto socialinės paramos cent ro administracijos direktorė Sol veiga Jankauskaitė.
Stefanija Stankevič:
Informaciją ir inter neto puslapyje pa teikėme, ir skelbi mus kabinome. Vis dėlto žmonėms ky la įvairių klausimų.
Vilniaus rajono savivaldybė ga lės kompensuoti maždaug 3600 šeimų išlaidas skaitmeninės te levizijos priėmimo įrangai įsigyti. Daugybė klausimų
Vilniaus rajono savivaldybės So cialinės rūpybos skyriaus vedėjos Stefanijos Stankevič teigimu, keli gyventojai skambino pasiteirauti,
ar turi teisę į kompensaciją, jeigu už įrangą mokėjo daugiau nei 100 litų arba jeigu pirko ir TV priedėlį, ir anteną. Tokios išlaidos taip pat kompensuojamos 100 litų. „Informaciją ir interneto pusla pyje pateikėme, ir skelbimus ka binome. Vis dėlto žmonėms ky la įvairių klausimų. Kita vertus, jeigu klausinėja, vadinasi, galvo ja pasinaudoti kompensacija. Gal kitą savaitę jau sulauksime paraiš kų“, – mano S.Stankevič. Visi Vilniaus miesto sociali nės paramos centre prašymus dėl kompensacijų pateikę gyventojai pirko TV imtuvus (priedėlius), jų kaina – nuo 100 iki 179 litų. Vi si šie imtuvai nauji, pirkti iš par duotuvių. „Taip tiesiog sutapo. Niekur ne nurodyta, kad tai turi būti nau ja įranga, kad negali būti naudo ta. Svarbiausia, kad būtų pateikti reikalingi įsigijimo dokumentai. Tai yra sąskaita faktūra, kurioje būtų nurodyta, kad buvo įsigytas televizorius, TV priedėlis, tele vizijos imtuvas ar televizijos an tena, ir mokėjimo dokumentas: kasos čekis, pajamų orderis, mo kėjimo nurodymas ir kita“, – aiš kino S.Jankauskaitė. Lauks paskutinės dienos
Logiška: mažas pajamas gaunantiems žmonėms tai, ką rodys jų te
levizoriai spalį, – ne pats svarbiausias rūpestis.
Aliaus Koroliovo nuotr.
Naujos įrangos pirkti neskuba ne tik mažas pajamas gaunan tys gyventojai, kuriems šios iš laidos greičiausiai nėra priorite tinės. Gyventojų nenorą anksti pirkti TV priedėlius ar kitą reika lingą įrangą rodė ir tyrimų bend rovės SIC praėjusių metų liepą ir rugpjūtį atlikta apklausa. Jos duomenimis, maždaug pusė antžeminę televiziją turinčių žiū rovų skaitmenine televizija ketina pradėti naudotis tik šių metų spalį arba tuomet, kai analoginė televi zija jau bus išjungta. Tai numato ma padaryti spalio 29 d.
Iš kelionės – su antrankiais Lavoriškių punkte pasieniečiams teko antrankiais tramdyti neblai vią vilnietę, į Lietuvą autobusu grižtančią iš Baltarusijos. Prieš tai ji atsisakė pateikti dokumen tus, išplūdo pareigūnus ir vienam jų įspyrė.
Šeštadienį Valstybės sienos ap saugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės pasieniečiai Lavoriškių pasienio kontrolės punkte įpras ta tvarka patikrino iš Baltarusijos Girių miestelio į Vilnių važiuojan tį maršrutinį autobusą. Tikrinant viena akivaizdžiai neblaivi moteris atsisakė pateikti privalomus kelionės dokumentus
ir išplūdo savo pareigas vykdan čius uniformuotus VSAT pareigū nus. Pasieniečiams pareikalavus nusiraminti ir pateikti pasą, mo teris į įspėjimą nereagavo ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais. Gerokai įkaušusi moteris atsisa kė išlipti iš autobuso ir spyrė vie nam pasieniečiui, todėl pareigū nams ją teko tramdyti fizine jėga ir surakinti antrankiais. Paaiškėjo, kad Baltarusijoje pri sivaišinusi alkoholiniais gėrimais per valstybės sieną vyko 49 metų Vilniaus gyventoja. Agresyvi ir necenzūriniais žo džiais besiplūstanti moteris ne nurimo ir atvesdinta į tarnybines
VSAT patalpas. Ją pasieniečiai uždarė į laikino sulaikymo pa talpą. Dėl pasipriešinimo savo pareigas vykdantiems pasieniečiams bei pareigūnų garbės ir orumo įžei dimo moteriai pradėta administ racinės bylos teisena. Už padary tą pažeidimą jai gresia bauda nuo 300 iki 500 litų arba administraci nis areštas nuo 15 iki 30 parų. Vil nietės bylą nagrinės teismas. Anot VSAT, tą pačią dieną mo teris buvo perduota į kontrolės punktą iškviestiems Vilniaus ra jono policijos komisariato parei gūnams. VD inf.
Užsimojo užg pagerinti darbo sąlygas, 1 nes darbo metu paten kant daug saulės šviesos aptemsta kompiuterio ekranas“, – tokio at sakymo raštu „Vilniaus diena“ su laukė iš Aprūpinimo skyriaus ve dėjo Marato Gafurovo. Valdininkas dėstė sulaukiąs dan goraižyje dirbančių darbuotojų skundų. Juose rašoma, kad kaitri saulė jiems trukdo dirbti. „Senoji roletų medžiaga yra ne pakankamo saulės pralaidumo. Patalpose dažnai būna karšta ir dėl to naudojama daugiau elekt ros energijos, nes įjungiama au šinimo sistema“, – nurodė valdi ninkas. Esą galutinio sprendimo – pirk ti ar ne naujus roletus – dar nėra. Jei tam bus pritarta, merija skelbs viešąjį konkursą. Kiek roletų ruo šiamasi įsigyti, valdininkai dien raščiui aiškino dar nežiną. Roletai nuo saulės savivaldybėje įrengti 2004-aisiais. Pasak M.Gafurovo, iš viso pla nuojama įsigyti 700 kv. m roletų. „Vilniaus dienos“ skaičiavimais, tai galėtų kainuoti nuo kelių de šimčių iki maždaug 100 tūkst. li tų, priklausomai nuo to, kokius ro letus savivaldybė pasirinks. Miesto mero Artūro Zuoko kabi nete jų keisti esą bent kol kas ne ketinama. Politikai juokiasi
Ar daug darbuotojų skundžiasi kaitria saule? Gal tiesiog papras čiau kitu kampu pasukti kompiu terio monitorių, kad saulė netruk dytų? O gal nuo kaitros kenčia
19-ame pastato aukšte įsikū ręs pats meras A.Zuokas? Į tokius klausimus merijos valdininkai ne buvo linkę atsakinėti. „Iš tikro tai yra problema: sau lė labai šviečia, o roletai neapsau go. Jie kone permatomi. Ir karšta sėdėti, ir kompiuterio ekraną ap šviečia – tikrai nepatogu. Ši pasta to pusė (pietinė – red. past.) tikrai kenčia“, – „Vilniaus dienai“ įrodi nėjo trejus metus 16-ame dangorai žio aukšte dirbanti Personalo sky riaus direktoriaus padėjėja Laura Grabliauskaitė. Tačiau tarybos nariams tokios valdininkų dejonės tesukėlė juo ką. Iš „Vilniaus dienos“ apie to kius merijos planus išgirdę politi kai tik šaipėsi. „Tai gal tuoj paaiškės, kad kom piuterių monitoriai ar stalai netin ka? Teko dirbti toje pietinėje pu sėje. Taip, saulė švietė ryškiai, bet nebuvo jokių problemų. Nesupran tu, kas čia staiga atsitiko, kad reikia imti ir keisti? Man nė tokia mintis nebūtų kilusi. Juk tai turėtų nema žai kainuoti“, – šaipėsi tarybos na rys Valdas Benkunskas. Miesto tarybos nariai vienas po kito kartojo: savivaldybės skolos – veik milijardas litų, nejaugi roletai – būtinas pirkinys? „Gerai, kad nesugalvojo keisti kompiuterių. Gal savivaldybė netu ri kur dėti pinigų, o čia į tokius da lykus investuoti? Savivaldybės lan gai – didžiuliai, atsidarai, ir nereikia nė šviesos degti. Juokinga. Ko gero, kažkas nori pasipelnyti“, – svarstė Tvarkos ir teisingumo partijos at stovas Bronius Cicėnas.
Skubėjimas mitingu Mitingą prie Seimo kovo 17 d. orga nizavusiems visuomenininkams gresia atsakomybė už susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimą.
pavaduotoją Editą Tamošiūnai tę ir Vilniaus apskrities vyriausio jo policijos komisariato viršininko pavaduotoją Sigitą Mecelicą.
Teigia nenusižengę
Gresia areštas
Prieš Vilniaus miesto 2-ąjį apylin kės teismą pirmadienį stojo Nep riklausomybės Akto signatarai Romualdas Ozolas ir Bronislovas Genzelis bei visuomenininkas Al vydas Medalinskas. Visi jie neigia padarę policijos surašytuose admi nistraciniuose protokoluose jiems inkriminuotus nusižengimus. Teismas patenkino visuomeni ninkų gynėjo prašymą ir kaip liu dytojus kitame teismo posėdyje gegužės 29 d. nusprendė apklausti Vilniaus miesto savivaldybės Sau gaus miesto departamento direk toriaus pavaduotoją Julių Morkū ną, administracijos direktoriaus
R.Ozolui, B.Genzeliui ir A.Meda linskui policija surašė administra cinių teisės pažeidimų protokolus. Šis straipsnis numato atsakomybę už Susirinkimų įstatymo pažeidi mą. Visuomenininkams gresia bau da nuo 500 iki 2 tūkst. litų arba ad ministracinis areštas iki 30 parų. Visuomenininkai turėjo leidimą kovo 17 d. rengti mitingą prie Sei mo, automobilių stovėjimo aikštelė je, tačiau nuo 15 iki 17 val. O jų orga nizuotas mitingas vyko nuo 14 val. Į Lietuvos lenkų mokyklų strei ko komitetą susibūrę lenkų tauti nių mažumų atstovai kovo 17 d. su rengė protesto eitynes nuo Seimo
3
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
miestas Spaudos dieną „Vilniaus diena“ sveikino skaitytojus
gesinti saulę
700
kv. m
roletų ketina pakeisti savivaldybė.
Rajonas kraunasi skolų kuprą Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Ilgą laiką nė cento skolų neturėju siai Vilniaus rajono savivaldybei atėjo sunkūs laikai. Bent taip aiški na rajono merė. Valdžia jau vars to bankų duris ir ieško, kas galėtų paskolinti veik 10 mln. litų. Blogi tik kiti
Kas atsitiko, kad skolų niekada neturėjusi Vilniaus rajono savi valdybė nusprendė užsinerti ban kų kilpą? Pasirodo, kalta centrinė valdžia, rajonui nurodžiusi su rinkti daugiau pajamų mokesčio. Bent taip aiškina Lenkų rinkimų akcijai priklausanti merė Mari ja Rekst. „Mums yra padidintas pajamų mokesčio surinkimo planas. Net dešimčia milijonų litų, pavyz džiui, už pirmą šių metų ketvirtį. Nesurinkome 2 mln. litų. Finansi nė padėtis šiemet tikrai pablogės, tiek, kiek planuojame, nesurinksi me“, – paaiškino M.Rekst. Rajono merė tvirtino nesupran tanti, kodėl centrinė valdžia tokį sprendimą priėmė – juk apie rajo no ūkio augimą kol kas negali bū ti nė kalbos. „Niekas nežada, kad bus pa didintas darbo užmokestis, to kių prognozių nėra. Kad pagerės finansinė padėtis, taip pat nie kas neprognozuoja“, – kalbėjo M.Rekst. Ministerija nesutinka
Nušvitimas: aštuonerius metus saulės šviesą kentę savivaldybės val
dininkai suprato, kad dangoraižio langus dengiantys roletai nuo saulės apsaugo per menkai, tad svarsto pirkti naujus. Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
uoti atvedė į teismą Vyriausybės link ir mitingą prieš Švietimo įstatymą, reikalaujant at sisakyti vienodų brandos egzami nų. Jų mitingas vyko pirmoje die nos pusėje. Kalta savivaldybė?
A.Medalinskas teismui pasako jo, kad iš pradžių savivaldybė da vė leidimą rengti mitingą Neprik lausomybės aikštėje, tačiau vėliau persigalvojo ir teigė, jog sukly do pranešdama, kad tą pačią die ną aikštėje niekas nerengia mitin go, esą tą dieną akciją organizuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcija. Kovo 17 d. į mitingą prie Seimo su sirinkę keli tūkstančiai žmonių reiš kė paramą vasarį atleistiems dviem buvusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovams ir reikalavo pašalinti iš posto šiuos pareigūnus atleidusį tuometį vidaus
Tačiau su tokiais rajono valdžios priekaištais ir padejavimais Fi nansų ministerija nesutinka. „Vil niaus dienos“ iš ministerijos gau tame atsakyme nurodoma, kad Vilniaus rajono savivaldybė ir per
nai, ir šiemet gauna daugiau paja mų, nei buvo planuota. Štai pernai ji gavo veik 8 mln. daugiau, nei ti kėjosi. Ministerijos atstovai nurodė, kad per pirmą šių metų ketvirtį rajonas gavo 1,5 mln. litų daugiau pajamų nei praėjusių metų tuo pa čiu laikotarpiu – 16,2 mln. litų, o tai veik 22 proc. metinio plano.
Marija Rekst:
Niekas nežada, kad bus padidintas dar bo užmokestis, tokių prognozių nėra. „Kaip rodo faktai, pajamų pla nas vykdomas geriau nei praė jusiais metais, tad priekaištai nepagrįsti“, – nurodoma minis terijos atsakyme dienraščiui. Centrinė valdžia planuoja, kad šiemet Vilniaus rajono savivaldy bės pajamos sudarys 72 mln. litų – tai 5 mln. daugiau, nei planuo ta 2011 m.
koncerno valdomam paukšty nui už Rudaminos kaimo šildymo trasas, lietvamzdžius, gatveles, jų apšvietimo tinklus sumokės be veik 3,8 mln. litų. Už likusias lėšas, kaip nurodoma savivaldybės pateiktuose investi ciniuose projektuose, ruošiamasi rekonstruoti keletą bendrabučių, mokyklų. Nemažai pinigų suris biokuro katilinės įrengimas Ruda minoje – kone pusę milijono litų. Rudausių kaime ir Šumsko mies telyje ruošiamasi įrengti daugia funkcius centrus. Vien stadioną įrengti Rudami noje, kur yra 17 daugiabučių, at sieis 708 tūkst. litų, dar apie pusę milijono litų būtų skirta vaikų žai dimo aikštelėms įvairiose Vilniaus rajono vietose įrengti. Už daugiau nei 600 tūkst. litų Airėnuose ra jonas ruošiasi pastatyti vaikų glo bos namus. Kai kurie rajono politikai spėja, kad taip planuodama išleisti sko lintas lėšas Vilniaus rajono valdžia pudruojasi prieš artėjančius Sei mo rinkimus – bus galima besti pirštu į naujas sporto aikšteles, stadionus ir pan.
Pudra prieš rinkimus?
Sprendimą skolintis miesto taryba priėmė dar vasario pabaigoje, ta čiau konkursą dėl paskolos ėmi mo rajono administracija paskel bė praėjusią savaitę. Įsiskolinti ruošiamasi ilgam – 25 metams. Vieną sumą – 2,8 mln. litų – ruošiamasi imti inves ticiniams projektams įgyvendin ti. Kitą – siekiančią 7,1 mln. litų – taip pat investiciniams projek tams ir Rudaminos kaimo inžine riniams tinklams išpirkti. „Vilniaus diena“ jau rašė, kad verslininko Tautvydo Barščio
reikalų ministrą Raimundą Palaitį. Pasak A.Medalinsko, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos ko misariato viršininko pavaduotojas S.Mecelica telefonu paprašė akciją surengti vėliau, esą policija baimi nosi dviejų mitingų susidūrimo.
Komentarai Janina Šimkuvienė
Rajono tar ybos narė, A.Zuoko part ijos „Taip“ narė
Š
tai atėjo laikai, kai turi skolin tis ir Vilniaus rajonas. Bet ne matau čia jok ios problemos – pernai biud žetas įvykdy tas gerai, nėra jok ios traged ijos. Di džioji dal is tų pin ig ų bus skirta Ru dam inos inž iner in iams tinklams iš Viln iaus paukšt yno išpirkt i, tai bus pig iau, nei juos nuomot is. Lik usius pin ig us skol inasi komunal in inkas, jis juos ir atiduos. Viskas apskaičiuo ta ir suderinta.
Gintaras Karosas
Rajono tar ybos nar ys, nepart in is
I
Baksnoja į Konstituciją
B.Genzelis teismui tvirtino, kad net sovietmečiu žmonių neleis ta traukti atsakomybėn už mitin go organizavimą. Prasidėjusį teis mo procesą jis vadino nelegaliu ir prieštaraujančiu Konstitucijai. Jo manymu, šis teismo proce sas įeis į istoriją kaip pirmas poli tinio susidorojimo su mitinguoto jais atvejis. „Šiandien iš mūsų visų čia žiau riai kažkas juokiasi“, – sakė R.Ozo las.
Pasiklydo: rajono savivaldybė aiškina, kad planuotų pajamų nesu
VD, BNS inf.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
renka, o ministerija tvirtina priešingai.
škilo ir mums, rajonui, ta būtiny bė skolintis – krizė davė savo re zultatą. Sunku pasakyti: taip, gal šiek tiek ir yra to noro prieš rin kimus ką nors pastat yt i, atnaujint i. Administracija būsimą paskolą teisi na: tai susiję su savivaldybei priskirtų funkcijų atlikimu – jų skaičius išaugo. Žinoma, kalbu apie švietimą, sociali nę rūpybą. Galiausiai 10 mln. litų, jei palyginsime su kitomis savivaldybė mis, nėra dideli pinigai. Sutinku, jog stipriausia rajono savivaldybės vieta buvo, kad ji nesiskolino – mes, opozi cija, neskatiname to daryti, bet, matyt, neliko kito pasirinkimo.
4
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
lietuva Skaidresnis bankrotas
Nenuleidžia rankų
Ministro vizitas
Prezidentė siūlo keisti neskaid rią įmonių bankroto administ ratorių skyrimo tvarką ir su paprastinti bankroto proce dūras. Dalios Grybauskaitės iniciatyva parengtos Įmonių bankroto įstatymo pataisos, kurios, kaip teigiama, bankroto bylų procesą padarys skaidres nį, paprastesnį ir operatyvesnį.
Atsižvelgdamas į kritiką dėl siūlymo atleisti institucijų va dovus, kai Seimas neprita ria jų metinei veiklos ataskai tai, projekto iniciatorius kon servatorius Vaidotas Bacevi čius siūlo reguliavimą keisti, kad tokiam sprendimui reikė tų ne mažiau kaip pusės Sei mo narių balsų.
Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pirmadienį išvyko su darbo vizitu į Jung tinius Arabų Emyratus, kur su šios šalies valdžios atsto vais aptars dvišalę partnerystę ekonomikos, kultūros bei švie timo srityse ir derins abipu sės šalių paramos galimybes bendradarbiavimo forumuose.
37O KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Premjeras spaudos negirdi Atrodo, šalies spauda mažesnės mokesčių naštos gali nesiti kėti. Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Lietuvos regioninei spaudai reikia ne pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, o finansinės paramos. „Manau, kad ne lengvatų reikia, o normalios finansinės paramos, pritaikytos regioninei spaudai. Manau, dėl to turime toliau disku tuoti. Kaip žinote, suteikėme pa ramą, kuri kompensuoja brangs tantį išnešiojimą, taip pat manau, kad Spaudos rėmimo fondas ga lėtų rasti galimybių daugiau lė šų skirti būtent ten, kur jų porei kis kaip tik yra didesnis, tai yra regioninei spaudai“, – pirmadie nį Vyriausybėje žurnalistams sakė A.Kubilius. Premjeras kalbėjo, kad lengvatos nėra „tas kelias, kuriuo Lietuva tu rėtų eiti“, ypač atsižvelgiant į da bartines Europos pastangas fiskali nę drausmę įgyvendinti per naujas sutartis. „Tos diskusijos tęsiasi ir toliau. Bet Lietuva per pastarojo laikotar pio krizę susidūrė su iššūkiais, kai reikėjo tvarkyti visos finansų siste mos stabilumą ir ieškoti, kaip už kaišioti skyles, kurios buvo atsira dusios dėl ankstesnių lengvatų“, – kalbėjo premjeras. Pirmadienį, minint Spaudos at gavimo, kalbos ir knygos dieną, dalis regioninių dienraščių išė jo baltais pirmaisiais puslapiais ar su užrašu „Protestas“ pirma
Andrius Kubilius:
Manau, Spaudos rė mimo fondas galėtų rasti galimybių dau giau lėšų skirti bū tent ten, kur jų po reikis kaip tik yra didesnis.
jame puslapyje ir taip bandė at kreipti dėmesį į, jų nuomone, bū tinybę paremti krašto spaudą. Taip
protestavo „Respublikos“ leidinių grupei priklausantys dienraščiai „Šiaulių kraštas“, „Vakarų ekspre sas“, taip pat dienraščiai „Sekun dė“ ir „Panevėžio balsas“. „Tai ženklas, kurį reikėjo paro dyti gerokai anksčiau, dar 2009aisiais, kai spaudai buvo suduotas pirmasis nokautuojantis politi kų smūgis, – beveik keturis kartus padidintas pridėtinės vertės mo kestis (PVM), pradėti didinti au toriaus atlyginimų mokesčiai“, – „Lietuvos žinioms“ teigė „Vakarų ekspreso“ vyriausiasis redaktorius, vienas akcijos sumanytojų Ginta ras Tomkus. Sumažinti PVM spaudai šių metų pradžioje prašė ir Lietuvos spaus tuvininkai bei pramonininkai. Lie tuvos spaustuvininkų asociacija teigė, kad, panaikinus PVM leng vatą spaudai, Lietuvos periodinių leidinių gamyba buvo perkelta į gretimas šalis, turinčias palankes nę mokesčių aplinką. Asociacijos pabrėžė, kad Liuksemburge visai spaudai taikomas 3 proc., Italijoje ir Ispanijoje – 4 proc. PVM tarifas, o Rusija ir Baltarusija laikraščiams bei periodiniams leidiniams taiko lengvatinį 10 proc. PVM tarifą. BNS inf.
Pažadas – aplankyti J.Tymošenko Lietuvos Prezidentė Dalia Gry bauskaitė sako, kad Ukrainos pre zidentas Viktoras Janukovyčius jai pažadėjo susitikimą su įkalin ta ekspremjere Julija Tymošenko per vizitą Ukrainoje šią savaitę.
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
Prezidentė pirmadienį pranešė, kad su Ukrainos prezidentu situa ciją dėl J.Tymošenko aptarė per pokalbį telefonu praeitą savaitę. „Suderinome su prezidentu, kad turėsiu galimybę susitikti su ja Charkove“, – žurnalistams Vil niuje sakė D.Grybauskaitė. Šalies vadovė taip pat pranešė turinti žinių, kad Ukrainos opozi cijos lyderę jau antradienį ketina ma perkelti į ligoninę. „Kartu su Vokietijos pastango mis, atrodo, tikėtina, kad jau rytoj ji bus perkelta į Charkovo ligoni nę. Taigi jai bus suteikta adekva ti būtina gydymo priežiūra“, – sakė D.Grybauskaitė. Ukrainos prezidento rengiamame viršūnių
Viltis: anot mūsų šalies vadovės, J.Tymošenko jau šiandien turėtų bū
ti perkelta į ligoninę.
susitikime Jaltoje pranešė neda lyvausiantys Austrijos, Kroatijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Vokie tijos, Italijos, Slovėnijos, Bulgari jos vadovai. Lenkijos ir Slovakijos prezidentai ketina atvykti į viršū nių susitikimą. Pirmieji pabrėžia, kad kompro misai dėl žmogaus teisių negalimi, o boikotas valdžios atžvilgiu yra geriausia priemonė parodyti pasi
„Scanpix“ nuotr.
piktinimą Kijevo elgesiu. Boikoto kritikai sako, kad Ukrainos izolia cija gali tik padidinti Rusijos įtaką, o sunkus dialogas būtų naudinges nis nei monologas, siekiant priar tinti Ukrainą prie ES, ypač atsi žvelgiant į tai, kad ES rodo mažai iniciatyvos dėl aktyvesnio bend radarbiavimo su Rytų partnerys tės šalimis. BNS inf.
5
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Dėlioja paskutinius akcentus Sutarė dėl gynybos Seime renkami parašai parla mentinių partijų susitarimui dėl gynybos politikos, jį jau pasira šė visos didžiosios – ir valdančio sios, ir opozicinės – parlamenti nės partijos.
Šią savaitę Vy riausybė planuo ja baigti svarsty ti strateginius ener getikos projektus ir perduoti juos Sei mui priimti. Tai tu rėtų įvykti jau šios savaitės pabaigoje.
Susitarime numatyta kasmet sis temingai didinti lėšas krašto gy nybai, siekiant, kad ilgainiui tam būtų skiriama 2 proc. šalies bend rojo vidaus produkto (BVP). Tai BNS pranešė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas Lau rynas Kasčiūnas. Pasak jo, susitarimą yra pasi rašę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų ir centro sąjungos, Liberalų sąjū džio, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, Tvarkos ir teisingumo partijos vadovai. Šiuo metu Lietuva gynybai ski ria mažiau nei 1 proc. BVP, nors NATO šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. rodiklio. Lietuva iš NATO pareigūnų yra sulauku
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Šlifuoja teisinę kalbą
Pirmadienį Vyriausybės pasitari me apsvarstyti įstatymų projektai dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) ir suskystintų gamtinių dujų terminalo steigimo, statybos ir to lesnės veiklos, taip pat dėl elekt ros tinklų sinchronizacijos su Va karų Europos sistemomis. Pasak energetikos ministro Ar vydo Sekmoko, iki trečiadienį vyk siančio Vyriausybės posėdžio dar bus šlifuojama šių projektų teisi nė kalba. Tikimasi, kad tos dienos posėdyje ministrai jau galės pritarti strateginiams energetikos projek tams. Jie tuomet keliautų į Seimą patvirtinti. Projektai jau buvo apsvarstyti ir dėl jų iš esmės sutarta jau praėjusį penktadienį įvykusiame neeilinia me Vyriausybės posėdyje. Tačiau ministrai susitarė dar patobulin ti teisinę dokumentų kalbą, kad, anot energetikos ministro, „vė liau neatsirastų kokių nors teisinių kabliukų“. Tikimasi, kad, trečiadienį Vy riausybėje patvirtinus strateginius energetikos projektus, ketvirtadie nį jie galės būti pristatyti Seimui.
VD, BNS inf.
Atsargumas: Vyriausybė susitarė dar patobulinti teisinę dokumentų
kalbą, kad, anot energetikos ministro A.Sekmoko, „vėliau neatsirastų kokių nors teisinių kabliukų“. Vytauto Petriko nuotr.
paslaugas. O to negalima pasiekti, jeigu esi priklausomas nuo mono polininkų. Noriu priminti, kad dujų ūkyje esame 100 proc. priklausomi nuo „Gazprom“ dujų tiekimo, o po to, kai uždarėme Ignalinos atomi nę elektrinę, iki 75 proc. elektros energijos taip pat perkame iš Ru sijos“, – sakė A.Kubilius.
Negalima projek tuoti ilgalaikės eko nomikos ateities, neišsprendžiant es minių energetikos klausimų.
„Dirbo intensyviai“
Premjeras Andrius Kubilius pirma dienį patvirtino, kad Vyriausybė baigia svarstyti strateginius ener getikos projektus, kuriuos Seimui pateiks jau po trečiadienį vyksian čio posėdžio. Pasak A.Kubiliaus, projektai iš esmės yra apsvarstyti ir paruošti. „Vyriausybė dirbo labai intensy viai. Iš esmės visą paketą energe tikos projektų esame aptarę, visas pastabas iš esmės esame peržvel gę, lieka galbūt keletas detalių, ku rios dar bus papildomai derinamos ir tikslinamos. Trečiadienį, tikiu, baigsime tikrai labai svarbų eta pą – Vyriausybėje patvirtinsime ir Suskystintų gamtinių dujų ter minalo įstatymą, ir elektros tinklų sinchronizacijos su Europos siste ma įstatymo projektą, ir visą pake tą, skirtą VAE“, – sakė premjeras. Jis kalbėjo, kad be šių projektų, be sutvarkytos energetikos nega lima įsivaizduoti ilgalaikės ekono mikos plėtros. „Negalima projektuoti ilgalaikės ekonomikos ateities, neišspren džiant esminių energetikos klausi mų, nesudarant galimybių vartoto jams rinktis pigiausias energetikos
si kritikos dėl nepakankamo gy nybos finansavimo. Finansavi mo klausimas keltas ir praėjusią savaitę vykusiame Seimo pirmi ninkės I.Degutienės ir Lietuvoje viešėjusio JAV Senato Ginkluotų jų pajėgų komiteto nario, buvusio Respublikonų partijos kandidato į JAV prezidentus Johno McCai no susitikime. Pirmąkart šioje kadencijoje su sitarimas dėl gynybos politikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui buvo pateiktas dar 2009 m., tačiau iki šiol taip ir nebuvo pasirašytas. Vyriausybės skaičiavimu, šie met Lietuva gynybai skirs 0,95– 0,97 proc. BVP. 2004 m. vienuolika Lietu vos politinių partijų įsipareigojo 2005–2008 m. krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP ir taip pratęsti analogišką 2001 m. pasirašytą susitarimą. Tačiau šis tikslas realiai nebuvo pasiektas.
Balsuos Seimas
Parlamentarai turės diskutuoti dėl VAE koncesijos sutarties. Tik po to, kai Seimas balsuos už ją, sutar tis bus pasirašyta. Tikimasi, kad tai įvyks iki šių metų birželio pa baigos. Pasirašius koncesijos sutar tį prasidės du riboti laikotarpiai, per kuriuos bus toliau tęsiami VAE projektavimo darbai. Pirmojo 12 mėnesių laikotarpio finansavimas sieks 83 mln. JAV dolerių, antrojo, 18 mėnesių trukmės, – 200 mln. dolerių, po to tikimasi gauti galu tinį sprendimą investuoti. Galutinį sprendimą investuoti planuojama priimti ne vėliau kaip 2015 m. kovo 31 d. A.Sekmokas yra sakęs, kad, pri tarus koncesijos sutarčiai, vyks pa rengiamieji darbai, tai yra atominės projektavimas, kainos tikslinimas, licencijų išdavimas, o baigus pro jektuoti būtų priimtas galutinis in vesticijų sprendimas. Pirmasis be tonas Visagine galėtų būti liejamas 2015-aisiais. VAE eksploatacijos pradžia turė tų būti 2020–2022 m. Skaičiuoja
ma, kad bendra projekto suma ne turėtų viršyti 5 mlrd. eurų, arba 17 mlrd. litų. Lietuvos siekis yra turėti 34 proc. elektrinės akcijų. Tai reiš kia, kad šalis į projektą turės inves tuoti ne mažiau kaip 6 mlrd. litų. Skelbta, jog elektrinėje vykdo mos gamybos sąnaudos sudarys po 7–10 centų už kilovatvalandę, ta čiau dar 10–15 centų už kilovatva landę kainuos paskolų statyboms administravimas. Numatoma, kad paskolos bus visiškai grąžintos iki 2038–2040 m. Užsieniui – 20 proc. akcijų
Be to, Seimui iki pavasario sesi jos pabaigos reikės apsispręsti dėl Suskystintų gamtinių dujų termi nalo įstatymo projekto patvirtini mo. Siūlomu įstatymo projektu sie kiama įtvirtinti visas būtinas są lygas, kad terminalas ties Kiaulės Nugaros sala Klaipėdoje pradėtų veikti iki 2014 m. gruodžio. Terminalo statybos kainuos apie 400–500 mln. litų. Dar apie 2 mlrd. litų planuojama išleisti per dešimt metų iš norvegų firmos nuomojant specialų laivą su išdu jinimo įranga. Pagal teikiamą projektą iki 20 proc. terminalo akcijų gali būti pa siūlyta užsienio investuotojams. Ne mažiau kaip du trečdaliai ob jekto akcijų atiteks Lietuvos vals tybei, kuri taps pagrindine inves tuotoja į dujų terminalą. Energetikos ministerija neatme ta, kad dabartinis vienintelis gam tinių dujų tiekėjas Lietuvai Rusijos koncernas „Gazprom“ ateityje, kai Lietuva pastatys terminalą, par duos jas pigiau, nei šalis importuos dujas jūra. Be to, neatmetama, kad dujų, tiekiamų per terminalą, kainą ateityje gali nustatyti Vyriausybė. Planuojama, kad terminalo pa jėgumas būtų 2–3 mlrd. kubinių metrų per metus.
Užmojai: didžiosios partijos įsipareigojo pasiekti, kad gynybai būtų
skiriama 2 proc. šalies BVP.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Indėliai – nieko bloga Vilniaus apygardos prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Privalomojo sveikatos draudi mo fondo (PSFD) biudžeto rezer vo lėšų panaudojimo.
Tai BNS pirmadienį patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickie nė. Jos teigimu, tyrimas nutrauk tas balandžio pabaigoje. Ikiteisminis tyrimas buvo at liekamas dėl Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovų galimų nu sikalstamų veiksmų naudojant PSDF biudžeto rezervo lėšas. „Įvertinus per ikiteisminį ty rimą surinktus duomenis, da rytina išvada, kad veikų, turin čių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepada ryta“, – BNS nurodė Generalinė prokuratūra. Valstybės kontrolė pernai ba landį sukritikavo VLK, kad ji pla ną viršijančių lėšų nenaudo jo suteiktų paslaugų visai vertei
apmokėti, o sudarė terminuotų jų indėlių sutartis. „Per ikiteisminį tyrimą nustaty ta, kad už PSDF lėšas, kurios buvo padėtos į banką kaip terminuota sis indėlis, buvo gauta beveik 5,8 mln. litų pajamų. Šios lėšos bu vo naudojamos VLK vykdomoms funkcijoms. Atsižvelgiant į tai, jog žalos valstybei nepadaryta, netu rėta asmeninės naudos, ikiteismi nis tyrimas nutrauktas“, – pabrė žė prokuratūra. Reaguodamas į Valstybės kont rolės išvadas sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys tuo met kreipėsi į Generalinę proku ratūrą ir prašė įvertinti, ar VLK vadovų veiksmuose nebūta pikt naudžiavimo. Generalinė prokuratūra me džiagą buvo perdavusi korupci nio pobūdžio nusikaltimus ti riančiai STT, tačiau ji nusprendė, kad pradėti ikiteisminį tyrimą nė ra pagrindo. VD, BNS inf.
6
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
nuomonės
Patentai stabdo pažangą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Vytautas Zulonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ prez identas
Rudenį bus politinių permainų? Stasys Gudavičius
L
ik us 150 dienų iki nau jojo Seimo rinkimų gau sėja prog noz ių, kok iais rez ult at ais jie baigs is, kok ią vald žią turėsime po jų. Štai ir premjeras, konservator ių lyder is Andr ius Kubilius užsimi nė manąs, kad spalį vyksiančiuo se Seimo rink imuose aiškaus ly derio nebus, o bent kelios partijos pasieks labai panašių rez ultat ų: „Nesu orakulas, bet, ko gero, bent kelios partijos pasieks labai apy lyg ių rezultatų.“ A.Kubiliaus nuo mone, „klausimas bus, ne kas lai mėjo rink imus, o kok ios formuo sis koal icijos“.
Niekas niekada neap saugotas nuo politinių staigmenų. Ypač Lietu voje. Viena vert us, iš apk lausų ir vi suomenės nuotaik ų lyg ir žino me rink imų favor it us. Kita ver tus, niekas niekada neapsaugo tas nuo politinių staigmenų. Ypač Lietuvoje. Prisiminkim – kas galė jo tikėt is, kad 2008 m. tiek daug bals ų sur inks Arūno Val insko „šoumenų“ part ija? O 2004-ai siais – lyg ir buvo akivaizdu, kad tik ką Viktoro Uspaskicho įsteigta Darbo part ija gaus nemažai bal sų, bet niekas nesitikėjo, kad ji lai mės rink imus. Tikėt in a, kad šiemet pol it in ių naujok ų dom inav imo per rink i mus gal ime ir išvengt i. Taig i, šį kart nebet urėsime vad inamųjų naujųjų Liet uvos gelb ėtojų. Tai reišk ia, kad pagal iau vyks kova tarp jau įsitvirtinusių, tradicinių, žinomų partijų – socialdemokra tų, konservator ių, Tvarkos ir tei sing umo, Darbo part ijos, abiejų liberal ių pol it in ių jėg ų. Tam tik rą ned idelę dal į balsų greičiau siai pasiims Lenk ų rink imų ak
cija, Valst iečių ir žal iųjų sąjun ga, Artūro Zuoko „Taip!“, tautinin kai, Krikščion ių part ija, „Drąsos kelias“. Bandant šiandien sudėlioti man datų išsidėstymo būsimame Sei me projekcijas aiškėja, kad, nors ir turėsime kok ią nors vieną par tiją – rinkimų nugalėtoją, regis, jos pergalė toli graž u nebus absoliu ti. 141 mandatą parlamente turėtų pasidalyti bent 6–8 partijos. Toks politinis margumynas reikš, kad fakt iškai nė vienai part ijai gali nebepriklausyti vadinamie ji auksin iai balsai, nulemsiantys naujos valdančiosios koal icijos susidarymą. Anot A.Kubil iaus, „vienas esm i nių principų formuojant valdan čiąją koaliciją po rinkimų bus po žiūris į darbų tęstinumą“. Čia derėt ų nesut ikt i su premje ru. Šiais pol it in io prag mat išk u mo laikais gal imi patys įvair iau si koalicijos dėlionių variantai. Ir darbų tęstinumas nieku o dėtas. Tai, kokia susidarys koalicija, pri klausys nuo daugel io dalyk ų – ne tik nuo labai konkretaus kiek vienos partijos gauto balsų skai čiaus, bet nuo partijų aktyvumo bei geb ėjimo po rink imų tart is dėl naujos politinės dėlionės, taip pat nuo nuolaidų, kurias kiekvie na part ija dar ys potencial iems part ner iams, pavyzd žiui, kiek ir kokių ministrų portfelių pasiūlys naujoje Vyriausybėje. Akivaizdu, kad kai kurios partijos eis į tą pu sę, kuri pasiūlys daug iau. Tai reišk ia, kad ruden į gal i susi dar yt i ir kair ioji koal icija, kur io je dom inuos socialdemokratai, ir atnaujinta dešin iojo centro su konservatoriais priešakyje, ir netgi vadinamoji Trečiojo kelio koa licija, į kur ią sugeb ės susiburt i įvair ios part ij os, sugeb ėjus ios susitarti tarpusavyje, bet paliku sios už borto svarbiausius politi nius žaidėjus – tiek socialdemok ratus, tiek konservatorius. Ar kur is iš šių var iantų gebės už tikrinti realias permainas? Klau simas per ankstyvas. Nes viskas prik lausys nuo rink imų rez ulta tų ir nuo politinių derybų, kurios vyks seks iškart po balsavimo. Tad Lietuvos lauk ia intrig uojan tis pol it in is ruduo. Beje, kaip ir kiekv ienas Seimo rink imų ru duo.
K
iekvienas žmogaus sukurtas daiktas, kūrinys, technolo gija yra daugiau ar mažiau unikali idėja ir unikali šios idėjos realizacija. Patentų ir auto riaus teisė atsirado dėl noro apsaugo ti tokių idėjų kūrėjų bei realizuotojų interesą gauti pajamas iš savo veik los, taip skatinant naujų technologi jų, autorinių kūrinių ir susijusio vers lo kūrimą. Tačiau per ilgą laiką šios sistemos akivaizdžiai išsigimė. Ginčai tapo verslu
Teisminiai ginčai dėl patentų pa žeidimų tapo absurdiški ir apsunki na mokslo bei technologijų pažan gą, patentų registravimas ir įmonių reketavimas dėl neva pažeistų teisių tapo savotišku verslu, kiekvienam programinės įrangos kūrėjui tyrimai dėl programinės įrangos algoritmų atitikties registruotiems patentams užtrunka daugiau laiko, negu sukur ti pačią programinę įrangą, o asmuo, klausantis nelegalių muzikos įrašų, laikomas nusikaltėliu ir vadinamas piratu. Ar tikrai ši sistema vis dar su kuria pridėtinę vertę žmonijai? Patentų istorija siekia net senovės graikų laikus. 500 m. pr. Kr. antiki niame mieste Sibaryje kasmečių ku linarijos varžybų nugalėtojas gauda vo išskirtinę teisę ruošti savo sukurtą patiekalą visus metus. Tačiau paten tų teisės istorijos pradžia laikoma Ve necija, kur 1474 m. išleistas dekretas, pagal kurį išradėjai galėjo dešimčiai metų patentuoti savo išradimus. Per ilgus metus patentų teisė aprėpė visas technologijų ir pramonės sritis – nuo programinės įrangos iki farmacijos. Ypač šioje srityje pasižymi Junginės Amerikos Valstijos – ši šalis pasauly je pirmauja pagal patentų skaičių (čia jų registruota daugiau negu visame likusiame pasaulyje). Autoriaus teisė atsirado kiek vėliau – 1710 m. Britų imperijoje buvo išleistas įstatymas, apsaugantis knygų leidėjus nuo kopi javimo. Autoriaus teisė sparčiai vys tytis pradėjo atsiradus naujos leidy bos, muzikos įrašų technologijoms ir įgavo ypatingą svarbą atsiradus gali mybei turiniu dalytis internete. Tenka viską tikrinti
Įsivaizduokite, kad esate mokslinin kas ir ilgus metus dirbate prie tech nologijos, kuri, pavyzdžiui, padėtų
išspręsti energetikos problemas pa saulyje. Baigę darbą suprantate, kad jūsų išradimas susijęs su vienos tech nologijų milžinės registruotu patentu, nors nieko nekopijavote – tiesiog su galvojote tą patį, kas jau buvo sugal vota. Technologijų milžinė reikalauja jūsų arba neplėtoti šio išradimo, ar ba sumokėti milžinišką pinigų sumą. Pirmu atveju ilgų metų darbas nuei tų perniek, kitu – technologijų kaina išauga tiek, kad tampa neprieinama daugeliui žmonių ir iš esmės neišsp rendžia energetikos problemos.
Autoriaus teisių sis tema tapo įrankiu mi lijardinėms bend rovėms uždirbti beprotiškus pelnus nesukuriant jokios pridėtinės vertės.
Kitas scenarijus – dirbate įmonėje, kuriančioje programinę įrangą. Kurda mi programinį kodą naudojatės prie monėmis, kurios pasiekiamos daugu mai kitų programuotojų, ir nenorom sukuriate algoritmus arba pasinau dojate tais, kurie jau yra patentuoti. Dėl to turite tikrinti kiekvieną sukur tą kodo dalį – lyginti su jau patentuo tais sprendimais ir arba mokėti pinigus patento savininkui, arba ieškoti alter natyvių sprendimų, o tai smarkiai pa brangina ir pailgina kūrimo procesą. Abu šie scenarijai yra kasdienybė – pasaulyje nuolat kyla įmonių gin čų dėl patentų, ir tai pareikalauja daug lėšų bei jėgų, kurias būtų galima in vestuoti į efektyvesnį ir produkty vesnį darbą. Maža to, tas pat vyksta ir gyvybiškai svarbiose žmonijai srityse, tokiose kaip farmacija. Niekas nežino, kiek sukurta vaistų, kurie padėtų iš spręsti ne vieną opią problemą, tačiau jie nepasiekia galutinio vartotojo dėl jau registruotų patentų arba dėl to, kad įmonėms jų parduoti neapsimo ka, palyginti su ne tokiais efektyviais vaistais, o patentas suteikia teisę tokį išradimą laikyti stalčiuje. Akivaizdu, kad patentų teisė tapo manipuliacijų objektu ir, užuot užtikrinusi interesą toliau plėtoti technologijas, tapo pa žangą stabdančiu veiksniu. Praeities šešėliai
Rašytojų, kompozitorių, atlikėjų ir vi sų žmonių, kuriuos galima pavadinti kūrėjais, darbas susijęs su rizika pra rasti dalį pajamų dėl nesąžiningos kitų žmonių veiklos. T. y. kūriniai gali bū ti kopijuojami, naudojami be leidimo, atliekami pasisavinant jų autorystę ir pan. Akivaizdu, kad, be autoriaus tei
sių apsaugos, žmonės neturėtų dide lio intereso profesionaliai užsiimti tokia veikla – jie negalėtų iš to užsi tikrinti nuolatinių pajamų. Tačiau autoriaus teisių sistema ta po įrankiu milijardinėms bendrovėms uždirbti beprotiškus pelnus nesuku riant jokios pridėtinės vertės ir pre tekstu suinteresuotoms grupėms gvieštis individo laisvės ir privatumo (pvz., ACTA – tarptautinė prekybos sutartis, ginanti intelektinę nuosavy bę, tačiau pažeidžianti žmogaus tei ses). Kol nebuvo galimybės greitai ir patogiai gauti autorinį turinį inter netu, tol šios bendrovės atliko labai svarbią funkciją – gamino turinio ko pijas ir jas platino. Dabar kiekvienas atlikėjas pats gali lengvai tai padary ti, ir netgi nusistatyti, kokių tikslų jis siekia – užsidirbti kuo daugiau pel no ar pasiekti kuo didesnę auditoriją, populiarinti savo idėjas ar pan. Netgi įžymios muzikos grupės, tokios kaip „Radiohead“, spjovė į įrašų bendroves ir patys pradėjo platinti savo įrašus. Tokį kelią pasirinkusių atlikėjų sparčiai daugėja. Žinomas turinio dalijimosi portalas „The Piratey Bay“ sukūrė naują projektą, orientuo tą į nepriklausomų atlikėjų ir kūrėjų populiarinimą. Šiame portale galima legaliai atsisiųsti muzikos įrašų mo kant principu „Pay what you want“ (mokėk kiek nori – angl.). Taip atli kėjai populiarina savo muziką, gau na pajamų ir sėkmingai konkuruo ja su didelėmis įrašų bendrovėmis. „The Pirate Bay“ sėkmės įrodymas yra aukštos vietos muzikos hitų sąra šuose visame pasaulyje, kurias užė mė būtent šie atlikėjai ir kūriniai. Šiuo metu kas minutę į „YouTu be“ įkeliama apie 60 valandų vaiz do turinio, kuris laisvai prieinamas žmonėms, turintiems internetą. Ho livudo kino bendrovės per metus pa gamina iki tūkstančio kino filmų. Šios bendrovės uždirba milijardus dole rių, o „YouTube“ vartotojai dažnai net negauna jokių pajamų už savo at liktą darbą. Būtų galima diskutuoti dėl turinio kokybės, tačiau faktas aki vaizdus – nepriklausomi vaizdo turi nio kūrėjai turi milžinišką potencialą, kurį pingant ir tobulėjant technologi joms artimiausiu metu galės panau doti kurti turiniui, kokybe nenusilei džiančiam Holivudo produkcijai. Pačių kūrėjų noras tapti nepriklau somiems yra įrodymas to, kad anks čiau ar vėliau milžiniškos įrašų, ki no bendrovės nugrims į nebūtį ir su savimi nusitemps begalę instituci jų bei organizacijų, neracionaliomis ir perteklinėmis priemonėmis kovo jančių su autoriaus teisių pažeidėjais, nekokybiško ir per prievartą bruka mo turinio kūrėjais. O kova dėl au toriaus teisių, ACTA susitarimas tėra šios pramonės agonijos purslai.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
OMX Vilnius
+0,20 %
50,8 mln. litų
šiemet pralošta Lietuvos azartinių lošimų įstaigose.
OMX Riga
–0,17 %
ekonomika
OMX Tallinn
–1,17 %
Perka daugiau namų Preliminariais Registrų centro duomeni mis, Lietuvoje per keturis šių metų mė nesius parduoti 6766 butai ir 2174 indi vidualūs namai – atitinkamai 4,6 ir 9,6 proc. daugiau nei 2011 m. sausio–balan džio mėnesiais. Butų pardavimas šiemet auga lėčiau, mažiau auga ir individua lių namų pardavimas. Balandį parduoda 10,4 proc. mažiau butų ir 9,9 proc. ma žiau namų nei kovą.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2688 DB svaras sterlingų 1 4,2852 JAV doleris 1 2,6543 Kanados doleris 1 2,6633 Latvijos latas 1 4,9382 Lenkijos zlotas 10 8,2238 Norvegijos krona 10 4,5576 Rusijos rublis 100 8,9071 Šveicarijos frankas 1 2,8741
pokytis
+1,2483 % +0,8354 % +1,1239 % +0,2484 % –0,0425 % –0,3369 % –0,3324 % +0,4874 % +0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,04
4,70
2,46
„Kvistija“
4,99
4,62
2,45
„Vakoil“
5,02
4,67
2,47
vVid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
97,74 dol. už 1 brl. 112,92 dol. už 1 brl.
Mažųjų vaistinių skauduliai negydomi Mažosios vaisti nės prieš vaistinių tinklus neatsilai ko ir užleidžia jiems vis didesnę rinkos dalį. Mažieji rinkos žaidėjai įsitikinę, kad sugriovus besi kuriantį monopolį vaistų kainos suma žėtų.
Įtarimai: smulkiųjų vaistinių atstovai įsitikinę, kad jų problemos ignoruojamos dėl politikų ir vaistinių tinklų sąmokslo.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Įžvelgia monopolį
Šiais metais stambiųjų tinklinių vaistinių apyvarta siekia apie 90 proc. visų šalies vaistinių apyvar tos, o pernai joms priklausė apie 80 proc., kaip sakė vaistinių aso ciacijos „Provifarma“ pirmininkas Žilvinas Macijauskas. Pašnekovo manymu, tinklinės vaistinės au ga gana sparčiai, todėl esą tik laiko klausimas, kada mažosios neprik lausomos vaistinės išnyks. „Farmacija yra vienas labiausiai monopolizuojamų sektorių. Mažų jų vaistinių jau beveik nėra, nes jas užgožia, jos lieka šešėlyje ir nuvys ta. Tačiau ateis laikas, kai valstybė šią problema pajus“, – teigė Pro vincijos vaistinių asociacijos pir mininkas Saulius Jasiulevičius. Ž.Macijauskas taip pat mano, jog šalies įstatymai sukurti taip, kad rinkoje gyvuotų tik tinklinės vais tinės. O užimdamos svarią rinkos dalį jos, pašnekovo teigimu, ga mintojams diktuoja savas sąlygas: „Gamintojai pavienėms vaisti nėms, priklausomai nuo vaistų kai nos, taiko nuolaidą iki 5 proc., o di
90 proc.
visų vaistinių apyvartos šiemet siekia tinklinių vaistinių pajamos.
diesiems vaistinių tinklams – apie 50 proc. Pastarieji į savo vaistines net neįsileidžia gamintojų prekių, jei nuolaida mažesnė.“ Neturėdami galimybių prekes parduoti perpus pigiau, gaminto jai esą kainą kelia dvigubai ir rei kalaujamą nuolaidą skiria tik taip. Todėl mažosios vaistinės privers tos ne tik prekes įsigyti dvigubai brangiau, tačiau ir uždėti antkai nį, kad pačios išgyventų. Reguliavimas kerta mažiesiems
Siekdama skatinti konkurenciją farmacijos sektoriuje ir užtikrinti mažesnes vaistų kainas, Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2010 m. ėmėsi reguliuoti vaistų kainas – nustatė antkainių ribas. Tačiau tokie veiksmai smulkiųjų vaistinių gyvenimo esą nepasaldino. Laisvosios rinkos instituto spe cialiosios ekspertės Rūtos Vainie nės manymu, nelygias konkurenci nes sąlygas remia ne rinkos dalyvių dydis ir skaičius, o skirtingai ma žųjų ir didžiųjų vaistinių pečius užgulanti kainų reguliavimo naš ta. Anot jos, ekspertai iškart prognozavo, kad kainų reguliavimas skaudžiausiai atsilieps mažosioms vaistinėms. Nors šios esą manė priešingai – kad taip bus pažabo ti didieji rinkos žaidėjai. „Antkainis yra tik procentas nuo kainos, o įmonės juk gyvena ne iš procentų, o litų, patenkančių į są skaitą. Natūralu, kad mažai vaisti nei antkainis atneša gerokai ma žiau pajamų nei didžiajai, kuri turi daugiau prekybos taškų ir to dėl gali nesunkiai padengti fiksuo tas sąnaudas, pavyzdžiui, patalpų nuomos mokestį. Mažosioms vais
tinėms antkainio neužtenka, kad padengtų fiksuotas sąnaudas“, – sakė R.Vainienė. Anot jos, bet koks antkainių re guliavimas naudos neatneša. Esą bet kuriuo atveju nukenčia arba mažosios vaistinės, arba papras tas vartotojas.
Saulius Jasiulevičius:
Farmacija yra vienas labiausiai monopoli zuojamų sektorių. Nori vienodų kainų
S.Jasiulevičius įsitikinęs, kad su di džiausia sektoriaus blogybe – ne lygiomis rinkos žaidimo sąlygomis mažosioms ir tinklinėms vaisti nėms – reikėtų kovoti vaistų kai nomis. Jo manymu, kainos turėtų būti vienodos, nepriklausomai nuo vaistinių tinklo dydžio. Pašnekovas atkreipė dėmesį į jau taikomą ana logišką principą tabakui, kurio kai na nesiskiria nė centu nei degalinė je, nei restorane ar bet kur kitur. „Jeigu valstybė pasakė, kad citra monas turi kainuoti 1,97 lito, ši kai na turėtų būti vienoda ir mažoje, ir tinklinėje vaistinėje. Kainos turėtų būti nekintančios ir nepriklausyti nuo to, kiek sunkvežimių vaistinė užpirko vaistų ir kokią nuolaidą iš gamintojų gavo. Mes kompensuo jamiesiems vaistams nustatome 3 litų antkainį, o didžiosioms vais tinėms uždėti antkainio nė nerei kia“, – sakė S.Jasiulevičius. Pašnekovo manymu, pardavinė damos vaistus už tokią pačią kainą
kaip ir mažosios, stambiosios vais tinės dėl nuolaidų susižertų dides nį pelną. Tačiau jos esą už pelną sumokėtų ir didesnius mokesčius. Tačiau R.Vainienė buvo įsitiki nusi, kad vaistų kainų sulyginimas mažosiose ir tinklinėse vaistinė se taip pat atsigręžtų prieš smul kiausius rinkos žaidėjus. Be to, tai skaudžiai atsilieptų paprastiems vartotojams, nes didžiosiose vais tinėse esą kainos šokteltų. Pakenktų patys sau
„Mažieji farmacininkai siekia, kad didieji pardavinėtų tokiomis pa čiomis kainomis kaip ir mažieji – vadinasi, pardavinėtų aukštesnė mis kainomis nei dabar ir netaikytų nuolaidų. Manau, didžiosios vais tinės tokiomis sąlygomis būtų tik patenkintos“, – sakė R.Vainienė. Pašnekovė pabrėžė, kad taip di dieji rinkos žaidėjai gautų dar dau giau pajamų, tačiau nebūtinai pel no. Esą gavę daugiau pajamų jie galėtų darbuotojams mokėti di desnius atlyginimus, plėsti veiklą, didinti kitas sąnaudas arba pelną išmokėti kaip dividendus. „Didieji rinkos žaidėjai dabar gali parduoti pigiau ir dirbti pelningai, o kas nutiks, jei mes jiems leisime padidinti kainas? Tuomet vaistinės stengsis konkuruoti nebe kaino mis, o savo tinklu, kurį didžiosios jau turi, arba geresniu aptarnavimu – tai didžiosios galės padaryti“, – situaciją aiškino R.Vainienė. Vis dėlto Ž.Macijauskas mano, kad antkainių nenorima didinti ne dėl išaugsiančių kainų, o dėl poli tikų susitarimo su tinklais: „Viskas daroma tam, kad tinklams būtų su darytos išskirtinės sąlygos.“
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
Siūlo naikinti tinklus
Ž.Macijausko teigimu, kainų su vienodinimas smulkiosioms vais tinėms yra tik gelbėjimo ratas. Esą norint visiškai sutvarkyti sistemą reikėtų uždrausti vaistinių tink lus. Tačiau politikai, jo teigimu, iš tinklų gauna „paramą“, todėl pa kelti rankos prieš juos nenori. „Daugumoje šalių vaistinių tink lai yra draudžiami – steigiama tik po vieną atskirą vaistinę. Kai nesu sidaro tinklai, vaistinės negali ga mintojams kelti sąlygų ir reikalauti 50 proc. nuolaidų. Tuomet kainos yra automatiškai mažesnės“, – sa kė pašnekovas. S.Jas iul ev ič ius apgail estavo, kad dar 2006 m. iniciatyvos ribo ti vaistinių tinklus pritrūko. Anot jo, ribojant tinklus, rinkos dalyviai būtų ramūs, kad iš jų niekas nea tims priklausančios rinkos dalies. Dabar esą garantijų nėra, nes far macijos rinkoje visi bando vieni ki tiems perkąsti gerklę.
Tirs rinkos padėtį LR konkurencijos taryba praėjusią savaitę pradėjo mažmeninės preky bos vaistais tyrimą, kurį atlikdama tikisi geriau įvertinti rinkos padėtį. Tyrimas pradėtas atsižvelgus į kai kurias problemas, viešai paskelb tas Valstybinės vaistų kontrolės tar nybos ataskaitoje. Atliekamu rinkos tyrimu bus siekiama konkurencijos aspektu išanalizuoti atitinkamų lo kalių rinkų struktūras ir įvertinti konkurencinę aplinką atitinkamo se rinkose. Planuojama, kad tyrimas užtruks keletą mėnesių.
8
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Niežai – negėdinga Niežais susirgę žmonės neretai jaučia gėdą, nes vis dar gaji nuo monė, kad tai – nešvaros liga, ku ria serga benamiai ir asocialūs žmonės. Užsikrėsti niežais gali ir dažnai besiprausiantis asmuo, nes niežų erkutės nežūsta nei nuo vandens, nei nuo muilo.
Niežai – žmogaus niežų erkių su keliama parazitinė odos liga, pa sireiškianti stipriu varginančiu niežėjimu, ypač atsigulus į lovą ir sušilus. Nuo kitų ligų, sukelian čių niežėjimą, niežai skiriasi tuo, kad jiems būdingas nepaliauja mas niežėjimas. Kitų ligų atveju jis užeina ir vėl praeina. Dėl stip rėjančio niežėjimo žmogus kar tais negali net užmigti. Užsikrėsti šia infekcine liga ga lima labai greitai, užtenka tik pri siliesti prie užsikrėtusiojo, taip pat užsikrečiama per užkrėstus drabužius, rankšluosčius, pata lynę, žaislus, pinigus ir kitus bui ties daiktus. Dažniausiai niežais susergama rudenį ir žiemą. Beje, maždaug 30 proc. ligonių gali visai nejaus ti niežulio. Niežėjimą erkės sukelia grauž damos urvelius odoje. Patekusios ant odos niežų patelės rausia ur velius odos raginiame sluoksnyje, juose padeda kiaušinėlius, iš ku rių po 3–5 dienų išsirita lervos. Jos prasigraužia į odos paviršių. Niežais dažniausiai išberia mi tarpupirščiai, plaštakos, rie šai, apie bambą, lytinius organus, krūtų spenelius, pažastų duobu tes, šlaunų vidinį paviršių ir sėd menis, šoniniai pėdų paviršiai ir pėdos. Suaugusiesiems nugara ir veidas neišberiami. Tik mažiems vaikams randama galvos odos pa žeidimų. Užsikrėtus niežais ligos požy miai atsiranda po vienos ar dviejų savaičių, kartais dar vėliau. Oda būna išberta poriniais mazgeliais
ir pūslelėmis, kurias nukasius at siranda kraujingų šašelių. Net jei ant kūno atsiranda šimtai mazge lių ir šašelių, dažniausia randama tik 10–15 gyvų erkučių. Niežai diagnozuojami pastebė jus erkutes ir jų išraustus kanalus, kuriuos galima pamatyti patepus odą rašalu, jodu ar anilino dažais ir nuvalius spiritu (oda nuvalo ma, o erkiniuose takuose dažai lieka). Erkių takai geriausiai ma tomi plaštakos šonuose, ant pirš tų, delnų ir padų.
Siekiant pakarto tinai neužsikrėsti, baigus gydymą dra bužius ir patalynę būtina išskalbti ir išvirinti.
Niežais užsikrėtęs asmuo tu ri vengti artimo sąlyčio su ki tais asmenimis. Artimiesiems ir artimai su sergančiu asmeniu kontaktavusiems žmonėms bū tinas profilaktinis gydymas. Bū tina tiksliai naudoti gydytojo pa skirtas priemones. Be to, svarbu trumpai kirpti nagus ir paskirtu vaistiniu preparatu tepti panages. Gydomieji tepalai paprastai tepa mi vakare, nes naktį niežų erkutės suaktyvėja. Siekiant pakartotinai neužsik rėsti, baigus gydymą drabužius ir patalynę būtina išskalbti ir išvi rinti, o jei virinti negalima, išly ginti karštu lygintuvu. Reikia iš valyti ir visus namus. Sergant niežais dažnai priside da antrinė stafilokokinė infekcija, rožė, šunvotės. Kiek rečiau būna limfangitas, limfadenitas, retai – odos alerginių uždegimų. VD inf.
Insultas – ne kliūtis Insultas, kurio sunkiausi padariniai išgy venus – paralyžiuotas kūnas ir sutrikęs protas, kas parą nustatomas net 24 Lietu vos gyventojams. 60 proc. iš jų vairuoja automobilius. Tačiau dėl sutrikusios svei katos vairuotojo pažymėjimas anuliuoja mas tik vienetams. Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt
Sukėlė avariją ir mirė
Tyrimais įrodyta, kad intensy vus eismas ir nerimas pavėluo ti dėl eismo spūsčių gali padidin ti kraujospūdį, sukelti kitų rimtų sveikatos sutrikimų, taip pat grės mę kitiems eismo dalyviams. Vien šių metų sausį įvyko trys avarijos, kurias sutrikus sveikatai sukėlė transporto priemonių vairuotojai. Visi trys vyrai mirė. Pagal šalies įstatymus susirgus ir netgi pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, vairuo ti draudžiama. Kandidatai ir vai ruotojai prieš sveikatos tikrinimą privalo užpildyti ir pasirašyti Vai ruotojo garbės deklaraciją, kurioje teigiama, kad pateikta informacija apie sveikatos būklę yra teisinga ir kad asmuo supranta, jog jai pablo gėjus privalo nedelsdamas kreiptis į gydytoją. Deja, visa tai – teorija. Praktika byloja ką kita. Pavyzdžiui, kaunietis Petras – anksčiau buvęs labai stiprus, darbštus ir ištvermingas, vos 70mečio slenkstį peržengęs vyras po ligos sunkiai vaikšto, nesugeba už sisegti sagų, jam trinka atmintis. Net ir būdamas tokios būklės jis ne kartą ryžosi sėsti prie automo bilio vairo, net buvo išsirengęs į il gą kelionę. Žmona džiaugiasi, kad pasirengimas kelionei ir žinoji mas, jog gali vairuoti, vyrui sutei kia daug džiaugsmo. O kitiems eismo dalyviams? Jiems Petras – greta važiuojantis kamikadzė, galintis nusinešti ne vieno nekalto žmogaus gyvybę. Nerenka ir neregistruoja
Anot Sveikatos apsaugos ministeri jos Asmens sveikatos departamen to Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyriausiosios specialistės Genovaitės Paulauskienės, Lietu voje bet kurios profesinės kvalifi kacijos gydytojas, nustatęs, kad as
muo dėl sveikatos būklės vairuoti negali, turi raštu (arba elektroni niu būdu) informuoti savo sveika tos priežiūros įstaigos administra ciją.
Saulius Šuminas:
Į mus kreipiasi poli cija, tuomet mes tie siog anuliuojame pažymėjimą, ir vis kas. Bet tokių prašy mų – vienetai. Tuomet jos įgaliotas asmuo ne delsdamas elektroniniu būdu ir per penkias darbo dienas privalo raš tu informuoti policijos komisaria tą pagal tikrinamojo gyvenamąją vietą arba Lietuvos kelių polici jos tarnybą, kad asmuo dėl sveika tos būklės vairuoti negali, taip pat nurodyti tikrinamojo asmens kodą, vardą, pavardę, adresą ir kito svei katos patikrinimo laiką. Paprašyti įvardyti, kiek vairuo tojų pažymėjimų anuliuojama dėl pablogėjusios sveikatos būklės, SAM specialistai gūžčiojo pečiais: tokių duomenų neturi. Tokios sta tistikos neveda ir Higienos institu tas, į kurį ministerijos atstovai pa siūlė kreiptis. Ligoniai vengė gydytojų?
Kauno Šilainių poliklinikos direk toriaus pavaduotoja medicinai Ja nina Didžiulienė tikino, kad prane šimų apie pablogėjusią vairuotojų sveikatą ir dėl to kilusią būtinybę anuliuoti jų vairuotojo pažymėji mus nepasitaikė nei 2011 m., nei šiemet. Analogišką atsakymą pateikė ir Kauno centro poliklinikos di rektoriaus pavaduotoja medici nai Danutė Pavilionienė. Nuste bus, kad tokiose didelėse gydymo įstaigose nebuvo nė vieno sunkiai
Nesaugu: vairuoti automobilį nepais
siems eismo dalyviams.
susirgusio vairuotojo, viena pa šnekovių patarė kreiptis į Neįga lumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT). Ten esą ir paaiškėja, kuriems pa cientams negalima vairuoti, tad ir policiją tikriausiai daugiausia in formuoja būtent šios įstaigos at stovai. Bandymai sužinoti tiesą NDNT taip pat nieko nedavė. Tarnybos Dokumentų vadybos skyriaus re ferentė Jūratė Braziulienė patiki no: tikrinti, ar apsilankiusių žmo nių sveikatos būklė leidžia vairuoti transporto priemonę, – ne NDNT kompetencija. „Įvairaus amžiaus žmonėms mūsų darbuotojai nustato specia liuosius poreikius, asmenims iki 18 metų – neįgalumą, o vyresniems – darbingumo lygį“, – veiklos kryp tis vardijo J.Braziulienė.
Hemorojus trukdo vairuoti Nors vairuotojo pažymėjimą prarasti dėl sveikatos būklės yra sunku, jį, atrodo, sunku ir gauti. Apribojimų, kokiomis ligo mis sergantiems žmonėms neleidžiama vairuoti transporto priemonių, sąrašas netrumpas. Pavyzdžiui, pažymėjimas neišduodamas dėl išvaržos, fistulės, tie siosios žarnos iškritimo, hemorojaus, kiaušinėlio ar sėklinio maišelio vande nės, kitų ligų, trukdančių kojoms judėti ar judant sukeliančių skausmą.
Įdomu: apie 30 proc. niežais apsikrėtusių ligonių gali visai nejausti
niežulio.
„Shutterstock“ nuotr.
valdymo automobilius. Dėl aortos, gal vos smegenų, šlaunies, pakinklio, poo dyje esančių arterijų aneurizmą turin čių žmonių tinkamumo vairuoti gydy mo įstaigos sprendžia individualiai.
Sergant lėtine išemine širdies liga, įskai tant persirgtą miokardo infarktą, dėl lei dimo vairuoti A ir B kategorijų transpor to priemones (be teisės užsiimti trans porto ūkine veikla) bei rankinio valdy mo automobilį sprendžiama individua Sergantiems varikozinu venų išsiplėti liai (išskyrus asmenis, kuriems būna ra mu su trofikos sutrikimu, dramblialige mybės stenokardijos priepuolių). Pakar vairuoti leidžiama, tačiau tik rankinio totinis sveikatos tikrinimas skiriamas
po vienų metų. Draudžiama vairuoti visas transporto priemones tiems, ku riems yra pažeista ryklė, gerklos, tra chėja, nes apsunkina kvėpavimą. Sergantiems cukriniu diabetu nesutei kiama C, D, E vairuotojo kategorijos, ne leidžiama vairuoti troleibusų. Tačiau, vadovaujantis endokrinologo išvada, individualiu sprendimu gali būti leista vairuoti B kategorijos transporto prie mones (be teisės užsiimti transporto ūkine veikla). Jei būna sąmonės sutri kimų ir komos būsenų, vairuoti visai neleidžiama.
9
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
sveikata
12p.
Rinkimai Prancūzijoje pasuks Europą nauja kryptimi?
vairuoti?
Lietuvių liežuvis praranda jautrumą Daugumos Lietuvos gyventojų sko nio receptorių būklė yra gera, ta čiau silpnėja jų saldaus bei sūraus skonių jutimas. Tai parodė pirmą kartą Lietuvoje vykdytas sociali nis eksperimentas Skonio recepto rių tyrimas, kurį didžiuosiuose ša lies miestuose atliko Lietuvos svei katos mokslų universiteto (LSMU) atstovai.
„Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje or ganizuoti tyrimai atskleidė vie nodas skonio receptorių sutriki mų tendencijas – 9 iš 10 žmonių nustatytas susilpnėjęs sūrumo bei saldumo pojūtis. Jis nėra sutri kęs tiek, kad galėtume tai įvardy ti kaip ligą ar labai rimtą proble
sant savo sveikatos būklės – toks trumparegiškas požiūris kelia grėsmę vi
Naikinama labai retai
Paprašyti apžvelgti vairuotojų svei katos tikrinimo sistemos problemas, Susisiekimo ministerijos atsto vai įvardijo pagrindinę jų – prastą sveikatos priežiūros įstaigų ir „Re gitros“ keitimąsi informacija. Pastarosios generalinio direk toriaus pavaduotojas Saulius Šu minas teigė, kad dėl žmogaus sveikatos būklės jo teisė vairuoti panaikinama labai retai. „Į mus kreipiasi policija, tuomet mes tiesiog anuliuojame pažymė jimą, ir viskas. Bet tokių prašymų – vienetai“, – dėstė S.Šuminas. Atsisakęs detalizuoti konkre čius atvejus, pašnekovas stebėjosi ne pranešimų apie prastą sveika tą stoka, o vairuotojo pažymėjimų išdavimo tvarka: „Akmens amžius, žmogus be vienos plaštakos ir jau negali vairuoti!“ Kauno vyriausiojo policijos ko misariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Vairuotojo pa žymėjimo išdavimo ir keitimo sky riaus viršininkė Irena Biriukovie nė patikino, kad tokių pranešimų iš medikų gauna, bet labai nedaug. „Pernai jų buvo, bet negaliu pasa kyti kiek, nes nevedame tokios sta tistikos“, – teigė I.Biriukovienė. Po dozės – prie vairo
Nustačius lėtinį alkoholizmą, nar komaniją ar toksikomaniją drau džiama vairuoti visas transporto priemones. Šių ligų remisija tu ri būti ne trumpesnė nei treji me tai. Tačiau gyvenimas ir šįkart pra silenkia su teorija.
„Shutterstock“ nuotr.
„Visuomet vairuodavau apsvai gęs! Avarijų nepadariau, bet ne daug trūko“, – pasakojo nuo nar komanijos gydęsis Egidijus. Vyras prisipažino: nors dažnai vairuodavo tik truputį apsvaigęs, koordinacija jau būdavo sutrikusi. „Blaivam vairuoti irgi būdavo blo gai. Negavęs narkotikų dozės žmo gus yra piktas, agresyvus, tai irgi la bai trukdo koncentracijai“, – neslėpė pašnekovas. Vairuotojo pažymėjimo Egidijus neteko tik tuomet, kai eilinį kartą įkliuvo dėl narkotikų. Ar apsvaigęs sėsdamas prie vai ro nepagalvodavo, kad gali pats už simušti ir kitus užmušti? „Kai var tojau narkotikus, man nieko švento nebuvo. Kaip gali galvoti apie sve timus, jei savi nerūpėjo?“ – neslė pė šiandien nauju gyvenimu ir šei ma besidžiaugiantis vyras. Jeigu pažymėjimo būtų netekęs dar būdamas narkomanas? „Vis tiek būčiau vairavęs, bet gal rečiau. Nebent jei dėl baudų už vairavimą be pažymėjimo artimieji iš ma nęs būtų atėmę mašiną“, – svars tė Egidijus.
1,5 mln.
– maždaug tiek Lietuvos gyventojų turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą.
mą, tačiau šiuos skonius dauguma žmonių jaučia silpniau, nei galė tų“, – rezultatus komentavo vie na iš tyrimą atlikusių LSMU Stu dentų mokslinės draugijos narių Birutė Vėbraitė. Taip atsitinka, nes kasdien val gome daug sūraus ir saldaus mais to. „Receptoriams silpstant, natū raliai norisi pasibarstyti daugiau druskos, kad jaustume skonį. To kiu būdu receptorius dar labiau at bukiname“, – aiškino B.Vėbraitė. Atliekant skonio receptorių būk lės tyrimą Kaune, maksimalų re zultatą, rodantį, kad skonio re ceptoriai veikia puikiai, surinko 4 proc. pasitikrinusių. Klaipėdoje ir Vilniuje tokius rezultatus gavo po
9 proc. tyrimo dalyvių. Daugumos dalyvių skonio receptorių jaut rumas geras, o maždaug 5 proc. – prastesnis. Jutimo lygis nustatytas ragaujant po lašelį kiekvieno skir tingos koncentracijos tirpalo. „Norintiems išsaugoti gerą skonio receptorių būklę pataria me valgyti tik jaučiant alkį, rink tis kuo įvairesnius produktus, vengti labai karšto ir labai aštraus maisto, kramtyti kruopščiai ir lė tai, sumažinti cukraus ir druskos vartojimą. Taip pat siūlėme kar tais atsisakyti tam tikrų produk tų, kad vėl pradėjus juos valgyti žmonės jų skonį jaustų stipriau“, – patarė B.Vėbraitė. VD inf.
Statistika: tik mažiau nei kas dešimto vilniečio skonio receptoriai veikia idealiai.
„Shutterstock“ nuotr.
Baimę gimdo žinių trūkumas Nors šizofrenija Lietuvoje serga daugiau žmonių, nei galima pa manyti, ši psichikos liga šalies vi suomenei – tabu.
Turėjo arba turi psichikos sutri kimų net 40 proc. šalies gyvento jų, o šizofrenija pasitaiko kur kas dažniau, nei manoma – ja serga 1 iš 100 žmonių. Vis dėlto Lietuvo je atliktas tyrimas parodė, kad net trečdalis apklaustų šalies gyven tojų atsisakytų bendrauti su ši zofrenija sergančiais žmonėmis, kitas trečdalis patvirtino esantys abejingi ligonių atžvilgiu.
Daiva Ausėnaitė:
Tolerantiškesni ir tie, kuriems asmeniškai teko susidurti su psi chikos ligoniais.
Iniciatyvos „Turiu ateitį“ glo bėjų, Sveikatos žurnalistų asocia cijos užsakytas ir tyrimų bendro vės RAIT atliktas tyrimas parodė, kad didelė dalis Lietuvos gyvento jų vengia bendrauti su sergančiai siais, nors pastarieji ir gali gyventi įprastą gyvenimą. Kategoriškiau si ligos atžvilgiu yra jauni žmonės. Net 38 proc. 15–24 metų respon dentų prisipažino, kad vengtų bendrauti su sergančiais šizofre
Stereotipai: nepagrįstos prielaidos verčia žmones matyti ligą visai
kitokią, nei ji yra iš tikrųjų.
nija. Vis dėlto praktika rodo, kad dažniausiai šizofrenija suserga būtent jauni žmonės. Sveikatos specialistų nuomo ne, mitai ir nepagrįstos prielaidos verčia žmones matyti ligą visai ki tokią, nei ji yra iš tikrųjų, ir taip li goniams sukuriamas barjeras in tegruotis į visuomenę. Lyginimas pagal šeiminę padėtį atskleidė, kad labiausiai stigmatizuoti ver tindami psichikos ligonius yra ne susituokę asmenys. Net 36 proc. jų teigia, kad veng tų bendrauti su sergančiais. Ti kėtina, kad tolerancija susijusi su gyvenimo patirtimi, todėl vyres ni žmonės, paprastai jau sukū
„Shutterstock“ nuotr.
rę šeimas, palankiau vertina ir li gonius. „Tolerantiškesni ir tie, kuriems asmeniškai teko susidurti su psi chikos ligoniais. Pabendravus su jais baimės ir neigiamos nuosta tos dingsta“, – komentavo Svei katos žurnalistų asociacijos pir mininkė Daiva Ausėnaitė. Anot jos, visuomenėje labai trūksta objektyvios informacijos apie psichikos ligas. Tinkama in formacija leistų užtikrinti adekva tų požiūrį į sergančius ir sugriau tų iki šiol pasklidusius mitus, kad sergantys šizofrenija yra pavojin gi visuomenei. VD inf.
10
antradienis, gegužės 8, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Sėkmė lydėjo sostinės komandas „Manijos“ Moksleivių krepšinio lygos“ čempionatuose sėkmė ly dėjo vilniečius. Atranka į rinktinę
Jaunių (gim. 1995 m.) vaikinų B krepšinio čempionato lemiamas kovas stebėjo ir Lietuvos jaunių (U17) rinktinės treneris Paulius Juo dis. Nacionalinės ekipos pagrindą sudarys B čempionato dalyviai. Fin al e Šar ūn o Marč iul io nio krepšinio akademijos (KA) YIT komanda po atkaklios kovos 76:73 palaužė Arvydo Sabonio krepšinio centro (KC) „Arx rek lama“ ekipą. „Buvo gražios rungtynės žiūro vams. Žinojome, kad kauniečiai, net ir praradę kelis pagrindinius žaidėjus, bus pavojinga komanda. Taip ir buvo. Nesutrikome, kai var žovai vienu metu buvo perėmę ini ciatyvą, žinojome, kad turime lyde rį E.Šeškų, kuris sunkiu momentu gali imtis iniciatyvos“, – teigė nu galėtojų treneris Tomas Purlys. „Neturėsime laiko švęsti perga lės, – po finalo teigė naudingiau sias rungtynių žaidėjas E.Šeš kus. – Gal su komandos draugais nueisime pasėdėti į piceriją. Jau trečiadienį teks keliauti į Euroly gos jaunimo finalo turnyrą. Žino jome, kad žaisti bus sunku. Nors mus visi vadino favoritais, tikė jomės, kad žaisti bus labai sun ku. Smagu, kad nugalėjome.“ Bronzos medalius iškovojo Klaipėdos Vlado Knašiaus krep šinio mokykla (KM) – pajūrio at stovai 101:75 sutriuškino Vilniaus krepšinio mokyklos „Vilmesta“ komandą. Naudingiausių finalo ketver to žaidėjų penketuke – E.Šeškus ir G.Žalalis iš Š.Marčiulionio KA, kaunietis R.Verbickas, klaipėdie tis Ž.Jurgutis ir Vilniaus KM at stovas Ž.Ūselis. Koziris – gynyba
Jaunučių (gim. 1996 m.) vaikinų A krepšinio čempionato aukso me daliais pasipuošė Š.Marčiulionio KA „Blancomet“ krepšininkai. Jie finale 91:62 įveikė A.Sabonio KC auklėtinius. „Prieš rungtynes akcentavome gynybą, – teigė nugalėtojų tre neris Gintaras Razutis. – Skir tumas didelis, tačiau rungtynės buvo sunkios. Prieš metus šiai komandai buvome pralaimėję pusfinalyje, todėl jautėsi psicho loginė įtampa. Svarbiausia buvo nusiteikti kovai. Vaikinai išpil
dė visus mano pageidavimus ir šventėme pergalę.“ „Kai pralaimi tokiu dideliu skir tumu, nėra ko kaltinti, tik save, – sakė „saboniukų“ treneris Dalius Lubys. – Atrodo, jėgų turėjome, tačiau prastai gynėmės.“ Bronzos med al ius iškovo jo A.Sabonio KC „Vytautas“ ko manda, po pratęsimo 78:75 įvei kusi Mažeikių sporto mokyklos auklėtinius. Vilnietėms – medaliai
Klaipėdoje kovėsi keturios ge riausios jaunučių (gim. 1996– 1997 m.) merginų komandos. Aukso medalius iškovojo Vil niaus krepšinio mokyklos (KM) 1-oji komanda „Jaunieji talentai“. Vilnietės finale 76:57 nugalėjo Klaipėdos Vlado Knašiaus krep šinio mokyklos krepšininkes. Bronzos medaliai įteikti Vil niaus krepšinio mokyklos 2-ajai komandai, kuri mače dėl 3-iosios vietos 66:64 įveikė panevėžietes. VD, MKL inf. Lyderiai: R.Berankis (kairėje) ir L.Grigelis įtvirtino Lietuvos rinktinės pergalę prieš Graikiją.
Finalai Jaunių (gim. 1995 m.) vaikinų B krepšinio čempionatas „Mani ja“. Š.Marčiulionio KA YIT–A.Sabo nio KC „Arx reklama“ 76:73 (23:18, 21:25, 20:20, 12:10). E.Šeškus 26 taš kai (10 atkovotų kamuolių), G.Žala lis 15 (9 atkovoti kamuoliai), D.Ku melis 11 (5 rezultatyvūs perdavi mai)/R.Verbickas (7 atkovoti ka muoliai) ir D.Bartkus po 19, A.Ka valiauskas 12 (7 atkovoti kamuo liai, 6 rezultatyvūs perdavimai). Jaunuč ių (gim. 1996 m.) vai kinų A krepš in io čemp ion a tas „Manija“. Š.Marčiul ion io KA „Blancomet“–A.Sabon io KC „Ka tos grupė“ 91:62 (23:20, 25:11, 19:13, 24:18). D.Pavlovsk is 21 (10 atkovo tų kamuolių), D.Zupkauskas 16 (7 rezultatyvūs perdavimai), V.Nau sėda 13/J.Vazalis 12, D.Žemgulis 11, J.Petkus 10. Jaunuč ių (gim. 1996–1997 m.) merg inų krepš inio čempiona tas „Manija“. Viln iaus krepšin io mok yklos (KM) 1-oji komanda „Jaun ieji talent ai“ – V.Knaš iaus KM 76:57 (23:9, 19:12, 22:14, 12:22). D.Bel ickaitė 27 (8 rez ultat yv ūs perdav imai, 7 atkovot i kamuo liai), L.Juškaitė 19 (9 atkovot i ka muol iai), D.Šarauskaitė 16 (18 at kovot ų kamuol ių)/A.Černeckytė 26 (5 per imt i kamuol iai), M.Ma tiaš 11 (11 atkovot ų kamuol ių, 8 klaidos).
Tenisininkai pasiekė tikslą Lietuvos vyrų teniso rinktinės žaidėjai, Daviso taurės EuroposAfrikos zonos trečioje grupėje palaužę visus varžovus ir iško voję kelialapį į aukštesnę grupę, tikina, kad lygiaverčių konkurentų nesutiko. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Skaičiavo klaidas
„Smagu, kad patekome į stipresnę grupę. Manau, kad mūsų rinktinės lygis tikrai buvo kur kas aukštesnis ir vertas daugiau, nei trečioji gru pė, – sakė šiandien Atėnuose „Sta tus Athens Open“ startuosiantis Laurynas Grigelis. – Tikiuosi, kad kitais metais pasirodysime labai gerai. Taip pat viliuosi, kad kovo ti su varžovais teks stebint saviems žiūrovams.“ Lietuvos rinktinė grupės varžy bose 2:0 įveikė Andoros ir 3:0 San Marino tenisininkus. Kovodami dėl patekimo į aukštesnę grupę lietu viai 2:1 įveikė graikus. Būtent šio je akistatoje L.Grigeliui teko patir ti nesėkmės kartėlį. „Apmaudu, kad pralaimėjau. Tiesiog nepavyko gerai sužaisti, padariau nemažai klaidų. Džiau giuosi, kad Ričardas Berankis atsi gavo po traumos. Jis laimėjo viene tų susitikimą, o dvejetų varžybose buvo kur kas lengviau“, – džiaugė si L.Grigelis. Organizacinės problemos
Triumfas: Š.Marčiulionio KA YIT krepšininkai džiaugėsi pergale fi-
nale prieš A.Sabonio KC „Arx reklama“ ekipą.
mkl nuotr.
tenisas.lt nuotr.
L.Grigelis patikino, kad atmosfera komandoje buvo puiki. „Prieš dvejus metus rinktinėje žaidėme su Dovydu Šakiniu ir Lu ku Mugevičiumi, todėl jokių pro blemų nebuvo. Esame seniai pa žįstami, todėl rinktinės nuotaikos buvo geros – puikiai sutariame ir elgiamės kaip komanda, – kalbėjo
tenisininkas. – Tik turnyro organi zacija buvo nekokia. Buvo nemažai problemų su vietiniais raketės sty gų tempėjais, aikštės taip pat ne buvo lygios, kamuoliukai atšokinė davo ne ten, kur turėdavo.“ Apie problemas su teniso tink lo tempėjais daugiau papasakojo į Lietuvą grįžęs Dovydas Šakinis. „Didelių nusiskundimų dėl gy venimo, treniruočių ir varžybų nebuvo, tačiau nesusikalbėjome su vietiniais tinklo tempėjais. Pir miausia, jie silpnai mokėjo anglų kalbą. Mano stygos kažkur dingo, R.Berankiui suvėrė svetimas sty gas. Kasdien vis buvo kokių nors nuotykių“, – šypsojosi 19-metis tenisininkas. Planuose – studijos JAV
„Ko važiavome, to ir pasiekėme, – apie pasiektus rezultatus sakė D.Šakinis. – Labai malonu. Nuo taikos labai geros.“ Bulgarijoje tenisininkui teko var žytis su San Marino sportininkais. Tiek vienetų, tiek dvejetų varžybo se su Luku Mugevičiumi D.Šakinis šventė pergales. „San Marinas – maža valstybė. Suprantama, kad jų žaidimo lygis negali būti labai geras, – kalbė jo D.Šakinis. – Dabar jau galvoja me apie kitus metus. Suprantame, kad bus sunkiau, bet taip pat žino me, kad galime nebijoti nė vienos komandos.“ Paklaustas apie artimiausius planus, D.Šakinis užsiminė apie studijas JAV.
„Žin au, kad ten iso pasaul io nepaliksiu. Nemanau, kad atei tyje dėl studijų negalėsiu padė ti rinktinei. Universitetai visa da parengia tokį tvarkaraštį, kad nekliudytų žaidėjams atstovauti nacionalinėms rinktinėms. Taip pat visiškai nesijaudinu, kad šiais metais visas dėmesys buvo skirtas Ričardui ir Laurynui. Juk reitin gai viską pasako. Jie yra koman dos lyderiai, negalima teigti, kad mudu su L.Mugevičiumi buvome nuošalyje. Juk kartu treniravo mės, – kalbėjo D.Šakinis. – Nes kaičiuoju, kiek minučių žaidžiau turnyre, svarbiausia, kad visi ko mandos nariai gavo galimybę pa sireikšti.“
Rezultatai Lietuva–San Mar in as 3:0. D.Šakinis–Giacomo Zonini 6:0, 6:2, L.Grigelis–Marco de Rossi 6:2, 6:1; L.Mugev ičius ir D.Šakinis–M. de Rossi ir Domenico Vicini 6:0, 6:2. Lietuva–Andora 2:0. L.Mugevičius– Hektoras Hormigo-Herrera 6:3, 6:3. L.Grigelis–Jeanas-Bapt iste PouxGautier 6:2, 6:4. Lietuva–Graikija 2:1. L.Grigelis– Theodoras Angel inas 5:7, 7:6, 4:6. R.Berankis–Paris Gem ouc hid is 7:6, 6:3. R.Berank is ir L.Grigelis–P. Gemouchid is ir Markas Kalovelo nis 6:2, 7:5.
11
antradienis, gegužės 8, 2012
sportas
„Žalgirio“ koziriai: gynyba ir psichologinis pranašumas Įtikinama persvara pirmąją Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo serijos dvikovą laimėjęs Kauno „Žalgiris“ žengė tvirtą žingsnį ti tulo link. Nors šiemetėje serijoje kovojama iki trijų pergalių, krep šinio specialistai laidoti Vilniaus „Lietuvos ryto“ dar nesiruošia. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Laimėjo ne karą
Visas rungtynes tvirtai žaidimo gijas savo rankose laikę kauniečiai „Žalgirio“ arenoje triumfavo 71:56. „Nors sužaidėme gerai, tačiau sku bėti ir daryti išvadų dar nereikėtų“, – po pirmosios pergalės apsidrau dė „Žalgirio“ lyderis Mantas Kal nietis. Apie tai, kad kuo greičiau reikėtų pamiršti sekmadienio dvikovą, kal bėjo ir čempionų vyriausiasis tre neris Aleksandras Trifunovičius. Jo oponentas Aleksandras Džikičius pripažino, kad „Lietuvos rytas“ ga vo stiprų antausį, tačiau pažadėjo, kad ketvirtadienį aikštėje vaizdas bus kitoks. „Tai buvo tik pirmosios, ne pačios svarbiausios serijos rung tynės“, – sakė serbas. Pirmoji pergalė labai svarbi psi chologiškai, juolab kad šiemet ko vojama tik iki trijų pergalių. Nors taškų skirtumas yra nemažas, rungtynės buvo nelengvos. „Dėl kiekvieno taško žalgiriečiai turėjo stipriai padirbėti, bet išlaikė namų aikštės pranašumą“, – dienraščiui sakė olimpinis čempionas Modes tas Paulauskas. Gyrė gynybą
Analizuodamas pirmąsias serijos rungtynes, M.Paulauskas išskyrė „Žalgirio“ komandos krepšininkų nusiteikimą. „Tai buvo tik pirmoji dvikova ir pasirodė, kad kauniečiai geriau prisitaikė psichologiškai, nejautė jokio startinio jaudulio. „Lietuvos ryto“ žaidėjai atrodė susikaustę, o tų psichologinės naštos antpe čių taip ir nesugebėjo nusimesti“, – vertino ekspertas. „Šeimininkai čiupo jautį už ragų nuo pat dvikovos pradžios. Reikė tų pažymėti puikią „Žalgirio“ ko mandos gynybą. Į savo krepšį žal giriečiai praleido tik 56 taškus – tai daug ką pasako. „Lietuvos rytas“ atrodė blankiai, neįsivaizduoju, kurio krepšininko žaidimą A.Dži kičius galėtų išskirti. Dabar sosti nės ekipa trauktis jau neturi kur,
jaučiu, kad antrajame mače turėtu me sulaukti labai didelės intrigos“, – prognozavo M.Paulauskas. Šakiuose krepšinio treneriu šiuo metu dirbantis specialistas išskyrė A.Trifunovičiaus laimėtą mikrod vikovą su savo tautiečiu A.Džiki čiumi.
Retai giriu trenerius, tačiau šį kartą norė čiau išskirti A.Trifu novičiaus sumanų vadovavimą. „Retai giriu trenerius, tačiau šį kartą norėčiau išskirti A.Trifu novičiaus sumanų vadovavimą. „Žalgirio“ vairininkas aiškiai at rodė pranašesnis ir pergudravo savo oponentą. Serbas labai gerai išnaudojo visus 11 aikštėje pasi rodžiusių žaidėjų. Ant suolelio li ko tik traumuotas Mario Delašas. Žalgiriečių krepšininkų kompozi cija aikštėje atrodė labai solidžiai. Vienu metu treneris net buvo at sisakęs abiejų vidurio puolėjų Ro berto Javtoko ir Milovano Rakovi čiaus ir prieš varžovų aukštaūgius sėkmingai žaidė mobiliu žemuoju penketuku. A.Džikičius nerado jo kių priešnuodžių prieš labai tiks liai ir rezultatyviai veikusį deri nuką „dviese prieš du“, – vertino legendinis krepšininkas. Eliminavo J.Valančiūną
Buvęs ilgametis „Žalgirio“ vidurio puolėjas Gediminas Budnikas pir miausia išskyrė geresnį kauniečių fizinį pasirengimą. „Pirmosios rungtynės parodė, kad kauniečiai šią finalo seriją pra dėjo gerokai šviežesni. Pagal visus žaidimo parametrus žalgiriečiai buvo žingsniu priekyje. Puiki gy nyba ir susitelkimas lėmė tai, kad niekam klausimų nekilo – kol kas „Žalgiris“ yra gerokai stipresnis“, – sakė G.Budnikas. Pašnekovas išskyrė solidų prie kinės linijos krepšininkų indėlį į pergalę.
Trofėjus: naujieji LKL čempionų žiedai laukia savo šeimininkų.
premiere.lt nuotr.
„R.Javtokas ir M.Rakovičius neutralizavo „Lietuvos ryto“ smo giamąjį ginklą Joną Valančiūną, – kalbėjo G.Budnikas. – Jaunasis puolėjas stengėsi, tačiau ginan tis prieš jį A.Trifunovičius naudo jo puikiai veikusią gynybos siste mą. Žalgiriečiai kibiai gynėsi ir, vos tik J.Valančiūnui gavus kamuolį, jį ginančiam žaidėjui į pagalbą atei davo komandos draugas. Tai gero kai išmušė jaunąjį mūsų talentą iš vėžių: jis strigo, žingsniavo. Atro dė, kad Jonui dar reikėtų patobu linti techninį arsenalą, nes vien tik noro ir fizinės jėgos kovojant su ki biai besiginančiais varžovais nė ra lengva.“ Veterano pagyrų susilaukė ir ma žieji „Žalgirio“ žaidėjai. „Labai solidžiai atrodė Tomas Delininkaitis, kaip visuomet ge rai žaidė Mantas Kalnietis, o Mar ko Popovičius apskritai visą sezoną demonstruoja labai puikią formą – tiek gerai pataiko, tiek labai pasitiki savo jėgomis“, – pirmąsias rung tynes analizavo G.Budnikas. „Antrasis mačas bus labai įdo mus. Iki ketvirtadienio – daug lai ko ir viskas gali pasikeisti. Jei dvi kova būtų po dviejų ar trijų dienų, neabejoju, kad „Žalgiris“ laimėtų ir vėl. Dabar vilniečiai turės dau giau laiko išanalizuoti savo klai das, atgauti psichologinę pusiaus vyrą, atsipūsti po varginančių kovų maratono. Akivaizdu, kad psicho loginis pranašumas – ne jų pusė je. „Lietuvos rytas“ gali puikiai ir šauniai kovoti su stipriausiomis komandomis ir tai šiemet jau ne kartą įrodė, tarkime, per dvikovas su Maskvos CSKA ar Maskvos sri ties „Chimki“, tačiau su „Žalgiriu“ jiems žaisti labai sunku. Antroji dvikova bus labai svarbi. Jei „Žal giris“ laimės dar kartą, vilniečiai šansų atsitiesti jau neturės“, – sa kė G.Budnikas. Žiedai laukia šeimininkų
Šiandien visuomenei bus pristaty ta 20 išskirtinių čempionų žiedų, kuriais tradiciškai pasipuoš LKL sezono nugalėtojai. Žiedai šiemet pakeitė savo formą, bet išsaugojo aktualią LKL ir Lietuvos krepšinio simboliką. Anot penktus metus iš eilės LKL čempionų žiedus kaldinančių „Pre miere“ juvelyrikos namų kūrybos vadovo Vytauto Jonučio, šio sezo no žiedų dizainą padiktavo ne tik naujausios mados tendencijos, bet ir Lietuvos krepšinio aktualijos. „Pastaruoju metu mūsų krepši nio pasaulyje būta nemažai prieš taravimų, nesutarimų. Linkėda mi vienybės, kas visai šios sporto šakos bendruomenei ypač svarbu prieš atrankos turnyrą Venesue
Staigmenos: žalgiriečiai parengė elementarių derinių, kurie vilniečiams
buvo neįkandami.
loje, pirmą kartą žiedus sukūrėme apskritimo formos, kuri simboli zuoja visa vienijančią jėgą“, – sa kė V.Jonutis. Žinomo juvelyro teigimu, visi nukaldinti žiedai yra vienodo, 21ojo, dydžio, ir sveria po 10 gramų, o
Vaidoto Grigo nuotr.
vienas toks juvelyrinis dirbinys yra vertas 2 500 litų. „Vėliau, esant poreikiui, žiedus padidinsime arba sumažinsime, bet tai galėsime padaryti tik paaiš kėjus naujiesiems jų savininkams“, – teigė V.Jonutis.
12
antradienis, gegužės 8, 2012
pasaulis
15
mlrd. eurų Vengrija ketina pa siskolinti iš ES ir Tarptautinio valiu tos fondo.
Grįžo skambant protestams Vladimiras Putinas (nuotr.) vakar per iškilmingą ceremoniją Krem liuje buvo prisaikdintas istorinei trečiai kadencijai Rusijos prezi dento poste, bet jo inauguraciją temdė policijos ir protestuotojų prieš jo valdymą susirėmimai.
V.Putinas, kuris dvi pirmąsias sa vo kadencijas prezidento poste dir bo 2000–2008 m., perėmė įgalio jimus iš Dmitrijaus Medvedevo ir uždėjęs ranką ant konstitucijos prisiekė ginti Rusijos piliečių tei ses ir šalies vientisumą. Tą pačią dieną naujasis prezidentas pasiū lė D.Medvedevo kandidatūrą į mi nistro pirmininko postą. Per įspūdingą ceremoniją, kuri turėjo priminti pasauliui posovie tinės Rusijos, kaip pasaulinės žai dėjos, statusą, premjero kadenciją baigęs V.Putinas trumpoje kalbo je gyrė atgimusią Rusiją ir pažadė jo naują jos raidos etapą. „Šiandien žengiame į naują na cionalinio vystymosi etapą. Atei nantys metai nuspręs Rusijos liki mą būsimiems dešimtmečiams“, – sakė jis. Vis dėlto aktyvistai kaltina V.Pu tiną per dvylika savo dominavimo Rusijoje metų mainais į stabilumą paaukojus teises ir neturint pakan kamo teisėtumo, nes jo pergalę ko vo 4-osios rinkimuose temdė pa reiškimai apie sukčiavimą. Ceremonijos išvakarėse vyko po licijos ir protestuotojų prieš V.Pu tiną susirėmimai, kurie prasidėjo masinei opozicijos demonstraci jai virtus chaosu. Saugumo pajė gos prieš demonstrantus panau dojo gumines lazdas ir areštavo 436 žmones, tarp jų – opozicijos lyderius Aleksejų Navalną ir Ser gejų Udalcovą, kuriam dabar gre sia bent dvi savaitės už grotų. Vakar, inauguracijos dieną, pro testuotojai bandė surengti impro vizuotas eitynes, bet jos buvo žai biškai išvaikytos. Policija sulaikė 120 žmonių. BNS inf.
Nukovė teroristą
Pašovė direktorių
Jemene veikiančio tarptautinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ grupuotės lyderis Fah das al Quso, ieškomas dėl 2000 m. įvyk dyto sprogdinimo, sekmadienį buvo nu kautas per antskrydį Rytų Jemene. Mi nėto sprogdinimo taikiniu tapo JAV es kadrinis minininkas „USS Cole“. Per šį išpuolį žuvo 17 jūreivių, dar 40 buvo su žeista. F.al Quso buvo įtrauktas į FTB ieškomiausių teroristų sąrašą.
Motociklu važiuojantys ginkluoti užpuo likai vakar Genujoje pašovė Italijos bran duolinės energetikos įmonės „Ansaldo Nucleare“ vadovą Roberto Adinolfi. Tyrė jai įtaria, kad tai padarė anarchistai, ak tyviai veikiantys šiame šiaurės vakari niame Italijos uoste. 53 metų vyras buvo pašautas į koją, kai išėjo iš savo namų. Pasak vietos žiniasklaidos, motociklu va žiuojantys du vyrai šovė tris kartus.
Rinkimų rezulta tai Prancūzijoje ir Graikijoje sukrė tė Europos pama tus. Biržų indeksai ir euro kursas ėmė riedėti žemyn, kai į valdžią prasiver žė politikai, norin tys padaryti galą griežto taupymo priemonėms.
Viltys: F.Hollande’as sakydamas pergalingą kalbą pakartojo, kad taupymas nėra vienintelė išeitis. „Scanpix“ nuotr.
Ar Europa suks nauja kryptimi? Užsimojo plačiai
Per antrąjį rinkimų turą Prancū zijoje socialistas François Hollan de’as nedideliu skirtumu, surinkęs 51,6 proc. balsų, įveikė dabarti nį šalies prezidentą Nicolas Sar kozy. Skambant marselietei ir minios sveikinimo šūksniams, F.Hollan de’as Paryžiaus Bastilijos aikštė je kreipėsi į tautą ir pakartojo savo ne kartą išsakytą poziciją: „Tau pymas nėra vienintelis galimas pasirinkimas.“ Per rinkimų kampaniją jis žadėjo pakelti minimalų atlyginimą, pa samdyti 60 tūkst. naujų mokyto jų ir pensinį amžių sumažinti nuo 62 iki 60 metų. Dar vienas politiko užmojis ga li atsiliepti ne tik Prancūzijai, bet ir visai Europai. F.Hollande’as no ri peržiūrėti pirmtako N.Sarko zy ir Vokietijos kanclerės Ange los Merkel inicijuotą ES fiskalinį paktą, kuriuo Europoje įvesta griežta biudžeto disciplina. Ribotos galimybės
Tačiau ekspertai teigia, kad pa keisti paktą, kurį kovą pasirašė 25 ES vadovai, nebus taip paprasta. Juo labiau kad naujasis Prancūzi jos vadovas kol kas neparodė aiš kios vizijos šiuo klausimu. „Galima rimtai suabejoti, ar jam (F.Hollande’ui – red. past.) pavyks įtikinti Vokietijos vadovę ir kitus partnerius ES peržiūrėti jau pasi
rašytą vadinamąją fiskalinio sta bilumo sutartį, – sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santy kių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišaus kas. – Manau, bus siekiama bent simboliškai parodyti dėmesį au gimo klausimams, bet didžiausi neaiškumai, kaip tai bus daroma. Žinome, kad ES jau turi strategi ją „Europa 2020“, kuri iš esmės ir yra skirta sudaryti sąlygoms, kad ES ekonomika atsigautų. Klausi mas – ką papildomo galima šiuo atžvilgiu sugalvoti, nes per rinki mų kampaniją konkrečių detalių buvo pateikta nedaug.“ F.Hollande’as bus prisaikdintas gegužės 15 d. ir jau netrukus di džiuliai ekonominiai iššūkiai iš bandys naujo Prancūzijos vadovo politinę brandą. Dar šį mėnesį jam teks aiškin ti savo kairiuosius ekonominius įsitikinimus ES partneriams, da lyvauti NATO ir Didžiojo dvide šimtuko viršūnių susitikimuose. Birželį Prancūzijoje vyks parla mento rinkimai, o nuomonių ap klausos socialistams daugumos kol kas nežada. „Nevaldomumo košmaras“
Permainų, taip pat nežinomy bės vėjai papūtė ir Graikijoje. Šios šalies gyventojai per sekmadie nio parlamento rinkimus atker šijo griežtą taupymą įvedusiems politikams: dviem pagrindinėms
šalies partijoms – konservatyvia jai Naujosios demokratijos par tijai ir kairiajai „Pasok“ – paliko tik trečdalį mandatų. O pozici jas gerokai sustiprino kraštutinės politinės jėgos, kurios ragina už minuoti Turkijos sieną, naciona lizuoti bankus ir išeiti iš ES. Partijos, nepritariančios toles niems išlaidų karpymams, tarp jų komunistai ir neonacistinė „Auk sinė aušra“, gavo beveik 60 proc. balsų.
Ramūnas Vilpišauskas:
Galima rimtai abe joti, ar F.Hollan de’ui pavyks įtikin ti Vokietijos vadovę peržiūrėti jau pa sirašytą fiskalinio stabilumo sutartį.
Anot apžvalgininkų, Graikijos dabar laukia nestabilumo laiko tarpis. „Naujosios demokratijos partija bandys suformuoti taupymą palai kančią ir proeuropietišką koaliciją, bet jai reikės trečios partnerės, nes „Pasok“ mandatų nepakaks abso liučiai daugumai, – rašė britų na cionalinio transliuotojo apžvalgi
ninkas Markas Lowenas. – Bet su taupymu kovojanti partija „Syri za“ bandys sukurti alternatyvią koalicinę vyriausybę. Šių dviejų stovyklų kova gali baigtis naujais rinkimais.“ Niūrias perspektyvas Graikijai piešė šios šalies laikraščiai, kurių pirmuose puslapiuose pasirodė antraštės „Valstybė nežinioje“ ir „Nevaldomumo košmaras“. Rinkimų maratonas
Pastarąją savaitę rinkimų egza minus laikė ne tik Prancūzijos ir Graikijos valdžia. Jungtinėje Ka ralystėje virtinę nesėkmių per vietos rinkimus patyrė premje ro Davido Camerono koalicinė vyriausybė. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatorių partija sekmadienio rinkimiuo se Šlėzv igo-Holštein o žem ėje pasirodė prasčiausiai nuo praė jusio amžiaus vidurio. Kitą sek madienį jos laukia dar svarbesnis išbandymas – vietos parlamentą rinks daugiausia gyventojų turin ti Vokietijos žemė Šiaurės Rei nas-Vestfalija. Italijos rinkėjai, vakar ir užvakar balsavę savivaldybių rinkimuose, pirmą kartą galėjo pareikšti nuo monę dėl premjero Mario Monti technokratinės vyriausybės po litikos. Balsavimo rezultatai bus svarbus signalas valdžiai prieš ki tų metų parlamento rinkimus. BNC, BBC, „Reuters“ inf.
13
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
menas ir pramogos
Ministras pasirinko „Nuo Birutės kalno“ Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Lietuvių literatūros ir tautosakos institute skambėjo vieno žymiausių lietuvių poetų – Maironio – kūryba. Renginį atidarė Prezidentė Dalia Grybaus kaitė, o poeto eiles skaitė ministrai, kultūros veikėjai, moksleiviai. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kaip ir kiekvienais me tais, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, gegužės 7-ąją, ren gia viešus klasikos skaitymus. Gra žia instituto tradicija tapę skai tymai šiais metais skirti poeto ir kunigo Jono Mačiulio-Maironio 150-osioms gimimo metinėms pa minėti.
Ryšys: į garbių skaitovų būrį bu
vo pakviesta Maironio giminaitė G.Vaitiekūnaitė.
Į renginį atvykusi šalies Prezi dentė D.Grybauskaitė prieš prasi dedant oficialiajai daliai apžiūrė jo Vileišių rūmus ir ekspozicijas. O stojusi prie mikrofono tarė: „Per mainos ir išbandymai nesugniuždė lietuviško žodžio, tik užgrūdino ir išmokė mus dar stipriau jį saugo ti ir puoselėti. Visi esame atsakin gi už unikalios mūsų kalbos išsau gojimą.“ Prezidentei tarus įžanginį žodį, vėsoką pirmadienio popietę Vilei šių rūmų kieme susirinkę minist rai, kultūros veikėjai, mokslinin kai, aktoriai, moksleiviai, studentai skaitė Lietuvos poezijos patriarcho Maironio eilėraščius. „Šiandien lengva mums kalbėti apie lietuvišką žodį ir poeziją, kai jos turime tiek daug. Manau, prieš gerą šimtą metų ar dar seniau lie tuvišką žodį reikėjo iškelti iš tam sybių, nugludinti kaip deiman tą, kad jis imtų spindėti taip, kaip ėmė spindėti Maironio kūryboje. Ir manau, kad šis eilėraštis neabe jotinai parodo, kokia graži yra lie tuvių kalba“, – perskaitęs poemą „Nuo Birutės kalno“ sakė kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Švietimo ir mokslo ministras Gin taras Steponavičius išsirinko „Viltį“, profesorė Viktorija Daujotytė skaitė ištraukas iš Maironio laiškų. Poeto eilės skambėjo ir iš kunigo Ričardo
Doveikos, Lietuvių kalbos instituto vadovės Jolantos Zabarskaitės, Lie tuvos rašytojų sąjungos pirminin ko, poeto, vertėjo Antano A.Jonyno ir kitų svečių lūpų. Į renginį paklau syti savo sūnaus Lauryno užsuko ir maestro Donatas Katkus.
Dalia Grybauskaitė:
Permainos ir išban dymai nesugniuž dė lietuviško žodžio, tik užgrūdino ir išmo kė mus dar stipriau jį saugoti ir puoselėti. Tarp garbių svečių visi išvydo ir žymiojo poeto giminaitę Gabrielę Vaitiekūnaitę. Mergaitė deklama vo poemą iš 1920 m. išleistų „Pa vasario balsų“ knygos, kurią puošia Maironio dedikacija jos prosene liui, poeto sūnėnui. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teigimu, viešu Maironio poezijos skaitymu siekiama atras ti gyvą ir asmenišką santykį su šio žymaus lietuvių poeto, padariusio milžinišką įtaką ne tik lietuviškai poetinei tradicijai, bet ir lietuvių tautos savivokai, kūryba.
Šokiui scenos nereikia Sekmadienį, minint Motinos die ną, tarptautinio šiuolaikinio šo kio festivalio „Naujasis Baltijos šo kis“ renginių maratonas sukosi ne įprastoje aplinkoje – teatro sceno je, o prekybos centre.
Mados ir stiliaus centro „Europa“ erdvėje savo pasirodymus suren gė lietuvių menininkų grupė „Žu vies akis“ ir vokiečių šokio kūrė jai „Silke Z./resistdance“, taip pat buvo rodomas Berlyno šokio agen tūros filmas „Berlin gogos“. „Šis neeilinis renginys mūsų centro erdvėje leido organizato riams parodyti, kad menas yra ša lia mūsų, kad jis gali būti kiekvie no mūsų kasdienybės dalis, – sakė mados ir stiliaus centro „Europa“ vadovė Gintarė Urnevičienė. – Spektakliai buvo tikra šventė visai šeimai, o ypač – mamoms.“ G.Urnevičienės teigimu, ateity je tokių netradicinių meno ir kul tūros renginių centro erdvėse bus ir daugiau, siekiant priartinti me ną prie lankytojų. Festivalio lankytojams dvi neti kėtas šiuolaikinio šokio improvi zacijas padovanojo vokiečių trupės „Silke Z./resistdance“ šokėjai. Tris kartus parodytas choreografų In gos Kuznecovos ir Petro Lisausko bei klaipėdiečių menininkų grupės „Žuvies akis“ spektaklis „Ir viskas klojos kuo puikiausiai“ kvietė per šokį pažvelgti į poros santykius,
bandymus išvengti konfliktų, iš girsti ir suprasti vienas kitą. Filme „Berlin gogos“ šokis buvo prista tomas kaip prekė, pritaikyta kiek vieno skoniui. „Džiaugiamės, kad renginyje ap silankė tiek žmonių, – sakė „Nau jojo Baltijos šokio“ vadovas Aud ronis Imbrasas. – Seniai siekėme ištrūkti iš įprastų teatro erdvių ir profesionalų šokio meną pristatyti platesnei žmonių auditorijai. Tokia sėkmė tik skatina ateityje organi zuoti daugiau meno renginių ne tradicinėje aplinkoje.“
laukė ir Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkas, poetas A.A.Jonynas.
Simono Švitros nuotr.
„Maironio poezija – tai tapaty bės žinia, kurią jis tikėjosi perduo ti po šimtmečių ateisiančioms kar toms. Šiandien skaitydami Maironį vėl galime apsispręsti būti savimi – taip, kaip jis pats apsisprendė ca rizmo ir spaudos draudimo me tais“, – sakė instituto direktorius
Mindaugas Kvietkauskas. Rengi nyje dainas pagal Maironio žodžius („Lietuva brangi“, „Už Raseinių ant Dubysos“, „Kur bėga Šešupė“) atliko Vilniaus universiteto aka deminis mišrus choras „Gaudea mus“, koncertavo ir etnomuzikos ansamblis „Ūla“.
Rengia užduotis
Šiuol aik in is šok io fest ival is „Naujasis Baltijos šokis“ šiemet vyksta jau 16-ą kartą. Tai yra di džiausias tokio pobūdžio rengi nys Baltijos šalyse. Nuo 1997 m. festivalio rengėjai šalies publikai jau pristatė trupes iš visų Šiau rės ir Baltijos šalių, Jungtinės Ka ralystės, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Belgijos, Izrae lio, Kanados, Slovėnijos, Serbijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachsta no, Lenkijos, Šveicarijos, Graikijos ir Senegalo. VD inf.
Erdvė: šokio spektaklius galima rodyti ir prekybos centre.
Svečias: Vileišių rūmų kieme po medžiais eilės skaityti Maironio kūrinį
Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
Jau birželio 7 d. Vilniaus Ūkio banko teatro areną sudrebins „Red Bull Soundclash“ projektas, per kurį muzikinėje dvikovoje su sirungs Marijonas Mikutavičius ir „G&G Sindikatas“.
Atlikėjams talkins ir muzikines užduotis skirs kontroversiškasis ZIP FM laidų vedėjas Rolandas Mackevičius. „Kai sužinojau, kad man teko garbė didžėjauti šiame istorinia me renginyje, supratau, jog meilė muzikai ir nuoširdus atsidavimas jai nelieka neįvertinti. Su nekant rumu laukiu pirmųjų repeticijų“, – džiaugėsi Roladas. „Red Bull Soundclash“ koncerte žiūrovams bus suteikta išskirtinė teisė ova cijomis įvertinti kiekvieną scenos grandų pasirodymą. Specialiu de cibelometru bus matuojamas ger bėjų plojimų garsas ir vakaro gale, susumavus visus rezultatus, bus paskelbtas publikos verdiktas. Atlikėjų laukia ištisos savaitės re peticijų ir specialus pasiruošimas, nes „Red Bull Soundclash“ koncep cija reikalauja ne tik sugebėti neti kėtai perimti priešininko kūrinius, bet ir improvizuoti pagal didžėjaus parinktą muzikinę stilistiką. „Man bus labai smalsu išgirsti, kaip gru pės interpretuos dainas pagal folk ar sunkiojo metalo stilistiką“, – ne kantravo R.Mackevičius. VD inf.
Pasistengs: R.Mackevičius ža
da, kad dvikovos dalyviams ne bus lengva. ZIP FM nuotr.
14
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Ekspozicijų centre „Titanikas“, Maironio g. 3. Kada? Iki gegužės 19 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Gegužės 17 d. 19 val. Kiek? 23–43 litai.
Kur? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12. Kada? Gegužės 12 d. 18 val. Kiek? 23–33 litai.
Nauja dizaino karta
Gitaros virtuozas
Chorai rengia premjerą
Vilniuje atidaroma jungtinė dizaino studijų krypties studentų darbų paroda „Dizaino anatomija“. Trys katedros (Objekto dizai no, Kostiumo dizaino ir Grafinio dizaino) pristato savo magistran tūros studentų baigiamuosius ir absolventų geriausius darbus. Kai kurie iš jų yra laimėję prestižinius apdovanojimus.
Vilniuje šį mėnesį koncertuos flamenko gitaros virtuozas ir kom pozitorius iš Rusijos Valerijus Čaikinas. Jo koncerto programoje – ne tik ispanų flamenko kompozicijos, bet ir žymių kompozitorių – klasikų – kūriniai, atskleidžiantys gitaros, kaip instrumento, uni versalumą ir didžiules galimybes.
Vilniaus universiteto chorai „Gaudemus“ ir „Pro musica“ kviečia į koncertą, kuriame su valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas“ pirmą kartą šalyje atliks šiuolaikinio austrų kompozitoriaus Sha ne’o Woodborne’o „Rohrau mišias“. Koncertuose taip pat skambės Latvijos ir pasaulio kompozitorių klasikinė muzika.
Kur? Klube „Tamsta“, Subačiaus g. 11A. Kada? Gegužės 12 d. 22 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. Kada? Šiandien 19.15 val. Kiek? 14 litų.
Kur? Galerijoje „Kairė-dešinė“, Latako g. 3. Kada? Iki birželio 24 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Gegužės 13 d. 16 val. Kiek? 25–30 litų.
Dainos iš naujo albumo
Jei dar nematėte – „Artistas“
Tikrasis grafikos menas
Meniškas ir tikslus „Kontrabosas“
Markas Palubenka yra jaunas Lietuvos daini ninkas. Jo muzika – tai vokalas, gitara, perkusi ja ir nešiojamasis kompiuteris. Šiame koncerte Markas pristatys dainas iš naujojo albumo „No Fun In 101“.
Lietuvių kilmės prancūzų režisierius Michelis Hazanavichius įgyvendino nuostabiausią savo svajonę – moderniųjų technologijų amžiuje su kūrė nebyliojo kino komediją. Taip atsirado jo še devras „Artistas“.
Po penkerių metų pertraukos Vilniaus grafikos meno centre pristatoma menininkės Lidos Du bauskienės grafikos darbų paroda „Būsena“, skir ta meno gurmanams, išsiilgusiems tikrosios gra fikos.
Valentino Masalskio „Kontrabosas“ – meniškas, tikslus, sukurtas, o ne pastatytas. Tai spektaklis, o ne projektas. Tai surastas, o ne kieno nors pa siūlytas kūrinys. Tai laukta, o ne atsitiktinai pa kliuvusi medžiaga.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.10 Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui. 11.40 Vyriausybės metinė ataskaita. Pranešėjas ministras pirmininkas Andrius Kubilius. 13.40 Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui“ projektas. 14.10 Generalinio prokuroro Dariaus Valio pranešimas (dėl Seimo nario Vito Matuzo). 14.20 Generalinio prokuroro Dariaus Valio pranešimas (dėl Seimo nario Arvydo Vidžiūno). 14.40 Žinios. 15.00 Pulsas (k). 15.30 Seimo rezoliucijos „Dėl sutikimo Vilniaus apygardos teismo teisėją Ryšardą Skirtuną patraukti baudžiamojon atsakomybėn“ projektas. 16.00 Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį Vitą Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas. 16.15 Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl sutikimo Seimo narį Arvydą Vidžiūną patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę sudarymo“ projektas. 16.30 Vieša paslaptis (k). 17.05 „Senis“ (N-7).
LTV 19.20 val.
18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (8). 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50, 14.10 „Tomas ir Džeris“. 7.20, 13.40 „Kung Fu Panda“. 7.50, 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 8.50, 16.40 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (4) (N-7) (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (2). 15.40 „Langai III“ (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14, 22.19 Sportas. Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 F. „Absoliuti valdžia“ (JAV, 1997 m.). 1.05 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK 20.25 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Buvusieji“ (2). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Romantinė komedija „Prancūziškas bučinys“ (JAV, 1995 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Pabandom iš naujo. 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Nokautas“ (2). 0.00 „Liudininkai“ (3, 4). 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“ (6).
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00
Televitrina. Žinios (k). „Tylos riba“ (N-7) (k). Skanus pokalbis (k).
TV3 17.40 val.
9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k). 12.30 „Amerikos pelkynai“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Nerealu!“ 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 21.25 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 22.25 „Spartakas. Arenos dievai“ (N-14). 23.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.35 „Galileo: norintiems žinoti“ (k). 1.10 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45 „Putinas“. „Valdžios perėmimas“ (N-7).
BTV 22.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 16.10 „Putinas“. „Valdžios perėmimas“ (N-7). 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 „Putinas“. „Grėsmės demokratijai“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 „Putinas“. „Valdžios perėmimas“ (N-7).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–Madrido „Real“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Maskvos CSKA. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mažasis finalas Vilniaus „Lietuvos rytas“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 15.30 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup“ (Thruxton). 16.40 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Thruxton). 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“–Šiaulių „Šiauliai“. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Didysis finalas. Kazanės UNIKS–Maskvos CSKA. 21.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Inter“–„Milan“. 23.15 Sportas LT. Sambo čempionatas. 23.45 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (balandis).
lietuvos ryto tv 19.55 val.
15
antrADIENIS, gegužės 8, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
PASLAUGOS
SIŪLO DARBĄ
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI
Statybos ir remonto
Prekyba
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
Nebrangiai ir kokybiškai dažome lauko fasadus, stogus, tvoras. Remontuojame daugiabučių namų laiptines. Tel. 8 672 46 162. 951622
Rumunija–Vokietija–Kroatija–Len kija–Švedija. Tokį maršrutą OKT / Vilniaus miesto teatro trupė ketina įveikti vos per mėnesį. Gastrolių maratoną pradėję aktoriai jau ap keliavo visą Rumuniją, ką tik išvy ko iš Dresdeno, o jau rytoj sės prie ilgo „Dugne“ stalo Rijekos teatro scenoje Kroatijoje.
Tačiau tai dar ne visos kelionės. Lėktuvuose ir tamsiose teatrų sa lėse OKT trupė praleis visą vasarą ir tik vėlyvą rudenį galės atsipūs ti, kai gastroliuoti nebeleis Oskaro Koršunovo (nuotr.) spektaklių po atostogų išsiilgusi Lietuvos publi ka. Pats režisierius į gastroles vyk ti negali, nes šiuo metu Oslo nacio naliniame teatre Norvegijoje stato spektaklį „Peras Giuntas“ pagal Henriko Ibseno pjesę.
Turbūt įdomiausia kelionė laukia „Va sarvidžio nakties sapno“ kūrybinės grupės. Balandžio pabaigoje į Rumuni ją OKT išvažiavo pakilios nuotai kos: prieš mėnesį aktoriai jau buvo išbandę rumunų publiką nedide liame Transilvanijos mieste Sfintu Georgėje, kur festivalyje „Reflex“ parodytus spektaklius „Hamletas“ ir „Dugne“ žiūrovai sutiko labai palankiai. Šįkart Krajovoje ir Buka rešte rodytas spektaklis „Įstabio ji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, o Karakalyje – „Meistras ir Margarita“ taip pat buvo palydė ti ovacijomis. Iš karto po Rumunijos OKT ke liai pasuko Vokietijos link – į „Hel lerau“ teatrą Dresdene, kur buvo parodytas O.Koršunovo spektak lis „Dugne“ pagal M.Gorkio pjesę. „Hellerau“ teatras skaičiuoja savo šimtametę istoriją, kai buvo pelnęs „modernizmo laboratorijos“ var dą. Europos intelektualai rinkda vosi į „Hellerau“ vykstančius va saros festivalius, kur buvo kuriami nauji būdai, kaip sujungti gyveni mą, darbą ir meną. Nors pasauli niai karai buvo sustabdę „Hellerau“ veiklą, tačiau jis vis atsinaujindavo ir nuo 2009 m. šiame teatre pasi rodymai vyksta ištisus metus. Turbūt įdomiausia kelionė laukia „Vasarvidžio nakties sapno“ kūry binės grupės. Jų gastrolių maršru tas nusitęs net iki Sibiro platumų. Birželio viduryje spektaklis bus rodomas Krasnojarske, Ačinske ir Železnogorske. Tad OKT / Vilniaus miesto teatro laukia karšta vasara, po kurios Vil niaus vardas skambės visoje Euro poje nuo Skandinavijos iki Sibiro. VD inf.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
950810
Kelionių
Vaidinti į Sibirą
Konditerijos įmonė ieško prekybos agentoprekių platintojo, turinčio B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, darbo patirties. Tel. 8 698 36 719.
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 951846
Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų pervežimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593. 950625
Kitos NAUJIENA LIETUVOJE. www.tyruma.lt.
952696
Keliaukite keltais, gėrėkitės jūra ir smagiai leiskite laiką laive! Gero vėjo!
jūra, draugai, pramogos ir gera nuotaika Kaina nuo 150 Lt asm.
RYGA–STOKHOLMAS ŠEIMAI Susiplanuokite kelionės maršrutą ir keliaukite po Skandinaviją Kaina šeimai ir automobiliui nuo 557 Lt į vieną pusę
ĮMONĖMS Seminarai, motyvacinės kelionės ar verslo renginiai laive Efektyvios idėjos ir kelionė jūra suburia komandą kartu Kaina nuo 190 Lt asm.
JAUNIMUI Išleistuvių vakarėlis Baltijos jūroje:
Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau pasiūlymų kelionėms laivais www.krantas.lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
KELIONĖS AUTOBUSU Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, Šiauliai, Kryžių kalnas (05.12.) Kaina – 75 Lt Tulpių žydėjimo šventė Burbiškyje, 3 autentiški Lietuvos dvarai (05.12.) Kaina – 80 Lt Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – kaina 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Kaina – 175 Lt Šiaurės Italija (poilsinė – pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 1039 Lt Ispanija, Maljorka – nuo 1652 Lt Turkija, Antalija – nuo 1342 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
AVIABILIETAI* Stambulas nuo 627 Lt Praha – 606 Lt Milanas – 695 Ženeva – 721 Lt Tel Avivas – 881 Lt Pekinas – 1911 Delis – 1719 Lt Tokijas – 1917 Puketas – 2300 San Franciskas – 2413 *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas KRUIZAI Ispanija–Italija–Prancūzija (iš Barselonos, 8 dienos), nuo 1550 Lt Norvegijos fjordai (iš Doverio, 8 dienos), nuo 1880 Lt Ispanija, Italija, Graikija, Kroatija, Juodkalnija (iš Barselonos, 12 dienų), nuo 2690 Lt VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Artimiausiomis dienomis vyraus vidutiniškai šilti ir sausi orai, naktys bus šaltos. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien be lietaus, dieną oras šils iki 15–20 laipsnių. Rytoj taip pat be lietaus. Naktį atvės – kai kur temperatūra tesieks nulį laipsnių. Įdienojus šils iki 20–22 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 8 d.
+15
+15
+18
Telšiai
Šiauliai
+17
Klaipėda
Panevėžys
+17
Utena
+15
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.25 21.06 15.41 0.14 6.56
129-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 237 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+16
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +17 Brazilija +24 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +32 Keiptaunas +23 Kopenhaga +13
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+11
+16
+10
+3
2
trečiadienį
+21
+17
+8
1
+23
+16
+10
2
ketvirtadienį
+13
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+18 +9 +20 +23 +10 +26 +24 +14
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+16
Alytus
0–3 m/s
Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus diena Šv. Stanislovas, Cibulinė Lietuvos muitinės įkūrimo diena Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena 1828 m. gimė šveicaras Henri Dunant, tarptautinės Raudonojo Kryžiaus organizacijos įkūrėjas, Nobelio taikos premijos laureatas. 1833 m. gimė vokiečių kompozitorius Johannesas Brahmsas. 1880 m. mirė prancūzų rašytojas Gustaves’as Flaubert’as.
1894 m. gimė lietuvių poetas Zigmas Gaidamavičius-Gėlė. 1903 m. Taityje mirė prancūzų dailininkas Paulas Gauguinas. 1914 m. Vilniuje gimė prancūzų rašytojas Romainas Gary. 1935 m. gimė lietuvių rašytojas ir vertėjas Eugenijus Ignatavičius.
Šią savaitę laimėkite Friedriecho Nietzsche’s knygą „Štai taip Zaratustra kalbėjo“.
Tai vienas žinomiausių ir populiariausių vokiečių filosofo ir poeto Friedricho Nietzsche’s (1844–1900 m.) kūrinių. Senų vertybių perkainojimo, amžino tapsmo ir senų formų kartojimosi, antžmogio – fiziškai tobulo, stiprios valios asmenybės, sugebančios valdyti – temos čia plėtojamos mito, simbolių, aforizmų poetine forma.
Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: mūrininkas (pirmadienis), astmatikas (trečiadienis), obuolienė (ketvirtadienis), betmenas (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Audrė, Džiugas, Mykolas, Stanislovas, Stasys, Viktoras, Vitalis
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius.
+16
+17
DATOS
Rytas
+14
+15 +21 +20 +12 +18 +9 +14 +31
3
4
5
6
7
8
9
1975 m. Madride gimė žinomas ispanų dainininkas Enrique Iglesias. 1977 m. gimė graikų krepšininkas Theodoras Papaloukas. 1978 m. gimė amerikiečių aktorius Matthew Davisas. 1978 m. gimė brazilų futbolininkas Lúcio.
Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims valdyti jūsų. Jautis (04 21–05 20). Geras laikas paskaityti romantišką knygą ar pažiūrėti filmą. Kalbėdamas būsite labai emocingas. Apsispręskite, kas dabar jums svarbiau – moralinis palaikymas ar naujos idėjos ir planai. Dvyniai (05 21–06 21). Didelė tikimybė, kad šiandien išsiskirs požiūriai, nepatiks tai, ką matote, kas jums bandoma įteigti. Tačiau neskubėkite ginčytis, konfliktuoti, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nelabai sėkmingas. Būkite atsargus priimdamas svarbius sprendimus, nepasiduokite psichologiniam spaudimui. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas. Liūtas (07 23–08 23). Laukia puikus laikas su mylimu žmogumi. Jausitės laimingas, nes jūsų santykiai su artimaisiais bus kaip niekad geri. Tik neprisigalvokite ko nereikia – žmonės su jumis tikrai yra nuoširdūs. Mergelė (08 24–09 23). Dėl smulkmenų konfliktuosite su aplinkiniais, nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas, nes atrodo, kad jų pastaruoju metu nemažai prisikaupė. Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Skorpionas (10 24–11 22). Ši diena nepalanki svarbiems ir lemtingiems klausimams spręsti. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu. Dėl to bus sunku susikaupti darbe. Nepamirškite – svarbiausia ištvermė. Šaulys (11 23–12 21). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite kupinas nerealių svajonių, tai labai kūrybingas laikas, tad išnaudokite tai – pieškite, rašykite, dekoruokite namus. Tik nesistenkite į šį procesą įtraukti ir artimųjų, jie nebūtinai bus tuo sužavėti. Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, nežinia, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena.