eÄŻ
KvieÄ?iam
idini ĹĄkĹł Ĺž
Ĺł
¡ ?� 162; l. B 1 � ? 6 5 va .AC 12 d. 11–1 geguŞės RObab`NYaN Ya
PIRMAS miesto dienraĹĄtis
Suomi
[ ddd XNQ
treÄ?iADIENIS, geguŞės 9, 2012
www.kl.lt
SmulÂkiĹłÂjĹł versÂliÂninÂkĹł greÂtas KlaiÂpÄ—ÂdoÂje tirpÂdo preÂkyÂvieÂÄ?iĹł moÂkesÂÄ?io naĹĄÂta.
InÂterÂpeÂliaÂciÂjos R.Ĺ iÂmaÂĹĄiui svarsÂtyÂme – juoÂkeÂliai BruÂnoÂno nuÂĹžuÂdyÂmo teÂma.
Miestas 3p.
Lietuva 7p.
107 (19 408)
SpalÂvinÂgas deÂkoÂras bĹŤsÂto sieÂnas paÂverÂtÄ— paÂveiksÂlais.
Namai 11p.
PaÂjĹŤÂrÄŻ priÂkels amÂbiÂciÂjos
Kaina 1,30 Lt
„TurÂguÂje trĹŤksÂta ĹžemÂdirÂbiĹł.“ KlaiÂpÄ—Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s adÂmiÂnistÂraÂciÂjos diÂrekÂtoÂrÄ—s paÂvaÂduoÂtoÂjas ViaÂÄ?esÂlaÂvas KarÂmaÂnoÂvas paÂsteÂbÄ—Âjo, kad NauÂjaÂjaÂme turÂguÂje doÂmiÂnuoÂja perÂparÂdaÂvÄ—Âjai.
3p.
ViÂziÂtas JAV suÂteiÂkÄ— idÄ—ÂjĹł ir vilÂÄ?iĹł ÄŒesÂloÂvas KaÂvarÂza c.kavarza@kl.lt
„DarÂbinÂgas ir inÂtenÂsyÂvus viÂziÂtas“, – paÂsiÂdĹžiauÂgÄ— KlaiÂpÄ—Âdos meÂras Vy tauÂtas GrubÂliausÂkas, iĹĄ JungÂtiÂniĹł AmeÂriÂkos ValsÂtiÂjĹł grÄŻÂŞęs nakÂtÄŻ, o jau anksÂtĹł ryÂtÄ… buÂvÄ™s darÂbe. ÄŽ AmeÂriÂkÄ… – per paÂrÄ…
„„AteiÂtis: paÂjĹŤÂrio kuÂrorÂtuoÂse poilÂsiauÂtoÂjai jau neÂtruÂkus vanÂdens praÂmoÂgoÂmis gaÂlÄ—s dĹžiaugÂtis ne tik po atÂviÂru danÂguÂmi, iĹĄÂskirÂtiÂnÄ—s paÂslauÂgos bus
teiÂkiaÂmos ir po stoÂgu.
„ShutÂtersÂtock“ nuoÂtr.
PaÂlanÂga ir NeÂrinÂga paÂsiÂryÂĹžo priÂsiÂviÂlioÂti dar dauÂgiau poilÂsiauÂto jĹł, toÂdÄ—l kuÂrorÂtuoÂse plaÂnuoÂjaÂmi amÂbiÂcinÂgi proÂjekÂtai ir obÂjek tai, tapÂsianÂtys trauÂkos centÂrais. TaÂÄ?iau versÂliÂninÂkai ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ™, kad valÂdĹžios uĹžÂmoÂjai tuÂrÄ—ÂtĹł bĹŤÂti dar plaÂtesÂni. VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ— v.spuryte@kl.lt
AtiÂdaÂrys VaiÂkĹł parÂkÄ…
„SieÂkiaÂme PaÂlanÂgÄ… paÂdaÂryÂti dar paÂtraukÂlesÂnÄ™ sveÂÄ?iams, toÂdÄ—l tu riÂm e daug amÂb iÂc inÂg Ĺł plaÂn Ĺł ir kai kuÂr ie reÂz ulÂtaÂtai bus maÂty ti jau neÂt ruÂk us“, – apie sieÂk ius praÂkalÂbo kuÂrorÂto meÂras Ĺ aÂrĹŤÂnas VaitÂkus. MiesÂte jau birÂĹžeÂlÄŻ bus atiÂdaÂryÂtas VaiÂkĹł parÂkas. Jis maÂĹžuoÂsius poil siauÂtoÂjus viÂlios dauÂgyÂbe atÂrakÂ
ciÂjĹł, priÂtaiÂkyÂtĹł ÄŻvaiÂraus amÂĹžiaus vaiÂkams. PaÂsiÂrĹŤÂpinÂta ir parÂko infÂrastÂruk tĹŤÂra – ÄŻrengÂtas apÂĹĄvieÂtiÂmas, suo liuÂkai, bus gaÂliÂma nauÂdoÂtis beÂlai dĹžiu inÂterÂneÂtu. Ĺ aÂlia atÂsiÂras mÄŻsÂliĹł taÂkas ar paÂsaÂkĹł perÂsoÂnaÂŞų skulp tĹŤÂros. „Dar vieÂnas tuÂrisÂtams itin svar bus obÂjekÂtas – EuÂroÂpos stanÂdarÂtus atiÂtinÂkanÂtis kemÂpinÂgas. Jo staÂtyÂba NeÂmirÂseÂtoÂje praÂsiÂdÄ—s jau ĹĄiÄ… vaÂsa rą“, – neÂtoÂliÂmos ateiÂties plaÂnus varÂdiÂjo kuÂrorÂto vaÂdoÂvas.
Prie pat jĹŤÂros ÄŻsiÂkurÂsianÂÄ?iaÂme kemÂpinÂge kiÂtÄ…Âmet tuÂrisÂtai gaÂlÄ—s ne tik apÂs iÂg yÂvenÂt i, bet ir gau ti maiÂt iÂn iÂm o, laisÂvaÂl aiÂk io orÂga niÂzaÂv iÂm o, akÂtyÂvaus poilÂs io pa slauÂgĹł. KemÂpinÂgo teÂriÂtoÂriÂja bus suÂskirs tyÂta ÄŻ tris daÂlis: naÂmeÂliĹł ant raÂtĹł, paÂlaÂpiÂniĹł ir poilÂsio naÂmeÂliĹł aikĹĄÂte les. PasÂtaÂrieÂji paÂsiÂĹžyÂmÄ—s traÂdiÂciÂne XX a. praÂdĹžios etÂnogÂraÂfiÂniam re gioÂnui bĹŤÂdinÂgoÂmis ĹĄvieÂsaus moÂlio spalÂvos sieÂnoÂmis, ĹĄlaiÂtiÂniais Ä?er piĹł stoÂgais.
KemÂpinÂge plaÂnuoÂjaÂma ÄŻrengÂti bendÂroÂjo nauÂdoÂjiÂmo paÂstaÂtÄ…, ku riaÂme bus priiÂmaÂmi sveÂÄ?iai, bus dvi maisÂto gaÂmiÂniÂmo paÂtalÂpos, 12 poilÂsio naÂmeÂliĹł, 58 vieÂtos auÂtop rieÂkaÂboms ir kaÂraÂvaÂnams, 59 – pa laÂpiÂnÄ—ms. PrieÂĹĄais bendÂroÂjo nauÂdoÂjiÂmo pa staÂtÄ… nuÂmaÂtyÂta aikĹĄÂteÂlÄ—, kuÂrioÂje tu rÄ—ÂtĹł vykÂti kulÂtĹŤÂriÂniai renÂgiÂniai. StaÂtys sporÂto kompÂlekÂsÄ…
Ĺ iÄ… vaÂsaÂrÄ… bus resÂtauÂruoÂtas ir Pa lanÂgos simÂboÂliu vaÂdiÂnaÂmas Kur hauÂzas. ÄŒia po resÂtauÂraÂciÂjos vÄ—l at gims miesÂto kulÂtĹŤÂriÂnis gyÂveÂniÂmas. „Jau kiÂtÄ…Âmet PaÂlanÂga gaÂlÄ—s pa siÂgirÂti tuÂrinÂti ir uniÂverÂsaÂlĹł sporÂto kompÂlekÂsÄ…, tinÂkaÂmÄ… ÄŻvaiÂriĹł spor to ĹĄaÂkĹł varÂĹžyÂboms. PaÂlanÂgoÂje kas met treÂniÂruoÂjaÂsi Ä?emÂpioÂnaÂtams beÂsiÂrenÂgianÂtys geÂriauÂsi ĹĄaÂlies sporÂtiÂninÂkai.
4
PraÂsiÂtaÂrÄ™s, kad keÂlioÂnÄ— nuo na mĹł MelnÂraÂgÄ—Âje iki NauÂjoÂjo OrÂlea no oro uosÂto, paÂvaÂdinÂto garÂsioÂjo dĹžiaÂzo muÂziÂkanÂto LouiÂso Armst ronÂgo varÂdu, uĹžÂtruÂko lyÂgiai 24 va lanÂdas, miesÂto galÂva priÂdĹŤÂrÄ—: „Ke lioÂnÄ— buÂvo neÂlengÂva, taÂÄ?iau laÂbai ÄŻdoÂmi“. PagÂrinÂdiÂnis iĹĄÂvyÂkos tiksÂlas – pa siÂraÂĹĄyÂti KlaiÂpÄ—Âdos ir NauÂjoÂjo Or leaÂno drauÂgysÂtÄ—s keÂtiÂniÂmĹł proÂto koÂlÄ…. KeÂlioÂnÄ—, kuÂriÄ… orÂgaÂniÂzaÂvo LieÂtu vos amÂbaÂsaÂda JungÂtiÂnÄ—Âse ValsÂtiÂjo se, suÂtaÂpo su svarÂbiais renÂgiÂniais LuiÂziaÂnos valsÂtiÂjos sosÂtiÂnÄ—Âje – Pa sauÂliÂniu kulÂtĹŤÂros ekoÂnoÂmiÂkos fo ruÂmu bei DĹžiaÂzo ir paÂvelÂdo fesÂti vaÂliu. AmeÂriÂkieÂtÄ— – lieÂtuÂviĹĄÂko krauÂjo
SuÂsiÂtiÂkiÂmĹł maÂraÂtoÂnÄ… V.GrubÂliaus kas praÂdÄ—Âjo su NauÂjoÂjo OrÂleaÂno ta ryÂbos pirÂmiÂninÂke JacÂqueÂlyn Clark son, paÂsiÂgyÂruÂsia, kad saÂvo giÂmiÂnÄ—Âje tuÂrinÂti lieÂtuÂviĹĄÂkĹł ĹĄakÂnĹł – proÂseÂne lÄ™ lieÂtuÂvÄ™. „VieÂtoÂje plaÂnuoÂtĹł 45 miÂnuÂÄ?iĹł mĹŤÂsĹł poÂkalÂbis uĹžÂtruÂko beÂveik dvi vaÂlanÂdas, – saÂkÄ— meÂras. – Jis buÂvo ne tik ĹĄilÂtas, bet ir nauÂdinÂgas. LaÂbai nuÂsteÂbau, kai ji paÂsaÂkÄ—, kad mies to, kuÂriaÂme gyÂveÂna apie du su puÂse karÂto dauÂgiau ĹžmoÂniĹł nei KlaiÂpÄ—Â doÂje, taÂryÂboÂje yra tik sepÂtyÂni naÂriai.“
2
2
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
miestas
Vizitas JAV suteikė idėjų ir vilčių V.Grubliauskas su J.Clark 1 son aptarė sritis, kuriose mūsų miestai galėtų bendradarbiau
Perspektyvos: išvykos į jūrą pramoginiais laivais iš Klaipėdos – vis dar
retenybė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Plaukti nėra kur Vandens turizmo perspektyvos Klaipė doje kol kas blankios. Pramoginės išvy kos į jūrą verslininkams neapsimoka, o keleiviams – per brangu.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Jūrinės kultūros koordinacinė je taryboje vakar pristatyti galimi nauji vandens turizmo maršrutai. Paaiškėjo, kad vienintelis realus pasiplaukiojimas Klaipėdoje Kur šių mariomis – nuo molo iki Kiau lės Nugaros. Akivaizdu, jog gyvenimas prie vandens negarantuoja vandens pramogų.
300 – tiek litų bauda gresia už priplaukimą prie kranto nacionalinio par ko teritorijoje ne tam skirtose vietose. Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje pabrėžta, kad egzistuo ja 4 kryptys, kuriomis būtų galima vystyti vandens turizmą. Tai – kelionė jūra nuo Klaipėdos Palangos tilto link, per Kuršių ma rias į Smiltynę, pasiplaukiojimas po uosto akvatoriją ir plaukimas
aukštyn Danės upe nuo žiočių iki Tauralaukio. „Plaukti tuo Danės maršrutu ir stebėti šabakštynus niekam neįdo mu, reikia sukurti infrastruktūrą“, – įsitikinęs Lietuvos saugios laivy bos administracijos vadovas Eval das Zacharevičius. Plaukimai jūra Palangos tilto link nėra labai saugūs. Jie priklauso nuo bangavimo, todėl yra labai reti. Teigiama, kad plaukiant Kuršių mariomis Nidos link, nėra apžval ginio maršruto, be to, nėra prie plaukų. Priplaukimas prie kranto ne tam skirtose vietose nacionali nio parko teritorijoje gresia 300 li tų bauda. Tod ėl tel ieka vien intel ė rea li kryptis – mažaisiais laiveliais nuo uosto molo plaukti iki Kiau lės Nugaros. Nors esą populia rūs būtų ir maršrutai jūra į Šven tąją, Liepoją ar net Saremo salą, tačiau nėra laivų, kurie galėtų jais plaukti. Klaipėdoje keleivinių laivų, įre gistruotų jūriniame registre, nėra. Yra laivas „Venus“, bet jis įregist ruotas vidaus vandenų registre, nes taip yra pigiau. Tad juo į jūrą galima plukdyti ne daugiau kaip 12 keleivių, o tai esą neapsimoka, nes vienos valandos kelionės kaina siekia 1000 litų, o laivas pritaikytas 200 keleivių.
Gegužės 9-tą dieną pažangioji žmonija pažymi Pergalės prieš fašistinę Vokietiją dieną. Prieš 67-erius metus buvo pasiekta Didžioji Pergalė Tarybinės Armijos, partizanų ir užnugario darbo žmonių didvyriškų pastangų dėka. Gerbiami veteranai, Jūs grįžote iš kovos laukų, kaip nugalėtojai, nusipelnę žmonių meilę ir visuotinę pagarbą. Pergalės dienos proga sveikiname visus Antrojo pasaulinio karo dalyvius, jų artimuosius, linkime sveikatos ir ilgų gyvenimo metų. Antihitlerinės koalicijos šalių Antrojo pasaulinio karo dalyvių Klaipėdos m. organizacija
ti – kultūrą, ekonomiką ir net krizių ar pavojingų situacijų valdymą. Anot Klaipėdos vadovo, labai daug dė mesio buvo skirta uosto infrast ruktūros išnaudojimui, aptartos amerikietės atvykimo į Lietuvą ga limybės. „J.Clarkson dar nėra buvusi Lie tuvoje. Taip pat užsigeidė pamatyti ir Klaipėdą, kuria ji susižavėjo man pasakojant, – atviravo V.Grub liauskas. – Po susitikimo apsikei tėme dovanėlėmis. Pirmininkei labai patiko lietuviškas suvenyras – gintarinis laivelis. Ji sakė, jog do vanėlė taps mėgstamiausiu talis manu, būsiančiu ant darbo stalo.“ Mūsų šalies ambasados atstovai J.Clarkson pasiūlė tapti Lietuvos garbės konsule. „Tikiuosi, ji neatsisakys. Nauja sis Orleanas taptų lietuvius vieni jančiu centru“, – vylėsi V.Grub liauskas. Pokalbis su verslo tūzais
Klaipėdos meras spaudė ranką ir Pasaulio prekybos centro (PPC) Naujajame Orleane prezidentui Bobby Brannonui. „Su juo kalbėjomės dalykiškai: skaičiais, diagramomis. Jam pri stačiau Klaipėdą, kaip uostamies tį, atvirą investicinei plėtrai. Teko kalbėti apie uostą, Laisvąją eko nominę zoną, universitetą ir, be abejonės, miestą“, – apie ant rąjį susitikimą pasakojo V.Grub liauskas. Amerikos verslininkus labai do mino mūsų uosto galimybės, ypač tranzitinių krovinių per Lietuvą ga benimas. B.Brannonas ir kiti PPC atstovai smalsavo apie Klaipėdą, kaip strateginį tašką vežti prekėms į Rusiją, Europos ir Baltijos šalis ar net Kiniją. „Teko paplušėti iš peties pasa kojant apie mūsų uostą. Būtų bu vę gerai, jei būtų buvę kartu uosto atstovai. Manau, bendradarbiavi mas duos gerų rezultatų“, – šyp sojosi Klaipėdos vadovas, prisipa žinęs, kad jautė mažytę įtampą, kai kalbėjosi su didelio kalibro versli ninkais, tvarkančiais ne tik Naujojo Orleano, bet ir visos Luizianos eko nomiką. Merų koncertas neįvyko
V.Grubliauskas nesisielojo, kad ne pavyko kartu groti su Naujojo Or leano meru Mitchellu Landrieu. Nežinia dėl kokios priežasties to miesto vadovas apsisprendė nero dyti savo talento. „Net buvome su M.Landrieu su tarę, kad atliksime L.Armstrongo bliuzą „Švento Jameso ligoninė“, – tikino klaipėdietis. Gal amerikietis nesiryžo po to, kai Klaipėdos meras, net nesiruo šęs, su tamsiaodžiais muzikantais padainavo L.Armstrongo balsu šio muzikanto dainą „Koks nuostabus pasaulis“. „Sulėkė fotografai, išėjo nefor malus akcentas formalioje forumo aplinkoje“, – linksmą nuotykį pri siminė V.Grubliauskas.
Sugrįžtuvės: kone iš lėktuvo tiesiai į darbą atvykęs V.Grubliauskas bu
vo kupinas naujų įspūdžių.
Vytauto Petriko nuotr.
Su M.Landrieu ketinimų proto kolais apsikeitęs Klaipėdos meras sakė, kad reikės išryškinti sritis, kuriose miestai galės bendradar biauti. „Būtina išjudinti ne vien savi valdybės Investicijų ir ekonomikos departamentą, bet ir nevyriausy bines organizacijas. Pirmiausia tu riu omenyje Prekybos, pramonės ir amatų rūmus“, – žadėjo mies to galva.
toj e valst ij oj e lengvatom is. Jų mis ija buvo kurt i, traukt i sav ęs link žmon es iš visos Amer ikos ir pasaul io, kad jie ats tatyt ų mies tą ne per ekon om ik ą, invest ic i jas, o per kult ūr ą. Per penker ius metus Naujasis Orleanas pasiekė tok į lyg į, kad 12 proc. šio miesto biud žeto sud aro pajam os iš kul tūros. Skaič iai – įspūd ing i. Šio miesto vald žia įrod ė, kaip kul tūra gal i pad ėt i ekon om ikai“, – negal ėj o ats is teb ėt i V.Grub liauskas.
Amerikos verslinin kus labai domino mū sų uosto galimybės, ypač tranzitinių kro vinių per Lietuvą ga benimas.
Bėdoje gelbėjo menas
2005-ais iais Luiz ian os valst ij ą nusiaubė uraganas Katrina. Bū tent su juo siejamas kasmet Nau jajam e Orl ean e reng iam as Pa saul in is kult ūros ekon om ikos forumas. Mūsų miesto vadovą nustebi no žinia, kad amerikiečiai nesu ko galvų, iš kur ir kaip gauti pi nigų statyboms ar atstatymams, o nutarė įkurti menininkų kaime lį ir sukviesti 70 garsiausių Ame rikos menininkų. „Juos apr ūp in o gyven am uoj u plot u, gal im om is
Orleane – džiazo fiesta
Klaipėdos meras nepraleido pro gos apsilankyti Džiazo ir paveldo festivalyje. „Tai labai įspūdingas renginys, – pasakojo jis. – Įvykių centras – erdvė, panaši į hipodromą. Jame grojo įvairiausi muzikantai – nuo muzikos žvaigždžių iki Kanza so kaubojų. Mane nustebino, kad Naujasis Orleanas – ne tik diksi lendas ir tradicinis džiazas. Šia me mieste skambėjo labai plataus spektro muzika. Festivalis pri minė mūsų Jūros šventę. Miesto gatvės pulsavo muzika – marši ravo gausybė orkestrų. Studentai grojo taip energingai, kad net šir dis džiaugėsi.“ Daugiau nei valandą V.Grub liauskas praleido žuvų turguje, įsi kūrusiame krantinėje. Meras prisipažino svajojąs, kad kažkas panašaus būtų ir mūsų mieste.
3
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
miestas Prasideda sezonas
Mokys verslumo
Šeimoms – užsiėmimai
Šiemet naujas kruizinis sezonas Klaipėdos jūrų uoste prasidės gegužės 12 d., atplaukus kruizi niam laivui „Princess Daphne“. Jis yra 162,37 m ilgio, 21,34 m pločio bei 7,79 m grimzlės. Pre liminariais duomenimis, šiemet į Lietuvos uostamiestį atplauks 45 kruiziniai laivai – 9 daugiau nei pernai.
Penktadienį Klaipėdoje – ant rasis verslumo renginių ciklo „Versli Lietuva“ renginys. Pra mogų ir tradicinio verslo atsto vai, konsultantai ir pripažinti akademikai dalysis verslo patir timi ir žiniomis. Visos paskaitos, konsultacijos ir seminarai – ne mokami. Renginio pradžia – 9 val. Klaipėdos koncertų salėje.
Mažosios Lietuvos istorijos mu ziejuje organizuojami edukaciniai grafikos užsiėmimai šeimoms. Juose muziejaus restauratorė Jo lanta Mažeikaitė mokys pasiga minti linoraižinio klišę ant lino leumo ir ją atsispausti spaudos staklėmis. Užsiėmimų laikas šeš tadienį – nuo 12 val. Registracija tel. (8 46) 41 05 27.
Naktinių autobusų mieste nebus Senamiesčio vers lininkai ir studen tai pasigedo viešo jo transporto tam siuoju paros metu. Pabrėžiama, kad kai kurios miesto cent re esančios kavi nės dirba ilgiau nei kursuoja autobu sai ar maršrutiniai taksi.
Norai: verslininkų ir studentų nuomone, miesto autobusai turėtų kursuoti ilgiau nei dabar.
Apie šią problemą antradienį dis kutuota Smulkiojo ir vidutinio verslo taryboje. Dabar paskutinis miesto auto busas iš autobusų stoties išvažiuo ja 23 val. Maršrutiniai taksi darbą pagal tvarką turėtų baigti valanda vėliau. „Kai kurios miesto centre esan čios kavinės dirba kur kas ilgiau. Autobusai bent centrine gatve taip pat galėtų važiuoti ilgiau“, – tvir tino Klaipėdos apskrities versli ninkų asociacijos pirmininkas Ai ridas Tamavičius. Viešosios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direkto rius Gintaras Neniškis pabrėžė, kad leisti tuščius autobusus tamsiuoju paros metu neapsimoka. „Anksčiau
Min ėj im as. Treč iad ien į min im a Pergalės prieš faš izmą diena. 12 val. Klaip ėdos kar ių kapinės e, esanč io se S.Daukanto gatvėje, bus dedamos gėlės ir vain ik ai ant kar ių, žuv us ių jų Antrajame pas aul in iame kare, ka pų. 14 val. Klaip ėdos koncert ų salė je įvyks koncert as, skirt as Pergalės prieš faš izmą 67-ųjų met in ių proga. Ėjimas. Ketv irtad ien į vyks nemoka mi šiaur iet iškojo ėjimo mok ymai. 16 val. tako prad žioje Vas aros estrados link, šal ia suol iuk ų, iš Liepojos gatvės pusės kviečiam i rinkt is asmenys, ku rie jau vieną kartą buvo mok ymuose. 17.30 val. ten pat kvieč iam i tie, kur ie dar nedalyvavo juose. Būt ina išanks tinė reg istracija. Tai gal ima padar yt i tel. 234 796.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Dienos telegrafas
Paskutinis miesto autobusas iš autobu sų stoties išvažiuoja 23 val. Maršrutiniai taksi darbą pagal tvarką turėtų baigti valanda vėliau. ir maršrutiniai taksi kursuodavo iki 2–3 val. nakties. Tačiau pasikeitus situacijai važiuoja tik iki vidurnak čio“, – komentavo vadovas. Smulkiojo ir vidutinio verslo ta rybos posėdžio metu G.Neniškis
Vytauto Liaudanskio nuotr.
pristatė ir ateities planus – marš rutinius taksi įtraukti į bendrojo viešojo transporto sistemą. Anot jo, dabar norint iš Minijos gatvės nuvažiuoti į Šilutės plentą reikia 2–3 kartus persėsti iš vieno autobuso į kitą. Prieš rugsėjį nori ma pradėti organizuoti skersinius maršrutus. Tai būtų daroma mažos talpos autobusais, kuriuose galio tų visos nuolaidos, elektroninis bi lietas. Aptarn aut i šiuos maršr ut us bus siūloma ir maršrutinių tak si įmonėms. Klaip ėd os mero pavad uoto jas Art ūras Šulcas pas teb ėjo, kad reikia spręsti kompensaci jų keleiviams, kuriems priklau
so lengvata, klausimą. Lengvatų dydį numato Vyriausybė, o pini gai kompensacijoms skiriami iš miesto biudžeto. Šiemet Klaipė dos savivaldybei tam trūksta jau 2,5 mln. litų. Siūloma tarybai parengti krei pimąsi į aukščiausiąją šalies val džią, kad lėšos kompensacijoms būtų skiriamos ne iš miesto, o ša lies biudžeto. A.Tamavičius prisiminė, kad pernai miesto merui maršrutinių taksi įmonės siūlė taip pat taikyti nuolaidas studentams, pensinin kams, neįgaliesiems. Anot jo, už tai kompensacijų iš savivaldybės nebuvo prašoma. Ta čiau sulaukta neigiamo atsakymo.
Klaus a. Iki penkt ad ien io vaist in ė je, esanč ioj e Manto g. 44 / Liet uv i nink ų a. 2, vyks akc ij a „Geros klau sos dien os“. Klaip ėd ieč iai tur i pui kią prog ą pas it ikr int i klaus ą paž an giaus iom is klaus os techn ol og ij o mis. Iš anksto užs ireg istr av us iems bus suteikt a ir profes ion al i spec ia list ų kons ult ac ij a. Reg istr uot is gal i ma tel. 8 (46) 412 446 arb a min ėto je vaist in ėj e pirmadieniais–penkta dieniais nuo 8 iki 20 val. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 5 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Ivan De midov (g. 1918 m.), Vyt aut as Bur ins kas (g. 1921 m.), Adomas Arnaš ius (g. 1939 m.), Mic hail Žukov (g. 1945 m.), Aivaras Pikč ius (g. 1972 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoja ma Laima Ona Bagdon ienė. Jon iškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Aleks andr Sonn i. Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 5 mergaitės ir 6 bern iukai (dvyn ių pora).
Naujajame turguje – kasdien mažiau prekeivių Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Aistr os dėl Nauj oj o turg aus to liau ner imst a. Smulk iej i versl i ninkai tvirtina, kad dėl labai di del ių viet os nuom os kain ų pre kyv iet ėj e sparč iai maž ėj a pre keivių.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tary ba šį klausimą svarstė jau ne pir mą kartą. Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Donatas Bo tyrius aiškino, kad Naujajame tur
guje sparčiai mažėja prekeivių, esą trečdalis vietų jau tuščios. Anot D.Botyriaus, prekeivių skaičius turgavietėje sparčiai ma žėja dėl didelės vietos nuomos kai nos. Jo teigimu, prekeivių netenkina darbo sąlygos ir tvarka. „Žmonės dirba be sutarčių. Jie bijo, kad bet kada gali būti išvary ti“, – tvirtino pirmininkas. Anot jo, prekybos vietos čia yra brangesnės, palyginti ne tik su Se nojo turgaus, bet ir kitų miestų prekyviečių nuomos kainomis. Už ją prekeiviams reikia mokėti nuo 20 iki 70 litų per dieną.
„O kur dar verslo liudijimai. Susidaro labai didelės sumos. Jei kainos būtų geros, žmonės galėtų išsiplėsti geriau eksponuoti pre kes. Dabar jie tik susimažina nuo mojamus plotus“, – teigė D.Bo tyrius. Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šul cas tvirtino, kad įstaiga daugiau nei pusmetį neturi vadovo. Anot jo, šį klausimą reikia spręsti ope ratyviai. Įmonės „Naujasis turgus“ val dybos pirmininkas, savivaldybės administracijos direktorės pava duotojas Viačeslavas Karmanovas
aiškino, kad prekybos vietų nuo mos kainos patvirtintos prieš ket verius metus. Jos du kartus keitėsi dėl padidėjusio pridėtinės vertės mokesčio. Didinti jų neplanuo jama. „Prekybos vietų įkainiai yra be veik vienodi tiek Naujajame, tiek Senajame turguje. Prekeivių su mažėjo, nes 0,5 mln. žmonių išva žiavo į užsienį. Taip pat buvo įvesti kasos aparatai. Turgus buvo skir tas, kad savo produkcija prekiautų žemdirbiai. Dabar jų nėra“, – dės tė V.Karmanovas. Anot jo, turgus ketina atsinau jinti. Žadama, kad mėsos ir žuvies
skyriuose bus pastatyta 50 naujų šaldytuvų. Tarybos nariai pastebėjo, kad nuomos kainos sumažėjo ir sena miestyje, ir didžiuosiuose preky bos centruose. Jas peržiūrėti rei kėtų ir turguje. Taryba savivaldybės administ racijos paprašė pateikti prekybos vietoje turguose kainų palygini mą, taip pat norima išsiaiškinti, kodėl su prekeiviais nesudaromos sutartys. Kai kurie Smulkiojo ir viduti nio verslo tarybos nariai reikala vo ir Naujojo turgaus veiklos au dito.
4
trečiadienis, gegužės 9, 2012
miestas
Pajūrį prikels ambicijos
Komentarai
Taip pat ir Lietuvos vyrų 1 krepšinio rinktinė. Tad naujasis sporto kompleksas puikiai
pasitarnaus ir profesionalams“, – apie gerinamą sporto infrastruk tūrą pasakojo Š.Vaitkus. Salėje su universalia danga bus galimybė atitverti dvi arba tris aikšteles tam skirtu tinklu ir pritaikyti skirtin giems žaidimams vienu metu. Žiūrovų patogumui bus įreng tos išstumiamos tribūnos (1,5 tūkst. – 1,7 tūkst. vietų) ir pa
Irma Baltrušaitienė Ner ingos verslo ir tur izmo asociacijos prez identė
M Patrauklu: renovuota Palangos vasaros koncertų salė turėtų atrodyti itin originaliai.
Antanas Vinkus:
Dėl lankytojų dė mesio Neringa kon kuruoja su viso pa saulio kurortais, todėl tam, kad ga lėtume sėkmingai varžytis, turime ieš koti galimybių. statomos kėdės (500–800 vie tų). Sporto komplekse tilps iki 2,5 tūkst. žiūrovų. Poilsiautojams ne mažiau svarbus objektas – Vasa ros koncertų salė. Ją rekonstruo ti ir pritaikyti veikti visus metus planuojama jau kitąmet. Moder nioje salėje bus galima rengti įvai rių žanrų koncertus. Planuose – jūros terapija
Neringoje taip pat ketinama įgy vendinti projektų, kurie turės įta kos kurortiniam gyvenimui. „Dėl lankytojų dėmesio Nerin ga konkuruoja su viso pasaulio ku rortais, todėl tam, kad galėtume sėkmingai varžytis, turime ieškoti galimybių, kurios skatintų turistus pas mus sugrįžti ne tik vasarą, bet ir kitais sezonais“, – aiškino Ne ringos meras Antanas Vinkus. Todėl nuspręsta rekonstruoti Ni dos kultūros ir turizmo informaci jos centro „Agila“ pastatą. 1969-aisiais statytą kino teat rą „Agila“ planuojama pritaiky ti šiandienos poreikiams – įreng ti 500 vietų universalią salę, skirtą koncertams, konferencijoms, teatro spektakliams bei kino seansams. Pastate taip pat turėtų būti erd vės Turizmo informacijos centrui, jaunimo bendruomenės veiklai, parodoms, kavinei-skaityklai. Kitas projektas, pagyvinsiantis gyvenimą Neringoje žiemos me tu, – Nidos jūros terapijos centras, kuris yra numatytas ir rengiamuo se Kuršių nerijos teritorijos plana vimo dokumentuose. Jis bus statomas vietoje nebaig tos statyti valgyklos greta Nidos centrinio paplūdimio. Tokiame centre turėtų būti nedideli kar šo sūrymo, gėlo pašildyto vandens baseinai, kelios pirtelės.
Bus ir ekologinis kempingas
„Šiuo metu stengiamės pritrauk ti lėšų tarptautinio keleivinio Ni dos uosto rekonstrukcijai bei uosto Juodkrantėje statybai, ieškome gali mybių Neringos istorijos muziejaus Žvejo etnografinės sodybos tvarky bos darbams atlikti. Jau yra paruoš tas sodybos tvarkybos investicinis projektas. Ieškome lėšų Kuršių bui ties ir verslo muziejaus ties Perval ka įrengimui“, – apie būsimus pro jektus pasakojo A.Vinkus. Patvirtinus Kuršių nerijos te ritorijos planavimo dokumentus, Pervalkoje turėtų atsirasti vaikų poilsio stovykla ir ekologinis kem pingas. Nidos centre, ant Kuršių ma rių kranto, turėtų iškilti keturių žvaigždučių viešbutis su konfe rencijų salėmis, parduotuvėlėmis, nedideliu SPA centru svečių po reikiams bei scena koncertams ant vandens.
Plėtrai – milijonai Ūkio min ister ijos duomen im is, pa gal jos administruojamas ES struktū rinės paramos tur izmui priemones daug iausia projekt ų ES lėšom is įgy vend inama Palangoje – 11 ir Drusk i ninkuose – aštuoni. Birštono ir Ner ingos sav ivaldyb ėse minėt ų projekt ų yra gerokai maž iau – po tris. Vis iems šiems projekt ams įgyven dinti iš viso skirta 124,4 mln. litų. Dau giau nei pusė šios sumos atiteko Drus kinink ų savivaldybei – 69,5 mln. litų. Šis kurortas išsiskiria ir pritrauktomis privačiom is lėšom is tur izmo projek tams įgyvend int i. Jos siek ia net 82,1 mln. litų. „Did žiausią iniciat yvą šiuo met u ro do būtent Drusk in inkai. Šio kurorto
vald žia tur i aišk ią tur izmo plėtros viz iją ir krypt ingai jos siek ia. Drus kin ink ų sav ivaldyb ėje įgyvend ina mais projektais kur iami ne tik Lietu vos, bet ir tarptautiniu lygmeniu kon kurencing i objektai, kur iuose teik ia mos kompleksinės paslaugos. Sėk mingą sav ivaldybės veiklą pat virt i na išspręsta sezoniškumo problema – pernai tur ist ų srautai Drusk in in kuose buvo tok ie pat tiek žiemą, tiek vasarą“, – pabrėžė ūkio min istras Ri mantas Žyl ius. Ūkio ministerija administruoja 2007– 2013 met ų ES strukt ūr inės paramos turizmui priemones, pagal kurias plė tojama akt yvaus poilsio, dalyk in io, kult ūr in io ir sveikatos tur izmo inf rastruktūra. Jai plėtoti per 2007–2013 metus bus skirta 867,3 mln. litų.
anyčiau, kad visi pla nuojami ar jau realius kontūrus įgaunantys objekt ai tikrai pas i tarnaus Ner ingos kurort ui, tačiau turi veikt i sistema. Džiaug iuosi, jog savivaldybė priėmė sprendimą da lyvaut i Nacional in io konferencijų biuro steig ime. Jei tai įvyks, jei bus dirbama rinkodaros srityje, kad į Lie tuvos pajūrį važiuotų tiksliniai turis tai, tai labai puikiai pasitarnaus Ne ringoje renovuoti ar naujai statomi objektai. Be jokios abejonės, Neringa yra išskirt in is kurortas, nes Kuršių nerija turi UNESCO statusą, gražius miškus, įspūdingą pajūrį ir pamarį, tačiau trūksta regyklų, kad turistas galėtų visa tai „vartoti“. Labai norėtų si, kad prie dviračių takų būtų įreng tos poilsio aikštelės, sutvarkyta inf rastr ukt ūra. Šito nėra, o planams trukdoma. Turistams Neringoje rei kia sukurti tokias sąlygas, kad jie ga lėtų taupiai, saikingai, nekenkdami gamtai ją „vartot i“. Tai būt ų pat i di džiausia perspektyva kurortui. Dėl šio tikslo ranka rankon turėtų dirb ti Neringos savivaldybė, Kuršių ne rijos nacional in io parko direkcija, Valst ybinė saugomų ter itor ijų tar nyba. Tačiau kol kas to nesimato.
Gintaras Sičiūnas Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prez identas
M
es, verslininkai, be abe jonės, džiaugiamės vi sais įgyvend inamais proj ekt ais ir tik ime, kad jie padės privilioti daugiau poil siautojų. Palangoje trūksta įvairių at rakcijų. Vaikų žaidimų aikštelių nie kada nebus per daug, Palangos gėdą Kurhauzą jau seniai reikėjo atstatyti, Vasaros koncertų salė taip pat jau tu rėjo būti renovuota, o ir sporto komp leksas labai reikalingas. Ko dar trūks ta, kad būtų išspręsta sezoniškumo problema? Pirčių komplekso, basei nų. Tai nebūt inai tur i būt i vandens atrakcionų parkas. Pakaktų pastaty ti šiek tiek didesnį nei poilsio namų ar viešbučio SPA centrą, į kurį galė tų patekt i ne tik viešbučio klientai, bet ir palangiškiai bei turistai. Tokia me centre turėtų būt i pirtys, basei nai, sol iar iumas, tren ir uokl ių salė, atsipalaidavimo oazė. Aišku, dabar Palangoje yra SPA centrų, tačiau jie tarnauja tik viešbučių klientų inte resams. Juk būgt ų smag u žmog ui iš Plungės ar Telšių atvaž iuot i į Pa langą, nueiti į tokį visuomeninį SPA centrą, paskui pasivaikščiot i prie jūros, užkąsti kavinukėje ir važiuoti namo. Taip turistų turėtume ne tik vasarą. Sezoniškumo Palangoje ne liks, kai bus kuo daugiau poilsiauto jams patrauklių objektų.
5
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
miestas
Radiologijos technologai prilygsta inžinieriams Laima Laukaitytė Anksčiau rentgeno nuotrauką da rančios radiologijos technologės dirbdavo tamsiuose kambarėliuo se. Per pastaruosius kelerius me tus jų darbo sąlygos stipriai pasi keitė, kaip ir pati įranga.
Parama: pacientui prireikia ne tik profesionalios priežiūros, bet ir šilto žodžio.
Vytauto Petriko nuotr.
Operacinėje eilinių dienų nebūna Nematomas, bet labai svarbus – taip būtų galima apibūdinti operacinėje dirbančių slaugytojų darbą. Laima Laukaitytė Svarbiau nei padėka
Klaipėdos universitetinės ligoni nės Anesteziologijos ir reanimaci jos (su operacine) skyriaus vedėja Renata Paškevičiūtė pritaria, kad sunkus slaugytojų darbas – ne vi sada matomas. „Jei pavyksta operacija, pacien tas dėkoja jį operavusiam gydyto jui, nors prie bendro rezultato pri sideda visa komanda“, – paaiškino vedėja. Tačiau šiuos žodžius R.Paškevi čiūtė pasako be nuoskaudos. Anestezijos ir intensyviosios te rapijos operacinės vyresnioji slau gytoja Alma Žygelienė, slaugytojos Vida Silkauskienė ir Rita Bodunova patikina, kad svarbiau nei pacientų padėkos būna gerai atliktas darbas. Koks svarbus nematomas slau gytojos indėlis, atspindi ir chirur gų pageidavimai, kad per operaci ją talkintų savo srities profesionalė. Visi gydytojai pageidauja geriausios ir pareigingiausios slaugytojos – tokios ir dirba šioje operacinėje. Primena galvosūkius
R.Paškevičiūtė paneigė dažnam susiformavusią nuostatą, kad per operaciją slaugytojos pareiga tik paduoti instrumentus gydytojui. „Šiais laikais viskas labai pa sikeitę – operacijos vis sudėtin gesnės. Pamačius per operacijas, pavyzdžiui, traumatologines, neu rochirurgines, naudojamus inst rumentų rinkinius kyla klausimas, kaip slaugytojos nesusipainioja“, – stebisi gydytoja. Operacijoms skirti rinkiniai pri mena sudėtingiausius lego galvo sūkius. Net gydytojai į juos žiū rėdami kartais sutrinka. Tačiau slaugytojos negali suklysti ir ope ruojančiam chirurgui privalo pa duoti būtent tai, ko reikia. Priešin gu atveju operacija gali nepavykti.
Šiuolaikinėms technologijoms sparčiai tobulėjant, slaugytojoms or ganizuojami nuolatiniai mokymai. Svarbus šiltas žodis
Anesteziologijos slaugytojos pa cientą pasitinka jau prie operacinės durų. Kiekvienas žmogus tokiais atvejais jaučia nerimą ir įtampą, tad šiltas, paguodžiamas slaugy tojos žodis ypač svarbus. Per operaciją vienos slaugytojos padeda gydytojui anesteziologui, kitos – operuojančiam chirurgui.
Renata Paškevičiūtė:
Kai būna ekstremali situacija, užtenka tik žvilgsnio, kad susikal bėtume su slaugytoja. Klaipėdos universitetinės ligoni nės vyriausiojo gydytojo pavaduo toja slaugai Ona Mitalienė priminė, kad visame pasaulyje slaugytojoms tenka didžiulė atsakomybė už hi gieną bei sterilumą operacinėje. Ekstremalumo netrūksta
R.Paškevičiūtė pastebi, kad nepai sant tobulėjančios medicinos tech nikos, žmogiškasis faktorius išlieka labai svarbus. „Kai būna ekstremali situaci ja, užtenka tik žvilgsnio, kad su sikalbėtume su slaugytoja. Kon taktas be žodžių – labai svarbus“, – paaiškina vedėja. Kiekviena skubi operacija yra ekstremali, kai sunku prognozuoti jos rezultatus. Tačiau ir per plani nes operacijas iškyla nenumatytų situacijų, kurioms kas kartą medi kai privalo būti pasirengę. Pasiruošimas kai kurioms sudė tingoms operacijoms, pavyzdžiui, onkologinėms, prasideda gerokai
anksčiau. Likus kelioms savaitėms iki tokios operacijos, jai ruošiasi po ra gydytojų ir šešios slaugytojos. Mat kai kurios sudėtingos opera cijos trunka daugiau nei 10 valandų. Rekordiškai ilga operacija, pernai atlikta Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, truko net 33 valandas. R.Paškevičiūtė pasakojo, kad, pasitaikius skubiam atvejui, visi meta savo darbus ir puola padėti. Vedėja neslepia, jog labiausiai komandą paveikia ant operacinės stalo miręs pacientas. Pernai tokių mirčių pavyko išvengti. Specialis tai tai įvertina kaip didžiulį ligoni nės pasiekimą.
Radiologijos technologijos vienos moderniausių šiandienos medicino je. Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Radiologijos skyriaus ve dėjo Igorio Kniaževo, jas suvaldan tys radiologijos technologai atlie ka sudėtingą darbą – tiria pačiomis įvairiausiomis ligomis sergančius pacientus, kurių amžiaus diapazo nas – nuo naujagimių iki senjorų. Gerai atliktas tyrimas yra labai svarbus diagnostikai ir palengvina situaciją gydytojui, kuris gali pla nuoti tolesnį paciento gydymą. I.Kniaževas pastebi, kad per ke lerius metus radiologijos technolo gų darbo sąlygos stipriai pasikeitė. Anksčiau tyrimo nuotraukos buvo ryškinamos tamsoje, dabar šis pro cesas vyksta dienos šviesoje. Specialistams taip pat neberei kia baimintis, kad tyrimo rezul tatas gali nepavykti ar būti neko
kybiškas – visas šias problemas išsprendė tobulėjanti kompiuteri zuota technika. Tačiau pastebima, kad šiais lai kais radiologijos technologams reikia ir daugiau išmanyti, domė tis naujausiomis technologijomis. Tad šie specialistai prilygsta in žinieriams, gebantiems išspręs ti ir kilusius techninius nesklan dumus. „Jei prie naujausio automobilio vairo pasodinsite nemokantį vai ruoti žmogų, toli nenuvažiuosite“, – vaizdingai šios srities specialis tų profesionalumo svarbą įvertino I.Kniaževas. Intervencinės radiologijos sky riaus vedėjas Algimantas Šimkai tis paaiškino, kad būtent dėl šios priežasties radiologijos specialybę renkasi geriausieji. „Radiologijos specialistai la bai daug išmano, daug padaro, bet lieka šešėlyje“, – pastebėjo gydy tojas. I.Kniaževo manymu, radiologi jos technologai pacientui padeda suformuoti pirmąjį įspūdį apie li goninę, nes būtent į jų rankas pir miausia patenka skubiai hospitali zuoti ligoniai.
Išlieka tarp lyderių
Klaipėdos universitetinė ligoninė pagal per metus atliekamų opera cijų skaičių užima trečią vietą šaly je. Tad čia dirbantiems medikams tenka didžiulis krūvis. „Ten, kur daug ir intensyviai dir bama, ten būna geri kolektyvai. Mū siškis – išskirtinis, pats geriausias ligoninėje“, – įsitikinusi vedėja. Pripaž įstam a, kad operac in ė je gali dirbti ne kiekvienas – ne vis iems priimt in as intensyv us darb as, nep rogn oz uojam os si tuacijos. Vyriausioji slaugos administra torė Zita Timinskienė pasidžiaugė slaugytojomis, kurios padeda pa ruošti jaunąją pamainą. Mat operacinėse pageidaujama žmonių, iki tol nedirbusių kituose ligoninės skyriuose. R.Paškevičiūtė paaiškino, jog taip stengiamasi išvengti stereoti pų, kaip dirbti. Tad jauni specialistai dirbti ope racinėje mokomi vietoje. Anestezi jos ir intensyviosios terapijos slau gytojos baigia specialius keturių mėnesių kursus. Slaugytojos tikina, kad operaci nėje nebūna vienodų dienų. Kiek viena jų pateikia savo staigmenų, su kuriomis tenka žaibiškai susi tvarkyti, nes būtent nuo to pri klauso paciento likimas. Klaipėdos universitetinėje ligo ninėje dirba per 700 slaugytojų, iš jų operacinėse ir Anesteziologijos skyriuje – 71.
Specialistai: l.e.p. vyriausioji radiologijos technologė Danguolė Ru
džianskienė, radiologijos technologės Angelė Dekerienė, Lijana Vis kontienė, Branduolinės diagnostikos skyriaus vyresnioji radiologijos technologė Julita Raudonienė ir radiologijos technologas Zigfridas Raudonis. Vytauto Petriko nuotr.
Mielosios slaugytojos, akušerės! Niekada neatimk padrąsinimo iš žmogaus, kuris palaipsniui eina į priekį, nesvarbu, kaip lėtai. Platonas
Nuoširdžiai sveikinu Tarptautinės slaugytojo dienos proga. Svarbiausi mūsų darbų vertintojai pacientai savo laiškuose pačius gražiausius žodžius skiria Jums, pastebėdami Jūsų profesionalumą, šypseną, gerą žodį, paslaugumą. Tikiu, kad ir toliau savo pašaukimo kilnumu garsinsite mūsų ligoninės vardą. Linkiu visada rasti šiltą, padrąsinantį žodį pacientui, neblėstančio gerumo ir didelės asmeninės laimės. Su pagarba Prof.Vinsas Janušonis Vyriausiasis gydytojas Klaipėdos universitetinė ligoninė
6
trečiadienis, gegužės 9, 2012
nuomonės
Šiltų vietų šalyje – per daug
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L
Ar jau įvyko pokyčių? Valentinas Beržiūnas
N
ap ol eon as pral ai mėjo. Jo vietą Eliz ie jaus rūmuose užėmė „švelnus is soc ial is tas“. Taip apibūd inamas François Hollande‘as. Matyt, dabar laikas būtų paž velgti į šiuos rinkimus – ne tik antrąjį tu rą, bet ir pirmąjį. Kuo jie reikšmin gi? Kas po jų Prancūz ijoje galėt ų pasikeist i. Kas gal i pasikeist i Eu ropoje, o gal ir visoje tarptaut inė je arenoje? F.Hollande‘as atėjo į prezidento po stą su šūkiu – „laikas nustoti taupy ti, reikia imtis gaivinti šalies ekono miką, užtikrinti socialinę gerovę“.
N.Sarkozy parodė, kad jis nesugeba, o ir nesugebės konso liduoti dešiniosios Prancūzijos visuome nės stovyklos. Reg is, F.Hollande’as metė piršt inę vokiečiams. Ar Europoje domina vęs „Merkoz y“ duetas dabar virs „Merkolland‘u“? Veikiausiai viskas bus gerai. Dabar kelti bang ų Euro poje niekas nenori, nebent graikai. Nuolaidos? Tikėtina, kad vokiečiai pernelyg nespaus Paryž iaus, o šis nesiims prieštarauti Berlynui. Klausimas kyla dėl to, kad vokiečiai iš prig imt ies gyvena pagal išgales, kurios, žinoma, didelės, ir bet koks išl aidav imas šioje šalyje ties iog pikt ina visuomenę. Tuo pat metu Prancūz ijos naujasis vadovas ma no, kad karpymas tur i žengt i koja kojon su ekonomikos augimu. Šiaip F.Hollande‘as nieko naujo ne siūlo. Apie balansą tarp karpymo ir ekonom ikos aug imo kalba ne vienas Europos ekonomistas, tuo kart pirštu baksnodamas į Graikiją, kurioje biudžeto karpymas sukėlė ekonomikos stagnaciją. Ir vis dėlto nepaisant to, kas laukia Europos, įdomu paž velgt i į Pran cūzijos politinę virtuvę. Ir šiuo atveju įdomiausias – pirma sis prezidento rinkimų turas.
„Radikalai laimėjo“, „Marine Le Pen triumfas“ – trimitavo ne tik Prancū zijos, tačiau ir daugelio Europos ša lių dienraščiai. Rad ikalai? Na, su išimt im i gal ime laik yt i Nacional in į Frontą rad ika liu. Klausimas, ar negalėtume pa vadint i N.Sarkozy radikal iu, kur is bandydamas palenkti į savo pusę Prancūz ijos dešin iuosius dažnai net „perspjovė“ M.Le Pen. Tačiau N.Sarkoz y parodė, kad jis nesugeba, o ir jau nesugebės kon sol iduot i dešin iosios Prancūz ijos visuomenės stovyklos. Kyl a klaus im as, ar deš in ios ios stov yklos nepav yks konsol iduo ti M. Le Pen, ir po penker ių me tų ši politikė netaps rimtu iššūkiu F.Hollande‘ui? Kodėl ne? Vad in am ąj ą gol ist ų partiją N.Sarkozy pavertė Sarkozy part ija ir ryškaus lyder io joje kol kas nėra. Ar negalėtų įvykti istori nis dešiniųjų susijung imas? Galė tų, jei po kur io laiko Nacional in io Fronto nar iams ir jo lyderei M. Le Pen pavyks pakeisti klijuojamą ra dikalų etiketę. Svarbiausia, kas jau ne syk į minė ta, kad Nacional in is Front as tu ri aišk ią Prancūz ijos raidos viz iją, nepaisant kol kas šios partijos išlai komo gan aštraus tono imigracijos ir kitais klausimais. F.Hollande‘as? Jam ateinantys pen keri metai bus labai svarbūs. Nuo to, kaip jam pav yks įvykdyt i žadamas reformas prik lausys jo ateit is. Kol kas ryžto šis pol it ikas nestokoja, nors ekspertai ir pabrė žia, kad jam teks taik yt is prie da bart in ių sąlyg ų, tiek šal ies viduje, tiek užsienyje. Kita vert us, iki šiol F.Hollande‘as buvo gan pilk a pelė Pranc ūz i jos padangėje, net gal ima sak yt i, kad jis išrinktas tik dėka to, kad jo buvęs varžovas įkyrėjo prancū zams. Pav yzd žiui, N.Sarkoz y pirmtakas Jacques Chiracas buvo prag ma tiškas pol it ikas, o N.Sarkoz y vis įsiveldavo į avantiūras. Vienas ge riausių pavyzdžių – karinė kampa nija Libijoje. Taig i, rink imai Prancūzijoje tikrai buvo istor in iai. Ir ne tik dėl N.Sar kozy pralaimėjimo, o ir dėl to, kad jie parodė, jog tarp Prancūzijos eli to gali įvykti reikšming ų pokyčių. Žinoma, viskas prik lauso nuo pa dėt ies šalyje. O jei F.Hollande‘ui ir nepritrūks ryžto įgyvendinti refor mas, jų rezultatai nebus greiti. Gal būt penkerių metų pakaks. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
sių Lietuvoje. Bet vis tiek papras tiems žmonėms reikėtų žinoti, nes būtent iš mokesčių mokėtojų kišenės jiems mokamos algos. Vien aptarna vimo lygmens darbuotojų Seime yra
Seime darbuojasi 520 tarnautojų. Ką tokia žmonių armija veikia toje institucijoje?
beveik 50, kuriems mokami 3,3 tūkst. litų siekiantys atlyginimai. Gera kai kam gyventi Lietuvoje, ar ne? Suprantama, reikia tarnų tam šau niam 141 Seimo nariui. Bet gal tų pa
tarnautojų užtektų ir gerokai ma žiau? Pavyzdžiui, ne 520, o bent jau 200? Jei jau kasdien kalbame apie taupy mą, racionalų valstybės lėšų naudoji mą, tai gal būtų laikas apie tai ne tik kalbėti, bet ir pagaliau daryti. Tokia išlaikytinių minia, pavyzdžiui, pri vataus verslo sektoriuje būtų abso liučiai neįsivaizduojama, nes tai pa prasčiausiai yra neracionalu. Tačiau tik ne viešajame sektoriuje, nes tau pyti valstybės lėšų mūsų valdovai iki šiol neišmoko. Tiesa, objektyvumo dėlei reikėtų pripažinti, kad klerkų Lietuvoje su mažėjo. Dar 2009 m. jų buvo 79,2 tūkst. Vis dėlto tas sumažėjimas šiandien nėra adekvatus išsekusio valstybės biudžeto galimybėms. Regimantas Alionis
Andriaus Deltuvos karikatūra
Kas išrausė senąsias kapinaites?
K
laipėdos ekonominėje zo noje, esančioje tarp pagrin dinės geležinkelio linijos ir Jakų gyvenvietės, yra nyks tantis Lypkių kaimelis, gyvenantis paskutines savo dienas, nes jame be likę vos keli gyventojai. Kadaise už kokio puskilometrio nuo dabartinio kaimelio į rytų pusę buvo Lypkių dvaras, kurio pamatai, rūsiai, du vandens telkiniai tebėra ir dabar. Dar trys dvaro darbininkų pa statai stovėjo iki 1973-iųjų, o paskui buvo nugriauti. Minimas dvaras tu rėjo ir savo kapinaites. Jos, kaip ir pa ts Lypkių dvaras, sovietmečiu buvo
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
labai nuniokotos. Dalis jų buvo nu kastos, čia piltos šiukšlės ir mėšlas. Prieš kokius dešimt metų buvau čia užtikęs atkastą kapavietę, į kurią buvo įstumta dalis nulaužtos antka pinės plokštės, skirtos Pirmojo pa saulinio karo metu žuvusiam Lypkių dvarininkų sūnui ar giminaičiui. Šiomis dienomis teko vėl apsilanky ti šiose kapinaitėse. Gerokai nustebau čia vėl užtikęs keistus perkasimus. Jie tikriausiai buvo atlikti pernai vasarą ar rudenį. Tuos perkasimus sudarė pen kios lygiais kraštais duobės. Dviejose vietose mėtėsi iškasti žmonių kaulai ir keletas indų šukių, greta sudėtos bu
vusių antkapių liekanos. Visos duobės yra gražiai užkastos. Jei tai darbavosi juodieji archeo logai, tai jie savo išrausimus palieka neužkastus. Na, o jei čia darbavosi oficialūs archeologai, tai irgi keista, kodėl jie paliko neužkastus žmonių kaulus? Be to, oficialūs archeologai nekasinėja prieškario laikų kapinai čių, na, nebent būtų kokia ypatinga situacija. Taigi kol kas lieka neaišku, kas čia kasinėjo ir ko ieškojo. Lypkių kapi naitės yra už 400 metrų į pietus nuo buvusio dvaro vietos.
ir susapnavo mirusįjį. Norėčiau, kad kiekvienas susimąstytų. Juk kaip gi mėme, taip ir išeisime kiekvienas iš to gyvenimo.
miesto valdžia atsakė, kad tai ne jų reikalas, lėšų nėra. Mus paakino ei ti prašyti kelius tvarkančios įmonės pagalbos, gal ji pati išasfaltuos. Su baime laukiame vasaros, vėl gyven sime dulkėse, o toks nedidelis to ke liuko ruožas.
Birutė
Stebisi netikinčiais
Esame katalikiškas kraštas, norėjau išsakyti savo nuomonę apie laidotu ves. Teko dalyvauti netikinčio žmo gaus laidotuvėse. Mes šį žmogų paži nojome, nes kartu dainavome chore. Jo balsas buvo gražus. Be abejonės, negalime teisti mirusiojo, kuris ne tikėjo Dievo. Tačiau palydintiesiems yra labai nejauku, kai per laidotuves negalima giesmių giedoti. Žmonės stovi sutrikę, tik kapinėse uždaina vome „Lietuva brangi“. Gal žmonės ir klysta. Tačiau viena mūsų choristė
Kas išasfaltuos gatvę?
Gyvename Žvejybos uosto rajone, Sulupės gatvės 7 name. Šalia vyksta Minijos gatvės remonto darbai. Krei pėmės į savivaldybę ir prašėme, kad mums padėtų išspręsti problemą, – norėtumėme, kad šalia mūsų na mo būtų išasfaltuota nedidelė gat velė. Vasarą kenčiame, vaikai dūsta nuo dulkių. Langų negalime atidary ti, nors mūsų name gyvena nemažai negalią turinčių vaikų. Šiame name yra daug savivaldybės būstų. Tačiau
Vytas Tamošiūnas
Danutė
Nosį riečia smarvė
Penktadienį lyg ir palijo Klaipėdoje, vėjo nebuvo stipraus, tačiau buto lan gų atverti negalėjome. Tokia smarvė dvelkia nuo Laisvosios ekonominės zonos, kad ir nosį, ir gerklę užspau džia. Gal pas juos kokie diversantai įsiveržė ir ką nors padarė blogo? Gražina Parengė Asta Aleksėjūnaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
ietuvoje yra per daug prikur ta šiltų vietelių biurokratijai. Tuo turbūt niekas neabejoja. Dar praėjusių metų spalį visų lygių valstybės tarnyboje buvo net 72 tūkst. klerkų. Kai valstybėje teliko 3,2 mln. gyventojų, gal toks skaičius yra ne visai normalus. Šiaip jau niekam taip pat jokia pa slaptis, kad biurokratai paprastai su kuria daug darbo kitiems biurokra tams, todėl ir sukasi ta beprotiška valdininkijos karuselė. O žmonėms nuo to – tik blogiau, nes atsiranda daugiau popierizmo, instrukcijų ar taisyklių apskritai. Kyla ir pagrįstas klausimas, ką tie ponai veikia? Štai, pavyzdžiui, Seime darbuoja si 520 tarnautojų. Ką tokia žmonių armija veikia toje institucijoje? Ne ginčysime, kad ji – viena svarbiau
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
lietuva Paskelbs naujienų
Dar vieni geradariai
Susitarimo reikia paisyti
Vyriausybė trečiadienį, iš karto po Ministrų kabineto posėdžio, ketina viešai paskelbti su nau jos atominės elektrinės pro jektu Lietuvoje susijusius do kumentus. Iki šiol įslaptinti do kumentai viešai bus paskelbti pirmą kartą. Skaičiuojama, kad nauja atominė elektrinė kai nuos iki 5 mlrd. eurų.
Seimo krikščionių frakcija siū lo nuo liepos 1-osios iki 900 li tų padidinti minimalią mėnesio algą. Atitinkamą Darbo kodek so pataisą Seime užregistravo 6 frakcijos nariai – Vidmantas Žiemelis, Jonas Stanevičius, Vytautas Kurpuvesas, Zita Už lytė, Aleksandras Sacharukas ir Jonas Ramonas.
Prezidentės patarėjas nacio nalinio saugumo klausimais Jonas Markevičius teigia, kad pagrindinių parlamenti nių partijų šią savaitę pasira šytas susitarimas dėl gyny bos politikos yra sveikintinas, tačiau taip pat pabrėžia, jog svarbiausia, kad susitarimas būtų realiai įgyvendinamas.
A.Šimašius išsaugojo kėdę Seimas antradienį slaptu balsavimu nepritarė opozicijos atstovų inicijuotai interpeliacijai teisingumo ministrui Remigijui Šimašiui, nors specialios komisijos verdiktas ministrui buvo nepalankus. Stasys Gudavičius s.gudavičius@diena.lt
Išvada – neigiama
Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūno Valentino Mazuronio pa rengtą interpeliaciją R.Šimašiui plenariniame posėdyje apsvarstę parlamentarai sudarė specialią re dakcinę komisiją, kuri turėjo įver tinti teisingumo ministro atsaky mus į jam užduotus klausimus. Komisija pasiūlė nepritarti val dančiojo Liberalų sąjūdžio į Vy riausybę deleguoto teisingumo ministro atsakymams į Seimo na rių interpeliacijoje pateiktus klau simus. Komisijoje, kurią sudarė 12 narių, balsai pasiskirstė po ly giai: 6 ir 6. Tačiau kadangi komi sijai pirmininkavo socialdemokra tas Juozas Olekas, jo balsas buvo lemiamas – atsakymams nepri tarti. Toks komisijos parengtas pro jektas gali būti priimtas tik tuo at veju, jei už jį slapta balsuoja ne ma žiau kaip 71 parlamentaras. Tačiau slapta balsuojant dalyva vo 63 Seimo nariai. Už komisijos išvadą balsavo vos 36 parlamenta rai, prieš buvo 15, susilaikė 4. Todėl Seimui gerokai pritrūko balsų nu tarimui dėl nepasitikėjimo R.Ši mašiumi priimti ir jis išliko Teisin gumo ministerijos vadovu. Valdantieji jau anksčiau dekla ravo siekiantys apginti savo mi nistrą. Slapta balsuojant nepakakus bal sų komisijos pateiktai išvadai pa tvirtinti, laikoma, kad teisingumo ministro R.Šimašiaus atsakymams pritarta. Interpeliacijos svarstymas tuo baigtas. Pažėrė klausimų
Antradienio plenarinio posėdžio pradžioje kalbėjęs interpeliacijos pagrindinis iniciatorius V.Mazu ronis tvirtino, kad teisingumo mi nistras atsakingas už valstybės po litiką sprendžiant įvairiausius su teisingumu susijusius klausimus. „Bedugnė tarp biurokratizuo tos ir uždaros teisėtumo sistemos ir tikrojo teisingumo sumažė jo ar padidėjo? Ar apskritai įma nomas teisingumas tų, kurie ne turi pakankamai pinigų ar ryšių teismų sistemoje, atžvilgiu? No rėtųsi išgirsti ministro paaiškini mus dėl rezonansinių, visuomenę jaudinančių bylų: vadinamosios Kauno pedofilijos, Vytauto Pociū no žūties ir kitų. Taip, teismai tu
Pozicija: R.Šimašius į Seimo na
rių klausimus vakar atsakinėjo ir rimtai, ir ironiškai.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
ri būti nepriklausomi, taip, teismų sprendimus visiems privalu vyk dyti. Bet kas daroma, kad situacija valstybėje teisingumo siekimo sri tyje akivaizdžiai keistųsi? O, mūsų nuomone, ją tikrai verta keisti“, – kalbėjo V.Mazuronis.
Gerai, jog nekalti nate manęs tuo, kad esu atsakingas už šventojo Brunono nužudymo bylą.
Pripažino problemas
Seimo tribūnoje atsistojęs R.Ši mašius pripažino, kad teisingumo Lietuvoje vis dar stinga. „Kas kaltas, kad teisingumo Lie tuvoje yra mažiau, nei mes visi no rėtume, nei aš pats norėčiau? Tur būt interpeliacijos autoriams būtų patogiau, jeigu atsakomybę už vi sas problemas prisiimčiau pats. Netgi už tas problemas, kurios neįeina į Teisingumo ministerijos kompetenciją. Deja, turiu inter peliacijos autorius nuliūdinti. Mi
nisterija dirba ir vykdo reformas teisingumo srityje, bet tik neper žengdama ribų, kurios nustatytos Konstitucijos ir įstatymų“, – pa brėžė ministras. „Atsakingai vykdžiau ir vykdau man pagal kompetenciją priskir tus darbus, bet tikrai nesiimsiu te lefoninės teisės ir nesikišiu ten, kur kištis draudžia mūsų Konstitucija ir įstatymai“, – pridūrė jis. Opozicija klausė R.Šimašiaus, ar jis kaip teisingumo ministras ne mato savo atsakomybės dėl susida riusios padėties teisingumo vykdy mo srityje, apeliuojant į situaciją, susidariusią Garliavoje, kur grupė žmonių saugo mažametę mergaitę nuo teismo sprendimo dėl jos per davimo motinai įvykdymo. „Lietuvoje teismai yra nepriklau somi. Jų sprendimams įtakos negali daryti joks politikas, pareigūnas ar kitas asmuo. Interpeliacijos būčiau iš tiesų nusipelnęs, jei būčiau elgę sis priešingai ir viešai ar kitais bū dais reiškęs nuomonę apie teismo sprendimo teisingumą ar pagrįstu mą. To nedariau ir nedarysiu, nes tai būtų akivaizdus mūsų Konsti tucijoje įtvirtintų principų pamy nimas“, – pabrėžė ministras. Jis priminė, kad Lietuva yra teisi nė valstybė, kurioje negalimi linčo teismai: „Turime naudotis teisinė mis ginčų sprendimo priemonė mis ir vykdyti teismų sprendimus. Jie vieninteliai mūsų šalyje vykdo teisingumą.“ „Teisingumo ministerija negali kištis į teismų sprendimų priėmi mą ir jų vykdymą. Ministerija taip pat pagal savo kompetenciją nega li kontroliuoti antstolių procesinės veiklos, kontroliuoti policijos, vai ko teisių apsaugos tarnybų darbo“, – nurodė ministras. Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas teiravosi ministro, kodėl šis ne prisiima atsakomybės dėl to, kad neišnagrinėtos rezonansinės by los: Bražuolės sprogdinimas, Juro Abromavičiaus nužudymas, V.Po ciūno žūtis, taip pat Kauno pedo filijos byla. „Gerai, jog nekaltinate manęs, kad esu atsakingas už šventojo Brunono nužudymo bylą, kad ne rasti įtariamieji šio nusikaltimo padarymu“, – ironiškai į tai atsa kė R.Šimašius. Jis dar kartą pakar tojo, kad ne Teisingumo ministerija tiria bylas ir jas nagrinėja. Tai ati tinkamų teisingumą įgyvendinan čių institucijų kompetencija.
37O KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
8
trečiadienis, gegužės 9, 2012
aktualijos Nepatiko pica
Prie bėgių – sprogmuo
Vagys nesnaudžia
Uostamiesčio pareigūnai aiški nasi, kodėl 50-metė moteris Du bysos g. esančioje picerijoje iš koneveikė ir sumušė 27 m. picų kepėją. Policininkai jau išsiaiš kino, kas yra kaltininkė ir keti na palyginti nukentėjusiosios ir konflikto kaltininkės parody mus. Panašu, kad klientei nepa tiko picos kokybė.
Pirmadienį vakare „Argus“ ap saugininkas apie 30 m. nuo Rimkų geležinkelio stoties rado sprogmenį. Darbas stotyje bu vo sustabdytas. J.Vitkaus inžine rinio bataliono išminuotojai nu statė, kad tai karo laikų 120 mm minosvaidžio sviedinys. Tą pa tį vakarą sprogmuo sunaikintas Kairių poligone.
Taikos pr. 49 namo gyventoja rado apvogtą butą. Daiktai buvo suversti ir išnaršyti. Šeimininkė tebeskaičiuoja nuostolius. Žalgi rio g. 15 namo rūsyje iš sandė liuko pavogtos dvi žoliapjovės, keturios vasarinės ir tiek pat žieminių mašinos padangų, dar bo įrankiai. Dingę daiktai įvertin ti 2,5 tūkst. litų.
Vaistų gabentoją nuo grotų gelbsti ligos Komentaras
Medikamentų iš Kaliningrado srities at sivežti važiuoja ne tik lietuviai iš pasie nio gyvenviečių, bet ir iš Lietuvos vidu rio. Apie jų pelnus galima tik spėlioti. Va kar Klaipėdos apygardos teismas paskel bė nuosprendį 74 metų ligotai moteriai, kuri į Rusiją važinėjo kaip į darbą. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Kitokie vaistai nepadeda
Buvusi slaugytoja, dabar jau pen sininkė Vitalija Baliutavičienė į teismo salę atėjo pasiramsčiuoda ma ramentu ir įsikibusi į parankę jaunesniam palydovui. Čia jai te ko teisintis dėl 200 tablečių vaistų „Fenazepam“ gabenimo per vals tybės sieną. Moteris Panemunėje įkliuvo mui tininkams 2010 m. lapkričio 16 d. Pareigūnai patikrino jos rankinę ir įvairiose nedraudžiamų gaben ti vaistų pakuotėse bei kremo dė žutėse aptiko paslėptus lapelius su pora šimtų „Fenazepam“ tablečių. Toks kiekis Lietuvoje neparduo damų vaistų laikomas labai dideliu, be to, šie medikamentai priskiriami psichotropinio poveikio medžia gai, o bausmės už jų gabenimą bei kontrabandą prilyginamos baus mėms už narkotikų įvežimą. Daugybe ligų serganti V.Baliu tavičienė tikino pirkusi ir vežu si vaistus sau, esą kitokie jai ne padeda. Įspėjo taip nebesielgti
Tačiau pareigūnai pensininke ne patikėjo ir pareiškė jai įtarimus dėl dviejų nusikaltimų, iš kurių vienas
– sunkus, o kitas – labai sunkus. Teisėsaugininkus sunku būtų apkal tinti formaliu požiūriu į reikalą. Mat prieš porą savaičių iki minėtos 2010 m. lapkričio 16-osios ta pati moteris buvo įkliuvusi muitininkams Pane munėje su pora narkomaniją skati nančių vaistų lapelių. Tada pareigūnė paaiškino, kad tai draudžiama veikla, bet pensinin kės nenubaudė, tik įspėjo daugiau
200
– tiek tablečių „Fenaze pam“ moteris gabeno per valstybės sieną.
taip nebesielgti. Tuomet V.Baliu tavičienė perspėjimo nepaklau sė. Pradėjus bylą dėl neteisėto dis ponavimo psichotropinio poveikio medžiagomis bei jų kontrabandos, buvo prisimintos ir kitos šios šiau lietės nuodėmės. Per pusantrų metų ji 66 kartus vyko į Kaliningrado sritį ir keturis kartus buvo baudžiama administ racine tvarka už draudžiamų daik
Pro langą iškrito senolė
Donatas Blinstrubis
Klaipėdos apygardos prok urat ūros Antrojo sunk ių nusikalt imų ikiteism in io tyr imo organ izav imo skyr iaus prok uroras
P Įvaizdis: 74 metų nuteistoji sunkiai vaikščioja ir turi daugybę ligų, tai
ją išgelbėjo nuo laisvės atėmimo bausmės.
tų gabenimą per valstybės sieną. Kaskart suprasdama, kad veža ne leistinus dalykus moteris slėpdavo vaistus kituose Kaliningrado srity je įsigytuose daiktuose: saldainių, arbatos, šokolado, kvepalų pakuo tėse, kitų vaistų dėžutėse ir net tarp dviejų rankinės dugnų. Moteris buvo baudžiama ir už didesnio nei leidžiama gabenti ci garečių kiekio. Į pasienį – būrys močiučių
Atsižvelgęs į senyvą kaltinamosios amžių bei jos sunkias lėtines ligas, teismas nepasiuntė V.Baliutavičie nės už grotų. Nuteistosios laisvė apribota dve jiems metams. Visą šį laiką ji nuo 22 iki 6 val. privalės būti namuose ir ne galės išvykti be bausmės vykdymą prižiūrinčios institucijos žinios. Pa našius nusikaltimus tiriantys pa
Pareigūnai baigė tyrimą dėl be veik pusės milijono litų gyventojų pajamų mokesčio nesumokėjusio polietileno prekeivio. Įtarimai jam pareikšti dėl sukčiavimo, neteisė to vertimosi ūkine veikla ir apgau lingo apskaitos tvarkymo.
Vakar po pietų uostamiestyje pro dau giabučio namo langą iškrito ir sunkiai susižalojo senyva klaipėdietė.
Greitosios pagalbos medikams apie nelaimę pranešta apie 15 val. Staty bininkų prospekte prie vieno namo gulėjo sunkiai sužalota senolė. 1921 m. gimusi moteris iškrito pro tre čiojo namo aukšto langą. Policija aiškinasi nelaimės priežastis. Nors ir sunkios būklės senolė li ko gyva ir skubiai išgabenta į Res publikinę Klaipėdos ligoninę.
Nelaimė: vakar po pietų greito
ji pagalba skubėjo į Statybinin kų prospektą.
Vytauto Petriko nuotr.
reigūnai įsitikinę, kad egzistuoja ištisas tinklas vaistų gabentojų iš Kaliningrado srities į Lietuvą. Pagrindiniai šio neteisėto vers lo organizatoriai atveža į pasienio gyvenvietę kelias garbaus amžiaus moteris, kurios tampa kurjerė mis pernešant per valstybės sieną draudžiamus medikamentus. Dažniausiai moterys yra garbaus amžiaus, ligotos ir sudaro pasigai lėjimo vertų močiučių įspūdį. Tačiau iš tiesų tai yra jų neblogai atlyginamas darbas. Tiesa, V.Baliutavičienės atveju tokie įtarimai nebuvo patvirtinti. Prokurorai ir tyrėjai įsitikinę, kad daugelis moterų, gabenančių vaistus, jų pačios nevartoja, o parduoda. Pernai į Klaipėdos apygardos teismą buvo perduotos kelios by los, pora jų dar tiriama, kelios nu trauktos.
Nutvėrė plėvelės biznierių
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
astaruoju metu tai nėra la bai masin is reišk inys, bet, mano įsit ik in imu, tam įta kos turėjo griežt i teismų nuosprend žiai. Žinodamos, kok ios bausmės gresia, tos močiutės arba to nebedaro, arba savo veiklą labiau mask uoja. V.Bal iutav ičienės atvejis rodo, kad tai buvo savotiška savo sri ties profesionalė, nes gudravo slėp dama vaistus ir net turėjo special ią rank inę su dviem dugnais. Ne visa da gabenamų vaist ų kiek iai yra to kie, kad juos pardavus gal ima būt ų pasistat yt i namą, bet gal ima spėt i, jog tai tokioms moterims, kaip V.Ba liutav ičienė, apsimoka, kitaip tok io kel io nevaž iuot ų. Muit in inkai daž niausiai aptinka nuo kelių dešimčių iki kel ių šimtų draud žiamų gabent i tablečių. Prekyba vaistais yra licen cijuojama veikla, prek ybos vaistais taisykl ių pažeid imas baud žiamas administracine tvarka. Tačiau tokių vaistų kaip „Fenazepamas“ turėjimas jau yra baud žiamasis nusikalt imas. Tokių vaistų Lietuvoje galima įsigyti tik turint vardinį receptą. Nors jų nė ra mūsų vaist inėse, jeig u gydytojas nustatytų, kad esančiais rinkoje me dikamentais neįmanoma žmogaus pagydyti, o minėtieji vaistai paleng vintų jo būklę, gydytojas galėtų išra šyti tokį receptą. Gal tai ir geri vaistai, bet jais gydytis reikėtų pagal nusta tytą tvarką.
Kaip praneša Finansinių nusikalti mų tyrimo tarnyba, 47-erių klai pėdietis D.L., neįregistravęs in dividualios veiklos ar bendrovės, penkerius metus prekiavo polieti leno medžiagomis ir gaminiais. 2005–2010 metais įtariamasis Lietuvos bendrovių, gaminančių
maišelius, plėveles ir kitokius ga minius, produkciją perparduoda vo Norvegijos įmonėms. Per penkerius metus klaipėdie tis gavo daugiau nei 16,7 mln. li tų pajamų, užsidirbo daugiau nei 3 mln. litų pelno, į valstybės biu džetą nesumokėjo daugiau nei 472 tūkst. litų gyventojų pajamų mokesčio. Atskleista, kad visi atsiskaity mai tiek su Lietuvos bendrovė mis, tiek Norvegijos įmonėmis vyko naudojant ribotos atsako mybės bendroves, registruotas Oregono valstijoje, JAV. Siekda
mas apsunkinti savo, kaip pre keivio, identifikavimą ir pini gų judėjimą, įtariamasis atsidarė sąskaitas ne Lietuvos, o užsienio bankuose. Klaipėdos apygardos prokura tūros nutarimu įtariamojo dau giau nei 800 tūkst. litų vertės tur tui paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Už sukčiavimą, apgaulingai tvar kytą apskaitą ir neteisėtą vertimą si ūkine veikla klaipėdiečiui gresia maksimali bausmė – laisvės atė mimas iki aštuonerių metų. „Klaipėdos“ inf.
9
TrečiADIENIS, gegužės 9, 2012
OMX Vilnius
+1,76 %
11,1 proc.
Lietuvoje gegužės 1 d. siekė nedarbo lygis.
Įmonės skęsta skolose Įmonių įsiskolinimo padėtis šiuo metu rodo, kad ekonomikos sulėtėjimą labiausiai pajuto ap dirbamosios pramonės ir trans porto sektoriaus bendrovės.
Lietuvos įmonių pradelstų sko lų portfelis balandį padidėjo 86 mln. litų ir mėnesio pabaigoje sie kė 5 mlrd. litų, kaip rodo rizikos valdymo sprendimų bendrovės „Creditinfo Lietuva“ duomenys. Įmonių pradelstos skolos ba landį ypač padidėjo finansų įstaigoms. Praėjusį mėnesį iš viso 33 tūkst. įmonių turėjo pradelstų skolų, iš jų 477 – šio sąrašo naujokės. „Sunkiausiai įsipareigojimus kreditoriams pastaruoju metu vykdo apdirbamosios pramonės ir transporto bendrovės. Minėti sektoriai pajuto sulėtėjusį eko nominį augimą Vakarų rinkose, kur trumpalaikės perspektyvos vis primena švelnią recesiją. Dalis įmonių susiduria su sun kumais, todėl kreditoriams re komenduotina atidžiau stebėti pramonės ir transporto sektorių mokumą“, – pranešime spaudai sakė „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Įmonių pradelstos skolos balandį ypač padidėjo finansų įstaigoms. Balandį verslas padengė 68 mln. litų pradelstų skolų – tai sutampa su šių metų sausio– kovo mėnesių vidurkiu. Nors įmonių skolos didėja, balandį bankrutavo 94 įmonės, arba 25 mažiau nei kovą. „Ba landį bankroto atvejų labiausiai sumažėjo prekybos, apgyvendi nimo ir maitinimo įstaigų sek toriuose, o labiausiai padidėjo statybų ir apdirbamosios pra monės. Be to, tai antras mėnuo iš eilės, kai išgaunamosios pra monės bei elektros, dujų ir van dens tiekimo sektoriuose neuž fiksuotas nė vienas bankroto atvejis“, – teigė A.Buemann. „Creditinfo“ duomenimis, iš 69 tūkst. realią veiklą vykdan čių šalies įmonių kas antra tu ri vidutiniškai po tris pradelstas skolas, o vidutinė jų skola siekia 57 tūkst. litų. BNS inf.
OMX Riga
–0,43 %
ekonomika
OMX Tallinn
+0,31 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Gaminiai atpigo
€
Pramonės produkcijos kainos ba landį, palyginti su 2011-ųjų baland žiu, išaugo 5,7 proc., o palyginti su šių metų kovu, sumažėjo 0,2 proc., kaip pranešė Statistikos departa mentas. Didžiausią įtaką kainų po kyčiui balandį turėjo sumažėjusios rafinuotų naftos produktų gamybos, drabužių siuvimo, baldų gamybos produkcijos kainos.
Baltarusijos rublis 10000 3,2546 DB svaras sterlingų 1 4,2850 JAV doleris 1 2,6525 Kanados doleris 1 2,6660 Latvijos latas 1 4,9414 Lenkijos zlotas 10 8,2540 Norvegijos krona 10 4,5665 Rusijos rublis 100 8,8455 Šveicarijos frankas 1 2,8746
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
–0,4344 % –0,0047 % –0,0678 % +0,1014 % +0,0648 % +0,3672 % +0,1953 % –0,6916 % +0,0174 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,01
4,69
2,47
„Apoil“
4,99
4,64
2,46
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,90 dol. už 1 brl. 112,17 dol. už 1 brl.
10
trečiADIENIS, gegužės 9, 2012
pasaulis Paskelbė paiešką
V.Putino įvartis
Pažėrė pažadų
Interpolas išdavė raudoną jį tarptautinio arešto orderį, nurodantį suimti besislaps tantį Irako vicepremjerą Tari qą al Hashimi. Politikas, ku rio pastaroji žinoma buvimo vieta buvo Stambulas, dar su keliais asmenimis kaltinamas šešių teisėjų ir aukšto rango pareigūnų nužudymu.
Trečią kartą Rusijos prezi dento postą užėmęs Vladimi ras Putinas po inauguracijos iškilmių pirmadienio vakarą Maskvoje nepraleido progos pademonstruoti savo spor tiškumą ir žaisdamas naujai atrastą mėgstamą žaidimą – ledo ritulį, įmušė įvartį bei at liko rezultatyvų perdavimą.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka va kar sakydamas metinę kalbą smerkė savo paties vyriausy bės pasenusią politiką ir pa reiškė, kad šalį ištikusi giliau sia ekonominė krizė nuo so vietų laikų parodė, jog atėjo laikas modernizuotis ir daryti didžiulį šuolį pirmyn.
JAV užbėgo „Al Qaedai“ už akių Jungtinės Valstijos sužlugdė „Al Qae dos“ sąmokslą lėk tuve susprogdin ti bombą – gerokai tobulesnę už tą, ku rią 2009 m. orlaivy je norėjo detonuo ti „apatinių sprogdin tojas“.
Tobulėjimas: JAV žvalgyba pastebi, kad teroristai demonstruoja išmanumą ir ieško naujų būdų saugumo priemonėms įveikti.
Žvalgyba reagavo laiku
Federaliniam tyrimų biurui (FTB), gavus žvalgybinės informacijos iš Saudo Arabijos, pavyko užbėg ti teroristams už akių. Pareigūnai nustatė asmenį, kuriam Arabijos pusiasalio „Al Qaedos“ grupuotė perdavė bombą. Ji turėjo būti su sprogdinta lėktuve, skrendančiame į Jungtines Valstijas. Orlaivį ir lai ką sąmokslo vykdytojas turėjo pa sirinkti pats. Pareigūnai konfiskavo sprogsta mąjį užtaisą, jie patikino, kad joks pavojus visuomenei nebuvo kilęs ir kad teroristai dar nebuvo nupirkę lėktuvo bilietų. Vienas JAV kovos su terorizmu pareigūnas, kuris nenorėjo skelb ti savo pavardės, papasakojo, kad užtaisas buvo nemetalinis. Tero ristai tikriausiai norėjo užtikrinti, kad oro uostuose jo nebūtų galima aptikti metalo detektoriais. „Tai rodo, kad Arabijos pusiasa lio „Al Qaeda“ adaptuoja savo me todologiją, savo taktiką ir t. t.“, – sakė minėtas pareigūnas. Operacija vyksta toliau
Panašiai kalbėjo ir Atstovų Rūmų žvalgybos komiteto pirmininkas Peteris Kingas: „Al Qaeda“ pasie kė naują išmanumo lygį.“ Pasak politiko, pastaroji žvalgy bos operacija yra susijusi su sek madienį Jemene įvykdytu ant skrydžiu, per kurį žuvo Arabijos pusiasalio „Al Qaedos“ lyderis Fahdas al Quso. „Baltieji rūmai man pranešė, kad šie įvykiai susiję, jie yra tos pačios operacijos dalis. Štai kodėl sakau, kad ši operacija vis dar vyksta“, –
paaiškino P.Kingas, tačiau daugiau detalių pateikti atsisakė.
ti į JAV skrendančius krovininius lėktuvus bombomis, paslėptomis spausdintuvų kasetėse.
Rado panašumų
FTB nurodė, kad jo specialistai ti ria šią savaitę konfiskuotą sprog menį, kuris veikiausiai yra patobu lintas užtaisas, panašus į bombą, kurią buvo bandyta susprogdinti į Jungtines Valstijas skrendančia me lėktuve 2009 m. pirmą Kalėdų dieną. Tąsyk į Detroitą skridusia me laineryje vienas Nigerijos pilie tis nesėkmingai mėgino detonuoti plastikinius sprogmenis, kurie bu vo paslėpti jo apatiniuose. „Nors esama panašumų, preli minari šio įtaiso apžvalga rodo, kad jis gerokai skiriasi nuo užtaiso, pa naudoto per Kalėdų ataką. Aišku, kad Al Qaeda“ keičia savo bombų technologijas, siekdama pašalin ti 2009 m. norėto panaudoti įtai so nesėkmės priežastis“, – aiški no kovos su terorizmu pareigūnas, pageidavęs likti nežinomas. Arabijos pusiasalio „Al Qaeda“ siejama su mėginimu susprogdinti lainerį 2009-aisiais, taip pat 2010 m. galimu sąmokslu susprogdin
Užtaisas buvo neme talinis. Teroristai no rėjo užtikrinti, kad oro uostuose jo ne būtų galima aptikti metalo detektoriais. JAV pareigūnai mano, kad abiem atvejais sprogmenis pagamino Ib rahimas al Asiri, pagrindinis Ara bijos pusiasalio „Al Qaedos“ bom bų inžinierius. Pagrindinis užtaisas buvo pagamintas iš PETN – baltos, į miltelius panašios sprogstamo sios medžiagos, kurios paprastai nefiksuoja tradiciniai peršvietimo aparatai. „JAV turi likti budrios“
JAV gynybos sekretorius Leonas Panetta sakė, kad Jungtinės Valsti jos privalo išlikti budrios dėl tarp
tautinio teroristų tinklo „Al Qae da“ keliamos grėsmės. „Šis incidentas aiškiai rodo, kad šalis turi likti budri dėl tų, kurie sieks atakuoti šią šalį, o mes pada rysime viską, kas būtina, kad Ame rika liktų saugi“, – L.Paneta sakė per spaudos konferenciją po dery bų su Kinijos gynybos ministru. Saugumo priemonės oro uos tuose ir į JAV skrendančiuose lėk tuvuose buvo labai sugriežtintos po nesėkmingos atakos per 2009 m. Kalėdas, po kurios žvalgybos agentūros buvo griežtai kritikuoja mos dėl nesugebėjimo susieti įvai rių žvalgybos ataskaitų. Nigerijos pilietis Umaras Farou kas Abdulmutallabas vasarį buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos dėl nepavykusio mėginimo susprog dinti JAV oro bendrovės „North west Airlines“ 253-iojo reiso lėk tuvą, kuriuo skrido 289 žmonės. Pagrobti laineriai taip pat buvo panaudoti per 2001 m. rugsėjo 11osios atakas Niujorke ir Vašingto ne, kurios nusinešė beveik 3 tūkst. žmonių gyvybę.
„Scanpix“ nuotr.
Teroristai Arabijos pusiasalyje Jungtinės Valstijos Arabijos pusia salio „Al Qaedą“ laiko viena pavojin giausių tarptautinio teroristų tinklo atšakų. Manoma, kad ši grupuotė tu ri daugiau nei tūkstantį narių Jeme ne ir palaiko glaudžius ryšius su „Al Qaedos“ vadovybe Pakistane. Jemeno valdžia ilgus metus kovoja su teroristų grupuote, bet kova vyks ta permainingai. Šių metų pradžioje Arabijos pusiasalio „Al Qaeda“ štur mavo nedidelį miestą už 160 km į pietus nuo sostinės Sanos. Teroris tai prisigrobė ginklų, atidarė kalėji mo duris ir iškėlė savo juodą vėlia vą virš miesto tvirtovės.
BNS, BBC, CNN inf.
Teroristų naujiena – užminuotos krūtys Naujienų apie sąmokslą pasirodė praėjus vos kelioms dienoms po to, kai buvo paminėtos „Al Qaedos“ ly derio Osamos bin Ladeno nužudy mo per JAV komandosų reidą Pa kistane pirmosios metinės.
Nors šie du įvykiai gali būti ne susiję, žvalgyba ir saugumo eks
pertai buvo įspėję, kad šia proga teroristai gali pateikti staigme nų. Jungtinių Valstijų, Europos ir Artimųjų Rytų oro uostuose buvo sustiprintos saugumo priemonės. Pasak britų žiniasklaidos, ypač di delį nerimą kėlė naujas teroristų ginklas – chirurginiu būdu į kūną implantuoti sprogmenys.
Ekspertai įtaria, kad teroristams vyrams bombos gali būti įsiuva mos į sėdmenis arba kur nors prie apendikso, o moterims – į krūtis, kaip silikoniniai implantai. JAV žvalgyba po keleto mėne sių slapstymosi neseniai vėl už čiuopė Arabijos pusiasalio „Al Qaedos“ pagrindinio bombų in
žinieriaus Ibrahimo al Asiri pėd sakus. Jis 2009 m. surengė išpuo lį prieš Saudo Arabijos žvalgybos vadovą, paslėpęs sprogmenis sa vo brolio išangėje. Tačiau ataka nebuvo sėkminga – žuvo tik pats brolis Abdullah, kuriam buvo 23 metai. „The Daily Mail“ inf.
11
TREČIADIENIS, gegužės 9, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Dekoruotos sienos – lyg paveikslai Tradicinį, tačiau kiek primirštą erd vių dekoravimo bū dą populiarinantys kūrėjai savo dar bais žavi ne tik ap linkinius. Kaip pri sipažįsta interjero dizaineriai Jolan ta ir Artūras Rudai čiai, kartais rezulta tai maloniu netikė tumu nustebina ir juos pačius.
Meistrystė: „apgyvendinti“ tokias erdves tapybos darbais reikalauja ypatingo skrupulingumo.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Vertina rankų darbą
Galima sakyti, jog žaisminga sie nų tapyba, paviršių dekoravimas subtiliais lipdiniais, akmenukais, kriauklelėmis, koralais ar kitomis medžiagomis tapo šio šeimyninio
priekuliškių kūrėjų tandemo vizi tine kortele. J.Rudaitienė pripažino, jog tai patraukli priemonė interjero savi tumui, jaukumui kurti. Be to, kaip pasidžiaugė kūrėja, tokie vieneti niai, rankų darbo kūriniai įgauna vis didesnę vertę. „Šią sritį kele tui metų buvome kiek nustūmę į
šalį, dabar vėl prie jos sugrįžome. Akivaizdu, kad žmonėms tai pa tinka. Vis labiau populiarėja tiek sienų tapyba, tiek jų apipavidali nimas dekoratyviniu tinku, įvai riomis faktūromis. Matyt, žmonės pavargo nuo to minimalizmo, sau sumo. Neretai pamatę šiuos dar bus realybėje, daugelis nustemba,
Aura: žaismingi piešiniai mažuosius nukelia į kitą, pasakišką, pasaulį.
kad taip įmanoma. O galimybės – labai plačios, ne visas idėjas spė jame ir įgyvendinti“, – aiškino pa šnekovė. Kristalai virto kriokliu
Jolanta šypsojosi, jog kartais ori ginaliai atsiskleidžia ir visiškai net ik ėtos med žiagos, inkl iuzai.
Kad ir Swarovski kristalai. „Nesu jų gerbėja, bet viename interjere juos labai sėkm ingai pan aud o jome – „įsodinę“ į dekoratyvinį tinką sukūrėme krintančio kriok lio įspūdį. Išties atrodo efektin gai, kai į juos lūžta sklind ant i šviesa“, – pastebė jo kūrėja.
12
Asmeninio archyvo nuotr.
12
TREČIADIENIS, gegužės 9, 2012
namai rubrika Pratęsė konkurso laiką
Drausmins žemės savininkus
Aplinkos ministerija pratęsė paraiškų apdovanojimo „Už kraštovaizdį“ konkursui pateikimo laiką. Preten dentus bus galima siūlyti iki birželio 4 dienos. Konkur so laikas pratęstas atsižvelgus į prašymus. Į nacionalinį apdovanojimą „Už kraštovaizdį“, kuris skirtas geriau siems šalies kraštovaizdžio puoselėtojams išaiškinti ir pagerbti, gali pretenduoti tiek institucijos, tiek asme nys. Paraiškose pretendentai turi apibūdinti per pasta ruosius penkerius metus realizuotus darbus. Aplinkos ministerijos apdovanojimo už kraštovaizdį skyrimo tai syklės skelbiamos ministerijos tinklalapyje.
Besiribojančių žemės sklypų savininkams per metus ne susitarus dėl detaliojo plano rengimo sąlygų, jį reng ti siūloma įpareigoti savivaldybės, kurios teritorijoje yra sklypas, vyriausiąjį architektą. Parengtą planą turė tų tvirtinti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų ins pekcija, o išlaidas apmokėti žemės sklypo savininkas, kuriam šis dokumentas parengtas. Tokios Teritorijų pla navimo įstatymo pataisos įregistruotos Seime. Tikimasi, jog jei parlamentarai joms pritars, įstrigę detalieji planai bus tvirtinami sparčiau ir nesutariantys gretimų sklypų savininkai nebeturės galimybių vilkinti šio proceso.
Dekoruotos sienos – lyg paveikslai Tuo tarpu sienų de 11 korav im as tapyb os darbais galėtų tapti deramu kon
kurentu tradiciniams fototape tams. Juo lab iau kad pas tar ų jų panaudojimo galimybės kiek siauresnės. „Fototapetu gali dekoruoti tik kažkokią konkrečią patalpos dalį, o piešinius patogu pasitelkti atski riems fragmentams, su jais keliauti per visą erdvę. Tas pats, beje, pasa kytina ir apie dekoratyvinį tinką, – aiškino kūrėja. – Tačiau savo darbe nevengiame ir fototapetų – tai pri klauso nuo klientų poreikių. Reikia pripažinti, kad pasiūla yra labai di delė, be to, išskirtinių, nuostabių dalykų galima sukurti naudojant nuotraukas.“
Jolanta Rudaitienė:
Neretai pamatę šiuos darbus realy bėje, daugelis nu stemba, kad taip įmanoma. O galimy bės – labai plačios, ne visas idėjas spėjame ir įgyvendinti.
Tikrumo suteikia 3D efektas
Jolantos ir Artūro tapyba puošia tiek visuomeninių pastatų, tiek būstų interjerus. Kaip pripažino pašnekovė, sienų piešiniai popu liariausi mažiesiems skirtose erd vėse.
Triukai: kūrėjai savo darbuose siekia išgauti erdvinį vaizdą.
Kartu: Jolanta ir Artūras Rudaičiai – neišskiriamas kūrybinis tandemas.
„Ko gero, pradžių pradžia bu vo tas metas, kai mūsų pačių vai kai dar lankė Priekulės vaikų dar želį – tada ištapėme vieną sieną. Tačiau kai įstaiga buvo remontuo jama, piešinį sunaikino“, – prisi minė moteris. Tad sulaukę prašymo atkurti kažką panašaus, kūrėjai jau išdeko ravo visas vaikų darželio erdves. „Kiekvieną įėjimą į grupę apipa vidalinome pagal jų pavadinimus – pavyzdžiui, „Boružėlės“, „Bitutės“
ir panašiai. O lopšelinukams sukū rėme piešinių ciklą metų laikų te ma. Vaikams patinka tie dalykai, kurie jiems suprantami, kurie at liepia jų pasaulį. Tad stengiamės, kad jiems tai būtų pateikta ne tik suprantama kalba, bet ir galėtų bū ti savotiška edukacinė priemonė“, – kalbėjo Jolanta. Piešiniuose kūrėjai stengiasi iš gauti vadinamąjį 3D efektą, tad piešiniai atrodo itin tikroviški, tar si gyvi.
Galimybės: dekoratyviniai lipdiniai – originalus interjero akcentas.
Įvairovė: paviršių dekoravimui dizaineriai pasitelkia įvairias priemo
nes – pradedant akmenukais ir baigiant kriauklelėmis.
Asmeninio archyvo nuotr.
www.kl.lt
PRISTATO:
RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI
KVIEČIAME SIŪLYTI IR PATIEMS IŠRINKTI ĮMONĘ, KURI MYLI IR VERTINA SAVO DARBUOTOJUS BEI ATSAKINGAI JAIS RŪPINASI. RINKIMAI – TAI PUIKI GALIMYBĖ KLAIPĖDIEČIAMS PAGERBTI SAVO DARBDAVĮ IR IŠRINKTI ĮMONĘ, KURIOJE DIRBTI GERA. Iki gegužės 16 d. siūlykite šio apdovanojimo verčiausias įmones. Gegužės 17–30 d. balsuodami išrinkite rūpestingiausią įmonę. Gegužės 31 d. Rūpestingiausios įmonės apdovanojimai vyks Tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje „Švyturio“ arenoje. Siūlyti ir balsuoti rinkimuose galite: portale www.KL.lt; siųsdami arba atnešdami laiškus į redakciją adresu: Rūpestingiausios įmonės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, K centras, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda.
14
trečiadienis, gegužės 9, 2012
sportas Susidorojimas su N.Zanolinu
R.Berankio pralaimėjimas
Vėl stipresnis „Rūdupis“
Europos krepšinio čempionatą, Klaipėdą dažniausiai lankęs „FIBA Europe“ generalinis sekretorius Naras Zanolinas – atleistas. Šios krepšinio organizacijos prezidentas Olafuras Rafnssonas su kitais Vykdomojo komiteto nariais pasinaudojo „ekstra situacijos“ galimybe, kad atsisveikintų su kanadiečiu.
Lietuvos tenisininkas 21-erių Ričardas Berankis nesėkmingai žaidė Italijos sostinėje Romoje vykstančiame turnyre. Vakar 178-ą vietą ATP pasaulio reitinge užimantis lietuvis per 1 val. 4 min. po dviejų setų pralaimėjo korto šeimininkui 26-erių Simonei Bolelliui (ATP119) 2:6, 2:6.
Lietuvos krepšinio lygos čempionate dėl trečios vietos kovojantis Prienų „Rūdupis“ antrą kartą įveikė „Šiaulių“ komandą. Namie žaidę prieniškiai buvo akivaizdžiai pranašesni – 87:55. Varžybose iki trijų pergalių „Rūdupio“ ekipa pirmauja 2:0. Šiauliuose ji buvo laimėjusi 93:91.
Sporto telegrafas Rezultatyvumas. Pirmosiose Lenkijos krepšinio lygos čempionato pusfinalio rungtynėse Giedriaus Gusto Zgoželeco „PGE Turow“ klubas išvykoje 98:94 (21:18, 33:18, 22:28, 22:30) įveikė Sauliaus Kuzminsko Sopoto „Trefl“ komandą. Rezultatyviausiai nugalėtojų gretose žaidęs Giedrius Gustas pelnė 20 taškų. S.Kuzminskas per 12 min. taškų nepelnė. Dėmesys. Mindaugo Kupšo pavardė Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) naujokų biržos kandidatų sąraše atsirado netikėtai, tačiau lietuvis jau sulaukė NBA klubų dėmesio. Krepšininko agentas Samas Porteris atskleidė, kad gegužę 21 metų 211 cm aukštaūgis suplanavo keletą treniruočių su NBA klubais. Jį pakvietė „Golden State Warriors“ ir Los Andželo „Clippers“ komandos. Kaita. Naujuoju „Valencia“ klubo treneriu tapo dvejų metų sutartį pasirašęs Mauricio Pellegrino. 40-metis specialistas kurį laiką dirbo Rafaelio Benitezo asistentu „Liverpool“ ir Milano „Inter“ komandose.
Geriausias – G.Valantinas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Trinyčių parke surengtą trečiąjį „Orientavimosi sporto ketvirtadienio“ etapą laimėjo svečias iš Krekenavos – Giedrius Valantinas.
Jis 2,9 km distanciją su 13 kontrolinių punktų (KP) įveikė per 10 min. 28 sek. 18 sek. nuo nugalėtojo atsiliko Agnius Čiapas, 26 sek. – Mantas Trotilas. Pajėgiausių moterų grupėje greičiausios buvo „Viesulo“ sporto centro orientacininkės – Monika Gotcaitytė (12 min. 39 sek.), Reda Einikytė (12 min. 56 sek.) ir Ieva Baltriukaitė (13 min. 6 sek.). Po trijų etapų pirmauja M.Totilas – 284 taškai. A.Čiapas turi 279 taškus, Justinas Liubinskas – 270. Merginų grupės lyderė R.Einikytė – 297 taškai. Antra – Kristina Viršilatė – 231, trečia M.Gotcaitytė – 196. Tarp B lygio dalyvių (2,2 km, 7 KP) geriausiai Trinyčių parke orientavosi Povilas Baranskas – 14 min. 55 sek. ir Erika Mikalauskytė – 18 min. 14 sek. C grupėje (1,2 km; 7 KP) nepralenkiamas buvo Vytautas Gelumbickis – 8 min. 17 sek. ir Kristė Jokubauskaitė – 9 min. 22 sek. Ketvirtasis etapas vyks rytoj Smiltynėje. Starto vieta – ties Hageno kalnu, ant dviračių tako. Varžybos vyks nuo 16 iki 18 val.
Čempionate triumfavo 14-metė Lietuvos jaunuolių iki 19 metų badmintono čempionate, vykusiame Tauragėje, visas varžoves asmeninėse ir merginų dvejetų varžybose įveikė klaipėdietė Gabija Narvilaitė. Ji kovo 4-ąją šventė vos 14-ąjį gimtadienį.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Merginų vienetų grupės pusfinalyje G.Narvilaitė 21:12, 21:17 įveikė vilnietę J.Jaščemskaitę, o finale po itin atkaklios kovos nugalėjo komandos draugę Ievą Linkutę –17:21, 23:21, 22:20. Ir trečiąjį – bronzos – medalį šioje grupėje iškovojo Klaipėdos atstovė – Rebeka Aleksevičiūtė. Ji rungtynėse dėl trečiosios vietos 21:13, 21:18 įveikė J.Jaščemskaitę. Į šešetuką pateko dar viena uostamiesčio žaidėja Agnė Kupliauskaitė. Merginų dvejetų lemiamoje kovoje susitiko klaipėdietės G.Narvilaitė ir R.Aleksevičiūtė bei kaunietės Vytautė Fomkinaitė ir Ieva Sendžikaitė. Po 25 min. pergalę šventė mūsų miesto badmintonininkės – 22:20, 21:13. Nepasisekė bronzos medaliais pasidabinti Ugnei Graužinytei ir A.Kupliauskaitei. Klaipėdietės dėl trečiosios vietos nusileido tauragiškėms Dominykai Dragūnaitei ir Gabrielei Janušonytei – 15:21, 21:14, 21:14.
Dar vieną medalį G.Narvilaitė su Ignu Rezniku uždirbo mišrių dvejetų pirmenybėse. Šįkart finale Klaipėdos porai nepavyko švęsti pergalės. Šeimininkai P.Bartušis, G.Janušonytė buvo pajėgesni 21:13, 19:21, 21:16. Trečiąją vietą užėmė I.Linkutė ir kretingiškis Ernestas Dima. Jie susitikime dėl prizinės vietos vienodu rezultatu 21:17, 21:17 palaužė kauniečius Martyną Prevelį ir V.Fomkinaitę. Tris žetonus namo parsivežė ir I.Reznikas. Jis vaikinų vienetų grupėje užėmė trečiąją vietą. Pusfinalyje suklupo žaisdamas su vilniečiu Alanu Plavinu 15:21, 7:21. Tačiau reabilitavosi kovodamas dėl bronzos. Tiesa, kaunietis Martynas Prevelis buvo nugalėtojas po daug jėgų pareikalavusio susitikimo – 13:21, 21:14, 21:14. Vyrų dvejetų varžybose I. Reznikas žaidė su kretingiškiu Giedriumi Dima. Gerai rungtyniavę vaikinai pateko į finalą. Tačiau žengti pergalingo žingsnio jiems neleido A.Plavinas ir tauragiškis Povilas Bartušis, laimėję susitikimą 21:11, 21:15.
Čempionės: G.Narvilaitė (dešinėje) ir R.Aleksevičiūtė buvo neįveikia-
mos merginų dvejetų varžybose.
badminton.lt nuotr.
Prieš varžybas – mero padrąsinimas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Šiauliuose vyksiančiame pirmajame Europos K-1 čempionate kovos keturi klaipėdiečiai.
Prieš kelionę į varžybas Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priėmė dviratininkų mieste rungtyniausiančius atletus – Oskarą Kavaliauską (treneris Vasilijus Nevolia), Kirilą Pšonko, Egidijų Kakštį (abu ugdo Dmitrijus Baranovskis) ir Tadą Miceiką (Vadimas Gridiajevas). „Linkiu, kad Šiauliuose jaustumėtės lyg Klaipėdoje. Lauksiu grįžtančių su medaliais“, –gerus žodžius sakė V.Grubliauskas.
Susitikimas: į čempionatą išvyksiančiai Klaipėdos komandai meras rado laiko palinkėti sėkmės.
Tarptautinės kategorijos teisėjai, Klaipėdos rinktinės vadovai Zigmas Baitis ir Vitalijus Nečepu-
Vytauto Petriko nuotr.
renka apgailestavo, kad dėl traumų į varžybas negalėjo vykti dar du mūsų miesto sportininkai.
„Į Šiaulius išvyko patys stipriausi mūsų miesto atletai. Tikiu, kad jie parveš medalių“,– sakė Z.Baitis.
19
trečiadienis, gegužės 9, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
teatras Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19, www.klaipedosmuzikinis.lt) Gegužės 13 d. 17 val. – koncertas, skirtas teatro 25 metų jubiliejui. 3 d. renginys, I d. S.Šimkaus konservatorijos pučiamųjų orkestro koncertas, II d. teatro solistų šventinis koncertas, III d. šventinis vakaras su vyno taure ir muzikiniais kūriniais, atliekamais M.Kučiko (klavišiniai), V.Rubežo (mušamieji), R.Donielienės (vokalas), K.Nevulio (gitara), A.Miravinsko (saksofonas). JAUNŲJŲ TALENTŲ FESTIVALIS Gegužės 17 d. 18.30 val. – „Debiutai“. Koncertas. Jaunuosius solistus pristatys maestro E.Kaniava.
Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Lietuvos nacionalinio dramos teatro gastrolės Gegužės 9 d. 18 val. didžiojoje salėje – Kauno valstybinis muzikinis teatras. Eltonas Džonas/ Timas Raisas. „Aida“. 2 dalių miuziklas. Rež. V.Pauliukaitis. Bilieto kaina 33–63 Lt. Bilietų platintojas Bilietai. lt.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
Gegužės 10 d. 19 val. didžiojoje salėje – Panevėžio J.Miltinio dramos teatras. L.Gersche. „Laisvi drugeliai“. 2 dalių pjesė. Rež. D.Kazlauskas. Bilieto kaina 43–48 Lt. Bilietų platintojas Bilietai.lt.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. XXXVII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ „Klaipėdos muzikos pavasaris – didingas klasikos skambesys“ Gegužės 10 d. 18 val. – „Aukštybių labirintuos“. Klaipėdos kamerinis orkestras“. Meno vadovas ir solistas M.Bačkus (violončelė). Solistas ir dirigentas K.Zehnder (fleita, Šveicarija). Bilietai 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja. KITI RENGINIAI Gegužės 17 d. 19 val. – „Domino“ teatro komedija „Žirklės“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4) Bilietai parduodami Klaipėdos lėlių teatre IV ir V 15–17 val. ir 1 val. prieš spektaklius. Rezervacija tel. 239 932.
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d.
Gegužės 10 d. 18 val. – susitikimų-pokalbių ciklas „Reveransas: Klaipėdos lėlių teatro žmonės“ (I). Vakaras su Klaipėdos lėlių teatro įkūrėjais.
Klaipėdos jaunimo centras Gegužės 10, 11 d. 18 val. Klaipėdos jaunimo centro teatro studijoje „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ premjera. Spektaklis „Pasakojimas ne tik mergytėms“. Rež. Ž.Dargytė. Gegužės 10 d. 19.03 val. Klaipėdos jaunimo centro teatro studijoje „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ spektaklis „Pasakyk man“. Rež. G.Milinis. Gegužės 11 d. 13 val. Klaipėdos jaunimo centro teatro studijoje „Aušra“ (I.Simonaitytės g. 24) – Klaipėdos jaunimo centro teatro studijos „Aušra“ teatrinės improvizacijos „Teatro šalies duris pravėrus“. Rež. Ž.Dargytė. Gegužės 11 d. 16 val. Girulių bibliotekoje (Šlaito g. 10A) – Klaipėdos jaunimo centro dailės studijos „Varsa“ mokinių M.Riepšaitės ir E.Kličiūtės personalinės parodos „Vizijos“ atidarymas.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki gegužės 10 d. paroda „art MIX”.
Klaipėdos fotografijos galerija (Tomo g. 7) Iki gegužės 13 d. LFS Klaipėdos skyrius pristato fotografijų parodą „Kiti 3“.
Lietuvos aklųjų bibliotekos Klaipėdos filialas (Šviesos g. 3) Veikia R.Kačinskaitės-Romėnės ilgalaikė tapybos paroda.
bibliotekos
Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto viešoji biblioteka savivaldybės
viešoji biblioteka
Meno skyrius (J.Janonio g. 9) – iki gegužės 12 d. R.Dokšienės fotografijos paroda „Ryto pašnekesiai“. Pempininkų filialas (Taikos pr. 79/81A) – iki gegužės 15 d. moksleivių saviraiškos centro floristikos būrelio mokinės A.Šumskaitės autorinių darbų paroda „Dekupažo žavesys“. Centrinė biblioteka (Turgaus g. 8) – iki gegužės 17 d. A.Vaškio fotografijų paroda.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių akimirkų bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ką vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Dvyniai (05 21–06 21). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, bet jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Tad verčiau palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Vėžys (06 22–07 22). Iš kitų galite tikėtis nedidelės pagalbos, paramos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti. Liūtas (07 23–08 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę, bendraujant trūks kantrybės. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose situacijose. Mergelė (08 24–09 23). Jūsų idėjos ir mintys gali prieštarauti jūsų pačių ar kitų žmonių vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Tikėtina bloga nuotaika. Bet žinokite, kad viskas praeina. Svarstyklės (09 24–10 23). Jusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – draugiška kompanija ar prieštaravimas kitų žmonių idėjoms. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją. Skorpionas (10 24–11 22). Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Šaulys (11 23–12 21). Seksis sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Norėsis įgyvendinti svajones ir siekti savo idealo. Tokia būsena nepakenks, jei darbe viskas teka įprasta vaga. Pernelyg susidomėjęs naujų pažinčių perspektyvomis, nepastebėsite, kaip liksite praradęs darbą ir pasitikėjimą. Žuvys (02 20–03 20). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti komandoje. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.
Jaunimo skyrius (Tilžės g. 9) – iki gegužės 23 d. Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos mokinių darbų paroda. „Ruoniuko“ filialas (Kalnupės g. 13) – iki gegužės 14 d. mokinių kūrybinių darbų konkursas-paroda „Dovana draugui“, skirta Žemės dienai. „Pelėdžiuko“ filialas (Tilžės g. 11) – iki gegužės 20 d. Klaipėdos P.Mašioto progimnazijos keramikos būrelio (vadovė D.Ložytė) ir Žemynos gimnazijos dailės būrelio „Svajokliai“ (vadovė G.Pulokaitė) keramikos darbų paroda „Žmogus“; iki liepos 2 d. „Šaltinėlio“ m.d. vaikų piešinių parodėlė, skirta Klaipėdos 760-mečiui (auklėtoja M.Bračienė).
Klaipėdos apskrities ievos simonaitytės viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) Gerlacho palėpėje – gegužės 10 d. 17.30 val. seminaras „Tėvystės išmintis knygose“. PARODOS Galerija 1P – V.Karaciejaus vienos fotografijos paroda „Devintoji banga“. Galerija 13L – iki birželio 1 d. dailininko A.Lekavičiaus paroda „Nulaužtas kodas“.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje bus šilčiau nei jos pradžioje. Šiandien bus giedra ir sausa. Sušils iki 15–20 laipsnių. Ketvirtadienio naktį numatoma 8-10 laipsnių šilumos, dieną temperatūra kils iki 16–23 laipsnių. Naktį ir dieną kai kur gali trumpai palyti.
Šiandien, gegužės 9 d.
+17
+13
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+19
Šiauliai
+19
Klaipėda
Panevėžys
+16
Utena
+18
5.35 21.30 15.55
130-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 236 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +20 Brazilija +24 Briuselis +19 Dublinas +10 Kairas +31 Keiptaunas +22 Kopenhaga +16
kokteilis Bausti. Ir kuo griežčiau Buvęs miesto pol it ikas Gintaras spy nų kabinimo ant tilto turėklų „tradiciją“ vertina kaip elementar ų šiukšlinimą. „Jų kabinėtojai savo išs iauklėjimu prilygsta mėtant iesiems nuor ūkas ir šiaip visok ius niekalus pal iekant ie siems kur pak liūva“, – niršo klaip ė diet is. – Pjauti tas šiukšles ir vežti į są vartyną arba metalo laužą. Spynų ša lin imas nuo turėklų – nuolat in is ne nutr ūkst amas proces as, kaip ir ki tų šiukšl ių, – kartkartėm is tur ime ei ti paskui nevalyvuosius ir rank ioti jų pal ik imą.“ „Kokteilio“ skaitytojas siūlo spynų ka binėtojus bausti lyg iai taip pat, kaip ir grafičių autor ius.
Spynoms – miesto mokestį
Londonas +17 Madridas +27 Maskva +24 Minskas +18 Niujorkas +12 Oslas +12 Paryžius +21 Pekinas +27
Praha +21 Ryga +19 Roma +24 Sidnėjus +24 Talinas +16 Tel Avivas +31 Tokijas +22 Varšuva +21
Vėjas
0–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
10
13
13
11
4
12
13
13
13
4
rytoj
penktadienį
17
Vilnius
Marijampolė
+17
Alytus
Vardai Austėja, Beata, Edita, Grigalius, Mingailas
gegužės 9-ąją
Rytas
14
+20
+17
10
8
8
1547 m. gimė Kristupas Mikalojus Radv ila Per kūnas, LDK valst yb ės veikėjas. Mirė 1603 m. 1554 m. mirė Liet uvos did žioj i kun ig aikšt ie nė ir Lenkijos karalienė Barbora Radv ilaitė. Gi mė apie 1520 m. 1914 m. Amer ikos prez i dentas Wilsonas paskelbė šią dieną Motinos diena. 1960 m. JAV maisto ir vaist ų adm in istr ac ij a leido prekiauti pirmosio mis kontraceptinėmis pi
Gatvėse skambės muzika
liulėm is, kur ias 1955 m. sukūrė amerikietis gydy tojas Gregory Pincus. 1987 m. skridęs į Niu jorką, miške netol i Var šuvos katastrofą patyrė Lenkijos avialinijų lėktu vas „Il-62“: žuvo visi 187 juo skridę asmenys. 2002 m. Rusijoje, Kas pijske žuvo 39 žmonės ir maž iausiai 130 žmon ių buvo sužeista, kai dis tancinio valdymo bom ba sprogo šventinio pa rado metu.
@=.B1<@ .A4.C6:< 162;<@ =?<4.
Neseniai aukso žiedus sumainęs Kęs tut is Gabšys irg i norėjo kabinti spyną ant tilto, tačiau pol it inės paž iūros jį nuo šio žingsnio sustabdė. „Geriau apmokestinti spynų kabinėto jus, – ūkiškai į šią problemą žvelgė jis. – Jei jaunieji susimokės mokest į, spyna kabės metus. Laikui praėjus, jie vėl tu rėtų šlamenti litais. Kartu matysis, ar dar daug liko neišsiskyrusių por ų“.
dienraščio
Jaunavedžių kvailystės Ir Jolanta panoro įsiterpti: „Spynos ga dina tiltą! Jau pusę jų reikėtų nupjau ti, nes daug santuok ų iširo. Įsitik inusi, kad spynos nesuriš dviejų lik imų. Tai kvailystė“.
dovanos ir prenumerata vasaros mėnesiams.
Spynų medis Vakar Ričardas siūlė alternatyvą – prie Danės upės pastatyt i metal in į karka są, panašų į švytur į. Ant jo jaunieji ga lėt ų kabint i meilės simbol ius. O kitas Kęst ut is pateikė nuot rauką iš Mask vos. Rusijos sost inėje jaunaved žiams pagamintas metalinis medis, ant kurio šak ų vestuvininkai „džiauna“ spynas. „Kokteil io“ agentas iš Rygos pranešė, kad šis spynų kabin imo vir usas gy vuoja ir Latvijos širdyje.
Mis ij a: spynomis apkarstytas
medis gelbsti kurį nors Mask vos tiltą.
Linksmieji tirščiai Žmona nuošird žiai atsiprašinėja sa vo vyro: – Mielasis, atleisk, kad su manimi nuo latos reikia bartis dėl visokių niekų to dėl, kad tu esi visiškas idiotas... Česka (397 719; ko gero, miesto Ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda jau galanda metalo pjūklus)
2011 m. sulauk usi 73ejų mirė ilgametė Kau no valstybinio dramos teatro aktorė, Naciona linės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.
Jubiliejus: Gatvės muzikos diena vyks penktąjį kartą.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Gatvės muzikos diena uostamies tyje galėtų trukti ne vieną savaitga lį, o visą vasarą. Tokią idėją išsakę muzikantai tikisi, kad ji ras atgarsį tarp verslininkų.
Gegužės 19 d., šeštadienį, Klaipėdo je vyks penktoji Gatvės muzikos die na. Nuo vidurdienio iki vidurnakčio uostamiesčio centre ir senamiestyje liesis įvairių stilių muzika. Nors iki renginio dar liko po ra savaičių, jame dalyvauti norą jau pareiškė 72 grupės ir pavieniai muzikantai. Anksčiausiai užsire gistruoti suskubo šokių muzikos propaguotojai. Jų gretos kol kas yra gausiausios. Kaip sakė Gatvės muzikos die nos Klaipėdoje koordinatorė Sand ra Mažulytė, labiausiai muzikantų pageidaujama vieta – aikštė prie „Meridiano“. Šiemet nuo vidurdienio ji bus užleista roko garsais griaudėsian čiai studijai „Jam“ kartu su lindi hopo šokėjais, o vakare – ramesnę muziką leisiantiems didžėjams.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vieni ištikimiausių Gatvės mu zikos idėjų palaikytojų studi ja „Grock“ pasirodys Danės kran tinėje, netoli vieno iš restoranų. Kurpių gatvėje skambės piani no melodijos ir akordeono garsai. Dainuojamosios poezijos bus gali ma pasiklausyti Danės krantinėje ir Turgaus gatvėje. Per Gatvės muzikos dieną taip pat skambės rokas, populiariausi klasi kos kūriniai ir liaudies muzika. Norintieji įsilieti į Gatvės muzi kos dieną dar galės registruotis iki gegužės 14 d. Tačiau muzikantai į šventę galės įsilieti ir be išanksti nės registracijos. Tokių muzikan tų kasmet atsiranda. Studijos „Grock“ vadovas Linas Švirinas įsitikinęs, kad tokios Gat vės muzikos dienos, sulaukusios palaikymo, galėtų vykti kiekvie ną vasaros savaitgalį ir taip į uos tamiestį vilioti turistus, pagyvinti savaitgaliais apmirusį senamiestį. „Muzikantų potencialas didelis, reikia tik sugalvoti tinkamą pateiki mo formą“, – įsitikinęs L.Švirinas. Gatvės muzikos diena visoje Lie tuvoje organizuojama dainininko ir aktoriaus A.Mamontovo iniciatyva.
Gegužės 7–9 d. laikraščio prenumerata ketvirčiui už specialią kainą
!
Lt
ir tris mėnesius leidinį 370 gaukite dovanų!
2012 vasaris #22
2012 kovas #23
KOMIKSAI – REALYBĖ, ATSISKLEIDŽIANTI TARPUOSE
„37O“–
2 METAI!
GIMTADIENIO KIEK PROGA – FEMINISČIŲ REIKIAAPIE ACTĄ ELEKTROS IR SŪRĮ
2012 balandis #24
IŠ ILIUZIJŲ PASAULIO IŠTRŪKUSI J.ŠEDUIKYTĖ D.NARKEVIČIUS – NAUJAS LIETUVIŠKO
KINO PRANAŠAS?
LEMPUTEI PAKEISTI?
ANT RAUDONOJO KILIMO ISPANIJOJE – ŽAVI LIETUVAITĖ D.GAVENONIS: „KAŽKAS MUS ĮTIKINO, KAD TRŪKSTA LAIKO“
M.PALUBENKA:
UŽMERKTŲ AKIŲ DIZAINAS, ARBA KAIP NUMIRTI PATIRIANT EUFORIJĄ
„VILIUOSI, KAD TELIKAS GREITAI IŠNYKS“
NEUŽRAKINTOS
POEZIJOS
KĄ MOTERYS DIRBA VISĄ DIENĄ?
PUOTOS DURYS
IR KAUNE GALIMA GYVENTI... KULTŪRINGAI!
VASARIO 16-OJI: ŠVENTĘ REIKIA ŠVĘSTI!
KARALIENĖ SU MOTERS KARŪNA 37O.DIENA.LT
370_022.indd 1
2012.02.03 14:55:40
37O.DIENA.LT 370_022.indd 1
2012.03.02 17:01:58
37O.DIENA.LT
Prenumeruoti galite: „Klaipėdos“ redakcijoje Naujojo Sodo g. 1A, K centre, skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, ir per „Klaipėdos“ platintojus, tel. 397 714.