PIRMAS miesto dienraštis
KETVIRTADIENIS, gegužės 10, 2012
www.kl.lt
Daugybė klaipėdiečių šventė Gegužės 9-ąją.
Etikos sargai bausti besidarkančius Seimo narius palieka rinkėjams.
Miestas 2p.
Lietuva 7p.
108 (19 409)
Pergalės dieną V.Putinas pareiškė, kad visos šalys turi gerbti viena kitos suverenumą.
Pasaulis 11p.
Politikai verkia pinigų Elgetomis pasijutusiems kandidatams į Seimą rei kės ieškoti originalių bū dų rinkėjams vilioti, nes su rinkti pinigų agitacijai bus labai sudėtinga. Taip virkauja politikai. Tačiau politologai kito kios nuomonės – rinkimų kampa nija bus agresyvi, ir litų stygiaus tik rai niekas nepajus.
Kaina 1,30 Lt
„M.Mažvydo paminklas yra kūrybinė nesėkmė.“ Klaipėdos vicemeras Vytautas Čepas įvertino Lietuvininkų aikštės monumentą ir pabrėžė, kad jo vizija buvo visai kita.
2p.
Įmonė, kurioje gera dirbti Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Dienraštis „Klaipėda“ skelbia Rū pestingiausios įmonės rinkimus. Klaipėdiečiai kviečiami siūlyti ir išrinkti bendrovę, kuri gerbia ir vertina savo darbuotojus bei atsa kingai jais rūpinasi.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Litai – po rinkimų
Seimo nariai patys priėmė Politi nių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kont rolės įstatymą. Jame aiškiai parašy ta, kad partijos nebegali gauti aukų iš juridinių ir fizinių asmenų. Dėl šios priežasties artėjantys spalio 14-osios rinkimai į Seimą juose dalyvausiantiems politikams kelia graudulį. Esą nepavyks suvilioti rinkėjų, nes gundymams nebus pinigų. Šiek tiek ramiau gali jaustis tik tos partijos, kurios šiuo metu yra Seime, nes joms priklau so dotacija iš valstybės.
4
Faktas: rinkimams skirtų pinigų suma turi tiesioginės įtakos jų rezultatams.
Vytauto Liaudanskio montažas
Iniciatyvos partneriai – Klaipėdos pramonininkų asociacija bei Klai pėdos prekybos, pramonės ir ama tų rūmai. „Norime įvesti naują tradici ją klaipėdiečiams, kad rinktų rū pestingiausią įmonę, tai yra bend rovę, kurioje žmonėms yra gera dirbti. Rinkimai – puiki galimy bė klaipėdiečiams pagerbti savo darbdavį“, – pasakojo dienraščio „Klaipėda“ rinkodaros projektų vadovė Milana Ma čijauskienė.
9
2
KETVIRTADIENIS, gegužės 10, 2012
miestas
Už pergalę – gėlės žuvusiems ir gyviesiems
Atminimas: Pergalės dieną karo veteranai sulaukia daug dėmesio.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nors veteranų gretos kasmet retėja, Gegu žės 9-ąją švenčiančių žmonių – ne. Vakar Klaipėdos karių kapinių aikštė prie pa minklo ir amžinosios ugnies buvo pilnutėlė. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Čia prie paminklo žuvusiesiems tradiciškai susitinka ne tik daly vavusieji kare, bet ir jų vaikai bei vaikaičiai. Trečiadienį prieš prasidedant iš kilmėms policijos patruliai sustab dė S.Daukanto gatve memorialo link riedėjusius du senus motocik
lus, kuriais važiavo šeši vermachto karių uniformomis vilkėję vyrai. Policininkai patikrino jų asme nybes, nufotografavo, tačiau su laikyti neturėjo pagrindo, nes ant jų uniformų nebuvo nė menkiau sio nacių ženklo. Pareigūnai paprašė nekaitinti aistrų ir neprovokuoti nepasiten kinimo. Karo meto uniformomis apsirengę gargždiškis, kretingiš
Pagarba: daugelis karo veteranų po iškilmių gautas gėles padėjo ant bendro kapo, kuriame amžino poilsio
atgulė daugiau nei 600 karių.
kis bei klaipėdiečiai liko patenkin ti tuo, kad juos pastebėjo nemažai miestiečių, ir prie paminklo nebe siveržė. Tuo metu prie nuleistą karo ka laviją simbolizuojančio pamink lo žuvusiems kariams skambėjo dainos, sveikinimai ir ilgų gyveni mo metų palinkėjimai veteranams. Gėlės bei vainikai, amžinoji ugnis, žuvusiųjų kare paminėjimas, tra dicinis koncertas – visa tai buvo ir šiemet minint 67-ąsias pergalės kare metines. Kalbas mitinge sakė politikai, tautinių bendrijų atstovai, moki niai ir žilagalviai karo dalyviai. Daugelis kalbėjusiųjų šventinia me mitinge tikino niekada nepa
miršiantys senolių aukos ir did vyriškumo, minėjo pergalės prieš fašizmą svarbą. Antihitlerinės koalicijos Antrojo pasaulinio karo veteranų organizacijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Bronius Sat kauskas pranešė, kad šiemet šven tės nesulaukė dar 45 šios organiza cijos nariai. Veteranai klausėsi mitingo sė dėdami. Tačiau ne visiems saulė kaitoje pasodintiems veteranams šventė buvo į sveikatą. Vienam jų prireikė medikų pagalbos. Dar viena moteris, skubėdama į šven tę, vos nepakliuvo po automobilio ratais. Siekdami apsaugoti žmones pareigūnai uždarė eismą S.Dau kanto gatve.
Faktai Antihitlerinės koalicijos Antrojo
pasaulinio karo veteranų organiza cijos Klaipėdos skyriuje dabar yra 320 narių. 230 iš jų dalyvavo karo mūšiuo
se. Per metus anapilin iškeliavo 45 ve
teranai, vienas 16-osios divizijos ka rys mirė šventės išvakarėse, sulau kęs 90 metų. Šiemet aštuoniolikai veteranų su
kaks 90 metų, penki švęs 95-erių su kaktį.
Vydūno įamžinimas kelia diskusijas Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Atgimimo aikštėje norima įamžin ti iškilaus visuomenės veikėjo Vy dūno atminimą. Tačiau tokiam ini ciatorių norui pritaria ne visi klai pėdiečiai.
Dėl Vydūno atminimo įamžinimo diskusijos trečiadienį vyko miesto mero Vytauto Grubliausko kabi nete. Į susitikimą atėję visuome nininkai tvirtino, kad Atgimimo aikštė tinkamiausia vieta šviesuo lio atminimui įamžinti. Tokiam Mažosios Lietuvos rei kalų tarybos Klaipėdos krašto sky riaus siūlymui pritarė ir Vydūno draugija. „Įamžinti Vydūno atminimą At gimimo aikštėje norime, nes tai viena reprezentatyviausių miesto aikščių. Galime tai padaryti ir Tau ralaukyje, bet ar toks pagerbimas tinkamas tokiam iškiliam žmogui? Gal Atgimimo aikštėje pastatytas paminklas Vydūnui išsklaidys Leni no aurą“, – dėstė Mažosios Lietu vos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininko pavaduotojas
Algimantas Švanys. Paminklą pa statyti siūloma iki 2018 metų kovo, kada bus minimos 150-osios Vydū no gimimo metinės. Klaipėdos meras Vytautas Grub liauskas tvirtino, jog niekas nesi ginčija, ar reikia įamžinti Vydūną. Tačiau visuomenininkams pata rė neprisirišti prie norimos vietos ir formos. „Diskusija turi vykti. Galima kal bėti ir apie Atgimimo aikštę, bet ne reikia atmesti ir alternatyvų. Juolab kad minėtoje vietoje greičiausiai bus statomas Klaipėdos muzikinis teatras. Reikia įvertinti visas aplin kybes“, – tvirtino meras. Klaipėdos mero pavaduotojas Vy tautas Čepas pabrėžė, kad įamžini mo formą reikia gerai apsvarstyti. „Neturi atsitikti kaip su M.Maž vydo paminklu. Laikau jį kūrybi ne nesėkme. Kaip įamžinti Vydū ną, turi spręsti ne dvi institucijos, o visa bendruomenė“, – tvirtino vicemeras. Anot jo, būtų gerai, kad prie pa minklo pastatymo prisidėtų ir vals tybė. Susitikimo metu nuspręsta rengti miesto tarybos sprendimo projektą dėl Vydūno įamžinimo.
3
KETVIRTADIENIS, gegužės 10, 2012
miestas surengė konferenciją
Atliks mokinių apklausą
Vyks šokėjų festivalis
Vakar Klaipėdos universitetas kartu su Klaipėdos krašto Lietu vos slaugos specialistų organi zacija surengė mokslinę-prakti nę konferenciją „Atskirties slau goje mažinimas: moksliniais ty rimais pagrįsta slaugos prakti ka“. Įrodyta, kad pacientų svei kimas daugiau nei 60 proc. pri klauso nuo kokybiškos slaugos.
Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro specialistai šį mėnesį atsi tiktinai atrinktose mokyklose pra deda moksleivių naudojimosi mo biliaisiais telefonais tyrimą. Per jį bus anonimiškai apklausti ketvir tokai, aštuntokai ir vienuolikto kai, pedagogai, mokyklų vadovai. Apklausa norima sužinoti mobi liųjų telefonų naudojimo mastą.
Šeštadienį 16 val. Klaipėdos Žve jų rūmuose vyks septintasis Že maitijos regiono jaunųjų šokė jų festivalis-konkursas „Gintari nė rampa 2012“. Iš viso renginyje dalyvaus keli šimtai šokėjų, dau giausia iš Klaipėdos, taip pat iš Telšių, Mažeikių, Šilutės, Skuodo, Palangos, Kretingos, Gargždų, Raseinių bei kitų miestelių.
Remontas verslininkų nedžiugina J.Janonio gatvėje verdantys remonto darbai paveikė ir čia įsikūrusių įmonių veiklą. Verslininkai tvirtino, kad dėl eis mo apribojimų jau prarado daugiau nei pusę klientų.
Savivaldybė. Ketvirtadienį 13.30 val. savivaldybėje vyks Finansų ir ekono mikos komiteto posėdis. Stažuotė. Klaipėdoje, Klaipėdos rajo ne ir Nidoje nuo pirmadienio stažuoja si du socialiniai darbuotojai – iš Švedi jos ir Turkijos. Klaipėdoje jie viešės iki šeštadienio. Stažuotojai apžiūrės mies tą bei dalysis patirtimi su Lietuvos so cialiniais darbuotojais.
m.skiriute@kl.lt
Negali privažiuoti
Metai – per ilgas laikas
R.Giršovičienė prisiminė praėjusių metų gegužės 9 dieną. Tada gatvė je gėlėmis prekiavusi mergaitė iki pietų pardavė penkias dideles va zas gėlių. Šiemet tik vieną. Skaitytojų sumažėjimu, prasidė jus gatvės rekonstrukcijai, guodė si ir Klaipėdos viešosios bibliote kos Meno skyriaus darbuotojos. Rekonstrukcijos pasekmes jau čia ir J.Janonio gatvės dalyje, ku rioje eismas dar nėra ribojamas, įsikūrusios įstaigos. Anot fotopre kių ir fotosalono savininkės Vilijos
Posėdis. Ketvirtadienį 10 val. Klaipė dos socialinės paramos centre vyks Socialinės paramos tarybos posėdis. Jo metu bus diskutuojama apie dienos so cialinės globos asmens namuose plėt ros galimybes. Konferencija. Ketvirtadienį 13 val. „Bal tijos“ gimnazijoje vyks konferencija „Is torikai miestui: Klaipėda praeityje ir da bartyje“.
Milda Skiriutė
Šiuo metu darbai verda J.Janonio gatvės dalyje nuo I.Kanto iki Gin taro gatvės. Šiame ruože tebear doma danga. Artimiausiu me tu prasidės kasimo darbai, vėliau bus rengiami pagrindai, komuni kacijos. Uždarytoje J.Janonio gatvės da lyje dirbantys verslininkai teigė, kad remonto darbai žlugdo jų vers lą. Anot gėlininkų, kirpėjų, klien tų skaičius sumažėjo daugiau nei perpus. „Gatvės uždarymas sukelia pro blemų. Anksčiau pas mus daugiau sia apsilankydavo pravažiuojantys žmonės. Uždarius gatvę, jų nete kome. Iš karto pasijuto. Užsuka tik pėstieji. Suprantame, kad gat vę reikia remontuoti, bet verslui tai labai trukdo“, – tvirtino gėlių parduotuvės savininkė Diana Gi niotienė. Tokia pat situacija ir kaimynys tėje esančioje kirpykloje. Anot kir pėjos Romos Giršovičienės, čia taip pat užsuka perpus mažiau klientų. „Pagrindinė bėda, kad žmo nės negali privažiuoti. Žmonės net skambina, klausia, ar dirbame ir kaip privažiuoti. Jie išlepinti. Vi sur nori privažiuoti mašina“, – tei gė kirpėja.
Dienos telegrafas
Darbai: šiuo metu išraustas ruožas nuo I.Kanto iki Gintaro gatvės. Vytauto Petriko nuotr.
Sakalienės, užsukančių klientų ge rokai sumažėjo. „Šis remontas – verslui didelis smūgis. Keista, kad tokia trumpa gatvė bus remontuojama metus. Manau, turėtų užtekti ir pusmečio.
Vilija Sakalienė:
Šis remontas verslui – didelis smūgis. Keis ta, kad tokia trumpa gatvė bus remontuo jama metus.
Nežinau, kaip bus toliau su mūsų veikla. Gali tekti užsidaryti. Pame nu, kad tuo metu, kai buvo remon tuojama Tiltų gatvė, užsidarė vie na batų parduotuvė“, – pasakojo V.Sakalienė. Naudojasi kita įvaža
Didelių nesklandumų dėl darbų ne patiria J.Janonio gatvėje įsikūrusi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyk la. Įstaigos direktoriaus pavaduoto jas administracijos ir ūkio reikalams Vytautas Gečas teigė, kad nuolat bendraujama su darbų vadovu. „Kelininkai geranoriškai atsi žvelgia į problemas. Privažiuoti sudėtinga, bet didelių nesklandu mų nekyla. Smagu, kad palikti ša ligatviai pėstiesiems“, – komenta vo V.Gečas. Didelių problemų nepatiria ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„Mes naudodavomės maža J.Ja nonio gatvės dalimi. Didelių ne patogumų nekyla. Turime alter natyvų išvažiavimo kelią iš savo kiemo. Žinoma, anksčiau rytais turėdavome du kelius atvažiuoti į darbą. Dabar liko tik vienas. Piko metu gal ir kyla menkų nepatogu mų“, – tvirtino Klaipėdos valsty binio jūrų uosto direkcijos rinko daros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas. Gatvę remontuos etapais
J.Janonio gatvę remontuojančios įmonės darbų vadovas Audrius Stimburys pasakojo, kad šiuo metu vyksta pirmasis darbų etapas. Už darytą gatvės dalį planuojama su remontuoti iki liepos vidurio. Vė
liau darbai turėtų persikelti į kitą J.Janonio gatvės dalį. Tuo metu su remontuotoje atkarpoje eismas bus atidarytas. „Mums būtų kur kas lengviau dirbti, jei vienu metu būtų uždary ta visa gatvė. Tačiau siekiant, kad būtų patogiau gyventojams, vers lininkams, vairuotojams, darbai suskirstyti į du etapus. Pirmiausia suremontuosime vieną pusę, vė liau – antrą“, – pasakojo A.Stim burys. Anot darbų vadovo, pagal sutar tį J.Janonio gatvės rekonstrukci ja turi būti baigta per metus. Ta čiau įmonė stengsis ją atlikti kuo greičiau. „Norime greičiau atiduoti gatvę miestui“, – teigė A.Stimburys.
Faktai ir skaičiai Numatoma, kad J.Janonio gatvės
Bus atnaujinta važiuojamoji dalis,
rekonstrukcija truks iki kitų metų ge gužės 2 dienos. Tačiau rangovai tiki si, kad darbus pavyks užbaigti anks čiau.
šaligatviai, pakeista lietaus kanaliza cija. Grindiniui bus naudojami tie pa tys akmenys. Bus pasodinti nauji medžiai, pasta
Pagal sutartį dėl tam tikrų aplinky
tytos naujos šiukšliadėžės.
bių rekonstrukciją atliekanti įmonė darbų pabaigą gali nukelti dar trims mėnesiams.
Šiuo metu dėl vykdomų darbų yra
uždaryta pusė J.Janonio gatvės nuo I.Kanto iki Gintaro gatvės.
Gatvės rekonstrukcija atsieis 4 mln.
84 tūkst. litų.
Planuojama, kad šiame ruože dar
Paroda. Ketvirtadienį 16.30 val. I.Si monaitytės bibliotekoje bus atidaryta plakatų paroda „Pasakų pasaulis“, ku ri skirta šiemet minimam brolių Grimų pasakų rinkinio „Vaikų ir namų pasa kos“ 200 metų jubiliejui. Paroda vyks iki birželio 20 dienos. Tai vienas iš Vo kiečių kultūros dienų renginių uosta miestyje. Ėjimas. Ketvirtadienį vyks nemokami šiaurietiško ėjimo mokymai. 16 val. ta ko pradžioje Vasaros estrados link, ša lia suoliukų iš Liepojos gatvės pusės, kviečiami rinktis asmenys, kurie jau vieną kartą buvo mokymuose. 17.30 val. ten pat kviečiami tie, kurie dar juo se nedalyvavo. Būtina išankstinė re gistracija. Tai galima padaryti telefo nu 234 796. Šventė. Šeštadienį trečią kartą vyks Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro fes tivalis „Žaisminga laisvalaikio diena“. Šį kartą jis skirtas 760-ajam miesto jubilie jui. Renginys prasidės 12 val. Koncertų salės kiemelyje įsikurs „Žaidimų mies telis“, kuriame visų laukia menų turge lis, veido tapyba, karaokė, šokio pamo kos ir linksmi žaidimai. 14 val. vyks kon certas. Susirinkusieji galės pasiklausy ti dainų, pasižiūrėti šokių, teatro etiudų. Vyks ir paroda „Tau, Klaipėda“. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 4 klai pėdiečių mirtys. Mirė Valentina Fiodo rova (g. 1927 m.), Eugenija Andriuškaitė (g. 1936 m.), Jovita Kungienė (g. 1953 m.), Tatjana Stonkienė (g. 1963 m.). Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 9 moterys. Gimė 2 mergaitės ir 7 ber niukai.
bai truks iki liepos vidurio. J.Jan on io gatv ės ruož as nuo
Mant o iki Kant o gatv ės (509 met rai) bus sur em ont uot as iš pag rin dų.
Vėliau jie persikels į kitą J.Janonio
gatvės dalį – nuo Gintaro iki Manto gatvės.
Greitoji. Vakar iki 19.30 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 65 iškvieti mų. Klaipėdiečiai daugiausia skundė si galvos ir pilvo skausmais, širdies rit mo sutrikimais, traumomis.
4
ketvirtadienis, gegužės 10, 2012
miestas
Politikai verkia pinigų
Komentaras
„Šiais metais valstybė jau 1 ne tokią mažą sumą par tijoms numatė – juk rinkimai“, –
teigė Vyriausiosios rinkimų ko mis ijos pirm in inkas Zen on as Vaigauskas. Nuo šių metų pradžios įsigalio jo naujovė – gyventojai partijoms gali skirti 1 proc. sumokėto paja mų mokesčio, bet šie pinigai par tijas pasieks jau po rinkimų – lapk ritį.
Lauras Bielinis Pol itologas
M
Turi deklaruoti pajamas
Tačiau, anot Z.Vaigausko, parti joms ir kandidatams į Seimą yra dar keli būdai susirinkti pinigų rin kimų agitacijai. Žmonės gali aukoti politinėms organizacijoms ar politikams, ta čiau tik rinkimų kampanijai. Norėdamos gauti tokių aukų rinkimus šturmuosiančios par tijos ar kandidatai Vyriausiojo je rinkimų komisijoje turi užsi registruoti politinės kampanijos dalyviais. Tai galima padaryti iki rugpjūčio 10 dienos. Žengus tokį žingsnį, jau galima tikėtis aukų, tačiau jų dydžiams yra nemažai ribojimų. „Aukos skirstomos į mažąsias ir paprastąsias. Mažosios yra iki 40 litų. Pinigus galima tik per vesti ir tik į specialią partijos ar kandidato rinkimų sąskaitą. Ke liasdešimt litų pasiryžusiems paaukoti žmonėms savo pajamų deklaruoti nereikia“, – aiškino Z.Vaigauskas. Paprastoji auka negali viršyti 10 proc. aukotojo praėjusių me tų pajamų. Toks geradaris taip pat Mokesčių inspekcijai pri valo pateikti savo pajamų dek laraciją. Paprastosios aukos turi ir ribas. Rinkėjas savo favoritui gali paau koti ne daugiau nei beveik 22 tūkst. litų, o kandidatas sau – apie 43 tūkst. litų. „Tačiau maksimalias sumas no rintys aukoti žmonės turėjo praė
Politinėms partijoms skirta valstybės parama 2000 m. – 980 tūkst. Lt
Nuomonė: Z.Vaigauskas spėjo, kad šiemet Seimo šturmui kandidatai išleis mažiau pinigų nei prieš tai bu
vusiuose rinkimuose.
jusiais metais gauti ir atitinkamai pajamų. Jei kandidatui ar partijai jų gerbėjas perveda 22 tūkst. litų, tai praėjusiais metais jis turėjo gauti ne mažiau nei 220 tūkst. li tų pajamų. Tas pats galioja ir kan didatui. Jei jis nori save parem ti 43 tūkst. litų, tai pernai turėjo uždirbti ne mažiau nei 430 tūkst. litų“, – skaičius vardijo Vyriau siosios rinkimų komisijos pirmi ninkas. Vers atiduoti premijas?
Limitai nustatyti ne tik aukoms, bet ir kandidatų bei partijų išlai doms rinkimų kampanijai.
Partijos, šiemet gavusios paramą iš valstybės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš
čionys demokratai – 2,563 mln. Lt 2001 m. – 524 tūkst. Lt
Lietuvos socialdemokratų partija –
2002 m. – 483 tūkst. Lt
1,758 mln. Lt
2003 m. – 483 tūkst. Lt
Partija „Tvarka ir teisingumas“ –
2004 m. – 6 mln. Lt 2005 m. – 3 mln. Lt 2006 m. – 10 mln. Lt 2007 m. – 15 mln. Lt
1,310 mln. Lt Tautos prisikėlimo partija – 826
tūkst. Lt Liberalų ir centro sąjunga – 731
tūkst. Lt Darbo partija – 712 tūkst. Lt
2008 m. – 20 mln. Lt
Liberalų sąjūdis – 696 tūkst. Lt
2009 m. – 12,41 mln. Lt
Lietuvos lenkų rinkimų akcija – 653
2010 m. – 5,498 mln. Lt
tūkst. Lt Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjun
2011 m. – 4,123 mln. Lt
ga – 536 tūkst. Lt
2012 m. – 10,139 mln. Lt
Naujoji sąjunga – 353 tūkst. Lt
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pavyzdžiui, Danės, Baltijos, Marių ir Pajūrio vienmandatė se rinkimų apygardose pergalės sieksiantys politikai negali iš leisti daugiau nei apie 80 tūkst. litų. Tokia suma nustatyta atsižvel giant į apygardoje gyvenančių rin kėjų skaičių. Partija daugiamandatėje apy gardoje – visoje Lietuvoje – rin kimų agitacijai gali išleisti ne dau giau nei 2,7 mln. litų. „Anksčiau didžiausios partijos ir jų kandidatai priartėdavo prie šių limitų, tačiau jų neviršyda vo. Manau, kad šiemet bus ki taip – pinigų agitacijai tikrai bus išleista mažiau, nes sunkiau juos surinkti“, – prognozavo Z.Vai gauskas. Tačiau jis neslėpė, jog nuogąs taujama, kad partijos ir kandida tai ras būdų, kaip apeiti įstatymą, draudžiantį priimti aukas iš juridi nių asmenų. „Manau, bus ieškoma įvai rių būdų. Pavyzdžiui, kurios nors bendrovės vadovai savo darbuo tojams skirs premijas, tačiau lieps jas paaukoti nurodytai partijai ar kandidatui. Gal juridiniai asmenys kokiu nors būdu apmokės politi nės reklamos išlaidas, ir tai ban dys nuslėpti. Kai yra draudimas, visada ieškoma, kaip jo išvengti“, – galimus pažeidimus įžvelgė pa šnekovas. Aukotojai bijos viešumo
„Naujoji tvarka, kad partijoms ir kandidatams nebegali aukoti ju ridiniai asmenys, yra prastesnė nei ankstesnioji. Nežinau, koks čia bus skaidrumas. Viskas tik suvelta, o politikai paversti elge tomis, kurie ištiesę rankas turės iš žmonių prašyti pinigų“, – žo džių į vatą nevyniojo Lietuvos so
cialdemokratų partijos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Lilija Petrai tienė. Ji svarstė, kad net reikės orga nizuoti skyriaus narių susirinki mą, kuriame būtų kuriamas pla nas, kaip surinkti pinigų politinei kampanijai. „Trukdžių yra neįsivaizduoja mai daug. Pavyzdžiui, privalo mas pajamų deklaravimas. Jau dabar girdžiu, kad žmonės neau
Partija daugiaman datėje apygardoje – visoje Lietuvoje – rinkimų agitacijai gali išleisti ne dau giau nei 2,7 mln. litų.
kos, nes nenori vargti Mokesčių inspekcijos koridoriuose. Kadan gi aukotojų sąrašai bus viešina mi, tai turtingesni rinkėjai taip pat nenorės aukoti, kad nesupyk tų kitos partijos“, – apie proble mas kalbėjo L.Petraitienė. Jai antrino ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Klaipė doje Artūras Razbadauskas. „Be abejo, jaučiamės taip, lyg mus verst ų vaikšč iot i išt iesta ranka. Mus pavertė prašytojais“, – konstatavo politikas. Jis skaičiavo, jog rinkimų kam panijai vienmandatėje apygar doje minimaliai reikia bent 30– 40 tūkst. litų. Prašys žmonos leidimo
Šiek tiek pakilesnės nuotaikos bu vo konservatorių partijos atstovas Nerijus Čapas.
anau, kad rink imų į Seimą pol it inė kam pan ij a bus agres y vi ir dinam išk a. Tai prik lauso ne nuo pin ig ų, o nuo part ijų gausos, konkuravimo, pa tek imo į Seimą gal imybių. Part i jų yra daug iau ne tik skaič ium i, bet ir jų gal imyb ės kitok ios. Nus tat yt ą 5 proc . rinkėjų bals ų rib ą teor išk ai gal i perž engt i Liet u vos lenk ų rink imų akc ija, taut i ninkai. Taig i kova bus įnirt inga. Aišk u, kovai reik ia pin ig ų, ir par tijos tikrai ras būdų, kaip jų gau ti. Tą įstat ymą, draud žiant į imt i aukas iš jur id in ių asmenų, apeit i yra labai nesudėt inga ir paramą gal ima ofic ial iai įform int i. Kiek vieno pat arn av imo, paslaugos, užs ak ymo kain a suder in am a, nes tai rinkos kainos, o ne priva lomos ir visiems vienodos. Todėl part ijos su paslaug ų teikėjais la bai lengvai sut ars iš anksto, su derės gal imybes atsiskait yt i vie nok iu ar kitok iu būdu. Paslaug ų teikėj ai per rink imų kamp an i ją savo paslaug as gal i įvert int i simbol in iu litu, o realus apmokė jimas įvyks kitaip, per kitok ias fi nansav imo formules.
„Žinoma, naujoji tvarka įstu mia į prašytojo vaidmenį, tačiau ji taip pat atveria galimybes tie siogiai bendrauti su rinkėjais. Jei kuriam nors patiks mano idėjos, gal tuos 40 litų perves“, – svars tė N.Čapas. Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Artūras Šulcas tvirtino, kad jokio pla no, kaip iš žmonių surinkti pini gų rinkimų kampanijai, neturi nei jis, nei partija. „Pasikalbu su draugais, pažįs tamais ir jau girdėjau pažadų, kad jie kažkiek pinigų perves. Tačiau rinkimų rezultatus lemia ne pi nigai. Jie lemiamų faktorių eilėje yra tik kokioje penktoje vietoje“, – įžvelgė Klaipėdos mero pava duotojas. Jo nuomone, rinkėjai vertina kandidato kraitį – patirtį, nuveik tus darbus. „Jei bendruomenėje esi neži nomas, tai tikėtis kažkokio palai kymo tikrai neverta. Pati rinkimų kampanija yra skirta tik priminti, jog kandidatuoji“, – savo nuomo nę dėstė A.Šulcas. Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Taraškevičius nesu reikšmino fakto, kad pinigų rin kimų kampanijai bus mažiau, ir sveikino naują tvarką, draudžian čią juridiniams asmenims rem ti partijas. „Mesti svetimus, kažkieno už dirbtus milijonus į orą dėl poli tinių ambicijų buvo nesąmonė. Dabar rinkimų kampaniją reikės organizuoti racionaliau. O dėl paramos – pats sau ją skirsiu, jei žmona leis“, – juokavo R.Taraš kevičius.
5
KETVIRTADIENIS, gegužės 10, 2012
miestas
Psichologų paskaitos – ir autobusų stotyje www.kl.lt pristato:
Rūpestingiausios įmonės rinkimai
Įtaka: psichologai dėmesio skirs ir nūdienos aktualijai – emigracijos
poveikiui vaiko savijautai.
Andriaus Ufarto nuotr.
Į uostamiestį iš visos Lietuvos suvažiuo siantys psichologai neketina užsidary ti tarp keturių sienų. Jie surengs paskaitas netikėtose miesto vietose. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Šiandien Klaipėdos universitete prasidedantis Lietuvos psichologų kongresas ketina suburti kelis šim tus kolegų. Tris dienas psichologai nagrinės mokslo įtaką praktikai ir aptars psichologo darbe iškylan čias problemas.
Klaipėdiečiams bus siūloma sustiprin ti ryšį su pasirink tu žmogumi, pavyz džiui, draugu, tė vais ar vaikais. KVIEČIAME SIŪLYTI IR PATIEMS IŠRINKTI ĮMONĘ, KURI MYLI IR VERTINA SAVO DARBUOTOJUS BEI ATSAKINGAI JAIS RŪPINASI. RINKIMAI – TAI PUIKI GALIMYBĖ KLAIPĖDIEČIAMS PAGERBTI SAVO DARBDAVĮ IR IŠRINKTI ĮMONĘ, KURIOJE DIRBTI GERA. Iki gegužės 16 d. siūlykite šio apdovanojimo verčiausias įmones. Gegužės 17–30 d. balsuodami išrinkite rūpestingiausią įmonę. Gegužės 31 d. Rūpestingiausios įmonės apdovanojimai vyks Tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje „Švyturio“ arenoje. Siūlyti ir balsuoti rinkimuose galite: portale www.KL.lt; siųsdami arba atnešdami laiškus į redakciją adresu: Rūpestingiausios įmonės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, K centras, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda. PROJEKTO PARTNERIAI:
Didžiausiame Lietuvos psicho logų renginyje šiemet planuoja da lyvauti per 350 dalyvių. Jame savo patirtimi pasidalys ir užsienio ko legos. Pasak kongreso organizacinio komiteto pirmininkės psicholo gės Ingos Truskauskaitės, bet koks mokslas pasmerktas atsidurti akla vietėje, jeigu jis nesugeba išlaikyti ryšio su visuomene. Tad klaipėdiečiai bus kviečia mi pasiklausyti skirtingose uos tam iesč io vietose organ iz uoja mų vieš ų pas kait ų akt ual iom is temomis. Klaipėdos pedagoginės psicho loginės tarnybos psichologai pa dės susigaudyti populiariosios psi chologijos knygų tėvams gausoje, atsakys į rūpimus klausimus apie vaikų auklėjimą. Klinikinė psichologė Lina Ger vinskaitė dėmesį skirs vaikų, su sidūrusių su emigracija, išgyveni mams. Ji primena, kad netinkamai pasiruošus emigracijai vaikas gali
susidurti su psichologinėmis pro blemomis. Psichologas, socialinių moks lų daktaras, Vilniaus ir Klaipė dos universitetų lektorius Antanas Kairys aptars laiko poveikį mūsų gyvenimui. Grupelė psichologų ir psichod ramos terapeutų pasiūlys daly vauti Gyvojo laikraščio akcijoje, kur gyvai bus atkuriami tos die nos laikraščiuose aprašyti įvykiai ar artimiausių dienų šalies aktua lijos. Psichologai praeivius šeštadienį 15.30 val. taip pat pakvies į Atgi mimo aikštę, kur surengs socialinę akciją „Stiprink ryšį“. Klaipėdie čiams bus siūloma sustiprinti ry šį su pasirinktu žmogumi, pavyz džiui, draugu, tėvais ar vaikais. Ryšys bus simboliškai stiprina mas į specialiai tam tikslui sukur tą suoliuką įsukant varžtą. Akcijos dalyviai gaus simbolinius sertifika tus apie sustiprintą ryšį.
Psichologų paskaitos vyks ketvirtadienį 17.30–19 val. I.Simo
naitytės bibliotekoje apie vaikų auklėjimą šeštadienį 14.00–15.30 val. Klaipė
dos autobusų stotyje apie vaikų iš gyvenimus emigracijos kontekste šeštadienį 14.00–15.30 val. Laik
rodžių muziejuje apie psichologi nį laiko poveikį šeštadienį 14.00–15.30 val. Prano
Domšaičio galerijoje bus pasiūly ta dalyvauti Gyvojo laikraščio ak cijoje
6
ketvirtadienis, gegužės 10, 2012
nuomonės
Dujų terminalas – klaipėdiečių nuvertinimo pavyzdys (II)
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Vinis į konservatorių karstą Stasys Gudavičius
P
anevėž ietis Vitas Matu zas visuomet buvo lai komas vienu įtakingiau sių vald anč ios ios Tė vynės sąjungos-Liet uvos krikš čionių demokratų veikėjų. Jo pa vardė nuolat šmėsčiojo viešojo je erdvėje prie pranešimų apie konservator ių priimamus strate ginius sprendimus, prie aktualių žinių apie biud žeto ir finansinius reikalus, net ir prie gandų apie po tencial ius kandidatus į ministr ų portfelius.
V.Matuzas, atrodo, nė ra jau toks švelnus ir pūkuotas. Šio įtakin go konservatorių poli tiko veiklą ėmė lydėti korupcijos šleifas. Bet aiškėja, kad V.Mat uzas, atro do, nėra jau toks švelnus ir pū kuotas. Šio įtak ingo konservato rių pol itiko veiklą ėmė lydėti ko rupcijos šleifas. Ir ne bet kok ios kor upc ij os – piktn aud žiav imo tarnyba ir sukčiavimo. Užuot drąsiai pripaž inęs, kad bū tina kruopščiai, greitai ir iki galo išt irt i jam mest us tikrai rimt us kalt in imus, V.Mat uzas ėmė kaž ką baugšč iai ir ner išl iai vap ėt i apie neva „Panevėž yje egzistuo jančias grupuotes“, kurios kovoja su juo asmeniškai ir su visa Tėvy nės sąjunga, siekia bet kokiais bū dais ją sukompromituoti. Kaip čia nepris im ins i, kad kai padai svyla, pris igalvojama vi sok iaus ių nebūt ų dalyk ų, taip bergžd žiai bandant išgelbėt i sa vo kail į. Net ne vien as kons ervator ius pripaž įsta, kad V.Mat uzo istor ija dvelk ia itin neskan iai. „Pagal kal tinimus V.Matuzo atvejis yra labai sunkus“, – pabrėžė Kęstutis Masiu lis. Panašiai kalba ir kit i Tėvynės sąjungos atstovai. Tarp jų – Seimo pirmininkė, partijos pirmoji vice pirmininkė Irena Degutienė.
Tač iau Seim as kažkodėl nu sprendė neskubėt i principingai įvert int i pas lydus io Tėv ynės sąjungos veikėjo. Parl ament i nės kom isijos, kur i tur i pasak y ti, ar tenk int i general inio proku roro prašymą panaikinti V.Matu zo teisinę nel iečiamybę, darbui duotas precedento netur int is il gas laikotarpis – daug iau kaip mėnuo, net iki biržel io vidur io. Paprast ai analog iškos kom is i jos dirba kur kas trumpiau – vos savaitę kitą. Maža to, Seimo laik inajai komisi jai vadovauja V.Mat uzo part ijos kolega Stasys Šedbaras. Kaip tai galėtų būti suderinama su politi ne etika? Atkreipt inas dėmesys, kad lyg iagreč iai sudar ytos Sei mo kom isijos dėl sut ik imo leist i pat raukt i atsakomyb ėn konser vator ių Arv ydą Vid žiūną vado vu paskirtas opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos narys Re mig ijus Žemaitaitis. Kas galėtų paneigti galimybę, kad labai ilgai dirbant i konservato riaus vadovaujama Seimo komi sija pabandys išsukti V.Matuzą ir priims tok į sprendimą, kok io lau kia šios partijos šulai? Nors buvo rag in imų pačiam su stabdyti narystę Tėvynės sąjun goje, V.Matuzas iki pat vakar ne skubėjo to padaryti. „Jeigu iš tik rųjų man asmen iškai būt ų mes ti tokie kaltinimai, aš narystę par tijoje sustabdyčiau“, – tik ino I.De gutienė. Stebin a Tėv ynės sąjungos ly der io premjero Andr iaus Kubi liaus savot išk as nus iš al in imas nuo V.Mat uzo atvejo principin gesn io pakoment av imo. Prem jeras tiesiog nusiplauna rankas. Nors galėjo aišk iai ir tiesiai švie siai pasak yt i, kad V.Matuzas pri valėt ų bent jau nar ystę part ijoje sustabdyti. Ar konservator ių lyder is taip el giasi todėl, kad V.Mat uzas laiko mas būtent A.Kubil iaus šal in in kų stovyklos atstovu? Seimo rink imai – čia pat. Kiek vienas prastai kvepiančio nar io dangst ymas pirm iaus ia smogs tai pačiai partijai. Rinkėjai ir taip nelabai pasitiki Tėvynės sąjunga. Tad į korupcijos skandalo verpe tą patekusio įtakingo šios partijos atstovo išsuk inėjimas per spalio 14-osios balsav imą gal i tapt i tie siog paskut ine vin im i į konser vatorių karstą. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Aloyzas Každailevičius
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Kaip besibaigtų Suskystintų gam tinių dujų (SGD) terminalo pro jektas – ar prie Kiaulės Nugaros, ar Būtingėje, ar niekaip – valdan tieji konservatoriai-liberalai jau atskleidė savo cinišką požiūrį į klaipėdietį. Ekonominiai Vilniaus ponų interesai – aukščiau žmo gaus ir žemės, ant kurios Klaipė dą kuriame. Ar nors vienas apie dujų termina lo prie Kiaulės Nugaros būtinumą kalbantis yra viešai užsiminęs apie tai, KAIP vykdomos šio terminalo projektavimo ir statybos procedū ros? Neužsiminė ir neužsimins. Nors kiekvienas privatus asmuo ar vers lininkas, sau namuką ar įmonę nu sprendęs suręsti, tas teisines proce dūras kaip kryžiaus kelią atmins ir dar kitiems papasakos. SGD termi nalą klaipėdiečių panosėje kurian tys nepasakos, nes A.Kubiliaus ir li beralų vyriausybei nebūtina laikytis mūsų valstybės teisės – jie patys sa ve laiko TEISE. Garsiųjų Garliavos bylų nuosek laus ir sistemingo viešinimo dėka mes tampame išprusę šeimos ir vai kų teisėje. Bet kada gi ir kokio redak toriaus dėka klaipėdiečiai pažins sa vo teises, lemiant pavojingų objektų atsiradimą šalia savo namų? Normų nesilaikymas tapo norma
Nors SGD terminalo poveikio aplin kai vertinimo ataskaita dar nepatvir tinta, bet konservatoriai-liberalai ir toliau skelbia, kad dujų terminalas stovės prie Kiaulės Nugaros – 800 metrų iki pirmųjų gyvenamųjų na mų Klaipėdos Smeltės kvartale. Nė ra ko stebėtis. Dar 2010 lapkričio 3 d. LR Energetikos ministerija be jokių ceremonijų ir aplenkdama tokiems statybos objektams numatytas pro cedūras žiniasklaidoje „oficialiai patvirtino tai, kas jau buvo kalbama senokai – geriausia vieta suskystin tų dujų terminalui yra Kiaulės Nu garos sala pietinėje Klaipėdos uos to dalyje“. Ne vienas statybų ir teritori jų planavimo specialistas pripa žįsta, kad dabartinė dešiniųjų Vy riausybė, kaip jokia kita, nesilaiko LR įstatymuose nustatytų proce dūrų ir normų. Normų nesilaiky mas tapo norma visuose dideliuose statybiniuose projektuose, kuriuos kuruoja A.Kubiliaus ir liberalų mi nisterijos. Jos pirma nusprendžia,
Procedūros ir informacinė košė
Praėjus kelioms dienoms po to, kai š.m. vasario 3 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pritarė Suskys tintų gamtinių dujų terminalo po veikio aplinkai vertinimo progra mai (ne ataskaitai), vienas Klaipėdos konservatorių lyderių, buvęs Klaipė dos miesto tarybos narys K.Gabšys leido sau viešoje erdvėje paskelbti netiesą: „Klaipėdos miesto tarybos nariai praėjusią savaitę palaimino suskystintų dujų terminalo statybą Klaipėdoje. <…> Šiandien termina lo statybos klausimas iš politinio jau virto techniniu. Nuo šiol visus do kumentus, susijusius su terminalo statyba Klaipėdoje, pasirašinės ad ministracijos direktorė Judita Simo navičiūtė“. Blefas. Uostamiesčio tarybos nariai tuomet pritarė tik Suskystintų gam tinių dujų terminalo poveikio aplin kai vertinimo programai, kuri nagri nėja, ar galima atitinkamoje vietoje atitinkama ūkinė veikla ir lygina al ternatyvas. O ir su dujų terminalu susijusius klausimus ir toliau svars tys Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, nesuteikdama galvos skaus mo ir atsakomybės vienintelei J.Si monavičiūtei. Šis lyg ir patyrusio Klaipėdos ri bose konservatorių politiko pavyz dys puikiai atskleidžia, kaip galima susukti smegenis ir tik prieš metus išrinktiems Klaipėdos savivaldy bės tarybos nariams, sunkiai besi gaudantiems tarp SPAV, PAV ir kitų procedūrinių dujų terminalo pro jektavimo darbų. Betgi – turėtų. Betgi išrinkti ginti klaipėdiečių in teresus. Konservatorių-liberalų mi nisterijos mūsų interesų tikrai ne gins. Manau, kad atskiri Klaipėdos mero komandos nariai yra labiau įsigilinę į atbulai vykdomas proce
dūras, bet – tyli. Nepatogu aniems prieštarauti Vilniuje sėdintiems partijos kolegoms. Ir visgi viliuosi, kad dar kam nors Klaipėdos miesto savivaldybėje už virs kraujas, prisiminus keliolikos metų senumo įvykius, kai uosta miesčio tarybai pasipriešinus dalis „Klaipėdos naftos“ verslo iškeliavo į Būtingę (panašiai galėtų iškeliauti ir SGD terminalas). O galgi to karto pamokyti naftininkai ir vengia vie šintis konceptualioje dujų termi nalo projekto stadijoje, kad išveng tų viešumo, specialistų komentarų ir visuomenės kritikos? Gal taip ir siekiama dujų terminalą suprojek tuoti iki paskutinio medvarščio ir pristatyti suglumusiam klaipėdie čiui: netriukšmauk ir neprotestuok, tiek pinigų išleista, tiek padary ta, terminalas prie Kiaulės Nuga ros bus! Jei šiandien atliktume paprastą lyginamąją analizę – maždaug tri jų skilčių lentelės formos – išvys tume dar daugiau įdomybių. Vie na šios lentelės skiltis turėtų būti skirta informacijai apie tai, kokios ir kokia eiliškumo tvarka, remian tis LR įstatymais, turėtų būti vyk domos procedūros, projektuojant ir statant SGD terminalą. Antra len telės skiltis – na, o kokia seka šian dien realiai atliekamos-neatlieka mos minimos procedūros. Trečia skiltis – kada ir kaip prasidėjo ap mokama SGD terminalo viešųjų ryšių akcija. Išvados – apie tai, kur nuskendo-nuskęs klaipėdiečių tei sė pasisakyti PRIEŠ dujų terminalą – atsiskleis savaime. Pasikartosiu – jei reikaluose nesi gaudo vietiniai politikai, tai be Jū sų pagalbos, gerbiami redaktoriai ir žurnalistai, klaipėdiečiai vargiai su sigaudys informacinėje SGD termi nalo košėje! Beje, tai pasitarnautų ir atskirų Klaipėdos uosto įmonių la bui, kurios taip pat abejoja proce dūromis. Post scriptum
Tą pačią dieną (2012 04 23), kai in ternetinėje erdvėje pasirodė pirmoji šio mano straipsnio dalis, AB „Klai pėdos nafta“ generalinis direktorius R.Masiulis LTV laidoje „Dienos te ma“ vylėsi, kad SGD terminalo pro jektas neįstrigs klaipėdiečių kiemo interesų dėka – atseit nugalės vals tybiniai interesai. Bet kas gi tuomet – valstybė? Mes ar konservatorių-liberalų teisė, kir viu pakibusi virš mūsų, mūsų namų ir kiemų? Pirmoji straipsnio dalis – www.kazdailevicius.eu Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos specialiosios rinkimų sąskaitos. Užs. 956598
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Aukščiau klaipėdiečio interesų
kur statyti, ir tik po to samdomi specialistai vienašališkam spren dimui pagrįsti, aplenkiant vietos gyventojų interesus. Manau, kad Klaipėdos miesto sa vivaldybė šiandien yra tiesiog ver čiama SGD terminalo projektines procedūras vykdyti atbulai – taip, kaip to reikia SGD terminalo pro jekto organizatoriui – „Klaipėdos naftai“. Tad kaip paprastas klaipė dietis šiandien gali be nepriklauso mos žiniasklaidos pagalbos susigau dyti informacinėje košėje – kas yra SPAV, PAV, specialusis planas, deta lusis planas ir t.t.? Ir kuriame etape, ir kokias savo balso teises klaipėdie tis, nesutinkantis su dujų termina lo atsiradimu savo panosėje, turi? Ar internetas ir įstatymų skaitymas išgelbės? Regime, kad negelbsti, jei net ir išprusę vietiniai mūsų uos tamiesčio politikai nelabai gaudosi šiose procedūrose.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
KetvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
lietuva Viršijo įgaliojimus
Pirmininku nebus
Sustabdė narystę
Seimo Etikos ir procedūrų ko misija priėmė sprendimą, kad tyrimą dėl Finansinių nusikal timų tyrimo tarnybos vadovų atleidimo aplinkybių atlikusi ir išvadas patvirtinusi Seimo Antikorupcijos komisija viršijo įgaliojimus. Už tokį sprendimą balsavo 4 komisijos nariai, 3 susilaikė.
Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį nepritarė teiktai konservatoriaus Vaidoto Ba cevičiaus (nuotr.) kandidatū rai į šio komiteto pirmininkus. Komitetui dabar vadovauja Dainius Budrys, kuris iš Libe ralų ir centro sąjungos frakci jos perėjo pas opozicinius so cialdemokratus.
Korupcija įtariamas Seimo valdančiosios konservato rių frakcijos narys Vitas Matu zas sustabdė narystę partijo je. Apie tokį sprendimą V.Ma tuzas trečiadienį informavo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų parti jos vadovą premjerą Andrių Kubilių.
Seimo Etikos ir pro cedūrų komisija (EPK) neapsisprendžia, ar griežtai įvertinti pra moginiuose televizijos projektuose dalyvau jančių parlamentarų elgesį. Siūloma alter natyva – niekaip jų ne vertinti ir palikti rinkė jams per ateinančius rinkimus apsispręsti, ar jiems priimtini tokie Seimo nariai.
Padalijo elektrinę Strateginė investuotoja į didžiau sią per visą Lietuvos istoriją ener getikos projektą – naują atominę elektrinę (AE) Visagine – Japoni jos korporacija „Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos AE Lietu voje akcijų.
Kūryba: į Seimo etikos sargų akiratį dėl dalyvavimo pramoginiuo
se projektuose buvo patekęs ir Ž.Šilgalis.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Seimo šokėjus baus tik rinkėjai? Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Sutarčių būti negali
Trečiadienį EPK posėdyje surengta trumpa diskusijas dėl tų Seimo na rių, kurie nenutraukia savo dalyva vimo įvairiuose komercinių televi zijų projektuose. EPK pirmininkas Algimantas Sa lamakinas pasiūlė griežtai įvertinti tik tuos parlamentarus, kurie daly vauja vadinamuosiuose tęstiniuose televizijos projektuose, nors ir ne turi su jomis sutarties dėl kūrybinio darbo. „Apie tęstinius projektus pasakyta gan griežtai – dalyvau ti juose negalima. O padainavimas kokiame nors viename koncerte Jo ninių ar Antaninių proga turbūt jo kios didesnės problemos nesuke lia“, – kalbėjo A.Salamakinas. „Bet kuriuo atveju, negali būti sutarties dėl nuolatinio darbo to je televizijoje ir tuo labiau – atlygio už jį“, – pridūrė EPK pirmininkas. Jis priminė, kad prieš metus Konstitucinis Teismas (KT) pri ėmė sprendimą, kuriuo iš esmės uždraudė Seimo nariams dalyvau ti tokiuose projektuose. Tačiau, anot EPK pirmininko, „tebėra par lamentarų, kurie ir toliau tai daro, nepaisydami KT išvados“. Kūryba ar ne kūryba?
Liberalcentristas Vytautas Bogušis sakė, kad yra pavojus, jog EPK ga li įsivelti į nesibaigiančias disku sijas dėl to, kas yra kūryba. Seimo nariams KT neuždraudė kūrybinės
veiklos. „Dalyvavimas filme ar ko kioje nors tęstinėje televizijos lai doje – tai kūryba ar ne kūryba? Juk jeigu metus, kitus, trečius rašyčiau knygą, tai būtų kūryba?“ – klausė kolegų V.Bogušis. Gavęs jų teigiamą atsakymą, par lamentaras užbaigė: „Taigi, knygos rašymas kelerius metus iš eilės yra tęstinis kūrybinis procesas. Tad ar dalyvavimas šokių projekte ar ba filmavimasis filme yra kūrybinė veikla ar ne?“
Algimantas Salamakinas:
Padainavimas kokia me nors viename kon certe Joninių ar An taninių proga turbūt jokios didesnės pro blemos nesukelia. Konservatorė Vida Marija Čigrie jienė kalbėjo: „Yra Seimo narių, kurie paklausė mūsų patarimų ir KT išva dos. Bet yra ir kitokių. Na, ką pada rysi – yra gražių moterų, kurios nori save parodyti, yra talentingų Seimo narių, mokančių dainuoti ar šokti. Tad ir dalyvauja tuose renginiuose. Man Seimo statutas yra priimtinas. Bet yra atskiri Seimo nariai, kuriems jis nepriimtinas.“ Nedera „prie veido“
EPK nariai bendru sutarimu įparei gojo A.Salamakiną iki kito komi
sijos posėdžio surinkti visą infor maciją apie tęstiniuose televizijos pramoginiuose projektuose daly vaujančius Seimo narius. Bet trečiadienį EPK posėdyje pa sigirdo ir kitokių siūlymų. „Manau, kad rinkėjai nuteis tuos politikus, kurie pažeidžia Konstituciją. Pa likim juos rinkėjų teismui, tegu jie apsisprendžia“, – sakė socialde mokratas Jonas Juozapaitis. „Sutinku. Čia beviltiškas lai ko gaišinimas. Palikime rinkėjams spręsti. Galime kokį nors šios pro blemos priminimą padaryti, bet jokio sprendimo nepriimti. Vis tiek tai bergždžias reikalas“, – numojo ranka ir V.Bogušis. Kitame posėdyje bus apsispręsta, ar tęstiniuose pramoginiuose pro jektuose dalyvaujančius Seimo na rius reikia oficialiai pasmerkti, ar neverta priimti jokio sprendimo šiuo klausimu. „Manau, kad kokį nors sprendimą priimti reikia. Nes su mumis nesi baigs nei Seimo darbas, nei Etikos komisijos darbas. Vis tiek anksčiau ar vėliau gali iškilti šis klausimas, jeigu kitame Seime ir vėl atsiras šo kančių ir dainuojančių Seimo na rių“, – kalbėjo A.Salamakinas. Į Seimo etikos sargų akiratį dėl dalyvavimo pramoginiuose projek tuose buvo patekę Arūnas Valins kas, jo žmona Inga, taip pat Žilvi nas Šilgalis, Andrius Šedžius. Kai kurie Seimo nariai ignoruoja EPK perspėjimus, kad panašūs dalyva vimai šou nedera parlamentarams „prie veido“.
Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, o jos bendras turtinis įnašas į pro jektą per maždaug 10 metų, Fi nansų ministerijos skaičiavimais, sieks apie 2,6 mlrd. eurų (apie 9 mlrd. litų). Jei koncesijos sutar tis būtų nutraukta dar per paren giamąjį etapą, Lietuva turėtų partneriams atlyginti beveik 700 mln. litų jų investicijų. Nors investici jos milžiniškos, projektas yra eko nomiškai atsiperkantis, kaip teigia valstybės finansininkai. Latvijai turėtų atitekti 20 proc. būsimos Visagino AE valdymo įmonės akcijų, o Estijai – 22 proc. „Tai yra preliminarūs skaičiai ir jie, be abejo, gali keistis. Mes ma tome, kad, projektui vystantis, jis gali didėti, gali būti ir lenkų inte resas prisijungti. Tada tos propor cijos galėtų keistis“, – spaudos konferencijoje sakė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Tokį akcijų pasiskirstymą nu mato koncesijos sutarties pro jektas, kuriam trečiadienį pri tarė Vyr iausybė. Ji gal ut in ai apsisprendė dėl naujos AE Lie tuvoje projekto dokumentų pa keto, kurį, patvirtinus Seimui, vėliausiai iki birželio 28 d. pla nuojama pasirašyti koncesijos sutartį su „Hitachi“ dėl maž daug 16–18 mlrd. litų vertės projekto įgyvendinimo. Vyriausybė, be to, pritarė Vi sagino AE verslo planui, Finansų ministerijos išvadai dėl projek to finansinės rizikos, Atominės elektrinės įstatymo naujai redak cijai ir su juo susijusių kitų įsta tymų pataisoms. Projektai iš kar to bus pateikti Seimui. Tikimasi, kad jau kitą savaitę parlamentas pradės juos svarstyti. Pasak neofic ialių šaltinių, neat metama, kad į projektą gali grįž ti ir Lenkija, kuri savo dalyvavimą Visagino AE projekte sustabdė pernai gruodį. Tokiu atveju Lie tuvoje būtų statomas antras „Hi tachi“ branduolinis reaktorius, o bendra elektrinės galia siektų 2,7 tūkst. megavatų. BNS inf.
8
ketvirtadienis, gegužės 10, 2012
aktualijos Ieško dingusio brolio
pavogė aušinimo alyvą
Pastebėjo klastotę
Ieškomas nežinia kur esantis 1964 m. gimęs Pranas Gedmi nas. Balandžio 28 d. jis išėjo iš savo namų I.Simonaitytės g. 9 namo, kur gyvena su senyvu tė vu. P.Gedminas yra apie 180 cm ūgio, rudų akių, tiesių, tamsių plaukų. Žinančius apie jo buvi mo vietą prašoma paskambinti tel. 354 163 arba 354 161.
Kretingos raj. policija gavo bendrovės „Lesto“ Kretingos tinklo eksploatavimo grupės va dovo pareiškimą, kad atliekant transformatorinės Nidos g. ap žiūrą pastebėta, jog iš galios transformatoriaus yra pavogta 740 kg aušinimo alyvos. Pada ryta 4 tūkst. litų žala. Turtas ne draustas, signalizacijos nėra.
Antradienį 27 m. klaipėdietis Valentinas S. įmonės „Regit ra“ skyriuje norėjo priregist ruoti savo automobilį „Audi A6“. Apžiūrėdami variklio sky rių specialistai kėbulo nume ryje pastebėjo klastojimo po žymių. Kol policija aiškinasi šį įvykį, mašina laikoma aikš telėje.
Dukart per parą – su narkotikais Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Narkotikai įklampino 27 metų klai pėdietį į didelę bėdą – per vieną pa rą policija jį su kvaišalais sulaikė dukart.
Antradienio naktį, apie 4.30 val., policijos patruliai prie Šilutės plento 79 namo sustabdė automo bilį „Audi A4“. Durelių dėtuvėje pareigūnai aptiko supakuotų mil telių ir įtarimą keliančių tablečių. Kvaišalų turėjo ir mašinos kelei
vis Artūras J. Dėl incidento polici jai teko aiškintis automobilio sa vininkui – 29 metų Dianos gatvės gyventojui Edgarui G. Apie 15 val. dienos pareigūnai tą patį Artūrą J. sulaikė prie Ryšinin kų gatvės 11 namo. Asmens kratos metu jo kišenėse aptiktas švirkš tas, pritrauktas įtartino skysčio, bei baltų miltelių. Įtariamasis dar kartą apklaus tas ir vėl išleistas. Tačiau parei gūnai ketina jam pateikti įtarimus disponavus narkotikais, o galbūt ir jais prekiavus.
Girta vairuotoja – neblaivi ir teisme Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Daug mačiusius teismo darbuo tojus šokiravo į teismą atėjusi girtutėlė jauna klaipėdietė, ku ri turėjo teisintis dėl to, kad bū dama neblaivi tapo avarijos kal tininke.
Priklausomybė: teismas ketina
girtą vairavusią ir neblaivią teis me pasirodžiusią merginą baus ti. Ar jai nereikalingas gydymas, dar nesidomėta.
Gegužės 9-ąją po pietų Klaipėdos miesto apylinkės teisme turėjo bū ti nagrinėjama administracinė by la, kurioje už vairavimą esant ne blaiviai bausmė gresia 1986 metais gimusiai Linai S. Posėdis neužtruko. Vos pradė jusi atsakinėti į teisėjos klausimą mergina sukėlė abejonių, ar yra blaivi. Paklausta, ar gerai jaučiasi, ji pa reiškė: „Jūs ką, juokaujate?“ Tada abejonių neliko – mergina vos lai kėsi ant kojų. Posėdis buvo nutrauktas, į teis mą pakviesti policininkai su alko holio matuokliu. Mergina į apara tą įpūtė 2,97 promilės. Anksčiau įvykusios avarijos metu matuoklis parodė 2,38 promilės. Administracinė byla dėl girtos vairavimo atidėta birželiui. Pradė ta dar viena administracinė byla už nepagarbą teismui. Abu šie incidentai merginai gre sia nemenkomis piniginėmis bau domis, be to, ji tikriausiai ilgam neteks teisės vairuoti transporto priemonę.
Pagavo vagiant kabelius Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Antradienį vakare dingus vienos uostamiesčio įmonės vaizdo ste bėjimo kamerų vaizdui, apsaugi ninkai sulaikė įtariamąjį.
Šilutės plente 119 įsikūrusioje įmonėje „SCT Lubricants“ dir bantys saugos tarnybos „Argus“
apsaugininkai pastebėjo, kad din go vaizdas stebėjimo įrangos mo nitoriuose. Vyrai išėjo apžiūrėti įmonės te ritoriją ir pamatė ant tvoros sėdin tį žmogų. Paaiškėjo, kad 1979 metais gimęs Šilutės plento gyventojas Tomas Š. ketino pavogti apsaugos kamerų kabelį. Vyras sulaikytas ir uždary tas į areštinę.
Verslas: išsinuomotame bute dvi moterys tenkino klientų lytinę aistrą.
Policijos nuotr.
Kaimynai apskundė prostitutes Neapsikentę nuomojamame bute kelia mo triukšmo, klaipėdiečiai apskundė šio buto gyventojas policijai. Taip paaiškėjo, kad jis paverstas viešnamiu.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nors Organizuoto nusikalstamu mo tyrimų biuro pareigūnai nesi smulkina gaudydami prostitutes, tačiau sulaukę Naujosios Uosto gatvės 8A namo gyventojų skun dų, nusprendė patikrinti, ar žmo nės pagrįstai įtaria čia veikiant prostitučių lizdą.
Prabangiai įrengto buto kai mynystėje gyvenantys žmonės pavargo nuo svetimų žmonių savo laiptinėje bei ramybę trik dančių nesibaigiančių linksmy bių garsų. Paaiškėjo, kad bute darbavosi dvi perkamos meilės verslininkės. Savo paslaugas jos siūlė interne to portale sex.pazintys.lt. Pasak šių moterų skelbimų, už „masažą“
kiekviena imdavo po 150 litų. Be to, jos skelbėsi ieškančios vyrų drau gijos už paramą. Kai klientais apsimetę pareigū nai derėjosi dėl „paslaugų“ kainos, abi prostitutės už seksualines pa slaugas užsiprašė 300 litų. Paaiškėjo, kad šiame name dar bavosi iš Šilalės rajono atvažiavu si 27-erių Donata ir 43-ejų klaipė dietė Rasita. Moterys pareigūnams įkliuvo pirmą kartą ir bus baudžiamos už administracinius teisės pa žeidimus baudomis. Kokio dy džio baudas joms skirti, spręs Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Įstatymas už vertimąsi prosti tucija ar atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis numato baudą nuo 300 iki 500 litų.
Nustebino pareigūnų humaniškumas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Neįgali klaipėdietė įsitikino, kad kelių policininkai yra ne tik griež ti, bet ir gali atjausti nelaimės ištik tą žmogų.
M.Mažvydo alėjoje sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros užfiksa vo šaligatviais važiavusį automo bilį. Remdamiesi šiuo įrašu, parei gūnai vairuotoją ketino nubausti. Sulaukusi pranešimo apie nuo baudą, moteris atvažiavo aiškintis į Kelių policijos biurą. Klaipėdietė patikino, kad tik pa siramsčiuodama ramentais galinti judėti, tad neturėjo kito būdo pa tekti į ortopedijos technikos par duotuvę, įsikūrusią pėsčiųjų alė joje. Mat moteriai lūžo protezas. Neįgaliosios pasakojimas buvo įtikinamas. Pareigūnai ją įspėjo ir
Misija: klaipėdietė įsitikino, kad policininkai gali būti ne tik griežti, bet
ir atlaidūs.
neskyrė nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Moteris ste bėjosi policininkų humaniškumu ir
Vytauto Petriko nuotr.
net nusiuntė oficialią padėką Klai pėdos apskrities vyriausiojo poli cijos komisariato viršininkui.
9
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
klaipėdos verslas Sustabdė veiklą
Permainos asociacijoje
Mažėja nedarbas
Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba laikinai sustabdė kavinių Sportininkų g. 46 ir Herkaus Manto g. 45B veiklą. Vienoje įmonėje nebu vo priemonių darbuotojų as mens higienai, indų, paviršių plovimui ir dezinfekavimui, ki toje – patalpoms būtinas re montas.
Šiandien Klaipėdos pramoni ninkų asociacija šaukia rinki minį-ataskaitinį susirinkimą. Jo metu planuojama išklausy ti kadenciją baigiančio asocia cijos prezidento L.Makūno ata skaitą, išrinkti naują vadovą ar timiausiems dvejiems metams, apdovanoti socialiai atsakin giausią įmonę.
Gegužės 1 d. Klaipėdos terito rinėje darbo biržoje registruo ta 23 tūkst. bedarbių – 8 proc. – beveik 2 proc. mažiau nei prieš mėnesį. Didžiausias nedarbas Klaipėdos apskrityje fiksuoja mas Skuodo ir Šilutės raj. (po 13 proc.), o mažiausias – Neringoje (4 proc.). Klaipėdos mieste ne darbas siekia 8,6 proc.
Įmonė, kurioje gera dirbti pestinga įmonė tai to 1 Rū kia, kuri suteikia geras dar
bo sąlygas bei užmokestį, naudoja darbuotojų skatinimo ir mokymo sistemas, užtikrina darbuotojo ir darbdavio abipusį bendravimą ir supratimą.
Apsivalė: vietoj sovietinių statinių Klaipėdos universiteto miestelyje iškils verslo inkubatorius ir moderni
mokslo laboratorija.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Mokslas jaukinasi verslą Klaipėdos universiteto teritorija vaduojasi nuo sovietinių statinių. Jų vietoje iki 2014 metų liepos mėnesio turi iškilti 5 tūkst. kv m ploto laboratorija bei dar vienas pasta tas, skirtas verslui, kuriame bus penkios ne didelės iki 100 kv. m gamybinės patalpos. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Per keletą savaičių Klaipėdos uni versiteto miestelyje Herkaus Man to gatvėje nugriauti šeši pastatai. Vietoj jų bus pastatyta laborato rija, skirta tyrimams eksperimen tinei gamybai, ir verslo inkubato rius su papildomomis penkiomis darbo vietomis inžinieriams. Investicijoms parengta daugiau nei 14 ha teritorija. Vien inžineri nių tinklų ir komunikacijų įrengi mas kainuos beveik 18 mln. litų. Tai vadinamasis Jūrinis slėnis,
kuris, tikimasi, virs to verslo, kuris glaudžiai susijęs su mokslu, trau kos centru. Tokie mokslo, studijų ir verslo slėniai Lietuvoje yra penki: po du Vilniuje bei Kaune ir vienas Klaipė doje. Jūrinis slėnis – vienintelis. Mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) paskirtis – sukurti jūrinių žinių ekonomikos branduolį – su telkti potencialą ir sudaryti glau desnės jūrinio mokslo, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Šia programa siekiama aktyviau mokslinius rezultatus taikyti ga myboje ir versle, sudaryti sąlygas
pritraukti daugiau užsienio inves ticijų į Lietuvos jūrinio sektoriaus verslą ir mokslą. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras steigiamas Lietuvos jūriniam sektoriui plėtoti. Slėnio prireikė dėl to, kad dabar tinis Klaipėdos universiteto Moks lo ir technologijų parko pastatas visiškai užpildytas, o įmonių, ku rios norėtų įsikurti šalia universi teto, esą yra nemažai. Klaipėdos universiteto prorekto riaus infrastruktūrai Rimanto Di džioko teigimu, universitetas – pa grindinis partneris vystant mokslo ir verslo bendradarbiavimą. „Mūsų svajonė – kuo daugiau verslo žmonių pakviesti šalia uni versiteto, kur atliekami tyrimai eksperimentinei gamybai“, – tei gė R.Didžiokas. Projektai vykdomi už ES struk tūrinių fondų lėšas. Šiemet iš projektinių veiklų Klai pėdos universitetas turi įsisavinti 39 mln. litų. Iš viso ši aukštojo mokslo įstaiga vykdo 22 projektus.
Viktoras Krolis:
Rinkimai šiandien yra svarbūs tuo, kad darbdaviai suvoktų, jog ne vien tik pelnu esame gyvi.
„Tokių įmonių tikrai yra. Vieną kandidačių galiu įvardyti bendrovę „Bega“. Nes tai tikrai toli socialinių klausimų srityje pažengusi kompa nija. „Begoje“ tvarka labai griežta, bet ten rūpinamasi darbuotojais. Arba KLASCO, kur organizuojamos darbuotojų spartakiados, šventės“, – kalbėjo Klaipėdos prekybos, pra monės ir amatų rūmų vadovas Vik toras Krolis. „Į tuos rinkimus norime įneš ti laisvės. Nebūtinai griežtai laiky tis tų trijų punktų. Jei žmogui ten dirbti gera, o tai plati sąvoka, jei są lygos darbe tenkina, tai jau atitinka tuos konkurso kriterijus“, – kalbė
jo M.Mačijauskienė. „Tokie Rūpes tingiausios įmonės rinkimai šian dien yra svarbūs tuo, kad darbdaviai suvoktų, jog ne vien tik pelnu esa me gyvi. Bendras klimatas, rūpestis darbuotojais yra lygiaverčiai ir svar būs reiškiniai, ne mažiau svarbūs nei pelnas“, – įsitikinęs V.Krolis. Iki gegužės 16 dienos kviečiama siūlyti apdovanojimo verčiausias įmones, balsavimas – nuo gegužės 17 iki 30 dienos. Gegužės 31-ąją rūpestingiausios įmonės apdovanojimai vyks tarptau tinėje Vakarų Lietuvos verslo pasie kimų parodoje Klaipėdos arenoje. Siūlyti ir balsuoti rinkimuose galima portale www.kl.lt, taip pat siunčiant arba atnešant laiškus į redakciją.
Apdovanojimas: tarptautinės Va
karų Lietuvos verslo pasiekimų parodos metu rūpestingiausiai įmonei bus įteiktas tai liudijantis pagarbos ženklas – skulptūrėlė.
„Versli Lietuva“ drebins Klaipėdą Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Rytoj Klaipėdoje prasidės renginys „Versli Lietuva“. Organizatoriai ža da miesto centrą paversti šurmu liuojančia Verslumo alėja.
Patirtis: savo verslo sėkmės receptais Klaipėdoje dalysis „AcmeFilm“
įkūrėjas, filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Paklausyti įdomių ir aktualių prane šimų tiek studentai, tiek ir verslinin kai kviečiami į Verslumo universitetą. O įgyti praktinių įgūdžių kartu su pa tyrusiais akademikais ir verslininkais bus galima verslumo dirbtuvėse. Renginio iškilmės prasidės 9 val. Klaipėdos koncertų salėje Lietu vos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimo žodžiu.
Verslumo universitete klaipė diečiai turės galimybę pačias įdo miausias verslo istorijas bei aktua liausias verslo žinias išgirsti tiesiai iš pirmų lūpų. Savo patirtimi ir verslo sėkmės receptais dalysis „AcmeFilm“ įkū rėjas, filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ prodiuseris Žilvinas Naujokas, „Verslo angelų fondo I“ partneris Arvydas Strumskis, „Google“ at stovas Remigijus Urbanas, pigu. lt rinkodaros direktorius Dainius Blynas, mokslinių lazerių bendro vės „Eksma“ atstovas Petras Bal kevičius, „Cormack Consultancy Baltic LT“ vadovas Kęstutis Guo bys, „Investuotojų forumo“ vyk
domoji direktorė Rūta Skyrienė, menų fabriko „Loftas“ įkūrėjas Viktoras Diawara, tarptautinėse rinkose dirbantis Alinos Orlovos prodiuseris Lauras Lučiūnas, ke lionių svetainės Makalius.lt įkūrė jas ir kelionių laidos vedėjas Rim vydas Širvinskas bei daugybė kitų sričių profesionalų. „Verslumo ABC“ erdvėje veiks 10 konsultacinių punktų, kuriuose pa tarimus dalys ir individualias kon sultacijas teiks įvairių sričių specia listai. Čia bus įrengtas ir pagrindinis viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ stendas, kur organizacijos atstovai konsultuos ir įteiks pirmųjų verslo metų paslaugų krepšelius.
10
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
ekonomika
Lyderiai: kaip ir kasmet šiemet buvo apdovanotos socialiai atsakingos įmonės, užtikrinančios geras darbo sąlygas, dėmesį aplinkai ir bendradarbiavimui.
Simono Švitros nuotr.
Atsakingas verslas įgauna pagreitį Šią savaitę vyko tradicinė daugiau nei penkmetį organizuoja ma apdovanojimų „Nacionalinis atsakingo verslo apdovano jimas 2011“ įteikimo ceremonija. Per ją pagerbtos didžiausią in dėlį kuriant socialinę gerovę šalyje įnešusios įmonės. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Apdovanoti socialiai pažangūs
Šių metų apdovanojimų globėjas ministras pirmininkas Andrius Ku bilius pabrėžė, kad įmonių socialinė atsakomybė prasideda nuo labai pa prastų dalykų, – atsakomybės savo darbuotojams, bendruomenei ir ap linkai, – kurie išsiplečia iki atsako mybės visai savo valstybei. „Be mažų dalykų nėra ir didelių. Be suvokimo ir matymo, kuo mes visi galime prisidėti prie šalies ge rovės, nieko svarbaus ir nesukur tume“, – sakė jis. Socialinės apsaugos ir darbo vi ceministrė bei „Nacionalinio atsa kingo verslo apdovanojimo“ verti nimo komisijos pirmininkė Audra Mikalauskaitė džiaugėsi, kad šaly je socialiai atsakingų įmonių dau gėja. Pagrindinį apdovanojimą „So cialiai atsakinga įmonė 2011“ Lie tuvos didelių įmonių kategorijo je pelnė daugiausia balų surinkusi bendrovė „Teo LT“. Mažų ir viduti nių įmonių kategorijoje buvo apdo vanota bendrovė „Servico“, užsie nio įmonių kategorijoje – bendrovė „Mars Lietuva“
Akcentuota lyčių lygybė
Šiais metais į „Metų darbovietės 2011“ nominaciją pretendavo 35ios paraiškas pateikusios įmonės. Socialinės apsaugos ir darbo mi nistras Donatas Jankauskas juoka vo, kad metų darbovietė turėtų būti tobula darbovietė, tačiau pripaži no, kad tobulumas tėra siekiamy bė: „Labiausiai norėčiau pabrėž ti dvi metų darbovietės ypatybes – abipusę atsakomybę ir bendra darbiavimą.“ „Metų darbovietės 2011“ nomi nacija Lietuvos didelių įmonių ka tegorijoje už rūpestį darbuotojais, jų šeimų nariais ir bendruomene, net ir stojant gamybos procesams ir vykdant reorganizaciją, apdova nota bendrovė „Achema“. Mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje ap dovanojimą pelnė bendrovė „Alna Software“, o užsienio įmonių kate gorijoje – bendrovės „Thermo Fis her Scientific“ Vilniaus padalinys bendrovė „Fermentas“. Renkant lyderiaujančią darbovie tę šiemet buvo skiriamas ypatingas dėmesys lyčių lygybei. D.Jankaus kas pabrėžė, jog verslas jau dau gybėje šalių yra įsitikinęs, kad su balansuota lyčių lygybė priimant sprendimus ir organizuojant veik
JESSICA
ŠILDO
Ar renova cij sutaupyti a tikrai padeda ? Paskaič iuokime.. tumai prieš renov aciją . ir po jo „Jeigu mū s skiriasi sų beveik keturis ka buvęs ren namas nebūtų rtu ovuotas, už trijų dar labiau s. Šią sumą kambarių buto ir be tirpdo ir įr nd e saulės ko patalpų ši lektorių te ngtų ldymą, gy rųjų ikiama vatuką, nemokam vandens pak a šiluma“, – pagal JES metų sau aitinimą šių SICA inicia teigia sį mums b tyvą ūtų atnaujintų reikėję m okėti a Marijonų g ir 31A na litų. Už atn pie 540 mų Panev . 31 aujinto ir ė žy b je e n drijos pirm apšiltinto namo trij ininkė Bir Valkiūnie ų utė kambarių nė. butą šių m etų sausį vidu tiniš sumokėjo kai me apie 154 litus. Sąskaitų sk ir-
lą garantuoja daugiau šansų laimė ti konkurencinę kovą. Vis dėlto ES darbo rinkoje nelygios vyrų ir mo terų galimybės dar egzistuoja. Siekiant atkreipti verslo dėmesį į lyčių lygybę buvo įsteigtas specia lus apdovanojimas. Už gerą lyčių balansą vadovaujamuose postuose apdovanotas Ūkio bankas, kuria me 60 proc. vadovaujančių dar buotojų sudaro moterys. Teigiama, kad joms siekiama užtikrinti visas karjeros galimybes ir realizuoti jų profesines ambicijas. Lyčių lygy bei pabrėžti įsteigtas ir specialusis apdovanojimas už sugebėjimą įro dyti, kad vyriškų darbų nėra. Ap dovanojimas atiteko įmonės „Tvir ta“ darbuotojai Aušrai Bikelytei. Visuomenė darosi reiklesnė
Už aplinkosaugos problemų spren dimą, jų integravimą į strateginius planus lyderiaujančioms įmonėms buvo įteiktas „Metų aplinkosaugos įmonės 2011“ apdovanojimas. Apdovanojimus įteikęs Aplinkos ministerijos viceministras Alek sandras Sruogis pabrėžė, kad ap linką tausojančios įmonės pir miausia galvoja ne apie naudą, o apie savo žalią įvaizdį. Be ekono minės ir administracinės naudos,
jis pabrėžė ne mažiau svarbų vi suomenės požiūrį: „Mūsų visuo menė darosi objektyvi. Ji įvertina įmones, sugebančias prisitaikyti ir diegti aplinkosaugines technologi jas bei mažinti taršą.“ „Metų aplinkosaugos įmone 2011“ Lietuvos didelių įmonių ka tegorijoje paskelbta bendrovė „Eu gesta“. Mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje apdovanota bendrovė
Be mažų dalykų nė ra ir didelių. Be su vokimo ir matymo nieko svarbaus ir ne sukurtume.
„Autrolis“, užsienio kapitalo kate gorijoje – bankas „Swedbank“. Taip pat įteiktas specialusis pri zas už pavyzdinį pajamas generuo jantį veiklos modelį, suderintą su rūpesčiu socialiai pažeidžiamais asmenims ir aplinkosauga. Jį pel nė viešoji įstaiga Pilnų namų bend ruomenė. Įvertino už partnerystę
Labiausiai prie partnerystės su bendruomene ir visuomeninė mis organizacijomis prisidėjusios įmonės buvo įvertintos apdova nojimu „Metų bendruomeniškiau sia 2011“. „Renkant bendruomeniškiau sią įmonę buvo vertinama ne tik filantropinė įmonių veikla, bet ir
jų dialogas su vietos bendruome ne bei nevyriausybinėmis organi zacijomis, identifikuojant rizikas ir galimus verslus“, – sakė apdova nojimus teikęs Ūkio ministras Ri mantas Žylius. „Metų bendruomeniškiausia įmone 2011“ Lietuvos didelių įmo nių kategorijoje išrinkta bendrovė Lesto. Mažų ir vidutinių įmonių kategorijoje apdovanota bendro vė „PakMarkas“, save apibūdinusi kaip nedidelį garvežį, su kuriuo Lie tuva juda į priekį. Užsienio kapitalo įmonių kategorijoje apdovanojimą pelnė bendrovė „Omnitel“. Apie korupciją tylima
Šiais metais vertinimo komisija didelį dėmesį skyrė iki šiol mažai viešinamai verslo skaidrumo ir an tikorupcinių veiksmų temai. Ana lizuojant įmonių pateiktas paraiš kas buvo atsižvelgta į konkrečius verslo įmonių veiksmus, identifi kuojant verslo skaidrumo proble mas ir pažabojant korupcijos ap raiškas. Už pažangiausią pasaulyje ir vie nintelę tokią Lietuvoje skaidrumo skatinimo sistemą buvo apdovano ta bendrovė „Siemens“. Apdovanojimą įteikusi Jungtinių Tautų vystymo programos Lietu voje vadovė Lyra Jakulevičienė neslėpė, kad korupcija – nenauja problema, tačiau verslas ją spren džia tylomis: „Verslas nenori kal bėti apie korupcijos problemą, jis nenori rodyti ir gerųjų savo prakti kos pavyzdžių – galbūt vengia būti balta varna tarp kitų įmonių.“ Anot jos, švelniųjų priemonių kovojant su korupcija įmonėse pa stebima nemažai, tačiau visą api mančios antikorupcinės sistemos dar esą trūksta. Įsteigtos naujos nominacijos
Ceremonijoje taip pat buvo įteik tas naujas specialus apdovanoji mas nuosekliai tobulėjančiam ir kasmet į įvairias nominacijas pre tenduojančiam bankui SEB. Lietuvoje plintant verslo ir ne vyriausybinių organizacijų par tnerystės koncepcijai, šiais metais įteiktas „Metų partnerystės 2011“ apdovanojimas. Jo verčiausius iš 18 pasiūlytų partnerysčių rinko šalies naujienų portalo skaitytojai. Sėkmingiausia partneryste šalies gyventojai titulavo Lietuvos žmo nių su negalia sąjungos ir „Omni tel“ projektą „Negalia – ne kliūtis būti su mumis“. Specialus pri zas taip pat įteiktas viešajai įstai gai „Gyva.lt“
11
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
pasaulis Dingo lėktuvas
Nuteisė karį
Paskutinis posėdis
Indonezijoje dingo Rusijoje pagamintas lėktuvas „Suchoj Superjet 100“, kuriuo per pa rodomąjį skrydį skrido 44 žmonės. Laineris dingo į pie tus nuo Indonezijos sostinės Džakartos. „Suchoj Super jet 100“ – vidutinio nuotolio laineris, kuriuo gali skristi iki 100 žmonių.
Pietų Korėjos teismas skyrė šešerius metus nelaisvės JAV kariui Kevinui Robinsonui, kuris pernai šioje šalyje išža gino paauglę. 28,5 tūkst. Pie tų Korėjoje dislokuotų JAV karių nusikaltimai šioje šalyje yra itin opus klausimas, nors daugelis amerikiečių pajėgų buvimą laiko būtinu.
Kadenciją baigiančio Pran cūzijos prezidento Nicolas Sarkozy vyriausybė vakar susirinko į paskutinį posė dį. N.Sarkozy užsiminė, kad traukiasi iš pirmųjų politikos linijų. Jo patarėjas komuni kacijai Franckas Louvrier sa kė, kad po atostogų jis ren giasi dirbti teisininku.
37O
Dangų raižantys naikintuvai, Mask vos gatvėmis rie dantys šarvuo čiai, tankai, sunk vežimiai su rake tomis ir iškilmingai žygiuojantys Rusi jos kariai. Rusija per galę Antrajame pa sauliniame kare pa minėjo tradiciškai demonstruodama raumenis.
KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.
Kalba: per Pergalės dienos minėjimą V.Putinas pareiškė, kad reikia
gerbti visų šalių suverenumą.
Pergalės dieną – nauji protestai Karinis paradas
Minėjime, kaip ir kasmet, dalyva vo aukščiausi šalies vadovai, kari ninkai, karo veteranai, taip pat pa prasti maskviečiai, kuriems bent sykį per metus tenka galimybė pa spoksoti į kariuomenės techniką. Pažiūrėti buvo į ką. Maskvos gatvėmis važiavo ne tik tankai, šarvuočiai ar sunkvežimiai, bet ir tarpžemyninės balistinės raketos „Topol-M“, balistinės raketos „Is kander-M“, taip pat priešlėktuvi nės sistemos S-400. Šią savaitę tai jau antras didelis renginys Rusijoje. Pirmadienį nau juoju šalies vadovu buvo prisaik dintas Vladimiras Putinas. Jis su Dmitrijumi Medvedevu, kuris nuo antradienio vadovauja Rusijos vyriausybei, iškilmes ste bėjo iš specialios tribūnos. Pro juos žygiavo 14 tūkst. Rusijos karių. Paradas prasidėjo nuo gyny bos ministro Anatolijaus Serdiuko vo atliktos išrikiuotų dalinių apžiū ros, Raudonojoje aikštėje skambant karinio orkestro maršams. Darbo netrūko Rusijos aviaci jai, nes trečiadienio rytą Maskvo je lijo, todėl teko sklaidyti debesis. Tokia procedūra neretai atlieka ma prieš svarbius renginius Rusi jos sostinėje.
kad būtų laikomasi tarptautinių normų ir kiekvienos šalies suve renumo. „Šiandien noriu pabrėžti: griež tas tarptautinių normų laikymasis, pagarba valstybių suverenumui ir kiekvienos šalies savarankiškas pasirinkimas – viena iš besąlygiš kų garantijų, kad niekada nepasi kartotų praėjusio karo tragedija“, – pabrėžė kalboje V.Putinas.
Jie ėmė tiesiog stum dyti ir talžyti žmo nes, tada sukišo juos į policijos autobusus.
„Prieš 67 metus buvo sutriuškin tas nacizmas – baisi ir ciniška jė ga, o mes neturime teisės užmirš ti, kaip ji atsirado, stiprėjo ir įžūlėjo viso pasaulio akivaizdoje“, – pridū rė jis ir pabrėžė, kad agresyvūs na cių ketinimai laiku nesulaukė ko lektyvinio pasipriešinimo. „Šalių atskirumas, jų tarpusavio įtarimai ir ideologinė priešprieša neleido išvengti Antrojo pasauli nio karo. Žmonijai teko už tai su mokėti neapskaičiuojamą kainą“, – sakė jis.
V.Putino žodis
V.Putinas kalboje sakė, kad pa saulis neturėtų pamiršti, kaip iš kilo fašizmas, taip pat užtikrinti,
Vaikė aktyvistus
Minėjimas neapsiėjo be protestų. Maskvos policija sulaikė 20 žmo
„Scanpix“ nuotr.
nių, tarp jų du opozicijos lyderius, kurie surengė taikų protestą neto li Kremliaus. „Jie ėmė tiesiog stumdyti ir tal žyti žmones, tada sukišo juos į po licijos autobusus“, – pasakojo 40 metų Aliaksandras Delfinovas. Tarp sulaikytųjų buvo žinomas Rusijos opozicijos veikėjas Alek sejus Navalnas, taip pat pranešta, kad suimta televizijos laidų vedė ja Ksenija Sobčiak. Pareigūnai argumentavo, kad mitingas, kurį surengė aktyvistai, buvo nesankcionuotas. A.Navalno advokatas Nikolajus Polozovas radijui „Echo Moskvy“ sakė, kad jo klientui pareikšti kal tinimai dėl pasipriešinimo polici jai, o už šį nusižengimą gresia iki 15 parų arešto. Charizmatiškas teisininkas ta po vienu svarbiausių su valdžia kovojančių aktyvistų. A.Naval nas buvo sulaikytas ir po vadina mojo milijonų maršo per V.Putino inauguracijos ceremoniją pirma dienį, kuris baigėsi susirėmimais su policija. Su juo buvo sulaikytas Sergejus Udaltsovas. Nuo savaitės pradžios policijos nuovadoje iš viso apsilan kė 750 aktyvistų. Daugelis V.Putino kritikų pabrė žia, kad jo pergalė rinkimuose bu vo neteisėta. Taip pat jie sako, kad D.Medvedevo paskyrimas premje ru – nedemokratiškas. BNS, „RIA Novosty“, BBC inf.
37O.diena.lt
SMALSIEMS PROTAMS
12
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
turtas
Neryžtingi Europos biurok Vis dažniau ES įvardijama kaip vientisa valstybė, o ne kaip atskira ir byranti šalių samplaika. ES yra daugiausia konkuren cingos produkcijos pagaminantis ir eks portuojantis ekonominis vienetas, kurio prekyba sudaro penktadalį viso pasau lio eksporto ir importo.
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
Kraupi situacija
Tačiau ES viduje vis dar turime rimtų problemų, t. y. didžiausia pasaulio prekybininkė nesusitvar ko su vidaus finansais – jie vis dar nerodo jokių gerėjimo ženklų. Pir miausia matome milžiniškus pre kybos deficitus skolose pasken dusiose valstybėse – Ispanijoje, Graikijoje, Airijoje ir Portugalijoje. Nuo šių deficito ristūnų neatsilieka ir mažiau prasiskolinusios, tačiau taip pat artimoje ateityje išryškė siančios probleminės šalys – Itali ja ir Prancūzija. Šių pastarųjų šalių prekybos deficitas auga, t. y. ma žiau produkcijos išvežama ir dau giau įsivežama. Tačiau neatkreipiamas dėmesys į kitus grėsmingus prekybos tempo augimo faktus. Pastaruosius ketve rius metus importas labiausiai augo Vokietijoje – net 13,9 proc. Antro je vietoje Nyderlandai, kurių augi mas – 5 proc. Šie skaičiai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti statistinis patūpčiojimas aplink esmę, tačiau bendrasis vaizdas kur kas kraupes nis ir šie skaičiai jį puikiai parodo. Pirmiausia verta paklausti pa prasto klausimo – kodėl tose vals tybėse auga importas, t. y. įveža mos iš užsienio (ne iš ES vidaus) prekės? Kodėl žmonės, jausdami krizę ir mažėjančias pajamas, didi na išlaidas? Atsakymas paprastas – dėl nestabilių finansinių institu
cijų periferinėse valstybėse (Ispa nijoje, Italijoje, Graikijoje, Airijo je, Portugalijoje) žmonės ir verslai savo pinigus išveža į pagrindinių valstybių bankus – į Vokietijos, Nyderlandų, Prancūzijos ir Skan dinavijos regiono.
Didžiausia pasaulio prekybininkė nesu sitvarko su vidaus fi nansais – jie vis dar nerodo jokių gerėji mo ženklų.
Sprendimas: vienintelis būdas stabdyti prekybos srautų krizę ir ES integralumą žudančius veiksmus yra
prekybos, ypač energijos išteklių, koordinavimas visos ES mastu.
Būtina koordinuoti prekybą
Finansinė padėtis prasiskolinu siose valstybėse tik blogėja ir tai vyksta nebe valstybiniu lygmeniu, o dėl kiekvieno turtingesnio pilie čio ir verslininko veiksmų. Trum puoju laikotarpiu tokia valstybė kaip Ispanija Graikijos politikams gali kelti pavydą dėl smarkaus pa klausos jos produkcijai ES vidu je padidėjimo. Tačiau jei viskas tęsis ir judės tokiu pat tempu (to beveik niekada nebūna, todėl to kia prielaida yra visiškai neadek vati, tačiau visuomet daroma dėl patogumo ir bijant suklysti pro gnozuojant), Europos valstybės ekonominis integravimasis patirs įspūdingą fiasko. Vienintelis būdas stabdyti šią krizę ir šiuos ES integralumą žu dančius veiksmus yra prekybos
koord in av im as visos ES mas tu. Didžiausią importą į ES su daro energijos ištekliai: kuras, nafta, dujos. Tačiau kiekviena valstybė kainas su „kolegomis“ iš Rytų derina atskirai ir įsivelia į laiką praryjančius bevaisius pro cesus. Didžiausia baimė, kurią turi energijos išteklių pardavėjai, – tai bendrą nuomonę ir poziciją turin tis ES pirkėjas.
Energijos išteklių poreikius ap skaičiuoti ES viduje neturėtų būti labai sudėtinga, ypač kai tai skai čiuojama kiekvienoje valstybė je atskirai, o perkamosios galios ir derybinės pozicijos sustiprėjimas galėtų ne tik sumažinti energijos išteklių kainas ir importo dydį, ta čiau duotų esminį impulsą bepro tiškoms pasaulio energijos kai nų skaičiavimo šaradoms. Tokios
Šalių einamosios sąskaitos balansai (mlrd. eurų)
–59,7 Italija –57 Prancūzija –46,7 Ispanija –21,8 Graikija –15,7 Portugalija –2,2 Slovakija –2,2 Kipras –1,1 Suomija –0,59 Slovėnija –0,27 Malta Estija Airija Belgija Liuksemburgas Austrija Nyderlandai Vokietija
+0,3 +1,1 +3,1 +8,9 +9,2 +49,2 +114,7
„Shutterstock“ nuotr.
tvirtos valios parodymas ir ele mentarių sprendimų priėmimas iš esmės sumažintų į ES importuoja mos energijos kainą ir galbūt būtų pagrindinis žingsnis išsprendžiant šią krizę. Reikia sprendimo
Dauguma kitų svarstomų spren dimų yra vadinamasis skardinės spardymas. Finansinė integraci ja, fiskalinės konsolidacijos ska tinimas, skolos bėdų sprendimai, kapitalo rinkų veiklos griežtini mas vienareikšmiškai yra simpto mų gydymas. Tai yra ydinga ir nuo realybės mažų mažiausiai per ke lis sąmoningumo laipsnius nuto lusi strategija. Europa sprendžia klausimus, bū ti ar nebūti. Ir juos išspręsti būti na. Nors euro projektas greičiausiai yra nesėkmingas bandymas ir turės būti iš esmės pertvarkytas arba pa naikintas (yra įvairių sprendimo pa siūlymų su sava logika ir tvirtomis argumentacijomis), ES, kaip politi nis ir ekonominis vienetas, gali iš likti tik toliau integruodamasis į vientisą politinį ir finansinį darinį. Ir turime ne vaikytis augančių BVP (kuriuos surijo infliacija), o stabilizuoti energijos išteklių są naudas (juk esame didžiausias pa saulyje pirkėjas ir mokame atskirai už energijos išteklius, nors tai da
13
ketvirtADIENIS, gegužės 10, 2012
turtas planuoja skolintis
Taupymas – ne pasirinkimas
Ragina neatsipalaiduoti
Vengrijos vyriausybė pla nuoja tartis su Tarptauti niu valiutos fondu ir ES dėl maždaug 15 mlrd. eurų pa skolos trejiems metams, kad galėtų stabilizuoti savo ekonomiką. Teigiama, kad už skolintus pinigus būtų kuriamas ekonomikos ska tinimo paketas.
Prancūzijos išrinktasis prezi dentas François Hollande’as perspėjo savo kolegas Euro poje, kad jis sieks įgyvendin ti pažadą pakreipti ES fiska lines pastangas nuo griežto taupymo į augimą. „Griežtas taupymas ilgiau nebegali bū ti vienintelis pasirinkimas“, – pareiškė jis.
Vokietijos kanclerė Angela Mer kel pakartojo, kad ES šalys pri valo laikytis ES fiskalinės draus mės pakto ir vykdyti tai, ką yra įsipareigojusios. „Visi privalo lai kytis dalykų, dėl kurių mes susi tarėme“, – sakė A.Merkel ir pri dūrė, kad ekonomikos augimas bei patikimi valstybių finansai neprieštarauja vienas kitam.
kratai sugriaus sąjungą 13,9 proc.
pastaruosius ketverius metus augo importas Vokietijoje.
airija 95,4 JAV Didžioji Britanija Belgija Vokietija Prancūzija Šveicarija
suomija 65,5 Švedija 11,6 % Vokietija 10,2 % Rusija 8,5 % JAV 7% Nyderlandai 6,9 % Kinija 5% Didžioji Britanija 4,9 %
Vokietija Prancūzija Olandija Didžioji Britanija JAV Italija
19,1 % 17 % 12,2 % 7,2 % 5,3 % 4,7 %
Vokietija Belgija Prancūzija Didžioji Britanija Italija
prancūzija 443,8
portugalija 42,8 Ispanija Vokietija Prancūzija Didžioji Britanija Angola
25,2 % 13,8 % 12,2 % 5% 5%
22,3 % 15,5 % 12,1 % 9,2 % 7,2 % 4,1 %
ispanija 253,7
Prancūzija Vokietija Portugalija Italija Didžioji Britanija
rydami bendrai ES mastu galėtu me sutaupyti trilijonus eurų), sis temiškai sustiprinti vidaus rinką ir finansų sektorių, apraminti pro bleminių valstybių visuomenes, kad kapitalas yra saugus bet ku riame ES banke, ir nustoti trypčio ti kaip nesusikaupusiems imbeci lams. Sprendimai yra aiškūs. Turime susivienyti, įsiminti skau džias pamokas ir tęsti toliau. Mast
Vokietija Italija Belgija Ispanija Didžioji Britanija JAV Olandija
16,4 % 8,2 % 7,7 % 7,6 % 6,8 % 5,1 % 4,2 %
18,5 % 17 % 10,4 % 9,8 % 5,7 % 5,3 %
26 % 13 % 9,2 % 7,7 % 4,9 %
vokietija 1080 Prancūzija JAV Olandija Didžioji Britanija Italija Kinija Austrija Belgija Šveicarija
liuksemburgas 15 Vokietija Prancūzija Belgija Didžioji Britanija Italija Olandija
Suomija Švedija Rusija Latvija Vokietija Lietuva
olandija 442,7
belgija 254,7
23,2 % 15,4 % 14,3 % 8,1 % 5% 4%
estija 12
9,4 % 6,8 % 6,6 % 6,2 % 6,2 % 5,7 % 5,5 % 4,7 % 4,4 %
austrija 138,1 Vokietija Italija Šveicarija Prancūzija Čekija
18,7 % 10,7 % 9,1 % 9% 6,3 %
richto kriterijai buvo neadekva tus ir biurokratų neteisingai sugalvotas mechaniz malta mas, todėl juos nai kiname ir keičiame į 4 efektyvesnius. Įsi Vokietija 18,4 % Prancūzija 15,7 % kibti į rožines praei Didžioji Britanija 9,1 % ties svajones nebė Italija 6,6 % ra laiko, kai netolima Libija 6% ateitis žada katastro JAV 5,7 % fišką krizės bangą.
slovakija 57,8
Vokietija Čekija Lenkija Vengrija Prancūzija Austrija Italija
slovėnija 22,2
32,1 % 7,9 % 4,8 % 4,2 % 4,1 %
Vokietija Italija Austrija Prancūzija Kroatija Vengrija
19,2 % 12,5 % 7,4 % 6,8 % 6,4 % 4,4 %
italija 400,6 Vokietija Prancūzija JAV Ispanija Didžioji Britanija Šveicarija
13 % 11,6 % 6% 5,9 % 5,2 % 4,7 %
20,1 % 14,8 % 7,9 % 7,3 % 7,2 % 7,1 % 5,8 %
kipras 1,8 Graikija 24,5 % Vokietija 10,5 % Didžioji Britanija 8,6 %
graikija 20,4 Vokietija Italija Kipras Bulgarija Turkija Didžioji Britanija Belgija Kinija Šveicarija Lenkija
10,9 % 10,9 % 7,3 % 6,5 % 5,4 % 5,3 % 5,1 % 4,8 % 4,5 % 4,2 %
Eksportas nurodytas milijardais eurų. Prie kiekvienos šalies nuorodytos pagrindinės jos eksporto partnerės.
14
ketvirtadienis, gegužės 10, 2012
sportas Sporto telegrafas
Taurė. Baigėsi komandų registracija į 2012-2013 metų Lietuvos futbolo taurės turnyrą. Dėl taurės pirmajame etape iš Klaipėdos regiono panoro dalyvauti Klaipėdos „Jambo”, „Sarema“ ir „Kuršiai“, Kretingos „Minija” ir Plikių „Sakuona-Klarksonas”. Vėlesniuose etapuose į kovą stos Gargždų „Banga”, Klaipėdos „Atlantas”, „Šilutė“ ir „Palanga”. 1-ojo etapo burtai bus traukiami gegužės 15 d. Startas. Prasidėjo Klaipėdos penketukų futbolo pirmenybės, kuriose dalyvaus 9 komandos. Pirmosiose rungtynėse jėgas išmėgino „Nautica“ ir „LCC“ komandos. 7:4 (3:3) pergalę šventė „Nautica“. „Bočių“ ir „Klaipėda city“ susitikimą 2:1 (1:1) laimėjo pastarosios ekipos penketukas. Šiandien bus žaidžiamos dvejos rungtynės. Dirbtinės dangos aikštelėje prie Darbo biržos 19 val. susirems „Kruopa“ ir „Slavutič“, 20 val. – „El Calor“ ir „AEJC“. Indėlis. Lenkijos krepšinio čempionato antrosiose pusfinalio rungtynėse Gdynės „Asseco Prokom“ klubas, kuriam atstovauja Donatas Motiejūnas, namie susitiko su Zeliona Guros „Zastal Zielona Gora“ ekipa ir antrąsyk nugalėjo varžovus 88:67 (28:15, 30:19, 17:22, 13:11). Lietuvis per 26 min. pelnė 21 tašką. Varžybose iki trijų pergalių Gdynės ekipa pirmauja 2:0. Pirmą mačą „Asseco Prokom“ klubas laimėjo 94:90. Rusijoje. Rusijos futbolo taurės turnyro finale vakar Kazanės „Rubin“ futbolininkai 1:0 (0:0) įveikė Maskvos „Dinamo“ komandą.
Kviečia Palangos turnyras Palangos vasaros kurorto atidarymo šventės metu gegužės 13 d. 11 val. J.Basanavičiaus gatvėje vyks tradicinės gatvės krepšinio trijulių varžybos „Sveika vasarėle“.
1-oje vyrų grupėje žais 1999 m. ir vėliau gimę berniukai, 2-oje – 1997–1998 m. gimę jaunučiai, 3-ioje – 1996 m. gimę jauniai, 4-oje –1995 m. gimę jauniai, 5-oje 1994–1993 m. gimę jaunuoliai, 6-oje –1992–1972 m. gimę vyrai, 7-oje – 1971 m. ir anksčiau gimę vyrai. 1-oje moterų grupėje žais 1999 m. ir vėliau gimusios mergaitės, 2-oje 1998 m. gimusios jaunutės, 3-ioje – 1996-1997 m. gimusios jaunės, 4-oje – 1994–1995 m. gimusios jaunuolės, 5-oje –1993 m. ir anksčiau gimusios moterys. Geriausioms trims grupių komandoms bus įteikti Palangos sporto centro prizai. Nugalėtojai sulauks Palangos miesto kavinių ir restoranų prizų – kvietimų apsilankyti pas juos. Dalyviai kviečiami registruotis varžybų dieną nuo 9.30 iki 10.30 val. arba elektroniniu paštu sport.palanga@gmail.com iki gegužės 12 d. 16 val. Startinis mokestis: 1–2 gr. – 5 Lt, 3–7 gr. – 10 Lt. Smulkesnė informacija teikiama tel. (8-460) 54292.
Klaipėdoje auga gausus būrys perspektyvių jaunų karatė kiokušin kovotojų. Tai buvo akivaizdu Kėdainiuose vykusiame Lietuvos jaunučių čempionate, kuriame uostamiesčio atstovai iškovojo daugiausia medalių.
Čempionas: V.Lipnickas pirmenybes laimėjo
be didesnio vargo.
Stipriausia: U.Daukšaitė šventė pergalę savo svorio gru-
pėje.
„Shodan“ klubo jaunučių pergalė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Vien „Shodan“ sportininkai, treniruojami Luko ir Viktorijos Kubilių, Arnoldo Staniaus, Aivaro Baltmiškio, Tautvydo Šniauko, Astos Galdikaitės ir Tomo Stropaus, į Klaipėdą parvežė net 27 medalius – po 10 aukso ir sidabro bei 7 bronzos. Dar tris bronzinius laimikius pelnė „Okinavos“ kovotojai, vadovaujami Dianos Mačiūtės. Neoficialioje komandų rikiuotėje „Shodan“ klubas buvo geriausias ketvirtus metus paeiliui. Antri liko Marijampolės „Tornado“, treti – Vilniaus „Saulės ženklo“ atstovai. Agurkų sostinėje varžėsi 12-16 metų sportininkai iš 30 šalies klu-
bų. Pirmenybės ypač buvo svarbios 14-16 metų grupėje rungtyniavusiems atletams. Geriausieji iš jų siekė kelialapių į Europos jaunučių čempionatą, gruodžio mėnesį vyksiantį Lenkijoje. „Medalių gausa tokio aukšto lygio varžybose dar kartą įrodo, kad „Shodan“ mokykla yra stipriausia Lietuvoje, – džiaugėsi L.Kubilius. – Visi auklėtiniai nusipelnė gerų žodžių, nes sugebėjo pademonstruoti aukštą meistriškumą per vienas iš sunkiausių sezono varžybų.“ „Okinavos“ prezidentė D.Mačiūtė prasitarė, kad tikėjosi geresnių rezultatų. Iš devynių sportininkų medaliais pasidabino trys. „Daugeliui klubo sportininkų jau pirmosiose kovose teko susi-
durti su būsimais finalininkais, – priežastis vardijo D.Mačiūtė. – Ne paslaptis, kad nemažai lemia ir teisėjų „simpatijos“ ar „antipatijos“, kurios, esant lygiai kovai, turi įtakos galutiniam sprendimui.“
Anot vadovės, jaunių ir suaugusiųjų varžybose dalyviai skirstomi pagal reitingus, o vaikų ir jaunučių – to nėra, todėl Kėdainiuose dažnai pirmosiose varžybose burtai suvedė favoritus.
Čempionato prizininkai Nugalėtojai: Monika Tydikaitė, Gytis Ruzgys, Austėja Arlauskaitė, Laurynas Vaičikauskas, Karolis Butvilas, Ugnius Knystautas, Vilius Lipnickas, Rima Barusaitė, Aušrinė Mažulytė, Ugnė Daukšaitė. Vicečempionai: Adelė Arcimavičiūtė, Aistė Jankauskaitė, Ričardas Drugeika, Jonas Žilinskas, Vilius Bagdonas, Matas Stankus, Monika Ryžko-
vaitė, Ugnius Puplesis, Edgaras Jokubauskas, Gintarė Skučaitė. Bronzos medalininkai: Agnė Bučytė, Lijana Asanavičiūtė, Eimantas Šarkauskas, Valerija Čuniajeva, Skaistė Venckutė, Dovydas Kaubrys, Olegas Zemlianskis (visi – iš „Shodan“ klubo), Kasparas Karalis, Dominykas Mockus, Žygimantas Grigalionis (visi – iš „Okinavos“).
Direktorių taurė liko Klaipėdoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
13-mečių berniukų turnyre, skirtame buvusiems Klaipėdos futbolo mokyklos direktoriams Romualdui Dambrauskui ir Vladui Ulinauskui atminti, varžėsi 10 komandų iš Rusijos, Latvijos ir Lietuvos. Puikiai pasirodė Rimanto Skersio ir Rimanto Vilavičiaus ugdomi „FM-Baltų-99“ jaunučiai, iškovoję visas pergales. Pirmajame etape – grupės varžybose – klaipėdiečiai 1:0 įveikė Alytaus, po 3:0 Klaipėdos „FM2000“ ir Kauno komandas bei 4:0 Kaliningrado antrąjąi ekipą. Pusfinalyje uostamiesčio žaidėjai 3:1 palaužė Kaliningrado pirmąją komandą. Du įvarčius pasiekė Artūras Seražidenovas, vieną – Ainis Vilavičius. Finale „FM-Baltų-99“ futbolininkai 4:0 nugalėjo bendraamžius iš Alytaus.
Nugalėtojai: jaunieji Klaipėdos futbolininkai laimėjo turnyrą nesuklupę nė karto.
Lemiamame susitikime pasižymėjo Davidas Zdančius, Vilius Stragis, Atas Šerkšnys ir A.Seražidenovas.
Rungtynėse dėl 3-iosios vietos kaliningradiečiai 1:0 palaužė Šiaulių žaidėjus. Geriausio turny-
ro puolėjo prizas atiteko „FM-Baltų-99“ ekipoje rezultatyviai rungtyniavusiam A.Šerkšniui.
19
ketvirtadienis, gegužės 10, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d.
Avinas (03 21–04 20). Patyrinėkite savo veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos, bet tai nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą. Venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Galbūt teks bendrauti su įtakingu žmogumi. Tačiau iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia būsena ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena užbaigti darbus. Jūsų gera koordinacija ir pasiaukojimas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Bet jei būsite pernelyg emocionalus, galite sukelti konfliktą ar įsivelti į bereikšmį ginčą. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Jūsų gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškosite ko nors neįprasto, kur galėtumėte pritaikyti savo vaizduotę. Bet nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir analizė dar niekam gyvenime nepadarė gėdos. Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantiką, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Norėsite vykti į gamtą, aplankyti kultūrinį renginį ar pasportuoti. Neignoruokite savo norų. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus įgyvendindamas svajones, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Jūsų norus bus nelengva patenkinti. Bet pasvajoti galima, svarbiausia nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Galite gyventi be nereikalingų dalykų. Palankus laikas pokyčiams asmeninėje erdvėje. Vandenis (01 21–02 19). Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, juk esate apdovanotas ypatingomis galiomis ir galite būti lyderis. Žuvys (02 20–03 20). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų jausmams, trukdys norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ir asmeninis tobulėjimas. Bet šios paieškos gali tapti labai įdomiu procesu.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis gana šilti orai su trumpais lietumis. Šiandien bus 19–24 laipsniai šilumos, vietomis gali truputį palyti. Penktadienį palis daug kur, griaudės perkūnija. Naktį temperatūra sieks 11– 15, dieną 15–25 laipsnius šilumos.
Šiandien, gegužės 10 d.
+21
+16
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+22
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+20
Utena
+22
5.33 21.32 15.59
131-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 235 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +25 Brazilija +27 Briuselis +23 Dublinas +14 Kairas +30 Keiptaunas +20 Kopenhaga +18
kokteilis Jaunimas rodo pavyzdį Nidoje keletą dienų praleidęs Petras tame Lietuvos kampelyje matė nuste binusių vaizdelių. „Šiame miestelyje jauni žmonės, eida mi pro numestą šiukšlę gatvėje, ato kioje miško aikštelėje ar kokioje nors patalpoje, paima ją. Vad inasi, jauno ji karta jau gerbia savo miestelį ne tik žodžiais, bet ir darbais“, – gėrėjosi vy riškis. Šis vaizdelis „Kokteilio“ gerbėjui įstrigo dėl to, kad pastaruoju metu klaipėdie čių komentaruose jis skaitė vien dejo nes dėl miesto būklės: nešvaru, pilna šiukšlių, esame labiausiai apsileidę ki tų miestų atž vilg iu. O kok ių nors pa siūlymų nepateikia niekas.
Londonas +18 Madridas +30 Maskva +20 Minskas +21 Niujorkas +19 Oslas +11 Paryžius +25 Pekinas +31
Praha +25 Ryga +23 Roma +27 Sidnėjus +26 Talinas +19 Tel Avivas +27 Tokijas +21 Varšuva +25
Vėjas
2–6 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+23
+22
Marijampolė
Vilnius
+21
Alytus
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
13
16
15
14
6
14
15
12
9
8
9
9
9
8
12
rytoj
šeštadienį
1503 m. Christopher Co lumbus atrado Simeno salas. 1861 m. viešai naudot i buvo pradėtas Kauno– Virbalio gel ež inkel io ruožas – pirmasis gele žinkelis Lietuvoje. 1886 m. gimė Karl Barth, Šveicarijos teologas, filo sofas, kalvinizmo teori jos reformator ius. Mirė 1968 m. 1940 m. Vokietija užėmė Olandiją, Liuksemburgą ir Belgiją.
1965 m. gimė kanadie čių supermodelis Lin da Evangelista.
Vyriausybė paskyrė 3 mln. litų Lie tuvos mokinių dainų šventei „Mū sų vardas – Lietuva“, kurią numa tyta surengti Vilniuje liepos 6–8 d. Dar 2,3 mln. litų iš savo lėšų šven tei skyrė Švietimo ir mokslo minis terija.
Spynų pinigus – darželiams
Kai savivaldybė savaitgaliais leis Til tų gatve važinėti miesto autobusams, jaunųjų ant Biržos tilto turėtų akivaiz džiai sumažėti. Be to, dėl atsiradusio eismo jie negalės rengt i čia įspūd in giausių fotosesijų.
Linksmieji tirščiai Kartą varna rado sūrį. Įsikando ir, purpt, užskrido ant medžio kažką daryti. Pro šalį eidama lapė užuodė maistą: – Oi, varnele, kokia tu graži – iki visiško puikumo trūksta tik tavo čiulbesio. Varna išspjovė sūrį lapei ir tarė: – Tu, kvaile, imk tą sūr į ir net rukdyk man manikiūro daryti. Česka (397 719; metinis mokestis už spyną ant tilto – 50 litų. Ar ne per daug?)
1957 m. SSRS kreipėsi į JAV ir Britaniją, raginda ma sustabdyti branduo linius bandymus. 1992 m. Lietuvos trispalvė suplevėsavo aukščiausioje pasaulio viršukalnėje Eve reste. Į 8848 metrų aukštį ją iškėlė keliautojas ir alpinis tas Vladas Vitkauskas. 1995 m. 100 darbininkų žuvo vienoje PAR aukso kasyklų, eskalatoriui nu kritus į gilią šachtą. 2002 m. Viln iuje buvo pradėti Valdovų rūmų at kūrimo statybos darbai.
Dainų šventei rasta lėšų
pamatysite.
„Kokteilio“ pozicija
Antoninas, Bertoldas, Gordijonas, Kernius, Putinas, Viktorina.
gegužės 10-ąją
Tvarka: Nidoje tokio vaizdo ne
Ner imsta aistros dėl ant tilt ų kaban čių spynų. Po to, kai Kęstutis Gabšys pasiūlė ap mokestinti spynų kabinėtojus, „Koktei lis“ sulaukė skirtingų nuomonių. Liaudies kontrolieriumi save įvardijęs Virgis pasidžiaugė puikia neseniai ve dusio Kęstučio mintimi. Tiesa, jis surinktus už spynas pinigus siūlo skirti vaikų darželiams renovuo ti. Mat ne kur kitur, o į juos po metų kitų būtų vedami spynų kabinėtojų vaikai. O K.Gabšio pasiūlymą paskaitęs Auri mas mintyse sumontavo savo vaizdą. „Įsivaizduoju prie Biržos tilto kioskelį, kuriame sėdinti bobutė pardavinėtų leidimus kabinti metams spynas, – juo kėsi skaitytojas. – Tuo pat metu ji galė tų prekiauti loterijos bilietais ir saulėg rąžomis. Dar daugiau pajamų į miesto biudžetą tuomet surinktume.“
Vardai
Laikas: norinčiųjų dalyvauti parade laivų registracija bus pradėta likus savai tei iki renginio. Vytauto Petriko nuotr.
Laivai rinksis į paradą Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Priesaika jūrai, ginkluotės ekspo zicija, šventinis fejerverkas – visos šios ir kitos atrakcijos laukia laivų parade.
Kitą savaitgalį, gegužės 19 dieną, vyks trečią kartą organizuojamas Klaipėdos laivų paradas. Kasmet vis labiau besiplečiantis renginys ir šiemet nustebins naujomis ini ciatyvomis. Pirmą kartą klaipėdiečiai bus kviečiami prisijungti prie simboli nės Danės upės valymo akcijos. Jos organizatoriai – asociacija „Mano miestas Klaipėda“ ir Rotary klubas „Concordia 1826“ taip sieks at kreipti dėmesį ne tik į Danės upės, bet ir į Baltijos jūros taršą. Tarp naujovių – Lietuvos aukš tosios jūreivystės mokyklos pirma
kursių priesaika jūrai. Smiltynėje, prie paminklo „Albatrosas“, pirmą kartą viešai prisieks per 200 stu dentų. Iki šiol šią ceremoniją mo kykloje galėdavo stebėti tik pirma kursių artimieji. Startą laivų parado šventei taip pat duos šios aukštosios mokyklos auklėtiniai, šeštadienio rytą Krui zinių laivų terminale iškilmingai antrą kartą pakelsiantys Lietuvos Respublikos vėliavą. Po šios ceremonijos Kuršių ma riose startuos regata „Gero vėjo“. Vidurdienį klaipėdiečiai ir mies to svečiai bus pakviesti į kariuome nės ir visuomenės vienybės šventę Kruizinių laivų terminale, kur ga lės apžiūrėti karinius laivus, gink luotę, technikos ekspoziciją. Čia taip pat vyks tautodailės dir binių ir suvenyrų mugė, bus pre kiaujama rūkyta žuvimi, bus pasirū pinta ir vaikų pramogavimo vieta.
Laivų parado organizatoriai taip pat ketina įsilieti į tądien vyksian čią Gatvės muzikos dieną, o vaka re pakvies į šventinį Nedos ir gru pės „Blues Makers“ gyvo garso koncertą. Klaipėdiečiai taip pat kviečiami aktyviai dalyvauti laivų parade. Kas neturi savo laivelio, siūloma įsiprašyti į pramoginį. Norinčių jų dalyvauti parade laivų regist racija bus pradėta likus savaitei iki renginio. Pernai šventėje dalyvavo per 60 laivų. Paradas Kuršių mariose pra sidės 22 val. Jį vainikuos šventinis fejerverkas iš Smiltynės. Reginį Klaipėdos 760 jubilie jaus proga dovanoja Lietuvos jū rų krovos kompanijų asociacija. Žiūrovams žadamas nepakarto jamas įspūdis, mat fejerverkui bus panaudota naujausia piro technika.
Šventėje dalyvaus 713 kolekty vų, apie 20 tūkst. choristų, šokė jų, muzikantų. Dalyviai pasirodys trijų die nų programoje: Šokių dienoje, Dainų dienoje ir Ansamblių va kare. Išskirtinis visų koncertų ak centas – vaiko gyvenimas, pra sidedantis žaidimais, pasakomis, gamtos pajautimu, besitęsiantis laike ir nuo mažyčio „aš“ išau gantis iki didingo ir tvirtai skam bančio akordo „Mūsų vardas – Lietuva“. Paskirti šventės meno vadovai: Šokių dienos meno vadovė – Kre tingos muzikos mokyklos vaikų šo kių studijos „Ratilėlis“ vadovė Ži vilė Adomaitienė, Dainų dienos meno vadovas – Vilniaus B.Dva riono dešimtmetės muzikos mo kyklos choro „Viva Voce“ vadovas Raimondas Katinas, Ansamblių vakaro meno vadovas – Vytautas Buterlevičius, buvęs „Lietuvos“ ansamblio vyriausiasis baletmeis teris. Lietuvos dainų švenčių istorija prasidėjo 1924 m. Lietuvos moks leivių dainų šventės atskirai pradė tos rengti nuo 1964 m. Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybėse 2003 m. buvo įrašytos į UNESCO Reprezentaty vųjį žmonijos nematerialaus kul tūros paveldo sąrašą. „Klaipėdos“ inf.