PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
Siūloma naikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas.
Miestas 2p.
PENKTADIENIS, gegužės 11, 2012
Seimas panaikino leistiną greitį mašina viršijusio A.Vidžiūno neliečiamybę.
Lietuva 7p.
109 (19 410)
Kodėl Rusijos aviacijos pažiba vadinamas lėktuvas rėžėsi į kalną Indonezijoje?
Pasaulis 10p.
Pajūryje bręsta tyli afera Pajūrio regioniniame parke pa dvelkė keistu sandoriu. Kariškiai nusprendė parduoti jiems pri klausančią požeminę slėptuvę. Pastatas jau perduotas valsty bės įmonei Turto bankui ir jį ketinama privatizuoti vieša me aukcione.
Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė paaiškino, kodėl kai kuriems verslininkams bus taikomas didesnis nei iki šiol mokesčio tarifas.
Asociacijai vadovaus eksmeras
a.dykoviene@kl.lt
Už 20 metrų – jūra
4
„Mūsų niekas nieko ne praš ė.“
2p.
Asta Dykovienė
Karklės kaime Klaipėdos rajone ant jūros kranto stūkso tarybinių laikų palikimas – 82 kvadratinių metrų požeminė slėptuvė. Statinys įrengtas visai neto li senųjų Karklės kapinaičių, už 20 metrų nuo jūros kranto. Sovietmečiu slėptuvė tarnavo netoli buvusiai pionierių stovyk lai, o po to, kaip teigiama, buvo paskelbta centriniu civilinės sau gos štabu. Atgavus nepriklausomybę, stati nys perėjo Klaipėdos rajono savi valdybės žinion. Šios savivaldybės Turto valdy mo skyriaus vedėjas Audrius Kam pas prisiminė, kad maždaug prieš 15 metų tą objektą rajonas perda vė kariškiams. „Jie mūsų prašė, kad perduotume tą slėptuvę mokymams“, – teigė A.Kampas.
Kaina 1,30 Lt
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Nauj u Klaip ėd os pram on in in kų asociacijos prezidentu vakar vienbalsiai išrinktas buvęs uos tam iesč io mer as Rim ant as Ta raškevičius.
Slaptumas: po penkerių metų pajūryje vėl bandoma pakartoti įtartiną sandorį, – norima privatizuoti pirti
mi virtusią slėptuvę.
„Shutterstock“ nuotr.
Pasak kadenciją baigiančio Klai pėdos pramonininkų asociacijos (KPA) vadovo Leono Makūno, jei ekonominiu požiūriu pastaruosius dvejus metus ir buvo jaučiamas pa gerėjimas, tai psichologiniu – tokio pagerėjimo nesą. „Pabandžiau įvesti naujovių, dau giau dėmesio skirti profesinės aplin kos gerinimui. Pabandžiau pasukti taip, kad asociacijos veikla būtų vie šesnė, kad jos nariai garsiau kalbė tų apie problemas“, – pateikdamas veiklos ataskaitą teigė L.Makūnas.
2
2
PENKTADIENIS, gegužės 11, 2012
miestas
Asociacijai vadovaus eksmeras Pasak jo, visuomenėje 1 jau senokai tvyro prie šiškumas: darbdaviai nepatenkinti
darbuotojais, darbininkai – darb daviais, nes šie esą moka per ma žus atlyginimus, visi nepatenkin ti valdžia. „Šitą dalyką reikia bandyti su švelninti. To sušvelninimo idė ja buvo soc ial iai atsak ing iau sios įmonės rinkimai“, – pabrėžė L.Makūnas. Kadenciją baigiančio KPA prezi dento įsitikinimu, įmonių socialinė atsakomybė dabar yra vienas svar biausių dalykų verslininkui. Nes tik taip esą galima surasti suprati mą su darbuotojais, su partneriais ir su valdžia. Klaipėdos pramonininkų bend ruomenėje kadenciją baigiantis asociacijos prezidentas priešišku mo neįžvelgė. „Mes tų klausimų, kurie susiję su konkurencija, neliečiame, o ban dome nagrinėti problemas, susiju sias su bendrais interesais“, – tvir tino L.Makūnas. Naujuoju asociacijos vadovu arti miausių dvejų metų kadencijai va kar vienbalsiai išrinktas R.Taraške vičius. L.Makūnas kolegai linkėjo, kad tarp narių nebūtų priešišku mo, kad narių skaičius didėtų, kad pavyktų rasti bendrą kalbą su mies to valdžia. L.Makūnas apgailestavo, kad ne spėjo išleisti knygos „Klaipėdos pramonės ir verslo istorija“, ji esą beveik paruošta, tad jis linkėjo nau jajam prezidentui išspausdinti kny gą, kuri bus įdomi ne tik verslinin kams, bet ir studentams. „Manau, mūsų asociacija iki šiol dirbo vaisingai, o tai, kad pramo nininkai iki šiol yra į ją susibūrę, – labai teigiama. Ketinu tęsti gerus darbus ir pagalvoti, ką galiu įnešti naujo“, – žadėjo naujasis KPA pre zidentas R.Taraškevičius. Klaipėdos pramonininkų aso ciacija savo veiklą pradėjo 1990 m. kovo 22 d. KPA vienija per 80 Klai pėdos krašto privataus ir valstybi nio kapitalo įmonių.
Įvertinimas: „Atsakingiausios KPA įmonės 2011“ laurus iš naujojo asociacijos prezidento R.Taraškevičiaus rankų atsiėmė Vakarų laivų gamyk
los administravimo direktorius Tomas Vainorius.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Apdovanojo geriausias įmones Vakar Klaipėdos pramonininkų asociaci ja pirmąkart apdovanojo labiausiai savo darbuotojams ir miestui nusipelniusias uostamiesčio įmones. Tokios tradicijos kol kas neturi nė viena pramonininkų bendrija Lie tuvoje. Iš dešimties konkurse dalyvavu sių Klaipėdos pramonininkų aso ciacijos (KPA) įmonių apdovano jimai įteikti keturioms labiausiai nusipelniusioms. Renkant geriausias, buvo ver tinamas imonės apyvartos augi mas, darbuotojų skaičiaus didėji mas, darbo užmokesčio pokyčiai, darbuotojų skatinimo ir aplinko saugos priemonės, taip pat daly vavimas miesto visuomeniniame gyvenime, indėlis į labdaros pro jektus.
Geriausios įmonės nominuo tos keturiose kategorijose: „Už at sakingą verslą“, „Už darbuotoją“, „Už mūsų Klaipėdą“, „Atsakin giausia KPA įmonė 2011“. „Klaipėdoje tokių apdovanojimų asociacija lig šiol nerengė. Kol kas nė viena krašto asociacija tokios praktikos neturi. Klaipėdiečiai yra pirmieji Lietuvoje“, – tikino KPA vykdomoji direktorė Jolanta Brau kylienė. Ji teigė, kad verslo atžvilgiu Lie tuvoje yra pakankamai daug nega tyvo, tad kiekviena gera žinia, bet koks kalbėjimas apie gerus darbus yra labai svarbus.
Apdovanojimus sukūrė klaipė dietis dailininkas Vidas Bizauskas. Tai įrėminta planketė – koliažas iš Klaipėdai būdingų senamiesčio fragmentų. Jis atspaustas iš melchioro, o no minacijos pavadinimas išrašytas sidabrinėje plokštelėje, kuri prie planketės pritvirtinta gryno auk so kniedėmis.
KPA apdovanojimai „Už atsakingą verslą“
Bendrovė „Elektrifi kacijos paslau gos“ „Už darbuotoją“
Kompan ija „Phil ip Morr is Liet u va“ „Už mūsų Klaipėdą“
Bendrovė „Bega“ „Atsakingiausia KPA įmonė 2011“
Jolanta Braukylienė:
Analogiškuose na cionaliniuose apdo vanojimuose didžioji dauguma – užsienio kapitalo įmonės, o Klaipėdoje tokių ap dovanojimų asocia cija lig šiol nerengė.
Vakar ų laiv ų gamykla
Naikina lengvatas verslininkams Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Į Klaipėdos miesto biudžetą suren kant vis mažiau nekilnojamojo tur to mokesčio, siūloma panaikinti iki šiol galiojusias lengvatas.
Finansų ir ekonomikos komite to nariai vakar tokiam valdininkų siūlymui pritarė. Lengvatos iki šiol buvo taikomos nekilnojamojo turto vystytojams – bendrovėms, kurios pastatė daugia bučių namų, tačiau nesugebėjo par duoti juose įrengtų butų. Kadangi neparduotų butų statusas yra negy venamoji patalpa, už juos reikia mo kėti nekilnojamojo turto mokestį. Verslininkai prieš dvejus metus kreipėsi į miesto valdžią, kad to kiems butams būtų taikomas ma žesnis nekilnojamojo turto mo kesčio tarifas. Suprasdami sunkią
nekilnojamojo turto vystytojų pa dėtį, politikai tuomet pritarė, kad neparduotiems butams būtų taiko mas 0,3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifas. Tačiau miesto tarybos sprendi mo projektą dėl nekilnojamojo tur to mokesčio tarifų, įsigaliosiančių nuo kitų metų, parengę valdininkai siūlo jų nebediferencijuoti. Visam nekilnojamajam turtui taikyti 0,8 proc. tarifą, o netvarko mam, apleistam ar naudojamam ne pagal paskirtį – 1 proc. „Pernai buvo atliktas masinis ne kilnojamojo turto vertinimas, po ku rio turto vertė smarkiai sumažėjo. Dėl to į miesto biudžetą surenkama mažiau pajamų. Esant tokiai tenden cijai, netikslinga diferencijuoti nekil nojamojo turto mokesčio tarifus“, – teigė Mokesčių skyriaus vyriausioji specialistė Edita Vaitiekūnienė. Finansų ir turto departamento
direktorė Aldona Špučienė dar pri dėjo, kad nekilnojamojo turto vys tytojai nebesikreipė į savivaldybę ir nebeprašė lengvatų. „Matyt, per tuos dvejus metus, kol buvo taiko mas mažesnis tarifas, jie butus išsi pardavė ir jiems lengvatos neberei kalingos“, – tvirtino A.Špučienė. Finansų ir ekonomikos komite to nariai pritarė, kad nekilnojamo jo turto mokesčio tarifai nebūtų di ferencijuojami. Tačiau jie pabrėžė, kad jei bus sulaukta nekilnojamo jo turto vystytojų prašymų nepar duotus butus apmokestinti mažes niais tarifais, tokie pageidavimai bus svarstomi. Šiųmečiame miesto biudžete suplanuotos nekilnojamojo turto pajamos – 22,1 mln. litų, arba 6,4 proc. visų pajamų. Pernai Klaipė doje surinkta 23,7 mln. nekilnoja mojo turto mokesčių, o 2010-ai siais – beveik 27,5 mln. litų.
Išlaidos: verslininkai nuo kitų metų už neparduotus butus naujos sta
tybos namuose tikriausiai turės mokėti didesnį nekilnojamojo turto mokestį. Vytauto Liaudanskio nuotr.
3
PENKTADIENIS, gegužės 11, 2012
miestas Prašo pinigų
Iš Palangos skris į Maskvą
Sumažėjo keleivių
Turto bankas prašo Vyriausy bės suteikti 35,2 mln. litų pasko lą Klaipėdos policijos komisaria to pastatui statyti. Finansų mi nisterija siūlo paskolą suteikti iki 2015 metų gruodžio 21 dienos. Komisariato statybos bendra vertė – 73,78 mln. litų. Trūksta mų pinigų tikimasi gauti parda vus senuosius pastatus.
Nuo birželio 13 dienos Rusijos aviakompanija „RusLine“ vyk dys reguliarius skrydžius marš rutu Maskva–Palanga–Maskva. Penkiasdešimt keleivių talpinan čiais lėktuvais reisai į Palangos oro uostą bus organizuojami kar tą per savaitę – sekmadieniais. Skrydžiai bus vykdomi iš Domo dedovo oro uosto.
Balandį sumažėjo keleivių, va žiuojančių miesto autobusais ir besinaudojančių elektroni niais bilietais, skaičius. Jų buvo 724,6 tūkst. Kovą miesto auto busų keleivių skaičius siekė 827 tūkst. Populiariausia vis dar išlie ka „Bibliotekos“ stotelė, važiuo jant iš šiaurinės į pietinę mies to pusę.
Namų ūkvedžių tikslas – padėti visiems Klaipėdiečiams, gy venantiems na muose, kuriuos ad ministruoja šešios „City Service“ įmo nės, nebereikia blaškytis ir ieško ti specialistų, padė siančių išspręsti iš kilusias problemas.
Verslas. Penktadienį Klaipėdoje vyks antrasis verslumo renginių ciklo „Vers li Lietuva“ renginys. Pramogų ir tradi cin io verslo atstovai, konsultantai ir pripaž int i akademikai dalysis verslo patirtimi ir žiniomis. Visos paskaitos, konsultacijos ir seminarai – nemoka mi. Reng in io prad žia – 9 val. Klaipė dos koncertų salėje. Neįgalieji. Penktad ien į 11 val. vyks Neįgal iųjų profes inės reabil it acijos centro atidarymas. Modern iai įreng toje įstaigoje neįgalieji turės galimybę mokytis pagal darbo rinkoje pak lau sias formal ias ir neformal ias mok y mo programas.
Julija Reliugaitė Visi pranešimai registruojami
Gyventojams užtenka surinkti vie ną telefono numerį ir laukti, kol su jais susisieks patys bendrovių dar buotojai. Bendras įmonės „City Service“ klientų aptarnavimo numeris 8 700 55966 veikia jau kurį laiką. Kilus rūpesčiams – vamzdy nų avarijai, prakiurus stogui ar ki tiems klausimams, juo visą parą gali skambinti klaipėdiečiai, kurių na mais rūpinasi įmonės „Danės būs tas“, „Jūros būstas“, „Vėtrungės būstas“, „Vingio būstas“, „Pempi ninkų būstas“, „Žardės būstas“. Gyventojams, paskambinus šiuo telefonu, atsilieps pagalbos cent ro darbuotojai. Klientui jie iš kar to suteiks informaciją arba perduos pranešimą apie problemą namo va dybininkui ar avarinei tarnybai. Įmonių „Danės būstas“, „Jūros būstas“, „Vėtrungės būstas“ va dovas Virginijus Dobrovolskas pa brėžė, kad įdiegta moderni sistema nepraleidžia nė vieno gyvento jo skambučio. Kiekvienas jų užre gistruojamas. „Gyventojams nebereikia ieškoti savo namo vadybininko ar avarinės tarnybos. Užtenka žinoti vieną tele fono numerį. Paskambinusiesiems bus suteikta visa informacija, o pra nešimas apie problemą bus perduo tas ją galinčioms pašalinti koman doms“, – tvirtino direktorius. Dirba visą parą
Anot V.Dobrovolsko, kiekviena problema, apie kurią praneša gy ventojas, yra užregistruojama. Tada skambučių centro darbuo tojas pranešimus nukreipia darbų vykdytojams – namo vadybinin kui, avarinei tarnybai. Pranešimus gavę darbuotojai su besikreipu siuoju privalo susisiekti per parą. Įmon ės „Vėtr ung ės būstas“ pastatų administravimo vadybi ninkė Ingrida Kokštienė pabrėžė, kad nauja programa labai patogi
Dienos telegrafas
Sistema: skambučių centro darbuotojai atsako į visus gyventojų klausimus, o informaciją apie iškilusias
problemas perduoda jas pašalinti galintiems specialistams.
ir gyventojams, ir darbuotojams. „Būn a sit uac ij ų, kai vadyb in in kas net ur i gal imyb ės ats il iept i. Dabar kiekvieno gyventojo pro blema yra užregistruojama. Mes iš karto matom e, kok iu klaus i mu žmog us nor ėj o sus is iekt i. Jam perskambiname gerai žino dami situaciją ir iš karto spren džiam e prob lem ą“, – tvirt in o I.Kokštienė. Vadybininkės teigimu, toks ap tarnavimas klientams patogus ir dėl to, kad atsakingo darbuotojo jiems patiems nereikia ieškoti nei savaitgalį ar nakties metu. Skam bučių centras dirba visą parą. Į avarijas skuba nedelsdami
Per kiek laiko namų administra toriai ar avarinė tarnyba išspręs problemą, apie kurią pranešė gy ventojas, priklauso ir nuo jos su dėtingumo. Įmonės „City Ser vice“ avarinės tarnybos vadovas Vidas Balbuckis pabrėžė, kad visi gyventojų pranešimai yra suskirs tyti pagal prioritetus Nedelsiant reaguojama į avari jas. Įvairiems remontams duoda ma daugiau laiko. „Pašaliname visas užregistruo tas problemas. Neuždelsiame. Nė viena jų negali pasimesti, nes jos registruojamos ne žurnale, popie riuje, o kompiuterinėje sistemoje“, – tvirtino vadovas. V.Balbuckio teigimu, kadangi vi si gyventojų pranešimai yra vieno je sistemoje, lengviau planuoti ir koordinuoti darbus. Matoma, ku ris jų yra svarbiausias. „Pirmiau galime šalinti tas pro blemas, į kurias reikia reaguoti ne delsiant. Pavyzdžiui, krentančios čerpės prie įėjimo ar pėsčiųjų ta kelio. Numatyti galime, kada atlik
sime darbus, kurie priklauso nuo orų: stogo, namo siūlių remontą ar kita“, – pasakojo vadovas.
Virginijus Dobrovolskas:
Gyventojams nebe reikia ieškoti savo namo vadybininko ar avarinės tarnybos. Užtenka žinoti vieną telefono numerį.
Padeda planuoti darbus
V.Balbuckis aiškino, kad anksčiau buvo sudėtingiau koordinuoti dar bus. Kadangi pranešimai buvo ra šomi popieriuje, paskambinus gy ventojams, būdavo sunku juos greitai surasti. „Naujojoje sistemoje problema susiejama su namo adresu. Būna, kad apie tą pačią problemą praneša keli namo gyventojai. Atsidaręs sis temą, skambučių centro darbuotojas iš karto mato, kad vienas pranešimas jau užregistruotas, ir informuoja apie tai gyventoją“, – teigė vadovas. Sistema padeda ir tais atvejais, kai name vykdomi kokie nors dar bai. Būna, kad name tenka atjungti
Vytauto Liaudanskio nuotr.
vandenį. Apie tai namą administ ruojanti įmonė gyventojus infor muoja skelbimu. Tačiau ne visi žmonės jį gali pamatyti. Paskam binus skambučių centro darbuo tojas iš karto mato pranešimą, kad name vykdomi darbai, ir apie tai informuoja gyventoją. V.Balbuckio teigimu, į sistemą vadybininkų įkeltos byrančių, su trūkinėjusių fasadų, stogelių ar kitos nuotraukos padeda lengviau nuspręsti, kiek reikės remonto dar bams medžiagų, žmonių, laiko. Pa gal tai planuojami ir kiti darbai. Antplūdis – mėnesio pabaigoje
Įmonės „City Service“ skambučių centre, kuris įsikūręs Šilutės plen te, dirba 13 žmonių. Čia suplau kia gyventojų pranešimai ne tik iš Klaipėdos, bet ir visos Lietuvos. Pranešimų skaičius labai pri klauso nuo laiko. Mažiau jų sulau kiama mėnesio pradžioje, daugiau sia – pabaigoje – apie 1 tūkst. Šiuo laiku vienas namo vadybininkas sulaukia iki 5 pranešimų. „Naujoji sistema dalį pranešimų leidžia perduoti tiesiogiai vykdy mui, sutrumpinant reagavimo lai ką. Tuo metu vadybininkas gali dirbti kitus gyventojams svarbius darbus“, – tvirtino I.Kokštienė. Anot jos, gyventojai, kurie jau bandė spręsti problemas per skam bučių centrą, yra patenkinti. Tačiau yra ir tokių, kurie bijo pateikti savo duomenis: adresą, telefono numerį. I.Kokštienė pabrėžė, jog bijoti nėra ko. Viskas daroma, kad iškilusi pro blema būtų greičiau pašalinta. V.Dobrovolskas priminė, kad gy ventojai savo problemas gali spręs ti ne tik per skambučių centrą. Jie visi laukiami ir namus administ ruojančių įmonių biuruose.
Seminaras. Penktad ien į Klaipėdoje vyks Eurojusto sem inaras, kur iame bus aptar iama, kaip skat int i bendra darbiavimą dėl paramos baudžiamo siose bylose, ypač tiriant sunkius tarp tautinio pobūdžio nusikaltimus. Jį pra dės generalinis prokuroras Darius Va lys bei Eurojusto prezidentė, Belgijos nacionalinė narė Michele Coninsx. Tyrėjai. Klaipėdos universiteto Balt i jos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavi mo institutas organizuoja tarptautinę Balt ijos jūros moksl inę stov yklą, kur i vyks rugpjūčio 17–26 dienom is Smil tynėje. Jos atrankoje gal i dalyvaut i 15–19 met ų amž iaus moksleiv iai. Do mėjimasis jūros tyr inėjimais ir ang lų kalb os įgūd žiai yra būt in i. Moks leiv ių paraiškos priimamos iki geg u žės 15 dienos. Paplūdimiai. Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus kartu su spe cialistais tikrino Kuršių nerijos paplū dimius. Paaiškėjo, kad dar ne visi jų par uošt i vasaros sezonui. Nesutv ir tint i kopag ūbr iai, sen i sut virt in imai kelia pavojų poilsiautojams. Atitinka moms tarnyboms bus pavesta paša linti trūkumus. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 6 klai pėdiečių mirtys. Mirė Barbora Navic kienė (g. 1926 m.), Elena Puzinienė (g. 1930 m.), Viktor Legostajev (g. 1936 m.), Anatolij Sedleckij (g. 1949 m.), Jo nas Mat iukas (g. 1953 m.), Petras Ber notas (g. 1956 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Aivaras Dikčius, Tatjana Stonk ienė, Valent ina Fiodorova, Jov ita Kung ie nė, Genovaitė Martusevičienė. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moterys. Gimė 2 mergaitės ir 7 berniukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė apie 50 iškvie timų. Klaipėdiečiai daug iausia skun dėsi kraujotakos sut rik imais, galvos svaigimu, traumomis.
4
penktadienis, gegužės 11, 2012
miestas
Pajūryje bręsta tyli afera
Komentaras
„Esu ten buvęs, matęs, 1 bet ji niekada nebuvo apskaitoje kaip slėptuvė civiliams, ten – karinis objektas“, – tvirti no Klaipėdos apskrities priešgais rinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislo vas Kučinskas.
Arnoldas Burkovskis
Valstybės įmonės Turto bankas general in is direktor ius
Į
Vietoj mokymų – pramogos
Neilgai trukus slėptuvė pritaiky ta ne kariškių mokymui, o pramo goms. „Viduryje Karklės stovi slaptas karinis objektas. Kodėl jis ten yra, kam skirtas? Tai gal gali kariškiai paaiškinti visuomenei, juk ne tary biniai laikai? Pats mačiau ten kom paktišką kilnojamą pirtelę ir vaišė mis nuklotą išgertuvių stalą. Čia pats įdomumas, – nuošalioje vie toje, kur iki artimiausio kariškių objekto keliolika kilometrų, vidu ry miško po žemėmis – pirtis. Ko dėl?“– klausė vienas Klaipėdos ra jono gyventojas. Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė Dainora Bernota vičienė tikino nieko nežinanti apie pertvarkas Karklės slėptuvėje. „Mes nesame fiksavę ten savava liškos statybos. Jokios informacijos apie tai neturime“, – teigė ji. Prie slėptuvės – pobūviai
Tačiau tai, kad prie slėptuvės išties atvažiuoja kariškiai, patvirtino ir Karklės seniūnaitė Rasa Bučienė. „Nedažnai, bet ten atvažiuoja kariškiai – ir laužus pakūrena, ir kažkas ten vyksta. Kaip supranta me, toje slėptuvėje – atremontuo tos patalpos. Kas ten yra viduje, negalėčiau pasakyti, ar salė, ar dar kažkas, nežinau. Prie tos slėptuvės gamtoje vis būna kažkokie pasisė dėjimai“, – pasakojo R.Bučienė.
Klausimas: kas bando gudriai pasipelnyti parduodant požeminę slėptuvę ant jūros kranto, šiandien galima
tik spėlioti.
Kas ten turi teisę rengti pasisė dėjimus, Karklės gyventojai teigė nežinantys. „Pernai vasarą „Žilvičio“ stovyk la buvo išnuomota karinei stovyklai. Iš bendruomenės po vienos nakties sulaukiau nepatenkintų skambučių dėl triukšmo. Nežinau, kas ten vy ko prie tos slėptuvės, ar jie karą žai dė, ar ką, bet žmonės skundėsi, kad sprogdino“, – teigė R.Bučienė. Kariūnai mėgsta pirtis
Neaiškiomis aplinkybėmis ka riškiai įsirengė pirtį ir Klaipėdos mieste, šalia Danės upės Garažų gatvėje. Ją užfiksavo veiklą tuomet baigią Klaipėdos apskrities admi nistracijos valdininkai. „Bedirbdami radome, kad turi me dar vieną turtą, perduotą pa statą, kariškiai jį buvo įsirengę.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Nežinau, kokiu tikslu, bet patalpas puikiai susitvarkę, su pirtimis ir pa našiai“, – prisiminė buvęs Klaipė dos apskrities viršininko pavaduo tojas Artūras Šulcas. Naikinant apskritis, tą turtą tu rėjo išdalyti. Pradėję tikrinti sta tybų inspektoriai nustatė, kad pateikta patalpų dokumentacija neatitinka pastato, stovinčio ant Danės kranto, duomenų. „Akivaizdžiai atlikta rekonst rukcija, o dokumentų nėra. Mes fiksavome savavališką statybą ir pastatą, panaikinus apskritis, per davėme Turto fondui su ta doku mentacija, kurią turėjome“, – pa tvirtino A.Šulcas.
kai perdavė tuometei Klaipėdos ap skrities administracijai, nuspręsta pasielgti su slėptuve Karklėje. Krašto apsaugos ministerijos Vi suomenės informavimo skyriaus vedėja Jovita Bazevičiūtė patvir tino, kad statiniu lig šiol naudojo si Krašto apsaugos savanorių pa jėgos.
Turto banko parduodamų objektų sąrašą slėptuvė Karklės kaime dar neįtraukta, nors praėjo jau trys mė nesiai nuo Vyr iausybės nutar imo, kuriuo objektas perduotas Turto ban kui. Tikriausiai dar nėra sutvarkyti per davimo duomenys, dokumentacija. Ko dėl perduota ne Turto fondui, bet Turto bankui? Skirtumas tarp šių institucijų – labai didel is. Mes atl iekame atnaujini mą. Krašto apsaugos ministerija (KAM) turbūt stato kažkokį objektą, o tie pinigai už parduotą pastatą bus skirti naujam stat in iui finansuot i. Jei parduot ų Tur to fondas, tai pinigai patektų į valstybės biudžetą ir nebūtinai KAM reikmėms. Jeigu KAM perdavė mums, tai pastatas dėl kažkokių priežasčių nenaikintinas, o parduodamas. Tai reiškia, kad objek tas KAM reikmėms nereikal ingas, bet ministerijos ir teisinink ų pož iūriu yra tinkamas pardavimui ir, jei Turto ban kas šį objektą perėmė, vadinasi, tai – sta tinys, turintis komercinę vertę.
draudžia bet kokią statybą. Ji galima tik specialiu Vyriausybės nutarimu. Rinkodaros ekspertų teigimu, jei paliktų ir pirtį, pelnas būtų milži niškas, nes pajūryje tai būtų dide lis traukos objektas. Tačiau valsty bininkai čia turi savo planų. Nori vėl pasipelnyti?
Ne grąžins, o parduos
Visai kitaip nei su Garažų gatvės pa statais, kuriuos kariškiai savanoriš
Darius Nicius:
Šiai teritorijai sve timkūnių nereikia. Jie turi būti naiki nami. „Karklėje kariuomenei priklau santį statinį (požeminį punktą), kaip neatitinkantį krašto apsaugos poreikių, buvo nuspręsta perduo ti Turto bankui ir parduoti viešo aukciono būdu. Minėtas statinys šių metų vasario 15 dienos Vyriau sybės nutarimu įrašytas į Atnauji namo valstybės nekilnojamojo tur to sąrašą“, – teigė J.Bazevičiūtė. Faktas yra tai, jog slėptuvės ka riškiai nė neketino pasiūlyti Klai pėdos rajonui, iš kurio prieš ke liolika metų ją veltui išsiprašė, bet nusprendė parduoti. Beje, Klaipėdos rajono savival dybė šiuo metu rengia projektą paplūdimyje. Karklėje planuojama pastatyti gelbėjimo stotį, dušus, kitus paplūdimio įrenginius. Slėp tuvę galbūt būtų galima pritaikyti ir visuomenės poreikiams. Tačiau vien žemės, esančios prie pat jūros, vertė šiandien siektų apie milijoną litų. Ką nusipirkęs statinį su juo galės veikti naujasis savininkas? Pastatas yra pajūrio juostoje, kur įstatymai
Panaši situacija, siekiant skubiai privatizuoti sovietinius statinius pajūryje, buvo prieš penketą metų. Tada Pajūrio regioninio parko dar buotojai laiku sustabdė parke esan čių pastatų pardavimą aukcione. „Vienas pastatas buvo įtrauktas į Valstybės turto fondo privatizuoja mų objektų sąrašą ir pardavinėjamas už 8 tūkst. litų. Jis buvo parko rezer vate, kitas įkainotas 100 tūkst.“, – prisiminė Pajūrio regioninio parko direktorius Darius Nicius. Tai buvo prieš penketą metų. Viskas esą buvo daroma tyliai. Kitaip tariant, vertinga vieta pa jūryje buvo ruošiama pigiai par duoti jau numatytam pirkėjui ar pirkėjams. Analogiška situacija for muojasi ir dabar, kai slapta nuspręs ta privatizuoti slėptuvę Karklėje. „Kai sužinojome, kad pajūryje privatizuojamas vienas trijų aukš tų pastatas, buvome labai nuste bę, bet laiku suskubome nutraukti pardavimus“, – teigė D.Nicius. „Valstybės įmonė Valstybės tur to fondas valdė du objektus Karklės kaime – vadavietės pastatą ir stebė jimo posto statinį, tačiau juos 2008 m. balandžio 30 d. patikėjimo teise perdavėme Pajūrio regioninio par ko direkcijai“, – patvirtino Valsty bės turto fondo Turto valdymo sky riaus viršininkė Julanta Poškutė. Parko direkcija tuos statinius, kuriuos per Turto fondą ketinta labai pigiai privatizuoti, jau suly gino su žeme. „Šiai teritorijai svetimkūnių ne reikia. Jie turi būti naikinami. Su mumis kariškiai nederino jokio slėptuvės pardavimo. Mes kreipsi mės, kad pastato neprivatizuotų, o nugriautų“, – patvirtino D.Nicius.
5
penktadienis, gegužės 11, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
A.Vidžiūną baus Stasys Gudavičius Seimas sutiko panaikinti Kelių eis mo taisykles pažeidusio Tėvynės sąjungos frakcijos nario Arvydo Vidžiūno teisinę neliečiamybę.
Smūgis: dėl padidinto PVM tarifo dauguma spaudos leidinių pabrango, tad kai kuriems skaitytojams jie
prieinami tik bibliotekose.
Vytauto Petriko nuotr.
Vilkina sprendimą
Už tokį sprendimą ketvirtadienį balsavo 88 Seimo nariai, prieš bu vo 3, susilaikė 5 parlamentarai. Generalinis prokuroras Darius Valys prieš dvi dienas kreipėsi į Seimą ir informavo, kad A.Vidžiū nas pernai gruodį važiuodamas au tomobiliu gerokai viršijo greitį. Dėl padaryto administracinio pažeidi mo generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą dėl A.Vidžiūno teisinės ne liečiamybės panaikinimo. Parlamentarai antradienį suda rė laikinąją komisiją, kuri, ištyru si įvykio aplinkybes, operatyviai priėmė sprendimą tenkinti gene ralinio prokuroro prašymą. Remiantis greičio matuoklio pa rodymais, A.Vidžiūnas vėlų 2011 m. gruodžio 5-osios vakarą grįždamas
iš savo apygardos buvo neatidus, ne pastebėjo greitį ribojančių ženklų ir gerokai viršijo leistiną greitį. Kelyje Vilnius–Prienai–Marijampolė auto mobiliu „Mercedes Benz E280“ Sei mo narys važiavo 122 km per valandą greičiu, nors tame ruože greitis ribo jamas iki 70 km per valandą. A.Vidžiūnas apgailestavo dėl pa daryto nusižengimo ir sutiko, kad jo teisinė neliečiamybė būtų panai kinta, sprendžiant administracinio nusižengimo bylą. Pagal Administracinių teisės pa žeidimų kodeksą padarytas nusi žengimas užtraukia vairuotojams baudą nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto prie mones atėmimu nuo 1 iki 3 mėnesių arba 7 parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemo nes atėmimu šešiems mėnesiams. Beveik prieš trejus metus A.Vi džiūnas atsipirko 1500 litų bauda ir tris mėnesius negalėjo sėsti prie automobilio vairo už tai, kad vaira vo neblaivus.
Seimas ketvirtadienį taip ir nesiėmė svarstyti klausimo dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifo sumažinimo periodi kai, nors tokia diskusija darbotvarkėje buvo numatyta. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Perkelta į antradienį
Ketvirtadienio Seimo plenarinia me posėdyje turėjo būti svarsto mas jau prieš pusmetį Preziden tės Dalios Grybauskaitės pateiktas įstatymo projektas dėl PVM leng vatinio tarifo taikymo periodinei spaudai. Tačiau posėdyje kilo diskusijos, kiek laiko ir dėmesio reikėtų skir ti šiam klausimui. Balsų dauguma nuspręsta, kad nuomonę turėtų pareikšti visi 11 į diskusiją užsira šiusių parlamentarų. Bet, pasak pirmininkaujan čio Česlovo Stankevičiaus, tam prireiks kur kas daugiau laiko, nei buvo numatyta ketvirtadie nio darbotvarkėje. „Turbūt bū tų geriau, jeigu diskusija įvyktų per vieną plenarinį posėdį, o ne būtų skaidoma į kelis“, – kalbė jo Č.Stankevičius. Todėl jis nu sprendė, kad dėl PVM lengvatos spaudai bus diskutuojama atei nantį antradienį vyksiančiame Seimo posėdyje. Parlamentarai su tuo sutiko. Valdančiosios daugumos atstovai anksčiau tikino, kad bus spėta per gegužę priimti įstatymą dėl PVM lengvatos taikymo spaudai ir jis įsi galios nuo šių metų liepos 1 d. Pateikė valstybės vadovė
Pernai lapkritį Prezidentė D.Gry bauskaitė pateikė Seimui Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo patai sas, kuriomis lietuviškai periodinei spaudai, jeigu jos turinys nėra rek laminis arba pripažintas smurtinio ar erotinio pobūdžio, nustatomas ne 21, bet tik 9 proc. PVM tarifas. „Rengti šį projektą paskati no siekis palengvinti periodinių
leidinių leidybos sąlygas maži nant periodinių leidinių apmo kestinimą. Nuo 2009 m. perio diniams leidiniams padidinus PVM nuo 9 iki 21 proc., labai su mažėjo laikraščių ir žurnalų, ypač rajoninių, tiražai. Dėl finansinių sunkumų prastėja spaudos lei dinių kokybė, kyla grėsmė šalies žin iaskl aid os nep rikl ausom u mui, didėja spausdintų leidinių kainos, spaudos leidiniai darosi neįperkami šalies gyventojams“, – savo žingsnį paaiškino valsty bės vadovė.
Česlovas Stankevičius:
Turbūt būtų geriau, jeigu diskusija įvyk tų per vieną plenari nį posėdį, o ne būtų skaidoma į kelis.
Ji įsitikinusi, kad, sumažinus PVM tarifą, sumažėtų laikraščių ir žurnalų kainos, pagerėtų periodi nės spaudos kokybė ir prieinamu mas Lietuvos gyventojams. Taiko bazinį tarifą
Lietuviška spauda daugelį metų naudojosi lengvatiniu PVM tarifu. Bet 2008 m. į valdžią atėju si centro dešiniųjų Vyriausybė, vad ovaujam a Andr iaus Kub i liaus, dėl prasidėjusios ekono minės krizės panaikino bemaž visas šio mokesč io lengvatas. Taip pat padidino ir patį bazinį PVM tarifą. Taip periodinei spaudai, kaip ir beveik visiems ekonomikos sekto riams, imtas taikyti 21 proc. PVM.
Vyriausybė ne kartą pasisakė prieš lengvatos sugrąžinimą ir tvir tino, kad tai neva iškraipo rinką. „Nustačius lengvatinį tarifą pe riodiniams leidiniams, valstybės biudžetas 2012 m. netektų apie 13 mln. litų pajamų, kurias bū tų sudėtinga kompensuoti kito mis priemonėmis, ir tai sunkintų siekti tikslo stiprinti viešojo sek toriaus finansų politiką – mažinti viešojo sektoriaus deficitą. Vals tybės kontrolės ataskaitoje tei giama, kad ekonominiai tyrimai rodo, jog lengvatinio PVM tarifo nustatymas tiesioginio poveikio prekių ir paslaugų kainoms nepa darė“, – tokią savo nuomonę yra pateikusi Vyriausybė. Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės Seimui pri statytoje veiklos ataskaitoje tei giama, kad įgyvendinant visas mokesčių reformas nesusimąs tyta apie galimus ilgalaikius nei giamus padarinius. Be to, didesni mokesčiai nepateisino vilčių su rinkti daugiau pajamų. „Dėl naujos mokesčių politikos jau 2009 m. pradžioje buvo stab doma laikraščių ir žurnalų leidy ba, masiškai atleidžiami žurnalis tai, kiti visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Mažėjo prenumeratorių, išlikę laikraščiai ir žurnalai brango, krito jų par davimas. Padaugėjo užsakomo sios žiniasklaidos, prastėjo bend ra jos kokybė. Todėl net nekyla klausimas, ar naudinga buvo to kia mokesčių reforma“, – tvirti no Z.Zamžickienė. Spaudai visoje ES pagrindinis PVM tarifas, be Lietuvos, dar tai komas tik Bulgarijoje, Slovakijo je, Latvijoje ir Suomijoje. Liku siose šalyse suprantama, kad tai – specifinė sritis.
Erelis: A.Vidžiūnas jau ne pirmą kartą turi reikalų su kelių policijos pa
reigūnais.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pagailėjo šventės Vyriausybė paskyrė 3 mln. litų Lie tuvos mokinių dainų šventei „Mū sų vardas – Lietuva“, kurią numaty ta surengti Vilniuje liepos 6–8 d.
Švietimo ir mokslo ministerija iš savo lėšų šventei skyrė dar 2,3 mln. litų. Šventėje dalyvaus 713 kolekty vų, apie 20 tūkst. choristų, šokėjų, muzikantų. Dalyviai pasirodys tri jų dienų programoje: Šokių dienoje, Dainų dienoje ir Ansamblių vakare. Išskirtinis visų koncertų akcentas – vaiko gyvenimas, prasidedantis žaidimais, pasakomis, gamtos pa jautimu, besitęsiantis laike ir nuo mažyčio „aš“ išaugantis iki didin go bei tvirtai skambančio akordo „Mūsų vardas – Lietuva“. Švietimo ir mokslo ministro įsa kymu patvirtintas Dainų šventės organizacinis komitetas, jam va
dovauja viceministras Vaidas Ba cys. Paskirti šventės meno vadovai: Šokių dienos meno vadovė – Kre tingos muzikos mokyklos vaikų šo kių studijos „Ratilėlis“ vadovė Živi lė Adomaitienė, Dainų dienos meno vadovas – Vilniaus B.Dvariono de šimtmetės muzikos mokyklos cho ro „Viva Voce“ vadovas Raimondas Katinas, Ansamblių vakaro meno vadovas – Vytautas Buterlevičius, buvęs „Lietuvos“ ansamblio vy riausiasis baletmeisteris. Lietuvos dainų švenčių istorija prasidėjo 1924 m. Lietuvos moks leivių dainų šventės atskirai pradė tos rengti nuo 1964 m. Dainų ir šokių švenčių tradicijos Baltijos valstybė se 2003 m. buvo įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nemate rialaus kultūros paveldo sąrašą. BNS inf.
Atėjus pavasariui vis dažniau susimąstome apie švytinčią odą, veido atgaivą, nuovargio šalinimą. Allergan приглашает: IlgametęКомпания patirtį estetinėje chirurgijoje ir Семинар Ольги Забненковой (Olga Zabņenkova) dermatovenerologijos srityse turinti gydytoja 19 апреля в 14:00 в гостинице Radisson Blu Daugava, зал Daugava 1, Džuljeta ул. Ulmane visus kviečia į viešbutį Кугю, 24, Рига.
Palanga SPA*****. В программе:
14:00 – 14:10 от компании Jums siūlome veidoНовинки raukšlių ir lūpųALLERGAN korekcijas su 14:10 – 15:30 Новейшие тенденции и подходы в контурной пластике лица с prancūziškais hialurono применением препаратов гиалуроновой кислоты и токсина ботулина 15:30 – 16:00 Кофейная пауза rūgšties 16:00 preparatais. – 18:00 Интерактивный анализ клиентов различного возраста и пола – определение основной проблемы, решения, подбор продуктов и техник, Registracija tel. +370 460 414 16. рекомендации клиенту. Показательные выступления доктора Ольги Забненковой. Предлагаем записаться на семинар до 10 апреля у Айги Шливко (Aiga Šlivko) по телефону: + 371 29571744. ___________________________________________________________________________
6
penktadienis, gegužės 11, 2012
nuomonės
Kaip pareigūnai ieško teroristų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Andriaus Deltuvos karikatūra
R
Dar vienas gaisras. Paskutinis? Violeta Juodelienė
K
ai dar nespėjus atstatyti restauruotos ir netrukus supleškėjusios Labanoro bažnyčios gaisro liepsnos šeimininkavo Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios ir vienuolyno ansamblyje, klausėme savęs: kas kitas? Kuri kita mūsų tautos vertybė, pergyvenusi badą, marą ir ne vieną karą, taps mūsų abejingumo ar sąmoningo nusikaltimo auka?
Kuri kita mūsų tautos vertybė, pergyvenusi badą, marą ir ne vieną karą, taps mūsų abejingumo ar sąmoningo nusikaltimo auka? Atsakymo, deja, ilgai neteko laukti. Paštuvos kaimelio lakštingalų treles vieną naktį užgožė pleškančio medžio traškesys. Nuodėgulių tvaikas pasklido dar vienoje sakralioje vietoje – ten, kur ką tik stovėjo bažnyčia. Valdininkų akimis žiūrint, menkavertė – liaudies architektūros formų, statyta vos 1923 m. Vis dėlto aplinkiniams gyventojams ji – nepaprastai brangi ir neįtikimai jauki, savo ypatinga aura pasiekdavusi net pro šalį užklydusio netikinčiojo širdį. Ugniagesiai neskuba skelbti gaisro priežasčių, tik įtaria galėjus būti tyčinį padegimą. Vietos gyventojai – regis, net ir XXI a. jie yra patikimiausia signaliza-
cijos sistema su daugiausia informacijos išsaugančia atmintimi – kalba apie įtartinus tipelius, uždavinėjusius įtartinus klausimus ir dalyvavusius savaitgalio mišiose, bet jose įtartinai pasyviai besielgusius. Kaip žinoma, baimės akys didelės. Juolab – gyventojų nedidelio Paštuvos kaimo, kur neliks nepastebėtas ne tik užklydęs nematytas žmogus, bet ir šuo. Būti paranojiškam apskritai yra lengviausia – įvairios sąmokslo teorijos labai patogiai paaiškina daugybę atsitiktinumų, suveria juos į reiškinių grandinę. Sąmokslo teorija apie vagis, nusitaikančius į Lietuvos bažnyčiose esančias vertybes, o po vagystės padegančius šventoves, patogiai atsako į klausimą, kodėl pastaruosius kelerius metus Lietuvoje ugnis daugiau ar mažiau nuniokojo šešis sakralius paminklus. Tokios mistinių piktadarių paieškos bent iš pradžių labai patogios – ar jos pagrįstos, matyt, atsakys tyrimą atliekantys specialistai. Paštuva – ne Tytuvėnai, tačiau, matyt, ir šiuo atveju nebus apsieita be aukščiausio lygio kaltinimų tiems, kas registruoja, saugo ar turi saugoti didesnio ar mažesnio masto kultūros vertybes. Paveldosaugininkai tokiais atvejais turi savų argumentų – kad ir teisinių svertų, galinčių leisti pareikalauti šventovėse įrengti priešgaisrinę signalizaciją, stygius. Bažnyčia – savų. Dažniausiai jie prasideda ir baigiasi buhalterijoje. Policijos tyrėjai tarp apanglėjusių Šv. Barboros bažnyčios likučių bando rasti priežasčių, institucijos ir asmenys it karštus šventovės nuodėgulius vieni kitiems mėtys kaltinimus. Galiausiai turime tai, ką turime: dar vieną gaisro pašvaistę virš tautos vertybių lobyno. Kas kitas ir kada vėl? Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Parduoda nepilnamečiams
Vienos parduotuvių pardavėja be jo kios baimės pardavinėja alkoholinius gėrimus nepilnamečiams. Pačiai teko matyti, kaip pardavė jaunuoliui, sku bančiam į paplūdimį. Net dokumento nepaprašė, o iš karto krito į akis, kad vaikinui nė penkiolikos nėra. Tad nėra ko stebėtis, kad Pirmosios Melnragės paplūdimys ūžia nuo neblaivių jau nuolių. Tarnybos turėtų susirūpinti. Vydmantė
daug, mes visus pasiimame ir tirsime, iš kurio rašytas komentaras. Mums prašome pateikti visų darbuotojų są rašą, o kompiuterius gal po mėnesio, gal po dviejų atgausite...“ Dėl patirto streso tikrai niekas ne sugalvojo paprašyti ikiteisminio ty rimo teisėjo sankcijos. Keista ir tai, kad interneto tiekėjas atskleidė var totojo, tai yra kliento, duomenis, o juo labiau keista, kad dėl tokios prie žasties, šitaip atliekant poėmius, stabdoma įmonės veikla – esą ieš kosime teroristo! Pamačiusi, kad įmonę grasina ma uždaryti, „teroristė“, vyresnio amžiaus moteris, pati prisipažino: „Nukopijavau iš kito straipsnio dalį ir įdėjau kaip komentarą...“
Apsidžiaugę lengvu „grobiu“, pa reigūnai „pavojingąją teroristę“ tie siai iš darbo vietos išsivežė. O kadan gi ši dar bandė protestuoti, tai uždarė į areštinę. Po paros paleido. Kaip toliau vyksta tyrimas, nežinau. Vis prisimenu, kaip a.a. mano tė velis gavo 25 metus lagerio už drau gui laiške parašytą frazę, kad „Leniną ir Staliną reikėtų už... pakarti“. Sibire atplukdęs rąstus penkerius metus, mirus Stalinui, buvo paleis tas. Vis prisimindavo, kaip lageryje kriminaliniai kaliniai gerbdavo po litinius. Manau, kad sąryšis su dabartine situacija čia – akivaizdus.
čiau laikinai atvykusiajam į Klaipėdą kelia nuostabą – kaip tokiame svei kame mieste galima pakęsti nacisti nę simboliką? Pastebėjau, kad iki šių metų Kovo 11-osios švenčių svastika „puošė“ ir greta esančio namo kampą. Kai šios šventės proga buvo iškabinta trispalvė šalia svastikos – buvo tikras efektas. Darbo ėmėsi dienraščio atsto vai. Kovo 12-osios rytą nacistinės tep lionės nė pėdsako nebebuvo. Matyt, ir Herkaus Manto gatvės 9 namui kaž ko trūksta? Gal gegužės švenčių proga uostamiesčio valdžia prie šio statinio svastikos priverstų namo administra torių pastovėti su trispalve, kad mies to dienraštis ne tik skaitytojams, bet ir svečiams sukeltų efektą?
pralaimėjimas aptemdė gerą nuotaiką, o nenuvalyti suolai. Nejaugi stadiono administracijai vis vien, ant kokių kė džių sės futbolo aistruoliai? Darbuo tojams būtų pakakę dviejų valandų tam, kad suolai būtų švaresni. Paga liau nebūtina valyti visas stadiono kė des, galėtų nuvalyti bent jau tas, ku rios yra centrinėje tribūnų dalyje.
Apterliotų namų mieste dar daug
Labai džiaugiuosi, kad Klaipėdos valdžia ėmė pagaliau kovoti su nusi kalstamais elementais – sienų terlio tojais. Mieste jau matyti tam tikri tos kovos rezultatai. Vis dėlto subjaurotų namų yra dar labai daug. Tuo susi rūpinti turėtų ir gyventojai, kurie iki šiol buvo pasyvūs šiuo klausimu. To dėl jiems ir linkiu daugiau aktyvumo tvarkant savo namų fasadus. Monika
Stanislovas
Ar rankenos dezinfekuojamos?
Įdomu, ar prekybos centruose, parduo tuvėse, kuriose yra prekių vežimėliai arba krepšeliai, plaunamos rankenos? Skaičiau, jog po pinigų jos yra didžiau si nešvarumų židiniai. Tikrai abejoju, kad rankenos yra dezinfekuojamos. Ko gero, parduotuvių darbuotojos išrenka užsilikusius čekius, kokias nors rekla mines skrajutes ar reklaminius bukle tus, tuo ir baigiasi dezinfekcija.
Trūksta efekto
Matilda
Ilgokai Herkaus Manto gatvės 9 na mo fasadą prie pat drabužių parduo tuvės durų žymi ištepliota stilinga geometrinė figūra, kuri prieš pusme tį dar „praturtėjo“ ir juodaspalve na cių svastika. Kasdien šia gatve eina ir važiuoja tūkstančiai žmonių. Mies tiečiams namų fasadų ir kitų stati nių teplionės jau nėra naujiena, ta
Kėdės – baisiai nešvarios
Neseniai „Atlanto“ futbolininkai žai dė pirmąsias šiais metais rungtynes Klaipėdos miesto centriniame stadio ne. Daug sporto mėgėjų sulaukė fut bolo šventės, kurioje uostamiesčio ekipa rungtyniavo su legendiniu Vil niaus „Žalgiriu“. Tačiau ne „Atlanto“
Albinas Mikalauskas
Kostas
Norime sumokėti šunų mokestį
Turime nedidelius šuniukus. Su jais vaikštome Alksnynės, Žardės gatvių rajone. Tačiau sielojamės, kad šian dien, praėjus bemaž pusmečiui, mes nežinome, kam sumokėti už savo au gintinius. Ankstesniais metais būdavo žinoma sąskaita, į kurią ir pervesda vome mokestį. Kai skambiname anks tesniuoju telefono numeriu, tai mums sako, kad nėra žinomas konkurso, kas tvarkys rinkliavą už šuniukus, laimė tojas. Mes, pensininkai, baiminamės, kad mums teks mokėti delspinigius. Svetlana
Tarp akmenų – gilūs tarpai
Ar miesto valdininkams rūpi Tiltų gatvės grindinys tarp Turgaus gat vės ir senojo turgaus žiedo? Savait galiais einant gatve matyti didžiuliai gilūs tarpai tarp akmenų. Mes, vyrai, dar galime eiti, tačiau moterims, ku rių batai aukštesniais kulnais, tie tar peliai – „mirtis alyvose“. Gal miesto biurokratus reikia surištus atvesti į tą gatvę, kad tai pamatytų? Stebiuosi, kad tie akmenys grindinyje nekliba. Pranas Parengė Česlovas Kavarza
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
ašau jums, nes žinau, kad nukentėję žmonės nedrįs niekur kreiptis, be to, tas įvykis bent istorinėmis są sajomis užgavo ir mane. Prieš porą savaičių susijaudinusi užėjo žmonos buvusi klasės draugė, dirbanti vienoje uždarojoje akcinė je bendrovėje. Ji mums papasakojo, kaip juos „ėmė“ Kauno policija, o gal prokurorai. Užėjo į biurą keliese, išsikvietė di rektorių, parodė tarnybinius pažy mėjimus ir pareiškė: „Kažkas jūsų įmonės kompiuteriu parašė grasi nantį komentarą apie įvykius Klonio gatvėje Garliavoje. Interneto tiekėjas nurodė, kad IP adresas priklauso jū sų įmonei. Čia kompiuterių prijungta
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, gegužės 11, 2012
aktualijos
Abiturientams – pirmasis egzaminas Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Pagrindinė brandos egzaminų se sija uostamiestyje prasidės vė liau nei visoje Lietuvoje. Taip nu tiko dėl to, kad pirmojo valstybi nio prancūzų kalbos egzamino nepanoro laikyti nė vienas abitu rientas.
Trauka: į naująją perkėlą pasigrožėti mariomis atvyksta daug žmonių.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jaunimą tramdys kameros Naujojoje perkėloje šiltais vakarais ramy bę drumsčia mariomis pasigrožėti at važiavę jaunuoliai. Dėl jų elgesio budin tiems dispečeriams tenka kviesti ir polici jos pareigūnus.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Smiltynės perkėlos įmonės gene ralinis direktorius Darius Butvy das sakė, jog ypač daug žmonių prie marių vakarais susirenka sa vaitgaliais. Tačiau ne visi atvykusieji elgiasi kultūringai. Pasitaiko, kad atvykę jaunuoliai svaiginasi, kelia triukš mą, susimuša. Atvykėliai automo bilius stato ant šaligatvių. Po tokių „iškylų“ perkėloje lieka kalnai šiukšlių, kurių surinkimu ir išvežimu turi pasirūpinti Smilty nės perkėla. „Suprantu jaunimą, kuris šil tais vakarais atvažiuoja pasigėrė ti mariomis. Tam tikrai neprieš
taraujame. Prie jų galima prieiti ir privažiuoti visiems. Tačiau reikia laikytis elementarios tvarkos. Nie ko blogo, kai berniukas su mergai te romantiškai žiūri į marias, tačiau taip elgiasi ne visi“, – tvirtino va dovas. D.Butvydo nuomone, sutram dyti neblaivias kompanijas padė tų vaizdo stebėjimo kamera, ku ri būtų pajungta į bendrą tinklą. Anot vadovo, vieta įrenginiui pa statyti būtų suteikta. Įmonė galėtų net nupirkti kamerą. Svarbiausia, jo teigimu, kad įrenginys būtų pa jungtas į bendrą miesto vaizdo ka merų tinklą. „Esminė problema, kad teritori ja yra vieša, į ją gali patekti bet kas, nors teisiškai ji priklauso mums.
Teritoriją prižiūrime, valome, re montuojame tik mes. Miestas ga lėtų užtikrinti bent viešąją tvarką. Kamerą galėtume ir mes pastaty ti. Nemanau, kad tai kainuoja la bai daug“, – dėstė generalinis di rektorius. D.Butvydas pabrėžė, kad Krui zinių laivų terminale, kur vaka rais taip pat renkasi jaunimas, vaizdo stebėjimo kameros yra įrengtos. „Pamėginkite privažiuoti prie berniuko skulptūros automobi liu. Po penkių minučių prisistatys policijos patrulis. Jei būtų kame ra naujojoje perkėloje, tai padėtų išspręsti problemą. Dabar su ne blaiviais jaunuoliais kovoja dispe čeriai, bet tai ne jų pareiga“, – pa sakojo vadovas. Klaipėdos savivaldybės Viešo sios tvarkos skyriaus vedėja Kris tina Vintilaitė tvirtino, kad įrengti kamerą naujojoje perkėloje ir pa jungti ją į bendrą miesto sistemą įmanoma. Ypač jei įrenginį nupirktų ir sumontuotų Smiltynės perkėlos įmonė. „Svarstysime šį klausimą. Nuva žiuosime apžiūrėti ir pačią teritori ją“, – žadėjo K.Vintilaitė.
Šį šeštadienį abiturientai laikys valstybinį vokiečių kalbos egza miną. Jį pasirinko 64 mokslei viai. Daugiausia jų bus iš Her mano Zudermano ir Žemynos gimnazijų. Šiemet šį egzami ną laikys mažiau abiturientų nei pernai. Kartu su klaipėdiečiais jame da lyvaus ir abiturientai iš Šilutės, Skuodo, Ylakių. Vokiečių kalbos egzaminą turėtų laikyti pora eks ternų – ankstesniųjų laidų abitu rientai. Egzamino centras bus įkurtas Baltijos gimnazijoje, kurioje žinias pasitikrins visi moksleiviai. Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėjos Virginijos Kazakauskienės paste bėjimu, vokiečių kalbos egzami nas nėra populiarus. Nors deda mos įvairios pastangos sudominti moksleivius šia kalba, tačiau aki
vaizdžių rezultatų kol kas nesu laukiama. Abiturientai gausiau renka si valstybinį rusų kalbos egzami ną. Šiemet jį pasirinko 99 moks leiviai. Tarp lyderių – anglų kalbos egzaminas. Jį kitą savaitgalį laikys 1 303 abiturientai.
64
– tiek Klaipėdos dvyliktokų laikys vokiečių kalbos egzaminą. Pasak V.Kazakauskienės, pirma jam valstybiniam brandos egzami nui jau pasiruošta. Tik baiminama si, kad neiškiltų techninių kliūčių. Užsienio kalbos egzaminus abi turientai laikys šeštadieniais, kol vyksta pamokos. Abiturientams paskutinioji mokslo metų diena bus gegužės 30-oji. Iš viso abitūros egzaminus kartu su profesinių mokyklų auklėtiniais Klaipėdoje laikys 2 879 moksleiviai – 350 mažiau nei pernai.
Pasirinkimas: pernai vokiečių kalbos egzaminą laikė daugiau abitu
rientų nei šiemet.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Miesto vejas ir kiemus šienaus rečiau Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdos aikštės, skverai, parkai, kiemai šiemet bus šienaujami re čiau nei anksčiau, nes trūksta lė šų. Tačiau valdininkai tvirtino, kad miestas džiunglėmis nevirs.
Šią savaitę pradėtos šienauti repre zentacinės miesto vietos. Vakar žo lė buvo pjaunama Atgimimo aikš tėje, užvakar – karių kapinėse. Artimiausiomis dienomis darbi ninkai plušės Lietuvininkų aikštė je, Neringos skvere. „Šiuo metu šienaujamos mato miausios vietos. Imtis šių darbų jau reikėjo, žolė buvo beveik iki kelių“, – aiškino įmonės „Klaipėdos žel diniai“ direktorius Gediminas Va lašinas. Anot jo, ilgiau laukti nebebuvo galima, nes pavasarinė žolė tanki, tad vėliau sunku būtų ją nupjauti,
Pradėjo: vakar buvo šienaujama Atgimimo aikštė.
lūžtų technika. Be to, greitai nužy dės pienės ir pradės skleisti pūkus. G.Valašino teigimu, šienauti jau reikia ir žaliąsias gatvių skiriamą sias juostas. Čia žolė jau peraugu si, tačiau imtis šių darbų nurodymą turi duoti miesto valdžia.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėdos savivaldybės Mies to tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tvirtino, kad šiemet rep rezentacinės aikštės, skverai, par kai ir daugiabučių namų kiemai bus šienaujami rečiau. Matomiausiose miesto aikštėse žolė bus pjauna
ma du kartus per mėnesį. Parkuo se, skveruose šie darbai bus atlie kami kartą per mėnesį. Anksčiau tai buvo daroma daž niau. Vien skverai ir parkai buvo šienaujami 3-4 kartus per mėnesį. „Miestas tikrai neturėtų at rodyti prasčiau nei iki šiol. Šie navimo dažnumas priklausys ir nuo vasaros orų. Tikrai neleisime miestui apželti. Juk šiemet Klai pėdai – jubiliejiniai metai. Pasis tengsime susitvarkyti“, – pabrė žė I.Šakalienė. Daugiabučių namų kiemai šį se zoną bus šienaujami taip pat re čiau. Šie darbai atliekami pagal savivaldybės nurodymą. Jį pla nuojama duoti kitą savaitę. Jau su laukiama pranešimų iš namų val dų administracijų, kad reikia imtis šių darbų. „Nenorime suvėluoti, nes pe raugusią žolę sunkiau nupjauti“, – teigė I.Šakalienė.
Irena Šakalienė:
Tikrai neleisime miestui apželti. Juk šiemet Klaipėdai – ju biliejiniai metai. Kiek lėšų skirta šienavimui, anot vedėjos, sunku pasakyti. Šie darbai įtraukiami į bendrą viešųjų erdvių ir daugiabučių namų kiemų prie žiūrą.
8
penktADIENIS, gegužės 11, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+2,17 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2690 DB svaras sterlingų 1 4,3005 JAV doleris 1 2,6642 Kanados doleris 1 2,6647 Latvijos latas 1 4,9474 Lenkijos zlotas 10 8,1642 Norvegijos krona 10 4,5757 Rusijos rublis 100 8,8336 Šveicarijos frankas 1 2,8746
+0,2023 % +0,1770 % +0,1993 % +0,2860 % +0,0971 % –0,6535 % +0,4633 % +0,2838 % -
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,00
4,69
2,49
„Apoil“
4,96
4,64
2,46
Nuo 2013 m. kovo Lietuvoje galės bankrutuoti ir gyventojai. Seimas va kar priėmė kelerius metus svarstytą Fizinių asmenų bankroto įstatymą. Nutarta, kad bankrutuoti galės dides nes nei 20 tūkst. litų paskolas turin tys žmonės. Bankroto procedūra ga lės trukti penkerius metus. Bankroto procedūrą galės inicijuoti tik pats žmogus.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+1,40 %
Bankrutuos ir gyventojai
Degalų kainos pokytis
–0,26 %
97,34 dol. už 1 brl. 113,55 dol. už 1 brl.
3
proc.
– tokį šių metų ekonomikos augimą prognozuoja Lietuvos bankas.
Žaliajai energetikai dega geltona šviesa Energijos gamyba iš atsinaujinančių šalti nių Lietuvoje per keletą metų prasiskynė gana platų ir tiesų kelią, tačiau kol kas juo lėčiau už rinkos dalyvius juda už žaliosios energetikos plėtrą atsakingos valdžios institucijos. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Potencialas ir proveržis
Pagal ES direktyvas Lietuvoje iki 2020 m. bent 23 proc. energijos turi būti pagaminama iš vėjo, sau lės, biokuro ir kitų atsinaujinančių išteklių. Lietuvos atsinaujinan čių išteklių energetikos įstatymas numato, kad po aštuonerių me tų Lietuvos transporte turės bū ti naudojama iki 20 proc., elektros gamyboje – iki 20 proc., centrali zuotai tiekiamos šilumos energi jos gamyboje – iki 60 proc., na mų ūkių šilumos gamyboje – iki 80 proc. energijos iš atsinaujinan čių išteklių.
8,46
proc.
siekė atsinaujinančių energijos išteklių dalis energijos gamyboje Lietuvoje 2011 m.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duo menimis, 2011 m. energijos gamy boje atsinaujinančių išteklių dalis sudarė 8,46 proc. VKEKK nario Vygando Vaitkaus teigimu, energijos gamybos iš at sinaujinančių išteklių plėtros po tencialas yra didžiulis, juntamas ir proveržis. Pernai, palyginti su 2008 m., gamintojų skaičius at sinaujinančios energetikos sekto riuje padidėjo beveik 50 proc., nuo 118 iki 177. Bendra elektrinių įreng toji galia padidėjo nuo 230 MW iki 376 MW, arba 63 proc. Didžiausias augimas stebimas vėjo energetikos sektoriuje, beveik 200 proc. pa didėjo elektrinių įrengtoji galia. Seimo Aplinkos apsaugos komi teto pirmininko Jono Šimėno teigi mu, 2020 m. Lietuva iš atsinauji nančių šaltinių galėtų gaminti apie 47 proc. reikiamos energijos. Trukdžių yra
„Energijos iš atsinaujinančių šalti nių gamintojai yra pasirengę plės tis, tačiau kol kas jiems nesudarytos galimybės prisijungti prie ener gijos tiekimo tinklų“, – pripažino J.Šimėnas. Šiuo metu jau moder nizuojama reikiama infrastruktū ra, tačiau tai vyksta ne taip spar
Spurtas: atsinaujinančių energijos išteklių srityje didžiausias augimas yra vėjo energetikos sektoriuje.
čiai, kaip norėtų žaliosios energijos gamintojai. Dar viena plėtros kliūtis – ne priimti įstatymo įgyvendinamie ji teisės aktai, kur ie regl am en tuotų energijos supirkimo tarifų aukciono organizavimą. „Gamin tojų praš ym ai organ iz uot i auk cion us nep riim am i ir aukc ion ai neorgan iz uojam i, nes Vyr iau sybė nepatvirtino Atsinaujinan čių energijos išteklių naudojimo kvotų ir aukcionų bei Atsinauji nančių energijos išteklių naudo jimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraš o“, – sakė V.Vait kus, VKEKK narys. Vil iam as i, kad aukcionai bus pradėti orga nizuoti dar šiemet. Svarbūs pasiūlymai
Advokatų kontoros „Triniti“ partnerio, advokato Lino Sabaliaus ko vertinimu, geresnio atsinau jinančios energetikos reglamen tavimo iki šiol Lietuvoje dar nėra buvę. „Tačiau užsitęsęs reikiamų poįstatyminių teisės aktų priėmi mas jau beveik metams sustabdė atsinaujinančios energetikos plė trą Lietuvoje“, – pabrėžė jis. Pasak jo, reikiamus įstatymo įgyvendina muosius teisės aktus reikia priim ti kuo greičiau, kad atsinaujinan čių išteklių plėtra Lietuvoje galėtų vystytis toliau. Kalbėdamas apie žaliosios ener getikos finansavimo perspekty vas, Ūkio banko Komercijos tar
Andriaus Bagdono (BFL) nuotr.
nybos vadovas Justas Babarskas pabrėžė, kad nors įstatyminė ba zė daugmaž sustyguota, ne viskas išspręsta vertinant atsinaujinan čios energetikos projektų riziką. „Kai žiūrima į aibę atsinaujinan čios energetikos projektų, bendra jų sėkmė matoma, bet kai tokių pro jektų nėra daug, nė vienas bankas nenori ištraukti nelaimingo bilie to“, – kalbėjo J.Babarskas. Pasak jo, Lietuvoje yra ne vienas geras vals tybės garantijų suteikimo pavyz dys, tai Vyriausybės įkurtos įstai gos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Todėl Vyriausy bei siūloma apsvarstyti galimybę sukurti atsinaujinančios energeti kos garantijų fondą, kuris esą pa skatintų finansavimą iš bankų. Gyventojai remia
Žalioji energetika yra valdžios prio ritetas ir mojuodami šia vėliava politikai pelno rinkėjų palankumą, bet savo neveiksnumą bando pa teisinti esą gyventojų sąmoningu mo trūkumu. Šią savaitę Vilniuje vykusio je konferencijoje „Atsinaujinan čių energijos išteklių darni plėtra Lietuvoje Europos Sąjungos kon tekste“ ne kartą nuskambėjo frazė, kad, be politinio palaikymo, reikia ir žmonių mąstymo revoliucijos. Rinkos tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ trijose Baltijos šalyse balandį atliktas tyrimas parodė, kad daugu
ma – 80 proc. – Baltijos šalių gy ventojų mano, jog Vyriausybė pri valo imtis vadovaujamo vaidmens ir skatinti aplinką tausojančios energi jos gamybą, suteikti paramą jai ga minti. Tik labai maža dalis – 12 proc. respondentų Latvijoje, 14 proc. – Estijoje ir 7 proc. Lietuvoje – mano, kad šios rūšies energijos gamyba tu rėtų būti pagrįsta rinkos principais ir Vyriausybės parama jai iš viso nerei kalinga. Taip pat tyrimas atskleidė, kad Baltijos šalių gyventojai palaiko alternatyvias elektros energijos gamybos rūšis ir net pusė jų žiūri palankiai į vėjo energijos parko kū rimą prie jų namų.
Atsinaujinantys energijos ištekliai Europoje (proc.)* Austrija 65,3 Švedija 56 Latvija 42,1 Italija 20,09 Danija 31,0 Vok ietija 18,4 Airija 14,8 Prancūzija 14,7 Estija 10,4 Nyderlandai 9,7 Didžioji Britanija 7,4 Lietuva 4,99 * Atsinaujinančių energ ijos ištekl ių dalis nuo bendro šalies suvartojimo 2010 m. Šaltinis: ec.europa.eu
9 3
penktADIENIS, gegužės 11, 2012
ekonomika
Imtis verslo trūksta tik drąsos Komentaras
Lietuvos verslinin kai energingi ir ne vengia rizikos, o sa vo tikslų jie siekia ne visada etiškais ir sąžiningais būdais. Tačiau šios versli ninkų charakterio savybės lemia, kad Lietuva yra į veik los efektyvumą orientuota šalis.
Paulius Lukauskas
Viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ direktorius
V
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Dirba efektyviai
Tai atskleidė pirmą kartą Lietu voje atlikto „Globalaus verslumo stebėsenos“ (angl. – Global Ent repreneurship Monitor, GEM) ty rimo rezultatai. Jame 2011 m. da lyvavo 54 pasaulio šalys. „Šalių verslumo lygis matuo jamas skirstant jas pagal tris sri tis. Tai į veiksnius, veiklos efek tyvumą ir inovacijas orientuotos šalys. Palyginus Lietuvos verslu mo rodiklius su kitų šalių rodik liais paaiškėjo, kad Lietuva yra į veiklos efektyvumą orientuota ša lis“, – tyrimo rezultatus pristatė viena tyrėjų, dr. Erika Vaiginienė, Vilniaus universiteto (VU) Tarp tautinio verslo mokyklos (TVM) direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei. Tai reiškia, kad Lietuvoje naudo jami efektyvūs gamybos būdai, ku rie didina produktyvumą ir mažina veiklos sąnaudas. Taip pat siekia ma masto ekonomijos, dominuoja didelės įmonės, o rinkos nišas uži
klausimas Verslininko karjera turi daugiau pranašumų nei trūkumų Visiškai nesutinku
Visiškai sutinku
Nesutinku
20,7
7,3
7,9
% 24,3 Sutinku
39,8 Nei nesutinku, nei sutinku
Šaltinis: GEM Lietuva, 2011 m.
Efektyvumas: Lietuvoje naudojami efektyvūs gamybos būdai, kurie didina produktyvumą ir mažina veik
los sąnaudas.
ma smulkiosios ir vidutinės įmo nės. Lietuva pateko tarp Lotynų Amerikos šalių, kaimynių Latvijos ir Estijos, Kinijos ir kitų augančios ekonomikos šalių. Verslo nišų dar yra
„Tai, kad Lietuva yra į veiklos efek tyvumą, o ne inovacijas orientuo ta šalis, rodo, kad esame augančios ekonomikos šalis, ir tai nėra blo gai“, – pabrėžė Julius Niedvaras, VU TVM direktorius. Jo nuomo ne, paaiškėjus, kad Lietuvos vers las daugiau dėmesio skiria ne ino vacijoms, o veiklos efektyvumui, tikrai nereiktų siekti, kad per ke lerius metus taptume į inovacijas orientuota šalimi. E.Vaiginienė atkreipė dėmesį, kad inovatoriškos šalys nustoja vys tytis. Pasaulinėje verslumo ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad didžiausios intencijos kurti nau jus verslus pastebimos tose šalyse, kurių ekonomika sparčiai auga. Esą čia žmonės labiau linkę pastebėti naujas galimybes ir pasitikėti sa vo sugebėjimais pradėti bei vysty ti verslą. Stiprūs lūkesčiai pradėti savo verslą pastebimi tarp kai ku rių vidutiniškai išsivysčiusių šalių, tokių kaip Kinija, Čilė ir Brazilija, gyventojų. Šie rodikliai mažėja su lig ekonominiu šalies išsivystymu. Todėl ir viešosios įstaigos „Vers li Lietuva“ direktorius Paulius Lu kauskas sutiko, kad „geriau būti besivystančia šalimi“. Skatina jaunimą
Pasaulinė verslumo ataskaita taip pat atskleidė, kad Lietuva yra vie
„Shutterstock“ nuotr.
na daugiausiai jaunų verslininkų (nuo 18 iki 24 metų) ir jaunų vers lų (iki 3,5 metų) turinčių šalių. „Beveik pusei apklaustųjų sugal voti savo verslo idėją padėjo dar bo patirtis kitose įmonėse“, – pa brėžė E.Vaiginienė. Jos vertinimu, tai rodo lietuvių verslumą ir Lietu vos potencialą augti, vystytis, nes tokie verslininkai kuria inovatoriš kus verslus. Jaunimo iniciatyvomis kurti verslą didžiuojasi Mindaugas Da nys, Ūkio ministerijos Smulkaus ir vidutinio verslo departamen to direktorius. „Jaunimo verslu mas auga, Lietuvoje pradedama daug naujų iniciatyvų. Tikiuosi, kad šios iniciatyvos bus remiamos iš Ūkio ministerijos ir kitų finan savimo programų“, – teigė M.Da nys. Pasak jo, Ūkio ministerija pa sirengusi skirti daugiau dėmesio ir lėšų naujiems verslams atsiras ti, ruošiamasi išplėtoti finansinių priemonių prieinamumą naujiems verslams. VU TVM direktorius J.Niedva ras įsitikinęs, kad jei būtų panau dojamos verslo skatinimo siste mos, imlus ir verslus jaunimas į tai reaguotų teigiamai. „Dabar turime daug iniciatyvaus jaunimo, stiprų aukštąjį mokslą, bet to neišnau dojame kryptingai šalies verslumui didinti“, – teigė J.Niedvaras. Įvaizdis geresnis
Pirmoji Lietuvos verslumo ataskai ta atskleidė geresnį, nei tikėtasi, gyventojų požiūrį į verslininkus. „Verslininko karjera yra ganėti nai geidžiama tarp Lietuvos gy
ventojų. Tyrimas taip pat parodė, kad verslininkai gerbiami, nes yra darbo vietų kūrėjai. Pripažįsta ma, kad verslininkai dirba sunkiau nei kitų profesijų atstovai“, – gy ventojų požiūrį į verslininko veiklą apibendrino dr. E.Vaiginienė. Pa sak jos, net 50 proc. apklausoje da lyvavusių gyventojų norėtų turėti savo verslą. Vertindami verslininkų savy bes, gyventojai išskyrė, kad Lietu vos verslininkai yra energingi, no vatoriški, nevengia rizikos, tačiau jiems esą labiausiai trūksta etiško ir sąžiningo elgesio.
50 proc.
apklausoje dalyvavusių gyventojų norėtų turėti savo verslą.
yksta daug disk usijų, ko dėl vienos šalys vystosi sėkmingiau, kitos – ne taip sėkmingai, kodėl vienų gerovė geresnė, kitų prastesnė. Man patinka viena teorija, kuri kalba apie Didžiosios Britanijos verslumo lūžį. Il gą laiką, iki XVIII a. pabaigos, Didž io joje Britanijoje statusas visuomenėje buvo garantuojamas karališka kilme arba karybos nuopelnais, o verslinin ko statusas buvo žemas, t. y. buvo že ma užsiimti tokia veikla ir tai buvo ne rimta. Bet XVIII a. pabaigoje Didžiojoje Britanijoje įvyko lūžis ir versl ininkai tapo šalies vystymosi varikliu, versli ninko įvaizdis stipriai pasikeitė į gera. Dabar Didžioji Britanija yra išsivysčiu si šalis, nes lūžis įvyko gana anksti. Manau, panašaus lūžio reikia ir Lietu vai, nes ilgai gyvenome visuomenėje ir santvarkoje, kur ioje užsiimt i vers lu buvo draudžiama. Negalime lygin tis su Didžiąja Britanija, bet mums tam tikrų posūkių dar reikia. Pernai atlik tas pasaulinio verslumo tyrimas šioje srityje mums gali padėti. Galime maty ti keletą esminių aspektų. Pirmą sykį Lietuvoje buvo atliktas me todolog iškai rimtas tyr imas. Iki šiol turėjome daug pamąst ymų, esame verslūs ar ne, verslininkų įvaizdis ge ras ar ne. Tai rimtas atspirties taškas. Labai džiaug iuosi, kad tyr imas pa rodė, jog yra gera jaunimo verslumo situacija. Kitas džiug us dalykas, kad verslininko įvaizdis visuomenės aky se yra daug geresnis nei vyrauja vie šojoje erdvėje. Žmonės supranta, kad verslas kuria darbo vietas, kad versli ninkai sunkiai dirba ir pan. Svarbu, kad tyr imas parodė ir pa grindinius verslumo barjerus. Pasiro do, jie yra mūsų galvose. Tiek infrast ruktūra, tiek rinkos sąlygos yra gana geros verslui vystyt i, bet gana dide lis baimės imtis rizikos veiksnys, taip pat reikėtų šiek tiek daugiau pasitikė jimo savimi.
10
penktadienis, gegužės 11, 2012
pasaulis Taupymas tęsis?
Išpuolis Sirijoje
Atskleidė sąmokslą
Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, jog biudže to deficito didinimu pagrįstas ekonomikos augimas euro zo ną sugrąžins prie skolų krizės ištakų. Ji patvirtino, kad skolų mažinimas ir augimo skatini mas yra kovos su krize strate gijos „du stulpai“ ir abu jie turi būti įgyvendinti.
Mirtininkams ketvirtadienį su sprogdinus du galingus užtai sus Damaske, žuvo mažiausiai 55 žmonės, 372 buvo sužeisti. Mirtininkai susprogdino auto mobiliuose paslėptas bombas, kurių sprogmenų bendra ma sė buvo daugiau nei tona. Tokį ministerijos pranešimą citavo valstybinė televizija.
Rusijos specialiosios tarnybos paskelbė atskleidusios Šiau rės Kaukazo islamistų vado Doku Umarovo planus sureng ti sprogimus Sočyje per žie mos olimpines žaidynes. Ru sijos pareigūnai pareiškė, kad D.Umarovas palaikė glaudžius ryšius su Gruzijos specialio siomis tarnybomis.
B.Obama sukėlė aistras JAV prezidentas Barackas Oba ma, besiruošdamas rinkimams, tapo pirmuoju šalies vadovu, viešai pasakiusiu, kad pritaria tos pačios lyties asmenų san tuokoms.
Tokio pareiškimo šalininkai tvirtina, kad B.Obamos žings nis – istorinis. JAV vyksta įnir tingi debatai dėl šio klausimo ir iki šiol Baltųjų rūmų šeiminin kas vengė pareikšti savo nuo monę. „Ką tik asmeniškai sau pada riau išvadą – man svarbu išeiti į priekį ir pareikšti, jog manau, kad tos pačios lyties asmenų po ros turėtų turėti galimybę tuok tis“, – sakė B.Obama. Vis dėlto prezidentas pridūrė, kad sprendimas dėl to, ar legali zuoti gėjų santuokas, turėtų būti paliktas atskiroms valstijoms. Vieni B.Obamos pareiškimą sveikino, kiti smerkė. „Sveik in am e, pon e prez i dente, su šiandienos įrašu isto rijoje tapus pirmuoju pareigas ein anč iu prez id ent u, aišk iai parėmusiu tos pačios lyties as menų porų santuokas“, – sakė ne pelno organizacijos „Natio nal Gay and Lesbian Task For ce“ vykdomoji direktorė Rea Carey. Niujorko, kur gyvena viena di džiausių Šiaurės Amerikoje gėjų ir lesbiečių bendruomenių, me ras Michaelas Bloombergas sa kė, kad B.Obamos pareiškimas – „lūžis Amerikos pilietinių teisių istorijoje“. Tačiau organizacijos „Natio nal Organization for Marriage“, kuri vykdo aktyvią kampani ją prieš tos pačios lyties asme nų santuokas, prezidentas Bria nas Brownas sakė: „Dievas yra santuokos autorius, ir mes ne leisime tokiam aktyvistui poli tikui kaip B.Obama, kuris tu ri būti dėkingas gėjų santuokų aktyvistams už kampanijos fi nansavimą, paversti santuokos politiniu dalyku, kurį galima apibrėžti iš naujo pagal prezi dento užgaidą.“ Amerikos šeimų asociacijos atstovas Bryanas Fischeris pa brėžė, kad „B.Obama šiandien smeigė į save peilį. Jis – pri baigtas.“ Keliančiu liūdesį B.Obamos pareiškimą pavadino ir kardi nolas Timothy Dolanas, kuris vadovauja JAV katalikų vysku pų konferencijai. BNS, AFP inf.
Ar Indonezijo je pūpsantis Sala ko kalnas – naujas Bermudų trikam pis? Šalia užgesusio ugnikalnio, esančio netoli vakarinės Ja vos salos, per pasta rąjį dešimtmetį įvy ko 7 aviakatastrofos. Šį kartą kalno šlai te aptiktos Rusijos aviacijos pramo nės pasididžiavi mu vadinamo „Su choj Superjet-100“ nuolaužos. Avarija: Rusijos aviacijos pramonės pasididžiavimu vadinamas „Suchoj Superjet-100“ rėžėsi į kalno šlaitą
Indonezijoje.
„Scanpix“ nuotr.
Rusų lėktuvas rėžėsi į vulkaną Mįslinga katastrofa
Lėktuvas paslaptingai dingo iš ra darų trečiadienio popietę. Juo skri do 48 žmonės. Tarp keleivių buvo 8 Rusijos, vienas JAV, 2 Italijos ir 33 Indonezijos piliečiai. Po paieškų regione lainerio nuo laužas kalno šlaite pastebėjo iš sraigtasparnio teritoriją apžiūrin tys Indonezijos karinių oro pajė gų pilotai. „Suchoj“ ką tik rastas, – va kar sakė sostinės Džakartos gel bėjimo tarnybos vadovas Ketutas Parwa, kuris koordinavo paiešką. – Iš sraigtasparnio buvo pastebė tos nuolaužos, patvirtinta, kad jos – „Suchoj“. Kaip pranešta, pilotai pastebėjo lėktuvo kontūrus ir logotipą. Nuolaužos buvo pastebėtos Si cheruko vietovėje netoli Salako kalno ir Bogoro miesto Vakarų Ja vos provincijoje. Katastrofos vieta – sunkiai pasiekiama, ir tai, pasak gelbėtojų, apsunkins pastangas iš gabenti palaikus. Pasak Indonezijos pareigūnų, žu vusiuosius teks virvėmis ir tinklais kelti į ore kabantį sraigtasparnį. Išgyvenusių nėra
„Suchoj Superjet-100“ pakilo iš In donezijos sostinės Džakartos ir pa suko pietų kryptimi. Tačiau po 50 minučių skrydžio dingo iš radarų. Tai buvo parodomasis skrydis potencialiems pirkėjams ir žurna listams. Didžiuliame salyne įsikūrusi In donezija, kurioje gyvena 240 mln.
žmonių ir sparčiai auga vidurinė klasė, buvo viena didžiausių po tencialių pirkėjų. Trečiadienio vakarą paieškas trikdė prastas oras. Tačiau ketvir tadienį orams pasitaisius jos buvo atnaujintos.
Jis dar buvo gerokai virš medžių, bet kry po tai į kairę, tai į de šinę, o tada dingo.
Gelbėjimo operacijoje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis žmonių, tarp jų – kariai ir policininkai. „Jie matė aiškiai, – sakė Prako so. – Nėra jokių keleivių gyvybės ženklų... Bandome labiau priartė ti prie nuolaužų, bet jas galima pa siekti tik pėsčiomis.“ Daugelis žuvusiųjų artimųjų pra leido ilgą bemiegę naktį oro uos te, o išgirdę šias naujienas pratrū ko verkti. Kiti, vis dar negalėdami patikėti tuo, ką išgirdo, apatiškai žvelgė priešais save. „Iš to, ką matėme, atrodo, jog tai buvo absoliutūs nuostoliai“, – vie tos televizijai parodžius pirmuosius reportažus sakė Daryatmo. Nelaimės priežastys tiriamos
Kol kas nežinoma, kas sukėlė ne laimę. 21 minutę nuo pakilimo įgula paprašė leidimo nusileisti iš 3 tūkst. m į 1,8 tūkst. m aukštį. Iš
karto po to lėktuvas dingo iš radio lokatorių ekranų. Neaišku, kodėl rusų pilotas ir antrasis pilotas paprašė leidimo nusileisti į mažesnį aukštį, kai lėk tuvas buvo taip arti prie 2,2 tūkst. m aukščio kalno, ir ar toks leidimas buvo duotas. Pasak Nacionalinės transporto saugumo komisijos va dovo Tatango Kurniadi, svarbu yra išnagrinėti pilotų ir skrydžių kont rolierių pokalbių įrašus. Nelaimės priežastis ketina nag rinėti ne tik Indonezijos, bet ir Ru sijos ekspertai. Rusijos tyrėjai pradėjo baudžia mąjį tyrimą dėl tikėtino netinkamo elgesio ruošiantis lėktuvo parodo majam skrydžiui. Tyrimų komiteto pranešime sakoma, kad bus tiriama „lėktuvo įgulos pasiruošimo skry džiui procedūra, taip pat paties or laivio techninė būklė, prieš jam iš skrendant iš Rusijos“. Liudininkai pasakojo, kad lėktu vas prieš suduždamas skirdo ne normaliai. 41 metų Juanda, gyvenantis kai me netoli Salako kalno, pasakojo, kad lesino savo vištas, kai virš gal vos išgirdo lėktuvo griausmą. Pasak jo, lėktuvas „skrido svyruodamas kiek žemiau nei kalno viršūnė“. „Jis dar buvo gerokai virš me džių, bet krypo tai į kairę, tai į de šinę, o tada dingo, – telefonu pa sakojo Juanda. – Išgirdau tarsi fejerverkų garsą, bet jo jau nebe mačiau.“ Tai ne pirma nelaimė, kuri nutin ka šiame Javos salos regione. 2008
m. birželį prie Salako kalno per In donezijos karinių oro pajėgų lėktu vo katastrofą žuvo 18 kariškių. Per aviacijos katastrofą šio kalno rajone 2003 m. spalį žuvo septy ni žmonės, 2004 m. balandį – du, 2004 m. birželį – penki, o 2002 m. spalį – vienas žmogus. BNS, „Reuters“, BBC, AFP inf.
Rusijos aviacijos pasididžiavimas Rusijos aviacijos pramonės pasi
didžiavimu vadinamas „Suchoj Su perjet-100“ – pirmasis naujas Rusi jos keleivinis lėktuvas nuo Sovietų Sąjungos žlugimo prieš du dešimt mečius. „Suchoj Superjet-100“, sukurtas
bendradarbiaujant su partneriais Vakaruose, buvo laikomas Rusijos galimybe atgauti pozicijas tarptau tinėje keleivinių lėktuvų rinkoje. Jo pristatymo kampanijos „Wel
come Asia!“, kuri taip pat vyko Pa kistane, Mianmare ir Kazachstane, tikslas buvo užsitikrinti paramą. Lėktuvas, kuriame gali būti nuo
75 iki 95 vietų keleiviams, buvo reklamuojamas kaip konkurentas panašiems Brazilijos „Embraer SA“ ir Kanados „Bombardier Inc.“ lėktu vams. Pirmieji komerciniai jo skrydžiai
surengti pernai. Jau buvo surink ta maždaug 170 šių palyginti pigių – maždaug 35 mln. dolerių kainuo jančių – lėktuvų užsakymų.
11
penktadienis, gegužės 11, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Jubiliejui – įspūdinga kulminacija
Repertuaras: koncerte žiūrovai galės pasimėgauti garsių kompozitorių nuostabiausiais kūriniais, kuriuos atliks teatro solistai, choras ir orkestras, bei pasigrožėti baleto trupės šo
kėjų pasirodymų „inkliuzais“.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
25-erių veiklos sukaktį minintis uostamiesčio Muzikinis teatras jubiliejinį sezoną pabaigs skambia nata. Garbių svečių, ištiki mos publikos sekmadienio pavakarę čia laukia muzikinių aistrų kupina šventė.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
ti baleto trupės šokėjų pasirodymų „inkliuzais“.
Retrospektyvos ratas
Taps rimtu iššūkiu
„Tai pagrindinis renginys, skirtas Muzikinio teatro jubiliejui, nors šiai progai dedikavome visą sezo ną bei dar įvyksiančius Jaunųjų ta lentų ir „Muzikinio rugpjūčio pa jūryje“ festivalius“, – teigė teatro vadovas Ramūnas Kaubrys. Vakaro dalyvių laukia vienos da lies koncertinė programa – didinga muzikos misterija, kurioje susilies iškiliausi miuziklų, operų, opere čių fragmentai bei persipins gau sybė prieštaringų jausmų – meilė, džiaugsmas, skausmas, nusivyli mas ar net kerštas. „Repertuarą stengtasi parinkti prisiliečiant prie pagrindinių Mu zikinio teatro aistrų, kurias ža diname visus šiuos 25-erius me tus. Koncerte skambės ištraukos ir iš „Karmen“, ir iš kitų ryškiau sių muzikinių kūrinių“, – pasako jo R.Kaubrys. Tad publika turės progą dar kartą pasimėgauti G.Gershwino, G.Bizet, G.Puccinio, P.Čaikovskio, F.Leha ro, J.Strausso, kitų garsių kom pozitorių nuostabiausiais kūri niais, kuriuos atliks teatro solistai, choras ir orkestras, bei pasigrožė
O visas šias aistras valdys bei jun giamąja atskirų kūrinių grandimi taps charizmatiškas personažas – operos fantomas, kurio vaidmenį šiame teatralizuotame koncerte at liks solistas Šarūnas Juškevičius.
Aistras valdys bei jungiamąja atski rų kūrinių grandi mi taps charizma tiškas personažas – operos fantomas. Renginio režisierė – neseniai Muzikinio teatro režisieriaus asistentės pareigas pradėjusi eiti Rūta Bunikytė. Tad, kaip pripa žino R.Kaubrys, kūrėjai tai taps savotišku debiutu ir rimtu egza minu. „Tačiau laikausi nuostatos, kad reikia suteikti galimybę pasireikšti jauniems, energingiems, kūrybin giems žmonėms, ir neabejoju, jog publikos laukia įspūdingas, gran
diozinis renginys“, – teigė pašne kovas. Neatsitiktinai jubiliejinei su kakčiai skirtame renginyje Mu zikinis teatras pakvietė dalyvauti ir S.Šimkaus konservatorijos pu čiamųjų orkestrą, kuris muzikuos koncertinės programos uvertiū roje. „Galima sakyti, kad, bendra darbiaudami su kitomis miesto švietimo ir kultūros įstaigomis, auginame ir būsimus mūsų mu zikantus, artistus“, – pripažino R.Kaubrys. Po koncerto – desertas
Į renginį susirinkusi publika galės išvysti ir naujausią fotodarbų pa rodą „Gyvenimas scenoje“, kurios autorė Julija Rauluševičiūtė subti liai ir jautriai įamžino Muzikinio teatro artistų kasdienybę. R.Kaub rys apgailestavo, jog ji pati šios pa rodos išvysti nebesuspėjo. Renginyje Muzikinio teatro kū rėjai laukia gausaus būrio kvies tinių svečių – kultūros, politikos, kitų žinomų visuomenės atsto vų, kolegų iš kitų šalies muziki nių teatrų, taip pat buvusių įstai gos darbuotojų. „Gal ir ne visus pakvietėme, kažką pamiršome, bet manau, kad
Planai: teatro vadovas R.Kaubrys viliasi, kad jubiliejinis koncertas bus
įspūdingas, grandiozinis renginys.
mums tai atleistina – juk švenčia me tik 25-ąjį gimtadienį, esame dar labai jauni, – šypsojosi teatro va dovas. – Be abejo, renginyje lau kiame visų, kuriems esame svar būs, visų, kurie nori turiningai ir smagiai praleisti laiką.“ Po koncertinės programos, ku ri truks iki pusantros valandos, publikos laukia „desertas“. Visi
Vytauto Petriko nuotr.
vakaro dalyviai bus pakviesti ne formaliam, jaukiam pasibuvimui – pasivaišinti vyno taure, pasi klausyti gyvos muzikos bei pa bendrauti. Kur? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). Kada? Gegužės 13 d. 17 val. Kaina? 60 Lt.
12
penktadienis, gegužės 11, 2012
pramogų gidas taikiklyje – naujoji politika
Visus, kurie domisi fotografija ir literatūra bei smalsauja, ko kius mus iš tiesų mato užsienio menininkai, turėtų sudominti susitikimas su kūrėjomis iš Vokietijos. Klaipėdiečiams jau pa žįstama Anita Back šiemet pristatys naują savo fotografijų al bumą „Išrinktieji. Vasara stovykloje „Orlionok“.Radijo pjesių kūrėja Dunja Arnaszus (nuotr.) – taip pat jau ne kartą yra lan kiusis Lietuvoje. Abi menininkės savo kūryboje nagrinėja pa sikeitimus po 1990-ųjų politinių įvykių: viena jų istorijas fik suoja fotoaparatu, o kita šią temą nagrinėja literatūroje. Kur? S.Dacho namuose (Jūros g. 7). Kada? Gegužės 11 d. 17.30 val. Kaina? Nemokamai.
Kviečia išmokti grafikos
Klaipėdiečiai bei miesto svečiai kviečiami apsilankyti šešta dieniniuose edukaciniuose užsiėmimuose. Jų dalyviai turės puikią progą prisiliesti prie Klaipėdos miesto bei krašto is torijos, savo rankomis galės pasigaminti grafikos darbą: at viruką, paveikslėlį ar kitą širdžiai mielą kūrinį. Užsiėmimų metu muziejaus restauratorė Jolanta Mažeikaitė visus no rinčius mokys specialiais įrankiais pasigaminti linoraižinio klišę ant linoleumo lakšto bei savo darbus atsispausti spau dos staklėmis. Kur? Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2). Kada? Gegužės 12 d. 12, 14 val. Kaina? 2,5–5 Lt.
Scenoje – menų sintezė Kristina Pilibaitytė Klaipėdos koncertų salėje vyks ke turių kuriančių asmenybių – dai nininko Jono Sakalausko, šokėjų Kristinos Tarasevičiūtės, Naglio Bieranco bei pianistės Birutės Ase vičiūtės kūrybinis dialogas, pava dintas „Šokančiomis dainomis“.
Siužetas: spektaklyje dvi moterys ir du vyrai įsuks į nenuspėjamas
meilės pinkles.
Tarp fantazijos ir realybės Uost am iest yj e gastr ol iuoj ant is Juozo Miltinio dramos teatras šį vakarą žiūrovams pristatys Kos to Smorigino režisuotą spektaklį – dviejų dalių lyrinę komediją „Švy tinčių burbulų partija“.
„Pirmiausia – tai originali lietu viška dramaturgija, kurios ne tiek jau daug turime. Ypač šio žanro – lyrinės komedijos. Antra, pui kūs aktoriai, trečia – tai mūsų visų kūrybinis darbas, o aš visada no rėjau pastatyti spektaklį Panevė žyje“, – priežastis, dėl kurių verta pamatyti šią pjesę, vardijo režisie rius K.Smoriginas. Išsiskyrusi aktorė, auginanti tris vaikus, galvoja apie emigraci ją. Netikėtai jai parašo vokietis, su kuriuo ji susirašinėjo jaunystėje. Moteris atsako į laišką ir pasipasa koja senai draugei. Vokietis – irgi. Taip dvi moterys ir du vyrai paten ka į nenuspėjamas meilės pinkles ir
neįtikėtinus sapnus, kuriuose susi pina fantazija ir realybė. „Daugelis svajoja, kad galbūt kaž kur yra jo sielos draugas, jo antro ji pusė. Tik tu savo idealios meilės pusės kažkodėl nesutinki... Štai kur kiaulystė“, – svarstė aktorė ir dra maturgė Edita Kauzaitė, pagal ku rios pjesę „Meilės pinklės ir košma rai“ pastatyta ši lyrinė komedija. Raudona gija spektaklyje vin giuoja šeimos tema. Vardan šei mos mylime, vardan meilės ją ku riame. Tad ir ši žaisminga, šiek tiek komiška istorija apie meilę baigiasi taip, lyg viskas tik... prasidėtų. Spektaklyje vaidina Eleonora Koriznaitė, Asta Preidytė, Albinas Kėleris, Laimutis Sėdžius.
Šis teatralizuotas koncertas – vie nas iš kamerinės vokalinės muzi kos iniciatyvų grupės „United Voi ces“ projektų. Atlikėjai jame siekia kamerinę vokalinę muziką pateikti naujai, panaudodami netradicines priemones, sujungdami skirtin gus žanrus – muziką, šokį, poezi ją ir teatrą. Kompozitorius ir grupės „el Fuego“ narys J.Sakalauskas ma gistrantūros studijas baigė Lietu vos muzikos ir teatro akademijoje, prof. V.Noreikos dainavimo kla
sėje. Atlikėjas yra sukūręs ne vie ną operos personažą, nuolat inici juoja įvairius projektus, kuriuose dalyvauja ne tik kaip dainininkas, bet ir kaip kompozitorius. Pianistė B.Asevičiūtė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LM TA) baigė meno aspirantūros stu dijas. Abu projekto šokėjai K.Tara sevičiūtė ir N.Bierancas yra baigę Nacionalinės M.K.Čiurlionio me nų mokyklos Baleto skyrių. „Norisi koncerto suvokimą pra plėsti, jį praturtinti, tarkim, poezi ja. Ir čia aktorius ne šiaip turėtų at likti renginio vedėjo vaidmenį, kai pristato koncertą ir padeklamuo ja eiles, jo pagrindinė funkcija bū tų įvesti žiūrovus į temą, epochą, juos įkaitinti. Tokiais teatralizuo tais koncertais su J.Sakalausku sie kiame ne tik kuo daugiau žmonių sudominti klasikine muzika, bet ir rasti daugiau jos išraiškos būdų.
Norime, kad vokalinės kamerinės muzikos pasirodymai būtų kiek ki tokie. Projektas „Šokančios dainos“ buvo mūsų atspirties taškas, nuo kurio ir pradėjome naudoti menų sintezę“, – sakė B.Asevičiūtė. Koncerte skamb ės Ludw igo van Beethoveno, Edvardo Grie go, Maurice’o Ravelio, Benjami no Britteno, Dmitrijaus Šostako vičiaus, Sergejaus Rachmaninovo, Camille‘io Saint-Saënso, Nikola jaus Listovo dainos ir fortepijoni niai opusai, kuriuos papildys Jono Meko poezija, Edmondo Rostan do dramos „Sirano de Beržerakas“ fragmentas bei specialiai šiai pro gramai sukurti choreografiniai nu meriai. Kur? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Kada? Gegužės 16 d. 18 val. Kaina? 22, 32 Lt.
„Klaipėdos“ inf.
Kur? Klaipėdos žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). Kada? Gegužės 11 d. 19 val. Kaina? 28, 33 Lt.
Komanda: dainininkas J.Sakalauskas, pianistė B.Asevičiūtė ir šokėjai K.Tarasevičiūtė bei N.Bierancas sce
noje ieško naujų meno išraiškos formų.
Organizatorių nuotr.
Ant odos – subtilūs piešiniai Irena Armonienė Klaipėdos etnokultūros centre iki gegužės pabaigos veikia odos me nininkės Jūratės Mierkienės tapy bos darbų paroda „Gajos metas“.
Gelmės: J.Mierkienė savo darbus iš odos dekoruoja etnografiniais mo
tyvais.
Autorė labiau žinoma kaip talen tinga odinių aksesuarų kūrėja, ta čiau šį kartą klaipėdečius dailinin kė stebina originaliais paveikslais, kur idealiai dera oda ir ant jos išta pyti gyvybės medžiai, baltiški or namentai. „Kaip ir daugelis vaikų žaidžiau, piešiau, svajojau... Gal buvau iš tų nedrąsiųjų... Pirmiausia esu ma ma, o kuriu tik tai, kas džiugina širdį, kas teikia tik geras emocijas.
Moku džiaugtis kasdienybe: žeme, ant kurios stoviu, sutiktu žmogumi – tai atsispindi ir mano kūryboje“, – teigė J.Mierkienė. Jos darbų spektras platus – nuo raktų pakabukų iki paveikslų. Ir vis kas iš odos. O ant jos – subtiliausi piešiniai, atveriantys savičiausius lietuvių pasaulėjautos klodus. Dar besimokydama vidurinėje mokykloje Šiauliuose, Jūratė lan kė sustiprintos dailės pamokas. Vėliau įstojo į Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą (da bar VDA Telšių taikomosios dailės skyrius). Žemaitijos sostinėje stu dijuodama juvelyriką, J.Mierkienė skleidėsi ir formavosi kaip kūrė ja. Gimtajame mieste, Šiauliuose,
studijavo dailę ir dizainą, ten susi pažino su odininke Rene Banaitie ne, kuri tapo autoritetu tiek kūry bine, tiek žmogiškąja prasme. „Tai buvo stebuklingas metas, kai labiau išsitiesiau ir susikaupiau“, – prisi minė dailininkė. 2002 m. įstojus į Tautodailinin kų sąjungą, J.Mierkienės kūryboje vis plačiau ėmė skleistis tradicinės lietuvių pasaulėjautos elementai. Liaudies menas vis labiau žavė jo ir traukė. Šiandien Jūratė akty viai dalyvauja šalies ir regioninėse tautodailininkų darbų parodose, yra surengusi personalinę darbų parodą Kaune, menininkės darbai eksponuoti Maskvoje. Autorė gy vena ir kuria Priekulėje.
13
penktadienis, gegužės 11, 2012
pramogų gidas parems Onkologijos centrą
Klaipėdos dramos teatre – premjera
Uostamiesčio viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje ekspo nuota fotografijų paroda „Fototerapija“ bus išparduota lab daringame aukcione. Jo metu surinktos lėšos atiteks nese niai iškilusiam Onkologijos centrui. Pernai aukciono dalyviai paaukojo per 2000 litų. Antrus metus organizuojamo pro jekto iniciatoriai – fotomėgėjų klubo „Fotoburė“ ir Klaipėdos valstybinės kolegijos Alumni klubo atstovai viliasi, jog šiemet tauri idėja sudomins dar daugiau klaipėdiečių. Šiemetėje pa rodoje pristatomos ir bus parduodamos 25 fotografijos. Kur? „Pramogų banko“ Senojoje salėje (Turgaus g. 1). Kada? Gegužės 19 d. 15 val. Kaina? Nemokamai.
Režisierius Gytis Padegimas pastatė Richardo Everetto psi chologinę dramą „Demonai“. Spektaklyje žiūrovai išvys Klaipėdos dramos teatro aktorius – Eglę Barauskaitę, Re natą Idzelytę, Igorį Reklaitį, Arnoldą Eisimantą, Vaidą Jočį, Edvardą Brazį, Liną Lukošių, Kazimierą Žvinklį, Kęstutį Ma cijauską. Jame vaidins dvi Klaipėdos dramos teatro aktorių sudėtys – jauni ir vyresni. Režisierius teigia, jog tai bus du visiškai skirtingi spektakliai – su savita atmosfera, savitais aktorių požiūriais į kuriamus vaidmenis. Kur? Žvejų rūmuose (Taikos pr. 70). Kada? Gegužės 24 ir 26 d. 18 val. Kaina? 11,50 – 26,50 Lt.
Renginių programa 14 val. – architekto Alg imanto Lėcko kūrybos paroda (viešoji biblioteka, Vy 11 val. – Draug ystės tilto atidarymas. tauto g. 61). Trijų Baltijos šalių parlamentų pirmi 15 val. – ansambl io „Viln iaus klarne ninkų sveikinimas (jūros tiltas). tai“ koncertas (viešoji bibl ioteka, Vy 12 val. – kermošiaus „Palangos Juzė“ tauto g. 61). atidarymas (Vytauto g). 15 val. – pasivaikščiojimai muzikinėje Meilės alėjoje. Penktadienis (gegužės 11 d.)
16 val. – pasaul io žemaičių paradas (Vytauto – J.Basanavičiaus g.) 17 val. – romansų vakaras su „Mėguva“ („Ramybės“ kultūros centras). 18.30 val. – Klaipėdos muzikinio teat ro spektaklis „Meilės uostas“ (Jūratės ir Kastyčio skveras). 20 val. – Palangos orkestro koncertas (Jūratės ir Kastyčio skveras). 21.30 val. – Mantas ir Kauno bigben das – Frank Sinatra (Jūratės ir Kasty 12–15 val. – muzikiniai siurprizai netra čio skveras). dicinėse miesto vietose. Tradicija: iš visų šalies kurortų Palanga pirmoji skelbia sezono pradžią.
Kurortas sveikina vasarą Šiandien skambiu šūkiu „Myliu Palangą“ prasidedantis sezonas į kurortą vilios pramogų ištroškusius poilsiautojus. Sezono atida rymo metu Palanga tris dienas šurmuliuos koncertais, rengi niais, parodomis, sporto rungtynėmis, šventiniu kermošiumi ir kitokiomis linksmybėmis.
16 val. – parodos „Sankt Peterburgo imperator iškasis porcel ianas“ atida rymas (Gintaro muziejus). 17–20 val. – Europos muz iejų nakt is. Nemokamos ekskursijos (Gintaro mu ziejus). 17 val. – Ritos Rimšienės tapybos dar bų paroda (kavinė-galerija „Liepa“, So dų g. 14B). 18 val. – parodų ciklo pristat ymas (viešbutis „Prie parko“, S.Dariaus ir S.Gi rėno g. 11). 19 val. – kurorto šventės atidarymas (centrinė miesto aikštė). Šeštadienis (gegužės 12 d.)
Baltijos šalių asamblėjos vieta ta pusi Palanga penktadienį sulauks išskirtinių svečių – čia lankysis Lietuvos, Latvijos bei Estijos par lamentų pirmininkės. Būtent jos penktadienį ant jūros tilto paskelbs kurortinio sezono pradžią. Vidurdienį miesto centre ims šurmuliuoti kermošius „Palangos Juzė“, kuriame miesto gyventojai ir svečiai galės įsigyti įvairių tauto dailininkų kūrinių, paskanauti ku linarinio paveldo gardumynų. Paganę akis ir įsigiję mielų smulkmenų sau bei lauktuvių li kusiems namuose, šventės daly viai įsilieti į linksmybių šurmulį bus kviečiami muzikiniais siurpri zais netradicinėse miesto vietose. Meno mėgėjams penktadienį duris atvers Gintaro muziejuje, meno galerijose bei viešbučiuo se pristatomos parodos, o pava kare visi norintieji bus pakviesti pasilinksminti į centrinę mies to aikštę. Čia artėjančios vasaros nuotai ką kurs Palangos meno kolektyvų pasirodymai, o į šventę „Myliu Palangą“ įsilieti pakvies ryškias palvis, dieną įspūdingai atrodan tis fejerverkas.
Didžiausias šurmulys bei links mybės palangiškių ir svečių lauks šeštadienį. Rytą miesto gatvėmis pražygiuos pučiamųjų orkestrai, kurie nuotai
Didžiausias šurmu lys bei linksmybės palangiškių ir sve čių lauks šeštadie nį. Rytą miesto gat vėmis pražygiuos pučiamųjų orkest rai, kurie nuotai kingomis melo dijomis žadins kiekvieną. kingomis melodijomis žadins kiek vieną. Žvejams šeštadienio rytą ilgai miegoti taip pat nelemta – 8 val. visi prijaučiantys žvejybai rink sis prie centrinės gelbėjimo sto ties, kur startuos laivybos sezonas „Baltijos menkė“.
Centrines Palangos gatves šeš tadienį papuoš įspūdinga pasaulio žemaičių eisena – 16 val. pajudė ję nuo poilsio namų „Pušynas“, jie Žvejų, Vytauto bei J.Basanavičiaus gatvėmis patrauks jūros link. Šeštadienį veiklos turės tiek me niškos, tiek sportiškos šeimos – miestas dovanos gausybę renginių, pritaikytų įvairiam skoniui. O pavargusieji, tačiau nenorintys toli pabėgti nuo šventinio šurmu lio, maloniai laiką leis muzikinėje Meilės alėjoje arba kultūros centre „Ramybė“ vyksiančiame romansų vakare su „Mėguva“. Pavakare pagrindinis šventės veiksmas persikels į Jūratės ir Kas tyčio skverą – čia Klaipėdos mu zikinis teatras pristatys spektaklį „Meilės uostas“, vėliau muzikuos Palangos orkestras, Mantas ir Kau no bigbendas. Koncertui pasibai gus, Palangos dangų ties jūros tiltu nušvies įspūdingas fejerverkas. Sekmadienis Palangoje tradiciš kai skiriamas sportui: vyks teniso turnyras, J.Basanavičiaus g. – gat vės krepšinio turnyras 3x3. Vidur dienį prie jūros tilto prasidės žirgų lenktynės. „Klaipėdos“ inf.
8 val. – pučiamųjų orkestrai žad ina miestą. 23 val. – fejerverkas ant jūros tilto. Sekmadienis (gegužės 13 d.) 10 val. – kermošius (Vytauto g.). 10 val. – ten iso turnyras (Ged im ino g. 4.). 11 val. – gatvės krepšinio varžybos 3x3 (J.Basanavičiaus g.). 12 val. – žirgų lenktynės pajūryje (tarp jūros tilto ir Rąžės žiočių).
8 val. – laivybos sezono „Baltijos men kė 2011“ atidarymas (prie gelbėjimo sto ties). 10 val. – ten iso turnyras (Ged im ino g. 4). 10–12 val. – muzikiniai siurprizai netra dicinėse miesto vietose. 12 val. – Palangos Juzės atvyk imas į kermošių. 14–18 val. – meno kolektyvų koncertai (Jūratės ir Kastyčio skveras).
14
penktadienis, gegužės 11, 2012
sportas Taurė – Madrido ekipai
Sušvelnino rezultatą
V.Ivanauskas – į „Reo“ klubą
Bukarešte (Rumunija) vykusį Europos lygos futbolo turnyro finalą, kuriame susitiko du Ispanijos klubai – Madrido „Atletico“ ir Bilbao „Athletic“, pergalę 3:0 iškovojo Ispanijos sostinės vienuolikė. Du įvarčius – 7-ą ir 34-ą min. – įmušė Radamelis Falcao, o vieną – 86-ą min. pasiekė Diego.
Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato mače dėl bronzos medalių „Šiaulių“ žaidėjams pavyko namie įveikti Prienų „Rūdupio“ komandą rezultatu 81:61 (19:22, 25:14, 15:14, 22:11). Iškovoję pergalę, šiauliečiai sušvelnino bendrą rezultatą iki 1:2. Ketvirta dvikova – rytoj Prienuose.
Vilniaus „Reo“ futbolo komandoje dirbs Valdas Ivanauskas. Jis tapo šios ekipos konsultantu. Anot klubo vadovų, komandai, su kuria siejami nemaži lūkesčiai, reikėjo permainų, pirmiausia – treniruočių procese. Dėl to ir buvo pakviestas V.Ivanauskas, turintis didelę žaidėjo bei trenerio patirtį.
Nesvetingi šeimininkai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Mūsų mieste vykusį sunkiosios atletikos turnyrą laimėjo šeimininkai – klaipėdiečiai, aplenkę komandas iš Lietuvos ir Latvijos.
Trofėjai: treneris V.Gridiajevas (viduryje) džiaugėsi auklėtinių K.Frolovo
(kairėje) ir D.Kavarzos iškovotomis taurėmis.
Pergalės Trakuose Klaipėdos „Muay Thai Imperijos“ sportininkai iš Trakuose vykusio „Mustango“ muai tai bokso turnyro grįžo ne tuščiomis.
Pirmasis taurę iškovojo Kęstutis Frolovas. Jis, varžovą pasiuntęs į nokdauną du kartus, palengvino teisėjams darbą. Dariui Kavarzai, greitai nebegalėsiančiam šioje sporto šakoje sa-
ve vadinti naujoku, teko kietas riešutas – varžovas iš ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje pripažinto Kauno „Titano“ klubo. Klaipėdietis, parodęs charakterį ir įveikęs vyresnį varžovą, taip pat sulaukė „Mustango“ taurės. Pergalę iškovojo ir diplomu buvo apdovanotas Dovydas Pylenis (iki 63 kg). Jis nesunkiai įveikė oponentą iš Vilniaus. „Klaipėdos“ inf.
Absoliučiai geriausiai rungtyniavo Europos jaunimo čempionatui besiruošiantis 20-metis Raimondas Trajanauskas. Nugalėtojo treneris Bronislavas Vyšniauskas tikisi, kad jis taip pat sėkmingai pasirodys ir rudenį Izraelyje vyksiančiose Senojo žemyno pirmenybėse. Specialistą džiugino ir geri 17mečio Andriaus Užkuraičio, kaupiančio jėgas pasaulio ir Europos jaunių čempionatams, rezultatai. Lietuvos rekordus pagerino trys uostamiesčio sportininkės. Kristina Krupelnikova – visus tris svorio iki 63 kg grupės aukščiausius rezultatus, priklausiusius telšiškei Airidai Bogdelytei. Klaipėdietė išrovė 62 kg, išstūmė 75 kg štangas ir dvikovėje surinko 137 kg sumą.
Lyderis: A.Užkuraičio iškeltos štangos buvo sunkiausios tarp 17-me-
čių atletų.
Gintarė Ašmenskaitė (iki 58 kg) rovimo veiksmu iškėlė 56 kg štangą, o Deimantė Piekutė (per 75 kg) išstūmė 76 kg įrankį. Merginų varžybose pagal Sinklerio lentelę pirmą vietą užėmė
latvė Ribeka Koha. Kitas dvi iškovojo mūsų atletės G.Ašmenskaitė ir K.Krupelnikova. Tarp komandų antri buvo telšiškiai, treti – Klaipėdos 2-osios ekipos nariai.
„Viesulo“ gimnastėms – medalių gausa Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Kaune surengtame Lietuvos meninės gimnastikos atskirų įrankių čempionate puikiai rungtyniavo Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtinės.
Jaunimo varžybose geriausiai tarp uostamiesčio sportininkių rungtyniavusi Olga Štork iškovojo du sidabro medalius. Ji užėmė antrąsias vietas rungtyniaudama su kamuoliu ir kaspinu. Du kartus trečia buvo
Veronika Prončenko. Tokias pozicijas klaipėdietė užėmė po pratimų su lanku ir kuokelėmis. Viktorija Žemaitytė, pasirodydama su kamuoliu, iškovojo bronzos žetoną. O.Štork ir V.Prončenko pateko į Lietuvos rinktinę, dalyvausiančią Europos čempionate, šį mėnesį vyksiančiame Nižnij Novgorode (Rusija). Jaunių grupinių pratimų varžybose „Viesulo“ gimnastės neturėjo lygių. Marija Sacharčiuk, Danguolė Ūdraitė, Luka Lukoševičiūtė, Deimena Špučytė ir Laura Žaludaitė
pasidabino aukso medaliais. Trenerių Valentinos Bagrijevos, Rasos Vaserienės, Viktorijos Kudriavcevos, Julijos Simonaitienės ir choreografės Nadeždos Zelenskajos ugdomos mergaitės akivaizdžiai pranoko kitas prizines vietas užėmusias Vilniaus „Gracijos“ ir Kauno „Polėkio“ komandas. Dvi uostamiesčio atstovės užėmė trečiąsias vietas jauniausių dalyvių daugiakovės varžybose. Domantė Šarkauskaitė iškovojo bronzą vyresnių vaikų grupėje, Ieva Masevičiūtė – jaunesnių.
Laureatės: sėkmingai šalies pirmenybėse rungtyniavusios klaipė-
dietės.
15
penktadienis, gegužės 11, 2012
KLASIFIKUOTI SKELBIMAI Akcijų biržoje
Biržoje lyderio pozicijas išlaikė „Teo LT“ akcijos Vilnius, gegužės 10 d. (BNS). „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržoje ketvirtadienį toliau dominavo prekyba „Teo LT“ akcijomis, kurių apyvarta vėl viršijo milijono eurų ribą. Iš kitų įmonių kiek didesnio dėmesio sulaukė „Aprangos“ ir „Invaldos“ vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo „Omx Vilnius“ indekso vertė padidėjo 1,95 proc. iki 344,61 punkto, Baltijos šalių akcijų rinkų indekso „Omx Baltic Benchmark“ – 1,54 proc. iki 500,03 punkto, dešimties likvidžiausių Baltijos šalių akcijų indekso „Omx Baltic 10“ – 0,96 proc. iki 150,00 punktų. Oficialiojo sąrašo „Teo LT“ akcijų nepakitusia 0,637 euro kaina parduota už 1,477 mln. eurų, 3,56 proc. iki 1,840 euro atpigusių „Aprangos“ akcijų – už 133,9 tūkst. eurų, 0,28 proc. iki 2,839 euro atpigusių „Invaldos“ akcijų – už 72 tūkst. eurų. 0,54 proc. iki 0,556 euro atpigusių „Lietuvos dujų“ akcijų apyvarta buvo 20,3 tūkst. eurų, 8,75 proc. iki 0,584 euro atpigusių „Lesto“ akcijų – 19,3 tūkst. eurų, „Linas Agro Group“ akcijų, kurių kaina nepakito ir buvo 0,545 euro, – 16,9 tūkst. eurų. 1,02 proc. iki 1,170 euro atpigusių Panevėžio statybos tresto akcijų perleista už 15,3 tūkst. eurų, 0,53 proc. iki 1,880 euro atpigusių „City Service“ akcijų – už 12,9 tūkst. eurų, 0,57 proc. iki 0,175 euro pabrangusių Ūkio banko akcijų – už 7,8 tūkst. eurų. 15,15 proc. iki 12,200 euro atpigusių „Vilniaus baldų“ akcijų parduota už 7,5 tūkst. eurų. Kitų Oficialiojo sąrašo bendrovių akcijų apyvartos buvo mažesnės kaip po 4 tūkst. eurų. Papildomojo sąrašo „Litgrid“ akcijų, kurios atpigo 3,21 proc. iki 0,663 euro, perleista už 41,6 tūkst. eurų. Kitų šio sąrašo įmonių akcijų parduota mažiau kaip po 4 tūkst. eurų. Bendra biržos akcijų apyvarta buvo 1,845 mln. eurų, iš jų 1,794 mln. eurų teko Oficialiojo sąrašo įmonių akcijoms.
Sveikata, grožis
Vienintelė sveikatos priežiūros įstaiga Vakarų Lietuvoje, kurioje konsultuojama, tiriama, gydoma ir atliekamos visos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Klinikoje konsultuoja aukštos kvalifikacijos gyd. akušeriai-ginekologai, genetikas, urologas, andrologas, endokrinologas. Teikiamos suaugusiųjų ir vaikų kardiologo konsultacijos. Priimami su Ergo Lietuva ir SEB VB sveikatos draudimais. Tel. +370 46 314700, +370 694 86120, +370 685 19222. Adresas: Deimės g. 6, Klaipėda. www.jolsana.lt. 940904
947341
Perka 2 arba 3 kambarių butą rajone nuo Baltijos pr. žiedo iki Tauralaukio. Parduoda savo 3 kambarių butą. Be tarpininkų. Tel. 8 647 64 647. 956850
Parduoda Butus naujos statybos name centre. Daugiau infor. www.TAIKOS4A.lt arba tel. 8 652 09 668. 949696
Du sodus kartu Vaiteliuose (12 a, elektra, šulinys, du laikini nameliai, atlikta geodezija, gera vieta, 21 000 Lt, savininkas). Be tarpininkų. Tel. 8 659 65 922.
Perku 1, 2, 3 kambarių butus. Sklypus. Gali būti su skolomis arba įkeisti. Atsiskaitome grynais. NTA „Memelhaus“, tel. 8 608 54 937. 948910
Paslaugos NAUJIENA LIETUVOJE. www.tyruma.lt. 952692
956296
Sodą „Rasos“ bendrijoje (labai geroje saulėtoje vietoje, 100 m nuo Minijos upės, naujas neįrengtas namas, artezinis gręžinys, sodas ruoštas poilsiui). Tel. 8 698 32 916. 956486
„Salvijos“ medicinos centre konsultuoja, diagnozuoja ir gydo nemokamai bei mokamai suaugusiųjų ir vaikų gydytojai: kardiologai, alergologai, endokrinologai, ginekologai, nefrologai, urologai, traumatologai, onkologai, chirurgai (ir plastinės), pediatrai, terapeutai, homeopatai, radiologai (mamografija), gastroenterologai, otorinolaringologai, psichoterapeutai, okulistai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Herkaus Manto g. 2, tel. (846) 400 816, 8 614 57234. Filialas Jūreivių g. 19, tel. (846) 490 934, 490 936, 8 615 43209. „Salgymeda“ – šeimos gydytojai su odontologais (gydymas ir protezavimas) ir akušerė (nėščiųjų priežiūra). Jūreivių g. 19, tel. (8 46) 490 933, 8 687 41299. „Salgymeda“ filialas Bandužių g. 16 – 40, tel. (8 46) 221 623. 951058
AMBULATORIJA
1,9 ir 1 ha žemės sklypus 4 km iki Klaipėdos (geras privažiavimas, elektra, pradėtas detalusis planas komercinei veiklai). Tel. 8 699 11 426. 956567
180 kv. m namą Balandžių g. 7 (10 a, kaina 650 000 Lt). Tel. 8 680 85 378. 955627
190 kv. m gyv. namą SB „Dituva“ (dalinė apdaila, įrengta katilinė, elektros instaliacija, kaina 190 000 Lt). Galimas keitimas, siūlyti variantus. Tel. 8 640 21 713. 952260
2 kambarių butą Priekulėje su patogumais (pigus išlaikymas, uždaras kiemas, gera vieta). Tel. 8 610 20 992, 8 698 85 103. 954707
2 kambarių 54 kv. m butą S.Šimkaus g. (1 aukštas). Tel. 8 646 36 175.
Unikali technologija Lietuvoje
Jei vargina čiaudulys, gausios vandeningos išskyros iš nosies, niežėjimas, akių paraudimas, odos bėrimai ir kt. rekomenduojame atlikti tyrimus alergenams ištirti. Siūlome pasidaryti alerginius tyrimus už mažesnę kainą: maisto, įkvepiamų, mišrių alergenų paletes (po 36 alergenus) 160 Lt. Kokybiška ir laiku atlikta šių ligų diagnostika yra vienas svarbiausių kriterijų, padedančių skirti tinkamą terapiją ir įvertinti ligos prognozę bei sugrąžinti gyvenimo kokybę. Operatyviai atliekame kraujo tyrimus. UAB „Baltic Medics“ diagnostinė laboratorija. Informacija tel. 8 607 94 033, 8 46 213 470, Šaulių g. 21 ir Jūreivių g. 19, Klaipėda.
Įmonė ilgesniam laikui išsinuomotų sandėliavimo patalpas su tiltiniu kranu Klaipėdoje (apie 600 kv. m). Tel. 8 610 28 781, (8 46) 495 744.
Paskolos Teikiame įv. paskolas Jūsų poreikiams. Konsultuojame nemokamai. Herkaus Manto g. 7/M.Mažvydo al. 2, tel. 8 650 33 238, e. p. klaipėda@soscredit.lt, www.soscredit.lt. 951240
„KREDITO GARANTAS“ teikia paskolas nuo 5000 iki 220 000 Lt su nekilnojamojo turto įkeitimu. Naujojo Sodo g. 1A (4 aukštas). Tel. 8 688 26 792, e. paštas info@kreditogarantas.lt, www.kreditogarantas.lt. 944920
Skubios paskolos. Suteikiame skubias paskolas už užstatą ir pagal vekselį. Užstatui tinka ir automobiliai. Greitas dokumentų sutvarkymas. Tel. 8 600 96 061; www.ivairiospaskolos.lt. 936708
Suteikiame skubias paskolas už užstatą nuo 1,5 proc. ir be užstato pagal vekselį. Užstatui tinka nekilnojamasis turtas, sklypai, automobilis. Tel. 8 687 35 637. 955862
947320
Ikiklinikinis tyrimas. Viso organizmo ir stuburo būklės funkcinė ekspres diagnostika „Nakatani“ metodu. Individuali druskos haloinhaliacija. Metodas skiriamas atsiradus pirmiesiems ūminių respiratorinių ligų požymiams, sergantiems lėtiniu bronchitu, rūkantiems arba norintiems mesti rūkyti. Konsultacijos dėl biologiškai aktyvių priedų ir Transfer Faktorių vartojimo. Ypač dėl Transfer Faktorių – gamtinių imuninės sistemos korektorių, palaikančių optimalią sveikatos būklę. Sukilėlių g. 20 (iš Pilies g.), Klaipėda. Tel. (8 46) 345 917, 8 685 288 85, www.ambulatorija.eu. Lic. Nr.2682.
Naujiena! Kompiuterinė apgamų diagnostika. „Sveikatos ir grožio klinikoje“ Klaipėdoje atliekama apgamų diagnostika modernia įranga – siaskopu; suradus ir laiku pašalinus pakitusį apgamą galima išvengti odos vėžio – melanomos – atsiradimo. Siaskopija – greitas, neskausmingas ir tikslus tyrimo būdas. Sveiki pasitikime pavasario saulę! Gegužės mėnesį tyrimas atliekamas taikant 50% nuolaidą (tyrimo kaina tik 10 Lt!). Šeimos gydytojo siuntimas nereikalingas. Būtina išankstinė registracija tel. 8 615 45 644. Sveikatos ir grožio klinika, Šermukšnių g. 15, Klaipėda.
956478
Komercinės paskirties 56 kv. m patalpas pirmajame aukšte Taikos pr. 82. Tel. 8 698 00 511. 956656
Naujos stat. 199 kv. m namą Kretingoje, centr. Vytauto g. gale (iš dalies atlikta apdaila, čerpės, klinkeris, 299 000 Lt, galima išsimokėtinai). Tel. 8 610 17 170. 957126
947710
938750
Neįrengtą 80 kv. m namą su 6 a sklypu bendrijoje „Agluona“ (75 000 Lt). Tel. 8 683 54 969.
Mokymas Vairuotojų kursai
943973
Didelį 140 kv. m prabangų butą Klaipėdos miesto centre (aukštos lubos, senos statybos 1905 m. turtingų vokiečių statytame name, kieme garažai dviem automobiliams). Išsamiau tinklapyje http://www.aruodas.lt/11022441, tel. 8 698 32 916.
943621
Alksnynės vairavimo mokykla. B, B (automatas) kategorijos kursai. Nauja grupė gegužės 16 d. Tel. 36 33 99, www.alksnynesmokykla.lt.
Padedu parduoti, pirkti, išnuomoti butus ir kitą nekilnojamąjį turtą, sutvarkau dokumentus. Tel. 8 655 14 390, ramunas.sobutas@dnbbustas.lt.
946902
953144
Vairavimo mokykla „Bkucentras“. Kviečia mokytis B kategorijos vairavimo naujoje klasėje Taikos pr. 48A (prie „Akropolio“) ir Šviesos g. 3 (Miško r./Mažasis k.). Tel. 8 686 84 759, (8 46) 257 560. www.bkucentras.lt.
Priekulėje, ant upės kranto, 4 kambarių įrengtą butą (yra 6 a sodas ir du garažai, kaina 119 000 Lt). Tel. 8 634 21 945.
949402
Skubiai ir pigiai 3 kambarių butą Debreceno g. Arba keičia į 1-2 kambarių butą su priemoka. Tel. 8 683 92 911, logistika-asta@mail.ru.
Tik 1 proc. paskolos palankiomis sąlygomis. Už užstatą (yra papildomų sąlygų). Vykdome perįkeitimą. NTA „Memelhaus“, Taikos pr. 78, tel. 8 659 34 907. 948978
CENZAS – skubios paskolos palankiomis sąlygomis nuo 1,3 proc. su užstatu, tinka ir automobiliai. S.Šimkaus g. 12–10, Klaipėda. Tel. 314 478, 8 687 29 934. 951716
Darbas Siūlo darbą „AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ siūlo darbą KRETINGOS CECHO ELEKTROMECHANIKUI. Darbo pobūdis – prižiūrėti ir remontuoti geležinkelio signalizacijos įrenginius, šalinti jų gedimus. Išsilavinimas – aukštasis arba aukštesnysis elektrotechninis. Privalo turėti VK elektrosaugos grupę. Gyvenimo aprašymą siųsti e. p. r.vaidziulyte@litrail.lt. Pasiūlymą pateikti e. paštu a.pupsiene@litrail.lt arba faksu 202 510. 956342
Šeimos, vaikų ligų gydytojas, akušeris ginekologas, dermatovenerologas, urologas, neurologas, kardiologas, endokrinologas. Odos vėžio diagnostika vokiečių FotoFinder dermatoskopu. Neskausmingas odos darinių šalinimas. Nėščiųjų priežiūra. Įvairios echoskopijos: kojų, inkstų, kaklo kraujagyslių, sąnarių, nėščiųjų ir kitos. Gastrofibroskopijos, kolonoskopijos, rektoskopijos. Hemorojaus gydymas. Reabilitacijos paslaugos. Naujienos! Smegenų kraujagyslių echoskopija, nėščiosios vaisiaus tyrimas 4D programa, plastikos chirurgo konsultacijos. UAB Kuncų ambulatorinė klinika, www.kaklinika.lt, tel. (8 46) 410570, tik ginekologai tel. (8 46) 220455.
Ilgai išliekantis veido patempimas tirpstančiais PDO siūlais. Suglebusių veido audinių atstatymas efektyviausiu užpildu SCULPTRA. Raukšlių užpildymas hialuronu, odos termoliftingas, veido atjauninimas, modeliavimas, plaukų atauginimas (PRP) trombocitais prisotinta plazma, užpildu gaminamu iš jūsų kraujo, „šlapioji“ dermabrazija, įvairių odos problemų gydymas šaltuoju lazeriu, papilomų ir kitų odos darinių , kapiliarų šalinimas radiochirurginiu būdu, plaukų šalinimas Elight šviesa, įvairios veido ir kūno procedūros. Vidaus organų echoskopija. S.Daukanto g. 2, Klaipėda. Tel. 8 46 493767, mob. 8 620 67701, info@g-r.lt, www.grklinika.lt, www.grkosmetika.lt, www.grpapuosalai.lt.
951204
951027
Nekilnojamasis turtas Nuoma Ieškau nuomai 1, 2, 3 kambarių butų darbininkams (su baldais). Pageidautina arčiau laivų statyklos. Tel. 8 650 22 484.
955481
951322
Skubiai už gerą kainą Mazūriškėse 180 kv. m neįrengtą namą 10 a sklype, rami vieta, kursuoja 7 maršrutinis autobusas. Tel. 8 618 87 193.
955770
955487
Išnuomoju 18 kv. m kambarį tvarkingame bendrabutyje su baldais Taikos pr. Tel. 8 600 51 551.
Žemės sklypą bendrijoje „Gulbė“; namą; nebaigtą statyti namą Dituvoje. Tel. 8 620 34 729.
956631
956410
Alkoholinių gėrimų parduotuvei reikalingi: vadovas (-ė), pardavėjai-kasininkai. Būtina patirtis. Privalumas - darbas „Rivilės“ programa. CV siųsti idejuspektras@gmail.com. 956218
Autoservisui Klaipėdos mieste reikalingas vairuotojas-tiekėjas, turintis savo automobilį. Tel. 8 610 09 373 I-V nuo 8 iki 18 val., (8 46) 212 255. 956142
Barui nuolat dirbti reikalingi: virėja (-as), padavėja (-as)-barmenė (-as). Tel. 8 670 21 952. 950459
Nukelta į 16 p.
19
penktadienis, gegužės 11, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 15 d.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore. Jautis (04 21–05 20). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Atraskite laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti – tinkamas metas pasinerti į meditaciją. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl dabartinių siekių gali susvyruoti kai kurios vertybės. Šiandien nesiimkite spręsti sudėtingų klausimų, nevertinkite kitų žmonių, pasistenkite priimti juos tokius, kokie yra. Vėžys (06 22–07 22). Trūks vaizduotės, net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės truputį vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis. Venkite tuščiai leisti laiką. Liūtas (07 23–08 23). Būsite ypač svajingai nusiteikęs, norėsite atskleisti savo idėjas, tačiau kai kam tai gali pasirodyti kaip nerūpestingumas, tad pasistenkite bent tiesiogines pareigas įvykdyti kuo kruopščiau. Mergelė (08 24–09 23). Pajusite, kaip vertinate savo gyvenimą, žmones, kurie jus supa. Bus lengva išspręsti problemas, nes į viską žiūrėsite daug paprasčiau ir atvira širdimi. Svarstyklės (09 24–10 23). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti svajų. Būsite nusiteikęs bendrauti, būti su žmonėmis. Vakare gali atslinkti ilgesys. Skorpionas (10 24–11 22). Bus sunku suprasti aplinkinių elgesį, pasijusite ignoruojamas. Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį, kritiškai pažvelkite ir į save. Ir atsipalaiduokite – jėgų dar tikrai prireiks. Šaulys (11 23–12 21). Esate pačiame įvykių sūkuryje, o jūsų karjeros sėkmė priklauso nuo ambicingumo ir atkaklumo. Vadovaukitės sveika nuovoka ir galėsite žengti į priekį, nes tam dabar tinkamas laikas. Ožiaragis (12 22–01 20). Nebūkite pasipūtęs, nes ne jūs vienas viską gerai ir tinkamai suprantate. Būkite dėmesingesnis aplinkiniams, apgalvokite savo žodžius prieš juos pasakydamas, saugokite sveikatą. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Šiandien viskas jūsų rankose. Žuvys (02 20–03 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus. Neskubėkite daryti išvadų ir vertinti.
Orai
Šiandien Lietuvoje numatomi šilti orai, o savaitgalis bus vėsesnis, palis, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Dieną bus 16–24 laipsniai šilumos. Daug kur palis su perkūnija, pajūryje – smarkiau. Šeštadienį taip pat palis. Naktį bus 6–10, dieną – 10– 13 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 11 d.
+18
+15
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+21
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+21
Utena
+20
5.31 21.34 16.03
132-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 234 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+23
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +26 Brazilija +26 Briuselis +16 Dublinas +11 Kairas +32 Keiptaunas +21 Kopenhaga +17
kokteilis Papildomi pinigai į biudžetą Prel im inar iam met ų mokesč iui už spyną ant Biržos tilto turėklų – 50 li tų, kuris papildytų Klaipėdos biudže tą, nepritarė akivaizdi dauguma „Kok teilio“ gerbėjų. Skait ytoja Vardan Meilės įsit ik inu si, kad pasiūlytas mokest is pernelyg mažas. „Dėl meilės 50 litų metams – per mažai. Reikia, kad mokestis būtų 500 litų ir daugiau . Meilė – neįkaino jama“, – pareiškė moteris. Inspektorius, turėdamas omeny tą su mą, taip pat sakė, kad tai nedaug. „Tik 4 litai 17 centų per mėnesį – labai pigu“, – paskaičiavo vyriškis. „Manau, jaunavedžiai neprieštarautų, jei reikėtų už spyną mokėti 200 litų“, – teigė Finansininkas. Be to, pastarasis pilietis pasiūlė idėją vicemerui Artūrui Šulcui, kaip dar bū tų galima papildyti miesto piniginę. „Klaipėdos tar yba galėt ų pat virt int i įkainį už jaunavedžių fotografavimą si ant Biržos tilto, – siūlė skaitytojas. – Būtų surinkta tikrai nemaža suma, ku ri būtų panaudota miesto reikmėms.“
Tradicijos: jaunikiai, norintys per
garsiausią Klaipėdos tiltą nešti nuotaką, mielai papurtytų kišenes.
Linksmieji tirščiai – Ar yra jūsų kaime pramogų? – Taip. Prieš dvejus metus buvo mėnu lio užtemimas, vasarą sudegė parduo tuvė, o stotelėje kasdien stabteli trau kinys. Česka (397 719; klaipėdiečiai, gal dar žinote variantų, kaip papildyti miesto biudžetą?)
Londonas +14 Madridas +33 Maskva +25 Minskas +25 Niujorkas +20 Oslas +12 Paryžius +21 Pekinas +33
Praha +28 Ryga +20 Roma +29 Sidnėjus +21 Talinas +16 Tel Avivas +28 Tokijas +21 Varšuva +28
Vėjas
3–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+24
+21
Marijampolė
Vilnius
+22
Alytus
Vardai Dalius, Jokūbas, Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas.
gegužės 11-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
14
15
15
12
8
10
10
10
9
11
9
11
10
7
6
rytoj
sekmadienį 1904 m. gimė ispanų dail in ink as Salvador Dali.
1993 m. gaisro aukomis lė lių fabrike Tailande tapo mažiausiai 188 asmenys. 1996 m. tornado auko mis Bangl adeš e tap o 600 gyventojų, mažiau siai 34 tūkstančiai buvo sužeista. 1997 m. IBM kompiute ris „The Deep Blue“ Niu jorke laimėjo šešių parti jų šachmatų mačą prieš pasaulio čempioną Garį Kasparovą. 2003 m. Lietuvoje vyko referendumas dėl stoji
mo į Europos Sąjungą. Daug uma pasisakė tei giamai. 2011 m. tinklalapio „Wi kiLeaks“ įkūrėjas Julian Ass ange pelnė Sidnė jaus taikos fondo aukš čiausiąjį apdovanojimą už „išskirt inę narsą sie kiant užtikrinti žmogaus teises“ ir įstojo į garbingą klubą, kur iam taip pat prik lauso kovotojas su apartheidu Nelson Man dela ir Tibeto dvasin is lyderis Dalai Lama.
Miestui parengė dovaną Lina Bieliauskaitė
www.kl.lt
l.bieliauskaite@kl.lt
pristato:
Uostamiesčio universiteto akade minė bendruomenė vakar klaipė diečius kvietė įsilieti į žaismingas at rakcijas ir taip prisidėti prie tęstinio projekto „Klaipėdai – 760. Klaipėdos universitetas sveikina miestą“.
M.Mažvydo alėjoje buvo sureng ta teatralizuota akcija, kurios metu visi norintieji galėjo rašyti linkėji mus Klaipėdai ir paleisti juos ba lionais į dangų. Įvairios linksmybės bei varžybos ištisą dieną šurmulia vo ir kitose miesto vietose. Projekto, dedikuoto Klaipėdos jubiliejui, akcijas rengė Rekreacijos ir turizmo, Režisūros, Choreogra fijos, Dailės katedrų studentai bei dėstytojai.
Rūpestingiausios įmonės rinkimai
Akcija: praeivių linkėjimai Klai
pėdai išskrido į dangų.
VIKINGŲ LOTO
Nr. 1000 2012 05 09
AUKSO PUODAS – 7 044 403 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 069 336 Lt 14 20 36 37 42 46 Auksinis skaičius 41 Papildomi skaičiai 08 19 6 tarp jų auksinis sk. 7 044 403 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 1 034 668 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk 144 207 Lt (2 priz.)
5 skaičiai 4 813 Lt (10 priz.) 4 skaičius 144 Lt (445 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (7503 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (10139 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai. Prognozė: Aukso puode – 8 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt
KVIEČIAME SIŪLYTI IR PATIEMS IŠRINKTI ĮMONĘ, KURI MYLI IR VERTINA SAVO DARBUOTOJUS BEI ATSAKINGAI JAIS RŪPINASI. RINKIMAI – TAI PUIKI GALIMYBĖ KLAIPĖDIEČIAMS PAGERBTI SAVO DARBDAVĮ IR IŠRINKTI ĮMONĘ, KURIOJE DIRBTI GERA. Iki gegužės 16 d. siūlykite šio apdovanojimo verčiausias įmones. Gegužės 17–30 d. balsuodami išrinkite rūpestingiausią įmonę. Gegužės 31 d. Rūpestingiausios įmonės apdovanojimai vyks Tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje „Švyturio“ arenoje. Siūlyti ir balsuoti rinkimuose galite: portale www.KL.lt; siųsdami arba atnešdami laiškus į redakciją adresu: Rūpestingiausios įmonės rinkimams, dienraštis „Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, K centras, arba į „Klaipėdos“ skyrių PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda. PROJEKTO PARTNERIAI: