2012-05-12 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, gegužės 12 d., 2012 m. Nr. 110 (1309)

diena.lt

TAIKIKLYJE

2,50 Lt

LTV REALYB ĖS VEDA PRIE JŪR ŠOU OS

NET 37

2012 m. gegu žės

12 d.

PROGRA MOS

+ SAVAITĖS HOROSKOP AS IR KRYŽIAŽ ODIS

R.Kvinto skulptūros

Į miestą žvelgia be pompastikos.

2p.

JAUKUMAS Žydintis stalas

TV HEROJUS

KULINARIJA Kiškio

PAŽAD TO S LNK AISIN TROS

kopūstai su braškėmis

KINO FO TE

Artimi LI šeimynėausi Adamsų S lės gimi naičiai

Šiandien priedas PORTRETAS

Kino gervių perėjimo metas Rau­do­nasis ki­li­mas, va­ka­rinės su­knelės, smo­kin­gai ir fo­toa­pa­ratų blykstės.

Taip ry­toj va­ka­re pra­si­dės ki­no ap­ do­va­no­jimų „Si­dab­ rinė gervė“ ce­re­mo­ ni­ja. Ta­čiau ar vi­sas šis bliz­ge­sys nėra tik už­dan­ga lie­tu­ viš­ko ki­no skur­dui mas­kuo­ti?

Tiražas 35 600

Ga­li­ma sa­ky­ti, kad dar­bas to­je ko­mi­si­jo­je yra tok­siš­kas. Todėl, ma­tyt, žmonės ir ne­si­ver­žia į ją.

Buvęs Vy­riau­sio­sios tar­ny­binės eti­kos ko­mi­si­jos na­rys Ry­tis ­ Juo­za­pa­vi­čius

8p.

Mies­tas

Kaip už­si­geid­žia, taip ir va­žiuo­ja Marš­ru­ti­nis mik­roau­to­bu­sas at­ va­žiuos ar ne? Ar jis neišklys iš nu­ma­ty­tos tra­sos? To­kius klau­si­ mus už­duo­da į darbą sku­ban­tys San­ta­riš­kių ra­jo­no gy­ven­to­jai. 4p.

Eko­no­m i­ka

Pradė­jo bai­da­rių se­zoną 15 skulp­to­riaus Aud­riaus Liau­dans­ ko kurtų sta­tulė­lių ry­toj at­si­durs ki­ no žmo­nių ran­ko­se. Ar tiek no­mi­ na­cijų ne per daug? Vie­ni sa­ko, kad pa­ska­tin­ti rei­kia ir už ma­žus dar­ bus. Ki­ti šiuos ap­do­va­no­ji­mus va­di­ na ko­mer­ci­niu ren­gi­niu, pa­pil­dan­ čiu tam tikrų žmo­nių ki­še­nes.

Plačiau skaitykite

Tema

10

Bai­da­rių se­zo­no pi­ko lau­kian­tys bai­da­rių nuo­mo­to­jai ža­da, kad ak­ty­vaus lais­va­lai­kio mėgėjams šiais me­tais pra­mo­gos kai­nuos ne dau­giau ne­gu per­nai.

9p.

Klau­si­mas: „Si­dab­rinės gervės“ skulptūrė­les su­kūręs A.Liau­dans­kas juo­kau­ja, kad jo kūri­niai gra­žes­ni už

„Os­ka­rus“. Ta­čiau ka­da Lie­tu­vo­je bus su­kur­tas „Os­ka­ro“ ver­tas fil­mas?

Lie­tu­va: V.Gir­ža­dui pa­reikš­ti įta­ri­mai ap­mal­ši­no kon­ser­va­to­rių įkarštį.

šiandien Pasaulis

Či­ka­gos NA­TO su­si­ti­ki­mas – ko lauk­ti, tikė­tis ir dėl ko teks pa­pra­ kai­tuo­ti? Pa­ma­ty­si­me jau ne­tru­kus.

12p.

Šeštadienis

Nuo­lat dan­gu­je be­si­ ri­tinė­jan­ti saulė, bal­ to smėlio pa­plūdi­miai, žyd­ras At­lan­to van­duo, ban­gos ir vėjas, lau­kinė gam­ta, nuo­sta­baus sko­nio švie­žia žu­vis ir gy­ve­ni­mas be stre­so.

Drus­kos sa­la – ra­mybės ir van­dens spor­to mėgėjų oazė. Iš pir­mo žvilgs­nio vi­siš­ka dy­ kynė iš tiesų pa­grįstai va­di­na­ma Ža­lio­jo Ky­šu­lio salų bran­gak­me­niu.

19p.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

7p.

Sportas

„Krep­ši­ninkėms, ką tik bai­gu­sioms se­zoną, rei­kia ne fi­zi­nio krūvio, o poil­sio“, – įsitikinęs Lie­tu­vos mo­ terų rink­tinės tre­ne­ris Al­gir­das Pau­ laus­kas, ren­gian­tis rink­tinę Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­kos ko­voms. 16p.

TV diena

Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ja žiū­ro­vams siū­ lo pui­kią pro­gą pa­žin­ti ki­tokį pa­ jūrio bei jo žmo­nių gy­ve­nimą ir pri­ sta­to naują TV pro­jektą „Lie­tu­va – jūrinė vals­tybė“. Jį ves­ti su ma­lo­ nu­mu ėmėsi tik­ras klaipė­die­tis žur­ na­lis­tas Henrikas Vai­tiekū­nas.

VšĮ Karoliniškių poliklinika www.karpol.lt Kviečia atlikti

ALERGIJOS SUKĖLĖJĄ nustatantį tyrimą su

20 % nuolaida – tik už 147 Lt

IgE koncentraciją kraujyje nustatysime nemokamai.

Plačiau www.karpol.lt.

Tyrimo kaina ne poliklinikos pacientams 170 Lt

Rūpinkitės savo sveikata!

Dėl dalyvavimo programoje kreiptis į Registratūros 102 kab.

Pasiūlymas galioja iki 2012-05-31

2

šeštadienis, gegužės 12, 2012

miestas

Is­to­ri­ja be po­mpas­ti­kos p Mies­to is­to­ri­ją ver­ta pa­sa­ko­ti pa­pras­tai ir nuo­šir­džiai, o ne steng­tis ją įkal­ti į gal­vas po­mpas­tiš­kais mo­nu­men­tais. To­kia idė­ja nuo­šir­džiai pa­ti­ki ap­lan­kęs sos­ti­nė­je sto­vin­ čias žy­maus Lie­tu­vos skulp­to­riaus Ro­mual­do Kvin­to skulp­tū­ras.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Ži­nan­tiems, ko no­ri

Emo­ci­ja: praei­da­mas pro C.Ša­ba­do Įver­ti­ni­mas: praei­viai skulp­tū­ros, skirtos R.Ga­ry, ran­ko­se daž­

nai pa­lie­ka gė­lių.

skulp­tū­rą Rūd­nin­kų aikš­tė­je jau­tie­si, tar­si pra­si­lenk­da­mas su gy­vais praei­ viais.

Puo­šy­ba: „Gy­vy­bės me­dis“ sto­vi Vil­ Na­mai: me­ni­nin­ko kie­mą puo­šia ir at­gai­vos su­tei­kia pa­ties su­

kur­tas fon­ta­nas.

niaus gat­vė­je įsi­kū­ru­sia­me vers­lo cent­re, o „Gy­vy­bės me­dis II“ yra iš­ke­ lia­vęs į Olan­di­ją.

Vil­niu­je ne­trūks­ta di­din­gų pa­ mink­lų. Į praei­vius žvel­gia ga­ na niū­rūs ku­ni­gaikš­čiai, ra­šy­to­jai.

Kar­tais at­ro­do, tar­si mies­tas no­rė­ tų ne su­pa­žin­din­ti su sa­vo is­to­ri­ja, bet grū­mo­ti ja. Gy­ven­to­jų ir mies­ to sve­čių su­pra­tin­gu­mą iš­ban­do po­stmo­der­nis­ti­nė vamz­džiu va­di­ na­ma „Kran­ti­nės ar­ka“ ar ant sos­ ti­nės cent­ro til­tų pa­ka­bin­ti me­ni­ niai ob­jek­tai. Ir ša­lia – žmo­giš­ka ši­lu­ma al­suo­jan­tys, or­ga­niš­kai į ap­lin­kos au­rą įsi­lie­jan­tys skulp­to­ riaus R.Kvin­to dar­bai.

Išp­ro­vo­kuo­ti me­ni­nin­ko kal­bė­ ti apie ki­tas, ne pa­ties su­kur­tas, skulp­tū­ras ne­pa­vyks­ta, o ir pa­gar­ ba ne­lei­džia įky­riai kvos­ti nuo­mo­ nės apie ko­le­gas. Vis dėl­to R.Kvin­ tas su­tin­ka, kad Vil­niu­je ga­lė­tų bū­ti dau­giau puo­šy­bos. „Gal­būt mies­tui trūks­ta aiš­kes­ nės vi­zi­jos, kaip jis tu­rė­tų at­ro­dy­ ti, skulp­tū­ros at­si­ran­da ga­na chao­ tiš­kai. At­ro­dy­tų, kad mies­te vie­tos yra daug, o vis dėl­to ne­leng­va gau­ ti lei­di­mą pa­sta­ty­ti skulp­tū­rą. Su­ si­du­ria­me su be­ga­le biu­rok­ra­ti­jos.

Pap­ras­tai nuo idė­jos iki jos įgy­ ven­di­ni­mo, kol įvyk­do­mi vi­si for­ ma­lu­mai, praei­na ma­žiau­siai dve­ ji me­tai. Tik­rai ne­ma­nau, kad yra ko­kių nors pik­ty­biš­kai nu­si­tei­ku­sių žmo­nių, tiks­lin­gai ki­šan­čių pa­ga­ lius į ra­tus. Ta­čiau taip jau Lie­tu­ vo­je yra: per ge­rai gy­ve­na­me, tad rei­kia su­si­kur­ti kliū­čių“, – juo­kė­ si R.Kvin­tas.

Dau­gu­ma skulp­to­riaus kū­ri­nių sos­ti­nė­je at­si­ra­do ini­ci­juo­jant pri­ va­tiems as­me­nims ar or­ga­ni­za­ci­ joms. Pa­sak me­ni­nin­ko, pa­skel­bus kon­kur­są pa­mink­lui sta­ty­ti, pro­ce­ dū­ros už­trun­ka dar il­giau, o ga­lu­ ti­nis re­zul­ta­tas daž­niau­siai vis tiek kam nors ne­tin­ka ar ne­pa­tin­ka. „Pas­kel­bus kon­kur­są kū­ri­nį ren­ ka ko­mi­si­ja, ku­rią juk su­da­ro įvai­ rūs žmo­nės, ir taip, kad vi­siems bū­tų ge­rai, ne­bū­na. Tuo­met kū­ ri­nys tu­ri bū­ti toks „nu­čiulp­tas“, ne vi­sai nuo­šir­dus. Ži­no­ma, ga­lų ga­le ran­da­mas komp­ro­mi­sas – jis ne­la­bai ge­ras, bet lyg vi­siems tin­ka.

Kai ini­cia­ty­va pri­va­ti, žmo­nės ži­ no, ko no­ri, ir no­ri, pa­vyz­džiui, bū­ tent ma­no dar­bų, tuo­met no­ri­mas re­zul­ta­tas pa­sie­kia­mas daug leng­ viau“, – aiš­ki­no R.Kvin­tas.

Kelia teigiamus jausmus

Pri­va­tu: Lie­tu­vos ban­ko 70-me­čiui su­kur­ta skulp­tū­ra „Chlo­jė“ džiu­gi­na ne­dau­ge­lio akis.

Vie­na to­kių leng­viau at­si­ra­du­sių skulp­tū­rų – pa­mink­las žy­miam praė­ju­sio am­žiaus pra­džios gy­ dy­to­jui Ce­ma­chui Ša­ba­dui, prie ku­rios at­si­ra­di­mo 2007 m. daug pri­si­dė­jo Lit­va­kų fon­das. Mė­si­ nių ir Aš­me­nos gat­vių san­kry­žo­ je sto­vin­ti dak­ta­ro, iš­tie­su­sio ran­ ką į mer­gai­tę su ka­ti­nu ant ran­kų, skulp­tū­ra pa­pras­tai praei­viams su­ ke­lia drau­giš­ką šyp­se­ną. Tai – tar­

Port­re­tas: skulp­to­riaus R.Kvin­to as­m

si su­stab­dy­ta bu­vu­sio gat­vės gy­ve­ ni­mo, taip pat reikš­min­gos mies­to is­to­ri­jos aki­mir­ka. Gy­dy­to­jas dir­ bo Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro mū­ šių lau­kuo­se, o ypač iš­gar­sė­jo sa­vo nuo­šir­džia be­komp­ro­mi­se pa­gal­ba ne­tur­tin­giems žmo­nėms, kai gy­ve­ no Vil­niu­je, ku­ria­me ir gi­mė.

Pas­kel­bus kon­kur­ są, kū­ri­nį ren­ka ko­ mi­si­ja, ku­rią juk su­da­ro įvai­rūs žmo­ nės, ir taip, kad vi­ siems bū­tų ge­rai, ne­ bū­na.

Varg­šais rū­pi­nę­sis C.Ša­ba­das ta­po ru­sų ra­šy­to­jo Kor­ne­jaus Čiu­ kovs­kio pa­sa­kos „Dak­ta­ras Ais­kau­ da“ he­ro­jaus pro­to­ti­pu. „Žmo­nėms ši ir ki­tos, pa­vyz­džiui, J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je, sto­vin­čios skulp­tū­ros su­ke­lia tei­gia­mus jaus­ mus. Bent jau nie­kas ne­no­ri iš jų pa­si­šai­py­ti, kaip kar­tais at­si­tin­ ka su ki­tais pa­mink­lais. Tik vie­ną kar­tą bu­vo pa­vog­ta tuo me­tu pra­ stai bu­vu­si pri­tvir­tin­ta dak­ta­ro laz­ de­lė. Ta­čiau net pa­vog­ta la­bai gra­ žiai, neap­ga­di­nant ki­tų skulp­tū­ros da­lių“, – sa­kė R.Kvin­tas. Žmo­giš­ka ši­lu­ma ir pa­pras­tu­mu su­ža­vi bei dau­ge­liui ne­ži­no­tą is­to­

3

šeštadienis, gegužės 12, 2012

miestas

pri­si­bel­džia į šir­dis

Dos­jė 1981 m. R.Kvin­tas bai­gė Lie­tu­vos

dai­lės ins­ti­tu­tą (da­bar – Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ja).

1982–1990 m. bu­vo Lie­tu­vos dai­

lės ins­ti­tu­to dės­ty­to­jas.

Nuo 1983 m. Lie­tu­vos dai­li­nin­kų

są­jun­gos na­rys.

Nuo 2001 m. Niu­jor­ko skulp­to­rių

gil­di­jos na­rys.

2008 m. R.Kvin­tas ta­po Lie­tu­vos

dai­li­nin­kų są­jun­gos auk­si­nių ženk­ liu­kų ap­do­va­no­ji­mų ir pre­mi­jų lau­ rea­tu. Ap­do­va­no­ji­mas skir­tas už skulp­tū­ras gy­dy­to­jui C.Ša­ba­dui ir ra­šy­to­jui R.Ga­ry Vil­niu­je bei est­ra­ dos ar­tis­tui D.Dols­kiui Kau­ne.

R.Kvin­to dar­bai vie­šo­sio­se erd­vė­se „Mū­šis“, Tra­kai „Šal­ti­nis“, Tra­kai „Šei­ma“, Slo­va­ki­ja „Poe­tas A.Mic­ke­vi­čius“, Vil­nius „Ink­liu­zas“, Ita­li­ja „Chlo­jė“, Vil­nius „Gy­vy­bės me­dis“, Vil­nius „Gy­vy­bės me­dis II“, Olan­di­ja Pa­mink­las C.Ša­ba­dui, Vil­nius Pa­mink­las R.Ga­ry, Vil­nius Pa­mink­las dai­ni­nin­kui D.Dols­

kiui, Kau­nas Pa­mink­las maest­ro V.Ker­na­giui,

Ni­da „Že­mai­čių le­gen­dos“, Tel­šiai R.Kvin­to dar­bų yra pri­va­čio­se

ko­lek­ci­jo­se Lie­tu­vo­je, Vo­kie­ti­jo­je, JAV, Švei­ca­ri­jo­je, Aust­ri­jo­je, Ru­si­ jo­je, Nor­ve­gi­jo­je, Suo­mi­jo­je. R.Kvin­ to skulp­tū­rų yra įsi­gi­ję Lie­tu­vos dai­ lės, Klai­pė­dos dai­lės, Kau­no dai­lės mu­zie­jai, Tret­ja­ko­vo dai­lės ga­le­ri­ ja Mask­vo­je.

m ­ e­ny­bė, kaip ir jo kū­ri­niai, su­ža­vi nuo­šir­du­mu.

ri­ją pri­sta­to J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ vė­je į dan­gų žvel­gian­ti ber­niu­ko skulp­tū­ra, skir­ta žy­miam ra­šy­to­ jui, du kar­tus ta­pu­siam li­te­ra­tū­ri­ nės Gon­court’ų pre­mi­jos lau­rea­tu, la­kū­nui, dip­lo­ma­tui ir re­ži­sie­riui Ro­mai­nui Ga­ry.

Ra­šy­to­jas 1914 m. gi­mė Vil­niu­ je, pa­sta­te ne­to­li jam skir­to mi­nė­ to­jo pa­mink­lo, ir čia pra­lei­do sa­vo vai­kys­tę. Skulp­to­rių su ra­šy­to­ ju „su­pa­žin­di­no“ ak­to­rius Ro­mas Ra­ma­naus­kas, o idė­ją pa­mink­lui pa­kuž­dė­jo ro­ma­ne „Auš­ros pa­ža­ das“ au­to­riaus ap­ra­šy­ta jo pir­mo­ sios mei­lės is­to­ri­ja. Nuo 2007 m. ran­ko­se ka­lio­šą gniau­žian­tis ber­ niu­kas net ne­ži­nan­tiems žy­maus ra­šy­to­jo is­to­ri­jos su­ke­lia sim­pa­ti­ ją: be­veik kas­kart jį ga­li­ma pa­ma­ ty­ti su puokš­te­le, įspraus­ta į ran­ kas, pa­vie­ne gė­le ar gra­žiu ru­dens nu­raus­vin­tu kle­vo la­pu. „Kny­go­je ap­ra­šy­ta pa­ties R.Ga­ ry gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja, kaip jis, įsi­ my­lė­jęs ir siek­da­mas at­kreip­ti į sa­ve dė­me­sį, pjaus­tė ir val­gė sa­vo ka­lio­šą, pa­vei­kė ma­ne, – iš kar­to vaiz­duo­tė­je gi­mė toks jo pa­veiks­ lė­lis. Ne­ži­nau, man taip išei­na...

Vie­ni da­ro vie­naip, ki­ti – ki­taip“, – vėl­gi itin kuk­liai at­sa­kė skulp­to­ rius, pa­klaus­tas, kaip jam pa­vyks­ ta su­kur­ti to­kias emo­ciš­kai pa­vei­ kias ir ši­lu­ma spin­du­liuo­jan­čias skulp­tū­ras.

To­liau nuo gy­ven­to­jų ir mies­ to sve­čių akių, Lie­tu­vos ban­ko vi­ di­nia­me kie­me­ly­je To­to­rių gat­vė­je

Vil­niu­je, nuo 1997-ųjų sto­vi grakš­ ti se­no­vės grai­kų li­te­ra­tū­ros he­ro­ jė Chlo­jė.

Skulp­to­rius juo­ka­vo, kad sto­ vė­da­ma at­vi­ro­je mies­to erd­vė­je ji ga­lė­jo bū­ti pa­skelb­ta „šven­tą­ja“: me­džia­go­je li­kus ge­le­žies, lie­tin­ gu me­tu ji ėmė rū­dy­ti, ir iš skulp­ tū­ros ko­jos pra­dė­jo var­vė­ti rau­ do­nas van­duo, ku­ris tur­tin­ges­nės vaiz­duo­tės žmo­nėms pri­min­da­vo krau­ją. „Skulp­tū­rą nu­si­ve­žiau į dirb­tu­ ves ir tą ko­ją su­tvar­kiau. Jei­gu ji bū­tų sto­vė­ju­si mies­te, tur­būt bū­ tų gi­mu­si dar vie­na le­gen­da. Juo la­biau kad sma­gu, kai skulp­tū­rą ma­to dau­giau žmo­nių...“ – kuk­ liai nu­tę­sė me­ni­nin­kas, ne­daž­ nai ga­lin­tis ap­lan­ky­ti sa­vo kū­ri­ nį kruopš­čiai sau­go­ja­mo­je įstai­gos te­ri­to­ri­jo­je. Ban­ko dar­buo­to­ja bent jau pa­ti­ki­no, kad šis kie­me­lis – la­ bai mėgs­ta­ma per­so­na­lo pie­tų per­ trau­kos pra­lei­di­mo vie­ta. „Ma­lo­nu, kai skulp­tū­ros pa­čios ku­ria is­to­ri­jas, žmo­nės jas lan­ko ir per­duo­da tas le­gen­das iš lū­pų į lū­pas. Pa­vyz­džiui, Tel­šiuo­se sto­ vin­čios meš­kos no­sis jau nu­trin­ ta, nes žmo­nės de­da ant jos ran­ ką. Kau­ne dai­ni­nin­ko Da­nie­liaus Dols­kio pirš­tai taip pat jau ap­si­ try­nę. Maest­ro Vy­tau­to Ker­na­ gio skulp­tū­ra Ni­do­je, kol ne­bu­vo per­kel­ta į Bar­dų skve­re­lį ir žvel­ gė į ma­rias, nuo­lat bu­vo ap­sup­ta žmo­nių. Gai­la, kad ji bu­vo per­kel­ ta, esą be­si­ren­kan­tie­ji ke­lia pa­

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

vo­jų dvi­ra­ti­nin­kams nu­dar­dė­ti į van­de­nį. O tas skve­ras ap­leis­tas, šiukš­li­nas... Bai­su ir pa­gal­vo­ti, kad ši skulp­tū­ra ga­li bū­ti pa­nau­ do­ta, pa­vyz­džiui, alaus bu­te­liams ati­da­ry­ti. Bet gal­būt bū­tent tas per­kė­li­mas ir pa­ska­tins su­tvar­ky­ ti ap­lin­ką, – ti­kiuo­si, jau šią va­sa­ rą“, – pa­mink­lų is­to­ri­jas pa­sa­ko­jo skulp­to­rius.

Vie­ną kar­tą bu­vo pa­vog­ta tuo me­tu pra­stai bu­vu­si pri­ tvir­tin­ta dak­ta­ro laz­ de­lė. Ta­čiau net pa­ vog­ta la­bai gra­žiai, neap­ga­di­nant ki­tų skulp­tū­ros da­lių.

Mil­ži­nas ir van­den­ne­šys

Me­ni­nin­kas yra pa­puo­šęs ir sa­vo gy­ve­na­mą­ją ap­lin­ką. Pa­čia­me Vil­ niaus cent­re, ne­to­li Ka­ted­ros aikš­ tės, esan­čiuo­se skulp­to­riaus na­ muo­se pa­si­jun­ti tar­si pa­te­kęs į ki­tą – ra­mų, tai­kų, am­bi­ci­jų ir sku­bos ne­var­gi­na­mą – pa­sau­lį. Ža­liuo­jan­ čiam kie­mui dar dau­giau jau­ku­mo su­tei­kia ne­di­de­lis fon­ta­nas – mer­ gai­tės su skė­čiu skulp­tū­ra.

R.Kvin­tui ne­bu­vo su­dė­tin­ga jį pa­sta­ty­ti – skulp­tū­ra yra be pa­ ma­tų, tad pri­va­čia­me kie­me lai­ki­

nam sta­ti­niui spe­cia­lių lei­di­mų ne­ rei­kė­jo. Vis dėl­to, su­lau­kę kaž­ko­kio as­mens skam­bu­čio, skulp­to­rių ap­ lan­kė mies­to sa­vi­val­dy­bės ins­pek­ to­riai. „Ši skulp­tū­ra ga­li bet ka­da bū­ ti per­kel­ta, va­di­na­si, ji čia tik eks­ po­nuo­ja­ma. Ins­pek­to­riai įsi­ti­ki­no, kad vis­kas ge­rai, – tuo is­to­ri­ja ir bai­gė­si. Karš­tą pa­va­sa­rio ar va­sa­ ros die­ną šis fon­ta­nas su­tei­kia at­ gai­vos, prie jo nuo­lat bu­ria­si vai­ kai“, – pa­sa­ko­jo R.Kvin­tas.

Erd­vio­je na­mų sve­tai­nė­je ant spin­te­lės sto­vi pir­mi­nis Tel­šiuo­ se pla­nuo­ja­mos sta­ty­ti skulp­tū­ros mo­de­lis – iš le­gen­dų apie ko­vas su kry­žiuo­čiais tvir­tai žen­gian­tis mil­ ži­nas Džiu­gas su žmo­na ant ran­kų. „Ne­leng­va at­vaiz­duo­ti mil­ži­ną – rei­kia jo dy­dį pa­ly­gin­ti su kuo nors ki­tu. Nusp­ren­džiau jį pa­vaiz­duo­ ti su žmo­na, ta­čiau ji prie ga­liū­no at­ro­do tar­si vai­kas, nors sten­giau­ si su­kur­ti kuo mo­te­riš­kes­nę. O čia dar tie pra­si­dė­ję pe­do­fi­li­jos skan­ da­lai... Tie­sa, pri­va­tūs rė­mė­jai ir mies­to at­sto­vai taip pat ne­ran­da bend­ro su­ta­ri­mo, ko­kia tu­rė­tų bū­ti skulp­tū­ra, nes fi­nan­suo­jan­ti įmo­ nė no­ri ir pa­si­rek­la­muo­ti“, – kū­ ry­bi­niais rū­pes­čiais da­li­jo­si me­ni­ nin­kas.

Vil­niu­je R.Kvin­tas yra nu­ma­tęs pa­sta­ty­ti sa­vo su­kur­tą skulp­tū­rą van­den­ne­šiui, ku­ris žy­dų kul­tū­ro­je ne tik sim­bo­li­zuo­ja vie­ną ne­tur­tin­ giau­sių vi­suo­me­nės sluoks­nių, bet ir yra sie­ja­mas su ap­si­plo­vi­mu dva­

si­nė­je plot­mė­je. Ta­čiau pa­mink­lui dar ne­pas­kir­ta vie­ta. „No­rė­ta sta­ty­ti Rūd­nin­kų aikš­ tė­je, bet ten jau sto­vi C.Ša­ba­das.

Išei­tų, kad aikš­tė bū­tų tar­si ma­no pri­va­ti erd­vė. Skulp­tū­ros tie­siog žiū­rė­tų vie­na į ki­tą. Kai ku­rie ga­ lė­tų ma­ne dėl to pa­smerk­ti. Be to, rei­ka­lai strin­ga, nes ar­tė­ja rin­ki­ mai ir da­bar val­di­nin­kams šie rei­ ka­lai nė­ra svar­biau­si“, – svars­tė skulp­to­rius.

At­mi­ni­mas: R.Kvin­tas yra su­kū­

ręs ne­ma­žai me­mo­ria­li­nių len­ tų, vie­na jų – Her­ma­nui Pe­relš­ tei­nui.

4

šeštadienis, gegužės 12, 2012

miestas Apie pa­vo­jus svei­ka­tai ga­li­ma pri­min­ti žais­min­gai Vil­niaus ro­tu­šė­je ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą vy­ko ren­gi­nys „Rau­do­na su­kne­lė“, skir­tas dė­me­ siui į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas at­kreip­ti. Ja­ me taip pat pri­sta­ty­ta rau­do­nos spal­vos ma­ dos sa­lo­no „La Bou­ti­que“ ko­lek­ci­ja, ku­rios mo­ de­lius de­monst­ra­vo ži­no­mos ša­lies mo­te­rys.

Kam­pa­ni­jos „Rau­do­na su­kne­lė“ svar­biau­sia ži­ nu­tė skel­bia: rau­do­na su­kne­lė – tai rau­do­nas pa­vo­jaus sig­na­las! Suk­ne­lė – tai tarp­tau­ti­nė mo­ters įvaiz­džio da­lis, o rau­do­na spal­va sim­ bo­li­zuo­ja svei­ka­tą, gy­vy­bę ir di­na­miš­ku­mą, at­ krei­pia dė­me­sį į pa­vo­jų mo­ters gy­vy­bei.

Ta­do Uma­ro (BFL) nuo­tr.

37O

Marš­ru­tą nu­si­sta­to pa Marš­ru­ti­nis mik­roau­to­bu­sas at­va­žiuos ar ne? Ar jis neišklys iš nu­ma­ty­tos tra­sos? Šiuos klau­si­mus kas ry­tą už­duo­da į dar­bą sku­ban­tys San­ta­riš­kių ra­jo­no gy­ven­to­jai.

To­kia ne­tvar­ka jiems jau pa­bo­do.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

KIEK LAIPSNIŲ GALI PASISUKTI TAVO MINTIS? ŽURNALAS SMALSIEMS PROTAMS JAU PASKLIDO PO TAVO MIESTĄ.

j.argustas@diena.lt

Vė­luo­ja į dar­bą

No­riu va­žiuo­ju, o jei ke­lei­vių ga­ li ne­bū­ti – ne. Ma­tyt, taip mąs­to kai ku­rių mies­to marš­ru­ti­nių tak­ si vai­ruo­to­jai. Ne­to­li San­ta­riš­kių žie­do gy­ve­nan­tys mies­tie­čiai pik­ ti­na­si: čia su­lauk­ti mik­roau­to­bu­ so – sėk­mė.

Pa­vyz­džiui, 71 marš­ru­ti­nis au­to­ bu­sas tu­rė­tų va­žiuo­ti li­gi pat San­ ta­riš­kių žie­do, ta­čiau taip bū­na ne vi­sa­da. „Šio marš­ru­to jie daž­nai ne­si­ lai­ko ir iki čia ne vi­sa­da va­žiuo­ ja. Atei­ni į sto­te­lę ir ne­ži­nai, ar jau bėg­ti iki San­ta­riš­kių li­go­ni­nės, ar lauk­ti prie žie­do. Pės­čio­mis iki li­ go­ni­nės – apie 15 mi­nu­čių ke­lio.

Ry­tas, vi­si sku­ba – ne kar­tą dėl to esu pa­vė­la­vu­si į dar­bą“, – „Vil­ niaus die­nai“ pa­sa­ko­jo San­ta­riš­ kė­se gy­ve­nan­ti Ind­rė.

Kaip sa­ko vil­nie­tė, taip el­gia­si ne tik 71-o, bet ir 15-o bei 100-ojo marš­ru­ti­nių tak­si vai­ruo­to­jai.

Tra­sas kei­čia

„Gal­būt prie li­go­ni­nės ap­si­suk­ti ir su­sto­ti jiems pa­to­giau? Jie ten nu­ si­per­ka ke­ba­bą, pa­šne­ka su ko­le­ go­mis. Bet juk tai sa­va­va­lia­vi­mas – prie San­ta­riš­kių žie­do gal­būt daug ke­lei­vių ne­su­rink­si, bet tai dar ne­

reiš­kia, kad jų ten iš­vis ne­bū­na“, – pik­ti­no­si Ind­rė. – Per pi­ką jie iš­vis neat­va­žiuo­ja – gal marš­ru­tai taip su­da­ry­ti, kad neuž­ten­ka lai­ko. Vėl sa­vi­va­liau­ja.“ Ta­čiau marš­ru­to ne­si­lai­ko ne vien mik­roau­to­bu­sų vai­ruo­to­jai, ku­rie va­žiuo­ja į San­ta­riš­kes. Taip pat nie­ka­da ne­ži­nai, ar su­lauk­si mik­roau­to­bu­so prie Pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to žie­do – vie­ną kar­tą jis va­žiuo­ja vie­na tra­sa, ki­tą­syk – jau ki­ta. Kaip jiems pa­to­giau. Ke­ lei­viams te­lie­ka mo­suo­ti ran­ko­mis – nie­ka­da ne­ži­nai, kur lauk­ti.

Atei­ni iki sto­te­lės ir ne­ži­nai, ar jau bėg­ti iki San­ta­riš­kių li­go­ ni­nės, ar lauk­ti prie žie­do.

Imk če­kį ir skųsk!

Apie to­kius gy­ven­to­jų skun­dus iš­ gir­dęs bend­ro­vės „Trans­re­vis“, ku­rios mik­roau­to­bu­sai va­ži­nė­ ja 71 marš­ru­tu, di­rek­to­rius Vla­das Dap­kus dė­jo­si nu­ste­bęs – esą tai gir­di pir­mą kar­tą: „Anks­čiau bu­ vo pro­ble­ma su sa­vi­val­dy­be dėl to, kad mū­sų mik­roau­to­bu­sai su­sto­ja

Įsi­jau­tė: kai ku­rie mik­roau­to­bu­sų va

prie li­go­ni­nės ir ten su­si­da­ro spūs­ tys. Skun­dė­si au­to­bu­sų par­kas. Bet mes iš­spren­dė­me šią pro­ble­mą. O apie tai, kad išklysta iš tra­sos, gir­ džiu tik iš jū­sų.“ Ne­pa­ten­kin­tiems mik­roau­to­bu­ sų vai­ruo­to­jų dar­bu jis pa­siū­lė tie­ siog skųs­tis – tik su sa­vi­mi tu­rė­ti mik­roau­to­bu­se iš­duo­tą kvi­tą. „Apie tai mus in­for­muo­ti tu­ ri ke­lei­viai. Bū­tų ge­rai, jei tu­rė­tų bi­lie­tą, – ant jo yra skai­čiai ir mes ga­li­me at­sek­ti, ku­ris vai­ruo­to­jas vai­ra­vo mik­roau­to­bu­są. Ga­li bū­ ti, kad yra vie­nas vai­ruo­to­jas, ku­ ris ne­ži­no­da­mas, o gal pik­ty­biš­kai taip el­gia­si. Tai ne­reiš­kia, kad vi­si marš­ru­tu va­ži­nė­jan­tys mū­sų vai­ ruo­to­jai el­gia­si bū­tent taip“, – pa­ ta­rė V.Dap­kus.

Įs­pė­ja sau­go Vil­niaus mies­to apy­lin­kės pro­ku­ ra­tū­ra koor­di­nuo­ja iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą dėl ga­li­mo su­kčia­vi­mo, kai vie­na­me so­cia­li­nių tink­la­la­pių bu­vo pa­skelb­tas kvie­ti­mas pa­dė­ti sun­kiai ser­gan­čiam vai­kui. Ty­ri­mą at­lie­ka Vil­niaus mies­to 2-asis po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

37O.diena.lt

SMALSIEMS PROTAMS

Jau­kas: per ke­le­tą die­nų su­kčių su­kur­tą pro­fi­lį ap­lan­kė ir in­for­ma­ci­ja

pa­si­da­li­jo dau­giau nei 1000 žmo­nių.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Kaip tvir­ti­na­ma pro­ku­ra­tū­ros pra­ ne­ši­me, spe­cia­liai su­kur­ta­me so­ cia­li­nio tink­lo pro­fi­ly­je su­kčiai tei­gia, kad jų ta­ria­mas ma­ža­me­tis sū­nus ser­ga sun­kiai pa­gy­do­ma li­ga ir kad šei­ma ne­ga­li jam pa­dė­ti, nes vos įsten­gia iš­gy­ven­ti. Pro­fi­ly­je nu­ ro­dy­tas banko są­skai­tos nu­me­ris ir dė­ko­ja­ma žmo­nėms, ku­rie sū­naus gy­dy­mą. Per ke­le­tą die­nų šį pro­fi­

5

šeštadienis, gegužės 12, 2012

miestas Apie pa­vo­jus svei­ka­tai ga­li­ma pri­min­ti žais­min­gai

pa­gal nuo­tai­ką

Biu­dže­tą tuš­ti­na pašalpos Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Šal­ta žie­ma ir pa­bran­gęs šil­dy­mas ge­ro­kai pa­tuš­ti­no ir mies­to iž­dą.

Vil­nie­čiai ma­siš­kai pra­šė kom­ pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą – per tris pir­ muo­sius šių me­tų mė­ne­sius tam at­sei­kė­ta be­veik 13 mln. li­tų.

Neiš­ga­lin­tys šil­dy­mo są­skai­tų ap­ mo­kė­ti vil­nie­čiai me­tų pra­džio­je pra­šy­mais už­ver­tė mies­to sa­vi­ val­dy­bę – ma­siš­kai pra­šė kom­ pen­sa­ci­jų už būs­to šil­dy­mą, ge­ ria­mą­jį ir karš­tą van­de­nį. Per pir­mą šių me­tų ket­vir­tį jiems iš­ mo­kė­ta 12,93 mln. li­tų. To­kius duo­me­nis „Vil­niaus die­nai“ pa­ tei­kė sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių rei­ ka­lų de­par­ta­men­to at­sto­vė Ie­va Pa­ber­žie­nė.

Sau­sį į sa­vi­val­dy­bę dėl kom­ pen­sa­ci­jų krei­pė­si 3624, va­sa­rį – 3261, ko­vą – dau­giau­sia, t. y. 3842

vil­nie­čiai. Tai­gi, kiek­vie­nam be­si­ krei­pu­siam žmo­gui te­ko kiek dau­ giau nei 800 li­tų. „Kom­pen­sa­ci­jų ga­vė­jų skai­čius tik au­go – į sa­vi­val­dy­bę krei­pė­si 5 pro­c. dau­giau žmo­nių nei per­ nai“, – statistikos duomenis api­ bendrino I.Pa­ber­žie­nė.

Ie­va Pa­ber­žie­nė:

Ir to­liau vi­si pra­ne­ ši­mai apie ne­tei­sė­ tai gau­na­mas pa­ja­ mas ir jų slė­pi­mą bus kruopš­čiai tik­ri­na­mi.

Ta­čiau ga­li­ma džiaug­tis tuo, kad so­cia­li­nės pa­šal­pos ga­vė­jų skai­ čius, pa­ly­gin­ti su per­nai me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, su­ma­žė­jo. I.Pa­

Iš­lai­ky­ti­nių – vis ma­žiau

ai­ruo­to­jai va­žiuo­ja ten, kur pa­no­ri, – ne pa­gal nu­ma­ty­tą marš­ru­tą.

Gedimino Martinkėno (BFL) nuotr.

Pa­na­šiai jis ko­men­ta­vo ir si­tua­ ci­ją dėl vis ki­tais ke­liais va­žiuo­jan­ čių mik­roau­to­bu­sų, ku­rie tu­ri kur­ suo­ti pro Pe­da­go­gi­nio uni­ver­si­te­to žie­dą.

Vil­niaus mies­to ve­žė­jų aso­cia­ ci­jos va­do­vas Sau­lius Ma­tu­lio­nis pa­reiš­kė ne­gir­dė­jęs, kad mik­roau­ to­bu­sų vai­ruo­to­jai va­žiuo­tų, kur jiems pa­to­giau: „Neį­ti­ki­mas da­ly­ kas. Juk yra nu­ma­ty­tas lai­ko gra­fi­ kas – vai­ruo­to­jai pri­va­lo jo lai­ky­tis.

Kad keis­tų marš­ru­tą, tie­siog neį­ti­ ki­ma. To­kia in­for­ma­ci­ja ma­nęs nė­ ra pa­sie­ku­si.“ Ne­pa­ten­kin­tiems ke­lei­viams jis pa­ta­rė vi­sus skun­dus siųs­ti elekt­ ro­ni­niu pa­štu ir aso­cia­ci­jai, ir konk­re­čiu marš­ru­tu va­žiuo­jan­čiai įmo­nei.

Komentaras Sa­vi­val­dy­bės Mies­to trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas

S

go­tis su­kčių kab­liu­ko lį ap­lan­kė ir in­for­ma­ci­ja pa­si­da­li­jo dau­giau nei 1000 žmo­nių.

Iki­teis­m i­n io ty­r i­m o duo­m e­ ni­mis, į pa­gal­bos pra­šy­mą pa­ skel­bu­sios mo­ters O.B. nu­ro­dy­tą ban­ko są­skai­tą lė­šos iš įvai­rių fi­ zi­nių as­me­nų su prie­ra­šu „pa­ra­ ma“, „to­mu­kui“, „vai­kui“, „au­ka“ yra per­ve­da­mos bū­tent dėl in­ter­ ne­to skel­bi­mų po­rta­luo­se esan­ čių skel­bi­mų, so­cia­li­nia­me tink­ la­la­py­je su­kur­to pro­fi­lio, ku­ria­me pra­šo­ma pa­dė­ti sun­kiai ser­gan­ čiam vai­kui.

Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą nu­sta­ty­ta, jog ap­gau­le yra pa­si­sa­vi­na­mos sve­ ti­mos lė­šos, o skel­bi­muo­se nau­do­ ja­mos nuo­trau­kos ir su­kur­ti teks­tai paim­ti iš ki­tų tink­la­la­pių.

So­cia­l i­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­kas prieš mė­ne­sį gy­rė­si, kad pi­ni­gi­nę so­cia­ li­nę pa­ra­mą tei­k iant pa­gal nau­ją, griež­tes­nę, tvar­ką pa­šal­pų ga­vė­jų Lie­tu­vo­je su­ma­žė­jo 3 pro­c. O, pa­ ly­g in­t i šiųmetį ketvirtį su pernai tuo pačiu, – net 7 pro­c.

Eval­das Ma­to­nis

kun­dų dėl to­k ių pro­ble­mų nesu­lau­k ia­ma daug. Pra­šo­ me ke­lei­vių, pa­ste­bė­ju­sių, kad marš­ru­ti­nių tak­si vai­ruo­to­jai ne­si­lai­ko nu­sta­t y­t ų marš­r u­t ų tra­sų, kreip­tis į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bę tel. (8 5) 211 2000 ir nu­ro­dy­ti au­to­mo­bi­ lio vals­ty­bi­nį nu­me­rį. Tar­ny­bos pa­tik­ rins si­tua­ci­ją ir už­re­gist­ruos ad­mi­nist­ ra­ci­nį pa­žei­di­mą. Bau­da ga­li siek­ti nuo 50 iki 100 li­tų. Jei­gu tai tik vie­ną kar­tą pa­si­tai­kęs at­ve­jis, įmo­nės įspė­ja­mos, ta­čiau jei tai pa­si­tai­ko daž­niau, ga­li ir ne­tek­ti li­cen­ci­jų.

Vyks­tant šiam ty­ri­mui paaiš­kė­ jo, kad, pa­nau­do­ju­si to pa­ties vai­ko nuo­trau­ką ir su­kū­ru­si ki­tą grau­džią is­to­ri­ją apie ber­niu­ką ki­tu var­du, dar vie­na mo­te­ris I.B. so­cia­li­nia­me tink­le taip pat pra­šo fi­nan­si­nės pa­ ra­mos. Prie šios in­for­ma­ci­jos nu­ ro­dy­ta jau ki­ta ban­ko są­skai­ta.

Pro­ku­ra­tū­ra tei­gia, kad dau­gu­ma žmo­nių yra gir­dė­ję ir jau ži­no apie to­kius su­kčia­vi­mo bū­dus, ta­čiau pa­ten­kan­čių į su­kčių pink­les ne­ ma­žė­ja. To­dėl elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­ je plin­tant at­ve­jams, kai me­la­gin­gai su­kur­to­mis is­to­ri­jos sie­kia­ma pa­si­ nau­do­ti žmo­nių ge­ru­mu ir iš­vi­lio­ti pi­ni­gus, rei­kė­tų bū­ti ati­diems. Ki­ lus įta­ri­mų, pra­neš­ti tei­sė­sau­gai.

VD, BNS inf.

ber­žie­nė in­for­ma­vo, kad pa­šal­ pas gau­nan­čių vil­nie­čių jau 11,6 pro­c. ma­žiau nei per­nai. 2011ai­siais so­cia­li­nė pa­šal­pa bu­vo mo­ ka­ma be­veik 26 tūkst. as­me­nų, o šie­met vals­ty­bė re­mia tik 23 tūkst. vil­nie­čių.

Vis dėl­to ap­gau­le so­cia­li­nę pa­ ra­mą gau­nan­čius vil­nie­čius sa­ vi­val­dy­bės at­sto­vams su­čiup­ti sun­ku – su­lauk­ta tik 10 pra­ne­ši­ mų apie gal­būt iš ne­le­ga­laus dar­ bo gau­na­mas pa­ja­mas. „Vi­si at­ve­jai bu­vo pa­tik­rin­ti, su­da­ryti bui­ties ir gy­ve­ni­mo są­ ly­gų ty­ri­mo ak­tai, ta­čiau ne­bu­vo nu­sta­ty­ta ne­gin­či­ja­mų fak­tų, pa­ tvir­ti­nan­čių pa­teik­tų įta­ri­mų pa­ grįs­tu­mą. Ir to­liau vi­si pra­ne­ši­mai apie ne­tei­sė­tai gau­na­mas pa­ja­mas ir jų slė­pi­mą bus kruopš­čiai tik­ ri­na­mi, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias pikt­nau­džiau­ti pi­ni­gais iš vals­ty­ bės biu­dže­to“, – ko­men­ta­vo I.Pa­ ber­žie­nė.

Var­gas: vos pra­si­dė­jus šil­dy­mo se­zo­nui prie sos­ti­nės So­cia­li­nės pa­

ra­mos cent­ro praė­ju­sį ru­de­nį nu­si­drie­kė pa­ra­mos pra­šan­čių gy­ven­ to­jų ei­lė.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Tar­k i­me, Ak­me­nės, Ši­la­lės, Pa­ne­ vė­žio, Ra­sei­nių ir Rad­vi­liš­kio ra­jo­ no sa­vi­val­dy­bės, pa­vyz­d žiui, da­ ly­vau­ja ban­do­ma­ja­me pro­jek­te – sa­v i­val­dy­bės yra su­da­r iu­sios pi­ ni­g i­nės so­cia­l i­nės pa­ra­mos sky­ ri­mo ko­m i­si­jas (ta­r y­bas), ku­r ios svars­to klau­si­mus dėl pa­ra­mos tei­k i­mo. Įvai­r ių pa­š al­pų ga­vė­jų skai­čius ten ge­ro­kai su­ma­žė­jo – kai kur iki 30 pro­c.

Įst­ri­go lyg Pū­kuo­tu­kas Nak­tį į Šal­či­nin­kų ra­jo­no ka­vi­ nę lįsdamas 17-me­tis įstri­go rū­sio lan­ge. Šal­či­nin­kų ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas penk­ta­die­nio nak­tį 3.15 val. ga­vo pra­ne­ši­mą, kad iš Šal­či­nin­kų mies­te esan­čios ka­vi­ nės pa­tal­pų gir­dė­ti šauks­mai.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai, at­vy­kę į įvy­ kio vie­tą, ap­ti­ko tar­si spąs­tuo­se rū­sio lan­ge įstri­gu­sį vai­ki­ną, ku­ ris ban­dė įsi­brau­ti į ka­vi­nės pa­tal­ pas. Įsib­ro­vė­lis bu­vo iš­lais­vin­tas iš lan­go rė­mo, su­lai­ky­tas ir už­da­ry­ tas į areš­ti­nę. Po­li­ci­jai ge­rai ži­no­ mam 17-me­čiui E.B. pa­teik­ti įta­ ri­mai dėl pa­si­kė­si­ni­mo įvyk­dy­ti va­gys­tę.

Kaip nu­ro­do­ma po­li­ci­jos pra­ne­ ši­me, ne­pil­na­me­tis E.B. nuo 2011 m. rug­sė­jo iki va­sa­rio Šal­či­nin­kų mies­te gal­būt įvyk­dė 16 va­gys­ čių iš gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų, ka­vi­ nių, įmo­nių ir au­to­mo­bi­lių. Iš vi­ so bu­vo pa­vog­ta ar­ba su­ga­din­ta 25 tūkst. li­tų ver­tės tur­to. Kri­mi­na­li­ nės po­li­ci­jos sky­riaus pa­rei­gū­nai, siek­da­mi išaiš­kin­ti nu­si­kal­ti­mus, in­ten­sy­viai dir­bo, at­li­ko iki­teis­ mi­nio ty­ri­mo veiks­mus ir tai­kė ope­ra­ty­vi­nes prie­mo­nes. Ne­pil­ na­me­tis bu­vo su­lai­ky­tas tris kar­ tus ir už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Pro­ku­ro­ras, va­do­vau­jan­tis iki­ teis­mi­niam ty­ri­mui, ne kar­tą krei­ pė­si į teis­mą dėl E.B. kar­do­mo­sios

prie­mo­nės suė­mi­mo sky­ri­mo, ta­ čiau, teis­mui ne­sky­rus šios kar­do­ mo­sios prie­mo­nės, bu­vo pa­leis­tas į lais­vę ir to­liau vyk­dė nu­si­kal­ti­mus.

Pas­ta­rą­jį kar­tą va­sa­rio 23 d. teis­mui nu­spren­dus jo ne­suim­ti, Šal­či­nin­kų ra­jo­no apy­lin­kės pro­ ku­ra­tū­ra šį spren­di­mą ap­skun­dė aukš­tes­nia­jam teis­mui. Per tą lai­ ką, kai E.B bu­vo lais­vė­je, jis, kaip spė­ja­ma, Šal­či­nin­kų mies­te įvyk­ dė dar še­šias va­gys­tes iš ka­vi­nių ir ki­tų vie­tų.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas pa­ nai­ki­no Šal­či­nin­kų ra­jo­no apy­lin­ kės teis­mo spren­di­mą ir lei­do ne­ pil­na­me­tį suim­ti.

VD, BNS inf.

6

ťeťtadienis, geguŞės 12, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Nut­rau­kė by­lą dėl tei­sė­jų al­gų Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas penk­ta­die­ nį nu­spren­dė nu­trauk­ti by­lą, ku­ rio­je klaus­ta, ar įsta­ty­mu ga­li bō­ti ri­bo­ja­mas tei­sė­jams neiť­mo­kė­tos at­ly­gi­ni­mo da­lies pri­tei­si­mas.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­reiť­kÄ—, kad pra­ťy­mÄ… pa­tei­kÄ™s Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­ mas gin­Ä?i­jo Lie­tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo pra­kti­kÄ….

Ta­Ä?iau Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­ brė­Şė tei­sÄ—s ak­tĹł tai­ky­mo klau­si­ mĹł ne­spren­dĹžian­tis.

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ ci­nis teis­mas sua­be­jo­jo, ar tei­sė­ jams ga­li bō­ti tai­ko­ma Dar­bo ko­ dek­so nuo­sta­ta, kad dar­buo­to­jui pri­klau­san­Ä?ios dar­bo uŞ­mo­kes­ Ä?io ir ki­tos su dar­bo san­ty­kiais su­si­ju­sios su­mos pri­tei­sia­mos ne dau­giau kaip uĹž tre­jus me­tus.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­brė­ Şė, kad ĹĄiuo at­ve­ju gin­Ä?y­ta ne

Dar­bo ko­dek­so straips­nio ati­tik­ tis Kons­ti­tu­ci­jai, bet jos tai­ky­mas pa­gal ana­lo­gi­jÄ…. „Tai­gi pa­reiť­kė­jas pra­ťė iĹĄaiť­ kin­ti, ar teis­mai, pri­teis­da­mi tei­ sė­jams ne­su­mo­kė­tÄ… at­ly­gi­ni­mÄ…, tu­ri tai­ky­ti Dar­bo ko­dek­so 298 straips­nÄŻ. Spren­di­me pa­brėŞ­ta ir tai, kad Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas yra kons­ta­ta­vÄ™s, jog pa­gal Kons­ti­tu­ ci­jÄ… ir Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo ÄŻsta­ ty­mÄ… jis ne­spren­dĹžia tei­sÄ—s ak­ tĹł tai­ky­mo klau­si­mĹłâ€œ, – sa­ko­ma Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pra­ne­ťi­me spau­dai.

Kau­no tei­sė­jĹł skun­dus Lie­tu­ vos vals­ty­bei dÄ—l neiť­mo­kė­tos da­lies pri­tei­si­mo nag­ri­nė­jÄ™s sos­ ti­nÄ—s teis­mas ma­nÄ—, kad taip „an­ ti­kons­ti­tu­ci­niu bō­du ÄŻsi­ter­pia­ma ÄŻ tei­sė­jĹł ne­prik­lau­so­mu­mÄ…, nes ĹĄie ne­ga­li pri­si­teis­ti jiems tei­sė­tai pri­klau­san­Ä?io at­ly­gi­ni­mo“.

VD, BNS inf.

„„Po­zi­ci­ja: Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­brė­Şė tei­sės ak­tų tai­ky­mo klau­

si­mų ne­spren­dŞian­tis.

R

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

R.Ka­lan­tos au­kai – 40 me­tų Kau­ne penk­ta­die­nį pra­si­dė­jo ren­ gi­niai, skir­ti prieť 40 me­tų uŞ Lie­ tu­vos lais­vę su­si­de­gi­nu­sio Ro­mo Ka­lan­tos au­kai at­min­ti – Val­do Adam­kaus bib­lio­te­ko­je-mu­zie­ju­je su­si­rin­kę Şmo­nės da­li­jo­si pri­si­mi­ ni­mais, ati­da­ry­ta hi­piť­kas to me­ to jau­ni­mo nuo­tai­kas per­tei­kian­ ti pa­ro­da.

„Žvelg­da­mi ÄŻ tuos 1972-ĹłjĹł ÄŻvy­kius ir R.Ka­lan­tos au­kÄ… mes ga­li­me ma­ ty­ti, kad sim­bo­liť­kai su­si­jun­gia du Lie­tu­vos vi­suo­me­nei la­bai svar­bĹŤs da­ly­kai: bu­vo at­sto­vau­ja­ma tau­ti­ nÄ—ms ver­ty­bÄ—ms, bet kar­tu tai bu­ vo tos jau­ni­mo kul­tō­ros iť­raiť­ka – tra­di­ci­nis tau­tiť­ku­mas su­si­jun­gÄ— su va­ka­rie­tiť­ko­mis kul­tō­ri­nė­mis ten­ den­ci­jo­mis“, – dis­ku­si­jo­je kal­bė­jo po­li­to­lo­gas Ry­tis Bu­lo­ta.

Vy­tau­to Di­dŞio­jo uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jas Li­nas Sal­du­kas pri­si­mi­ nė, kad 1972-ųjų įvy­kiai bu­vo vie­ na iť ne­dau­ge­lio į uŞ­sie­nį apie Lie­ tu­vą pa­te­ku­sių Şi­nių, ku­ri su­lau­kė pa­sau­lio Şi­niask­lai­dos dė­me­sio.

Pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si to me­to ne­ ra­mu­muo­se Kau­ne da­ly­va­vę ar juos at­si­me­nan­tys Şmo­nės.

Kai ku­rie dis­ku­si­jos da­ly­viai pa­ brė­Şė, kad prie sis­te­mos pri­si­tai­ kiu­siai vi­suo­me­nės da­liai bu­vo, kar­tais ir te­bė­ra, leng­viau ma­ny­ti, jog R.Ka­lan­tos poel­gis bu­vo iť­pro­ vo­kuo­tas psi­chi­kos li­gos.

Pa­ro­dos „Troť­kÄ™ lais­vÄ—s – dė­vė­ jÄ™ dĹžin­sus“ ren­gė­jai sa­kÄ— ja no­rė­ jÄ™ per­teik­ti idė­jas, ku­rio­mis gy­ve­no ano me­to jau­ni­mas. Pir­mo­jo­je sa­ lė­je lan­ky­to­jus pa­si­tin­ka ano me­ to idė­jas ir Lie­tu­vos jau­ni­mui ÄŻta­kÄ… da­riu­sias Va­ka­rĹł gru­pes at­spin­din­ tys ko­lia­Şai, au­ten­tiť­kos ano me­to nuo­trau­kos.

Ant­ro­ji pa­ro­dos sa­lė įreng­ta lyg kam­ba­rys, per­tei­kian­tis, kaip gy­ ve­no ano me­to val­dŞios pyk­tį uŞ­

„„Žings­nis: R.Ka­lan­ta, pro­tes­tuo­da­mas prieť so­vie­ti­nę oku­pa­ci­ją, su­si­

de­gi­no Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro so­de­ly­je.

si­trau­kÄ™, chu­li­ga­nais va­din­ti gė­ liĹł vai­kai: ant fo­te­lio gu­li pla­tĹŤs dĹžin­sai, iĹĄ plokť­te­lÄ—s skam­ba le­ gen­di­nÄ—s JAV sep­tin­to­jo de­ťimt­ me­Ä?io ro­ko gru­pÄ—s „The Doors“ mu­zi­ka. „Mes gy­ve­no­me hi­piĹł idė­jo­mis, dė­vė­jo­me dĹžin­sus, ku­riuos bu­vo be­pro­tiť­kai sun­ku gau­ti. Va­Şiuo­ da­vo­me ÄŻ Es­ti­jÄ…, nes jie pra­dė­jo ga­ min­ti gė­lė­tus marť­ki­nius, klau­sė­ mÄ—s „Ra­dio Pra­gue“, „Lais­vo­sios Eu­ro­pos“, „Ra­dio Lu­xem­burg“, – pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si Vy­tau­to Di­ dĹžio­jo uni­ver­si­te­to Ka­ro mu­zie­jaus is­to­ri­kas Al­gi­man­tas Dau­tar­tas.

R.Ka­lan­ta, pro­tes­tuo­da­mas prieť

Sei­mo nuo­tr.

so­vie­ti­nę oku­pa­ci­ją, su­si­de­gi­no Kau­no mu­zi­ki­nio teat­ro so­de­ly­ je 1972 m. ge­gu­Şės 14 d. Po jo lai­ do­tu­vių jau­ni­mas Kau­ne su­ren­gė pro­tes­to de­monst­ra­ci­ją.

An­ti­so­vie­ti­niai ne­ra­mu­mai Kau­ ne tuo me­tu bu­vo vie­ni gau­siau­siĹł So­vie­tĹł Są­jun­gos mas­tu. Val­dĹžia prieĹĄ ma­ni­fes­tan­tus, be mi­li­ci­jos, me­tÄ— ir de­san­ti­nin­kĹł bei sau­gu­ mie­Ä?iĹł bō­rius. Ĺ˝i­nia apie Lie­tu­vo­je ki­lu­sius ne­ ra­mu­mus, ne­pai­sant ko­mu­nis­tĹł par­ti­jos ir KGB ban­dy­mĹł jÄ… nu­slo­ pin­ti, pla­Ä?iai pa­skli­do Va­ka­ruo­se ir tarp so­vie­ti­niĹł di­si­den­tĹł.

VD, BNS inf.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Siekiama kuo greiÄ?iau atnaujinti prekybÄ… NNV Monika Ĺ altenytÄ— Lietuvai skirti apribojimai dalyvauti tarptautinÄ—je prekyboje nustatytosios ĹĄiltnamio dujĹł normos vienetais, tikimasi, bus panaikinti.

Tokias iĹĄvadas daro mĹŤsĹł ĹĄalies ekspertai, sulaukÄ™ JungtiniĹł TautĹł komiteto sprendimo dÄ—l mĹŤsĹł ĹĄalies pateiktos ataskaitos.

PritarÄ— priemoniĹł planui

JungtiniĹł TautĹł bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolo suderinamumo komiteto sprendimas priimtas ĹĄiĹł metĹł geguŞės pradĹžioje. Komitetas pritarÄ— Lietuvos parengtam priemoniĹł planui, kaip pagerinti NacionalinÄ—s ĹĄiltnamio efektÄ… sukelianÄ?iĹł dujĹł (Ĺ ESD) apskaitos ataskaitos rengimÄ…, kurÄŻ mĹŤsĹł ĹĄalies specialistai pateikÄ— kovo 22 d.

Apie tai, kaip sekasi jÄŻ ÄŻgyvendinti, Lietuva komitetui turi praneĹĄti iki liepos 1 d. Jeigu plano priemonÄ—s bus ÄŻgyvendintos, mĹŤsĹł ĹĄaliai bus panaikinti 2011 m. gruodĹžio 21 d. nustatyti apribojimai dalyvauti tarptautinÄ—je nustatytosios Ĺ ESD normos vienetĹł prekyboje, vykdyti bendrai ÄŻgyvendinamus ir ĹĄvarios plÄ—tros projektus.

Primename, kad apribojimai buvo priimti dÄ—l nacionalinÄ—s ataskaitos rengimo sistemos trĹŤkumĹł.

Juos JTBKKK ekspertai pastebÄ—jo daugiausia ĹžemÄ—s naudojimo keitimo ir miĹĄkininkystÄ—s sektoriuje, kai vertino 2010 m. pateiktÄ… Ĺ ESD apskaitos ataskaitÄ…, kurioje buvo pateikti 2008 m. duomenys.

Apribojimai buvo priimti dÄ—l nacionalinÄ—s ataskaitos rengimo sistemos trĹŤkumĹł.

DraudĹžiama ne viskas

ApribojimĹł ÄŻvedimas reiĹĄkia, kad ĹĄeĹĄiems mÄ—nesiams Lietuvai apribota galimybÄ— dalyvauti nustatytosios Ĺ ESD normos vienetĹł prekyboje, taip pat vykdyti bendrai ÄŻgyvendinamus ir ĹĄvarios plÄ—tros projektus. Kol pradÄ—s veikti ES registras (jis turÄ—jo pradÄ—ti veikti 2012 m. sausio 1 d., taÄ?iau Europos Komisija nukÄ—lÄ— registro veiklos pradĹžiÄ… ÄŻ birĹželÄŻ), kuris nebus susijÄ™s su JTBKKK sekretoriato admi-

nistruojamu registru, bus ribojami ES prekybos apyvartiniais tarĹĄos leidimais sistemoje dalyvaujanÄ?iĹł ĹĄalies ĹŤkio subjektĹł apyvartiniĹł tarĹĄos leidimĹł prekybos sandoriai, susijÄ™ su tarĹĄos leidimĹł pervedimu ÄŻ kitĹł ĹĄaliĹł registrus. TaÄ?iau ĹĄie apribojimai netaikomi terĹĄalĹł maĹžinimo vienetĹł pervedimams pagal Lietuvoje vykdomus bendrai ÄŻgyvendinamus projektus.

Pasak Aplinkos ministerijos TarĹĄos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedÄ—jos StasilÄ—s ZnutienÄ—s, JTBKKK ekspertai teigiamai ÄŻvertino Lietuvos pateiktÄ… 2011 m. nacionalinÄ—s Ĺ ESD apskaitos ataskaitÄ…. BalandĹžio 13 d. JTBKKK sekretoriato paskelbtose ĹĄios ataskaitos vertinimo galutinÄ—se iĹĄvadose teigiama, kad patobulinta Lietuvos nacionalinÄ—s Ĺ ESD apskaitos ataskaitos rengimo sistema atitinka reikalavimus.

Remdamasi ťiomis iťvadomis ir ataskaita apie įgyvendintas priemones, kurios buvo numatytos plane, Lietuva birŞelį teiks praťymą Kioto protokolo suderinamumo komitetui panaikinti jai nustatytus apribojimus. Šis praťymas turėtų bōti svarstomas artimiausiame komiteto posėdyje, kuris vyks liepos 9–14 d.

ď Ž Pinigai: 9VRabcN QRQN cV`N` ]N`aN[TN` XNQ NaTNbaĂş aRV`Ă? ]_RXVNbaV [b

`aNafa\`V\` VYa[NZV\ QbWĂş [\_Z\` cVR[RaNV`

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

7

šeštadienis, gegužės 12, 2012

lietuva Per­da­vė do­ku­men­tus

Su­si­rū­pi­no dėl vė­lia­vos

Ney­pa­tin­gi ne­tin­ka

Ato­mi­nės elekt­ri­nės Lie­tu­ vo­je kon­ce­si­jos su­tar­tis ir su ja su­si­jęs do­ku­men­tų pa­ke­ tas penk­ta­die­nį at­vež­tas į Sei­ mą ir bus iš­da­ly­tas Sei­mo na­ riams. Be­veik 200 kg sve­rian­ čias dė­žes su 143 by­lo­mis į Sei­mą at­ve­žė Vi­sa­gi­no ato­mi­ nės elekt­ri­nės Išo­ri­nių rei­ka­lų di­rek­to­rius Si­gi­tas Bal­tuš­ka.

Sta­sys Šed­ba­ras ir Kęs­tu­tis Ma­siu­lis siū­lo įsta­ty­mo pa­tai­ sas, ku­rios pla­čiau įtvir­tin­tų ša­lies is­to­ri­nės vė­lia­vos su Vy­ čiu nau­do­ji­mą. Jie siū­lo pa­pil­ dy­ti is­to­ri­nės vė­lia­vos iš­kė­li­mo vie­tų ir pro­gų są­ra­šą. Kon­ser­ va­to­riai vė­lia­vą no­rė­tų ma­ty­ti iš­kel­tą ir prie vals­ty­bės ins­ti­tu­ ci­jų, taip pat se­nų­jų pi­lių.

Sau­lius Sto­ma siū­lo Ge­ne­ra­li­ nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je steig­ti ypa­ tin­go­jo pro­ku­ro­ro de­par­ta­ men­tą, o to­kiems pro­ku­ro­rams pa­ves­ti ty­ri­mus, su­si­ju­sius su Sei­mo na­riais, mi­nist­rais, tei­ sė­jais, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų va­ do­vais. Anks­čiau Sei­mas ne­pri­ ta­rė, kad bū­tų stei­gia­ma ypa­ tin­go­jo pro­ku­ro­ro ins­ti­tu­ci­ja.

Gvie­šia­si ir san­tau­pų

Val­dan­tie­ji kon­ser­ va­to­riai švel­ni­na to­ ną dėl at­leis­tų­jų Fi­ nan­si­nių nu­si­kal­ti­ mų ty­ri­mo tar­ny­ bos (FNTT) va­do­ vų, nes aiš­kė­ja, kad bu­vęs vi­daus rei­ka­ lų mi­nist­ras li­be­ral­ cent­ris­tas Rai­mun­ das Pa­lai­tis ga­lė­jo bū­ti tei­sus juos pa­ ša­lin­da­mas.

Sei­mo Au­di­to ko­mi­te­tas siū­lo pa­tai­sas, kad per rin­ki­mų kam­ pa­ni­jas au­ko­jan­čių par­ti­joms ar kan­di­da­tams au­kas ri­bo­tų ne tik pa­ja­mos, bet ir tu­ri­mos san­ tau­pos.

Ty­ri­mas: bu­vu­siam FNTT di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui V.Gir­ža­dui pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl do­ku­men­tų klas­to­ji­mo

ir pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Pa­reikš­ti įta­ri­mai švel­ni­na to­ną Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pat­vir­ti­no pro­ku­ro­ras

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­ lys po ke­lių die­nų ty­los pa­ga­liau pa­ tvir­ti­no jau kiek anks­čiau ži­niask­ lai­dos pa­skleis­tą in­for­ma­ci­ją, kad bu­vęs FNTT di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Vy­tau­tas Gir­ža­das ta­po įta­ria­ muo­ju tei­sė­sau­gos ti­ria­mo­je by­lo­je dėl „Lie­tu­vos ry­tui“ iš anks­to nu­ te­kin­tos slap­tos in­for­ma­ci­jos apie ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­tą. „V.Gir­ža­dui pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl do­ku­men­tų klas­to­ji­mo ir pikt­nau­ džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi“, – pa­reiš­kė D.Va­lys.

Dau­giau jo­kių de­ta­lių nei jis, nei ki­ti Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros at­ sto­vai ne­pa­tei­kė, nes „tai ga­li pa­ kenk­ti ty­ri­mui“.

Jis jau Lie­tu­vo­je lau­kia teis­mo pro­ce­so dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą. Į teis­mą V.Gir­ža­das krei­pė­si pa­ts.

Ti­ki­ma­si, kad per šį pro­ce­są, be ki­ta ko, bus iš­siaiš­kin­ta, ko­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis bu­vęs FNTT va­do­ vo pa­va­duo­to­jas pra­ra­do dar­bą, ar jis iš tik­rų­jų ga­lė­jo nu­te­kin­ti slap­ tą in­for­ma­ci­ją.

Kol kas ne­skel­bia­ma, ka­da ga­lė­tų vyk­ti V.Gir­ža­do ini­ci­juo­tas teis­mo pro­ce­sas. Spė­ja­ma, kad tai ga­li at­ si­tik­ti ru­de­niop.

Po to, kai pro­ku­ro­rai pa­reiš­kė įta­ri­mus V.Gir­ža­dui, kon­ser­va­to­ riai jau ėmė švel­nin­ti to­ną. „Ma­nau, to­kio­mis ap­lin­ky­bė­ mis tur­būt jau nie­kas taip ašt­riai ne­be­ke­lia klau­si­mo dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą. Tuo la­biau kad į šį klau­si­ mą tu­rė­tų at­sa­ky­ti teis­mas“, – sa­ kė TS-LKD frak­ci­jos se­niū­nas Jur­ gis Raz­ma. Ta­čiau jis ne­ko­men­ta­vo įta­ri­mų V.Gir­ža­dui ir tvir­ti­no, kad ne­ži­no „nei apie jų tu­ri­nį, nei apie pa­grįs­tu­mą“.

Jur­gis Raz­ma:

„Tie­sa pra­de­da aiš­kė­ti“

Ma­nau, to­kio­mis ap­ lin­ky­bė­mis tur­būt jau nie­kas taip ašt­riai ne­ be­ke­lia klau­si­mo dėl grą­ži­ni­mo į dar­bą.

Nei­gia da­ręs ką nors ne­tei­sė­to

Kad pa­reikš­ti įta­ri­mai, kiek anks­ čiau pa­tvir­ti­no ir pa­ts V.Gir­ža­ das. Bet ir jis ne­de­ta­li­zuo­ja, dėl ko konk­re­čiai yra įta­ria­mas.

Bu­vęs FNTT va­do­vo pa­va­duo­ to­jas ne­ko­men­tuo­ja ir to, ar jis jau bu­vo ap­klaus­tas, ti­riant by­lą dėl slap­tos in­for­ma­ci­jos apie „Sno­rą“ nu­te­ki­ni­mo.

Ta­čiau V.Gir­ža­das nei­gia pa­da­ ręs ko­kią nors vei­ką, už ku­rią ga­lė­ tų bū­ti bau­džia­ma pa­gal įsta­ty­mą.

Pri­rei­kus jis ža­da tei­sy­bės ieš­ko­ti Stras­bū­ro teis­me. „Jei­gu Lie­tu­va ne­bū­tų bu­vu­si ES, Vil­nius bū­tų ta­pęs Mins­ko mik­ro­ ra­jo­nu. Bet, tu­rint gal­vo­je, kad Lie­ tu­vo­je vis dėl­to yra ci­vi­li­za­ci­ja, tai yra tei­si­nė vals­ty­bė, to­dėl tei­si­nė­ mis prie­mo­nė­mis siek­si­me, kad bū­ tų at­kur­ta tei­sy­bė“, – kal­bė­jo bu­vęs FNNT di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Klau­si­mo ne­be­ke­lia

Bu­vu­siam FNTT di­rek­to­riui Vi­ta­li­ jui Gai­liui, ku­ris jau dir­ba pri­va­čio­je įmo­nė­je ir ke­ti­na šį ru­de­nį kan­di­da­ tuo­ti į Sei­mą su val­dan­čiuo­ju Li­be­ ra­lų są­jū­džiu, įta­ri­mai bent kol kas ne­pa­reikš­ti. Ar tai bus pa­da­ry­ta, ge­ ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras dar neat­sa­ko.

Ki­ta val­dan­čio­ji par­ti­ja – Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­tu­vos krikš­čio­nys de­ mok­ra­tai (TS-LKD) – nuo pat FNNT skan­da­lo pra­džios, kai po­stų ne­te­ko abu tar­ny­bos va­do­vai, lai­kė­si ka­te­ go­riš­kos nuo­mo­nės, kad V.Gai­lius ir V.Gir­ža­das tu­ri bū­ti grą­žin­ti į dar­ bą. Tai vos ne­sug­rio­vė val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos, nes FNTT va­do­vus at­lei­ du­sio mi­nist­ro R.Pa­lai­čio Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga (LiCS) nuo­sek­liai gy­nė sa­vo po­zi­ci­ją, kad priim­ta­sis spren­di­mas yra tei­sin­gas.

FNTT va­do­vų at­lei­di­mo ap­lin­ky­bes ty­ru­sios, bet sa­vo įga­lio­ji­mus vir­ši­ ju­sios Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ si­jos pir­mi­nin­kas Li­gi­tas Ker­na­gis lai­ko­si anks­čiau dau­gy­bę kar­tų iš­ sa­ky­tos po­zi­ci­jos, kad at­leis­ti va­ do­vai tu­ri bū­ti grą­žin­ti į dar­bą.

L.Ker­na­gis įsi­ti­ki­nęs, kad pa­sta­ rų­jų die­nų įvy­kiai, tai yra V.Gir­ža­ dui pa­reikš­ti įta­ri­mai bei Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jos ver­ dik­tas, kad An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ ja vir­ši­jo įga­lio­ji­mus, yra jo va­do­ vau­ja­mos ko­mi­si­jos puo­li­mas. „Rem­da­ma­sis mū­sų at­lik­tu ty­ ri­mu, ma­ny­čiau, kad šie pa­rei­gū­ nai tik­rai yra są­ži­nin­gi ir mo­ra­liš­kai šva­rūs“, – tvir­ti­no L Ker­na­gis.

Ta­čiau jam ir kon­ser­va­to­riams bu­ vu­sių FNTT va­do­vų klau­si­mu opo­ nuo­jan­tys li­be­ral­cent­ris­tai tvir­ti­na, kad pa­sta­rų­jų die­nų įvy­kiai įro­do jų užim­tos po­zi­ci­jos tei­sin­gu­mą. „Tie­sa po tru­pu­tį pra­de­da aiš­ kė­ti. Vi­sa­da sa­kė­me, kad vals­ty­ bės ins­ti­tu­ci­jos ir tei­sė­sau­ga at­liks sa­vo dar­bą, iš­siaiš­kins vi­są tie­są, o po­li­ti­kai tu­ri dirb­ti sa­vo tie­sio­gi­nį dar­bą ir ne­si­kiš­ti į tai, kas pri­klau­ so tei­sė­sau­gai“, – sa­kė LiCS pir­mi­ nin­kas Al­gis Čap­li­kas.

Jis pa­brė­žė, kad tei­sy­bė FNTT va­do­vų is­to­ri­jo­je, at­ro­do, yra bu­vu­ sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro R.Pa­lai­ čio ir Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­ kai­tės, o ne V.Gai­lių bei V.Gir­ža­dą gy­nu­sių pu­sė­je.

Sto­jo R.Pa­lai­čio pu­sėn

R.Pa­lai­tis FNTT di­rek­to­rių V.Gai­lių ir jo pa­va­duo­to­ją V.Gir­ža­dą iš pa­ rei­gų at­lei­do šių me­tų va­sa­rio 15 d., mo­ty­vuo­da­mas Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to me­džia­ga. Anks­čiau šie pa­rei­gū­nai tik­rin­ti me­lo de­tek­ to­riu­mi dėl in­for­ma­ci­jos apie ban­ką „Sno­ras“ at­sklei­di­mo per­nai lapk­ri­ tį, kai vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos slap­ta­me pa­si­ta­ri­me su­si­ta­rė im­tis veiks­mų prieš pro­ble­mi­nį ban­ką. Ši in­for­ ma­ci­ja bu­vo pa­skleis­ta su „Sno­ru“ sie­ja­ma­me „Lie­tu­vos ry­te“.

Dėl šio li­be­ral­cent­ris­tų mi­nist­ro spren­di­mo, su­lau­ku­sio koa­li­ci­jos par­tne­rių kon­ser­va­to­rių kri­ti­kos ir su­kė­lu­sio įtam­pą val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je, vė­liau bu­vo pri­vers­tas at­si­sta­ty­din­ti ir pa­ts R.Pa­lai­tis.

V.Gir­ža­das teis­me skun­džia bu­ vu­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro R.Pa­ lai­čio įsa­ky­mą dėl lei­di­mo dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja pa­nai­ki­ni­mo ir dėl pa­kar­to­ti­nio pa­tik­ri­ni­mo po­ lig­ra­fu.

Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė sto­ jo bu­vu­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ ro pu­sėn ir tvir­ti­no, kad jo spren­ di­mas priim­tas pa­grįs­tai, o bu­vę FNTT va­do­vai at­leis­ti, nes pra­ra­ do pa­si­ti­kė­ji­mą. Šiuo me­tu FNTT va­do­vau­ja kon­ kur­są lai­mė­jęs Kęs­tu­tis Ju­ce­vi­čius.

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­ si­ja nu­spren­dė, kad do­ku­men­tą dėl sa­vo pa­ti­ki­mu­mo pa­si­ra­šęs K.Ju­ce­ vi­čius su­pai­nio­jo vie­šuo­sius ir pri­va­ čiuo­sius in­te­re­sus.

Šiuo me­tu per po­li­ti­nę kam­pa­ ni­ją su­teik­tų au­kų su­ma per me­ tus ne­tu­ri vir­šy­ti 10 pro­c. au­ ko­to­jo pa­ja­mų. Ko­mi­te­tas siū­lo nu­sta­ty­ti, kad į šią su­mą bū­tų įskai­čiuo­tos ir tur­to dek­la­ra­ci­ jo­je nu­ro­dy­tos san­tau­pos, t. y. au­kos ne­ga­lė­tų vir­šy­ti 10 pro­c. me­ti­nių pa­ja­mų ir pa­sku­ti­nę praė­ju­sių me­tų die­ną tu­rė­tų pi­ ni­gi­nių lė­šų su­mos.

Kaip tei­gia­ma pa­tai­sos aiš­ki­ na­ma­ja­me raš­te, re­gu­lia­vi­mas, kai at­si­ran­da ap­ri­bo­ji­mas ne tik dėl di­džiau­sio leis­ti­no au­kos dy­ džio, ta­čiau ir da­lies praė­ju­sių me­tų dek­la­ruo­tų to as­mens pa­ ja­mų, neat­siž­vel­giant į as­mens tu­ri­mas san­tau­pas, neuž­tik­ri­na kam­pa­ni­jos fi­nan­sa­vi­mo sa­va­ ran­kiš­kiems kan­di­da­tams. „Nus­ta­ty­tas toks pa­ts ap­ri­bo­ji­ mas po­li­ti­nės kam­pa­ni­jos da­ly­vio au­kai sa­vo po­li­ti­nei kam­pa­ni­jai fi­nan­suo­ti neuž­tik­ri­na pa­kan­ ka­mo kam­pa­ni­jos fi­nan­sa­vi­mo ir di­di­na po­rei­kį ieš­ko­ti pa­pil­do­mų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, ne­su­da­rant prie­lai­dų sa­vo po­li­ti­nę kam­pa­ni­ ją fi­nan­suo­ti tik sa­vo as­me­ni­nė­ mis lė­šo­mis“, – tei­gia­ma pa­tai­ sos aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te.

Nuo sau­sio įsi­ga­lio­jus Po­li­ ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­ pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo įsta­ty­mo pa­tai­soms, vers­lui iš vi­so už­ draus­ta au­ko­ti par­ti­joms, o fi­ zi­niai as­me­nys po­li­ti­nės kam­ pa­ni­jos da­ly­vius ga­li rem­ti tik per rin­ki­mus.

BNS inf.

Są­ly­gos: šiuo me­tu bend­ra au­

kų su­ma ne­ga­li vir­šy­ti 10 pro­c. au­ko­to­jo me­ti­nių pa­ja­mų, o apie san­tau­pas įsta­ty­me ne­ kal­ba­ma.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

8

šeštadienis, gegužės 12, 2012

savaitės interviu

Dirb­da­mas VTEK įsi­gy­ji prie­šų Ži­niask­lai­dos, vie­šo­sios ko­mu­ni­ka­ci­jos ir ko­vos su ko­rup­ci­ja spe­cia­lis­tas Ry­tis Juo­za­pa­vi­čius tei­gia, kad dar­bas Vy­riau­sio­jo­je tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jo­je (VTEK) – slo­gus ir tok­siš­kas. To­dėl dau­giau dirb­ti šio­je ko­mi­si­jo­je jis ne­ke­ti­na.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

R.Juo­za­pa­vi­čius ne­se­niai bai­ gė pen­ke­rius me­tus tru­ku­sią ka­ den­ci­ją VTEK, į ku­rią jį de­le­ga­vo 2007-ai­siais prem­je­ru bu­vęs Ge­ di­mi­nas Kir­ki­las. Da­bar­ti­nis Vy­ riau­sy­bės va­do­vas And­rius Ku­bi­ lius jau ku­rį lai­ką ne­su­ge­ba ras­ti, ką de­le­guo­ti į VTEK vie­toj R.Juo­ za­pa­vi­čiaus.

– Ko­dėl prem­je­rui A.Ku­bi­liui ne­si­se­ka pa­rink­ti jums pa­mai­ nos? – pa­klau­sė­me R.Juo­za­pa­vi­ čiaus.

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Ne ma­nęs rei­kė­ tų to klaus­ti, o pa­ties prem­je­ro ar jo ap­lin­kos. Anks­čiau ar vė­liau kan­di­ da­tas vis tiek at­si­ras.

– Gal dar­bas VTEK lai­ko­mas ne­pres­ti­ži­niu, pra­stai mo­ka­ mu, psi­cho­lo­giš­kai įtemp­tu, nes pa­si­tai­ko ne­ma­žai kri­ti­ kos dėl šios ko­mi­si­jos spren­di­ mų? Gal ten dar­bo ne­pa­ke­lia­ mai daug?

– Dirb­da­mas to­je ko­mi­si­jo­je iš es­ mės įsi­gy­ji ne­ma­žai prie­šų. Kiek­ vie­nas žmo­gus, ei­da­mas į tą po­stą VTEK, tu­ri pa­gal­vo­ti, ar tu­rės pa­ kan­ka­mai psi­chi­nės ener­gi­jos, kad iš­tver­tų tą įsi­gy­tų prie­šų gau­są.

Juk ko­ne kiek­vie­nas po­li­ti­kas ar pa­rei­gū­nas, dėl ku­rio VTEK prii­ma nei­gia­mą spren­di­mą, tam­pa po­ ten­cia­liu tiek vi­sos ko­mi­si­jos, tiek kiek­vie­no jos na­rio prie­šu. Jie prii­ ma VTEK spren­di­mą kaip as­me­niš­ ku­mą, kaip ko­kį as­me­ni­nio san­ty­kio su ta­vi­mi kū­ri­mą.

Jie ta­ve tem­pia į teis­mą. Kar­tais net vi­sa ko­mi­si­ja tu­ri ei­ti į teis­ mą liu­dy­ti. Pa­vyz­džiui, taip at­si­ti­ ko bu­vu­sio ūkio mi­nist­ro Dai­niaus Krei­vio at­ve­ju.

Na­tū­ra­lu, kad toks VTEK ap­ svars­ty­tų pa­rei­gū­nų ne­pa­si­ti­kė­ji­ mas, prie­šiš­ku­mas nuo­di­ja bend­rą dar­bo ko­mi­si­jo­je at­mos­fe­rą. Ga­li­ ma sa­ky­ti, kad dar­bas to­je ko­mi­ si­jo­je yra tok­siš­kas. To­dėl, ma­tyt, žmo­nės ir ne­si­ver­žia į ją.

– Ar su­ge­bė­jo­te tą „tok­siš­ką iš­ šū­kį“ priim­ti ir įveik­ti per pen­ ke­rius dar­bo VTEK me­tus?

– Vie­na ver­tus, man at­ro­dė, kad ma­ no dar­bas bu­vo sėk­min­gas. Bet kar­ tais bū­da­vo vi­sai prie­šin­gas jaus­ mas. Tar­kim, kai į VTEK pa­te­ko toks klien­tas kaip Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ ny­bos va­do­vas Žyd­rū­nas Plyt­ni­kas, man pa­si­ro­dė, kad yra la­bai sun­ku.

Su Ž.Plyt­ni­ku bu­vo ga­na su­dė­tin­ga – rei­kia tai pri­pa­žin­ti. Ir ne­tgi kar­ tais at­ro­dė, kad svy­ra ran­kos.

To­kie at­ve­jai žmo­gų ga­nė­ti­nai iš­ se­ki­na.

– O gal prem­je­ras siū­lė jums dar vie­nai ka­den­ci­jai lik­ti VTEK? – Prem­je­ras man siū­lė tęs­ti dar­bą.

Bet ma­nau, kad jau at­li­kau sa­vo pa­rei­gą, ati­tar­na­vau nuo skam­bu­ čio iki skam­bu­čio. Ti­kiu, kad ir ki­ti žmo­nės ga­li dirb­ti tą dar­bą.

– VTEK na­rys ne­si­jau­čia prieš ki­tus po­li­ti­kus ir pa­rei­gū­nus etiš­kai pra­na­šes­nis – toks ne­ klys­tan­tis ir ne­lie­čia­mas?

– Anaip­tol. Ten ne­si ir ne­si­jau­ti vir­ šes­nis prieš ki­tus. Tie­siog dir­bant tą dar­bą rei­kia lai­ky­tis tam tik­ rų skaid­ru­mo, ob­jek­ty­vu­mo, tei­sės, mo­ra­lės ir eti­kos prin­ci­pų. Ir tiek.

Ti­kiu, kad yra pa­kan­ka­mai žmo­nių, ku­rie ga­li tą dar­bą dirb­ti.

Kiek­vie­nas žmo­gus, ei­da­mas į tą po­stą VTEK, tu­ri pa­gal­vo­ti, ar jis tu­rės pa­kan­ka­ mai psi­chi­nės ener­ gi­jos, kad iš­tver­tų tą įsi­gy­tų prie­šų gau­są.

Kai 2007-ai­siais atė­jau į VTEK, man at­ro­dė, kad dar­bas yra ki­ toks, nei paaiš­kė­jo po to. Kuo to­ liau, tuo la­biau man jis pa­na­šė­jo į tei­sė­jo dar­bą. O teis­ti žmo­nes, pri­ pa­žin­kim, ne­la­bai ma­lo­nu, nors ir su­vo­ki, kad tei­sy­bė tu­ri bū­ti išaiš­ kin­ta. Tai ir da­riau vi­sus pa­sta­ruo­ sius pen­ke­rius me­tus – sten­giau­si iš­siaiš­kin­ti tei­sy­bę.

– Ta­me dar­be įžvel­gė­te bent kiek nors po­li­ti­nio at­spal­vio?

– Aš nie­kad jo neįž­vel­giau. Kaž­ kaip nie­kad ne­gal­vo­jau apie tą po­ li­ti­nį at­spal­vį. Ži­no­ma, tu leng­vai ga­li su­teik­ ti to­kį at­spal­vį, jei­gu įsi­trau­ki į ga­ lios žai­di­mus, jei­gu pra­de­di gal­ vo­ti, kas ma­ne pa­sky­rė į ko­mi­si­ją, ir pra­de­di ver­tin­ti ko­mi­si­jo­je nag­ ri­nė­ja­mus pa­rei­gū­nus pa­gal po­ li­ti­nes pre­fe­ren­ci­jas – štai tas yra ge­ras žmo­gus, anas yra ma­ne pa­ sky­ru­sio po­li­ti­ko ar­ti­mas drau­gas, rei­kia ir ati­tin­ka­mai ne taip kri­tiš­ kai jį ver­tin­ti.

Kai tik to­kios min­tys ar toks su­ vo­ki­mas at­si­ran­da, ma­no su­pra­ ti­mu, rei­kia kuo grei­čiau išei­ti iš VTEK, nes tik­rai tai ga­lų ga­le baig­ sis an­ga­žuo­tais po­li­ti­niais ver­ti­ni­ mais. Šios ko­mi­si­jos na­riams to da­ ry­ti tie­siog ne­ga­li­ma.

Kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai ban­do nu­si­ša­lin­ti nuo klau­si­mų, ku­riuos sie­ja su juos į ko­mi­si­ją sky­ru­sia ins­ ti­tu­ci­ja ar­ba as­me­niu. Aš to nie­ka­

da ne­sup­ra­tau. Pa­vyz­džiui, ma­ne sky­rė G.Kir­ki­las. Kaž­kaip nie­kad ne­si­sten­giau įtik­ti nei jam, nei tuo la­biau so­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jai, ku­riai eksp­rem­je­ras pri­klau­so.

Ger­biu po­ną G.Kir­ki­lą, bet ma­ nau, kad vi­siš­kai įma­no­ma tuos san­ty­kius kur­ti be to­kio išanks­ti­ nio tei­gia­mo ar­ba nei­gia­mo nu­si­ tei­ki­mo jo at­žvil­giu. Va­do­vau­juo­ si tuo, jog tą dar­bą jis man pa­siū­lė ne dėl to, kad jam pa­skui at­si­dė­ko­ čiau, o dėl to, kad ge­rai tą dar­bą at­ lik­čiau.

Kar­tais ne­tgi pa­gal­vo­ju, kad emo­ci­niai nuo­sto­liai, ku­riuos pa­ ty­riau ta­me dar­be, neat­per­ka pi­ni­ gų, ku­riuos už jį ga­vau.

Ne­ži­nau, ar tu­ri bū­ti kam nors įsi­pa­rei­go­jęs, kai ei­ni į to­kį dar­bą.

Man tai klau­si­mų ne­ke­lia, bet pa­ ste­biu, kad kai ku­rie ko­mi­si­jos na­ riai kar­tais juos ke­lia.

– Kaip įver­tin­tu­mė­te vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų de­ri­ni­mo Lie­tu­vo­je pa­dė­tį? Ar per pen­ ke­rius jū­sų dar­bo VTEK me­tus pa­dė­tis pa­si­kei­tė į blo­ga ar ge­ ra?

– Pap­ras­tai kons­ta­tuo­ja­mi pa­žei­ di­mai, su­si­ję su pa­rei­gū­nų ir po­ li­ti­kų ne­nu­si­ša­li­ni­mu nuo su jais su­si­ju­sių klau­si­mų svars­ty­mo to­se ins­ti­tu­ci­jo­se, kur pa­rei­gū­nai ar po­ li­ti­kai dir­ba.

Bet ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad, de­ ja, iki šiol nė­ra ko­kio nors vie­no aiš­ kaus ma­to, ku­ris leis­tų su­skai­čiuo­ti ar­ba api­bend­rin­ti re­zul­ta­tus vie­ šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų de­ri­ni­ mo sri­ty­je.

Ko­mi­si­jos veik­los ata­skai­to­se ga­ li­ma ma­ty­ti di­na­mi­ką, kiek vie­nais ar ki­tais me­tais dau­giau ar­ba ma­ žiau pa­rei­gū­nų bu­vo ap­svars­ty­ta, kiek spren­di­mų priim­ta. Ta­čiau iš to la­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, mes ge­rai dir­bo­me ar blo­gai. Net jei­gu iš tos ata­skai­tos ma­ty­si­te, kad prii­ma­ me dau­giau spren­di­mų, tai dar to­li gra­žu ne­reiš­kia, kad ge­riau dir­ba­ me ir pa­dė­tis vie­šų­jų bei pri­va­čių­ jų in­te­re­sų de­ri­ni­mo sri­ty­je Lie­tu­ vo­je ge­rė­ja.

Ne­pa­no­ro: bu­vęs VTEK na­rys R.Juo­za­pa­vi­čius at­si­sa­kė prem­je­ro pa­

siū­ly­mo šio­je ko­mi­si­jo­je lik­ti dar vie­nai ka­den­ci­jai.

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (BFL) nuo­tr.

Nė­ra ko­kių nors ap­čiuo­pia­mų, pa­ma­tuo­ja­mų ro­dik­lių, kaip kei­ čia­si vie­šo­jo ad­mi­nist­ra­vi­mo kul­ tū­ra Lie­tu­vo­je. O jei­gu ne­ma­tuo­ji, ne­ga­li tos sis­te­mos tin­ka­mai įver­ tin­ti ir pa­to­bu­lin­ti.

Per ma­n o dar­b o VTEK me­t us ne­pa­vy­ko, de­ja, to­kio ma­to įsi­ ves­ti. Lin­kė­čiau, kad jis anks­čiau ar vė­liau at­si­ras­tų. Ko­mi­si­jo­je lie­ kan­čius ko­le­gas kvies­čiau „pri­si­ riš­ti“ prie ko­kių nors konk­re­čių, pa­ma­tuo­ja­mų ro­dik­lių, ku­rie pa­ ro­dy­tų, kaip kin­ta si­tua­ci­ja šio­je sri­ty­je.

– O ran­kos kar­tais ne­nus­vir­ da­vo, kai teis­mai nai­kin­da­vo VTEK spren­di­mus?

– Mums, rei­kia pa­sa­ky­ti, se­kė­si. Si­ tua­ci­ja to­ly­džio ge­rė­jo. Da­bar teis­ mai nai­ki­na kur kas ma­žiau ko­mi­si­ jos spren­di­mų, nei to pa­si­tai­ky­da­vo anks­čiau.

Da­bar­ti­niam VTEK pir­mi­nin­kui Re­mi­gi­jui Re­ke­tai iš es­mės pa­vy­ ko įgy­ven­din­ti sa­vo iš­kel­tą tiks­

lą – pa­reng­ti klau­si­mus ko­mi­si­jai svars­ty­ti taip, kad bū­tų priim­ tas kuo ma­žiau abe­jo­nių ke­lian­ tis, kuo la­biau tei­siš­kai pa­grįs­tas spren­d i­m as, ku­r io teis­m ai ne­ beat­šau­kia. Štai čia ir yra vie­nas tų ro­dik­lių, ku­ris pa­ro­do VTEK dar­bo ko­ky­bę.

Bet tų ro­dik­lių tu­ri bū­ti dau­giau.

Kur kas dau­giau.

– Pas­ta­rų­jų die­nų ak­tua­li­ja – VTEK spren­di­mas dėl nau­jo­jo Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­ mo tar­ny­b os va­d o­vo Kęs­t u­ čio Ju­ce­vi­čiaus. Kaip ma­no­ te, ar bū­tų per­spek­ty­vu VTEK kreip­tis į teis­mą dėl K.Ju­ce­vi­ čiui skir­tos pa­ly­gin­ti leng­vos nuo­bau­dos – pa­pei­ki­mo – už kons­ta­tuo­tą vie­šų­jų ir pri­va­ čių­j ų in­te­re­s ų de­r i­n i­m o ne­ pai­sy­mą?

– Aš jau ne­be­bu­vau ko­mi­si­jos na­ rys, kai ji spren­dė šį klau­si­mą. To­ dėl su­si­lai­ky­čiau nuo bet ko­kių ko­ men­ta­rų apie tai.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt

VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštadienis, gegužės 12, 2012

OMX Vilnius

OMX Riga

–0,05 %

3,1

pro­c.

ba­lan­dį bran­go gam­ti­nės du­jos ne­bui­ti­niams var­to­to­jams.

+0,24 %

ekonomika

OMX Tallinn

–0,34 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Augs ma­žiau

€

Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) šie­met augs 2,4 pro­c., o 2013 m. ša­lies eko­ no­mi­kos au­gi­mas pa­spar­tės iki 3,5 pro­c., kaip pro­gno­zuo­ja Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Per­nai lapk­ri­tį pro­gno­zuo­ta, kad Lie­tu­vos BVP au­ gi­mas šie­met sieks 3,4 pro­c. Nei­gia­mos įta­ kos Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mui tu­ri per­ nai pa­si­reiš­kęs ES eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mas ir dėl ko­mer­ci­nio „Sno­ro“ ban­ko bank­ro­to pa­ blo­gė­ję gy­ven­to­jų ir vers­lo lū­kes­čiai.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2690 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3005 JAV do­le­ris 1 2,6642 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6647 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9474 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1642 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5757 Ru­si­jos rub­lis 100 8,8336 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

De­ga­lų kai­nos

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,2023 % +0,1770 % +0,1993 % +0,2860 % +0,0971 % –0,6535 % +0,4633 % +0,2838 % –

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

5,00

4,69

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,95

4,62

2,47

„Va­koil“ 5,02 4,67 2,47 Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

95,89 dol. už 1 brl.

111,85 dol. už 1 brl.

Bai­da­rių mė­gė­jai jau tvin­do upes Di­dė­jan­čios bai­da­rių nuo­mo­to­jų iš­lai­dos ant ak­ty­vaus lais­va­lai­kio mė­gė­jų pe­čių nu­ kris­ti ne­tu­rė­tų. Nuo­mo­jan­tys bai­da­res ti­ki­na, kad kai­nos iš­li­ko to­kios pa­čios, o pra­si­ ma­ny­ti di­des­nių pa­ja­mų sie­kia­ma nau­jo­mis bai­da­rių pra­mo­go­mis.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

si di­des­nio klien­tų srau­to: „La­bai keis­ta: šie me­tai šil­tes­ni, o stip­raus klien­tų pa­gau­sė­ji­mo ne­jau­čia­me.“

Se­zo­no pra­džia pa­skelb­ta

Ekst­re­ma­liau­si bai­da­rių en­tu­zias­ tai se­zo­ną jau pra­dė­jo, ta­čiau no­ rin­tys pa­sto­ves­nių orų ir mau­dy­nių upė­se dar lū­ku­riuo­ja bir­že­lio. Nors da­lis bai­da­res nuo­mo­jan­čių ti­ki­na, kad už­sa­ky­ti bai­da­rių iš anks­to ne­ rei­kia, ki­ti pa­ta­ria tuo pa­si­rū­pin­ti dar prieš mė­ne­sį.

Pra­mo­gų cent­ro „Ac­ti­ve tou­ rism“ at­sto­vas Žil­vi­nas pa­sa­ko­jo, kad bai­da­rių se­zo­ną pra­dė­jo dar ko­vo vi­du­ry­je, kai Vo­kės upė­je ap­ sup­ti le­do ly­čių vien­vie­tė­mis bai­ da­rė­mis iš­plau­kė pir­mie­ji šios pra­ mo­gos fa­na­ti­kai. Ka­dan­gi jų, kaip pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas, tė­ra ke­lios gru­pe­lės, se­zo­no įkarš­čio ti­ki­ma­si birželio–rugpjūčio mė­ne­siais.

Iš­vy­kų bai­da­rė­mis or­ga­ni­za­to­ riaus „Upių la­bi­rin­tai“ sa­vi­nin­kas Po­vi­las Pe­la­nis pa­ti­ki­no, kad jau šį mė­ne­sį plau­kian­čių bai­da­rė­mis sa­vait­ga­liais ne­trūks­ta. Anot jo, į upes lais­va­die­niais pa­lei­džia­ma po maž­daug 10 bai­da­rių. O sa­vait­ga­ liais iš­nuo­mo­ti vi­sas tu­ri­mas bai­ da­res esą ti­ki­ma­si jau po Jo­ni­nių. „Klien­tų srau­tai ga­na sta­bi­lūs, di­de­lio svy­ra­vi­mo nė­ra. Gal­būt pra­stes­ni bu­vo 2009 m., kai pra­si­ dė­jo kri­zė ir žmo­nės bu­vo iš­si­gan­dę dėl atei­ties. Da­bar, jei va­sa­ra karš­ ta, bai­da­rių ten­ka sko­lin­tis iš ko­le­ gų. Su jais la­bai pla­čiai bend­ra­dar­ biau­ja­me“, – sa­kė P.Pe­la­nis.

Vis dėl­to pa­šne­ko­vas Žil­vi­nas ne­ slė­pė nuo­sta­bos dėl sta­bi­lios bai­da­ rių pa­klau­sos, nes šie­met ti­kė­jo­

Ieš­ko upių vin­gių

Pra­mo­gų cent­ro „Ac­ti­ve tou­rism“ at­sto­vas Žil­vi­nas pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu be­ne po­pu­lia­riau­sias ir la­bai ekst­re­ma­lus marš­ru­tas – Vil­ nia. Bai­da­rių mė­gė­jai šia upe ga­li plauk­ti nuo dvie­jų iki ke­tu­rių va­ lan­dų. Taip pat siū­lo­mas nuo dvie­ jų va­lan­dų iki vi­sos die­nos marš­ru­ tas Ne­ri­mi. „Mū­sų siū­lo­ma eg­zo­tiš­ka pra­ mo­ga – pa­ma­ty­ti nak­ti­nį Vil­nių.

Va­ka­re su­ren­ka­me žmo­nių gru­pę, nu­ve­ža­me prie Ver­kių ma­lū­no ir su­te­mus juos iš­pluk­do­me pa­ma­ ty­ti nak­ti­nio Vil­niaus ki­tu kam­pu. Šią pa­slau­gą siū­lo­me jau ket­ve­rius me­tus ir pa­ste­bi­me, kad pa­klau­ sa di­dė­ja – žmo­nės no­ri iš­skir­ti­ nu­mo“, – sa­kė Žil­vi­nas. Anot jo, klien­tams pa­gei­dau­jant bai­da­rės trans­por­tuo­ja­mos ir prie ki­tų upių, ta­čiau kai­na ati­tin­ka­mai au­ga.

P.Pe­la­nis pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­ tu po­pu­lia­riau­sia upė iš­vy­koms bai­da­rė­mis yra Vil­nia, ta­čiau šiuo marš­ru­tu daž­niau­siai su­si­gun­do vil­nie­čiai. Gy­ven­to­jai iš ki­tų mies­ tų ren­ka­si Šir­vin­tos, Mer­kio, Grū­ dos ir Verk­nės upes.

Re­zer­vuo­ti ge­riau iš anks­to

Paš­ne­ko­vas Žil­vi­nas pa­ti­ki­no, kad šį mė­ne­sį ar net per pi­ką už­si­sa­ky­ ti bai­da­rę ne­su­dė­tin­ga. Ta­čiau, jo tei­gi­mu, lie­tu­viai lin­kę pa­si­rū­pin­ ti nuo­ma kuo anks­čiau, to­dėl už­sa­ ky­mų jau esa­ma net rugp­jū­čiui.

Srau­tas: bai­da­rių ekst­re­ma­lus upė­se ge­gu­žę pa­kei­čia mė­gė­jai.

„Bai­da­rę ga­li­ma gau­ti net tą pa­ čią die­ną, ta­čiau ge­riau pa­skam­bin­ ti bent vie­ną die­ną prieš plau­kiant“, – ne­si­sku­bin­ti ra­gi­no pa­šne­ko­vas.

Anot jo, pa­vie­niams bai­da­rių mė­ gė­jams iš­si­nuo­mo­ti bai­da­res ypač leng­va. Esą jiems ati­tin­ka­mu lai­ ku pa­siū­lo­ma pri­si­jung­ti prie ki­tos plau­kian­čių gru­pės, tad trans­por­ ta­vi­mas ne­su­ke­lia jo­kių rū­pes­čių.

Nors šiuo me­tu už­si­sa­ky­ti bai­da­ rių sa­vait­ga­liui dar nė­ra jo­kių bė­dų, P.Pe­la­nis pa­ta­rė šį dar­bą at­lik­ti li­ kus dviem sa­vai­tėms iki plau­ki­mo.

Pa­vyz­džiui, ko­kių de­šim­tį bai­da­rių ir so­dy­bą no­rin­ti už­si­sa­ky­ti gru­pė į pa­slau­gos tei­kė­jus tu­rė­tų kreip­tis net prieš mė­ne­sį.

lio­nės truk­mės bai­da­rės nuo­ma žmo­gui kai­nuo­ja ma­žiau­siai 20 li­ tų. Bai­da­rę nuo­mo­jan­tis vi­sam sa­ vait­ga­liui ir rei­ka­lau­jant vi­so pa­ slau­gų pa­ke­to, klien­tui pra­mo­ga at­siei­na dau­giau­sia 80 li­tų.

Paš­ne­ko­vo Žil­vi­no tei­gi­mu, kai­ nos, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, ne­si­kei­tė: „Ne­no­ri­me gąs­din­ti klien­ tų di­des­nė­mis kai­no­mis, nors de­ga­ lai brangs­ta, tad au­to­ma­tiš­kai tu­rė­tų brang­ti ir pa­slau­gos. Iš­lai­ky­ti se­nus klien­tus ir pri­trauk­ti nau­jų sten­gia­ mės pa­sto­vu­mu ir lo­ja­lu­mu.“ Paš­ne­ko­vas Alek­sand­ras pa­ti­ ki­no, kad kai­nų bai­da­rių nuo­mo­ to­jai smar­kiai ne­ke­lia, ta­čiau už­ dirb­ti dau­giau už­si­mo­ja siū­ly­da­mi pa­pil­do­mų pa­slau­gų, pa­vyz­džiui, pluk­dy­da­mi žie­mą.

K.Kviet­kaus­kas taip pat pa­sa­ko­jo, kad anks­čiau gy­ven­to­jai mie­liau or­ ga­ni­zuo­da­vo ke­lių die­nų bai­da­rių iš­ vy­kas. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu, anot jo, ypač po­pu­lia­rūs ta­po vie­na­die­niai pa­si­plau­kio­ji­mai, tad da­lis bai­da­rių nuo­mo­to­jų šeš­ta­die­nį pa­slau­gas pa­ siū­lė bran­giau nei sek­ma­die­nį.

Pa­siū­lo nau­jų pra­mo­gų

Kon­ku­ren­ci­ja ska­ti­na pa­si­temp­ti

Nors šie me­tai šil­tes­ ni nei per­nykš­čiai, iš­skir­ti­nio bai­da­rių mė­gė­jų srau­to ne­su­ lau­kia­ma.

K.Kviet­kaus­ko ma­ny­mu, iš anks­to už­si­sa­kan­tys bai­da­res ti­ki­si nu­si­ de­rė­ti ir mo­kė­ti ma­žes­nę nuo­mos kai­ną. Anot jo, ge­gu­žę sa­vait­ga­ liais bai­da­rės nuo­ma vie­nai die­nai at­siei­na apie 50 li­tų, o nuo­mo­jan­tis ją abiem sa­vait­ga­lio die­noms kai­na ga­li smuk­te­lė­ti iki 90 li­tų. Bir­že­lio sa­vait­ga­liais bai­da­rės nuo­mos kai­ na pa­ky­la ir sie­kia iki 120 li­tų.

P.Pe­la­nio tei­gi­mu, pri­klau­so­mai nuo se­zo­no, sa­vai­tės die­nos ar ke­

Paš­ne­ko­vas Žil­vi­nas pa­sa­ko­jo, kad bai­da­rių nuo­ma už­sii­ma jau pen­ ke­rius me­tus. Ta­čiau jis ne­slė­pė, kad iš­si­lai­ky­ti rin­ko­je sun­ku, nes kon­ku­ren­ci­ja – la­bai di­de­lė: „Kas­ met rin­ko­je at­si­ran­da bent po vie­ ną ar du nau­jus kon­ku­ren­tus, ku­rie ban­do dar la­biau nu­muš­ti kai­ną ar­ ba žais­ti su to­kio­mis pa­slau­go­mis kaip nuo­lai­dų ku­po­nai. Su šiais ku­ po­nais bai­da­rių nuo­ma pa­siū­lo­ma už pu­sę kai­nos.“

10 po­pu­lia­riau­sių upių bai­da­rių pra­mo­goms Anykš­ta Grū­da Mer­kys Sie­sar­tis Šir­vin­ta Ūla* Verk­nė Vil­nia Vi­rin­ta Žei­me­na

* Bai­da­rė­m is plau­k io­t i lei­d žia­ma tik ge­g u­žės 1–rugsėjo 31 d. Plauk­ ti van­dens tu­r iz­mo prie­mo­nė­m is Ūlos upe Dzū­k i­jos na­c io­na­l i­n io par­ko te­ri­to­ri­jo­je ga­li­ma tik įsi­g i­jus lan­ky­mo bi­lie­tą.

Vis dėl­to, kaip sa­kė P.Pe­la­nis, smul­kūs bai­da­rių pa­slau­gos tei­kė­ jai tė­ra trum­pa­lai­kiai kon­ku­ren­tai.

Anot jo, to­kie rin­kos žai­dė­jai ap­si­ rū­pi­na pi­giau­sio­mis, nau­do­to­mis, ap­ga­din­to­mis bai­da­rė­mis ir jas nuo­mo­ja „juo­kin­gai ma­žo­mis kai­ no­mis“. Pa­ma­tę, kad to­kia stra­te­ gi­ja neat­si­per­ka, – veik­lą nu­trau­ kia, o į jų vie­tą esą atei­na ki­ti ma­ži rin­kos žai­dė­jai.

Prieš dve­jus me­tus veik­lą pra­dė­ jęs Alek­sand­ras pa­sa­ko­jo, kad nau­ jiems bai­da­rių nuo­mo­to­jams įsi­lie­ ti į rin­ką ne­leng­va. Esą tai pa­da­ry­ti pa­pras­čiau tiems, ku­rie prie upės tu­ri nuo­sa­vą že­mės plo­tą.

Kon­ku­ruo­ti su bai­da­rių nuo­mo­ to­jų gau­sa, anot pa­šne­ko­vo, pa­de­ da tik ge­ra pa­slau­gos ko­ky­bė, ku­ ri pa­de­da pri­si­jau­kin­ti nuo­la­ti­nių klien­tų.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

tema

Ką at­neš ki­no „Gervės“?

Ry­toj ma­giš­ka­sis rau­do­nas ki­li­mas Na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re nu­ si­drieks ki­no kūrė­ jams – vyks Lie­tu­ vos ki­no ir te­le­vi­zi­ nio ki­no ap­do­va­no­ jimų „Si­dab­rinė ger­ vė 2012“ šventė. Va­ ka­ri­nių su­kne­lių ir smo­kingų ap­lin­ko­ je spindės ypa­tin­ ga­sis va­ka­ro sim­bo­ lis – „Si­dab­rinės ger­ vės“ sta­tulėlė, tei­kia­ ma už ge­riau­sius metų na­cio­na­li­nio ki­no dar­bus.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Bus Ham­le­tas ir Ofe­li­ja

Ka­dan­gi ren­gi­nys su­grįžo į Na­cio­ na­linį dra­mos teatrą, ku­ria­me ir bu­vo pra­dėtas, šie­met jis bus la­biau teat­ra­li­zuo­tas. Ren­ginį ves trys nau­ji vedė­jai, ku­rie pa­de­monst­ ruos ir sa­vo vai­dy­bos ta­lentą – su­ vai­dins tam tik­ras mi­zans­ce­nas.

Vie­nas jų – ži­no­mas teat­ro ir ki­ no ak­to­rius, šmaikš­čių pa­dėkos kalbų vir­tuo­zas And­rius Bia­lob­ žes­kis. Ki­tas, ren­gi­nio at­stovų tvir­ ti­ni­mu, – ge­riau­sias visų laikų Lie­ tu­vos Ham­le­tas. O koks Ham­le­tas be Ofe­li­jos? Va­di­na­si, tre­čio­ji va­ ka­ro vedė­ja – ak­torė, kaž­ka­da su­ vai­di­nu­si Ofe­liją. „Si­dab­rinės gervės“ ap­do­va­no­ ji­mai yra vie­nin­te­liai ša­ly­je, jun­ gian­tys vi­sas ki­ne­ma­tog­ra­fi­ninkų gil­di­jas. Prie šio pro­jek­to dir­ba 50 žmo­nių. „Tai ap­do­va­no­ji­mai, ku­rie jau tu­ri sa­vo vertę, tra­di­ciją, žiū­ro­vus.

Vi­si, su­si­ję su ki­nu, šių iš­kil­mių lau­kia ne tik kaip įver­ti­ni­mo, dar­ bų ata­skai­tos. Šios sri­ties žmonės au­ko­ja­si dėl pro­fe­si­jos. Jie – ne tie, ku­rie atei­na į darbą įpras­tu lai­ku ir va­ka­rienės grįžta na­mo. Jie atei­na vi­sam gy­ve­ni­mui“, – sakė ce­re­mo­ ni­jos re­ži­sie­rius Kęstu­tis Jakš­tas.

Kas me­tai ar kas dve­ji?

Ki­no darbų sąra­še – 15 no­mi­na­cijų, o gau­ti kiek­vieną no­mi­na­ciją pre­ ten­duo­ja po tris dar­bus. Kai ku­rio­se vi­sai ne­bu­vo kon­ku­ren­ci­jos, kai ku­ rio­se ji – la­bai ne­di­delė. Būtent tai ir ska­ti­na kal­bas apie lie­tu­viš­ko ki­ no merdė­jimą ir apie tai, kad ma­žai ką yra no­mi­nuo­ti. Todėl ar ne ge­riau šią šventę reng­ti kas dve­jus me­tus?

No­mi­nantų tre­je­tu­kus skel­bia Lie­tu­vių ki­no aka­de­mi­ja (Li­KA).

Be­n e la­b iau­s iai ki­n o žiū­ro­ vus do­mi­na ge­riau­sio il­ga­met­

Už ge­riau­sią metų ak­to­riaus vaid­menį no­mi­nuo­ti Man­tas Jan­ ka­vi­čius („Ta­das Blin­da. Prad­žia“), Ma­rius Rep­šys („De­šimt prie­žas­ čių“), Vai­nius So­dei­ka („Pas­ku­ tinė me­daus mėne­sio die­na“, „Jo si­li­ko­ninė sie­la“).

Tarp ge­riau­sių ak­to­rių – Mi­ glė Po­li­ke­vi­čiūtė („Pas­ku­tinė me­ daus mėne­sio die­na“), Vai­va Mai­ ne­lytė („Gi­minės. Po dvi­de­šim­ties metų“), Ja­ni­na La­pins­kaitė („Mie­ gan­čių dru­ge­lių tvir­tovė“).

„Jei­gu pa­sau­li­nius me­da­lius gau­ na alus, kodėl mes ne­ga­li­me įver­ tin­ti sa­vo pa­čių pa­da­ry­to ki­no?“ – klausė R.Skais­gi­rys.

Anot jo, šio ren­gi­nio tiks­las – la­ biau su­jung­ti ki­no bend­ruo­menę, ska­tin­ti lie­tu­viš­ko ki­no sklaidą po visą vals­tybę, kad į tai dėmesį at­ kreiptų ne tik vald­žia, bet ir pa­ pras­ti žmonės. Kad jie ži­notų, kas yra „Si­dab­rinė gervė“, ko­kie Lie­ tu­vo­je su­kur­ti fil­mai lai­mi tą ap­do­ va­no­jimą. Kad ži­notų ak­to­rius – ne tik Re­gi­mantą Ado­maitį ar Vy­tautą Tomkų. Yra daug jaunų ak­to­rių, ei­ nan­čių pir­myn.

Ren­g i­n io krikš­tatė­v is pa­s i­ džiaugė pa­da­ry­tais dar­bais, ta­čiau pa­brėžė, kad aibė da­lykų dar neat­ lik­ta. Rei­kia siek­ti, kad Ki­no įsta­ ty­mas, ku­ris yra priim­tas, būtų to­ bu­li­na­mas, kad būtų lai­ko­ma­si jo prin­cipų. Kad to­liau dirbtų Na­cio­ na­li­nis ki­no cent­ras. „Vis dėlto 56 fil­mai per me­tus – tai nėra jau tiek ma­žai“, – sakė pa­ šne­ko­vas.

Ar pa­ts ren­gi­nio su­ma­ny­to­jas tuos fil­mus per­žiūrė­jo? „Aš nie­ka­da ne­bu­vau filmų at­ ran­kos ko­mi­si­jo­je. Tad ne­tu­riu jo­ kio bal­so, kad vie­nas ar ki­tas fil­ mas taptų nu­galė­to­ju, – tvir­ti­no R.Skais­gi­rys. – Bet daž­niau­siai vi­ sus fil­mus per­žiū­riu.“ Paa­be­jo­jus, kad Lie­tu­vo­je tik­rai ne­daug to ki­no, pa­šne­ko­vas sakė girdįs vi­so­kiau­sių kalbų, tarp jų – ir to­kių, kad ki­no kūrėjų ne­rei­kia ap­ do­va­no­ti kas­me­t, ge­riau – kas dve­ jus. „Kas nors kuo nors vi­sa­da ne­pa­ ten­kin­tas. Nek­lys­ta tas, ku­ris nie­ko ne­da­ro“, – sakė R.Skais­gi­rys.

Nek­lys­ta tas, kas ne­dir­ba

Ver­ti šių ap­do­va­no­jimų

ra­žio vai­dy­bi­nio ki­no fil­mo no­ mi­na­ci­ja. Gau­ti šią no­mi­na­ciją pri­sta­to­mi fil­mai: „Ta­das Blin­da.

Prad­žia“ (re­ži­sie­rius Do­na­tas Ul­ vy­das), „Mie­gan­čių dru­ge­lių tvir­ tovė“ (re­ži­sie­rius Al­gi­man­tas Pui­ pa), „Nar­ci­zas“ (re­ži­sierė Do­vilė Ga­siū­naitė).

Ge­riau­sio metų TV fil­mo ka­te­ go­ri­jo­je – „Vy­no ke­lias“ (re­ži­sie­ riai Rai­mun­das Ba­nio­nis, Al­vy­das Šle­pi­kas, Ma­ri­na Ku­lum­be­gaš­vi­li), „Vie­nin­te­lis, ne­pa­kar­to­ja­mas ir pa­ sku­ti­nis“ (re­ži­sie­rius Li­nas Au­gu­ tis), „Le­do vai­kai“ (re­ži­sie­rius Jus­ ti­nas Lin­gys).

Kęstu­tis Jakš­tas:

Vi­si, su­si­ję su ki­nu, šių iš­kil­mių lau­kia ne tik kaip įver­ti­ni­mo, darbų ata­skai­tos. Šios sri­ties žmonės au­ko­ ja­si dėl pro­fe­si­jos.

Min­tis reng­ti „Si­dab­rinės gervės“ ap­do­va­no­jimų šventę prie­š pen­ke­ rius me­tus į galvą šovė ži­no­mam te­le­vi­zi­jos pro­diu­se­riui Ro­lan­dui Skais­gi­riui.

Ži­no­ma teat­ro ir ki­no ak­torė La­ri­sa Kal­po­kaitė, jei tik ga­li, būti­nai da­ ly­vau­ja „Si­dab­rinės gervės“ ap­do­ va­no­jimų šventė­je. Ji pri­minė, kad Auk­si­niai sce­nos kry­žiai tei­kia­mi

Pri­zas: Lie­tu­vos ki­no kūrėjams per

teat­ro dar­buo­to­jams už ge­riau­sius se­zo­no dar­bus, o tie, ku­rie vai­di­na ki­ne ir te­le­vi­zi­jo­je, la­bai il­gai bu­ vo vi­sai ne­įver­ti­na­mi, nors žiū­ro­ vai juos pa­žįsta ir mėgsta. „Jų nuo­pel­nai skendė­da­vo už­ marš­ty­je. Ir iš vi­so ki­nas ilgą laiką bu­vo už­marš­ty­je. Aiš­ku, jis at­si­ga­ vo ne dėl „Ger­vių“, bet dėl žmo­nių, ku­rie dir­ba ki­ne, pa­siau­ko­ji­mo“, – sakė L.Kal­po­kaitė.

Ak­torė ma­no, kad ta šventė rei­ ka­lin­ga. Vien jau dėl to, kad pa­ger­ bia­mi se­nie­ji ki­no meist­rai, ku­rie jau ne­be­dir­ba. Apie juos ži­no tik

Būti įver­tin­ti nu­si­pel­no ir ma­ži da­ly­kai, nes tik Lai­ma Že­mu­lienė „Tai – pir­mas ne­di­de­lis, gra­žus „Si­ dab­ri­nių ger­vių“ ju­bi­lie­jus. Pui­kiai pri­si­me­na­me tą jau­dulį, kurį su­ kėlė pir­mo­sios „Gervės“. Bu­vo gra­ žu“, – sakė Eu­ro­pos ki­no aka­de­mi­ jos narė, „Si­dab­rinės gervės“ ap­do­ va­no­jimų at­ran­kos ko­mi­si­jos pir­ mi­ninkė, Lie­tu­vių ki­no aka­de­mi­ jos ta­ry­bos pir­mi­ninkė dr. Gra­ži­na Ar­lic­kaitė.

„Vil­niaus die­nos“ žur­na­listės in­ter­ viu su G.Ar­lic­kai­te – apie „Si­dab­ rinėms gervėms“ no­mi­nuo­tus fil­mus.

– Šie­met įver­tin­ti bu­vo pa­teik­ti 56 fil­mai. Su ko­kiais sun­ku­mais su­si­dūrė at­ran­kos ko­mi­si­ja?

– Ka­dan­gi ma­žai il­ga­met­ra­žių vai­dy­bi­nių ki­no filmų, per­nai te­ko rink­tis iš dviejų, šie­met – iš trijų.

Ta­čiau tre­čio fil­mo – „Nar­ci­zas“ – te­ko lauk­ti, kol jis bus baig­tas.

– Žmonės su­pran­ta, kad Lie­tu­ vos ki­nas – ties merdė­ji­mo ri­ba.

Ir stai­ga – net 15 no­mi­na­cijų.

– Siū­lau baig­ti šne­kas apie merdė­ jimą. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ir Lie­tu­va – ties merdė­ji­mo ri­ba. Ver­tin­ti rei­kia

tai, kas su­ku­ria­ma. Jei­gu pa­da­ry­ta ma­žai, ne­reiš­kia, kad ne­nu­si­pel­no­ ma įver­ti­ni­mo. Va­di­na­si, rei­kia ver­ tin­ti tą mažą dalį, ku­ri yra pa­da­ry­ta.

Tu­ri­me ži­no­ti, kad ir tie jau­ni žmo­ nės, ku­rie de­biu­tuo­ja pir­mai­siais sa­ vo fil­mais, ku­rie su­ku­ria sa­vo „trum­ pa­met­riu­kus“, ir­gi lau­kia įver­ti­ni­mo.

Be abe­jonės, keb­lu, kai ma­žai il­ ga­met­ra­žių vai­dy­bi­nių filmų. Va­di­ na­si, natū­ra­liai ma­žai di­de­lių vaid­ menų, sce­na­rijų. Juk vis­kas su­si­ję. Ži­no­ma, būtų pui­ku, jei­gu bū­ tų su­kur­ta dau­giau. Būtų dar pui­ kiau, jei­gu būtų su­kur­ta daug sva­ rių, iš­ki­lių il­ga­met­ra­žių vai­dy­bi­nių ki­no filmų. Iš jų būtų ga­li­ma rink­tis, o ne lauk­ti, kad galbūt at­si­ras dar vie­nas, kurį galė­si­me įver­tin­ti.

La­bai nemėgs­tu kalbų apie ki­no merdė­jimą. Rei­kia pa­lai­ky­ti kūry­ biš­kumą, o ne kons­ta­tuo­ti ko­kias nors fi­zio­lo­gi­nes būse­nas, ku­rios su kūry­ba ne­daž­nai tu­ri ką bend­ra.

– O su kuo tu­ri bend­ra – su pi­ ni­gais?

– Taip, ir su pi­ni­gais. Bet ir su idė­ jo­mis – taip pat. Ki­nas – la­bai bran­gus me­nas, bet jis ku­ria­mas ne tik iš pi­nigų. Ta­čiau mes ki­no pro­ diu­sa­vimą dar su­pran­ta­me kaip pi­

nigų iš Lie­tu­vos biud­že­to lau­kimą.

Pro­diu­se­ris pi­ni­gus tu­ri rink­ti iš daug kur. Mes gy­ve­na­me ES, tu­ri­ me nau­do­tis vi­so­mis ga­li­mybė­mis.

– Kodėl šie­met nėra ap­do­va­no­ji­ mo už ge­riau­sią metų sce­na­rijų?

– Sti­go rimtų pre­ten­dentų į ge­riau­

sio sce­na­ri­jaus no­mi­na­ciją, o do­ku­ men­ti­nių filmų bu­vo dau­giau. To­ dėl šie­met dvi „Gervės“ bus skir­tos do­ku­men­ti­niams fil­mams – už ge­ riau­sią il­ga­met­ražį ir ge­riau­sią trum­pa­met­ražį do­ku­men­ti­nius fil­ mus. Ta­čiau ji ne­bus skir­ta už ge­ riau­sią sce­na­rijų.

Siū­lau baig­ ti šne­kas apie merdė­jimą.

Ga­li­ma sa­ky­ ti, kad ir Lie­tu­va – ties merdė­ji­mo ri­ba.

– Gal ga­li­te išs­kir­ti pa­grin­dinę temą, ku­ri do­mi­nuo­ja šių metų no­mi­nantų fil­muo­se?

– Do­ku­men­ti­ko­je no­ri­ma pa­žvelg­ti į ne­prik­lau­so­mybės 20-metį iš jau­no žmo­gaus po­zi­cijų („Kaip mes žaidė­ me re­vo­liu­ciją“). Įdo­miai pa­teik­ta te­ma, ku­ri bu­vo ryš­ki lie­tu­vių do­ku­ men­ti­nia­me ki­ne ir prie­š po­rą de­šimt­ me­čių. Tai žmo­gus, cha­rak­te­ris ar­ba žmonės, ku­rių įdo­mi gy­ve­ni­mo is­to­ ri­ja, – stebė­ji­mo, ana­lizės, do­ku­men­ tinės vi­zua­li­kos ob­jek­tas („Ra­mi­nas“, „Ste­buklų lau­kas“, „Le­do vai­kai“).

– Ku­rio­je ka­te­go­ri­jo­je pri­sta­ty­ti dar­bai jums pa­si­rodė įdo­miau­ si, stip­riau­si?

– Pa­teik­ta įdo­mių trum­pa­met­ra­žių vai­dy­bi­nių, il­ga­met­ra­žių do­ku­men­ ti­nių filmų. Ga­na įdomūs trum­pi jaunųjų ani­ma­to­rių dar­bai. Man at­ ro­do, ver­tos ope­ra­to­rių no­mi­na­ci­jos.

Juos no­mi­nuo­ti yra už ką. Yra įdo­ mių, ir ga­na daug, epi­zo­di­nių vaid­ menų. Bu­vo da­lykų, ku­rie at­kreipė dėmesį ir ku­riuos ne gėda pa­skelb­ti.

– Ar at­ran­kos ko­mi­si­ja pra­ žiūrė­jo, ar jai pa­si­rodė, kad ne­ ti kūry­biš­kumą, o ne kons­ta­tuo­ti ko­kias nors fi­zio­lo­gi­nes būse­nas“, – ver­tas no­mi­nuo­ti epi­zo­di­nis sakė G.Ar­lic­kaitė.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr. ak­to­riaus Dai­niaus Kaz­laus­ko

Nuos­ta­ta: „La­bai nemėgs­tu kalbų apie ki­no merdė­jimą. Rei­kia pa­lai­ky­

11

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

tema

L.Vild­žiū­nas: šie apdovanojimai – tai vers­lo pro­jek­tas Lai­ma Že­mu­lienė Ki­ne dir­ban­tys lau­kia at­skren­ dant „Ger­vių“, jo­mis džiau­gia­si.

O ko­kia šian­die­nio na­cio­na­li­nio ki­no pa­dėtis žvel­giant spe­cia­lis­ to aki­mis? Apie tai „Vil­niaus die­ na“ pa­si­tei­ra­vo ki­no kri­ti­ko Li­no Vild­žiū­no.

ap­do­va­no­jimų ce­re­mo­niją bus įteik­ta 14 si­dab­ri­nių ir 1 auk­sinė „Gervė“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

spe­cia­lis­tai. Vi­suo­menė ne­la­bai ži­ no, kas anks­čiau kūrė, dir­bo lie­tu­ viš­ka­me ki­ne. Kad ir kaip keik­tu­me tą so­viet­metį, lie­tu­viš­kas ki­nas ta­ da bu­vo la­bai gra­žus. Puikūs re­ži­ sie­riai, puikūs ak­to­riai ja­me dir­bo.

L.Kal­po­kai­tei ir Arū­no Žeb­riū­no, ir Ma­riaus Gied­rio fil­mai la­bai gra­ žūs. Vy­tau­to Ža­la­ke­vi­čiaus „Nie­kas ne­norė­jo mir­ti“, anot pa­šne­kovės, – tai kla­si­ka, kad ir iš ko­kių po­zi­cijų į jį žiūrė­tum. O Al­gir­do Dau­sos ir Al­man­to Gri­ke­vi­čiaus „Jaus­mai“?

Tai – fan­tas­tiš­ko gro­žio juos­ta, pri­ pa­žin­ta ge­riau­siu lie­tu­viš­ku fil­mu.

A.Gri­ke­vi­čiaus jau ne­bėra, A.Dau­ sa – ne­pel­ny­tai už­mirš­tas. „To­kio­mis sąly­go­mis kur­ti kiną, kaip da­bar jis ku­ria­mas Lie­tu­vo­je, – tai did­vy­riš­kas poel­gis. Dau­gu­ ma net dip­lo­mi­nių filmų da­ro­ma už dy­ka, ak­to­riai dir­ba už dy­ka. Aš su­žavė­ta tais žmonė­mis, ku­rie dir­ ba, ku­rie my­li šį meną. Ma­nau, jie nu­si­pelnė, kad būtų bent šiek tiek įver­tin­ti, kad bent tą skulptūrėlę turėtų, ku­ri yra la­bai gra­ži. Aiš­ku, ji pa­vo­jin­ga – ašt­riu sna­pu, ga­li­ma pa­nau­do­ti sa­vi­gy­nai“, – po­kšta­vo L.Kal­po­kaitė.

taip užaugama vaid­muo fil­me „Ta­das Blin­da.

Prad­žia“?

– Nie­kas nie­ko ne­pra­žiūrė­jo. Be D.Kaz­laus­ko, ta­me fil­me epi­zo­ di­nius vaid­me­nis su­kūrė ir Vi­das Pet­ke­vi­čius, ir Do­na­tas Ba­nio­nis, ir An­ta­nas Šur­na. Ko­mi­si­jos spren­di­ mas bu­vo toks, koks yra.

– Il­ga­met­ra­žių vai­dy­bi­nių ki­no filmų ka­te­go­ri­jo­je ne­bu­vo kon­ ku­ren­ci­jos, pa­teik­ti tik trys fil­mai – tiek, kiek bu­vo su­kur­ta: „Ta­das Blin­da. Prad­žia“, „Mie­gan­čių dru­ge­lių tvir­tovė“, „Nar­ci­zas“.

Kaip šie fil­mai, jūsų aki­mis, at­ ro­do bend­ra­me metų ki­no pro­ duk­ci­jos kon­teks­te – silp­nes­ni ar stip­res­ni už do­ku­men­ti­nius?

– Ne­pa­sa­ky­čiau, kad jie silp­nes­ni už do­ku­men­ti­nius. No­mi­nuo­ti fil­mai – ga­na skir­tin­gi. Pir­ma­sis to­kios ko­mer­cinės sėkmės su­laukęs, pa­ts žiū­ri­miau­sias lie­tu­viš­kas vai­dy­bi­ nis fil­mas – „Ta­das Blin­da. Prad­ žia“. „Mie­gan­čių dru­ge­lių tvir­tovė“ ar „Nar­ci­zas“ – tai vi­siš­kai ki­toks ki­nas. Todėl tą įvai­rovę ga­li­ma ver­ tin­ti tei­gia­mai. Ne vi­si re­ži­sie­riai da­ro vie­no­dus fil­mus.

Jei vie­nam pa­si­sekė su­kur­ti ko­ mer­ciš­kai sėkmingą, ne­reiš­kia,

kad ki­ti puo­la kur­ti ana­lo­giš­ko fil­ mo. Kiek­vie­nas ei­na sa­vais ke­liais ir ban­do kur­ti tai, kas jam ar­ti­ miau­sia. Ši ten­den­ci­ja – svei­kin­ti­ na. Me­ni­niai re­zul­ta­tai vi­sais tri­ mis at­ve­jais – įvairūs.

– Tarp pul­ko si­dab­ri­nių „Ger­ vių“ vie­na bus auk­sinė, tei­kia­ma už vi­so gy­ve­ni­mo kūrybą. Kaip ver­ti­na­te šį ap­do­va­no­jimą?

– Jau prie­š pen­ke­rius me­tus svei­ki­ nau šią at­si­ra­du­sią ini­cia­tyvą ki­ no bend­ruo­me­nei ir ki­no žmonėms pa­do­va­no­ti šventę. Paž­velg­ti iš ar­ ti ir kri­tiš­kai, ir pa­lan­kiai į tai, kas yra su­kur­ta šian­dien. Ir neuž­mirš­ti tų, ku­rių indė­lis į lie­tu­vių ki­no kūry­ bą, is­to­riją yra did­žiu­lis.

– Ar ar­ti­miau­si Lie­tu­vos kai­ my­nai tu­ri pa­na­šių ap­do­va­no­ jimų už dar­bus ki­ne?

– Ru­sai tu­ri net dvejus ap­do­va­no­ ji­mus – „Nikę“ ir „Auk­sinį erelį“.

Len­kai tu­ri „Erelį“. Da­nai tu­ri sa­vo ap­do­va­no­ji­mus ir il­gas jų tra­di­ci­ jas. Nor­ve­gai, suo­miai, šve­dai, bri­ tai tu­ri. Vi­si eu­ro­pie­čiai tu­ri na­cio­ na­li­nius ki­no ap­do­va­no­ji­mus ir juos puo­selė­ja. Tik­rai daug ko ga­li­ma iš jų pa­si­mo­ky­ti.

niai ki­no fil­mai, tai vi­si trys ir no­ mi­nuo­ja­mi. Kiek­vie­noj no­mi­na­ci­ joj turėtų būti kon­ku­ren­ci­ja.

At­ro­do, kad tu­ri­me tų filmų – sąra­šai il­giau­si, o iš tikrųjų no­mi­ nuo­ti nėra ko. Ir ne­pa­sa­ky­si, kad dėl to, jog sto­ko­ja­me kūry­bi­nių ga­ li­my­bių. Lie­tu­vos ki­nas mer­di, nes ne­gau­na fi­nan­sa­vi­mo.

„Lie­tu­vos ki­no pa­dėtis la­bai blo­ga jau dau­gelį metų. Net keis­ta, kad jis, ne­turė­da­mas vals­tybės glo­ bos, dar su­ge­ba eg­zis­tuo­ti. Ma­ nau, pa­dėtis da­bar kiek kei­sis, nes ku­ria­mas Na­cio­na­li­nis ki­no cent­ ras. Tai – spe­cia­li ins­ti­tu­ci­ja, ku­ ri bus at­sa­kin­ga už Lie­tu­vos ki­no me­no raidą bei po­li­tiką. Galbūt tai iš­ju­dins kiną iš mir­ties taš­ko“, – vylė­si L.Vild­žiū­nas.

Su Lie­tu­vos ki­no rai­da tas pro­jek­tas ne­tu­ri nie­ko bend­ ra, ne­ga­li jai da­ry­ti įta­kos, galų ga­le ne­tgi sa­vaip išk­rei­ pia rea­lią si­tua­ciją.

– To­kia si­tua­ci­ja su­si­klostė dėl fi­nansų sto­kos?

– Ne tik dėl to. Ki­ta ver­tus, fi­nan­ sai ki­ne viską ir le­mia. Kaip ga­li­ ma įgy­ven­din­ti idė­jas, jei tam ne­ tu­ri jo­kių ga­li­my­bių?

– Kas dėl to kal­tas?

– Vals­tybės kultū­ros po­li­ti­ka. Pi­ nigų ki­nui ji ski­ria, bet la­bai ma­

žai. Ka­dai­se – iki 4 mln. litų, da­ bar – iki 7 mln. litų per me­tus.

Vai­dy­bi­niam fil­mui su­kur­ti rei­kia ma­žiau­siai 2 mln. litų, tad ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti, ko­kia yra vals­tybės pa­ra­ma ki­nui.

Len­ki­jo­je prie­š 10 metų ki­nas taip pat merdė­jo, nes ne­bu­vo su­ kur­tas vals­ty­binės pa­ra­mos me­ cha­niz­mas – ne­bu­vo įsta­ty­minės bazės. Bet kai bu­vo priim­tas nau­ jas Ki­no įsta­ty­mas, ku­ris nu­matė spe­cia­lius mo­kes­čius nuo visų rū­ šių au­dio­vi­zua­li­nio me­no ro­dymų, ki­no pa­dėtis pa­si­keitė. Tie mo­kes­ čiai su­plau­kia į Ki­no fondą, jais dis­po­nuo­ja Len­ki­jos ki­no me­no ins­ti­tu­tas.

Vi­so­kių rūšių ko­mer­ci­nio ki­no ro­dy­mas su­kūrė ka­pi­talą au­to­ri­ nio ki­no raiš­kai. Per pen­ke­rius še­ še­rius me­tus, kai šis me­cha­niz­mas bu­vo už­ves­tas, ki­no pa­dėtis Len­ki­ jo­je la­bai pa­si­keitė – šian­dien ma­ ty­ti di­de­lis šuo­lis.

– Fil­me „Ta­das Blin­da. Prad­žia“ ak­to­riai vai­di­na už dyką.

– Lie­tu­vo­je – to­kia pa­dėtis, kai žmonės vie­nas ki­tam drau­giš­kai pa­de­da. Prak­tiš­kai fil­mai ku­ria­mi be at­ly­gi­ni­mo, iš ko­le­giš­kos pa­ra­ mos. Bet to­kia pa­dėtis – ne­nor­ma­ li, taip ne­ga­li būti. Ar­ba bent ne­ ga­li tęstis.

– „Si­dab­rinės gervės“ ap­do­va­ no­ji­mams no­mi­nuo­ti 25 fil­mai leistų vil­tis, kad Lie­tu­vos ki­no pa­dėtis nėra to­kia blo­ga.

– „Si­dab­rinės gervės“ – tai vers­lo pro­jek­tas. Ne­la­bai vykęs, nes ne­ tu­ri rea­laus pa­grin­do. Su Lie­tu­vos ki­no rai­da tas pro­jek­tas ne­tu­ri nie­ ko bend­ra, ne­ga­li jai da­ry­ti įta­kos, galų ga­le ne­tgi sa­vaip išk­rei­pia rea­lią si­tua­ciją. Jei­gu per me­tus su­kur­ti trys il­ga­met­ra­žiai vai­dy­bi­

Gėda: „Lie­tu­vo­je fil­mai ku­ria­mi be at­ly­gi­ni­mo, iš ko­le­giš­kos pa­ra­mos.

Bet to­kia pa­dėtis – ne­nor­ma­li“, – ma­no ki­no kri­ti­kas L.Vild­žiū­nas.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Pir­ma – „Gervę“, pa­skui – „Os­karą“ Lai­ma Že­mu­lienė Lie­tu­vos ki­no ir te­le­vi­zi­nio ki­no ap­do­va­no­jimų sim­bolį – „Si­dab­ rinės gervės“ sta­tulėlę – su­kūrė vil­nie­tis skulp­to­rius Aud­rius Liau­dans­kas.

„Kiek­vie­na „Gervė“ – tai me­ no kūri­nys. Jos nėra vi­sos vie­no­ dos, nes ne­štam­puo­ja­mos kaip „Os­ka­rai“ iš for­mos, – aiš­ki­ no skulp­to­rius. – Jas glu­di­ nau iš­ti­sas die­nas nuo vi­dur­ žie­mio, kad būtų grakš­čios kaip mo­te­rys.“ Me­ni­nin­kui sta­tulėlė pa­ vy­ko to­kia dai­li ir grakš­ti,

ne­tgi gra­žesnė už pa­sau­li­nio gar­ so ame­ri­kinį „Os­karą“, kad tur­ būt kiek­vie­nam no­mi­nan­tui no­ ri­si ją laimė­ti. Bet pir­ma rei­kia pel­ny­ti ki­no deivės pa­lan­kumą, nes gervė – įno­rin­gas paukš­ tis. Kai ją turė­si, ta­da ran­kas ga­li ties­ti ir į „Os­karą“.

A.Liau­dans­kui prie­š ap­do­va­ no­jimų ce­re­mo­niją – pa­ts dar­ by­me­tis. Sa­vo dirb­tuvė­je 52 cm aukš­čio ir 3 kg svo­rio žal­va­ri­nes „Ger­ves“ jis ri­kiuo­ja vieną ša­ lia ki­tos. Ke­tu­rio­li­ka api­purškė si­dab­ru, o vieną – auk­su. Ši – ypa­tin­go­ji – „Gervė“ bus įteik­ ta ki­no meist­rui už vi­so gy­ve­ni­ mo kūrybą.

Ap­do­va­nos ir jau­nimą Ko­mi­si­jai ver­tin­ti bu­vo pa­teik­ti 56 fil­mai. Tai – 3 il­ga­met­ra­žiai vai­dy­ bi­niai ki­no fil­mai, 7 trum­pa­met­ra­ žiai vai­dy­bi­n iai ki­no fil­mai, 13 il­ga­met­ra­ž ių do­k u­men­ ti­nių ki­no filmų, 6 trum­pa­ met­ra­žiai do­ku­men­ti­niai ki­ no fil­mai, 11 ani­ma­ci­nių fil­

mų, 9 TV fil­mai ir 7 stu­dentų dar­ bai. Iš vi­so no­mi­nuo­ti 25 kūri­niai. Šiuo­se ap­do­va­no­ji­muo­se neig­no­ ruo­ja­ma ir jau­no­ji ki­no kūrėjų kar­ ta. Nors iki „Gervės“ jai dar to­lo­ka, ta­ čiau „Si­dab­ri­nis kiau­ši­nis“ – pa­ts tas.

Juo bus ap­do­va­no­tas ge­riau­sias stu­ den­to dar­bas.

12

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

14p.

Į Eliziejaus rūmus kraustosi nauja šeimininkė V.Trierweiler – pirmoji, neturinti vestuvinio žiedo.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Ge­gužės 20 ir 21 d. Či­ka­go­je vyks NA­TO viršū­nių su­si­ ti­ki­mas. Klau­ simų daug.

Mi­si­ja Af­ga­ nis­ta­ne, prie­šra­ke­tinė gy­ ny­ba, mažė­ jan­tys gy­ny­ bos biud­že­ tai. Kuo šis su­si­ti­ki­mas svar­bus Lie­tu­vai?

Svar­ba: Af­ga­nis­ta­nas, PRG sky­das ir fi­nansų krizė, kar­pan­ti lėšas gy­ny­bai, – trys svar­biau­si klau­si­mai Či­ka­go­je.

Či­ka­gos su­si­ti­ki­mas: dėl ko te Valentinas Beržiūnas v.berziunas@diena.lt

PRG klau­si­mas

Su­si­ti­ki­mas va­di­na­ma­ja­me Vėjų mies­te bus įdo­mus. Bent jau Prancū­zi­jo­je tuo me­tu pūs nau­ji vėjai, nes prie­š pat su­si­ti­kimą sa­vo įža­dus tar­nau­ti ša­liai duos nau­ja­ sis prancūzų pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as.

O šis jau pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na lai­ky­ti prancūzų pa­jėgų Af­ga­nis­ta­ ne il­giau nei iki 2014 m., kai nu­ma­ ty­ta ofi­cia­li tarp­tau­ti­nių pa­jėgų iš­ ve­di­mo da­ta.

Ma­ža to, nau­ja­sis Prancū­zi­jos va­do­vas pa­žadė­jo, kad da­lis pa­jėgų iš Af­ga­nis­ta­no pa­si­trauks ne­tru­kus jam ta­pus pre­zi­den­tu.

Ki­tas as­pek­tas – Ru­si­ja. Čia taip pat pa­pūtė se­ni nau­ji vėjai.

Krem­liu­je vėl šei­mi­nin­kau­ja Vla­ di­mi­ras Pu­ti­nas. Jis anks­čiau pa­ reiškė, kad į NA­TO su­si­ti­kimą ne­ vyks, o šią sa­vaitę in­for­ma­vo, kad jo ne­bus ir JAV, Kemp Dei­vi­de or­ ga­ni­zuo­ja­ma­me Did­žio­jo aš­tuo­ne­ to (G-8) su­si­ti­ki­me.

Pa­sak Krem­liaus, V.Pu­ti­nas ne­ vyks į G-8 viršū­nių su­si­ti­kimą JAV, nes yra už­siėmęs vy­riau­sybės for­ ma­vi­mu, nors su­si­tiks su B.Oba­ma per Did­žio­jo dvi­de­šim­tu­ko viršū­ nių su­si­ti­kimą bir­želį.

V.Pu­ti­no at­si­sa­ky­mo prie­žas­ čių ieš­kan­tys eks­per­tai sa­ko, kad es­mi­nis klau­si­mas tarp Ru­si­jos

ir NA­TO iš­lie­ka ir vei­kiau­siai iš­ liks prie­šra­ke­ti­nis gynybos sky­ das (PRG).

Ma­no­ma, kad Či­ka­go­je ga­ li būti priim­ti svarbūs su­si­ta­ ri­mai dėl PRG. Aukš­tas Lie­tu­ vos dip­lo­ma­tas dien­raš­čiui teigė, kad svar­bus tas fak­tas, jog su­si­ ti­ki­mas or­ga­ni­zuo­ja­mas Či­ka­go­ je.„Visų pir­ma, bus pa­skelb­ta, kad bus ženg­tas dar vie­nas žings­nis PRG skydo stei­gi­mo link. Tie­ sa, sis­te­ma ne­bus su­kur­ta, ne­bus inau­gu­ruo­ta, ta­čiau Li­sa­bo­no­je bu­ vo ženg­ti tik pra­di­niai žings­niai, o da­bar bus kal­ba­ma apie pra­kti­nius žings­nius ku­riant PRG pa­jėgu­ mus“, – kalbė­jo dip­lo­ma­tas.

Tie­sa, V.Pu­ti­nas dar sykį pa­brėžė, kad Mask­vos ir Al­jan­so san­ty­kiai bus plėto­ja­mi rei­ka­lau­jant iš NA­ TO „at­si­žvelg­ti į Ru­si­jos Fe­de­ra­ ci­jos in­te­re­sus sau­gu­mo ir stra­te­ ginė­je sri­ty­je“. „Eu­roat­lan­ti­nia­me re­gio­ne Ru­si­ jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ja pri­ va­lo vys­ty­ti san­ty­kius su Šiaurės At­lan­to su­tar­ties or­ga­ni­za­ci­ja to­kiu ly­giu, ku­ris pri­klau­sytų nuo Al­jan­ so no­ro at­si­žvelg­ti į Ru­si­jos Fe­de­ ra­ci­jos in­te­re­sus sau­gu­mo ir stra­ te­gi­nio sta­bi­lu­mo sri­ty­je, taip pat gerb­ti es­mi­nius tarp­tau­tinės teisės prin­ci­pus“, – teigė ką tik pri­saik­ din­tas nau­ja­sis Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas.

V.Pu­ti­nas pri­dūrė, kad eu­roat­ lan­tinė­je erdvė­je Ru­si­ja su­tiks tik

su ne­da­lo­mo sau­gu­mo sis­te­ma, pa­grįsta tarp­tau­ti­ne tei­se.

Af­ga­nis­ta­no atei­tis

Ki­tas ašt­rus klau­si­mas NA­TO va­ do­vams – Af­ga­nis­ta­nas.

Nu­ma­ty­ta, kad tarp­tau­tinės pa­ jėgos iš ša­lies pa­si­trauks po dvejų metų. Vis­gi iki šiol ne­bu­vo aiš­kiai api­brėžta, koks bus sąjun­gi­ninkų vaid­muo po 2014-ųjų. „Či­ka­go­je turėtų būti pa­skelb­ta dek­la­ra­ci­ja, ku­ri šiuo me­tu de­ri­na­ ma su Af­ga­nis­ta­no pre­zi­den­tu Ha­ mi­du Kar­zai. Jo­je bus pa­tvir­tin­tas įsi­pa­rei­go­ji­mas 2014 m. tarp­tau­ tinėms pa­jėgoms pa­lik­ti Af­ga­nis­ taną. Ki­tas as­pek­tas, per Li­sa­bo­ nos su­si­ti­kimą ne­bu­vo api­brėžta, koks bus NA­TO vaid­muo po 2014 m. Būtent Či­ka­go­je ke­ti­na­ma pa­ skelb­ti, koks vaid­muo teks. Bus pa­skelb­ta apie vie­tos sau­gu­mo pa­jėgų mo­ky­mus, spe­cia­laus fon­ do šioms pa­jėgoms fi­nan­suo­ti su­ da­rymą, taip pat bus kal­ba­ma apie va­di­namąją To­ki­jo do­norų kon­fe­ ren­ciją, ku­rio­je bus de­ri­na­mas pa­ ra­mos Af­ga­nis­ta­nui pla­nas“, – sa­ kė Lie­tu­vos dip­lo­ma­tas.

Tai pa­tvir­ti­no ir ne­se­niai Af­ga­ nis­ta­ne ap­si­lankęs JAV pre­zi­den­ tas Ba­rac­kas Oba­ma.

Jis kar­tu su H.Kar­zai per trumpą vi­zitą Ka­bu­le pa­si­rašė su­si­ta­rimą dėl Af­ga­nis­ta­no ir JAV san­ty­kių po to, kai 2014 m. iš Af­ga­nis­ta­no bus iš­ves­tos už­sie­nio ko­vinės pa­jėgos.

Či­ka­gos su­s i­t i­k i­m as, pa­sak B.Oba­mos, svar­bus tuo, kad ja­me turėtų būti su­de­rin­tas aiš­kus pla­ nas, kaip to­liau bus dir­ba­ma Af­ ga­nis­ta­ne. „Ši mėnesį NA­TO su­ si­ti­ki­me Či­ka­go­je mūsų koa­li­cinės pa­jėgos iš­kels tikslą, kad Af­ga­nis­ ta­no sau­gu­mo pa­jėgos būtų pa­si­ ren­gu­sios va­do­vau­ti ope­ra­ci­joms vi­so­je ša­ly­je. Be to, Či­ka­go­je mes ke­ti­na­me pa­tvir­tin­ti siū­lymą skir­ ti pa­ramą Af­ga­nis­ta­no pa­jėgoms“, – sakė B.Oba­ma.

Či­ka­ga bus ta vie­ta, ku­rio­je ga­li būti pri­ pa­žin­tas Lie­tu­vos vaid­muo ener­ge­ti­ kos sri­ty­je.

Būtent dėl to su­si­ti­ki­me da­ly­vaus ne tik 28 NA­TO ša­lių, bet ir dar 22 vals­ty­bių at­sto­vai. „Či­ka­go­je mes dis­ku­tuo­si­me dėl par­tne­rystės. Tu­ri­me pri­pa­žin­ti sa­vo par­tne­rių indėlį sau­go­ti ver­ ty­bes Bal­ka­nuo­se, Af­ga­nis­ta­ne, Vi­ du­rio Ry­tuo­se ir Šiaurės Af­ri­ko­je“, – pa­brėžė H.Clin­ton. Či­ka­gos su­si­ti­ki­mas bus iki šiol did­žiau­sias to­kio po­būdžio, ja­me ke­ti­na da­ly­vau­ti 57 ša­lių va­do­vai ir 3 tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­cijų svar­ biau­si pa­reigū­nai – Jung­ti­nių Tau­ tų ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius, Pa­sau­lio ban­ko ir ES va­do­vai.

Tie­sa, nors V.Pu­ti­nas at­si­sakė vyk­ti į Či­kagą, ja­me Mask­va vis­gi bus at­sto­vau­ja­ma, kaip ir kai ku­rios Cent­rinės Azi­jos ša­lys.

Iš­ma­nio­ji gy­ny­ba – kas tai?

JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­ la­ry Clin­ton pri­dūrė: „Či­ka­go­ je mes ke­ti­na­me su­si­tar­ti dėl to­ lesnės per­da­vi­mo fazės, kai 2013 m. Tarp­tau­tinės sau­gu­mo pa­ra­ mos pa­jėgos (ISAF) per­duos pa­ grin­di­nes sau­gu­mo funk­ci­jas Af­ ga­nis­ta­no ka­riuo­me­nei ir da­ly­vaus ko­vi­niuo­se veiks­muo­se tik ta­da, kai to la­bai reikės.“ Taip pat Či­ka­go­je ke­ti­na­ma kalbė­tis su ki­to­mis pa­sau­lio ša­li­ mis, ku­rios reiš­kia norą bend­ra­ dar­biau­ti su NA­TO.

Vie­nas ak­tua­liau­sių Či­ka­gos su­si­ ti­ki­me svars­tomų klau­simų bus va­ di­na­mo­ji iš­ma­nio­ji NA­TO gy­ny­ba.

Dau­ge­lis NA­TO ša­lių su­si­du­ria su fi­nan­sinė­mis bėdo­mis ir iš­lai­ dos gy­ny­bai mažė­ja, todėl Al­jan­se vis gar­siau kal­ba­ma apie gud­rius gy­ny­bos būdus. „Či­ka­go­je mes ženg­si­me žings­ nius, kad būtų pri­siim­ti konk­retūs įsi­pa­rei­go­ji­mai ir nu­ma­ty­tos prie­ monės dėl iš­ma­nio­sios gy­ny­bos“, – teigė NA­TO ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius An­der­sas Fogh’as Ras­mus­se­nas.

Vie­nas ge­riau­sių iš­ma­nio­sios gy­ ny­bos pa­vyzd­žių, Lie­tu­vos dip­lo­

13

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

pasaulis Į pen­siją išeis vėliau

Sen­ka pa­si­tikė­ji­mas

Sviedė batą

Len­ki­jos įsta­tymų leidė­jai pri­ tarė prie­šta­rin­gai ver­ti­na­mam vy­riau­sybės pla­nui pa­di­din­ ti išė­ji­mo į pen­siją am­žių iki 67 metų. Dau­gu­ma de­pu­tatų pri­ tarė ar­gu­men­tams, kad vėles­ nis pa­si­trau­ki­mas iš dar­bo rin­ kos pa­dės už­tik­rin­ti di­des­nes pen­si­jas ir su­ma­žin­ti biud­že­ to iš­lai­das.

Per­nai už įga­lio­jimų vir­ši­ jimą nu­teistą bu­vu­sią Uk­rai­ nos prem­jerę Ju­liją Ty­mo­šen­ ko (nuo­tr.) Char­ko­vo li­go­ninė­ je va­kar ap­lan­kiu­si Lie­tu­vos Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė per­spėjo, kad Eu­ro­pos pa­si­ tikė­ji­mas sen­ka, o eu­ro­pinė Uk­rai­nos per­spek­ty­va da­ro­si vis la­biau mig­lo­ta.

Vie­nas vy­ras va­kar sviedė ba­ tą į Nor­ve­gi­jo­je tei­siamą žu­ diką An­dersą Beh­ringą-Brei­ viką ir su­šu­ko: „Ke­liauk pra­ ga­ran – tu nu­žu­dei ma­no bro­ lį!“ Šis in­ci­den­tas bu­vo pir­mas at­ve­jis, kai ult­ra­de­ši­niųjų pa­ žiūrų ekst­re­mis­to by­los nag­ rinė­jimą su­trikdė pro­tes­to pro­trūkis.

NA­TO silp­no­ji vie­ta – Eu­ro­pa?

Yra Mar­sas, yra Ve­ne­ra. Ar­ba JAV ir Eu­ro­pa. Ve­ne­ra mėgsta taiką, Mar­sas – linkęs pa­si­kliau­ti jėga.

Ar pa­vyks NA­TO vi­du­je ras­ti pu­ siaus­vyrą?

„Scan­pix“ nuo­tr.

ks pa­pra­kai­tuo­ti? ma­to tei­gi­mu, – Bal­ti­jos ša­lių oro erdvės ap­sau­ga. „Natū­ra­lu, kad vie­nas svar­biau­ sių klau­simų mažė­jant NA­TO ša­lių gy­ny­bos biud­že­tams – iš­ma­nio­ ji gy­ny­ba. At­si­ra­do būti­nybė ras­ ti gud­rių, iš­min­tingų spren­dimų.

Juk ky­la grėsmė, kad ne­su­gebė­si­ me efek­ty­viai ko­vo­ti su iššū­kiais, jei ne­turė­si­me lėšų. Būtent todėl vie­na iš temų bus iš­min­tin­ga gy­ny­ ba; oro po­li­ci­ja yra vie­nas ge­riau­sių to­kios gy­ny­bos pa­vyzd­žių. Lie­tu­va ne­tu­ri su ki­to­mis Bal­ti­jos ša­li­mis lėktuvų, todėl at­lie­ka­mos kitų ša­ lių oro pa­jėgos gi­na mūsų erdvę“, – sakė Lie­tu­vos dip­lo­ma­tas.

Jis pri­dūrė, kad Lie­tu­vai la­bai svar­bus oro po­li­ci­jos mi­si­jos tęsti­ nu­mo klau­si­mas. „Lie­tu­va sie­kia, kad ši mi­si­ja taptų nuo­la­tinė. Klau­ si­mas, ar mums pa­vyks pa­siek­ ti, kad mi­si­ja taptų nuo­la­tinė? Tai būtų di­de­lis pa­sie­ki­mas ir svar­bus NA­TO so­li­da­ru­mo su Bal­ti­jos ša­li­ mis ženk­las“, – ti­ki­no dip­lo­ma­tas.

Ener­ge­ti­nis sau­gu­mas

Ki­tas Lie­tu­vos prio­ri­te­tas, pa­sak aukš­to dip­lo­ma­to, yra ener­ge­ti­nis sau­gu­mas.

Lie­tu­va įsteigė ener­ge­ti­nio sau­ gu­mo centrą, jis pre­ten­duo­ja tap­ti NA­TO kom­pe­ten­ci­jos cent­ru. „Ener­ge­ti­ka nuo 2006 m. Ry­go­ je vy­ku­sio NA­TO viršū­nių su­si­ti­ki­ mo yra Al­jan­so dar­bot­varkės da­lis.

Mes už­per­nai įsteigė­me ener­ge­

ti­nio sau­gu­mo centrą. Šiuo me­tu NA­TO kon­teks­te yra apie 20 to­kių kom­pe­ten­ci­jos centrų. Steig­da­mos to­kius cent­rus įvai­rios ša­lys pa­si­ ren­ka įvai­rias sri­tis. Ener­ge­ti­ko­ je ma­to­mi iššū­kiai, ku­riems rei­ kia NA­TO dėme­sio. Pa­vyzd­žiui, nu­trau­kia­mas dujų tie­ki­mas“, – kalbė­jo dip­lo­ma­tas.

Tie­sa, pa­sak jo, NA­TO ne­ke­ti­na kiš­tis į ko­mer­ci­nius klau­si­mus, nes Al­jan­sas tu­ri rea­guo­ti ta­da, kai ky­la rea­li sau­gu­mo grėsmė.

Ka­riuo­menės iš­tek­liai ir­gi yra cent­ro kom­pe­ten­ci­ja. „Ka­riuo­menės su­nau­do­ja daug gam­tos išteklių. Todėl rei­kia ieš­ko­ti ga­li­my­bių dieg­ti al­ter­na­ty­vias, pa­ vyzd­žiui, ža­lią­sias tech­no­lo­gi­jas. Šis pa­si­ūly­mas su­laukė su­si­domė­ji­mo. Či­ka­go­je bus pri­sta­ty­tas ener­ge­ti­kos ra­por­tas. Kol kas ne­sa­me ak­re­di­ tavę­si, ta­čiau ra­por­te bus pri­pa­žin­ tos Lie­tu­vos pa­stan­gos, galbūt ga­li būti iš­sa­ky­ta pa­ra­ma Lie­tu­vos cent­ rui, kad šis būtų NA­TO da­lis. Tai­ gi, Či­ka­ga bus ta vie­ta, ku­rio­je ga­li būti pri­pa­žin­tas Lie­tu­vos vaid­muo ener­ge­tinė­je sri­ty­je, iš­reikš­ta pa­ra­ ma Lie­tu­vos pa­stan­goms per šį cen­ trą. Tai – ne­ma­žas pa­sie­ki­mas“, – sakė dip­lo­ma­tas.

Lau­kian­tys iššū­kiai

Tie­sa, kaip teigė dip­lo­ma­tas, šiuos in­te­re­sus reikės gin­ti ir ne vis­kas ran­ka pa­sie­kia­ma. „Či­ka­gos su­ si­ti­ki­mas svar­bus dėl dviejų prie­

žas­čių. Pir­ma, pa­ma­ty­si­me, kaip vyks­ta Li­sa­bo­nos su­tar­čių įgy­ven­ di­ni­mas, kiek pa­si­stūmėta, ką ša­ lys gal­vo­ja. Norė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tarp Al­jan­so na­rių yra ir to­kių, ku­rių nuo­monė skep­tiš­ka, ki­taip sa­kant, Li­sa­bo­nos stra­te­gi­ja nėra šim­tu pro­centų visų re­mia­ma. Pa­vyzd­ žiui, ko­kie vo­kie­čiai sa­kytų, kad jie la­biau pa­lai­ko ko­lek­ty­vinės gy­ny­ bos ir ope­ra­cijų dalį, ta­čiau jiems ne to­kios ak­tua­lios nau­jo­sios grėsmės, pa­vyzd­žiui, ener­ge­ti­nis sau­gu­mas.

Pa­sak vo­kie­čių, tai per­ne­lyg sie­ja­ si su Ru­si­ja, todėl vo­kie­čiai ne­no­ ri per­ne­lyg to ak­cen­tuo­ti“, – iššū­ kius pa­minė­jo dip­lo­ma­tas.

Vis­gi, pa­sak jo, svar­bu tai, kad su­si­ti­ki­mas vyks­ta JAV, todėl Lie­ tu­va tu­ri ga­li­my­bių tikė­tis pa­ra­mos sa­vo in­te­re­sams. „Ame­ri­kie­čiai, ka­dan­gi pas juos vyks­ta rin­kimų kam­pa­ni­ja, sąmo­ nin­gai pa­rin­ko laiką, kad su­si­ti­ ki­mas vyktų rin­kimų kam­pa­ni­jos kon­teks­te. Ga­ran­tuo­tai bus re­zul­ tatų. Ame­ri­kie­čiai įdėmiai seks tai, kas su­tar­ta Li­sa­bo­no­je, kad būtų at­spindė­tos kon­cep­ci­jos nuo­sta­tos, – sakė dip­lo­ma­tas. – Svar­bu ir tai, kad ame­ri­kie­čių ir mūsų in­te­re­sai pa­pras­tai su­tam­pa. Tai reiš­kia, kad jei su­gebė­si­me tin­ka­mai pa­si­ųsti mūsų prio­ri­te­tus, yra daug šansų, kad mums pa­si­seks. Šiuo as­pek­tu at­ro­do, kad Či­ka­gos su­si­ti­ki­mas ne toks svar­bus kaip Li­sa­bo­nos, ta­čiau taip nėra.“

Eu­ropą iš­ti­kus fi­nan­si­nei kri­zei, vis dau­giau Se­no­jo že­my­no ša­ lių tau­po ma­žin­da­mos gy­ny­bos iš­lai­das. Ame­ri­kie­čių eks­per­ tai sa­ko, kad Al­jan­sas kuo to­liau, tuo la­biau pri­me­na ne 28 vals­ty­ bių bloką, o vie­nos ša­lies – JAV – ka­riuo­menę.

An­tai, pa­si­trauk­da­mas iš pa­ reigų buvęs JAV gy­ny­bos sek­re­ to­rius Ro­ber­tas Ga­te­sas yra mi­ nėjęs, kad Ame­ri­kai nu­si­bo­do fi­nan­suo­ti Eu­ro­pos ap­saugą.

Ro­ber­tas D.Kap­la­nas, tarp­tau­ ti­nių san­ty­kių ap­žval­gi­nin­kas, pa­brėžė, kad in­ter­ven­ci­ja į Li­biją aiš­kiai pa­rodė, jog ga­lin­giau­sias pa­sau­lio ka­ri­nis al­jan­sas be JAV pa­ra­mos kaip rei­kiant buk­suo­ja. „Vie­nas JAV oro pa­jėgų pa­ reigū­nas man pra­si­tarė: „Man Li­bi­jos kam­pa­ni­ja pri­minė pa­saką apie snie­guolę ir 27 nykš­tu­kus.

Vi­si sto­vi at­si­klaupę prie­š ją“, – pa­brėžė vie­na­me sa­vo straips­nių R.D.Kap­la­nas. Pa­sak jo, sta­tis­ti­ka ro­do, kad net 80 pro­c. de­galų, ku­ rie nau­do­ti Li­bi­jo­je, bu­vo iš Jung­ ti­nių Vals­tijų, iš vi­so tik 8 NA­TO ša­lys da­ly­va­vo ak­ty­viuo­se oro veiks­muo­se, ki­tos dau­giau pri­si­ jungė dėl sim­bo­linės pa­ra­mos. „Eu­ro­pa ka­ri­niu po­žiū­riu – mi­ru­si“, – to­kius žod­žius, pa­sak R.D.Kap­la­no, jam kaž­ka­da iš­tarė vie­nas JAV ge­ne­ro­las. Juk 1980 m.

Eu­ro­pos iš­lai­dos su­darė 40 pro­c.

Al­jan­so biud­že­to, da­bar – apie 20 pro­c. Kaip sakė R.D.Kap­la­nas,

„vien JAV ka­rinės oro pa­jėgos yra di­desnės nei britų Gy­ny­bos mi­ nis­te­ri­ja“.

Apž­val­gi­nin­kas tvir­ti­no, kad gy­ny­bos po­li­tiką la­bai le­mia vy­ rau­jan­tis skir­tin­gas po­žiū­ris į ka­ riuo­menę Eu­ro­po­je ir JAV. „Dau­ge­lis ame­ri­kie­čių la­bai did­žiuo­ja­si ar­mi­ja, o Eu­ro­po­je ka­ rio pro­fe­si­ja daž­nai nu­ver­ti­na­ma.

Eu­ro­pie­čiai daž­niau no­ri ma­ty­ ti sa­vo ka­rius kaip uni­for­muo­tus vals­tybės tar­nau­to­jus. Idė­ja, kad ka­riuo­menė sau­go de­mok­ra­ti­nes ver­ty­bes, dau­ge­liui Se­no­jo že­my­ no gy­ven­tojų at­ro­do juo­kin­ga“, – pa­brėžė ap­žval­gi­nin­kas.

Anot R.D.Kap­la­no, Eu­ropą smau­giant kri­zei NA­TO vaid­muo Se­na­ja­me že­my­ne tu­ri stiprė­ti.

Kaip tai pa­siek­ti? Pa­sak ap­žval­gi­ nin­ko, vie­nas ge­riau­sių pa­vyzd­žių – iš­ma­nio­ji gy­ny­ba. „Pa­vyzd­žiui, olan­dai no­ri pa­ nai­kin­ti tankų ba­ta­lioną ir pa­si­ kliau­na vo­kie­čių da­li­niais, ku­rie gi­na Ny­der­lan­dus. Ta­čiau olan­dai tuo pat me­tu in­ves­tuo­ja į ba­lis­ti­ nes ra­ke­tas, gy­ny­bos ra­da­rus ar fre­ga­tas – pa­jėgu­mus, ku­rie rei­ ka­lin­gi vi­siems“, – sakė ap­žval­ gi­nin­kas.

R.D.Kap­la­no nuo­mo­ne, tai­ ka Eu­ro­po­je ir gre­ta jos ga­li būti iliu­zi­ja. „Ru­si­ja, chao­tiš­ka Šiau­ rės Af­ri­ka, Bal­ka­nai iššū­kiai Eu­ ro­pai. Jei jie su­kils, NA­TO turės už­tik­rin­ti pa­ti­kimą sau­gu­mo pa­ lai­ky­mo me­cha­nizmą. JAV rei­kia NA­TO or­ga­ni­zuo­ti Eu­ro­pos gy­ ny­bai, o Va­šing­to­nas ga­li spręsti ki­tus klau­si­mus Vi­du­rio Ry­tuo­ se ir Azi­jo­je“, – tvir­ti­no ap­žval­ gi­nin­kas. „Strat­for Glo­bal In­tel­li­gen­ce“ inf.

Skund­žia­si: ame­ri­kie­čių eks­per­tai, o ir po­li­ti­kai ne­re­tai prie­kaiš­tau­

ja eu­ro­pie­čiams, kad šie į gy­ny­bos klau­si­mus žiū­ri pro pirš­tus.

„Scan­pix“ nuo­tr.

14

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

pasaulis Tur­tin­giau­si spor­ti­nin­kai

Ma­ri­ja Ša­ra­po­va (90 mln. do­le­rių)

Šių metų tur­tin­giau­sių spor­ti­ninkų sąra­še, kurį tra­di­ciš­kai su­da­ro Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Sun­day Ti­mes“, ne­pra­len­ kia­mas yra gar­sus ir skan­da­lin­gas gol­fo žaidė­jas Ti­ge­ris Wood­sas, ku­ rio tur­tas pa­siekė 869 mln. do­le­ rių. „For­mulės-1“ žvaigždė Mi­chae­ lis Schu­ma­che­ris šįkart „fi­ni­ša­vo“ ant­ras. Kaip tur­tin­giau­sia pa­sau­ lio spor­ti­ninkė įvar­dy­ta rusų te­ni­ si­ninkė Ma­ri­ja Ša­ra­po­va, už­dir­bu­si 90 mln. do­le­rių.

Ti­ge­ris Wood­sas (869 mln. do­le­rių)

Bėglys nu­si­šovė, įkaitės li­ko gy­vos Ieš­ko­miau­sias Ame­ri­kos bėglys nu­si­šovė, o dvi mer­gaitės, ku­rias jis pa­grobė, ket­vir­ta­dienį bu­vo su­ras­tos gy­vos.

Dra­mos, ku­ri pra­si­dėjo šių mer­ gai­čių mo­ti­nos ir vy­res­nio­sios se­ sers nu­žu­dy­mu, ato­maz­ga įvy­ko, kai Mi­si­sipės vals­ti­jos ap­lin­ko­ sau­gos ins­pek­to­riai vie­na­me miš­ ke ra­do 35 metų Adamą Mayesą ir jo pa­grob­tas dvi mer­gai­tes.

Mo­ti­nos ir vy­riau­ sios duk­ros pa­ lai­kai pra­ėjusį sa­ vait­galį bu­vo ras­ti ne­gi­liai už­kas­ti A.Maye­so mo­ti­nos val­do­se.

Pa­reigūnų užs­peis­tas A.Maye­ sas šovė sau į galvą, kaip sakė Jun­jo­no apy­gar­dos še­ri­fas Jim­ my Ed­ward­sas, ku­ris į įvy­kio vie­ tą at­vy­ko tuo me­tu, kai bėglys dar bu­vo gy­vas. „Mer­gaitės sau­gios.

Jis mirė“, – sakė JAV fe­de­ra­li­nio ty­rimų biu­ro (FTB) spe­cia­lu­sis agen­tas Joe­lis Sis­ko­vi­cius.

A.Maye­so mir­tis bu­vo kons­ ta­tuo­ta Bap­tistų li­go­ninė­je. Ji nu­rodė, kad vy­ras mirė nuo 9 mm kul­kos, ku­ri įėjo pro de­ šinįjį smil­kinį ir išė­jo ki­to­je gal­ vos pusė­je.

Dvi mer­gaitės – 12-metė Ale­ xand­ria Bain ir 8-metė Ky­liyah Bain – bu­vo al­ka­nos, bet jo­mis

rūpi­na­si me­di­kai. Jos su sa­vi­mi turė­jo ąsotį van­dens. „Pa­sa­kiau joms, kad vis­kas bus ge­rai. Tvir­tai jas ap­ka­bi­nau ... Kai pa­ma­čiau tuos vai­kus, man ne­ pap­ras­tai pa­lengvė­jo“, – žur­na­ lis­tams pa­sa­ko­jo J.Ed­ward­sas.

A.Maye­sas ba­land­žio 27 d. nu­ žudė 31 metų Jo Ann Bain ir jos vy­riau­siąją dukrą, 14-metę Ad­ rien­ne Bain, o dvi ma­žes­nią­sias mer­gai­tes pa­si­ėmė su sa­vi­mi.

Mo­ti­nos ir vy­riau­sios duk­ros pa­lai­kai pra­ėjusį sa­vait­galį bu­vo ras­ti ne­gi­liai už­kas­ti A.Maye­so mo­ti­nos val­do­se Gan­tau­no mies­ te­ly­je Mi­si­sipė­je.

Pa­reigū­nai A.Mayesą va­di­ na Bainų šei­mos drau­gu, bet ši drau­gystė vir­to siau­bu, kai Bai­ nai nu­sprendė iš­sik­raus­ty­ti į Ari­ zoną. Vy­ras apie žmo­nos ir mer­ gai­čių din­gimą pra­nešė ba­land­žio 27 d., kai A.Maye­sas pa­dėjo jiems kraus­ty­tis. FTB siūlė 100 tūkst. do­le­rių at­lygį už A.Mayesą, o tre­ čia­dienį pir­muo­ju nu­me­riu įtrau­ kė jį į sa­vo de­šim­ties ieš­ko­miau­ sių bėglių sąrašą. Be FTB at­ly­gio, už A.Maye­so su­ga­vimą ir nu­tei­ simą bu­vo siū­lo­mas ir kitų šal­ti­ nių 71 tūkst. do­le­rių at­ly­gis. Į paiešką įsit­raukė įvai­rios vals­ ti­jos ir vie­tos agentū­ros, tarp jų – ap­lin­ko­sau­gos ins­pek­to­riai. Miš­ kai, ku­riuo­se įta­ria­ma­sis bu­vo su­ras­tas, bu­vo tik­rin­ti ir anks­čiau.

Vie­tovė, ku­r io­je nu­s i­š ovė A.Maye­sas, yra už maž­daug 120 km į pie­tus nuo Te­ne­sio mies­to Vait­vi­lio, ku­ria­me gy­ve­no Bai­nai.

BNS inf.

o dvi ma­žes­nią­sias mer­gai­tes (nuo­tr.) pa­si­ėmė su sa­vi­mi.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Mi­chae­las Jor­da­nas (515 mln. do­le­rių)

Ar­nol­das Pal­me­ris (370 mln. do­le­rių)

Buvęs mo­de­lis ir dai­ni­ninkė Car­la Bru­ni-Sar­ko­zy ne­tru­kus per­leis Prancū­zi­jos pir­mo­ sios po­nios pa­rei­gas du­kart iš­sis­ky­ru­ siai žur­na­lis­tei, ku­ri taps pir­ma Eli­zie­jaus rūmų šei­mi­nin­ke be žie­do ant pirš­to.

Skir­tu­mai: ki­taip ne­gu C.Bru­ni-Sar­ko­zy (de­šinė­je), V.Trier­wei­ler ne­garsė­ja

ele­gan­ci­jos, pro­to ir ryž­to.

Eli­zie­jaus rūmuo­se – Pa­si­pylė po­kštai

Kai tik Prancū­zi­jo­je pra­ėjusį sek­ ma­dienį buvo už­­daryti bal­sa­vi­mo punk­tai, so­cia­li­niuo­se tink­luo­se pa­si­pylė po­kštai. „C.Bru­ni sa­vo „Fa­ce­booko“ pus­ la­py­je ką tik pa­keitė šei­my­ninę pa­ dėtį iš „Iš­tekė­ju­si“ į „Padė­tis su­ dėtin­ga“, – šmaikš­ta­vo vie­nas „Twit­ter“ var­to­to­jas.

Ki­tas, pa­si­va­dinęs nau­juo­ju Šiau­ rės Korė­jos ly­de­riu Kim Jong-unu, rašė gavęs pir­mo­sios po­nios ži­nutę, jog ji ne­ga­li at­si­spir­ti vy­rams, tu­ rin­tiems bran­duo­linį ginklą.

Pokš­tai po­kštais, bet dau­gelį do­ mi­na, ką to­liau da­rys buvęs mo­de­ lis, dai­ni­ninkė ir ak­torė, kai mėne­sio vi­du­ry­je pa­liks Eli­zie­jaus rūmus.

C.Bru­ni-Sar­ko­zy, ku­riai da­bar 43-eji, įsi­veržė į Prancū­zi­jos po­li­ tiką po pa­žin­ties su pre­zi­den­tu Pa­ ry­žiaus Dis­nei­lan­de, vos ke­lios sa­ vaitės po to, kai 2007 m. pa­bai­go­je jis iš­sis­kyrė su žmo­na Céci­lia. Po po­ros mėne­sių, 2008-ųjų va­sarį, juo­du su­si­tuokė.

Prancū­zai ga­na šal­tai pa­si­ti­ko Ita­li­jo­je gi­mu­sią pirmąją po­nią, ta­ čiau, vi­suo­met ele­gan­tiš­ka bet ko­ kiuo­se ofi­cia­liuo­se su­si­ti­ki­muo­se, ji grei­tai pelnė tau­tos sim­pa­ti­jas, o buvę meilės nuo­ty­kiai su Mic­ku Jag­ge­riu ir Eri­cu Clap­to­nu nu­ke­lia­ vo už­marš­tin.

Agi­ta­vo už vyrą

Žvėris: A.Maye­sas nu­žudė 31 metų J.A.Bain ir jos vy­riau­siąją dukrą,

Mi­chae­lis Schu­ma­che­ris (823 mln. do­le­rių)

Prancū­zai įver­ti­no C.Bru­ni-Sar­ ko­zy dėl to, kad ji kultū­riš­kai pra­ tur­ti­no ša­lies va­dovą. Ži­niask­lai­da

rašė, kad pir­mo­ji ša­lies po­ra va­ka­ rais įsi­tai­siu­si so­fo­je na­muo­se XVI a. Pa­ry­žiaus kvar­ta­le per DVD gro­ tuvą žiū­ri ki­no kla­siką.

Pir­mo­ji po­nia vi­suo­met pa­ brėžda­vo, kad iš pri­gim­ties nė­ ra po­li­tikė, bet daž­nai at­kreip­da­vo dėmesį į sa­vo vy­ro at­lik­tus dar­bus. „Kai ma­tau, kas vyks­ta Grai­ki­ jo­je, man da­ro­si bai­su“, – pa­reiškė pir­mo­ji po­nia va­sarį norė­da­ma įti­ kin­ti vi­suo­menę, kad jos vy­ras tu­ri būti iš­rink­tas ant­rai ka­den­ci­jai. „Jis yra ge­ras. Jis tu­ri pa­tir­ties ir drą­ sos“, – pri­dūrė C.Bru­ni-Sar­ko­zy.

Vie­na­me in­ter­viu, duo­ta­me prie­š pat rin­ki­mus, Prancū­zi­jos pir­mo­ ji po­nia juo­ka­vo: „Ar jūs su­pran­ta­ te, kad jei­gu ma­no vy­ras pra­laimės ir laimės ki­tas kan­di­da­tas, jūs ne­ turė­si­te apie ką ra­šy­ti? Ką tuo­met pa­sa­ky­si­te?“ Gerbė­jai jau­čia­si iš­duo­ti

Bet rinkė­jai vis­gi pa­si­rin­ko kitą kan­di­datą, ir ne­tru­kus C.Bru­niSar­ko­zy turės pa­lik­ti Eli­zie­jaus rū­ mus. Apž­val­gi­nin­kai svars­to, kad ji ga­li grįžti prie senų už­siė­mimų.

Ru­denį turėtų pa­si­ro­dy­ti jos pir­ mas al­bu­mas per pa­sta­ruo­sius ket­ ve­rius me­tus. Praė­jus de­šim­čiai metų nuo al­bu­mo „Kaž­kas man pa­ sakė“ sėkmin­go pa­si­ro­dy­mo, da­bar C.Bru­ni-Sar­ko­zy galės įsi­ti­kin­ti, ar gerbė­jai ją vis dar my­li.

Mu­zi­kinės kar­je­ros pra­džio­je ją mėgo kai­riųjų pa­žiūrų bo­he­ma, jos mu­zi­ka bu­vo ma­lo­nus fo­nas Pa­ry­ žiaus de­ši­nio­jo kran­to ka­vi­nių te­

ra­so­se be­si­rink­da­vu­siems in­te­ lek­tua­lams. Bet su­si­tuo­ku­si su jų ideo­lo­gi­niu prie­šu C.Bru­ni-Sar­ko­ zy ne­te­ko dau­ge­lio senų gerbėjų.

Mu­zi­kos kri­ti­kas Bert­rand’as Di­ca­le Vo­kie­ti­jos laik­raš­čiui „Die Welt“ teigė, kad jos gerbė­jai jau­čia­ si iš­duo­ti ir kad dai­ni­nin­kei ne­bus leng­va grįžti į mu­zi­kos pa­saulį.

Bu­vu­si C.Bru­ni-Sar­ko­zy va­dy­ bi­ninkė ir da­bar­tinė at­stovė spau­ dai Véro­ni­que Ram­paz­zo nei­gia bet ko­kius pa­svars­ty­mus apie jos mu­ zi­kinės kar­je­ros pa­baigą.

Valé­rie yra to­bu­la. Ji to­kia prancū­ziš­ka, – sakė Pa­ry­žiaus ma­ dų eks­pertė Re­bec­ca Voight. – Ji tu­ri tai, ką Prancū­zi­jos mo­ te­rys ma­to sa­vy­je.

„Per Ni­co­las Sar­ko­zy kar­jerą ji ne­sus­to­jo, to­liau kūrė, o kon­certų ne­darė gry­nai dėl pra­gma­ti­nių prie­žas­čių. Da­bar ji vėl pra­dės kon­ cer­tuo­ti“, – ti­ki­no V.Ram­paz­zo.

Kitą sa­vaitę, kai N.Sar­ko­zy ati­ duos Eli­zie­jaus rūmų rak­tus nau­ jam pre­zi­den­tui Fran­çois Hol­lan­ de’ui, C.Bru­ni-Sar­ko­zy su vy­ru ir de­vy­nių mėne­sių duk­ra Giu­lia iš­ vyks ato­stogų į sa­vo va­sar­namį Žyd­ra­ja­me Kran­te.

15

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

pasaulis Tur­tin­giau­si spor­ti­nin­kai

Ro­ge­r Fe­de­re­ris (315 mln. do­le­rių)

Ko­be Bryan­tas (300 mln. do­le­rių)

Da­le’as Earn­hard­tas jau­nes­ny­sis (300 mln. do­le­rių)

Ale­xas Rod­ri­gue­zas (300 mln. do­le­rių)

Gre­gas Nor­ma­nas (280 mln. do­le­rių)

Ki­ni­ja žlug­do pati sa­ve?

Pradė­ta įgy­ven­din­ti aš­tun­to­jo de­ šimt­me­čio pa­bai­go­je, Ki­ni­jos vie­ no vai­ko po­li­ti­ka šian­dien at­ro­do išk­reip­ta ir pa­se­nu­si, ska­ti­nan­ti ko­rup­ciją ir so­cia­linę ne­tei­sybę.

Laz­da smogė ki­tu ga­lu

gro­žiu, pi­ni­gais, sėkmės is­to­ri­jo­mis ar­ba il­gu mei­lu­žių sąra­šu, bet ne­sto­ko­ja

nau­ja ponia Ki­lu­si iš pa­pras­tos šei­mos

Į Eli­zie­jaus rūmus įžengs vi­siš­kai ki­to­kia mo­te­ris – žur­na­listė Valé­ rie Trier­wei­ler, per­vi­lio­ju­si nau­ jąjį ša­lies va­dovą F.Hol­lan­de’ą iš bu­vu­sios kan­di­datės į pre­zi­den­tus Ségolè­ne Royal, su ku­ria jis su­si­ laukė ke­tu­rių vaikų.

47-erių V.Trier­wei­ler de­šim­čia metų jau­nesnė už sa­vo my­limąjį.

Jie su­si­pa­ži­no ga­na se­niai, kai ji da­ rė re­por­tažą apie So­cia­listų par­tiją, ku­riai nau­ja­sis pre­zi­den­tas va­do­va­ vo 11 metų, iki 2008-ųjų. V.Trier­ wei­ler tu­ri tris sūnus paaug­lius iš bu­vu­sios san­tuo­kos su bend­ra­dar­ biu iš žur­na­lo „Pa­ris Match“.

V.Trier­wei­ler yra pro­tin­ga ir ele­ gan­tiš­ka mo­te­ris. Kai kas ma­no, kad nau­jo­ji Eli­zie­jaus rūmų šei­mi­ ninkė pir­mo­sios po­nios vaid­menį at­liks ge­riau nei C.Bru­ni-Sar­ko­zy. „Valé­rie yra to­bu­la. Ji to­kia prancū­ziš­ka, – sakė Pa­ry­žiaus madų eks­pertė Re­bec­ca Voight. – Ji tu­ri tai, ką Prancū­zi­jos mo­te­rys ma­to sa­vy­je. Per pre­zi­den­to rin­ kimų kam­pa­niją ji laikė­si per at­ stumą nuo F.Hol­lan­de’o, tęsė sa­ vo kar­jerą, ir tai žmonėms turėtų pa­tik­ti.“ Italų kilmės C.Bru­ni-Sar­ko­zy, dau­ge­lio ma­ny­mu, pri­klau­so pri­vi­ le­gi­juotųjų sluoks­niui, ji gimė tur­ tin­go­je Tu­ri­no šei­mo­je. V.Trier­wei­ ler šak­nys kur kas kuk­lesnės. Vie­na iš še­šių vaikų pa­pras­to­je šei­mo­je, ji gimė Anžė mies­te Va­karų Prancū­ zi­jo­je, užau­gu­si stu­di­ja­vo po­li­ti­kos moks­lus Sor­bo­no­je.

AFP nuo­tr.

„Aš ne­si­rin­kau vie­šo gy­ve­ni­mo, rin­kau­si Fran­çois. Bet aš pri­pra­ siu“, – sakė ji vie­na­me in­ter­viu.

Tuok­tis ne­skubės

Fak­tas, kad nau­ja­sis pre­zi­den­tas ir jo ant­ro­ji pusė nėra su­si­tuokę, ga­ li su­kel­ti tam tikrų pro­to­ko­li­nių pro­blemų, ypač ke­liau­jant į ša­lis, kur san­tuo­ka tu­ri itin di­delę reikšmę.

Galbūt da­bar, su­si­klos­čius nau­ joms ap­lin­kybėms, V.Trier­wei­ler ir F.Hol­lan­de’as pa­ga­liau su­mai­ nys žie­dus? „Tai nėra tas da­ly­kas, kurį ga­ li pa­da­ry­ti vien dėl to, kad ta­pai pre­zi­den­tu. Šį spren­dimą tu­ri­me priim­ti pa­tys“, – sakė V.Trier­wei­ ler žur­na­lui „El­le“.

Ji norėtų tęsti darbą, nors dėl in­ te­resų konf­lik­to turė­jo pa­lik­ti po­li­ ti­kos re­por­te­rio pa­rei­gas. „Nors ne­te­kau spau­dos dar­buo­ to­jo pa­žymė­ji­mo, aš vis tiek mir­ siu būda­ma žur­na­lis­te“, – sakė V.Trier­wei­ler ra­di­jui „Ra­dio Hol­ lan­de“.

Ga­vu­si naują vaid­menį mo­te­ris at­si­dūrė ki­to­je veid­rod­žio pusė­je, ir ji pa­ti tai su­pran­ta. „Pir­mo­sios po­nios vaid­muo ver­ čia ma­ne jaus­tis kiek ne­pa­to­giai, bet aš su­si­tvar­ky­siu, jei­gu ma­ no dar­bas neap­si­ri­bos vien tuo.

Aš no­riu at­sto­vau­ti Prancū­zi­jos įvaizd­žiui, šyp­so­tis, gra­žiai reng­ tis, bet tai dar ne vis­kas. Ne­no­riu būti tie­siog trofė­jus“, – pa­reiškė V.Trier­wei­ler.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Pas­ta­ruo­sius tris de­šimt­me­čius Ki­ni­ja, steng­da­ma­si su­val­dy­ti gy­ ven­tojų skai­čiaus au­gimą, vyk­do griežtą šei­mos pla­na­vi­mo po­li­ tiką. Mies­tuo­se gy­ve­nan­čioms su­si­tuo­ku­sioms po­roms leid­žia­ ma turė­ti tik vieną vaiką. Bet lai­ kai pa­si­keitė, ir pir­minės prie­ žas­tys, ku­rios pri­vertė im­tis to­kių spren­dimų, ne­beeg­zis­tuo­ja. Vis gar­siau skam­ba ra­gi­ni­mai keis­ti šei­mos pla­na­vi­mo po­li­tiką, kaip ji ofi­cia­liai va­di­na­ma.

1978 m., kai bu­vo priim­tas vie­ no vai­ko įsta­ty­mas, Ki­ni­ja bai­mi­ no­si, jog au­gan­tis gy­ven­tojų skai­ čius taps di­de­le naš­ta vals­ty­bei ir nu­smuk­dys gy­ve­ni­mo lygį. Šian­ dien gims­ta­mu­mas ir gy­ven­tojų skai­čiaus au­gi­mas ge­ro­kai su­ mažėjęs. 1980 m. kiek­vie­na ki­ nė pa­gim­dy­da­vo vi­du­ti­niš­kai po 3 vai­kus, o, re­mian­tis 2010 m. su­ ra­šy­mo duo­me­ni­mis, da­bar vi­du­ ti­nis gims­ta­mu­mo ro­dik­lis kri­ to iki 1,22. Tai ge­ro­kai ma­žiau už 2,1 – mi­ni­malų gims­ta­mu­mo ro­ diklį, leid­žiantį sta­bi­li­zuo­ti gy­ven­ tojų skai­čių.

Dirb­ti­nis gy­ven­tojų skai­čiaus au­gi­mo stab­dy­mas at­nešė ne­ lauktų re­zul­tatų. Ki­ni­jos de­mog­ra­ fi­jos struktū­ra pa­si­keitė, iš­ryškė­jo pro­ble­ma, ku­rią eks­per­tai va­di­na 4-2-1: kai vien­tur­tis vai­kas pa­ts tam­pa tėvu, jam ten­ka iš­lai­ky­ti du tėvus ir ke­tu­ris se­ne­lius.

Tur­tin­giems įsta­ty­mas ne­ga­lio­ja

Taip pat iš­sik­reipė ly­čių san­ty­kis.

Ka­dan­gi ga­li turė­ti tik vieną vai­ ką, šei­moms svar­bu, kad tai būtų ber­niu­kas, ku­ris galėtų pra­tęsti gi­minę. Su­ži­no­ju­si, kad lau­kia­ si mer­gaitės, daž­na šei­ma ryž­ta­si abor­tui. Dėl to da­bar šim­tui mo­ terų Ki­ni­jo­je ten­ka 118 vyrų. Tai reiš­kia, kad mi­li­jo­nams jaunų vy­ rų sun­ku su­si­ras­ti ant­rąją pusę.

ko tai­syklę, pri­va­lo su­mokė­ti nuo 3 iki 10 me­ti­nių pa­jamų dyd­žio bau­ dą. Pap­ras­toms šei­moms tai yra ast­ro­no­mi­niai pi­ni­gai.

Vald­žios pa­reigū­nai, vyk­dy­da­mi vie­no vai­ko po­li­tiką, ne­re­tai pikt­ naud­žiau­ja sa­vo pa­dėti­mi ir pa­ žeid­žia žmo­gaus tei­ses, griau­da­mi na­mus, kon­fis­kuo­da­mi turtą ar­ba vers­da­mi mo­te­ris da­ry­tis abor­tus.

Ko­rum­puotų biu­rok­ratų ar­mi­ja

Dėl ne­su­ba­lan­suo­to ly­čių san­ty­kio ir sens­ tan­čios vi­suo­menės Ki­ni­ja ne­tru­kus su­si­ durs su di­de­liais so­ cia­li­niais ir eko­no­mi­niais iššū­kiais.

Dėl ne­su­ba­lan­suo­to ly­čių san­ty­ kio ir sens­tan­čios vi­suo­menės Ki­ni­ ja ne­tru­kus su­si­durs su di­de­liais so­ cia­li­niais ir eko­no­mi­niais iššū­kiais.

Kai ku­rie eks­per­tai tei­gia, kad keis­ ti šei­mos pla­na­vi­mo po­li­tiką jau per vėlu ir kad da­bar ga­li­ma ne­bent švel­nin­ti jos pa­da­ri­nius.

Didė­jan­tis skir­tu­mas tarp tur­ tingų ir vargšų kurs­to ir so­cia­ linę ne­tei­sybę. Tur­tin­gie­ji ga­ li su­mokė­ti kyšį ar baudą už vie­no vai­ko tai­syklės pa­žei­dimą ar­ba „pa­pil­domą“ vaiką pa­gim­dy­ti iš­ va­žiavę į Jung­ti­nes Vals­ti­jas, Hon­ kongą ir ki­tas ša­lis. Kai ku­riuo­se ma­žes­niuo­se mies­tuo­se tur­tin­gos ir įta­kin­gos šei­mos tie­siog spjau­na į šei­mos pla­na­vi­mo po­li­tiką. O pa­ pras­ta šei­ma, pa­žei­du­si vie­no vai­

Šei­mos pla­na­vi­mo po­li­tiką vyk­do did­žiulė biu­rok­ratų ar­mi­ja. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus Ki­ni­jos na­cio­ na­linė­je gy­ven­tojų ir šei­mos pla­ na­vi­mo ko­mi­si­jo­je dir­bo pusė mi­ li­jo­no žmo­nių. Da­bar šis skai­čius ga­li būti dar di­des­nis. Ši did­žiulė sis­te­ma iš dalies iš­lai­ko­ma iš kon­ fis­kuo­to tur­to ir baudų, va­di­namų so­cia­linės pa­ra­mos mo­kes­čiais.

2011 m. Ki­ni­ja to­kių mo­kes­čių su­rin­ko 4,4 mlrd., o nuo 1980ųjų – maž­daug 300 mlrd. do­le­ rių. De­ja, ne­ma­ža da­lis šių pi­nigų nu­sėda vie­tos val­di­ninkų ki­šenė­ se. Kar­tais ne­sąži­nin­gi pa­reigū­ nai sąmo­nin­gai leid­žia mo­te­riai pa­gim­dy­ti ant­rą vaiką, kad vė­ liau iš­peštų iš jos pi­nigų. Ki­taip ta­riant, šei­mos pla­na­vi­mo po­li­ti­ ka pa­gimdė did­žiulę ko­rum­puotą biu­rok­ra­tinę sis­temą, ku­ri ne­duo­ da vi­suo­me­nei nau­dos.

Vie­no vai­ko po­li­ti­kos ša­li­nin­kai at­ker­ta, kad dėl di­de­lio gy­ven­ tojų skai­čiaus trūksta dar­bo, vie­ tų li­go­ninė­se ir vaikų dar­že­liuo­se.

O prie­ši­nin­kai įspėja, kad lai­ku neat­siž­vel­gus į nau­jas ten­den­ci­ jas tos pa­čios li­go­ninės ir dar­že­ liai grei­tai stovės tuš­ti. „The Eco­no­mic Ob­ser­ver“ inf.

Prob­le­mos: dėl vie­no vai­ko po­li­ti­kos gims­ta­mu­mas Ki­ni­jo­je smu­ko la­bai že­mai, at­si­ra­do mo­terų „de­fi­ci­tas“.

AFP nuo­tr.

16

šeštadienis, gegužės 12, 2012

18p.

S.Kru­pec­kai­tė lau­kia grei­tes­nio dvi­ra­čio.

???? ??

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas Krep­ši­nin­kės pra­dė­jo kaup­ti ???? ??

„Žaidėjoms, ką tik bai­gu­sioms se­zo­ną, rei­kia ne fi­zi­nių krū­vių, o poil­sio. Taip ir tre­ni­ruo­si­mės, kad mer­gi­nos ar­ti­miau­ sią mė­ne­sį iki var­žy­bų bū­tų žva­lios, o ne iš­se­ku­sios“, – sa­kė Lie­tu­vos mo­te­rų krepšinio rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Al­gir­das Pau­laus­kas.

Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@diena.lt

Steng­sis ne­per­si­dirb­ti

Sto­vyk­lo­je Palangoje kan­di­da­tės į na­cio­na­li­nę rink­ti­nę pra­dė­jo reng­ tis 2013-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­kos ko­voms. Įžan­gi­nę tre­ni­ruo­tę ly­dė­jo ge­ ras oras ir pui­ki nuo­tai­ka. Su krep­ ši­nin­kė­mis dir­bo fi­zi­nio ren­gi­ mo spe­cia­lis­tas Ma­rius Ja­se­vi­čius, o tre­ne­rių šta­bo na­riai – Al­gir­das Pau­laus­kas, Li­nas Šal­kus ir Da­lia Kur­ti­nai­tie­nė da­li­jo­si šmaikš­čiais pa­ste­bė­ji­mais. „Nė­ra pra­smės nu­var­gin­ti žai­ dė­jas. Svar­biau­sia, kad jos at­si­ gau­tų. Ge­riau ne­per­si­dirb­ti, nei per­si­dirb­ti, – sa­kė A.Pau­laus­kas.

– Siek­si­me at­gai­vin­ti krep­ši­nin­kių fi­zi­nes ir psi­chi­nes sa­vy­bes. Po to di­džiau­sią dė­me­sį skir­si­me tak­ti­ kai. Man svar­biau­sia, kad ko­man­ da spė­tų su­si­žais­ti.“

Rink­ti­nė­je – jau­ni vei­dai

Į Pa­lan­gą su­va­žia­vo 13 krep­ši­nin­ kių. „Tarp kan­di­da­čių – daug jau­nų vei­dų. Taip atjaunėjusi komanda dar ne­bu­vo, – pa­brė­žė vy­riau­sia­sis tre­ne­ris. – Yra ir pa­ty­ru­sių žai­dė­ jų – Ra­sa Že­man­taus­kai­tė-Mat­la­ šai­tie­nė, Kris­ti­na Veng­ry­tė, Gin­ ta­rė Pet­ro­ny­tė. Į ant­rą­ją sto­vyk­lą Drus­ki­nin­kuo­se at­vyks Pran­cū­zi­ jo­je rung­ty­niau­jan­čios Ma­ri­na So­ lo­po­va, Gied­rė Pau­gai­tė, JAV stu­ di­juo­jan­čios Ka­mi­lė Na­cic­kai­tė ir Gin­ta­rė Ma­žio­ny­tė, Ru­si­jo­je žai­ du­si Auš­ra Bim­bai­tė.“ A.Pau­l aus­k as kol kas nie­ ko džiu­g i­n an­č io ne­ga­l ė­j o pa­ sa­k y­t i apie sa­vo kraš­t ie­t ę, taip pat ki­l u­s ią iš Kre­t in­gos, Sand­ rą Lin­ke­v i­č ie­n ę – Je­ka­te­r in­b ur­ go UGMK klu­b e rung­ty­n ia­v u­s ią gy­n ė­j ą ka­m uo­ja ko­jos ir nu­ga­ros skaus­m ai.

Stra­te­gas ži­no, kad eki­pai tik­rai ne­pa­dės Eg­lė Šul­čiū­tė, su rink­ti­

Karta: A.Paulausko vadovaujama rinktinė bus viena jauniausių Europos čempionato atrankos turnyre.

ne at­si­svei­ki­no Ri­ma Va­len­tie­nė ir Ag­nė Ab­ro­mai­tė, pail­sė­ti nu­ spren­dė 26-erių Vai­da Si­pa­vi­ čiū­tė. „Dirb­si­me su to­mis žai­dė­jo­mis, ku­rios yra. Anks­čiau ar vė­liau ir ma­žiau pa­ty­ru­sios taps aukš­to ly­

Darbas: pirmąją treniruočių stovyklą pajūryje krepšininkės užbaigs kitą savaitę.

gio krep­ši­nin­kė­mis“, – svars­tė A.Pau­laus­kas. Il­ga­me­tis rink­ti­nės stra­te­gas pa­si­džiau­gė, kad rink­ti­ nė­je gau­su aukš­taū­gių, ta­čiau, at­ si­sa­kius žais­ti R.Va­len­tie­nei, dar ne­ži­nia, kas pe­rims pa­grin­di­nės įžai­dė­jos pa­rei­gas.

Pir­mo­ji re­pe­ti­ci­ja – su lat­vė­mis

Pir­mą­sias kont­ro­li­nes rung­ty­nes Lie­tu­vos krep­ši­nin­kės žais ge­gu­žės 20-ąją Pa­ne­vė­žy­je su lat­vė­mis.

Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­kos C gru­pės tur­ny­rą lie­tu­vės pra­dės bir­ že­lio 13-ąją Kau­ne su Olan­di­jos at­

17

šeštadienis, gegužės 12, 2012

sportas VEF – ar­čiau vir­šū­nės

Fi­na­le – dvi lie­tu­vės

R.Na­var­daus­kas te­be­pir­mau­ja

Ant­ro­sio­se Lat­vi­jos krep­ši­nio ly­gos fi­na­lo rung­ty­nė­se Ra­ mū­no Bu­tau­to (nuo­tr.) tre­ni­ ruo­ja­mas Ry­gos VEF klu­bas su An­ta­nu Ka­va­liaus­ku ir Do­ na­tu Za­vac­ku sve­čiuo­se 85:67 nu­ga­lė­jo „Vents­pils“ eki­pą ir pir­mau­ja se­ri­jo­je iki ke­tu­rių per­ga­lių 2:0. Pir­mą­ją dvi­ko­vą VEF lai­mė­jo 83:66.

Ita­li­jo­je vyks­tan­čio šiuo­lai­ ki­nės pen­kia­ko­vės pa­sau­ lio čem­pio­na­to mo­te­rų var­žy­ bų fi­na­le var­žy­sis ir dvi lie­tu­ vės – at­ran­kos B gru­pės var­ žy­bas lai­mė­ju­si ir dau­giau­siai taš­kų kva­li­fi­ka­ci­jo­je su­rin­ku­ si Lau­ra Asa­daus­kai­tė (4 148 tšk.) ir Gin­ta­rė Venč­kaus­kai­tė (4 056 tšk.).

Vie­nų iš tri­jų pres­ti­žiš­kiau­sių dau­gia­die­nių „Gi­ro d’Ita­lia“ dvi­ra­ti­nin­kų lenk­ty­nių 5-ąjį eta­pą 25-asis bai­gė ir ly­ de­rio po­zi­ci­ją bend­ro­je įskai­ to­je iš­sau­go­jo „Gar­min-Bar­ra­ cu­da“ eki­pos na­rys Ra­mū­nas Na­var­daus­kas (nuo­tr.). Lie­tu­ vis 5 sek. len­kė Ro­ber­tą Hun­ te­rį iš PAR.

jė­gas Kauniečiai norėtų į Vilnių nebegrįžti Kan­di­da­tės į Lietuvos rink­ti­nę

Gab­rie­lė Gut­kaus­kai­tė (gim. 1990 m., ūgis 175 cm), Ine­sa Vis­gau­dai­tė (1991 m., 168 cm) ir Ju­li­ta Bun­gai­tė (1987 m., 187 cm, vi­sos – iš Klai­pė­dos „Lem­min­kai­nen“), Gre­ta Šnio­kai­tė (1991 m., 173 cm), Kris­ti­na Veng­ry­ tė (1981 m., 186 cm) ir Gin­ta­rė Pet­ro­ ny­tė (1989 m., 195 cm, vi­sos – iš Vil­ niaus „Ki­birkš­ties-Ti­chės-IKI“), Ra­ sa Že­man­taus­kai­tė-Mat­la­šai­tie­ nė (1981 m., 176 cm), Kris­ti­na Al­mi­ nai­tė (1990 m., 204 cm) ir Eg­lė Ta­ ra­se­vi­čiū­tė (1990 m., 181 cm, vi­sos – iš Kau­no ra­jo­no „Si­re­nų“), Man­tė Kve­de­ra­vi­čiū­tė (1990 m., 180 cm) ir Li­na Pik­čiu­tė (1990 m., 196 cm, abi – iš Kau­no „VI­ČI-Ais­čių“), Lau­ra Sva­ ry­tė (1992 m., 190 cm, Kau­no „LKKAAis­tės“), Eg­lė Žel­ny­tė (1994 m., 187 cm, Pa­lan­gos spor­to cent­ras), Ma­ri­ na So­lo­po­va (1990 m., 180 cm, Sent Aman­o „Union Hai­naut“, Pran­cū­zi­ ja), Gied­rė Pau­gai­tė (1990 m., 192 cm, Mon­vi­ljė „USO-Bas­ket“, Pran­cū­ zi­ja), Ka­mi­lė Na­cic­kai­tė (1989 m., 182 cm, Dreks­le­r io uni­ver­si­te­tas, JAV), Auš­ra Bim­bai­tė (1982 m., 179 cm, Kurs­ko „Di­na­mo“, Ru­si­ja), Gin­ta­ rė Ma­žio­ny­tė (1991 m., 186 cm, Ve­ ser­for­do ko­le­džas, JAV).

sto­vė­mis. Šio­je gru­pė­je mū­siš­kės taip pat iš­mė­gins jė­gas su Slo­vė­ ni­jos, Slo­va­ki­jos ir Bel­gi­jos rink­ti­ nė­mis. Į fi­na­lo tur­ny­rą, ku­ris 2013-ai­ siais vyks Pran­cū­zi­jo­je, pa­teks 1–2 vie­tas užė­mu­sios eki­pos.

jis ban­dys bet ko­kia kai­na iš­plėš­ ti per­ga­lę. To­dėl ne­no­riu, kad žal­ gi­rie­čiai gal­vo­tų, kad jau tu­ri LKL čem­pio­nų žie­dus. Rung­ty­nių pra­ džia – sep­tin­tą va­ka­ro, tad te­gul apie tro­fė­jus pa­gal­vo­ja tik de­vin­ tą“, – pa­brė­žė M.Pau­laus­kas.

Ro­mas Po­de­rys, Man­tas Stan­ke­vi­čius Ry­toj Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­pio­nų tau­rė bus at­vež­ ta į Kau­no „Žal­gi­rio“ are­ną, nes yra di­de­lė ti­ki­my­bė, kad paaiš­kės jos šei­mi­nin­kas.

Be staig­me­nų – žlu­gi­mas

„Žal­gi­rie­čių po­ten­cia­las at­ro­do neiš­ma­tuo­ja­mai di­de­lis. Pas­te­ bė­jau, kad jie yra ge­rai iš­nag­ri­nė­ ję vil­nie­čių tak­ti­ką. Kai „Lie­tu­vos ry­tas“ pradėdavo žaisti in­di­vi­ dua­lų žai­di­mą, paaiš­kė­davo, kad trūks­ta meist­riš­ku­mo nu­stelb­ ti bet ku­rį žal­gi­rie­tį“, – svars­tė S.Jo­vai­ša.

Pa­ty­ru­sio krep­ši­nio ži­no­vo nuo­ mo­ne, „Žal­gi­ris“ azar­tu, drą­sa ir ener­gi­ja tie­siog pri­bloš­kė var­žo­ vus. „Ma­ne šiek tiek nu­ste­bi­no T.De­li­nin­kai­tis, nors jis ne kar­tą bu­vo ved­lys į per­ga­lę. Šį kar­tą jis pra­no­ko pa­ts sa­ve. Įdo­mu ste­bė­ ti to­kias ko­man­das, ku­rio­se kiek­ vie­ną kar­tą ga­li at­si­ras­ti nau­jas ly­ de­ris“, – kal­bė­jo S.Jo­vai­ša.

Tre­čia­sis ti­tu­las – ne­to­li

„Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­kai, LKL fi­na­ lo se­ri­jo­je iki tri­jų per­ga­lių jau du­ kart – 71:56 ir 86:76 – par­klup­dę Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tą“, yra per žings­nį nuo tre­čio­jo ti­tu­lo šį se­ zo­ną.

Modestas Pau­laus­kas:

Pas­ta­ruo­ju me­tu vis la­biau džiau­giuo­ si, kad pui­kiai se­ka­ si Kauno ir Vilniaus komandų lie­tu­ viams.

Skrydis: kas galėtų su­stab­dy­ti to­kią R.Jav­to­ko ata­ką?

Pir­miau­sia kau­nie­čiai iš­ko­vo­ jo Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) tau­rę, po to ta­po ir Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­gos (BBL) eli­to di­vi­zio­ no čem­pio­nais.

1982-ųjų pa­sau­lio čem­pio­nas, bu­vęs žal­gi­rie­tis Ser­ge­jus Jo­vai­ ša ti­ki­si, kad ir tre­čią­ją LKL fi­na­ lo dvi­ko­vą lai­mės Kau­no krep­ši­ nin­kai, to­dėl ste­bė­ti rung­ty­nių į „Žal­gi­rio“ are­ną vyks su kak­la­ raiš­čiu.

13

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

LKL finalų jau yra laimėję „Žalgirio“ krepšininkai.

Olim­pi­nis čem­pio­nas Mo­des­ tas Pau­laus­kas at­sar­ges­nis: sun­ kiai su­žeis­tas Vil­niaus vil­kas dar neiš­lei­do pa­sku­ti­nio kva­po, tad ga­li iš pa­sku­ti­nių­jų siek­ti per­ga­ lės, kad iš­sau­go­tų sa­vo kai­lį.

O sta­tis­ti­ka liu­di­ja: per pa­sta­ ruo­sius du se­zo­nus „Žal­gi­rio“ ko­ man­da 11 kar­tų įvei­kė Vil­niaus eki­ pą ir pa­ty­rė tik vieną ne­sėk­mę.

Bud­ru­mas „Žal­gi­riui“ ne­pa­kenks

„Per rung­ty­nes Vil­niu­je žal­gi­rie­ čiai pui­kiai pa­si­nau­do­jo „Lie­tu­vos ry­to“ klai­do­mis. Tre­čia­ja­me kė­li­ ny­je „Žal­gi­riui“ bu­vo ki­lęs pa­ vo­jus, nes žai­dė­jai at­si­pa­lai­da­vo ir ma­nė, kad ko­vo­ti jau ne­be­rei­ kia, be­lie­ka pa­si­ra­šy­ti ant var­žy­bų pro­to­ko­lo. Vil­nie­čiai pe­rė­mė kau­ nie­čių gink­lą – grei­tą žai­di­mą, o žal­gi­rie­čiai tie­siog ne­bes­pė­da­vo tin­ka­mai ap­si­gin­ti“, – min­ti­mis apie ant­rą­ją LKL gran­dų dvi­ko­ vą da­l i­jo­s i M.Pau­l aus­kas. Paš­

Vai­do­to Gri­go nuo­tr.

ne­ko­vas at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad vie­nas vil­nie­čių ly­de­rių Jo­nas Va­ lan­čiū­nas te­bes­to­ko­ja ko­vos su vy­res­niais žai­dė­jais pa­tir­ties – Ro­ber­tas Jav­to­kas tu­rė­jo pa­kan­ ka­mai lais­vės. „Pas­ta­ruo­ju me­tu vis la­biau džiau­giuo­si, kad pui­kiai se­ka­si Kauno ir Vilniaus komandų lie­ tu­viams. Pa­žiū­rė­ki­te į To­mą De­li­ nin­kai­tį – šį­kart jis ta­po slap­tuo­ju kau­nie­čių gink­lu“, – tei­gė M.Pau­ laus­kas.

Du­kart pa­sau­lio ir ke­tu­ris­kart Eu­ro­pos čem­pio­no nuo­mo­ne, ma­ ty­ti, kad „Žal­gi­rio“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Alek­sand­ras Tri­fu­no­vi­ čius pui­kiai su­ta­ria su sa­vo auk­lė­ ti­niais, Kau­no ko­man­da iš­si­ski­ria ypa­tin­gu nu­si­tei­ki­mu, bet vil­nie­ čių stra­te­gas Alek­sand­ras Dži­ki­ čius – ir­gi ne iš kel­mo spir­tas. „A.Dži­ki­čius nė­ra iš tų, ku­ ris po dvie­jų iš ei­lės pra­lai­mė­ji­mų nu­leis­tų ran­kas. Ma­nau, Kau­ne

Sergejus Jovaiša:

Vil­nie­čiai pri­va­lo pa­ reng­ti staig­me­nų, prie­ šin­gu at­ve­ju jie liks prie su­ski­lu­sios gel­dos.

Jo tei­gi­mu, di­džiau­sia „Žal­gi­ rio“ klai­da per tre­čią­sias rung­ ty­nes bū­tų ma­ny­ti, kad Vil­niaus eki­pą pa­vyks pa­lauž­ti žai­džiant ir pu­se jė­gos. „Lie­tu­vos ry­tas“ šį se­zo­ną dar nė kar­to ne­nu­ga­lė­jo žal­gi­rie­čių, to­dėl ban­dys įveik­ti psi­cho­lo­gi­ nį bar­je­rą. Ki­ta ver­tus, vil­nie­ čiai pri­va­lo pa­reng­ti staig­me­nų, prie­šin­gu at­ve­ju jie liks prie su­ ski­lu­sios gel­dos. Gal­būt star­to pen­ke­te pa­si­ro­dys Ty­re­se’as Ri­ ce’as, ki­toks bus J.Va­lan­čiū­nas“, – ma­čo ga­li­mo sce­na­ri­jaus de­ta­ les var­di­jo S.Jo­vai­ša.

18

šeštadienis, gegužės 12, 2012

sportas

S.Kru­pec­kai­tė lau­kia grei­tes­nio dvi­ra­čio Vie­na ti­tu­luo­čiau­ sių mū­sų ša­lies dvi­ ra­ti­nin­kių Si­mo­na Kru­pec­kai­tė, be­si­ ren­gian­ti Lon­do­no olim­pi­nėms žai­dy­ nėms, tei­gė pa­sie­ ku­si fi­ni­šą ir pa­sku­ ti­nėms tre­ni­ruo­ tėms pa­si­rin­ko Lie­ tu­vą.

je tai nė­ra pa­pras­ta – de­ta­les rei­ kia už­sa­ky­ti, šį­kart – iš Ja­po­ni­jos ir Ita­li­jos. Ge­ro daik­to vi­sa­da rei­ kia pa­lauk­ti“, – sa­kė olim­pie­tė.

Pak­laus­ta, ar jau ži­no, kokiu dvi­ ra­čiu star­tuos Lon­do­no žai­dy­nė­ se, spor­ti­nin­kė nu­kir­to, kad va­ žiuos ge­res­niu. „Iš­mė­gin­si­me nau­ją­jį, bet ma­ nau, kad jis bus pa­na­šus į ma­no se­ ną­jį. Nau­ja­sis tie­siog bus šiek tiek leng­ves­nis, o dėl va­žia­vi­mo ne­tu­ rė­čiau jaus­ti di­de­lio skir­tu­mo, – tei­gė dvi­ra­ti­nin­kė. – Ti­kiuo­si, kad nau­ja­sis bus grei­tes­nis. Ma­nau, kad po mė­ne­sio vi­sos de­ta­lės jau bus, be­liks tik su­rink­ti, o ma­no vy­ras – dvi­ra­čių rin­ki­mo ma­nia­kas, to­ dėl ži­nau, kad jis jį su­tvar­kys grei­ tai. Pa­va­žia­vu­si pus­va­lan­dį su­pra­ siu, ar yra skir­tu­mas.“ Ji ne­no­riai kal­bė­jo apie dvi­ra­ čio kai­ną, ta­čiau už­si­mi­nė, kad vien nau­jau­sias ra­tų rin­ki­nys ga­ li kai­nuo­ti apie 5 tūkst. eu­rų. „Ne aš per­ku dvi­ra­čius. Kai­nas ge­riau ži­no fe­de­ra­ci­ja“, – sa­kė spor­ti­ nin­kė.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Iki olim­pia­dos – jo­kių star­tų

„Vi­sais tre­ni­ruo­čių pla­nais rū­pi­ na­si tre­ne­ris, to­dėl ne­ga­liu tiks­liai at­sa­ky­ti į klau­si­mus apie pa­si­ruo­ ši­mą olim­pi­nėms žai­dy­nėms. Ži­ nau, kad vi­sos min­tys jau yra su­ dė­lio­tos į rei­kia­mas len­ty­nė­les, – sa­kė S.Kru­pec­kai­tė. – Ki­tos sa­ vai­tės vi­du­ry­je iš­vyk­si­me į tre­ni­ ruo­čių sto­vyk­lą Klai­pė­do­je. Lauk­ si­me ge­ro oro.“ S.Kru­pec­kai­tę tre­ni­ruo­ja jos vy­ ras Dmit­ri­jus Leo­pol­das.

Po to, pa­sak dvi­ra­ti­nin­kės, tre­ni­ ruo­tės tę­sis Pa­ne­vė­žy­je. „Tre­ne­ris su­dė­lio­jo dar­bo pla­ną pa­gal tam tik­rą fi­zio­lo­gi­nį pe­rio­dą, ku­ria­ me svar­bios jė­gos, grei­čio, iš­tver­ mės pra­ty­bos. Man ne­la­bai pa­tin­ka tre­ni­ruo­tės aukš­ti­kal­nė­se, grį­žu­si

Jo­kių mi­ty­bos pa­slap­čių

Staigmena: į tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą S.Kru­pec­kai­tę iš­ly­dė­jo ir tre­čius me­tus ją re­mian­ti įga­lio­to­ji „Al­fa Ro­meo“

ir „Fiat“ at­sto­vė Bal­ti­jos ša­ly­se UAB „Au­tob­ra­va“, įtei­ku­si rak­te­lius nuo nau­jos „Al­fa Ro­meo Giu­liet­ta“.

po jų jau­čiuo­si pa­var­gu­si. Tre­ne­ ris gal bū­tų lin­kęs pla­nuo­ti tre­ni­ ruo­tes ir ten, ta­čiau šį­kart pa­pra­ šiau, kad to iš­veng­tu­me“, – tei­gė S.Kru­pec­kai­tė.

Ji pa­tvir­ti­no, kad prieš olim­pi­nes žai­dy­nes jo­kio­se var­žy­bo­se ne­da­ ly­vaus. „Tre­ne­riui iš­reiš­kiau no­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

rą pa­si­ruo­ši­mo eta­pą pra­leis­ti kuo ra­miau, nes pa­sku­ti­niai star­tai pa­ ro­dė, kad psi­cho­lo­giš­kai esu gana stip­ri, – kal­bė­jo spor­ti­nin­kė. – Pa­ sis­par­dy­mai var­žy­bo­se tik­rai ne­su­ tei­kia kon­cent­ra­ci­jos sa­vo jė­goms ir tech­ni­kai. Ko­mer­ci­nė­se lenk­ty­ nė­se bū­tų ga­li­ma da­ly­vau­ti ir į ki­

še­nę įsi­dė­ti bent 200 eu­rų, bet tik­ rai to da­ry­ti ne­ver­ta.“ Bran­gūs ra­tai

S.Kru­pec­kai­tė dar neiš­ban­dė nau­ jo­jo dvi­ra­čio, ku­rį par­si­skrai­di­ no iš Aust­ra­li­jos. „De­ja, jį vis dar ren­ka­me po tru­pu­tį, nes Lie­tu­vo­

Už­si­mi­nu­si apie tam tik­rus įran­gos svo­rio rei­ka­la­vi­mus, Si­mo­na pa­lie­ tė ir die­tos te­mą. „Esu už­si­brė­žu­si nu­mes­ti šiek tiek svo­rio, ta­čiau at­ro­do, kad nė­ ra ko mes­ti... Šal­dy­tu­vu su tre­ne­riu nau­do­ja­mės bend­rai, to­dėl ir me­ niu – bend­ras. Pas­lap­čių dėl mi­ ty­bos ne­tu­riu“, – tei­gė S.Kru­pec­ kai­tė.

Pak­laus­ta, ko­kio pro­duk­to jos šal­dy­tu­ve nė­ra, tre­ko meist­rė su­ si­mąs­tė, o pa­suf­le­ra­vus – „alaus“, nu­si­juo­kė. „Jo kaip tik šal­dy­tu­ve bū­na“, – ge­ros nuo­tai­kos ne­sto­ ko­jo dvi­ra­ti­nin­kė.

Lietuviai pra­lai­mė­jo tur­kams, bet įvei­kė is­pa­nus Ant­rą­ją Stam­bu­le (Tur­ki­ja) vyks­ tan­čio Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo ko­man­ dų krep­ši­nio tur­ny­ro die­ną Lie­tu­ vos at­sto­vai pa­si­ro­dė skir­tin­gai.

Pir­mą­ją ne­sėk­mę pa­ty­rė Kau­no „Žal­gi­rio“ vai­ki­nai, 81:87 (15:28, 25:15, 25:13, 16:31) pra­lai­mė­ję Stam­ bu­lo „Fe­ner­bah­çe ül­ker“ eki­pai.

Kau­nie­čių gre­to­se pa­si­žy­mė­jo Ma­rius Gri­go­nis, su­rin­kęs 17 taš­ kų, at­ko­vo­jęs 7 ka­muo­lius ir at­li­kęs 4 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus. To­mas Dim­ša pel­nė 15 taš­kų, bet su­kly­do 5 kar­tus. Ro­kas Gus­tys įme­tė 14 taš­ kų ir at­ko­vo­jo 8 ka­muo­lius, Jus­to Ta­mu­lio są­skai­to­je – 10 taš­kų. Tur­ kus į per­ga­lę ve­dė Ja­me­sas Bir­se­nas – 23 taš­kai, 6 at­ko­vo­ti ka­muo­liai ir 7 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai. Žal­gi­rie­čiai nu­si­lei­do var­žo­vams tri­taš­kių taik­lu­mu – ati­tin­ka­mai 9/27 (33 pro­c.) ir 7/13 (53 pro­c.). Šian­dien le­mia­mas B gru­pės rung­ty­nes kau­nie­čiai žais su 2011ųjų šio tur­ny­ro čem­pio­nais – „KK Zag­reb“ krep­ši­nin­kais, ku­rie va­kar ne­ti­kė­tai 70:75 pra­lai­mė­jo Ki­ni­jos jau­ni­mo rink­ti­nei. Pir­mą­ją var­žy­ bų die­ną „Žal­gi­ris“ ki­nus su­triuš­ ki­no 107:76.

A gru­pė­je ant­rą­ją per­ga­lę iš­ko­ vo­jo Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ jau­ ni­mas. Sos­ti­nės krep­ši­nin­kai 75:66 (15:24, 19:14, 24:4, 17:24) įvei­kė bend­raam­žius iš „Bar­ce­lo­nos Re­ gal“ klu­bo.

Re­zul­ta­tai: vil­nie­čiai (nuo­tr. kai­rė­je) įvei­kė is­pa­nus, o kau­nie­čiai nu­si­lei­do tur­kams.

Po 16 taš­kų prie per­ga­lės pri­si­ dė­jo Au­gus­ti­nas Jan­kai­tis ir De­ ni­sas Kres­ti­ni­nas, 13 – Taut­vy­das Jo­de­lis, 10 – Ed­vi­nas Šeš­kus. Var­ žo­vų gre­to­se sėk­min­giau­siai žai­ dė Alek­sand­ras Ži­gu­li­nas – 16 taš­ kų, Nic­kas Spi­re­sas – 14, Orio­lis Pau­lis – 11 ir Lud­de’as Ha­kan­so­ nas – 10.

Šian­dien vil­nie­čiai dėl ke­lia­la­pio į fi­na­lą ko­vos su Belg­ra­do „Crve­na Zvez­da“ jau­ni­mu, ku­ris va­kar 74:53 nu­ga­lė­jo Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ eki­pą. Į fi­na­lą pa­teks tik gru­pių nu­ga­ lė­to­jai.

Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo tur­ny­ruo­se da­ly­va­vo daug žai­dė­jų, ku­rie da­

bar spin­di pro­fe­sio­na­lų ko­man­dų su­dė­ty­se – Mask­vos CSKA klu­ bo ly­de­ris Mi­lo­šas Teo­do­si­čius, Gdy­nės „As­se­co Pro­kom“ eki­po­ je žai­džian­tis Do­na­tas Mo­tie­jū­ nas, Belg­ra­do „Par­ti­zan“ puo­lė­jai Bra­nis­la­vas Dje­ki­čius ir Mi­la­nas Mač­va­nas, Mad­ri­do „Real“ at­sto­ vau­jan­tys Ni­ko­la Mi­ro­ti­čius bei

get­tyi­ma­ges.com nuo­tr.

Mir­za Be­gi­čius, žal­gi­rie­tis Man­ tas Kal­nie­tis.

Pir­ma­sis Eu­ro­ly­gos jau­ni­mo tur­ ny­ras bu­vo su­reng­tas 2003 m. Bar­ se­lo­no­je.

Jį tuo­met lai­mė­jo „Žal­gi­ris“, dar kar­tą trium­fa­vęs ir 2007 m. tur­ny­ re Atė­nuo­se.

VD inf.

19

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

Indijos kontrastai niekada nepaliauja stulbinti.

24p.

Lau­ki­nio gro­žio ir žu­vies sa­la Nuo­lat dan­gu­je be­si­ri­tinė­jan­ti saulė, bal­to smėlio pa­plūdi­miai, žyd­ras At­lan­to van­duo, ban­gos ir vėjas, lau­kinė gam­ta, nuo­sta­baus sko­nio švie­žia žu­vis ir gy­ ve­ni­mas be stre­so.

Drus­kos sa­la – ra­ mybės ir van­dens spor­to mėgėjų oazė.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Pir­mas įspūdis – dy­kynė

Pen­kios su pu­se va­lan­dos lėktu­vu iš Lon­do­no ir prie­š ta­vo akis iš­ny­ra At­lan­to van­de­ny­ne stūksan­ti vie­ na iš de­šim­ties Ža­lio­jo Ky­šu­lio sa­ lų. Nors iš anks­to ži­nai, kad tikė­ tis palmė­mis ir ki­tais eg­zo­ti­niais au­ga­lais nu­sėtos vie­tos ne­rei­kia, vaiz­das iš paukš­čio skryd­žio pri­ bloš­kia dar la­biau: Drus­kos sa­la – vi­siš­ka dy­kynė. Ta­čiau ji va­di­na­ma Ža­lio­jo Ky­šu­lio salų bran­gak­me­niu, ir ne­tru­kus su­ži­no­si­te kodėl.

Nu­si­lei­dus apie 500 km nuo va­ ka­ri­nių Se­ne­ga­lo krantų nu­to­lu­sio sa­ly­no vie­no­je salų pir­mas žings­ nis oro uos­te – įsi­gy­ti vizą. Pa­te­ kus į šalį ir su­si­rin­kus sa­vo mantą li­ko pa­siek­ti ga­lu­tinį ke­lionės taš­ ką – sa­los pie­tuo­se esan­čią Santą Ma­riją. Kaip bu­vo su­tar­ta iš anks­ to už­sa­kant apar­ta­men­tus, at­vy­ ku­sius lie­tu­vai­čius oro uos­te pa­si­ ti­ko tak­sis­tas. Be­je, tak­si čia ra­si­te bet kur, ir tai yra vie­nas pa­to­giau­ sių ir pi­giau­sių būdų ke­liau­ti.

20

Sportas: Druskos sala laikoma viena geriausių vietų burlenčių, jėgos aitvarų ir banglenčių sportui. Čia atvykęs gali ne tik pats tuo užsiimti, bet ir

stebėti įspūdingus pasaulio čempionų, tokių kaip bangų meistro Mitu Monteiro (nuotr. viršuje), pasirodymus.

Šarūnės Šaltenės nuotr.

20

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

Lau­ki­nio gro­žio ir žu­vies sa­la Iki San­ta Ma­ri­jos – 19 be­veik 20 mi­nu­čių ke­lio. Pro ma­ši­nos lan­gus stebė­ da­mas gan niū­rią sa­los gamtą ban­ dai su­vok­ti, kur at­si­dūrei, jaus­mas – kad ci­vi­li­za­ci­ja li­ko kaž­kur la­bai to­li. Dar ne­pa­sie­kus ke­lionės tiks­lo už­lie­ja ra­mybė ir su­sto­ja lai­kas.

Drau­giš­ki vie­ti­niai

Spal­vin­gi na­mu­kai, palmės, gatvė­ se laks­tan­tys vai­kai ir šu­nys (jų čia dau­gybė), vie­ti­nių – kreolų – su­ ve­nyrų par­duo­tuvėlės, bal­to smė­ lio kran­tus ska­lau­jan­tis žyd­ras At­ lan­to van­de­ny­nas. Iki ro­jaus čia dar šio to trūksta, ta­čiau nea­be­jo­ti­nai pa­si­jun­ti lyg ki­to­je pla­ne­to­je.

Atos­to­ga­vu­sių Egip­te, Tur­ki­jo­ je su­ve­ny­rais pre­kiau­jan­tys vie­tos vy­ru­kai įky­ru­mu ne­nus­te­bins. Tik pa­matę tu­ris­tus jie puo­la svei­kin­ tis, duo­da ranką, kvie­čia už­suk­ti į jų par­duo­tuvę, tei­rau­ja­si, iš kur at­ vykę, ir vi­sus iki vie­no va­di­na „my friend“ („ma­no drau­ge“ – angl.). Ir vis pri­me­na, kad čia gy­ve­ni­mas – be stre­so. Po ke­lių dienų, kai blyš­ kią odą pa­bu­čiuo­ja saulė, vie­ti­niai gatvė­je prie tavęs taip ne­be­kim­ba.

Sa­la ne­tu­ri tik jai būdingų amatų, ta­čiau krau­tuvėlė­se siū­lo­ma įsi­gy­ti įvai­riau­sių dir­bi­nių ir ap­darų iš ki­ tų salų. Ir čia tik­rai ver­ta pri­si­min­ ti derė­ji­mo­si įgūdžius.

Ver­ti­nant ap­skri­tai – žmonės drau­giš­ki, pa­pras­ti ir punk­tualūs.

Gal kiek niū­resnės ir ma­žiau ma­ lo­nios pa­si­rodė mo­te­rys. Be vi­sa ko, jie dar ir pa­slaugūs. Tuo įsi­ ti­ki­no­me, kai ke­liau­da­mi po salą pra­dūrėme au­to­mo­bi­lio pa­dangą.

Vos spėjus vi­siems iš­lip­ti, prie ma­ ši­nos pri­si­statė stai­ga iš kaž­kur iš­ dygę vie­ti­niai ir ne­pra­šy­ti ėmėsi dar­bo. Ži­no­ma, pa­skui tu­ri jiems at­si­dėko­ti, bet toks pa­slau­gu­mas vis tiek ža­vi.

Tak­sis­tais dir­ba ne­ma­žai jau­nuo­ lių. Net ir tie, ku­rie iš pa­žiū­ros tik šiaip va­žinė­ja­si mies­te, siū­lo tak­si pa­slau­gas. Jos ne­bran­gios, o ato­sto­gau­jant vie­nuo­li­ka dienų ir kas­ dien vyks­tant į „Ki­te­beach“ (Jėgos ait­varų pa­plūdi­mys – angl.) pra­var­ tu su­si­ras­ti vai­ruo­toją, ku­ris greit

tam­pa ir bi­čiu­liu, ga­lin­čiu par­ūpin­ti vis­ko, ko tik šir­dis geid­žia.

Pi­gi tik žu­vis

Drus­kos sa­la sau­sa. Dėl nuo­la­tinės ero­zi­jos, trun­kan­čios dau­gybę me­ tų, jos rel­je­fas ta­po be­veik plokš­ čias. Čia be­veik neau­ga vai­siai ir dar­žovės, juos ten­ka im­por­tuo­ti, todėl jie la­bai brangūs. Be­je, vai­sių ga­li nu­si­pirk­ti ne tik par­duo­tuvė­je, juos mo­te­rys siū­lo vaikš­čio­da­mos gatvė­je, taip pat at­ve­ža į na­mus.

Tiesą sa­kant, bran­gu čia vis­kas, išs­ky­rus žuvį ir jūrų gėry­bes.

Iki pietų nu­ėjęs ant mo­lo ga­ li įsi­gy­ti įvai­riau­sios ką tik iš van­ dens išt­rauk­tos žu­vies. Ki­log­ra­ mo kai­na – nuo 2,5 eu­ro (apie 8,5 li­to). Su­mokėjęs pa­pil­domą eurą, ga­li pa­pra­šy­ti ją čia pat ir iš­do­ro­ti.

Sko­nis – tik­rai die­viš­kas, bent jau su­pran­ti, kas yra žu­vis. San­ta Ma­ ri­ja – vie­nas pa­grin­di­nių ša­lies tu­ ristų centrų, daug už­sie­nie­čių yra užėmę pa­slaugų sferą. De­ja, vie­ti­ niams pri­klau­san­čių res­to­ranė­lių ar užeigų – vos ke­le­tas, daug pi­ce­ rijų, bri­tiškų barų.

Pro ma­ši­nos lan­gus stebė­da­mas gan niū­rią sa­los gamtą ban­dai su­vok­ti, kur at­si­dūrei.

Trokš­tan­tiems ska­niai pa­val­gy­ ti, pa­si­grožė­ti nuo­sta­biu vaiz­du ir pa­si­klau­sy­ti gy­vos mornų – tra­di­ cinės salų – mu­zi­kos, reiktų už­suk­ ti į vieš­bu­čio „Od­jo d’Aqua“ res­to­ raną. Kai­nos čia ge­ro­kai di­desnės, bet ro­man­tiš­ka ap­lin­ka ir pa­sa­kiš­ kas mais­tas tik­rai ne­nu­vils.

Var­gu ar būtų ga­li­ma ką nors ypa­tin­ga pa­sa­ky­ti apie nak­tinį San­ta Ma­r i­jos gy­ve­n imą. Po­ra ne­va po­pu­lia­riau­sių barų-klubų net sa­vait­ga­lio va­karą bu­vo vi­siš­ kai tuš­ti. Galbūt dėl to, kad šiuo me­tu ten ne se­zo­no įkarš­tis ir tu­ ristų ne­daug.

Vaikai: vietinių atžalos labai smalsūs, draugiški ir norintys bendrauti.

Bėda, kad mažieji nekalba angliškai.

Mėgstan­tys iš­ban­dy­ti viską tu­ rėtų pa­ra­gau­ti tra­di­ci­nio gėri­mo – gro­go, su­val­gy­ti tra­di­cinį pa­tie­kalą – ka­čiupą. Tai avin­žir­nių ir pu­pe­lių pa­tie­ka­las su kep­tu tu­nu ar­ba kiau­ ši­nie­ne ir rūky­ta deš­re­le. Ir, ži­no­ma, pa­ra­gau­ti Fo­go sa­lo­je ga­mi­na­mo vy­ no, ku­ris, be­je, yra vie­nas bran­giau­ sių – bu­te­lis par­duo­tuvė­je kai­nuo­ ja 10 eurų. Nuodėmė vie­šint to­kio­je vie­to­je val­gy­ti mil­ti­nius pa­tie­ka­lus, bet ne­ga­lin­tys gy­ven­ti be ban­de­ lių, prie pa­grin­dinės San­ta Ma­ri­jos aikštės ras vie­tos ke­pyklėlę.

Pra­mo­gos ir gyvū­ni­ja

Vie­nas pa­grin­di­nių Ža­lio­jo Ky­šu­ lio salų turtų yra jūra. Gau­si fau­na, skaid­rus ir šil­tas van­duo – tem­pe­ ratū­ra svy­ruo­ja nuo 21 iki 25 laips­ nių, di­delės ban­gos. Drus­kos sa­la lai­ko­ma vie­na ge­riau­sių vietų bur­ len­čių, bang­len­čių ir jėgos ait­varų spor­tui. Čia van­dens spor­to mėgė­ jai at­vyks­ta iš vi­so pa­sau­lio. Pra­de­ dan­tie­ji ga­li sam­dy­tis mo­ky­toją – yra daug mo­kyklų.

Be abe­jonės, bur­len­ti­nin­kams pui­kiai ži­no­mas pa­sau­lio bur­len­ čių čem­pio­no Jos­ho An­gu­lo var­ das. San­ta Ma­ri­jo­je yra jo van­dens spor­to mo­kyk­la, įran­gos nuo­ma ir pui­kus ba­ras ant van­de­ny­no kran­ to. Be ga­lo nuo­sta­bus jaus­mas ma­ ty­ti pa­sau­lio čem­pio­nus gy­vai iš­ da­rinė­jan­čius triu­kus van­de­ny­je.

Tu­ris­tams siū­lo­ma žve­jy­ba, nar­ dy­mas. Šiuo­se van­de­ny­se nuo­lat gy­ve­na dau­gybė žuvų: pa­pras­to­ sios sau­la­žuvės, dry­žuo­tie­ji tu­ nai, mu­re­nos, jūri­niai eše­riai ir kt.

Be to, van­de­ny­se yra daug mig­ruo­ jan­čių rūšių žuvų, to­kių kaip tu­nai.

Taip pat čia pa­si­ro­do del­finų, ban­ gi­nių, ka­ša­lotų. Ža­lio­jo Ky­šu­lio sa­las itin mėgs­ ta ir nyks­tan­čiais gyvū­nais vi­sa­me pa­sau­ly­je lai­ko­mi vėžliai. Jie de­da kiau­ši­nius sa­ly­no pa­plūdi­miuo­se.

Be to, juos ga­li pa­ma­ty­ti ir van­de­ ny­je, plau­kio­da­mas su jėgos ait­va­ ru ar bur­len­te.

Vilioja: vienas labiausiai akį traukiančių vaizdų saloje – Pedra de Lumės

lima patekti į kraterio vidų ir ten pasivaikščioti.

Ke­lionė Druskų sa­lo­je

Ke­liau­ti po salą pa­to­giau­sia iš­si­ nuo­mo­jus vi­su­reigį, ta­da būsi­ te tik­ri, kad ma­ši­na „už­lips“ į bet ko­kią aukš­tesnę vietą. Leis­da­mie­ si į ke­lionę, ap­lan­ky­ki­te vos 1 km nuo mies­to esan­čias, jau ne­be­ vei­kian­čias San­ta Ma­ri­jos drus­ kų ka­syk­las. Šiek tiek pa­našų, tik kur kas įspūdin­gesnį vaizdą iš­vy­ si­te pa­siekę Pedrą de Lumę. Ka­dai­ se šis se­niau­sias sa­los kai­me­lis bu­ vo po­pu­lia­rus dėl druskų ka­syklų.

Ja­me gy­ve­no pir­mie­ji druskų kasė­ jai, da­bar likę tik ke­le­tas gy­ven­tojų.

Druskų ka­syk­los yra už­ge­su­sio ug­ ni­kal­nio kra­te­ry­je. 1804 m. pa­sta­ čius dirb­tiną tu­nelį ga­li­ma pa­tek­ti į kra­te­rio vidų. Kra­te­ris yra jūros ly­ gy­je ir nors jūra yra 1 km at­stu­mu, van­duo įsten­gia į jį pra­si­skverb­ti.

Be abe­jonės, ne­ga­li­te pra­va­žiuo­ ti sa­los sos­tinės Es­par­go­so, pama­ tyti tikro vietinių gyvenimo. Mies­to pa­va­di­ni­mas kilęs nuo špa­ragų, ku­ rie au­ga apy­linkė­se. Ke­li ki­lo­met­rai į va­ka­rus, ir at­si­dur­si­te bu­vu­sia­me žvejų kai­me­ly­je – Pal­mei­ro­je, o va­

Pasirinkimas: Santa Marijoje ant molo žvejai parduoda ką tik iš vandens

tiniai ne tik nebrangiai jų parduos, bet ir išgliaudys, pavyzdžiui, moliuskus.

žiuo­da­mi pa­kran­te į šiaurę pa­siek­si­ te Bu­ra­koną. Tai natū­ra­lus ba­sei­nas, ku­ria­me van­duo pri­si­pil­do ir iš­ tuštė­ja per po­tvy­nius ir ato­slūgius.

Be­je, ten, vi­siš­kai lau­kinė­je gam­to­je,

ra­si­te ka­vi­nukę, su nuo­sta­biu vaiz­ du į van­de­nyną ir pui­kiu die­nos pie­ tų pa­si­ūly­mu. Van­dens spor­to aist­ ruo­liai, be abe­jonės, pri­va­lo už­suk­ti į Pontą Pretą. Ten ga­li­ma iš­vys­ti

21

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

Salyno pa­va­di­ni­mo kilmė Santo Antao San Visentė

Druskos sala

Santa Luzia

Espargosas

San Nikolajus

Santa Marija

Bua Vista

Majas Fogas Brava

Santjagas

Ža­lia­sis ky­šu­lys (pranc. – Pres­qu’ile du Cap-Vert ) – la­biau­siai į va­ka­r us nu­ tolęs Af­r i­kos pu­sia­sa­l is ir ky­šu­lys, esan­t is Se­ne­ga­le, iš­si­k išęs į At­lan­to van­ de­nyną. Pa­gal Ža­l iąjį ky­šulį pa­va­d in­tas 560 km į va­ka­r us nuo jo esan­t is Ža­ lio­jo Ky­šu­l io sa­lynas.

Drus­kos sa­la Il­gis – apie 33 km.

At­ras­t a 1640 m. Iš pra­d žių ji bu­vo va­d i­n a­m a Lla­n a, ar­b a Pla­n a, tai reiškė „plokš­čia“. Sa­lai da­bar­t i­n is jos Plo­tas – 216 kv. km. var­d as bu­vo su­teik­t as, kai už­ge­s u­ Gy­ven­tojų skai­čius – apie 20 tūkst. sio ug­n i­kal­n io kra­te­r y­je bu­vo at­ras­ Espargosas – salos sostinė (nuotr.). ta lagū­n a, ku­r io­j e po lie­t aus ga­m in­ Rei­ka­lin­ga vi­za, jos kai­na – 25 eu­rai da­vo­s i drus­k a. Da­b ar šis kra­te­r is va­d i­na­mas Ped­ra de Lu­me. Be­veik (apie 86 li­tus). ne­g y­ve­n a­m a ir nau­do­j a­m a tik gy­ Sa­los tarp­tau­ti­nis oro uos­tas – vu­l iams ga­ny­t i kai­mynės Bua Vis­ pa­grin­di­niai var­tai į visą sa­lyną. tos sa­los gy­ven­tojų, šios sa­los svar­ Vi­du­tinė metų tem­pe­ratū­ra – apie ba pra­dėjo didė­t i tik at­ra­dus drus­ 28 laips­nius. ką, ku­r i bu­vo ko­ne pa­g rin­d inė eks­ Aukš­čiau­sias taš­kas yra Mon­te por­to prekė iki pra­ėju­s io am­ž iaus vi­du­r io.

Gran­de – 406 m.

Plo­tis – apie 12 km.

druskų kasyklos. Jos yra užgesusio ugnikalnio krateryje. 1804 m. įrengtu dirbtiniu tuneliu ga-

Iki ro­jaus čia dar šio to trūksta, ta­čiau nea­be­jo­ti­nai pa­si­jun­ti lyg ki­to­je pla­ne­to­je.

Šarūnės Šaltenės nuotr.

Ža­lio­jo Ky­šu­lio Res­pub­li­ka Vals­ty­binė kal­ba – po­rtu­galų.

1975 m. lie­pos 5 d. pa­skelb­ta ne­prik­

Vie­tos gy­ven­to­jai – kreo­lai – af­ri­kie­

lau­so­mybė nuo Por­tu­ga­li­jos.

čių ir po­rtu­galų mi­ši­nys. Jie kal­ba kre­ Sos­tinė – Pra­ja, esan­ti Sant­ja­go sa­lo­je. olų kal­ba – su­pap­ras­tin­ta po­rtu­galų Ša­lis garsė­ja po­li­ti­niu sta­bi­lu­mu ir kal­bos tar­me. konf­liktų ne­bu­vi­mu. Ka­dan­gi ša­ly­je Salų plo­tas – apie 4 tūkst. kv. km. stip­riai jun­ta­ma Va­karų kultū­ros įta­ Gy­ven­tojų skai­čius – apie 420 ka, dau­giau­sia gy­ven­tojų yra krikš­ čio­nys, dau­gu­ma jų – ka­ta­li­kai. tūkst.

Va­liu­ta – es­ku­das (1 eu­ras – 110 es­

Ce­sá­ria Évo­ra bu­vo pa­sau­ly­je gar­si

kudų). Ga­li­ma at­si­skai­ty­ti ir eu­rais.

Ža­lio­jo Ky­šu­lio salų dai­ni­ninkė.

ištrauktas žuvis. Papildomai sumokėjus eurą, ją čia pat ir išdoroja. Mėgstantiems jūros gėrybes paslaugūs vie-

įspūdingų bang­len­ti­ninkų, bur­ len­ti­ninkų ir plau­kio­jan­čių su jėgos ait­va­rais pa­si­ro­dymų.

Sa­los šiaurė­je esan­ti Fiu­ra lai­ ko­ma pui­kia vie­ta žve­jo­ti, kur ga­

li­ma grožė­tis sa­los bangų jėga. Prie Mur­dei­ros mies­te­lio ga­li­te stab­tel­ti ma­žo­je, ra­mio­je įlan­ko­je. Čia galė­ si­te paiš­ky­lau­ti ar tie­siog pa­būti.

Na, o tie, ku­riems pri­trūks ža­lu­mos

Drus­kos sa­lo­je, lėktu­vu ga­li nu­ke­ liau­ti į ki­tas. Ža­lio­jo Ky­šu­lio sa­los skir­tin­gos, kai ku­rios jų la­biau nei ši garsė­ja kultū­ri­niu ir nak­ti­niu gy­ ve­ni­mu.

Vaizdas: Druskos salos gamta tokia „turtinga“, kad keliaudamas po

salą vietoj medžių gali aptikti surūdijusios karo technikos.

22

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

Pa­ro­da: Kau­ne pri­sta­ty­ti 35 pei­lius ga­mi­nan­čių meistrų dar­bai.

Ge­riau­sias pei­lis – ku­ris lim­pa

Pei­lis nėra gink­las. Nuo senų se­novės tai bu­vo kas­die­nis bui­ties įran­kis. To­kia pa­grin­dinė šiuo me­tu vyks­tan­čios Lie­tu­vos pei­lia­dir­bių au­to­ri­nių darbų pa­ro­dos min­tis.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Juo raikė­me duoną

„Pei­lio ne­rei­kia bi­jo­ti. Už­muš­ti juk ga­li­me ir kep­tu­ve, ir ak­me­niu. Tai, kad pei­lis yra gink­las, – klai­din­ga nuo­monė, ne­su­si­ju­si su is­to­ri­ja ir fak­tais, – tvir­tai teigė Lie­tu­vos pei­ li­ninkų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Vla­ das Naus. – Nuo senų se­novės pei­lis bu­vo tai­kus bui­ties ra­kan­das.“ Pei­liu žmonės iš­mo­ko iš­da­rinė­ti lai­mikį, pjaus­ty­ti odą dra­bu­žiams ir ark­lių pa­kink­tams. „Lie­tu­vo­je pei­liu pir­miau­sia raikė­me duoną, la­ši­nius, kumpį, – šyp­telė­jo V.Naus. – Tik po Ru­si­ jos re­vo­liu­ci­jos at­si­ra­do daug pro­ pa­gan­dos, kad pei­lis – ban­ditų ir re­ci­dy­vistų įran­kis. Bet nuo se­no gink­las bu­vo ne pei­lis, o kar­das.“ Pa­sak Pei­li­ninkų aso­cia­ci­jos pir­ mi­nin­ko, Skan­di­na­vi­jo­je dar ir da­ bar pei­lis – neats­ki­ria­mas dau­ge­lio žmo­nių ak­se­sua­ras. Šiau­rinė­se šių ša­lių pa­krantė­se la­ bai trūko plie­no, todėl skan­di­na­vai nau­do­da­vo kad ir sta­ti­nes juo­sian­ čių me­ta­li­nių lankų me­talą. Pei­lius suo­miai galąs­da­vo spe­ci­fi­niu ir tik jiems vie­niems būdin­gu me­to­du.

Da­mas­ko plie­nas? Mi­tas!

Pa­si­ro­do, ko­ky­biškų med­žiagų nei pei­liams, nei gar­sie­siems sa­mu­rajų kar­dams ne­nau­do­jo ir se­novės ja­ po­nai.

„Ja­po­ni­jo­je bu­vo itin ri­bo­ti plie­ no iš­tek­liai, todėl šis me­ta­las ten yra sluoks­niuo­tas. No­rint nu­kal­ din­ti gerą kardą reikė­da­vo daug varg­ti, šim­tus kartų per­kal­ti. Sa­ mu­rajų kar­dai būda­vo už­ka­sa­mi į pel­kes, kad pri­si­gertų ang­lies, azo­ to ir pa­gerėtų jų ko­kybė. Taip ir gi­ mė ja­ponų pei­lių ir kardų fi­lo­so­fi­ ja“, – pa­sa­ko­jo V.Naus. Pei­li­ninkų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas ti­ki­no, kad gar­su­sis Da­mas­ko plie­nas – mi­tas.

Plieną į Si­riją, Da­maską, se­novė­ je žmonės vež­da­vo iš In­di­jos, kur indų me­ta­lur­gai lydė plieną, išg­ ry­nin­da­vo ma­žo­se tal­pyk­lo­se, pri­ taikę prie­dus iš­gau­da­vo ge­riau­sias ypa­ty­bes. Iš­ly­dy­tas ir su­kal­tas jis turė­jo spe­ci­finį raštą. „Tik ge­riau­si Si­ri­jos gink­la­ka­liai nu­kal­da­vo pui­ kių ginklų iš in­diš­ko plie­no“, – aiš­ ki­no V.Naus ir pa­brėžė, kad pa­gal skir­tin­gas plie­no tech­no­lo­gi­jas pa­ ga­min­ti įran­kiai tu­ri sa­vo raštą.

Kos­minės kai­nos

Kaip at­skir­ti gerą peilį nuo blo­go?

Pei­li­nin­kas šyp­so­jo­si ir pa­ly­gi­no su au­to­mo­bi­liais: „Jei ne­nu­si­ma­ nai, at­skir­ti, ku­ris nau­jas au­to­mo­ bi­lis ge­res­nis, ne­įma­no­ma. Be to, pri­klau­so, ko­kio au­to­mo­bi­lio no­ri: grei­to, ma­ža­lit­ra­žio, tal­paus, di­de­ lio. Tas pa­ts ir su pei­liais. Kam rei­ kia: med­žiok­lei, žve­jy­bai, sta­ty­ boms, tu­riz­mui, bui­čiai?“ Ge­riau­sia rink­tis pa­gal meist­ro ar fir­mos vardą, ku­ris už­si­tar­nau­ja­mas

Ra­gi­ni­mas: V.Naus pa­ta­ria pirk­ti tik gerų meistrų pei­lius.

Is­to­ri­ja: pei­lis nėra gink­las.

per ilgą laiką. „Ge­ras pei­lis kai­nuos nuo 300 litų, – ti­ki­no Vla­das. – Jei jis pi­gus, kur nors bus su­tau­py­ta ar pa­slėpta kas nors ne­ko­ky­biš­ko.“ Pa­sau­ly­je yra vos dau­giau kaip 200 gar­sių pei­lių meistrų. Dau­ giau­sia jų gy­ve­na JAV. Tie­sa, be­veik visų spe­cia­li­za­ci­ ja – pei­liai tu­riz­mui, med­žiok­lei, žve­jy­bai ar ju­ve­ly­ri­niai. Lenk­ti­niai, iš­ti­si­niai, smailūs, su pil­vu­ku, tie­ siais aš­me­ni­mis ir ki­to­kie. „Ir prie ko­kio esa­te pripratęs, kurį ran­ko­ je lai­ky­ti ma­lo­nu ir pa­to­gu, tokį ir rin­kitės“, – pa­tarė V.Naus.

Nuo pei­lio pa­skir­ties pri­klau­so ir jo ga­my­bos trukmė: med­žio dro­žy­ bai la­bai gerą peilį ga­li­ma pa­ga­min­ti per sa­vaitę, med­žiok­lei – per mėnesį, ko­lek­cinį – per pus­metį. „Daug lai­ko ga­mi­nant ko­lek­ci­nius pei­lius ati­ma puo­šy­bos ele­men­tai – gra­vi­ra­vi­mas, ink­rus­ta­vi­mas, – pa­sak V.Naus, to­kie pei­liai ga­li kai­nuo­ti ir 30 tūkst. do­le­ rių. – Vie­nas bran­giau­sių bran­gak­ me­niais ink­rus­tuotų gar­saus meist­ ro ga­my­bos pei­lių auk­cio­ne bu­vo par­duo­tas už 150 tūkst. do­le­rių.“

Lydė­jo nuo vai­kystės

Pei­lių pa­ro­do­je Kau­ne pri­sta­ty­ ti 35 Lie­tu­vos meistrų dar­bai. Vi­si meist­rai – vy­rai. Aukš­to ly­gio pei­ lius ga­mi­na apie de­šimt mūsų ša­ lies meistrų.

V.Naus iš jų išs­ki­ria ke­tu­ris: vie­ ną gar­siau­sių ir med­žio­to­jams ži­ nomą ma­ri­jam­po­lietį Tomą Ku­ čiauską, med­žioklės ir bend­ro nau­do­ji­mo pei­lius ga­mi­nantį kau­ nietį Liną Liau­konį, de­ko­ra­ty­viai puoš­tus, iš Da­mas­ko plie­no pei­lius ga­mi­nantį tau­ra­giškį Kęstutį Plys­ kaitį ir uk­mer­giškį And­rių Tri­čių.

Pa­rod­žius į eg­zo­tiš­kus pei­lius, ku­rie, be­je, kai­nuo­ja nuo 3000 iki 5000 litų, Vla­das paaiš­ki­no, kad jie – de­ko­ra­ty­vi­niai: „Ju­ve­ly­ras pa­ga­ mi­no pei­lius iš natū­ra­lių med­žiagų – aš­me­nys iš šer­no il­čių, vi­sa ki­ ta da­lis – ra­gas. Už­tep­ti su­muš­tinį ga­li­ma, bet tai – ne dar­bui, o gro­ žiui skir­ti pei­liai.“ Net­ru­kus V.Naus at­si­nešė 1000 litų kai­nuo­jantį meist­ro ga­mintą uni­ver­salų peilį: jo ga­my­ba ati­tin­ ka aukš­čiau­sius rei­ka­la­vi­mus.

Ga­mi­nant pa­nau­do­ta nau­jau­sia mil­te­li­nio plie­no tech­no­lo­gi­ja – iš­ purkš­tas skys­tas plie­nas su­stings­ta ir pre­suo­ja­mas aukštoje tem­pe­ratū­ro­je.

Toks pei­lis tvir­tes­nis, leng­vai ga­lan­ da­mas ir daug lėčiau at­šim­pa. Pap­ ras­tai, kal­viui ka­lant, su­si­da­ro stam­ būs kris­ta­lai, todėl ge­ležtės būna tra­pesnės ir sun­kiau ga­lan­da­mos.

V.Naus iš­sit­raukė gar­saus ame­ri­ kie­čių meist­ro Chri­so Ree­ve ga­minį – jį visą laiką ne­šio­ja­si.

Kodėl Vla­das su­si­domė­jo pei­liais, o ne gry­ba­vi­mu, uo­ga­vi­mu, au­to­ mo­bi­liais, med­žiok­le ar žve­jy­ba? „Vi­so­se šio­se sri­ty­se, ku­rias iš­ var­di­jo­te, neiš­si­ver­si­te be pei­lio, – nu­si­juokė dau­giau nei 30 metų pei­lius ga­mi­nan­tis Pei­li­ninkų aso­ cia­ci­jos pir­mi­nin­kas. – Pei­lis ma­ne lydė­jo nuo vai­kystės.“ Pradė­jo su tėvu

Be­ne gar­siau­sias Lie­tu­vo­je pei­lių ga­min­to­jas – 41-ų ma­ri­jam­po­lie­ tis T.Ku­čiaus­kas.

Ne­kal­bus vy­ras pa­neigė, kad jo tėvas bu­vo vie­nas gar­siau­sių pei­lių

23

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Grakščiai A.Mi­kutė­no ka­me­rai pa­klu­so šo­kis Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

prie ran­kos Ge­ras pei­lis kai­ nuos nuo 300 litų.

Jei jis pi­ gus, kur nors bus su­tau­py­ ta ar pa­ slėpta kas nors ne­ko­ky­ biš­ko.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ga­min­tojų mūsų ša­ly­je. „Pradė­jo­me ga­min­ti be­veik kar­tu, kai, pa­si­kei­ tus san­tvar­kai ir sis­te­mai, jis pra­ra­ do darbą, o aš tuo me­tu bu­vau me­ cha­ni­za­ci­jos be­si­mo­kan­tis tuo­metės Lie­tu­vos žemės ūkio aka­de­mi­jos pa­ sku­ti­nio kur­so stu­den­tas“, – pri­si­ minė T.Ku­čiaus­kas.

Kodėl būtent pei­liai? Vis­kas la­ bai pa­pras­ta: tėvas mėgo med­žio­ ti, šiek tiek med­žio­jo ir To­mas. Dar leng­viau bu­vo pa­si­rink­ti pei­lių ga­ my­bos spe­cia­li­za­ciją. „Kas med­ žio­ja, ži­no, kad med­žioklės pei­liai kai­na­vo la­bai daug, o lie­tu­viškų ne­bu­vo, – T.Ku­čiaus­kas ne­slėpė, kad įta­kos turė­jo pra­kti­nis pa­si­rin­ ki­mas. – Med­žio­to­jai – be­ne vie­ nin­telė žmo­nių grupė, ku­rie dar pir­ko pei­lius.“ Be mis­ti­kos ir fi­lo­so­fi­jos

Pei­lio ga­my­bos fi­lo­so­fij­ a? T.Ku­ čiaus­kas at­vi­ras: jis jos ne­tu­ri. „Ga­mi­nu ge­rus įran­kius. Tai – nei vers­las, nei me­nas. Ma­no pei­liai ne­tu­ri ju­ve­ly­ri­kos ele­mentų ar me­ niš­ku­mo, – paaiš­ki­no meist­ras. –

Kaž­ka­da per mėnesį pa­ga­min­da­ vau apie 50, da­bar – 10 pei­lių. Šiuo me­tu dir­bu vie­nas.“ T.Ku­čiaus­kas pei­lių ne­ko­lek­cio­ nuo­ja. Jo na­muo­se – apie 10 nau­ do­jamų pei­lių. Pei­liai jam ne­su­siję ir su jo­kia mis­ti­ka. Tik juokė­si: „Iš kur ji bus? Šiek tiek pa­žįstu me­talą iš moks­linės pusės.“ Kodėl pei­liai žmonėms aso­ci­juo­ ja­si su žmog­žu­dystė­mis ir nu­si­kal­ ti­mais? „Ne­ma­nau, kad taip yra. O jei kas nors taip ma­no, rei­kia pa­ klaus­ti tų žmo­nių, kodėl jiems ky­la to­kių aso­cia­cijų, – tarė gar­sus pei­ li­nin­kas. – Ar laikė­te ran­ko­je ma­no pei­lius? Jie ne­ke­lia ag­re­si­jos. Tai – tik įran­kis dar­bui at­lik­ti.“ Ma­ri­jam­po­lie­čio pei­liai nu­ke­lia­ vo į JAV, ne vieną Va­karų Eu­ro­pos šalį, to­limą Ru­si­jos dalį.

Pap­ra­šy­tas išs­kir­ti vieną pa­tį įspūdin­giau­sią sa­vo ga­minį, T.Ku­ čiaus­kas nu­ste­bo. „Ga­liu pa­kar­to­ti.

Aš ga­mi­nu aukš­tos klasės įran­kius, – lėtai kalbė­jo pei­lių meist­ras. – Jei vie­ nas pa­vy­ko, o ki­tas ne – tai jau ne pei­ lių ga­mi­ni­mas. Tai – tik ban­dy­mas.“

Turbūt nie­kas ne­tikė­jo, kad ki­ no ka­me­ros meist­ras Al­gi­man­tas Mi­kutė­nas de­biu­tuos kaip re­ži­sie­ rius. O jis ėmė ir pa­su­ko sau kiek ne­įpras­ta kūry­bos va­ga – su­kūrė šo­kio filmą „Lo­ra“ apie vieną žy­ miau­sių Lie­tu­vos cho­reog­ra­fių ir šokėjų Lo­retą Juod­kaitę.

Fil­mo prem­je­ra įvy­ko ge­gužės 8 d. tarp­tau­ti­nia­me šiuo­lai­ki­nio šo­kio fes­ti­va­ly­je „Nau­ja­sis Bal­ti­jos šo­ kis’12“. Vie­nin­te­lis sean­sas bu­vo pa­ro­dy­tas Menų spaus­tuvė­je Vil­ niu­je.

O Lo­ra – idė­ji­nis fa­na­ti­kas. Kaip sa­kau, nuo savęs skūrą rau­na. Jai šo­kis – vis­kas, dėl to ji lai­min­gas žmo­gus. Ji ži­no, ką da­ro ir dėl ko.

To iš­lie­ka­mo­ji vertė bent plionkėj bus įam­žin­ta. Nes šo­kis – tai kū­ no lau­žy­mas, svei­ka­tos ga­di­ni­mas.

Dėl žiū­rovų var­to­tojų ji išei­na į sce­ ną ir tai pa­ro­do, ir mes ža­vimės, mes plo­jam, mes po to ei­nam ger­ti.

O ji ei­na mie­go­ti. Rytą – vėl tre­ni­ ruotės, vėl kojų, rankų lau­žy­mas.

– Ka­da pri­sta­ty­si­te filmą pla­ čia­jai pub­li­kai?

– Kaip bus to­liau, ne­ži­nau, ne ma­ no čia kom­pe­ten­ci­ja. Aš – ne pro­ diu­se­ris, ne­ži­nau to­les­nio fil­mo ke­

lio. Ar tas fil­mas rei­ka­lin­gas, ar jį rei­kia pa­da­ry­ti taip, kad par­duotų, ar jo ne­rei­kia ir pa­dėti jį į len­tyną, ne­ži­nau. Aš ati­dir­bau, at­si­skai­ čiau už sti­pen­diją.

Kai baig­sis ato­sto­gos, vi­si grįš iš mek­sikų, te­ne­ri­fių, ka­narų ir grai­ kijų, ta­da galbūt „Vin­gy­je“, galbūt „Pa­sa­ko­je“ – ne­ly­gu, kas ma­ne pri­ ims, – ir su­reng­siu ofi­cia­lią vi­suo­ me­ninę prem­jerą ki­no žiū­ro­vams.

– Gal galė­jo­te spėti pa­da­ry­ti filmą anks­čiau ir pa­teik­ti „Si­ dab­rinės gervės“ ap­do­va­no­ jimų at­ran­kos ko­mi­si­jai?

– Ne tam aš dir­bau. Pa­da­riau tai, ką jau­čiau.

– Jūs, ži­no­mas ki­no ope­ra­to­ rius, de­biu­ta­vo­te kaip re­ži­sie­ rius. Ar sun­kus bu­vo šis dar­ bas?

– Oi Die­ve, aš ne re­ži­sie­rius. Bet filmą da­riau su mei­le. Esu vai­dy­ bi­nių filmų spe­cas: ži­nau, kur ir kaip su sa­vo nu­mylė­ta ka­me­ry­te pa­gau­ti vaizdą. Bet čia – vi­sai kas ki­ta. Te­ko pa­čiam mo­ky­tis fil­muo­ ti šokį: pa­gauk tu, žmo­gau, šo­kio esmę, jei­gu Lo­re­ta su­ka­si kaip pri­ suk­tas vil­ke­lis, o jos 5 kg sve­rian­tis si­jo­nas įvai­rio­mis li­ni­jo­mis ban­ guo­ja 4–5 m dia­met­ru.

Sa­vo sumąs­tymą fil­me su­dėjau la­bai pa­pras­tai. Ėjau to­kiu ke­liu: šokė­ja rytą at­si­ke­lia, de­da ar­ba­ ti­nuką ant du­jinės plytkės, už­kai­ čia kavą, įbe­ria cuk­raus, pa­skui ją ge­ria. Ta­da – ci­ga­retė, tro­lei­bu­sas, va­žiuo­ja į re­pe­ti­ci­jas. Tai – jos gy­ ve­ni­mo po­rtre­tas.

Sub­ti­liai la­vi­ra­vau. Jos se­serį, mamą, šeimą nu­fil­ma­vau. Ten jo­ kio me­lo nėra – vis­kas kaip Lo­re­tos gy­ve­ni­me. Au­ten­ti­ka ab­so­liu­ti. Ir tai, pa­si­ro­do, vei­kia. Jo­kių elekt­ ro­ni­nių ir te­le­vi­zi­nių ki­nošnų fo­ kusų! Šei­ma fil­mu pa­ten­kin­ta, Lo­ ra – taip pat.

Pa­ma­čiau, kaip žmo­gus ran­da gy­ve­ ni­mo pra­smę šo­ky­ je. O to­kių da­bar nė­ ra – vi­si no­ri pi­nigų.

– Kaip šovė gal­von re­ži­suo­ti filmą apie šokį?

– Lo­ra – tai mūsų de­mok­ra­tinės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos šo­kio ge­ni­ jus. Man te­ko su ja su­si­tik­ti tur­ būt prie­š tre­jus me­tus, ir tai su­ pra­tau, nors man šo­kis – nei kas, nei ką. Ro­ken­rolą su G.Baikš­ty­te (ope­ra­to­riaus žmo­na – red. pa­st.)

Mask­v oj šok­d a­v om res­t o­ra­ ne, ten vi­si plo­da­vo ir pra­šy­da­ vo pa­kar­tot. Šo­kio jausmą tu­riu, nors nie­kur ne­si­mo­kiau – jo­kiam būre­ly.

Lo­ros at­si­da­vi­mas šo­kiui, jos am­bi­ci­jos – pa­ma­čiau, kaip žmo­ gus ran­da gy­ve­ni­mo pra­smę šo­ky­ je. O to­kių da­bar nėra – vi­si no­ ri pi­nigų. Per­for­mansą su­ren­gia, fil­muką pa­da­ro, ir jau avan­gar­ das. Aš to ne­sup­ran­tu ir man tai ne­įdo­mu.

He­rojė: fil­mo kad­ruo­se – L.Juod­kaitės kas­die­nybė, ku­rio­je pa­ma­žu

at­si­skleid­žia ne­pap­ras­ta aist­ra šo­kiui.

„Nau­jo­jo Bal­ti­jos šo­kio“ nuo­tr.

Pa­gy­ros: „Lo­ra – tai mūsų de­mok­ra­tinės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos šo­

kio ge­ni­jus“, – apie L.Juod­kaitę sakė fil­mo re­ži­sie­rius, ži­no­mas ki­no ope­ra­to­rius A.Mi­kutė­nas.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

24

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

Kas­die­nybė: šiukšlė­se sken­din­čia­me ne­šva­ria­me van­de­ny­je be­si­prau­sian­tys žmonės nėra šou.

Šo­ki­ruo­jan­ti, at­stu­mian­ti,

Siau­ro­je vie­no In­di­jos mies­to se­na­mies­ čio gat­velė­je šla­pi­no­si karvė. Ei­da­ma pro šalį mo­te­ris pa­ki­šo ran­kas ir pa­si­glostė jo­ mis plau­kus. Net­ru­kus karvės šla­pi­mu plau­kus ap­si­šlakstė ir ant­ro­ji iš pa­skos ei­nan­ti mo­te­ris.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Vaiz­dai ir kva­pai

In­di­ja vis dar šo­ki­ruo­ja. Ir ne­nu­ mal­do­mai trau­kia. Ren­gi­nių or­ga­ni­ za­vi­mo bend­rovės „Lie­tu­vis“ va­do­ vas Ma­ri­jus Ole­kas ti­ki­na, kad ka­da nors čia dar grįš: „Jau­čiuo­si ne­vi­ siš­kai panėręs į šią šalį. Nors šo­ki­ ruo­jan­čių vaizdų bu­vo la­bai daug.“ Dar De­ly­je tak­si va­žiuo­jant iš oro uos­to iki in­ter­ne­tu už­sa­ky­to vieš­ bu­čio at­rodė, kad užk­ly­do į la­bai pra­stą ra­joną.

Apg­riuvę, ap­rūkę, pa­juodę pa­ sta­tai, chao­sas gatvė­se, triukš­mas, ris­no­jan­tys gy­vu­liai, gu­linė­jan­tys ant žemės žmonės. Ta­čiau išė­jus iš vieš­bu­čio, ku­ria­me klientų var­dai įra­šo­mi auk­sinė­mis raidė­mis gar­ bės len­to­je, paaiškė­jo, kad toks – be­veik vi­sas De­lis.

Tik dar dau­giau šiukš­lynų, sig­ na­li­za­vi­mo gatvė­se, dul­kių, smo­ go, ant žemės gu­lin­čių mo­terų su vai­kais ar net vi­siš­kai nuo­gų vyrų – at­stumtųjų.

„O vėliau, ap­si­pra­tus su tirš­ tais, spal­vin­gais vaiz­dais pa­skli­ do ir kva­pai – šla­pi­mo, pa­mazgų, rūgščių, iš­matų, prie­sko­nių, dul­ kių, smil­kalų“, – šyp­te­li Ma­ri­jus.

Bet In­di­jos sos­tinė­je, kaip pa­ sa­ko­ja jis, be abe­jo, yra ra­jonų su pra­ban­giais par­kais, šiuo­lai­ki­niais pa­sta­tais, pui­kiu ap­švie­ti­mu ir iš­ tai­gin­gais au­to­mo­bi­liais.

Daug ho­mo­sek­sualų

Net ir kuk­liau­sia­me vieš­bu­ty­je yra ne­ši­kas, du­ri­nin­kas. Pre­ky­bos cent­re – pre­kių ve­žimė­lių stum­ dy­to­jas. Už pir­ki­nius prie kasų at­ si­skai­ty­si­te be­ne per še­šis žmo­nes: vie­nas pi­ni­gus pai­ma, per­duo­da ki­tam, tas – ka­si­nin­kui, dar vie­nas pre­kes iši­ma iš ve­žimė­lio, ki­tas – su­pa­kuo­ja. „Be­siglė­bes­čiuo­jan­tys ir mei­liai be­si­šne­ku­čiuo­jan­tys vy­ rai, taip pat ir tarp vieš­bu­čio per­ so­na­lo, – dar vie­na šo­ki­ruo­jan­ti de­talė“, – tei­gia M.Ole­kas. Jis su ke­lionės drau­gais su­ži­no­jo, kad In­di­jo­je ho­mo­sek­sualų – anaip­ tol ne­ma­žai.

Ant be­to­no džio­vi­na­mos kar­ vių iš­ma­tos nau­do­ja­mos ku­rui ar kaip pa­ku­ros de­gi­nant la­vo­nus.

Tarp šiukš­lynų šmi­rinė­jan­čios di­ delės žiurkės, ki­ti gy­viai – taip pat įpras­tas vaiz­de­lis. „Pir­mo­sio­mis die­no­mis deg­ti­ne de­zin­fe­kuo­da­vo­ me įran­kius, stik­li­nes“, – pa­sa­ko­ja M.Ole­kas apie at­sar­gu­mo prie­mo­ nes. Lie­tu­viai, kaip pa­tarė ke­lionės gi­dai, vengė ger­ti van­denį iš čiau­po.

Jau ant­rą dieną In­di­jo­je Ma­ri­jui bandė pa­vog­ti fo­toa­pa­ratą, ta­čiau vy­ras nu­tvėrė ir smar­kiai pa­purtė va­gi­šių. In­das, tar­si nie­ko ne­būtų nu­tikę, tik šyp­so­jo­si.

Ge­le­žin­ke­lio ro­man­ti­ka

Trau­ki­nio bi­lie­tus no­rin­čius nu­si­ pirk­ti lie­tu­vius pra­dėda­vo ata­kuo­ti „ge­ra­da­riai“, ku­rie žadė­da­vo nu­ ves­ti ten, kur nėra ei­lių. Be­je, eilė­ se reikė­da­vo stovė­ti itin glaud­žiai, nes net į ma­žiau­sią tar­pelį įsisp­ raus­da­vo in­das. „Šar­la­ta­nams, nors apie juos bu­vo­me per­spėti, vis dėlto pa­si­davė­me, – juo­kia­si M.Ole­kas. – Jie nu­vedė į tu­riz­mo agentūrą. Jo­je įky­riai siūlė ke­lio­nių pa­ke­tus ir vis­ kas baigė­si tuo, kad pirmą dieną bi­ lietų ne­nu­si­pir­ko­me.“ Sto­ty­je – dar di­des­nis chao­sas ir ne­šva­ra. Dulkė­se ro­po­jo vai­kai, trau­ki­nio bėgiais plaukė šiukš­lių ir šla­pi­mo srau­tas. At­va­žiavę trau­ ki­niai at­rodė tar­si skir­ti gy­vu­liams vež­ti: me­ta­li­niai va­go­nai, me­ta­li­ niai gul­tai, me­ta­linės ran­ke­nos, me­ ta­linės kėdės, be­je, at­ski­rai vy­rams ir mo­te­rims su vai­kais.

O Ag­ra, ku­rio­je yra gar­su­sis Tadž Ma­ha­las, pa­si­ti­ko dar di­des­niu chao­su, ne­šva­ra, šiukš­ly­nais. Ir ne­ įga­liais iš­mal­dos pra­šan­čiais žmonė­ mis, ku­rie, kaip ma­no­ma, ne­re­tai ty­ čia luo­ši­na­mi nuo ma­žens.

Tadž Ma­ha­las te­kant sau­lei

„Ma­tei vaizdą, kai nu­gai­šusį žvė­ relį aki­mirks­niu už­puo­la gri­fai? – ly­gi­na M.Ole­kas vaizdą, kai juos api­puolė ke­lios de­šim­tys rikšų. – At­rodė, kad jie su­dras­kys vie­nas kitą ir mus.“ Net­ru­kus tri­mis mo­to­rinė­mis rik­šo­mis va­žinėję de­vy­ni lie­tu­viai per­li­po į dvi šio trans­por­to prie­ mo­nes: vie­no­je trys lie­tu­viai su­si­

spraudė ga­le ant sėdynės, o du rik­ šos įsi­taisė vai­ruo­to­jui iš šonų. „Spūsty­se, kur girdė­jo­si tik su­ tar­ti­niai vai­ruo­tojų py­pi­ni­mai ir nie­kas ne­si­laikė eis­mo tai­syk­lių, at­ ro­dy­da­vo, kad po­sūky­je nu­vir­si­me ant šo­no“, – šyp­so­si M.Ole­kas.

Grįžus į vieš­butį per­so­na­las pa­ si­tiks­li­no, ke­lintą va­landą rei­kia karš­to van­dens. Iš­girdę, kad 22 val. ga­li­ma at­suk­ti karštą van­denį, dar­ buo­to­jai pa­tiks­li­no: „Ne, ne, ke­lintą va­landą van­dens jums at­neš­ti?“ Po triukš­min­gos ir be­miegės nak­ties anks­ti ry­te ap­lan­ky­tas mo­golų im­pe­ra­to­riaus Šahd­ža­ha­ no žmo­nos gar­bei pa­sta­ty­tas Tadž Ma­ha­las bu­vo ryš­kus kont­ras­tas.

Gatvės: karvės ir žmonės gy­ve­na kar­tu.

25

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

Vyks­tant į Džai­purą la­ga­mi­nai bu­vo su­ krau­ti ant vi­su­rei­gio sto­go, o ke­tu­riems ke­lei­viams te­ko įsi­tai­ sy­ti ba­ga­ žinė­je.

Kri­ke­tas: in­dai bu­vo lai­min­gi, kai lie­tu­viai žaidė jų die­vi­namą žai­

dimą.

Ža­lu­ma: ar­ba­tos plan­ta­ci­joms ap­lan­ky­ti rei­kia spe­cia­laus lei­di­mo.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

tvis­kan­ti In­di­ja „Te­kan­ti saulė, ra­mybė, bun­ dan­ti gam­ta ir fan­tas­tiš­ko gro­žio mau­zo­lie­jus ne­ga­li ne­pa­tik­ti“, – lie­tu­viai džiau­gia­si, kad pa­si­kliovė pa­ta­ri­mu šią nuo­sta­bią vietą ap­ lan­ky­ti auš­tant.

Ger­si alų? Nu­baus

„De­vy­ni žmonės – jo­kių pro­ blemų“, – prie­š vyks­tant į Džai­ purą la­ga­mi­nai bu­vo su­krau­ti ant vi­su­rei­gio sto­go, o ke­tu­riems ke­ lei­viams te­ko įsi­tai­sy­ti ba­ga­žinė­je.

Ilgą ke­lionę karš­ty­je trum­pam su­stabdė po­li­ci­nin­kai. Jie nu­tarė ne­baus­ti ke­lei­vių už alaus gėrimą au­to­mo­bi­ly­je, gavę 75 litų dyd­žio kyšį.

Am­ber for­tas – buvę ma­ha­rad­žos rūmai su 7 ki­lo­metrų il­gio juo­ sian­čia sie­na, dirb­ti­niu tven­ki­niu ir is­to­ri­ja apie 12 auk­si­nia­me nar­ve­ ly­je lai­kytų nuo­sta­bių Jai Sing­ho II žmonų, ku­rios nie­ka­da ne­bu­vo iškė­lu­sios ko­jos už for­to ribų.

Bežd­žio­nių šven­tyk­lo­je, ku­rio­je bu­vo mei­lių, bet ir ag­re­sy­vių pri­ matų, lie­tu­viai bend­ra­vo su šven­ti­ kais, klausė­si cim­bolų, uodė smil­ ka­lus ir nuo kal­no grožė­jo­si į mies­to smogą smen­gan­čia sau­le.

O grįžda­mi pa­te­ko į kuklų su­ žadė­tu­vių va­karėlį, ku­ria­me da­ly­ va­vo... apie 1000 žmo­nių. „Apš­nerkš­ta pa­tal­pa, du di­de­ li sta­lai su ne­šva­rio­mis stal­tiesė­ mis, iš vien­kar­ti­nių indų val­gan­tys žmonės, salės ga­le – di­de­li puo­ dai, ant stalų tu­pi virė­jai, ga­mi­na pa­plotė­lius ir me­ta į čirš­kiantį alie­ jų“, – įstri­gu­sias aki­mir­kas pri­si­ me­na M.Ole­kas.

Van­de­ny­je – mir­tis ir gy­vybė

„In­di­jos Mum­ba­jaus mies­te kar­tais jautėmės kaip did­žiau­si varg­šai“, – taip grįžę iš bu­vu­sio Bombė­jaus sa­ ko lie­tu­viai, ku­rie matė tvis­kan­čius pa­sta­tus, nau­jutė­lai­čius „Fer­ra­ri“, „Bent­ley“, šiuo­lai­kiš­kai ap­si­ren­ gu­sius in­dus. Ki­ta da­lis lie­tu­vių neap­lenkė vie­no iš in­duistų bei bu­ distų centrų – Va­ra­na­sio. „Aš tik da­bar pri­bren­dau Va­ra­ na­siui“, – pri­si­pa­ži­no de­vintą kar­ tą In­di­jo­je be­si­lan­kan­tis vo­kie­tis.

In­di­ja šo­ki­ruo­ja, o Va­ra­na­sis šo­ ki­ruo­ja dukart. Ne tik dar di­des­niu

chao­su ar šiukš­ly­nais, bet ir sun­ kiai paaiš­ki­na­mu natū­ra­lu­mu, har­ mo­ni­ja bei dva­sin­gu­mu. „Ne­su­ža­lo­tas ci­vi­li­za­ci­jos, – ieš­ ko tin­ka­mo žod­žio Ma­ri­jus. – Čia pat žmonės, karvės, ož­kos, šu­nys ir 400–500 metų se­nu­mo ap­rūkę, ap­griuvę sta­ti­niai. Čia pat Gan­ge pluk­do­mi pe­le­nai, lai­do­ja­mi žmo­ nės, skal­bia­mi dra­bu­žiai, mau­do­si, prau­sia­si ir dan­tis va­lo­si žmonės.“ „Ne­bi­jo­ki­te, Gan­gas tik pa­vir­ šiu­je ne­šva­rus“, – ra­mi­no lie­tu­ vius pluk­dan­tis val­ti­nin­kas.

Tadž Mahalas: te­kan­ti saulė, ra­mybė, bun­dan­ti gam­ta ir fan­tas­tiš­ko

gro­žio mau­zo­lie­jus ne­ga­li ne­pa­tik­ti.

Iš­lei­do 6000 litų

Tik­ras gy­ve­ni­mas

Din­gus elekt­rai, Ma­ri­jus su drau­ge Jo­lan­ta di­de­liais laip­tais prie Gan­go nu­li­po ieš­ko­ti žmo­nių de­gi­ni­mo vie­ tos. Iš to­lo jau švietė apie 10 laužų. „Gan­ge su pa­riš­tais ak­me­ni­mis lai­do­ja­mi mirę vai­kai iki 10 metų, nėščios mo­te­rys, šven­tie­ji ar įkas­ tie­ji kob­ros, – gi­do žod­žius kar­to­ja Ma­ri­jus, ku­ris matė kar­tais išp­lau­ kian­čius la­vo­nus ėdan­čius šu­nis. – Ne­gyvė­lius su­su­ka į dro­bulę, ap­ ren­gia ri­tua­li­niais dra­bu­žiais, nu­ plau­na Gan­ge. Bal­tais dra­bu­žiais vil­kin­tis ar­ti­ma­sis (lai­do­tuvė­se da­ ly­vau­ja tik vy­rai) nu­si­sku­ta pli­kai.

Ir pa­de­ga ant lau­ža­vietės pa­gul­dytą mi­rusįjį.“ Ne, tai, ne­bu­vo šou tu­ris­tams. Tą naktį lai­do­ji­mo vie­to­je tarp dau­ gybės indų tu­ristų dau­giau ne­bu­vo. Šou ne­bu­vo ir va­ka­rinė mal­da Die­ vui – pud­ža. Kaip ir ant laiptų mie­ gan­tys bei gy­ve­nan­tys šim­tai pus­ nuo­gių ar nuo­gų žmo­nių...

Vi­du­ti­nio ly­gio vieš­bu­čio kam­ba­

rys dviem kai­na­vo 80 litų. Ta­čiau ga­li­ma per­nak­vo­ti ir už 20 ar 10 litų pa­rai.

Sotūs pietūs žmo­gui kai­nuo­ja apie

10, tarp­tau­ti­nia­me pi­ce­ri­jos tink­le – apie 15 litų. Kuk­lio­se vie­to­se ga­li­ma so­čiai pa­val­gy­ti ir už 3–5 li­tus.

Ki­log­ra­mas žuvies – 10, di­de­lių

kre­ve­čių – 12 litų.

Trijų va­landų ke­lionė trau­ki­niu at­

siei­na 35, vi­di­nis ke­lių tūkstan­čių ki­ lo­metrų skry­dis – apie 400–600 litų.

Trys rik­šos die­nai kai­nuo­ja 75 li­tus.

Dvi­ra­čio nuo­ma die­nai – 2,5 li­to.

Al­ko­ho­lis par­duo­da­mas kios­

kuo­se: bu­te­lis pra­sto vie­tos vis­kio kai­nuo­ja 40 litų, 0,6 lit­ro tal­pos bu­ te­lis alaus par­duo­tuvė­je – 6, ba­re – 7,5 li­to.

Lie­tu­va: šven­ta­me mies­te bro­liai

in­dai pa­siu­vo mažą mūsų ša­lies tris­palvę.

Per dvi sa­vai­tes In­di­jo­je M.Ole­kas

(su tarp­tau­ti­niu ir tri­mis vie­ti­niais skryd­žiais) iš­lei­do apie 6000 litų.

26

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

Erd­vės po­jū­tis iš­ran­da­mas Ma­žu­tė­lis ne­nau­jos sta­ty­bos bu­tas – ne pa­sau­lio pa­bai­ga. Jis ga­li tu­rė­ti du kam­ba­rius, bū­ti šiuo­lai­kiš­kas, pa­to­gus ir ne­tgi įver­tin­ tas už­sie­nio spe­cia­lis­tų.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Mie­ga­ma­sis – be tik­rų lan­gų

Jau­nos po­ros įsi­gy­tas vos 35 kv. m plo­to būs­tas, iš­gra­žin­tas ar­chi­tek­ tės Aud­ro­nės Amb­ra­zie­nės, „Me­tų in­ter­je­ro“ kon­kur­se bu­vo įver­tin­tas už ge­riau­sią spal­vi­nį spren­di­mą.

Aud­ro­nė Amb­ra­zie­nė:

vir­šu­ti­nė – skaid­ri. Taip į be­lan­ gį mie­ga­mą­jį būtų pa­tekę dau­giau švie­sos, bet to, pa­ti per­tva­ra bū­tų buvusi grakš­tes­nė ir tau­pes­nė erd­ vės at­žvil­giu.

Vie­to­je kos­me­ti­nio – ka­pi­ta­li­nis

Jau­nai po­rai, ku­ri dar ne­pla­nuo­ja grei­tai tu­rė­ti at­ža­lų, ne­di­de­lio bu­ to už­ten­ka. Nau­ja­ku­riai gal­vo­jo tik apie kos­me­ti­nį bu­to re­mon­tą, ieš­ ko­jo pa­ta­ri­mo, ko­kių rei­kia sie­nų, grin­dų, ko­kius bal­dus įsi­gy­ti ir kaip juos su­sta­ty­ti, kad ma­žu­tė erd­vė neat­ro­dy­tų itin ankš­ta.

Prieš pa­si­kvies­da­mi di­zai­ne­rę, nau­jie­ji šei­mi­nin­kai bu­vo nu­spren­ dę pa­lik­ti pirm­ta­kų įreng­tą vir­tu­ vę – ryš­kiai oran­ži­nės ir mė­ly­nos spal­vų. „Aš jiems sa­kiau, kad su­jung­ti vir­tu­vę su bend­ru vaiz­du nie­kaip ne­pa­vyks, šiaip ne taip įkal­bė­jau se­ną vir­tu­vės va­rian­tą pa­nai­kin­ ti“, – sa­vo nuo­mo­nės įpirš­ti ne­ pa­bi­jo­jo au­to­rė.

Tai­gi, įkal­bė­ta pro­fe­sio­na­lės, jau­na po­ra ry­žo­si būs­tą per­tvar­ ky­ti ka­pi­ta­liš­kai. „Biu­dže­tas bu­vo ri­bo­tas, bet kai įsi­dir­bo­me, jie pa­ma­tė, kad ir tai, ir tai gra­žu, ta­da ran­kas at­lei­do ir lei­do da­ry­ti ko­ne vis­ką“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė. Ži­no­ma, jau­nie­ji šei­mi­ nin­kai iš­lei­do kur kas dau­giau lė­šų, nei pla­na­vo, nors ir bu­vo sten­gia­ ma­si tau­py­ti. „Rin­ko­mės iš pi­ges­nių me­džia­gų.

Pa­vyz­džiui, ita­liš­kos kė­dės kai­nuo­ ja apie tūks­tan­tį li­tų, o mes pir­ko­ me ly­giai to­kio pa­ties di­zai­no kė­des už 200 li­tų“, – ne­slė­pė ar­chi­tek­tė.

Vis dėl­to, pa­vyz­džiui, grin­dys – na­tū­ra­lios, ąžuo­li­nės, ku­rios, ar­ chi­tek­tės įsi­ti­ki­ni­mu, yra pra­na­ šes­nės už dirb­ti­nes me­džia­gas.

Ats­pin­džiai ap­gau­na akis

Ka­dan­gi bu­to plo­tas mi­ni­ma­ lus, rei­kė­jo telk­tis įvai­rias op­ti­nes gud­ry­bes, kad nebūtų justi ankš­tu­ mo. „Nau­do­jau kuo dau­giau bliz­

Spalvos: šil­tas ža­lios, na­tū­ra­laus ąžuo­lo ir bal­tos spal­vos de­ri­nys su­tei­kė

gių pa­vir­šių. Bliz­gios ne tik vir­tu­ vės spin­te­lės, bet ir vir­tu­vės zo­nos sie­na. Tai fo­to­ta­pe­tas, už­deng­tas stik­lu. Tai pri­de­da at­spin­džių, be to, pra­ktiš­ka“, – ko­men­ta­vo spren­ di­mo su­ma­ny­to­ja.

Lu­bos taip pat bliz­gios – įtemp­ta spe­cia­li me­džia­ga. Ar­chi­tek­tės tei­ gi­mu, tai pa­tal­pą vi­zua­liai paaukš­ ti­na, nors lu­bos ne bal­tos, o kre­mi­ nės spal­vos. To­kia spal­va pa­tal­pą tar­si su­šil­do.

Spal­vos tu­ri ati­tik­ ti šei­mi­nin­kų na­tū­ rą. Už­sa­ko­vai – jau­ni žmo­nės, spin­du­liuo­ jan­tys links­mu­mu, švie­žu­mu, ir, ma­nau, ža­lia spal­va jiems la­ bai tin­ka.

„Nus­te­bau. Ne­si­ti­kė­jau jo­kio ap­ do­va­no­ji­mo – tie­siog bu­vo svar­ bu da­ly­vau­ti kon­kur­se“, – at­vi­ra­ vo mo­te­ris. „Me­tų in­ter­je­ro“ kon­kur­so ver­ ti­ni­mo ko­mi­si­ją su­da­rė ar­chi­tek­tai ir di­zai­ne­riai iš Da­ni­jos, Ita­li­jos, Ka­na­dos, Aust­ra­li­jos, Aust­ri­jos, Por­tu­ga­li­jos, Ja­po­ni­jos ir Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos. Jie at­krei­pė dė­me­sį į ori­gi­na­lu­mą, kū­ry­bin­gu­mą, es­te­ ti­kos ir funk­cio­na­lu­mo der­mę, hi­ gie­nos ir sau­gos rei­ka­la­vi­mų įgy­ ven­di­ni­mą.

Ap­do­va­no­ji­mą už spal­vų de­ri­ nį pel­nęs būs­tas pa­pras­tas. Maž­ daug prieš 15 me­tų sta­ty­ta­me na­ me anks­tes­nių šei­mi­nin­kų jau bu­vo per­pla­nuo­tas į šiuo­lai­ki­nį va­rian­tą: vir­tu­vė su­jung­ta su sve­tai­ne, mie­ ga­ma­sis – da­lis bu­vu­sios sve­tai­ nės, at­skir­ta per­tva­ra. Mie­ga­mo­jo pa­lu­bė­je pa­lik­tas vars­to­mas lan­gas, įlei­džian­tis į mie­go­ti skir­tą pa­tal­pą bent šiek tiek na­tū­ra­lios švie­sos iš sve­tai­nės ir gai­ves­nio oro. „Pert­va­rą į mie­ga­mą­jį nu­spren­ dė­me pa­lik­ti, ven­gė­me pa­pil­do­ mų in­ves­ti­ci­jų“, – ko­men­ta­vo A.Amb­ra­zie­nė. Jei ne pi­ni­gų sty­ gius, in­ter­je­ro au­to­rė bū­tų siū­liu­si įreng­ti stik­li­nę sie­ną, ku­rios apa­ ti­nė da­lis bū­tų ne­per­ma­to­ma, o

Gy­vas: sve­tai­nės ki­li­mas ža­liuo­ja it žo­lė.

Pa­di­dė­ja: esant bū­ti­ny­bei, prie sta­cio­na­raus vir­tu­vės sta­lo ga­li­ma pri­

sta­ty­ti pa­pil­do­mą sta­le­lį.

Šviesa: mie­ga­mojo palubėje esantis lan­gas iš sve­tai­nės į pa­tal­pą įlei­

džia bent šiek tiek na­tū­ra­lios švie­sos ir gai­ves­nio oro.

27

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

28p.

Karjerą mados pasaulyje galima padaryti ir ne per lovą.

Ats­tum­tų­jų ro­jus pro­fe­so­riaus so­dy­bo­je Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

Mes vi­ si, žmo­nės ir gy­vū­ nai, esa­ me Die­vo kū­ri­niai.

Nie­kas ne­su­tei­ kė mums, žmo­nėms, tei­sės skriaus­ ti silp­nes­ nius.

v.skucaite@diena.lt

Pa­kau­nė­je gy­ve­nan­tis ži­no­mas gy­dy­to­jas ha­bi­li­tuo­tas dak­ta­ras pro­fe­so­rius Va­cys Sa­daus­kas su žmo­na Ine­sa pri­žiū­ri še­šis žmo­nių at­stum­tus šu­ne­lius ir ste­bi­si jų bu­ vu­sių šei­mi­nin­kų be­šir­dys­te.

Di­džio­ji Di­na

ė švie­sos, jau­ku­mo ir ši­lu­mos.

Ko­ri­do­riu­je dra­bu­ži­nė veid­ro­ di­nė­mis du­ri­mis – ne tik tam, kad šei­mi­nin­kai žvilg­te­lė­tų į sa­ve prieš išei­da­mi iš na­mų. Tai vi­zua­liai pra­ pla­ti­na siau­rą erd­vę.

Mie­ga­ma­ja­me veid­ro­di­nių spin­

Gied­riaus Kuz­mic­ko nuo­tr.

te­lių tiks­las – šiek tiek ki­toks. „Aiš­ku, veid­ro­dis pail­gi­no pa­tal­pą, bet no­rė­jo­si už­mas­kuo­ti spin­te­les.

Rei­kė­jo mak­si­ma­liai iš­nau­do­ti vie­ tą daik­tams pa­si­dė­ti“, – paaiš­ki­no A.Amb­ra­zie­nė. Šei­mi­nin­kų lo­va ati­trauk­ta nuo sie­nos, ten yra pa­ ta­ly­nės dė­žė, tad spin­te­lės, pa­sak ar­chi­tek­tės, ne­ka­ba virš gal­vos ir ne­sle­gia.

Sa­ko­ma, kad mie­ga­ma­ja­me veid­ ro­džiai nė­ra pa­gei­dau­ti­nas ele­men­ tas ener­giš­kai, ir in­ter­je­ro au­to­rė tai ži­no. „Ne­ge­rai ta­da, kai gu­lė­ da­mas veid­ro­dy­je ma­tai sa­ve“, – pa­tiks­li­no ji.

Au­ga­lai – gy­vi ir pieš­ti

Vis dėl­to in­ter­je­ras pel­nė sim­bo­li­nį ap­do­va­no­ji­mą – „Auk­si­nę pa­le­tę“ ne už erd­vių di­di­ni­mą, o už spal­vi­ nį spren­di­mą. „Spal­vos švie­žios, pa­va­sa­riš­kos.

Jei šia­me būs­te gy­ven­tų vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, to­kių spal­vų ne­ rink­čiau. Spal­vos tu­ri ati­tik­ti šei­ mi­nin­kų na­tū­rą. Už­sa­ko­vai – jau­ni žmo­nės, spin­du­liuo­jan­tys links­ mu­mu, švie­žu­mu, ir, ma­nau, ža­ lia spal­va jiems la­bai tin­ka“, – ko­ men­ta­vo A.Amb­ra­zie­nė. Ža­liuo­ja ne tik sve­tai­nės ki­li­mas, fo­to­ta­pe­tai, bet ir gy­vos gė­lės bei sa­lo­tos ant vir­tu­vės dar­bas­ta­lio.

Au­ga­li­niai mo­ty­vai, ko ge­ro, iš­duo­ da ar­chi­tek­tės A.Amb­ra­zie­nės po­ trau­kį į au­ga­lus, nes ji yra bai­gu­si kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tū­ros spe­ cia­ly­bę.

Ne­nuos­ta­bu, kad svei­ka gy­ven­se­na gar­sė­jan­tis pro­f. V.Sa­daus­kas dau­ giau kaip prieš de­šimt­me­tį su žmo­ na Ine­sa iš­kei­tė gy­ve­ni­mą mies­te į ra­mų kam­pe­lį prie Kau­no ma­rių.

Nuos­ta­bu tai, kad jie čia glo­bo­ja li­ki­mo nu­skriaus­tus gy­vū­nus.

Anot V.Sa­daus­ko, šio­je vie­to­ vė­je gry­nas oras, ra­my­bė, sau­gu.

Net še­ši bud­rūs ke­tur­ko­jai sar­gai pa­svei­ki­na kiek­vie­ną praei­vį gar­ sia su­tar­ti­ne – so­dy­bos šei­mi­nin­ kas net ir sig­na­li­za­ci­jos at­si­sa­kė.

Juk šią te­ri­to­ri­ją aky­lai ste­bi še­ šios po­ros akių.

Kal­ban­tis su so­dy­bos šei­mi­nin­ ku ap­link jį zu­jo įvai­raus dy­džio, spal­vų ir kai­lio šu­nys, o vie­nas, pa­ts di­džiau­sias ir stam­biau­sias, ne­si­trau­kė nuo V.Sa­daus­ko, mei­ liai viz­gin­da­mas uo­de­gą. „Tai Di­na, šei­mi­nin­kų pa­lik­ta li­ ki­mo va­liai vie­no­je so­dų bend­ri­ jo­je. Bu­vo iš­se­ku­si nuo ba­do, kai ją ap­ti­ko­me, o štai da­bar ma­to­te, ko­kia stam­buo­lė“, – glos­ty­da­mas Di­nai gal­vą aiš­ki­no pro­fe­so­rius.

Ri­kio pa­si­rin­ki­mas

Anot V.Sa­daus­ko, kai lie­tu­viai pra­ dė­jo va­žiuo­ti dirb­ti į už­sie­nį, kai ku­rie pa­lik­da­vo sa­vo gy­vū­nus so­dų bend­ri­jo­se be prie­žiū­ros, pa­smerk­ da­mi juos ba­dau­ti ir šal­ti. „Mes su žmo­na ne vie­ną to­kį ne­lai­mė­lį esa­ me pri­glau­dę šio­je so­dy­bo­je, ta­čiau jų skaičius jau op­ti­ma­lus. Jei at­si­ ras­tų dau­giau, bū­tų sun­ku pri­žiū­ rė­ti ir kont­ro­liuo­ti“, – pri­si­pa­ži­no jaut­rios šir­dies pro­fe­so­rius.

Po V.Sa­daus­ko so­dy­bos te­ri­to­ ri­ją lais­va laks­to ne tik įspū­din­go su­dė­ji­mo Di­na, bet ir be­veik ak­las, ne­gir­din­tis ir nie­ko neu­žuo­džian­

tis miš­rū­nas Mak­sas, gau­ruo­ta ru­bui­lė Mir­ta, ma­žaū­gis ge­ra­šir­ dis Ri­kis ir ki­ti.

Be­je, Ri­kis la­bai pri­si­ri­šęs prie di­džio­sios Di­nos – vi­sur ją se­kio­ ja ir net mie­ga abu drau­ge ant tik jiems skir­tos so­fos. At­ro­do, kad Ri­kis ap­gal­vo­tai pa­si­rin­ko Di­ną – ša­lia jos ma­žy­lis jau­čia­si sau­gus.

At­lei­do už skriau­dą

Vi­siš­kai ki­to­kio bū­do nei Ri­kis yra veš­laus kai­lio miš­rū­nas Ru­ dis. Anot pro­fe­so­riaus, tai kla­si­ ki­nis in­di­vi­dua­lis­tas – šis šuo su nie­kuo ne­bend­rau­ja, o ės­da­mas net ne­lei­džia priar­tė­ti prie sa­vo du­be­nė­lio. Kaip ir ki­ti pri­glaus­ tie­ji, Ru­dis tu­ri sa­vo vie­tą na­me, iš ku­rios vie­ni­šas ir iš­di­dus ste­bi vi­są so­dy­bos te­ri­to­ri­ją. „Vi­sų mū­sų glo­bo­ti­nių bū­dai skir­tin­gi. Be to, kiek­vie­nas tu­ri sa­vi­tą sko­nį, to­dėl Ine­sa pri­vers­ta jiems vir­ti skir­tin­gus pa­tie­ka­lus.

Vi­si jie tu­ri vie­ną bend­rą bruo­žą – drau­giš­ki tar­pu­sa­vy­je ir žmo­ nėms, ku­riems jie, ma­tyt, jau at­ lei­do už pa­da­ry­tas skriau­das“, – sam­pro­ta­vo pro­fe­so­rius.

Per dau­gy­bę me­tų V.Sa­daus­kas

įsi­ti­ki­no, kad au­gin­ti ma­din­gos veis­lės bran­gų šu­nį ar pri­glaus­tą be­na­mį miš­rū­ną – di­de­lė at­sa­ko­ my­bė, rei­ka­lau­jan­ti kant­ry­bės, iš­ min­ties ir su­pra­ti­mo. „Aš iki šiol ne­ga­liu sau at­leis­ti, kad ne kar­tą ba­riau bu­vu­sią be­na­mę Ru­dę – ji se­niai il­si­si po kriau­še – už tai, kad ne­su­lau­ku­si ma­nęs pa­rei­nan­čio iš dar­bo pri­terš­da­vo kam­ba­ry­je. Juk iš tie­sų dėl to bu­vau kal­tas aš, o ne ji“, – įsi­ti­ki­nęs V.Sa­daus­kas.

Jaut­ru­mas – de­fi­ci­tas

Pro­fe­so­riaus nuo­mo­ne, tik vi­siš­ kai neat­sa­kin­gas žmo­gus ga­li pa­ lik­ti sa­vo ar ki­to žmo­gaus ke­tur­ ko­jį drau­gą ne­lai­mė­je, nau­do­ti jį kaip ko­vos ar kerš­to įran­kį, kan­ kin­ti ba­du, karš­čiu ar šal­čiu. „Kuo il­giau gy­ve­nu, tuo tvir­čiau ti­kiu, kad žmo­gus pa­da­ro dau­giau ža­los gam­tai ir ki­tiems žmo­nėms nei gy­vū­nai. Mes vi­si, žmo­nės ir gy­vū­nai, esa­me Die­vo kū­ri­niai.

Nie­kas ne­su­tei­kė mums, žmo­ nėms, tei­sės skriaus­ti ma­žes­nius ir silp­nes­nius už sa­ve“, – kal­bė­ jo V.Sa­daus­kas, vai­šin­da­mas su­ muš­ti­niu prie sa­vo ge­ra­da­rio pri­ li­pu­sią Di­ną.

35

kv. m plo­to Švie­žia: tik­ri au­ga­lai ir au­ga­li­niai

de­ko­ro ele­men­tai būs­tui su­tei­kė pa­va­sa­ri­nės gai­vos.

būs­tas „Me­tų in­ter­je­ro“ kon­kur­se bu­vo įver­tin­tas už ge­riau­sią spal­vi­nį spren­di­mą.

Sa­vi: ke­tur­ko­jams glo­bo­ti­niams pro­fe­so­rius V.Sa­daus­kas ne­drau­džia užei­ti į na­mus.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

28

ŠeštADIENIS, gegužės 12, 2012

Lie­tu­vei – gar­sių di­zai­ne­rių pa­mo­kos La­bai daug dar­bo ir už­si­spy­ri­mo. Tai – pa­grin­di­nės Kris­ti­nos Lo­gi­no­vos sėk­min­gos kar­je­ros prie­žas­tys.

26-erių klai­pė­die­tė Niu­jor­ke dir­bo pas gar­sų­jį aukš­to­ sios ma­dos di­zai­ne­rį Cha­do Ralp­hą Ruc­ci, jos pa­ta­rė­ jas bu­vo Cal­vi­nas Klei­nas, dėl jos nau­ją eta­tą su­kū­rė pres­ti­ži­niai Ita­li­jos Er­man­no Scer­vi­no ma­dos na­mai.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Vie­na su pen­kiais la­ga­mi­nais

Trau­ki­nys nuo Da­ni­jos sos­ti­nės Ko­pen­ha­gos iki Ita­li­jos Flo­ren­ci­jos mies­to at­va­žia­vo vė­luo­da­mas 25 va­ lan­das. Dai­lės mo­kyk­los di­rek­to­rė jau neat­si­lie­pė dar­bo te­le­fo­nu.

Vė­ly­vą penk­ta­die­nio va­ka­rą su pen­kiais la­ga­mi­nais vie­ną gat­vė­je li­ku­sią aš­tuo­nio­lik­me­tę trum­pam už­val­dė be­vil­tiš­ku­mas ir aky­se su­ bliz­go aša­ros. „Man pa­si­siū­lė pa­dė­ti pro ša­lį ei­ nan­čios trys šve­dės, jos priė­mė sa­ vait­ga­liui per­nak­vo­ti ir iki šių die­ nų li­ko ma­no drau­gės“, – prieš aš­tuo­ne­rius me­tus pa­tir­tas aki­ mir­kas pa­me­na K.Lo­gi­no­va. Ta­da ji me­tė sau iš­šū­kį: at­vy­ko į Ita­li­ją, kur nu­spren­dė lan­ky­ti kur­sus Flo­ ren­ci­jos dai­lės mo­kyk­lo­je, o po jų sto­ti mo­ky­tis į tarp­tau­ti­nę ma­dos di­zai­no mo­kyk­lą „Po­li­mo­da“.

Vi­lio­jo ita­liš­ka dva­sia

Kris­ti­na bu­vo vie­na, Ita­li­jo­je ne­tu­ rė­jo pa­žįs­ta­mų. At­vy­ko ir pra­dė­jo nuo nu­lio.

Tie­sa, jau bu­vo šiek tiek už­si­grū­ di­nu­si – dar bū­da­ma še­šio­lik­me­tė lai­mė­jo sti­pen­di­ją ir per YFU mai­ nų pro­gra­mų or­ga­ni­za­ci­ją iš­vy­ko stu­di­juo­ti į Da­ni­ją.

Po to grį­žu­si į Lie­tu­vą bai­gė Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ją, trum­pai šo­ko „Žu­vėd­ro­je“ ir vėl grį­žo į Ko­pen­ha­gą, ten stu­di­ja­vo džia­zo ir mo­der­nų­jį šo­kį.

No­rė­da­ma už­si­dirb­ti, su­mo­kė­ti už moks­lus, įsi­dar­bi­no „Hard Rock Ca­fe“ vir­tu­vė­je: ga­mi­no su­muš­ti­ nius, keps­nius, sa­lo­tas. „Da­ni­jo­je bu­vo per­ne­lyg ra­mu, no­rė­jo­si me­niš­ko, ita­liš­ko chao­ so, emo­ci­jų, – juo­kia­si jau­na mo­ te­ris. – Šir­dy­je jau­čiau, kad no­riu per­mai­nų. In­ter­ne­te su­ra­dau dai­lės mo­kyk­lą ir iš­vy­kau jaus­da­ma, kad ma­nęs lau­kia kaž­kas gra­žaus.“ Niu­jor­ko ka­ru­se­lė

Dai­lės kur­sus lan­kiu­si Kris­ti­na no­ rė­jo tai su­de­rin­ti su di­zai­nu, ma­ da, to­dėl nu­spren­dė sto­ti į „Po­li­ mo­dą“. „Iki šiol keis­ta, kaip man pa­vy­ko įsto­ti, – nuo­šir­džiai ste­ bi­si K.Lo­gi­no­va. – Rei­kė­jo la­bai daug pa­stan­gų, už­si­spy­ri­mo, dar­ bo ir šiek tiek sėk­mės.“ Jau po me­tų itin ga­biai ir darbš­ čiai lie­tu­vei Flo­ren­ci­jos mo­kyk­la „Po­li­mo­da“, ku­ri bend­ra­dar­bia­ vo su Niu­jor­ko ma­dos tech­no­lo­gi­ jos ins­ti­tu­tu, pa­siū­lė vyk­ti to­bu­lė­ ti mo­ky­tis į JAV. „Pri­si­mi­nus Niu­jor­ką vis dar skau­da šir­dį, – nu­si­juo­kia Kris­ti­ na. – Die­vi­nu šį mies­tą. Ne­pap­ ras­tai įdo­mus, ža­vus, nors ir su­ dė­tin­gas. Ja­me dau­gy­bė kul­tū­ros ren­gi­nių, pa­ro­dų, veiks­mo.“ K.Lo­gi­no­vai ją su­ža­vė­ju­sia­ me Niu­jor­ke bu­vo la­bai ne­leng­ va. Moks­lai – nuo 10 iki 20 ar net 22 val. Be to, be pa­grin­di­nių stu­ di­jų, ji ruo­šė­si aukš­to­sios ma­dos ir skry­bė­lių dip­lo­mi­niams dar­bams, o penk­ta­die­nio va­ka­rais ir šeš­ta­ die­niais dir­bo ka­vi­nė­je.

Te­ko at­si­sa­ky­ti su­si­ti­ki­mų su drau­gais, pra­mo­gų ir ma­lo­nu­mų.

Ar bu­vo daug aša­rų? „Oi, daug.

Per­var­gu­si verk­da­vau ir vie­na kam­ pu­ty­je ban­dy­da­vau ra­min­ti sa­ve, kad bus leng­viau. Bet bū­da­vo dar sun­kiau“, – da­bar šyp­so­si at­kak­ li mo­te­ris.

Kul­tū­rų įvai­ro­vė

Jau ant­ra­me kur­se K.Lo­gi­no­vos kur­ta su­kne­lė bu­vo iš­rink­ta į Niu­ jor­ko ma­dos mu­zie­jų FIT. Tre­čia­me kur­se Niu­jor­ko uni­ver­ si­te­tas du ge­riau­sius di­zai­no ir rin­ ko­da­ros sri­ties stu­den­tus siun­čia to­bu­lin­tis į Hon­kon­go po­li­tech­ni­ kos ins­ti­tu­tą. Tarp dvie­jų ge­rai be­ si­mo­kan­čių bu­vo ir Kris­ti­na.

Uni­ver­si­te­te Hon­kon­ge lie­tu­ vė daug eks­pe­ri­men­ta­vo, dir­bo su įvai­rio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, me­ džia­go­mis, mez­gi­mo bei siu­vi­mo ma­ši­no­mis ir plė­tė aki­ra­tį – su­si­ pa­žin­o su ki­to­kio­mis tra­di­ci­jo­mis, ma­da ir kul­tū­ra. „Ša­lių ir kul­tū­rų įvai­ro­vė la­bai pa­de­da su­for­muo­ti sti­lių ir at­ras­ ti sa­ve kaip di­zai­ne­rį“, – kal­bė­jo K.Lo­gi­no­va.

Pa­ta­rė­jas – C.Klei­nas My­li­mie­ji: Kris­ti­na ir Fran­ces­co

jau še­še­ri me­tai kar­tu.

2,5 tūkst. do­le­rių – toks bu­vo pir­ ma­sis mer­gi­nos at­ly­gi­ni­mas, ku­rį po

Esu pa­vyz­ dys, kad, tu­rint di­ de­lę sva­jo­ nę ir la­bai daug dir­ bant, tu­ rint da­le­lę sėk­mės ir ti­kint sa­vi­ mi, ga­li­ma daug ką pa­siek­ti.

Kar­je­ra: mer­gi­na iš Lie­tu­vos uos­ta­mies­čio vis­ką pa­sie­kė dar­bu ir at­kak­lu­mu.

pra­kti­kos ne­tru­kus jai pa­siū­lė Niu­ jor­ko ma­dos na­mai „Mar­che­sa“.

K.Lo­gi­no­va ga­lė­jo daug eks­pe­ ri­men­tuo­ti me­džia­go­mis, pieš­ti, o „Mar­che­sos“ klien­tai – itin tur­tin­ gi ir ži­no­mi žmo­nės iš vi­so pa­sau­ lio. Tur­būt nė­ra Ho­li­vu­do žvaigž­ dės, ku­ri ne­bū­tų pa­si­siūdinusi su­kne­lės šiuo­se ma­dos na­muo­se.

Gra­žios ir iš itin ko­ky­biš­kų me­ džia­gų siu­va­mos „Mar­che­sos“ su­ kne­lės kai­nuo­ja ir po 70 tūkst. li­tų. „Ji pa­li­ko la­bai ge­rą įspū­dį.

Drau­giš­ka, pa­pras­ta“, – taip Kris­ ti­na kal­bė­jo apie bu­vu­sį top­mo­de­lį Hei­di Klum. Ant 176 cm ūgio klai­ pė­die­tės, ku­rios fi­gū­ra be­veik iden­ tiš­ka gar­sios vo­kie­tės fi­gū­rai, kū­no bu­vo ma­tuo­ja­mos H.Klum siu­va­ mos su­kne­lės. Lie­tu­vei te­ko bend­ rau­ti ir su An­ge­li­na Jo­lie, ir su ki­ tais ži­no­mais žmo­nė­mis.

Net­ru­kus Kris­ti­na jau pra­kti­ka­ vo­si pas gar­sų di­zai­ne­rį Ch.R.Ruc­ ci, ku­ris yra vie­nin­te­lis ame­ri­kie­tis (po Main­bo­cher), ga­vęs lei­di­mą de­ monst­ruo­ti sa­vo ko­lek­ci­jas Aukš­ to­sios ma­dos sa­vai­tė­je Pa­ry­žiu­je.

K.Lo­gi­no­vai ku­riant moks­lo pra­kti­kos ko­lek­ci­jos dar­bą pa­ta­ rė­jas bu­vo dar vie­na gar­se­ny­bė – C.Klei­nas. „Bu­vo nuo­sta­bu ir ge­ra dirb­ti, – džiū­gau­ja Kris­ti­na ir gi­ria 69 me­tų di­zai­ne­rį. – Jis la­bai įdo­mus žmo­gus, da­vė daug ge­rų pa­ta­ri­mų, tarp jų – nie­ka­da ne­pra­ras­ti in­di­vi­dua­lu­mo.“

Įt­rau­kė jau­kus gy­ve­ni­mas

O as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas, mei­lė? 26 me­tų mė­ly­na­kė blon­di­nė šyp­so­si.

My­li­ma­sis yra. 34-erių ži­no­mas ir ne­prik­lau­so­mas ita­lų fo­tog­ra­fas Fran­ ces­co Last­ruc­ci, ku­rio dar­bus spaus­ di­no dau­gy­bė pa­sau­li­nių lei­di­nių.

Kris­ti­na Lo­gi­no­va:

Per­var­gu­si verk­da­ vau ir vie­na kam­pu­ ty­je ban­dy­da­vau ra­ min­ti sa­ve, kad bus leng­viau.

„Flo­ren­ci­ja – toks mies­tas... – šyp­so­si K.Lo­gi­no­va. – Pa­ro­do­se, ma­dos, kul­tū­ros ren­gi­niuo­se daž­nai ren­ka­si tie pa­tys žmo­nės. Pa­ma­tė­ me vie­nas ki­tą ir ne­pa­lei­do­me. Be­ je, jis ski­ria­si nuo ti­piš­kų ita­lų, ku­ rie yra di­de­li ma­my­čiu­kai.“ K.Lo­gi­no­va ir F.Last­ruc­ci kar­tu jau še­še­rius me­tus. Da­bar prie gar­ saus Pon­te Vec­chio til­to nuo­mo­ja­ si bu­tą per du aukš­tus XIII a. na­me su nuo­sta­biu 80 kv. m plo­to vi­di­niu kie­me­liu, ku­ria­me – nuo­sta­bus so­ das su bam­bu­kais ir ki­to­kiais eg­zo­ tiš­kais au­ga­lais. „Čia – ne Niu­jor­kas, – apie Flo­ ren­ci­ją kal­ba Kris­ti­na. – Ra­mu,

Fran­ces­co Last­ruc­ci, Kris­ti­nos Lo­gi­no­vos nuo­tr.

jau­ku, ga­li mė­gau­tis gy­ve­ni­mu, ne­sku­bė­ti, pa­skam­bin­ti drau­gei ir su­si­tik­ti iš­ger­ti ka­vos, tai Niu­jor­ke nebu­vo į­ma­no­ma.“ Be­je, bū­tent dėl Fran­ces­co iš ją iš­sun­ku­sio Niu­jor­ko, ku­ria­me per me­tus tu­rė­jo tik sa­vai­tę ato­sto­gų, o dve­jus me­tus dir­bo be jų, 2011 m. rug­sė­jį Kris­ti­na ir grį­žo į Ita­li­ją.

Apie iš­si­sky­ri­mą – nė min­ties

Kris­ti­na šiuo me­tu dir­ba tik po 9 va­lan­das per die­ną. Da­bar ji ga­ li nu­skris­ti į Pa­ry­žių, Lon­do­ną ar nu­vyk­ti į Ro­mą.

Ką reiš­kia gy­ven­ti su ita­lu fo­tog­ ra­fu, kai be­veik di­des­nę lai­ko da­lį Kris­ti­na su Fran­ces­co bū­na at­ski­ rai? „Kai iš­va­žia­vau į Niu­jor­ką, net ne­bu­vo min­ties, kad ski­ria­mės. Jis pas ma­ne at­skris­da­vo į Niu­jor­ką, Hon­kon­gą“, – tei­gia Kris­ti­na.

Kris­ti­na pri­si­pa­žįs­ta, kad Fran­ ces­co jau siū­lė ran­ką ir šir­dį. Bet jam teks dar pa­lauk­ti, kol my­li­ma mo­te­ ris nu­stos blaš­ky­tis po pa­sau­lį.

Ji juo­kia­si klau­sia­ma, ar daž­niau ita­liš­kai ji, ar lie­tu­viš­kai jis sa­ko: „Aš ta­ve my­liu.“ „Jis, jis“, – ti­ki­na K.Lo­gi­no­va. Mo­ters min­ty­se – jau Pa­ry­žius. Ku­ria­me vis­ką vėl teks pra­dė­ti nuo nu­lio. Tiks­liau, su tu­ ri­ma pra­kti­ka ir ne­men­ku ba­ga­žu. „Pran­cū­zi­ja – aukš­to­sios ma­dos pra­di­nin­kė ir vis dar ly­de­rė, – aiš­ ki­na Kris­ti­na. – Ir pran­cū­zų ma­da vi­sa­da bu­vo ar­ti­ma ma­no sie­lai.“

29

šeštadienis, gegužės 12, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Blu­sų tur­gus grįž­ta į kie­me­lį skel­bi­mus blus­tur­gio skel­bi­mų len­to­je ar pa­ka­bin­ti sa­vą­jį.

Blus­tur­gis – vie­ta, ku­rio­je pre­ kiau­ja­ma as­me­ni­niais nau­do­tais daik­tais: dra­bu­žiais, ak­se­sua­rais, na­mų apy­vo­kos reik­me­ni­mis, in­ ter­je­ro de­ta­lė­mis, žais­lais, kny­go­ mis ir dau­gy­be ki­tų.

Taip pat čia ga­li­ma ras­ti ir vie­ ne­ti­nių ran­kų dar­bo ga­mi­nių. Blu­ sų tur­gaus pre­kiau­to­jai pa­pras­tai ne­sie­kia pel­no, o lan­ky­to­jai atei­ na ap­žiū­rė­ti pre­kių ir pa­bend­rau­ ti, ge­rai pra­leis­ti lai­ko, įsi­gy­ti ori­ gi­na­lių smulk­me­nų.

Blus­tur­gis at­si­ra­do prieš ket­ ve­rius me­tus. Tur­gaus or­ga­ni­ za­to­rės džiau­gia­si, kad šį tur­ge­ lį pa­mė­go di­de­lis bū­rys vil­nie­čių ir mies­to sve­čių, o jo pa­vyz­džiu pa­se­kė ir ki­ti Lie­tu­vos mies­tai – jie taip pat pra­dė­jo reng­ti blu­sų tur­gus.

Jau ne pir­mą va­sa­rą jau­kus se­na­ mies­čio kie­me­lis kiek­vie­ną sek­ ma­die­nio po­pie­tę skęs­ta par­da­ vė­jų šur­mu­ly­je ir įvai­riau­sių pre­ kių gau­so­je. Pa­va­sa­rį vy­kęs Pran­ ciš­ko­nų vie­nuo­ly­ne, blus­tur­gis vėl grįž­ta į vi­sų pa­mėg­tą te­ra­są po at­vi­ru dan­gu­mi.

At­min­tis: taip Ge­di­mi­no pi­lies kal­nas at­ro­dė XIX a.

Juo­za­po Mar­ševs­kio pa­veiks­las

Pri­mins kal­no is­to­ri­ją

Vil­niaus uni­ver­si­te­to teat­ro dra­mos tru­pė „Mi­ni­mum“ kvie­čia į teat­ra­li­zuo­tą me­ni­nę ak­ci­ją, ku­ri vyks Ge­di­mi­no pi­lies kal­no pie­ti­nė­je pa­pė­dė­je ša­lia ne­vei­kian­čios va­sa­ros ka­vi­nės „Ro­ton­ dos“. Šian­dien 17 val. ren­gia­ma ak­ci­ ja yra at­sa­kas į vi­suo­me­nė­je ki­lu­sį triukš­mą dėl Ge­di­mi­no pi­lies kal­no šlai­tuo­se pjau­na­mų me­džių. Nors, spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, au­gan­tys me­ džiai yra vie­nas pa­grin­di­nių veiks­ nių, ar­dan­čių kal­no šlai­tus, vi­suo­ me­nė­je, pa­si­ro­do, yra daug me­džių my­lė­to­jų, ku­rie nei­gia­mai žiū­ri į šiuos po­ky­čius.

Ta­čiau, prieš da­rant sku­bo­tus ver­ti­ni­mus, ver­tė­tų pa­si­gi­lin­ti ir į šios vie­tos is­to­ri­ją.

XIV–XV a. Ge­di­mi­no pi­lies kal­ nas ir ant jo pa­sta­ty­ta pi­lis vi­sų pir­ ma at­liko gy­ny­bi­nę funk­ci­ją, kad bū­tų leng­viau gin­tis nuo už­puo­ li­kų. Me­džiai tam bū­tų tik truk­dę. Štai 1390 m., vy­ko di­de­lis Vil­niaus pi­lių štur­mas. Ja­me kar­tu su kry­ žiuo­čiais da­ly­va­vo ne tik Vy­tau­ tas, bet ir Der­bio gra­fas, vė­liau ta­ pęs Ang­li­jos ka­ra­liu­mi Hen­ri­ku IV, ir daug ki­tų to me­to kil­min­gų Eu­ ro­pos ri­te­rių. Per puo­li­mą bu­vo su­ de­gin­ta Krei­vo­ji pi­lis, ta­čiau Aukš­ tu­ti­nė ir Že­mu­ti­nė pi­lys at­si­lai­kė.

Vis dėl­to kry­žiuo­čiai su­čiu­po Len­ ki­jos ka­ra­liaus bro­lį Ka­ri­gai­lą, nu­ kirs­di­no jam gal­vą ir pa­mo­vę ant kuo­lo gąs­di­no pi­lies gy­nė­jus.

Ta­čiau tą kar­tą tuo vis­kas ir bai­gė­ si. Jei tuo me­tu Ge­di­mi­no pi­lies kal­ nas bū­tų bu­vęs apau­gęs me­džiais, tur­būt ant jų ša­kų la­bai grei­tai bū­tų bu­vę pa­mau­ti pi­lies sar­gy­bi­niai.

Dra­mos tru­pė „Mi­ni­ mum“ sa­vo trum­pa me­ni­ne ak­ci­ja, pa­ nau­do­da­ma teat­ro kal­bą, pri­mins Ge­di­ mi­no pi­lies kal­no is­ to­ri­jos fak­tus.

XVI a. pra­džio­je, Vil­nių ap­juo­sus gy­ny­bi­ne sie­na, Ge­di­mi­no pi­lies kal­nas iš da­lies pra­ra­do sa­vo gy­ny­ bi­nę funk­ci­ją. Aukš­tu­ti­nė­je pi­ly­je ku­rį lai­ką vei­kė ka­lė­ji­mas. Ta­čiau ir tuo me­tu čia bu­vo gau­siai so­di­na­mi ne me­džiai, o ka­ro be­lais­viai. Tie­ sa, tan­ki aug­me­ni­ja tuo me­tu gal­ būt bū­tų la­biau truk­džiu­si ka­li­nių lan­ky­to­jams, nes šie daž­nai leis­da­ vo lai­ką mė­ty­da­mi ak­me­nis į Že­ mu­ti­nės pi­lies rū­mus ir dau­žy­da­vę jų lan­gų stik­lus bei sto­go čer­pes.

Tik XIX a. ši te­ri­to­ri­ja bu­vo po tru­ pu­tį ap­leis­ta. Po 1831 m. su­ki­li­mo čia bu­vo įkur­ta ir iki 1878 m. vei­kė Ru­ si­jos ar­mi­jos tvir­to­vė. Kad bū­tų pa­ to­ges­nis ap­šau­dy­mo lau­kas, ca­ro ka­riuo­me­nė iš­grio­vė prie Ka­ted­ros sto­vė­ju­sius pa­sta­tus ir gy­ny­bi­nės sie­nos li­ku­čius. Taip bu­vo su­for­muo­ tas mū­sų vi­sų mėgs­ta­mos su­si­ti­ki­mų vie­tos – Ka­ted­ros aikš­tės – da­bar­ti­ nis vaiz­das. Tvir­to­vė gy­va­vo ke­lis de­ šimt­me­čius, ją pa­nai­ki­nus 1878 m., Ge­di­mi­no pi­lies kal­nas po tru­pu­tį už­žė­lė ir bu­vo už­so­din­tas me­džiais, ku­riais ir džiau­gė­mės iki šiol.

Dra­mos tru­pė „Mi­ni­mum“ sa­ vo trum­pa me­ni­ne ak­ci­ja, pa­nau­ do­da­ma teat­ro kal­bą, pri­mins Ge­ di­mi­no pi­lies kal­no is­to­ri­jos fak­tus ir gal­būt at­sa­kys į am­ži­ną klau­si­ mą: kas bū­tų, jei­gu bū­tų?

Vil­niaus uni­ver­si­te­to teat­ro dra­ mos tru­pės „Mi­ni­mum“ pa­si­ro­dy­ mas yra XIII tarp­tau­ti­nio uni­ver­si­ te­tų teat­rų fo­ru­mo da­lis, per ku­rį ren­gia­mos teat­ra­li­zuo­tos ak­ci­jos, skir­tos įvai­rių epo­chų Vil­niaus jau­ ni­mo su­si­ti­ki­mų vie­toms pa­mi­nė­ ti. Jos šian­dien vyks įvai­rio­se Vil­ niaus vie­to­se.

VD inf.

Blus­tur­gis sve­čių lauks jau nuo šio sek­ma­die­nio, ge­gu­žės 13 d., iki pat ru­dens, kiek­vie­ną sek­ma­die­ nį nuo 12 iki 16 val. Vil­niaus mo­ ky­to­jų na­mų kie­me­ly­je. Šis Vil­niaus blu­sų tur­gus – vi­ sų pir­ma pra­mo­ga tiek per­kan­ čiam, tiek par­duo­dan­čiam. Ge­ra ener­gi­ja pul­suo­jan­čia­me ren­gi­ny­ je ap­žiū­ri­nė­jant pre­kys­ta­lius bus ga­li­ma ne tik su­tik­ti drau­gų ar su­ si­pa­žin­ti su kai­my­nais, bet ir pa­ pus­ry­čiau­ti, pa­ra­gau­ti le­dų ar net su­žais­ti šaš­kių, šach­ma­tų ar do­ mi­no par­ti­ją, per­žvelg­ti nau­jus

VD inf.

Erd­vė: pre­kiau­ti įvai­rio­mis smulk­me­no­mis vil­nie­čiai vėl rink­sis „Va­

sa­ros te­ra­so­je“.

Vis­val­do Mor­ke­vi­čiaus nuo­tr.

e j u i n l Vi

AS S R KU N O OK T FO

S A V

A R A

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją BESTOGIU AUTOBUSU draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

30

ťeťtadienis, geguŞės 12, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

„Ar­ko­je“ – trys pa­ro­dos

Saa­dia Ba­ha­tas:

Man – 83 me­tai, bet ma­Şas ber­niu­kas iĹĄ Aly­taus yra Ä?ia.

S.Ba­ha­tas skulp­to­riu­mi ta­po iťė­jęs į pen­si­ją. Prieť tai 37 me­ tus dir­bo in­Şi­nie­riu­mi. Gal to­dėl jo skulp­tō­ros taip tiks­liai su­kom­ po­nuo­tos.

Me­ni­nin­kas sa­ko, kad at­kar­to­ti Die­vo kō­ri­niĹł neÄŻs­teng­tĹł, ir ieť­ko nau­jĹł for­mĹł. Per 18 kō­ry­bos me­ tĹł S.Ba­ha­tas yra pel­nÄ™s ke­le­tÄ… ap­ do­va­no­ji­mĹł, da­ly­vau­ja dau­ge­ly­je pa­ro­dĹł. „Ma­no ĹĄei­mo­je kal­ba, kad ne­ ga­liu ras­ti 26-os va­lan­dos, 25-Ä… aĹĄ jau ra­dau. Da­bar pro­ble­ma dÄ—l 26-os“, – sa­kÄ— skulp­to­rius.

S.Ba­ha­tas uĹžau­go Aly­tu­je. Jo gi­ mi­nÄ— – Bok­ťic­kiai – ĹĄia­me krať­ te gy­ve­no ke­le­tÄ… ĹĄimt­me­Ä?iĹł. Per Ant­rą­jÄŻ pa­sau­li­nÄŻ ka­rÄ… be­veik vi­si bu­vo nu­Şu­dy­ti.

Pa­sak skulp­to­riaus, drau­gai ste­ bi­si, kaip jis ga­li my­lė­ti Lie­tu­vÄ…, kai jo­je ÄŻvy­ko di­dĹžiau­sia gy­ve­ni­mo tra­ge­di­ja. Ta­Ä?iau S.Ba­ha­tas at­sa­ ko, kad Lie­tu­vo­je pra­bė­go ir gra­ Ĺžiau­si vai­kys­tÄ—s me­tai. „Man la­bai svar­bu bō­ti Lie­tu­ vo­je. Tai to­kia me­ta­mor­fo­zÄ—, kai aĹĄ su ju­mis kal­bu da­bar. Man – 83 me­tai, bet ma­Şas ber­niu­kas iĹĄ Aly­taus yra Ä?ia, ir kai man bu­ vo 15 me­tĹł, aĹĄ jau bu­vau Vil­niaus ge­to ve­te­ra­nas“, – kal­bė­jo S.Ba­ ha­tas.

Su S.Ba­ha­to dar­bais ir gy­ve­ni­ mo is­to­ri­ja ga­li­ma su­si­pa­Şin­ti ga­ le­ri­jos „Ar­ka“ ant­ra­me aukť­te.

Ga­le­ri­jo­je du­ris at­vė­rė ir dar vie­na pa­ro­da – „Fo­cus Eu­ro­pa“.

PrieĹĄ ĹĄe­ťe­rius me­tus pra­dė­tu pro­ jek­tu Vo­kie­ti­jos me­ni­nin­kai sie­kia Eu­ro­pos ĹĄa­lis su­jung­ti per me­nÄ…. „PrieĹĄ dve­jus me­tus pra­dė­jo­ me bend­ra­dar­biau­ti su Lie­tu­vos dai­li­nin­kĹł są­jun­ga, pa­kvie­tė­me jō­sĹł me­ni­nin­kus, da­bar Lie­tu­ va pa­kvie­tÄ— mus“, – sa­kÄ— „Fo­cus Eu­ro­pos“ va­do­vas Lut­zas Ben­no Krac­ke.

„Sim­bo­liť­ka, kad ťie­met, mi­nint 40-ąsias Ro­mo Ka­lan­tos au­kos me­ti­nes, Ti­be­te vis dar lieps­no­ ja Şmo­nės, o ťių au­kų prie­Şas­tys skaus­min­gai pa­na­ťios. 1972 m.

Kau­no mies­to so­de su­ťu­kÄ™s „Lais­ vÄ— Lie­tu­vai!“ su­lieps­no­jo R.Ka­lan­ ta, ĹĄian­dien jau dau­giau nei trys de­ťim­tys ti­be­tie­Ä?iĹł ne tik oku­puo­ ta­me Ti­be­te, bet ir In­di­jo­je pa­si­ rin­ko ug­nies au­kÄ… su ťō­kiu „Lais­

vÄ— Ti­be­tui!“ – tei­gÄ— Ĺžy­gÄŻ su­ren­gu­si Ti­be­to lais­vÄ—s rė­mi­mo gru­pÄ—.

Va­kar Ĺžy­gio da­ly­viai pa­ju­dė­ jo nuo Vil­niaus Ti­be­to skve­ro. Ĺ ian­dien dvi­ra­Ä?iĹł Ĺžy­gis tę­sis Ne­ ries re­gio­ni­niu par­ku. Nu­ma­to­ma nu­ke­liau­ti apie 60 ki­lo­met­rĹł, ap­ lan­ky­ti DĹŤkť­tĹł Ä…Ĺžuo­ly­nÄ…, va­Şiuo­ti pro Ker­na­vÄ™, ne­to­li ÄŒio­biť­kio se­ no­viť­ku kel­tu per­si­kel­ti per Ne­rÄŻ ÄŻ Pa­da­lius.

Tre­Ä?io­sios die­nos marť­ru­tas tę­sis pro Ruk­lÄ…, Ve­ne­ci­jÄ…, Ska­ru­ lius, Ĺ vei­ca­ri­jÄ…, Pa­ry­ŞiĹł, Lon­do­nÄ…, Kar­mė­la­vÄ… iki Ti­be­to skve­ro Kau­ ne, ku­ria­me pla­nuo­ja­ma bai­gia­ mo­ji Ĺžy­gio kal­ba. Ĺ˝y­gei­viai ÄŻ Vil­ niĹł grÄŻĹĄ trau­ki­niu.

Pas­ta­rą­jÄŻ kar­tÄ… apie su­si­de­gi­ nu­sius ti­be­tie­Ä?ius pra­neť­ta prieĹĄ

951178

„„Kuk­lu­m as: S.Ba­h a­t as

sa­ko, kad at­kar­to­ti Die­vo kō­ri­nių neįs­teng­tų, tad sa­vo dar­bams ieť­ ko nau­jų for­mų.

„Po pen­kio­li­kos die­nĹł vyks ĹĄios or­ga­ni­za­ci­jos pa­ro­da Vo­kie­ti­jo­ je, po to ji bus per­veŞ­ta ÄŻ Pran­ cō­zi­jÄ…, di­de­lÄ™ ga­le­ri­jÄ…, na, ir aĹĄ, kaip or­ga­ni­za­ci­jos „Fo­cus Eu­ro­ pa“ na­rys, ten ir­gi da­ly­vau­ju“, – pa­sa­ko­jo dai­li­nin­kas An­ta­nas Ob­cars­kas.

Pa­ro­do­je – 24 me­ni­nin­kų iť ES ťa­lių dar­bai: ta­py­ba, gra­fi­ka, skulp­tō­ra ir fo­tog­ra­fi­ja.

Pa­si­ge­dÄ™ Ĺžais­min­gu­mo so­li­ dĹžio­je eks­po­zi­ci­jo­je ga­le­ri­jos lan­ ky­to­jai tu­ri ga­li­my­bÄ™ iť­vys­ti ir dar vie­nÄ… – tre­Ä?iÄ… – pa­ro­dÄ… to­je pa­ Ä?io­je ga­le­ri­jo­je. Kris­ti­na Nor­vi­lai­ tÄ—, Edi­ta Su­choc­ky­tÄ— ir Mar­ty­nas Gau­bas pa­ren­gÄ— eks­po­zi­ci­jÄ…, ku­ rio­je pro rak­to sky­lu­tÄ™ siō­lo pa­ Ĺžvelg­ti ÄŻ mo­ters gy­ve­ni­mÄ….

VD, lrt.lt inf.

tris sa­vai­tes. Tą­kart du jau­ni ti­be­ tie­Ä?iai su­si­de­gi­no Ki­ni­jos piet­va­ ka­riĹł re­gio­ne, ne­si­liau­jant to­kiĹł pro­tes­tĹł prieĹĄ Pe­ki­no val­dy­mÄ… ban­gai.

Kaip pra­ne­ťa­ma, nuo praė­ju­siĹł me­tĹł pra­dĹžios iĹĄ vi­so 34 ti­be­tie­ Ä?iai, tarp ku­riĹł daug bu­dis­tĹł vie­ nuo­liĹł, mė­gi­no nu­si­Şu­dy­ti su­si­de­ gin­da­mi, taip reikť­da­mi pro­tes­tÄ… dÄ—l Ki­ni­jos rep­re­si­jĹł prieĹĄ jĹł kul­ tō­rÄ…. Dau­ge­lis ĹĄiĹł Ĺžmo­niĹł mi­rÄ— nuo sun­kiĹł nu­de­gi­mĹł.

Dau­ge­lis ti­be­tie­Ä?iĹł Ki­ni­jo­je skun­dĹžia­si jĹł re­li­gi­jos per­se­kio­ ji­mu ir kul­tō­ros grio­vi­mu. DÄ—l to kal­ti­na­mi ÄŻ jĹł tė­vy­nÄ™ gau­siai at­si­ ke­lian­tys ki­nai, su­da­ran­tys ĹĄa­ly­je et­ni­nÄ™ dau­gu­mÄ….

VD, BNS inf.

pardavÄ—jo(-os)-barmeno(-Ä—s)

Ä° 8jϚ‰ºŠºÂ? Ă‰ĂŒÂ‰Â˛Ă§ j j´²¿¨¿´ŠºŠjŠĂ? ÂŠĂŒ º‰j´²¿¨¿´ŠºŠjŠĂ? ¢Â?ĂŒÂŠÂšjŠĂ?Ä› Ä° 1Â´ÂŠÂ‰ÂşĂ˜ĂŁ jĂ‰Ă˜jĂŒÂşj䊚jĂ?Ä› Ä° jĂŒ jĂ? ²jĂ?ÂżĂ? jÉjĂŒjĂ˜Ă›Ä› Ä° Â‰ÂşÂ…ĂŒj䊚jĂ? Ă?Ă› ´jÂşÂ˛Ă§Ă˜ÂżÂąjŠĂ?Ä› Ä° HĂŒÂ‰Â˛ÂŠĂŁ jĂ?ÂżĂŒĂ˜ÂŠÂšÂ‰ÂşĂ˜Âż Ă‰ĂŒÂŠÂ‰ĂŹÂŠĂ ĂŒj Ă‰ĂŒÂ‰Â˛Ă§ ÂżĂ? Ă?j´Â?¹‰ě Ä° HĂŒÂ‰Â˛ÂŠĂŁ Ă‰ĂŒÂŠÂ?šŠšjĂ? IJj´jĂ›Ă? Ă?Ă˜jĂ˜ÂŠÂşÂŠĂŁÄ˜ Â…Â?ϊã ÂŠĂŒ šjŠĂ?Ă˜Âż Ă‰ĂŒÂżÂ…Ă›Â˛Ă˜ĂŁÄłÄ› Ä° HÂŠĂŒÂšÂŠÂşÂŠĂŁ Â…ÂżÂ˛Ă›ÂšÂ‰ÂşĂ˜ĂŁ Ă˜Ă¤jĂŒÂ˛Ă§ÂšjĂ?Ä›

` Š²Š ¢‰¢ÛÏÂ?Ă? Ĺ—Ĺš Â…Ä› Ă?ŠãĂ?Â˛ÂŠĂ˜Â‰ ‰ěÉjĂ’Ă˜Ă›

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

Ar svajojate aplankyti NiujorkÄ…?

O galbĹŤt, Jus visada ĹžavÄ—jo Las Vegasas – ĹĄviesĹł, kazino, pasirodymĹł ir vieĹĄbuÄ?iĹł rojus?

Pamatykite nuostabiÄ…jÄ… Ĺ iaurÄ—s AmerikÄ… uĹž ypatingÄ… kainÄ….

UŞsisakykite skrydį iki geguŞės 15 dienos, ir leiskitės į nepamirťtamą kelionę 2012 10 01–2013 03 21 Niujorkas nuo 2226 Lt Vaťingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

KELIONÄ–S AUTOBUSU AlyvĹł ĹžydÄ—jimo ĹĄventÄ— DuobelÄ—je, Latvijoje (05.26.) – 95 Lt MuziejĹł naktis VarĹĄuvoje (05.19/20) – 175 Lt ÄŒekijos pilys–Čekijos rojus– Praha – 577 Lt Ĺ veicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Ĺ iaurÄ—s Italija (poilsinÄ— paĹžintinÄ—) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–BudapeĹĄtas nuo 619 Lt

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt

Kaina pateikta ÄŻ abi puses su oro uostĹł mokesÄ?iais.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai.

VietĹł skaiÄ?ius ribotas.

PamÄ—nkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Turkija, Antalija – 889 Lt Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Raganė – 550 Lt Laimingas Şmogus – tai ať! 600 Lt Top Fun 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Panglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses

IŠRYGOS: Tailandas (paŞintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt

KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiōlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiōlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiōlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas

IŠVILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt

VIZOS ÄŽ RusijÄ… nuo 260 Lt BaltarusijÄ… nuo 85 Lt

IŠVARŠUVOS (paŞintinės poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt

Ĺ arĹŤno MaĹžeikos (BFL) nuotr.

Ä° Ă˜Ă?j²Šº¢ÛšjĂ?Ę ĂŒÂ‰Ă‰ĂŒÂ‰ĂŞÂ‰ÂşĂ˜jĂ˜Ă§Ă¤Ă›ÂšjĂ?Ä› Ä° HjĂŒÂ…jäÂ?¹¿ Â…jĂŒ Âż ÉjĂ˜ÂŠĂŒĂ˜ÂŠĂ? IJº‰ šjϊjĂ› ²jŠÉ Ĺ– ÂšÂ‰Ă˜ĂŁÄłÄ› Ä° Hۊ²à Ă? Â˛Â´ÂŠÂ‰ÂşĂ˜ĂŁ jĂ‰Ă˜jĂŒÂşj䊚¿ ¯¢à …ÏŠjŠě Ä° (ºŠ€ŠjĂ˜Ă§Ă¤Ă›ÂšjĂ?Ę Â…jĂŒ Ă’Ă˜Ă›ÂšjĂ?Ę Ă?sϊºŠº¢ÛšjĂ?Ę jĂ˜ÂŠÂ…Ă›ÂšjĂ?Ä› Ä° 8¿²Â?¹ŠšjĂ? Â…ÂŠĂŒ Ă˜ÂŠ ²¿šjº…¿¹‰ě

KARĹ ÄŒIAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI

IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ—s) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Ĺ ri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt

„„Marťrutas: dviratininkų Şygis nusidrieks nuo Vilniaus iki Kauno.

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – ťaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

950629

Dvi­ra­ti­nin­kĹł ak­ci­ja Va­kar va­ka­re pra­si­dė­jo tris die­ nas truk­sian­tis dvi­ra­Ä?iĹł Ĺžy­gis uĹž Ti­be­tÄ…, per ku­rÄŻ dvi­ra­ti­nin­kai ke­ liau­ja iĹĄ Vil­niaus ÄŻ Kau­nÄ…. Juo sie­ kia­ma at­kreip­ti Lie­tu­vos vi­suo­ me­nÄ—s dė­me­sÄŻ ÄŻ ÄŻvy­kius ĹĄia­me Hi­ ma­la­jĹł re­gio­ne. Ĺ˝y­gis su­jungs Vil­ niaus ir Kau­no Ti­be­to skve­rus.

Kelionių Lietuva–Anglija. Keleivių, siuntų perveŞimas. Siuntas pristatome į vietą. Tel. 8 676 83 593.

Vil­niaus ga­le­ri­jo­je „Ar­ka“ ati­da­ry­tos trys pa­ro­dos, ku­rio­se – la­bai skir­tin­gĹł me­ni­ nin­kĹł dar­bai. Vie­na jĹł – Saa­dios Ba­ha­to skulp­tō­ros.

Me­n i­n in­kas uĹžau­go Lie­t u­vo­ je, iť­li­ko gy­vas Vil­niaus ge­te ir Ĺ tut­h o­fo kon­cent­ra­c i­jos sto­ vyk­lo­je. IĹĄ Iz­rae­lio ÄŻ Lie­tu­vÄ… at­ skrai­di­nÄ™s sa­vo dar­bus S.Ba­ha­ tas sa­ko, kad Ä?ia net ir oras jam pri­m e­n a gra­Ş iau­s ius vai­k ys­t Ä—s me­tus, kaip pra­ne­ťa LTV nau­ jie­nĹł tar­ny­ba.

Technikos remonto

PASLAUGOS

31

šeštadienis, gegužės 12, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933622

Kitos Geromis kainomis parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąsteliais), skubus nemokamas pristatymas. Tel. 8 672 51 171, e. paštas nerijus.pinelis1@gmail.com.

957693

NAUJIENA LIETUVOJE. www.tyruma.lt.

952700

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760903

Siūlo darbą Ieškome medicinos seselių dirbti Švedijos ligoninėse. Mes jums siūlome: legalų ir ilgalaikį darbą, patrauklų atlyginimą, visas socialines garantijas ir apgyvendinimą. Tel. 8 640 10 233, e. paštas medicina@emplonet.lt.

954700

Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotojąekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

957445

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480.

951532

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955717

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929895

Superkame „Beržo“ katilo skysto kuro statines. Išsikasame patys. Tel. 8 646 80 113.

957712

Įvairūs Kita INFORMACIJA apie UAB „Lietpak“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) Gamybos paskirties ir silosų – sandėliavimo paskirties pastatų statyba galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo (PAV). 1. PŪV užsakovas – UAB „Lietpak“, A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių k., Vilniaus r., tel. (8 5) 249 1000, faks. (8 5) 249 0272, e. p. lietpak@lietpak.lt. 2. PŪV pavadinimas – Gamybos paskirties ir silosų – sandėliavimo paskirties pastatų statyba. 3. PŪV vieta – A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių k., Vilniaus r. sav. 4. Persvarstoma atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – VRAAD) 2012 03 15 priimta atrankos išvada Nr. VR-1.7-509: PŪV PAV neprivalomas. 5. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: dėl nepateiktos informacijos apie technologijos ir gamybos būdus negalima įvertinti, ar planuojamai ūkinei veiklai nėra nustatoma sanitarinė apsaugos zona; išsamiai ir pagrįstai neišanalizuotas galimas neigiamas su planuojama UAB „Lietpak“ veikla susijęs fizikinės ir cheminės taršos poveikis aplinkinių rajonų gyventojams; galimas gretimų teritorijų gyventojų nepasitenkinimas UAB „Lietpak“ veikla, galimi konfliktai. 6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: persvarstant atrankos išvadą Zujūnų seniūnijos, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio ir Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai informavo, jog, jų nuomone, poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas; PŪV numatoma vykdyti esamoje įmonės teritorijoje, kurios pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – pramonės ir sandėliavimo įmonių statyba; nagrinėjamoje teritorijoje išvystyta infrastruktūra; PŪV metu naujų stacionarių oro taršos šaltinių įrengimas ir nuotekų susidarymas nenumatomas.

Paviršinės nuotekos tvarkomos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais; PŪV metu susidarysiančios mišrios statybos ir griovimo

atliekos bus perduodamos atliekų tvarkytojams; kai bus žinoma gamyba, kuri bus vykdoma planuojamame gamybos pastate ir žaliavos, kurios bus sandėliuojamos – bus atliekamos naujos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. 7. Priimta galutinė atrankos išvada (2012 05 10 Nr. VR-1.7-236): PŪV PAV neprivalomas.

957350

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ -(14.48.2.)-2046 „Dėl valstybinės žemės, esančios Didžiosios Kuosinės k., Kalvelių sen., Vilniaus r., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projekto patvirtinimo“ yra patvirtintas projektas. Visą informaciją, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą ir teritorijų planavimo dokumentą apie patvirtintą projektą galima rasti Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius. Organizatoriai 957784

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 48VĮ -(14.48.2.)-2047 „Dėl valstybinės žemės, esančios Geibulių k., Kalvelių sen., Vilniaus r., žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo (žemėtvarkos) projekto patvirtinimo“ yra patvirtintas projektas. Visą informaciją, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymą ir teritorijų planavimo dokumentą apie patvirtintą projektą galima rasti Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, Vilnius. Organizatoriai 957785

Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 01 18 įsakymu Nr. A30-140 pradedamas rengti žemės sklypo Algirdo g. 5, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Plano rengimo tikslas – suprojektuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Plano rengėjas – UAB „Tiksli forma“, Vokiečių g. 24-12, Vilnius tel. 8 699 07 149, e. p. geo@tiksliforma.lt. 2012 m. gegužės 14-25 dienomis 9-17 val. su parengtu žemės sklypo planu galima susipažinti UAB „Tiksli forma“ patalpose. Tel. (8 5) 205 8190.

957354

Orai

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja vėsius ir drėgnus orus, pūs gūsingas vėjas. Šiandien numatomas gausus lietus, temperatūra dieną iki 12–14 laipsnių. Rytoj naktį atvės labiau – temperatūra tesieks 3–6 laipsnius šilumos.

Dieną sušils iki 12–13 laipsnių. Ir naktį, ir dieną numatomi trumpi lietūs. Pirmadienio naktį numatomos šalnos, dieną bus iki 15 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 12 d.

+10

+10

Telšiai

+11

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+14

Utena

+12

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.17 21.13 15.56 2.00 11.55

133-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 233 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +15 Brazilija +30 Briuselis +13 Dublinas +11 Kairas +37 Keiptaunas +17 Kopenhaga +9

Londonas +15 Madridas +32 Maskva +22 Minskas +15 Niujorkas +22 Oslas +12 Paryžius +17 Pekinas +25

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+9

+13

+8

+4

4

+8

+12

+6

+2

2

+10

+15

+8

+4

2

+11

+17

+10

+5

2

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +15 Ryga +11 Roma +26 Sidnėjus +20 Talinas +13 Tel Avivas +28 Tokijas +20 Varšuva +17

+13

+13

Vėjas

1–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

+13

Alytus

DATOS (gegužės 12 D.)

DATOS (gegužės 13 D.)

Tarptautinė slaugytojų diena Tulpių žydėjimo šventė 1820 m. gimė anglė Florence Nightingale, pirmoji pasaulyje profesionali slaugos seselė.

1830 m. mirė Dionizas Poška, lietuvių rašytojas, kultūros veikėjas, istorikas, leksikografas.

1845 m. gimė prancūzų kompozitorius Gabrielis Fauré.

1907 m. gimė JAV aktorė Katharine Hepburn.

1919 m. gimė dailininkas Augustinas Savickas.

1935 m. mirė Lenkijos revoliucinis veikėjas, maršalas, diktatorius Józefas Piłsudskis.

1961 m. gimė amerikiečių aktorius Vingas Rhamesas.

1975 m. gimė futbolininkas Edgaras Jankauskas.

1981 m. gimė operos dainininkė (sopranas) Asmik Grigorian.

Meilės diena, deivės Mildos šventė Pasaulinė kokteilių diena 1882 m. gimė prancūzų dailininkas Georges Braque’as.

1909 m. Milane (Italija) prasidėjo pirmosios „Giro d’Italia“ dviračių lenktynės.

1939 m. gimė amerikiečių aktorius Harvey Keitelis.

1950 m. gimė JAV popžvaigždė Stevie Wonderis.

1957 m. gimė lietuvių kino režisierius Raimundas Banionis.

1977 m. gimė britų aktorė Samantha Morton.

1986 m. gimė norvegų dainininkas, „Eurovizijos“ laimėtojas Alexanderis Rybakas.

1986 m. gimė britų aktorius Robertas Pattinsonas.

2010 m. mirė žurnalistas, vienas laidos „Humoro klubas“ vedėjų Modestas Vaišnoras.

įvairenybės

Prin­cas vir­to „orų ber­niu­ku“ Bri­tų te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vai, ket­vir­ta­ die­nį ste­bė­ję me­teo­ro­lo­gų su­da­ry­ tą orų pro­gno­zę Ško­ti­jai, bu­vo nu­ ste­bin­ti nau­jo pra­ne­šė­jo – apie bū­ si­mus orus jiems pa­pa­sa­ko­jo pa­ts prin­cas Char­le­sas.

Tam­sia ei­lu­te, mė­ly­nais marš­ki­ niais ir dry­žuo­tu kak­la­raiš­čiu pa­si­ puo­šęs Char­le­sas at­ro­dė kaip tik­ras pro­fe­sio­na­las, kai ges­ti­ku­liuo­da­ mas ran­ko­mis prie že­mė­la­pio pa­ sa­ko­jo apie Ško­ti­ją ar­ti­miau­sio­ mis die­no­mis pa­siek­sian­čias šal­to ir drėg­no oro sro­ves. „Aber­dyn­šy­ro aukš­tu­mo­se lau­ kia­ma snie­go. Ga­li­mi ke­li lie­taus šuo­rai Bal­mo­ra­le... kas per vel­nias pa­ra­šė šį teks­tą!“ – ne­ti­kė­tai pa­si­ pik­ti­no sos­to įpė­di­nis, kai te­le­vi­zi­ jos dar­buo­to­jai jau bu­vo įjun­gę tie­ sio­gi­nę trans­lia­ci­ją.

„Die­ną vi­sur bus šal­ta, oro tem­ pe­ra­tū­ra pa­kils vos iki 9 laips­ nių Cel­si­jaus, su­lauk­si­me stip­raus šiau­rės ry­tų vė­jo. Ačiū Die­vui, kad ne­bus vals­ty­bi­nės šven­tės!“ – už­ bai­gė prin­cas, ap­link skam­bant nuo­šir­diems kri­ze­ni­mams.

Pas­ta­ruo­ju me­tu prin­cas sten­ gia­si pa­si­ro­dy­ti la­biau priei­na­mas ir ne taip nu­to­lęs nuo ei­li­nių ša­lies gy­ven­to­jų. Jo su­tuok­ti­nė, Korn­va­ lio ku­ni­gaikš­tie­nė, anks­čiau taip pat yra pa­ra­ga­vu­si „orų mer­gai­ tės“ duo­nos.

Prin­cas Char­le­sas ir jo su­tuok­ ti­n ė, kaip ir kas­m et per Ho­l i­ ru­do sa­vai­tę, lan­ko­si Ško­ti­jo­je.

Ka­ra­liš­ko­ji po­ra sve­čia­vo­si BBC te­le­vi­zi­jos Ško­ti­jos stu­di­jo­je, ku­ ri šie­met mi­ni sa­vo trans­lia­vi­mo 60-me­tį.

BNS inf.

Įgū­džiai: prin­cas Char­le­sas at­ro­dė kaip tik­ras pro­fe­sio­na­las, kai ges­ti­

ku­liuo­da­mas ran­ko­mis prie že­mė­la­pio pa­sa­ko­jo apie Ško­ti­ją ar­ti­miau­ sio­mis die­no­mis pa­siek­sian­čias šal­to ir drėg­no oro sro­ves.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Lie­tu­viai tuo­kia­si vis vė­liau Lie­tu­vos gy­ven­to­jai pir­mą kar­tą tuo­kia­si su­lau­kę vis vy­res­nio am­ žiaus, kaip ro­do va­kar pa­skelb­ta sta­tis­ti­ka.

Per­nai vi­du­ti­nis pir­mą kar­tą ve­ du­sių vy­rų am­žius bu­vo 29 me­ tai. 2007-ai­siais jau­ni­kių vi­du­ti­ nis am­žius bu­vo 27,7 me­tų.

Vy­res­nės tuo­kia­si ir mo­te­rys.

Per­nai pir­mą kar­tą iš­te­kė­ju­sių mo­ te­rų vi­du­ti­nis am­žius bu­vo 26,6 me­tų. Vi­du­ti­nis nuo­ta­kų am­žius

nuo 2007-ųjų pa­di­dė­jo dau­giau nei me­tais (2007-ai­siais – 25,5 me­tų).

Tarp­tau­ti­nės šei­mos die­nos pro­ga iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me Lie­tu­vos sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­tas nu­ro­do, kad san­tuo­kų per­nai šiek tiek pa­dau­gė­ jo – per­nai jų įre­gist­ruo­ta 19,2 tūkst., tai 533 (3 pro­c.) su­si­tuo­ku­sio­mis po­ ro­mis dau­giau ne­gu 2010-ai­siais.

Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos ša­li­mis, san­tuo­kų su­da­ ro­ma ga­na daug. Tūks­tan­čiui gy­ ven­to­jų ten­kan­tis san­tuo­kų skai­čius

su­ma­žė­jo nuo 7,2 2008 m. iki 5,7 2010-ai­siais, o 2011 m. pa­di­dė­jo iki 6 san­tuo­kų. ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos „Eu­ros­tat“ 2010 m. duo­me­ni­mis, daž­niau nei Lie­tu­vo­je tuo­kia­ma­si tik Mal­to­je ir Len­ki­jo­je.

Su už­sie­nie­čiais per­nai su­si­tuo­ kė 2,1 tūkst. Lie­tu­vos mo­te­rų – tai 11 pro­c. vi­sų iš­te­kė­ju­sių. Už­sie­nio pi­lie­tes ve­dė 872 vy­rai (5 pro­c. vi­ sų ve­du­sių). Daž­niau­siai Lie­tu­vo­je tuo­kia­ma­si lie­pą ir rugp­jū­tį.

BNS inf.

Vardai Šiandien: Achilas, Nerėjas, Nerijus, Neris, Vaidutis, Vilgailė Rytoj: Alvydė, Girdutis, Milda, Ofelija, Robertas, Tautmilas

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių.

Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms jūsų valdyti.

Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Galite pamilti vyresnį už save žmogų. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Dvyniai (05 21–06 21). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį.

Neišsigąskite lengvo nuovargio.

Vėžys (06 22–07 22). Kuo daugiau bendrausite, tuo daugiau naujų idėjų ir galimybių pamatysite.

Pats laikas pagalvoti apie savo karjerą.

Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prasilenks su jūsų tikslais.

Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu.

Mergelė (08 24–09 23). Netinkama diena pirkiniams. Bus sunku susikalbėti, nes jūsų prioritetai gali įžeisti šalia esančius. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Tik neskubėkite prieštarauti kitų žmonių nuomonei, leiskite jiems būti tokiems, kokie jie yra. Nieko nevertinkite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Nieko pavojingo nėra, viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers jus ieškoti kompromiso. Neverta apie tai kalbėti ar kitaip pabrėžti savo nepasitenkinimo.

Ožiaragis (12 22–01 20). Ginčysitės su aplinkiniais. Nesulauksite pritarimo, galite sužinoti, kad svarbus žmogus stoja prieš jus, priimkite tai kaip iššūkį. Pasistenkite išlikti ramus ir nesikarščiuokite.

Vandenis (01 21–02 19). Susidursite su labai skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų namams. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Galbūt kas nors išvis nenorės suprasti jūsų jausmų. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus. Pasistenkite, kad bendravimas būtų konstruktyvus.