2012-05-14 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

PirmADIENIS, gegužės 14, 2012

www.kl.lt

Prastas oras sezono pradžios Palangoje nesugadino.

Pa­si­ry­ži­mą da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se kol kas ofi­cia­liai dek­la­ra­vo tik ke­lios di­džiau­sios par­ti­jos.

Aktualijos 5p.

Lietuva 10p.

111 (19 412)

Kauno „Žalgiris“ varžovams neleido pajusti pergalės skonio.

Sportas 11p.

Tu­ris­tai su­ve­ža mi­li­jo­nus

Kaina 1,30 Lt

„Keis­tai at­ro­dy­tų pa­mink­las šiam žmo­gui vie­to­je Le­ni­no.“ Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rė Sil­va Po­cy­tė apie Vy­dū­no at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mą.

6p.

„Tri­ny­čių“ vietoje – aikš­te­lė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia no­ri, kad nu­ griau­to „Tri­ny­čių“ fab­ri­ko te­ri­to­ri­ jo­je at­si­ras­tų lai­ki­na au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Ją ati­da­ry­ti bus siū­lo­ma skly­po sa­vi­nin­kams.

Star­tas: sa­vait­ga­lį į Klai­pė­dą at­plau­kęs pir­ma­sis krui­zi­nis lai­vas pa­skel­bė tu­ris­ti­nio se­zo­no uos­ta­mies­ty­je pra­džią.

Dau­giau nei de­šimt mi­li­jo­nų li­tų – tiek per me­tus teo­riš­kai Klai­ pė­do­je pa­lie­ka ją ap­lan­kę tu­ris­tai. Prog­no­zuo­ja­ma, kad šie­met poil­siau­to­jų srau­tai bus dar di­des­ni. Ta­čiau ne vi­sus vers­li­nin­ kus tai guo­džia, nes jie esą mies­to sve­čių dos­nu­mo ne­jau­čia.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Krui­zi­nių lai­vų bus dau­giau

Va­sa­ros se­zo­no pra­džią sa­vait­ga­ lį triukš­min­gai pa­skel­bė ne tik Pa­ lan­ga. Šiek tiek ty­liau, bet Klai­pė­ do­je tu­riz­mo se­zo­nas jau taip pat pra­si­dė­jo. Šeš­ta­die­nį Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­n a­l e pri­s i­š var­ta­vo pir­m a­ sis šiais me­tais krui­zi­nis lai­vas „Prin­cess Daph­n e“, ku­r is at­ pluk­dė apie 400 tu­ris­tų. Pre­li­ mi­na­riais duo­me­ni­mis, šie­met į

uos­ta­mies­tį at­plauks 45 krui­zi­ niai lai­vai – de­vy­niais dau­giau nei per­nai.

Skai­čiuo­ja­ma, kad jie į Klai­pė­ dą at­ga­bens apie 33 tūkst. krui­ zi­nių ke­lei­vių, o tai bus maž­daug 53 pro­c. dau­giau ne­gu praė­ju­siais me­tais. Per­nai Klai­pė­dos uos­ te ap­si­lan­kė 21,5 tūkst. krui­zi­nių ke­lei­vių. „Per­nai tu­ris­tų srau­tai Klai­pė­ do­je bu­vo šiek tiek ma­žes­ni nei už­per­nai ir tai su­si­ję su tuo, kad bu­vo su­ma­žė­ję krui­zi­niais lai­vais at­plau­ku­sių poil­siau­to­jų. Ta­čiau

ti­ki­mės, jog šie­met mies­to sve­čių tu­rė­si­me dau­giau: at­plauks dau­ giau krui­zi­nių lai­vų, be to, dau­ giau sve­čių tu­rė­tu­me su­lauk­ti ir dėl ju­bi­lie­ji­nių Klai­pė­dos me­tų“, – op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­ku­si bu­vo Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­ me­na Sa­vic­kie­nė.

Se­zo­no pra­džia – ba­lan­dį

Di­džiau­sio uos­ta­mies­ty­je vieš­bu­ čio „Am­ber­ton Klai­pė­da“ di­rek­to­ rė As­ta Ju­tai­tė to­kias op­ti­mis­ti­nes pro­gno­zes tik pa­tvir­ti­no. Jos tei­gi­

Vy­rau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mu, pir­mą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį, kai Klai­pė­do­je vyks ke­li gran­dio­zi­niai ren­gi­niai, vi­si vieš­bu­čio kam­ba­ riai tik­riau­siai bus užim­ti. Jau da­ bar re­zer­vuo­ta 80 pro­c. kam­ba­rių, ku­rių vieš­bu­ty­je yra 257.

Vieš­bu­tis bus už­pil­dy­tas ir per Jū­ros šven­tę. Nors ji įvyks tik rugp­jū­čio pir­mo­sio­mis die­no­mis, jau da­bar re­zer­vuo­ta di­džio­ji da­ lis kam­ba­rių. „Mes nu­si­tei­kę la­bai op­ti­mis­tiš­ kai. Ren­gi­niai mies­tui tik­rai su­tei­ kia pri­de­da­mą­ją ver­tę, tad lin­ki­me, kad jų bū­tų kuo dau­giau. Ki­ta ver­ tus, pa­ste­bė­jo­me, jog šie­met tu­ riz­mo se­zo­nas Klai­pė­do­je pra­si­dė­ jo anks­čiau – jau ba­lan­dį tu­rė­jo­me tu­ris­tų gru­pių, kai įpras­tai pir­mų­jų su­lauk­da­vo­me ge­gu­žės pra­džio­je.

Ti­ki­me, kad šiais me­tais tik­rai tu­ rė­si­me dau­giau klien­tų nei anks­ tes­niais me­tais“, – vy­lė­ si A.Ju­tai­tė.

4

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė pa­sa­ko­jo, kad šią sa­vai­tę bus ap­žiū­ri­mos la­biau­siai ap­leis­tos te­ri­to­ri­jos ir pa­sta­tai mies­to cent­ re. Nu­ma­to­ma su­si­tik­ti su jų sa­vi­ nin­kais.

Pir­ma­die­nį pla­nuo­ja­ma su­si­tik­ ti su „Bal­ti­jos“ ki­no teat­ro sa­vi­ nin­ku.

Anot K.Vin­ti­lai­tės, bus kal­ba­ ma, kaip re­konst­ruo­ja­mą pa­sta­ tą ren­g ia­m a­s i ap­tvar­k y­t i, pa­ puoš­ti. „Ar­tė­ja va­sa­ra, mies­to ren­gi­ niai. Šis pa­sta­tas ne­tu­ri at­ro­dy­ti taip, kaip šian­dien. Rei­kia su­taisy­ ti tvo­rą, pri­deng­ti statinį. Juk ste­ buk­lin­gais ter­mi­nais nie­kas jo ne­ re­konst­ruos. Tu­ri­me pa­vyz­džių, kaip su­tvar­ky­ti ki­ti il­gai re­mon­tuo­ ja­mi pa­sta­tai“, – tvir­ti­no ve­dė­ja.

Anot K.Vin­ti­lai­tės, vė­liau bus kal­ba­ma su „Tri­ny­čių“ fab­ri­ko te­ ri­to­ri­jos sa­vi­nin­kais.

Mies­to val­džia no­ri, kad čia bū­ tų ati­da­ry­ta au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lė.

To­kį pa­siū­ly­mą ren­gia­ma­si pa­ teik­ti sa­vi­nin­kams.

Ve­dė­ja pa­ste­bė­jo, kad ši te­ri­to­ri­ ja ke­lia pa­vo­jų žmo­nėms.

Nors yra ap­tver­ta gelž­be­to­ni­ne tvo­ra, pro kai ku­rias vie­tas į ją ga­ li­ma pa­tek­ti. Žmo­nės čia ren­ka­si ir gir­tau­ja.

2

2

pirmadienis, gegužės 14, 2012

miestas Lai­min­gai bai­gė­si

Kvie­tė stip­rin­ti ry­šį

Atė­mė te­le­fo­nus

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je įvy­ko ava­ ri­ja, ant ko­jų su­kė­lu­si gel­bė­ji­mo tar­ny­bas. Iš Kal­nu­pės į Mi­ni­jos g. stai­giai iš­va­žia­vo klai­pė­die­čio vai­ruo­ja­ma „Opel Za­fi­ra“. Au­to­ mo­bi­lis at­si­tren­kė į Mi­ni­jos g. va­ žiuo­jan­tį „VW Pas­sat“. Nuo smū­ gio kal­ti­nin­ko ope­lis ap­vir­to. Ap­ dau­žy­ti au­to­mo­bi­liai, žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo.

Šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­ty­je Lie­ tu­vos psi­cho­lo­gų kong­re­so da­ly­viai klai­pė­die­čiams su­ ren­gė so­cia­li­nę ak­ci­ją, ku­rio­ je kvie­tė stip­rin­ti tar­pu­sa­vio ry­šius. Ak­ci­jos sie­kis – išei­ ti į vi­suo­me­nę ir bend­rau­ti su žmo­nė­mis. Psi­cho­lo­gai skai­ tė pa­skai­tas, su­ren­gė sim­bo­ li­nę ak­ci­ją.

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je api­ plėš­ti du dvy­li­ka­me­čiai. Deb­ re­ce­no g. jau­nuo­lis, gra­sin­da­ mas pei­liu, iš paaug­lio atė­mė mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną. Maž­ daug po va­lan­dos Var­pų g., mo­kyk­los sta­dio­ne, jau­nuo­lis, gra­sin­da­mas ki­tam ne­pil­na­ me­čiui daik­tu, pa­na­šiu į pis­to­ le­tą, taip pat atė­mė te­le­fo­ną.

Iš­jungs karš­tą van­de­nį

Verslo pulsas Kvie­t i­m as. Ūkio mi­n is­t e­r i­j a in­ for­m uo­j a apie skel­b ia­m ą kvie­t i­ mą teik­t i tu­r iz­m o pro­j ek­t ų ap­r a­ šy­m us pa­g al Europos Są jungos st r u k ­t ū ­r i ­n ės pa ­r a ­m os pr ie­m o ­ nes „ Eko­l o­g i­n io (pa­ž in­t i­n io) tu­ riz­m o, ak­t y­v aus poil­s io ir svei­k a­ tos ge­r i­n i­m o inf­r ast­r uk­t ū­r os kū­r i­ mas ir plėt­r a“ ir „Vie­š ų ­j ų ne­k il­n o­ ja­m ų ­j ų kul­t ū­r os pa­v el­d o ob­j ek­t ų komp­l ek­s iš­k as pri­t ai­k y­m as tu­r iz­ mo reik­m ėms“. Tu­r iz­m o pro­j ek­t ų ap­r a­š y­m us pa­g al šias prie­m o­n es ga­l i teik­t i vals­t y­b ės ir sa­v i­v al­d y­ bių biu­d že­t i­n ės įstai­g os, vie­š ie­j i ju­r i­d i­n iai as­m e­n ys, ku­r ių nors vie­ nas da­l y­v is yra vals­t y­b ės ar sa­v i­ val­d y­b ės biu­d že­t i­n ė įstai­g a. Kvie­ ti­m as teik­t i pro­j ek­t ų ap­r a­š y­m us ga­l io­j a iki bir­ž e­l io 1 d. Pro­j ek­t ų ap­ ra­š y­m ai tu­r i bū­t i tei­k ia­m i Ūkio mi­n is­t e­r i­j ai ir Vals­t y­b i­n iam tu­r iz­ mo de­p ar­t a­m en­t ui prie Ūkio mi­ nis­t e­r i­j os. Kvie­t i­m as ir ki­t i do­k u­ men­t ai skel­b ia­m i http://www.uk­ min.lt/web/lt/parama NTPP. Pro­ jek­t ams, ku­r ie bus įtrauk­t i į vals­ ty­b ės pla­n uo­j a­m ų tu­r iz­m o pro­j ek­ tų są­r a­š us, nu­m a­t o­m a pa­s kirs­t y­t i apie 20 mln. li­t ų ES struk­t ū­r i­n ės pa­r a­m os lė­š ų.

Na­r iai. Į Klai­p ė­d os pre­k y­b os, pra­ mo­n ės ir ama­t ų rū­m ų gre­t as įsi­ jun­g ė 6 nau­j i na­r iai: bend­r o­v ės „ Klai­p ė­d os Do­l e­t a“, „Vi­g o­l in-LT “, „At­l an­t ic Exp­r ess“, „Nor­d us“, „Švy­ tu­r ys-Ute­n os alus“, „Jav­t a“.

Stu­d i­j a. Bend­r o­v ė „Nord Stream“, ak­c i­n in­k ų pra­š y­m u, at­l iks nau­ ją ga­l i­m y­b ių stu­d i­j ą. Jo­j e pla­n uo­ ja­m a iš­n ag­r i­n ė­t i po­t en­c ia­l ą ir po­ rei­k į ple­č iant gam­t i­n ių du­j ų tie­k i­ mą iš Ru­s i­j os į ES per Bal­t i­j os jū­r ą.

Per ar­t i­m iau­s ius aš­t uo­n is mė­n e­ sius kom­p a­n i­j a „Nord Stream“ įver­ tins tech­n i­n es ga­l i­m y­b es, marš­r u­ tų al­t er­n a­t y­v as, ap­l in­k o­s au­g os ir fi­n an­s i­n ius kri­t e­r i­j us dėl ga­l i­m ų vie­n os ar dvie­j ų pa­p il­d o­m ų du­j o­ tie­k io li­n i­j ų.

Mo­d er­n i­z uo­j a. „OR­L EN Lie­t u­v a“ ga­m yk­l o­j e vyks­t a ka­p i­t a­l i­n is re­ mon­t as, kur die­g ia­m a efek­t y­v es­ nė ma­z u­t o va­k uu­m i­n ės rek­t i­f i­ ka­c i­j os įren­g i­n io au­š i­n i­m o sis­t e­ ma. Šis 4, 5 mln. li­t ų ver­t ės mo­d er­ ni­z a­v i­m o pro­j ek­t as iki 1 pro­c . pa­ di­d ins švie­s ių ­j ų dis­t i­l ia­c i­j os pro­ duk­t ų išei­g ą įren­g i­n y­j e ir jau ant­ rą ­j į 2012 m. pus­m e­t į leis su­t au­p y­ ti apie 3 mln. li­t ų.

Pas­k ai­t a . Klai­p ė­d os te­r i­t o­r i­n ės dar­b o bir­ž os Klai­p ė­d os sky­r iaus Jau­n i­m o dar­b o cent­r e (Aukš­t o­j i g.

12, Klai­p ė­d a) 12. 30 val. Klai­p ė­d os „Ža­l ia­k al­n io“ gim­n a­z i­j os 11 kla­s ių moks­l ei­v iams dar­b o bir­ž os spe­ cia­l is­t ai pri­s ta­t ys pra­n e­š i­m ą „Įsi­ dar­b i­n i­m o ga­l i­m y­b ės Lie­t u­v o­j e ir Klai­p ė­d o­j e“.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į šiau­rę nuo Kau­no gat­vės gy­ve­ nan­tiems klai­pė­die­čiams šią sa­vai­ tę teks vers­tis be karš­to van­dens – bus at­lie­ka­mi hid­rau­li­niai ši­lu­mos tra­sų ban­dy­mai.

Pa­bai­ga: ana­lo­gi­nė ant­že­mi­nė te­le­vi­zi­ja šie­met bus iš­jung­ta spa­lio 29 d.

Aliaus Ko­ro­lio­vo nuo­tr.

Kom­pen­sa­ci­jų ne­prašo Nors jau dvi sa­vai­tes klai­pė­die­čiai ga­li teik­ti pra­šy­mus gau­ti kom­pen­sa­ci­jas už įsi­gy­tą skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos priė­mi­mo įran­gą, to­kių pa­gei­da­vi­mų kol kas ne­su­lauk­ta.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Žmo­nės skam­bi­na, kon­sul­tuo­ja­ si, ta­čiau pra­šy­mo dėl kom­pen­sa­ci­ jų dar ne­ga­vo­me nė vie­no“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nių iš­mo­kų po­sky­rio ve­dė­ja Gi­na Vi­li­ mai­tie­nė. Pa­ra­ma bus su­teik­ta tiems žmo­nėms, ku­rie skait­me­ni­nės te­le­ vi­zi­jos priė­mi­mo įran­gą įsi­gi­jo nuo ba­lan­džio 30-osios iki lapk­ri­čio 20 d. Iki šios da­tos ir ga­li­ma teik­ti pra­ šy­mus gau­ti kom­pen­sa­ci­ją, nes vė­ liau jie ne­be­bus prii­ma­mi.

Pi­ni­gai į pa­ra­mos ga­vė­jo są­skai­tą bus per­ve­da­mi per še­šis mė­ne­sius

nuo spren­di­mo dėl jos sky­ri­mo. „Kom­pen­suo­ja­ma bus ir už įsi­gy­ tą prie­dė­lį, ir už te­le­vi­zo­rių, ir už an­te­ną. Ta­čiau pa­ra­mos su­ma ne­ vir­šys 100 li­tų“, – pa­brė­žė G.Vi­li­ mai­tie­nė.

Kom­pen­sa­ci­ja skait­me­ni­nės te­ le­vi­zi­jos priė­mi­mo įran­gai įsi­gy­ ti pri­klau­so tiems žmo­nėms, ku­rių šei­mos pa­ja­mos vie­nam as­me­niui per mė­ne­sį yra ma­žes­nės nei 525 li­tai.

Klai­pė­die­čiai, ku­rie kreip­sis dėl kom­pen­sa­ci­jos, tu­rės pa­teik­ti as­ mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ ku­men­tą, pa­žy­mą apie pa­ja­mas, skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos priė­mi­

525 – tiek li­tų ir mažiau per mėnesį turi siekti žmogaus pajamos, kad gautų kompensaciją. mo įran­gos pir­ki­mą pa­tvir­ti­nan­ čius do­ku­men­tus (są­skai­tą fak­tū­ rą, ka­sos če­kį, ka­sos pa­ja­mų or­de­rį, mo­kė­ji­mo nu­ro­dy­mą).

Šian­dien anks­ti ry­tą at­si­kė­lę klai­ pė­die­čiai grei­čiau­siai dar spės pa­ si­mė­gau­ti karš­tu du­šu. Ta­čiau iki pie­tų karš­tas van­duo bus iš­jung­ tas. Pir­ma­die­nį pri­žiū­rė­to­jai užak­ lins šil­dy­mo sis­te­mas.

Pa­gal pla­ną ant­ra­die­nį ir tre­čia­ die­nį tra­sos tu­rė­tų bū­ti ban­do­mos di­des­niu slė­giu. At­li­kus ban­dy­ mus, jei ne­kils ne­sklan­du­mų, įmo­ nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ tra­sas už­ pil­dys karš­tu van­de­niu.

Nu­ma­to­ma, kad ket­vir­ta­die­nį pri­žiū­rė­to­jai tu­rė­tų nuim­ti ak­les įva­duo­se ir pa­ruoš­ti van­dens įren­ gi­nius. Penk­ta­die­nį ar šeš­ta­die­nį į klai­pė­die­čių na­mus tu­rė­tų su­grįž­ ti karš­tas van­duo. Ta­čiau pa­pras­tai ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų jo su­lau­kia jau ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą.

Var­to­to­jai, ku­rių pa­sta­tams dėl de­fek­tų tra­so­se ne­bus at­nau­jin­tas ši­lu­mos tie­ki­mas, apie ge­di­mus bus in­for­muo­ti pa­pil­do­mai.

Hid­rau­li­nių ban­dy­mų me­tu re­ ko­men­duo­ja­ma už­suk­ti bu­to karš­ to van­dens ven­ti­lį, kad už šal­tą van­de­nį ne­rei­kė­tų mo­kė­ti kaip už karš­tą.

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je dėl hid­ rau­li­nių ban­dy­mų be karš­to van­ dens teks gy­ven­ti nuo bir­že­lio 11 iki 18 d.

„Tri­ny­čių“ vietoje – aikš­te­lė „Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo 1 aikš­te­lė „Tri­ny­čių“ fab­ ri­ko te­ri­to­ri­jo­je ga­lė­tų veik­ti tol, kol

čia pra­si­dės sta­ty­bos. Tai pa­to­gi vie­ ta. Žmo­nės ga­lė­tų pa­lik­ti ma­ši­nas ir ei­ti į se­na­mies­tį pės­čio­mis. Tai pa­dė­ tų spręs­ti ak­tua­lią mies­tui pro­ble­mą, o vers­li­nin­kai ga­lė­tų nu­si­sta­ty­ti sa­vo kai­nas už sto­vė­ji­mą ir už­si­dirb­ti“, – vi­so­ke­rio­pa nau­da nea­be­jo­jo ve­dė­ja.

Ke­ti­na­ma ap­lan­ky­ti ir ki­tus ap­ leis­tus sta­ti­nius ir te­ri­to­ri­jas mies­ to cent­re. To­kių yra Pie­vų Ta­ke prie Sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­kos, se­no­jo tur­gaus. „Iš pra­džių ban­dy­si­me ge­ ra­no­riš­kai kal­bė­tis su sa­vi­nin­kais. Jei su­si­tar­ti ne­pa­vyks, fik­suo­si­me pa­ žei­di­mus ir tai­ky­si­me nuo­bau­das“, – tei­gė K.Vin­ti­lai­tė.

Kristina Vintilaitė:

Žmo­nės ga­lė­t ų pa­ lik­t i ma­š i­n as ir ei­ ti į se­n a­m ies­t į pės­ čio­m is.

Po­zi­ci­ja: mies­to val­džios nuo­mo­ne, „Tri­ny­čių“ fab­ri­ko te­ri­to­ri­ja tap­tų

pa­to­gia au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­le.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

pirmadienis, gegužės 14, 2012

miestas Pa­ra­mos kon­cer­tas

sesija prasidėjo be kliū­čių

Teat­re – ju­bi­lie­jus

Sek­ma­die­nį Klai­pė­dos kon­ cer­tų sa­lė­je vy­ko pa­ra­mos kon­cer­tas „Pri­kel­ti gy­ven­ti“.

Kur bu­vo at­lie­ka­mi džia­zo kū­ ri­niai – nuo ba­la­džių iki lais­vo sti­liaus. Tai – vie­nas iš „Vil­ties bė­gi­mo“ ren­gi­nių, skir­tas Dva­ si­nės pa­gal­bos on­ko­lo­gi­niams li­go­niams cent­ro įkū­ri­mui uos­ ta­mies­ty­je.

Vo­kie­čių kal­bos eg­za­mi­nu šeš­ ta­die­nį Klai­pė­do­je pra­dė­ta pa­ grin­di­nė bran­dos eg­za­mi­nų se­ si­ja. Uos­ta­mies­ty­je ji pra­si­dė­ jo vė­liau nei vi­so­je Lie­tu­vo­je, nes pran­cū­zų kal­bos eg­za­mi­no ne­ pa­no­ro lai­ky­ti nė vie­nas abi­tu­ rien­tas. Vo­kie­čių kal­bos eg­za­mi­ ną tu­rė­jo lai­ky­ti 64 moks­lei­viai. 9 neat­vy­ko.

Sek­ma­die­nį Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nis mu­zi­ki­nis teat­ras ypa­tin­gu kon­cer­tu pa­mi­nė­jo sa­vo 25 me­ tų veik­los su­kak­tį. Tai pa­grin­di­ nis ren­gi­nys, skir­tas Mu­zi­ki­nio teat­ro ju­bi­lie­jui, nors šiai pro­gai de­di­kuo­tas vi­sas se­zo­nas bei dar įvyk­sian­tys Jau­nų­jų ta­len­tų ir „Mu­zi­ki­nio rugp­jū­čio pa­jū­ry­ je“ fes­ti­va­liai.

Dienos telegrafas Nesėkmė. Klaipėdos „Atlanto“ vienuolikė, Alytuje 0:1 pralaimėjusi „Dainavai“, patyrė aštuntą nesėkmę Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Pergalingą įvartį šeimininkai įmušė 65-ąją min. po greitos atakos, kurios smaigalyje atsidūrė Lukas Kochanauskas ir Arsenijus Buinickis. Pastarasis žaidėjas taikliai spyrė į Giedriaus Štreimikio ginamus vartus.

Die­n ot­v ar­k ė. Klai­p ė­d os me­r as V.Grub­l iaus­kas pir­ma­d ie­n į da­ly­vaus pa­si­ta­r i­me su pa­va­duo­to­jais ir ad­m i­ nist­ra­c i­j os va­do­vais, vė­l iau Ru­s i­j os Fe­de­ra­c i­jos ge­ne­ra­l i­n ia­me kon­s u­l a­ te su­s i­t iks su Ka­l i­n ing­ra­do sri­t ies at­ sto­vais, nuo 15.30 val. prii­m i­nės gy­ ven­to­jus. Švie­t i­m as. Šian­d ien po­s ė­d žiaus Klai­p ė­dos mies­to sa­v i­val­dy­b ės Ug­ dy­mo ir jau­n i­mo rei­k a­lų ko­m i­te­t as.

Bus svars­to­mas klau­s i­mas dėl švie­ ti­mo įstai­g ų, ku­r ių di­rek­to­r iams nu­ sta­to­m i tar­ny­bi­n ių at­ly­g i­n i­mų prie­ dai ir jų dy­d žiai, są­ra­š o pa­t vir­t i­n i­mo pa­kei­t i­mo.

Tradicija: „dragūnai“ vėl – geriausi Lietuvoje.

„Žemaitijos dragūnui“ – vėl aukso medaliai

Pla­n a­v i­m as. Šian­d ien po­s ė­d žiau­ sian­č ia­me Te­r i­to­r i­j ų pla­n a­v i­mo ko­ mi­te­te bus svars­to­mas klau­si­mas dėl trans­p or­to eis­mo už­d a­r y­mo Til­t ų gat­ve šeš­t a­d ie­n iais, sek­m a­d ie­n iais ir vals­t y­bi­n ių šven­č ių die­no­m is pri­ pa­ž i­n i­mo ne­te­k u­s iu ga­l ios.

Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ rankininkai trečius metus paeiliui iškovojo šalies čempionų vardus. Uostamiesčio žaidėjams finale su Kauno „Granitu-Gaja-Kariu“ pakako dvejų rungtynių, kad įrodytų, jog jie vėl stipriausi. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Po nelengvos pergalės Klaipėdoje 26:24 Artūro Juškėno auklėtiniai šeštadienį laikinojoje sostinėje varžovus nugalėjo didesniu skirtumu – 24:20. „Dragūnai“ tikėjosi, kad varžybos vyks Kauno sporto halėje, ir kiek nustebo, kad varžovai pasirinko nedidukę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos sporto salę. „Kauniečiai teisinosi, kad jiems halė nelaiminga, todėl žaidė mažoje salėje, kurioje telpa nedaug žiūrovų“, – juokavo klaipėdiečių trenerė Rasa Juškėnienė.

Rungtynės prasidėjo nervingai – abi komandos daug klydo. Greičiau jaudulio atsikratė klaipėdiečiai. Jie išsiveržė į priekį 5:3 (12 min.). Kai įpusėjus kėliniui šeimininkai pavijo svečius – 6:6, mūsų rankininkai surengė pergalingą spurtą 9:6, 11:7.

Antrojo kėlinio pradžia buvo panaši į pirmojo – komandos keitėsi nerezultatyviomis atakomis. Uostamiesčio septynetukas net 6 min. negalėjo pelnyti įvarčio. Varžovai, per tą laiką vieną kartą taikliai atakavę,

sušvelnino skirtumą iki 12:14. Tačiau sukrutę klaipėdiečiai dar kartą nurūko į priekį 16:12, 18:13, 21:15, o 21-ąją min. buvo įgiję didžiausią – 7 įvarčių skirtumą (23:16). „Valdėme situaciją“, – šypsojosi A.Juškėnas, paprašytas papasakoti apie rungtynes.

Artūras Juškėnas:

Mūsų kolektyvas – ne atskirų žaidėjų darinys, bet tikra komanda. „Siekėme žūtbūt laimėti Kaune, kad nereikėtų žaisti trečiųjų rungtynių, – sakė komandos vadovas Viktoras Šiukšteris. – O žaidžiant trečią kartą nežinosi, kas gali atsitikti. O ir varžovai įgautų dar didesnį pasitikėjimą.“ Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, atskubėjęs pasveikinti grįžusių rankininkų, sakė, kad „Žemaitijos dragūnas“ – vienas miesto simbolių, kuriuo gali didžiuotis

Klaipėda. Paklaustas, kas lemia, kad trečius metus iš eilės pavyksta išsilaikyti Lietuvos rankinio viršūnėje, A.Juškėnas tvirtino, ekipoje labai daug dėmesio skiriama žaidėjų savitarpio santykiams. „Jie yra tikrai nuostabūs ir turi didelės įtakos komandos kovingumui, – pastebėjo jis. – Sezono išvakarėse mums nepavyko susitarti su buvusiu ekipos lyderiu ir naudingiausiu praėjusio sezono žaidėju Remigijumi Vaičikausku, bet mes nedarėme tragedijos, o sunkiai dirbome treniruotėse, stiprinome tarpusavio ryšius.

Mūsų kolektyvas – ne atskirų žaidėjų darinys, bet tikra komanda.“ Anot trenerio, komandoje – aštuoni–devyni lyderiai, visiškai lygiaverčiai rankininkai. „Mūsų kilimas aukštyn prasidėjo tuomet, kai suvienodėjo klubų biudžetai. Anksčiau Kauno komandos „Lūšis“ ir „Granitas“ turėdavo gerokai daugiau lėšų.

Dabar, nors mūsų klubo biudžetas labai ir nepadidėjo, tačiau kitų sumažėjo, nebesijaučia tokio akivaizdaus skirtumo. Be to, paaiškėjo, kurie vyrai rankinį žaidžia širdimi, o kurie – dėl pinigų. Ir, esant tokiai situacijai, mes atradome savo komandos prana-

Apetitas: gerai vartus gynęs A. Mam­

kus ir G.Juška (dešinėje) pergalės purslais džiaugėsi pačioje salėje.

šumų, kurie mums leido trečią kartą iš eilės tapti Lietuvos čempionais“, – džiaugėsi strategas.

Pasak A.Juškėno, šios pirmenybės buvo stipriausios per pastaruosius trejus metus. „Daugybę rungtynių laimėjome vos 2–3 įvarčių skirtumu, „Granitas-Gaja-Karys“ – ir vieno ar dviejų, – sakė ilgametis klubo vairininkas. – Penkios – šešios komandos buvo visiškai panašaus pajėgumo. Čempionato lygį įrodo ir tai, kad vis dėlto prireikė žaisti superfinalą. Manau, jame kovojo šiuo metu tikrai dvi stipriausios lygos komandos. Į Kauną sugrįžus treneriui Valdemarui Novickiui ekipa labai sustiprėjo, atsirado drausmė ir kauniečiai užtikrintai nužygiavo iki finalo. Aišku, mes labiau norėjome baigti čempionatą be superfinalo serijos, tačiau jis tapo švente ir vainikavo visą sėkmingą Lietuvos rankinio lygos sezoną.“

Do­k u­men­t i­k a. Ge­g u­ž ės 16 d., tre­č ia­ die­n į, 18 val. Klai­p ė­dos et­no­k ul­t ū­ ros cent­ras kvie­č ia į do­k u­men­t i­n io fil­mo „Kle­mu­k as“ pri­s ta­t y­m ą ir su­ si­t i­k i­m ą su fil­mo he­ro­ju­m i kraš­to­t y­ ri­n in­k u, Upy­nos liau­d ies ama­t ų mu­ zie­j aus įkū­rė­ju, kryž­d ir­biu Kle­men­ su Lov­či­k u. Ren­g i­n į ves fil­mo re­ž i­sie­ rius Jo­nas Til­v i­k as.

Ug­n ia­g e­s iai. Šeš­t a­d ie­n į Klai­p ė­dos ug­n ia­ge­s iai pa­g al iš­k vie­t i­mus bu­vo iš­v y­kę še­š is kar­t us, du iš jų – į gais­ rus. De­g ė šiukš­lės. Sek­m a­d ie­n į iki pa­va­k a­rės ge­s in­t i te­ko tik ne­pri­ž iū­ ri­m ą lau­ž ą.

Mir­tys. Šeš­ta­d ie­n į Met­r i­ka­ci­jos sky­ riu­j e už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Da­v yd Fio­do­rov (g. 1927 m.), Jad­v y­ga Pan­go­n ie­nė (g. 1927 m.), Alek­s andr Kok­l ion­kov (g. 1928 m.), Ade­lė Ur­šu­lė Ra­ma­šaus­k ie­nė (g. 1933 m.), Ni­ko­laj Ko­va­l iov (g. 1937 m.), Ani­ ce­ta Šniuo­l ie­nė (g. 1944 m.).

Nau­j a­g i­m iai. Šeš­t a­d ie­n į pa­g im­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 1 mer­gai­tė ir 12 ber­n iu­ kų. Sek­ma­d ie­n į pa­g im­dė 8 mo­te­r ys.

Gi­mė 1 mer­gai­tė ir 7 ber­n iu­k ai.

Grei­to­j i. Šeš­t a­d ie­n į per pa­rą grei­to­ sios pa­gal­b os me­d i­k ai su­l au­kė 87 iš­ kvie­t i­mų. Sek­ma­d ie­n į iki 16 va­lan­dos – 40. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­s i aukš­t u krau­j os­pū­d žiu, krau­j o­t a­kos, šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­mais, pa­g i­r io­m is.

4

pirmadienis, gegužės 14, 2012

miestas

Tu­ris­tai su­ve­ža mi­li­jo­nus 1

Komentaras

Vi­lio­ja ren­gi­niai

Du vieš­bu­čius Klai­pė­ do­je val­dan­čios bend­ro­vės „Bal­ ti­jos do­rė“ di­rek­to­rė Ro­ma Za­ bie­lie­nė taip pat pa­tvir­ti­no, jog pir­mą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį bus gau­su mies­to sve­čių. „Mū­sų vieš­bu­čiuo­se gy­vens ir Klai­pė­dos džia­zo fes­ti­va­lio at­li­kė­jai, tu­ri­me daug ki­tų už­sa­ky­mų. Džiau­gia­ mės kiek­vie­nu sve­čiu ir aki­vaiz­ du, kad juos į mies­tą pri­vi­lio­ja ren­gi­niai. Jie tik­rai įne­ša gy­vy­ bės, ma­nau, kiek­vie­nam vieš­bu­

Lo­re­ta Ber­žans­kie­nė

Klai­pė­dos vers­l i­n in­k ų se­na­m ies­čio są­jun­gos pir­m i­n in­kė

N

e­ma­nau, kad se­na­mies­ čio vers­l i­n in­kai už­d ir­ ba iš tu­r is­t ų. Kai tik at­ plau­kia krui­zi­nis lai­vas,

tu­ris­tai vos tik iš­ke­lia ko­ją ant kran­to, iš­kart yra so­di­na­mi į au­to­bu­sus ir iš­

ve­ža­mi. Tie, ku­rie lie­ka, var­gu ar atei­ na į se­na­mies­tį, nes su­si­sie­ki­mas tarp Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo ir se­na­mies­ čio yra la­bai pra­stas, nė­ra nuo­ro­dų.

Rei­k ia bū­t i tei­sin­g iems ir pri­pa­ž in­t i, jog Klai­pė­do­je yra se­zo­ni­nis tu­riz­mas.

Tad bent jau vi­suo­me­ni­niu mai­ti­ni­mu už­sii­man­tys vers­l i­n in­kai va­sa­rą už­ dir­ba tiek, kad ga­lė­tų iš­si­lai­ky­ti vi­sus

Ro­me­na Sa­vic­kie­nė:

Ga­li­ma da­ry­ti prie­ lai­dą, jog tu­ris­tai, ku­rie lie­ka nak­vo­ti Klai­pė­do­je, per pa­rą iš­lei­džia ma­žiau­siai po 200–300 li­tų.

čiui. Ta­čiau ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad Klai­pė­do­je ren­gi­nių yra su­ ma­žė­ję“, – sa­vo nuo­mo­nę reiš­ kė R.Za­bie­lie­nė.

Ta­čiau vieš­bu­čio „Na­tio­nal ho­ tel“ di­rek­to­rius Jus­ti­nas Ša­ra­nas tvir­ti­no, jog ren­gi­niai vi­siš­kai ne­ tu­ri įta­kos jų veik­lai. „Mes esa­ me ke­tu­rių žvaigž­du­čių vieš­bu­tis, o to­kie di­de­lio su­si­do­mė­ji­mo iš mies­to ren­gi­niuo­se ap­si­lan­kan­čių tu­ris­tų tik­rai ne­su­lau­kia. Dir­ba­ me įpras­tu rit­mu. Pir­mą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį, ma­tyt, bū­si­me vi­siš­kai už­pil­dy­ti, nes da­bar jau re­zer­vuo­ ta 80 pro­c. kam­ba­rių“, – skai­čius įvar­di­jo J.Ša­ra­nas.

Jo nuo­mo­ne, vieš­bu­čiuo­se klien­ tų yra dau­giau, kai vyks­ta tarp­tau­ ti­niai ren­gi­niai, pa­vyz­džiui, Eu­ro­ pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas.

Prob­le­ma – se­zo­niš­ku­mas

R.Sa­vic­kie­nė taip pat su­ti­ko, kad di­des­nę pri­de­da­mą­ją ver­tę ku­ ria tarp­tau­ti­niai ren­gi­niai – bai­ ke­rių su­va­žia­vi­mas, bur­lai­vių re­ ga­ta, „Eu­ro­pia­da“. Jie pri­trau­kia ne tik ren­gi­nių da­ly­vių, bet ir žiū­ ro­vų. „Mū­sų mies­to ren­gi­niai la­ biau skir­ti Lie­tu­vai, tad per juos ir su­lau­kia­me sve­čių iš įvai­rių mū­sų ša­lies mies­tų. Ga­li­ma iš­skir­ti tik Klai­pė­dos džia­zo fes­ti­va­lį, ku­ris vi­lio­ja ne tik lie­tu­vius, bei ir kai­ my­ni­nių bei Skan­di­na­vi­jos ša­lių žmo­nes“, – apie ten­den­ci­jas pa­ sa­ko­jo R.Sa­vic­kie­nė.

Ji pri­pa­ži­no, jog tik ren­gi­niais tu­ris­tų į Klai­pė­dą pri­vi­lio­ti neį­ma­ no­ma. Svar­bu spręs­ti se­zo­niš­ku­mo pro­ble­mą. „Mū­sų re­gio­ne jis la­bai jau­čia­mas. Klai­pė­dos re­gio­nas yra lan­ko­mas komp­lek­siš­kai. Pa­vyz­ džiui, žmo­nės ato­sto­gau­ja Pa­lan­ go­je ir kar­tu ap­lan­ko vi­są re­gio­ną.

Birš­to­nas ar Drus­ki­nin­kai su­lau­ kia dau­giau poil­siau­to­jų, nes tu­

me­tus. Ta­čiau už­dar­bį at­ne­ša ne krui­ zi­nių lai­vų tu­ris­tai, o poil­siau­to­jai, ku­ Trau­ka: vie­na tu­ris­tų lan­ko­miau­sių Klai­pė­do­je vie­ta – se­na­mies­tis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ap­klau­sa, kiek Klai­pė­do­je iš­lei­džia krui­zi­niu lai­vu at­plau­kęs tu­ris­ tas. Nus­ta­ty­ta, jog sve­čias uos­ta­ mies­ty­je per ke­lias va­lan­das pa­lie­ ka 50–75 eu­rus (172,5–258,7 li­to). „Ga­li­ma da­ry­ti prie­lai­dą, jog tu­ ris­tai, ku­rie lie­ka nak­vo­ti Klai­pė­ do­je, per pa­rą iš­lei­džia ma­žiau­siai po 200–300 li­tų. Tuo­met už­dir­ba ir vieš­bu­čiai, ir vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gos, ir vie­ša­sis trans­por­tas“, – skai­čia­vo R.Sa­vic­kie­nė.

Praė­ju­siais me­tais Klai­pė­do­je ap­si­lan­kė apie 70 tūkst. tu­ris­tų ir jei kiek­vie­nas jų iš­lei­do bent po 50 eu­rų, tuo­met mies­to sve­čiai uos­ta­ mies­ty­je pa­li­ko apie 12 mln. li­tų. „Tu­ris­tai tik­rai ne­ma­žai pi­ni­gų pa­lie­ka mies­te, to­dėl la­bai svar­ bu, kad tu­riz­mas bū­tų ne tik uos­ ta­mies­čio, pa­jū­rio, bet ir vi­sos Lie­ tu­vos vie­nas prio­ri­te­tų“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė.

ri ką pa­siū­ly­ti vi­sus me­tus – SPA pro­ce­dū­ras, gy­dy­mą, rea­bi­li­ta­ci­ ją. Be to, su­si­sie­ki­mas su mū­sų re­ gio­nu yra su­dė­tin­gas – nė­ra skry­ džių, tarp­tau­ti­nių trau­ki­nių rei­sų“, – pro­ble­mas var­di­jo R.Sa­vic­kie­nė.

At­ve­žė 12 mln. li­tų

Nors tu­ris­tų srau­tai Klai­pė­do­je nė­ ra įspū­din­gi, ta­čiau at­vy­kė­liai uos­ ta­mies­ty­je pa­lie­ka ne­ma­žai pi­ni­gų.

Anot R.Sa­vic­kie­nės, bu­vo at­lik­ta

rie at­vyks­ta į ma­si­nius ren­gi­nius. Se­ na­mies­čio vers­li­nin­kai gy­ve­na ne iš tu­ris­tų, o iš klai­pė­die­čių. Pa­vyz­džiui, ma­no ga­le­ri­jo­je nė vie­no dar­bo nė­ra nu­pir­kęs už­sie­n ie­t is. Ta­čiau, aiš­k u, džiau­gia­mės, kad tu­ris­tai pas mus at­ va­žiuo­ja, kad pa­ma­to tą mū­sų ma­žu­ tė­lį se­na­mies­tį.

Tu­ris­tų srau­tai Klai­pė­do­je 2005 m. – 48 596 2006 m. – 55 087 2007 m. – 66 825 2008 m. – 66 991 2009 m. – 70 177 2010 m. – 71 637 2011 m. – 71 070

Ša­lys, iš ku­rių per­nai Klai­pė­do­je ap­si­lan­kė dau­giau­sia tu­ris­tų Vo­kie­ti­ja – 44,6 pro­c.

Lie­tu­va – 12 pro­c.

Is­pa­ni­ja – 9,3 pro­c.

Ru­si­ja – 4,1 pro­c.

Ita­li­ja – 4 pro­c.

Pran­cū­zi­ja – 2,6 pro­c.

Len­ki­ja – 2,3 pro­c.

JAV – 2 pro­c.

Ny­der­lan­dai – 1,9 pro­c.

Lat­vi­ja – 1,8 pro­c.

Ang­li­ja – 1,7 pro­c.

5

pirmadienis, gegužės 14, 2012

aktualijos

Šven­tė: Pa­lan­gos se­zo­no ati­da­ry­mo ak­cen­tas – ama­ti­nin­kų mu­gė Vy­tau­to gat­vė­je.

Pa­lan­ga viliojo ker­mo­šiumi ir žir­gais Pa­lan­ga jau ke­lin­tus me­tus va­sa­ros se­zo­ną skel­bia dar ne­pra­ si­dė­jus va­sa­rai. O tai sa­vo­tiš­ka ri­zi­ka, nes šil­to sau­lė­to oro už­si­ sa­ky­ti neį­ma­no­ma. Šie­met poil­siau­to­jų gre­tas per ati­da­ry­mo šven­tę re­ti­no žvar­bus pa­jū­rio vė­jas.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ama­ti­nin­kų šven­tė

Pag­rin­di­nę ku­ror­to ar­te­ri­ją – Vy­tau­to gat­vę – sa­vait­ga­lį su sa­vo ga­mi­niais bu­vo oku­pa­vę ama­ti­nin­kai. Tai – penk­tas ker­mo­šius, or­ga­ni­zuo­ja­mas va­sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mo pro­ga. „Suor­ga­ni­zuo­ti šven­tę la­bai su­ dė­tin­ga, nes kiek­vie­nas ama­ti­nin­ kas dau­giau žiū­ri sa­vo rei­ka­lų. O po pen­kerių me­tų tik da­bar pa­sie­kė­me re­zul­ta­tą, kad šven­tė bū­tų gra­ži“, – pa­sa­ko­jo vie­na ren­gi­nio or­ga­ni­za­ to­rių Va­le­ri­ja Jan­kū­nai­tė.

Esą ne­li­ko kon­ku­ren­ci­jos, ne­su­ ta­ri­mų tarp pa­čių ama­ti­nin­kų. Bu­ vo ne­sun­ku su­si­tar­ti, kad vi­sų pre­ ky­bi­nės pa­la­pi­nės bū­tų bal­tos.

Šie­met įvai­ riau­sių meist­rų su sa­vo teks­ti­ lės, ke­ra­mi­ kos, me­džio ir ki­to­kiais ga­mi­niais iš vi­sos Lie­tu­ vos Pa­lan­ go­je su­si­rin­ ko dau­giau nei pu­sant­ro šim­to.

Ne­li­ko: ker­mo­šiaus or­ga­ni­za­to­riai džiau­gė­si iš

pre­kys­ta­lių iš­stū­mę abe­jo­ti­nos ver­tės ir ko­ky­bės ki­niš­kus nie­ku­čius.

Ne­li­ko ki­čo

Anks­tes­niais me­tais, pa­sak or­ga­ ni­za­to­rių, ker­mo­šiai bu­vo ne vi­sai ker­mo­šiai, ten su­si­rink­da­vo dau­ giau­sia per­par­da­vi­nė­to­jai, ku­rie pre­kia­vo ki­niš­kais ga­mi­niais, šie­ met jų ne­li­ko. „Ma­nau, kad šie­ mečiame ker­mo­šiu­je ne­li­ko ki­čo.

Tuo ug­do­me ir žmo­nių sko­nį. Tai nė­ra pi­gūs dar­bai, bet la­bai gra­žūs“, – įsi­ti­ki­nu­si V.Jan­kū­nai­tė. Šie­met įvai­riau­sių meist­rų su sa­ vo teks­ti­lės, ke­ra­mi­kos, me­džio ir ki­to­kiais ga­mi­niais iš vi­sos Lie­tu­ vos Pa­lan­go­je su­si­rin­ko dau­giau nei pu­sant­ro šim­to.

Ak­cen­tas – Pa­lan­gos Ju­zė

Kaip Pa­lan­gos se­zo­no ati­da­ry­mas neį­si­vaiz­duo­ja­mas be mies­tą ža­di­ nan­čio pu­čia­mų­jų or­kest­ro mar­šų, tūks­tan­čius žmo­nių pri­vi­lio­jan­čios tau­to­dai­li­nin­kų mu­gės, taip pa­ sta­ro­sios pa­grin­di­niu ak­cen­tu ta­ po M.Va­lan­čiaus su­kur­tas li­te­ra­tū­ ri­nis per­so­na­žas – Pa­lan­gos Ju­zė.

Jis į šven­tę at­vy­ko su šei­my­na gė­ lė­mis ap­kai­šy­tu ve­ži­mai­čiu. „Iš tik­rų­jų Pa­lan­gos Ju­zė, pa­gal vi­sas lie­tu­vių et­no­kul­tū­ros tra­di­ ci­jas, kol jau­nas bu­vo siu­vė­jas at­ kla­jo­jo, pri­ber­na­vo, pri­pokš­ta­vo, o pa­skui su­kū­rė la­bai gra­žią šei­mą, ve­dė Do­mi­ce­lę, tu­rė­jo sū­nų Ka­ze­ lį ir vi­sa­da ap­lan­ky­da­vo sa­vo tė­vus

Re­kor­das: or­ga­ni­za­to­riai džiau­gė­si, kad šie­met lenk­ty­nė­se da­ly­va­vo

re­kor­di­nis skai­čius žir­gų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­lan­go­je. Tai­gi iš Pa­lan­gos Ju­zės tu­rė­tų mo­ky­tis vi­si Lie­tu­vos vy­ rai, koks tu­ri bū­ti tik­ras lie­tu­vis“, – tei­gė Pa­lan­gos ker­mo­šiaus vieš­ nia et­no­lo­gė Gra­ži­na Ka­džy­tė.

Pa­siž­mo­nė­ję mu­gė­je di­džiau­ sio ša­lies ku­ror­to sve­čiai pa­skli­ do po mies­tą, kur ne­trū­ko ir ki­tų ren­gi­nių: kon­cer­tų, pa­ro­dų, gau­ sių vai­šių.

„Gro­žis, jū­ra, žir­gai, ko dau­giau žmo­gui rei­kia?“ – kal­bė­jo Lie­tu­ vos žo­kė­jų klu­bo va­do­vas Re­mi­gi­ jus Poš­kus. To­kias lenk­ty­nes Eu­ro­ po­je ren­gia tik trys vals­ty­bės. Jo­se sie­kia­ma iš­siaiš­kin­ti, ku­ris žir­gas grei­tes­nis, ir ku­ris tu­ri dau­giau iš­ tver­mės. Nes ant smė­lio lenk­ty­ niau­ti rei­kia daug jė­gos. Šie­met lenk­ty­nė­se da­ly­va­vo 19 įvai­rių veis­lių žir­gų ir pir­mą­kart lenk­ty­nia­vo že­mai­tu­kai.

Rai­te­liai ir žir­gai į šį ren­gi­nį at­vy­ ko iš vi­sos Lie­tu­vos. Nu­ga­lė­to­jams te­ko pri­zai nuo 800 iki 5 tūkst. li­tų.

Žir­gų lenk­ty­nės pa­jū­ry­je

Sek­ma­die­nį at­gai­va bu­vo krep­ši­nio, te­ni­so ir pa­plū­di­mio žir­gų lenk­ty­ nių ger­bė­jams.

6

pirmadienis, gegužės 14, 2012

nuomonės

At­gi­mi­mo aikš­tė tin­ka Vy­dū­nui?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kai vals­ty­bė tel­pa sa­vo­je ki­še­nė­je Saulius Pocius

R

e­g is, sei­mū­nus per praė­ju­sios sa­vai­tės pil­ na­t į už­k lu­po sme­ge­nų pra­g ied­ru­liai. Skai­tai ir sa­vo aki­m is ne­t i­k i: „Sei­mo ko­m i­ te­tas pri­ta­rė, kad biu­d že­t i­nėms įstai­goms iki me­t ų pa­bai­gos ne­ bū­tų ga­li­ma pirk­ti bal­dų, kom­piu­ te­rių, au­to­mo­bi­lių“.

Gal­būt to­kie pa­siū­ly­mai už­gims­ta ne tik dėl to, kad po­kšte­lė­jo star­tas ma­ra­to­ne link bal­sa­dė­žių? Gal­būt tuo­se par­la­men­t i­n iuo­se blin­da­ žuo­se iš­t ies pra­bi­lo gai­les­t in­gas no­ras pri­si­vers­ti da­ly­tis tau­py­mo naš­tą su kri­zės te­be­ka­muo­ja­ma tau­ta ne tik prieš rin­k i­mus?

Is­to­r i­nė mįs­lė, bet Sei­mo Au­d i­ to ko­m i­te­tas iš­t ies pri­ta­rė nu­ta­ ri­mo pro­jek­t ui, ku­r iuo Vy­r iau­sy­ bei siū­lo­ma draus­t i kom­piu­te­r ių, bal­dų bei au­to­mo­bi­lių, neįs­kai­tant spe­cia­lio­jo trans­por­to, vie­šuo­sius pir­k i­mus.

Paaiš­kė­jo, kad pro­jek­to pir­mą­jį

Ky­ši­nin­kai ži­no kla­ si­ka ta­pu­sią for­mu­lę: tu­ri bū­ti ge­rai ir vals­ ty­bei, ir man. Ko­rup­ ci­ja pa­sie­kė to­kį ci­vi­ li­za­ci­jos ly­gį, kad pri­ va­tų kės­lą sun­ku at­ skir­ti nuo vals­ty­bi­nių rei­ka­lų – vis­kas čia tar­si su­si­lie­ję į vie­na. va­r ian­tą par­la­men­ta­rai V.Val­k iū­ nas bei K.Dauk­šys bu­vo re­g ist­ra­ vę dar 2010 m., kaip tei­g ia­ma, kri­ zės me­tu sie­k iant tau­py­t i vals­ty­ bės biu­d že­to lė­šas.

Ta­č iau tas do­k u­men­t as įstri­go par­la­men­te ir vis bu­vo grą­ž i­na­ mas ir grą­ž i­na­mas pa­to­bu­lin­ti.

Ga­li­ma tik įsi­vaiz­duo­ti, kiek vals­ ty­bės pi­n i­g ų bū­t ų bu­vę su­tau­py­ ta, jei kan­ce­lia­ri­jų mait­va­na­giams bū­tų bu­vę už­draus­ta biu­d že­to pi­ ni­g us pa­vė­jui bars­t y­t i dar prieš dve­jus me­tus.

Ano­ni­mi­niuo­se to­liuo­se bo­luo­jan­ tys skep­ti­kai pa­sa­kys: „Ar tau gai­

la? Juk ne ta­vo pi­n i­gai, o biu­d že­ to, rei­k ia juk at­si­nau­jin­t i ir ma­ši­ nų ūkį, ir bal­dus. Te­gu per­ka žmo­ nės, jei rei­k ia“.

Sun­ku gin­čy­tis dėl at­si­nau­ji­ni­mo, – vi­si šiais lai­kais no­ri bū­ti mo­der­ nūs ir, kaip da­bar ma­din­ga sa­ky­ti, ino­va­ty­vūs. Net ir atei­ties ir pa­si­ti­ kė­ji­mo kre­di­tų są­skai­ta.

Vis dėl­to ko­dėl tas prieš dve­jus me­t us pa­siū­ly­tas nu­ta­r i­mo pro­ jek­t as, vi­s a šir­d i­m i at­l ie­pian­t is A.Ku­bi­l iaus tau­py­mo kės­lus, bu­ vo pe­rio­diš­kai kant­riai at­me­ti­nė­ ja­mas?

No­r int at­sa­k y­t i į šį klau­si­mą, rei­ kė­t ų pri­si­m in­t i ki­t ą anos sa­vai­ tės įvy­k į.

Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­n į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba pra­ne­šė, kad pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl vie­ šų­jų pir­k i­mų Ma­žei­k iuo­se. Su­lai­ ky­ta Vy­tu­r io pra­d i­nės mo­k yk­los di­rek­to­rė R.Uš­či­nie­nė, ku­ri įta­ria­ ma rei­ka­la­vu­si ky­šio ir bal­dų sau ir sa­vo šei­mai. Įta­ria­ma, kad po­nia di­rek­to­rė rei­ka­la­vo ky­šio už tai, kad vie­šą­jį pir­k i­mą dėl bal­dų mo­ ky­mo įstai­gai pa­ga­mi­ni­mo lai­mė­ tų iš anks­to pa­si­rink­ta įmo­nė. Be to, pa­d i­d i­nus mo­k yk­lai ga­m i­na­ mų bal­dų kai­ną, ta įmo­nė už val­ diš­kus pi­ni­gus di­rek­to­rės rei­ka­la­ vi­mu taip pat ga­mi­no bal­dus ir jai bei jos šei­mos na­riams. Štai čia ir paaiš­kė­ja, kam biu­rok­ra­ tams rei­ka­lin­g i bal­dai, o ir ki­ti na­ mų apy­vo­kos ra­kan­dai yra to­k ie svar­būs.

No­menk­la­tū­ri­niai ky­ši­nin­kai ži­no kla­si­ka ta­pu­sią for­mu­lę: tu­r i bū­t i ge­rai ir vals­t y­bei, ir man. Ko­r up­ ci­ja da­bar pa­sie­kė to­k į ci­v i­l i­za­ci­ jos ly­g į, kad pri­va­t ų kės­lą sun­k u at­skir­t i nuo vals­t y­bi­n ių rei­ka­lų – vis­kas čia tar­si su­si­l ie­ję į vie­ną bend­rą pa­trio­ti­n į kri­mi­na­lą.

Gal­būt to­dėl ne­s us­k ai­č iuo­j a­ ma gau­sy­b ė mū­s ų vir­š i­n in­k ų ir šiaip ne­nuils­tan­čių po­l i­t i­kos iš­lai­k y­t i­n ių sa­ve ir sa­vo no­r us ėmė ta­pa­t in­t i su Lie­t u­va ir jos in­te­re­sais. Štai to­dėl pa­siū­ly­mas ne­be­pirk­t i so­f ų ir li­mu­z i­nų tais 2010-ai­siais žlu­go įka­l in­tas „to­bu­l in­to­jų“ stal­ čiuo­se. Juk tu­r i vals­t y­bės as­me­ nys iš kaž­ko va­ž i­nė­ti „Au­di A8“ ir val­gy­ti bar­be­k iu su va­šy­lais.

Kal­ba­me apie eli­tą, tau­tos žie­dą ir tau­t i­n io pa­si­d i­d žia­v i­mo su­bjek­ tus, ku­r iuos jie pa­tys be jo­k io gė­ dos jaus­mo siū­lo puo­se­lė­t i, kaip neį­kai­no­ja­mas na­cio­na­l i­nes ver­ ty­bes. Smir­da, bet mes įpra­tę.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Už

Prieš

Ma­žo­sios Lie­tu­vos rei­ka­lų ta­ry­bos Klai­pė­dos kraš­ to sky­riaus ak­ty­vo na­rys Arū­nas Tru­ka­nas: – At­gi­mi­mo aikš­tė yra tin­ka­miau­sia vie­ta Vy­dū­no at­ mi­ni­mui įam­žin­ti. Tai svar­bus žmo­gus vi­sai Lie­tu­vai, o kar­tu ir Klai­pė­dai. Vy­dū­no drau­gi­ja taip pat ma­no, kad ge­riau­sia vie­ta jo at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mui yra Klai­ pė­da. Vien žo­dis „at­gi­mi­mas“ sie­ja­si su Vy­dū­no ar­fa, jos švie­sa, pa­sau­lė­žiū­ra, kur tel­pa įvai­rios tau­tos, ti­ky­ bos, po­žiū­riai. Jei šio iš­ki­laus žmo­gaus at­mi­ni­mas bū­tų įam­žin­tas čia, ne­rei­kė­tų keis­ti net aikš­tės pa­va­di­ni­mo.

Be to, tai Klai­pė­dos rep­re­zen­ta­ci­nė vie­ta. Pro ją praei­na la­bai daug žmo­nių. Nu­kiš­ti pa­mink­lo Vy­dū­nui ato­kiau ne­rei­kė­tų. Ta­da jo įam­ži­ni­mas ne­tek­tų pra­smės. Neį­si­ vaiz­duo­ju ki­tos vie­tos, kur ga­lė­tų bū­ti įam­žin­tas Vy­dū­ no at­mi­ni­mas.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rė Sil­va Po­cy­tė: – Pri­ta­riu Vy­dū­no at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mui, bet ma­nau, kad At­gi­mi­mo aikš­tė tam nė­ra tin­ka­ma vie­ta. Keis­tai at­ro­dy­tų pa­mink­las šiam žmo­gui vie­to­je Le­ni­no. Be to, Vy­dū­nas Klai­pė­dos is­to­ri­jo­je tik­rai nė­ra pa­ti es­min­ giau­sia as­me­ny­bė. Aiš­ku, Lie­tu­vos veik­lo­je jis vai­di­no tam tik­rą vaid­me­nį. Rei­kia pri­si­min­ti, kad Ado­mo Bra­ ko, ku­ris yra klai­pė­die­tis ir kur kas dau­giau nu­vei­kęs, atminimas Klai­pė­do­je įam­žin­tas prieš še­še­rius me­tus.

Vy­dū­no žy­mių Klai­pė­do­je jau yra. Jau se­no­kai mies­ te jo var­du pa­va­din­ta mo­kyk­la. Ma­nau, kad šio žmo­ gaus at­mi­ni­mo įam­ži­ni­mui už­tek­tų pa­sta­ty­ti ne­di­de­lį pa­mink­lą ka­me­ri­nia­me uos­ta­mies­čio skve­re­ly­je, o ne pa­grin­di­nė­je aikš­tė­je.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Trūks­ta dvi­ra­čių ženk­lų

At­ši­lus orui, pa­bu­do dvi­ra­ti­nin­kai.

Pil­na jų vi­sa­me mies­te. Vie­nas jų – ir aš. Pas­ta­rai­siais me­tais daug nu­ veik­ta, kad Klai­pė­do­je bū­tų tra­sų mė­gė­jams va­žiuo­ti dvi­ra­čiais. Ir mes esa­me už tai dė­kin­gi. Ta­čiau ga­lė­tų dvi­ra­ti­nin­kų ta­kai bū­ti kur kas ryš­ kes­ni. Tu­riu ome­ny­je, kad ant jų bū­ tų kuo dau­giau iš­da­žy­tų dvi­ra­čių juos­tą žy­min­čių ženk­lų. Ir ne tik ta­ ko pra­džio­je bei pa­bai­go­je, ta­čiau ir kas 50 met­rų. Sup­ran­tu, pės­tie­ji, to ne­no­rė­da­mi, daž­nai ei­na tais ta­kais.

O iš­da­žy­ti ženk­lai juos tar­si per­spė­ tų, kad tai – dvi­ra­ti­nin­kų juos­ta.

Dvi­ra­ti­nin­kas To­mas

Vie­toj dar­bo – ne­pa­do­rūs pa­siū­ly­mai

Drau­gė ieš­ko­jo pa­pil­do­mo dar­bo, tad įdė­jo skel­bi­mą. Ka­dan­gi šiuo me­tu au­gi­na vai­ką na­muo­se, pa­gei­ da­vo su­si­ras­ti auk­lės dar­bo. Ta­čiau ji pa­krau­po, kai vie­toj dar­bo pa­siū­ly­ mų vy­rai pra­dė­jo siun­ti­nė­ti ne­švan­ kias ži­nu­tes. Ar čia juos pa­va­sa­ris taip vei­kia, kad net ne­ma­to skel­bi­

me, ko­kio dar­bo ieš­ko mo­te­ris. Juk pil­na to­kių skel­bi­mų, iš ku­rių tu­ri­ nio ga­li su­pras­ti, ko­kias ne­dvip­ras­ miš­kas pa­slau­gas tei­kia mer­gu­žė­lės.

Ko­dėl jų nea­ta­kuo­ja to­kio­mis šlykš­ čio­mis ži­nu­tė­mis?

Dai­va

Pa­ti­ko žur­na­las „Va­sa­ros gi­das“

Penk­ta­die­nį su laik­raš­čiu „Klai­pė­da“ ga­vo­me prie­dą – žur­na­lą „Va­sa­ros gi­das“. La­bai ge­ras, įdo­mus žur­na­ las. Ačiū re­dak­ci­jai, kad taip rū­pi­na­si skai­ty­to­jais ir jų ato­sto­go­mis.

V.Rač­kaus­kie­nė

Ne­pa­tin­ka šiau­rie­tiš­ka­sis vaikš­čio­ji­mas

Kai pa­ma­tau pa­va­sa­rį vaikš­tant žmo­ nes, pa­si­re­mian­čius sli­di­nin­kų laz­ do­mis, la­bai at­si­pra­šau, bet jie man at­ro­do pa­na­šūs į de­bi­lus. Žie­mą rei­ kia jo­mis rem­tis, kai čiuo­žia­me sli­ dė­mis, o ne ta­da, kai vaikš­to­me. Ir jie dar tuo di­džiuo­ja­si. Šlykš­tu žiū­rė­ti.

Dar vie­nas mo­men­tas – to­kie bū­ti­ nai tu­ri vil­kė­ti „Ni­ke“ ar­ba „Adi­das“ tre­nin­gais ir avė­ti bū­ti­nai tos pa­čios fir­mos sport­ba­čiais. Iš kur Lie­tu­vo­ je pri­vi­so tų be­pro­čių? Esą tai šiau­ rie­tiš­ka­sis vaikš­čio­ji­mas. Ne­są­mo­nė, tai dar vie­nas ma­sa­las pus­gal­viams.

Šyp­se­ną su­dar­kė sto­ma­to­lo­gė

Paaug­lė duk­ra, grį­žu­si iš sto­ma­to­lo­ go, pa­sa­kė, kad jai teks taisy­ti ne tik skau­dė­ju­sį dan­tį, bet ir prie­ki­nius.

Kaip paaiš­ki­no ją ap­žiū­rė­ju­si gy­dy­ to­ja, mer­gai­tei prie­ki­niai dan­tys su­ ski­lo nuo plokš­te­lės. Pyk­tis suė­mė – dėl sto­ma­to­lo­gės dar­bo bro­ko da­bar pri­va­lė­siu mo­kė­ti pi­ni­gus už dan­ tų su­tvar­ky­mą. Gai­la ir duk­ros, ku­ri nuo ma­žens pri­vers­ta varg­ti dėl prie­ ki­nių dan­tų. Jie juk la­biau­siai ma­to­ mi ir puo­šia gra­žią šyp­se­ną, bet jau da­bar juos ten­ka taisyti. Ne­sup­ran­ tu, kaip taip rei­kia už­dė­ti plokš­te­lę, kad įskil­tų dan­tys? Juk plokš­te­lė tam ir de­da­ma, kad pa­ko­re­guo­tų šyp­se­ ną, o ne ją su­dar­ky­tų.

Ing­ri­da

Kū­di­kiams – be ei­lės

Ke­lių mė­ne­sių kū­di­kis pra­dė­jo karš­ čiuo­ti. Pas­kam­bi­no­me į po­lik­li­ni­ ką, kad ga­lė­tu­me už­si­re­gist­ruo­ti pas gy­dy­to­ją, ta­čiau mums ta­lo­ną pa­ siū­lė tik po tri­jų die­nų. Keis­ta, ko­dėl su to­kiu ma­žu kū­di­kiu rei­kia taip il­ gai lauk­ti. Juk nau­ja­gi­mius gy­dy­to­jas tu­rė­tų priim­ti be ei­lės.

Vik­to­ri­ja

Si­gi­ta

Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

K

lai­pė­do­je no­ri­ma įam­žin­ti žy­maus vi­suo­me­nės vei­kė­jo Vy­dū­no at­mi­ni­mą. Ini­cia­to­riai tą siū­lo pa­da­ry­ti pa­ čia­me mies­to cent­re – At­gi­mi­mo aikš­tė­je. Ta­čiau to­kiam Ma­žo­sios Lie­tu­vos rei­ka­lų ta­ry­bos Klai­pė­dos kraš­ to sky­riaus no­rui pri­ta­ria ne vi­si klai­pė­die­čiai. Yra ma­nan­čių, kad At­gi­mi­mo aikš­tė­je Vy­dū­no pa­mink­lui – ne vie­ta. Siū­lo­ma tam ieš­ko­ti ki­tos vie­tos. Ar At­gi­mi­mo aikš­tė tin­ka­miau­sia vie­ta Vy­dū­no pa­mink­lui?

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 14, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Vandens turizmas Klaipėdoje merdi Nors prie pi­lia­vie­tės sto­vi dau­gy­bė ke­ lei­vi­nių lai­ve­lių, iš Klai­pė­dos nė­ra nė vie­no re­gu­lia­raus vi­daus van­dens tu­ riz­mo marš­ru­to. Išp­lauk­ti į jū­rą truk­do biu­rok­ra­ti­nės kliū­ tys, Kur­šių ma­rio­ se nė­ra į ką žiū­rė­ti, be­lie­ka su­kti ra­tus po Klai­pė­dos uos­tą.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lai­vu į... Tau­ra­lau­kį

Dar prieš me­tus Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bė­je bu­vo idė­ja at­gai­vin­ti van­ dens tu­riz­mo marš­ru­tą Da­nės upe iki Tau­ra­lau­kio. Šis Da­nės upės ruo­žas nė­ra įtrauk­tas į Lie­tu­vos vals­ty­bi­nių vi­ daus van­dens ke­lių są­ra­šą. To­dėl ke­lią plau­kio­ti tu­rė­tų pa­reng­ti pa­ ti sa­vi­val­dy­bė.

Dėl žu­vų nerš­to yra ri­bo­ja­ma iki bir­že­lio vi­du­rio plau­kio­ti lai­ve­liais su va­rik­liais. Šian­dien Da­nės upė ge­ro­kai ap­ leis­ta. Re­tas lai­vas dėl ma­žų gy­lių ga­lė­tų ir plau­ti. Į Tau­ra­lau­kį at­plau­ku­sių lai­ve­lių ne­bū­tų kur ir švar­tuo­ti, nes jo­kios prie­plau­kos nė­ra.

So­vie­ti­niais lai­kais bu­vo ga­li­ma plauk­ti Da­nės upe iki Lie­pų gat­vės til­to. Klai­pė­die­čiai, plau­kę šiuo marš­ru­tu, pri­si­me­na sma­gias ke­ lio­nes.

Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė­je ta­ry­bo­je dis­ku­tuo­jant šia te­ma už­ si­min­ta, kad gal ne­bū­ti­na plauk­ti iki Tau­ra­lau­kio. Ga­lė­tų bū­ti pra­mo­gi­nė ke­lio­nė iki Bo­ta­ni­kos so­do. Čia ga­ lė­tų bū­ti poil­sia­vie­tės, kur at­plau­kę žmo­nės iš­si­kep­tų šaš­ly­kų.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus pla­nuo­ja ke­lei­viams Da­nės upe pluk­dy­ti pa­ nau­do­ti do­rę. Iki pu­sant­ros va­lan­ dos ap­žval­gi­nis marš­ru­tas ga­lė­tų bū­ti Da­nės upė­je nuo jos žio­čių iki

Pa­ra­dok­sas: nors Klai­pė­do­je daug pra­mo­gi­nių lai­ve­lių ir prie pi­lia­vie­tės trūks­ta vie­tos jiems lai­ky­ti, ta­čiau nė­ra nė vie­no re­gu­lia­raus ap­žval­gi­nio

van­dens tu­riz­mo marš­ru­to.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ar­to­jų gat­vės už­su­kant į Jo­no kal­ ne­lio tven­ki­nį.

Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­me­ na Sa­vic­kie­nė mi­nė­jo, kad Da­nės upe jau pa­mė­go plau­kio­ti bai­da­ri­ nin­kai – at­si­ran­da nau­ji marš­ru­tai iš Kre­tin­gos ra­jo­no į Klai­pė­dą.

Ne­pa­nau­do­ja­ma jū­ra

Klai­pė­die­tė Snie­guo­lė Ker­pie­nė tei­gė, kad spe­cia­liai Tur­ki­jo­je pir­ko jū­ro­je skir­tą plau­kio­ti lai­vą „Ve­nus S“, kad juo ga­lė­tų iš­pluk­dy­ti ke­lei­ vius pa­si­gro­žė­ti Klai­pė­dos kran­tais nuo jū­ros pu­sės. „Lai­ve tu­ri­me gel­bė­ji­mo­si lie­ me­nes, plaus­tus, ku­rie skir­ti gel­ bė­ti 200 žmo­nių, ta­čiau iš­pluk­dy­ti į jū­rą ga­li­me tik 12 pramogautojų“, – ti­ki­no S.Ker­pie­nė.

Kai lai­vo rei­sas kai­nuo­ja apie tūks­tan­tį li­tų, dvy­li­kai žmo­nių plauk­ti juo yra per bran­gu.

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eval­das Za­ cha­re­vi­čius aiš­ki­no, kad lai­vui „Ve­ nus S“ plauk­ti į jū­rą su 200 žmo­nių pro­ble­mų ne­kil­tų, jei jis įsi­re­gist­ ruo­tų ne Vi­daus van­de­nų, kaip yra da­bar, o Jū­rų lai­vų re­gist­re.

Algirdas Valentinas:

Sarmata, kad turistams nėra ką rodyti, nors šalia Kuršių marių yra didžiulis nacionalinis parkas.

Ta­čiau Jū­rų lai­vų re­gist­re rei­ ka­la­vi­mai yra ge­ro­kai griež­tes­ni.

Anot S.Ker­pie­nės, ma­žes­niam lai­ vui re­gist­ruo­tis pa­gal jū­ri­nio re­ gist­ro rei­ka­la­vi­mus yra per­ne­lyg bran­gu, ten­ka pil­dy­ti krū­vas do­ku­ men­tų. No­rint ati­tik­ti griež­tus rei­

ka­la­vi­mus, ten­ka sam­dy­ti net ke­ lias eks­per­tų ir do­ku­men­tų ren­gė­jų kom­pa­ni­jas. „Rei­ka­la­vi­mų, ku­riuos nu­sta­ tė tarp­tau­ti­nės kon­ven­ci­jos, nie­ kas ne­suš­vel­nins. Žmo­nių sau­gu­ mas yra svar­biau­sias. Kad jis bū­tų už­tik­rin­tas, ten­ka vyk­dy­ti ir rei­ka­ la­vi­mus, ir pil­dy­ti do­ku­men­tus“, – at­kir­to E.Za­cha­re­vi­čius.

Jis mi­nė­jo, kad lai­vas „Gi­ru­liai“ to­kius rei­ka­la­vi­mus vyk­do ir va­sa­ rą sėk­min­gai pluk­do žmo­nes Pa­ lan­go­je prie jū­ros til­to.

Dėl biu­rok­ra­ti­jos ir su­da­ro­mų kliū­čių pluk­dy­ti ke­lei­vius į jū­rą „Ve­nus S“ sa­vi­nin­kai jau svars­to jį par­duo­ti po šių me­tų lai­vy­bos se­ zo­no.

Ma­žie­ji pra­mo­gi­niai lai­vai į jū­ rą pluk­do iki 12 ke­lei­vių. Klai­pė­dos ma­žų­jų lai­vų sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­jos „Pa­jū­rio lai­vai“ pre­zi­den­tas Al­gir­ das Va­len­ti­nas skun­dė­si, kad itin prie­ka­būs yra pa­sie­nie­čiai. Va­ka­re pluk­dant tu­ris­tus pa­si­gro­žė­ti į jū­ rą be­si­lei­džian­čia sau­le, pa­sie­nie­ čiai rei­ka­lau­ja pa­sų.

Jū­rų ka­pi­to­no Ri­čar­do Luč­kos nuo­mo­ne, to­kios tvar­kos, ko­kia bu­ vo so­viet­me­čiu, ne­be­tu­rė­tų bū­ti –

už­tek­tų pa­sie­nie­čiams pa­teik­ti lai­ vo įgu­los ir ke­lei­vių są­ra­šą, kad jie su­skai­čiuo­tų, kiek ke­lei­vių iš­plau­ kė ir kad tiek pat su­grį­žo at­gal.

Bal­ti­jos jū­ros Lie­tu­vos pa­kran­ tė­se nė­ra re­gu­lia­rių tu­ris­ti­nių van­ dens marš­ru­tų. Tie pa­tys „Gi­ru­ liai“ pluk­dė tu­ris­tus iš Klai­pė­dos į Pa­lan­gą. Bal­ti­jos jū­ra yra kap­ri­zin­ ga, ne­tgi va­sa­rą ne­ti­kė­tai ky­la ne­ ma­žos ban­gos, to­dėl nie­ko ne­ga­li­ ma pla­nuo­ti iš anks­to.

Iš Klai­pė­dos ne­di­de­li jū­rų kel­tai ga­lė­tų plauk­ti į Lie­po­ją, bet kol kas nie­kas tuo ne­si­do­mi.

Prieš ke­le­rius me­tus ban­dy­ ta pluk­dy­ti ke­lei­vius di­de­liais jū­rų kel­tais į Gdans­ką. Marš­ru­tas neat­ si­pir­ko. R.Luč­ka ma­no, kad į Len­ki­ jos, Lat­vi­jos, gal­būt Es­ti­jos uos­tus iš Klai­pė­dos ga­lė­tų plauk­ti ma­žes­ni kel­tai. Ana­lo­gų Bal­ti­jos jū­ro­je yra.

Iš Es­ti­jos į Lat­vi­ją plau­kio­ja ne­di­ de­li es­tų kom­pa­ni­jos „Saa­re­maa Lae­va­kom­pa­nii“ kel­tai.

Na­cio­na­li­nis par­kas – ta­bu

Iš Klai­pė­dos į Kur­šių ma­rias taip pat nė­ra nė vie­no nuo­la­ti­nio va­sa­ ros tu­ris­ti­nio pra­mo­ gi­nių lai­vų marš­ru­to.

8

8

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 14, 2012

rubrika JŪRA Ats­to­vau­ja žu­vi­nin­kys­tei

Įž­vel­gia įta­ką

nepakanka lėšų

Bal­ti­jos re­gio­no pa­ta­ria­mo­sios ta­ry­bos prie Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­re ta­po Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ ci­ja. Dėl šios tei­sės ji nu­run­gė Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­ją. Ta­ry­ bo­je yra 24 at­sto­vai. Lie­tu­va, Es­ti­ja ir Lat­vi­ja tu­ri po vie­ną na­ rį, ki­tos Bal­ti­jos ša­lys – po du.

De­ri­nant Šven­to­sios uos­to sta­ ty­bos de­ta­lų­jį pla­ną, Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja iš Lat­vi­jos ins­ti­tu­ci­jų ga­vo at­sa­ ky­mą, kad lat­viai įžvel­gia di­de­lę uos­to sta­ty­bos įta­ką jų te­ri­to­ri­ jo­je esan­tiems kran­tams ir pra­ šo tarp­vals­ty­bi­nių de­ry­bų. Lat­ vi­jos pa­sie­ny­je teks sta­ty­ti ma­ žes­nį uos­te­lį.

Trūks­tant pi­ni­gų, šie­met su­ ma­žė­jo eksp­loa­tuo­ja­mų vi­ daus van­dens ke­lių. Lie­tu­vo­ je yra 827 km vals­ty­bi­nių ke­lių. Šie­met bus nau­do­ja­mi 384 km.

Sut­rum­pė­jo ir na­vi­ga­ci­jos se­zo­ nas. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja rei­ka­lau­ ja, kad vi­daus van­de­ny­se na­vi­ ga­ci­ja truk­tų 230 pa­rų. Lie­tu­vo­ je ji tę­sis 199 pa­ras.

Vandens turizmas Klaipėdoje merdi Anot A.Va­len­ti­no, iš 7 Klai­pė­dos nė­ra kur plauk­ti. Vie­nin­te­lis taš­kas – Juodk­

ran­tė, nes Ni­da jau per to­li. „Trau­ka į Kur­šių ma­rias bū­tų di­ des­nė, jei Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­ li­nis par­kas įreng­tų ma­rių ir ko­ pų ap­žval­gos aikš­te­les. Da­bar prie ko­pų ne­ga­li­ma su­sto­ti, nes nu­ma­ ty­ta 300 li­tų bau­da. Sar­ma­ta, kad tu­ris­tams nė­ra ką ro­dy­ti, nors ša­ lia Kur­šių ma­rių di­de­lis na­cio­na­ li­nis par­kas. Ne kar­tą esu krei­pę­ sis į Vals­ty­bi­nę sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bą prie Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ jos, Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nį par­ ką, kad įreng­tų ap­žval­gos aikš­te­les.

At­sa­ky­mas vie­nas – nė­ra lė­šų“, – ti­ki­no A.Va­len­ti­nas.

Kur­šių ne­ri­jo­je, iš­sky­rus Ni­dą ir Juodk­ran­tę, nė­ra įreng­ta ir tin­ka­mų prie­plau­kų. Iki šiol tai aiš­kin­ta tuo, kad Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bei ne­prik­ lau­sė Kur­šių ma­rios, to­dėl ji nie­ko ne­ga­lė­jo da­ry­ti.

Da­bar Klai­pė­dos mies­to, Ši­lu­ tės bei Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bės pa­si­da­li­jo Kur­šių ma­rio­mis su Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­be. Ti­kė­ti­na, kad Kur­šių ne­ri­jo­je at­si­ras ir nau­jų prie­plau­kų.

Vi­sai ki­taip tvar­ko­ma­si Ne­mu­no del­tos re­gio­ni­nia­me par­ke. Va­sa­rą yra nuo­la­ti­niai van­dens tu­ris­ti­niai marš­ru­tai iš Ni­dos į Mi­ni­jos kai­mą (Min­gę), Uos­tad­va­rį. Yra ir vie­ti­niai Kur­šių ma­rių – že­my­ni­nės da­lies marš­ru­tų iš Kar­py­no Mi­ni­jos upė­je, Min­gės ir Rus­nės. Pat­rauk­liu van­ dens tu­riz­mo marš­ru­tu ga­lė­tų bū­ti plau­ki­mas ap­link Rus­nės sa­lą Kur­ šių ma­rio­mis, Skir­vy­te ir At­ma­ta. Įp­lau­ki­mas iš Kur­šių ma­rių į Skir­ vy­tę yra ge­ro­kai už­neš­tas.

Neiš­gi­lin­tas ke­lias ir į Dre­ver­nos prie­plau­ką. Gra­žio­je prie­plau­ko­ je, ku­ri įreng­ta už ES pi­ni­gus, daž­ niau­siai šei­mi­nin­kau­ja tik paukš­ čiai, ke­li vie­ti­niai plokš­čia­dug­niai

lai­ve­liai ir jau­nie­ji Klai­pė­dos bu­ riuo­to­jai. Į šį uos­te­lį ga­li at­plauk­ ti tik ma­žes­nės nei vie­no met­ro gramz­dos lai­ve­liai.

Ru­si­jos van­de­nys neat­si­vė­rė

Nors Ru­si­jos ži­niask­lai­do­je bu­ vo pa­ža­dų, kad šie­met Ka­li­ning­ra­ do sri­ties Ry­ba­čij gy­ven­vie­tė­je bus įreng­tas Kur­šių ma­rių pa­sie­nio po­ stas, lai­vy­ba šia­me van­dens tel­ki­ ny­je kol kas ne­pra­dė­ta.

Juodk­ran­tė­je esan­čios van­dens tu­riz­mo agen­tū­ros „Jo­vi­la“ di­rek­ to­rė Jo­vi­ta Kau­nec­ky­tė-Šeš­kaus­ kie­nė ma­no, kad sie­nos su Ru­si­ja Kur­šių ma­rio­se ati­da­ry­mas yra ak­ tua­lus van­dens tu­riz­mui – jis ge­ ro­kai pra­plės­tų marš­ru­tus. Vers­li­ nin­kus la­biau­siai trik­do jau dau­ge­lį me­tų be­si­tę­sian­ti ne­ži­nia, ka­da pa­ ga­liau at­si­vers Kur­šių ma­rių Ru­si­ joje van­de­nys.

Klai­pė­dos mies­to van­dens tu­riz­ mui tai ne­duo­tų be­veik nie­ko, nes plauk­ti į Ru­si­jos van­de­nis bū­tų per to­li. Ati­da­rius sie­ną, pa­gy­vė­tų van­ dens tu­riz­mas iš Ni­dos.

Ky­la ir toks klau­si­mas: o kur Ru­ si­jos Kur­šių ma­rio­se pri­si­švar­tuo­ ti? Ru­si­jos Kur­šių ne­ri­jo­je yra Po­ les­ko gy­ven­vie­tė su neaiš­kaus Mask­vos ban­ko poil­si­niais sta­ti­ niais ir prie­plau­ko­mis.

Ze­le­nog­rads­ko prie­plau­ka yra pra­sta, skir­ta švar­tuo­ti tik vie­ti­ nėms mo­to­ri­nėms val­tims.

Jo­kios inf­rast­ruk­tū­ros nė­ra ir Po­les­ke, nors ta­ry­bi­niais me­tais ten su­sto­da­vo ne­di­de­li pra­mo­gi­ niai lai­ve­liai.

Jei bū­tų tu­ris­tų srau­tas, gal­būt at­si­ras­tų ko­kios nors plau­kio­jan­ čios prie­plau­kos. En­tu­zias­tų gru­pė iš Lie­tu­vos bu­vo įren­gu­si plau­kio­ jan­čias prie­plau­kas Ry­ba­čij gy­ ven­vie­tė­je. Ta­čiau ne­pri­žiū­ri­mos jos bu­vo ap­ga­din­tos Kur­šių ma­rių aud­rų ir le­dų.

Verslas: jau kelintą vasarą laivas „Giruliai“ plukdo poilsiautojus prie

Palangos tilto.

Atleidę darbuotojus – su

Vidmanto Matučio nuotr.

Nuosėdos: A.Kamarauskas ir E.Gentvilas susitikinėjo teismuose, kurie baigėsi taikos sutartimi.

Vidmanto Matučio nuotr.

Iki šiol da­lis dar­buo­to­jų at­lei­di­mų Uos­to di­rek­ci­jo­je bu­vo pa­ly­ di­mi skam­bių pa­reiš­ki­mų, teis­mų, ku­rie daž­niau­siai baig­da­vo­ si tai­kos su­tar­ti­mis. Ta­čiau to­kiais at­lei­di­mais bu­vo su­tau­py­ta ne­ma­žai vals­ty­bės pi­ni­gų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

apie uos­to ter­mi­na­luo­se nu­sta­ty­ tus jų sau­gos pa­žei­di­mus.

Ban­do lai­mę teis­muo­se

Kal­ti ar ne bu­vę di­rek­to­riai?

Yra bu­vę at­ve­jų, kai su­ži­no­jus apie at­lei­di­mą iš dar­bo į Uos­to di­rek­ci­ ją ne­tgi te­ko kvies­ti grei­to­sios pa­ gal­bos au­to­mo­bi­lį.

Nuo 2009 me­tų, kai Uos­to di­ rek­ci­jai pra­dė­jo va­do­vau­ti Eu­ge­ ni­jus Gent­vi­las, šio­je ins­ti­tu­ci­jo­je pa­rei­gų ne­te­ko du ge­ne­ra­li­nio di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo ly­gio dar­ buo­to­jai, trys sky­rių va­do­vai ir ma­ žiau­siai trys spe­cia­lis­tai.

Da­lis dar­buo­to­jų išė­jo sa­vo no­ ru spė­ję pa­ra­šy­ti pa­reiš­ki­mus ar­ ba pa­pra­šy­ti tai pa­da­ry­ti. Pen­ ki dar­buo­to­jai bu­vo at­leis­ti pa­gal Dar­b o ko­d ek­so 235 straips­n į – šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­ mas. Tri­jų dar­buo­to­jų at­lei­di­mas iš da­lies su­si­jęs su bu­vu­siu pa­ grin­di­niu Klai­pė­dos uos­to ran­ go­vu „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“, dvie­jų – su Šven­to­sios uos­te­lio at­kū­ri­mu, kai jū­ros ban­gos, vos ati­da­rius uos­te­lį, už­ne­šė jo lai­ vy­bos ka­na­lą.

Uos­to di­rek­ci­ja pa­tei­kė duo­me­ nis, iš ku­rių ma­ty­ti, kad dar­buo­ to­jų at­lei­di­mas, kva­li­fi­kuo­jant jų veik­lą kaip šiurkščius dar­bo pa­rei­ gų pa­žei­di­mus ir pa­si­ra­šius tai­kos su­tar­tis, pa­dė­jo su­tau­py­ti apie 32 tūkst. li­tų.

Ta­čiau į šią su­mą neįs­kai­ty­ti pi­ ni­gai – 27 840 li­tų, ku­riuos per teis­mą ban­do pri­si­teis­ti šie­met va­ sa­rio 29 d. iš dar­bo at­leis­tas bu­vęs Uos­to di­rek­ci­jos Sau­gos sky­riaus va­do­vas Ar­vy­das Jo­cys.

Jis Uos­to di­rek­ci­jos ap­kal­tin­tas tuo, kad ne­pa­tei­kė in­for­ma­ci­jos

Pir­ma­sis už šiurkš­čius dar­bo pa­ rei­gų pa­žei­di­mus 2009 me­tų rug­ sė­jo 4 d. bu­vo at­leis­tas tuo­me­tis inf­rast­ruk­tū­ros di­rek­to­rius Al­gir­

Generaliniam direktoriui nepateikta informacija, dalyvavimas priešiškoj veikloj, laiku neatlikti darbai – tai pagrindiniai motyvai Uosto direkcijoje atleisti darbuotojus kaip šiurkščiai pažeidusius darbo drausmę.

das Ka­ma­raus­kas. Jam šiurkš­tus dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mas pri­tai­ ky­tas už tai, kad ran­go­vui – „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­kai“ – lai­ku ne­ pa­tei­kė tech­ni­nių už­duo­čių uos­tui nuo są­na­šų va­ly­ti.

A.Ka­ma­raus­kui bu­vo reiš­kia­mi prie­kaiš­tai, kad jis dangs­tęs ran­ go­vą.

Aps­kun­dęs at­lei­di­mą teis­me A.Ka­ma­raus­kas rei­ka­la­vo su­mo­kė­ ti 113 tūkst. li­tų. Iš jų – ir 70 tūkst. li­tų mo­ra­li­nę ža­lą, ku­ri esą bu­vu­si pa­da­ry­ta E.Gent­vi­lui vie­šai iš­pla­ti­ nus pra­ne­ši­mus apie jo at­lei­di­mą.

Su­da­rius tai­kos su­tar­tį, bu­vo pa­ keis­tas at­lei­di­mo pa­grin­das. Vie­ to­je at­lei­di­mo už šiurkš­čius dar­bo pa­rei­gų pa­žei­di­mus A.Ka­ma­raus­ kas bu­vo at­leis­tas „pa­čiam pra­ šant“, iš­mo­kant kom­pen­sa­ci­ją.

Iki šiol taip ir li­ko neaiš­ku, ar bu­ vo koks nors A.Ka­ma­raus­ko vaid­ muo pro­te­guo­jant ran­go­vą – „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­ką“, nes tei­sy­bė teis­me taip ir ne­paaiš­kė­jo.

Pats A.Ka­ma­raus­kas tei­gė, kad bu­vo kvie­čia­mas į įvai­rias tei­sė­ sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios ana­li­za­ vo ga­li­mus „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­kos“ pa­žei­di­mus uos­te. Ta­čiau iki šiol jo­kia by­la dėl ran­go­vų eko­no­ mi­nių pikt­nau­džia­vi­mų uos­te nė­ra pa­sie­ku­si teis­mo.

Fi­nan­siš­kai Uos­to di­rek­ci­ja gin­ če su A.Ka­ma­raus­ku lai­mė­jo. Po teis­me pa­tvir­tin­tos tai­kos su­tar­ ties jam su­mo­kė­ta 27 917 li­tų. Jei A.Ka­ma­raus­kas bū­tų bu­vęs at­leis­ tas ki­tu pa­grin­du, jam Uos­to di­ rek­ci­ja bū­tų tu­rė­ju­si su­mo­kė­ti 32 tūkst. li­tų, jei bū­tų lai­mė­jęs teis­me – gal­būt ir 113 tūkst. li­tų. Ta­čiau jei teis­me bū­tų lai­mė­ju­si Uos­to di­rek­ ci­ja, ji A.Ka­ma­raus­kui ne­bū­tų tu­ rė­ju­si mo­kė­ti nė li­to.

Pa­na­šus, kaip ir A.Ka­ma­raus­ko, yra at­ve­jis su bu­vu­sia Uos­to di­ rek­ci­jos vy­riau­sią­ja fi­nan­si­nin­ke, o prieš tai fi­nan­sų di­rek­to­re Bea­ ta Ku­le­vi­čiu­te. Ji ofi­cia­liai iš dar­ bo at­leis­ta pa­gal Dar­bo ko­dek­so 235 straips­nį (šiurkš­tus dar­bo pa­ rei­gų pa­žei­di­mas) už tai, kad ge­ne­ ra­li­niam di­rek­to­riui at­si­sa­kė teik­ti in­for­ma­ci­ją.

Per teis­mą ji pra­šė pri­teis­ti 133 tūkst. li­tų. Teis­mas bai­gė­si tai­kos su­tar­ti­mi. B.Ku­le­vi­čiu­tei bu­vo pa­

9

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 14, 2012

JŪRA Lai­vy­bos in­for­ma­ci­ja

Kon­tei­ne­rių ne­trūks

Lie­po­jos ne­tek­tis

Ru­si­jos Sankt Pe­ter­bur­go uos­to ka­pi­to­no tar­ny­ba su­kū­rė vie­nin­ gą lai­vų in­for­ma­ci­nį cent­rą. Taip ji ap­len­kė Bal­ti­jos ša­lių uos­tus.

Lai­vui plau­kiant į Sankt Pe­ter­ bur­gą aiš­ku, ko­kį kro­vi­nį jis ga­ be­na, koks jo grei­tis. Sis­te­ma se­ka ir ru­sų led­lau­žius Suo­mių įlan­ko­je. Per pa­si­bai­gu­sį se­zo­ną fik­suo­ta 2 230 lai­vų pa­ly­dų.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2020 m.

Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Es­ti­jos, Ru­si­ jos ir Suo­mi­jos uos­tai kraus 8,7 mln. TEU kon­tei­ne­rių. Per­nai juo­se krau­ta 3,5 mln. TEU. Pla­ nuo­ja­ma, kad vien šiais me­tais kon­tei­ne­rių kro­va tų ša­lių uos­ tuo­se di­dės 10,8 pro­c. Klai­pė­ do­je šie­met kol kas kon­tei­ne­rių krau­ta 6,6 pro­c. ma­žiau.

Vo­kie­ti­jos Liu­be­ko uos­te į kel­tą „Urd“, ku­ris sto­vė­jo prie kran­ ti­nės, rė­žė­si kel­tas „Nils Hol­ gers­son“. „Scand­li­ne“ lai­vas „Urd“ smar­kiai ap­ga­din­tas, per 6 kvad­ra­ti­nių met­rų sky­lę į jį plūs­te­lė­jo van­duo. Iš Lie­po­jos į Vo­kie­ti­ją plau­kio­jan­čia­me kel­te bu­vo klien­tų ir iš Lie­tu­vos. Ava­ ri­jos me­tu nie­kas ne­nu­ken­tė­jo.

utaupė keis­tas at­lei­di­mo pa­grin­das, už 3,5 mė­ne­sio jai su­mo­kė­ta 27 981 li­to kom­pen­sa­ci­ja.

Kaip ir A.Ka­ma­raus­ko at­ve­ju, da­bar­ti­nė Uos­to di­rek­ci­jos va­do­ vy­bė trium­fuo­ja su­tau­piu­si pi­ni­gų. Įp­ras­ti­ne tvar­ka at­lei­džiant B.Ku­ le­vi­čiu­tę, jai bū­tų te­kę su­mo­kė­ti 32 tūkst. li­tų. Bet vėl­gi teis­me įro­ džius, kad ji bu­vo at­leis­ta tei­sė­tai – už šiurkš­čius dar­bo pa­rei­gų pa­ žei­di­mus, Uos­to di­rek­ci­ja jai bū­tų ga­lė­ju­si ne­mo­kė­ti nie­ko.

Ne vis­kas bai­gė­si tai­kiai

Uos­to di­rek­ci­jo­je bu­vo at­ve­jų, kai už šiurkš­čius dar­bo draus­mės pa­ žei­di­mus at­leis­ti dar­buo­to­jai ne­ no­rė­jo ar ne­su­ge­bė­jo sa­vo ne­kal­ tu­mo įro­dy­ti teis­me ar­ba bent jau iš­temp­ti iki tai­kos su­tar­ties.

2011 m. bir­že­lio 23 d. pa­gal dar­bo ko­dek­so 235 str. iš vy­res­nio­jo vie­ šų­jų pir­ki­mų spe­cia­lis­to pa­rei­gų bu­vo at­leis­tas Hi­lia­ras Sas­naus­kas.

At­lei­di­mo mo­ty­vas – esą jis nein­ for­ma­vo apie pa­žei­di­mus ir da­ly­ va­vo prie­šin­go­je Uos­to di­rek­ci­jos in­te­re­sams veik­lo­je.

H.Sas­naus­kas krei­pė­si į teis­mą ir pra­šė pri­teis­ti 40 tūkst. li­tų. Uos­to di­rek­ci­ja šią by­lą lai­mė­jo ir pa­pil­ do­mai pri­si­tei­sė iš H.Sas­naus­ko 1,2 tūkst. li­tų by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dų.

Ty­liai be jo­kio by­li­nė­ji­mo­si ir išei­ti­nės pa­šal­pos 2011 m. lapk­ri­čio 25 d. iš Uos­to di­rek­ci­jos pa­si­trau­ kė Ger­de­nas Ma­tu­lis. Kai Uos­to di­ rek­ci­jo­je pri­trū­ko spe­cia­lis­tų, jau pen­si­jo­je bu­vu­sio G.Ma­tu­lio bu­vo pa­pra­šy­ta vyk­dy­ti gi­li­ni­mo už­sa­ ky­mus. Šiurkš­tus dar­bo draus­mės pa­žei­di­mas jam bu­vo kva­li­fi­kuo­tas už tai, kad lai­ku neat­li­ko ba­ti­met­ ri­jos ma­ta­vi­mų ir ne­pa­tei­kė tech­ ni­nių už­duo­čių, o vė­liau pa­teik­tos už­duo­tys bu­vo ne­tei­sin­gos.

Sa­vo no­ru be kom­pen­sa­ci­jų už dirb­tą lai­ką iš dar­bo išė­jo bu­vu­ si Uos­to di­rek­ci­jos Ak­va­to­ri­jos ir kran­ti­nių prie­žiū­ros sky­riaus vy­ riau­sio­ji pro­jek­tų va­do­vė Aud­ro­ nė Ba­nio­ny­tė. Ji ta­po at­sa­kin­ga už tai, kad iš­gi­lin­tas Šven­to­sios uos­ to įplau­kos ka­na­las ne­tru­kus bu­vo už­neš­tas. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties pa­si­trau­kė ir bu­vęs jos sky­riaus va­ do­vas Ar­tū­ras Kaz­laus­kas.

Ty­liai, į pen­si­ją bu­vo iš­ly­dė­tas ir bu­vęs Uos­to di­rek­ci­jos Inf­rast­ruk­ tū­ros tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Pet­ras An­ta­nas Stul­ga, ku­ris bū­da­vo įvar­ di­ja­mas kaip Pran­ciš­kaus Jur­gu­čio gi­mi­nai­tis. Per­nai kiek ne­ti­kė­tai iš dar­bo Uos­to di­rek­ci­jo­je sa­vo no­ ru, bet su mi­ni­ma­lia kom­pen­sa­ci­ja, pa­si­trau­kė inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros di­rek­to­rius Vi­das Ka­ro­lis. Ne­se­niai E.Gent­vi­las vie­šai pri­sta­tė tris pre­ ten­zi­jas, su­si­ju­sias su V.Ka­ro­liu. Jis ran­go­vų nau­dai esą ban­dęs „pra­ stum­ti“ pa­pil­do­mus dar­bus, ku­rie Uos­to di­rek­ci­jos ne­bu­vę už­sa­ky­ti.

Klai­pė­dos uos­ te pra­dė­ti di­ džiau­si jo is­to­ ri­jo­je vyk­dy­ ti gi­li­ni­mo dar­ bai. Nors tech­ ni­ka dir­ba ir die­ną, ir nak­tį, jo­kio triukš­mo klai­pė­die­čiai ne­gir­di – uos­ te tik šiek tiek drums­čia­mas van­duo.

Technika: Klaipėdos uostą gilina itin naši, viena didžiausių pasaulyje žemsiurbė „Utrecht“.

Irinos Novikovos nuotr.

Uostą gilina ir dieną, ir naktį Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ge­ro­kai ma­žes­nė kai­na

Uos­to lai­vy­bos ka­na­lą nuo 10 kran­ ti­nės iki Mal­kų įlan­kos pra­dė­jo gi­ lin­ti olan­dų kom­pa­ni­ja „Van Oord Dred­ging and Ma­ri­ne Const­rac­ tors BV“.

Iki ki­tų me­tų va­sa­ros bus iš­kas­ ta ir į jū­ros są­var­ty­ną iš­ga­ben­ta per 4,5 mln. ku­bi­nių met­rų grun­ to. Uos­to lai­vy­bos ka­na­las bus iš­gi­ lin­tas nuo 13 iki 14,5 met­ro, pra­pla­ tin­tas nuo 125 iki 150 met­rų. Uos­te ties kro­vos kom­pa­ni­ja „Be­ga“ at­ si­ras pa­pil­do­mas lai­vų ap­si­su­ki­ mo ra­tas.

Taip pat ge­ro­kai bus pra­pla­tin­tas ap­si­su­ki­mo ra­tas ties „Klai­pė­dos Smel­te“. Iš vi­so uos­te bus trys lai­ vų ap­si­su­ki­mo ra­tai. Dar vie­nas yra ties Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­ pa­ni­ja (KLAS­CO). Čia jau anks­čiau iš­gi­lin­ta iki 14,5 met­ro.

Klai­pė­dos uos­to gi­li­ni­mo dar­bai bus at­lik­ti už 129 mln. 507 tūkst. li­tų. Pro­jek­tas iš da­lies fi­nan­suo­ ja­mas Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šo­mis.

Dvie­juo­se ba­ruo­se grun­to iš­ka­ si­mo kai­na yra 25,23 li­to už ku­bi­ nį met­rą, 11-oje ba­rų – 28,89 li­to už ku­bi­nį met­rą su PVM. Dar 2008 me­tais Klai­pė­dos uos­ te gi­li­ni­mo kai­nos už ku­bi­nį met­rą sie­kė dau­giau kaip 70 li­tų.

Dir­ba na­šiau­sia tech­ni­ka

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja yra pa­tei­ku­si tech­ni­ nes už­duo­tis dėl gi­li­ni­mo sep­ty­ niuo­se ba­ruo­se (iš vi­so yra try­li­ka). Šie ba­rai api­ma uos­to da­lį (3,7 km) nuo Da­nės žio­čių iki nau­jai sta­to­ mo Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo pir­so. Ran­go­vas pa­gei­

da­vo dirb­ti ne trum­pes­nia­me kaip 3,5 km il­gio iš­ti­si­nia­me plo­te, kad ma­žiau rei­kė­tų su­ki­nė­ti tech­ni­ką.

Sep­ty­niuo­se ba­ruo­se nu­ma­ty­ ta iš­kas­ti 2 mln. 323 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to.

Ran­go­vas, ku­ris yra vie­nas di­ džiau­sių uos­tų gi­lin­to­jų pa­sau­ly­je, nau­do­ja ypač ga­lin­gą žem­siur­bę „Ut­recht“ su siur­bi­mo bun­ke­riu.

Abie­juo­se 160 met­rų il­gio žem­ siur­bės bor­tuo­se yra nu­lei­džia­mi siurb­liai su spe­cia­liu grun­to dras­ ky­mo sraig­tu. To­kia įran­ga lei­džia siurb­ti ne tik at­plėš­tą itin kie­tą mo­re­ni­nį mo­lį, bet ir iki 40 cen­ti­ met­rų skers­mens ak­me­nis. „Grun­t ą siur­b ian­č ia­m e lai­ ve „Ut­recht“ su ran­go­vo at­sto­vais su­ren­gė­me pa­si­ta­ri­mą. Siur­biant grun­tą lai­ve ne­si­gir­di jo­kio triukš­ mo, tik yra jau­čia­ma vib­ra­ci­ja, nes me­ta­li­niai pei­liai dras­ko mo­re­nos sluoks­nį“, – tei­gė Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos Inf­ rast­ruk­tū­ros de­par­ta­men­to va­do­ vas Vid­man­tas Paukš­tė.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­dos uos­ te pra­dė­jo dirb­ti ir „Van Oord“ eks­ ka­va­to­ri­nė žem­ka­sė „Go­liath“, ku­ ri vie­nu kau­šu iš dug­no ga­li iš­kel­ti iki 25 ku­bi­nių met­rų grun­to. Ji dirbs ma­žes­niuo­se plo­tuo­se, įvai­riuo­se užu­tė­kiuo­se. Eks­ka­va­to­ri­nė žem­ ka­sė ka­sa itin tiks­liai. Ji nau­do­ja­ si kom­piu­te­ri­ne įran­ga, ku­ri prii­ ma duo­me­nis iš pa­ly­do­vo ir kran­te esan­čio la­ze­ri­nio prie­tai­so.

Tarp di­džiau­sių pro­jek­tų

„Šian­dien Klai­pė­dos uos­te dir­ba to­kia tech­ni­ka, ko­kios iki šiol čia nė­ra bu­vę. Tai ne ko­kios nors gel­ dos, o ga­lin­ga šiuo­lai­ki­nė uos­tų gi­li­ni­mo tech­ni­ka“, – ti­ki­no Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­

ci­jos inf­rast­ruk­tū­ros ir plėt­ros di­ rek­to­rė Ro­ma Mu­šec­kie­nė.

Pa­gal su­tar­tį su Uos­to di­rek­ci­ ja kom­pa­ni­ja „Van Oord“ per pa­rą tu­ri iš­kas­ti ne ma­žiau kaip 15 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to.

Vien žem­siur­bė „Ut­recht“ per pa­rą iš­siurb­da­vo nuo 16 iki 25

Vidmantas Paukštė:

Siurbiant gruntą laive nesigirdi triukšmo, tik yra jaučiama vibracija, nes metaliniai peiliai drasko morenos sluoksnį.

tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to. Pri­ si­dė­jus žem­ka­sei „Go­liath“, bus ka­sa­ma dar dau­giau grun­to.

Klai­pė­dos uos­to gi­li­ni­mas yra tarp sep­ty­nių kom­pa­ni­jos „Van Oord“ šiuo me­tu pa­sau­ly­je vyk­do­ mų gi­li­ni­mo pro­jek­tų. Ši kom­pa­ni­ja sta­to uos­tą „Masv­lak­te-2“ Ro­ter­ da­me, už­pil­da­ma da­lį Šiau­rės jū­ ros, tie­sia du­jo­tie­kio tra­są Ark­ties zo­no­je, vyk­do ke­lis gi­li­ni­mo pro­ jek­tus Per­sų įlan­ko­je bei Aust­ra­

li­jo­je. Kom­pa­ni­jos lai­vuo­se dir­ba jū­ri­nin­kai ir ne­tgi ka­pi­to­nai iš Lie­ tu­vos.

Gi­li­ni­mą pri­stab­do lai­vy­ba

Nuo ba­lan­džio 22 die­nos kom­pa­ni­ ja „Van Oord“ Klai­pė­dos uos­te iš­ ka­sė per 300 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to. Dar­bai bus pa­tvir­tin­ti ak­ tais, vė­liau per­duo­da­mi pa­gal ba­ rus. Uos­tas tu­ri bū­ti iš­gi­lin­tas per 12 dar­bui tin­ka­mų mė­ne­sių. Nors gi­li­ni­mo lai­vai dir­ba ir die­ną, ir nak­tį, o jų įgu­los kei­čia­si kas dvi sa­vai­tes, dar­bai ga­lė­tų su­sto­ti esant di­de­liam vė­jui ir šal­čiui.

Kom­pa­ni­ja „Van Oord“, ku­ri tu­ri dau­giau kaip 300 gi­li­ni­mo tech­ni­ kos vie­ne­tų, ga­lė­tų at­siųs­ti ir dau­ giau žem­siur­bių ar žem­ka­sių. Jų skai­čius ri­bo­ja­mas, nes Klai­pė­dos uos­te vyks­ta in­ten­sy­vi lai­vy­ba.

Klai­pė­dos uos­to va­do­vy­bė ti­ki, kad „Van Oord“ gi­li­ni­mo dar­bus at­liks ne­tgi anks­čiau, nei nu­ma­ty­ ta pa­gal su­tar­tį, nes ji pa­ti tuo yra suin­te­re­suo­ta.

Po va­di­na­mo­jo di­džio­jo gi­li­ni­ mo į uos­tą iki Mal­kų įlan­kos ga­lės plauk­ti lai­vai, tu­rin­tys 13 met­rų gramz­dą. Tai ypač ak­tua­lu į „Klai­ pė­dos Smel­tę“ ža­dan­tiems plauk­ti di­die­siems tar­po­kea­ni­niams kon­ tei­ner­ve­žiams, il­ges­niems nei 300 met­rų.

Be „Van Oord“ žem­ka­sės ir žem­ siur­bės, šiuo me­tu uos­te dir­ba ir da­ nų kom­pa­ni­jos „Roh­de Niel­sen“ gi­ li­ni­mo tech­ni­ka. Jos lai­vai vyk­do du pro­jek­tus. Bai­gia­mas eksp­loa­ta­ci­nis uos­to są­na­šų va­ly­mas. Taip pat to­ bu­li­na­mas uos­tas, nu­ka­sant kau­bu­ rius ir kam­pus. Iš 12 ba­rų dar­bai jau at­lik­ti de­šim­ty­je jų. Dar yra li­kę ne­ baig­tų dar­bų lai­vy­bos ka­na­le ties 96 ir 144 kran­ti­nė­mis.

10

pirmADIENIS, gegužės 14, 2012

lietuva

Nau­jo­kai ne­sku­ba į rin­kimų trau­kinį Praė­jus mėne­siui nuo Sei­mo rin­kimų po­li­ tinės kam­pa­ni­jos pra­džios apie sa­vo pa­si­ ry­žimą da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se kol kas ofi­ cia­liai dek­la­ra­vo tik ke­lios did­žio­sios par­ti­jos, ku­rios jau tu­ri at­stovų par­la­men­ te. Po­li­tinės nau­jokės to da­ry­ti ne­sku­ba.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Su­sit­varkė tik did­žio­sios

Nau­jo­sios ka­den­ci­jos Sei­mo rin­ki­ mai vyks šių metų spa­lio 14 d. Pre­zi­ dentė Da­lia Gry­baus­kaitė ba­land­žio 11-ąją pa­si­rašė ir pa­skelbė dek­retą dėl ei­li­nių Sei­mo rin­kimų da­tos.

Ze­no­nas Vai­gaus­kas:

Iki rugpjū­čio 10-osios jau ma­ty­si­me aiškų vaizdą, kas pre­ten­ duos į naująjį Seimą.

Nuo ta­da jau vyks­ta ofi­cia­li par­ la­men­to rin­kimų po­li­tinė kam­ pa­ni­ja. Tai reiš­kia, kad jau mė­ nesį Vy­riau­sio­ji rin­kimų ko­mi­si­ja (VRK) ofi­cia­liai re­gist­ruo­ja vi­sus po­ten­cia­lius kam­pa­ni­jos da­ly­vius

– tas par­ti­jas ir at­ski­rus po­li­ti­kus, ku­rie ke­ti­na kan­di­da­tuo­ti į būsimą Seimą.

Ta­čiau po­li­tinės kam­pa­ni­jos da­ ly­viai re­gist­ruo­tis ne­la­bai sku­ba.

Per mėnesį nuo kam­pa­ni­jos pra­ džios tai pa­darė tik ke­lios did­žio­ sios ša­lies po­li­tinės par­ti­jos, at­sto­ vau­ja­mos da­bar­ti­nia­me Sei­me ir grei­čiau­siai su­si­rink­sian­čios liū­to dalį man­datų būsi­ma­ja­me.

VRK kaip sa­va­ran­kiš­kas po­li­tinės kam­pa­ni­jos da­ly­ves jau įre­gist­ra­vo Dar­bo par­tiją, Krikš­čio­nių par­tiją, Li­be­ralų ir cent­ro sąjungą, Li­be­ ralų sąjūdį, So­cial­de­mok­ratų par­ tiją, Vals­tie­čių ir ža­liųjų sąjungą, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­tiją, Tė­ vynės sąjungą-Lie­tu­vos krikš­čio­ nis de­mok­ra­tus.

Kon­ser­va­to­riai, so­cial­de­mok­ra­tai, li­be­ral­cent­ris­tai ir Li­be­ralų sąjūdžio at­sto­vai ne tik įsi­re­gist­ra­vo kaip sa­ va­ran­kiš­ki par­ti­niai kam­pa­ni­jos da­ ly­viai, bet ir tai pa­darė su dau­gu­ma sa­vo kan­di­datų. Ki­tos par­ti­jos dek­ la­ruo­ja, kad vyk­dys cent­ra­li­zuotą rin­kimų kam­pa­niją, todėl at­skirų sa­vo kan­di­datų ne­re­gist­ruo­ja kaip sa­va­ran­kiškų kam­pa­ni­jos da­ly­vių.

Ter­mi­nas – rugpjūtį

Be­veik vi­sos iki šiol įsi­re­gist­ra­vu­ sios par­ti­jos ne tik tu­ri sa­vo at­ sto­vus da­bar­ti­nia­me Sei­me, bet ir frak­ci­jas ja­me.

Ap­ri­bo­ji­mai: par­ti­jos, iki šiol ne­įsi­re­gist­ra­vu­sios kaip kam­pa­ni­jos da­lyvės, ne­ga­li vyk­dy­ti jo­kios veik­los, su­

si­ju­sios su rin­kimų agi­ta­ci­ja, taip pat ne­ga­li kaup­ti kam­pa­ni­jai rei­ka­lingų pi­nigų.

Ats­tovų par­la­men­te ne­tu­rin­čios ma­žo­sios ar nau­jai įsteig­tos par­ti­ jos ne­sku­ba re­gist­ruo­tis kaip po­li­ tinės kam­pa­ni­jos da­lyvės, nors tarp jų yra ir to­kių, ku­rios, ap­klausų duo­me­ni­mis, ga­li pel­ny­ti man­datų per būsi­mus rin­ki­mus, tai Lenkų rin­kimų ak­ci­ja, judė­ji­mas „Taip!“, Tau­ti­ninkų sąjun­ga, „Drąsos ke­ lias“, Liau­dies par­ti­ja ir ki­tos.

VRK pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­ gaus­kas dėl to ne­ma­to di­delės bė­ dos. Jis at­kreipė dėmesį, kad kam­pa­ ni­jos da­ly­viai dar bus re­gist­ruo­ja­mi be­veik tris mėne­sius – iki rugpjū­čio 10-osios, kai bus pra­dėta ofi­cia­li iš­ ke­liamų kan­di­datų re­gist­ra­ci­ja. „Ta­čiau bus re­gist­ruo­ja­mos tik tos par­ti­jos ir tie at­ski­ri kan­di­da­ tai, ku­rie prie­š tai bu­vo įsi­re­gist­ravę kaip sa­va­ran­kiš­ki po­li­tinės kam­pa­ ni­jos da­ly­viai. Tai reiš­kia, kad iki rugpjū­čio 10-osios jau ma­ty­si­me

aiškų vaizdą, kas pre­ten­duos į nau­ jąjį Seimą. Po tos da­tos naujų po­ ten­cia­lių pre­ten­dentų at­si­ras­ti ne­ be­galės“, – aiš­ki­no Z.Vai­gaus­kas.

Ne­ga­li rink­ti pi­nigų

Bet VRK va­do­vas pa­brėžia, kad par­ti­jos, iki šiol ne­įsi­re­gist­ra­vu­sios kaip kam­pa­ni­jos da­lyvės, ne­ga­li vyk­dy­ti jo­kios veik­los, su­si­ju­sios su rin­kimų agi­ta­ci­ja, ne­ga­li kaup­ti kam­pa­ni­jai rei­ka­lingų pi­nigų, ku­ rie galės būti leid­žia­mi tik iš spe­ cia­lio­sios sąskai­tos, ku­ri ati­da­ro­ ma tik tuo­met, kai par­ti­ja tam­pa kam­pa­ni­jos da­ly­ve. „Įsta­ty­mas nu­ma­to, kad au­kas priim­ti ir įgy­ti tur­ti­nių prie­vo­lių dėl iš­laidų po­li­ti­nei kam­pa­ni­jai ga­li­ ma tik už­si­re­gist­ra­vus sa­va­ran­kiš­ku po­li­tinės kam­pa­ni­jos da­ly­viu. Vi­sos iš­lai­dos, skir­tos po­li­ti­nei kam­pa­ni­ jai fi­nan­suo­ti, ga­li būti ap­mo­ka­mos

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

tik iš po­li­tinės kam­pa­ni­jos sąskai­to­ je esan­čių lėšų. Po­li­tinės kam­pa­ni­ jos lai­ko­tar­piu po­li­tinė rek­la­ma tu­ ri būti teisės aktų nu­sta­ty­ta tvar­ka pa­žymė­ta nu­ro­dant lėšų šal­tinį ir aiš­kiai at­skir­ta nuo ki­tos skleid­žia­ mos in­for­ma­ci­jos. Po­li­tinės kam­pa­ ni­jos lai­ko­tar­piu draud­žia­ma skleis­ ti po­li­tinę rek­lamą neat­ly­gin­ti­nai, išs­ky­rus dis­ku­sijų lai­das“, – var­di­ jo Z.Vai­gaus­kas.

Anot jo, jei­gu paaiškės, kad ku­ ri nors ma­žes­nio­ji par­ti­ja, dar ne­ įsi­re­gist­ra­vu­si kaip kam­pa­ni­jos da­ lyvė, at­liks kokį nors su rin­kimų agi­ta­ci­ja su­si­jusį veiksmą, pa­vyzd­ žiui, su­mokės už rin­kimų pla­katų ma­ke­to di­zai­no pro­jek­ta­vimą, tai ga­li būti įver­tin­ta kaip įsta­ty­mo pa­žei­di­mas. To­kiai par­ti­jai gre­sia būti ne­įre­gist­ruo­tai da­ly­vau­ti Sei­ mo rin­ki­muo­se ir ne­tgi baud­žia­ mo­ji at­sa­ko­mybė.

Moks­lei­viai sva­jos apie darbą Šią sa­vaitę po did­žiuo­sius Lie­tu­vos mies­tus ke­liaus pro­fe­sinės sa­va­no­ rystės pro­jek­to „Kam to rei­kia?!“ ir Ar­chi­tektū­ros [vaikų] fon­do ini­cia­ ty­va – kūry­binės dirb­tuvės „Vie­ta, ku­rio­je užaugęs norė­čiau dirb­ti...“.

Ini­cia­ty­vos tiks­las – pra­plėsti moks­ lei­vių su­vo­kimą apie dar­bo ap­linką ir pa­dėti su­pras­ti, kas ją ku­ria. „Įsi­ vaiz­duo­da­mi sva­jo­nių dar­bo ap­ linką, moks­lei­viai pir­miau­sia turė­ tų gal­vo­ti ne apie pra­ban­giai įrengtą biurą, bet apie sa­ve ir ki­to­kius veiks­ nius. Dar­bo at­mos­ferą ku­ria ne tik ma­te­rialūs daik­tai – daug svar­bes­ nis yra dar­bo mik­rok­li­ma­tas, kurį for­muo­ja pa­čių dar­buo­tojų po­žiū­ris į darbą, ver­tybės ir san­ty­kiai su ko­ le­go­mis – tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mas ir pa­si­tikė­ji­mas“, – sakė vie­nos pro­ jek­to ini­cia­to­rių te­le­ko­mu­ni­ka­cijų bend­rovės „Om­ni­tel“ so­cia­linės at­ sa­ko­mybės ir pa­ra­mos pro­jektų va­ dovė Ra­sa Pet­ruš­ke­vi­čiūtė.

Ar­chi­tektū­ros [vaikų] fon­do at­ sto­vo Man­to Ti­mai­čio tei­gi­mu, ši ini­cia­ty­va – pui­ki ga­li­mybė ne tik la­vin­ti moks­lei­vių su­pra­timą apie dar­bo kli­matą, bet ir kūry­biš­kumą.

„Bend­rau­da­mi su vers­lo at­sto­vais, mo­ki­niai su­ži­nos, kas le­mia dar­bo at­mos­ferą, ir sa­vo ko­man­di­niu kla­ sės dar­bu pa­tys ją pa­ban­dys su­kur­ti.

Kūry­binė­se dirb­tuvė­se moks­lei­ viai bus ska­ti­na­mi kūry­biš­kai pa­ žvelg­ti į mus su­pan­čią ap­linką ir sa­vo vaiz­duotę per­kel­ti į es­ki­zus, o ta­da bend­ru dar­bu – į po­pie­ri­nius ma­ke­tus“, – teigė M.Ti­mai­tis.

Kūry­binės dirb­tuvės vyks nuo ge­gužės 14 iki 18 d. Kitą sa­vaitę bus skel­bi­mai gra­žiau­sio su­kur­to ma­ ke­to rin­ki­mai. „Klaipėdos“ inf.

To­bu­la: ge­ra dar­bo vie­ta – ne tik

ma­te­rialūs da­ly­kai, bet ir ge­ra at­ mos­fe­ra. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Apie pro­jektą Ak­ty­viau­si pro­fe­sinės sa­va­no­rystės pro­jek­to „Kam to rei­k ia?!“ da­ly­v iai – 7–8 kla­sių moks­lei­v iai iš Vil­n iaus, Kau­no, Klaipė­dos ir Pa­nevė­ž io – su sa­vo miestų vers­lo at­sto­vais kūry­ binė­se dirb­t uvė­se dis­k u­t uos apie dar­bo ap­l inką ir bend­ro­mis pa­stan­ go­mis ban­dys su­kur­ti įdo­mios ir pa­ trauk­lios dar­bo vie­tos ma­ketą.

Ini­cia­ty­vo­je da­ly­vau­ja Vil­niaus Bar­ bo­ros Rad­v i­laitės, Klaipė­dos „San­

tarvės“ ir Pa­nevė­ž io „Nevė­ž io“ pa­ grin­di­nių mo­kyklų bei Kau­no An­ta­ no Sme­to­nos gim­na­z i­jos mo­k i­n iai.

Sa­vo miestų vers­lo at­sto­vai yra Vil­ niaus ka­m ie­n i­n ių ląste­l ių ban­kas, Klaipė­dos Va­k arų laivų ga­myk­la, Pa­nevė­ž io fut­bo­lo klu­bas „Ek­ra­nas“ ir Kau­no oro uos­tas.

Ini­cia­to­r iai – mo­bi­l io­jo ry­šio bend­ rovė „Om­n i­tel“, ban­kas „Swed­bank“, VšĮ Ar­chi­tektū­ros fon­das.

Kurkime Jūsų šeimos tradicijas drauge!

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM).

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt; Pavedimu į UAB „Diena Media News“(įm. k. 133348410) a.s. LT60 7010 4000 1046 7777 AB Ūkio bankas.

Mokėdami už prenumeratą būtinai nurodykite pavadinimą, pristatymo adresą ir telefoną.

Per „Klaipėdos“ platintojus tel. (8 46) 397 714.

Bibliotekose (Debreceno g. 22, Kalnupės g. 13, Kauno g. 49, Kretingos g. 61, Laukininkų g. 42−18, Taikos pr. 81A, Šaulių g. 3−18, Tilžės g. 9, Vingio g. 11−1, Molo g. 60).

Daugiau informacijos Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

Akcija vyksta iki birželio 30 d.

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 14 2012

burė

Klaipėdos „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ja

Ruo­nių is­to­ri­jos – skir Se­na­sis Ne­ri­jos for­tas gy­ve­na uni­ka­lų gy­ ve­ni­mą. Čia at­vy­kęs su­si­pa­žįs­ti su Klai­ pė­dos ma­ri­nis­ti­ne praei­ti­mi, su gy­vy­bės vys­ty­mo­si Že­mė­je is­to­ri­ja, su ko­ra­lais, me­ dū­zo­mis, mar­gas­pal­vė­mis tro­pi­nių van­ de­nų ir Bal­ti­jos ba­sei­no žu­vi­mis.

Man­tas Ind­ri­liū­nas

Kū­ry­ba: į Jū­rų mu­zie­jų ver­žia­si „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jos ko­man­da.

Ke­liam bu­res kar­tu su „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ja!

Ni­ka Pu­tei­kie­nė

Lie­tu­vos jū­r ų mu­z ie­jaus Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­r iaus ve­dė­ja

Jau tre­ti me­tai, ar­tė­jant ge­gu­žės 18-ajai – Tarp­tau­ti­nei mu­zie­jų die­ nai, Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus kar­ tu su „Klai­pė­dos“ dien­raš­čiu iš­lei­ džia jau­nat­viš­ką „Bu­rę“.

„Bu­rę“ ke­lia vis ki­ti uos­ta­mies­čio moks­lei­viai: pir­mą­ją iš­lei­do­me kar­ tu su Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro Li­ te­ra­tū­ri­nės kū­ry­bos ir žur­na­lis­ti­kos pa­grin­dų bū­re­liu, ant­rą­jį – su „Že­ my­nos“ gim­na­zi­jos moks­lei­viais, o šiais me­tais prie mu­zie­ji­nio lei­di­ nio su­si­bū­rė „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ jos ko­man­da, va­do­vau­ja­ma lie­tu­ vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros mo­ky­to­jos

Vi­są se­zo­ną Jū­rų mu­zie­jus – ant ban­gos!

An­dže­li­ka So­lov­jo­va Kol Klai­pė­dos del­fi­na­riu­mas re­ konst­ruo­ja­mas, Jū­rų mu­zie­jus ir ak­va­riu­mas kvie­čia uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jus bei sve­čius į eks­po­zi­ ci­jas, pa­si­ro­dy­mus, šven­tes. O jų šį se­zo­ną tik­rai ne­trūks.

Piešime jūros kiaules Sa­vait­ga­liais jau vei­kia ne­mo­ka­mos kū­ry­bi­nės dirb­tu­vė­lės, la­vi­nan­čios jū­ rų pa­sau­liu be­si­do­min­čius ma­žy­lius. Šios veik­los ke­ti­na­ma neap­leis­ti ir va­ sa­rą. Ren­gi­nių, skir­tų pa­žin­čiai su Bal­

me­to­di­nin­kės Li­nos Dau­jo­tės. „Bu­rė“ – tai ne tik ga­li­my­bė pa­jus­ti žur­na­lis­ti­kos sko­nį, bet ir pa­žin­ti Jū­rų mu­zie­jų ki­taip – iš vi­daus. Pa­ma­ty­ ti ne tik ofi­cia­lias eks­po­zi­ci­jas, bet ir už­ku­li­sius. O per čia dir­ban­čius žmo­ nes pa­žin­ti ir re­tą mu­zie­ji­nin­ko pro­ fe­si­ją. Šie me­tai Lie­tu­vo­je pa­skelb­ti Mu­zie­jų me­tais. Gal bū­si­mi mu­zie­ji­ nin­kai au­ga ir „Bu­rės“ ko­man­do­je?

Pra­lei­di ne­pa­mirš­ta­mą lai­ką su­ si­ti­kęs su smal­siai­siais ping­vi­ nais, įspū­din­gais Šiau­rės jū­rų liū­ tais, pa­pras­tai­siais Ry­tų At­lan­to ir mū­sų vie­ti­niais pil­kai­siais Bal­ti­jos ruo­niais ar ste­bė­da­mas Ka­li­for­ ni­jos jū­rų liū­tų pa­si­ro­dy­mą. Be­ je, prie šių ža­vin­gų jū­rų žin­duo­lių pri­si­jun­gė ir mu­zie­ju­je išau­gin­tas Bal­ti­jos pil­ka­sis ruo­niu­kas Bot­nis.

Jis nė per na­go juo­dy­mą ne­nu­si­ lei­džia sa­vo pusb­ro­liams ir no­riai de­monst­ruo­ja lan­ky­to­jams tai, ką su­ge­ba.

Mu­zie­ji­nin­kas bio­lo­gas Pa­ve­ las Ku­li­ko­vas su jū­rų žin­duo­liais ir paukš­čiais drau­gau­ja jau de­šimt me­tų: plau­na ba­sei­nus, ruo­šia žu­ vį, še­ria gy­vū­nus, rū­pi­na­si jų svei­ ka­ta. Kiek­vie­ną die­ną ren­gia­mų edu­ka­ci­nių šė­ri­mų me­tu jis ne tik su­pa­žin­di­na lan­ky­to­jus su jū­rų gy­ vū­nais, bet ir at­sklei­džia ne­pa­kar­ to­ja­mus jų ge­bė­ji­mus.

Pa­ve­las sa­ko, kad šis dar­bas jam tei­kia daug džiaugs­mo. „Juk mū­sų mu­zie­ju­je bu­vo iš­gy­ dy­tas jau vi­sas bū­rys ruo­niu­kų pa­ mes­ti­nu­kų, – pa­sa­ko­jo mu­zie­ji­nin­ kas. – Kiek­vie­ną pa­va­sa­rį į mu­zie­jų pa­ten­ka nu­si­lpę, per anks­ti nuo ma­mų at­si­sky­rę, lau­ki­nių gy­vū­nų su­ža­lo­ti gy­vū­nė­liai. Mū­sų ko­man­ da ant­rą­jį šan­są iš­gy­ven­ti su­tei­ kė ne vie­nam jų. Pas­vei­kę gy­vū­nai pa­lei­džia­mi at­gal į Bal­ti­ją.“

Is­to­ri­jų, kaip šie jū­rų žin­duo­liai pa­te­ko į Pa­ve­lo ran­kas, bū­ta įvai­rių: vie­ni čia at­ke­lia­vo, nes įlū­žus le­dui, juos nuo mo­ti­nos at­sky­rė sro­vė, ki­ tus, su­žeis­tus ir nu­blokš­tus į kran­ tą, ra­do žmo­nės. Per P.Ku­li­ko­vo kar­ je­rą pa­si­tai­kė net ir toks at­ve­jis, kai

Jis vi­sa­da rei­ka­la­ vo dė­me­sio: kai tre­ ne­ris jam at­suk­da­vo nu­ga­rą, Bot­nis pra­ dė­da­vo grauž­ti jo ba­ tus; kai tre­ne­ris jį nu­si­ves­da­vo prie ba­ sei­no, ma­ža­sis pra­ dė­da­vo vo­lio­tis it koks kūl­vers­tu­kas.

pa­sie­nie­čių ras­tas leis­gy­vis ruo­nių jau­nik­lis bu­vo at­skrai­din­tas sraig­ tas­par­niu tie­siai ant for­to gy­ny­bi­nių įtvir­ti­ni­mų. „Vi­sų čia pa­te­ku­sių ruo­nių is­to­ ri­jos skir­tin­gos, – šyp­so­si Pa­ve­las.

– Ko ge­ro, tai ir le­mia skir­tin­gus gy­vū­nų cha­rak­te­rius: vie­ni bū­na pik­ti, ki­ti – links­mi, tre­ti – la­bai švel­nūs ir drau­giš­ki.

Ypač mu­z ie­j i­n in­k ui mie­l as Kur­šių ma­rio­se ras­tas ruo­niu­kas Ma­rius.

ti­jos jū­ros gy­vū­ni­ja ir is­to­ri­ja, ne­trūks ir moks­lei­viams, no­rin­tiems pa­ly­dė­ti moks­lo me­tus pa­jū­ry­je Mo­ki­niai kvie­ čia­mi ne tik ap­lan­ky­ti mu­zie­jų, bet ir pri­si­dė­ti prie jo veik­los. Ge­gu­žės 17-ąją, Tarp­tau­ti­nę jū­rų kiau­lės die­ną, Klai­pė­ dos Eduar­do Bal­sio me­nų gim­na­zi­jos moks­lei­viai dar­buo­sis kū­ry­bi­nė­se ko­ mik­sų dirb­tu­vė­se „Iš­sau­go­ki­me jū­rų kiau­les Bal­ti­jo­je!“. Su­kur­ti dar­bai bus eks­po­nuo­ja­mi pa­ro­do­je.

Siautės piratai Ge­gu­žės 18 die­ną lau­kia­ma dar dau­giau lan­ky­to­jų – mu­zie­jui ši die­na ypa­tin­ga ne tik dėl to, kad pa­sau­lis mi­ni Tarp­tau­

ti­nę mu­zie­jų die­ną. Tai ir pa­va­sa­rio pir­ mą­ją die­ną gi­mu­sio Bal­ti­jos pil­ko­jo ruo­ niu­ko var­dy­nų die­na! Ge­gu­žės 19-osios va­ka­rą vi­si yra kvie­čia­mi į ne­mo­ka­ mą Tarp­tau­ti­nės mu­zie­jų nak­ties ren­gi­ nį „Bal­ti­jos jū­ros pi­ra­tai“. Pi­ra­tiš­kai pa­ si­puo­šu­sius ir jū­ri­nėms links­my­bėms bei nuo­ty­kiams pa­si­ren­gu­sius žmo­nes Smil­ty­nės per­kė­los bend­ro­vė ne­mo­ ka­mai nu­pluk­dys tie­siai į Jū­rų mu­zie­ jų spe­cia­liu pi­ra­tiš­ku kel­to rei­su. Kop­ga­ lio tvir­to­vė­je Bal­ti­jos jū­ros pi­ra­tai siau­ tės jau tre­čią kar­tą. Bir­že­lio 8-ąją, Tarp­ tau­ti­nę van­de­ny­no die­ną, į Jū­rų mu­zie­jų at­vyks kon­kur­so „Su­si­ti­ki­me prie Bal­ti­ jos!“ nu­ga­lė­to­jai. Be­veik pu­sę me­tų Vil­ niaus ir Kau­no moks­lei­viai, pa­nau­do­

pirmADIENIS, gegužės 14, 2012

burė Ant tūks­tan­čių žvy­nų Man­ti­lė Juot­ku­tė Kiek­vie­nas Jū­rų mu­zie­jaus ak­va­riu­mas – tar­ si ne­se­niai pa­so­din­tas ir tik sa­vo gro­žį pa­ro­dęs bon­sas – lyg su­ma­žin­tas mū­sų pa­čių gy­ve­ni­mo at­spin­dys.

Kar­tais – spal­vin­gas, iš­si­ke­ro­jęs, di­de­lis, džiu­ gi­nan­tis, kar­tais – re­tas, bet gal kiek pil­kes­nis, o kar­tais – lė­tas, ro­man­tiš­kas, svai­gi­na­mas, me­ lan­cho­liš­kas, ta­čiau vi­sa­da toks vie­nin­te­lis ir ne­ pa­kar­to­ja­mas. Kiek­vie­na žu­vy­tė, kad ir ko­kia ma­

ža ar di­de­lė, spal­vo­ta ar viens­pal­vė, yra ypa­tin­ga, ly­giai kaip ir kiek­vie­nas iš mū­sų. Gal­būt žiū­rė­da­ mi į kaž­ku­rią iš jų pa­ma­ty­si­me vi­sai ki­to­kį sa­ve?

Jū­rų mu­zie­jus kiek­vie­nais me­tais siū­lo mums su­ grįž­ti ir pa­ma­ty­ti, koks nuo­sta­bus yra po­van­de­ni­ nis pa­sau­lis.

Ta dau­gy­bė ak­va­riu­mų, ta gau­sy­bė mir­gan­ čių žvy­nų, pe­le­kų, tas no­ras vėl ir vėl su­grįž­ti.

Nors va­lan­dė­lei pri­sės­ti ir žiū­rė­ti, kaip vai­kai baks­no­ja ak­va­riu­mą ir juo­kia­si iš gra­žuo­lių jū­ ros ark­liu­kų, kaip juo­kin­gai po sa­vo šal­tą būs­ tą ti­pe­na ping­vi­nai, kaip lė­tai ir ra­miai plau­kio­ ja di­džiu­liai erš­ke­tai.

rtingos kaip ir žmonių Del­fi­nus pakeitė jū­rų liū­tai Del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­ja už­si­ tę­sė – jį ati­da­ry­ti pla­nuo­ja­ma ki­tų me­tų se­zo­nui. Ge­gu­žės pa­bai­go­je bus pa­skelb­tas kon­kur­sas sta­ty­bų ran­go­vui pir­mo­jo eta­po dar­bams baig­ti ir ant­ra­jam eta­pui.

„Tre­čias kar­tas tu­ri ne­me­luo­ti, – sa­ko mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ol­ga Ža­ lie­nė. – Ti­ki­mės ru­de­nį pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį su ran­go­vu, ku­ris per žie­mą baigs tvar­ky­ti žiū­ro­vų sa­lę ir ba­sei­ ną, da­lį van­dens pa­ruo­ši­mo sis­te­ mos. Šie dar­bai tu­rė­tų bū­ti baig­ti iki 2013 me­tų ko­vo 30 die­nos. Tuo­met iš Grai­ki­jos bū­tų par­skrai­din­ta da­lis del­fi­nų, ku­rie ki­tą va­sa­rą jau da­ly­ vau­tų pa­si­ro­dy­muo­se Klai­pė­do­je.

Pa­sak mu­zie­jaus di­rek­to­rės, to­

les­ni re­konst­ruk­ci­jos dar­bai bus tę­sia­mi del­fin ­ ams gy­ve­nant čia.

Kol lie­tu­viš­kie­ji del­fi­nai Grai­ki­jo­ je links­mi­na Ati­kos zoo­lo­gi­jos so­do lan­ky­to­jus, Jū­rų mu­zie­ju­je tris kar­ tus per die­ną am­fi­teat­ro sce­no­je pa­ si­ro­do gau­si Ka­li­for­ni­jos jū­rų liū­tų ko­man­da. Jo­je su sce­nos sen­bu­ viais Li­ja, Hen­riu bei Bas­ta tik­rais ar­tis­tais jau ta­po ir jau­nie­ji liū­tu­kai – Ma­til­da, Ka­ro­lis, Či­lė ir vie­nas be­var­dis. Prie ka­li­for­nie­čių bū­rio šie­met no­riai pri­si­jun­gė ir Bal­ti­jos pil­ka­sis ruo­niu­kas Bot­nis. Mu­zie­ ju­je gi­męs ir užau­gęs gy­vū­nas ne­si­ bi­jo pub­li­kos. O tre­ne­riai džiau­gia­si ga­lė­da­mi su­si­rin­ku­siems žiū­ro­vams pri­sta­ty­ti ne tik eg­zo­tiš­kus gy­vū­nys, bet ir Bal­ti­jos jū­ros žin­duo­lį.

Nau­jo­sios mu­zeo­lo­gi­jos dva­sia Gre­ta Pik­to­žy­tė, Ka­ro­li­na At­ko­čiū­nai­tė

Glo­bė­jai: Jū­rų paukš­čių ir žin­duo­lių sky­riaus dar­buo­to­jai Pa­ve­las Ku­li­ko­vas ir

Arū­nas Gru­šas. Al­fon­so Ma­žū­no, Al­gir­do Kal­vai­čio ir Gre­tos Pik­to­žy­tės nuo­tr.

„Jis man įsi­mi­nė dėl ypa­tin­gos ra­my­bės“, – pa­sa­ko­jo bio­lo­gas.

Ta­čiau kar­tu au­gu­sios ruo­niu­kės Mon­cė ir Gi­ru­lė į links­mas šė­lio­nes įtrau­kė ir Ma­riu­ką: net kai atei­da­ vo lai­kas val­gy­ti ir Pa­ve­las pra­dė­ da­vo Ma­rių mai­tin­ti per zon­dą, jo drau­gės ne­pa­lik­da­vo ruo­niu­ko ra­ my­bė­je.

Au­gi­nant ruo­niu­kus nu­tik­da­ vo ir ki­to­kių is­to­ri­jų. Per­nai ko­vą mu­zie­ju­je gi­męs ruo­nis, vai­kų pa­ va­din­tas Bot­niu, yra la­bai jau­kus ir links­mas. Šis ruo­niu­kas, tre­ne­rio mie­liau va­di­na­mas Pag­ran­du­ku, yra ypa­ tin­gas: jis mėgs­ta pub­li­ką, to­dėl pa­si­ro­do kar­tu su Ka­li­for­ni­jos jū­

rų liū­tais. Jo ge­bė­ji­mai at­si­sklei­dė nuo ma­žens – jis vi­sa­da rei­ka­la­ vo dė­me­sio: kai tre­ne­ris jam at­ suk­da­vo nu­ga­rą, Bot­nis pra­dė­da­ vo grauž­ti jo ba­tus; kai tre­ne­ris jį nu­si­ves­da­vo prie ba­sei­no, ma­ža­sis pra­dė­da­vo vo­lio­tis it koks kūl­vers­ tu­kas, o atė­jus pie­tų me­tui vie­nin­ te­lis bū­das jį iš­vi­lio­ti iš ap­tva­ro bū­ da­vo slė­py­nės.

Tai tik ke­le­tas Jū­rų mu­zie­jaus gy­ ven­to­jų is­to­ri­jų. No­rint pa­jus­ti čia tvy­ran­čią dva­sią neuž­ten­ka vien tik pa­skai­ty­ti laik­raš­tį. Mu­zie­jaus sie­ nos nė­ra už­tva­ra no­rin­tiems pa­žin­ ti – tai, kas yra už jų, vi­sa­da lau­kia mū­sų. Tai­gi mu­zie­jaus du­rys vi­ siems ir vi­sa­da at­vi­ros.

Svar­biau­sia mu­zie­jaus mi­si­ja yra bū­ti tar­pi­nin­ku tarp pa­slap­tin­go van­de­nų pa­sau­lio ir žmo­nių. Šią mi­ si­ją mu­zie­jus įgy­ven­di­na per edu­ ka­ci­nės veik­los plėt­rą, ren­gi­nius, pa­ro­das, lei­di­nius, pro­jek­tus. Į vie­ ną to­kį pro­jek­tą bu­vo­me pa­kvies­ti ir mes, Klai­pė­dos „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­jos žur­na­lis­tai mė­gė­jai.

Jun­gia bend­ros pa­tir­tys

Jū­rų mu­zie­jaus pra­kti­kuo­ja­ma po­ li­ti­ka – la­bai ar­ti­ma nau­ja­jai mu­ zeo­lo­gi­jai. Jo di­džio­ji už­duo­tis – ma­nev­rin­gas pri­si­tai­ky­mas prie nau­jų lan­ky­to­jų po­rei­kių bei lū­kes­ čių. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus priė­ mė šį iš­šū­kį ir tvir­tu žings­niu žen­ gia pa­si­rink­ta kryp­ti­mi. Taip jis vis la­biau ar­tė­ja prie ko­mu­ni­kuo­jan­čio mu­zie­jaus įvaiz­džio, tol­da­mas nuo ne­by­lių eks­po­na­tų pra­kti­kos. „Juk ne daik­tai jun­gia žmo­nes, o bend­ros pa­tir­tys“, – tvir­ti­no mu­ zie­jaus Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­ riaus ve­dė­ja Ni­ka Pu­tei­kie­nė, do­va­

da­mi įvai­riau­sias iš­raiš­kos prie­mo­nes, kū­rė sa­vo laiš­kus jū­ri­nin­kui. Tarp­tau­ti­ nę van­de­ny­no die­ną kla­sės nu­ga­lė­to­jos pri­sta­tys sa­vo kū­ri­nius ir idė­jas, kaip iš­ sau­go­ti Bal­ti­ją, bus ati­da­ry­ta jų dar­bų pa­ro­da „Laiš­kas jū­ri­nin­kui“.

Va­sa­ra bus pre­zi­den­ti­nė Va­sa­rą mu­zie­ju­je ren­gia­ma­si ati­da­ry­ ti dvi pa­ro­das, skir­tas pre­zi­den­ti­nei te­ ma­ti­kai. „Bir­že­lį su­kan­ka 85 me­tai, kai į Klai­pė­dos uos­tą įplau­kė pir­ma­ sis Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos ka­ro lai­ vas „Pre­zi­den­tas Sme­to­na“, – pa­sa­ko­ jo Jū­rų mu­zie­jaus di­rek­to­rės pa­va­duo­

to­ja Rū­ta Ma­žei­kie­nė. – Šio lai­vo li­ki­ mas tra­giš­kas: 1940 me­tais so­vie­ti­nės val­džios ini­cia­ty­va „Pre­zi­den­tas Sme­ to­na“ bu­vo per­var­din­tas „Pir­mū­nu“ ir įtrauk­tas į NKVD pa­sie­nio ap­sau­gos lai­vy­ną, o po pen­ke­rių me­tų, plauk­da­ mas iš Hel­sin­kio į Ta­li­ną, už­plau­kė ant mi­nos ir nu­sken­do“. Dar vie­na su Lie­

tu­vos val­do­vais su­si­ju­si pa­ro­da yra skir­ta jū­rų gam­tos te­mai – jo­je bus pri­sta­ty­tos pen­kios lie­tu­viš­kais var­dais pa­va­din­tos jū­rų mo­lius­kų kriauk­lės: Mar­gi­nel­la adam­ku­si (Adam­kaus mar­ gi­ne­lė), Afer lans­ber­gi­si (Lands­ber­ gio af­ri­ki­nu­kė), Chry­seo­fu­sus kaz­dai­li­ si (Kaž­dai­lio verps­tė), Mar­gi­nel­la hen­ ri­ka­si (Hen­ri­ko mar­gi­ne­lė), Haus­tel­lum da­ni­lai (Da­ni­los mu­rek­sas).

Dan­ę oku­puos is­to­ri­niai lai­vai Jū­ros šven­tei, o kar­tu ir 760-ajam Klai­ pė­dos gim­ta­die­niui, Jū­rų mu­zie­jus drau­ge su įstai­ga „Klai­pė­dos pub­li­ka“

no­da­ma pla­čią šyp­se­ną. Be abe­jo­nės, įdo­mu, kai ma­to­me ne vien nu­sken­ du­sio lai­vo lie­ka­nas, bet gal net su­ ži­no­me tuo lai­vu plau­ku­sios įgu­ los gy­ve­ni­mo is­to­ri­ją. Jū­rų mu­zie­jus tam­pa ne vien reikš­min­ga kul­tū­ri­ne ins­ti­tu­ci­ja, bet ir vie­ta, ku­ri su­tei­kia

Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­jus – tik­rai ne ko­ kia se­nie­na, kur lai­ ko­mi su­džiū­vę žu­vų kau­lai. lan­ky­to­jui pro­gą pri­si­lies­ti prie ne­ ži­no­mų, ne­pa­tir­tų ir su­ža­di­nan­čių nau­jas idė­jas da­ly­kų.

Ga­li­ma ir pa­lies­ti

Čia vei­kia dau­gy­bė eks­po­zi­ci­jų, ga­lin­čių su­do­min­ti tiek ma­žą, tiek di­de­lį: ak­va­riu­mai, virš ku­rių ek­ ra­nuo­se ro­do­mi fil­mai apie jų gy­ ven­to­jus; įvai­rūs jū­rų gy­vių mo­de­ liai, į ku­riuos ga­li­ma ne tik pa­žiū­rė­ti, bet ir pa­lies­ti. Čia dau­gy­bė eks­po­

na­tų, ša­lia ku­rių pui­kuo­ja­si ne tik jų pa­va­di­ni­mai, bet ir nau­din­gi pa­ta­ri­ mai, kaip elg­tis pa­ma­čius vie­ną ar ki­tą gy­vū­ną pa­jū­ry­je. Be­si­lan­kan­ tie­ji Lai­vy­bos is­to­ri­jos eks­po­zi­ci­jo­je in­te­rak­ty­viuo­ju žai­di­mu ga­li pa­ban­ dy­ti sa­vo jė­go­mis į uos­tą įpluk­dy­ti bur­lai­vį! Te­rei­kia ne­pa­bi­jo­ti sto­ ti prie lai­vo štur­va­lo, įtai­sy­to prieš di­džiu­lį ek­ra­ną, į ku­rį žiū­rė­da­mas jau­tie­si lyg aud­rin­go­se ma­rio­se.

Su­si­pa­žįs­ta žais­da­mi

Mu­zie­ju­je ne­pa­mirš­ti ir ma­žiau­sie­ji lan­ky­to­jai. Dar ne­pa­sie­kian­tys štur­ va­lo ar­ba tu­rin­tys ki­tų in­te­re­sų vai­ kai tiek su tė­ve­liais, tiek be jų ga­li da­ly­vau­ti dau­gy­bė­je mu­zie­jaus ren­ gi­nių, ku­rių me­tu šo­kant, pie­šiant ar tie­siog links­mai lei­džiant lai­ką yra su­pa­žin­di­na­ma su jū­ros, ša­lia ku­ rios gy­ve­na­me, aug­me­ni­ja, gy­vū­ni­ ja bei is­to­ri­ja. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus – tik­rai ne ko­kia se­nie­na, kur lai­ko­ mi su­džiū­vę žu­vų kau­lai. Šis mu­zie­ jus pui­kiai at­spin­di nau­jo­sios mu­zie­ ji­nin­kys­tės, be­si­sten­gian­čios vyk­dy­ti kuo įdo­mes­nį ir ver­tin­ges­nį bend­ra­ vi­mą su vi­suo­me­ne, dva­sią.

Vi­są se­zo­ną Jū­rų mu­zie­jus – ant ban­gos! ren­gia iš­skir­ti­nę do­va­ną – is­to­ri­nių lai­ vų pa­ra­dą, ku­ria­me da­ly­vaus tra­di­ci­ niai žve­jų lai­vai iš Lie­tu­vos, Ru­si­jos ir Vo­kie­ti­jos. Et­nog­ra­fi­nė­je žve­jo so­dy­bo­ je lie­pos pa­bai­go­je vėl šur­mu­liuos tra­ di­ci­nė žve­jo kie­mo šven­tė „Žu­vys iš­ gal­vo­jo gies­mes“, ku­rios me­tu de­ monst­ruo­ja­mi žve­jiš­ki ama­tai, ra­gau­ja­

mi pa­jū­rio pa­tie­ka­lai, skam­ba dai­nos, įtrau­kia šo­kiai ir žai­di­mai. Šią va­sa­ rą Jū­rų mu­zie­jui ati­te­ko ypa­tin­ga gar­ bė ir at­sa­ko­my­bė priim­ti ke­tu­rias­de­ šimt ko­le­gų iš Lat­vi­jos, Es­ti­jos ir Lie­tu­ vos Bal­ti­jos mu­zeo­lo­gi­jos mo­kyk­lo­je.

Tai mu­zie­jų pro­fe­sio­na­lus ug­dan­ti sa­ vai­tės pro­gra­ma, šie­met skir­ta mu­zie­ jų rin­ki­nių kaip bend­ra­vi­mo su vi­suo­ me­ne te­mai. Tur­tin­gą Jū­rų mu­zie­jaus se­zo­ną rug­sė­jo 15 die­ną vai­ni­kuos vi­są Lie­tu­vą apim­sian­čio Mu­zie­jų me­tų na­ cio­na­li­nio pro­jek­to „Lie­tu­vos mu­zie­jų ke­lias“ už­da­ry­mo ren­gi­nys, ku­rio me­tu Et­nog­ra­fi­nė­je žve­jo so­dy­bo­je bus pri­ sta­to­ma Ma­žo­sios Lie­tu­vos mu­zie­jų edu­ka­ci­nių pro­gra­mų py­nė.

11

pirmadienis, gegužės 14, 2012

sportas

„Žalgirio“ triumfas – LKL pergalė

Pelnyta: LKF prezidentas A.Sabonis LKL čempionų tau-

rę įteikė „Žalgirio“ komandos kapitonui P.Jankūnui.

Komanda: „Žalgiris“ pergalės džiaugsmu LKL čempionate dalijosi su visais juos palaikiusiais ir jais tikėjusiais.

Vaidoto Grigo, Tomo Raginos nuotr.

Kauno „Žalgirio“„ krepšininkai sezoną baigė iškovoję tris trofėjus – Lietuvos krepšinio federacijos (LKF), Baltijos ir Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionų taures.

Marius Bagdonas Romas Poderys

Trečiosiose LKL finalo rungtynėse kauniečiai 90:84 paguldė ant menčių Vilniaus „Lietuvos rytą“ ir laimėjo seriją iki trijų pergalių „sausu“ rezultatu – 3:0.

Vakar po užsitęsusios žvalgybos iniciatyvą perėmė „Žalgiris“: penkis taškus iš eilės pelnė Marko Popovičius ir – 15:12. Netrukus po tritaškį pataikė Mantas Kalnietis ir Tadas Klimavičius – 21:17. Savo įspūdingą pasirodymą finalo serijoje pratęsė Tomas Delininkaitis – 27:20.

Trys iš eilės kauniečių klaidos iškart atsiliepė rezultatui – Vilniaus ekipos legionierius Tyrese'as Rice'as jį persvėrė 31:30.

Pauliaus Jankūno, M.Kalniečio, T.Delininkaičio ir Dainiaus Šalengos dėka „Žalgiris“ vėl šovė pirmyn – 47:43.

Per pirmąją rungtynių dalį „Žalgirį“ į priekį vedė T.Delininkaitis, surinkęs 16 taškų (iš jų 4/6 tritaškių), vilniečius – Renaldas Seibutis, pelnęs 18 taškų (iš jų 7/7 baudų). Žalgiriečiai kovą dėl kamuolio laimėjo 24:14 ir tiksliau mėtė tritaškius – atitinkamai 8/17 (47 proc.) ir 4/13 (30) proc., bet prasčiau nei vilniečiai pataikė baudas – 11/20 (55 proc.) ir 12/17 (70 proc.).

Trečiajame kėlinyje žalgiriečiai vadžių neatleido: pirmiausia T.Delininkaitis ir P.Jankūnas, po to ir M.Popovičius bei Milovanas Rakovičius padidino persvarą – 66:54. Vilniečiai stengėsi iš paskutiniųjų – 72:70, bet M.Popovičiaus bombos buvo triuškinančios – 76:70, o azartiškojo kroato pavyzdys įkvėpė ir kitus „Žalgirio“

žaidėjus – 85:70. Po šio kauniečių spurto iš vilniečių lyg kas būtų išleidęs orą – sostinės komanda žaidė taip, lyg norėdama kuo greičiau pasirašyti visiškos kapituliacijos aktą.

LKL čempionų taurę žalgiriečiams įteikė LKF prezidentas, legendinis „Žalgirio“ vidurio puolėjas Arvydas Sabonis.

Kauniečiai laimėjo visus šešis šio sezono tarpusavio mačus su sostinės ekipa, o pastarųjų dvejų metų santykis – 12:1 „Žalgirio“ naudai.

Tai buvo keturioliktasis LKL finalas nuo 1999-ųjų, kuriame varžėsi „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ krepšininkai. Devynis kartus LKL aukso žiedus iškovojo kauniečiai, penkis – vilniečiai.

Rungtynių statistika „Žalgiris“ – „Lietuvos rytas“ 2012 05 13, Kauno „Žalgirio“ arena, 15226 žiūrovai.

90:84 (25:20, 22:24, 22:19, 21:21) „Žalgiris“: M.Popovičius 20 taškų (6 rezultatyvūs perdavimai), T.Delininkaitis 19, R.Javtokas 14, D.Šalenga 11, M.Kalnietis 7 (4 atkovoti kamuoliai, 4 rezultatyvūs perdavimai), T.Klimavičius (5 atkovoti kamuoliai) ir P.Jankūnas (10 atkovotų kamuolių) po 6, V.Lipkevičius 5, M.Rakovičius 2. „Lietuvos rytas“: R.Seibutis 24 (8 atkovoti kamuoliai), S.Babrauskas 14, J.Valančiūnas 12, M.Katelynas 11, A.Rašičius 8, T.Rice’as 5, A.Jomantas 4, P.Samardžiskis ir L.Robertsas po 3.

19

pirmadienis, gegužės 14, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 22 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena planuoti ateitį, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Neabejokite savo sėkme.

Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas.

Jautis (04 21–05 20). Su malonumu padėsite draugui ar mylimam žmogui. Draugai ir kolegos vertina jūsų subtilų skonį, tad galite drąsiai patarti jiems dėl interjero sprendimų ar stiliaus pokyčių.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir stabtelėjęs pagalvokite, ar yra priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai.

Vėžys (06 22–07 22). Sėkminga diena, tad nešvaistykite jos smulkmenoms. Galite imtis didelių projektų, spręsti globalias problemas. O atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite vėliau.

Liūtas (07 23–08 23). Nepalanki diena planuoti ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Vyresnis ar autoritetingas žmogus abejos jūsų sprendimais.

Nenorėsite jo klausyti, bet jau rytoj suprasite, kad teisus buvo būtent jis.

Mergelė (08 24–09 23). Jūsų idėjos gali prieštarauti jūsų vertybėms. Galbūt teks iš naujo apsvarstyti jau priimtus sprendimus. Jus apėmusi bloga nuotaika ir nenoras bendrauti greitai praeis.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Nesugebėsite paaiškinti savo ketinimų. Aplinkiniai nesutiks su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų.

Skorpionas (10 24–11 22). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl nuoširdumo. Pasistenkite neatvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Seksis bendrauti su jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą.

Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, jūsų pavaldiniai nepateisins vilčių. Neskubėkite reikšti savo nuomonės, o ypač smerkti – suteikite progą pasitaisyti, patarkite.

Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkęs vaizduotę pagerinsite savo gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet jums pritars. Nepraleiskite dienos veltui Žuvys (02 20–03 20). Bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Pasistenkite atsipalaiduoti ir nusiraminti, o jau rytoj pamatysite, kad visi nemalonumai praėjo.

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje bus gana sausa, dienos bus nešaltos. Šiandien bus giedra. Temperatūra bus 12–17 laipsnių šilumos. Antradienio naktį galimos šalnos. Dieną lietaus neprognozuojama. Temperatūra naktį bus 1–4, dieną 14–18 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 14 d.

+13

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+16

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+14

Utena

+13

5.26 21.40 16.14

135-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 231 diena.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+17

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +17 Brazilija +25 Briuselis +17 Dublinas +13 Kairas +30 Keiptaunas +20 Kopenhaga +13

kokteilis Ko­kia or­kai­tė ge­res­nė?

Ro­k ui atė­jo lai­kas keis­t i or­kai­tę. Ta­ čiau pi­l ie­čiui ra­my­bės ne­duo­da dau­ gy­bė klau­si­mų. „Ko­kia or­kai­tė ge­res­nė: du­ji­nė ar elekt­ ri­nė? – klau­sia vy­riš­k is. – Ku­ri ge­riau, ku­r i svei­k iau ke­pa?“

Sau­go­ki­tės žie­da­dul­kių Dau­ge­l is ži­no, kad di­d žiau­sias ir daž­ niau­sias aler­ge­nas pa­va­sa­rį – me­džių, krū­mų ir gė­l ių žie­da­dul­kės.

Daž­n iau­sias aler­ge­nas – žie­da­dul­ kės – sklan­do pa­va­sa­r io ore, to­dėl žy­dė­ji­mo me­t u rei­kė­t ų veng­t i pa­ si­mė­ga­v i­mų gam­ta. Kad ir kaip vi­ lio­t ų gai­v us oras, biu­ro pa­t al­pas, au­to­mo­bi­l į, na­mus rei­kė­t ų vė­d in­ ti ne ati­da­r ius lan­g us, o kon­d i­cio­ nuo­jant orą.

Lau­ko dar­bus dirb­k i­te ne­vė­juo­tą die­ ną po lie­taus, ge­r iau­sia – ant­ro­je jos pu­sė­je. Nuo žie­da­dul­k ių or­ga­n iz­mą ap­sau­go ir me­di­ci­ni­nės kau­kės.

Išei­tis: jei tu­ri­te du­jo­kau­kę, ji

jums pa­dės ap­si­sau­go­ti nuo žie­ da­dul­kių.

Links­mie­ji tirš­čiai – Va­ž iuo­ja­me!

– Neį­si­jun­g ia va­r ik­l is, vir­ši­nin­ke...

– Va­ž iuo­ja­me, pa­skui įjung­si. Čes­ka (397 719; suau­gę žmo­nės ne­ti­ki, kad eg­zis­tuo­ja Ka­lė­dų Se­ne­lis. Užuot juo pa­si­klio­ vę, jie bal­suo­ja rin­ki­muo­se)

Praha +15 Ryga +15 Roma +19 Sidnėjus +18 Talinas +16 Tel Avivas +27 Tokijas +19 Varšuva +17

Šiandien

Vėjas

0–3 m/s

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Vardai Bonifacas, Gintaras, Gintarė, Motiejus, Teisutis, Vilda

gegužės 14-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

8

10

9

8

3

10

13

12

10

5

10

10

9

8

2

rytoj

trečiadienį

teleloto

+17

+14

orai klaipėdoje

Kek­siu­kai – kiek­vie­nai die­nai Ro­kas sku­ba pirk­ti nau­ją or­kai­tę vien dėl kek­siu­k ų, ku­riuos jis no­rė­tų iš­kep­ti jo­je ir mė­gau­tis gar­du­my­nais šią sa­vai­tę. „Kok­tei­l io“ skai­t y­to­jas ne­slė­pė jų ga­ mi­ni­mo smulk­me­nų.

Rei­kia: 3 kiau­ši­nių, 200 g kvie­ti­nių mil­ tų, 200 g cuk­raus, 60 ml pie­no, 100 ml alie­jaus, sau­jos ra­z i­nų, šaukš­to ka­ka­ vos, pu­sės šaukš­te­lio ke­pi­mo mil­te­lių.

Kiau­š i­n io bal­t y­mus at­skir­k i­te nuo try­n ių ir iš­pla­k i­te. Try­n ius su­mai­šy­ ki­te su mil­tais, cuk­ru­mi, pie­nu, alie­ju­ mi ir ke­pi­mo mil­te­l iais. Tuo­met pil­k i­ te iš­plak­tus bal­ty­mus ir ge­rai vis­ką iš­ mai­šy­k i­te. Treč­da­l į teš­los pil­k i­te į ki­tą in­dą ir tą da­l į su­mai­šy­k i­te su ka­ka­vos mil­te­l iais ir ra­z i­no­mis. Į kek­siu­k ų for­ me­les dė­k i­te pu­sę šaukš­to bal­tos ma­ sės, o ant vir­šaus – ar­ba­t i­n į šaukš­te­l į ka­ka­vos ma­sės, ta­da vėl – pu­sę šaukš­ to bal­tos ma­sės. Kep­ti apie 20–25 min.

180 laips­nių karš­čio or­kai­tė­je.

Londonas +13 Madridas +32 Maskva +15 Minskas +15 Niujorkas +19 Oslas +11 Paryžius +19 Pekinas +27

1610 m. nu­žu­dy­tas Pran­ cū­z i­jos ka­ra­l ius Hen­r i­ kas IV. 1686 m. gi­mė vo­k ie­čių moks­l i­n in­kas Gab­r ie­l is Fah­ren­hei­tas.

1796 m. ang­lų chi­rur­gas Ed­war­das Jen­ne­r is pir­ mą kar­tą su­lei­do vak­ci­ ną nuo rau­pų.

1952 m. gi­mė lie­t u­v ių kil­mės ki­no re­ž i­sie­r ius Ro­ber­tas Ze­mec­k is, lai­ mė­jęs „Os­ka­rą“ už fil­mą „Fo­res­tas Gam­pas“.

1972 m. pro­tes­tuo­da­mas

prieš so­vie­ti­nę oku­pa­ci­ ją, Kau­ne su­si­de­gi­no Ro­ mas Ka­lan­ta. Kau­no mu­ zi­ki­nio teat­ro so­de­ly­je jis ap­si­py­lė ben­z i­nu ir, su­ šu­kęs „Lais­vę Lie­tu­vai!“, su­si­de­gi­no.

1972 m. po 27 me­tus tru­ ku­sio JAV ad­mi­nist­ra­vi­ mo Oki­na­va su­grą­ž in­ta Ja­po­ni­jai.

1977 m. so­vie­tų dien­raš­ tis „Prav­da“ įspė­jo Va­ka­ rus, jog bet ko­kia pa­gal­ ba Ki­ni­jai ga­li su­kel­ti pa­ sau­li­nį konf­lik­tą.

Nr. 840

2012 05 13

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 58 424 (4 x 14 606) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 13 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Papildomi prizai: „Citroen C3“ (TV) – Petras Šležas „Fiat Grande Punto“ (TV) – Aušra Džusojeva „Hyundai i20“ – 0244682 „Renault Thalia“ – 0022170

§§ §§ 34 65 42 06 03 01 53 19 49 22 36 31 39 27 18 58 30 37 12 38 11 13 75 15 09 70 45 20 47 67 35 07 63 64 04 §§§ 73 28 52 25 23 §§ §§§ 57 41 44 60 66 §§§ §§§ §§§ 10 14 62 72 56 02 74 68

kvietimai į TV: 034*440, 008*039, 038*816.

5000 Lt (tel. 1634, gegužės 7 d.) – Jolita Andrijaitienė iš Kauno 5000 Lt (tel. 1634, gegužės 7 d.) – Gediminas Pasalauskas iš Vilniaus

5000 Lt (tel. 1634, gegužės 7 d.) – Kristina Kulakovienė iš Jonavos 5000 Lt (tel. 1634, gegužės 7 d.) – Serotina Jancevičienė iš Tauragės 5000 Lt (tel. 1634, gegužės 7 d.) – Robertas Bulka iš Pakruojo 5000 Lt (tel. 1634, gegužės 7 d.) – Dangirutė Kuprienė iš Klaipėdos 5000 Lt (tel. 1634, gegužės 7 d.) – Lilija Kosolapova iš Kėdainių Prognozė: Aukso puode bus – 500 000 Lt

1998 m. nuo šir­d ies smū­g io mi­rė 82 me­t ų Fran­kas Si­nat­ra.

Šven­čia su­muš­ti­nio me­ti­nes Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos mies­te­ly­je Sand­vi­če sek­ma­die­nį dra­ma­tiš­ kai at­vaiz­duo­ja­ma is­to­ri­nė aki­mir­ ka, kai jo gra­fas esą iš­ra­do pir­mą­jį su­muš­ti­nį, – taip mi­ni­mos šio neį­ mant­raus val­gio su­kū­ri­mo 250-o­ sios me­ti­nės.

XVIII a. kos­tiu­mus dė­vin­tys ak­to­ riai pa­ro­dys, kaip bu­vo tą va­ka­rą, kai ket­vir­ta­sis Sand­vi­čo gra­fas Joh­ nas Mon­ta­gu, azar­tiš­kas kor­tuo­to­ jas, „pa­rei­ka­la­vo ga­ba­lė­lio jau­tie­ nos, įdė­to tarp dvie­jų pa­ke­pin­tos duo­nos rie­ke­lių, kad jam ne­rei­kė­ tų nu­trauk­ti lo­ši­mo“, sa­ko­ma šio ren­gi­nio tink­la­la­py­je.

Kaip pa­sa­ko­ja­ma šio­je le­gen­do­ je, ki­ti pra­dė­jo už­si­sa­ki­nė­ti „tą pa­ tį kaip Sand­wi­chas!“, ir šis var­das pri­li­po kas­die­niu ta­pu­siam val­giui, ir yra var­to­ja­mas dau­ge­ly­je ša­lių. Šia­me piet­ry­čių Ang­li­jos uos­ta­ mies­ty­je taip pat ren­gia­mi su­muš­ ti­nių ga­my­bos kon­kur­sai ir kon­cer­ tai, ku­riuo­se skam­ba „links­mos ir gy­vos me­lo­di­jos“, ku­rias mė­ go gar­su­sis gra­fas, jau­tęs taip pat „aist­rą tur­kiš­kiems dra­bu­žiams“, nu­ro­do­ma tink­la­la­py­je.

Da­bar­ti­nis Sand­vi­čo gra­fas su­rengs di­de­lius pie­tus, per ku­riuos bus vai­ ši­na­ma su­muš­ti­niais, „pa­ger­biant 4-ąjį Send­vi­čo gra­fą, ku­ris prieš 250 me­tų sa­vo meist­riš­ku įkvė­pi­mu su­ kū­rė uni­ver­sa­lų grei­tą­jį mais­tą, ku­rį pa­sau­lis pa­žįs­ta ir mėgs­ta“, – sa­ko­ ma ren­gi­nio skel­bi­me.

Is­to­ri­kai skep­tiš­kai ver­ti­na tei­gi­ nius, kad su­muš­ti­nį iš­ra­do bū­tent šis gra­fas, ar­gu­men­tuo­da­mi, kad jis pa­na­šus į ki­tus įvai­riau­sius pa­tie­ ka­lus su duo­na, ku­rių is­to­ri­ja sie­kia daug anks­tes­nius lai­kus nei XVIII a. – ta­čiau tai ne­truk­do mies­te­liui pa­gerb­ti sa­vo vie­ti­nio did­vy­rio.

BNS inf.