PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
TREÄŒIADIENIS, geguŞės 16, 2012
11
R RUB
113 (19 414)
IKA
ai m a n na m a i A?2š6.162; 6@ 424B Ÿ@ #
;6@ 6.162 A?2š
Âź@ 424B
#
s orijo utaf ĹĄo b nÄ— la – e t ĹŤs io b PriemiesÄ?io iesÄ? bĹŤste – nÄ— iem [NZNV-XY Ya ?RQNXa\ _Ă› 9V[N /VRYVNb`XN VaĂ›
XY Ya NV- [NZ NXa\_Ă› XNVaĂ› ?RQ VRYVNb` 9V[N /
SeiÂmas linksÂta PVM lengÂvaÂtÄ… taiÂkyÂti ne tik spauÂdai, bet ir keÂleiÂviĹł perÂveÂĹžiÂmui.
Lietuva 5p.
Pr
mes, tik i sualia mura Mar dividu viein ir dis, tuoti kiĹł pa projek ksaran i. Vos tos au ti balda nain gam ngus ĹĄiĹł ÄŻmane perĹže nkstÄŻ, bÄ—ti, te sle mĹł a nepas prair nom kybÄ™ indujog ko Ä?ia sp sto apgÄ… ban tiek bĹŤ pulinja ru liuo tiek sk bei sus daila, eĹĄkoto lÄ—s. gai iĹĄi tos deta derin
Marmuras, tikmedis, indivi dualiai suprojektuo ti ir vietos auksa ran gaminti bal kiĹł padai. Vos perĹžengus ĹĄiĹł namĹł slenk stÄŻ, noma nepas neÄŻmate jog kokybÄ™ bÄ—ti, ir prabangÄ… Ä?ia spinduliuoja tiek bĹŤsto apdaila, tiek skrupulingai iĹĄieĹĄko tos derintos de bei sutalÄ—s.
RUBRIKA11
laĹĄo buta
forijos
\ a_
c\ [b PUf [V [V\ N_
.` ZR taisÄ— kai ÄŻsi ratiĹĄ vo supro demokme bu . Tad papat taip je, kurialentynos laikoma gos ÄŻgavo plotu doriu lios ja, tad kori tos ke dingu muose keliau galÄ—s jektuo nenau se na maĹžai ĹĄaliĹł su prastai vÄ— ĹĄiuo krĹŤvÄŻ. erd kai ne sveÄ?iĹł ir kartu kĹĄ- bĹŤsto energinÄŻ minin Şę iĹĄ das itin bĹł to ĹĄei sugrÄŻ jĹł paro Şėti, gur daerdvÄ— jam su in- kaskart tograďŹ pasigro – ĹĄypso gi svar dinga no, jog fo niu ne tik Tai ÄŻspĹŤ Ĺži der uti- rengti jomis vynÄ…, rÄ—jas. – “ Ă&#x;` dalykus, lat Papirko prisipa ti ryĹĄÄŻ su supan pri lykusbĹŤtĹł klasikiniai OVĂş tu mo ne tik ir draugais kavÄ… ar leskĹŤ ki ir nuo tuo ir Kaip Ä?io namui lius, ĹĄiuogti daatĹžvilmo R_ af t savi ndĹžia jas, bet das KĹŤrÄ—jas akcen bet zavo nu giu bei iĹĄliktĹł modernumo apgai ĹĄie Ă` a\ c gian ci ve- nodamiimprovi dinamiĹĄ kus bĹŤ aktualĹŤs ir mies deĹĄim Danie si ÄŻdie der po me rbu erdve,ĹĄnekovas terjere ir ties tenir bai kuris spre funk liÄ… gy . pui tas norÄ—jo niai mo lĹŤs po VNb `VĂş O sva vi, ne tĹł. po gi ra sis tai ri mo Si dua V Q ma siki aktua yra gy Be to, rybinÄŻ ti savo kultĹŤ ta – pa tame in jere nielius ĹžalÄ… terjeru, gyveni , indivi inter bĹŤtĹł kla iĹĄliktĹł cVR [N Q s kĹŤ dĹžiaug pro- Ä?ia gam nere raS.Da namai jantys. nÄ… at mo, kam si ji litarias ÄŻdomiÄ… teigÄ— lÄ—kis: ti vie kurie giu bei tĹł. s, tavo, joglieka ant pulsuodyti vai lima pa vietos ir nan pagausÄ— tua- sukuria vę“, – ď Ž Po augi jantys erdkai atĹžvil ties me erd paro kaip ga matyta kĹł kĹŤriniam telek ta suo daly ne. pora, ĹĄeimos nimo ď Ž ir in deĹĄim pla ti iĹĄskir ra zo- cialÄ…, Yra nudailinin .“ lat pul jauna kianti rybiĹĄki PolÄ—kis: cVR [diatski mos kĹŤryba. liems palankios ta ÄŻkur - me – nuo cialiai nes N QV Q VNb `VĂş OĂ` , kĹŤ bei lau speaf OtaVĂş “ Ă&#x;`]Ă a\ cR_ kaip , ĹĄei laiki tis in- Namai te planuo siai kny tyvĹŤs . siona vÄ—s tam jau mui ty na ĹĄiuo fe bĹŤs vi po , Q ir V[ ra, – ak ma nÄ—s nus T\` R_Q cĂ›` ra pian gi erd nanti vie Tad galiau giai pradĹžiĹł bei atlie paau ri nu jai, bend nÄ… ku kÄ…, to ko- nes atĹža lĹŤs Ĺžmo s iĹĄ ti to lÄ…ci ra ir ge. moder cijaslaukian ĹĄil-pa vÄ—, ĹĄeini mos aukĹĄ lerijai, Nor bibliote ka baigiant – ak venti der gausÄ—edu „Tai i drau jimo, rojo sa kĹŤrybiĹĄ rÄ… gatu mo tendentas gytyvĹŤs, mÄ—s mo antku tÄ… vi bei derniu vimuterjei,ru, gta atski Ĺžmo iĹĄ eski ir-intena vie inbu ris lek zainoras, skirlĹŤsÄŻdie nÄ—s. mÄ… spren tuasi to ti dĹžiu ĹĄei me ĹĄvie dĹžia tas gal sau pa mininkai ne ne tik utiriastÄ—gy vyz litama stader .` ZR [V [ ve maĹžai keliau terje . Name„Taipamo apnimo funk V\ N_ PUf c\ [b\ pa rigÄ…. BĹŤs kaskart su nu a_ tas nus, cijas, bet me miÄ…, ja, tad kuria ĹĄiuolaikines „Pariujesu ma, Apk ÄŻran grįŞę zai no ten jaukiai siste kÄ™s taikÄ— ÄŻdo di- primo do jektuodencipÄ…. zicinÄ™ individualiÄ… gy ir rengti fotograďŹ iĹĄ sveÄ?iĹł ĹĄaliĹł galÄ—s gos taip pat demok Lt jas pa atvy liepiantisri riai ni povę“, ter erd pro prin tai jeras, ratiĹĄ000 jĹł ve- drau koridoriu dymo su eks kai ÄŻsitaisÄ— – teigÄ— S.Da insis- ku tas gyven je, kuriame gais jomis parodas ir kartu su NIS tĹŤrosskirjog nielius. patot giai ir nimaliÄ… buvoti dan tekkiai. pasigro puikiaichijau jektuo buvo suproti,me ÄŻdieg o 112 SLÄ– nodami ka tos kelios kyNa mi Namai kas ta mo nulen vÄ… ar vynÄ…, Şėti, gurkĹĄ- KIO – nuolat pul mosasisme tynos. Tad lÄ—s ar lidy prade der ni ĹĄil- Tad ma te visma, AU prastai nena masis imp – ĹĄypso suojantys panaudin000 pastachi tektĹŤAL – jasu ma, da- bĹŤsto kai bĹŤste spe ro Sigitas Da tai ga pui 99 gu plotu laikoma ar tas iĹĄ esmÄ—s taskiai UR cia proja ja, namai yra vizavo kĹŤrÄ— jas. . Bu to8erd nielius: vÄ— ĹĄiuo – Taitai 657 planuonejek ri tuotas pagal sau- vÄ—, kuri numaty liai iĹĄskirta erdgyvi, dina TA lÄ—sgai se namuo archi projek , ener tek miĹĄki irjinuo bĹł ĹžitĹŤros pulsuo se ÄŻgavo bulatgi svar ta kaip in na edukaci ginÄŻs.lt tai gavia krĹŤvÄŻ. s: temin jai, bendra atskira zo- paro jantys. Be to, taiipui lima saky principÄ…. ApkriSmagu, liu 92 020ukiosleni kus bĹŤ dyti vaikams am nau vaty das Pa nie kai projekinopro jektas – ja ti, jog tai pavykÄ™s pasibuvimui drauge. vimui, ĹĄeimos cia 8 657 ala pirko ÄŻspĹŤ b. po binÄŻ lÄ…, kaip ga tuoDa me viskas jek- „PavyzdĹžiui, dinga erd jant inter duod kĹŤry tentemingai tas Mo buvo sisvÄ— w.taurKĹŤ projerÄ…ne pla antrojo aukĹĄ kĹŤry Par lima pasidĹžiaug Sigibe neti savo svarrÄ—jas prisipaĹžino, ww inovatyvia nuojama, pradedant ridoriuje numa to ko- fe ba. Yra numatyta , kai jerÄ… rei jog jam itin tÄ—me bu vie inĹžinerija, sio reguootiti agukiainko ter architektĹŤ- kuriai pritaikÄ—me vietÄ… galerijai, nes naliems dailininkĹł tos ir pro- kultĹŤ akcentuoti ryĹĄÄŻ ne namo Sm rine erdve, tik su gu kĹŤriniams, apĹĄvietimÄ… erdvÄ—s tam minimaliÄ… re , bet janiĹĄt pla na pa bei eks Ä?ia ir vi lan su po gamta – mo, ko vi kios.“ zicinÄ™ ÄŻran supanmo Nors iĹĄ pra tuo ga li nejau gÄ…. BĹŤstavo, jog paĹĄnekovas apgailesatskirÄ… bib dĹžiĹł planuota ÄŻkur rina reikiasi bĹł, ne-, nene retame pla liotekÄ…, ga ti reibe iĹĄsmul bĹł kia susi interjere liausiai kny- dalykai lieka ant ĹĄie si ri rakin kinti. me plane. namonejau ulti.
Lina Bie
l.bieliausk
liauskai
aite@kl.lt
tÄ—
Skirta ne tÄ— ma Kaip pripa dai, o Ĺžmogui Ĺžino moder mies nĹł gui prie Ä?io namui sukĹŤrÄ™s rĹŤbÄ… prieo Ĺžmo rĹŤbÄ… Sitis klaipÄ—dietis nĹł pÄ—die gitas Danielius, madai, der ĹĄiuolai inter ta ne Ĺžino mokĹŤrÄ™s klai kiĹĄkameje, re norÄ—josi ÄŻdieg kiĹĄkame Skir pa ti lai kurie su
skai liau lt Bie @kl. Linaliauskaite l.bie
T\` ]Ă QV[
cĂ›`
R_Q
12
Namai 11p.
Ar VaÂtiÂkaÂnas gaÂli bĹŤÂti suÂsiÂjÄ™s su 1983 meÂtais ÄŻvykÂdyÂtu 15-meÂtÄ—s paÂgroÂbiÂmu?
Pasaulis 13p.
Kaina 1,30 Lt
12
gali susism reikia
Netoli Klai bepÄ—dos stĹŤk veik 200 santis be- santis pirkv. stĹŤk tas miausia tu m ploto pastatas sta pirrÄ— ipÄ—dos to pa ti jo ĹĄei-si mininkĹł lĹŤ jo atspin dÄ—ti jo plo li Kla dÄ— m ĹĄeikesÄ?ius. kĹŤru Neto BĹŤstekv. atsispin te ÄŻsi joru 200 ÄŻsikĹŤ veik sia turÄ— Ä?ius. BĹŤs u mia kĹł lĹŤkes minin
KlaiÂpÄ—ÂdieÂÄ?io bĹŤsÂte – nÄ— truÂpuÂÄ?io buÂtaÂfoÂriÂjos.
IĹĄ praÂgaÂro grÄŻÂĹžo gyÂvas TAURALAUKIO SLÄ–NIS nauji butai. Buto kaina Mob. 8 657 nuo 112 000 92 020, Lt www.tauralauk 8 657 99 000 ioslenis.lt
Parduodami
DeÂvyÂnios dieÂnos AfÂriÂkos praÂgaÂre. Tiek iĹĄÂtvÄ—ÂrÄ— klai pÄ—ÂdieÂtis jĹŤÂriÂninÂkas AnaÂtoÂliÂjus BaÂtaĹĄÂÄ?iu kas, kai jÄŻ dÄ—l rimÂtĹł ĹĄirÂdies suÂtriÂkiÂmĹł lai vo ÄŻguÂla paÂliÂko Li beÂriÂjos liÂgoÂniÂnÄ—Â je. AfÂriÂkieÂÄ?iai meÂdi kai per viÂsÄ… tÄ… laiÂkÄ… paÂgalÂbos neÂsuÂteiÂkÄ—. Bet jÄŻ vieÂnÄ… be lyÂdin Ä?io asÂmens iĹĄÂsiunÂtÄ— naÂmo, ÄŻ LieÂtuÂvÄ….
„VyÂrams kaÂlu ÄŻ galÂvas: gel bÄ—Âti reiÂkia kranÂte, kad ne tektĹł to daÂryÂti vanÂdeÂnyÂje.“ PaÂlanÂgos gelÂbÄ—ÂtoÂjĹł vaÂdoÂvas JoÂnas PiÂroĹžÂniÂkas ĹžiÂno – pliaÂĹže ypaÄ? svarÂbi yra preÂvenÂciÂja.
10p.
Po ĹĄvenÂtÄ—s – tiesiai ÄŻ egÂzaÂmiÂnÄ… SandÂra LuÂkoÂĹĄiĹŤÂtÄ— s.lukosiute@kl.lt
Vos nuÂskamÂbÄ—Âjus paÂskuÂtiÂniam skamÂbuÂÄ?iui, uosÂtaÂmiesÂÄ?io abiÂtu rienÂtai laiÂkys priÂvaÂloÂmÄ…ÂjÄŻ lieÂtuÂviĹł kalÂbos egÂzaÂmiÂnÄ…. Ĺ ias dvi svarÂbias daÂtas skirs vos vieÂna dieÂna. AtÂsiĹžÂvelgÂta ÄŻ paÂsiĹŤÂlyÂmus
AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ— a.dykoviene@kl.lt
PaÂliÂko LiÂbeÂriÂjoÂje
52 meÂtĹł klaiÂpÄ—ÂdieÂtis A.BaÂtaĹĄÂÄ?iu kas, cheÂmiÂjos proÂdukÂtĹł tankÂlai vio, plauÂkioÂjanÂÄ?io su MalÂtos vÄ—Âlia va, kaÂpiÂtoÂno vyÂriauÂsiaÂsis paÂdÄ—ÂjÄ—Âjas, dirÂbo paÂskuÂtiÂnÄ™ reiÂso saÂvaiÂtÄ™ prie AfÂriÂkos kranÂtĹł ir ruoÂĹĄÄ—Âsi naÂmo. NeÂtiÂkÄ—Âtai jĹŤrininkas paÂsiÂjuÂto praÂstai, taÂÄ?iau laiÂve neÂbuÂvo gyÂdy toÂjo. Jam daÂvÄ— tabÂleÂÄ?iĹł nuo krauÂjosÂpĹŤÂdĹžio.
4
„„SugÂrÄŻÂĹžo: su plyÂĹĄuÂsia aorÂta nuÂkeÂliaÂvÄ™s puÂsÄ™ paÂsauÂlio, klaiÂpÄ—ÂdieÂtis jĹŤÂriÂninÂkas A.BaÂtaĹĄÂÄ?iuÂkas suÂgeÂbÄ—Âjo parkak-
ti naÂmo.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
EgÂzaÂmiÂnai – ĹĄvenÂtÄ— – egÂzaÂmiÂnai. BĹŤÂtent toÂkiu graÂfiÂku vaÂdoÂvauÂjaÂsi abiÂtuÂrienÂtai. Ĺ ieÂmeÂÄ?iams KlaiÂpÄ—Âdos abiÂtu rienÂtams neÂpaÂsiÂseÂkÄ— – deÂraÂmai at siÂsveiÂkinÂti su moÂkykÂla jie neÂtuÂrÄ—s laiÂko. Mat vos nuÂskamÂbÄ—Âjus paÂsku tiÂniam skamÂbuÂÄ?iui geÂguÂŞės 30Ä…jÄ…, birÂĹž eÂl io 1-Ä…jÄ… abiÂt uÂr ienÂtai laiÂkys priÂvaÂloÂmÄ…jÄŻ lieÂtuÂviĹł kal bos egÂzaÂmiÂnÄ…. Iki tol moksÂleiÂviai jau bus spÄ—ÂjÄ™ iĹĄÂlaiÂkyÂti paÂsiÂrink tus uĹžÂs ieÂn io kalÂb Ĺł egÂzaÂmiÂnus.
2
2
TREČIADIENIS, gegužės 16, 2012
miestas
Po šventės – tiesiai į egzaminą 1
Paskutinio skambučio šventės datą kiekviena savivaldybė pasirenka savarankiš kai, o egzaminų datas diktuoja Na cionalinis egzaminų centras, atsi žvelgdamas į pedagogų siūlymus. Kaip paaiškino Klaipėdos savivaldy bės Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė, Paskutiniojo skambu čio šventės data buvo pasirinkta at sižvelgus į daugumos uostamiesčio gimnazijų pageidavimus. Šiemet ši šventė vyks vėliau, motyvas – kad netrukdytų ugdymo procesui. Pernai paskutinis skambutis Klaipėdos abiturientams nuskam bėjo gegužės 27 dieną. Linksmybės ir pareiga
L.Prižgintienė neįžvelgė nieko blo go, kad vos ne antrą dieną po iškil mingo atsisveikinimo su mokykla abiturientai laikys vieną svarbiau sių brandos sesijos egzaminų. „Ruoštis egzaminams reikia ne paskutinę naktį. Pailsėti, išsimie goti abiturientai galės gegužės 31ąją, o kitą dieną galės eiti į egzami ną“, – ramino vedėja. L.Prižg int ien ė moksl eiv iams siūlė patiems pagalvoti, kas jiems svarbiau – egzaminai ar linksmy bės. Jos manymu, nuaidėjus pa
Komentaras Saulius Zybartas
Nacional in io egzam inų centro direktor ius
T
varkaraštyje, kuris patvirtin tas dar praėjusių metų rude nį, numatyta užsienio kalbų brandos egzaminus rengti šeštadieniais gegužės mėnesį, netrik dant mokykloje ugdymo proceso ki tiems mokiniams. Užsienio kalbų eg zaminai šeštadieniais vyksta nuo 2011 metų. Pernai nebeliko mokyklinių eg zaminų, turinčių valstybinio egzami no analogą, todėl du kartus sumažėjus laikančiųjų mokyklinius egzaminus ir apie pusantro karto išaugus laikan čiųjų valstybinius brandos egzami nus kandidatų skaičiui (valstybiniai brandos egzaminai vertinami, apelia cijos tikrinamos ir rezultatai skelbia mi centralizuotai), siekiant kokybiš kai įvertinti egzaminų darbus, būtina buvo prailg inti brandos egzaminų sesijos laikotarpį. Egzaminų centras, įvertinęs praėjusių metų sesiją, rude nį mokyklų svarstymams pateikė du
skutiniam skambučiui, gal nebū tina ūžti per visą naktį. „Gal tie, kurie ilgiau linksmin sis, jau bus viską išmokę?“ – rep likavo ji. Nenori užtęsti sesijos
Vedėja pastebėjo, kad jau anks čiau pasitaikė metų, kai dėl tuoj prasidėsiančių egzaminų abitu rientai net ur ėd avo laiko links myb ėms. Nors dažn iaus iai nuo paskutinio skambučio iki priva lomojo egzamino praeidavo be veik savaitė. Pasak L.Prižgintienės, praėjo laikas, kai vienam egzaminui pasi ruošti buvo skiriama net po pen kias dienas. Dabar pasitaiko, kad išlaikęs vieną egzaminą abiturien tas jau kitą dieną laiko kitą. Vedėja pritarė, jog nėra gerai, kai egzaminai įsiterpia į mokslo me tus. Ji sakė, jog pirmieji egzaminai laikomi gegužės šeštadieniais, kad neužsitęstų egzaminų sesija. Nuo jos baigties priklauso stoja mieji egzaminai į aukštąsias mo kyklas. „Turbūt mokytojai nenori il gai dirbti vasarą“, – dėl pakore guoto egzaminų sesijos laiko spė jo L.Prižgintienė. tvarkaraščio projektus. Vienas jų – pa grindinės sesijos užsienio kalbų egza minus rengti šeštadieniais. Paskelbė me projektus viešai. Diskutavome su moksleiv ių organ izacijomis, profsą jungų atstovais. Nuomones dėl tvar karaščių projektų ir pasiūlymus, kaip tobulinti, pareiškė mokyklos. Didžioji dauguma, kaip ir ankstesniais metais, pasisakė už tą variantą, kuris, pataisy tas pagal pastabas, ir buvo teiktas tvir tinti švietimo ir mokslo ministrui. Eg zaminų laikymas šeštadieniais sudarė galimybę parengti tvarkaraštį taip, kad per savaitę vyktų vienas svarbus egza minas ir pailgėtų tarpai tarp svarbiau sių egzaminų. Tad vaikai turės galimy bę ilgiau pailsėti tarp egzaminų ir jiems pasiruošti. Jau išlaikytų egzaminų re zultatai bus skelbiami anksčiau. Taigi, daliai mokinių anksčiau baigsis sesija ir liks daugiau laiko įsivertinti savo gali mybes pasirenkant studijas. Paskutinis skambutis – gražus ugdymo proceso pabaigos simbolis, graži tradicija, šven tė. Manau, egzaminai šeštadieniais ne turės didelės įtakos šiai tradicijai kaip nors keistis.
Sutapimas: šiemet paskutinis skambutis nuskambės egzamino išva
karėse.
Klaipėdoje vakar iš rinktas dar vienas kultūros magistras. Juo tapo choro vadovas, pedago gas doc. Robertas Varnas.
Vytauto Petriko nuotr.
Dovana: R.Varnui rugpjūčio 1-ąją bus įteiktas auksinis žiedas, puoštas
deimantu.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Magistru tapo R.Varnas Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Šiemet į kultūros magistro vardą pretendavo 9 klaipėdiečiai. Klai pėdos meras Vytautas Grubliaus kas tvirtino, jog išrinkti vieną bu vo labai sunku.
Vytautas Grubliauskas:
Šiemet dėl sunkios finansinės situacijos nuspręsta, kad bus tik vienas magistras. Buvo sudėtinga ap sispręsti dėl vienos kandidatūros. „Šiemet dėl sunkios finansinės situacijos nuspręsta, kad bus tik vienas magistras. Buvo sudėtinga
apsispręsti dėl vienos kandidatū ros. Visos pasiūlytosios yra vertos kultūros magistro vardo. Diskuta vome dvi valandas, balsavome ke turis kartus, kol išrinkome“, – pa sakojo miesto vadovas. Anot V.Grubliausko, pasirinki mas labai gražus ir simboliškas. Klaipėda nuo seno puoselėja cho rines tradicijas Klaipėdos kultūros magistro var das kartą per metus suteikiamas uostamiesčio menininkams ar kul tūros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Kam šis vardas bus skirtas, sprendžia mero sudaryta komisija. Asmeniui, gavusiam šį apdo vanojimą, rugpjūčio 1-ąją – per miesto gimtadienį – bus įteik tas auksinis žiedas, puoštas dei mantu. Jis yra atkurta XVI am žiaus Klaipėdos piliavietėje rasto žiedo kopija. R.Varnas – 24-asis Klaipėdos kultūros magistras.
Į kultūros magist rus pretendavo operos solistas, pedagogas prof.
Eduardas Kaniava aktorė Regina Šaltenytė operos solistė, pedagogė prof. Va
lentina Vadoklienė žurnalistė Gražina Juodytė dailininkas keramikas Isroildžon
Baroti Lėlių teatro režisierė, dramaturgė,
dailininkė Jūratė Januškevičiūtė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė
Olga Žalienė Lietuvos dailės muziejaus Prano
Domšaičio galerijos vedėja dailėty rininkė Kristina Jokubavičienė choro vadovas, pedagogas doc.
Robertas Varnas
Klaipėdai – modernus baseinas Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Modernų baseiną uostamiestyje geriausia statyti šalia arenos. Tai nustatyta atlikus galimybių studi ją. Planuojama prašyti, kad jis būtų pripažintas valstybei svarbiu eko nominiu objektu. Užkliuvo darbų kaina
Antradienį galimybių studija, kuria siekta išsiaiškinti baseinų poreikį Klaipėdoje, pristatyta visuomenei. Jos metu buvo apklausta 700 atsi tiktinių klaipėdiečių, įvertinti van dens sporto atstovų interesai. Klaipėdos savivaldybės Investi cijų ir ekonomikos departamen to direktorius Ričardas Zulcas pa sakojo, kad išanalizavus duomenis nustatyta, kad miestui reikia 50 metrų ilgio baseino su sveikatin gumo centru. Čia laisvalaikį galėtų leisti klai pėdiečiai. Būtent tokį norą išreiš kė apklaustieji. Baseinas tiktų tre niruotis sportininkams. Čia galėtų būti organizuojami tarptautiniai vandens sporto čempionatai. Apskaičiuota, kad baseino pa statymas atsieitų apie 38 mln. litų, įskaitant pridėtinės vertės mokes tį. Būtent darbų kaina labiausiai ir užkliuvo pristatyme dalyvavusiems
visuomenės atstovams. Klaipėdie čiai svarstė, ar toks statinys nėra per brangus. Jų nuomone, darbus galima atlikti ir pigiau. Anot R.Zulco, baseino statybos ir įrengimas kainuotų brangiai, nes būtų diegiamos moderniau sios technologijos.
1,4
– tiek mln. litų per metus kainuotų naujo baseino išlaikymas. Jų dėka nuo 7 iki 23 val. jame ga lėtų apsilankyti kuo daugiau klai pėdiečių grupių: jaunos mamos, mokiniai, sportininkai. Vienu me tu baseine galėtų apsilankyti iki 200 žmonių. Bilietas kainuotų 10 litų
50 metrų ilgio baseinas būtų įreng tas taip, kad jį būtų galima suskirsty ti į dvi dalis: viena skirta sportinin kams, kita – miestiečių laisvalaikiui. Apskaičiuota, kad modernaus ba
seino išlaikymas per metus atsiei tų 1,4 mln. litų, įskaitant užmokestį darbuotojams. Minimalus mokestis lankytojui siektų 10 litų. Savivaldybei iš miesto biudže to per metus reikėtų prisidėti 200 tūkst. litų. R.Zulcas aiškino, kad daugumoje miestų baseinai patys neišsilaiko ir yra dotuojami savi valdybių. Pinigų prašys iš ES
Pristatym o met u atėj us iems klaipėdiečiams klausimų kilo ir dėl to, kod ėl naujam basein ui pasirinktas sklypas prie arenos, o ne Paryžiaus Komunos gatvė je, kur dabar yra neveikiantis ba seinas. „Šis sklypas taip pat buvo anali zuotas. Tačiau yra numatyta Fut bolo mokyklos plėtra. Ateityje šia me rajone turėtų atsirasti 25 metrų ilgio baseinas. Rekonstruoti nevei kiančiojo neapsimoka“, – tvirtino R.Zulcas. Dar šiemet bus prašoma, kad baseinas būtų pripažintas valsty bei svarbiu ekonominiu objektu. Jei taip bus padaryta, kitąmet bus skelbiamas architektūrinis kon kursas ir ruošiamas techninis pro jektas. 2014-aisiais lėšų jo finansavimui būtų prašoma iš ES.
3
TREČIADIENIS, gegužės 16, 2012
miestas Valys Danę
Plaus skulptūras
Kviečia pajudėti
Asociacija „Mano miestas Klai pėda“ ir „Rotary“ klubas „Con cordia 1826“ klaipėdiečius kvie čia prisijungti prie Danės švari nimo akcijos. Ji organizuojama antrą kartą. Bus valomas ne tik Danės paviršius, bet ir dugnas. Visi norintieji prisidėti laukiami šeštadienį 11 val. prie buvusios senosios perkėlos.
Penktadienį 16 val. Klaipėdos skulptūrų parke rengiama akcija, skirta Tarptautinei muziejų nak čiai paminėti. Jos metu uosta miesčio jaunimas nuplaus purvi niausias parko skulptūras. Jau nieji klaipėdiečiai pamatė, kad po žiemos skulptūros pasidengu sios purvo sluoksniu ir patys pa sisiūlė jas nuvalyti.
Klaipėdos visuomenės sveika tos biuras klaipėdiečius, kurie yra anksčiau dalyvavę šiaurie tiško ėjimo mokymuose, kvie čia patobulinti įgūdžius. Užsiė mimai vyks ketvirtadienį 17.15 val. Vasaros estrados tako pra džioje, prie suoliukų nuo Liepo jos gatvės pusės. Išankstinė re gistracija būtina.
Mieste – bandomieji konteineriai
Dienos telegrafas Internetas. Klaipėdos savivaldybės vie šosios bibliotekos Jaunimo skyriuje sa vanorė „Ąžuolyno“ gimnazijos mokslei vė Andželika Solovjova mokys vyresnio amžiaus klaipėdiečius naudotis „Face book“ socialiniu tinklu bei supažindins su nuotraukų tvarkymu kompiuteryje. Trečiadienį 14.30 val. atėjusieji bus mo komi, kaip tvarkyti skaitmenines nuo traukas „Picasa“ programa. Penktadienį 14.30 val. vyresnio amžiaus klaipėdie čiai bus mokomi prisiregistruoti sociali niame tinkle „Facebook“. Vietų skaičius ribotas. Registruotis telefonu 31 47 28. Vanduo. Penktadienį, 11 val. Klaipėdos visuomenės sveikatos biure vyks ne mokamas seminaras „Vandens tarša fosfatais: požiūriai, grėsmės, galimybės“. Registruotis iki ketvirtadienio el. paštu admin@klaipedospublika.lt arba tel. 411403. Pirmiesiems 20 užsiregistravu sių klausytojų bus padovanotas šventi nis pasiplaukiojimas keltu „Nida“ šešta dienį 21.30 val.
Patirtis: kituose Lietuvos miestuose bei svečiuojantis kaimyninėse šalyse galima pamatyti dailius ir švarius atliekų konteinerius.
Nesandarūs, skleidžiantys bjaurų tvaiką, vartomi stiprių pajūrio vėjų, apspisti benamių šiukšlių konteineriai piktina klaipėdie čius. Netrukus uostamiestyje atsiras naujos kartos požeminiai ar tik iš dalies pusiau požeminiai atliekų konteineriai. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pasaulyje ir net kai kuriuose Lie tuvos miestuose tokios kur kas pa togesnės atliekų talpyklos jau yra įrengtos. Jos turėtų būti kur kas talpes nės nei dabartiniai plastikiniai bei metaliniai konteineriai. Tikimasi, kad tokių konteinerių aptarnavi mas bus pigesnis. Jau šios vasaros pradžioje skir tingose Klaipėdos vietose bus
įrengti penki bandomieji konteine riai. Miesto gyventojai turės gali mybę juos palyginti. Svarbu sužinoti, ar naujosios šiukšliadėžės bus patogios naudo ti, ar neskleis kvapų, ar jomis nau dotis bus saugu ir suaugusiems, ir vaikams. Tikimasi, kad, įrengus naujuo sius konteinerius, juose nebesi kapstys benamiai, nes talpų turi nys bus nepasiekiamas. Apsisprendžiant, kokio modelio šiukšlių konteinerius rengti, keti
nama paisyti ir miestiečių nuomo nės, kurią sužinoti tikimasi atlie kant apklausas. Miestiečiams siūloma išbandy ti dviejų tipų konteinerius. Jie abu turės gelžbetonio duobes, tik į vie nus bus įleidžiami didžiuliai nuo 5 iki 6 kubinių metrų talpos polieti leno maišai, į kitus – nerūdijančio metalo dėžės. Žemės paviršiuje matysis tik ma ža dalis konteinerio arba tik įpras tą miesto šiukšliadėžę primenantis stovas su anga. Kai kurie jų turės
Į vienus bus įleidžia mi didžiuliai nuo 5 iki 6 kubinių met rų talpos polietileno maišai, į kitus – ne rūdijančio metalo dėžės. ne vieną angą, kad gyventojai ga lėtų rūšiuoti atliekas. Toks eksperimentas turėtų už trukti ne vieną mėnesį, kad klai pėdiečiai galėtų pajusti konteinerių ypatumus naudojant juos vasarą, rudenį ir žiemą. Bandomajam lai kotarpiui konteineriai bus įreng ti nemokamai. Gyventojams at liekų išgabenimo kaina šiuo metu nesikeis.
Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 11 klai pėdiečių mirtys. Mirė Liudvika Stane vičienė (g. 1917 m.), Elzbieta Indriūnienė (g. 1927 m.), Stefanija Žurienė (g. 1930 m.), Vladimir Vasiljev (g. 1930 m.), Aldona Jadvyga Kazlauskienė (g. 1932 m.), Juo zapas Buitkus (g. 1942 m.), Vytautas Bar dauskis (g. 1943 m.), Edmundas Denise vičius (g. 1943 m.), Tatjana Rynkevič (g. 1961 m.), Lilija Pocevičienė (g. 1965 m.), Vytautas Mišlėnas (g. 1967 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Algirdas Ulbinskas, Aldona Jadvyga Kazlauskienė. Joniškės kapinės. Šiandien laidoja mos Aurelija Elena Okorokova, Elzbie ta Indriūnienė. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 11 moterų. Gimė 7 mergaitės (dvynu kės) ir 5 berniukai.
Pakels Pilies tiltą Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadie nį projektuotojai vertins Pilies til to būklę. Dėl to tiltą teks pakelti ir apie porą valandų šioje vietoje bus apribotas eismas.
Pilies tiltas bus pakeltas ketvirta dienį 2 val. Planuojama, kad jį pro jektuotojai apžiūrinės iki paryčių – maždaug 4.30 val. Toks laikas pasirinktas siekiant kuo mažiau trikdyti eismą. Apžiūros metu projektuotojai įvertins tilto konstrukcijas, jo pa kėlimo mechanizmo būklę.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direk toriaus Liudviko Dūdos, Pilies tilto per Danę kapitalinio remonto tech ninis projektas jau pradėtas rengti. Tam skirta 370 tūkst. 400 litų. Pilies tilto rekonstrukcijos pro jektą numatoma parengti šiemet. Remonto darbai turėtų prasidė ti kitąmet. Dalis statinio konstrukcijų yra visiškai susidėvėjusios, surūdiju sios. Jas numatoma pakeisti. Neat metama, kad tiltas remonto metu gali būti uždarytas. Kiek kainuos remonto darbai, kol kas neaišku. Tai paaiškės, kai tiltą įvertins specialistai.
Laikas: Pilies tiltas bus pakeltas ketvirtadienio naktį nuo 2 iki 4.30 val.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
trečiadienis, gegužės 16, 2012
miestas
Iš pragaro grįžo gyvas
Komentaras
Petras Bekėža
Lietuvos jūr in ink ų sąjungos pirm in inkas
Y Šokas: S.Bataščiuk negalėjo patikėti, kad laivo įgula Afrikoje paliko
Anatolijų numirti.
1
Nenorėdama rizikuoti jo sveikata, nes laivas turė jo plaukti Europos link, įgula A.Ba taščiuką nuvežė ir paliko Liberijos ligoninėje. „Afrikos ligoninę sunku apibū dinti. Mane pasodino priešais šaltą orą pučiantį kondicionierių, lauke buvo 35 laipsniai karščio“, – prisi minė pats jūrininkas. Jis ilgą laiką prasėdėjo koridoriu je, tad dar ir stipriai peršalo. „Man prasidėjo ūmi angina, glandos išsiplėtė iki kumščio dy džio. Maža to, jos buvo pajuodu sios, akivaizdu, kad prasidėjo vi
Kurkime Jūsų šeimos tradicijas drauge!
Vytauto Liaudanskio nuotr.
dinis kraujavimas. O tuo pat metu vietinė publika mane tyrė, matavo kraujospūdį, temperatūrą“, – pa sakojo A.Bataščiukas. Afrikiečiai pasakė, kad širdis sveika, ir paguldė į palatą pailsėti. Iš agento – obuoliai
„Mane paguldė į palatą ir dau giau nesidomėjo. Ėmiau dusti. Prašiau vandens, o jie man at nešdavo maisto su pipirais. Taip ir nesupratau, ar jie iš manęs ty čiojosi, ar nesuprato, ko prašau, nors kalbėjau angliškai“, – teigė A.Bataščiukas.
Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.
Nekalba: „Baltic Group International“ atstovybė Klaipėdoje vakar nebuvo
linkusi komentuoti, kodėl A.Bataščiukas liko be pagalbos Afrikoje.
Afrikoje buvo kompanijos „Bal tic Group International“, kuri pasamdė jūrininką šiam darbui, agentas. Jis turėjo suorganizuo ti, jog A.Bataščiuku būtų pasirū pinta. Tačiau jo rūpestis pasibaigė tuo, kad į ligoninę agentas atne šė obuolių. „Negalėjau valgyti, negalėjau gerti, po kelių dienų man pasida rė bloga. Paskui į rankas pakliuvo mano ligos istorija. Jie buvo atlikę kraujo tyrimus, pamačiau, kad he moglobinas nukrito iki 100“, – tei gė jūrininkas. Maža to, pažvelgęs į veidrodį A.Bataščiukas pamatė, kad jo kū nas kaklo ir krūtinės srityje pajuo dęs. Kapitono vyriausiasis padėjė jas, ne kartą išklausęs ir specialius medicininius kursus, suprato, jog miršta. „Parkritau ant grindų, nete kau sąmonės, nežinau, kiek pra gulėjau. Bet kai atsigavau, pradė jau rėkti pagalbos. Man dar kažkas viduje trūko ir išsiliejo kraujas. Visas kūnas buvo viena dide lė hematoma“, – prisiminė jūri ninkas. A.Bataščiukas prašė Afrikos me dikų arba jį gydyti, arba siųsti na mo, nes situacija buvo kritiška. Diagnozė – internetu
Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM). Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras” ir jos skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt. Taip pat prenumeruoti galite: pavedimu, per „Klaipėdos“ platintojus, bibliotekose. Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714. Akcija vyksta iki birželio 30 d.
Suvokdamas, kad miršta, A.Bataš čiukas parašė savo sūnui internetu, kaip jis jaučiasi, kokie jo susirgimo požymiai. Po dvidešimties minučių gavo atsakymą, kad jam tikriausiai trū ko širdies aorta. Sūnus išsiuntė tą informaciją į Afriką ir liepė paro dyti gydytojams, kas jam galbūt nutiko. „Nežinau, ar jie nenorėjo, ar nemokėjo gydyti, bet jie nu sprendė juo atsikratyti ir tokios būklės be jokios pagalbos išgrū do namo“, – prisiminė buvusi klaipėdiečio sutuoktinė Svetla na Bataščiuk. Keliavo kaip zombis
Po 9 parų į palatą afrikiečiai atne šė lėktuvo bilietą ir liepė skubiai ruoštis kelionei. „Aš jų klausiu, kaip aš važiuosiu, juk nei pastovėti, nei pajudėti ne galiu“, – teigė A.Bataščiukas.
Iki oro uosto keliavo 4 valandas ne greitosios automobiliu, o mik roautobusu, be palydovo. Toliau kelionė lėktuvu iš Liberi jos į Marselį, kur kito lėktuvo rei so laukė 4 valandas, o iš Marselio – į Rygą. Čia jau pasitiko artimieji ir par sivežė namo. „Kaip vėliau paaiškėjo, aš su plyšusia aorta, pusiau neveikian čia širdimi nukeliavau pusę pa saulio, kad namuose man suteiktų
Svetlana Bataščiuk:
Mums gydytojai sa kė melstis, mes ir meldėmės.
ra tarptaut in iai teisės ak tai ir reikalav imai, kur ie privalom i ir laiv ų sav i ninkams. Yra agentavimo kompan ijos, kur ios aptarnauja lai vus. Už įgulą atsak ingas laivo ka pitonas. Jis susirgusį jūr in inką tu ri perduot i agentui, agentas jį veža į ligon inę, kur jam tur i būt i suteik ta pagalba, o mirties atveju turi par gabent i. Visi šie dalykai tur i būt i sprend žiami. Tok ių istorijų, kaip ši, nėra buvę. Jūrininkai yra apdraus ti ir jiems turi būti suteikiama pagal ba ir savose šalyse, ir užsienio vals tybėse. Tai, kad įvyko toks atvejis, yra skandalas, reikia kelti tą klausi mą. Jei artimieji kreipsis į mus, mes patarsime, kaip jie galėtų tai padary ti – iškelti reikalavimus agentavimo kompanijai, įdarbinimo kompanijai ir laivo savininkams. Mes tą klausi mą irg i jud insime, nepal iksime ra mybėje.
gyvybę gelbėjo dvi gydytojų pa mainos. „Jūrininkų ligoninės Kardiolo ginio skyriaus vedėjas G.Kund rotas Anatolijų operavo be pa mainos visas 12 valandų. Net neįsivaizduoju, kokiais žodžiais jiems dėkoti, nes juk vilties ne buvo jokios. Mums gydytojai sa kė melstis, mes ir meldėmės“, – pasakojo S.Bataščiuk. Šiuo metu antrąkart gimęs jūri ninkas gydomas reabilitacinėje li goninėje Palangoje. Kas kalčiausias?
pagalbą. Gydytojai ir dabar nega li atsistebėti, kad aš beveik 10 die nų tokiomis sąlygomis išgyvenau nustačius tokią diagnozę“, – teigė A.Bataščiukas. „Jis sugebėjo grįžti tik tų atsi tiktinių nepažįstamų gerų žmo nių dėka, kurie jį vedė už paran kės iš lėktuvo į lėktuvą ir nešė jo daiktus“, – pasakojo ligonio žmo na S.Bataščiuk. „Aš kaip zombis be aortos, be veik be širdies keliavau namo ir Prancūzijoje net bijojau prasižioti, kaip jaučiuosi. Būtų buvęs tarptau tinis skandalas, kad tokios būklės keliauju vienas“, – neslėpė A.Ba taščiukas. Kančios namie nesibaigė
Tik atvykęs į Klaipėdą, A.Bataščiu kas nuvažiavo į vieną uostamiesčio ligoninę. „Tai buvo 19 ar 20 valanda va karo. Gydytojas, kuris prisistatė Priėmimo skyriaus vedėju, pasakė, kad man kažkokia infekcija. O to kio specialisto jų ligoninėje esą nė ra. Ir aš vėl grįžau namo“, – prisi minė vyras. Kitą dieną pusiau gyvas klaipė dietis nuvyko į Jūrininkų ligoninę, kur per 20 minučių jį paguldė į rea nimacijos palatą ir operavo. Balandžio 20 dieną A.Bataščiu ką ištiko klinikinė mirtis. Ope racija truko daugybę valandų,
„Kas kalčiausias šioje istorijoje, aš nežinau. Žinau tik, kad padėjo Dievas su angelu sargu“, – tikino S.Bataščiuk. Jos visa šeima – vieni jūrininkai. Moteris stebėjosi: juk jie pasirašo kontraktus, eina į tuos kursus ir di delius pinigus sumoka už visus do kumentus, tačiau požiūris į žmo nes – mažų mažiausiai keistas. „Jie ir firmoms moka tuos pi nigus, todėl negaliu suprasti to kio požiūrio į žmogų, į darbuotoją. Kaip taip galėjo Anatolijui atsitik ti? Agentas juk turėjo kažką dary ti“, – iki šiol negali atsitokėti S.Ba taščiuk. Šiuo klausimu A.Bataščiuką dar bui pasamdęs „Baltic Group Inter national“ atstovybės Klaipėdoje įgulų atrankos vadybininkas Alek sejus Ronis buvo nekalbus. – Kaip galėtumėte pakomen tuoti jūrininko A.Bataščiuko istoriją? – Komentuoti oficialiai dėl šito mes neturime teisės, bet jis nebuvo pa liktas be pagalbos. Ten buvo skir ti agentai, kurie turėjo viskuo už siimti. – Kaip manote, ar jie iš tikrųjų padarė viską, kad žmogus pu siau miręs vienas turėjo grįžti į Lietuvą? – Aš negaliu komentuoti, kompani jai turite pateikti oficialų užklausi mą, ir mes atsakysime.
5
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Pato situacija
Svarstydamas pa siūlymą taikyti pri dėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą spaudai, Seimas taip pat linksta tokią leng vatą taikyti ir kelei viams vežti.
Stasys Gudavičius Tarnybinės etikos sargai vėliau nuspręs, ar kreiptis į teismą dėl Fi nansinių nusikaltimų tyrimo tar nybos vadovo Kęstučio Jucevi čiaus (nuotr.) atleidimo iš pareigų.
Procedūra: reikės dar vieno balsavimo, kad Seimas apsispręstų 9 proc. PVM tarifą taikyti ir keleivių ve
žimo paslaugoms.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Vietoj vienos – dvi lengvatos Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pritarta nelengvai
Antradienį Seimo nariai plenari niame posėdyje svarstė dar pernai lapkritį Prezidentės Dalios Gry bauskaitės pateiktą pasiūlymą pe riodinei spaudai taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą. Pirminis valstybės vadovės pa teiktas įstatymo projektas per svarstymus Seimo komitetuose aplipo naujais pasiūlymais taikyti lengvatinį PVM tarifą maisto pro duktams, viešbučių paslaugoms, keleiviams vežti viešuoju trans portu, kai kurioms kitoms pre kėms bei paslaugoms. Svarstant projektą Seimo posė dyje buvo pritarta siūlymui nusta tyti, kad PVM lengvata būtų tai koma periodinei spaudai. Tačiau kartu vos dviejų balsų skirtumu buvo pritarta ir Seimo narės Agnės Zuokienės pateik tam pasiūlymui dėl lengvatinio 9 proc. PVM tarifo keleiviams vežti viešuoju transportu. Dėl šio įstatymo priėmimo bus balsuojama dar kartą, greičiausiai birželį. Iki įstatymo priėmimo bus laukiama Vyriausybės nuomonės dėl pasiūlytų PVM lengvatų. Iki šiol Andriaus Kubiliaus vadovau jamų ministrai šiuo klausimu bu vo skeptiški.
Dauguma pasisakė už
Diskusijose dauguma Seimo narių pasisakė už mažesnį PVM spaudai, kuris galėtų būti taikomas jau nuo šių metų liepos. „Pirminio Prezidentės pasiūly mo aplipdymas kitomis lengvato mis komplikuoja biudžeto situaci ją. O spaudai jis tikrai reikalingas“, – sakė valdančiosios Tėvynės są jungos-Lietuvos krikščionių de mokratų frakcijos seniūnas Jur gis Razma. „Vienodas PVM tarifo įvedimas, kuris buvo nustatytas per naktinę mokesčių reformą, padarė didelį nuostolį visiems. Turime sugriau ti premjero ir finansų ministrės skleidžiamą mitą, kad neva daro me kažkam mokesčio lengvatas. Suprantu, kad išimtys nėra gerai, bet turime pripažinti, kad skirtingų rūšių verslas veikia skirtingomis, nevienodomis sąlygomis. Negali me traktuoti vienodai traktoriaus detalių gamybos ir laikraščio iš leidimo. Neišmintinga ir spaudai taikyti tą tarifą, kuris taikomas vi siems kitiems“, – sakė opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos va dovas Valentinas Mazuronis. „Labai vėluojam dėl PVM leng vatos spaudai. Tai reikėjo pada ryti jau vakar, nes žiniasklaida per krizę jau labai smarkiai nukentėjo, nukraujavo“, – tvirtino socialde mokratė Birutė Vėsaitė.
Ji, kaip ir kiti socialdemokra tai, pasisakė ir už mažesnį PVM maisto produktams, argumen tuodami, kad dabar nemažai lie tuvių vyksta apsipirkti į kaimynę Lenkiją, kur šio mokesčio tarifas maistui yra gerokai mažesnis nei Lietuvoje.
Jurgis Razma:
Prezidentės pasiū lymo aplipdymas ki tomis lengvatomis komplikuoja biudže to situaciją. O spaudai jis tikrai reikalingas. „Pabrangus rajoniniams laikraš čiams žmonės mažiau prenume ruoja, mažiau gauna informacijos. Regioninė spauda turi pasiek ti kiekvieną rajonų gyventoją, kad jie būtų informuoti ir galėtų ak tyviai dalyvauti sprendžiant rajo no ir visos Lietuvos problemas“, – kalbėjo socialdemokratas Jonas Juozapaitis. Kaina – milijardas
Seimo Biudžeto ir finansų komi teto pirmininkas, valdančiojo Li beralų sąjūdžio atstovas Kęstutis
Glaveckas tikino, kad nereikė tų taikyti jokių kitų lengvatų, tik spaudai. „Kaskart, kai artėja rinkimai, Seimas pasidalija į dvi puses – poziciją ir opoziciją. Opozicija pradeda siūlyti visokias mokes čių lengvatas, o pozicija, kuri tam priešinasi, tampa blogiečiais. Tai parodo, kad dar trūksta politinės patirties mums visiems“, – pa brėžė jis. Pasiūlytų visų PVM lengvatų įgyvendinimo kaina, pasak K.Gla vecko, siekia milijardą litų. Būtent tiek biudžetas negautų, jeigu būtų įgyvendinti visi pateikti pasiūly mai taikyti lengvatas. „Kai kas sa ko, kad dalis į biudžetą neva grįš per kitus mokesčius. Iš patirties galiu pasakyti, kad negrįš. Spau dai lengvata ir parama gal ir pro tinga, bet išplėtimas tų lengvatų į visas kitas pasiūlytas sferas nė ra galimas ir nebūtų protingas“, – teigė jis. Seimui per svarstymą netikėtai pritarus pasiūlymui taikyti PVM lengvatą keleiviams vežti viešuo ju transportu, valdantieji sieks per priėmimą šį pasiūlymą išbraukti iš galutinio įstatymo varianto. Nu matoma palikti tik lengvatinį PVM tarifą spaudai. Vyriausybė ne kartą pasisakė prieš lengvatos sugrąžinimą ir tvir tino, kad tai neva iškraipo rinką.
R.Pakso imsis skubos tvarka Stasys Gudavičius Konstitucinis Teismas (KT) gali be eilės ir skubos tvarka išnagrinėti bylą dėl to, ar Konstituciją atitinka įstatymas, per apkaltą iš preziden to pareigų pašalintam Rolandui Paksui atveriantis kelią į Seimą.
Sparčiai artėjantys Seimo rinki mai yra viena aplinkybių, galinčių nulemti, kad įstatymas dėl leidi mo R.Paksui siekti parlamenta ro mandato būtų svarstomas KT skubiai, nelaukiant eilės. Tai pa tvirtino pats KT. „Sprendimus dėl bylos paanks tinimo konkrečiu atveju priima KT. Taip, įtakos sprendimui dėl šios bylos paankstinimo gali turėti įvairūs veiksniai, taip pat tai, kad eiliniai Seimo rinkimai, kuriems
aktualus šis pakeitimas, įvyks jau po kelių mėnesių“, – pranešė KT atstovė spaudai Ramunė Saka lauskaitė, KT pirmininko vardu atsakydama į dienraščio klausi mus. KT antradienį pranešė, kad jau priėmė Seimo narių grupės prašy mą išnagrinėti, ar atitinka Kons tituciją neseniai parlamentarų priimta ir Prezidentės Dalios Gry bauskaitės pasirašyta Seimo rinki mų įstatymo pataisa. Ji leidžia per apkaltą pašalintiems pareigūnams jau po ketverių metų nuo pašali nimo dienos vėl dalyvauti Seimo rinkimuose, nors pagal anksčiau galiojusią tvarką tokiems politi kams tai daryti buvo uždrausta iki gyvenimo pabaigos. Paskelbdamas, jog priima Sei mo narių grupės kreipimąsi, KT
tvirtino, kad bus nagrinėjama tik ta jo dalis, kurioje prašoma ištirti, ar įstatymo nuostata dėl galimy bės jau po ketverių metų „inkuba cinio periodo“ vėl rinkti į Seimą pareigūną, kuris buvo pašalintas apkaltos tvarka, neprieštarauja Konstitucijai. Nėra priimtas prašymas ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo pataisa pagal „priėmimo pobūdį“ neprieš tarauja teisinės valstybės princi pui. „Nebuvo pateikti teisiniai ar gumentai“, – paaiškino KT. Kreipimąsi į KT dėl Seimo rin kimų įstatymo pataisos, atverian čios R.Paksui kelią į Seimą, pa rengė socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Kreipimąsi pasira šė iš viso 32 Seimo nariai – to pa kanka, kad KT priimtų bylą nag rinėti.
Motyvas: KT sprendimą Sei
mo narių kreipimąsi dėl R.Pak so nagrinėti skubos tvarka gali lemti artėjantys rinkimai.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
„Sprendimas dėl K.Jucevičiaus atidėtas, iki bus suformuota vi sos sudėties komisija“, – po savo posėdžio antradienį pranešė Vy riausioji tarnybinės etikos komi sija (VTEK). Šiuo metu VTEK dirba tik 4 na riai. Trūksta vieno nario, jo nėra paskyręs premjeras Andrius Ku bilius. Tikimasi, kad iki birželio VTEK narių pagausės iki penkių. Kol kas teisėtam sprendimui priimti būtina trijų komisijos na rių balsų dauguma. Antradienį balsuojant dėl K.Ju cevičiaus balsai pasiskirstė po ly giai – du buvo už, du prieš siūly mą kreiptis į teismą. Todėl, remiantis VTEK prane šimu, nuspręsta atidėti sprendi mo dėl Seimo Antikorupcijos ko misijos prašymo kreiptis į teismą dėl Finansinių nusikaltimų tyri mo tarnybos (FNTT) direktoriaus K.Jucevičiaus atleidimo iš pareigų priėmimą, kol bus suformuota vi sos sudėties komisija. Balandį VTEK priėmė sprendi mą, kad K.Jucevičius, laikinai ei damas FNTT direktoriaus parei gas ir pasirašydamas Specialiųjų tyrimų tarnybai skirtą raštą, ku riame nurodoma, jog FNTT neturi informacijos dėl jo paties nepatiki mumo, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tar nyboje įstatymo nuostatas. Seimo Antikorupcijos komisi ja kreipėsi į VTEK su prašymu pa sinaudoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nuosta tomis, numatančiomis VTEK teisę pareikšti ieškinius teismui dėl darbo sutarčių ir sandorių, sudarytų pa žeidžiant Viešųjų ir privačių intere sų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nutraukimo ar pripažinimo negaliojančiais. Dėl VTEK nustatytojo pažeidi mo vidaus reikalų ministras Ar tūras Melianas skyrė papeikimą K.Jucevičiui, bet atsisakė atleisti jį iš pareigų. A.Mel ian o pirmtakas lib e ralcentristas Raimundas Palai tis postą prarado dėl priešpriešos su konservatoriais FNTT vadovų klausimu. Jis vasarį iš pareigų at leido FNTT vadovus Vitalijų Gai lių bei Vytautą Giržadą ir nepaisy damas konservatorių reikalavimo nestabdė konkurso eiti FNTT di rektoriaus pareigas, o paskutinė mis savo darbo dienomis tarnybos vadovu paskyrė K.Jucevičių.
6
trečiadienis, gegužės 16, 2012
nuomonės
Nuoširdi muzika gydys širdis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Taupymo politikos laukia smūgis? Valentinas Beržiūnas
K
ur is laikas Europ oje kalbama tik apie tau pymą ir tik apie jį. Pir muoju smuik u Euro poje griežė ir grieš Vok iet ija. Vo kiečiai nemėgsta netvarkos, ypač šal ies finansuose. Nenuostabu. Europos var ikl iu vadinama šalis užd irba, o ne skol inasi. Ir vok ie čiai nėra patenk int i, kai did žioji dal is Europos elg iasi priešingai. Dar būtų ne bėda, jei skolininkai sugebėt ų grąž int i skolas. Tačiau kaip? Juk tokios šalys, kaip Graiki ja, užuot investavusios, tarkime, į šalies pramonę, ilgus metus sky rė mil ijardus social inėms išmo
Europos politikai da bar turės rasti komp romisą ne tik dėl fi nansinių klausimų, tačiau ir dialoge su Europos visuomene. koms did int i, net ginklams pirk ti. Graikai gyveno kelis kartus ge riau, nei leid žia jų ekonomika. Ispanijos, Italijos padėtis, žinoma, geresnė. Tai – industr inės šalys. Bet problema ta pat i – skoloms, kurių susikaupė tikrai daug, grą žinti vis vien teks veržtis dirž us. O taupymas, jei kartu neskatina ma ekonom ika, gal i sukelt i dar didesn į nuosmuk į ir kartu visuo menės pasipiktinimą. Praūžę per Senąjį žemyną rink i mai parodė, kad Europos šalių vi suomenės nėra patenk intos biu džeto „karpymais“. Pranc ūz ijos prez ident as Fran cois Hollande‘as aišk iai pabrėžė, kad ekonom ikos aug imas jam – ne maž iau svarbus nei taupy mas, fiksuotas Europos stabilu mo pak te. Žinoma, būtų pernelyg drąsu sa kyti, kad vok iečiai su prancūzais imtų remti ietis dėl Stabilumo pa kto. Tačiau akivaizdu, kad abiem teks nusileist i, kad „ir avis būt ų sveika, ir vilkas sotus“.
Kitaip sakant, jei paktas sugriūtų, europinei taupymo politikai būtų suduotas galut in is smūg is. Kiek viena Europos šalis eitų už save. Tok iu atveju nepavydėtinoje pa dėt yje atsidurt ų ne tik Graik ija, kur i veik iausiai pirmoji pal ikt ų euro zoną, tačiau ir kitos ES šalys, kurių finansų stabilumas priklau so nuo tos zonos garantijų. Kuo tai baigt ųsi? Sunk u pasak y ti. Galbūt net būtų galima kalbėti apie juodąjį euro žlug imo scena rijų. Tiesa, sudėt inga pasak yt i ir tai, ar toks scenarijus nėra tikėti nas net ir išlaik ius paktą sveiką. Prancūz ijos rink imai buvo svar būs, tačiau kur kas svarbiau, kas naują vyriausybę formuos Vokie tijoje? Federal in iai rink imai – ne už kalnų, o A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga, regis, praran da populiarumą. Antai ką tik part ija prarado vie nos did žiaus ių Šiaurės ReinoVestfalijos žemės kontrolę. Anali tik ų tvirtinimu, rink imai čia daž nai parodo, kas gali laukti per fe deralinius rink imus. Jei vis dėlto vyriausybę formuos dabar opozicijoje esantys social demokratai, tikėtina, kad griežtas A.Merkel taupymo kursas galėtų pak isti į nuosaikesn į. Suprant ama, pas ak ymas „nuo saikesn is“ nereišk ia, kad vok ie čiai ims skat int i vartojimą skolų sąskaita, tačiau jie gal i nebebūt i tok ie reiklūs Europoje taupymo klausimais, kok ia yra A.Merkel. Taig i ir šiuo atveju bendrai Eu ropos taupymo pol it ikai gal i bū ti suduotas smūg is. Kita vert us, jei rink imai Vok iet i joje atneš sėkmę krikdemams, tai dar nereišk ia, kad vok iečiams pavyks išlaikyti bent jau dabarti nį status qou. Scen ar ijus, kad kiekv ien a Eu ropos šal is imsis tvark yt is savo kieme kaip nor i ir sugeba, nėra jau toks neįmanomas. Juk net Graik ijoje, šiuo metu gy venančioje iš tarptaut inių kredi torių kišenės, vietos politikai ne sikuklina svaidytis žaibais tų pa čių kred itor ių pusėn, siekdam i persiderėti paskolų sąlygas. Europa iš tiesų susidūrė su išban dymu, kuris gali pakoreguoti Se nojo žemyno ateit į. Pol it ikai dabar turės rast i komp romisą ne tik dėl finansinių klau simų, tačiau ir su visuomene. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Klaipėdos pil ies džiazo fest ival io vadovė
P
rieš 18 metų nuo kelių bend raminčių iniciatyvos prasi dėjęs Klaipėdos pilies džiazo festivalis šiandien tapo dide lio masto renginiu, garsinančiu Lie tuvą pasaulyje. Iki šiol festivalis, paremtas tiek Klaipėdos, tiek visos Lietuvos žmo nių iniciatyvomis, iš šalies bei miesto biudžeto gauna tik 10 proc. visų ren giniui reikalingų lėšų. Esame labai nuskurdinti sovietinio skiepo – suvokimo, kad visos geriau sios iniciatyvos gali ir turi ateiti tik iš valdžios. Iš tiesų mes visi kuriame miestą, jo veidą, įvaizdį. Mūsų festivalio pa grindinis variklis – paprastų žmonių noras surengti miestui šventę, pa versti Klaipėdą geresne, gražesne. Prie gerų idėjų visada prisijun gia bendraminčiai, galintys prisidėti savo laiku ar pinigais, ir galutinis re zultatas kiekvienąkart yra tikras ste buklas – įspūdingą, jaukią šventę su kuria ne garsių pavardžių koncertai, bet mūsų visų atviros ir geranoriš kos širdys. Tokioje atmosferoje gera groti pakviestiems muzikantams, to
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Paminklo aikštėje nereikia
Noriu ir aš pareikšti savo nuomo nę apie paminklo Vydūnui statymą Atgimimo aikštėje. Ji ir taip negy va, o toks paminklas gyvybės tik rai neįneš. Ar vadinamosios kartu vės atnešė miestui gyvybės, ar prie jų kas nors fotografuojasi? Manau, kad Atgimimo aikštėje reikia atkur ti seną istorinį gatvių tinklą, pasta tyti dviejų ar trijų aukštų namukų. Ši vieta Klaipėdoje buvo gražiausia. Senoji Biržos gatvė buvo vingiuota, gražiai įlindo į Liepų gatvę. Vydūną gerbiu kaip žmogų, istorinę asmeny bę, bet jis tikrai nėra tiek nusipelnęs, kad Atgimimo aikštėje jam pamink lą statytume. Raimondas
Varpų gausmas džiugina
Anądien žiniose rodė reportažą, kad neva skambantis koplyčios var pas gyventojams neduoda ramybės. Tiek man, tiek kitiems žmonėms, su kuriais pasikalbame, priešingai – tie garsai yra tikra atgaiva, varpo dūžis labai malonus ausiai. Juo labiau kad naktį niekas neskambina. Bet gal ki
Kviečiame visus pri sijungti. Juk niekada nežinome, kada šio Onkologijos centro prieglobsčio prireiks mums patiems. misija sukurti užuovėjos namus ser gantiesiems ir jų artimiesiems yra la bai svarbi. Tačiau tam, kad vėliau centras tap tų užuovėja, mes visi turime prisidė ti prie jo įkūrimo šiandien. Vakaruo se labai natūralu kiekvienam žmogui laisvanoriškai prisijungti prie socia linių projektų, kadangi mes priklau some vienas nuo kito. Tikiu, kad, laikui einant, mums bus vis natūraliau prisidėti prie tiems labiau patinka bendrabučių orgijos – per dienų dienas netylan ti tranki muzika, riksmai ir keiksmai. Turbūt ta moteris, pasisakiusi žinio se, buvo ne katalikė. Juk nėra Lietu voje jokios kitos bažnyčios, kad joje nebūtų varpų. Gal šia tema ir dau giau žmonių atsilieps. Jau ir klebo nas ragino – ateikite, pasikalbėsime, pasitarsime, kaip būtų geriau. Irena
Pienės teikia džiaugsmo
Norėjau padėkoti miesto tvarkyto jams, kad jie greitai nenupjovė pie nių, leidžia miestiečiams pasigėrėti ir pasidžiaugti žiedais. Malonu į lau ką išeiti, o ne kaip ankstesniais me tais – vos tik pienės išlįsdavo iš že mės, iškart jas nuskusdavo. Žaneta
Orchidėja – be žiedų
Viename prekybos centre nusipir kau labai gražią mėlyną orchidėją, nes tokios dar neturėjau. Ji visa buvo apsipylusi žiedais, tačiau jau po die nos pradėjo juos mesti. Aš ją palais čiau, bet tai nepadėjo, ir niekaip ne supratau, kur problema. Kai ją labai atidžiai apžiūrėjau, ant stiebo pa mačiau, jog į jį yra įleistas kažkoks mėlynas skystis ir ta vieta užklijuo ta vašku. Nuėmiau tą vašką ir rankas
bendros miesto gerovės kūrimo. Šįkart „Vilties bėgimo“ organiza toriai įvardijo konkrečią trūkstamą statyboms sumą – 600 tūkst. litų, kuriuos tikimasi surinkti šių rengi nių metu. Tai – nemenka suma, tačiau vi siems klaipėdiečiams prisidėjus vos po keletą litų Onkologijos centro statyba bus apsaugota nuo užkon servavimo. Tikėdami, kad nuoširdi muzi ka gydo mūsų širdis, organizuojame labdaros koncertų ciklą „Muzika gy do“, skirtą Šv. Pranciškaus onkolo gijos centro statybai remti. Gegužės 17 d. 18 val. psalmes ir giesmes atliks Arūnas ir Lina Raudo niai. Šv. Pranciškaus Asyžiečio kop lyčioje Klaipėdoje (Savanorių g. 4). Gegužės 20 d. 14.30 val. – „Vil ties bėgimo“ baigiamasis koncertas „Muzika gydo“. Uostamiesčio Va saros koncertų estradoje. Dalyvaus Klaipėdos diksilendas, „Old City Band“, Steponas Zonys, grupė „Ka ro stovis“, Funk In, Jurij Veklenko su grupe, „Jam studijos“ lindyhopo šo kėjai (vad. Dovilė Bobianskytė ir Os valdas Bertašius). Gegužės 31 d. 19 val. – labdaros koncertas „Akustinės spalvos“. Da lyvaus Linas Švirinas ir grupė. Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje Klaipėdoje (Savanorių g. 4). Kviečiame visus prisijungti. Juk niekada nežinome, kada šio Onko logijos centro prieglobsčio prireiks mums patiems. kaip pirmokas išsitepiau. Dabar jau likęs tik plikas stiebas ir pamėlynavę lapai, nė vieno žiedo. Paskambinau į tą prekybos centrą ir pardavėjoms sakau, kad pardavė gėlę, kuri jau bai gia numirti. Jos sako, kad atsineščiau kasos čekį ir man gėlę pakeis. Aišku, čekio nebeturiu, nes galvojau, jog ta orchidėja pas mane augs ilgai bei lai mingai, kaip ir kitos, todėl kvitą iš mečiau. Gerai, kad ją pirkau sau, o ne kam nors dovanoti, nes būčiau iš gė dos numirusi. Vida
Žinau, kur atostogauti
Labai noriu pasidžiaugti „Klaipė dos“ dienraščiu. Nuostabus laikraš tis, labai geri straipsniai. Ir dar turiu pasidžiaugti, kad mes, senjorai, gali me užsiprenumeruoti pigiau. Pernai užsiprenumeravau visiems metams ir vėl tai padarysiu 2013-iesiems. O dar naujiena – kartu su „Klaipėda“ gavau „Vasaros gidą“. 68 puslapių žurnalas apie visus Lietuvos kuror tus, aprašyta, kur galima atostogauti. Koks reikalas važiuoti į egiptus, kai galima tokioje gražioje savo Lietu voje atostogauti? Norėtųsi, kad visi skaitytų tą žurnalą ir sužinotų, kokia graži Lietuva, kiek puikių kurortų. Elena Birutė Parengė Virginija Spurytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Inga Grubliauskienė
kios atmosferos pasiilgę vėl skubame ruošti naują festivalį. Būtent šie šilti įspūdžiai ir vilio ja kiekvieną kasmet grįžti į Klaipė dos Teatro aikštę pirmąjį birželio sa vaitgalį. Būtent todėl mes prisijungiame prie „Vilties bėgimo“ renginių, ska tindami socialinę atsakomybę. Esu tikra, kad Šv. Pranciškaus onkologi jos centras bus paguoda ir pastipri nimas daugeliui. Susidūrę su vėžio ligomis, pasi metame, išsigąstame, atsitraukia me. Todėl kilni brolių pranciškonų
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
pirmadienis, geguŞės 14, 2012
5
aktualijos
8
TrečiADIENIS, gegužės 16, 2012
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
Baltarusijos rublis 10000 3,3114 DB svaras sterlingų 1 4,3252 JAV doleris 1 2,6855 Kanados doleris 1 2,6849 Latvijos latas 1 4,9512 Lenkijos zlotas 10 8,0042 Norvegijos krona 10 4,5348 Rusijos rublis 100 8,8567 Šveicarijos frankas 1 2,8745
–0,35 %
pokytis
+0,9973 % +0,4132 % +0,2539 % +0,3776 % +0,0525 % –0,7871 % –0,4522 % +0,0859 % +0,0313 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,98
4,68
2,47
„Apoil“
4,96
4,66
2,46
„Brent“ nafta
–0,60%
+0,46 %
Viešųjų pirkimų vertė pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo daugiau nei du kart – iki 3,6 mlrd. litų. Viešųjų pirkimų tarnyba pranešė, kad tokį augimą iš es mės lėmė 1,8 mlrd. litų vertės bendrovės „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų laivo-saugyklos pirkimo konkursas. Jis įgyvendintas taikant aplinkos apsau gos kriterijus.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
OMX Tallinn
54
Didžiausias pirkinys
Degalų kainos
kiekis Santykis
OMX Riga
94,48 dol. už 1 brl. 111,94 dol. už 1 brl.
proc.
programinės įrangos Lietuvoje naudojama neteisėtai.
Paskambinti iš užsienio – ne prabanga Nuo vidurvasario išlaidos už mobi liojo ryšio paslau gas keliaujant ES vėl sumažės. Jau po kelerių metų skambinti ir atsiliepti ES kainuos beveik tiek pat, kiek ir Lietuvoje.
kė naują reikalavimą mažinti tarp tinklinio ryšio kainas vertinantis labai teigiamai. Esą tarptinklinio ryšio rinka ES yra specifinė, todėl jos reguliavimas sukurs geresnes konkurencines sąlygas, ypač tarp pietinių ir šiaurinių šalių. „Dauguma vartotojų važiuoja iš šiaurės į pietų šalis – Graikiją, Ita liją, Ispaniją, o atvirkštiniai varto tojų srautai gerokai mažesni. Pa vyzdžiui, manau, gerokai daugiau lietuvių apsilanko Ispanijoje nei is panų – Lietuvoje. Tai suteikia pie tų šalių operatoriams stiprų kon kurencinį pranašumą – jie gali leisti sau diktuoti kainas šiaurės šalių gy ventojams“, – sakė A.Baranauskas. Anot pašnekovo, pietų šalys ilgą laiką savo pranašumu naudojosi ir todėl iškreipė visą tarptinklinio ry šio rinką. Tikisi padidėsiančio vartojimo
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Sulauks mažesnių sąskaitų
Pokalbiai mobiliuoju telefonu už sienyje besisvečiuojantiems Lie tuvos gyventojams nuo šių metų liepos 1 d. atpigs, nes ES judriojo ryšio operatoriai privalės vėl su mažinti mažmenines tarptinklinio ryšio skambučių kainas. ES reglamentuojamą Europos ta rifą pasirinkę vartotojai skambin dami iš užsienio už minutę mokės ne daugiau kaip 1,2 lito, o priimda mi skambutį užsienyje – 37 centus. Kol kas skambinti iš užsienio gy ventojams kainuoja 1,34 lito už mi nutę, o už priimamą skambutį jie moka 51 centą už minutę. Teigia ma, kad tokiais veiksmais siekiama išspręsti pagrindinę ankstesniu re guliavimu neišspręstą problemą – tarptinklinių paslaugų konkuren cijos stoką, kuri susidarė nustačius didžiausias leidžiamas kainas. „Nustačius naujas didžiausias leidžiamas kainas, ateinančiais me tais laikinai sumažės mažmeninės skambinimo ir skambučių priėmi mo kainos, esant kitoje ES šalyje. Tačiau tarptinklinio ryšio proble mas reikia spręsti iš esmės, taikant ilgalaikį struktūrinį metodą. Todėl komisija netrukus pateiks išsamius pasiūlymus dėl ilgalaikių spren dimų, skirtų pagrindinei – kon kurencijos stokos tarptinklinio ry šio srityje – problemai pašalinti“, – išplatintame Europos Komisijos (EK) pranešime sakė EK pirminin ko pavaduotoja Neelie Kroes. Ir toliau pigs
Tarptinklinio ryšio ir nacionalinių telekomunikacijų bendrovių tari
Palengvėjimas: nuo liepos 1-osios kalbėti mobiliuoju telefonu ir naudotis mobiliuoju internetu užsienyje
vartotojams bus pigiau nei iki šiol.
fus iki 2015 m. siekiama beveik su vienodinti. Esą taip vartotojams bus suteikta galimybė greitai ir nesun kiai pasirinkti tarptinklinio ryšio paslaugą, kurios kaina beveik ne siskirtų nuo vietos skambučių kai nų. Sumažinti tarifai keliaujantiems gyventojams reikš ateityje dar ma žesnes sąskaitas už mobiliojo tele fono paslaugas. Numatyta, kad 2013 m. minutė skambinti iš užsienio kainuos ne daugiau kaip 82 centus, 2014 m. – 65 centus. Priimti skam bučius gyventojams 2013 m. atsieis 24 centus, o 2014 m. – vos 17 cen tų už minutę. Sąskaitos už mobiliojo telefo no paslaugas mažiau „kandžiosis“ ir dėl pingančio duomenų perda vimo tarptinkliniu ryšiu. Nuo šių metų liepos duomenų perdavimas tarptinkliniu ryšiu galės kainuo ti ne daugiau kaip 2,41 lito už per duotą megabaitą (be PVM). Taip bus žengtas pirmasis žings nis iki dar mažesnių duomenų per davimo kainų ateityje. Planuojama, kad 2014 m. perduotas megabaitas kainuos ne daugiau kaip 69 centus (be PVM). Šiuo metu operatoriams
įkainių už duomenų perdavimą ri bos netaikomos. Įspės apie išlaidas
Naujosios taisyklės taip pat su teiks galimybę klientams pirk ti tarptinklinio ryšio paslaugas ne tik iš savo, bet ir iš lankomos ša lies tinklo tiekėjų.
Tarptinklinio ryšio ir nacionalinių tele komunikacijų bendrovių tarifus iki 2015 m. siekiama beveik suvienodinti. Jau nuo 2014 m. liepos vartoto jai turės galimybę pirkti vietines ir tarptinklines paslaugas atskirai, naudodamiesi skirtingų operatorių paslaugomis ir išlaikydami tą pa tį telefono numerį. Vartotojai nebus apmokestinami dėl operatoriaus pa keitimo, o vietos operatoriai klien tus turės informuoti apie tokią gali
„Shutterstock“ nuotr.
mybę. Be to, keliaujantys gyventojai ir toliau bus apsaugoti nuo netikėtai didelių sąskaitų už duomenų siun timą judriojo ryšio tinklais. Numa tyta, kad mėnesio sąskaita už duo menų siuntimą negali viršyti 50 eurų (apie 172 litus), nebent vartoto jas duotų sutikimą viršyti šią ribą. Keliaujantys ne tik ES šalyse, bet ir už jos ribų gaus įspėjamą ją žinutę, kai jų mobiliojo telefo no sąskaita artės prie numatytos 50 eurų ribos. Tinklai džiaugiasi
Bendrovės „Tele2“ viešųjų ryšių vadovas Andrius Baranauskas sa
Bendrovės „Omnitel“ ryšių su vi suomene vadovės Daivos Selic kaitės manymu, tarptinklinio ryšio kainų mažinimas turėtų paskatin ti vartotojus nesibaiminti dėl kai nų. Todėl esą tikimasi, kad tai leis jiems aktyviau ir daugiau naudo tis mobiliuoju internetu užsieny je, nevaržyti savęs bendraujant su Lietuvoje likusiais šeimos nariais ir kolegomis. Juolab kad ryšys užsienyje, kaip sakė bendrovės „Bitė Lietu va“ atstovė ryšiams su visuome ne Raminta Rimkienė, vartoto jams tampa vis svarbesnis. Anot jos, pastaruoju metu didėja duo menų perdavimo užsienyje svarba, todėl patrauklūs tarifai ir galimybė kontroliuoti duomenų perdavimo išlaidas keliaujant turėtų paska tinti vartojimą. Tikėdama, kad mažėjantys tari fai lems augantį tarptinklinio ry šio paslaugų vartojimą, mobiliojo ryšio bendrovė, pasak pašnekovės, kitų paslaugų įkainių nekeis. „Klientai pajus du dalykus – dar žemesnes kainas ir didesnį džiaugs mą gavus sąskaitą“, – prognozavo A.Baranauskas. Esą anksčiau dėl didelių sąskaitų gyventojai leisda vo sau užsienyje telefonu bendrau ti vos kelias minutes, o dabar galės šnekėtis bene kaip namie.
Tarptinklinio ryšio paslaugos pigs Tarptinklinio ryšio mažmeninių kainų ribos vartotojams be PVM (euro centais) Dabar 2012 07 01 2013 07 01 2014 07 01 Duomenys (už 1 megabaitą) Nėra 70 45 20 Atlikti skambučiai (už 1 minutę)
35
29
24
19
Priimti skambučiai (už 1 minutę)
11
8
7
5
SMS (už 1 vnt.)
11
9
8
6
Šaltinis: www.europarl.europa.eu
pirmadienis, geguŞės 14, 2012
5
aktualijos
10
trečiadienis, gegužės 16, 2012
aktualijos Apvogė automobilius
Pasigedo vaiko vežimėlio
Vyras dingo be žinios
Vakar rytą požeminiame ga raže Birutės g. 22 namo gy ventojas rado savo automobilį „Toyota Rav 4“ be visų keturių ratų. Žala 6 tūkst. litų. Minijos g. prie 120 namo vagys išdau žė paliktos mašinos langą ir pagrobė garso kolonėles, stip rintuvą bei įrankių dėžę. Žala – 790 litų.
Į uostamiesčio 2-ąjį polici jos komisariatą kreipėsi 38 m. Taikos pr. 127 namo gyvento jas. Vakar iš ryto laiptų aikš telėje tarp pirmojo ir antro jo aukšto vyras pasigedo švie sios spalvos vaikiško vežimė lio. Dingęs daiktas įvertintas 700 litų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.
Uostamiesčio policijos parei gūnai ieško nežinia kur esan čio Romo Visockio, gimusio 1965 m. Šiemet balandžio 3 d. jis išėjo iš namų Tiltų g. ir iki šiol negrįžo. Vyras yra apie 190 cm ūgio, lieso kūno sudėji mo, mėlynų akių, gelsvų trum pų plaukų. Žinių apie jį laukia ma tel. 354 164 arba 112.
Už baudas nugaros neskuba lenkti Už įvairius nusižen gimus vietoje tūks tantinių baudų teis mo skirtų viešų jų darbų imasi toli gražu ne visi pažei dėjai.
Laikas: baudų nesugebantys sumokėti prasižengusieji gali už jas atidirbti viešųjų darbų, tačiau ne visi no
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Viešieji darbai – kelių ereliams
Nors pareigūnai pripažįsta, kad galimybė atidirbti viešuosius dar bus ne vieną klaipėdietį gelbsti iš finansinės duobės, tačiau iš visų šiuo metu tokią nuobaudą gavusių miestiečių viešuosius darbus dirba tik dalis prasižengėlių. Įsigaliojus Administracinių tei sės pažeidimų kodekso pakeiti mams, nuo šiol galima mainais už baudą atidirbti. Bet ne daugiau nei 400 valandų. „Dažniausiai viešuosius darbus teismai skiria už kelių eismo taisyk lių pažeidimus. Vienas pažeidėjas yra gavęs viešųjų darbų už mėgėjiš kos žvejybos taisyklių pažeidimus“, – tikino Klaipėdos policijos Viešo sios tvarkos biuro Prevencijos sky riaus viršininko pavaduotoja Alina Vaičekauskienė. Šiais metais teismai paskelbė 9 nutartis, kuriomis klaipėdiečiams skirta viešųjų darbų. „Iki šiol buvo 15 įmonių ar bend rovių, kurios priimdavo tokius vie šųjų darbų gavusius asmenis. Liau
riai jų imasi.
diškai tariant, jie dažniausiai šluoja kiemus, tvarko aplinką. Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras taip pat priima tokius asmenis. Ten siunčiame žmones rinkti šiukšlių ir tvarkyti stadiono aplinkos“, – aiš kino A.Vaičekauskienė.
Viena klaipėdietė už prekybą kontraban dinėmis cigaretėmis bausta keletą kartų, o baudų suma pasie kė 175 tūkst. litų.
Mėgina slapstytis nuo bausmės
Dalis klaipėdiečių tebetęsia dar pernai skirtų nuobaudų atlikimą. „Išdirbtas laikas priklauso nuo baudos dydžio. Pavyzdžiui, 350 li tų bauda prilyginta 17,5 val., kitas žmogus gavo 600 litų baudą, o už tai atidirbs 30 val. viešųjų darbų“, – teigė pareigūnė.
Tomo Raginos nuotr.
Nors ne už visus nusižengimus galima atidirbti viešaisiais darbais. „Negaliu sakyti, kad visi no riai atidirba, yra tokių, kurių tenka ieškoti. Dažnai būna, kad mėgina ma išsisukti išvažiuojant į užsie nį. Tačiau tokiems reikia priminti, kad vis tiek reikės atlikti bausmę“, – tikino A.Vaičekauskienė. Rekordininkė šaiposi iš baudų
Viena klaipėdietė už prekybą kont rabandinėmis cigaretėmis bausta ke letą kartų, o baudų suma pasiekė 175 tūkst. litų. Tačiau ši pažeidėja teisė jų širdis minkština virkavimais, kad augina nepilnamečius vaikus. Pinigines baudas pakeitus vie šaisiais darbais, ši romų tautybės atstovė tik šaiposi – ji nėra išdir busi nė vienos valandos. „Moteris tris kartus yra baus ta 40 tūkst. litų baudomis. Tačiau kiekviena nuobauda buvo keista į 400 valandų viešųjų darbų. Už tris nuobaudas susidaro 1,2 tūkst. valandų. Dar ji yra bausta 35 tūkst. litų bauda, kuri prilyginta dar 400 valandoms viešųjų darbų. Jai skir
ta ir 20 tūkst. litų bauda, o kartą paskirtas areštas, kuris taip pat pakeistas į viešuosius darbus“, – tvirtino A.Vaičekauskienė. Visų šių bausmių moteris nėra atlikusi ir vėl pastebima užsiimi nėjanti tuo pačiu. „Teko kreiptis į teismą, – mė ginome aiškinti, kad už preky bą kontrabandinėmis cigaretėmis moteris skirtų bausmių neatlieka. Tačiau ji visuomet skundžiasi, jog augina mažamečius vaikus“, – pri siminė pareigūnė. Yra ir tokių klaipėdiečių, kurie mielai imasi gatvių šlavėjų darbo, tik nuoširdžiai prašo, nešluoti tų namų kiemų, kuriuose jie patys gyvena. „Pernai teismas 64 nutartimis paskyrė viešųjų darbų. Iš visų pa žeidėjų atidirbo 55 asmenys. De vyniems nuobauda dar nėra pa sibaigusi ir jie tebedirba“, – teigė A.Vaičekauskienė. Trūksta vietų
Kita dalis prasižengėlių viešųjų darbų gauna už baudžiamojo ko dekso pažeidimus.
„Tokios nuobaudos dažniausiai skiriamos už smulkias vagystes. Per tris šių metų mėnesius vie šųjų darbų paskirta 13 žmonių. Iš jų trys jau atliko bausmę. Dviem žmonėms už viešųjų darbų ven gimą nuosprendis buvo pakeis tas į areštą arba baudą. Vienas žmogus išbrauktas iš sąrašų, nes nuteistas už kitą nusikaltimą“, – tikino Kalėjimų departamento Klaipėdos regiono pataisos ins pekcijos inspektorė Vika Ost rovskaja. Pasak pareigūnės, šešios valan dos viešųjų darbų yra prilyginamos vienai parai arešto arba 1 minima liam gyvenimo lygio dydžiui bau dos (130 litų). „Viešieji darbai atliekami 15-oje įstaigų. Tačiau šiuo metu tokius pažeidėjus atsisakė priimti Res publikinė Klaipėdos ligoninė bei Šv. Kazimiero parapijos „Caritas“, – teigė V.Ostrovskaja. Ypač populiaru prasižengusiems nepilnamečiams skirti viešųjų dar bų ligoninėse ar senelių globa už siimančiose įstaigose. „Be laisvės apribojimo skiriamos bausmės prižiūrėti senelius ar neį galius asmenis. Mums tampa pro blema surasti vietų, kur nuteistieji galėtų dirbti tokius darbus“, – ti kino pareigūnė. Šiuo metu tik Klaipėdos medici ninė slaugos ligoninė ir Marijos Tai kos Karalienės bažnyčios parapijos „Caritas“ priima tokius asmenis. „Labai džiaugiamės Klaipėdos miesto globos namų iniciatyva, jie priima dirbti viešųjų darbų“, – pa stebėjo V.Ostrovskaja. Kadaise vaikų namuose įdarbinti teisti asmenys ėmė kelti nepasitikė jimą, todėl jų paslaugų atsisakyta. „Juk tai gali būti nuo priklauso mybių kenčiantys žmonės“, – tei gė moteris.
Palangos gelbėtojai pradėjo sezoną Nors orai nelepina, Palangos pa plūdimiuose vakar pradėjo dirb ti gelbėtojai. Pramogautojų saugu mą visą parą užtikrins po tris cent rinėje gelbėjimo stotyje budinčius profesionalus.
Nuo birželio kurorto pliažuose bu dinčių gelbėtojų skaičius išaugs. 24 kilometrų paplūdimio ruože įreng tuose vienuolikoje postų nuolat dirbs 24 gelbėtojai. Vėliau prie jų prisidės dar 6. Pliažuose budintys vyrai tam siu paros metu naudosis naktinio matymo žiūronais. Jie visą parą bus aprūpinti ir reikiama techni
ka. Gelbėtojai turės 4 keturračius motociklus, 2 visureigius, 7 van dens motociklus bei 2 motorinius laivus. Poilsiautojų saugumu paplūdi myje jau penktus metus rūpinasi Palangos vandens motociklų spor to klubas. Klubo prezidentas Jonas Pirožnikas džiaugėsi, kad 80 proc. visų gelbėtojų dirba jau ne pirmus metus, o jų įgūdžiai nuolat atnau jinami. J.Pirožnikas pasakojo, kad nuolat bus rengiami gelbėtojų mokymai, tarp jų – ir naktiniai. Tamsiu paros metu numatoma imituoti skendi mą prie tilto. Bus vertinama, kaip
gelbėtojai susitvarko su užduotimi, kaip mokomasi iš klaidų. J.Pirožnikas pabrėžė, kad šiemet ypač didelis dėmesys vėl bus ski riamas prevencijai. „Savo vyrams kalu į galvas, jog gelbėti reikia krante, kad netek tų to daryti vandenyje“, – teigė vadovas. Gelbėtojai prižiūrės, kad plia že nebūtų vartojamas alkoholis, o apsvaigę asmenys neitų maudytis. Užfiksavus pažeidimus, bus kvie čiami policijos pareigūnai. Taip bus stebima, ar nepilna mečiai nesimaudo be suaugusiųjų priežiūros. Per garsiakalbius poil
siautojams bus suteikiama nau dinga informacija. Audringos jūros nebijančių pramogautojų šiemet lauks naujovė – galimybė įbris ti į jūrą esant didelėms bangoms. Tai bus galima padaryti atitver toje zonoje prie gelbėjimo stoties, kur budės gelbėtojai. Norintieji tu rės išklausyti ir instruktažą, vilkėti gelbėjimo liemenes. Gelbėtojai Palangos paplūdi miuose įrengtuose postuose bu dės visą vasarą, o nuo rugsėjo 1 iki 15 dienos saugumu jie rūpinsis budėdami tik centrinėje gelbėjimo stotyje. „Klaipėdos“ inf.
Planai: kaip ir pernai, Palangos
gelbėtojai šiemet žada skirti di delį dėmesį prevencijai.
11
TREČIADIENIS, gegužės 16, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Priemiesčio būste – nė lašo butaforijos Marmuras, tikme dis, individualiai su projektuoti ir vie tos auksarankių pa gaminti baldai. Vos peržengus šių na mų slenkstį, neįma noma nepastebėti, jog kokybę ir pra bangą čia spindu liuoja tiek būsto ap daila, tiek skrupulin gai išieškotos bei su derintos detalės.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Skirta ne madai, o žmogui
Kaip pripažino modernų rūbą prie miesčio namui sukūręs klaipėdietis Sigitas Danielius, šiuolaikiškame interjere norėjosi įdiegti dalykus, kurie būtų klasikiniai modernumo atžvilgiu bei išliktų aktualūs ir po dešimties metų. Polėkis: viena didžiausių būsto vertybių – įspūdingos erdvės.
Sigitas Danielius:
Smagu, kai projek tuojant interjerą ne bereikia koreguoti namo išplanavimo, gali nejausti ribų, ne reikia susismulkinti.
Netoli Klaipėdos stūksantis be veik 200 kv. m ploto pastatas pir miausia turėjo atspindėti jo šei mininkų lūkesčius. Būste įsikūrusi
jauna pora, auginanti vieną atžalą bei laukianti šeimos pagausėjimo, – aktyvūs, kūrybiški ir intelektua lūs žmonės. „Tai modernus, šiuolaikines di zaino tendencijas atliepiantis in terjeras, skirtas gyventi patogiai ir jaukiai. Name įdiegta moderni šil dymo sistema, pastatas iš esmės puikiai suprojektuotas pagal sau lės architektūros principą. Apsk ritai galima sakyti, jog tai pavykęs projektas – jame viskas buvo sis temingai planuojama, pradedant inovatyvia inžinerija, architektū
ra ir baigiant savitu moderniu in terjeru, kuris sprendžia ne tik uti litarias gyvenimo funkcijas, bet ir sukuria įdomią, individualią gyve nimo erdvę“, – teigė S.Danielius. Namai – nuolat pulsuojantys
Tad būste specialiai išskirta erd vė, kuri numatyta kaip atskira zo na edukacijai, bendravimui, šeimos pasibuvimui drauge. „Pavyzdžiui, antrojo aukšto ko ridoriuje numatėme vietą galerijai, kuriai pritaikėme apšvietimą bei minimalią ekspozicinę įrangą. Būs
Asmeninio archyvo nuotr.
to šeimininkai nemažai keliauja, tad kaskart sugrįžę iš svečių šalių galės rengti fotografijų parodas ir kartu su draugais jomis pasigrožėti, gurkš nodami kavą ar vyną, – šypsoda masis improvizavo kūrėjas. – Taigi namai yra gyvi, dinamiški ir nuolat pulsuojantys. Be to, tai puikus būdas parodyti vaikams kūrybinį poten cialą, kaip galima pasidžiaugti savo kūryba. Yra numatyta vietos ir pro fesionaliems dailininkų kūriniams, nes erdvės tam palankios.“ Nors iš pradžių planuota įkurti atskirą biblioteką, galiausiai kny
gos taip pat demokratiškai įsitaisė koridoriuje, kuriame buvo supro jektuotos kelios lentynos. Tad pa prastai nenaudingu plotu laikoma būsto erdvė šiuose namuose įgavo svarbų energinį krūvį. Papirko įspūdinga erdvė
Kūrėjas prisipažino, jog jam itin svarbu akcentuoti ryšį ne tik su kultūrine erdve, bet ir su supan čia gamta – pašnekovas apgailes tavo, jog neretame interjere šie dalykai lieka antra me plane.
12
TAURALAUKIO SLĖNIS Parduodami nauji butai. Buto kaina nuo 112 000 Lt Mob. 8 657 92 020, 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt
12
TREČIADIENIS, gegužės 16, 2012
namai rubrika
Idėja: dviaukščiame vaikų kambaryje laiptai – tarsi vienti
so kilimo danga; minkšta faktūra, kuri suteikia jaukumo ir saugumo, panaudota iš abiejų konstrukcijos pusių.
Netikėtumas: vonioje originaliai prabyla senovinis kaimiškas ak
sesuaras – kūrėjas juokauja, jog sugedus šiuolaikinei buitinei technikai šios geldos puikiai pasitarnautų vietoje skalbyklės.
Simbolis: šeimininkų miegamajame įrengtas žvakių židi
nys iš veidrodinių medžiagų – jauki romantiška detalė.
Asmeninio archyvo nuotr.
Priemiesčio būste – nė lašo butaforijos „Šis objektas ypatin 11 gas ryšiu su gamta, kurį galima išryškinti per didelius vitrininius langus, ir tai suteikia dar didesnės erdvės pojūtį“, – kal bėjo S.Danielius. Neatsitiktinai didžiulius svetai nės langus, besidriekiančius nuo pat lubų iki grindų, dengia itin lengvos, skaidrios užuolaidos. O
svetainės dekorui pasitelkti gam tiniai motyvai – nišose įkompo nuotos egzotiškos lianų šakos – tapo ryškiu reprezentacinės zonos akcentu. Gamtos temai antrina ir pasi rinktos išskirtinai natūralios ap dailos medžiagos. Kūrėjas neneigė, jog būstui bu vo naudojama solidi, kokybiška
apdaila, originalūs baldai – be veik visi jie buvo gaminami spe cialiai, pagal dizainerio sukurtus eskizus. „Čia nėra butaforijos. O kai yra butaforiniai dalykai, juos ilgainiui reikia keisti, jie greitai nusidėvi“, – tvirtino pašnekovas. Vis dėlto vienu didžiausių šio būsto prabangos elementų kūrėjas įvardija jo erdvę. „Nors namas nė ra labai didelis – jo erdvė kokybiš ka. Tai dabar retas reiškinys, – pa stebėjo S.Danielius. – Smagu, kai projektuojant interjerą nebereikia koreguoti namo išplanavimo, ga li nejausti ribų, nereikia susismul kinti.“ Tačiau, kaip pripažino kūrėjas, suvaldyti tokią visumą – sykiu ir nemenkas iššūkis.
Vieša: knygos demokratiškai įsitaisė koridoriuje, atskirai suprojektuo
tos keliose lentynose.
Startas: erdvios sienos prašosi meno darbų, tad na
mų šeimininkams S.Danielius padovanojo savo su kurtą modernų paveikslą naujai galerijai formuoti.
Pajėgos: didžioji dalis baldų interjero dizainerio
buvo specialiai suprojektuota ir pagaminta vie tos meistrų.
13
trečiADIENIS, gegužės 16, 2012
pasaulis vėl Gresia rinkimai?
Bandė susideginti
Nauja vyriausybė
Graikijai teks rengti naujus rinkimus, nes derybos dėl naujos vyriausybės sudary mo antradienį baigėsi be su sitarimo. Taip pareiškė socia listų partijos PASOK lyderis Evangelas Venizelas. O prezi dentūra tik pranešė, kad pa stangos suformuoti vyriausy bę žlugo.
Prie Oslo teismo pastato, ku riame vyksta 77 žmones per nai liepą nužudžiusio Ander so Behringo-Breiviko teis mas, mėgino susideginti vy riškis. Pasak pareigūnų, jis buvo nugabentas į Ulevalo li goninę. Pasak jo, iš pastato išbėgę policininkai greitai ug nį užgesino.
Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas (nuotr.) pateikė prezidentui Vladimirui Putinui siūlomą naujosios vyriausybės sudėtį – prognozuojami dide li pokyčiai. „Interfax“ pranešė, kad užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir finansų ministras Antonas Siluanovas veikiausiai išsaugos postus.
Naujoji Eliziejaus rūmų pora Vakar Prancūzijoje prisaikdintas naujasis šalies vadovas François Hollande’as. Jis tapo pirmuoju po 17 metų šalies vadovo postą užė musiu socialistu.
Mįslė: ar Vatikano sienos slepia kraupias paslaptis, ketina išsiaiškinti italų prokurorai.
AFP nuotr.
Paslaptys už Vatikano sienų? Ar Vatikanas galėjo prisidėti prie jaunos merginos dingimo? Kodėl jos palaikų ieškoma buvusio Romos gangsterio kape? Mįslingas pagrobimas
Ši paslaptinga istorija prasidėjo 1983 m. birželio 22 d., kai 15 me tų Emanuela Orlandi, kurios tėvas dirbo Vatikano prefektūroje, pa slaptingai dingo eidama į muzikos mokyklą. Merg in os ding im as Ital ijoje apaugo gandais ir sąmokslo teo rijomis. Manyta, kad ji pagrobta kai kurių aukštų Vatikano parei gūnų nurodymu, išvežta į užsienį ir dabar gyvena arba Turkijoje ar ba Jungtinėje Karalystėje. Tačiau niekas taip neintrigavo italų, kaip galimi Vatikano ryšiai su Romos mafija, vadinama Maljana. Maljanos mafija Romoje kontro liavo pelningą narkotikų verslą, ji buvo siejama su Romos policija ir net slaptosiomis Italijos tarnybo mis, nes veikė sostinėje beveik ne trukdoma. Būtent šios gaujos vadeiva Enrico de Pedisas buvo apkaltintas pagro bimu. Tiesa, terorizavęs Romą aš tuntajame ir devintajame dešimt mečiuose, vyras, sulaukęs 38 metų, 1990 m. buvo nužudytas. Atvėrė karstą
Ir vis dėlto tyrėjai, nagrinėjantys pagrobimo istoriją, nenumetė by los į stalčių. Šią savaitę ieškodami mergaitės palaikų jie atkasė Romos Šv. Apo linaro bazilikoje palaidoto gangs terio palaikus. Įdomu tai, kad vienas mafijos va deivų buvo palaidotas ne kapinėse, o bazilikoje – tai gana neįprasta. Apie tai, kad atvėrus katakom bas gali būti išspręsta 29 metų se numo byla, 2005 m. pranešė vienas
anonimas, paskambinęs į televizi jos pokalbių laidą. Nemažai kas įtarė, kad Romos mafija galėjo turėti ryšių su Vati kano finansininkais, būtent todėl buvo leista gangsterį palaidoti ba zilikoje, o Vatikanas visuomet ne noriai kalbėjo apie E.Orlandi bylą.
Tai pirmas žingsnis tiriant mano sesers pagrobimą. Tikiuo si, kad viskas bus at viriau ir visi bendra darbiaus.
Taip pat spėliota, kad mergi nos pagrobimas gali būti susijęs su pasikėsinimu į popiežių Joną Pau lių II. Tačiau Vatikanas argumentavo, kad mafijos vadeiva, nepaisant jo praeities, buvo dosnus bažnyčios rėmėjas, todėl jam leista pasilai doti šventovėje. Bet 2008 m. bu vusi gangsterio mergina Sabrina Minardi E.Orlandi dingimu viešai apkaltino Vatikaną, tiksliau buvu sį Vatikano banko vadovą monsin jorą Paulą Marcinkų. Su šiuo dvasininku siejamas ir banko „Banco Ambrosiano“, į ku rį aktyviai investavo Vatikanas, bankrotas, tačiau P.Marcinkus devintajame dešimtmetyje išven gė policijos pasinaudodamas savo oficialiu statusu. P.Marcinkaus pavardė figūra vo ir mįslingoje Dievo bankinin
ku vadinto Roberto Calvi žmogžu dystės byloje. Šio dvasininko kūnas buvo rastas po vienu iš tiltų Lon done 1982 m. R.Calvi kišenėse buvo rasta gry nųjų pinigų ir akmenų. Nors ofi cialiai deklaruota, jog vyras nusi žudė, policija iki šiol tiki, kad tai buvo Italijos mafijos darbas. Sutiko bendradarbiauti
Vatikanas karštai neigė kaltini mus, kad P.Marcinkus, kuris mirė prieš ketverius metus JAV Arizonos valstijoje, buvo susijęs su „Banco Ambrosiano“. E.Orlandi brolis Pietro taip pat kaltino būtent Vatikaną stovint už jo sesers pagrobimo. Tiesa, dabar Vatikanas parodė, kad ketina talkinti tyrėjams, aiški nantis bylą. P.Orlandi sakė besidžiaugiantis, kad Vatikanas pakeitė požiūrį: „Tai pirmas žingsnis tiriant mano sesers pagrobimą. Tikiuosi, kad viskas bus atviriau ir visi bendradarbiaus. Tie sa, gangsterio karsto atidengimas ne pabaiga, tai – tik pradžia.“
57 metų F.Hollande’as per vyku sius prezidento rinkimus surin kęs 51,6 proc. balsų įveikė savo varžovą Nicolas Sarkozy. Dešiniųjų pažiūrų N.Sarkozy pralaimėjo rinkimus ir tapo ant ruoju Prancūzijos vadovu, kuris neteko posto po pirmosios ka dencijos. F.Hollande’as žadėjo, kad tuč tuojau po inauguracijos vyks į Berlyną, kuriame su Vokieti jos kanclere Angela Merkel ap tars biudžeto išlaidų taupymo ir ekonomikos augimo skatinimo priemones Europoje. Dėl šio su sitikimo buvo susitarta dar kovo mėnesį. Naujasis Prancūzijos vadovas pareiškė, kad paragins savo ša lies partneres Europoje paremti tokį paktą, kuriame biudžeto de ficito mažinimo tikslas būtų de rinamas su ekonomikos skatini mo priemonėmis. „Pasiūlysiu savo partneriams Europoje paktą, kuriame būtinas deficito mažinimas būtų susietas su būtinu ekonomikos skatini mu“, – sakė F.Hollande’as. Taip pat jis pareiškė norintis atverti naują kelią Europoje. „Siunčiu pasitikėjimo žinią Prancūzijos žmonėms. Esame di di šalis, kuri visada iškildavo sulig savo iššūkiais“, – sakė jis ir žadė jo, kad vadovaus valstybei oriai ir paprastai. Prie Eliz iej aus rūm ų F.Hollande’ą pasitiko N.Sarkozy. Ceremonija truko 40 minučių.
Konstitucinio teismo pirminin kas perskaitė galutinius gegu žės 6-osios rinkimų rezultatus ir F.Hollande’as buvo paskelbtas prezidentu. Kartu su savo vyru Eliziejaus rūmuose pasirodė ir naujoji pir moji Prancūzijos dama Valérie Trierweiler. Ji pakeis iki šiol pir mosios ponios pareigas ėjusią Carlą Bruni-Sarkozy.
Pasiūlysiu savo partneriams Europoje paktą, kuriame būti nas deficito mažini mas susiejamas su būtinu ekonomikos skatinimu. Politikos žurnalistė V.Trierwei ler dar turi nuspręsti, kokį vaid menį nori atlikti Eliziejaus rū muose ir ar išvis imtis čia kokio nors vaidmens, tačiau neatrodo, kad ji liks šešėlyje. Tiesa, protokolo ekspertai sako, kad F.Hollande’o ir V.Trierweiler partnerystė gali kelti keblumų dėl protokolo, jei pora lankysis kon servatyvesnėse valstybėse. Ta čiau V.Trierweiler jau leido aiš kiai suprasti, kad nesitenkins palydovės vaidmeniu per valsty bines vakarienes ir diplomatinius priėmimus. Vykstant vyro kampanijai ji pa tarinėjo informacijos pateikimo klausimais, o dabar nori grįžti į darbą, nepaisydama įtemptų san tykių su savo darbdaviu – žurna lu „Paris Match“. BNS inf.
Paslaptingas radinys
Nieko neįprasta pareigūnai bazili koje nesitikėjo rasti, tačiau jiems už akių užkliuvo katakombose esanti dėžė su kaulais, kuri buvo paslėpta greta E.de Pediso karsto. Pareigūnai patvirtino, kad rasti kaulai nėra gangsterio. Paties E.de Pediso palaikai, pasak patologų, buvo gerai išsilaikę. Tiesa, galutinis patvirtinimas, ten palaidotas gansgsteris ar ne, bus gautas atlikus DNR testus.
Naujokai: naujasis Prancūzijos vadovas F.Hollande’as ir jo partne
„Daily Mail“, „Los Angeles Times“, BNS, BBC inf.
AFP nuotr.
rė V.Trierweiler – naujieji Eliziejaus rūmų šeimininkai.
14
trečiadienis, gegužės 16, 2012
sportas Regbininkų debiutas
P.Scholesas dar žais
Technologinis pranašumas
Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro 11-mečiai jaunučiai debiutavo regbio pirmenybėse. Donato Streckio auklėtiniai 0:45 nusileido Plungei, 0:20 – Kaunui. Varžybose dėl 5-osios vietos klaipėdiečiai 15:10 palaužė Vilniaus VRA. Geriausiu mūsų ekipos žaidėju pripažintas Edvinas Zdanavičius.
Paulas Scholesas sutiko dar metus atstovauti „Manchester United“ ekipai. 37-erių futbolininkas prieš praėjusį sezoną baigė karjerą, tačiau sausio mėnesį prašomas trenerio Alexo Fergusono sugrįžo žaisti. „Paulas suprato, kad suklydo pakabinęs batelius ant vinies“, – kalbėjo A.Fergusonas.
JAV sprinteriai Londono olimpiados lengvosios atletikos varžybose vilkės specialius aerodinaminius kostiumus „TurboSpeed“. Informuojama, jog 100 m rungtyje jis gali padėti pagerinti rezultatą net 0,23 sek. Taip amerikiečiai tikisi įveikti pasaulio rekordininką jamaikietį Usainą Boltą.
Smiltynėje suzvimbė lankininkų strėlės Šauliai lankininkai, atvykę į pirmąsias rimčiausias sezono varžybas – „Harmonijos“ taurės turnyrą, siekė ne tik trofėjaus, bet ir kelialapių į Europos čempionatą. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Lietuvos robinhudai žūtbūt siekė patekti į Senojo žemyno pirmenybes, šį savaitgalį rengiamas Amsterdame, nes Olandijos sostinėje vyks atranka į Londono vasaros žaidynes. Atkakliausia kova vyko tarp vyrų olimpinių lankų grupėje. Varžybos baigėsi staigmena. Nugalėjo Klaipėdos „Harmonijos“ klubo lankininkas Lenardas Bernotas. Jis finale įveikė pajėgų varžovą Arvydą Čepulionį iš Kauno sporto klubo.
Dėl trečiosios vietos varžėsi klaipėdietis Taurūnas Lubys ir kaunietis Ignas Morkeliūnas. Uostamiesčio taikliarankis nugalėjo 7:3. Kelialapiai į Amsterdamą įteikti mūsų šauliams L.Bernotui ir T.Lubiui bei I.Morkeliūnui. „Harmonijos“ atstovai L.Bernotas, T.Lubys ir Vidmantas Vaičekauskis buvo taikliausi komandų varžybose. Antrą vietą užėmė trijulė iš Kauno – I.Morkeliūnas, Jonas Skačkauskas ir Rokas Varnelis, trečią – jungtinė vilniečių Gytenio Janušo, Vlado Šakausko ir kauniečio Aido Liaudansko ekipa.
Pavasaris: lankininkų turnyru sezoną pradėjo Smiltynės sporto bazė.
Turnyre – jaunųjų klaipėdiečių triumfas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdoje tris dienas vyko tradicinis tarptautinis graikų ir romėnų imtynių turnyras, skirtas Kariuomenės ir visuomenės dienai.
Į pajūrį atvyko jaunių ir jaunučių komandos iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Ukrainos.
Geriausiai sekėsi šeimininkams. Atskirų svorio grupių finaluose kovojo dešimt klaipėdiečių. Pusei jų pavyko švęsti pergales, pusei – susitaikyti su pralaimėjimu. Dar šeši uostamiesčio atletai užėmė trečiąją vietą. Mūsų miesto sportininkai laimėjo 16 medalių. Visagino atletai džiaugėsi 6 žetonais, o trečią vietą tarp komandų užėmę vilniečiai – vos trimis.
Varžybose, kurias organizavo Lietuvos kariuomenės sporto klubas, Klaipėdos graikų ir romėnų imtynių klubas „Kova“ bei miesto Sporto centras, teisėjavo bei geriausiuosius apdovanojo kariai savanoriai – pasaulio ir Europos čempionatų prizininkas grandinis Mindaugas Ežerskis, eiliniai – Pekino olimpinių žaidynių medalininkas Mindaugas Mizgaitis, Aleksandras Kazakevi-
čius, Valdemaras Venckaitis ir Laimutis Adomaitis. Jaunieji imtynininkai gyveno kareivinėse, vaišinosi kareivių valgykloje. Buvo supažindinti su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų motorizuotuoju pėstininkų batalionu, jame esančia ginkluote, kariškių buitimi. Turnyro metu buvo surengtas mačas tarp Klaipėdos komandos ir
Vilniaus sporto internato. Jį organizavo garsiausias šalies imtynininkas M.Mizgaitis. Uostamiesčio garbę gynę Artūras Jankauskas, Mantas Pakėnas ir Sigitas Gikaras turėjo pripažinti varžovų pranašumą. „Šis mačas jauniesiems sportininkams buvo gera pamoka patirti, kaip kovoja aukšto meistriškumo atletai“,– džiaugėsi vienas Klaipėdos trenerių Artūras Ševelkovas.
Turnyro prizininkai 1.Justas Galkinas (iki 54 kg) 1.Paulius Galkinas (iki 58 kg) 1.Romanas Karavajevas (iki 63 kg) 1.Egidijus Slavinskas (iki 74 kg) 1.Valentas Rudys (iki 85 kg) 2.Donatas Rindeikis (iki 26 kg) 2.Artiomas Petrovas (iki 44 kg) 2.Andrius Kirjanovas (iki 47 kg) 2.Edgaras Nasretdinovas (iki 85 kg) 2.Marius Knystautas (iki 100 kg) 3.Deividas Kaziulis (iki 26 kg) 3.Mantas Vaičiakas (iki 38 kg) 3.Vytautas Vinčiūnas (iki 59 kg) 3.Ramzesas Vlasovas (iki 60 kg) 3.Mindaugas Perminas (iki 63 kg) Dalyviai: geriausiai rungtyniavę jaunieji klaipėdiečiai su treneriais ir garbingais svečiais.
3.Denisas Nedoboras (iki 100 kg)
19
trečiadienis, gegužės 16, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 22 d.
Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius, galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena. Dvyniai (05 21–06 21). Jausite šeimos, draugų supratimą ir palaikymą. Tik nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe, o prisiimtus įsipareigojimus teks vykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Galite susipykti su brangiu žmogumi, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis, ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena planams kurti, sprendimams priimti. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Svarstyklės (09 24–10 23). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, per kuriuos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti ir jūsų principingumas. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų ir kolegų požiūriai išsiskirs. Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite kitų žmonių darbo metodus ir būdus. Atsargiau vertinkite įvairius dalykus, įdėmiau pažvelkite į susidariusią situaciją. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų troškimai bus be galo stiprūs. Svajosite apie poilsį, nes esate truputėlį išvargintas darbo ir iškilusių sunkumų. Stabtelėkite ir atsipūskite.
Orai
Sinoptikai artimiausiomis dieno mis Lietuvoje prognozuoja lietingus orus. Šiandien lis visoje Lietuvoje. Pajūryje oras atvės iki 13 laipsnių ši lumos, likusioje šalies dalyje bus 17– 22 laipsniai. Ketvirtadienį taip pat numatomas lietus. Oro temperatū ra naktį sieks 7–12, dieną 11–16 laips nių šilumos.
Šiandien, gegužės 16 d.
+17
+10
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+20
Šiauliai
+22
Klaipėda
Panevėžys
+21
Utena
+18
5.22 21.43 16.21
137-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 229 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+22
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +12 Brazilija +25 Briuselis +12 Dublinas +10 Kairas +35 Keiptaunas +21 Kopenhaga +11
kokteilis Gal reikalai pajudės? „Kokteil is“ dejavo, aimanavo, kosėjo, verkšleno kūkč iodamas, kad dide lė dal is dviračių tak ų mieste – trag iš kos būklės. Ypač pavojinga riedėti Tai kos prospekto tarpsniuose tarp Pary žiaus Komunos ir Kauno bei Dubysos ir Debreceno gatvių. Šal igatvių plyte lėms tiek metų, kiek pačiam miestui. Pagal iau, matyt, po to, kai pačiai teko mint i pedalus šiomis trasomis, surea gavo aukšto lyg io miesto valdin inkė. Ji pripaž ino, jog prospekto šaligatviai – apgailėtini. „Įveikusi kai kurias vietas, džiaug iau si, kad dantys liko vietose“, – juokavo moter is. Po poilsio dienų atėjusi į darbą ji pa reiškė, jog būt ina perž iūrėt i prior i tet us dėl pėsč iųjų ir dvirač ių tak ų būklės. „Gal vertėtų rekonstruot i atskirus ša ligatvių ruož us, nes kompleksinė gat vės su prik laus in iais rekonstr ukc i ja kainuot ų než mon išk us pin ig us“, – svarstė iš Šilutės į Klaipėdą gyvent i atvykusi dviratininkė.
Londonas +13 Madridas +29 Maskva +25 Minskas +21 Niujorkas +23 Oslas +14 Paryžius +14 Pekinas +27
Praha +11 Ryga +21 Roma +20 Sidnėjus +20 Talinas +19 Tel Avivas +31 Tokijas +25 Varšuva +12
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
9
10
9
8
7
8
8
8
6
7
rytoj
penktadienį
13
Vilnius
+20
Alytus
Vardai Andrius, Andriejus, Bitė, Dobilas, Melita, Ubaldas, Vaidmantas.
gegužės 16-ąją
Rytas
9
Marijampolė
1–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+24
+19
12
10
1
1703 m. mirė prancūz ų rašytojas, krit ikas Char les Perraut. Gimė 1628 m. 1903 m. George Wy man suorgan izavo pir mąją kel ionę motocik lais per Jungtines Ame rikos Valstijas. 1920 m. Prancūzijos did vyrę Jeanne d’Arc, dar va dinamą Orleano mergele, popiežius Benediktas XV paskelbė šventąja. Ji tapo Prancūzijos liaudies vie nybės ir kovos už neprik lausomybę simboliu.
1953 m. gimė air ių kil mės aktorius ir prodiu seris Pierce Brosnan, ži nomas kaip James Bond vaidmens atlikėjas.
1970 m. Argentinoje gi mė profesional i ten isi ninkė (1988 m. laimėjo olimpin į sidabro meda lį) ir parfumerijos kom pan ijos sav in inkė Gab riela Sabatini. 1997 m. vengr ų kilmės JAV finansininkas ir me cenatas George Soros nu traukė 21 medicinos, eko logijos, meno ir ekonomi kos prog ramų finansav i mą Baltarusijoje, kai šioje šalyje buvo areštuotos jo fondo skyriaus sąskaitos.
Pakvies į premjerą www.kl.lt pristato:
Rūpestingiausios įmonės rinkimai
Krūvis: E.Barauskaitės, V.Jočio bei kitų aktorių dramatiškoje istorijo Klasta: nuotraukoje iš giliųjų „Fa
cebook“ vandenų – dviratininkų laukianti kliūtis.
Klaipėdiečiai – geriausi Vakar „Kokteil is“ kiekv ieno skait yto jo klausė: „Klaipėdieti, ar tu myli Klai pėdą?“. Gal ir myl ite, tačiau nesimato ir nesi girdi. Joks ženklas mieste svečiui ne parodo, kad mes – uostam iesčio pa triotai. Atsil iepęs Puik is žėrė komplimentus mūsų miestui: „Jau metai gyvenu Klai pėdoje ir nesigail iu nė vienos čia pra leistos dienos. Visiškai kita atmosfe ra. Net žmonės čia geresn i nei kituo se miest uose. Įsimylėjau Klaipėdą iš karto!“. Vyriškis prisipaž ino, kad mielai vilkė tų maršk inėl ius, nešiotų kepuraitę ar kokią nors kitą atributiką su Klaipėdos miesto pavadinimu. „Labai gera idėja – miestą šlovinantys plakatai“, – pastebėjo jis.
Linksmieji tirščiai Dvi skruzdėlės tyko pasaloje dramb lio. Viena jų: „Svarbiausia – reikia jį par griaut i, po to suspardysime!“ Česka (397 719; tai ar tikrai Klaipėda – geriausias pasaulyje miestas?)
je laukia nemenkas kūrybinis iššūkis. Vytauto Petriko nuotr.
Uostamiesčio dramos teatras gyvena premjeros nuotaikomis. Jau kitą savaitę Žvejų rūmuose publikos teismui bus pri statytas Gyčio Padegimo režisuotas spek taklis pagal Richardo Everetto psichologi nę dramą „Demonai“. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Kaip teigė režisierius, žiūrovai tu rės galimybę išvysti skirtingas pa statymo versijas, kadangi pasitelk tos dvi Klaipėdos dramos teatro – jaunosios ir vyresniosios kartos – aktorių sudėtys. Pasak G.Padegimo, natūralu, kad kiekvienas kūrėjas priklauso mai nuo sceninės bei gyvenimiš kos brandos išreikš savitą santykį su savo kuriamu personažu. „Demonuose“ vaidmenis kurs Eglė Barauskaitė, Renata Idzelytė, Igoris Reklaitis, Arnoldas Eisiman tas, Vaidas Jočys, Edvardas Brazys, Linas Lukošius, Kazimieras Žvink lys bei Kęstutis Macijauskas.
Režisieriaus žodžiais, spektak lis nestokoja ne tik intrigos, bet ir siunčia svarbią žinią. „Demonai – tai toji neapykan ta, tas kerštas, tos suokalbio teori jos, kuriomis mes gyvename. Ir kol mes nesugebame tos neapykantos pervesti į pasigailėjimą, atleidimą, tol tie demonai ėda mus kaip vė žys“, – teigė G.Padegimas. Psichologinė drama „Demonai“ – naujausia R.Everetto pjesė, pa rašyta 2009 m. Jos premjera įvyko Vokietijoje ir sulaukė palankaus kritikų bei žiūrovų vertinimo. Britų dramaturgo pjesės iki šiol Lietuvoje nebuvo statomos, tad klaipėdiečiai taps pirmieji, kurie turės galimybę susipažinti su šio autoriaus kūryba.
KVIEČIAME SIŪLYTI IR PATIEMS IŠRINKTI ĮMONĘ, KURI MYLI IR VERTINA SAVO DARBUOTOJUS BEI ATSAKINGAI JAIS RŪPINASI. RINKIMAI – TAI PUIKI GALIMYBĖ KLAIPĖDIEČIAMS PAGERBTI SAVO DARBDAVĮ IR IŠRINKTI ĮMONĘ, KURIOJE DIRBTI GERA. Iki gegužės 16 d. 15 val. siūlykite šio apdovanojimo verčiausias įmones. Siūlyti ir balsuoti rinkimuose galite portale www.KL.lt
XX XX XX XX XX XX XX XX XX XX XX XX XX
JAU PASIŪLYTOS KANDIDATĖS: XX UAB „Mars Lietuva“ AB TEO LT XX UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB „Solorina“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ XX AB Smiltynės perkėla XX UAB KRATC UAB „Arijus“ XX AB „Klaipėdos jūrųkrovinių AB Vakarų laivų gamykla UAB KJKK BEGA kompanija (KLASCO)“ BĮ Klaipėdos miesto globos namaiXX UAB „Vakarų konstrukcijos“ XX AB „Klaipėdos nafta“ UAB „Klaipėdos duona” XX AB „Klaipėdos“ viešbutis Sodo centras „Frezija” XX LKAB „Klaipėdos Smeltė“ UAB LINTEL XX AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Edrija“ XX UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ XX UAB „Avitelos prekyba“ UAB „Ramusis pamarys“ PROJEKTO PARTNERIAI:
Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo