2012-05-17 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

KETVIRTADIENIS, gegužės 17, 2012

114 (19 415)

Kaina 1,30 Lt

Ką pe­ni įtar­ti­ni kon­kur­sai?

„Pa­ga­liau tu­riu nau­jo di­zai­no pa­dė­kos raš­tus.“ Svei­kin­da­mas spor­ti­nin­kus Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pa­si­džiau­gė at­si­kra­tęs se­nais pa­dė­kos raš­tais.

14p.

Sa­vait­ga­lis bus it Jū­ros šven­tė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­do­je šis sa­vait­ga­lis pri­mins di­džią­ją me­tų fies­tą – Jū­ros šven­tę, nes vyks tiek ren­gi­nių, ku­riuo­se ne­ trūks nei jū­ri­nių ak­cen­tų, nei mu­zi­ kos, nei ki­tų įvai­rių at­rak­ci­jų. Su­mon­ta­vo ant­spau­dą Abe­jo­nė: įmo­nės „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“ or­ga­ni­zuo­tas ši­lu­mos ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jų pa­rin­ki­mas įta­ri­mų su­kė­lė ne tik gy­ven­

to­jams, bet ir mies­to va­do­vams.

„Ar jūs vi­sa­da per­ka­te pi­giau­sią duo­ną?“ – taip įmo­nės „Klai­pė­ dos bend­ra­bu­tis“ va­do­vai aiš­ki­no, ko­dėl rū­pin­tis ši­lu­mos ūkiu iš­rink­ta ne ma­žiau­sią kai­ną siū­liu­si įmo­nė. Jie tei­gia, kad taip ap­si­spren­dė gy­ven­to­jai. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad dau­ge­lis pastarų­ jų ap­skri­tai nie­ko ne­ži­no apie to­kį spren­di­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ma­žiau­sia kai­na ne­ti­ko

Sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­ti įmo­nė „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“ 28 sa­ vo ad­mi­nist­ruo­ja­miems na­mams šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­ mų pri­žiū­rė­to­jų ieš­ko­jo va­sa­rį.

4

„Klai­pė­do­je sa­vait­ga­lį vyks pen­ki di­de­li sa­va­ran­kiš­ki ren­gi­niai, ku­ riems su­si­lie­jus į vi­su­mą, ga­li­ma drą­siai teig­ti, kad mies­tas sa­vo šur­ mu­liu tik­rai pri­mins Jū­ros šven­tę“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė. Šven­tei star­tas bus duo­tas jau penk­ta­die­nį, kai vi­dur­die­nį At­gi­ mi­mo aikš­tė­je vyks spe­cia­lus ren­ gi­nys – teat­ra­li­zuo­tas šou, ku­ria­me bus pri­sta­ty­ti vi­si Klai­pė­dos 760 me­tų ju­bi­lie­jui skir­ti ren­gi­niai.

3


2

KETVIRTADIENIS, gegužės 17, 2012

miestas

Ga­li­ma bal­suo­ti As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dien­raš­tis „Klai­pė­ da“ pa­skel­bė „Rū­ pes­tin­giau­sios įmo­ nės rin­ki­mus“. Iki va­kar klai­ pė­die­čiai bu­ vo kvie­čia­mi siū­ly­ti ir pa­ tiems iš­rink­ ti bend­ro­vę, ku­ri my­li ir ver­ti­na sa­vo dar­b uo­t o­j us bei at­sa­kin­gai jais rū­pi­na­si.

Dien­raš­čio „Klai­ pė­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­ vės Mi­la­nos Ma­ či­jaus­kie­nės tei­gi­ mu, pa­gal gau­tus re­zul­ta­tus uos­ta­ mies­ty­je neį­ti­kė­ ti­nai daug įmo­nių, ku­rios pre­ten­duo­ja į rū­pes­tin­giau­sios sta­tu­są. „Rū­p es­t in­g iau­ sios įmo­nės“ są­ra­ še – 31 uos­ta­mies­

čio bend­ro­vė. Rū­pes­tin­ga įmo­nė – to­kia, ku­ri su­tei­kia ge­ras dar­ bo są­ly­gas bei už­mo­kes­tį, nau­do­ ja dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mo ir mo­ky­ mo sis­te­mas, už­tik­ri­na dar­buo­to­jo ir darb­da­vio abi­pu­sį bend­ra­vi­mą ir su­pra­ti­mą. „Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ini­cia­ty­ vą iš­rink­ti rū­pes­tin­giau­sią įmo­nę la­bai svei­ki­nu, nes šie rin­ki­mai at­ si­su­ka į pa­tį žmo­gų, ne tiek į vers­lą, kiek į pa­čią vi­suo­me­nę, ku­ri tu­rės ga­li­my­bę įver­tin­ti vers­lo kom­pa­ni­ ją. Ir ta, ku­ri lai­mės, gaus di­džiau­sią ap­do­va­no­ji­mą – dar­buo­to­jų pa­dė­ ką, nes la­bai re­tai ka­da žmo­nės tu­ri ga­li­my­bę pa­sa­ky­ti sa­vo darb­da­viui ačiū“, – tei­gė Klai­pė­dos pra­mo­ni­ nin­kų aso­cia­ci­jos vyk­dan­čio­ji di­ rek­to­rė Jo­lan­ta Brau­ky­lie­nė. Ver­čiau­sias bend­ro­ves ap­do­va­ no­ji­mui siū­lę klai­pė­die­čiai kvie­čia­ mi ak­ty­viai bal­suo­ti ir iš­rink­ti „Rū­ pes­tin­giau­sią įmo­nę“. Bal­sa­vi­mas vyks nuo ge­gu­žės 17 iki 30 d. Ge­gu­žės 31-ąją „Rū­pes­tin­giau­ sios įmo­nės“ ap­do­va­no­ji­mai vyks Tarp­tau­ti­nė­je Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je Klai­pė­ dos are­no­je. Bal­suo­ti rin­ki­muo­se ga­li­ma po­ rta­le www.kl.lt, siun­čiant ar­ba at­ ne­šant laiš­kus į „Klai­pė­dos“ re­ dak­ci­ją (Nau­jo­jo So­do g. 1A).

Gat­vei – nau­ja dan­ga Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Smel­tės gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ ta­las pa­ga­liau su­lauks in­ves­ti­ci­jų į inf­rast­ruk­tū­rą. Pir­mo­ji in­jek­ci­ja – 400 tūkst. li­tų.

Smel­tės kvar­ta­lo gy­ven­to­jai jau ne vie­nus me­tus mi­na sa­vi­val­dy­ bės slenks­tį, pra­šy­da­mi išas­fal­tuo­ ti gat­ves. Ta­čiau at­sa­ky­mas vi­sa­da bu­vo toks pat – nė­ra pi­ni­gų. „Praė­ju­siais me­tais bu­vo­me pa­ skel­bę kon­kur­są, ta­čiau ran­go­ vas išas­fal­tuo­ti gat­ves pa­siū­lė už 1,8 mln. li­tų. Su­ma bu­vo per di­de­ lė, to­dėl su­tar­ties ne­pa­si­ra­šė­me“, – pri­si­mi­nė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­ di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. Šie­met at­si­ra­do ga­li­my­bė gau­ ti pi­ni­gų Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos eks­pe­ri­men­ti­niams spren­di­mams įgy­ven­din­ti. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę pa­sieks 400 tūkst. li­tų, už ku­riuos minkš­ ta as­fal­to dan­ga bus pa­klo­ta il­giau­

sio­je Smel­tės kvar­ta­le 660 met­rų Jur­bar­ko gat­vė­je. „Ši dan­ga yra kaip įpras­ta as­fal­ to, ta­čiau ski­ria­si tuo, kad no­rint ją nu­ties­ti ne­rei­kia klo­ti stip­rių gat­ vės pa­grin­dų. To­dėl ir gat­vės išas­ fal­ta­vi­mas to­kiu bū­du kai­nuo­ja ke­ lis kar­tus pi­giau nei įpras­tai – apie 100 li­tų už kvad­ra­ti­nį met­rą. To­ kios dan­gos pui­kiai tin­ka gy­ve­na­ mie­siems kvar­ta­lams, jo­mis ne­ga­li va­žiuo­ti tik sun­ku­sis trans­por­tas“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Liud­vi­kas Dū­da. To­kią dan­gą ga­li­ma klo­ti tik vy­ rau­jant šil­tiems ir sau­siems orams. Ti­ki­ma­si, kad Jur­bar­ko gat­vė bus išas­fal­tuo­ta šią va­sa­rą. Smel­tės kvar­ta­le iš vi­so yra de­ vy­nios nei­šas­fal­tuo­tos gat­vės, ku­ rioms su­tvar­ky­ti rei­kia 1,4 mln. li­ tų. L.Dū­da vy­lė­si, jog pi­ni­gų iš Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos minkš­ toms dan­goms pa­vyks gau­ti ir ki­ tais, ir dar ki­tais me­tais, tad Smel­ tės kvar­ta­le žvy­ruo­tų gat­vių tu­rė­tų ne­be­lik­ti.

Siū­ly­mas: au­to­mo­bi­liams tu­rė­tų bū­ti drau­džia­ma va­žiuo­ti ir sto­vė­ti Žve­jų gat­vė­je nuo Bir­žos til­to iki Teat­

ro gat­vės.

Pra­šy­mas – nuo­mo­nė dėl pro­me­na­dos Klai­pė­dos val­džia, no­rė­da­ma tin­ka­mai nu­spręs­ti, ar tik­rai rei­kia už­da­ry­ti au­to­ mo­bi­lių eis­mą Žve­jų gat­vė­je, dar kar­tą klaus klai­pė­die­čių nuo­mo­nės. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja pri­ta­rė siū­ly­mui už­da­ry­ti eis­mą Žve­jų gat­ vė­je, ta­čiau šios ko­mi­si­jos spren­ di­mai yra tik re­ko­men­da­ci­nio po­ bū­džio. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je jau pa­reng­tas ma­no įsa­ky­mas už­ da­ry­ti eis­mą, ta­čiau jo dar ne­pa­si­ ra­šiau, nes no­riu iš­girs­ti gy­ven­to­jų nuo­mo­nę“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. Įsa­ky­mo pro­jek­tas bus įdė­tas sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­ je ir žmo­nės ga­lės reikš­ti sa­vo pa­ ste­bė­ji­mus.

pro­ble­mų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Gat­vę no­ri­ma pa­vers­ti pro­me­ na­da, kad jo­je at­si­ras­tų dau­giau lau­ko ka­vi­nių, ji bū­tų pa­trauk­les­nė mies­tie­čiams ir tu­ris­tams. Ta­čiau jei įsa­ky­mą pa­si­ra­šy­siu, jo va­sa­ros vi­du­ry­je ne­ga­lė­siu at­šauk­ti, nes tuo­met tek­tų grą­žin­ti vers­li­nin­kų in­ves­ti­ci­jas. To­dėl ir no­riu dar kar­ tą su­ži­no­ti gy­ven­to­jų nuo­mo­nę“, – tvir­ti­no J.Si­mo­na­vi­čiū­tė. Pa­reng­ta­me įsa­ky­mo pro­jek­te nu­ma­ty­ta, jog Žve­jų gat­vė­je eis­ mas bū­tų ri­bo­ja­mas nuo bir­že­lio 1 d. iki rug­sė­jo 15-osios. Au­to­mo­ bi­liams va­žiuo­ti gat­ve nuo Bir­žos til­to iki Teat­ro gat­vės ne­bū­tų lei­ džia­ma nuo 9 iki 23 val. Šiuo lai­ku au­to­mo­bi­lių gat­vė­je taip pat ne­

bū­tų ga­li­ma ir sta­ty­ti. Žve­jų gat­ vės gy­ven­to­jai sa­vo au­to­m o­b i­ liams tu­rė­tų ieš­ko­ti ki­tos vie­tos. Jei jie tu­ri įsi­gi­ję spe­cia­lų lei­di­ mą, au­to­mo­bi­lį ne­mo­ka­mai ga­li pa­si­sta­ty­ti 100 m spin­du­liu nuo na­mo.

Pa­reng­ta­me įsa­ky­ mo pro­jek­te nu­ma­ ty­ta, jog Žve­jų gat­ vė­je eis­mas bū­tų ri­bo­ja­mas nuo bir­ že­lio 1 d. iki rug­sė­jo 15-osios.

„Vis­kas, kas pro­tin­ga, bus ga­li­ ma“, – pa­brė­žė Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da, pa­tvir­tin­da­mas, jog sker­sai kirs­ti Žve­jų gat­vę bus lei­džia­ma.

Į bu­tus su­grįž­ta karš­tas van­duo Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je va­kar ry­ tą baig­ti hid­rau­li­niai ši­lu­mos tink­ lų ban­dy­mai. Į klai­pė­die­čių bu­tus karš­tas van­duo tu­rė­tų su­grįž­ti iki penk­ta­die­nio va­ka­ro.

Ne­pa­to­gu­mai: žvy­ruo­ta Jur­bar­ko gat­vė vai­ruo­to­jams ke­lia ne­ma­žai

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Ši­ lu­mos tie­ki­mo tar­ny­bos va­do­ vo pa­va­duo­to­jas Arū­nas Sma­gu­ ris tvir­ti­no, kad at­li­kus ban­dy­mus ma­gist­ra­li­nė­se tra­so­se de­fek­tų ne­ pas­te­bė­ta. Kvar­ta­li­niuo­se tink­luo­se įtar­ti­nų vie­tų ap­tik­ta prie Da­nės upės, ge­ le­žin­ke­lio sto­ties bei ke­lio­se šiau­ ri­nės mies­to da­lies tra­so­se. „Ar ten yra pa­žeis­ti vamz­dy­nai, ar tai tik re­gu­lia­vi­mo įren­gi­nių ne­ san­da­ru­mai, paaiš­kės, kai tra­sos bus už­pil­do­mos ter­mo­fi­ka­ci­niu van­de­ niu“, – tvir­ti­no A.Sma­gu­ris.

Ši­lu­mos tie­ki­mo van­de­niui šil­dy­ti at­nau­ji­ni­mą įmo­nė „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ pla­nuo­ja pra­dė­ti šian­dien nuo 12 val. Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą klai­pė­die­ čiai, gy­ve­nan­tys nuo Kau­no gat­vės iki se­na­mies­čio, jau tu­rė­tų su­lauk­ti karš­to van­dens. Penk­ta­die­nį jis tu­ rė­tų pa­siek­ti ir šiau­riau­siai esan­čius Klai­pė­dos dau­gia­bu­čius na­mus. „Jei­gu karš­to van­dens ne­bus, ga­li­mos dvi prie­žas­tys: ar­ba na­mo šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jai ne­ sut­var­kė įren­gi­nių karš­tam van­de­ niui ruoš­ti, ar­ba kvar­ta­li­nė­se tra­ so­se yra ras­ta de­fek­tų“, – įspė­jo A.Sma­gu­ris. Gy­ven­to­jai, ku­riems ši­lu­mos tie­ ki­mo ne­bus ga­li­ma at­nau­jin­ti dėl ap­tik­tų de­fek­tų, bus in­for­muo­ja­ mi at­ski­rai. Pie­ti­nės mies­to da­lies nuo Kau­no gat­vės gy­ven­to­jams dėl hid­rau­li­nių ban­dy­mų be karš­ to van­dens teks vers­tis nuo bir­že­ lio 11 iki 18 d.

Pa­to­gu­mai: penk­ta­die­nio va­ka­rą

karš­tu du­šu mė­gau­tis ga­lės grei­ čiau­siai vi­si klai­pė­die­čiai.


3

KETVIRTADIENIS, gegužės 17, 2012

miestas Už­da­rė ke­ba­bi­nę

Pri­pa­ži­no re­kor­du

Šven­čia dvi­de­šimt­me­tį

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­ tai bend­ro­vės „Gi­pek“ kios­ke-ke­ ba­bi­nė­je (Nai­ku­pės g. 18) at­li­ko pla­ni­nį pa­tik­ri­ni­mą ir ra­do dau­ gy­bę hi­gie­nos pa­žei­di­mų: ne­šva­ rios pa­tal­pos, pro­duk­tai lai­ko­mi ne­tin­ka­mo­mis są­ly­go­mis. Dėl šių pa­žei­di­mų pre­ky­ba kios­ke-ke­ba­ bi­nė­je bu­vo su­stab­dy­ta.

Lie­tu­vos re­kor­dų kny­go­je ne­tru­ kus at­si­ras nau­jas įra­šas, by­lo­ sian­tis apie Klai­pė­do­je pa­siek­ tą re­kor­dą. Ko­vo 11-ąją At­gi­mi­ mo aikš­tė­je iš­ki­lę Ge­di­mi­nai­čių stul­pai pri­pa­žin­ti di­džiau­siais Lie­ tu­vo­je ir įtrauk­ti į ša­lies re­kor­dų kny­gą. Re­kor­dą ofi­cia­liai už­fik­sa­ vo Lie­tu­vos re­kor­dų re­gist­ra­vi­mo agen­tū­ra „Fac­tum“.

Šian­dien 18 val. Klai­pė­dos lė­lių teat­re (Ve­žė­jų g. 4) vyks teat­ro 20-me­čiui skir­tas va­ka­ras „Re­ ve­ran­sas: Klai­pė­dos lė­lių teat­ro žmo­nės“. Min­ti­mis apie pa­šau­ ki­mą tar­nau­ti lė­lių teat­rui, dar­bo spe­ci­fi­ką da­ly­sis re­ži­sie­rės Jū­ra­ tė Ja­nuš­ke­vi­čiū­tė, Li­na Ber­ži­nie­ nė, Gin­ta­rė Rad­vi­la­vi­čiū­tė ir Ka­ ro­li­na Jurkš­tai­tė.

Sa­vait­ga­lis bus it Jū­ros šven­tė 1

Šiam pa­si­ro­dy­mui At­ gi­mi­mo aikš­tė­je jau su­ mon­tuo­tas spe­cia­lus Klai­pė­dos ant­spau­das.

Dienos telegrafas Sa­v i­v al­dy­b ė. Ket­v ir­ ta­d ie­n į 13.30 val. sa­ vi­v al­d y­b ė­j e vyks Fi­ nan­s ų ir eko­no­m i­kos ko­m i­te­to po­s ė­d is.

Švar­tuo­sis ka­ri­niai lai­vai

Pag­rin­di­nė sa­vait­ga­lio ren­gi­nių die­na – šeš­ta­die­nis. Tą­dien jau prieš vi­dur­die­nį Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le pra­dės šur­mu­liuo­ti tau­ to­dai­li­nin­kų mu­gė. Vė­liau į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą vi­sus pa­kvies Klai­pė­do­je dis­lo­kuo­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės da­li­niai, ku­ rie ren­gia spe­cia­lią ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės vie­ny­bės die­ną. Žmo­nės ga­lės ap­žiū­rė­ti Klai­pė­ do­je dis­lo­kuo­tų da­li­nių gink­luo­ tę, Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le pri­ švar­tuo­tus ke­tu­ris ka­ri­nius lai­vus, pa­bend­rau­ti su ka­riais. Vi­są die­ną šven­ti­nio šur­mu­lio ne­trūks ir se­ na­mies­ty­je, Her­kaus Man­to, Da­nės gat­vė­se, kur vyks Gat­vės mu­zi­kos die­na. Ji šie­met pe­rau­go į mu­zi­kų nak­tį, nes mu­zi­kan­tai kon­cer­tuos ne tik die­ną, bet ir su­te­mus. Pluk­dys Da­nės upe

Įs­pū­din­giau­sias šeš­ta­die­nio ren­gi­nys – jau tra­di­ci­niu ta­pęs lai­vų pa­ra­das. Kur­šių ma­rios bu­rė­mis pa­si­puoš nuo 22 val. Dar po va­lan­dos mies­to pa­ dan­gę nu­švies fe­jer­ver­kas. „Tai bus ne tik fe­jer­ver­kas, o tik­ ra me­ni­nė ins­ta­lia­ci­ja. Fe­jer­ver­kai po­kšės pa­gal uos­ta­mies­čio him­nu ta­pu­sią dai­ną „Aš ma­žas“. Skam­ bės ta jos ver­si­ja, ku­rią „Su­per­ mies­to“ ko­vo­se dai­na­vo dau­gy­bė ži­no­mų klai­pė­die­čių“, – tei­gė lai­ vų pa­ra­do or­ga­ni­za­to­rius Ro­man­ das Žiub­rys. Jū­ri­nių ak­cen­tų Klai­pė­do­je bus gau­su vi­są šeš­ta­die­nį. Pla­nuo­ja­ma, jog nuo 12.30 val. spe­cia­liu po­nto­ni­niu lai­vu klai­pė­ die­čiai ga­lės ne­mo­ka­mai pa­si­plau­ kio­ti Da­nės upe nuo Bir­žos til­to iki Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do. Įs­pū­din­gai tu­rė­tų at­ro­dy­ti ir Lie­ tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­ kyk­los pir­mo kur­so stu­den­tų ei­ty­ nės Her­kaus Man­to gat­ve. Net 200 uni­for­mo­mis pa­si­puo­šu­sių stu­den­ tų, ku­riuos ly­dės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­ gų or­kest­ras, žy­giuos iki Šiau­rės ra­go, kel­tu per­si­kels prie pa­mink­lo „Al­bat­ ro­sas“ ir Smil­ty­nė­je pri­sieks jū­rai. Švęs­ti kvies mu­zie­jai

Šeš­ta­die­nį lan­ky­to­jų lau­kia ir vi­ si Klai­pė­dos mu­zie­jai, kvie­sian­tys ne­mo­ka­mai pa­mi­nė­ti Eu­ro­pos mu­ zie­jų nak­tį. „Kiek­vie­nas mu­zie­jus pa­ren­ gė la­bai įdo­mią pro­gra­mą, to­dėl keb­lu­mų ga­li kil­ti tik dėl to, kaip su­spė­ti juos vi­sus ap­lan­ky­ti, nes tik­rai ver­ta“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ jas Val­de­ma­ras Puo­džiū­nas.

Kon­f e­r en­c i­j a. Ket­v ir­t a­d ie­n į 12.30 val. vyks Lie­t u­vos rinkodaros aso­ cia­c i­j os (Li­M A) tra­d i­c i­n ė mar­k e­ tin­g o spe­c ia­l is­t ų kon­f e­r en­c i­j ą „Li­M A DAY KLAI­P Ė­DA“. Jos me­t u bus kal­b a­m a apie vers­l o or­g a­n i­z a­ vi­m ą už­s ie­n io ša­l y­s e – ko­k ias už­ sie­n io rin­k as, vers­l o mo­d e­l ius pa­ si­r ink­t i. Auk­c io­n as. Šeš­t a­d ie­n į 15 val. „Ne­ sė Pra­m o­g ų ban­k e“ (Tur­g aus g. 1, 4A) vyks pro­j ek­t o „Me­n as pa­r a­ mai“ fi­n a­l i­n is ren­g i­nys. Vi­s i lau­k ia­ mi lab­d a­r in­g a­m e auk­c io­n e, ku­r ia­ me bus ga­l i­m a įsi­g y­t i pui­k ių nuo­ trau­k ų na­m ų ar biu­r o in­t er­j e­r ui. Auk­c io­n o me­t u su­r ink­t i pi­n i­g ai bus skir­t i Šv. Pran­c iš­k aus on­ko­l o­ gi­j os cent­r ui. Vaiz­das: vie­nas įspū­din­giau­sių ar­tė­jan­čio sa­vait­ga­lio ren­gi­nių – lai­vų pa­ra­ das.

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­jus pa­ren­gė pro­gra­mą „XX a. tre­čio­jo de­šimt­me­čio Klai­pė­da“. P.Dom­šai­čio ga­le­ri­jo­je lau­kia „Dai­li­nin­ko Ar­bit Bla­to su­grį­ži­mai“. Kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ras sa­vo sve­čiams su­gal­vo­jo kū­ry­bi­nį už­siė­ mi­mą „De­ser­tas nak­ti­pie­čiams“.

Pag­rin­di­niai ren­gi­niai Ge­gu­žės 18 d.

Tai bus ne tik fe­jer­ ver­kas, o tik­ra me­ni­ nė ins­ta­lia­ci­ja.

Ja­me kiek­vie­nas ga­lės pa­si­ga­min­ ti su­ve­ny­rą. Kū­ry­bi­niai už­siė­mi­mai su­pla­nuo­ti ir Laik­ro­džių mu­zie­ju­ je, kur kiek­vie­nas ga­lės pa­si­ga­min­ti vei­kian­tį laik­ro­dį, vė­liau vyks kon­ cer­tas „Pa­jū­rio vai­kai“. Ypa­tin­ga ren­gi­nių gau­sa vi­lios Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus, pa­ren­gęs pro­gra­mą „Bal­ ti­jos jū­ros pi­ra­tai“. Į šią šven­tę 17.30 val. kel­tas iš Šiau­rės ra­go kels ne­ mo­ka­mai. Sek­ma­die­nį vyks tra­di­ci­nis „Vil­ ties bė­gi­mas“.

18–21 val. – ren­gi­nys „Bal­ti­jos jū­ros

pi­ra­tai“ Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je. 12 val. – Klai­pė­dos 760 me­tų is­to­

ri­nės su­kak­ties pa­mi­nė­ji­mo šven­ti­ nių ren­gi­nių pri­sta­ty­mas (At­gi­mi­mo aikš­tė).

18–22.30 val. – Laik­ro­džių mu­zie­

11–15 val. – at­vi­rų du­rų die­na „Apie

19–24 val. – ren­gi­niai Kul­tū­rų ko­

mu­zie­jų – iš pir­mų lū­pų“ Lie­tu­vos jū­ rų mu­zie­ju­je.

mu­ni­ka­ci­jų cent­re.

jaus ren­gi­niai bei eks­po­zi­ci­jų lan­ky­ mas.

ni­jos liū­tų pa­si­ro­dy­mas Lie­tu­vos jū­ rų mu­zie­ju­je

20–24 val. – teat­ra­li­zuo­ta pro­gra­ ma „XX a. tre­čio­jo de­šimt­me­čio Klai­ pė­da“ Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ju­je.

Ge­gu­žės 19 d.

21 val. – Ne­dos ir gru­pės „Blues Ma­

10 val. – iš­kil­min­ga Lie­tu­vos vė­lia­

kers“ kon­cer­tas Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­le.

13 val. – var­dy­nų šven­tė ir Ka­li­for­

Ro­man­das Žiub­rys:

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vos iš­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le, re­ga­tos „Ge­ro vė­jo“ star­tas Kur­šių ma­rio­se. 11–23 val. – tau­to­dai­lės dir­bi­nių ir su­ve­ny­rų mu­gė Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­le.

22–23 val. – lai­vų pa­ra­das Kur­šių

ma­rio­se. 23 val. – šven­t i­n is fe­j er­v er­k as

12–16 val. – Ka­riuo­me­nės ir vi­suo­

iš Smil­t y­n ės – Lie­t u­v os jū­r ų kro­ vos kom­p a­n i­j ų aso­c ia­c i­j os do­v a­ na 760-me­t į šven­č ian­č iai Klai­p ė­ dai.

me­nės vie­ny­bės die­na Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­le.

Ge­gu­žės 20 d.

12–24 val. – Gat­vės mu­zi­kos kon­ cer­tai se­na­mies­ty­je, Her­kaus Man­to, Da­nės gat­vė­se.

13 val. – kon­cer­tas, skir­tas „Vil­ties

vys­tės mo­kyk­los pir­ma­kur­sių prie­sai­ ka jū­rai prie pa­mink­lo „Al­bat­ro­sas“.

kos pr. tę­si­ny­je – 1 km už pre­ky­bos cent­ro BIG. 14.30 val. – „Vil­ties bė­gi­mo“ bai­gia­

18–20 val. – at­vi­ri ren­gi­niai Pra­no

Dom­šai­čio ga­le­ri­jo­je.

Ati­d a­r y­m as. Sa­v ait­g a­l į vyks va­s a­ ros se­z o­no ati­d a­r y­m as Šven­to­j o­j e. Di­d ie­j i šven­tės ren­g i­n iai pra­s i­d ės šeš­t a­d ie­n į nuo 11 val. ir truks iki 23 val. Kon­cer­t as vyks ir sek­m a­d ie­n į. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 7 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ju­l i­ jo­n as Vy­t au­t as Ra­p a­l is (g. 1930 m.), Vy­t au­t as Umb­r a­ž ū­n as (g. 1935 m.), Leo­n id So­ko­l ov (g. 1935 m.), Al­d o­ na So­d ie­n ė (g. 1939 m.), Pra­n as Al­ šaus­k as (g. 1942 m.), Al­g ir­d as Ul­ dins­k as (g. 1953 m.), Piotr Kras­n ov (g. 1948 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Juo­z a­p as Buit­k us, Ste­f a­n i­j a Žu­ rie­n ė, Al­d o­n a So­d ie­n ė, Pet­ro­n ė­l ė Kup­r iš, Vy­t au­t as Umb­r a­ž ū­n as, Ed­ mun­d as De­n i­s e­v i­č ius, Ju­l i­jo­n as Vy­ tau­t as Ra­p a­l is, Pra­n as Al­š aus­k as.

bė­gi­mui, At­gi­mi­mo aikš­tė­je. 14 val. – „Vil­ties bė­gi­mo“ star­tas Tai­

17 val. – Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­

Ne­d ar­b as. Ba­l an­d į Klai­p ė­dos te­r i­ to­r i­n ė­j e dar­b o bir­ž o­j e už­s i­re­g ist­r a­ vo 3 tūkst. 434 ieš­k an­t ys dar­b o as­ me­nys, iš jų 3 tūkst. 184 be­d ar­b iai. Tarp už­re­g ist­r uo­t ų be­d ar­b ių bu­ vo 1 tūkst. 446 (45,4 pro­c .) mo­te­r ys, 574 (18 pro­c .) – jau­nuo­l iai iki 25 me­ tų, 681 (21,4proc.) – as­m e­nys, vy­ res­n i nei 50 me­t ų. Ge­g u­ž ės 1 die­ ną Klai­p ė­dos te­r i­to­r i­n ės dar­b o bir­ žos klien­t ais bu­vo 28 tūkst. 226 as­ me­nys.

ma­sis kon­cer­tas „Mu­zi­ka gy­do“ Va­sa­ ros est­ra­do­je.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­g ai­tės ir 6 ber­n iu­k ai. Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 53 iš­ kvie­t i­m ų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­ sia skun­d ė­s i gal­vos ir pil­vo skaus­ mais, krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­m ais.


4

ketvirtadienis, gegužės 17, 2012

miestas

Ką pe­ni įtar­ti­ni kon­kur­sai?

Komentaras

1

Kai­nų ap­klau­so­je da­ ly­va­vo 7 įmo­nės. Teik­ ti pa­slau­gą už ma­žiau­sią kai­ną – 0,065 li­to už kv. met­rą siū­lė įmo­nė „Lam­ber­ta“. Už ki­tų ap­klau­sos da­ ly­vių pa­siū­ly­mus šis bu­vo ma­žes­ nis nuo pu­sant­ro iki tri­jų kar­tų. Mi­nė­ta bend­ro­vė siū­lė­si pri­žiū­rė­ ti van­dens ūkį už vie­no­dą vi­siems na­mams įkai­nį. Ta­čiau bend­ro­vė pa­slau­gas teik­ti bu­vo pa­si­rink­ta tik ke­tu­riems iš 28 na­mų. Pri­žiū­rė­ti ki­tas bend­ra­bu­ čių šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­ te­mas pa­ves­ta dviem įmo­nėms – 11 „Skaid­ro­lai“ ir 12 „Vel­mai“. Šių bend­ro­vių pa­siū­ly­tas įkai­nis bu­vo iki 2,5 kar­to di­des­nis nei pa­ siū­ly­tas įmo­nės „Lam­ber­ta“. Teik­ti pa­slau­gą kai ku­riems na­ mams nei „Vel­ma“ ar „Skaid­ro­la“ pi­giau siū­lė ir ki­tos ap­klau­so­je da­ ly­va­vu­sios įmo­nės. Ta­čiau ne­bu­vo pa­si­rink­tos ir pa­sta­ro­sios. Kai ku­rio­se kon­kur­so po­zi­ci­jo­se bend­ro­vės „Vel­ma“ ar „Skaid­ro­la“ pa­gal kai­ną užė­mė tik tre­čią ar ket­ vir­tą vie­tą.

Dai­va Ke­re­keš

Vy­r iau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je

Š

i­lu­mos ūkio įsta­ty­me aiš­kiai pa­sa­ky­ta, kad šil­dy­mo ir karš­ to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­ to­ją pa­si­ren­ka dau­g ia­bu­čio na­mo ir ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kai. Ad­ mi­n ist­ra­to­r ius tam tu­r i or­ga­n i­z uo­t i su­si­rin­ki­mą ar ap­klau­są raš­tu. Na­mo šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų prie­ž iū­rai ga­l i bū­t i pa­si­r ink­ta įmo­nė ne­bū­t i­nai siū­l iu­si ma­ž iau­sią kai­ną. Siū­lo­ma at­si­žvelg­ti į pa­slau­gos ar dar­ bų kai­nos ir ko­ky­bės kri­te­ri­jus. Anks­ čiau iš gy­ven­to­jų gau­da­vo­me skun­ dų, kad pa­si­rink­ta dėl di­de­lės kai­nos. Dėl to, kad jos per ma­žos, iki šiol skun­ dų ne­bu­vo.

Po­zi­ci­ja: iš re­dak­ci­jos tu­ri­mo do­ku­men­to ma­ty­ti, kad bu­vo ir ge­ro­kai pi­ges­nių pa­siū­ly­mų. Vis dėl­to aiš­ki­na­

ma, kad di­des­nę kai­ną pa­siū­liu­sios įmo­nės pa­si­rink­tos gy­ven­to­jų spren­di­mu.

Bal­sa­vu­sių­jų duo­me­nis sle­pia

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas:

Ne­ma­nau, kad at­ si­ras­tų gy­ven­to­jų, ku­rie no­rė­tų mo­kė­ ti bran­giau. Vis­ką spren­dė gy­ven­to­jai?

Įmo­nės „Klai­pė­dos bend­ra­bu­ tis“ di­rek­to­rius Sta­nis­lo­vas Ku­lė­ ša aiš­ki­no, kad šil­dy­mo sis­te­mų ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­ to­ją ren­ka­si ne ad­mi­nist­ra­to­rius, o gy­ven­to­jai. „Bu­vo at­lik­tas bal­sa­vi­mas raš­ tu. Gy­ven­to­jams įteik­ti biu­le­te­niai ir jie ap­si­spren­dė. Mes tik su­skai­ čia­vo­me bal­sus ir išaiš­ki­no­me, kas lai­mė­jo“, – tvir­ti­no va­do­vas. Anot S.Ku­lė­šos, ko­dėl gy­ven­to­ jai pa­si­rin­ko bran­giau pa­slau­gą tei­ kian­čią įmo­nę, neaiš­ku. „Aš­tuo­nis na­mus, esan­čius Deb­ re­ce­no ir Ram­by­no gat­vė­se, anks­ čiau pri­žiū­rė­jo įmo­nė „Vel­ma“. Jie ir li­ko šiai bend­ro­vei. Gal kai­my­nai pa­si­klau­si­nė­jo ir taip pat pa­si­rin­ko ją? „Skaid­ro­la“ na­muo­se lik­vi­duo­ da­vo ava­ri­jas. Gal gy­ven­to­jai ži­no tą įmo­nę ir pa­si­rin­ko. Gal pri­žiū­rė­ to­jai agi­ta­vo gy­ven­to­jus?“ – svars­ tė va­do­vas. „O jūs par­duo­tu­vė­je vi­sa­da per­ ka­te pi­giau­sią duo­ną?“ – apie kon­kur­so rei­ka­lus pa­si­tei­ra­vu­sios dien­raš­čio ko­res­pon­den­tės klau­ sė įmo­nės „Klai­pė­dos bend­ra­bu­ tis“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Dai­ va Gel­ži­nie­nė. Ji pa­sa­ko­jo, kad na­muo­se bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mi su­si­rin­ki­mai, ku­ riuo­se šil­dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jai ga­lė­jo pri­si­ sta­ty­ti. Su­si­rin­ki­muo­se esą da­ly­ va­vo tik ke­li at­sto­vai.

D.Gel­ži­nie­nė pa­brė­žė, kad žmo­nės bi­jo ne­pa­žįs­ta­mų įmo­nių, nors ma­ žiau­sią kai­ną siū­liu­si bend­ro­vė šio­ je sri­ty­je tu­ri 20 me­tų pa­tir­tį. „Ži­no­ma, ne­bu­vo taip, kad vi­si gy­ven­to­jai bal­suo­tų už vie­ną įmo­ nę. Ypač reikš­tos ke­lios po­zi­ci­jos. Šiuo at­ve­ju kal­ba­me apie dau­gu­ mos (50 pro­c.+1) būs­tų sa­vi­nin­kų nuo­mo­nę“, – tei­gė pa­va­duo­to­ja. Pa­sak D.Gel­ži­nie­nės, bal­sa­vi­mo biu­le­te­niai yra sau­go­mi. Pap­ra­šy­ ta nu­ro­dy­ti bent ke­lis gy­ven­to­jus, ku­rie pa­si­sa­kė už bran­giau pa­slau­ gą siū­lan­čias įmo­nes, ji at­si­sa­kė tai pa­da­ry­ti. „Ne­ži­nau, ar ga­liu at­skleis­ti to­ kius duo­me­nis. Gal tas žmo­gus ne­ no­rės bend­rau­ti ir vie­šai pa­teik­ti sa­vo mo­ty­vų. Ne­no­rė­čiau pri­siim­ti to­kios at­sa­ko­my­bės. Jūs ga­li­te at­lik­ti ap­klau­są“, – siū­lė pa­va­duo­to­ja. Apie ap­klau­są gir­dė­jo

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­lis­ tai nu­vy­ko į Tai­kos pro­spek­to 18 na­mą, ku­rį ad­mi­nist­ruo­ja įmo­nė „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“. Paaiš­kė­jo, kad dau­gu­ma ap­ klaus­tų gy­ven­to­jų ap­skri­tai ne­ži­ no­jo apie vyk­do­mą ap­klau­są šil­ dy­mo ir karš­to van­dens sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jams pa­rink­ti. Gy­ven­to­ja Re­gi­na Vaš­kie­nė tvir­ti­no, jog iš­ties gir­dė­jo apie ap­klau­są, bet jo­je ne­da­ly­va­vo. Mo­te­riai bu­vo nau­jie­na, kad pa­ si­rink­ta bran­ges­nę pa­slau­gą tei­ kian­ti įmo­nė. „Pi­ges­nė pa­slau­ga yra ge­riau. Rei­kia tau­py­ti. Juk trūks­ta pi­ni­ gų“, – tei­gė mo­te­ris. Šiai jos min­čiai pri­ta­rė ir ki­ti na­ mo gy­ven­to­jai. Vie­na mo­te­ris tvir­ti­no, kad da­ ly­va­vo ap­klau­so­je. Gy­ven­to­ja tei­ gė, kad bal­sa­vo už įmo­nę „Skaid­ ro­la“. „Bal­sa­vau, nes vi­si bal­sa­vo ir tą da­ry­ti pa­siū­lė ad­mi­nist­ra­to­rių dar­buo­to­ja. Sa­kė, kad ge­riau rink­ tis tą įmo­nę. Da­bar nie­ko ne­pa­da­ ry­si. Vis­kas nu­spręs­ta“, – tvir­ti­no gy­ven­to­ja.

Nuo­mo­nė: gy­ven­to­jos R.Vaš­kie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, rei­kia rink­tis pi­ges­nę

pa­slau­gą tei­kian­čius pri­žiū­rė­to­jus ir taip tau­py­ti.

Pi­giau­sias nė­ra ge­riau­sias

Pak­laus­ta, kam or­ga­ni­zuo­ti kai­nų ap­klau­sas, jei vis tiek vis­ką spren­ džia gy­ven­to­jai, D.Gel­ži­nie­nė aiš­ ki­no: „Sa­vi­nin­kai juk tu­ri į kaž­ką orien­tuo­tis. Pas­ku­ti­nis kon­kur­ sas pri­žiū­rė­to­jams iš­rink­ti bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas prieš de­šimt me­ tų. Nuo to lai­ko daug kas pa­si­kei­ tė na­muo­se“. Pa­va­duo­to­jos nuo­mo­ne, ap­klau­ sos me­tu pa­teik­ta ma­žiau­sia kai­na nė­ra rea­li. Be to, kiek­vie­nam na­ mui tu­rė­tų bū­ti pa­teik­tas skir­tin­ gas įkai­nis, nes šie yra skir­tin­go dy­džio, būk­lės. Ta­čiau vie­na nu­ga­lė­to­ja pa­skelb­ ta įmo­nė taip pat dau­gu­mą na­mų siū­lė­si pri­žiū­rė­ti už tą pa­tį įkai­nį. „Sa­v i­val­dy­b ės ap­s kai­č iuo­tas mak­si­ma­lus ta­ri­fas yra 14–16 cen­ tų. Keis­ta, kad na­mus ga­li­ma pri­ žiū­rė­ti už tri­gu­bai ma­žes­nę kai­ną. Išei­tų, kad spe­cia­lis­tai blo­gai skai­ čiuo­ja. Ta­čiau, ma­nau, kad jie skai­ čiuo­ja ge­rai, kad dar­bai bū­tų at­lik­ti kuo tau­piau. Įmo­nė ža­dė­jo mo­ty­ vuo­ti sa­vo ma­žiau­sią kai­ną, bet

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kaip tai ga­li­ma pa­da­ry­ti. Ga­li įver­ tin­ti dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mą, bet ne ava­ri­jų skai­čių“, – dės­tė D.Gel­ži­ nie­nė. S.Ku­lė­ša pa­brė­žė, kad ne vi­sa­da už ma­žiau­sią kai­ną bū­na ge­riau­sia pa­slau­ga. „Abe­jo­ju, kad už tuos 6,5 cen­to įmo­nė at­lik­tų dar­bus ir ne­pa­teik­tų pa­pil­do­mos są­skai­tos“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius, nors dėl prie­žiū­ros yra pa­si­ra­šo­ma su­tar­tis, ku­rio­je nu­ma­ ty­ta, ko­kius dar­bus rei­kia at­lik­ti. Re­zul­ta­tai pri­bloš­kė

Pi­giau­siai pa­slau­gą siū­liu­sios teik­ ti bend­ro­vės „Lam­ber­ta“ di­rek­to­ rius Jo­nas Kond­ra­tas ak­cen­ta­vo, kad jo įmo­nės siū­ly­ta kai­na yra vi­ siš­kai pa­grįs­ta. Įmo­nė pa­jė­gi dirb­ti už to­kį už­ mo­kes­tį. To­kius įkai­nius ji siū­lė vi­ siems kon­kur­sams, or­ga­ni­zuo­tiems per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus. „Eko­no­mi­nis sunk­me­tis te­be­ si­tę­sia. Žmo­nės ne­tu­ri pi­ni­gų. To­dėl mes pa­si­rin­ko­me so­cia­liai orien­tuo­tą kai­ną. La­bai keis­ta, kad

bend­ra­bu­čių gy­ven­to­jai ne­pa­si­rin­ ko mū­sų. Juk ten gy­ve­na žmo­nės, ku­rie ne­ga­li daug mo­kė­ti – stu­ den­tai, jau­nos šei­mos“, – pa­sa­ko­ jo J.Kond­ra­tas. Va­do­vas pa­brė­žė, kad pa­sta­ruo­ju me­tu per kon­kur­sus pa­siū­lius di­ de­lę kai­ną ne­lai­mė­si. „Da­bar dir­ba­me be pel­no. Svar­ biau­sia iš­si­lai­ky­ti, iš­lai­ky­ti dar­ buo­to­jus“, – tei­gė J.Kond­ra­tas. Ki­tos įmo­nės „Va­ka­rų san­tech­ ni­ka“, ku­ri taip pat kai ku­riuos na­mus siū­lė pri­žiū­rė­ti pi­giau nei kon­kur­so nu­ga­lė­to­jai, di­rek­to­riui Min­dau­gui Prial­gaus­kui pa­si­rin­ ki­mas ir­gi bu­vo sun­kiai su­pran­ ta­mas. „Jei to­kia žmo­nių nuo­mo­nė, nie­ ko ne­pa­da­ry­si. Ne­bū­tų keis­ta, jei bū­tų ge­res­ni lai­kai. Ne­sa­me prie­ vaiz­dai, kad tik­rin­tu­me re­zul­ta­tus. Ga­vo­me pra­ne­ši­mą, kad ne­lai­mė­ jo­me ir tiek“, – tei­gė va­do­vas. M.Prial­gaus­kas pa­brė­žė, kad pa­ tys gy­ven­to­jai tu­ri do­mė­tis, kiek bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai at­spin­di jų nuo­mo­nę. Ta­čiau žmo­nės nė­ra ak­ ty­vūs. „Gal dėl to ir nu­tin­ka ne vi­sai lo­ giš­ki da­ly­kai“, – svars­tė va­do­vas. Or­ga­ni­zuos iš nau­jo

Kon­kur­so, ku­riuo me­tu bu­vo iš­ rink­ti šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­ to­jai, re­zul­ta­tai keis­ti pa­si­ro­dė ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jui Via­čes­la­vui Kar­ma­no­vui. „Ži­no­ma, kad rei­kė­tų pirk­ti pi­ ges­nę pa­slau­gą. Ne­ma­nau, kad at­si­ras­tų gy­ven­to­jų, ku­rie no­rė­ tų mo­kė­ti bran­giau. Rei­kės aiš­kin­ tis si­tua­ci­ją. Net nea­be­jo­ju, kad su­lauk­si­me skun­dų iš gy­ven­to­jų, ku­rie ne­no­ri mo­kė­ti bran­giau“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas. Vis dėl­to kon­kur­so re­zul­ta­tai bus at­šauk­ti. D.Gel­ži­nie­nė aiš­ki­no, kad tai bus pa­da­ry­ta dėl įsi­vė­lu­sios tech­ni­nės klai­dos. Apk­lau­sos me­tu bu­vo nu­ro­dy­ti ne tie sa­vi­val­dy­bės nu­sta­ty­ti pa­slau­gos kai­nos mak­si­ ma­lūs ta­ri­fai. „Ne­tiks­lu­mus pa­ste­bė­jo vie­nas kon­kur­so da­ly­vių. Pro­ce­dū­rą at­ lik­si­me pa­kar­to­ti­nai. Da­bar­ti­niai re­zul­ta­tai ne­be­ga­lio­ja. Vi­si esa­me mir­tin­gi ir da­ro­me klai­dų. Jas iš­ tai­sy­si­me, o kon­kur­są or­ga­ni­zuo­ si­me iš nau­jo“, – pri­dū­rė pa­va­ duo­to­ja.


5

ketvirtadienis, gegužės 17, 2012

miestas

Griau­na­mos se­nos tal­pyk­los www.kl.lt PRISTATO:

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

Tiks­las: se­no­sios laikyklos „Klai­pė­dos naf­to­je“ griau­na­mos sie­kiant ge­rin­ti ap­lin­kos ap­sau­gą.

Bend­ro­vė­je „Klai­pė­dos naf­ta“ pra­dė­ ti se­nų tal­pyk­lų, ku­rios sta­ty­tos dar prieš 60 me­tų, grio­vi­mo dar­bai.

„Mū­sų įmo­nės vie­nas prio­ri­te­tų yra ap­lin­kos ap­sau­ga, to­dėl bu­vo nu­spręs­ta, jog se­nas ir gal­būt jau ma­žiau pa­ti­ki­mas tal­pyk­las bū­ ti­na keis­ti nau­jo­mis. Nau­jo­sios tal­pyk­los bus „drau­giš­kos“ ap­ lin­kai, ka­dan­gi bus su plau­kio­ jan­čiais po­nto­ni­niais sto­gais“,

– sa­kė „Klai­pė­dos naf­tos“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­ siu­lis. Pra­dė­ta griau­ti pir­mo­ji tal­pyk­la iš ke­tu­rių. Da­bar­ti­nės ke­tu­rios tal­ pyk­los, ku­rių tal­pa sie­kė po 5 tūkst. kub. m, bu­vo nau­do­ja­mos tam­sių naf­tos pro­duk­tų sau­go­ji­mui. Nug­riau­tų ke­tu­rių tal­pyk­lų vie­ to­je bus sta­to­mos dvi nau­jos. Jų tū­ris su­da­rys po 32 tūkst. kub. m. Nau­jo­sios lai­kyk­los bus uni­ver­

KURKIME JŪSŲ ŠEIMOS TRADICIJAS DRAUGE!

sa­lios – tin­ka­mos tiek švie­siems, tiek tam­siems naf­tos pro­duk­tams sau­go­ti. Bend­ro­vė į nau­jų dvie­jų tal­pyk­ lų sta­ty­bą per dve­jus me­tus in­ves­ tuos apie 20 mln. li­tų. „Klai­pė­dos naf­tos“ tal­pyk­lų par­ ką iš vi­so su­da­ro 30 lai­kyk­lų, iš ku­ rių 11 skir­ta švie­siems naf­tos pro­ duk­tams, li­ku­si da­lis tal­pyk­lų skir­ta tam­siems naf­tos pro­duk­tams. „Klai­pė­dos“ inf.

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M. BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:     

    

Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM). Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras” ir jos skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt. Taip pat prenumeruoti galite: pavedimu, per „Klaipėdos“ platintojus, bibliotekose. Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714. Akcija vyksta iki birželio 30 d.

UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

                 

AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS

PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo


6

ketvirtadienis, gegužės 17, 2012

nuomonės

Iš­girs­ti triukš­mą tu­ri ir vals­ty­bė

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Gum­bai ir grėb­liai

Violeta Juodelienė

P

ro­t in­g i po­l i­t i­kai mo­ko­si iš sve­t i­mų klai­dų, ne­la­ bai pro­tin­gi – iš sa­vų. Po­ li­t i­n ių laik­ro­d žių ro­dyk­ lei ar­tė­jant prie rin­ki­mų kam­pa­ni­ jos star­to va­lan­dos, Sei­mas ir Vy­ riau­sy­bė vis pa­de­monst­r uo­ja pri­ klau­san­tys vei­kiau pa­sta­ra­jai ka­te­ go­ri­jai. Des­pe­ra­tiš­kai tai­sy­da­mi ka­ den­ci­jos pra­džio­je pa­da­ry­tas klai­ das, po­li­ti­kai links­ta da­ry­ti nau­jas. Kad laik­raš­čiai – ne deš­ros ar ba­tai, to­dėl ži­niask­lai­dos vers­lo įmo­nių pro­duk­tams rei­kė­t ų skir­t i mo­kė­t i ma­žes­n ius PVM, po­nai po­l i­t i­kai, re­gis, su­pra­to. Gai­la, kad tam pri­rei­ kė dau­giau nei tre­jų me­tų, per ku­ riuos su sun­ku­mais te­ko su­si­grum­ ti ne tik ži­nių sklai­dos mil­ž i­nams, bet ir pe­ri­fe­ri­jos nykš­tu­kams, spė­ ju­siems pa­nir­ti į gi­lią ko­mą.

Svar­biau­sia – prieš rin­ki­mus nu­mes­ti po kau­le­lį į abi ba­ri­ka­dų pu­ses – darb­da­viams ir pro­fsą­jun­goms, įky­ riai zy­zian­čioms dėl MMA di­di­ni­mo. Ta­čiau nu­l i­pę nuo vie­no grėb­l io val­d žiaž­mo­g iai tai­ko­si už­m in­t i nau­ją. Vy­r iau­sy­bė va­kar pra­kai­ ta­vo svars­ty­da­ma Dar­bo ko­dek­ so pa­kei­t i­mus, pa­teik­da­ma juos kaip pa­na­cė­ją ša­l ies vers­lui. At­lais­vin­ti ter­mi­nuo­tų dar­bo su­ tar­čių su­var­ž y­mai, dau­g iau ga­ li­my­bių su­ma­ž in­t i išei­t i­nes iš­ mo­kas, įtei­sin­t i ga­l i­my­b ę su­da­ ry­t i ter­m i­nuo­tas dar­bo su­tar­t is nuo­la­t i­n iam dar­bui, pa­leng­v in­ ti dar­buo­to­jų at­lei­di­mo są­ly­gas – šios ir ki­tos prie­mo­nės, nu­ma­ty­ tos nau­jo­jo­je Dar­bo ko­dek­so re­ dak­ci­jo­je, – joks ste­buk­las. Apie tai, kas la­biau­siai truk­do dirb­t i, vers­l i­n in­kai jau pa­var­go aiš­k in­ ti: di­d žiau­sia kliū­t is – mil­ž i­n iš­ka mo­kes­čių naš­ta, o ne pre­ten­z in­ gi dar­buo­to­jai, ku­r iais neį­ma­no­ ma at­si­k ra­ty­ti. Nau­jas dar­bo vie­tas su­kur­ti la­bai pa­pras­ta, tvir­t i­na emig­ra­v u­sie­ji, Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Ai­ri­jo­je ar Is­pa­ni­jo­je įkū­rę sa­vo au­to­mo­bi­lių

ser­vi­sus, kir­pyk­las, ke­pyk­las, su­ kū­rę dar­bo vie­tų sau ir ki­tiems. Ma­ž ai rei­k a­l a­v i­mų, po­p ie­r iz­ mo ir mo­kes­čių leng­va­tos, ir – la­ bai svar­bu – nu­spė­ja­mi val­d žios veiks­mai kei­čiant są­ly­gas vers­ lui – apie jas pir­m iau­sia gal­vo­ja vers­lus žmo­g us, o ne apie ga­l i­ my­bę at­si­kra­ty­ti dar­buo­to­jų, ku­ riuos juk ir sam­do pir­miau­sia tu­ rin­čius rei­ka­lin­gos kva­li­fi ­ka­ci­jos ir tam, kad pa­nau­do­tų jo su­ge­bė­ ji­mus, o ne kad at­leis­tų. Ta­čiau val­džiaž­mo­giams kaž­ko­dėl at­ro­do ki­taip. Lie­tu­va bai­gia iš­si­va­ ži­nė­t i, tė­vy­nė­je „nu­ra­šy­t i“ ir vel­tė­ džiais iš­va­d in­t i be­dar­biai sve­t ur virs­ta kles­t in­čiais vers­l i­nin­kais ar bent stro­piais sam­do­mais dar­buo­ to­jais, bet mū­sų po­li­ti­kams kaž­ko­ dėl at­ro­do, kad vos at­si­kra­tys vi­sų 65 me­t ų su­lau­k u­sių dar­buo­to­jų, Lie­t u­vos vers­las pa­si­jus it de­g uo­ nies kau­kę ga­vęs ast­ma­ti­kas. Pas­ta­ra­sis siū­ly­mas dvi­gu­bai ab­ sur­diš­kas jau vien dėl to, kad dar­ bo rin­ko­je se­niai kles­ti na­tū­ra­lio­ji at­ran­ka ir jo­kio pro­duk­to ne­su­ku­ rian­čių, bet pik­ty­biš­kai dar­bo vie­ tą uži­man­čių sen­jo­r ų ša­lies įmo­ nė­se rei­kė­tų ge­ro­kai paieš­ko­ti. Jie ar­ba au­g i­na dar­žo­ves iš­s au­go­ tuo­se ko­lek­t y­v i­n iuo­se so­duo­se, au­g i­na sa­vo per­si­dir­bu­sių vai­k ų vai­k us, ar­ba su­ge­ba įsi­l ie­t i į dar­ bo rin­ką už­sie­ny­je. Ma­ža to, Vy­riau­sy­bė siū­lo spren­ di­mą, aki­vaiz­džiai prieš­ta­rau­jan­ tį vie­nai pa­g rin­d i­n ių Kons­t i­tu­ci­ jos nuo­sta­t ų. Ka­da ir ku­r is teis­ mas pri­pa­ž ins, kad to­k ia Dar­bo ko­dek­so pa­tai­sa lei­džia disk­ri­mi­ nuo­ti as­me­nį dėl am­žiaus, ma­tyt, tik lai­ko klau­si­mas. Ge­rą gum­bą kak­to­je trins ir pa­ ta­rė­jai, pa­siū­lę prem­je­r ui su­sie­ ti šį vers­lui esą gy­v y­biš­kai svar­ bių pa­kei­ti­mų pa­ke­tą su mi­ni­ma­ lios mė­ne­sio al­gos (MMA) di­di­ni­ mu. Akis už akį, dan­tis už dan­t į – tai ne tik ak­me­ny­je iš­kal­to Me­so­ po­ta­m i­jos val­do­vo ko­dek­so tei­ gi­nys, taip sa­ko ir ne­ra­šy­tos ma­ fi­jos tai­syk­lės, smul­k ių­jų še­šė­l i­ nių pa­sau­l io at­sto­v ų gy­ve­n i­me virs­tan­tis pa­pras­čiau­siu „aš – tau, tu – man“. Ki­ta ver­tus, kuo čia ste­bė­t is. Juk prem­je­ras aiš­kiai pa­ro­dė, kad jam svar­biau­sia – ne su­kur­ti ge­res­nes są­ly­gas vers­lo plėt­rai, leis­ti steig­ ti dau­g iau dar­bo vie­tų ir įdar­bin­ ti dau­g iau jau­nų žmo­n ių. Svar­ biau­sia – prieš rin­k i­mus nu­mes­ ti po kau­le­l į į abi ba­ri­ka­dų pu­ses – darb­da­viams ir pro­fsą­jun­goms, įky­riai zy­zian­čioms dėl MMA di­ di­ni­mo. Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Andriaus Deltuvos karikatūra

tį bau­de­lę, tai šiek tiek ap­si­ra­mi­na. Ge­rai bū­tų, kad triukš­mo pro­ble­ma bū­tų ak­ty­viau spren­džia­ma vals­ty­ bės ly­giu. Juk tai sy­kiu ir eko­no­mi­nė

pro­ble­ma. Neiš­si­mie­go­jęs, tin­ka­mai ne­pail­sė­jęs pi­lie­tis tik­rai ne­bus pro­ duk­ty­vus ir nau­din­gas vals­ty­bei. Vy­gan­tas

Kad tra­di­ci­jos ne­tap­tų var­gu

M

an, prieš me­tus pa­lai­do­ ju­siai ma­my­tę, ki­lo no­ras pa­si­da­ly­ti to­kia sa­vo­tiš­ka lai­do­tu­vių pa­tir­ti­mi. Lai­do­jo­me ją Kau­ne. Esa­me trys vai­kai. Tai ku­ni­gui bu­vo la­bai smal­ su ir, ma­tyt, dėl to pa­pra­šė dar ir pa­ pil­do­mo už­mo­kes­čio – „au­kos“. Mes sa­vo Ma­mą my­lė­jo­me ir jos pra­šy­mai dėl lai­do­tu­vių bu­vo mums

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Trūks­ta šei­mi­nin­ko akies

Daž­nai pa­gal­vo­ju, kad mies­te trūks­ta šei­mi­nin­ko žvilgs­nio. Na­mie, kai pa­ ma­tai, kad kas lūž­ta ar su­si­te­pė, imi ir pa­tvar­kai. O mies­te to­kio po­žiū­rio pa­ si­gen­du. Aną­dien per pie­tų per­trau­ ką vaikš­ti­nė­jau skve­re prie Da­nės. Me­džių šak­nys kai ku­rių ta­kų ply­te­ les iš­kil­no­ju­sios, kran­ti­nė­je at­si­vė­ru­ sios smeg­duo­bės. Ne­ma­nau, kad tai su­tvar­ky­ti rei­kė­tų mi­li­jo­nų. Už­tek­tų po­ros na­gin­gų dar­bi­nin­kų, ku­rie są­ ži­nin­gai dirb­tų. Pa­da­ry­tų tvar­ką, ta­ da ir pa­tiems, ir sve­čiams bū­tų gra­žu pa­vaikš­čio­ti, juo la­biau kad šis skve­ ras – tik­ra mies­to puoš­me­na.

svar­būs. Ji no­rė­jo, kad ne­bū­tų nė vie­no vai­ni­ko, kad ne­gie­do­tų gie­do­to­jai. Mes žiū­rė­jo­me į su­si­rin­ku­sius gi­mi­nai­čius ir drau­gus, ku­rie ga­lė­jo ne­truk­do­mi pri­si­min­ti Ma­mą, ty­liai pa­bend­rau­ti vie­ni su ki­tais ir ne­si­kan­kin­ti dvi va­ lan­das klau­san­tis gies­mių. Gi­mi­nai­čiai da­bar daž­niau­siai su­si­ ren­ka tik per lai­do­tu­ves. Pa­lai­do­jo­me su di­džia pa­gar­ba Ma­mai ir ne­la­bai

lai­kė­mės tų vi­siems įpras­tų tra­di­ci­ jų. Juk ne vi­si yra to­kie gi­liai ti­kin­tys ar­ba pa­pras­čiau­siai ne­ži­no tra­di­ci­jų. Bet čia rei­kia bū­ti stip­riems ir ne­pai­ sy­ti ki­tų nuo­mo­nių. Ir jo­kių tų ne­są­ mo­nin­gų fo­to­nuot­rau­kų, ko­kios pa­ pras­tai bū­na per lai­do­tu­ves. Gal kas nors ir ap­kal­bė­jo, bet mes iš­pil­dė­me Ma­mos no­rą.

pat ne­bu­vo itin gau­su. Ga­liau­siai ją ra­do­me ir pa­li­kę au­to­mo­bi­lį nuė­jo­me pirk­ti naš­lai­čių. Kai grį­žo­me, kaž­ko­ kia mo­te­ris pa­reiš­kė, kad tik­riau­siai gau­si­me kvie­ti­mą at­vyk­ti į po­li­ci­ ją dėl ne­leis­ti­no­je vie­to­je pa­sta­ty­to au­to­mo­bi­lio. Kaž­ko­kia ne­są­mo­nė. Prie var­tų da­ro­mas biz­nis, į tur­ga­ vie­tę už tuos du li­tus įlei­džia­mi vi­ si au­to­mo­bi­liai, o pa­skui jų nė­ra kur pa­sta­ty­ti. Tu­rė­tų juk bū­ti re­gu­liuo­ ja­ma. Ma­no žmo­gus, ku­ris vai­ruo­ ja, ser­ga vė­žiu, bet neį­ga­lio­jo pa­žy­ mė­ji­mą gaus tik po ke­tu­rių mė­ne­sių. Vė­žys – jau ket­vir­tos sta­di­jos, žmo­ gus po ope­ra­ci­jos, tad ga­li paei­ti tik 20 met­rų ir pa­neš­ti vie­ną ki­log­ra­ mą. To­dėl mes ir no­rė­jo­me pa­si­sta­ ty­ti au­to­mo­bi­lį kuo ar­čiau, o da­bar, ma­tyt, dar bau­dą teks mo­kė­ti.

lių su­si­da­rė 3,5 mln. li­tų. Už­tat rei­kia kuo grei­čiau leis­ti mies­to au­to­bu­sams va­žiuo­ti sa­vait­ga­liais Til­tų gat­ve.

Vir­gi­ni­ja

Jo­li­ta

Rei­kia ati­da­ry­ti Til­tų gat­vę

Tur­gu­je maža vie­tų ma­ši­noms

Šeš­ta­die­nį lan­kė­mės Se­na­ja­me tur­ gu­je. Vie­tų mo­ka­mo­je au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je prie tur­ga­ vie­tės ne­be­bu­vo, tad nu­spren­dė­me įva­žiuo­ti į pa­čią tur­ga­vie­tę. Su­si­mo­ kė­jo­me du li­tus ir įva­žia­vo­me, ta­ čiau vie­tų ma­ši­nai pa­si­sta­ty­ti taip

Mies­to val­džia pa­ti skan­di­na ve­žė­jus, ku­rie pa­skui ke­lia bi­lie­tų kai­nas. Kaip ki­taip ga­li­ma paaiš­kin­ti to­kią ne­są­ mo­nę – dėl to, kad sa­vait­ga­liais mies­ to au­to­bu­sai ne­ga­li va­žiuo­ti Til­tų gat­ ve, per me­tus pa­ti­ria­ma 0,5 mln. li­tų nuo­sto­lių. Til­tų gat­vė už­da­ry­ta jau sep­ty­ne­rius me­tus, va­di­na­si, nuo­sto­

Li­li­ja N.

Zig­mas

Ne­be­li­ko kon­tei­ne­rių

Bū­tų la­bai įdo­mu su­ži­no­ti, kas iš­ve­žė Gin­ta­ro ir I.Kan­to gat­vių san­kry­žo­je sto­vė­ju­sius kon­tei­ne­rius. La­bai ge­rą dar­bą pa­da­rė ir nuo­šir­dus ačiū už tai. Ko­kius pen­ke­rius me­tus ko­vo­jo­me, kad tie kon­tei­ne­riai bū­tų iš­vež­ti. Pri­ siuos­tė­me bai­sių kva­pų, „sa­ni­ta­rai“ po tuos kon­tei­ne­rius taip raus­da­vo­ si, kad vi­sas šiukš­les iš­taš­ky­da­vo ant že­mės, vaiz­das bū­da­vo krau­pus. Da­ bar gy­ven­si­me kaip žmo­nės. Al­bi­nas

Kaip ap­si­sau­go­ti nuo žiedg­rau­žio?

Esu vie­nas tų so­di­nin­kų, ku­rie su­si­ du­ria su pro­ble­ma, tad no­rė­čiau pa­ pra­šy­ti, gal kas ga­lė­tų pa­si­da­ly­ti pa­ ta­ri­mais. Kaip nuo to žiedg­rau­žio, va­di­na­mo­jo pjūk­le­lio, ap­si­sau­go­ti? Bu­vo toks skys­tis, bet jis Lie­tu­vo­je jau už­draus­tas. Da­bar so­dai dar tik pra­de­da žy­dė­ti, tad pa­ts lai­kas nuo pa­ra­zi­tų sau­go­tis. Arū­nas Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

A

t­ši­lus orams, pra­si­dė­jo lau­ ki­nių šėls­mas. Kie­muo­se jau vyks­ta ba­liai, die­ną, o ne­re­tai ir nak­tį ai­dint gar­ siau­siems „bum­či­kams“. Ypač smarkūs va­di­na­mie­ji vers­li­ ny­kai, ku­riems tin­ka ru­siš­kas po­sa­kis „iš pur­vo – į ku­ni­gaikš­čius“ (ru­siš­ kai – „iz gria­zi v knia­zi“). Kul­tū­ros ne­ra­si nė už ka­pei­ką, o pi­ni­gų, ma­ tyt, – so­čiai. Štai ir bė­da to­kie kai­my­nai. No­ri jie pa­si­ro­dy­ti „kie­ti“, o ki­taip, kaip tik šū­kau­jant, rė­ kau­jant, triukš­mu te­ro­ri­zuo­jant vi­są kvar­ta­lą, pa­na­šu, nei­šei­ na. Ir ne­ban­dyk to­kiems aiš­kin­ ti, kad mie­ga­mie­ji ra­jo­nai yra poil­siui, o ne ba­liams. Įp­ra­tę kai­muo­se su nie­kuo ne­si­ skai­ty­ti, tai ir į mies­tus sa­vo ne­kul­ tū­rą at­si­ne­šė. Kiek ste­bi­me, ir vai­kai jų au­ga to­kie pa­tys: kad tik man ge­ rai, o kad ki­tam blo­gai – ne­svar­bu. To­kie su­pran­ta tik bau­dų kal­bą. „Įsū­do“ po­li­ci­ja už blio­vi­mą nak­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012

lietuva

Atsakymą prokurorams paskubins Sei­mo kon­ser­va­to­riai ti­ki­na, kad spar­tins spren­di­mą dėl ko­rup­ci­ja įta­ria­mo sa­vo įta­kin­go­jo ko­le­gos Vi­to Ma­tu­zo tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo. Va­kar ko­ mi­si­ja iš­klau­sė tiek pro­ku­ra­tū­ros at­sto­vo, tiek pa­ties V.Ma­tu­zo paaiš­ki­ni­mus dėl jam reiš­kia­mų įta­ri­mų. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Dirb­ti no­ri il­gai

Ši ko­mi­si­ja įpa­rei­go­ta iki bir­že­lio 15 d. ap­si­spręs­ti, ar ten­kin­ti ge­ne­ra­ li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio pra­ šy­mą pa­nai­kin­ti V.Ma­tu­zo ne­lie­ čia­my­bę. Opo­zi­ci­jos at­sto­vai pik­ti­na­si, kad ko­mi­si­jai duo­ta tiek daug lai­ko – vi­sas mė­nuo. Pap­ras­tai dėl ana­lo­ giš­kų klau­si­mų Sei­mas ap­si­spren­ džia daug grei­čiau. Ta­čiau val­dan­tie­ji kon­ser­va­to­ riai, ku­rių at­sto­vas Sta­sys Šed­ba­ ras va­do­vau­ja lai­ki­na­jai ty­ri­mo ko­ mi­si­jai dėl V.Ma­tu­zo ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mo, tvir­ti­na, kad jos dar­ bas bus baig­tas daug grei­čiau „Tik­rai ne­su suin­te­re­suo­tas vil­ kin­ti ko­mi­si­jos dar­bo. Gal­būt jau ge­gu­žę spren­di­mas bus pa­teik­tas Sei­mui“, – spė­jo S.Šed­ba­ras.

tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę, sa­vo dar­bą ga­li at­lik­ti neob­jek­ty­viai: „Spe­ku­ lia­ci­jų aš tik­rai ma­tau. Kad ir kaip bū­tų, mums kaip par­ti­jai ši si­tua­ ci­ja nė­ra ma­lo­ni. Ta­čiau kiek­vie­ nas no­ri­me iš­siaiš­kin­ti tie­są, ir jo­ kio spau­di­mo nie­kas nei ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui, nei ki­tiems ne­da­ro. Vi­siš­kai pa­si­ti­kiu ko­mi­te­to pir­mi­ nin­ku S.Šed­ba­ru, ku­ris vi­sa­da bu­ vo ir yra prin­ci­pin­gas.“ Be­je, per va­kar vy­ku­sį po­sė­dį S.Šed­ba­ras už­si­mi­nė, kad jo va­do­ vau­ja­mos ko­mi­si­jos tiks­las – „pa­ siaiš­kin­ti, ar čia nė­ra jo­kio spau­di­ mo, įskai­tant po­li­ti­nį“.

Ire­na De­gu­tie­nė:

Kad ir kaip bū­tų, mums kaip par­ti­jai ši si­tua­ci­ja tik­rai nė­ra ma­lo­ni.

Par­ti­jai ne­ma­lo­nu

Vie­na kon­ser­va­to­rių ly­de­rių, Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė pa­ reiš­kė, kad lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja sa­vo dar­bą tu­rė­tų baig­ti kuo grei­čiau. „Kiek­vie­na ko­mi­si­ja nu­si­sta­to il­giau­sią pe­rio­dą, per kiek jie tu­ ri pa­da­ry­ti dar­bą. Jei vis­kas sklan­ džiai vyks­ta, kar­tais at­sa­ky­mą gau­ na­me la­bai grei­tai. Šiuo at­ve­ju esu suin­te­re­suo­ta, kad ko­mi­si­jos veik­ la pa­si­baig­tų ir at­sa­ky­mą Sei­mas gau­tų kuo grei­čiau“, – sa­kė I.De­ gu­tie­nė. Par­la­men­to va­do­vė at­me­tė opo­ zi­ci­jos nuo­gąs­ta­vi­mus, kad ko­mi­ si­ja, spren­džian­ti, ar yra pa­kan­ka­ mai pa­grin­do pa­nai­kin­ti V.Ma­tu­zo

Pro­ku­ro­rai už­tik­rin­ti

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras krei­pė­si į Sei­mą ir pra­šė pa­nai­kin­ti V.Ma­tu­ zo ne­lie­čia­my­bę, nes po­li­ti­kui no­ ri­ma pa­teik­ti įta­ri­mus su­kčia­vi­mu, pikt­nau­džia­vi­mu tar­ny­bi­ne pa­dė­ ti­mi ir do­ku­men­tų klas­to­ji­mu. Va­kar Sei­mo lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos po­sė­dy­je da­ly­va­vęs pro­ku­ro­ras Sau­ lius Ver­sec­kas ti­ki­no, kad, Ge­ne­ra­li­ nės pro­ku­ra­tū­ros nuo­mo­ne, pa­grin­ das nai­kin­ti ne­lie­čia­my­bę yra. S.Ver­sec­kas sa­kė, kad D.Va­lio krei­pi­ma­sis ne­tu­ri nie­ko bend­ra su Sei­mo rin­ki­mais. Anot pro­ku­ ro­ro, per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą siek­ ta su­rink­ti ir pa­tik­rin­ti kuo dau­

Gi­na­si: kon­ser­va­to­rius V.Ma­tu­zas ti­ki­na, kad pro­ku­ro­rų jam mes­ti kal­ti­ni­mai ne­tei­sin­gi.

giau duo­me­nų, no­rint įsi­ti­kin­ti, kad kreip­tis dėl V.Ma­tu­zo pa­kan­ ka pa­grin­do. Ko­mi­si­jos na­riai tei­gė, kad to­ kie kal­ti­ni­mai vie­šu­mo­je to­ly­gūs V.Ma­tu­zo po­li­ti­nės kar­je­ros pa­bai­ gai. Bet pro­ku­ro­ras at­sa­kė, kad Lie­ tu­vo­je ga­lio­ja ne­kal­tu­mo pre­zump­ ci­ja ir bu­vęs Pa­ne­vė­žio me­ras nė­ra kal­tas, kol to neį­ro­dė teis­mas. Pro­ku­ra­tū­ros duo­me­ni­mis, dau­ gu­ma Pa­ne­vė­žio ko­rup­ci­jos by­los įta­ria­mų­jų pri­pa­ži­no sa­vo kal­tę ir fak­tus, liu­di­jan­čius V.Ma­tu­zo ne­ nau­dai. Fi­gū­ruo­ja ir ki­ti po­li­ti­kai

S.Ver­sec­kas pa­reiš­kė, kad pro­ku­ro­ rai ma­no par­la­men­ta­rą esant vie­nu pa­grin­di­nių nu­si­kals­ta­mos vei­kos or­ga­ni­za­to­rių. Jei Sei­mas ne­su­tik­tų pa­nai­kin­ ti V.Ma­tu­zo ne­lie­čia­my­bės, by­ la jam bū­tų nu­trauk­ta. At­nau­jin­

Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

ti to­kią by­lą bū­tų ga­li­ma tik to­kiu at­ve­ju, jei po­li­ti­kas pra­ras­tų imu­ ni­te­tą. Pap­ra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti V.Ma­ tu­zo pa­reiš­ki­mus, kad ne­va su­reng­ tas po­li­ti­nis su­si­do­ro­ji­mas su juo, S.Ver­sec­kas tei­gė, jog to­kią ver­si­ją ke­lia dau­ge­lis kal­ti­ni­mus dėl ko­ rup­ci­jos iš­gir­du­sių po­li­ti­kų. Su kal­ti­ni­mais dėl ta­ria­mo po­li­ ti­nio už­sa­ky­mo ne­su­ti­ko ir Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos (STT) Pa­ne­ vė­žio val­dy­bos vir­ši­nin­kas Egi­di­jus Sni­co­rius. Jo tei­gi­mu, val­dy­bo­je vy­ko bent 11 iki­teis­mi­nių ty­ri­mų, su­si­ju­sių su po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis, o šiuo­se ty­ri­muo­se fi­gū­ruo­ja bent aš­tuo­nių par­ti­jų na­riai. „Tad kas gi tas mū­sų už­sa­ko­vas?“ – klau­sė E.Sni­co­rius. Pa­lie­ka spręs­ti ko­mi­si­jai

Ko­mi­si­jai kal­bė­jęs V.Ma­tu­zas pa­ kar­to­jo nea­be­jo­jan­tis, kad at­lie­ka­

mas ty­ri­mas su­si­jęs su jo po­li­ti­ne veik­la. Po­li­ti­kas tei­gė, kad tam tik­ra gru­puo­tė „nuo­lat te­ro­ri­za­vo“ jį ir jo šei­mą dar tuo­met, kai jis dir­bo Pa­ne­vė­žio me­ru. Anot jo, į šią gru­ puo­tę įei­na ir pen­si­jon išė­jęs bu­vęs STT Pa­ne­vė­žio val­dy­bos vir­ši­nin­ kas Po­vi­las Urb­šys. V.Ma­tu­zas pro­ku­ro­rų pra­šy­ mą nai­kin­ti ne­lie­čia­my­bę va­di­no „iš es­mės ne­pag­rįs­tu“. „Ne­pa­da­ riau aš tų nu­si­kal­ti­mų, apie ku­riuos jums skel­bia ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ ras“, – ti­ki­no V.Ma­tu­zas. Bet ar su­tin­ka, kad ne­lie­čia­my­bė bū­tų pa­nai­kin­ta, Sei­mo na­rys neat­ sa­kė. Esą tai tu­ri nu­spręs­ti pa­ti lai­ ki­no­ji ko­mi­si­ja, įsi­gi­li­nu­si į pa­teik­tą me­džia­gą ir jo pa­ties paaiš­ki­ni­mus. V.Ma­tu­zas yra su­stab­dęs na­rys­ tę kon­ser­va­to­rių par­ti­jo­je, iki Sei­ mas priims spren­di­mą dėl jo ne­lie­ čia­my­bės.

Skan­da­lin­gi akib­rokš­tai – kas­die­nė duo­na Sei­mo na­rė so­cial­de­mok­ra­tė Ma­ ri­ja Auš­ri­nė Pa­vi­lio­nie­nė sa­ko ar­ ti­miau­sio­mis die­no­mis svars­ty­ sian­ti, ar skųs­ti ko­le­gą par­la­men­ ta­rą Pet­rą Gra­žu­lį Sei­mo va­do­vei ar par­la­men­to eti­kos sar­gams dėl jo pa­reiš­ki­mų tre­čia­die­nį per spau­ dos kon­fe­ren­ci­ją, skir­tą Tarp­tau­ti­ nei die­nai prieš ho­mo­fo­bi­ją.

Spek­tak­lis: va­kar P.Gra­žu­lis Sei­

me už­si­puo­lė ir už­sie­nio vals­ty­ bių dip­lo­ma­tus.

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

„Rei­kia vis­ką pa­ma­ty­ti – teks­tą, ką jis sa­kė, pa­si­tar­ti su tei­si­nin­kais. Taip emo­cin­gai kreip­tis rei­kia tu­ rė­ti pa­ma­tą. Ryt po­ryt pa­si­tar­siu su žmo­nė­mis ir žiū­rė­siu, ką da­ry­ siu. Fak­tiš­kai ga­lė­čiau tur­būt ir į Sei­mo pir­mi­nin­kę kreip­tis, nes čia tie­siog gė­da par­la­men­tui. To­kiam žmo­gui per di­de­lė gar­bė – jis tik skan­da­lais ir gy­ve­na“, – BNS tre­ čia­die­nį sa­kė M.A.Pa­vi­lio­nie­nė. „Be abe­jo, pa­siel­gė la­bai ne­gar­ bin­gai ir ne­gra­žiai, bet čia Lie­tu­vos vals­ty­bei gė­da, ne man kaip as­me­

niui. Pa­da­rė gė­dą Lie­tu­vos vals­ty­ bei – taip įvar­dy­čiau jo de­mar­šą“, – tei­gė par­la­men­ta­rė. Sei­mo na­rys P.Gra­žu­lis tre­čia­die­ nį Sei­me su­kė­lė skan­da­lą per Tarp­ tau­ti­nei die­nai prieš ho­mo­fo­bi­ją skir­tą spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, ku­rio­je da­ly­va­vo už­sie­nio ša­lių dip­lo­ma­tai Lie­tu­vo­je. Kon­fe­ren­ci­jos ini­cia­to­rei M.A.Pa­vi­lio­nie­nei skai­tant pra­ne­ ši­mą, P.Gra­žu­lis gar­siai lai­dė rep­ li­kas, o vė­liau pra­pliu­po riks­mais, ho­mo­sek­sua­lius as­me­nis ly­gi­no su pe­do­fi­lais ir zoo­fi­lais. M.A.Pa­vi­lio­ nie­nė iš­kvie­tė ap­sau­gą, kad ši iš­ves­ tų įsi­smar­ka­vu­sį Sei­mo na­rį, ta­čiau šis vė­liau išė­jo pa­ts. Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­va­ vo Ny­der­lan­dų am­ba­sa­do­rius Kor­ ne­lis Wil­le­mas Spaan­sas, Jung­ti­ nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų am­ba­sa­dos Po­li­ti­kos ir eko­no­mi­kos sky­riaus va­do­vas Joh­nas Fink­bei­ne­ris, or­ ga­ni­za­ci­jos „Am­nes­ty In­ter­na­tio­

nal“ at­sto­vė Hel­le Ja­cob­sen. „Ko­ dėl mes esa­me to­kie pro­vin­cia­lai, ko­dėl gy­ve­na­me dog­ma­tiz­mo, fa­ na­tiz­mo, siau­ro mąs­ty­mo erd­vė­ je, už­da­ry­to­mis du­ri­mis ir lan­gais į pa­sau­lį ir tuo di­džiuo­ja­mės? To­ dėl, kad ne­ži­no­me ar bi­jo­me tie­sos apie su­dė­tin­gą žmo­gaus pri­gim­tį. Tos tie­sos ne­ži­no­me, nes Lie­tu­vos moks­li­nin­kai moks­lo po­pu­lia­ri­ni­ mo in­for­ma­ci­ja tau­tos ne­švie­čia, moks­li­nin­kų vie­tą uži­ma ap­suk­ rūs po­li­ti­kai ir re­li­gi­jos tar­nai, ku­ rie gąs­di­na žmo­nes tau­tos iš­ny­ ki­mu“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo M.A.Pa­vi­lio­nie­nė. „Da­bar­ti­nė val­dan­čio­ji dau­gu­ma no­rė­tų ly­ti­nes ma­žu­mas vėl nu­ stum­ti į po­grin­dį ir pa­vers­ti juos ne­ma­to­mais žmo­nė­mis. Tik nuo pa­čių Lie­tu­vos ly­ti­nių ma­žu­mų bend­ruo­me­nės veiks­mų ir žmo­ gaus tei­sių gy­nė­jų at­kak­lu­mo pri­ klau­sys, ar kei­sis Lie­tu­va pa­gar­bos

žmo­gui po­žiū­riu“, – sa­kė par­la­ men­ta­rė. „Kuo ho­mo­sek­sua­lai pra­na­šes­ ni už ne­kro­fil­ us, pe­do­fi­lus ir ki­ tus? Jie tuoj ir­gi tei­sių rei­ka­laus ir čia kon­fe­ren­ci­jas ruoš Sei­me? Gė­ da Sei­mui, kad lei­do krikš­čio­nys de­mok­ra­tai to­kias spau­dos kon­fe­ ren­ci­jas. Ir man gė­da, kad su­pu­vę, at­si­pra­šant, at­va­žia­vę iš ES, ku­ ri yra su­pu­vu­si mo­ra­liš­kai, pro­pa­ guo­ja tai Lie­tu­vai. Tra­ge­di­ja!“ – po M.A.Pa­vi­lio­nie­nės kal­bos pra­pliu­ po P.Gra­žu­lis. M.A.Pa­v i­l io­n ie­n ė pa­rei­ka­l a­ vo P.Gra­žu­lio išei­ti, pa­skui – ap­ sau­gos jį iš­ves­ti, bet į tai su­lau­kė P.Gra­žu­lio at­sa­ko: „Nie­ko jūs man ne­pa­sa­ky­sit ir nie­kur jūs ma­nęs neiš­va­ry­sit, tai jie čia vi­si tu­ri pa­ likt Lie­tu­vą!“ Ta­čiau ne­tru­kus par­la­men­ta­ras išė­jo. BNS inf.


8

ketvirtadienis, gegužės 17, 2012

aktualijos

Po­li­ci­jai – vėl skun­dai dėl G.Ei­ni­kio Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Bu­vęs krep­ši­nin­kas Gin­ta­ras Ei­ ni­kis ir su­si­lau­kęs su drau­ge vai­ ke­lio el­gia­si kaip ne­sut­ram­do­ mas paaug­lys. Vie­tos po­li­ci­nin­ kai dėl ne­tin­ka­mo aukš­taū­gio el­ge­sio daž­nai kvie­čia­mi į Rie­ ta­vo pa­kraš­ty­je esan­čią Va­tu­šių gat­vę.

Pas­ta­ra­sis in­ci­den­tas, su­si­jęs su ne­ža­bo­tu el­ge­siu pa­gar­sė­ju­siu G.Ei­ni­kiu, įvy­ko nak­tį iš pir­ma­ die­nio į ant­ra­die­nį. Apie 2 val. pa­rei­gū­nams pra­ neš­ta, kad tri­mis de­vy­ne­tais pa­ žy­mė­tą vi­su­rei­gį vai­ruo­ja gir­tas G.Ei­ni­kis. Pa­rei­gū­nai nu­sku­bė­jo į Va­tu­ šių gat­vę ieš­ko­ti ne­blai­vaus vai­ ruo­to­jo, ta­čiau pa­ma­tė tik pės­čią į su­gy­ven­ti­nės Jur­gi­tos Nar­mon­ tie­n ės na­m us žings­n iuo­jan­t į aukš­taū­gį. Kaip ir pra­ne­šė skam­bi­nu­sy­sis, G.Ei­ni­kis bu­vo ne­blai­vus, al­ko­ho­ lio ma­tuok­lis pa­ro­dė, kad vy­ras – vi­du­ti­niš­kai gir­tas. Ta­čiau jo au­ to­mo­bi­lio pa­rei­gū­nai ne­ra­do nei na­mo kie­me, nei gat­vė­je. Po­li­ci­nin­kai su­ra­šė G.Ei­ni­kiui ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­sės pa­žei­di­ mo pro­to­ko­lą už gir­to pa­si­ro­dy­ mą vie­šo­je vie­to­je. Tos pa­čios die­nos ry­tą krep­ ši­nin­ko drau­gė kvie­tė po­li­ci­ją, pra­šy­da­ma su­tram­dy­ti jos su­gy­ ven­ti­nį. 9.50 val. konf­lik­to na­muo­se ge­ sin­ti at­sku­bė­jo Plun­gės pa­tru­liai, nes vie­tos pa­rei­gū­nai bu­vo užim­ ti. Su­gy­ven­ti­niai py­ko­si, bet ne­si­ mu­šė, o po­li­ci­ją kvie­tu­si mo­te­ris pa­reiš­ki­mo po­li­ci­jai ra­šy­ti ne­pa­ no­ro. G.Ei­ni­kis ti­ki­no vi­so la­bo no­rė­jęs pa­siim­ti iš drau­gės na­mų sa­vo daik­tus. Kū­di­kio su­si­lau­ku­si po­ra ke­ lis mė­ne­sius, at­ro­dė, gy­ve­no ra­miai. Ko­vo mė­ne­sį G.Ei­ni­kis Klai­pė­ dos ke­lių po­li­ci­jos biu­rui pa­tei­kė vi­sus rei­kia­mus do­ku­men­tus, jog ne­li­ko kliū­čių at­gau­ti tei­sę vai­ ruo­ti au­to­mo­bi­lį. Da­bar jis sė­da prie vai­ro tei­ sė­tai.

Pa­vo­jai: pa­sta­ruo­ju me­tu Klai­pė­dos prie­mies­čiuo­se ap­si­gy­ve­nu­sių žmo­nių na­mus nak­ti­mis siau­bia va­gys. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Va­gių gau­dy­ti – po 5 va­lan­dų Nak­tį sa­vo na­muo­se va­gis ap­ti­kę šei­mi­ nin­kai su­sku­bo kvies­ti po­li­ci­ją, ta­čiau pa­ rei­gū­nai „at­sku­bė­jo“ į pa­gal­bą tik po pen­kių va­lan­dų. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­bu­di­no ki­lęs triukš­mas

Li­ki­mas: G.Ei­ni­kis vėl tu­rė­jo ne­

ma­lo­nu­mų po­li­ci­jo­je.

Tre­čia­die­nį pa­ry­čiais, prieš ket­ vir­tą ry­to, Slen­giuo­se nuo­sa­va­me na­me gy­ve­nan­ti po­ra pa­bu­do nuo įtar­ti­nų gar­sų, sklin­dan­čių iš pir­ mo­jo na­mo aukš­to. Nus­ku­bė­ju­si že­myn šei­mi­nin­kė spė­jo pa­ma­ty­ti tik va­gies še­šė­lį ir iš­gir­do trink­te­lint lau­ku­jes du­ris. Ti­kė­da­ma­si, kad nak­tį nu­si­kal­ tė­lius pa­rei­gū­nai ga­li leng­viau pa­ ste­bė­ti, mo­te­ris iš­kart su­rin­ko pa­ gal­bos te­le­fo­no nu­me­rį ir pra­ne­šė apie įvy­kį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ta­čiau šios sa­vai­tės pra­džios įvy­kiai, kai kaž­kas pra­ne­šė apie ne­blai­vų vėl prie vai­ro sė­du­sį šį žmo­gų, by­lo­ja, kad gy­ven­to­ jai ste­bi jo veiks­mus, ir ne­tin­ka­ mas el­ge­sys ne­liks po­li­ci­jai ne­ži­ no­mas. Per Ka­lė­das gra­si­nęs nu­žu­dy­ti sa­vo be­si­lau­kian­čią šir­dies drau­ gę J.Nar­mon­tie­nę G.Ei­ni­kis po­ rą nak­tų pra­lei­do areš­ti­nė­je. Kai mo­te­ris su­si­lau­kė kū­di­kio, su­gy­ ven­ti­niui at­lei­do ir pre­ten­zi­jų jam at­si­sa­kė. Tei­sės vai­ruo­ti krep­ši­nin­kas ne­te­ko 2008 m., kai ap­svai­gęs nuo nar­ko­ti­kų vai­ra­vo au­to­mo­ bi­lį, ta­po ava­ri­jos kal­ti­nin­ku bei pa­bė­go iš įvy­kio vie­tos.

Iš­ne­šė du kom­piu­te­rius

Ta­čiau po­li­ci­nin­kai į Slen­gius at­ va­žia­vo tik apie 9 val. ry­to. Nak­ tį pliau­pęs lie­tus su­nai­ki­no kie­me pa­lik­tus pėd­sa­kus. Apie ban­dy­mą sek­ti karš­to­mis nu­si­kal­tė­lių pė­do­ mis kal­bė­ti bū­tų nai­vu. Pa­rei­gū­nai už­fik­sa­vo, kad į na­mą įsi­brau­ta su­lau­žius plas­ti­ki­nes du­ ris. Pag­rob­ti du kom­piu­te­riai, ku­rių ma­te­ria­lio­ji ver­tė – 4 tūkst. li­tų – yra kur kas ma­žes­nė, nei juo­se su­ kaup­ta in­for­ma­ci­ja. Ga­li bū­ti, kad va­gys se­kė na­mą, nes šei­mi­nin­kai il­gai va­ka­ro­jo ir at­si­gu­lė mie­go­ti ge­ro­kai po vi­dur­nak­čio. Pra­dė­jo tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­mą

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Ed­mun­das

Zba­raus­kas va­kar dar ne­ga­lė­jo pa­ sa­ky­ti, kas kal­tas dėl to­kios pa­vė­ luo­tos pa­rei­gū­nų reak­ci­jos į pra­ne­ ši­mą apie nu­si­kal­ti­mą. Pra­dė­tas tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas. „Aki­vaiz­du, kad taip ne­tu­rė­ tų bū­ti, pa­sielg­ta ne­tin­ka­mai, bet mums bū­ti­na iš­siaiš­kin­ti, ko­dėl taip at­si­ti­ko. Ka­dan­gi apie nu­si­kal­ ti­mą pra­neš­ta iš­kart, į įvy­kio vie­tą tu­rė­jo bū­ti pa­siųs­ti ar­čiau­siai bu­vę pa­tru­liai. Šian­dien dar neaiš­ku, ar ko­mi­sa­ria­tą pa­sie­kė tiks­li in­for­ma­ ci­ja. To­dėl ne­ga­li­me nu­spręs­ti, kas kal­tas“, – tvir­ti­no E.Zba­raus­kas. Tau­pant pi­ni­gus, jau ku­ris lai­kas Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­te nak­ti­mis ne­be­bu­di ope­ra­ty­vi­ nė gru­pė. To­dėl nak­ti­mis į įvy­kio vie­tą sku­ba bu­dė­to­jai. „Aiš­ku, bū­na at­ve­jų, kai nu­ken­tė­ ju­sie­ji su­ži­no apie va­gys­tę po daug lai­ko, ta­da va­lan­da ar ki­ta jau nie­ko ne­be­pa­keis. Be to, švie­so­je pėd­sa­ kus ge­riau ga­li­ma pa­ste­bė­ti. Ta­čiau šiuo at­ve­ju nea­be­jo­ti­nai pa­sielg­ta ne­tei­sin­gai. Rei­kė­jo vi­sais įma­no­ mais bū­dais sek­ti ir pa­gau­ti va­gis. Tu­ri­me iš­siaiš­kin­ti, kur mū­sų dar­ be yra spra­gų, kad pa­na­šūs at­ve­jai ne­si­kar­to­tų“, – tei­gė Klai­pė­dos ra­ jo­no ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas. Ieš­ko įžū­lių įsi­lau­žė­lių

Slen­giuo­se vei­kia sau­gios kai­my­ nys­tės pro­gra­ma. Šia­me Klai­pė­dos prie­mies­ty­je ne vie­nas na­mo sa­vi­ nin­kas yra įsi­ren­gęs vaiz­do ka­me­

Ed­mun­das Zba­raus­kas:

Ka­dan­gi apie nu­si­ kal­ti­mą pra­neš­ta iš­ kart, į įvy­kio vie­tą tu­rė­jo bū­ti pa­siųs­ti ar­čiau­siai bu­vę pa­ tru­liai.

ras. Bet ir tai ne­gelbs­ti gy­ven­to­jų nuo va­gių. Pas­ta­ruo­ju me­tu ne­to­li uos­ta­mies­čio esan­čio­se nau­jo­se gy­ ven­vie­tė­se siau­tė­ja po­ra va­gių, ku­ rių as­me­ny­bės pa­rei­gū­nams ži­no­ mos, bet pa­gau­ti jų vis ne­si­se­ka. Nu­si­kal­tė­liai daž­niau­siai vei­kia vie­no­dai – į gy­ve­na­muo­sius na­ mus įsi­brau­na ta­da, kai šei­mi­nin­ kai yra la­biau­siai įmi­gę. Prieš ke­le­tą me­tų vien­kie­miuo­ se ir ato­kiau pa­sta­ty­to­se so­dy­bo­se bu­vo įreng­ti pa­vo­jaus myg­tu­kai bei gy­ven­to­jams da­ly­ti mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nai. E.Zba­raus­kas pa­sa­ko­jo, kad šie­met ra­jo­no val­džia šių gy­ ven­to­jų sau­gu­mui įsteig­tų prie­mo­ nių ap­tar­na­vi­mui ne­bes­ky­rė pi­ni­ gų. Tad myg­tu­kai ne­be­vei­kia. Pra­ban­gių na­mų sa­vi­nin­kams to­ kios prie­mo­nės ne­bu­vo tei­kia­mos.

Na­mi­nės ga­ben­to­jas pats pa­de­gė sa­vo ma­ši­ną Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Iš ope­ra­ci­jos, su­reng­tos Klai­pė­ dos ra­jo­ne gau­dant na­mi­nės deg­ ti­nės ga­ben­to­jus, uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai grį­žo su­krės­ti. Jiems įkliu­vęs vy­ras pa­de­gė sa­vo ma­ ši­ną tuo me­tu, kai prie jos sto­vė­ję pa­rei­gū­nai ra­šė pro­to­ko­lą.

Ge­gu­žės 15-ąją prieš­piet Eko­ no­mi­nės po­li­ci­jos ir Pre­ven­ci­jos sky­riaus pa­rei­gū­nai Vei­vir­žė­ nuo­se su­stab­dė au­to­mo­bi­lį „Opel Cor­sa“. Pa­rei­gū­nai ke­ti­no pa­tik­rin­ti tu­rė­tą in­for­ma­ci­ją, kad šiuo ke­ liu ga­li va­žiuo­ti au­to­mo­bi­lis su na­mi­ne deg­ti­ne.

Paaiš­kė­jo, kad pa­rei­gū­nų tu­ ri­mos ži­nios – tei­sin­gos. Ma­ši­ną vai­ra­vo 56 me­tų Rie­ta­vo sa­vi­val­ dy­bės Zo­rū­bų kai­mo gy­ven­to­jas Ro­lan­das B. Au­to­mo­bi­ly­je bu­vo sep­ty­nios skir­tin­gos tal­pos plas­ ti­ki­nės tal­pyk­los, pil­nos na­mi­nės deg­ti­nės. Pa­rei­gū­nai su­skai­čia­vo, kad au­ to­mo­bi­liu vež­ta 100 lit­rų šio gė­ ri­mo. Kol pa­rei­gū­nai ra­šė pro­to­ko­ lą, vy­ras pa­de­gė au­to­mo­bi­lio sa­ lo­ną. Po­li­ci­nin­kai su­sku­bo trauk­ ti tal­pyk­las su deg­ti­ne ir ge­sin­ ti lieps­ną. In­ci­den­to me­tu iš­de­gė ma­ši­nos sa­lo­nas, žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo. Ki­lo su­maiš­tis.

Kol po­li­ci­nin­kai ge­si­no ma­ši­ną, jos sa­vi­nin­kas pa­spru­ko. Ta­čiau pas pa­rei­gū­nus li­ko Ro­ lan­do B. do­ku­men­tai, tad anks­ čiau ar vė­liau vy­ras bus su­ras­tas. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, kas pa­ga­ mi­no rie­ta­viš­kio vež­tą deg­ti­nę, ir kur jis ją ve­žė. Tai ne vie­nin­te­lis at­ve­jis, kai kont­ra­ban­di­nes pre­kes ar ki­tus drau­džia­mus daik­tus ga­be­nan­ tys as­me­nys pa­tys pa­de­ga sa­vo trans­por­to prie­mo­nę. Pa­na­šaus at­ve­jo bū­ta, kai pa­ rei­gū­nai my­nė ant kul­nų kont­ ra­ban­di­nių rū­ka­lų ga­ben­to­ jams. O kar­tą na­mi­nės deg­ti­nės ga­ min­to­jas, nai­kin­da­mas įkal­čius, pa­de­gė vi­są ūki­nį pa­sta­tą.

Gro­bis: pa­rei­gū­nai ne­re­tai ži­no, ko­kiais au­to­mo­bi­liais ga­be­na­ma na­

mi­nė deg­ti­nė.

Po­li­ci­jos nuo­tr.


9

ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012

klaipėdos verslas „IK­RA sa­vai­tė“

Kurs dar­bo ap­lin­ką

Dar­bas stu­den­tams

Ge­gu­žės 22–26 d. Klai­pė­do­je vyks kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų fes­ ti­va­lio „IK­RA sa­vai­tė“. Da­ly­ vau­ti pra­kti­niuo­se ren­gi­niuo­ se kvie­čia­mi įvai­rių sri­čių di­ zai­no, ar­chi­tek­tū­ros, lei­dy­ bos, ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo, kū­ry­bi­niai dar­buo­to­jai, stu­ den­tai, me­ni­nin­kai ir vers­li­ nin­kai.

Šian­dien bend­ro­vės Va­ka­ rų lai­vų ga­myk­la at­sto­vai ir „San­tar­vės“ mo­kyk­los moks­ lei­viai da­ly­vaus kū­ry­bi­nė­ se dirb­tu­vė­se „Vie­ta, ku­rio­je užau­gęs no­rė­čiau dirb­ti“. Yra ieš­ko­ma at­sa­ky­mo, kaip tu­rė­ tų at­ro­dy­ti dar­bo ap­lin­ka, ku­ rio­je dar­bas bū­tų ma­lo­nus ir pro­duk­ty­vus.

Lie­tu­vos dar­bo bir­žos duo­me­ ni­mis, šiuo me­tu stu­den­tų ir moks­lei­vių lau­kia 107 dar­bo pa­siū­ly­mai. Klai­pė­do­je jau­ni­ mą įdar­bin­ti kol kas pa­si­ren­gę tik 8 darb­da­viai. Siū­lo­mos dar­ bo vie­tos: sto­vyk­los va­do­vui, san­dė­lio dar­bi­nin­kui, vieš­bu­ čio dar­buo­to­jui, sta­ty­bos in­ži­ nie­riui, su­vi­rin­to­jui, par­da­vė­jui.

Pie­ti­nė jung­tis – vals­ty­bi­nės reikš­mės ob­jek­tas Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė Vy­riau­sy­bei teiks pra­šy­mą pri­pa­žin­ti Pie­ti­nę jung­tį, iš­va­žia­ vi­mo iš Klai­pė­dos jū­rų uos­to į IX B trans­ por­to ko­ri­do­rių, svar­biu eko­no­mi­niu ob­ jek­tu. Šiuo sta­tu­su ti­ki­ma­si gau­ti ES pa­ra­mą. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pie­ti­nė jung­tis bus tik 6 km ruo­žas. Jis pra­si­dė­tų nuo Mi­ni­jos gat­vės pa­bai­gos, įsi­jung­tų į Tai­kos pro­ spek­tą, kirs­tų ge­le­žin­ke­lį čia esan­ čiu via­du­ku, ku­ris bus re­konst­ruo­ tas, ir to­liau bū­tų ren­gia­ma tra­sa per pie­vas į Ši­lu­tės plen­tą, kur ke­ lias pri­si­jung­tų prie įva­žos ne­to­li Dum­pių są­var­ty­no. Vie­na už­duo­čių pro­jek­tuo­to­ jams bu­vo pa­rink­ti op­ti­ma­lų ke­ lio va­rian­tą. „Svars­ty­tos trys ga­li­my­bės, pa­ si­rink­tas pa­ts ra­cio­na­liau­sias, kaip ma­žiau­siai kliū­čių įgy­ven­di­ni­mo me­tu ga­lin­tis su­kel­ti va­rian­tas“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pro­ jek­tų val­dy­mo po­sky­rio ve­dė­jas Gin­ta­ras Do­vi­dai­tis.

Ne­pai­sant to, bū­si­mo pro­jek­to in­ves­ti­ci­nė ver­tė įspū­din­ga – 184 mln. li­tų. Vien tech­ni­nės do­ku­ men­ta­ci­jos pa­ren­gi­mas (tech­ni­

9 mln. li­tų pri­reiks iš­pirk­ti 37 ha te­ri­ to­ri­ją iš pri­va­čių as­me­nų, sa­vi­nin­ kų skai­čius sie­kia iki 20, per jų že­mę driek­sis bū­si­mas ap­link­ke­lis. nis pro­jek­tas, de­ta­l u­s is pla­n as, ga­l i­my­b ių stu­d i­ja) kai­n a­vo 3,7 mln. li­tų.

9 mln. li­tų pri­reiks iš­pirk­ti 37 ha te­ri­to­ri­ją iš pri­va­čių as­me­nų, sa­vi­nin­kų skai­čius sie­kia iki 20, per jų že­mę driek­sis bū­si­mas ap­ link­ke­lis. Bus pa­sta­ty­ti 5 via­du­kai, 5 pra­ lai­dos, 2 pės­čių­jų via­du­kai. Ti­k i­m a­s i, kad vi­sas sunk­ve­ ži­mių srau­tas iš uos­to, ap­lenk­ da­mas mies­tą, iš­va­žiuos Pie­ti­ne jung­ti­mi. Šian­dien tie­sio­gi­nio iš­va­žia­vi­mo pie­ti­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je nė­ra. Vi­s as kro­v i­n i­n is trans­p or­ tas nau­do­ja­si Jū­ri­nin­kų pro­spek­ tu. Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų tei­gi­mu, tai reiš­kia, kad Pie­ti­nės jung­ties pro­jek­tas svar­bus ne tik mies­tui, mies­t ie­č iams, va­ž iuo­jan­t iems leng­vai­siais au­to­mo­bi­liais, bet ir re­gio­nui. Lie­ka at­vi­ras klau­si­mas dėl to, kaip pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jas. To­dėl dar šią va­sa­rą teiks Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bė Vy­riau­sy­bei pra­šy­mą pri­ pa­žin­ti Pie­ti­nę jung­tį svar­biu eko­ no­mi­niu ob­jek­tu. Šis sta­tu­sas rei­ka­lin­gas tam, kad leng­viau bū­tų ga­li­ma pri­trauk­ti ES lė­šas. Ti­ki­ma­si, kad pro­jek­tas bus įra­ šy­tas į 2014–2020 m. ES in­ves­ta­ vi­mo pro­gra­mą.

Pro­jek­tas: Pie­ti­nio iš­va­žia­vi­mo iš Klai­pė­dos uos­to tra­sa de­ta­lia­ja­me pla­ne pa­žy­mė­ta gel­to­na li­ni­ja.

„In­real pa­sta­tų prie­žiū­ra“ žen­gia į Klai­pė­dą

Svar­bu: bend­ro­vės „In­real pa­sta­tų prie­žiū­ra“ va­do­vo R.Ru­tė­no tei­

gi­mu, Klai­pė­da – vie­nas svar­biau­sių mies­tų, kur rei­kia stip­rin­ti pa­ jė­gu­mus. As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Lu­ka Leo­nai­ty­tė Pas­ta­tų tech­ni­ne prie­žiū­ra bei ad­ mi­nist­ra­vi­mu už­sii­man­ti bend­ro­ vė „In­real pa­sta­tų prie­žiū­ra“ ke­ti­ na ak­ty­viai plės­ti sa­vo veik­lą uos­ ta­mies­ty­je. Sta­ti­niams rei­kia prie­žiū­ros

„Mū­sų veik­la pa­na­ši, kaip ir na­ mų ad­mi­nist­ra­to­rių, ku­rie dir­ba su dau­gia­bu­čiais gy­ve­na­mai­siais na­mais. Mes ir­gi tuo už­sii­ma­ me, ta­čiau taip pat at­lie­ka­me ko­ mer­ci­nio bei vi­suo­me­ni­nio ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to: vers­lo cent­rų, ad­mi­nist­ra­ci­nių, pre­ky­bos ir san­ dė­lia­vi­mo pa­sta­tų prie­žiū­rą. Mū­ sų pa­slau­gų spekt­ras itin pla­tus: nuo in­ži­ne­ri­nių sis­te­mų pro­fil­ ak­ ti­nių dar­bų ar ava­ri­jų lik­vi­da­vi­mo iki pa­tal­pų va­ly­mo ir te­ri­to­ri­jų prie­žiū­ros“, – pa­sa­ko­jo bend­ro­ vės „In­real pa­sta­tų prie­žiū­ra“ di­ rek­to­rius Ro­lan­das Ru­tė­nas. Pa­sak di­rek­to­riaus, gy­ve­na­ma­ sis ir ko­mer­ci­nis sek­to­riai smar­kiai ski­ria­si sa­vo po­rei­kiais ir po­žiū­riu. Dau­gia­bu­čiai yra jaut­riau­sias sek­ to­rius dėl kai­nų, šil­dy­mo iš­lai­dų ir pa­na­šiai. Tuo pat ko­mer­ci­nis sek­ to­rius ke­lia ypa­tin­gus rei­ka­la­vi­ mus at­lie­ka­mų dar­bų ko­ky­bei ir rea­ga­vi­mo spar­tai. „Dau­gu­ma mū­sų klien­tų val­ do nau­jos sta­ty­bos pa­sta­tus. Ta­ čiau net jei na­mas nau­jas, ne­reiš­ kia, kad ja­me ne­ky­la in­ži­ne­ri­nių pro­ble­mų. Pa­si­tai­ko ir ga­ran­ti­nių dar­bų, tuo­met mes rū­pi­na­mės, kad sta­ty­to­jas įvyk­dy­tų ga­ran­ti­ nius įsi­pa­rei­go­ji­mus“, – pa­brė­žė R.Ru­tė­nas. Eksp­loa­tuo­jant in­ži­ne­ri­nes sis­te­ mas, esą, svar­bus nuo­la­ti­nis dė­me­ sys. Dėl ap­lai­daus po­žiū­rio į pro­fi­ lak­ti­nius pa­tik­ri­ni­mus ir dar­bus sa­vi­nin­kas ga­li bū­ti skau­džiai nu­ baus­tas – in­ži­ne­ri­nių sis­te­mų re­ no­va­ci­ja kai­nuo­ja bran­giai ir trun­ka

il­gai. O jei­gu dėl ne­tin­ka­mai pri­žiū­ ri­mo pa­sta­to kas nors nu­ken­čia, už tai at­sa­ko, taip pat ir ža­lą pri­va­lo at­ly­gin­ti pa­sta­to sa­vi­nin­kas. Kva­li­fi­kuo­ti ir ser­ti­fi­kuo­ti

Šiuo me­tu bend­ro­vė „In­real pa­ sta­tų prie­žiū­ra“ dau­giau­sia klien­ tų tu­ri Vil­niaus mies­te, ta­čiau veik­la ple­čia­ma ir ki­tuo­se Lie­tu­ vos re­gio­nuo­se. „Klai­pė­da – vie­nas svar­biau­sių mies­tų – tu­ri­me čia sa­vo pa­da­li­nį, stip­ri­na­me pa­jė­gu­mus“, – tvir­ti­ no R.Ru­tė­nas. „In­real pa­sta­tų prie­žiū­ra“ ser­ ti­fi­kuo­ta vi­so­se in­ži­ne­ri­nė­se sri­ ty­se. Įmo­nė­je dir­ba kva­li­fik ­ uo­ti in­ži­nie­riai, spe­cia­lis­tai. „Mū­sų ser­ti­fi­ka­tai pa­tvir­ti­ na, kad bend­ro­vė ga­li kva­li­fi­ kuo­tai pri­žiū­rė­ti elekt­ros, du­ jų, van­dens, šil­dy­mo sis­te­mas, prieš­gais­ri­nę tech­ni­ką. Kon­ku­ ruo­ti su pri­va­čiu fi­zi­niu as­me­niu pa­slau­gų įkai­nių lyg­me­ny­je bū­tų su­dė­tin­ga. Ki­ta ver­tus, mes už­ tik­ri­na­me, kad pri­rei­kus reak­ci­ja bus grei­ta, kad kiek­vie­nos pro­ble­ mos spren­di­mas bus pa­ves­tas tos sri­ties spe­cia­lis­tui ir kad prie­žiū­ra bus nuo­la­ti­nė, nes įmo­nė ne­ser­ga ir nea­tos­to­gau­ja“, – tei­gė bend­ ro­vės va­do­vas, var­dy­da­mas įmo­ nės kon­ku­ren­ci­nius pra­na­šu­mus prieš dar­buo­to­ją-ūk­ve­dį. Ap­sisp­ręs­ti ir pa­reikš­ti no­rą

Šiuo me­tu Klai­pė­do­je bend­ro­vė „In­real pa­sta­tų prie­žiū­ra“ dau­ gia­bu­čių na­mų dar nead­mi­nist­ ruo­ja, ta­čiau de­ry­bos vyks­ta. „Efek­ty­viau­sias bū­das dau­gia­bu­ čiui tap­ti mū­sų par­tne­riu – bend­ri­ jos įkū­ri­mas ar jung­ti­nės veik­los su­ tar­ties pa­si­ra­šy­mas. Re­mian­tis ši­ta su­tar­ti­mi, gy­ven­to­jai ga­li priim­ti spren­di­mą keis­ti na­mo ad­mi­nist­ ra­to­rių“, – pa­ta­rė R.Ru­tė­nas. Užs.953920


10

KetvirtaDIENIS, gegužės 17, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3369 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3412 JAV do­le­ris 1 2,7196 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6883 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9483 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,8760 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5129 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7651 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8747

+0,7701 % +0,3699 % +1,2698 % +0,1266 % –0,0586 % –1,6017 % –0,4829 % –1,0342 % +0,0070 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,97

4,66

2,47

„Apoil“

4,96

4,66

2,46

„Brent“ naf­ta

–0,78 %

Kiek dau­giau nei penk­ta­da­lis (22 pro­c.) Lie­tu­vos vai­ruo­tojų de­ga­lus per­ka ne de­ga­linė­se. 15 pro­c. jų pi­ges­ nius de­ga­lus per­ka tur­gu­je ir ki­to­se vie­to­se, dar 7 pro­c. – Ka­li­ning­ra­do sri­ ty­je, Bal­ta­ru­si­jo­je ir Len­ki­jo­je. Tai at­ skleidė nau­jau­sias ty­rimų bend­rovės RAIT ty­ri­mas. Pusė ap­klaustųjų šie­ met ne­pa­keitė de­galų var­to­ji­mo įpro­čių.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–1,62 %

Ieš­ko ­ pi­ges­nių de­galų

De­ga­lų kai­nos pokytis

–1,72 %

93 dol. už 1 brl. 111,70 dol. už 1 brl.

3,4

mlrd. litų – toks už­sie­nio in­ves­ti­cijų į Lie­tuvą srau­tas šie­met.

Tak­sis­tai pa­si­gen­da so­cia­li­nių iš­mokų Pro­fe­si­nių sąjungų at­sto­vai ti­ki­na, kad tak­si įmonės tak­ sis­tus ver­čia dirb­ ti pa­gal in­di­vi­dua­ lios veik­los pa­žy­ mas, užuot įdar­binę pa­gal dar­bo su­tar­tis.

ne­gautų ir sa­vo šeimą būtų pri­ vers­ti pa­lik­ti ba­dau­ti. Ū.Ur­baitės tei­gi­mu, sa­va­ran­kiš­ kai dir­ban­tis žmo­gus li­gos pa­šal­pos ne­gau­na, nes pa­grin­di­nis pa­šal­pos tiks­las yra li­gos at­ve­ju kom­pen­ suo­ti pra­ras­tas dar­bo pa­ja­mas. O jų, anot Ū.Ur­baitės, sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tis žmo­gus tar­si ne­pra­ran­ da: „Sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­tis as­ muo tik­rai ne­tu­ri nuo­la­ti­nio dar­ bo ir nuo­la­ti­nių dar­bo va­landų. Jis ga­li rink­tis.“ Nors V.Ado­ma­vi­čius pa­brėžė, kad tak­si vai­ruo­to­jai rink­ tis ne­ga­li, esą neiš­va­žiavę dirb­ti jie ne­aprūpintų sa­vo šei­mos. Ū.Ur­baitė taip pat at­kreipė dė­ mesį į tai, kad pa­gal dar­bo su­tartį dir­ban­tys žmonės tu­ri darb­da­vius, ku­rie už­mo­ka už pirmą­sias dvi li­ gos die­nas. O vyk­dan­tys in­di­vi­ dua­lią veiklą esą darb­da­vio ir ap­ skai­tos ži­nia­raš­čių ne­tu­ri. „Aš pa­ts esu sau darb­da­vys ir už pir­mas dvi li­gos die­nas ga­liu su­ mokė­ti pa­ts. Ar tai, kad aš už­dir­ bu sau, reiš­kia, kad aš neuž­dir­bu? Kodėl mes ne­ga­li­me mokė­ti ko­ kio nors mo­kes­čio ir būti ap­draus­ ti?“ – pik­ti­no­si profesinės sąjun­ gos „Taksi solidarumas“ valdybos narys Andrejus Pa­šu­kas. Vis dėlto Ū.Ur­baitė pa­ti­ki­no, kad yra sa­va­no­riš­kas so­cia­li­nis drau­di­ mas li­gos at­ve­ju. Jis pa­gal in­di­vi­ dua­lią veiklą dir­ban­tiems žmo­ nėms ga­li būti kaip sau­gik­lis, kad li­gos at­ve­ju jais bus pa­si­rūpin­ta.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Jau­čia­si nu­skriaus­ti

Šiuo me­tu ša­ly­je dir­ba 3,5–4 tūkst. tak­si vai­ruo­tojų, kaip sakė Tak­ si dar­buo­tojų pro­fe­sinės sąjun­gos va­do­vas Ge­di­mi­nas Sa­bai­tis. Anot jo, dirb­ti pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­ los pa­žymą ver­čia­mi tak­sis­tai jau­ čia­si nu­skriaus­ti. „Tak­si vai­ruo­to­jai ir ki­ti pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žymą dir­ ban­tys žmonės ne­ten­ka be­veik visų so­cia­li­nių ga­ran­tijų. Be to, tai ap­ sun­ki­na bu­hal­te­rinę ap­skaitą. Rei­ kia ves­ti žur­na­lus: nu­ra­šy­ti nu­si­ dėvėjusį il­ga­laikį turtą, skai­čiuo­ti de­galų sąnau­das ir pan., o kaip tai da­ry­ti – ne­ži­nia“, – sakė G.Sa­bai­ tis ir pa­brėžė, kad to­kiems dar­bams at­lik­ti rei­kia sam­dy­ti bu­hal­terį. Todėl jo siū­ly­mu pa­gal in­di­vi­ dua­lios veik­los pa­žymė­jimą dir­ ban­tiems tak­si vai­ruo­to­jams ir ki­tiems dar­buo­to­jams turėtų bū­ ti nu­sta­ty­tas fik­suo­tas mėne­si­nis mo­kes­tis, ku­ris apimtų pri­va­lo­ mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo, gy­ven­ tojų pa­jamų ir so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­čius. „Jei­gu žmo­gus norėtų gau­ ti di­des­nes iš­mo­kas, di­desnę kau­ pia­mos pen­si­jos dalį, jis galėtų sa­va­ran­kiš­kai mokė­ti di­des­nes so­ cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­čio įmo­ kas „Sod­rai“, – siūlė G.Sa­bai­tis. Taip esą ap­skai­ta būtų su­pap­ras­ tin­ta ir žmo­gus turėtų ap­skai­čiuo­ ti tik sa­vo pa­ja­mas ir iš­lai­das. Po­ky­čių ne­ža­da

So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos So­cia­li­nio dia­lo­go, dar­ bo san­ty­kių ir dar­bo ap­mokė­ji­mo sky­riaus vedė­ja Eglė Ra­di­šaus­kienė dar­bo grupės idėją įver­ti­no nei­gia­ mai ir sakė, kad tai tik ap­sun­kintų darbą: „Kaip sa­ko­ma, jei­gu no­ri viską su­žlug­dy­ti – su­da­ryk dar­bo grupę. Ma­nau, su at­ski­rais spe­cia­ lis­tais ap­tar­ti klau­si­mus ir iš­siaiš­ kin­ti jų siū­ly­mus dėl mo­kes­čių ga­ li­ma, ta­čiau iš­ba­lan­suo­ti esa­mos sis­te­mos nie­kas ne­si­ryš.“

Darb­da­viai ar ne?

Prog­nozės: pro­fe­si­nių sąjungų at­sto­vai įsi­ti­kinę, kad tak­sis­tams ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai dirb­ti pa­gal in­di­vi­dua­

lios veik­los pa­žymą pa­ska­tins šešė­linę veiklą.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

mu, dir­bant pa­gal dar­bo su­tartį so­ cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­tis mo­ka­ mas nuo bet ko­kio dyd­žio už­dar­bio – nėra jo­kių įmokų ribų, o in­di­vi­ dua­lios veik­los pa­žy­ma ga­ran­tuo­ ja leng­vatų.

ny­mu, pa­gal in­di­vi­dua­lią veiklą dir­ban­tiems žmonėms tai­ko­mi ke­ li mo­kes­čiai ir su­dėtin­ga bu­hal­te­ri­ ja ska­tins žmo­nių ne­sąži­nin­gumą: „Metų pa­bai­go­je vi­si žmonės vals­ tybę ap­gau­dinės – slėps mo­kes­čius kiek galė­da­mi.“ Pro­fe­sinės sąjun­gos „Tak­si so­li­ da­ru­mas“ at­sto­vas Rus­la­nas Pla­ ta­čas pa­brėžė, kad ša­ly­je nuo­lat kal­ba­ma apie smul­kio­jo ir vi­du­ ti­nio vers­lo ska­ti­nimą, ta­čiau jis yra gniauž­tuo­se. Anot jo, mo­ kes­čių rei­ka­la­vi­mai ne­lankstūs, nors tak­si ka­te­go­rijų esa­ma įvai­ rių: „Vie­ni tak­si vai­ruo­to­jai tu­ri pri­va­čius au­to­mo­bi­lius, ki­ti dir­ ba įmonė­se, tre­ti vai­ruo­to­jai sa­vo au­to­mo­bi­lius nuo­mo­ja tak­si įmo­ nėms ir pan.“

So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos So­cia­li­nio drau­di­mo sky­ riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė Ūla Ur­baitė pa­ti­ki­no, kad jau anks­čiau būta pa­si­ūlymų su­jung­ti ke­lis mo­ kes­čius į vieną, ta­čiau tai yra per­ ne­lyg su­dėtin­ga. Esą dvi ne­prik­lau­ so­mos – „Sod­ros“ ir Vals­ty­binės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos – mo­kes­ čių ad­mi­nist­ra­vi­mo sis­te­mos su­ si­kūru­sios jau se­niai ir jų suar­dy­ mas su­keltų tik neaiš­kumų. Ū.Ur­baitė taip pat pa­brėžė, kad pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žymą dir­ban­tys žmonės so­cia­li­nio drau­ di­mo ga­ran­ti­jas tu­ri ir yra draud­žia­ mi trijų rūšių iš pen­kių drau­di­mu. „Be­veik vi­sas es­mi­nes so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas tu­ri vyk­dan­tys in­di­vi­ dua­lią veiklą. Vi­si ga­li gau­ti svei­ka­ tos pa­slau­gas li­go­ninė­je ir po­lik­ li­ni­ko­je, taip pat yra draud­žia­mi gau­ti so­cia­li­nio drau­di­mo pen­siją, mo­ka­mos tėvystės ir mo­ti­nystės iš­mo­kos“, – sakė Ū.Ur­baitė. Prog­no­zuo­ja ap­ga­vys­tes

Anot Ū.Ur­baitės, in­di­vi­dua­li veik­la tu­ri ne­ma­žai pra­na­šumų. Jos tei­gi­

Ūla Ur­baitė:

Be­veik vi­sas es­mi­nes so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas tu­ri vyk­dan­tys in­di­ vi­dua­lią veiklą. „Dir­bant pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žymė­jimą tik pusė pa­ jamų yra ap­mo­kes­ti­na­mos, be to, yra įmokų vir­šu­tinės ri­bos. Tai reiš­kia, kad be­veik 6 tūkst. litų ri­ bą vir­ši­jan­čios pa­ja­mos neap­mo­ kes­ti­na­mos. To­kias leng­va­tas tu­ ri tik dir­ban­tys pa­gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žymą“, – sakė ji. Ta­č iau Lie­t u­vos pro­fe­s inės sąjun­gos „Tak­si so­li­da­ru­mas“ pir­ mi­nin­ko Vy­do Ado­ma­vi­čiaus ma­

Li­gos pa­šalpų ne­gaus

Ta­čiau tak­si vai­ruo­to­jai bai­mi­na­si, kad li­gos at­ve­ju liks be nie­ko. Pro­ fe­sinės sąjun­gos at­stovų ma­ny­ mu, be­ne did­žiau­sia pro­ble­ma yra ne­gau­na­ma li­gos pa­šal­pa. Esą ne­ laimės at­ve­ju ke­liems mėne­siams pa­tekę į li­go­ninę jie jo­kių iš­mokų

Ne­turė­da­mi darb­da­vio, sa­va­ran­ kiš­kai dir­ban­tys žmonės li­gos pa­ šal­pos gau­ti ne­ga­li. Ta­čiau pra­bi­lus apie ne­pa­lan­kią sa­va­ran­kiš­kai dir­ ban­čių žmo­nių pa­dėtį pra­šant pa­ skolų, jie be­ma­tant bu­vo vai­ni­kuo­ti „darb­da­viais pa­tiems sau“. Lie­tu­vos pro­fe­sinės sąjun­gos „So­li­da­ru­mas“ val­dy­bos narės Ri­ tos Kai­rienės tei­gi­mu, į in­di­vi­dua­ lią veiklą vyk­dan­čius žmo­nes ša­ lies ban­kai žiū­ri at­sar­giai, nes jų pa­ja­mos ne­nuolatinės. Todėl pa­ gal in­di­vi­dua­lios veik­los pa­žymą ir dar­bo su­tartį dir­ban­čių žmo­nių ga­ li­mybės – ne­vie­no­dos. V.Ado­ma­vi­čius pa­ti­ki­no, kad vien dėl to kalbė­ti apie tak­si par­ ko at­nau­ji­nimą nė ne­ver­ta. Esą pa­ gal in­di­vi­dua­lią veiklą dir­ban­tiems tak­sis­tams ga­li­my­bių gau­ti pa­skolą ar iš­per­kamą­ja nuo­ma įsi­gy­ti au­to­ mo­bilį nėra. Vis dėlto Su­si­sie­ki­mo mi­nis­ te­ri­jos Ke­lių trans­por­to sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas pa­brėžė, kad ban­kai pir­miau­sia įver­ti­na klien­to mo­kumą ir jo ga­li­my­bes, ne­prik­lau­so­mai nuo vyk­do­mos veik­los. Dar­bas pa­gal in­di­vi­dua­lią veiklą esą bankų pa­si­tikė­ji­mo ne­ ma­ži­na, nes žmo­gus yra pa­ts sau darb­da­vys.


11

ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012

pasaulis Stiprė­ja ­ pa­ni­ka

Iš­vaikė ­ pro­testą

Grai­ki­jos par­ti­joms ne­su­gebė­jus su­for­ muo­ti val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos, ša­ly­je bir­ že­lio 17 d. įvyks pa­kar­to­ti­niai par­la­men­ to rin­ki­mai. Lai­ki­nuo­ju prem­je­ru pa­skir­ tas Aukš­čiau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­kas Pa­na­gio­tis Pik­ra­me­nas. Gilė­ jant ne­ri­mui dėl ga­li­mo ša­lies išė­ji­mo iš eu­ro zo­nos, grai­kai puolė at­siim­ti pi­nigų iš bankų ir vien šį pir­ma­dienį at­si­ėmė 800 mln. eurų.

Ru­si­jos riau­šių po­li­ci­ja va­kar pa­ry­čiais ­ iš­vaikė opo­zi­ci­jos ak­ty­vistų, pro­tes­tuojančių prie­š pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no val­dymą, nuo­la­tinę sto­vyklą vie­na­me ne­ di­de­lia­me par­ke sos­tinės cent­re. Per šią ope­ra­ciją bu­vo suim­ta bent 15 žmo­nių. Pro­tes­tuo­to­jai Čis­ty­je Pru­dy bul­va­re bu­vo įsikūrę nuo ge­gužės 9 d., siek­da­mi iš­lai­ky­ ti nuo­la­tinę de­monst­ra­ciją, o žmo­nių skai­ čius jo­je bu­vo pa­siekęs 2 tūkst.

9,7

mln. do­le­rių Švei­ca­ri­jos auk­cio­no da­ly­vis su­mokė­jo už is­to­rinį 35 ka­ratų dei­ mantą „Beau San­cy“.

Pro­ku­ro­rai sku­ba, teisia­ma­sis links­mi­na­si Vie­nuo­li­ka kal­ti­nimų, 106 ink­ri­mi­nuo­ja­mi nu­si­kal­ti­mai, dau­giau nei 400 liu­dytojų ir 28 tūkst. įkal­čių. Ky­la abe­jo­nių, ar ge­ro­kai nu­si­lpęs buvęs Bos­ni­jos serbų pa­jėgų va­das Rat­ko Mla­di­čius su­lauks Ha­gos tri­bu­no­lo pa­bai­gos. Sar­kas­tiš­kas el­ge­sys

Jung­ti­nių Tautų (JT) tri­bu­no­las va­kar pra­dėjo nag­rinė­ti 70-me­čio R.Mla­di­čiaus bylą, ku­rio­je jis kal­ ti­na­mas vie­nais did­žiau­sių žiau­ rumų, įvyk­dytų Eu­ro­po­je po Ant­ ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. Kal­ti­na­ma­sis į po­sėdį at­vy­ko ap­si­vilkęs pilką kos­ tiumą ir ryšė­da­mas raš­tuotą kak­la­ raištį. Jis pro­ce­so da­ly­vius pa­svei­ ki­no su­ka­binęs ran­kas virš gal­vos, o įžen­gu­siems teisė­jams sar­kas­tiš­kai pa­plo­jo ir pa­rodė iš­keltą nykštį. Pro­ku­ro­ras pra­dėjo skai­ty­ti kal­ ti­ni­mus. Ši pro­cedū­ra turėtų užt­ruk­ti dvi die­nas, o vėles­nis po­ sėdis vyks ge­gužės 29 d. R.Mla­di­čiui pa­teik­ta vie­nuo­li­ ka kal­ti­nimų dėl ge­no­ci­do, ka­ro nu­si­kal­timų ir nu­si­kal­timų žmo­ giš­ku­mui per 1992–1995 m. šio­je Bal­kanų ša­ly­je vy­kusį žiaurų karą, ku­ris nu­si­nešė apie 100 tūkst. žmo­ nių gy­vybę ir pri­vertė dar 2,2 mln. gy­ven­tojų pa­lik­ti sa­vo na­mus. Buvęs Bos­ni­jos serbų pa­jėgų va­ das suim­tas Ser­bi­jo­je per­nai ge­ gužę po to, kai 16 metų slapstė­ si, ir bu­vo per­kel­tas į JT su­lai­ky­mo centrą Ha­go­je. Nes­ta­bi­li svei­ka­tos būklė

Tarp R.Mla­di­čiui ink­ri­mi­nuo­jamų nu­si­kal­timų – 1995 m. įvy­ku­sių Sreb­re­ni­cos žu­dy­nių or­ga­ni­za­vi­ mas, per ku­rias bu­vo nu­žu­dy­ti be­ veik 8 tūkst. mu­sul­monų vyrų ir ber­niukų.

Jis taip pat lai­ko­mas at­sa­kin­gu dėl 44 mėne­sius tru­ku­sios ir 1995ųjų lapk­ritį pa­si­bai­gu­sios Sa­ra­je­ vo ap­siaus­ties, per ku­rią žu­vo 10 tūkst. žmo­nių. Sie­kiant pa­spar­tin­ti by­los nag­ rinė­jimą, R.Mla­di­čiui ink­ri­mi­ nuo­jamų nu­si­kal­timų skai­čius bu­ vo su­ma­žin­tas nuo 196 iki 106. Kal­ti­na­mo­jo svei­ka­tos būklė yra ne­sta­bi­li ir kal­tin­to­jai bai­mi­na­si, kad ge­ne­ro­las ga­li neiš­gy­ven­ti iki teis­mo pro­ce­so pa­bai­gos, kaip buvęs Ju­ gos­la­vi­jos pre­zi­den­tas Slo­bo­da­nas Mi­lo­še­vi­čius, ku­ris 2006 m. Ha­gos kalė­ji­me mirė ne­su­laukęs ver­dik­to.

R.Mla­di­čius pa­tyrė tris in­sul­tus 1996, 2008 ir 2011 m., jam iš da­lies pa­ra­ly­žiuo­ ta de­šinė kūno pusė. R.Mla­di­čiaus ad­vo­ka­tas Bran­ ko Lu­ki­čius sakė, kad kal­ti­na­ma­sis pa­tyrė tris in­sul­tus 1996, 2008 ir 2011 m. ir kad jam iš da­lies pa­ra­ly­ žiuo­ta de­šinė kūno pusė. Ma­no­ma, kad iki nu­tar­ties pa­ skel­bi­mo die­nos ga­li praei­ti dar tre­ji me­tai. Jei­gu Tarp­tau­ti­nis baud­žia­ma­sis bu­vu­siosios Ju­gos­ la­vi­jos tri­bu­no­las (TBBJT) R.Mla­ di­čių pri­pa­žins kal­tu, jam grėstų laisvės at­ėmi­mas iki gy­vos gal­vos.

Kaltės ne­pri­pažįs­ta

By­los pro­ku­ro­ras Der­mo­tas Groo­ me’as va­kar pa­reiškė, kad R.Mla­ di­čius turė­jo nu­si­kals­tamą tikslą vyk­dy­ti et­ninį va­lymą Bos­ni­jo­je. „Kal­tin­to­jai pa­teiks įro­dymų, ku­rie be jo­kių pa­grįstų abe­jo­nių at­ skleis, kad po­nas Mla­di­čius pri­dėjo ranką prie kiek­vie­no iš šių nu­si­kal­ timų“, – pri­dūrė pro­ku­ro­ras. R.Mla­di­čius pa­darė kaltės ne­ pri­pa­ži­ni­mo pa­reiš­kimą dėl jam pa­teiktų kal­ti­nimų per anks­tesnį teis­mo po­sėdį per­nai bir­želį. „Vi­sas pa­sau­lis ži­no, kas aš toks! – pra­ėju­siais me­tais į teisė­jo pra­šymą pri­si­sta­ty­ti at­sakė kal­ti­na­ma­sis. – Esu ge­ne­ro­las Rat­ko Mla­di­čius. Aš gy­niau sa­vo tautą, sa­vo vals­tybę... Da­bar aš gi­nu sa­ve!“ Mo­tinų de­monst­ra­ci­ja

Prie teis­mo rūmų 25 mo­te­rys, pri­ klau­san­čios Sreb­re­ni­cos mo­tinų or­ga­ni­za­ci­jai, at­sto­vau­jan­čiai šių žu­dy­nių au­koms ir našlėms, su­ rengė de­monst­ra­ciją. „Jis – did­žiau­sias sker­di­kas Bal­ ka­nuo­se ir pa­sau­ly­je“, – 65 metų Mu­ni­ra Su­ba­sič sakė nau­jienų agentū­rai AFP. Ši mo­te­ris ne­te­ko 22 ar­timųjų – jie bu­vo nu­žu­dy­ti Bos­ ni­jos serbų pa­jėgų, ku­rios įsi­veržė į Sreb­re­ni­cos ank­lavą 1995 m. bir­želį. „Žiūrė­siu jam į akis ir pa­klau­siu, ar jis at­gai­lau­ja“, – pri­dūrė M.Su­ba­sič. Mo­te­ris sakė teis­mo po­sėdį stebė­ sian­ti iš bal­ko­no teis­mo salė­je.

Tri­bu­no­las: R.Mla­di­čiaus teis­mas, ku­rio taip il­gai laukė Sreb­re­ni­cos

aukų ar­ti­mie­ji, ga­li užt­ruk­ti tre­jus me­tus.

Svars­to, ar ati­dėti pro­cesą

Li­kus dviem die­noms iki by­los nag­rinė­ji­mo pra­džios R.Mla­di­čiaus ad­vo­ka­tai pa­prašė ati­dėti pro­cesą še­šiems mėne­siams ir teigė, kad jiems rei­kia dau­giau lai­ko pa­si­ ruoš­ti gy­ny­bai. TBBJT pir­mi­nin­ kas Ny­der­landų teisė­jas Alp­hon­ sas Orie pra­si­dėjus po­sėdžiui sakė te­bes­vars­tan­tis, ar ati­dėti šią bylą,

„Scan­pix“ nuo­tr.

nes kal­tin­to­jai yra pa­darę „reikš­ mingą klaidą“, ku­ri ga­li su­trik­dy­ ti pro­ce­so eigą. Per ke­lis anks­tes­nius iki­teis­mi­ nius po­sėdžius se­ny­vo am­žiaus buvęs ge­ne­ro­las ma­žai kalbė­jo, tik skundė­si sa­vo pra­sta svei­ka­ta ir pra­šė A.Orie leis­ti jam vilkė­ti ka­ rinę uni­formą. BNS, BBC inf.

R.Mla­di­čiaus sekė­jai grįžta? Kol Ha­go­je vyks­ta Sreb­re­ni­cos žu­ dy­nių or­ga­ni­za­vi­mu kal­ti­na­mo Rat­ko Mla­di­čiaus teis­mas, jo sekė­ jai ga­li paim­ti vald­žią šia­me ma­ža­ me kalnų mies­te­ly­je, pa­te­ku­sia­me į kru­vi­nus is­to­ri­jos pus­la­pius.

Posū­kis: Sreb­re­ni­ca ne­te­ko spe­cia­laus sta­tu­so, ku­ris ga­ran­ta­vo bal­

sa­vi­mo teisę iš šio mies­te­lio ki­lu­siems, bet ja­me ne­be­gy­ve­nan­tiems mu­sul­mo­nams. „Scan­pix“ nuo­tr.

Bos­ni­jos ir Her­co­go­vi­nos vald­žia pra­ėju­sią sa­vaitę nu­sprendė ne­leis­ ti mu­sul­mo­nams, pa­bėgu­siems iš Sreb­re­ni­cos per 1995 m. žu­dy­nes, bal­suo­ti vie­tos rin­ki­muo­se šia­me mies­te. Didė­ja ti­ki­mybė, kad šį ru­ denį me­ru bus iš­rink­tas ser­bas. Nuo 2008 m. Sreb­re­ni­ca turė­ jo ypa­tingą sta­tusą, ir iš jo ki­lu­ siems, bet da­bar čia ne­be­gy­ve­ nan­tiems bos­niams mu­sul­mo­nams

bu­vo leis­ta da­ly­vau­ti mies­te­lio vie­ tos rin­ki­muo­se. Todėl da­bar Sreb­ re­ni­cos me­ro pa­rei­gas ei­na jų tau­ tie­tis Ca­mi­las Du­ra­ko­vi­čius. Bet, pa­kei­tus bal­sa­vi­mo tai­syk­ les, ki­tuo­se me­ro rin­ki­muo­se, ku­ rie vyks šie­met spalį, ga­li trium­ fuo­ti ser­bai. „No­ri­me, kad žmonės, ku­rie čia gimė ir turė­jo bėgti nuo ma­si­nių žu­dy­nių, galėtų bal­suo­ti Sreb­re­ni­ co­je, – teigė C.Du­ra­ko­vi­čius. – Ki­ taip mies­te vald­žią paims po­li­ti­kai, ku­rie pro­pa­guo­ja melą ir nei­gia ge­ no­cidą.“ Ka­ro me­tais Sreb­re­ni­ca bu­vo mu­sul­monų ank­la­vas serbų kont­ ro­liuo­ja­ma­me re­gio­ne, kol R.Mla­

di­čiaus pa­jėgos 1995 m. liepą užėmė jį ir per ke­lias sa­vai­tes iš­žudė 8 tūkst. vyrų ir ber­niukų. Šian­dien Sreb­re­ni­ca taip pat yra mu­sul­monų val­do­ma sa­lelė ser­biš­ko­je Bos­ni­jos ir Her­co­go­vi­nos da­ly­je, ku­rios ly­ de­ris Mi­lo­ra­das Do­di­kas men­ki­na Sreb­re­ni­cos žu­dy­nes ir ra­gi­na su­ skal­dy­ti šalį. Prieš karą Sreb­re­ni­co­je gy­ve­ no 30 tūkst. bos­nių mu­sul­monų, jie su­darė 80 pro­c. visų gy­ven­tojų. Da­bar jų skai­čius su­mažė­jo be­veik de­šim­čia kartų ir be­veik su­si­ly­gi­no su serbų skai­čiu­mi, nors C.Du­ra­ ko­vi­čius ti­ki­na, kad serbų yra dvi­ gu­bai dau­giau. „The Guar­dian“ inf.


12

KetvirtADIENIS, gegužės 17, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė

Eu­ro li­ki­mas ka­bo ant plau­ko Šiuo me­tu kalbė­ti apie eu­ro ateitį ir ES ateitį be eu­ro kaip nie­ka­da ak­tua­lu. Kol kas ga­li­ma tik spėlio­ti, koks tai bus sce­na­ri­jus, ta­čiau po to­kio su­krėti­mo žmonės, vers­las ir vald­žia turės vėl pra­dėti smar­kiai tau­py­ti.

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r imų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ eko­no­m i­n ių ty­r imų va­do­vas

Svarbūs veiks­niai

Vi­sa­me pa­sau­ly­je tvy­ro įtam­pa. Eu­ro­po­je vyks­ta ypač su­dėtin­gi ir ne­koor­di­nuo­ti pro­ce­sai. Grai­ki­jos išė­ji­mas iš eu­ro zo­nos jau ta­po ne­ be ga­li­my­be, o la­biau­siai tikė­ti­nu va­rian­tu, nes po pirmųjų rin­kimų par­ti­joms ne­pa­vy­ko su­da­ry­ti val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos ir bus skel­ bia­mi pa­kar­to­ti­niai. Is­pa­ni­jos vy­ riau­sybė per­ėmė vieną did­žiau­sių fi­nansų ins­ti­tu­cijų „Ban­kia“, ku­ rios tur­tas sie­kia 305 mlrd. eu­ rų (pra­ėju­sių metų Lie­tu­vos BVP siekė 30,7 mlrd. eurų). Tai­gi ga­li­ ma tik įsi­vaiz­duo­ti, ko­kio di­de­lio ir su­dėtin­go pro­ce­so pra­džia tai yra. Pa­ma­žu ima­ma su­pras­ti, kad eu­ ras te­bu­vo nai­vi idė­ja, ku­riai ne­bu­ vo pa­rink­ti ati­tin­ka­mi eko­no­mi­ niai sau­gik­liai, ša­lys bu­vo pa­lik­tos elg­tis lais­vai, todėl pra­dėjo sko­los au­gi­ni­mo pro­cesą ir pa­te­ko­me ten, kur da­bar esa­me. Todėl vertėtų pa­nag­rinė­ti eu­ro zo­nos ir ap­skri­ tai vi­sos ES eko­no­mi­nio vys­ty­mo­ si sce­na­ri­jus, jei turė­si­me išs­to­ji­ mo iš bend­ros va­liu­tos sąjun­gos pre­ce­dentą. Kai grai­kai išeis

Grai­k i­jos išė­j i­m as iš eu­ro zo­ nos – rea­liau­sias va­rian­tas. To­ kia ti­ki­mybė ypač pa­didė­jo ne­

pa­vy­kus su­for­muo­ti vy­riau­sybės ir kons­ta­ta­vus faktą, kad reikės reng­ti pa­kar­to­ti­nius rin­ki­mus. O did­žiau­sią pa­lai­kymą tu­ri prie­š gelbė­ji­mo ir tau­py­mo pa­ke­tus nu­ si­sta­čiu­si ra­di­ka­lių kai­riųjų par­ti­ja „Sy­ri­za“. Nors ant­ra­dienį įvy­ku­sia­me Eu­ ro­pos fi­nansų mi­nistrų su­si­ti­ki­me ne­bu­vo at­vi­rai kal­ba­ma apie ga­li­ mybę, kad eu­ro zo­na ims byrė­ti, ta­ čiau tvy­ro­jo aiš­ki įtam­pa. Tai neei­ linė si­tua­ci­ja, kai ES vie­nin­gu­mas ima blėsti ir ša­lys pra­de­da at­si­ri­ bo­ti nuo gran­di­ni­nio efek­to, ieš­ko spren­dimų, ge­riau­siai ati­tin­kan­čių jų po­rei­kius. Tai le­mia ir kai­riųjų par­tijų stiprė­ji­mas – so­cial­de­ mok­ra­to Fran­çois Hol­lan­de’o iš­ rin­ki­mas į Prancū­zi­jos pre­zi­den­tus, Vo­kie­ti­jos Šiaurės Rei­no-Vest­fa­li­ jos žemė­se An­ge­los Mer­kel Krikš­ čio­nių de­mok­ratų par­ti­jos pa­tir­tas fias­ko prie­š so­cial­de­mok­ra­tus, pa­ kar­to­ti­niai Grai­ki­jos rin­ki­mai. Tad jei eu­ro zoną ir pa­liks vie­ na vals­tybė, pa­ti pir­mo­ji bus Grai­ ki­ja. Ir dėl po­li­tinės, ir dėl eko­no­ minės pa­dėties. Va­di­na­mo­ji troi­ka (Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) ir Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas) teigė, kad jo­kių de­rybų dėl gelbė­ji­mo pa­ke­to są­ lygų ne­be­bus, todėl skęstan­čios Grai­ki­jos ir jos gelbė­tojų konf­lik­ tas yra aki­vaiz­dus. Did­žiau­sią baimę vie­nos vals­ tybės išė­ji­mas iš eu­ro zo­nos ke­

Mlrd. eurų

300 250

Graikijos valstybės skola 239

150

239 210

210 2007

Nedarbas Graikijoje

8,3

%

Is­pa­ni­ja yra ki­tas tai­ki­nys, ta­čiau ge­ro­kai di­des­nis ir pa­vo­jin­ges­nis. Ša­ly­je jau įvy­ko re­kor­di­nio dyd­žio na­cio­na­li­za­ci­ja – Is­pa­ni­jos vy­ riau­sybė per­ėmė ket­vir­to pa­gal dydį ša­ly­je ban­ko „Ban­kia“ val­ dymą. Nors pa­reigū­nai tei­gia, kad bi­jo­ti nėra ko ir mo­ku­mas už­tik­ ri­na­mas, ži­no­me, kad to­kios kal­

239

210 200

Is­pa­ni­ja – po Grai­ki­jos

239

239

350

ES vie­nin­gu­mas ima aiš­kiai blėsti, tad ša­ lys pra­de­da at­si­ri­bo­ti nuo gran­di­ni­nio efek­ to ir ieš­ko spren­dimų, ge­riau­siai ati­tin­kan­ čių jų po­rei­kius.

Komentaras

Au­gan­ti Grai­ki­jos naš­ta 400

lia dėl to, kad taip at­si­rastų aiš­kus pre­ce­den­tas, ku­ris ga­li pa­ska­tin­ ti ki­tas vals­ty­bes priim­ti spren­di­ mus pa­lik­ti bend­ros va­liu­tos są­ jungą. Taip pat toks ėji­mas su­keltų dar di­desnį ne­pa­si­tikė­jimą ban­kais pra­si­sko­li­nu­sio­se vals­tybė­se (Por­ tu­ga­li­jo­je, Ita­li­jo­je, Is­pa­ni­jo­je, Ai­ri­ jo­je), ir indė­liai būtų ma­siš­kai per­ ke­lia­mi į pa­grin­di­nių (angl. – co­re) vals­ty­bių ban­kus. Tai tik pa­blo­ gintų fi­nan­sinį tų vals­ty­bių sta­bi­ lumą ir pir­miau­sia Is­pa­ni­jo­je su­ keltų do­mi­no efektą.

2008

7,7

%

2009 Metai

9,5

%

Graikijos realusis BVP 210

2010

Lie­tu­vos Pre­zi­dentės vy­riau­sia­sis pa­tarė­jas

210 2011

12,6

%

Ne­ri­jus Udrė­nas

17,7

%

Šal­ti­nis: Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja

S

i­tua­ci­ja Grai­k i­jo­je ir Eu­ro­po­ je yra vis dar te­be­sitę­sian­čios pa­sau­l inės krizės at­spin­dys, todėl spe­ku­liuo­ti spėlionė­mis dėl eu­ro ir eu­ro zo­nos atei­ties ne­rei­kia. Lie­tu­vai svar­biau­sias tiks­las – at­sa­kin­ gai ir efek­ty­viai val­dy­ti sa­vo ša­lies fi­ nan­sus bei už­tik­rin­ti tvarų eko­no­mi­ kos au­gimą. Esant svei­kai eko­no­mi­kai, eu­ras bus kaip vie­na iš prie­mo­nių eko­ no­mi­kos vys­ty­mo­si pro­ce­se.

bos daž­niau­siai sto­ko­ja ob­jek­ty­ vu­mo. Kaip yra pa­sakęs gar­su­sis Vo­kie­ti­jos su­vie­ny­to­jas Ot­to von Bis­marc­kas, „ne­ga­li­ma tikė­ti nie­ kuo po­li­ti­ko­je, kol tai nėra ofi­cia­ liai pa­neig­ta“. Is­p a­n i­ja jau yra pa­te­k u­s i į komp­li­kuotą eko­no­minę, so­cia­ linę ir po­li­tinę pa­dėtį. Did­žiau­ sias ES ne­d ar­bas (kas ket­v ir­tas žmo­gus ne­dir­ba, kas ant­ras jau­ nas žmo­g us be­d ar­b is) ir to­l es­n i pla­nai tau­py­ti tik­rai ne­padės ša­ liai at­kur­ti stag­nuo­jan­čios eko­ no­m i­kos. O tai reiš­k ia tik dar di­desnę krizę ir po­ten­cia­lius so­ cia­l i­n ius ne­ra­m u­m us. Is­pa­n i­jos spren­di­mas pa­lik­ti eu­ro zoną su­ keltų tikrą gran­di­ninį efektą, po ku­rio keistų­si vis­kas. Pir­miau­sia griūtų Eu­ro­pos bankų sis­te­ma – ji neat­lai­kytų to­kio smūgio. Ban­ kai vie­nas po ki­to taptų ne­mokūs ir būtų na­cio­na­li­zuo­ja­mi. Kre­di­ ta­v i­m as su­s totų, o pa­g rin­d inės vals­tybės (Vo­kie­ti­ja, Prancū­zi­ja, Ny­der­lan­dai) ke­liautų į rimtą re­ ce­siją ir pa­suktų pe­ri­fe­ri­nių vals­ ty­bių ke­liu. Prancū­zi­jos ban­kai neat­lai­kytų

Did­žiau­sią smūgį po Is­pa­ni­jos pa­ tirtų Prancū­zi­jos ban­kai ir, ati­tin­ ka­mai, ša­lies eko­no­mi­ka, ku­ri pir­ mą ket­virtį ne­rodė jo­kio au­gi­mo. O jei tik pa­da­ry­tu­me mi­ni­ma­lias prie­lai­das dėl šios ša­lies fi­nansų sek­to­riaus griū­ties, vaiz­das ga­li būti ka­tast­ro­fiš­kas, nes ša­ly­je vei­ kia du pa­sau­lio de­šim­tu­ke esan­tys ban­kai. Bent vie­no jų ne­mo­ku­mas su­keltų gran­di­ninį efektą jau ne­be tik Eu­ro­po­je, ta­čiau ir JAV bei ki­ tuo­se re­gio­nuo­se, o tai visą pa­saulį nu­gramz­dintų į la­bai sunkų ir ilgą nuo­smu­kio pe­riodą. Kas bus?

Ar toks sce­na­ri­jus įvyks, ga­li­ma tik spėlio­ti. Ta­čiau jau da­bar aiš­ ku, kad leng­vai iš­si­suk­ti ne­pa­vyks. Eu­ro­pa ne­bėra vie­nin­ga, jos ša­lys ir pi­lie­čiai yra per daug pra­si­sko­linę, kad būtų ga­li­ma tai išspręs­ti leng­ va ran­ka Eu­ro­pos cent­ri­niam ban­ kui išs­paus­di­nus dau­giau eurų. Ra­di­ka­lio­sios po­li­tinės grupės, ypač kai­rio­sios, atei­na į vald­žią eu­ro zo­nos vals­tybė­se – tai reiš­kia, kad dėme­sys bus su­telk­tas ties kiek­vie­ nos ša­lies pi­lie­čiais, o bend­ri Eu­ ro­pos in­te­re­sai nu­kel­ti į ant­rą pla­ ną. Ir net jei per ste­buklą pa­vyktų su Grai­ki­ja su­si­tar­ti dėl lanks­tes­nių sąlygų (nors Eu­ro­pos ly­de­riai ir TVF tei­gia, kad apie de­ry­bas ne­ga­li būti jo­kių kalbų), Is­pa­ni­ja yra kur kas di­ desnė ir pai­nesnė pro­ble­ma, ku­rios rea­lių spren­dimų nėra. Net jei­gu eu­ras žlugs, ES iš­liks. Kiek­vie­na ša­lis tu­ri teisę val­dy­ ti sa­vo pi­ni­gus ir turė­ti cent­rinį

Ri­z i­k a: Grai­ki­jos išė­ji­mas iš eu­ro

pa­ska­tin­ti ki­tas vals­ty­bes priim­ti

banką, ku­rio pa­grin­dinė funk­ci­ja – už­tik­rin­ti eko­no­minį sta­bi­lumą. O va­liu­ta yra vie­na pa­grin­di­nių už­tik­ri­ni­mo prie­mo­nių. Už­bur­tos iš­liaup­sin­to eu­ro iliu­zi­jos, dau­ge­ lis Eu­ro­pos ša­lių šią va­liutą pri­ėmė per grei­tai, neuž­tik­rin­da­mos būti­ nų pe­rei­na­mo­jo lai­ko­tar­pio sau­ gik­lių (sko­los au­gi­mas, kainų au­


13

KetvirtADIENIS, gegužės 17, 2012

turtas Re­mia biud­že­to di­di­nimą

Ban­kai ­ įta­kos ne­pa­jus

Ne­pa­lai­ko ­ po­ky­čių

Lie­tu­va, taip pat Bul­ga­ri­ja, Es­ti­ja, Lat­vi­ja, Veng­ri­ja, Len­ ki­ja, Ru­mu­ni­ja, Slo­va­ki­ja ir ki­tos bu­vu­sios ko­mu­nis­ti­nio blo­ko ša­lys, išp­la­ti­no ben­ drą pa­reiš­kimą, ku­ria­me pa­ reiškė pa­lai­kan­čios Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos pa­si­ūlymą pa­ di­din­ti 2013 m. ES biud­žetą 6,8 pro­c., iki 138 mlrd. eurų.

Eu­ro zo­nos fi­nansų mi­nistrų ta­ry­bo­je bu­vo pa­siek­tas rei­ka­ la­vi­mas, kad iš­li­kus grėsmei ša­lys narės galėtų pa­rei­ka­lau­ ti iš bankų su­kaup­ti di­des­nes ka­pi­ta­lo at­sar­gas. Fi­nansų mi­ nistrė Ing­ri­da Ši­mo­nytė tei­gia, kad šis ES spren­di­mas Lie­tu­ vos ban­kams ne­turėtų da­ry­ti įta­kos iš­duo­dant pa­sko­las.

Lie­tu­va ne kartą yra sa­kiu­ si, kad jos ne­ten­ki­na Europos Komisijos siū­ly­mas atei­ty­je struktū­rinę pa­ramą skai­čiuo­ti ver­ti­nant ša­lies pa­starųjų tre­ jų metų BVP dydį. Sie­jant ES pa­ra­mos dydį su BVP, fi­nan­ sa­vi­mas, kurį gautų Lie­tu­va, ne­galėtų vir­šy­ti 2,5 pro­c. ša­ lies BVP.

A.Še­me­ta: „No­ri­me, kad Grai­ki­ja liktų eu­ro zo­no­je“ Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Eu­ro­pos ly­de­riai sie­kia iš­lai­ky­ti Grai­kiją eu­ro zo­no­je, o eurą – bend­ ra va­liu­ta. Sup­ran­ta­ma, nes, pa­sak Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) na­rio Al­ gir­do Še­me­tos, tai būtų akib­rokš­tas so­li­da­rumą iš­reiš­ku­sioms ša­lims.

– Kaip ma­no­te, ar Grai­ki­ja 2012 m. pa­liks eu­ro zoną? – Po pir­ma­dienį įvy­ku­sio eu­ro zo­ nos ša­lių fi­nansų mi­nistrų po­ sėdžio EK iš­sakė sa­vo po­zi­ciją. No­ri­me, kad Grai­ki­ja liktų eu­ro zo­no­je, grįžtų prie sta­bi­laus eko­ no­mi­kos au­gi­mo ir tva­raus viešųjų fi­nansų tvar­ky­mo, kaip nu­ma­to­ma eko­no­mi­kos re­formų ir fis­ka­linės po­li­ti­kos pro­gra­mo­je. ES ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­ do (TVF) pro­gra­ma yra svar­bi kitų 16 eu­ro zo­nos ša­lių so­li­da­ru­mo ir pa­ra­mos Grai­ki­jai iš­raiš­ka. Tai 16 eu­ro zo­nos na­rių ir Grai­ki­jos So­li­ da­ru­mo pa­ktas. So­li­da­ru­mas yra vie­nas svar­biau­sių ES prin­cipų. Ta­čiau jis tu­ri būti abi­pu­sis. So­li­da­ru­mo pa­ktu rei­ka­lau­ja­ ma gerb­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus. Tai ga­ lio­ja ir eu­ro zo­nos ša­lims narėms, ir Grai­ki­jos vy­riau­sy­bei, ir par­la­ men­tui. Be Grai­ki­jos įsi­pa­rei­go­ jimų So­li­da­ru­mo pa­ktas ne­veiks. Tai Grai­ki­jos po­li­tikų at­sa­ko­mybė šiuo le­mia­mu mo­men­tu. Tai­gi, Grai­ki­jos atei­tis ir jos pi­ lie­čių ge­rovė yra Grai­ki­jos po­li­tikų ran­ko­se: jie at­sa­kin­gi už So­li­da­ru­ mo pa­kto lai­kymą­si. – Kas įvyktų Grai­ki­jai pa­li­kus eu­ro zoną? – EK ti­ki­si, kad Grai­ki­ja lai­ky­ sis įsi­pa­rei­go­jimų. No­ri­me, kad Grai­ki­ja liktų eu­ro zo­no­je. Ma­no­ me, kad tai ge­riau­sias spren­di­mas Grai­ki­jai, jos žmonėms ir eu­ro zo­

nai kaip vi­su­mai. Tai ir bu­vo pa­ tvir­tin­ta pir­ma­dienį eu­ro zo­nos fi­ nansų mi­nistrų su­si­ti­ki­me. – Jūsų nuo­mo­ne, ko­kia eu­ro atei­tis? Ar ši va­liu­ta iš­liks bend­ ra ES ša­lių va­liu­ta? Kodėl? – Eu­ras yra ge­ra va­liu­ta. Tie­sa, krizė at­skleidė tam tik­ras pro­ble­ mas, ku­rių su­si­kaupė per pirmą­ jį bend­ros va­liu­tos gy­va­vi­mo de­ šimt­metį. Dėl eko­no­minės ir pi­nigų sąjun­gos mo­de­lio trūkumų per dau­gybę metų su­si­darė reikš­min­ gi fis­ka­li­niai ir mak­roe­ko­no­mi­niai dis­ba­lan­sai.

Lie­tu­va turėtų siek­ti sta­bi­laus eko­no­mi­ kos au­gi­mo, lai­ky­tis fis­ka­linės dis­cip­li­ nos, o eu­ro įve­di­mas būtų ženk­las, kad tai pa­da­ry­ti pa­vy­ko. Dau­ge­ly­je ša­lių na­rių vals­tybės sko­los ly­gis la­bai išau­go, tai ap­ sun­ki­no viešųjų fi­nansų pa­dėtį ir stabdė eko­no­mi­kos au­gimą. Nuo­ dingąjį krizės „kok­teilį“ su­darė ke­ li ele­men­tai: vals­ty­bių skolų krizė, tra­pi si­tua­ci­ja fi­nansų sek­to­riu­je ir lėtas eko­no­mi­kos au­gi­mas. Bu­vo­ me pa­tekę į už­burtą ratą – nu­kri­ to in­ves­tuo­tojų pa­si­tikė­ji­mas eu­ ro zo­nos vals­tybės sko­los rin­ka ir bankų sis­te­ma. Ta­čiau pra­ėju­sių metų pa­bai­go­je ES ly­de­riai pri­ėmė svar­bius po­li­ti­ nius spren­di­mus ir pa­si­rin­ko gi­lesnę tar­pu­sa­vio in­teg­ra­ciją bei stip­resnę eko­no­minę sąjungą. Iš esmės per­ tvarkė ES eko­no­minės val­dy­se­nos tai­syk­les bei jų tai­kymą, su­stip­ri­no Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pa­ktą ir įdie­

gė naują pro­cedūrą, pa­de­dan­čią už­kirs­ti ke­lią mak­roe­ko­no­mi­niams dis­ba­lan­sams. Šios prie­monės jau įgy­ven­di­na­mos. ES ša­lys su EK pa­gal­ba at­li­ko būti­nas re­for­mas tam, kad pa­ša­ lintų sis­te­mi­nius trūku­mus ir su­ stip­rintų eko­no­minę sąjungą. Tai pa­ro­do, kad Eu­ro­pos ly­de­riai sie­ kia iš­lai­ky­ti eurą bend­ra va­liu­ta. – O vis dėlto ko­kia galėtų būti ES atei­tis be eu­ro? – Eu­ras yra neat­sie­ja­ma Eu­ro­pos eko­no­minės ir pi­nigų sąjun­gos da­ lis. Ne­derėtų kal­tin­ti eu­ro dėl fis­ ka­linės dis­cip­li­nos sto­kos at­ski­ro­se ša­ly­se ar eko­no­mi­kos val­dy­mo trū­ kumų. ES ša­lys jau pri­ėmė spren­ dimą – jos pa­ša­li­no sis­te­mi­nius trūku­mus, su­griež­ti­no fis­ka­linę dis­cip­liną. Ki­taip ta­riant, jos pa­ si­rin­ko dar glau­desnę eko­no­minę sąjungą ir in­teg­ra­ciją, o eu­ras yra šio spren­di­mo da­lis. – Įver­ti­nus šiuo me­tu ES vy­rau­ jan­čius po­li­ti­nius ir eko­no­mi­nius vėjus, ar Lie­tu­vai reiktų gal­vo­ti apie eu­ro įsi­ve­dimą? Kodėl? – Mūsų va­liu­ta tie­sio­giai su­sie­ ta su eu­ru, todėl il­gai­niui turė­ tu­me siek­ti tap­ti vi­sa­ver­čiais va­ liutų sąjun­gos na­riais. Eu­ras yra tar­si pa­pil­do­mas ap­do­va­no­ji­mas už pa­stan­gas. Skep­ti­kams galė­čiau pa­teik­ti Es­ ti­jos pa­vyzdį, ku­ri laikė­si ke­liamų aukštų rei­ka­la­vimų, įsi­vedė eurą net to­kiu su­dėtin­gu eko­no­mi­kai me­tu, pa­siekė ge­riau­sių au­gi­mo re­zul­tatų. Šie­met estų eko­no­mi­kos au­gi­mas iš­lie­ka tarp did­žiau­sių, o ki­tais me­tais jai pro­gno­zuo­ja­ma ly­de­rių po­zi­ci­ja. Tai­gi, ir Lie­tu­va turėtų siek­ti sta­bi­laus eko­no­mi­kos au­gi­mo, lai­ky­tis fis­ka­linės dis­cip­ li­nos, o eu­ro įve­di­mas būtų ženk­ las, kad tai pa­da­ry­ti pa­vy­ko.

zo­nos ke­lia baimę dėl to, kad taip at­si­rastų aiš­kus pre­ce­den­tas, ku­ris ga­li­ spren­di­mus pa­lik­ti bend­ros va­liu­tos sąjungą. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

gi­mas, sta­bi­li­za­ci­niai inf­lia­ci­jos val­dy­mo me­cha­niz­mai ir t. t.). To­ dėl at­si­ra­do krei­va ir ne­sau­gi va­liu­ tinė konst­ruk­ci­ja, ku­ri visą ES at­ vedė į re­ce­siją. Kad ir ko­kie spren­di­mai bus priim­ti per li­kusį pus­metį, 2013 m. bus la­bai su­dėtin­gi ir gy­ve­ni­mo ge­rovė kryps į nei­giamą pusę, vi­

si eko­no­mi­kos da­ly­viai – vals­ tybės, žmonės, vers­lai – turės pra­ dėti tau­py­ti ir smar­kiai su­ma­žin­ti sąnau­das. Iš prin­ci­po kei­sis fi­nan­ si­nio sek­to­riaus kon­junktū­ra, taip pat po­žiū­ris į vie­nin­gos Eu­ro­pos val­dy­mo mo­de­lius. Ir, ži­no­ma, spe­ku­lian­tai iš šių ne­ra­mumų už­ si­dirbs di­de­les su­mas.

Po­zi­ci­ja: A.Še­me­tos tei­gi­mu, eu­ras yra ge­ra va­liu­ta, sis­te­mi­niai trūku­mai pa­ša­lin­ti, todėl eko­no­minė

sąjun­ga atei­ty­je esą tik stiprės.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.


14

ketvirtadienis, gegužės 17, 2012

sportas

Meras dėkojo kovotojams Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas padėkos raštais apdovanojo pasaulio mėgėjų K-1 čempionate sėkmingai pasirodžiusius uostamiesčio sportininkus, jų trenerius ir komandos vadovus. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmą kartą surengtame čempionate, kuris vyko Šiauliuose, kovojo keturi klaipėdiečiai. Geriausiai sekėsi svorio iki 91 kg grupėje rungtyniavusiam Tadui Miceikai, iškovojusiam čempiono titulą. Jis finale, po įspūdingos kovos, įveikė moldavą Aleksandrą Colą. Bronzos medaliu nesidžiaugė Kirilas Pšonko (iki 76 kg). Pusfinalyje klaipėdietis akivaizdžiai

pranoko rumuną Bogdaną Stancių, tačiau po finalinio gongo į viršų buvo iškelta varžovo ranka. Trečiąją vietą jaunių pirmenybėse užėmė mažiausias komandos narys Osvaldas Kavaliauskas. Labiausiai nepasisekė netoli prizininkų likusiam Egidijui Kakščiui. Patyręs traumą, pasitraukė iš kovos. Padėkos žodžius meras tarė treneriams Dmitrijui Baranovskiui, Vadimui Gridiajevui, komandos vadovams – Zigmui Baičiui ir Vitalijui Nečepurenkai.

Sveikinimas: gavęs iš mero V.Grubliausko padėkos raštą, Klaipėdos rinktinės vadovas Z.Baitis (dešinėje)

tvirtino, kad tai tik pergalių pradžia.

Iš turnyro – sidabras ir bronza

Sporto telegrafas Boksas. Šiandien Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) prasideda tris dienas truksiantis 4-asis tarptautinis bokso turnyras „Gintarinė pirštinė“. Dalyvaus jauniai, jaunimas, suaugusieji ir moterys. Šiandien varžybų pradžia 18 val., rytoj – 17 val., o šeštadienį – 11 val.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pergalės: A.Udra šiais metais laimėjo svarbiausias Lietuvos varžybas.

Šachmatai. Vilniuje vykusiame Lietuvos vaikų iki 11 metų komandų šachmatų čempionate tarp 11 ekipų bronzos medalius iškovojo Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro berniukai. Vladislavas Karnešovas (pelnė 5 taškus), Aleksandras Inčiūra (6), Dmitrijus Jablokovas (5), Olegas Zinovjevas (5) ir jiems padėjusi Ana Borisovaitė (4,5) nusileido čempionais tapusiems marijampoliečiams ir antrąją vietą užėmusiems vilniečiams. Mergaičių grupėje čempionėmis tapo sostinės atstovės. Sidabro medalius iškovojo Biržų, o bronzos – Vilkaviškio šachmatininkės. Mažai patirties turinčios klaipėdietės tarp penkių komandų liko paskutinės. Maloniai nustebino trenerės Olgos Beliajevos auklėtinė Jektarina Syrovackaja, surinkusi 3 taškus iš 4.

Vytauto Petriko nuotr.

A.Udrai – LSTA taurė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdietis Alfredas Udra dar kartą įrodė, kad yra stipriausias Lietuvos stalo tenisininkas.

Praėjusį mėnesį tapęs šalies čempionu, prieš keletą dienų A.Udra iškovojo Lietuvos stalo teniso asociacijos taurę. Į Panevėžyje vykusias finalines varžybas susirinko aštuoni žaidėjai, surinkę daugiausia taškų po trijų etapų. Uostamiesčio žaidėjas dalyvavo tik viename. Užėmęs pir-

mą vietą jame, A.Udra uždirbo pakankamai taškų, kad patektų į finalą. Lemiamos varžybos prasidėjo klaipėdiečio nesėkme. Jam antausį tėškė mažeikiškis Arnoldas Domeika, laimėjęs kovą 3:1. Uostamiesčio tenisininkas, supratęs, kad daugiau negali suklupti, laimėjo visas likusias šešerias rungtynes. Ypač svarbi buvo sėkmė 3:2 prieš panevėžietį Valdą Martinkų, užėmusį antrąją vietą. Lengviausiai 3:0 įveiktas Algirdas Skirgaila iš Vilniaus. Keturi varžovai nugalėti vienodu rezultatu 3:1.

Prestižiniame Algirdo Šociko tarptautiniame bokso turnyre kovoję klaipėdiečiai Gytis Vaitkus ir Mantas Balčiauskas grįžo ne tuščiomis – su sidabro ir bronzos medaliais.

Svorio iki 60 kg grupėje rungtyniavęs G.Vaitkus, 7:1 nugalėjęs latvį Arturą Smajų, lengva pergale pradėjo turnyrą. Pusfinalyje klaipėdietis 9:6 įveikė norvegą Martiną Kvikstadą. Tačiau antrajame raunde G.Vaitkui buvo pažeistas kaklas. Pasibaigus šiam susitikimui, jis pateko į medikų glėbį. Vėliau pusfinalio kovą baigęs Rusijos atstovas Ruslanas Kamilovas sužinojo, kad dėl G.Vaitkaus traumos jis pirma laiko tapo turnyro nugalėtoju. Pirmą vietą svečias užėmė po penkerių metų pertraukos.

Klaipėdiečiui buvo įteiktas sidabro medalis. M.Balčiauskas (iki 75 kg) galingai pradėjo varžybas – pirmoje kovoje 14:5 sutriuškino slovaką Davidą Gažį. Tačiau kitądien pusfinalyje panašiu skirtumu pralaimėjo airiui Jasonui Quigley – 3:11. Turnyre, kuriame atletai iš 13 šalių išsiaiškino stipriausius devyniose svorio kategorijose, pergales šventė tik du lietuviai – 18-metis Eimantas Stanionis (iki 64 kg) ir daugkartinis šių turnyrų nugalėtojas 33-ejų Vitalijus Subačius (iki 94 kg). Didžiausia staigmena tapo E.Stanionio sėkmė. Jaunasis lietuvis finale 24:16 nugalėjo Londono olimpinių žaidynių dalyvį iš Australijos Jeffą Horną. Jau šiandien Klaipėdoje prasidės, o baigsis šeštadienį, 7-asis tarptautinis „Gintarinės pirštinės“ turnyras. Jame mūsų boksininkai G.Vaitkus ir M.Balčiauskas irgi žada dalyvauti.

Draugas: klaipėdiečiai M.Balčiauskas (kairėje) ir G.Vaitkus (dešinėje)

įsiamžino su boksininku iš Anglijos A.Joshua.


19

ketvirtadienis, gegužės 17, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 22 d.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniams gali nepatikti jūsų svajingumas. Kas nors prieštaraus jūsų idėjomis ir idealams. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų tamsių minčių. Daug laiko praleisite mąstydamas, bet galų gale tai nusibos. Skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų, neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos. Svarstyklės (09 24–10 23). Bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Drąsiai demonstruokite savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, nes visa tai padės situaciją grąžinti į senas vėžias. Skorpionas (10 24–11 22). Daug ginčysitės ir galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui – pasistenkite emocijas laikyti savyje, nusiraminkite. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal tiesiog taip stengiates išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Ožiaragis (12 22–01 20). Stosite į kovą dėl valdžios. Jaučiate, kad reikia keistis ir tobulėti. Aplinkiniai gali mesti iššūkį jums. Nepasiduokite provokacijai, pasitraukite į šalį. Konfliktas gali sukelti nemalonių padarinių. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Laikas išsikelti naujus tikslus, susijusius su darbu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas. Žuvys (02 20–03 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams bei tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų.


Orai

Šiandien, gegužės 17 d.

Lietuvoje artimiausiomis dienomis lis, bus vėsiau. Šiandien lis, kai kur smarkiai. Temperatūra bus 9–14 laipsnių šilumos. Penktadienį lietaus bus mažiau, temperatūra naktį sieks 4–7, dieną 10–15 laipsnių šilumos.

+9

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+14

Utena

+9

5.20 21.45 16.25

138-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 228 dienos. Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +12 Brazilija +26 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +34 Keiptaunas +19 Kopenhaga +11

kokteilis Nuos­ta­biau­sias mies­tas „Klai­pė­die­ti, ar tu my­li Klai­pė­dą?“ – aną­ dien „Kok­tei­lis“ tie­siai švie­siai pa­klau­sė skai­ty­to­jų. Skai­ty­to­jai ne­li­ko abe­jin­gi krei­pi­niui. As­ta – tik­ra mies­to pa­t rio­tė, pa­ra­šė: „Klai­ pė­da, nors ir nė­ra di­de­lis mies­tas, kaž­kas va­di­na ir pro­vin­cia­liu, bet tai pa­ts nuo­sta­ biau­sias mies­tas, ku­ria­me gi­miau, užau­gau ir no­riu gy­ven­ti bei puo­se­lė­ti jį sie­kiant vie­ no bend­ro tiks­lo: gra­žios ir dar­nios Klai­pė­ dos lais­vu sti­liu­mi! Per­dai­nuo­jant Ma­ri­jo­ no dai­ną – „Aš tik­rai my­liu Klai­pė­dą!“ O Gied­rė iš­pyš­ki­no: „Ma­ty­ti pro rū­ką į uos­ tą įplau­kian­čius lai­vus, gir­dė­ti nu­var­gu­sių žve­jų šūks­n ius, užuo­sti apy­n ių kva­pą, lais­va min­ti­mi ir jū­ros dva­sia kas­met pa­ si­tik­ti nau­jus pir­ma­kur­sius, klau­sy­tis lais­ va­ma­nių poe­tų Bo­he­mos kie­me, gro­ti gi­ ta­ra iki ry­to mies­to cent­re, ger­ti ka­vą prie Da­nės upės ir gir­dė­ti tai­kų mo­to­cik­lų re­či­ ta­ty­vą ša­lia. Taip, aš my­liu Klai­pė­dą...“ Gin­ta­ras ma­ž iau emo­cio­na­lus: „Klai­pė­ da yra pa­ts pa­čiau­sias mies­tas ir, be abe­ jo, ją my­liu, kaip ir dau­gu­ma klai­pė­die­ čių. Bet­gi Klai­pė­da ne mer­gi­na, kad pri­ si­pa­ž in­čiau ją my­l įs, gė­les do­va­no­čiau, mei­liai jai bur­kuo­čiau į au­sį, ko­kia ji dai­ li, mie­la, ža­vi ir ne­pa­kar­to­ja­ma“.

Šū­kis iš gė­lių – ne­bran­gus Pa­ma­tęs, kaip pa­lan­g iš­k iai gė­l ių kom­ po­zi­ci­ja-šū­kiu „My­liu Pa­lan­gą“ ro­do sve­ čiams, kaip jie šlo­vi­na sa­vo ku­ror­tą, Sau­ lius Lie­kis įsi­ti­ki­nęs, kad pa­na­šią au­ga­lų kom­po­zi­ci­ją ga­li­me pa­da­ry­ti ant kal­niu­ ko prie Se­no­jo tur­gaus. „Šū­kis „My­liu Klai­pė­dą“ iš gė­lių, ma­nau, daug ne­kai­nuo­tų, – įsi­ti­ki­nęs Sau­lius.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Sau­liaus siū­ly­mui, „Kok­tei­lis“ jau­čia, pa­ plos Mies­to tvar­k y­mo sky­r iaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė, mies­to gė­ly­nų ma­ma.

Dė­me­sys: pla­ka­tai, šū­kiai mies­te

vi­suo­met trau­kia žmo­nių akį.

Nu­girs­tas po­kal­bis Kaip pra­lei­dai me­daus mė­ne­sį? – Kaip vi­sa­da. Čes­ka (397 719; ar yra „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jų, ku­ rie my­li Kre­tin­gą?)

Londonas +14 Madridas +29 Maskva +24 Minskas +19 Niujorkas +23 Oslas +12 Paryžius +15 Pekinas +30

Praha +11 Ryga +13 Roma +20 Sidnėjus +21 Talinas +19 Tel Avivas +32 Tokijas +25 Varšuva +12

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+11

Alytus

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+14

+10

Vardai Bazilė, Gailė, Mindaugas, Nerdingas, Paskalis, Virkantas

gegužės 17-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

9

10

10

9

7

9

12

11

9

2

11

17

16

13

2

rytoj

šeštadienį

1510 m. mi­rė ita­lų dai­l i­ nin­kas Sand­ro Bot­ti­cel­li. 1727 m. mi­rė Ru­si­jos im­ pe­ra­to­rė Ka­te­ri­na I, Pet­ ro I ant­ro­ji žmo­na. 1749 m. gi­mė ang­lų chi­ rur­gas ir gy­dy­to­jas, at­ra­ dęs vak­ci­ną nuo rau­pų (1796), Ed­war­das Jen­ ne­ris. 1792 m. 24 bro­ke­riai Niu­ jor­ke (JAV) įkū­rė pir­mą­ ją pa­sau­ly­je bir­žą. 1814 m. Nor­ve­gi­ja ta­po ne­prik­l au­s o­m a vals­ ty­be.

1880 m. gi­mė pro­fe­so­ rius, uni­ver­si­te­to rek­to­ rius, Lie­tu­vos kons­t i­tu­ ci­nės tei­sės moks­lo kū­ rė­jas My­ko­las Ro­me­r is. Mi­rė 1945 m. 1957 m. Egip­tas už­drau­ dė Iz­r ae­l io pre­k y­b i­ niams lai­vams plauk­t i Sue­co ka­na­lu. 1971 m. Niu­jor­ko mies­ te pra­dė­tas de­monst­ ruo­ti miu­zik­las „Gods­ pell“ bu­vo ro­do­m as 2124 kar­tus. 1991 m. ne­prik­lau­so­mos

Ru­si­jos pro­fsą­jun­gos at­ me­tė SSRS pre­z i­den­ to Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo drau­di­mą strei­kuo­ti. 1992 m. Ban­ko­ke įves­ ta ne­pap­ras­to­ji pa­dė­t is po to, kai su­si­rė­mi­muo­ se žu­vo 3 ir bu­vo su­žeis­ ta 212 as­me­nų. 1995 m. Jac­que­s Chi­ ra­cas ta­po Pran­cū­z i­jos pre­zi­den­tu. 2004 m. Klai­pė­do­je mi­ rė pro­z i­n in­kas, poe­tas Juo­zas Mar­cin­k us. Gi­ mė 1928 m.

„Au­ga­lų ža­va­die­nis“ neap­lenks ir pajūrio Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ar ga­li bū­ti ge­res­nis lai­kas gro­žė­ tis au­ga­li­ja nei pa­va­sa­ris, kai at­ gims­tan­ti gam­ta ne­drą­sią ža­lu­mą da­bi­na įspū­din­giau­siais iš­siilg­tais žie­dais?

Sim­bo­liš­ka, jog pir­mą­kart or­ga­ni­ zuo­ja­ma tarp­tau­ti­nė ak­ci­ja, kvie­ sian­ti ža­vė­tis au­ga­lais bei juos nau­ jai at­ras­ti, Lie­tu­vo­je su­ta­po bū­tent su šiuo me­tu. Jau ry­toj, ge­gu­žės 18-ąją, dau­ge­ ly­je pa­sau­lio ša­lių spal­vin­gais ren­ gi­niais bus mi­ni­mas „Au­ga­lų ža­va­ die­nis“. Šią Eu­ro­pos au­ga­lų ty­ri­mų aso­ cia­ci­jos (EP­SO) ini­cia­ty­vą pa­lai­ kys be­veik ke­tu­rios de­šim­tys vals­ ty­bių. Lie­tu­vo­je „Au­ga­lų ža­va­die­nio“ pro­gra­mą įgy­ven­dins per 20 ins­ ti­tu­ci­jų, tarp ku­rių – ir Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to (KU) Bo­ta­ni­kos so­das bei Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos Kraš­tot­var­kos ka­ted­ra. Kaip pa­žy­mi ža­vė­ji­mo­si au­ga­ lais die­nos ini­cia­to­riai, nuo vie­ nos sėk­los, pa­so­din­tos į dir­vą, pra­si­de­da be­ga­li­nė ža­lio­sios gy­ vy­bės įvai­ro­vė – pra­de­dant tra­pia

žo­le­le, de­ko­ra­ty­vi­nė­mis gė­lė­mis ir bai­giant me­džiais ar svar­bio­ mis žem­dir­bys­tės kul­tū­ro­mis, be ku­rių neį­si­vaiz­duo­ja­mas ki­tų gy­ vų or­ga­niz­mų eg­zis­ta­vi­mas. Bio­lo­gų tei­gi­mu, pla­ne­to­je skai­čiuo­ja­ma iki 250 tūkst. au­ ga­lų rū­šių. Nors ir ne vi­sais, ta­čiau bent jau da­li­mi jų tarp­tau­ti­nės ža­ vė­ji­mo­si au­ga­lais die­nos pro­ ga kvie­čia­mi gro­žė­tis ir klai­pė­ die­čiai. KU Bo­ta­ni­kos so­de eks­kur­si­jų, se­mi­na­rų me­tu spe­cia­lis­tai da­ ly­sis ver­tin­ga pa­tir­ti­mi, uni­ver­ si­te­to stu­den­tai ban­dys iš­sa­ky­ti ne­blės­tan­tį au­ga­li­jos gro­žį dai­nų ir poe­zi­jos po­smais, bus ren­ka­ mas įspū­din­giau­siai žy­din­tis so­ do au­ga­las, skam­bės dai­nos apie gam­tą. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos dės­ty­to­jai ry­toj kvies įsi­ti­kin­ti, kad rū­pi­ni­ma­sis au­ga­lais tei­kia ma­lo­ nu­mo ir pa­ži­ni­mo džiaugs­mo, ža­ di­na kū­ry­biš­ku­mą bei pa­de­da ug­ dy­ti kant­ry­bę. No­rin­tie­ji ga­lės ap­lan­ky­ti Jau­ nys­tės gat­vė­je esan­tį šios ko­le­ gi­jos de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų au­ gy­ną, pa­si­sem­ti nau­jos pa­tir­ties, idė­jų.

Pa­lai­ma: „Au­ga­lų ža­va­die­nis“ kvies gro­žė­tis ir mė­gau­tis au­ga­li­jos pa­

sau­liu.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ža­vė­ji­mo­si au­ga­lais die­nos pro­gra­ma KU Bo­ta­ni­kos so­de 11–14 val. eks­kur­si­jos „Pa­žin­ki­me au­ ga­lus“. 12 val. šven­tės ati­da­ry­mas. 15, 16 val. se­mi­na­ras „Ar­bat­žo­lės dar­ žo lys­vė­je“. 14.30, 17 val. pa­šne­ke­siai gam­to­je „Vis­kas apie ąžuo­lą“. 17–19 val. šven­tės už­da­r y­mo kon­ cer­tas. 17 val. „Ža­liam ber­že ge­gu­tė ku­ka­vo“ (folk­lo­ro an­samb­lis „At­gai­va“). 18 val. „My­l iu me­d į, krū­mą, gė­lę...“ (KU stu­den­tai). „Au­ga­lų ža­va­d ie­n io“ da­ly­v iai bus vai­ši­na­m i eko­lo­g iš­ka ar­ba­ta, ąžuo­ lo gi­l ių ka­va, vyks įvai­r ūs edu­ka­ci­

niai už­siė­m i­mai. Bū­t i­na išanks­t i­nė re­g ist­ra­ci­ja (tel. 39 88 33). Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė­je ko­le­gi­jo­je 10–13 val. eks­kur­si­ja de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų au­g y­ne „Au­ga­lai mū­sų ap­ lin­kai“. 10–13 val. stu­den­t ų dar­bų pa­ro­dos „Ža­lio­ji ap­lin­ka“ pri­sta­ty­mas. 10–11 val. or­n a­men­t i­n io gė­ly­no „KVK lo­go“ įren­g i­mo ce­re­mo­ni­ja. 11–13 val. se­m i­na­ras „Paš­ne­ke­siai au­ga­lų ap­sup­ty­je“. „Au­ga­lų ža­va­d ie­n io“ da­ly­v iai bus vai­ši­na­mi eko­lo­g iš­ka ar­ba­ta, pa­žan­ giau­sių da­ly­vių lau­kia siurp­ri­zai. Re­ gist­ra­ci­ja tel. 8 698 13 368.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.