PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
KETVIRTADIENIS, gegužės 17, 2012
114 (19 415)
Kaina 1,30 Lt
Ką peni įtartini konkursai?
„Pagaliau turiu naujo dizaino padėkos raštus.“ Sveikindamas sportininkus Klaipėdos me ras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė atsikratęs senais padėkos raštais.
14p.
Savaitgalis bus it Jūros šventė Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdoje šis savaitgalis primins didžiąją metų fiestą – Jūros šventę, nes vyks tiek renginių, kuriuose ne trūks nei jūrinių akcentų, nei muzi kos, nei kitų įvairių atrakcijų. Sumontavo antspaudą Abejonė: įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ organizuotas šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų parinkimas įtarimų sukėlė ne tik gyven
tojams, bet ir miesto vadovams.
„Ar jūs visada perkate pigiausią duoną?“ – taip įmonės „Klaipė dos bendrabutis“ vadovai aiškino, kodėl rūpintis šilumos ūkiu išrinkta ne mažiausią kainą siūliusi įmonė. Jie teigia, kad taip apsisprendė gyventojai. Tačiau paaiškėjo, kad daugelis pastarų jų apskritai nieko nežino apie tokį sprendimą.
Vytauto Petriko fotomontažas
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Mažiausia kaina netiko
Savivaldybei priklausanti įmonė „Klaipėdos bendrabutis“ 28 sa vo administruojamiems namams šildymo ir karšto vandens siste mų prižiūrėtojų ieškojo vasarį.
4
„Klaipėdoje savaitgalį vyks penki dideli savarankiški renginiai, ku riems susiliejus į visumą, galima drąsiai teigti, kad miestas savo šur muliu tikrai primins Jūros šventę“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė. Šventei startas bus duotas jau penktadienį, kai vidurdienį Atgi mimo aikštėje vyks specialus ren ginys – teatralizuotas šou, kuriame bus pristatyti visi Klaipėdos 760 metų jubiliejui skirti renginiai.
3
2
KETVIRTADIENIS, gegužės 17, 2012
miestas
Galima balsuoti Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Dienraštis „Klaipė da“ paskelbė „Rū pestingiausios įmo nės rinkimus“. Iki vakar klai pėdiečiai bu vo kviečiami siūlyti ir pa tiems išrink ti bendrovę, kuri myli ir vertina savo darb uot oj us bei atsakingai jais rūpinasi.
Dienraščio „Klai pėda“ rinkodaros projektų vado vės Milanos Ma čijauskienės teigi mu, pagal gautus rezultatus uosta miestyje neįtikė tinai daug įmonių, kurios pretenduoja į rūpestingiausios statusą. „Rūp est ing iau sios įmonės“ sąra še – 31 uostamies
čio bendrovė. Rūpestinga įmonė – tokia, kuri suteikia geras dar bo sąlygas bei užmokestį, naudo ja darbuotojų skatinimo ir moky mo sistemas, užtikrina darbuotojo ir darbdavio abipusį bendravimą ir supratimą. „Dienraščio „Klaipėda“ iniciaty vą išrinkti rūpestingiausią įmonę labai sveikinu, nes šie rinkimai at sisuka į patį žmogų, ne tiek į verslą, kiek į pačią visuomenę, kuri turės galimybę įvertinti verslo kompani ją. Ir ta, kuri laimės, gaus didžiausią apdovanojimą – darbuotojų padė ką, nes labai retai kada žmonės turi galimybę pasakyti savo darbdaviui ačiū“, – teigė Klaipėdos pramoni ninkų asociacijos vykdančioji di rektorė Jolanta Braukylienė. Verčiausias bendroves apdova nojimui siūlę klaipėdiečiai kviečia mi aktyviai balsuoti ir išrinkti „Rū pestingiausią įmonę“. Balsavimas vyks nuo gegužės 17 iki 30 d. Gegužės 31-ąją „Rūpestingiau sios įmonės“ apdovanojimai vyks Tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje Klaipė dos arenoje. Balsuoti rinkimuose galima po rtale www.kl.lt, siunčiant arba at nešant laiškus į „Klaipėdos“ re dakciją (Naujojo Sodo g. 1A).
Gatvei – nauja danga Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Smeltės gyvenamųjų namų kvar talas pagaliau sulauks investicijų į infrastruktūrą. Pirmoji injekcija – 400 tūkst. litų.
Smeltės kvartalo gyventojai jau ne vienus metus mina savivaldy bės slenkstį, prašydami išasfaltuo ti gatves. Tačiau atsakymas visada buvo toks pat – nėra pinigų. „Praėjusiais metais buvome pa skelbę konkursą, tačiau rango vas išasfaltuoti gatves pasiūlė už 1,8 mln. litų. Suma buvo per dide lė, todėl sutarties nepasirašėme“, – prisiminė Klaipėdos savivaldy bės administracijos direktorė Ju dita Simonavičiūtė. Šiemet atsirado galimybė gau ti pinigų Susisiekimo ministerijos eksperimentiniams sprendimams įgyvendinti. Klaipėdos savivaldybę pasieks 400 tūkst. litų, už kuriuos minkš ta asfalto danga bus paklota ilgiau
sioje Smeltės kvartale 660 metrų Jurbarko gatvėje. „Ši danga yra kaip įprasta asfal to, tačiau skiriasi tuo, kad norint ją nutiesti nereikia kloti stiprių gat vės pagrindų. Todėl ir gatvės išas faltavimas tokiu būdu kainuoja ke lis kartus pigiau nei įprastai – apie 100 litų už kvadratinį metrą. To kios dangos puikiai tinka gyvena miesiems kvartalams, jomis negali važiuoti tik sunkusis transportas“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direk torius Liudvikas Dūda. Tokią dangą galima kloti tik vy raujant šiltiems ir sausiems orams. Tikimasi, kad Jurbarko gatvė bus išasfaltuota šią vasarą. Smeltės kvartale iš viso yra de vynios neišasfaltuotos gatvės, ku rioms sutvarkyti reikia 1,4 mln. li tų. L.Dūda vylėsi, jog pinigų iš Susisiekimo ministerijos minkš toms dangoms pavyks gauti ir ki tais, ir dar kitais metais, tad Smel tės kvartale žvyruotų gatvių turėtų nebelikti.
Siūlymas: automobiliams turėtų būti draudžiama važiuoti ir stovėti Žvejų gatvėje nuo Biržos tilto iki Teat
ro gatvės.
Prašymas – nuomonė dėl promenados Klaipėdos valdžia, norėdama tinkamai nuspręsti, ar tikrai reikia uždaryti auto mobilių eismą Žvejų gatvėje, dar kartą klaus klaipėdiečių nuomonės. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Saugaus eismo komisija pritarė siūlymui uždaryti eismą Žvejų gat vėje, tačiau šios komisijos spren dimai yra tik rekomendacinio po būdžio. Klaipėdos savivaldybėje jau parengtas mano įsakymas už daryti eismą, tačiau jo dar nepasi rašiau, nes noriu išgirsti gyventojų nuomonę“, – teigė Klaipėdos savi valdybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė. Įsakymo projektas bus įdėtas savivaldybės interneto svetainė je ir žmonės galės reikšti savo pa stebėjimus.
problemų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Gatvę norima paversti prome nada, kad joje atsirastų daugiau lauko kavinių, ji būtų patrauklesnė miestiečiams ir turistams. Tačiau jei įsakymą pasirašysiu, jo vasaros viduryje negalėsiu atšaukti, nes tuomet tektų grąžinti verslininkų investicijas. Todėl ir noriu dar kar tą sužinoti gyventojų nuomonę“, – tvirtino J.Simonavičiūtė. Parengtame įsakymo projekte numatyta, jog Žvejų gatvėje eis mas būtų ribojamas nuo birželio 1 d. iki rugsėjo 15-osios. Automo biliams važiuoti gatve nuo Biržos tilto iki Teatro gatvės nebūtų lei džiama nuo 9 iki 23 val. Šiuo laiku automobilių gatvėje taip pat ne
būtų galima ir statyti. Žvejų gat vės gyventojai savo autom ob i liams turėtų ieškoti kitos vietos. Jei jie turi įsigiję specialų leidi mą, automobilį nemokamai gali pasistatyti 100 m spinduliu nuo namo.
Parengtame įsaky mo projekte numa tyta, jog Žvejų gat vėje eismas būtų ribojamas nuo bir želio 1 d. iki rugsėjo 15-osios.
„Viskas, kas protinga, bus gali ma“, – pabrėžė Miesto ūkio de partamento direktorius Liudvikas Dūda, patvirtindamas, jog skersai kirsti Žvejų gatvę bus leidžiama.
Į butus sugrįžta karštas vanduo Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Šiaurinėje miesto dalyje vakar ry tą baigti hidrauliniai šilumos tink lų bandymai. Į klaipėdiečių butus karštas vanduo turėtų sugrįžti iki penktadienio vakaro.
Nepatogumai: žvyruota Jurbarko gatvė vairuotojams kelia nemažai
Vytauto Petriko nuotr.
Įmonės „Klaipėdos energija“ Ši lumos tiekimo tarnybos vado vo pavaduotojas Arūnas Smagu ris tvirtino, kad atlikus bandymus magistralinėse trasose defektų ne pastebėta. Kvartaliniuose tinkluose įtartinų vietų aptikta prie Danės upės, ge ležinkelio stoties bei keliose šiau rinės miesto dalies trasose. „Ar ten yra pažeisti vamzdynai, ar tai tik reguliavimo įrenginių ne sandarumai, paaiškės, kai trasos bus užpildomos termofikaciniu vande niu“, – tvirtino A.Smaguris.
Šilumos tiekimo vandeniui šildyti atnaujinimą įmonė „Klaipėdos ener gija“ planuoja pradėti šiandien nuo 12 val. Ketvirtadienio vakarą klaipėdie čiai, gyvenantys nuo Kauno gatvės iki senamiesčio, jau turėtų sulaukti karšto vandens. Penktadienį jis tu rėtų pasiekti ir šiauriausiai esančius Klaipėdos daugiabučius namus. „Jeigu karšto vandens nebus, galimos dvi priežastys: arba namo šildymo sistemų prižiūrėtojai ne sutvarkė įrenginių karštam vande niui ruošti, arba kvartalinėse tra sose yra rasta defektų“, – įspėjo A.Smaguris. Gyventojai, kuriems šilumos tie kimo nebus galima atnaujinti dėl aptiktų defektų, bus informuoja mi atskirai. Pietinės miesto dalies nuo Kauno gatvės gyventojams dėl hidraulinių bandymų be karš to vandens teks verstis nuo birže lio 11 iki 18 d.
Patogumai: penktadienio vakarą
karštu dušu mėgautis galės grei čiausiai visi klaipėdiečiai.
3
KETVIRTADIENIS, gegužės 17, 2012
miestas Uždarė kebabinę
Pripažino rekordu
Švenčia dvidešimtmetį
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialis tai bendrovės „Gipek“ kioske-ke babinėje (Naikupės g. 18) atliko planinį patikrinimą ir rado dau gybę higienos pažeidimų: nešva rios patalpos, produktai laikomi netinkamomis sąlygomis. Dėl šių pažeidimų prekyba kioske-keba binėje buvo sustabdyta.
Lietuvos rekordų knygoje netru kus atsiras naujas įrašas, bylo siantis apie Klaipėdoje pasiek tą rekordą. Kovo 11-ąją Atgimi mo aikštėje iškilę Gediminaičių stulpai pripažinti didžiausiais Lie tuvoje ir įtraukti į šalies rekordų knygą. Rekordą oficialiai užfiksa vo Lietuvos rekordų registravimo agentūra „Factum“.
Šiandien 18 val. Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4) vyks teatro 20-mečiui skirtas vakaras „Re veransas: Klaipėdos lėlių teatro žmonės“. Mintimis apie pašau kimą tarnauti lėlių teatrui, darbo specifiką dalysis režisierės Jūra tė Januškevičiūtė, Lina Beržinie nė, Gintarė Radvilavičiūtė ir Ka rolina Jurkštaitė.
Savaitgalis bus it Jūros šventė 1
Šiam pasirodymui At gimimo aikštėje jau su montuotas specialus Klaipėdos antspaudas.
Dienos telegrafas Sav iv aldyb ė. Ketv ir tad ien į 13.30 val. sa viv ald yb ėj e vyks Fi nans ų ir ekonom ikos kom iteto pos ėd is.
Švartuosis kariniai laivai
Pagrindinė savaitgalio renginių diena – šeštadienis. Tądien jau prieš vidurdienį Kruizinių laivų terminale pradės šurmuliuoti tau todailininkų mugė. Vėliau į Kruizinių laivų terminalą visus pakvies Klaipėdoje dislokuoti Lietuvos kariuomenės daliniai, ku rie rengia specialią kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Žmonės galės apžiūrėti Klaipė doje dislokuotų dalinių ginkluo tę, Kruizinių laivų terminale pri švartuotus keturis karinius laivus, pabendrauti su kariais. Visą dieną šventinio šurmulio netrūks ir se namiestyje, Herkaus Manto, Danės gatvėse, kur vyks Gatvės muzikos diena. Ji šiemet peraugo į muzikų naktį, nes muzikantai koncertuos ne tik dieną, bet ir sutemus. Plukdys Danės upe
Įspūdingiausias šeštadienio renginys – jau tradiciniu tapęs laivų paradas. Kuršių marios burėmis pasipuoš nuo 22 val. Dar po valandos miesto pa dangę nušvies fejerverkas. „Tai bus ne tik fejerverkas, o tik ra meninė instaliacija. Fejerverkai pokšės pagal uostamiesčio himnu tapusią dainą „Aš mažas“. Skam bės ta jos versija, kurią „Super miesto“ kovose dainavo daugybė žinomų klaipėdiečių“, – teigė lai vų parado organizatorius Roman das Žiubrys. Jūrinių akcentų Klaipėdoje bus gausu visą šeštadienį. Planuojama, jog nuo 12.30 val. specialiu pontoniniu laivu klaipė diečiai galės nemokamai pasiplau kioti Danės upe nuo Biržos tilto iki Klaipėdos universiteto Botanikos sodo. Įspūdingai turėtų atrodyti ir Lie tuvos aukštosios jūreivystės mo kyklos pirmo kurso studentų eity nės Herkaus Manto gatve. Net 200 uniformomis pasipuošusių studen tų, kuriuos lydės Karinių jūrų pajė gų orkestras, žygiuos iki Šiaurės rago, keltu persikels prie paminklo „Albat rosas“ ir Smiltynėje prisieks jūrai. Švęsti kvies muziejai
Šeštadienį lankytojų laukia ir vi si Klaipėdos muziejai, kviesiantys nemokamai paminėti Europos mu ziejų naktį. „Kiekvienas muziejus paren gė labai įdomią programą, todėl keblumų gali kilti tik dėl to, kaip suspėti juos visus aplankyti, nes tikrai verta“, – teigė Klaipėdos sa vivaldybės Kultūros skyriaus vedė jas Valdemaras Puodžiūnas.
Konf er enc ij a. Ketv irt ad ien į 12.30 val. vyks Liet uvos rinkodaros aso ciac ij os (LiM A) trad ic in ė mark e ting o spec ial ist ų konf er enc ij ą „LiM A DAY KLAIP ĖDA“. Jos met u bus kalb am a apie versl o org an iz a vim ą užs ien io šal ys e – kok ias už sien io rink as, versl o mod el ius pa sir inkt i. Aukc ion as. Šešt ad ien į 15 val. „Ne sė Pram og ų bank e“ (Turg aus g. 1, 4A) vyks proj ekt o „Men as par a mai“ fin al in is reng inys. Vis i lauk ia mi labd ar ing am e aukc ion e, kur ia me bus gal im a įsig yt i puik ių nuo trauk ų nam ų ar biur o int erj er ui. Aukc ion o met u sur inkt i pin ig ai bus skirt i Šv. Pranc išk aus onkol o gij os centr ui. Vaizdas: vienas įspūdingiausių artėjančio savaitgalio renginių – laivų para das.
Mažosios Lietuvos istorijos mu ziejus parengė programą „XX a. trečiojo dešimtmečio Klaipėda“. P.Domšaičio galerijoje laukia „Dailininko Arbit Blato sugrįžimai“. Kultūrų komunikacijų centras savo svečiams sugalvojo kūrybinį užsiė mimą „Desertas naktipiečiams“.
Pagrindiniai renginiai Gegužės 18 d.
Tai bus ne tik fejer verkas, o tikra meni nė instaliacija.
Jame kiekvienas galės pasigamin ti suvenyrą. Kūrybiniai užsiėmimai suplanuoti ir Laikrodžių muzieju je, kur kiekvienas galės pasigaminti veikiantį laikrodį, vėliau vyks kon certas „Pajūrio vaikai“. Ypatinga renginių gausa vilios Lietuvos jūrų muziejus, parengęs programą „Bal tijos jūros piratai“. Į šią šventę 17.30 val. keltas iš Šiaurės rago kels ne mokamai. Sekmadienį vyks tradicinis „Vil ties bėgimas“.
18–21 val. – renginys „Baltijos jūros
piratai“ Lietuvos jūrų muziejuje. 12 val. – Klaipėdos 760 metų isto
rinės sukakties paminėjimo šventi nių renginių pristatymas (Atgimimo aikštė).
18–22.30 val. – Laikrodžių muzie
11–15 val. – atvirų durų diena „Apie
19–24 val. – renginiai Kultūrų ko
muziejų – iš pirmų lūpų“ Lietuvos jū rų muziejuje.
munikacijų centre.
jaus renginiai bei ekspozicijų lanky mas.
nijos liūtų pasirodymas Lietuvos jū rų muziejuje
20–24 val. – teatralizuota progra ma „XX a. trečiojo dešimtmečio Klai pėda“ Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.
Gegužės 19 d.
21 val. – Nedos ir grupės „Blues Ma
10 val. – iškilminga Lietuvos vėlia
kers“ koncertas Kruizinių laivų ter minale.
13 val. – vardynų šventė ir Kalifor
Romandas Žiubrys:
Vytauto Petriko nuotr.
vos iškėlimo ceremonija Kruizinių laivų terminale, regatos „Gero vėjo“ startas Kuršių mariose. 11–23 val. – tautodailės dirbinių ir suvenyrų mugė Kruizinių laivų ter minale.
22–23 val. – laivų paradas Kuršių
mariose. 23 val. – švent in is fej erv erk as
12–16 val. – Kariuomenės ir visuo
iš Smilt yn ės – Liet uv os jūr ų kro vos komp an ij ų asoc iac ij os dov a na 760-met į švenč ianč iai Klaip ė dai.
menės vienybės diena Kruizinių lai vų terminale.
Gegužės 20 d.
12–24 val. – Gatvės muzikos kon certai senamiestyje, Herkaus Manto, Danės gatvėse.
13 val. – koncertas, skirtas „Vilties
vystės mokyklos pirmakursių priesai ka jūrai prie paminklo „Albatrosas“.
kos pr. tęsinyje – 1 km už prekybos centro BIG. 14.30 val. – „Vilties bėgimo“ baigia
18–20 val. – atviri renginiai Prano
Domšaičio galerijoje.
Atid ar ym as. Sav aitg al į vyks vas a ros sez ono atid ar ym as Šventoj oj e. Did iej i šventės reng in iai pras id ės šešt ad ien į nuo 11 val. ir truks iki 23 val. Koncert as vyks ir sekm ad ien į. Mirt ys. Vak ar Klaip ėd os civ il in ės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uo tos 7 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Jul i jon as Vyt aut as Rap al is (g. 1930 m.), Vyt aut as Umbr až ūn as (g. 1935 m.), Leon id Sokol ov (g. 1935 m.), Ald o na Sod ien ė (g. 1939 m.), Pran as Al šausk as (g. 1942 m.), Alg ird as Ul dinsk as (g. 1953 m.), Piotr Krasn ov (g. 1948 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Juoz ap as Buitk us, Stef an ij a Žu rien ė, Ald on a Sod ien ė, Petron ėl ė Kupr iš, Vyt aut as Umbr až ūn as, Ed mund as Den is ev ič ius, Jul ijon as Vy taut as Rap al is, Pran as Alš ausk as.
bėgimui, Atgimimo aikštėje. 14 val. – „Vilties bėgimo“ startas Tai
17 val. – Lietuvos aukštosios jūrei
Ned arb as. Bal and į Klaip ėdos ter i tor in ėj e darb o birž oj e užs ireg istr a vo 3 tūkst. 434 iešk ant ys darb o as menys, iš jų 3 tūkst. 184 bed arb iai. Tarp užreg istr uot ų bed arb ių bu vo 1 tūkst. 446 (45,4 proc .) moter ys, 574 (18 proc .) – jaunuol iai iki 25 me tų, 681 (21,4proc.) – asm enys, vy resn i nei 50 met ų. Geg už ės 1 die ną Klaip ėdos ter itor in ės darb o bir žos klient ais buvo 28 tūkst. 226 as menys.
masis koncertas „Muzika gydo“ Vasa ros estradoje.
Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 4 merg aitės ir 6 bern iuk ai. Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pag alb os med ik ai sul auk ė 53 iš kviet im ų. Klaip ėd ieč iai daug iau sia skund ės i galvos ir pilvo skaus mais, krauj ot akos sut rik im ais.
4
ketvirtadienis, gegužės 17, 2012
miestas
Ką peni įtartini konkursai?
Komentaras
1
Kainų apklausoje da lyvavo 7 įmonės. Teik ti paslaugą už mažiausią kainą – 0,065 lito už kv. metrą siūlė įmonė „Lamberta“. Už kitų apklausos da lyvių pasiūlymus šis buvo mažes nis nuo pusantro iki trijų kartų. Minėta bendrovė siūlėsi prižiūrė ti vandens ūkį už vienodą visiems namams įkainį. Tačiau bendrovė paslaugas teikti buvo pasirinkta tik keturiems iš 28 namų. Prižiūrėti kitas bendrabu čių šildymo ir karšto vandens sis temas pavesta dviem įmonėms – 11 „Skaidrolai“ ir 12 „Velmai“. Šių bendrovių pasiūlytas įkainis buvo iki 2,5 karto didesnis nei pa siūlytas įmonės „Lamberta“. Teikti paslaugą kai kuriems na mams nei „Velma“ ar „Skaidrola“ pigiau siūlė ir kitos apklausoje da lyvavusios įmonės. Tačiau nebuvo pasirinktos ir pastarosios. Kai kuriose konkurso pozicijose bendrovės „Velma“ ar „Skaidrola“ pagal kainą užėmė tik trečią ar ket virtą vietą.
Daiva Kerekeš
Vyr iausybės atstovė Klaipėdos apskrityje
Š
ilumos ūkio įstatyme aiškiai pasakyta, kad šildymo ir karš to vandens sistemų prižiūrė toją pasirenka daug iabučio namo ir kitų patalpų savininkai. Ad min istrator ius tam tur i organ iz uot i susirinkimą ar apklausą raštu. Namo šildymo ir karšto vandens sistemų priež iūrai gal i būt i pasir inkta įmonė nebūt inai siūl iusi maž iausią kainą. Siūloma atsižvelgti į paslaugos ar dar bų kainos ir kokybės kriterijus. Anks čiau iš gyventojų gaudavome skun dų, kad pasirinkta dėl didelės kainos. Dėl to, kad jos per mažos, iki šiol skun dų nebuvo.
Pozicija: iš redakcijos turimo dokumento matyti, kad buvo ir gerokai pigesnių pasiūlymų. Vis dėlto aiškina
ma, kad didesnę kainą pasiūliusios įmonės pasirinktos gyventojų sprendimu.
Balsavusiųjų duomenis slepia
Viačeslavas Karmanovas:
Nemanau, kad at sirastų gyventojų, kurie norėtų mokė ti brangiau. Viską sprendė gyventojai?
Įmonės „Klaipėdos bendrabu tis“ direktorius Stanislovas Kulė ša aiškino, kad šildymo sistemų ir karšto vandens sistemų prižiūrė toją renkasi ne administratorius, o gyventojai. „Buvo atliktas balsavimas raš tu. Gyventojams įteikti biuleteniai ir jie apsisprendė. Mes tik suskai čiavome balsus ir išaiškinome, kas laimėjo“, – tvirtino vadovas. Anot S.Kulėšos, kodėl gyvento jai pasirinko brangiau paslaugą tei kiančią įmonę, neaišku. „Aštuonis namus, esančius Deb receno ir Rambyno gatvėse, anks čiau prižiūrėjo įmonė „Velma“. Jie ir liko šiai bendrovei. Gal kaimynai pasiklausinėjo ir taip pat pasirinko ją? „Skaidrola“ namuose likviduo davo avarijas. Gal gyventojai žino tą įmonę ir pasirinko. Gal prižiūrė tojai agitavo gyventojus?“ – svars tė vadovas. „O jūs parduotuvėje visada per kate pigiausią duoną?“ – apie konkurso reikalus pasiteiravusios dienraščio korespondentės klau sė įmonės „Klaipėdos bendrabu tis“ direktoriaus pavaduotoja Dai va Gelžinienė. Ji pasakojo, kad namuose buvo organizuojami susirinkimai, ku riuose šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai galėjo prisi statyti. Susirinkimuose esą daly vavo tik keli atstovai.
D.Gelžinienė pabrėžė, kad žmonės bijo nepažįstamų įmonių, nors ma žiausią kainą siūliusi bendrovė šio je srityje turi 20 metų patirtį. „Žinoma, nebuvo taip, kad visi gyventojai balsuotų už vieną įmo nę. Ypač reikštos kelios pozicijos. Šiuo atveju kalbame apie daugu mos (50 proc.+1) būstų savininkų nuomonę“, – teigė pavaduotoja. Pasak D.Gelžinienės, balsavimo biuleteniai yra saugomi. Paprašy ta nurodyti bent kelis gyventojus, kurie pasisakė už brangiau paslau gą siūlančias įmones, ji atsisakė tai padaryti. „Nežinau, ar galiu atskleisti to kius duomenis. Gal tas žmogus ne norės bendrauti ir viešai pateikti savo motyvų. Nenorėčiau prisiimti tokios atsakomybės. Jūs galite atlikti apklausą“, – siūlė pavaduotoja. Apie apklausą girdėjo
Dienraščio „Klaipėda“ žurnalis tai nuvyko į Taikos prospekto 18 namą, kurį administruoja įmonė „Klaipėdos bendrabutis“. Paaiškėjo, kad dauguma ap klaustų gyventojų apskritai neži nojo apie vykdomą apklausą šil dymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojams parinkti. Gyventoja Regina Vaškienė tvirtino, jog išties girdėjo apie apklausą, bet joje nedalyvavo. Moteriai buvo naujiena, kad pa sirinkta brangesnę paslaugą tei kianti įmonė. „Pigesnė paslauga yra geriau. Reikia taupyti. Juk trūksta pini gų“, – teigė moteris. Šiai jos minčiai pritarė ir kiti na mo gyventojai. Viena moteris tvirtino, kad da lyvavo apklausoje. Gyventoja tei gė, kad balsavo už įmonę „Skaid rola“. „Balsavau, nes visi balsavo ir tą daryti pasiūlė administratorių darbuotoja. Sakė, kad geriau rink tis tą įmonę. Dabar nieko nepada rysi. Viskas nuspręsta“, – tvirtino gyventoja.
Nuomonė: gyventojos R.Vaškienės įsitikinimu, reikia rinktis pigesnę
paslaugą teikiančius prižiūrėtojus ir taip taupyti.
Pigiausias nėra geriausias
Paklausta, kam organizuoti kainų apklausas, jei vis tiek viską spren džia gyventojai, D.Gelžinienė aiš kino: „Savininkai juk turi į kažką orientuotis. Paskutinis konkur sas prižiūrėtojams išrinkti buvo organizuojamas prieš dešimt me tų. Nuo to laiko daug kas pasikei tė namuose“. Pavaduotojos nuomone, apklau sos metu pateikta mažiausia kaina nėra reali. Be to, kiekvienam na mui turėtų būti pateiktas skirtin gas įkainis, nes šie yra skirtingo dydžio, būklės. Tačiau viena nugalėtoja paskelb ta įmonė taip pat daugumą namų siūlėsi prižiūrėti už tą patį įkainį. „Sav ivaldyb ės aps kaič iuotas maksimalus tarifas yra 14–16 cen tų. Keista, kad namus galima pri žiūrėti už trigubai mažesnę kainą. Išeitų, kad specialistai blogai skai čiuoja. Tačiau, manau, kad jie skai čiuoja gerai, kad darbai būtų atlikti kuo taupiau. Įmonė žadėjo moty vuoti savo mažiausią kainą, bet
Vytauto Petriko nuotr.
kaip tai galima padaryti. Gali įver tinti darbuotojų atlyginimą, bet ne avarijų skaičių“, – dėstė D.Gelži nienė. S.Kulėša pabrėžė, kad ne visada už mažiausią kainą būna geriausia paslauga. „Abejoju, kad už tuos 6,5 cento įmonė atliktų darbus ir nepateiktų papildomos sąskaitos“, – tvirtino direktorius, nors dėl priežiūros yra pasirašoma sutartis, kurioje numa tyta, kokius darbus reikia atlikti. Rezultatai pribloškė
Pigiausiai paslaugą siūliusios teik ti bendrovės „Lamberta“ direkto rius Jonas Kondratas akcentavo, kad jo įmonės siūlyta kaina yra vi siškai pagrįsta. Įmonė pajėgi dirbti už tokį už mokestį. Tokius įkainius ji siūlė vi siems konkursams, organizuotiems per pastaruosius dvejus metus. „Ekonominis sunkmetis tebe sitęsia. Žmonės neturi pinigų. Todėl mes pasirinkome socialiai orientuotą kainą. Labai keista, kad
bendrabučių gyventojai nepasirin ko mūsų. Juk ten gyvena žmonės, kurie negali daug mokėti – stu dentai, jaunos šeimos“, – pasako jo J.Kondratas. Vadovas pabrėžė, kad pastaruoju metu per konkursus pasiūlius di delę kainą nelaimėsi. „Dabar dirbame be pelno. Svar biausia išsilaikyti, išlaikyti dar buotojus“, – teigė J.Kondratas. Kitos įmonės „Vakarų santech nika“, kuri taip pat kai kuriuos namus siūlė prižiūrėti pigiau nei konkurso nugalėtojai, direktoriui Mindaugui Prialgauskui pasirin kimas irgi buvo sunkiai supran tamas. „Jei tokia žmonių nuomonė, nie ko nepadarysi. Nebūtų keista, jei būtų geresni laikai. Nesame prie vaizdai, kad tikrintume rezultatus. Gavome pranešimą, kad nelaimė jome ir tiek“, – teigė vadovas. M.Prialgauskas pabrėžė, kad pa tys gyventojai turi domėtis, kiek balsavimo rezultatai atspindi jų nuomonę. Tačiau žmonės nėra ak tyvūs. „Gal dėl to ir nutinka ne visai lo giški dalykai“, – svarstė vadovas. Organizuos iš naujo
Konkurso, kuriuo metu buvo iš rinkti šildymo sistemų prižiūrė tojai, rezultatai keisti pasirodė ir Klaipėdos savivaldybės administ racijos direktorės pavaduotojui Viačeslavui Karmanovui. „Žinoma, kad reikėtų pirkti pi gesnę paslaugą. Nemanau, kad atsirastų gyventojų, kurie norė tų mokėti brangiau. Reikės aiškin tis situaciją. Net neabejoju, kad sulauksime skundų iš gyventojų, kurie nenori mokėti brangiau“, – tvirtino pavaduotojas. Vis dėlto konkurso rezultatai bus atšaukti. D.Gelžinienė aiškino, kad tai bus padaryta dėl įsivėlusios techninės klaidos. Apklausos metu buvo nurodyti ne tie savivaldybės nustatyti paslaugos kainos maksi malūs tarifai. „Netikslumus pastebėjo vienas konkurso dalyvių. Procedūrą at liksime pakartotinai. Dabartiniai rezultatai nebegalioja. Visi esame mirtingi ir darome klaidų. Jas iš taisysime, o konkursą organizuo sime iš naujo“, – pridūrė pava duotoja.
5
ketvirtadienis, gegužės 17, 2012
miestas
Griaunamos senos talpyklos www.kl.lt PRISTATO:
RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI
Tikslas: senosios laikyklos „Klaipėdos naftoje“ griaunamos siekiant gerinti aplinkos apsaugą.
Bendrovėje „Klaipėdos nafta“ pradė ti senų talpyklų, kurios statytos dar prieš 60 metų, griovimo darbai.
„Mūsų įmonės vienas prioritetų yra aplinkos apsauga, todėl buvo nuspręsta, jog senas ir galbūt jau mažiau patikimas talpyklas bū tina keisti naujomis. Naujosios talpyklos bus „draugiškos“ ap linkai, kadangi bus su plaukio jančiais pontoniniais stogais“,
– sakė „Klaipėdos naftos“ ge neralinis direktorius Rokas Ma siulis. Pradėta griauti pirmoji talpykla iš keturių. Dabartinės keturios tal pyklos, kurių talpa siekė po 5 tūkst. kub. m, buvo naudojamos tamsių naftos produktų saugojimui. Nugriautų keturių talpyklų vie toje bus statomos dvi naujos. Jų tūris sudarys po 32 tūkst. kub. m. Naujosios laikyklos bus univer
KURKIME JŪSŲ ŠEIMOS TRADICIJAS DRAUGE!
salios – tinkamos tiek šviesiems, tiek tamsiems naftos produktams saugoti. Bendrovė į naujų dviejų talpyk lų statybą per dvejus metus inves tuos apie 20 mln. litų. „Klaipėdos naftos“ talpyklų par ką iš viso sudaro 30 laikyklų, iš ku rių 11 skirta šviesiems naftos pro duktams, likusi dalis talpyklų skirta tamsiems naftos produktams. „Klaipėdos“ inf.
Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M. BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.
KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:
Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM). Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras” ir jos skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt. Taip pat prenumeruoti galite: pavedimu, per „Klaipėdos“ platintojus, bibliotekose. Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714. Akcija vyksta iki birželio 30 d.
UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka
AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS
PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo
6
ketvirtadienis, gegužės 17, 2012
nuomonės
Išgirsti triukšmą turi ir valstybė
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Gumbai ir grėbliai
Violeta Juodelienė
P
rot ing i pol it ikai mokosi iš svet imų klaidų, nela bai protingi – iš savų. Po lit in ių laikrod žių rodyk lei artėjant prie rinkimų kampani jos starto valandos, Seimas ir Vy riausybė vis pademonstr uoja pri klausantys veikiau pastarajai kate gorijai. Desperatiškai taisydami ka dencijos pradžioje padarytas klai das, politikai linksta daryti naujas. Kad laikraščiai – ne dešros ar batai, todėl žiniasklaidos verslo įmonių produktams reikėt ų skirt i mokėt i mažesn ius PVM, ponai pol it ikai, regis, suprato. Gaila, kad tam prirei kė daugiau nei trejų metų, per ku riuos su sunkumais teko susigrum ti ne tik žinių sklaidos milž inams, bet ir periferijos nykštukams, spė jusiems panirti į gilią komą.
Svarbiausia – prieš rinkimus numesti po kaulelį į abi barikadų puses – darbdaviams ir profsąjungoms, įky riai zyziančioms dėl MMA didinimo. Tačiau nul ipę nuo vieno grėbl io vald žiažmog iai taikosi užm int i naują. Vyr iausybė vakar prakai tavo svarstydama Darbo kodek so pakeit imus, pateikdama juos kaip panacėją šal ies verslui. Atlaisvinti terminuotų darbo su tarčių suvarž ymai, daug iau ga limybių sumaž int i išeit ines iš mokas, įteisint i gal imyb ę suda ryt i term inuotas darbo sutart is nuolat in iam darbui, palengv in ti darbuotojų atleidimo sąlygas – šios ir kitos priemonės, numaty tos naujojoje Darbo kodekso re dakcijoje, – joks stebuklas. Apie tai, kas labiausiai trukdo dirbt i, versl in inkai jau pavargo aišk in ti: did žiausia kliūt is – milž in iška mokesčių našta, o ne pretenz in gi darbuotojai, kur iais neįmano ma atsik ratyti. Naujas darbo vietas sukurti labai paprasta, tvirt ina emigrav usieji, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ar Ispanijoje įkūrę savo automobilių
servisus, kirpyklas, kepyklas, su kūrę darbo vietų sau ir kitiems. Maž ai reik al av imų, pop ier iz mo ir mokesčių lengvatos, ir – la bai svarbu – nuspėjami vald žios veiksmai keičiant sąlygas vers lui – apie jas pirm iausia galvoja verslus žmog us, o ne apie gal i mybę atsikratyti darbuotojų, ku riuos juk ir samdo pirmiausia tu rinčius reikalingos kvalifi kacijos ir tam, kad panaudotų jo sugebė jimus, o ne kad atleistų. Tačiau valdžiažmogiams kažkodėl atrodo kitaip. Lietuva baigia išsiva žinėt i, tėvynėje „nurašyt i“ ir veltė džiais išvad int i bedarbiai svet ur virsta klest inčiais versl ininkais ar bent stropiais samdomais darbuo tojais, bet mūsų politikams kažko dėl atrodo, kad vos atsikratys visų 65 met ų sulauk usių darbuotojų, Liet uvos verslas pasijus it deg uo nies kaukę gavęs astmatikas. Pastarasis siūlymas dvigubai ab surdiškas jau vien dėl to, kad dar bo rinkoje seniai klesti natūralioji atranka ir jokio produkto nesuku riančių, bet piktybiškai darbo vie tą užimančių senjor ų šalies įmo nėse reikėtų gerokai paieškoti. Jie arba aug ina daržoves išs augo tuose kolekt yv in iuose soduose, aug ina savo persidirbusių vaik ų vaik us, arba sugeba įsil iet i į dar bo rinką užsienyje. Maža to, Vyriausybė siūlo spren dimą, akivaizdžiai prieštaraujan tį vienai pag rind in ių Konst ituci jos nuostat ų. Kada ir kur is teis mas pripaž ins, kad tok ia Darbo kodekso pataisa leidžia diskrimi nuoti asmenį dėl amžiaus, matyt, tik laiko klausimas. Gerą gumbą kaktoje trins ir pa tarėjai, pasiūlę premjer ui susie ti šį verslui esą gyv ybiškai svar bių pakeitimų paketą su minima lios mėnesio algos (MMA) didini mu. Akis už akį, dantis už dant į – tai ne tik akmenyje iškalto Meso potam ijos valdovo kodekso tei ginys, taip sako ir nerašytos ma fijos taisyklės, smulk iųjų šešėl i nių pasaul io atstov ų gyven ime virstantis paprasčiausiu „aš – tau, tu – man“. Kita vertus, kuo čia stebėt is. Juk premjeras aiškiai parodė, kad jam svarbiausia – ne sukurti geresnes sąlygas verslo plėtrai, leisti steig ti daug iau darbo vietų ir įdarbin ti daug iau jaunų žmon ių. Svar biausia – prieš rink imus numes ti po kaulel į į abi barikadų puses – darbdaviams ir profsąjungoms, įkyriai zyziančioms dėl MMA di dinimo. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Andriaus Deltuvos karikatūra
tį baudelę, tai šiek tiek apsiramina. Gerai būtų, kad triukšmo problema būtų aktyviau sprendžiama valsty bės lygiu. Juk tai sykiu ir ekonominė
problema. Neišsimiegojęs, tinkamai nepailsėjęs pilietis tikrai nebus pro duktyvus ir naudingas valstybei. Vygantas
Kad tradicijos netaptų vargu
M
an, prieš metus palaido jusiai mamytę, kilo noras pasidalyti tokia savotiška laidotuvių patirtimi. Laidojome ją Kaune. Esame trys vaikai. Tai kunigui buvo labai smal su ir, matyt, dėl to paprašė dar ir pa pildomo užmokesčio – „aukos“. Mes savo Mamą mylėjome ir jos prašymai dėl laidotuvių buvo mums
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Trūksta šeimininko akies
Dažnai pagalvoju, kad mieste trūksta šeimininko žvilgsnio. Namie, kai pa matai, kad kas lūžta ar susitepė, imi ir patvarkai. O mieste tokio požiūrio pa sigendu. Anądien per pietų pertrau ką vaikštinėjau skvere prie Danės. Medžių šaknys kai kurių takų plyte les iškilnojusios, krantinėje atsivėru sios smegduobės. Nemanau, kad tai sutvarkyti reikėtų milijonų. Užtektų poros nagingų darbininkų, kurie są žiningai dirbtų. Padarytų tvarką, ta da ir patiems, ir svečiams būtų gražu pavaikščioti, juo labiau kad šis skve ras – tikra miesto puošmena.
svarbūs. Ji norėjo, kad nebūtų nė vieno vainiko, kad negiedotų giedotojai. Mes žiūrėjome į susirinkusius giminaičius ir draugus, kurie galėjo netrukdomi prisiminti Mamą, tyliai pabendrauti vieni su kitais ir nesikankinti dvi va landas klausantis giesmių. Giminaičiai dabar dažniausiai susi renka tik per laidotuves. Palaidojome su didžia pagarba Mamai ir nelabai
laikėmės tų visiems įprastų tradici jų. Juk ne visi yra tokie giliai tikintys arba paprasčiausiai nežino tradicijų. Bet čia reikia būti stipriems ir nepai syti kitų nuomonių. Ir jokių tų nesą moningų fotonuotraukų, kokios pa prastai būna per laidotuves. Gal kas nors ir apkalbėjo, bet mes išpildėme Mamos norą.
pat nebuvo itin gausu. Galiausiai ją radome ir palikę automobilį nuėjome pirkti našlaičių. Kai grįžome, kažko kia moteris pareiškė, kad tikriausiai gausime kvietimą atvykti į polici ją dėl neleistinoje vietoje pastatyto automobilio. Kažkokia nesąmonė. Prie vartų daromas biznis, į turga vietę už tuos du litus įleidžiami vi si automobiliai, o paskui jų nėra kur pastatyti. Turėtų juk būti reguliuo jama. Mano žmogus, kuris vairuo ja, serga vėžiu, bet neįgaliojo pažy mėjimą gaus tik po keturių mėnesių. Vėžys – jau ketvirtos stadijos, žmo gus po operacijos, tad gali paeiti tik 20 metrų ir panešti vieną kilogra mą. Todėl mes ir norėjome pasista tyti automobilį kuo arčiau, o dabar, matyt, dar baudą teks mokėti.
lių susidarė 3,5 mln. litų. Užtat reikia kuo greičiau leisti miesto autobusams važiuoti savaitgaliais Tiltų gatve.
Virginija
Jolita
Reikia atidaryti Tiltų gatvę
Turguje maža vietų mašinoms
Šeštadienį lankėmės Senajame tur guje. Vietų mokamoje automobi lių stovėjimo aikštelėje prie turga vietės nebebuvo, tad nusprendėme įvažiuoti į pačią turgavietę. Susimo kėjome du litus ir įvažiavome, ta čiau vietų mašinai pasistatyti taip
Miesto valdžia pati skandina vežėjus, kurie paskui kelia bilietų kainas. Kaip kitaip galima paaiškinti tokią nesą monę – dėl to, kad savaitgaliais mies to autobusai negali važiuoti Tiltų gat ve, per metus patiriama 0,5 mln. litų nuostolių. Tiltų gatvė uždaryta jau septynerius metus, vadinasi, nuosto
Lilija N.
Zigmas
Nebeliko konteinerių
Būtų labai įdomu sužinoti, kas išvežė Gintaro ir I.Kanto gatvių sankryžoje stovėjusius konteinerius. Labai gerą darbą padarė ir nuoširdus ačiū už tai. Kokius penkerius metus kovojome, kad tie konteineriai būtų išvežti. Pri siuostėme baisių kvapų, „sanitarai“ po tuos konteinerius taip rausdavo si, kad visas šiukšles ištaškydavo ant žemės, vaizdas būdavo kraupus. Da bar gyvensime kaip žmonės. Albinas
Kaip apsisaugoti nuo žiedgraužio?
Esu vienas tų sodininkų, kurie susi duria su problema, tad norėčiau pa prašyti, gal kas galėtų pasidalyti pa tarimais. Kaip nuo to žiedgraužio, vadinamojo pjūklelio, apsisaugoti? Buvo toks skystis, bet jis Lietuvoje jau uždraustas. Dabar sodai dar tik pradeda žydėti, tad pats laikas nuo parazitų saugotis. Arūnas Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
A
tšilus orams, prasidėjo lau kinių šėlsmas. Kiemuose jau vyksta baliai, dieną, o neretai ir naktį aidint gar siausiems „bumčikams“. Ypač smarkūs vadinamieji versli nykai, kuriems tinka rusiškas posakis „iš purvo – į kunigaikščius“ (rusiš kai – „iz griazi v kniazi“). Kultūros nerasi nė už kapeiką, o pinigų, ma tyt, – sočiai. Štai ir bėda tokie kaimynai. Nori jie pasirodyti „kieti“, o kitaip, kaip tik šūkaujant, rė kaujant, triukšmu terorizuojant visą kvartalą, panašu, neišei na. Ir nebandyk tokiems aiškin ti, kad miegamieji rajonai yra poilsiui, o ne baliams. Įpratę kaimuose su niekuo nesi skaityti, tai ir į miestus savo nekul tūrą atsinešė. Kiek stebime, ir vaikai jų auga tokie patys: kad tik man ge rai, o kad kitam blogai – nesvarbu. Tokie supranta tik baudų kalbą. „Įsūdo“ policija už bliovimą nak
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
lietuva
Atsakymą prokurorams paskubins Seimo konservatoriai tikina, kad spartins sprendimą dėl korupcija įtariamo savo įtakingojo kolegos Vito Matuzo teisinės neliečiamybės panaikinimo. Vakar ko misija išklausė tiek prokuratūros atstovo, tiek paties V.Matuzo paaiškinimus dėl jam reiškiamų įtarimų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Dirbti nori ilgai
Ši komisija įpareigota iki birželio 15 d. apsispręsti, ar tenkinti genera linio prokuroro Dariaus Valio pra šymą panaikinti V.Matuzo nelie čiamybę. Opozicijos atstovai piktinasi, kad komisijai duota tiek daug laiko – visas mėnuo. Paprastai dėl analo giškų klausimų Seimas apsispren džia daug greičiau. Tačiau valdantieji konservato riai, kurių atstovas Stasys Šedba ras vadovauja laikinajai tyrimo ko misijai dėl V.Matuzo neliečiamybės panaikinimo, tvirtina, kad jos dar bas bus baigtas daug greičiau „Tikrai nesu suinteresuotas vil kinti komisijos darbo. Galbūt jau gegužę sprendimas bus pateiktas Seimui“, – spėjo S.Šedbaras.
teisinę neliečiamybę, savo darbą gali atlikti neobjektyviai: „Speku liacijų aš tikrai matau. Kad ir kaip būtų, mums kaip partijai ši situa cija nėra maloni. Tačiau kiekvie nas norime išsiaiškinti tiesą, ir jo kio spaudimo niekas nei komisijos pirmininkui, nei kitiems nedaro. Visiškai pasitikiu komiteto pirmi ninku S.Šedbaru, kuris visada bu vo ir yra principingas.“ Beje, per vakar vykusį posėdį S.Šedbaras užsiminė, kad jo vado vaujamos komisijos tikslas – „pa siaiškinti, ar čia nėra jokio spaudi mo, įskaitant politinį“.
Irena Degutienė:
Kad ir kaip būtų, mums kaip partijai ši situacija tikrai nėra maloni.
Partijai nemalonu
Viena konservatorių lyderių, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pa reiškė, kad laikinoji komisija savo darbą turėtų baigti kuo greičiau. „Kiekviena komisija nusistato ilgiausią periodą, per kiek jie tu ri padaryti darbą. Jei viskas sklan džiai vyksta, kartais atsakymą gau name labai greitai. Šiuo atveju esu suinteresuota, kad komisijos veik la pasibaigtų ir atsakymą Seimas gautų kuo greičiau“, – sakė I.De gutienė. Parlamento vadovė atmetė opo zicijos nuogąstavimus, kad komi sija, sprendžianti, ar yra pakanka mai pagrindo panaikinti V.Matuzo
Prokurorai užtikrinti
Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą ir prašė panaikinti V.Matu zo neliečiamybę, nes politikui no rima pateikti įtarimus sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padė timi ir dokumentų klastojimu. Vakar Seimo laikinosios komisijos posėdyje dalyvavęs prokuroras Sau lius Verseckas tikino, kad, Generali nės prokuratūros nuomone, pagrin das naikinti neliečiamybę yra. S.Verseckas sakė, kad D.Valio kreipimasis neturi nieko bendra su Seimo rinkimais. Anot proku roro, per ikiteisminį tyrimą siek ta surinkti ir patikrinti kuo dau
Ginasi: konservatorius V.Matuzas tikina, kad prokurorų jam mesti kaltinimai neteisingi.
giau duomenų, norint įsitikinti, kad kreiptis dėl V.Matuzo pakan ka pagrindo. Komisijos nariai teigė, kad to kie kaltinimai viešumoje tolygūs V.Matuzo politinės karjeros pabai gai. Bet prokuroras atsakė, kad Lie tuvoje galioja nekaltumo prezump cija ir buvęs Panevėžio meras nėra kaltas, kol to neįrodė teismas. Prokuratūros duomenimis, dau guma Panevėžio korupcijos bylos įtariamųjų pripažino savo kaltę ir faktus, liudijančius V.Matuzo ne naudai. Figūruoja ir kiti politikai
S.Verseckas pareiškė, kad prokuro rai mano parlamentarą esant vienu pagrindinių nusikalstamos veikos organizatorių. Jei Seimas nesutiktų panaikin ti V.Matuzo neliečiamybės, by la jam būtų nutraukta. Atnaujin
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
ti tokią bylą būtų galima tik tokiu atveju, jei politikas prarastų imu nitetą. Paprašytas pakomentuoti V.Ma tuzo pareiškimus, kad neva sureng tas politinis susidorojimas su juo, S.Verseckas teigė, jog tokią versiją kelia daugelis kaltinimus dėl ko rupcijos išgirdusių politikų. Su kaltinimais dėl tariamo poli tinio užsakymo nesutiko ir Specia liųjų tyrimų tarnybos (STT) Pane vėžio valdybos viršininkas Egidijus Snicorius. Jo teigimu, valdyboje vyko bent 11 ikiteisminių tyrimų, susijusių su politinėmis partijomis, o šiuose tyrimuose figūruoja bent aštuonių partijų nariai. „Tad kas gi tas mūsų užsakovas?“ – klausė E.Snicorius. Palieka spręsti komisijai
Komisijai kalbėjęs V.Matuzas pa kartojo neabejojantis, kad atlieka
mas tyrimas susijęs su jo politine veikla. Politikas teigė, kad tam tikra grupuotė „nuolat terorizavo“ jį ir jo šeimą dar tuomet, kai jis dirbo Panevėžio meru. Anot jo, į šią gru puotę įeina ir pensijon išėjęs buvęs STT Panevėžio valdybos viršinin kas Povilas Urbšys. V.Matuzas prokurorų prašy mą naikinti neliečiamybę vadino „iš esmės nepagrįstu“. „Nepada riau aš tų nusikaltimų, apie kuriuos jums skelbia generalinis prokuro ras“, – tikino V.Matuzas. Bet ar sutinka, kad neliečiamybė būtų panaikinta, Seimo narys neat sakė. Esą tai turi nuspręsti pati lai kinoji komisija, įsigilinusi į pateiktą medžiagą ir jo paties paaiškinimus. V.Matuzas yra sustabdęs narys tę konservatorių partijoje, iki Sei mas priims sprendimą dėl jo nelie čiamybės.
Skandalingi akibrokštai – kasdienė duona Seimo narė socialdemokratė Ma rija Aušrinė Pavilionienė sako ar timiausiomis dienomis svarsty sianti, ar skųsti kolegą parlamen tarą Petrą Gražulį Seimo vadovei ar parlamento etikos sargams dėl jo pareiškimų trečiadienį per spau dos konferenciją, skirtą Tarptauti nei dienai prieš homofobiją.
Spektaklis: vakar P.Gražulis Sei
me užsipuolė ir užsienio valsty bių diplomatus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Reikia viską pamatyti – tekstą, ką jis sakė, pasitarti su teisininkais. Taip emocingai kreiptis reikia tu rėti pamatą. Ryt poryt pasitarsiu su žmonėmis ir žiūrėsiu, ką dary siu. Faktiškai galėčiau turbūt ir į Seimo pirmininkę kreiptis, nes čia tiesiog gėda parlamentui. Tokiam žmogui per didelė garbė – jis tik skandalais ir gyvena“, – BNS tre čiadienį sakė M.A.Pavilionienė. „Be abejo, pasielgė labai negar bingai ir negražiai, bet čia Lietuvos valstybei gėda, ne man kaip asme
niui. Padarė gėdą Lietuvos valsty bei – taip įvardyčiau jo demaršą“, – teigė parlamentarė. Seimo narys P.Gražulis trečiadie nį Seime sukėlė skandalą per Tarp tautinei dienai prieš homofobiją skirtą spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo užsienio šalių diplomatai Lietuvoje. Konferencijos iniciatorei M.A.Pavilionienei skaitant prane šimą, P.Gražulis garsiai laidė rep likas, o vėliau prapliupo riksmais, homoseksualius asmenis lygino su pedofilais ir zoofilais. M.A.Pavilio nienė iškvietė apsaugą, kad ši išves tų įsismarkavusį Seimo narį, tačiau šis vėliau išėjo pats. Spaudos konferencijoje dalyva vo Nyderlandų ambasadorius Kor nelis Willemas Spaansas, Jungti nių Amerikos Valstijų ambasados Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovas Johnas Finkbeineris, or ganizacijos „Amnesty Internatio
nal“ atstovė Helle Jacobsen. „Ko dėl mes esame tokie provincialai, kodėl gyvename dogmatizmo, fa natizmo, siauro mąstymo erdvė je, uždarytomis durimis ir langais į pasaulį ir tuo didžiuojamės? To dėl, kad nežinome ar bijome tiesos apie sudėtingą žmogaus prigimtį. Tos tiesos nežinome, nes Lietuvos mokslininkai mokslo populiarini mo informacija tautos nešviečia, mokslininkų vietą užima apsuk rūs politikai ir religijos tarnai, ku rie gąsdina žmones tautos išny kimu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M.A.Pavilionienė. „Dabartinė valdančioji dauguma norėtų lytines mažumas vėl nu stumti į pogrindį ir paversti juos nematomais žmonėmis. Tik nuo pačių Lietuvos lytinių mažumų bendruomenės veiksmų ir žmo gaus teisių gynėjų atkaklumo pri klausys, ar keisis Lietuva pagarbos
žmogui požiūriu“, – sakė parla mentarė. „Kuo homoseksualai pranašes ni už nekrofil us, pedofilus ir ki tus? Jie tuoj irgi teisių reikalaus ir čia konferencijas ruoš Seime? Gė da Seimui, kad leido krikščionys demokratai tokias spaudos konfe rencijas. Ir man gėda, kad supuvę, atsiprašant, atvažiavę iš ES, ku ri yra supuvusi morališkai, propa guoja tai Lietuvai. Tragedija!“ – po M.A.Pavilionienės kalbos prapliu po P.Gražulis. M.A.Pav il ion ien ė pareikal a vo P.Gražulio išeiti, paskui – ap saugos jį išvesti, bet į tai sulaukė P.Gražulio atsako: „Nieko jūs man nepasakysit ir niekur jūs manęs neišvarysit, tai jie čia visi turi pa likt Lietuvą!“ Tačiau netrukus parlamentaras išėjo. BNS inf.
8
ketvirtadienis, gegužės 17, 2012
aktualijos
Policijai – vėl skundai dėl G.Einikio Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Buvęs krepšininkas Gintaras Ei nikis ir susilaukęs su drauge vai kelio elgiasi kaip nesutramdo mas paauglys. Vietos policinin kai dėl netinkamo aukštaūgio elgesio dažnai kviečiami į Rie tavo pakraštyje esančią Vatušių gatvę.
Pastarasis incidentas, susijęs su nežabotu elgesiu pagarsėjusiu G.Einikiu, įvyko naktį iš pirma dienio į antradienį. Apie 2 val. pareigūnams pra nešta, kad trimis devynetais pa žymėtą visureigį vairuoja girtas G.Einikis. Pareigūnai nuskubėjo į Vatu šių gatvę ieškoti neblaivaus vai ruotojo, tačiau pamatė tik pėsčią į sugyventinės Jurgitos Narmon tien ės nam us žingsn iuojant į aukštaūgį. Kaip ir pranešė skambinusysis, G.Einikis buvo neblaivus, alkoho lio matuoklis parodė, kad vyras – vidutiniškai girtas. Tačiau jo au tomobilio pareigūnai nerado nei namo kieme, nei gatvėje. Policininkai surašė G.Einikiui administracinės teisės pažeidi mo protokolą už girto pasirody mą viešoje vietoje. Tos pačios dienos rytą krep šininko draugė kvietė policiją, prašydama sutramdyti jos sugy ventinį. 9.50 val. konflikto namuose ge sinti atskubėjo Plungės patruliai, nes vietos pareigūnai buvo užim ti. Sugyventiniai pykosi, bet nesi mušė, o policiją kvietusi moteris pareiškimo policijai rašyti nepa noro. G.Einikis tikino viso labo norėjęs pasiimti iš draugės namų savo daiktus. Kūdikio susilaukusi pora ke lis mėnesius, atrodė, gyveno ramiai. Kovo mėnesį G.Einikis Klaipė dos kelių policijos biurui pateikė visus reikiamus dokumentus, jog neliko kliūčių atgauti teisę vai ruoti automobilį. Dabar jis sėda prie vairo tei sėtai.
Pavojai: pastaruoju metu Klaipėdos priemiesčiuose apsigyvenusių žmonių namus naktimis siaubia vagys. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vagių gaudyti – po 5 valandų Naktį savo namuose vagis aptikę šeimi ninkai suskubo kviesti policiją, tačiau pa reigūnai „atskubėjo“ į pagalbą tik po penkių valandų. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Pabudino kilęs triukšmas
Likimas: G.Einikis vėl turėjo ne
malonumų policijoje.
Trečiadienį paryčiais, prieš ket virtą ryto, Slengiuose nuosavame name gyvenanti pora pabudo nuo įtartinų garsų, sklindančių iš pir mojo namo aukšto. Nuskubėjusi žemyn šeimininkė spėjo pamatyti tik vagies šešėlį ir išgirdo trinktelint laukujes duris. Tikėdamasi, kad naktį nusikal tėlius pareigūnai gali lengviau pa stebėti, moteris iškart surinko pa galbos telefono numerį ir pranešė apie įvykį.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tačiau šios savaitės pradžios įvykiai, kai kažkas pranešė apie neblaivų vėl prie vairo sėdusį šį žmogų, byloja, kad gyvento jai stebi jo veiksmus, ir netinka mas elgesys neliks policijai neži nomas. Per Kalėdas grasinęs nužudyti savo besilaukiančią širdies drau gę J.Narmontienę G.Einikis po rą naktų praleido areštinėje. Kai moteris susilaukė kūdikio, sugy ventiniui atleido ir pretenzijų jam atsisakė. Teisės vairuoti krepšininkas neteko 2008 m., kai apsvaigęs nuo narkotikų vairavo automo bilį, tapo avarijos kaltininku bei pabėgo iš įvykio vietos.
Išnešė du kompiuterius
Tačiau policininkai į Slengius at važiavo tik apie 9 val. ryto. Nak tį pliaupęs lietus sunaikino kieme paliktus pėdsakus. Apie bandymą sekti karštomis nusikaltėlių pėdo mis kalbėti būtų naivu. Pareigūnai užfiksavo, kad į namą įsibrauta sulaužius plastikines du ris. Pagrobti du kompiuteriai, kurių materialioji vertė – 4 tūkst. litų – yra kur kas mažesnė, nei juose su kaupta informacija. Gali būti, kad vagys sekė namą, nes šeimininkai ilgai vakarojo ir atsigulė miegoti gerokai po vidurnakčio. Pradėjo tarnybinį patikrinimą
Klaipėdos rajono policijos ko misariato viršininkas Edmundas
Zbarauskas vakar dar negalėjo pa sakyti, kas kaltas dėl tokios pavė luotos pareigūnų reakcijos į prane šimą apie nusikaltimą. Pradėtas tarnybinis patikrinimas. „Akivaizdu, kad taip neturė tų būti, pasielgta netinkamai, bet mums būtina išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko. Kadangi apie nusikal timą pranešta iškart, į įvykio vietą turėjo būti pasiųsti arčiausiai buvę patruliai. Šiandien dar neaišku, ar komisariatą pasiekė tiksli informa cija. Todėl negalime nuspręsti, kas kaltas“, – tvirtino E.Zbarauskas. Taupant pinigus, jau kuris laikas Klaipėdos rajono policijos komisa riate naktimis nebebudi operatyvi nė grupė. Todėl naktimis į įvykio vietą skuba budėtojai. „Aišku, būna atvejų, kai nukentė jusieji sužino apie vagystę po daug laiko, tada valanda ar kita jau nieko nebepakeis. Be to, šviesoje pėdsa kus geriau galima pastebėti. Tačiau šiuo atveju neabejotinai pasielgta neteisingai. Reikėjo visais įmano mais būdais sekti ir pagauti vagis. Turime išsiaiškinti, kur mūsų dar be yra spragų, kad panašūs atvejai nesikartotų“, – teigė Klaipėdos ra jono komisariato viršininkas. Ieško įžūlių įsilaužėlių
Slengiuose veikia saugios kaimy nystės programa. Šiame Klaipėdos priemiestyje ne vienas namo savi ninkas yra įsirengęs vaizdo kame
Edmundas Zbarauskas:
Kadangi apie nusi kaltimą pranešta iš kart, į įvykio vietą turėjo būti pasiųsti arčiausiai buvę pa truliai.
ras. Bet ir tai negelbsti gyventojų nuo vagių. Pastaruoju metu netoli uostamiesčio esančiose naujose gy venvietėse siautėja pora vagių, ku rių asmenybės pareigūnams žino mos, bet pagauti jų vis nesiseka. Nusikaltėliai dažniausiai veikia vienodai – į gyvenamuosius na mus įsibrauna tada, kai šeiminin kai yra labiausiai įmigę. Prieš keletą metų vienkiemiuo se ir atokiau pastatytose sodybose buvo įrengti pavojaus mygtukai bei gyventojams dalyti mobiliojo ryšio telefonai. E.Zbarauskas pasakojo, kad šiemet rajono valdžia šių gy ventojų saugumui įsteigtų priemo nių aptarnavimui nebeskyrė pini gų. Tad mygtukai nebeveikia. Prabangių namų savininkams to kios priemonės nebuvo teikiamos.
Naminės gabentojas pats padegė savo mašiną Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Iš operacijos, surengtos Klaipė dos rajone gaudant naminės deg tinės gabentojus, uostamiesčio pareigūnai grįžo sukrėsti. Jiems įkliuvęs vyras padegė savo ma šiną tuo metu, kai prie jos stovėję pareigūnai rašė protokolą.
Gegužės 15-ąją priešpiet Eko nominės policijos ir Prevencijos skyriaus pareigūnai Veiviržė nuose sustabdė automobilį „Opel Corsa“. Pareigūnai ketino patikrinti turėtą informaciją, kad šiuo ke liu gali važiuoti automobilis su namine degtine.
Paaiškėjo, kad pareigūnų tu rimos žinios – teisingos. Mašiną vairavo 56 metų Rietavo savival dybės Zorūbų kaimo gyventojas Rolandas B. Automobilyje buvo septynios skirtingos talpos plas tikinės talpyklos, pilnos naminės degtinės. Pareigūnai suskaičiavo, kad au tomobiliu vežta 100 litrų šio gė rimo. Kol pareigūnai rašė protoko lą, vyras padegė automobilio sa loną. Policininkai suskubo trauk ti talpyklas su degtine ir gesin ti liepsną. Incidento metu išdegė mašinos salonas, žmonės nenukentėjo. Kilo sumaištis.
Kol policininkai gesino mašiną, jos savininkas paspruko. Tačiau pas pareigūnus liko Ro lando B. dokumentai, tad anks čiau ar vėliau vyras bus surastas. Pareigūnai aiškinasi, kas paga mino rietaviškio vežtą degtinę, ir kur jis ją vežė. Tai ne vienintelis atvejis, kai kontrabandines prekes ar kitus draudžiamus daiktus gabenan tys asmenys patys padega savo transporto priemonę. Panašaus atvejo būta, kai pa reigūnai mynė ant kulnų kont rabandinių rūkalų gabento jams. O kartą naminės degtinės ga mintojas, naikindamas įkalčius, padegė visą ūkinį pastatą.
Grobis: pareigūnai neretai žino, kokiais automobiliais gabenama na
minė degtinė.
Policijos nuotr.
9
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
klaipėdos verslas „IKRA savaitė“
Kurs darbo aplinką
Darbas studentams
Gegužės 22–26 d. Klaipėdoje vyks kūrybinių industrijų fes tivalio „IKRA savaitė“. Daly vauti praktiniuose renginiuo se kviečiami įvairių sričių di zaino, architektūros, leidy bos, renginių organizavimo, kūrybiniai darbuotojai, stu dentai, menininkai ir versli ninkai.
Šiandien bendrovės Vaka rų laivų gamykla atstovai ir „Santarvės“ mokyklos moks leiviai dalyvaus kūrybinė se dirbtuvėse „Vieta, kurioje užaugęs norėčiau dirbti“. Yra ieškoma atsakymo, kaip turė tų atrodyti darbo aplinka, ku rioje darbas būtų malonus ir produktyvus.
Lietuvos darbo biržos duome nimis, šiuo metu studentų ir moksleivių laukia 107 darbo pasiūlymai. Klaipėdoje jauni mą įdarbinti kol kas pasirengę tik 8 darbdaviai. Siūlomos dar bo vietos: stovyklos vadovui, sandėlio darbininkui, viešbu čio darbuotojui, statybos inži nieriui, suvirintojui, pardavėjui.
Pietinė jungtis – valstybinės reikšmės objektas Klaipėdos savivaldybė Vyriausybei teiks prašymą pripažinti Pietinę jungtį, išvažia vimo iš Klaipėdos jūrų uosto į IX B trans porto koridorių, svarbiu ekonominiu ob jektu. Šiuo statusu tikimasi gauti ES paramą. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Pietinė jungtis bus tik 6 km ruožas. Jis prasidėtų nuo Minijos gatvės pabaigos, įsijungtų į Taikos pro spektą, kirstų geležinkelį čia esan čiu viaduku, kuris bus rekonstruo tas, ir toliau būtų rengiama trasa per pievas į Šilutės plentą, kur ke lias prisijungtų prie įvažos netoli Dumpių sąvartyno. Viena užduočių projektuoto jams buvo parinkti optimalų ke lio variantą. „Svarstytos trys galimybės, pa sirinktas pats racionaliausias, kaip mažiausiai kliūčių įgyvendinimo metu galintis sukelti variantas“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Pro jektų valdymo poskyrio vedėjas Gintaras Dovidaitis.
Nepaisant to, būsimo projekto investicinė vertė įspūdinga – 184 mln. litų. Vien techninės doku mentacijos parengimas (techni
9 mln. litų prireiks išpirkti 37 ha teri toriją iš privačių asmenų, savinin kų skaičius siekia iki 20, per jų žemę drieksis būsimas aplinkkelis. nis projektas, detal us is plan as, gal imyb ių stud ija) kain avo 3,7 mln. litų.
9 mln. litų prireiks išpirkti 37 ha teritoriją iš privačių asmenų, savininkų skaičius siekia iki 20, per jų žemę drieksis būsimas ap linkkelis. Bus pastatyti 5 viadukai, 5 pra laidos, 2 pėsčiųjų viadukai. Tik im as i, kad visas sunkve žimių srautas iš uosto, aplenk damas miestą, išvažiuos Pietine jungtimi. Šiandien tiesioginio išvažiavimo pietinėje Klaipėdos dalyje nėra. Vis as krov in in is transp or tas naudojasi Jūrininkų prospek tu. Savivaldybės atstovų teigimu, tai reiškia, kad Pietinės jungties projektas svarbus ne tik miestui, miest ieč iams, važ iuojant iems lengvaisiais automobiliais, bet ir regionui. Lieka atviras klausimas dėl to, kaip pritraukti investicijas. Todėl dar šią vasarą teiks Klaipėdos savi valdybė Vyriausybei prašymą pri pažinti Pietinę jungtį svarbiu eko nominiu objektu. Šis statusas reikalingas tam, kad lengviau būtų galima pritraukti ES lėšas. Tikimasi, kad projektas bus įra šytas į 2014–2020 m. ES investa vimo programą.
Projektas: Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasa detaliajame plane pažymėta geltona linija.
„Inreal pastatų priežiūra“ žengia į Klaipėdą
Svarbu: bendrovės „Inreal pastatų priežiūra“ vadovo R.Rutėno tei
gimu, Klaipėda – vienas svarbiausių miestų, kur reikia stiprinti pa jėgumus. Asmeninio archyvo nuotr.
Luka Leonaitytė Pastatų technine priežiūra bei ad ministravimu užsiimanti bendro vė „Inreal pastatų priežiūra“ keti na aktyviai plėsti savo veiklą uos tamiestyje. Statiniams reikia priežiūros
„Mūsų veikla panaši, kaip ir na mų administratorių, kurie dirba su daugiabučiais gyvenamaisiais namais. Mes irgi tuo užsiima me, tačiau taip pat atliekame ko mercinio bei visuomeninio ne kilnojamojo turto: verslo centrų, administracinių, prekybos ir san dėliavimo pastatų priežiūrą. Mū sų paslaugų spektras itin platus: nuo inžinerinių sistemų profil ak tinių darbų ar avarijų likvidavimo iki patalpų valymo ir teritorijų priežiūros“, – pasakojo bendro vės „Inreal pastatų priežiūra“ di rektorius Rolandas Rutėnas. Pasak direktoriaus, gyvenama sis ir komercinis sektoriai smarkiai skiriasi savo poreikiais ir požiūriu. Daugiabučiai yra jautriausias sek torius dėl kainų, šildymo išlaidų ir panašiai. Tuo pat komercinis sek torius kelia ypatingus reikalavi mus atliekamų darbų kokybei ir reagavimo spartai. „Dauguma mūsų klientų val do naujos statybos pastatus. Ta čiau net jei namas naujas, nereiš kia, kad jame nekyla inžinerinių problemų. Pasitaiko ir garantinių darbų, tuomet mes rūpinamės, kad statytojas įvykdytų garanti nius įsipareigojimus“, – pabrėžė R.Rutėnas. Eksploatuojant inžinerines siste mas, esą, svarbus nuolatinis dėme sys. Dėl aplaidaus požiūrio į profi laktinius patikrinimus ir darbus savininkas gali būti skaudžiai nu baustas – inžinerinių sistemų re novacija kainuoja brangiai ir trunka
ilgai. O jeigu dėl netinkamai prižiū rimo pastato kas nors nukenčia, už tai atsako, taip pat ir žalą privalo atlyginti pastato savininkas. Kvalifikuoti ir sertifikuoti
Šiuo metu bendrovė „Inreal pa statų priežiūra“ daugiausia klien tų turi Vilniaus mieste, tačiau veikla plečiama ir kituose Lietu vos regionuose. „Klaipėda – vienas svarbiausių miestų – turime čia savo padalinį, stipriname pajėgumus“, – tvirti no R.Rutėnas. „Inreal pastatų priežiūra“ ser tifikuota visose inžinerinėse sri tyse. Įmonėje dirba kvalifik uoti inžinieriai, specialistai. „Mūsų sertifikatai patvirti na, kad bendrovė gali kvalifi kuotai prižiūrėti elektros, du jų, vandens, šildymo sistemas, priešgaisrinę techniką. Konku ruoti su privačiu fiziniu asmeniu paslaugų įkainių lygmenyje būtų sudėtinga. Kita vertus, mes už tikriname, kad prireikus reakcija bus greita, kad kiekvienos proble mos sprendimas bus pavestas tos srities specialistui ir kad priežiūra bus nuolatinė, nes įmonė neserga ir neatostogauja“, – teigė bend rovės vadovas, vardydamas įmo nės konkurencinius pranašumus prieš darbuotoją-ūkvedį. Apsispręsti ir pareikšti norą
Šiuo metu Klaipėdoje bendrovė „Inreal pastatų priežiūra“ dau giabučių namų dar neadminist ruoja, tačiau derybos vyksta. „Efektyviausias būdas daugiabu čiui tapti mūsų partneriu – bendri jos įkūrimas ar jungtinės veiklos su tarties pasirašymas. Remiantis šita sutartimi, gyventojai gali priimti sprendimą keisti namo administ ratorių“, – patarė R.Rutėnas. Užs.953920
10
KetvirtaDIENIS, gegužės 17, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3369 DB svaras sterlingų 1 4,3412 JAV doleris 1 2,7196 Kanados doleris 1 2,6883 Latvijos latas 1 4,9483 Lenkijos zlotas 10 7,8760 Norvegijos krona 10 4,5129 Rusijos rublis 100 8,7651 Šveicarijos frankas 1 2,8747
+0,7701 % +0,3699 % +1,2698 % +0,1266 % –0,0586 % –1,6017 % –0,4829 % –1,0342 % +0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,97
4,66
2,47
„Apoil“
4,96
4,66
2,46
„Brent“ nafta
–0,78 %
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) Lietuvos vairuotojų degalus perka ne degalinėse. 15 proc. jų piges nius degalus perka turguje ir kitose vietose, dar 7 proc. – Kaliningrado sri tyje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. Tai at skleidė naujausias tyrimų bendrovės RAIT tyrimas. Pusė apklaustųjų šie met nepakeitė degalų vartojimo įpročių.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–1,62 %
Ieško pigesnių degalų
Degalų kainos pokytis
–1,72 %
93 dol. už 1 brl. 111,70 dol. už 1 brl.
3,4
mlrd. litų – toks užsienio investicijų į Lietuvą srautas šiemet.
Taksistai pasigenda socialinių išmokų Profesinių sąjungų atstovai tikina, kad taksi įmonės tak sistus verčia dirb ti pagal individua lios veiklos pažy mas, užuot įdarbinę pagal darbo sutartis.
negautų ir savo šeimą būtų pri versti palikti badauti. Ū.Urbaitės teigimu, savarankiš kai dirbantis žmogus ligos pašalpos negauna, nes pagrindinis pašalpos tikslas yra ligos atveju kompen suoti prarastas darbo pajamas. O jų, anot Ū.Urbaitės, savarankiškai dirbantis žmogus tarsi nepraran da: „Savarankiškai dirbantis as muo tikrai neturi nuolatinio dar bo ir nuolatinių darbo valandų. Jis gali rinktis.“ Nors V.Adomavičius pabrėžė, kad taksi vairuotojai rink tis negali, esą neišvažiavę dirbti jie neaprūpintų savo šeimos. Ū.Urbaitė taip pat atkreipė dė mesį į tai, kad pagal darbo sutartį dirbantys žmonės turi darbdavius, kurie užmoka už pirmąsias dvi li gos dienas. O vykdantys indivi dualią veiklą esą darbdavio ir ap skaitos žiniaraščių neturi. „Aš pats esu sau darbdavys ir už pirmas dvi ligos dienas galiu su mokėti pats. Ar tai, kad aš uždir bu sau, reiškia, kad aš neuždirbu? Kodėl mes negalime mokėti ko kio nors mokesčio ir būti apdraus ti?“ – piktinosi profesinės sąjun gos „Taksi solidarumas“ valdybos narys Andrejus Pašukas. Vis dėlto Ū.Urbaitė patikino, kad yra savanoriškas socialinis draudi mas ligos atveju. Jis pagal indivi dualią veiklą dirbantiems žmo nėms gali būti kaip saugiklis, kad ligos atveju jais bus pasirūpinta.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Jaučiasi nuskriausti
Šiuo metu šalyje dirba 3,5–4 tūkst. taksi vairuotojų, kaip sakė Tak si darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Gediminas Sabaitis. Anot jo, dirbti pagal individualios veik los pažymą verčiami taksistai jau čiasi nuskriausti. „Taksi vairuotojai ir kiti pagal individualios veiklos pažymą dir bantys žmonės netenka beveik visų socialinių garantijų. Be to, tai ap sunkina buhalterinę apskaitą. Rei kia vesti žurnalus: nurašyti nusi dėvėjusį ilgalaikį turtą, skaičiuoti degalų sąnaudas ir pan., o kaip tai daryti – nežinia“, – sakė G.Sabai tis ir pabrėžė, kad tokiems darbams atlikti reikia samdyti buhalterį. Todėl jo siūlymu pagal indivi dualios veiklos pažymėjimą dir bantiems taksi vairuotojams ir kitiems darbuotojams turėtų bū ti nustatytas fiksuotas mėnesinis mokestis, kuris apimtų privalo mojo sveikatos draudimo, gyven tojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius. „Jeigu žmogus norėtų gau ti didesnes išmokas, didesnę kau piamos pensijos dalį, jis galėtų savarankiškai mokėti didesnes so cialinio draudimo mokesčio įmo kas „Sodrai“, – siūlė G.Sabaitis. Taip esą apskaita būtų supapras tinta ir žmogus turėtų apskaičiuo ti tik savo pajamas ir išlaidas. Pokyčių nežada
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos Socialinio dialogo, dar bo santykių ir darbo apmokėjimo skyriaus vedėja Eglė Radišauskienė darbo grupės idėją įvertino neigia mai ir sakė, kad tai tik apsunkintų darbą: „Kaip sakoma, jeigu nori viską sužlugdyti – sudaryk darbo grupę. Manau, su atskirais specia listais aptarti klausimus ir išsiaiš kinti jų siūlymus dėl mokesčių ga lima, tačiau išbalansuoti esamos sistemos niekas nesiryš.“
Darbdaviai ar ne?
Prognozės: profesinių sąjungų atstovai įsitikinę, kad taksistams keliami reikalavimai dirbti pagal individua
lios veiklos pažymą paskatins šešėlinę veiklą.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
mu, dirbant pagal darbo sutartį so cialinio draudimo mokestis moka mas nuo bet kokio dydžio uždarbio – nėra jokių įmokų ribų, o indivi dualios veiklos pažyma garantuo ja lengvatų.
nymu, pagal individualią veiklą dirbantiems žmonėms taikomi ke li mokesčiai ir sudėtinga buhalteri ja skatins žmonių nesąžiningumą: „Metų pabaigoje visi žmonės vals tybę apgaudinės – slėps mokesčius kiek galėdami.“ Profesinės sąjungos „Taksi soli darumas“ atstovas Ruslanas Pla tačas pabrėžė, kad šalyje nuolat kalbama apie smulkiojo ir vidu tinio verslo skatinimą, tačiau jis yra gniaužtuose. Anot jo, mo kesčių reikalavimai nelankstūs, nors taksi kategorijų esama įvai rių: „Vieni taksi vairuotojai turi privačius automobilius, kiti dir ba įmonėse, treti vairuotojai savo automobilius nuomoja taksi įmo nėms ir pan.“
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos Socialinio draudimo sky riaus vyriausioji specialistė Ūla Urbaitė patikino, kad jau anksčiau būta pasiūlymų sujungti kelis mo kesčius į vieną, tačiau tai yra per nelyg sudėtinga. Esą dvi nepriklau somos – „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos – mokes čių administravimo sistemos su sikūrusios jau seniai ir jų suardy mas sukeltų tik neaiškumų. Ū.Urbaitė taip pat pabrėžė, kad pagal individualios veiklos pažymą dirbantys žmonės socialinio drau dimo garantijas turi ir yra draudžia mi trijų rūšių iš penkių draudimu. „Beveik visas esmines socialines garantijas turi vykdantys indivi dualią veiklą. Visi gali gauti sveika tos paslaugas ligoninėje ir polik linikoje, taip pat yra draudžiami gauti socialinio draudimo pensiją, mokamos tėvystės ir motinystės išmokos“, – sakė Ū.Urbaitė. Prognozuoja apgavystes
Anot Ū.Urbaitės, individuali veikla turi nemažai pranašumų. Jos teigi
Ūla Urbaitė:
Beveik visas esmines socialines garantijas turi vykdantys indi vidualią veiklą. „Dirbant pagal individualios veiklos pažymėjimą tik pusė pa jamų yra apmokestinamos, be to, yra įmokų viršutinės ribos. Tai reiškia, kad beveik 6 tūkst. litų ri bą viršijančios pajamos neapmo kestinamos. Tokias lengvatas tu ri tik dirbantys pagal individualios veiklos pažymą“, – sakė ji. Tač iau Liet uvos profes inės sąjungos „Taksi solidarumas“ pir mininko Vydo Adomavičiaus ma
Ligos pašalpų negaus
Tačiau taksi vairuotojai baiminasi, kad ligos atveju liks be nieko. Pro fesinės sąjungos atstovų many mu, bene didžiausia problema yra negaunama ligos pašalpa. Esą ne laimės atveju keliems mėnesiams patekę į ligoninę jie jokių išmokų
Neturėdami darbdavio, savaran kiškai dirbantys žmonės ligos pa šalpos gauti negali. Tačiau prabilus apie nepalankią savarankiškai dir bančių žmonių padėtį prašant pa skolų, jie bematant buvo vainikuoti „darbdaviais patiems sau“. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narės Ri tos Kairienės teigimu, į individua lią veiklą vykdančius žmones ša lies bankai žiūri atsargiai, nes jų pajamos nenuolatinės. Todėl pa gal individualios veiklos pažymą ir darbo sutartį dirbančių žmonių ga limybės – nevienodos. V.Adomavičius patikino, kad vien dėl to kalbėti apie taksi par ko atnaujinimą nė neverta. Esą pa gal individualią veiklą dirbantiems taksistams galimybių gauti paskolą ar išperkamąja nuoma įsigyti auto mobilį nėra. Vis dėlto Susisiekimo minis terijos Kelių transporto skyriaus vyriausiasis specialistas pabrėžė, kad bankai pirmiausia įvertina kliento mokumą ir jo galimybes, nepriklausomai nuo vykdomos veiklos. Darbas pagal individualią veiklą esą bankų pasitikėjimo ne mažina, nes žmogus yra pats sau darbdavys.
11
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
pasaulis Stiprėja panika
Išvaikė protestą
Graikijos partijoms nesugebėjus sufor muoti valdančiosios koalicijos, šalyje bir želio 17 d. įvyks pakartotiniai parlamen to rinkimai. Laikinuoju premjeru paskir tas Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas Panagiotis Pikramenas. Gilė jant nerimui dėl galimo šalies išėjimo iš euro zonos, graikai puolė atsiimti pinigų iš bankų ir vien šį pirmadienį atsiėmė 800 mln. eurų.
Rusijos riaušių policija vakar paryčiais išvaikė opozicijos aktyvistų, protestuojančių prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą, nuolatinę stovyklą viename ne dideliame parke sostinės centre. Per šią operaciją buvo suimta bent 15 žmonių. Protestuotojai Čistyje Prudy bulvare buvo įsikūrę nuo gegužės 9 d., siekdami išlaiky ti nuolatinę demonstraciją, o žmonių skai čius joje buvo pasiekęs 2 tūkst.
9,7
mln. dolerių Šveicarijos aukciono dalyvis sumokėjo už istorinį 35 karatų dei mantą „Beau Sancy“.
Prokurorai skuba, teisiamasis linksminasi Vienuolika kaltinimų, 106 inkriminuojami nusikaltimai, daugiau nei 400 liudytojų ir 28 tūkst. įkalčių. Kyla abejonių, ar gerokai nusilpęs buvęs Bosnijos serbų pajėgų vadas Ratko Mladičius sulauks Hagos tribunolo pabaigos. Sarkastiškas elgesys
Jungtinių Tautų (JT) tribunolas vakar pradėjo nagrinėti 70-mečio R.Mladičiaus bylą, kurioje jis kal tinamas vienais didžiausių žiau rumų, įvykdytų Europoje po Ant rojo pasaulinio karo. Kaltinamasis į posėdį atvyko apsivilkęs pilką kos tiumą ir ryšėdamas raštuotą kakla raištį. Jis proceso dalyvius pasvei kino sukabinęs rankas virš galvos, o įžengusiems teisėjams sarkastiškai paplojo ir parodė iškeltą nykštį. Prokuroras pradėjo skaityti kal tinimus. Ši procedūra turėtų užtrukti dvi dienas, o vėlesnis po sėdis vyks gegužės 29 d. R.Mladičiui pateikta vienuoli ka kaltinimų dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmo giškumui per 1992–1995 m. šioje Balkanų šalyje vykusį žiaurų karą, kuris nusinešė apie 100 tūkst. žmo nių gyvybę ir privertė dar 2,2 mln. gyventojų palikti savo namus. Buvęs Bosnijos serbų pajėgų va das suimtas Serbijoje pernai ge gužę po to, kai 16 metų slapstė si, ir buvo perkeltas į JT sulaikymo centrą Hagoje. Nestabili sveikatos būklė
Tarp R.Mladičiui inkriminuojamų nusikaltimų – 1995 m. įvykusių Srebrenicos žudynių organizavi mas, per kurias buvo nužudyti be veik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.
Jis taip pat laikomas atsakingu dėl 44 mėnesius trukusios ir 1995ųjų lapkritį pasibaigusios Saraje vo apsiausties, per kurią žuvo 10 tūkst. žmonių. Siekiant paspartinti bylos nag rinėjimą, R.Mladičiui inkrimi nuojamų nusikaltimų skaičius bu vo sumažintas nuo 196 iki 106. Kaltinamojo sveikatos būklė yra nestabili ir kaltintojai baiminasi, kad generolas gali neišgyventi iki teismo proceso pabaigos, kaip buvęs Ju goslavijos prezidentas Slobodanas Miloševičius, kuris 2006 m. Hagos kalėjime mirė nesulaukęs verdikto.
R.Mladičius patyrė tris insultus 1996, 2008 ir 2011 m., jam iš dalies paralyžiuo ta dešinė kūno pusė. R.Mladičiaus advokatas Bran ko Lukičius sakė, kad kaltinamasis patyrė tris insultus 1996, 2008 ir 2011 m. ir kad jam iš dalies paraly žiuota dešinė kūno pusė. Manoma, kad iki nutarties pa skelbimo dienos gali praeiti dar treji metai. Jeigu Tarptautinis baudžiamasis buvusiosios Jugos lavijos tribunolas (TBBJT) R.Mla dičių pripažins kaltu, jam grėstų laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Kaltės nepripažįsta
Bylos prokuroras Dermotas Groo me’as vakar pareiškė, kad R.Mla dičius turėjo nusikalstamą tikslą vykdyti etninį valymą Bosnijoje. „Kaltintojai pateiks įrodymų, kurie be jokių pagrįstų abejonių at skleis, kad ponas Mladičius pridėjo ranką prie kiekvieno iš šių nusikal timų“, – pridūrė prokuroras. R.Mladičius padarė kaltės ne pripažinimo pareiškimą dėl jam pateiktų kaltinimų per ankstesnį teismo posėdį pernai birželį. „Visas pasaulis žino, kas aš toks! – praėjusiais metais į teisėjo prašymą prisistatyti atsakė kaltinamasis. – Esu generolas Ratko Mladičius. Aš gyniau savo tautą, savo valstybę... Dabar aš ginu save!“ Motinų demonstracija
Prie teismo rūmų 25 moterys, pri klausančios Srebrenicos motinų organizacijai, atstovaujančiai šių žudynių aukoms ir našlėms, su rengė demonstraciją. „Jis – didžiausias skerdikas Bal kanuose ir pasaulyje“, – 65 metų Munira Subasič sakė naujienų agentūrai AFP. Ši moteris neteko 22 artimųjų – jie buvo nužudyti Bos nijos serbų pajėgų, kurios įsiveržė į Srebrenicos anklavą 1995 m. birželį. „Žiūrėsiu jam į akis ir paklausiu, ar jis atgailauja“, – pridūrė M.Subasič. Moteris sakė teismo posėdį stebė sianti iš balkono teismo salėje.
Tribunolas: R.Mladičiaus teismas, kurio taip ilgai laukė Srebrenicos
aukų artimieji, gali užtrukti trejus metus.
Svarsto, ar atidėti procesą
Likus dviem dienoms iki bylos nagrinėjimo pradžios R.Mladičiaus advokatai paprašė atidėti procesą šešiems mėnesiams ir teigė, kad jiems reikia daugiau laiko pasi ruošti gynybai. TBBJT pirminin kas Nyderlandų teisėjas Alphon sas Orie prasidėjus posėdžiui sakė tebesvarstantis, ar atidėti šią bylą,
„Scanpix“ nuotr.
nes kaltintojai yra padarę „reikš mingą klaidą“, kuri gali sutrikdy ti proceso eigą. Per kelis ankstesnius ikiteismi nius posėdžius senyvo amžiaus buvęs generolas mažai kalbėjo, tik skundėsi savo prasta sveikata ir prašė A.Orie leisti jam vilkėti ka rinę uniformą. BNS, BBC inf.
R.Mladičiaus sekėjai grįžta? Kol Hagoje vyksta Srebrenicos žu dynių organizavimu kaltinamo Ratko Mladičiaus teismas, jo sekė jai gali paimti valdžią šiame maža me kalnų miestelyje, patekusiame į kruvinus istorijos puslapius.
Posūkis: Srebrenica neteko specialaus statuso, kuris garantavo bal
savimo teisę iš šio miestelio kilusiems, bet jame nebegyvenantiems musulmonams. „Scanpix“ nuotr.
Bosnijos ir Hercogovinos valdžia praėjusią savaitę nusprendė neleis ti musulmonams, pabėgusiems iš Srebrenicos per 1995 m. žudynes, balsuoti vietos rinkimuose šiame mieste. Didėja tikimybė, kad šį ru denį meru bus išrinktas serbas. Nuo 2008 m. Srebrenica turė jo ypatingą statusą, ir iš jo kilu siems, bet dabar čia nebegyve nantiems bosniams musulmonams
buvo leista dalyvauti miestelio vie tos rinkimuose. Todėl dabar Sreb renicos mero pareigas eina jų tau tietis Camilas Durakovičius. Bet, pakeitus balsavimo taisyk les, kituose mero rinkimuose, ku rie vyks šiemet spalį, gali trium fuoti serbai. „Norime, kad žmonės, kurie čia gimė ir turėjo bėgti nuo masinių žudynių, galėtų balsuoti Srebreni coje, – teigė C.Durakovičius. – Ki taip mieste valdžią paims politikai, kurie propaguoja melą ir neigia ge nocidą.“ Karo metais Srebrenica buvo musulmonų anklavas serbų kont roliuojamame regione, kol R.Mla
dičiaus pajėgos 1995 m. liepą užėmė jį ir per kelias savaites išžudė 8 tūkst. vyrų ir berniukų. Šiandien Srebrenica taip pat yra musulmonų valdoma salelė serbiškoje Bosnijos ir Hercogovinos dalyje, kurios ly deris Miloradas Dodikas menkina Srebrenicos žudynes ir ragina su skaldyti šalį. Prieš karą Srebrenicoje gyve no 30 tūkst. bosnių musulmonų, jie sudarė 80 proc. visų gyventojų. Dabar jų skaičius sumažėjo beveik dešimčia kartų ir beveik susilygino su serbų skaičiumi, nors C.Dura kovičius tikina, kad serbų yra dvi gubai daugiau. „The Guardian“ inf.
12
KetvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
Euro likimas kabo ant plauko Šiuo metu kalbėti apie euro ateitį ir ES ateitį be euro kaip niekada aktualu. Kol kas galima tik spėlioti, koks tai bus scenarijus, tačiau po tokio sukrėtimo žmonės, verslas ir valdžia turės vėl pradėti smarkiai taupyti.
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
Svarbūs veiksniai
Visame pasaulyje tvyro įtampa. Europoje vyksta ypač sudėtingi ir nekoordinuoti procesai. Graikijos išėjimas iš euro zonos jau tapo ne be galimybe, o labiausiai tikėtinu variantu, nes po pirmųjų rinkimų partijoms nepavyko sudaryti val dančiosios koalicijos ir bus skel biami pakartotiniai. Ispanijos vy riausybė perėmė vieną didžiausių finansų institucijų „Bankia“, ku rios turtas siekia 305 mlrd. eu rų (praėjusių metų Lietuvos BVP siekė 30,7 mlrd. eurų). Taigi gali ma tik įsivaizduoti, kokio didelio ir sudėtingo proceso pradžia tai yra. Pamažu imama suprasti, kad eu ras tebuvo naivi idėja, kuriai nebu vo parinkti atitinkami ekonomi niai saugikliai, šalys buvo paliktos elgtis laisvai, todėl pradėjo skolos auginimo procesą ir patekome ten, kur dabar esame. Todėl vertėtų panagrinėti euro zonos ir apskri tai visos ES ekonominio vystymo si scenarijus, jei turėsime išstoji mo iš bendros valiutos sąjungos precedentą. Kai graikai išeis
Graik ijos išėj im as iš euro zo nos – realiausias variantas. To kia tikimybė ypač padidėjo ne
pavykus suformuoti vyriausybės ir konstatavus faktą, kad reikės rengti pakartotinius rinkimus. O didžiausią palaikymą turi prieš gelbėjimo ir taupymo paketus nu sistačiusi radikalių kairiųjų partija „Syriza“. Nors antradienį įvykusiame Eu ropos finansų ministrų susitikime nebuvo atvirai kalbama apie gali mybę, kad euro zona ims byrėti, ta čiau tvyrojo aiški įtampa. Tai neei linė situacija, kai ES vieningumas ima blėsti ir šalys pradeda atsiri boti nuo grandininio efekto, ieško sprendimų, geriausiai atitinkančių jų poreikius. Tai lemia ir kairiųjų partijų stiprėjimas – socialde mokrato François Hollande’o iš rinkimas į Prancūzijos prezidentus, Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfali jos žemėse Angelos Merkel Krikš čionių demokratų partijos patirtas fiasko prieš socialdemokratus, pa kartotiniai Graikijos rinkimai. Tad jei euro zoną ir paliks vie na valstybė, pati pirmoji bus Grai kija. Ir dėl politinės, ir dėl ekono minės padėties. Vadinamoji troika (Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas) teigė, kad jokių derybų dėl gelbėjimo paketo są lygų nebebus, todėl skęstančios Graikijos ir jos gelbėtojų konflik tas yra akivaizdus. Didžiausią baimę vienos vals tybės išėjimas iš euro zonos ke
Mlrd. eurų
300 250
Graikijos valstybės skola 239
150
239 210
210 2007
Nedarbas Graikijoje
8,3
%
Ispanija yra kitas taikinys, tačiau gerokai didesnis ir pavojingesnis. Šalyje jau įvyko rekordinio dydžio nacionalizacija – Ispanijos vy riausybė perėmė ketvirto pagal dydį šalyje banko „Bankia“ val dymą. Nors pareigūnai teigia, kad bijoti nėra ko ir mokumas užtik rinamas, žinome, kad tokios kal
239
210 200
Ispanija – po Graikijos
239
239
350
ES vieningumas ima aiškiai blėsti, tad ša lys pradeda atsiriboti nuo grandininio efek to ir ieško sprendimų, geriausiai atitinkan čių jų poreikius.
Komentaras
Auganti Graikijos našta 400
lia dėl to, kad taip atsirastų aiškus precedentas, kuris gali paskatin ti kitas valstybes priimti sprendi mus palikti bendros valiutos są jungą. Taip pat toks ėjimas sukeltų dar didesnį nepasitikėjimą bankais prasiskolinusiose valstybėse (Por tugalijoje, Italijoje, Ispanijoje, Airi joje), ir indėliai būtų masiškai per keliami į pagrindinių (angl. – core) valstybių bankus. Tai tik pablo gintų finansinį tų valstybių stabi lumą ir pirmiausia Ispanijoje su keltų domino efektą.
2008
7,7
%
2009 Metai
9,5
%
Graikijos realusis BVP 210
2010
Lietuvos Prezidentės vyriausiasis patarėjas
210 2011
12,6
%
Nerijus Udrėnas
17,7
%
Šaltinis: Europos Komisija
S
ituacija Graik ijoje ir Europo je yra vis dar tebesitęsiančios pasaul inės krizės atspindys, todėl spekuliuoti spėlionėmis dėl euro ir euro zonos ateities nereikia. Lietuvai svarbiausias tikslas – atsakin gai ir efektyviai valdyti savo šalies fi nansus bei užtikrinti tvarų ekonomi kos augimą. Esant sveikai ekonomikai, euras bus kaip viena iš priemonių eko nomikos vystymosi procese.
bos dažniausiai stokoja objekty vumo. Kaip yra pasakęs garsusis Vokietijos suvienytojas Otto von Bismarckas, „negalima tikėti nie kuo politikoje, kol tai nėra oficia liai paneigta“. Isp an ija jau yra patek us i į komplikuotą ekonominę, socia linę ir politinę padėtį. Didžiau sias ES ned arbas (kas ketv irtas žmogus nedirba, kas antras jau nas žmog us bed arb is) ir tol esn i planai taupyti tikrai nepadės ša liai atkurti stagnuojančios eko nom ikos. O tai reišk ia tik dar didesnę krizę ir potencialius so cial in ius neram um us. Ispan ijos sprendimas palikti euro zoną su keltų tikrą grandininį efektą, po kurio keistųsi viskas. Pirmiausia griūtų Europos bankų sistema – ji neatlaikytų tokio smūgio. Ban kai vienas po kito taptų nemokūs ir būtų nacionalizuojami. Kredi tav im as sus totų, o pag rind inės valstybės (Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai) keliautų į rimtą re cesiją ir pasuktų periferinių vals tybių keliu. Prancūzijos bankai neatlaikytų
Didžiausią smūgį po Ispanijos pa tirtų Prancūzijos bankai ir, atitin kamai, šalies ekonomika, kuri pir mą ketvirtį nerodė jokio augimo. O jei tik padarytume minimalias prielaidas dėl šios šalies finansų sektoriaus griūties, vaizdas gali būti katastrofiškas, nes šalyje vei kia du pasaulio dešimtuke esantys bankai. Bent vieno jų nemokumas sukeltų grandininį efektą jau nebe tik Europoje, tačiau ir JAV bei ki tuose regionuose, o tai visą pasaulį nugramzdintų į labai sunkų ir ilgą nuosmukio periodą. Kas bus?
Ar toks scenarijus įvyks, galima tik spėlioti. Tačiau jau dabar aiš ku, kad lengvai išsisukti nepavyks. Europa nebėra vieninga, jos šalys ir piliečiai yra per daug prasiskolinę, kad būtų galima tai išspręsti leng va ranka Europos centriniam ban kui išspausdinus daugiau eurų. Radikaliosios politinės grupės, ypač kairiosios, ateina į valdžią euro zonos valstybėse – tai reiškia, kad dėmesys bus sutelktas ties kiekvie nos šalies piliečiais, o bendri Eu ropos interesai nukelti į antrą pla ną. Ir net jei per stebuklą pavyktų su Graikija susitarti dėl lankstesnių sąlygų (nors Europos lyderiai ir TVF teigia, kad apie derybas negali būti jokių kalbų), Ispanija yra kur kas di desnė ir painesnė problema, kurios realių sprendimų nėra. Net jeigu euras žlugs, ES išliks. Kiekviena šalis turi teisę valdy ti savo pinigus ir turėti centrinį
Riz ik a: Graikijos išėjimas iš euro
paskatinti kitas valstybes priimti
banką, kurio pagrindinė funkcija – užtikrinti ekonominį stabilumą. O valiuta yra viena pagrindinių užtikrinimo priemonių. Užburtos išliaupsinto euro iliuzijos, dauge lis Europos šalių šią valiutą priėmė per greitai, neužtikrindamos būti nų pereinamojo laikotarpio sau giklių (skolos augimas, kainų au
13
KetvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
turtas Remia biudžeto didinimą
Bankai įtakos nepajus
Nepalaiko pokyčių
Lietuva, taip pat Bulgarija, Estija, Latvija, Vengrija, Len kija, Rumunija, Slovakija ir kitos buvusios komunistinio bloko šalys, išplatino ben drą pareiškimą, kuriame pa reiškė palaikančios Euro pos Komisijos pasiūlymą pa didinti 2013 m. ES biudžetą 6,8 proc., iki 138 mlrd. eurų.
Euro zonos finansų ministrų taryboje buvo pasiektas reika lavimas, kad išlikus grėsmei šalys narės galėtų pareikalau ti iš bankų sukaupti didesnes kapitalo atsargas. Finansų mi nistrė Ingrida Šimonytė teigia, kad šis ES sprendimas Lietu vos bankams neturėtų daryti įtakos išduodant paskolas.
Lietuva ne kartą yra sakiu si, kad jos netenkina Europos Komisijos siūlymas ateityje struktūrinę paramą skaičiuoti vertinant šalies pastarųjų tre jų metų BVP dydį. Siejant ES paramos dydį su BVP, finan savimas, kurį gautų Lietuva, negalėtų viršyti 2,5 proc. ša lies BVP.
A.Šemeta: „Norime, kad Graikija liktų euro zonoje“ Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Europos lyderiai siekia išlaikyti Graikiją euro zonoje, o eurą – bend ra valiuta. Suprantama, nes, pasak Europos Komisijos (EK) nario Al girdo Šemetos, tai būtų akibrokštas solidarumą išreiškusioms šalims.
– Kaip manote, ar Graikija 2012 m. paliks euro zoną? – Po pirmadienį įvykusio euro zo nos šalių finansų ministrų po sėdžio EK išsakė savo poziciją. Norime, kad Graikija liktų euro zonoje, grįžtų prie stabilaus eko nomikos augimo ir tvaraus viešųjų finansų tvarkymo, kaip numatoma ekonomikos reformų ir fiskalinės politikos programoje. ES ir Tarptautinio valiutos fon do (TVF) programa yra svarbi kitų 16 euro zonos šalių solidarumo ir paramos Graikijai išraiška. Tai 16 euro zonos narių ir Graikijos Soli darumo paktas. Solidarumas yra vienas svarbiausių ES principų. Tačiau jis turi būti abipusis. Solidarumo paktu reikalauja ma gerbti įsipareigojimus. Tai ga lioja ir euro zonos šalims narėms, ir Graikijos vyriausybei, ir parla mentui. Be Graikijos įsipareigo jimų Solidarumo paktas neveiks. Tai Graikijos politikų atsakomybė šiuo lemiamu momentu. Taigi, Graikijos ateitis ir jos pi liečių gerovė yra Graikijos politikų rankose: jie atsakingi už Solidaru mo pakto laikymąsi. – Kas įvyktų Graikijai palikus euro zoną? – EK tikisi, kad Graikija laiky sis įsipareigojimų. Norime, kad Graikija liktų euro zonoje. Mano me, kad tai geriausias sprendimas Graikijai, jos žmonėms ir euro zo
nai kaip visumai. Tai ir buvo pa tvirtinta pirmadienį euro zonos fi nansų ministrų susitikime. – Jūsų nuomone, kokia euro ateitis? Ar ši valiuta išliks bend ra ES šalių valiuta? Kodėl? – Euras yra gera valiuta. Tiesa, krizė atskleidė tam tikras proble mas, kurių susikaupė per pirmą jį bendros valiutos gyvavimo de šimtmetį. Dėl ekonominės ir pinigų sąjungos modelio trūkumų per daugybę metų susidarė reikšmin gi fiskaliniai ir makroekonominiai disbalansai.
Lietuva turėtų siekti stabilaus ekonomi kos augimo, laikytis fiskalinės discipli nos, o euro įvedimas būtų ženklas, kad tai padaryti pavyko. Daugelyje šalių narių valstybės skolos lygis labai išaugo, tai ap sunkino viešųjų finansų padėtį ir stabdė ekonomikos augimą. Nuo dingąjį krizės „kokteilį“ sudarė ke li elementai: valstybių skolų krizė, trapi situacija finansų sektoriuje ir lėtas ekonomikos augimas. Buvo me patekę į užburtą ratą – nukri to investuotojų pasitikėjimas eu ro zonos valstybės skolos rinka ir bankų sistema. Tačiau praėjusių metų pabaigoje ES lyderiai priėmė svarbius politi nius sprendimus ir pasirinko gilesnę tarpusavio integraciją bei stipresnę ekonominę sąjungą. Iš esmės per tvarkė ES ekonominės valdysenos taisykles bei jų taikymą, sustiprino Stabilumo ir augimo paktą ir įdie
gė naują procedūrą, padedančią užkirsti kelią makroekonominiams disbalansams. Šios priemonės jau įgyvendinamos. ES šalys su EK pagalba atliko būtinas reformas tam, kad paša lintų sisteminius trūkumus ir su stiprintų ekonominę sąjungą. Tai parodo, kad Europos lyderiai sie kia išlaikyti eurą bendra valiuta. – O vis dėlto kokia galėtų būti ES ateitis be euro? – Euras yra neatsiejama Europos ekonominės ir pinigų sąjungos da lis. Nederėtų kaltinti euro dėl fis kalinės disciplinos stokos atskirose šalyse ar ekonomikos valdymo trū kumų. ES šalys jau priėmė spren dimą – jos pašalino sisteminius trūkumus, sugriežtino fiskalinę discipliną. Kitaip tariant, jos pa sirinko dar glaudesnę ekonominę sąjungą ir integraciją, o euras yra šio sprendimo dalis. – Įvertinus šiuo metu ES vyrau jančius politinius ir ekonominius vėjus, ar Lietuvai reiktų galvoti apie euro įsivedimą? Kodėl? – Mūsų valiuta tiesiogiai susie ta su euru, todėl ilgainiui turė tume siekti tapti visaverčiais va liutų sąjungos nariais. Euras yra tarsi papildomas apdovanojimas už pastangas. Skeptikams galėčiau pateikti Es tijos pavyzdį, kuri laikėsi keliamų aukštų reikalavimų, įsivedė eurą net tokiu sudėtingu ekonomikai metu, pasiekė geriausių augimo rezultatų. Šiemet estų ekonomikos augimas išlieka tarp didžiausių, o kitais metais jai prognozuojama lyderių pozicija. Taigi, ir Lietuva turėtų siekti stabilaus ekonomikos augimo, laikytis fiskalinės discip linos, o euro įvedimas būtų ženk las, kad tai padaryti pavyko.
zonos kelia baimę dėl to, kad taip atsirastų aiškus precedentas, kuris gali sprendimus palikti bendros valiutos sąjungą. „Shutterstock“ nuotr.
gimas, stabilizaciniai infliacijos valdymo mechanizmai ir t. t.). To dėl atsirado kreiva ir nesaugi valiu tinė konstrukcija, kuri visą ES at vedė į recesiją. Kad ir kokie sprendimai bus priimti per likusį pusmetį, 2013 m. bus labai sudėtingi ir gyvenimo gerovė kryps į neigiamą pusę, vi
si ekonomikos dalyviai – vals tybės, žmonės, verslai – turės pra dėti taupyti ir smarkiai sumažinti sąnaudas. Iš principo keisis finan sinio sektoriaus konjunktūra, taip pat požiūris į vieningos Europos valdymo modelius. Ir, žinoma, spekuliantai iš šių neramumų už sidirbs dideles sumas.
Pozicija: A.Šemetos teigimu, euras yra gera valiuta, sisteminiai trūkumai pašalinti, todėl ekonominė
sąjunga ateityje esą tik stiprės.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
14
ketvirtadienis, gegužės 17, 2012
sportas
Meras dėkojo kovotojams Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas padėkos raštais apdovanojo pasaulio mėgėjų K-1 čempionate sėkmingai pasirodžiusius uostamiesčio sportininkus, jų trenerius ir komandos vadovus. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pirmą kartą surengtame čempionate, kuris vyko Šiauliuose, kovojo keturi klaipėdiečiai. Geriausiai sekėsi svorio iki 91 kg grupėje rungtyniavusiam Tadui Miceikai, iškovojusiam čempiono titulą. Jis finale, po įspūdingos kovos, įveikė moldavą Aleksandrą Colą. Bronzos medaliu nesidžiaugė Kirilas Pšonko (iki 76 kg). Pusfinalyje klaipėdietis akivaizdžiai
pranoko rumuną Bogdaną Stancių, tačiau po finalinio gongo į viršų buvo iškelta varžovo ranka. Trečiąją vietą jaunių pirmenybėse užėmė mažiausias komandos narys Osvaldas Kavaliauskas. Labiausiai nepasisekė netoli prizininkų likusiam Egidijui Kakščiui. Patyręs traumą, pasitraukė iš kovos. Padėkos žodžius meras tarė treneriams Dmitrijui Baranovskiui, Vadimui Gridiajevui, komandos vadovams – Zigmui Baičiui ir Vitalijui Nečepurenkai.
Sveikinimas: gavęs iš mero V.Grubliausko padėkos raštą, Klaipėdos rinktinės vadovas Z.Baitis (dešinėje)
tvirtino, kad tai tik pergalių pradžia.
Iš turnyro – sidabras ir bronza
Sporto telegrafas Boksas. Šiandien Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) prasideda tris dienas truksiantis 4-asis tarptautinis bokso turnyras „Gintarinė pirštinė“. Dalyvaus jauniai, jaunimas, suaugusieji ir moterys. Šiandien varžybų pradžia 18 val., rytoj – 17 val., o šeštadienį – 11 val.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pergalės: A.Udra šiais metais laimėjo svarbiausias Lietuvos varžybas.
Šachmatai. Vilniuje vykusiame Lietuvos vaikų iki 11 metų komandų šachmatų čempionate tarp 11 ekipų bronzos medalius iškovojo Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro berniukai. Vladislavas Karnešovas (pelnė 5 taškus), Aleksandras Inčiūra (6), Dmitrijus Jablokovas (5), Olegas Zinovjevas (5) ir jiems padėjusi Ana Borisovaitė (4,5) nusileido čempionais tapusiems marijampoliečiams ir antrąją vietą užėmusiems vilniečiams. Mergaičių grupėje čempionėmis tapo sostinės atstovės. Sidabro medalius iškovojo Biržų, o bronzos – Vilkaviškio šachmatininkės. Mažai patirties turinčios klaipėdietės tarp penkių komandų liko paskutinės. Maloniai nustebino trenerės Olgos Beliajevos auklėtinė Jektarina Syrovackaja, surinkusi 3 taškus iš 4.
Vytauto Petriko nuotr.
A.Udrai – LSTA taurė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdietis Alfredas Udra dar kartą įrodė, kad yra stipriausias Lietuvos stalo tenisininkas.
Praėjusį mėnesį tapęs šalies čempionu, prieš keletą dienų A.Udra iškovojo Lietuvos stalo teniso asociacijos taurę. Į Panevėžyje vykusias finalines varžybas susirinko aštuoni žaidėjai, surinkę daugiausia taškų po trijų etapų. Uostamiesčio žaidėjas dalyvavo tik viename. Užėmęs pir-
mą vietą jame, A.Udra uždirbo pakankamai taškų, kad patektų į finalą. Lemiamos varžybos prasidėjo klaipėdiečio nesėkme. Jam antausį tėškė mažeikiškis Arnoldas Domeika, laimėjęs kovą 3:1. Uostamiesčio tenisininkas, supratęs, kad daugiau negali suklupti, laimėjo visas likusias šešerias rungtynes. Ypač svarbi buvo sėkmė 3:2 prieš panevėžietį Valdą Martinkų, užėmusį antrąją vietą. Lengviausiai 3:0 įveiktas Algirdas Skirgaila iš Vilniaus. Keturi varžovai nugalėti vienodu rezultatu 3:1.
Prestižiniame Algirdo Šociko tarptautiniame bokso turnyre kovoję klaipėdiečiai Gytis Vaitkus ir Mantas Balčiauskas grįžo ne tuščiomis – su sidabro ir bronzos medaliais.
Svorio iki 60 kg grupėje rungtyniavęs G.Vaitkus, 7:1 nugalėjęs latvį Arturą Smajų, lengva pergale pradėjo turnyrą. Pusfinalyje klaipėdietis 9:6 įveikė norvegą Martiną Kvikstadą. Tačiau antrajame raunde G.Vaitkui buvo pažeistas kaklas. Pasibaigus šiam susitikimui, jis pateko į medikų glėbį. Vėliau pusfinalio kovą baigęs Rusijos atstovas Ruslanas Kamilovas sužinojo, kad dėl G.Vaitkaus traumos jis pirma laiko tapo turnyro nugalėtoju. Pirmą vietą svečias užėmė po penkerių metų pertraukos.
Klaipėdiečiui buvo įteiktas sidabro medalis. M.Balčiauskas (iki 75 kg) galingai pradėjo varžybas – pirmoje kovoje 14:5 sutriuškino slovaką Davidą Gažį. Tačiau kitądien pusfinalyje panašiu skirtumu pralaimėjo airiui Jasonui Quigley – 3:11. Turnyre, kuriame atletai iš 13 šalių išsiaiškino stipriausius devyniose svorio kategorijose, pergales šventė tik du lietuviai – 18-metis Eimantas Stanionis (iki 64 kg) ir daugkartinis šių turnyrų nugalėtojas 33-ejų Vitalijus Subačius (iki 94 kg). Didžiausia staigmena tapo E.Stanionio sėkmė. Jaunasis lietuvis finale 24:16 nugalėjo Londono olimpinių žaidynių dalyvį iš Australijos Jeffą Horną. Jau šiandien Klaipėdoje prasidės, o baigsis šeštadienį, 7-asis tarptautinis „Gintarinės pirštinės“ turnyras. Jame mūsų boksininkai G.Vaitkus ir M.Balčiauskas irgi žada dalyvauti.
Draugas: klaipėdiečiai M.Balčiauskas (kairėje) ir G.Vaitkus (dešinėje)
įsiamžino su boksininku iš Anglijos A.Joshua.
19
ketvirtadienis, gegužės 17, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 22 d.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniams gali nepatikti jūsų svajingumas. Kas nors prieštaraus jūsų idėjomis ir idealams. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų tamsių minčių. Daug laiko praleisite mąstydamas, bet galų gale tai nusibos. Skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų, neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos. Svarstyklės (09 24–10 23). Bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Drąsiai demonstruokite savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, nes visa tai padės situaciją grąžinti į senas vėžias. Skorpionas (10 24–11 22). Daug ginčysitės ir galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui – pasistenkite emocijas laikyti savyje, nusiraminkite. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal tiesiog taip stengiates išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Ožiaragis (12 22–01 20). Stosite į kovą dėl valdžios. Jaučiate, kad reikia keistis ir tobulėti. Aplinkiniai gali mesti iššūkį jums. Nepasiduokite provokacijai, pasitraukite į šalį. Konfliktas gali sukelti nemalonių padarinių. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Laikas išsikelti naujus tikslus, susijusius su darbu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas. Žuvys (02 20–03 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams bei tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų.
Orai
Šiandien, gegužės 17 d.
Lietuvoje artimiausiomis dienomis lis, bus vėsiau. Šiandien lis, kai kur smarkiai. Temperatūra bus 9–14 laipsnių šilumos. Penktadienį lietaus bus mažiau, temperatūra naktį sieks 4–7, dieną 10–15 laipsnių šilumos.
+9
+10
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+12
Šiauliai
Klaipėda
+13
Panevėžys
+14
Utena
+9
5.20 21.45 16.25
138-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 228 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +12 Brazilija +26 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +34 Keiptaunas +19 Kopenhaga +11
kokteilis Nuostabiausias miestas „Klaipėdieti, ar tu myli Klaipėdą?“ – aną dien „Kokteilis“ tiesiai šviesiai paklausė skaitytojų. Skaitytojai neliko abejingi kreipiniui. Asta – tikra miesto pat riotė, parašė: „Klai pėda, nors ir nėra didelis miestas, kažkas vadina ir provincialiu, bet tai pats nuosta biausias miestas, kuriame gimiau, užaugau ir noriu gyventi bei puoselėti jį siekiant vie no bendro tikslo: gražios ir darnios Klaipė dos laisvu stiliumi! Perdainuojant Marijo no dainą – „Aš tikrai myliu Klaipėdą!“ O Giedrė išpyškino: „Matyti pro rūką į uos tą įplaukiančius laivus, girdėti nuvargusių žvejų šūksn ius, užuosti apyn ių kvapą, laisva mintimi ir jūros dvasia kasmet pa sitikti naujus pirmakursius, klausytis lais vamanių poetų Bohemos kieme, groti gi tara iki ryto miesto centre, gerti kavą prie Danės upės ir girdėti taikų motociklų reči tatyvą šalia. Taip, aš myliu Klaipėdą...“ Gintaras maž iau emocionalus: „Klaipė da yra pats pačiausias miestas ir, be abe jo, ją myliu, kaip ir dauguma klaipėdie čių. Betgi Klaipėda ne mergina, kad pri sipaž inčiau ją myl įs, gėles dovanočiau, meiliai jai burkuočiau į ausį, kokia ji dai li, miela, žavi ir nepakartojama“.
Šūkis iš gėlių – nebrangus Pamatęs, kaip palang išk iai gėl ių kom pozicija-šūkiu „Myliu Palangą“ rodo sve čiams, kaip jie šlovina savo kurortą, Sau lius Liekis įsitikinęs, kad panašią augalų kompoziciją galime padaryti ant kalniu ko prie Senojo turgaus. „Šūkis „Myliu Klaipėdą“ iš gėlių, manau, daug nekainuotų, – įsitikinęs Saulius.
„Kokteilio“ pozicija Sauliaus siūlymui, „Kokteilis“ jaučia, pa plos Miesto tvark ymo skyr iaus vedėja Irena Šakalienė, miesto gėlynų mama.
Dėmesys: plakatai, šūkiai mieste
visuomet traukia žmonių akį.
Nugirstas pokalbis Kaip praleidai medaus mėnesį? – Kaip visada. Česka (397 719; ar yra „Kokteilio“ skaitytojų, ku rie myli Kretingą?)
Londonas +14 Madridas +29 Maskva +24 Minskas +19 Niujorkas +23 Oslas +12 Paryžius +15 Pekinas +30
Praha +11 Ryga +13 Roma +20 Sidnėjus +21 Talinas +19 Tel Avivas +32 Tokijas +25 Varšuva +12
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+11
Alytus
2–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+14
+10
Vardai Bazilė, Gailė, Mindaugas, Nerdingas, Paskalis, Virkantas
gegužės 17-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
9
10
10
9
7
9
12
11
9
2
11
17
16
13
2
rytoj
šeštadienį
1510 m. mirė italų dail i ninkas Sandro Botticelli. 1727 m. mirė Rusijos im peratorė Katerina I, Pet ro I antroji žmona. 1749 m. gimė anglų chi rurgas ir gydytojas, atra dęs vakciną nuo raupų (1796), Edwardas Jen neris. 1792 m. 24 brokeriai Niu jorke (JAV) įkūrė pirmą ją pasaulyje biržą. 1814 m. Norvegija tapo neprikl aus om a vals tybe.
1880 m. gimė profeso rius, universiteto rekto rius, Lietuvos konst itu cinės teisės mokslo kū rėjas Mykolas Romer is. Mirė 1945 m. 1957 m. Egiptas uždrau dė Izr ael io prek yb i niams laivams plaukt i Sueco kanalu. 1971 m. Niujorko mies te pradėtas demonst ruoti miuziklas „Gods pell“ buvo rodom as 2124 kartus. 1991 m. nepriklausomos
Rusijos profsąjungos at metė SSRS prez iden to Michailo Gorbačiovo draudimą streikuoti. 1992 m. Bankoke įves ta nepaprastoji padėt is po to, kai susirėmimuo se žuvo 3 ir buvo sužeis ta 212 asmenų. 1995 m. Jacques Chi racas tapo Prancūz ijos prezidentu. 2004 m. Klaipėdoje mi rė proz in inkas, poetas Juozas Marcink us. Gi mė 1928 m.
„Augalų žavadienis“ neaplenks ir pajūrio Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Ar gali būti geresnis laikas grožė tis augalija nei pavasaris, kai at gimstanti gamta nedrąsią žalumą dabina įspūdingiausiais išsiilgtais žiedais?
Simboliška, jog pirmąkart organi zuojama tarptautinė akcija, kvie sianti žavėtis augalais bei juos nau jai atrasti, Lietuvoje sutapo būtent su šiuo metu. Jau rytoj, gegužės 18-ąją, dauge lyje pasaulio šalių spalvingais ren giniais bus minimas „Augalų žava dienis“. Šią Europos augalų tyrimų aso ciacijos (EPSO) iniciatyvą palai kys beveik keturios dešimtys vals tybių. Lietuvoje „Augalų žavadienio“ programą įgyvendins per 20 ins titucijų, tarp kurių – ir Klaipėdos universiteto (KU) Botanikos sodas bei Klaipėdos valstybinės kolegijos Kraštotvarkos katedra. Kaip pažymi žavėjimosi auga lais dienos iniciatoriai, nuo vie nos sėklos, pasodintos į dirvą, prasideda begalinė žaliosios gy vybės įvairovė – pradedant trapia
žolele, dekoratyvinėmis gėlėmis ir baigiant medžiais ar svarbio mis žemdirbystės kultūromis, be kurių neįsivaizduojamas kitų gy vų organizmų egzistavimas. Biologų teigimu, planetoje skaičiuojama iki 250 tūkst. au galų rūšių. Nors ir ne visais, tačiau bent jau dalimi jų tarptautinės ža vėjimosi augalais dienos pro ga kviečiami grožėtis ir klaipė diečiai. KU Botanikos sode ekskursijų, seminarų metu specialistai da lysis vertinga patirtimi, univer siteto studentai bandys išsakyti neblėstantį augalijos grožį dainų ir poezijos posmais, bus renka mas įspūdingiausiai žydintis so do augalas, skambės dainos apie gamtą. Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojai rytoj kvies įsitikinti, kad rūpinimasis augalais teikia malo numo ir pažinimo džiaugsmo, ža dina kūrybiškumą bei padeda ug dyti kantrybę. Norintieji galės aplankyti Jau nystės gatvėje esantį šios kole gijos dekoratyvinių augalų au gyną, pasisemti naujos patirties, idėjų.
Palaima: „Augalų žavadienis“ kvies grožėtis ir mėgautis augalijos pa
sauliu.
„Shutterstock“ nuotr.
Žavėjimosi augalais dienos programa KU Botanikos sode 11–14 val. ekskursijos „Pažinkime au galus“. 12 val. šventės atidarymas. 15, 16 val. seminaras „Arbatžolės dar žo lysvėje“. 14.30, 17 val. pašnekesiai gamtoje „Viskas apie ąžuolą“. 17–19 val. šventės uždar ymo kon certas. 17 val. „Žaliam berže gegutė kukavo“ (folkloro ansamblis „Atgaiva“). 18 val. „Myl iu med į, krūmą, gėlę...“ (KU studentai). „Augalų žavad ien io“ dalyv iai bus vaišinam i ekolog iška arbata, ąžuo lo gil ių kava, vyks įvair ūs edukaci
niai užsiėm imai. Būt ina išankst inė reg istracija (tel. 39 88 33). Klaipėdos valstybinėje kolegijoje 10–13 val. ekskursija dekoratyvinių augalų aug yne „Augalai mūsų ap linkai“. 10–13 val. student ų darbų parodos „Žalioji aplinka“ pristatymas. 10–11 val. orn ament in io gėlyno „KVK logo“ įreng imo ceremonija. 11–13 val. sem inaras „Pašnekesiai augalų apsuptyje“. „Augalų žavad ien io“ dalyv iai bus vaišinami ekolog iška arbata, pažan giausių dalyvių laukia siurprizai. Re gistracija tel. 8 698 13 368.