TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gegužės 17 d., 2012 m. Nr. 114 (1313)
Patarėjus keičia lyg kojines
diena.lt
1,30 Lt
Be abejo, P.Gražulis pasielgė labai negarbin gai ir negražiai, bet čia Lietuvos valstybei gėda, ne man kaip asmeniui. Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė
5p.
Miestas
4p.
Vilniaus dienos Sankt Peterburge
Nepasiteisino: J.Čekurišvilis ankstesnėje A.Zuoko kadencijoje rūpinosi tuomet merą žavėjusiu tramvajaus projektu, šią kadenciją stengėsi įkur
ti Vilniaus oro linijų bendrovę, tačiau neseniai pasitraukė iš mero komandos. Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
Atrodo, kad arba ilgai išbūti šalia mero Artūro Zuoko per sunku, arba miesto va dovas savo pavaldiniams kelia neįgyven dinamas užduotis. Gausiausią patarėjų būrį pasitelkęs sostinės meras ir keičia juos itin dažnai. Vieniems randa geresnę vietelę, kitų atsisako.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Padės privatizuoti?
Artimiausioje Vilniaus mero aplin koje – pokyčiai. Politiką pastaro siomis dienomis apleido iškart du jo patarėjai. Tačiau A.Zuokas il gai nesnaudė – byrančią komandą papildė ištikimu bendražygiu, dir busiu prezidentui Valdui Adam kui. Vilniaus mero komandą prieš
porą savaičių kartu apleido net du patarėjai – Kęstutis Binkauskas ir Jurijus Čekurišvilis. Abu iš me ro patarėjo pareigų pasitraukė sa vo noru. Verslininkas K.Binkauskas – bene ilgiausiai merijoje dirbęs patarėjas. Į savivaldybę pakviestas konservato rių mero Viliaus Navicko, jis tarna vo ir jo įpėdiniui Raimundui Alek nai, o su A.Zuoku dirbo daugiau nei metus.
2
Oranžinės pasakos pabaiga – tik kitąmet Justinas Argustas Visi miesto valdomi reklamos plo tai: viešojo transporto stotelės, ko lonos, vitrinos – į vienos bendrovės rankas, o ši mainais už tai įrengia seniai žadėtą oranžinių dviračių nuomos sistemą. Taip suplanavo savivaldybė. Šiemet dar nebus
Užtruks: išsinuomoti dviratį tiesiog sostinės gatvėje vilniečiai galės
dar negreitai.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Konkursą dėl reklaminių inžinerinių statinių (transporto laukimo pavil
jonų, kolonų, miesto informacinių vitrinų, viešųjų automatinių tua letų, reklamos skydų) ir automatinės dviračių nuomos sistemos įrengi mo miestas žada skelbti artimiausiu metu. Su reklamos plotus sostinėje lig šiol valdančiomis bendrovėmis „Clear Channel Lietuva“, „Baltijos vaizdinė reklama“, „JCDecaux Lie tuva“ sutartys bus nutrauktos. Konkursą laimės bendrovė, pa siūliusi mokėti didžiau sią paramos socialinės
2
Ekonomika 7p.
Taksistai nori garantijų Priversti taksi įmonėse dirbti pagal individualios veiklos pažymas, tak sistai piktinasi netekę socialinių ga rantijų. Taip pat jie yra įsitikinę, kad nepajėgs tvarkyti sudėtingos apskai tos, ir prašo mokesčių sistemą su paprastinti. Esą kitu atveju taksi vai ruotojai mokesčius slėps.
Menas
13p.
Genijaus darbui – kainos egzaminas
2
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
miestas Miestą judins Afrikos ritmai Vilniaus Rotušės aikštėje vakar įvy ko Afrikos kultūros festivalio „Afri kos dienos 2012“ atidarymas. Pen kias dienas truksiančio festiva lio tikslas – supažindinti su Juodo jo žemyno kultūra, žmonėmis ir ak tualijomis. „Atrask savo Afriką!“ – skelbia festivalis, kurio programoje – Afrikos muzika, kino seansai, šo kiai, kūrybinės dirbtuvės, susitiki mai, parodos, diskusijos ir daug ki tų įdomių, margų renginių mieste.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Oranžinės pasakos pabaiga – tik kitąmet infrastruktūros plėtrai 1 sumą per metus. Kitaip tariant, laimėtojas priklausys nuo
to, kiek pinigų galės skirti stote lėms įrengti ir priežiūrai, dviračių nuomos sistemai ir pan. Konkursą laimėjusi bendrovė, jei šis bus sėkmingas, reklamos plotais galės pradėti naudotis ki tąmet vasarį. Taigi ir automati nės dviračių nuomos sistemos šią vasarą ar rudenį vilniečiai nesu lauks. Su bendrove, laimėjusia konkursą, sutartis būtų sudaryta penkeriems metams. Nuomos punktai – tik pudra?
Opozicijos atstovai spėja, kad me rija jau puikiai žino konkurso lai mėtoją. Juk čia pat Seimo rin kimai, o „oranžiniai dviračiai“ Vilniuje – vienas jau labai ilgai kartojamų mero A.Zuoko pažadų. Be to, tai būti vienas iš nedauge
lio mero darbų, kuris būtų ap čiuopiamas.
Valdas Benkunskas:
Visi žinome, kad bendrovė, galinti įrengti tokią siste mą, bent Lietuvoje yra tik viena. „Visi žinome, kad bendrovė, galinti įrengti tokią sistemą, bent Lietuvoje yra tik viena. Nors gali būti ir konsorciumas. Šitam kon kursui buvo ruošiamasi itin ilgai. Nemanau, kad šįsyk jis galėtų su žlugti – juk artėja Seimo rinkimai, o merui reikia parodyti savo dar bus“, – kalbėjo opozicijos atsto
Atvirumas: miesto vadovai šią savaitę pripažino, kad reikšmingų po
kyčių, kurių tikisi dviratininkai, šiemet įvykdyti negali.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
vas miesto taryboje konservato rius Valdas Benkunskas. Užvakar miesto taryboje kalbė ję valdantieji džiūgavo, kad kon kursas bus skelbiamas artimiau siu metu. Tačiau meras pripažino: negalime pasigirti gerais dviračių takais. „Reikšmingų pokyčių, kokių ti kisi dviratininkai, pažadėti nega lime, tam šiemet biudžete nėra lėšų. O konkurso reklamos pake tas yra sudėtinė dalis, tai norma lu. Šiandien rinkoje tokią sistemą gali pasiūlyti bet kas, bet praktiš kai veikia keturios bendrovės“, – užvakar samprotavo A.Zuokas. Dviračių istorija – sena
Konkursas įrengti dviračių nuo mos punktus buvo skelbiamas ir prieš porą metų, tačiau jame ne panoro dalyvauti nė viena bend rovė. Romas Adomavičius, sostinės vicemeras, dar praeitą kadenciją svarstė apie galimybes įgyvendin ti A.Zuoko oranžinę idėją. Vilniu je įkurti dviračių nuomos punktus vicemeras žadėjo dar 2010-aisiais: buvo rengiamos galimybių studi jos, skaičiuojama, kiek tai gali kai nuoti, tačiau idėjos realizuoti taip ir nepavyko. Tačiau tąsyk galimus konkur so dalyvius atgrasė nepatrauk lios projekto finansavimo sąly gos. Dalyvauti dviračių nuomos punktų konkurse tuomet svarstė tik bendrovė „JCDecaux Lietuva“, tačiau, pasak jos atstovų, projek tas bendrovei pasirodė neatsiper kantis. Miesto savivaldybė 2010-aisiais apskaičiavo, kad bendra projekto vertė galėtų siekti 1,5–2 mln. litų.
Patarėjus keiči Galiausiai jam buvo pa 1 siūlytos aukštesnės ir so lidesnės pareigos. K.Binkauskas jau
porą savaičių darbuojasi savival dybei priklausančioje bendrovėje „Šiaurės miestelis“ – jam patikė tos direktoriaus pavaduotojo vys tymui pareigos. Kiek K.Binkauskas uždirbs, kol kas neskelbiama. „Niekur nepabėgau. Man tie siog pasiūlė kitas pareigas. Dabar laikysiu ranką arčiau pulso. Ir to liau dalyvausiu pasitarimuose pas merą. O atlyginimas čia – tikrai ne per didžiausias“, – kalbėjo K.Bin kauskas. Verslininkas ilgus metus dirbo statybų sferoje, merijoje kuravo privatizavimo projektus. Matyt, ne sutapimas, kad bend rovei „Šiaurės miestelis“ savival dybė ne taip seniai perdavė veik 200 vertingų butų pačiame mies to centre, taip pat prie Neries, Va lakampiuose. Valdžia neslepia, kad tikslas – juos privatizuoti ir taip papildyti kiaurą biudžetą. Pasuko į aviaciją
Dar vienas mero patarėjas – J.Če kurišvilis, ilgą laiką mėgino padė ti įgyvendinti A.Zuoko svajonę – įsteigti savivaldybei priklausančią skrydžių. Tačiau balandžio pabai goje mero komandą jis paliko. „Nieko neatsitiko, meriją palikau abipusiu susitarimu. Taip įvyko dėl mano užimtumo, tai nutarėme lai kinai nutraukti bendradarbiavimą. Lieku dirbti pas merą visuome niniais pagrindais“, – paaiškino J.Čekurišvilis. Karštligiškai jau kokį pusmetį investuotojų į oro linijų bendrovę ieškantį, bet taip jų ir nerandantį A.Zuoką jis patikino konsultuo siantis minėtais klausimais ir to liau.
Pasitelkė: naujausias mero komando
ko judėjimu „Taip“ bandė patekti ir į
J.Čekurišvilis mero patarėjo postą iškeitė į, jo žodžiais, darbą tarptau tinėje bendrovėje. Jos veikla – pro graminės įrangos tiekimas aviacijos srityje veikiančioms įmonėms. Dar vienas verslininkas
Tačiau A.Zuokas be naujų patarė jų, nors jų, išėjus K.Binkauskui ir J.Čekurišviliui, būtų likę septyni, ilgai neištvėrė. Patarinėti greitai pakviestas senas A.Zuoko bičiulis, partijos kolega Benas Renatas Bal tusis. Jis su A.Zuoko partija bandė tapti tarybos nariu, tačiau rinkėjų pasitikėjimo nesulaukė. B.R.Baltu sis – verslininkas, vadovauja bend
3
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Kišo padirbtą pasą Vilniaus apskrities vyriausiojo po licijos komisariato Migracijos val dyba išaiškino padirbto Lietuvos Respublikos piliečio paso atvejį.
ia lyg kojines
Antradienį į Vilniaus migracijos valdybą atvyko jauna pora, ji tar pusavyje kalbėjo angliškai. Vyras informacijoje dirbančios tarnautojos pasiteiravo, ar galė tų jo pažįstama, pametusi pasą Prancūzijoje, naują asmens do kumentą įsigyti Vilniuje. Mergina, paprašyta pateikti as mens grįžimo ar bet kurį kitą do kumentą, per jai vertėjaujantį vy
rą patikino tokio neturinti. Tačiau staiga prisiminė turinti paso kopi ją ir pateikė ją Vilniaus migracijos valdybos darbuotojai. Pasak poli cijos, sutikrinus pateiktos paso ko pijos asmens duomenis su įstaigoje naudojamų bazių turimais duome nimis, paaiškėjo, kad nurodytu as mens kodu pilietės tokia pavarde, kuria prisistatė mergina, nėra. Įtarimų tarnautojai sukėlė ir tai, kad Lietuvos pilietė visiškai nesupranta lietuviškai. Mergi nos pateiktoje kopijoje pastebėjus daugiau asmens dokumento rei kalavimų neatitikimų, rodančių,
kad lape atšviestas dokumentas yra padirbtas, buvo iškviesti po licijos pareigūnai ir pora nuvež ta į Vilniaus miesto 2-ąjį polici jos komisariatą. Ten paaiškėjo, kad netikro lietuviško paso kopi ją pateikusi mergina yra 28 metų Ukrainos pilietė I.E. Ji turi Lenki joje išduotą, bet jau besibaigian čią Šengeno šalių vizą. Po apklausos Ukrainos pilietė paleista. Vilniaus miesto 2-aja me policijos komisariate pradė tas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. VD, BNS inf.
Be pagalbos negali A.Zuokas – vienintelis iš Lietuvos merų sutelkė tokį gausų būrį patarė jų. Jam talkina net devyni asmenys – be jau minėto B.R.Baltusio, A.Zuo kui patarinėja Vitalijus Besakirskas, Eduardas Krikščiūnas, Justas Pan kauskas, Henrichas Peško, Rasa Ade lė Razgaitis, Gintaras Sodeika, Janas Tomaševičius ir Birutė Varnienė. 6 – tiek savivaldybėje yra mero patarė jų etatų. Vidutinė patarėjo alga popie riuje – didesnė nei paties mero. Ji sie kia 5147 litus. Nesunku suskaičiuoti: 9-ių A.Zuoko patarėjų paslaugos mo kesčių mokėtojams per mėnesį atsiei na kiek daugiau nei 30 tūkst. litų.
os narys – B.R.Baltusis, kuris su A.Zuo į miesto tarybą. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
rovei BRBB. Įmonė užsiima tarp tautine prekyba, tiekėjų paieška. 2004-aisiais verslininkas yra dir bęs prezidento V.Adamkaus rinki mų štabe. Susisiekti su B.R.Baltusiu ir pa klausti, kas privertė pelningą veik lą keisti į politinio pasitikėjimo pareigybę, „Vilniaus dienai“ ne pavyko. Regis, naujasis A.Zuo ko patarėjas ir toliau tvarko verslo reikalus – bendrovės BRBB admi nistratorė informavo, kad jos di rektorius artimiausias dvi savaites praleis komandiruotėje Italijoje. Mero patarėju jis įdarbintas balan džio pabaigoje, dirba 0,75 etato.
31
tūkst. litų
– beveik tiek mokesčių mokėtojams kas mėnesį kainuoja devynių A.Zuokui patarinėjančių asmenų paslaugos.
Perka plytelių Vilniaus savivaldybė už 108,9 tūkst. litų perka juodojo bazal to trinkelių Gedimino prospektui tvarkyti. Savivaldybės administ racijos paskelbtą trinkelių pirki mo konkursą laimėjo bendrovė „Dakora“, daugiau dalyvių kon kurse nebuvo.
Vilniaus miesto savivaldybės ad ministracijos Miesto ūkio ir trans porto departamento direktorius Virginijus Pauža BNS sakė, kad iš trupėjusios trinkelės bus keičia mos visame prospekte. „Bus keičiamos trinkelės, ku rios yra suskilinėjusios. Ne plotais bus keičiama, o tiek, kiek reikės,
kur jos yra ištrupėjusios“, – BNS trečiadienį sakė jis. Pasak V.Pau žos, prospektas tvarkyti bus pra dėtas nedelsiant, kai tik bus gau tos trinkelės. Savivaldybės užsakymu atlik ta ekspertizė rodo, kad pirmajame ruože – nuo Katedros iki Jogai los gatvės – Gedimino prospek to padėtis po rekonstrukcijos yra patenkinama. Antrajame ruože – nuo Jogailos gatvės iki Vasario 16osios gatvės – reikia perkloti apie 15 proc. trinkelių, o likusioje Gedi mino prospekto dalyje iki Žvėry no tilto būtina perkloti 9,5 tūkst. kvadratinių metrų plytelių. VD, BNS inf.
Klasta: sutikrinus pateiktos paso kopijos asmens duomenis su įstaigoje naudojamų bazių turimais duo
menimis, paaiškėjo, kad pilietės nurodytu asmens kodu nėra.
Vytauto Petriko nuotr.
4
KetvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Gruzinus išdavė kameros Antradienį Vilniaus rajone pasie niečiai sulaikė keturis iš Gruzijos atvykusius asmenis, bandančius nelegaliai pereiti sieną iš Baltaru sijos.
Pasididžiavimas: tarp šalies menininkų, kurie bus pristatomi Sankt Peterburgo publikai, – ir džiazo dai
nininkė N.Malūnavičiūtė.
Simono Švitros nuotr.
Į Rusiją – pasirodyti Šią savaitę Rusijos mieste Sankt Peterburge antrąkart vyksta Vil niaus dienos, kuriose bus prista toma Lietuvos kultūra.
Renginiai prasidėjo vakar ir tęsis iki šeštadienio. Lietuvos sostinė yra parengusi įvairią kultūrinę programą, bus pristatomi garsūs šalies menininkai – pianistas Pet ras Geniušas, menininkų Saukų šeima, Vytauto Labučio džiazo ko lektyvas su vokaliste ir fleitininke Neda Malūnavičiūte. Programoje daug dėmesio bus skiriama avan
gardinio kino atstovo Jono Meko kūrybai. Taip pat bus pristatoma Boleslovo ir Edmundo Zdanovs kių ikikarinio Vilniaus fotografijų paroda. Vilniaus dienose numato mas ir lietuvių senovės amatų bei kulinarijos paveldo festivalis, vyk siantis aikštėje prie Petropavlovsko tvirtovės. Fest ivalyje gyventojai turės galimybę susipažinti su senovi niais tradiciniais amatais, meis trų gebėjimais iš arti, išgirsti ir pamatyti skirtingų Lietuvos re gionų folklorinių ansamblių pa
sirodymus, paragauti tautinių patiekalų, paruoštų pagal seno vinius lietuvių receptus. Lietu vos sostinės delegacija planuoja susitikti su Sankt Peterburgo gu bernatoriumi Georgijumi Poltav čenka, su Pasaulio peterburgiečių klubu, lietuvių bendruomene ir kartu su Lietuvos pramonininkų konfederacija dalyvauti Verslo forume. Vyks ir informacinių technolo gijų seminaras, kuriame miestų IT specialistai keisis patirtimi.
Juos paryčiais pastebėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Vilniaus rinktinės Medininkų pa sienio kontrolės punkte dirbantys pareigūnai. Punkto prieigos kont roliuojamos per vaizdo stebėji mo kameras. Remiantis VSAT pra nešimu, pasieniečiai užfiksavo, kad apeidami punktą neleistinoje vieto je sieną iš Baltarusijos pažeidė ke li asmenys. Iš Medininkų punkto į šią vietą nuskubėjo VSAT pareigū nai, o iš netoli esančios Padvarionių užkardos iškart tarnybiniais visurei giais išvyko keli pasieniečių ekipažai ir atkirto pažeidėjams kelius patekti giliau į Lietuvą. Nelegalūs imigrantai toli ne nuėjo – netrukus VSAT pareigūnai
juos apsupo prie pat sienos esan čiame Vilniaus rajono Medininkų kaime. Ketvertas prisistatė Gru zijos piliečiais. Sulaikytieji turėjo 30-ies, 32-ejų, 34-erių ir 38-erių šios šalies piliečių pasus be Šen geno vizų. Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo pradėtas ikiteisminis ty rimas. Gruzinus pasieniečiai už darė į areštinę. Iš viso šiemet pasieniečiai su laikė 115 Gruzijos piliečių, kurie įvairiais būdais mėgino neteisė tai patekti į Lietuvą. Dažniausiai jie bandė pereiti iš Baltarusijos – šiame ruože pasieniečiai sulaikė 81 gruziną. Gruzinai į Lietuvą bando patek ti nedidelėmis grupelėmis, papras tai tai yra 40-ies neturintys vyrai. Įkliuvę pasieniečiams tokie asme nys iš Gruzijos dažniausiai papra šo prieglobsčio Lietuvoje. VD, BNS inf.
VD, BNS inf.
Veržiasi: Baltarusijos pasienio ruože Lietuvos pasieniečiai šiemet jau
sulaikė 81 nelegalų gruziną imigrantą.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Konferencijų biurui – 100 tūkst. litų Vilniaus miesto savivaldybės tary ba nusprendė tapti viešosios įstai gos Lietuvos konferencijų biu ro dalininke ir skirti jai 100 tūkst. litų.
Šios lėšos bus skiriamos iš Turiz mo plėtros programai skirtų savi valdybės biudžeto asignavimų kaip savivaldybės įnašas. Kauno savivaldybės taryba, šie met taip pat nusprendusi tapti šios viešosios įstaigos dalininke, jai nu tarė skirti 70 tūkst. litų įnašą. Buvo planuota, kad šis biuras, prie kurio steigimo prisidėjo penkios šalies savivaldybės, atsiras Kaune.
Tikimasi, kad jis galėtų pri traukti daugiau tarptautinių ren ginių – skatintų dalykinį turizmą, apimantį konferencijų, forumų, parodų ir kitų tarptautinių rengi nių lankymą. Į Ūkio ministerijos kvietimą tap ti Konferencijų biuro dalininkėmis dar atsiliepė Druskininkų, Birštono ir Neringos savivaldybės, jos skyrė 10–25 tūkst. litų, o Ūkio ministeri ja tam numatė 100 tūkst. litų. 2012 m. planuotas 925 tūkst. li tų dydžio biuro biudžetas, iš jų 600 tūkst. litų – ES paramos lėšomis vykdomi rinkodaros projektai. VD, BNS inf.
Viltys: konferencijų biuras turėtų skatintų turizmą, apimantį konferen
cijų, forumų, parodų lankymą.
Simono Švitros nuotr.
5
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
lietuva
Atsakymą prokurorams paskubins Seimo konservatoriai tikina, kad spartins sprendimą dėl korupcija įtariamo savo įtakingojo kolegos Vito Matuzo teisinės neliečiamybės panaikinimo. Vakar ko misija išklausė tiek prokuratūros atstovo, tiek paties V.Matuzo paaiškinimus dėl jam reiškiamų įtarimų. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Dirbti nori ilgai
Ši komisija įpareigota iki birželio 15 d. apsispręsti, ar tenkinti genera linio prokuroro Dariaus Valio pra šymą panaikinti V.Matuzo nelie čiamybę. Opozicijos atstovai piktinasi, kad komisijai duota tiek daug laiko – visas mėnuo. Paprastai dėl analo giškų klausimų Seimas apsispren džia daug greičiau. Tačiau valdantieji konservato riai, kurių atstovas Stasys Šedba ras vadovauja laikinajai tyrimo ko misijai dėl V.Matuzo neliečiamybės panaikinimo, tvirtina, kad jos dar bas bus baigtas daug greičiau „Tikrai nesu suinteresuotas vil kinti komisijos darbo. Galbūt jau gegužę sprendimas bus pateiktas Seimui“, – spėjo S.Šedbaras.
teisinę neliečiamybę, savo darbą gali atlikti neobjektyviai: „Speku liacijų aš tikrai matau. Kad ir kaip būtų, mums kaip partijai ši situa cija nėra maloni. Tačiau kiekvie nas norime išsiaiškinti tiesą, ir jo kio spaudimo niekas nei komisijos pirmininkui, nei kitiems nedaro. Visiškai pasitikiu komiteto pirmi ninku S.Šedbaru, kuris visada bu vo ir yra principingas.“ Beje, per vakar vykusį posėdį S.Šedbaras užsiminė, kad jo vado vaujamos komisijos tikslas – „pa siaiškinti, ar čia nėra jokio spaudi mo, įskaitant politinį“.
Irena Degutienė:
Kad ir kaip būtų, mums kaip partijai ši situacija tikrai nėra maloni.
Partijai nemalonu
Viena konservatorių lyderių, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pa reiškė, kad laikinoji komisija savo darbą turėtų baigti kuo greičiau. „Kiekviena komisija nusistato ilgiausią periodą, per kiek jie tu ri padaryti darbą. Jei viskas sklan džiai vyksta, kartais atsakymą gau name labai greitai. Šiuo atveju esu suinteresuota, kad komisijos veik la pasibaigtų ir atsakymą Seimas gautų kuo greičiau“, – sakė I.De gutienė. Parlamento vadovė atmetė opo zicijos nuogąstavimus, kad komi sija, sprendžianti, ar yra pakanka mai pagrindo panaikinti V.Matuzo
Prokurorai užtikrinti
Generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą ir prašė panaikinti V.Matu zo neliečiamybę, nes politikui no rima pateikti įtarimus sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padė timi ir dokumentų klastojimu. Vakar Seimo laikinosios komisijos posėdyje dalyvavęs prokuroras Sau lius Verseckas tikino, kad, Generali nės prokuratūros nuomone, pagrin das naikinti neliečiamybę yra. S.Verseckas sakė, kad D.Valio kreipimasis neturi nieko bendra su Seimo rinkimais. Anot proku roro, per ikiteisminį tyrimą siek ta surinkti ir patikrinti kuo dau
Ginasi: konservatorius V.Matuzas tikina, kad prokurorų jam mesti kaltinimai neteisingi.
giau duomenų, norint įsitikinti, kad kreiptis dėl V.Matuzo pakan ka pagrindo. Komisijos nariai teigė, kad to kie kaltinimai viešumoje tolygūs V.Matuzo politinės karjeros pabai gai. Bet prokuroras atsakė, kad Lie tuvoje galioja nekaltumo prezump cija ir buvęs Panevėžio meras nėra kaltas, kol to neįrodė teismas. Prokuratūros duomenimis, dau guma Panevėžio korupcijos bylos įtariamųjų pripažino savo kaltę ir faktus, liudijančius V.Matuzo ne naudai. Figūruoja ir kiti politikai
S.Verseckas pareiškė, kad prokuro rai mano parlamentarą esant vienu pagrindinių nusikalstamos veikos organizatorių. Jei Seimas nesutiktų panaikin ti V.Matuzo neliečiamybės, by la jam būtų nutraukta. Atnaujin
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
ti tokią bylą būtų galima tik tokiu atveju, jei politikas prarastų imu nitetą. Paprašytas pakomentuoti V.Ma tuzo pareiškimus, kad neva sureng tas politinis susidorojimas su juo, S.Verseckas teigė, jog tokią versiją kelia daugelis kaltinimus dėl ko rupcijos išgirdusių politikų. Su kaltinimais dėl tariamo poli tinio užsakymo nesutiko ir Specia liųjų tyrimų tarnybos (STT) Pane vėžio valdybos viršininkas Egidijus Snicorius. Jo teigimu, valdyboje vyko bent 11 ikiteisminių tyrimų, susijusių su politinėmis partijomis, o šiuose tyrimuose figūruoja bent aštuonių partijų nariai. „Tad kas gi tas mūsų užsakovas?“ – klausė E.Snicorius. Palieka spręsti komisijai
Komisijai kalbėjęs V.Matuzas pa kartojo neabejojantis, kad atlieka
mas tyrimas susijęs su jo politine veikla. Politikas teigė, kad tam tikra grupuotė „nuolat terorizavo“ jį ir jo šeimą dar tuomet, kai jis dirbo Panevėžio meru. Anot jo, į šią gru puotę įeina ir pensijon išėjęs buvęs STT Panevėžio valdybos viršinin kas Povilas Urbšys. V.Matuzas prokurorų prašy mą naikinti neliečiamybę vadino „iš esmės nepagrįstu“. „Nepada riau aš tų nusikaltimų, apie kuriuos jums skelbia generalinis prokuro ras“, – tikino V.Matuzas. Bet ar sutinka, kad neliečiamybė būtų panaikinta, Seimo narys neat sakė. Esą tai turi nuspręsti pati lai kinoji komisija, įsigilinusi į pateiktą medžiagą ir jo paties paaiškinimus. V.Matuzas yra sustabdęs narys tę konservatorių partijoje, iki Sei mas priims sprendimą dėl jo nelie čiamybės.
Skandalingi akibrokštai – kasdienė duona Seimo narė socialdemokratė Ma rija Aušrinė Pavilionienė sako ar timiausiomis dienomis svarsty sianti, ar skųsti kolegą parlamen tarą Petrą Gražulį Seimo vadovei ar parlamento etikos sargams dėl jo pareiškimų trečiadienį per spau dos konferenciją, skirtą Tarptauti nei dienai prieš homofobiją.
Spektaklis: vakar P.Gražulis Sei
me užsipuolė ir užsienio valsty bių diplomatus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
„Reikia viską pamatyti – tekstą, ką jis sakė, pasitarti su teisininkais. Taip emocingai kreiptis reikia tu rėti pamatą. Ryt poryt pasitarsiu su žmonėmis ir žiūrėsiu, ką dary siu. Faktiškai galėčiau turbūt ir į Seimo pirmininkę kreiptis, nes čia tiesiog gėda parlamentui. Tokiam žmogui per didelė garbė – jis tik skandalais ir gyvena“, – BNS tre čiadienį sakė M.A.Pavilionienė. „Be abejo, pasielgė labai negar bingai ir negražiai, bet čia Lietuvos valstybei gėda, ne man kaip asme
niui. Padarė gėdą Lietuvos valsty bei – taip įvardyčiau jo demaršą“, – teigė parlamentarė. Seimo narys P.Gražulis trečiadie nį Seime sukėlė skandalą per Tarp tautinei dienai prieš homofobiją skirtą spaudos konferenciją, kurioje dalyvavo užsienio šalių diplomatai Lietuvoje. Konferencijos iniciatorei M.A.Pavilionienei skaitant prane šimą, P.Gražulis garsiai laidė rep likas, o vėliau prapliupo riksmais, homoseksualius asmenis lygino su pedofilais ir zoofilais. M.A.Pavilio nienė iškvietė apsaugą, kad ši išves tų įsismarkavusį Seimo narį, tačiau šis vėliau išėjo pats. Spaudos konferencijoje dalyva vo Nyderlandų ambasadorius Kor nelis Willemas Spaansas, Jungti nių Amerikos Valstijų ambasados Politikos ir ekonomikos skyriaus vadovas Johnas Finkbeineris, or ganizacijos „Amnesty Internatio
nal“ atstovė Helle Jacobsen. „Ko dėl mes esame tokie provincialai, kodėl gyvename dogmatizmo, fa natizmo, siauro mąstymo erdvė je, uždarytomis durimis ir langais į pasaulį ir tuo didžiuojamės? To dėl, kad nežinome ar bijome tiesos apie sudėtingą žmogaus prigimtį. Tos tiesos nežinome, nes Lietuvos mokslininkai mokslo populiarini mo informacija tautos nešviečia, mokslininkų vietą užima apsuk rūs politikai ir religijos tarnai, ku rie gąsdina žmones tautos išny kimu“, – spaudos konferencijoje kalbėjo M.A.Pavilionienė. „Dabartinė valdančioji dauguma norėtų lytines mažumas vėl nu stumti į pogrindį ir paversti juos nematomais žmonėmis. Tik nuo pačių Lietuvos lytinių mažumų bendruomenės veiksmų ir žmo gaus teisių gynėjų atkaklumo pri klausys, ar keisis Lietuva pagarbos
žmogui požiūriu“, – sakė parla mentarė. „Kuo homoseksualai pranašes ni už nekrofil us, pedofilus ir ki tus? Jie tuoj irgi teisių reikalaus ir čia konferencijas ruoš Seime? Gė da Seimui, kad leido krikščionys demokratai tokias spaudos konfe rencijas. Ir man gėda, kad supuvę, atsiprašant, atvažiavę iš ES, ku ri yra supuvusi morališkai, propa guoja tai Lietuvai. Tragedija!“ – po M.A.Pavilionienės kalbos prapliu po P.Gražulis. M.A.Pav il ion ien ė pareikal a vo P.Gražulio išeiti, paskui – ap saugos jį išvesti, bet į tai sulaukė P.Gražulio atsako: „Nieko jūs man nepasakysit ir niekur jūs manęs neišvarysit, tai jie čia visi turi pa likt Lietuvą!“ Tačiau netrukus parlamentaras išėjo. BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
nuomonės
Lėšų panaudojimas uždavė mįslių
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Patetiškus planus keičia bevertės skrajutės Stasys Gudavičius
T
ai buvo ambic ing as planas. Bet niekas ne tikėjo, kad jį pav yks įgyvendinti. Ir jis iš tik rųjų nepavyko. Nepaisant to, už sispyrusiai nenorima pripaž inti, kad ambicijos buvo tuščios. „2011-aisiais iš šešėl io išt rauksi me mil ijardą!“ – garsiai šaukė val džiažmog iai maždaug prieš me tus pusantr ų. Visi girdėjo šį am bicingą pareišk imą, nors vėl iau jį ir bandyta neigt i ar neg rabiai koreguoti.
Atsirado kitų „kovos su šešėliu“ formų ir bū dų. Kai kurie jų pana šūs į rinkimų populiz mo persunktą propa gandinį agitbrigadų pa sirodymą. Lyg iai taip pat visi žino, kad šis plan as fakt išk ai baigės i fiasko. Ats ig aun ant ekonom ik ai ir di dėjant gyventojų pajamoms, su mažėjus nedarbui, įvedus kasos aparatus maistu prekiaujančiuo se turg uose, sug riežt inus muit i nės taisykles iš šeš ėl io pernai į dienos švies ą pav yko išt raukt i ger iausiu atveju ne daug iau kaip 0,5 mlrd. lit ų. Tai pripaž ino ir pat i finansų mi nistrė Ingr ida Šimonytė bei kit i Vyr iausybės atstovai. Todėl, matyt, šiemet jau priven giama garsiai, bet tuštokai skam bančių pareiškimų apie šešėlinė je ekonom ikoje cirk ul iuojančių šimtų milijonų ar kelių milijardų „išbalinimą“. Tačiau atsirado kitų „kovos su šešėliu“ formų ir būdų. Kai kurie jų panašūs į rinkimų po pulizmo persunktą propagandinį agitbrigadų pasirodymą. Štai vakar ryte pat s premjeras Andrius Kubilius, finansų minist rė I.Šimonytė ir kiti aukšti Vyriau sybės atstovai gerokai nustebino į darb ą skub ančius viln ieč ius. Nusimetę dalyk in ius kost iumus vald žios atstovai užsiv ilko snie
go balt umo maršk inėl ius su ža liais ir juodais užrašais „Šioje ša lyje nėra vietos šešėl iui!“ Praeiv iams ir automobil ių vai ruotojams dalytos skrajutės, ragi nančios nepirkti kontrabandinių degalų, rūkalų ir alkohol io, sąž i ningai mokėti mokesčius. Šį žaid imą žmonės sut iko labai skirtingai. Vieni (beje, mažesnio ji dalis) sakė, kad gyventojai grei čiausiai nel iks abejing i, kai pats premjeras parodo jiems dėmesį, prašo nepalaikyti šešėlinės eko nomikos ir kartu informuoja apie žal ą, kur ią vis iems atneš a ne skaidrioji jos dalis. Bet dauguma pikt inosi, kad, užuot dirbęs tie siog in į ir realų darbą, siekdamas pager int i visų šal ies žmon ių gy ven imą, Vyr iaus yb ės vadovas užsiima tuščia agitacija, žaid žia politinius žaidimus. Štai viena skeptiška internete iš dėst yta nuomonė apie šią akci ją: „Vald žios žmonės kalba apie skaidrumą, apie kovą su šešėliu, bet patys stato labai brang ią, bet dar neaišk u, ar efektyv ią atom i nę elektr inę, vieš uos iuose pir kimuose už prekes ir paslaugas permoka nuo dviejų iki penk ių kart ų. Ir taip tol iau. Įvest ų tvar ką, realiai imtų kovoti su šešėliu ir korupcija, nereikėtų štai tok ios „pakazuchos“, kok ią čia jie suren gė miesto gatvėse.“ Dar vien a gan a paradoks al iai šmaikšt i nuomonė: „Reklamos, skrajučių ar spaudos platinimas, dalijimas yra darbas. Ar buvo su darytos darbo sutartys, ar skraju tes min istrai plat ino „juodai“, tai yra prisidėdam i prie tos pačios šešėl inės ekonom ikos, su kur ia taip neva nuož miai kovoja?“ O štai irg i šmaikštumo nestoko jantis įkandimas premjerui: „Įdo mu, ar A.Kubil ius įteikė skrajutę dėl būtinybės kovoti su korupci ja... Vitui Matuzui?“ Žod žiu, tikrai ne vieną suerz ino ši propagand inė akcija, akivaiz džiai skirta artėjant iems Seimo rink imams. Tikr iausiai panašių iki spal io vi durio sulauksime dar ne vienos. Kaž in ar tuo met u, kai premje ras ir jo min istrai vaikšto gatvė mis, dalydami visokias skrajutes, kas nors daroma, kad imtų realiai tirpt i iki ketv irtadal io ekonom i kos užimantis šešėlis? Gars iai šaukt i kiekv ienas mo ka. O dirbti siekdamas tikslų, ku riuos taip balsingai deklaravo? O vyr iškai pris iimt i ats akomyb ę, jeigu patetišk i planai sužlunga?
S
eimo Audito komitetui kyla klausimų dėl lėšų, panaudotų Tytuvėnų Švč. Mergelės Ma rijos Angelų Karalienės baž nyčiai ir Bernardinų vienuolyno an sambliui restauruoti prieš gaisrą ir skubiems darbams po gaisro. Rado tik plėvelę
Antradienį komitetas lankėsi Tytu vėnuose, apžiūrėjo ansamblį, bend ravo su dvasininkų atstovais, ug niagesiais, profsąjungomis, vietos valdžia. Tačiau daugelis kylančių klausimų liko neatsakyti, kaip BNS sakė komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė. Anot jos, komitetui užkliuvo, kaip naudojami 200 tūkst. litų, Vyriausy bės skirti gaisro padariniams šalinti, taip pat – dar iki gaisro ansambliui res tauruoti panaudoti apie 10 mln. litų. „Daug turėjome klausimų. Vis dėl to mes aiškinsimės ir dėl Vyriausybės rezervo fondo lėšų, t. y. 200 tūkst. li tų, kur jos panaudotos. Klausimų ky la ir dėl beveik 10 mln. litų panau dojimo. Tų klausimų nemažai, dar, manau, grįžę į Vilnių turėsime ne mažai darbo, kol su institucijomis kai kuriuos klausimus išsiaiškinsime“, – BNS sakė L.Graužinienė. „Nerimą kelia tai, kad stogas už dengtas plėvele. 200 tūkst. litų buvo skirta, bet yra tik gegnės ir plėvelė. Ir neaišku, iš ko jie tą stogą uždengs, nes didžiąją dalį pinigų išleido valy mui, kaip jie sako“, – teigė komite to vadovė.
„Nebaigtos identifikuoti, nes kai kurios labai nukentėjo“, – sakė pro kurorė. Pasigesta vertybių
Viešosios įstaigos Tytuvėnų piligri mų centro direktoriaus pareigas lai kinai einantis Pranas Jurkaitis BNS šią savaitę sakė, kad artimiausiomis dienomis tikimasi sulaukti informa cijos iš draudikų, kiek jie skirs apde gusiems pastatams tvarkyti.
Loreta Graužinienė:
Neaišku, iš ko jie tą stogą uždengs, nes di džiąją dalį pinigų iš leido valymui. Pasak P.Jurkaičio, iki šiol bažny čią draudusi „PZU Lietuva“ avansu yra sumokėjusi 441 tūkst. litų, vie nuolyną draudusi „Gjensidige Bal tic“ avansu lėšų nėra skyrusi. Iš vi so bažnyčia, be pagalbinių pastatų, yra apdrausta daugiau nei 3 mln. li tų, vienuolynas – 10 mln. litų. Ta čiau nesitikima, kad bus sumokėtos maksimalios sumos, nes turtas ne buvo visiškai sunaikintas. Jis taip pat sakė, kad kol kas ne pateikta patikslinta paraiška ir ES projektui. Dar prieš nelaimę buvo pateiktas prašymas gauti 5 mln. li tų paramą, dabar numatoma paraiš
ką patikslinti – atsisakyti kai kurių anksčiau planuotų darbų (pavyz džiui, tvoros ar vartų tvarkymo) ir skirti dalį paramos stogui uždengti. P.Jurkaičio teigimu, vienuolyną nuolatiniu stogu tikimasi uždengti dar šiemet, bažnyčios stogo tvarkymo darbai esą gali trukti trejus metus. Per Tytuvėnų Švč. Mergelės Ma rijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 d. kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuo lyno stogo, apdegė ir apanglėjo baž nyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis sakralinio meno mu ziejuje eksponuotų liturginių reik menų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmo aukš to freskos. Po gaisro pasigesta 60 kultūros vertybių, iš kurių 24 įtrauktos į Kul tūros vertybių registrą. Sudegę eks ponatai nebuvo apdrausti. Gaisras sunaikino retus auksa kalių dirbinius – gotikines taures, kryžiaus formos monstrancijas, re likvines, komunines. Anot žiniask laidos, XVI–XIX a. sidabrinės ir auksinės vertybės buvo puoštos brangakmeniais, jų vertė skaičiuo jama milijonais. XVII–XVIII a. pastatytas Tytuvė nų bernardinų vienuolyno ansamblis vertintas kaip unikalus architektūros paminklas, labai mažai pakitęs nuo pastatymo laikų, vienas geriausiai išlikusių baroko epochos paminklų Lietuvoje ir Šiaurės Europoje. VD, BNS inf.
Versijų neatskleidžia
Į gaisre sudegusių kultūros vertybių klausimą, pasak L.Graužinienės, Au dito komitetas stengėsi nesikišti. „Kadangi vyksta ikiteisminis ty rimas, į tai, kas yra ne mūsų zono je, tikrai bandėme nesikišti. Mes žiū rėjome į lėšų panaudojimą“, – sakė L.Graužinienė. Šiaulių apygardos prokurorė Jūra tė Tamašauskienė BNS teigė kol kas negalinti pasakyti, kokios versijos ti riamos. „Kol kas nenorėčiau kalbėti apie tyrimo versijas – kol kas iš gaisrų ty rimo centro nesame gavę išvados dėl gaisro priežasties, todėl, kol neturime išvadų, nenorėtume plėstis į komen tarus“, – teigė J.Tamašauskienė. Tačiau, pasak jos, teisėsauginin kų tyrimui labai pravertė archeolo gų darbas, kai šie tyrinėjo gaisravietę ansamblyje. J.Tamašauskienė patvir tino, kad joje buvo rasta vertybių lie kanų, tačiau kol kas jos dar neiden tifikuotos.
Paslaptis: kol kas teisėsaugininkai neatskleidžia, kokias Tytuvėnų vienuo
lyne ir bažnyčioje kilusio gaisro versijas tiria.
Artūro Morozovo nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
KetvirtaDIENIS, gegužės 17, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–1,72 %
–1,62 %
3,4
mlrd. litų – toks užsienio investicijų į Lietuvą srautas šiemet.
–0,78 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Ieško pigesnių degalų
€
Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) Lietuvos vairuotojų degalus perka ne degalinėse. 15 proc. jų piges nius degalus perka turguje ir kitose vietose, dar 7 proc. – Kaliningrado sri tyje, Baltarusijoje ir Lenkijoje. Tai at skleidė naujausias tyrimų bendrovės RAIT tyrimas. Pusė apklaustųjų šie met nepakeitė degalų vartojimo įpročių.
Baltarusijos rublis 10000 3,3369 DB svaras sterlingų 1 4,3412 JAV doleris 1 2,7196 Kanados doleris 1 2,6883 Latvijos latas 1 4,9483 Lenkijos zlotas 10 7,8760 Norvegijos krona 10 4,5129 Rusijos rublis 100 8,7651 Šveicarijos frankas 1 2,8747
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,7701 % +0,3699 % +1,2698 % +0,1266 % –0,0586 % –1,6017 % –0,4829 % –1,0342 % +0,0070 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,97
4,66
2,47
„Kvistija“
4,92
4,61
2,47
„Vakoil“
4,94
4,63
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
93 dol. už 1 brl. 111,70 dol. už 1 brl.
Taksistai pasigenda socialinių išmokų Profesinių sąjungų atstovai tikina, kad taksi įmonės tak sistus verčia dirb ti pagal individua lios veiklos pažy mas, užuot įdarbinę pagal darbo sutartis.
negautų ir savo šeimą būtų pri versti palikti badauti. Ū.Urbaitės teigimu, savarankiš kai dirbantis žmogus ligos pašalpos negauna, nes pagrindinis pašalpos tikslas yra ligos atveju kompen suoti prarastas darbo pajamas. O jų, anot Ū.Urbaitės, savarankiškai dirbantis žmogus tarsi nepraran da: „Savarankiškai dirbantis as muo tikrai neturi nuolatinio dar bo ir nuolatinių darbo valandų. Jis gali rinktis.“ Nors V.Adomavičius pabrėžė, kad taksi vairuotojai rink tis negali, esą neišvažiavę dirbti jie neaprūpintų savo šeimos. Ū.Urbaitė taip pat atkreipė dė mesį į tai, kad pagal darbo sutartį dirbantys žmonės turi darbdavius, kurie užmoka už pirmąsias dvi li gos dienas. O vykdantys indivi dualią veiklą esą darbdavio ir ap skaitos žiniaraščių neturi. „Aš pats esu sau darbdavys ir už pirmas dvi ligos dienas galiu su mokėti pats. Ar tai, kad aš uždir bu sau, reiškia, kad aš neuždirbu? Kodėl mes negalime mokėti ko kio nors mokesčio ir būti apdraus ti?“ – piktinosi profesinės sąjun gos „Taksi solidarumas“ valdybos narys Andrejus Pašukas. Vis dėlto Ū.Urbaitė patikino, kad yra savanoriškas socialinis draudi mas ligos atveju. Jis pagal indivi dualią veiklą dirbantiems žmo nėms gali būti kaip saugiklis, kad ligos atveju jais bus pasirūpinta.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Jaučiasi nuskriausti
Šiuo metu šalyje dirba 3,5–4 tūkst. taksi vairuotojų, kaip sakė Tak si darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Gediminas Sabaitis. Anot jo, dirbti pagal individualios veik los pažymą verčiami taksistai jau čiasi nuskriausti. „Taksi vairuotojai ir kiti pagal individualios veiklos pažymą dir bantys žmonės netenka beveik visų socialinių garantijų. Be to, tai ap sunkina buhalterinę apskaitą. Rei kia vesti žurnalus: nurašyti nusi dėvėjusį ilgalaikį turtą, skaičiuoti degalų sąnaudas ir pan., o kaip tai daryti – nežinia“, – sakė G.Sabai tis ir pabrėžė, kad tokiems darbams atlikti reikia samdyti buhalterį. Todėl jo siūlymu pagal indivi dualios veiklos pažymėjimą dir bantiems taksi vairuotojams ir kitiems darbuotojams turėtų bū ti nustatytas fiksuotas mėnesinis mokestis, kuris apimtų privalo mojo sveikatos draudimo, gyven tojų pajamų ir socialinio draudimo mokesčius. „Jeigu žmogus norėtų gau ti didesnes išmokas, didesnę kau piamos pensijos dalį, jis galėtų savarankiškai mokėti didesnes so cialinio draudimo mokesčio įmo kas „Sodrai“, – siūlė G.Sabaitis. Taip esą apskaita būtų supapras tinta ir žmogus turėtų apskaičiuo ti tik savo pajamas ir išlaidas. Pokyčių nežada
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos Socialinio dialogo, dar bo santykių ir darbo apmokėjimo skyriaus vedėja Eglė Radišauskienė darbo grupės idėją įvertino neigia mai ir sakė, kad tai tik apsunkintų darbą: „Kaip sakoma, jeigu nori viską sužlugdyti – sudaryk darbo grupę. Manau, su atskirais specia listais aptarti klausimus ir išsiaiš kinti jų siūlymus dėl mokesčių ga lima, tačiau išbalansuoti esamos sistemos niekas nesiryš.“
Darbdaviai ar ne?
Prognozės: profesinių sąjungų atstovai įsitikinę, kad taksistams keliami reikalavimai dirbti pagal individua
lios veiklos pažymą paskatins šešėlinę veiklą.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
mu, dirbant pagal darbo sutartį so cialinio draudimo mokestis moka mas nuo bet kokio dydžio uždarbio – nėra jokių įmokų ribų, o indivi dualios veiklos pažyma garantuo ja lengvatų. „Dirbant pagal individualios veiklos pažymėjimą tik pusė pa jamų yra apmokestinamos, be to,
nymu, pagal individualią veiklą dirbantiems žmonėms taikomi ke li mokesčiai ir sudėtinga buhalteri ja skatins žmonių nesąžiningumą: „Metų pabaigoje visi žmonės vals tybę apgaudinės – slėps mokesčius kiek galėdami.“ Profesinės sąjungos „Taksi soli darumas“ atstovas Ruslanas Pla tačas pabrėžė, kad šalyje nuolat kalbama apie smulkiojo ir vidu tinio verslo skatinimą, tačiau jis yra gniaužtuose. Anot jo, mo kesčių reikalavimai nelankstūs, nors taksi kategorijų esama įvai rių: „Vieni taksi vairuotojai turi privačius automobilius, kiti dir ba įmonėse, treti vairuotojai savo automobilius nuomoja taksi įmo nėms ir pan.“
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterijos Socialinio draudimo sky riaus vyriausioji specialistė Ūla Urbaitė patikino, kad jau anksčiau būta pasiūlymų sujungti kelis mo kesčius į vieną, tačiau tai yra per nelyg sudėtinga. Esą dvi nepriklau somos – „Sodros“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos – mokes čių administravimo sistemos su sikūrusios jau seniai ir jų suardy mas sukeltų tik neaiškumų. Ū.Urbaitė taip pat pabrėžė, kad pagal individualios veiklos pažymą dirbantys žmonės socialinio drau dimo garantijas turi ir yra draudžia mi trijų rūšių iš penkių draudimu. „Beveik visas esmines socialines garantijas turi vykdantys indivi dualią veiklą. Visi gali gauti sveika tos paslaugas ligoninėje ir polik linikoje, taip pat yra draudžiami gauti socialinio draudimo pensiją, mokamos tėvystės ir motinystės išmokos“, – sakė Ū.Urbaitė. Prognozuoja apgavystes
Anot Ū.Urbaitės, individuali veikla turi nemažai pranašumų. Jos teigi
Ūla Urbaitė:
Beveik visas esmines socialines garantijas turi vykdantys indivi dualią veiklą. yra įmokų viršutinės ribos. Tai reiškia, kad beveik 6 tūkst. litų ri bą viršijančios pajamos neapmo kestinamos. Tokias lengvatas tu ri tik dirbantys pagal individualios veiklos pažymą“, – sakė ji. Tač iau Liet uvos profes inės sąjungos „Taksi solidarumas“ pir mininko Vydo Adomavičiaus ma
Ligos pašalpų negaus
Tačiau taksi vairuotojai baiminasi, kad ligos atveju liks be nieko. Pro fesinės sąjungos atstovų many mu, bene didžiausia problema yra negaunama ligos pašalpa. Esą ne laimės atveju keliems mėnesiams patekę į ligoninę jie jokių išmokų
Neturėdami darbdavio, savaran kiškai dirbantys žmonės ligos pa šalpos gauti negali. Tačiau prabilus apie nepalankią savarankiškai dir bančių žmonių padėtį prašant pa skolų, jie bematant buvo vainikuoti „darbdaviais patiems sau“. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos narės Ri tos Kairienės teigimu, į individua lią veiklą vykdančius žmones ša lies bankai žiūri atsargiai, nes jų pajamos nenuolatinės. Todėl pa gal individualios veiklos pažymą ir darbo sutartį dirbančių žmonių ga limybės – nevienodos. V.Adomavičius patikino, kad vien dėl to kalbėti apie taksi par ko atnaujinimą nė neverta. Esą pa gal individualią veiklą dirbantiems taksistams galimybių gauti paskolą ar išperkamąja nuoma įsigyti auto mobilį nėra. Vis dėlto Susisiekimo ministe rijos Kelių transporto skyriaus vy riausiasis specialistas pabrėžė, kad bankai pirmiausia įvertina kliento mokumą ir jo galimybes, neprik lausomai nuo vykdomos veiklos. Darbas pagal individualią veiklą esą bankų pasitikėjimo nemaži na, nes žmogus yra pats sau darb davys.
8
KetvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
tema
Euro žlugimo scenarijai – kaip domino efektas Šiuo metu kalbėti apie euro ateitį ir ES ateitį be euro kaip niekada aktualu. Kol kas galima tik spėlioti, koks tai bus scenarijus, tačiau po tokio sukrėtimo žmonės, verslas ir valdžia turės vėl pradėti smarkiai taupyti. Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų vadovas
Svarbūs veiksniai
Visame pasaulyje tvyro įtampa. Europoje vyksta ypač sudėtingi ir nekoordinuoti procesai. Graikijos išėjimas iš euro zonos jau tapo ne be galimybe, o labiausiai tikėtinu variantu, nes po pirmųjų rinkimų partijoms nepavyko sudaryti val dančiosios koalicijos ir bus skel biami pakartotiniai. Ispanijos vy riausybė perėmė vieną didžiausių finansų institucijų „Bankia“, ku rios turtas siekia 305 mlrd. eu rų (praėjusių metų Lietuvos BVP siekė 30,7 mlrd. eurų). Taigi gali ma tik įsivaizduoti, kokio didelio ir sudėtingo proceso pradžia tai yra. Pamažu imama suprasti, kad eu ras tebuvo naivi idėja, kuriai nebu vo parinkti atitinkami ekonomi niai saugikliai, šalys buvo paliktos elgtis laisvai, todėl pradėjo skolos
auginimo procesą ir patekome ten, kur dabar esame. Todėl vertėtų panagrinėti euro zonos ir apskri tai visos ES ekonominio vystymo si scenarijus, jei turėsime išstoji mo iš bendros valiutos sąjungos precedentą. Kai graikai išeis
Graikijos išėjimas iš euro zonos – realiausias variantas. Tokia ti kimybė ypač padidėjo nepavykus suformuoti vyriausybės ir konsta tavus faktą, kad reikės rengti pa kartotinius rinkimus. O didžiausią palaikymą turi prieš gelbėjimo ir taupymo paketus nusistačiusi ra dikalių kairiųjų partija „Syriza“. Nors antradienį įvykusiame Eu ropos finansų ministrų susitikime nebuvo atvirai kalbama apie gali mybę, kad euro zona ims byrėti, ta čiau tvyrojo aiški įtampa. Tai neei linė situacija, kai ES vieningumas ima blėsti ir šalys pradeda atsiri boti nuo grandininio efekto, ieško
sprendimų, geriausiai atitinkančių jų poreikius. Tai lemia ir kairiųjų partijų stiprėjimas – socialde mokrato François Hollande’o iš rinkimas į Prancūzijos prezidentus, Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfali jos žemėse Angelos Merkel Krikš čionių demokratų partijos patirtas fiasko prieš socialdemokratus, pa kartotiniai Graikijos rinkimai.
ES vieningumas ima aiškiai blėsti, tad ša lys pradeda atsiriboti nuo grandininio efek to ir ieško sprendimų, geriausiai atitinkan čių jų poreikius.
Tad jei euro zoną ir paliks vie na valstybė, pati pirmoji bus Grai
Perspektyva: net jeigu euras žlugs, ES išliks. Kiekviena šalis turi teisę valdyti savo pinigus ir turėti centrinį
banką, kurio pagrindinė funkcija – užtikrinti ekonominį stabilumą.
Komentaras
Auganti Graikijos našta 400
Mlrd. eurų
239
350 300 250
Graikijos valstybės skola 239
239
150
210
210 2007
Nedarbas Graikijoje
8,3
%
2008
7,7
%
2009 Metai
9,5
%
Ispanija yra kitas taikinys, tačiau gerokai didesnis ir pavojingesnis. Šalyje jau įvyko rekordinio dydžio nacionalizacija – Ispanijos vyriau sybė perėmė ketvirto pagal dydį ša lyje banko „Bankia“ valdymą. Nors pareigūnai teigia, kad bijoti nėra ko ir mokumas užtikrinamas, ži nome, kad tokios kalbos dažniau siai stokoja objektyvumo. Kaip yra pasakęs garsusis Vokietijos suvie nytojas Otto von Bismarckas, „ne galima tikėti niekuo politikoje, kol tai nėra oficialiai paneigta“. Isp an ija jau yra patek us i į komplikuotą ekonominę, socia linę ir politinę padėtį. Didžiau sias ES nedarbas (kas ketvirtas žmogus nedirba, kas antras jau nas žmogus bedarbis) ir tolesni planai taupyti tikrai nepadės ša liai atkurti stagnuojančios eko nom ikos. O tai reišk ia tik dar didesnę krizę ir potencialius so cial in ius neram um us. Ispan ijos sprendimas palikti euro zoną su keltų tikrą grandininį efektą, po kurio keistųsi viskas. Pirmiausia griūtų Europos bankų sistema – ji neatlaikytų tokio smūgio. Ban kai vienas po kito taptų nemokūs ir būtų nacionalizuojami. Kredi tavimas sustotų, o pagrindinės valstybės (Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai) keliautų į rimtą re cesiją ir pasuktų periferinių vals tybių keliu.
210
2010
Nerijus Udrėnas
Lietuvos Prezidentės vyriausiasis patarėjas
210 2011
12,6
Riz ik a: Graikijos išėjimas iš euro
paskatinti kitas valstybes priimti
Kas bus?
Graikijos realusis BVP
%
Ispanija – po Graikijos
Prancūzijos bankai neatlaikytų
239
210 200
239
kija. Ir dėl politinės, ir dėl ekono minės padėties. Vadinamoji troika (Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas) teigė, kad jokių derybų dėl gelbėjimo paketo są lygų nebebus, todėl skęstančios Graikijos ir jos gelbėtojų konflik tas yra akivaizdus. Didžiausią baimę vienos vals tybės išėjimas iš euro zonos ke lia dėl to, kad taip atsirastų aiškus precedentas, kuris gali paskatin ti kitas valstybes priimti sprendi mus palikti bendros valiutos są jungą. Taip pat toks ėjimas sukeltų dar didesnį nepasitikėjimą bankais prasiskolinusiose valstybėse (Por tugalijoje, Italijoje, Ispanijoje, Airi joje), ir indėliai būtų masiškai per keliami į pagrindinių (angl. – core) valstybių bankus. Tai tik pablo gintų finansinį tų valstybių stabi lumą ir pirmiausia Ispanijoje su keltų domino efektą.
17,7
%
Šaltinis: Europos Komisija
S
ituacija Graik ijoje ir Europo je yra vis dar tebesitęsiančios pasaul inės krizės atspindys, todėl spekuliuoti spėlionėmis dėl euro ir euro zonos ateities nereikia. Lietuvai svarbiausias tikslas – atsakin gai ir efektyviai valdyti savo šalies fi nansus bei užtikrinti tvarų ekonomi kos augimą. Esant sveikai ekonomikai, euras bus kaip viena iš priemonių eko nomikos vystymosi procese.
Didž iaus ią smūgį po Ispan ijos pat irtų Prancūz ij os bankai ir, atit inkam ai, šal ies ekon om ika, kur i pirmą ketv irtį nerodė jo kio augimo. O jei tik padarytu me minimalias prielaidas dėl šios šal ies fin ansų sektor iaus griū ties, vaizd as gal i būti katastro fiškas, nes šalyje veik ia du pa saulio dešimtuke esantys bankai. Bent vien o jų nem ok um as su keltų grandininį efektą jau nebe tik Europoje, tačiau ir JAV bei ki tuose regionuose, o tai visą pa saulį nugramzdintų į labai sunkų ir ilgą nuosmukio periodą.
Ar toks scen ar ij us įvyks, gal i ma tik spėlioti. Tačiau jau dabar aišku, kad lengvai išsisukti ne pavyks. Europa nebėra vieninga, jos šalys ir piliečiai yra per daug prasiskolinę, kad būtų galima tai išspręst i lengva ranka Europ os centriniam bankui išspausdinus daugiau eurų. Radikaliosios politinės grupės, ypač kairiosios, ateina į valdžią euro zonos valstybėse – tai reiš kia, kad dėmesys bus sutelktas ties kiekvienos šalies piliečiais, o bendri Europos interesai nukel ti į antrą planą. Ir net jei per ste buklą pavyktų su Graikija susitarti
9
KetvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
tema
A.Šemeta: „Norime, kad Graikija liktų euro zonoje“ Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Europos lyderiai siekia išlaikyti Graikiją euro zonoje, o eurą – bend ra valiuta. Suprantama, nes, pasak Europos Komisijos (EK) nario Al girdo Šemetos, tai būtų akibrokštas solidarumą išreiškusioms šalims.
– Kaip manote, ar Graikija 2012 m. paliks euro zoną? – Po pirmadienį įvykusio euro zo nos šalių finansų ministrų po sėdžio EK išsakė savo poziciją. Norime, kad Graikija liktų euro zonoje, grįžtų prie stabilaus eko nomikos augimo ir tvaraus viešųjų finansų tvarkymo, kaip numatoma ekonomikos reformų ir fiskalinės politikos programoje. ES ir Tarptautinio valiutos fon do (TVF) programa yra svarbi kitų 16 euro zonos šalių solidarumo ir paramos Graikijai išraiška. Tai 16 euro zonos narių ir Graikijos Soli darumo paktas. Solidarumas yra vienas svarbiausių ES principų. Tačiau jis turi būti abipusis. Solidarumo paktu reikalauja ma gerbti įsipareigojimus. Tai ga lioja ir euro zonos šalims narėms, ir Graikijos vyriausybei, ir parla mentui. Be Graikijos įsipareigo jimų Solidarumo paktas neveiks. Tai Graikijos politikų atsakomybė šiuo lemiamu momentu. Taigi, Graikijos ateitis ir jos pi liečių gerovė yra Graikijos politikų rankose: jie atsakingi už Solidaru mo pakto laikymąsi. – Kas įvyktų Graikijai palikus euro zoną? – EK tikisi, kad Graikija laiky sis įsipareigojimų. Norime, kad Graikija liktų euro zonoje. Ma nome, kad tai geriausias spren dimas Graikijai, jos žmonėms ir euro zonai kaip visumai. Tai ir
buvo patvirtinta pirmadienį eu ro zonos finansų ministrų susi tikime. – Jūsų nuomone, kokia euro ateitis? Ar ši valiuta išliks bend ra ES šalių valiuta? Kodėl? – Euras yra gera valiuta. Tiesa, krizė atskleidė tam tikras proble mas, kurių susikaupė per pirmą jį bendros valiutos gyvavimo de šimtmetį. Dėl ekonominės ir pinigų sąjungos modelio trūkumų per daugybę metų susidarė reikšmin gi fiskaliniai ir makroekonominiai disbalansai.
Lietuva turėtų siekti stabilaus ekonomi kos augimo, laikytis fiskalinės discipli nos, o euro įvedimas būtų ženklas, kad tai padaryti pavyko. Daugelyje šalių narių valstybės skolos lygis labai išaugo, tai ap sunkino viešųjų finansų padėtį ir stabdė ekonomikos augimą. Nuo dingąjį krizės „kokteilį“ sudarė ke li elementai: valstybių skolų krizė, trapi situacija finansų sektoriuje ir lėtas ekonomikos augimas. Buvo me patekę į užburtą ratą – nukri to investuotojų pasitikėjimas eu ro zonos valstybės skolos rinka ir bankų sistema. Tačiau praėjusių metų pabai goje ES lyderiai priėmė svarbius politinius sprendimus ir pasirin ko gilesnę tarpusavio integraciją bei stipresnę ekonominę sąjun gą. Iš esmės pertvarkė ES ekono minės valdysenos taisykles bei jų taikymą, sustiprino Stabilumo ir augimo paktą ir įdiegė naują pro
cedūrą, padedančią užkirsti kelią makroekonominiams disbalan sams. Šios priemonės jau įgyven dinamos. ES šalys su EK pagalba atliko būtinas reformas tam, kad paša lintų sisteminius trūkumus ir su stiprintų ekonominę sąjungą. Tai parodo, kad Europos lyderiai sie kia išlaikyti eurą bendra valiuta. – O vis dėlto kokia galėtų būti ES ateitis be euro? – Euras yra neatsiejama Europos ekonominės ir pinigų sąjungos da lis. Nederėtų kaltinti euro dėl fis kalinės disciplinos stokos atskirose šalyse ar ekonomikos valdymo trū kumų. ES šalys jau priėmė spren dimą – jos pašalino sisteminius trūkumus, sugriežtino fiskalinę discipliną. Kitaip tariant, jos pa sirinko dar glaudesnę ekonominę sąjungą ir integraciją, o euras yra šio sprendimo dalis. – Įvertinus šiuo metu ES vyrau jančius politinius ir ekonominius vėjus, ar Lietuvai reiktų galvoti apie euro įsivedimą? Kodėl? – Mūsų valiuta tiesiogiai susie ta su euru, todėl ilgainiui turė tume siekti tapti visaverčiais va liutų sąjungos nariais. Euras yra tarsi papildomas apdovanojimas už pastangas. Skeptikams galėčiau pateikti Es tijos pavyzdį, kuri laikėsi keliamų aukštų reikalavimų, įsivedė eurą net tokiu sudėtingu ekonomikai metu, pasiekė geriausių augimo rezultatų. Šiemet estų ekonomi kos augimas išlieka tarp didžiau sių, o kitais metais jai prognozuo jama lyderių pozicija. Taigi, ir Lietuva turėtų siekti stabilaus ekonomikos augimo, lai kytis fiskalinės disciplinos, o euro įvedimas būtų ženklas, kad tai pa daryti pavyko.
zonos kelia baimę dėl to, kad taip atsirastų aiškus precedentas, kuris gali sprendimus palikti bendros valiutos sąjungą. „Shutterstock“ nuotr.
dėl lankstesnių sąlygų (nors Eu ropos lyderiai ir TVF teigia, kad apie derybas negali būti jokių kal bų), Ispanija yra kur kas didesnė ir painesnė problema, kurios realių sprendimų nėra. Net jeigu euras žlugs, ES išliks. Kiekviena šalis turi teisę valdy ti savo pinigus ir turėti centrinį banką, kurio pagrindinė funkcija – užtikrinti ekonominį stabilumą. O valiuta yra viena pagrindinių užtikrinimo priemonių. Užburtos išliaupsinto euro iliuzijos, dauge lis Europos šalių šią valiutą priėmė per greitai, neužtikrindamos būti nų pereinamojo laikotarpio sau giklių (skolos augimas, kainų au
gimas, stabilizaciniai infliacijos valdymo mechanizmai ir t. t.). To dėl atsirado kreiva ir nesaugi valiu tinė konstrukcija, kuri visą ES at vedė į recesiją. Kad ir kokie sprendimai bus priimti per likusį pusmetį, 2013 m. bus labai sudėtingi ir gyvenimo gerovė kryps į neigiamą pusę, vi si ekonomikos dalyviai – vals tybės, žmonės, verslai – turės pra dėti taupyti ir smarkiai sumažinti sąnaudas. Iš principo keisis finan sinio sektoriaus konjunktūra, taip pat požiūris į vieningos Europos valdymo modelius. Ir, žinoma, spekuliantai iš šių neramumų už sidirbs dideles sumas.
Pozicija: A.Šemetos teigimu, euras yra gera valiuta, sisteminiai trūkumai pašalinti, todėl ekonominė
sąjunga ateityje esą tik stiprės.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
10
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
sportas
Į olimpinę atranką – be pažadų Lietuvos baidarių ir kanojų irkluoto jai be jokių išanksti nių pažadų išvyko į Poznanę, kur ren giamas mūšis dėl paskutinių keliala pių į Londono olim pines žaidynes – mūsiškiai apie per gales kalbės tik tada, kai jas iškovos.
Išbandymas: ar sprinto karaliams R.Labuckui ir T.Gadeikiui pasiseks gerokai ilgesnėje distancijoje?
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Tyla – gera byla
„Spėlioti, ar kuris nors grįš su olimpiniu kelialapiu, labai sunku. Žadėti neapčiuopiamą dalyką neį manoma, – sakė Lietuvos baida rių ir kanojų irklavimo federaci jos (LBKIF) generalinis sekretorius Virmantas Galdikas. – Konkuren cija šiose atrankos varžybose bus labai didelė.“ Paklaustas, kokios nuotaikos į Lenkiją išvyko mūsų sportininkai, pašnekovas atsakė, kad apie lau kiančius iššūkius rinktinėje visada prietaringai mažai šnekama. „Jeigu tik yra įmanoma, tai ir ne kalbame apie tokius dalykus. Vy
rams nereikia papildomo streso prieš svarbiausią metų startą. Pasi ruošimas vyko sėkmingai, įvykdėme viską, kas buvo suplanuota. Ką nors prognozuoti nėra prasmės, nes ir varžovai atkakliai rengėsi. Šiuo po žiūriu nesame išskirtiniai. Keliala pis – vienas, o jo siekiančiųjų be ga lo daug“, – kalbėjo V.Galdikas. Treniravosi užsienyje
Pasak V.Galdiko, sportininkai vi sada nori geriausio, tačiau prie tarai šiek tiek stabdo dalyti galbūt tuščius pažadus. „Galima parėkauti, kad laimėsi me. Fiziškai vyrai pasiruošę gerai, tačiau niekas nėra apsaugotas nuo akibrokštų – gali juk ir kokia slidi žolytė po kojomis pasitaikyti, tad
išankstiniai užmojai per akimirką pasikeis“, – teigė LBKIF generali nis sekretorius.
Virmantas Galdikas:
Ką nors prognozuo ti nėra prasmės, nes ir varžovai atkakliai rengėsi.
Mūsų baidarininkai ir kanoji ninkai daug treniravosi užsienyje – Portugalijoje, Kroatijoje. „Portugalijoje sportininkams sudaromos labai geros sąlygos:
penkių žvaigždučių viešbutis su didelėmis nuolaidomis, puikus maitinimas, aprūpinimas inven toriumi. Šilta, kalnai užstoja vė jus. Portugalai mėgsta irklavimą, todėl didžioji dalis Europos rink tinių ten ir treniruojasi“, – sakė V.Galdikas. Laimingųjų bus nedaug
Į Poznanę išvyko šeši Lietuvos sportininkai. Dviviete baidare 1000 m rung tyje varžysis Ričardas Nekriošius ir Andrejus Olijnikas. Dviviete kanoja 1000 m rungtyje startuos tris kartus pasaulio ir penkis kartus Europos 200 m sprinto čempionai Raimun das Labuckas ir Tomas Gadeikis. Dviviečių baidarių 200 m sprinto
AFP nuotr.
varžybose tris kartus pasaulio čem pionas Egidijus Balčiūnas sieks per galės su Ignu Navakausku. Vyriausiasis rinktinės trene ris Romualdas Petrukanecas nu sprendė, kad E.Balčiūnas varžy sis ir vienviete baidare – 200 m sprinte. „Poznanėje startuos būtent jis, nes patirtis ir sugebėjimas susi kaupti bei išspausti iš savęs viską per svarbiausias varžybas turi di desnį pranašumą už jauno veržlumą ir žvėrišką jėgą“, – savo interneti niame dienoraštyje rašė treneris. Jo teigimu, iškovoti kelialapį į Londono regatą bus itin sunku, nes šiame atrankos etape tarp laimin gųjų paklius tik du pirmieji vien vietininkai ir tik pirmoji dvivietė.
Krepšinio federacija – į pagalbą „VIČI-Aistėms“ Lietuvos krepšinio federacija (LKF) ėmėsi žingsnių, kad Kaune būtų iš saugota aukščiausio lygio moterų komanda.
Baigiantis Lietuvos moterų krep šinio lygos (LMKL) finalo seri jai, daugkartinės šalies čempionės Kauno „VIČI-Aisčių“ koman dos vadovai nuogąstavo dėl ekipos
ateities ir tolesnio dalyvavimo Eu rolygos varžybose. LKF vadovai susitiko su Kauno meru Andriumi Kupčinsku ir kal bėjosi apie moterų krepšinio cent ro svarbą šiame mieste. „Pokalbis buvo dalykiškas, mes matėme miesto norą išsaugoti ko mandą. Savivaldybės žadėta pusės milijono litų parama bus surinkta
Pasiekimai: „VIČI-Aisčių“ komanda šį sezoną iškovojo tris trofėjus.
ir klubas šiuo požiūriu nenuken tės. Kauno miesto savivaldybė iš kėlė klausimą, ar, jai prisidėjus prie ekipos rėmimo, išliks ir pagrindi nis privatus rėmėjas. Artimiausiu metu žinosime atsakymą, tačiau bet kuriuo atveju federacija imsis iniciatyvos ieškant rėmėjų ir pade dant moterų krepšiniui. Viliamės, kad ekipos finansavimo struktū
Tomo Raginos nuotr.
ra išliks tokia pati, kokia ir buvo“, – sakė LKF generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas. Tačiau Kauno savivaldybė jau patvirtino, kad iš biudžeto „VIČIAistėms“ bus skirta ne 500 tūkst. bet 100 tūkst. litų. Apie kokį pusę milijono kalbėta per A.Kupčinsko ir M.Balčiūno susitikimą? „Turėjau galvoje bendrą miesto ir federacijos paramos dydį. Ji ir suda rytų 500 tūkst. litų. Kita reikiama dalis būtų iš rėmėjų“, – vakar dien raščiui patikslino M.Balčiūnas. Jis pažymėjo, kad išsaugant pa jėgią, Eurolygoje rungtyniaujančią „VIČI-Aisčių“ komandą itin svar bus yra tiek privačių rėmėjų, tiek miesto savivaldybės, tiek LKF in dėlis. „Esame labai dėkingi „Vičiū nų“ įmonių grupei, kuri ilgai rėmė krepšinį, o pastaraisiais metais itin daug dėmesio skyrė moterų krep šiniui. Savivaldybės pareiga – pri sidėti prie tokio projekto, o mes atliksime pareigą ir tapsime tarpi ninkais ieškant kompromiso tarp savivaldos ir privačių rėmėjų“, – pažymėjo M.Balčiūnas. Vienas LKF vadovų pasidžiaugė, kad šiemet LMKL didžiojo ir ma žojo finalo serijos buvo kaip nie kada atkaklios, o čempionato lygis
gerokai išaugo. Teigiami pokyčiai įvyko LKF pradėjus moterų krep šinio reformą. „Šiem et sul auk ėm e pirm ų jų prieš penkerius metus pradėtos moterų krepšinio reformos rezul tatų. Matėme labai atkaklias LMKL finalo serijas, įsteigėme Naciona linę moterų krepšinio lygą. „VIČIAisčių“ komanda yra visos mūsų moterų krepšinio piramidės vir šūnė. Norėtume, kad perspekty viausios jaunos žaidėjos papil dytų „VIČI-Aistes“ ir Vilniaus „Kibirkštį-Tichę-IKI“, o įgijusios tarptautinių varžybų patirties – ir nacionalinę rinktinę. Tokia sistema puikiai veiktų, tačiau turime dirb ti ne tik su rėmėjais, bet ir su savi valdybėmis“, – pažymėjo M.Bal čiūnas. LKF generalinis sekretorius pa stebėjo, kad stipriausios Europos komandos be savivaldos paramos neišgyventų – Ispanijoje, Rusijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse val džios parama sudaro daugiau nei pusę klubų biudžetų lėšų. Šį sezoną „VIČI-Aisčių“ krep šininkės 15-ąjį kartą tapo Lietuvos čempionėmis ir iškovojo LKF tau rę, taip pat 13-ąjį kartą triumfavo Baltijos moterų krepšinio lygoje. VD, LKF inf.
11
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Ž.Ilgauskas žengia tėvynainių pėdomis Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Dvylika metų NBA arenose pra leidęs Lietuvos krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas priėmė nau ją gyvenimo iššūkį – pradėjo dirb ti administracinį darbą. Treneriu nedirbs
Snaiperis: mūsų kaimynų lenkų rinktinės atakų smaigalyje bus R.Lewandowskis (geltoni marškinėliai) –
vienas rezultatyviausių Vokietijos bundeslygos žaidėjų.
„Reuters“ nuotr.
Futbolo rinktinėse – senbuviai ir naujokai Iki Europos futbolo čempionato finalo turnyro pradžios likus trims savaitėms, organizacinė karuselė sukasi visu greičiu, o rinktinių treneriai tvirtina kandidatų sąrašus, futbolininkai ren kasi į treniruočių stovyklas. Trys drąsiausieji
Pirmaisiais pionieriais, paskelbu siais galutines rinktinių sudėtis, tapo Portugalijos, Airijos ir Švedi jos rinktinių strategai. Portugalų vairininkas Paulo Ben to ilgai nesvarstė – jo ekipos bran duolį sudarys geriausių Europos klubų žaidėjai. Vieninteliu neti kėtumu būtų galima įvardyti Hugo Vianos neįtraukimą į sudėtį, tačiau šis futbolininkas svarbiausio vaid mens ekipoje pastaruoju metu ne vaidino. Mirtininkų B grupėje su vokie čiais, danais ir olandais žaisian tys portugalai treniruočių stovyk lą pradės gegužės 21-ąją. Panašiu gerai patikrintu keliu nuėjo ir Švedijos strategas Erikas Hamrenas. Šis specialistas surinko lanksčią sudėtį, kurioje yra ir jaunų talentų, ir patyrusių veteranų. Į su dėtį įtrauktas Pirėjo „Olympiakos“ gynėjas Olofas Mellbergas, kuriam tai bus ketvirtasis Europos čem pionatas. Andersas Svenssonas, Zlatanas Ibrahimovičius, Kimas Kallstromas ir Christianas Wil helmssonas turės progą žaisti savo 100-ąsias rungtynes vilkėdami na cionalinės ekipos marškinėlius. Skirtingai nei kiti konkurentai, iš karto 23 žaidėjus nurodė ir airius treniruojantis italas Giovanni Tra pattoni. Airijos rinktinės gerbė jai pasiges perspektyvaus 21 metų saugo Jameso McCarthy iš „Wigan Athletic“. Žaidėjas pats paprašė trenerio nekviesti jo į rinktinę, nes panoro pabūti su šeima – jo tėčiui diagnozuotas vėžys.
Favoritai neskuba
Čempionato favoritų stovyklose – kol kas ramybė. Titulą ginsiančios Ispanijos rinktinės strategas Vi cente Del Bosque paskelbė preli minarią sudėtį, tačiau joje dar nėra „Barcelonos“, Londono „Chelsea“ ir Bilbao „Athletic“ futbolininkų pavardžių, nes šioms ekipoms se zonas nesibaigė.
Joachimas Loewas:
Man nepatinka, kai mus laiko turnyro favoritais.
Jau tikrai aišku, kad „Raudo najai furijai“ Ukrainos ir Lenki jos stadionuose tikrai negalės pa dėti vienas pagrindinių 2010 m. pasaulio čempionatą laimėjusios ekipos architektų Carlesas Puyolis – 34-erių „Barcelonos“ veteranui bus atlikta kelio operacija. Pagrindiniai ispanų konkurentai dėl titulo vokiečiai kol kas krato si favoritų statuso. „Man nepatin ka, kai mus laiko turnyro favoritais. Pastaraisiais metais geriausia ko manda buvo Ispanija. Taip pat yra kelios kitos rinktinės, galinčios lai mėti pirmenybes, todėl šis čempio natas bus velniškai sunkus“, – pri statydamas 27 pavardžių išplėstinį sąrašą kalbėjo treneris Joachimas Loewas. Vokiečių strategas pateikė ir vie ną siurprizą – į sudėtį įtraukė nė
vienų rungtynių rinktinėje nesu žaidusį 18-metį Gelzenkircheno „Schalke“ saugą Julianą Draxlerį.
Klivlando „Cavaliers“ aukštaū gius treniruoti ketinęs 221 cm ūgio milžinas atsisakė šio plano ir nutarė visą dėmesį skirti gene ralinio vadybininko asistento pa reigoms. 36-erių kaunietis sprendimą priėmė pasitaręs su dabartiniu ekipos treneriu Byronu Scottu ir generaliniu klubo vadybininku Chrisu Grantu. „Z nusprendė, kad jam kol kas bus geriau imtis klubo vadybos reikalų. Mūsų 21-ų vidurio puolė jui Tristanui Thompsonui jis galės padėti patarimais. Visi drauge nu sprendėme, kad aukštaūgių trene rio darbą puikiai atlieka ir iki šiol su vidurio puolėjais dirbęs Jamah las Mosley“, – kalbėjo B.Scottas. Ž.Ilgauskas šiuo metu yra de šinioji Ch.Granto ranka ir stebi, kas vyksta naujokų biržoje. „Jis mums labiau reikalingas biure, o ne treniruočių aikštėje. Jei tre neriams kils kokių nors klausimų – puiku. Jie nedvejodami galės kreiptis į jį ir nemanau, kad Di dysis Z atsisakys padėti. Žydrū nas turi tikrai didelį žinių baga žą“, – kalbėjo klubo generalinis vadybininkas. „Visuomet galvojau, kad pabai gęs NBA karjerą norėčiau įsigilinti į šios lygos klubų vadybos subtily bes. Visuomet noriai mokiausi ir savo žiniomis noriu pasidalyti su kitais“, – kalbėjo lietuvis.
Skirtingos nuotaikos
Vieną iš turnyro šeimininkių Len kijos rinktinę treniruojantis Fran ciszekas Smuda į savo ekipos sudėtį įtraukė visus tris šiemet Dortmundo „Borussią“ į Vokietijos bundeslygos viršūnę atvedusius savo tautiečius – Lukaszą Piszczeką, Jakubą Blaszczy kowskį ir Robertą Lewandowskį. Be to, vienuolikėje atsirado vie tos devyniolikmečiam Varšuvos „Legios“ saugui Rafalui Wolskiui. „Mėginsiu įlieti į rinktinę jaunų žaidėjų ne tik Europos čempiona tui, bet ir ateičiai“, – savo sprendi mą argumentavo treneris. F.Smuda turės rimtai pasukti gal vą, kurį Londono „Arsenal“ vartų sargą – Lukaszą Fabianskį ar Woj ciechą Szczęsny – pasirinkti, o kitos čempionato šeimininkės Ukrainos vairininkas Olegas Blochinas bus priverstas surasti naują vartų sargą, nes visi trys pagrindiniai rinktinės vartininkai – Andrejus Piatovas, Aleksandras Šovkovskis ir Andre jus Dikanas – yra traumuoti. Treneris rinksis rinktinei dar neatstovavusį 25-erių Aleksand rą Bandurą arba 19-metį Maksimą Kovalį. Kitas kandidatas – 17 metų už M.Kovalį vyresnis Aleksandras Gorjainovas rinktinėje žaidė vos kartą ir debiutavo joje būdamas jau 34-erių – prieš dvejus metus draugiškose rungtynėse Charkove su Lietuva (4:0). Parengė Marius Bagdonas
Stebės Europos jaunimą
Nusprendęs atsisakyti trenerio darbo, Ž.Ilgauskas šnektelėjo su buvusiu savo bendražygiu Dan ny Ferry.
„Jis, kaip ir aš, baigęs karje rą save atrado kaip vadybininką. D.Ferry yra dirbęs tai, ko dabar ėmiausi aš, ir labai džiugu, kad Danny sutiko pasidalyti patirtimi ir papasakojo apie visus šio darbo niuansus“, – sakė Ž.Ilgauskas. Lietuvis seka savo tautiečių pė domis. Klivlando klubo vadovai norėtų, kad vienas populiariau sių visų laikų „Cavaliers“ krepši ninkų Ž.Ilgauskas būtų atsakin gas už jaunų Europoje žaidžiančių talentų paiešką. Panašias funkcijas Hjustono „Rockets“ klube atlieka krepši nio operacijų direktorius Artū ras Karnišovas, o Dalaso „Ma vericks“ ekipoje skautu dirba Alvydas Pazdrazdis.
Chrisas Grantas:
Jis mums labiau reikalingas biure, o ne treniruočių aikš tėje.
„Viskas priklauso nuo Chri so. Jei jis nuspręs, kad galiu pa gelbėti stebint ir analizuojant Europ os jaun ųj ų krepš in ink ų rinką, taip ir bus“, – tvirtino Ž.Ilgauskas. Žaidė NBA finaluose
Profesionalo karjerą Ž.Ilgauskas baigė pernai. 1997–2010 m. jis vilkėjo „Cavaliers“ marškinėlius, o paskutinį sezoną atstovavo Ma jamio „Heat“ komandai. Vidurio puolėjas du kartus žai dė NBA finale, tačiau iškovoti čempiono žiedo jam nepasisekė. Stipriausioje planetos lygo je Didysis Z sužaidė 843-ejas rungtynes: 724-erias iš jų pra dėjo starto penkete ir vidutiniš kai rinko po 13 taškų bei atkovojo po 7,3 kamuolio.
Karjera: Ž.Ilgauskas dirba „Cavaliers“ klubo adminstracijoje. Aurelijaus Madzeliausko nuotr.
12
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
pasaulis
9,7
mln. dolerių Šveicarijos aukciono dalyvis sumokėjo už istorinį 35 karatų dei mantą „Beau Sancy“.
Stiprėja panika
Išvaikė protestą
Graikijos partijoms nesugebėjus sufor muoti valdančiosios koalicijos, šalyje bir želio 17 d. įvyks pakartotiniai parlamen to rinkimai. Laikinuoju premjeru paskir tas Aukščiausiojo administracinio teismo pirmininkas Panagiotis Pikramenas. Gilė jant nerimui dėl galimo šalies išėjimo iš euro zonos, graikai puolė atsiimti pinigų iš bankų ir vien šį pirmadienį atsiėmė 800 mln. eurų.
Rusijos riaušių policija vakar paryčiais išvaikė opozicijos aktyvistų, protestuojančių prieš prezidento Vladimiro Putino valdymą, nuolatinę stovyklą viename ne dideliame parke sostinės centre. Per šią operaciją buvo suimta bent 15 žmonių. Protestuotojai Čistyje Prudy bulvare buvo įsikūrę nuo gegužės 9 d., siekdami išlaiky ti nuolatinę demonstraciją, o žmonių skai čius joje buvo pasiekęs 2 tūkst.
Prokurorai skuba, teisiamasis linksminasi Vienuolika kaltinimų, 106 inkriminuojami nusikaltimai, daugiau nei 400 liudytojų ir 28 tūkst. įkalčių. Kyla abejonių, ar gerokai nusilpęs buvęs Bosnijos serbų pajėgų vadas Ratko Mladičius sulauks Hagos tribunolo pabaigos. Sarkastiškas elgesys
Jungtinių Tautų (JT) tribunolas vakar pradėjo nagrinėti 70-mečio R.Mladičiaus bylą, kurioje jis kal tinamas vienais didžiausių žiau rumų, įvykdytų Europoje po Ant rojo pasaulinio karo. Kaltinamasis į posėdį atvyko apsivilkęs pilką kos tiumą ir ryšėdamas raštuotą kakla raištį. Jis proceso dalyvius pasvei kino sukabinęs rankas virš galvos, o įžengusiems teisėjams sarkastiškai paplojo ir parodė iškeltą nykštį. Prokuroras pradėjo skaityti kal tinimus. Ši procedūra turėtų užtrukti dvi dienas, o vėlesnis po sėdis vyks gegužės 29 d. R.Mladičiui pateikta vienuoli ka kaltinimų dėl genocido, karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmo giškumui per 1992–1995 m. šioje Balkanų šalyje vykusį žiaurų karą, kuris nusinešė apie 100 tūkst. žmo nių gyvybę ir privertė dar 2,2 mln. gyventojų palikti savo namus. Buvęs Bosnijos serbų pajėgų va das suimtas Serbijoje pernai ge gužę po to, kai 16 metų slapstė si, ir buvo perkeltas į JT sulaikymo centrą Hagoje. Nestabili sveikatos būklė
Tarp R.Mladičiui inkriminuojamų nusikaltimų – 1995 m. įvykusių Srebrenicos žudynių organizavi mas, per kurias buvo nužudyti be veik 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų.
Jis taip pat laikomas atsakingu dėl 44 mėnesius trukusios ir 1995ųjų lapkritį pasibaigusios Saraje vo apsiausties, per kurią žuvo 10 tūkst. žmonių. Siekiant paspartinti bylos nag rinėjimą, R.Mladičiui inkrimi nuojamų nusikaltimų skaičius bu vo sumažintas nuo 196 iki 106. Kaltinamojo sveikatos būklė yra nestabili ir kaltintojai baiminasi, kad generolas gali neišgyventi iki teismo proceso pabaigos, kaip buvęs Jugoslavijos prezidentas Slobo danas Miloševičius, kuris 2006 m. Hagos kalėjime mirė nesulaukęs verdikto.
R.Mladičius patyrė tris insultus 1996, 2008 ir 2011 m., jam iš dalies paralyžiuo ta dešinė kūno pusė.
R.Mladičiaus advokatas Bran ko Lukičius sakė, kad kaltinamasis patyrė tris insultus 1996, 2008 ir 2011 m. ir kad jam iš dalies paraly žiuota dešinė kūno pusė. Manoma, kad iki nutarties pa skelbimo dienos gali praeiti dar treji metai. Jeigu Tarptautinis baudžiamasis buvusiosios Jugos lavijos tribunolas (TBBJT) R.Mla
dičių pripažins kaltu, jam grėstų laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltės nepripažįsta
Bylos prokuroras Dermotas Groo me’as vakar pareiškė, kad R.Mla dičius turėjo nusikalstamą tikslą vykdyti etninį valymą Bosnijoje. „Kaltintojai pateiks įrodymų, kurie be jokių pagrįstų abejonių at skleis, kad ponas Mladičius pridėjo ranką prie kiekvieno iš šių nusikal timų“, – pridūrė prokuroras. R.Mladičius padarė kaltės ne pripažinimo pareiškimą dėl jam pateiktų kaltinimų per ankstesnį teismo posėdį pernai birželį. „Visas pasaulis žino, kas aš toks! – praėjusiais metais į teisėjo prašymą prisistatyti atsakė kaltinamasis. – Esu generolas Ratko Mladičius. Aš gyniau savo tautą, savo valstybę... Dabar aš ginu save!“ Motinų demonstracija
Prie teismo rūmų 25 moterys, pri klausančios Srebrenicos motinų organizacijai, atstovaujančiai šių žudynių aukoms ir našlėms, su rengė demonstraciją. „Jis – didžiausias skerdikas Bal kanuose ir pasaulyje“, – 65 metų Munira Subasič sakė naujienų agentūrai AFP. Ši moteris neteko 22 artimųjų – jie buvo nužudyti Bos nijos serbų pajėgų, kurios įsiveržė į Srebrenicos anklavą 1995 m. birželį. „Žiūrėsiu jam į akis ir paklausiu, ar
Tribunolas: R.Mladičiaus teismas, kurio taip ilgai laukė Srebrenicos
aukų artimieji, gali užtrukti trejus metus.
jis atgailauja“, – pridūrė M.Subasič. Moteris sakė teismo posėdį stebė sianti iš balkono teismo salėje. Svarsto, ar atidėti procesą
Likus dviem dienoms iki bylos nagrinėjimo pradžios R.Mladičiaus advokatai paprašė atidėti procesą šešiems mėnesiams ir teigė, kad jiems reikia daugiau laiko pasi ruošti gynybai. TBBJT pirminin kas Nyderlandų teisėjas Alphon
„Scanpix“ nuotr.
sas Orie prasidėjus posėdžiui sakė tebesvarstantis, ar atidėti šią bylą, nes kaltintojai yra padarę „reikš mingą klaidą“, kuri gali sutrikdy ti proceso eigą. Per kelis ankstesnius ikiteismi nius posėdžius senyvo amžiaus buvęs generolas mažai kalbėjo, tik skundėsi savo prasta sveikata ir prašė A.Orie leisti jam vilkėti ka rinę uniformą. BNS, BBC inf.
R.Mladičiaus sekėjai grįžta? Kol Hagoje vyksta Srebrenicos žu dynių organizavimu kaltinamo Ratko Mladičiaus teismas, jo sekė jai gali paimti valdžią šiame maža me kalnų miestelyje, patekusiame į kruvinus istorijos puslapius.
Posūkis: Srebrenica neteko specialaus statuso, kuris garantavo bal
savimo teisę iš šio miestelio kilusiems, bet jame nebegyvenantiems musulmonams. „Scanpix“ nuotr.
Bosnijos ir Hercogovinos valdžia praėjusią savaitę nusprendė neleis ti musulmonams, pabėgusiems iš Srebrenicos per 1995 m. žudynes, balsuoti vietos rinkimuose šiame mieste. Didėja tikimybė, kad šį ru denį meru bus išrinktas serbas. Nuo 2008 m. Srebrenica turė jo ypatingą statusą, ir iš jo kilu siems, bet dabar čia nebegyve nantiems bosniams musulmonams
buvo leista dalyvauti miestelio vie tos rinkimuose. Todėl dabar Sreb renicos mero pareigas eina jų tau tietis Camilas Durakovičius. Bet, pakeitus balsavimo taisyk les, kituose mero rinkimuose, ku rie vyks šiemet spalį, gali trium fuoti serbai. „Norime, kad žmonės, kurie čia gimė ir turėjo bėgti nuo masinių žudynių, galėtų balsuoti Srebreni coje, – teigė C.Durakovičius. – Ki taip mieste valdžią paims politikai, kurie propaguoja melą ir neigia ge nocidą.“ Karo metais Srebrenica buvo musulmonų anklavas serbų kont roliuojamame regione, kol R.Mla
dičiaus pajėgos 1995 m. liepą užėmė jį ir per kelias savaites išžudė 8 tūkst. vyrų ir berniukų. Šiandien Srebrenica taip pat yra musulmonų valdoma salelė serbiškoje Bosnijos ir Hercogovinos dalyje, kurios ly deris Miloradas Dodikas menkina Srebrenicos žudynes ir ragina su skaldyti šalį. Prieš karą Srebrenicoje gyve no 30 tūkst. bosnių musulmonų, jie sudarė 80 proc. visų gyventojų. Dabar jų skaičius sumažėjo beveik dešimčia kartų ir beveik susilygino su serbų skaičiumi, nors C.Dura kovičius tikina, kad serbų yra dvi gubai daugiau. „The Guardian“ inf.
13
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
menas ir pramogos
M.K.Čiurlioniui – kainos egzaminas Birželio 1 d. vyks 24-asis Vilniaus aukcio nas. Išskirtiniu jis vadinamas, nes pirmą kartą oficialioje Lietuvos rinkoje bus par duodamas tautos dainiaus ir dailininko Mi kalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinys.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
nį surengtoje spaudos konferenci joje pasakojo S.Makselienė.
Parduodamas komplekte
Sukūrė 32 fluorofortus
„Šis aukcionas yra gana išskirti nis. Birželio 1 d. pažiūrėsime, kiek Lietuvos rinka pasiruošusi mokėti už autoriaus, kurio 99 proc. darbų saugomi Nacionaliniame muzie juje ir kuris yra tapęs emblemine tautinės dailės figūra, fluorofor tą“, – apie aukcione parduodamą M.K.Čiurlionio kūrinį „Apsnig tas kaimas“ kalbėjo Meno rinkos agentūros direktorė Simona Mak selienė. Šis darbas yra vienas aplanko, kurį sudaro vienuolika fluorofor tų, kūrinių. Jame yra net devynių M.K.Čiurlionio bendramokslių iš Varšuvos meno mokyklos grafikos darbai. „Konkrečiai fluoroforto „Aps nigtas kaimas“ Lietuvoje žinomi du egzemplioriai. Jie abu saugomi M.K.Čiurlionio muziejuje. Vie nas jų yra su M.K.Čiurlionio laiš ku aplink atspaudą. Kitas žinomas egzempliorius yra Krokuvos na cionaliniame muziejuje, ten sau gomas ir vienintelis visas Felikso Jasieńskio aplankas“, – trečiadie
F.Jasieńskis, Meno rinkos agentū ros direktorės teigimu, buvo len kų kolekcininkas, gyvenęs Kroku voje. Jo užsakymu Varšuvos dailės mokykla tuomet išleido studentų fluorofortų aplanką, kuriame buvo ir M.K.Čiurlionio darbas „Apsnig tas kaimas“. „Fluorofortai buvo visiškai nauja technika, kurią 1902 m. išrado lenkų profesorius Tadeuszas Estreicheris. Jos principas toks: stiklo plokštelė padengiama vašku, piešinys išrai žomas adata ar plonu pagaliuku. Ant paruošto piešinio pilama fluo ro vandenilio rūgšties. Paskui de damas drėgnas popierius ir spau džiama“, – su fluorofortų technika supažindino S.Makselienė. Ji pri dūrė, kad ši technika nebrangi, pa prasta, bet labai nepatvari. Stiklas dažnai lūždavo, nes yra trapus. Pasak direktorės, žinoma, kad M.K.Čiurlionis yra sukūręs 32 fluorofortus. O muziejuje yra tik 23 skirtingi fluorofortai, arba, kaip sakė S.Makselienė, 38 atspaudai nuo 23 klišių.
Ypatingas: M.K.Čiurlionio fluoroforto „Apsnigtas kaimas“ Lietuvoje žinomi du egzemplioriai. Jie abu sau
gomi M.K.Čiurlionio muziejuje.
Pradinė kaina – per maža
M.K.Čiurlionis, dar būdamas gy vas, yra pardavęs vieną vienintelį savo kūrinį. Po jo mirties beveik vi sas palikimas, direktorės pasakoji mu, atiteko M.K.Čiurlionio muzie jui. „Viešai nėra žinoma, kad būtų buvęs parduotas nors vienas jo dar bas. Išskyrus tai, ką M.K.Čiurlio nio muziejus per privačias derybas yra įsigijęs. Dar šiek tiek dailininko darbų turi privatūs kolekcininkai“, – sakė S.Makselienė. Dėl to, kad nėra kompozitoriaus ir dailininko darbų pardavimo is torijos, nebuvo į ką atsižvelgti ir nustatant M.K.Čiurlionio darbo kainą. „Remtis galima nebent pa našaus laikotarpio, panašios sti listikos analogais, simbolistais ir pan. Yra tam tikra rezervinė suma,
be kurios pardavėjas nenori skir tis su šiuo darbu. O pradinė kai na aukcionui – 22 tūkst. litų – bu vo parinkta maža vien tam, kad kuo daugiau žmonių užsikabintų ir su sivaržytų. Visi aiškiai suvokia, kad tai nėra reali kaina, ji per maža“, – kalbėjo Meno rinkos agentūros va dovė. Kontekstas gėdos nedaro
Kalbėdama apie aukciono konteks tą M.K.Čiurlioniui, S.Makselienė sakė, kad jis gėdos tikrai nedaro. „Turime pirmųjų Lietuvos dailės parodų autorius. Pirmos lietuvių dailės parodos vyko nuo 1906 m. iki Pirmojo pasaulinio karo. Bū tent su jomis siejamas Lietuvos na cionalinės dailės gimimas“, – tei gė direktorė.
Simono Švitros nuotr.
Aukcione pristatomas Mstislavo Dobužinskio rinkinys, pirmųjų lie tuvių dailės parodų autorių, tokių kaip Boleslovas Buika, Kazimieras Stabrauskas, Jonas Mackevičius ir kt., kūriniai. XX a. pirmos pusės grafik os rinkinį sudaro Napoleono Staniko, Vytauto Kazimiero Jony no, Józefo Perkowskio, Antano Ku čo ir kitų darbai. Pastarųjų kelių dešimtmečių laikotarpiui atstovauja Jonas Če ponis, Valerija Ostrauskienė, Al girdas Petrulis, Leonardas Tuleikis ir kiti. „Šių autorių darbai suda ro XX a. antros pusės vaizduoja mosios dailės aukso fondą. Tu rime būti atidūs šiems darbams, nes jų, laisvai cirkuliuojančių rin koje, ne tiek daug ir liko“, – sakė S.Makselienė.
14
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Teatro sąjungoje, Teatro g. 8. Kada? Gegužės 21 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39. Kada? Gegužės 18 d. 17 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Vilniaus paveikslų galerijos kieme. Kada? Gegužės 19 d. 21 val. Kiek? Nemokamai.
Svečias iš Kauno
Klasikinis šokis
Parodos palydėtuvės
Vilniuje vyks Kauno muzikinio teatro solisto Juozo Malikonio kūrybos vakaras. Jame skambės F.Shuberto, G.Verdi, P.Čaikovskio, V.Bellini, L.van Beethoveno, J.Strausso, S.Rachmaninovo, M.Glin kos, R.Rodžerso, M.Leigho, A.Guriliovo, A.Bražinsko ir kitų kompo zitorių vokaliniai kūriniai.
Sostinėje vyks tradicinis klasikinio šokio kolektyvo „Nuotaika“ koncertas. Jį sudaro 16 numerių, kurių choreografiją kūrė Olga Ta mašauskienė, Jurijus Smoriginas (nuotr.) ir kt. Šis koncertas ypa tingas tuo, kad jame pasirodys ne tik vyriausi auklėtiniai, ta čiau ir jaunesni vaikai.
Tarptautinės parodos „Kryžiai yra dorybės ženklas, o Strėlė – per galės... Sapiegos valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“ palydėtuvių proga visi sostinės muzikos mylėtojai kviečiami į Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų orkestro „Came rata Palatina Vilnensis“ koncertą.
Kur? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. Kada? Iki lapkričio 4 d. Kiek? 6 litai.
Kur? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. Kada? Iki gegužės 26 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Senojoje fotografijos galerijoje, Didžioji g. 19. Kada? Iki birželio 2 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. Kada? Gegužės 19 d. 18 val. Kiek? 20 litų.
Mados pasaulyje
Kaip jaučiasi menininkai?
Nematytas Kernagis
Keturvėjininkų istorija
Parodoje „Nuo mini iki maksi. Septintojo de šimtmečio mada“ iš kolekcininko, mados istori ko Aleksandro Vasiljevo kolekcijos eksponuo jama daugiau kaip 70 septintojo dešimtmečio suknelių.
Menininkės Jurgos Bailaitės „Parodyk“ – tai pro jekto „Nepadaryti darbai“, pradėto 2009 m., bai giamasis etapas. Projektas susijęs su dalį vidu rinės lietuvių menininkų kartos ištikusia neuž tikrintumo būsena.
Fotomenininkas Saulius Paukštys kviečia į pa rodą „Nepublikuotos Vytauto Kernagio fotogra fijos – 1994–2005 m.“. Šioje parodoje visi maestro V.Kernagio gerbėjai jį išvyks visai kitokį, bet kar tu ir gerai pažįstamą.
Spektaklis „Keturiais vėjais“ su humoru, jau natviška energija ir ironija atskleidžia tarpuka rio Lietuvos neramų bei įvairialypį gyvenimą ir pasakoja apie poetą Kazį Binkį bei jo draugus keturvėjininkus.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ projekto pateikimas. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 12.00 Kino apdovanojimų ceremonija „Sidabrinės gervės“ (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“ (2). 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05, 23.20 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (1). 6.50 „Tomas ir Džeris“ (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (3) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7).
LTV 18.45 val.
9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“ (9). 13.40 „Agentas Šunytis“ (4). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomas ir Džeris“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Slapti reikalai“ (6) (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“ (7) (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Buvusieji“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Drama „Hačiko. Šuns istorija“ (JAV, 2009 m.). 13.10 „Bakuganas“.
LNK 19.19 val.
13.40 „Būrys“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Nokautas“ (8). 0.00 „Liudininkai“. 1.00 „Kaltės kaina“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Duok „labas“ (k). 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30, 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).
TV3 22.00 val.
14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 118.25 „Liejyklos gatvė“ (Rusija, 2008 m.) (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (Rusija, 2011 m.) (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 21.25 Trileris „Informatorius“ (JAV, 1999 m.) (N-7). 0.40 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.45 „Galileo: norintiems žinoti“. 2.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV
6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Girių takais. 11.05 Idėjos namams. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. s. „Putinas“. „Nauja pradžia“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai.
BTV 20.25 val.
18.55 Ilgai ir laimingai. 19.55 Dok. f. „Šaltojo karo paslaptys“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Donington Park). 10.50 Krepšinio pasaulyje. 11.20, 22.35 Olimpinės žaidynės. 11.35 Sporto metraštis. 11.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Inter“–„Milan“. 13.30, 23.15 Sportas LT. 14.30, 21.15 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mažasis finalas. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. 1-osios finalo rungtynės. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 19.15 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–Madrido „Real“. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 Sportas LT. Lietuvos atviras kultūrizmo čempionatas. 23.15 Sportas LT. Jaunimo bokso turnyras Dano Pozniako atminimui.
lietuvos ryto tv 18.55 val.
15
ketvirtADIENIS, gegužės 17, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Atsisveikina iki rudens Muzikos klubas „Tamsta“ kviečia bičiulius į paskutinius šio sezono koncertus. Dar du trankūs vaka rėliai, ir darbščiosios „Tamstos“ bitutės keliaus ilsėtis bei ruoštis didžiajai vasaros muzikos fiestai – festivaliui „Tamsta muzika“ Va rėnos dainų slėnyje.
Vienu svarbiausių muzikinių ren ginių jaunoms grupėms laiko mas konkursas „Garažas“ šie met sulaukė kaip niekad daug profesionalių dalyvių ir didžiulio publikos palaikymo. Tad prieš paskutinį savo koncertą „Muzika prasideda čia!!!“ gegužės 18-ąją „Tamsta“ skiria būtent šviežiems veidams Lietuvos scenoje. Klau sytojus linksmins geriausiai pasi rodę kolektyvai. Užvedančiu roku nustebins „Garaže 2012“ pergalę išplėšę nuotaikingieji kauniečiai „Attitude“. Vaikinai nustebins aukštu lygiu ir puikiu šou.
Sezono uždarymo vakarėlyje skam bės geriausi devin tojo dešimtmečio šokių muzikos hitai. Kiti vakaro kaltininkai – iš Aly taus kilusių muzikantų subur ta grupė „Movo“. Šie jaunuoliai, propaguojantys originalų „reg rokbliuzo“ stilių, taip pat ryškiai pasirodė konkurse. Jie ne tik lai mėjo rėmėjų suteiktą teisę ne mokamai išleisti savo pirmąjį al bumą 2 tūkst. kopijų tiražu, bet ir užėmė antrą vietą bei džiaugėsi gavę „PreSonus Audiobox“ įra šų studiją.
SIŪLO DARBĄ Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 957449
Festivalyje „Muzika prasideda čia!!!“ pasirodys ir gausus funk ritmus mėgstantis kolektyvas „Flying Pillows project“. Ši grupė laimėjo specialų prodiuserio bei Lietuvos muzikos ir teatro aka demijos dėstytojo Gedimino Zu jaus įsteigtą prizą – 6 valandas jo įrašų studijoje – ir namo išsinešė publikos simpatijų prizą. Paskutinis šio sezono koncer tas „Tamstoje“ įvyks šeštadienį, gegužės 19 d. Ši data gana sim boliška, nes būtent tądien visą šalį apims Gatvės muzikos die nos melodijos. Iš širdies šį pro jektą palaikantys „Tamstos“ at stovai kviečia visus neabejingus gerai nuotaikai ir puikiai muzi kai po dienos gatvėje ateiti į klu bą, kur visi gaus dovanų nemoka mą koncertą. Gatvės muzikos dienos šur muliui nurimus prasidėsiančia me renginyje iki paryčių šok ti privers užvedantys projekto „80’s Live Su Baiba Skurstene“ garsai. Sezono uždarymo vaka rėlyje skambės geriausi devin tojo dešimtmečio šokių muzikos hitai. Linksmintis puikioje kom panijoje galėsite klausydamiesi legendinių Madonnos, Kylie Mi nogue, Michaelo Jacksono ir kitų nepamirštamų kūrinių. Jau ketvirtasis „Tamsta muzi kos“ festivalis Varėnos dainų slė nyje vyks liepos 20–22 d. Kartu su garsiausiomis, perspektyviau siomis ir įdomiausiomis lietuvių grupėmis jame pasirodys užsie nio muzikos žvaigždės – daini ninkas Samas Sparro iš Austra lijos ir grupės „Brazilian Girls“ iš JAV bei „Electric Wire Hustle“ iš Naujosios Zelandijos. VD inf.
Rokenrolas: „Tamsta“ vasarą ištuštės. Tačiau prieš tai klubo sienas
dar sudrebins keli trankūs koncertai. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Aikštėje dygs medžiai Jau šį penktadienį, gegužės 18 d., pirmą kartą Europoje bus pami nėta Žavėjimosi augalais diena. Lietuva tapo 28-a prie šios inicia tyvos prisijungusia šalimi.
Ta proga paskutinę šios darbo sa vaitės dieną Europos aikštėje Vil niuje vienai dienai užaugs ne tik žolė, bet ir išdygs 4 metrų me džiai. Augalai prieš betoną ims vir šų vienoje svarbiausių sostinės
aikščių nuo ankstaus penktadie nio ryto iki sutemos. Kiekvienas vilnietis ir miesto svečias kvie čiami pabraidyti po šviežią žo lę ir susėsti po įspūdingo aukščio medžiais ten, kur labiausiai nesi tikėjo jų pamatyti. Tad visi vilniečiai kviečiami ne tik apsilankyti penktadienį su žaliuosiančioje Europos aikštėje, bet ir pakviesti tuo pasimėgau ti draugus. VD inf.
Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654. 958686
PASLAUGOS
šas susirinkimas vyks Vilniaus r. Čekoniškių vidurinėje mokykloje (Čekoniškių gyv., Sudervės p. LT-14207 Vilniaus r.) gegužės 31 d. 18 val. 8. Motyvuotus pasiūlymus (raštu, e. paštu ir kt.) dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaitos iki viešo susirinkimo galima teikti UAB „AV Consulting“ (P.Vileišio g. 9, LT10308 Vilnius, dr. Vidas Revoldas, tel./faks. (8 5) 234 1880), e. p. info@avcon.lt. 9. Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti teikiamos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai. 959335
UAB „Senamiesčio ūkis“ (į. k. 121452134) skelbia konkursą palėpių valymo darbams atlikti. Pasiūlymus teikti Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 261 1695, faks. (8 5) 212 1386, e. p. vilnius@vites.lt.
VšĮ „Kauno Šilainių poliklinika“ skelbia viešą atvirą konkursą „VšĮ Kauno Šilainių poliklinikos pacientų aptarnavimo, teikiant diagnostinės laboratorijos paslaugas, efektyvumo didinimo ir paslaugų plėtros idėja ir jos įgyvendinimo planas“. Konkurso tikslas – atrinkti geriausius pasiūlymus, kaip optimizuoti diagnostinės laboratorijos paslaugų teikimą, siekiant efektyviai panaudoti turimus finansinius, žmogiškuosius ir materialinius išteklius, didinant poliklinikos efektyvumą. Konkurso dokumentus iki 2012 m. birželio 20 d. 9 val. galima gauti Baltų pr. 7, Kaunas, 102 kabinetas, tel. (8 37) 301 571, 8 687 81 044. 959258
959924
Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 947052
KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951180
KVIEČIA MOKYTIS Miško savininkų mokymo kursai. VĮ Vilniaus miškų urėdija kviečia miško savininkus į nemokamus miškininkystės kursus, kurie vyks š. m. gegužės 21–25 d. nuo 18 val. Kursai vyks VĮ Vilniaus miškų urėdijos patalpose, Smolensko g. 15, Vilnius. Paskaitas skaitys kvalifikuoti miškininkai, dalis praktinių užsiėmimų vyks miške. Baigus mokymo kursus, bus išduoti pažymėjimai. Dėl kursų teirautis ir registruotis tel. (8 5) 210 5849, 8 611 26 181.
Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už ypatingą kainą. Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03 21 Niujorkas nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
959156
ĮVAIRŪS Kita INFORMACIJA apie UAB „Lietpak“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) „Plastikinių gaminių (plėvelės) gamybos ir apdirbimo cecho rekonstrukcija“, A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių gyv., Vilniaus r., parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. 1. PŪV užsakovas – UAB „Lietpak“, A.Mickevičiaus g. 165, Čekoniškių gyv., LT-14207 Vilniaus r., tel. (8 5) 249 1000, faks. (8 5) 249 0272. 2. PAV dokumentų rengėjas – UAB „AV Consulting“, P.Vileišio g. 9, LT-10308 Vilnius, tel./faks. (8 5) 234 1880. 3. PŪV pavadinimas – plastikinių gaminių (plėvelės) gamybos ir apdirbimo cecho rekonstrukcija. 4. PŪV vieta – Vilniaus apskritis, Vilniaus r. sav., Zujūnų sen., Čekoniškių gyv., A.Mickevičiaus g. 165. 5. PAV subjektai, atsakinga institucija, kuri priims sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo pasirinktoje vietoje – Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys, Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Atsakinga institucija – Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. 6. Susipažinti su planuojamos ūkinės veiklos PAV ataskaita galima darbo dienomis UAB „AV Consulting“ (P.Vileišio g. 9, LT-10308 Vilnius, tel./faks. (8 5) 234 1880), Zujūnų seniūnijoje (Buivydiškių g. 3, LT-14010 Zujūnai, tel./faks. (8 5) 235 3386) iki numatyto viešo susirinkimo. 7. Vie-
KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt
Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais. Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas.
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Raganė – 550 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Top Fun 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis lis, bus vėsiau. Šiandien lis, kai kur smarkiai. Temperatūra bus 9–14 laipsnių šilumos. Penktadienį lietaus bus mažiau, temperatūra naktį sieks 4–7, dieną 10–15 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 17 d.
+9
+10
+12
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+13
Panevėžys
+14
Utena
+9
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
5.09 21.22 16.13 3.29 17.52
138-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 228 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+12
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +12 Brazilija +26 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +34 Keiptaunas +19 Kopenhaga +11
Londonas +14 Madridas +29 Maskva +24 Minskas +19 Niujorkas +23 Oslas +12 Paryžius +15 Pekinas +30
orai vilniuje Šiandien
Marijampolė
Vėjas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+10
+14
+9
+5
4
+9
+14
+8
+1
2
penktadienį
šeštadienį
+11
Alytus
2–8 m/s
+19
+12
+6
2
Pasaulinė informacinės visuomenės diena Tarptautinė kovos su homofobija diena 1510 m. mirė italų daili- rius Algirdas Martinaitis. ninkas Sandro Botticelli. 1961 m. gimė airių dai1875 m. mirė žemaičių nininkė ir kompozitorė vyskupas, rašytojas Mo- Enya. tiejus Valančius. 1979 m. gimė daininin1880 m. gimė profeso- kas Vilius Tarasovas. rius, Lietuvos konstituci- 1997 m. Vilniuje, Vingio nės teisės mokslo kūrėjas parko estradoje, įvyko Mykolas Romeris. paskutinis grupės „Foje“ 1904 m. gimė prancū- koncertas, į jį susirinko zų aktorius Jeanas Ga- 60 tūkst. žmonių. binas. 2009 m. Dalia Grybaus1932 m. gimė grafikė Al- kaitė per pirmąjį rinkidona Skirutytė. mų turą išrinkta Lietu1950 m. gimė kompozito- vos prezidente.
Šią savaitę laimėkite Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 22 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Bazilė, Gailė, Mindaugas, Nerdingas, Paskalis, Virkantas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
Vilnius
DATOS
Rytas
+10
+14
+10
Praha +11 Ryga +13 Roma +20 Sidnėjus +21 Talinas +19 Tel Avivas +32 Tokijas +25 Varšuva +12
3
4
5
6
7
8
1982 m. gimė Tony Parkeris, prancūzų krepšininkas, žaidžiantis NBA.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdamas savo jausmus ir bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniams gali nepatikti jūsų svajingumas. Kas nors prieštaraus jūsų idėjomis ir idealams. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų tamsių minčių. Daug laiko praleisite mąstydamas, bet galų gale tai nusibos. Skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų ypatingą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo jausitės prislėgtas. Tikriausiai manysite, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų, neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos. Svarstyklės (09 24–10 23). Bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Drąsiai demonstruokite savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, nes visa tai padės situaciją grąžinti į senas vėžias. Skorpionas (10 24–11 22). Daug ginčysitės ir galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui – pasistenkite emocijas laikyti savyje, nusiraminkite. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal tiesiog taip stengiates išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų. Ožiaragis (12 22–01 20). Stosite į kovą dėl valdžios. Jaučiate, kad reikia keistis ir tobulėti. Aplinkiniai gali mesti iššūkį jums. Nepasiduokite provokacijai, pasitraukite į šalį. Konfliktas gali sukelti nemalonių padarinių. Vandenis (01 21–02 19). Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Laikas išsikelti naujus tikslus, susijusius su darbu. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas. Žuvys (02 20–03 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams bei tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų.