2012-05-19 Kauno diena

miestas Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis Kau­ne pa­dau­gė­jo dvi­ra­čių va­gys­čių – jie dings­ta net iš bal­ko­nų.

3p.

lietuva

ekonomika

8p.

NA­TO reiš­kia ne­pa­si­ten­ki­ni­mą, nes Lie­tu­va ne­su­ge­ba ap­sau­go­ti elekt­ro­ni­nių do­ku­men­tų.

Nepaisant Oranžinės revoliucijos, Ukrainoje galioja kitokios žaidimo taisyklės nei Europoje.

9p.

Prieš ato­sto­gas gy­ven­to­jai draus­da­mie­si pa­si­rū­pi­na di­des­niu ri­zi­kų pa­ke­tu.

10p.

Šeštadienio

Gegužės 19, 2012 Nr. 116 (19675) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Ty­liau­sias kam­ba­rys Ke­džių na­muo­se

V.No­rei­ka: esu lai­min­gas žmo­gus Gar­sus Lie­tu­vos te­no­ras Vir­gi­li­jus No­rei­ka, pra­ne­šęs, kad at­si­svei­ki­ na su di­džią­ja sce­na, „Kau­no die­ nai“ nea­be­jo­da­mas ta­rė, kad jo gy­ ve­ni­mas yra dos­ni Die­vo do­va­na. „Aš – lai­min­gas“, – iš­ta­rė maest­ro šiais lai­kais to­kius re­tus žo­džius.

Esu pa­ten­kin­tas gy­ve­ni­mu, sa­vo mo­te­ri­mi, sa­vo vai­kais, ma­ne su­ pan­čiais žmo­nė­mis, sa­vo dar­bu, li­ki­mo man duo­tais su­ge­bėj­mais – šie žo­džiai to­kie ne­bū­din­gi da­bar­ti­ niam lai­kui, kad į juos ta­rian­tį žmo­ gų no­ri­si iš anks­to žvelg­ti įta­riai. Ži­no­ma, jei tas žmo­gus – ne V.No­ rei­ka. Kai apie pa­si­ten­ki­ni­mą gy­ ve­ni­mu, ar­ti­mai­siais ir vi­są gy­ve­ ni­mą jį my­lė­ju­sia pub­li­ka kal­ba jis, tai skam­ba la­bai na­tū­ra­liai. At­sis­ vei­ki­nan­čio su sce­na maest­ro vei­de žai­džia šyp­se­na ir ne­ma­ty­ti nė ma­ žiau­sio liū­de­sio še­šė­lio. 18 p.

Dienos citata „Se­zo­no pa­bai­go­je bu­vo­ me la­bai su­si­tel­kę, su­pra­to­ me, kad nie­kas per­ga­lių ant lėkš­tu­tės mums neat­neš“, –

Tuš­tu­ma: mer­gai­tės kam­ba­ry­je li­ko vi­si jos žais­lai, kny­gos, bet ar­ti­mie­ji bai­mi­na­si, kad ji čia jau ne­ga­lės ap­si­lan­ky­ti.

Po ne­re­gė­to mas­to spe­cia­lių­jų pa­jė­gų ope­ra­ci­jos, kai anks­ti ry­tą bu­vo jė­ga paim­ ta ma­ža­me­tė, Klo­nio gat­vė­je va­ka­ras bu­vo ty­lus. Mer­gai­tės se­ne­liai ge­dė­jo, bū­rys su­ si­rin­ku­sių žmo­nių gie­do­jo ir mel­dė­si.

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Vaiz­das kaip po ka­ro

Ke­džių kie­mas va­ka­re po gau­sių po­li­ci­jos pa­jė­gų štur­mo bu­vo tuš­ tes­nis nei įtemp­to lau­ki­mo die­ no­mis, bet ne­di­de­lis žmo­nių bū­ rys ja­me te­be­bu­vo. Pa­la­pi­nė­je jie

sa­kė nau­din­giau­sias LKL fi­na­lo se­ri­jos žai­dė­jas, „Žal­gi­rio“ gy­nė­jas To­mas De­li­nin­kai­tis.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

žiū­rė­jo ži­nias, po to prie me­di­nio al­to­riaus su už­deg­to­mis žva­kė­mis gie­do­jo šven­tas gies­mes, mel­dė­si. „To­liau rink­si­mės čia ge­gu­ži­nėms mal­doms iki bir­že­lio, ki­ti bu­dės prie pre­zi­den­tū­ros“, – kal­bė­jo su­ si­rin­ku­sie­ji. Na­mo te­ra­so­je mė­tė­ si stik­lo šu­kės, žmo­nių daik­tai.

4

14p.

2

šeštadienis, gegužės 19, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

9,6

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,22

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Įžan­ga: Kau­no die­nų šur­mu­lį pra­dė­jo ma­žie­ji kau­nie­čiai, teat­ra­liš­kai pa­si­puo­šę šven­tės „Skai­tan­tis mies­

tas“ pa­ra­de.

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

21

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Is­to­ri­ja: per mies­to die­nas Kau­no pi­ly­je ir jos priei­go­se bus pa­sa­ko­ja­

ma apie vi­du­ram­žius.

To­mo Ra­gi­nos, Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Kauno gim­ta­die­nis: pa­ro­dos, ei­ty­nės ir kon­cer­tai Kau­no mies­to die­nos įsi­siū­buos sa­vait­ ga­lį, ta­čiau pir­mie­ji ren­gi­niai prie šven­ti­ nio rit­mo pra­dė­jo pra­tin­ti kau­nie­čius jau va­kar. Kau­no pi­ly­je ati­da­ry­ta eks­po­zi­ci­ja, vie­nas iš eks­po­na­tų – ka­lė­ji­mo ka­me­ra.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

Vi­dur­die­nį Lais­vės alė­jo­je, prie Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės su­ si­rin­ko pul­kai dar­že­li­nu­kų, pa­si­ da­bi­nu­sių teat­ra­liš­kais ap­da­rais.

Jie da­ly­va­vo teat­ra­li­zuo­ta­me kny­ gų pa­ra­de, skir­ta­me XVII vai­kų kny­gos šven­tei „Skai­tan­tis mies­ tas“. Mies­te vy­ko ir dau­giau ren­ gi­n ių, su­tam­pan­č ių su Kau­n o mies­to die­nų pra­džia. Kau­no pi­ ly­je iš­kil­min­gai ati­da­ry­ta eks­po­

Reikalingas

PHP Programuotojas ilgalaikiam darbui Kaune.

Pagrindiniai uždaviniai: • Esamų projektų administravimas; • Turinio valdymo sistemų tobulinimas; • Problemų šalinimas; • Naujų projektų įgyvendinimas; • Naujų programinių sprendimo būdų kūrimas.

CV siųsti l.antanavicius@diena.lt Tel. 8 655 45 125

Reikalavimai: • PHP programavimo patirtis; • Patirtis dirbant su duomenų bazėmis; • Geri anglų kalbos įgūdžiai; • Iniciatyva, atsakingumas, pareigingumas; • Gebėjimas dirbti komandoje.

Privalumai • Darbas pagal Agile principus; • Patirtis su Drupal TVS; • Patirtis dirbat su Git repozitorijomis.

zi­ci­ja „Kau­no pi­lies is­to­ri­jos mo­ zai­ka“.

Per Kau­no mies­to die­nas pi­lis bus at­ vi­ra iki 22 val., bus or­ga­ni­zuo­ja­mos ne­mo­ka­mos eks-­ kur­si­jos.

Eks­po­na­tai iš­dės­ty­ti pir­ma­ja­ me pi­lies bokš­to aukš­te ir rū­sy­je.

Lan­ky­to­jams pri­sta­to­mi svar­biau­si Kau­no pi­lies is­to­ri­jos fak­tai, įvai­rių lai­ko­tar­pių pi­lies vaiz­dai, au­ten­tiš­

ki ir rep­ro­du­kuo­ti eks­po­na­tai, by­ lo­jan­tys apie pi­lies funk­ci­jas.

Rū­sy­je įreng­ta­me sti­li­zuo­ta­me ka­lė­ji­me lan­ky­to­jai ga­li pa­si­ma­ tuo­ti vi­du­ram­žiais nau­do­tas gran­ di­nes, nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti prie gė­dos stul­po, koks bu­vo nau­do­tas baus­ti XVI–XIX a. Va­ka­rų Eu­ro­po­je.

Eks­po­zi­ci­jos au­to­rių tei­gi­mu, vie­ na iš pi­lims bū­din­gų pa­skir­čių bu­vo ka­lin­ti nu­si­kal­tė­lius. Kau­no pi­lies vie­na­me iš bokš­tų įreng­ta­me ka­lė­ji­ me gy­ve­ni­mo są­ly­gos bu­vo sun­kios.

Net­gi yra iš­li­kęs 1519 m. čia ka­lin­tų mask­vė­nų be­lais­vių są­ra­šas.

Kau­no pi­lies eks­po­zi­ci­jos ve­dė­jas Pau­lius Sta­ni­šaus­kas pa­sa­ko­jo, kad be­ne vi­sus au­ten­tiš­kus is­to­ri­nius eks­po­na­tus ne­ri­bo­tam lai­kui pa­sko­

li­no pri­va­tus ko­lek­ci­nin­kas, ne­no­ rin­tis skelb­ti sa­vo pa­var­dės. „Ki­tus eks­po­na­tus ėmė­me iš Ka­ro mu­zie­ jaus fon­dų ir ga­mi­no­me ko­pi­jas“, – tei­gė jis. Taip pat pri­si­dė­jo liau­dies meist­rai, šiuo­lai­ki­niai me­ni­nin­kai.

Ver­tin­giau­si eks­po­na­tai, pa­sak P.Sta­ni­šaus­ko, – XV a. vie­naš­me­ nis ka­la­vi­jas bei vie­naš­me­nis ko­vi­ nis pei­lis, taip pat vo­kiš­kos XVI a. ale­bar­dos. „Kau­no pi­lies is­to­ri­jos mo­zai­ka“ bus nuo­lat vei­kian­ti eks­po­zi­ci­ja.

Per Kau­no mies­to die­nas pi­lis bus at­vi­ra iki 22 val., bus or­ga­ni­zuo­ja­ mos ne­mo­ka­mos eks­kur­si­jos. Šeš­ ta­die­nį pi­lies kie­me kas pa­no­rė­jęs ga­lės pri­si­dė­ti lip­dant Kau­no pi­ lies ma­ke­tą.

Gais­rą „Girs­tu­ty­je“ su­kė­lė be­na­miai Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Dėl tre­čia­die­nio po­pie­tę kul­tū­ros ir spor­to rū­muo­se „Girs­tu­tis“ ki­ lu­sio gais­ro neį­vy­ko ke­li nu­ma­ty­ ti ren­gi­niai. Jau nea­be­jo­ja­ma, kad gais­rą pa­sta­to rū­sy­je su­kė­lė be­na­ miai. Pre­li­mi­na­rūs nuo­sto­liai sie­ kia 25 tūkst. li­tų.

„Girs­tu­čio“ di­rek­to­rius Min­dau­gas Skvar­na­vi­čius nu­ra­mi­no, kad kul­ tū­ros ir spor­to rū­mai jau at­nau­ji­na dėl gais­ro su­tri­ku­sią veik­lą. „Penk­ ta­die­nį baig­ta at­kur­ti elekt­ros tie­ ki­mą. Per gais­rą iš­si­ly­dė ka­be­liai, to­dėl ir ki­lo to­kių rū­pes­čių“, – sa­ kė M.Skvar­na­vi­čius. Pa­tal­pos iš­ vė­din­tos, gais­ro pėd­sa­kų nau­do­ja­ mo­se pa­tal­po­se ne­be­li­kę.

Pa­sak di­rek­to­riaus, „Girs­tu­čio“ pa­sta­tai bu­vo draus­ti, to­dėl di­de­ lių fi­nan­si­nių pro­ble­mų ti­ki­ma­si iš­veng­ti. Pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­ mais, nuo­sto­liai ga­li siek­ti 25 tūkst. li­tų. Gais­ras „Girs­tu­ty­je“ ki­lo tre­ čia­die­nį 16.30 val. Iš pa­sta­to bu­vo eva­kuo­ti žmo­nės. Šia­me komp­ lek­se yra įsi­kū­ręs pre­ky­bos cent­ ras „Iki“, ba­sei­nas, teat­ras, bib­lio­ te­ka, rū­sy­je – tur­gus.

Gais­ro ži­di­nys nu­sta­ty­tas bib­ lio­te­kos rū­sy­je, ku­ria­me lai­ko­mos šiukš­lės. Ait­rūs dū­mai pa­skli­do po komp­lek­so pa­sta­tus, to­dėl rei­kė­jo eva­kuo­ti žmo­nes. Pir­mo­sios dū­mus užuo­dė bib­lio­te­kos dar­buo­to­jos.

Per gais­rą žu­vo du žmo­nės: 39-erių mo­te­ris ir 49-erių vy­ras.

Dai­na­vos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­

li­ci­jos sky­riaus vir­ši­nin­ko Ša­rū­no Mar­tin­kė­no duo­me­ni­mis, abu žu­vu­ sie­ji ne­tu­rė­jo nuo­la­ti­nės gy­ve­na­mo­ sios vie­tos. Rū­sys po bib­lio­te­ka bu­vo mėgs­ta­ma be­na­mių su­si­bū­ri­mo vie­ ta. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne kar­tą va­ žia­vo tik­rin­ti tos vie­tos. Ten mėg­da­ vę bu­riuo­tis 20–30 be­na­mių.

Min­dau­gas Skvar­na­vi­čius:

Baig­ta at­kur­ti elekt­ ros tie­ki­mą. Per gais­ rą iš­si­ly­dė ka­be­liai, to­dėl ir ki­lo to­kių rū­ pes­čių.

„Girs­tu­čio“ di­rek­to­rius M.Skvar­ na­vi­čius taip pat ne­nei­gia ži­no­ję,

kad rū­sy­je pri­si­glaus­da­vo be­na­ miai. „Mes ten kas­dien ne­vaikš­to­ me. Du­ris už­kal­da­vo­me, ir tiek“, – ti­ki­no M.Skvar­na­vi­čius.

At­vy­kę ug­nia­ge­siai du­ris ra­do at­ vi­ras. Pa­gal rū­sy­je ras­tą ža­lias­ka­rę eg­lu­tę ga­li­ma spręs­ti, kad šiukš­lės iš ne­nau­do­ja­mos pa­tal­pos kuop­tos bu­vo se­niai. Ten bu­vo ne tik daug šiukš­lių, bet ir se­nų kios­kų. Gais­ro prie­žas­tis ne­pa­si­kei­tė ir po gais­rų ty­rė­jų ap­žiū­ros – neat­sar­gus žmo­ gaus el­ge­sys su ug­ni­mi.

Ap­leis­to­se pa­tal­po­se įsi­kū­rę be­ na­miai vi­sais įma­no­mais bū­dais sten­gia­si iš­gy­ven­ti. Pap­ras­tai to­ kio­se vie­to­se jie ne tik gir­tau­ja ir rū­ko. Siek­da­mi su­šil­ti be­na­miai kū­re­na lau­žus, ne­re­tai gais­rų ty­ rė­jai ap­tin­ka įvai­rių lai­dų, ku­riuos su­jun­gę be­na­miai mė­gi­na su­si­ konst­ruo­ti sa­vos ga­my­bos šil­dy­ tu­vus.

Pa­vo­jus: įsi­plies­ku­si ug­nis re­konst­ruo­ja­mų pa­tal­pų ne­pa­lie­tė.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

3

Šeštadienis, gegužės 19, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Dvi­ra­čius va­gia ir iš bal­ko­nų

Ka­ri­nin­kų ra­mo­vė švenčia 75-erius me­tus

At­ši­lus orams Kau­no gat­vė­se pa­gau­sė­jo ne tik dvi­ra­ti­nin­kų, bet ir va­gys­čių. Gar­siau­siai šią sa­vai­tę nu­skam­bė­jo is­to­ri­ja, kai mies­te dvi­ra­čio ne­te­ko vie­na ge­riau­sių ša­lies dvi­ra­ti­nin­kių Vi­li­ ja Se­rei­kai­tė.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

Ge­gu­žę suak­ty­vė­jo

Vien per dvi ge­gu­žės sa­vai­tes kau­ nie­čiai į po­li­ci­ją krei­pė­si dėl pen­kių dvi­ra­čių va­gys­čių. Bran­giau­siai – dau­giau nei 17 tūkst. li­tų – įver­ tin­tas sek­ma­die­nį Kau­ne pa­vog­tas spor­ti­nin­kės V.Se­rei­kai­tės pro­fe­ sio­na­lams skir­tas dvi­ra­tis.

Il­ga­pirš­čiai daž­niau­siai gro­bio ty­ko prie di­džių­jų pre­ky­bos cent­ rų, par­kų, ki­tų žmo­nių su­si­bū­ri­mo vie­tų. Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai dvi­ra­ čiai nu­kniau­kia­mi iš dau­gia­bu­čių laip­ti­nių, rū­sių, san­dė­liu­kų.

Tre­čia­die­nio nak­tį Kau­ne už­ fik­suo­ta dvi­ra­čio va­gys­tė iš neįp­ ras­tes­nės vie­tos – dau­gia­bu­čio bal­ko­no. Ten va­gis pa­te­ko ko­pė­čio­

mis. Gy­ven­to­jas iš­gir­do triukš­mą, bet bu­vo per vė­lu, nes įsi­bro­vė­lis jau bu­vo spė­jęs pavogti jo dvi­ra­tį „Pant­her Joc­key“. Sa­vi­nin­kas pa­ tir­tą nuo­sto­lį įver­ti­no 790 li­tų.

Vai­do­tas Nor­kus:

Va­gys pa­si­dar­buo­ ja la­bai grei­tai – nu­ ker­pa ap­sau­gi­nį tro­są ir dings­ta iš įvy­kio vie­tos.

Iš­sis­ki­ria cent­ras

„Kas­met, pra­si­dė­jus šil­ta­jam me­tų se­zo­nui, la­bai pa­dau­gė­ja dvi­ra­čių

va­gys­čių – jų bū­na maž­daug 5–10 kar­tų dau­giau. Ypač daug at­ve­jų už­fik­suo­ja­me cent­ri­nė­je mies­to da­ ly­je“, – sa­kė Kau­no mies­to Cent­ro po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus lai­ki­na­sis vir­ši­ nin­kas Vai­do­tas Nor­kus. „Per pen­kis šių me­tų mė­ne­sius cent­re bu­vo pa­vog­ta 11 dvi­ra­čių, ge­gu­žę – jau pen­ki. Ži­no­ma, pa­ly­ gin­ti su tuo pa­čiu praė­ju­sių me­tų pe­rio­du – 18 va­gys­čių, da­bar­ti­niai skai­čiai yra ma­žes­ni“, – pa­sa­ko­jo V.Nor­kus.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas ap­gai­les­ta­ vo, kad su­gau­ti dvi­ra­čių va­gis pa­ vyks­ta re­tai. „Išaiš­ki­na­me maž­ daug apie 10–20 pro­c. va­gys­čių.

To­kius ma­žus skai­čius le­mia tai, kad pa­vog­ti dvi­ra­čiai bu­vo pa­lik­ti be prie­žiū­ros to­se vie­to­se, kur nė­ ra vaiz­do ka­me­rų. Be to, va­gys pa­ si­dar­buo­ja la­bai grei­tai – nu­ker­pa ap­sau­gi­nį tro­są ir dings­ta iš įvy­kio vie­tos“, – sa­kė pa­rei­gū­nas.

Gre­sia ir areš­tas

Sta­tis­ti­ka: pa­rei­gū­nams pa­vyks­ta išaiš­kin­ti vos 10–20 pro­c. dvi­ra­čių

va­gys­čių.

Tomo Raginos nuotr.

Už dvi­ra­čio, ku­rio ver­tė – 130–390 li­tų, va­gys­tę gre­sia vie­šie­ji dar­bai ar­ba bau­da, ar­ba areš­tas.

Dėl bran­ges­nio dvi­ra­čio va­gys­tės nu­ma­ty­ta griež­tes­nė at­sa­ko­my­bė – be prieš tai iš­var­dy­tų baus­mių, ga­ li grės­ti lais­vės atė­mi­mas iki tre­ jų me­tų. Jei­gu tur­tas pa­si­sa­vin­tas įsi­brau­nant į pa­tal­pas, va­gi­šiui ga­ li grės­ti lais­vės atė­mi­mas iki še­še­ rių me­tų. Įsi­gi­jus dvi­ra­tį, pa­ta­ria­ma už­si­ ra­šy­ti jo nu­me­rį, ku­rį bū­ti­na pra­ neš­ti po­li­ci­jai va­gys­tės at­ve­ju. Nu­ me­ris bus su­ves­tas į ieš­ko­mų ir ras­tų nu­me­ruo­tų ir in­di­vi­dua­lius po­žy­mius tu­rin­čių daik­tų ir do­ku­ men­tų re­gist­rą, kur jis bus vie­šai ma­to­mas.

Gy­ven­to­jams, ku­rie pla­nuo­ja įsi­ gy­ti ne­nau­jus dvi­ra­čius, re­ko­men­ duo­ja­mama ta­me pa­čia­me re­gist­re pa­tik­rin­ti, ar jis nė­ra vog­tas.

Šven­tė: „Ra­mo­vė­je su­si­py­nė praei­tis ir atei­tis, tra­di­ci­jos ir ce­re­mo­

ni­jos, sta­tu­tai ir dės­niai. Čia mū­sų kie­mas, čia mū­sų na­mai“, – va­ ka­re į su­si­rin­ku­siuo­sius pa­mi­nė­ti 75 me­tų ju­bi­lie­jų krei­pė­si Ka­ri­nin­ kų ra­mo­vės vir­ši­nin­kas ma­jo­ras Do­na­tas Ma­zur­ke­vi­čius. Per­nai Ra­ mo­vė­je vy­ko 310 ren­gi­nių, ku­riuo­se ap­si­lan­kė dau­giau nei 20 tūkst. žmo­nių. „Kau­no ka­ri­nin­kų ra­mo­vė puo­se­lė­ja ir bu­ria vi­sus ka­ri­nin­ kus į vie­ną šei­mą“, – pa­ste­bė­jo iš­kil­mė­se da­ly­va­vu­si vi­ce­mi­nist­rė Ind­rė Po­ciū­tė-Le­vic­kie­nė.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

4

Šeštadienis, gegužės 19, 2012

Tema kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Ty­liau­sias Lai­mu­tė Ke­die­nė sa­kė, 1 kad jai dar ne­ky­la ran­kos tvar­ky­tis. „Jau nė ne­ži­nau, kiek čia

tos ža­los pa­da­ry­ta, ne­la­bai į tai ir dė­me­sį krei­piu“, – kal­bė­jo ji.

Sve­tai­nė­je kaž­kas iš žmo­nių bu­ vo su­šla­vęs du­že­nas, įsta­tęs lau­ ko du­ris, ku­rios bu­vo iš­lauž­tos per štur­mą. Iš­muš­ta sky­lė te­ra­sos du­rų stik­le ties ran­ke­na bu­vo už­kli­juo­ta lipnia juosta.

Me­di­nės du­rys į sve­tai­nę, ku­ rių po­li­ci­nin­kai ne­su­ge­bė­jo įveik­ ti, li­ko api­pjaus­ty­tos, su su­lau­žy­ ta spy­na. Iš­lū­žę ir ga­ra­žo var­tai. Ši ža­la pa­da­ry­ta po to, kai ban­dy­da­mi pa­tek­ti vi­dun pjūk­lais ir lauž­tu­vais pa­si­dar­ba­vo pa­rei­gū­nai. Į talką atskubėjo kaimynai

Abe­jo­nės: ar L.Stan­kū­nai­tė leis S.Sto­mai įsi­ti­kin­ti, kad mer­gai­tė tik­rai ge­rai jau­čia­si?

Tomo Lukšio, Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Sei­mo na­riams ne­ra­mu dėl vai­ko būk­lės Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Par­la­men­ta­ras Sau­lius Sto­ma va­ kar krei­pė­si į ge­ne­ra­li­nį po­li­ci­jos ko­mi­sa­rą Sau­lių Skver­ne­lį, pra­šy­ da­mas lei­di­mo su­si­tik­ti su iš Gar­lia­ vos per prie­var­ta iš­vež­ta mer­gai­te.

Pa­va­ka­re par­la­men­ta­ras su ko­le­ go­mis Ry­tu Kup­čins­ku ir Ka­zi­ mie­ru Uo­ka pa­ban­dė su­si­tik­ti ir su vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ru Ar­tū­ ru Me­lia­nu. Jo prii­ma­ma­ja­me ap­ si­lan­kę Sei­mo na­riai tei­gė, kad iš čia ne­si­trauks, kol vie­nam iš jų ir Ne­rin­gai Venc­kie­nei ne­bus leis­ ta įsi­ti­kin­ti, kaip da­bar jau­čia­si mer­gai­tė. „Pa­si­bai­gus dar­bo lai­ kui po­li­ci­ja mums lie­pė iš čia išei­ ti, ta­čiau pir­ma­die­nį su­grį­ši­me. Ir bū­si­me čia tol, kol ne­bus leis­ta įsi­ ti­kin­ti, ko­kia mer­gai­tės būk­lė“, – sa­kė par­la­men­ta­rai. „Ket­vir­ta­die­nį įvyk­dy­tas ma­ža­ me­tės mer­gai­tės per­da­vi­mas mo­

ti­nai su­kė­lė vi­suo­me­nė­je mil­ži­niš­ ką pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą. Žmo­nės su­ne­ri­mę, iš­si­gan­dę, nes ne­ži­no, kaip jau­čia­si mer­gai­tė. Jiems sun­ ku pa­ti­kė­ti Lai­mu­tės Stan­kū­nai­ tės ir jos ap­lin­kos kal­bo­mis, jog mer­gai­tė po bai­sios psi­cho­lo­gi­nės trau­mos vos įso­din­ta į au­to­bu­siu­ ką jau­tė­si ge­rai. Dau­ge­lis ste­bė­ju­ sių­jų L.Stan­kū­nai­tės ad­vo­ka­to fil­muo­tos mer­gai­tės el­ge­sį įta­ ria, kad ma­ža­me­tė bu­vo pa­veik­ta vais­tų“, – tei­gė Sei­mo na­rys.

Jo neį­ti­ki­na ir neį­var­dy­to so­cia­ li­nio dar­buo­to­jo tei­gi­niai, kad esą mer­gai­tė jau­čia­si ge­rai.

S.Sto­mos nuo­mo­ne, jo su­si­ti­ki­ mas su D.Ke­džio duk­ra iš­sklai­dy­tų ne­ri­mą vi­suo­me­nė­je. „Su mer­gai­ te esu ne kar­tą bend­ra­vęs, žai­dęs, esu ge­rai pa­žįs­ta­mas, to­dėl mū­sų su­si­ti­ki­mas ne­su­kel­tų jai nei­gia­ mų psi­cho­lo­gi­nių pa­da­ri­nių“, – įsi­ti­ki­nęs par­la­men­ta­ras.

Sei­mo na­rys at­krei­pė ge­ne­ra­ li­nio ko­mi­sa­ro dė­me­sį, kad tu­ri

tei­sę dirb­ti su ypač slap­ta in­for­ ma­ci­ja, ir in­for­ma­vo, kad jo­kios pa­slap­tį su­da­ran­čios in­for­ma­ci­ jos po su­si­ti­ki­mo neatsk­leis. „Pra­šy­mas gau­tas, jis bus svars­ to­mas. Svars­to­mas ta pra­sme, kad pir­miau­sia klau­si­me, ar sau­go­ mas as­muo no­ri ma­ty­tis, ir ta­da svars­ty­si­me va­rian­tus, ko­kių ten bus“, – aiš­ki­no ge­ne­ra­li­nis po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ras S.Skver­ne­lis.

Jis pa­tiks­li­no, kad bus at­si­klau­ sia­ma ne pa­čios mer­gai­tės, o jos ma­mos Lai­mu­tės Stan­kū­nai­tės, ku­rią da­lis vi­suo­me­nės ir įta­ri­nė­ ja ne­tin­ka­mu el­ge­siu su mer­gai­te.

Ka­da konk­re­čiai bus ban­do­ ma ap­tar­ti ga­li­mą su­si­ti­ki­mą su ma­ža­me­te, S.Skver­ne­lis at­sa­ky­ ti ne­ga­lė­jo, nes nuo pir­ma­die­nio jis išei­na ato­sto­gų. Po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ras pa­tvir­ti­no, kad S.Sto­mos krei­pi­ma­sis kol kas yra vie­nin­te­lis iš vi­suo­me­nės vei­kė­jų gau­tas ofi­ cia­lus pra­šy­mas su­si­tik­ti su mer­ gai­te.

Neį­var­dy­tas spe­cia­lis­tas ap­si­lan­kė slap­ta­me bu­te So­cia­l i­nės ap­s au­gos ir dar­b o mi­ nis­te­r i­ja va­kar pra­ne­šė, kad D.Ke­ džio ir L.Stan­k ū­nai­tės duk­rai su­da­ ry­tos ge­ros gy­ve­ni­mo są­ly­gos. Taip nu­spren­dė penk­ta­die­nį jos gy­ve­na­ mo­jo­je vie­to­je ap­si­lan­kęs so­cia­li­nis dar­buo­to­jas. Ta­čiau neatsk­lei­d žia­ ma nei pa­rei­g ū­no pa­var­dė, nei vie­ ta, kur da­bar gy­ve­na mer­gai­tė.

Pa­sak mi­nis­te­ri­jos, ir to­liau bus ne­ pert­rau­kia­mai rū­pi­na­ma­si, kad vai­ ko tei­sės ir in­te­re­sai bū­tų už­tik­rin­ti.

Ni­jo­lės Viz­b a­r ie­nės, pa­va­duo­jan­ čios ato­sto­gau­jan­čią Kau­no mies­ to sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­ gos sky­r iaus ve­dė­ją Bi­r u­tę Dau­gė­ lie­nę, ži­nio­mis, mer­gai­tė jau­čia­si ge­ rai. Pak­laus­ta, ar ži­no, kur šiuo me­tu yra D.Ke­d žio duk­ra, ji tei­gė ži­nan­t i tik tiek, kad mer­gai­tė yra su ma­ma. „O ko­k iu konk­re­čiu ad­re­su, pa­sa­ky­

ti ne­ga­liu“, – sakė N.Viz­ba­rie­nė. Apie mer­gai­tės sa­vi­jau­tą ji tei­g ia su­ž i­no­ ju­si, kai su­si­pa­ž i­no su gy­dy­to­jų iš­ va­do­mis. „Va­kar ga­vo­me vi­sas gy­dy­to­jų iš­va­ das. Jos būk­lę įver­t i­no psi­cho­lo­gė, vi­daus li­g ų gy­dy­to­ja at­l i­ko krau­jo ty­ri­mus, ap­žiū­rė­jo, ar vai­kas, pa­vyz­ džiui, fi­z iš­kai nė­ra trau­muo­tas. Nė­ ra jo­k ių mė­ly­n ių, nu­broz­d i­n i­mų“, – tvir­ti­no spe­cia­lis­tė.

Pa­sak jos, L.Stan­k ū­nai­tė su duk­ra bus nuo­lat lan­ko­mos ir ste­bi­mos so­cia­l i­n io dar­buo­to­jo. „Yra pa­skir­ tas so­cia­l i­n is dar­buo­to­jas, ku­r is ir to­liau dirbs su ma­ma ir duk­ra“, – aiš­ ki­no N.Viz­ba­r ie­nė. Vai­ko tei­sių ap­ sau­gos spe­cia­l is­tai tu­rės rem­t is tik in­for­ma­ci­ja, gau­ta iš mi­nė­to so­cia­ li­n io dar­buo­to­jo. Neatsk­lei­d žia­ma, nei ko­k ia yra šio dar­buo­to­jo pa­t ir­

tis, nei ko­k iais kri­te­r i­jais va­do­vau­ jan­tis jis bu­vo pa­si­rink­tas, nei kas jį pa­rin­ko.

Ar vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­l is­ tai, įžvel­gę bū­t i­ny­bę pa­t iems su­si­ tik­ti su mer­gai­te, ga­lės tai pa­da­ry­ti? „Jei­gu įžvelg­si­me, ta­da ir sprę­si­me. Šian­d ien šis klau­si­mas nė­ra spren­ džia­mas“, – nu­k ir­to pa­šne­ko­vė.

Pa­s i­do­mė­jus, ar mer­gai­tė lan­k ys mo­k yk­lą, ar bus mo­ko­ma na­m ie, Vai­ko tei­sių ap­s au­gos spe­cia­l is­tė ti­k i­no, kad ma­ž a­me­tė bus mo­ko­ ma, tik ne­ga­lė­jo pa­sa­k y­t i kur, kaip ir ka­da. „Dar per ma­žai lai­ko praė­jo, kad bū­ tu­me spė­ję vi­sus klau­si­mus ap­tar­ ti. Ki­tą sa­vai­tę su­si­rink­si­me ir vis­ką sprę­si­me kar­di­na­liai“, – ti­k i­no N.Viz­ ba­rie­nė.

Tvar­ky­ti nu­nio­ko­tus Ke­džių na­ mus pa­de­da kai­my­nai. „Kai­my­nas yra su­vi­rin­to­jas. At­va­ žia­vo su sa­vo įran­kiais, da­bar vi­ri­na iš­lauž­tus au­to­ma­ti­nius ga­ra­žo var­ tus“, – va­kar pa­sa­ko­jo L.Ke­die­nė.

Jos tei­gi­mu, bu­vo už­sa­ky­tos nau­ jos lau­ko du­rys. Se­no­sios su­lau­žy­ tos per štur­mą.

Su­lau­žy­tų tre­jų vi­daus du­rų keis­ti ne­ke­ti­na­ma. „Pa­lik­sim pri­ si­mi­ni­mui, kad žmo­nės ga­lė­tų pa­ ma­ty­ti, kaip vis­kas vy­ko. Žmo­nės ir­gi pa­ta­rė taip vis­ką pa­lik­ti“, – sa­ kė mo­te­ris.

Ke­džių na­mas bu­vo ne­draus­tas, apie tai nie­ka­da jie net ne­bu­vo pa­ gal­vo­ję. „Ar mes ži­no­jom, kad taip

Nuotaikos: žmo­nės va­ka­re gie­do­jo i

ga­li at­si­tik­ti?“ – sa­kė mo­te­ris. Ji pri­pa­ži­no, kad šiuo me­tu jau­čia­ si pra­stai.

Pa­li­ko vi­sas lė­les

Venc­kų na­me, mer­gai­tės kam­ba­ry­ je, li­ko vi­si jos daik­tai: lė­lės ir lė­lių ve­ži­mė­lis, minkš­ti žais­lai, vai­kiš­ kos kny­ge­lės, flei­ta. Šia­me kam­ba­ry­je pra­bė­go Ke­ džių anū­kės vai­kys­tė. Tik pa­sta­ ruo­sius du mė­ne­sius mer­gai­tė čia bū­da­vo re­čiau, nes po pir­mo ne­pa­

Ants­to­lė Gar­lia­v Arū­nas Damb­raus­kas Ata­kuo­jant Ke­džių na­mą vi­sos ga­ lios bu­vo su­telk­tos vie­nos mo­ters – So­na­tos Vai­ce­kaus­kie­nės – ran­ko­ se. Po­li­ci­jos va­do­vai ne­slė­pė, kad iki šiol Lie­tu­vo­je ne­re­gė­to štur­mo prieš tai­kius gy­ven­to­jus pla­nas bu­ vo pa­reng­tas bū­tent pa­gal jos nu­ ro­dy­mus. Įsa­ki­nė­jo po­li­ci­nin­kams

Di­džiau­siai Lie­tu­vo­je ka­da nors su­ reng­tai puo­li­mo ope­ra­ci­jai va­do­va­ vo ne koks nors pa­ty­ręs ka­ri­nin­kas: šim­tų po­li­ci­nin­kų ir spe­cia­lių tar­ ny­bų bū­riui įsa­ki­nė­jo neu­ni­for­ muo­ta mo­te­ris.

Kas ji – gal slap­to­ji agen­tė? Ne. Tai – ant­sto­lė S.Vai­ce­kaus­kie­nė.

Ener­gin­ga mo­te­ris, pa­si­ro­do, yra ir štur­mo Gar­lia­vo­je re­ži­sie­rė, ir įgy­ven­di­ni­mo va­do­vė. Po­li­ci­nin­ kai Gar­lia­vo­je uo­liai vyk­dė S.Vai­ce­ kaus­kie­nės įsa­ky­mus iš­lauž­ti du­ris ar­ba ben­zi­ni­niais pjūk­lais iš­pjau­ti stak­tas, stum­dy­ti žmo­nes, išar­dy­ ti už­tva­ras. Bet ant­sto­lė kuk­li­na­si ir to ne­va­di­na va­do­va­vi­mu. „Tai bu­vo ne va­do­va­vi­mas, bet ma­no, kaip ant­sto­lės, pa­tvar­ky­mai dėl kliū­čių pa­ša­li­ni­mo. Jei nea­ti­ da­ro du­rų, ga­liu duo­ti pa­tvar­ky­ mą, kad jas ati­da­ry­tų po­li­ci­ja“, – aiš­ki­no S.Vai­ce­kaus­kie­nė.

Keis­tos kliū­tys

Ko­kias kliū­tis ant­sto­lės su­pla­nuo­ tiems veiks­mas su­kė­lė Ke­džių na­ muo­se įtai­sy­tos fil­ma­vi­mo ka­ me­ros, ku­rias, kaip bu­vo ma­ty­ti vaiz­do įra­šuo­se, S.Vai­ce­kaus­kie­nė

po­li­ci­nin­kams įsa­kė at­jung­ti ar nu­ suk­ti į ša­lį? „Fil­ma­vi­mas pa­žei­džia vai­ko in­ te­re­sus, to­dėl toks fil­ma­vi­mas yra ne­ga­li­mas“, – paaiš­ki­no teis­mo spren­di­mų vyk­dy­to­ja.

Ta­čiau toks paaiš­ki­ni­mas men­kai įti­ki­nan­tis, nes, kaip vi­si ma­tė, ne­ tru­kus po mer­gai­tės paė­mi­mo vai­ ką au­to­mo­bi­ly­je fil­ma­vo ir siu­že­tą po vi­sas Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jas ir in­ ter­ne­to po­rta­lus iš­siun­ti­nė­jo Lai­ mu­tės Stan­kū­nai­tės ad­vo­ka­tas ir štur­mo ope­ra­ci­jos da­ly­vis Gin­ta­ ras Čer­niaus­kas.

Ne­ga­na to, kai ku­riuo­se epi­zo­ duo­se net vai­ko vei­do ne­si­var­gin­ ta už­deng­ti.

R.Ši­ma­šius tei­gia ne­ži­no­jęs

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius „Kau­no die­nai“ tei­gė, kad apie pla­nuo­tą ope­ra­ci­ją nie­ko ne­ži­ no­jęs ir ne­tu­rė­jęs ži­no­ti, nes, pa­sak jo, tai bu­vo tik tri­jų ži­ny­bų at­sto­vų ži­nio­je: ant­sto­lės, po­li­ci­jos ir vai­kų tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tų. „Pa­gal Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­są teis­mo spren­di­mo vyk­dy­mui va­do­ vau­ja ant­sto­lis. Pa­gal ma­no pa­ties pa­keis­tą spren­di­mo vyk­dy­mo inst­ ruk­ci­ją, kai rei­kia iš vie­nos šei­mos paim­ti vai­ką, ant­sto­liai sa­vo veiks­ mus yra įpa­rei­go­ti de­rin­ti su Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos spe­cia­lis­ tais. Šios tar­ny­bos dar­buo­to­jai yra įpa­rei­go­ti duo­ti pa­ta­ri­mus ir sa­vo re­ko­men­da­ci­jas ant­sto­liui.“ Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos Vai­ko tei­sių ap­sau­ gos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ ja Ni­jo­lė Viz­ba­rie­nė, ku­ri da­ly­va­vo

5

Šeštadienis, gegužės 19, 2012

Tema

kam­ba­rys Ke­džių na­muo­se

ir mel­dė­si, o V. ir L.Ke­džiai ver­kė ne­si­dro­vė­da­mi pa­ša­li­nių.

vy­ku­sio ban­dy­mo ją paim­ti nak­vo­ da­vo pas se­ne­lius.

Sta­ty­da­mas šiuos na­mus ma­niau, kad ku­riu jau­kų gy­ve­ni­ mą abiem vai­kams, o štai kaip vis­kas pa­si­su­ko.

Jau­tė­si su­gniuž­dy­ti

„Bai­siau­sia, kad anū­kės ne­te­ko­me, o tas du­rų stik­las ir vi­sa ki­ta ža­la – menk­nie­kis“, – nu­mo­jo ran­ka Vy­ tau­tas Ke­dys. Jis sa­kė la­bai pa­siilg­ siąs anū­kės. „Tai mes užau­gi­no­me ją, o mo­ti­nai ne­rū­pė­jo mer­gai­tė, tą tik­rai ži­nau“, – ta­rė vy­ras. Vi­są va­ ka­rą jis brau­kė aša­ras.

V.Ke­dys pri­s i­m i­n ė sa­vo vai­ kys­tę, kai vy­ko ka­ras, pa­skui atė­ jo ne­ra­mūs po­ka­rio lai­kai. „Lyg ir žiau­rūs, sun­kūs lai­kai bu­vo, bet

da­bar jau­čiuo­si daug blo­giau – ne­te­kau sū­naus, o po to – ir anū­ kės. Ne­ma­niau, kad se­nat­vė­je bus taip sun­ku“, – at­si­du­so V.Ke­dys.

Jis ran­ka pa­ro­dė į Venc­kų na­mą ir sa­kė sta­tęs jį sa­vo­mis ran­ko­ mis. „Taip pat ir šį, ku­ria­me mes ir sū­nus iki tų bai­sių įvy­kių gy­ ve­no­me. Ta­da sta­ty­da­mas šiuos na­mus ma­niau, kad ku­riu jau­kų gy­ve­ni­mą abiem vai­kams, o štai kaip vis­kas pa­si­su­ko“, – kal­bė­ jo V.Ke­dys.

Ats­to­vaus vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja

Va­kar Vil­niaus apy­gar­dos teis­ mas ne­s kun­d žia­m a nu­tar­t i­m i nu­spren­dė, kad by­lo­je dėl ga­li­ mo tvir­ki­ni­mo, ku­riuo bu­vo ap­ kal­tin­tas mer­gai­tės mo­ti­nos Lai­ mu­tės Stan­kū­nai­tės bi­čiu­lis a. a.

And­rius Ūsas, ma­ža­me­tei at­sto­ vaus Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus at­ sto­vai.

Nu­tar­tis priim­ta, ne­pai­sant to, kad Vil­niaus vai­ko tei­sių ap­sau­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

gos spe­cia­lis­tės anks­čiau ar­gu­ men­ta­vo, jog ne­tu­ri jo­kių duo­me­ nų apie vai­ką, nie­ka­da ne­bend­ra­vo su tė­vais, glo­bė­jais, ne­da­ly­va­vo su iki­teis­mi­niu ty­ri­mu su­si­ju­siuo­se veiks­muo­se, ne­bu­vo kvie­čia­mos į ap­klau­sas.

Teis­mas taip pat at­me­tė vai­ko se­ne­lių Ke­džių pra­šy­mą pri­pa­žin­ ti juos nu­ken­tė­ju­siai­siais, nes tam esą nė­ra pa­grin­do.

Pe­do­fil­ i­jos by­la to­liau bus nag­ri­ nė­ja­ma bir­že­lį.

o­je ta­po pulkui įsakinėjančia ge­ne­ro­le

smo­gia­ma­jam bū­riui.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

de­ri­nant Gar­lia­vos ope­ra­ci­ją, už­ si­mi­nė, kad vai­ko tei­sių spe­cia­lis­ tų pa­ta­ri­mai bu­vo tik re­ko­men­da­ ci­nio po­bū­džio. „Prieš at­ski­riant mer­gai­tę bu­ vo ne vie­nas pa­si­ta­ri­mas. Mes sa­ kė­me, kad dėl tam tik­rų ope­ra­ci­jo­ je nu­ma­ty­tų ap­lin­ky­bių ne­ga­li­me da­ly­vau­ti. Kai į mū­sų pa­ste­bė­ji­mus bu­vo at­si­žvelg­ta ir pla­nai pa­keis­ ti, su­ti­ko­me da­ly­vau­ti. Į kai ku­rias

mū­sų re­ko­men­da­ci­jas ne­bu­vo at­ si­žvelg­ta, bet tai bu­vo tik smul­kios re­ko­men­da­ci­jos“, – tvir­ti­no N.Viz­ ba­rie­nė.

gė ne­ga­lin­ti de­ta­li­zuo­ti pa­si­ta­ri­mų tu­ri­nio.

Pa­sak Kau­no ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vo Al­gir­do Ka­mins­ko, la­bai anks­ty­vą ope­ra­ci­jos pra­džios lai­ką nu­ro­dė bū­tent S.Vai­ce­kaus­kie­nė. Jo tei­gi­ mu, po­li­ci­ja su tuo ne­ga­lė­jo ne­su­ tik­ti. „Šiuo at­ve­ju mū­sų pa­rei­ga bu­ vo vyk­dy­ti ant­sto­lės pa­tvar­ky­mus – ša­lin­ti kliū­tis, truk­dan­čias įgy­ ven­din­ti teis­mo spren­di­mą“, – sa­ kė Kau­no po­li­ci­jos va­do­vas.

Kaip bu­vo ap­skai­čiuo­ta, kad pai­ mant mer­gai­tę tu­ri da­ly­vau­ti 240 po­li­ci­nin­kų? „Pap­ras­tai pa­ski­ria­me tiek po­li­ ci­nin­kų, kad bū­tų už­tik­rin­tas už­ duo­ties įvyk­dy­mas. Po­li­ci­jos pa­ jė­gų gau­su­mas yra ne tam, kad pa­ro­dy­tu­me kaž­ko­kią ag­re­si­ją.

Tie­siog di­des­nės pa­jė­gos už­tik­ri­na, kad si­tua­ci­ja bū­tų kont­ro­liuo­ja­ma ir sau­gi“, – aiš­ki­no A.Ka­mins­kas.

Ta­čiau vie­šo­jo­je erd­vė­je jau pa­ si­ro­dė in­for­ma­ci­ja, kad ne vi­si po­ li­ci­nin­kai su­ti­ko da­ly­vau­ti Klo­nio gat­vės štur­me. Prie Ke­džių na­mų bu­dė­ju­si re­ži­sie­rė Ne­ris Kar­puš­ kai­tė-Ake­lai­tie­nė ži­niask­lai­dai pa­ pa­sa­ko­jo, kad vie­nas štur­me da­ly­ va­vu­sių po­li­ci­nin­kų iš­sa­kė sa­vo pro­gno­zę: „Mes su­pran­ta­me, kad tai mer­gai­tei ga­las.“

Pak­lu­so ne vi­si po­li­ci­nin­kai?

Kas at­ri­šo pit­bu­lį?

Ga­lios: ant­sto­lė S.Vai­ce­kaus­kie­nė ke­lias va­lan­das va­do­va­vo po­li­ci­jos

Pak­laus­ta, ar vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai ne­rei­ka­la­vo, kad aš­ tuo­ne­rių me­tų vai­ką ga­lin­ti trau­ muo­ti grės­min­ga ata­ka vyk­tų ne taip anks­ti ry­te, N.Viz­ba­rie­nė tei­

Po­li­ci­ja sva­riai pri­si­dė­jo ku­riant ata­kos Gar­lia­vo­je tak­ti­ką. Pa­ren­ gia­mie­ji dar­bai tru­ko ke­lias sa­ vai­tes. Pa­gal S.Vai­ce­kaus­kie­nės pa­gei­da­vi­mus, ko­vi­nių ope­ra­ci­

jų pro­fe­sio­na­lai pa­ren­gė veiks­mų pla­ną. Ta­čiau šio pla­no au­to­riai – sle­pia­mi. „Pla­no au­to­rių įvar­dy­ti ne­ga­liu – yra dar­buo­to­jų pa­ra­šai, su ku­riais rei­kė­jo su­de­rin­ti, ir tai yra mū­sų tar­ny­bi­nis do­ku­men­tas“, – kal­bė­ jo A.Ka­mins­kas. „Ma­nau, rei­kė­tų iš­siaiš­kin­ ti, kie­no nu­ro­dy­mu bu­vo at­riš­tas tas pit­bu­lis, įsi­ver­žęs į Ke­džių na­ mą“, – svars­tė mies­to ta­ry­bos na­ rys Ar­vy­das Gar­ba­ra­vi­čius, štur­mo ry­tą bu­vęs Klo­nio gat­vė­je.

Tai bu­vo ne va­do­ va­vi­mas, bet ma­no, kaip ant­sto­lės, pa­ tvar­ky­mai.

– Tu­rė­jo­te ofi­cia­lios in­for­ma­ci­ jos apie Gar­lia­vos ope­ra­ci­ją?

– Iš­kart po štur­mo ban­džiau gau­ti in­for­ma­ci­ją, kaip bu­vo ren­gia­ma ši ope­ra­ci­ja. Ši in­for­ma­ci­ja ne­ga­li bū­ti slap­ta. Vie­nas at­sa­kin­gas va­do­vas, ku­rio var­do ir pa­var­dės ne­mi­nė­siu, tei­gė, kad ši ope­ra­ci­ja bu­vo de­rin­ ta ir reng­ta dau­ge­lio ofi­cia­lių ins­ ti­tu­ci­jų. Tai tu­rė­jo bū­ti ir ati­tin­ka­ mai įfor­min­ta do­ku­men­tais. De­ja, aš jų ne­ma­čiau.

– Ko­dėl sie­kė­te gau­ti to­kią in­ for­ma­ci­ją?

– Prie­žas­tis pa­pras­ta. Re­por­ta­že iš įvy­kio vie­tos aiš­kiai gir­dė­ti, kaip ant­sto­lė duo­da po­li­ci­jai nu­ro­dy­ mus. No­riu ti­kė­ti, kad ji tu­rė­jo ofi­ cia­liai įfor­min­tus įga­lio­ji­mus, kad

ga­lė­tų nu­ro­di­nė­ti po­li­ci­jai. Juk vi­ sa ope­ra­ci­jos ei­ga tu­rė­jo bū­ti įfor­ min­ta raš­tu. Jei­gu ant­sto­lė po­li­ci­jai nu­ro­di­nė­jo sa­vo nuo­žiū­ra, o pa­rei­ gū­nai vyk­dė jos žo­di­nius nu­ro­dy­ mus – tuo­met jau da­ro­si bai­su, kad vals­ty­bė­je de­da­si to­kie da­ly­kai.

Mies­to ir ra­jo­no me­rai ne­ži­no­jo

Į vie­šu­mą pra­si­skver­bė in­for­ma­ ci­ja, kad Sei­mo na­rys Ry­tas Kup­ čins­kas apie štur­mą Klo­nio gat­vė­je te­le­fo­nu in­for­ma­vo eu­ro­par­la­men­ ta­rą Vy­tau­tą Lands­ber­gį, ku­ris apie įvy­kius pra­ne­šė Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei.

Ar apie ope­ra­ci­ją ži­no­jo R.Kup­ čins­ko sū­nus Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas? Jis ti­ki­na, kad apie tai nie­ko ne­ži­no­jo nei jis, nei Kau­no ra­jo­no me­ras Va­le­ri­jus Ma­kū­nas.

A.Kup­čins­kas tei­gė, kad apie įvy­kius Gar­lia­vo­je jam pra­ne­šė pa­ skam­bi­nę žmo­nės. „Sa­vi­val­dy­bė­je yra spe­cia­lis­tų, ku­rie tu­ri tei­sę dirb­ti su slap­ta in­ for­ma­ci­ja, ir jie tą in­for­ma­ci­ją tu­ rė­jo. Man be­lie­ka pa­si­kliau­ti tais žmo­nė­mis“, – sa­kė A.Kup­čins­kas.

Ar, jo nuo­mo­ne, ope­ra­ci­ją Gar­lia­ vo­je ga­li­ma va­din­ti tai­kia, ne­smur­ ti­ne? „Vie­ni ak­cen­tuo­ja tei­si­nius da­ ly­kus, ki­ti – mo­ra­li­nius, – ap­ta­kiai at­sa­kė Kau­no me­ras. – Nuo­mo­nių pa­sa­ky­ta la­bai daug, ir ma­no nuo­ mo­nė tur­būt ne­la­bai ką kei­čia.“ Pak­laus­tas, ar jo nuo­mo­nė ski­ ria­s i nuo tė­vo R.Kup­č ins­ko, A.Kup­čins­kas at­sa­kė: „Ne­sa­ky­ čiau.“ „Mes apie tai ne­kal­ba­me.

Mes gy­ve­na­me at­ski­rai“, – pri­dū­ rė me­ras.

6

šeštADIENIS, gegužės 19, 2012

savaitė

Še­šė­lis stip­res­nis, nei ma­ny­ta

Kitoks žvilgsnis

Lai­min­ga mer­gai­tė ir aš­tuo­nios ran­kos

Poetas Kęstutis Navakas

K

au­no po­l i­c i­ja pa­ga­ liau įvyk­dė tur­būt di­ džiau­sią ope­ra­ci­ją sa­ vo is­to­ri­jo­je, su­si­ža­vė­ ji­mo raš­tą jai tu­rė­tų at­siųs­ti pa­ts Chuc­kas Nor­ri­sas. Du šim­tai ke­ tu­rias­de­šimt pa­rei­gū­nų su šu­ni­ mis, gink­lais, aša­ri­nė­mis du­jo­mis ir ben­zi­ni­niais pjūk­lais štur­ma­vo neį­vei­kia­mą nu­si­kal­tė­lių bun­ke­rį ir „įvyk­dė tei­sin­gu­mą“. Ži­no­ma, to­ kios pa­jė­gos bu­vo mes­tos, ti­kin­tis įnir­tin­go at­si­šau­dy­mo, gal net pa­ ti Auk­si­nė mer­gai­tė ten tu­rė­jo tra­ tin­ti iš ka­laš­ni­ko­vo, ta­čiau ji, pa­ma­

Ji, pa­ma­čiu­si to­kį rū­ pes­tį jos ge­ro­ve, la­bai ap­si­džiau­gė, pra­dė­jo spieg­ti iš lai­mės. čiu­si to­kį rū­pes­tį jos ge­ro­ve, la­bai ap­si­džiau­gė, pra­dė­jo spieg­ti iš lai­ mės, iš­syk už­si­me­tė ant­klo­dę ant gal­vos, kad nie­kas jos pa­ten­kin­to vei­do ne­ma­ty­tų, ir lei­do­si ne­per­ šau­na­ma lie­me­ne pa­si­puo­šu­sios mo­ti­nos, pa­de­dant „Ro­lek­su“ pri­ si­den­gu­sio ad­vo­ka­to, nu­ne­ša­ma į ma­ši­ną. Pa­ti kur jau paeis, to­kia lai­mė, toks tei­sin­gu­mas, ką čia pa­ ti paei­si. Po­li­ci­jai be­li­ko iš­neš­ti ki­ tus na­muo­se ir ap­link juos bu­vu­ sius žmo­nes kaip ko­kias so­fas, ir – dar­bas baig­tas.

Vi­s i su­t ar­t i­nai pa­s i­d žiau­gė to­ kiu ne­smur­t i­n iu vai­ko „per­da­v i­ mu“, tik kaž­ko­k ie da­nai li­ko nu­ ste­bę, bet da­nai juk ne­ž i­no, kaip mes čia gy­ve­na­me, ir mū­sų tei­ sėt­var­kos su­bti­lu­mų ir­g i ne­ž i­no.

Teis­mų nu­tar­t is rei­k ia vyk­dy­t i, sa­ko tvar­kos ša­l i­n in­kai. Tad gal šios pa­jė­gos su­mai­šė ad­re­sus, o pa­ke­l iui įvyk­dė dar vie­ną „tei­sin­ gu­mo ak­tą“? Ži­no­ma, su­ta­pi­mas, kad tai vy­ko Sei­mui ruo­šian­t is svars­ty­ti la­bai svar­bius ener­ge­ti­ kos rei­ka­lus ir dar di­des­nis su­ta­ pi­mas, kad tai vy­ko pe­do­fi­li­jos by­ los to­les­nio svars­ty­mo iš­va­ka­rė­ se. Juk su­ta­pi­mai, ar ne? Mer­gai­tė,

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

S

ei­mo Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas, Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos na­rys Kęs­ tu­tis Gla­vec­kas ne­nei­gia, kad su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka vi­siš­kai su­si­ do­ro­ti nė­ra leng­va, gal­būt net ir neį­ ma­no­ma. Vis dėl­to, anot po­li­ti­ko, su­ tram­dy­ti ją ga­li­ma. Tą esą sten­gia­si da­ry­ti da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė, nors jai ir ne vis­kas se­ka­si.

šiaip ar taip, jau lai­mės vir­šū­nė­je, net švel­nias mo­ti­nos ran­kas ma­ to aš­tuo­nias, o tai tik jos „grį­ži­mo į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą“ ženk­las.

Lie­ka pa­si­d žiaug­t i, kad Lie­tu­vo­ je vis ma­ž iau smur­to, kad, ne­tai­ kant smur­to, įma­no­ma įsi­verž­ ti į pri­va­čius žmo­n ių na­mus, iš­ dau­ž y­ti lan­gus, iš­lauž­ti du­ris, už­ mes­ti ant­k lo­dę ant gal­vos vai­kui kaip ko­k iam pa­siu­tu­siam šu­niui ir kly­k ian­t į vai­ką ne­smur­t iš­kai iš­ga­ben­ti į įslap­tin­tą vie­tą, kur jis ma­tys tik drau­giš­kus jį sau­gan­čių po­l i­ci­n in­k ų vei­dus. Tie­sa, pe­do­ fi­li­jos by­la, dėl ku­rios vi­sa ko­šė ir už­vi­rė, ne­baig­ta, bet kam tai rū­pi, štai vi­si pa­g rin­di­niai liu­di­nin­kai ar da­ly­viai jau ana­pi­ly­je ar „įslap­ tin­to­se vie­to­se“. O kai nė­ra žmo­ gaus, nė­ra ir pro­ble­mos, kaip iš­ min­tin­gai tei­gė drau­gas Sta­li­nas.

Gy­ve­na­me tei­si­nė­je vals­t y­bė­je, daž­nai sa­ko­ma. Sa­kan­t ie­siems pri­m in­k i­me, kad tei­s i­nė vals­ ty­b ė bu­vo ir hit­le­r i­nė Vo­k ie­t i­ ja. Da­bar pa­ci­tuo­k i­me žy­mų tei­ si­n in­ką, hab. dr. Va­len­t i­ną Mi­ke­ lė­ną: „Tei­sė, ne­t u­r in­t i mo­ra­l i­n io pa­g rin­do, yra vi­suo­me­nės sve­ tim­k ū­n is. Tei­sės ir mo­ra­lės san­ ty­k io pro­ble­ma svar­bi ap­ta­r iant ne tik tei­sės tu­ri­n į, bet ir kal­bant apie tei­sės tai­k y­mą. Sun­k u ti­kė­ tis, kad žmo­nės gerbs tei­sės tai­ ky­mo ak­tą, ku­r į priė­mė mo­ra­l i­ nio au­to­ri­te­to ne­tu­rin­tis as­muo.“ Ir dar: „Taip ir tei­sė – ja re­mian­tis, ga­l i­ma kur­t i, bet ga­l i­ma ir griau­ ti. Ge­no­ci­das, ra­si­nė seg­re­ga­ci­ja, ho­lo­kaus­tas, ma­si­n iai trė­m i­mai, dau­g y­b ė ki­t ų su žmo­n iš­k u­mu ne­su­de­r i­na­mų žiau­r u­mų bu­vo vyk­do­ma re­mian­tis tei­se.“ Ir dar: „Tei­sės ir mo­ra­lės at­sky­ri­mas ati­ ma iš tei­sės jos mo­ra­li­n į au­to­ri­te­ tą ir lei­džia ma­ni­pu­liuo­ti tei­se bei tei­sės tai­ky­mu ne­be­si­bai­mi­nant su­lauk­ti nei­gia­mo mo­ra­li­nio ver­ ti­ni­mo ar pa­smer­k i­mo. Kar­tu tai ve­da prie amo­ra­laus el­ge­sio įtei­ si­ni­mo ir, be jo­kių abe­jo­nių, ska­ti­ na vi­suo­me­nės de­mo­ra­li­za­ci­ją.“ Ma­tyt, tie su šu­n i­m is ir ne­smur­ ti­n iais ben­z i­n i­n iais pjūk­lais šių teks­t ų ne­bu­vo skai­tę. Da­bar pa­ skai­t ys, ateis at­si­pra­šy­t i, gal net lan­g us Gar­l ia­vo­je su­dės, o mer­ gai­tė gra­ž iai sau gy­vens su aš­ tuon­ran­ke ma­ma, ku­r i taip su­ bti­l iai ir ne­smur­t iš­kai ją su­si­g rą­ ži­no. Juk tik pa­šau­kė ir ji pa­t i at­ bė­go. Ir bus gra­ž u mū­sų tei­si­nė­je Lie­t u­vo­je ir nie­kas ne­sup­ras, ko jūs ir mes dar sto­v i­me prie pre­ zi­den­tū­r ų ar­ba ra­šo­me į laik­raš­ čius apie tai, kas mums ne­sank­ cio­nuo­tai skau­da.

informacija:

302 250

– Šią sa­vai­tę prem­je­ras ir ke­li mi­ nist­rai da­li­jo žmo­nėms skra­ju­tes „Šio­je ša­ly­je nė­ra vie­tos še­šė­ liui!“ Jums priim­ti­na to­kia ko­ vos su še­šė­liu for­ma?

– Vi­sos for­mos nė­ra blo­gos, kai ko­ vo­ji su to­kiu blo­giu kaip še­šė­li­nė eko­ no­mi­ka.

– Ar ši Vy­riau­sy­bė ėmė­si ko­kių nors veiks­mų, kad tas še­šė­lis Lie­ tu­vo­je ma­žė­tų?

– Ži­no­ma, ėmė­si. Ir mui­ti­nė, ir Vals­ ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, ir pa­ti Vy­riau­sy­bė priė­mė ne vie­ną spren­di­ mą, ku­ris pa­de­da iš­trauk­ti iš še­šė­lio bent da­lį lė­šų. Pri­si­min­ki­me kad ir ka­sos apa­ra­tus tur­ga­vie­tė­se.

– Gy­ven­to­jus er­zi­na pa­reiš­ki­ mai apie tai, kad iš še­šė­lio bus iš­ trauk­tas mi­li­jar­das, o su­ge­ba­ma iš­trauk­ti ge­ro­kai ma­žiau.

– Su­tin­ku, kad gal­būt ne­rei­kė­jo švais­ ty­tis la­bai gar­siais pa­reiš­ki­mais apie tą mi­li­jar­dą. Vis dėl­to pla­nuo­ti to­ kius da­ly­kus, siek­ti, kad tie tiks­lai bū­tų įgy­ven­di­na­mi, tik­rai nė­ra blo­ gai. Taip, gal­būt per­nai ne­pa­vy­ko iš­ trauk­ti mi­li­jar­do. Bet gal­būt šie­met ar ki­tą­met pa­vyks? Svar­bu pa­dė­ti tam pa­grin­dus ir nuo­sek­liai siek­ti tiks­lo.

– Ko­kią da­lį Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos da­bar su­da­ro še­šė­lis?

– Nė­ra la­bai tiks­liai ap­skai­čiuo­ta, nes tai ne­leng­va. Yra tik prie­lai­dos, kad gal­būt apie 25–30 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) gims­ta še­šė­ly­ je. Be­je, at­kreip­čiau dė­me­sį, kad Ita­li­ jo­je še­šė­lis su­da­ro apie 20 pro­c. BVP, ne­tgi JAV – apie 7–8 pro­c.

– Ki­ta te­ma, ku­rią no­rė­tu­me su ju­mis ap­tar­ti, yra Sei­mo su­ti­ ki­mas įves­ti leng­va­ti­nį pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) ta­ri­ fą spau­dai. Jūs, kaip ir dau­gu­ma jū­sų ko­le­gų Sei­me, da­bar bal­suo­ ja­te už PVM spau­dai ma­ži­ni­mą, nors prieš tre­jus me­tus bal­sa­vo­te už šio mo­kes­čio pa­di­di­ni­mą laik­ raš­čiams ke­tu­ris kar­tus. Kas pa­ si­kei­tė?

– Daug kas pa­si­kei­tė. Prieš ket­ve­rius me­tus kri­zė atė­jo į Lie­tu­vą ir bu­vo su­ si­da­riu­si tik­rai dra­ma­tiš­ka fi­nan­si­nė

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

si­tua­ci­ja. To­dėl tuo­met bu­vo priim­ tas po­li­ti­nis spren­di­mas pa­nai­kin­ ti leng­va­tas pra­ktiš­kai vis­kam, iš­ sky­rus vais­tus ir šil­dy­mą bei dar kai ku­rioms po­zi­ci­joms. Ir tas po­li­ti­nis spren­di­mas bu­vo įgy­ven­din­tas. Mo­ kes­ti­nių išim­čių klau­si­mas tuo­met bu­vo la­bai ak­tua­lus. Rei­kė­jo di­džią­ ją da­lį išim­čių nai­kin­ti, nes biu­dže­tas su­si­dū­rė su la­bai di­džiu­lė­mis pro­ble­ mo­mis, ku­rias rei­kė­jo sku­biai, ne­del­ siant spręs­ti. De­ja, daž­nai ne­po­pu­ lia­rio­mis prie­mo­nė­mis.

– Koks nu­ma­to­mas leng­va­ti­nis ta­ri­fas?

– 9 pro­c., kaip ir siū­lė Pre­zi­den­tė. Ne 5 pro­c., kaip bu­vo iki kri­zės prieš ke­ le­rius me­tus, bet šį­kart pla­nuo­ja­ma nu­sta­ty­ti 9 pro­c.

– Ir ka­da jis bus priim­tas?

– Da­bar lau­kia­me Vy­riau­sy­bės nuo­ mo­nės dėl PVM leng­va­ti­nio ta­ri­fo tai­ky­mo spau­dai. Ti­kiuo­si, per de­ šimt ar­ti­miau­sių die­nų to­kia nuo­mo­ nė mus pa­sieks ir ta­da ga­lė­si­me ga­lu­ ti­nai dėl jos bal­suo­ti Sei­me. Ti­kiuo­si, tai įvyks bir­že­lį.

Dos­nu­mas: K.Gla­vec­kas įsi­ti­ki­nęs,

kad par­la­men­tas su­ge­bės pa­tvir­tin­ ti leng­va­ti­nį PVM ta­ri­fą spau­dai.

keis­ti šių me­tų biu­dže­to, to­dėl ma­nau, kad šis leng­va­ti­nis ta­ri­fas ga­lė­tų įsi­ ga­lio­ti nuo atei­nan­čių Nau­jų­jų.

Su­tin­ku, kad gal­būt ne­rei­kė­jo švais­ty­tis la­bai gar­siais pa­reiš­ ki­mais apie tą mi­li­jar­dą.

– Bet juk jau yra pa­siū­ly­mas, kad leng­va­ta įsi­ga­lio­tų nuo šių me­tų lie­pos?

– Yra. Ta­čiau šiuo klau­si­mu dar ne­ priim­tas po­li­ti­nis spren­di­mas nei val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je, nei Vy­ riau­sy­bė­je. Dar tu­ri bū­ti pa­dis­ku­ tuo­ta, ku­rią da­tą pro­tin­giau pa­si­ rink­ti – šių me­tų lie­pos 1-ąją ar ki­tų me­tų sau­sio 1-ąją.

– Ma­no­te, kad Vy­riau­sy­bė ga­ li pa­keis­ti sa­vo nuo­mo­nę šiuo klau­si­mu? Juk per­nai gruo­dį ji jau pa­reiš­kė nei­gia­mą nuo­mo­nę dėl PVM leng­va­tos spau­dai.

– Da­bar si­tua­ci­ja ki­ta, nei bu­vo per­ nai gruo­dį. Tuo­met rei­kė­jo kon­so­li­ duo­ti tirps­tan­tį šių­me­tį biu­dže­tą.

Da­bar ma­to­me, kad biu­dže­tas su­ ren­ka­mas ge­rai, ne­tgi su ne­di­de­liu per­vir­šiu, to­dėl ga­li­ma gal­vo­ti apie tam tik­ras mo­kes­ti­nes prie­mo­nes, pa­vyz­džiui, leng­va­ti­nį PVM ta­ri­fą spau­dai.

– Ką da­ry­si­te su ki­tais pa­siū­ly­mais tai­ky­ti leng­va­ti­nį PVM ta­ri­fą?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, ką jau sa­kiau – nė­ ra ga­li­my­bės vi­sų jų įgy­ven­din­ti, nes dėl to biu­dže­tas prarastų mi­li­jar­dus.

– Vis dėl­to Sei­me juk ga­li su­si­ da­ry­ti to­kia dau­gu­ma, ku­ri su­ tiks įves­ti dar ir pa­pil­do­mų PVM leng­va­tų?

– Ga­li. Tik ta­da tai Sei­mo da­liai pri­ min­čiau, kad po atei­nan­čių rin­ki­mų jie ga­li grįž­ti į val­džią ir tuo­met jiems rei­kės su­kti gal­vą, kaip su­ba­lan­suo­ ti biu­dže­tą.

– Ir ka­da jis ga­lė­tų įsi­ga­lio­ti?

– Pa­gal mū­sų įsta­ty­mus, jei­gu mo­ kes­čiai kei­čia­mi per me­tus, tai ar­ba jų pa­si­kei­ti­mas ga­li įsi­ga­lio­ti tik po pus­ me­čio, ar­ba nuo nau­jų­jų biu­dže­ti­nių me­tų pra­džios, ar­ba ga­li įsi­ga­lio­ti ir anks­čiau, bet tam rei­kia keis­ti ei­na­ mų­jų me­tų biu­dže­tą. Nep­la­nuo­ja­ma

– Va­di­na­si, Sei­me eg­zis­tuo­ja po­li­ti­nis su­ta­ri­mas tik dėl PVM leng­va­tos spau­dai?

– Taip. Esu tik­ras, kad ji bus priim­ta.

At­sip­ra­šo­me dėl klai­dos

Ge­gu­žės 18 d. „Kau­no die­nos“ nu­me­ry­je ra­šy­to­jo Vy­tau­to V.Lands­ber­gio pub­li­ka­ci­ja per klai­dą bu­vo iliust­ruo­ta eu­ro­par­la­men­ta­ro pro­fe­so­riaus Vy­ tau­to Lands­ber­gio nuo­trau­ka.

Ap­gai­les­tau­ja­me dėl ap­mau­džios klai­dos ir at­si­pra­šo­me. „Kau­no die­nos“ re­dak­ci­ja

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 269 302 269

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

302 260

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 010.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštadienis, gegužės 19, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Po­kal­biai Ka­na­do­je Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė Ota­vo­je su­si­ti­ ku­si su Ka­na­dos gy­ny­bos mi­nist­ru Pe­te­riu Mac­Kay ap­ta­rė NA­TO vir­ šū­nių su­si­ti­ki­mo klau­si­mus.

Vil­ki­na: DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lą teis­mai svars­to jau ket­ve­rius me­tus.

Ta­do Uma­ro (BFL) nuo­tr.

Ban­dė bėg­ti su įkal­čiais

Dar­bo par­ti­jos (DP) juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos do­ku­men­tus 2006 m. tuo­me­tė jos neo­fi­cia­li bu­hal­te­rė Ni­jo­lė Ste­po­na­vi­čiū­ tė lai­kė bend­ro­vės „Kar­to­nas“ ar­chy­ve ir, pa­skli­dus gan­dams apie ga­li­mus pa­tik­ri­ni­mus bei kra­tas, do­ku­men­tus iš­ne­šė ir pa­dė­jo į au­to­mo­bi­lį.

Liu­dy­to­ja pri­si­pa­ži­no

„Iš­ne­šė­te ne­le­ga­lią bu­hal­te­ri­ją ir pa­dė­jo­te į au­to­mo­bi­lį?“ – tei­ra­vo­ si vie­na iš DP by­lą nag­ri­nė­jan­čių tei­sė­jų Dai­va Kaz­laus­kie­nė. Liu­ dy­to­ja N.Ste­po­na­vi­čiū­tė at­sa­kė tei­gia­mai.

Per kra­tą au­to­mo­bi­ly­je, ku­ ris pri­klau­sė ki­tai įmo­nei, ku­rio­ je ofi­cia­liai dir­bo N.Ste­po­na­vi­čiū­ tė, bu­vo ras­ti ne tik DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos do­ku­men­tai, bet ir 30 tūkst. li­tų gry­nai­siais.

N.Ste­po­na­vi­čū­tė teis­mui pa­ tvir­ti­no, kad ne­le­ga­lias al­gas gal­būt mo­kė­jo ne tik DP, bet ir bend­ro­vė „Kar­to­nas“. Pa­sak jos, „Kar­to­nas“ bu­vo „Vi­kon­dos“ kon­cer­no įmo­nė. „Bend­ro­vės „Kar­to­nas“ val­dy­ bos pir­mi­nin­kas kiek­vie­ną mė­ ne­sį kreip­da­vo­si su nu­ro­dy­mu iš­ mo­kė­ti tam tik­ras su­mas, tai bu­vo neo­fi­cia­lūs mo­kė­ji­mai, jie neatsis­ pin­dė­jo bu­hal­te­ri­nė­je ap­skai­to­je, man juos as­me­niš­kai duo­da­vo Ro­ mas Ruš­ku­lis, aš juos per­duo­da­ vau dar­buo­to­jams“, – sa­kė N.Ste­ po­na­vi­čiū­tė.

Skel­bia pa­ro­dy­mus

DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­ lą nag­ri­nė­jan­tis Vil­niaus apy­gar­ dos teis­mas penk­ta­die­nį pra­dė­ jo skelb­ti pa­grin­di­nės ir vals­ty­bės sau­go­mos by­los liu­dy­to­jos N.Ste­ po­na­vi­čiū­tės pa­ro­dy­mus, duo­tus

per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą 2006 m.

Tais me­tais bu­vo pra­dė­ta tir­ti ši by­la ir at­lik­ta kra­ta DP būs­ti­nė­je. „Gar­sin­sim vi­sus liu­dy­to­jos pa­ ro­dy­mus, kad iš­siaiš­kin­tu­me vi­sas ap­lin­ky­bes“, – sa­kė by­los nag­ri­ nė­ji­mui pir­mi­nin­kau­jan­ti tei­sė­ja Dai­va Pra­ny­tė-Za­liec­kie­nė.

Ni­jo­lė Ste­po­na­vi­čiū­tė:

Bend­ro­vės „Kar­to­ nas“ val­dy­bos pir­ mi­nin­kas kiek­vie­ną mė­ne­sį kreip­da­vo­ si su nu­ro­dy­mu iš­ mo­kė­ti tam tik­ras su­ mas.

Pir­ma­ja­me by­los to­me 2006 m. ge­gu­žės 17 d. va­ka­rą N.Ste­po­na­ vi­čiū­tė pa­rei­gū­nams nu­ro­dė, kad yra la­bai pa­var­gu­si, pra­šo ati­dė­ti ap­klau­są ryt­die­nai, kad pail­sė­ju­ si ga­lės duo­ti pa­ro­dy­mus.

Be to, na­mie yra ne­pil­na­me­tis vai­kas, jį pri­žiū­ri drau­gas. „Iš pat ry­to ne­pri­si­pa­ži­nau, po pie­tų pa­kei­čiau ad­vo­ka­tą ir da­viau tei­sin­gus pa­ro­dy­mus“, – apie ki­ tą die­ną vy­ku­sią ap­klau­są teis­mui sa­kė N.Ste­po­na­vi­čiū­tė.

Iš­gąs­di­no kra­tos

Pir­mo­sio­se ap­klau­so­se pa­grin­di­ nė liu­dy­to­ja pa­sa­ko­jo, jog 2006 m. ge­gu­žę Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­ pek­ci­ja jai pra­ne­šė, kad no­ri­ma pa­tik­rin­ti bend­ro­vę „Kar­to­nas“, ku­rio­je ji dir­bo ofi­cia­liai.

Mo­kes­čių ins­pek­to­riams įta­ri­ mų kė­lė ma­žos „Kar­to­no“ dar­ buo­to­jų al­gos. Net­ru­kus bu­vo gau­ta ži­nių apie ga­li­mas kra­tas „Kar­to­ne“. N.Ste­po­na­vi­čiū­tė čiu­ po bend­ro­vė­je lai­ky­tus DP juo­do­ sios bu­hal­te­ri­jos do­ku­men­tus, pi­ ni­gus ir pa­dė­jo į au­to­mo­bi­lį.

Pro­ku­ra­tū­ra ma­no, kad „Kar­ to­ne“ DP do­ku­men­tai ir gry­nie­ji pi­ni­gai bu­vo lai­ko­mi kons­pi­ra­ci­ jos su­me­ti­mais.

Vals­ty­bės sau­go­ma liu­dy­to­ja į by­los po­sė­džius Vil­niaus apy­gar­ dos teis­me at­vyks­ta ly­di­ma dvie­jų kau­kė­tų pa­rei­gū­nų. N.Ste­po­na­vi­ čiū­tė yra su­ti­ku­si bend­ra­dar­biau­ ti su tei­sė­sau­ga, ji pa­dė­jo at­skleis­ ti ga­li­mus nu­si­kal­ti­mus, to­dėl nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­ bės at­leis­ta. Bau­džia­mo­jo­je by­lo­ je kal­ti­ni­mai pa­teik­ti DP ly­de­riui eu­ro­par­la­men­ta­rui Vik­to­rui Us­ pas­ki­chui, Sei­mo na­riui Vy­tau­tui Gap­šiui ir bu­vu­sioms par­ti­jos dar­ buo­to­joms Vi­ta­li­jai Von­žu­tai­tei bei Ma­ri­nai Liut­ke­vi­čie­nei. Kal­ti­ni­mai taip pat pa­teik­ti ju­ri­di­niam as­me­ niui – DP. BNS inf.

Nus­lėp­ti mi­li­jo­nai Pro­ku­ro­ras yra skel­bęs, kad 2004– 2006 m.par­ti­jos do­ku­men­tuo­se ne­ fik­suo­ta apie 25 mln. li­tų pa­ja­mų ir apie 23 mln. iš­lai­dų, su­si­ju­sių su tur­ tu, įsi­pa­rei­go­ji­mais ar struk­tū­ros po­ ky­čiais. Teis­mai yra areš­ta­vę 6,353 mln. li­tų vals­ty­bės do­ta­ci­jų DP. Do­ta­ ci­jos areš­tuo­tos tam at­ve­jui, jei­gu bū­ tų pri­teis­ti ci­vi­li­niai ieš­ki­niai ir juos

rei­kė­tų išieš­ko­ti. Ieš­ki­nį šio­je by­lo­ je yra pa­reiš­ku­si Vals­ty­bi­nė mo­kes­ čių ins­pek­ci­ja, ku­riai ne­bu­vo su­mo­ kė­ti dau­giau kaip 3 mln. li­tų pri­va­lo­ mų mo­kes­čių ir įmo­kų, bei Vals­ty­bi­ nio so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do val­ dy­bos Vil­niaus sky­rius dėl vals­ty­bei pa­da­ry­tos ža­los, kai ne­bu­vo su­mo­kė­ tos pri­va­lo­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio

drau­di­mo įmo­kos – dau­giau kaip 855 tūkst. li­tų. N.Ste­po­na­vi­čiū­tė sa­ko, kad DP juo­do­ji bu­hal­te­ri­ja bu­vo tvar­ko­ ma V.Von­žu­tai­tės, vė­liau V.Gap­šio nu­ ro­dy­mu. Iš juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos pi­ ni­gi­nių lė­šų bu­vo fi­nan­suo­ja­mi ren­ gi­niai, kon­cer­tai, dar­bo už­mo­kes­tis par­ti­jos na­riams, ski­ria­mos iš­mo­kos maž­daug 60-iai par­ti­jos sky­rių.

„NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, vyks­ tan­tis JAV, Lie­tu­vai svar­bus dėl tran­sat­lan­ti­nio ry­šio. Mes re­mia­me NA­TO stip­ri­nan­čias ini­cia­ty­vas“, – su­si­ti­ki­me su Ka­na­dos gy­ny­bos mi­nist­ru sa­kė R.Juk­ne­vi­čie­nė.

Kaip pra­ne­ša Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM), tai pir­ma­sis Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ rės vi­zi­tas Ka­na­do­je.

Kal­bė­da­ma apie Tarp­tau­ti­nių sau­gu­mo pa­lai­ky­mo pa­jė­gų ope­ ra­ci­ją Af­ga­nis­ta­ne, R.Juk­ne­vi­čie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie Lie­tu­vos va­do­vau­ ja­mą pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­pę Go­re ir veik­lą Af­ga­nis­ta­ne. Pa­sak jos, šiuo me­tu Af­ga­nis­ta­ne daug pa­stan­gų de­da­ma į šios ša­lies na­ cio­na­li­nės ar­mi­jos mo­ky­mus.

Ka­na­dos gy­ny­bos mi­nist­ras sa­kė, kad „Lie­tu­vos in­dė­lis į ope­ra­ci­ją Af­ ga­nis­ta­ne la­bai svar­bus“. „Ne­no­ri­ me, kad Af­ga­nis­ta­nas tap­tų te­ro­ris­tų ro­ju­mi. No­ri­me, kad bū­tų ger­bia­mos mo­te­rų tei­sės šio­je ša­ly­je, kad vys­ty­ tų­si de­mok­ra­ti­ja“, – KAM pra­ne­ši­ me ci­tuo­ja­mas P.Mac­Kay. Be to, ap­tar­tas prieš­ra­ke­ti­nės gy­ ny­bos klau­si­mas, Ru­si­jo­je vyks­tan­ti

mi­li­ta­ri­za­ci­ja, sau­gu­mo iš­šū­kiai Bal­ ti­jos re­gio­ne. Pa­sak R.Juk­ne­vi­čie­nės, Lie­tu­va ne­ga­li su­tik­ti su Ru­si­jos siū­ ly­mais prieš­ra­ke­ti­nę gy­ny­bą or­ga­ni­ zuo­ti sek­to­rių prin­ci­pu. P.Mac­Kay tei­gi­mu, NA­TO prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­ bos sky­das rei­ka­lin­gas gy­ny­bi­niams, o ne puo­la­mie­siems tiks­lams.

Taip pat su­si­ti­ki­me kal­bė­ta apie ener­ge­ti­nį sau­gu­mą. Mi­nist­rė in­ for­ma­vo, kad Lie­tu­vos par­la­men­ tui pa­teik­ti svars­ty­ti do­ku­men­tai, su­si­ję su ener­ge­ti­kos pro­jek­tais.

Be to, R.Juk­ne­vi­čie­nė tei­gė, kad Lie­tu­va sie­kia Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo cent­ro ak­re­di­ta­ci­jos NA­TO. „Ener­ ge­ti­nis sau­gu­mas tam­pa svar­bus na­cio­na­li­nė­se ir NA­TO dar­bot­var­ kė­se. No­rė­čiau pa­pra­šy­ti jū­sų pa­ra­ mos šiam pro­jek­tui“, – sa­kė ji.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė kreip­da­ ma­si į Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­mi­ te­to na­rius Bend­ruo­me­nių rū­muo­ se pa­brė­žė, kad Či­ka­go­je bus priim­ti Lie­tu­vai svar­būs spren­di­mai, su­si­ję su iš­ma­nią­ja gy­ny­ba, NA­TO pa­jė­gu­ mais, ener­ge­ti­niu sau­gu­mu.

Be to, R.Juk­ne­vi­čie­nė tei­gė, kad Lie­tu­va svei­ki­na NA­TO spren­di­mą Či­ka­go­je pa­skelb­ti, koks bus prieš­ ra­ke­ti­nės gy­ny­bos pa­jė­gu­mas. „Tai rei­ka­lin­gas pa­jė­gu­mas, lei­sian­tis ap­ gin­ti mū­sų te­ri­to­ri­jas ir žmo­nes nuo ra­ke­tų ata­kų“, – kal­bė­jo mi­nist­rė.

BNS inf.

8

šeštadienis, gegužės 19, 2012

lietuva

Ne­ran­gu­mas er­zi­na par­tne­rius Lie­tu­vos vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms rei­kia ke­lio­li­kos mė­ne­ sių pa­si­reng­ti jų įslap­tin­tiems elekt­ro­ni­niams do­ku­men­tams ap­sau­go­ti, kad jie ne­bū­tų pa­vie­šin­ti. Dėl vil­ki­na­mo to­kio svar­ baus dar­bo ne­pa­si­ten­ki­ni­mą reiš­kia Lie­tu­vos par­tne­rės pa­ slap­čių ku­pi­no­je NA­TO. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nu­ro­dė Va­šing­to­nas

Po to, kai per vi­są pa­sau­lį nu­ vil­n i­jo „Wi­k i­L eaks“ pa­v ie­š in­t ų ame­ri­kie­čių pa­rei­gū­nų slap­to su­ si­ra­ši­nė­ji­mo skan­da­las, Lie­tu­vo­ je su­si­rū­pin­ta, kaip elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je sau­go­mi įslap­tin­ti do­ku­ men­tai.

Paaiš­kė­jo, kad ap­sau­ga be­veik nu­li­nė, vi­sai sky­lė­ta. Dėl to ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą ofi­cia­lia­jam Vil­niui pa­ reiš­kė Lie­tu­vos par­tne­rės NA­TO, ypač nuo „Wi­ki­Leaks“ nu­ken­tė­ju­ si Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų val­ džia.

Va­šing­to­nas ne tik Lie­tu­vai, bet ir vi­siems ki­tiems par­tne­riams NA­TO kon­fi­den­cia­liai nu­ro­dė su­stip­rin­ti tiek sa­vo, tiek vi­so gy­ny­bi­nio al­jan­ so do­ku­men­tų ap­sau­gą, pir­miau­sia – elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je.

To­dėl per­nai lie­pą prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius su­da­rė spe­cia­lią dar­bo gru­pę ir ją įpa­rei­go­jo iki šių me­tų ba­lan­džio pa­bai­gos pa­reng­ti Elekt­ro­ni­nių įslap­tin­tų do­ku­men­ tų val­dy­mo tai­syk­les.

Pra­tę­sė iki lapk­ri­čio

Bet be­veik me­tų dar­bo gru­pei ne­ pa­ka­ko, kad įvyk­dy­tų prem­je­ro

įpa­rei­go­ji­mą. Bend­ros slap­tų do­ ku­men­tų ap­sau­gos ki­ber­ne­ti­nė­je erd­vė­je tvar­kos Lie­tu­vo­je vis dar nė­ra. Šio­mis die­no­mis paaiš­kė­jo, kad ji neat­si­ras ir iki šių me­tų pa­bai­gos.

A.Ku­bi­lius pa­si­ra­šė nau­ją po­tvar­kį, ku­riuo lei­do pra­tęs­ti gru­pės dar­bą iki šių me­tų lapk­ri­čio 30 d. Tuo­met jau dirbs nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mas ir bus su­da­ro­ma nau­ja Vy­riau­sy­bė, ku­ri, jei­gu gru­pė iki to lai­ko baigs sa­vo dar­bą, ir tu­rės pa­tvir­tin­ti pa­ reng­tą­ją elekt­ro­ni­nių slap­tų do­ku­ men­tų ap­sau­gos tvar­ką.

Dar­bo gru­pės va­do­vė, Už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Ad­mi­nist­ ra­ci­nio de­par­ta­men­to Įs­lap­tin­ tos in­for­ma­ci­jos val­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja Na­ta­li­ja Ba­ce­vi­čie­nė, aiš­ kin­da­ma, ko­dėl reng­ti šią tvar­ką rei­kia dau­giau kaip pen­kio­li­ka mė­ ne­sių, tvir­ti­no, kad dir­bant paaiš­ kė­jo, jog dar­bo yra dau­giau, nei at­ ro­dė iš pra­džių. „Dar­bo gru­pė, iš­nag­ri­nė­ju­si esa­ mą pa­dė­tį, nu­ta­rė, kad ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai ne­reg­la­men­tuo­ja įslap­ tin­tų do­ku­men­tų skait­me­ni­nių ko­ pi­jų ad­mi­nist­ra­vi­mo, to­dėl tu­rė­tų bū­ti pa­reng­ti du nau­ji tei­sės ak­tų pro­jek­tai. Tai Elekt­ro­ni­nių įslap­ tin­tų do­ku­men­tų val­dy­mo tai­ syk­lės ir Įs­lap­tin­tos in­for­ma­ci­jos

ad­mi­nist­ra­vi­mo tai­syk­lių nau­ja re­ dak­ci­ja“, – tei­gė N.Ba­ce­vi­čie­nė.

Anot jos, dėl dvie­jų pro­jek­tų ren­ gi­mo tiks­lin­gu­mo dar­bo gru­pė krei­ pė­si į Pas­lap­čių ap­sau­gos koor­di­na­ vi­mo ko­mi­si­ją ir ši tam pri­ta­rė.

Po­sė­džiau­ja du­kart per mė­ne­sį

„Dar­bo gru­pė nu­ta­rė, kad, sie­kiant tin­ka­mai pa­reng­ti abu pro­jek­tus, bū­ti­na pa­pil­dy­ti gru­pės su­dė­tį ir pa­keis­ti nu­sta­ty­tą­jį ter­mi­ną“, – paaiš­ki­no N.Ba­ce­vi­čie­nė.

Tai prem­je­ras ir pa­da­rė. Jis ne tik pra­tę­sė gru­pės dar­bą iki šių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­gos, bet ir pa­pil­ dė ją tri­mis nau­jais pa­rei­gū­nais.

Da­bar dar­bo gru­pė­je yra 18 pa­rei­ gū­nų iš Už­sie­nio rei­ka­lų ir Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jų, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to, Mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos, taip pat Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos, Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, Po­li­ci­ jos de­par­ta­men­to, Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro, Vy­riau­sy­bi­nio ry­ šių cent­ro ir Vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro tar­ny­bos. Pas­ta­ra­jai pa­ves­ta tech­ niš­kai ap­tar­nau­ti dar­bo gru­pę.

Pa­sak N.Ba­ce­vi­čie­nės, šiuo me­ tu dar­bo gru­pė in­ten­sy­viai dir­ba. „Pas­ta­ruo­ju me­tu po­sė­džiai vyks­ ta du kar­tus per mė­ne­sį“, – in­for­ ma­vo pa­rei­gū­nė.

Spar­ta: be­veik me­tų dar­bo gru­pei ne­pa­ka­ko, kad įvyk­dy­tų prem­je­ro

įpa­rei­go­ji­mą. Bend­ros slap­tų do­ku­men­tų ap­sau­gos ki­ber­ne­ti­nė­je erd­ vė­je tvar­kos Lie­tu­vo­je vis dar nė­ra.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Ypač slap­ti – tik po­pie­riu­je

Vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro tar­ny­bos Do­ku­men­tų ir ar­chy­vų val­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Luk­šai­tė yra sa­kiu­si, kad iki šiol Lie­tu­vo­je iš es­mės ne­bu­vo at­ski­rai reg­la­men­ tuo­ta, kaip de­rė­tų sau­go­ti ir tvar­ ky­ti įslap­tin­tus elekt­ro­ni­nius do­ ku­men­tus.

Anot jos, nau­jo­sios tai­syk­lės bus skir­tos že­mes­nio įslap­ti­ni­mo ly­ gio do­ku­men­tams – su žy­mo­mis „ri­bo­to nau­do­ji­mo“ ar­ba „nau­do­ ti tar­ny­bo­je“. Tai reiš­kia, kad jos nea­pims žy­mas „kon­fi­den­cia­liai“, „slap­tai“ ir „vi­siš­kai slap­tai“ tu­ rin­čių do­ku­men­tų.

D.Luk­šai­tė lei­do su­pras­ti, kad aukš­tes­nio slap­tu­mo ly­gio po­pie­ riai į elekt­ro­ni­nę erd­vę pa­tek­ti ne­ tu­rė­tų. Jų tu­rės ir to­liau bū­ti tik po­pie­ri­nis va­rian­tas, ir tik ri­bo­tas eg­zemp­lio­rių skai­čius. „Šie do­ku­ men­tai ir to­liau bus sau­go­mi bei tvar­ko­mi taip, kaip nu­ma­ty­ta jau vei­kian­čių tai­syk­lių“, – sa­kė ji.

Pa­rei­gū­nė pa­brė­žė, kad Lie­tu­ vo­je yra su­kur­ta tin­ka­ma po­pie­ ri­nių slap­tų do­ku­men­tų sau­go­ji­ mo sis­te­ma: „Ne­te­ko gir­dė­ti, kad per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus mums bū­tų bu­vę pa­teik­ta ko­kių nors prie­kaiš­tų dėl slap­tų po­pie­rių sau­go­ji­mo.“

9

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,04 %

–0,60 %

14,5 pro­c.

siekė ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je pirmą šių metų ket­virtį.

–1,14 %

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Lie­tu­viai in­ves­tuo­ja Vents­pi­ly­je

€

Ap­sukrūs lie­tu­viai ak­ty­viai su­per­ka bu­tus Lat­vi­jos pa­jūrio mies­te Vents­pi­ly­je, kad va­sarą iš­nuo­motų poil­siau­to­jams, kaip ra­šo Lat­vi­jos dien­raš­tis „Neat­ka­ri­ga Ri­ ta Avi­ze“. Ku­ror­ti­nio se­zo­no me­tu Vents­ pi­ly­je smar­kiai išau­ga eko­no­minės klasės būsto nuo­mos pa­klau­sa, o šia­me mies­te įsikū­ru­sios vie­šo­jo ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­ gos te­ga­li vie­nu me­tu priim­ti vos 2 tūkst. poil­siau­tojų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3200 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3132 JAV do­le­ris 1 2,7124 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6817 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9493 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9576 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5597 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7651 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8750

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,5065 % –0,6450 % –0,2647 % –0,2455 % +0,0202 % +1,0361 % +1,0370 % +0,0104 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,96

4,65

2,47

„Va­koil“

4,92

4,63

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

92,68 dol. už 1 brl.

106,98 dol. už 1 brl.

Atos­to­gau­da­mi ap­si­draud­žia nuo rūpes­čių Drau­di­mo bend­rovės su­tin­ka, kad ato­ sto­goms be­si­ruo­šian­tys gy­ven­to­jai ta­po sąmo­nin­ges­ni. Pla­nuo­da­mi ato­sto­gas jie pa­gal­vo­ja ne tik apie būsi­mus ma­lo­nu­mus.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pi­kas jau pra­si­dėjo

Ke­lio­nių drau­di­mo po­lisų par­da­ vi­mo pi­kas pra­si­de­da jau šį mėne­ sį ir tęsia­si iki pat va­sa­ros pa­bai­ gos, kaip sakė bend­rovės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ Gy­ven­tojų drau­di­mo sky­riaus va­do­vas And­rius Gim­ bic­kas. Pra­sidėjęs ato­stogų se­zo­ nas pa­ska­ti­na gy­ven­to­jus ieš­ko­ti ne tik ku­rortų, bet ir tin­ka­miau­sių drau­di­mo sąlygų. „Tu­riu pa­brėžti, kad re­tas ku­ris ri­ zi­kuo­ja vyk­ti į už­sienį ne­pa­sirū­pinęs ke­lio­nių drau­di­mu. Daž­niau­siai ke­ liau­to­jai šį drau­dimą gau­na kar­tu su kre­di­to kor­te­le, o jos ne­tu­rin­tiems siū­lo­ma jį įsi­gy­ti drau­di­mo bend­ rovė­se“, – kalbė­jo A.Gim­bic­kas.

Drau­di­mo bend­rovės „Er­go Lie­ tu­va“ Ci­vi­linės at­sa­ko­mybės, ne­ lai­mingų at­si­ti­kimų, trans­por­to prie­mo­nių ir svei­ka­tos drau­di­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Aud­rius Pil­či­cas sakė pa­ste­bin­tis ten­den­ciją, kad ke­liau­to­jai jau ban­do tiks­liai iš­ siaiš­kin­ti tu­ri­mos kor­telės drau­di­ mo sąly­gas ir, jei­gu drau­di­mo ap­ sau­ga yra ga­na ri­bo­ta, pa­pil­do­mai ap­si­draud­žia ke­lio­nių drau­di­mu.

Ren­ka­si pla­tesnį spektrą

Bend­rovės „See­sam“ as­mens drau­ dimų grupės plėtros va­dovė Na­ta­li­ ja Misė­kienė sakė pa­stebė­ju­si, kad, po­pu­liarė­jant sa­va­ran­kiš­kam ke­lio­ nių or­ga­ni­za­vi­mui, kai ke­liau­jan­tys pa­tys per­ka­si ke­lionės bi­lie­tus ar už­si­sa­ko vieš­bu­čius in­ter­ne­tu, ke­ lionės drau­dimą klien­tai taip pat vis daž­niau įsi­gy­ja in­ter­ne­tu. Anot jos, pirmą šių metų ket­virtį in­ter­ ne­tu ke­lionės drau­di­mo įmokų bu­ vo pa­si­ra­šy­ta penk­ta­da­liu dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu.

Drau­di­mo bend­ro­vių at­sto­vai tei­ gia, kad daž­niau­siai ato­sto­gas pla­ nuo­jan­tys gy­ven­to­jai rūpi­na­si sa­vo svei­ka­ta, todėl įsi­gy­ja me­di­ci­ni­nių iš­laidų drau­dimą. Anot A.Pil­či­co, ap­si­drau­dus šiuo drau­di­mu bend­ rovė at­ly­gi­na būti­nas gy­dy­mo iš­ lai­das dėl už­sie­ny­je ne­tikė­tai pra­si­ dėju­sios ūminės li­gos ar ten pa­tir­to ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo.

Tačiau BTA va­do­vau­jan­ty­sis as­ mens drau­di­mo spe­cia­lis­tas Ro­nal­ das Gri­zic­kas pa­ti­ki­no, kad ato­sto­ gas pla­nuo­jan­tys gy­ven­to­jai vien šiuo drau­di­mu neap­si­ri­bo­ja. Esą jie ta­po

sąmo­nin­ges­ni ir pra­de­da su­pras­ti, kad pla­tes­nis pa­si­rinktų ri­zikų pa­ke­ tas leis iš­veng­ti ne­nu­ma­tytų iš­laidų ir ne­su­ga­dins ato­stogų nuo­tai­kos.

Iš­ven­gia ne­nu­ma­tytų bėdų

Ypač ke­lio­mis trans­por­to prie­ monė­mis ke­liau­jan­tiems klien­tams drau­di­mo bend­rovės pa­si­ūlo ap­ draus­ti ba­gažą. Ke­lionė­je iš­veng­ ti staig­menų, kai ap­ga­di­na­mas ar dings­ta ba­ga­žas, su­si­gun­do vis dau­ giau gy­ven­tojų. „Drau­di­mo iš­mo­ kos mo­ka­mos ba­ga­žo su­ga­di­ni­mo ar pra­ra­di­mo at­ve­ju, taip pat kom­ pen­suo­ja­mos iš­lai­dos būti­niems daik­tams, pa­vyzd­žiui, ap­ran­gai, hi­ gie­nos reik­me­nims ir pan., įsi­gy­ti.

Pa­pil­do­mai ga­li­ma ap­si­draus­ti ir ke­ lionės do­ku­mentų bei pi­nigų drau­ di­mu“, – sakė A.Pil­či­cas.

Ro­nal­das Gri­zic­kas:

Pi­giau­siai drau­di­mas kai­nuo­ja vyks­tant į Ru­siją, bran­giau­siai – kai drau­di­mas ga­lio­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Anot N.Misė­kienės, pa­sta­ruo­ju me­tu vis dau­giau dėme­sio su­lau­ kia ir ne­įvy­ku­sios ar nu­trūku­sios ke­lionės drau­di­mas: „Jis at­ly­gi­ na ne­tikė­tas iš­lai­das, su­si­ju­sias su ne­nu­ma­ty­tu ke­lionės at­šau­ki­mu ar nu­trūki­mu dėl ap­draus­to­jo ar jo ar­timųjų, bend­ra­ke­lei­vio sun­ kios li­gos ar mir­ties, ne­tikė­tos ža­ los ap­draus­to­jo tur­tui. Drau­di­mas taip pat at­ly­gi­na dėl vėla­vi­mo pa­ tir­tas iš­lai­das.“ Drau­di­mo bend­rovės ra­gi­na ne­ pa­mirš­ti ir kitų be­ne ne­ma­lo­niau­sių ke­liau­jant ne­nu­ma­tytų at­si­ti­kimų.

As­mens ci­vi­linės at­sa­ko­mybės drau­di­mas, kaip pa­sa­ko­jo A.Pil­či­ cas, ap­sau­go nuo kas­die­nio gy­ve­ ni­mo pa­vojų ir pe­ri­ma ki­to as­mens tur­tui ar svei­ka­tai su­keltą žalą.

Kiek­vie­no­je ša­ly­je – sa­vos bėdos

Į už­sienį vyks­tan­tys ke­liau­to­jai tu­ rėtų pa­si­domė­ti, ko­kios pro­ble­mos kiek­vie­no­je sve­čio­je ša­ly­je poil­ siau­to­jus pa­si­tin­ka daž­niau­siai. Ži­ nant, ko­kių rūpes­čių ga­li­ma tikė­tis, įsi­gy­ti tin­kamą drau­di­mo pa­ketą – leng­viau.

Pla­na­vi­mas: ruoš­da­mie­si ke­lio­nei žmonės pa­si­rūpi­na pla­tes­niu drau­di­mo pa­ke­tu nei anks­čiau.

„Skir­tin­go­se ša­ly­se ke­liau­to­ jai pa­ti­ria skir­tin­go po­būdžio ža­ lų. Pa­vyzd­žiui, Tur­ki­jo­je ir Egip­te daž­niau­siai pa­si­tai­ko ap­si­nuo­di­ji­ mo, vi­ru­si­nių in­fek­cijų, šir­dies ir krau­ja­gys­lių ligų at­vejų. Į Ita­liją, Aust­ra­liją, Slo­va­kiją ir Švei­ca­riją daž­niau­siai vyks­ta­ma sli­dinė­ti, to­ dėl šio­se ša­ly­se dau­giau­sia re­gist­ ruo­ja­ma sli­dinė­jant pa­tirtų trau­ mų“, – sakė A.Pil­či­cas. „Pi­giau­siai drau­di­mas kai­nuo­ja vyks­tant į Ru­siją, bran­giau­siai – kai drau­di­mas ga­lio­ja vi­sa­me pa­sau­ ly­je. Kal­bant apie at­ski­rus že­my­ nus, ke­liau­jant po Eu­ro­pos vals­ty­ bes drau­di­mo pa­slau­gos pi­gesnės,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

o ren­kan­tis iš­vy­kas į Azi­jos, Ame­ ri­kos že­my­nus drau­di­mo kai­na yra šiek tiek di­desnė ir tai pri­klau­so nuo šiuo­se že­my­nuo­se tei­kiamų pa­ slaugų kainų“, – sakė R.Gri­zic­kas.

Rei­kia pa­pil­do­mos prie­žiū­ros

Nors re­tas ku­ris į ke­lionę iš­si­ruo­šia ne­pa­sirū­pinęs drau­di­mu, tin­ka­mai ap­sau­go­ti na­mie pa­liktą turtą ir jį ap­draus­ti, kaip sakė A.Gim­bic­kas, sumąs­to ma­žesnė da­lis ša­lies gy­ ven­tojų. Esą ap­klau­sos ro­do, kad gy­ven­to­jai daž­nai apie gre­sian­čias ne­lai­mes ži­no, ta­čiau spren­dimą ati­dėlio­ja ryt­die­nai. „Atos­togų se­ zo­nas va­gims yra pa­ts dar­by­me­tis,

todėl la­bai svar­bu turtą ne tik ap­ draus­ti, bet ir pa­pra­šy­ti kai­mynų už­mes­ti akį į jį. Pa­vyzd­žiui, iš pa­ što dėžutės re­gu­lia­riai išim­ti ko­ res­pon­den­ciją, nes per­pil­dy­ta pa­ što dėžutė – ženk­las va­gims, kad ilgą laiką na­mie nie­ko nėra“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas.

Jis at­kreipė dėmesį, kad ap­ draudęs būstą bei turtą gy­ven­to­jas gau­na ir bran­gių daiktų už drau­ di­mo vie­tos ribų ap­saugą. „Jei ke­ lionė­je gy­ven­to­jas ne­teks ne­šio­ ja­mo­jo, plan­še­ti­nio kom­piu­te­rio, fo­toa­pa­ra­to ar fil­ma­vi­mo ka­me­ros, šiuos nuo­sto­lius at­ly­gins drau­di­ mas“, – sakė A.Gim­bic­kas.

10

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

12p.

Amerika keičia spalvą: baltaodžių kūdikių gimsta mažiau nei pusė.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Uk­rai­na: čia žai­di­mo tai­syklės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko is­to­ri­ja Eu­ro­po­je su­laukė did­žiu­lio dėme­sio. Tie­sa, at­ro­do, kad tai – po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ta by­la.

O ar reikėtų tuo stebė­tis?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Po­li­ti­nis kva­pe­lis

Kaip būtų ga­li­ma su­val­dy­ti su­ si­da­riu­sią po­li­tinę krizę? Tin­ka­ miau­sias būdas, ži­no­ma, būtų tam tik­ras komp­ro­mi­sas tarp Uk­rai­nos vald­žios ir Eu­ro­pos, spaud­žian­čios Ki­jevą dėl žmo­gaus tei­sių.

Ta­č iau to­k io sce­n a­r i­jaus Vik­ to­ro Ja­n u­ko­v y­č iaus ad­m i­n ist­ ra­c i­ja, re­g is, kol kas ne­svars­to.

Galbūt svars­tys? Ga­l i būti, ta­ čiau tai ne­reiš­k ia, kad pa­l ei­d us J.Ty­m o­š en­ko Uk­rai­n a žengs ki­ tu ke­l iu nei iki šiol. O šis ke­l ias – ne de­mok­ra­ti­jos, kaip ban­do­ ma įsi­vaiz­duo­ti.

Ir kad ir ką sa­kytų Uk­rai­nos va­ do­vas V.Ja­nu­ko­vy­čius apie skaidrų bu­vu­sios prem­jerės teismą, ši by­la tik­rai su po­li­ti­niu kva­pe­liu.

Vis dėlto Uk­rai­no­je to­kie eli­ to ap­si­stum­dy­mai – ne nau­jie­ na. Kaip ir po­li­ti­zuo­ti teis­mai, vi­ sur be­si­pi­nan­tys vers­lo ir po­li­tikų in­te­re­sai, ko­rup­ci­ja ar ki­tos ne­ for­ma­lios tra­di­ci­jos. Ne­nuos­ta­bu, kad nors Va­ka­rai, ypač brand­žios de­mok­ra­ti­jos ša­lys, to­kios kaip Vo­kie­ti­ja, daž­nai iš po­so­vie­ti­nių vals­ty­bių rei­ka­lau­ja pa­gar­bos de­ mok­ra­ti­jai ir žmo­gaus teisėms, – tai bal­sas ty­ruo­se.

Žadė­jo sta­bi­lumą

V.Ja­nu­ko­vy­čius į vald­žią at­ėjo po Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos lai­ko­tar­pio, pa­si­žymė­ju­sio po­li­tinė­mis krizė­mis ir nuo­la­ti­niais ki­vir­čais tarp re­vo­ liu­ci­jos sto­vyk­los na­rių, tarp ku­rių bu­vo ir J.Ty­mo­šen­ko. V.Ja­nu­ko­ vy­čius jau bu­vo pa­siekęs vald­žios olimpą, ta­čiau 2004 m. ne­su­gebė­jo iš­lai­ky­ti po­sto. „Oran­žinė“ kom­pa­ ni­ja su­gebė­jo iš­vers­ti jį iš po­sto, o po su­reng­to ant­ro­jo rin­kimų tu­ro V.Ja­ nu­ko­vy­čius li­ko it musę kandęs.

Uk­rai­no­je ne­būna taip, kad už pre­zi­ den­to ne­stovėtų kas nors įta­kin­ges­nis.

Tie­sa, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­si uk­rai­nie­čiai per­ne­lyg žavė­jo­si šiuo stam­baus su­dėji­mo pro­ru­siš­ku va­ di­na­mu po­li­ti­ku. Vei­kiau dau­ge­ lis pa­tikė­jo opo­zi­ci­jos pa­ža­dais, kad bu­vu­sio ša­lies va­do­vo Leo­ni­do Kuč­ mos su­kur­ta ko­rup­ci­ja per­si­smel­ ku­si po­li­tinė ša­lies sis­te­ma pa­ga­liau grius, ir su trenks­mu. Kad pa­ga­liau vald­žia ims rūpin­tis žmonė­mis, o ne oli­garchų in­te­re­sais.

Opo­zi­ci­ja tuo me­tu bu­vo so­li­di ir kon­so­li­duo­ta. „Oran­žinė“ kom­ pa­ni­ja turė­jo sa­vo pa­grin­dinį šūkį – su­nai­kin­ti įsi­šak­ni­ju­sią ko­rup­ ciją, oli­garchų įtaką, pa­suk­ti ša­lies vairą va­ka­rie­tiškų ver­ty­bių pusėn.

Juos rėmė Va­ka­rai, ku­rie tal­ki­no ne tik stebė­da­mi rin­ki­mus, ta­čiau ir fi­ nan­sa­vo opo­zi­ci­nes jėgas. V.Ja­nu­ ko­vy­čius, nors bu­vo gau­siai pa­lai­ ko­mas Uk­rai­nos ry­tuo­se, vei­kiau sim­bo­li­za­vo se­no­sios kuč­minės sis­ te­mos iš­li­kimą nei jos grio­vimą.

Be to, opo­zi­ci­ja pa­si­telkė ir V.Ja­ nu­ko­vy­čiaus pro­ r u ­s i š ­k u ­ mo kortą.

P a g ­r i n ­ do, ži­no­ ma, bu­vo.

Da u g ­ e ­l i s jo rėmėjų, o ir pa­ts V.Ja­ nu­ko­vy­čius, ne­re­ tai ak­cen­ta­vo, kad svar­biau­sia Uk­rai­ Rea­lybė: J.Ty­mo­šen­ko teis­mas, re­gis, tik dar sykį nai – ge­ri san­ty­kiai pa­rodė, kad Uk­rai­no­je ga­lio­ja ki­to­kios žai­di­mo tai­ su Ru­si­ja, ly­gia­tei­ syklės, o jas šiuo me­tu dik­tuo­ja V.Ja­nu­ko­vy­čius. siš­ku­mas tiek uk­

„Scan­pix“ nuo­tr. rai­n ie­č iams, tiek

ru­sams ša­ly­je. Ta­čiau rie­te­nos ir ne­su­ta­ri­mai su­ga­di­no „oran­žinės“ sto­vyk­los rei­ka­lus. Opo­zi­ci­jos na­riai pa­tys pa­ki­šo sau koją ini­ci­juo­da­mi po­li­ti­nes re­for­mas, ku­rios su­ma­ži­ no ša­lies va­do­vo ga­lias ir kar­tu iš­ plėtė vy­riau­sybės įga­lio­ji­mus.

Ne­nuos­ta­bu, jog ne­tru­kus tarp tuo­me­čio ša­lies va­do­vo Vik­to­ ro Juš­čen­kos ir J.Ty­mo­šen­ko ėmė bręsti konf­lik­tas, ku­ris ga­liau­siai lėmė, kad 2005–2009 m. Uk­rai­ na įklim­po į po­li­tinį chaosą. Taip V.Ja­nu­ko­vy­čiui ir jo Re­gio­no par­ ti­jai at­si­vėrė Ki­je­vo du­rys, nors vos prie­š ke­le­rius me­tus sos­tinė­je aidė­ jo prie­š jį nu­kreip­tos skan­duotės.

Tapęs ša­lies va­do­vu V.Ja­nu­ko­ vy­čius žengė pra­gma­tiš­ku ke­liu, nees­ka­luo­da­mas nei san­ty­kių su Ru­si­ja, nei su Eu­ro­pa – pa­si­rin­ ko la­vi­ra­vi­mo tak­tiką. Tie­sa, vi­ daus po­li­ti­ko­je jis ėmėsi sku­bių pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos stip­ri­ni­mo veiksmų. Tai, ži­no­ma, bu­vo lo­giš­ kas žings­nis, lik­vi­duo­jant „oran­ žinės“ eros pa­da­ri­nius.

Tie­sa, J.Ty­mo­šen­ko by­la kaip rei­kiant ap­kar­ti­no san­ty­kius su Eu­ro­pa, ypač did­žiau­sia ir įta­kin­ giau­sia Bend­ri­jos na­re Vo­kie­ti­ja.

Ar šis konf­lik­tas bus reikš­min­ gas? Iš esmės Uk­rai­nos ir ES ry­šiai ne­nutrū­ko, tad J.Ty­mo­šen­ko by­los klau­si­mas – „ver­ty­bi­nis“.

Ki­ta ver­tus, Va­ka­rai dar sykį įsi­ ti­ki­no, kad Uk­rai­na taip grei­tai, kaip įvy­ko Oran­žinė re­vo­liu­ci­ ja, ne­si­kei­čia. Ko­rup­ci­ja, in­te­resų grupės, oli­gar­chai. Vi­sa tai – Uk­ rai­nos kas­die­nybė.

Ar V.Ja­nu­ko­vy­čius ką nors pa­ keitė, o ar ga­li pa­keis­ti? Var­gu.

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus per­galė Uk­rai­nos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ne­bu­vo ne­ tikė­ta. Ma­ža to, Eu­ro­po­je, skir­tin­gai nei 2004 m., šis po­li­ti­kas net lai­ ky­tas sta­bi­lu­mo ga­ran­tu po chao­ tiškų metų. 2010 m. Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas pa­keitė 2004 m. įvyk­dy­ tas po­li­ti­nes re­for­mas ir su­grąži­no 1996 m. kons­ti­tu­ciją.

V.Ja­nu­ko­vy­čius ėmėsi ir svar­bių so­cia­li­nių bei eko­no­mi­nių re­formų.

Jis pa­si­sakė už in­ves­ti­cijų pri­trau­ kimą, žadė­jo vi­daus re­for­mas, kovą su ko­rup­ci­ja. Dau­ge­lis manė, kad Uk­rai­na ne­suks kitų po­so­vie­ti­nių ša­lių, ku­rio­se do­mi­nuo­ja au­to­ri­ta­ ri­nio sti­liaus val­dy­mas, ke­liu, o lai­ ky­sis de­mok­ra­ti­jos prin­cipų.

Opo­nen­tus iš „oran­žinės“ kom­ pa­ni­jos V.Ja­nu­ko­vy­čius api­būdi­no

Rea­lybė: niekas neabejoja, kad byla prieš J.Tymošenko – sufabrikuota.

kaip „ne­su­gebė­ju­sius priim­ti svar­ bių spren­dimų po­li­ti­kus“. „Eko­no­ mi­ka ne­su­gebė­jo veik­ti sis­te­min­ gai“, – sakė jis kaž­ka­da Ber­ly­ne.

siai, nes taip žais­ti ge­riau­sia. Oli­ garchų pa­ra­ma po­li­ti­niam eli­tui – sta­bi­lu­mo ga­ran­tas, o oli­gar­chams – laisvė veik­ti.

Nau­jas ar­bit­ras?

Oli­garchų žai­di­mai

Iš tiesų, nie­kas la­bai ne­šūka­vo ant V.Ja­nu­ko­vy­čiaus, kad jis ima­si re­ for­muo­ti ša­lies po­li­tinę sis­temą stip­rin­da­mas sa­vo ir sa­vo ap­lin­kos ga­lias. Taip jau Uk­rai­no­je yra, kad stip­ri cent­rinė vald­žia čia ga­li už­ kirs­ti ke­lią ne­si­bai­gian­čioms pjau­ tynėms dėl įta­kos ir vald­žios. To­ kiu ar­bit­ru gan il­gai bu­vo L.Kuč­ma.

Jis su­gebė­jo kont­ro­liuo­ti oli­gar­ chus, de­rin­ti jų in­te­re­sus ir iš­lai­ ky­ti sa­vo po­stą ne­pa­liestą. Ši sis­ te­ma rėmėsi abi­pu­siu su­si­ta­ri­mu – vals­tybė už­tik­ri­na oli­gar­chams ma­lonę ir ap­saugą, tad ga­li­my­bes plėsti verslą, o šie at­si­ly­gi­na lo­ja­ lu­mu. Šiuo at­ve­ju kiek­vie­na vers­ lo im­pe­ri­ja at­si­riekė sa­vo py­ra­go dalį. Ar va­di­na­mo­jo ar­bit­ro ke­liu žengė V.Ja­nu­ko­vy­čius? Vei­kiau­

Iki Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos Uk­rai­ no­je do­mi­na­vo iš esmės trys vers­lo gru­puotės: oli­gar­cho Ri­na­to Ach­ me­to­vo „Sys­tem Ca­pi­tal Ma­na­ge­ ment“, Vik­to­ro Pin­čiu­ko „In­ter­ pi­pe“ ir va­di­na­mo­jo Ki­je­vo kla­no at­sto­vai Gri­go­ri­jus Sur­kis bei Vik­ to­ras Med­ved­ču­kas.

Po Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos sa­ vo įtaką po­li­ti­kai su­stip­ri­no to­kie nau­jie­ji oli­gar­chai, kaip Vi­ta­li­jus Hai­du­kas bei Ser­ge­jus Ta­ru­ta, taip pat Igo­ris Ko­lo­mois­kis. Oli­garchų ro­ki­ruotė sie­ja­ma su va­di­na­muo­ ju rep­ri­va­ti­za­ci­jos pro­ce­su, ku­rio tiks­las – per­skirs­ty­ti pri­va­ti­zuo­tas įmo­nes nau­jiems šei­mi­nin­kams, už­si­tik­ri­nant jų pa­ramą.

Būtent taip elgė­si „oran­žinė“ ko­ man­da po re­vo­liu­ci­jos.

11

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

pasaulis Kont­ra­ban­dos ­ ka­ra­lių – už grotų

Rei­ka­lau­ja ­ pa­do­ru­mo

Ki­ni­jos teis­mas va­kar skyrė laisvės at­ėmi­ mo iki gy­vos gal­vos bausmę Lai Chang­ xin­gui, ku­ris va­do­va­vo did­žiu­lei kont­ra­ ban­dos ope­ra­ci­jai, il­gai slapstė­si Ka­na­do­ je, o per­nai bu­vo de­por­tuo­tas. Lai Chang­ xin­gas bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu dėl mi­li­jardų do­le­rių vertės pra­ban­gių ma­šinų ir ci­ga­re­ čių kont­ra­ban­dos, taip pat pa­reigūnų pa­ pir­kinė­ji­mo. Dėl jo by­los iš po­stų išlėkė ne vie­nas aukš­to ran­go pa­reigū­nas.

Ame­ri­kietė po­pmu­zi­kos su­perž­vaigždė La­dy Ga­ga va­kar bu­vo per­spėta su­si­lai­ ky­ti nuo nuo­gy­bių, ne­pa­do­raus el­ge­sio ir švent­va­gys­čių, kai kitą sa­vaitę gast­ro­liuos Fi­li­pi­nuo­se. Po to, kai prie­šta­rin­gai ver­ti­ na­mas jos pa­si­ro­dy­mas bu­vo užd­raus­tas kai­mynė­je In­do­ne­zi­jo­je, Ma­ni­los pa­reigū­ nai pa­reiškė, jog kon­certą stebės ins­pek­ to­riai, ku­rie turės už­tik­rin­ti, kad dai­ni­ ninkė ne­per­žengtų ribų.

šiek tiek ki­to­kios įžengė į po­li­tiką ir ta­po Ra­dos na­ re. Grei­tai ji bu­vo at­sa­kin­ga už ša­ lies ener­ge­ti­kos klau­si­mus.

J.Ty­mo­šen­ko elgė­si drąsiai. Ji ini­ci­ja­vo dau­ge­lio ko­rup­ci­nių su­ si­ta­rimų pa­nai­ki­nimą – tai lėmė, kad ener­ge­ti­kos sek­to­rius pra­ dėjo efek­ty­viai dirb­ti ir duoti pel­ ną. Ta­čiau tai komp­li­ka­vo san­ ty­kius su kai ku­riais oli­gar­chais, todėl pre­zi­den­tas L.Kuč­ma J.Ty­ mo­šen­ko at­lei­do.

Būtent ta­da L.Kuč­mos ad­mi­nist­ ra­ci­ja ap­kal­ti­no J.Ty­mo­šen­ko dujų kont­ra­ban­da ir do­ku­mentų klas­to­ ji­mu, ta­čiau ta­da po­li­tikė su­gebė­jo iš­si­suk­ti teig­da­ma, kad su ja ban­ do su­si­do­ro­ti oli­gar­chinės jėgos.

Tie­sa, 2002 m. po­li­tikė vos ne­žu­ vo mįslin­go­je eis­mo ava­ri­jo­je.

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus tur­tai

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus as­muo vi­suo­ met sie­tas su ry­ti­nių Uk­rai­nos re­ gionų oli­gar­chais, iš esmės do­ mi­na­vu­siais L.Kuč­mos me­tais.

Pa­vyzd­žiui, R.Ach­me­to­vas iki šiol yra did­žiau­sias Re­gionų par­ti­jos rėmėjas. Nors pa­si­sa­ko už ly­gias tei­ses uk­rai­nie­čiams ir ru­sams, taip pat pa­lai­ko san­ty­kius su Ru­ si­jos eli­to na­riais, nie­kas ne­trukdė R.Ach­me­to­vui rem­ti ir „oran­žinės“ sto­vyk­los. Iš esmės jiems per­ne­lyg ne­svar­bu, kas do­mi­nuo­ja po­li­tinė­ je pa­dangė­je, nes vi­si po­li­ti­kai vie­ naip ar ki­taip yra nuo jų pri­klau­so­ mi, o šie – nuo po­li­tikų.

Oli­garchų įta­ka Uk­rai­no­je ėmė aug­ti iš kar­to nuo ne­prik­lau­so­ mybės at­kūri­mo. Griū­vant So­ vietų Sąjun­gai Uk­rai­no­je ėmė kur­ tis vers­lo im­pe­ri­jos, ku­rios iki šiol do­mi­nuo­ja ša­lies vers­le. Im­pe­ri­jos kūrėsi pri­va­ti­za­ci­jos pro­ce­so įkarš­ ty­je, ta­čiau po­li­ti­nis eli­tas kont­ro­ lia­vo, kad tarp skir­tingų gru­puo­čių iš­liktų pu­siaus­vy­ra.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tais me­tais į Uk­rai­nos vers­lo eli­ tą įsi­veržė ir J.Ty­mo­šen­ko. Po­li­ti­ kei ne sykį kli­juo­ta Dujų Prin­cesės pra­vardė. Šią pra­vardę ji ga­vo pra­ ėju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nia­ja­me de­ šimt­me­ty­je.

Sa­vo ke­lią į vers­lo aukš­tu­mas pra­dėju­si nuo vaiz­do ka­se­čių nuo­ mos, 1995 m. J.Ty­mo­šen­ko jau bu­ vo bend­rovės „Vie­ningos Uk­rai­nos ener­gi­jos sis­temos“ di­rek­torė. Ši įmonė bu­vo pa­grin­dinė Ru­si­jos dujų im­por­tuo­to­ja į Uk­rainą. Bu­vo įta­ria­ma, kad J.Ty­mo­šen­ko vers­ las nėra skaid­rus, esą ji par­da­vinė­ ja di­de­lius vogtų dujų kie­kius, nu­ slėpda­ma mo­kes­čius.

Vis dėlto būsi­mo­ji po­li­tikė turė­ jo stiprų už­nu­garį – ne tik kai ku­ riuos žy­mes­nius Uk­rai­nos oli­ gar­chus, bet ir pa­tį ša­lies va­dovą L.Kučmą. Būtent ta­da J.Ty­mo­ šen­ko su­si­krovė ne­regė­tus tur­tus.

Nie­kas rim­tai nie­kuo­met J.Ty­mo­ šen­ko ne­lietė, kol ji nu­tarė pa­suk­ ti į po­li­tiką. 1996 m. J.Ty­mo­šen­ko

Dau­ge­lis Uk­rai­nos po­li­tikų, tarp jų ir V.Ja­nu­ko­vy­čius, pa­brėžė, kad ko­ rup­ci­jai jam val­dant bus su­duo­tas skau­dus smūgis. Ar taip yra iš tiesų?

Pa­sak „Der Spie­gel“, 38 metų V.Ja­nu­ko­vy­čiaus vy­riau­sia­sis sūnus Aliak­sand­ras ta­po ži­no­mu Uk­rai­no­ je vers­li­nin­ku. Ry­ti­nia­me Do­nets­ko mies­te jis už­sii­ma sta­tybų vers­lu ir šis vers­las kles­ti. Vi­sos Uk­rai­nos vys­ty­mo ban­kas, kont­ro­liuo­ja­mas Ja­nu­ko­vy­čių šei­mos, taip pat pa­ di­di­no sa­vo įplau­kas. Taip tvir­ti­na Uk­rai­nos ži­niask­lai­da. „Der Spie­gel“ pa­kal­bi­no Ki­ je­ve dir­bantį žur­na­listą Ser­gejų Leš­čenką. Jam 31 me­tai ir jis dir­ ba dien­raš­ty­je „Uk­rains­ka Prav­ da“. Laik­raš­ty­je kar­tu dir­ba dar 20 žur­na­listų. 2000 m. šio laik­raš­čio vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Geor­gi­jus Gon­gadzė bu­vo nu­žu­dy­tas, kaip spėja­ma, už­sa­kius tuo­me­čiam ša­ lies va­do­vui L.Kuč­mai. Praė­jus dvy­li­kai metų S.Leš­čen­ka sakė nuo­lat su­lau­kian­tis gra­si­nimų.

Ta­čiau ne tik su šio­mis baimė­ mis rei­kia ko­vo­ti „Prav­dos“ žur­na­ lis­tams. An­tai ne­se­niai vy­riau­sybę pa­lai­kan­tis „Iz­ves­tia“ ap­kal­ti­no laik­raš­čio va­do­vus, kad šie ban­do „des­ta­bi­li­zuo­ti Ja­nu­ko­vy­čiaus vy­ riau­sybę“.

S.Leš­čen­ka su­si­dūrė su Ja­nu­ ko­vy­čių kla­nu, kai ėmė nag­rinė­ti V.Ja­nu­ko­vy­čiaus re­zi­den­ci­jos Mež­ go­ry­je is­to­riją. „Uk­rains­ka Prav­da“ ga­vo do­ku­men­tus, ku­rie įro­do, kad ši vi­la bu­vo pri­va­ti­zuo­ta ne vi­sai šva­riai.

Pa­sak dien­raš­čio, vi­la bu­vo per­ leis­ta vie­nai Do­nec­ko bend­ro­vei, o ši mai­nais per­davė du nu­šiu­ru­sius na­mus Ki­je­ve. Nau­ja­sis vi­los sa­vi­ nin­kas vėliau naująją nuo­sa­vybę per­kėlė bend­ro­vei „Tan­ta­lit“. Pas­ kui ši įmonė, nors turė­jo ver­tin­ go tur­to, bu­vo pa­skelb­ta bank­ru­ ta­vu­sia.

2

NA­TO ka­riai žu­vo ir dar še­ši bu­vo su­žeis­ti per su­kilė­lių ra­ketų ata­ką Rytų Af­ga­nis­ta­ne.

Spro­gi­mų seriją te­be­gau­bia pa­slap­tis Ba­land­žio 27-ąją Uk­rai­nos did­ mies­ty­je Dniep­ro­pet­rovs­ke įvyk­ dy­tas te­ro­ro ak­tas. Kas už jo sto­ vi? Iki šiol nie­kas ne­pa­sakė.

De­ja, iki šiol ver­s ijų dau­g iau nei at­sa­k ymų. Galbūt spro­g i­ mai bu­vo su­si­ję su J.Ty­mo­šen­ ko, o gal su artė­jan­čiu Eu­ro­pos fut­b o­l o čem­p io­n a­t u? Gal tai vald­ž ios pro­vo­ka­c i­ja? Ofi­c ia­ liai bu­vo pa­s kelb­ta, kad spro­ gi­mai – te­ro­ro ak­tas. Nors bu­vo pa­vie­šin­ti trys ga­limų iš­puo­lio vyk­dy­tojų fo­to­ro­b o­t u su­d a­ry­t i at­vaiz­d ai, apie su­ė mi­m us pa­ skelb­ta ne­bu­vo.

Buvęs Uk­rai­nos sau­gu­mo tar­ nybų lei­te­nan­tas Olek­sand­ras Ski­pals­kis pa­brėžė, kad iš­puolį or­ga­ni­za­vo tik­rai ne te­ro­ristų or­ ga­ni­za­ci­jos, o tai vei­kiau bu­vo ap­ si­stum­dy­mas dėl įta­kos.

Ki­ti tvir­ti­no tikį, kad te­ro­ro aktą su­re­ži­sa­vo vald­žia, siek­da­ma po­ li­ti­nių tikslų. Juk būtent tuo me­ tu, kai aidė­jo spro­gi­mai, pa­si­rodė J.Ty­mo­šen­ko skun­das, kad kalė­ji­ me su ja el­gia­ma­si blo­gai. O J.Ty­ mo­šen­ko ki­lu­si būtent iš Dniep­ ro­pet­rovs­ko.

Ta­čiau sprog­menų spe­cia­lis­tas Vla­di­mi­ras Zakh­ma­to­vas sakė, kad bom­ba ne­bu­vo skir­ta žmo­ nėms gąsdin­ti, bu­vo tai­ko­ma­si ką nors su­žeis­ti. Be to, eks­per­tas pri­dūrė, kad fak­tas, jog po spro­ gi­mo nie­kas ne­bu­vo suim­tas, ro­ do, kad vald­žia galė­jo su tuo bū­ ti ne­su­si­ju­si.

Ar galė­jo spro­gi­mus su­reng­ti opo­zi­ci­ja? Ma­no­ma, kad taip siek­ ta des­ta­bi­li­zuo­ti V.Ja­nu­ko­vy­čiaus vy­riau­sybę prie­š Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­natą, nes ir Dniep­ro­pet­ rovs­ke vyks rung­tynės.

Ta­čiau opo­zi­ci­jos veikė­jai ka­te­ go­riš­kai neigė to­kią ver­siją, ro­dy­ da­mi pirš­tais į vy­riau­sybę.

At­me­tus anks­čiau minė­tas ver­ si­jas kaip men­kai pa­grįstas, tyrė­ jams vei­kiau­siai teks narp­lio­ti, kas iš vie­tos vers­lo in­te­resų galė­ jo pri­kiš­ti na­gus prie te­ro­ro ak­to.

Vla­di­mi­ras Ro­kits­kis:

Tik­rai ne­ma­nau, kad ko­kia nors po­li­tinė jėga galė­jo stovė­ti už šių iš­puo­lių.

Dniep­ro­pet­rovs­kas ne­re­tai va­ di­na­mas Uk­rai­nos oli­garchų gim­ ti­ne. Iš šio mies­to kilę mi­li­jar­die­ riai Vik­to­ras Pon­čiu­kas, Igo­ris Ko­lo­mois­kis ir Ge­na­di­jus Bo­go­ liu­bo­vas. Ma­no­ma, kad pir­mie­ji su­darė vieną gru­puotę, ku­ri aiš­ ki­no­si san­ty­kius su tur­tin­giau­siu uk­rai­nie­čiu va­di­na­mu R.Ach­me­ to­vu ir jo kom­pa­ni­ja.

Li­kus dviem sa­vaitėms iki iš­ puo­lio prie sa­vo namų bu­vo nu­ šau­tas vie­tos vers­li­nin­kas Ge­na­ di­jus Ak­sel­ro­das. Šis as­muo bu­vo ge­rai ži­no­mas Dniep­ro­pet­rovs­ke sta­tybų vers­lo at­sto­vas.

Tai tik su­stip­ri­no kal­bas, kad mies­te vyks­ta vers­lo gru­pių ka­ ras. Vis dėlto Uk­rai­nos pa­reigū­nai iki šiol la­bai at­sar­giai ko­men­tuo­ja ty­rimą. Tie­sa, tyrė­jai at­metė, kad iš­puo­lis turė­jo po­li­ti­nių mo­tyvų. „Tik­rai ne­ma­nau, kad ko­kia nors po­li­tinė jėga galė­jo stovė­ti už šių iš­puo­lių“, – sakė Uk­rai­nos sau­gu­mo tar­ny­bos va­do­vo pa­va­ duo­to­jas Vla­di­mi­ras Ro­kits­kis. „Kyiv Post“, „Huf­fing­ton Post“ inf.

Ty­ri­mas: Uk­rai­nos pa­reigū­nai ma­no, kad spro­gi­mai Dniep­ro­pet­

rovs­ke su po­li­ti­ka ne­su­siję.

AFP nuo­tr.

12

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

pasaulis

Ame­ri­ka kei­čia spalvą Po ilgų spe­ku­lia­cijų, skai­čia­vimų ir pro­gno­zių JAV gy­ven­tojų su­ra­šy­mo biu­ras ofi­cia­liai pa­skelbė, kad bal­taod­žiai nau­ja­gi­miai ša­ly­je ne­bėra dau­gu­ma.

Reikš­min­gas po­sūkis

Neis­pa­na­kal­biai bal­taod­žiai per dvy­li­kos mėne­sių lai­ko­tarpį, ku­ris baigė­si per­nai liepą, su­darė 49,6 nau­ja­gi­mių. Pirmą kartą per JAV is­to­riją dau­giau, 50,4 pro­c., gimė ma­žumų nau­ja­gi­mių, įskai­tant is­ pa­na­kal­bius, juo­daod­žius, azi­jie­ čius ir mai­šy­tos rasės kūdi­kius. To­ kius JAV gy­ven­tojų su­ra­šy­mo biu­ro duo­me­nis šią sa­vaitę pa­skelbė JAV laik­raš­tis „The New York Ti­mes“. Šio po­sūkio il­gai bu­vo lauk­ta, bet nie­kas ne­galė­jo pa­sa­ky­ti, ka­da at­ eis šis lūžio taš­kas vals­ty­bei, ku­rią įkūrė eu­ro­pie­čiai ir ku­riai per sa­vo is­to­riją te­ko su­si­dur­ti su did­žiulė­ mis ra­sinė­mis pro­ble­mo­mis, pra­ de­dant ver­gi­ja ir bai­giant ban­dy­ mais ri­bo­ti imig­ra­ciją.

Nors dau­gu­ma JAV gy­ven­tojų dar kurį laiką bus bal­taod­žiai, fak­ tas, kad jau­no­jo­je kar­to­je do­mi­nuos kitų ra­sių ir tau­ty­bių žmonės, turės di­delę reikšmę ša­lies eko­no­mi­kai, po­li­ti­kai ir iden­ti­te­tui. „Tai svar­bus po­sūkio taš­kas, trans­for­ma­ci­ja iš dau­giau­sia bal­ tųjų vaikų bu­mo kultū­ros į glo­ba­ li­zuotą dau­gia­tautę vals­tybę, ku­ria pa­ma­žu tam­pa­me“, – teigė Bru­ king­so ins­ti­tu­to vy­riau­sia­sis de­ mog­ra­fas Wil­lia­mas H.Frey.

Iš­si­la­vi­ni­mo pro­ble­ma

Po­žy­mių, kad JAV pa­su­ko šia kryp­ ti­mi, ga­li­ma ras­ti ne tik Ova­lia­ja­me

ka­bi­ne­te. 348-io­se ša­lies apy­gar­ do­se bal­taod­žiai ne­be­su­da­ro dau­ gu­mos gy­ven­tojų. Anot W.H.Frey, kūdi­kių ka­te­go­ri­jo­je šis skai­čius pa­ dvi­gubė­ja. Bal­taod­žiai už­lei­do dau­ gu­mos po­zi­ciją ke­tu­rio­se vals­ti­jo­se ir Ko­lum­bi­jos apy­gar­do­je, taip pat to­kio­se ag­lo­me­ra­ci­jo­se, kaip Niu­ jor­ko, Las Ve­ga­so ir Mem­fio.

Ryškūs de­mog­ra­fi­niai po­ky­čiai ke­lia daug klau­simų. Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se vi­suo­met eg­zis­ta­vu­si ma­ žumų iš­si­la­vi­ni­mo pro­ble­ma ga­li dar komp­li­kuo­tis. Ar vy­res­ni ame­ri­kie­ čiai, ku­rių dau­gu­ma yra bal­taod­žiai, su­tiks mokė­ti už jau­nesnės kar­tos, ku­ri at­ro­do ki­taip, ne­gu jie pa­tys, iš­si­la­vi­nimą? Ar būsi­ma dar­bo jėga ne­taps did­žiu­le naš­ta vals­ty­bei, jei­ gu ne­gaus tin­ka­mo iš­si­la­vi­ni­mo? „Klau­si­mas yra tai, kaip mes su­ da­ry­si­me so­cia­linį kont­raktą, jei­gu kar­tos to­kios ne­pa­na­šios vie­na į ki­ tą“, – teigė Niu­jor­ko uni­ver­si­te­to Imig­ra­ci­jos stu­dijų cent­ro di­rek­to­ rius Mar­ce­lo Sua­re­zas-Oroz­co.

Ko­led­že įgytą laipsnį, ku­ris ta­po sėkmės pa­ma­tu šiuo­lai­kinė­je eko­ no­mi­ko­je, tu­ri tik 13 pro­c. is­pa­na­ kal­bių gy­ven­tojų ir 18 pro­c. juo­ daod­žių, o bal­taod­žių – 31 pro­c. Ši sta­tis­ti­ka ke­lia di­delį ne­rimą, nes jau grei­tai jau­niems ame­ri­kie­čiams teks iš­lai­ky­ti kūdi­kių bu­mo kartą, ku­ri ne­tru­kus išeis į pen­siją. Ma­ža to, jau­no­ji kar­ta pa­veldės tri­li­jo­nus do­le­rių vals­tybės skolų.

Ky­la aštrūs gin­čai

„Ten­den­ci­jos aiš­kios, bet mūsų po­ li­ti­niai ly­de­riai ne­ga­li jų nuo­sek­ liai su­dėti“, – ap­gai­les­ta­vo An­nie E.Ca­sey fon­do kon­sul­tan­tas Wil­ lia­mas O’Ha­re’as. Anot eks­per­to, ma­žumų jau­no­sios kar­tos iš­si­la­vi­ ni­mas tu­ri did­žiulę reikšmę vals­ tybės ir jos eko­no­mi­kos atei­čiai.

Be­ne ryš­kiau­sias kartų skir­tu­ mas yra Ju­mos apy­gar­do­je, kur tik 18 pro­c. gy­ven­tojų iki 20-ies metų yra bal­taod­žiai, o am­žiaus grupė­je per 65 metų jų yra 73 pro­c.

To­kio­se vals­ti­jo­se, kaip Ari­zo­ na, Ne­va­da, Tek­sa­sas ir Ka­li­for­ni­ ja, kur ra­si­niai ir et­ni­niai skir­tu­mai la­bai ryškūs, jau ky­la ug­nin­gi gin­ čai dėl emig­ra­ci­jos, mo­kyk­li­nių va­ dovė­lių ir prio­ri­tetų skirs­tant vals­ tybės iš­lai­das.

Jau­nes­ni ir vai­sin­ges­ni

Tau­ti­nių ir ra­si­nių ma­žumų gims­ ta­mu­mas didė­jo me­tai iš metų, tam įta­kos turė­jo did­žiulė imig­ra­ ci­ja per pa­sta­ruo­sius tris de­šimt­ me­čius. Is­pa­na­kal­biai su­da­ro dau­ gumą imig­rantų, jie yra jau­nes­ni ir gim­do dau­giau vaikų nei neis­pa­na­ kal­biai bal­taod­žiai.

Per minėtą sta­tis­tinį lai­ko­tarpį is­ pa­na­kal­biai su­darė 26 pro­c. visų JAV nau­ja­gi­mių, juo­daod­žiai – 15 pro­c., azi­jie­čiai – 4 pro­c. Bal­taod­žiai nau­ ja­gi­miai, su­da­ran­tys 49,6 pro­c., vis dėlto tebė­ra did­žiau­sia kūdi­kių gru­ pė, o bal­taod­žiai gy­ven­to­jai su­da­ ro 63,3 pro­c. JAV gy­ven­tojų. Bet jie aki­vaizd­žiai sens­ta. Neis­pa­na­kal­bių bal­taod­žių am­žiaus me­dia­na yra 42 me­tai. Tai reiš­kia, kad di­delė da­ lis mo­terų jau be­veik per­žengė sa­ vo vai­sin­giau­sią am­žių.

O dau­gu­ma is­pa­na­kal­bių da­ bar yra pa­siekę vai­sin­gu­mo viršū­

Trintis: valstijose, kur rasiniai ir etniniai skirtumai labai ryškūs, jau kyla

klinių vadovėlių ir prioritetų skirstant valstybės išlaidas.

nę, nes jų am­žiaus me­dia­na yra 27 me­tai. Nuo 2000 iki 2010 m. is­pa­ na­kal­bių Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se gi­ mė dau­giau, nei at­vy­ko is­pa­na­kal­ bių imig­rantų.

Pa­vo­jus ar iš­si­gelbė­ji­mas?

Re­zul­ta­tas, anot Bru­king­so ins­ ti­t u­to vy­r iau­s io­j o de­m og­ra­ fo W.H.Frey, yra stul­bi­na­mas: 92 pro­c. JAV gy­ven­tojų prieau­gio per pirmą šio am­žiaus de­šimt­metį

ten­ka ma­žu­moms. Eks­per­tas tei­ gia, kad šios ten­den­ci­jos su­kūrė vi­siš­kai ki­to­kią Ame­riką, ne­gu ji bu­vo pra­ėju­sio am­žiaus vi­du­ry­je, kai na­cio­na­li­niais sim­bo­liais bu­ vo te­le­vi­zi­jos per­so­na­žai Oz­zie ir Har­riet.

Bet Pietų Ka­li­for­ni­jos uni­ver­ si­te­to po­li­ti­kos, pla­na­vi­mo ir de­ mog­ra­fi­jos pro­fe­so­rius Do­wel­las Myer­sas ne­ma­to dėl to nie­ko blo­ ga. Prie­šin­gai, kaip ar­gu­men­tuo­ja

Vo­kie­čiams įves mi­ni­malų at­ly­gi­ni Lie­t u­v o­j e ver­d a karš­t os dis­k u­ si­j os dėl mi­ni­ma­laus at­ly­gi­n i­mo di­di­n i­m o, o Vo­kie­t i­ja iki šiol gy­ ve­na be jo ir tu­ri be­ne ma­žiau­siai be­dar­bių vi­so­je Eu­ro­po­je. Bet pa­ dėtis ne­t ru­kus ga­li pa­si­keis­t i.

Be vy­ro neiš­gy­ventų

Sta­tis­ti­ka: mažų at­ly­gi­nimų sek­

to­riu­je dir­ba kas penk­tas Vo­kie­ti­ jos gy­ven­to­jas. AFP nuo­tr.

„Be vy­ro tik­rai ne­galė­čiau iš­gy­ven­ ti dirb­da­ma šį darbą“, – Vo­kie­ti­jos laik­raš­čiui „Der Spie­gel“ sakė An­ to­nie D’Elia, sto­vin­ti už pre­kys­ta­lio sau­so va­ly­mo par­duo­tuvė­je jud­rio­ je Ber­ly­no met­ro sto­ty­je „Fried­ richst­ras­se“.

Ji stab­telė­jo, kad pa­duotų klien­ tui ką tik iš­ly­gin­tus marš­ki­nius, ir tęsė: „Bet vėlgi, galbūt tai yra ma­no kaltė, kad jau­na pa­gimd­žiau vaikų ir dėl to ne­sto­jau į uni­ver­si­tetą.“ A.D’Elia anks­č iau dir­b o ke­ pyklėlė­je. „Per dieną pa­ga­min­da­ vau šim­tus su­muš­ti­nių ir kar­tais su­s to­d a­vau bei pamąs­ty­d a­vau: per va­landą neuž­dir­bau nė tiek, kad pa­t i galė­č iau nu­s i­p irk­ ti vieną su­m uš­t inį“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Ma­žai už­dir­ba kas penk­tas

A.D’Elia dir­ba va­di­na­ma­ja­me mažų at­ly­gi­nimų sek­to­riu­je. Tokį ter­miną var­to­ja Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­nių ty­ rimų ins­ti­tu­tas api­būdin­ti dar­buo­ to­jams, ku­rie per va­landą už­dir­ba ma­žiau nei du treč­da­lius vi­du­ti­nio 9,62 eu­ro (33 litų) at­ly­gi­ni­mo. Į šią ka­te­go­riją pa­ten­ka kas penk­ tas Vo­kie­ti­jos gy­ven­to­jas, o be­veik du treč­da­liai dar­buo­tojų mažų at­ ly­gi­nimų sek­to­riu­je yra mo­te­rys.

Ki­taip ne­gu dau­ge­lis kitų Eu­ro­ pos ša­lių, Vo­kie­ti­ja ne­tu­ri fe­de­ra­li­ niu ly­giu nu­sta­ty­to mi­ni­ma­laus at­ ly­gi­ni­mo. Vie­toj jo vals­tybė sa­vo pi­lie­čiams ga­ran­tuo­ja mi­ni­malų gy­ ve­ni­mo lygį. Ki­taip ta­riant, vals­tybė, o ne darb­da­viai už­tik­ri­na, kad žmo­ nės turėtų pa­kan­ka­mai pi­nigų iš­gy­ ven­ti. To­kia po­li­ti­ka leid­žia darb­ da­viams būti lanks­tes­niems, o kai ku­rie eks­per­tai tei­gia, kad būtent dėl jos ne­dar­bo ly­gis Vo­kie­ti­jo­je yra vie­ nas ma­žiau­sių vi­so­je Eu­ro­po­je.

Tie­sa, opo­nen­tai tu­ri prie­šingų ar­gu­mentų ir tvir­ti­na, kad vals­tybė ska­ti­na ydingą įdar­bi­ni­mo pra­ktiką.

So­cia­linė ne­ly­gybė

Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­nių ty­rimų ins­ ti­tu­to per­nai pa­skelb­to­je ata­skai­to­ je tei­gia­ma, kad be­veik visų vo­kie­ čių, išs­ky­rus 10 pro­c. dau­giau­sia už­dir­ban­čių, rea­lio­sios pa­ja­mos nuo 2005 iki 2010 m. su­mažė­jo.

La­biau­siai nu­kentė­jo tie, ku­rie už­ dir­ba ma­žiau­siai. „Pap­ras­tai ma­žiau­siai už­dir­ban­ tys iš­leid­žia did­žiau­sią dalį sa­vo pa­jamų“, – paaiš­ki­no vie­nas ata­ skai­tos au­to­rių Kar­las Bren­ke.

Jų pi­ni­gi­nes ge­ro­kai pa­tuš­ti­ na pri­va­lo­ma­sis svei­ka­tos drau­di­ mas. 150 tūkst. eurų per me­tus už­ dir­ban­tis in­ži­nie­rius jam iš­leid­žia 6,6 pro­c. pa­jamų, o de­šim­čia kar­ tų ma­žesnį at­ly­gi­nimą gau­nan­tis dar­buo­to­jas – 20,7 pro­c.

Vo­kie­ti­jo­je, ku­ri sten­gia­si už­ tik­rin­ti ge­rovę vi­siems sa­vo pi­lie­ čiams, to­kie at­ly­gi­nimų skir­tu­mai ska­ti­na so­cia­linę ne­ly­gybę, nors eko­no­mi­ka to­liau au­ga, o ne­dar­ bas kovą siekė vos 7,2 pro­c.

Per­nai įta­kin­gas britų žur­na­ las „The Eco­no­mist“ gyrė Vo­

kie­ti­jos eko­no­miką ir kanc­lerę An­gelą Mer­kel straips­ny­je pa­va­ di­ni­mu „An­ge­la ste­buklų ša­ly­je“.

Bet mi­li­jo­nui ma­žus at­ly­gi­ni­mus gau­nan­čių vo­kie­čių, ku­rie ne­jau­ čia jo­kios nau­dos iš eko­no­mi­kos au­gi­mo, ši pub­li­ka­ci­ja bu­vo pa­ na­ši į pa­saką.

Pa­sak vals­tybės tar­nau­tojų pro­ fe­sinės sąjun­gos „Ver.di“ at­sto­ vo Wolf­gan­go Uel­len­ber­go, be­ veik mi­li­jo­nas dir­ban­čių vo­kie­čių krei­pia­si vals­tybės pa­gal­bos. Nors dau­gu­ma jų dir­ba visą dar­bo die­ ną, jų pa­ja­mos vis tiek yra per ma­ žos, kad būtų ga­li­ma iš­gy­ven­ti.

Dar­buo­to­jai kar­tais pa­ten­ka į to­ kią pa­dėtį, kad galėtų turė­ti dau­ giau pi­nigų, jei­gu ne­dirbtų ir gau­ tų pa­šalpą.

Da­lis dar­buo­tojų dir­ba pa­gal lai­ ki­nas su­tar­tis, bet at­lie­ka tą pa­ tį darbą, kaip ir tu­rin­tys nuo­la­ti­ nes dar­bo su­tar­tis, bet už ma­žesnį at­ly­gi­nimą. Lai­ki­niems dar­buo­to­ jams pa­pras­tai ne­ga­lio­ja ko­lek­ty­ vi­niai su­si­ta­ri­mai, už­tik­ri­nan­tys sąži­nin­gus at­ly­gi­ni­mus. „Vy­riau­

13

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/pasaulis

Pa­ro­da apie seksą įžiebė dis­ku­si­jas

ugningi ginčai dėl emigracijos, moky„Shutterstock“ nuotr.

jis, ne­bal­taod­žių gims­ta­mu­mo bu­ mas yra did­žiu­lis pra­na­šu­mas, pa­ žvel­gus į Eu­ropą, kur jau­no­ji kar­ta yra per ma­ža, kad su­gebėtų iš­lai­ ky­ti ge­ro­kai di­desnę pa­gy­ve­nu­ siųjų kartą. „Jei­gu JAV pri­klau­sytų tik nuo bal­taod­žių gims­ta­mu­mo, jau būtu­ me mirę, – ti­ki­no D.Myer­sas. – Bet kitų gru­pių indė­lio neiš­lai­ky­tu­me sa­vo senų žmo­nių.“ Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

imą sybė pa­lai­ko blo­gus darb­da­vius“, – re­ziu­ma­vo W.Uel­len­ber­gas.

Pa­bu­do prie­š rin­ki­mus

A.Mer­kel ir jos Krikš­čio­nių de­mok­ ratų par­ti­ja ilgą laiką prie­šta­ra­vo vi­ suo­ti­niam mi­ni­ma­liam at­ly­gi­ni­mui.

Vald­žia ti­ki­no, kad vals­tybė ne­ turėtų per daug kiš­tis į dar­buo­tojų ir darb­da­vių san­ty­kius. Bet artė­ jant kitų metų rin­ki­mams po­li­ti­kai pa­ga­liau iš­gir­do ma­žai už­dir­ban­čių vo­kie­čių balsą.

Krikš­čio­nys de­mok­ra­tai į so­cia­ linės po­li­ti­kos pro­gramą įtraukė punktą dėl vi­suo­ti­nio mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo. Pa­siū­ly­mas bus svars­ to­mas su darb­da­vių ir dar­buo­tojų at­sto­vais, pa­skui bus pri­sta­ty­tas pla­čiai vi­suo­me­nei.

Svars­to­ma, kad mi­ni­ma­lus at­ ly­gi­ni­mas Vo­kie­ti­jo­je galėtų siek­ ti 7–8 eu­rus (24–27,5 li­to) per va­landą. Jis ne­ga­lios toms ūkio ša­ koms, kur pro­fe­sinės sąjun­gos jau yra su­ta­ru­sios su darb­da­viais dėl mi­ni­ma­lios al­gos. „Der Spie­gel“ inf.

Ka­na­do­je daug dis­ku­sijų su­kėlė Na­cio­na­li­nia­me moks­lo ir tech­ no­lo­gijų mu­zie­ju­je du­ris at­vėru­si pa­ro­da „Vis­kas apie seksą“, skir­ta vai­kams nuo dvy­li­kos metų.

gu jau­čiatės pa­to­giai ir no­ri­te tai iš­ban­dy­ti – im­ki­te ir da­ry­ki­te. Tai ga­li būti sma­gu. Bet jei jau­čiatės ne­jau­kiai, nie­kas ne­ver­čia to da­ ry­ti. Tai nėra pri­va­lo­ma.“

Ket­vir­ta­dienį ati­da­ry­tos pa­ro­ dos lan­ky­to­jams de­monst­ruo­ ja­mos natū­ra­laus dyd­žio nuo­gų žmo­nių skulptū­ros su pa­ryš­kin­ to­mis ero­ge­ninė­mis zo­no­mis, taip pat nuo­trau­kos, ku­rio­se vaiz­duo­ ja­mi įvai­raus am­žiaus nuo­gi vy­rai ir mo­te­rys. Laik­raš­tis „Ca­na­da’s Sun“ ra­šo apie „kli­mak­so kam­ barį“, ku­ria­me ro­do­mi ani­muo­ ti su­si­jau­di­ni­mo būse­nos ly­ti­niai or­ga­nai, o vy­riš­kas bal­sas pa­sa­ko­ ja apie or­gazmą.

Sek­so­lo­gas Ja­my Rya­nas įra­še pa­sa­ko­ja apie ana­linį seksą: „Jei­

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­ riai ga­vo maž­daug šimtą pa­si­pik­ti­ni­ mo laiškų iš mo­ky­ tojų ir tėvų.

Or­ga­ni­za­to­riai tei­gia, kad pa­ ro­da pa­dės jau­nuo­liams at­sa­ky­ti į klau­si­mus apie seksą, sek­sua­lumą, meilės san­ty­k ius, kont­ra­cep­ ciją ir ly­ti­niu būdu plin­tan­čias li­ gas. „Pa­ro­da pa­tei­kia in­for­ma­ciją

moks­liš­kai, at­vi­rai ir priei­na­mai.

To­kio po­žiū­rio lai­ko­si Na­cio­na­ li­nis moks­lo ir tech­no­lo­gijų mu­ zie­jus“, – teigė mu­zie­jaus at­sto­ vas spau­dai Yvesas St-On­ge’as.

Bet dar prie­š ati­da­rant pa­rodą jos or­ga­ni­za­to­riai ga­vo maž­daug šimtą pa­si­pik­ti­ni­mo laiškų iš mo­ky­tojų ir tėvų. Dis­ku­sijų ki­lo ir ša­lies par­la­ men­te. „Aš ger­biu mu­zie­jaus lais­ vę, bet jie pa­prašė ma­no nuo­monės ir ji yra to­kia: ne­pil­na­me­čiams ne­ turėtų būti de­monst­ruo­ja­ma sek­ sua­li­nio po­būdžio med­žia­ga be tėvų su­ti­ki­mo“, – sakė Ka­na­dos kultū­ri­nio pa­vel­do mi­nist­ras Ja­ me­sas Moo­re’as.

Po­li­ti­kas pri­dūrė, kad ši pa­ro­da yra mo­kes­čių mokė­tojų įžei­di­mas.

Na­cio­na­li­nis moks­lo ir tech­no­lo­ gijų mu­zie­jus kas­met iš vals­tybės

gau­na maž­daug 30 mln. do­le­rių fi­nan­sa­vimą, o pa­ro­da „Vis­kas apie seksą“ at­si­ėjo 800 tūkst. do­le­rių.

Li­be­ralų par­ti­jos par­la­men­tarė Ca­ro­lyn Ben­nett bu­vo ki­to­kios nuo­monės. „Kuo dau­giau ir anks­ čiau žmonės su­ži­nos apie seksą, tuo ma­žiau bus ne­pla­nuotų nėš­ tumų“, – tvir­ti­no po­li­tikė.

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riai iš da­ lies at­si­žvelgė į kri­tiką ir pa­ša­li­ no ani­ma­ci­nius vaiz­do įra­šus, ku­ riuo­se jau­nuo­liai mo­ko­mi ty­rinė­ti sa­vo kūną bei pa­sa­ko­ja­ma apie mas­tur­ba­ciją. Lan­ky­tis pa­ro­do­je be tėvų leis­ta paaug­liams nuo še­ šio­li­kos metų, nors dvy­li­ka­me­čiai ga­li atei­ti grupė­mis per mo­kyk­li­ nes eks­kur­si­jas. „Eu­ro­news“, „Reu­ters“, „Glo­bal News“ inf.

14

Šeštadienis, gegužės 19, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

T.De­li­nin­kai­tis: „Bū­tų sma­gu žais­ti „Se­zo­no pra­džia ma­nęs ne­džiu­gi­no, o pa­ bai­ga su­si­klos­tė prie­šin­gai – taip, kaip ir ti­ kė­jau­si“, – sa­kė nau­din­giau­sias Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­pio­na­to fi­na­ lo žai­dė­jas žal­gi­rie­tis To­mas De­li­nin­kai­tis.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Per re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną Kau­no „Žal­ gi­rio“ gy­nė­jo T.De­li­nin­kai­čio sta­ tis­ti­ka ne­ži­bė­jo – aikš­tė­je pra­ leis­da­mas po kiek ma­žiau nei 18 mi­nu­čių, jis vi­du­ti­niš­kai pel­nė po 7,5 taš­ko.

Pra­si­dė­jus at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų karš­ti­nei, gy­nė­jo ro­dik­liai pa­ste­bi­ mai šok­te­lė­jo į vir­šų: To­mas per 24 mi­nu­tes rin­ko po 13,2 taš­ko. Ze­ni­ tą krep­ši­nin­kas pa­sie­kė ta­da, kai to la­biau­siai rei­kė­jo „Žal­gi­riui“: per ant­rą­sias LKL fi­na­lo se­ri­jos rung­ ty­nes jis pel­nė 22 taš­kus, o per trium­fu pa­si­bai­gu­sią tre­čią­ją dvi­ ko­vą – 19.

Apie tai, kad T.De­li­nin­kai­tis la­ biau­siai ver­tas LKL fi­na­lo nau­din­ giau­sio­jo žai­dė­jo ti­tu­lo, pa­reiš­ kė ir jo ko­man­dos drau­gai Mar­ko Po­po­vi­čius bei Man­tas Kal­nie­tis. „To­mas mus ve­dė į prie­kį tuo­met, kai to la­biau­siai rei­kė­jo“, – lais­ ty­da­mas per­ga­lės šam­pa­ną sa­kė M.Kal­nie­tis.

– To­mai, ar svar­bus tau šis įver­ti­ni­mas? – pa­klau­sė­me T.De­li­nin­kai­čio.

– Ma­lo­nu bū­ti įver­tin­tam. Sma­ gu, kad ma­no ge­ras žai­di­mas ne tik ne­li­ko ne­pas­te­bė­tas, bet ir pa­dė­jo „Žal­gi­riui“ iš­ko­vo­ ti čem­pio­no ti­tu­lą. Šis ap­do­va­ no­ji­mas tik­rai ras vie­tą ma­no tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­je. Džiau­giuo­ si, kad pri­zų nu­si­pel­nė ir ko­ man­dos drau­gai – M.Kal­nie­ tis (taik­liau­siai me­tė tri­taš­kius – aut. pa­st.) ir Mi­lo­va­ nas Ra­ko­vi­ čius (taik­ liau­siai me­tė dvi­taš­kius – aut. pa­st.).

– Ryš­kiau­siai blyks­ te­lė­jai ta­da, kai to la­biau­siai rei­kė­jo, – per fi­na­lą. Kas tai lė­ mė?

– Taip iš­kri­to kor­tos. Kai trau­ mą pa­ty­rė Son­ny Weem­sas ir iš ri­ kiuo­tės iš­kri­to De­Jua­nas Col­lin­sas, tre­ne­ris la­biau pa­si­ti­kė­jo ma­ni­mi, pra­dė­jau dau­giau žais­ti. Ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas toks, koks yra.

Kar­je­ra: Lie­tu­vos čem­pio­nu T.De­li­nin­kai­tis ta­po tre­čią kar­tą.

– Ar šis ti­tu­las pri­dės pa­si­ti­kė­ ji­mo sa­vi­mi ko­vo­jant dėl vie­tos na­cio­na­li­nė­je rink­ti­nė­je?

– La­bai no­rė­čiau, kad taip bū­tų, ta­čiau apie dvy­lik­tu­ką kal­bė­ti dar la­bai anks­ti. Pui­kiai su­pran­tu, kad nie­kas nie­ko šiaip sau ne­duos. Rei­ kės sun­kiai dirb­ti ir tre­ni­ruo­čių sto­ vyk­lo­se įro­dy­ti, kad esu ge­res­nis už kon­ku­ren­tus. Klu­bo rei­ka­lai – vie­ na, rink­ti­nė – vi­sai kas ki­ta. Tre­ne­

Snai­pe­ris: per LKL fi­na­lą T.De­li­nin­kai­tis bu­vo vie­nas grės­min­giau­sių „Žal

ris Kęs­tu­tis Kem­zū­ra ga­lės rink­tis iš dau­gy­bės ma­no po­zi­ci­jos krep­ši­ nin­kų, kon­ku­ren­ci­ja bus di­de­lė.

– Se­zo­ną „Žal­gi­ris“ bai­gė sa­vo gre­to­se tu­rė­da­mas vos du le­ gio­nie­rius. Ar ne­su­si­da­rė įspū­ dis, kad S.Weem­so trau­ma ir D.Col­lin­so as­me­ni­nės pro­ble­ mos dar la­biau su­tel­kė eki­pą?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Aš, kaip ir dau­ gu­ma lie­tu­vių, ma­nau, kad sma­ giau tu­rė­ti lie­tu­viš­ką ko­man­dą.

Vie­tos krep­ši­nin­kų tar­pu­sa­vio su­ pra­ti­mas – ge­res­nis, o le­gio­nie­ riams dar rei­kia pra­tin­tis prie ki­ tos kul­tū­ros, adap­ta­ci­ja šiek tiek už­trun­ka. Ki­ta ver­tus, pa­vyz­džiui, M.Po­po­vi­čiaus mes nė ne­lai­ko­me le­gio­nie­riu­mi. Jis yra tar­si lie­tu­ vis. Se­zo­no pa­bai­go­je bu­vo­me la­ bai su­si­tel­kę, su­pra­to­me, kad nie­ kas per­ga­lių ant lėkš­tu­tės mums neat­neš. O to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis lie­tu­vis vi­sa­da ati­duos daug dau­ giau jė­gų nei iš ki­tos ša­lies at­vy­kęs žai­dė­jas. Esu ra­ga­vęs le­gio­nie­riaus duo­nos ir ži­nau, koks yra nu­si­tei­ ki­mas žai­džiant ki­to­je ša­ly­je ir koks – tė­vy­nė­je.

– Ar jau gal­vo­ji apie ki­tą se­zo­ ną?

– Da­bar no­rė­čiau pail­sė­ti. Be to, ne­tru­kus pra­si­dės rink­ti­nės tre­ni­ ruo­čių sto­vyk­los. Poil­sio tik­rai nė­ra daug, tad ir apie ki­tus me­tus sten­ giuo­si ne­gal­vo­ti. Da­bar vi­sos ma­ no min­tys – apie ato­sto­gas. Ži­no­ ma, bū­tų ra­miau iš anks­to ži­no­ti sa­vo dar­bo vie­tą, ta­čiau aš šiuo po­ žiū­riu kas­met ir­gi vis ra­mes­nis – ne toks, koks bu­vau prieš tre­jus ar ket­ ve­rius me­tus.

M.Po­po­vi­čiaus mes nė ne­lai­ko­me le­gio­nie­riu­mi. Jis yra tar­si lie­tu­vis.

– Ta­vo su­tar­tis su „Žal­gi­riu“ jau bai­gė­si, ta­čiau klu­bas tu­ri tei­sę ją pra­tęs­ti dar vie­ną se­ zo­ną. Gal jau kal­bė­jai­si su klu­ bo va­do­vais apie atei­nan­čius me­tus?

– Konk­re­čių kal­bų dar ne­bu­vo. Tik iš nuo­gir­dų ži­nau, kad „Žal­gi­ris“ gal­

15

Šeštadienis, gegužės 19, 2012

sportas Rung­ty­niaus ­ su lat­vė­mis

Var­žy­sis ­ pus­fi­na­ly­je

Sut­ruk­dė ­ chu­li­ga­nai

Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­ kos var­žy­boms be­si­ren­gian­ ti Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio rink­ti­nė, tre­ni­ruo­ja­ma Al­gir­do Pau­laus­ko (nuo­tr.), Li­no Šal­ kaus ir Da­lios Kur­ti­nai­tie­nės, bai­gė pir­mą­ją tre­ni­ruo­čių sto­ vyk­lą Pa­lan­go­je. Ry­toj lie­tu­vės Pa­ne­vė­žy­je žais kont­ro­li­nes rung­ty­nes su lat­vė­mis.

Pa­sau­lio le­do ri­tu­lio čem­pio­ na­to pus­fi­na­ly­je jė­gas iš­mė­ gins Če­ki­jos–Slo­va­ki­jos bei Ru­si­jos–Suo­mi­jos rink­ti­nės.

Ket­virt­fi­na­ly­je če­kai 4:3 įvei­ kė šve­dus, slo­va­kai 4:3 – ka­ na­die­čius, ru­sai 5:2 – nor­ve­ gus, o čem­pio­nų ti­tu­lą gi­nan­ tys suo­miai 3:2 – JAV le­do ri­ tu­li­nin­kus.

Pir­mo­sios Grai­ki­jos vy­rų krep­ ši­nio čem­pio­na­to fi­na­lo rung­ ty­nės tarp Mar­ty­no Ge­ce­ vi­čiaus at­sto­vau­ja­mo Pi­rė­ jo „Olym­pia­kos“ klu­bo ir Atė­ nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ eki­pos su Ša­rū­nu Ja­si­ke­vi­čiu­mi ati­dė­tos dėl chu­li­ga­niš­ko Pi­rė­jaus sir­ ga­lių iš­puo­lio prieš Atė­nų ko­ man­dą.

olim­pia­do­je“ Žaidynių ug­nis – jau bri­tų ran­ko­se Olim­pi­nių žai­dy­nių ug­nis iš Grai­ ki­jos per­si­kė­lė į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ ją – šian­dien ji iš Korn­va­ly­je įsi­kū­ ru­sios ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no ba­zės „Culd­ro­se“ pra­dė­jo ke­lio­nę į Lon­ do­ną.

Se­na­ja­me Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ sta­dio­ne olim­pi­nę ug­nį iš Grai­ki­ jos olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­ to Spy­ro­so Kap­ra­lo ran­kų pe­rė­mė bri­tų prin­ce­sė An­ne. Iš­kil­mė­se taip pat da­ly­va­vo ir fut­bo­lo su­ perž­vaigž­dė Da­vi­das Beck­ha­mas.

18

šią liepos dieną deglą su olimpine ugnimi neš lietuviai.

l­gi­rio“ gink­lų.

Vai­do­to Gri­go nuo­tr.

T.De­li­nin­kai­čio dos­jė Gi­mė 1982 m. bir­že­l io 11 d. Klai­pė­ do­j e. Kar­j e­ra: Klai­p ė­dos „Nep­t ū­ nas“ (2001–2003 m.), Vil­niaus „Lie­tu­ vos ry­tas“ (2003–2007 m.), Ma­riu­po­ lio „Azov­maš“ (Uk­rai­na, 2007–2009 m.), Ki­je­vo „Bu­d il­ve­n ik“ (Uk­rai­na, 2009 m.), „Mur­cia“ (Is­pa­n i­ja, 2009 m.), Sa­lo­n i­k ų PAOK (Grai­k i­ja, 2010 m.), Kau­no „Žal­g i­r is“ (nuo 2010 m.).

būt no­rė­tų ma­ne pa­si­lik­ti. Aš no­rė­ čiau tęs­ti kar­je­rą Kau­ne. Čia man pa­tin­ka. Krep­ši­niui Kau­ne ski­ria­ mas di­džiu­lis dė­me­sys, ko­man­da – aukš­to ly­gio ir žai­džia Eu­ro­ly­go­ je. Tu­ri­me nuo­sta­bius aist­ruo­lius, pui­kią are­ną, ge­rai su­ta­riu su klu­ bo va­do­vais. Kai ateis me­tas spręs­ ti, pir­me­ny­bę teik­siu „Žal­gi­riui“.

– „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas už­si­ mi­nė, kad atei­nan­tį se­zo­ną no­ rė­tų ko­man­do­je ma­ty­ti Dar­ju­šą Lav­ri­no­vi­čių ir Ša­rū­ną Ja­si­ke­

Pa­s ie­ki­mai: ULEB tau­rės čem­pio­ nas (2005 m.), BBL čem­pio­nas (2006, 2007, 2011, 2012 m.), LKL čem­pio­nas (2006, 2011, 2012 m.), Uk­rai­nos tau­ rės lai­mė­to­jas (2008, 2009 m.), Uk­ rai­nos ly­gos čem­pio­nas (2008 m.), Pa­sau­l io čem­pio­na­to bron­zos me­ da­l io lai­mė­to­jas (2010 m.), LKF tau­ rės lai­mė­to­jas (2011, 2012 m.).

Ne­pai­sy­da­mi lie­tin­go oro, ce­ re­mo­ni­ją ste­bė­jo ke­li tūks­tan­čiai žiū­ro­vų. Dau­giau nei 2 900 ki­ lo­met­rų deg­lo ne­ši­mo es­ta­fe­tę per 40 Grai­ki­jos mies­tų už­bai­ gė tris­kart olim­pi­niai čem­pio­ nai – sun­kiaat­le­tis grai­kas Pyr­ ro­sas Di­mas ir gim­nas­tas ki­nas Li Nin­gas.

Spe­cia­lų ži­bin­tą su olim­pi­ne ug­ni­mi iš Atė­nų į Di­džią­ją Bri­ ta­ni­ją at­skrai­di­no lai­ne­ris „Air­ bus 319“. Pa­ly­do­je, be prin­ce­sės An­ne ir D.Beck­ha­mo, bu­vo 30ųjų olim­pi­nių žai­dy­nių or­ga­ni­ za­c i­n io ko­m i­te­to va­d o­vas Se­ bas­tia­nas Coe, Lon­do­no me­ras Bo­ri­sas John­so­nas.

Lon­d o­n o olim­p i­n į sta­d io­ ną deg­las pa­sieks lie­pos 27-ąją.

Es­ta­fe­tė: bri­tų prin­ce­sė An­ne deg­lą pe­rė­mė iš Grai­ki­jos olim­pi­nio ko­

mi­te­to pre­zi­den­to S.Kap­ra­lo.

Iki žai­dy­nių ati­da­ry­mo ug­nis per Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę ke­liaus ne vien tra­di­ci­niu bū­du, bet ir lėk­tu­ vu, lai­vu, trau­ki­niu, tram­va­ju­mi, fu­ni­ku­lie­riu­mi, oro ba­lio­nu, dvi­ ra­čiu, ne­tgi neįgaliojo ve­ži­mė­liu.

Vie­nas pa­sku­ti­nių eta­pų nu­ma­ty­ tas Tem­zės upe.

Lie­pos 18-ąją deg­lo ne­ši­mo es­ ta­fe­tė­je da­ly­vaus ir du Lie­tu­vos at­sto­vai – ži­no­ma plau­ki­kė kau­ nie­tė Bi­ru­tė Stat­ke­vi­čie­nė ir krep­ ši­nio en­tu­zias­tas, šei­mų tur­ny­ro su­ma­ny­to­jas klai­pė­die­tis Ka­zi­ mie­ras Bud­rys.

Pa­ren­gė Ro­mas Po­de­rys

vi­čių. Ar no­rė­tum pa­rung­ty­ niau­ti su jais?

– Bū­tų ma­lo­nu žais­ti vie­no­je eki­po­ je. To­kio ly­gio žai­dė­jai su­stip­rin­tų bet ku­rią ko­man­dą.

– Ką veik­si per ato­sto­gas?

– Ke­lias lais­vas sa­vai­tė­les pra­lei­siu su šei­ma gim­to­jo­je Klai­pė­do­je. Per šį se­zo­ną pa­siil­gau na­miš­kių, no­ rė­čiau da­bar ati­duo­ti duok­lę jiems.

Gal­būt kur nors to­lė­liau iš­va­žiuo­si­ me, bet min­tys vis vien suksis apie rink­ti­nę ir olim­pia­dą. Bū­tų sma­gu da­ly­vau­ti jo­je.

Žvaigž­dė: olim­pi­nės ug­nies per­da­vi­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo ir D.Beck­ha­mas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

16

Šeťtadienis, geguŞės 19, 2012

sportas

CSKA dar nelaukia sveikinimĹł Ri­mo Kur­ti­nai­Ä?io tre­ni­ruo­ja­ma Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ ko­man­da Ru­si­jos pro­fe­sio­na­lios vy­rĹł krep­ťi­ nio ly­gos fi­na­le kol kas ne­pri­lygs­ ta Jo­no Kaz­laus­ko va­do­vau­ja­mai Mask­vos CSKA eki­pai.

„Chim­ki“ pra­lai­mė­jo ir ant­rą­sias le­mia­mĹł var­Şy­bĹł rung­ty­nes – 61:79 (5:18, 19:23, 21:14, 16:24), o se­ri­jo­je iki tri­jĹł per­ga­liĹł at­si­lie­ ka 0:2. CSKA Ĺžai­dÄ— be vie­no sa­ vo ly­de­riĹł – trau­muo­to And­re­ jaus Ki­ri­len­kos, ta­Ä?iau ĹĄia leng­va­ta R.Kur­ti­nai­Ä?io ka­riau­nai ne­pa­vy­ko efek­ty­viai pa­si­nau­do­ti.

NugalÄ—tojams RamĹŤnas Ĺ iĹĄkaus­ kas pelnÄ— 12 taĹĄkĹł, DarjuĹĄas Lavri­ noviÄ?ius – 2. „Svei­kin­ti mus bō­tĹł per anks­ ti. DĹžiau­gia­mÄ—s, kad se­ri­jo­je pir­ mau­ja­me 2:0, bet lau­kia la­bai sun­ kus tre­Ä?ia­sis ma­Ä?as Chim­kuo­se.

Be A.Ki­ri­len­kos mes neuŞ­tik­rin­tai ko­vo­jo­me dÄ—l ka­muo­lio, ypaÄ? per pir­mą­jÄ… rung­ty­niĹł da­lÄŻ, ta­Ä?iau ga­ na pa­ti­ki­mai gy­nė­mÄ—s nuo var­Şo­vĹł snai­pe­riĹł. Blo­gas ĹĄio se­zo­no bruo­ Ĺžas tas, kad, su­kau­pÄ™ 17–20 tať­ kĹł per­sva­rÄ…, at­si­pa­lai­duo­ja­me, o var­Şo­vams su­ťvel­ni­nus skir­tu­mÄ…, pri­rei­kia iĹĄ nau­jo nu­teik­ti ko­man­ dÄ… ko­vai“, – po ant­ro­sios per­ga­lÄ—s kal­bė­jo J.Kaz­laus­kas.

Tre­Ä?ia­sis CSKA ir „Chim­ki“ su­si­ ti­ki­mas vyks ĹĄian­dien Chim­kuo­se.

KD inf.

R

VÄ—l fi­na­le – po 116 me­tĹł per­trau­kos Ĺ ian­dien Glaz­go „Hamp­den Park“ sta­dio­ne vyks prin­ ci­pi­nis Edin­bur­go fut­bo­lo klu­bĹł – „Hearts“ ir „Hi­ber­nian“ – der­bis: vie­nuo­li­kÄ—s ko­vos dÄ—l Ĺ ko­ti­jos tau­rÄ—s. „Hearts“ klu­bui, ku­ris pri­klau­so Lie­tu­vos vers­li­nin­kui Vla­di­mi­rui Ro­ma­no­vui, at­sto­vau­ja ir du mō­sĹł ĹĄa­lies fut­bo­li­nin­kai – Ma­rius Ĺ˝a­ liō­kas ir Ar­vy­das No­vi­ko­vas. Fi­na­ lÄ… tie­sio­giai trans­liuos „Sport1“ te­ le­vi­zi­ja.

Ne­se­niai pa­si­bai­gu­sia­me Ĺ ko­ ti­jos „Pre­mier“ ly­gos Ä?em­pio­na­te „Hearts“ su 52 tať­kais uŞė­mÄ— 5-Ä…jÄ… vie­tÄ…, „Hi­ber­nian“ su 33 tĹĄk. – 11Ä…jÄ…. Per se­zo­nÄ… lie­tu­viť­ka­sis klu­ bas tris kar­tus nu­ga­lė­jo „Hi­ber­ nian“ eki­pÄ… – 2:0, 3:1 ir 2:0.

Tau­rÄ—s tur­ny­re tre­ne­rio Pau­ lo Ser­gio va­do­vau­ja­mi „Hearts“ fut­bo­li­nin­kai 1:0 pa­tie­sÄ— mė­gė­jiť­ kÄ… „Au­chin­leck Tal­bot“, po to nu­ ga­lė­jo „St.Johns­to­ne“ – 1:1 ir 2:1, ket­virt­fi­na­ly­je ÄŻvei­kÄ— „St.Mir­ ren“ – 2:2 ir 2:0, o pus­fi­na­ly­je eli­ mi­na­vo ĹĄa­lies Ä?em­pio­nÄ… Glaz­go „Cel­tic“ – 2:1.

„„Pra­na­ťu­mas: ĹĄÄŻ se­zo­nÄ… „Hearts“ eki­pa lai­mė­jo vi­sas Ĺ ko­ti­jos Ä?em­pio­na­to dvi­ko­vas su „Hi­ber­nian“ ko­man­

da (Şa­li marť­ki­nė­liai).

„Hi­ber­nian“ ke­ly­je ÄŻ fi­na­lÄ… nu­ ga­l ė­jo „Cow­d en­b eath“ – 3:2, „Kil­mar­nock“ – 1:0, „Ayr Uni­ ted“ – 2:0 ir „Aber­deen“ – 2:1. „Edin­b ur­g ui tai bus is­to­r i­n Ä— ĹĄven­tÄ—. Vi­sai ne­svar­bu, ko­kie bu­ vo ĹĄie­me­Ä?iai Ĺ ko­ti­jos Ä?em­pio­na­to re­zul­ta­tai. Fi­na­le lau­kia Şōt­bō­ti­ nis mō­ťis. Pus­fi­na­ly­je mes ÄŻvei­kė­ me Glaz­go „Cel­tic“ eki­pÄ…. Ne­sa­ kau, kad bu­vo­me aiť­kiai stip­res­ni, ta­Ä?iau vi­sa mō­sĹł ko­man­da bu­vo la­bai ge­rai nu­si­tei­ku­si. Be to, Ĺži­ no­jo­me, kad fi­na­le mō­sĹł jau lau­ kia „Hi­ber­nian“, to­dÄ—l mo­ty­va­ci­

ja bu­vo dar di­des­nė“, – le­mia­mos dvi­ko­vos iť­va­ka­rė­se kal­bė­jo „He­ arts“ gy­nė­jas M.Ĺ˝a­liō­kas. „To­k io fi­n a­l o vi­sa Ĺ ko­t i­ja ir Edin­b ur­gas lau­k Ä— jau 116 me­ tĹł. La­bai ti­kiuo­si, kad ga­lė­si­me ne tik pri­si­lies­ti prie nu­ga­lė­to­ jĹł tau­rÄ—s, ta­Ä?iau su ja ĹĄeť­ta­die­nio va­ka­rÄ… ir uŞ­mig­si­me. Man tai bus pa­pras­tas ma­Ä?as, ku­rÄŻ, Ĺži­no­ma, no­riu lai­mė­ti. Ly­giai taip pat no­ riu lai­mė­ti kiek­vie­nÄ… dvi­ko­vÄ…, ku­ riÄ… mes Ĺžai­dĹžia­me. Nie­ko ypa­tin­ go, kad Ĺžai­si­me su „Hi­ber­nian“.

Vis dėl­to pui­kiai su­pran­tu, kad

mies­tas ir sir­ga­liai vis­ką ver­ti­na ki­taip“, – tei­gė „Hearts“ stra­te­ gas P.Ser­gio.

Pas­k u­t i­n ÄŻ kar­t Ä… „Hearts“ ir „Hi­ber­nian“ fut­bo­li­nin­kai Ĺ ko­ ti­jos tau­rÄ—s tur­ny­ro fi­na­le ko­vo­ jo 1896-ai­siais, tą­kart 3:1 lai­mė­ jo „Hearts“. „Hearts“ per sa­vo is­to­ri­jÄ… septy­ nis kar­tus lai­mė­jo ĹĄÄŻ tro­fė­jĹł. „Hi­ ber­nian“ sta­tis­ti­ka kuk­les­nÄ— – ĹĄio klu­bo fut­bo­li­nin­kai Ĺ ko­ti­jos tau­re dĹžiau­gė­si vos du kar­tus, pa­sku­ti­nÄŻ sy­kÄŻ – 1902-ai­siais.

KD, sport1.lt inf.

VĹĄÄŽ „ecoTENNIS“

Nuo ĹĄiol tenisas – kiekvienam prieinamas uĹžsiÄ—mimas giu sportu. Norime paneigti ĹĄÄŻ mitÄ…. „ecoTENNIS“ aikĹĄtyne sudaromos visos sÄ…lygos iĹĄmokti Ĺžaisti tenisÄ… kiekvienam, nepriklausomai nuo amĹžiaus ar socialinÄ—s padÄ—ties: vaikams, suaugusiesiems, senjorams“, – vardijo direktorÄ—.

Pasak jos, ĹžaidĹžiant grupÄ—mis, aikĹĄtelÄ—s nuomos kainÄ… ĹžaidÄ—jai dalijasi, todÄ—l paĹžintis su tenisu gali bĹŤti visiĹĄkai nebrangus ir puikus uĹžsiÄ—mimas.

RiÄ?ardui Berankiui ir Laurynui Grigeliui ryĹžtingai kopiant ÄŻ pasaulio stipriausiĹł tenisininkĹł klasifikacijos pirmÄ…jÄŻ ĹĄimtukÄ…, ĹĄios sporto ĹĄakos populiarumas mĹŤsĹł ĹĄalyje sparÄ?iai auga. StipriausiĹł ĹžaidÄ—jĹł kovas per televizijÄ… daĹžniausiai stebintiems mÄ—gÄ—jams taip pat daĹžnai kirba mintis iĹĄbandyti savo jÄ—gas teniso aikĹĄtynuose.

Po stogu – aibė pranaťumų

Ĺ ios sporto ĹĄakos entuziastai Kauno mieste sutartinai teigia, kad vietĹł, kur bĹŤtĹł galima kelti savo meistriĹĄkumÄ…, yra tikrai nemaĹžai – vien pats didĹžiausias ir moderniausias teniso aikĹĄtynas „ecoTENNIS“ turi aĹĄtuonias puikiai po stogu ÄŻrengtas aikĹĄteles su komfortiĹĄka aukĹĄÄ?iausios kokybÄ—s vokiĹĄka danga.

Anot ĹĄios sporto ĹĄakos specialistĹł, granulÄ—mis uĹžpildyta kiliminÄ— danga – puikus pasirinkimas tiek tenisÄ… pradedanÄ?iam Ĺžaisti mÄ—gÄ—jui, tiek brandaus amĹžiaus profesionalui. Ant kiliminÄ—s dangos teniso entuziastai gali rungtyniauti avÄ—dami universalia avalyne, o dÄ—l slenkanÄ?io efekto – praÄ?iuoĹžimo – neapkraunami sportininko sÄ…nariai, stuburas ir kiti raumenys.

Dar vienas „ecoTENNIS“ aikĹĄtyno pranaĹĄumas – tenisÄ… ĹĄio sporto centro aikĹĄtynuose galima Ĺžaisti visus metus. Ĺ iÄ… vasarÄ… ir rudenÄŻ sinoptikai prognozuoja permainingus orus, tad atviruose teniso aikĹĄtynuose ĹžaidĹžiantys tenisinin-

Tikslas – ugdyti profesionalus

ď Ž Modernu:  RP\ A2; ;6@• ab _V N ab\ [VN` ]bV XVNV ]\ `a\ Tb Ă&#x;_R[T aN` NVX

aR YR` `b X\Z S\_ aV XN NbX Ă˜VNb `V\` X\ Xf OĂ›` c\ XV XN QN[ TN

kai yra priversti taikytis prie besikeiÄ?ianÄ?iĹł oro sÄ…lygĹł. „ŽaidĹžiant pas mus ĹžaidÄ—jai nuo to apsaugoti. DidÄ—jant gyvenimo spartai, laikas tampa labai svarbus kiekvienam iĹĄ mĹŤsĹł, todÄ—l dÄ—l pasikeitusio oro sportuojantiesiems lauke daĹžnai tenka keisti savo planus. Mes to iĹĄvengiame. Be to, vienas didĹžiausiĹł mĹŤsĹł aikĹĄtyno pranaĹĄumĹł yra tai, kad net per didĹžiausius karĹĄÄ?ius temperatĹŤra jame nevirĹĄija 18–20 laipsniĹłâ€œ, – teigÄ— „ecoTENNIS“ aikĹĄtyno direktorÄ— Lina AndriuĹĄkeviÄ?iĹŤtÄ—.

Puiki galimybÄ— kiekvienam

Pasak verslininkÄ—s, nors tarp teniso sporto baziĹł mieste didelÄ—s konku-

rencijos nÄ—ra, „ecoTENNIS“ ypatingÄ… dÄ—mesÄŻ stengiasi skirti naujiems savo klientams pritraukti.

Jiems taikomos net iki 50 proc. nuolaidos, o naujokui suteikiama galimybÄ— ne tik pasirinkti vienÄ… iĹĄ keturiĹł Ä?ia dirbanÄ?iĹł treneriĹł, bet ir nemokamai gauti inventoriĹł treniruotÄ—ms. Teniso paslapÄ?iĹł iĹĄmokÄ™ sportininkai ÄŻvairiausio dizaino aprangos komplektĹł ir teniso rakeÄ?iĹł gali ÄŻsigyti Ä?ia pat veikianÄ?ioje inventoriaus parduotuvÄ—je.

Norintieji pailsÄ—ti gali nemokamai atsipĹŤsti pirtyje, o aptarti ĹžaidimÄ… ir pasistiprinti galima Ä?ia pat veikianÄ?ioje kavinÄ—je. „Iki ĹĄiol lauko tenisas daĹžnam asocijuodavosi su prabanga ir bran-

Kad pradedantieji teniso ĹžaidÄ—jai galÄ—tĹł savo meistriĹĄkumÄ… kelti ne tik treniruodamiesi su treneriais ar biÄ?iuliais, „ecoTENNIS“ organizuoja labai daug turnyrĹł, kuriuose tarpusavyje varĹžosi tiek mÄ—gÄ—jai, tiek profesionalai. Naujokams suteikiama galimybÄ— iĹĄmÄ—ginti savo jÄ—gas „ŽaliĹłjĹłâ€œ (ĹžaidĹžiantiems iki trejĹł metĹł) turnyruose, labiau patyrusieji turi progÄ… pasitikrinti save „PiramidÄ—s“ vyrĹł vienetĹł turnyruose, kurie vyksta visus metus dviem etapais – ĹžiemÄ… ir vasarÄ…. Anot ĹĄiĹł varĹžybĹł dalyviĹł, „ecoTENNIS“ ir rÄ—mÄ—jĹł organizuojami komerciniai turnyrai – puiki proga ne tik parungtyniauti tarpusavyje, bet ir plÄ—sti paĹžinÄ?iĹł ratÄ….

Visai neseniai Lietuvos tenisÄ… garsino ilgus metus ĹĄalies pirmÄ…ja rakete buvÄ™s Gvidas Sabeckis ir jo porininkas Daviso taurÄ—s varĹžybose Aurimas KarpaviÄ?ius. Ĺ iems sportininkams pasitraukus iĹĄ aktyvavus profesionalĹł sporto, stip-

rios pamainos Kauno mieste taip ir neatsirado. Teniso sostinÄ—s vardÄ… iĹĄ laikinosios sostinÄ—s perÄ—mÄ— Vilnius, taÄ?iau jau netolimoje ateityje tikimasi kaunieÄ?iĹł sugrÄŻĹžimo.

TreÄ?ius metus veikiantis „ecoTENNIS“ uĹžpernai ÄŻkĹŤrÄ— KAUNO TENISO AKADEMIJÄ„. „Nenorime bĹŤti abejingi ir nesiekiame tik komerciniĹł tikslĹł. Norime ugdyti naujÄ… tenisininkĹł kartÄ…. DÄ—l to ÄŻkĹŤrÄ—me teniso akademijÄ…, kurioje mĹŤsĹł treneriai ĹĄios sporto ĹĄakos paslapÄ?iĹł iĹĄmokys tiek paÄ?ius maĹžiausiuosius, tiek jau paĹžengusiuosius. MĹŤsĹł tikslas – ugdyti profesionalius ĹžaidÄ—jus. Jau dabar akademijÄ… lanko apie 80 vaikuÄ?iĹłâ€œ, – dĹžiaugÄ—si L.AndriuĹĄkeviÄ?iĹŤtÄ—.

MaĹžiesiems sudarytos visos sÄ…lygos: iki 10 metĹł vaikai ĹžaidĹžia specialiai jiems pritaikytoje teniso aikĹĄtelÄ—je su maĹžesniu kamuoliuku. „Nenorime forsuoti ir atimti paĹžinties su tenisu dĹžiaugsmo, vos tik vaikui atÄ—jus ÄŻ teniso aikĹĄtelÄ™. Fizinis maŞųjĹł sportininkĹł rengimas vyksta palaipsniui, vaikams leidĹžiame mÄ—gautis tenisu“, – tvirtino paĹĄnekovÄ—.

Akademijos vaikams rengiamos rudens, kalÄ—dinÄ—s ir velykinÄ—s varĹžybos. Jauniesiems teniso mÄ—gÄ—jams organizuojamos gimtadienio ĹĄventÄ—s, vasarÄ… – sportinÄ— dienos stovykla, kur vaikams du kartus per dienÄ… vyksta treniruotÄ—s. „ecoTENNIS“, DraugystÄ—s g. 10, Kaunas Tel.(8 37) 452 852, Mob. 8 640 46661 www.ecotennis.lt

18

šeštadienis, gegužės 19, 2012

20p.

aukštyn žemyn R.Šimukauskas vėl – svajonių jaunikis.

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

V.No­rei­ka: man se­kė­si gy­ven Gar­su­sis Lie­tu­vos te­no­ras Vir­gi­li­jus No­rei­ka džiau­gia­si per sa­ vo kar­je­rą su­lau­kęs di­džiu­lės sėk­mės ir žiū­ro­vų sim­pa­ti­jų. Nes­ le­pia pa­ty­ręs int­ri­gų ir iš­da­vys­čių. Ei­ti pir­myn jam se­kė­si, nes ša­lia bu­vo my­li­ma mo­te­ris – žmo­na Lo­re­ta Bar­tu­se­vi­čiū­tė.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Pra­ne­šė apie at­si­svei­ki­ni­mą

Šio­mis die­no­mis 76 me­tų V.No­ rei­kai pa­ts dar­by­me­tis – jis ruo­šia sa­vo stu­den­tus so­li­nio dai­na­vi­mo eg­za­mi­nui.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ope­ros gran­das pra­ne­šė nu­spren­dęs at­si­svei­kin­ ti su di­džią­ja sce­na, ku­rio­je pra­bė­ go 55 jo sėk­min­gos kar­je­ros me­tai. „Ar­tis­to pa­si­trau­ki­mas iš di­džio­ sios sce­nos gra­žus tik tuo­met, kai dai­ni­nin­kas dar ga­li pa­si­ro­dy­ti kaip tik­ras pro­fe­sio­na­las“, – ma­ no V.No­rei­ka.

Jis yra sukū­ręs per 50 vaid­me­nų, su­dai­na­vęs per 800 so­li­nių kon­ cer­tų. Jo bal­sas skam­bė­jo dau­gy­ bės ša­lių teat­ruo­se. Te­no­ras ma­no nu­vei­kęs di­džiuo­sius dar­bus, ku­rie jam bu­vo skir­ti pa­ties li­ki­mo. „Aš esu lai­min­gas. Vi­so­mis pra­ smė­mis esu lai­min­gas žmogus“, – sa­kė V.No­rei­ka.

Vi­siems lai­kams sce­nos jis dar ne­pa­lie­ka. Pak­vies pa­dai­nuo­ti Ši­ lu­tė­je ar Tau­ra­gė­je – ir nu­va­žiuos, ir pa­dai­nuos, kol bal­sas ne­dre­ba, ne­traš­ka, o skam­ba. Ta­čiau at­liks pa­pras­tes­nius kū­ri­nius, o ne su­ dė­tin­gas ope­rų ari­jas.

Kar­je­ros ir mei­lės ke­liu

– Maest­ro, jū­sų bal­sas – di­ džiu­lė Die­vo do­va­na. Bet pir­ miau­sia tur­būt rei­kia la­bai daug dirb­ti, kad ta Die­vo do­ va­na ne­rū­dy­tų?

– Die­vo do­va­na yra ge­nai. Žmo­ gus gi­mė, ir jo pri­gim­tis, gy­ve­ni­ mas jau už­prog­ra­muo­tas. Bal­sas – tai ne bal­so klos­tės, tai – pro­ta­ vi­mas, pri­gim­tis, pro­to re­zul­ta­tas.

Ga­lų ga­le – tai tam tik­rų dai­na­vi­ mo įgū­džių iš­la­vi­ni­mas.

Kai ku­rie sa­ko: „Kai iš­ge­riu, kai už­dai­nuo­ju...“ Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ne­bu­vau iš­gė­ręs. Bet dai­nuo­ ti iš­gė­ręs – nie­ka­da gy­ve­ni­me. Juk aiš­ku, kad ne­tek­si bal­so.

– Kas jums pa­dė­jo pa­siek­ti to­ kių kar­je­ros aukš­tu­mų – ne­gi tik­tai jū­sų pui­ku­sis bal­sas?

– Su­sik­los­tė to­kios gy­ve­ni­mo ap­ lin­ky­bės, ku­rios pa­dė­jo ei­ti ir to­bu­ lė­ti pri­gim­ties kryp­ti­mi. Iš Šiau­lių at­si­dū­riau Vil­niu­je ir pa­ma­žu ėjau į mu­zi­ką. Triū­bą pū­čiau, mo­kiau­ si cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo. Iš cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo patekau pas la­bai ge­rą

dai­na­vi­mo pe­da­go­gą An­ta­ną Nor­ vai­šą. Pas­kui pra­dė­jau mo­ky­tis pas Kip­rą Pet­raus­ką.

Ma­no mo­ti­na bu­vo iš­te­kė­ju­si du kar­tus. Jos vai­kai iš pirmosios san­ tuokos gy­ve­no drau­ge su mu­mis. Eu­ ge­ni­jus Pau­laus­kas, smui­ki­nin­kas, pro­fe­so­rius, – ma­no bro­lis, mo­ti­nos sū­nus iš pir­mų­jų ve­dy­bų. Jis au­go su ma­ni­mi, tik jis vy­res­nis. Tė­vo vai­kas – ak­to­rius Lai­mo­nas No­rei­ka, ta­ čiau jis au­go pas sa­vo ma­my­tę. Bet mes ne­bu­vome nu­to­lę – bend­ra­vo­ me. Tie­siog drau­gėn suei­na me­ni­niai ge­nai – iš mo­ti­nos ir iš tė­vo.

– Ant dai­ni­nin­ko ke­lio jus už­ ve­dė ge­nai ir ge­bė­ji­mas rei­kia­ mu lai­ku at­si­ras­ti rei­kia­mo­je vie­to­je. O sėk­mė?

– Ma­no at­si­ra­di­mas rei­kia­mo­je vie­to­je ir yra sėk­mė.

– Ar pir­mo­ji žmo­na – kon­ cert­meis­te­rė Ža­ne­ta No­ rei­kie­nė ir ant­ro­ji – ba­ le­to so­lis­tė, o da­bar – pe­da­go­gė Lo­re­ta Bar­tu­se­vi­čiū­tė jus pa­lai­kė ei­nant sun­ kiu ope­ros so­lis­to ke­liu?

– Ma­no pir­mo­sios ve­dy­bos bu­vo ne­lai­min­gos. Jos at­ve­dė į ant­rą­sias ve­dy­bas. Lo­re­ta man pa­dė­jo bū­ti tuo, kuo esu. Jau 30 me­tų gy­ve­nu su Lo­re­ ta ir esu lai­min­

gas, pa­lai­ko­mas, mo­te­riš­ka pra­ sme pri­žiū­ri­mas.

Man ne­pa­tin­ka to­kios šei­mos, kur jak­nos sau, plau­čiai – sau. La­ bai re­tai ak­to­rių šei­mos, ypač ta­ len­tin­gų, bū­na lai­min­gos. Ma­nau, la­bai sun­ku, ypač tarp po­pu­lia­rios mu­zi­kos at­li­kė­jų, at­lai­ky­ti kon­ku­ ren­ci­ją. Jie tarp sa­vęs pra­de­da kon­ ku­ruo­ti ir ga­lų ga­le su­si­pyks­ta. Mes su žmo­na ne­kon­ku­ra­vo­me. Ji la­bai no­rė­jo vai­ku­čio. Ir pa­gim­dė.

– Abu su žmo­na iš šir­dies au­ ko­jo­tės sa­vo pro­fe­si­jai. Ar dėl dar­bo, bui­ties rū­pes­čių tarp jū­ sų ne­kil­da­vo konf­lik­tų?

– Ne. At­virkš­čiai – Lo­re­ta be­veik vi­sa­da sė­dė­da­vo sa­lė­je ma­no spek­ tak­liuo­se, o aš – jos.

– Ko­dėl žmo­na jums bū­da­vo rei­ ka­lin­ga sa­lė­je?

– Nes ji – ma­ no drau­gė. Ne kiek­vie­ną ma­ no kon­c er­ tą ji gir­dė­jo.

Aš daug va­ ži­nė­jau, dai­ na­vau ki­to­se ša­ly­se, ki­tuo­ se teat­ruo­ se. Ji dir­bo sa­ vo dar­bą. Ji ir­gi va­ž i­n ė­j o la­bai

Taš­kas: V.No­rei­ka ma­no nu­vei­kęs di­džiuo­sius dar­bus, ku­rie jam bu­vo skir

daug. Vien Va­ka­rų Vo­kie­ti­jo­je per sa­vo kar­je­rą Lo­re­ta yra šo­ku­si 360 kar­tų. Va­di­na­si, per ke­lias di­de­les gast­ro­les vien ten ji yra šo­ku­si me­ tus lai­ko!

Ji dir­bo ir Mask­vos Di­džia­ja­ me teat­re, o jis tu­rė­jo sa­vo tru­pę Krem­liu­je – va­di­no­si Krem­liaus ba­ le­tas. Kol ne­bu­vo vi­zų re­ži­mo, ji ten daž­nai šok­da­vo. Kar­tą ji re­pe­tuo­ja Krem­liaus su­va­žia­vi­mų rū­muo­se, pa­skui atei­na į bu­fe­tą pa­val­gy­ti, o

Lo­re­ta man pa­dė­ jo bū­ti tuo, kuo esu.

Jau 30 me­tų gy­ve­ nu su Lo­re­ta ir esu lai­min­gas, pa­lai­ ko­mas.

Lem­tis: “Mes bu­vo­me skir­ti vie­nas kitam”, – apie sa­vo žmo­ną L.Bar­

tu­se­vi­čiū­tę sa­kė V.No­rei­ka.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

bu­fe­to dar­buo­to­jos klau­sia, iš kur ji. „Iš Lie­tu­vos.“ „Ai, iš Lie­ tu­vos. Mes pa­žįs­tam Vir­gi­li­jų No­ rei­ką, jis čia daž­nai dai­nuo­ja.“ O žmo­na ty­li, nie­ko neaiš­ki­na. Pas­ kui ten at­va­žia­vau, žiū­rė­jau ba­le­ tą, ku­ria­me ji šo­ko.

Mes bu­vo­me skir­ti vie­nas ki­tam.

Man vi­sas gy­ve­ni­mas la­bai se­kė­ si. Ir žmo­ną, skir­tą man, ga­lų ga­ le ra­dau.

– Ra­do­te sa­vo dar­bo­vie­tė­je – Ope­ros ir ba­le­to teat­re. Kve­pia aud­rin­gu tar­ny­bi­niu ro­ma­nu.

– Ne vi­sai. Po sky­ry­bų dve­jus me­tus bu­vau vien­gun­gis. Lo­re­ta neišs­ky­rė šei­mos ir aš neišs­ky­riau jo­kios šei­ mos. Tuos dve­jus me­tus mu­du teat­re vi­siš­kai ne­bend­ra­vo­me. Ab­so­liu­čiai.

Ta­čiau per daž­nai pra­dė­jo­me žiū­rė­ti vie­nas į ki­tą, nes teat­re pa­ skli­do kal­bos, kad tuo­kia­mės. O mes ne­bu­vome net su­si­ti­kę. Kar­tą ko­ri­ do­riu­je Lo­re­tos – ga­lė­jo bū­ti sau­sio 3 die­na – pa­klau­siau: „Ar ži­no­te, kad mū­sų ves­tu­vės tu­rė­jo įvyk­ti per Nau­juo­sius me­tus?“ O ji sa­ko ir­gi gir­dė­ju­si to­kias kal­bas. „Na, tai ta te­ma, – sa­kau, – mums rei­kė­tų pa­ kal­bė­ti.“ Mū­sų pir­mas su­si­ti­ki­mas, pir­mas po­kal­bis bu­vo toks. Čia yra anek­do­tas, bet tai – tie­sa.

Tą kal­bą pra­tę­siau tik­tai Ko­ vo 8-ąją, per Mo­ters die­nos šven­ tę teat­re. Kad ne­bū­tų ap­kal­bų, apie tuos rei­ka­lus su ja kal­bė­jau prie liu­ di­nin­ko. Bi­jo­jau, kad ji ne­bū­tų ap­ kal­bė­ta, kad ant jos ne­kris­tų dė­mė.

19

šeštadienis, gegužės 19, 2012

aukštyn žemyn A.Sto­ny­tės tuok­tu­vės ­ baž­ny­čio­je – po duk­ters gi­mi­mo

V.Ži­do­ny­tė: nėš­čia ir ­ įsi­my­lė­ju­si tur­tin­gą ita­lą

Prieš ke­lias die­nas Vil­niaus Šv.Jo­nų baž­ny­čio­je su­si­tuo­kė te­ le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja Ais­tė Sto­ny­tės ir vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­ tas Da­rius Bu­dzi­naus­kas. Ais­tė ta­po Sto­ny­te-Bu­dzi­naus­kie­ne.

Iš­kil­min­go­je šven­tė­je da­ly­va­vo ne tik jų ar­ti­mie­ji, drau­gai, ge­ri pa­žįs­ta­mi, bet ir me­tu­kų duk­re­lė Lie­pa. Iš pra­džių slė­pę, kad juos, ku­rian­čius „Ku­li­na­ri­jos stu­di­ją“, sie­ja ne tik dar­bo san­ty­ kiai, be­veik po me­tų Ais­tė ir Da­rius slap­ta, net ne­ži­nant drau­ gams, su­si­tuo­kė san­tuo­kų rū­muo­se. Prieš pat gims­tant duk­ re­lei. Da­bar iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ni­jo­je baž­ny­čio­je ant­rą kar­tą te­kan­čią Ais­tę ir Da­rių su­tuo­kė ku­ni­gas Ri­čar­das Do­vei­ka.

Tris­de­šimt­me­tė ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė, vers­li­nin­kė Vai­da Ži­ do­ny­tė – jau ne vie­na. Ji švy­tin­ti, lai­min­ga, vėl įsi­my­lė­ju­si ir lau­kia­si kū­di­kio. Nors dar ne­se­niai šiau­lie­tė ren­gė­si ves­tu­ vėms su ki­tu žmo­gu­mi – vers­li­nin­ku Dei­vi­du Jac­ka. Bu­vo net su­pla­nuo­ta ves­tu­vių da­ta, įsi­gy­ta di­zai­ne­rio Juo­zo Stat­ ke­vi­čiaus kur­ta su­kne­lė, bet įspū­din­ga šven­tė stai­ga... neį­ vy­ko. „Jis ypa­tin­gas, iš­min­tin­gas, pro­tin­gas, daug pa­sie­kęs, ke­rin­tis pa­pras­tu­mu“, – šiuos žo­džius žur­na­le „Žmo­nės“ V.Ži­do­ny­tė sky­rė jau ki­tam iš­rink­ta­jam – la­bai tur­tin­gam ita­lui, ku­rį su­ti­ko Mo­na­ke.

n­ti, dai­nuo­ti, pa­tik­ti pub­li­kai Bu­vo ke­ letas int­ri­ gų. Stam­bių.

Pas­kui vie­ nas žmo­gus pa­vie­ši­no sa­ vo pri­si­mi­ni­ mus iš la­bai to­li. Tai bu­ vo di­džiau­ sia iš­da­vys­ tė. Bet į prie­ šus ne­krei­ piau dė­me­ sio. O kam?

– Kel­da­vau­si šeš­tą va­lan­dą ir mo­ ky­da­vau­si ita­lų kal­bos. Po kiek lai­ ko mums su­ren­gė per­klau­są. Po per­klau­sos pa­sa­kė, kad esu at­rink­ tas ir man siū­lo­ma sku­biai pa­ruoš­ti Pin­ker­to­no par­ti­ją G.Puc­ci­nio ope­ ro­je „Ma­dam Baterflai“. Tai pa­da­ riau žai­biš­kai – par­ti­ją pa­ruo­šiau per sa­vai­tę.

Mi­la­ne pa­dir­bė­jo­me, at­ro­do, ke­ tu­ris mė­ne­sius ir grį­žo­me ato­sto­gų.

Kai ant­rą kar­tą nu­va­žia­vo­me, bu­ vau ten še­šis mė­ne­sius. Ta­da jau lei­do va­žiuo­ti į Nea­po­lį. Tik­tai tu­ rė­jau pa­sa­ky­ti, su kuo va­žiuo­ju, kas veš. O tas, ku­ris ve­žė, tu­rė­jo gau­ti po­li­ci­jos lei­di­mą.

Bet į Ita­li­ją nu­va­žia­vau ne tu­ ris­tau­ti, o stu­di­juo­ti, ar­ti. Per 10 mė­ne­sių ita­lų kal­ba pa­rengiau še­ šis vaid­me­nis ope­ro­se „Liu­či­ja di Lamermur“, „Bohema“, „Toska“, „Rigoletas“, „Ma­dam Baterflai“, „Si­mo­nas Bokanegra“.

– Jus ap­lan­kė šlo­vė. Ko­kia ji – sal­di, sū­ri? Kas yra šlo­vė?

– O ką reiš­kia šlo­vė? Kad aš dai­ nuo­ju ge­rai? Tai ko­kia čia šlo­vė?

Aš ne­su gar­bėt­roš­ka.

r­ti pa­ties li­ki­mo, to­dėl ru­de­nį no­ri at­si­svei­kin­ti su di­džią­ja sce­na.

Ta­da aš bu­vau teat­ro me­no va­do­ vas-di­rek­to­rius. Ji bu­vo pra­dė­ju­si šok­ti pa­grin­di­nius vaid­me­nis.

Paš­ne­kė­jo­me apie abi­pu­ses sim­ pa­ti­jas. Jai pa­sa­kiau, kad ry­toj iš­ vyks­tu dai­nuo­ti so­li­nių kon­cer­tų į Uk­rai­ną ir Kry­mą. Pa­siū­liau su­si­ tik­ti po 20 die­nų, kai grį­šiu iš gast­ ro­lių, ir pa­gal­vo­ti, ar tę­si­me šį po­ kal­bį, ar ne.

Kai grį­žau, tuoj pat jai pa­skam­bi­ nau ir su­si­ti­ko­me. Jau be liu­di­nin­ko.

Nuo tos die­nos pra­dė­jo­me drau­gau­ ti. Ma­nau, kad el­giau­si gar­bin­gai, ne­no­rė­jau su­kel­ti jai ne­pa­to­gu­mų, da­viau ga­li­my­bę pa­si­rink­ti.

– Tai ver­čia ti­kė­ti, kad ir gy­ve­ ni­me, ir teat­re pa­ty­rė­te daug int­ri­gų, iš­da­vys­čių.

– Taip, pa­ty­riau. Bu­vo ke­letas int­ ri­gų. Stam­bių. Pas­kui vie­nas žmo­ gus pa­vie­ši­no sa­vo pri­si­mi­ni­mus iš la­bai to­li. Tai bu­vo di­džiau­sia iš­da­ vys­tė, o gy­ve­ni­me aš jam pa­dė­jau.

La­bai daug. Ir jo bro­liui pa­dė­jau.

Su­ka­si kal­ba apie vie­ną dai­ni­nin­ką – jis bu­vo teat­ro so­lis­tas. Bet į prie­ šus ne­krei­piau dė­me­sio. O kam?

Dėl int­ri­gų ne į vi­sas ke­lio­nes iš­vyk­da­vau, kur ma­ne kvies­da­vo.

Bu­vau kvie­čia­mas į San Fran­sis­ką

dai­nuo­ti Gia­co­mo Puc­ci­nio ope­ros „Ma­non Lesko“. Ma­ne kvie­tė dirb­ ti Tel Avi­vo ope­ro­je. Niu­jor­ko „Car­ ne­gie Hall“ kvie­tė. Ten vež­da­vo so­ vie­tų ba­le­tą, ope­ras. Bet at­si­ti­ko ne­lai­mė – mi­rė gast­ro­les or­ga­ni­za­ vęs va­dy­bi­nin­kas. Pas­kui Mask­vo­je ma­čiau pro­gra­mė­lę – jau bu­vo ap­ tar­ta, ką ten dai­nuo­siu. Ma­ne daug kur kvie­tė.

– Tu­rė­jo­te pui­kią pro­gą pa­da­ ry­ti pa­sau­li­nę kar­je­rą.

– Dėl to ma­nęs ir ne­bu­vo no­ri­ma.

So­vie­tų Są­jun­gos kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­jos už­sie­nio sky­rius val­dė va­di­na­ mą­jį „Goskoncertą“. Šis tvar­kė tik už­sie­nio gast­ro­les. Pa­lai­kė ry­šius su už­sie­nio va­dy­bi­nin­kais, per juos bu­vo kon­tak­tuo­ja­ma su So­vie­tų Są­ jun­go­je gy­ve­nan­čiais ar­tis­tais. Lie­ tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja apie tai ne­ži­no­da­vo. Aš jo­kių ži­nių ne­gau­ da­vau. Ne­bent ta­da, jei kas nors pa­ra­šy­da­vo: „Mes ta­ve kvie­tė­me, ko­dėl neat­va­žia­vai?“ – Ar šian­dien dar skau­du dėl to­kių da­ly­kų?

– Ką čia skau­du. Bu­vo toks gy­ve­ni­ mas. Už­tat so­cia­lis­ti­niuo­se kraš­tuo­ se la­bai daug dai­na­vau – Len­ki­jo­je,

Veng­ri­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je.

Tu­rė­jau pa­si­se­ki­mą, sa­lės bū­da­vo pil­nos. Ma­ne ger­bė, pri­pa­ži­no.

– Ir pa­ts pir­ma­sis iš po­ka­rio Lie­tu­vos so­lis­tų 1965–1966 m. sta­ža­vo­tės Ita­li­jo­je – gar­sia­ja­ me Mi­la­no „La Scalos“ teat­re.

Kaip ten pa­te­ko­te?

– Po dvie­jų kon­kur­sų, ku­rie vy­ ko Mask­vo­je. Pir­ma­ja­me tu­re da­ ly­va­vo 33 so­lis­tai iš vi­sos So­vie­tų Są­jun­gos. Pen­kis so­lis­tus at­rin­ko į ant­rą tu­rą. Iš tų pen­kių pa­te­kau į lai­mė­to­jų tre­je­tu­ką.

Bet ita­lai mū­sų neį­si­lei­do. Apie po­rą mė­ne­sių sė­dė­jau Mask­vo­je ir lau­kiau vi­zos. Pa­ga­liau, kai nu­ va­žia­vo­me, pa­sa­kė, kad mes, kaip so­vie­tų pi­lie­čiai, ne­tu­ri­me tei­ sės va­žiuo­ti į tą, tą, tą ir tą re­gio­ ną – api­brė­žė rau­do­ną zo­ną. Tik trys pro­vin­ci­jos mums bu­vo ža­lio­ji zo­na – ten ga­lė­jo­me vyk­ti. Ta­čiau tik prieš sa­vai­tę ga­vę po­li­ci­jos lei­ di­mą. Dar ko­kios trys pro­vin­ci­jos mums bu­vo bal­to­ji zo­na. Ten ga­lė­ jo­me va­žiuo­ti tik­tai nak­tį ir trau­ ki­niu.

– O kaip se­kė­si sta­žuo­tė „La Scala“ teat­re?

– Kas gy­ve­ni­me jums bu­vo svar­biau – kar­je­ra ar šei­ma?

– Vis­kas bu­vo kar­tu. Man pa­vy­ ko tai su­de­rin­ti. Man se­kė­si gy­ ven­ti, sa­ky­ki­me. Man se­kė­si dai­ nuo­ti. Man se­kė­si pa­tik­ti pub­li­kai.

Ma­no gast­ro­les už­sie­ny­je pra­tęs­ da­vo.

Vien Ber­ly­ne esu dai­na­vęs ko­kius 35 kar­tus. Ma­ne ver­ti­na Mask­vos Di­džia­ja­me teat­re. Net prieš ko­kius še­še­rius sep­ty­ne­rius me­tus bu­vau to teat­ro ates­ta­ci­jos ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kas.

– Dai­na­vo­te dau­ge­lio pa­sau­lio teat­rų sce­no­se, tarp jų – Pa­ry­ žiaus „Grand Opera“, Bue­nos Ai­rių „Teat­ro Colon“. Kur ma­ lo­niau­sia bu­vo dai­nuo­ti?

– Kai dai­nuo­ju, man pa­tin­ka dai­ nuo­ti. Aš dai­nuo­da­mas ne­pra­kai­ tuo­ju. Nie­ka­da. Na, tu­ri reikš­mės teat­ro akus­ti­ka. „Teat­ro Colon“ tel­pa net 4 200 žiū­ro­vų. Bet ten jo­kių mik­ro­fo­nų nė­ra. Ta­me teat­ re dir­bau tris mė­ne­sius, pa­dai­ na­vau aš­tuo­nis spek­tak­lius. Bet svar­biau­sia – bu­vau pa­kvies­tas ten dai­nuo­ti so­li­nį kon­cer­tą. Nu­ va­žia­vau ir re­pe­ta­vau sa­vai­tę. Ir pa­dai­na­vau abi da­lis. Vie­nas. Pir­ mo­je da­ly­je dai­na­vau ru­sų kom­po­ zi­to­rių kū­ri­nius, ant­ro­je – pen­kias ita­liš­kas ari­jas ir ita­liš­kas nea­po­ lie­tiš­kas dai­nas. Ir tik bi­sui at­li­ kau lie­tu­viš­ką dai­ną. Jei­gu bū­čiau pa­dai­na­vęs į pro­gra­mą neįt­rauk­ tą kū­ri­nį, jie tu­rė­jo tei­sę nu­brauk­ ti ho­no­ra­rą. O ho­no­ra­ras ne man – ėjo į Mask­vą.

– Jei ne pa­slap­tis, koks bū­da­vo jū­sų ho­no­ra­ras už­sie­ny­je anais lai­kais?

– 5 tūkst. JAV do­le­rių. Mi­li­jo­nie­ rius bū­čiau bu­vęs. Iš tos su­mos man bū­da­vo skir­ta 167 do­le­riai, iš ku­rių gast­ro­lė­se tu­rė­da­vau pra­gy­ven­ti.

Už vieš­bu­čius mo­kė­da­vo tie, ku­ rie kvies­da­vo. Jie pui­kiau­siai ži­no­ jo, kad So­vie­tų Są­jun­gos ar­tis­tų ho­ no­ra­rai ati­ten­ka „Goskoncertui“.

Van­ku­ve­ry­je ap­lan­kė duk­rą

Apie sa­vo vai­kus maest­ro kal­ba su ši­lu­ma ir mei­le. Pir­mo­jo­je san­tuo­ ko­je V.No­rei­kai gi­mė duk­tė Ra­sa, ku­riai da­bar 47 me­tai, ant­ro­jo­je – sū­nus Vir­gi­li­jus. Da­bar jam – 28eri. V.No­rei­kos ne­ka­muo­ja šir­dag­ rau­žis, kad vai­kai ne­ta­po mu­zi­kais ir ne­pra­tę­sė šei­mos tra­di­ci­jos. „Gal dėl to, kad ma­no ar­tis­ti­ nė kar­je­ra bu­vo la­bai sun­ki, rei­ka­ la­vo daug dar­bo, mo­ky­mo­si. Kaž­ kas man sa­kė – ne­versk sū­naus ei­ti tuo ke­liu. Man at­ro­do, kad mu­du su žmo­na nu­ta­rė­me tei­sin­gai. Sū­nus bai­gęs va­dy­bą Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te, šiek tiek stu­di­ja­vęs Švei­ca­ri­jo­je. Yra vie­nos la­bai stam­ bių fi­nan­si­nių įstai­gų dar­buo­to­jas.

Jis pa­ten­kin­tas sa­vo dar­bu. Šei­mos dar ne­su­kū­rė, bet jau­čiu, kad grei­tai sukurs“, – pa­sa­ko­jo V.No­rei­ka.

Ra­sa tuo­me­čia­me Dai­lės ins­ti­tu­ te yra bai­gu­si di­zai­ną. Prieš aš­tuo­ ne­rius me­tus ji įsi­kū­rė Ka­na­do­je, Van­ku­ve­ry­je. „Ra­sa yra di­de­lio žur­na­lo di­zai­no sky­riaus va­do­vė. Man bu­vo ma­lo­ nu, kai prieš ko­kius ket­ve­rius me­tus mu­du su Lo­re­ta bu­vo­me pa­kvies­ti pas ją į sve­čius. Vie­šė­jo­me ten ke­lias sa­vai­tes, džiau­gė­mės jos gy­ve­ni­mu.

Su vy­ru Vi­du ji pui­kiai su­ta­ria ir gra­ žiai gy­ve­na“, – pa­sa­ko­jo maest­ro.

At­si­dė­kos dai­nuo­da­mas

Lauk­da­mas di­džio­jo kon­cer­tų tu­ro, V.No­rei­ka su dau­giau kaip 20 me­ tų jau­nes­ne žmo­na Lo­re­ta va­sa­ros Dzū­ki­jo­je – sa­vo so­dy­bo­je ant eže­ ro kran­to.

Ten jam pa­tin­ka gry­bau­ti, žve­jo­ti.

Praė­ju­siais me­tais maest­ro su­ga­vo sa­vo gy­ve­ni­mo žu­vį – 1 m 8 cm il­ gio ly­de­ką. „Krokodilą“, – juo­kė­si.

Atos­to­gau­jant jam pa­tin­ka su Lo­re­ ta nu­va­žiuo­ti į Va­rė­ną ar į Onuš­kį, pa­bend­rau­ti su gi­mi­nė­mis.

Iš­ti­ki­miems sa­vo klau­sy­to­jams Lie­tu­vos ope­ros gran­das V.No­rei­ ka no­ri at­si­dė­ko­ti dai­nuo­da­mas.

Neat­si­tik­ti­nai at­si­svei­ki­ni­mo kon­ cer­tų tu­ras va­di­na­si „Ačiū už mei­ lę“. Kon­cer­tai Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se ir Aly­tu­je nu­ma­ty­ti rug­sė­jį, kai dai­ni­nin­kas mi­nės 77-ąjį gim­ta­die­nį. Maest­ro tal­kins jo mo­ki­niai te­no­rai Vai­das Vyš­niaus­kas, Ed­mun­das Sei­lius ir Me­rū­nas Vi­tuls­kis.

20

šeštadienis, gegužės 19, 2012

aukštyn žemyn

Sužadėtiniai išsiskyrė tyliai „Tarp mū­sų ne­bu­vo įsi­ter­pęs tre­čias ar ket­vir­tas žmo­gus“, – ti­ki­no ak­to­rius Ra­ mū­nas Ši­mu­kaus­kas, ry­žę­sis papasakoti apie sky­ry­bas su te­le­vi­zi­jos žur­na­lis­te Rū­ ta My­ko­lai­ty­te, pa­gar­sė­ju­sia is­to­ri­jo­je su Sei­mo na­riu Sau­liu­mi Sto­ma.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

– Ma­čiau ta­ve vie­ną sė­din­tį su au­si­nu­kais, o akys žvel­gė la­bai liūd­nai.

– Ma­tyt, skam­bė­jo liūd­na pran­cū­ ziš­ka mu­zi­ka. La­biau­siai mėgs­tu ly­riš­ką mu­zi­ką. Gal to­dėl taip at­ ro­dė? Liū­de­sio ne­jau­čiu. Taip, bu­

Vie­nas: R.Ši­mu­kaus­kas nežada

likti viengungiu.

vo su­dė­tin­gų mo­men­tų, bet tai jau li­ko praei­ty­je. Ži­nia apie sky­ry­bas iš­lin­do ne­se­niai, ta­čiau iš­si­sky­rė­ me žie­mą. Tur­būt ži­nai pa­ts, kaip vis­kas bū­na... Bet tik­rai ne­su liūd­ no­jo vaiz­do ri­te­ris.

– Bet mes, vy­rai, daž­nai išo­rė­ je vai­di­na­me kie­tus, nors mū­sų sie­la ver­kia.

– Ne, man kau­kių ne­rei­kia. Sun­ ku bu­vo tik ke­lias sa­vai­tes, tuo­met, kai jau abu nu­spren­dė­me iš­si­skir­ ti. Spren­di­mas skir­tis su Rū­ta bu­ vo lo­giš­kas. Prie­žas­tys nuo mū­ sų ne­prik­lau­sė. Lė­mė ap­lin­ky­bės.

Apie sky­ry­bas ži­no­jo ar­ti­miau­sias ra­tas, nors jis su­ma­žė­jo gy­ve­nant tarp Kau­no ir Vil­niaus. Ta­čiau jie kaip tik­ri drau­gai ty­lė­jo.

Dvie­se: pa­si­va­ži­nė­ji­mai mo­to­cik­lu su Rū­ta – jau praei­tis.

– Ne, ne­bu­vo tre­čio ar ket­vir­to žmo­gaus. Sky­ry­bos bren­do pa­ma­ žu ir pri­no­ko kaip der­lius. Tik­rai tai įvy­ko ne dėl Sto­mos skan­da­lo.

– At­leisk, bet žo­džiai apie grei­ tai iš­si­sklai­džiu­sį liū­de­sį nu­ skam­bė­jo keis­tai. Juk bu­vo­te su­si­ža­dė­ję.

– Drau­ga­vo­me be­veik dve­jus me­tus.

Ne de­šimt. Neuž­gy­ve­no­me bend­ro tur­to ar vai­kų. Ne­no­riu aiš­kin­ti sie­ los ving­ry­bių, nes tai virs­tų psi­cho­te­ ra­pi­jos sean­su ir bū­tų la­bai in­ty­mu.

– Skam­ba iro­niš­kai. Tai er­zi­no?

Sto­mos is­to­ri­ja, Rū­tai pri­li­pin­ ta ža­liaa­kės pra­var­dė...

– Kvai­la, jei to­kie da­ly­kai ga­lė­tų ką nors nu­lem­ti. Liūd­na, kai žmo­ nės tuo ga­li pa­ti­kė­ti. O dėl ža­liaa­ kės – ner­vi­no iš pra­džių. Čia kaip il­ga­ka­sė, il­ga­ko­jė, pli­kis, krei­vas ar ūsuo­tas. Bend­ri­nis žo­dis, ku­ris nu­ krei­pia dė­me­sį nuo as­me­ny­bės.

– Pikt­džiu­giš­ki žmo­nės nu­si­ vils, kad ne­ra­dai kon­ku­ren­to, pa­si­slė­pu­sio spin­to­je, ar­ba Rū­ ta neužk­lu­po ta­vęs su ža­via ne­ pa­žįs­ta­mą­ja.

– Bet po šios is­to­ri­jos Rū­ta iš­ gar­sė­jo, žmo­nės at­pa­žįs­ta gat­ vė­je, pa­si­py­lė ko­men­ta­rai. Gal tai bu­vo sa­vo­tiš­kas spau­di­mas, naš­ta?

– Aš ti­kė­jau­si bur­bu­lo, nors ne­gal­ vo­jau, kad įvyks toks spro­gi­mas ir tai tę­sis ne sa­vai­tę ar dvi. Ta­čiau aš pa­ts ją ska­ti­nau siek­ti kaž­ko dau­ giau, kai ji pa­no­ro ne tik ra­šy­ti, ži­ no­jau, kad tik lai­ko klau­si­mas, kai ji iš­kils į vie­šu­mą. O jai per­si­kė­ lus į Vil­nių, de­ri­no­me lai­ką sos­ti­ nė­je ir Kau­ne. Nes­lėp­siu, esu dar­ bo­ho­li­kas. Man kaip to­je ru­siš­ko­je dai­no­je „Per­vym de­lom sa­mo­lio­ty, nu a de­vuš­ki pa­tom“ (Pir­miau­siai – lėk­tu­vai, na, o mer­gi­nos – vė­liau – liet. k.).

– Ne­se­niai te­le­vi­zi­jos lai­do­je Rū­ta pra­kal­bo apie jū­sų sky­ry­ bas, ta­ve va­di­no idea­liu, sva­jo­ nių vy­ru, ge­ru drau­gu.

– Ti­kiuo­si (juo­kia­si). Nors sa­vęs sva­jo­nių vy­ru ne­lai­kau. Kaip ir Ka­

za­no­va. Tie­sa, ti­kė­jau­si, kad dėl vie­ šo pa­si­sa­ky­mo pa­lauk­si­me ru­dens.

– Be­je, kai vy­rą taip iš­gi­ria, ky­ la įta­ri­mų, kad mer­gi­ną pa­li­ko bū­tent jis.

– O jei pri­si­dirb­čiau, ne­bū­čiau sva­ jo­nių vy­ras? Prie­žas­tys gi­lu­mi­nės, pa­va­din­čiau tai tem­pe­ra­men­tų skir­tu­mu. Tie­sa, su ja bend­rau­ja­me ir da­bar dar­bo klau­si­mais, kar­tais Vil­niu­je pa­pie­tau­ja­me.

– Kaip pa­va­din­tum Rū­tą?

– Ji la­bai pro­tin­ga ir iš­min­tin­ga kaip mo­te­ris. Tu­ri mo­te­riš­ką in­ tui­ci­ją, tem­pe­ra­men­tą, ga­lin­gą vi­ di­nį už­tai­są, mo­te­riš­ką no­rą my­ lė­ti ir ap­glėb­ti vy­rą sa­vo dė­me­siu.

Ne, ne­bi­jo­jau įsi­pa­rei­go­ji­mų. Tu­rė­ jo­me ir bend­rą ūkį. Tai ne­bu­vo gy­

Kaip R.Vyš­niaus­kas do­va­no­jo R.Ci­ci­nui laik­r Da­rius Sė­le­nis „Oi, cheb­ra, ne­py­ki­te, su­si­mai­šiau“, – į gri­mo kam­ba­rį grį­žęs sun­kiaat­ le­tis Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas at­si­ pra­šė Sta­sio Po­vi­lai­čio ir Ed­mun­ do Ku­čins­ko, o iš Ry­čio Ci­ci­no at­ siė­mė ką tik do­va­no­tą 3 000 do­le­ rių kai­na­vu­sį laik­ro­dį. R.Vyš­niaus­ kas su­vo­kė ap­do­va­no­jęs Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­rius.

tu­vos dai­ni­nin­kus, po pro­gra­mos į per­si­ren­gi­mo kam­ba­rį įlė­kė links­ mas R.Vyš­niaus­kas.

Pas­kam­bi­no ma­ma ir ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad sū­nus su­lau­žė sa­vo gar­sią ir bran­ gią gi­ta­rą.

Ap­do­va­no­jo ko­ri­fė­jus

Bo­sas: V.Ba­la­lis dir­ba ak­to­riu­mi, va­do­vu, vai­ruo­to­ju.

Vy­tau­to Ba­la­lio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Tai – vie­na links­miau­sių is­to­ri­jų, nu­ti­ku­sių maž­daug prieš 10 me­tų, ku­rios tur­būt nie­ka­da ne­pa­mirš Klai­pė­dos pa­ro­di­jos teat­ro dvy­lik­ tą­jį gim­ta­die­nį mi­nin­tis šio teat­ro įkū­rė­jas Vy­tau­tas Ba­la­lis. „Esu ir ak­to­rius, ir vai­ruo­to­jas, ir va­do­vas“, – šyp­so­da­ma­sis pri­ si­pa­žino bu­vęs aly­tiš­kis, Aly­taus liau­dies teat­ro, vė­liau cir­ko ak­to­ rius V.Ba­la­lis.

O tą kar­tą, kai Vy­tau­tas ir jo ko­ le­gos ak­to­riai, skam­bant dai­nų ori­ gi­na­lams, pa­ro­di­ja­vo gar­sius Lie­

„Tu esi ma­no ko­ri­fė­jus, – nuo­ šir­džiai „Po­vi­lai­čiui“ sa­kė Ra­ mū­nas, po aki­mir­kos pa­ten­kin­tas spau­dė ran­ką „Ku­čins­kui“, pa­si­ su­kęs į „Ci­ci­ną“ ta­rė: – O tau do­ va­no­ju 3 000 do­le­rių kai­nuo­jan­ tį laik­ro­dį.“ Po ke­lių mi­nu­čių, su­vo­kęs, kad ap­do­va­no­jo Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­ rius, dos­nu­sis R.Vyš­niaus­kas su­ grį­žo. „Oi, cheb­ra, ne­py­ki­te, – su­ tri­kęs at­si­pra­šė jis. – Pa­lai­kiau jus tais, ku­riuos pa­ro­di­juo­ja­te.“

Nau­jau­sias per­so­na­žas – D.But­ku­tė

„Sten­gia­mės siek­ti mak­si­ma­laus pa­na­šu­mo. Ap­ran­ga, de­ta­lė­mis, iš­vaiz­da, ma­nie­ro­mis“, – ti­ki­no V.Ba­la­lis, pa­ro­di­juo­jan­tis S.Po­vi­ lai­tį, Žil­vi­ną Žva­gu­lį, Fi­li­pą Kir­ko­ ro­vą, Vir­gį Sta­kė­ną ir El­vį Pres­ley.

Ki­ti trys ak­to­riai pa­ro­di­juo­ja Alą Pu­ga­čio­vą, Ma­šą Ras­pu­ti­ną, Vi­ta­ li­ją Ka­tuns­ky­tę, Mon­sse­rrat Ca­ bal­le, Fred­die Mer­cu­ry, Džor­da­ną But­ku­tę.

Dau­giau­sia rei­kia dirb­ti su nau­ ja pa­ro­di­juo­ja­ma as­me­ny­be. Jau po sa­vai­tės ar dvie­jų, iš pra­džių su­kū­rę kom­po­zi­ci­ją ir siu­že­tą, ak­to­riai vis­ką ati­duo­da spręs­ti žiū­ro­vų teis­mui. „Jei ke­li pa­si­ro­dy­mai bū­na ne­ sėk­min­gi – ne­kan­ki­na­me, – šyp­ so­josi Vy­tau­tas, ku­ris iš pir­mo­sios Pa­ro­di­jos teat­ro ko­man­dos te­li­ko vie­nin­te­lis. – Kar­tais per­so­na­žas ne­lim­pa, nei­šei­na pa­na­šus. Taip nu­ti­ko su Ra­dži pa­ro­di­ja. Mums la­ bai tik­tų į jį pa­na­šus ak­to­rius.“ Net ir pa­ro­di­juo­da­mas dai­ni­nin­ kus, ku­rių per­so­na­žams jau pen­ke­ri

21

šeštadienis, gegužės 19, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Ne­ma­nau, kad šiais lai­kais, tem­pais, vie­nuo­li­ kos me­tų am­žiaus skir­tu­mas tarp vy­ro ir mo­ters yra di­de­ lis.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

ve­ni­mas at­ski­rai ir pa­si­ma­ty­mai tik sa­vait­ga­liais prie jū­ros.

– Tau tris­de­šimt sep...

– ... sep­ty­ne­ri. Už­bė­gant už akių.

Ne­ma­nau, kad šiais lai­kais, tem­ pais, vie­nuo­li­kos me­tų am­žiaus skir­tu­mas tarp vy­ro ir mo­ters yra di­de­lis. Ne­bent vy­ras ap­si­lei­dęs, tik ge­ria alų ir žiū­ri te­le­vi­zo­rių.

Dei­man­to ver­ta san­tuo­ka Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Kau­nie­čiai Ane­lė ir An­ta­nas Pet­ ro­niai san­tuo­ko­je nu­gy­ve­no 60 me­tų. Dei­man­ti­niam san­tuo­kos ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti po­ra ne­kė­lė jo­kių iš­kil­mių, ta­čiau ir šian­dien švel­niai žvel­gia vie­nas į ki­tą.

Lai­mės for­mu­lė

„Ki­to­kio šei­mos lai­mės re­cep­ to nė­ra – tik tar­pu­sa­vio mei­lė“, – nu­si­šyp­so­jo 80-me­tį po po­ ros me­tų švę­sian­ti A.Pet­ro­nie­nė.

Ket­ve­riais me­tais vy­res­nis jos su­ tuok­ti­nis pri­ta­ria­mai link­te­lė­jo.

Pap­ras­ti, kuk­lūs žmo­nės ne­slė­pė vie­nas ki­tam nie­ka­da ne­kė­lę ko­ kių nors ypa­tin­gų rei­ka­la­vi­mų. „Mū­sų džiaugs­mas – šei­ma ir tai, kad ge­rai su­gy­ve­na­me“, – pa­pras­ tai ta­rė A.Pet­ro­nie­nė. Abu iš kai­mo ki­lę su­tuok­ti­niai, nors be­veik pu­ sę am­žiaus gy­ve­na Kau­ne, vis dar įpi­na ko­kį tar­miš­ką žo­dį: „Bied­nai, bet gra­žiai nu­gy­ve­no­me.“ Di­džiau­sias jų tur­tas – duk­ ra, sū­nus, dėl ku­rio žū­ties, nors tai įvy­ko prieš pen­ke­rius me­tus, A.Pet­ro­nie­nė ir ne­no­rė­jo švęs­ti Dei­man­ti­nių ves­tu­vių. Yra ir dvi anū­kės, du proa­nū­kiai.

Po­ra te­be­gy­ve­na prieš 35-erius me­tus gau­ta­me bu­te Vi­li­jam­po­lė­ je, va­sa­ras lei­džia ko­lek­ty­vi­nia­me so­de. „Mes vi­sa­da ir vi­sur kar­tu“, – lai­mės for­mu­lės pa­pras­tu­mu pri­bloš­kė kau­nie­čiai.

Pa­mi­lo dėl gro­žio

me­tai, V.Ba­la­lis jau­čia­si tar­si lo­te­ri­jo­ je: „Pa­vyks ar ne? Juk žmo­nės kei­čia­ si. Tie­sa, nau­jau­sias mū­sų per­so­na­žas – liau­dies itin mėgs­ta­ma D.But­ku­tė pri­gi­jo aki­mirks­niu, nors šiam per­so­ na­žui – tik ke­li mė­ne­siai.“

A.Pet­ro­nis pui­kiai pa­me­na, kai iki my­li­mo­sios kai­mo pės­čio­mis pė­ din­da­vo sep­ty­nis ki­lo­met­rus. Ke­ le­tą va­lan­dų pa­bū­da­vo drau­ge – ir vėl at­gal na­mo sep­ty­nis ki­lo­met­ rus. Vė­liau įsi­gi­jo dvi­ra­tį, ta­čiau, atė­jus žie­mai, ir vėl tek­da­vo pės­ čio­mis ke­liau­ti. „Gro­žis kri­to į akį. Jau­na gra­ži bu­vo“, – ne­ši­nas pluoš­te­liu nuo­ trau­kų pa­sa­ko­jo A.Pet­ro­nis. Bū­ si­mo­ji žmo­na anuo­met drau­ga­vo su ki­tu kai­mo jau­ni­kai­čiu. „To­kia jau­no­ka bu­vo, tik še­šio­li­kos. Aš dar net su­ba­riau tą vy­ru­ką dėl to­ kios jau­nos mer­gai­tės pa­si­rin­ki­ mo“, – pir­mo­jo įspū­džio pri­si­mi­ ni­mais da­li­jo­si po­nas An­ta­nas.

Po Ge­gu­ži­nės pa­mal­dų ke­le­ tą kar­tų pa­ly­dė­jęs jau­ną mer­gi­ną na­mo, A.Pet­ro­nis jos ne­be­pa­li­ko vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. „Po mė­ne­sio drau­gys­tės ne­ tgi pa­si­bu­čiuo­ti te­ko“, – links­mai dės­tė A.Pet­ro­nis. Po dve­jų me­tų jau­nuo­liai su­si­tuo­kė.

V.Sta­kė­nas su­lau­žė gi­ta­rą

Ves­tu­vės kai­mui

– No­rė­jau pa­klaus­ti ne to...

Kaip ma­nai, kiek tau rei­kės lai­ko su­rink­ti sa­ve vi­du­je ir vėl už­megz­ti san­ty­kius?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Ma­no si­tua­ci­ja ne to­kia, kai at­si­gau­ti rei­kia ke­le­rių me­ tų. Vis­kas grei­tai su­si­sty­guos. Tie­sa, ma­nau, kad iki 40 me­tų vy­rui rei­kia su­kur­ti šei­mą, su­si­tvar­ky­ti vai­kų klau­si­mu. Bet re­zer­vo aš dar tu­riu.

r­ o­dį Vy­tau­tas juo­kia­si pri­si­mi­nęs dar vie­ną links­mą si­tua­ci­ją, kai gar­ sia­ja­me „Vi­sa­gi­no Count­ry“ fes­ti­ va­ly­je pir­mą kar­tą pa­ro­di­ja­vo Vir­gį Sta­kė­ną, ku­ris, be­je, pa­ts pa­pra­šė su­kur­ti jo pa­ro­di­ją. „Iš to­li žmo­nėms at­ro­dė, kad sce­no­je – tik­ras Sta­kė­nas, ta­čiau kai pra­si­dė­jo mū­sų re­ži­sū­ra, žiū­ro­ vai ap­stul­bo, – juo­kė­si V.Ba­la­lis. – Tuo me­tu per­so­na­žas pra­dė­jo šok­ti ai­riš­kus šo­kius, su­lau­žė bran­gią gi­ ta­rą. Kai mus pa­ro­dė per te­le­vi­zi­ ją, V.Sta­kė­nui pa­skam­bi­no ma­ma ir ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad sū­nus su­lau­ žė sa­vo gar­sią ir bran­gią gi­ta­rą.“ Pa­na­šu­mas į per­so­na­žus su­kė­lė ne vie­ną ku­rio­zi­nę si­ tua­ci­ją.

22

Iš sa­vo ves­tu­vių juo­kė­si abu su­ tuok­ti­niai. Kaip anuo­met sa­ky­da­ vo – su­si­ra­šy­ti nu­vy­ko į Ka­vars­ką.

Bet ne­tu­rė­jo ves­tu­vių liu­dy­to­jų. „Su­ra­ši­nė­to­jas pa­ta­rė išei­ti į gat­ vę ir pa­pra­šy­ti, kad ko­kie du praei­ viai atei­tų pa­si­ra­šy­ti“, – pri­si­me­ na nuo­ty­kį su­tuok­ti­niai.

Ge­ro­kai rim­čiau jau­nie­ji ruo­šė­ si san­tuo­kai baž­ny­čio­je. A.Pet­ro­ nie­nės pus­se­se­rė pa­sko­li­no bal­tą su­kne­lę ir ba­te­lius. Li­ko tik pa­ čiai juos nu­si­ba­lin­ti krei­da. „Gi­ mi­nai­tis iš­va­rė na­mi­nės, žie­dus pa­si­sko­li­no­me, ir vis­kas“, – tiek, A.Pet­ro­nio pa­sa­ko­ji­mu, tų ves­tu­ vi­nių rū­pes­čių ir te­bu­vo.

Tie­sa, bu­vo ne­sklan­du­mų dėl mu­zi­kan­to. Ge­ras bu­vo, bet nu­si­

Staig­me­na: Ang­li­jo­je gy­ve­nan­ti proa­nū­kė dei­man­ti­nių ves­tu­vių pro­ga A. ir A.Pet­ro­niams at­siun­tė puokš­tę.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

gė­rė ir už­mi­go. Drau­gas iš­gel­bė­jo: at­si­ne­šė ar­mo­ni­ką ir dar pa­nų at­ si­ve­dė. Į ves­tu­ves kvies­ti anuo­met ne­bu­vo ma­dos. Nu­girs­da­vo kas nors kai­me, kad ves­tu­vės, ir su­gu­žė­da­ vo ne­kvies­ti. „Jau­ni bu­vo­me, tai ir links­ma bu­vo“, – šei­mos gi­mi­mo šven­tę api­bū­di­no A.Pet­ro­nie­nė.

Po mė­ne­sio drau­ gys­tės ne­tgi pa­si­bu­ čiuo­ti te­ko.

Dar­bas gel­bė­jo

„1952-ie­ji bu­vo la­bai sun­kus lai­ kas. Bū­da­vo, kad duo­nos nu­si­ pirk­ti į ei­lę sto­da­vau jau 4 va­lan­ dą ry­to. Kar­tais tek­da­vo net iki 10 va­lan­dos pra­lauk­ti“, – jau be šyp­ se­nos pri­si­mi­nė A.Pet­ro­nis.

Obe­ly­nė, Uk­mer­gė, Pa­ge­la­ žių dur­py­nas, Vie­vis ir ga­liau­siai Kau­nas – taip dė­lio­jo­si Pet­ro­nių šei­mos ke­lio­nė ga­lu­ti­nio liz­de­lio link. Sta­liaus ama­tą ge­rai iš­ma­ nan­tis vy­ras dir­bo ne tik ofi­cia­lų dar­bą. Po dar­bo dar už­dar­biau­da­ vo. Gy­ve­no tau­piai ir kuk­liai, al­ ko­ho­lis jų šei­mai nie­ka­da ne­kė­lė pa­vo­jaus.

Kol A.Pet­ro­nie­nė neį­si­dar­bi­no su vy­ru sta­lių dirb­tu­vė­se, mo­te­ris na­muo­se mez­gė megz­ti­nius, ku­ riuos par­duo­da­vo tur­gu­je. „Daug dir­bo­me ir dar­bo ne­bi­jo­jo­me, to­ dėl ir nu­gy­ve­no­me gra­žiai“, – A.Pet­ro­nie­nė kuk­li­no­si, kad ne­ tu­ri ką pa­pa­sa­ko­ti apie jų pa­pras­tą gy­ve­ni­mą.

Gra­žūs vie­nas ki­tam

Pet­ro­nius ste­bi­na da­bar­ti­nės vi­ suo­me­nės ne­pas­to­vu­mas. „Pa­ gy­ve­no su vie­nu, pa­gy­ve­no su ki­ tu, su­si­tuo­kė, iš­si­sky­rė. Ši­ta jau ne­beg­ra­ži, tai su­si­ra­dau gra­žes­nę.

Ne­ži­nau, gal ge­rai, gal įdo­miau,

bet mū­sų lai­kais to­kios ma­dos ne­ bu­vo. Di­džiu­lė re­te­ny­bė bu­vo sky­ ry­bos“, – ste­bė­jo­si A.Pet­ro­nie­nė. Žmo­nos šne­ką po il­gos ty­los pau­zės sklai­dant se­nas nuo­trau­ kas ne­ti­kė­tai nu­trau­kė vy­ras: „Štai ma­no gra­žuo­lė.“ A.Pet­ro­nis at­ki­ šo se­ną ne­spal­vo­tą nuo­trau­ką ir baks­te­lė­jo pirš­tu į be­si­šyp­san­čią jau­ną mer­gai­tę.

Ves­tu­vių nuo­trau­kų Pet­ro­niai ne­tu­ri. Tais lai­kais fo­tog­ra­fas bu­ vo di­džiu­lė re­te­ny­bė ir pra­ban­ga.

Vy­ro pa­stan­gos su­ras­ti įam­žin­tus juos abu su žmo­na bai­gė­si fias­ko.

Ini­cia­ty­vą pe­rė­mė žmo­na. Ta­čiau ir jai se­kė­si ne­kaip. „Na ar ne gra­žus ma­no se­nu­ kas?“ – tar­si at­si­dė­ko­da­ma vy­rui už pa­žer­tus komp­li­men­tus švel­ niai ta­rė A.Pet­ro­nie­nė.

Di­džiau­sia pa­lai­ma

„Na­muo­se jos ko­man­da bu­vo.

Aš nuo­lai­des­nis. Tas gal ir pa­dė­ jo iš­sau­go­ti dar­ną“, – tar­si pir­ mą kar­tą bend­rai nu­ven­tų il­gų me­tų sėk­mės re­cep­to ėmė ieš­ko­ ti A.Pet­ro­nis. Žmo­na ne­si­spy­rio­jo iš­gir­du­ si na­muo­se esan­ti vir­ši­nin­kė: „Aš ga­lė­da­vau su sve­čiais prie sta­lo sė­dė­ti, o jis pa­ruoš­da­vo vai­šes.“ Abu su­tar­ti­nai nei­gė per 60 me­ tų bu­vus ko­kių nors vi­lio­nių ar min­čių apie neiš­ti­ki­my­bę, sky­ ry­bas.

At­s is­vei­k in­d a­m i pa­ž a­d ė­j o­ me at­vyk­ti į Pa­lai­min­gų­jų ves­tu­ vių ju­bi­lie­jų po 10-ies me­tų. Abu Dei­man­ti­nių ves­tu­vių kal­ti­nin­kai juok­da­mie­si tik ran­ka nu­mo­jo.

Dei­man­tas – tvir­čiau­sias bran­ gak­me­nis, sim­bo­li­zuo­ja san­tuo­kos am­ži­nu­mą. Pa­lai­min­go­sios ves­tu­ vės – kai, at­si­grę­žus į nu­gy­ven­tą kar­tu gy­ve­ni­mą, žiū­rint į anū­kus ir jau paau­gu­sius proa­nū­kius, su­ pran­ti, kad Dan­gaus siųs­ta mei­lė – di­džiau­sia pa­lai­ma.

Komentaras

Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius

Kau­no ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos biu­ro ve­dė­jas

D

ei­man­t i­n į san­t uo­kos ju­ bi­l ie­jų ro­t u­šė­je per me­ tus pa­žy­mi 3–4 po­ros. To­ kį gra­ž ų šei­m i­n į am­ž ių nu­gy­ve­nu­sių kau­nie­čių yra ge­ro­kai dau­giau, ga­lė­tu­me skai­čiuo­ti de­šim­ ti­mis. Gai­la, kad ne vi­si no­ri pa­žy­mė­ ti to­kią gra­žią šven­tę. Juo­lab kad mes ska­t i­na­me švęs­t i san­tuo­kos ju­bi­l ie­ jus ir to­kia ce­re­mo­ni­ja San­tuo­kos rū­ muo­se bū­na ne­mo­ka­ma.

Ju­bi­lie­jaus ce­re­mo­ni­ja šiek tiek ki­to­ kia nei pir­mo­sios san­tuo­kos. Yra spe­ cia­l ios juos­tos, ju­bi­l ie­ji­nė sim­bo­l i­nė laz­da, ju­bi­l ie­ji­n iai žie­dai, me­ro svei­ ki­ni­mas. Daž­niau­siai dar pa­čių ju­bi­ lia­t ų vai­kai, anū­kai su­gal­vo­ja ko­k ią nors apei­gą.

Vi­sa­da ra­g i­nu, kad žmo­nės švęs­t ų sa­vo ves­t u­ves. Svei­k in­da­mas pri­ me­nu, kad san­tuo­kos die­na yra šei­ mos gi­mi­mo die­na, to­dėl ir rei­k ia pa­ mi­nė­ti. Pa­mi­nė­ji­mai daž­niau­siai pri­ ver­čia žmo­nes dar kar­tą su­si­mąs­ty­ ti apie san­tuo­kos pra­smę, šei­mos su­ tvir­t i­ni­mą, ver­ty­bę.

Pats ro­dau pa­v yz­d į švęs­da­mas. Ne­ se­niai šven­tė­me savo san­tuo­kos Ru­ bi­ni­n į ju­bi­lie­jų – 40 me­tų. Žmo­na ne­ la­bai no­rė­jo, bet vė­liau su­ti­ko, kad pa­ tys tu­ri­me ro­dy­ti pa­vyz­d į ki­tiems.

Tra­pioms šiuo­lai­k i­nėms šei­moms sie­k ia­my­bė ga­lė­t ų bū­t i nors Auk­si­ nis san­t uo­kos ju­bi­l ie­jus. O apskritai gy­ven­ti rei­kė­tų pa­gal prie­sai­ką – kol mir­t is iš­skirs.

22

šeštadienis, gegužės 19, 2012

aukštyn žemyn

Atstumtųjų rojus profesoriaus sodyboje Pakaunėje gyvenantis žinomas gydytojas habilituotas daktaras profesorius Vacys Sadauskas su žmona Inesa prižiūri šešis žmonių atstumtus šunelius ir stebisi jų buvusių šeimininkų beširdyste.

Virginija Skučaitė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Didžioji Dina

Nenuostabu, kad sveika gyvense­ na garsėjantis prof. V.Sadauskas daugiau kaip prieš dešimtmetį su žmona Inesa iškeitė gyvenimą mieste į ramų kampelį prie Kau­ no marių. Nuostabu tai, kad jie čia globoja likimo nuskriaustus gy­ vūnus.

Anot V.Sadausko, šioje vietovė­ je grynas oras, ramybė, saugu. Mat net šeši budrūs keturkojai sargai pasveikina kiekvieną praeivį gar­ sia sutartine – sodybos šeiminin­ kas net ir signalizacijos atsisakė.

Juk šią teritoriją akylai stebi šešios poros akių.

Kalbantis su sodybos šeiminin­ ku, aplink jį zujo įvairaus dydžio, spalvų ir kailio šunys, o vienas, pats didžiausias ir stambiausias, nesitraukė nuo V.Sadausko, mei­ liai vizgindamas uodegą. „Tai Dina, šeimininkų palikta li­ kimo valiai vienoje sodų bendrijo­ je. Buvo išsekusi nuo bado, kai ją aptikome, o štai dabar matote, ko­ kia stambuolė“, – glostydamas Di­ nos galvą aiškino profesorius.

negirdintis ir nieko neužuodžian­ tis mišrūnas Maksas, gauruota ru­ builė Mirta, mažaūgis geraširdis Rikis ir kiti.

Beje, Rikis labai prisirišęs prie didžiosios Dinos – visur ją sekio­ ja ir net miega abu drauge ant tik jiems skirtos sofos. Atrodo, kad Ri­ kis apgalvotai pasirinko Diną – ša­ lia jos mažylis jaučiasi saugus.

Vacys Sadauskas:

Mes visi, žmonės ir gyvūnai, esame Dievo kūriniai. Niekas nesuteikė mums, žmonėms, teisės skriausti silpnesnius.

Atleido už skriaudą

Rikio pasirinkimas

Anot V.Sadausko, kai lietuviai pra­ dėjo važiuoti dirbti į užsienį, kai kurie palikdavo savo gyvūnus sodų bendrijose be priežiūros, pasmerk­ dami juos badauti ir šalti. „Mes su žmona ne vieną tokį nelaimėlį esa­ me priglaudę šioje sodyboje, ta­ čiau jų kiekis jau pasiekė optimalų skaičių. Jei atsirastų daugiau, bū­ tų sunku prižiūrėti ir kontroliuo­ ti“, – prisipažino stebėtinai jauna­ tviškos išvaizdos ir jautrios širdies profesorius.

Po V.Sadausko sodybos terito­ riją laisva laksto ne tik įspūdingo sudėjimo Dina, bet ir beveik aklas,

Visiškai kitokio būdo nei Rikis yra vešlaus kailio mišrūnas Rudis. Anot profesoriaus, tai klasikinis indivi­ dualistas – šis šuo su niekuo ne­ bendrauja, o ėsdamas net neleidžia priartėti prie savo dubenėlio. Kaip ir kiti priglaustieji, Rudis turi savo vietą name, iš kurios vienišas ir iš­ didus stebi visą sodybos teritoriją. „Visų mūsų globotinių charakte­ riai skirtingi. Be to, kiekvienas tu­ ri savitą skonį, todėl Inesa privers­ ta jiems virti skirtingus patiekalus.

Visi jie turi vieną bendrą bruožą – draugiški tarpusavyje ir žmonėms, kuriems jie, matyt, jau atleido už padarytas skriaudas“, – sampro­ tavo profesorius.

Per daugybę metų V.Sadauskas įsitikino, kad auginti madingos

Savi: keturkojams globotiniams profesorius V.Sadauskas nedraudžia

užeiti į namus.

veislės brangų šunį ar priglaustą benamį mišrūną – didelė atsako­ mybė, reikalaujanti kantrybės, iš­ minties ir supratimo. „Aš iki šiol negaliu sau atleisti, kad ne kartą bariau buvusią benamę Rudę – ji seniai ilsisi po kriauše – už tai, kad nesulaukusi manęs pareinančio iš darbo priteršdavo kambaryje. Juk iš tiesų dėl to buvau kaltas aš, o ne ji“, – įsitikinęs V.Sadauskas.

Jautrumas – deficitas

Profesoriaus nuomone, tik visiš­ kai neatsakingas žmogus gali pa­

Artūro Morozovo nuotr.

likti savo ar kito žmogaus keturko­ jį draugą nelaimėje, naudoti jį kaip kovos ar keršto įrankį, kankinti ba­ du, karščiu ar šalčiu. „Kuo ilgiau gyvenu, tuo tvirčiau tikiu, kad žmogus padaro daugiau žalos gamtai ir kitiems žmonėms nei gyvūnai. Mes visi, žmonės ir gyvūnai, esame Dievo kūriniai.

Niekas nesuteikė mums, žmo­ nėms, teisės skriausti mažesnius ir silpnesnius už save“, – kalbė­ jo V.Sadauskas, vaišindamas su­ muštiniu prie jo lipte prilipusią Diną.

Kaip R.Vyš­niaus­kas do­va­no­jo R.Ci­ci­nui laik­ro­dį Kar­tą S.Po­vi­lai­čiui pa­ 21 skam­bi­no kai­my­nė, pa­ si­pik­ti­nu­si, kad rek­la­mo­je nau­do­

ja­mas jo at­vaiz­das. „Po­vi­lai­tis mie­lai da­vė su­ti­ki­ mą nau­do­ti jo dai­nas, kai pa­ma­tė mū­sų vai­di­ni­mą. Jis itin my­li­mas per­so­na­žas, su juo pui­kiai su­ta­ ria­me“, – pri­pa­ži­no už S.Po­vi­lai­ tį vi­sa gal­va aukš­tes­nis V.Ba­la­lis, ku­ris ne­re­tai prie Sta­sio sto­vi su­ si­len­kęs. Ūgis pa­de­da vai­din­ti už V.Ba­ la­lį šiek tiek aukš­tes­nį F.Kir­ko­ro­ vą. „La­biau­siai su­si­drau­ga­vo­me su Vi­ta­li­ja Ka­tuns­ky­te. Da­ly­vau­ja­ me bend­ro­se šei­mos šven­tė­se, net krikš­ty­no­se“, – pa­sa­ko­jo Pa­ro­di­jos teat­ro įkū­rė­jas.

V.Ka­tuns­ky­tė taps un­di­ne

„Mū­sų per­so­na­žai – hi­per­bo­li­ zuo­ti, to­dėl, Vi­ta­li­jai smar­kiai nu­ me­tus svo­rio, spren­džia­me di­le­ mą, – šyp­so­josi V.Ba­la­lis. – Ji ge­ra drau­gė, pra­šo, kad at­ro­dy­tų sce­no­ je liek­nes­nė.“ Po mi­nu­tės Pa­ro­di­jos teat­ro va­ do­vas pri­si­pa­žįs­ta, kad teks pa­da­ ry­ti V.Ka­tuns­ky­tei siurp­ri­zą: „Mū­ sų per­so­na­žas sce­no­je virs un­di­ne, nors tur­būt vi­si ge­riau­siai įsi­vaiz­ duo­ja­me Vi­ta­li­ją kaip ne­liek­ną mo­te­rį.“ Pa­ro­di­jos teat­ro ko­man­da daž­ nai da­ly­vau­ja už­da­ruo­se va­ka­ruo­

se, ves­tu­vė­se, ju­bi­lie­juo­se, kur di­džiau­sių sim­pa­ti­jų su­lau­kia iš vy­res­nio am­žiaus žmo­nių. Tie­sa, kar­tais jau­ni­mui se­no­liams ten­ ka aiš­kin­ti, kad sce­no­je – ne tik­ ras F.Kir­ko­ro­vas ar S.Po­vi­lai­tis, Dž.But­ku­tė ar E.Pres­ley. „Žmo­nės ra­jo­nuo­se daž­nai iš pra­džių ne­sup­ran­ta, lin­guo­ja į tak­tą pa­gal dai­nų me­lo­di­jas, o mes no­ri­ me, kad jie grei­čiau priim­tų pa­ro­di­ jos žai­di­mo tai­syk­les, – šyp­sojo­si V.Ba­la­lis. – Ir kai sce­no­je Po­vi­ lai­tis pra­de­da dar­ky­tis, šo­ki­ nė­ja per šok­dy­nę, plė­šo marš­ ki­nius, se­no­liai ste­bi­si, ką jis čia iš­da­ri­nė­ja?“ Be­je, pa­ro­di­juo­jant bū­tent vy­res­nio am­žiaus gar­sius dai­ ni­nin­kus, klai­pė­die­čiams ak­to­ riams rei­kia dau­giau­sia gri­mo: raukš­lėms, mai­še­liams po aki­mis, skruos­ti­kau­liams. Tie­sa, V.Ba­ la­lis šyp­so­da­ma­sis pa­ste­bėjo, kad, lai­kui bė­gant, gri­mo rei­ kės ma­žiau.

žiū­ro­vais, – šyp­sojo­si Klai­pė­do­je re­ži­sū­ros be­si­mo­kan­ti, Suo­mi­jo­je, Svens­ka Yr­kes­högs­ko­lan uni­ver­si­ te­te, dra­mos pe­da­ go­gi­ką stu­di­ja­vu­si ir Ber­ly­no uni­ver­si­ te­te pas nor­ve­gų, ang­lų dės­ty­to­jus re­ži­sū­ros sri­ ty­je be­si­ sta­ž a­

Pa­kė­lė, pa­su­ko ir išme­tė

Pa­ne­vė­žy­je gi­mu­si 26-erių Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­ rė Ra­sa Ju­zė­nai­tė įkū­ni­ja V.Ka­tuns­ky­tės, M.Ca­ bal­l e, A.Pu­ga­č io­vos per­so­na­žus. „Įdo­miau­sia pir­mo­ji reak­ci­ja ir kon­tak­tas su

Personažai: ru­sų dai­

ni­nin­ko F.Kir­ko­ro­vo ir V.Katunskytės pa­ro­ di­jos su­lau­kia daug ova­ci­jų ir juo­ko.

Vy­tau­to Ba­la­lio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

vu­si R.Ju­zė­nai­tė. – Bū­na, kad at­si­sė­du ant ke­lių žiū­ro­vams. Vie­ ni sureaguoja links­mai, ki­ti ne­la­ bai. Sut­rin­ka, kai pa­kvie­čiu šok­ ti ar­ba leng­vai pa­si­duo­da žai­di­mo tai­syk­lėms.“ Tuo­met vy­rai drą­siai bu­čiuo­ja­si ar net pa­siū­lo pa­si­lik­ti links­min­tis.

Bu­vo ir juo­dų ku­rio­zų, kai tuo­met A.Pu­ga­čio­vą įkū­ni­jan­čią Ra­są vie­ nas žiū­ro­vas pa­ kė­lė ir... neiš­ lai­kęs iš­me­tė. „ P a p ­r a š­ i a u pa­kel­ti ir pa­suk­ ti, o jis ma­ne ne­ty­č ia išm ­ e­ tė“, – kva­to­jo­si R.Ju­zė­nai­tė.

Pak­l aus­ta, kiek ji sve­ria, ak­to­r ė at­sa­ kė su šyp­se­na, bet dip­lo­ma­tiš­ kai: „Dau­giau nei vi­du­ti­niš­kai sve­ria mo­te­rys. Vis dėl­ to vi­zua­liai stor­ me­ni­mis ap­link juosm ­ e ­n į , krū­ti­nę pa­ ryš­k i­n a­m e mo­t e­r iš­k as for­mas.“

La­bai sau­go odą

„Ka­tuns­ky­tė – la­bai šar­min­ga, Pu­ ga­čio­va – ar­tis­tiš­ka ir su­bti­li, Ca­ bal­le – ori, nors mū­sų pa­ro­di­jo­ je sie­kia Fred­die Mer­cu­ry šir­dies, – trum­pai per­so­na­žus api­bū­di­no R.Ju­zė­nai­tė. – Sun­kiau­sia man bū­ na gro­ti ra­dia­to­riu­mi.“ Pra­kal­bus apie gri­mą ku­riant per­so­na­žus, Ra­sa at­si­du­so: „Per pro­gra­mą pa­si­ro­dau tris kar­tus, o tar­pai – 15 mi­nu­čių. Ten­ka nu­ si­va­ly­ti di­de­lį sluoks­nį se­no gri­ mo ir pa­keis­ti nau­ju. Pa­vyz­džiui, Ka­t uns­k y­t ės per­so­n a­ž o gri­m as – ryš­kūs an­ta­kiai, daug bliz­gu­ čiu, skais­ta­lų, o Pu­ga­čio­vos per­ so­na­žo ma­kia­žas tu­ri bū­ti su­bti­ les­nis.“ Po pro­gra­mos R.Ju­zė­nai­tė bent po­rą die­nų vei­dui lei­džia pail­sė­ti be jo­kios kos­me­ti­kos. Po to – agur­ kų ir avo­ka­dų kau­kės? Ra­sa kva­to­ ja­si: „Ne, ne. Odą la­bai sau­gau, o gai­vi­nu na­tū­ra­lia, eko­lo­giš­ka kos­ me­ti­ka.“ Pro­vo­kuo­ja­ma, o kaip ją rei­kė­ tų pa­ro­di­juo­ti, R.Ju­zė­nai­tė su­si­ mąs­čiu­si pri­pa­ži­no, kad tai ne­bū­ tų sun­ku. Ji – Ožia­ra­gis, cho­le­riš­ko bū­do. O pa­ro­di­juo­ti ją rei­kė­tų kaip griež­tą ir la­bai val­din­gą mo­te­rį.

Ko­dėl? „Toks ma­no dar­bas, – nu­si­juo­kė Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­rė.

– Dir­bu teat­ro mo­ky­to­ja, to­dėl tu­ riu bū­ti griež­ta ir val­din­ga.“

XVII PAŽAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS

pristato

2012 m. birželio 3 – rugpjūčio 26 d.

Festivalio bankas

Didysis rėmėjas

Festivalį remia:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJA

Informaciniai rėmėjai:

Festivalio dienraštis

Informacinis partneris

Pagrindiniai rėmėjai:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖ

Rėmėjai:

Partneriai:

INIT ĮMONIŲ GRUPĖ

24

šeštadienis, gegužės 19, 2012

menas ir pramogos

Bal­tiš­kos praei­t

Pasaulis: kauniečio namuose gausu įvairių senųjų religijų simbolių ir isto

Tur­būt ne­bus su­klys­ta tei­giant, kad Vla­ das Ruk­ša – vie­nas tik­riau­sių Kau­no hi­ pių, ne­nu­si­kir­pęs il­gų plau­kų, re­gis, nuo sep­ty­nias­de­šim­tų­jų, o gal dar anks­čiau – nuo to lai­ko, kai il­gi plau­kai reiš­kė ir me­ni­ nę, pi­lie­ti­nę po­zi­ci­ją, ir so­vie­ti­nės san­tvar­ kos ne­ma­lo­nę. Žvilgsnis: domėjimąsi baltiškąja kultūra V.Rukša savotiškai paveldėjo iš savo senelio.

Evaldo Butkevičiaus nuotr.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Ke­ra­mi­kas V.Ruk­ša gi­mė ir di­džią­ją da­lį vai­kys­tės pra­lei­do Si­bi­re. Nuo so­vie­ti­nių rep­re­si­jų nu­ken­tė­jo jo se­ne­liai, tė­vai, vė­liau maiš­tin­gą sū­nų ra­gi­nę bū­ti nuo­sai­kes­nį, ieš­ ko­ti ap­link­ke­lių tiks­lui pa­siek­ti, nes tie­sus ke­lias so­vie­ti­nė­je sis­te­ mo­je ve­dė at­gal į Si­bi­rą. „Baig­si ten, iš kur at­va­žia­vai“, – ty­čio­jo­si sau­gu­mie­čiai, ta­čiau se­ ne­lio au­to­ri­te­to įkvėp­tas me­ni­nin­ kas ieš­ko­jo sa­vo šak­nų bal­tiš­ko­jo­je kul­tū­ro­je. Ir sa­vo ieš­ko­ji­mų nie­ka­ da neat­si­ža­dė­jo, bet jais gy­ve­no. Iš jų se­mia­si stip­ry­bės ir šian­dien, po dvi­de­šimt pen­ke­rių me­tų, pra­leis­tų Ame­ri­ko­je, su­grį­žęs į Kau­ną, ra­mios Alek­so­to gat­ve­lės na­me su­si­kū­ręs sa­vo gy­ve­ni­mo fi­lo­so­fij­ os oa­zę.

– Bū­nant Kau­ne, ne­pas­te­bė­ti jū­sų neį­ma­no­ma ir pir­ma ap­ lan­kan­ti min­tis – esa­te me­ni­ nin­kas. Ži­nant jū­sų gi­mi­mo vie­tą – Si­bi­rą, be­komp­ro­mi­ sį maiš­tą prieš so­vie­ti­nę san­ tvar­ką, į gal­vą atei­na jau ki­ta min­tis: gy­ve­ni­mas – pla­čiau­ sias me­no api­brė­ži­mas.

– Esu si­bi­ri­nis – gi­miau, vai­kys­tę pra­lei­dau Si­bi­re, į jį bu­vo iš­trem­ ti ir ma­no tė­vai, ir ma­no se­ne­liai.

Pra­dė­jau kal­bė­ti pra­ktiš­kai tri­mis kal­bo­mis iš kar­to – lie­tu­vių, ru­sų ir uk­rai­nie­čių, nes ap­link su­po uk­ rai­nie­čiai.

Se­ne­lė, pa­gim­džiu­si 11 sū­nų, vė­ liau už tai bu­vo ap­do­va­no­ta so­ vie­ti­niu or­di­nu, jis vė­liau pa­dė­ jo iš­trūk­ti iš Si­bi­ro. Po ku­rio lai­ko į Lie­tu­vą lei­do su­grįž­ti ir ma­no tė­ vams, se­se­riai ir man, ta­čiau Lie­tu­ vo­je mes pra­ktiš­kai ne­tu­rė­jo­me kur dė­tis, ne­tu­rė­jo­me nie­ko – tik įvai­ riau­sius drau­di­mus. Vi­sa lai­mė, ne­bu­vo nu­trū­kę mū­sų gi­mi­nės sai­ tai, jie, be­je, iki šiol yra ma­no stip­ ry­bė ir jė­ga. Tai­gi se­suo pra­dė­jo gy­ ven­ti pas vie­nus gi­mi­nai­čius, o aš – sep­ty­ne­rių me­tų vai­kas – pas se­ ne­lius kai­me.

– Ge­rai, kai to­kia gi­mi­nė, tai, be­je, ga­na re­tas at­ve­jis, ypač da­bar.

– Taip, ki­taip ne­bū­tų bu­vę jo­kių šan­sų iš­si­lai­ky­ti – juk mes at­va­žia­ vo­me be nie­ko, Lie­tu­va mums bu­vo pa­sa­kų, sva­jo­nių kraš­tas, idea­ly­bė – be jo­kio pa­grin­do po ko­jo­mis. Bet mums dar bu­vo ne taip sun­ku kaip vė­les­nie­siems trem­ti­niams, mū­ sų ry­šys su gim­ti­ne dar bu­vo ga­na stip­rus, o, tar­kim, tiems, ku­rie grį­ žo daug vė­liau, pri­tap­ti Lie­tu­vo­ je ta­po be­veik neį­ma­no­ma. Ne­to­li ma­no na­mų bu­vo įsi­kū­rę tie vė­ly­

Si­bi­ro ant­spau­das lie­ka vi­sam gy­ve­ ni­mui. Jau­čiau­si ki­ toks, tė­vai, ir gy­ven­ da­mi Si­bi­re, la­bai rū­pi­no­si lie­tu­vy­bės puo­se­lė­ji­mu, se­ne-­ lis – ypač.

vie­ji trem­ti­niai, ku­rie pra­ktiš­kai tik iš tė­vų ži­no, kad jie – lie­tu­viai, bet kal­ba tarp sa­vęs jau ru­siš­kai ir dau­ge­liui jie – ru­sai. At­vy­kę jie ne­ pri­ta­po – juo la­biau kad ne vie­nas iš jų pa­si­ju­to ne­lau­kia­mas, Lie­tu­ vo­je ne­rei­ka­lin­gas.

Tie­są sa­kant, ne­pri­ta­pau ir aš, Si­bi­ro ant­spau­das lie­ka vi­sam gy­ ve­ni­mui. Jau­čiau­si ki­toks, tė­vai, ir gy­ven­da­mi Si­bi­re, la­bai rū­pi­no­ si lie­tu­vy­bės puo­se­lė­ji­mu, se­ne­lis – ypač. Se­suo, vė­liau, kai at­ši­lo po­li­

25

šeštadienis, gegužės 19, 2012

menas ir pramogos

ties til­tas, su­jun­gęs Si­bi­rą ir Ka­li­for­ni­ją

orija tapusių vinilinių plokštelių.

ti­nis kli­ma­tas, nu­va­žia­vu­si į Si­bi­rą at­si­vež­ti mo­čiu­tės pa­lai­kų, su­ži­no­ jo, kad se­ne­lis tuo­met bu­vo ne­pap­ ras­tai di­de­lis pro­lie­tu­viš­kas au­to­ ri­te­tas, dau­ge­liui tie­siog – gu­ru. O aš pas jį su se­ne­le kai­me ir gy­ve­ nau. Se­ne­lis – ir man bu­vo mo­ky­ to­jas, ža­vė­jo jo pa­go­niš­kos, se­no­ sios bal­tų kul­tū­ros įžval­gos.

– Iš­ties au­gu­siam to­kio­je ap­ lin­ko­je ne­tu­rė­jo bū­ti leng­va iš­ tver­ti so­vie­ti­nę tik­ro­vę, ypač, kai tik­riau­siai vi­sur ly­dė­jo įra­ šas – bu­vo iš­trem­tas į Si­bi­rą.

– Tai jau tik­rai – juk pra­ktiš­kai vi­sos aukš­to­jo moks­lo įstai­gos bu­vo už­da­ ry­tos, ta­čiau ir čia sa­vo­tiš­kai pa­dė­jo se­ne­lis, dau­ge­liui žmo­nių la­bai pa­ dė­jęs, nes prieš trė­mi­mus, bu­vo stip­ rus, mo­der­nus ūki­nin­kas.

Iš­ki­lo so­vie­ti­nės ar­mi­jos tar­ny­ bos grės­mė, nors į so­vie­ti­nę ar­mi­ ją ne­ke­ti­nau ei­ti iš prin­ci­po – ke­ti­ nau at­si­sa­ky­ti ar­ba ofi­cia­liai, ar­ba kaip nors ki­taip. Pa­mė­gi­nau sto­ ti į aukš­tą­ją – tuo­me­tį Kau­no po­li­ tech­ni­kos ins­ti­tu­tą, ši­lu­mos ir vė­ di­ni­mo spe­cia­ly­bę, tai nors ir la­bai ge­rais pa­žy­miais iš­lai­kiau eg­za­mi­ nus, lem­tin­ga­sis įra­šas ga­lė­jo vis­ką pa­kreip­ti ki­ta link­me, ta­čiau priė­ mi­mo ko­mi­si­jo­je sė­dė­jo dės­ty­to­jas, ku­riam ka­dai­se se­ne­lis la­bai pa­dė­jo, jį pra­ktiš­kai iš­lai­kė, tai­gi tas įra­šas li­ko ne­pas­te­bė­tas, į ins­ti­tu­tą įsto­ jau. Tai­gi kaž­kiek at­si­pū­čiau, iš­si­ trau­kiau per sto­ja­mų­jų ko­mi­si­ją už apy­kak­lės slėp­tus il­gus plau­kus, ta­ čiau ma­ne iš kar­to pa­ste­bė­jo su ko­ men­ta­rais: „Tau čia ne vie­ta.“ Po pu­sės se­mest­ro nu­vil­ni­ jo Ro­mo Ka­lan­tos įvy­kis, ki­tą die­ ną ma­ne su­čiu­po tie­siog gat­vė­je.

Me­džiok­lė ta­po kas­die­nė, te­ko pa­ sė­dė­ti ir KGB rū­siuo­se, ir nuo­lat ša­ lia ma­ty­ti neaiš­kius ti­pus. Į na­mus su­grįž­ti ne­ga­lė­jau, pra­dė­jau slaps­ ty­tis, iš­va­žia­vau pas drau­gus į Lat­ vi­ją, Es­ti­ją.

Kai grį­žau, te­bu­vo vie­nas ke­lias – į „dur­ny­ną“, tai­gi ar­mi­ja – kaip ir nu­plau­kė, bet nu­plau­kė ir stu­di­jos.

– Tik­riau­siai tė­vai, nu­ken­tė­ję nuo so­vie­ti­nių rep­re­si­jų, ne­si­ džiau­gė taip be­si­klos­tan­čiu sū­ naus gy­ve­ni­mu?

– Ne, tė­vai, jau stip­riai nu­ken­tė­ję nuo so­vie­ti­nės val­džios, ne­pa­lai­kė ma­nęs, jie ma­ne kal­bi­no, kad ieš­ ko­čiau ki­tų ke­lių, apei­čiau ašt­rius kam­pus, baig­čiau aukš­tą­jį moks­ lą ir t. t. O aš ne­ken­čiau tos sovietų val­džios, to bu­vi­mo sovietiniu pi­ lie­čiu ir pir­mas da­ly­kas, ką aš pa­ da­riau, – su­de­gi­nau sovietinio pi­ lie­čio pa­są, kai tik ga­vau Sta­sio Lo­zo­rai­čio iš­duo­tą Lie­tu­vos pi­lie­ čio pa­są, ir dar pa­siun­čiau į Mask­

Menas: maištingojo kūrėjo darbuose nestinga senųjų raštų.

vą to­kį „tvar­kin­gą“ laiš­ką, nors ten jau bu­vau „pa­žy­mė­tas“.

Vė­liau, jau ne­prik­lau­so­my­bės lai­kais, tu­rė­jau ne­men­kų sun­ku­ mų dėl pa­so: Lie­tu­vo­je nau­jo­jo Lie­ tu­vos pi­lie­čio pa­so ne­ga­lė­jau gau­ti, nes ne­tu­rė­jau rei­ka­lau­ja­mo sovieti­ nio pa­so, ten Ame­ri­ko­je kon­su­las iš ma­nęs net ėmė juok­tis, S.Lo­zo­rai­čio iš­duo­tas pa­sas mū­sų nau­ja­jai val­ džiai nie­ko ne­reiš­kė.

– O tuo­met vis dėl­to pa­vy­ko iš­ vyk­ti į Ame­ri­ką?

– Taip, šim­tus kar­tus ėjau ir ro­ džiau, kad tu­riu iš­kvie­ti­mą į Ame­ ri­ką, bet ma­nęs, ži­no­ma, nie­kas neiš­lei­do, gra­si­no, kad baig­siu ten, iš kur esu at­va­žia­vęs, t. y. Si­bi­re.

Vi­siš­kai su­si­do­ro­ti taip pat ne­la­bai ga­lė­jo, nes bu­vau kaž­kiek ži­no­mas, ypač už­sie­ny­je, ir tai juos stab­dė.

Ga­liau­siai man pa­sa­kė, kad yra tik vie­nin­te­lis ke­lias – ve­dy­bos, tuo­met drau­gai pa­rū­pi­no nuo­ta­ką. Iš­vyk­ da­mas KGB pa­rei­gū­nams tu­rė­jau ra­šy­ti pa­si­ža­dė­ji­mą, kad į Lie­tu­vą nie­ka­da ne­grį­šiu.

Tai­gi at­si­dū­riau Ka­li­for­ni­jo­je, kur ka­dai­se bu­vo ir ma­no se­ne­lis.

Ame­ri­ko­je iš­gy­ve­nau 25 me­tus.

– O moks­lai taip ir nu­plau­kė?

– Po to „dur­ny­no“ pra­ktiš­kai vi­si ma­no drau­gai taip pat bu­vo „pa­ mi­šė­liai“ – so­vie­ti­nė­je sis­te­mo­je tai bu­vo la­bai po­pu­lia­rus bū­das su­si­ do­ro­ti. Įs­to­jau į Kau­no va­ka­ri­nį, ten ir bai­giau ke­ra­mi­kos stu­di­jas. Sto­jau, nes ten dir­bo nuo­sta­būs me­ni­nin­ kai – Ze­no­nas Var­naus­kas, Liu­das Trui­kys, nes ki­ti va­di­na­mie­ji sovie­ tiniai me­ni­nin­kai ma­nęs ne­do­mi­no.

Ne­ver­ti­nau tos in­te­li­gen­ti­jos ir da­ bar ne­ver­ti­nu, ir tie są­jū­di­nin­kai – juk dau­ge­lis jų bu­vo taip pat rau­do­ ni, tik su­ge­bė­ję greit pa­keis­ti sa­vo spal­vą, na, ne­nu­neig­si – jie bu­vo ga­būs. Kaip at­si­me­nu tuos su­si­ti­ ki­mus su tais in­te­li­gen­tais, tai pra­ ktiš­kai su vi­sais ka­po­da­vau­si, oa­zė bu­vo – L.Trui­kys, Vac­lo­vas Šiugž­ di­nis – me­ni­nin­kai, žmo­nės, ku­rie nie­ko nie­ka­da ne­par­da­vė.

– Šian­dien esa­te Kau­ne. O kas ry­toj – Ame­ri­ka? Lie­tu­va? Me­ nas, ke­ra­mi­ka ar dar kas nors?

– Ka­li­for­ni­jo­je man pa­ti­ko, ge­ rai ten gy­ven­ti, daug vie­tos, ta­čiau tu­riu tik vie­ną – Lie­tu­vos pi­lie­čio pa­są, no­riu bū­ti čia ir kur­ti, no­riu to­bu­lė­ti tech­no­lo­giš­kai, t. y. ras­ ti sa­vą­ją ke­ra­mi­kos tech­ni­ką, ku­ri leis­tų rea­li­zuo­ti sa­vas idė­jas. Svar­ biau­sia man – se­no­ji bal­tų kul­tū­ra, iš ten ma­no pa­sau­lė­vo­ka, pa­sau­lė­ žiū­ra ir min­tys ku­ria­miems ke­ra­mi­ kos dir­bi­niams.

26 2

šeštaDIENIS, gegužės 19, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������� 26, 27 Paslaugos � ����������������������������������������� 27, 28 Parduoda �������������������������������������������������� 28 Perka � ����������������������������������������������������28, 29 Keičia ����������������������������������������������������������� 28 Įvairūs ���������������������������������������������������������� 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 29 Pamesta ����������������������������������������������������� 29 Kas, kur, kada ���������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Saugos tarnybai „Sankcija“ reikalingas apsaugos darbuotojas. Darbas prekybos centre. Kreiptis tel. (8 37) 386 980.

DARBo skelbimai

959406

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

957854

Šilainiuose dirbti 0,5 etato reikalingas pagalbinis darbininkas, gali būti pensinio amžiaus. Tel. 8 698 22 004.

958488

Siūlo darbą vilkikų ir puspriekabių šaltkalviui mechanikui. Alga – 3000 Lt. Tel. 8 686 20 383.

944086

Siuvimo įmonei reikia kvalifikuotų siuvėjų (visomis mašinomis). Darbas Raudondvario pl. 76. Tel. 260 302, 8 618 87 551.

953219

Siuvykla, dideliais kiekiais siuvanti trikotažinius gaminius, priima į darbą siuvėjas (-us) overlokininkes. Darbas viena pamaina. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 338 588, 8 615 71 100.

956905

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi mechanikas, vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą būtina). Tel. 210 777.

„Kauno tiltai“ – didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse, priklausanti infrastruktūros ir energetikos statybos įmonių grupei „Trakcja-Tiltra“.

957907

Tekstilės gamybos įmonė ieško sukirpėjos (-o). Teirautis tel. 8 672 53 888.

Šiuo metu dirbti Kaune ieško

959126

AUTOMOBILINIO KRANO MAŠINISTO Darbo pobūdis: ĩ Darbas statybiniuose objektuose. ĩ Krano eksploatacija ir remontas.

Reikalavimai: ĩ Galiojantis vairuotojo pažymėjimas (B,C kategorijos). ĩ Galiojantis automobilinio krano mašinisto pažymėjimas. ĩ Automobilinio krano (vokiško) mašinisto darbo patirtis. ĩ Krano konstrukcijos išmanymas, gebėjimas atlikti remonto darbus.

Kontaktinis tel. (8 37) 473 789.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

Siūlo darbą Akcinei bendrovei „Ekra“ reikalingi atsakingų konstrukcijų suvirintojai ir betonuotojai. Kreiptis Ateities plentas 30C, Kaune. Tel. 350 155, 373 298.

954008

Autoservisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, šaltkalviai. Tel. 8 698 02 939.

960394

Bendrovei, siuvančiai moteriškus drabužius užsienio rinkai, reikalingas sandėlio apskaitininkas. Reikalavimai – apskaitininko darbo patirtis sandėliuose. Būtina sąlyga – patirtis dirbant „Navision“ apskaitos sistema. CV siųsti e.paštu irenav@kaunobaltija.lt.

959488

Darbas plytelių klojėjams Norvegijoje. Reikalavimai: patirtis, anglų kalba. Tel. 8 606 11 813.

961180

Graikijoje, Kipre – sezoniniai darbai jaunimui – dirbti barmenėmis, padavėjomis, kambarinėmis; Vokietijoje (vokiškai kalbantiems): elektrikams, suvirintojams, įvairių specializacijų statybininkams, santechnikams, automobilių dažytojams ir kt.; motelių valytojoms (be vokiečių k.). Anglijoje – virėjams, viešbučių personalui, sandėlių, gamyklų darbuotojams; Olandijoje – mėsininkams, žuvies fabrikuose, salotų skynėjams. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.

TOLIMŲJŲ REISŲ VAIRUOTOJAI Kreiptis tel. (8 37) 314 484, 8 698 39 316 CV siųsti e. paštu vici@vici.lt

Ieškome duonos atrinkėjų. Darbas naktinis, pamainomis. Pasiteirauti tel. 8 613 09 799 darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.

Reikalingas MĖSININKAS dirbti privačioje maisto prekių parduotuvės mėsinėje. Tel. 8 687 47 827.

959519

Ieškome vairuotojo-ekspeditoriaus, turinčio C kat. Darbas su maisto produktais. Pasiteirauti tel. 8 613 09 799 nuo 9 iki 17 val. darbo dienomis.

959503

Įmonė, užsiimanti saulėgrąžų, moliūgų sėklų perdirbimu, ieško kepėjo. Darbas pamainomis: I pamaina 6–14, II pamaina 14–22 val. Iki darbo veža įmonės mikroautobusas (nuo „Dubingių“ parduotuvės ir Šilainių „Maximos“). Atlyginimas 1600 Lt (atskaičius mokesčius). UAB „Granex“, Kauno r., Užliedžių sen., Sausinės k. CV siųsti e. paštu gamyba@granex.net. Tel. (8 37) 525 108.

960196

Įmonei reikalingi miško pjovėjai. Tel. 8 699 09 303, 8 686 68 475.

960462

Reikalinga kirpėja (-as) dirbti kirpykloje prie PC SAVAS. Tel. 8 610 00 646.

960544

950674

Ieškome automobilinio krautuvo vairuotojo. Darbas naktinis, pamainomis. Pasiteirauti tel. 8 613 09 799 darbo dienomis nuo 9 iki 17 val.

Materialiai apsirūpinęs našlys, II gr. invalidas, ieško slaugytojos, ne jaunesnės kaip 60 m. amžiaus. Tel. (8 37) 454 579.

958434

958512

Medienos įmonei reikalingas automobilinio krautuvo vairuotojas dirbti gatavos produkcijos sandėlyje. Kreiptis Nemajūnų g. 31, Kaunas, tel. 8 687 22 612, 8 616 42 920.

953849

Metalo apdirbimo įmonei reikalingas šaltkalvis-suvirintojas. Tel. 8 612 12 796, 8 611 44 558.

956206

Naujai atsidarantis autoservisas Kaune siūlo darbą automobilių mechanikui-šaltkalviui ir ratų montuotojui-balansuotojui. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 674 41 559, e. paštas kukliauskas@gmail.com.

960567

Prancūziškų kepyklėlių tinklas „Mon Ami boulangerie“, kepantis pačios aukščiausios kokybės natūralius skanėstus ir duoną, ieško darbuotojų: 1.

Iniciatyvios, energingos ir kūrybingos marketingo vadybininkės. Darbo patirtis, išsilavinimas ir automobilis būtini.

2. Sąžiningos, komunikabilios ir darbščios pardavėjos. Darbo patirtis nebūtina. Mes siūlome visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, teisingą požiūrį į darbuotojus, gerą darbinę nuotaiką ir galimybę tobulėti. Tel. 8 615 85 436. CV siųsti info@monamikepyklele.lt.

960333

Reikalinga moteris nuolat gyventi ir padėti ūkio darbuose Kauno r. Atlyginimas 500 Lt/mėn. plius maitinimas. Tel. (8 37) 440 969.

960335

Reikalingas automobilių kėbulų remontininkas-skardininkas. www.autaris.lt. Tel. 8 655 70 770, e. paštas autaris@inbox.lt.

Reikalingas technikas-derintojas (gėrimų išpilstymo įrengimų priežiūra). Darbo aprašymas: atlikti vaisvandenių gamybos įrengimų mechaninės dalies aptarnavimo, remonto ir derinimo darbus. Reikalavimai kandidatui: atsakingumas, kruopštumas, mechanikos/automatikos žinios, brėžinių skaitymas, pageidautinas atitinkamas išsilavinimas, darbo patirtis prie gamybinių įrengimų. Gyvenimo aprašymą siųsti cv.personalas@selita.lt.

960375

Reikalingas žmogus atlikti smulkius statybos, remonto, santechnikos ir elektros darbus. Tel. 8 685 21 488.

960025

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.

961228

Reikalingi patyrę „Bobcat“ krautuvo operatoriai (būtina C kategorija). Tel. 8 620 40 446, 8 682 28 445.

958996

Reikalingi reklamos konstruktoriai ir klijuotojai. Tel. 8 686 47 006.

960223

Restoranų ir picerijų tinklas ieško darbuotojų. Reikalingi: virėjai, picų kepėjai, pagalbiniai virtuvės darbininkai, administratoriai, barmenai ir padavėjai. Tel. 8 620 71 846.

960337

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.

953031

Reikalingas medkirtės operatorius. Tel. 8 659 77 803.

Statybos įmonė ieško patyrusių mūrininkų, komunikacijų klojėjų ir pagalbinių darbininkų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com.

960574

953415

959401

Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888.

955525

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958517

958839

Kompanija, teikianti muitinės tarpininko paslaugas, ieško buhalterio (-ės) Karmėlavoje. Darbo pobūdis: darbas buhalterine programa „Finvalda“, darbo užmokesčio apskaita, kasos vedimas, ilgalaikio turto apskaita, kuro apskaita. Reikalavimai: patirtis, kompiuterinis raštingumas, kruopštumas. Norinčius dalyvauti konkurse prašom savo CV siųsti e. paštu andrius@rytuprojektai.lt arba faksu (8 37) 399 020.

959513

UAB „Vičiūnai“ reikalingi

UAB „Arolita“ siūlo darbą pardavimo VADYBININKUI (-ei). Darbo pobūdis: *šilkografinės spaudos paslaugų pardavimas siuvimo įmonėms; *naujų klientų ir rinkų paieška; *klientų poreikius atitinkančių projektų vykdymas; *sąskaitų išrašymas. Reikalavimai: *sėkminga analogiško darbo patirtis; *anglų kalbos mokėjimas; *automobilis. Informacijos apie įmonę rasite www.arolita.lt.

Gyvenimo aprašymą siųsti info@arolita.lt.

960782

UAB „Kauno skuba“ reikalingas vairuotojassandėlininkas dirbti visą darbo dieną Kaune. Darbo pobūdis: prekių pakrovimas, iškrovimas, pristatymas klientams, darbas sandėlyje. Reikalavimai: B kat. vairuotojo pažymėjimas (3 metų vairavimo stažas – privalumas), sąžiningumas, kruopštumas, atsakingumas, komunikabilumas. CV iki gegužės 28 d. siųsti e. paštu renata@skuba.lt.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

961012

UAB „Medienos era“ ieško dažytojos-lakuotojos dirbti pulverizatoriumi ir dažymo mašina, staliaus-staklininko, turinčio pažymėjimą, bei staliaus-surinkėjo Kaune. Būtina panašaus darbo patirtis. Tel. 8 686 58 532.

958951

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai.

Apsaugos darbuotojo kursai išsimokėtinai. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476.

944432

UAB „Požeminių linijų statyba“ reikalingas ekskavatorininkas. Visos socialinės garantijos, laiku mokamas atlyginimas. Skambinti tel. 8 698 36 581, 8 655 18 343.

956922

UAB „Rokų keramika“ reikalingi šaltkalviaisuvirintojai remontuoti įrengimus. Reikia turėti suvirintojo pažymėjimą. Tel. 8 685 53 878.

959373

Nukelta į 27 p.

27 3

šeštaDIENIS, gegužės 19, 2012

klasifikuoti skelbimai IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

DARBo skelbimai

944382

Siūlo darbą Užsienio kapitalo įmonių grupė, teikianti visapusiškas logistikos paslaugas, plečia savo veiklą ir šiuo metu ieško sandėlio darbuotojų dirbti Garliavoje 5 dienas per savaitę, slankiuoju grafiku. Darbo pobūdis: prekių rinkimas, jų išdėstymas į jiems skirtas vietas. Darbas sandėlyje –18 C temp. Aprūpiname šiltais darbo rūbais ir avalyne. Vasaros sezono metu gali dirbti studentai. Teirautis dėl darbo vietos tel. 8 620 67 202 arba 8 612 14 978 darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

960804

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

950691

Valymo paslaugų įmonė priims į darbą pagalbinį darbuotoją, turintį 35–55 proc. darbingumą. Reikalavimai: gebėjimas atlikti mechaninius remonto darbus, vairuotojo pažymėjimas, nuosavas automobilis. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

958280

Viešbučiui „Via Baltica“ reikalingos (-i): kambarinė, padavėja (-as). Reikalavimai: darbo patirtis, atsakingumas, kruopštumas. Kreiptis tel. 8 656 39 311, viabalticapramogos@gmail.com.

960772

Viešbutis „Palanga“ (5 žvaigždučių) ieško naujų darbuotojų sezoniniam ir nuolatiniam darbui: pusryčių virėjų, pagalbinių virtuvės darbuotojų. Reikalavimai pretendentams: pageidautinas išsilavinimas pagal specialybę arba darbo patirtis. Gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką prašom siųsti e. p. giedre@palangahotel.lt, tel. 8 600 82 020. Viešbutis „Palanga“, Birutės al. 60, LT-00135 Palanga.

957468

Reikalinga

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

938061

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

950322

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

947405

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

951138

949614

Ieško darbo

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

955316

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

927427

Profesionalus kompiuterių remontas, supirkimas, spausdintuvų kasečių pildymas, programinės įrangos tvarkymas. Įsikūrę Kauno „Akropolyje“. Tel. 8 657 80 449.

958795

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

933604

Statybos, remonto

960486

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

949894

Autoservisas „Pilotas“ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.

Montuojame itališką automobilių dujų įrangą. Suteikiame 3 metų garantiją. Dirbame ir savaitgaliais. Tel. 8 600 02 722.

961078

Patyrę meistrai kokybiškai ir nebrangiai remontuoja automobilių variklius, važiuoklę.

Yra galimybė atvykti, atsigabenti transporto priemonę. Tel. 8 602 98 953.

956618

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

Buitinės technikos remonto

APSAUGOS SIGNALIZACIJA namams, butams, sodyboms, sodų nameliams, garažams. Nedidelės kainos. Tel. 8 675 04 304, e. paštas olsantra@gmail.com.

958328

Atlieka fasadų šiltinimo darbus, dažo struktūriniais dažais. Tel. 8 653 39 495.

952033

Atliekamas daugiabučių laiptinių remontas.

Medžiagų pristatymas. Tel. 8 608 42 836.

958489

Atliekame aplinkos tvarkymo darbus: trinkelių klojimas, tvorų statymas, apželdinimas. Įrengiame lietaus kanalizaciją, drenažą. Tel. 8 620 26 805.

958757

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

957993

Atliekame griovimo darbus. Betonuojame, mūrijame, tinkuojame paprastu ir struktūriniu tinku, dažome. Įrengiame gręžtinius pamatus. Tel. 8 608 81 712.

959969

Atliekame įvairius griovimo darbus. Greitai ir kokybiškai atliekame betonavimo darbus (naudojame savo arba užsakovo medžiagas). Tel. 8 687 57 902.

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt

957754

Jaučiate nuovargį, dirglumą, nevaldote emocijų, nepajėgiate dirbti ar sportuoti, sunku susikaupti, pleiskanoja oda, lūžinėja nagai, įtrūksta lūpų kampučiai, nėra apetito – kuo greičiau pasitikrinkite kraują! Gal sergate anemija? Tyrimų kompleksui – net 50 proc. nuolaida. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780. www.neuromedicina.lt.

949598

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

Šiltiname fasadus, įrengiame struktūrinį tinką, klojame trinkeles, dengiame įvairių tipų stogus. Tel. 8 686 00 823, 8 699 29 179.

959343

959108

GRINDŲ BETONAVIMAS Kaune ir aplink Kauną. Konsultuojame, tiekiame medžiagas, suteikiame garantiją. Tel. 8 678 19 899, e. paštas a.gudziunas@gmail.com.

957933

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

956691

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba.

Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m.

Tel. 740 086, 8 609 07 201.

959201

AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taikome nuolaidas! Tel. 8 684 82 194.

960576

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

953947

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

957902

Taisome įvairių tipų televizorius, garso ir vaizdo techniką, LCD monitorius. Garantija. Iškvietimas ir gedimo nustatymas nemokamas. Tel. 8 630 14 925.

960392

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

952663

Klojame trinkeles. Drenažas, valymo įrenginiai. Betonuojame pamatus, atramines sienutes, perdangas. Technikos nuoma. www.peiveris.lt. Tel. 8 600 22 703.

952561

Kokybiškai gaminame spalvotus betoninius blokelius tvoroms. Tvoros blokelis pilkas arba spalvotas – 6 ar 7 Lt. Kaunas. Tel. 8 647 91 741.

960314

Kokybiškai glaistau, ruošiu dažymui, dažau. Langų apdaila. Tel. 8 602 98 636.

960615

Kokybiški gaminiai iš metalo pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos, armatūrų lankstymas, rostverkų gamyba. Tel. 8 657 88 778.

959466

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Trinkelių klojimas. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

953451

959423

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

955407

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

950735

Butų remontas: langokraščių apdaila, grindų dėjimas, plytelių klijavimas, tapetavimas, smulkūs elektros, santechnikos darbai. Tel. 8 687 02 507.

959136

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.

953613

Dengiame naujus ir renovuojame senus stogus. Skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskartonio montavimas. Dailylenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224.

957571

Dengiame stogus įvairia danga, montuojame gipskartonį, dedame bet kokį parketą, įstatome duris, atliekame daugumą staliaus darbų. Tel. 8 683 16 873.

955363

957241

Šlaitinių stogų dengimas, rekonstrukcija. Skardinimo paslaugos. Fasadų šiltinimas, apdaila. Tel. 8 683 51 009. Giedrius. www.renovuojam.lt.

952401

Statybininkų brigada kokybiškai atlieka betonavimo, stogų dengimo darbus. Montuojame tvoras. Tel. 8 604 30 273.

951275

Statome karkasinius statinius (namai, sodo nameliai, ūkiniai pastatai), atliekame stogo rekonstrukciją, statome pavėsines, kalame dailylentes (visų tipų), visos stalių paslaugos. Tel. 8 670 67 156.

956281

Tveriame, remontuojame tvoras. Gaminame ir montuojame vartus, vartelius. Atliekame suvirinimo darbus. Metalo darbai.

Tel. 8 674 52 897.

958345

UAB „Langų era“ siūlo aukštos kokybės plastikinius langus iš A klasės profilio VEKA. Lango kvadratinio metro kaina tik nuo 259 Lt. Taip pat siūlome balkonų stiklinimą, duris, roletus. Užsakius langą – 33 % nuolaida tinkleliams nuo uodų. Pasiūlymas galioja tik gegužės mėnesį. Tel. 8 609 77 366. E. p. info@languera.lt.

955752

Vežame žvyrą, smėlį, juodžemį. Ekskavatoriuko paslaugos. Gręžiame pamatus, klojame vandentiekio, nuotekų sistemas Kaune ir Kauno r. Tel. 8 671 72 975.

960561

Vidaus įrangos

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Balkonų stiklinimas. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

950043

958471

Pagal klientų pageidavimus mūrijame ir betonuojame. Tel. 8 604 76 176.

Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.

960726

956854

Montuojame gipskartonį, pakabinamąsias lubas, kalame dailylentes, glaistome, tapetuojame, dažome. Kiti statybos darbai.

Tel. 8 656 19 114.

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778.

960289

959094

Nestandartiniai metalo gaminiai iš juodojo ir nerūdijančio plieno: turėklai, laiptai, kiemo vartai, kalvystės darbai ir kt. Tel. 8 640 43 320.

957962

956432

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai.

Tel. 8 676 82 369.

Atliekame visus grunto kasimo, stumdymo, išvežimo ir lyginimo darbus. Vežame žvyrą, smėlį, žvyrą betonavimui, juodžemį, skaldą.

Tel. 8 614 05 241.

957524

952817

Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai.

Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 609 83 349.

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

958697

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

Medikų

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

957824

946928

953599

957753

Drenažo, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, siurblinių įrengimas, melioracijos darbai. Aplinkos tvarkymas, trinkelių klojimas, tvorų ir vejos įrengimas. www.henkesta.lt. Tel. 8 685 33 173.

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

Paslaugos

„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

955128

953831

960168

„Biofirst“ klinikoje gyd. homeopatė Vaidilutė Zakarauskienė diagnozuoja ir tradiciniais bei homeopatiniais metodais gydo įvairias ligas. Parenka preparatus imuninei sistemai stiprinti. Gydymą gali pritaikyti tiek kūdikiams, tiek senyvo amžiaus pacientams. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

958295

Galėčiau slaugyti neįgalią ligonę (ne psichikos ligomis sergančią) Dainavos ir gretimuose r., darbo dienomis, pagal poreikį galiu dirbti ir naktį. Tel. 8 676 95 319.

959939

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

956439

Nuolatiniams pervežimams Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) ilgalaikių sutarčių pagrindu reikalingos transporto įmonės, turinčios atvėsintą (0 – 6°C) transportą 18 pll, 21 pll arba gilaus šaldymo (–18°C) 18 pll, 21 pll ir 33 pll talpos transportą. Kreiptis tel. 8 698 71 720.

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių remontas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

958904

959992

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

958816

Pastatų vidaus patalpų remontas, restauracija. Fasadų remontas, restauracija. Šlaitinių stogų remontas. Tel. 8 686 51 538, 8 687 11 109, 8 682 20 378 943772

Pastolių nuoma. Nuomoju rėminius pastolius pastatų fasadų remonto darbams. Atvežu į reikiamą vietą. Tel. 8 610 00 646.

960545

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

958408

PLASTIKINIAI LANGAI, ŠARVUOTOS DURYS (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, pagaminta Lietuvoje). Perkantiesiems 3 langus – dovana: tinklelis nuo uodų. Tel. 8 654 34 270.

956401

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

949977

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

950523

Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

952960

Aukštos kvalifikacijos meistrai greitai ir kokybiškai remontuoja minkštuosius baldus.

Transportas nemokamas. Tel. 267 408, 8 685 46 049.

960527

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

959363

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

951883

Projektuoju ir gaminu kietuosius baldus pagal individualius užsakymus. Atvykstu į namus, išmatuoju ir patariu interjero klausimais NEMOKAMAI. Tel. 8 683 90 946.

956459

Šventėms Chorvedys, muzikantas – švenčių vedėjas su linksmų dainų, šokių, muzikos, žaidimų programa, Jūsų šventiniam vakarui. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

960448

Nuomojamas 7-os klasės BMW automobilis šventėms ir ne tik. Kaina sutartinė. Tel. 8 670 40 705, Deivis.

960779

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus (apsiuva), čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g.

21, tel. 8 601 01 432.

957078

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, gegužės 19, 2012

klasifikuoti skelbimai 4 kambarių tvarkingą butą S.Žukausko g. (bendr. pl. 77 kv. m, 5 a. blokinio namo V a., tvarkinga, rakinama laiptinė, geri kaimynai). Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 678 42 537.

Paslaugos Kitos Aplinkos apželdinimas, projektavimas ir priežiūra. Tel. 8 603 35 705.

959636

Įrengiu vejas ir alpinariumus. Parduodu tujas „Smaragd“. Tel. 8 616 42 833.

959057

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

957763

Pjauna pavojingai pasvirusius medžius, geni šakas, pjauna kirtimus. KITI MIŠKO DARBAI. Tel. 8 636 64 460.

955477

Remontuoju sodo ir daržo techniką: vejapjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kultivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767.

944390

Visi apželdinimo darbai. Įrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285.

959278

Visos apželdinimo paslaugos: vejos įrengimas, aeravimas, pjovimas, priežiūra. Alpinariumai, baseinai, kriokliai, akmeniniai takeliai. Tel. 8 643 37 567.

960266

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

959194

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

956512

Aš, antstolė Reda Stašenienė, skelbiu Jevgenijaus Sonkino turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Iš varžytynių parduodamas žemės sklypas, esantis Kauno r. sav. Braziūkų k. Unikalus Nr. 5293-0001-0051. Pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Žemės sklypo plotas 3.7714 ha.

Turtas saugomas (yra) Kauno r. sav. Braziūkų k. Dėl turto apžiūros kreiptis į Jevgenijų Sonkiną, A.Smetonos al. 55–19, Kaunas. Turto varžytynės vyks V.Putvinskio g. 9, Kaune, 2012 m. birželio 11 d. 9 val. Varžytynių dalyvių registravimo pradžia 8.15 val. ir pabaiga 8.45 val. Pradinė turto pardavimo kaina 10400,00 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti į antstolės Redos Stašenienės kontoros skyriaus depozitinę sąskaitą Nr. LT917044060006665464, esančią AB SEB banke, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra 1040,00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai – disponavimas turtu. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių privalo pranešti antstolei R.Stašenienei (V.Putvinskio g. 9 Kaunas, tel. (8 37) 424 026) apie savo teises į parduodamą turtą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

960871

Parduodamas 15 a sklypas Jonavos g. su leidimu statybai, paskirtis – gyvenamoji/komercinė (antra eilė nuo Jonavos g.), ir 600 kv. m pastato projektu. 1 a kaina 35 000 Lt. Tel. 8 656 49 999.

959507

„DnB būstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 617 60 000, e. paštas darius.morkunas@dnbbustas.lt.

960522

Dalį namo Čekiškės m., Kauno r. (bendr. pl.

38 kv. m, du kambariai, virtuvė, daliniai patogumai, ūkiniai pastatai, žemė). Kaina 42 000 Lt. Tel. 8 648 72 242.

950891

Dviejų a. mūrinį šiuolaikišką 2008 m. namą už TOPO centro (b. pl. 170, kambariai 40, 20, 9 kv. m, virtuvė 10 kv. m, autonominis šildymas, pigus išlaikymas, garažas 50 kv. m, signalizacija, 2,5 a sklypas).

Kaina 299 000 Lt. Tel. 8 679 54 457.

958855

1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kaina 43 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 601 50 677.

Dviejų aukštų namą Babtų mstl. centre, ant Nevėžio kranto (bendr. pl. 247 kv. m, ūkinis pastatas, du garažai, 13,5 a žemės sklypas).

Tel. 8 699 19 508, 8 699 52 913.

1 kambario butą Raudondvaryje, Kauno r., mūrinio namo I aukšte, visi patogumai, plastikiniai langai, plotas 29 kv. m. Kaina 49 000 Lt. Tel. 8 615 23 443.

Garažą Kovo 11-osios g. 57A, šalia parduotuvės RĖDA (po visu garažu – rūsys, naujas stogas). Kaina 23 000 Lt. Tel. 8 652 32 401.

959231

960826

10,28 a sklypą Artojų g., Garliavoje (yra projektas (b. pl. 194 kv. m), leidimas statybai, pamatai, elektra, kelias, komunikacijos vietinės). Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 657 94 150.

959910

2 ir 3 kambarių butus Noreikiškėse naujame name (autonominis šildymas dujomis, dalinė apdaila, galima su garažu, 3,3 a žemės).

1 kv. m – 1 600 Lt. Tel. 8 656 47 866.

957650

2 kambarių butą Rasytės g. (9 a. blokinio namo VI a., bendr. pl. 49 kv. m, vidinis, tuščias, balkonas). Be tarpininkų. Kaina 88 000 Lt. Tel. 8 616 84 751.

959802

2 kambarių butą Rukloje (bendr. pl. 51 kv. m, 5 a. mūrinio namo II a., WC atskirai, balkonas (įstiklintas) per kambarį ir virtuvę).

Kaina 26 000 Lt. Tel. 8 600 23 721.

959744

3 kambarių butą ir garažą prie namo Kuršių g., Šilainiuose (12/5 a., rekonstruotas, kapitališkai remontuotas, didelė sieninė spinta, šiltintas balkonas – oranžerija, atskiras koridorius, pagalbinė patalpa prie lifto, rūsys, su virtuvės baldais ir buitine technika). Be tarpininkų. Kaina 185 000 Lt. Tel. 8 606 96 555.

956012

9 a namų valdos sklypą Romainiuose, Pakaunės g., Kaune (visos komunikacijos šalia sklypo, yra topografinė nuotrauka, atlikti geologiniai tyrinėjimai, išimtos projektavimo sąlygos gyv. namo statybai). Kaina 69000 Lt. Tel. 8 615 23 443.

960833

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Algirdo Kuosos turto pirmąsias varžytynes.

Varžytynėse parduodama: 0.0823 ha žemės sklypas, sodo pastatas, bendras plotas 70.71 kv. m; ūkio pastatas, užstatytas plotas 41.00 kv. m; kiemo statiniai (kiemo aikštelė), esantys Žalioji g. 23, Jadagonių k., Zapyškio sen., Kauno r. Dėl turto apžiūros kreiptis į Žanetą ir Algirdą Kuosus, Naftininkų g. 20–9, Mažeikiai. Varžytynės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. birželio 26 d. 10 val. Pradinė turto pardavimo kaina 64000.00 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB „DNB“ banke, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 6400.00 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai – hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui, Kęstučio g.

67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

960624

944505

957228

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

914159

Keičiu į 2 k. butą arba parduodu medinį namą su mansarda Aleksote (b. pl. 85 kv. m, yra 6,5 a žemės, ūkinis mūrinis pastatas, miesto komunikacijos). Tel. 8 651 77 294.

960829

Mastaičiuose 19 a sklypą su nameliu. Visos miesto komunikacijos, dujos, asfaltas, akligatvis. Sklypas lygus, apželdintas, prižiūrėtas. Tel. 8 684 52 486.

959495

Medinio namo pusę Raudondvario pl., tvarkingas, kaina 61 000 Lt. Tel. 8 606 77 385.

946106

Namą Pikulo g., Vilijampolėje (bendr. pl.

250 kv. m, labai rami vieta), 5,5 a sklypas.

Tel. 8 698 21 958.

958254

Namų valdos sklypus Kaune ir Kauno r. (plotai įvairūs). Be tarpininkų. Kainos derinamos. Tel. 8 682 38 390.

953050

Parduodami žemės sklypai su visomis komunikacijomis Kleboniškio gyvenvietėje, pamiškėje, su vaizdu į Nerį, išskirtinio kraštovaizdžio apsuptyje. Kreiptis tel. 8 698 35 608.

955974

Parduodu 11 arų žemės sklypą, suformuotą detaliajame plane namų valdai, J.Vienožinskio g., Neries krantinėje, Kaune.

Tel. 8 672 24 434.

959976

Parduodu autoservisą. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

960578

Parduodu komercines patalpas Žaliakalnyje.

Yra nuomininkai. Kreiptis tel. 8 699 42 085.

960583

Parduodu sklypą Kaune, Aleksote, 6 a. Asfaltuotas kelias, netoli vandens telkinys, komunikacijos, 84 300 Lt. Tel. 8 611 58 337.

960584

Skubiai parduodu 1 kambario butą su visais patogumais Kalniečiuose. Kaina 45 000 Lt. Tel. 8 645 32 088.

960147

Tvarkingą 1 kambario butą Dainavoje (bendr. pl. 30 kv. m, 4 a., šiltas, maži mokesčiai, pakeisti langai, elektros instaliacija, santechnika). Tel. 8 620 19 454.

955105

Už Drąseikių karjero, 16 km nuo Kauno, parduodamas kolektyvinis sodas su namu. Tel. 8 602 58 121.

957774

Vieno aukšto gyvenamąjį namą Romainių g., priešais tvenkinį (2006 m. statybos, 178 kv. m, svetainė sujungta su virtuve – 56 kv. m, 3 miegamieji, garažas 2 automobiliams, 15 a). Kaina 850 000 Lt. Tel. 8 699 27 287.

959069

Vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą (b. pl. 90 kv. m), ūkinį pastatą su pokylių sale (b. pl. 120 kv. m), ūkinį pastatą, stalių dirbtuves (b. pl. 120 kv. m), du atskirus garažus Darbininkų skg. 10, Garliavoje (komunikacijos, 8,5 a sklypas, akligatvis, rami, graži vieta, asfaltuotas kelias). Tel. 8 685 79 433.

958900

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

958463

Parduodamas arba ilgam laikui išnuomojamas tvarkingas 2 kambarių butas (su buitine technika ir daliniais baldais) Ž. Kaniūkuose. Tel. 8 659 08 585.

959276

Parduodamas arba išnuomojamas (ilgesniam laikotarpiui) dviejų kambarių butas P.Lukšio g. (5/5 a., su baldais). Tel. 8 682 24 581.

960523

Parduodamas sodas SB „Šatijai“ (sklypas 6,6 a, namelis 50 kv. m, name yra krosnis. Šulinys, bendrijos vandentiekis. Sutvarkytas). Kaina 64 000 Lt. Tel. 8 612 55 272.

961175

Parduodamas trijų kambarių namas su ūkiniais pastatais Kauno rajone, Čekiškės miestelyje. Sklypo plotas 16 arų. Teirautis tel. 8 682 17 003.

960579

947557

Kitos prekės 2012 05 28 10 val. Statybininkų g. 7A–307, Kaune, vyks BUAB „Investicinių projektų vykdymo grupė“ turto varžytynės. Antrosios varžytynės (neįvykus pirmosioms) vyks 2012 06 08 10 val. Parduodama: daugiabutis gyvenamasis namas Santaikos g. 30A, Alytus, administracinės patalpos K.Donelaičio g. 77–2, Kaunas, debitoriniai įsiskolinimai.

Daugiau informacijos www.bankrotodep.lt.

Be varžytynių parduodamas automobilis „Audi A6“, UAB „KTC&BN” 40 vnt. akcijos, mažavertis turtas. Tel. (8 37) 716 719, 8 698 75 201, e. paštas bankrotas@gmail.com.

960786

941098

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, remontas, naujai renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

946802

15 ha miško su žeme, yra pamatai ir miškas.

11 ha prie Ančios ežero, yra pamatai. Tel. 8 684 12 079.

ĮVAIRIAS MALKAS (trinkelėmis ir skaldytas).

Tel. 8 691 52 139.

958303

Ypatingas pasiūlymas! Beržiniai briketai – 370 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

959054

958827

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

Mūrinį 130 kv. m NAMĄ su pusrūsiu Išlauže, Prienų r. (ūkinis, 25 a sklypas, kaina 170 000 Lt), ir 2 kambarių BUTĄ Prienuose (I a., kaina 52 000 Lt). Tel. 8 606 48 476, 8 601 81 772.

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

Skubiai ir nebrangiai parduodu 18 arų sodybą prie miško, nuo Kauno link Šakių sav. 80 km. Tinka poilsiui. Tel. 8 612 05 076.

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

959082

958101

935997

960685

952454

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

936788

Ieškote buitinės technikos? Gal jau turite išsirinkę tai, ko Jums reikia? Užsukite ar paskambinkite į „Buitex“ palyginti kainos, mes pasiūlysime Jums palankesnę kainą! „Buitex“, Taikos pr. 43; Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821607

958286

Parduodamas 14,34 a žemės sklypas Kaune, A.Žmuidzinavičiaus g. Įvestos visos miesto komunikacijos. Statybos leidimas. Kaina 120 000 Lt. Tel. 8 698 48 882.

Plieninė čerpinio ir trapecinio profilio stogo danga, beasbestinis šiferis, skardos lankstiniai, latakai, lietvamzdžiai. Pramonės pr.

25. Tel. 8 670 60 011, www.metalmeta.lt.

Įvairias 3 m malkas. Miškavežio nuoma.

Tel. 8 612 18 535.

945301

Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (autonominis šildymas, patogus išplanavimas, židinys, vieta automobiliui, puiki apdailos kokybė, lodžijos, gera kaimynystė, šalia PC, išvystyta infrastruktūra, maži mokesčiai). Dirbame ir šeštadienį. Tel. 8 698 09 808.

Statybinės medžiagos

958910

Parduodamos džiovintos baldinės kokybės pušinės lentos (50 ir 25 mm storio). Tel. 8 698 15 183.

960587

Gaminame baldus: „Jotulė“, lovas, tachtas, sofas-lovas, spintas su slank. sistemomis, kitus nestandartinius baldus. Tel. 8 681 66 134, 8 685 76 772.

945831

960360

Keičia Keičiamas 1 kambario butas Raudondvario pl., netoli PC „Norfa“, į žemės sklypą ar kt.

Tel. 8 659 08 585.

959274

Perka Geromis kainomis superka automobilius, mikroautobusus, visureigius. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

937342

AB „Vilniaus degtinė“ superka grūdus: rugius II kl., kviečius IV kl. Apmokėjimas – pagal susitarimą. Skambinti tel. 8 686 86 123.

957265

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

939895

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

939674

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g.

23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

939971

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

939749

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

939598

Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.

955724

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

928659

Pigūs skaitmeniniai priedėliai (14 nemokamų kanalų), SAT komplektai (rusų, ukrainiečių ir kt. kalbos), antenos. Tel. 8 610 41 257, (8 37) 262 625.

957553

Pjuvenų briketai. 960 kg paletė su pristatymu – nuo 400 Lt. Tel. 8 687 31 605.

952997

Baldai

Statybinės medžiagos

Parduodame uosio, ąžuolo, beržo malkas rąstais po 3 m ir trinkelėmis. Vežame po 10 arba 5 erdmetrius. Tel. 8 612 63 246, (8 37) 746 419.

Vandens jonizatoriai („gyvas“, „negyvas“ vanduo). Poltavos bišofitas, „Peper Mat“ kilimėlis – prekės sveikatai. V.Lašo g. 3 (adresas keisis). Tel. 8 642 11 840.

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

937383

VĮ Kaišiadorių miškų urėdija skelbia pavasarinį malkų išpardavimą su nuolaida! Tik užsisakę malkas iki 2012 m. gegužės 31 d. galės jas nusipirkti už šias kainas: beržinės malkos (kub. m) – 96,80 Lt su PVM; juodalksninės malkos (kub. m) – 90,75 Lt su PVM; drebulinės, eglinės malkos (kub. m) – 78,65 Lt su PVM. Atvežimas Kaišiadorių ir Elektrėnų sav. gyventojams – 12 Lt (kub. m) su PVM, Kauno m. ir rajono gyventojams – 20 Lt (kub. m) su PVM. Dėl malkų kreiptis darbo dienomis 8–17 val. Daugiau informacijos www.kaismu.lt. Tel. (8 346) 67 636, e. paštas info@kaismu.lt.

949417

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

939822

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

949303

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

951486

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

940621

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

919972

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje.

Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913461

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, gegužės 19, 2012

klasifikuoti skelbimai Perka Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

947101

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

928638

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

949329

Lengvuosius automobilius su defektais, po avarijų, senus, surūdijusius, nevažiuojančius. Sutvarkau dokumentus. Tel. 8 606 15 981.

Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žemių, juodžemio. Nuomojame mini krautuvą BOBCAT. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 620 26 805.

958738

Atvežu 5–11 kub. m žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio ir atsijų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

958319

Karjeras Bartonys IV, Jonavos r., parduoda gamintojo kainomis žvyrą, smėlį. Atvežame įmonės transportu. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. 8 607 77 703.

960103

Krovininiu savivarčiu su manipuliatoriumi atvežame smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 657 66 158.

958350

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.

953646

952081

Perkame mišką su žeme, biržes išsikirsti Prienų regione. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 687 95 968.

953468

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

956719

Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

958594

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Siūlyti nuo trijų hektarų. Tel. 8 618 05 112.

952044

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

936245

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

956466

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

919884

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

898911

Savikroviu (20 t, 6x6) išvežu statybinį laužą, žemes. Atvežu malto betono, statybinio laužo, molio sklypui pakelti, žemių aplinkai tvarkyti. Tel. 8 638 33 222.

953518

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

951734

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

952481

Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

959523

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399 951705

Vežame į Angliją. Patogūs mikroautobusai, patyrę ir draugiški vairuotojai. Tel. 8 653 39 029, +44 754 125 6495.

957091

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

Paskolos

Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

948155

Kiti Sukarinta poilsinė stovykla prie jūros vaikams nuo 10 iki 18 metų, 7 dienos, 300 litų. Tel. 8 670 43 070; www.jurusaulys.lt.

956161

Garažų bendrijos „Vėjas“ nariai 2012 m. gegužės 31 d. 19 val. kviečiami į visuotinį ataskaitinį susirinkimą garažų 2-ajame aukšte.

956788

Gegužės mėn. kačių ir šunų vakcinacija prieš PASIUTLIGĘ – tik 5 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl.

184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel.

707 723.

950966

Pranešame, kad 2012 m. birželio 1 d. šaukiamas bankrutavusios UAB „Restantus“ kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimo vieta – UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, Jonavos g. 16A, Kaunas. Susirinkimo pradžia 10 val.

Įvairūs Nuomoja

960452

Išnuomojamos 164 kv. m gamybinės patalpos Kauno r., pritaikytos maisto gamybai, tvarkingos, vanduo iš gręžinio, geras privažiavimas. Tel. 8 686 18 460.

Uždaroji akcinė bendrovė „Imarija“, kodas 159880139, buveinė Vilties g. 33, Lapių mstl., Kauno r. sav., bendrovės registro tvarkytojas VĮ Registrų centras, keičia pavadinimą į UAB „REMIO KEMPERIAI“. Tel. 8 699 11 334.

960560

960077

Pamesta

Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

959248

Baltosios naktys! Autobusu į Sankt Peterburgą birželio 14–18 d., 499 Lt (ekskursijos, nakvynė, pusryčiai, muziejų bilietai). Tel. 8 686 82 818, 222 936, 8 652 81 888.

958779

Kauno moksleivių aplinkotyros centras kviečia 8–15 m. vaikus į dienos stovyklas birželio 11–22 d. (darbo dienomis 9–16.30 val.).

Stovyklų kainos: „Būkime sveiki“ – 260 Lt; „Kamanė“ – 160 Lt. Tel. (8 37) 390 064. www.aplinkotyroscentras.kaunas.lm.lt.

960157

Kviečia mokytis Kauno sakralinės muzikos mokykla skelbia priėmimą į parengiamąją, 1-ąją ir vyresnes klases. Tai chorinio dainavimo mokykla, garsėjanti aukšto meninio lygio chorais, įspūdingais koncertais, kelionėmis. Mokiniai auklėjami tvirtos moralės pagrindu, grožio ir taurumo dvasioje. Greta dainavimo, mokome groti pasirinktu muzikos instrumentu – fortepijonu, kanklėmis, fleita, smuiku, vargonais. Prašymai į mokyklą jau priimami. Adresas: M.Valančiaus g. 8 (įėjimas iš Kumelių gatvės), tel.

425 741, informacija apie mokyklą www.ksmm.kaunas.lm.lt. Priėmimas vyks gegužės 22 d. 18 val. ir birželio 5 d. 18 val.

961305

938498

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.

Kviečia

Pamestą apsaugos darbuotojo darbo pažymėjimą Nr. KN-841, išduotą Mindaugui Dravininkui, laikyti negaliojančiu.

960288

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 05 21, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 05 23. Informacija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.

943255

Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

896711

Kviečia mokytis KVIEČIAME MOKYTIS KAUNO JONO IR PETRO VILEIŠIŲ VIDURINĖJE MOKYKLOJE (Demokratų g. 36, tel. 363 107, 362 827)

ĩ 1–4 klasėse muzikos mokykloje, įgyjant muzikinio išsilavinimo pažymėjimus. ĩ Planšetinių kompiuterių klasėje – būsimus 5-ųjų klasių mokinius.

Konsultacija stojantiesiems į muzikos mokyklą – gegužės 28 d. 13 val.

Pageidaujantiesiems mokytis 5-ojoje klasėje – gegužės 23 d. 18 val.

30 2

šeštaDIENIS, gegužės 19, 2012

kas, kur, kadaskelbimai klasifikuoti Karščiausi kelionių pasiūlymai

teatras KAuno valstybinis dramos TEATRAS

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją.

KELTŲ BILIETAI INTERNETU!

KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija.

KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu. www.krantas.lt

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Ge­gu­žės 20 d. 18 val. – D.Če­paus­kai­tė.

KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pa­si­ma­ty­mas po dvi­ de­šim­ties me­tų. Rež. S.Ru­bi­no­vas.

Firma „Vėberis“ APLANKYKIME DVARUS: gegužės 19 d. – UŽUTRAKIO; birželio 2 d. – ZYPLIŲ; 9 d. – ŽEMAITKIEMIO; 16 d. – TAUJĖNŲ; 23 d. – PLUNGĖS. Kauno Rotušė, II–V 12–17 val.

Tel. 8 689 54 571, (8 37) 424 282.

Ge­gu­žės 19 d. 12 val. – Ag­nė Sun­klo­dai­tė.

KIŠKIS PABĖGĖLIS. Vie­nos da­lies mu­zi­ki­nis spek­tak­lis vai­kams.

18 val. – VDU TEATRAS, MENS PUBLICA. Yasmi­na Re­za. TRYS GYVENIMO VERSIJOS. Vie­nos da­lies tra­gi­ko­me­di­ja.

19 val. – Ju­hanas Smu­ulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLĘ. Vie­nos da­lies anek­do­tas.

Ge­gu­žės 20 d. 15 val. – Ine­sa Pa­liu­ly­tė. LIŪDNAS DIEVAS. Liūd­na is­to­ri­ja vi­sai šei­mai.

18 val. – Je­anas Dellas ir Ge­raldas Sib­le­y­ ras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vie­nos da­lies ko­me­di­ja.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Savaitės poilsis: Pervalkoje, Palangoje.

Informacija www.veberis.com.

Gegužės 19 d. 18 val. – KATYTĖ P. Pagal E.Ensler pjesę „Vaginos monologai”.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Laisvės al. 87A

Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Nuomojame kemperius-prikabinamuosius namelius. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

956498

Dainavimas

Ge­gu­žės 19 d. 12 val. – NYKŠTUKAS NOSIS. Ge­gu­žės 20 d. 12 val. Va­le­ri­jos ir Sta­sio Rat­ke­vi­čių lė­lių mu­zie­ju­je – SVEČIUOSE PAS SKUDURINĘ ONUTĘ.

17 val. – Eg­lės Špo­kai­tės ba­le­to mo­kyk­los me­tų BAIGIAMASIS KONCERTAS. Da­ly­vau­ja Kau­no ap­skri­ties J.Nau­ja­lio mu­zi­kos gim­ na­zi­jos mo­ki­niai.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS

KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPELIS“ priima mokytis berniukus: 4–5 metų – ankstyvojo mokymo klasėje, 6 metų – priešmokyklinėje klasėje, 7–9 metų – 1 klasėje; dainininkus: 7–9 metų – į jaunučių chorą; 9–18 metų – į koncertinį berniukų ir jaunuolių chorą „Varpelis“. Pagrindinis priėmimas vyks gegužės 31 d. 9–17 val. Tel. 320 486, D.Poškos g. 4, www.varpelis.com.

948468

Sportas Sveikatingumo ir jogos studija, Laisvės al. 59B (prie fontano), kviečia į jogos užsiėmimus, mankštas su kamuoliais ir GYMSTICK lazdomis. Tel. 8 688 24 182 – Natalija; 8 687 46 084 – Aurelija.

955574

Ro­tu­šės a. 19 (Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je)

Gegužės 20 d. 12 val. – KIAUS, MIAUS IR TETULĖ.

Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Ge­gu­žės 20 d. 12 val. – S.Iva­naus­kai­tė. PIEMENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.An­der­se­no pa­sa­kos mo­ty­vais).

renginiai PRISIKĖLIMO CERKVĖ Vytauto pr. 38

Gegužės 19 d. 12 val. – koncertas „Muzikinė klasika Elenos Suodienės kūryboje”.

KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19

Gegužės 19 d. 15 val. – Tarptautinis XIII merginų ir moterų chorų festivalis AVE MARIA. Įėjimas laisvas.

2-asis TARPTAUTINIS CHORŲ FESTIVALIS KAUNAS CANTAT 2012 Iki ge­gu­žės 20 d.

Ge­gu­žės 19 d.

15–16.30 val. – KAUNAS CANTAT 2012 kon­ kur­sas-kon­cer­tas.

18 val. – kon­kur­so re­zul­ta­tų pa­skel­bi­mas, ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ja. Pre­ten­den­tų dėl Didžiojo prizo var­žy­tu­vių pa­skel­bi­mas. Lau­ re­a­tų kon­cer­tas. Kon­kur­sas dėl Didžiojo prizo ap­do­va­no­ji­mo. Didžiojo prizo lai­mė­to­jo pa­skel­bi­mas ir ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ja.

VDU Di­džio­ji au­la (Gim­na­zi­jos g. 7).

Ge­gu­žės 20 d. fes­ti­va­lio cho­rai gie­da šv. Mi­šio­se Kau­no baž­ny­čio­se: 10 val. – šv. Mi­šios Kau­no ku­ni­gų se­mi­na­ri­ jos Švč. Tre­jy­bės baž­ny­čio­je (A.Jakš­to g. 1).

12 val. – šv. Mi­šios Kau­no Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų (Vy­tau­to Di­džio­jo) baž­ny­čio­je (Alek­so­to g. 3).

14.30 val. – šv. Mi­šios Kau­no Šv. Ger­trū­dos baž­ny­čio­je (Lais­vės al. 101A).

JĖZUITŲ BAŽNYČIA Ge­gu­žės 20 d. 13.30 val. – tra­di­ci­nio fes­ti­ va­lio VIOLINO, VIOLA, VIOLONCELLO kon­cer­ tas. Gros Kau­no J.Gruo­džio kon­ser­va­to­ri­jos sty­gi­nių or­kest­ras. Pro­gra­mo­je: A.Vi­val­di, M.Giulia­ni, J.Si­be­li­aus ir ki­tų kom­po­zi­to­rių kū­ri­niai. So­lis­tai: G.Kriš­ta­po­nis, A.Šė­re­lis, D.Ju­ce­vi­čiū­tė, O.Pet­raš­ka.

KAUNO ĮVAIRIŲ TAUTŲ KULTŪROS CENTRAS Šv. Ger­trū­dos g. 58,

Pa­ro­dų cik­las „Is­to­ri­ja. At­min­tis. Da­bar­tis” Ge­gu­žės 20 d. 15 val. – pa­ro­dos LITVAKŲ RABINŲ PORTRETAI ati­da­ry­mas.

A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Gegužės 20 d. 16 val. – Rumšiškių k. c.

Pravieniškių skyriaus keramikos būrelio parodos atidarymas. Dalyvaus folkloro ansambliai „Praviena” (Rumšiškės) ir „Pulkelis” (Panevėžys).

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS V.Putvinskio g. 55

Gegužės 22 d. 16 val. – VDU Muzikos akademijos studentų koncertas. Įėjimas nemokamas.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Gegužės 19 ir 20 d. 16–16.30 val. – Kauno miesto karilionieriaus Giedriaus Kuprevičiaus atliekami varpų muzikos koncertai KITOS VARPŲ SPALVOS.

„ŽALGIRIO“ ARENA Ren­gi­niai „Žal­gi­rio“ are­no­je Ge­gu­žės 19 d. 21 val. – elek­tro­ni­nės mu­zi­ kos va­ka­rė­lis „Pu­re Fu­tu­re Whi­te – Are­na Show 2012”. Bi­lie­tus pla­ti­na „Ti­ke­ta”, kai­na 48–266 litai.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Ge­gu­žės 20 d. 12 val. – pro­jek­to „Dia­lo­gas – Žo­dis ir Spal­va” ren­gi­nys, skir­tas Re­gi­nos Var­nai­tės ju­bi­lie­jui. Žo­džio va­lan­do­je – ak­ to­rė Re­gi­na Var­nai­tė. Teks­ti­lės gru­pės „Esa­ me” kū­ry­bos pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

Gegužės 19 d. 14 val. – „Magiški fėjų Vinksių nuotykiai” (dubliuotas lietuviškai). Rež.

Iginio Straffi. 15.45 val. – „Aš taip pat”. Rež. Álvaro Pastoras, Antonio Naharro. 17.15 val.

– „Turime popiežių”. Rež. Nanni Morretti, Italija. 19.15 val. – „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą”. Rež. Danielis Alfredsonas. Švedija, Danija, Vokietija. N-16.

Gegužės 20 d. 13 val. – „Magiški fėjų Vinksių nuotykiai” (dubliuotas lietuviškai). Rež.

Iginio Straffi. 14.45 val. – „Aš taip pat”. Rež. Álvaro Pastoras, Antonio Naharro.

16.30 val. – fil­mo apie Lie­tu­vos vals­ty­bės vei­kė­jo, Lie­tu­vos lai­ki­no­sios Vy­riau­sy­bės Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, Vy­čio Kry­žiaus or­di­no Di­džio­jo kry­žiaus ka­va­lie­riaus (po mir­ties) Juo­zo Amb­ra­ze­vi­čiaus-Bra­zai­čio gy­ve­ni­ mo is­to­riją „Li­kau gy­ve­ni­mo pa­raš­tė­je” prem­je­ra Kau­ne. Įė­ji­mas lais­vas. 18.30 val.

– „Turime popiežių”. Rež. Nanni Morretti, Italija. 20.30 val. – „Mergina, kuri užkliudė širšių lizdą”. Rež. Danielis Alfredsonas. N-16.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

31

šeštadienis, gegužės 19, 2012

kas, kur, kada Algimantas Baltušnikas (1934–2012) Gyvenimas mano – degimas, Troškimas – toliau ir daugiau, Bet laukia vienodas likimas – Kažkur pasakysiu: „Baigiau“.

(P.Širvys) Staigi negailestinga mirtis išplėšė iš mūsų visų gerbiamą ir mylimą ilgametį Kauno technikos kolegijos kūno kultūros dėstytoją, sporto meistrą, nusipelniusį trenerį Algimantą Baltušniką. Jis gimė 1934 09 05 Panevėžio r. Vėžiškių kaime, valstiečių šeimoje. Mokėsi Raguvos vidurinėje mokykloje. Deja, mokslą teko nutraukti, nes 1948 m. Baltušnikų šeima atsidūrė tremtyje, Buriatijoje-Mongolijoje. Ten Algimantas įgijo vairuotojo, traktorininko pažymėjimą. Kaip pats yra sakęs dienraščio „Kauno diena“ korespondentui 1998 m.: „Nežinau, kaip būtų susiklostęs mano tremtinio gyvenimas, jei nebūčiau susidraugavęs su sportu.“ Po 1955 m. laimėto SSRS kaimo draugijų čempionato disko metikas A.Baltušnikas susipažino su Lietuvos rinktinės treneriais, kurie pasirūpino jo grįžimu į gimtąjį kraštą. 1956 m., grįžęs į Lietuvą, įstojo į Lietuvos valstybinį kūno kultūros institutą, kurį baigė 1960 m. Į garbingus disko metikų dienoraščio puslapius įrašyti šie A.Baltušniko rekordai: penkis kartus Lietuvos (1959, 1961, 1963, 1964, 1967), tris kartus SSRS (1957, 1960, 1961) disko metimo čempionas, tris kartus gerino Lietuvos disko metimo rekordą, du kartus – Lietuvos rutulio stūmimo rekordą. Deja, tremtinio vardas neleido sportininkui išvykti į Europos čempionatą, o 1960 m. – į Olimpines žaidynes. 1965 m. A.Baltušnikas pradėjo dirbti Kauno politechnikume (dabar Kauno technikos kolegija) kūno kultūros dėstytoju ir treneriu. Atėjęs į kolektyvą subūrė lengvosios atletikos ir krepšinio komandas, kurios dažnai laimėdavo varžybas tiek Lietuvoje, tiek Pabaltijo respublikose.

A.Baltušnikas ne kartą buvo apdovanotas LTSR kūno kultūros ir sporto komiteto, LTSR Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerijos bei Lietuvos Respublikos Seimo garbės raštais ir padėkomis.

Algimantas buvo doras, talentingas ir šiltas žmogus, ne vienam parodė kelią į žinių ir sporto šalį. Jo pažiūros buvo humaniškos, nuoseklios ir tvirtos.

Visada buvo pasiruošęs ištiesti pagalbos ranką jauniems dėstytojams ir vertino jų pasiekimus. Jis labai džiaugėsi savo šeima: žmona Birute, sūnumis Mindaugu ir Algirdu bei penkiais anūkais.

Visada prisiminsime besišypsantį, visiems dėmesingą ir jautrų savo kolegą Algimantą.

Atsisveikinti su velioniu galima šarvojimo salėje „Gedulas“ (Panemunė, Perlojos g. 37). Laidotuvės vyks gegužės 20 d. 13 val. Petrašiūnų kapinėse.

DATOS (gegužės 19 d.)

Regina Viktorija JANICKIENĖ (1934–2012) Būtis trapi...

Akimirką žmogus šalia, kitą – jo nėra...

Gegužės 17 d. netekome gerbiamos kolegės, vienos iškiliausių Lietuvos akušerių ginekologių, daugelio mūsų mokytojos – docentės Reginos Viktorijos Janickienės.

R.V.Janickienė gimė 1934 m. vasario 25 d., Kaune. Raudonu diplomu baigė vidurinę mokyklą. Kauno medicinos instituto medicinos studijas baigė 1959 m. 1959–1964 m. dirbo gydytoja akušere ginekologe Respublikinėje Kauno ligoninėje, o nuo 1964 m. – Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikoje asistente. 1973 m. gydytoja apgynė medicinos daktaro disertaciją tema „Nevaisingų moterų kiaušintakių būklės įvertinimas, sutrikus kiaušidžių ir skydliaukės funkcijai“. Pedagoginis docentės vardas suteiktas 1993 m.

Docentė skaitė paskaitas universiteto studentams, rezidentams, gydytojams, atvykusiems iš įvairių šalies ligoninių, vadovavo studentų praktikos darbams ir seminarams, išradingai dirbo su studentais, vadovaudama akušerių ginekologų moksliniam būreliui.

Ilgus metus docentė dirbo profsąjunginį darbą, nuoširdžiai rūpinosi darbuotojų darbo ir poilsio klausimais.

2004 m. R.V.Janickienei suteiktas Lietuvos akušerių ginekologų draugijos garbės nario vardas.

Doc. R.V.Janickienę atminsime kaip puikią gydytoją, neprilygstamą pedagogę, išmintingą mokslininkę, dosnią ir gera linkinčią bičiulę, gyvenimą ir žmones mylinčią asmenybę.

Atsisveikinimas šeštadienį, gegužės 19 d., nuo 15 val. S.Žukausko g. 3. Išlydėsime į Panemunės kapines sekmadienį, gegužės 20 d., 13 val.

Bendradarbiai

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

Amžinąjį atilsį

946833

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

Mirus med. dr. docentei Reginai Viktorijai ČIUTELYTEI-JANICKIENEI, jos šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir liūdi Kauno medicinos instituto 1959 m. laidos absolventai.

Mirus LSMU akušerijos ir ginekologijos klinikos docentei Reginai Viktorijai JANICKIENEI, nuoširdžią užuojautą jos šeimai ir artimiesiems reiškia asociacijos „Universitetų moterų sambūris“ narės.

944844

KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai.

Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996.

E. paštas administracija@krematoriumai.lt www.krematoriumai.lt

Giedrę BUTKUTĘ, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučia VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojai.

948322

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

Žvaigždė danguj tik naktį įsižiebia, O dieną ji užgęsta nelauktai...

Taip ir žmogus gyvenimą palieka, – Kaip žvaigždė rytą – netikėtai, nelauktai...

Profesijos mokytoją Neringą CELIEŠIŪTĘ-GECEVIČIENĘ skaudžią netekties ir liūdesio valandą, tragiškai žuvus broliui Andriui, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi VšĮ Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro bendruomenė.

950838

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai. lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g.

64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos gydytoją Arnoldą JANAVIČIŲ skaudžią netekties valandą, mirus mylimam tėveliui, nuoširdžiai užjaučia Kauno klinikų Kardiologijos klinikos kolektyvas.

955443

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI, ANTKAPIAI, TVORELĖS. Kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis; kapo tvarkymas po laidotuvių; pamatų įrengimas; paminklų, tvorelių restauravimas. AKCIJA: paminklams iš ekspozicijos taikoma iki 20 proc. nuolaida. Kontaktai www.kapineta.lt, info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje”).

Sunkią netekties valandą, mirus tėveliui, nuoširdžiai užjaučiame LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoją kardiologą Arnoldą JANAVIČIŲ, jo šeimą ir artimuosius.

Intervencinės kardiologijos skyriaus bendradarbiai Nuoširdžiai užjaučiame 4c klasės mokinę Laurą KRASNICKAITĘ ir jos artimuosius dėl mylimos mamytės mirties.

Kauno Panemunės pradinės mokyklos bendruomenė

951417

Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito.

Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Prekiaujame įvairaus storio poliruotomis švediško granito plokštėmis. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt.

Michailą Palej skaudžią netekties valandą, mirus Mamai, nuoširdžiai užjaučia Kauno Juozo Gruodžio konservatorjos bendruomenė.

950158

Nuoširdžiai užjaučiame Vilmantę TOLIŠIENĘ ir artimuosius, tragiškai žuvus brangiam sūnui MATUI. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė neišmatuojamai sunkią netekties valandą. Šokių klubo VIENA LINIJA kolektyvas

ŠILAINIŲ PAMINKLAI

PAMINKLAI: didelė granito spalvų įvairovė; liejame pamatus, dedame trinkeles; paminklų restauravimas; atvežame ir sumontuojame. Mus rasite Šilainių turguje, 43 paviljone. Tel. 8 676 25 966.

PREKIAUJAME IŠSIMOKĖTINAI. 959567

Pasaulinė Hepatito diena Gatvės Muzikos Diena 1922 m. gimė dailininkė, scenografė Juzefa Čeičytė.

1951 m. gimė dainininkas, televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis.

1959 m. gimė pianistė, muzikos pedagogė Mūza Rubackytė.

1964 m. gimė finansų analitikas Gitanas Nausėda.

1979 m. gimė krepšininkas Mindaugas Lukauskis.

2008 m. mirė mokslininkas, akademikas, Kovo 11-osios Akto signataras Eduardas Vilkas.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Labai sėkminga diena. Būsite pozityviai nusiteikęs, dėl tokio pakylėjimo pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Galite sutikti patrauklų žmogų ir įsimylėti. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, nei galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas.

Viską, ką suplanuosite, greitu metu lengvai įgyvendinsite. Netgi slapčiausios svajonės bus linkusios išsipildyti, tad svajokite atsargiai.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums reikia. Būsite jautrus, gerbsite aplinkinių jausmus. Skirkite daugiau laiko poilsiui Vėžys (06 22–07 22). Noriai ir lengvai bendrausite. Tikėtinas pokalbis su vyresniu žmogumi. Galite imtis svarbių klausimų, nes ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausysis.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, spektaklį, ką nors, kas jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų arba įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes noras prieštarauti, plaukti prieš srovę gali išprovokuoti konfliktą. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus.

Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti, jūsų padorumas bei principingumas. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas gali būti labai svarbus.

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų atkaklumo, kurio jums tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią.

Laikas žengti į priekį.

Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti kivirčų. Atminkite, kad emocijos dažniausiai blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis, vaikais. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja sausus, vidutiniškai šiltus orus. Šiandien nelis, vėjas nurims, oras šils iki 16–19 laipsnių. Sekmadienį taip pat be lietaus. Temperatūra naktį bus 5–8, dieną 18–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, gegužės 19 d.

+16

+17

Telšiai

+18

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+16

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

5.05 21.26 16.21 4.10 20.06

140-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 226 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +23 Brazilija +24 Briuselis +19 Dublinas +10 Kairas +29 Keiptaunas +16 Kopenhaga +16

Londonas +16 Madridas +20 Maskva +24 Minskas +20 Niujorkas +24 Oslas +16 Paryžius +19 Pekinas +27

orai kaune šiandien

+19

+16

Praha +21 Ryga +18 Roma +23 Sidnėjus +18 Talinas +16 Tel Avivas +25 Tokijas +24 Varšuva +20

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

1–6 m/s

Vardai Šiandien:

Celestinas, Dangė, Gilvinas, Ivas, Jovaras, Skaistis, Tauras.

Rytoj:

Akvilas, Alfredas, Bernardinas, Eidvilas, Vygintė.

To­ki­ju­je siū­ba­vo pa­sta­tai

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+11

+19

+14

+3

2

+15

+20

+16

+8

3

+18

+23

+20

+12

3

rytoj

poryt

Ry­t ų Ja­p o­n i­ją va­kar su­pur­tė že­mės dre­b ė­ji­mas, ku­r ios stip­r u­mas, pre­l i­ mi­na­r iais duo­me­n i­m is, sie­kė 4,8 ba­ lo ir su­k rė­tė pa­sta­t us sos­t i­nė­je To­k i­ ju­je. Apie pa­da­r y­t ą ža­lą ar­ba nu­ken­ tė­ju­sius žmo­nes pra­ne­ši­mų ne­gau­ta.

Cu­na­mio pa­vo­jus pa­skelb­tas ne­bu­vo.

Per­nai ko­vo 11 d. Ja­po­n i­jos šiau­rės ry­ ti­nę pa­k ran­tę su­pur­tė 9 ba­lų že­mės dre­b ė­ji­mas – stip­r iau­s ias, ka­da nors už­f ik­suo­tas šio­je ša­ly­je. Tą­syk po­že­ mi­n iai smū­g iai su­kė­lė di­d žiu­l į cu­na­ mį, ku­r is už­g riu­vo Fu­k u­ši­mos ato­m i­ nę elekt­r i­nę, su­kel­da­mas di­d žiau­sią bran­duo­l i­nę kri­zę per 25 me­t us.

BNS inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės

Die­na, kai pa­sau­lis ža­vi­si au­ga­lais Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

De­biu­tas: Bo­ta­ni­kos so­de to­kia šven­tė su­reng­ta pir­mą kar­tą.

Va­kar VDU Bo­ta­ni­kos so­de pir­mą kar­tą su­reng­tas tarp­tau­ti­nis ren­gi­ nys – Au­ga­lų ža­va­die­nis. Ši die­na šven­čia­ma 39-io­se ša­ly­se. Eu­ro­ pos, Ame­ri­kos, Azi­jos ir Aust­ra­li­ jos že­my­nai su­si­vie­ni­jo, no­rė­da­mi pa­gerb­ti šiuo me­tu Že­mės pla­ne­to­ je eg­zis­tuo­jan­čias au­ga­lų rū­šis, ku­ rių moks­li­nin­kai su­skai­čia­vo dau­ giau nei 250 tūkst. „Ši šven­tė ža­vi jau tuo, kad ji vyks­ta to­kio­je gra­žio­je ap­lin­ko­je – Bo­ta­ni­kos so­de, vie­no­je iš gra­žiau­ sių Kau­no vie­tų. Daug kas ne­ži­no, kad so­das taip pat at­lie­ka ir vi­suo­ me­ni­nę, so­cia­li­nę funk­ci­ją. Ža­va­ die­nis yra bū­tent to­kia šven­tė, ku­ri at­sklei­džia au­ga­lų svar­bą pa­čio­mis įvai­riau­sio­mis pra­smė­mis“, – pa­ sa­ko­jo VDU Kau­no bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė Vi­da Mil­da­žie­nė. „Ma­no so­de ga­lė­tu­mė­te su­skai­ čiuo­ti net 120 skir­tin­gų rū­šių tul­

pių. At­vy­kus į Bo­ta­ni­kos so­dą vi­ sa­da at­si­gau­na sie­la“, – džiau­gė­si į ža­vė­ji­mo­si au­ga­lais šven­tę at­vy­ ku­si So­fi­ja Ja­nu­lai­tie­nė.

Po at­vi­ru dan­gu­mi įreng­ta mi­ni la­bo­ra­to­ri­ja tiek vai­kus, tiek suau­ gu­siuo­sius kvie­tė dau­giau su­ži­no­ ti apie mus su­pan­tį pa­sau­lį. „Ti­ria­me van­dens ko­ky­bę, ga­ li­me pa­sa­ko­ti apie vi­sus Lie­tu­vo­ je esan­čius mi­ne­ra­lus“, – sma­giai nu­si­tei­kę pa­sa­ko­jo VDU eko­lo­gi­jos ir ap­lin­ko­ty­ros stu­den­tai Mar­ty­nas ir Dei­vi­das.

Gau­sus bū­rys VDU stu­den­tų ro­ dė ban­dy­mus, kaip de­ga de­guo­nis, ko­kios che­mi­nės reak­ci­jos įvyks­ ta su­jun­gus tam tik­rus ele­men­tus.

Per mik­ros­ko­pus ga­li­ma bu­vo ap­ žiū­rė­ti, kaip at­ro­do žmo­gaus odos epi­te­lis, paukš­čio plunks­nos, įvai­ rūs mik­roor­ga­niz­mai.

At­vi­ro­se pie­ši­mo ir ta­py­bos dirb­ tu­vė­se da­ly­va­vo ne­ma­žas bū­re­lis Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos, Kau­no ko­le­gi­jos Vie­no­žins­kio me­nų fa­

Geog­ra­fi­ja: ža­va­die­nis šven­čia­mas 39-io­se pa­sau­lio ša­ly­se.

kul­te­to ir Tai­ko­mo­sios dai­lės mo­ kyk­los stu­den­tų. „Mū­sų dės­ty­to­ja Gied­rė Lau­ri­nai­ ty­tė pa­siū­lė da­ly­vau­ti šio­je šven­tė­je, pa­si­sem­ti įkvė­pi­mo iš gam­tos. Šian­ dien ta­po­me au­ga­lus, kraš­to­vaiz­dį.

Bo­ta­ni­kos so­de eks­po­nuo­ja­ma mū­sų dar­bų pa­ro­da“, – sa­kė Tai­ko­mo­sios dai­lės mo­kyk­los pir­mo kur­so stu­ den­tė Gin­ta­rė Ti­lū­nai­tė.

Ki­to­je Bo­ta­ni­kos so­do erd­vė­je, au­ga­li­nių da­žų la­bo­ra­to­ri­jo­je „Sep­ ty­ni Bal­ti­jos so­dai“, plu­šė­jo eko­lo­ giš­ko me­no puo­se­lė­to­jai. „Pro­jek­to es­mė – ta­py­ti tik eko­ lo­giš­kais da­žais. Vai­kai pa­tys ga­ mi­na da­žus iš žo­lių, gė­lių, jų žie­ dų, dar­žo­vių, o vė­liau ta­po ant au­di­nių, po­pie­riaus“, – pa­sa­ko­ jo pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rė, Eu­ro­pos ir kul­tū­ros stu­di­jos va­do­vė Gied­ ra Da­gi­lie­nė.

Po vi­są Bo­ta­ni­kos so­dą bė­gio­ ję pra­di­nių kla­sių vai­kai da­ly­va­vo orien­ta­ci­nė­se var­žy­bo­se „Su­rask ir pa­žink Bo­ta­ni­kos so­do au­ga­lus“.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.