2012-05-19 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Šeštadienis, gegužės 19 d., 2012 m.

Nr. 116 (1315)

diena.lt

TAIKIKLYJE

2,50 Lt

Į TV3 aTpla apie beglo ukia serialas bius Vaikus

NEt 37

PROGRA MOs

2012 m. gegu žės

19 d.

Tikros sostinės naujienos

kULINaRIJa

Šaltsriubės

BIBLIo

variacijos

Poezijos paTEka vasaris

drau­g s­tė s­ pamoky os

+

Sava horoskopitėS as ir Kryžiažo diS TV HER Į „EurovioJUs ziją“

Šiandien priedas išvyko lai mėti

Vi­som pra­smėm lai­min­gas

Gar­su­sis Lie­tu­vos te­no­ras Vir­gi­li­jus No­rei­ka džiau­gia­ si per sa­vo kar­jerą su­laukęs did­žiulės sėkmės ir žiū­rovų sim­pa­tijų. Nes­le­pia pa­tyręs int­rigų ir iš­ da­vys­čių. Ta­čiau ei­ti pir­myn jam sekė­si, nes ša­lia bu­ vo my­li­ma mo­te­ris – žmo­na Lo­re­ta Bar­ tu­se­vi­čiūtė.

porTreTas

Tiražas 35 610

Su­tin­ku, kad galbūt ne­ reikė­jo švais­ty­tis la­bai gar­siais pa­reiš­ki­mais apie tą mi­li­jardą.

Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Kęstu­tis ­ Gla­vec­kas

8p.

Mies­tas

Ban­do pri­kirp­ti ši­lu­mi­nin­kus Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos rim­tai su­si­domė­jo bend­ro­ve „Vil­niaus ener­gi­ja“. Įta­ri­mai – itin rim­ti: ga­li būti, kad įmonė su­kčia­vo kel­da­ ma ši­lu­mos kai­nas.

2p. miestas

Teis­mai moks­lei­vių dainų ne­nu­til­dys Praė­ju­sią sa­vaitę ope­ros gran­das pra­nešė nu­sprendęs at­si­svei­kin­ti su did­žią­ja sce­na, ku­rio­je pra­bėgo 55-eri jo sėkmin­gos kar­je­ros me­tai.

Ta­čiau at­si­sa­ky­ti ova­cijų ir pro­žek­ to­rių šviesų maest­ro ne­skau­du. „Aš esu lai­min­gas. Vi­som pra­smėm esu lai­min­gas žmo­gus“, – kalbė­da­mas su „Vil­niaus die­na“ at­si­vėrė 76-erių V.No­rei­ka.

Plačiau skaitykite

Šeštadienis

19

Nors da­liai Vin­gio par­ko est­ra­ dos ir pri­tai­ky­tos tur­to ap­sau­ gos prie­monės, Moks­lei­vių dai­ nų šventės rengė­jai ra­mi­na, kad gin­čai šven­tei ne­truk­dys. 3p.

Miestas

Is­to­ri­nis Vil­nius pa­gal „Sil­va re­rum“ Maest­ro: kol bal­sas ne­dre­ba, ne­traš­ka, o skam­ba, V.No­rei­ka dar ža­da pa­dai­nuo­ti. Ta­čiau tik leng­ves­nius

kūri­nius ir tik ka­me­rinė­se salė­se. Nuot­rau­ko­je – su žmo­na L.Bar­tu­se­vi­čiū­te.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Lie­tu­va: kaip rei­kiant neap­sau­go­ti Lie­tu­vos elekt­ro­ni­niai do­ku­men­tai er­zi­na NA­TO

šiandien Pasaulis

Net po Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos Uk­rai­no­je ga­lio­ja ki­to­kios žai­di­mo tai­syklės nei Eu­ro­po­je.

12p.

Sportas

„Se­zo­no pra­džia manęs ne­džiu­gi­ no, o pa­bai­ga su­ si­klostė prie­šin­gai – taip, kaip ir tikė­ jau­si“, – sakė nau­ din­giau­sias Lie­tu­ vos krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­to fi­na­ lo žaidė­jas žal­gi­rie­ tis To­mas De­li­nin­ kai­tis, ku­rio pra­si­ ver­ži­mai ir tri­taš­ kiai var­žo­vus į ne­ viltį varė visą fi­na­lo se­riją.

16p.

6p.

Šeštadienis

Ta­li­ne du­ris at­vėrė kol kas pa­sau­ ly­je ana­lo­go ne­tu­rin­tis jūrų mu­zie­ jus. Po­van­de­ninės gam­tos gro­žy­bių ar gyvų eks­po­natų ten ne­pa­ma­ty­ si­te, ta­čiau estai sudomins lai­vy­bos praei­ti­mi bei da­bar­ti­mi.

22p.

TV diena

Aud­rin­gai į „Eu­ro­vi­zi­jos“ dainų kon­kursą iš­lydė­tas Lie­tu­vos at­sto­ vas Donatas Mont­vy­das ne­sle­pia am­bi­cijų – kaip ir vi­suo­se kon­kur­ suo­se, sau ke­lia pa­čius aukš­čiau­sius tiks­lus, tad ir į Azer­baid­žaną iš­vy­ko pa­tek­ti į fi­nalą ir jo laimė­ti.

Kris­ti­nos Sa­ba­liaus­kaitės is­to­ri­ nis ro­ma­nas apie Vil­nių „Sil­va re­ rum“ ta­po toks po­pu­lia­rus, kad pa­gal jį net ren­gia­mos eks­kur­si­ jos. Ke­liau­ja­me ir mes.

4p.

Eko­no­mi­k a

Links­ta ap­si­draus­ti prie­š ato­sto­gas Drau­di­mo bend­rovės su­tin­ka, kad ato­sto­goms be­si­ruo­šian­tys gy­ven­to­jai ta­po sąmo­nin­ges­ni.

Pla­nuo­da­mi ato­sto­gas jie pa­gal­ vo­ja ne tik apie ma­lo­nu­mus. 9p.

2

šeštADIENIS, gegužės 19, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Tik­rins pa­pil­do­mai Iš Dub­li­no oro uos­to su per­sė­di­ mu Vil­niaus oro uos­te skren­dan­ tys ke­lei­viai bus dar kar­tą tik­ri­na­ mi Vil­niu­je. Taip pat iš nau­jo bus tik­ri­na­mas ir jų ba­ga­žas – tiek ran­ ki­nis, tiek re­gist­ruo­tas.

To­kios pa­pil­do­mos avia­ci­jos sau­ gu­mo pro­ce­dū­ros vyks Lie­tu­vos ci­vi­li­nės avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ci­ jai in­for­ma­vus, kad Dub­li­no oro uos­to tai­ko­mos avia­ci­jos sau­gu­ mo pro­ce­dū­ros nea­ti­tin­ka ES tei­ sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų. Ke­lei­viai, bai­gian­tys ke­lio­nę Vil­niu­je, pa­ pil­do­mai tik­ri­na­mi ne­bus. „Mū­sų avia­ci­jos sau­gu­mo dar­ buo­to­jai yra pa­si­ruo­šę tik­rin­ti iš Dub­li­no oro uos­to at­vyks­tan­čius

su per­sė­di­mu (trans­fe­ri­nius) ke­ lei­vius ir jų ba­ga­žą, pa­gal tas pa­ čias pro­ce­dū­ras, ku­rios tai­ko­mos ke­lei­viams iš ES ne­prik­lau­san­čių ša­lių“, – sa­kė Tarp­tau­ti­nio Vil­ niaus oro uos­to Avia­ci­jos sau­gu­ mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Ri­ čar­das Mar­ti­nai­tis.

Pa­sak jo, šis rei­ka­la­vi­mas trans­ fe­ri­niams ke­lei­viams, skren­dan­ tiems iš Dub­li­no oro uos­to, tai­ko­ mas vi­suo­se ES oro uos­tuo­se.

Iš Dub­li­no oro uos­to į Vil­niaus oro uos­tą skry­džius vyk­do oro li­ni­ jų bend­ro­vės „Aer Lin­gus“ ir „Rya­ nair“. Trans­fe­ri­nių ke­lei­vių srau­tas iš Ai­ri­jos sos­ti­nės ne­di­de­lis – 2011 m. jų bu­vo ma­žiau nei 1 pro­c.

VD inf.

Ka­ras: „Vil­niaus ener­gi­ja“ mies­tie­čius ap­va­gi­nė­jo ar ne? Į šį klau­si­mą ža­da at­sa­ky­ti rim­tai nu­si­tei­kę pro­ku­

ro­rai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Šilumininkams ne­ria kil­pą Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos ir pro­ku­ro­rai rim­tai su­si­do­mė­jo bend­ro­ ve „Vil­niaus ener­gi­ja“: de­šim­tys kra­tų, iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Įta­ ri­mai – itin rim­ti: ga­li bū­ti, kad bend­ro­vė su­kčia­vo kel­da­ma ši­lu­ mos kai­nas. Bend­ro­vės at­sto­vai skel­bia: „Prieš mus – są­moks­las!“ Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ža­da kas­tis gi­lyn Ne­pa­to­gu­mai: Dub­li­no oro uos­to tai­ko­mos avia­ci­jos sau­gu­mo pro­

ce­dū­ros nea­ti­tin­ka ES tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų, tad ke­lei­viai dar kar­ tą bus tik­ri­na­mi Vil­niu­je. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Jau­no­ji vers­li­nin­kė pra­dė­jo nuo še­šė­lio Vie­no­je Vil­niaus mo­kyk­lų de­ šim­to­kė ki­tiems moks­lei­viams par­da­vi­nė­jo kont­ra­ban­di­nes ci­ ga­re­tes.

Vil­niaus mies­to 5-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ne­pil­na­me­čių rei­ ka­lų pa­rei­gū­nų veik­los gru­pės spe­cia­lis­tė, tre­čia­die­nį ap­si­lan­ kiu­si vie­no­je Vir­šu­liš­kių mik­ ro­ra­jo­no mo­kyk­lų, iš 16-me­tės de­šim­tos kla­sės mo­ki­nės paė­mė de­šimt pa­ke­lių ci­ga­re­čių „Wins­ ton Blue“ su Bal­ta­ru­si­jos ban­de­ ro­lė­mis.

Pa­sak po­li­ci­jos, siek­da­ma di­ des­nio pel­no, moks­lei­vė ci­ga­re­ tes par­da­vi­nė­jo vie­ne­tais.

Sos­ti­nės po­li­ci­ja va­kar pra­ne­ šė, kad spren­džia­mas klau­si­mas dėl ne­pil­na­me­tės ad­mi­nist­ra­ci­ nės at­sa­ko­my­bės.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­ di­mų ko­dek­sas už ak­ci­zais ap­ mo­kes­ti­na­mų pre­kių lai­ky­mą, ga­be­ni­mą, nau­do­ji­mą ar rea­li­za­ vi­mą pa­žei­džiant nu­sta­ty­tą tvar­ ką nu­ma­to bau­dą nuo 100 iki 300 li­tų ir pre­kių kon­fis­ka­vi­mą.

VD, BNS inf.

Ku­rą įsi­gy­ti iš sa­vų bend­ro­vių, bet už di­des­nę kai­ną ir taip pa­bran­gin­ti ši­lu­mą. Taip ga­lė­jo pa­sielg­ti Pran­ cū­zi­jos kon­cer­no „Dal­kia“ val­do­ ma bend­ro­vė „Vil­niaus ener­gi­ja“.

Tai – su­kčia­vi­mas stam­biu mas­tu ir pikt­nau­džia­vi­mas. Pro­ku­ro­rai ir spe­cia­lio­sios tar­ny­bos aiš­ki­na­si, ar „Vil­niaus ener­gi­ja“ ap­va­gi­nė­jo vil­ nie­čius ir ne­tei­sė­tai pel­nė­si.

Ga­li­mus bend­ro­vės nu­si­kal­ti­mus ti­rian­čios Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Si­mo­nas Slap­šins­kas va­kar ne­bu­vo kal­bus. Paaiš­kė­jo tik tiek, kad iš­krės­tos de­šim­tys bend­ ro­vių, vie­naip ar ki­taip su­si­ju­sių su „Vil­niaus ener­gi­jos“ veik­la. Įta­ri­ mai kol kas ne­pa­reikš­ti nie­kam.

Ta­čiau pro­ku­ro­rai pa­ža­dė­jo kas­ tis dar gi­liau – ža­da­ma ana­li­zuo­ti ir įver­tin­ti 2002 m. pa­si­ra­šy­tą su­tar­tį dėl Vil­niaus ši­lu­mos ūkio nuo­mos.

Jei įta­ri­mai pa­si­tvir­tin­tų, „Vil­ niaus ener­gi­ja“ ga­li ne­tek­ti li­cen­ ci­jos vers­tis sa­vo veik­la – ši­lu­mos ūkis grįž­tų sa­vi­val­dy­bės ži­nion.

pro­ku­ro­rų veiks­mus prieš „Vil­ niaus ener­gi­ją“ ir jos ant­ri­nes įmo­ nes pa­si­tin­ka ra­miai – lauks ga­lu­ ti­nio tei­sė­sau­gos at­sto­vų žo­džio ir tik ta­da spręs, ką da­ry­ti.

– pa­brė­žė už mies­to ūkį at­sa­kin­gas so­cial­de­mok­ra­tas.

Pa­kiš ko­ją kon­kur­sui?

Ro­mas Ado­ma­vi­čius, Vil­niaus vi­ce­me­ras, va­do­vau­jan­tis spe­cia­ liai ko­mi­si­jai, tu­rin­čiai pri­žiū­rė­ti, kaip lai­ko­ma­si ši­lu­mos tink­lų nuo­ mos su­tar­ties, pri­pa­ži­no: tei­sė­sau­ gi­nin­kų ak­ci­ja prieš ši­lu­mos tink­lų nuo­mi­nin­ką jo ne­nus­te­bi­no: „Tai, kad yra įta­ri­mų, – jo­kia staig­me­na.

Tai bū­tų ne­be pir­mas kar­tas. Jei­gu bus nu­sta­ty­ti pa­žei­di­mai, bus rim­ tas pa­grin­das nag­ri­nė­ti si­tua­ci­ją – nu­trauk­ti su­tar­tį.“ So­cial­de­mok­ra­tas nu­ro­dė kad ga­li­mi ir „ki­ti va­rian­tai“, ta­čiau ko­kie – neatsk­lei­dė. „Ta­čiau tam rei­ka­lin­gi la­bai rim­ti ar­gu­men­tai“,

R.Ado­ma­vi­čius at­me­tė jau sklan­ dan­čius gan­dus, esą si­tua­ci­ja dėl „Vil­niaus ener­gi­jos“ ga­li pa­kenk­ ti bū­si­mam ši­lu­mos ūkio mo­der­ ni­za­vi­mo kon­kur­sui, ir už­tik­ri­no, kad pa­sta­rie­ji įvy­kiai tam tik­rai įta­ kos ne­tu­rės.

Ta­čiau paaiš­kė­jo, kad net aukš­ tiems sos­ti­nės po­li­ti­kams „Vil­ niaus ener­gi­ja“ ne­su­tei­kia vi­sos rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos. R.Ado­ ma­vi­čius pra­si­ta­rė kal­bė­jęs su „Vil­ niaus ener­gi­jos“ ko­mer­ci­jos di­rek­ to­riu­mi Ri­man­tu Ger­ma­nu, ta­čiau aiš­kių paaiš­ki­ni­mų dėl si­tua­ci­jos neiš­gir­do. „Taip, ban­džiau kal­bė­tis, bet jie nie­ko ne­ko­men­tuo­ja, pra­neš pa­ tys. Sa­vi­val­dy­bei neį­do­mu, kas ten vyks­ta, koks tie­kė­jas „Vil­niaus ener­gi­jai“ tie­kia ku­rą. Mums svar­ bu, ko­kio­mis kai­no­mis – štai kas yra es­mė“, – pa­reiš­kė R.Ado­ma­ vi­čius.

Jo žo­džiais, Vil­niaus me­ras Ar­ tū­ras Zuo­kas su­si­klos­čiu­sios si­ tua­ci­jos ne­dra­ma­ti­zuo­ja, po­li­ti­kai ne­si­tars, ką da­ry­ti to­liau, o tie­siog lauks ga­lu­ti­nio pro­ku­ro­rų, Kai­nų ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­jos žo­džio.

And­rius Ja­nu­ko­nis

Bro­nius Ci­cė­nas

Jea­nas Sac­res­te’as

„Icor“ val­dy­bos pir­m i­n in­kas, „Vil­n iaus ener­g i­jos“ val­dy­bos na­r ys

Ta­r y­bos na­r ys, bu­vęs Vil­n iaus ši­lu­mos tink­lų di­rek­to­r ius

„Dal­k ia Eas­tern Eu­ro­pe“ val­dy­bos pir­m i­n in­kas ir pre­z i­den­tas

A

D

a

Vi­ce­me­ras ir­gi įta­rė

Už mies­to ši­lu­mos ūkį at­sa­kin­ gi po­li­ti­kai spe­cia­lių­jų tar­ny­bų ir

Ro­mas Ado­ma­vi­čius:

Sa­vi­val­dy­bei neį­do­ mu, kas ten vyks­ta, koks tie­kė­jas „Vil­ niaus ener­gi­jai“ tie­ kia ku­rą.

Komentarai

Ap­suk­ru­mas: siek­da­ma di­des­nio pel­no, moks­lei­vė ci­ga­re­tes par­

da­vi­nė­jo vie­ne­tais. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

ukš­čiau­sių ša­lies pa­rei­gū­ nų ran­ko­mis da­ro­ma vis­ kas, kad mū­sų vals­ty­bė lik­ tų bran­gių im­por­tuo­ja­mų gam­ti­nių du­jų var­to­to­ja. Neat­si­tik­ti­nai puo­li­mo su­lau­kė bū­tent mū­sų įmo­nių gru­pė, ku­ri yra bio­ku­ro die­gi­mo Lie­tu­ vos ši­lu­mos ūky­je pra­di­nin­kė.

Esa­me pui­kus tai­ki­nys, sie­kiant pa­ro­ dy­ti, kad bio­ku­ro vers­lu Lie­tu­vo­je už­ siim­t i nė­ra pa­t i ge­r iau­sia min­t is. Tai sig­na­las po­ten­cia­l iems in­ves­t uo­to­ jams: bio­ku­ro vers­las – pa­vo­jin­gas, jį plė­to­jant lau­kia di­de­lės bė­dos.

uok Die­ve, kad „Vil­n iaus ener­g i­jai“ atim­t ų li­cen­ci­ją ir vėl vis­kas grįž­t ų į sa­v i­ val­dy­bės ran­kas – at­pig­tų ši­lu­ma. Įta­r i­mų, kad „Vil­n iaus ener­ gi­ja“ su­kčiau­ja, bu­vo ir anks­čiau – čia jo­k ia staig­me­na. Juk bio­k u­ro kai­nos Vil­niu­je – vie­nos di­džiau­sių, pa­ly­gin­ti su ki­tais mies­tais. Gal da­bar paaiš­kės, ko­dėl Vil­niu­je už to­ną bio­ku­ro mo­kė­ ta net 15 li­tų dau­giau nei ki­tur Lie­tu­vo­ je. Nie­kam ne pa­slap­tis – bio­ku­ras Lie­ tu­vo­je tam­pa mo­no­po­li­ja. Ky­lant du­jų kai­nai, jie ke­lia ir bio­ku­ro kai­ną.

nt­r i­nėms „Dal­k ios“ įmo­ nėms mes­t i kal­t i­n i­mai dėl bio­k u­ro pir­k i­mo ne­t u­r i rea­l aus pa­g rin­do. Ma­t yt, jei „Dal­k ios“ įmo­nės dieg­t ų ir nau­do­ tų ne bio­k u­rą, o gam­t i­nes du­jas, ne­t u­ rė­t ų jo­k ių bė­dų.

To­k ia si­t ua­c i­j a tie­s io­g iai pa­d e­d a gam­t i­n ių du­j ų tar­p i­n in­k ų in­t e­re­ sams. To­d ėl esu pri­vers­t as šią si­ tua­c i­j ą ver­t in­t i kaip spau­d i­m ą vers­ lui, gal­būt sie­k iant, kad „Dal­k ia“ sa­vo veik­l ą per­d uo­t ų kon­k u­r uo­j an­č iai bend­ro­vei.

3

šeštADIENIS, gegužės 19, 2012

miestas

Tur­to areš­tas dai­nų ne­til­dys Tra­di­ci­nė Lie­tu­vos moks­lei­vių dai­nų šven­tė vėl neį­vyks? Toks ne­ri­mas ki­ lo paaiš­kė­jus, kad da­liai Vin­gio par­ko est­ ra­dos pri­tai­ky­tos lai­ki­nos tur­to ap­sau­gos prie­mo­nės. Or­ga­ni­za­to­riai ra­mi­na, jog teis­ mi­niai gin­čai įta­kos šven­tei ne­tu­rės.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Bi­jo dėl in­ves­ti­ci­jų

Tra­di­ci­nė Lie­tu­vos moks­lei­vių dai­ nų šven­tė vyks lie­pos 8 ir 9 d. Su­ ne­rim­ta, kad šie­met ji ga­li bū­ ti at­šauk­ta dėl ne­baig­tų teis­mi­nių pro­ce­sų.

Moks­lei­viai šie­met tu­rė­tų pa­si­ ro­dy­ti tri­jų die­nų šven­tės pro­gra­ mo­je. Šo­kių die­ną nu­ma­ty­ta su­ reng­ti „Sie­mens“ are­no­je, Dai­nų die­ną – Vin­gio par­ke, An­samb­ lių va­ka­rą – Kal­nų par­ke. Ži­niask­ lai­do­je pa­si­ro­dė pub­li­ka­ci­jų, esą praė­ju­siais me­tais dėl lė­šų trū­ku­ mo neį­vy­ku­si šven­tė šie­met vėl ga­li bū­ti pra­ras­ta – da­liai Vin­gio par­ko est­ra­dos pri­tai­ky­tos lai­ki­nos tur­to ap­sau­gos prie­mo­nės.

Teis­mi­nis pro­ce­sas dėl Vin­gio par­ko est­ra­dos pra­si­dė­jo jau per­ nai.

Į už­da­ra­jai ak­ci­nei bend­ro­vei „Vil­ niaus par­kai“ pri­klau­san­čia­me pa­ sta­te esan­čios ka­vi­nės at­sta­ty­mą po gais­ro bend­ro­vė „Di­so­na“ in­ves­ta­vo apie 1,5 mln. li­tų, ja­me ati­da­rė ka­vi­ nę „Lakš­tin­ga­la“. 2000-ai­siais su­ da­ry­to­je su­tar­ty­je „Vil­niaus par­kai“ įsi­pa­rei­go­jo „Di­so­nai“ nuo­mo­ti pa­ tal­pas 99 me­tus, kol in­ves­ti­ci­ja at­ si­pirks iš nuo­mos mo­kes­čio.

Ta­čiau 2011 m. gruo­džio 28 d.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ ba nu­spren­dė lik­vi­duo­ti „Vil­niaus par­kus“ ir įsteig­ti vie­šą­ją įstai­ gą „Vil­niaus mies­to par­kai“. Be­je, abie­jų įstai­gų di­rek­to­rius tas pa­ts – Al­vi­das Raš­kaus­kas.

Nu­ma­ty­ta, kad už­bai­gus lik­vi­ da­ci­jos pro­ce­dū­ras nuo­mos įsi­ pa­rei­go­ji­mai kar­tu su pa­sta­tu bus per­duo­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dy­bei. No­rė­da­mas ap­si­draus­ ti, kad pa­da­ry­tos in­ves­ti­ci­jos ne­ bū­tų tie­siog nu­ra­šy­tos, bend­ro­vės

Vy­riau­sy­bė su­si­my­lė­jo 2012 m. Lie­tu­vos moks­lei­vių dai­nų šven­tei „Mū­sų var­das – Lie­tu­va“ reng­ ti šių me­tų ge­gu­žės 9 d. Vy­riau­sy­bė priė­mė nu­ta­ri­mą „Dėl 2012 m. Pri­va­ ti­za­vi­mo fon­do lė­šų da­lies pa­skirs­ty­ mo“. Prog­ra­ma fi­nan­suo­ja­ma iš Pri­va­ ti­za­vi­mo fon­do ir „ki­tų tei­sė­tai gau­tų lė­šų“.

Šven­tei pra­dė­jo reng­tis dau­giau kaip 35 tūkst. mo­ki­nių iš vi­sų Lie­tu­vos sa­vi­ val­dy­bių. Šiuo me­tu pa­raiš­kas yra pa­ tei­kę me­no ko­lek­ty­vai, ku­riuo­se da­ly­ vau­ja 29 155 mo­ki­niai. Šven­tė­je da­ly­ vau­tų 20 tūkst. mo­ki­nių.

Lie­tu­vos dai­nų šven­čių is­to­ri­ja pra­si­dė­ jo 1924 m. Moks­lei­vių dai­nų šven­tės at­ Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja 2011 m. ski­rai pra­dė­tos reng­ti nuo 1964 m. Dai­ šven­tei pa­si­reng­ti sky­rė 500 tūkst. li­ nų ir šo­kių šven­čių tra­di­ci­jos Bal­ti­jos tų, o 2012 m. nu­ma­tė skir­ti 1,8 mln. li­tų vals­ty­bė­se 2003 m. įra­šy­tos į UNES­CO iš bend­rų­jų Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ Rep­re­zen­ta­ty­vų­jį žmo­ni­jos ne­ma­te­ria­ te­ri­jai skir­tų asig­na­vi­mų. laus kul­tū­ros pa­vel­do są­ra­šą.

Ne­ži­nia: ka­vi­nės „Lakš­tin­ga­la“ sa­vi­nin­kas ne­ri­mau­ja, kad jo in­ves­ti­ci­jos ga­li bū­ti tie­siog nu­ra­šy­tos.

„Di­so­na“ va­do­vas Ro­mas Ka­ti­nas praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je krei­pė­si į teis­mą su pra­šy­mu areš­tuo­ti da­ lį est­ra­dos. „Su­tik­čiau nu­trauk­ti nuo­mos su­tar­tį ir už­da­ry­ti vers­lą, jei­gu grą­ žin­tų in­ves­ti­ci­jas, ta­čiau jų grą­žin­ ti ne­no­ri. Į šį vers­lą įdė­jau daug šir­ dies, bet pa­var­gau bū­ti uja­mas“, – sa­kė R.Ka­ti­nas Tur­to areš­tas – nau­jie­na

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ir lik­vi­ duo­ja­mos bend­ro­vės „Vil­niaus par­ kai“ at­sto­vai pri­pa­žįs­ta, kad teis­mi­ niai pro­ce­sai vis dar vyks­ta, ta­čiau ti­ki­na, jog jie ne­tu­ri ir ne­tu­rės įta­ kos est­ra­do­je vyk­do­mai veik­lai. Lė­šų šven­tei Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu taip pat jau nu­spręs­ta skir­ti. Skel­bia­ma, kad Vy­riau­sy­bė pa­sky­rė 3 mln. li­tų, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja iš sa­ vo lė­šų – dar 2,3 mln. li­tų. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ro įsa­ ky­mu pa­tvir­tin­to Dai­nų šven­tės or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to va­do­vas vi­ce­mi­nist­ras Vai­das Ba­cys nu­ste­ bo iš „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tų

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

iš­gir­dęs apie Vin­gio par­ko est­ra­dai pri­tai­ky­tas lai­ki­nas tur­to ap­sau­gos prie­mo­nes. „Šią nau­jie­ną pir­mą kar­tą iš­gir­dau iš jū­sų. Ko­mu­ni­ka­vo­me su Vil­niaus sa­vi­val­dy­be, ir ten šio klau­si­mo tik­ rai ne­kė­lė. Ir pa­čiam įdo­mu da­bar, pa­si­do­mė­siu, – sa­kė V.Ba­cys. – Da­ bar vyks­ta vie­ša­sis pir­ki­mas, esa­me pa­skel­bę Dai­nų šven­tės ad­mi­nist­ra­ to­riaus kon­kur­są. Kiek ži­nau, kon­ kur­se yra du da­ly­viai, o re­zul­ta­tai bus ki­tą sa­vai­tę. Pas­kir­ta­sis ad­mi­ nist­ra­to­rius ir de­rins de­ta­les.“

ti­mu, šios prie­mo­nės nau­do­ja­mos, kad tur­tas ne­bū­tų per­lei­džia­mas, par­duo­da­mas ki­tiems as­me­nims, o veik­la kaip vy­ko, taip ir vyks­ta.

Sig­na­lų, kad Dai­nų šven­tė ne­ga­lė­tų

Jo­lan­ta Lu­ko­šie­nė:

Tur­to areš­tas už­ker­ ta ke­lią jį par­duo­ti, bet tik­rai ne­drau­džia vyk­dy­ti ja­me veik­los.

Veik­lai ne­truk­do

Bend­ro­vės „Vil­niaus par­kai“ lik­vi­ da­to­rės Jo­lan­tos Lu­ko­šie­nės tei­gi­ mu, lai­ki­nos ap­sau­gos prie­mo­nės yra pri­tai­ky­tos 25 pro­c. est­ra­dos pa­sta­to, ku­rio bend­ras plo­tas su­ da­ro 3,714 tūkst. kv. met­rų. „Tur­to areš­tas už­ker­ta ke­lią jį par­duo­ti, bet tik­rai ne­drau­džia vyk­dy­ti ja­me veik­los“, – pa­tvir­ti­ no J.Lu­ko­šie­nė. „Nuo sau­sio ne­be­dir­bu „Vil­ niaus par­kuo­se“, bet, ma­no su­pra­

vyk­ti, nė­ra. Sa­vi­val­dy­bė ruo­šia­si re­ mon­tuo­ti pa­sta­tą prieš Dai­nų šven­ tę, tad šie pro­ce­sai tik­rai ne­tu­rė­tų truk­dy­ti, – aiš­ki­no A.Raš­kaus­kas.

– Toks tie­siog yra teis­mo spren­ di­mas, kad tur­tas neiš­ke­liau­tų kur nors ki­tur, nes ieš­ko­vas no­ri ap­sau­ go­ti tą tur­tą, kad bū­tų iš ko pa­deng­ ti tą ieš­ki­nį. Ieš­ko­vas yra už­gin­či­jęs sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mą dėl „Vil­niaus par­kų“ lik­vi­da­vi­mo.“

Informacija gyventojams dėl apsirūpinimo karštu vandeniu UAB „Vilniaus vandenys“ pastaruoju metu gauna daugiabučių gyvenamųjų namų valdytojų – administruojančių įmonių ir bendrijų – prašymus sudaryti geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo sutartis daugiabučiams namams, kurių butų ir kitų patalpų savininkai yra priėmę sprendimą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pirkti iš geriamojo vandens tiekėjo, o šilumą – iš šilumos tiekėjo, t. y. yra priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu.

Savo raštuose namų valdytojai nurodo, kad atsiskaitant už patiektą geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pageidauja, jog geriamojo vandens tiekėjas kiekvienam vartotojui skirstytų patiekto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekius pagal vartotojų butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenis ir įvadinio geriamojo van-

dens skaitiklio rodmenis. Atkreipiame dėmesį, kad Šilumos ūkio įstatymo 15 str., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 185.2.2 p. nustato, kad su geriamojo vandens tiekėju atsiskaitoma pagal geriamojo vandens skaitiklio, esančio prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-12-15 išnagrinėjo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles bei priėmė sprendimą (administracinėje byloje Nr. I-442-18/2011), kuriame konstatavo: „įvertinus II apsirūpinimo karštu vandeniu būdo specifiką, būtinybė atsiskaityti už šilumą bei geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti pagal atitinkamus skaitiklius, įrengtus prieš karšto vandens ruošimo įrenginį išplaukia iš pačios šio apsirūpinimo karštu vandeniu būdo esmės; 2 apsirūpinimo karštu vandeniu būdo atveju šiluma bei geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti nėra patiekiamas betarpiškai vartotojams, nes vartotojams

(butams) yra patiekiamas kokybiškai kitas produktas – karštas vanduo“.

Vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu, Šilumos ūkio įstatymu, Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, kitais galiojančiais teisės aktais ir Vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, geriamojo vandens tiekėjas neskirsto patiekto geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti kiekių, neprižiūri ir neeksploatuoja butuose esančių karšto vandens skaitiklių, todėl geriamojo vandens tiekėjas negali įgyvendinti daugiabučių namų valdytojų pageidavimų.

Primename, jog vartotojai, kurie yra priėmę sprendimą apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu, privalo pateikti šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams šiuos dokumentus: daugumos daugiabučio namo gyventojų – buitinių karšto vandens vartotojų Civilinio kodekso 4.85 str. nustatyta tvarka pri-

imtą sprendimą dėl sutikimo pasirinkti šį apsirūpinimo karštu vandeniu būdą; dokumentą, leidžiantį asmenį sudaryti sutartis su šilumos ir geriamojo vandens tiekėjais; įgalioto asmens išsamią kontaktinę informaciją. Maloniai kviečiame vartotojų įgaliotus atstovus pateikti nurodytus dokumentus, reikalingus sutarčiai sudaryti, bei suderinti su UAB „Vilniaus vandenys“ laiką, kada mūsų bendrovės atstovas galėtų atvykti pasirašyti skaitiklio, įrengto prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenų suderinimo aktą. Išsamesnė informacija teikiama telefonu (8 5) 266 4410. Pateikus šiuos dokumentus ir pasirašius geriamojo vandens skaitiklio, esančio prieš karšto vandens ruošimo įrenginį, rodmenų suderinimo aktą, bus sudaryta geriamojo vandens karštam vandeniui ruošti tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis.

Informuojame, kad vartotojai, kurie yra priėmę sprendimą apsirūpinti karš-

tu vandeniu 2-uoju būdu, tačiau šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams nepateikė sprendimo dėl 2-o apsirūpinimo karštu vandeniu būdo pasirinkimo ir (ar) šilumos ir geriamojo vandens tiekėjams nepateikė juridiškai tinkama forma patvirtinto įgaliojimo asmeniui, galinčiam sudaryti sutartis su tiekėjais, ir (ar) įgaliotasis asmuo nesudarė reikiamų sutarčių su šilumos tiekėju ar geriamojo vandens tiekėju, laikomi vartotojais, netinkamai įgyvendinusiais sprendimo apsirūpinti karštu vandeniu 2-uoju būdu ir atsiskaitymas tarp šilumos ir geriamojo vandens tiekėjų bei šių karšto vandens vartotojų vyksta 1-uoju apsirūpinimo karštu vandeniu būdu, t. y. kai vartotojai karštą vandenį perka iš karšto vandens tiekėjo ir už patiektą karštą vandenį su juo atsiskaito pagal butuose esančių karšto vandens skaitiklių rodmenis (Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 185 punktas).

Užs. 961171

4

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

miestas

Lai­ko ma­ši­na – į ro­ma­ne „Si Vil­nius XVII a. vi­du­ry­je bu­vo vi­sai ki­toks nei da­bar­ti­nis. Ta­čiau Kris­ti­nos Sa­ba­liaus­ kaitės is­to­ri­nis ro­ma­nas „Sil­va re­rum“ apie tų laikų Vil­nių su­laukė did­žiu­lio po­pu­ lia­ru­mo, ypač tarp vil­nie­čių. Ro­ma­nas ta­ po toks po­pu­lia­rus, kad pa­gal jį ren­gia­mos eks­kur­si­jos.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Re­quiem din­gu­siam Vil­niui

Eks­kur­si­jos marš­rutą su­darė pa­ti ro­ma­no au­torė K.Sa­ba­liaus­kaitė, o ją or­ga­ni­zuo­ja tik Vil­niaus tu­riz­ mo in­for­ma­ci­jos cent­ras. Į ke­lionę pėsčio­mis „Sil­va re­ rum“ ap­ra­šy­to­mis vie­to­mis lei­ do­si ir „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­ tai. Eks­kur­si­ja pra­si­dėjo Ka­ted­ros aikštė­je, kur grupę smal­suo­lių pa­ si­ti­ko is­to­rikė gidė Miglė Mi­kulė­ naitė.

si­me. Todėl da­bar rei­kia už­si­merk­ ti ir lai­ko ma­ši­na nu­dundė­ti at­gal – į XVII a. vi­durį.

1655 m. – vie­ni bai­siau­sių me­ tų Vil­niaus is­to­ri­jo­je. Ka­zo­kai ir Mask­vos ka­riuo­menė už­puolė miestą, ir per 17 dienų Vil­nius bu­ vo nu­neš­tas nuo žemės pa­vir­šiaus.

XVII a. vi­du­ry­je Ka­ted­ros aikštė bu­vo vi­sai ki­to­kia vie­ta. Čia stovė­jo Ma­ri­jos Mag­da­lietės var­tai ir tekė­jo se­no­ji Vil­nelės va­ga. Už vartų, Od­ mi­nių prie­mies­ty­je, dar­ba­vo­si se­ niau­sios pro­fe­si­jos at­stovės.

Sa­piegų Ma­do­nos li­ki­mas

Žmonės daug mąstė apie tuš­tybę. Kor­tos, kau­kolė, vy­nas – tai lai­ki­nu­mo ir tuš­tybės sim­bo­liai, būdin­gi ba­ro­ko epo­chai. „Vil­nius daug kartų bu­vo su­griau­ tas ir vėl at­sta­ty­tas. Jei­gu nu­si­kel­tu­ me į XVII a. Vil­nių, ne­pa­tikė­tumė­ te – jo vaiz­das bu­vo vi­siš­kai ki­toks.

Ka­ted­ros aikštė, ku­rio­je sto­vi­me, at­rodė ki­taip, – to­kiais pa­stebė­ji­ mais eks­kur­siją pra­dėjo M.Mi­kulė­ naitė. – Ir tie du ro­ma­nai „Sil­va re­rum“, anot pa­čios K.Sa­ba­liaus­ kaitės, – tai re­quiem tam ne­be­san­ čiam Vil­niui.“ Pas­kui Miglė pa­pokš­ta­vo, kad šis tas iš anų laikų li­ko ir tai ap­žiūrė­

Pas­kui įžengė­me į Ka­tedrą. Čia, Šv.

Ka­zi­mie­ro kop­ly­čio­je, vy­ko ro­ma­ no he­rojų Jo­no Kirdė­jaus Bi­ron­to ir Ur­šulės Nor­vai­šaitės ves­tuvės.

Ir šio­je kop­ly­čio­je ta­da vis­kas at­ rodė ki­taip. Iš anų laikų iš­likęs tik vie­nas daik­tas – ne­di­delė šv. Ka­zi­ mie­ro sta­tulėlė, kur jis – il­go­mis il­ go­mis ran­ko­mis tar­si norėtų ap­ka­ bin­ti visą pa­saulį.

Pas­kui stab­telė­jo­me prie Die­ vo Mo­ti­nos pa­veiks­lo – ste­buk­ lin­go­sios Sa­piegų Ma­do­nos. Ko­ dėl jis taip va­di­na­mas? Ilgą laiką pa­veiks­las kabė­jo Šv. Ar­kan­ge­lio My­ko­lo baž­ny­čio­je, ku­rios fun­da­ to­rius – Lie­tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­ gaikš­tystės kanc­le­ris, Vil­niaus vai­ va­da Leo­nas Sa­pie­ga.

Sa­ko­ma, kad vie­no­je ke­lionė­je po Lie­tuvą naktį to­lu­mo­je ku­ni­gaikš­ tis L.Sa­pie­ga iš­vydęs ži­burėlį. Pri­ va­žiavęs ar­čiau pa­matė bai­gian­čią deg­ti baž­ny­čią. Vie­nin­te­lis lieps­

Re­lik­tas: Šv. Ka­zi­mie­ro kop­ly­čio­je vy­ko ro­ma­no he­rojų Jo­no Kirdė­jaus Bi­ron­to ir Ur­šulės Nor­vai­šaitės ves­tuvės.

nų ne­pa­lies­tas daik­tas ir bu­vo tas pa­veiks­las. Ku­ni­gaikš­tis žvilg­telė­ jo į jį, ap­si­su­ko ir nu­va­žia­vo sa­vais ke­liais. Ta­čiau pu­siau­kelė­je per­si­ gal­vo­jo – ap­si­gręžė, grįžo į degė­

Praeitis: XVII a. viduryje Katedros aikštė buvo visai kitokia vieta. Čia stovėjo Marijos Magdalietės vartai ir

tekėjo senoji Vilnelės vaga.

sių vietą, pa­si­ėmė pa­veikslą ir par­ si­vežė jį į Vil­nių.

Kai bu­vo pa­sta­ty­ta Šv. Ar­kan­ ge­lo My­ko­lo baž­ny­čia ir ša­lia jos esan­tis kla­ri­sių vie­nuo­ly­nas, pa­ts L.Sa­pie­ga ant sa­vo pe­čių ati­tempė pa­veikslą į baž­ny­čią. Vie­nuo­ly­no vy­res­nio­ji (iš tikrųjų gy­ve­nu­si is­ to­rinė as­me­nybė) pra­dėjo „rink­ti“ ste­buk­lus, nu­ti­ku­sius dėl šio pa­ veiks­lo. Jie būda­vo ap­ra­šo­mi. 1671 m. Vil­niaus ka­pi­tu­la pa­veikslą pri­ pa­ži­no ste­buk­lin­gu, o 1750 m. tai pri­pa­ži­no ir Va­ti­ka­nas. Tapęs ste­ buk­lin­gas pa­veiks­las pri­trauk­da­vo pi­nigų, ku­rių reikė­jo vie­nuolėms pra­gy­ven­ti. „Ro­ma­ne ap­ra­šo­mu lai­ko­tar­piu – XVII a. vi­du­ry­je – Lie­tu­vo­je bu­ vo du la­bai garsūs pa­veiks­lai – ši­tas Vil­niu­je ir Trakų Ma­do­na, – pa­sa­ ko­jo gidė. – Pa­ma­čiu­si šį pa­veikslą, ro­ma­no he­rojė Ur­šulė juo taip su­ si­žavė­jo ir pa­sva­jo­jo, kad ka­da nors ir ją nu­ta­pytą taip pa­ka­bins ant sie­ nos. Ta­čiau vėliau su­ti­ko Bi­rontą, ir to­kios sva­jonės baigė­si.“ Dar XX a. pra­džio­je, kaip by­lo­ ja ro­ma­no au­torės ma­ty­ta fo­tog­ra­ fi­ja, Sa­piegų Ma­do­na bu­vo ap­ka­ binė­ta bran­gak­me­niais, ku­riuos jai au­ko­da­vo mo­te­rys už sa­vo sėkmę.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais pa­ veiks­las din­go kaip į van­denį. Vi­ sai ne­tikė­tai jis bu­vo ap­tik­tas Ka­

ted­ros palėpė­je su­suk­tas į ri­tinėlį.

Ta­čiau be dei­mantų, ru­binų, sa­ fyrų, to­pazų.

Pa­veiks­las su­ra­do sa­vo vietą Ka­ ted­ro­je, prie jo vėl ga­li­ma mels­tis.

Vie­nuo­ly­nuo­se – „de­dovš­či­na“

Išėję iš Ka­ted­ros, pa­traukė­me prie Šv. My­ko­lo Ar­kan­ge­lo baž­ny­čios ir kla­ri­sių vie­nuo­ly­no, kur vyks­ta ne­ ma­žai ro­ma­no veiks­mo. „Šis vie­ nuo­ly­nas ne­bu­vo toks pres­ti­ži­nis kaip be­ne­dik­ti­nių, ku­ris yra prie Šv. Kot­ry­nos baž­ny­čios, – pa­ly­gi­ no gidė Miglė. – Vie­nuolės turė­jo kuo nors už­siim­ti.

Be ki­ta ko, jos mo­ky­da­vo ir ne­ tur­tin­gas ba­jo­rai­tes. Taip į vie­nuo­ lyną galė­jo pa­kliū­ti žmo­gus iš ga­ tvės, ku­riam bu­vo ga­li­ma per­duo­ti meilės laiš­kelį. Ro­ma­ne ap­ra­šy­ta „de­dovš­či­na“ vie­nuo­ly­nuo­se iš ti­ krųjų eg­zis­ta­vo.“ Baž­ny­čio­je pa­lai­do­tas L.Sa­pie­ga, abi jo žmo­nos, ki­ti šei­mos na­riai.

Per 1655 m. ka­zokų ant­puolį baž­ ny­čia ir vie­nuo­ly­nas, kaip ir vi­sas mies­tas, bu­vo bai­siai nu­siaub­tas ir api­plėštas, tekė­jo krau­jo upės ir mėtėsi la­vo­nai. Ka­zo­kai plėšė kars­ tus ir iš jų grobė bran­ge­ny­bes. „Tai, kas ap­ra­šy­ta ro­ma­ne, – tie­sa, iš ti­ krųjų tai vy­ko, – tvir­ti­no gidė. – Vie­nuo­ly­no kro­ni­ko­se taip pat ap­ ra­šy­ta, kas čia dėjo­si.“

5

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

miestas

il­va re­rum“ ap­ra­šy­tas vie­tas jo bro­liuką už­mušė ka­zo­kai, vė­ liau turėjęs pro­blemų su dėde, ku­ ris norė­jo vi­sus jo pi­ni­gus pa­grob­ ti, Jo­nas Kirdė­jus – pa­ženk­lin­tas lem­ties.

Jis ban­do sa­ve išš­vais­ty­ti vi­so­ kiuo­se su­si­būri­muo­se, or­gi­jo­se, stu­di­juo­ja re­to­riką. Bet juk nie­ ko ne­ga­li būti lai­ki­nes­nio už ką tik iš­tartą žodį. Pas­kui su­si­tuo­kia su Ur­šu­le, ku­ri yra pui­kybės sim­bo­ lis. O tuš­tybė ir pui­kybė – tie­siog mir­ti­na ba­ro­kinė po­relė“, – pa­sa­ ko­jo gidė.

Prieš pa­baisą – veid­rodė­liu

Eks­kur­siją baigė­me prie Vil­niaus bastė­jos, ku­rios rūsiuo­se esą anais lai­kais tūnojęs pa­bai­sa ba­zi­lis­kas, žudęs žmo­nes sa­vo žvilgs­niu ir troškęs ne­kaltų mer­ge­lių. Vil­niaus tam­suo­menė manė: kai žmo­gus stai­ga nu­griū­va ar stai­ga mirš­ta, į jį būna žvilg­telėjęs ba­zi­lis­kas.

Ta­čiau nuo ba­zi­lis­ko žvilgs­nio esą ga­li­ma ap­si­gin­ti. Te­rei­kia su sa­vi­mi ne­šio­tis veid­rodėlį ir le­mia­ mu mo­men­tu pa­bai­sai jį at­kiš­ti.

Kai tik ba­zi­lis­kas pa­žvelgs į veid­ rodėlį, žmo­gui nie­ko blo­go neat­si­ tiks, – pa­bai­sos žvilgs­nis esą ją pa­ čią už­muš.

Taip pat ba­zi­liską ga­li­ma nu­ bai­dy­ti rūtų kva­pu. Pers­ta­ty­da­mi bastėją prie­ta­rin­gi dar­bi­nin­kai į rūsius pir­miau­sia virvė­mis nu­ lei­do rūtų ry­še­lių. Ba­zi­lis­ko bu­ veinė esą ir bu­vu­si ta­me Vil­niaus pa­kraš­ty­je – ar bastė­jo­je, ar prie Su­ba­čiaus vartų, ar mies­to bu­de­ lio na­mo rūsy­je. „Ba­zi­lis­ko ma­da bu­vo po­pu­lia­ri nuo XV iki XVIII a. Pas­kui jis kaip ir din­go. Jo žūties is­to­riją K.Sa­ba­ liaus­kaitė ap­ra­šo ant­ro­je ro­ma­ no da­ly­je, – pa­sa­ko­jo M.Mi­kulė­ naitė. – Ta­čiau ba­zi­lis­kas at­gims­ta vis ki­to­kiais būdais. Vil­niaus uni­ Iš anų laikų čia iš­likęs tik vie­nas daik­tas – ne­di­delė šv. Ka­zi­mie­ro sta­tulėlė. ver­si­te­to fi­zi­kai dar ir šian­dien ren­ Si­mo­no Švit­ros nuo­tr. gia „Fi­di“ šventę – konst­ruo­ja pa­ baisą dra­koną, trau­kia į Fi­lo­lo­gi­jos Šv. My­ko­lo Ar­kan­ge­lo baž­ny­čios ap­ra­šo­mos ro­ma­ne. L.Sa­pie­gos fa­kul­tetą, kur dra­ko­nas no­ri su­ry­ti pa­sta­tas iš­likęs toks kaip XVII a. sūnus – Lietuvos Didžiosios kuni­ gra­žiau­sią fi­lo­logę. Ro­ma­ne ap­ra­ Už šios baž­ny­čios stovė­jo va­di­na­ gaikštystės pa­kanc­le­ris, menų me­ šo­mas in­ži­nie­rius Frid­ri­chas Get­ mie­ji Ber­nar­dinų var­tai. Ga­li­ma ce­na­tas Ka­zi­mie­ras Leo­nas Sa­pie­ga kan­tas – iš tikrųjų is­to­rinė as­ įsi­vaiz­duo­ti, kaip ro­ma­no he­ro­ uni­ver­si­te­to Teisės fa­kul­te­tui bu­vo me­nybė. Ma­no­ma, kad jis statė jai Nor­vai­šos pro juos per bai­siąją už­rašęs net 3000 knygų. Šian­dien Vil­niaus bastėją. Ro­ma­ne mi­ni­mi su­maištį pa­bėgo iš mies­to, o po 11 da­lis tų knygų – bib­lio­te­ko­je. tik­ri jo gy­ve­ni­mo fak­tai.“ metų – per Ka­zi­mierą – pro juos į Nau­jas eks­kur­si­jos žan­ras Vil­nių įva­žia­vo.

Pa­čiai M.Mi­kulė­nai­tei pa­tin­ka ves­ Esą už 300 žings­nių nuo vie­ Miglė Mi­kulė­naitė: ti „Sil­va re­rum“ eks­kur­si­jas. Gi­ nuo­ly­no vartų stovėjęs mūri­nis Tai, kas ap­ra­šy­ta ro­ dė jų turė­jo ap­sčiai, kad net jau prancū­zo Jo­no De­la­mar­so na­mas, ne­bes­kai­čiuo­ja. „Tos eks­kur­si­jos ku­ria­me ap­si­sto­jo į Vil­nių grįžę ma­ne, – tie­sa, iš tikrųjų spe­ci­fi­ka vi­siš­kai ki­to­kia – ji vyks­ Nor­vai­šos. J.De­la­mar­sas – tai tik­ tai vy­ko. Vie­nuo­ly­no ta pa­gal ro­maną. Rei­kia žmonėms ras is­to­ri­nis as­muo, įsikūręs Vil­ ir ap­ra­šy­tas vie­tas pa­ro­dy­ti, ir jo­se niu­je ir čia liejęs var­pus. Skai­čiuo­ kro­ni­ko­se taip pat ap­ ro­maną pa­ci­tuo­ti, kad ap­ra­šo­mus da­mi žings­nius, at­si­dūrėme Pi­lies ra­šy­ta, kas čia dėjo­si. įvy­kius pri­si­mintų – kad žmo­gus gatvė­je, kur galėjęs būti jo na­mas. pa­si­justų ei­nan­tis to­mis vie­to­mis Jau ta­da Pi­lies gatvė bu­vo pa­ti Pas­kui ieš­ko­jo­me na­mo, kur kaip ro­ma­no he­ro­jus“, – aiš­ki­no bran­giau­sia, čia gy­ve­no tik tur­tin­ nuo­mo­ja­ma­me bu­te K.Sa­ba­liaus­ M.Mi­kulė­naitė. gi žmonės. „Knygų apie Vil­nių la­bai daug pri­ kaitė ap­gy­ven­di­no stu­den­tau­jantį Tuš­tybės ir pui­kybės po­ra Bi­rontą. Bu­tas – pres­ti­žinė­je vie­ ra­šy­ta. Gal rim­tes­nių, gal ge­res­nių – Vi­sai ša­lia – ir Vil­niaus uni­ver­si­ to­je, į jį ve­da stik­linė ga­le­ri­ja, pri­ apie jo ar­chi­tektūrą, is­to­riją. Ta­čiau te­tas, ir Amb­ra­zie­jaus bur­sa, kur den­gian­ti nuo pa­ša­li­nių akių čia liaud­žiai rei­kia to­kios kaip „Sil­va re­ bu­vo tuo­me­čiai stu­dentų bend­ra­ be­si­lan­kan­čias įvai­raus plau­ko rum“ – is­to­ri­nio ro­ma­no. Todėl la­ bu­čiai. Į Vil­nių at­vykęs Ka­zi­mie­ras mo­te­ris. bai ge­rai, kad at­si­ra­do nau­jas eks­ Nor­vai­ša, Ur­šulės bro­lis, pa­stebė­ „Ro­ma­no veiks­mas vyks­ta ba­ kur­si­jos „žan­ras“ – pa­gal knygą“, jo, kad yra dvi stu­dentų gau­jos – ro­ko epo­cho­je, kai žmonės daug – tai gyrė eks­kur­si­jo­je da­ly­va­vu­si skus­ti ir il­gap­lau­kiai. Jis net nea­ mąstė apie tuš­tybę. Kor­tos, kau­ „No­va­tu­ro“ gidė Guo­da Gra­žu­lytė. be­jo­jo, kad la­biau norėtų pri­si­dėti kolė, vy­nas – tai lai­ki­nu­mo ir tuš­ Kai ties bastė­ja Miglė pa­pra­ prie il­gap­lau­kių – eu­ro­pie­čių. tybės sim­bo­liai, būdin­gi ba­ro­ko šo eks­kur­santų pa­teik­ti klau­simų, Stab­telė­jo­me ir prie Vil­niaus epo­chai. Pats Jo­nas Kirdė­jus – ba­ vie­nas pa­grin­di­nių būna toks: „Ka­ uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos, ku­rios ro­ko epo­chos sim­bo­lis. Vai­kystė­ da bus eks­kur­si­ja pa­gal ant­rąją ro­ pui­kios se­no­sios kny­gos vaizd­žiai je pa­tyręs su­krėtimą – matęs, kaip ma­no dalį?“

Grįžo: Dievo Motinos paveikslas – vadinamoji Sapiegų Madona anais

laikais buvo apkarstyta brangakmeniais, kuriuos jai moterys aukodavo už savo sėkmę. Paveikslas surado savo vietą Katedroje, prie jo vėl galima melstis.

Prietarai: ekskursiją baigėme prie Vilniaus bastėjos, kurios rūsiuose

esą anais laikais tūnojo pabaisa baziliskas, žudęs žmones savo žvilgsniu ir troškęs nekaltų mergelių.

6

šeštadienis, gegužės 19, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Po­kal­biai Ka­na­do­je Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė Ra­sa Juk­ne­vi­čie­nė Ota­vo­je su­si­ti­ ku­si su Ka­na­dos gy­ny­bos mi­nist­ru Pe­te­riu Mac­Kay ap­ta­rė NA­TO vir­ šū­nių su­si­ti­ki­mo klau­si­mus.

„NA­TO vir­š ū­n ių su­s i­t i­k i­m as, vyks­tan­tis JAV, Lie­tu­vai svar­bus dėl tran­sat­lan­ti­nio ry­šio. Mes re­ mia­me NA­TO stip­ri­nan­čias ini­cia­ ty­vas“, – su­si­ti­ki­me su Ka­na­dos gy­ny­bos mi­nist­ru sa­kė R.Juk­ne­ vi­čie­nė.

Kaip pra­ne­ša Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja (KAM), tai pir­ma­sis Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ rės vi­zi­tas Ka­na­do­je.

Kal­bė­da­ma apie Tarp­tau­ti­nių sau­gu­mo pa­lai­ky­mo pa­jė­gų ope­ ra­ci­ją Af­ga­nis­ta­ne, R.Juk­ne­vi­čie­nė pa­pa­sa­ko­jo apie Lie­tu­vos va­do­vau­ ja­mą pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­pę Go­re ir veik­lą Af­ga­nis­ta­ne.

Pa­sak jos, šiuo me­tu Af­ga­nis­ta­ne daug pa­stan­gų de­da­ma į šios ša­lies na­cio­na­li­nės ar­mi­jos mo­ky­mus.

Lie­tu­vos vals­ty­bi­ nėms ins­ti­tu­ci­joms rei­kia ke­lio­li­kos mė­ne­sių pa­si­reng­ ti jų įslap­tin­tiems elekt­ro­ni­niams do­ku­men­tams ap­ sau­go­ti, kad jie ne­ bū­tų pa­vie­šin­ti. Dėl vil­ki­na­mo to­kio svar­baus dar­bo ne­ pa­si­ten­ki­ni­mą reiš­ kia Lie­tu­vos par­t­ ne­rės pa­slap­čių ku­ pi­no­je NA­TO.

Pe­te­ris Mac­Kay:

Ne­no­ri­me, kad Af­ga­ nis­ta­nas tap­tų te­ro­ris­ tų ro­ju­mi.

Ka­na­dos gy­ny­bos mi­nist­ras sa­ kė, kad „Lie­tu­vos in­dė­lis į ope­ra­ci­ ją Af­ga­nis­ta­ne la­bai svar­bus“. „Ne­no­ri­me, kad Af­ga­nis­ta­nas tap­tų te­ro­ris­tų ro­ju­mi. No­ri­me, kad bū­tų ger­bia­mos mo­te­rų tei­sės šio­je ša­ly­je, kad vys­ty­tų­si de­mok­ ra­ti­ja“, – KAM pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­ mas P.Mac­Kay. Be to, ap­tar­tas prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos klau­si­mas, Ru­si­jo­je vyks­ tan­ti mi­li­ta­ri­za­ci­ja, sau­gu­mo iš­šū­ kiai Bal­ti­jos re­gio­ne. Pa­sak R.Juk­ ne­vi­čie­nės, Lie­tu­va ne­ga­li su­tik­ti su Ru­si­jos siū­ly­mais prieš­ra­ke­ti­nę gy­ny­bą or­ga­ni­zuo­ti sek­to­rių prin­ ci­pu.

P.Mac­Kay tei­gi­mu, NA­TO prieš­ ra­ke­ti­nės gy­ny­bos sky­das rei­ka­lin­ gas gy­ny­bi­niams, o ne puo­la­mie­ siems tiks­lams.

Taip pat su­si­ti­ki­me kal­bė­ta apie ener­ge­ti­nį sau­gu­mą. Mi­nist­rė in­ for­ma­vo, kad Lie­tu­vos par­la­men­ tui pa­teik­ti svars­ty­ti do­ku­men­tai, su­si­ję su ener­ge­ti­kos pro­jek­tais.

Be to, R.Juk­ne­vi­čie­nė tei­gė, kad Lie­tu­va sie­kia Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo cent­ro ak­re­di­ta­ci­jos NA­TO. „Ener­ ge­ti­nis sau­gu­mas tam­pa svar­bus na­cio­na­li­nė­se ir NA­TO dar­bot­var­ kė­se. No­rė­čiau pa­pra­šy­ti jū­sų pa­ra­ mos šiam pro­jek­tui“, – sa­kė ji.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nist­rė kreip­ da­ma­si į Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ko­mi­te­to na­rius Bend­ruo­me­nių rū­muo­se pa­brė­žė, kad Či­ka­go­je bus priim­ti Lie­tu­vai svar­būs spren­di­ mai, su­si­ję su iš­ma­nią­ja gy­ny­ba, NA­TO pa­jė­gu­mais, ener­ge­ti­niu sau­gu­mu.

Be to, R.Juk­ne­vi­čie­nė tei­gė, kad Lie­tu­va svei­ki­na NA­TO spren­di­mą Či­ka­go­je pa­skelb­ti, koks bus prieš­ ra­ke­ti­nės gy­ny­bos pa­jė­gu­mas. „Tai rei­ka­lin­gas pa­jė­gu­mas, lei­ sian­tis ap­gin­ti mū­sų te­ri­to­ri­jas ir žmo­nes nuo ra­ke­tų ata­kų“, – kal­ bė­jo mi­nist­rė.

BNS inf.

Spar­ta: be­veik me­tų dar­bo gru­pei ne­pa­ka­ko, kad įvyk­dy­tų prem­je­ro įpa­rei­go­ji­mą. Bend­ros slap­tų do­ku­

men­tų ap­sau­gos ki­ber­ne­ti­nė­je erd­vė­je tvar­kos Lie­tu­vo­je vis dar nė­ra.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Ne­ran­gu­mas er­zi­na par­tne­rius

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Nu­ro­dė Va­šing­to­nas

Po to, kai per vi­są pa­sau­lį nu­vil­ni­jo „Wi­ki­Leaks“ pa­vie­šin­tų ame­ri­kie­ čių pa­rei­gū­nų slap­to su­si­ra­ši­nė­ji­ mo skan­da­las, Lie­tu­vo­je su­si­rū­ pin­ta, kaip elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je sau­go­mi įslap­tin­ti do­ku­men­tai.

Paaiš­kė­jo, kad ap­sau­ga be­veik nu­li­nė, vi­sai sky­lė­ta. Dėl to ne­ pa­si­ten­ki­ni­mą ofi­cia­lia­jam Vil­ niui pa­reiš­kė Lie­tu­vos par­tne­rės NA­TO, ypač nuo „Wi­ki­Leaks“ nu­ken­tė­ju­si Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų val­džia.

Va­šing­to­nas ne tik Lie­tu­vai, bet ir vi­siems ki­tiems par­tne­riams NA­TO kon­fid ­ en­cia­liai nu­ro­dė su­ stip­rin­ti tiek sa­vo, tiek vi­so gy­ny­ bi­nio al­jan­so do­ku­men­tų ap­sau­gą, pir­miau­sia – elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je.

To­dėl per­nai lie­pą prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius su­da­rė spe­cia­lią dar­bo gru­pę ir ją įpa­rei­go­jo iki šių me­tų ba­lan­džio pa­bai­gos pa­reng­ti Elekt­ro­ni­nių įslap­tin­tų do­ku­men­ tų val­dy­mo tai­syk­les.

Pra­tę­sė iki lapk­ri­čio

Bet be­veik me­tų dar­bo gru­pei ne­ pa­ka­ko, kad įvyk­dy­tų prem­je­ro įpa­rei­go­ji­mą. Bend­ros slap­tų do­ ku­men­tų ap­sau­gos ki­ber­ne­ti­nė­je erd­vė­je tvar­kos Lie­tu­vo­je vis dar nė­ra. Šio­mis die­no­mis paaiš­kė­jo, kad ji neat­si­ras ir iki šių me­tų pa­bai­ gos. A.Ku­bi­lius pa­si­ra­šė nau­ją po­ tvar­kį, ku­riuo lei­do pra­tęs­ti gru­ pės dar­bą iki šių me­tų lapk­ri­čio 30 d. Tuo­met jau dirbs nau­jos ka­ den­ci­jos Sei­mas ir bus su­da­ro­ma nau­ja Vy­riau­sy­bė, ku­ri, jei­gu gru­ pė iki to lai­ko baigs sa­vo dar­bą, ir tu­rės pa­tvir­tin­ti pa­reng­tą­ją elekt­ ro­ni­nių slap­tų do­ku­men­tų ap­sau­ gos tvar­ką.

Dar­bo gru­pės va­do­vė, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Ad­mi­nist­ra­

ci­nio de­par­ta­men­to Įs­lap­tin­tos in­for­ma­ci­jos val­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja Na­ta­li­ja Ba­ce­vi­čie­nė, aiš­ kin­da­ma, ko­dėl reng­ti šią tvar­ ką rei­kia dau­giau kaip pen­kio­li­ ka mė­ne­sių, tvir­ti­no, kad dir­bant paaiš­kė­jo, jog dar­bo yra dau­giau, nei at­ro­dė iš pra­džių. „Dar­bo gru­pė, iš­nag­ri­nė­ju­ si esa­mą pa­dė­tį, nu­ta­rė, kad ga­ lio­jan­tys tei­sės ak­tai ne­reg­la­ men­tuo­ja įslap­tin­tų do­ku­men­tų skait­me­ni­nių ko­pi­jų ad­mi­nist­ra­ vi­mo, to­dėl tu­rė­tų bū­ti pa­reng­ti du nau­ji tei­sės ak­tų pro­jek­tai. Tai Elekt­ro­ni­nių įslap­tin­tų do­ku­men­ tų val­dy­mo tai­syk­lės ir Įs­lap­tin­tos in­for­ma­ci­jos ad­mi­nist­ra­vi­mo tai­ syk­lių nau­ja re­dak­ci­ja“, – tei­gė N.Ba­ce­vi­čie­nė.

Anot jos, dėl dvie­jų pro­jek­tų ren­gi­mo tiks­lin­gu­mo dar­bo gru­ pė krei­pė­si į Pas­lap­čių ap­sau­gos koor­di­na­vi­mo ko­mi­si­ją ir ši tam pri­ta­rė.

Po­sė­džiau­ja du­kart per mė­ne­sį

„Dar­bo gru­pė nu­ta­rė, kad, sie­kiant tin­ka­mai pa­reng­ti abu pro­jek­tus, bū­ti­na pa­pil­dy­ti gru­pės su­dė­tį ir pa­keis­ti nu­sta­ty­tą­jį ter­mi­ną“, – paaiš­ki­no N.Ba­ce­vi­čie­nė.

Tai prem­je­ras ir pa­da­rė. Jis ne tik pra­tę­sė gru­pės dar­bą iki šių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­gos, bet ir pa­ pil­dė ją tri­mis nau­jais pa­rei­gū­nais.

Da­bar dar­bo gru­pė­je yra 18 pa­rei­ gū­nų iš Už­sie­nio rei­ka­lų ir Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jų, Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to, Mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos, taip pat Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos, Vi­ daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, Po­li­ci­ jos de­par­ta­men­to, Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro, Vy­riau­sy­bi­nio ry­ šių cent­ro ir Vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro tar­ny­bos. Pas­ta­ra­jai pa­ves­ta tech­ niš­kai ap­tar­nau­ti dar­bo gru­pę.

Pa­sak N.Ba­ce­vi­čie­nės, šiuo me­ tu dar­bo gru­pė in­ten­sy­viai dir­ba. „Pas­ta­ruo­ju me­tu po­sė­džiai vyks­

ta du kar­tus per mė­ne­sį“, – in­for­ ma­vo pa­rei­gū­nė.

Ypač slap­ti – tik po­pie­riu­je

Vy­riau­sio­jo ar­chy­va­ro tar­ny­bos Do­ku­men­tų ir ar­chy­vų val­dy­mo sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Luk­šai­tė yra sa­kiu­si, kad iki šiol Lie­tu­vo­je iš es­ mės ne­bu­vo at­ski­rai reg­la­men­tuo­ ta, kaip de­rė­tų sau­go­ti ir tvar­ky­ti įslap­tin­tus elekt­ro­ni­nius do­ku­ men­tus. Anot jos, nau­jo­sios tai­ syk­lės bus skir­tos že­mes­nio įslap­ ti­ni­mo ly­gio do­ku­men­tams – su žy­mo­mis „ri­bo­to nau­do­ji­mo“ ar­ ba „nau­do­ti tar­ny­bo­je“. Tai reiš­ kia, kad jos nea­pims žy­mas „kon­ fi­den­cia­liai“, „slap­tai“ ir „vi­siš­kai slap­tai“ tu­rin­čių do­ku­men­tų.

rias sau­gu­mo žy­mas. Tai – vals­ty­ bės pa­slap­tis.

Ne­pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja ir apie tai, kiek Lie­tu­vos val­džios ins­ti­tu­ci­jo­se yra gry­nai lie­tu­viš­kų, ša­ly­je su­ra­šy­tų slap­tų po­pie­rių, o kiek yra atė­ję iš par­tne­rių NA­TO, ES, taip pat kiek tu­ri­ma kon­fi­den­ cia­lių pra­ne­ši­mų iš Lie­tu­vos dip­ lo­ma­ti­nių ži­ny­bų už­sie­ny­je.

Ne­ži­no­ma, kiek kai­nuos įdieg­ti sis­te­mą, ku­ri leis Lie­tu­vos val­džios spe­cia­lią­sias ins­ti­tu­ci­jas ap­sau­go­ ti nuo in­for­ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mo.

Tai esą bus ap­skai­čiuo­ta tik tuo­ met, kai prem­je­ro pa­skir­tų eks­per­ tų gru­pė baigs sa­vo dar­bą. Ta­čiau ir ši in­for­ma­ci­ja bus įslap­tin­ta.

Ne­sėk­min­gas ty­ri­mas

Nes­kel­bia­ma, kiek Lie­tu­vo­je iš vi­so yra do­ku­men­tų, tu­ rin­čių įvai­rias sau­ gu­mo žy­mas. Tai – vals­ty­bės pa­slap­tis.

D.Luk­šai­tė lei­do su­pras­ti, kad aukš­tes­nio slap­tu­mo ly­gio po­ pie­riai į elekt­ro­ni­nę erd­vę pa­tek­ti ne­tu­rė­tų. Jų tu­rės ir to­liau bū­ti tik po­pie­ri­nis va­rian­tas, ir tik ri­bo­tas eg­zemp­lio­rių skai­čius. „Šie do­ku­ men­tai ir to­liau bus sau­go­mi bei tvar­ko­mi taip, kaip nu­ma­ty­ta jau vei­kian­čių tai­syk­lių“, – sa­kė ji.

Pa­rei­gū­nė pa­brė­žė, kad Lie­tu­ vo­je yra su­kur­ta tin­ka­ma po­pie­ ri­nių slap­tų do­ku­men­tų sau­go­ji­ mo sis­te­ma: „Ne­te­ko gir­dė­ti, kad per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus mums bū­tų bu­vę pa­teik­ta ko­kių nors prie­kaiš­tų dėl slap­tų po­pie­ rių sau­go­ji­mo.“ Nes­kel­bia­ma, kiek Lie­tu­vo­je iš vi­so yra do­ku­men­tų, tu­rin­čių įvai­

Po to, kai per­nai dien­raš­tis pa­vie­ ši­no, kad Lie­tu­va su­si­rū­pi­no sa­vo įslap­tin­tų elekt­ro­ni­nių do­ku­men­ tų ap­sau­ga, Ant­ra­sis ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tas prie Kraš­ to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos ini­ci­ja­vo ty­ri­mą, kaip ga­lė­jo nu­te­kė­ti in­ for­ma­ci­ja dėl JAV reiš­kia­mų kon­ fi­den­cia­lių pa­sta­bų ofi­cia­lia­jam Vil­niui, jog to­kios tvar­kos iki šiol nė­ra. Ta­čiau, neo­fi­cia­lio­mis ži­ nio­mis, šis ty­ri­mas bai­gė­si be re­ zul­ta­tų.

Neo­fi­cia­lūs šal­ti­niai pa­tvir­ti­no, kad Lie­tu­vos spren­di­mas ge­ro­kai ati­dė­ti dar­bo dėl įslap­tin­tų elekt­ ro­ni­nių do­ku­men­tų ap­sau­gos pa­ bai­gą pa­li­ko slo­gų įspū­dį NA­TO par­tne­riams, pir­miau­sia JAV. Pa­ reikš­tas ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ga­li­mu dar­bo vil­ki­ni­mu.

Po to, kai Ju­lia­no As­san­ge’o įsteig­ta ir Šve­di­jo­je įre­gist­ruo­ta or­ga­ni­za­ci­ja „Wi­ki­Leaks“ už­per­ nai vė­ly­vą ru­de­nį ėmė po tru­pu­tį vie­šin­ti tūks­tan­čius JAV dip­lo­ma­ ti­nio su­si­ra­ši­nė­ji­mo do­ku­men­tų, dau­ge­lio pa­sau­lio vals­ty­bių spe­ cia­lio­sios tar­ny­bos su­si­rū­pi­no sa­ vo slap­tų po­pie­rių, esan­čių elekt­ ro­ni­nė­je erd­vė­je, sau­gu­mu.

7

šeštadienis, gegužės 19, 2012

lietuva

Ban­dė pasprukti su įkal­čiais Dar­bo par­ti­jos (DP) juo­do­sios bu­hal­ te­ri­jos do­ku­men­tus 2006 m. tuo­me­ tė jos neo­fi­cia­li bu­hal­te­rė Ni­jo­lė Ste­ po­na­vi­čiū­tė lai­kė bend­ro­vės „Kar­to­ nas“ ar­chy­ve ir, pa­skli­dus gan­dams apie ga­li­mus pa­tik­ri­ni­mus bei kra­tas, do­ku­men­tus iš­ne­šė ir pa­dė­jo į au­to­ mo­bi­lį.

Liu­dy­to­ja pri­si­pa­ži­no

„Iš­ne­šė­te ne­le­ga­lią bu­hal­te­ri­ją ir pa­dė­jo­te į au­to­mo­bi­lį?“ – tei­ra­vo­si vie­na iš DP by­lą nag­ri­nė­jan­čių tei­ sė­jų Dai­va Kaz­laus­kie­nė. Liu­dy­to­ ja N.Ste­po­na­vi­čiū­tė at­sa­kė tei­gia­ mai. Per kra­tą au­to­mo­bi­ly­je, ku­ris pri­klau­sė ki­tai įmo­nei, ku­rio­je ofi­ cia­liai dir­bo N.Ste­po­na­vi­čiū­tė, bu­ vo ras­ti ne tik DP juo­do­sios bu­hal­ te­ri­jos do­ku­men­tai, bet ir 30 tūkst. li­tų gry­nai­siais.

N.Ste­po­na­vi­čū­tė teis­mui pa­tvir­ ti­no, kad ne­le­ga­lias al­gas gal­būt mo­kė­jo ne tik DP, bet ir bend­ro­ vė „Kar­to­nas“. Pa­sak jos, „Kar­ to­nas“ bu­vo „Vi­kon­dos“ kon­cer­ no įmo­nė. „Bend­ro­vės „Kar­to­nas“ val­dy­ bos pir­mi­nin­kas kiek­vie­ną mė­ne­sį kreip­da­vo­si su nu­ro­dy­mu iš­mo­kė­ ti tam tik­ras su­mas, tai bu­vo neo­fi­ cia­lūs mo­kė­ji­mai, jie neatsis­pin­dė­jo bu­hal­te­ri­nė­je ap­skai­to­je, man juos as­me­niš­kai duo­da­vo Ro­mas Ruš­ku­ lis, aš juos per­duo­da­vau dar­buo­to­ jams“, – sa­kė N.Ste­po­na­vi­čiū­tė.

Skel­bia pa­ro­dy­mus

DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lą nag­ ri­nė­jan­tis Vil­niaus apy­gar­dos teis­

Trys mi­tin­gai Po­li­ci­ja pra­ne­šė už­fik­sa­vu­si tris ne­sank­c io­nuo­tus su­si­bū­r i­m us, ket­vir­ta­die­nį su­reng­tus pro­tes­tuo­ jant prieš įvy­kius Gar­lia­vo­je.

Ket­vir­ta­die­nio ry­tą vyk­dant teis­mo spren­di­mą da­ly­vau­jant 240 pa­rei­ gū­nų mo­ti­nai Lai­mu­tei Stan­kū­nai­ tei per­duo­ta jos ma­ža­me­tė duk­ra, iki šiol glo­bo­ta te­tos, Kau­no apy­ gar­dos teis­mo tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės.

Pro­tes­tuo­da­mi prieš vai­ko per­ da­vi­mą žmo­nės rin­ko­si Klai­pė­do­ je, Šiau­liuo­se ir Vil­niu­je prie pre­ zi­den­tū­ros.

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to su­ves­ti­ nė­je skel­bia­ma, kad Klai­pė­dos At­gi­ mi­mo aikš­tė­je ne­sank­cio­nuo­tas pi­ ke­tas vy­ko nuo 11.50 iki 13.10 val., ja­me da­ly­va­vo apie 100 žmo­nių. Šiau­liuo­se Va­sa­rio 16-osios gat­ vė­je skve­re prie sa­vi­val­dy­bės į ne­ sank­cio­nuo­tą pi­ke­tą su­si­rin­ko apie 50 žmo­nių. Pi­ke­tas vy­ko nuo 11.55 iki 14 val. O prie pre­zi­den­tū­ros su­ reng­ta­me ne­sank­cio­nuo­ta­me mi­ tin­ge da­ly­va­vo iki 150 žmo­nių. Kaip nu­ro­do­ma po­li­ci­jos pra­ne­ši­me, jis vy­ko nuo 9.40 iki 23.30 val.

VD, BNS inf.

mas penk­ta­die­nį pra­dė­jo skelb­ti pa­grin­di­nės ir vals­ty­bės sau­go­mos by­los liu­dy­to­jos N.Ste­po­na­vi­čiū­tės pa­ro­dy­mus, duo­tus per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą 2006 m. Tais me­tais bu­vo pra­dė­ta tir­ti ši by­la ir at­lik­ta kra­ta DP būs­ti­nė­je.

Ni­jo­lė Ste­po­na­vi­čiū­tė:

Bend­ro­vės „Kar­to­ nas“ val­dy­bos pir­mi­ nin­kas kiek­vie­ną mė­ ne­sį kreip­da­vo­si su nu­ro­dy­mu iš­mo­kė­ti tam tik­ras su­mas.

„Gar­sin­sim vi­sus liu­dy­to­jos pa­ ro­dy­mus, kad iš­siaiš­kin­tu­me vi­ sas ap­l in­k y­b es“, – sa­k ė by­l os nag­r i­n ė­j i­m ui pir­m i­n in­kau­jan­ ti tei­sė­ja Dai­va Pra­ny­tė-Za­liec­ kie­nė.

Pir­ma­ja­me by­los to­me 2006 m. ge­gu­žės 17 d. va­ka­rą N.Ste­po­na­ vi­čiū­tė pa­rei­gū­nams nu­ro­dė, kad yra la­bai pa­var­gu­si, pra­šo ati­dė­ti

Vil­ki­na: DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lą teis­mai svars­to jau ket­ve­rius me­tus.

ap­klau­są ryt­die­nai, kad pail­sė­ju­si ga­lės duo­ti pa­ro­dy­mus.

Be to, na­mie yra ne­pil­na­me­tis vai­kas, jį pri­žiū­ri drau­gas. „Iš pat ry­to ne­pri­si­pa­ži­nau, po pie­tų pa­kei­čiau ad­vo­ka­tą ir da­viau tei­sin­gus pa­ro­dy­mus“, – apie ki­tą die­ną vy­ku­sią ap­klau­są teis­mui sa­ kė N.Ste­po­na­vi­čiū­tė.

Iš­gąs­di­no kra­tos

Pir­mo­sio­se ap­klau­so­se pa­grin­di­nė liu­dy­to­ja pa­sa­ko­jo, jog 2006 m. ge­ gu­žę Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ ci­ja jai pra­ne­šė, kad no­ri­ma pa­tik­ rin­ti bend­ro­vę „Kar­to­nas“, ku­rio­je ji dir­bo ofi­cia­liai.

Mo­kes­čių ins­pek­to­riams įta­ri­mų kė­lė ma­žos „Kar­to­no“ dar­buo­to­jų al­gos.

Net­ru­kus bu­vo gau­ta ži­nių apie ga­li­mas kra­tas „Kar­to­ne“. N.Ste­ po­na­vi­čiū­tė čiu­po bend­ro­vė­je lai­ ky­tus DP juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos

do­ku­men­tus, pi­ni­gus ir pa­dė­jo į au­to­mo­bi­lį.

Pro­ku­ra­tū­ra ma­no, kad „Kar­to­ ne“ DP do­ku­men­tai ir gry­nie­ji pi­ ni­gai bu­vo lai­ko­mi kons­pi­ra­ci­jos su­me­ti­mais.

Vals­ty­bės sau­go­ma liu­dy­to­ja į by­ los po­sė­džius Vil­niaus apy­gar­dos teis­me at­vyks­ta ly­di­ma dvie­jų kau­ kė­tų pa­rei­gū­nų. N.Ste­po­na­vi­čiū­ tė yra su­ti­ku­si bend­ra­dar­biau­ti su tei­sė­sau­ga, ji pa­dė­jo at­skleis­ti ga­ li­mus nu­si­kal­ti­mus, to­dėl nuo bau­ džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės at­leis­ta.

Bau­džia­mo­jo­je by­lo­je kal­ti­ni­ mai pa­teik­ti DP ly­de­riui eu­ro­par­ la­men­ta­rui Vik­to­rui Us­pas­ki­chui, Sei­mo na­riui Vy­tau­tui Gap­šiui ir bu­vu­sioms par­ti­jos dar­buo­to­ joms Vi­ta­li­jai Von­žu­tai­tei bei Ma­ ri­nai Liut­ke­vi­čie­nei. Kal­ti­ni­mai taip pat pa­teik­ti ju­ri­di­niam as­me­ niui – DP. BNS inf.

Ta­do Uma­ro (BFL) nuo­tr.

Nus­lėp­ti mi­li­jo­nai Pro­ku­ro­ras yra skel­bęs, kad 2004– 2006 m.par­t i­jos do­k u­men­t uo­se ne­fi k­suo­ta apie 25 mln. li­t ų pa­ja­ mų ir apie 23 mln. iš­lai­dų, su­si­ju­sių su tur­tu, įsi­pa­rei­go­ji­mais ar struk­ tū­ros po­ky­čiais.

Teis­mai yra areš­ta­vę 6,353 mln. li­ tų vals­ty­bės do­ta­ci­jų DP. Do­ta­ci­jos areš­tuo­tos tam at­ve­jui, jei­g u bū­t ų pri­teis­t i ci­v i­l i­n iai ieš­k i­n iai ir juos rei­kė­tų išieš­ko­ti.

Ieš­k i­n į šio­je by­lo­je yra pa­reiš­k u­si Vals­t y­bi­nė mo­kes­č ių ins­p ek­ci­ja, ku­r iai ne­bu­vo su­mo­kė­t i dau­g iau kaip 3 mln. li­t ų pri­va­lo­mų mo­kes­ čių ir įmo­k ų, bei Vals­ty­bi­nio so­cia­ li­nio drau­di­mo fon­do val­dy­bos Vil­ niaus sky­rius dėl vals­ty­bei pa­da­ry­ tos ža­los, kai ne­bu­vo su­mo­kė­tos pri­va­lo­mos vals­ty­bi­n io so­cia­l i­n io drau­d i­mo įmo­kos – dau­g iau kaip 855 tūkst. li­tų.

8

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

savaitės interviu

10p.

Kokias grėsmes Lietuvai regi šalies akademikai?

Pla­nai dėl šešė­lio ne­bu­vo pro­tin­gi Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas, Li­be­ralų sąjūdžio frak­ci­jos na­rys Kęstu­tis Gla­vec­kas ne­nei­gia, kad vi­siš­kai su šešė­li­ne eko­no­mi­ka su­si­do­ro­ti ne­ leng­va, galbūt net ir ne­įma­no­ma. Ta­čiau, anot po­li­ti­ko, su­tram­dy­ti ją ga­li­ma.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Tai esą sten­gia­si da­ry­ti da­bar­tinė Vy­riau­sybė, nors jai ir ne vis­kas se­ka­si.

– Šią sa­vaitę prem­je­ras ir ke­li mi­nist­rai da­li­jo žmonėms skra­ ju­tes „Šio­je ša­ly­je nėra vie­tos šešė­liui!“. Jums priim­ti­na to­kia ko­vos su šešė­liu for­ma? – „Vil­ niaus die­na“ pa­klausė K.Gla­vec­ko.

– Vi­sos for­mos nėra blo­gos, kai ko­ vo­ji su to­kiu blo­giu kaip šešė­linė eko­no­mi­ka.

– Bet ne­menką dalį žmo­nių tai suer­zi­no, nes tai įver­tin­ta kaip įsibėgė­jan­čios rin­kimų kam­pa­ ni­jos da­lis.

– Ką pa­da­ry­si. Da­bar be­veik kiek­ vieną ak­ciją ga­li­ma va­din­ti rin­ kimų. Toks me­tas.

Tik­rai ne­ma­tau nie­ko blo­ga, kad prem­je­ras išė­jo į gatvę ir at­kreipė bent ne­di­delės da­lies žmo­nių dėme­ sį į šešė­linės eko­no­mi­kos blogį.

Su­tin­ku, kad galbūt ne­reikė­jo švais­ty­tis la­bai gar­siais pa­reiš­ki­mais apie tą mi­li­jardą.

– Ar ši Vy­riau­sybė ėmėsi ko­kių nors veiksmų, kad tas šešė­lis Lie­tu­vo­je mažėtų?

– Ži­no­ma, ėmėsi. Ir mui­tinė, ir Vals­ ty­binė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, ir pa­ti Vy­riau­sybė pri­ėmė ne vieną spren­ dimą, ku­ris pa­de­da išt­rauk­ti iš šešė­ lio bent dalį lėšų. Pri­si­min­ki­me kad ir ka­sos apa­ra­tus tur­ga­vietė­se.

– Ta­čiau gy­ven­to­jus er­zi­na pa­ reiš­ki­mai, kad iš šešė­lio bus išt­ rauk­tas mi­li­jar­das, o su­ge­ba­ma išt­rauk­ti ge­ro­kai ma­žiau. Dar vie­nas tuš­čias Vy­riau­sybės pa­ gyrū­niš­ku­mas?

– Su­tin­ku, kad galbūt ne­reikė­jo švais­ty­tis la­bai gar­siais pa­reiš­ki­mais apie tą mi­li­jardą. Ta­čiau pla­nuo­ ti to­kius da­ly­kus, siek­ti įgy­ven­din­ti tuos tiks­lus tik­rai nėra blo­gai. Taip, galbūt per­nai ne­pa­vy­ko išt­rauk­ti mi­ li­jar­do. Bet galbūt šie­met ar kitą­met pa­vyks? Svar­bu pa­dėti tam pa­grin­ dus ir nuo­sek­liai siek­ti tiks­lo.

– Ko­kią dalį Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos da­bar su­da­ro šešė­lis?

– Nėra la­bai tiks­liai ap­skai­čiuo­ta, nes tai ne­leng­va. Yra tik prie­lai­dos, kad galbūt apie 25–30 pro­c. bend­ ro­jo vi­daus pro­duk­to (BVP) gims­ta šešė­ly­je. Be­je, at­kreip­čiau dėmesį, kad Ita­li­jo­je šešė­lis su­da­ro apie 20 pro­c. BVP, ne­tgi Jung­tinė­se Ame­ri­ kos Vals­ti­jo­se – apie 7–8 pro­c.

– Ką da­ry­sit su ki­tais pa­si­ūly­ mais tai­ky­ti leng­va­tinį PVM ta­ rifą, ku­rių la­bai ne­ma­žai?

– Ga­liu pa­sa­ky­ti, ką jau sa­kiau – nėra ga­li­mybės vi­sus juos įgy­ven­ din­ti, nes tai biud­že­tui būtų mi­li­ jar­di­nis pra­ra­di­mas.

– Bet Sei­mas jau svars­ty­da­mas pri­tarė siū­ly­mui įves­ti leng­vatą ke­lei­vių ve­ži­mo pa­slau­goms.

Kaip su ja pa­sielg­si­te?

– Pa­lauk­si­me Vy­riau­sybės nuo­ monės ir dar kartą svars­ty­si­me šį pa­si­ūlymą, kai PVM įsta­ty­mo pa­ tai­sos bus prii­ma­mos bir­želį.

Tas pa­ts dėl vėl pa­teik­to pa­si­ūly­mo tai­ky­ti PVM leng­vatą mais­to pro­duk­tams.

Mes šiaip ne prie­š, kad vis­kas bū­ tų pi­giau. Bet vi­suo­met prii­mant to­kius spren­di­mus rei­kia elg­tis at­ sa­kin­gai ir ma­ty­ti bendrą fi­nan­sinę pa­dėtį. Įves­ti leng­va­tinį ta­rifą spau­dai vals­tybė jau tu­ri ga­li­my­bes. Bet būtų neat­sa­kin­ga at­riš­ti tą leng­vatų mai­ šą ir leng­va ran­ka pa­da­ly­ti jas įvai­ rioms ki­toms sri­tims. Rei­kia ma­ty­ti ir bendrą biud­že­to si­tua­ciją.

– Tai ne­įvei­kia­mas „aš­tuon­ko­ jis“?

– Jis tik­rai su­tram­do­mas. Ir ta link­ me, ma­nau, komp­lek­siš­kai dir­ba­ma Lie­tu­vo­je.

La­bai svar­bu mo­ky­ti žmo­nes su­ pras­ti, kad kiek­vie­nas jų iš­leis­tas li­tas šešė­linės eko­no­mi­kos nau­dai – per­kant kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­ tes ar de­ga­lus, ne­pa­rei­ka­lau­jant če­kio tur­ga­vietė­je ar mik­roau­to­bu­ se, galų ga­le imant at­ly­gi­nimą vo­ ke­ly­je – at­si­su­ka prie­š juos pa­čius.

Nes tai reiš­kia ma­žes­nius mo­kes­ čius vals­ty­bei ir jos ma­žes­nes ga­ li­my­bes mokė­ti nor­ma­lias al­gas gy­dy­to­jams, mo­ky­to­jams, po­ li­ci­nin­kams, so­cia­li­niams dar­ buo­to­jams, mokė­ti bent pusė­ti­ nas se­natvės pen­si­jas.

Be abe­jo, su­pran­tu, kad per kri­ zę, kai žmonės ne­tu­ri dar­bo, dau­gu­ ma gal­vo­ja apie tai, kaip jam pa­čiam iš­gy­ven­ti, kaip mokė­ti ma­žiau, nu­ si­pirk­ti pi­giau. Bet vis dėlto reikėtų pa­gal­vo­ti ir apie ki­tus vi­suo­menės, ku­rio­je gy­ve­ni, na­rius.

– Ki­ta te­ma, ku­rią norė­tu­me su ju­mis ap­tar­ti, yra Sei­mo su­ti­ki­ mas įves­ti leng­va­tinį pri­dėtinės vertės mo­kes­čio (PVM) ta­rifą spau­dai. Jūs, kaip ir dau­gu­ma jūsų ko­legų Sei­me, da­bar bal­ suo­ja­te už PVM spau­dai su­ma­ ži­nimą, nors prie­š tre­jus me­tus bal­sa­vo­te už šio mo­kes­čio laik­ raš­čiams pa­di­di­nimą ke­tu­ris kar­tus. Kodėl? Kas pa­si­keitė?

– Daug kas pa­si­keitė. Prieš ket­ve­ rius me­tus krizė at­ėjo į Lie­tuvą ir bu­vo su­si­da­riu­si tik­rai dra­ma­tiš­ ka fi­nan­sinė pa­dėtis. Todėl tuo­met bu­vo priim­tas po­li­ti­nis spren­di­mas pa­nai­kin­ti leng­va­tas be­veik vis­kam, išs­ky­rus vais­tus ir šil­dymą bei dar kai ku­riuos da­ly­kus. Ir tas po­li­ti­nis spren­di­mas bu­vo įgy­ven­din­tas.

Mo­kes­čio išim­čių klau­si­mas tuo­ met bu­vo la­bai ak­tua­lus. Reikė­jo did­žiąją dalį išim­čių nai­kin­ti, nes biud­že­tas su­si­dūrė su la­bai did­ žiulė­mis pro­ble­mo­mis, ku­rias reikė­ jo ne­del­siant spręsti. De­ja, daž­nai ne­po­pu­lia­rio­mis prie­monė­mis.

Dėl PVM leng­va­tos spau­dai tuo­ met bu­vo reiš­kia­mos ke­lios nuo­ monės – vie­ni sakė, kad leng­vatą ga­li­ma pa­lik­ti, ki­ti tam prie­šta­ ra­vo. Bet bu­vo priim­tas po­li­ti­nis spren­di­mas nai­kin­ti leng­vatą ir tai bu­vo įgy­ven­din­ta.

Da­bar ša­lies fi­nan­sinė ir eko­no­ minė si­tua­ci­ja jau ki­ta. Ma­nau, kad ga­li­ma kalbė­ti apie leng­va­tos spau­ dai su­grąži­nimą.

Pa­matė­me, ko­kia sun­ki spaus­din­ tos ži­niask­lai­dos pa­dėtis. Galų ga­ le ir Pre­zi­dentė pa­sakė, kad ga­li­ma grąžin­ti leng­vatą spau­dai. Todėl Sei­ mas ir yra ati­tin­ka­mai nu­si­teikęs.

– Koks nu­ma­to­mas leng­va­ti­nis ta­ri­fas?

Dos­nu­mas: Sei­mo Biud­že­to ir fi­nansų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas K.Gla­

vec­kas įsi­ti­kinęs, kad par­la­men­tas su­gebės pa­tvir­tin­ti leng­va­tinį pri­ dėtinės vertės mo­kes­čio ta­rifą spau­dai. Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

– 9 pro­c., kaip ir siūlė Pre­zi­dentė.

Ne 5, kaip bu­vo iki krizės prie­š ke­ le­rius me­tus, bet šįkart pla­nuo­ja­ma nu­sta­ty­ti 9 pro­c.

– Ir ka­da ji bus priim­ta?

– Da­bar lau­kia­me Vy­riau­sybės nuo­monės dėl PVM leng­va­ti­nio ta­ ri­fo tai­ky­mo spau­dai. Ti­kiuo­si, per de­šimt ar­ti­miau­sių dienų to­kia nuo­monė mus pa­sieks ir ta­da galė­ si­me ga­lu­ti­nai dėl jos bal­suo­ti Sei­ me. Ti­kiuo­si, tai įvyks bir­želį.

– Ma­no­te, kad Vy­riau­sybė ga­ li pa­keis­ti sa­vo nuo­monę šiuo klau­si­mu? Juk per­nai gruodį ji jau pa­reiškė nei­giamą nuo­monę dėl PVM leng­va­tos spau­dai.

– Da­bar si­tua­ci­ja ki­ta, nei bu­vo per­nai gruodį. Tuo­met reikė­jo kon­ so­li­duo­ti tirps­tantį šių­metį biud­ žetą. Da­bar ma­to­me, kad biud­že­tas su­ren­ka­mas ge­rai, ne­tgi yra ne­di­ de­lis per­vir­šis, todėl ga­li­ma gal­vo­ ti apie tam tik­ras mo­kes­ti­nes prie­

mo­nes, pa­vyzd­žiui, leng­va­tinį PVM ta­rifą spau­dai.

– Ir ka­da jis galėtų įsi­ga­lio­ti?

– Pa­gal mūsų įsta­ty­mus, jei­gu mo­ kes­čiai kei­čia­mi vi­du­ry metų, nau­ jie­ji ga­li įsi­ga­lio­ti ar­ba tik po pus­ me­čio, ar­ba nuo naujųjų biud­že­ti­nių metų pra­džios, ar­ba ga­li įsi­ga­lio­ti ir anks­čiau, bet tam rei­kia keis­ti ei­ namųjų metų biud­žetą. Nep­la­nuo­ ja­ma keis­ti šių metų biud­že­to, todėl ma­nau, kad šis leng­va­ti­nis ta­ri­ fas galėtų įsi­ga­lio­ti nuo atei­nan­čių Naujųjų metų.

– Bet juk jau yra pa­si­ūly­mas, kad leng­va­ta įsi­ga­liotų nuo šių metų lie­pos?

– Yra. Ta­čiau šiuo klau­si­mu dar ne­priim­tas po­li­ti­nis spren­di­mas nei val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je, nei Vy­riau­sybė­je. Dar tu­ri būti pa­dis­ ku­tuo­ta, ku­rią datą pro­tin­giau pa­ si­rink­ti – šių metų lie­pos 1-ąją ar kitų metų sau­sio 1-ąją.

– Ta­čiau Sei­me juk ga­li su­si­da­ ry­ti to­kia dau­gu­ma, ku­ri su­tiks įves­ti dar ir pa­pil­domų PVM leng­vatų?

– Ga­li. Tik ta­da tai Sei­ mo da­liai pri­min­čiau, kad po atei­nan­čių rin­kimų jie ga­li grįžti į vald­žią ir tuo­ met jiems reikės su­kti gal­ vą, kaip su­ba­lan­suo­ti biud­žetą. Ar tik ne­bus ap­ga­vystės – da­bar su­ tei­kia­ma mo­kes­čių leng­va­ta, o šių metų pa­bai­go­je tvir­ti­nant 2013-ųjų biud­žetą ji jau at­šau­kia­ma?

– Va­di­na­si, Sei­me yra po­li­ti­nis su­ta­ri­mas tik dėl PVM leng­va­ tos spau­dai?

– Taip. Esu tik­ras, kad ji bus priim­ta.

– O neat­si­tiks taip, kad opo­zi­ci­ jai pa­vyks pra­stum­ti leng­va­tas mais­tui, trans­por­tui, dar kam nors ir ta­da val­dan­tie­ji įsi­žeis ir bal­suos prie­š leng­vatą spau­dai?

– Ne, to­kio po­li­ti­nio ry­šio tarp tų leng­va­ti­nių ta­rifų tik­rai nėra.

Pri­si­min­ki­me, kad priimtąjį įsta­ tymą dar tu­ri pa­si­ra­šy­ti Pre­zi­dentė.

Ma­nau, kad ji, per­nai pa­si­sa­kiu­ si už leng­va­tinį PVM ta­rifą spau­ dai, nėra di­delė leng­vatų ki­toms sri­tims en­tu­ziastė. Todėl, jei­gu taip at­si­tiktų, kad Sei­mo opo­zi­ci­ja su­gebėtų at­riš­ti tą leng­vatų mai­ šą, Pre­zi­dentė ga­li su­stab­dy­ti to­ kias in­ten­ci­jas, ve­tuo­da­ma priim­ to­jo įsta­ty­mo dalį, bet ne­lies­da­ma tos da­lies, ku­ri nu­sta­to leng­va­tinį ta­rifą spau­dai.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,04 %

–0,60 %

14,5 pro­c.

siekė ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je pirmą šių metų ket­virtį.

–1,14 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Lie­tu­viai in­ves­tuo­ja Vents­pi­ly­je

€

Ap­sukrūs lie­tu­viai ak­ty­viai su­per­ka bu­tus Lat­vi­jos pa­jūrio mies­te Vents­pi­ly­je, kad va­sarą iš­nuo­motų poil­siau­to­jams, kaip ra­šo Lat­vi­jos dien­raš­tis „Neat­ka­ri­ga Ri­ ta Avi­ze“. Ku­ror­ti­nio se­zo­no me­tu Vents­ pi­ly­je smar­kiai išau­ga eko­no­minės klasės būsto nuo­mos pa­klau­sa, o šia­me mies­te įsikū­ru­sios vie­šo­jo ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­ gos te­ga­li vie­nu me­tu priim­ti vos 2 tūkst. poil­siau­tojų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3200 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3132 JAV do­le­ris 1 2,7124 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6817 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9493 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9576 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5597 Ru­si­jos rub­lis 100 8,7651 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8750

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,5065 % –0,6450 % –0,2647 % –0,2455 % +0,0202 % +1,0361 % +1,0370 % +0,0104 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,96

4,65

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,91

4,61

2,47

„Va­koil“

4,92

4,63

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

92,68 dol. už 1 brl.

106,98 dol. už 1 brl.

Atos­to­gau­da­mi ap­si­draud­žia nuo rūpes­čių Drau­di­mo bend­rovės su­tin­ka, kad ato­sto­goms be­si­ ruo­šian­tys gy­ven­ to­jai ta­po sąmo­ nin­ges­ni. Pla­nuo­ da­mi ato­sto­gas jie pa­gal­vo­ja ne tik apie būsi­mus ma­lo­nu­mus.

daž­niau­siai vyks­ta­ma sli­dinė­ti, to­ dėl šio­se ša­ly­se dau­giau­sia re­gist­ ruo­ja­ma sli­dinė­jant pa­tirtų trau­ mų“, – sakė A.Pil­či­cas.

Anot jo, taip pat ga­li­ma išs­kir­ ti to­limųjų reisų vai­ruo­to­jus ir už­ sie­ny­je dir­ban­čius klien­tus, ku­rių draud­žia­mie­ji įvy­kiai daž­niau­siai fik­suo­ja­mi Vo­kie­ti­jo­je, Da­ni­jo­je, Prancū­zi­jo­je, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­ je, Švei­ca­ri­jo­je, Bel­gi­jo­je: „Iš­vy­ku­ siems klien­tams drau­di­mo iš­mo­kos daž­niau­siai mo­ka­mos pa­ty­rus gal­ vos traumą, lūžių, taip pat su­si­rgus šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­go­ mis ir pan.“ Lie­kan­tiems Lie­tu­vo­je ir pa­si­ rin­ku­siems iš­vy­kas au­to­mo­bi­liu prie eže­ro, į mišką ar so­dybą nuo šių metų, kaip sakė A.Gim­bic­kas, siū­lo­ma kar­tu su pri­va­lo­muo­ju vai­ruo­tojų ci­vi­linės at­sa­ko­mybės drau­di­mu įsi­gy­ti ir au­to­mo­bi­lio stiklų drau­dimą, drau­dimą su­si­ dūrus su gyvū­nais ke­ly­je ar­ba tech­ ninę pa­galbą ke­ly­je.

Eu­ro­po­je pi­giau

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pi­kas jau pra­si­dėjo

Ke­lio­nių drau­di­mo po­lisų par­da­ vi­mo pi­kas pra­si­de­da jau šį mėne­ sį ir tęsia­si iki pat va­sa­ros pa­bai­ gos, kaip sakė bend­rovės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ Gy­ven­tojų drau­di­mo sky­riaus va­do­vas And­rius Gim­ bic­kas. Pra­sidėjęs ato­stogų se­zo­ nas pa­ska­ti­na gy­ven­to­jus ieš­ko­ti ne tik ku­rortų, bet ir tin­ka­miau­sių drau­di­mo sąlygų. „Tu­riu pa­brėžti, kad re­tas ku­ris ri­ zi­kuo­ja vyk­ti į už­sienį ne­pa­sirū­pinęs ke­lio­nių drau­di­mu. Daž­niau­siai ke­ liau­to­jai šį drau­dimą gau­na kar­tu su kre­di­to kor­te­le, o jos ne­tu­rin­tiems siū­lo­ma jį įsi­gy­ti drau­di­mo bend­ rovė­se“, – kalbė­jo A.Gim­bic­kas.

Drau­di­mo bend­rovės „Er­go Lie­ tu­va“ Ci­vi­linės at­sa­ko­mybės, ne­ lai­mingų at­si­ti­kimų, trans­por­to prie­mo­nių ir svei­ka­tos drau­di­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Aud­rius Pil­či­cas sakė pa­ste­bin­tis ten­den­ciją, kad ke­liau­to­jai jau ban­do tiks­liai iš­ siaiš­kin­ti tu­ri­mos kor­telės drau­di­ mo sąly­gas ir, jei­gu drau­di­mo ap­ sau­ga yra ga­na ri­bo­ta, pa­pil­do­mai ap­si­draud­žia ke­lio­nių drau­di­mu.

Anot jo, šiais me­tais drau­di­mo po­rei­kis au­go: sausio–balandžio mėne­siais bend­rovė re­gist­ra­vo 206 ke­lio­nių drau­di­mo ža­los at­ve­jus, ir tai yra 16 pro­c. dau­giau nei tuo pa­ čiu lai­ko­tar­piu per­nai. Klientų ža­ loms pa­deng­ti bend­rovė šie­met iš­ mokė­jo 438 tūkst. litų.

Ren­ka­si pla­tesnį spektrą

Bend­rovės „See­sam“ as­mens drau­ dimų grupės plėtros va­dovė Na­ta­li­ ja Misė­kienė sakė pa­stebė­ju­si, kad,

Pla­na­vi­mas: ruoš­da­mie­si ke­lio­nei žmonės pa­si­rūpi­na pla­tes­niu drau­di­mo pa­ke­tu nei anks­čiau.

po­pu­liarė­jant sa­va­ran­kiš­kam ke­lio­ nių or­ga­ni­za­vi­mui, kai ke­liau­jan­tys pa­tys per­ka­si ke­lionės bi­lie­tus ar už­si­sa­ko vieš­bu­čius in­ter­ne­tu, ke­ lionės drau­dimą klien­tai taip pat vis daž­niau įsi­gy­ja in­ter­ne­tu. Anot jos, pirmą šių metų ket­virtį in­ter­ ne­tu ke­lionės drau­di­mo įmokų bu­ vo pa­si­ra­šy­ta penk­ta­da­liu dau­giau nei per­nai tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu.

Ro­nal­das Gri­zic­kas:

Pi­giau­siai drau­di­mas kai­nuo­ja vyks­tant į Ru­siją, bran­giau­siai – kai drau­di­mas ga­lio­ja vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Drau­di­mo bend­ro­vių at­sto­vai tei­ gia, kad daž­niau­siai ato­sto­gas pla­ nuo­jan­tys gy­ven­to­jai rūpi­na­si sa­vo svei­ka­ta, todėl įsi­gy­ja me­di­ci­ni­nių iš­laidų drau­dimą. Anot A.Pil­či­co, ap­si­drau­dus šiuo drau­di­mu bend­ rovė at­ly­gi­na būti­nas gy­dy­mo iš­ lai­das dėl už­sie­ny­je ne­tikė­tai pra­si­ dėju­sios ūminės li­gos ar ten pa­tir­to ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo. „Šis drau­di­mas api­ma ne tik bū­ tiną gy­dymą po­lik­li­ni­ko­je ar li­go­ ninė­je, ta­čiau ir kom­pen­suo­ja iš­lai­ das gy­dy­to­jo pa­skir­tiems vais­tams

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

įsi­gy­ti, li­go­niui nu­vež­ti į gy­dy­mo įstaigą ar esant būti­ny­bei jį per­vež­ ti į kitą li­go­ninę. Taip pat ap­mo­ka­ mas li­go­nio par­ve­ži­mas į Lie­tuvą to­liau gy­dy­ti, būtinų do­ku­mentų su­tvar­ky­mas“, – sakė jis.

Nors me­di­ci­nos drau­di­mas tarp gy­ven­tojų po­pu­lia­riau­sias, bend­ rovės BTA va­do­vau­jan­ty­sis as­mens drau­di­mo spe­cia­lis­tas Ro­nal­das Gri­zic­kas pa­ti­ki­no, kad ato­sto­gas pla­nuo­jan­tys gy­ven­to­jai vien šiuo drau­di­mu neap­si­ri­bo­ja. Esą jie ta­po sąmo­nin­ges­ni ir pra­de­da su­pras­ti, kad pla­tes­nis pa­si­rinktų ri­zikų pa­ke­ tas leis iš­veng­ti ne­nu­ma­tytų iš­laidų ir ne­su­ga­dins ato­stogų nuo­tai­kos.

Iš­ven­gia ne­nu­ma­tytų bėdų

Ypač ke­lio­mis trans­por­to prie­ monė­mis ke­liau­jan­tiems klien­tams drau­di­mo bend­rovės pa­si­ūlo ap­ draus­ti ba­gažą. Ke­lionė­je iš­veng­ ti staig­menų, kai ap­ga­di­na­mas ar dings­ta ba­ga­žas, su­si­gun­do vis dau­giau gy­ven­tojų, todėl pa­sta­ruo­ ju me­tu šios rūšies drau­di­mas yra vie­nas po­pu­lia­riau­sių. „Drau­di­mo iš­mo­kos mo­ka­mos ba­ga­žo su­ga­di­ ni­mo ar pra­ra­di­mo at­ve­ju, taip pat kom­pen­suo­ja­mos iš­lai­dos būti­niems daik­tams, pa­vyzd­žiui, ap­ran­gai, hi­ gie­nos reik­me­nims ir pan., įsi­gy­ti.

Pa­pil­do­mai ga­li­ma ap­si­draus­ti ir ke­ lionės do­ku­mentų bei pi­nigų drau­ di­mu“, – sakė A.Pil­či­cas.

Anot N.Misė­kienės, pa­sta­ruo­ju me­tu vis dau­giau dėme­sio su­lau­ kia ir ne­įvy­ku­sios ar nu­trūku­sios ke­lionės drau­di­mas: „Jis at­ly­gi­ na ne­tikė­tas iš­lai­das, su­si­ju­sias su ne­nu­ma­ty­tu ke­lionės at­šau­ki­mu ar nu­trūki­mu dėl ap­draus­to­jo ar jo ar­timųjų, bend­ra­ke­lei­vio sun­ kios li­gos ar mir­ties, ne­tikė­tos ža­ los ap­draus­to­jo tur­tui. Drau­di­mas taip pat at­ly­gi­na dėl vėla­vi­mo pa­ tir­tas iš­lai­das.“ Drau­di­mo bend­rovės ra­gi­na ne­ pa­mirš­ti ir kitų be­ne ne­ma­lo­niau­sių ke­liau­jant ne­nu­ma­tytų at­si­ti­kimų.

As­mens ci­vi­linės at­sa­ko­mybės drau­di­mas, kaip pa­sa­ko­jo A.Pil­či­ cas, ap­sau­go nuo kas­die­nio gy­ve­ ni­mo pa­vojų ir pe­ri­ma ki­to as­mens tur­tui ar svei­ka­tai su­keltą žalą.

Kiek­vie­no­je ša­ly­je – sa­vos bėdos

Į už­sienį vyks­tan­tys ke­liau­to­jai tu­ rėtų pa­si­domė­ti, ko­kios pro­ble­mos kiek­vie­no­je sve­čio­je ša­ly­je poil­ siau­to­jus pa­si­tin­ka daž­niau­siai. Ži­ nant, ko­kių rūpes­čių ga­li­ma tikė­tis, įsi­gy­ti tin­kamą drau­di­mo pa­ketą – leng­viau. „Skir­tin­go­se ša­ly­se ke­liau­to­ jai pa­ti­ria skir­tin­go po­būdžio ža­ lų. Pa­vyzd­žiui, Tur­ki­jo­je ir Egip­te daž­niau­siai pa­si­tai­ko ap­si­nuo­di­ji­ mo, vi­ru­si­nių in­fek­cijų, šir­dies ir krau­ja­gys­lių ligų at­vejų. Į Ita­liją, Aust­ra­liją, Slo­va­kiją ir Švei­ca­riją

Drau­di­mo kai­nos, anot R.Gri­zic­ko, svy­ruo­ja ir pri­klau­so nuo ato­stogų trukmės, ap­draustųjų am­žiaus, ke­ lionė­je pla­nuo­ja­mos veik­los ir ša­ lies, į ku­rią vyks­ta­ma. „Pi­giau­siai drau­di­mas kai­nuo­ja vyks­tant į Ru­siją, bran­giau­siai – kai drau­di­mas ga­lio­ja vi­sa­me pa­sau­ ly­je. Kal­bant apie at­ski­rus že­my­ nus, ke­liau­jant po Eu­ro­pos vals­ty­ bes drau­di­mo pa­slau­gos pi­gesnės, o ren­kan­tis iš­vy­kas į Azi­jos, Ame­ ri­kos že­my­nus drau­di­mo kai­na yra šiek tiek di­desnė ir tai pri­klau­so nuo šiuo­se že­my­nuo­se tei­kiamų pa­ slaugų kainų“, – sakė R.Gri­zic­kas.

Rei­kia pa­pil­do­mos prie­žiū­ros

Nors re­tas ku­ris į ke­lionę iš­si­ruo­šia ne­pa­sirū­pinęs drau­di­mu, tin­ka­mai ap­sau­go­ti na­mie pa­liktą turtą ir jį ap­draus­ti, kaip sakė A.Gim­bic­kas, sumąs­to ma­žesnė da­lis ša­lies gy­ ven­tojų. Esą ap­klau­sos ro­do, kad gy­ven­to­jai daž­nai apie gre­sian­čias ne­lai­mes ži­no, ta­čiau spren­dimą ati­dėlio­ja ryt­die­nai. „Atos­togų se­zo­nas va­gims yra pa­ts dar­by­me­tis, todėl la­bai svar­ bu turtą ne tik ap­draus­ti, bet ir pa­pra­šy­ti kai­mynų už­mes­ti akį į jį.

Pa­vyzd­žiui, iš pa­što dėžutės re­gu­ lia­riai išim­ti ko­res­pon­den­ciją, nes per­pil­dy­ta pa­što dėžutė – ženk­las va­gims, kad ilgą laiką na­mie nie­ko nėra“, – sakė pa­šne­ko­vas.

Jis at­kreipė dėmesį, kad ap­ draudęs būstą bei turtą gy­ven­to­jas gau­na ir bran­gių daiktų už drau­ di­mo vie­tos ribų ap­saugą. „Jei ke­ lionė­je gy­ven­to­jas ne­teks ne­šio­ ja­mo­jo, plan­še­ti­nio kom­piu­te­rio, fo­toa­pa­ra­to ar fil­ma­vi­mo ka­me­ros, šiuos nuo­sto­lius at­ly­gins drau­di­ mas“, – sakė A.Gim­bic­kas.

10

šeštADIENIS, gegužės 19, 2012

tema

Mes ne­su­ge­ba­me su­kur­ti sa­vo vals­ ty­bės – iš čia ky­ la dau­gy­bė ne­ri­mą ke­lian­čių grės­mių. Šias grės­mes, iš­dės­ ty­tas kny­go­je „Ne­ ri­mas“, įvar­di­ja ži­ no­mi ša­lies moks­li­ nin­kai.

Pers­pė­ji­mas: į Moks­lų aka­de­mi­ją su­si­rin­kę tik­rie­ji jos na­riai A.Šlio­ge­ris (iš kai­rės), V.Dau­jo­ty­tė, V.Žul­kus ir A.Va­si­liaus­kas tau­tą įspė­jo apie ty­kan­

čias grės­mes. Šiuos pa­ste­bė­ji­mus moks­li­nin­kai iš­dės­tė kny­go­je „Ne­ri­mas“.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Lie­tu­vo­je bręs­ta nauja re­vo­liu­ci­ja?

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Įs­pė­jo apie ty­kan­čias grės­mes

Neat­si­tik­ti­nai kny­ga „Ne­ri­mas“ (lei­dyk­la „Ty­to al­ba“) šią sa­vai­tę bu­vo pri­sta­ty­ta Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­jo­je, kur sly­pi ir Lie­tu­vos per­si­tvar­ky­mo są­jū­džio iš­ta­kos, kur su­bren­do Ža­lių­jų ju­dė­ji­mo ir ki­tos pi­lie­ti­nės ini­cia­ty­vos. Čia moks­li­nin­kai vie­ni pir­mų­jų kė­lė Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės idė­jas ir vie­ni pir­mų­jų da­bar įspė­ja apie jai ky­lan­čias grės­mes. Ma­žo­ji Moks­lų aka­de­mi­jos sa­lė bu­vo pil­ na lan­ky­to­jų.

Mi­si­jos įvar­dy­ti svar­biau­sias hu­ ma­ni­ta­ri­nes ir so­cia­li­nes grės­mes ėmė­si Moks­lų aka­de­mi­jos tik­rie­ ji na­riai: li­te­ra­tū­ro­lo­gė Vik­to­ri­ ja Dau­jo­ty­tė, tei­si­nin­kas Va­len­ti­ nas Mi­ke­lė­nas, fi­lo­so­fas Ar­vy­das Šlio­ge­ris, eko­no­mis­tas Alek­sand­ ras Va­si­liaus­kas, ar­cheo­lo­gas Vla­ das Žul­kus.

At­siž­velg­da­mi į tai, kad vi­sa­pu­ siš­ka Lie­tu­vos stra­te­gi­nės si­tua­ ci­jos moks­li­ne ana­li­ze ne­si­do­mi nei mū­sų iš­ren­ka­mos val­džios, nei biu­rok­ra­ti­nis apa­ra­tas, moks­li­nin­ kai pa­tys ėmė­si ana­li­zuo­ti hu­ma­ni­ ta­ri­nę, so­cia­li­nę, eko­no­mi­nę ir tei­ si­nę vals­ty­bės si­tua­ci­ją.

Ne­su­ge­ba­me kur­ti vals­ty­bės

Kaip at­si­ra­do ši kny­ga? Jos au­to­riai apie Lie­tu­vai iš­ki­lu­sias grės­mes dis­ku­ta­vo ir jas įvar­di­jo, 2010 m. pa­bai­go­je su­si­ti­kę bū­tent Moks­lų aka­de­mi­jo­je. Po to nu­ta­rė, kad tas įžval­gas rei­kė­tų su­ra­šy­ti ir iš­leis­ti kny­gą. Ir pa­teik­ti ją vi­suo­me­nei.

„Mes įvar­di­jo­me ne vi­sas grės­ mes – tik hu­ma­ni­ta­ri­nes ir so­cia­ li­nes, – pa­tiks­li­no A.Va­si­liaus­kas.

– Ta kny­ga nė­ra moks­li­nis dar­bas – tai pub­li­cis­ti­nės įžval­gos, vie­šas pa­si­sa­ky­mas.“ Tad konk­re­čiai ko­kios tos grės­ mės?

Alek­sand­ras Va­si­liaus­kas:

Ta kny­ga nė­ra moks­ li­nis dar­bas – tai pub­li­cis­ti­nės įžval­ gos, vie­šas pa­si­sa­ky­ mas. „Mes ne­su­ge­ba­me su­kur­ti sa­ vo vals­ty­bės – tuo esu įsi­ti­ki­nęs, – tei­gė A.Šlio­ge­ris. – Kaž­kas kal­bė­jo, kad, ne­pai­sy­da­mas to, jog Lie­tu­vo­ je dau­gė­ja pe­do­fi­lų, vis tiek yra op­ ti­mis­tas. Aš esu juo­das pe­si­mis­tas ir ne­ma­tau jo­kios išei­ties iš su­si­da­ riu­sios si­tua­ci­jos.“ A.Šlio­ge­ris kons­ta­ta­vo, kad 20 ne­ prik­lau­so­my­bės me­tų pa­ro­dė vi­siš­ ką mū­sų be­jė­giš­ku­mą be­veik vi­so­ se gy­ve­ni­mo sri­ty­se – eko­no­mi­kos, tech­no­lo­gi­jų, ad­mi­nist­ra­ci­jos, po­li­ ti­kos, kul­tū­ros ir in­te­lek­tua­li­nė­je.

Anot V.Dau­jo­ty­tės, vals­ty­bė, sie­ kian­ti atei­ties, tu­ri gy­ven­ti vei­du at­si­grę­žu­si į kul­tū­rą pa­čia bend­ riau­sia pra­sme. Kul­tū­rai pri­klau­ so ne tik ope­ra, kny­ga, pa­veiks­las ar per­for­man­sas, kul­tū­rai pri­klau­ so ir rū­pes­tis nuo­ša­lios mo­kyk­los mo­ki­nu­kais.

„Gal­vo­čiau, kad di­džiau­sia grės­ mė tau­tai, kul­tū­rai ir vals­ty­bei ky­la iš to, kad ne­pa­jė­gia­me ref­lek­tuo­ti. Žiū­rė­da­ma į su­si­rin­ku­sius, jau­čiu, kad mu­my­se knibž­da tas ne­ri­mas“, – kal­bė­jo V.Dau­jo­ty­tė. „Teis­mų tei­sės ku­ria­mo­ji funk­ ci­ja kai ku­rio­se vals­ty­bė­se yra to­ kia aki­vaiz­di ir ag­re­sy­viai ak­ty­ vi, jog su ne­ri­mu im­ta kal­bė­ti apie tai, kad teis­mai ta­po pa­čia pa­vo­jin­ giau­sia vals­ty­bės val­džios ša­ka“, – tei­gė tei­si­nin­kas V.Mi­ke­lė­nas.

ge­ro­vių. Dar vie­na grės­mė – mū­ sų val­džiai vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­gas moks­las. Ir hu­ma­ni­ta­ri­nis, ir eko­ no­mi­kos.

Atė­jo lai­kas nau­jam vie­šu­mui

„Ma­tau tik vie­ną išei­tį: rei­kia rim­ tai per­žiū­rė­ti Kons­ti­tu­ci­ją ir rin­ki­ mų sis­te­mą, – sa­kė A.Va­si­liaus­kas.

– Pas mus ren­ka pa­ra­šus po­li­ti­nė jė­ga, ku­ri brau­na­si į val­džią. Bet ji ne­ži­no, ką to­je val­džio­je da­rys.“ Iš sa­lės pa­si­gir­do rep­li­kų, kad sie­kia­ma žūt­būt iš­si­lai­ky­ti val­džio­

je. Kad kiek­vie­na mi­nis­te­ri­ja virs­ta da­li­ne ku­ni­gaikš­tys­te. Kad val­džia at­si­dū­rė ne­kom­pe­ten­tin­gų žmo­nių ran­ko­se.

A.Šlio­ge­rio nuo­mo­ne, atė­jo lai­ kas nau­jam vie­šu­mui, to­dėl rei­kė­tų pe­rim­ti dvi te­le­vi­zi­jos lai­das. Atė­ jo lai­kas tu­rė­ti lais­vo, nuo LRT va­ do­vy­bės ne­prik­lau­so­mo lai­ko te­le­ vi­zi­jo­je. Žmo­nės už­sū­puo­ti šo­kių, pra­mo­gų, vi­so­kių šou ir te­le­vi­zi­jo­ je ne­ma­to tik­ro­vės. A.Va­si­liaus­kas pri­ta­rė, kad rei­kia pa­dė­ti žmo­nėms su­si­gau­dy­ti da­bar­ti­nė­je si­tua­ci­jo­je.

Di­dė­ja ag­re­sy­vus vers­las

Grės­mių ne­trūks­ta ir eko­no­mi­ko­je. „Kuo la­biau blo­gė­ja žmo­nių gy­ve­ ni­mo ko­ky­bė ir są­ly­gos ša­ly­je, tuo am­bi­cin­ges­ni, bet ne­rea­lūs il­ga­ lai­kiai stra­te­gi­niai tiks­lai pri­myg­ ti­nai per­ša­mi žmo­nėms“, – pa­brė­ žė eko­no­mis­tas A.Va­si­liaus­kas.

Eko­no­mi­kos už­da­vi­nys, anot A.Va­si­liaus­ko, – už­tik­rin­ti žmo­gui tam tik­ras gė­ry­bes, tam tik­rą sau­ gu­mą. Blo­giau­sia tai, kad per tuos 20 me­tų vi­sos val­džios eko­no­mi­ką tvar­kė krau­piais bū­dais. „Pa­ly­gin­ti su ki­tais kraš­tais, mes nu­si­ri­to­me že­myn. Mes esa­me dvi­ gu­bai at­si­li­kę nuo Eu­ro­pos. Ne­ma­ tau, kad kas nors im­tų­si rim­to eko­ no­mi­kos tvar­ky­mo. Vie­na grės­mių – ne­kont­ro­liuo­ja­mo pel­no sie­ki­mo ag­re­si­ja. Ag­re­sy­vaus vers­lo da­lis Lie­tu­vo­je ne­stab­do­mai di­dė­ja. Pas mus vers­las sten­gia­si su­žlug­dy­ti ki­tą vers­lą“, – kal­bė­jo A.Va­si­liaus­ kas. Lie­tu­va jam at­ro­do silps­tan­čių žmo­giš­kų iš­tek­lių kraš­tas. Lie­tu­va iš­mirš­ta ir iš­si­vaikš­to.

Eko­no­mis­tas pa­brė­žė, kad ir vals­ty­bės val­dy­me yra daug ne­

Te­ma: kny­go­je „Ne­ri­mas“ su­gu­lė dar 2010-ai­siais at­si­ra­du­sios įžval­

gos apie mū­sų vals­ty­bę.

12

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

14p.

Amerika keičia spalvą: baltaodžių kūdikių gimsta mažiau nei pusė.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Uk­rai­na: čia žai­di­mo tai­syklės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko is­to­ri­ja Eu­ro­po­je su­laukė did­žiu­lio dėme­sio. Tie­sa, at­ro­do, kad tai – po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ta by­la.

O ar reikėtų tuo stebė­tis?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Po­li­ti­nis kva­pe­lis

Kaip būtų ga­li­ma su­val­dy­ti su­ si­da­riu­sią po­li­tinę krizę? Tin­ka­ miau­sias būdas, ži­no­ma, būtų tam tik­ras komp­ro­mi­sas tarp Uk­rai­nos vald­žios ir Eu­ro­pos, spaud­žian­čios Ki­jevą dėl žmo­gaus tei­sių.

Ta­č iau to­k io sce­n a­r i­jaus Vik­ to­ro Ja­n u­ko­v y­č iaus ad­m i­n ist­ ra­c i­ja, re­g is, kol kas ne­svars­to.

Galbūt svars­tys? Ga­l i būti, ta­ čiau tai ne­reiš­k ia, kad pa­l ei­d us J.Ty­m o­š en­ko Uk­rai­n a žengs ki­ tu ke­l iu nei iki šiol. O šis ke­l ias – ne de­mok­ra­ti­jos, kaip ban­do­ ma įsi­vaiz­duo­ti.

Ir kad ir ką sa­kytų Uk­rai­nos va­ do­vas V.Ja­nu­ko­vy­čius apie skaidrų bu­vu­sios prem­jerės teismą, ši by­la tik­rai su po­li­ti­niu kva­pe­liu.

Vis dėlto Uk­rai­no­je to­kie eli­ to ap­si­stum­dy­mai – ne nau­jie­ na. Kaip ir po­li­ti­zuo­ti teis­mai, vi­ sur be­si­pi­nan­tys vers­lo ir po­li­tikų in­te­re­sai, ko­rup­ci­ja ar ki­tos ne­ for­ma­lios tra­di­ci­jos. Ne­nuos­ta­bu, kad nors Va­ka­rai, ypač brand­žios de­mok­ra­ti­jos ša­lys, to­kios kaip Vo­kie­ti­ja, daž­nai iš po­so­vie­ti­nių vals­ty­bių rei­ka­lau­ja pa­gar­bos de­ mok­ra­ti­jai ir žmo­gaus teisėms, – tai bal­sas ty­ruo­se.

Žadė­jo sta­bi­lumą

V.Ja­nu­ko­vy­čius į vald­žią at­ėjo po Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos lai­ko­tar­pio, pa­si­žymė­ju­sio po­li­tinė­mis krizė­mis ir nuo­la­ti­niais ki­vir­čais tarp re­vo­ liu­ci­jos sto­vyk­los na­rių, tarp ku­rių bu­vo ir J.Ty­mo­šen­ko. V.Ja­nu­ko­ vy­čius jau bu­vo pa­siekęs vald­žios olimpą, ta­čiau 2004 m. ne­su­gebė­jo iš­lai­ky­ti po­sto. „Oran­žinė“ kom­pa­ ni­ja su­gebė­jo iš­vers­ti jį iš po­sto, o po su­reng­to ant­ro­jo rin­kimų tu­ro V.Ja­ nu­ko­vy­čius li­ko it musę kandęs.

Uk­rai­no­je ne­būna taip, kad už pre­zi­ den­to ne­stovėtų kas nors įta­kin­ges­nis.

Tie­sa, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad vi­si uk­rai­nie­čiai per­ne­lyg žavė­jo­si šiuo stam­baus su­dėji­mo pro­ru­siš­ku va­ di­na­mu po­li­ti­ku. Vei­kiau dau­ge­ lis pa­tikė­jo opo­zi­ci­jos pa­ža­dais, kad bu­vu­sio ša­lies va­do­vo Leo­ni­do Kuč­ mos su­kur­ta ko­rup­ci­ja per­si­smel­ ku­si po­li­tinė ša­lies sis­te­ma pa­ga­liau grius, ir su trenks­mu. Kad pa­ga­liau vald­žia ims rūpin­tis žmonė­mis, o ne oli­garchų in­te­re­sais.

Opo­zi­ci­ja tuo me­tu bu­vo so­li­di ir kon­so­li­duo­ta. „Oran­žinė“ kom­ pa­ni­ja turė­jo sa­vo pa­grin­dinį šūkį – su­nai­kin­ti įsi­šak­ni­ju­sią ko­rup­ ciją, oli­garchų įtaką, pa­suk­ti ša­lies vairą va­ka­rie­tiškų ver­ty­bių pusėn.

Juos rėmė Va­ka­rai, ku­rie tal­ki­no ne tik stebė­da­mi rin­ki­mus, ta­čiau ir fi­ nan­sa­vo opo­zi­ci­nes jėgas. V.Ja­nu­ ko­vy­čius, nors bu­vo gau­siai pa­lai­ ko­mas Uk­rai­nos ry­tuo­se, vei­kiau sim­bo­li­za­vo se­no­sios kuč­minės sis­ te­mos iš­li­kimą nei jos grio­vimą.

Be to, opo­zi­ci­ja pa­si­telkė ir V.Ja­ nu­ko­vy­čiaus pro­ r u ­s i š ­k u ­ mo kortą.

P a g ­r i n ­ do, ži­no­ ma, bu­vo.

Da u g ­ e ­l i s jo rėmėjų, o ir pa­ts V.Ja­ nu­ko­vy­čius, ne­re­ tai ak­cen­ta­vo, kad svar­biau­sia Uk­rai­ Rea­lybė: J.Ty­mo­šen­ko teis­mas, re­gis, tik dar sykį nai – ge­ri san­ty­kiai pa­rodė, kad Uk­rai­no­je ga­lio­ja ki­to­kios žai­di­mo tai­ su Ru­si­ja, ly­gia­tei­ syklės, o jas šiuo me­tu dik­tuo­ja V.Ja­nu­ko­vy­čius. siš­ku­mas tiek uk­

„Scan­pix“ nuo­tr. rai­n ie­č iams, tiek

ru­sams ša­ly­je. Ta­čiau rie­te­nos ir ne­su­ta­ri­mai su­ga­di­no „oran­žinės“ sto­vyk­los rei­ka­lus. Opo­zi­ci­jos na­riai pa­tys pa­ki­šo sau koją ini­ci­juo­da­mi po­li­ti­nes re­for­mas, ku­rios su­ma­ži­ no ša­lies va­do­vo ga­lias ir kar­tu iš­ plėtė vy­riau­sybės įga­lio­ji­mus.

Ne­nuos­ta­bu, jog ne­tru­kus tarp tuo­me­čio ša­lies va­do­vo Vik­to­ ro Juš­čen­kos ir J.Ty­mo­šen­ko ėmė bręsti konf­lik­tas, ku­ris ga­liau­siai lėmė, kad 2005–2009 m. Uk­rai­ na įklim­po į po­li­tinį chaosą. Taip V.Ja­nu­ko­vy­čiui ir jo Re­gio­no par­ ti­jai at­si­vėrė Ki­je­vo du­rys, nors vos prie­š ke­le­rius me­tus sos­tinė­je aidė­ jo prie­š jį nu­kreip­tos skan­duotės.

Tapęs ša­lies va­do­vu V.Ja­nu­ko­ vy­čius žengė pra­gma­tiš­ku ke­liu, nees­ka­luo­da­mas nei san­ty­kių su Ru­si­ja, nei su Eu­ro­pa – pa­si­rin­ ko la­vi­ra­vi­mo tak­tiką. Tie­sa, vi­ daus po­li­ti­ko­je jis ėmėsi sku­bių pre­zi­den­to ins­ti­tu­ci­jos stip­ri­ni­mo veiksmų. Tai, ži­no­ma, bu­vo lo­giš­ kas žings­nis, lik­vi­duo­jant „oran­ žinės“ eros pa­da­ri­nius.

Tie­sa, J.Ty­mo­šen­ko by­la kaip rei­kiant ap­kar­ti­no san­ty­kius su Eu­ro­pa, ypač did­žiau­sia ir įta­kin­ giau­sia Bend­ri­jos na­re Vo­kie­ti­ja.

Ar šis konf­lik­tas bus reikš­min­ gas? Iš esmės Uk­rai­nos ir ES ry­šiai ne­nutrū­ko, tad J.Ty­mo­šen­ko by­los klau­si­mas – „ver­ty­bi­nis“.

Ki­ta ver­tus, Va­ka­rai dar sykį įsi­ ti­ki­no, kad Uk­rai­na taip grei­tai, kaip įvy­ko Oran­žinė re­vo­liu­ci­ ja, ne­si­kei­čia. Ko­rup­ci­ja, in­te­resų grupės, oli­gar­chai. Vi­sa tai – Uk­ rai­nos kas­die­nybė.

Ar V.Ja­nu­ko­vy­čius ką nors pa­ keitė, o ar ga­li pa­keis­ti? Var­gu.

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus per­galė Uk­rai­nos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se ne­bu­vo ne­ tikė­ta. Ma­ža to, Eu­ro­po­je, skir­tin­gai nei 2004 m., šis po­li­ti­kas net lai­ ky­tas sta­bi­lu­mo ga­ran­tu po chao­ tiškų metų. 2010 m. Kons­ti­tu­ci­nis teis­mas pa­keitė 2004 m. įvyk­dy­ tas po­li­ti­nes re­for­mas ir su­grąži­no 1996 m. kons­ti­tu­ciją.

V.Ja­nu­ko­vy­čius ėmėsi ir svar­bių so­cia­li­nių bei eko­no­mi­nių re­formų.

Jis pa­si­sakė už in­ves­ti­cijų pri­trau­ kimą, žadė­jo vi­daus re­for­mas, kovą su ko­rup­ci­ja. Dau­ge­lis manė, kad Uk­rai­na ne­suks kitų po­so­vie­ti­nių ša­lių, ku­rio­se do­mi­nuo­ja au­to­ri­ta­ ri­nio sti­liaus val­dy­mas, ke­liu, o lai­ ky­sis de­mok­ra­ti­jos prin­cipų.

Opo­nen­tus iš „oran­žinės“ kom­ pa­ni­jos V.Ja­nu­ko­vy­čius api­būdi­no

Rea­lybė: niekas neabejoja, kad byla prieš J.Tymošenko – sufabrikuota.

kaip „ne­su­gebė­ju­sius priim­ti svar­ bių spren­dimų po­li­ti­kus“. „Eko­no­ mi­ka ne­su­gebė­jo veik­ti sis­te­min­ gai“, – sakė jis kaž­ka­da Ber­ly­ne.

siai, nes taip žais­ti ge­riau­sia. Oli­ garchų pa­ra­ma po­li­ti­niam eli­tui – sta­bi­lu­mo ga­ran­tas, o oli­gar­chams – laisvė veik­ti.

Nau­jas ar­bit­ras?

Oli­garchų žai­di­mai

Iš tiesų, nie­kas la­bai ne­šūka­vo ant V.Ja­nu­ko­vy­čiaus, kad jis ima­si re­ for­muo­ti ša­lies po­li­tinę sis­temą stip­rin­da­mas sa­vo ir sa­vo ap­lin­kos ga­lias. Taip jau Uk­rai­no­je yra, kad stip­ri cent­rinė vald­žia čia ga­li už­ kirs­ti ke­lią ne­si­bai­gian­čioms pjau­ tynėms dėl įta­kos ir vald­žios. To­ kiu ar­bit­ru gan il­gai bu­vo L.Kuč­ma.

Jis su­gebė­jo kont­ro­liuo­ti oli­gar­ chus, de­rin­ti jų in­te­re­sus ir iš­lai­ ky­ti sa­vo po­stą ne­pa­liestą. Ši sis­ te­ma rėmėsi abi­pu­siu su­si­ta­ri­mu – vals­tybė už­tik­ri­na oli­gar­chams ma­lonę ir ap­saugą, tad ga­li­my­bes plėsti verslą, o šie at­si­ly­gi­na lo­ja­ lu­mu. Šiuo at­ve­ju kiek­vie­na vers­ lo im­pe­ri­ja at­si­riekė sa­vo py­ra­go dalį. Ar va­di­na­mo­jo ar­bit­ro ke­liu žengė V.Ja­nu­ko­vy­čius? Vei­kiau­

Iki Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos Uk­rai­ no­je do­mi­na­vo iš esmės trys vers­lo gru­puotės: oli­gar­cho Ri­na­to Ach­ me­to­vo „Sys­tem Ca­pi­tal Ma­na­ge­ ment“, Vik­to­ro Pin­čiu­ko „In­ter­ pi­pe“ ir va­di­na­mo­jo Ki­je­vo kla­no at­sto­vai Gri­go­ri­jus Sur­kis bei Vik­ to­ras Med­ved­ču­kas.

Po Oran­žinės re­vo­liu­ci­jos sa­ vo įtaką po­li­ti­kai su­stip­ri­no to­kie nau­jie­ji oli­gar­chai, kaip Vi­ta­li­jus Hai­du­kas bei Ser­ge­jus Ta­ru­ta, taip pat Igo­ris Ko­lo­mois­kis. Oli­garchų ro­ki­ruotė sie­ja­ma su va­di­na­muo­ ju rep­ri­va­ti­za­ci­jos pro­ce­su, ku­rio tiks­las – per­skirs­ty­ti pri­va­ti­zuo­tas įmo­nes nau­jiems šei­mi­nin­kams, už­si­tik­ri­nant jų pa­ramą.

Būtent taip elgė­si „oran­žinė“ ko­ man­da po re­vo­liu­ci­jos.

13

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

pasaulis Kont­ra­ban­dos ­ ka­ra­lių – už grotų

Rei­ka­lau­ja ­ pa­do­ru­mo

Ki­ni­jos teis­mas va­kar skyrė laisvės at­ėmi­ mo iki gy­vos gal­vos bausmę Lai Chang­ xin­gui, ku­ris va­do­va­vo did­žiu­lei kont­ra­ ban­dos ope­ra­ci­jai, il­gai slapstė­si Ka­na­do­ je, o per­nai bu­vo de­por­tuo­tas. Lai Chang­ xin­gas bu­vo pri­pa­žin­tas kal­tu dėl mi­li­jardų do­le­rių vertės pra­ban­gių ma­šinų ir ci­ga­re­ čių kont­ra­ban­dos, taip pat pa­reigūnų pa­ pir­kinė­ji­mo. Dėl jo by­los iš po­stų išlėkė ne vie­nas aukš­to ran­go pa­reigū­nas.

Ame­ri­kietė po­pmu­zi­kos su­perž­vaigždė La­dy Ga­ga va­kar bu­vo per­spėta su­si­lai­ ky­ti nuo nuo­gy­bių, ne­pa­do­raus el­ge­sio ir švent­va­gys­čių, kai kitą sa­vaitę gast­ro­liuos Fi­li­pi­nuo­se. Po to, kai prie­šta­rin­gai ver­ti­ na­mas jos pa­si­ro­dy­mas bu­vo užd­raus­tas kai­mynė­je In­do­ne­zi­jo­je, Ma­ni­los pa­reigū­ nai pa­reiškė, jog kon­certą stebės ins­pek­ to­riai, ku­rie turės už­tik­rin­ti, kad dai­ni­ ninkė ne­per­žengtų ribų.

šiek tiek ki­to­kios įžengė į po­li­tiką ir ta­po Ra­dos na­ re. Grei­tai ji bu­vo at­sa­kin­ga už ša­ lies ener­ge­ti­kos klau­si­mus.

J.Ty­mo­šen­ko elgė­si drąsiai. Ji ini­ci­ja­vo dau­ge­lio ko­rup­ci­nių su­ si­ta­rimų pa­nai­ki­nimą – tai lėmė, kad ener­ge­ti­kos sek­to­rius pra­ dėjo efek­ty­viai dirb­ti ir duoti pel­ ną. Ta­čiau tai komp­li­ka­vo san­ ty­kius su kai ku­riais oli­gar­chais, todėl pre­zi­den­tas L.Kuč­ma J.Ty­ mo­šen­ko at­lei­do.

Būtent ta­da L.Kuč­mos ad­mi­nist­ ra­ci­ja ap­kal­ti­no J.Ty­mo­šen­ko dujų kont­ra­ban­da ir do­ku­mentų klas­to­ ji­mu, ta­čiau ta­da po­li­tikė su­gebė­jo iš­si­suk­ti teig­da­ma, kad su ja ban­ do su­si­do­ro­ti oli­gar­chinės jėgos.

Tie­sa, 2002 m. po­li­tikė vos ne­žu­ vo mįslin­go­je eis­mo ava­ri­jo­je.

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus tur­tai

V.Ja­nu­ko­vy­čiaus as­muo vi­suo­ met sie­tas su ry­ti­nių Uk­rai­nos re­ gionų oli­gar­chais, iš esmės do­ mi­na­vu­siais L.Kuč­mos me­tais.

Pa­vyzd­žiui, R.Ach­me­to­vas iki šiol yra did­žiau­sias Re­gionų par­ti­jos rėmėjas. Nors pa­si­sa­ko už ly­gias tei­ses uk­rai­nie­čiams ir ru­sams, taip pat pa­lai­ko san­ty­kius su Ru­ si­jos eli­to na­riais, nie­kas ne­trukdė R.Ach­me­to­vui rem­ti ir „oran­žinės“ sto­vyk­los. Iš esmės jiems per­ne­lyg ne­svar­bu, kas do­mi­nuo­ja po­li­tinė­ je pa­dangė­je, nes vi­si po­li­ti­kai vie­ naip ar ki­taip yra nuo jų pri­klau­so­ mi, o šie – nuo po­li­tikų.

Oli­garchų įta­ka Uk­rai­no­je ėmė aug­ti iš kar­to nuo ne­prik­lau­so­ mybės at­kūri­mo. Griū­vant So­ vietų Sąjun­gai Uk­rai­no­je ėmė kur­ tis vers­lo im­pe­ri­jos, ku­rios iki šiol do­mi­nuo­ja ša­lies vers­le. Im­pe­ri­jos kūrėsi pri­va­ti­za­ci­jos pro­ce­so įkarš­ ty­je, ta­čiau po­li­ti­nis eli­tas kont­ro­ lia­vo, kad tarp skir­tingų gru­puo­čių iš­liktų pu­siaus­vy­ra.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Tais me­tais į Uk­rai­nos vers­lo eli­ tą įsi­veržė ir J.Ty­mo­šen­ko. Po­li­ti­ kei ne sykį kli­juo­ta Dujų Prin­cesės pra­vardė. Šią pra­vardę ji ga­vo pra­ ėju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nia­ja­me de­ šimt­me­ty­je.

Sa­vo ke­lią į vers­lo aukš­tu­mas pra­dėju­si nuo vaiz­do ka­se­čių nuo­ mos, 1995 m. J.Ty­mo­šen­ko jau bu­ vo bend­rovės „Vie­ningos Uk­rai­nos ener­gi­jos sis­temos“ di­rek­torė. Ši įmonė bu­vo pa­grin­dinė Ru­si­jos dujų im­por­tuo­to­ja į Uk­rainą. Bu­vo įta­ria­ma, kad J.Ty­mo­šen­ko vers­ las nėra skaid­rus, esą ji par­da­vinė­ ja di­de­lius vogtų dujų kie­kius, nu­ slėpda­ma mo­kes­čius.

Vis dėlto būsi­mo­ji po­li­tikė turė­ jo stiprų už­nu­garį – ne tik kai ku­ riuos žy­mes­nius Uk­rai­nos oli­ gar­chus, bet ir pa­tį ša­lies va­dovą L.Kučmą. Būtent ta­da J.Ty­mo­ šen­ko su­si­krovė ne­regė­tus tur­tus.

Nie­kas rim­tai nie­kuo­met J.Ty­mo­ šen­ko ne­lietė, kol ji nu­tarė pa­suk­ ti į po­li­tiką. 1996 m. J.Ty­mo­šen­ko

Dau­ge­lis Uk­rai­nos po­li­tikų, tarp jų ir V.Ja­nu­ko­vy­čius, pa­brėžė, kad ko­ rup­ci­jai jam val­dant bus su­duo­tas skau­dus smūgis. Ar taip yra iš tiesų?

Pa­sak „Der Spie­gel“, 38 metų V.Ja­nu­ko­vy­čiaus vy­riau­sia­sis sūnus Aliak­sand­ras ta­po ži­no­mu Uk­rai­no­ je vers­li­nin­ku. Ry­ti­nia­me Do­nets­ko mies­te jis už­sii­ma sta­tybų vers­lu ir šis vers­las kles­ti. Vi­sos Uk­rai­nos vys­ty­mo ban­kas, kont­ro­liuo­ja­mas Ja­nu­ko­vy­čių šei­mos, taip pat pa­ di­di­no sa­vo įplau­kas. Taip tvir­ti­na Uk­rai­nos ži­niask­lai­da. „Der Spie­gel“ pa­kal­bi­no Ki­ je­ve dir­bantį žur­na­listą Ser­gejų Leš­čenką. Jam 31 me­tai ir jis dir­ ba dien­raš­ty­je „Uk­rains­ka Prav­ da“. Laik­raš­ty­je kar­tu dir­ba dar 20 žur­na­listų. 2000 m. šio laik­raš­čio vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Geor­gi­jus Gon­gadzė bu­vo nu­žu­dy­tas, kaip spėja­ma, už­sa­kius tuo­me­čiam ša­ lies va­do­vui L.Kuč­mai. Praė­jus dvy­li­kai metų S.Leš­čen­ka sakė nuo­lat su­lau­kian­tis gra­si­nimų.

Ta­čiau ne tik su šio­mis baimė­ mis rei­kia ko­vo­ti „Prav­dos“ žur­na­ lis­tams. An­tai ne­se­niai vy­riau­sybę pa­lai­kan­tis „Iz­ves­tia“ ap­kal­ti­no laik­raš­čio va­do­vus, kad šie ban­do „des­ta­bi­li­zuo­ti Ja­nu­ko­vy­čiaus vy­ riau­sybę“.

S.Leš­čen­ka su­si­dūrė su Ja­nu­ ko­vy­čių kla­nu, kai ėmė nag­rinė­ti V.Ja­nu­ko­vy­čiaus re­zi­den­ci­jos Mež­ go­ry­je is­to­riją. „Uk­rains­ka Prav­da“ ga­vo do­ku­men­tus, ku­rie įro­do, kad ši vi­la bu­vo pri­va­ti­zuo­ta ne vi­sai šva­riai.

Pa­sak dien­raš­čio, vi­la bu­vo per­ leis­ta vie­nai Do­nec­ko bend­ro­vei, o ši mai­nais per­davė du nu­šiu­ru­sius na­mus Ki­je­ve. Nau­ja­sis vi­los sa­vi­ nin­kas vėliau naująją nuo­sa­vybę per­kėlė bend­ro­vei „Tan­ta­lit“. Pas­ kui ši įmonė, nors turė­jo ver­tin­ go tur­to, bu­vo pa­skelb­ta bank­ru­ ta­vu­sia.

2

NA­TO ka­riai žu­vo ir dar še­ši bu­vo su­žeis­ti per su­kilė­lių ra­ketų ata­ką Rytų Af­ga­nis­ta­ne.

Spro­gi­mų seriją te­be­gau­bia pa­slap­tis Ba­land­žio 27-ąją Uk­rai­nos did­ mies­ty­je Dniep­ro­pet­rovs­ke įvyk­ dy­tas te­ro­ro ak­tas. Kas už jo sto­ vi? Iki šiol nie­kas ne­pa­sakė.

De­ja, iki šiol ver­s ijų dau­g iau nei at­sa­k ymų. Galbūt spro­g i­ mai bu­vo su­si­ję su J.Ty­mo­šen­ ko, o gal su artė­jan­čiu Eu­ro­pos fut­b o­l o čem­p io­n a­t u? Gal tai vald­ž ios pro­vo­ka­c i­ja? Ofi­c ia­ liai bu­vo pa­s kelb­ta, kad spro­ gi­mai – te­ro­ro ak­tas. Nors bu­vo pa­vie­šin­ti trys ga­limų iš­puo­lio vyk­dy­tojų fo­to­ro­b o­t u su­d a­ry­t i at­vaiz­d ai, apie su­ė mi­m us pa­ skelb­ta ne­bu­vo.

Buvęs Uk­rai­nos sau­gu­mo tar­ nybų lei­te­nan­tas Olek­sand­ras Ski­pals­kis pa­brėžė, kad iš­puolį or­ga­ni­za­vo tik­rai ne te­ro­ristų or­ ga­ni­za­ci­jos, o tai vei­kiau bu­vo ap­ si­stum­dy­mas dėl įta­kos.

Ki­ti tvir­ti­no tikį, kad te­ro­ro aktą su­re­ži­sa­vo vald­žia, siek­da­ma po­ li­ti­nių tikslų. Juk būtent tuo me­ tu, kai aidė­jo spro­gi­mai, pa­si­rodė J.Ty­mo­šen­ko skun­das, kad kalė­ji­ me su ja el­gia­ma­si blo­gai. O J.Ty­ mo­šen­ko ki­lu­si būtent iš Dniep­ ro­pet­rovs­ko.

Ta­čiau sprog­menų spe­cia­lis­tas Vla­di­mi­ras Zakh­ma­to­vas sakė, kad bom­ba ne­bu­vo skir­ta žmo­ nėms gąsdin­ti, bu­vo tai­ko­ma­si ką nors su­žeis­ti. Be to, eks­per­tas pri­dūrė, kad fak­tas, jog po spro­ gi­mo nie­kas ne­bu­vo suim­tas, ro­ do, kad vald­žia galė­jo su tuo bū­ ti ne­su­si­ju­si.

Ar galė­jo spro­gi­mus su­reng­ti opo­zi­ci­ja? Ma­no­ma, kad taip siek­ ta des­ta­bi­li­zuo­ti V.Ja­nu­ko­vy­čiaus vy­riau­sybę prie­š Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­natą, nes ir Dniep­ro­pet­ rovs­ke vyks rung­tynės.

Ta­čiau opo­zi­ci­jos veikė­jai ka­te­ go­riš­kai neigė to­kią ver­siją, ro­dy­ da­mi pirš­tais į vy­riau­sybę.

At­me­tus anks­čiau minė­tas ver­ si­jas kaip men­kai pa­grįstas, tyrė­ jams vei­kiau­siai teks narp­lio­ti, kas iš vie­tos vers­lo in­te­resų galė­ jo pri­kiš­ti na­gus prie te­ro­ro ak­to.

Vla­di­mi­ras Ro­kits­kis:

Tik­rai ne­ma­nau, kad ko­kia nors po­li­tinė jėga galė­jo stovė­ti už šių iš­puo­lių.

Dniep­ro­pet­rovs­kas ne­re­tai va­ di­na­mas Uk­rai­nos oli­garchų gim­ ti­ne. Iš šio mies­to kilę mi­li­jar­die­ riai Vik­to­ras Pon­čiu­kas, Igo­ris Ko­lo­mois­kis ir Ge­na­di­jus Bo­go­ liu­bo­vas. Ma­no­ma, kad pir­mie­ji su­darė vieną gru­puotę, ku­ri aiš­ ki­no­si san­ty­kius su tur­tin­giau­siu uk­rai­nie­čiu va­di­na­mu R.Ach­me­ to­vu ir jo kom­pa­ni­ja.

Li­kus dviem sa­vaitėms iki iš­ puo­lio prie sa­vo namų bu­vo nu­ šau­tas vie­tos vers­li­nin­kas Ge­na­ di­jus Ak­sel­ro­das. Šis as­muo bu­vo ge­rai ži­no­mas Dniep­ro­pet­rovs­ke sta­tybų vers­lo at­sto­vas.

Tai tik su­stip­ri­no kal­bas, kad mies­te vyks­ta vers­lo gru­pių ka­ ras. Vis dėlto Uk­rai­nos pa­reigū­nai iki šiol la­bai at­sar­giai ko­men­tuo­ja ty­rimą. Tie­sa, tyrė­jai at­metė, kad iš­puo­lis turė­jo po­li­ti­nių mo­tyvų. „Tik­rai ne­ma­nau, kad ko­kia nors po­li­tinė jėga galė­jo stovė­ti už šių iš­puo­lių“, – sakė Uk­rai­nos sau­gu­mo tar­ny­bos va­do­vo pa­va­ duo­to­jas Vla­di­mi­ras Ro­kits­kis. „Kyiv Post“, „Huf­fing­ton Post“ inf.

Ty­ri­mas: Uk­rai­nos pa­reigū­nai ma­no, kad spro­gi­mai Dniep­ro­pet­

rovs­ke su po­li­ti­ka ne­su­siję.

AFP nuo­tr.

14

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

pasaulis Stu­dentų pro­tes­tai Brangs­tan­tis moks­las šią sa­vaitę iš­vi­jo į gat­ves Čilės, Bo­li­vi­jos ir Ka­na­dos stu­ den­tus. Neiš­veng­ta riau­šių, su­si­rėmimų su teisė­sau­gos pa­reigū­nais, traumų ir areštų. Čilė­je, kur ne­mo­ka­mo uni­ver­si­te­ ti­nio iš­si­la­vi­ni­mo iš­vis nėra, su­lai­ky­ta 70 žmo­nių. Bo­li­vi­jo­je stu­den­tai pri­si­jungė prie me­dikų, ku­riems bu­vo pail­gin­tos dar­bo va­lan­dos, bet pa­lik­tas tas pa­ts at­ ly­gi­ni­mas. Ka­na­dos, kur vald­žia no­ri pa­ bran­gin­ti aukštąjį mokslą 82 pro­c., švie­ ti­mo mi­nistrė Li­ne Beau­champ at­si­sta­ ty­di­no žlu­gus de­ry­boms su stu­den­tais.

Pa­ro­da apie seksą įžiebė dis­ku­si­jas Ka­na­do­je daug dis­ku­sijų su­kėlė Na­cio­na­li­nia­me moks­lo ir tech­ no­lo­gijų mu­zie­ju­je du­ris at­vėru­si pa­ro­da „Vis­kas apie seksą“, skir­ta vai­kams nuo dvy­li­kos metų.

Ket­vir­ta­dienį ati­da­ry­tos pa­ro­dos lan­ky­to­jams de­monst­ruo­ja­mos natū­ra­laus dyd­žio nuo­gų žmo­ nių skulptū­ros su pa­ryš­kin­to­mis ero­ge­ninė­mis zo­no­mis, taip pat nuo­trau­kos, ku­rio­se vaiz­duo­ja­ mi įvai­raus am­žiaus nuo­gi vy­rai ir mo­te­rys. Laik­raš­tis „Ca­na­da’s Sun“ ra­šo apie „kli­mak­so kam­ barį“, ku­ria­me ro­do­mi ani­muo­ ti su­si­jau­di­ni­mo būse­nos ly­ti­niai or­ga­nai, o vy­riš­kas bal­sas pa­sa­ko­ ja apie or­gazmą.

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­ to­riai ga­vo maž­ daug šimtą pa­si­ pik­ti­ni­mo laiškų iš mo­ky­tojų ir tėvų.

Sek­so­lo­gas Ja­my Rya­nas įra­še pa­sa­ko­ja apie ana­linį seksą: „Jei­ gu jau­čiatės pa­to­giai ir no­ri­te tai iš­ban­dy­ti – im­ki­te ir da­ry­ki­te. Tai ga­li būti sma­gu. Bet jei jau­čiatės ne­jau­kiai, nie­kas ne­ver­čia to da­ ry­ti. Tai nėra pri­va­lo­ma.“ Or­ga­ni­za­to­riai tei­gia, kad pa­ ro­da pa­dės jau­nuo­liams at­sa­ky­ti į klau­si­mus apie seksą, sek­sua­lumą, meilės san­ty­kius, kont­ra­cep­ ciją ir ly­ti­niu būdu plin­tan­čias li­ gas. „Pa­ro­da pa­tei­kia in­for­ma­ciją moks­liš­kai, at­vi­rai ir priei­na­mai.

To­kio po­žiū­rio lai­ko­si Na­cio­na­ li­nis moks­lo ir tech­no­lo­gijų mu­ zie­jus“, – teigė mu­zie­jaus at­sto­ vas spau­dai Yvesas St-On­ge’as.

Bet dar prie­š ati­da­rant pa­rodą jos or­ga­ni­za­to­riai ga­vo maž­daug šimtą pa­si­pik­ti­ni­mo laiškų iš mo­ ky­tojų ir tėvų. Dis­ku­sijų ki­lo ir ša­

lies par­la­men­te. „Aš ger­biu mu­ zie­jaus laisvę, bet jie pa­prašė ma­no nuo­monės ir ji yra to­kia: ne­pil­na­ me­čiams ne­turėtų būti de­monst­ ruo­ja­ma sek­sua­li­nio po­būdžio med­žia­ga be tėvų su­ti­ki­mo“, – sakė Ka­na­dos kultū­ri­nio pa­vel­do mi­nist­ras Ja­me­sas Moo­re’as.

Po­li­ti­kas pri­dūrė, kad ši pa­ro­ da yra mo­kes­čių mokė­tojų įžei­ di­mas. Na­cio­na­li­nis moks­lo ir tech­no­lo­gijų mu­zie­jus kas­met iš vals­tybės gau­na maž­daug 30 mln. do­le­rių fi­nan­sa­vimą, o pa­ ro­da „Vis­kas apie seksą“ at­si­ėjo 800 tūkst. do­le­rių.

Li­be­ralų par­ti­jos par­la­men­tarė Ca­ro­lyn Ben­nett bu­vo ki­to­kios nuo­monės. „Kuo dau­giau ir anks­ čiau žmonės su­ži­nos apie seksą, tuo ma­žiau bus ne­pla­nuotų nėš­ tumų“, – tvir­ti­no po­li­tikė.

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riai iš da­ lies at­si­žvelgė į kri­tiką ir pa­ša­ li­no ani­ma­ci­nius vaiz­do įra­šus, ku­riuo­se jau­nuo­liai mo­ko­mi ty­ rinė­ti sa­vo kūną bei pa­sa­ko­ja­ma apie mas­tur­ba­ciją. Lan­ky­tis pa­ ro­do­je be tėvų leis­ta paaug­liams nuo še­šio­li­kos metų, nors dvy­li­ ka­me­čiai ga­li atei­ti grupė­mis per mo­kyk­li­nes eks­kur­si­jas.

Pir­mie­ji lan­ky­to­jai ket­vir­ta­dienį reiškė tei­gia­mas nuo­mo­nes. „Be abe­jo, čia apie sek­sua­lumą kal­ba­ ma la­bai vaizd­žiai, bet aš ne­ma­ tau nie­ko įžeid­žia­mo, – kalbė­jo Zi­ta Du­be-Lock­hart, stu­mian­ ti dvejų metų sūnaus ve­žimėlį. – Ma­nau, jų tiks­las yra su­pa­žin­din­ti jau­nuo­lius su la­bai su­dėtin­ga sek­ so te­ma, ir jiems pa­vy­ko pri­kaus­ ty­ti dėmesį.“ Mo­te­riai pri­tarė ir ki­tas lan­ky­to­jas Mat­tas McGeei­ nas. Anot jo, te­gu ver­čiau jau­nuo­ liai su­ži­no apie seksą iš pa­ro­dos, nei eks­pe­ri­men­tuo­da­mi. „Aš pa­ts mo­kiau­si mo­kyk­los kie­me, per ban­dy­mus ir klai­das, – pa­tir­ti­mi da­li­jo­si vy­ras. – Bet tai tik­rai ne tas da­ly­kas, kur klys­ti rei­kia.“

Ame­ri­ka kei­čia Po ilgų spe­ku­lia­ cijų, skai­čia­vimų ir pro­gno­zių JAV gy­ven­tojų su­ra­šy­ mo biu­ras ofi­cia­liai pa­skelbė, kad bal­ taod­žiai nau­ja­gi­ miai ša­ly­je ne­bėra dau­gu­ma.

Reikš­min­gas po­sūkis

Neis­pa­na­kal­biai bal­taod­žiai per dvy­li­kos mėne­sių lai­ko­tarpį, ku­ris baigė­si per­nai liepą, su­darė 49,6 nau­ja­gi­mių. Pirmą kartą per JAV is­to­riją dau­giau, 50,4 pro­c., gimė ma­žumų nau­ja­gi­mių, įskai­tant is­ pa­na­kal­bius, juo­daod­žius, azi­jie­ čius ir mai­šy­tos rasės kūdi­kius. To­ kius JAV gy­ven­tojų su­ra­šy­mo biu­ro duo­me­nis šią sa­vaitę pa­skelbė JAV laik­raš­tis „The New York Ti­mes“. Šio po­sūkio il­gai bu­vo lauk­ta, bet nie­kas ne­galė­jo pa­sa­ky­ti, ka­da at­ eis šis lūžio taš­kas vals­ty­bei, ku­rią įkūrė eu­ro­pie­čiai ir ku­riai per sa­vo is­to­riją te­ko su­si­dur­ti su did­žiulė­ mis ra­sinė­mis pro­ble­mo­mis, pra­ de­dant ver­gi­ja ir bai­giant ban­dy­ mais ri­bo­ti imig­ra­ciją.

Nors dau­gu­ma JAV gy­ven­tojų dar kurį laiką bus bal­taod­žiai, fak­ tas, kad jau­no­jo­je kar­to­je do­mi­nuos kitų ra­sių ir tau­ty­bių žmonės, turės di­delę reikšmę ša­lies eko­no­mi­kai, po­li­ti­kai ir iden­ti­te­tui. „Tai svar­bus po­sūkio taš­kas, trans­for­ma­ci­ja iš dau­giau­sia bal­ tųjų vaikų bu­mo kultū­ros į glo­ba­ li­zuotą dau­gia­tautę vals­tybę, ku­ria pa­ma­žu tam­pa­me“, – teigė Bru­ king­so ins­ti­tu­to vy­riau­sia­sis de­ mog­ra­fas Wil­lia­mas H.Frey.

„Eu­ro­news“, „Reu­ters“, „Glo­bal News“ inf.

Iš­si­la­vi­ni­mo pro­ble­ma

Kri­ti­ka: gavę šimtą pa­si­pik­ti­ni­mo laiškų, or­ga­ni­za­to­riai pa­ša­li­no da­

lį eks­po­natų, bet pa­čios pa­ro­dos neat­šaukė.

„CBC News“ nuo­tr.

Po­žy­mių, kad JAV pa­su­ko šia kryp­ ti­mi, ga­li­ma ras­ti ne tik Ova­lia­ja­me ka­bi­ne­te. 348-io­se ša­lies apy­gar­ do­se bal­taod­žiai ne­be­su­da­ro dau­ gu­mos gy­ven­tojų. Anot W.H.Frey, kūdi­kių ka­te­go­ri­jo­je šis skai­čius pa­ dvi­gubė­ja. Bal­taod­žiai už­lei­do dau­ gu­mos po­zi­ciją ke­tu­rio­se vals­ti­jo­se ir Ko­lum­bi­jos apy­gar­do­je, taip pat to­kio­se ag­lo­me­ra­ci­jo­se, kaip Niu­ jor­ko, Las Ve­ga­so ir Mem­fio.

Ryškūs de­mog­ra­fi­niai po­ky­čiai ke­lia daug klau­simų. Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se vi­suo­met eg­zis­ta­vu­si ma­ žumų iš­si­la­vi­ni­mo pro­ble­ma ga­li dar komp­li­kuo­tis. Ar vy­res­ni ame­ri­kie­ čiai, ku­rių dau­gu­ma yra bal­taod­žiai,

Trintis: valstijose, kur rasiniai ir etniniai skirtumai labai ryškūs, jau kyla

klinių vadovėlių ir prioritetų skirstant valstybės išlaidas.

su­tiks mokė­ti už jau­nesnės kar­tos, ku­ri at­ro­do ki­taip, ne­gu jie pa­tys, iš­si­la­vi­nimą? Ar būsi­ma dar­bo jėga ne­taps did­žiu­le naš­ta vals­ty­bei, jei­ gu ne­gaus tin­ka­mo iš­si­la­vi­ni­mo? „Klau­si­mas yra tai, kaip mes su­ da­ry­si­me so­cia­linį kont­raktą, jei­gu kar­tos to­kios ne­pa­na­šios vie­na į ki­ tą“, – teigė Niu­jor­ko uni­ver­si­te­to Imig­ra­ci­jos stu­dijų cent­ro di­rek­to­ rius Mar­ce­lo Sua­re­zas-Oroz­co.

Ko­led­že įgytą laipsnį, ku­ris ta­po sėkmės pa­ma­tu šiuo­lai­kinė­je eko­ no­mi­ko­je, tu­ri tik 13 pro­c. is­pa­na­ kal­bių gy­ven­tojų ir 18 pro­c. juo­ daod­žių, o bal­taod­žių – 31 pro­c. Ši sta­tis­ti­ka ke­lia di­delį ne­rimą, nes jau grei­tai jau­niems ame­ri­kie­čiams teks iš­lai­ky­ti kūdi­kių bu­mo kartą, ku­ri ne­tru­kus išeis į pen­siją. Ma­ža to, jau­no­ji kar­ta pa­veldės tri­li­jo­nus do­le­rių vals­tybės skolų.

15

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

pasaulis Stu­dentų pro­tes­tai

spalvą

18 pro­c. gy­ven­tojų iki 20-ies metų yra bal­taod­žiai, o am­žiaus grupė­je per 65 metų jų yra 73 pro­c.

To­kio­se vals­ti­jo­se, kaip Ari­zo­ na, Ne­va­da, Tek­sa­sas ir Ka­li­for­ni­ ja, kur ra­si­niai ir et­ni­niai skir­tu­mai la­bai ryškūs, jau ky­la ug­nin­gi gin­ čai dėl emig­ra­ci­jos, mo­kyk­li­nių va­ dovė­lių ir prio­ri­tetų skirs­tant vals­ tybės iš­lai­das.

Jau­nes­ni ir vai­sin­ges­ni

Tau­ti­nių ir ra­si­nių ma­žumų gims­ ta­mu­mas didė­jo me­tai iš metų, tam įta­kos turė­jo did­žiulė imig­ra­ ci­ja per pa­sta­ruo­sius tris de­šimt­ me­čius. Is­pa­na­kal­biai su­da­ro dau­ gumą imig­rantų, jie yra jau­nes­ni ir gim­do dau­giau vaikų nei neis­pa­na­ kal­biai bal­taod­žiai.

Per minėtą sta­tis­tinį lai­ko­tarpį is­pa­na­kal­biai su­darė 26 pro­c. visų JAV nau­ja­gi­mių, juo­daod­žiai – 15 pro­c., azi­jie­čiai – 4 pro­c. Bal­taod­ žiai nau­ja­gi­miai, su­da­ran­tys 49,6 pro­c., vis dėlto tebė­ra did­žiau­ sia kūdi­kių grupė, o bal­taod­žiai gy­ven­to­jai su­da­ro 63,3 pro­c. JAV gy­ven­tojų. Bet jie aki­vaizd­žiai sens­ta. Neis­pa­na­kal­bių bal­taod­žių am­žiaus me­dia­na yra 42 me­tai. Tai reiš­kia, kad di­delė da­lis mo­terų jau be­veik per­žengė sa­vo vai­sin­giau­sią am­žių.

O dau­gu­ma is­pa­na­kal­bių da­ bar yra pa­siekę vai­sin­gu­mo viršū­ nę, nes jų am­žiaus me­dia­na yra 27 me­tai. Nuo 2000 iki 2010 m. is­pa­ na­kal­bių Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se gi­ mė dau­giau, nei at­vy­ko is­pa­na­kal­ bių imig­rantų.

Pa­vo­jus ar iš­si­gelbė­ji­mas?

ugningi ginčai dėl emigracijos, moky„Shutterstock“ nuotr.

Ky­la aštrūs gin­čai

„Ten­den­ci­jos aiš­kios, bet mūsų po­ li­ti­niai ly­de­riai ne­ga­li jų nuo­sek­ liai su­dėti“, – ap­gai­les­ta­vo An­nie E.Ca­sey fon­do kon­sul­tan­tas Wil­ lia­mas O’Ha­re’as. Anot eks­per­to, ma­žumų jau­no­sios kar­tos iš­si­la­vi­ ni­mas tu­ri did­žiulę reikšmę vals­ tybės ir jos eko­no­mi­kos atei­čiai.

Be­ne ryš­kiau­sias kartų skir­tu­ mas yra Ju­mos apy­gar­do­je, kur tik

Vo­kie­čiams įves mi­ni­malų at­ly­gi­nimą Lie­tu­vo­je ver­da karš­tos dis­ku­si­ jos dėl mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo di­di­ni­mo, o Vo­kie­ti­ja iki šiol gy­ ve­na be jo ir tu­ri be­ne ma­žiau­siai be­dar­bių vi­so­je Eu­ro­po­je. Bet pa­ dėtis ne­tru­kus ga­li pa­si­keis­ti.

Be vy­ro neiš­gy­ventų

„Be vy­ro tik­rai ne­galė­čiau iš­gy­ ven­ti dirb­da­ma šį darbą“, – Vo­ kie­ti­jos laik­raš­čiui „Der Spie­gel“ sakė An­to­nie D’Elia, sto­vin­ti už pre­kys­ta­lio sau­so va­ly­mo par­duo­ tuvė­je jud­rio­je Ber­ly­no met­ro sto­ ty­je „Fried­richst­ras­se“.

Ji stab­telė­jo, kad pa­duotų klien­ tui ką tik iš­ly­gin­tus marš­ki­nius, ir tęsė: „Bet vėlgi, galbūt tai yra ma­no kaltė, kad jau­na pa­gimd­žiau vaikų ir dėl to ne­sto­jau į uni­ver­si­tetą.“ A.D’Elia anks­čiau dir­bo ke­ pyklėlė­je. „Per dieną pa­ga­min­da­ vau šim­tus su­muš­ti­nių ir kar­tais su­sto­da­vau bei pamąs­ty­da­vau: per va­landą neuž­dir­bau nė tiek, kad pa­ti galė­čiau nu­si­pirk­ti vieną su­muš­tinį“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

vo pi­lie­čiams ga­ran­tuo­ja mi­ni­ malų gy­ve­ni­mo lygį. Ki­taip ta­ riant, vals­tybė, o ne darb­da­viai už­tik­ri­na, kad žmonės turėtų pa­ kan­ka­mai pi­nigų iš­gy­ven­ti. To­kia po­li­ti­ka leid­žia darb­da­viams būti lanks­tes­niems, o kai ku­rie eks­per­ tai tei­gia, kad būtent dėl jos ne­ dar­bo ly­gis Vo­kie­ti­jo­je yra vie­nas ma­žiau­sių vi­so­je Eu­ro­po­je.

Tie­sa, opo­nen­tai tu­ri prie­šingų ar­gu­mentų ir tvir­ti­na, kad vals­ tybė ska­ti­na ydingą įdar­bi­ni­mo pra­ktiką.

Per dieną pa­ga­min­ da­vau šim­tus su­ muš­ti­nių ir kar­tais su­sto­da­vau bei pamąs­ty­da­vau: per va­landą neuž­dir­bau nė tiek, kad pa­ti galė­čiau nu­si­pirk­ti vieną su­muš­tinį.

Ma­žai už­dir­ba kas penk­tas

A.D’Elia dir­ba va­di­na­ma­ja­me ma­ žų at­ly­gi­nimų sek­to­riu­je. Tokį ter­ miną var­to­ja Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­ nių ty­rimų ins­ti­tu­tas api­būdin­ti dar­buo­to­jams, ku­rie per va­landą už­dir­ba ma­žiau nei du treč­da­lius vi­du­ti­nio 9,62 eu­ro (33 litų) at­ly­ gi­ni­mo. Į šią ka­te­go­riją pa­ten­ka kas penk­tas Vo­kie­ti­jos gy­ven­to­jas, o be­veik du treč­da­liai dar­buo­tojų mažų at­ly­gi­nimų sek­to­riu­je yra mo­te­rys.

Ki­taip ne­gu dau­ge­lis kitų Eu­ro­ pos ša­lių, Vo­kie­ti­ja ne­tu­ri fe­de­ra­ li­niu ly­giu nu­sta­ty­to mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo. Vie­toj jo vals­tybė sa­

So­cia­linė ne­ly­gybė

Vo­kie­ti­jos eko­no­mi­nių ty­rimų ins­ti­tu­to per­nai pa­skelb­to­je ata­ skai­to­je tei­gia­ma, kad be­veik visų vo­kie­čių, išs­ky­rus 10 pro­c. dau­ giau­sia už­dir­ban­čių, rea­lio­sios pa­ja­mos nuo 2005 iki 2010 m. su­ mažė­jo. La­biau­siai nu­kentė­jo tie, ku­rie už­dir­ba ma­žiau­siai. „Pap­ras­tai ma­žiau­siai už­dir­ ban­tys iš­leid­žia did­žiau­sią dalį sa­vo pa­jamų“, – paaiš­ki­no vie­nas ata­skai­tos au­to­rių Kar­las Bren­ke.

Jų pi­ni­gi­nes ge­ro­kai pa­tuš­ti­ na pri­va­lo­ma­sis svei­ka­tos drau­ di­mas. 150 tūkst. eurų per me­tus už­dir­ban­tis in­ži­nie­rius jam iš­lei-

d­žia 6,6 pro­c. pa­jamų, o de­šim­čia kartų ma­žesnį at­ly­gi­nimą gau­ nan­tis dar­buo­to­jas – 20,7 pro­c.

Vo­kie­ti­jo­je, ku­ri sten­gia­si už­ tik­rin­ti ge­rovę vi­siems sa­vo pi­lie­ čiams, to­kie at­ly­gi­nimų skir­tu­mai ska­ti­na so­cia­linę ne­ly­gybę, nors eko­no­mi­ka to­liau au­ga, o ne­dar­ bas kovą siekė vos 7,2 pro­c.

Re­mia blo­gus darb­da­vius?

Per­nai įta­kin­gas britų žur­na­las „The Eco­no­mist“ gyrė Vo­kie­ti­ jos eko­no­miką ir kanc­lerę An­ gelą Mer­kel straips­ny­je pa­va­di­ ni­mu „An­ge­la ste­buklų ša­ly­je“.

Bet mi­li­jo­nui ma­žus at­ly­gi­ni­mus gau­nan­čių vo­kie­čių, ku­rie ne­jau­ čia jo­kios nau­dos iš eko­no­mi­kos au­gi­mo, ši pub­li­ka­ci­ja bu­vo pa­ na­ši į pa­saką.

Pa­sak vals­tybės tar­nau­tojų pro­ fe­sinės sąjun­gos „Ver.di“ at­sto­ vo Wolf­gan­go Uel­len­ber­go, be­veik mi­li­jo­nas dir­ban­čių vo­kie­čių krei­ pia­si vals­tybės pa­gal­bos. Nors dau­ gu­ma jų dir­ba visą dar­bo dieną, jų pa­ja­mos vis tiek yra per ma­žos, kad būtų ga­li­ma iš­gy­ven­ti. Dar­buo­to­jai kar­tais pa­ten­ka į to­kią pa­dėtį, kad galėtų turė­ti dau­giau pi­nigų, jei­gu ne­dirbtų ir gautų pa­šalpą.

Da­lis dar­buo­tojų dir­ba pa­gal lai­ki­nas su­tar­tis, bet at­lie­ka tą pa­ tį darbą, kaip ir tu­rin­tys nuo­la­ti­ nes dar­bo su­tar­tis, bet už ma­žesnį at­ly­gi­nimą. Lai­ki­niems dar­buo­to­ jams pa­pras­tai ne­ga­lio­ja ko­lek­ty­ vi­niai su­si­ta­ri­mai, už­tik­ri­nan­tys sąži­nin­gus at­ly­gi­ni­mus. „Vy­riau­sybė pa­lai­ko blo­gus darb­da­vius“, – re­ziu­ma­vo W.Uel­ len­ber­gas.

Re­zul­ta­tas, anot Bru­king­so ins­ti­tu­ to vy­riau­sio­jo de­mog­ra­fo W.H.Frey, yra stul­bi­na­mas: 92 pro­c. JAV gy­ ven­tojų prieau­gio per pirmą šio am­žiaus de­šimt­metį ten­ka ma­žu­ moms. Eks­per­tas tei­gia, kad šios ten­den­ci­jos su­kūrė vi­siš­kai ki­to­ kią Ame­riką, ne­gu ji bu­vo pra­ėju­ sio am­žiaus vi­du­ry­je, kai na­cio­na­ li­niais sim­bo­liais bu­vo te­le­vi­zi­jos per­so­na­žai Oz­zie ir Har­riet.

Bet Pietų Ka­li­for­ni­jos uni­ver­ si­te­to po­li­ti­kos, pla­na­vi­mo ir de­ mog­ra­fi­jos pro­fe­so­rius Do­wel­las Myer­sas ne­ma­to dėl to nie­ko blo­ ga. Prie­šin­gai, kaip ar­gu­men­tuo­ja jis, ne­bal­taod­žių gims­ta­mu­mo bu­ mas yra did­žiu­lis pra­na­šu­mas, pa­ žvel­gus į Eu­ropą, kur jau­no­ji kar­ta yra per ma­ža, kad su­gebėtų iš­lai­ ky­ti ge­ro­kai di­desnę pa­gy­ve­nu­ siųjų kartą. „Jei­gu JAV pri­klau­sytų tik nuo bal­taod­žių gims­ta­mu­mo, jau būtu­ me mirę, – ti­ki­no D.Myer­sas. – Be kitų gru­pių indė­lio neiš­lai­ky­tu­me sa­vo senų žmo­nių.“

Sta­tis­ti­ka: mažų at­ly­gi­nimų sek­to­riu­je dir­ba kas penk­tas Vo­kie­ti­jos

A.Mer­kel ir jos Krikš­čio­nių de­ mok­ratų par­ti­ja ilgą laiką prie­ šta­ra­vo vi­suo­ti­niam mi­ni­ma­liam at­ly­gi­ni­mui. Vald­žia ti­ki­no, kad vals­tybė ne­turėtų per daug kiš­tis į dar­buo­tojų ir darb­da­vių san­ty­kius.

Bet artė­jant kitų metų rin­ki­mams po­li­ti­kai pa­ga­liau iš­gir­do ma­žai už­dir­ban­čių vo­kie­čių balsą.

Krikš­čio­nys de­mok­ra­tai į so­cia­ linės po­li­ti­kos pro­gramą įtraukė punktą dėl vi­suo­ti­nio mi­ni­ma­laus at­ly­gi­ni­mo. Pa­siū­ly­mas bus svars­ to­mas su darb­da­vių ir dar­buo­tojų at­sto­vais, pa­skui bus pri­sta­ty­tas pla­čiai vi­suo­me­nei.

Svars­to­ma, kad mi­ni­ma­lus at­ ly­gi­ni­mas Vo­kie­ti­jo­je galėtų siek­ ti 7–8 eu­rus (24–27,5 li­to) per va­landą. Jis ne­ga­lios toms ūkio ša­koms, kur pro­fe­sinės sąjun­gos jau yra su­ta­ru­sios su darb­da­viais dėl mi­ni­ma­lios al­gos.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

AFP nuo­tr.

„Der Spie­gel“ inf.

gy­ven­to­jas.

Pa­bu­do prie­š rin­ki­mus

16

Šeštadienis, gegužės 19, 2012

18p.

Bai­da­ri­nin­kas E.Bal­čiū­nas vyks į Lon­do­ną.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas

T.De­li­nin­kai­tis: „Bū­tų sma­gu žais­ti „Se­zo­no pra­džia ma­nęs ne­džiu­gi­no, o pa­ bai­ga su­si­klos­tė prie­šin­gai – taip, kaip ir ti­ kė­jau­si“, – sa­kė nau­din­giau­sias Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­pio­na­to fi­na­ lo žai­dė­jas žal­gi­rie­tis To­mas De­li­nin­kai­tis.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Per re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną Kau­no „Žal­ gi­rio“ gy­nė­jo T.De­li­nin­kai­čio sta­ tis­ti­ka ne­ži­bė­jo – aikš­tė­je pra­ leis­da­mas po kiek ma­žiau nei 18 mi­nu­čių, jis vi­du­ti­niš­kai pel­nė po 7,5 taš­ko.

Pra­si­dė­jus at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų karš­ti­nei, gy­nė­jo ro­dik­liai pa­ste­bi­ mai šok­te­lė­jo į vir­šų: To­mas per 24 mi­nu­tes rin­ko po 13,2 taš­ko. Ze­ni­ tą krep­ši­nin­kas pa­sie­kė ta­da, kai to la­biau­siai rei­kė­jo „Žal­gi­riui“: per ant­rą­sias LKL fi­na­lo se­ri­jos rung­ ty­nes jis pel­nė 22 taš­kus, o per trium­fu pa­si­bai­gu­sią tre­čią­ją dvi­ ko­vą – 19.

Apie tai, kad T.De­li­nin­kai­tis la­ biau­siai ver­tas LKL fi­na­lo nau­din­ giau­sio­jo žai­dė­jo ti­tu­lo, pa­reiš­ kė ir jo ko­man­dos drau­gai Mar­ko Po­po­vi­čius bei Man­tas Kal­nie­tis. „To­mas mus ve­dė į prie­kį tuo­met, kai to la­biau­siai rei­kė­jo“, – lais­ ty­da­mas per­ga­lės šam­pa­ną sa­kė M.Kal­nie­tis.

– To­mai, ar svar­bus tau šis įver­ti­ni­mas? – pa­klau­sė­me T.De­li­nin­kai­čio.

– Ma­lo­nu bū­ti įver­tin­tam. Sma­ gu, kad ma­no ge­ras žai­di­mas ne tik ne­li­ko ne­pas­te­bė­tas, bet ir pa­dė­jo „Žal­gi­riui“ iš­ko­vo­ ti čem­pio­no ti­tu­lą. Šis ap­do­va­ no­ji­mas tik­rai ras vie­tą ma­no tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­je. Džiau­giuo­ si, kad pri­zų nu­si­pel­nė ir ko­ man­dos drau­gai – M.Kal­nie­ tis (taik­liau­siai me­tė tri­taš­kius – aut. pa­st.) ir Mi­lo­va­ nas Ra­ko­vi­ čius (taik­ liau­siai me­tė dvi­taš­kius – red. pa­st.).

– Ryš­kiau­siai blyks­ te­lė­jai ta­da, kai to la­biau­siai rei­kė­jo, – per fi­na­lą. Kas tai lė­ mė?

– Taip iš­kri­to kor­tos. Kai trau­ mą pa­ty­rė Son­ny Weem­sas ir iš ri­ kiuo­tės iš­kri­to De­Jua­nas Col­lin­sas, tre­ne­ris la­biau pa­si­ti­kė­jo ma­ni­mi, pra­dė­jau dau­giau žais­ti. Ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas toks, koks yra.

Kar­je­ra: Lie­tu­vos čem­pio­nu T.De­li­nin­kai­tis ta­po tre­čią kar­tą.

– Ar šis ti­tu­las pri­dės pa­si­ti­kė­ ji­mo sa­vi­mi ko­vo­jant dėl vie­tos na­cio­na­li­nė­je rink­ti­nė­je?

– La­bai no­rė­čiau, kad taip bū­tų, ta­čiau apie dvy­lik­tu­ką kal­bė­ti dar la­bai anks­ti. Pui­kiai su­pran­tu, kad nie­kas nie­ko šiaip sau ne­duos. Rei­ kės sun­kiai dirb­ti ir tre­ni­ruo­čių sto­ vyk­lo­se įro­dy­ti, kad esu ge­res­nis už kon­ku­ren­tus. Klu­bo rei­ka­lai – vie­ na, rink­ti­nė – vi­sai kas ki­ta. Tre­ne­

Snai­pe­ris: per LKL fi­na­lą T.De­li­nin­kai­tis bu­vo vie­nas grės­min­giau­sių „Žal

ris Kęs­tu­tis Kem­zū­ra ga­lės rink­tis iš dau­gy­bės ma­no po­zi­ci­jos krep­ši­ nin­kų, kon­ku­ren­ci­ja bus di­de­lė.

M.Po­po­vi­čiaus mes nė ne­lai­ko­me le­gio­ nie­riu­mi. Jis yra tar­ si lie­tu­vis.

– Se­zo­ną „Žal­gi­ris“ bai­gė sa­vo gre­to­se tu­rė­da­mas vos du le­ gio­nie­rius. Ar ne­su­si­da­rė įspū­ dis, kad S.Weem­so trau­ma ir D.Col­lin­so as­me­ni­nės pro­ble­ mos dar la­biau su­tel­kė eki­pą?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti. Aš, kaip ir dau­ gu­ma lie­tu­vių, ma­nau, kad sma­giau tu­rė­ti lie­tu­viš­ką ko­man­dą. Vie­tos krep­ši­nin­kų tar­pu­sa­vio su­pra­ti­ mas – ge­res­nis, o le­gio­nie­riams dar rei­kia pra­tin­tis prie ki­tos kul­tū­ros, adap­ta­ci­ja šiek tiek už­trun­ka. Ki­ta ver­tus, pa­vyz­džiui, M.Po­po­vi­čiaus mes nė ne­lai­ko­me le­gio­nie­riu­mi. Jis yra tar­si lie­tu­vis. Se­zo­no pa­bai­go­

je bu­vo­me la­bai su­si­tel­kę, su­pra­to­ me, kad nie­kas per­ga­lių ant lėkš­ tu­tės mums neat­neš. O to­kio­mis ap­lin­ky­bė­mis lie­tu­vis vi­sa­da ati­ duos daug dau­giau jė­gų nei iš ki­ tos ša­lies at­vy­kęs žai­dė­jas. Esu ra­ ga­vęs le­gio­nie­riaus duo­nos ir ži­nau, koks yra nu­si­tei­ki­mas žai­džiant ki­ to­je ša­ly­je ir koks – tė­vy­nė­je.

– Ar jau gal­vo­ji apie ki­tą se­zo­ ną?

– Da­bar no­rė­čiau pail­sė­ti. Be to, ne­tru­kus pra­si­dės rink­ti­nės tre­ni­ ruo­čių sto­vyk­los. Poil­sio tik­rai nė­ra daug, tad ir apie ki­tus me­tus sten­ giuo­si ne­gal­vo­ti. Da­bar vi­sos ma­no min­tys – apie ato­sto­gas. Ži­no­ma, bū­tų ra­miau iš anks­to ži­no­ti sa­vo dar­bo vie­tą, ta­čiau aš šiuo po­žiū­riu kas­met ir­gi vis ra­mes­nis – ne toks, koks bu­vau prieš tre­jus ar ket­ve­rius me­tus.

– Ta­vo su­tar­tis su „Žal­gi­riu“ jau bai­gė­si, ta­čiau klu­bas tu­ri tei­sę ją pra­tęs­ti dar vie­ną se­zo­ną. Gal jau kal­bė­jai­si su klu­bo va­do­vais apie atei­nan­čius me­tus?

17

Šeštadienis, gegužės 19, 2012

sportas Rung­ty­niaus ­ su lat­vė­mis

Var­žy­sis ­ pus­fi­na­ly­je

Sut­ruk­dė ­ chu­li­ga­nai

Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­ kos var­žy­boms be­si­ren­gian­ ti Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio rink­ti­nė, tre­ni­ruo­ja­ma Al­gir­do Pau­laus­ko (nuo­tr.), Li­no Šal­ kaus ir Da­lios Kur­ti­nai­tie­nės, bai­gė pir­mą­ją tre­ni­ruo­čių sto­ vyk­lą Pa­lan­go­je. Ry­toj lie­tu­vės Pa­ne­vė­žy­je žais kont­ro­li­nes rung­ty­nes su lat­vė­mis.

Pa­sau­lio le­do ri­tu­lio čem­pio­ na­to pus­fi­na­ly­je jė­gas iš­mė­ gins Če­ki­jos–Slo­va­ki­jos bei Ru­si­jos–Suo­mi­jos rink­ti­nės.

Ket­virt­fi­na­ly­je če­kai 4:3 įvei­ kė šve­dus, slo­va­kai 4:3 – ka­ na­die­čius, ru­sai 5:2 – nor­ve­ gus, o čem­pio­nų ti­tu­lą gi­nan­ tys suo­miai 3:2 – JAV le­do ri­ tu­li­nin­kus.

Pir­mo­sios Grai­ki­jos vy­rų krep­ ši­nio čem­pio­na­to fi­na­lo rung­ ty­nės tarp Mar­ty­no Ge­ce­ vi­čiaus at­sto­vau­ja­mo Pi­rė­ jo „Olym­pia­kos“ klu­bo ir Atė­ nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ eki­pos su Ša­rū­nu Ja­si­ke­vi­čiu­mi ati­dė­tos dėl chu­li­ga­niš­ko Pi­rė­jaus sir­ ga­lių iš­puo­lio prieš Atė­nų ko­ man­dą.

olim­pia­do­je“ Žaidynių ug­nis – jau bri­tų ran­ko­se Olim­pi­nių žai­dy­nių ug­nis iš Grai­ ki­jos per­si­kė­lė į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ ją – šian­dien ji iš Korn­va­ly­je įsi­kū­ ru­sios ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no ba­zės „Culd­ro­se“ pra­dė­jo ke­lio­nę į Lon­ do­ną.

l­gi­rio“ gink­lų.

– Konk­re­čių kal­bų dar ne­bu­vo. Tik iš nuo­gir­dų ži­nau, kad „Žal­gi­ris“ gal­ būt no­rė­tų ma­ne pa­si­lik­ti. Aš no­rė­ čiau tęs­ti kar­je­rą Kau­ne. Čia man pa­tin­ka. Krep­ši­niui Kau­ne ski­ria­ mas di­džiu­lis dė­me­sys, ko­man­da – aukš­to ly­gio ir žai­džia Eu­ro­ly­go­ je. Tu­ri­me nuo­sta­bius aist­ruo­lius, pui­kią are­ną, ge­rai su­ta­riu su klu­ bo va­do­vais. Kai ateis me­tas spręs­ ti, pir­me­ny­bę teik­siu „Žal­gi­riui“.

– „Žal­gi­rio“ klu­bo sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas už­si­ mi­nė, kad atei­nan­tį se­zo­ną no­ rė­tų ko­man­do­je ma­ty­ti Dar­ju­šą

Vai­do­to Gri­go nuo­tr.

Lav­ri­no­vi­čių ir Ša­rū­ną Ja­si­ke­ vi­čių. Ar no­rė­tum pa­rung­ty­ niau­ti su jais?

– Bū­tų ma­lo­nu žais­ti vie­no­je eki­po­ je. To­kio ly­gio žai­dė­jai su­stip­rin­tų bet ku­rią ko­man­dą.

Se­na­ja­me Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ sta­dio­ne olim­pi­nę ug­nį iš Grai­ki­ jos olim­pi­nio ko­mi­te­to pre­zi­den­ to Spy­ro­so Kap­ra­lo ran­kų pe­rė­mė bri­tų prin­ce­sė An­ne. Iš­kil­mė­se taip pat da­ly­va­vo ir fut­bo­lo su­ perž­vaigž­dė Da­vi­das Beck­ha­mas.

Ne­pai­sy­da­mi lie­tin­go oro, ce­ re­mo­ni­ją ste­bė­jo ke­li tūks­tan­čiai žiū­ro­vų. Dau­giau nei 2900 ki­lo­ met­rų deg­lo ne­ši­mo es­ta­fe­tę per 40 Grai­ki­jos mies­tų už­bai­gė tris­ kart olim­pi­niai čem­pio­nai – sun­ kiaat­le­tis grai­kas Pyr­ro­sas Di­mas ir gim­nas­tas ki­nas Li Nin­gas.

Spe­cia­lų ži­bin­tą su olim­pi­ne ug­ ni­mi iš Atė­nų į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją at­skrai­di­no lai­ne­ris „Air­bus 319“.

Pa­ly­do­je, be prin­ce­sės An­ne ir D.Beck­ha­mo, bu­vo 30-ųjų olim­pi­ nių žai­dy­nių or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­ to va­do­vas Se­bas­tia­nas Coe, Lon­ do­no me­ras Bo­ri­sas John­so­nas.

Lon­do­no olim­pi­nį sta­dio­ną deg­ las pa­sieks lie­pos 27-ąją. Iki žai­dy­ nių ati­da­ry­mo ug­nis per Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę ke­liaus ne vien tra­di­ci­niu bū­du, bet ir lėk­tu­vu, lai­vu, trau­ki­ niu, tram­va­ju­mi, fu­ni­ku­lie­riu­mi, oro ba­lio­nu, dvi­ra­čiu, ne­tgi neįga­ liojo ve­ži­mė­liu. Vie­nas pa­sku­ti­nių eta­pų nu­ma­ty­tas Tem­zės upe.

Lie­pos 18-ąją deg­lo ne­ši­mo es­ ta­fe­tė­je da­ly­vaus ir du Lie­tu­vos at­sto­vai – ži­no­ma plau­ki­kė kau­ nie­tė Bi­ru­tė Stat­ke­vi­čie­nė ir krep­ ši­nio en­tu­zias­tas, šei­mų tur­ny­ro su­ma­ny­to­jas klai­pė­die­tis Ka­zi­ mie­ras Bud­rys.

Pa­ren­gė Ro­mas Po­de­rys

– Ką veik­si per ato­sto­gas?

– Ke­lias lais­vas sa­vai­tė­les pra­lei­siu su šei­ma gim­to­jo­je Klai­pė­do­je. Per šį se­zo­ną pa­siil­gau na­miš­kių, no­ rė­čiau da­bar ati­duo­ti duok­lę jiems.

Gal­būt kur nors to­lė­liau iš­va­žiuo­si­ me, bet min­tys vis vien suksis apie rink­ti­nę ir olim­pia­dą. Bū­tų sma­gu da­ly­vau­ti jo­je.

Es­ta­fe­tė: bri­tų prin­ce­sė An­ne deg­lą pe­rė­mė iš Grai­ki­jos olim­pi­nio ko­

mi­te­to pre­zi­den­to S.Kap­ra­lo.

Žvaigž­dė: olim­pi­nės ug­nies per­da­vi­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo ir

D.Beck­ha­mas.

T.De­li­nin­kai­čio dos­jė Gi­mė 1982 m. bir­že­lio 11 d. Klai­pė­do­je.

Kar­je­ra: Klai­pė­dos „Nep­tū­nas“

(2001–2003 m.), Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tas“ (2003–2007 m.), Ma­riu­po­lio „Azov­maš“ (Uk­rai­na, 2007–2009 m.), Ki­je­vo „Bu­dil­ve­nik“ (Uk­rai­na, 2009 m.), „Mur­cia“ (Is­pa­ni­ja, 2009 m.), Sa­lo­ ni­kų PAOK (Grai­ki­ja, 2010 m.), Kau­no „Žal­gi­ris“ (nuo 2010 m.).

Pa­sie­ki­mai: ULEB tau­rės čem­pio­ nas (2005 m.), BBL čem­pio­nas (2006, 2007, 2011, 2012 m.), LKL čem­pio­nas (2006, 2011, 2012 m.), Uk­rai­nos tau­rės lai­mė­to­jas (2008, 2009 m.), Uk­rai­nos ly­gos čem­pio­nas (2008 m.), Pa­sau­lio čem­pio­na­to bron­zos me­da­lio lai­mė­ to­jas (2010 m.), LKF tau­rės lai­mė­to­jas (2011, 2012 m.).

Iškilmės: ceremonija vyko se­na­ja­me Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ sta­dio­ne.

„Reu­ters“ nuo­tr.

18

Šeštadienis, gegužės 19, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

CSKA komanda dar nelaukia sveikinimų

Ri­mo Kur­ti­nai­čio tre­ni­ruo­ja­ma Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ ko­man­ da Ru­si­jos pro­fe­sio­na­lios vy­rų krep­ši­nio ly­gos fi­na­le kol kas ne­ pri­lygs­ta Jo­no Kaz­laus­ko va­do­ vau­ja­mai Mask­vos CSKA eki­pai.

„Chim­ki“ pra­lai­mė­jo ir ant­rą­sias le­mia­mų var­žy­bų rung­ty­nes – 61:79, o se­ri­jo­je iki tri­jų per­ga­ lių at­si­lie­ka 0:2. CSKA žai­dė be vie­no sa­vo ly­de­rių – trau­muo­ to And­re­jaus Ki­ri­len­kos, ta­čiau šia leng­va­ta R.Kur­ti­nai­čio ka­ riau­nai ne­pa­vy­ko efek­ty­viai pa­ si­nau­do­ti. „Svei­kin­ti mus bū­tų per anks­ ti. Džiau­gia­mės, kad se­ri­jo­je pir­ mau­ja­me 2:0, bet lau­kia la­bai sun­kus tre­čia­sis ma­čas Chim­ kuo­se. Be A.Ki­ri­len­kos mes neuž­ tik­rin­tai ko­vo­jo­me dėl ka­muo­lio, ypač per pir­mą­ją rung­ty­nių da­lį, ta­čiau ga­na pa­ti­ki­mai gy­nė­mės nuo var­žo­vų snai­pe­rių. Blo­gas šio se­zo­no bruo­žas tas, kad su­kau­pę 17–20 taš­kų per­sva­rą at­si­pa­lai­ duo­ja­me, o var­žo­vams su­švel­ ni­nus skir­tu­mą, pri­rei­kia iš nau­ jo nu­teik­ti ko­man­dą ko­vai“, – po ant­ro­sios per­ga­lės kal­bė­jo J.Kaz­ laus­kas. „Vi­si žai­dė­jai no­ri grei­čiau baig­ti fi­na­lo se­ri­ją ir pra­dė­ti ato­ sto­gas. Ki­ta ver­tus, ži­no­me, kad „Chim­ki“ ko­man­da – pa­jė­gi var­ žo­vė, rung­ty­niau­jant su ja ne­ga­li­ ma at­si­pa­lai­duo­ti. Vis dėl­to sun­

ku vi­sas dvi­ko­vas žais­ti vie­no­du ly­giu“, – svars­tė CSKA le­gio­nie­ rius Ra­mū­nas Šiš­kaus­kas. „Ant­ro­ji dvi­ko­va bu­vo be­veik to­kia pa­ti, kaip ir pir­mo­ji. At­ro­ do­me taip, lyg ne CSKA, o mes bū­tu­me žai­dę dvie­juo­se iš ei­ lės fi­na­lo ket­ver­tų tur­ny­ruo­se – VTB Vie­nin­go­sios ly­gos ir Eu­ro­ly­ gos. Ne taip įsi­vaiz­da­vau Ru­si­jos čem­pio­na­to fi­na­lą. Ieš­ko­si­me prie­žas­čių, kas at­si­ti­ko mū­sų ko­ man­dai. Kal­ba­ma, kad sto­ko­ja­me mo­ty­va­ci­jos, bet ga­li bū­ti, jog kai ku­rie žai­dė­jai jau sė­di ant la­ga­mi­ nų, ma­ny­da­mi, kad se­zo­nas bai­ gė­si. Juk jį ga­li­ma vai­ni­kuo­ti per­ ga­le! Aš, bu­vęs krep­ši­nin­kas, to ne­sup­ran­tu. Man ap­mau­du, kad per anks­ti iš­si­kvė­pė­me, rung­ty­ niau­ja­me be azar­to“, – krim­to­si R.Kur­ti­nai­tis.

Tre­čia­sis CSKA ir „Chim­ki“ su­si­ti­ki­mas vyks šian­dien Chim­ kuo­se.

VD inf.

Sta­tis­ti­ka Kar­je­ra: E.Bal­čiū­nas da­ly­vaus jau ket­vir­to­jo­je olim­pia­do­je.

CSKA–„Chim­k i“ 79:61 (18:5, 23:19, 14:21, 24:16). 2 600 žiū­ro­v ų.

N.Krsti­čius 21 taš­kas, R.Šiš­kaus­ kas ir A.Šve­das po 12, M.Teo­do­ si­čius 11/J.Ad­r ie­nas 16, K.Lon­ča­ ras 10. 1-osios rung­t y­nės – 81:62.

Se­ri­ja 2:0.

Į sėk­mę pluk­dė pa­tir­tis

Tre­jo­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se da­ly­va­vęs bai­da­ri­nin­kas Egi­di­jus Bal­čiū­nas vyks ir į Lon­do­no olim­pia­dą. Tai paaiš­kė­jo po Len­ki­ jo­je fi­ni­ša­vu­sių pa­sku­ti­nių Eu­ro­pos zo­nos at­ran­kos var­žy­bų.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Tre­ne­ris nea­be­jo­jo

Stra­te­gas: J.Kaz­laus­kas ko­vin­gai nu­tei­kė CSKA žai­dė­jus fi­na­lui su

„Chim­ki“ eki­pa.

cska­bas­ket.ru nuo­tr.

V.Aleknos varžovų paraiška – iškalbinga Vokietis Robertas Hartingas ir olandas Erikas Cadée nustūmė Vir­ gilijų Alekną dar tolėliau nuo šio sezono disko metikų dešimtuko.

Vysbadene (Vokietija) surengtose varžybose dukart pasaulio čem­ pionas R.Hartingas numetė dis­ ką 68,52 m ir pasiekė geriausią šio sezono rezultatą pasaulyje.

Tai buvo pirmasis R.Hartingo startas po kojos operacijos. „Ro­ bertas atsigavo ir yra tokios pui­ kios sportinės formos, kaip geriau­ siais savo metais. Mūsų nuotaikos prieš Londono olimpiadą – opti­ mistinės“, – pareiškė disko meti­ ko treneris Werneris Goldmannas.

R.Hartingas neabejoja, kad bus vienas olimpiados favoritų. „Be manęs savo reikalų nesutvarkys nei estas Gerdas Kanteris ar lietu­ vis Virgilijus Alekna, nei Europos čempionas lenkas Piotras Mala­ chowskis. Šioje kompanijoje bū­ siu ir aš“, – tvirtino R.Hartingas.

Olandijos disko metikas E.Ca­ dée blykstelėjo per tarptautines varžybas savo šalies mieste Hor­ ne – 67,30 m. Tai – jo asmeninis rekordas.

Kol kas geriausias V.Aleknos šio sezono rezultatas – 65,72 m. Jį dukart olimpinis čempionas pa­ siekė balandžio 18-ąją Vilniuje.

VD inf.

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Fi­na­le E.Bal­čiū­nas vien­vie­te bai­ da­re 200 m dis­tan­ci­ją įvei­kė per 37,901 sek. Šis re­zul­ta­tas jam ga­ ran­ta­vo ant­rą­ją vie­tą ir ke­lia­la­pį į olim­pia­dą. „Ti­kė­jau­si, kad ke­lia­la­pį ga­li­ me iš­ko­vo­ti bū­tent vien­vie­te bai­ da­re, – kal­bė­jo vy­riau­sia­sis Lie­ tu­vos irk­luo­to­jų rink­ti­nės tre­ne­ris Ro­mual­das Pet­ru­ka­ne­cas. – Kai tik pra­dė­jo­me tre­ni­ruo­tis, E.Bal­čiū­nas bu­vo di­džiau­sia ma­no vil­tis. Ti­kė­ jau, kad jam pa­si­seks.“ Pa­sak tre­ne­rio, 37-erių spor­ti­ nin­kas įro­dė, kad pa­tir­tis yra neį­ kai­no­ja­mas da­ly­kas. „Kau­lai se­nyn, bet pa­tir­tis di­dė­ ja, o to­kio­se var­žy­bo­se la­bai daug le­mia psi­cho­lo­gi­nis spor­ti­nin­ko pa­si­ruo­ši­mas. Egi­di­jus vi­sa­da tuo pa­si­žy­mė­jo. Tai jam la­biau­siai ir pa­dė­jo, nors prieš po­rą sa­vai­čių jis ne­lai­mė­jo Lie­tu­vo­je vy­ku­sių var­ žy­bų. Vis vien juo ti­kė­jau, ži­nau, kad jis – iš tų, ku­rių ne­sug­niuž­do di­de­lė at­sa­ko­my­bė“, – sa­kė R.Pet­ ru­ka­ne­cas.

E.Bal­čiū­nas pri­si­jun­gė prie olim­ pi­nius ke­lia­la­pius jau tu­rin­čių ki­tų ša­lies irk­luo­to­jų – Min­dau­go Griš­ ko­nio, Jev­ge­ni­jaus Šuk­li­no, Ro­lan­ do Maš­čins­ko, Sau­liaus Rit­te­rio ir Do­na­tos Viš­tar­tai­tės.

Ko­vo­jo ir su vė­ju

„To­kia mū­sų rink­ti­nė – la­bai op­ ti­mis­ti­nis va­rian­tas. Tu­ri­me ga­ na daug olim­pie­čių. Ti­kė­jo­mės, kad į olim­pi­nes žai­dy­nes taip pat vyks ka­no­ji­nin­kai To­mas Ga­dei­kis ir Rai­mun­das La­buc­kas bei bai­

da­ri­nin­kai Ri­čar­das Nek­rio­šius ir And­re­jus Olij­ni­kas, bet jiems ne­ pa­si­se­kė. No­rė­jo­me dar ke­tu­rių ke­ lia­la­pių, ta­čiau ir da­bar­ti­nė pa­dė­tis yra ge­ra“, – tei­gė R.Pet­ru­ka­ne­cas.

R.Nek­rio­šius ir A.Olij­ni­kas fi­ na­le Len­ki­jo­je li­ko šeš­ti, o pen­kis kar­tus Eu­ro­pos čem­pio­nai 200 m dis­tan­ci­jo­je T.Ga­dei­kis ir R.La­buc­ kas 1000 m bai­gė pa­sku­ti­niai – de­ vin­ti.

Ro­mual­das Pet­ru­ka­ne­cas:

Egidijus – iš tų, ku­ rių ne­sug­niuž­do di­ de­lė at­sa­ko­my­bė. „Gal­būt To­mui ir Rai­mun­dui pri­trū­ko lai­ko per­sio­rien­tuo­ti ko­ voms il­ges­nė­je dis­tan­ci­jo­je. Jie tik šią žie­mą pra­dė­jo ruoš­tis ki­lo­met­ ro var­žy­boms, – svars­tė tre­ne­ris. – Be to, oro są­ly­gos Poz­na­nė­je bu­vo ne­pa­vy­dė­ti­nos. Mums 5 m/se­k. vė­jas – di­de­lis truk­dys, o šį­kart jo grei­tis sie­kė 20 m/sek.“ Var­žy­bų vie­ta – nei­dea­li

Tre­ne­ris Egi­di­jus Gus­tas tei­gė, kad E.Bal­čiū­no iš­ko­vo­tas ke­lia­la­pis pra­skaid­ri­no niū­ro­ką nuo­tai­ką. „Iki Egi­di­jaus star­to liū­dė­jo­me, ta­čiau jo pa­si­ro­dy­mas nu­stel­bė ne­ sėk­mes, – sa­kė E.Gus­tas. – Per pa­ ruo­šia­mą­jį plau­ki­mą ban­ga už­lie­jo jo bai­da­rę, bet fi­na­le Egi­di­jus irk­la­ vo kraš­ti­niu ta­ke­liu, ku­ria­me bu­vo šiek tiek ra­miau. Pa­si­se­kė.“ Pa­sak tre­ne­rio, aukš­tos ban­gos su­truk­dė T.Ga­dei­kiui ir R.La­buc­ kui. „Pu­sę dis­tan­ci­jos jie pir­ma­vo,

ta­čiau kiek­vie­na ban­ga šliūkš­te­lė­ da­vo van­dens į ka­no­ją, ji ta­po sun­ kiai val­do­ma, – pa­sa­ko­jo E.Gus­ tas. – Vie­ta at­ran­kos var­žy­boms bu­vo pa­rink­ta pra­sta. Poz­na­nė­ je pa­va­sa­ris vi­sa­da per­mai­nin­gas, vė­juo­tas. Ne­ži­nau, kie­no to­kia ini­ cia­ty­va. Gal pa­čių len­kų?“ Nau­jas tiks­las – Bra­zi­li­ja

R.La­buc­kas tei­gė, kad to­kių oro są­ ly­gų ne­si­ti­kė­jo. „Ma­tė­me, kad fi­na­ le mū­sų šan­sai nė­ra di­de­li. Tuo įsi­ ti­ki­no­me maž­daug ties 600 m ri­ba. Ži­no­jo­me, kad ke­lia­la­pį gaus tik pir­mo­sios vie­tos lai­mė­to­jai, to­dėl ne­si­plė­šė­me. Nuo­tai­ka – nor­ma­ li, juk šis re­zul­ta­tas – ne pa­sau­lio pa­bai­ga. Neiš­ko­vo­jo­me ke­lia­la­pio į olim­pi­nes žai­dy­nes – nie­ko to­ kio, pri­si­jung­si­me prie tų, ku­rie jo taip pat ne­tu­ri“, – šmaikš­ta­vo ka­ no­ji­nin­kas.

Jis pa­tvir­ti­no, kad lū­kes­čiai bu­ vo di­de­li. „Dir­bo­me, sten­gė­mės, ta­čiau ki­lo­met­ro dis­tan­ci­jai pa­ si­ruoš­ti pri­trū­ko lai­ko ir pa­tir­ ties. Taip pat ti­kė­jo­mės ge­res­nio oro, bet kiek­vie­ną kar­tą, kai tik at­ vyks­ta­me į Poz­na­nę, jis bū­na blo­ giau­sias. Jei­gu val­tys skęs­ta – tai tra­ge­di­ja. Ma­tė­me, kaip per vie­ną plau­ki­mą ap­si­ver­tė net ke­tu­rios vien­vie­tės. Nie­ka­da dar ne­bu­vau ma­tęs to­kių ekst­re­ma­lių są­ly­gų“, – ste­bė­jo­si R.La­buc­kas.

Spor­ti­nin­kas už­si­mi­nė apie pla­ nus 2016-ųjų olim­pia­dai. „Kol kas rei­kia džiaug­tis mū­sų se­nu­ ko Egi­di­jaus ke­lia­la­piu, – šyp­so­jo­ si R.La­buc­kas. – Ne­pa­vy­di­me. Da­ bar pa­tys tu­rė­si­me ket­ve­rius me­tus pa­si­ruoš­ti žai­dy­nėms Bra­zi­li­jo­ je. Nep­ra­si­mu­šė­me į Lon­do­ną, gal pra­si­mu­ši­me į Rio de Ža­nei­rą.“

19

šeštadienis, gegužės 19, 2012

22p.

Ta­li­ne – to­bu­liau­sias jū­rų mu­zie­jus.

„Esu lai­min­gas žmo­gus“ Gar­su­sis Lie­tu­vos te­no­ras Vir­gi­li­jus No­rei­ka džiau­gia­ si per sa­vo kar­je­ rą su­lau­kęs di­džiu­ lės sėk­mės ir žiū­ro­ vų sim­pa­ti­jų. Nes­le­ pia pa­ty­ręs int­ri­gų ir iš­da­vys­čių. Ei­ti pir­ myn jam se­kė­si, nes ša­lia bu­vo my­li­ma mo­te­ris – žmo­na Lo­ re­ta Bar­tu­se­vi­čiū­tė.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Dai­ni­nin­ku rei­kia gim­ti

Tre­tie­ji Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos rū­mai. Čia su­ta­rė­me su maest­ro su­si­tik­ti. Be­veik kak­to­mu­ ša su­si­du­riu su stu­den­tu, išei­nan­ čiu iš kla­sės. Šio­mis die­no­mis 76 me­tų V.No­rei­kai pa­ts dar­by­me­tis – jis ruo­šia sa­vo stu­den­tus so­li­nio dai­na­vi­mo eg­za­mi­nui.

Praė­ju­sią sa­vai­tę ope­ros gran­das pra­ne­šė nu­spren­dęs at­si­svei­kin­ti su di­džią­ja sce­na, ku­rio­je pra­bė­go 55-eri jo sėk­min­gos kar­je­ros me­tai. „Ar­tis­to pa­si­trau­ki­mas iš di­džio­ sios sce­nos gra­žus tik tuo­met, kai, už­li­pęs ant jos kon­cer­tuo­ti, dai­ni­ nin­kas dar ga­li pa­si­ro­dy­ti kaip tik­ ras pro­fe­sio­na­las“, – ma­no V.No­rei­ka.

20

Taš­kas: Lie­tu­vos ope­ros gran­das V.No­rei­ka ma­no nu­vei­kęs di­džiuo­sius dar­bus, ku­rie jam bu­vo skir­ti pa­ties li­ki­mo, to­dėl ru­de­nį no­ri at­si­svei­kin­

ti su di­džią­ja sce­na.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

20

šeštadienis, gegužės 19, 2012

„Esu lai­min­gas žmo­gus“ Maest­ro pa­brė­žė, kad 19 dai­ni­nin­ku rei­kia gim­ ti. Tai jis pa­tvir­ti­no sa­vo gy­ve­ni­mu.

Jis yra su­kū­ręs per 50 vaid­me­nų, su­dai­na­vęs per 800 so­li­nių kon­ cer­tų. Jo bal­sas skam­bė­jo dau­gy­ bės ša­lių teat­ruo­se. Lie­tu­vos ope­ros gran­das ma­no nu­vei­kęs di­džiuo­sius dar­bus, ku­rie jam bu­vo skir­ti pa­ties li­ki­mo. „Aš esu lai­min­gas. Vi­som pra­smėm esu lai­min­gas žmo­gus“, – sa­kė V.No­rei­ka.

At­liks pa­pras­tus kū­ri­nius

Kiek­vie­nam ar­tis­tui tur­būt juo­da ta die­na, kai vi­sam lai­kui jis nu­li­pa nuo sce­nos? Ta­čiau maest­ro ne­lin­ kęs verkš­len­ti. V.No­rei­ka sa­ko, kad sce­nos vi­siems lai­kams dar ne­pa­ lie­ka. Pak­vies pa­dai­nuo­ti Ši­lu­tėj ar Tau­ra­gėj – ir nu­va­žiuos, ir pa­dai­ nuos, kol bal­sas ne­dre­ba, ne­traš­ka, o skam­ba. Ta­čiau at­liks pa­pras­tes­ nius kū­ri­nius, o ne su­dė­tin­gas ope­ rų ari­jas. „Ne­se­niai dai­na­vau Bur­biš­kio dva­re prie Rad­vi­liš­kio. Žmo­nės šau­kia, rė­kia pa­dai­na­vus. Džiau­ gia­si, no­ri kar­tu nu­si­fo­tog­ra­fuo­ ti. Ma­tau, kad esu dar rei­ka­lin­gas.

Svar­biau­sia, kad ma­ne pa­ten­ki­ na kai ku­ris ma­no re­per­tua­ras. O dai­nuo­ju gy­vu bal­su – ne­žiop­čio­ju pa­gal fo­nog­ra­mą“, – pa­sa­ko­jo so­ lis­tas.

– Maest­ro, jū­sų bal­sas – di­ džiu­lė Die­vo do­va­na. Bet pir­ miau­sia tur­būt rei­kia la­bai daug dirb­ti, kad ta Die­vo do­ va­na ne­rū­dy­tų?

– Die­vo do­va­na yra ge­nai. Žmo­ gus gi­mė, ir jo pri­gim­tis, gy­ve­ni­ mas jau už­prog­ra­muo­tas. Bal­sas – tai ne bal­so klos­tės, o tai, kaip tom klos­tėm va­do­vau­ja pro­tas, kaip tu su­pran­ti dai­na­vi­mą. Bal­sas – tai pro­ta­vi­mas, pri­gim­tis, pro­to re­ zul­ta­tas. Ga­lų ga­le – tai tam tik­rų dai­na­vi­mo įgū­džių iš­vys­ty­mas.

Kai ku­rie sa­ko: „Kai iš­ge­riu, kai už­dai­nuo­ju.“ Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ne­bū­čiau bu­vęs iš­gė­ręs. Bet dai­ nuo­ti iš­gė­ręs – nie­ka­da gy­ve­ni­me.

Juk aiš­ku, kad ne­tek­si bal­so.

mu­zi­ką. Tri­mi­tą pū­čiau, mo­kiau­si cho­ri­nio di­ri­ga­vi­mo. Iš cho­ri­nio di­ ri­ga­vi­mo at­si­dū­riau pas la­bai ge­rą dai­na­vi­mo pe­da­go­gą An­ta­ną Nor­ vai­šą. Pas­kui pra­dė­jau mo­ky­tis pas Kip­rą Pet­raus­ką.

Ma­no mo­ti­na bu­vo iš­te­kė­ju­si du kar­tus. Jos vai­kai gy­ve­no drau­ ge su mu­mis. Eu­ge­ni­jus Pau­laus­ kas, smui­ki­nin­kas, pro­fe­so­rius, – tai ma­no bro­lis, mo­ti­nos sū­nus iš pir­mų­jų ve­dy­bų. Jis au­go su ma­ni­ mi, tik jis vy­res­nis. Tė­vo vai­kas – ak­to­rius Lai­mo­nas No­rei­ka, ta­čiau jis au­go pas sa­vo ma­my­tę. Bet mes ne­bu­vom nu­to­lę – bend­ra­vom. Tie­ siog drau­gėn suei­na me­ni­niai ge­nai – iš mo­ti­nos ir iš tė­vo.

Man se­kė­si gy­ven­ti.

Man se­kė­si dai­nuo­ ti. Man se­kė­si pa­tik­ti pub­li­kai.

– Į dai­ni­nin­ko ke­lią jus at­ve­dė ge­nai ir ge­bė­ji­mas rei­kia­mu lai­ ku at­si­ras­ti rei­kia­mo­je vie­to­je.

O sėk­mė?

– Ma­no at­si­ra­di­mas rei­kia­moj vie­ toj ir yra sėk­mė.

– Ar pir­mo­ji žmo­na, kon­cert­ meis­te­rė Ža­ne­ta No­rei­kie­nė, ir ant­ro­ji – ba­le­to so­lis­tė, o da­bar – pe­da­go­gė Lo­re­ta Bar­tu­se­vi­ čiū­tė – jus pa­lai­kė ei­nant sun­ kiu ope­ros so­lis­to ke­liu?

– Ma­no pir­mo­sios ve­dy­bos bu­vo ne­lai­min­gos. Jos at­ve­dė į ant­rą­ sias. Lo­re­ta man pa­dė­jo bū­ti tuo, kas esu. Jau 30 me­tų gy­ve­nu su Lo­ re­ta ir esu lai­min­gas, pa­lai­ko­mas, mo­te­riš­ka pra­sme pri­žiū­ri­mas.

Man ne­pa­tin­ka to­kios šei­mos, kur jak­nos sau, plau­čiai – sau. La­ bai re­tai ak­to­rių šei­mos, ypač ta­ len­tin­gų, bū­na lai­min­gos. Ma­nau, la­bai sun­ku, ypač tarp po­pu­lia­ rio­sios mu­zi­kos at­li­kė­jų, at­lai­ky­ti kon­ku­ren­ci­ją. Jie tar­pu­sa­vy­je pra­ de­da kon­ku­ruo­ti ir ga­lų ga­le su­si­ pyks­ta. Mes su žmo­na ne­kon­ku­ra­ vo­me. Ji la­bai no­rė­jo vai­ku­čio. Ir pa­gim­dė.

– Ne. At­virkš­čiai – Lo­re­ta be­veik vi­sa­da sė­dė­da­vo sa­lė­je ma­no spek­ tak­liuo­se, o aš – jos.

– Ko­dėl žmo­na jums bū­da­vo rei­ka­lin­ga sa­lė­je?

– Nes ji – ma­no drau­gė. Ta­čiau ne kiek­vie­ną ma­no kon­cer­tą ji gir­dė­jo.

Aš daug va­ži­nė­jau, dai­na­vau ki­to­ se ša­ly­se, ki­tuo­se teat­ruo­se. Ji dir­ bo sa­vo dar­bą. Ji ir­gi va­ži­nė­jo la­ bai daug. Vien Va­ka­rų Vo­kie­ti­jo­je per sa­vo kar­je­rą Lo­re­ta yra šo­ku­ si 360 kar­tų. Va­di­na­si, per ke­le­rias di­de­les gast­ro­les vien ten ji yra šo­ ku­si me­tus!

Ji dir­bo ir Di­džia­ja­me Mask­vos teat­re, o jis tu­rė­jo sa­vo tru­pę Krem­ liu­je – va­di­no­si Krem­liaus ba­le­tas.

Kol ne­bu­vo vi­zų re­ži­mo, ji ten daž­nai šok­da­vo. Kar­tą ji re­pe­tuo­ja Krem­ liaus su­va­žia­vi­mų rū­muo­se, pa­skui atei­na į bu­fe­tą pa­val­gy­ti, o bu­fe­ to dar­buo­to­jos klau­sia, iš kur ji. „Iš Lie­tu­vos“, – sa­ko.“ – „Ai, iš Lie­tu­ vos. Mes pa­žįs­tam V.No­rei­ką, jis čia daž­nai dai­nuo­ja.“ O žmo­na ty­li, nie­ ko neaiš­ki­na. Pas­kui ten at­va­žia­vau, žiū­rė­jau ba­le­tą, ku­ria­me ji šo­ko.

Mes bu­vom skir­ti vie­nas ki­tam.

Man vi­sas gy­ve­ni­mas la­bai se­kė­ si. Ir žmo­ną ga­lų ga­le ra­dau, skir­ tą man.

– Ra­do­te sa­vo dar­bo­vie­tėj – Ope­ros ir ba­le­to teat­re. Kve­pia aud­rin­gu tar­ny­bi­niu ro­ma­nu.

– Ne vi­sai. Po sky­ry­bų dve­jus me­ tus bu­vau vien­gun­gis. Lo­re­ta neišs­ky­rė šei­mos ir aš neišs­ky­riau jo­kios šei­mos. Tuos dve­jus me­tus mu­du teat­re vi­siš­kai ne­bend­ra­vom. Ab­ so­liu­čiai.

Ta­čiau per daž­nai pra­dė­jom žiū­ rė­ti vie­nas į ki­tą, nes teat­re pa­skli­do kal­bos, kad tuo­kia­mės. O mes ne­ bu­vom net su­si­ti­kę. Kar­tą Lo­re­tos ko­ri­do­riu­je – ga­lė­jo bū­ti sau­sio 3 d.

– pa­klau­siau: „Ar ži­no­te, kad mū­ sų ves­tu­vės tu­rė­jo įvyk­ti per Nau­ juo­sius me­tus?“ O ji­nai at­sa­kė, kad ir­gi gir­dė­ju­si to­kias kal­bas. „Na, tai ta te­ma, – sa­kiau, – mums reik­tų pa­kal­bėt.“ Mū­sų pir­mas su­si­ti­ki­ mas, pir­mas po­kal­bis bu­vo toks.

Tai anek­do­tas, bet tai – tie­sa.

Tą kal­bą pra­tę­siau tik­tai ko­ vo 8-ąją, per Mo­ters die­nos šven­ tę teat­re. Kad ne­bū­tų ap­kal­bų, apie tuos rei­ka­lus su ja kal­bė­jau prie liu­ di­nin­ko. Bi­jo­jau, kad ji ne­bū­tų ap­ kal­bė­ta, kad ant jos ne­kris­tų dė­mė.

Ta­da aš bu­vau teat­ro me­no va­do­

vas ir di­rek­to­rius. Ji bu­vo pra­dė­ju­si šok­ti pa­grin­di­nius vaid­me­nis.

Mes pa­šne­kė­jo­me apie abi­pu­ses sim­pa­ti­jas. Jai pa­sa­kiau, kad ry­toj iš­vyks­tu dai­nuo­ti so­li­nių kon­cer­tų į Uk­rai­ną ir Kry­mą. To­dėl pa­siū­liau su­si­tik­ti po 20 die­nų, kai grį­šiu iš gast­ro­lių, ir pa­gal­vo­ti, ar tę­si­me šį po­kal­bį, ar ne.

Kai grį­žau, tuoj pat jai pa­skam­ bi­nau ir su­si­ti­ko­me. Jau be liu­di­ nin­ko. Nuo tos die­nos pra­dė­jo­me drau­gau­ti. Ma­nau, el­giau­si gar­bin­ gai, ne­no­rė­jau su­kel­ti jai ne­pa­to­gu­ mų, da­viau ga­li­my­bę pa­si­rink­ti.

– Tai ver­čia ti­kė­ti, kad ir gy­ve­ ni­me, ir teat­re pa­ty­rė­te daug int­ri­gų, iš­da­vys­čių.

– Taip, pa­ty­riau. Bu­vo ke­lios int­ri­ gos. Stam­bios. Pas­kui vie­nas žmo­ gus pa­vie­ši­no sa­vo pri­si­mi­ni­mus iš la­bai to­li. Tai bu­vo di­džiau­sia iš­da­ vys­tė, o gy­ve­ni­me aš jam pa­dė­jau.

La­bai daug. Ir jo bro­liui pa­dė­jau.

Kal­bu apie vie­ną dai­ni­nin­ką – jis bu­vo teat­ro so­lis­tas. Bet į prie­šus ne­krei­piau dė­me­sio. O kam?

Dėl int­ri­gų ne į vi­sas ke­lio­nes iš­ vyk­da­vau, kur ma­ne kvies­da­vo, ne­ tu­rė­jau tei­sės pa­si­ra­šy­ti su­tar­čių.

Toks re­ži­mas bu­vo. Bu­vau kvie­čia­ mas į Jung­ti­nes Ame­ri­kos Vals­ti­ jas, San Fran­sis­ką, dai­nuo­ti Gia­co­ mo Puc­ci­ni ope­ros „Ma­non Les­ko“ prem­je­ri­nia­me spek­tak­ly­je. Ma­ ne kvie­tė dirb­ti Tel Avi­vo ope­ro­je.

Niu­jor­ko „Car­ne­gie Hall“ kvie­tė.

Ten vež­da­vo so­vie­tų ba­le­tą, ope­ras.

Bet at­si­ti­ko ne­lai­mė – mi­rė gast­ro­ les or­ga­ni­za­vęs va­dy­bi­nin­kas. Pas­ kui Mask­vo­je ma­čiau pro­gra­mė­lę – jau bu­vo ap­tar­ta, ką ten dai­nuo­siu.

Ma­ne daug kur kvie­tė.

– Ką čia skau­du. Bu­vo toks gy­ve­ ni­mas. Už­tat so­cia­lis­ti­niuo­se kraš­ tuo­se la­bai daug dai­na­vau – Len­ ki­jo­je, Veng­ri­jo­je, Ru­mu­ni­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je. Man se­kė­si, sa­lės bū­da­ vo pil­nos. Ma­ne ger­bė, pri­pa­ži­no.

– Ar šian­dien dar skau­du dėl to­kių da­ly­kų?

– Ir pa­ts pir­ma­sis iš po­ka­rio Lie­tu­vos so­lis­tų 1965–1966 m. sta­ža­vo­te Ita­li­jo­je – gar­sia­ja­me Mi­la­no „La Sca­los“ teat­re. Kaip ten pa­te­ko­te?

– Po dvie­jų kon­kur­sų, ku­rie vy­ko Mask­vo­je. Pir­ma­ja­me tu­re da­ly­va­vo 33 so­lis­tai iš vi­sos So­vie­tų Są­jun­ gos. Pen­kis so­lis­tus at­rin­ko į ant­rą tu­rą. Iš tų pen­kių pa­te­kau į lai­mė­ to­jų tre­je­tu­ką. Be ma­nęs, dar bu­vo es­tas ir ar­mė­nas. Pir­mas tu­ras vy­ ko Mask­vos kon­ser­va­to­ri­jos Ma­ žo­jo­je sa­lė­je, ant­ra­sis – Dmit­ri­jaus Šos­ta­ko­vi­čiaus sa­lė­je. Tai pa­ti gar­ siau­sia Mask­vos sa­lė, kaip „Car­ne­ gie Hall“ Niu­jor­ke. Pas­kui per sa­vo kar­je­rą apie 30 so­li­nių kon­cer­tų to­

Karjera: V.Noreika yra su­kū­ręs per 50 vaid­me­nų, su­dai­na­vęs per 800 so­li­nių kon­cer­tų. Jo bal­sas skam­bė­jo dau­gy­bės ša­lių teat­ruo­se.

LNOBT ar­chy­vo nuo­tr.

– Kas jums pa­dė­jo pa­siek­ti to­ kių kar­je­ros aukš­tu­mų, ne­gi tik jū­sų pui­ku­sis bal­sas?

– Su­sik­los­tė to­kios gy­ve­ni­mo ap­ lin­ky­bės, ku­rios pa­dė­jo vys­ty­tis pri­gim­ties kryp­ti­mi. Iš Šiau­lių at­ si­dū­riau Vil­niu­je ir pa­leng­va ėjau į

– Abu su žmo­na iš šir­dies au­ ko­jo­tės sa­vo pro­fe­si­jai. Ar dėl dar­bo, bui­ties rū­pes­čių tarp jū­ sų ne­kil­da­vo konf­lik­tų?

– Tu­rė­jo­te pui­kią pro­gą pa­da­ ry­ti pa­sau­li­nę kar­je­rą.

– Dėl to ma­nęs ir ne­bu­vo no­ri­ma.

So­vie­tų Są­jun­gos kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­jos Už­sie­nio sky­rius val­dė va­di­na­ mą­jį „Gos­kon­cer­tą“. Šis tvar­kė tik už­sie­nio gast­ro­les. Pa­lai­kė ry­šius su už­sie­nio va­dy­bi­nin­kais, per juos bu­vo kon­tak­tuo­ja­ma su So­vie­tų Są­ jun­go­je gy­ve­nan­čiais ar­tis­tais. Lie­ tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja apie tai ne­ži­no­da­vo. Aš jo­kių ži­nių ne­gau­ da­vau. Ne­bent jei kas nors pa­ra­ šy­da­vo: „Mes ta­ve kvie­tėm, ko­dėl neat­va­žia­vai?“

Lem­tis: „Mes bu­vom skir­ti vie­nas ki

21

šeštadienis, gegužės 19, 2012

i­tam“, – apie sa­vo žmo­ną, bu­vu­sią ba­le­to so­lis­tę, o da­bar – pe­da­go­gę L.Bar­tu­se­vi­čiū­tę sa­kė V.No­reika.

je sa­lė­je dai­na­vau. Bet ita­lai mū­sų neį­si­lei­do. Apie po­rą mė­ne­sių sė­dė­ jau Mask­vo­je ir lau­kiau vi­zos. Pa­ ga­liau kai nu­va­žia­vo­me, pa­sa­kė, kad mes, kaip so­vie­tų pi­lie­čiai, ne­ tu­ri­me tei­sės va­žiuo­ti į tą, tą, tą ir tą re­gio­ną – api­brė­žė rau­do­ną zo­ ną. Tik trys pro­vin­ci­jos mums bu­ vo ža­lio­ji zo­na – ten ga­lė­jo­me vyk­ti.

Ta­čiau tik prieš sa­vai­tę ga­vę po­li­ ci­jos lei­di­mą. Dar ko­kios trys pro­ vin­ci­jos mums bu­vo bal­to­ji zo­na.

Ten ga­lė­jo­me va­žiuo­ti tik­tai nak­tį ir trau­ki­niu.

– O kaip se­kė­si sta­žuo­tė „La Sca­los“ teat­re?

– Kai stu­di­ja­vau mū­sų Kon­ser­va­ to­ri­jo­je, ne­bu­vo to­kios dis­cip­li­nos kaip ita­lų kal­ba. Mi­la­ne atei­da­vai į kla­sę, pe­da­go­gas su ta­vi­mi kal­ba ita­liš­kai, o tu – nė bum bum. Kel­ da­vau­si šeš­tą va­lan­dą ir mo­ky­da­ vau­si ita­lų kal­bos. Po ku­rio lai­ko ir ten mums su­ren­gė per­klau­są. Po per­klau­sos pa­sa­kė, kad esu at­rink­ tas ir man siū­lo­ma sku­biai pa­ruoš­ti Pin­ker­to­no par­ti­ją G.Puc­ci­ni ope­ ro­je „Ma­dam Ba­terf­lai“. Tai pa­da­ riau žai­biš­kai – par­ti­ją pa­ruo­šiau per sa­vai­tę.

Mi­la­ne pa­dir­bė­jo­me, at­ro­do, ke­ tu­ris mė­ne­sius ir grį­žo­me ato­sto­ gų. Kai ant­rą kar­tą nu­va­žia­vo­me, bu­vau ten še­šis mė­ne­sius. Ta­da jau lei­do va­žiuo­ti į Nea­po­lį. Tik­tai tu­ rė­jau pa­sa­ky­ti, su kuo va­žiuo­ju, kas veš. O tas, ku­ris ve­žė, tu­rė­jo gau­ti po­li­ci­jos lei­di­mą.

Bet į Ita­li­ją nu­va­žia­vau ne tu­ris­ taut, o stu­di­juot, art. Per de­šimt mė­ne­sių ita­lų kal­ba pa­ruo­šiau še­ šis vaid­me­nis ope­ro­se „Liu­či­ja di La­mer­mur“, „Bo­he­ma“, „Tos­ka“, „Ri­go­le­tas“, „Ma­dam Ba­terf­lai“, „Si­mo­nas Bo­ka­neg­ra“.

– Jus ap­lan­kė šlo­vė. Ko­kia ji – sal­di, sū­ri? Kas yra šlo­vė?

– O ką reiš­kia šlo­vė? Kad aš dai­ nuo­ju ge­rai? Tai ko­kia čia šlo­vė?

Aš ne­su gar­bėt­roš­ka.

– Kas gy­ve­ni­me jums bu­vo svar­biau – kar­je­ra ar šei­ma?

– Vis­kas bu­vo kar­tu. Man pa­vy­ ko tai su­de­rin­ti. Man se­kė­si gy­ven­ ti, sa­ky­ki­me. Man se­kė­si dai­nuo­ti.

Man se­kė­si pa­tik­ti pub­li­kai. Ma­ no gast­ro­les už­sie­ny­je pra­tęs­da­vo.

Vien Ber­ly­ne esu dai­na­vęs ko­kius 35 kar­tus. Ma­ne ver­ti­na Mask­vos di­ džia­ja­me teat­re. Net prieš ko­kius še­še­rius sep­ty­ne­rius me­tus bu­vau to teat­ro ates­ta­ci­jos ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kas.

Bal­sas – tai ne bal­ so klos­tės, o tai, kaip tom klos­tėm va­do­ vau­ja pro­tas, kaip tu su­pran­ti dai­na­vi­mą.

Bal­sas – tai pro­ta­vi­ mas, pri­gim­tis, pro­to re­zul­ta­tas.

– Dai­na­vo­te dau­ge­lio pa­sau­lio teat­rų sce­no­se, tarp jų – Pa­ry­ žiaus „Grand Ope­ra“, Bue­nos Ai­rių „Teat­ro Co­lon“. Kur ma­ lo­niau­sia bu­vo dai­nuo­ti?

– Kai dai­nuo­ju, man pa­tin­ka dai­ nuot. Aš dai­nuo­da­mas ne­pra­kai­ tuo­ju. Nie­ka­da. Na, tu­ri reikš­mės teat­ro akus­ti­ka. „Teat­ro Co­lon“ sa­ lė­je tel­pa net 4200 žiū­ro­vų. Bet ten jo­kių mik­ro­fo­nų nė­ra. Ta­me teat­re dir­bau tris mė­ne­sius, pa­dai­na­vau aš­tuo­nis spek­tak­lius. Bet svar­biau­ sia – bu­vau pa­kvies­tas ten dai­nuo­ti so­li­nio kon­cer­to. Nu­va­žia­vau ir re­ pe­ta­vau sa­vai­tę. Ir pa­dai­na­vau abi da­lis. Vie­nas. Pir­mo­je da­ly­je dai­

na­vau ru­sų kom­po­zi­to­rių kū­ri­nius, ant­ro­je – pen­kias ita­liš­kas ari­jas ir nea­po­lie­tiš­kas dai­nas. Ir tik bi­ sui at­li­kau lie­tu­viš­ką dai­ną. Jei­gu bū­čiau pa­dai­na­vęs į pro­gra­mą neįt­rauk­tą kū­ri­nį, jie bū­tų tu­rė­ję tei­ sę nu­brauk­ti ho­no­ra­rą. O ho­no­ra­ ras ne man – ėjo į Mask­vą.

– Jei ne pa­slap­tis, koks bū­da­vo jū­sų ho­no­ra­ras už­sie­ny­je anais lai­kais?

– 5 tūkst. JAV do­le­rių. Mi­li­jo­nie­rius bū­čiau bu­vęs. Ta­čiau iš tos su­mos man bū­da­vo skir­ta 167 do­le­riai, iš ku­rių gast­ro­lė­se tu­rė­da­vau pra­gy­ ven­ti. Už vieš­bu­čius mo­kė­da­vo tie, ku­rie kvies­da­vo. Jie pui­kiau­siai ži­no­ jo, kad So­vie­tų Są­jun­gos ar­tis­tų ho­ no­ra­rai ati­ten­ka „Gos­kon­cer­tui“.

Van­ku­ve­ry­je ap­lan­kė duk­rą

Apie sa­vo vai­kus maest­ro kal­ba su ši­lu­ma ir mei­le. Pir­mo­jo­je san­tuo­ ko­je V.No­rei­kai gi­mė duk­tė Ra­sa, ku­riai da­bar 47 me­tai, ant­ro­jo­je – sū­nus Vir­gi­li­jus. Da­bar jam – 28eri. Maest­ro ne­ka­muo­ja šir­dag­rau­ žis, kad vai­kai ne­ta­po mu­zi­kais ir ne­pra­tę­sė šei­mos tra­di­ci­jos. „Gal dėl to, kad ma­no ar­tis­ti­ nė kar­je­ra bu­vo la­bai sun­ki, rei­ka­ la­vo daug dar­bo, mo­ky­mo­si. Kaž­ kas man sa­kė – ne­versk sū­naus eit tuo ke­liu. Man at­ro­do, kad mu­du su žmo­na nu­ta­rė­me tei­sin­gai. Sū­ nus bai­gęs va­dy­bą Ge­di­mi­no tech­ ni­kos uni­ver­si­te­te, šiek tiek stu­di­ ja­vęs Švei­ca­ri­jo­je. Yra vie­nos la­bai stam­bių fi­nan­si­nių įstai­gų dar­ buo­to­jas. Jis pa­ten­kin­tas sa­vo dar­ bu. Šei­mos dar ne­su­kū­rė, bet jau­ čiu, kad grei­tai su­kurs“, – pa­sa­ko­jo V.No­rei­ka.

Ra­sa tuo­me­čia­me Dai­lės ins­ti­ tu­te bai­gė di­zai­ną. Prieš aš­tuo­ ne­rius me­tus ji įsi­kū­rė Ka­na­do­ je, Van­ku­ve­ry­je. „Ra­sa yra di­de­lio žur­na­lo di­zai­no sky­riaus va­do­vė.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Man bu­vo ma­lo­nu, kai prieš ko­ kius ket­ve­rius me­tus mu­du su Lo­ re­ta bu­vo­me pa­kvies­ti pas ją į sve­ čius. Vie­šė­jo­me ten ke­lias sa­vai­tes, džiau­gė­mės jos gy­ve­ni­mu. Su vy­ru Vi­du ji pui­kiai su­ta­ria ir gra­žiai gy­ ve­na, – pa­sa­ko­jo maest­ro. – Man duk­tė pa­dė­jo su­si­krau­ti la­ga­mi­ną išei­nant. Mud­vie­jų san­ty­kiai bu­ vo pui­kiau­si. Pas­kui ji gy­ve­no pas mu­du su Lo­re­ta ko­kius dve­jus ar tre­jus me­tus. Vė­liau jai bu­tą nuo­ mo­jom.“ At­si­dė­kos dai­nuo­da­mas

Lauk­da­mas di­džio­jo kon­cer­tų tu­ro, V.No­rei­ka su dau­giau kaip 20 me­ tų jau­nes­ne žmo­na Lo­re­ta va­sa­ros Dzū­ki­jo­je – sa­vo so­dy­bo­je ant eže­ ro kran­to.

Ten jam pa­tin­ka gry­bau­ti, žve­jo­ ti. Praė­ju­siais me­tais maest­ro su­ ga­vo sa­vo gy­ve­ni­mo žu­vį – 1,08 met­ro il­gio ly­de­ką. „Kro­ko­di­lą“, – juo­kė­si. Atos­to­gau­jant jam pa­ tin­ka su Lo­re­ta nu­va­žiuo­ti į Va­rė­ ną ar į Onuš­kį, pa­bend­rau­ti su gi­ mi­nė­mis.

Iš­ti­ki­miems sa­vo klau­sy­to­jams Lie­tu­vos ope­ros gran­das V.No­rei­ ka no­ri at­si­dė­ko­ti dai­nuo­da­mas.

Neat­si­tik­ti­nai at­si­svei­ki­ni­mo kon­ cer­tų tu­ras va­di­na­si „Ačiū už mei­ lę“. Kon­cer­tai Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se ir Aly­tu­je nu­ma­ty­ti rug­sė­jį, kai dai­ni­nin­kas mi­nės 77-ąjį gim­ta­die­nį. Maest­ro tal­kins jo mo­ki­niai te­no­rai Vai­das Vyš­niaus­kas, Ed­mun­das Sei­lius ir Me­rū­nas Vi­tuls­kis.

Dos­jė Vir­gi­li­jus Kęs­tu­tis No­rei­ka gi­mė 1935 m. rug­sė­jo 22 d. Šiau­liuo­se.

1945 m. su tė­vais per­si­kė­lė į Vil­nių.

1946 m. pra­dė­jo mo­ky­tis 1-ojo­je ber­niu­kų gim­na­zi­jo­je. 1949–1953 m. mo­kė­si Juo­zo Tal­latKelp­šos mu­zi­kos mo­kyk­ lo­je. 1953–1958 m. stu­di­ja­ vo Lie­tu­vos vals­ty­bi­nė­ je kon­ser­va­to­ri­jo­je so­ li­nį dai­na­vi­mą (Kip­ro Pet­raus­ko kla­sė).

1957–1975 m. Ope­ros ir ba­le­to teat­ro so­lis­tas.

1965–1966 m. pir­ma­sis iš po­ ka­rio Lie­tu­vos sta­ža­vo Mi­la­ no „La Sca­los“ teat­re, ten pa­ ruo­šė še­šis vaid­me­nis. At­ li­ko Pin­ker­to­no vaid­me­nį (G.Puc­ci­ni ope­ra „Ma­dam Ba­terf­lai“; va­do­vas Gen­na­ ro Bar­ra). Vė­liau šio­je sce­ no­je pa­si­ro­dė dar ke­le­tą kar­tų su ten gast­ro­lia­vu­ sia Mask­vos di­džio­jo teat­

ro tru­pe. 1975–1991 m. Ope­ros ir ba­le­to teat­ro me­no va­do­ vas ir di­rek­to­rius.

Nuo 1976 m. dės­to Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ jo­je, pro­fe­so­rius. 1993– 1994 m. dės­tė Lo­ty­nų Ame­r i­kos dai­na­v i­ mo aka­de­mi­jo­je Ka­ ra­ka­se (Ve­ne­sue­la).

1995–1996 m. – teat­ ro „Es­to­nia“ Ta­li­ne dai­n a­v i­mo meist­ riš­ku­mo pe­da­go­gas, nuo­lat kvie­čia­mas ves­ ti meist­riš­ku­mo kur­sų.

Nuo 1997 m. Es­ti­jos mu­ zi­kos aka­de­mi­jos kvies­ ti­nis pro­fe­so­rius; nuo 2000 m. Dai­na­vi­mo sky­ riaus ve­dė­jas.

Nuo 2003 m. Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro ope­ros stu­di­jos me­ no va­do­vas ir pe­da­go­gas.

22

šeštadienis, gegužės 19, 2012

Ta­li­ne du­ris at­vė­rė kol kas pa­sau­ly­je ana­lo­ go ne­tu­rin­tis jū­rų mu­ zie­jus. Po­van­de­ni­nės gam­tos gro­žy­bių ar gy­ vų eks­po­na­tų ten ne­ pa­ma­ty­si­te, ta­čiau es­ tų pa­stan­gos su­do­min­ ti lai­vy­bos praei­ti­mi bei da­bar­ti­mi ap­stul­bins ir tuos, ku­rie nė­ra di­de­li tech­ni­kos mė­gė­jai.

Me­ta­mor­fo­zės: neiš­vaiz­dus pa­sta­tas per pus­ket­vir­tų me­tų neat­pa­žįs­ta­mai pa­si­kei­tė, šo­ni­nė­se sie­no­se

įreng­tos pa­ke­lia­mo­sios konst­ruk­ci­jos, įlei­džian­čios į vi­dų švie­sos.

Lyderiai: Estijos sostinė gali

Ta­li­ne – to­b Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@diena.lt

To­bu­les­nio ne­te­ko ma­ty­ti Erd­vė: di­džiu­lis an­ga­ras su­skai­dy­tas į ke­lis ly­gius, kiek­vie­na­me jų – vis ki­ti eks­po­na­tai.

Nau­jas Ta­li­no jū­rų mu­zie­jaus pa­da­ li­nys (lie­tu­viš­kai jo pa­va­di­ni­mą bū­ tų ga­li­ma iš­vers­ti Vandens ­lėk­tu­vų uos­to mu­zie­jų es­tiš­kai – Len­nu­sa­ dam, ang­liš­kai – Seap­la­ne Har­bour) du­ris at­vė­rė ne­se­niai. Mu­zie­jaus ati­da­ry­mo iš­kil­mė­se da­ly­va­vo tri­jų Bal­ti­jos ša­lių mi­nist­rai pir­mi­nin­kai bei dau­gy­bė ki­tų gar­bin­gų sve­čių.

Vie­nas iš 1100 ati­da­ry­mo iš­kil­mių sve­čių bu­vo ir klai­pė­die­tis pa­vel­do­ sau­gi­nin­kas Lais­vū­nas Ka­va­liaus­ kas. Jis čia bu­vo pa­kvies­tas kaip Bal­ti­jos ša­lių jū­ri­nio pa­vel­do ir pa­ kran­čių kul­tū­ros mo­ni­to­rin­go dar­ bo gru­pės na­rys.

Dau­gy­bę pa­sau­lio mu­zie­jų ap­ lan­kęs L.Ka­va­liaus­kas ti­ki­no, kad to­bu­les­nio mu­zie­jaus kol kas nė­ra

ma­tęs. Hid­ro­lėk­tu­vų uos­tas, ku­ ria­me įreng­ta mo­der­ni eks­po­zi­ci­ja, yra vi­so la­bo apie ket­vir­tį va­lan­dos pės­čio­mis nuo Ta­li­no se­na­mies­čio.

Iš tie­sų tai yra di­džiu­lis an­ga­ras, pa­sta­ty­tas dar per Pir­mą­jį pa­sau­ li­nio ka­rą. Prieš šimt­me­tį vandens ­lėk­tu­vai nau­do­ti žval­gy­bai.

Pi­ni­gų mu­zie­jui įreng­ti es­tai ga­ vo iš ES. 14 mln. eu­rų pa­nau­do­ta pa­sta­to res­tau­ra­ci­jai ir dar 3 mln.

– mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jai įreng­ti.

Jį kū­rė dvi­de­šim­ties ar­chi­tek­tų ir di­zai­ne­rių gru­pė. Mu­zie­jaus plo­tą L.Ka­va­liaus­kas įver­ti­no iš akies ir teig­ė, kad jis tik­rai ne ma­žes­nis nei du fut­bo­lo sta­dio­nai.

Po pust­re­čių me­tų dar­bo kū­rė­ jams pa­vy­ko ap­stul­bin­ti pir­muo­ sius žiū­ro­vus ne­rea­liai su­kur­ta eks­po­zi­ci­ja, kur ra­cio­na­lu­mas, iš­ mo­nė, at­rak­ty­vu­mas, in­for­ma­ci­ jos gau­sa bei jos pa­tei­ki­mo įvai­

Žai­di­mai: vy­rus la­biau­siai vi­lio­ja iš­ban­dy­ti jū­rų mū­šio aki­mir­ka.

17

mln. eurų Po­ty­ris: gel­to­na­ja­me po­van­de­ni­nia­me lai­ve lan­ky­to­jai jau­čia­si be­si­lei­džian­tys į jū­ros dug­ną.

ES skyrė Vandens ­lėk­tu­vų uos­to mu­zie­jui įrengti.

WC: net mu­zie­jaus tua­le­tas pri­me­na

23

šeštadienis, gegužės 19, 2012

didžiuotis vienu įspūdingiausių marinistinės temos muziejumi pasaulyje.

bu­liau­sias jū­rų mu­zie­jus ro­vė pri­bloš­kia pa­čia ge­riau­sia šio žo­džio reikš­me.

Ro­do se­niau­sią po­van­de­ni­nį lai­vą

Gre­ta šio nau­ją gy­ve­ni­mą pra­dė­ju­ sio sta­ti­nio kaip mu­zie­jaus eks­po­ natai sto­vi ke­tu­ri se­nie­ji Es­ti­jos ka­ ro lai­vai.

Pag­rin­di­nis mu­zie­jaus eks­po­na­ tas ir vi­sos eks­po­zi­ci­jos ašis – po­ van­de­ni­nis lai­vas „Lem­bit“, pa­ sta­ty­tas Ang­li­jo­je 1935 m. Be­je, tai se­niau­sias pa­sau­ly­je po­van­de­ni­nis lai­vas, eks­po­nuo­ja­mas mu­zie­ju­je.

Ang­li­jo­je bu­vo pa­ga­min­ti ir praė­ ju­sio am­žiaus pra­džio­je nau­do­ti vandens ­lėk­tu­vai. Vie­no jų mu­lia­ žą taip pat ga­li­ma pa­ma­ty­ti nau­ja­ ja­me mu­zie­ju­je.

Pro­jek­tuo­to­jai iš­nau­do­jo vi­są pa­ sta­to erd­vę – grin­dis pa­teikė kaip jū­ros dug­ną, kiek aukš­čiau su­kū­rė va­ter­li­ni­ją.

po­van­de­ni­nio lai­vo ka­ju­tę.

Žiū­ro­vai ga­li pa­ma­ty­ti Es­ti­ jos van­de­ny­se ras­to se­niau­sio, 1550 m. da­tuo­ja­mo lai­vo lie­ka­nas, tar­pu­ka­rio ir šiuo­lai­ki­nių jach­tų, ne­di­de­lių val­te­lių, įvai­rių na­vi­ga­ ci­nių ženk­lų, bu­nų, ka­ro lai­kų mi­ nų, tor­pe­dų.

Kas ke­li met­rai mu­zie­ju­je su­ mon­tuo­ti kom­piu­te­riai, ku­rie lei­ džia pa­teik­ti dau­gy­bę įdo­mios in­ for­ma­ci­jos.

Sun­kūs pa­būk­lai ir net ne vie­ ną to­ną sve­rian­tis tan­kas pa­kel­ ti ant me­ta­li­nių pa­ky­lų. Dau­gy­bė įdo­miau­sių eks­po­na­tų iš­dės­ty­ta erd­vė­je.

Vi­lio­ja dau­gy­be at­rak­ci­jų

Vie­ną sie­ną su­da­ro be­ne pen­kio­li­ ka mo­der­nių fres­kų, ku­rio­se žmo­ gus vaiz­duo­ja­mas kaip ka­ro ma­ši­na, ku­rian­ti žu­dy­mo prie­mo­nes, o gre­ ta reiš­kia­mos pa­ci­fis­ti­nės idė­jos.

Pag­rin­di­nis mu­zie­ jaus eks­po­na­tas ir vi­sos eks­po­zi­ci­jos ašis – po­van­de­ni­nis lai­vas „Lem­bit“, pa­ sta­ty­tas Ang­li­jo­je 1935 m.

De­monst­ruo­ja­mi kai ku­rių su­dė­ tin­gų konst­ruk­ci­jų eks­po­na­tų pjū­ viai bei de­ta­lus lai­vo „Lem­bit“ pjū­ vio brė­ži­nys. Ten pat įreng­ti po­ros lėk­tu­vų si­mu­lia­to­riai, kur lan­ky­to­ jai ga­li pa­si­jus­ti ka­ro la­kū­nais. Šios at­rak­ci­jos ma­lo­nu­mus pa­jus­ti no­ rė­jęs L.Ka­va­liaus­kas va­lan­dą lau­kė, kol ga­lės sės­ti prie si­mu­lia­to­riaus štur­va­lo, ta­čiau vy­ras taip įsi­jau­tė

Vai­kys­tė: iš po­pie­riaus iš­lanks­ty­to lėk­tu­vė­lio lau­kia skry­dis.

į ne­ti­kė­tą vaid­me­nį, kad net pra­šo­ mas jo ne­pa­li­ko. Lan­ky­to­jams siū­ lo­mas dar vie­nas sma­gus žai­di­mas – pa­tiems pa­gal pa­teik­tas sche­mas iš­lanks­ty­ti po­pie­ri­nius lėk­tu­vė­lius ir iš­ban­dy­ti juos lei­džiant į ke­tu­rių žie­dų ert­mę. Iš pir­mo­jo žie­do ne­ pa­sie­ku­sių lėk­tu­vė­lių gau­sos aiš­ kė­ja, kad tai nors ir vai­kys­tę pri­ me­nan­tis žai­di­mas, ge­rai skrie­jan­tį lanks­ti­nį pa­ga­min­ti ne­leng­va.

Ki­to­je vie­to­je įreng­tas ba­sei­nas, o ja­me plau­kio­ja lai­ve­lių mo­de­liai, ku­riuos lan­ky­to­jai val­do ir ga­li jais ka­riau­ti.

Dar vie­na at­rak­ci­ja – vir­tua­ li ke­lio­nė gel­to­nuo­ju po­van­de­ni­ niu lai­vu. Į to­kį laivą su­li­pę vai­kai jo prie­ky­je ma­to lie­tu­viš­ką­jį Gus­ ta­vą pri­me­nan­tį te­le­vi­zi­jos per­so­ na­žą, ku­ris pa­sa­ko­ja is­to­ri­ją apie po­van­de­ni­nius lai­vus. To­kioje po­ van­de­ni­nėje eks­kur­si­joje gir­dė­

Lais­vū­no Ka­va­liaus­ko, „Shutterstock“ nuo­tr.

ti van­dens gur­gė­ji­mas, lei­džian­tis į dug­ną, dre­ba sė­dy­nės.

Spe­cia­lioje pa­tal­poje eks­po­nuo­ ja­mos ka­ro jū­rei­vių uni­for­mos. Čia lan­ky­to­jai ga­li jo­mis pa­si­puoš­ti ir nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti. Rim­tes­niems mu­zie­jaus lan­ky­to­jams be ga­lo įdo­mi ga­li pa­si­ro­dy­ti vė­lia­vų, ka­ro amu­ni­ci­jos, ženk­lų ir net lai­vuo­se nau­do­ja­mų in­dų eks­po­zi­ci­ja. „Eks­po­zi­ci­ja įreng­ta taip iš­mo­ nin­gai, taip kon­cent­ruo­tai ir įdo­ miai, kad kiek­vie­nas žings­nis at­ ne­ša nau­jų po­ty­rių, įsu­ka lan­ky­to­ją vis į nau­ją sū­ku­rį, ir ver­čia kas­kart su­ki­nė­tis į vi­sas pu­ses, kad ko įdo­ maus ne­pra­leis­tum. Ka­dan­gi ten pat įreng­ta ir ka­vi­nu­kė, mu­zie­ju­ je ga­li­ma pra­leis­ti vi­są die­ną. Dar vie­nas ma­ne ma­lo­niai nu­ste­bi­nęs da­ly­kas – tarp ten par­duo­da­mų su­ ve­ny­rų ne­ma­čiau jo­kio ki­čo“, – sa­ kė Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas.

At­mi­ni­mui: kiek­vie­nas ga­li pa­si­puoš­ti jū­

rei­vio uni­for­ma ir ja vil­kė­da­mas įsiam­žin­ti.

24

šeštadienis, gegužės 19, 2012

Kaip R.Vyš­niaus­kas netikram R.Ci­ci­nui laik­ro­dį do­va­no­jo „Oi, cheb­ra, ne­py­ki­te, su­si­mai­šiau“, – į gri­mo kam­ba­rį grį­žęs sun­kiaat­le­tis Ra­mū­nas Vyš­niaus­kas at­si­pra­šė Sta­sio Po­vi­lai­čio ir Ed­mun­do Ku­čins­ko, o iš Ry­čio Ci­ci­no at­siė­ mė ką tik do­va­no­tą 3000 do­le­rių kai­na­vu­sį laik­ro­dį. R.Vyš­niaus­kas su­vo­kė ap­do­va­ no­jęs Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­rius.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ap­do­va­no­jo ko­ri­fė­jus

Tai vie­na links­miau­sių is­to­ri­jų, nu­ ti­ku­sių maž­daug prieš de­šimt me­ tų, ku­rios tur­būt nie­ka­da ne­pa­mirš Klai­pė­dos pa­ro­di­jos teat­ro dvy­lik­ tą­jį gim­ta­die­nį mi­nin­tis šio teat­ro įkū­rė­jas Vy­tau­tas Ba­la­lis. „Esu ir ak­to­rius, ir vai­ruo­to­jas, ir va­do­vas“, – šyp­so­da­ma­sis pri­si­pa­ ži­no bu­vęs aly­tiš­kis, Aly­taus liau­ dies teat­ro, vė­liau – cir­ko, ak­to­rius V.Ba­la­lis.

O tą kar­tą, kai Vy­tau­tas ir jo ko­ le­gos ak­to­riai skam­bant ori­gi­na­ lioms dai­noms pa­ro­di­ja­vo gar­sius Lie­tu­vos dai­ni­nin­kus, po pro­gra­ mos į per­si­ren­gi­mo kam­ba­rį įlė­kė links­mas R.Vyš­niaus­kas. „Tu esi ma­no ko­ri­fė­jus, – nuo­ šir­džiai „Po­vi­lai­čiui“ sa­kė Ra­ mū­nas, po aki­mir­kos pa­ten­kin­tas spau­dė ran­ką „Ku­čins­kui“, pa­si­su­ kęs į „Ci­ci­ną“ ta­rė: – O tau do­va­ no­ju 3000 do­le­rių kai­nuo­ jan­tį laik­ro­dį.“ Po ke­lių mi­nu­čių, su­vo­ kęs, kad ap­do­va­no­jo Pa­ ro­di­jos teat­ ro ak­to­rius, d o s ­n u ­s i s

R.Vyš­niaus­kas su­grį­žo. „Oi, cheb­ ra, ne­py­ki­te, – su­tri­kęs at­si­pra­ šė jis. – Pa­lai­kiau jus tais, ku­riuos pa­ro­di­juo­ja­te.“ Nau­jau­sias per­so­na­žas – Dž.But­ku­tė

„Sten­gia­mės siek­ti mak­si­ma­laus pa­na­šu­mo. Ap­ran­ga, de­ta­lė­mis, iš­vaiz­da, ma­nie­ro­mis“, – ti­ki­no V.Ba­la­lis, pa­ro­di­juo­jan­tis S.Po­vi­ lai­tį, Žil­vi­ną Žva­gu­lį, Fi­li­pą Kir­ ko­ro­vą, Vir­gį Sta­kė­ną ir El­vį Pres­ ley.

Ki­ti trys ak­to­riai pa­ro­di­juo­ja Alą Pu­ga­čio­vą, Ma­šą Ras­pu­ti­ną, Vi­ta­ li­ją Ka­tuns­ky­tę, Mont­ser­rat Ca­ ballé, Fred­die Mer­cu­ry, Džor­da­ną But­ku­tę.

Dau­giau­sia rei­kia pa­dir­bė­ti su nau­ju pa­ro­di­juo­ja­mu per­so­na­žu.

Ta­čiau jau po sa­vai­tės ar dvie­jų, iš pra­džių su­kū­rę kom­po­zi­ci­ją ir siu­ že­tą, ak­to­riai vis­ką ati­duo­da žiū­ro­ vų teis­mui. „Jei ke­li pa­si­ro­dy­mai bū­na ne­ sėk­min­gi – ne­kan­ki­na­me, – šyp­

so­jo­si Vy­tau­tas, ku­ris iš pir­mo­sios Pa­ro­di­jos teat­ro ko­man­dos te­li­ko vie­nin­te­lis. – Kar­tais per­so­na­žas ne­lim­pa, nei­šei­na pa­na­šus. Taip nu­ti­ko su Ra­dži pa­ro­di­ja. Mums la­ bai tik­tų į jį pa­na­šus ak­to­rius.“

Pas­kam­bi­no ma­ma ir ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad sū­nus su­lau­žė sa­vo gar­sią ir bran­ gią gi­ta­rą.

Ta­čiau net ir pen­ke­rius me­tus pa­ro­di­juo­da­mas dai­ni­nin­kus, kur­ da­mas tuos pa­čius per­so­na­žus, V.Ba­la­lis jau­čia­si tar­si lo­te­ri­jo­je: „Pa­vyks ar ne? Nes žmo­nės kei­ čia­si. Tie­sa, nau­jau­sias mū­sų per­ so­na­žas – liau­dies itin mėgs­ta­ma Dž.But­ku­tė pri­gi­jo aki­mirks­niu, nors šiam per­so­na­žui tik ke­li mė­ ne­siai.“

V.Sta­kė­nas su­lau­žė gi­ta­rą

Vy­tau­tas juo­kė­si pri­si­mi­nęs dar vie­ną links­mą si­tua­ci­ją, kai gar­ sia­ja­me „Vi­sa­gi­no Count­ry“ fes­ti­ va­ly­je pir­mą kar­tą pa­ro­di­ja­vo Vir­gį Sta­kė­ną, ku­ris, be­je, pa­ts pa­pra­šė su­kur­ti jo pa­ro­di­ją. „Iš to­li žmo­nėms at­ro­dė, kad sce­no­je tik­ras Sta­kė­nas, ta­čiau kai pra­si­dė­jo mū­sų re­ži­sū­ra, žiū­ro­ vai ap­stul­bo, – juo­kė­si V.Ba­la­lis. – Tuo me­tu per­so­na­žas pra­dė­jo šok­ti ai­riš­kus šo­kius, su­lau­žė bran­gią gi­ ta­rą. Kai mus pa­ro­dė per te­le­vi­zi­ ją, V.Sta­kė­nui pa­skam­bi­no ma­ma ir ne­ga­lė­jo pa­ti­kė­ti, kad sū­nus su­lau­ žė sa­vo gar­sią ir bran­gią gi­ta­rą.“ Dėl pa­na­šu­mo į per­so­na­žus yra ki­lu­si ne vie­na ku­rio­zi­nė si­tua­ci­ja.

Kar­tą S.Po­vi­lai­čiui pa­skam­bi­nu­si kai­my­nė pik­ti­no­si, kad rek­la­mo­je nau­do­ja­mas jo at­vaiz­das. „S.Po­vi­lai­tis mie­lai da­vė su­ti­ki­ mą nau­do­ti jo dai­nas, kai pa­ma­tė mū­sų vai­di­ni­mą. Jis itin my­li­mas per­so­na­žas, su juo pui­kiai su­ta­ria­ me“, – pri­pa­ži­no už S.Po­vi­lai­tį vi­sa gal­va aukš­tes­nis V.Ba­la­lis, ku­ris ne­re­tai prie dai­ni­nin­ ko sto­vi su­si­len­kęs. Ūgis pra­ ver­čia vai­ di­nant už

Veidai: R.Juzėnaitė ir V.Ba­la­lis suge

V.Ba­la­lį šiek tiek aukš­tes­nį F.Kir­ ko­ro­vą. „La­biau­siai su­si­drau­ga­ vo­me su V.Ka­tuns­ky­te. Da­ly­vau­ ja­me bend­ro­se šei­mos šven­tė­se, net krikš­ty­no­se“, – pa­sa­ko­jo Pa­ ro­di­jos teat­ro įkū­rė­jas.

V.Ka­tuns­ky­tė taps un­di­ne

„Mū­sų per­so­na­žai – hi­per­bo­li­zuo­ ti, to­dėl Vi­ta­li­jai smar­kiai nu­me­tus svo­rio, da­bar spren­džia­me di­le­ mą, – šyp­so­jo­si V.Ba­la­lis. – Ji ge­ ra drau­gė, pra­šo, kad at­ro­dy­tų sce­ no­je liek­nes­nė.“ Po mi­nu­tės Pa­ro­di­jos teat­ro va­ do­vas pri­si­pa­ži­no, kad teks pa­da­ry­ ti V.Ka­tuns­ky­tei staig­me­ną: „Mū­ sų per­so­na­žas sce­no­je virs un­di­ne, nors tur­būt vi­si ge­riau­siai įsi­vaiz­ duo­ja­me Vi­ta­li­ją kaip ne­liek­ ną mo­te­rį.“ P a r­ o ­d i ­ jos teat­ro k o ­m a n ­

25

šeštadienis, gegužės 19, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

R.Mi­kai­lio­ny­tę pa­vi­lio­jo kraš­to­vaiz­džio kū­ri­mas Va­kar šven­čiant Tarp­tau­ti­nę au­ ga­lų ža­vė­ji­mo­si die­ną, su­ža­lia­vo ir Vil­niu­je esan­ti Eu­ro­pos aikš­tė, bet tik vie­nai die­nai. Prie to pri­ si­dė­jo ir ži­no­ma ma­ne­ke­nė, ma­ dos ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rė Re­na­ ta Mi­kai­lio­ny­tė, jau ke­le­tą me­tų stu­di­juo­jan­ti kraš­to­vaiz­džio kū­ ri­mo spe­cia­ly­bę.

„Au­ga­lų ža­va­die­nis – pui­ki pro­ ga su­teik­ti be­to­ne įka­lin­tai aikš­tei gy­vy­bės, to­dėl su ko­le­go­mis nu­ spren­dė­me ten bent vie­nai die­nai įreng­ti gy­vų au­ga­lų ir žo­lės kom­ po­zi­ci­ją „Pie­vos rit­mu“, – trum­ pai su­ma­ny­mą ap­žel­din­ti Eu­ro­ pos aikš­tę pri­sta­tė „Flo­ra­li­tos“ kraš­to­vaiz­džio di­zai­ne­ris ir idė­ jos au­to­rius Vla­di­mi­ras Ei­che­ ris-Lor­ka.

Aikš­tė­je va­kar nuo anks­taus ry­to iš­dy­go 4 met­rų aukš­čio me­ džiai, o pa­lei že­mę nu­si­tie­sė di­ džiu­liai tų me­džių še­šė­liai-pie­ vos. Įkur­din­ti au­ga­lus ten, kur ma­žiau­siai tai pa­ma­ty­ti ti­kė­jo­si vil­nie­čiai ir mies­to sve­čiai, V.Ei­ che­riui-Lor­kai pa­dė­jo pra­de­dan­ti kraš­to­vaiz­džio kū­ri­mo spe­cia­lis­tė R.Mi­kai­lio­ny­tė.

eba persikūnyti į įvairiausius personažus.

da daž­nai da­ly­vau­ja už­da­ruo­se va­ ka­ruo­se, ves­tu­vė­se, ju­bi­lie­juo­se, kur di­džiau­sių sim­pa­ti­jų su­lau­kia iš vy­res­nio am­žiaus žmo­nių. Tie­ sa, kar­tais jau­ni­mas se­no­liams tu­ ri aiš­kin­ti, kad sce­no­je – ne tik­ ras F.Kir­ko­ro­vas ar S.Po­vi­lai­tis, Dž.But­ku­tė ar E.Pres­ley. „Žmo­nės ra­jo­nuo­se daž­nai iš pra­džių ne­sup­ran­ta, lin­guo­ja į tak­ tą pa­gal dai­nų me­lo­di­jas, o mes no­ ri­me, kad jie grei­čiau priim­tų pa­ro­ di­jos žai­di­mo tai­syk­les, – pa­sa­ko­jo V.Ba­la­lis. – Ir kai sce­no­je Po­vi­lai­tis pra­de­da dar­ky­tis, šo­ki­nė­ja per šok­ dy­nę, plė­šo marš­ki­nius, se­no­liai ste­bi­si, ką jis čia iš­da­ri­nė­ja?“ Be­ je, pa­ro­di­juo­jant bū­tent vy­res­nio am­žiaus gar­sius dai­ni­nin­kus, klai­ pė­die­čiams ak­to­riams rei­kia dau­ giau­sia gri­mo: raukš­ lėms, mai­š e­l iams po aki­m is, s k r u o s t­ i ­ kau­liams.

Tie­sa, V.Ba­la­lis šyp­so­da­ma­sis pri­ dū­rė, kad lai­kui bė­gant gri­mo rei­ kės ma­žiau.

Pa­kė­lė, iš­su­ko ir nu­me­tė

Pa­ne­vė­žy­je gi­mu­si 26 me­tų Pa­ro­ di­jos teat­ro ak­to­rė Ra­sa Ju­zė­nai­tė įkū­ni­ja Ka­tuns­ky­tės, Ka­bal­jė, Pu­ ga­čio­vos per­so­na­žus. „Įdo­miau­sia pir­mo­ji reak­ci­ ja ir kon­tak­tas su žiū­ro­vais, – sa­kė Klai­pė­do­je re­ži­sū­ros be­si­mo­kan­ ti, Suo­mi­jo­je, Svens­ka Yr­kes­hogs­ ko­lan uni­ver­si­te­te, dra­mos pe­da­ go­gi­ką stu­di­ja­vu­si ir Ber­ly­ne, pas nor­ve­gų, ang­lų dės­ty­to­jus re­ži­sū­ ros sri­ty­je be­si­sta­ža­vu­si R.Ju­zė­nai­ tė. – Bū­na, kad at­si­sė­du ant ke­lių žiū­ro­vams. Vie­ni prii­ma links­mai, ki­ti ne­la­bai. Sut­rin­ka, kai pa­kvie­čiu šok­ti, ar­ba leng­vai pa­si­duo­da žai­ di­mo tai­syk­lėms.“ Tuo­met vy­rai drą­siai bu­čiuo­ja­si ar net pa­siū­lo pa­si­lik­ti links­min­ tis. Bu­vo ir juo­dų ku­rio­zų, kai Pu­ ga­čio­vą įkū­ni­jan­čią Ra­są vie­nas žiū­ro­vas pa­kė­lė ir... nu­me­tė. „Pap­ra­šiau pa­kel­ti ir pa­suk­ti, o jis ma­ne ne­ty­čia iš­me­tė“, – kva­to­jo­si R.Ju­zė­nai­tė.

Pak­laus­ta, kiek ji sve­ ria, ak­to­rė at­sa­kė su šyp­ se­na, bet dip­lo­ma­tiš­kai: „Dau­giau nei vi­du­ti­niš­ kai sve­ria mo­te­rys. Ta­čiau vi­zua­liai stor­me­ni­mis ap­link juos­me­nį, krū­ti­nę pa­ryš­ki­na­ me mo­te­riš­kas for­mas.“ La­bai sau­go odą

„Ka­tuns­ky­tė – la­bai šar­min­ga, Pu­ga­čio­va – ar­tis­tiš­ka ir su­bti­li, Ka­bal­jė – ori, nors mū­sų pa­ro­di­jo­ je sie­kia Fre­džio Mer­ku­rio šir­dies, – trum­pai per­so­na­žus api­bū­di­no R.Ju­zė­nai­tė. – Sun­kiau­sia man bū­ na gro­ti ra­dia­to­riu­mi.“ Pra­kal­bus apie gri­mą ku­ riant per­so­na­žus, Ra­sa at­si­ du­so: „Per pro­gra­mą pa­si­ ro­dau tris kar­tus, o tar­pai – 15 mi­nu­čių. Ten­ka nu­si­va­ ly­ti di­de­lį sluoks­nį se­no gri­

„Šian­dien la­bai gra­ži pro­ga pri­ si­min­ti au­ga­lų svar­bą mums. Taip pat tai, kad be­si­vys­tant nau­joms mies­to erd­vėms gam­ta ten ne­tu­ rė­tų bū­ti pa­mirš­ta“, – ste­bė­da­ma sa­vo mo­ky­to­jo V.Ei­che­rio-Lor­kos idė­jos re­zul­ta­tą Eu­ro­pos aikš­tė­je kal­bė­jo R.Mi­kai­lio­ny­tė.

Apie nau­ją R.Mi­kai­lio­ny­tės aist­rą – kraš­to­vaiz­džio kū­ri­mą – iki šiol ži­no­jo ne­daug kas. Du vai­kus au­gi­nan­ti ma­dos ren­gi­ nių or­ga­ni­za­to­rė jau tre­jus me­tus stu­di­juo­ja kraš­to­vaiz­džio di­zai­no spe­cia­ly­bę ir šie­met ga­lė­jo gau­ti dip­lo­mą. Ta­čiau dėl dar­bų gau­ sos mo­te­ris nu­spren­dė dip­lo­mi­ nį dar­bą už­baig­ti ki­tą­met.

Bū­si­mo­ji kraš­to­vaiz­džio kū­ri­ mo spe­cia­lis­tė pri­si­pa­žįs­ta, kad jau ne vie­nus me­tus pra­kti­kuo­ ja­si kur­da­ma gra­žią ap­lin­ką sa­vo drau­gams ir ko­le­goms.

Jos mo­ky­to­ju ne­se­niai ta­pęs V.Ei­che­ris-Lor­ka di­džiuo­ja­si sa­ vo gar­sia mo­ki­ne. „La­bai džiu­gu, kad ji pa­si­ry­žo keis­ti spe­cia­ly­bę, ne­pai­sy­da­ma sa­vo am­žiaus“, – sa­kė kraš­to­vaiz­džio di­zai­no spe­ cia­lis­tas.

VD inf.

Asmeninio archyvo nuo­tr.

mo ir pa­keis­ti nau­ju. Pa­vyz­džiui, Ka­tuns­ky­tės per­so­na­žo gri­mas – ryš­kūs an­ta­kiai, daug bliz­gu­čių, skais­ta­lų, o Pu­ga­čio­vos per­so­na­žo ma­kia­žas tu­ri bū­ti su­bti­les­nis.“

Vy­tau­tas Ba­la­lis:

Sten­gia­mės siek­ti mak­si­ma­laus pa­na­ šu­mo. Ap­ran­ga, de­ ta­lė­mis, iš­vaiz­da, ma­nie­ro­mis.

Prieš pir­mą kar­tą pa­si­ro­dant sce­ no­je gri­muo­tis ten­ka apie 40 mi­ nu­čių. Ak­to­rė sa­kė, kad kos­me­ti­ kos su­nau­do­ja pen­kis še­šis kar­tus dau­giau nei va­ka­rui be­si­ruo­šian­čios mo­te­rys. Po pro­gra­mos R.Ju­zė­nai­tė bent po­rą die­nų vei­dui lei­džia pail­ sė­ti ir ne­nau­do­ja jo­kios kos­me­ti­kos.

Pas­kui – agur­kų ir avo­ka­do kau­kės?

Ra­sa kva­to­ja­si: „Ne, ne. Odą la­bai sau­gau, o gai­vi­nu na­tū­ra­lia, eko­lo­ giš­ka kos­me­ti­ka.“ Pro­vo­kuo­ja­ma, o kaip ją rei­kė­ tų pa­ro­di­juo­ti, R.Ju­zė­nai­tė su­si­ mąs­čiu­si pri­pa­ži­no, kad tai ne­bū­ tų sun­ku. Ji – Ožia­ra­gis, cho­le­riš­ko bū­do. O pa­ro­di­juo­ti ją rei­kė­tų kaip griež­tą ir la­bai val­din­gą mo­te­rį.

Ko­dėl? „Toks ma­no dar­bas, – nu­si­juo­kė Pa­ro­di­jos teat­ro ak­to­rė.

– Dir­bu teat­ro mo­ky­to­ja, to­dėl tu­ riu bū­ti griež­ta ir val­din­ga.“

Azar­tas: R.Mi­kai­lio­ny­tė ir V.Ei­che­ris-Lor­ka Eu­ro­pos aikš­tę gra­ži­no

nuo pat anks­ty­vo ry­to.

Rai­mun­do Adž­gaus­ko nuo­tr.

26

šeštadienis, gegužės 19, 2012

Dei­man­to ver­ta san­tuo­ka Ane­lė ir An­ta­nas Pet­ro­niai san­tuo­ko­je nu­ gy­ve­no 60 me­tų. Dei­man­ti­niam san­tuo­ kos ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti po­ra ne­kė­lė jo­kių iš­kil­mių, ta­čiau ir šian­dien švel­niai žvel­gia vie­nas į ki­tą.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė d.krapavickaite@diena.lt

Lai­mės for­mu­lė

„Ki­to­kio šei­my­ni­nės lai­mės re­ cep­to nė­ra – tik tar­pu­sa­vio mei­ lė“, – nu­si­šyp­so­jo 80-me­tį po po­ ros me­tų švę­sian­ti A.Pet­ro­nie­nė.

Ket­ve­riais me­tais vy­res­nis jos su­ tuok­ti­nis pri­ta­ria­mai link­te­lė­jo.

Pap­ras­ti, kuk­lūs žmo­nės ne­slė­pė vie­nas ki­tam nie­ka­da ne­kė­lę ko­kių nors ypa­tin­gų rei­ka­la­vi­mų. „Mū­sų džiaugs­mas – šei­ma ir tai, kad ge­rai su­gy­ve­na­me“, – pa­ pras­tai ta­rė A.Pet­ro­nie­nė. Abu iš kai­mo ki­lę su­tuok­ti­niai, nors be­ veik pu­sę am­žiaus jau gy­ve­na did­ mies­ty­je, vis dar įpi­na ko­kį tar­ miš­ką žo­dį: „Bied­nai, bet gra­žiai nu­gy­ve­no­me.“ Di­džiau­sias jų tur­tas – duk­ra ir sū­nus, dėl šio žū­ties, nors tai įvy­ ko prieš pen­ke­rius me­tus, A.Pet­ro­ nie­nė ir ne­no­rė­jo švęs­ti dei­man­ti­ nių ves­tu­vių. Yra ir dvi anū­kės, du proa­nū­kiai.

Po­ra te­be­gy­ve­na prieš 35-erius me­tus gau­ta­me bu­te, va­sa­ras lei­ džia ko­lek­ty­vi­nia­me so­de. „Mes vi­sa­da ir vi­sur kar­tu“, – lai­mės for­mu­lės pa­pras­tu­mu pri­bloš­kė su­tuok­ti­niai.

Pa­mi­lo dėl gro­žio

A.Pet­ro­nis pui­kiai pa­me­na, kai iki my­li­mo­sios kai­mo pė­din­da­vo 7 ki­ lo­met­rus. Ke­le­tą va­lan­dų pa­bū­da­vo drau­ge – ir at­gal na­mo 7 ki­lo­met­ rus. Vė­liau įsi­gi­jo dvi­ra­tį, ta­čiau atė­jus žie­mai vėl tek­da­vo pės­čio­ mis ke­liau­ti. „Gro­žis kri­to į akį. Jau­na gra­ži bu­vo“, – ne­ši­nas pluoš­te­liu nuo­ trau­kų pa­sa­ko­jo A.Pet­ro­nis. Bū­si­

mo­ji žmo­na anuo­met drau­ga­vo su ki­tu kai­mo jau­ni­kai­čiu. „To­kia jau­ no­ka bu­vo, tik 16-os. Aš dar net su­ba­riau tą vy­ru­ką dėl to­kios jau­ nos mer­gai­tės pa­si­rin­ki­mo“, – pir­ mo­jo įspū­džio pri­si­mi­ni­mais da­li­ jo­si An­ta­nas.

Ta­čiau po ge­gu­ži­nių pa­mal­dų ke­le­tą kar­tų pa­ly­dė­jęs jau­ną mer­ gi­ną na­mo, A.Pet­ro­nis jos ne­be­pa­ li­ko vi­są gy­ve­ni­mą. „Po mė­ne­sio drau­gys­tės ne­tgi pa­si­bu­čiuo­ti te­ko“, – links­mai dės­tė A.Pet­ro­nis. Po dve­jų me­tų drau­gys­tės jau­nuo­liai su­si­tuo­kė.

Ane­lė Pet­ro­nie­nė:

Mū­sų lai­kais to­kios ma­dos ne­bu­vo. Di­ džiu­lė re­te­ny­bė bu­ vo sky­ry­bos.

Staig­me­na: Ang­li­jo­je gy­ve­nan­ti proa­nū­kė dei­man­ti­nių ves­tu­vių pro­ga Pet­ro­niams at­siun­tė puokš­tę.

Ves­tu­vės kai­mui

Iš sa­vo ves­tu­vių juo­kė­si abu su­ tuok­ti­niai. Kaip anuo­met sa­ky­da­vo – su­si­ra­šy­ti nu­vy­ko į Ka­vars­ką. Bet ne­tu­rė­jo ves­tu­vių liu­dy­to­jų. „Su­ra­ ši­nė­to­jas pa­ta­rė išei­ti į gat­vę ir pa­ pra­šy­ti, kad ko­kie du praei­viai atei­ tų pa­si­ra­šy­ti“, – pri­si­mi­nė nuo­ty­kį su­tuok­ti­niai.

Ge­ro­kai rim­čiau jau­nie­ji ruo­šė­ si san­tuo­kai baž­ny­čio­je. A.Pet­ro­ nie­nės pus­se­se­rė pa­sko­li­no bal­tą su­kne­lę ir ba­te­lius. Li­ko tik pa­čiai juos nu­si­bal­tin­ti krei­da. „Gi­mi­nai­ tis iš­va­rė na­mi­nės, žie­dus pa­si­sko­ li­nom, ir vis­kas“, – tiek, A.Pet­ro­ nio pa­sa­ko­ji­mu, tų ves­tu­vi­nių rū­pes­čių ir te­bu­vo.

Ve­ža: 82-ejų A.Pet­ro­nis vis dar vai­ruo­ja au­to­mo­bi­lį.

Tie­sa, bu­vo ne­sklan­du­mų dėl mu­zi­kan­to. Ge­ras bu­vo, bet nu­si­ gė­rė ir už­mi­go. Drau­gas iš­gel­bė­ jo – at­si­ne­šė ar­mo­ni­ką ir dar pa­nų at­si­ve­dė. Į ves­tu­ves kvies­ti anuo­ met ne­bu­vo ma­dos. Nu­gir­do kas nors kai­me kad ves­tu­vės, ir su­gu­ žė­jo ne­kvies­ti. „Jau­ni bu­vom, tai ir links­ma bu­vo“, – šei­mos gi­mi­mo šven­tę api­bū­di­no A.Pet­ro­nie­nė.

Dar­bas gel­bė­jo

„1952-ie­ji bu­vo la­bai sun­kus lai­kas. Bū­da­vo, kad duo­nos nu­si­pirk­ti į ei­lę sto­da­ vau jau 4 val. ry­to. Kar­ tais tek­da­vo net iki 10 val. pra­lauk­ti“, – jau be šyp­se­nos pri­si­mi­ nė A.Pet­ro­nis.

Obe­ly­nė, Uk­mer­ gė, Pa­ge­la­žių dur­py­nas, Vie­vis ir ga­liau­siai Kau­nas – taip dė­lio­jo­si Pet­ro­nių šei­ mos ke­lio­nė ga­lu­ti­nio liz­de­lio link.

Sta­liaus ama­tą ge­rai iš­ma­nan­tis vy­ ras dir­bo ne tik ofi­cia­lia­me dar­be.

Po dar­bo dar už­dar­biau­da­vo. Gy­ ve­no tau­piai ir kuk­liai, al­ko­ho­lis jų šei­mai nie­ka­da ne­kė­lė pa­vo­jaus.

Kol A.Pet­ro­nie­nė neį­si­dar­bi­ no kar­tu su vy­ru sta­lių dirb­tu­vė­ se, mo­te­ris na­mie mez­gė megz­ ti­nius ir par­duo­da­vo juos tur­gu­je. „Daug dir­bo­me ir dar­bo ne­bi­jo­jo­ me, to­dėl ir nu­gy­ve­no­me gra­žiai“, – A.Pet­ro­nie­nė kuk­li­no­si, kad ne­

tu­ri ką pa­pa­sa­ko­ti apie sa­vo pa­ pras­tą gy­ve­ni­mą.

Gra­žūs vie­nas ki­tam

Pet­ro­nius ste­bi­na da­bar­ti­nės vi­ suo­me­nės ne­pas­to­vu­mas. „Pa­gy­ ve­no su vie­nu, pa­gy­ve­no su ki­tu, su­si­tuo­kė, iš­si­sky­rė. Ši­ta jau ne­ beg­ra­ži, tai su­si­ra­dau gra­žes­nę.

Ne­ži­nau, gal ge­rai, gal įdo­miau, bet mū­sų lai­kais to­kios ma­dos ne­b u­vo. Di­d žiu­l ė re­te­ny­bė bu­vo sky­ ry­bos“, – ste­bė­jo­si A.Pet­ro­nie­nė.

Ta­čiau žmo­nos šne­ką po il­gos ty­los pau­zės sklai­dy­da­ mas se­nas nuo­trau­ kas ne­ti­kė­tai nu­trau­kė vy­ras: „Štai ma­no gra­ žuo­lė.“ A.Pet­ro­nis at­ki­šo se­ną ne­spal­vo­tą nuo­trau­ką ir baks­te­lė­jo pirš­tu į be­si­šyp­san­čią jau­ną mer­gai­tę.

Ves­tu­vių nuo­trau­kų Pet­ro­niai ne­tu­ri. Tais lai­kais fo­tog­ra­fas bu­ vo di­džiu­lė re­te­ny­bė ir pra­ban­ga.

Vy­ro pa­stan­gos su­ras­ti įam­žin­tus juos abu su žmo­na bai­gė­si ne­sėk­ me. Ini­cia­ty­vą pe­rė­mė žmo­na. Ta­ čiau ir jai se­kė­si ne­kaip. „Na ar ne gra­žus ma­no se­nu­ kas?“ – tar­si at­si­dė­ko­da­ma vy­rui už pa­žer­tus komp­li­men­tus švel­ niai ta­rė A.Pet­ro­nie­nė.

Di­džiau­sia pa­lai­ma

„Na­mie jos ko­man­da bu­vo. Aš nuo­lai­des­nis. Tai gal ir pa­dė­jo iš­ sau­go­ti dar­ną“, – tar­si pir­mą kar­tą bend­rai nu­gy­ven­tų il­gų me­tų sėk­ mės re­cep­to ėmė ieš­ko­ti A.Pet­ro­ nis.

An­ta­nas Pet­ro­nis:

Gi­mi­nai­tis iš­va­rė na­ mi­nės, žie­dus pa­si­ sko­li­nom, ir vis­kas.

Žmo­na ne­si­spy­rio­jo iš­gir­du­si na­ mie esan­ti vir­ši­nin­kė: „Aš ga­lė­da­ vau su sve­čiais prie sta­lo sė­dė­ti, o jis pa­ruoš­da­vo vai­šes.“ Abu su­tar­ti­nai nei­gė per 60 me­tų bu­vus ko­kių nors vi­lio­nių ar min­ čių apie neiš­ti­ki­my­bę, sky­ry­bas.

At­sis­vei­kin­da­mi pa­ža­dė­jo­me at­ vyk­ti į Pa­lai­min­gų­jų ves­tu­vių ju­bi­ lie­jų po 10 me­tų. Abu dei­man­ti­nių ves­tu­vių kal­ti­nin­kai juok­da­mie­si tik ran­ka nu­mo­jo.

Dei­man­tas – tvir­čiau­sias bran­gak­me­nis, sim­bo­li­zuo­ja san­tuo­kos am­ži­nu­mą. Pa­lai­min­go­sios ves­ tu­vės – kai at­si­grę­žęs į kar­tu nu­ gy­ven­tą gy­ve­ni­mą, žiū­rė­da­mas į anū­kus ir jau paau­gu­sius proa­nū­ kius su­pran­ti, kad Dan­gaus siųs­ta mei­lė – di­džiau­sia pa­lai­ma.

27

šeštadienis, gegužės 19, 2012

29p.

Ilgabarzdis keramikas V.Rukša paklaidžiojęs tarp Sibiro ir Kalifornijos ramybę rado Lietuvoje.

Jung­ti­nė ko­lek­ci­ja Bar­bo­rai Rad­vi­lai­tei Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Vil­niaus tai­ko­mo­sios dai­lės mu­ zie­ju­je ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą rin­ ko­si is­to­ri­jos ir ma­dos ger­bė­jai.

Bar­bo­rai Rad­vi­lai­tei skir­ta­me ren­ gi­ny­je bu­vo pri­sta­ty­ta ir jung­ti­nė tri­jų di­zai­ne­rių ko­lek­ci­ja „Bar­bo­ ra Rad­vi­lai­tė. Nuo...iki...“.

Trys ži­no­mos kos­tiu­mo di­zai­ne­rės Re­na­ta Mal­du­tie­nė, Jo­lan­ta Ta­lai­ ky­tė ir Ag­nė Kuz­mic­kai­tė ren­gi­ny­ je, skir­ta­me Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės mir­ties me­ti­nėms pa­mi­nė­ti, ket­ vir­ta­die­nį pri­sta­tė jung­ti­nę ma­ dos ko­lek­ci­ją, ku­ri iš­si­sky­rė no­ va­to­riš­ka vi­zi­ja, nau­ju po­žiū­riu į Re­ne­san­so epo­chos kos­tiu­mą. „Dau­ge­liui mū­sų po­žiū­ris į is­ to­ri­nį kos­tiu­mą gal kiek ne­ti­kė­ tas, ta­čiau mes siū­lo­me kiek­vie­ nai šiuo­lai­ki­nei mo­te­riai at­ras­ti sa­vy­je le­gen­di­nę Bar­bo­rą Rad­vi­ lai­tę, tik­rą gro­žio ir mo­te­riš­ku­mo sim­bo­lį“, – tei­gė vie­na ko­lek­ci­jos au­to­rių, Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­ jos Kos­tiu­mo ka­ted­ros pro­fe­so­rė

Jo­lan­ta Ta­lei­ky­tė:

Mes siū­lo­me kiek­vie­ nai šiuo­lai­ki­nei mo­ te­riai at­ras­ti sa­vy­ je le­gen­di­nę Bar­bo­rą Rad­vi­lai­tę.

J.Ta­lai­ky­tė. Kal­bė­da­ma apie jung­ ti­nę ko­lek­ci­ją J.Ta­lai­ky­tė sa­kė, kad bu­vo pa­lies­tas lai­ko­tar­pis nuo Re­ ne­san­so iki XX a. pra­džios. „Pra­dė­jo­me taip la­bai sma­giai: nuo is­to­ri­jos, Re­ne­san­so, pe­rei­da­ mos per me­di­nį su­de­gu­sį Vil­nių, Bar­bo­ros ir Žy­gi­man­to mei­lę, XIX am­žių, XX am­žiaus pra­džią: mies­ tie­tė, vals­tie­tė, mo­te­ris – stip­ri, ga­ lin­ga, iš­di­di, – kal­bė­jo di­zai­ne­rė. – Bar­bo­ra bu­vo ka­rū­nuo­ta, bet la­bai trum­pai. Ma­no ma­ny­mu, kiek­vie­na my­lin­ti ir my­li­ma mo­te­ris ga­li bū­ ti ka­rū­nuo­ta. To­dėl to­je ko­lek­ci­jos da­ly­je, ku­ri yra XX a. pra­džios tau­ ti­nio et­ni­nio kos­tiu­mo in­terp­re­ta­ ci­ja, ka­rū­nos vir­to pa­gal­vė­mis. Pas­ kui pe­rė­jo­me iki po­stmo­der­nis­ti­nio mo­men­to, ku­rį at­spin­di A.Kuz­mic­ kai­tės ko­lek­ci­ja.“ A.Kuz­mic­kai­tė pri­sta­tė pen­kis mo­de­lius, du iš jų kur­ti Jau­ni­mo teat­ro spek­tak­liui „Žy­gi­man­tas ir Bar­bo­ra“.

Spe­cia­liai šiam va­ka­rui ži­no­mas jau­no­sios kar­tos kom­po­zi­to­rius Jo­nas Sa­ka­laus­kas su­kū­rė mu­zi­ki­ nę kom­po­zi­ci­ją pa­gal poe­tės Ju­di­

tos Vai­čiū­nai­tės ei­les „Žy­gi­man­to ir Bar­bo­ros due­tas“, ap­dai­nuo­jan­ čią šių dvie­jų žmo­nių mei­lės is­to­ ri­ją. Šią kom­po­zi­ci­ją J.Sa­ka­laus­kas at­li­ko su žmo­na Ag­ne Sa­bu­ly­te ir pia­nis­tu Jus­tu Dva­rio­nu. A.Sa­bu­ ly­tė ir J.Sa­ka­laus­kas per ren­gi­nį taip pat skai­tė šios ži­no­mos poe­ tės kū­ri­nį „Ka­no­nas Bar­bo­rai Rad­ vi­lai­tei“.

Val­do­vų rū­mų mu­zie­jaus di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja, is­to­ri­kė dr. Jo­lan­ta Kar­pa­vi­čie­nė va­ka­ro sve­čius su­pa­žin­di­no su Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės lai­kų kul­tū­ra ir ma­da Lie­tu­vo­je.

Pa­sak ren­gi­nio ini­cia­to­rių, – Len­ki­jos ins­ti­tu­to Vil­niu­je ir Na­ cio­na­li­nio mu­zie­jaus Lie­tu­vos Di­ džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės val­do­vų rū­mų, – tiks­las bu­vo at­min­ti Bar­ bo­rą Rad­vi­lai­tę, LDK di­di­kę, ant­ rą­ją Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­ čio Žy­gi­man­to Au­gus­to žmo­ną, Len­ki­jos ka­ra­lie­nę. Kas­met ge­ gu­žę mi­ni­mos šios gar­sios, ryš­kų pėd­sa­ką is­to­ri­jo­je ir kul­tū­ro­je pa­ li­ku­sios as­me­ny­bės, ta­pu­sios tie­ siog le­gen­da, mir­ties me­ti­nės.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Komentaras

Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius Kau­no Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos biu­ro ve­dė­jas

J

u­bi­lie­jaus ce­re­mo­ni­ja šiek tiek ki­to­k ia nei pir­mo­sios san­tuo­ kos. Yra spe­cia­lios juos­tos, ju­bi­ lie­ji­nė sim­bo­li­nė laz­da, ki­to­kie ju­bi­lie­ji­niai žie­dai, me­ro svei­ki­ni­mas.

Daž­niau­siai dar pa­čių ju­bi­lia­tų vai­kai, anū­kai su­gal­vo­ja ko­kią nors apei­gą.

Vi­sa­da ra­gi­nu, kad žmo­nės švęs­tų sa­ vo ves­tu­ves. Svei­kin­da­mas pri­me­nu, kad san­t uo­kos die­na yra šei­mos gi­ mi­mo die­na, to­dėl ir rei­k ia pa­m i­nė­ ti. Pa­mi­nė­ji­mai daž­niau­siai pri­ver­čia žmo­nes dar kar­tą su­si­mąs­t y­t i apie san­tuo­kos pra­smę, šei­mos su­tvir­ti­ni­ mą, ver­ty­bę.

Pats ro­dau pa­vyz­dį švęs­da­mas. Ne­se­ niai šven­tė­me sa­vo san­tuo­kos ru­bi­ni­ nį ju­bi­lie­jų – 40 me­tų. Nors žmo­na ne­ la­bai no­rė­jo, vė­l iau su­ti­ko, kad pa­tys tu­ri­me pa­vyz­dį ro­dy­ti.

Tra­pioms šiuo­lai­ki­nėms šei­moms sie­ kia­my­bė ga­lė­tų bū­ti nors auk­si­nė san­ tuo­ka. O šiaip tai gy­ven­ti reik­tų pa­gal prie­sai­ką – kol mir­tis iš­skirs.

Istorija: kostiumo dizainerės R.Maldutienė, J.Talaikytė ir A.Kuzmickaitė Barborai Radvilaitei skirtame renginyje pristatė jungtinę kolekciją, ap-

imančią laikotarpį nuo Renesanso iki XX amžiaus.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

29

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

menas ir pramogos

Su­jung­ti Si­birą ir Ka­li­for­niją da drau­gai par­ūpi­no nuo­taką. Tuo­ met iš­vyk­da­mas KGB pa­reigū­nams turė­jau ra­šy­ti pa­si­žadė­jimą, kad į Lie­tuvą nie­ka­da ne­grįšiu.

Tai­gi at­si­dūriau Ka­li­for­ni­jo­je, kur ka­dai­se bu­vo ir ma­no se­ne­lis.

Ame­ri­ko­je iš­gy­ve­nau 25 me­tus.

Vla­das Ruk­ša sa­vo ilgų plaukų ne­si­kir­ po, re­gis, nuo aš­tun­ to­jo de­šimt­me­čio, o gal dar anks­čiau – nuo to lai­ko, kai il­gi plau­kai reiškė ir me­ninę, pi­lie­tinę po­zi­ciją, ir so­vie­tinės san­tvar­kos ne­ma­lonę.

Ap­sis­to­jo: šiuo me­tu meną ir gy­ve­nimą V.Rukš­a ku­ria na­muose Lie­tu­vo­je.

En­ri­ka Strio­gaitė e.striogaite@diena.lt

Ke­ra­mi­kas V.Ruk­ša gimė ir did­žiąją dalį vai­kystės pra­lei­do Si­bi­re.

Nuo so­vie­ti­nių rep­re­sijų nu­kentė­jo jo se­ne­liai, tėvai, vėliau jie maiš­ tingą sūnų ra­gi­no būti nuo­ sai­kesnį, ieš­ko­ti ap­link­ ke­lių tiks­lui pa­siek­ti, nes tie­sus ke­lias so­ vie­tinė­je sis­te­mo­ je vedė at­gal į Si­ birą. „Baig­si ten, iš kur at­va­ž ia­ vai“, – ty­čio­jo­si sau­gu­mie­čiai, ta­ čiau se­ne­lio au­to­ ri­te­to įkvėptas me­ ni­nin­kas ieš­ko­jo sa­vo šaknų baltų kultū­ro­je. Ir sa­vo ieš­ko­jimų nie­ka­da neat­si­ žadė­jo, bet jais gy­ve­no. Iš jų se­ mia­si stip­rybės ir šian­dien, po 25 metų, pra­leistų Ame­ri­ko­je, su­ grįžęs į Lie­tuvą.

– Ne­pas­tebė­ti jūsų ne­įma­no­ ma ir pir­ma ap­lan­kan­ti min­tis – esa­te me­ni­nin­kas. Ži­nant jūsų gi­mi­mo vietą – Si­birą, be­komp­ ro­mi­sį maištą prie­š so­vie­tinę san­tvarką, į galvą atei­na jau ki­ ta min­tis: gy­ve­ni­mas – pla­čiau­ sias me­no api­brėži­mas.

– Esu si­bi­ri­nis – gi­miau, vai­kystę pra­lei­dau Si­bi­re, į jį bu­vo išt­rem­ ti ir ma­no tėvai, ir ma­no se­ne­liai.

Pradė­jau kalbė­ti tri­mis kal­bo­mis iš kar­to – lie­tu­vių, rusų ir uk­rai­nie­ čių, nes ap­link su­po uk­rai­nie­čiai.

Se­nelė, pa­gimd­žiu­si 11 sūnų, vė­ liau už tai bu­vo ap­do­va­no­ta so­ vie­ti­niu or­di­nu, jis vėliau pa­dėjo ištrūk­ti iš Si­bi­ro. Po ku­rio lai­ko į Lie­tuvą lei­do su­grįžti ma­no tėvams, se­se­riai ir man, ta­čiau Lie­tu­vo­je mes ne­turė­jo­me kur dėtis, ne­turė­ jo­me nie­ko – tik įvai­riau­sius drau­ di­mus. Vi­sa laimė, ne­bu­vo nu­trūkę mūsų gi­minės sai­tai, jie, be­je, iki šiol yra ma­no stip­rybė ir jėga. Tai­ gi se­suo pra­dėjo gy­ven­ti pas vie­nus gi­mi­nai­čius, o aš – sep­ty­ne­rių metų vai­kas – pas se­ne­lius kai­me.

– Ge­rai, kai to­kia gi­minė, tai, be­je, ga­na re­tas at­ve­jis, ypač da­bar.

– Taip, ki­taip ne­būtų buvę jo­kių šansų iš­si­lai­ky­ti – juk mes at­va­žia­ vo­me be nie­ko, Lie­tu­va mums bu­ vo pa­sakų, sva­jo­nių kraš­tas, idea­ lybė – be jo­kio pa­grin­do po ko­jo­mis.

Bet mums dar bu­vo ne taip sun­ku kaip vėles­nie­siems trem­ti­niams, mūsų ry­šys su gim­ti­ne dar bu­vo ga­na stip­rus, o, tar­kim, tiems, ku­rie grįžo daug vėliau, pri­tap­ti Lie­tu­vo­je ta­po be­veik ne­ įma­n o­m a. Ne­ to­li ma­no na­ mų bu­vo įsikūrę tie vėly­vie­ji trem­ ti­niai, ku­rie tik iš tėvų ži­no, kad jie – lie­tu­viai, bet kal­ba tar­pu­sa­vy­je jau ru­siš­kai ir dau­ge­liui jie – ru­sai. At­vykę jie ne­pri­ta­po, juo la­biau kad ne vie­nas iš jų pa­si­ju­to ne­lau­kia­mas, Lie­tu­ vo­je ne­rei­ka­lin­gas.

Tiesą sa­kant, ne­pri­ta­pau ir aš, Si­bi­ro ant­spau­das lie­ka vi­sam gy­ ve­ni­mui. Jau­čiau­si ki­toks, tėvai ir gy­ven­da­mi Si­bi­re la­bai rūpi­no­ si lie­tu­vybės puo­selė­ji­mu, se­ne­lis – ypač. Se­suo, vėliau, kai at­ši­lo po­li­ ti­nis kli­ma­tas, nu­va­žia­vu­si į Si­birą at­si­vež­ti mo­čiutės pa­laikų, su­ži­no­ jo, kad se­ne­lis tuo­met bu­vo ne­pap­ ras­tai di­de­lis pro­lie­tu­viš­kas au­to­ ri­te­tas, dau­ge­liui tie­siog – gu­ru. O aš pas jį su se­ne­le kai­me ir gy­ve­ nau. Se­ne­lis ir man bu­vo mo­ky­to­ jas, žavė­jo jo pa­go­niš­kos, se­no­sios baltų kultū­ros įžval­gos.

Kai grįžau, te­bu­vo vie­nas ke­lias – į „dur­ nyną“, tai­gi ar­mi­ja kaip ir nu­plaukė, bet nu­plaukė ir stu­di­jos.

– Iš­ties au­gu­siam to­kio­je ap­ lin­ko­je ne­turė­jo būti leng­va išt­ver­ti so­vie­tinę tik­rovę, ypač, kai tik­riau­siai vi­sur lydė­jo įra­ šas: bu­vo išt­rem­tas į Si­birą.

– Tai jau tik­rai – juk be­veik vi­sos aukš­to­jo moks­lo įstai­gos bu­vo už­ da­ry­tos, ta­čiau ir čia sa­vo­tiš­kai pa­ dėjo se­ne­lis, dau­ge­liui žmo­nių la­

bai pa­gelbėjęs, nes sa­vo lai­ku, prie­š trėmi­mus, bu­vo stip­rus, mo­der­nus ūki­nin­kas.

Iš­ki­lo so­vie­tinės ar­mi­jos tar­ny­ bos grėsmė, nors į so­vie­tinę ar­miją ne­ke­ti­nau ei­ti iš prin­ci­po – ke­ti­nau at­si­sa­ky­ti ar­ba ofi­cia­liai, ar­ba kaip nors ki­taip. Pamė­gi­nau sto­ti į aukš­ tąją – tuo­metį Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tutą, ši­lu­mos ir vėdi­ni­mo spe­ cia­lybę. Nors ir la­bai ge­rais pa­žy­ miais iš­lai­kiau eg­za­mi­nus, lem­tin­ ga­sis įra­šas galė­jo viską pa­kreip­ti ki­ta link­me, ta­čiau pri­ėmi­mo ko­ mi­si­jo­je sėdėjo dėsty­to­jas, ku­riam ka­dai­se se­ne­lis la­bai pa­dėjo, jį be­ veik iš­laikė, tai­gi tas įra­šas li­ko ne­ pas­tebė­tas, į ins­ti­tutą įsto­jau. Tai­ gi šiek tiek at­si­pūčiau, iš­sit­rau­kiau per sto­ja­muo­sius už apy­kaklės slėp­ tus il­gus plau­kus, ta­čiau ma­ne iš kar­to pa­stebė­jo, su­lau­kiau ko­men­ tarų: „Tau čia ne vie­ta.“ Po pusės se­mest­ro nu­vil­ni­jo Ro­ mo Ka­lan­tos įvy­kis, kitą dieną ma­ ne su­čiu­po tie­siog gatvė­je. Med­žioklė ta­po kas­dienė, te­ko pa­sėdėti ir KGB rūsiuo­se, ir nuo­lat ša­lia ma­ ty­ti neaiš­kių tipų. Į na­mus su­grįžti ne­galė­jau, pra­dėjau slaps­ty­tis, iš­ va­žia­vau pas drau­gus į Lat­viją, Es­tiją.

Kai grįžau, te­bu­vo vie­nas ke­lias – į „dur­nyną“, tai­gi ar­mi­ja kaip ir nu­plaukė, bet nu­plaukė ir stu­di­jos.

– Tik­riau­siai tėvai, nu­kentėję nuo so­vie­ti­nių rep­re­sijų, ne­si­ džiaugė taip be­si­klos­tan­čiu sū­ naus gy­ve­ni­mu?

– Ne, tėvai, jau smar­kiai nu­kentėję nuo so­vie­tinės vald­žios, ne­pa­laikė manęs, jie ma­ne kal­bi­no, kad ieš­ ko­čiau kitų ke­lių, apei­čiau ašt­rius kam­pus, baig­čiau aukštąjį moks­ lą ir t. t. O aš ne­ken­čiau tos ta­rybų vald­žios, to bu­vi­mo ta­ry­bi­niu pi­ lie­čiu ir pir­mas da­ly­kas, ką pa­da­ riau, – su­de­gi­nau ta­ry­bi­nio pi­lie­čio pa­są, kai tik ga­vau Sta­sio Lo­zo­rai­ čio iš­duotą Lie­tu­vos pi­lie­čio pa­ są, ir dar pa­siun­čiau į Maskvą to­ kį „tvar­kingą“ laišką, nors ten jau bu­vau „pa­žymė­tas“.

Vėliau, jau ne­prik­lau­so­mybės lai­kais, turė­jau ne­menkų sun­kumų dėl pa­so: Lie­tu­vo­je nau­jo­jo Lie­tu­ vos pi­lie­čio pa­so ne­galė­jau gau­ti, nes ne­turė­jau rei­ka­lau­ja­mo ta­ry­bi­

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

nio pa­so, ten Ame­ri­ko­je kon­su­las iš manęs net ėmė juok­tis, S.Lo­zo­rai­čio iš­duo­tas pa­sas mūsų nau­ja­jai vald­žiai nie­ko ne­reiškė.

– O tuo­met vis dėlto pa­vy­ko iš­ vyk­ti į Ame­riką?

– Taip, šim­tus kar­tus ėjau ir rod­žiau, kad tu­riu išk­vie­timą į Ame­ riką, bet manęs, ži­no­ma, nie­kas neiš­lei­do, gra­si­no, kad baig­siu ten, iš kur esu at­va­žiavęs, t. y. Si­bi­re.

Vi­siš­kai su­si­do­ro­ti taip pat ne­la­ bai galė­jo, nes bu­vau šiek tiek ži­ no­mas, ypač už­sie­ny­je, ir tai juos stabdė. Ga­liau­siai man pa­sakė, kad yra vie­nin­te­lis ke­lias – ve­dy­bos, ta­

– O moks­lai taip ir nu­plaukė?

– Po to „dur­ny­no“ be­veik vi­si ma­no drau­gai taip pat bu­vo „pa­mišė­liai“ – so­vie­tinė­je sis­te­mo­je tai bu­vo la­ bai po­pu­lia­rus būdas su­si­do­ro­ti. Įsto­jau į va­ka­rinį sky­rių, ten ir bai­giau ke­ra­mi­kos stu­di­jas. Sto­ jau, nes dėstė nuo­stabūs me­ni­nin­ kai – Ze­no­nas Var­naus­kas, Liu­das Trui­kys, o ki­ti va­di­na­mie­ji ta­ry­ bi­niai me­ni­nin­kai manęs ne­do­mi­ no. Ne­ver­ti­nau tos in­te­li­gen­ti­jos ir da­bar ne­ver­ti­nu, ir tie sąjūdi­nin­ kai – juk dau­ge­lis jų bu­vo taip pat rau­do­ni, tik su­gebėję greit pa­keis­ ti sa­vo spalvą, na, ne­nu­neig­si – jie bu­vo gabūs. Kai at­si­me­nu tuos su­ si­ti­ki­mus su tais in­te­li­gen­tais, tai be­veik su vi­sais ka­po­da­vau­si, oa­ zė bu­vo L.Trui­kys, Vac­lo­vas Šiugž­ di­nis – me­ni­nin­kai, žmonės, ku­rie nie­ko nie­ka­da ne­par­davė.

– Šian­dien esa­te čia. O kas ry­ toj – Ame­ri­ka? Lie­tu­va? Me­nas, ke­ra­mi­ka ar dar kas nors?

– Ka­li­for­ni­jo­je man pa­ti­ko, ge­ rai ten gy­ven­ti, daug vie­tos, ta­ čiau tu­riu tik vieną – Lie­tu­vos pi­ lie­čio – pa­są, no­riu būti čia ir kur­ti, no­riu to­bulė­ti tech­niš­kai, t. y. ras­ ti savąją ke­ra­mi­kos tech­niką, ku­ri leistų rea­li­zuo­ti sa­vas idė­jas. Svar­ biau­sia man – se­no­ji baltų kultū­ra, iš ten ma­no pa­saulė­vo­ka, pa­saulė­ žiū­ra ir min­tys ku­ria­miems ke­ra­mi­ kos dir­bi­niams.

Idea­lai: sa­vo ieš­ko­jimų V.Ruk­ša nie­ka­da neat­si­žadė­jo. Iš jų se­mia­si

stip­rybės ir šian­dien.

30

ŠeštADIENIS, gegužės 19, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Teat­ras vai­kams Vil­niu­je pra­si­dėjo šiuo­lai­ki­nio šo­ kio fes­ti­va­lis vai­kams ir jau­ni­mui „Dan­se­ma“. Visą sa­vait­galį fes­ti­ va­lio spek­tak­liai, skir­ti vai­kams nuo 2 iki 15 metų, bus vai­di­na­mi Menų spaus­tuvė­je.

Šiuo­lai­ki­nio šo­kio fes­ti­va­lis „Dan­se­ma“ vai­kams ir jau­ni­mui ren­ gia­mas jau penktą kartą. Iki da­ bar fes­ti­va­ly­je bu­vo pa­ro­dy­ta ke­ tu­rias­de­šimt spek­tak­lių, ku­riuos vai­di­no try­li­ka Eu­ro­pos ša­lių tru­pių.

Ju­bi­lie­jinį fes­ti­valį ket­vir­ta­ dienį pra­dėjo trupės iš Ita­li­jos spek­tak­lis „Ja­po­niš­ki so­dai“. Šis spek­tak­lis – tai šo­kio spek­tak­lių tri­lo­gi­jos „Nuo­tai­kin­gas vaikų ki­ li­mas“ da­lis. Ant sce­no­je pa­ties­to ste­buk­lin­go in­te­rak­ty­vaus ki­li­mo ir šokė­jai, ir vai­kai ga­li ty­rinė­ti ja­ po­niš­kus so­dus. „Iš­siplėtėm, tu­ rim už­sie­nio – italų – trupę, jų ypa­tin­gas spek­tak­lis, jis in­te­rak­ ty­vus, in­te­rak­ty­vios grin­dys ir me­di­jos, šo­ka ne tik šokė­jai, šo­ ka ir grin­dys, gar­sai, ja­po­niš­ki so­ dai“, – pa­sa­ko­jo fes­ti­va­lio me­no va­dovė Bi­rutė Ba­ne­vi­čiūtė.

Belgų trupė vai­dins spek­taklį „Ext­ra di­de­lis“, skirtą vy­res­ niems 11–15 metų paaugliams.

Spek­tak­lis nag­rinė­ja jiems ak­tua­ lias te­mas, savęs pa­ži­nimą, žmo­ nių skir­ty­bes, ap­kūnumą, pirmą­ sias mei­les.

Ieš­ko­jau 7–8 de­šimt­ me­čio lai­ kus pri­me­ nan­čios erdvės, nes pa­ts kūri­nys dvel­kia šio lai­ko­tar­pio dva­sia.

40

spek­tak­lių

jau pa­ro­dy­ta per fes­ti­va­lio „Dan­se­ma“ gy­va­vimą.

Antrą kartą į fes­ti­valį at­vyks­ta trupė iš Ny­der­landų „De stil­te“.

Ji šeš­ta­dienį ro­dys spek­taklį „Ne­ by­lu­sis ki­nas“. Trupė per 18 gy­ va­vi­mo metų yra su­kūru­si per 20 šo­kio spek­tak­lių vai­kams ir jau­ ni­mui.

Fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je bus vai­ di­na­mi du lie­tu­vių spek­tak­liai – tai šo­kio teat­ro „Dan­se­ma“ spek­tak­lis „Kam­pa­vo­ris“, skir­tas pa­tiems ma­žiau­siems 2–6 metų vai­kams, ir trupės iš Klaipė­dos „Žu­vies akis“ in­te­rak­ty­vus spek­ tak­lis „VVV plius V“, skir­tas vy­ res­niems vai­kams.

Ket­vir­ta­die­nio va­karą pra­si­ dėjęs fes­ti­va­lis truks iki ge­gužės 20-osios, vi­si spek­tak­liai vai­di­ na­mi Menų spaus­tuvė­je, po spek­ tak­lių vai­kai kvie­čia­mi pa­bend­ rau­ti su spek­tak­lių kūrėjais.

VD, lrt.lt inf.

Vais­tas: A.Glu­ša­ko­vas-Pus­haz sa­ko, kad vi­si mu­zi­kos žan­rai tu­ri sa­vus re­cep­tus, kaip

įveik­ti skausmą ar kan­čią.

Mu­zi­ka gy­do sielą

„Sep­ty­ne­ri me­tai dar­bo, sep­ty­ne­ri me­tai ty­los ir sep­ty­ni stal­čiai, ku­riuo­se dulkė­jo ma­no kūri­niai. Pats lai­kas juos at­ver­ti ir pri­sta­ ty­ti gerbė­jams švie­žiau­sią sa­vo kūrinį“, – nau­jie­no­mis da­li­jo­si Pus­haz ir int­ri­guo­ja­mai žars­tė užuo­mi­nas apie būsimą al­bumą.

Gi­lios kūri­nio pra­smės

Prad­žia: Lie­tu­vos mu­zie­jai prie „Mu­ziejų nak­ties“ ak­ci­jos pri­si­de­da

nuo 2005-ųjų.

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Mu­zie­jai ne­mie­gos Šį sa­vait­galį Lie­tu­vos mu­zie­juo­ se vyks „Mu­ziejų nak­tis“ – ak­ci­ja, skir­ta Tarp­tau­ti­nei mu­ziejų die­ nai pa­minė­ti.

Dau­giau nei 50 mu­ziejų vi­so­ je Lie­tu­vo­je nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio siū­lys įvai­rias pa­ žin­ti­nes pro­gra­mas, be­si­tęsian­ čias iki pa­ry­čių.

Per ak­c iją Lie­t u­vos mu­z ie­ juo­se vyks žai­di­mai, filmų per­ žiū­ros, skambės gy­va mu­zi­ka, eks­po­zi­ci­jas bus ga­li­ma lan­ky­ ti il­giau nei įpras­tai. Dau­gu­ma „Mu­ziejų nak­ties“ ren­gi­nių vyks ne­mo­ka­mai.

Or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, pa­grin­ di­nis šios ak­ci­jos tiks­las – pri­sta­ ty­ti mu­zie­jus vi­suo­me­nei ki­taip, pa­ro­dy­ti, kad tai at­vi­ros, drau­ giš­kos ir ver­tos pa­ži­nti kultū­ros ins­ti­tu­ci­jos, ku­rio­se ga­li­ma tu­ ri­nin­gai ir įdo­miai pra­leis­ti lais­ va­laikį. „Eu­ro­pos mu­ziejų nak­ ties“ ak­ci­ja ini­ci­juo­ta Prancū­zi­jos kultū­ros ir ry­šių mi­nis­te­ri­jos pirmą kartą įvy­ko 2005 m., Lie­tu­vos mu­zie­jai prie jos pri­si­de­da sep­ty­ ne­rius me­tus.

2011 m. tarp­tau­tinė­je ak­ci­jo­je da­ly­va­vo dau­giau nei 4000 mu­ ziejų iš dau­giau nei 40 ša­lių.

VD, BNS inf.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Vos prie­š ke­lias va­lan­das klau­sy­ tojų teis­mui pa­teikęs nau­jau­sią so­linį darbą „Jazz’as gy­do“ Pus­ haz, kurį ofi­cia­liai šau­kia And­riaus Glu­ša­ko­vo var­du, į die­nos šviesą iš kar­to pa­leid­žia ir šiam kūri­niui su­ kurtą mu­zi­kinį vaiz­do klipą, ku­ris pri­sta­to šį ru­denį pa­si­ro­dy­siantį tre­čiąjį at­likė­jo al­bumą. „Dai­na apie tai, kad mu­zi­ka gy­do sie­los žaiz­das. Džia­zas pa­si­rink­tas tik per­kel­ti­ne pra­sme, nes vi­si mu­ zi­kos žan­rai tu­ri sa­vus re­cep­tus, kaip įveik­ti skausmą ar kan­čią. Tai ra­mus ir ne­įpa­rei­go­jan­tis kūri­nys, bet tu­rin­tis gi­lią mintį ir pra­smę“, – apie dainą „Jazz’as gy­do“ pa­sa­ko­ jo Pus­haz. „Šį kūrinį įra­šiau 2011 m. ir visą laiką jau­čiau norą ne­pa­leis­ti jo į vie­šumą, kol ne­bus su­kur­tas ir vaiz­do kli­pas. Rink­da­ma­sis fil­ma­ vi­mo aikš­telę, ieš­ko­jau 7–8 de­ šimt­me­čio lai­kus pri­me­nan­čios erdvės, nes pa­ts kūri­nys dvel­kia šio lai­ko­tar­pio dva­sia. Tam pui­kiai ti­ko vie­nas iš sos­tinės nak­ti­nių barų“, – taip apie vaiz­do kli­po idėją kal­bėjo ir jo pa­si­žiūrė­ti kvietė Pus­haz.

At­likė­jas už­si­minė, kad vi­sas būsi­mas al­bu­mas turėtų pri­min­ ti lai­kus, kai pir­mie­ji funk, sou­lo, dis­ko ir r’n’b ko­lek­ty­vai Ame­ri­ko­je bu­vo po­pu­lia­ru­mo viršūnė­je ir davė pra­džią šiuo­lai­ki­nei šo­kių mu­ zi­kai, taip pat hip­ho­po kultū­rai at­ si­rasti. „Tai ma­no mu­zi­kos šak­nys, fun­da­men­tas ir dva­sia“, – at­vi­ra­ vo Pus­haz.

tą laiką, kaip ge­ras vis­kis, su­bren­ do vi­sa su­si­kau­pu­si ma­no kūry­ba ir išau­šo die­na ją „ati­da­ry­ti“. De­ da­mi pa­sku­ti­niai taš­kai kūry­bi­nia­ me pro­ce­se, turbūt galė­čiau šli­fuo­ti tas pa­čias dai­nas iki be­ga­lybės, bet ka­da nors su­sto­ti rei­kia“, – juo­ka­vo re­pe­ris. „No­riu pa­dėko­ti ir dar kartą pa­spaus­ti de­šinę vi­sai ko­man­dai ir ar­ti­miau­siems drau­gams, pa­ dėju­siems „Jazz’as gy­do“ fil­ma­ vi­mo aikš­telė­je ir už jos ribų“, – nuo­šird­žiai dėko­jo Pus­haz. „Fil­muo­jant bu­vo nau­do­ja­ma be­ne ge­riau­sia Lie­tu­vo­je esan­ti vaiz­do ka­me­ra, da­ly­va­vo dau­giau nei dvi­de­šimt žmo­nių, Ge­di­mi­no Gu­taus­ko dėka mums tal­ki­no so­li­ dus ak­to­rių de­san­tas. Vi­sa ko­man­ da fil­ma­vi­mo aikš­telė­je be poil­sio dir­bo net ke­tu­rio­li­ka va­landų. Tik­ rai jau­čiu di­delę pa­garbą jiems vi­ siems, juk ne kiek­vie­nas šian­dien au­ko­ja sa­vo laiką ir svei­katą ve­da­ mas idė­jos. Su­rink­ta ko­man­da bu­ vo pa­ti ge­riau­sia, re­zul­ta­tas pui­

kus“, – džiaugs­min­gai pa­sa­ko­jo „G&G Sin­di­ka­to“ na­rys. Įspūdin­gas pri­sta­ty­mas

Nau­jau­sias dai­ni­nin­ko al­bu­mas klau­sy­tojų au­sis pa­sieks jau šį ru­ denį. Hip­ho­po sce­nos ve­te­ra­ nas at­skleid­žia, kad so­li­nio al­bu­ mo prem­jerų pro­gra­mo­je da­ly­vaus būrys at­likėjų, o kon­cer­tai nu­ma­ ty­ti vi­suo­se did­žiuo­siuo­se Lie­tu­ vos mies­tuo­se.

Kon­cer­ti­niu tu­ru rūpin­sis sau­ sa­k imšų ren­g i­n ių spe­c ia­l is­tai „Dis­ko­ho­li­kai“, ža­dan­tys su­reng­ ti įspūdin­gus re­pe­rio nau­jo al­bu­ mo pri­sta­ty­mo kon­cer­tus. Ver­ta pri­min­ti, kad at­likėją iš­vy­si­me ir ki­to­kiu nei įpras­ta amp­lua, nau­ja­ me pro­jek­te, rugsė­jo 14 d. vyk­sian­ čia­me „Py­ra­mid“ fes­ti­va­ly­je Vil­ niu­je, kur Pus­haz sce­na da­ly­sis su drum’n’bass mu­zi­kos au­to­ri­te­tais iš Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos – Ro­ni Si­ ze, Aph­ro­di­te bei Dj Hy­pe.

VD inf.

Sub­ren­do kaip vis­kis

At­likė­jas iš­davė, kad nau­jau­sia­me sa­vo al­bu­me su­tal­pins apie pen­ kio­li­ka kūri­nių. „Nuo pa­sta­ro­jo ma­no so­li­nio al­ bu­mo pra­ėjo sep­ty­ne­ri me­tai. Per

Vi­zi­ja: vaiz­do kli­po fil­ma­vi­mo aikš­telė­je bu­vo sie­kia­ma at­kur­ti 7–8 de­

šimt­me­čių lai­kus.

31

šeštadienis, gegužės 19, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Siūlo darbą Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

957451

Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.

959483

UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

959171

Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

961027

Paslaugos Statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.

955284

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

041965 (registracijos Nr. A615-71-(2.15.1.7AD4), 2011 08 29 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo plano dokumentui rengti Nr. A620219-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: nekeičiant žemės sklypo tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti sklypo ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g.

5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

960590

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pranešame apie kartojamą visuomenės informavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo kad. Nr. 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

Kitos 760904

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955765

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

953105

Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

961170

Sodininkų bendrijos METALURGAS nariams!

2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinisrinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks Kelmijos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos ataskaita ir tvirtinimas. 2. Revizoriaus ataskaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas.

4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas.

6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). Bendrijos pirmininkė.

960769

UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieka kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, skl. Nr. 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) sklypo Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10 val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslavo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom susisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazevič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 348, e. paštas topomatik@gmail.com).

960926

Kelionių organizatorius

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už ypatingą kainą.

Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03 21 Niujorkas nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

960851

Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com.

Karščiausi kelionių pasiūlymai

952525

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

to detaliojo plano ekspozicija – nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. birželio 18 d. Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius).

Viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 18 d. 18 val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt

Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai.

Vietų skaičius ribotas.

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Raganė – 550 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Top Fun 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt

e j u i n l Vi O

S SA R U NK KO

S A V

T FO

A R A

Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!

Konkursas vyksta portale

Orai

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja sausus, vidutiniškai šiltus orus. Šiandien nelis, vėjas nurims, oras šils iki 14–19 laipsnių. Sekmadienį taip pat be lietaus. Temperatūra naktį bus 5–8, dieną 18–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, gegužės 19 d.

+16

+17

Telšiai

+18

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+16

Utena

+17

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

5.05 21.26 16.21 4.10 20.06

140-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 226 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +23 Brazilija +24 Briuselis +19 Dublinas +10 Kairas +29 Keiptaunas +16 Kopenhaga +16

Londonas +16 Madridas +20 Maskva +24 Minskas +20 Niujorkas +24 Oslas +16 Paryžius +19 Pekinas +27

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+19

+13

+5

2

+13

+20

+16

+12

2

+17

+23

+19

+15

3

+18

+26

+19

+14

3

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +21 Ryga +18 Roma +23 Sidnėjus +18 Talinas +16 Tel Avivas +25 Tokijas +24 Varšuva +20

+19

+16

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

1–6 m/s

DATOS (gegužės 19 D.)

DATOS (gegužės 20 D.)

Pasaulinė Hepatito diena Gatvės Muzikos Diena 1536 m. mirties bausmė už neištikimybę įvykdyta Anne Boleyn, antrajai Anglijos karaliaus Henriko VIII žmonai.

1922 m. gimė dailininkė, scenografė Juzefa Čeičytė.

1946 m. gimė italų aktorius, serialo apie mafiją „Aštuonkojis“ pagrindinio vaidmens atlikėjas Michele Placido.

1949 m. gimė grupės „ZZ Top“ bosistas ir vokalistas Dusty Hillas.

1951 m. gimė dainininkas, televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis.

1959 m. gimė pianistė, muzikos pedagogė Mūza Rubackytė.

1964 m. gimė finansų analitikas Gitanas Nausėda.

1979 m. gimė krepšininkas Mindaugas Lukauskis.

2008 m. mirė mokslininkas, akademikas, Kovo 11-osios Akto signataras Eduardas Vilkas.

Kauno diena Pasaulinė metrologų diena Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena Tarptautinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena 1506 m. mirė italų keliautojas Kristupas Kolumbas.

1799 m. gimė prancūzų rašytojas Honoré de Balzacas.

1937 m. gimė aktorius, teatro režisierius Ferdinandas Jakšys.

1938 m. gimė aktorė Agnė Gregorauskaitė.

1944 m. gimė anglų dainininkas Joe Cockeris.

1944 m. gimė teatro režisierius Jonas Vaitkus.

1946 m. gimė JAV dainininkė ir aktorė Cher.

1980 m. gimė dainininkas Mantas Jankavičius.

Vi­zi­ja: vai­kai at­sklei­dė, kad to­bu­lą dar­bo ap­lin­ką jie sie­tų su gam­tos, eko­lo­gi­jos ir nau­jų­jų tech­no­lo­gi­jų ele­men­tais.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Sva­jo­nės apie eko­lo­giš­ką dar­bo ap­lin­ką

Vai­kų nuo­mo­ne, ge­ra dar­buo­to­jo nuo­tai­ka – ke­lias į sėk­min­gą įmo­nės veik­lą. Vie­ni ak­ty­viau­sių pro­fe­si­nės sa­va­no­rys­tės pro­jek­to „Kam to rei­ kia?!“ da­ly­vių – Vil­niaus Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės pa­grin­di­nės mo­kyk­los aš­tun­tos kla­sės moks­lei­viai su mo­ ky­to­ja Ir­ma Vi­dei­kai­te ir Ka­mie­ni­nių ląs­te­lių ban­ko rin­ko­da­ros va­do­ve Ra­ sa Kul­vie­tie­ne – da­ly­va­vo ne­tra­di­ci­

nė­je pa­mo­ko­je – kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­ vė­se apie dar­bo ap­lin­kos for­ma­vi­mą.

Dirb­tu­vė­se bu­vo dis­ku­tuo­ja­ma apie drau­giš­kos, mo­ty­vuo­jan­čios dar­bo ap­lin­kos nau­dą ir ge­rų san­ty­ kių tarp ko­le­gų svar­bą. Ap­ta­rę įsi­ vaiz­duo­ja­mą dar­bo vie­tą, ku­rio­je bū­tų įdo­mu ir ma­lo­nu dirb­ti, moks­ lei­viai pie­šė es­ki­zus ir ga­mi­no ma­ ke­tus iš įvai­rių ant­ri­nių ža­lia­vų.

Vai­kai at­sklei­dė, kad to­bu­lą dar­ bo ap­lin­ką jie sie­tų su gam­tos, eko­ lo­gi­jos ir nau­jų­jų tech­no­lo­gi­jų ele­ men­tais. To­dėl su­kur­ta­me ma­ke­te do­mi­na­vo miš­kus ir eže­rus imi­tuo­ jan­čios de­ta­lės, stik­li­niai dan­go­rai­ žiai su sau­lės ba­te­ri­jo­mis ant sto­go ir ro­bo­to for­mos pa­sta­tas su ka­ ban­čio­mis ža­lio­sio­mis poil­sio zo­ no­mis, pri­me­nan­čio­mis mo­der­nius

žie­mos so­dus. Dau­gu­ma vai­kų ma­ no, kad to­bu­la dar­bo at­mos­fe­ra vi­ sų pir­ma pri­klau­so nuo ge­ros dar­ buo­to­jų nuo­tai­kos.

Vil­niaus Bar­bo­ros Rad­vi­lai­ tės pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­ to­ja I.Vi­dei­kai­tė tei­gė, kad to­kios ini­cia­ty­vos ska­ti­na vai­kus gal­vo­ ti apie sa­vo atei­tį: „Kad vai­kai su­ ras­tų sa­vo ke­lią, jie tu­ri įsi­vaiz­duo­ ti, kaip at­ro­dys dar­bo vie­ta, ku­rio­je no­rė­tų pra­leis­ti di­džią­ją lai­ko da­lį. Ši pra­kti­nė pa­mo­ka kaip tik pa­tei­ kė moks­lei­viams la­bai aiš­kų vaiz­dą apie dar­bo po­bū­dį Ka­mie­ni­nių ląs­ te­lių ban­ke ir pa­dė­jo su­kur­ti sa­vo įsi­vaiz­duo­ja­mą dar­bo ap­lin­ką.“ Pro­jek­to „Kam to rei­kia?!“ ir Ar­ chi­tek­tū­ros [vaikų] fon­do ini­cia­ty­va vyks­ta ge­gu­žės 14–19 d. Pa­ne­vė­žio,

Šiandien: Celestinas, Dangė, Gilvinas, Ivas, Jovaras, Skaistis, Tauras Rytoj: Akvilas, Alfredas, Bernardinas, Eidvilas, Vygintė

įvairenybės

Vil­niaus Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės pa­ grin­di­nės mo­kyk­los moks­lei­viai pro­fe­si­nės sa­va­no­rys­tės pro­jek­ to „Kam to rei­kia?!“ ir Ar­chi­tek­tū­ ros [vaikų] fon­do kū­ry­bi­nė­se dirb­ tu­vė­se iš ant­ri­nių ža­lia­vų su­kū­ rė eko­lo­giš­kos ir mo­der­nios dar­ bo ap­lin­kos, ku­rio­je užau­gę no­rė­ tų dirb­ti, ma­ke­tą.

Vardai

Kau­no, Klai­pė­dos ir Vil­niaus mies­ tuo­se. Vi­soms mo­kyk­loms su­kū­rus dar­bo ap­lin­kos es­ki­zus, so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ gru­pė­je „Kam to rei­kia?!“ bus skel­bia­mas ori­gi­na­ liau­sio ma­ke­to kon­kur­sas. Šios ini­ cia­ty­vos tiks­las – pra­plės­ti moks­lei­ vių su­vo­ki­mą apie dar­bo ap­lin­ką ir pa­dė­ti su­pras­ti, kas ją ku­ria.

Mo­bi­lio­jo ry­šio bend­ro­vės „Om­ ni­tel“ ir ban­ko „Swed­bank“ ini­ci­ juo­tas il­ga­lai­kis pro­jek­tas „Kam to rei­kia?!“ pa­de­da mo­kyk­loms su­si­ tik­ti su įvai­rių sri­čių pro­fe­sio­na­ lais, da­ly­tis ži­nio­mis ir kar­tu kur­ti pra­kti­nes pa­mo­kas mo­ki­niams. Šis pro­jek­tas skir­tas pro­fe­si­nei sa­va­no­ rys­tei mo­kyk­lo­se ska­tin­ti bei mo­ki­ nių mo­ty­va­ci­jai mo­ky­tis kel­ti.

VD inf.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Labai sėkminga diena. Būsite pozityviai nusiteikęs, dėl tokio pakylėjimo pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams.

Galite sutikti patrauklų žmogų ir įsimylėti. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau nei galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Viską, ką suplanuosite, greitu metu lengvai įgyvendinsite. Netgi slapčiausios svajonės bus linkusios išsipildyti, tad svajokite atsargiai.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums reikia. Būsite jautrus, gerbsite aplinkinių jausmus.

Skirkite daugiau laiko poilsiui Vėžys (06 22–07 22). Noriai ir lengvai bendrausite. Tikėtinas pokalbis su vyresniu žmogumi. Galite imtis svarbių klausimų, nes ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausysis.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, spektaklį, ką nors, kas jus įkvėptų ir suteiktų naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį žmogų arba įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes noras prieštarauti, plaukti prieš srovę gali išprovokuoti konfliktą. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Skorpionas (10 24–11 22). Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti, jūsų padorumas bei principingumas. Šaulys (11 23–12 21). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas gali būti labai svarbus.

Ožiaragis (12 22–01 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų atkaklumo, kurio jums tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį.

Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti kivirčų. Atminkite, kad emocijos dažniausiai blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis, vaikais. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas.

Labiau pasikliaukite savimi.