TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gegužės 22 d., 2012 m. Nr. 118 (1317) S.Stoma trenkė durimis: parlamentaras paliko konservatorių partijos gretas. Lietuva 7p.
Hipotekos reforma palengvins išieškojimo iš nemokių gyventojų ir versli ninkų procesą. Ekonomika 8p.
diena.lt
1,30 Lt
Ekonomikos krizė ir tirpstantys gynybos biudžetai kursto įtampą NATO gretose. Pasaulis 12p.
Lėtos apsukos augina kainą
Renginių derinimo komi sijos narių nuomone, Vilniaus miesto sena miestis negali virsti palapinių miesteliu. Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė neišdavė leidimo rengti ilagalaikę protesto akciją prie prezidentūros.
5p.
Miestas
2p.
Piketuotojai pasiekė dalį tikslų Profesinių sąjungų atstovai sostinė je surengė įspėjamąją akciją ir rag i no valdž ią nepriimt i Trišalės tar y bos nepatv irt intų Darbo kodekso pataisų. Dalį savo tikslų piketuoto jai pasiekė. Vyr iausybė ir Triš alės tar ybos part ner iai po disk usijų su tarė nebesiet i min imal ios mėnesio algos did in imo ir darbo santyk ių li beral izav imo. Problema: kietųjų radioaktyvių atliekų tvarkymo ir saugojimo komplekso statybos šalia IAE tik įpusėjo. Terminai vėl nukeliami, kaina auga.
„Nukem Technologies“ nuotr.
Panaudoto branduolinio kuro saugyklas šalia uždarytos Ignalinos atominės elekt rinės (IAE) statanti bendrovė „Nukem Technologies“ dar kartą atideda objektų statybos užbaigimo terminus. Statybos tuo metu pabrango ir brangsta toliau.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Derina naują grafiką
Rusijos valstybinio kapitalo valdo ma vokiečių bendrovė „Nukem“ šalia IAE stato kelis didelius objek tus. Tai laikinoji panaudoto bran duolinio kuro saugykla, vadinama projektu B1, ir iš kelių objektų su sidedantis kietųjų radioaktyvių at
liekų tvarkymo ir saugojimo komp leksas – projektas B2/3/4. Kai „Nukem“ prieš kelerius me tus atėjo į Lietuvą statyti šių ob jektų, buvo planuojama, kad jie bus baigti 2009–2011 m. Tačiau ir šiandien statybų pabaigos dar nematyti. Projekto B1 užbaigtu mas nesiekia 90 proc., o projekto B2/3/4 vos peržengė 50 proc.
Miestas
2p.
Imsis taisyti švieslentes
7
Vilnių stebės „Google“ akis Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Viską aplink fotografuojantys bend rovės „Google“ automobiliai vis dėl to riedės Lietuvos gatvėmis, o į Vil nių bus galima virtualiai pažvelgti specialiame interneto tinklalapyje. Mero pranašystė
Išriedės: nors kilo sąmyšis, tokie kameromis ginkluoti automobiliai va
žinės ir mūsų sostinės gatvėmis.
„Shutterstock“ nuotr.
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija išplatino pranešimą, kad „Google Street View“ projek tas Lietuvoje negali būti įgyvendi namas. Teigiama, kad, vykdant šį sumanymą, fotografuojant žmo
nių veidus, automobilius ir keliant į virtualiąją erdvę jų nuotraukas, ga li būti pažeista teisė į asmens duo menų neliečiamumą. Į šiuos valdininkų samprotavimus nedelsdamas sureagavo sostinės meras. Naujovių diegimu garsėjantis politikas pasipiktino tokiais progre so „stabdžiais“ ir pažadėjo išties ti pagalbos ranką projekto vykdy tojams. Viename socialinių tinklų A.Zuokas paliko žinutę. Joje rašė, kad, „kaip dažniausiai būna Lietu voje, protas pralaimi, o nugalėto jai pralaimėjusių šalyje – ribojimai ir draudimai.
3
Pramogos 13p.
Ne tik vyno profesionalams Aštuntą kartą vyksiančiose Vyno dienose savo vynus lankytojams pristatys ne tik Europos šalys, bet ir Kanada, Jungtinės Valstijos. Bus de gustuojami pasaulio įžymybių, to kių kaip Gerard’as Depardieu, Ma rilyn Monroe arba Antonio Bande rasas ir kt., vynai, netrūks įvairių ki tų pramogų bei atrakcijų.
2
antrADIENIS, gegužės 22, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Taisys broką Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Miesto viešojo transporto stotelė se įrengtų švieslenčių laukia per mainos. Jos bus kabinamos že miau ir jų atsiras daugiau. Kaip žada miesto valdžia, permainas miestiečiai pajus „iki pirmųjų šalnų“. Maža to, švieslentės turė tų nebegesti.
Lig šiol niekada nežinai, veiks ar ne viešojo transporto stotelėje pakabinta švieslentė, informuo janti apie artimiausio autobu so arba troleibuso atvykimo lai ką. Taip yra dėl to, kad išmintingi valdininkai ir projektuotojai jas prijungė prie troleibusų kontak tinio tinklo – švieslentės aukštos įtampos kartais tiesiog neatlaiko ir perdega. Kaip aiškino bendro vės „Susisiekimo paslaugos“ pro jektų vadovas Mindaugas Žviro nas, šią problemą nutarta spręsti „iš esmės“ – švieslentes prijungti prie įprasto elektros kabelio. Savivaldybės įmonė jau paskel bė konkursą ir ieško tiekėjo. Prie elektros tinklo ruošiamasi pri jungti 38-iose stotelėse esamas ir būsimas švieslentes. Dabar jos kabinamos tik ten, kur yra trolei busų elektros kontaktinis tink las. Privedus elektros kabelius, jų mieste atsiras daugiau – pavyz džiui ten, kur važiuoja vien auto busai. Tarkime, Santariškėse. „Iš tiesų jų įrengėme tik ten, kur yra troleibuso linijos, o da bar kabinsime, kur reikia. Be to, švieslenčių nebereikės kabinti
taip aukštai – ieškome patoges nio varianto, nes ne visi įžiūri jo se rodomus skaičius ir pavadini mus“, – atskleidė M.Žvironas. Kaip matyti iš centrinėje vie šojo pirkimo sistemoje paskelb tų pirkimo sąlygų, prie kiekvie nos viešojo transporto stotelės bus įrengtas netgi elektros skai tiklis. O pačios švieslentės gali būti kabinamos pačiose stotelėse arba ant stulpų, atsirasiančių ša lia stotelių. „Tikrai neperkame to, ko nerei kia. Buvo daug problemų. Netu rime kitos išeities. Įsivaizduoki te, turite mašiną, kuri kada nori važiuoja, kada nori – ne. Tai čia kažkas panašaus buvo su švies lentėmis“, – komentavo už mies to ūkį atsakingas vicemeras Ro mas Adomavičius. Galb ūt mieste plan uojam a įrengti ir daugiau švieslenčių? „Pradžioje užteks. Šios taip pat kainuoja nemažus pinigus“, – priminė vicemeras. Specialistų skaičiavimais, beveik 40 švies lenčių prijungti prie elektros gali atsieiti apie 400–500 tūkst. litų. Kai kur, norint nutiesti elekt ros kabelius, tektų ardyti važiuo jamąją kelio dangą arba veją, kasti tranšėjas, tiesti kabelius, nupirkti elektros skaitiklius, o po to, žino ma, viską sutvarkyti. Mieste švieslentės įrengtos vykdant vadinamąją e. bilieto projektą – šis sostinei jau kaina vo, kaip skelbta, kiek daugiau nei 13 mln. litų. Žadama, kad iki metų pabaigos visa sistema turėtų pra dėti dirbti darniai.
Susiprato: miesto valdžia pasiryžusi atseikėti ne vieną šimtą tūks
tančių tam, kad švieslentės transporto stotelėse vis dėlto veiktų stabiliai. Gedimino Bartuškos nuotr.
Taikinys: prie Vyriausybės piketavę profesinių sąjungų atstovai ypač kritikuoja Darbo kodekso pataisą, ku
ri skatina pereiti prie terminuotų darbo sutarčių.
Simono Švitros nuotr.
Dalį skundų išgirdo Profesinių sąjungų atstovai sostinėje surengė įspėjamąją akci ją – ragino valdžią nepriimti Trišalės tarybos nepatvirtintų Dar bo kodekso pataisų. Dalį savo tikslų piketuotojai pasiekė. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Neturėdami leidimo rengti pro testo akciją ir nenorėdami pažeisti įstatymų, priešais Vyriausybės rū mus išreikšti savo pozicijos atėjo 9 įvairių Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimų atstovai. Jų nuomo ne, šiuo metu Vyriausybės svarsto mos pataisos eilinius darbuotojus pavers beteisiais darbdavių vergais ir skatins išnaudojimą. „Blogiausia tai, kad Vyriausy bė pataisas priėmė vienašališkai, nepasitarusi su Trišale taryba, ku rioje yra ir darbuotojų, ir darbda vių atstovų. Mūsų nuomone, jeigu tos pataisos įsigalios, tai labai pa blogins bendrą situaciją darbo rin koje. Dar labiau padidės emigracija ir tai bus smūgis mūsų ekonomi kai“, – dienraščiui teigė profesinių sąjungų susivienijimo „Solidaru mas“ atsakingoji sekretorė Kristi na Krupavičienė. Profesinių sąjungų atstovai ypač kritikuoja darbo kodekso pataisą, kuri skatina pereiti prie terminuo tų darbo sutarčių. „Visoje Europoje pagal termi nuotas darbo sutartis dirbama tik
Baltarusijoje. Dirbdami šitaip jūs nebūsite tikras dėl savo rytojaus, nežinosite, kada jus atleis, negalė site paimti paskolos. Be to, ir išei tinės kompensacijos siūlomos juo kingai mažos – atidirbę šešerius metus vienoje įmonėje, išeidami gausite kompensaciją tik už 1 mė nesį“, – piktinosi K.Krupavičienė.
Kristina Krupavičienė:
Tai gėdingas pasiū lymas. Minimalus atlyginimas ir taip turi būti padidintas be jokių išlygų. „Solidarumo“ atsakingoji sekreto rė sukritikavo ir premjero Andriaus Kubiliaus pasiūlymą profsąjungoms, kad jeigu šios pritars pataisoms, mi nimalus atlyginimas bus padidintas nuo 800 iki 900 litų. „Tai gėdingas pasiūlymas. Mini malus atlyginimas ir taip turi būti padidintas be jokių išlygų“, – tvir tino moteris.
„Šiandien vyksta Trišalės ta rybos susitikimas Vyriausybėje, ketvirtadienį taip pat numatomos derybos. Jeigu per jas nieko nebus nutarta, tuomet planuosime pro testo akcijas ir jos bus gerokai di desnio masto nei šiandienė. Šian dienis mūsų pasirodymas labiau informacinio pobūdžio“, – pa brėžė Lietuvos pramonės profesi nių sąjungų federacijos pirminin kas Juozas Neverauskas. Tačiau valdžia, rodos, piketuo tojus išgirdo. Vakar Vyriausybė ir profsąjungos sutarė nebesieti mi nimalios mėnesio algos (MMA) di dinimo ir darbo santykių liberali zavimo. Tiesa, premjeras A.Kubilius te besiūlo MMA nuo liepos didinti 50 litų, tačiau sutiko atskirti MMA di dinimo ir darbo santykių liberali zavimo klausimą. Dar 50 litų MMA jis siūlė didinti nuo kitų metų sau sio, jei Trišalė taryba, o vėliau – ir Seimas pritars Darbo kodekso pa taisoms. Profsąjungos ir darbdaviai tebe reikalauja MMA didinti 100 litų, o darbo santykių liberalizavimą, anot jų, galima pasiekti per kolektyvines sutartis.
3
AntrADIENIS, Gegužės 22, 2012
miestas
Vilnių stebės „Google“ akis Bandysime rasti būdą, 1 kaip įveikti šį draudimą. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savi valdybei priklauso gatvės ir mes ga lime leisti važinėti „Google Street View“ komandai“. Palaikė ir kiti
Kadrai: „Street View“ automobiliai įvairių pasaulio miestų gatvėse už
fiksuoja ir gana kompromituojančių vaizdų. „Google Street View“ nuotr.
Kiek švelniau apie būtinumą įgy vendinti šį projektą prakalbo kiti politikai. A.Zuoko bendražygė, Vil niaus savivaldybės tarybos narė In drė Jakaitytė pabrėžė, kad projekto draudimai nieko gera neduos. Šitaip bloginamas Lietuvos, kaip moder nios valstybės, įvaizdis pasaulyje. „Vilniui atsirasti pasaulinėje sis temoje – „Google Street View“ pro jekte – vienareikšmiškai būtų pra našumas ir dar vienas būdų pažinti bei atrasti mūsų miestą iš bet kurios pasaulio vietos. Tokie draudimai neprisideda prie Vilniaus ir visos Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdžio. Be to, „Google“ gana rim tai žiūri į privatumą, slepia „Street View“ projekte nufotografuotų žmonių veidus, mašinų numerius, tad privatumo ribos nebūtų pažeis tos“, – teigė I.Jakaitytė. Paramą projektui išsakė ir Susi siekimo ministras Eligijus Masiulis. Jis paragino Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją peržiūrėti sa vo sprendimą. „Lietuva neturėtų užsidaryti kaip Šiaurės Korėja. Daugelis Eu ropos šalių, mūsų kaimynai leidžia į internetą kelti gatvių vaizdus, to dėl mūsų institucijų draudimas tai daryti atrodo keistas ir per daug griežtas. Negalime būti tarp atsi likėlių ir ignoruoti informacinių technologijų pažangos“, – teigė E.Masiulis.
Įstatymo apeiti nereikės
Valstyb inė duom enų apsaugos inspekcija vakar popiet suskubo pap ildyt i pol it ikų bruzd esį su kėlusį pranešimą ir patikino vi suomenę, kad projektas bus įgy vendintas. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir techno logijų skyriaus vyriausioji specia listė Aurelija Grikinaitė, paprašy ta įvertinti mero pastangas ieškant būdų įveikti draudimą, patikino, kad to daryti tikrai nereikės.
Artūras Zuokas:
Bandysime rasti būdą, kaip įveikti šį draudimą. Pavyzdžiui, savivaldybei priklau so gatvės ir mes gali me leisti važinėti. „Google“ projektą „Street View“ galėtų vykdyti, jei turėtų įmonės atstovą Lietuvoje, kuris būtų re gistruotas kaip duomenų valdy tojas. Jau susisiekėme su „Google“ ir artimiausiu metu planuojamas minėtos bendrovės bei Inspekci
Kilo teisinių ginčų Dėl „Street View“ paslaugos kai ku riose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vok iet ijoje, Šveicar ijoje ir kitose – kilo teisin ių ginčų. „Googl e“ anksč iau laikės i poz i cij os, kad nuot raukos darom os esant vieš os e erdvės e, tač iau kai kur ie krit ikai pas tebi, kad fotogra fuoj ant iš aukšt ai, ant automobi lio esanč ia kamera, gal im a nufo togr af uot i ir, pav yzdž iui, už tvo rų esanč ią ter itor iją, kur i gal i bū ti saugom a nuo vieš umos. Prakt ik a įvair ios e šalys e taip pat skir ias i. Pav yzdž iui, JAV valdž ia „Googl e“ pap rašė išimt i su ka rinėm is bazėm is sus ijus ius vaiz dus; naudojant is prog rama kai ku rių šal ių gal ima pamat yt i tik mu ziejus. 2008 m. „Google“ pradėjo slėpti žmon ių veidus. 2010-aisiais „Googl e“ prip až in o, jog „Street View“ automobil iai taip pat rin ko neaps augotų WiF i tinklų duo men is. Geg užę dėl proj ekto „Street View“ tap o matom a ir Latv ij a bei Est ij a. Liet uvoj e proj ektą ket in o vyk dyt i Est ij os geogr af in ių spren dimų bendrovė „Reg io“, ji „Goog le“ techn olog iją „StreetV iew“ Lie tuvoj e išb andė dar 2010-ųjų pa baig oj e. „Street View“ tinkl al apyj e virt ua liai gal im a apž iūrėt i įvair ius pa saul io miest us. Ši paslauga veik ia daug iau nei trisdeš imt yj e šal ių.
jos atstovų susitikimas, ir, išspren dus teisinius klausimus, „Google Street View“ projektas Lietuvoje bus sėkmingai įgyvendintas, nie ko apeiti nereikės“, – dienraščiui teigė A.Grikinaitė.
5
antrADIENIS, gegužės 22, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Palapinių miestelio Vilniuje nebus Vilniaus miesto savivaldybė neišdavė leidimo prie prezidentūros statyti palapi nių ilgalaikei protesto akcijai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Paskelbs verdiktą
Etikos komisija įvertins Vil niaus tarybos narės Rūtos Va nagaitės (nuotr.) galimą inte resą dėl Plytinės kartodromo veiklos.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pranešė, kad antra dienį įvertins, ar R.Vanagaitė, gyvenanti kartodromo kaimy nystėje, galėjo daryti poveikį at sakingoms institucijoms priimti kartodromo veiklą ribojančius, o gyventojams, taigi – ir jai pačiai, naudingus sprendimus. Į etikos sargus kreipėsi kar todromą valdanti viešoji įstaiga „Plytinės kartodromas“ ir teigė, kad R.Vanagaitė dalyvavo pernai lapkritį savivaldybėje vykusia me gyventojų, Vilniaus Visuo menės sveikatos centro (VVSC) ir kitų suinteresuotų šalių susi tikime dėl kartodromo keliamo triukšmo. Anot etikos komisijos, susi tikime gyventojai siūlė apriboti kartodromo veiklą dėl, jų teigi mu, keliamo triukšmo. Sausio viduryje per didelį triukšmą skleidžiančiam Plytinės kartodromui Vilniaus savivaldy bė nustatė apribojimus – sporti niai gokartai čia galės važiuoti tik darbo dienomis nuo 11 iki 13 val. Laikinus apribojimus kartodro mui pasiūlė įvesti VVSC. Palyginę atliktų triukšmo matavimų rezultatus su anks tesnių patikrų duomenimis (2010 m. birželio ir 2011 m. lie pos) visuomenės sveikatos spe cialistai taip pat nustatė, kad kartodromo vadovybė neįdiegė efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, kurias buvo įparei gojęs įgyvendinti VVSC ir Vals tybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveika tos apsaugos ministerijos. Viešosios įstaigos „Plytinės kartodromas“ direktorius Da rius Jonušis „Vilniaus dienai“ vasarį tvirtino esąs įsitikinęs, kad R.Vanagaitė buvo pagrindinė kartodromo darbo laiko ribojimo iniciatorė ir tyčia, turėdama as meninių interesų, siekė atimti iš vaikų galimybę sportuoti. „Jei nebūtume buvę įsitikinę, jog būtent ji dėjo pastangas, kad kartodromas būtų uždarytas, nebūtume kreipęsi į komisiją. Džiaugiamės, kad R.Vanagai tė kol kas veikia tik vietos val džioje. Galima tik įsivaizduoti, ką ji būtų padariusi dirbdama aukštesnėje politikoje“, – kal bėjo D.Jonušis. VD, BNS inf.
Parlamentarai konservatoriai Nag lis Puteikis ir Aurelija Stancikienė prašė leidimo renginiui, pavadin tam „Prieš melą ir smurtą“. Jį bu vo planuojama rengti gegužės 17– 27 d. Organizatoriai prašė leisti prie prezidentūros pastatyti 10 palapi nių, 4 biotualetus ir lauko virtuvę. „Renginių (susirinkimų) derini mo komisijos narių nuomone, Vil niaus miesto senamiestis negali virsti palapinių miesteliu“, – tei giama savivaldybės pranešime. A.Stancikienė teigė, kad ji su ko lega N.Puteikiu leidimo prašė mi niai, protestuojančiai prieš Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros perdavimą motinai. Ketvirtadienį prie prezidentūros dėl to protestavo per šimtą žmo nių, šeštadienį keli šimtai Gedi
mino prospektu žygiavo iki Seimo. Pasak savivaldybės, ir piketas prie prezidentūros, ir eitynės Gedimino prospektu vyko be leidimo. A.Stancikienė sakė, kad nebe mato prasmės skųsti savivaldybės sprendimą neišduoti leidimo. „Renginys vyko spontaniškai, žmonės prašė, kad kas nors pri siimtų atsakomybę už tą renginį, ir mes labai geranoriškai, supras dami tų žmonių pasipiktinimą ir konstitucinę teisę reikšti tą pa sipiktinimą, užpildėme prašymą. Šiuo atveju mes norėjome prisiim ti atsakomybę, savivaldybei to ne reikia. Tegu savivaldybė pati ir to liau prisiima atsakomybę ir prižiūri tvarką, kad niekas nieko nedarytų ir viskas vyktų tvarkingai“, – kal bėjo parlamentarė.
Stovykla: savivaldybės buvo prašoma leisti prie prezidentūros pasta
VD, BNS inf.
Simono Švitros nuotr.
tyti 10 palapinių, 4 biotualetus ir lauko virtuvę.
Ligoninėje – visiškai išsekęs kūdikis Į Vilniaus universiteto vaikų ligo ninę pirmadienio naktį iš namų at vežtas ir paguldytas išsekęs vienų metų berniukas. Dėl jo sveikatos sutrikdymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Pastebėjo: kūdikio tėvai paaiški
no, kad berniukas pasijuto blogai ir jie nusprendė kreiptis į gydyto jus. Vytauto Petriko nuotr.
2011 m. gimęs vaikas į Vilniaus li goninę atvežtas sekmadienį pus valandis po vidurnakčio iš Parko gatvėje esančio buto. Kūdikis į li goninę paguldytas dėl visiško iš sekimo. „Naktį iš Santariškių vaikų li goninės buvo gautas pranešimas,
kad tėvai atvežė vienų metų ber niuką, kurio būklė yra sunki. Gy dytojai diagn ozavo organ izm o išsekimą, jis paguldytas į reani macijos skyrių. Šiuo metu atlie kami medicininiai tyrimai ir ste bima tolesnė berniuko būklė“, – pirmadienį popiet žurnalistams sakė Vilniaus miesto 4-ojo poli cijos komisariato viršininko pa reigas laikinai einantis Donaldas Dubaka. Vaiko tėvai, 1976 m. gimusi M.A.S. ir 1973 m. gimęs D.S., ap klausti.
„Tėvai paaiškino, kad berniukas pasijuto blogai, jo sveikatos būk lė kritinė ir jie nusprendė kreiptis į medikus“, – teigė laikinasis ko misariato viršininkas. Pasak jo, komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Įtarimai dar niekam nepateikti. „Kol kas atliekamas ikiteismi nis tyrimas, ir ateityje, ar bus įta riamieji, ar jų nebus, atsakysime įvertinę visą šią situaciją“, – tvir tino D.Dubaka. VD, BNS inf.
6
antrADIENIS, gegužės 22, 2012
nuomonės
Kyla į kovą už institutą
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S
eimo Žmogaus teisių komi tetas kreipėsi į Europos Par lamento pirmininką Martiną Schulzą ir išsakė nepritari mą siūlymui Vilniuje veikiantį Euro pos lyčių lygybės institutą jungti su Vienoje veikiančia Pagrindinių teisių agentūra. Dubliuojama veikla
Kada laimėsime „Euroviziją“?
Stasys Gudavičius
Š
įv ak ar Bak u pras ide da „Eurov iz ijos“ dainų konkursas. Yra daug ga na pag rįstai manančių, kad tai tikra tuštybių mugė, kičo ir beskonybės festivalis. Nors ta me tikrai yra tiesos, vis dėlto „Eu rovizija“ jau daugiau kaip pusšim tį met ų yra did žiausias reg ul ia rus muz ik inis pramog inis televi zijos šou Europoje, kurį žiūri šim tai milijonų žmonių. Ir, beje, ne tik senutėje Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Taip pat labai reikalin gas gana paprastas, bet kartu ir sudėtingas da lykas – pasitikėjimas savimi. Jo lietuviams dažniausiai pristinga. Todėl laimėt i šiame konk urse yra nemenkas pasiek imas tiek dainos atl ikėjui, tiek ir šal iai, ku riai jis atstovauja. Todėl šalys ir dalyvauja „Eurov iz ijoje“, siek ia nugalėt i, kad kitąmet po perga lės pačios surengtų konkursą. Tai gana brang us malonumas, nes „Euroviz ijos“ organ izavimas kainuoja kel ias dešimt is mil ijo nų eur ų. Tačiau organizuoti „Eu roviz iją“ yra ne tik nemenka gar bė. Tai dar ir nemokama reklama. Dešimtys ir šimtai milijonų žmo nių visame pasaulyje turi galimy bę suž inoti gerokai daug iau apie šal į, kur ioj e reng iam as dainų konkursas. Net jeig u tik tūkstan toji dal is tų žiūrov ų susigundytų aplank yt i reklamuojamą valsty bę, tai reikšt ų gerokai pad idėju sias įplaukas iš turizmo. Būtent dėl to „Eurov iz ija“ nepra randa popul iar umo ir joje kas met dalyvauja daug iau kaip ke turios dešimtys valstybių. Lietuvos kaimynėms Latvijai, Es tijai ir Rusijai jau pavyko po syk į laimėt i šiame dainų konkurse ir paskui savo šalyse organ iz uo
ti šou. Tai apsimokėjo. Apskai čiuota, kad, pav yzd žiui, Latv ija 2004 m. – kitąmet po to, kai su rengė „Eurov iz iją“ Rygoje – iš tu rizmo uždirbo maždaug pusant ro karto daug iau nei paprastai. Lietuvai iki šiol dar neteko garbės laimėti didžiausio Europoje dai nų konkurso. Bet leiskite būti op timistui – anksčiau ar vėliau vis tiek pavyks. Norvegai savo pirmo sios pergalės laukė daugiau kaip dvi dešimtis metų, suomiai dar il giau – beveik keturiasdešimt. Taig i, ateis ir Liet uvos pergalės laikas. Ko tam reik ia? Ne tik geros dai nos, charizmatiško atlikėjo, ne tik tobulo, patrauklaus šou scenoje, į kur į derėtų investuoti lėšų ir kū rybinių pajėgumų. Taip pat labai reikal ingas gana paprastas, bet kart u ir sudėt in gas dalykas – pasit ikėjimas sav i mi. Jo lietuviams dažniausiai pri stinga. Lietuvos žiūrovai paprastai neti ki, kad jų pasirinktas atlikėjas ga li imti ir laimėti „Eurovizijoje“. Kai tik Lietuvoje įvyksta nacionalinis „Eurovizijos“ finalas, paaiškėja jo nugalėtojas, jau kitą dieną pasipi la kritikos strėlės – „ir vėl ne tą iš sirinkom“, „garantuota paskutinė vieta“, „ko mes išvis ten dalyvau jam“ ir taip toliau. Tai neteisinga. Reik ia rodyt i pa sitikėjimą tuo atlikėju ir ta daina, kurią siunčiame į „Euroviziją“. Ne sibaig ianti kritika smukdo paties atlikėjo pasitikėjimą savimi, vadi nasi, tikrai nepadeda visiškai at siduoti scenai ir kuo geriau pasi rodyt i. Europos žiūrovai tai pui kiai jaučia ir (ne)sąmoningai ma žina balus tok iam atlikėjui. Nors pirmas blynas „Eurov iz ijo je“ Lietuvai prisvilo – 1994-aisiais ne tik užėmėm paskut inę vietą, bet dar ir gavom nul į tašk ų, – tai dar nieko nereišk ia. Ta pat i Nor veg ija per savo dalyvavimo dai nų konk urse istor iją net dešimt kart liko paskut inė ir ketur is sy kius iš jų sulaukė nulio taškų. Bet dėl to norvegai nenukabino no sies, nepradėjo be galo krit ik uo ti visų savo deleg uojamų atl ikė jų, o kryptingai siekė pergalės. Ir 1985 m. pagal iau pasiekė pirmą ją, vėliau, 1995-aisiais ir 2009-ai siais, buvo dar dvi. Kai Lietuva pagaliau ims pasitikė ti savimi, tuomet ir pergalė „Euro vizijoje“ bus ranka pasiek iama.
„Kreipimesi komitetas išreiškė ne pritarimą tokiam Europos Parlamen to siūlymui, nes mano, kad taip būtų susilpnintas lyčių lygybei užtikrin ti sukurto mechanizmo vaidmuo“, – rašoma pirmadienį paskelbtame Seimo pranešime spaudai. Komiteto teigimu, instituto veikla padeda Europos Bendrijų instituci joms, taip pat ES valstybėms narėms skatinti ir stiprinti lyčių lygybės po litiką, kovoti su diskriminacija lyties pagrindu ir ugdyti ES piliečių sąmo ningumą lyčių lygybės atžvilgiu. Europos Parlamentas šią savai tę pritarė ataskaitai, kurioje siūloma apsvarstyti instituto ir ES Pagrindi nių teisių agentūros sujungimą, sie kiant išvengti veiklos dubliavimo ir sumažinti pridėtines išlaidas. Žvelgia į ateitį
Tačiau pranešimą parengusi Rumu nijos europarlamentarė Monica Ma covei sako, kad kol kas nėra galuti nai nuspręsta, ar jungti įstaigas. Be to, pasak jos, ateityje galimo jungimo
atveju Lietuva turėtų bandyti į Vilnių perkelti Pagrindinių teisių agentūrą iš Austrijos sostinės Vienos. „Dėl Europos lyčių lygybės institu to Vilniuje yra ataskaita, sakanti, kad apskaita vykdoma ir dirbama gerai, todėl patvirtinimas duotas“, – BNS sakė M.Macovei, parengusi raportą apie 24 ES agentūrų veiklą 2010 m. „Niekas neturi nieko prieš šį insti tutą. Mes manome, kad jis labai ge rai dirba, ir žinome, kad yra jaunas. Mintis buvo pasižiūrėti į ateitį, dabar dar niekas neįvyks. Mes nebalsavo me dėl sujungimo, manau, tai dide lis nesusipratimas. Mes nebalsavo me dėl sujungimo, mes balsavome dėl bendro 13 lapų raporto, kuriame kalbama apie įvairius agentūrų val dymo klausimus“, – kalbėjo euro parlamentarė. Veikia nuo 2010-ųjų
Pasak jos, net jei būtų nuspręsta jungti kai kurias ES agentūras, pa vyzdžiui, minėtas Vilniuje ir Vienoje, Lietuva turėtų kovoti, kad tokiu atve ju sujungta agentūra liktų Vilniuje. „Tai nėra kažkas, kas įvyks da bar. Gal niekada. Tai tik svarstymas dėl to. Galbūt, jei įvyksta jungimas, į Vilnių galima paimti Pagrindinių teisių agentūrą iš Vienos ir Vilniu je padaryti didelį pagrindinių tei sių ir lyčių lygybės institutą. Viena bet kokiu atveju turi keturias agen tūras. Sakau tai, kad suprastumėte,
jog tai nėra nukreipta prieš institu tą ar šalį. Tai yra todėl, kad aš ir kiti manome, jog turime per daug agen tūrų. Ir esant krizei laikas pamąsty ti, kaip sumažinti išlaidas“, – aiški no M.Macovei.
Monica Macovei:
Raporte nesako ma: paimkite jį iš Vil niaus. Europos Parla mentas neturi tokios galios. „Raporte nesakoma: paimkite jį iš Vilniaus. Europos Parlamentas ne turi tokios galios. Sprendimas steig ti agentūras priklauso Europos Ko misijai ir Europos Tarybai. Raporte aš taip pat prašau Komisijos pada ryti visų agentūrų analizę ir pažiū rėti, ar galima atlikti kai kuriuos su jungimus ir sumažinti išlaidas. Taigi tai yra bendras procesas, per kurį bus vertinamos visos agentūros“, – kal bėjo europarlamentarė. 2010 m. darbą pradėjęs Europos lyčių lygybės institutas siekia kovoti su diskriminacija dėl lyties ES, švies ti visuomenę lyčių lygybės klausi mais. VD, BNS inf.
Argumentai: Seimo Žmogaus teisių komitetas mano, kad iškėlus institutą iš Lietuvos būtų susilpnintas lyčių ly
gybei užtikrinti sukurto mechanizmo vaidmuo.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Duoklė istorinei pergalei
V
yriausybė vakar apsvars tė veiksmų planą siekiant įamžinti Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės ka riuomenės pergalės prieš Aukso or dą 650-ąsias metines. Kaip BNS sakė darbo grupės vado vas, premjero patarėjas Laimonas Ta lat-Kelpša, Mėlynųjų vandenų mū šis buvo reikšmingas istorinis įvykis, reiškęs mongolų-totorių viešpatavi mo Rytų Europoje pabaigos pradžią. Jame Algirdo vadovaujami kariai prie Mėlynųjų vandenų sutriuškino mongolų-totorių pajėgas ir įtvirtino
LDK politinę valdžią Ukrainos žemė se. Praėjusių metų pabaigoje Seimas kreipėsi į Ukrainos bei Lietuvos ins titucijas ir siūlė iškilmingai pami nėti šio mūšio 650-ąsias metines. Vyriausybė, atsižvelgdama į kreipi mąsi, sudarė tarpinstitucinę darbo grupę minėjimo programai pareng ti. Veikia ir visuomeninių organiza cijų iniciatyvinė grupė, subūrusi pri vačius asmenis, viešąsias įstaigas bei verslo organizacijas, kaip teigė L.Ta lat-Kelpša. „Vyriausybė pasiūlė įamžinti Mė lynųjų vandenų mūšio sukaktį paš-
to ženklu, moneta ir atminimo len ta. Taip pat bus surengta tarptauti nė mokslinė konferencija Lietuvoje ir literatūros vakarai Ukrainoje. Nu matoma parengti ir išleisti straips nių rinkinį, pristatantį Mėlynųjų vandenų mūšį plačiajai visuomenei. Vyriausybė taip pat palaikys visuo menines iniciatyvas, skirtas šiai su kakčiai paminėti“, – BNS sakė prem jero Andriaus Kubiliaus patarėjas. Pasak L.Talat-Kelpšos, mūšis ir įvykiai po jo yra svarbūs Ukrainos europinei tapatybei. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antrADIENIS, gegužės 22, 2012
lietuva
Lėtos apsukos augina kainą Kaip teigė IAE generali 1 nis direktorius Žilvinas Jurkšus, „šiuo metu siekiama susi
tarti su rangovu, kad projektai būtų baigti iki 2013 m. pabaigos“. „Derinamas naujas darbų atliki mo grafikas“, – pridūrė jis. „Nukem“ statybos darbų IAE vadovas Thomas Pietschas pa tvirtino, kad bendradarbiaujant su elektrinės vadovybe šiuo metu rengiamas „gerokai paspartintas likusių darbų įgyvendinimo grafi kas, kuris bus matyti atnaujintoje sutartyje“. Tačiau neoficialiuose pokalbiuo se kai kurie specialistai pareiškia abejojantys, ar bus suspėta per pu santrų metų baigti tai, kas nebuvo padaryta per pastaruosius penke rius šešerius metus. Todėl spėja ma, kad projektai B1 ir B2/3/4 bus užbaigti ne anksčiau kaip 2014 m. pavasarį.
bai pradėti 2011-ųjų rugsėjį ir žie mą buvo sustoję. Be to, į jau faktiškai baigtą sta tyti objekto dalį atvežta tik menka dalis įrangos. „Pagaminta 75 proc. įrangos, pri statyta 6 proc., kita įranga saugo ma sandėliuose Vokietijoje. Šiuo metu nepateikti ar buvo pateik ti nepriimtinos kokybės detalūs montavimo brėžiniai, dėl to nė ra galimybės pradėti įrangos mon tavimą aikštelėje“, – paaiškino Ž.Jurkšus.
Žilvinas Jurkšus:
Gavę 100 konteine rių techninių duome nų pasus net 99 pa stebėjome esminius duomenų neatitiki mus.
Neatitinka reikalavimų
IAE vadovas Ž.Jurkšus, paklaustas apie didžiausias technines proble mas, su kuriomis susiduriama sta tybose, paminėjo, kad jų yra bent kelios. Pavyzdžiui, neatitinka techninio projekto absoliuti dauguma panau doto branduolinio kuro saugojimo konteinerių, kurie bus patalpinti objekte B1. „Iš numatytų 190 konteinerių iki šiol pagaminti 146. Iš jų 4 prista tyti į IAE, kiti saugomi Vokietijo je ir Čekijoje. Gavę 100 konteine rių techninių duomenų pasus ir palyginę juos su technologiniais projekto reikalavimais, net 99 pa stebėjome esminius duomenų nea titikimus. Dabar laukiame rangovo sprendimo dėl techninių neatitiki mų pašalinimo“, – sakė elektrinės generalinis direktorius. Įgyvendinant projektą B2/3/4, pasak Ž.Jurkšo, tik pernai gegužę buvo gautas leidimas statyti dalį objekto. Konkretūs statybos dar
Kainos – vis aukštyn
Stringančios dviejų didelių objek tų statybos šalia IAE gerokai bran gina šiuos projektus. „Nukem“ atstovas T.Pietschas pareiškė, kad ši įmonė nekomen tuoja „komercinių projektų deta lių“. Jis tik pateikė apibendrintą informaciją, kad pirminė projekto B1 sutarties vertė buvo bemaž 93 mln. eurų (321 mln. litų), B2/3/4 – 120 mln. eurų (414 mln. litų). Tačiau IAE atstovai pateikia ki tokius skaičius. Pasak jų, pradinė objekto B1 bendra sutarties kaina buvo daugiau kaip 591 mln. litų. Bet jau prieš trejus metus buvo pa sirašytas papildomas susitarimas, ir jis pabrangino šį objektą iki 667,5 mln. litų. Tai yra dvigubai didesnė suma, nei nurodo „Nukem“. „Kainos didėjimas buvo grin džiamas rangovo pretenzijų dėl kuro duomenų pripažinimu, eko nominės situacijos pasikeitimu ir
Tempas: laikinoji panaudoto branduolinio kuro saugykla jau beveik pastatyta, tačiau kitų darbų pabaigos
nematyti.
kitomis aplinkybėmis“, – aiškino Ž.Jurkšus. Iki šiol bendrovei „Nukem“ su mokėta apie 410 mln. litų – 61 proc. sutarties vertės. Dėl projekto B2/3/4 pradinės vertės – 414 mln. litų – IAE pa teikiama informacija sutampa su „Nukem“. Bet dabartinė sutar ties kaina šoktelėjo iki beveik 428 mln. litų. „Projektas pabrango 13,7 mln. litų, nes buvo priimtas taikintojo sprendimas dėl projekto ribų per kėlimo, taip pat dėl projekto kei timų, suderintų su IAE. Įgyven dinant šį projektą sumokėta 52,5 proc. sutarties vertės“, – tvirtino IAE vadovas.
Galbūt padės, bet nebūtinai
Pripažįstama, kad, iki bus galuti nai įgyvendinti, abu projektai grei čiausiai dar pabrangs. „Įgyvendinant tokio masto ir su dėtingumo projektus dažnai išky la iš anksto neįvertintų aplinkybių, kurios nebuvo numatytos rengiant konkurso sąlygas ar pirminį pa siūlymą. Kadangi vykdant atomi nių elektrinių uždarymo projektus saugumas yra svarbiausias priori tetas, būtina kruopščiai išspręsti visus kylančius nesklandumus, net jeigu dėl to tenka atsilikti nuo darbo plano ar patirti papildomų išlaidų“, – paklaustas, kodėl brangsta stato mi objektai, paaiškino T.Pietschas. Ž.Jurkšus irgi neneigė, kad projek
„Nukem Technologies“ nuotr.
tai dar gali brangti. Pasiteiravus, iš kokių šaltinių bus dengiamas skir tumas, IAE direktorius pareiškė ti kįs, jog tai bus galima padaryti iš ES fondų. Tačiau 2014–2020 m. IAE užda ryti ES žada skirti maždaug perpus mažiau lėšų, nei šiems tikslams yra prašiusi Lietuva. Todėl gali tekti ieškoti kitų šal tinių brangstančioms branduoli nio kuro saugykloms finansuoti. Kaip vienas tokių šaltinių nuro doma tarptautinių donorų konfe rencija. Neatmetama, kad siekiant surinkti pakankamai lėšų IAE už daryti gali tekti pabranginti elekt ros energiją gyventojams ir verslo subjektams.
Nebebus konservatorius Parlamentaras Saulius Stoma pa skelbė pasitraukiantis iš valdan čiosios Tėvynės sąjungos-Lietu vos krikščionių demokratų (TSLKD) partijos. Ar liks frakcijoje, sa ko dar nenusprendęs.
S.Stoma tvirtina, kad iš partijos traukiasi dėl jos vadovybės požiū rio į Garliavos įvykius, o TS-LKD pirmininko premjero Andriaus Ku biliaus laikyseną vadina „amora lia prievartą patyrusios Garliavos mergaitės atžvilgiu“. „Partijoje labai daug gerų ir sąži ningų žmonių, tačiau jų balsas ne girdimas. Aplink pirmininką su sibūrusi grupelė įtakingų žmonių veikia nedemokratiniais principais ir nuolat pamina krikščioniškosios demokratijos vertybes. Abejingu mas vaiko skausmui ir visuome nės teisingumo siekiui galutinai apnuogino cinišką partijos vadovų požiūrį į politiką. Po gegužės 17 d. įvykių Garliavoje, kai buvo pažeista Konstitucija ir visuotinės žmogaus teisės, šis abejingumas jau tapo nu
sikalstamas,“ – Seimo Ryšių su vi suomene skyriaus išplatintame pranešime cituojamas S.Stoma. Dėl dalyvavimo frakcijos veiklo je parlamentaras sako apsispręsiąs artimiausiu metu, po konsultacijų su kolegomis. S.Stoma į Seimą buvo išrinktas su tuomete Arūno Valinsko vadovau jama Tautos prisikėlimo partija, ta čiau partijai skilus prisijungė prie TS-LKD frakcijos, o po to įstojo ir į partiją. Kilus skandalui dėl pažinties su jauna mergina, jo narystė partijo je buvo suspenduota, tačiau vėliau atkurta. Praėjusią savaitę Garliavo je, dalyvaujant 240 policijos parei gūnų, mažametė Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukra vyk dant teismo sprendimą iš tuometės globėjos, D.Kedžio sesers Neringos Venckienės, perduota motinai. Vaiko perdavimas sulaukė skir tingų vertinimų visuomenėje, Lietuvos didžiuosiuose miestuose vyko nesankcionuotos D.Kedžio šeimos rėmėjų protesto akcijos. BNS inf.
2012 m. gegužės 24 d., ketvirtadienį, 14 val. Vilniaus rajono savivaldybės didžiojoje salėje (Rinktinės g. 50, Vilnius) Žemės ūkio ministerija organizuoja informacinį seminarą
„LIETUVOS KAIMO PLĖTROS 2007–2013 M. PROGRAMOS PRIEMONĖ „PELNO NESIEKIANČIOS INVESTICIJOS“ (MELIORACIJOS GRIOVIŲ TVARKYMAS)“ Seminare kalbės Žemės ūkio ministerijos, VĮ „Valstybės žemės fondas“, Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistai. Seminare kviečiami dalyvauti ūkininkai, žemės ūkio įmonių atstovai ar kiti pareiškėjai bei visi, kuriems aktuali šio seminaro tema. Seminaras nemokamas. Trukmė: apie 2 val.
Užs. 960915
8
antrADIENIS, gegužės 22, 2012
ekonomika Moksleivių darbai laukia įvertinimo Profesinės savanorystės projekto „Kam to reikia?!“ ir „Architektūros [vaikų] fondo“ organizuotos kūrybi nės dirbtuvės jau apkeliavo didžiuo sius Lietuvos miestus. Skelbiami ori ginaliausio moksleivių sukurto make to rinkimai tema „Vieta, kurioje užau gęs norėčiau dirbti...“ Organizatoriai kviečia balsuoti socialiniame tinkle „Facebook“, grupėje „Kam to reikia?“.
Nesąžiningi skolininkai ras landų Komentaras
Nuo vidurvasario įsigaliosianti hipotekos reforma palengvins išieškojimo proce są iš nemokių gyventojų ir verslininkų, tačiau pakeistame įstatyme vis tiek liko teorinių galimybių vilkinti išieškojimo iš įkeisto turto eigą.
Kęstutis Baranauskas
„NORDIA BAUBLYS & Partners“
Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Varžytynių šmėkla nesitraukia
Kiekvienas žmogus, už banko pa skolą įkeitęs turtą, žino, kad jam tapus nemokiam kreditorius vieną dieną gali jo turtą parduoti iš varžy tynių. Tokių atvejų ypač padaugėjo nuo 2009 m., kai su kredito grąžini mo problemomis susidūrę žmonės per varžytines prarado savo būstą. Lietuvoje daugiausia nekilnojamo jo turto (NT) yra įkeista bankams.
Hipotekos refor mos naudą pirmiau sia turėtų pajusti hi potekos kreditoriai, nes išieškoti skolą taps paprasčiau. Kol kas, iki liepos 1-osios, kredi toriui, norinčiam už skolą areštuoti ir parduoti jam įkeistą NT iš varžy tynių, reikia gauti hipotekos teisėjo leidimą. Kaip rodo Centrinės hipo tekos įstaigos duomenys, hipotekos teisėjų priimtų nutarčių areštuoti ir parduoti bankams įkeistą NT dau gėja nuo 2009 m. Nors bankai gi nasi, kad jie nėra perėmę ar parda vę tiek NT, kiek yra gavę hipotekos teisėjų leidimų tai padaryti, varžy tynių šmėkla vis dar nesitraukia. Siekdami atgauti skolas bankai vis dar aktyviai kreipiasi į Centrinės hi potekos įstaigą ir prašo leisti par duoti įkeistą NT. Pernai hipotekos teisėjai priėmė nutartis leisti ban
Hipotekos teisėjų atliktos žymos dėl įkeisto turto arešto Metai
Skaičius
2008
817
2009
2481
2010
2437
2011
2005
2012 I ketv.
611
Šaltinis: Centrinė hipotekos įstaiga
Į
kams areštuoti ir parduoti iš varžy tynių 467 butus, t. y. 6 proc. daugiau nei 2010-aisiais. Per pirmąjį šių me tų ketvirtį leista areštuoti ir parduo ti 98 butus. Pernai hipotekos teisėjai bankams leido parduoti 657 įkeis tus žemės sklypus, tai buvo 51 proc. mažiau nei užpernai. Šiemet bankai jau yra gavę 244 leidimus areštuoti ir parduoti žemės sklypus. Spręs notarai
Nuo liepos 1-osios išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procesas prasidės ne gavus hipotekos teisė jo leidimą, o notarui atlikus vykdo mąjį įrašą. „Išieškojimo iš įkeisto turto pro cese neliks hipotekos teisėjo, kuris priima nutartis dėl įkeisto daikto pardavimo iš varžytynių. Notaro vykdomąjį įrašą pateikus antstoliui ir šiam pradėjus priverstinio išieš kojimo procedūrą, įkeistas daiktas hipotekos kreditoriaus pasirinki mu galės būti parduodamas iš vie šųjų varžytynių arba perduodamas kreditoriui administruoti“, – aiški nama dienraščiui atsiųstame atsa kyme iš Centrinės hipotekos įstai gos. „Notaras turės išsiųsti skolinin kui pranešimą su pasiūlymu per 20 dienų grąžinti skolą. Po to notaras atliks vykdomąjį įrašą, kurį kredi torius galės pateikti tiesiogiai ant stoliui“, – sakė advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asoci juotas teisininkas, advokatas Dai nius Kenstavičius.
Išieškojimas: siekdami atgauti skolas bankai vis dar aktyviai kreipiasi
į Centrinės hipotekos įstaigą ir prašo leisti parduoti įkeistą NT.
„Shutterstock“ nuotr.
Gali keistis sutartys
Teigiama, kad hipotekos reformos naudą pirmiausia turėtų pajusti hi potekos kreditoriai, nes išieškoti skolą taps paprasčiau. „Pirmiausia – hipotekos kreditorius galės pra dėti išieškojimo procesą ne tik įsta tymuose, bet ir sutartyje nustatytais atvejais“, – sakė D.Kenstavičius. Jis atkreipė dėmesį, kad, prieš sudarydami hipotekos sandorius, kreditoriai turėtų išnaudoti savo galimybes siekti didesnio savo in teresų užtikrinimo. „Todėl skoli ninkai turėtų dar atidžiau susipa žinti su visomis hipotekos sandorio sąlygomis“, – pabrėžė teisininkas.
Pranašumai skolininkams
Įstatymų pakeitimais siekiama užtik rinti ne tik kreditorių, bet ir skolinin kų interesus. D.Kenstavičiaus teigi mu, skolininkas turės teisę reikalauti, kad kreditorius atlygintų nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto išieškojimo ar priverstinio pardavimo. „Skolininkas turės teisę kreip tis į teismą ir ginčyti kreditoriaus veiksmus. Taip pat skolininkai tu rės teisę prašyti teismo taikyti lai kinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomus išieškojimo veiksmus. Tai yra pagrindiniai re formos pranašumai skolininkams“, – sakė D.Kenstavičius.
stat ymų pakeit imai nepanaik ino vis ų teor in ių gal imybių vilk int i išieškojimo iš hipoteka įkeisto tur to procesą, todėl piktybinių skol i ninkų, kurie visais įmanomais būdais stengsis išsaugoti hipoteka įkeisto tur to valdymo ir naudojimo teises, bus ir ateityje. Tikėtina, kad gali padaugėti atvejų, kai skolininkas, kuris žino, jog laiku nesu gebės įvykdyt i prievolės, dar iki jos įvykdymo term ino kreipsis į teismą su iešk in iu dėl hipotekos (įkeit imo) sandor io pripaž in imo negal iojančiu ir prašys taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pvz., užd raust i kred ito riui pradėt i išieškojimą iš įkeisto tur to iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Net ir tuo atveju, jeigu teismas atsisa kytų jas taikyti, o kreditorius nuspręs tų pradėti išieškojimą ir kreiptųsi į no tarą dėl vykdomojo įrašo, skolininkas notarui pateiktų informaciją, kad teis me yra ginčas dėl hipotekos sandorio pripaž in imo negal iojančiu, o tai gal i būti argumentas notarui atsisakyti at likti vykdomąjį įrašą. Procedūr ų vilk in imas įmanomas ir įvairiais kitokiais veiksmais (skundai dėl varž ytyn ių, dėl notaro veiksmų, bylos dėl priverst in io iškeld in imo ir pan.). Mano įsit ik in imu, būtent nuo teismų, o ne nuo notarų labiausiai pri klausys, kokią realią naudą duos įsta tymų pakeitimai praktikoje ir ar išieš kojimo procedūra smarkiai pagreitės. Jeig u laik inosios apsaugos priemo nės bus taikomos pagrįstai ir apgalvo tai, pakeitimai turėtų veikti taip, kaip įstatymų leidėjas tikėjosi.
Bankams išduoti leidimai parduoti įkeistą NT iš varžytynių
Butai
Žemės sklypai
2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. I ketv. I ketv. DNB
13
64
SEB
25
77
52
53
„Swedbank“
35
53
64
126
„Danske“
4
33
46
39
„Nordea“
12
21
66
Šiaulių bankas
3
23
Ūkio bankas
1
11
Medicinos bankas
5
14
„UniCredit Bank“
0
2
2
„Citadele“
0
0
0
102
314
438
467
Iš viso:
151
154
14
34
245
475
569
89
33
14
223
326
143
44
22
48
167
145
247
70
4
8
70
138
51
6
62
16
15
41
90
60
16
30
9
2
7
53
60
37
9
3
6
2
8
58
46
27
2
11
12
0
10
65
36
28
4
1
1
0
0
0
0
0
5
4
0
0
0
8
4
98
154
1008
1332
657
244
98
butus
leista bankams areštuoti ir parduoti iš varžytynių per pirmą šių metų ketvirtį.
9
antrADIENIS, gegužės 22, 2012
sveikata Prieš pirkdami 3D vaizdo televizorių pasikonsultuoki te su gydytoju – to kią rekomendaciją pateikia gamintojai. Specialistai pripa žįsta, kad naujosios technologijos egza minuoja ne tik mū sų regėjimą.
Pasirinkimas: žiūrintys filmus 3D formatu kino teatre mažiau rizikuoja pakenkti akims nei tie, kurie filmus šiuo formatu žiūri namuose per te
levizorių.
„Shutterstock“ nuotr.
3D pojūčiai turi savo kainą Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
Skundžiasi akių nuovargiu
Užkariavęs kino teatrus 3D (erdvinis) vaizdas vis aktyviau braunasi ir į mūsų namus. Ne vienas susigundo galimybe žiūrėti televiziją taip, lyg pats dalyvautų įvykių sūkuryje. Tačiau stipresni pojūčiai turi savo kainą – vis daugiau žmonių, pažiūrėję 3D vaizdą, skundžiasi akių nuovargiu ir kitais sutrikimais. Akių ligų gydytoja Vaida Gerbauskienė neatmeta tikimybės, kad minėtosios technologijos gali kenkti regai. Kadangi 3D vaizdo televizoriai kol kas priskiriami prie prabangos prekių, ne kiekvienuose namuose jų galima aptikti. Tad V.Gerbauskienė apie erdvinių vaizdų poveikį lietuvių akims siūlė pakalbėti po dešimtmečio, kai ši naujovė daugeliui žmonių galbūt taps kasdienybe. Sukuria iliuziją
„Kaip veikia 3 dimensijų vaizdas? Mūsų smegenys apgaunamos 3D vaizdo, nes dešinei ir kairei akims pateikiami skirtingi signalai“, – aiškino gydytoja. Pasak V.Gerbauskienės, akis mato viską, nuo ko atsispindi šviesa. Šviesos fotonai patenka į akį, tinklainė analizuoja vaizdą ir jį atkuria. Jei žiūrime, pvz., į priešais sa-
ve ištiestą ranką, toliau esančius daiktus matome nelabai aiškiai. Žiūrint 3D vaizdą atrodo, kad matome toliau esančius daiktus. Bet iš tikrųjų tai tik iliuzija, nes nuo mums sukuriamo gilesnio vaizdo objektų niekas neatsispindi.
Amerikiečių moks lininkai akių dar bą žiūrint erdvinį vaizdą palygino su vaikščiojimu truputį pritūpus. Gydytoja paaiškino, kad žiūrint 3D vaizdą akims tenka didžiulis krūvis – joms sunku vienu metu gerai matyti ir arti, ir toliau „esančius“ daiktus. Nuolat įsitempusios akys greičiau pavargsta. Pažiūrėję filmą ir nusiėmę 3D akinius žiūrovai kelias minutes jaučiasi apkvaitę, nes smegenys nesugeba iškart „persijungti“. Jaunesni žmonės atsitokėja greičiau, nes jų akys atsigauna lengviau. Gali sukelti insultą
V.Gerbauskienė atkreipė dėmesį, kad pakenkti akims labiau rizikuoja ne kino teatrų žiūrovai, o turintys 3D televizorių namuose. Tad neatsitiktinai viena pasaulyje žinoma
buitinės technikos gamintojų įmonė prieš įsigyjant televizorių su 3D sistema pataria pasikonsultuoti su gydytoju – mirgantys vaizdai gali sukelti epilepsijos priepuolį, širdies smūgį ar net insultą. Žiūrėti 3D vaizdą taip pat nerekomenduojama, jei esama prastos fizinės formos, norima miego arba vartojamas alkoholis. Kitas gamintojas įspėja, kad pajutus akių nuovargį televizorių reikėtų nedelsiant išjungti.
Kenkia ar padeda?
Kaip pastebi V.Gerbauskienė, ilgalaikių 3D poveikio akims tyrimų Lietuvoje nėra. Gana prieštaringi būna ir kitų užsienio šalių tyrimų rezultatai. Prieš porą metų optometrijos profesorius Martinas Banksas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, atlikęs pirmą didelį tyrimą, nustatė, kad 3D sukelia akių nuovargį ir kenkia regėjimui. Tačiau po metų pasirodęs to paties profesoriaus pranešimas paneigė ilgalaikį neigiamą 3D technologijų poveikį. Po Amerikoje atliktos apklausos internetu paaiškėjo, kad kas ketvirtas žiūrovas junta akių nuovargį, galvos svaigimą, pusiausvyros sutrikimus. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad žiūrint 3D akių raumenys dirba labiau, tad įtampa gali sukelti galvos skausmą. Akių darbą, žiūrint 3D vaizdą, jie palygino su vaikščiojimu truputį pritūpus. Į diskusijas apie 3D poveikį įsitraukia net žinomi pasaulyje kūrėjai. Režisierius Jamesas Cameronas, sukūręs ne vieną filmą šiuo formatu, įsitikinęs, jog kenksmingas 3D poveikis akims tėra mitas. „Taip filmų kūrėjai baudžiami už sėkmę“, – mano jis. Nėra bendros nuomonės
Situacija: V.Gerbauskienė pastebi, kad nėra vienareikšmiškų 3D po
veikio tyrimų rezultatų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Lorensas Tiksenas iš Vašingtono universiteto teigė, kad vaikų regos vystymuisi 3D vaizdas neturi įtakos. Manoma, kad mažiesiems žiūrovams net naudinga pažiūrėti filmą tokiu formatu, nes taip galima aptikti tam tikrus ankstyvų stadijų vaikų regėjimo sutrikimus. Įprastai jie pastebimi ne taip greitai. „Jei vaikas vienodai, be emocijų, žiūri įprastą televizorių ir 3D, galima įtarti tam tikras bėdas“, – paaiškino gydytoja.
V.Gerbauskienė pasakojo, kad kai kurie specialistai vaikams iki šešerių nerekomenduoja žiūrėti 3D vaizdo, nes šios technologijos gali sutrikdyti normalų regos funkcijų vystymąsi. Bet vėliau Amerikos vaikų oftalmologas profesorius
Erdvinis vaizdas – ne visiems
Tam, kad žmogus galėtų pamatyti erdvinį vaizdą, akys privalo dirbti darniai. Nuo 7 iki 10 proc. pasaulio gyventojų nemato 3D vaizdų. V.Gerbauskienė paaiškino, kad taip gali nutikti dėl akies tinginės, paslėpto žvairumo, akį judinančių raumenų disbalanso, optinio nervo ligos. Kartais pats žmogus net neįtaria turintis panašių bėdų. „Jei žmogus mato tą patį „išplaukusį“ vaizdą tiek su specialiais akiniais, tiek be jų, galima įtarti apie šią problemą“, – pasakojo gydytoja. Tad gamintojų rekomendacijos ne iš piršto laužtos – prieš perkant 3D vaizdo televizorių V.Gerbauskienė pataria pasikonsultuoti su akių ligų gydytoju. Specialūs testai padeda nustatyti žmogaus gebėjimą matyti erdvinius vaizdus. Tačiau vaikams tokiu atveju įmanoma padėti, o suaugusiesiems lieka tik konstatuoti faktą. Taisyklė 20 / 20 / 20
V.Gerbauskienė pasakojo, kad gamintojai skiria daug lėšų 3D tyrimams, kad galėtų patobulinti technologijas ir taip sumažinti neigiamą jų poveikį sveikatai. Vis dėlto vienbalsiai tvirtinama, kad filmą 3D formatu geriau žiū-
rėti kino teatre nei namuose – taip mažiau pavargsta akys. Be to, filmai kino teatruose dažniausiai netrunka ilgiau nei 1,5 valandos. Per tokį laiką akys nespėja stipriai pavargti. Turintiems namuose 3D vaizdo televizorių gydytoja rekomenduoja jį žiūrėti ne ilgiau kaip tris valandas per dieną. Svarbu nepamiršti saugaus atstumo. Kuo toliau ekranas, tuo mažiau akys pavargsta. Optometristas Justinas Bazanas iš Niujorko žiūrintiems 3D vaizdą siūlo vadinamąją 20 / 20 / 20 taisyklę: kas 20 minučių daryti pertrauką – 20 sekundžių žiūrėti į daiktą, esantį už 20 metrų. „Viskas turi būti su saiku“, – auksinę taisyklę priminė gydytoja.
Patarimai Kuo didesnis ekranas, tuo ma
žiau akys pavargsta. Reikia sėdėti kuo toliau nuo ekra
no (nuo 1,8 iki 2,5 metro). Žiūrėti tiesiai į ekraną. Kuo labiau pagerinti vaizdo ryš
kumą ir kontrastą. Pažiūrėjus 3D vaizdą atlikti akių
pratimus. Pažiūrėjus 90 minučių daryti per
trauką.
Įdomu 3D projektorių naudojimo mokyklo se tyrimas parodė, kad mokymas su tokiu vaizdu 46 proc. padidina mo kinių įsitraukimą į darbą ir 24 proc. pagerina testų rezultatus. Įprastai dėmesį sutelkia beveik pusė moki nių, o naudojant 3D technologiją su sidomėjusių mokinių klasėje padau gėja iki 94 proc. Nustatyta, kad mo kiniai, kurie mokėsi naudodami 3D technologiją, atsiminė daugiau ir jų žinių kokybė buvo geres nė. Tyrimas atliktas su 700 mokinių ir 47 mo kytojais 15-oje mokyk lų Prancūzijoje, Olan dijoje, Turkijoje, Šve dijoje, Vokietijoje.
10
Antradienis, gegužės 22, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
M.Balčiūnas: „Būtų klaida nieko nekeisti“ Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Tarp ref orm as Tarpt aut in ės krepšinio asociacijų federacijos (FIBA) Europos skyriuje inicijuo jančių šalių yra ir Lietuva.
Liublianoje (Slovėnija) sureng toje FIBA Europos generalinės asamblėjos sesijoje, kurioje da lyvavo ir LKF prezidentas Arvy das Sabonis bei generalinis sek retorius Mindaugas Balčiūnas, 28-ios nacionalinės federacijos (tarp jų – ir Lietuvos) iš 51 pritarė iniciatyvai surengti naujus FIBA Europos prezidento bei valdybos rinkimus.
Kartais FIBA Eu ropos preziden to islando Olafu ro Rafnssono dek laruojama vie nybė, švelniai ta riant, prasilenkia su realybe. Europiečiai skeptiškai reagavo į centrinės FIBA strategų užmojus pertvarkyti tarptautinių varžybų sistemą, suteikiant daugiau galių pasaulio čempionatams, o Eu ropos pirmenybes rengti ne kas dvejus, o kas ketverius metus. – Kuo dar nepatenkintos na cionalinės krepšinio federaci
jos? – paklausėme M.Balčiūno. – Pagrindinė priežastis ta, kad pol it ika užgož ia krepš in į. Vis i tikisi, kad svarbiausia Europos krepšinio organizacija didžiau sią dėm es į tur i skirt i nac io nalinio ir tarptautinio krepši nio plėtojimui, bet yra nemažai problemų, trūksta kolegiško su sitelk im o. Kart ais FIBA Euro pos prezidento islando Olafuro Rafnsson o dekl ar uojam a vie nybė, švelniai tariant, prasilen kia su realybe. Procesas sudėtin gas, bet būtų didelė klaida nieko nekeisti ir pasyviai laukti, kuo viskas baigs is. Lietuva pas iū lė įveikti krizę surengiant nau jus rinkimus. – Ar gali būti taip, kad pasiū lymas surengti FIBA Europos rinkimus bus nepriimtas? – Tai neįmanoma. Yra 28 para šai. Tai pirmas kartas, kai para šais išreiškiamas noras sušaukti neeilinę konferenciją. Iki šiol bu vo daugiau žodiniai norai. Da bar dauguma nacionalinių fede racijų, pasirašiusios kreipimąsi į FIBA Europos prezidentą, pareiš kė labai aiškų reikalavimą. – Kas iš lietuvių pretenduos į naują FIBA Europos valdybą? – Dar labai anksti apie tai kal bėti. Pirmiausia reikia sulaukti FIBA Europos sekretoriato pra nešimo, ar 28 federacijų pareiš kimas yra priimtas, o tai turė tų paaiškėti per savaitę. Po to, remiantis statutu, per 60 die nų turėtų būti surengta rinkimų konferencija.
Lietuvos olimpietei pakluso Vokietijos vėjai Pekino olimpiados vicečempionė bu riuotoja Gintarė Scheidt prieš Lon dono žaidynes pa teikė viltingą pa raišką – tapo pasau lio čempione.
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
Lietuvė laimėjo Boltenhagene (Vo kietija) surengtas „Laser Radial“ klasės planetos pirmenybes, ku riose startavo 133 sportininkės iš 55 šalių. G.Scheidt per paskutinius du plaukimus aplenkė pirmavusią ki nę Lijią Xu ir, surinkusi 50 baudos taškų, užėmė 1-ąją vietą. Sidabro medalis įteiktas Kini jos buriuotojai (60 baudos taškų), o bronzos apdovanojimą pelnė suomė Sari Mutlala (70). Penktą ją vietą užėmė pasaulio čempio nės titulą praradusi olandė Marit Bouwmeester (77). „Aš nuo pat pradžių gerai jau čiausi šioje regatoje, nes varžybos vyko tokiomis sąlygomis, prie ko kių esu įpratusi“, – sakė G.Scheidt. Olimpietė tvirtino, kad nesitikė
Galimybės: G.Scheidt pergalė
pasaulio čempionate – signalas būsimoms varžovėms Londono olimpiadoje. Tomo Raginos nuotr.
jo pergalės pasaulio čempionate. Buriuotojos teigimu, aukso meda lis – įrodymas ne tik pačiai sau, kad
pertrauka dėl motinystės rūpesčių neturėjo lemiamos įtakos sporti niam meistriškumui. „Gintarė dar kartą pademonst ravo aukščiausio lygio profesio nalumą, – teigė dienraščiui Lie tuvos buriuotojų sąjungos (LBS) viceprez id entas Alb in as Grab nickas. – Ji nesiekė bet kokia kai na laim ėt i kiekv ien ą plauk im ą, bet, atsižvelgdama į permainin gas oro sąlygas, atkakliai ir stabi liai siekė vis geresnių rezultatų. Įtakos sėkm ei tur ėjo did el ė pa tirtis ir puikus psichologinis pa rengtumas.“ Anot A.Grabnicko, nederėtų be išlygų tikėtis, kad panašiai susi klostys ir olimpinė regata. „Blykstelėti Londone gali bet kuri buriuotoja iš pirmojo geriau siųjų dvidešimtuko ar netgi tris dešimtuko. Svarstome, kad galbūt derėtų Gintarei atsisakyti starto liepos pradžioje Prancūzijoje vyk siančiame Europos čempionate ir surengti ilgalaikę treniruočių sto vyklą Didžiojoje Britanijoje, kad ji geriau susipažintų su būsimosios olimpiados sąlygomis“, – kalbė jo A.Grabnickas. G.Scheidt trof ėj ų kol ekc ijoje taip pat yra „Laser Radial“ Euro pos taurės varžybų auksas (2011 m.), sidabras (2005 m.) ir bronza (2006 m.) bei Europos čempio natų sidabras (2006 m.) ir bron za (2010 m.). Pern ai pas aul io čemp ion a te Australijoje G.Scheidt užėmė 5-ąją vietą ir iškovojo kelialapį į Londono olimpiadą.
Čempionių koziris – tvirtas charakteris Romas Poderys
Statistika
Liet uv os mot er ų rank in io lyg os (LMRL) čempionat ą pirm ą kart ą laimėjo Kauno rajono komanda – „Garliava-SM“, o Viln iaus klub ai po ilg os pert rauk os lik o ne tik be auks o, bet ir be sid abr o me dal ių.
LMRL didžiajame finale prireikė visų penkerių rungtynių. Pasku tinėje dvikovoje garliavietės 28:21 palaužė reguliariojo sezono nu galėtojas ir LRT taurės laimėtojas Kauno „ACME-Žalgirio“ ranki ninkes ir serijoje iki trijų pergalių triumfavo 3:2. Lemiamo mačo 1-ajame kėlinyje ir iki 21-osios 2-ojo kėlinio minutės 1–3 įvarčiais pirmavo žalgirietės. Garliavos komanda per paskutines dešimt minučių rezultatą išlygino, persvėrė savo naudai ir užtikrintai finišavo. „ACME-Žalgirio“ ranki ninkėms ypač nesisekė pozicinis žaidimas prie varžovių vartų. „Per sezoną buvo visko, bet šį kartą kritiniais momentais žaidėjos nesutriko, parodė savo tikrąjį cha rakterį. Tuo labai džiaugiuosi. Fi nale kovėmės su lygiavertėmis var žovėmis, serija buvo permaininga. Mes svajojome apie aukso meda lius ir sėkmė mūsų neaplenkė“, – kalbėjo „Garliavos-SM“ ekipos
„ACM E-Žalg ir is“–„Garl iava-SM“ 21:28 (11:11). Įvarč iai: Gabija Vidū naitė 6, Aud inga Kniubaitė 5, Do vilė Ilč iukaitė 4, Just ina Dar ulytė 3, Lin a Abramausk aitė 2, Just in a Balz arev ič iūtė 1/Daina Šatk aus kaitė 8, Indrė Mockev ič iūtė 5, Dai va Būtėn aitė, Gint arė Onus ait y tė ir Just ina Dar ulytė po 4, Simo na Nav ickaitė 2, Mon ika Kair ytė 1. 1-osios rungt ynės – 31:29, 2-osios – 31:39, 3-ios ios – 35:26, 4-osios – 23:25. Serij a 2:3.
Auksas: Garliavos rankininkės pirmą kartą tapo Lietuvos čempionėmis.
vyriausioji trenerė Rita Urnikie nė. Vienas pirmųjų garliavietes iš kovojus pergalę pasveikino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kiti savivaldybės atstovai. LMRL bronzos medalius iškovojo Vilniaus „Eastcon AG-Vilniaus ko
legijos“ rankininkės, mažajame fi nale 3:0 (29:25, 34:30, 36:28) įvei kusios Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro (KKSC) komandą. Rytoj Kaune bus surengtos ša lies rankinio klubų sezono uždary mo iškilmės, o jau gegužės 27-ąją į
Artūro Morozovo nuotr.
treniruočių stovyklą rinksis Lietu vos moterų rinktinė. Mūsų šalies ekipa 30 d. Panevė žyje žais Europos čempionato at rankos 4-osios grupės rungtynes su Makedonijos nacionaline ko manda.
Šiuo metu lietuvės 4-ojoje gru pėje yra 4-ojoje vietoje (1 pergalė, 0 lygiųjų, 3 pralaimėjimai) ir nebetu ri vilčių prasibrauti į finalo turny rą. Mūsiškės 25:24 nusileido ma kedonėms, 25:40 – prancūzėms ir pasidalijo po pergalę su turkėmis – 35:31 ir 31:36. Europos čempionato atrankos ciklą Lietuvos rinktinė baigs bir želio 3-iąją Nante su Prancūzijos rankininkėmis. Birželio 10-ąją Vilniuje ir 17 d. Katovicuose 2013-ųjų pasau lio rankinio čempionato atrankos rungtynes su Lenkijos reprezen tantais žais mūsų šalies vyrų rink tinė.
11
Antradienis, gegužės 22, 2012
Sportas Finalą laimėjo rusai
Rygiečiai – čempionai
LFF taurė – žalgiriečiams
Pasaulio vyrų ledo ritulio čempionatą laimėjo Rusi jos rinktinė, finale Helsin kyje 6:2 nugalėjusi 2002 m. pasaulio čempionę Slovaki jos komandą. Bronzos apdo vanojimus iškovojo Čekijos ekipa, mače dėl 3-iosios vie tos 3:2 įveikusi Suomijos le do ritulininkus.
Ramūno Butauto (nuotr.) tre niruojami Rygos VEF krepši ninkai, kurių gretose buvo ir Antanas Kavaliauskas bei Do natas Zavackas, apgynė Lat vijos čempionų titulą. Fina lo serijoje iki keturių perga lių rygiečiai 4:1 (83:66, 85:67, 107:102, 90:97 ir 100:70) nu galėjo „Ventspils“ ekipą.
Lietuvos futbolo federaci jos (LFF) 2011–2012 m. se zono taurės turnyrą laimė jo šalies vicečempionė – Vil niaus miesto futbolo draugi jos (VMFD) „Žalgirio“ vienuo likė, finale Marijampolėje po 11 m baudinių serijos 3:1 nu galėjusi A lygos čempioną Pa nevėžio „Ekraną“.
R.Šiškauskas baigia karjerą
Jonas Kazlauskas norėtų pratęsti karjerą Maskvos CSKA klube – tai Lietuvos krepšinio specialistas pa tvirtino po savo komandos perga lės Rusijos čempionate. Triumfas: per šešerius metus „Hearts“ antrą kartą iškovojo prestižinį apdovanojimą ir dovanojo Edinburgui šventę.
„Scanpix“ nuotr.
Edinburgas dėkojo ir lietuviams Po „Hearts“ pergalės Škotijos futbolo taurės finale sekmadienį tūkstančiai sir galių Edinburgo gatvėse dėkojo savo nu mylėtiniams. Tarp jų ir komandos kapito nui Mariui Žaliūkui, ir saugui Arvydui No vikovui, ir „Hearts“ savininkui – Lietuvos verslininkui Vladimirui Romanovui.
Nieko nemato, nieko negirdi Vladimiras Romanovas Edinburgo „Hearts“ futbolo klubo sav in inkas
A
ntrą kartą per šešerius me tus „lietuviškasis“ Edinbur go „Hearts“ klubas atėmė Škot ijos futbolo taurę iš jėgos, ku ri jau 50 metų pagal savo taisykles valdo šios šal ies futbolą. „Hiber nian“ komanda svajoja apie šį pri zą net 110 metų, bet ir vėl jai nepa vyko laimėti. Tačiau Lietuvos žiniasklaida nema to, kaip nugalėtojų klubo kapitonas Mar ius Žal iūkas, po triumfo apsi juosęs lietuviška trispalve, bučiuo ja visų šios šalies klubų geidžiamą trofėjų. Užtat Lietuvos žiniasklaida mato Lietuvos futbolo rungtynes. Rodo per televiz iją apytuštes sta dionų tribūnas būgnų fone, dirbti nį triukšmą be gerbėjų. Įdomu, kas kelia tą triukšmą? Gal pati Lietuvos futbolo federacija su lažybininkais ir Gedvydu Vainausku? Sekmadienį Edinburgas išėjo į gat ves švęsti pergalės. Škotijoje tokia tradicija – futbolo taurės laimėtojo triumfą švenčia visas miestas. Di desnių švenčių aš dar nesu matęs.
Kapitonas: M.Žaliūkas iškart po pergalės iškėlė trispalvę.
Finalo serijoje iki trijų pergalių J.Kazlausko vadovaujami mask viečiai 3:0 (81:62, 79:61 ir 90:75) privertė kapituliuoti Rimo Kurti naičio treniruojamą Maskvos sri ties „Chimki“ ekipą. Rusijos čem pionu CSKA klubas tapo dešimtą kartą iš eilės. „Gerai, kad laimėjome sausu re zultatu. Juk „Chimki“ – labai stipri, Eurolygos lygio ekipa, Europos tau rės laimėtoja. Po nesėkmės Euroly gos turnyre mums buvo sunku psi chologiškai, bet atsigavome ir vėl buvome ta komanda, kuri šį sezoną šlavė varžovus nuo kelio“, – po fi nalo sakė J.Kazlauskas. Paklaustas apie ateities pla nus, CSKA strategas atsakė, kad su Maskvos klubu jį sieja kontrak tas pagal formulę „+1“, tačiau apie perspektyvą su komandos vadovais J.Kazlauskas kol kas nekalbėjo. „Norėčiau dar padirbėti su CSKA. Šis klubas toks, kokių nėra visoje Europoje. Kita vertus, su prantu visą man tenkančią atsa komybę už krachą Stambule“, – interviu Rusijos sporto portalui championat.ru sakė lietuvis. Vakar J.Kazlauskui buvo įteik tas Rusijos profesionaliosios vy rų krepšinio lygos 2011-2012 metų sezono geriausiojo trenerio pri zas, o CSKA legionierius Ramūnas Šiškauskas (Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.) paskelbė baigiąs profesio nalo karjerą. R.Šiškauskas su Lietuvos rinkti ne Sidnėjaus olimpiadoje iškovojo bronzos medalį, 2003 m. tapo Eu ropos čempionu bei 2007 m. užė mė 3-iąją vietą. VD inf.
12
AntrADIENIS, gegužės 22, 2012
pasaulis
90 žmonių
žuvo mirtininkui susi sprogdinus per karinio parado repeticiją Jemeno sostinėje.
Rygos monstras sėdo už grotų
Patvirtino vyriausybę
Nyderlandų teismas vakar 18-ai metų kalėjimo nuteisė iš Latvijos kilusį 28 metų Robertą Mikelsoną (nuotr.), kuris prisi pažino per keletą metų seksualiai išnau dojęs 87 vaikus. Nė vienos aukos amžius neviršijo dvejų su puse metų, o jauniausiai nuo gimimo tebuvo praėję 19 dienų. Rygos monstru pramintas R.Mikelsonas dirbda vo Amsterdamo vaikų darželiuose ir inter netu siūlydavo vaikų priežiūros paslaugas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas (nuotr.) vakar patvirtino naują vyriausybę, kurioje ištikimi jo sąjungininkai – Igoris Šuvalovas ir Antonas Siluanovas – liko va dovauti finansams, o užsienio reikalų mi nistro postą išsaugojo patyręs diplomati jos veteranas Sergejus Lavrovas. Vyriau sybėje, kuriai vadovaus prezidento postą palikęs Dmitrijus Medvedevas, taip pat liko gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas.
Krizė išbando NATO solidarumą Ekonomikos krizė kursto įtampą NATO gretose. Ar Aljansas, tirpstant gynybos biudžetams, bus pajėgus vykdyti savo funkcijas? Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
Mažėja pasitikėjimas
Šis klausimas buvo vienas opiausių per NATO viršūnių susitikimą, vy kusį pastarąsias dvi dienas Čikago je. Pernai smūgiu Aljanso vienybei tapo Vokietijos, Lenkijos ir Turkijos atsisakymas dalyvauti Libijos bom bardavime. 20 iš 28 Aljanso narių sumažino savo gynybos biudže tus, o įsipareigojimą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto vykdo tik trys valstybės narės. „Vis daugiau valstybių nebepajė gia skirti pinigų, reikalingų NATO operacijoms. Tokios tendencijos griauna pasitikėjimą Aljansu“, – Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ citavo Strateginių tyrimų fondo di rektorių Camille’į Grand’ą. Kaip teigiama leidinyje, susi klosčius tokiai padėčiai stambūs Aljanso rėmėjai atsisako mokė ti už smulkiuosius, kurių naciona linė gynyba remiasi tik bendromis pastangomis, o tiesioginis finansi nis indėlis labai menkas. Išlaidas sukrovė Vašingtonui
JAV ambasadorė Lietuvoje Anne E.Derse per susitikimą su žurna listais Vilniuje šį mėnesį sakė, kad išlaidos NATO narėms paskirsto mos labai netolygiai. „Prieš dešimt metų Jungtinės Valstijos ir Europa dengdavo NA TO išlaidas maždaug po lygiai, po 50 proc. Šiandien Jungtinėms Vals tijoms tenka maždaug 70 proc. iš laidų, – teigė diplomatė. – Mes taip pat turime tam tikrų biudžeto pro blemų, irgi turėsime mažinti lė
šas gynybai. Todėl privalome kartu nuspręsti, kaip geriausiai išnaudoti turimus išteklius. Mes prašysime ir jau prašome savo Europos partnerių prisidėti daugiau šiuo klausimu.“ Mažindamos gynybos biudžetą, Jungtinės Valstijos skirs mažiau fi nansinės paramos kitų šalių saugu mui. Ambasadorė teigė, kad šioms teks labiau konkuruoti dėl Vašing tono pagalbos. „Aplinka taps konkurencin gesnė. Kadangi dolerių tokio ti po paramai pasaulyje bus skiriama mažiau, šalys, kurios toliau no rės gauti paramą, bus vertinamos pagal tai, kokias pastangas pačios deda savo saugumui užtikrinti“, – paaiškino A.E.Derse.
Anne E.Derse:
Prieš dešimt metų JAV ir Europa dengdavo NATO išlaidas maž daug po lygiai. Šian dien JAV tenka maž daug 70 proc. išlaidų. Bet faktas, kad Lietuva nevykdo įsipareigojimo skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto, dar ne reiškia, kad šalis praras Vašingtono paramą. „Per tą laiką, kai lėšos gy nybai nesiekė 2 proc., Lietuva to liau vykdė savo tarptautinius įsipa reigojimus, įskaitant Afganistaną, ypač tokiu ekonomiškai sudėtingu laikotarpiu. Tai suprantama ir ver tinama“, – tikino A.E.Derse.
Sandoris: D.Grybauskaitė džiaugėsi, kad sąjungininkai sutiko neterminuotam laikui pratęsti oro policijos
misiją Baltijos šalyse, bet šios mainais turės daugiau nei dvigubai padidinti savo finansinį indėlį.
President.lt nuotr.
Išeitis – išmanioji gynyba
Padaryti daugiau turint mažiau – tokį tikslą per Čikagos viršūnių susitikimą paskelbė NATO gene ralinis sekretorius Andersas Fog has Rasmussenas, pristatydamas išmaniosios gynybos koncepciją. Jos tikslas – efektyviau naudoti tu rimus išteklius, sujungti gynybos potencialą ir narėms paskirstyti funkcijas, kad jos nesidubliuotų. NATO politikai ir diploma tai vienu sėkmingiausių išmanio sios gynybos pavyzdžių vadina oro policijos misiją Baltijos šaly se. Sąjungininkai Lietuvos, Lat vijos ir Estijos oro erdvę pakaito mis saugo nuo šių šalių įstojimo į NATO, nes jos pačios neturi tin kamų karinių oro pajėgų. Šiuo me tu Baltijos šalyse NATO oro polici jos misiją atlieka Lenkijos karinės oro pajėgos. Čikagoje Aljanso ša lių vadovai nusprendė oro polici
jos misiją pratęsti ir nesusieti jos su konkrečiomis datomis. „NATO oro policijos misija Bal tijos šalyse yra vienas geriausių išmaniosios gynybos pavyzdžių ir akivaizdus NATO solidarumo ženklas, – sakė NATO viršūnių su sitikime dalyvavusi Lietuvos Pre zidentė Dalia Grybauskaitė. – Lie tuva aukštai vertina sąjungininkių pasiryžimą tęsti oro policijos mi siją. Baltijos šalys susitarė nuo 2015 m. daugiau nei dvigubai padidinti savo indėlį į misiją – nuo 2,2 mln. eurų iki 5 mln. eurų per metus.“ Visos trys šalys prie misijos iš laikymo prisideda maždaug po ly giai. Baltijos šalys apmoka NATO karinių kontingentų apgyvendini mo išlaidas, teikia ledo šalinimo ir transportavimo paslaugas, o atei tyje sumokės ir už naikintuvų de galus, kurie sudeginami, kai skren dama reaguojant į pažeidimus.
Žengė pirmą žingsnį
Kaip dar vienas išmaniosios gyny bos pavyzdys įvardijama Europos priešraketinės gynybos sistema. Jos kūrimas ilgai buvo vilkinamas, bet Čikagos viršūnių susitikime pajudėjo iš mirties taško. NATO lyderiai sekmadienį ak tyvavo pirmąjį JAV vadovaujamo priešraketinės gynybos skydo Eu ropoje projekto etapą. Tai reiškia, kad JAV karo laivai, apginkluoti raketų gaudytuvais, bus dislokuo ti Viduržemio jūroje, o Turkijoje pradės veikti radiolokatorių stotis, valdoma iš NATO vadavietės vie noje Vokietijos karinėje bazėje. Aljansas tvirtina, kad šis skydas yra nukreiptas prieš galimas balis tinių raketų atakas iš priešiškų ša lių, tokių kaip Iranas. Tačiau Maskva baiminasi, kad ši sistema gali būti nukreipta siekiant neutralizuoti jos strateginį branduolinį potencialą.
D.Grybauskaitė: Lietuva pasiekė savo tikslus Lietuvos Prezidentė Dalia Gry bauskaitė Čikagoje priekaišta vo Varšuvai dėl politikos kaimy nių atžvilgiu, bet apibendrinda ma NATO viršūnių susitikimą pa reiškė, kad jis buvo pats rezultaty viausias Baltijos valstybėms.
„Susidūrėme su labai sudėtin ga situacija viešojoje erdvėje. Ne žinau, bet dėl kažkokių priežasčių kai kurie Lenkijos politikai nu sprendė, jog artimiausiu metu ge riau būtų, kad Rusija būtų draugė,
o visos smulkesnės šalys – ne to kios svarbios ir laikinai galėtų tap ti atpirkimo ožiais. Atrodo, kad toks vaidmuo mums ir suteiktas“, – penktadienį Lemonte vykusia me susitikime su Amerikos lietu viais kalbėjo šalies vadovė. Lenkijos prezidentas Bronisła was Komorowskis atsisakė vertinti D.Grybauskaitės priekaištus ir pa brėžė Lenkijos įsipareigojimus, su sijusius su Baltijos šalių saugumu. „Turėjau mal on umą NATO viršūnių susitikime kalbėti apie
Lenkijos suinteresuotumą ir dėl Baltijos šalių saugumo, kalbant apie oro policiją. Galima paminė ti dar kelias panašias veiklas. Ma nyčiau, kad taip reikia galvoti apie kaimynus, kurie yra tame pačia me Aljanse ir ES“, – sakė B.Ko morowskis. Apibendrindama Čikagos viršū nių susitikimą D.Grybauskaitė sa kė, kad Lietuva pasiekė ir įtvirtino visus užsibrėžtus tikslus. „Tai Baltijos valstybėms pats sėkmingiausias ir rezultatyviausias
NATO viršūnių susitikimas. Per trejus metus pasiekta tikrai daug. Lietuvos narystė NATO tampa rea li ir visavertė. Pagaliau turime aiš kias ir konkrečias saugumo garan tijas, kad būsime ginami ir apginti. Lietuvos žmonės gali jaustis sau gūs“, – sakė Prezidentė. Čikagos susitikime nutarta ne terminuotam laikui pratęsti NA TO oro policijos misiją. Aljanso narės taip pat aukščiausiu lygiu iš reiškė paramą, kad 2010 m. Vilniu je įsteigtas Energetinio saugumo
centras taptų NATO kompetenci jos centru, o jo akreditacija būtų baigta kaip galima greičiau. Susitikime įtvirtintas ir NATO dėmesys stiprėjančiai Kaliningrado militarizacijai. Pasak Prezidentės, NATO yra pasirengusi stiprinti bend radarbiavimą su Rusija, tačiau jis turi būti abipusis. Lietuvos vadovės tei gimu, intensyvi militarizacija Aljanso pašonėje prieštarauja pačios Rusijos deklaruojamam siekiui plėtoti stra teginę partnerystę su NATO. BNS inf.
13
AntrADIENIS, gegužės 22, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Debiutinis albumas
Aštuntą kartą vyk siančiose Vyno die nose savo vynus lankytojams prista tys ne tik Europos šalys, bet ir Kanada, Jungtinės Valstijos. Bus degustuojami pasaulio įžymy bių vynai, netrūks įvairių pramogų.
Iš vilniečių kolektyvo „Last Coin“ (nuotr.) – tik geros naujienos. Po beveik 9 mėnesius trukusių darbų elektroakustinę muziką kuriantis kolektyvas išdidžiai sūpuoja savo pirmagimį – debiutinį albumą „Be fore my eyes“.
Degustacija: šiųmetėje parodoje lankytojai galės paragauti ne tik
įprasto įvairių šalių vyno, bet ir ekologiško.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dvi dienos su vynu Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Daugiau kaip 20 dalyvių
Gegužės 25 ir 26 d. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vyks didžiausias kasmetis Lietuvos vyno ren ginys – aštuntoji tarptautinė vyno paroda „Vyno dienos 2012“. Šie met savo vynus lankytojams pri statys per dvidešimt dalyvių. Vyno klubo direktorės Rasos Star kuvienės teigimu, lankytojai šie met pamatys daugiau užsieniečių nei įprastai. Į parodą atvyksta apie penkiolika vyndarių iš įvairių Ita lijos regionų, Portugalijos atstovai. Pirmą kartą Vyno dienose stendą turės Jungtinių Valstijų ambasada, į parodą grįžta Kanados stendas. Iš tradicinių senbuvių lankyto jus su vyno pasaulio subtilybėmis supažindins „Mineraliniai van denys“, Vyno klubas, „Eugesta“, „Baltic Wine and Spirits“ ir kiti. „Esu tikras, kad Vyno dienos ryškiai prisidėjo prie vyno kultūros populiarinimo ir kėlimo. Pažiūrė kime, kiek specializuotų vyno par duotuvių, vyninių atsidarė per pa staruosius metus. Parodos dalyviai per tuos aštuonerius metus paste bi, kaip tobulėja vartotojas, kaip jis nori vis įdomesnio, kokybiškesnio vyno. Kita vertus, šis renginys yra geriausia proga restoranų, kavinių ir vyninių šeimininkams vienoje vietoje per trumpą laiką susipažin ti su naujienomis, pabendrauti su profesionalais ir net vyndariais“, – sakė parodos koordinatorius Ar minas Darasevičius. Gėrimų ir sūrių derinimas
Pirmos parodos dienos – penk tadienio – pusdienis, kaip visada, bus skirtas profesionalams: res toranų, vyninių, viešbučių, spe cializuotų vyno parduotuvių, vy no importo įmonių savininkams ir darbuotojams. A.Darasevičius neslėpė, kad ateityje bus siekia ma visą dieną skirti tik profesio nalams, nes, jo manymu, jiems ši paroda ir yra įdomiausia. Per atidarymo ceremoniją bus apdovanoti Lietuvos vyno čem pionato nugalėtojai, bus įteik ti sertifikuotų Lietuvos someljė diplomai dar dviem profesiona lams. Daug dėmesio renginyje bus
skiriama vynui ir maistui derinti, ypač sūriams. Mėgstantys ir bes id om in tys putojančiu vynu turės gali mybę dalyvauti šios rūšies gėrimo degustacijoje, o tie, kuriems įdo mus ekologiškas vynas, jo gamy ba ir išskirtinumas, bus pakviesti į ekologiško vyno seminarą-de gustaciją. Po parodos lankytojai bus kviečiami pratęsti Vyno dienų miesto restoranuose ir vyninėse.
Arminas Darasevičius:
Parodos dalyviai pastebi, kaip tobulėja vartotojas, kaip jis no ri vis įdomesnio vyno. „Vynas ir žmonės“
Kaip vieną pagrindinių naujienų Vyno dienų organizatoriai išskyrė šių metų parodos potemę „Vynas ir žmonės“. Pasak Vyno klubo di rektorės R.Starkuvienės, jiems buvo svarbu paminėti žmones, kurie daro, veža ir parduoda, ir tuos, kurie vartoja vyną. Specia lioje degustacijoje bus ragaujami iš viso pasaulio surinkti įžymybių, tokių kaip Gerard’o Depardieu, Jarno Trulli, Christiano Audigier, Marilyn Monroe arba Antonio Banderaso, sukurti vynai. Pirmą kartą bus surengtas vie šas forumas tema „Ar lietuviai sė di prie Europos vaišių stalo?“ „Šiame forume-diskusijoje vy no vartotojai su keliais profesiona lais mėgins padiskutuoti šia tema. T. y. kurioj vietoj esame, kur link keliaujame maisto ir vyno varto jimo požiūriu. Turėsime įdomių svečių, tikimės gyvos diskusijos“, – kalbėjo A.Darasevičius. Apie gastronomijos istoriją, tra dicijas Lietuvoje kalbės žurnalis tas, televizijos laidų vedėjas And rius Užkalnis, biologijos mokslų daktaras, televizijos laidų vedė jas Rolandas Maskoliūnas, socia linių mokslų daktaras, knygų au torius Eugenijus Skerstonas, alaus istorijos, jo vartojimo kultūros ir tradicijų žinovas dr. Linas Čeka navičius, gėrimų žinovas Gintau tas Jašinskas.
Tradiciškai Vyno dienose bū na rengiamos menininkų parodos. Anksčiau būdavo eksponuojami fo tografij os menininkų darbai, šiemet leista pasireikšti Lietuvos karikatū ristams. Parodos lankytojai išvys V.Beresniovo, Š.Jakšto, R.Vaitkaus ir kitų darbus šmaikštaus žmo gaus santykio su alkoholiu tema.
Vyno dienų programa Gegužės 25 d., penktadienis Didžioji salė 11–16 val. Profesionalų laikas. 12 val. Parodos atidarymas. 12.30 val. Lietuvos vyno čempio nato nugalėtojų apdovanojimas. 16–20 val. Pasaulio vyno paroda. 16.45 val. Iškilmingas diplomuotų Lietuvos someljė paskelbimas. Degustacijų salė 13–15.30 val. Susitik imų laikas.* 15.30–16.30 val. Alaus der in imo su maistu patirtis. Degustacija su tradicine „Švyturio“ kolekcija. 18.30–19.30 val. For umas „Ar lie tuv iai sėdi prie Europ os vaiš ių stalo?“. Degustacijose, seminaruose ir dis kusijose galima dalyvauti įsigijus Vyno dienų bilietą, jei nenurody ta kitaip. *Susitikimams laiką ir vietas gal i rezervuoti verslo atstovai (vynda riai, prekybininkai ir pan.) Kiemelis 12–20 val. Veiks restoranas „Cal i fornia“. Gegužės 26 d., šeštadienis Didžioji salė 11–20 val. Pasaulio vyno paroda. 20.00 val. Paroda uždaroma. Degustacijų salė 13–13.45 val. Sem inaras-deg usta cija „Ekolog inė vyndarystė“. 14–15 val. Alaus derinimo su mais tu patirtis. Degustacija su tradici ne „Švyturio“ kolekcija. 16–17 val. Žvaigždžių vyno degus tacija. Bus deg ust uojam i įžym ių pasaulio žmonių vynai. Degusta cija mokama. 17.30–18.30 val. Putojančio vyno degustacija. Kiemelis 12–20 val. Veiks restoranas „Cal i fornia“.
Praėj usį rud enį atl iktais septy nių kūrin ių įraš ais rimtai sus i domėjo nedidelė JAV įrašų bend rovė ir, pasak grupės muzikantų, viskas klojosi tiesiog puikiai tol, kol prasidėjo detali pasirašyti at siųstos sutarties analizė bei de ryb os dėl kai kur ių jos punktų. Nesutapus nuomonėms, susita rim o pas iekt i nepav yko ir gru pė nusprendė albumą išleisti sa vo jėgomis.
Pal ank iai sus ik losč ius apl in kybėms ir padedant nuostabiems žmonėms šis grupės sumanymas pagaliau įgyvendintas. Ta proga gegužės 25 d. Vilniaus mokytojų namų kieme įsikūrusioje Vasaros terasoje „Last Coin“ sugros savo ger iaus ias komp oz ic ijas. Prad žia 20 val., įėjimas nemokamas. Nelis. VD inf.
Grąžinant gyvenimą meno šedevrams... Meida Jurkevičienė Visai neseniai unikali Ticiano tapybos drobė „Pabėgimas į Egiptą“ pristatyta publikai po ilgai užtrukusios restauracijos, kuri buvo pradėta dar 1999 m. Paveikslas pristatytas Ermitaže.
Artimiausiu metu restauruotas „Pabėgimas į Egiptą“ iš Ermitažo bus perkeltas į Londono nacionalinę galeriją. Po to drobė sugrįš ten, kur ir buvo sukurta XVI a., – į Veneciją, o iš jos keliaus atgal į Sankt Peterburgą. Šios drobės restauracija truko 13 metų. „Menas visais laikais, per taiką ir karus, per badmetį ir perteklių, buvo penas sielai, iškeliantis žmogų virš visų pasaulio nuodėmių, suteikiantis vilties ir jėgų pačiais sunkiausiais laikais tiek asmeniškai kiekvienam žmogui, tiek visam pasauliui“, – šie žodžiai priskiriami jaunai ir labai talentingai restauratorei Sofjai Rosai, gyvenančiai bei dirbančiai Rusijoje ir puikiai išmanančiai visas restauracijos meno subtilybes. „Meno kūrinio restauravimas gali užtrukti ir ilgiau nei truko paveikslo „Pabėgimas į Egiptą“ atnaujinimas. Viską lemia technologijos, medžiagos ir technologiniai procesai, naudojami restauravimo reglamente konkrečiam darbui. Neabejojama Ermitaže dirbančių profesionalių restauratorių, kurie remiasi klasikinės restauratorių mokyklos principais, darbo kokybe. Kai buvo pradėtas restauruoti minėtas paveikslas, man tebuvo dvylika metų. Jau besimokydama meno mokykloje svajojau prisiliesti prie senovinių meno kūrinių, įnešti savo indėlį į unikalaus paveldo išsaugojimą. Supratau, kad tam tikrų eksperimentų neišvengsiu, nes tik taip galima atrasti naujų būdų, technologijų, medžiagų, padėsiančių restauratoriams atkurti meno paveldą“, – pabrėžia S.Rosa. Šiandien S.Rosa turi keletą restauratorių kolegijos patvirtintų unikalių, naujų skirtingų technikų tapybos darbų restauracijos metodų. Naujos išskirtinės medžiagos, kurias savo darbe naudoja S.Rosa, padeda
Atkūrimas: panirusi į darbą Sofija.
Iljos Makarevič nuotr.
meno kūrinius sugrąžinti į gyvenimą, restauravimą atliekant aukščiausiu lygiu. Pačios pasigaminti dažai restauruojamo objekto ilgaamžiškumą prailgina keletą kartų. S.Rosa atlieka žymių muziejų ir garsių kolekcininkų užsakymus. Jai tai – ne tik darbas, bet ir mėgstama, įdomi veikla. Su kiekvienu kūriniu Sofja dirba individualiai ir savaip unikaliai, pasirinkdama kiekvienam darbui geriausiai tinkančią restauracijos techniką. Restauratoriaus darbe svarbiausia – atkurti paveikslą, ikoną būtent taip, kaip to pageidauja užsakovas. Todėl S.Rosa visada rekomenduoja aptarti restauracijos procesą, pasiūlo ką nors naujo, unikalaus, kad suteiktų restauruojamam objektui ypatingą efektą. Apie S.Rosos darbą puikiai atsiliepia tiek jos užsakovai, tiek restauravimo guru. Dėl ypatingo dėmesio naujoms restauracijos technologijoms ir vis naujų, niekam nežinomų ir net į galvą neateinančių, bet tuo pačiu savo stulbinamu efektu stebinančių darbo metodų S.Rosa kviečiama į daug pasaulio šalių būti žiuri nare įvairiuose konkursuose, į konsultacijas, restauruojant istoriškai svarbius meno kūrinius, taip pat vesti atvirų seminarų, kuriuose dalijamasi patirtimi tarptautiniu lygiu. Užs. 961528
14
AntraDIENIS, gegužės 22, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Gegužės 25 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „Šofar“, Mėsinių g. 3A. Kada? Gegužės 24–birželio 15 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Nacionaliniame operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. Kada? Birželio 1 d. 19 val. Kiek? 30–180 litų.
Kompozitorių konkursas Į miestą – su meile
Naujovė festivalyje
Sostinėje vyks jaunųjų kompozitorių chorinės muzikos konkur sas-koncertas „Vox juventutis 2012“. Jame Vilniaus miesto savival dybės choras „Jauna muzika“ atliks septynias naujų kūrinių cho rui a cappella premjeras. Muzikos kūriniai bus atliekami neskel biant autorių pavardžių, iš jų bus renkami nugalėtojai.
Netrukus vyks XVI Vilniaus festivalis. Jį šiemet pradės naujovė – pirmąkart viešės šokio trupė iš JAV „Ailey II“. Tai Niujorko šiuolai kinio šokio trupė, pradėjusi gyvuoti 1974 m. kaip garsiojo Alvino Ailey nuolatinis ansamblis, į kurį buvo suburti talentingiausi jau nieji šokėjai iš Ailey mokyklos.
Kur? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 30 litų.
Vilniuje atidaroma menininkės Natalijos Riabčuk vitražų paroda „Žvilgsnis pro stiklą“. N.Riabčuk nuo vaikystės gyveno Vilniaus se namiestyje, kuris jai labai brangus. Meilė miestui darė įtaką ir jos kūrybai. Parodoje „Žvilgsnis pro stiklą“ Natalija pasidalys su žiūro vais savo žvilgsniu į miestą – žvilgsniu pro stiklą.
Kur? Parodų rūmuose „Litexpo“, Laisvės pr. 5. Kada? Gegužės 22–24 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3. Kada? Iki birželio 2 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? 30–50 litų.
Skapenas vėl imsis klastų
Pažintis su technika
Paroda vaikams
Moterys iš kapinių klubo
Ko jį velnias nešė į tą galerą? Ir vėl ši garsioji fra zė iš dramaturgo Ž.B.Moljero komedijos skam bės teatro scenoje. Šįkart – naujame Užupio teat ro pastatyme „Skapeno klastos“, kurį režisavo Ri ta Urbonavičiūtė.
Geriausio šalies suvirintojo rinkimai, XXI a. išra dimai, jaunimo idėjos ir eksperimentai, „Elekt rikų pavasaris“ leis pažvelgti į sudėtingas paro dos „Balttechnika“ temas kitu žvilgsniu – netra diciškai ir kūrybiškai.
Vilniuje pristatoma Tado Gindrėno paroda, skir ta mažiausiems mūsų visuomenės nariams. Eks pozicijoje žiūrovai išvys linoraižinį ir klišes, me nančias, kaip įprasta manyti, nerūpestingą ir spalvų kupiną vaikystę.
„Kapinių klubas“ – tai spektaklis apie moteris, apie jų jautrią ir tvirtą draugystę bei amžiną gy venimo ir mirties prasmės ieškojimą. Jos dažnai kartu geria arbatą ir kiekvieną mėnesį eina į ka pines aplankyti buvusių vyrų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“ (5). 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05, 0.05 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“. 20.25, 21.55 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Europos vidury. 22.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas, 2012 m. Pirmas pusfinalis. Tiesioginė transliacija iš Baku. 0.00 Vakaro žinios.
7.20 „Agentas Šunytis“ (6) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (6) (N-7) (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.40 „Agentas Šunytis“ (7). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (2). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Langai III“ (N-7). 16.40 24 valandos (N-7). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Karinė drama „Laiškai iš Ivo Džimos“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK
TV3
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (4). 6.50 Anim. f. „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (1) (JAV, 1980 m.) (k).
LTV 22.00 val.
6.40 6.55 7.25 7.55
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Buvusieji“.
LNK 16.40 val.
8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 10.55 Nuotykių komedija „Keliautojai laiku“ (JAV, 2008 m.). 12.50 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Viešnios iš praeities“ (3). 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Meilės triumfas“. 17.40 Ką manai? 18.35 Susitikime virtuvėje Anonsas. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Prieš srovę. 20.30 Nuodėmių dešimtukas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Pabėgimo karaliai“. 23.00 „Nokautas“. 0.00 „Liudininkai“. 1.00 „Kaltės kaina“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k).
TV3 21.00 val.
8.00 Skanus pokalbis (k). 9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k). 12.30 „Juodosios Dakotos kalvos“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Nerealu!“ 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 21.25 Kriminalinis trileris „88 minutės“ (JAV, Kanada, Vokietija, 2007 m.) (N-14). 23.40 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.45 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba.
BTV 19.25 val.
11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Leninas. Mitai ir tikrovė“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 „Leninas. Mitai ir tikrovė“ (2) (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai.
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Lietuvos krepšinio lyga. 2-osios mažojo finalo runtynės. Prienų „Rūdupis“–„Šiauliai“. 12.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Atalanta“. 13.45 Lietuvos krepšinio lyga. 1-osios finalo rungtynės. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 15.30 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Barcelona Regal“–Madrido „Real“. 17.15 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. Pirmasis pusfinalis. Pasvalio „Pieno žvaigždės“–Prienų „Rūdupis“. 19.15 Lietuvos krepšinio lyga. 4-osios mažojo finalo rungtynės. Prienų „Rūdupis“– „Šiauliai“. 21.15 Vimbldono legendos. J.McEnroe. 22.15 Adrenalinas. 22.45 Olimpinės žaidynės. 23.15 Krepšinio pasaulyje.
lietuvos ryto tv 18.55 val.
15
AntrADIENIS, gegužės 22, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Vilnius, kodas 112029651 sąskaitos Nr. LT207300010101601570.
Karjera
961902
Siūlo darbą Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 961029
Paslaugos Statybos ir remonto
Kriterijai: vertinant jaunųjų dizainerių darbus bus atsižvelgta į jų originalumą, aktualumą, idėjos poten
cialą tapti realiu produktu ir pristatymo būdą.
Organizatorių nuotr.
Nauji dizaino vėjai
Antrą kartą rengiamas „Jaunojo dizaine rio prizo 2012“ konkursas vėl išrinks ir paskatins geriausius jaunuosius pro dukto, grafikos ir mados dizainerius. „Jaunojo dizainerio prizo 2012“ konkurse kviečiami dalyvauti įvairių dizaino specialybių baka lauro studentai. Nugalėtojai bus renkami trijose kategorijose: pro dukto / industrinio dizaino, gra finio / komunikacijos dizaino ir mados dizaino. Kiekvienas jų gaus 4000 litų prizą. „Šio konkurso tikslas – išskirti ir apdovanoti jaunosios kartos di zainerius, dizaino studentus, jau atskleidusius savo kūrybinį po tencialą, ir per konkurenciją ska tinti juos tobulėti. Kūrybos prista tymas visuomenei, verslininkams, pramonininkams, specialistams gali tapti stipriu postūmiu jaunųjų dizainerių karjeroje“, – sakė kon kursą rengiančio Vilniaus dailės akademijos Dizaino inovacijų cent ro vadovas Marius Urbanavičius.
Kiekvienas dalyvis konkurso rengėjams iki birželio 10 d. gali pateikti tik po vieną darbą. Juos vertins grafikos dizaineriai Lu kas Ruškys ir Gediminas Šiaulys, architektas ir dizaineris Gedimi nas Juška, dizaino vadybos spe cialistai Ignas Rumbutis bei Do vilė Lodaitė, mados dizaineris Giedrius Paulauskas ir Vilniaus dailės akademijos Dizaino ino vacijų centro direktorius M.Ur banavičius. Vertinant darbus bus atsižvelgta į jų originalumą, aktualumą, idė jos potencialą tapti realiu produk tu ir pristatymo būdą. Vertinimo komisijos narys, 2012-ųjų Lietuvos dizaino pri zo „Geras dizainas“ laimėto jas G.Juška sakė: „Dalyvavimas ir pergalės konkursuose nuo pat
kūrybinio kelio pradžios labai pa deda ne tik įgauti pasitikėjimo sa vo idėjomis, bet ir patirties, kuri vėliau labai praverčia pristatant savo darbus potencialiems klien tams.“ Šiemet jaunųjų dizainerių kūry bos vertinti pakviesti ne vien di zaineriai, bet ir dizaino vadybos, produktų vystymo specialistai. „Esame įsitikinę, kad tokių žmonių komisijoje labai reikia vien tam, kad būtų kokybiškai vertina mas projektų pritaikomumas rea liai gamybai. Šie žmonės – ne di zaineriai – gali kitaip, iš šalies, pažvelgti į dizaino projektus“, – tvirtino M.Urbanavičius. „Jaunojo dizainerio prizo 2012“ nugalėtojai bus paskelbti per fina lininkų parodos atidarymą birže lio 16 d. 18 val. Vilniaus dailės aka demijos Dizaino inovacijų centre. Tai bus vienas Vilniaus kultū ros nakties renginių. Be to, rugsė jo mėnesį geriausiai įvertinti dar bai bus eksponuojami Lietuvos stende Helsinkyje, kuris šiais metais paskelbtas pasaulio di zaino sostine. VD inf.
Šventę vertė reklamos akcija Roko grupė „Skyders“ piktinasi realybės šou dalyvių grupės DAR veiksmais Gatvės muzikos dieno je Vilniuje. Rokeriai neslepia, kad salotiniu pikapu važinėjusią ir mu zikantų pasirodymus trikdžiusią „žvaigždūnų“ trijulę per savo pasi rodymą ragino nešdintis velniop.
„Skyders“ tvirtina, kad jų pasi piktinimą dar labiau sustiprino komercinis Grūdo, Vudžio ir Ana tolijaus „pasirodymo ant ratų“ at spalvis. „Gatvės muzikos dienos idėja yra puiki ir joje turi tilpti vi si, tačiau tai nėra nuo garso plyš tančių riedmenų paradas“, – sakė „Skyders“ lyderis Tomas Šileika. „Esame pasipiktinę ir solida rizuojamės su tais, kuriems šie veikėjai sutrikdė pasirodymus. Tai žema ir nebrandu. Siekti populia rumo trukdant kitiems ir savo fo nograma užgožti gyvai grojančius muzikantus yra daugiau nei įžūlu. Matėme, kaip jausmingai, pritar dami tik akustiniais instrumen tais, dainuojantys atlikėjai labai sutrikdavo, kai pro šalį prava
žiuodavo „žvaigždūnų“ automo bilis. Apmaudu, bet Grūdas, Vudis ir Anatolijus parodė, kad jie tėra dėmesio ištroškę „patinėliai“, – sako grupės nariai. Muzikantus dar labiau papikti no, kad grupės DAR pasirodymas buvo vieno produkto reklamos akcija: „Kodėl turime kęsti inter vencinę reklamą per savo pasiro
dymus ir taip prisidėti prie kažko kio gėrimo populiarinimo?“ Kitais metais rokeriai „žvaigždūnams“ linki paimti į rankas mu zikos instrumentus ir turėti savo vietą Gatvės muzikos dienoje. To kią poziciją palaiko ir kiti muzikan tai, tarp jų – grupės „Sweetsalt“, „Last Season“, „Arbata“ ir kt. VD inf.
Betonuojame pramonines grindis. Tel. 8 648 45 994, e. paštas strongfloor@super.lt.
960405
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija www.lietuvalondonas.com. 959528
Įvairūs Kita 2012 m. birželio 11 d. 10 val. vyks BUAB „3R Investicijos“ (įmonės kodas 300882889, buveinė Gedimino pr. 1-22, Vilnius) turto varžytynės. Varžytynių vieta: Užupio g. 30, I korp., posėdžių salė, Vilnius. Turto apžiūros laikas ir vieta: iš anksto susitarus, Gedimino pr. 1-22, Vilnius. Parduodamas turtas: butas/patalpos, Gedimino pr. 1-22, Vilnius (unikalus Nr. 1094-0081-5018:0016, plotas 249,82 kv. m). Pradinė turto kaina 882 000 Lt (turtas PVM neapmokestinamas). Turtas įkeistas, įkeitimo data 2007 12 14. Varžytinių vykdytojas: PROVENTUSLAW LT, UAB, įgaliotas asmuo Ana Mikulienė, tel. (8 5) 215 3018. Bankas SWEDBANK, AB, buveinė Konstitucijos pr. 20A,
Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU!
KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija
LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU!
KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu.
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05.26.) – 95 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Kroatija nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt
IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt
rankas muzikos instrumentus.
Grupės archyvo nuotr.
961690
Karščiausi kelionių pasiūlymai
IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt
Pasiūlymas: grupės „Skyders“ nariai „žvaigždūnams“ linki paimti į
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypų, kad. Nr. 0101/0171:251 ir kad. Nr. 0101/0171:1853, Tarandės k., Pašilaičių sen., Vilniaus r. sav., detalusis planas. Planavimo pagrindas: 2012 02 03 “Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis” Nr. A615-9-(2.15.1.7-AD4); 2012 03 13 Planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A62075-(2.15.1.21-MP2). Detaliojo plano tikslai: žemės sklypų (kad. Nr. 0101/0171:251 ir Nr. 0101/0171:1853) žemės sklypų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal bendrojo plano sprendinius, perkonfigūruoti sklypus (jungimas, skaidymas), nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą (numatoma gyvenamųjų namų statyba). Detalusis planas rengiamas, derinamas ir tvirtinamas bendra tvarka. Planavimo terminai: pradžia 2012 m. II ketv., pabaiga 2013 m. II ketv. Su parengtu projektu galima susipažinti nuo 2012 05 25 iki 2012 06 25 UAB ”Infostat” patalpose, Naugarduko g. 15/28, Vilnius, nuo 10 iki 12 val. Detaliojo plano sprendiniai bus eksponuojami Pašilaičių seniūnijoje, Žemynos g. 1, Vilniaus m. sav., skelbimų lentoje nuo nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2012 m. birželio 25 d. Detaliojo plano sprendinių pristatymas visuomenei vyks 2012 m. birželio 26 d. 14 val. Pašilaičių seniūnijos patalpose, esančiose Žemynos g. 1, Vilniaus m. sav. Planavimo organizatoriai: Rimvydė Plaščinskienė, Sakalų g. 6-6, Vilnius; Joana Kvetkovskaja, Šeškinės g. 49-4, Vilnius; UAB “Finėjas”, Kauno g. 55, Vievis. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Infostat“, Naugarduko g. 15/28, Vilnius; Baltupio g. 41-32, LT-08324, Vilnius (korespondencijai); e. paštas info@infostat.lt, informacija tel. 8 616 21 752, faks. (8 5) 215 1756. Teikti pastabas ir pasiūlymus dėl detaliojo plano rengimo galima planavimo organizatoriui arba detaliųjų planų rengėjui nurodytu adresu. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Raganė – 550 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Top Fun 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Savaitės pradžia Lietuvoje bus vasariškai šilta, dienomis įkais iki 28 laipsnių, palis su perkūnija. Šiandien išsilaikys labai šilti, kai kur su trumpais lietumis ir perkūnijomis orai, dieną bus 26–28 laipsniai šilumos. Rytoj naktį vietomis, dieną daugiausia pietiniuose rajonuose trumpai palis, galima perkūnija. Naktį bus 15–16, dieną – 22–26 laipsniai šilumos.
Šiandien, gegužės 22 d.
+26
+25
+24
Telšiai
Šiauliai
+25
Klaipėda
Panevėžys
+26
Utena
+23
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.00 21.30 16.30 5.52 22.57
143-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 223 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+26
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +28 Brazilija +23 Briuselis +21 Dublinas +13 Kairas +38 Keiptaunas +17 Kopenhaga +23
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+22 +23 +27 +28 +24 +20 +18 +27
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+24 +24 +14 +19 +18 +28 +17 +29
+27
+27
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+26
Alytus
2–9 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+27
+22
+15
8
+16
+23
+17
+9
2
+18
+12
+7
2
ketvirtadienį
1964 m. gimė buvęs Lietuvos krepšinio rinktinės (2006–2009 m.) treneris Ramūnas Butautas. 1970 m. Londone gimė modelis ir aktorė Naomi Campbell. 1972 m. gimė amerikiečių aktorė Anna Belknap. 1976 m. gimė lietuvių krepšininkas Rolandas Jarutis. 1978 m. gimė amerikiečių aktorė Ginnifer Goodwin.
prizas Šią savaitę laimėkite Elizabeth Lowell knygą „Beatodairiška meilė“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Džena Veiland sugebėjo išgyventi atšiaurioje Jutos teritorijoje tik pasikliaudama nuovokumu ir ištverme. Ji tokia pat drąsi ir laisva kaipLiuciferis, laukinis eržilas, kurį mergina gina nuo trokštančių jį sugauti vyrų. Tokių kaip Tajus Makenzis. Išplėšusi Tajų iš mirties gniaužtų ir slaugydama jį, Džena pamažu suvokia, kad nei Liuciferis, nei jos širdis nebėra saugūs. Dabar ji turi sekti paskui Tajų pavojingais atšiaurios, nederlingos žemės keliais, susiremti su indėnais maištininkais, gamtos stichijomis ir savo pačios troškimais.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją
paskelbsime antradienį, gegužės 29 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Jolanta Paviržytė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: obuolienė (pirmadienis), rikošetas (antradienis), vaiduoklis (trečiadienis), betmenas (ketvirtadienis), piranijos (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Vardai Aldona, Eimantas, Elena, Ilona, Julija, Rita
horoskopai
Tarptautinė biologinės įvairovės diena 1813 m. gimė vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris. 1859 m. gimė anglų rašytojas seras Arthuras Conanas-Doyle’is 1885 m. Paryžiuje mirė garsus prancūzų poetas, dramaturgas ir romanų rašytojas Victoras Hugo. 1951 m. gimė Kovo 11-osios Akto signataras Me1987 m. gimė serbų tečys Laurinkus. nisininkas, pirmoji pa1959 m. gimė JAV krepsaulio raketė Novakas šinio treneris Davidas Džokovičius. Blattas.
trečiadienį
+13
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
5
6
7
8
9
10
11
12
13
Avinas (03 21–04 20). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima bei aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu ir jauskite atsakomybę. Jautis (04 21–05 20). Šiandien aplinkiniams ypač bus reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, padrąsinkite juos, apkabinkite, jei matysite esant reikalinga. Taip pat būkite atlaidus, nekelkite neįveikiamų reikalavimų. Dvyniai (05 21–06 21). Nelabai suprantate, kaip esate nusiteikęs, todėl stengsitės save analizuoti, ieškoti to priežasčių. Galite pamilti vyresnį arba autoritetingą žmogų. Būkite atidus ir neįskaudinkite artimo žmogaus. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Susidarys įspūdis, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Nenusiminkite, viskas dar prieš akis. Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas tvarkyti seniai atidėliotus reikalus, aplankyti seniai matytus draugus. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Mergelė (08 24–09 23). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius. Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena bendrauti su draugais. Puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Ir nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Emociniai poreikiai jus ves kita kryptimi, nei norėtumėte. Nevarginkite savęs mąstydamas apie tai, tiesiog pasivaikščiokite po parką ar mišką. Šaulys (11 23–12 21). Nepatiks kitų žmonių idėjos ir mintys, jeigu jos prieštaraus jūsų jausmams. Negana to, aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Galite dėl jų ginčytis, bet tik jei turite rimtų argumentų. Ožiaragis (12 22–01 20). Būkite atsargus – jūsų svajonės toli nuo realybės. Išreikškite savo kūrybingumą rašydamas, piešdamas, muzikuodamas. Tik nekankinkite savo fantazijomis artimųjų. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo. Žuvys (02 20–03 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite tik būtiniausius reikalus, o ateityje laukia geresni laikai.