2012-05-26 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, gegužės 26 d., 2012 m. Nr. 122 (1321)

diena.lt

TAikiklyJE

2,50 Lt NEt 37 PROGRA

Dra­ma­Tiš­k a­k ke­lionės­aTo u­li­na­rinės­ ­maz­ga

2012 m. gegu žės

26 d.

MOs

KULINA

Salotos „Visi RIJA namie“

BIBLIO De­tek­tyvų TEKA ­vin­giai

TV HEROJUS

(Ne)su­grįž u­si KiNO­F OTe Kelionė Lis į

Šiandien priedas + 1969-u osius

Kaip gyvenate, maestro? „Kiaulės. Kriuk­si sa­vo na­mu­kuo­se, ir tiek“, – di­ri­gen­tas Do­na­tas Kat­kus tie­ siai švie­siai va­di­na naujųjų laikų Vil­ niaus tur­tuo­lius, ku­rie na­mus ap­si­ tve­ria tvo­ro­mis ir at­si­sa­ko domė­tis ap­lin­ki­niu pa­sau­liu.

PORTRETAS

Tiražas 35 630

Savaitė horoskop S ir Kryžiaž as odiS

Bu­vo vi­so­kių po­kal­bių su drau­gais prie bo­ka­lo alaus, kad rei­kia kur­ti filmą apie krep­šinį, o pa­grin­dinį vaid­menį at­liktų Ro­lan­das Kaz­las.

Fil­mo „Mes už... Lie­tuvą!“ re­ži­sie­rius And­rius ­ Le­ka­vi­čius

8p.

Mies­tas

Kiek kai­na­vo A.Zuo­ko ke­lionės?

Pa­ke­liau­ti mėgstan­tis me­ras Artū­ras Zuo­kas per vie­nus me­ tus ap­lankė be­veik de­šimt už­ sie­nio ša­lių. Jo ko­man­di­ruotės kai­na­vo apie 40 tūkst. litų. 2p.

Mies­tas

Mies­to ka­vinės jau lau­kia sir­ga­lių

Ta­čiau 23 me­tus sos­tinės Žvėry­ no ra­jo­ne gy­ve­nan­tis Na­cio­na­linės kultū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­ tas to­kių žmo­nių pri­si­žiū­ri į va­lias.

Bet per­ne­lyg ne­su­ka sau gal­vos – juk veik­los ir taip už­tek­ti­nai. „Kai būsiu 94-erių, išei­siu į pen­ siją. Tuo­met galbūt ir im­siuo­si or­ga­ ni­zuo­ti ko­kią veiklą ra­jo­ne. Reng­siu de­monst­ra­ci­jas, šauk­siu „Gėda!“, – kalbė­da­mas su „Vil­niaus die­na“ juokė­si maest­ro.

Pla­čiau skai­ty­ki­te spe­cia­lia­me prie­de

Žvėry­nas

Pra­sidė­jus va­sa­ros spor­to ren­ gi­niams sos­tinės ka­vinės ti­ki­si dau­giau lan­ky­tojų ir spor­to aist­ ruo­liams jau pla­nuo­ja spe­cia­lius pa­si­ūly­mus bei val­gius.

2p.

Mies­tas

Pirk­ti e. bi­lie­to – į par­duo­tuvę Dar­bai: anot D.Kat­kaus, jo va­sa­ros pla­nai yra ką nors da­ry­ti. „Sup­la­na­vau du kar­tus iš­si­mau­dy­ti eže­re, de­

šimt kartų nu­pjau­ti žolę“, – rim­tai dėstė žy­mus di­ri­gen­tas.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Lie­tu­va: is­to­rikai nu­statė per tūkstantį lie­tu­vių, ku­rie da­ly­va­vo žydų žu­dynė­se.

šiandien Pasaulis

Alexis Tsip­ras ga­li dėko­ti kri­zei, ku­ri iškėlė jį į Grai­ki­jos po­li­ti­kos olimpą. Tik ar pa­vyks įvyk­dy­ti vi­sus duo­tus pa­ža­dus?

10p.

Šeštadienis

Po tris­de­šim­ties metų grįžęs į Šri Lanką ke­ liau­to­jas ir fo­tog­ra­fas Ed­mun­das Ko­le­vai­ tis šįkart daug lai­ko pra­lei­do tarp žvejų, gy­ve­no pas vie­ti­ nius ir iš­bandė tra­di­ cinę indų me­di­ciną – ajur­vedą. „Dar nė iš vie­nos ke­lionės ne­ grįžau taip pailsėjęs“, – pri­si­pa­ži­no dau­giau nei 60 pa­sau­lio vals­ ty­bių ap­ke­liavęs fo­ tog­ra­fas.

17p.

7p.

Sportas

Ma­rius Ža­liū­kas ir Ar­vy­das No­vi­ ko­vas pra­ėjusį sa­vait­galį šventė: su Edin­bur­go „Hearts“ eki­pa laimėję Ško­ti­jos fut­bo­lo taurę, jie pa­pildė kitų Lie­tu­vos fut­bo­li­ninkų, iš­ko­vo­ ju­sių šį trofėjų, kom­pa­niją.

14p.

TV diena

Ra­di­jo sto­ties M-1 pro­gramų di­ rek­to­rius Mindaugas Sta­siu­lis vis daž­niau su­ka­si te­le­vi­zi­jo­je. Šią va­ sarą jis vėl pirš­liaus TV3 pa­si­ma­ tymų pro­jek­te „Pa­si­rink ma­ne“, o kuo pa­ts rinktų­si būti, ki­niš­ka­me po­rtre­te žvel­gia „TV die­na“.

Tro­lei­busų ir au­to­busų bi­lie­tai – ne tik kios­kuo­se, bet ir pre­ky­bos cent­ruo­se. Tie­sa, elekt­ro­ni­niai.

Be to, va­sarą teks pa­si­keis­ti e. bi­lie­to kor­telę.

4p.

Ekonomika

Kaip lie­tu­viai ta­po „App­le“ da­li­mi Lie­tu­vių bro­lių Ai­do ir Sau­liaus Dai­lid­žių su­kur­ta nuo­traukų re­ da­ga­vi­mo pro­gra­ma „Pi­xel­ma­ tor“ vis la­biau ža­vi­si vi­so pa­sau­ lio „App­le“ įran­gos var­to­to­jai. 9p.

2

šeštadienis, gegužės 26, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Me­rą no­rė­tų sek­ti ir ke­lio­nė­se į už­sie­nį Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pa­ke­liau­ti mėgs­tan­tis Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas per vie­nus me­tus ap­lan­kė be­veik de­šimt už­ sie­nio ša­lių. Jo ko­man­di­ruo­tės mies­tie­čiams kai­na­vo apie 40 tūkst. li­tų.

In­ves­tuo­to­jų ne­ra­do

Jau dau­giau nei me­tus sos­ti­nei va­do­vau­jan­tis A.Zuo­kas ne­se­niai grį­žo iš Sankt Pe­ter­bur­go, kur vy­ ko ren­gi­nys „Vil­niaus die­nos“. Tai – de­šim­to­ji me­ro ko­man­di­ruo­ tė, jei skai­čiuo­si­me nuo praė­ju­ sių me­tų ba­lan­džio, kai A.Zuo­kas pra­dė­jo va­do­vau­ti mies­tui.

Po­li­ti­kas ne kar­tą yra pri­si­pa­ži­ nęs, kad už­sie­nio kraš­tai jį ypač vi­ lio­ja. Dar dau­giau – juk iš ki­tų ša­ lių mies­tų ga­li­ma pa­si­sem­ti idė­jų ir, svar­biau­sia, į sko­lo­se sken­din­ čią sos­ti­nę pri­vi­lio­ti in­ves­tuo­to­jų.

30

die­nų

už­sie­ny­je per vie­nus me­tus pra­lei­do Vil­niaus me­ras.

To­dėl A.Zuo­kas per pa­sta­ruo­ sius me­tus ke­lia­vo ne­ma­žai. Nuo JAV iki Tai­lan­do – taip drie­kė­si me­ro ke­lio­nių marš­ru­tai. Me­ri­jos at­sto­vai su­skai­čia­vo, kad vi­sos iš­ lai­dos A.Zuo­ko ko­man­di­ruo­tėms, įskai­tant ke­lio­nės kai­ną, drau­di­ mą, vieš­bu­čius ir dien­pi­ni­gius, su­ da­ro apie 39 tūkst. li­tų. Ta­čiau sa­ vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių tar­ny­bos at­sto­vai nu­ty­lė­jo, kiek at­sei­kė­ta A.Zuo­ką ko­man­di­ruo­tė­se ly­dė­ju­ siems sa­vi­val­dy­bės kler­kams ar­ba par­ti­jos ko­le­goms.

Ge­di­mi­nas Ru­džio­nis:

Jie ten vie­ni su­si­rin­ kę ką no­ri, tą da­ro, o ki­ti lie­ka už bor­to.

Vis dėl­to ko­kią pri­dė­ti­nę ver­tę mies­tui su­kū­rė A.Zuo­ko ke­lio­nės po sve­ti­mus kraš­tus? In­ves­tuo­to­ jų į bū­si­mą sa­vi­val­dy­bės oro li­ni­jų bend­ro­vę lig šiol nė­ra, nors me­ras karšt­li­giš­kai jų ieš­ko jau dau­giau nei pu­sę me­tų.

Vis tiek blo­gai

Opo­zi­ci­ja ne­bū­tų opo­zi­ci­ja, jei ne­si­pik­tin­tų net ir to­kio­mis pa­ly­ gin­ti kuk­lio­mis me­ro iš­lai­do­mis.

Kon­ser­va­to­rius Val­das Ben­kuns­ kas, itin do­mė­ję­sis me­ro ke­lio­nė­ mis, įta­ria klas­tą.

„Su­ma – 39 tūkst. – iš­ties įspū­ din­ga kaip vie­nam as­me­niui, o dar, ži­no­ma, vi­sais at­ve­jais bū­ da­vo ly­din­ti de­le­ga­ci­ja, tad iš­lai­ dos bent ke­lis kar­tus di­des­nės“, – me­rui gė­lė de­ši­ny­sis.

Jis pa­reiš­kė, kad net Sei­mo ko­ mi­te­tų ko­man­di­ruo­čių biu­dže­tai – kur kas kuk­les­ni. V.Ben­kuns­ kas įta­ria, kad ne ma­žiau ke­liau­ja ir ki­ti mies­to va­do­vai – vi­ce­me­rai ir ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius.

Ir­gi no­ri ke­liau­ti

Ki­ti opo­zi­ci­jos at­sto­vai už­si­mo­jo dar pla­čiau – štai Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo par­ti­jos na­rys Ge­di­mi­ nas Ru­džio­nis pa­reiš­kė, kad su me­ru į ko­man­di­ruo­tes tu­rė­tų vyk­ ti bent vie­nas opo­zi­ci­jos at­sto­vas ir A.Zuo­ką ste­bė­ti. „Vi­si ta­ry­bos na­riai tu­ri da­ ly­vau­ti val­dant mies­tą. Tai­gi, ir vyk­ti į ko­man­di­ruo­tes. Jie ten vie­ ni su­si­rin­kę ką no­ri, tą da­ro, o ki­ti lie­ka už bor­to. Juk mes tu­ri­me in­ for­muo­ti vi­suo­me­nę, kaip nu­ma­ to Sa­vi­val­dos įsta­ty­mas“, – dė­lio­ jo G.Ru­džio­nis.

Ar beveik 40 tūkst. ko­man­di­ ruo­tėms į už­sie­nį – reikš­min­ ga su­ma? „Jei tu­rė­tu­me ome­ny, kad duo­bėms už­tai­sy­ti dau­gia­ bu­čių na­mų kie­muo­se iš biu­dže­ to ne­skir­ta nė cen­to, taip, tai la­ bai di­de­lė su­ma. Di­džiu­lė! Ta­da ne­rei­kia šauk­ti, kad nė­ra pi­ni­gų duo­bėms“, – pa­reiš­kė opo­zi­ci­jos at­sto­vas.

Prie­žiū­ra: A.Zuo­ką kai ku­rie opo­zi­ci­jos at­sto­vai no­rė­tų ly­dė­ti ir ko­man­di­ruo­tė­se – kad šis jiems už akių

mies­tui ne­pri­da­ry­tų nie­ko blo­ga.

Iš fon­do ne­se­mia Gal­būt A.Zuo­k as pi­n i­g us ke­l io­ nėms ima iš spe­cia­laus me­ro fon­ do, į ku­r į kas mė­ne­sį per­ve­da­ma 6,3 tūkst. li­t ų. Šie pi­n i­gai pa­gal ta­ ry­bos reg­la­men­tą skir­t i rep­re­zen­ ta­ci­nėms me­ro iš­lai­doms. Ta­čiau mi­l i­jo­n ie­r ius A.Zuo­kas, pa­si­ro­do, ap­dai­r us – jis šio fon­do pi­n i­g ų ne­ nau­do­ja.

Sa­v i­val­dy­b ė pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją, kad per pir­mus tris šių me­t ų mė­ ne­sius A.Zuo­kas iš šio fon­do te­ paė­mė 141 li­tą ir šiuos pi­ni­gus sky­ rė sve­čiams pa­mai­tin­ti.

Sa­v i­val­dy­b ė ne­pa­m irš­ta pri­dur­t i – tą pa­t į ket­vir­t į per­nai kon­se­va­to­ rių me­ras R.Alek­na iš­lei­do be­veik 3 tūkst., o 2010 m. tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu jo bend­ra­ž y­gis Vi­lius Na­vic­kas – 1,5 tūkst. li­tų

Simono Švitros nuotr.

A.Zuo­ko ke­lio­nių marš­ru­tai

Da­ta

2012 04 24

Truk­mė (die­nų skai­čius) 2

Mies­tas (ša­lis)

2012 03 12

6

Niu­jor­kas (JAV)

2012 02 28

3

Bar­se­lo­na (Is­pa­ni­ja)

2011 12 08

1

Ams­ter­da­mas (Olandija)

Tbi­li­sis (Gru­zi­ja)

2011 11 06

3

Lon­do­nas (Di­d žio­ji Bri­ta­ni­ja)

2011 10 18

2

Stok­hol­mas (Šve­di­ja)

2011 09 06

6

Ban­ko­kas (Tai­lan­das)

2011 07 25

3

Tu­ri­nas (Ita­li­ja)

2011 07 03

4

Pa­ry­ž ius, Stras­bū­ras (Pran­cū­zi­ja)

Se­na: spor­to mė­gė­jai olim­pi­nes krep­ši­nio var­žy­bas tu­rės ste­bė­ti su per­ny

Verslas lau­k

Pra­si­dė­jus va­sa­ros spor­to ren­gi­niams ka­vi­ nės ti­ki­si dau­giau lan­ky­to­jų ir spor­to aist­ ruo­liams jau pla­nuo­ja spe­cia­lius pa­siū­ ly­mus. Pre­kiau­to­jai su­ve­ny­rais šiais me­ tais di­de­lio op­ti­miz­mo ne­ro­do ir len­ty­nas ža­da už­pil­dy­ti per­nykš­te spor­to at­ri­bu­ti­ka.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Lan­ky­to­jų pa­dau­gė­ja dvi­gu­bai

Mies­to ka­vi­nių ir ba­rų dar­buo­to­ jai jau nu­jau­čia, kad va­sa­ros spor­ to ren­gi­niai pri­trauks di­des­nį nei įpras­tai lan­ky­to­jų bū­rį. Nors da­ lis džiau­gia­si be­ne sau­sa­kim­šo­mis erd­vė­mis, ki­ti pri­pa­žįs­ta, kad daug lan­ky­to­jų ne­bū­ti­nai reiš­kia di­des­ nę apy­var­tą.

Ba­ro „Grin­go pub“ dar­buo­to­ja Es­ te­ra Ta­mo­šai­ty­tė nea­be­jo­jo, kad va­ sa­rą pra­si­dė­ję spor­to ren­gi­niai lan­ ky­to­jų srau­tams smar­kiai at­si­lieps: „Mū­sų ba­ras šiek tiek orien­tuo­tas į spor­tą, be to, jau tu­ri­me nuo­la­ti­nę pub­li­ką, ku­ri vi­suo­met atei­na pas mus žiū­rė­ti spor­to var­žy­bų. At­siž­ vel­giant į praei­tų me­tų ten­den­ci­jas, per spor­to ren­gi­nius lan­ky­to­jų bū­ rys vi­suo­met pa­di­dė­ja.“ Anot jos, var­žy­boms vyks­tant lan­ky­to­jų skai­čius išau­ga be­ne dvi­ gu­bai, ypač jei jos yra su­lau­ku­sios žmo­nių su­si­do­mė­ji­mo. Vyks­tant spor­to ren­gi­niams, kaip sa­kė pa­ šne­ko­vė, šok­te­li ir ba­ro apy­var­ta: pri­klau­so­mai nuo die­nos ir rung­ ty­nių, ji vi­du­ti­niš­kai pa­di­dė­ja be­ veik 50 pro­c.

E.Ta­mo­šai­ty­tė dar sa­kė ne­ga­lin­ ti tiks­liai pa­sa­ky­ti, ko­kių spe­cia­lių pa­siū­ly­mų ba­ras pa­teiks gau­siai su­ si­rin­ku­siems spor­to aist­ruo­liams.

Ta­čiau jų, anot pa­šne­ko­vės, tik­rai bus: „Gal­būt per var­žy­bas pa­siū­ly­ si­me ko­kių nors spe­cia­lių kok­tei­lių ar šo­tų.“ Svar­biau­sia – ge­ras vaiz­das

Mu­zi­kos klu­bo „Ar­tis­tai“ di­rek­to­ rius Aud­rius Žy­de­lis taip pat pa­ti­ ki­no, kad šią va­sa­rą ti­ki­si su­lauk­ ti dau­giau lan­ky­to­jų nei pa­pras­tai: „Spor­to ren­gi­niai į ka­vi­nes ir ba­rus nea­be­jo­ti­nai su­trau­kia žmo­nių, ta­ čiau lan­ky­to­jų srau­tų au­gi­mą la­ biau sie­ja­me su pa­di­dė­ju­siu klien­ tų op­ti­miz­mu. Pas­ta­ruo­ju me­tu jie dau­giau lai­ko lei­džia mies­te.“ A.Žy­de­lis pa­sa­ko­jo, kad praė­ju­

siais me­tais per vi­sas spor­to var­žy­ bų die­nas klu­bas bu­vo pil­nas lan­ ky­to­jų. Anot jo, žmo­nių bu­vo ypač gau­su per var­žy­bas, ku­rio­se run­gė­ si Lie­tu­vos ko­man­da. Ki­tos žmo­nių pri­trauk­da­vo pri­klau­so­mai nuo jo­ se da­ly­vau­jan­čių ša­lių po­pu­lia­ru­ mo. „Vyks­tant fut­bo­lo rung­ty­nėms žmo­nių klu­be vi­suo­met bū­na, jei run­gia­si įdo­mios ko­man­dos, pa­ vyz­džiui, žai­džia is­pa­nai su ita­lais.

Ne­po­pu­lia­rių ša­lių var­žy­bos su­ trau­kia ma­žiau su­si­do­mė­ju­sių lan­ ky­to­jų“, – sa­kė A.Žy­de­lis.

Paš­ne­ko­vas pro­gno­za­vo, kad spor­to ren­gi­nių die­no­mis klu­bo apy­var­ta ga­li išaug­ti apie 20 pro­c.

Ar­tė­jant sa­vait­ga­liui ir di­dė­jant žmo­nių ak­ty­vu­mui apy­var­ta, anot jo, ga­li šok­tel­ti ir dar la­biau. „Spe­cia­liai per rung­ty­nes nuo­ lai­dų pa­siū­ly­ti ne­pla­nuo­ja­me. Tie­ siog se­zo­no me­tu sten­gia­mės at­ nau­jin­ti pa­tie­ka­lų, už­kan­džių ar gė­ri­mų asor­ti­men­tą. Ruoš­da­mie­ si spor­to mė­gė­jų ant­plū­džiui pir­ miau­sia sten­gia­mės, kad bū­tų ko­ ky­biš­kas ek­ra­nas ir, jei karš­ta, kad bū­tų ga­li­my­bė var­žy­bas žiū­rė­ti kie­ me“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Ne­ri­mau­ja dėl orų

Res­to­ra­no „Brius­ly“ va­do­vas Ka­ ro­lis Šli­kas ne­slė­pė, kad šių me­ tų va­sa­rą klien­tų ti­ki­si dau­giau nei įpras­tai, ta­čiau vis­kas pri­klau­sys nuo orų. „Kai vyks­ta spor­to ren­gi­niai, klien­tų pas mus gau­siau su­si­ren­ka ne vi­suo­met, nes ne­tu­ri­me lau­ko te­ra­sos. Jei spor­to ren­gi­niai vyks­ta va­sa­rą, o oras – ge­ras, nie­kas ne­ no­ri lįs­ti į vi­dų ir mie­liau krep­ši­nio ar fut­bo­lo rung­ty­nes ste­bi te­ra­so­ se“, – sa­kė K.Šli­kas.

Jis taip pat ne­bu­vo per­ne­lyg op­ ti­mis­tiš­kas kal­bė­da­mas apie apy­ var­tos au­gi­mą. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, atė­ję žiū­rė­ti spor­to var­žy­bų lan­ ky­to­jai daž­nai už­si­sa­ko ma­žiau nei ieš­kan­tys jau­kios vie­tos pa­pie­tau­ ti: „Spor­to mė­gė­jai daž­niau­siai nu­

3

šeštadienis, gegužės 26, 2012

6p.

Dėl sulaikyto autobuso su vaikais purkštaujantiems lietuviams lenkai siūlo pasiskaityti taisykles.

miestas

Į Vin­gio par­ką – bėg­ti Šian­dien per Vin­gio par­ke pir­mą kar­tą ša­ly­je vyk­sian­tį pa­sau­li­nio bė­gi­mo ren­gi­nį „Aš bė­gu“ 5 ar­ba 10 km dis­tan­ci­jas bėgs dau­giau kaip 1700 žmo­nių.

ykš­te at­ri­bu­ti­ka.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

­kia sir­ga­lių si­per­ka alaus, žiū­ri var­žy­bas ir mė­ gau­ja­si va­ka­ru. O pa­pras­tas sve­čias daž­nai už­si­sa­ko ir ant­rąjį pa­tie­ka­ lą. To­dėl jie nau­dos at­ne­ša be­veik vie­no­dai.“ Pak­laus­tas, ar lan­ky­to­jų ža­da pri­trauk­ti įvai­riais spe­cia­liais pa­ siū­ly­mais, K.Šli­kas pa­ti­ki­no, kad jų bus. Anot pa­šne­ko­vo, vyks­tant var­žy­boms bus įvai­rių lo­te­ri­jų, o kai­nos bus šiek tiek ma­žes­nės.

Ta­čiau K.Šli­kas pri­pa­ži­no, kad ypač di­de­lių lū­kes­čių dėl va­sa­ros ne­bran­di­na, nes per­nai ša­ly­je vy­ kęs Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­ tas ka­vi­nių sa­vi­nin­kams neat­ne­ šė tiek nau­dos, kiek bu­vo ti­kė­ta­si: „Vi­si ti­kė­jo­si kaž­ko la­bai ypa­tin­go, daug už­sie­nie­čių. Ta­čiau lū­kes­čiai ne­pa­si­tei­si­no.“

Aud­rius Žy­de­lis:

Per fut­bo­lo var­žy­bas žmo­nių klu­be vi­suo­ met bū­na, jei run­gia­ si įdo­mios ko­man­dos, pa­vyz­džiui, žai­džia is­ pa­nai su ita­lais. Žai­dy­nėms ne­pa­si­ruo­šę

Se­na­mies­ty­je įsi­kū­ru­sios su­ve­ny­rų par­duo­tu­vės į va­sa­rą vyk­sian­čias olim­pi­nes žai­dy­nes ir ša­lies krep­ ši­nio sir­ga­lius daug in­ves­tuo­ti ne­ ža­da. Nors da­lis par­duo­tu­vių per­ pil­dy­tos marš­ki­nė­lių su Lie­tu­vos sim­bo­li­ka, spe­cia­liai žai­dy­nėms su­kur­tos at­ri­bu­ti­kos nė­ra. Šių par­duo­tu­vių dar­buo­to­jai sa­ ko, kad ša­lies krep­ši­nio mė­gė­jai šiais me­tais sa­vo sim­pa­ti­jas ga­lės

iš­reikš­ti tik krep­ši­nin­kams Li­nui Klei­zai ir Jo­nui Va­lan­čiū­nui, nes pre­ky­bo­je pa­si­ro­dys marš­ki­nė­ liai su jų at­vaiz­du. Marš­ki­nė­lių su rink­ti­nės na­rių var­dais ir nu­me­riais pre­ky­bi­nin­kai ne­pla­nuo­ja, nes tam rei­kė­tų įsi­gy­ti li­cen­ci­ją, o tai da­ry­ti – fi­nan­siš­kai ne­nau­din­ga.

Da­lis su­ve­ny­rų par­duo­tu­vių dar­ buo­to­jų taip pat ne­sle­pia, kad pre­ kės dau­giau orien­tuo­tos į už­sie­nio tu­ris­tus, to­dėl pre­kiau­ti spe­cia­liais spor­to su­ve­ny­rais ar at­ri­bu­ti­ka pa­ pras­čiau­siai ne­ver­ta.

Su­ve­ny­rus ir at­ri­bu­ti­ką ga­mi­ nan­čios bend­ro­vės „ADS Bal­tic“ va­do­vas And­rius Ka­ziu­ko­nis sa­ kė, kad idė­jų pa­pil­dy­ti asor­ti­men­ tą yra, ta­čiau dar li­kę at­ri­bu­ti­ kos nuo praė­ju­sių me­tų krep­ši­nio čem­pio­na­to. Anot jo, ši at­ri­bu­ti­ ka – su na­cio­na­li­ne sim­bo­li­ka, to­ dėl pui­kiai tiks ir šių me­tų spor­to sir­ga­liams. „Mes pro­duk­ci­ją tie­kė­me į pre­ ky­bos cent­rus, o šiuo­se jos tur­būt iš­li­kę iki šiol. Pre­ky­bos cent­rai per­ nai už­si­pir­ko dau­giau, nei ga­lė­jo rea­li­zuo­ti, ir tur­būt jų san­dė­liai dar pil­ni šios at­ri­bu­ti­kos. Tie­sa, praė­ ju­siais me­tais mū­sų klien­tai bu­ vo ak­ty­ves­ni, no­rė­jo pa­ga­min­ti ką nors iš­skir­ti­nio. Šiais me­tais to­kio su­ju­di­mo dėl spor­to ren­gi­nių ne­ jau­čia­me. Ma­nau, vien dėl to, kad jie vyks­ta ne Lie­tu­vo­je – lie­tu­vių po­rei­kis pa­ro­dy­ti sa­vo iden­ti­te­tą ir su­si­tel­ki­mą nė­ra toks di­de­lis kaip per­nai, kai ša­ly­je bu­vo už­sie­nie­ čių“, – sa­kė A.Ka­ziu­ko­nis.

Dėl šios prie­žas­ties pa­šne­ko­vas sa­kė ne­si­ti­kin­tis, kad apy­var­ta bus to­kia pat di­de­lė kaip per­nai. Anot jo, praė­ju­siais me­tais apy­var­ta ūg­ te­lė­jo apie 20–25 pro­c.

Karolio Kavolėlio (BFL) nuotr.

Tarp bė­gi­mo en­tu­zias­tų bus ir ži­ no­mų Lie­tu­vos pra­mo­gų pa­sau­lio bei vers­lo at­sto­vų: ak­to­rius Leo­ nar­das Po­be­do­nos­ce­vas, vers­li­nin­ kas Ig­nas Staš­ke­vi­čius, žur­na­lis­tai bei TV lai­dų ve­dė­jai Ed­mun­das Ja­ ki­lai­tis ir Aud­rė Ku­da­bie­nė, Nag­lis Šu­li­ja ir ki­ti. Ren­gi­nį ves te­le­vi­zi­ jos „Sporto žinių“ vedėja, tre­ne­rė, bė­gi­kė Vla­da Mus­vy­dai­tė.

Sa­vo jė­gas bė­gi­mo ren­gi­ny­je mė­ gin­sian­tis gar­sus Lie­tu­vos ak­to­rius L.Po­be­do­nos­ce­vas tei­gia, kad bė­ gi­mas yra pra­ktiš­ka in­ves­ti­ci­ja. „Tam ne­rei­kia skir­ti daug pa­ pil­do­mų lė­šų. Už­ten­ka įsi­gy­ti ge­ rą ava­ly­nę ir pa­to­gią ap­ran­gą, o bė­gio­ti ga­li bet ku­ria­me pa­sau­lio pa­kraš­ty­je. Be to, jei­gu nu­si­per­ki bran­gius bė­gio­ji­mo ba­tus, tie­siog tu­ri ati­dirb­ti už tą gro­žį,“ – juo­ kia­si ak­to­rius.

Pa­sak jo, ry­ti­nis kro­siu­kas yra pui­ki al­ter­na­ty­va puo­de­liui esp­ re­so, nes ga­li­ma gau­ti jė­gų vi­sai die­nai.

L.Po­be­do­nos­ce­vas:

Jei­gu nu­si­per­ki bran­gius bė­gio­ji­mo ba­tus, tie­siog tu­ri ati­dirb­ti už tą gro­žį.

L.Po­be­do­nos­ce­vas ne­gai­lėjo pa­ ta­ri­mų ir no­rin­tiems pra­dė­ti bė­ gio­ti: „Nie­ko neį­ma­no­ma nė­ra.

Rei­kia tik pra­dė­ti ir pa­lai­ky­ti sa­ ve. La­bai svar­bu, kad tai bū­tų da­ ro­ma re­gu­lia­riai.“ Kiek­vie­nas bė­gi­mo da­ly­vis, at­ si­žvelg­da­mas į sa­vo ga­li­my­bes ir no­rus, ga­lės pa­si­rink­ti 5 ar­ba 10 km dis­tan­ci­jas. Ma­žie­siems ren­gi­ nio da­ly­viams skir­ta spe­cia­li 500 m il­gio tra­sa.

Vi­si už­si­re­gist­ra­vę da­ly­viai gaus do­va­nų „Aš bė­gu“ marš­ki­nė­lius, tu­rės ga­li­my­bę įsiam­žin­ti per fo­ to­se­si­ją ir gau­ti iš­skir­ti­nę nuo­ trau­ką su sa­vo var­žy­bų re­zul­ta­tu bei pa­si­rink­tu šū­kiu. Kiek­vie­nos ka­te­go­ri­jos grei­čiau­si bė­gi­kai gaus „Ni­ke“ ir bė­gi­mo rė­mė­jų do­va­nų.

Vyks­tant ren­gi­niui pui­kiai ga­lės leis­ti lai­ką ir bė­gi­mo da­ly­vius pa­ lai­kan­tys ar tie­siog čia pa­si­vaikš­ čio­ti atė­ję žmo­nės: bus įreng­ tas par­kū­ro ir gat­vės gim­nas­ti­kos par­kas, ku­ria­me šio al­ter­na­ty­vio­jo spor­to pro­pa­guo­to­jai da­ly­sis ži­nio­ mis, mo­kys ir rengs sa­vo pa­si­ro­dy­ mus; ge­rą nuo­tai­ką už­tik­rins jau­nų mu­zi­kos at­li­kė­jų pa­si­ro­dy­mai.

Vi­si no­rin­tys bėg­ti, bet dar ne­ spė­ję už­si­re­gist­ruo­ti ga­lės tai pa­ da­ry­ti ren­gi­nio die­ną: nuo 9 iki 11 val. vyks nau­jų da­ly­vių re­gist­ra­ci­ ja star­to vie­to­je. Vai­kų bė­gi­mo re­ gist­ra­ci­ja vyks nuo 12 val. Bė­gan­tys 10 km dis­tan­ci­ją star­tuos 12 val., 5 km – 14 val., o ma­žų­jų da­ly­vių star­tas nu­ma­to­mas 13.15 val.

VD inf.

Ats­tu­mai: kiek­vie­nas da­ly­vis, at­si­žvelg­da­mas į sa­vo ga­li­my­bes ir no­rus, ga­lės pa­si­rink­ti skir­tin­gas dis­

tan­ci­jas.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Ad­vo­ka­tės žen­tas – lais­vė­je, po­li­ci­nin­kai vis dar gy­do­si Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį, suė­jus 20 die­ nų suė­mi­mo ter­mi­nui, į lais­vę bu­ vo pa­leis­tas ava­ri­jos, per ku­rią Vil­niu­je nu­ken­tė­jo trys po­li­ci­nin­ kai ir du ci­vi­liai, su­kė­li­mu įta­ria­ mas ad­vo­ka­tės Svet­la­nos Pro­ni­ nos žen­tas Ar­nas Tu­mė­nas.

27 me­tų vy­ras sek­ma­die­nį bu­ vo pa­leis­tas į lais­vę. Pro­ku­ra­tū­ra ne­si­krei­pė į teis­mą dėl kar­do­mo­ jo suė­mi­mo pra­tę­si­mo, nes ma­nė, kad tai ne­tiks­lin­ga, – bu­vo at­lik­ ti vi­si rei­ka­lin­gi ty­ri­mo veiks­mai, ap­klaus­ti liu­dy­to­jai.

Vil­niaus mies­to apy­lin­kės pro­ ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras Si­gi­tas Jan­ kaus­kas BNS sa­kė, kad A.Tu­mė­ nui skir­tas ra­šy­ti­nis pa­si­ža­dė­ji­mas neiš­vyk­ti, iš jo paim­ti do­ku­men­ tai. Kol kas ne­gau­ta duo­me­nų, kad įta­ria­ma­sis pa­žei­dė pa­skir­tas kar­ do­mą­sias prie­mo­nes.

A.Tu­mė­nas įta­ria­mas, kad bū­da­ mas ne­blai­vus su­kė­lė ava­ri­ją, per ku­rią nu­ken­tė­jo pen­ki žmo­nės, tarp

jų trys po­li­ci­nin­kai. Po ava­ri­jos vy­ ras pa­si­ša­li­no iš įvy­kio vie­tos. Net­ ru­kus jis bu­vo dviem pa­roms už­da­ ry­tas į areš­ti­nę. Į po­li­ci­ją krei­pė­si liu­dy­to­jai, ku­rie ne­tru­kus po ava­ri­ jos ma­tė A.Tu­mė­ną ir jį at­pa­ži­no. Ši ava­ri­ja įvy­ko ba­lan­džio 28 d. apie 18 val. Vil­niu­je, Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­vė­je, ties Did­lau­kio gat­ vės 49-uo­ju na­mu.

Au­to­mo­bi­lis „Mer­ce­des-Benz S320“, įta­ria­ma, vai­ruo­ja­mas A.Tu­mė­no, at­si­tren­kė į sto­vin­ tį įjung­tais švy­tu­rė­liais tar­ny­bi­nį po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lį „VW Jet­ta“, ku­rį vai­ra­vo Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių pa­tru­lių rink­ti­nės pa­tru­lis 30-me­tis D.J. Au­to­mo­bi­lis nuo smū­gio pa­ju­ dė­jo ir tren­kė­si į prie­ky­je sto­vin­tį po­li­ci­nin­kų su­stab­dy­tą au­to­mo­ bi­lį „Mer­ce­des-Benz E280“.

Nu­ken­tė­jo prie po­li­ci­jos au­ to­mo­bi­lio sto­vin­tis au­to­mo­bi­lio „Mer­ce­des-Benz E280“ vai­ruo­

to­jas 58 me­tų M.K. Jam Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je nu­sta­ ty­tas gal­vos sme­ge­nų su­krė­ti­mas, nu­ken­tė­ju­sy­sis bu­vo pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę.

Per eis­mo įvy­kį taip pat su­ža­lo­ ti trys Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Ke­lių pa­tru­lių rink­ti­nės 2-osios kuo­ pos 2-ojo bū­rio pa­tru­liai: 31 me­ tų M.K. diag­no­zuo­tas gal­vos sme­ ge­nų su­krė­ti­mas, 25 me­tų pa­tru­lė J.K. pa­ty­rė krū­ti­nės su­mu­ši­mą, 30-me­čiui D.J. nu­sta­ty­tas sme­ ge­nų su­krė­ti­mas.

Po­li­ci­nin­kai sė­dė­jo au­to­mo­bi­ly­ je ir pil­dė pro­to­ko­lą dėl Ke­lių eis­ mo tai­syk­lių pa­žei­di­mo „Mer­ce­ des-Benz“ vai­ruo­to­jui, ku­ris bu­vo pa­ste­bė­tas va­žiuo­jan­tis be sau­gos dir­žų. Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­ vė spau­dai Eve­li­na Pa­gou­nis BNS sa­kė, kad vi­si per ava­ri­ją su­ža­lo­ti po­li­ci­nin­kai dar gy­do­si, ne­dir­ba.

VD, BNS inf.

4

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Lau­ko ka­vi­nių

Nau­jas tei­si­nin­kų de­ka­nas Vil­niaus uni­ver­si­te­to (VU) Tei­sės fa­kul­te­to ta­ry­ba iš­rin­ko nau­ją fa­ kul­te­to de­ka­ną. Juo ta­po To­mas Da­vu­lis, VU do­cen­tas, bu­vęs fa­ kul­te­to tarp­tau­ti­nių ry­šių ir moks­ lo pro­de­ka­nas, Dar­bo tei­sės ins­ti­ tu­to va­do­vas.

Jis pa­kei­tė dvi ka­den­ci­jas – mak­si­ ma­lų VU sta­tu­te nu­ma­ty­tą lai­ko­ tar­pį – fa­kul­te­tui va­do­va­vu­sį pro­f. ha­bil. dr. Vy­tau­tą Nek­ro­šių. „Man pra­dė­jus ei­ti šias pa­rei­gas, di­de­lių po­ky­čių ne­bus. Ke­ti­nu tęs­ ti fa­kul­te­te pra­dė­tas re­for­mas, ku­ rių es­mė – su­kur­ti tei­sės stu­di­joms ir ty­ri­mams pa­lan­kią ap­lin­ką. Be abe­jo­nės, prio­ri­te­ti­niai iš­lie­ka stu­ di­jų ko­ky­bės klau­si­mai – kaip ir iki šiol tu­ri­me išug­dy­ti dar­bo rin­ko­je pa­klau­sų pla­čios eru­di­ci­jos spe­ cia­lis­tą, ge­ban­tį spręs­ti su­dė­tin­ gas pra­kti­nes ir teo­ri­nes tei­si­nes pro­ble­mas, dir­bant bet ku­rį tei­si­nį dar­bą“, – sa­kė. T.Da­vu­lis.

Pa­sak jo, fa­kul­te­to moks­li­nin­kai bus ska­ti­na­mi ak­ty­viai kur­ti ir da­ ly­vau­ti moks­li­niuo­se ty­ri­muo­se ir pro­jek­tuo­se. „Taip pat siek­siu pa­vers­ti fa­kul­ te­tą gy­va tei­si­nės min­ties plėt­ros vie­ta, ku­rio­je vyk­tų ak­ty­vūs idė­ ji­niai stu­den­tų ir dės­ty­to­jų mai­nai įvai­riau­siuo­se moks­li­niuo­se ren­gi­ niuo­se. Ne ma­žiau svar­biu už­da­vi­ niu lai­kau ir fa­kul­te­to tarp­tau­tiš­

Veik­la: pa­sak T.Da­vu­lio, fa­kul­te­to moks­li­nin­kai bus ska­ti­na­mi ak­ty­viai

kur­ti ir da­ly­vau­ti moks­li­niuo­se ty­ri­muo­se bei pro­jek­tuo­se.

VU Tei­sės fa­kul­te­to nuo­tr.

ku­mo di­di­ni­mą“, – dės­tė nau­ja­sis de­ka­nas.

T.Da­vu­lis yra pa­ts bai­gęs Tei­ sės fa­kul­te­tą, ma­gist­ro laips­nį įgi­ jo Vo­kie­ti­jos Frei­bur­go uni­ver­si­te­ te. Jo spe­cia­li­za­ci­ja – dar­bo tei­sė, ypač ES ir tarp­tau­ti­nė dar­bo tei­sė,

ko­lek­ty­vi­nė dar­bo tei­sė ir ne­disk­ri­ mi­na­vi­mo tei­sė, yra pri­si­dė­jęs ku­ riant įsta­ty­mų pro­jek­tus.

2010 m. T.Da­vu­lis bu­vo iš­rink­tas Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­jos pir­ mi­nin­ku.

VD inf.

Rūpestis: lauko kavinių šeiminkams svarbiausia, kad per svarbias

varžybas nelytų. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.

Bi­lie­tai – ir pre­ky­b Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Tro­lei­bu­sų ir au­to­bu­sų bi­lie­tai – ne tik kios­kuo­se, bet ir pre­ky­bos cent­ ruo­se. Tie­sa, elekt­ro­ni­niai. To­kias per­mai­nas ža­da sos­ti­nės val­džia.

Be to, va­sa­rą mies­tie­čiai tu­rės pa­ si­keis­ti ir e. bi­lie­to kor­te­lę.

13 mln. jau kai­na­vęs e. bi­lie­to pro­jek­tas sos­ti­nė­je ei­na į pa­bai­gą.

Bent taip skel­bia sos­ti­nės me­ri­ja.

Pla­nai – vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­ tus par­da­vi­nė­ti ne tik kios­kuo­se, bet ir pre­ky­bos cent­ruo­se. „Ko­dėl? Ir ke­lei­viams nau­da di­ des­nė, juk ei­na ap­si­pirk­ti sa­vait­ ga­liais. Be to, ir bend­ro­vei nau­ da – kuo dau­giau pla­tin­to­jų, tuo mums ma­žes­nės bi­lie­tų pla­ti­ni­ mo iš­lai­dos“, – aiš­ki­no e. bi­lie­to pro­jek­tą ku­ruo­jan­tis „Su­si­sie­ki­ mo pa­slau­gų“ pro­jek­tų va­do­vas Min­dau­gas Ži­ro­nas.

Ku­riuo­se pre­ky­bos tink­luo­se mies­tie­čiai ga­lės pa­si­pil­dy­ti vie­ šo­jo trans­por­to e. bi­lie­tą, paaiš­kės po kon­kur­so. Spe­cia­liais apa­ra­ tais, pri­me­nan­čiais at­si­skai­ty­mo ban­ko kor­te­lė­mis įren­gi­nius, pa­ si­rū­pins sa­vi­val­dy­bės įmo­nė.

E. bi­lie­to sis­te­ma at­nau­ji­na­ma, tai­gi bus kei­čia­ma ir jo pa­pil­dy­mo įran­ga – bend­ro­vė jau nu­si­pir­ ko nau­ją tech­ni­ką, ja ža­da ap­rū­

pin­ti pre­ky­bos cent­rus ir spau­ dos kios­kus. Ža­da­ma, kad e. bi­lie­to sis­te­ma veiks dar­niai: e. kor­te­lę bus ga­li­ma pil­dy­ti ir pus­va­lan­di­nio ar va­lan­di­ nio bi­lie­to su­ma. Ta­čiau ko­kios bus nau­jų­jų va­lan­di­nių bi­lie­tų kai­nos, kol kas neaiš­ku. E. bi­lie­to pro­jek­ tą ku­ruo­jan­ti ta­ry­bos na­rė Ind­rė Ja­kai­ty­tė aiš­ki­no, kad ta­ri­fus bet ko­kiu at­ve­ju tu­rės tvir­tin­ti mies­ to ta­ry­ba – tai pla­nuo­ja­ma da­ry­ ti bir­že­lį. Tie­sa, vil­nie­čiams, ti­kė­ ti­na, jau va­sa­ros vi­du­ry teks keis­ti tu­ri­mas e. bi­lie­to kor­te­les – įdie­ gus nau­ją­ją sis­te­mą se­no­sios ne­ be­tiks. E. bi­lie­to kor­te­lė šiuo me­ tu kai­nuo­ja 8 li­tus. Skel­bia­ma, kad nau­jo­ji kai­nuos per­pus pi­giau. „Se­no­sios kor­te­lės ir taip ga­lio­ ja tik iki šių me­tų. Kei­čiant sis­te­ mą, kei­čia­si ir kor­te­lės struk­tū­ra, tai neiš­ven­gia­mai rei­kia pa­si­keis­ ti“, – dės­tė I.Ja­kai­ty­tė. Ji aiš­ki­no, kad kor­te­lės kai­na su­ma­žė­jo dėl to, jog mies­tas jas įsi­gi­jo pi­giau. „Nau­jos sis­te­mos su ar­tė­jan­ čiais rin­ki­mais tik­rai ne­rei­kia sie­ti. Tie­siog bai­gia­me tai, kas pra­dė­ta anks­čiau“, – įro­di­nė­jo ta­ry­bos na­rė.

Ji pri­dū­rė, kad 13 mln. e. bi­lie­ to pro­jek­tui – „pro­tin­ga su­ma“, nes, pa­vyz­džiui, Ta­li­nas už pa­ na­šų, jos ži­nio­mis, at­sei­kė­jo ne­tgi 30 mln. li­tų.

5

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

miestas

21p.

Gera poezija prilygsta žaibo išlydžiui.

ų dar dau­gės Nuo šios va­sa­ros sos­ti­nė­je veiks dar pen­kios nau­jos lau­ko ka­vi­nės. Jos bus ati­da­ry­tos Že­mai­tės skve­re, Ge­di­mi­no pro­spek­te ties Lu­kiš­kių aikš­te, Vil­niaus gat­vė­je prie Ge­di­mi­no pro­spek­to, Su­ba­ čiaus ir Auš­ros Var­tų gat­vių san­kir­to­je, te­ ri­to­ri­jo­je prie Bal­sio eže­ro.

Rūta Grigolytė

r.grigolyte@diena.lt

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų tei­ gi­mu, ka­vi­nėms pa­ren­ka­mos vie­ tos, ku­rios ga­lė­tų bū­ti įdo­mios vers­li­nin­kams. „Siū­lo­me ga­li­mas ka­vi­nių vie­tas, kad bū­tų at­gai­vin­ta kuo dau­giau mies­to erd­vių. Vers­las skai­čiuo­ja ir spren­džia, ar da­ly­vau­ti kon­kur­se ir įreng­ti ka­vi­nes. Vis dėl­to, spren­ džiant iš vers­lo su­si­do­mė­ji­mo, po­ rei­kis ati­da­ry­ti nau­jų lau­ko ka­vi­nių yra“, – pa­klau­sus, ar ne per daug sos­ti­nė­je lau­ko ka­vi­nių, sa­kė Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Eko­no­ mi­kos ir in­ves­ti­ci­jų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Vy­tau­tas Gri­nius. Že­mai­tės skve­re ka­vi­nę pla­nuo­ja ati­da­ry­ti bend­ro­vė „Gul­be­lė“, prie Lu­kiš­kių aikš­tės – bend­ro­vė „Ke­ tu­ri kam­ba­riai“ (val­dan­ti ka­vos užei­gė­les „Cof­fe Inn“), Vil­niaus gat­vė­je – bend­ro­vė „Uco­bas“(val­ dan­ti res­to­ra­nus „Po­mo­do­ro“), Su­ba­čiaus ir Auš­ros Var­tų gat­vių san­kir­to­je bend­ro­vė „Ma­re Bal­ti­ cum“(val­dan­ti vieš­bu­tį „Ra­ma­ da“), prie Bal­sio eže­ro – bend­ro­vė „Ur­bis­ta“ (val­dan­ti nak­ti­nį ba­rąklu­bą „Plan B“).

Nuo šių me­tų su­tar­tys su ka­vi­ nių sa­vi­nin­kais su­da­ro­mos il­ges­

Gied­rius Ša­la­vė­jus:

Ne­no­rė­čiau sa­ky­ti, kiek in­ves­ta­vo­me, bet vis­kam jau esa­me pa­ si­ruo­šę, vis­ką įsi­ren­gę. niam lai­kui nei anks­čiau – tre­jiems me­tams. „Ne­no­rė­čiau sa­ky­ti, kiek in­ves­ta­vo­me, bet vis­kam jau esa­ me pa­si­ruo­šę, vis­ką įsi­ren­gę, to­dėl su­tar­tis tre­jiems me­tams neat­ro­do bau­gi­nan­tis įsi­pa­rei­go­ji­mas, – su įkvė­pi­mu kal­bė­jo pa­plū­di­my­je lau­ ko ka­vi­nę ati­da­ry­sian­čios bend­ro­ vės „Ur­bis­ta“ va­do­vas Gied­rius Ša­ la­vė­jus. – Mums tai – pir­mi me­tai, ir jie vis­ką pa­ro­dys, sun­ku įsi­vaiz­ duo­ti, kaip vis­kas bus. Ži­no­ma, lū­ kes­čių yra. Ti­ki­mės bent pa­deng­ti iš­lai­das, ku­rias in­ves­ta­vo­me.“ Sa­vi­val­dy­bė taip pat yra pa­skel­ bu­si kon­kur­są va­sa­ros lau­ko ka­ vi­nėms įreng­ti Vo­kie­čių gat­vė­je, Ge­di­mi­no pro­spek­te ties Nep­rik­ lau­so­my­bės aikš­te, Vin­gio par­ke ties įė­ji­mu iš M.K.Čiur­lio­nio gat­ vės, Py­li­mo gat­vė­je, Min­dau­go gat­ vės ap­žval­gos aikš­te­lė­je, Re­for­ma­ tų, P.Cvir­kos skve­ruo­se, A.Goš­tau­to gat­vė­je Ne­ries upės kran­ti­nė­je.

bos cent­ruo­se

Vil­nius pa­kvips Azi­ja Bir­že­lio 1 ir 2 d. Vil­niu­je pir­mą kar­ tą vyk­sian­čio­se Ra­mio­jo van­de­ ny­no / Azi­jos ša­lių vir­tu­vių die­ no­se da­ly­vaus ge­riau­si ku­li­na­ri­ jos vir­tuo­zai, o Ro­tu­šės aikš­tė­je įsi­kurs Ry­tų Azi­jos ša­lių vir­tu­vių pa­vil­jo­nai.

„Į šven­tę at­vyks pro­fe­sio­na­ lūs meist­rai iš In­di­jos, Ja­po­ni­ jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Ki­ni­jos, Ko­rė­jos ir Tai­lan­do, taip pat ge­riau­si Lie­tu­vos vi­rė­jai. Sos­ ti­nės cent­ras kve­pės Ry­tų Azi­ja ir bus ga­li­ma pa­ra­gau­ti pa­čių eg­zo­ tiš­kiau­sių pa­tie­ka­lų, ku­rių kai­na ne­tu­rė­tų vir­šy­ti 12 li­tų“, – ža­dė­jo Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas.

Tra­di­ci­nę Tai­lan­do vir­tu­vę pri­ sta­tys spe­cia­liai į Lie­tu­vą at­vyks­ tan­tys iš­skir­ti­nių ir vi­sa­me pa­ sau­ly­je ver­ti­na­mų tai­lan­die­čių res­to­ra­nų vi­rė­jai, ki­nų vir­tu­vės pa­vil­jo­ne na­cio­na­li­nių pa­tie­ka­lų sa­vi­tu­mą at­skleis pro­fe­sio­na­lūs še­fai iš Ki­ni­jos Guan­džou mies­to.

Au­ten­tiš­ko ja­po­nų pa­tie­ka­lo – su­šių – ga­mi­ni­mo su­bti­ly­bes de­ monst­ruos ja­po­nų na­cio­na­li­nio „Cher­ry Blos­som“ fes­ti­va­lio vy­ riau­sia­sis su­šių še­fas Ken­sa­ku Yos­hi­da.

Ar­tū­ras Zuo­kas:

Bus ga­li­ma pa­ra­ gau­ti pa­čių eg­zo­tiš­ kiau­sių pa­tie­ka­lų, ku­rių kai­na ne­tu­rė­ tų vir­šy­ti 12 li­tų.

Pie­tų In­di­jos vir­tu­vę, ku­rios dau­gu­ma val­gių be­veik ne­si­ski­ria nuo to, kas In­di­jo­je bu­vo ga­mi­na­ ma prieš 500 me­tų, pri­sta­tys at­ vyk­sian­tys In­di­jos res­to­ra­nų ku­li­ na­ri­jos vir­tuo­zai. Vil­niu­je įsi­kū­ręs in­dų res­to­ra­nas pri­sta­tys po­pu­lia­ rius Šiau­rės In­di­jos val­gius.

Ro­tu­šės aikš­tė­je taip pat bus pri­sta­ty­ta jū­rų gė­ry­bė­mis ir ry­žių

Sve­čias: su­šių ga­mi­ni­mo su­bti­ly­bes vil­nie­čiams at­skleis še­fas iš Ja­

po­ni­jos K.Yos­hi­da.

įvai­ro­ve pa­si­žy­min­ti Ko­rė­jos vir­ tu­vė. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­ jų ku­li­na­ri­ją, ku­riai įta­kos tu­rė­ jo įvai­rių ša­lių kul­tū­ros, pri­sta­tys vi­rė­jai, jie su­pa­žin­dins su Ra­mio­ jo van­de­ny­no re­gio­nui bū­din­gu val­giu.

Ro­tu­šės aikš­tė­je spe­cia­liai bus su­konst­ruo­tas rin­gas, ku­ria­me vyks muai tai meist­rų iš Ko­pen­ ha­gos ir Vil­niaus pa­si­ro­dy­mai.

Juos pa­pil­dys jo­gos bei tai či už­ siė­mi­mai ir Ry­tų dvi­ko­vų ko­bu­ do, ai­ki­do, ving tsun, kung fu, su sa­mu­ra­jų fi­lo­so­fi­ja sie­ja­mo ken­do, ka­ra­tė, Viet­na­mo niat nam ir ko­ rė­jie­tiš­ko tek­von­do pa­ro­do­mo­sios pro­gra­mos.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Taip pat šven­tė­je čia vyks tik­ ro gar­so ir įvai­rių sti­lių mu­zi­kos kon­cer­tai, tra­di­ci­niai ko­rė­jie­čių, ta­jų bei in­dų kla­si­ki­niai šo­kiai, kū­no ta­py­ba su chna da­žais ir kū­ ry­bi­nės dirb­tu­vės, ku­rio­se bus at­ sklei­džia­mos ori­ga­mio, nuo­tai­kų lė­lių, ba­ti­kos ir šil­ki­nių kak­la­raiš­ čių kū­ri­mo pa­slap­tys.

Ne­ko­mer­ci­nių fil­mų žiū­ro­vai ga­lės pa­si­mė­gau­ti ne­mo­ka­mo­mis azi­jie­tiš­ko ki­no per­žiū­ro­mis po at­vi­ru dan­gu­mi, ku­rias pa­pil­dys ki­no teat­re „Pa­sa­ka“ vi­są sa­vait­ ga­lį vyks­tan­ti Ra­mio­jo van­de­ny­ no / Azi­jos ša­lių vir­tu­vių die­noms skir­ta ki­no fil­mų pro­gra­ma.

VD inf.

Trau­ki­niai rie­da kaip įpras­ta „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ va­kar va­ka­re tu­rė­jo at­šauk­ti trau­ki­nių grei­čio ap­ri­bo­ji­mus ge­le­žin­ke­lio ruo­že tarp Vil­niaus ir Kau­no, ku­ rie bu­vo įves­ti sto­ties priei­go­se nu­vir­tus trau­ki­nio va­go­nui.

Evo­liu­ci­ja: vie­ša­ja­me trans­por­te – vis dar so­viet­me­tį me­nan­tys ženk­lai.

Ta­čiau mies­to val­džia skel­bia, kad e. bi­lie­to pro­jek­to fi­ni­šas – va­sa­rą.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

„Bu­vau in­for­muo­tas, jog pla­nuo­ ja­ma, kad iki 18 val. bus vi­siš­kai at­nau­jin­ti ir grei­čiai, ir eis­mas ta­ me ruo­že. Eis­mas ant­ru ke­liu bu­ vo ri­bo­ja­mas, bet iki 18 val. vis­kas tu­rė­tų bū­ti ge­rai“, – ket­vir­ta­die­ nį sa­kė „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas Vid­man­tas Gu­das.

Ket­vir­ta­die­nio pa­va­ka­rę Kai­ šia­do­ry­se nu­vir­tus tuš­čiam pre­ ki­niam va­go­nui bu­vo su­stab­dy­tas trau­ki­nių eis­mas tarp Vil­niaus ir Kau­no. Į įvy­kio vie­tą iš­siųs­tas pa­ gal­bi­nis trau­ki­nys su kra­nu.

Prieš vi­dur­nak­tį eis­mas bu­vo at­nau­jin­tas, ta­čiau su tam tik­rais ap­ri­bo­ji­mais. Ry­te Kai­šia­do­ry­se leis­ti­nas trau­ki­nių grei­tis sie­kė 15 ki­lo­met­rų per va­lan­dą, po vi­dur­ die­nio šiuo ruo­žu lei­džia­ma va­ žiuo­ti 40 ki­lo­met­rų per va­lan­dą

grei­čiu. Pa­sak V.Gu­do, pa­pras­tai šia­me ruo­že trau­ki­nio grei­tis sie­ kia 80–100 ki­lo­met­rų per va­lan­ dą. „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ at­ sto­vas taip pat in­for­ma­vo, kad

nu­vir­tęs va­go­nas pri­klau­so Bal­ ta­ru­si­jo­je esan­tiems sa­vi­nin­ kams, jie apie in­ci­den­tą in­for­ muo­ti. Žmo­nės ne­nu­ken­tė­jo.

VD, BNS inf.

Įvy­kis: nu­vir­tus tuš­čiam pre­ki­niam va­go­nui bu­vo su­stab­dy­tas trau­

ki­nių eis­mas tarp Vil­niaus ir Kau­no.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

lietuva

Len­kai siū­lo skai­ty­ti tai­syk­les Len­ki­jos Ke­lių su­ si­sie­ki­mo ins­pek­ ci­jos at­sto­vas Al­vi­ nas Ga­jad­hu­ras pa­ reiškė, kad ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai tu­ri ži­no­ti už­sie­ny­je ga­ lio­jan­čias tai­syk­les, ypač jei ve­ža vai­kus.

to in­ci­den­to Su­si­sie­ki­mo, sta­tybų ir jūrų ūkio mi­nis­te­ri­jai su pra­šy­ mu pa­teik­ti tie­sio­ginį mi­nis­te­ri­ jos at­sa­kymą Lie­tu­vai“, – sa­ko­ma nau­jienų agentū­rai PAP at­si­ųsta­me Len­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ ri­jos at­sa­ky­me.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vas Mi­ko­la­jus Kar­pins­kis sakė, kad pa­si­domės šiuo in­ci­den­tu, su­si­pa­ žinęs su Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ ri­jos laiš­ko tu­ri­niu.

Sąly­gos bu­vo klai­kios

Prie­kaiš­tus at­metė

To­kią po­zi­ciją Len­ki­jos pa­reigū­ nas iš­sakė po to, kai Lie­tu­vos am­ ba­sa­da Var­šu­vo­je Len­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jai įteikė notą, ku­ ria pa­ra­gi­no nuo­dug­niai ir ob­jek­ ty­viai iš­tir­ti Len­ki­jos pa­reigūnų veiks­mus, kai jie ge­gužės 18-osios naktį su­laikė vai­kus iš Lie­tu­vos ve­ žantį au­to­busą. Kaip ra­šo nau­jienų agentū­ra PAP, A.Ga­jad­hu­ro nuo­ mo­ne, Lie­tu­vos vežėjų ir eks­kur­si­ jos or­ga­ni­za­to­rių el­ge­sys bu­vo vi­ siš­kai neat­sa­kin­gas. „Jei­gu va­žiuo­ja į už­sienį, tu­ri ži­no­ ti pri­va­lo­mas tai­syk­les ki­to­se ša­ly­se, o ypač pri­va­lo lai­ky­tis šių tai­syk­lių vež­da­mi vai­kus, kad šie ne­pa­tirtų ne­rei­ka­lin­go stre­so“, – PAP sakė jis.

Pa­sak A.Ga­jad­hu­ro, tik­ri­nant lie­tu­vių au­to­busą paaiškė­jo, kad jis per ke­lias die­nas sep­ty­nis kar­tus pra­va­žia­vo per elekt­ro­ni­nius ke­ lių mo­kes­čių rin­ki­mo var­tus „Via­ toll“ ne­su­mokėjęs ke­lių mo­kes­čio.

Jis teigė, kad už kiek­vieną mo­kes­ čio ne­su­mokė­ji­mo at­vejį ski­ria­ma

Su­laikė: dėl ne­su­mokė­to ke­lių mo­kes­čio Len­ki­jos pa­reigūnų su­lai­ky­ta­me au­to­bu­se 23 moks­lei­viai bu­vo pri­

vers­ti pra­leis­ti naktį ne­to­li Var­šu­vos esan­čio­je aikš­telė­je, kur ne­bu­vo jo­kios pa­stogės ar tua­le­to.

3 tūkst. zlotų bau­da, todėl šiuo at­ ve­ju bend­ra su­ma su­da­ro 21 tūkst. zlotų (apie 16,6 tūkst. litų).

Laukė pi­nigų

„Vai­ruo­to­jai kor­telė­je ne­turė­jo lė­ šų bau­dai su­mokė­ti“, – sakė at­ sto­vas. Jis ti­ki­no, kad ins­pek­to­riai pa­si­ūlė or­ga­ni­za­to­riui nu­vež­ti vai­ kus į vieš­butį, kad šie galėtų ra­miai per­nak­vo­ti, ta­čiau lie­tu­viai tai pa­ da­ry­ti at­si­sakė.

A.Ga­jad­hu­ras pa­brėžė, kad su­ lai­kyta trans­por­to prie­monė, pri­

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (BFL) nuo­tr.

klau­san­ti už­sie­nio vežėjų bend­ro­ vei, ne­ga­li iš­va­žiuo­ti iš kont­rolės vie­tos, kol ne­su­mokė­ta bau­da. „Ins­pek­to­riai prie au­to­bu­so bu­ vo nuo 20 iki 1.30 val. vie­tos lai­ ku. Laukė, kol į kor­telę bus per­ves­ tos lėšos. Ins­pek­to­riai taip pat davė sa­vo mo­bi­liųjų te­le­fonų nu­me­rius, kad tuo me­tu, kai vai­ruo­to­jas turės pi­nigų bau­dai su­mokė­ti, jie grįžtų.

O 6.30 val. pa­skam­bi­no vie­nas vai­ ruo­tojų ir pa­sakė, kad tu­ri pi­nigų, ta­ čiau paaiškė­jo, jog ga­li su­mokė­ti tik 15 tūkst. zlotų. Ins­pek­to­riai pa­ėmė

šiuos pi­ni­gus ir nu­va­žia­vo pas ant­rąjį vai­ruo­toją – šis su­mokė­jo li­ku­sius 6 tūkst., o ta­da au­to­bu­sas galė­jo iš­va­ žiuo­ti“, – pa­sa­ko­jo A.Ga­jad­hu­ras.

Domė­sis in­ci­den­tu

Len­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­ja PAP pra­nešė pa­pra­šiu­si Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­ ti at­sa­kymą į Lie­tu­vos am­ba­sa­dos ket­vir­ta­dienį įteiktą notą. „Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ ja dėl Lie­tu­vos am­ba­sa­dos no­tos šian­dien iš­siuntė laišką dėl minė­

Dėl ne­su­mokė­to ke­lių mo­kes­čio Len­ki­jos pa­reigūnų su­lai­ky­ta­me au­to­bu­se 23 Ute­nos Aukš­ta­kal­nio pro­gim­na­zi­jos 5–8 kla­sių moks­ lei­viai bu­vo pri­vers­ti pra­leis­ti nak­ tį ne­tin­ka­mo­mis sąly­go­mis ne­to­li Var­šu­vos esan­čio­je aikš­telė­je, kur ne­bu­vo jo­kios pa­stogės ar tua­le­to.

Len­ki­jo­je su­lai­ky­tu au­to­bu­su va­žia­vu­sių vaikų ke­lionės va­do­ vas Vy­tau­tas Kras­nic­kas penk­ta­ dienį pa­reiškė ke­ti­nan­tis by­linė­tis su Len­ki­jos teisė­sau­ga ar kreip­tis į ES teis­mus dėl galbūt ne­teisė­to su­ lai­ky­mo ir oru­mo pa­žei­di­mo.

Ta­čiau, Lie­tu­vos so­cia­linės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SADM) tei­gi­mu, kol kas ne­ga­li­ma skubė­ ti teis­ti, o jei paaiškėtų, kad kal­ta Lie­tu­va, reikėtų tai pri­pa­žin­ti ir ne­ spręsti pro­ble­mos tarp­tau­ti­niu ly­giu. „Sun­ku pa­sa­ky­ti, kas šiuo at­ve­ju yra tei­sus, kol ne­tu­ri­me pa­kan­ka­ mai duo­menų – dau­giau ir konk­re­ čiau pa­sa­ky­ti galė­si­me, kai turė­si­me visą in­for­ma­ciją. Vis dėlto pa­pras­ tai ne­būna taip, kad kal­ta būtų tik vie­na pusė. Jei paaiškėtų, kad yra ir mūsų, t. y. ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus ir gi­do, klaidų, dėl ko kentė­jo vai­ kai, tu­ri­me mokė­ti tai pri­pa­žin­ti ir ne­per­kel­ti pro­ble­mos spren­di­mo į tarp­tau­tinį lygį“, – tei­gia SADM. BNS inf.

At­leis teisė­jus

Kro­vi­niai bėgiais judės grei­čiau

Teisėjų ta­ry­ba penk­ta­dienį nu­tarė pa­tar­ti Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­ kai­tei (nuotr.) at­leis­ti 22 ša­lies teis­ mų pir­mi­nin­kus, pa­si­bai­gus pa­sky­ ri­mo į šias pa­rei­gas ter­mi­nui. Dek­ re­tu dėl teisėjų at­lei­di­mo į Teisėjų ta­rybą kreipė­si ša­lies va­dovė.

And­re­jus Žu­kovs­kis

D.Gry­baus­kaitė taip pat pra­šė Tei­ sėjų ta­ry­bos pa­tar­ti dėl Lai­mos Gar­ ne­lienės at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos ape­ lia­ci­nio teis­mo Baud­žiamųjų bylų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­reigų, pa­ si­bai­gus pa­sky­ri­mo į šias pa­rei­gas lai­kui. Teisėjų ta­ry­ba pri­tarė L.Gar­ ne­lienės at­lei­di­mui. Pre­zi­dentė dek­ re­tu į šias pa­rei­gas siū­lo Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Baud­žiamųjų by­ lų sky­riaus teisėją Aloyzą Kruopį.

Nuo 1995-ųjų Lie­tu­vos ape­lia­ ci­nia­me teis­me dir­ban­ti L.Gar­ne­ lienė nuo 1999 m. va­sa­rio ėjo šio teis­mo Baud­žiamųjų bylų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gas.

Pa­reigų ne­ten­ka ir nuo 1999-ųjų spa­lio Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui va­do­vau­jan­tis Artū­ras Šums­kas.

Kan­di­da­tas į šias pa­rei­gas dar ne­ nu­ma­ty­tas.

Taip pat bus kei­čia­mi Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­linkės ir Šiau­lių mies­to apy­linkės teismų pir­mi­ ninkų pa­va­duo­to­jai.

Be va­dovų lie­ka Vil­niaus mies­to 4-asis apy­linkės teis­mas, Kau­no

a.zukovski@diena.lt

Įmo­nių kon­sor­ciu­mas su „Kau­no til­tais“ prie­ša­ky­je pra­dėjo vyk­dy­ ti vieną did­žiau­sių Nep­rik­lau­so­ mos Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruktū­ros pro­jektų – Vil­niaus ge­ le­žin­ke­lių ap­link­ke­lio sta­ty­bas.

ra­jo­no apy­linkės, Šiau­lių, Drus­ki­ ninkų, Pa­lan­gos, Rad­vi­liš­kio, Ig­ na­li­nos, Ute­nos, Šal­či­ninkų, Kre­ tin­gos, Šir­vintų, Plungės, Ra­sei­nių, Jur­bar­ko, Uk­mergės, Ku­piš­kio, Ša­ kių, Kelmės, Biržų ir Za­rasų ra­jonų apy­linkės teis­mai.

Na­cio­na­linė teismų ad­mi­nist­ra­ci­ ja skelbė, kad Vil­niaus mies­to 1-asis apy­linkės teis­mas, Vil­niaus mies­to 2-asis apy­linkės teis­mas, Vil­niaus mies­to 3-ia­sis apy­linkės teis­mas ir Vil­niaus mies­to 4-asis apy­linkės teis­mas reor­ga­ni­zuo­ja­mi su­si­jun­gi­ mo būdu į naują ju­ri­dinį as­menį – Vil­niaus mies­to apy­linkės teismą.

Nuo rugsė­jo 1 d. ke­tu­rių Vil­niu­je vei­kian­čių apy­linkės teismų teisės ir pa­rei­gos pe­rei­na po reor­ga­ni­za­ ci­jos veik­sian­čiam Vil­niaus mies­ to apy­linkės teis­mui. Kau­no ra­jo­ no apy­linkės teis­mas jun­gia­mas su Kau­no mies­to apy­linkės teis­mu.

VD, BNS inf.

Pra­sidė­jo Ky­viš­kių sto­ty­je

Apie 20 km nuo sos­tinės nu­to­ lu­si Ky­viš­kių ge­le­žin­ke­lio sto­ tis, ko ge­ro, dar nėra ma­čiu­si tiek daug gar­bingų sve­čių vie­nu me­tu.

Penk­ta­die­nio po­pietę čia į ofi­cia­ lią Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio ap­link­ke­ lio sta­ty­bos darbų pra­džią at­vy­ ko su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Sta­sys Dai­ lyd­ka, „Kau­no tiltų“ val­dy­bos pir­ mi­nin­kas Ne­ri­jus Ei­du­ke­vi­čius ir kitų re­konst­ruk­ci­jo­je da­ly­vau­sian­ čių įmo­nių at­sto­vai. Da­lis sve­čių į šventę at­vy­ko spe­cia­liu trau­ki­niu.

Per dve­jus me­tus, iki 2014 m. bir­že­lio, „Kau­no til­tai“ drau­ge su „Pa­nevė­žio ke­liais“, „Mit­ni­ja“, Len­ki­jos įmo­ne „Trakc­ja Tilt­ra“ ir Lat­vi­jos bend­ro­ve „Be­lam-Ri­ga“ pla­nuo­ja re­konst­ruo­ti ge­le­žin­ke­ lių ap­link­kelį, be­si­tęsian­ti nuo Val­ čiūnų iki Ky­viš­kių ge­le­žin­ke­lio sto­ ties, ir nu­ties­ti dar vie­nus bėgius.

Ši­taip bus ge­ro­kai su­ma­žin­tas kro­ vi­ni­nių trau­ki­nių srau­tas per mies­to centrą, pa­didės ap­link­ke­liu va­žiuo­ jan­čių trau­ki­nių grei­tis, nes jis iki šiol ne­vir­ši­jo 80 km per va­landą.

Sta­sys Dai­lyd­ka:

Ka­dai­se šis ruo­žas bu­vo pa­sta­ty­tas ka­ ri­niams tiks­lams, da­bar jis taps la­bai svar­bia ge­le­žin­ke­lių da­li­mi.

Be to, šis ge­le­žin­ke­lio ruo­žas yra tarp­tau­ti­nio ge­le­žin­ke­lio ko­ ri­do­riaus da­lis, ku­riuo į Lie­tuvą pa­ten­ka ne­ma­ža da­lis kro­vi­nių iš Bal­ta­ru­si­jos ir Ru­si­jos.

Iš vi­so bus at­nau­jin­ta 24,5 km ge­le­žin­ke­lių, o bend­ra pro­jek­ to kai­na – be­veik 217 mln. litų.

Tai stam­biau­sias „Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­lių“ in­ves­ti­ci­nis pro­jek­tas ir did­žiau­sias pro­jek­tas, kurį įgy­ ven­din­ti ėmėsi „Kau­no til­tai“ su par­tne­riais. Ofi­cia­liai šis pro­jek­ tas va­di­na­si „IXB ko­ri­do­riaus Vil­ niaus ap­link­ke­lio Kyviškės–Val­ čiūnai ant­ro­jo ke­lio sta­ty­ba“.

Pa­matė sim­bo­linį ženklą

Be ant­ros ge­le­žin­ke­lio li­ni­jos sta­ ty­bos ir se­no­sios re­konst­ruk­ci­jos, taip pat bus išplės­tos Ky­viš­kių ir Val­čiūnų ge­le­žin­ke­lio sto­tys, re­ konst­ruo­ti til­tai, pra­lai­dos, įreng­ ta nau­ja sig­na­li­za­ci­ja, at­nau­jin­ti elekt­ros tie­ki­mo ir te­le­ko­mu­ni­ka­ cijų tink­lai. Taip pat šia­me ruo­ že bus įreng­tas pėsčiųjų via­du­kas.

Pa­lei ge­le­žin­kelį taip pat at­si­ras be­ veik 5 km il­gio triukš­mo slo­pi­ni­mo sie­nutė, bus pa­so­din­ta med­žių.

Pa­žadė­jo gerą re­zul­tatą

Į šventę at­vykęs „Kau­no tiltų“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas N.Ei­du­ke­ vi­čius teigė, kad įmo­nei yra di­delė garbė pri­si­dėti prie did­žiau­sio per visą Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos lai­ ko­tarpį pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo.

Pa­sak N.Ei­du­ke­vi­čiaus, ka­dai­ se di­de­lis pa­sau­lis dėl įvai­rių inf­ ra-st­ruktū­ros pro­jektų tam­pa vis ma­žes­nis ir to­kios įmonės kaip „Kau­no til­tai“ su ma­lo­nu­mu pri­ si­de­da prie šio „ma­ži­ni­mo“. „Ne­kalbė­siu daug ir ne­si­kar­to­ siu. Džiau­giamės, kad mums pa­ tikė­jo to­kius dar­bus. Pa­sa­ky­siu tik, kad to­kie pro­jek­tai yra la­bai svar­ būs, ir pa­ža­du, jog viską pa­da­ry­si­ me lai­ku, ko­ky­biš­kai ir tvar­kin­gai.

Grei­čiau, tie­siau, ko­ky­biš­kiau“, – pa­ti­ki­no N.Ei­du­ke­vi­čius.

7

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

lietuva

Dėl žydų žu­dikų tar­sis su pro­ku­ro­rais Dve­jus me­tus dir­bu­si Lie­tu­vos is­to­rikų ko­man­da nu­statė per tūkstantį lie­tu­vių, ku­rie da­ly­va­vo žydų ho­lo­kaus­te Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, ta­čiau be teis­mi­ nio įver­ti­ni­mo sąra­šo vie­šai ne­skelbs.

me­nis“, – kalbė­jo T.B.Bu­raus­kaitė.

Ji pa­brėžė, kad, bai­gus šį pirmąjį etapą, ty­ri­mas bus tęsia­mas to­liau, tik­ri­nami duo­me­nys apie vei­ku­sias po­li­ci­nes ins­ti­tu­ci­jas. Ma­no­ma, kad kitų metų pa­bai­go­je bai­gus visą dar­ bą sąra­šas ga­li pa­dvi­gubė­ti, tuo­met galbūt bus krei­pia­ma­si į už­sie­ny­je esan­čius ty­ri­mo cent­rus.

Par­ti­zanų vadų nėra

„Jie laikė ginklą“

At­si­jo­jo: pro­fe­sio­nalūs is­to­ri­kai per­žiūrė­jo 4268 mi­ni­mas pa­var­des

žmo­nių, ku­rie galė­jo būti su­si­ję su žu­dynė­mis. Spe­cia­lis­tams at­li­kus ty­rimą sąra­še li­ko 1034 as­me­nys.

Aukų – be­veik 200 tūkst. Žydų žu­dynės Lie­t u­vo­je pra­si­dėjo jau pir­mo­sio­m is So­v ietų Sąjun­gos ir na­c ių Vo­k ie­t i­jos ka­ro die­no­m is 1941 m. bir­že­l io pa­bai­go­je. Be­veik vi­ si pro­v in­ci­jos žy­dai bu­vo su­va­r y­t i į ge­t us ir nu­ž u­dy­t i iki 1941 m. lapk­r i­ čio vi­du­r io.

karų ir Vi­du­r io Eu­ro­pos ša­l ims ne­ te­ko pa­t ir­t i. So­v ietų vyk­dy­t i žu­dy­ mai, trėmi­mai į Si­birą ir ki­tos skriau­ dos bent iš pra­d žių dalį lie­tu­v ių pa­ vertė Vo­kie­ti­jos ša­li­nin­kais, su na­cių bei so­vietų ka­ru bu­vo sie­ja­mos vil­tys at­kur­ti Lie­tu­vos vals­tybę.

1943 m. oku­pa­cinė vald­ž ia nu­tarė lik­vi­duo­t i ir did­ž iųjų Lie­tu­vos mies­ tų ge­tus. Iš vi­so iki na­cių oku­pa­ci­jos pa­bai­gos bu­vo nu­ž u­dy­ta apie 195 tūkst. Lie­tu­vos žydų, ka­ro pa­bai­gos su­laukė 5–10 pro­c. Lie­tu­vos žydų.

O dau­gu­ma žydų bi­jo­jo na­cių Vo­k ie­ ti­jos puo­l i­mo ir glaudė­si prie so­v ietų, ša­ly­je iš­po­pu­liarė­jo an­ti­ž y­diš­kos nuo­tai­kos ir ste­reo­ti­pai, bol­še­vizmą va­di­nant žydų vald­ž ia.

Na­ciams į ho­lo­kaus­to vyk­dymą Lie­ tu­vo­je pa­vy­ko įtrauk­ti palyginti daug lie­tu­vių ad­mi­nist­ra­ci­jos įstaigų ir vie­ tos gy­ven­tojų. Šis fak­tas iš da­l ies aiš­k i­na­mas bru­ ta­l ia so­v ie­t i­ne oku­pa­ci­ja, ku­r ios Va­

R

Kaip tei­g ia is­to­ri­kas Arū­nas Bub­nys, nors „ga­lu­ti­nis žydų klau­si­mo spren­ di­mas“ bu­vo suor­ga­ni­zuo­tas ir ini­ci­ juo­tas na­cių, be ak­ty­vaus da­lies lie­ tu­v ių ad­m i­n ist­ra­ci­jos ir vie­tos gy­ ven­tojų tal­k i­n in­ka­v i­mo jo ne­būtų pa­v ykę įgy­ven­d in­t i taip spar­čiai ir to­k iu mas­tu.

Vyk­dant ty­rimą ne­ras­ta jo­kių įro­ dymų, kad prie žydų žu­dy­mo bū­ tų pri­si­dėję su so­vietų oku­pa­ci­ja ko­voję par­ti­zanų va­dai. Gyvų įta­ riamų ho­lo­kaus­to vyk­dy­tojų Lie­tu­ vo­je ne­bėra.

Kaip in­ter­viu BNS sakė Lie­tu­vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro va­dovė Te­resė Bi­ rutė Bu­raus­kaitė, šiuo me­tu vyk­ do­mi bai­gia­mie­ji ty­ri­mo dar­bai, o nu­sta­ty­ti sta­tis­ti­niai duo­me­nys tu­ rėtų būti vie­šai pa­skelb­ti bir­že­lio pa­bai­go­je. Pa­tik­ri­nu­si Iz­rae­lio in­ ter­ne­to sve­tainė­je skelb­tas ta­riamų 4268 žyd­šaud­žių pa­var­des, pen­kių is­to­rikų ko­man­da nu­statė, kad žu­ dynė­se da­ly­va­vo 1034 as­me­nys. „Pro­fe­sio­nalūs is­to­ri­kai per­žiūrė­ jo 4268 mi­ni­mas pa­var­des žmo­nių, ku­rie, sąrašą pa­skel­bu­sių nuo­mo­ ne, ga­li būti su­si­ję su žu­dynė­mis.

Po mūsų spe­cia­listų ty­ri­mo li­ko 1034 as­me­nys“, – in­ter­viu BNS sa­ kė T.B.Bu­raus­kaitė. „Tai tie as­me­ nys, ku­rie laikė ginklą. Be­veik vi­si, ku­rie bu­vo kal­ti­na­mi, aiš­ki­na, kad jie tik kon­vo­ja­vo, o ki­ti žudė. Bet tai yra ne­tie­sa, nes še­šias va­lan­das šau­dy­ti vie­nas žmo­gus ne­ga­li tie­ siog fi­ziš­kai“, – kalbė­jo cent­ro ge­ ne­ra­linė di­rek­torė.

Is­to­ri­nis ty­ri­mas

Pa­sak jos, iš­lie­ka neaiš­ku, ko­ kiu pa­grin­du bu­vo su­da­ry­tas se­ niai in­ter­ne­te esan­tis ta­riamų ho­ lo­kaus­to da­ly­vių sąra­šas, kai ku­rių pa­vard­žių ne­pa­vy­ko ras­ti ap­skri­tai jo­kiuo­se ar­chy­vuo­se.

Te­resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė:

Be­veik vi­si, ku­rie bu­vo kal­ti­na­mi, aiš­ki­na, kad jie tik kon­vo­ja­vo, o ki­ti žudė.

Bet tai yra ne­tie­sa.

T.B.Bu­raus­kaitės tei­gi­mu, ne­ sant tei­si­nio įver­ti­ni­mo sąrašą skelb­ti būtų ne­tei­sin­ga. Be­veik vi­ si ja­me esan­tys as­me­nys bu­vo teis­ ti so­viet­me­čiu. „Mūsų ty­ri­mas yra is­to­ri­nis. No­ rint pa­skelb­ti tą sąrašą, reikėtų ir teis­mi­nio ty­ri­mo. Ne­ga­li­me im­tis to­kios funk­ci­jos. Da­bar ne­prik­lau­ so­mos Lie­tu­vos tei­si­nin­kai turėtų iš­tir­ti. Tu­ri­me nu­si­tei­kimą pa­dis­ ku­tuo­ti su Ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ratū­ra, galbūt jie su­kurtų grupę, ku­ri iš­tirtų mūsų duo­me­nis apie tuos 1034 as­

Anot T.B.Bu­raus­kaitės, per ty­rimą, pra­dėtą 2010 m., ne­gau­ta jo­kių duo­menų, kad prie žydų žu­dy­nių galė­jo pri­si­dėti Lie­tu­vos par­ti­zanų pa­si­prie­ši­ni­mo so­vietų oku­pa­ci­jai va­do­vybė. „Par­ti­zanų vadų sąra­še nėra. Nėra ab­so­liu­čiai jo­kių duo­ menų“, – kalbė­jo T.B.Bu­raus­kaitė.

Jos nuo­mo­ne, iš sąra­še esan­čių žmo­nių dau­ge­lis ne­galė­jo da­ly­vau­ti par­ti­zanų pa­si­prie­ši­ni­me, nes dau­ gu­ma iš jų bu­vo nu­teis­ti pra­si­dėjus ant­ra­jai so­vietų oku­pa­ci­jai. „Kai kur – Iz­rae­lio spau­do­je, Wiesentha­ lio cent­re – sklan­do kal­bos, kad vos ne vi­si Lie­tu­vos par­ti­za­nai bu­vo su tuo su­si­ję. Par­ti­zanų bu­vo ne ma­ žiau kaip 50 tūkst., o žu­dikų – apie 2 tūkst.“, – sakė cent­ro va­dovė.

T.B.Bu­raus­kaitės tei­gi­mu, nėra duo­menų, kad nors vie­nas iš sąra­še esan­čių as­menų te­bebūtų gy­vas ir gy­ventų Lie­tu­vo­je. „Mes esa­me kal­ ti­na­mi, kad ne­ke­lia­me baud­žiamųjų bylų, bet mes ne­tu­ri­me kam kel­ ti. Mes ne­tu­ri­me in­for­ma­ci­jos apie dar Lie­tu­vo­je kokį nors te­be­gy­ve­ nantį žyd­šaudį“, – BNS sakė ji.

Ty­ri­mo ko­man­do­je dir­bo du Gy­ ven­tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ ri­mo cent­ro spe­cia­lis­tai ir trys iš ša­ lies pa­sam­dy­ti pro­fe­sio­nalūs is­to­ri­kai.

BNS inf.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Natūralios buveinės – mūsų pasididžiavimas Tautvydas Gaižauskas Aplinkosaugininkai ir visi kiti gamtai neabejingi žmonės ką tik minėjo dvi gražias dienas. Abi skirtos tam, kad visuomenė dar kartą atkreiptų dėmesį ir pajustų mūsų šalies gamtos grožį bei pažvelgtų į tai, ką sukūrė žmogus, darniai sutardamas su aplinka.

Padėtas kertinis akmuo

Gegužės 24 d. – Europos parkų diena. Ši data minima nuo 1999 m. ir kasmet švenčiama prisimenant, kad 1909 m. gegužės 24 d. Švedijoje buvo įsteigti pirmieji devyni Europos nacionaliniai parkai. Šių metų Europos parkų dienos šūkis – „Žiūrėkite į dangų. Palieskite medį. Pajuskite orą. Atraskite save“. Paprastas ir asmeniškas šūkis, įkvepiantis žmones džiaugtis ir įvertinti gamtos turtus savo šalyje bei visoje Europoje.

Kita diena – gegužės 21-oji. Tądien sukako 20 metų, kai buvo padėtas vienas kertinių akmenų siekiant ES šalyse išsaugoti pažeidžiamas, nykstančias bei retas rūšis ir natūralias buveines – priimta Na-

tūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos direktyva. Palyginti netolimoje praeityje daug dėmesio buvo skiriama atskirų nykstančių rūšių ir individų apsaugai, tačiau didėjant aplinkos teršimui ir gamtos išteklių naudojimui suprasta, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis visų pirma reikia saugoti jų gyvenamąją aplinką – buveinę.

Prieš 20 metų priimta buveinių direktyva ne tik draudžia medžioti, gaudyti, rinkti ar kitaip žalingai naudoti ir sąmoningai trikdyti retas bei nykstančias rūšis, bet ir įpareigoja kiekvieną ES valstybę atrinkti bei apsaugoti svarbiausias natūralių buveinių ir retų bei nykstančių rūšių paplitimo vietas ir nustatyti jose specialias saugomas teritorijas.

Saugomos gamtos vertybės

Pirmiausiai tokios teritorijos atrenkamos pagal rūšių ir natūralių buveinių mokslinių tyrimų rezultatus, vėliau oficialūs jų sąrašai siunčiami Europos Komisijai, o ši jas įvertina to biogeografinio regiono mastu. Galiausiai visos saugotinos teritorijos Europos Komisijos

Jauku: Lietuvoje išties daug gamtos kampelių, kuriuos saugome ir kuriais galime pagrįstai didžiuotis.

sprendimu paskelbiamos Europos Bendrijos svarbos teritorijomis, o valstybė privalo per šešerius metus jose nustatyti būtinas apsaugos priemones.

Lietuvoje yra atrinktos 406 buveinių apsaugai svarbios teritorijos. Jos užima apie 650 tūkst. hektarų – 10 proc. – šalies sausumos

Tomo Avižinio nuotr.

ploto. Pagrindinę veiklą saugant europinės svarbos gamtines buveines ir rūšis vykdo saugomų teritorijų direkcijos.

Daugumoje valstybinių parkų yra išskirta po kelias buveinių apsaugai svarbias teritorijas, o kai kurių parkų, pavyzdžiui, Dzūkijos ir Žemaitijos nacionalinių parkų, taip

pat Nemuno deltos, Veisiejų, Kauno marių, Labanoro ir kt. regioninių parkų visa teritorija paskelbta svarbia buveinių apsaugai. Beje, pabrėžtina, jog buveinėms saugoti skirtos teritorijos nėra tokios, kur viskas draudžiama. Jose skatinama ir remiama žmogaus veikla, kuri padeda išsaugoti gamtos vertybes.

8

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

savaitės interviu

Kokias istorijas mena Ženklo iš Dangaus cerkvė, skaitykite priede

Žvėrynas

Apie krep­šinį, Ma­lai­ziją ir Lie­tuvą „Tai bu­vo vie­nas iš mo­mentų gy­ve­ni­me, kai gar­siai pa­sa­kai mintį, ku­ri rea­liai ta­vo gal­vo­je dar nėra net nor­ma­liai su­si­for­ma­ vu­si. O vėliau ne­tikė­tai ji tam­pa rea­ly­be“, – pri­si­pažįs­ta pir­mo­jo fil­mo apie Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­tinės už­ku­li­sius „Mes už...

Lie­tuvą!“ re­ži­sie­rius And­rius Le­ka­vi­čius.

Ta­das Kaz­laus­kas

Iki fil­mo prem­je­ros, ge­gužės 31-osios, did­žiųjų ša­lies miestų ki­ no teat­ruo­se li­kus ma­žiau nei sa­ vai­tei, A.Le­ka­vi­čius „Vil­niaus die­ nai“ pa­pa­sa­ko­jo, kaip su­si­domė­jo krep­ši­niu, ką veikė Ma­lai­zi­jo­je ir su ko­kiais iššū­kiais su­si­dūrė fil­muo­ da­mas „Mes už... Lie­tuvą!“.

– Ką tau as­me­niš­kai reiš­kia krep­ši­nis, kaip už­sikrė­tei oran­ ži­nio vi­ru­so bak­te­ri­ja?

– Būda­mas aš­tuo­ne­rių ne­ty­čia ry­ te pa­ma­čiau le­gen­dinę laidą „Krep­ ši­nio pa­sau­ly­je“, ku­ri bu­vo skir­ta Mi­chae­lui Jor­da­nui. Tuo­met ro­ dė vi­sus įspūdin­giau­sius krep­ši­nio ge­ni­jaus me­ti­mus.

Tą pa­čią dieną su­si­ra­dau krep­ ši­nio aikš­telę ir pra­šiau, kad ma­ne priimtų žais­ti, nes sa­vo ka­muo­lio dar ne­turė­jau. Vėliau tą va­sarą vy­ ko Bar­se­lo­nos olim­pia­da, kur mūsų rink­tinė pui­kiu pa­si­ro­dy­mu vi­sam lai­kui įskie­pi­jo meilę krep­ši­niui.

Sun­kiau­sia bu­vo tai, kad krep­ši­nin­kams šis fil­mas ne­bu­vo svar­biau­sias da­ly­ kas. Pir­miau­sia jie rūpi­no­si krep­ši­niu.

– Jau­nystė­je spor­ta­vai, ne­tgi rim­tai žai­dei krep­šinį. Ko­kios prie­žas­tys lėmė, kad te­ko jo at­ si­sa­ky­ti?

– Ką ga­li­ma va­din­ti „rim­tai“? Žaid­žiau mo­kyk­lo­je, uni­ver­si­te­te, mies­ to ly­go­je. Pi­nigų už žai­dimą nie­ka­da ne­gau­da­vau. Kartą žais­da­mas pa­ ty­riau vieną rim­čiau­sių krep­ši­ninkų traumų – nu­trūko Achi­lo saus­gyslė.

Tie­sa, ir da­bar sa­vo ma­lo­nu­mui žaid­žiu, tik pa­šokt kaip anks­čiau ir įdėt į krepšį jau ne­be­pa­vyks­ta.

– Ra­ga­vai žur­na­lis­to duo­nos, ren­gei TV re­por­ta­žus Eu­ro­ly­gos lai­doms apie krep­šinį. Kas pa­ stūmėjo į ran­kas grieb­ti fil­ma­ vi­mo ka­merą, koks bu­vo pir­ mas su­si­ti­ki­mas su ja?

– Pirmą kartą su ka­me­ra su­si­ti­kau stu­di­juo­da­mas žur­na­lis­tiką uni­ ver­si­te­te. At­si­me­nu, kad vie­nas ki­ tą fil­muo­da­vo­me sos­tinės Se­rei­kiš­ kių par­ke. Tie mi­ni re­por­ta­žai bu­vo su trum­pais sce­na­ri­jais – mokėmės vaiz­du pa­sa­ko­ti is­to­ri­jas. Vėliau ke­ letą kartų da­ly­va­vau ki­no kūry­binė­se dirb­tuvė­se „Va­sa­ros ME­DIA stu­di­ja“.

Ten su tarp­tau­tinė­mis ko­man­do­mis kūrėme trum­pa­met­ra­žius fil­mus ir klausėmės pa­skaitų. Iš tiesų ga­liu sa­ ve va­din­ti sa­va­moks­liu pra­kti­ku.

pro­cedū­ri­nia­me ka­bi­ne­te, pa­dėjo rink­tinės per­so­na­las – rink­tinės at­ sto­vas spau­dai ir fil­mo vyk­do­ma­sis pro­diu­se­ris L.Ku­nigė­lis bei ma­sa­ žuo­to­jas Ai­das Bu­ze­lis. Li­nas fil­ ma­vo pa­si­ta­ri­mus dra­bu­žinė­je, o Ai­dui te­ko spe­cia­lios už­duo­tys, kai per tre­ni­ruo­tes fil­ma­vo­me prie jo krūtinės pri­tvir­tin­ta ka­me­ra.

– Prask­leis­ki­te fil­mo kūri­mo už­ku­li­sius: ko­kie bu­vo iššū­kiai, kas jus la­biau­siai su­žavė­jo?

– Sun­kiau­sia bu­vo tai, kad krep­ši­ nin­kams šis fil­mas ne­bu­vo svar­biau­ sias da­ly­kas. Pir­miau­sia, jie rūpi­no­si krep­ši­niu, sa­vo žai­di­mu, pa­skui šei­ ma, vai­kais ir t. t. Jie ne­galė­jo skir­ti mums tiek lai­ko, kiek mes norė­jo­me.

Ta­čiau vi­si bu­vo la­bai ge­ra­no­riš­ki ir vi­sas rink­tinės ko­lek­ty­vas la­bai pa­ dėjo ku­riant šitą filmą.

O la­biau­siai su­žavė­jo ge­ro­sios krep­ši­ninkų sa­vybės, ku­rios ypač iš­ryškė­jo pra­dėjus su jais bend­rau­ti ir ma­tant juos ko­ne kiek­vieną dieną.

Be­si­ruo­šian­čius var­žy­boms, šven­ čian­čius per­galę ar nu­si­tei­kian­čius ko­vai po skau­daus pra­laimė­ji­mo.

Ma­nau, tai rei­kia pa­ma­ty­ti vi­siems Lie­tu­vos rink­tinės gerbė­jams. Nea­ be­jo­ju, kad po mūsų fil­mo jie rink­ tinę pa­lai­kys dar karš­čiau.

– Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­ tus ne­ma­žai lai­ko pra­lei­dai Ma­ lai­zi­jo­je. Ką ten vei­kei?

– Bėgau nuo šal­tos lie­tu­viš­kos žie­ mos. Jei rim­tai, stu­di­ja­vau rek­la­mos kūry­bos ma­gistrą – pra­dėjau 2010ųjų pa­bai­go­je, šie­met bai­giau. Per tą lai­ko­tarpį Kva­la Lumpū­re te­ko bend­ra­dar­biau­ti vyk­dant įvai­rius kūry­ bi­nius pro­jek­tus. O pa­sku­ti­nius mėne­ sius prie­š grįžda­mas į Lie­tuvą dir­bau kūry­bos va­do­vu in­ter­ne­to spren­dimų agentū­ro­je „Mo­tion­works“.

– Ko­kios bu­vo ko­legų Ma­lai­zi­ jo­je reak­ci­jos, kai jie su­ži­no­jo, kad su­kūrei filmą apie ant­rąja Lie­tu­vos re­li­gi­ja va­di­namą krep­šinį?

– Dau­ge­lis ne­la­bai su­pra­to, koks svar­bus yra krep­ši­nis mūsų ša­ly­ je, nors reak­ci­jos ir ko­men­ta­rai tik po­zi­tyvūs.

Krep­ši­nis Ma­lai­zi­jo­je vi­siš­kai ne­ po­pu­lia­rus. Aiš­ku yra žaid­žian­čių en­tu­ziastų – dau­giau­sia Ma­lai­zi­ jos kinų, bet tai la­biau re­tos išim­tys.

Nors Kva­la Lumpū­ras ir tu­ri Azi­ jos ly­go­je žaid­žian­čią pro­fe­sio­na­ lią ko­mandą, bend­ras krep­ši­nio ly­ gis ir po­pu­lia­ru­mas pa­na­šus kaip, pa­vyzd­žiui, bad­min­to­no Lie­tu­vo­je.

Ma­lai­zi­jo­je būnant at­ro­do, kad krep­ šinį žaid­žia tik la­bai aukš­ti atei­viai iš kitų pla­netų, pa­na­šiai kaip fil­me „Kos­mi­nis krep­ši­nis“.

– Ar įsi­vaiz­da­vai, kad pir­ma­sis ta­vo su­kur­tas fil­mas bus apie krep­šinį?

– To­kio tiks­lo – su­kur­ti filmą apie krep­šinį – ne­turė­jau. Aiš­ku, bu­vo vi­so­kių po­kal­bių su drau­gais prie bo­ka­lo alaus, kad rei­kia kur­ti filmą apie krep­šinį, o pa­grin­dinį vaid­menį at­liktų Ro­lan­das Kaz­las. Pa­me­nu, kaž­ka­da moks­lei­vių var­žy­bo­se pa­ čiam te­ko prie­š jį žais­ti, „kab­lius“ kai­re ran­ka jis ge­rai mėtė, ma­nau, ir ak­to­rių at­ranką pe­reitų.

– Tai vis dėlto kaip gimė idė­ja re­ži­suo­ti juostą apie Lie­tu­vos rink­tinę?

– Tai bu­vo vie­nas tų mo­mentų gy­ ve­ni­me, kai gar­siai pa­sa­kai mintį, ku­ri rea­liai ta­vo gal­vo­je dar nėra net su­si­for­ma­vu­si. Ra­šiau ma­gist­ro darbą apie ki­no fil­mo ko­mu­ni­ka­ciją ir tuo me­tu su­si­ti­kau su drau­gu ki­ no pro­diu­se­riu Ai­du Avi­ži­niu. Dis­ ku­ta­vo­me, kas su­do­mintų Lie­tu­vos žiū­ro­vus atei­ti į ki­no teat­rus.

Tai vy­ko 2010 m. ge­gužę. Ta­da ne­tikė­tai ir gimė fil­mo idė­ja. Pri­si­ mi­niau, kad Lie­tu­vo­je vyks Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas, tad rei­kia kur­ti filmą apie Lie­tu­vos na­cio­na­ linę rink­tinę. Iš­kart su­si­ti­kom su krep­ši­nio rink­tinės at­sto­vu spau­ dai Li­nu Ku­nigė­liu ir prie šios idė­ jos dir­bo­me dve­jus me­tus.

Įkvėpi­mas: A.Le­ka­vi­čius įsi­ti­kinęs, kad po fil­mo krep­ši­nio sir­ga­liai rink­

tinę pa­lai­kys dar karš­čiau.

– Kas tau bu­vo ne­tikė­ta sto­vint prie fil­ma­vi­mo ka­me­ros, galbūt krep­ši­ninkų gy­ve­ni­mas pa­si­ rodė vi­sai ki­toks?

– Fil­muo­da­mi su ko­man­da kon­ cent­ra­vomės į tai, kas vyks­ta ša­lia aikš­telės ir net ša­lia spor­to arenų – dau­giau stengėmės pa­ro­dy­ti kitą krep­ši­ninkų pusę. Lie­tu­vos ži­niask­ lai­do­je daž­niau­siai pa­ro­do­ma fa­sa­ dinė jų gy­ve­ni­mo pusė – krep­ši­nin­ kai aikš­telė­je per rung­ty­nes ar­ba po jų bend­rau­jan­tys su žur­na­lis­tais.

Man, visų pir­ma, kaip krep­ši­ nio sir­ga­liui, įdo­mu, kas vyks­ta, kai ka­me­ros iš­jun­gia­mos. Bet taip pa­ pras­tai to neiš­vy­si. Todėl fil­me „Mes už... Lie­tuvą!“ žiū­ro­vams turėtų bū­ ti įdo­miau­si krep­ši­nio rink­tinės už­ ku­li­siai ir gy­ve­ni­mas „iš vi­daus“.

– Kaip sekė­si būti ne­ma­to­ miems ir ne­drums­ti krep­ši­nin­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

kams ra­mybės – juk jiems la­bai svar­bu nu­si­teik­ti var­žy­boms, o kai ap­link fil­muo­ja ka­me­ros?

– Tu­riu sa­vo nuo­monę apie krep­ ši­ninkų ra­mybę. Kai ku­rių spor­to funk­cio­nie­rių ir ne­tgi tre­ne­rių aki­ mis mūsų krep­ši­nin­kai at­ro­do lyg po­rce­lia­ninės lėlės. Ma­ny­čiau, tai už­si­li­ku­sio po­so­vie­ti­nio mąsty­mo pa­da­ri­nys. Todėl dėko­ju tre­ne­riui Kęstu­čiui Kemzū­rai, kad mus pri­ ėmė ir lei­do pra­ver­ti du­ris į rink­ tinės už­ku­li­sius.

Prancū­zai ir vo­kie­čiai fil­mus apie fut­bolą per pa­sau­lio čem­pio­na­ tus kūrė sa­vo­se ša­ly­se. Prieš vi­sas rung­ty­nes, net fi­nalą, dra­bu­žinė­ je bu­vo po dvi ka­me­ras vi­sai ša­lia, pa­vyzd­žiui, le­gen­di­nio Zi­ne­di­ne’o Zi­da­ne’o. Ir tai ne­sut­rukdė prancū­ zams tap­ti pa­sau­lio čem­pio­nais.

Mums fil­muo­ti užd­raus­to­se zo­ no­se, pa­vyzd­žiui, dra­bu­žinė­je,

– Eu­ro­pos čem­pio­na­tas Lie­tu­ vos rink­ti­nei ne­bu­vo toks, ko­kio tikė­jo­si vi­si sir­ga­liai, – užim­ta penk­ta vie­ta. Kas galėtų pa­ska­ tin­ti lie­tu­vius atei­ti į šį filmą?

– Turbūt bu­vom vie­nin­te­liai žmonės iš ša­lies, ku­rie matė, kaip at­si­davę vy­rai dir­bo ir kaip at­sa­kin­gai rink­ tinė ruošė­si čem­pio­na­tui Lie­tu­vo­je.

Tai fil­mas su uni­ver­sa­lia ži­nia – būda­mi kar­tu, mes stip­res­ni. Ši is­ to­ri­ja vyks­ta krep­ši­nio aikš­telė­je, bet jos ži­nią ga­li­ma per­kel­ti ir į ki­ tas gy­ve­ni­mo sri­tis. Mes ti­ki­me, kad tai is­to­ri­ja, ku­ri įkvėps vi­sus ją pa­ ma­čiu­sius.

Spor­te tarp per­galės ir pra­laimė­ ji­mo nėra di­de­lio skir­tu­mo – tik kaip ta­ve ver­ti­na ap­lin­ki­nis pa­sau­ lis. Todėl atei­da­mi į šį filmą lie­tu­ viai pa­ro­dytų, kad ti­ki sa­vo rink­ti­ ne ir jos sėkme Lon­do­no olim­pinė­se žai­dynė­se. Juk iš esmės tai bus ta pa­ti ko­man­da, todėl toks pa­lai­ky­ mas, ma­nau, jai bus svar­bus.

– Ar re­gi, kad atei­ty­je tap­si rim­ tu ki­no re­ži­sie­riu­mi, ne­tgi kur­ si vai­dy­bi­nius fil­mus?

– Tu­riu ke­lias idė­jas vai­dy­bi­niams fil­mams. Ma­nau, kad iš pra­džių pir­muo­sius žings­nius vai­dy­bi­nia­me ki­ne norė­čiau ženg­ti kaip sce­na­ri­ jaus au­to­rius. Man pa­tin­ka ra­šy­ti.

Sa­ve ki­ne la­biau įsi­vaiz­duo­ju kaip sce­na­ristą, nes nuo jo pra­si­de­da fil­ mo kūri­mas.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

ŠeštaDIENIS, gegužės 26, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,03 %

37,1 pro­c.

– tiek šių metų pirmą ket­virtį, pa­ly­gin­ti su per­nai, pa­daugė­jo laisvų dar­bo vietų.

–0,43 %

–0,30 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Dar­bo už­mo­kes­tis mažė­jo

€

Vi­du­ti­nis mėne­si­nis dar­bo už­mo­kes­ tis Lie­tu­vo­je, neats­kai­čius mo­kes­čių ir ne­įskai­tant in­di­vi­dua­liųjų įmo­nių, šie­ met pirmą ket­virtį bu­vo 2138,1 li­to ir, pa­ly­gin­ti su ket­vir­tu 2011 m. ket­vir­čiu, su­mažė­jo 1,7 pro­c. Vals­tybės sek­to­riu­ je bru­to dar­bo už­mo­kes­tis mažė­jo 2,5 pro­c. ir su­darė 2267,5 li­to, pri­va­čia­ja­ me sek­to­riu­je mažė­jo 1 pro­c. ir siekė 2057,8 li­to.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3222 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3064 JAV do­le­ris 1 2,7441 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6780 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9457 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9245 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5781 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6831 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,7113 % +0,3425 % +0,7490 % +0,5255 % –0,0849 % +0,1036 % +0,4740 % –0,0506 % –0,0209 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,60

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,85

4,55

2,47

„Va­koil“

4,86

4,56

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

90,44 dol. už 1 brl.

106,66 dol. už 1 brl.

Kaip lie­tu­viai ta­po „App­le“ da­li­mi Bro­liai Ai­das ir Sau­ lius Dai­lidės ge­riau nei Lie­tu­vo­je yra ži­no­mi Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­tijų Ku­per­ti­no mies­te įsikū­ru­sio­je cent­ rinė­je „App­le“ būstinė­je. Prieš pen­ke­ rius me­tus lie­tu­vių su­kur­ta nuo­traukų re­da­ga­vi­mo pro­gra­ma „Pi­xel­ma­tor“ vis la­biau ža­vi­si vi­so pa­sau­lio „App­le“ var­to­to­jai.

mums pa­si­sekė, nes mūsų nuo­ traukų re­da­ga­vi­mo pro­gra­ma var­ to­to­jams pa­si­rodė pa­trauk­liau­sia ir ge­riau­sia iš visų kitų dau­ge­lio pro­gramė­lių“, – pa­sa­ko­jo S.Dai­lidė.

Kai „Pi­xel­ma­tor“ pro­gra­ma ta­ po po­pu­lia­ri tarp „App­le“ kom­ piu­te­rių var­to­tojų, „App­le“ va­do­ vybė bro­lius Dai­li­des pa­si­kvietė į sve­čius JAV. „Mus pa­si­so­di­no ir pa­sakė: „Mums pa­tin­ka tai, ką jūs da­ro­te. Mes jums siū­lo­me pri­si­ jung­ti prie mūsų ar­ba jūs da­ry­ki­te tai, ką no­ri­te, ir mums tai vis tiek la­bai pa­tiks.“ Nors mes sva­jo­jo­me dirb­ti „App­le“, bet taip pat norė­ jo­me gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, todėl su­ kandę dan­tis at­sakė­me pa­si­lik­ti.

Ta­čiau prie­š pen­ke­rius me­tus mū­ sų priim­tas spren­di­mas bu­vo ge­ ras, nes jau da­bar esa­me „App­le“ da­lis ir tu­ri­me ga­li­mybę gy­ven­ ti bei dirb­ti Lie­tu­vo­je. Skir­tu­mas tas, kad mums rei­kia la­bai steng­tis ge­rai dirb­ti, kad iš­lai­ky­tu­me drau­ giš­kus san­ty­kius su „App­le“. Svar­ bu ne­nu­vi­lti, iš­lai­ky­ti aukštą lygį ir dirb­ti pro­fe­sio­na­liai, kaip tai jie da­ ro JAV“, – kalbė­jo S.Dai­lidė.

Pi­ni­gai – ne svar­biau­si

Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Sėkmė: vie­no iš nuo­traukų re­da­ga­vi­mo pro­gra­mos „Pi­xel­ma­tor“ kūrėjų S.Dai­lidės tei­gi­mu, vers­lu­mas pri­

klau­so nuo pa­si­tikė­ji­mo sa­vi­mi.

Kas­dien au­ga

„App­le“ e. par­duo­tuvė­je kas­dien įsi­gy­da­mi nuo­traukų re­da­ga­vi­mo pro­gramą „Pi­xel­ma­tor“ pirkė­jai iš vi­so pa­sau­lio ne­gai­li ko­men­tarų, ku­riuo­se ap­stu liaup­sių ir kūrė­ jams nau­dingų pa­stabų. „Nuos­ta­bi, leng­vai val­do­ma ir la­bai in­tui­ty­vi“, – ra­šo vie­nas nau­jas „Pi­xel­ma­tor“ var­to­to­jas. Ki­tas, jau ne pir­mus me­tus nuo­trau­kas re­da­guo­jan­tis lie­tu­vių su­kur­tu įran­kiu, gi­ria kū­ rėjus pa­to­bu­li­nus anks­čiau jį er­zi­ nu­sius da­ly­kus. Tre­čias ne­sle­pia, kad trūkumų dar yra, bet pro­gra­ ma daug ža­dan­ti ir jis lau­kia naujų „Pi­xel­ma­tor“ ver­sijų.

Dau­giau­sia lie­tu­vių su­kur­tos pro­gra­mos „Pi­xel­ma­tor“ var­to­ tojų yra JAV, Vo­kie­ti­jo­je, Prancū­ zi­jo­je, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Kas­dien vi­sa­me pa­sau­ly­je nau­ do­ja­ma „Pi­xel­ma­tor“ nuo­traukų re­da­ga­vi­mo pro­gra­ma kas­dien to­ bu­li­na­ma sos­tinės Šiaurės Mies­ te­ly­je įsikū­ru­sia­me bend­rovės „Pi­xel­ma­tor Team“ biu­re. Šian­ dien var­to­tojų iš­sa­ky­tos pa­sta­bos ir pro­gra­muo­tojų at­lik­ti pa­to­bu­li­ ni­mai die­nos šviesą iš­vys po maž­ daug pus­me­čio ar metų.

Su­žavė­jo vaiz­dai

Neat­si­tik­ti­nai bro­liai su­kūrė nuo­ traukų re­da­ga­vi­mo pro­gramą. Su­ si­žavė­ji­mas ko­ky­biš­ka gra­fi­ne sąsa­ja jiems ki­lo dar 1997 m., kai pirmą kartą sa­vo gy­ve­ni­me iš­vy­ko „App­le“ kom­piu­terį. „Pirmąjį „App­le“ kom­piu­terį mums lauk­tu­vių iš Da­ni­jos par­vežė tėtis. Mus užbūrė gra­žus ek­ra­nas.

Tuo me­tu vi­si kai­my­nai nau­do­jo­si DOS ope­ra­cinės sis­te­mos kom­piu­ te­riais ir mo­kyk­lo­je įsi­jungę kom­ piu­te­rius ma­ty­da­vo­me tik bal­tas rai­des mėly­na­me fo­ne, o na­muo­ se jau turė­jo­me ga­li­mybę grožė­tis ryš­kiais vaiz­dais kom­piu­te­rio ek­ ra­ne. Nors Da­ni­jo­je 1997-ai­siais tas kom­piu­te­ris jau bu­vo tech­no­ lo­giš­kai pa­senęs, mums prie­š dau­ giau nei de­šimt metų Lie­tu­vo­je tai at­rodė ste­buk­las“, – pa­sa­ko­jo vie­ nas „Pi­xel­ma­tor“ kūrėjų S.Dai­lidė.

Paš­ne­ko­vas ne­slėpė, kad nei vi­ du­rinė mo­kyk­la, nei vers­lo va­dy­bos stu­di­jos uni­ver­si­te­te ne­bu­vo vers­ lo įkvėpi­mo šal­ti­nis. „Tuo me­tu paaug­lius su­žavė­jo tie­siog „App­le“ ir jų šūkis „Think dif­fe­rent“. Mes pa­bandė­me gal­vo­ti ki­taip ir ta­po­me

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„App­le“ da­li­mi“, – teigė pa­šne­ko­ vas. Anot jo, vers­lu­mo re­cep­tas pa­ pras­tas – tiks­las, jo įgy­ven­di­ni­mas ir pa­si­tikė­ji­mas sa­vi­mi.

Dau­giau­sia lie­tu­vių su­kur­tos pro­gra­mos „Pi­xel­ma­tor“ var­to­ tojų yra JAV, Vo­kie­ ti­jo­je, Prancū­zi­jo­je, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Iš po­rei­kio sau

Tuo me­tu dar moks­lei­viams bro­ liams Dai­lidėms vien gra­žius pa­ veiks­liu­kus ro­dan­čio kom­piu­te­rio neuž­te­ko. Jie pa­stebė­jo, kad nėra ga­li­mybės šiuo kom­piu­te­riu rink­ti lie­tu­viš­kas rai­des, ir pa­bandė pa­tys su­kur­ti to­kią pro­gramą. „Nau­ja „App­le“ ope­ra­cinė sis­ te­ma „Mac OS“ pa­si­rodė 2000 m.

Pir­mas dar­bas, kurį su bro­liu pa­ darė­me, – par­davė­me nau­jai ope­ ra­ci­nei sis­te­mai su­kurtą pro­gramą, leid­žian­čią „App­le“ kom­piu­te­

riuo­se ra­šy­ti lie­tu­viš­ko­mis, lat­ viš­ko­mis ir es­tiš­ko­mis raidė­mis.

Tai darė­me iš po­rei­kio sau“, – pa­ sa­ko­jo S.Dai­lidė. Pir­mos sa­vo su­ kur­tos kom­piu­te­rinės pro­gra­mos tei­ses lie­tu­viai par­davė vie­nai aust­ ralų bend­ro­vei – ši nuo kiek­vie­no pro­gra­minės įran­gos, ku­ri bu­vo įkai­no­ta 45 JAV do­le­riais, par­da­vi­ mo kūrėjams mokė­jo po 5 JAV do­ le­rius. Per mėnesį bro­liai už­si­dirb­ da­vo apie 50 JAV do­le­rių. „Ne­tikė­jo­me, kad sėdėda­mi prie kom­piu­te­rio ga­li­me už­dirb­ti. Kai pra­dėjo­me gau­ti pa­jamų, tai už­ka­ bi­no, nes ne­norė­jo­me ei­ti grio­vių kas­ti“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas.

Pa­si­rin­ko „App­le“ ir Lie­tuvą

Bro­lių Dai­lid­žių bend­ra­vi­mas ir bend­ra­dar­bia­vi­mas su „App­le“ va­ do­vais pra­si­dėjo 2007 m., kai bu­ vo su­kur­ta nuo­traukų re­da­ga­vi­ mo pro­gra­ma „Pi­xel­ma­tor“. Kol „App­le“ at­si­ra­do „Pi­xel­ma­tor“, nuo­trau­koms re­da­guo­ti var­to­to­jai nau­do­jo „Pho­tos­hop“ pro­gramą ir dau­gelį kitų pro­gramė­lių, ku­rias su­kūrė to­kie pa­tys ne­ži­no­mi žmo­ nės kaip ir bro­liai Dai­lidės. „Bet

Pirmąjį mi­li­joną bro­liai Dai­lidės už­dir­bo ne­prabė­gus nė me­tams nuo „Pi­xel­ma­tor“ pa­si­ro­dy­mo rin­ko­je. Ta­čiau Lie­tu­va apie jau­ nuo­sius mi­li­jo­nie­rius su­ži­no­jo tik dau­giau nei prie­š me­tus, kai „Pi­ xel­ma­tor“ pro­gra­ma bu­vo pra­dėta pre­kiau­ti „App­le“ e. par­duo­tuvė­ je ir per pir­mas 20 dienų šios pro­ gra­minės įran­gos bu­vo par­duo­ta už 1 mln. JAV do­le­rių.

Apie tur­tus bro­liai kal­ba ne­no­ riai, jie la­biau nei pi­ni­gus iš­ke­lia tai, ką pa­tys yra su­kūrę. „Mes ne­ no­ri­me būti ži­no­mi kaip tur­tin­gi, bet apie sa­vo įdomų darbą ga­li­me pa­pa­sa­ko­ti la­bai daug“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

Pa­sie­ki­mus liu­di­ja dau­gybė ap­ do­va­no­jimų, iš ku­rių svar­biau­sias – per­nai va­sarą gau­tas „App­le De­ sign Award“. Tei­gia­ma, kad tai yra la­biau­siai visų „Mac“ pro­gra­minės įran­gos kūrėjų išs­va­jo­tas ap­do­va­ no­ji­mas. Vie­nas nau­jes­nių ap­do­ va­no­jimų – „App­le“ pri­pa­ži­ni­mas, kad prie­š naują „Pi­xel­ma­tor“ ver­ siją (iš­leis­ta per­nai lapk­ritį) yra ge­ riau­sia 2011 m. „Mac“ pro­gra­ma.

Už­dirb­tus pi­ni­gus bro­liai in­ves­ tuo­ja vėl į „Pi­xel­ma­tor“ ir nau­jus pro­jek­tus. Vie­nas to­kių – „iP­hon“ ir „iPad“ var­to­to­jams su­kur­tas žai­ di­mas „Flapc­raft“.

Pak­laus­tas, ar yra min­čių atei­ty­ je par­duo­ti „Pi­xel­ma­tor“, S.Dai­lidė at­kir­to: „Mums la­bai pa­tin­ka mūsų dar­bas, no­ri­me lik­ti lais­vi ir tik pa­ tys spręsti, ką ir kaip veik­ti. Pa­lie­ ka­me sau ga­li­mybę su­kti vers­lo vai­ rą į bet ku­rią pusę.“

10

šeštadienis, gegužės 26, 2012

12p.

Latvija skelbiasi įveikusi krizę ir mažina mokesčius.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Jau­nuo­lis, ku­riam į ran­kas nu­kri­to a Kaip vos per dve­ jus me­tus iš men­ kai kam ži­no­mo po­ li­ti­ko tap­ti žmo­gu­ mi, ku­riam ga­li bū­ ti pa­ti­kė­tas Grai­ki­ jos li­ki­mas? 37 me­ tų Ale­xis Tsip­ras ga­li dė­ko­ti kri­ zei. O gal ne tik jai?

Tor­pe­da: A.Tsip­ras ir jo va­do­vau­ja­ma par­ti­ja „Sy­ri­za“ ne­ti­kė­tai įsi­ver­žė į Grai­ki­jos po­li­ti­kos pa­dan­gę.

Nuo fut­bo­lo prie po­li­ti­kos

Šio jau­nuo­lio, kaip daž­nai jis va­ di­na­mas Grai­ki­jo­je, va­do­vau­ja­ma kai­rio­ji par­ti­ja „Sy­ri­za“ – da­bar vie­na įta­kin­giau­sių po­li­ti­nių jė­ gų Grai­ki­jo­je. O A.Tsip­ras – vie­nas įta­kin­giau­sių po­li­ti­kų.

Nors pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus šį po­li­ti­ką daž­niau bu­vo ga­li­ma iš­ vys­ti Atė­nų gat­vė­se ei­nant pro­tes­ tuo­to­jų ko­lo­nos prie­ky­je su gar­ sia­kal­biu, da­bar jis sė­di gre­ta kitų ša­lies po­li­ti­kais ka­bi­ne­te, ku­ria­me spren­džia­mas vi­sos ša­lies li­ki­mas.

Kaip ašt­riais teiginiais gar­sė­ jan­tis po­li­ti­kas už­ka­ria­vo grai­ kų šir­dis? Ge­ras klau­si­mas. Ži­no­ ma, A.Tsip­ras nė­ra iš kel­mo spir­tas.

Pa­sak A.Tsip­rą pa­žįs­tan­čių žmo­ nių, jis – ge­ras de­ry­bi­nin­kas, pro­ tin­gas, ra­mus, bet kar­tais aist­rin­ gas ir pa­si­ti­kin­tis sa­vi­mi. Ta­čiau dau­ge­lis su­tin­ka, kad grai­kai bal­ sa­vo ne už jį, o prieš ki­tus.

Ki­ta ver­tus, dau­ge­lis grai­kų ma­ no, kad po­li­ti­ko slap­tas gink­las – am­žius. A.Tsip­ras – jau­niau­sias iš vi­sų Grai­ki­jos par­ti­jų ly­de­rių, to­dėl dau­ge­liui jis sim­bo­li­zuo­ja tam tik­rą kai­tą po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je.

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo pro­tes­tų

A.Tsip­ras gi­mė Atė­nuo­se, praė­jus trims die­noms po to, kai Grai­ki­jo­ je žlu­go nuo 1974 m. ša­lį val­džiu­si ka­ri­nė chun­ta.

Tsip­rų šei­mo­je ne­bu­vo po­li­ti­kų, o vai­kys­tė­je ir paaug­lys­tė­je A.Tsip­ ras la­biau mė­go fut­bo­lą nei po­li­ti­ ką. Jis bu­vo aist­rin­gas Atė­nų klu­bo „Pa­nat­hi­nai­kos“ ger­bė­jas, ne­pra­ lei­do nė vie­nų šios ko­man­dos na­ mų sta­dio­ne žais­tų rung­ty­nių.

Tie­sa, spor­tu Ale­xis do­mė­jo­si neil­gai. 1991 m. Grai­ki­jos de­ši­nių­jų vy­riau­sy­bei pa­skel­bus apie ne­po­ pu­lia­rią švie­ti­mo re­for­mą A.Tsip­ ras kar­tu su ki­tais bend­ra­moks­liais da­ly­va­vo ma­si­niuo­se pro­tes­tuo­se.

Per šiuos pro­tes­tus mo­ki­niai užė­ mė da­lį ša­lies mo­kyk­lų ir už­si­ba­ri­ ka­da­vo jo­se.

Tuo me­tu 17 me­tų Ale­xis va­do­va­ vo sa­vo mo­kyk­los užė­mi­mui. Vai­ kai čia gy­ve­no, val­gė, mie­go­jo, sa­ vo kla­ses jie bu­vo už­rė­mę suo­lais ir kė­dė­mis. Pro­tes­tas tę­sė­si ke­lis mė­ ne­sius.

Matt­hew Tsi­mi­ta­kis pa­sa­ko­jo, kad A.Tsip­rą su­ti­ko mo­kyk­lo­je, kai šis va­do­vo bend­ra­moks­liams. „Jis ga­lė­jo ras­ti komp­ro­mi­są tarp tų vi­sų šim­to tūks­tan­čių mo­ki­nių, ku­rie net ne­la­bai ži­no­jo, dėl ko pro­ tes­tuo­ja“, – sa­kė M.Tsi­mi­ta­kis. „Jis ge­rai ži­no­jo, kas vyks­ta švie­ ti­mo sis­te­mo­je. Ma­nau, jis bū­tų de­rė­ję­sis su vy­riau­sy­be ir jis vie­ nin­te­lis ga­lė­jo su­si­kal­bė­ti su spau­ da“, – pri­dū­rė M.Tsi­mi­ta­kis.

Ga­liau­siai stu­den­tams pa­vy­ ko gau­ti nuo­lai­dų iš vy­riau­sy­bės,

o A.Tsip­ras tai priė­mė kaip as­me­ ni­nę per­ga­lę.

Bai­gęs mo­kyk­lą A.Tsip­ras įsto­ jo į Na­cio­na­li­nį tech­ni­kos uni­ver­ si­te­tą Atė­nuo­se, ja­me stu­di­ja­vo ci­ vi­li­nę in­ži­ne­ri­ją. Ta­čiau jo ry­šiai su po­li­ti­ka dau­giau ne­nut­rū­ko.

Po stu­di­jų jis pri­si­jun­gė prie ra­ di­ka­liai nu­si­tei­ku­sių kai­rių­jų ir ža­ lių­jų stu­den­tų koa­li­ci­jos, vė­liau įsi­trau­kė į sa­vi­val­dos rin­ki­mus.

2006 m. at­sto­vau­da­mas nau­jai su­ si­kū­ru­siai par­ti­jai „Sy­ri­za“ jis da­ ly­va­vo Atė­nų sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos rin­ki­muo­se.

Re­zul­ta­tai bu­vo stul­bi­nan­tys.

Nau­ja kai­rio­ji po­li­ti­nė jė­ga su­ge­bė­ jo lai­mė­ti tre­čią vie­tą rin­ki­muo­se.

El­pi­da Ziou­va, dir­ban­ti Atė­nų sa­vi­val­dy­bė­je, tei­gė, kad A.Tsip­ ras su­ge­bė­jo pa­trauk­ti ne tik par­ ti­jos na­rių, bet ir elek­to­ra­to dė­me­ sį, nes bu­vo kuk­lus, ta­čiau aiš­kiai sie­kian­tis tiks­lų.

Be to, pa­sak val­di­nin­kės, jis mo­ kė­jo bend­rau­ti su žmo­nė­mis kaip ly­gus su ly­giais. Užuot po Atė­nus laks­tęs pra­ban­giais li­mu­zi­nais, kaip dau­ge­lis Grai­ki­jos po­li­ti­kų, jis mė­go va­ži­nė­ti mo­to­ro­le­riu. „Nie­kas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti nė vie­no pik­to žo­džio apie jį. Jis daž­ nai lan­ky­da­vo­si įvai­riuo­se Atė­nų ra­jo­nuo­se ir ban­dė megz­ti tie­sio­ gi­nį ry­šį su vie­tos žmo­nė­mis, – pa­ sa­ko­jo mo­te­ris. – Jo bend­ra­vi­mas

rin­kė­jams pri­mi­nė se­nus lai­kus, kai žmo­nės krei­pė­si į po­li­ti­kus tie­siog var­dais ir jiems ga­lė­jo tie­sio­gi­ai už­ duo­ti klau­si­mų.“

Nie­kas ne­ga­lė­jo pa­ sa­ky­ti nė vie­no pik­ to žo­džio apie jį.

Kri­ti­ka ir pa­gy­ros

Praė­jus vos ket­ve­riems me­tams A.Tsip­ras pa­skir­tas va­do­vau­ti par­ ti­jai „Sy­ri­za“ na­cio­na­li­niuo­se rin­ ki­muo­se. Tuo me­tu 34 me­tų po­ li­ti­kas bu­vo jau­niau­sias iš visų Graikijos par­ti­jų ly­de­rių.

2010 m. par­ti­jai ne­pa­vy­ko lai­ mė­ti daug po­stų par­la­men­te, ta­ čiau pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus A.Tsip­ras nuo­sek­liai kri­ti­ka­vo vy­ riau­sy­bės po­li­ti­ką ir de­ry­bas su tarp­tau­ti­niais kre­di­to­riais ES, Eu­ ro­pos cent­ri­niu ban­ku ir Tarp­tau­ ti­niu va­liu­tos fon­du. Jis pa­brė­žė, kad biu­dže­to iš­lai­dų ma­ži­ni­mas – žlu­gu­si po­li­ti­ka. „Grei­tai tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai mums lieps at­si­sa­ky­ti de­mok­ra­ti­jos“, – yra sa­kęs A.Tsip­ras. Tie­sa, A.Tsip­ ras bu­vo kal­ti­na­mas smur­ti­nių de­ monst­ra­ci­jų Atė­nuo­se kurs­ty­mu. „Jis vi­suo­met sa­kė, kad žmo­nės tu­ri tei­sę pro­tes­tuo­ti prieš ne­tei­

sin­gą kar­py­mo po­li­ti­ką, ku­ri bu­vo pri­mes­ta, – pa­sa­ko­jo dr. Vas­si­lis Mo­nas­ti­rio­tis, Grai­ki­jos po­li­ti­kos eks­per­tas iš Lon­do­no eko­no­mi­ kos mo­kyk­los. – Jis neat­sit­rau­kė net tuo­met, kai dau­ge­lis žmo­nių ir net ži­niask­lai­da ėmė kal­bė­ti, kad jis ska­ti­na ne­ra­mu­mus.“ Ga­liau­siai kri­ti­kos ban­ga A.Tsip­ rui su­stip­rė­jo, kai šis nuo­la­tos kai­ šio­jo pa­ga­lius į ra­tus ki­tiems po­ li­ti­kams, ban­dan­tiems su­da­ry­ti koa­li­ci­ją po pir­ma­lai­kių rin­ki­mų.

Po­li­ti­kas daž­niau­siai kal­tin­tas po­ pu­liz­mu. „Jo ži­nia rin­kė­jams – po­pu­lis­ti­ nė. Jis sa­ko sa­vo ša­li­nin­kams, kad už­baigs tau­py­mą, ta­čiau kar­tu iš­ lai­kys Grai­ki­ją eu­ro zo­no­je, tačiau tai la­bai sun­kiai įma­no­ma“, – pa­ brė­žė eko­no­mis­tė Mi­ran­da Xa­fa.

Ta­čiau il­ga­me­tis par­ti­jos „Sy­ ri­za“ na­rys ir A.Tsip­ro drau­gas Yian­nis Bour­geois at­rė­žė, kad kal­ ti­ni­mai po­pu­liz­mu ne­pag­rįs­ti. Kal­ ba­ma, pa­sak jo, ne apie pa­si­trau­ ki­mą iš eu­ro zo­nos, o apie nau­jas de­ry­bas dėl kar­py­mo. „Tai – šmeiž­to kam­pa­ni­ja. Jis juk sa­kė, kad jo ir par­ti­jos tiks­las nė­ra pa­lik­ti eu­ro zo­ną“, – sa­kė Y.Bour­ geois.

Ne­pai­sant kal­ti­ni­mų, ku­riuos ir pa­ts A.Tsip­ras vi­suo­met nei­gė, po­ li­ti­kas ta­po sim­bo­liu vi­siems, ku­ rie no­ri pa­keis­ti da­bar val­džio­

11

šeštadienis, gegužės 26, 2012

pasaulis Muš­ty­nės ­ par­la­men­te

Įtar­ti­na ­ kom­pa­ni­ja

Ap­lan­kys ­ drau­gą

Uk­rai­nos par­la­men­te vy­ kę de­ba­tai ket­vir­ta­die­nį vir­ to chao­su, kai de­šim­tys įsta­ ty­mų lei­dė­jų su­si­mu­šė dėl vie­no tei­sės ak­to. Pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus par­ti­ jos na­riai ki­bo į at­la­pus opo­ zi­ci­jos vei­kė­jams dėl įsta­ty­ mo, ku­ris leis­tų iš­plės­ti ru­sų kal­bos var­to­ji­mą.

Bu­vęs JAV pre­zi­den­tas ir vals­ty­bės sek­re­to­rės Hil­la­ry Clin­ton vy­ras Bil­las Clin­to­nas, anks­čiau pa­gar­sė­jęs ro­ma­nu su Bal­tų­jų rū­mų pra­kti­kan­te Mo­ni­ca Le­wins­ky, vėl at­si­dū­rė ži­niask­lai­dos dė­me­sio cent­re, kai vie­na­me lab­da­ros va­ka­rė­ ly­je nu­si­fo­tog­ra­fa­vo su po­rnož­vaigž­dė­mis.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas (de­ši­nė­je) atei­ nan­tį ket­vir­ta­die­nį vyks į kai­ my­nę Bal­ta­ru­si­ją, o šis vi­zi­ tas bus jo pir­mo­ji ke­lio­nė į už­sie­nį po to, kai šis ly­de­ris grį­žo į Krem­lių is­to­ri­nei tre­ čiai ka­den­ci­jai. Penk­ta­die­nį V.Pu­ti­nas su­si­tiks su Vo­kie­ti­ jos ir Pran­cū­zi­jos va­do­vais.

au­kso ga­ba­las

Grai­kai ne­no­ri išei­ti Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Grai­kas Va­ge­lis Ale­xand­ra­kis šiuo me­tu gy­ve­na Švei­ca­ri­jo­je, bet su jau­du­liu ste­bi įvy­kius sa­vo ša­ly­je. Jis tvir­tai ti­ki, kad Grai­ki­ ja ga­li iš­si­kaps­ty­ti nei­šei­da­ma iš eu­ro zo­nos, ir ap­gai­les­tau­ja, kad jo ša­lis da­bar aso­ci­juo­ja­si ne su sau­le, is­to­ri­ja ir olim­pi­nė­mis žai­ dy­nė­mis, o su sko­lo­mis ir ki­to­mis fi­nan­si­nė­mis ne­gan­do­mis.

– Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis iš Grai­ki­jos at­ke­liau­ja vis nau­jų blo­gų ži­nių ir niū­rių pro­gno­ zių. Ko­kių emo­ci­jų ir pa­mąs­ ty­mų jos su­ke­lia? Ar ne­jau­čia­ te bai­mės dėl sa­vo vals­ty­bės atei­ties? – dien­raš­tis pa­klau­sė V.Ale­xand­ra­kio.

– Ži­no­te, blo­gas nau­jie­nas gir­di­ me jau pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus, to­dėl spė­jo­me pri­pras­ti. Po rin­ki­ mų pa­dė­tis ta­po dar su­dė­tin­ges­ nė, mes ne­ži­no­me, kas bus to­liau.

Ir jei­gu Grai­ki­jai vis dėl­to teks pa­ lik­ti eu­ro zo­ną, mes ne­ži­no­me, ko­ kie bus pa­da­ri­niai.

„Scan­pix“ nuo­tr.

je esan­čius po­li­ti­kus. O ap­klau­sos ro­do, kad jis tu­ri vi­sas ga­li­my­ bes lai­mė­ti atei­nan­čius pa­kar­to­ti­ nius rin­ki­mus. Jei taip nu­tiks, sa­vo de­ry­bi­nin­ko ta­len­tą po­li­ti­kas ga­ lės pa­de­monst­ruo­ti prie de­ry­bų su tarp­tau­ti­niais kre­di­to­riais sta­lo. Ir vis­gi kri­ti­kai pa­brė­žia abe­jo­jan­tys, kad jau­nuo­liui pa­vyks. „Mes ne­ži­no­me, koks jis ge­ ras de­ry­bi­nin­kas ir kiek jis ga­li pa­ siek­ti Eu­ro­pos fo­ru­me kal­bė­da­mas su Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos ar cent­ ri­nio ban­ko va­do­vais“, – per­spė­ jo V.Mo­nas­ti­rio­tis. Ta­čiau po­li­ti­ko drau­gas Y.Bour­geois at­rė­žė: „Grai­ ki­jos žmo­nės tu­rė­jo per­ne­lyg daug ne­vy­ku­sių de­ry­bi­nin­kų. Mes ma­to­ me re­zul­ta­tus – ša­lis griū­va. Leis­ ki­me pa­ban­dy­ti ki­tiems.“

nė val­džios ir vi­suo­me­nės są­vei­kos sis­te­ma. Po­li­ti­kai iš dvie­jų pa­grin­ di­nių ša­lies par­ti­jų da­vė, o vi­suo­ me­nė ėmė, mai­nais už tai žmo­nės to­le­ra­vo lė­šų švais­ty­mą, ko­rup­ci­ją ir ki­tas val­džios klai­das. „Kri­zė su­lau­žė šį su­si­ta­ri­mą. Val­ džia ne­be­tu­ri pi­ni­gų, kad iš­lai­ky­tų vi­suo­me­nę ra­mią. Tai­gi, su­si­dur­ta su di­le­ma. Iš vie­nos pu­sės, ši sis­te­ma ve­da į bank­ro­tą, iš ki­tos – nė­ra kam jos pa­keis­ti. Dar vie­nas as­pek­tas – tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai pra­ran­da pa­si­ti­kė­ji­mą grai­kų eli­tu, ku­ris yra su­si­komp­ro­mi­ta­vęs. Ne­rei­kia bū­ ti ge­ram ora­to­riui, kad pa­lenk­tu­mei vi­suo­me­nę į sa­vo pu­sę. Tą A.Tsip­ras ir da­ro“, – sa­kė S.Ly­ge­ras.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Nė­ra iš ko rink­tis?

59 me­tų Stav­ras Ly­ge­ras, in­te­lek­ tua­las ir ko­men­ta­to­rius, pa­ban­dė paaiš­kin­ti, ko­dėl grai­kai pa­ti­kė­jo jau­nuo­ju po­li­ti­ku A.Tsip­ru. Pa­sak jo, dau­ge­lis „Sy­ri­zos“ rė­mė­jų var­ gu ar ti­ki, jog par­ti­ja tu­ri ko­kį pla­ ną, ką da­ry­ti. „Grai­ki­jos tra­ge­di­ja ta, kad vi­ suo­me­nė ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo. Dau­ ge­lis žmo­nių ma­to A.Tsip­rą kaip vie­nin­te­lę al­ter­na­ty­vą“, – pa­brė­ žė S.Ly­ge­ras.

Kaip pa­brė­žia S.Ly­ge­ras, iki pat kri­zės Grai­ki­jo­je do­mi­na­vo spe­ci­fi­

34 metų

A.Tsip­ras buvo jauniausias iš visų Graikijos par­ti­jų ly­de­rių.

– At­ro­do, kad Grai­ki­ja tu­ri tik dvi išei­tis: tęs­ti griež­to tau­py­ mo po­li­ti­ką ir gau­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą ar­ba nu­trauk­ti tau­ py­mą ir išei­ti iš eu­ro zo­nos.

Koks sce­na­ri­jus, jū­sų as­me­ni­ ne nuo­mo­ne, bū­tų ge­res­nis? O gal­būt ma­to­te tre­čią išei­tį?

– Ma­nau, kad mes ga­li­me lik­ti eu­ ro zo­no­je be to­kių griež­tų tau­py­mo prie­mo­nių, ko­kių ima­ma­si da­bar.

Jos ga­li bū­ti švel­nes­nės, nes da­bar dau­ge­liui žmo­nių yra la­bai sun­ ku. Tu­riu daug drau­gų, ku­rie yra be­dar­biai, nors tu­ri ge­rą iš­si­la­ vi­ni­mą ir pa­tir­ties. Ki­tiems ma­ no pa­žįs­ta­miems smar­kiai su­ma­ ži­no at­ly­gi­ni­mus, mo­kes­čiai yra be­pro­tiš­ki, kai­nos išau­go. Net­gi žmo­nėms, ku­rie gau­na at­ly­gi­ni­ mus, sun­ku su­dur­ti ga­lą su ga­lu.

Ti­kiu, kad mums rei­kia tam tik­ rų re­for­mų, bet jos ne­tu­rė­tų bū­ti to­kios griež­tos. Juo la­biau kad to­ kios griež­tos prie­mo­nės ne­veiks­ min­gos. Mes ma­to­me tai ne tik Grai­ki­jo­je, bet ir Is­pa­ni­jo­je, Ita­ li­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je. Kad iš­bris­ tu­me iš kri­zės, mums rei­kia ne tik tau­py­ti, bet ir ska­tin­ti eko­no­mi­ kos au­gi­mą.

Ti­kiu, kad mes tik­rai tu­rė­tu­me lik­ti eu­ro zo­no­je. Jau­čiuo­si esąs tik­ras eu­ro­pie­tis ir ma­nau, kad tu­ ri­me bū­ti kar­tu su Eu­ro­pa.

– Ar tau­py­mo prie­mo­nės pa­ lie­tė jus as­me­niš­kai?

– Tik­riau­siai ne, nes jau ku­rį lai­ ką ne­gy­ve­nu Grai­ki­jo­je. Bet ma­tau sa­vo drau­gų ir ar­ti­mų­jų pa­vyz­

džius. Kai ku­rie žmo­nės anks­čiau gau­da­vo 2 tūkst. eu­rų (6900 li­tų) at­ly­gi­ni­mą, o da­bar gau­na 800 eu­rų (2760 li­tų) ir dar tu­ri mo­kė­ti dau­giau mo­kes­čių. Kai kas dar tu­ri pa­sko­las. O dėl ne­dar­bo, ke­li ma­no drau­gai tu­ri ma­gist­ro ir ne­tgi dak­ ta­ro laips­nius, bet ne­ga­li su­si­ras­ti dar­bo ir jau­čia­si la­bai nu­si­vy­lę.

Ma­nau, kad vals­ty­ bės, ne­prik­lau­san­ čios eu­ro zo­nai, ga­ li tik džiaug­tis, nors jos ir­gi tu­ri bė­dų dėl de­fi­ci­to ir sko­lų.

– Ar pa­lai­ko­te tau­tie­čius, ku­ rie ren­gia smur­ti­nius pro­tes­ tus ir riau­šes?

– Tik­rai ne. Ne­ma­nau, kad smur­ tas pa­dės išei­ti iš su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos. Ki­ta ver­tus, su­pran­tu jų jaus­mus. Jie jau­čia­si be­vil­tiš­ kai, ne­tu­ri ko pra­ras­ti ir ne­ga­li iš­ gy­ven­ti to­kio­mis są­ly­go­mis.

– Yra ir ki­tas bū­das siek­ti per­ mai­nų – rin­ki­mai. Bet da­bar ma­to­me, kad ir jie ne­pa­dė­jo...

– Taip, pa­gal mū­sų po­li­ti­nės sis­ te­mos tai­syk­les vy­riau­sy­bė ne­ga­ li bū­ti su­for­muo­ta esant to­kiems bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tams (jo­kia par­ti­ja ne­ga­vo sva­rios dau­gu­mos – red. pa­st.). To­dėl ne­tru­kus bus dar vie­ni rin­ki­mai. La­bai ti­kiuo­si, kad re­zul­ta­tai bus ge­res­ni, ir mes pa­ga­liau tu­rė­si­me vy­riau­sy­bę.

De­ja, mes tu­ri­me po­li­ti­kų, ku­ rie as­me­ni­nius kar­je­ros in­te­re­sus

iš­ke­lia aukš­čiau už tau­tos, sie­ kia val­džios ir to­dėl ne­lin­kę bend­ ra­dar­biau­ti, kur­ti koa­li­ci­nės vy­ riau­sy­bės.

– Grai­ki­ja ta­po vi­sos Eu­ro­pos gal­vos skaus­mu. Ar ke­liau­da­ mas už Grai­ki­jos ri­bų ne­pa­ ju­to­te ki­tų eu­ro­pie­čių krei­vų žvilgs­nių ar ne­pa­si­ten­ki­ni­mo?

– Prieš kri­zę, kai lan­ky­da­vau­ si už­sie­ny­je ir pa­sa­ky­da­vau, kad esu grai­kas, žmo­nės šyp­so­da­vo­si ir įsi­vaiz­da­vo Grai­ki­ją kaip eg­zo­ tiš­ką ir sau­lė­tą ša­lį, ku­ri aso­ci­juo­ ja­si su is­to­ri­ja ir olim­pi­nė­mis žai­ dy­nė­mis. Jie ža­vė­jo­si Grai­ki­ja ir jos kul­tū­ra. Da­bar gir­džiu tik klau­si­ mus apie kri­zę. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas tai pat jun­ta­mas, ke­le­tą kar­tų te­ ko su­si­dur­ti su nei­gia­mu vo­kie­čių drau­gų el­ge­siu.

Bet ir mes ne­sa­me vi­siš­kai pa­ ten­kin­ti vo­kie­čiais, nes jie mums sko­lin­gi ne­ma­žai pi­ni­gų, ne­su­mo­ kė­jo ka­ro re­pa­ra­ci­jų. Ta sko­la su­ da­ro maž­daug 200 mlrd. eu­rų.

– Tik­riau­siai tai ne­tu­rė­tų jū­sų guos­ti, bet lie­tu­viai ge­rai su­ pran­ta grai­kus, nes pa­tys gy­ ve­na smar­kiai su­si­ver­žę dir­ žus...

– Ma­nau, kad vals­ty­bės, ne­prik­ lau­san­čios eu­ro zo­nai, ga­li tik džiaug­tis, nors jos ir­gi tu­ri bė­ dų dėl de­fic­ i­to ir sko­lų. Dar la­biau pa­si­se­kė toms ša­lims, ku­rios ga­li pa­čios priim­ti spren­di­mus ir de­ val­vuo­ti sa­vo va­liu­tą, kad stip­rin­ tų kon­ku­ren­cin­gu­mą. Štai Is­lan­di­ ja, nors ne­prik­lau­so ES, de­val­va­vo va­liu­tą ir da­bar jau­čia­si daug ge­ riau nei anks­čiau. De­val­va­ci­ja pa­ dė­tų ir mums, bet mes ne­ga­li­me jos im­tis, nes esa­me eu­ro zo­nos da­lis.

Vertinimas: V.Alexandrakis nepritaria tautiečiams, kurie griebiasi

smurto, bet supranta jų jausmus.

„Scanpix“ nuotr.

12

šeštadienis, gegužės 26, 2012

pasaulis Nau­jų rū­šių de­šim­tu­kas Di­džiu­lis šim­ta­ko­jis, čiau­din­ti Bir­mos ­ be­ždžio­nė, pa­ra­zi­ti­nė vaps­va ir or­chi­dė­ ja, žy­din­ti tik nak­ti­mis, pa­te­ko į per­nai at­ ras­tų svar­biau­sių nau­jų rū­šių de­šim­tu­ ką. Ari­zo­nos uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nis rū­ šių ty­ri­nė­ji­mo ins­ti­tu­tas „ly­de­rius“ iš­rin­ko iš 2 tūkst. au­ga­lų ir gy­vū­nų rū­šių. Į de­šim­ tu­ką taip pat pa­te­ko mik­ros­ko­pi­nis kir­mi­ nas, gy­ve­nan­tis pu­sant­ro ki­lo­met­ro gy­ly­ je po že­me Pie­tų Af­ri­kos auk­so ka­syk­lo­ je, žyd­ras ta­ran­tu­las, taip pat jau iš­mi­ręs į kak­tu­są pa­na­šus dyg­liuo­tas vabz­dys, gy­ ve­nęs prieš 500 mln. me­tų.

Bež­džio­nių in­va­zi­ja De­ly­je In­di­jos sos­ti­nė De­lis ken­čia nuo be­ždžio­nių. Ma­ža to, kad jų čia die­na iš die­nos dau­gė­ja, be­ždžio­ nės jau tam­pa ne­val­do­mos.

Plėš­rūs gy­vū­nė­liai

Dau­ge­lis eu­ro­pie­čių neį­si­vaiz­ duo­ja did­mies­čių be ba­lan­džių.

De­lio gy­ven­to­jai – be be­ždžio­ nių. Mae­ve’as O’Con­no­ras, ap­si­ lan­kęs De­ly­je, pa­sa­ko­jo, kad vie­ na be­ždžio­nė jam įsi­ki­bo į ran­ką, o ki­ta už­šo­ko ant nu­ga­ros.

Pa­sak vy­ro, prie­šin­tis bu­vo pa­ vo­jin­ga, nes be­ždžio­nių bu­vo dau­giau. Šios su­si­spie­tė ap­link jį.

Vis­kas tru­ko 15 se­kun­džių. Iš kup­ ri­nės din­go mais­tas. „Tu­rė­jau dau­giau daik­tų su sa­ vi­mi, ta­čiau jos pui­kiai suuo­dė, kad vie­no­je kup­ri­nių bu­vo švie­ žios duo­nos, – sa­kė M.O’Con­ no­ras. – Jos bu­vo la­bai ty­lios, vis­ką da­rė la­bai grei­tai ir efek­ ty­viai.“ De­ly­je be­ždžio­nių po­pu­lia­ci­ja per pa­sta­ruo­sius me­tus au­ga kaip ant mie­lių. Tuo su­si­rū­pi­no ir In­ di­jos sos­ti­nės pa­rei­gū­nai. In­di­jos aukš­čiau­sia­sis teis­mas nu­ro­dė, kad be­ždžio­nių skai­čius tu­ri bū­ ti ri­bo­ja­mas. „Nuo 2007 m. be­ždžio­nių skai­ čius išau­go 13 tūkst.“, – pa­brė­žė R.B.S.Tya­g, De­lio mies­to ve­te­ri­ na­ri­jos spe­cia­lis­tas.

Pa­sak pa­rei­gū­nų, be­ždžio­nių dau­gė­ja, nes jos ge­rai pri­si­tai­ko did­mies­ty­je. Čia žmo­nės jas še­ria, be to, pa­gal se­nas tra­di­ci­jas ant­ra­ die­niai ir šeš­ta­die­niai lai­ko­mi be­ ždžio­nių šė­ri­mo die­na.

R.B.S.Tya­gis sa­kė, jog jam keis­ ta, kad De­lio gy­ven­to­jai, ku­rie pa­ tys še­ria be­ždžio­nes, skun­džia­si, kad šios va­gia jų dra­bu­žius. Nors R.B.S.Tya­gi va­do­vau­ja­ma ve­te­

ri­na­ri­jos ins­ti­tu­ci­ja pa­pra­šė, kad ap­lin­kos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai pa­dė­tų su­si­tvar­ky­ti su be­ždžio­ nė­mis, šie at­kir­to, jog mies­te gy­ ve­nan­čios be­ždžio­nės – ne jų rei­ ka­las. „Ši pro­ble­ma, re­gis, nie­ka­da ne­bus iš­spręs­ta, kol žmo­nės šers be­ždžio­nes, – pa­brė­žė R.M.Shuk­ la, mies­to ap­lin­kos prie­žiū­ros va­ do­vas. – Mes gau­sy­bę kar­tų ra­ gi­no­me žmo­nes ne­šer­ti gy­vū­nų, ta­čiau pa­dė­tis ne­si­kei­čia.“

Praė­ju­sį mė­ne­sį nu­ kri­tęs nuo sto­go vos neuž­si­mu­šė 14-me­ tis. Ir šį kar­tą dėl in­ ci­den­to bu­vo kal­tos be­ždžio­nės.

rios plin­ta įkan­dus. Net val­džios pa­rei­gū­nai neap­sau­go­ti nuo be­ ždžio­nių iš­puo­lių. Jų ne­re­tai ga­ li­ma pa­ma­ty­ti prie In­di­jos par­la­ men­to pa­sta­to, sy­kį gy­vū­nai bu­vo pa­te­kę į prem­je­ro re­zi­den­ci­ją, Gy­ ny­bos mi­nis­te­ri­ją, jos va­ži­nė­ja au­ to­bu­sais, met­ro, įsi­brau­na į pri­va­ čias val­das.

Roo­pi Sa­ran, De­lio gy­ven­to­ja, pa­sa­ko­jo, kad be­ždžio­nės va­gia sal­dai­nius vai­kams iš ran­kų. Mo­ te­ris sten­gia­si, kad jos kie­me šių gy­vū­nų ne­bū­tų. „Mes sė­di­me sa­vo na­muo­se kaip nar­ve. Juo­kin­ga, ta­čiau mes esa­me kaip zoo­lo­gi­jos so­de, o jos šei­mi­nin­kau­ja lau­ke“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris.

Iš­si­gel­bė­ji­mas – lan­gū­rai?

Plėš­rū­nės: De­lio gy­ven­to­jus pik­ti­na, kad mies­te dau­gė­ja be­ždžio­nių,

Tie­sa, kai ku­rie De­lio gy­ven­to­jai įsi­gud­ri­no at­bai­dy­ti be­ždžio­nes kva­pais, ku­rie šioms ne­ma­lo­nūs.

Tie­sa, kai kva­pas iš­si­sklai­do, gy­ vū­nai grįž­ta.

Ki­tas bū­das – dau­ge­lis gy­ ven­to­jų su­ma­nė, kad nuo re­ zus be­ždžio­nių jiems ga­li pa­dė­ ti iš­si­va­duo­ti lan­gū­rai – di­de­lės be­ždžio­nės, ku­rios ke­lia pa­vo­jų įpras­toms.

Pa­sak Ama­ro Sing­ho, lan­gū­rų pri­žiū­rė­to­jo, „jų kir­tis toks stip­ rus, kad jis ga­li sa­vo prie­ši­nin­ką nu­tėkš­ti apie pusantro metro“.

A.Sing­has sa­ko, kad da­bar mies­te jis pri­žiū­ri 65 lan­gū­rus, ku­rie gy­ ve­na įvai­riuo­se na­muo­se. Už vie­ no lan­gū­ro nuo­mą jis per mė­ne­sį gau­na 200 do­le­rių.

Tie­sa, ve­te­ri­na­ri­jos eks­per­tas R.B.S.Tya­gi pa­brė­žė, kad lan­gū­rai tie­siog ver­čia be­ždžio­nes ke­liau­ ti į ki­tų na­mų kie­mus ir pro­ble­mos ne­spren­džia. Vis dėl­to mies­to val­ džia fi­nan­suo­ja be­ždžio­nių gau­dy­ to­jus. Jiems prieš ke­le­rius me­tus bu­vo mo­ka­ma po 5 do­le­rius už pa­ gau­tą gy­vū­ną, da­bar – 12 do­le­rių.

Tie­sa, šios pa­stan­gos – per­niek.

Dau­ge­lis gau­dy­to­jų sa­ko, kad be­ ždžio­nės per lai­ką įsi­gud­ri­no ne­ pak­liū­ti į spąs­tus. Val­džia į pa­gal­bą net pa­si­kvie­tė pro­fe­sio­na­lius me­ džio­to­jus iš Pie­tų In­di­jos, ta­čiau ir šiems ne­pa­vy­ko De­lio ap­sau­go­ti nuo be­ždžio­nių ant­plū­džio.

Dau­ge­lis su­gau­tų be­ždžio­nių bu­vo ga­be­na­mos į re­zer­va­tą pie­ ti­nia­me De­ly­je, ta­čiau vie­tos gy­ ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad jos leng­vai iš ten iš­trūk­da­vo.

Ka­li, ku­ris gy­ve­na ma­ža­me na­ me ne­to­li re­zer­va­to, pa­sa­ko­jo, kad jo jau­nes­nio­ji duk­tė bu­vo su­kan­ džio­ta ir jai rei­kė­jo kreip­tis į me­di­ kus. Po to­kio be­ždžio­nių iš­puo­lio šio prie­mies­čio vy­rai ėmė sau­go­ ti vai­kus, nes gy­dy­mas li­go­ni­nė­je dau­ge­liui sun­kiai įkan­da­mas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„The New York Ti­mes“ inf.

ta­čiau pa­tys jas še­ria.

Bež­džio­nės žu­di­kės

2007 m. De­lio mies­to me­ro pa­va­ duo­to­jas žu­vo po to, kai iš­kri­to iš bal­ko­no jį ap­spi­tus be­ždžio­nėms. Šis in­ci­den­tas suak­ty­vi­no kal­bas, kad be­ždžio­nės mies­to gy­ven­to­ jams ke­lia pa­vo­jų.

Praė­ju­sį mė­ne­sį nu­kri­tęs nuo sto­go vos neuž­si­mu­šė 14-me­tis.

Ir šį kar­tą dėl in­ci­den­to bu­vo kal­ tos be­ždžio­nės. „Bež­džio­nės ne­re­tai kan­džio­ ja žmo­nes ir šios žaiz­dos ga­li bū­ ti rim­tos, – pa­sa­ko­jo Ant­ho­ny S.Fau­ci, Na­cio­na­li­nio aler­gi­jų ir in­fek­ci­jų ins­ti­tu­to eks­per­tas. – Jos ga­na pro­tin­gos, kad pul­tų žmo­nes į vei­dą.“ Be to, be­ždžio­nės, pa­sak aler­ go­lo­gų, ga­li ne­šio­ti įvai­rius vi­ru­ sus. Pa­sak A.S.Fau­ci, daž­nai jos per­ne­ša įvai­rias odos li­gas, ku­

Kai eu­ro zo­no­ je tvy­ro ne­sta­bi­lu­ mas, o ES ša­lys ma­ ži­na vals­ty­bės iš­lai­ das, Lat­vi­ja skel­bia įvei­ku­si kri­zę ir nuo tau­py­mo re­ži­mo pe­rei­na prie mo­ kes­čių ma­ži­ni­mo.

Realybė: ne visi Latvijos gyventojai

Lat­vi­ja skelbi Prem­je­ras trykš­ta op­ti­miz­mu

„Ma­žė­jan­tys ne­dar­bo ro­dik­liai, pa­ ma­žu au­gan­tys at­ly­gi­ni­mai, di­dė­ jan­čios in­ves­ti­ci­jos ir fak­tas, kad Lat­vi­jos eko­no­mi­ka jau ant­rą ket­ vir­tį iš ei­lės au­ga spar­čiau­siai ES, – vi­sa tai ro­do, kad fi­nan­sų kri­zė įveik­ta“, – in­ter­viu Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos na­cio­na­li­niam trans­liuo­to­ jui BBC sa­kė Lat­vi­jos mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas Val­dis Domb­rovs­kis.

Prem­je­ras ti­ki­no, kad sėk­mę lė­mė tos pa­čios prie­mo­nės, ku­rias ne­ sėk­min­gai ban­do dieg­ti Grai­ki­ja.

Bet ne vi­si Lat­vi­jo­je yra to­kie op­ ti­mis­tiš­ki, kaip vy­riau­sy­bės va­do­ vas. Eko­no­mis­tai at­krei­pia dė­me­ sį, kad ne­dar­bas sie­kia 16 pro­c., o kas de­šim­tas gy­ven­to­jas gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos.

Ma­ža to, eko­no­mi­kai aug­ti ga­ li truk­dy­ti kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­ gos sto­ka, nes dėl kri­zės ša­lį pa­li­ko tūks­tan­čiai ge­rų spe­cia­lis­tų.

Nuos­to­lius kom­pen­suos au­gi­mas

At­si­sa­ky­ti da­lies biu­dže­to pa­ja­mų su­ma­ži­nus mo­kes­čius pa­siū­lė Lat­ vi­jos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, ku­ri pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus vyk­dė vi­siš­ kai prie­šin­gą po­li­ti­ką. Bū­tent Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­ja anks­čiau iš­rei­ ka­la­vo pa­di­din­ti pri­dė­ti­nės ver­tės (PVM) ir pa­ja­mų mo­kes­čius.

Da­bar pla­nuo­ja­ma PVM jau šie­ met su­ma­žin­ti nuo 22 iki 21 pro­c., o pa­ja­mų mo­kes­tį per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus – nuo 25 iki 20 pro­c.

Vy­riau­sy­bė tei­gia taip sie­kian­ ti su­ma­žin­ti struk­tū­ri­nio ne­dar­ bo ri­zi­kas ir še­šė­li­nės eko­no­mi­kos mas­tą. Be to, su­ma­žin­tas pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­tis pa­dės su­val­ dy­ti inf­lia­ci­ją.

Siū­lo­mi pa­kei­ti­mai ša­lies biu­ dže­tui šie­met kai­nuos 30 mln. do­ le­rių, o ki­tą­met – 150 mln. do­le­ rių. Bet vy­riau­sy­bė įsi­ti­ki­nu­si, kad nuo­sto­lius pa­dės kom­pen­suo­ti au­ gan­tis bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP). „Da­bar mū­sų pa­dė­tis uni­ka­li, nes bend­ras eko­no­mi­nis ak­ty­vu­mas ES kren­ta, o dau­gu­ma ša­lių iš­gy­ve­na kre­di­to rei­tin­gų ma­žė­ji­mą. Mū­ sų ša­liai, prie­šin­gai, jis bu­vo pa­ di­din­tas, – tei­gė V.Domb­rovs­kis.

– Lat­vi­ja di­so­nuo­ja vi­sos Eu­ro­pos fo­ne. Šie­met mums pro­gno­zuo­ja­ mas spar­čiau­sias eko­no­mi­kos au­ gi­mas vi­so­je ES.“ Iš tie­sų, makroe­ko­no­mi­niai ro­ dik­liai įkve­pia op­ti­miz­mo. Per­ nai Lat­vi­jos BVP išau­go 5,5 pro­c., nors eks­per­tai pro­gno­za­vo tik 3–4 pro­c. au­gi­mą. Vals­ty­bė su­rin­ko 16 pro­c. dau­giau mo­kes­čių, biu­dže­to de­fi­ci­tas su­ma­žė­jo dau­giau nei du kar­tus, pra­mo­nės pro­duk­ci­ja išau­ go 8,5 pro­c., maž­me­ni­nė pre­ky­ba – 11,7 pro­c.

Pa­dė­jo vi­di­nė de­val­va­ci­ja

Lat­vi­jos va­do­vų op­ti­miz­mui ne­ truk­do nei Pie­tų Eu­ro­pos pro­ble­ mos, nei būgš­ta­vi­mai dėl vi­sos eu­ro

Žvėrynas Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, gegužės 26 d., 2012 m.

Tiražas 7000

Čia ro­man­tiš­ka ir ža­lia Pas­ken­dęs ža­lu­mo­ je, ra­mus, itin tin­ ka­mas pa­si­vaikš­ čio­ti. Taip apie Žvė­ ry­ną ma­no dau­gu­ ma sos­ti­nės gy­ven­ to­jų. Ir ne­klys­ta. Nes Žvė­ry­nas toks ir yra. Šis ra­jo­nas su­ža­vi vos įžen­gus į bet ku­ rią jo gat­ve­lę.

Tie­sa, pra­sklei­dęs šį išo­ri­nės ra­ my­bės šy­dą ne­trun­ki įsi­ti­kin­ti, kad Žvė­ry­nas ir jo gy­ven­to­jai to­li gra­žu ne­snau­džia. Čia ver­da gy­ve­ni­mas, ku­rį ku­ria ir į kul­tū­ri­nes bend­ruo­me­nes su­ si­bū­rę jau­ni me­ni­nin­kai, ir so­li­dūs Na­cio­na­li­nės kul­tū­ros ir me­no pre­ mi­jos lau­rea­tai.

Žvė­ry­no šelmiškos šyp­se­nos „Žvė­ry­nas lyg ne­per­šau­na­mas stik­las. O Užu­pis ki­toks: ne­ per­šau­na­mas tiks­las. Abu niū­ riu Cent­ru ir ap­griu­vu­siu Se­na­ mies­čiu at­skir­tus mies­to kvar­ ta­lus jun­gia ne tik pai­ni vie­nuo­ lik­to­jo au­to­bu­so li­ni­ja, bet ir lie­ tus, te­le­fo­nas, ly­tiš­kai plin­tan­ čios li­gos, žmo­giš­ko­ji mis­ti­ka, ne­mei­lė ir tik kar­tais jaus­mai“, – taip kny­go­je „Blan­chis­se­rie, ar­ ba Žvėrynas–Užupis“ ra­šė Jur­ gis Kun­či­nas.

Įs­pū­dis: Ne­ries upės nuo mies­to se­na­mies­čio at­skir­tas Žvė­ry­nas at­ro­do lyg ki­tas pa­sau­lis.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Ra­jo­no bend­ruo­ me­nės va­do­vams liūd­na dėl pa­nai­kin­ tos se­niū­ni­jos. Juk bė­dos ge­riau­siai ma­ty­ti iš ar­ti. 2p.

Bu­vu­sio­je spaus­tu­vė­je su­ si­bū­rę jau­nie­ ji me­ni­nin­kai su ap­lin­ka el­gia­si drau­giš­kai. 3p.

Žvė­ry­nas ir Užu­pis iš­ties kaž­ kuo pa­na­šūs ra­jo­nai. Abie­juo­se gau­su me­ni­nin­kų ir tur­tuo­lių, abie­jų kran­tus ska­lau­ja upės: Žvė­ry­no – Ne­ris, o Užu­pio – Vil­nia.

Gal­būt pro ša­lį sa­vo van­de­nis ge­nan­ti ge­ro­kai di­des­nė upė ir yra ta prie­žas­tis, ko­dėl Žvė­ry­ nas pa­lie­ka so­li­des­nį įspū­dį nei Užu­pis.

Užu­pį ga­lė­tu­me pa­ly­gin­ti su ekst­ra­va­gan­tiš­ku, nuo­lat ak­ci­jas ir at­rak­ci­jas ren­gian­čiu jau­nuo­ liu, o Žvė­ry­nas la­biau pri­me­na so­li­dų, ta­čiau svei­kos nuo­vo­kos ir hu­mo­ro jaus­mo dar ne­pra­ra­ du­sį dė­du­lę.

To­kį, koks, pa­vyz­džiui, yra vie­nas šio spe­cia­laus „Vil­niaus die­nos“ prie­do he­ro­jų di­ri­gen­ tas Do­na­tas Kat­kus. Žvė­ry­nas tar­si sa­ko: „Taip, se­ni ma­no na­mai gal­būt ir su­ da­ro įspū­dį, kad jau sun­kiai ju­du, o ap­lin­ki­nis gy­ve­ni­mas ne­be­la­bai te­do­mi­na. Ta­čiau su­ si­pa­žin­ki­me ar­ti­miau, ir pa­ma­ ty­si­te ne vie­ną va­liū­kiš­ką šyp­ se­nė­lę.“ Tad visi kartu ke­liau­ja­me su­ si­pa­žin­ti.

Psal­mių gie­do­ to­jas P.Fo­ki­nas – nuo­sta­bus se­ no­jo Žvė­ry­no is­ to­ri­jos pa­sa­ko­ to­jas.

4p.

2

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

gyvenimas

Di­džiau­sia bė­da – su­nai­kin­ta sa­vi­v Nė­ra sa­vi­val­dos. Pa­nai­kin­ta se­niū­ni­ja.

Kuo to­liau, tuo la­biau žmo­nės tam­pa be­tei­siai, ne­be­tu­ri jo­kios įta­kos. To­kiais liūd­nais fak­tais, pa­sa­ko­da­mi apie šian­ die­nes Žvė­ry­no pro­ble­mas, da­li­ja­si Žvė­ ry­no bend­ruo­me­nės val­dy­bos na­riai.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Nei se­niū­no, nei po­li­ci­jos

Prieš de­šimt­me­tį su­si­bū­ru­si Žvė­ ry­no bend­ruo­me­nė tu­rė­jo daug gra­žių pla­nų: pa­dė­ti spręs­ti vie­ tos pro­ble­mas, už­siim­ti kul­tū­ri­ne veik­la. Gy­ve­ni­mas tuos no­rus ko­ re­guo­ja. O juk su­si­bū­rė iš rei­ka­ lo. Dėl chao­tiš­kų sta­ty­bų jie nu­ ta­rė ak­ty­viai da­ly­vau­ti pla­nuo­jant Žvė­ry­no rai­dą ir ge­ri­nant bend­ruo­ me­nės gy­ve­ni­mo są­ly­gas. „Žvė­ry­ne ne­be­li­ko po­li­ci­jos nuo­ va­dos, da­bar pa­nai­kin­ta ir se­niū­ ni­ja, žmo­nės ma­to, kad jie jo­kios įta­kos val­džios spren­di­mams ne­ be­tu­ri. Jie ten sau fan­ta­zuo­ja, o ko čia gy­ve­nan­tiems rei­kė­tų – nie­kam ne­rū­pi“, – tei­gė Žvė­ry­no bend­ruo­ me­nės val­dy­bos pir­mi­nin­kė Da­nu­ tė Jo­ku­bė­nie­nė.

Mo­ters tei­gi­mu, jei se­niū­ni­ jos tu­rė­tų rea­lią val­džią, fi­nan­sus, ga­lė­tų tvar­ky­tis, žmo­nės ma­ty­tų, kad jie kam nors rū­pi. Da­bar mies­ to val­džia to­li. „Žai­džia­me kaž­ko­kius se­niū­nai­ čius. Tai pu­si­niai spren­di­mai. Nė­ ra po­li­ti­nės va­lios tik­rai sa­vi­val­dos re­for­mai at­lik­ti. Tai ko­dėl per sa­ vi­val­dos rin­ki­mus nė­ra ga­li­my­bės žmo­nėms iš­si­rink­ti sa­vo se­niū­ni­ jos at­sto­vą, žmo­gų, ku­ris čia gy­ve­ na, ži­no pro­ble­mas. Kaip ga­li 51 sė­ din­tis sa­vo dan­go­rai­žy­je nu­spręs­ti už čia gy­ve­nan­čius? Kaip jie no­ri, taip pa­da­rys, ab­so­liu­čiai žmo­nių ne­gir­dė­da­mi“, – apie ab­sur­diš­ką val­dy­mo mo­de­lį kal­bė­jo D.Jo­ku­ bė­nie­nė.

Apib­rėž­da­ma šian­die­nos pa­dė­tį ir pro­ble­mas, su ku­rio­mis su­si­du­ ria, ji Žvė­ry­ną pa­ly­gi­no su Kro­ku­ vos ana­lo­giš­ku Žvė­ry­no ra­jo­nu, su

ku­riuo vil­nie­čiai gra­žiai drau­gau­ ja. Ten, pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, vei­ kia dvie­jų pa­ko­pų sa­vi­val­da. Žmo­ nės iš­si­ren­ka 21 as­mens se­niū­ni­jos ta­ry­bą, ši iš­si­ren­ka se­niū­ną, ku­ riuo pa­si­ti­ki ir ti­ki. Tai ren­ka­mas as­muo, to­dėl jau­čia žmo­nių pa­lai­ ky­mą. Jei blo­gai dirbs, nie­kas ne­ be­rinks.

At­ly­gi­ni­mą se­niū­ni­jo­je gau­na tik trys as­me­nys, ta­ry­bos na­riai įvai­ riuo­se ko­mi­te­tuo­se dir­ba sa­va­no­ riš­kai. At­sis­kai­to vie­šai už iš­leis­ tus pi­ni­gus, pa­tys spren­džia daug da­ly­kų. „Tai yra nor­ma­li sa­vi­val­da. Gau­ na biu­dže­tą, ap­va­žiuo­ja, ap­žiū­ri te­ri­to­ri­ją, spren­džia, ką tvar­ky­ti, ir pan. Pas mus vis­kas cent­ra­li­ zuo­ta. Da­bar ir se­niū­no ne­be­tu­ri­ me. Esa­me pri­skir­ti Nau­ja­mies­čio se­niū­ni­jai“, – nu­si­vy­li­mo ne­slė­pė Žvė­ry­no bend­ruo­me­nės val­dy­bos pir­mi­nin­kė.

Pra­ran­da tei­ses

Pri­tar­da­mas pir­mi­nin­kei jos pa­va­ duo­to­jas Vy­tau­tas Da­ma­še­vi­čius kri­ti­ka­vo ir tai, kad Vil­nius pa­nai­ ki­no se­niū­ni­jas. „Keis­č iau­s ia pa­t i se­n iū­n i­j ų stam­bi­ni­mo lo­gi­ka. Per 20 me­tų jų funk­ci­jos bu­vo tik siau­ri­na­mos, da­ bar mo­ty­vuo­ja, kad jos dir­ba nee­ fek­ty­viai, to­dėl ne­rei­ka­lin­gos“, – ste­bė­jo­si V.Da­ma­še­vi­čius.

Pa­sak jo, kuo to­liau, tuo la­biau žmo­nės ne­be­ga­li reikš­ti sa­vo nuo­ mo­nės, ne­be­da­ly­vau­ja vie­šuo­ siuo­se pa­sta­tų te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­ mo svars­ty­muo­se, yra stu­mia­mi iš val­dy­mo. „Pui­kiai vi­si ži­no­me, kaip ban­ do­ma apei­ti reg­la­men­tą. Stai­ga du aukš­tai virs­ta tri­mis ar ke­tu­riais.

Da­bar lau­kiu, kas išaugs Blin­džių

Pralaimėjo: Žvėryno bendruomenė bandė kovoti su banko „Barclays“ atstovybės statybomis, bet nesėkmingai.

gat­vė­je vie­toj nu­griau­to na­mo. Ka­ dan­gi tai pri­va­tus vers­las, ar neat­ si­tiks taip, kad na­mas bus pen­kių aukš­tų, nors lei­džia­ma tik dvie­jų“, – sa­kė Žvė­ry­no val­dy­bos pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­jas.

Bend­ruo­me­nė ne­ži­no, kas lau­ kia da­bar jau bu­vu­sio se­niū­ni­jos pa­sta­to. Esą pri­va­ti­zuos, kaip vi­ sa­da, ir sto­vės už­kal­tais lan­gais. O juk ne­be­li­ko vie­šų vie­tų, kur žmo­ nės ga­lė­tų atei­ti pa­si­bū­ti, iš­ger­ ti ka­vos, pa­skai­ty­ti laik­raš­čių, pa­ bend­rau­ti. Ypač vy­res­nie­ji. „Jau de­šimt me­tų kal­ba­me apie bū­ti­ny­bę se­niū­ni­jo­se tu­rė­ti bend­ ruo­me­nės cent­rus. Net se­na­ja­me sa­vi­val­dy­bės stra­te­gi­nia­me pla­ne tai bu­vo nu­ma­ty­ta. Na ir ką? Sky­ rė ga­lų ga­le Ar­tū­ras Zuo­kas dar per aną ka­den­ci­ją ke­lis mi­li­jo­nus Žvė­ ry­no bend­ruo­me­nės cent­rui įkur­ti.

Už tuos pi­ni­gus su­re­mon­ta­vo se­ niū­ni­ją, už­ra­ki­no ir sto­vi. Mes į se­ niū­ni­ją krei­pė­mės, kad duo­tų ko­kį kam­ba­rį, juk ten yra vie­tos. Tu­ri­ me vi­so­kių sa­vo daik­tų: gar­sia­kal­ bį, vė­lia­vų, pa­ro­dų sten­dų. Vi­sa tai lai­ko­me sa­vo na­muo­se, ga­ra­žuo­

ŠEIMOS CENTRAS

ŽVĖRYNO KLINIKA Elnių g. 27 / 28, LT-08101 Vilnius Registratūros tel. (8 5) 272 2082; 242 0404 Darbo laikas: I–V 8–19 val.

VI 9–13 val.

Šeimos gydytojai, odontologai, psichiatrai, psichologai devintus metus rūpinasi Jūsų sveikata.

Da­nu­tė Jo­ku­bė­nie­nė:

Kaip ga­li 51 sė­din­tis sa­vo dan­go­rai­žy­je nu­spręs­ti už čia gy­ ve­nan­čius?

Rūpestis dėl akmens

Val­dy­bos na­riai tei­gė tu­rin­tys vi­ so­kių min­čių, bet nuo­la­ti­nis sa­vi­ val­dy­bės at­sa­ky­mas – nie­kam nė­ra pi­ni­gų. Da­bar spren­džia­ma, ką da­ ry­ti su Žvė­ry­no ak­me­niu, ku­ris yra Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio ri­ bo­ženk­lis. Jis vi­sas ap­žė­lęs, įsmu­ kęs. D.Jo­ku­bė­nie­nės tei­gi­mu, vi­ si ži­no, kad toks ak­muo yra. Jis yra kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, sau­go­ mas vals­ty­bės. Šiais me­tais So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja sky­rė pi­ni­gų se­niū­ni­jų bend­ruo­me­nėms Lie­tu­ vo­je stip­rin­ti. Žvė­ry­nui tu­rė­jo tek­ ti 40 tūkst. li­tų. „Su­si­rin­kę svars­tė­me, ko la­ biau­siai rei­kia, kur tuos pi­ni­gus bū­tų tiks­lin­ga pa­nau­do­ti. Vie­nas tų žings­nių – su­tvar­ky­ti ak­me­nį, da­lį pi­ni­gų no­rė­jo­me skir­ti vai­kų sto­vyk­lai, pa­sta­ty­ti fut­bo­lo var­tus ir t. t. Ta­čiau sa­vi­val­dy­bei pa­to­ giau už­siim­ti sta­ty­bo­mis ar ką nors pirk­ti... Vi­sus pa­gei­da­vi­mus su­dės

į vie­ną vie­tą ir pa­skelbs vie­šuo­sius pir­ki­mus. Gal me­tams bai­gian­tis ir paaiš­kės, kad rei­kia grei­čiau pa­ nau­do­ti pi­ni­gus... Ge­riau­sia jiems bū­tų, jei mes ko­kiai nors gat­vei pa­ lo­py­ti pi­ni­gų skir­tu­me ar nu­pirk­ tu­me ti­pi­nę vai­kų žai­di­mo aikš­te­lę.

Tai čia pi­ni­gai skir­ti bend­ruo­me­ nėms stip­rin­ti. Juo­ką su­kė­lė to­kie da­ly­kai. Jei ir to­liau taip bus, gai­la lai­ką gaiš­ti“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Vi­suo­me­ni­nin­kai ap­skai­čia­vo, kad Žvė­ry­no ak­me­niui ir te­ri­to­ri­jai ap­link jį su­tvar­ky­ti rei­kė­tų 12 tūkst. li­tų. Sa­vo jė­go­mis Žvė­ry­no bend­ ruo­me­nė bu­vo nu­si­tei­ku­si pa­da­ry­ti šven­tę ap­si­ren­gus Lie­tu­vos Di­džio­ sios Ku­ni­gaikš­tys­tės kos­tiu­mais, su skai­ty­mais. „Klau­siu, ką ga­lė­tų pa­ da­ry­ti sa­vi­val­dy­bė? Gal ga­lė­tų bent in­for­ma­ci­nę len­tą pa­sta­ty­ti? Ar­ chi­tek­tų są­jun­ga pa­ra­šy­tų teks­tą.

At­sa­ky­mas – ne­tu­ri­me pi­ni­gų. Tai ką ga­li Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė? Svy­ ra ran­kos, kai vis­kas ši­taip vyks­ta“, – pik­ti­no­si D.Jo­ku­bė­nie­nė.

Kam ati­duos pa­tal­pas – ne­ži­no

Kaip dar vie­ną bė­dą, su ku­ria ten­ ka šian­dien su­si­dur­ti, pa­šne­ko­vai įvar­di­jo Žvė­ry­no gim­na­zi­jos pro­ ble­mą. Da­bar čia mo­ko­si ir 5–8 kla­sių vai­kai. Iki 2015 m. gim­na­ zi­ja ir pro­gim­na­zi­ja tu­rė­tų bū­ti at­ skir­tos. Jau dvi­de­šimt me­tų ža­da­ ma, kad ne­liks ant­ro­je pa­mai­no­je be­si­mo­kan­čių vai­kų. Tė­vai jau ne­ be­ti­ki pa­ža­dais. Kai šiais me­tais paaiš­kė­jo, kad daug me­tų tuš­tė­ ju­sios M.Do­bu­žins­kio mo­kyk­los vai­kai iš­ke­lia­mi mo­ky­tis ki­tur, at­ si­ra­do vil­tis, jog pa­ga­liau bus pa­ si­rū­pin­ta ir per­pil­dy­tos Žvė­ry­no gim­na­zi­jos mo­ki­niais.

Lais­vi ir ne­prik­lau­so­mi

Mes turime sutartį su teritorine ligonių kasa, už paslaugas apmoka valstybė.

Kaip surasti: šalia saldainių fabriko „Vilniaus pergalė“ ir prekybos komplekso „Panorama“.

Kaip registruotis: atvykti į registratūrą ir užpildyti prašymą.

Visa kita sutvarko klinika.

Registracijos mokestis tik 1 Lt.

se. Mums ne­si­tei­kė net kam­ba­rio skir­ti, – pa­sa­ko­jo D.Jo­ku­bė­nie­nė.

– Ta­da ir pra­de­di svars­ty­ti, ko­kio vel­nio au­ko­ti sa­vo lais­vą lai­ką?..

Bet su žmo­nė­mis pa­si­kal­bi, Vy­tau­ tas atei­na, ir vėl ką nors da­rai.“

Ak­ty­vis­tai: D.Jo­ku­bė­nie­nė ir V.Da­ma­še­vi­čius – vie­ni ak­ty­viau­sių Žvė­ry­

no bend­ruo­me­nės na­rių. Nors pa­vyks­ta ne vi­si su­ma­ny­mai, jie ran­kų ne­ nu­lei­džia.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Kad rei­kia or­ga­ni­za­ci­jos, jun­gian­čios Žvė­ry­no gy­ven­to­jus, gi­nan­čios jų in­te­ re­sus ir spren­džian­čios vie­tos pro­ble­ mas, ju­to­me jau se­no­kai. Ta­čiau vis pri­trūk­da­vo lai­ko su­si­rink­ti. „Stum­te­ lė­jo“ Žvė­ry­no šimt­me­čio mi­nė­ji­mas 2002 m. Pa­gal­vo­jo­me – kuo mes pra­stes­ni už Užu­pio res­pub­li­ką ar Nau­ji­ nin­kų fe­de­ra­ci­ją? 2002 m. ge­gu­žės 25 d. vi­suo­me­ni­nę or­ga­ni­za­ci­ją „Žvė­

ry­no bend­ruo­me­nė“ įre­gist­ra­vo­me Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­je. Na­rio mo­kes­ čio ne­ren­ka­me, jo­kios par­ti­jos mums ne­nu­ro­di­nė­ja. Esa­me lais­vi ir ne­prik­ lau­so­mi. Vi­sus, kam rū­pi Žvė­ry­nas, kvie­čia­me tap­ti or­ga­ni­za­ci­jos na­riais, ak­ty­viai siū­ly­ti idė­jas ir jas įgy­ven­din­ ti, kad vi­si gy­ven­tu­me gra­žiau ir drau­ giš­kiau“, – sa­vo in­ter­ne­to tink­la­la­py­je pri­si­sta­to Žvė­ry­no bend­ruo­me­nė.

3

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

gyvenimas diena.lt/naujienos/miestas

i­val­da „Com­mu­ne art“ – at­gal į gam­tą And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ka­dai­se Žvė­ry­no vaiz­dą dar­kiu­ sios ga­myk­los šian­dien pri­si­ke­ lia nau­jam gy­ve­ni­mui. Vie­no­je jų – bu­vu­sio­je spaus­tu­vė­je – sėk­ min­gai vei­kia jau­nų me­ni­nin­kų su­kur­tas „Com­mu­ne art“ me­no in­ku­ba­to­rius.

Pri­ke­lia šiukš­les

„Com­mu­ne art“ – tai prieš tre­jus me­tus su­si­bū­ru­si jau­nų­jų me­ni­ nin­kų bend­ruo­me­nė. Iš pra­džių ji glau­dė­si bu­vu­sio­se „Vil­niaus duo­ nos“ pa­tal­po­se Sal­to­niš­kių gat­vė­ je. Praė­ju­sią žie­mą kū­ry­bi­nes dirb­ tu­ves te­ko per­kraus­ty­ti į bu­vu­sios Žvė­ry­no spaus­tu­vės pa­tal­pas Pa­ ri­bio gat­vė­je. Ap­leis­tos erd­vės vir­ to na­mais, o įvai­rios šiukš­lės bu­vo pa­nau­do­tos jiems įkur­ti.

Ele­na Ne­niš­ky­tė:

.

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

„Nusp­ren­dė­me kreip­tis jau ne į sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, o į ta­ ry­bos na­rius, pra­šė­me su­si­ti­ki­mo su sa­vi­val­dy­bės ko­mi­te­to at­sto­vais.

At­sa­ky­mo lau­kia­me iki šiol. Abe­jo­ju, kad at­sa­kys. Ki­taip, kaip po­li­ti­ka­vi­ mu, to ne­pa­va­din­si. Kam ati­duo­ti ši­ tą mo­kyk­lą? Ar žy­dams, ar ru­sų sen­ ti­kiams, ku­rių Vil­niu­je la­bai daug.

Mū­sų, čia gy­ve­nan­čių, nuo­mo­nė, ma­tyt, ne­svar­bi?“ – klau­si­mus kė­lė Žvė­ry­no val­dy­bos pir­mi­nin­kė.

Mo­ters tei­gi­mu, liūd­na ir gai­la, kad daug lai­ko ir jė­gų ten­ka išeik­vo­ ti ra­šant raš­tus, sten­gian­tis ką nors iš­siaiš­kin­ti. Grį­žu­si prie vie­tos, kur ga­lė­tų rink­tis bend­ruo­me­nė, klau­ si­mo, pri­si­mi­nė jų įreng­tą vi­suo­me­ ni­nį mu­zie­jų da­bar­ti­nio Vai­ko rai­dos cent­ro te­ri­to­ri­jo­je. Čia 1927–1935 m. vei­kė pir­mo­ji ra­di­jo sto­tis Vil­niu­je. Čia, be­je, dir­bo ir No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tas Czes­ła­was Mi­łos­zas. „Tas pa­sta­tas la­bai gra­žus, kaip pui­ku bū­tų iš­sau­go­ti jį kul­tū­ri­nėms reik­mėms. Krei­pė­mės į Vy­riau­sy­bę.

Ar­gi kam tai svar­bu. Ati­duo­tas pri­ va­ti­zuo­ti. Kas ten bus, neaiš­ku“, – sa­kė D.Jo­ku­bė­nie­nė. Vi­su tuo Žvė­ry­no pro­ble­mos to­li gra­žu ne­ si­bai­gia. Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus bu­vo iš­kirs­ta dau­gy­bė me­ džių, ku­rie, pa­šne­ko­vų svars­ty­mu, ma­tyt, la­bai truk­dė nau­jiems ra­jo­ no gy­ven­to­jams.

D.Jo­ku­bė­nie­nės tei­gi­mu, Žvė­ry­nas la­bai už­terš­tas, žie­mą jun­ta­mas smo­ gas, o „žmo­nės ne­mąs­to, kad me­džiai yra mū­sų plau­čiai“. Jau ke­le­tą me­tų ne­su­ge­ba­ma iš­spręs­ti sa­va­va­liš­kai užim­tų Ne­ries pa­kran­tės plo­tų klau­ si­mo – Bi­ru­tės gat­vės na­mų val­dų sa­vi­nin­kams nu­tar­tys ne­ga­lio­ja. Tad kiek­vie­ni na­mai ne be dū­mų...

Mū­sų me­ni­nin­kai ku­ ria me­ną iš to, kas yra ap­lin­kui, su­nau­do­ja tai, kas daž­niau­siai ne­ su­nau­do­ja­ma, ir pri­ke­ lia nau­jam gy­ve­ni­mui.

„Com­mu­ne art“ ypa­tin­gas tuo, kad čia su­si­bū­rę žmo­nės pa­lai­ko va­di­na­mą­ją „Re­cyc­le“ idė­ją. „Mū­sų me­ni­nin­kai ku­ria me­ną iš to, kas yra ap­lin­kui, su­nau­do­ja tai, kas daž­niau­siai ne­su­nau­do­ ja­ma, ir pri­ke­lia nau­jam gy­ve­ni­ mui“, – pa­sa­ko­jo vie­na iš „Com­ mu­ne art“ kū­rė­jų me­ni­nin­kė Ele­na Ne­niš­ky­tė.

Vie­nas iš to­kio pri­si­kė­li­mo pa­ vyz­džių – pa­ts įsi­kū­ri­mas bu­vu­ sio­se pra­mo­ni­nė­se erd­vė­se. Pa­ ti E.Ne­niš­ky­tė šį Žvė­ry­no me­no cent­rą va­di­na ne tik vie­nin­te­liu vi­sa­me ra­jo­ne, bet ne­tgi vie­nin­te­ liu to­kio po­bū­džio ob­jek­tu Bal­ti­ jos ša­ly­se. Šiuo me­tu „Com­mu­ne art“ bend­ruo­me­nė­je dar­buo­ja­ si dai­li­nin­kai, gra­fi­kos di­zai­ne­ riai, gar­so me­ni­nin­kai ir in­ži­nie­

Po­ky­čiai: bu­vu­sio­se pra­mo­ni­nė­se erd­vė­se įsi­kū­ru­si me­ni­nin­kų bend­ruo­me­nė šią vie­tą pa­kei­tė neat­pa­

žįs­ta­mai.

riai, mu­zi­kan­tai, fo­to­me­ni­nin­kai, vi­deo­me­ni­nin­kai, dra­bu­žių di­zai­ ne­riai, ar­chi­tek­tai, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tai, šo­kė­jai. „At­ro­do, mes vi­si skir­tin­gi, bet yra kaž­kas, kas mus vie­ni­ja. Ir tas kaž­kas yra džiaugs­mas, me­niš­kas po­lė­kis kas­die­nia­me gy­ve­ni­me, mei­lė gam­tai ir moks­lui“, – dien­ raš­čiui tei­gė E.Ne­niš­ky­tė.

trūks ir ak­ty­vių ren­gi­nių: pla­nuo­ ja­mas gar­so in­ži­ne­ri­jos se­mi­na­ras ir kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių cik­las su mu­zi­kan­tais, bus ati­da­ry­ta nau­ ja ga­le­ri­ja su me­ni­nin­kų iš Ru­si­jos dar­bais, vyks jo­gos bei kvė­pa­vi­mo pa­mo­kos, taip pat šo­kių se­mi­na­ rai ir daug daug ki­tų“, – var­di­jo E.Ne­niš­ky­tė.

Tau­sos ap­lin­ką

At­vers du­ris praei­viams

Šil­tuo­ju me­tų lai­ku „Com­mu­ne art“ ir to­liau pa­si­ren­gęs ste­bin­ti Žvė­ry­no gy­ven­to­jus bei vi­sus vil­ nie­čius įspū­din­gais, jau­nat­viš­kais ren­gi­niais, su­rengs jo­gos ir kvė­ pa­vi­mo pa­mo­kas, gar­so in­ži­ne­ri­ jos se­mi­na­rą. „Pir­miau­sia, va­sa­rai su­pla­nuo­ ta pa­tal­pų ir erd­vių re­konst­ruk­ ci­ja. Tuo­met su­reng­si­me at­vi­rų du­rų die­ną ir kiek­vie­nas no­rin­tis ga­lės iš­vys­ti ar net pri­si­lies­ti prie mū­sų ku­ria­mo me­no. Taip pat ne­

Atei­ty­je „Com­mu­ne art“ ak­ty­vis­tai pla­nuo­ja ke­liau­ti dar ar­čiau gam­tos, nei yra da­bar. Ka­da tai įvyks, dien­ raš­čio pa­šne­ko­vė tiks­liai neį­var­di­ jo, nes kol kas, pa­sak jos, bend­ruo­ me­nės na­riai la­bai užim­ti – ruo­šia ren­gi­nius, o rim­toms re­for­moms jė­gos dar tik kau­pia­mos. „Mū­sų yra ne­daug ir mes vi­si už­sii­mam vis­kuo, kai ten­ka ruoš­ ti ren­gi­nius ir rū­pin­tis „Com­mu­ne art“ bui­ti­mi. O atei­ties pla­nai yra įkur­ti „Com­mu­ne art“ me­no re­zi­ den­ci­ją gam­to­je, gy­ven­ti su gam­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ta, kur­ti su gam­ta, su­kur­ti erd­ves, ku­rios yra ne­kenks­min­gos ap­ lin­kai bei žmo­gui ir ins­pi­ruo­jan­ čios dar di­des­nei kū­ry­bai ten at­ vyks­tan­čius“, – da­li­jo­si už­mo­jais E.Ne­niš­ky­tė.

Prieš per­si­ke­liant į gam­tą pla­ nuo­ja­ma nu­veik­ti ne­ma­žai dar­bų čia pat – Pa­ri­bio gat­vė­je. „Pla­nų plės­tis vi­sa­da yra, bet ne to­lyn į Žvė­ry­ną, o čia, esan­čio­se pa­ tal­po­se. To­les­niems pla­nams įgy­ ven­din­ti rei­kia ne­ma­žai lė­šų. Tad vis­kas vyks­ta lė­čiau, nei no­rė­tų­si.

Apie vi­są fab­ri­ko te­ri­to­ri­ją sva­jo­jam kaip apie šva­rią, apau­gu­sią gė­lė­mis ir me­džiais, su ka­vi­ne ir bib­lio­te­ka ant sto­go, su sū­py­nė­mis kie­me ir di­džiu­liais pie­ši­niais vi­sur ant sie­ nų. Ga­vus to­kią lais­vę ir tiek erd­vės kur­ti tai tap­tų įdo­miau­sia ir jau­ kiau­sia vie­ta me­nu, mu­zi­ka, moks­ lu be­si­do­min­tiems žmo­nėms vi­so­je Lie­tu­vo­je ir už jos ri­bų“, – op­ti­mis­ tiš­kai pa­brė­žė pa­šne­ko­vė.

Naujas drabužių salonas moterims

„ULTIMO Casa di Moda“ jau laukia!

Elegantiški, klasikiniai, spalvingi, patogūs drabužiai.

Aksesuarai – skarelės, rankinės, papuošalai.

Platus dydžių pasirinkimas (36–48).

Nemokamas individualus pritaikymas Jūsų figūrai.

Dirbame I–V 11–19 val., VI – iš anksto užsiregistravus.

Žvė­ry­nas skai­čiais Gy­v en­t o­

jai: 12,2 tūkst.

Plo­tas: 2,7

kv. km G y ­v e n ­

to­jų tan­ku­ mas: 4519 žmo­nių 1 kv. km

Kęstučio g. 51, Vilnius www.ultimocasa.com

Jau­ni­mas: da­bar Žvė­ry­no spaus­tu­vės pa­tal­pos – pui­ki vie­ta ne­for­ma­liai veik­lai ir kū­ry­bi­niams su­ma­ny­

mams.

Nuo birželio 4 d. net 50 % nuolaida visiems gaminiams.

4

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

istorija Žvėryno vertybė – medinės architektūros paveldas Praėjusiais metais Žvėryno bendruomenė vykdė Kultūros paveldo departamento iš dalies finansuojamą projektą „Žvėryno medinukai“. Buvo parengtas turistinis maršrutas, supažindinantis su visais Žvėryno mediniais pastatais. Net 108 mediniai Žvėryno pastatai yra įtraukti į Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo registrą ir yra saugomi. 19 medinių pastatų ir jų kompleksų įregistruota Kultūros vertybių registre.

Parengtą maršruto aprašą sudaro 296 nuotraukos su tekstais. Parodomoji ekskursija šiuo maršrutu buvo surengta Žvėryno bendruomenės nariams. Ji sukėlė Gedimino Bartuškos nuotr. didelį susidomėjimą.

Rajono is­to­ri­ja pra­si­de­da nuo Šian­dien Žvė­ry­ną bu­vus di­di­kų me­džiok­lės plo­tais ir ru­sų aris­tok­ ra­tų va­sar­vie­čių ra­jo­nu me­na tik gat­vių pa­va­di­ni­mai bei au­ten­tiš­ka ar­chi­tek­tū­ra. Ta­čiau vos prieš šim­tą me­tų vis­kas bu­vo ki­taip.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ty­ri­nė­jo se­nus že­mė­la­pius

Dar so­viet­me­čiu Žvė­ry­no cerk­vės psal­mių gie­do­to­ju pra­dė­jęs dirb­ ti Piot­ras Fo­ki­nas iki šiol 2–3 va­ lan­das per die­ną pra­lei­džia gie­ do­da­mas šven­tuo­sius teks­tus.

Lais­va­lai­kiu vy­riš­kis mėgs­ta pa­ var­ty­ti se­nuo­sius Vil­niaus že­mė­ la­pius, pa­ty­ri­nė­ti Žvė­ry­no is­to­ri­ ją. Ir nors pa­šne­ko­vas ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė bū­ti va­di­na­mas Žvė­ry­no praei­ties ži­no­vu, vis dėl­to su­ti­ko pa­si­da­ly­ti sa­vo įžval­go­mis.

P.Fo­ki­nas pa­tvir­ti­no, kad sa­ vo pa­va­di­ni­mą Žvė­ry­nas įgi­jo dar XVI a., kai šią te­ri­to­ri­ją me­džiok­ lės plo­tais pa­ver­tė di­di­kai Rad­vi­ los. Ta­čiau tik­ra­sis Žvė­ry­no vei­ das, anot pa­šne­ko­vo, su­si­for­ma­vo

ge­ro­kai vė­liau – XIX a. pa­bai­go­je.

Tuo­met čia im­tos for­muo­ti gat­ vės, vie­nas po ki­to ėmė dyg­ti di­ di­kų bei ca­ro val­di­nin­kų na­mai. Ir ne pa­sku­ti­nį vaid­me­nį šio­je is­to­ri­ jo­je at­li­ko 1903 m. pa­sta­ty­ta Die­vo Mo­ti­nos Ženk­lo iš Dan­gaus cerk­ vė. „Nuo 9-ojo de­šimt­me­čio pa­ bai­gos, kai pa­si­krikš­ti­jau ir pra­dė­ jau čia dirb­ti, vi­so­kios veik­los te­ko grieb­tis – ir sek­ma­die­ni­nę mo­kyk­ lą or­ga­ni­zuo­ti, ir se­no­vės sla­vų kal­ bą dės­ty­ti. Net ir eks­kur­si­jas vie­nu me­tu ve­džiau. Tad, no­ri ne­no­ri, te­ ko pa­žin­ti tai, apie ką pa­sa­ko­ji. O pa­ži­ni­mas man tik­rai pa­ti­ko, ypač se­nų­jų že­mė­la­pių stu­di­ja­vi­mas“, – pra­dė­jo sa­vo pa­sa­ko­ji­mą P.Fo­ ki­nas.

Ki­ti pa­va­di­ni­mai ne­pri­gi­jo

Ar­chy­vuo­se sau­go­mi že­mė­la­ piai liu­di­ja, kad grei­čiau­siai di­di­kų Rad­vi­lų su­gal­vo­tas Žvė­ry­no pa­va­ di­ni­mas bu­vo la­bai taik­lus. Vė­liau jo ne­drį­so keis­ti nei len­kai, nei ru­ sai, nei vo­kie­čiai. „Nuo vi­du­ram­žių ši te­ri­to­ri­ja lie­ tu­viš­kai va­din­ta Žvė­ry­nu, len­kiš­ kai – Zwier­zy­niec, ru­siš­kai – Zve­

ri­nec, net vo­kiš­kuo­se že­mė­la­piuo­se bū­da­vo ra­šo­ma „Tier­gar­ten“, iš­ ver­tus tai taip pat reiš­kia „Žvė­ry­ nas“. O juk ki­taip ir ne­ga­lė­jo bū­ti“, – emo­cin­gai pa­sa­ko­jo P.Fo­ki­nas.

Piot­ras Fo­ki­nas:

Džiau­giuo­si, kad is­to­ ri­nė tra­di­ci­ja gy­va ir šian­die­ną. Nau­jau­sias cerk­vės re­mon­tas pa­ da­ry­tas taip pat iš au­ ko­to­jų lė­šų.

Tie­sa, ca­ro val­džia vie­nu me­tu ban­dė Žvė­ry­ną per­va­din­ti į Alek­ sand­ri­ją. Ta­čiau šis pro­jek­tas ne­ pa­si­se­kė. Nors to me­to val­di­nin­kai ti­ki­no, kad ši­taip Žvė­ry­ną ban­do­ ma su­sie­ti su Egip­to Alek­sand­ri­jos mies­tu, gy­ven­to­jams at­ro­dė, jog šis pa­va­di­ni­mas su­kur­tas sie­kiant įsi­ teik­ti Ru­si­jos ca­rui Alek­sand­rui.

Ta­po ru­siš­ku­mo bas­tio­nu

Pa­sip­rie­ši­ni­mas dėl Alek­sand­ri­ jos pa­va­di­ni­mo Žvė­ry­ne ki­lo, nors XIX a. pa­bai­go­je ab­so­liu­ti dau­gu­ ma gy­ven­to­jų čia bu­vo ru­sai. Gam­ tos prie­globs­ty­je ir kar­tu mies­to cent­ro pa­šo­nė­je gy­ve­no gu­ber­na­ to­rius, ki­ti aukš­ti Ru­si­jos im­pe­ri­ jos val­di­nin­kai. „Vil­niu­je tuo me­tu bu­vo len­kų, bu­vo žy­dų, bu­vo ir ru­sų ra­jo­nų. Žvė­ry­ne, įskai­tant ką tik gi­mu­sius kū­di­kius, gy­ve­no 2,5 tūkst. sta­čia­ ti­kių, ir tai bu­vo ab­so­liu­ti dau­gu­ma šio ra­jo­no gy­ven­to­jų. Gu­ber­na­to­ rius įsi­kū­rė va­ka­ri­nė­je Žvė­ry­no da­ ly­je“, – pa­sa­ko­jo P.Fo­ki­nas. Žmo­gus, su ku­riuo su­si­jęs Žvė­ry­ no li­ki­mas, taip pat bu­vo vo­kie­čių kil­mės ru­sas, sta­čia­ti­kis Va­si­li­jus Mar­tin­so­nas. Šis pirk­lys iš Sankt Pe­ter­bur­go 1892 m. vi­są Žvė­ry­ną įsi­gi­jo už 185 tūkst. auk­si­nių rub­ lių. O jau po aš­tuo­ne­rių me­tų mies­ to Dū­ma nu­ta­rė Žvė­ry­ną įtrauk­ti į mies­to ri­bas, 1901 m. lie­pos 2 d. no­ta­ras pa­tvir­ti­no pirkimo–parda­ vimo su­tar­tį su aš­tuo­nio­mis są­ly­ go­mis. 1902 m. va­sa­rio 12 d. Ru­si­jos im­pe­ra­to­rius pa­tvir­ti­no, jog Žvė­ry­ nas įjung­tas į Vil­niaus mies­tą.

Do­va­no­jo že­mės sta­ty­boms

Patriarchas: žemės sklypą cerkvei statyti padovanojęs V.Martinsonas

amžinojo poilsio atgulė šalia šventovės.

1897 m. sta­čia­ti­kių Šv. Dva­sios bro­li­ja iš V.Mar­tin­so­no prie pat til­to ga­vo do­va­nų že­mės skly­pe­

Šven­to­vė: 1903 m. pa­sta­ty­ta Ženk­lo iš Dan­gaus cerk­vė iki šiol su­bu­ria ga

lį. Jis bu­vo skir­tas cerk­vės sta­ty­ boms, nes į tuometę Je­ka­te­ri­nos kop­ly­čią netilpdavo vi­si ti­kin­tie­ji. Ši­taip 1903 m. at­si­ra­do Zna­miens­ ka­jos (Ženk­lo iš Dan­gaus) cerk­vė su mū­ri­ne mo­kyk­la. „Nes­to­jau mo­ky­tis is­to­ri­jos, nes blo­gai įsi­me­nu da­tas, ta­čiau šią da­ tą pri­si­me­nu la­bai ge­rai – 1903 m.

Su šia da­ta sie­ju ne tik cerk­vės at­ si­ra­di­mą, bet ir Žvė­ry­no kaip ra­jo­ no įsi­tvir­ti­ni­mą. Sta­to­ma cerk­vė bu­vo pa­vyz­dys vi­so ra­jo­no ar­chi­ tek­tū­rai. Tuo pat me­tu iš tų pa­ čių ply­tų, pa­na­šiu sti­liu­mi Žvė­ry­ ne bu­vo pa­sta­ty­ta ne­ma­žai mū­ri­nių na­mų“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Ko­pi­ja­vo bi­zan­ti­nį sti­lių

Cerk­vė bu­vo pa­sta­ty­ta tuo me­ tu po­pu­lia­riu Ru­si­jo­je neo­bi­zan­ ti­niu sti­liu­mi. Kai tuo pat sti­liu­mi im­ti sta­ty­ti ap­lin­ki­niai na­mai, ra­ jo­nas įgi­jo gry­nai ru­siš­kos gy­ven­ vie­tės bruo­žų. „XVIII–XIX a. pra­džio­je ne­ma­žai sta­čia­ti­kių cerk­vių Ru­si­jos im­pe­ri­ jo­je bu­vo sta­to­mos ko­pi­juo­jant va­

ka­rie­tiš­kas baž­ny­čias, o štai XIX a. pa­bai­go­je vėl at­si­gręž­ta į praei­tį, steng­ta­si kur­ti šven­to­ves, pa­na­ šias į eg­zis­ta­vu­sias Ki­je­vo Ru­sios lai­kais“, – pa­sa­ko­jo P.Fo­ki­nas.

Ca­ro val­džia vie­nu me­tu ban­dė Žvė­ry­ ną per­va­din­ti į Alek­ sand­ri­ją. Ta­čiau pro­ jek­tas ne­pa­si­se­kė.

Ne­pai­sant bend­ros im­pe­ri­jo­je ten­den­ci­jos, Žvė­ry­no cerk­vė ne­ta­po pa­na­ši į šim­tus tuo pat me­tu skir­ tin­guo­se Ru­si­jos im­pe­ri­jos kam­pe­ liuo­se pa­sta­ty­tų šven­tyk­lų. Ji sky­rė­ si sa­vo ar­chi­tek­tū­ra. Vie­no au­ko­to­jo sta­ty­boms pa­gei­da­vi­mu vie­na iš šo­ ni­nių na­vų bu­vo pa­va­din­ta šv. Jev­ do­ki­jos gar­bei, ten bu­vo įreng­tas šven­to­sios al­to­rius, vy­ko pa­mal­dos.

Ir tai iki šiol vie­nin­te­lis toks sta­čia­ ti­kių ob­jek­tas vi­so­je Lie­tu­vo­je.

5

ťeťtADIENIS, geguŞės 26, 2012

istorija Žvėryno vertybė – medinės architektōros paveldas

cerk­vės

R

TEO

Ĺ˝vÄ—ryne – spartus ĹĄviesolaidinis internetas Mantas AntanaviÄ?ius Jau daugiau kaip 500 Ĺ˝vÄ—ryno daugiabuÄ?iĹł ir individualiĹł namĹł ĹĄiemet pasiekÄ— spartus ĹĄviesolaidinis internetas. Ĺ viesolaidinÄ—s technologijos pakeitÄ— interneto sampratÄ… – jos ne tik leidĹžia naudotis gerokai spartesniu internetu, bet ir suteikia galimybÄ™ ĹžiĹŤrÄ—ti interaktyviÄ…jÄ… televizijÄ…, naudotis virtualios vaizdo nuomos paslaugomis, saugiai laikyti savo duomenis.

Naujas greiÄ?io suvokimas

a­na gau­siÄ… Ĺ˝vė­ry­no sta­Ä?ia­ti­kiĹł bend­ruo­me­nÄ™.

„Cerk­vė bu­vo pa­sta­ty­ta V.Mar­ tin­so­no ir ki­tų au­ko­to­jų dė­ka.

DĹžiau­giuo­si, kad is­to­ri­nÄ— tra­di­ci­ja gy­va ir ĹĄian­die­n. Nau­jau­sias cerk­ vÄ—s re­mon­tas pa­da­ry­tas taip pat iĹĄ au­ko­to­jĹł lė­ťų. Ĺ tai vie­na mo­te­ris paau­ko­jo va­ri­nÄ™ skar­dÄ… sto­gui uŞ­ deng­ti“, – kal­bė­jo P.Fo­ki­nas.

Praė­jus ke­le­riems me­tams nuo cerk­vÄ—s pa­sta­ty­mo, 1905 m. Ĺ˝vė­ ry­ne at­si­ra­do ir ka­ta­li­kĹł baŞ­ny­ Ä?ia, o dar ĹĄiek tiek vė­liau – ka­rai­ mĹł ke­ne­sa. Pats V.Mar­tin­so­nas sa­vo pra­ťy­mu pa­lai­do­tas cerk­ vÄ—s kie­me, jo ka­pÄ… ga­li­ma iť­vys­ ti ir ĹĄian­dien.

Gat­vės bu­vo neiťb­ren­da­mos

Su V.Mar­tin­so­nu sie­ja­mas ir Žvė­ry­no pla­no su­tvar­ky­mas bō­ tent jo ini­cia­ty­va: vi­sa­me plo­te – ly­gios gat­vės. Šiau­ri­nė­je da­ly­ je bu­vo nu­ma­ty­ta pa­lik­ti lenk­tų gat­vių struk­tō­rą, o pie­ti­nė­je – tie­sias gat­ves. Tuo pat me­tu gat­ vėms bu­vo su­teik­ti vie­to­vės ypa­ tu­mus at­spin­din­tys pa­va­di­ni­mai: Stumb­rų, Stir­nų ir kt.

Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

„Ši­tie „Şvė­riť­ki“ pa­va­di­ni­ mai ir iki ĹĄiĹł die­nĹł iť­li­ko. O Ĺ˝vė­ ry­nas, ko ge­ro, – pir­ma­sis pa­gal pla­nÄ… pa­sta­ty­tas Vil­niaus ra­jo­nas.

Ir vi­sa tai V.Mar­tin­so­no dė­ka“, – pa­sako­jo P.Fo­ki­nas.

Iki tol, pa­sak pa­ťne­ko­vo, Ĺ˝vė­ ry­no sta­ty­bos ne­bu­vo lė­tos, ta­ Ä?iau vy­ko chao­tiť­kai. „Tvar­kos Ä?ia vi­siť­kai ne­bu­vo. Ĺ˝mo­nÄ—s tu­rė­jo skly­pu­kus ir kiek­vie­nas sta­tÄ— tai, kÄ… no­rė­jo. Vie­nas dviaukť­tÄŻ na­mÄ…, ki­tas me­di­nÄ™ tro­be­lÄ™, tad vaiz­das bu­vo ne­koks. Tik nu­brė­Şus gat­ves vis­kas su­si­tvar­kÄ— ir ĹĄian­dien vaikť­ Ä?io­da­mi Ĺ˝vė­ry­no gat­ve­lė­mis ga­li­ me pa­si­ner­ti ÄŻ XX a. pra­dĹžiÄ…, nes taip Ä?ia vis­kas ta­da ir at­ro­dė“, – kal­bė­jo cerk­vÄ—s tar­nau­to­jas.

Van­d en­t ie­k is, ka­n a­l i­za­c i­ja, elekt­ra Žvė­ry­ne at­si­ra­do jau tar­ pu­ka­riu – Vil­nių val­dant len­kams.

Tuo­met bu­vo iť­grÄŻs­tos ir gat­vÄ—s. „Len­kĹł lai­kais Ĺ˝vė­ry­nas pa­ma­ Ĺžu tapo len­kiť­kas, o jau so­viet­me­ Ä?iu ir ĹĄian­dien Ĺ˝vė­ry­nas – lie­tu­ viť­kas ra­jo­nas“, – api­bend­ri­no pa­ťne­ko­vas.

Optinio pluoĹĄto kabeliu uĹžtikrinamas interneto ryĹĄys yra greitas, stabilus ir patikimas, o labiausiai greitÄŻ ÄŻvertins tie vartotojai, kuriĹł turima kompiuterinÄ— ÄŻranga yra palyginti nauja.

TEO ĹĄviesolaidinio interneto ZEBRA sparta siekia iki 300 Mb/s. Tiesa, daugeliui visiĹĄkai pakanka ir 100 Mb/s greiÄ?iu veikianÄ?io interneto, kuris taip pat uĹžtikrina sklandĹł darbÄ…. „Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, kuriuos erzina stringantys interneto Ĺžaidimai“, – pabrėŞė telekomunikacijĹł bendrovÄ—s TEO Vilniaus regiono centro direktorius Gintaras BileviÄ?ius.

Anot jo, dauguma interneto teikÄ—jĹł ĹĄviesolaidinÄŻ kabelÄŻ nutiesia tik iki namo ÄŻvado, o ÄŻ butus iĹĄvedĹžioja paprastus varinius. Siekiant neprarasti ryĹĄio kokybÄ—s, ĹĄviesolaidis turi bĹŤti atvedamas iki pat kompiuterio.

Ar jĹŤsĹł name jau veikia ĹĄviesolaidinis internetas, suĹžinosite interneto svetainÄ—je www.internetas. zebra.lt suvedÄ™ savo gyvenamosios vietos adresÄ… arba paskambinÄ™ mokamu telefonu 1817.

InternetinÄ— saugykla

Ďvairius duomenis iki ťiol įprasta laikyti kompiuteryje arba kitose laikmenose. DaŞnas, sugedus kompiuteriui, yra praradęs svarbių dokumentų, nuotraukų ar vaizdo įraťų.

TEO interneto ZEBRA klientams neseniai pasiōlė iťeitį, kuri padės iťvengti tokių situacijų Tai – internete sukurta failų talpykla, kuri dar suteikia ir galimybę turimais duomenimis laisvai keistis.

Vadinamojoje saugykloje galima laikyti nuotraukas, ďŹ lmuotÄ… medĹžiagÄ…, kitÄ… svarbĹł turinÄŻ. Ji leidĹžia serveryje laikyti iki 300 GB duomenĹł. Tiek vietos uĹžimtĹł maĹždaug 100 tĹŤkst. nuotraukĹł ar iki 100 valandĹł trukmÄ—s ďŹ lmuotos medĹžiagos. Failai Ä?ia saugĹŤs: neprarasi jĹł dÄ—l kompiuterio gedimo, vagystÄ—s ar kitĹł nelaimiĹł, o prie failĹł prisijungiama tik ÄŻvedus asmeninÄŻ slap-

ď Ž GalimybÄ—s: 4 /VYRcVĂ˜Vb` aRVTVN XNQ cVR`\YNVQV[V` V[aR_[RaN` [R aVX

`]N_aR`[V` ORa V_ YRVQ VN [NbQ\aV` V `XV_aV[ÛZV` aRYRcVgVW\` ]N`YNbT\ ZV`

:N_af[\ .ZO_Ng\ [b\a_

taĹžodÄŻ, failĹł kopijos saugomos keliose skirtingose vietose. SaugesnÄŻ variantÄ…, nei ĹĄi ZEBRA interneto paslauga, ÄŻsivaizduoti sunku“, – pasakojo G.BileviÄ?ius. Ĺ i paslauga teikiama jÄ… uĹžsisakius savitarnos svetainÄ—je www.manoteo.lt.

Daugiau nei televizija

Ĺ viesolaidinis ryĹĄys teikia daugiau galimybiĹł, ne tik interneto ryĹĄÄŻ, – galima naudotis skaitmenine interaktyviÄ…ja televizija, kuri leidĹžia ÄŻraĹĄyti norimas laidas ir ĹžiĹŤrÄ—ti jas patogiu laiku. „PavyzdĹžiui, interneto tinklais teikiama paslauga „Interaktyvioji GALA“ leidĹžia ĹžiĹŤrÄ—ti iki 80 kanalĹł, ÄŻsiraĹĄyti daugelio jĹł laidas, o per 8 dienas ÄŻraĹĄus galima ĹžiĹŤrÄ—ti kada tik panorÄ—jus“, – dÄ—stÄ— G.BileviÄ?ius.

Televizoriaus ekrane galima perĹžiĹŤrÄ—ti „YouTube“ vaizdo ÄŻraĹĄus, nuotraukas tinklalapiuose „Flickr“, „Picasa“, pasitikrinti naujienas socialiniame tinkle „Facebook“, skaityti naujienĹł portalus, horoskopus, susiĹžinoti orĹł prognozes ar TV kanalĹł programÄ…. Ĺ ios televizijos „Videonuomoje“ galima paĹžiĹŤrÄ—ti daugiau nei 1700 ÄŻvairaus Ĺžanro ďŹ lmĹł, serialĹł, laidĹł, koncertĹł ÄŻraĹĄĹł. Organizuojant karaokÄ—s vakarus, galima naudotis 350 dainĹł anglĹł ir lietuviĹł kalbomis. „Jau besinaudojantiems mĹŤsĹł ĹĄviesolaidiniu internetu siĹŤlome iĹĄbandyti ir televizijos „Interaktyvio-

ji GALA“ paslaugas. Nenustebkite, jei ÄŻ jĹŤsĹł buto duris pasibels TEO darbuotojas ir pasiĹŤlys iĹĄbandyti ĹĄios televizijos galimybes, atsakys ÄŻ klausimus“, – sakÄ— G.BileviÄ?ius.

SpecialistĹł teigimu, skaitmeninÄ— televizija netrukus Lietuvoje dar labiau iĹĄpopuliarÄ—s, nes transliavimo analoginiu antĹžeminiu signalu siĹłstuvai bus iĹĄjungti spalio 29 d.

Dabar palankus metas tapti skaitmeninÄ—s interaktyviosios televizijos ĹžiĹŤrovu, nes ĹĄiuo metu klientams siĹŤlomos geros sÄ…lygos.

Rinkiniai – galimybė sutaupyti

Nuo geguŞės TEO privatiems klientams siĹŤlo uĹžsisakyti interaktyviÄ…jÄ… televizijÄ… GALA su ZEBRA internetu paslaugĹł rinkinyje „Namai 1“.

PasirinkÄ™ tokiÄ… galimybÄ™ ne tik sutaupys, bet taip pat galÄ—s lengviau administruoti paslaugĹł mokesÄ?ius.

Norintiems dar daugiau galimybiĹł yra siĹŤlomi paslaugĹł rinkiniai „Namai 2“ ir „Namai 3“, su kuriais papildomai gaunamos tokios paslaugos kaip televizija antram televizoriui, failĹł saugykla internete, papildomi TV kanalĹł rinkiniai ir kt.

Daugiau informacijos apie minÄ—tas paslaugas galite gauti ir jas uĹžsisakyti prekybos centre „Akropolis“ (Ozo g. 25) arba UkmergÄ—s g. 223 esanÄ?iuose TEO klientĹł aptarnavimo skyriuose, taip pat mokamu telefonu 1817 bei interneto svetainÄ—je www.teo.lt.

6

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

žmonės

Di­ri­gen­tas D.Kat­kus pa­si­ge Maestro Do­na­tas Kat­kus nie­kaip ne­sup­ran­ta, ko­dėl ra­jo­nas, ku­ria­me gy­ve­na tiek kiau­lių, va­di­na­mas Žvė­ry­nu. Tie­sa, Pa­sau­lio in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­bės or­ga­ni­za­ci­jos pre­mi­jos lau­ rea­to min­tis rei­kia skai­ty­ti ome­ny­je tu­rint ypa­tin­gą jo hu­mo­ ro jaus­mą.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

– Žvė­ry­nas at­ro­do vie­nas mie­ liau­sių Vil­niaus ra­jo­nų. Ma­no­ te taip pat? – „Vil­niaus die­na“ pa­si­tei­ra­vo Trai­de­nio gat­vė­je gy­ ve­nan­čio di­ri­gen­to, mu­zi­ko­lo­go, pe­da­go­go, Šv. Kris­to­fo­ro ka­me­ri­ nio or­kest­ro va­do­vo D.Kat­kaus.

– Nie­ko apie tai neiš­ma­nau. Nie­ kaip ne­ga­liu su­pras­ti, ko­dėl tas ra­ jo­nas va­di­na­mas Žvė­ry­nu, jei­gu ja­me gy­ve­na tiek kiau­lių. Ten to­kių bai­sių yra kiau­lių. Pa­sis­ta­to na­mu­ ką ir gy­ve­na sau, kriuk­si. Pa­žiū­rė­ ki­te, pa­vyz­džiui, į ma­ne: iš išo­rės koks mie­las žmo­gus, o pa­ma­ty­tu­ mė­te vi­dų... koš­ma­ras!

– Kuo šis ra­jo­nas, jū­sų nuo­mo­ ne, ypa­tin­gas?

– Gam­tos ap­sup­tis, ne­di­de­li na­ mai da­ro jį vie­nu ori­gi­na­liau­sių Vil­niaus ra­jo­nų. Žvė­ry­nas ga­lė­tų bū­ti toks kaip Užu­pis. Jis tu­ri tam tik­rą te­ri­to­ ri­jos api­brėž­tu­mą. Bet ko­kia vals­ ty­bė ar ra­jo­nas tu­ri tu­rė­ti aiš­kiai api­brėž­tą te­ri­to­ri­ją. Pa­vyz­džiui, to­kie ra­jo­nai, kaip Pi­lai­tė, tu­ri ir sa­vo pa­va­di­ni­mą, ir gra­žių vie­ tų, bet jie nea­pib­rėž­ti, iš­ti­žę. Žvė­ ry­nas tu­ri ga­li­my­bes tu­rė­ti bend­ ruo­me­nę.

– Žvė­ry­ne ir yra su­si­bū­ru­si bend­ruo­me­nė. Ko­kia ji?

– Kol ma­no sū­nus gy­ve­no Žvė­ry­ ne, jis bu­vo la­bai ak­ty­vus. Žmo­nės rink­da­vo­si bib­lio­te­ko­je, da­ry­da­ vo va­ka­rus su Kun­či­nu (a. a. Jur­gis Kun­či­nas – vie­nas žy­miau­sių lie­

tu­vių pro­zi­nin­kų, poe­tas, eseis­tas, ver­tė­jas – red. pa­st.).

Da­bar iš tie­sų trūks­ta ko­kio nors kul­tū­ros cent­ro. Yra po­ra ka­vi­nių, ku­rio­se ren­ka­si įdo­mes­nių žmo­nių, bet tai nė­ra tik­ra­sis kul­tū­ri­nis gy­ ve­ni­mas. Ne­su­ran­da­me Žvė­ry­no bend­ruo­me­nės ypa­tu­mo. Juk ne­ga­ li­me tie­siog mėg­džio­ti Užu­pio.

Anks­čiau, kol V.Lands­ber­gis ne­bu­ vo iš­va­žia­vęs į Briu­ se­lį ko­pūs­tų val­gy­ ti, ne­ma­žai su juo bend­ra­vo­me.

Ki­ta ver­tus, čia gy­ve­na daug tur­ tin­gų žmo­nių, o jie įpra­tę gy­ven­ti sa­vo kie­muo­se. Tai, kas vyks­ta už na­mo tvo­ros, – jiems ne­rū­pi. Po­ nia įli­pa į sa­vo nau­jau­sią mer­są ir už­ver­tu­si gal­vą iš­rie­da... Ši kliū­ tis ak­tua­li Žvė­ry­no bend­ruo­me­nė­ je: yra in­te­li­gen­tai ir, sa­ky­čiau, ne pa­ti dė­kin­giau­sia vi­suo­me­nės da­ lis, tad jun­ta­mas ga­na stip­rus su­ si­skal­dy­mas. Užu­py­je me­ni­nin­kai su­vie­ni­ja žmo­nes, jų ten yra pa­kan­ ka­mas pro­cen­tas, ku­ris lei­džia su­ kur­ti šį tą sa­vi­to. O mes ne­tu­ri­me už ko „už­si­ka­bin­ti“.

– Da­ly­vau­ja­te Žvė­ry­no bend­ ruo­me­nės veik­lo­je?

– Kol kas ne­tu­riu lai­ko jo­je da­ly­ vau­ti. Kai bū­siu 94-erių, tuo­met išei­siu į pen­si­ją. Ne­ma­nau, kad rei­kia la­bai il­gai dirb­ti. Rei­kia lai­

Gam­ta: Žvė­ry­nas kol kas iš­lie­ka vie­nas ža­liau­sių Vil­niaus ra­jo­nų.

ku pa­si­trauk­ti. Tad išė­jęs į pen­si­ją gal­būt ir im­siuo­si or­ga­ni­zuo­ti ko­kią veik­lą ra­jo­ne. Reng­siu de­monst­ra­ ci­jas, šauk­siu „Gė­da! Gė­da!“.

– Ar Žvė­ry­nas vis dar kei­čia­si?

– Yra žmo­nių, ku­rie tą ra­jo­ną my­li.

Aš taip pat jau­čiuo­si to ra­jo­no gy­ven­to­jas. Žvė­ry­ne gy­ve­nu jau 23 me­tus. Anks­čiau ne­jus­da­vau, kad tai yra šis tas, kas ta­ve gau­bia tam tik­ra au­ra, o da­bar pra­dė­jau tai jus­ti. Tie nuo­la­ti­niai pa­si­vaikš­čio­ ji­mai, po­ky­čių ste­bė­ji­mas... Man taip gra­žu, kai ap­griu­vu­sį na­mą su­re­mon­tuo­ja, su­si­tvar­ko ap­lin­ką. Žvė­ry­ne gy­ve­na gra­žių žmo­nių. Ži­ no­ma, daug gro­žio at­si­ran­da ir dėl to, kad čia gy­ve­na dau­giau­sia pa­ si­tu­rin­čių žmo­nių, ku­rie tu­ri pi­ni­ gų su­si­tvar­ky­ti.

– Žvė­ry­no bend­ruo­me­nė vie­ šai pri­pa­žįs­ta, kad pra­džio­je dau­giau gal­vo­jo apie kul­tū­ri­nę veik­lą, bet vė­liau gy­ve­ni­mas pa­ko­re­ga­vo tuos pla­nus. Da­bar Žvė­ry­no gy­ven­to­jai sa­ko reiš­ kian­tys daug prie­kaiš­tų Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bei. Ko­kių pro­ble­mų jūs įžvel­gia­te Žvė­ry­ne?

– Bu­vo pa­sta­ty­ta daug švie­so­fo­rų, kad bent taip bū­tų pa­ža­bo­ti laks­ tan­tys au­to­mo­bi­liais. Gal­būt tai šiek tiek ir pa­dė­jo. Bu­vo pa­da­ry­tas kru­vi­nas da­ly­kas Žvė­ry­nui – pa­sta­ ty­tas Liu­bar­to til­tas. At­si­ra­do bai­ si ar­te­ri­ja per siau­rą gat­vę. At­ro­do, kad kaž­kas spe­cia­liai tai su­gal­vo­ jo spūs­tims su­da­ry­ti, užuo­t pa­sta­tę til­tą ten, kur yra dar vie­na ma­gist­ ra­lė. Bū­na, kad grūs­tys tę­sia­si jau nuo Z.Sie­ra­kaus­ko gat­vės.

Kritika: D.Kat­kus negaili karčių žodžių kai kuriems Žvėryno naujakuriams.

Tas Žvė­ry­no kvė­pa­vi­mas, gam­ta, dar­že­liai – vis­kas bu­vo po tru­pu­ tė­lį su­nai­kin­ta. Ra­jo­nas pa­si­kei­tė ir pa­si­da­rė ki­toks. Ši nau­jo­vė pa­kei­ tė ra­jo­no sti­lių. Anks­čiau Žvė­ry­nas bu­vo la­biau kaip prie­mies­tis. No­rė­ čiau, kad Žvė­ry­ne eis­mas bū­tų toks, kaip Se­na­mies­ty­je.

Eis­mas: nau­ją­jį Žvė­ry­no til­tą D.Kat­kus va­di­na kru­vi­nu ra­jo­nui.

Gy­ven­to­jai ban­dė ko­vo­ti su sta­ to­mu „Barc­lays“ pa­sta­tu – ne­pa­ vy­ko. At­si­ra­dus daug švie­so­fo­rų ti­kė­jo­si, jog vai­ruo­to­jai dėl jų net ap­lenks ra­jo­ną, kad ne­rei­kė­tų gaiš­ ti lai­ko. Pa­si­ro­do, vai­ruo­to­jai la­bai kant­rūs, lau­kia prie švie­so­fo­rų, bet ne­va­žiuo­ja ap­link.

7

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

žmonės

gen­da Žvė­ry­no ypa­tu­mo Kai bū­siu 94erių, tuo­met išei­siu į pen­ si­ją. Tuo­met gal­būt ir im­ siuo­si or­ga­ ni­zuo­ti ko­ kią veik­lą ra­ jo­ne. Reng­ siu de­monst­ ra­ci­jas, šauk­ siu „Gė­da!“.

.

– Ar ra­jo­ne gy­ve­na daug jū­sų ko­le­gų, drau­gų?

– Gy­ve­na­me keis­ta­me kom­po­zi­to­ rių ra­jo­nė­ly­je. Įdo­mus da­ly­kas: kol kom­po­zi­to­riai gy­ven­da­vo at­ski­rai – daug bend­rau­da­vo­me, kom­po­zi­ to­rių są­jun­go­je rink­da­vo­mės, o kai per­si­kė­lėm čia – nu­sto­jo­me ben-

d­rau­ti. Tai kla­si­ki­nis at­ve­jis. Tu­ rė­tų bū­ti ko­kia nors bend­ruo­me­nė, bet jos nė­ra. Anks­čiau, kol Vy­tau­ tas Lands­ber­gis ne­bu­vo iš­va­žia­vęs į Briu­se­lį ko­pūs­tų val­gy­ti, ne­ma­žai su juo bend­ra­vo­me.

– Ko­kie jū­sų šios va­sa­ros pla­

Na­mai: gat­vė, ku­rio­je gy­ve­na gar­susis di­ri­gen­tas.

Si­mo­no Švit­ros, Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

nai? Juk pen­si­ja jums, kaip su­ pran­ta­me, dar to­li – na­mie neuž­si­bū­si­te?

– Už­va­kar bu­vau Drus­ki­nin­kuo­ se, ve­džiau pa­skai­tą apie tai, kaip mu­zi­ki­nia­me ko­lek­ty­ve su­si­klos­to at­li­kė­jų san­ty­kiai, kaip nu­si­sto­vi hie­rar­chi­ja, kaip žmo­nės tu­ri keis­ti

sa­vo mo­ty­va­ci­ją, kai kiek­vie­nas no­ ri bū­ti ge­ni­ju­mi, o atė­jęs į ko­lek­ty­ vą tu­ri pri­si­tai­ky­ti prie ki­tų. Te­ko ir apie ke­do­fi­lus pa­kal­bė­ti. Esu la­bai įsiu­tęs dėl tos is­to­ri­jos. Vi­si tie­siog ži­no dau­gy­bę da­ly­kų apie tą šei­mą, bet kaž­ko­dėl ig­no­ruo­ja tuos fak­ tus... Bet mes ne apie tai.

O ma­no va­sa­ros pla­nai yra ką nors da­ry­ti. Sup­la­na­vau du kar­tus iš­si­mau­dy­ti eže­re, de­šimt kar­tų nu­ pjau­ti žo­lę.

Pra­si­dės fes­ti­va­lis (Kris­tu­po va­ sa­ros fes­ti­va­lis – red. pa­st.). Bir­ že­lio 17-ąją jau bus įžan­gi­nis kon­cer­tas Bo­ta­ni­kos so­de, kur dai­nuos Oti­lio Cast­ro iš Do­mi­ ni­kos Res­pub­li­kos.

Skri­si­me į Ka­zachs­ta­ną: lie­tu­ viai vers­li­nin­kai mo­ka žvė­ riš­kus pi­ni­gus, kad at­va­ žiuo­tu­me pa­kon­cer­tuo­ti, vien ke­lio­nė kai­nuos 40 tūkst. li­tų. Kon­cer­tas bus skir­tas Vals­ty­bės (Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­ vi­mo) die­nai.

Kon­cer­tuo­si­me Is­ pa­ni­jo­je.

Taip pat no­ ri­m e pa­s ta­t y­ ti ko­miš­ką Per­ go­le­si (Gio­van­ni Bat­tis­ta Per­go­le­ si – red. pa­st.) ope­rą. Jei­gu Ma­rius Jam­pols­kis im­sis ją re­ži­suo­ti, tai ga­li bū­ti fan­tas­ tiš­ko re­ži­sie­riaus gi­mi­mas.

Dos­jė Do­na­tas Kat­kus (gi­mė 1942 m. rug­ sė­jo 21 d. Kau­ne) – Lie­tu­vos di­ri­gen­ tas, mu­zi­ko­lo­gas, pe­da­go­gas, te­le­vi­ zi­jos kon­kur­sų žiu­ri na­rys.

Mo­kė­si Kau­no Juo­zo Nau­ja­lio mu­zi­ kos mo­kyk­lo­je. 1965 m. bai­gė Lie­tu­ vos vals­ty­bi­nę kon­ser­va­to­ri­ją. Nuo 1968 m. – Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos pro­fe­so­rius.

1965 m. įstei­gė Vil­niaus sty­gi­nių kvar­te­tą, 1995 m. įkū­rė Šv. Kris­ to­fo­ro ka­me­ri­nį or­kest­rą ir jam va­do­vau­ja.

Nuo 2007-ųjų nuo­lat šmė­ žuo­ja te­le­vi­zi­jo­je – nuo­la­ti­ nis LNK mu­zi­ki­nio šou „Žvaigž­ džių due­t ai“ ko­mi­si­jos na­ rys, 2009 m.

– hu­mo­ro lai­ dos „Nr. 1“ ko­ mi­si­jos pir­ mi­nin­kas.

2001 m. su­ teik­t a Lie­ tu­vos vals­ ty­bi­nė pre­ mi­ja (da­bar – Na­cio­na­l i­ nė kul­t ū­ros ir me­no pre­mi­ ja), 2003 m. – Pa­sau­lio in­te­lek­ti­nės nuo­sa­vy­ bės or­ga­ni­za­ci­jos pre­ mi­ja.

13

šeštadienis, gegužės 26, 2012

pasaulis Nau­jų rū­šių de­šim­tu­kas

Eko­no­mis­ tai at­krei­pia dė­me­sį, kad ne­dar­bas sie­kia 16 pro­c., o kas de­šim­tas gy­ven­to­jas gy­ve­na že­ miau skur­ do ri­bos.

pajuto, kad šalies ekonomika auga sparčiausiai visoje ES.

„Reuters“ nuotr.

iasi įvei­kusi kri­zę zo­nos atei­ties. Prem­je­ras V.Domb­ rovs­kis su ame­ri­kie­čiu eko­no­mis­tu An­der­su Os­lun­du net pa­ra­šė kny­gą „Kaip Lat­vi­ja įvei­kė fi­nan­sų kri­zę“. „Įvyk­dy­tos re­for­mos bu­vo įver­ tin­tos ir tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu. Fi­ nan­sų rin­kos jau yra įsi­ti­ki­nu­sios ša­lies sta­bi­lu­mu, o Pa­sau­lio ban­ko ty­ri­mas „Doing Bu­si­ness 2012“ pa­ ro­dė, kad Lat­vi­ja uži­ma aukš­tą 21 vie­tą“, – tei­gė V.Domb­rovs­kis.

Pa­sak prem­je­ro, Lat­vi­jos eko­no­ mi­kai pa­dė­jo tai, kad ša­lis iš­sau­go­jo na­cio­na­li­nės va­liu­tos kur­są ir įvyk­ dė va­di­na­mą­ją vi­di­nę de­val­va­ci­ją. „Išė­jo­me iš kri­zės kon­so­li­da­ vę biu­dže­tą ir įvyk­dę struk­tū­ri­nes re­for­mas, – sa­kė V.Domb­rovs­kis. – To­kia po­li­ti­ka pa­dė­jo Lat­vi­jai per ma­žiau nei tre­jus me­tus iš vals­ty­ bės, la­biau­siai nu­ken­tė­ju­sios nuo kri­zės, virs­ti ES spar­čiau­siai eko­ no­miš­kai au­gan­čia ša­li­mi, kur ga­ my­bos ir eks­por­to mas­tas jau vir­ ši­jo ikik­ri­zi­nį ly­gį.“ Mi­nė­ta vi­di­nė de­val­va­ci­ja bu­vo įvyk­dy­ta ge­ro­kai su­ma­ži­nus vals­ty­ bės iš­lai­das. To­kį me­cha­niz­mą ne­ sėk­min­gai ban­do tai­ky­ti Grai­ki­ja.

Ge­gu­žės pra­džio­je rei­tin­gų agen­ tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ Lat­vi­ jos rei­tin­gą pa­di­di­no nuo BB– iki BBB+. Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF), ku­ris kar­tu su ki­to­mis or­ga­ ni­za­ci­jo­mis Lat­vi­jai sky­rė 4,5 mlrd. eu­rų kre­di­tą, pa­di­di­no ša­lies eko­ no­mi­kos šių me­tų au­gi­mo pro­gno­zę nuo 3,5 pro­c.

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je pro­gno­zė, mi­nė­ta TVF ir Lat­vi­jos vy­ riau­sy­bės su­si­ra­ši­nė­ji­muo­se, te­ sie­kė 2,5 pro­c. Pe­si­miz­mą tuo me­tu lė­mė ne­sta­bi­lu­mas eu­ro zo­no­je, bet iki šiol Lat­vi­jai pa­vy­ko iš­veng­ti su juo su­si­ju­sių bė­dų. „Taip, ES yra mū­sų stam­biau­sia pre­ky­bos par­tne­rė, bet mes nuo šio re­gio­no pri­klau­so­me ma­žiau nei ki­tos ES na­rės, – sa­kė „DnB Nord ban­ka“ eko­no­mis­tas Pe­te­ris Strau­ ti­nis. – Mes pre­kiau­ja­me ir su ki­ to­mis ša­li­mis bei Ru­si­ja, o mū­sų pa­grin­di­nės par­tne­rės ES – pir­ miau­sia Skan­di­na­vi­ja ir Vo­kie­ti­ja.

Tai nė­ra tos ša­lys, ku­rios da­bar iš­ gy­ve­na sun­kiau­sius lai­kus.“ Pro­ver­žiui prie­lai­dų ne­ma­to

Ta­čiau tiek Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė, tiek tarp­tau­ti­niai eks­per­tai tu­ri pa­grin­do ne­ri­mau­ti.

Sa­vo pa­sta­ro­jo­je ata­skai­to­je apie Lat­vi­jos makroe­ko­no­mi­nę pa­dė­tį TVF at­krei­pė dė­me­sį į aukš­tą ne­ dar­bo ly­gį ir di­džiu­lį skai­čių žmo­ nių, at­si­dū­ru­sių už skur­do ri­bos.

Dar­bo ieš­ko 16,3 pro­c. gy­ven­to­jų, 9 pro­c. tu­ri ne­pa­si­tu­rin­čių sta­tu­są, t. y. už­dir­ba ma­žiau nei 180 do­le­ rių (495 li­tus) per mė­ne­sį. Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis 2011 m. pa­bai­go­ je sie­kė 640 do­le­rių (1760 li­tų).

Pa­sak eko­no­mis­tų, pa­dė­tis ge­rės tik su­kū­rus nau­jų dar­bo vie­tų, o tai pri­klau­so nuo Lat­vi­jos vers­li­nin­kų sėk­mės eks­por­to rin­ko­se, in­ves­ti­ci­

jų srau­to ir vie­tos ban­kų ak­ty­vu­mo.

Ta­čiau ir čia ga­li kil­ti sun­ku­mų. „Da­bar Lat­vi­jos vers­li­nin­kų kon­ ku­ren­cin­gu­mo ly­gis yra ga­na že­mas, – BBC tei­gė eko­no­mi­kos moks­ lų dak­ta­ras Ul­dis Uo­sis. – Lat­vi­jo­je ga­mi­na­ma pro­duk­ci­ja tu­ri ma­žą ar­ ba vi­du­ti­nę pri­de­da­mą­ją ver­tę. To­ kių pro­duk­tų rin­ko­je kon­ku­ren­ci­ja la­bai di­de­lė, sun­ku su­ras­ti sa­vo ni­ šą, ma­žiau erd­vės ma­nev­ruo­ti.“ Be to, pa­sak U.Uo­sio, į Eu­ro­ pą grį­žo kri­zė, ir da­bar jau kal­ba­ ma ne tik apie ke­le­tą Pie­tų Eu­ro­ pos vals­ty­bių. „Tai ro­do, kad ar­ti­miau­siu me­ tu ne­ga­lė­si­me kal­bė­ti apie ak­ty­vią plėt­rą“, – kons­ta­ta­vo eks­per­tas.

Anot jo, Lat­vi­jos at­ve­ju rei­kė­tų at­si­žvelg­ti ir į spe­ci­fi­nius vi­di­nius veiks­nius, to­kius kaip mil­ži­niš­kos sko­los pri­va­čia­ja­me ir vals­ty­bi­nia­ me sek­to­riuo­se. „Nei pri­va­tu­sis sek­to­rius, nei vals­ty­bė ne­ga­li sau leis­ti plės­tis, o be jų jo­kie pro­ver­žiai neį­ma­no­mi“, – tei­gė U.Uo­sis.

Ma­ža to, Lat­vi­ją pa­li­ko daug kva­ li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų. „Jau da­bar vers­li­nin­kai skun­ džia­si, kad nė­ra in­ži­nie­rių, nė­ra tech­no­lo­gų. Tai reiš­kia, jog ne­ga­ li bū­ti jo­kių in­ves­ti­ci­jų į tech­no­ lo­gi­jas, nes jų tie­siog ne­bus kam pri­žiū­rė­ti, – sa­kė U.Uo­sis. – To­dėl ne­ma­nau, kad Lat­vi­ja pa­siek­tų ko­ kių nors eko­no­mi­nių pro­ver­žių.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Žu­di­kas ras­tas po 30 me­tų Vie­nas vy­ras pri­si­pa­ži­no už­du­si­ nęs ber­niu­ką, ku­ris 1979 m. din­go pa­ke­liui į mo­kyk­lą ir ku­rio din­gi­ mas su­kė­lė siau­bą tė­vams vi­so­je Ame­ri­ko­je, o po­li­ci­ją glu­mi­no tris de­šimt­me­čius.

Eta­no Pat­zo din­gi­mas taip šo­ ki­ra­vo vi­suo­me­nę, kad jis iš­kart ta­po di­dė­jan­čios bai­mės dėl vai­ kų sau­gu­mo sim­bo­liu.

Jis bu­vo pir­ma­sis iš dau­ge­lio din­gu­sių vai­kų, ku­rių at­vaiz­dai bu­vo skel­bia­mi ant pie­no pa­ke­lių su pra­šy­mu su­teik­ti in­for­ma­ci­jos apie juos. Ber­niu­ko din­gi­mo die­ na – ge­gu­žės 25-oji – ta­po Na­ cio­na­li­ne din­gu­sių vai­kų die­na.

Niu­jor­ko po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ray Kel­ly per spau­dos kon­fe­ren­ ci­ją sa­kė, kad toks Ped­ro Her­nan­ de­zas pri­si­pa­ži­no už­du­si­nęs Eta­ ną prieš 33 me­tus rū­sy­je vie­no­je Man­ha­ta­no ba­ka­lė­jos krau­tu­vė­ je, ku­rio­je dir­bo. Šis pri­si­pa­ži­ni­mas yra pri­bloš­ kia­mas per­si­lau­ži­mas by­lo­je, ku­ rios ne­pa­vy­ko iš­spręs­ti vie­nam ge­riau­sių ša­lies po­li­ci­jos de­par­ ta­men­tų ir ku­ri pra­dė­jo da­bar­ti­ nę su­ne­ri­mu­sių tė­vų erą.

Pa­sak R.Kel­ly, P.Her­nan­de­zo pri­si­pa­ži­ni­mas tru­ko tris va­lan­ das, o pa­skui, tre­čia­die­nio va­ka­ rą, jis nu­ve­dė Niu­jor­ko po­li­ci­jos de­par­ta­men­to de­tek­ty­vus į nu­si­ kal­ti­mo vie­tą, kur tuo me­tu bu­vo ba­ka­lė­jos par­duo­tu­vė ir kur da­bar par­da­vi­nė­ja­mi aki­niai.

Jis ty­rė­jams pa­pa­sa­ko­jo, kad pa­ža­dė­jęs so­dos van­dens nu­vi­ lio­jo še­šia­me­tį E.Pat­zą, ku­ris pir­ mą kar­tą pa­ts vie­nas tu­rė­jo įsės­ti į mo­kyk­los au­to­bu­są. „Ta­da šis jį nu­si­ve­dė į par­duo­ tu­vė­lės rū­sį, ten jį už­du­si­no ir kū­ną įdė­jo į plas­ti­ki­nį mai­šą, pa­ skui iš­me­tė su šiukš­lė­mis“, – sa­ kė R.Kel­ly.

Pa­sak po­li­ci­jos vir­ši­nin­ko, P.Her­nan­de­zas yra ve­dęs ir tu­ri paaug­lę duk­rą. Jis yra JAV pi­lie­tis, jo­kių įra­šų apie teis­tu­mą ar pra­si­ žen­gi­mus ne­tu­rė­jo, anks­čiau šio­ je by­lo­je ne­bu­vo įta­ria­mas. Nu­si­ kal­ti­mo mo­ty­vai ne­nus­ta­ty­ti.

Po­li­ci­ja dė­me­sį į jį at­krei­pė stai­ga at­nau­ji­nu­si paieš­ką, kai po­li­ci­nin­kai ir FTB agen­tai praė­ ju­sį mė­ne­sį rau­sė ki­tą Man­ha­ta­ no rū­sį.

Dau­giau kaip tris de­šimt­me­ čius nuo tei­sė­sau­gos slaps­tę­sis P.Her­nan­de­zas tik­riau­siai ne­be­ pa­kė­lė kal­tės jaus­mo.

Jis šei­mai ir ki­tiems žmo­nėms pa­sa­kė, kad pa­da­rė la­bai blo­gą da­ly­ką – Niu­jor­ke nu­žu­dė vai­ ką. De­tek­ty­vai, ku­rie ap­klau­ sė P.Her­nan­de­zą, ma­no, kad jis gai­li­si. „Žu­di­kas, re­gis, ma­no, kad tai bu­vo pa­leng­vė­ji­mas“, – pri­dū­rė R.Kel­ly.

Iš pra­džių ty­ri­mas bu­vo pri­ kaus­tęs Niu­jor­ko ir vi­sos ša­lies dė­me­sį, po­li­ci­ja vyk­dė paieš­kas vi­sa­me So­he, kur gy­ve­no E.Pat­zas, ir kli­ja­vo pla­ka­tus su din­gu­sio vai­ko – links­mo vei­do ber­niu­ko su ne­di­de­le pra­dan­te ir tie­siais smė­lio spal­vos plau­kais – at­vaiz­du.

Pri­si­mi­ni­mai apie šią žmog­ žu­dys­tę Niu­jor­ke taip iki ga­lo ir ne­bu­vo iš­blė­sę, o praė­ju­sį mė­ ne­sį juos stai­ga at­gai­vi­no in­ten­ sy­vi paieš­kos ope­ra­ci­ja, ku­ri bu­ vo vyk­do­ma ste­bint dau­gy­bei ži­niask­lai­dos at­sto­vų. Vis dėl­to tuo me­tu tik­rin­ta­me rū­sy­je nie­ ko ne­ras­ta.

Nu­teis­tas vai­kų prie­var­tau­to­ jas José Ra­mo­sas, ku­ris il­gą lai­ ką bu­vo pa­grin­di­nis by­los įta­ria­ ma­sis, dėl šio nu­žu­dy­mo nie­ka­da ne­bu­vo ap­kal­tin­tas. Jis sa­vo kal­ tę nei­gė.

BNS inf.

Au­ka: po­li­ci­ja ne­si­ti­ki, kad ka­da nors bus ras­ti E.Pat­zo pa­lai­kai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

16p.

Is­to­ri­nė auk­si­nių šir­džių per­ga­lė.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas Mes teisūs, todėl ir laimėjo

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus, kai nu­si­pir­ kau „Hearts“ klu­bą ša­ly­je, ku­rio­je gi­mė fut­bo­las, pir­mai­siais ma­no val­dy­mo me­tais ko­man­da, ne­ pai­sant išanks­ti­nio tei­sė­jų nu­si­ sta­ty­mo, ne­ti­kė­tai vi­siems iš­ko­ vo­jo Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę ir ant­ rą­ją vie­tą šios ša­lies čem­pio­na­te.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

Edin­bur­go „Hearts“ klu­bo sa­v i­n in­kas

Gran­dai – kaip iš kie­mo

Pir­mą kar­tą pa­ma­čiau, kaip tei­sė­ jai, su­siė­mę už gal­vų, bė­go į aikš­tės vi­du­rį, o pa­si­pik­ti­nę sir­ga­liai mė­tė į juos ge­le­ži­nius „fun­tus“, kai Sau­ liui Mi­ko­liū­nui bu­vo pa­ro­dy­ta rau­ do­na kor­te­lė.

Po sėk­min­go star­to ša­lies čem­ pio­na­te pra­si­dė­jo or­ga­ni­zuo­ta disk­re­di­ta­vi­mo kam­pa­ni­ja ir klu­bo grio­vi­mas, o ma­ne, kaip klu­bo sa­ vi­nin­ką, iš did­vy­rio pa­ver­tė be­pro­ čiu. Jei­gu ne­nor­ma­lus juos nu­ga­lė­ jo, tai kas jie?

Pui­kūs žai­dė­jai, kaip S.Pres­ley, P.Hart­ley, jau­nie­ji C.Gor­do­nas, A.Webs­te­ris, klu­bo fut­bo­lo aka­de­ mi­jos (šie­met jai Ško­ti­jo­je su­teik­tas eli­ti­nis sta­tu­sas už pro­fe­sio­na­lu­mą ir dar­bo ko­ky­bę) auk­lė­ti­niai bu­vo nie­kam ne­rei­ka­lin­gi ir net ne­tu­ rė­jo su­tar­čių. Kai į juos at­krei­piau dė­me­sį ir net pen­ke­riems me­tams pra­tę­siau su­tar­tis, ma­ne pra­dė­jo kri­ti­kuo­ti.

Pas­ta­rai­siais me­tais „Hearts“ sie­ kė ir sie­kia ge­rų re­zul­ta­tų L.Wal­ la­ce’o, K.Ber­rio, E.Johns­so­no, A.Dri­ve­rio, P.McDo­nal­do, M.Ri­ dzar­do, R.McGo­wa­no, D.Pričinenka, D.Temp­le­to­no ir ki­tų žai­ dė­jų dė­ka.

Sėk­min­gai ir lai­ ku pa­kvie­čiau pa­ ty­ru­sius fut­bo­li­nin­

Fiasko: R.Mur­do­cho melo kam-

panija prieš „Hearts“ žlugo.

kus E.Jan­kaus­ką, T.Fi­są, ku­rie su R.Ška­ce­liu kū­rė ste­buk­lus. Iš­ rek­la­muo­ti „Cel­tic“ ir „Ran­gers“ klu­bai jau pir­ma­me čem­pio­na­to ra­ te per rung­ty­nes su „Hearts“ pra­ lei­do įvar­čius, bu­vo be­jė­giai, at­ro­dė kaip kie­mo ko­man­dos ir be tei­sė­jų pa­gal­bos ne­su­ge­bė­jo gar­bin­gai pa­ si­prie­šin­ti.

Po to, kai ba­ra­kus pri­me­nan­čiuo­ se sta­dio­nuo­se net sos­ti­nė­je Edin­ bur­ge žiū­ro­vų lan­ko­mu­mas nuo 40 pro­c. pa­ki­lo iki 100 pro­c., ži­niask­ lai­da se­zo­ną pa­va­di­no Ro­ma­no­vo re­vo­liu­ci­ja.

At­kir­tis pro­vo­ka­to­riams

Bet po to­kios sėk­mės spau­dos nuo­ mo­nė pa­si­kei­tė ir pra­si­dė­jo or­ga­ni­ zuo­ta Ru­per­to Mur­do­cho kam­pa­ ni­ja, ku­riai „Cel­tic“ ge­rai mo­kė­jo už rek­la­mą, o tas me­lu ir šan­ta­žu ne­si­dro­vė­jo at­si­ly­gin­ti ideo­lo­giš­ kai žlug­dy­da­mas „Hearts“ – kaip ka­re.

Tam tiks­lui bu­vo su­kur­tos sir­ ga­lių gru­pės, ku­rių nuo­mo­nes tik ir pub­li­ka­vo. Iš tik­rų­jų tie žmo­ nės bu­vo ne sir­ga­liai, o ži­niask­lai­ dos pro­vo­ka­to­riai. Žur­na­lis­tai ir­gi ne­si­dro­vė­jo už­siim­ti pro­vo­ka­ci­jo­ mis, įkal­bi­nė­jo fut­bo­li­nin­kus da­ ly­vau­ti jo­se. Pri­si­me­nu, kai klu­ bo, ku­rio 99 pro­c. ak­ci­jų pri­klau­so man, ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­me du fo­ to­ko­res­pon­den­tai už­si­dė­jo ru­siš­ kas ke­pu­res ir imi­ta­vo muš­ty­nes, ap­gau­di­nė­da­mi vi­są pa­sau­lį. Taip ne­gerb­ti sa­vęs ir skai­ty­to­jų, ku­ riems kas­dien me­luo­ja, – pa­na­šu į gy­vu­lius.

Pa­si­ro­do, vi­sos Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos ži­niask­lai­dos ne­prik­lau­so­ma nuo­mo­nė eg­zis­tuo­ja tik teo­riš­kai, rek­la­mos kli­puo­se, skir­tuo­se nai­ vuo­liams. Nuo­mo­nė per­ka­ma už pi­ni­gus, kaip ir tai­syk­lės vers­le, kul­tū­ro­je, spor­te, po­li­ti­ko­je. Ta­da aš su­pra­tau: teks ko­vo­ti dėl iš­gy­ ve­ni­mo – ne tik fut­bo­lo aikš­tė­je su šiuo or­ga­ni­zuo­tu me­lu, ku­rį už­sa­ ko fut­bo­lo ma­fi­ja. Su ja bū­tų ga­li­ ma su­si­tai­ky­ti ir su­si­tar­ti, kaip da­

Etapas: V.Romanovui tapus „Hearts“ savininku, Edinburgo klubas pradėjo rašyti naujus savo istorijos puslapiu

ro folk­sai, rik­sai, an­der­to­nai ir ki­ti, bet aš pa­si­rin­kau ko­vą, pa­va­di­nęs juos be­ždžio­nė­mis, o jų šei­mi­nin­ ką – Maug­liu.

Mes ga­di­no­me krau­ ją ma­fi­jai, ku­ri no­ rė­jo mus iš­mes­ti į že­mes­nę ly­gą. Iš­gy­ ve­no­me neį­ti­ki­mo­ mis są­ly­go­mis.

Ste­biuo­si, kad ta­da aš ne­suk­ly­ dau ir lai­ku su­ki­lau. Bu­vo su­kur­tas ma­no, kaip ne­nor­ma­laus, įvaiz­dis, to­dėl kad aš ne­no­rė­jau gy­ven­ti pa­ gal Maug­lio džiung­lių tai­syk­les. Šian­dien ma­no pa­vyz­džiu pra­ dė­jo su­kil­ti tei­sė­jai, pa­pras­ti žmo­ nės, po­li­ti­kai, bu­vę šios pyk­čio sis­ te­mos ver­gai. Jie su­pra­to, kad taip gy­ven­ti ne­ga­li­ma. Pri­si­me­nu, kaip gel­to­no­ji spau­da įky­riai ir ne­mo­ka­ mai lin­do po žai­dė­jų no­si­mis, vos ne dra­bu­ži­nė­je fut­bo­li­nin­kai bu­vo žur­na­lis­tų pa­ruo­šia­mi prieš kiek­ vie­nas rung­ty­nes. Vi­si iš­da­vi­kai, agen­tai, at­leis­ti tre­ne­riai, ne­rei­

ka­lin­gi žai­dė­jai, bu­vę klu­bo dar­ buo­to­jai ta­po te­le­vi­zi­jos žvaigž­dė­ mis, sir­ga­liai bu­vo su­jung­ti į keis­tas gru­pes ir da­ly­va­vo me­lo kam­pa­ni­ jo­je prieš mū­sų klu­bą.

Džen­tel­me­nai – va­gys

Ta­da nu­ta­riau pa­keis­ti klu­bo rin­ ko­da­rą. Pra­dė­jau nuo di­rek­to­rių ta­ry­bos pir­mi­nin­ko D.Folk­so ir di­ rek­to­riaus vun­der­kin­do F.An­der­ to­no, ku­riuos te­ko atleisti.

Vė­liau per te­le­vi­zi­ją Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos par­la­men­to – pa­sau­lio de­mok­ra­ti­jos sim­bo­lio – fo­ne pa­si­ sa­kė lor­das D.Folk­sas, bu­vęs „He­ arts“ klu­bo di­rek­to­rių ta­ry­bos pir­ mi­nin­kas, ku­ris kei­kė ma­ne. Net aš, žiū­rė­da­mas tą šou, kar­to­ja­mą kas va­lan­dą vi­so­se nau­jie­nų lai­ do­se, pa­ti­kė­jau, koks aš blo­gas ir griau­nu sa­vo klu­bą.

Tuo me­tu tre­ne­rio asis­ten­tas įžū­liai agi­ta­vo žai­dė­jus ne­pra­tęs­ti su­tar­čių su klu­bu. Ga­vau in­for­ma­ ci­jos, kad už ma­no nu­ga­ros vyks­ ta po­kal­biai apie tre­ne­rio ir pen­kių žai­dė­jų pe­rė­ji­mą į Glaz­gą. Du at­si­ dū­rė „Cel­tic“ klu­be, bet abu su­ge­ bė­jo par­duo­ti. A.Webs­te­ris at­si­dū­rė „Ran­gers“ eki­po­je, bet ir jis dau­ giau „žai­dė“ ant at­sar­gi­nių suo­lo.

Taip se­na fir­ma ko­vo­jo su sa­vo

ne­kom­pe­ten­ci­ja, pirk­da­ma ma­no žai­dė­jus per tre­čią klu­bą. Ypač jie įklim­po su And­riu­mi Ve­lič­ka, ku­rį nu­pir­ko per Nor­ve­gi­jos klu­bą. Per dve­jus me­tus jis su­žai­dė vos vie­ nas rung­ty­nes ir neį­mu­šė nė vie­ no įvar­čio.

Aš dar ti­kė­jau są­ži­nin­gu­mu ir tvar­kin­gu­mu tų žmo­nių, ku­rie sa­ ve va­di­no džen­tel­me­nais iš Glaz­ go, kad jie su­mo­kės už žai­dė­jus ir už tre­ne­rį. Pa­gal rin­kos kai­nas tai bū­tų su­da­rę 30 mln. sva­rų. Vien C.Gor­do­nas bu­vo par­duo­tas už 9 mi­li­jo­nus. Man pa­sa­kė, kad iki ma­no atė­ji­mo į „Hearts“ klu­bą šie džen­tel­me­nai nie­kam ne­mo­kė­jo, o tik vo­gė žai­dė­jus. Ne­pai­sant to, aš pri­ver­čiau juos mo­kė­ti klu­bui, klu­ bas pra­dėjo už­dirb­ti, iš vi­so ga­vo­ me dau­giau kaip 60 mln. li­tų, par­ da­vę fut­bo­li­nin­kus.

R.Ška­ce­lis, per pu­sę me­tų įmu­ šęs 16 įvar­čių, per to­kį lai­ko­tar­pį ga­lė­jo tap­ti vi­sos Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos re­zul­ta­ty­viau­sių fut­bo­li­nin­kų re­kor­di­nin­ku.

Ta­čiau, pa­si­da­vęs iš­da­vi­kams, per ket­ve­rius me­tus įmu­šė vos du įvar­čius. Li­kęs be kont­rak­to, grį­ žo, pa­si­pra­šė į „Hearts“ ko­man­dą ir šį se­zo­ną įmu­šė 18 įvar­čių. Man bu­vo gai­la šio ta­len­tin­go fut­bo­li­

15

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

sportas Kau­na­si ­ ir lie­tu­viai

Iš­da­lys ­ mi­li­jo­nus

Li­ko trys ­ pre­ten­den­tai

Grai­ki­jos krep­ši­nio čem­pio­na­ to fi­na­le Ša­rū­no Ja­si­ke­vi­čiaus (nuo­tr.) at­sto­vau­ja­mas Atė­ nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ 81:79 įvei­ kė Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ klu­ bą su Mar­ty­nu Ge­ce­vi­čiu­mi ir iš­ly­gi­no se­ri­ją iki tri­jų per­ga­ lių 1:1. Lie­tu­viai pel­nė po 8 taš­ kus. Pir­mą­jį ma­čą „Olym­pia­ kos“ lai­mė­jo 84:76.

Len­ki­jo­je ir Uk­rai­no­je vyk­sian­ čio Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­ na­to fi­na­lo tur­ny­ro pri­zų fon­ dą su­da­rys 196 mln. eu­rų.

Prieš ket­ve­rius me­tus rink­ti­ nėms bu­vo iš­da­ly­ti 184 mln. eu­rų. Šį kar­tą kiek­vie­na per­ ga­lė įver­tin­ta 1 mln. eu­rų, o čem­pio­nai už­dirbs 23,5 mln. eu­rų.

2020-ųjų olim­pi­nės žai­dy­nės vyks Mad­ri­de, To­ki­ju­je ar­ba Stam­bu­le. Tai paaiš­kė­jo po to, kai Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­ mi­te­tas (IOC) iš mies­tų kan­di­ da­tų są­ra­šo iš­brau­kė Azer­bai­ dža­no sos­ti­nę Ba­ku ir Ka­ta­ro sos­ti­nę Do­hą. Rin­ki­mų nu­ga­ lė­to­jas bus pa­skelb­tas 2013ųjų rug­sė­jį.

ome

E.Jan­kaus­kas: „Hearts“ klu­bui jau­čiu daug sen­ti­men­tų“ zo­ną – re­mian­tis to­kiais žai­dė­jais ku­ria­ma Ško­ti­jos rink­ti­nė, ku­riai at­sto­va­vo ir 5 „Hearts“ fut­bo­li­ nin­kai. A.Dri­ve­ris pa­te­ko į jau­ ni­mo rink­ti­nę. C.Gor­ do­ną pa­vy­ko iš­trauk­ti iš šios ban­dos ran­kų ir iš­ gel­bė­ti. Šis var­ti­nin­kas pa­da­rė ge­rą kar­je­rą Ang­li­jos „Pre­mier“ ly­go­je.

Apie jį ir apie kiek­vie­ną fut­bo­li­ nin­ką ga­li­ma pa­pa­sa­ko­ti iš­ti­sas is­ to­ri­jas. „Bar­ce­lo­ną“ gel­bė­jo tei­sė­jas

us.

nin­ko, pra­ra­du­sio auk­si­nius sa­vo kar­je­ros me­tus ir di­de­lius pi­ni­ gus. Te­gu jis pa­dė­ko­ja sa­vo agen­ tui, ku­ris už pa­slau­gas vė­liau pra­ ki­šo G.Bur­ley į Ško­ti­jos rink­ti­nės vy­riau­sio­jo tre­ne­rio po­stą, bet ji ne­su­ge­bė­jo su­si­tvar­ky­ti su Lie­tu­ vos na­cio­na­li­ne ko­man­da.

P.Hart­ley su 14 įvar­čių per se­

Kai klu­bo tre­ne­ris, di­rek­to­rius ir agen­tai su ju­ri­di­ne kon­to­ra, ku­riai mo­ka klu­bas, gy­nė di­rek­to­riaus in­te­re­sus ir, kaip ant­pirš­tis tur­gu­ je, vik­riai nu­trau­ki­nė­jo kont­rak­tus, ren­gė by­las prieš mus teis­mui, aš kar­čiai su­pra­tau, kad klu­bą griau­ na iš vi­daus.

Suo­kal­bis bu­vo rez­ga­mas tarp žai­dė­jų, spau­da ir ra­di­jas prieš kiek­vie­nas rung­ty­nes vien­bal­siai neuž­si­čiaup­da­mi pa­sa­ko­jo ne­bū­tus da­ly­kus. Vie­nas ra­di­jo žur­na­lis­tas is­te­ri­kuo­da­mas pra­kal­bo net ru­siš­ kai. Rei­kė­jo gal­vo­ti ne apie re­zul­ta­ tus, o kaip iš­sau­go­ti klu­bą ir iš­gy­ ven­ti šio­se džiung­lė­se.

Te­ko im­tis ne­po­pu­lia­rių spren­ di­mų, keis­ti ško­tų spe­cia­lis­tus lie­ tu­viais ir vie­toj iš­da­vi­kų tre­ne­rių skir­ti pra­de­dan­tį tre­ne­rio kar­je­rą Val­dą Iva­naus­ką. Vie­nu me­tu te­ ko pa­skir­ti net ne tre­ne­rį, o ūk­ve­dį A.Ko­ro­boč­ką. Tarp kit­ko, jam pa­ de­dant „Hearts“ su­žai­dė ne­blo­ gą drau­giš­ką ma­čą su „Bar­ce­lo­na“ ir su­rin­ko į sta­dio­ną re­kor­di­nę 60 tūkst. žiū­ro­vų mi­nią.

Tos rung­ty­nės pa­vy­ko, bet jas tei­ sė­jas su­ga­di­no. Jis sky­rė 11 m bau­ di­nį į „Hearts“ var­tus, nors Aud­rius Kša­na­vi­čius vos pri­si­ lie­tė prie var­žo­vo.

16

Autoritetas: M.Žaliūkas – „Hearts“ kapitonas ne vien per varžybas.

Al­vy­das Sta­niu­lis Ste­bė­jęs per te­le­vi­zi­ją Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rės fi­na­lo rung­ty­nes, bu­vęs „Hearts“ puo­lė­jas Ed­ga­ras Jan­kaus­kas jau­di­no­si ne ma­žiau nei prieš še­še­rius me­tus, kai pa­ dė­jo „šir­dims“ iš­ko­vo­ti šį gar­bin­ gą tro­fė­jų.

„Pa­lai­kau vi­sas ko­man­das, ku­rio­ se pra­lei­dau sa­vo kar­je­ros me­tus. „Hearts“ klu­bui jau­čiu daug sen­ ti­men­tų. Tą sal­dų per­ga­lės sko­nį jau esu pa­ty­ręs ir ži­nau, kad vi­so­ se ša­ly­se di­de­lė gar­bė tap­ti tau­rės tur­ny­ro nu­ga­lė­to­ju. Vis dėl­to šios var­žy­bos Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je – iš­skir­ti­nės, jos tu­ri di­des­nę reikš­ mę ne­gu ki­to­se vals­ty­bė­se“, – tei­ gė daug fut­bo­lo tro­fė­jų iš­ko­vo­jęs E.Jan­kaus­kas.

– Ed­ga­rai, pa­ly­gin­ki­te šių me­ tų „Hearts“ per­ga­lę 5:1 prieš „Hi­ber­nian“ eki­pą ir 2006ujų sėk­mę, kai tik po 11 m bau­ di­nių se­ri­jos 4:2 bu­vo įveik­ ta tre­čio­sios ly­gos vie­nuo­li­kė „Gret­na“, – pa­pra­šė­me E.Jan­ kaus­ko.

– Pa­gal­vo­jau: ar šį se­zo­n ą „Hearts“ ko­man­da yra pa­jė­ges­ nė ne­gu ma­no lai­kų, ar ji tie­siog taip įspū­din­gai su­žai­dė fi­na­le? O gal „Hi­ber­nian“ eki­pa su­si­lpnė­ ju­si? Ne­pai­sant to, fi­na­las yra fi­ na­las. Ma­nau, kad per šią prin­ci­ pi­nę dvi­ko­vą nu­blan­ko vi­sa abie­jų Edin­bur­go klu­bų der­bių is­to­ri­ja. „Hearts“ lai­mė­jo pel­ny­tai, įti­ki­ na­mai, tau­rė – pa­ti­ki­mo­se ran­ ko­se ir, kaip bu­vęs „šir­džių“ žai­ dė­jas, tuo di­džiuo­juo­si.

2006-ųjų fi­na­le mes bu­vo­me lai­ko­mi fa­vo­ri­tais, bet sa­vo pra­ na­šu­mą įro­dė­me sun­kiai. Pag­rin­ di­nis rung­ty­nių lai­kas ir pra­tę­si­ mas pa­si­bai­gė ly­gio­sio­mis – 1:1. „Gret­nos“ fut­bo­li­nin­kai nie­kuo mums ne­nu­si­lei­do, jie ko­vo­jo net ne šim­tu, o šim­tu pen­kias­de­šimt pro­cen­tų sa­vo ga­li­my­bių, tar­si tai bū­tų svar­biau­sios jų gy­ve­ni­mo rung­ty­nės. Bu­vo daug aist­rų, ner­ vų, bet mums pa­si­se­kė 11 m bau­di­ nių lo­te­ri­jo­je. Ta per­ga­lė – ne­pa­ mirš­ta­ma.

– Ką jūs la­biau­siai įsi­mi­nė­te po var­žy­bų?

– Sta­dio­ne šė­lo­me su ke­lio­mis de­ šim­ti­mis tūks­tan­čių ko­man­dos ger­bė­jų, po to at­vi­ru au­to­bu­su va­ži­nė­jo­me Edin­bur­go gat­vė­mis.

At­ro­dė, kad į jas išė­jo vi­si Ško­ti­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jai, kad jiems ta die­na vir­to is­to­ri­ne šven­te ir nie­ko ne­bu­vo svar­biau už ša­lies fut­bo­ lo tau­rę. At­mos­fe­ra bu­vo fan­tas­ tiš­ka. Jau­čiau­si pa­ky­lė­tas ir tada,

Karjera: E.Jankausko sportinių pergalių kolekcijoje yra ir su „He­

arts“ iškovotų trofėjų.

Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.

kai ma­čiau, kaip tau­re džiau­gė­ si jos lai­mė­to­jai, ko­man­dos ka­ pi­to­nas Ma­rius Ža­liū­kas. Liū­dė­jo tik tie Edin­bur­go gy­ven­to­jai, ku­ rie pa­lai­ko „hib­sus“. Jiems at­ro­ dė, kad bū­tų bu­vę ge­riau pra­lai­ mė­ti pus­fi­na­ly­je ne­gu fi­na­le sa­vo am­ži­niems kon­ku­ren­tams – „He­ arts“ fut­bo­li­nin­kams.

doms, o ant­ra­sis – tik dviem pa­ jė­giau­sioms. Tais me­tais mums pa­vy­ko įsi­terp­ti tarp abie­jų Glaz­ go klu­bų ir su­griau­ti la­bai il­gą jų dvi­val­dys­tę.

Ko­dėl dau­ge­lį me­tų „Cel­tic“ ir „Ran­gers“ klu­bai iš­lai­ko Ško­ti­ jos fut­bo­lo mo­no­po­lį sa­vo ran­ko­se, ga­li bū­ti šim­tas klau­si­mų ir tiek pat at­sa­ky­mų. Tai le­mia ne tik šių klu­ bų tra­di­ci­jos, struk­tū­ra, bet ir ki­ ti da­ly­kai. Ki­tos ko­man­dos jau­čia­si tar­si nykš­tu­kai prieš šiuos fut­bo­lo mil­ži­nus, tu­rin­čius dau­giau­siai jė­ gos ne tik sta­dio­nuo­se, bet ir už jų ri­bų. Ne­no­rė­čiau ko­men­tuo­ti tei­sė­ jų dar­bo, bet jie vi­sa­da pa­lai­kė tas ko­man­das. Tei­sė­jai ži­no­jo: jei­gu jie su­klys „Cel­tic“ ar­ba „Ran­gers“ nau­dai, nie­kas ne­kels di­de­lio vė­ jo. Ta­čiau jie neiš­vengs spau­di­mo, jei švilps ne Ško­ti­jos fut­bo­lo mil­ži­ nų nau­dai. Abu Glaz­go klu­bai tu­ ri ir ži­niask­lai­dos pa­lai­ky­mą, to­dėl sun­ku ką nors pa­keis­ti.

Kai žai­džiau „Hearts“ klu­be, jo sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas ne­ven­gė kon­tak­tų su spau­dos at­ sto­vais ir drą­siai pa­reikš­da­vo sa­ vo nuo­mo­nę apie Ško­ti­jos fut­bo­lo pa­dė­tį. Ško­ti­jo­je pa­ma­čiau įdo­ mių da­ly­kų, o 2005–2006 m. se­ zo­ną la­biau­siai įsi­mi­niau.

„Hearts“ lai­mė­ jo pel­ny­tai, įti­ki­ na­mai, tau­rė – pa­ ti­ki­mo­se ran­ko­se ir, kaip bu­vęs „šir­ džių“ žai­dė­jas, tuo di­džiuo­juo­si.

– 2006-ai­siais ta­po­te ir Ško­ ti­jos vi­ce­čem­pio­nais. Tai – di­ de­lis lai­mė­ji­mas, ku­rį ga­lė­jo pa­siek­ti tik la­bai va­lin­ga, mo­ ty­vuo­ta ko­man­da. Juk Glaz­ go „Cel­tic“ ir „Ran­gers“ vi­ sais bū­dais sten­gė­si iš­veng­ti „Hearts“ kon­ku­ren­ci­jos.

– Mėgs­tu sa­ky­ti, kad Ško­ti­jo­je, kaip ir Is­pa­ni­jo­je, vyks­ta du čem­ pio­na­tai: vie­nas – vi­soms ko­man­

16

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

sportas

Mes teisūs, todėl ir laimėjome

Ta­čiau tei­sė­jas ne­ 15 sky­rė 11 m bau­di­nio į „Bar­ce­lo­nos“ var­tus, kai Is­pa­ni­

jos ko­man­dos fut­bo­li­nin­kas ran­ka su­stab­dė ka­muo­lį po A.Kša­na­vi­ čiaus pra­si­ver­ži­mo. Net tarp­tau­ ti­niu ly­giu „Hearts“ ko­man­da bu­ vo žu­do­ma.

Iš­šū­kis ma­fi­jai

Aš ne­no­riu pri­min­ti, kaip at­si­ra­do Ru­si­jos tei­sė­jas J.Bas­ka­ko­vas, ku­ ris prieš ma­čą Grai­ki­jo­je at­vi­rai pa­ reiš­kė: „Aš jus už­ka­siu.“ Ir įvyk­dė sa­vo gra­si­ni­mą – nu­žu­dė „Hearts“ ko­man­dą. Ne­no­riu pa­sa­ ko­ti, kaip tei­sė­jai ir pa­gal ko­kį prin­ ci­pą yra ma­fi­jos už­sa­ko­mi it pro­sti­ tu­tės, ku­rias pa­tei­kia su­te­ne­ris.

Ta­me ma­če net grai­kai, sir­gę už sa­vo klu­bą, išė­jo iš sta­dio­no, kai

pa­ma­tė far­są ir ci­niz­mą. Per dve­ jas rung­ty­nes su AEK mū­sų žai­dė­ jai ga­vo net tris rau­do­nas kor­te­les.

Po to ko­man­do­je at­si­ra­do net 9 lie­tu­viai, o pa­grin­das – fut­bo­lo aka­de­mi­jos jau­ni­mas. Ne­pai­sant to, mes ga­di­no­me krau­ją ma­fi­jai, ku­ri no­rė­jo mus iš­mes­ti į že­mes­ nę ly­gą. Iš­gy­ve­no­me neį­ti­ki­mo­mis są­ly­go­mis.

Sup­ra­tę, kad mū­sų neiš­mes į že­ mes­nę ly­gą, nes tei­sė­jai su­ki­lo ir po skan­da­lo bei ka­ro su „Cel­tic“ pa­ga­ liau ta­po lais­vi, mū­sų prie­šai sten­ gė­si lik­vi­duo­ti li­cen­ci­jas, ren­gė ei­ li­nį suo­kal­bį ko­man­do­je.

Eki­pą su­vie­ni­jo ka­pi­to­nas

Šie­met vi­sas Edin­bur­gas šven­ tė „Hearts“ klu­bo trium­fą Ško­ti­ jos fut­bo­lo tau­rės tur­ny­re. Per­ga­lė

pus­fi­na­ly­je prieš „Cel­tic“ ir fi­na­ le su aki­vaiz­džiai silp­nais „Hib­ sais“ bu­vo įma­no­ma tik pa­ti­riant kra­chą R.Mur­do­cho me­lo im­pe­ri­ jai, tei­sė­jams iš­si­lais­vi­nant iš fut­ bo­lo ma­fi­jos ver­gi­jos ir kai nau­ja­ sis „Hearts“ tre­ne­ris su­pra­to, kad R.Ška­ce­lis ir S.San­ta­na – di­die­ji žai­dė­jai, tiek me­tų ne­pas­te­bė­ti ki­ tų tre­ne­rių, bet ku­riais aš ti­kė­jau ir mo­kė­jau ge­rus pi­ni­gus. Ši per­ga­lė pa­siek­ta ko­man­dos ka­pi­to­no Ma­riaus Ža­liū­ko, ku­ris, ne­pai­sy­da­mas vi­so­kių suo­kal­bių, su­ge­bė­jo su­vie­ny­ti ko­man­dą ir ją ves­ti į tik­rą mū­šį, bei vi­sų žai­dė­jų, ne­pa­si­da­vu­sių prie­ši­nin­kų pro­vo­ ka­ci­joms ir iš­sau­go­ju­sių žai­di­mo kon­cent­ra­ci­ją, dė­ka.

Man te­ko ko­vo­ti dviem fron­tais – su R.Mur­do­cho ži­niask­lai­da Ško­ti­

2007-ieji: per „Hearts“ ir „Barcelonos“ dvikovą teisėjai įžvelgė tik

A.Kšanavičiaus (balti marškinėliai) pražangą, bet pro pirštus žiūrėjo į kai kuriuos ispanų ekipos taisyklių pažeidimus.

jo­je ir iš­kry­pė­lių ži­niask­lai­da Lie­ tu­vo­je. Kai tik ki­lo triukš­mas, kad „Hearts“ klu­be vė­luo­ja at­ly­gi­ni­ mai, tuoj pat iš­kry­pė­lių ži­niask­lai­ da pa­kar­to­jo šį triukš­mą Lie­tu­vo­je.

Ta­čiau kai mes du kar­tus iš­ko­vo­jo­ me Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę ir pri­zi­

nes vie­tas šios ša­lies čem­pio­na­te, Lie­tu­vos vi­suo­me­nės in­for­ma­vi­ mo prie­mo­nės lyg nie­ko ne­ma­tė ir ne­gir­dė­jo.

Ma­tyt, jie su­kur­ti iš vie­no mėš­lo, ir su šiuo pyk­čiu teks nuo­lat ko­vo­ti są­ži­nin­giems žmo­nėms.

Is­to­ri­nė auk­si­nių šir­džių per­ga­lė Au­ri­mas Bud­rai­tis Ma­rius Ža­liū­kas ir Ar­vy­das No­vi­ ko­vas praė­ju­sį sa­vait­ga­lį šven­tė: su Edin­bur­go „Hearts“ eki­pa lai­mė­ ję Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę, jie pa­pil­dė ki­tų Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kų – Ed­ga­ ro Jan­kaus­ko, Dei­vi­do Čes­naus­kio ir Sau­liaus Mi­ko­liū­no, 2006-ai­siais iš­ko­vo­ju­sių šį tro­fė­jų, kom­pa­ni­ją.

Di­dy­sis fi­na­las

„Siau­bin­gai jau­di­nuo­si to­kio­ se spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­se“, – po pus­va­lan­džio at­sa­ky­mų į žur­na­lis­ tų klau­si­mus, li­kus dviem die­noms iki di­džio­jo fi­na­lo, sa­kė „Hearts“ ka­pi­to­nas M.Ža­liū­kas.

Di­džiuo­ju fi­na­lu šis ma­čas bu­vo pa­va­din­tas prieš pu­sant­ro mė­ne­ sio, kai paaiš­kė­jo, kad po 116 me­tų per­trau­kos su­si­tiks dvi stip­riau­sios Edin­bur­go ko­man­dos – „Hearts“ ir „Hi­ber­nian“. „Mū­sų lau­kia svar­biau­sia dvi­ ko­va per klu­bo is­to­ri­ją. Taip, mes sep­ty­nis kar­tus iš­ko­vo­jo­me Ško­ ti­jos tau­rę, ta­čiau lai­mė­ti ją, fi­na­le įvei­kus „Gret­ną“, nė­ra tas pa­ts, kas

le­mia­mo­se rung­ty­nė­se nu­ga­lė­jus „Hi­ber­nian“, – apie bū­si­mas var­ žy­bas kal­bė­jo „Hearts“ sir­ga­liai.

Iš­pir­ko vi­sus bi­lie­tus

Jau ži­no­da­ma, kas žais fi­na­le, Ško­ ti­jos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja (ŠFF) rung­ ty­nes nu­spren­dė su­reng­ti ne Edin­ bur­ge, o Glaz­go „Hamp­den Park“ sta­dio­ne.

Pri­gal­vo­ta įvai­r iau­s ių to­k io spren­di­mo ver­si­jų, ta­čiau ŠFF paaiš­ki­no, kad toks bū­das – pa­ pras­čiau­sias no­rint kel­ti Ško­ti­jos eko­no­mi­ką. Ne­rei­kia bū­ti di­de­liu ma­te­ma­ti­ku, kad su­pras­tum, jog iš šio vie­nin­te­lio ma­čo vals­ty­bė už­ dir­bo krū­vą pi­ni­gų: už­sa­ky­ti pa­pil­ do­mi 700 au­to­bu­sų, 80 trau­ki­nių ir iš­pirk­ti 58 000 bi­lie­tų 52 000 vie­tų tu­rin­čia­me sta­dio­ne. „Hearts“ fut­bo­li­nin­kai dėl to, kad teks ke­liau­ti į Glaz­gą, ne­su­ko sau gal­vos. Li­kus dviem die­noms iki svar­biau­sio šio se­zo­no, o dau­gu­mai – ir kar­je­ros ma­čo, jie po­kštau­da­ mi spar­dė ka­muo­lį sa­va­ja­me „Ty­ ne­cast­le“ sta­dio­ne. Apie tak­ti­nes gud­ry­bes ne­bu­vo jo­kių kal­bų, tik,

su­kau­pus tei­gia­mų emo­ci­jų, pa­si­ reng­ti fi­na­lui. „Mes ruo­šia­mės įpras­tai. Bū­ čiau blo­gas tre­ne­ris, jei sa­ky­čiau, kad bet ku­rios ki­tos rung­ty­nės nė­ ra to­kios svar­bios. Jau­čia­me ge­ro­ kai di­des­nį ažio­ta­žą, di­des­nį dė­ me­sį, ta­čiau tai tik­rai ne­reiš­kia, kad steng­si­mės la­biau nei per bet ku­rias ki­tas rung­ty­nes. Mes vi­sa­ da sten­gia­mės lai­mė­ti“, – ba­na­lia fra­ze pa­sku­ti­nį in­ter­viu prieš di­ dį­jį fi­na­lą bai­gė sir­ga­lių mėgs­ta­ mas „Hearts“ tre­ne­ris po­rtu­ga­las Pau­lo Ser­gio.

Iš­gir­dęs šiuos žo­džius, „šir­džių“ sen­bu­vis M.Ža­liū­kas nu­si­šyp­so­jo: „Ne­tie­są sa­kė tre­ne­ris. Tai ne­bus įpras­tos rung­ty­nės. Mes juk ma­ to­me, kaip mies­tas lau­kia šio ma­ čo – vien dėl to pri­va­lė­si­me steng­ tis dar la­biau.“ Lin­kė­ji­mai iš vir­šū­nės

Am­ži­no­jo ru­dens mies­te pa­sku­ti­ nis ry­tas išau­šo stip­riai vė­juo­tas ir ap­si­niau­kęs. Tai „šir­džių“ tre­ne­ rių šta­bą pri­ver­tė pa­keis­ti pla­nus ir prieš pat iš­vy­ką į Glaz­gą leng­

vą tre­ni­ruo­tę su­reng­ti ne lau­ke, o „Hearts“ aka­de­mi­jos deng­ta­me ma­nie­že. „Nie­kas ne­per­sis­ten­gė, nes tre­ ne­ris ak­cen­ta­vo poil­sį ir ra­my­bę.

Sten­gia­mės at­si­ri­bo­ti nuo bet ko­ kių įtam­pą ke­lian­čių veiks­nių. Ne­ ži­nau, ar žai­siu, bet to la­bai la­bai no­riu“, – po tre­ni­ruo­tės kal­bė­jo A.No­vi­ko­vas. Kaip vė­liau paaiš­ kė­jo, jam neat­si­ra­do vie­tos tarp 15 rung­ty­nėms re­gist­ruo­tų žai­dė­jų (tiek jų ga­li­ma re­gist­ruo­ti Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rės tur­ny­re).

Marius Žaliūkas:

Nie­kas nė ne­sva­jo­jo apie ge­res­nę se­zo­no pa­bai­gą. „A.No­vi­ko­vas yra ge­ras žai­dė­ jas, bet jo po­zi­ci­jo­je žai­džia Da­vi­ das Temp­le­to­nas ir And­rew Dri­ ve­ris, ku­rių nu­kon­ku­ruo­ti jis kol kas ne­su­ge­ba“, – dar ne­ži­no­da­ mas tre­ne­rio spren­di­mo tei­gė po ke­tu­rių mė­ne­sių per­trau­kos į Ško­ ti­ją at­vy­kęs klu­bo sa­vi­nin­kas Vla­ di­mi­ras Ro­ma­no­vas. „Ne­be­tu­riu tiek lai­ko, kad ga­lė­čiau sek­ti kiek­vie­ną jų žings­nį. Ki­ta ver­tus, da­bar vis­kas pa­pras­čiau nei anks­čiau – yra ko­man­da, tre­ne­ris. Bet tai ne­ reiš­kia, kad „Hearts“ man ne­beį­do­ mus. Kaip ga­li bū­ti neį­do­mus sa­vas kū­di­kis?“ – tę­sė V.Ro­ma­no­vas.

Pat­vir­tin­da­mas sa­vo žo­džius, klu­bo sa­vi­nin­kas, kaip ir kiek­vie­ną kar­tą, už­si­vil­ko kil­tą (ško­tų tau­ti­nį dra­bu­žį), už­ko­pė į uo­lė­tą aukš­čiau­ sią Edin­bur­go vir­šū­nę – ka­ra­liaus Ar­tu­ro sos­tą ir, iš­tie­sęs ran­kas, kaip gar­sia­ja­me „Ti­ta­ni­ke“, pa­lin­ kė­jo sa­vo ko­man­dai sėk­mės.

Skam­biau­sias se­zo­no akor­das

Šventė: „Hearts“ futbolininkų pergale džiaugėsi tūkstančiai Edinburgo gyventojų.

„Scanpix“ nuotr.

Li­kus 100 mi­nu­čių iki fi­na­lo pra­ džios, „Hearts“ fut­bo­li­nin­kus ve­žęs au­to­bu­sas priar­tė­jo prie „Hamp­den Park“ are­nos, kur juos pa­si­ti­ko tūks­tan­čiai ger­bė­jų. „Ma­čiau Ška­ce­lį! Jis le­gen­da, šian­dien bus ge­riau­sias“, – ora­

ku­lo su­ge­bė­ji­mus prieš ma­čą de­ monst­ra­vo jau­na­sis „šir­džių“ sir­ ga­lius. Jis bu­vo tei­sus: du įvar­čius pel­nęs če­kas Ru­dol­fas Ška­ce­lis bu­ vo pri­pa­žin­tas nau­din­giau­siu fi­na­ lo žai­dė­ju.

Le­gio­nie­rius iš Če­ki­jos bu­vo vie­ nin­te­lis žai­dė­jas, ku­riam iš­kel­ti į vir­šų Ško­ti­jos tau­rę ne­bu­vo nau­ jie­na. Prieš še­še­rius me­tus jis žai­ dė Val­do Iva­naus­ko tre­ni­ruo­ja­mo­ je ko­man­do­je. „Ne­ga­li­ma šio ma­čo ly­gin­ti su 2006-ai­siais, nes tai – dvi skir­tin­ gos is­to­ri­jos. Šie­met mes tau­rę lai­ mė­jo­me rung­ty­nė­se, per ku­rias vi­są lai­ką dik­ta­vo­me var­žo­vams sa­vo są­ ly­gas. Jaus­mas – fan­tas­tiš­kas. Mes iš­gel­bė­jo­me se­zo­ną, ku­ris, rei­kia pri­pa­žin­ti, ne­bu­vo mums itin ge­ras.

Sva­jo­jo­me apie ke­lia­la­pį į Čem­pio­nų ly­gą, ta­čiau ir šis pa­sie­ki­mas mū­sų ger­bė­jams – ne ma­žiau pui­kus“, – grį­žęs su ko­man­da į „Ty­ne­cast­le“ sta­dio­ną kal­bė­jo R.Ška­ce­lis. „Nie­kas nė ne­sva­jo­jo apie ge­res­ nę se­zo­no pa­bai­gą. Bu­vo taip ge­ra, kad net ap­si­ver­kiau. Jaus­mas iš­ties ne­rea­lus“, – pri­ta­rė če­kui su drau­ gais iš Lie­tu­vos į klu­bo se­zo­no už­ da­ry­mą at­vy­kęs M.Ža­liū­kas. Šven­tė vi­sas mies­tas

Sau­lė­tą ge­gu­žės 20-osios ry­tą Ško­ ti­jos fut­bo­lo tau­rės lai­mė­to­jai bu­vo pa­kvies­ti į Edin­bur­go me­ri­jos ren­ gi­nių sa­lę, skir­tą ypa­tin­goms pro­ goms pa­mi­nė­ti. „Hearts“ eki­pą pa­svei­ki­no Edin­ bur­go mies­to me­ras Geor­ge’as Grub­bas ir vie­nas klu­bo va­do­vų Da­vi­das Sout­her­nas. Po svei­ki­ni­ mų ir vai­šių ko­man­dos lau­kė at­vi­ ras au­to­bu­sas bei sir­ga­lių pa­ra­das.

Dau­giau nei 100 tūkst. žmo­nių, ne­ši­ni klu­bo vė­lia­vo­mis ir pa­si­ puo­šę vyš­ni­nė­mis „Hearts“ spal­ vo­mis, už­tvin­dė Edin­bur­go gat­ves, o fut­bo­li­nin­kus ve­žęs au­to­bu­sas su ką tik iš­ko­vo­ta tau­re lė­tai va­žia­ vo į „Ty­ne­cast­le“ sta­dio­ną. Edin­ bur­gie­čiai trau­kė per­ga­lės dai­nas, skan­da­vo „Hearts“, V.Ro­ma­no­ vo, P.Ser­gio ir vi­sų fut­bo­li­nin­kų var­dus, plo­jo ir džiau­gė­si per­ga­le.

Ren­gi­nį fil­ma­vo vi­sos pa­grin­di­nės Ško­ti­jos te­le­vi­zi­jos.

17

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

Ką mums sako mūsų sapnai?

20p.

Sugrį­ži­mas į Šri Lanką

Po tris­de­šim­ties metų į Šri Lanką grįžęs ke­liau­to­jas ir fo­tog­ra­fas Ed­mun­das Ko­le­vai­tis šįkart daug lai­ko pra­lei­do tarp žvejų, gy­ve­no pas vie­ti­nius ir iš­bandė tra­di­cinę indų me­di­ciną – ajur­vedą. 18p.

Žmonės: šri­lan­kie­čiai – drau­giš­ki, šil­ti ir nuo­širdūs.

Ed­mun­do Ko­le­vai­čio nuo­tr.

18

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

Sugrį­ži­mas į Šri Lanką „Dar nė iš vie­nos ke­lionės ne­grįžau taip pailsėjęs, – pri­si­pa­ži­no dau­giau nei 60 pa­sau­lio vals­ty­bių ap­ke­liavęs fo­tog­ra­ fas E.Ko­le­vai­tis. – Bend­ra­vi­mas su drau­giš­ kais, ge­ra­šird­žiais Šri Lan­kos gy­ven­to­jais, gra­ži gam­ta. O ypač at­gai­vi­no sa­vaitė, ku­rią pra­lei­dau pas ajur­ve­dos meistrę.“ Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Bu­dos nu­švi­ti­mo šventė

Kas­die­nybė: mo­te­rys prau­sia­si

vilkė­da­mos dra­bu­žius – van­dens už­si­pi­la ki­bi­rais.

Mo­te­ris, su ku­ria su­si­drau­ga­vo E.Ko­le­vai­tis ir jo žmo­na Stasė, die­ no­mis dirb­da­vo įpras­to­je me­di­ci­ nos kli­ni­ko­je, o va­ka­rais pa­cien­tus gy­dy­da­vo ajur­ve­dos me­to­dais. „Ma­sa­žai, šil­to alie­jaus la­ši­ni­ mas ant kak­tos, natū­ralūs pro­ duk­tai. Tai la­bai pa­dėda­vo ilsė­ tis, – pa­sa­ko­jo E.Ko­le­vai­tis. – Ta gy­dy­to­ja, už­s ii­m an­t i tra­d i­c i­n e seną­ja indų me­di­ci­na, ne­nau­do­ ja jo­kios che­mi­jos. Pa­cientų ne­ ga­la­vi­mus ji gy­do tik natū­ra­liais būdais.“ Su gy­dy­to­jos šei­ma lie­tu­viai da­ ly­va­vo Bu­dos gi­mi­mo ir nu­švi­ti­mo die­nos šventė­je – Ve­sak. „Švęsti į di­desnį miestą va­žia­ vo­me sunk­ve­ži­miu. Mo­te­rys sė­ dėjo ga­le, sunk­ve­ži­mio kėbu­le, o mes, vy­rai, – ka­bi­no­je“, – šyp­telė­ jo E.Ko­le­vai­tis. Į pa­grin­dinę bu­distų šventę, per ku­rią kaip nu­švi­ti­mo sim­bo­liai į dangų pa­leid­žia­ma tūkstan­čiai įvai­rias­pal­vių ži­burė­lių, traukė mi­ nios žmo­nių: pėsčio­mis, dvi­ra­čiais, trak­to­riais, mo­to­ro­le­riais, au­to­mo­ bi­liais. E.Ko­le­vai­čio kom­pa­ni­ja de­ šim­ties ki­lo­metrų at­stumą įveikė per pust­re­čios va­lan­dos. „Žmonės vie­nas kitą vai­ši­no ka­ va, ar­ba­ta, le­dais, ry­žiais. Kai kur stovė­jo ir di­de­li ka­ti­lai su karš­tu mais­tu, – pa­kelė­se ma­ty­tus vaiz­ dus pa­sa­ko­jo fo­tog­ra­fas. – Be­je, šven­tyk­lo­je užt­ru­ko­me tik apie 30 mi­nu­čių. Nors at­gal vėl ke­lia­vo­me pust­re­čios va­lan­dos, tai bu­vo įsi­ min­ti­nas lai­kas.“ Ša­lis, iš­sau­go­ju­si au­ten­tiką

Vei­das: Šri Lan­ko­je fo­tog­ra­fas E.Ko-

­le­vai­tis įam­ži­no daug žmo­nių.

Pi­giau nei Lie­tu­vo­je Na­mo nuo­ma mėne­siui kai­nuo­ja

apie 400 litų.

Vieš­bu­čio bun­ga­las (at­ski­ras na­

me­lis) prie van­de­ny­no su pus­ry­ čiais ir va­ka­rie­ne dviem žmonėms Ko­le­vai­čių po­rai kai­na­vo apie 150 litų už par­ą.

Lit­ras ben­zi­no – 3,45 li­to.

Pu­sant­ro lit­ro van­dens – 1 li­tas.

Bu­te­lis alaus vieš­bu­čio ba­re – 5 li­tai.

Sotūs pietūs res­to­ranė­ly­je 10–15 litų.

Pir­mas pa­ras lie­tu­viai gy­ve­no Ha­ ba­ra­nos kai­me­ly­je ne­to­li Si­gi­ri­jos mies­to. Ne­di­de­lia­me vie­no aukš­to apie 120 kv. m plo­to na­mu­ke pa­ kelė­je gy­ve­nan­ti šei­ma pri­ėmė la­ bai drau­giš­kai, pa­si­ti­ko su lo­to­sais, o trejų ir sep­ty­ne­rių duk­relės šo­ko, dai­na­vo. „Jie la­bai lipšnūs ir šil­ti žmonės.

Dau­giau nei 70 pro­c. ša­lies gy­ ven­tojų – sin­ga­lai bu­dis­tai. Tikė­ ji­m as san­t ūrus, ta­č iau iš­l aikęs tra­d i­c i­jas. Žmonės pa­s lau­g u­ mu, nuo­šir­du­mu pri­minė ta­jus, – pa­ly­gi­no E.Ko­le­vai­tis. – Ta­čiau Tai­l an­d as smar­k iai nu­n io­ko­tas tu­riz­mo, dau­ge­ly­je ka­vi­nių – ru­ siš­ki ar ang­liš­ki už­ra­šai, skam­ba ne­vie­tinė mu­zi­ka. Šri Lan­ka dar iš­sau­go­jo au­ten­tiš­kumą ir nėra iš­le­pin­ta tu­ristų.“

Val­go ran­ko­mis

Lie­tu­viams skir­ta­me kam­ba­ry­je mie­go­ti bu­vo įreng­tas bal­da­ki­mas, lovą dengė tink­le­lis nuo vabzd­žių. Šei­mi­nin­ko žmo­na su se­se­ri­mi ga­mi­no val­gy­ti ir su lie­tu­viais pus­ ry­čiau­da­vo, pie­tau­da­vo, va­ka­rie­ niau­da­vo prie vie­no sta­lo. Van­denį mais­tui pum­puo­da­vo iš šu­li­nio. „Šri Lan­ko­je val­gia­raš­ty­je do­mi­ nuo­ja ry­žiai, ka­ris, ko­ko­so drožlės, kar­da­mo­nas. Pag­rin­di­niai pa­tie­ka­lai – ke­tu­ri pen­ki. Šiek tiek vištų, dar­ žo­vių, žuvų, – aiš­ki­no E.Ko­le­vai­ tis. – Kaip ir įpras­ta dau­ge­liui Azi­jos ša­lių, maistą, taip pat ry­žius, šei­mi­ nin­kai valgė ran­ko­mis. Vie­tos mo­te­ rys ne­var­to­ja al­ko­ho­lio, net alaus.“ Su­ga­vo mil­ži­nišką rają

Ki­ta lie­tu­vių gy­ve­na­mo­ji vie­ta Šri Lan­ko­je bu­vo ga­na pa­si­tu­ri­mai gy­ve­nan­čio sin­ga­lo na­mai Kan­di mies­te. Nuo kal­no kraš­to at­si­vėrė fan­tas­tiš­kas vaiz­das į miestą. Šio na­mo šei­mi­nin­kas sve­čiams skyrė ma­žiau lai­ko, o nuo­ma, ma­ tyt, bu­vo vie­nas iš jo verslų. „Jis turė­jo ke­lis tar­nus, ku­rių vie­ nas ga­mi­no val­gy­ti, ki­tas ly­gi­no dra­ bu­žius“, – pa­sa­ko­jo E.Ko­le­vai­tis.

Fo­tog­ra­fui la­bai pa­ti­ko še­šios die­ nos, per ku­rias jis su žmo­na gy­ve­no bun­ga­le ant In­di­jos van­de­ny­no kran­ to, daug lai­ko pra­lei­do tarp žvejų. Šri Lan­kos žve­jai mie­lai bend­ra­ vo su už­sie­nie­čiais. Jie net pa­si­ūlė pa­rai ar sa­vai­tei ne­mo­ka­mai išp­lauk­ti į van­de­nyną ne­di­de­liais lai­ ve­liais kar­tu pa­žve­jo­ti. „Ryškūs rau­do­ni tink­lai, čia pat da­rinė­ja­mi ryk­liai, tu­nai, dvi­ra­čiais ar ra­tu­kais ve­ža­mos di­delės žu­vys, – ma­ty­tus pa­krantė­je vaiz­dus pri­ si­minė ke­liau­to­jas. – Be­je, bu­vau liu­di­nin­kas, kai žve­jai pa­ga­vo dau­ giau nei toną sve­rian­čią rają, ku­rios per va­landą kab­liais ir tink­lais taip ir neiškėlė į krantą.“ Tra­ge­di­ja – vis dar at­min­ty­je

2004 m. gruod­žio 26-ąją 50 tūkst. Šri Lan­kos gy­ven­tojų gy­vybę nu­ si­ne­šusį cu­namį, siau­tusį In­di­jos van­de­ny­no pa­krantė­je, ša­lis vis dar at­si­me­na. Apie tai fo­tog­ra­fui pa­ sa­ko­jo ir vai­ruo­to­jas. Apie ne­gy­ vus kūnus, apie trau­kinį, kurį kaip plunks­nelę į van­de­ny­no gel­mes su tūkstan­čiu ke­lei­vių nu­si­tempė cu­ na­mio gniauž­tai.

Cu­na­mio siautė­ji­mo vie­to­je gy­ venęs vai­ruo­to­jas tuo me­tu bu­vo iš­ vykęs į ša­lies šiaurę. Bai­sios tra­ge­di­ jos ne­leid­žia pa­mirš­ti ir likę gy­vie­ji, pra­radę ar­ti­muo­sius, ir šio­je vie­to­je ja­ponų pa­sta­ty­tas pa­mink­las.

Te­ra­sos: bu­vu­sia­me Cei­lo­ne ne­trūksta ža­lu­mos.

Apie Šri Lanką Šri Lan­kos De­mok­ra­t inė So­c ia­ lis­t inė Res­pub­l i­ka (iki 1972 m. ži­ no­ta kaip Cei­lo­nas) – In­d i­jos van­ de­ny­no sa­lo­je įsikū­r u­si vals­t ybė.

Sa­la yra 55 km į piet­r y­č ius nuo In­dos­ta­no pu­sia­sa­lio.

Plo­tas – 65 610 kv. km.

Gy­ven­tojų skai­č iuo­ja­ma apie 21 mln.

Apie 74 pro­c. gy­ven­tojų yra in­doeu­ ro­pie­čių kilmės sin­ga­lai bu­d is­tai, šiaurė­je gy­ve­na dar V a. imig­ravę ta­mi­lai (18 pro­c.), pietų sun­k iai pa­ sie­k ia­mo­se aukš­tu­mo­se iš­likę ke­li tūkstan­čiai pirmųjų Šri Lan­kos gy­ ven­tojų vedų – med­žio­tojų, ku­riuos atei­viai sin­ga­lai ir ta­mi­lai nu­stūmė į blo­g iau­sias sa­los vie­tas.

Indija

Šri Lan­ka

Kadrai: keliautojas užfiksavo žvejų

19

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

kai­me­lio kasdienybę.

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Šri Lan­ka dar iš­sau­ go­jo au­ten­ tiš­kumą ir nėra iš­le­pin­ta tu­ristų.

Rūpes­tin­ga: E.San­tos pa­sa­ko­jo, kad jos vai­ra­vi­mo sti­lius tam­pa at­

sar­ges­nis, jei­gu au­to­mo­bi­ly­je yra ke­lei­vių.

Algirdo Kubaičio (BFL) nuotr.

Prie vai­ro – at­sar­gi iš­dykėlė Lai­ma Stak­nytė-Pa­tins­kienė Še­šis vai­kus au­gi­nan­ti Eri­ka San­ tos, šiuo me­tu gy­ve­nan­ti Ma­ja­ my­je, mėgsta greitį, ta­čiau sten­ gia­si vai­ruo­ti sau­giai. Eri­ka ne­ gai­li komp­li­mentų mūsų ša­lies vai­ruo­to­jams.

Mo­te­ris ne­sle­pia, kad jos aist­ra – spor­ti­niai au­to­mo­bi­liai, ta­čiau sva­jo­nių au­to­mo­bi­lio ji ne­tu­ri, nes to­ks dar nėra su­kur­tas. Ke­tu­ rio­li­ka metų vai­ruo­jan­ti E.San­tos at­sakė į au­to­le­di.lt klau­si­mus.

– Kaip jau­čiatės prie vai­ro?

– Fan­tas­tiš­kai. Die­vi­nu vai­ra­ vimą. Vėl norė­čiau iš­ban­dy­ti sa­ ve lenk­tynė­se. Esu da­ly­va­vu­si LNK „Fun2Go“ žvaigžd­žių lenk­tynė­se per „Om­ni­tel“ 1000 km lenk­ty­nes Pa­lan­go­je. Taip pat esu da­ly­va­vu­si mėgėjų lenk­tynė­se Por­tu­ga­li­jo­je.

– Kaip api­būdin­tumė­te vai­ra­vi­ mo kultūrą Lie­tu­vo­je, jei ly­gin­ tumė­te ją su ki­to­mis ša­li­mis?

– Tiesą sa­kant, esu la­bai nu­ste­ bin­ta ir pa­ma­lo­nin­ta tuo, kaip žmonės vai­ruo­ja Lie­tu­vo­je. Vi­ sa­da pra­leid­žia pėsčiuo­sius, su­ sto­ja de­gant gel­to­nam švie­so­fo­ro sig­na­lui, prie STOP ženk­lo ir lai­ ko­si grei­čio li­mi­to. Ne­su nai­vuolė ir ži­nau, kad mūsų ger­bia­mi po­ li­ci­jos pa­reigū­nai pa­si­stengė dėl to­kių re­zul­tatų, bet vis vien esu la­bai pa­ten­kin­ta dėl Lie­tu­vos vai­ ruo­tojų.

– Kaip ma­no­te, kas yra ge­ras vai­ruo­to­jas?

– Tas, ku­ris tu­ri aš­tuo­nias akis, o tiks­liau tas, ku­ris su­ge­ba ma­ty­ti ne tik į prie­kį, bet ir 50 metrų spin­du­ liu. Juk daž­nai ava­ri­jos įvyks­ta ta­ da, kai ko nors ne­pas­te­bi­me, o ne dėl to, kad stabd­žiai sugenda.

– Ar esa­te su­lau­ku­si pa­gal­bos ke­ly­je?

– Taip, nors sten­giuo­si pa­ti iš­ siaiš­kin­ti, ko­kia iš­ki­lo pro­ble­ma.

Ed­mun­do Ko­le­vai­čio nuo­tr.

– Koks ke­ly­je pa­tir­tas eis­mo įvy­kis la­biau­siai įsi­minė?

– Kai man bu­vo 17 metų, lėkėme į Pa­langą žvyr­ke­liu. Kvai­los girtų vyrų lenk­tynės miš­ke. Au­to­mo­bi­ lis nulėkė į ša­li­kelę, į griovį ir nu­ si­lei­do ant sto­go. Bai­siau­sia bu­vo ta­da, kai turė­jau sku­biai ati­da­ry­ti du­re­les, ku­rios buvo užstrigusios

ir pa­lik­ti ma­šiną, nes iš lau­ko kaž­ kas šaukė, kad ji tuoj už­si­degs.

– Kaip rūpi­natės vaikų sau­gu­ mu au­to­mo­bi­ly­je?

– Esu be ga­lo at­sar­gi, kai kar­tu va­žiuo­ja ke­lei­viai, ypač kai ve­žu vai­kus. Jie vi­sa­da pri­seg­ti sau­gos dir­žais, o tie kam dar rei­kia, – va­žiuo­ja pri­seg­ti au­to­mo­bi­linė­se kėdutė­se. Nors ir esu vi­siš­kai ra­mi dėl to kaip vai­ruoju, man ne­rimą ke­lia ki­ti vai­ruo­to­jai. Ten, kur da­ bar gy­ve­nu, pa­si­tai­ko ap­svai­gu­sių vai­ruo­tojų, ku­rie ne­sio­rien­tuo­ ja rea­lybė­je, todėl sten­giuo­si būti la­bai at­sar­gi. Kai va­žiuo­ju vie­na, tuo­met dau­giau ri­zi­kuo­ju ir iš­dy­ kau­ju ke­ly­je.

– Kodėl vai­ruo­ja­te kaip tik to­ kį au­to­mo­bilį?

– Spor­ti­niai au­to­mo­bi­liai ma­žes­ ni, grei­tes­ni, lanks­tes­ni ke­liuo­se.

Jau se­no­kai įpra­tau kas­die­nius rei­ka­lus tvar­ky­ti va­žiuo­da­ma grei­tu spor­ti­niu au­to­mo­bi­liu, o sa­vait­ga­liais nau­do­ju šei­my­ninį, di­desnį, pa­to­gesnį, su DVD ir vie­ta žais­lams. Tam idea­liau­sias „Ca­ dil­lac Es­ca­la­de“ – pa­to­gus au­to­ mo­bi­lis il­gesnėms ke­lionėms.

Esu va­žinė­ju­si įvai­riais au­to­ mo­bi­liais: Por­tu­ga­li­jo­je su „Mer­ ce­des“, BMW, net ir „Au­di TT“ esu turė­ju­si. Da­bar man pa­ts ge­ riau­sias au­to­mo­bi­lis kas­die­nai – dviejų durų spor­ti­nis.

– Ar iš­ma­no­te apie ma­ši­nas?

– Tiek, kiek rei­kia, o jei ko ne­sup­ran­tu, vi­sa­da įky­riu me­cha­ni­kui su sa­vo klau­si­mais. (Šyp­so­si.)

– Kas jums svar­bu trans­por­to prie­monė­je?

– Man svar­biau­sia mu­zi­ka, jei jos nėra, tuo­met pusės ma­lo­nu­mo jau ne­be­jau­čiu va­žiuo­da­ma. Taip pat svar­bu, kad būtų au­to­ma­tinė pava­ rų dėžė, nes ta­da lais­vos abi ran­kos.

O tai leid­žia da­ry­ti papildomus da­ ly­kus: ką nors už­si­ra­šy­ti, pa­si­da­žy­ ti ar per­si­reng­ti. (Šyp­so­si.)

Na, o jei dar ir kab­rio­le­tas, tai iš vi­so vi­sas komp­lek­tas, nes Ma­ ja­my­je la­bai karš­ta ir ne­tu­riu lai­ ko ei­ti į pa­plūdimį, tai­gi ga­liu de­ gin­tis ­dirb­da­ma.

– Ką vi­suo­met ve­žio­jatės sa­vo au­to­mo­bi­ly­je?

– Ge­ria­mo­jo van­dens ir te­le­fo­no kro­viklį.

20

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

Sap­nuo­da­mi žmonės ir gy­ja, ir ker­ši­ja „Sapną ga­li­ma ne tik ap­ra­šy­ti, ana­li­zuo­ti, bet ir jį kont­ro­liuo­ti“, – tvir­ti­na žur­na­listė, sapnų spe­cia­listė, lek­torė ir pra­ktikė Ri­ta Ba­nienė, ne­se­niai iš­ver­tu­si gar­saus aust­ralų kilmės ra­šy­to­jo apie sap­nus Ro­ber­to Mos­so knygą „Tik trys da­ly­kai“.

En­ri­ka Strio­gaitė e.striogaite@diena.lt

– Ne­se­niai kny­gy­nuo­se pa­si­ rodė nau­jau­sia jūsų iš­vers­ta kny­ga, ku­rios paant­raštė „Sap­ nai. Su­ta­pi­mai. Vaiz­duotė“ jau ne­ma­žai pa­sa­ko apie kny­gos esmę. Tai kny­ga apie sap­nus?

Ar įma­no­ma juos ap­ra­šy­ti?

– Ži­no­ma. Stie­ven­so­nas sa­vo ro­ma­ nus rašė juos su­sap­navęs. IrPoe, ir dau­ge­lis kitų me­ni­ninkų sa­vo kūry­ bo­je re­mia­si sap­nais: tiek F.Fe­llini, L.Bu­n˜ue­lis, tiek ta­py­to­jai – S.Da­lí, R.Marg­ri­tte, tiek kom­po­zi­to­riai ir mu­zi­kai, net J.Le­nno­nas sa­vo me­ lo­di­jas su­sap­nuo­da­vo. Šiuo­lai­ki­niai au­to­riai taip pat se­mia­si įkvėpi­mo sap­nuo­se. Kaip tik tai R.Mos­sas ir ap­ra­šo. Jis sa­vo kny­go­je re­mia­si ar­ chy­vi­niais duo­me­ni­mis.

Sap­ne ga­li­me iš­girs­ti die­viš­kas me­lo­di­jas, užuos­ti kva­pus, pa­tir­ti dva­si­nių nuo­ty­kių.

Apsk­ri­tai esa­ma daug sap­no api­ brėžčių. Pap­ras­tai kal­bant, sap­ nas at­spin­di mūsų jaus­mus ir pa­ sąmonės pa­saulį, ne­tgi ko­lek­ty­vinę pa­sąmonę, apie ku­rią rašė K.G. Jun­ gas. Sap­nas kar­tais siun­čia mums svar­bią ži­nią, o kar­tais tėra va­ka­ rykš­čių įvy­kių su­virš­ki­ni­mas.

R.Mos­sas pui­kiai mo­ka sap­nuo­ti, iš­sik­vies­ti sap­nus ir taip pat pui­kiai ra­šy­ti, nes jis gimęs Aust­ra­li­jo­je, o, kaip ži­nia, se­nie­ji abo­ri­ge­nai gy­ve­ na sa­vo dream­ti­me – sap­na­lai­ky­ je, kur šne­ka­si su pro­tėviais, su sa­ vo gi­minės to­te­mi­niais gyvū­nais, jų sie­los skrai­do, jie pa­ti­ria vien­ti­sumą su gam­ta, su pa­čiu būties šal­ti­niu.

Ro­ber­tas ne kartą ap­rašęs sa­vo biog­ra­fi­jo­je, kad būda­mas dar vai­ kas, gy­ven­da­mas Aust­ra­li­jo­je, jis pa­tyrė va­di­na­muo­sius išė­ji­mus iš kūno – bu­vo ne­to­li mir­ties ir pa­tyrė įdo­mių iš­gy­ve­nimų, ir tas su­gebė­ji­ mas išei­ti, pa­lik­ti kūną iš­li­ko iki da­ bar, su­lau­kus bran­daus am­žiaus.

– Tai­gi sap­nus, jei­gu jų ne­pa­ mirš­ta­me at­si­budę, ga­li­ma ap­ ra­šy­ti, apie juos ga­li­ma ra­šy­ti.

O juos kont­ro­liuo­ti?

– Ži­no­ma, sap­nus įma­no­ma kont­ ro­liuo­ti, kaip įma­no­ma val­dy­ti sa­ vo sąmonę, tuo už­sii­ma jo­gai, ša­ ma­nai, o šiaip kiek­vie­nas žmo­gus yra pa­tyręs sap­ne faktą ar­ba jaus­ mą, kad jis sap­nuo­ja, jog sap­nas – ki­ta tik­rovė ir ji kei­čia­si pri­klau­so­ mai nuo sap­nuo­to­jo va­lios.

JAV Sten­for­do ins­ti­tu­te moks­li­ nius ty­ri­mus apie sąmo­ningą sap­ na­vimą at­li­ko S.LaBer­ge’as, at­ ro­do, prie­š dau­giau kaip 20 metų.

Sap­no val­dy­mo tech­ni­kos ži­no­mos se­no­sio­se kultū­ro­se, tarp Si­bi­ro ša­ manų, Šiaurės ir Pietų Ame­ri­kos in­ dėnų, tarp žmo­nių, pra­kti­kuo­jan­čių sapnų jogą: bu­distų, daosų.

Sąmo­nin­gas sap­na­vi­mas šiais lai­kais nie­ko ne­ste­bi­na. Pažįs­tu Lie­tu­vo­je žmo­nių, pui­kiai įvald­žiu­ sių šį meną, tik jie ne­sia­fi­šuo­ja, nes sa­ko­ma: jei val­dai sa­ve, ga­li val­dy­ ti ir ap­linką.

– Kaip jūs at­ra­dote R.Mossą ir jo knygą?

– R.Mossą at­ra­dau se­niai, Lie­tu­vo­ je, per­skai­čiusi rusų kal­ba jo knygą „Osoz­na­ny­je sno­vi­de­ni­je“ („Sąmo­ nin­gi sap­nai“ – rus.). Tai bu­vo prie­š ke­lio­li­ka metų. Kny­ga man la­ bai pa­ti­ko, bet aš nė ne­ma­niau, kad su­si­pa­žin­siu su au­to­riu­mi, ne­turė­ jau to­kio tiks­lo.

Bet taip su­si­klostė, kad 1999 m. pa­bai­go­je iš­vy­kau į JAV, Niu­jorką, ir kai ap­si­lan­kiau vie­na­me kny­gy­ ne, ne­ty­čia sa­vo skver­nu užk­liud­žiau kaž­ko­kią knygą ir ji įkri­to man tie­siai į sterblę. Žiū­riu – vir­še­ly­je ant­raštė: R.Moss „Drea­ming true“ („Sap­nai pil­do­si“ – angl.). Nu­si­ pir­kau tą knygą, jo­je ra­dau R.Mos­ so tink­la­lapį, elekt­ro­ninį pa­štą ir, pra­ėjus ku­riam lai­kui, at­ro­do, jau 2000 m., pa­ra­šiau jam laišką. Jis pa­kvietė ma­ne į sa­vo se­mi­narą. Tas se­mi­na­ras vy­ko Stil­poin­te vie­nuo­ lių ka­ta­li­kių dva­si­nia­me cent­re už Niu­jor­ko. Taip mes su­si­pa­ži­no­me ir mūsų drau­gystė tęsia­si iki šiol.

JAV garsė­ja sapnų au­to­ri­te­tais: čia gy­ve­na S.Krip­pne­ris, gar­sus sapnų ty­rinė­to­jas, P.Gar­fild, R.Bos­ na­kas, ku­ris kon­sul­tuo­ja Ho­li­vu­do sce­na­ris­tus ir filmų kūrėjus, be­je, su juo ir­gi esu nea­ki­vaizd­žiai pa­žįsta­

ma. R.Mos­sas iš­sis­ki­ria iš sa­vo ko­ legų tuo, kad at­ra­do va­di­namąjį ak­tyvų sap­na­vimą, kai, ai­dint bū­ gno gar­sams, žmo­gus nu­si­ra­mi­na ir pa­ny­ra į lengvą tran­so būseną, į tarpsnį tarp snūdo ir būdra­vi­ mo, ir ta būse­na yra pa­ti kūry­bin­ giau­sia, jo­je ga­li­ma ras­ti įvai­rių išteklių sa­vi­gy­dai, kūry­bai, po­zi­ty­ viam mąsty­mui.

– Ki­ta ver­tus, o kas yra sap­nas?

Juk ir gy­ve­ni­mas, ko ge­ro, sa­ vo­tiš­kai taip pat – tik sap­nas?

– Vi­sos re­li­gi­jos kal­ba apie tą pa­tį, kad gy­ve­ni­mas – tai sap­nas, o bu­ dis­tams ši tik­rovė tėra ne­pra­bu­du­ sios sąmonės su­kur­tas vaiz­di­nys, ko­lek­ty­vi­nis vaiz­di­nys. Tik pra­budę ne­be­sap­nuo­ja, to­kie kaip šiuo­lai­ki­ niai ra­šy­to­jai ir mo­ky­to­jai: E.Tol­le, ha­va­jie­tis H.Lenas ar kon­temp­liuo­ jan­tys ka­ta­likų vie­nuo­liai, at­si­sakę kon­cep­tua­laus mąsty­mo ir pa­nirę Die­vu­je.

Ka­dan­gi esu ne­pra­bu­du­si, tai ne­ ga­liu pa­sa­ky­ti, kas yra sap­nuo­jan­ ti sąmonė, o ką reiš­kia pa­tir­ti pra­ bu­du­sios sąmonės būvį ar­ba ja­me būti. To ne­ži­nau. Bet sap­nuo­ti kar­ tais pa­tin­ka, kar­tais var­gi­na. Daug metų ra­šiau sapnų die­no­raštį ir, kai pa­var­tau už­ra­šus, ma­tau, kad vis­

kas, ką sap­na­vau, įsikū­ni­jo šio­je tik­rovė­je. Kar­tais su­sap­nuo­ju ir va­ di­na­muo­sius sąmo­nin­gus sap­nus, bet ne vi­suo­met. Pažįs­tu vyrą, ku­ ris gy­ve­na Lie­tu­vo­je at­si­skyręs, jam apie 40 metų ir jis pui­kiai val­do sa­ vo sąmonę, sap­nus ir net šią tik­rovę.

Aš ma­nau, kad jis yra nu­budęs.

Ro­ber­tas bu­vo ne­to­ li mir­ties ir pa­tyrė įdo­mių iš­gy­ve­nimų, ir tas su­gebė­ji­mas pa­lik­ti kūną iš­li­ko iki da­bar.

– Pris­ta­ty­ki­te kiek pla­čiau kny­ gos „Tik trys da­ly­kai“ au­to­rių.

Kodėl R.Mos­sas ėmėsi ban­ dymų įmin­ti sapnų pa­slaptį?

– Jis – ame­ri­kie­tis, ša­ma­nas ir pui­ kus ra­šy­to­jas, gi­liai iš­ma­nan­tis sap­ nus, mo­kan­tis kur­ti vi­zi­jas ir ne­tgi pa­dėti tiems, ku­rie ne­sap­nuo­ja, pa­ ma­ty­ti tai, ko šie­trokš­ta.

R.Mos­sas yra ži­no­mas ir pri­pa­žin­ tas vi­sa­me pa­sau­ly­je ra­šy­to­jas apie sap­nus, jo vi­sos kny­gos iš­vers­tos į rusų kalbą, ne­tgi es­tai tu­ri iš­si­vertę jo knygų, tur­kai, ką jau ­kal­bėti apie vo­kie­čius, šve­dus, če­kus, len­kus.

Tie­siog ėmiau­si vers­ti knygą „Tik trys da­ly­kai“, kad būtų už­pil­dy­ta spra­ga, nes to­kio po­būdžio knygų Lie­tu­vo­je nėra. R.Mos­so kny­gos ne­ prik­lau­so va­di­na­ma­jam „New Age“ judė­ji­mui, pra­si­dėju­siam JAV hi­pių lai­kais sep­tin­ta­me de­šimt­me­ty­je,

Spra­gos: R.Ba­nienė, iš­ver­tu­si R.Mos­so knygą „Tik trys da­ly­kai“, įsi­ti­ki­nu­si, kad Lie­tu­vo­je to­kių knygų per

ma­žai.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

kai bu­vo po­pu­lia­rus C.Cas­ta­ne­da, R.Ma­ha­ri­shi, LSD ir ha­ši­šas.

R.Mos­sas – is­to­ri­kas, re­mia­si do­ku­men­tais, ar­chy­vais, jo kny­go­ je ra­si­me W.Chur­chil­lio laiškų, ki­ tų ži­nomų žmo­nių biog­ra­fi­jos faktų, su­si­ju­sių su sap­nais. Net­gi išt­raukų iš laik­raš­čių. Kai Ame­ri­ko­je vy­ko pi­lie­ti­nis ka­ras, bu­vo žmo­nių, šni­ pinė­jan­čių sap­nuo­se, be­je, jų bu­vo ir vi­du­ram­žiais, ir Re­ne­san­so lai­kais, ir tai fak­tai, o ne iš pirš­to lauž­tos is­to­ri­jos. R.Mos­sas yra hu­ma­nis­tas ir jo tiks­las – su­grąžin­ti žmo­ni­jai pa­garbą sap­nams, ką pa­darė XX a. pra­džio­je S.Freu­das 1900 m. iš­leidęs knygą „Sapnų aiš­ki­ni­mas“ ir pir­ ma­sis pra­dėjęs sapnų te­ra­piją.

Sapnų pa­vyzd­žių pil­na Bib­li­ja, ki­ tų kultūrų švent­raš­čiai, o pra­na­šui Ma­ho­me­tui Die­vas kalbė­jo sap­nuo­ se. Sap­nai – svar­bi mūsų gy­ve­ni­mo da­lis, nes mes treč­dalį gy­ve­ni­mo pra­ mie­ga­me ir pra­sap­nuo­ja­me, todėl la­ bai svar­bu pa­si­domė­ti ir iš­siaiš­kin­ ti, ką gi sap­nas no­ri mums pra­neš­ti.

Man pa­tin­ka R.Mos­so „žai­biš­kas sapnų aiš­ki­ni­mo būdas“ – tuo­met ne­rei­kia jo­kių sap­ni­ninkų, ku­rie tik prie­šta­rau­ja vie­ni ki­tiems ir daž­nai tėra men­ka­ver­čiai, nors kai ku­rios bo­butės ga­li man pa­prieš­ta­rau­ti.

Džiu­gu, kad R.Mos­sas at­vyks­ ta į Lie­tuvą ir „Švie­sos na­muo­se“ su­rengs kny­gos pri­sta­tymą bei se­ mi­narą.

– Re­gis, at­vyks­ta ne­be pir­ mą kartą, kuo jį trau­kia Lie­tu­ va, galbūt su­do­mi­no se­no­vinės mi­tinės baltų tra­di­ci­jos?

– Iš tiesų – R.Mos­sas ne­be pirmą kartą at­vyks­ta į Lie­tuvą. Grįžu­ si į Lie­tuvą iš JAV, 2004-ai­siais su „Švie­sos namų“ steigė­ja Vil­ma Ur­ ba­na­vi­čie­ne pa­kvie­čiau jį į Nidą.

Pir­ma­sis Ro­ber­to ap­si­lan­ky­mas bu­vo įdo­mus ir ne­tikė­tas vi­siems, nes da­ly­va­vo tik­rai ne­ma­žai žmo­nių ir vi­si tar­si su­kūrė bendrą vi­ziją: ke­lia­vo pro­tėvių ta­kais ir da­ly­va­vo va­di­na­mojo­je sapnų ar­cheo­lo­gi­jo­je, bandė at­kur­ti senųjų Baltų dei­vių ir dievų pro­vaizd­žius.

Ro­ber­tas – vi­zio­nie­rius, bet la­bai pra­ktiš­kas, ne­pai­nio­ja vi­zijų su šia tik­ro­ve, yra blai­vaus pro­to ir iš­lai­ko pu­siaus­vyrą tarp kūry­biš­ku­mo bei ra­cio­na­lu­mo. Ži­no­ma, jis me­ni­nin­kas, ta­čiau su­si­tvar­dan­tis ir minkš­tos šir­dies – vi­sai ne ma­cho, t. y. ne­ka­rin­gas ir ger­bia mo­terų nuo­monę. Jam la­ bai im­po­nuo­ja Ma­ri­ja Gim­bu­tienė ir dei­vių re­li­gi­ja. Sa­ky­čiau, jis gar­bi­na dei­ves. Todėl jam la­bai pa­ti­ko Že­my­ na, Ga­bi­ja – mūsų se­no­sios pro­tėvių gar­bin­tos deivės, su ku­rio­mis sa­vo pa­sąmonė­je jis su­si­ti­ko ir ne­tgi ga­vo sa­vo­tiškų ži­nių, mo­kymų, kaip sa­vo vi­zi­jo­se nau­do­ti gy­dant juodą ir bal­ tą gin­ta­rus, kaip juos smil­ky­ti.

– Ko­kie bu­vo R.Mos­so įspū­ džiai?

– Lie­tu­vo­je jį su­žavė­jo gam­ta, se­ nie­ji pa­pro­čiai, mūsų et­no­kultū­ ra. Jam la­bai pa­ti­ko „Kūlgrin­dos“ giesmės, vil­nie­čio gra­fi­ko Ar­vy­do Kaž­dai­lio kūry­ba, taip pat – se­ na­sis Vil­niaus ba­ro­kas, o Kau­ne – se­na­mies­tis ir Ne­mu­no bei Ne­ries san­ta­ka, „Perkū­no na­mai“, se­na­ sis Ry­šių istorijos mu­zie­jus.

Ne­pai­sant įvai­rių sun­kumų, ku­ riuos iš­gy­ve­na mūsų tau­ta, už­sie­ nie­čiams Lie­tu­va at­ro­do gra­ži ir pa­trauk­li sa­vo miš­kais ir klo­niais.

21

šeštadienis, gegužės 26, 2012

menas ir pramogos Vi­si poe­tai se­ka pa­sa­kas kur­tiems asi­liu­kams – be vil­ ties bū­ti iš­girs­ti ir su­pras­ti. To­kia yra poe­zi­jos pa­skir­tis, kaip sa­ko vie­nas ge­ riau­sių šių die­nų ša­ lies poe­tų Do­nal­das Ka­jo­kas.

Eta­pas: D.Ka­jo­kas džiau­gia­si, kad, at­si­kra­tęs tar­ny­bos prie­vo­lių, ga­li grįž­ti į na­tū­ra­lią ir mie­lą bū­se­ną – ne­si­jaus­ti jo­kiu kū­rė­ju.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Gera poe­zi­ja – lyg žai­bo iš­ly­dis En­ri­ka Strio­gai­tė e.striogaite@diena.lt

Iš­lei­dęs ei­lė­raš­čių rin­ki­nį „Kur­ čiam asi­liu­kui“, ku­ris pri­pa­žin­tas kū­ry­biš­kiau­sia 2011-ųjų kny­ga, šian­dien poe­tas kryp­tin­gai dir­ ba su pro­za – ra­šo ro­ma­ną. Ta­čiau poe­zi­ja, pa­ties žo­džiais ta­riant, ta ypa­tin­gos su­kaup­ties me­tu su­gau­ na­ma vib­ra­ci­ja, ban­do­ma per­duo­ti žo­džiais, jo neap­lei­džia.

Penk­ta­die­nį, kul­mi­na­ci­nį fes­ti­ va­lio „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“ va­ka­rą, kai ąžuo­lo la­pų vai­ni­ku ap­vai­ni­ kuo­tas Eu­ge­ni­jus Ali­šan­ka, D.Ka­ jo­kui įteik­ta dien­raš­čio „Kau­no die­na“ pre­mi­ja.

– Kaip ir kuo gy­ve­na­te, poe­te? Šyp­so­da­ma­sis mi­nė­jo­te, kad ta­po­te pro­fe­sio­na­las.

– Ne­se­niai iš tie­sų at­si­sa­kiau tar­ ny­bos ir pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me ga­ liu kur kas dau­giau lai­ko skir­ti tam, ką no­riu da­ry­ti, kur link links­ta vi­ sa ma­no esy­bė. Ži­no­ma, su­pran­tu ir šios si­tua­ci­jos ri­zi­kin­gu­mą, tam tik­rą dvi­ly­pu­mą.

Ne­se­niai sa­vo kny­go­je „Dy­ki­nė­ji­ mai“ už­ti­kau to­kius vie­no per­so­na­ žo žo­džius: „Aš ne­si­jau­siu esąs kū­ rė­jas, kol ma­nęs ne­pri­pa­žins ši­tas mies­tas. Bet ir ta­da aš ne­si­jau­siu esąs kū­rė­jas, kol ma­nęs ne­pri­pa­ žins ši­ta ša­lis. Ta­čiau ir ta­da aš vis dar ne­si­jau­siu kū­rė­jas, kol ma­nęs ne­pri­pa­žins ši­tas pa­sau­lis. Ir ne­tgi ta­da aš ne­si­jau­siu kū­rė­jas, kol ma­ nęs ne­pri­pa­žins pa­ts Aukš­čiau­sia­ sis. O ta­da, ačiū Die­vui, aš jau tik­ rai ne­si­jau­siu esąs kū­rė­jas!“ Tai už­ra­šy­ta jau­nys­tė­je, o da­bar, pra­dė­jęs „pro­fe­sio­nau­ti“, ban­dau grįž­ti į tą na­tū­ra­lią ir mie­lą bū­se­ ną, t. y. ne­si­jaus­ti jo­kiu kū­rė­ju.

– Šių­me­tis „Poe­zi­jos pa­va­sa­ ris“ – jau 48-asis. Ar at­si­me­ na­te šį fes­ti­va­lį dar iš ta­da, kai

gal­būt sva­jo­jo­te ja­me skai­ty­ ti sa­vo ei­lė­raš­čius? Ar at­si­me­ na­te, kai tuos ei­lė­raš­čius ja­me skai­tė­te? Kaip jis kei­tė­si as­me­ niš­kai jums, koks jis šian­dien?

– Anks­čiau jau­nas li­te­ra­tas ir­gi ga­ lė­jo da­ly­vau­ti įvai­riuo­se „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ ren­gi­niuo­se, bet tik­tai ga­myk­lo­se, mies­te­liuo­se ar tuo­me­ čiuo­se ko­lū­kiuo­se. Skai­ty­ti sa­vo ei­ les, tar­kim, Lakš­tin­ga­lų slė­ny­je gel­ tons­na­piams ne­leis­da­vo. Eg­zis­ta­vo tvir­ta hie­rar­chi­ja. Ne­pa­me­nu, ka­da pir­mą kar­tą sa­vo teks­tus skai­čiau bū­tent slė­ny­je, ma­nau, tai bu­vo tik po to, kai iš­lei­dau pir­mą kny­gą. Bet kaž­ko­dėl šis fak­tas neįst­ri­go at­min­ tin.

To­ji šven­tė vi­są­laik man pa­ti­ ko, gal ne tiek dėl pa­čios poe­zi­jos, kiek dėl to, kad jo­je ga­lė­jai su­tik­ti li­te­ra­tų iš ki­tų mies­tų, pa­si­šne­kė­ ti, pa­dis­ku­tuo­ti, pa­si­bū­ti. Pas­kui to­ji bi­čiu­liš­kai šur­mu­lin­ga at­mos­ fe­ra per­si­kė­lė į „Poe­ti­nį Drus­ki­nin­ kų ru­de­nį“, bet po kiek lai­ko ir šis fes­ti­va­lis suo­fi­cia­lė­jo, su­sve­tim­ ša­lė­jo, da­bar abu jie man jau­kūs ir mie­li, vis dėl­to ne taip kaip jau­nys­ tė­je. Me­tas ak­me­nis mė­ty­ti, me­tas juos rink­ti.

– Na, ir jū­sų pla­čiai pa­pli­tu­ si fra­zė, kad poe­zi­ja ra­šo­ma iki pen­kias­de­šim­ties me­tų... Iš­ties – to­kiam lai­kui atė­jus pa­ra­šė­te ro­ma­ną, bet jū­sų ei­lė­raš­čių rin­ ki­nys „Kur­čiam asi­liu­kui“ iš­ rink­tas kū­ry­biš­kiau­sia praė­ju­sių me­tų kny­ga. Tai kaip čia da­bar?

– Ro­ma­nas – ne poe­zi­ja, jį pa­ra­šy­ ti, man re­gis, tru­pu­tu­ką leng­viau.

Ra­šyk ra­šyk ir pa­ra­šy­si. Poe­zi­jos, jei tau ne­bus su­teik­ta bent šiek tiek ma­ lo­nės, taip neiš­sė­dė­si, neišs­te­nė­si.

Apie tą „iki pen­kias­de­šim­ties“...

Tie­są sa­kant, tai Juo­zo Mil­ti­nio min­tis, o ir ją teat­ro re­ži­sie­rius ar tik ne­bus nu­si­grie­bęs iš ko­kių pran­ cū­zų. J.Mil­ti­nis taip pa­sa­kė apie ak­

to­rių bran­dos am­žių. Man ši min­tis pa­si­ro­dė itin tin­kan­ti poe­tams. To­ dėl į jū­sų klau­si­mą ban­dy­siu at­sa­ ky­ti tri­mis va­rian­tais.

1) Poe­tai ap­skri­tai mėgs­ta pri­šne­ kė­ti ne­bū­tų da­ly­kų, bet tai jie daž­ nai da­ro iš sma­gu­mo, ne iš rim­tų ke­ti­ni­mų. Tai, kas rim­ta, kas ne­su­ me­luo­ta, su­dė­ta į jų ge­riau­sius ei­ lė­raš­čius, o ne į pa­šne­ke­sius, an­ke­ tas ar in­ter­viu.

2) Aš iš tie­sų ma­nau, kad poe­tai pa­vei­kiau­sius, bran­džiau­sius teks­ tus pa­ra­šo iki 45–50 me­tų. Išim­ tys itin re­tos, ypač Va­ka­rų kul­tū­ros lau­ke. To­kios re­tos, kad aš jų be­maž ir ne­ži­nau.

3) Kad kar­tais vis dar ra­šau poe­ zi­ją, ku­rią kai kas pa­ste­bi, ga­liu paaiš­kin­ti ne­bent taip: ma­tyt, aš dar ne­su­lau­kiau pen­kias­de­šim­ties.

Vė­luo­jan­tis vys­ty­ma­sis.

Vi­si at­sa­ky­mų va­rian­tai tei­sin­gi.

Ir nė vie­nas.

– Ko­dėl kal­bė­jo­te – no­rė­jo­te kaž­ką pa­sa­ky­ti – kur­čiam asi­ liu­kui? Ar jis iš­gir­do? Ar jam kal­bė­da­mas ką nors nu­ty­lė­jo­ te, ar įma­no­ma bu­vo vis­ką kal­ bė­ti jo neį­žei­džiant, nesuskausminant?

– Ne vien aš ir ne vien šio­je kny­go­ je kal­bė­jau kur­čiam asi­liu­kui. Vi­ si poe­tai se­ka pa­sa­kė­les vien jiems – kur­tiems asi­liu­kams. Net­gi tuo­ met, kai asi­liu­kai su­pra­tin­gai link­ čio­ja gal­vo­mis, – at­seit iš­gir­do­me, su­pra­to­me... To­kia yra poe­zi­jos pa­ skir­tis, kai poe­tų šauk­lių, poe­tų tri­ bū­nų me­tas praei­na, kai ban­do­ma ne vien ar­ti­ku­liuo­ti po­li­ti­nes ar so­ cia­li­nes pro­ble­mas, o pra­ver­ti žmo­ gaus vi­di­nes du­re­les, pri­si­lies­ti prie eg­zis­ten­ci­nių erd­vių, prie pa­ties bu­ vi­mo slė­pi­nio.

Sup­ran­tu, tai grau­džios pa­stan­ gos. To­kios pat grau­džios, gal net ab­ sur­diš­kos, kaip ir kuo nors iš pa­sku­ti­ nių­jų rū­pin­tis, nuo­šir­džiai ti­kint, kad

va – da­bar tai jau su­kur­si­me švie­sią atei­tį, jos ra­my­bės, tei­sin­gu­mo ir gė­ ry­bių už­teks ir mū­sų vai­kams, ir anū­ kams, ir proa­nū­kiams!

At­sig­ręž­kim į sa­vo is­to­ri­ją – juk aki­vaiz­du, kad vis­kas neį­ti­ki­mai lai­ki­na, ne­tva­ru, ne­nus­pė­ja­ma net vie­nos ge­ne­ra­ci­jos gy­ve­ni­me, ką jau kal­bė­ti apie ne­to­li, gal jau už ar­ti­ miau­sio kam­po, lū­ku­riuo­jan­tį dar vie­ną is­to­ri­jos po­sū­kė­lį ar net dra­ ma­tiš­ką lū­žį. Tik ar ne­bū­tų šim­tą­ syk ab­sur­diš­kiau, jei­gu at­si­sa­ky­ tu­me šių ab­sur­diš­kų pa­stan­gų ir, me­ta­fo­riš­kai kal­bant, vi­si kaip vie­ nas nu­sto­tu­me kur­tiems asi­liu­kams sek­ti pa­sa­kė­les? Be iliu­zi­jų, bet su ek­le­zias­tiš­ka vil­ti­mi.

Poe­tai ap­skri­tai mėgs­ta pri­šne­kė­ti ne­bū­tų da­ly­kų, bet tai jie daž­nai da­ro iš sma­gu­mo, ne iš rim­ tų ke­ti­ni­mų.

Klau­sia­te, ar ma­no asi­liu­kas neį­ si­žei­dė? Taip, aš daug ką nu­ty­lė­jau, bet ir nu­ty­lė­ji­mas, pau­zė – to­kia pa­ti in­for­ma­ci­ja, sy­kiais gal ne­tgi tal­pes­nė. Tie­są sa­kant, nie­ko įžei­ daus aš jam ir ne­pa­sa­ko­jau. O jei ir bū­čiau pa­sa­ko­jęs, kaip jis įsi­žeis – gi kur­čias... Kaip ir aš, ku­riam ir jis ban­do šį tą pa­sa­ky­ti.

– Ne­sa­te ke­liau­nin­kas, da­bar, kai per „Poe­zi­jos pa­va­sa­rį“ vi­ si poe­tai kur nors ke­liau­ja, jūs pa­pras­tai lie­ka­te na­mie, nes ke­liau­ti ga­li­ma ir nei­šei­nant iš na­mų? Bet­gi, sa­ko, nau­ji įspū­ džiai mai­ti­na kū­ry­bą. Kas mai­ ti­na jū­sų kū­ry­bą ir kas jo­je tei­kia džiaugs­mą, juk pa­ra­šy­ ti kny­gą nė­ra leng­va, tar­kim,

pro­za – tai kas­die­nis var­gi­nan­ tis dar­bas.

– Taip, esu ga­nė­ti­nai sės­lus. Nau­ ji įspū­džiai, jie – vi­sur ir vi­sa­da, ne vien geog­ra­fi­nė­se ke­lio­nė­se. Jei­gu esi san­tar­vė­je su sa­vi­mi, sė­dėk prie lan­ go, ir pro jį praeis vi­sas pa­sau­lis.

Pa­ra­šy­ti kny­gą iš tie­sų ne­leng­va.

Bet jei­gu pro­za – „kas­die­nis var­ gi­nan­tis dar­bas“, tai poe­zi­ja – gal ir ne kas­die­nis, bet dar sun­kes­nis dar­bas. Ra­šant ei­lė­raš­tį ten­ka pa­ kel­ti di­des­nius krū­vius, kar­tais pri­ me­nan­čius žai­bo iš­ly­džius. Pro­zos ener­gi­ja te­ka kur kas to­ly­džiau, ne taip ri­zi­kin­gai.

– Re­gis, pa­ts ba­na­liau­sias, bet vie­nas įdo­miau­sių klau­si­mų – kas yra poe­zi­ja? Ka­da su­pra­to­ te, kas ji yra?

– Abe­jo­ju, ar pa­sau­ly­je bu­vo, yra ar bus žmo­gus, ku­ris su­pras, kas yra poe­zi­ja. Nors lai­ki­nos, dar­bi­nės api­brėž­tys, tie­sa, dau­giau in­tui­ty­ vios nei in­te­lek­tua­lios, ma­nau, eg­ zis­tuo­ja. Tik jos rei­ka­lin­gos, gal net nau­din­gos tik tam tik­ram gy­ve­ni­ mo tarps­niui, poe­ti­niam eta­pui. Šiuo me­tu poe­zi­ja man la­biau­siai pri­me­na sun­kiai su­gau­na­mą vib­ ra­ci­ją, ku­rią ypa­tin­gos su­kaup­ties ar tam tik­ros są­mo­nės bū­se­nos me­ tu pa­jun­ti ir ban­dai per­duo­ti to­liau, bet jau žo­di­nės struk­tū­ros pa­vi­da­ lu. Ga­vai ir ati­da­vei – štai ir vi­sa bet ko­kios kryp­ties kū­ry­ba. Tie­sa, bū­ti­na vie­na są­ly­ga – kuo ma­žiau tą pra­dme­niš­ką, gry­ną­ją vib­ra­ci­ją pa­žeis­ti ar iš­krai­py­ti. Nuo to pri­ klau­so ei­lė­raš­čio gy­vy­bė. Vis dėl­to tai ir­gi tik tam tik­ram kū­ry­bos eta­ pui su­si­kur­ta api­brėž­tis.

Apsk­ri­tai apie vi­sus ban­dy­mus api­brėž­ti, kas yra poe­zi­ja, aš sa­ ky­čiau taip, kaip ir prieš dvi­de­šimt me­tų: poe­zi­ja – ne gal­vo­sū­kis. Gal­ vo­sū­kis – kas yra poe­zi­ja. O pa­ ti poe­zi­ja kur kas pa­na­šes­nė į gal­ vos­vai­gį.

22

šeštadienis, gegužės 26, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/menas

Už jau­nys­tę be pa­ty­čių

Šian­dien – fi­na­las Lie­tu­vai 57-aja­me tarp­tau­ti­nia­me „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­se Ba­ ku at­sto­vau­jan­tis dai­ni­nin­kas Do­ na­tas Mont­vy­das (nuo­tr.) šįvakar pa­si­ro­dys kon­kur­so fi­na­le.

Po ant­ro­jo pus­fi­na­lio jo dai­na „Lo­ve is Blind“ Azer­bai­dža­no sos­ti­nė­je nau­jo­je „Crys­tall Hall“ are­no­je ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą pir­ ma pa­mi­nė­ta iš de­šim­ties įvei­ ku­sių at­ran­ką. Kiek ku­rios ša­lies at­sto­vai su­rin­ko žiū­ro­vų ir ko­mi­ si­jos bal­sų, ne­skel­bia­ma.

Po pusfinalio D.Montvydas Lie­ tuvos socialinėje medijoje ypač liaupsinamas dėl puikaus balso, tačiau dainos „Love is Blind“ mė­ gėjų ir skeptikų gretos gana pana­ šios. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas šalies interneto var­ totojų komentarų tyrimas. Į „Eurovizijos“ finalą iškopu­ sio dainininko pranašumu ko­ mentaruose dažniausiai nurodo­ mas puikus balsas – ši savybė mi­ nima 23 proc. komentarų.

Dar penktadalyje internetinių atsiliepimų D.Montvydo priva­ lumu laikomas profesionalumas.

Tokia pati dalis internautų sako, kad jis yra geriausias iš šiemet na­ cionalinėje atrankoje dalyvavusių kandidatų. Internautai įvardija ir kitus atlikėjo pranašumus: talen­

„Scan­pix“ nuo­tr.

tą, charizmą, patirtį konkursuo­ se, artistiškumą. „Kalbant apie mūsų šalies atsto­ vo D.Montvydo pasirodymo „Eu­ rovizijoje“ vertinimus internete, apibendrintai galima sakyti, kad lietuviai palankiai nusiteikę jo at­ žvilgiu. Tiesa, daugiau palaikymo sulaukė pats atlikėjas, kiek mažiau – jo atliekama daina“, – teigė TNS LT Komunikacijos analizės vado­ vas Linas Spėčius.

Tyrimo duomenimis, maždaug kas dešimtas komentaras interne­ te apie dainą „Love is Blind“ yra palankus, tačiau dažniau rašomi skeptiški atsiliepimai – tokių yra kas šeštas. 25 proc. skeptikų pabrė­ žia, kad ji neišsiskirianti, 14 proc. rašo, kad ji negraži, o 13 proc. – jog kūrinys tiesiog neįsimenantis.

VD, BNS inf.

Finalo dalyviai Albanija

Vokietija

Norvegija

Azerbaidžanas

Graikija

Rumunija

Bos­ni­ja ir

Vengrija

Rusija

Her­ce­go­vi­na

Islandija

Serbija

Kipras

Airija

Ispanija

Danija

Italija

Švedija

Estija

Lietuva

Turkija

Makedonija

Malta

Ukraina

Pranzūzija

Moldova

Jungtinė Karalystė

Fil­me pa­ti N.Var­ne­ly­tė at­liks pa­ grin­di­nį vaid­me­nį – ji taps ma­žo mies­te­lio po­li­ci­jos tar­dy­to­ja, ku­ri pra­de­da tir­ti keis­tą nu­si­kal­ti­mą, ve­dan­tį prie jos pa­čios skaus­min­ gos praei­ties. „Ta mo­te­ris la­bai vie­ni­ša, ne­pa­ na­ši į ma­ne. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šis vaid­muo man yra iš­šū­kis, to­kio dar ne­tu­rė­jau“, – sa­kė ak­to­rė. Šiuo me­tu N.Var­ne­ly­tė vai­di­na Jau­ni­mo teat­re, fil­muo­ja­si te­le­ vi­zi­jo­je. Dau­ge­lis ją ge­rai at­si­me­ na iš te­le­vi­zi­jos lai­dų „Ne­ken­čiu rek­la­mos“, „Dvi­ra­čio šou“.

Pas­ta­rą­jį kar­tą di­džia­ja­me ek­ ra­ne ji pa­si­ro­dė fil­me „Di­rin­gas“ prieš še­še­rius me­tus, tad ver­ti­na vėl pa­si­tai­kiu­sią ga­li­my­bę vai­din­ ti ki­ne. „Čia kū­ry­bi­nis pro­ce­sas vi­sai ki­toks nei te­le­vi­zi­jo­je, la­biau įsi­gi­ li­ni į vaid­me­nį, su­si­gy­ve­ni su juo.

Man tai įdo­mu“, – sa­kė ak­to­rė.

Juos­tos „Var­das tam­so­je“ fil­ ma­vi­mo pra­džia nu­ma­to­ma ru­

Šven­tė: fes­ti­va­lio šū­kis „Išd­rįsk da­lin­tis“ yra jau­nų žmo­nių kvie­ti­mas

pra­smin­gai leis­ti lai­ką bend­rau­jant, šo­kant, mu­zi­kuo­jant.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

„Pag­rin­di­nis ren­gi­nio tiks­las ir šū­kis „Išd­rįsk da­lin­tis“ yra jau­nų žmo­nių kvie­ti­mas pa­si­da­ly­ti sa­vo idė­jo­mis, kū­ry­ba, pra­smin­gai ir svei­kai leis­ti lai­ką – bend­rau­jant, šo­kant, mu­zi­ kuo­jant, pie­šiant, fo­tog­ra­fuo­jant“, – tei­gė Lau­ry­nas Ža­ke­vi­čius, vie­nas fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­rių bei Spe­cia­ lio­sios pe­da­go­gi­kos ir psi­cho­lo­gi­jos cent­ro „Ol­weus“ pa­ty­čių pre­ven­ci­ jos pro­gra­mos vyr. inst­ruk­to­rių. Šis fes­ti­va­lis – pro­jek­to „Sau­gios ap­ lin­kos mo­kyk­lo­je kū­ri­mas“ su­de­ da­mo­ji da­lis.

11 val. pra­si­dė­sian­čia­me ren­gi­ ny­je veiks gra­fi­čių dirb­tu­vės, gat­ vės fo­tog­ra­fij­ os pa­ro­da, bus su­ reng­tas šo­kių dvi­ko­vų tur­ny­ras, ku­ria­me da­ly­vaus Lie­tu­vos ir už­

sie­nio gat­vės šo­kė­jai. Juos ver­tins tarp­tau­ti­nė tei­sė­jų ko­mi­si­ja.

Ren­gi­ny­je psi­cho­lo­gai, pe­da­go­ gai, mo­ki­niai ir jų tė­vai dis­ku­tuos, kaip pa­dė­ti mo­kyk­lų bend­ruo­me­ nėms spręs­ti smur­to, pa­ty­čių, ža­ lin­gų įpro­čių, psi­choak­ty­vių me­ džia­gų var­to­ji­mo pro­ble­mas ir su­kur­ti sau­gią ap­lin­ką vai­kams tiek mo­kyk­lo­je, tiek už jos ri­bų. Dis­ku­ si­ją ves švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­ nist­ras Vai­das Ba­cys.

Ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja Spe­cia­lio­ sios pe­da­go­gi­kos ir psi­cho­lo­gi­jos cent­ras, vyk­dy­da­mas ES lė­šo­mis fi­ nan­suo­ja­mą pro­jek­tą „Sau­gios ap­ lin­kos mo­kyk­lo­je kū­ri­mas“. Dau­ giau nei 400 mo­kyk­lų jau įsi­jun­gė į šio pro­jek­to veik­las ir įgy­ven­di­

na pre­ven­ci­nes pro­gra­mas „Zi­pio drau­gai“, „Ant­ra­sis žings­nis“, „Ol­ weus“, „Lions Quest“ ir ki­tas. Įgy­ven­di­nant pro­jek­tą, bus su­ kur­tos nau­jos pre­ven­ci­nės pro­gra­ mos, so­cia­li­nės ri­zi­kos gru­pės vai­ kai da­ly­vaus ne­for­ma­laus ug­dy­mo pro­gra­mo­se, bus to­bu­li­na­mos mo­ kyk­lų spe­cia­lis­tų, koor­di­nuo­jan­čių pre­ven­ci­nę veik­lą, kom­pe­ten­ci­jos. „Ma­nau, šis ren­gi­nys pa­dės vai­ kams ir jau­ni­mui ne tik su­pras­ti ir ap­čiuop­ti pro­jek­tą, ku­ris jiems iki šiol gal­būt bu­vo to­li­mas ir ne­pa­žįs­ ta­mas, bet ir įsi­lie­ti į pro­jek­to vyk­do­ mas veik­las“, – sa­kė pro­jek­to „Sau­ gios ap­lin­kos mo­kyk­lo­je kū­ri­mas“ va­do­vė Kris­ti­na Ig­na­ta­vi­čie­nė.

VD inf.

Lie­tu­vo­je jiems per ankš­ta

Ar esi pa­na­ši į N.Var­ne­ly­tę?

Lie­tu­viš­ko fil­mo „Var­das tam­so­je“ pa­gal ra­šy­to­jos Re­na­tos Še­re­ly­tės ro­ma­ną kū­rė­jai ieš­ko į ak­to­rę Ne­ rin­gą Var­ne­ly­tę pa­na­šios mer­gi­ nos. 17–18 me­tų ant­ri­nin­kė vai­dins ak­to­rės he­ro­ję jau­nys­tė­je.

Šian­dien Ūkio ban­ ko are­no­je vyks tarp­tau­ti­nis gat­vės kul­tū­ros fes­ti­va­lis „Išd­rįsk da­lin­tis – Ur­ ban Es­sen­tials“. Juo sie­kia­ma at­kreip­ti dė­me­sį į pre­ven­ci­ nės veik­los mo­kyk­ lo­se svar­bą.

de­nį. Kol kas fil­mo kū­rė­jai ki­tų vai­din­sian­čių ak­to­rių ne­no­rė­jo at­skleis­ti, ta­čiau pra­si­ta­rė, kad tai bus Lie­tu­vai ge­rai ži­no­mi var­dai.

Pa­gal R.Še­re­ly­tės ro­ma­ną sce­ na­ri­jų fil­mui pa­ra­šė ir jį re­ži­suos Ag­nė Mar­cin­ke­vi­čiū­tė. Re­ži­sie­rė jau bend­ra­dar­bia­vo su bend­ro­ ve „Fra­li­ta Films“, kur­da­ma fil­ mą „Šo­kis dy­ku­mo­je“ apie ra­šy­ to­ją Jur­gą Iva­naus­kai­tę.

VD inf.

Amp­lua: N.Var­ne­ly­tė at­liks pa­

grin­di­nį vaid­me­nį – ji taps ma­ žo mies­te­lio po­li­ci­jos tar­dy­to­ja.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Tre­čią­jį al­bu­mą in­ten­sy­viai įra­ šan­tis „Key­Mo­no“ ket­ver­tu­kas va­ sa­ros kon­cer­tų ma­ra­to­ną pra­dės nuo pa­si­ro­dy­mų dvie­juo­se už­sie­ nio fes­ti­va­liuo­se. Šian­dien lie­tu­ viai kon­cer­tuos sep­tin­tus me­tus iš ei­lės vyks­tan­čia­me Pran­cū­zi­jos fes­ti­va­ly­je „Eu­ro­pa­Vox“, o bir­že­lio 3-ią­ją – Lon­do­ne vie­nos die­nos fes­ ti­va­ly­je „Soundc­rash All-dayer“.

„Nors al­bu­mo įra­šy­mas rei­ka­lau­ja ne­ma­žai lai­ko ir ener­gi­jos, pa­siū­ ly­mą vyk­ti į fes­ti­va­lį mie­lai priė­ mė­me. Pa­gal­vo­jom, jog ši ke­lio­ nė leis pa­keis­ti ap­lin­ką. Gir­dė­jom, kad Kler­mo­nas-Fe­ra­nas yra la­ bai gra­žus ma­žas mies­te­lis. Gal­ būt iš­vy­ko­je čia gims švie­žių idė­ jų ir drau­gys­tė su nau­ja pub­li­ka,“ – apie ar­ti­miau­sią fes­ti­va­lį pa­sa­ko­ ja „Key­Mo­no“ na­riai.

Pa­sak at­li­kė­jų, Kler­mo­no-Fe­ra­no mies­te tris die­nas vyk­sian­tis fes­ti­ va­lis „Eu­ro­pa­Vox“ bus pui­ki pro­ ga pa­si­ro­dy­ti ir su­si­pa­žin­ti su mu­ zi­kos pra­mo­nės pro­fe­sio­na­lais iš vi­sos Eu­ro­pos. Eu­ro­pos mu­zi­kos kul­tū­rai po­pu­lia­rin­ti skir­tas fes­ti­ va­lis šie­met pri­trauks dau­giau nei 50 at­li­kė­jų ir be­maž 20 tūkst. mu­ zi­kos my­lė­to­jų. Į ren­gi­nį „Key­Mo­ no“ vyks re­miant Lie­tu­vos mu­zi­ kos eks­por­to pro­jek­tui.

Ko­lek­ty­vas ne ma­žiau lau­kia ir kon­cer­to Lon­do­ne, nes to­je pa­čio­ je sce­no­je bir­že­lio 3-ią­ją pa­si­ro­dys ne­ma­žas bū­rys ži­no­mų gru­pių ir di­džė­jų, tarp ku­rių bus ir lie­tu­vių ypač mėgs­ta­mas DJ Va­dim.

Pa­siū­ly­mas: nors al­bu­mo įra­šy­mas rei­ka­lau­ja ne­ma­žai lai­ko ir ener­gi­

jos, kvie­ti­mą į fes­ti­va­lius gru­pė „Key­Mo­no“ priė­mė mie­lai.

Gru­pės ar­chy­vo nuo­tr.

„Ka­dan­gi Lon­do­nas mums se­niai ta­pęs ant­rai­siais na­mais, sten­gia­ mės nuo­la­tos pa­lai­ky­ti ry­šį su vie­ tos pub­li­ka. Be to, ke­le­tas fes­ti­va­lio da­ly­vių yra se­ni pa­žįs­ta­mi, tad fes­ ti­va­lis bus ge­ra pro­ga pa­tiems pra­ si­blaš­ky­ti ir tu­ri­nin­gai pa­bend­rau­ ti“, – sa­kė gru­pės na­riai. Į fes­ti­va­lius gru­pė vyks su at­nau­ jin­ta pro­gra­ma, sudaryta iš al­bu­mų „Wai­ting“ ir „Synt­he­za­to­rium“. Per pa­si­ro­dy­mus „Key­Mo­no“ at­liks to­ kias dai­nas kaip „Bubb­le in a Troub­ le“, „Eve­ryt­hing“, „But­terf­ly“ , „Star“ ir dau­ge­lį ki­tų. Ket­ver­tu­kas taip pat pla­nuo­ja ke­lio­nė­je ra­šy­ti die­no­raš­ tį, ku­rį bus ga­li­ma skai­ty­ti ofi­cia­lia­ me gru­pės „Fa­ce­boo­ko“ pro­fi­ly­je.

VD inf.

Apie „Key­Mo­no“ Gru­pę su­da­ro pro­diu­se­ris ir mul­ tiinst­r u­men­ta­l is­tas Al­v y­das Ma­ čiuls­kas, tri­mi­ti­nin­kas Au­ri­mas Ri­ mei­kis, vo­ka­lis­tė Dai­va Sta­rins­kai­tė ir būg­ni­nin­kas Ma­ri­jus Alek­sa. Praė­ ju­siais me­tais pa­sau­li­niuo­se „The Peop­le’s Mu­sic Awards“ ap­do­va­no­ ji­muo­se gru­pės dai­na „Bubb­le In A Troub­le“ lai­mė­jo ge­riau­sios šo­kių ir elekt­ro­ni­nės mu­zi­kos ka­te­go­ri­jo­je. Šie­met ko­lek­ty­vas bu­vo no­mi­nuo­ tas net tri­jo­se M.A.M.A. ap­do­va­no­ ji­mų ka­te­go­ri­jo­se ir lai­mė­jo T.Ė.T.Ė. al­ter­na­ty­vio­sios mu­zi­kos ap­do­va­ no­ji­mą už ge­riau­sią me­tų al­bu­mą.

23

šeštadienis, gegužės 26, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darbą bendrosios praktikos slaugytojams ir gydytojams odontologams. Informacija tel. 8 618 37 721.

Paslaugos Buitinės technikos remonto

962823

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951184

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933631

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

959175

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ!

Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos

Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1871 lito asmeniui

Savona–Ibiza–Barselona–Marselis 4 naktų kruizo kaina – nuo 990 litų asmeniui

Egiptas–Izraelis–Jordanija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1750 kitų asmeniui

Ispanija–Italija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina – nuo 1198 litų asmeniui

Kaina pateikta iš išvykimo uosto.

Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt

Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

929897

Parduoda Markizės (3x2,2 m, automatinis ir rankinis valdymas, 1 000 Lt). Tel. 8 699 35 233.

962691

Siūlo darbą Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.

959486

UAB „IRDAIVA” reikalingi mūrininkai dirbti Vilniuje ir Kaune. Kontakt. tel. 8 659 38 414, 8 659 38 437, 8 659 38 480.

962182

KELIONĖS AUTOBUSU Lietuvos ir Žiemgalos (Latvija) pilys ir dvarai 06 23 – 95 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje 06 30 – 85 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė-pažintinė) – nuo 1290 Lt Kroatija – nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas – nuo 619 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ RYGOS Tailandas (pažintinė-poilsinė) – nuo 5218 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Stovyklos Lietuvoje „Pasaka“ – nuo 550 Lt „Top Fun“ – 640 Lt „Raganė“ – 550 Lt „Energetikas“ – 600 Lt

„Laimingas žmogus – tai aš!“ – 600 Lt „Trimitas“ – 520 Lt „Mažieji Laukystos piratai“ – 370 Lt „Holivudo akademija“ – 599 Lt „Mes jėga“ – 450 Lt „Žaidimų galaktika“ – 450 Lt „Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą“ – 450 Lt „Avataro nuotykiai kartu“ – 450 Lt „Mes šampinjonai“ – 450 Lt „Aplink pasaulį per 7 dienas“ – 499 Lt „Mano pasaulis“ – 595 Lt „Kitas variantas“ – 359 Lt „Dodi“ – 550 Lt (500 Lt iki 06 01) Stovyklos UŽSIENYje Ukrainoje „Pribrežnyj“ – 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ – 1699 Lt Bulgarijoje – 1699 Lt Kroatijoje – 2149 Lt Juodkalnijoje 0 1899 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje – 1790 Lt lėktuvo bilietai* Baku – nuo 1050 Lt Maljorka – nuo 500 Lt *kainos į abi puses

Keltų bilietai Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Į Baltarusiją – nuo 85 Lt

Orai

Šiandien vietomis silpnai palynos, vyraus 17–22 laipsnių šiluma. Sekmadienį taip pat kai kur trumpai palis.

Naktį temperatūra bus 6–10, dieną 16–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, gegužės 26 d.

+17

+17

Telšiai

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+18

Utena

+18

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

4.55 21.36 16.41 9.59 1.04

147-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 219 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +23 Brazilija +27 Briuselis +25 Dublinas +19 Kairas +33 Keiptaunas +19 Kopenhaga +23

Londonas +24 Madridas +28 Maskva +20 Minskas +19 Niujorkas +30 Oslas +25 Paryžius +25 Pekinas +32

orai vilniuje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+19

+16

+7

3

+16

+19

+16

+6

2

+18

+21

+18

+8

3

+17

+21

+18

+8

4

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Praha +20 Ryga +17 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +18 Tel Avivas +30 Tokijas +24 Varšuva +20

+19

+18

Vėjas

1–6 m/s

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

DATOS (gegužės 26 D.)

DATOS (gegužės 27 D.)

1799 m. gimė rusų poetas Aleksandras Puškinas.

1907 m. gimė amerikiečių aktorius Johnas Wayne’as.

1926 m. gimė džiazo legenda, trimitininkas, kompozitorius Milesas Davisas.

1940 m. Bolivijoje mirė lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius.

1960 m. gimė Romas Ubartas, disko metikas, 1992 m. Barselonos vasaros olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas.

1964 m. gimė roko muzikantas Lenny Kravitzas.

1966 m. gimė anglų aktorė Helena Bonham-Carter.

2008 m. Italijoje žuvo dviratininkė, Lietuvos plento čempionė Zita Urbonaitė.

2008 m. mirė Sydney Pollackas, „Oskaro“ laureatas, aktorius, filmų „Mano Afrika“, „Tutsi“ režisierius.

1564 m. mirė prancūzų teologas, kalvinizmo pradininkas Johnas Calvinas.

1840 m. mirė italų smuikininkas ir kompozitorius Niccolò Paganini.

1877 m. gimė amerikiečių šokėja, moderniojo šokio pradininkė Isadora Duncan.

1910 m. mirė vokiečių bakteriologas, Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas Robertas Kochas.

1975 m. gimė operos dainininkas (tenoras) Edgaras Montvidas.

1975 m. gimė anglų kulinaras ir TV žvaigždė Jamie Oliveris.

įvairenybės

Ka­ra­lie­nės ju­bi­lie­jų švęs mi­li­jo­nai Mi­li­jo­nai žmo­nių Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je švęs ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II dei­man­ti­nį ju­bi­lie­jų. Mo­nar­chė mi­ni 60-ąsias val­dy­mo me­ti­ nes ir ga­li džiaug­tis tuo, kad ka­ra­liš­ko­ji šei­ma šiuo me­tu yra itin po­pu­lia­ri.

Iš­kil­mių kul­mi­na­ci­ja vyks bir­že­lio 2–5 d. su tūks­tan­čio lai­vų pro­ce­ si­ja Tem­zė­je, ryš­kiau­sių po­pmu­ zi­kos žvaigž­džių kon­cer­tu ir iš­kil­ min­gu pa­ra­du. Šia iš­ties is­to­ri­ne pro­ga, – Elž­ bie­ta II yra tik ant­ro­ji mo­nar­chė po ka­ra­lie­nės Vik­to­ri­jos, šven­čian­ ti dei­man­ti­nį val­dy­mo ju­bi­lie­jų, – bri­tams bu­vo su­teik­tos pre­ce­den­ to ne­tu­rin­čios dvi lais­vos die­nos po sa­vait­ga­lio.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad Tem­zės pa­ kran­tė­se ste­bė­ti lai­vų pa­ra­do bir­že­ lio 3 d. su­si­rinks mi­li­jo­nas žmo­nių.

Lai­vų pro­ce­si­jos cent­re bus puoš­ni ka­ra­lie­nės bar­ža, taip pat da­ly­vaus gar­lai­viai, buk­sy­rai, ka­te­riai ir is­to­ ri­niai lai­vai.

Ki­tą die­ną vi­sa­me pa­sau­ly­je bus už­deg­ta švy­tu­rių gran­di­nė, o ka­ ra­lie­nė už­degs švy­tu­rį ant sce­nos prie­šais Ba­kin­ga­mo rū­mus, ku­rio­ je jos gar­bei kon­cer­tuos to­kie mu­ zi­kan­tai kaip Pau­las McCart­ney. Ša­ly­je vyks ir ne to­kios for­ma­ lios šven­tės – žmo­nės rengs va­ ka­rė­lius gat­vė­se ir ban­dys at­kur­ti 1977 m. švęs­to si­dab­ri­nio ju­bi­lie­ jaus dva­sią.

Prin­cas Wil­lia­mas ir jo žmo­na Cat­he­ri­ne, ku­rie at­sto­vau­ja jau­na­jai ka­ra­liš­kų­jų as­me­nų kar­tai, bir­že­lio 5 d. da­ly­vaus ka­rie­tų pro­ce­si­jo­je.

Ju­bi­lie­jus, ku­ris mi­ni­mas po per­

nai įvy­ku­sių Wil­lia­mo ves­tu­vių, tik­riau­siai dar la­biau pa­di­dins ka­ ra­liš­ko­sios šei­mos po­pu­lia­ru­mą. Šį mė­ne­sį at­lik­tos ap­klau­sos pa­ro­dė, jog 80 pro­c. bri­tų no­ri, kad jų ša­lis ir to­liau lik­tų mo­nar­chi­ja.

Per da­bar­ti­nes iš­kil­mes ne­sun­ku pa­mirš­ti, kad vos prieš de­šimt­me­tį vaiz­das bu­vo vi­siš­kai ki­toks – tuo­ met per 1997 m. au­to­ka­tast­ro­fą Pa­ ry­žiu­je žu­vus Vel­so prin­ce­sei Dia­ nai bu­vo jun­ta­mas ne­pa­lan­ku­mas ka­ra­lie­nei, ji bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma už tai, kad ne­da­ly­va­vo vi­suo­ti­nė­se ge­ du­lo ap­raiš­ko­se.

Ga­liau­siai ji nu­si­len­kė pro ša­ lį ve­ža­mam Dia­nos kars­tui ir ta aki­mir­ka, kaip tei­gia is­to­ri­kė Ka­te Wil­liams, bu­vo per­si­lau­ži­mo mo­ men­tas.

Da­bar pa­lan­ku­mas ka­ra­lie­nei smar­kiai pa­di­dė­jęs – ir Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ir vi­so­je Sand­rau­go­je, kaip sa­kė K.Wil­liams, ku­ri yra pa­ ra­šiu­si kny­gą „Jau­no­ji Elž­bie­ta: ta­ pi­mas ka­ra­lie­ne“. „Tai tik­rai ga­na neį­ti­ki­ma, kai pa­ gal­vo­ji, ko­kia ne­po­pu­lia­ri ji bu­vo mi­rus Dia­nai. Tų žmo­nių, ku­rie bu­ vo abe­jin­gi ar­ba jau­tė, kad Wind­so­ rai vi­sai ne­be­te­ko pra­smės ir jų rei­kia at­si­sa­ky­ti, skai­čius – vi­sa tai pa­si­ kei­tė, – sa­kė K.Wil­liams. – At­ro­do, kad vi­sa Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja pir­mą bir­ že­lio sa­vait­ga­lį išeis į gat­ves.“

Vi­so šio šur­mu­lio cent­re – 86 me­tų mo­te­ris, ku­ri jau yra pro­se­ ne­lė ir ku­ri 1952 m. lan­kė­si Ke­ni­jo­ je, kai vie­ną ry­tą bu­vo pa­ža­din­ta ir iš sa­vo vy­ro prin­co Phi­li­po iš­gir­do, kad jos 56 me­tų tė­vas ka­ra­lius Jur­ gis VI mi­rė, o ji ta­po ka­ra­lie­ne.

Ji ka­rū­nuo­ta dau­giau nei po me­ tų, 1953-ių­jų bir­že­lio 2 d., Vest­ mins­te­rio aba­ti­jo­je.

Praė­jus še­šiems de­šimt­me­čiams pa­reng­ta pla­ti ju­bi­lie­jaus pro­gra­ma la­bai ski­ria­si nuo pir­mo­jo Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos dei­man­ti­nio ju­bi­lie­ jaus 1897 m.

Ka­ra­lie­nė Vik­to­ri­ja tuo­met dėl rai­šu­mo ne­ga­lė­jo už­lip­ti Šv. Pau­ liaus ka­ted­ros laip­tais, tad trum­ pos pa­dė­kos pa­mal­dos bu­vo su­ reng­tos lau­ke.

Da­bar­ti­nė ka­ra­lie­nė at­ro­do ge­ros svei­ka­tos ir šie­met ne­ma­žai va­ži­ nė­jo po Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, da­ly­va­ vo su­si­ti­ki­muo­se su pa­val­di­niais, ta­čiau dėl gar­baus am­žiaus už­sie­ nio ke­lio­nes ju­bi­lie­jaus pro­ga pa­ li­ko ki­tiems ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riams.

Gruo­dį jos vy­rui pri­rei­kė sku­ bios šir­dies ope­ra­ci­jos, bet per ju­ bi­lie­jaus iš­kil­mes, ku­rios vyks vos sa­vai­tė prieš jo 91-ąjį gim­ta­die­nį, prin­cas Phi­li­pas tu­ri at­lik­ti vi­sus sa­vo vaid­me­nis.

BNS inf.

Ak­ty­vu­mas: Elž­bie­ta II at­ro­do

ge­ros svei­ka­tos ir šie­met ne­ma­ žai va­ži­nė­jo po Di­džią­ją Bri­ta­ni­ ją, da­ly­va­vo su­si­ti­ki­muo­se su pa­ val­di­niais. „Reu­ters“ nuo­tr.

Vardai Šiandien: Algimantas, Eduardas, Milvydė, Nerimantas, Pilypas, Vilhelmina Rytoj: Augustinas, Brunonas, Genadijus, Leonora, Virgaudas, Žymantė

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Pajusite dėkingumą viskam, kas jus supa.

Dalykitės džiaugsmu ir meile su kitais, ypač su tais, kuriems jos trūksta. Raskite laiko pailsėti.

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Galite įsimylėti ar sutikti žmogų, kuris jums padarys itin didelę įtaką. Saugokitės gražbyliaujančių žmonių, nes galite smarkiai apsigauti ir priimti netinkamą sprendimą.

Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima bei aplinkiniais.

Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tik nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant labai svarbi.

Vėžys (06 22–07 22). Nuo pat ryto lydės pakili nuotaika, malonus jaudulys, džiugins artimųjų, kolegų, draugų dėmesys. Tinkama diena priimti lemiamus gyvenimo sprendimus.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės.

Dar geriau būtų aplankyti parodą, naujai pažvelgti į miestą ir pasisemti iš jo įkvėpimo bei naujų jėgų Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti aplinkinių žmonių. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, klauskite intuicijos.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus.

Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Neignoruokite savo norų. Šaulys (11 23–12 21). Gali būti, kad kas nors ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus sunku valdytis. Nė minutėlės neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Ši diena nepalanki spręsti svarbius ir lemtingus klausimus. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu, dėl to bus sunku susikaupti darbe. Nepamirškite – svarbiausia ištvermė.

Vandenis (01 21–02 19). Būsite optimistiškai nusiteikęs, viskas atrodys paprasta ir lengva. Pasiduokite emocijoms ir nesigailėsite, nes juk ne viską galima įvertinti tik šaltu protu. Žuvys (02 20–03 20). Savaitgalis nusimato itin darbingas, būsite kupinas energijos, norėsite nuveikti daugiau nei paprastai. Tik raskite laiko ir pailsėti – pasivaikščioti gryname ore, pasideginti saulutėje.