Lietuva
8p.
Ekonomika
10p.
Pasaulis
Šalies verslas dar atsargiai vertina darbuotojų galimybes dirbti iš namų.
„Snoro“ griūties aplinkybes tyrusi Seimo komisija mato darbo prokurorams.
11p. J.Assange‘as neįtikino britų, kad švedų prokuroras neturėjo teisės jam skirti arešto orderio.
Muzikos apdovanojimų M.A.M.A. organizatoriai atlikėjus pamalonins ilgesniu nominacijų sąrašu.
24p.
Ketvirtadienis gegužės 31, 2012 Nr. 126 (19685) Kaunodiena.lt 2 Lt
Teismas nusprendė: „Bajorkiemį“ – nušluoti
Baigiama auksinio tualeto byla Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Kauno apygardos teismas baigė nagrinėti garsiąją auksinio tuale to bylą ir liepos 16 d. kaltinamieji išgirs verdiktą. Prieš tejus metus kilo skandalas, kai savivaldybė daugiau nei 500 tūkst. litų sumo kėjo už prie Kauno pilies pastaty tą konteinerinį tualetą. Nuotaikų kaita
Į paskutinį teismo posėdį proceso dalyviai vakar rinkosi visai kito kios nuotaikos, tarsi labiau atsipa laidavę. Per trejus skandalingosios auksinio tualeto bylos nagrinėji mo metus teisiamųjų nuotaikos ir garsiai laidomos replikos keitėsi.
4
Dienos citata „Jeigu kažkuris ir pasun kėjo dviem kilogramais, to tikrai nepastebėjau“, – per medicininį patikrinimą krepšininkus apžiūrėjęs Lietuvos krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas didesnių problemų neįžvelgė.
Sprendimas: šie pastatai teismo sprendimu turės būti nugriauti.
Trys mėnesiai. Tiek liko šalia autostrados esančio „Bajorkiemio“ pastatams. Užei ga krito nuo Temidės kardo – artimiausiu metu su žeme turės būti sulyginti beveik visi čia esantys statiniai, kurie iškilo be jo kių leidimų. Zoologijos sodas parduoda
2p.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kauniodiena.lt
Spjovė į įstatymus
Restoraną „Bajorkiemis“ valdę verslininkai Kauno marių regioni niame parke sugebėjo suręsti ištisą pastatų kompleksą. Nuo plento iki marių didelį plotą regioninio par ko dabar užima didžiulė dvaro sti
liaus užeiga, klėtys su pobūvių pa talpomis ir pirties kubilais lauke, tvartas su ožkomis, didelė vasaros estrada, pavėsinės, vaikų žaidimų įranga, karčemėlė su parduotuve. Verslininkai nesivargino dėl sta tybos leidimų, nerengė statinių techninių projektų, nederino šių statybų su Kaišiadorių rajono savivaldybe.
13p.
2
Miestą juos dainų ir šokių pynė Savaitgalį Dainų slėnis pateisins sa vo tikrąjį vardą, skęs muzikos garsų jūroje – čia rengiama tradicinė dai nų ir šokių šventė. Šiemet ji skirta poeto Maironio 150-osioms gimi mo metinėms. Organizatoriai tiki na kuriantys tokią atmosferą, kad visi pasijaustų lyg sėdintys garsio jo tautos dainiaus gimtinėje po žy dinčiais sodais, o keli tūkstančiai šventės dalyvių šlifuoja paskuti nius žingsnius ir akordus. Anot jų, šventės dalyviai stengsis subtiliai prisiliesti prie didingos poeto ir Lietuvos praeities supindami dai nų ir šokių pynę. 16p.
2
Ketvirtadienis, gEgužės 31, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
17
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,22
sąlygos – ypač sudėtingos.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Iš zoologijos sodo namo galite parsivesti ir guanaką Parduodami jaunikliai
„Parduodame atliekamus gy vūnus – prieauglį. Juk nepaliksi jauniklių kryžmintis su tėvais ar tarpusavyje“, – kalbėjo sodo vy riausioji biologė Virginija Raude liūnienė. Šiuo metu parduodama 10 barz dotojų agamų. Šie ropliai įvertin ti po 110 litų, tačiau jie yra vieni iš labiausiai perkamų gyvūnų.
Paklausą turi ir vietnamietiškos kiaulytės. Dabar jas esame pakei tę labai panašio mis nykštukinėmis kiaulytėmis. Išper ka ir jas. Pasak V.Raudeliūnienės, žmo nės dažniausiai perka įvairius roplius, banguotąsias papūgėles (po 21 litą), šeškiukus, ožiukus. Norintieji įsigyti šeškiukų ir ožiu kų turės palaukti, nes jie dar per maži ir juos reikia paauginti. Vienas šeškiukas įkainotas 103 litais, Kamerūno ožkų jaunik
Aplinkos ministerijos Gamtos ap saugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialis tas Selemonas Paltanavičius tei gė, kad, egzotinius gyvūnus per kant iš Zoologijos sodo, jiems laikyti namuose jokių specialių leidimų iš ministerijos nereikia. „Zoologijos sodas išrašys ofi cialius roplio ar kito gyvūno įsi gijimo dokumentus ir nurodys, kokiomis sąlygomis jis turės bū ti laikomas“, – komentavo S.Pal tanavičius.
Vyriausiosios biologės teigimu, sunkiausia prižiūrėti roplius. „Jie daug vietos neužima, bet jiems laikyti reikia ir daugybės žinių, ypatingų sąlygų, ir finansinių ga limybių. Būtina palaikyti vienodą temperatūrą, drėgmę, apšvietimą, būtina ultravioletinė šviesa“, – vardijo Lietuvos zoologijos sodo atstovė. V.Raudeliūnienė teigė nesiti kinti, kad kas nors iš lietuvių su sidomės guanaku. Ir kliūtis ne kaina – 1,5 tūkst. litų, o gyvūno dydis ir specifin ės laikymo są lygos. „Jam reikia didelio aptva ro. Lietuvoje nelabai kam jį turi me parduoti. Vieną esame išvežę į Lenkiją, į privačią kolekciją“, – prisiminė vyriausioji biologė. Pernai brangiausias Lietuvos zoologijos sodo parduotas gyvū nas – kupranugaris. Jį už 7 tūkst. litų įsigijo Lenkijos zoologijos so das. Užsienio zoologijos sodai la bai domisi šiauriniais elniais, kupranugariais, erniais.
Brangiausiai pardavė kupranugarį
Ieško palšųjų grifų
lių patelės – 50, patinėliai – 70, suaugusi ožka – 90 litų. „Paklausą turi ir vietnamie tiškos kiaulytės. Dabar jas esame pakeitę labai panašiomis nykš tukinėmis kiaulytėmis. Išperka ir jas“, – pasakojo V.Raudeliū nienė. Statistika, kiek per metus sodas surenka lėšų už parduotus gyvū nus, nevedama. Ministerijos leidimo nereikia
Pasak Lietuvos zoologijos sodo vyriausiosios biologės V.Raude liūnienės, norintieji įsigyti gyvū ną turėtų pasidomėti jo priežiūra, laikymo sąlygomis. Sodo specia listai visada pasirengę konsultuo ti pirkėjus.
Brangiausias: už vieną kupranugarį Lenkijos zoologijos sodas pa
klojo 7 tūkst. litų.
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
33
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Statybos nebuvo sude 1 rintos ir su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba, Kauno
Kaina: guanaką siūloma įsigyti už 1,5 tūkst. litų, tačiau jos laikymo
j.sakiene@kaunodiena.lt
10 mg/m3
Teismas nus „Bajorkiemį“
Už 1,5 tūkst. litų iš Lietuvos zoologi jos sodo galite kad ir šiandien įsigy ti guanako patiną. Trys taivaniniai smailiauodegiai žalčiai įvertinti po 82 litus. Įvairios žu vytės parduoda mos po 2–5 litus.
Jurgita Šakienė
Anglies monoksidas (CO)
Artūro Morozovo nuotr.
Lietuvos sodo pirkinių sąraše pir mieji įrašyti palšieji grifai. Prieš porą metų iš Prancūzijos buvo gau tas pasiūlymas įsigyti grifą už 7,5 tūkst. eurų. Kauniečiai atsisakė. „Tokių brangių gyvūnų negali me įpirkti, tikimės, kad pavyks iš sikeisti. Dėl to kalbamės su Kali ningrado zoologijos sodu. Jiems siūlome nykštukinio begemoto patelę, iš jų tikimės gauti du pal šuosius grifus, nebūtinai porelę, svarbu, kad gautume“, – pasako jo V.Raudeliūnienė. Pasak jos, gri fų dar bus ieškoma, nes sodas no ri sudaryti dvi poras. „Taip norėtume sudaryti dvi poras jūrinių erelių. Sveikų ere lių neturime nė vieno. Vieninte lio patino koja traumuota, jis ne tinkamas poravimuisi. Jau esame sutarę su Nikolajevo zoologijos sodu Ukrainoje. Už penkias snie gines žąsis mums žada duoti jū rinio erelio patelę“, – aiškino vy riausioji biologė. Pagal Europos retų ir nykstan čių rūšių išsaugojimo programą rudenį į Kauną iš Prancūzijos at keliaus snieginio leopardo pati nas, iš Maskvos – patelė, o iš Če kijos – Amūro tigras.
marių regioninio parko direkcija. Bet keisčiausia šių valdiškų ins titucijų laikysena: kol Kauno ma rių regioniniame parke dygo ne legalūs statiniai, jokie valstybės tarnautojai procesui netrukdė. Tiesiog romiai žiūrėjo pro pirš tus, kaip ant Kauno marių kranto kertami medžiai, liejami pamatai, renčiami rąstai. Dabar aštuoni mediniai, į etnog rafinį stilių pretenduojantys stati niai per tris mėnesius turės būti nugriauti. Kauno apygardos teis mas paskelbė, kad palieka galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teis mo sprendimą. Į jį kreipėsi Kaišia dorių rajono apylinkės prokuratū ra, prašydama įpareigoti šiuo metu bankrutuojančią bendrovę „Bajor kiemis“ sunaikinti nelegalius sta tinius. Anksčiau nubaustas ir valdinin kas, kuris išdavė leidimą eksploa tuoti nelegaliai iškilusius pastatus. Kauno apskrities viršininko admi nistracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistas Jonas Butkus teisme naiviai tvirtino nežinojęs, kad statyba parko teritorijoje turi būti derinama su parko direkcija. Teismas valstybės tarnybą jau pa likusį vyrą nubaudė 12,5 tūkst. li tų bauda. Gaili darbo
Šiuo metu „Bajorkiemio“ teritori ją ir įrangą prižiūrintis darbininkas žurnalistams pasakojo dirbęs čia su pertraukomis nuo tada, kai resto ranas dar tik kūrėsi, buvo aktyviai statomi pastatai. „Vyko labai intensyvios statybos, buvo pilna darbininkų. Dabar, kai sužinojau, kad viskas daryta nele galiai, negaliu atsistebėti, kaip nie kas iš valdžios, regioninio parko di rekcijos atstovų neatėjo paprašyti dokumentų. O dabar, kai jau seniai visi įprato prie tų pastatų, sumąs tė viską išgriauti“, – stebėjosi ne norėjęs skelbti savo pavardės dar bininkas. Jis sakė gyvenantis netolie se esančiame Karčiupio kaime. „Man čia ateiti tik kelios minutės kelio, moka daugiau nei minimu mą, todėl bus labai gaila praras
Galimybė: pagrindinis „Bajorkiemio“
ti gerą darbą. Čia dirba ir daugiau kaimo gyventojų, kiti atvažiuoja iš Kaišiadorių, Neveronių“, – pasa kojo vyras. Bankrutuojančio „Bajorkiemio“ bankroto administratorius teis me aiškino, kad pastatų nereikėtų griauti dėl to, kad vienas iš bendro vės kreditorių yra Valstybinė mo kesčių inspekcija. Griaunamiems statiniams kreditą suteikęs „DNB banko“ atstovas irgi guodėsi, kad statiniai įkeisti bankui. Teismas paaiškino, kad viešasis interesas nusveria privačius ir gali būti apgintas tik nugriaunant pa status. Nuomininkai kelsis kitur
Teismas leido negriauti tik kalvės, kur laikomi teritorijos priežiūros įrankiai. Mat šis namukas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Taip pat galės stovėti pagrindinis res torano pastatas, bet su sąlyga, kad per metus jis bus įteisintas. Šiuo metu „Bajorkiemyje“ patal pas nuomojantis, restoranų tinklą valdantis verslininkas Paulius Ta mošiūnas aiškino, kad su bankru tuojančia įmone ir nelegalių sta tinių statyba neturi nieko bendra. „Patalpas išsinuomojome iš bank roto administratoriaus. Visada ži nojome, kad šios vietos ateitis mig lota ir tam rengėmės, todėl palikti
Pasmerkti: etnografinio stiliaus pirkios su kubilais ir viduje įrengtomis
estrada koncertams po trijų mėnesių turės dingti nuo žemės paviršiaus.
3
Ketvirtadienis, gEgužės 31, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
sprendė: – nušluoti Niekas iš valdžios, regioni nio parko direkci jos atsto vų neatė jo papra šyti doku mentų.
Dėmė: ši Raudondvario pl. ir Romainių g. sankryža – pavojingiausia mieste.
Dviejose miesto sankryžose atsiras šviesoforų Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
“ statinys dar gali išlikti, jei per metus bus įteisintas.
šias patalpas nebus sudėtinga“, – tvirtino P.Tamošiūnas. Jis pasakojo, kad netoli dabar tinio „Bajorkiemio“, kitoje vieto je prie Kauno marių rengiasi sta tyti restoraną, konferencijų salę. „Ten pastatų griauti tikrai nerei kės, viską darome legaliai ir pagal įstatymus. Nesirengiame karto ti ankstesnių „Bajorkiemyje“ dir busių verslininkų klaidų“, – tvir tino jis.
Algirdas Mažeika:
Aš tik žinau, kad parko direkci ja žodžiu pritarė idėjai pelkėtoje vietoje statyti res toraną. Jei pasta tus nugriaus, man jų bus gaila.
P.Tamošiūnas sakė dar neži nantis, kaip pasielgs, jei bankro to administratorius ar kreditoriai pasiūlytų įteisinti pagrindinį „Ba jorkiemio“ pastatą. „Apie tai su manimi niekas nekalbėjo“, – tei gė jis.
pokylių patalpomis, lauko
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Dar turi vilties
Vienas iš buvusių „Bajorkiemio“ savininkų, dabar restoranų tink lą „Bernelių užeiga“ valdantis Al girdas Mažeika sakė tebepuose lėjantis viltį sugrįžti į paplentės restoraną. Šalia autostrados iškilęs „Bajor kiemis“ prieš kelerius metus ati teko A.Mažeikos buvusiam verslo partneriui Gintautui Remeikai, kai verslininkų keliai išsiskyrė dėl tar pusavio konfliktų. „Jis ir rūpinosi statybos reika lais. Aš tik žinau, kad parko direk cija žodžiu pritarė idėjai pelkėtoje vietoje statyti restoraną. Jei pasta tus nugriaus, man jų bus gaila“, – kalbėjo A.Mažeika. Jis teigė, kad bandys įteisinti bent pagrindinį pastatą. „Taip pat mė ginsiu ieškoti kompromiso ir gal būt pakeisti kitus statinius, kad jie derėtų prie kraštovaizdžio“, – dali josi planais verslininkas. A.Mažei kos manymu, galbūt labiau pride rinus pastatus prie kraštovaizdžio, būtų galima juos išsaugoti. Gali būti, kad A.Mažeika yra gir dėjęs Teisėjų tarybos pirmininko Gintaro Kryževičiaus išvedžioji mus, kaip būtų galima apsaugoti Preilos botelius nuo teismo spren dimo griauti. Jis tvirtino, kad jau suformavęs ir komandą darbui „Bajorkiemyje“.
Paveldas: teismas leido palikti tik šią kalvę,
kuri turi kultūros paveldo statusą.
Tomo Raginos nuotr.
Kaun ieč iai sen iai lauk ia, kad a Raud ondv ar io pl., prie „Reg it ros“, ats ir as švies of or o reg u liuoj am a sank ryž a. Vak ar po sėd žiavusi Eismo saugumo ko mis ij a paž ad ėj o, kad šioj e vie toj e švies of or as bus pas tat yt as šiemet.
Ir miestiečiai, ir policijos pareigū nai tvirtina, kad Raudondvario pl.
ir Romainių g. sankryža šiuo metu yra pavojingiausia Kaune. „Šioje sankryžoje bus ne tik įrengtas šviesoforas, bet ir prapla tinta gatvė“, – sakė Transporto ir eismo organizavimo skyriaus ve dėjo pavaduotojas Gintautas De gutis. Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remi gijus Skilandis patvirtino, kad lė šų šiai sankryžai įrengti skyrė Lie tuvos automobilių kelių direkcija. „Tikslios sumos nenoriu įvardy
ti, nes dar neįvykęs konkursas ir neparinktas rangovas“, – teigė R.Skilandis. Šiemet Kaune šviesoforas taip pat atsiras Šiaurės pr. ir Jona vos g. sankryžoje, prie parduotu vės „Šilas“. Eismo saugumo komisija taip pat patvirtino projektą, ku riuo M.K.Čiurliono g. ir Kara liaus Mindaugo pr. sankryžoje būtų įrengtas šviesoforas, tačiau jam pastatyti šiais metais pinigų miesto biudžete nerasta.
Kas laiko Kauno oro uostą kvailio vietoje?
Eligijus Masiulis Susisiek imo ministras
Reaguodamas į vakarykštį „Kauno dienos“ rašinį „Kauno oro uostas lie ka kvailio vietoje“ noriu priminti, ko kiomis aplinkybėmis „Ryanair“ suti ko įkurti savo bazę Kaune ir kokios paramos pastaraisiais metais iš Vy riausybės iš tiesų yra sulaukęs Kau no oro uostas. 2010 m. Kauno miesto ir rajono savi valdybės įsipareigojo Kauno oro uos tui ir „Ryanair“ rinkodarai per trejus metus skirti apie 7 mln. litų. Tai bu vo viena esminių „Ryanair“ atėjimo į Kauną sąlygų. Pats oro uostas, suderi nęs su Susisiekimo ministerija, iki mi nimumo sumažino paslaugų kainas. Pati valstybė negali mokėti ar ki tais būdais remti „Ryanair“, nes to daryti neleidžia įstatymai. „Ryanair“ daugelyje Europos miestų savo bazes
kuria panašiu principu, kaip tai pada ryta Kaune – negauna valstybinės pa ramos, o naudos siekia bendradar biaudama su savivaldybėmis. Pradžia buvo labai graži. Kai mies te padaugėjo turistų, vietiniai politi kai net varžėsi, kuris daugiau prisiims dėl to nuopelnų, fotografavosi šalia „Ryanair“ lėktuvų. Tačiau praėjusiais metais savi valdybių mokėjimai pradėjo strig ti. „Ryanair“ rinkodarai ir oro uostui buvo skirta tik apie pusę planuotų pi nigų, o šių metų įsipareigojimai taip pat gali būti nevykdomi. Abi savival dybės šiais metais turi sumokėti 4,5 mln. litų. Jei tas nebus padaryta, „Ryanair“ taip pat gali keisti savo planus Kau ne. Jau praėjusiais metais, kai savi valdybės pradėjo nevykdyti savo pa žadų, aviakompanija perkėlė kelis skrydžius į Vilnių, kur mokesčiai yra didesni nei Kaune, tačiau potencialių keleivių taip pat daugiau. Kai Susisiekimo ministerija para gino Kauno miesto ir rajonų merus vykdyti savo pažadus, mes sulaukė me priekaištų, kad Karmėlavoje ne remontuojame šaligatvių (kam tada reikalingas meras?) ir apskritai Vy riausybė nemyli valstybinio Kauno oro uosto. Jei įstatymai leistų valstybei skirti pinigų „Ryanair“ bazei, mes tikrai tai padarytume. Nuo 2009 m. iki šio mo mento, kai esu susisiekimo ministru, Kauno oro uostas iš valstybės gavo 62,5 mln. litų, o Vilniaus oro uostas –
31 mln. litų. Čia yra tikrieji faktai. Tai gi dabar Vilnius oro uostas gali saky ti, kad Kauną mylime labiau. Beveik 30 mln. litų vertės Lietu vos pasiekiamumo gerinimo progra ma, kurią mini Kauno vadovai, sugrą žinus daugumą skrydžių po „flyLAL“ bankroto, buvo faktiškai sustabdyta, o pinigai grąžinti į valstybės biudže tą. Rinkodarai iš tos sumos išleista kiek daugiau nei 1 mln. litų, kuriuos gavo ne Vilniaus oro uostas savo kai nodarai mažinti, kaip teigia Kauno politikai. Už tuos pinigus buvo rekla muojama mūsų šalis, pavyzdžiui, per Europos krepšinio čempionatą. Bet kokiu atveju Kaunas pastarai siais metais iš valstybės yra gavęs dvi gubai daugiau pinigų nei didžiausias Lietuvos oro uostas. Vyriausybė ne remia nė vienos Lietuvoje dirbančios aviakompanijos, nedotuoja oro uos tų kainodaros. Kvailio vietoje Kauno oro uostas gali likti, jei savivaldybės nevykdys savo pažadų. Vakar meras Andrius Kupčinskas man žadėjo, kad taip nenutiks. Niekam nereikia priešpriešos tarp dviejų miestų. Čia ne „Žalgirio“ ir „Lietuvos ryto“ rungtynės. Kaltini mai vieni kitiems nėra konstruktyvus bendradarbiavimo kelias. Susisieki mo ministerija suinteresuota, kad visi Lietuvos oro uostai dirbtų stabiliai ir juose aptarnaujamų keleivių srautas didėtų, kaip tai buvo iki šiol. Vien dėl to Kauno oro uostas pastaraisiais me tais sulaukė didžiausių investicijų. Užs. 120531
4
Ketvirtadienis, gEgužės 31, 2012
miestas
Baigiama auksinio tualeto byla
Bylos pradžioje kaltina 1 mieji buvo kovingai nu siteikę ir tikino esą „nekaltai kalti
Pastaba: šioje sankryžoje įren
gus žiedą, kiltų papildomų eis mo problemų. Tomo Raginos nuotr.
Mero patarėjo užgaida? Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Eismo saugumo komisija vakar su laukė keisto prašymo: mero pata rėjas Aurimas Jaunarijus Ramoška pasiūlė šalia savivaldybės, E.Ožeš kienės, L.Sapiegos ir K.Donelaičio gatvių sankirtoje, įrengti žiedinę sankryžą.
„Iš L.Sapiegos gatvės per piką iš sukti neįmanoma. Šioje sankry žoje nuolat susidaro spūstys, todėl įrengus žiedą problema būtų iš spręsta“, – pareiškė A.J.Ramoška. Mero patarėjo pasiteiravus, kam kilo idėja įrengti žiedinę sankryžą, iš pradžių padvejojęs, jis bandė aiš kinti, kad tai bendras savivaldybės tarnautojų siūlymas. Komisijos posėdyje nekalbėta, kiek tokia užgaida galėtų kainuoti miesto biudžetui. Specialistų tei gimu, šis projektas sunkiai įgyven dinamas. „Ši vieta patenka į paveldo zo ną. K.Donelaičio gatve važiuo ja troleibusai ir autobusai. Reikėtų paanalizuoti, ar įrengę žiedą nesu keltume daugiau nepatogumų“, – svarstė komisijos pirmininkas Vy tas Bancevičius. Kai kurių komisijos narių teigi mu, žiedinė sankryža tik apsun kintų eismą centre.
nami dori vyrai“. Fotografai fiksavo jų plačias šypsenas, tačiau vėliau teisiamieji nustojo šypsotis ir ėmė vengti žiniasklaidos dėmesio. Vakar buvo numatyta išklausy ti vos dviejų teisiamųjų – buvusio savivaldybės Miesto ūkio departa mento vadovo Jono Žališkevičiaus ir administratoriaus direktoriaus buvusio pavaduotojo Romaldo Ra bačiaus paskutinius žodžius.
leto statyba kitoje vietoje, nei bu vo parinkta pradžioje, vyko savi valdybės administracijos vadovų nurodymu. J.Žališkevičius užbai gė: „Neturiu dėl ko jaustis kaltas ir prašau mane išteisinti.“
Chronologija 2008 m. ruden į buvo baigta tuale to statyba. Po kilusio skandalo pa ti sav ivaldyb ė subūrė skandalo priežast is išt irt i turėjusią kom isi ją, tačiau ši nurodė tik du gal imus kaltininkus: tuomečius Komunali nio ūkio skyriaus ir Miesto tvarkos priež iūros poskyrio vedėjus Valių Knokner į bei Rimantą Rutav ičių. Tarnautojai buvo atleisti iš darbo.
Jis pamiršo apie pa skutinį teismo po sėdį, bet pažadėjo greitai atvažiuoti.
Pamiršo apie posėdį
„Ar visi susirinko į teismo posė dį?“ – pasitikslino Kauno apygar dos teismo teisėjas Gytis Večers kas. „Nėra Bronislovo Kučinsko ir vienos advokatės“, – pastebėjo teismo posėdžio sekretorė. Ne juo kais sunerimta. B.Kučinskas uoliai lankė visus posėdžius, bylos nagri nėjimo pradžioje nenorėjo advoka to paslaugų – esą būdamas nekal tas ir pats apsigins. „Jis, žmogus, taip jautriai rea guodavo“, – svarstė teisėjas B.Ku činsko dingimo priežastį. Kolegos iš to paties teisiamųjų suolo taip pat susirūpino ir pamėgino pa skambinti buvusiam Kauno tary bos nariui. „Jis pamiršo apie pa skutinį teismo posėdį, bet pažadėjo greitai atvažiuoti“, – perdavė kole gos. Dėl B.Kučinsko buvo paskelb ta pusvalandžio pertrauka. Nesileido į analizę
Pirmajam paskutinis žodis buvo suteiktas J.Žališkevičiui. Statant auksinį tualetą jis dirbo Kauno sa vivaldybės Miesto ūkio departa mento direktoriumi. „Nesileisiu į kaltinimų anali zę, – pradėjo kalbą J.Žališkevi čius. – Tik norėčiau atkreipti dė mesį į vieną kaltinimo punktą. Tai parodo, kaip siekiama nuteisti ne kaltą žmogų.“ J.Žališkevičius mini kaltinamojo akto 2008 m. liepos 11 d. epizodą. Esą tą dieną J.Žališkevičius gavo tuomečio savivaldybės administ racijos direktoriaus Vyganto Gudė no nurodymą parinkti tualeto sta tybos vietą. Tai jis turėjo padaryti su kitu šios bylos veikėju Valiumi Knokneriu. „Nesu gavęs jokių nurodymų pa rinkti vietą“, – kategoriškai rėžė J.Žališkevičius. Jo tvirtinimu, tua
Visų kitų galėjusių prie nelegal ios tualeto statybos prisidėti tarnauto jų kėdės liko nepajud intos, tačiau vėl iau prok urorai į apk lausas pra dėjo kviest i ir įtar imus reikšt i pa ties aukšč iausio rango tarnauto jams.
Jaučiasi pavargęs
Paskutinis iš teisiamųjų žodį ta rė R.Rabačius. „Visuomenė turbūt jau pasisotino visų įvykių ir tuo, kad sunaikinta pavojinga gauja“, – savo kalbą pradėjo R.Rabačius. Jis aiškino nesuprantantis, už ką yra teisiamas. „Esu kaltinamas tuo, kad žinojau, jog statoma be leidi mo, tačiau nieko nedariau. Vėliau paaiškėjo, kad to leidimo ir nerei kėjo“, – aiškino R.Rabačius. Jis tikino, kad pats siūlė patik rinti, ką savivaldybė perka. Jau tuo metu kilo įtarimų, kad savivaldy bei buvo pasiūlyta pastatyti vieną tualetą, o paskui statybininkai įgy vendino visai kitą projektą. „Lie pos 1 d. parašiau dėl to pareiški mą ir išėjau atostogauti, o liepos 16 d. pinigai vis tiek buvo išmokė ti“, – įvykių chronologiją prisimi nė R.Rabačius. Niekur šiuo metu nedirban tis R.Rabačius sakė išvažiuojantis atostogauti į Saremo salas. Jis ne ketina grįžti klausytis teismo nuo sprendžio.
2009 m. Kauno apygardos prok u rat ūra teismui perdavė 19 tomų vad inamojo auksin io tualeto by lą. Įtar imai pareikšt i 12 asmenų: ašt uon iems sav ivaldybės tarnau tojams, vienam pol it ik ui ir trims tualetą stačiusios bendrovės „TK sprendimai“ darbuotojams. Prokurorai teigė nustatę, kad Kau no miesto sav ivaldybė už tualetą neteisėtai sumokėjo 527 tūkst. litų ir taip padarė didelę žalą visuome nei. Daugeliui asmenų inkriminuo jamas jiems patikėto turto iššvais tymas ir dokumentų klastojimas. Neprisipažino: Miesto ūkio de
partamento buvęs direktorius J.Žališkevičius sakė „neturįs dėl ko jaustis kaltas“. Tomo Raginos nuotr.
2010 m. auksinio tualeto byla pra dėta nagr inėt i Kauno apygardos teisme.
Prokuroro pasiūlytos bausmės Jonui Žališkevičiui – 4 metai lais
Jonui Vasauskui – 2 metai ir 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
Stasiui Pūtviui – 9 mėn. laisvės atė
vės atėmimo, bausmę atliekant patai sos namuose. Rimantui Rutavičiui – 2 metai ir
Zenonui Girčiui – 2 metai ir 6 mėn.
9 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlie kant pataisos namuose.
laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.
laisvės atėmimo bausmė, ją atide dant.
Valiui Knokneriui – 2 metai ir
Romaldui Rabačiui – laisvės atė
9 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlie kant pataisos namuose.
mimo bausmė 2 metams, ją atidedant 3 metams.
Egidijui Račkauskui – 2 metai ir
Rom ald ui Lauk aič iui – 9 mėn.
9 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlie kant pataisos namuose.
laisvės atėmimo bausmė, ją atide dant.
mimo bausmė, ją atidedant. Rimgaudui Miliukščiui – 9 mėn.
Bronislovui Kučinskui – 5 mėn.
laisvės atėmimo bausmė, jos vykdy mą atidedant metams. Ant an ui Gint aut ui Liaud ans
kui – 2 metai ir 9 mėn. laisvės atėmi mo, bausmę atliekant pataisos na muose.
Elektrošokas tramdo ir triukšmadarius Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Patrulių rinktinės pareigūnai elekt roimpulsinį prietaisą „Taser“ šie met panaudojo 11 kartų. Policinin kai tvirtina, kad kartais pakanka tik perspėti, kad bus panaudotas „Taser“, ir noras priešintis dingsta.
Patruliai pirmadienio vakarą gavo pranešimą, kad kavinėje Laisvės al. 90 triukšmauja lankytojas ir kabi nėjasi prie kitų lankytojų. Atvykus pareigūnams 30-metis triukšmadarys nenurimo. Jis ban dė priešintis policininkams. Vie nam iš patrulių vyras smogė delnu į krūtinę, todėl pareigūnams teko
panaudoti elektroimpulsinį prie taisą ir antrankius. Po to viešosios tvarkos pažei dėjas nuvežtas ir uždarytas į Kau no apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Čia sulaiky tojo V.P. kraujyje aptikta 1,70 pro milės alkoholio. Patrulių rinktinės mobiliosios kuopos vyriausiasis patrulis Ro bertas Bundza prisiminė, kad, tik pradėjus naudoti elektroimpul sinį prietaisą „Taser“, juo kur kas dažniau tekdavo tramdyti įtaria muosius. „Dabar kartais užten ka perspėti, kad bus panaudo tas elektroimpulsinis prietaisas, ir noras priešintis praeina“, – tvirti no R.Bundza.
Pareigūnai per mokymus priva lo savo kailiu išbandyti prietaiso sukeliamus jausmus. „Antrą kartą tikrai nesinori to patirti. 5 sekun dės, kurias prietaisas veikia žmo gų, atrodo labai ilgos. Po to vykdai viską, ką liepia“, – įspūdį prisimi nė vyresnysis patrulis Algis Vai čiūnas. Pareigūnų vertinimu, ši itin veiksminga drausminimo priemo nė žmogui yra nekenksminga. Šū viu per atitinkamą atstumą žmo gų pasiekia 50 tūkst. voltų srovė ir 5 sek. pažeidžia centrinę nervų sistemą. „Jautiesi, kaip mėšlungio sutrauktas, ir lauki, kad tik grei čiau tai baigtųsi“, – aiškino parei gūnai.
Efektyvu: pareigūnai naudoja elektroimpulsinį prietaisą „Taser“.
Artūro Morozovo nuotr.
5
Ketvirtadienis, gEgužės 31, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Nelegaliu ginklu šaudė šunis
Klaipėdoje nagri nėjamoje Daktarų gaujos byloje lauk tos Henriko Dakta ro kalbos teismui neteko išklausyti, nes pagrindinis kal tinamasis paprašė apklausti daugiau liudytojų.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Kauno policijos pareigūnams antradienio popietę teko skubė ti į Kalnelio gatvę. Gautas prane šimas, kad ginkluotas vyras šau do į šunis.
Nuotaika: būrio pareigūnų saugomas H.Daktaras, teismo koridoriaus
gale pamatęs artimuosius, visada šypsosi.
Vytauto Petriko nuotr.
H.Daktaras neprabilo, bet užvertė teismą prašymais Daiva Janauskaitė d.janauskaite@diena.lt
Kvies būrį liudytojų
H.Daktaras yra vienintelis dar ne kalbėjęs kaltinamasis. Vakar ką nors paaiškinti apie byloje mini mus nusikaltimus jis atsisakė. Gaujos vad eiva vad in am as H.Daktaras teigė, kad iki šiol neapklausti trys pagrindiniai liu dytojai, kurių žodžiais remiasi kal tinimai. O kauniečio gynėjas pa prašė apklausti 16 liudytojų. Tarp jų yra ir asmuo, kuris pats veržė si liudyti garsiojoje byloje. Jau da bar žinoma, kad keli žmonės kalbės apie pareigūnų jiems darytą spau dimą liudyti prieš H.Daktarą. Kitų kaltinamųjų gynėjai taip pat prašė apklausti papildomus liudytojus. Pavyzdžiui, Egidijaus Abariaus naudai prašyta kvies ti jo pirmąją žmoną, dabar gyve nančią JAV. Iš netrumpo sąrašo prašytų ap klausti asmenų teismas nuspren dė išklausyti ne visus, ketinama apk laust i ne daug iau kaip po rą dešimčių liudytojų. Advokatai įpareigoti pasirūpinti, kad gyny bai reikalingi liudytojai atvyktų laiku. Prašymas apklausti 90-metę H.Daktaro močiutę ir kitą sunkiai sergantį liudytoją nuotoliniu bū du atmestas, nes įstatymai numa to tokį apklausos būdą taikyti tik asmenims, saugomiems nuo nusi kalstamo poveikio. Tikėtina, kad papildomai kvie čiamų liudytojų apklausa neužvil kins bylos nagrinėjimo. Suabejojo, ar kapas – Mačialkos
H.Daktaro gynėjas paprašė atlik ti ir pakartotinį DNR tyrimą palai kų, rastų miške, kur buvo užkastas gaujos narių nužudytas Arvydas Mučinskas, pravarde Mačialka. Advokatas teigė abejojąs, kad rasti palaikai yra šio vyro. Mat ve lionio kaulus apžiūrėję specialis tai teigė, kad mirusysis galėjo bū ti 46 metų, o nužudytasis buvo tik 29-erių. Be to, liudytojai teigė, kad A.Mu činskas nužudymo dieną vilkėjo kostiumu, bet miške rastas velio nis buvo su megztiniu.
Į įvykio vietą atvykę pareigūnai namo kieme rado 59-erių me tų kaunietį. Netrukus aptiktas ir lygiavamzdis medžioklinis šau tuvas, tačiau šunų aplinkui ne buvo. „Šovė, bet nepataikė“, – aiš kino Kauno vyriausiojo polici jos komisariato atstovas spau dai Kęstutis Kasciukevičius. Tuo metu, kai atvyko pareigūnai, vy ras jau nešaudė. Pareigūnai paėmė neteisė tai laikomą medžioklinį šautuvą. Negana to, paaiškėjo, kad netei sėto ginklo savininkas buvo išgė ręs. Jam nustatytos 2,66 promilės alkoholio. Panemunės policijos komisa riate pradėtas ikiteisminis tyri mas dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais.
Atėmė: pareigūnai konfiskavo
neteisėtai laikomą ginklą.
Roberto Gabrio nuotr.
Moteriškų apatinių mėgėjas Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Planai: dėl šeimos turtų ketinama apklausti H.Daktaro žmoną ir mo
tiną.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Advokatas pam in ėj o ir ki tų ekspertizės išvadomis abejo ti privertusių detalių. Teisininkas norėjo pats dalyvauti ekshumuo jant A.Mučinską ir paimant jo ar timiausių giminaičių DNR mėgi nius. Teismas nusprendė šį prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
teisėtai praturtėjus bus pateikti kitoje byloje. Dėl Daktarų šeimos turtų ketinama apklausti H.Dak taro žmoną ir motiną. Byloje yra dokumentai, liudijan tys apie šios šeimos pasiskolintus pinigus.
Prašymas apklaus ti 90-metę H.Dak taro močiutę ir ki tą sunkiai sergan tį liudytoją nuotoli niu būdu atmestas. Suskaičiavo Daktarų pinigus
Prieš kelias dienas prokurorai teis mui pateikė šešis tomus papildo mos medžiagos. Tai daugybės Daktarų, Ganu sauskų ir Abarių šeimų atstovų mokestinių patikrinimų doku mentai. Jais siekiama įrodyti, kad šios šeimos praturtėjo neteisėtais būdais. Ar ši medžiaga bus prijung ta, paaiškės birželį, kai Klaipėdos apygardos teismas vėl nagrinės šią bylą. Gali būti, kad kaltinimai ne
Prekybos centre „Molas“ sulaiky tas vyras, pavogęs tris moteriškas liemenėles. Vagyste įtariamas 34erių V.V. Apatinis trikotažas, ku rį pasikėsinta nugvelbti, įvertin tas 239 litais.
Dainavos policijos komisariato viršininkas Saulius Karosevičius vakar po pietų teigė, kad įtaria masis vis dar uždarytas arešti nėje. Pradėtas ikiteisminis ty rimas. Dėl liemenėlių vagystės sulaikytas tik šis vyras, nors, pa
sak S.Karosevičiaus, pirminiais duomenimis, jis prekybos cent re vaikščiojo su moterimi. Ši in formacija tikrinama. Pranešimą apie vagystę poli cija gavo antradienį maždaug 17 val. Sprunkantį vagį sulaikė pre kybos centro apsaugos darbuo tojai. Belieka spėlioti, kam jaunam vyrui prireikė moteriškų apati nių. Pasak komisariato viršinin ko, įtariamasis vagystę neigia. S.Karosevičiaus duomenimis, V.V. policijai yra žinomas. Anks čiau jis ne kartą baustas už va gystes.
Kratosi gaujos nario vardo
Vakar iki pietų teismas apklau sė Rol and ą Zaveck ą, pravard e Džempis. Šis tikino nebuvęs gau jos nariu ir nusikaltimuose neda lyvavęs. Jam inkriminuojamas dalyva vimas verslininko Sigito Čiapo ir jo vairuotojo Vinco Varno nužu dyme. R.Zaveckas neigė dalyvavęs vyk dant šį nusikaltimą. Jonas Bielskis liudijo, kad šio vyro autoritetas po S.Čiapo sušaudymo pakilo gaujos vadeivų akyse, nors iki tol jis bu vo nelabai vertinamas. Kaltinime teigiama, kad R.Za veckas vairavo automobilį, kuriuo važiavo į verslininką ir jo vairuo toją šaudę žudikai. Šis kaunietis kaltinamas daly vavęs pagrobiant kontrabandinių rūkalų prikimštą vilkiką. R.Za veckas tvirtina tuo metu ilsėjęsis Vengrijoje ir siekia tai įvairiais bū dais įrodyti.
Kaina: bandytų pagrobti liemenėlių vertė – daugiau nei 200 litų.
„Shutterstock“ nuotr.
6
ketvirtadienis, gegužės 31, 2012
nuomonės
Kodėl abejojame VAE projekto nauda?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Euras ir „Monopolis“ Stasys Gudavičius
A
nglų dienrašt is „Lon don Even ing Stan dart“ euro zonos gal vosūkį, ką dar yt i su Graik ija, nuolat balansuojanč ia ties nemok umo riba, palyg ino su popul iar iu „Monop ol io“ sta lo žaid imu. Pasak straipsn io au torės, šiame žaid ime neretai su sidaro tok ia situacija, kai vienam žaidėjui labai smark iai sekasi, jis prirenka daug turto ir pinigų, o li kusieji susėdę prie žaidimo stalo „nusig yvena“, bankr utuoja. Tuo met tampa akivaizdu, kad žaid i mas netrukus baigsis.
Euro zonos žlugimas reikštų, kad smarkiai padidėtų naujos recesi jos bangos tikimybė. Norint, kad jis tęstųsi, lyderiui ten ka svarstyti, kaip paremti atsilie kančius – kreditais, perleidimais, turto dovanojimais, atleid imais nuo mokesčių ir taip toliau. Pan ašūs pas ir ink imo galvosū kiai, kaip rašo „London Even ing Standart“ apž valg in inkė, dabar kank ina euro zoną. Ar jai pri klaus anč ios turt ingesnės šalys bandys tęsti žaidimą su bankru tuojančia Graikija – pamaitins jos ekonomiką vis naujais kreditais, galbūt dalį jų nurašys? Ar šią Pie tų Europos valstybę išmes lauk iš bent jau iki šiol prestiž iniu laiky to klubo ir taip sukels pavojų, kad ir visas euro projektas ims ir vie ną neg raž ią dieną sug rius? Taig i, ką daryti? Baisiausia, kad atsak ymo į šį gy vybiškai svarbų klausimą nei eu ro zona, nei visa ES, tad ir Lietu va, neranda jau gana ilgai. Svars tymai, disk us ijos, skaič iav imai tęsiasi. Šis tas, žinoma, priklausys ir nuo pačios Graikijos, kurioje netrukus
Birutė Vėsaitė
vėl bus surengti parlamento rin kimai. Jeigu graikų rinkėjai į val džios olimpą galutinai išstums tuos, kurie pasisako prieš tarptau tinių įsipareigojimų laikymąsi ir griežtas taupymo priemones, tuo met išeitis gali būti vienokia. Bet jeigu Graikija nepraras sveiko proto ir toliau patvirtins savo no rą likti euro zonoje ir laikytis pri siimtų įsipareigojimų, tuomet gal būt bendrą ES valiutą dar pavyks išgelbėti. Liet uva ne tik jau daugelį metų oficial iai deklar uoja siekį įstot i į euro zoną. Mūsų šal is yra įsipa reigojusi tai padaryti Stojimo į ES sutartyje. Tad noras įsivesti eurą įtvirtintas kaip oficialus Lietuvos įsipareigojimas. O kas būtų, jeig u euras imtų ir žlugtų? Liet uva ne tik kad ne taptų finansiškai stipriausio, nors ir su tam tikrom is problemom is sus idur ianč io klub o nare. Eu ro zonos žlug imas reikštų, kad smark iai padidėtų naujos recesi jos bangos tik imybė. Šitok io stipraus, jau antro per pa star uosius keler ius met us smū gio Liet uvos ekonom ika gal i ir neatlaikyti. Todėl oficialusis Viln ius turėtų būti suinteresuotas, kad ekono minė griūtis nepasikartotų. Ne tik Viln ius, bet ir kitos Europos bei pasaulio sostinės to nenorėtų. Vis dėlto než in ia, kiek dar laiko bus ieškoma išeičių iš sudėtingo graik iškojo pato sit uacijos. Kaip nepaskandinti Graikijos, bet ir ne praž udyti viso euro klubo? Atsakymų paieškos gali užtrukti dar ilgai. Kai kurie skeptiškiau nu siteikusieji netgi prognozuoja, kad euro klausimai išliks aktualūs net kitų metų antrą pusmetį, kai Lie tuva pirmininkaus ES. Jeig u taip atsit iktų, Lietuvos da bar svarstoma 2013-ųjų antrojo pusmečio pirm in inkav imo pre lim inar i darbotvarkė nueitų šu niui ant uodegos. Tektų visą dė mesį ir visas pajėgas skirt i eko nom ikos vient isumui išsaugot i, finansin iams dalykams ir net gi 2014–2020 m. finansinei perspek tyvai galutinai patvirtinti, nes ta da iškils pavojus, kad ji iki to laiko dar nebus suderinta. Liet uvai tuomet ateitų, kaip sa koma, maksimalių išbandymų ir didž iulės atsakomybės metas.
informacija:
302 250
Seimo narė
A
r Lietuvos ekonomikai rei kia šešiasdešimčiai me tų užsikrauti atominę naš tą, kuri yra labai rizikinga ir gali stabdyti kitų ekonomikos šakų sėkmę, nes visos lėšos, skirtos eko nomikai plėtoti, bus nukreiptos į Vi sagino atominę elektrinę (VAE)? Kuo labiau gilinuosi į VAE projektą, tuo daugiau jis man kelia abejonių. Daugelis gali sakyti, kad socialde mokratai keičia savo nuomonę, nes prieš ketverius metus pasisakė už atominės energetikos tęstinumą Lie tuvoje. Iš tiesų per tuos ketverius me tus, ypač po Fukušimos jėgainės ava rijos, pasaulyje daug kas pasikeitė. Pasirodo, kad ne vien žemės drebė jimas Japonijoje, bet ir žmogiškosios klaidos sukėlė minėtą siaubingą ka tastrofą. Pasak šios šalies parlamen tarų, su kuriais pastarosiomis dieno mis teko susitikti, Japonija apie tai netrukus turėtų pranešti pasauliui. Černobylio katastrofos priežastys taip pat buvo žmogiškosios klaidos, o ne pati technologija. Ar esame tikri, kad tai nepasikartos Lietuvoje? Jeigu paklaustume daugiau nei pu santro milijono Lietuvos daugiabu čių gyventojų, kas jiems labiau išk rausto kišenes: mokestis už elektros energiją ar už šilumą, atsakymas, be abejonės, būtų – už šildymą. Elekt ros energiją gyventojai gali taupyti, o šilumos, gyvenant kiauruose daugia bučiuose, sutaupyti beveik neįmano ma. Manau, kad valdantieji Energe tikos nepriklausomybės strategijoje supainiojo prioritetus. Pirmiausia Lietuvoje reikia pertvarkyti šilumos ūkį, pereinant prie atsinaujinan čių šaltinių, taip pat vykdyti masinę daugiabučių, kurie sunaudoja tris kart daugiau energijos nei analo gai Švedijoje, renovacijos programą. Tokią racionalią programą, pagal ku rią žmonės nebus varomi į bankus, o renovacijos priežiūrą vykdys savi valdybių paskirti administratoriai, jau esame parengę.
Nėra akcininkų sutarties
Kalbant apie VAE, kol kas nėra jokio aiškumo dėl regioninių partnerių – latvių ir estų dalyvavimo projek te. Abiejų šalių parlamentarai teigia, kad jokių svarstymų šiuo klausi
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Reikia pertvarkyti ši lumos ūkį ir vykdyti naują masinę daugia bučių, kurie sunau doja triskart daugiau energijos nei analogai Švedijoje, renovacijos programą.
Projekto ekonominis gyvybingumas
Kita priežastis, verčianti mus abe joti, – komercinis gyvybingumas. ABWR reaktorių galios išnaudoji mo koeficientas pasaulyje nustaty tas 2001–2010 m. ir siekia 61,2 proc. Energetikos ministerija rodo kur kas didesnį – 85 proc. koeficientą. Ma žesnis naudingumo koeficientas didina elektros energijos kilovat valandės savikainą. Kapitalo, ku rio teks skolintis atominės statybai, kaina taip pat turės didelės įtakos galutinei elektros energijos kainai. Ministerija skaičiuoja 5 proc. me tines palūkanas, kurios bus atiduo damos per 18 metų. Neaišku, kokia tuo metu bus padėtis finansinėse rinkose, – palūkanos gali pakilti iki 8 proc. O atominės statybos laiko tarpis gali užsitęsti daugiau, negu planuojama, kaip tai atsitiko Suo mijoje. Be to, pernelyg optimistiš kai vertinamos lėšos elektrinei už daryti ir radioaktyvioms atliekoms saugoti ir laidoti. Įvertinę visas šias prielaidas ekonomikos eksper tai daro išvadas, kad projektas ga li būti komerciškai net nuostolin gas. Jau šiandien galėtume jaustis daug ramiau, jei savo skaičiavimus apie atominės projekto ekonominį gyvybingumą būtų atlikę latviai ir pragmatiškieji estai.
Dar vienas argumentas verčiantis abejoti, yra reaktoriaus galia. „Lietuva būtų pirmoji valstybė pa saulyje, turinti vienintelį 1 350 me gavatų galios reaktorių. Pasirinktas toks galingas reaktorius, kad net vi sos trys Baltijos valstybės nebus pa jėgios užtikrinti momentinės rezervo galios, – sako energetikos ekspertas, kurio simpatijomis konservatoriams niekas neabejoja. – Su Rusija tai be veik nieko nekainuotų, su Lenki ja kainuotų 6 mlrd. litų. Turėtume įskaičiuoti į VAE kainą, taigi taptu me Lenkijos energetine provincija.“ Beje, siekiant integruotis į Europos kontinentinę sistemą, reikalingos dvi jungtys su Lenkija. Šiuo metu ir dėl pirmosios jungties iš Lenkijos pusės nežengtas joks žingsnis. Mūsų pasiūlymai
Užuot ėmęsi tokio abejotino ir rizi kingo projekto, turėtume investuo ti į Lietuvos alternatyviąją energe tiką bent 3 mlrd. litų, į daugiabučių renovaciją – apie 4 mlrd., tuomet gyventojai iš karto pajustų ekono minę naudą. Sumažėtų išlaidos už šildymą, elektros energijos pasiga mintume iš atsinaujinančių šalti nių už panašią kainą, būtų sukur ta naujų darbo vietų dešimt kartų daugiau, nei jų planuojama sukur ti pastačius atominę elektrinę, su mažėtų priklausomybė nuo impor tuojamo kuro, ypač gamtinių dujų, taip pat sumažėtų kapitalo išveži mas, ypač už rusiškas dujas. Pinigai pasiliktų Lietuvos ekonomikoje, o ne pildytų kitų valstybių biudžetus. At sirastų erdvės inovacijoms, nes ža lioji energetika eina koja kojon su inovacijomis. Nebereikėtų taip ilgai laukti ekonominės naudos, nes pa gal optimistinius scenarijus pirmoji elektros energija atominėje jėgainėje būtų pradėta gaminti tiktai 2022 m., o žmonėms mokėti už šildymą reikia kiekvienais metais. Manome, kad dabartinė Vyriau sybė neatliko namų darbų, nepa ruošė dviejų reikšmingų šaliai scena rijų, kuriuos būtų galima palyginti: „Lietuva – be atominės elektrinės“ ir „Lietuva – atominę energiją ga minanti šalis“. Tą teks padaryti kitai Vyriausybei. Be to, gyventojai turėtų pareikšti savo nuomonę referendu me, nes mes, politikai, kaip žmonių atstovai, turėtume išgirsti jų balsus. Juk nesėkmės atveju visos išlaidos guls ant vartotojų pečių. Štai kodėl būtina paklausti žmonių, ar jie su tinka dalyvauti tokiame brangiame ir rizikingame projekte. Politinė reklama apmokėta iš LSDP einamosios banko sąskaitos. Užs. 965993
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
mu jų parlamentuose nebuvo ir kol kas tiktai Lietuva atsakinga strate giniam investuotojui „Hitachi“. Nei Latvija, nei Estija iki šiol nepasirašė jokių susitarimų su „Hitachi“, ir vi sos projektavimo išlaidos, kurios sie kia 283 mln. JAV dolerių ir 250 mln. litų stambiagabaričių krovinių ke liui ruošti, užguls vien tik Lietuvos mokesčių mokėtojų pečius. Lietuva viena negali įsipareigoti ir prisiim ti atsakomybę pagal koncesijos su tartį, sutartis turi įsigalioti tik tada, kai bus pasirašyta akcininkų sutartis su regioniniais partneriais. Jausdami milžinišką atsakomybę Lietuvos gy ventojams socialdemokratai vien dėl šios priežasties negali pritarti ato minės elektrinės projektui.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 269 302 269
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
302 260
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
8
KetvirtADIENIS, gegužės 31, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Neaiškaus statuso išvados „Snoro“ griūtį tyrusi Seimo laikinoji komi sija įsitikinusi, kad prokurorai turėtų pa sidomėti kai kuriomis įtartinomis šio ban ko žlugimo aplinkybėmis.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Apkaltino sabotažu
Prieš daugiau kaip du mėnesius sudaryta Seimo laikinoji komisi ja „Snoro“ bankroto aplinkybėms ištirti, vadovaujama opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos se niūno Valentino Mazuronio, vakar paskelbė baigusi darbą. „Registruosim parengtas bei pa tvirtintas išvadas ir atsakymus į Seimo suformuluotus klausimus“, – spaudos konferencijoje sakė V.Mazuronis. Jis priminė, kad jau prieš savaitę komisijos posėdyje buvo aptarti visi atsakymai į užduotus 14 klau simų ir iš esmės jiems pritarta.
Valentinas Mazuronis:
Valdantieji paliko posėdžių salę teig dami, kad jie nesu tinka su tomis nuo statomis, prie kurių priėjo komisija. Tačiau šeši iš dvylikos komisijos narių, priklausantys valdančia jai koalicijai, pareikalavo svarstyti konservatoriaus Jurgio Razmos pa teiktus pasiūlymus, keičiančius jau patvirtintų atsakymų esmę. „Sutikome juos peržiūrėti. Bet priėjus prie šešto atsakymo, kai pa tvirtinome ankstesnę formuluotę, valdantieji paliko posėdžių salę teigdami, kad jie nesutinka su to mis nuostatomis, prie kurių priėjo komisija. Todėl kreipsimės į Sei
Visas šių metų komandiruotėms skirtas lėšas išleidusio Seimo Aplinkos apsaugos komite to pirmininkas Jonas Šimėnas (nuotr.) prašo, kad parlamento vadovybė jį išleistų į Braziliją, o su išvyka susijusias išlaidas ap mokėtų iš atsarginių lėšų.
mą, kad svarstytų mūsų patvirtin tas išvadas, nors komisija negalėjo iki galo baigti savo darbo“, – pri pažino V.Mazuronis. Jis ir kiti opozicijai priklausan tys komisijos nariai apgailestavo, kad valdantieji „tokiais būdais el giasi negarbingai ir sabotuoja ko misijos darbą“. Sukritikuoti valdžios veiksmai
Valdančiosios koalicijos atstovai iš Seimo komisijos posėdžio išėjo po to, kai buvo patvirtinta išvada, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė neva „skubotai ir nepakankamai pagrįstai priėmė sprendimus dėl „Snoro“ nacionalizavimo ir vėles nio bankroto“. Tai, komisijos nuo mone, privertė valstybę pernelyg brangiai skolintis dideles sumas, reikalingas įsipareigojimams ban ko indėlininkams, turintiems ap draustus indėlius, padengti. „Vyriausybė nedisponavo vi sa reikiama informacija, kad galė tų adekvačiai priimti sprendimus“, – teigia Seimo komisija. Taip pat tvirtinama, kad Lietu vos bankas „Snorą“ prižiūrėjo ne tinkamai, nes informacija apie gal būt blogą šio banko padėtį buvo žinoma dar 2009 m. Kreipėsi į prokurorus
„Bankų priežiūros sistema Lietu voje yra gana gera ir normaliai dir ba. Tačiau, kalbant konkrečiai apie banko „Snoras“ kontrolę, konsta tuojama, kad nepakankamai griežtai buvo kontroliuojamas ar galbūt rei kalaujamas vykdyti pagal inspekta vimo išvadas sudarytų trūkumų ša linimas“, – kalbėjo V.Mazuronis. „Lietuvoje veikiantys teisės aktai sudaro prielaidas bankams veikti stabiliai ir saugiai, tačiau egzistavo
Trūkumas: kai kurie „Snoro“ griūties aplinkybes tyrusios komisijos
nariai teigia, kad galutinio balsavimo dėl sugriuvusio kvorumo taip ir nebuvo. Gedimino Bartuškos nuotr.
ir egzistuoja nusikalstamos veikos pavojai, nes nesudarytos pakan kamos sąlygos efektyviai prižiūrė ti komercinius bankus. Tai ir įrodė „Snoro“ istorija“, – pabrėžė komi sijos vadovas. Seimo laikinoji tyrimo komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu išnagrinėti įtarimus, kad Lietuvos banko valdybos pirminin kas Vitas Vasiliauskas galėjo viršyti savo tarnybinius įgaliojimus, per nai spalį ir lapkritį pradėjęs ieško ti laikinojo „Snoro“ administrato riaus ir paskyręs Simoną Freakley, nors dar nebuvo žinomi šio banko inspektavimo rezultatai. Prokurorai esą turėtų pasidomė ti ir S.Freakley nustatytu 140 tūkst. eurų atlyginimu bei tuo, kad laikina sis „Snoro“ administratorius tarp tautiniams konsultantams „galėjo nepagrįstai išmokėti apie 5 mln. eu rų“, nes to nesuderino su Lietuvos banko vadovybe. Komisija suabejo jo ir bankroto administratoriui Nei lui Cooperiui nustatytu atlyginimu. Įrodymų negavo
Anot V.Mazuronio, komisija pasi gedo dokumentų, įrodančių, kad
„Snoro“ turto „iš tiesų nėra“. „Jei gu mes kalbame apie vertybinius popierius, konkrečių įrodymų ar kokių nors dokumentų, kad tie ver tybiniai popieriai yra dingę ar dar kur nors, – šitų duomenų komisija negavo“, – tvirtino politikas. Atsakydami į klausimą dėl po litikų, kurie galėjo pasinaudo ti iš anksto turima informacija dėl „Snoro“ problemų ir atsiim ti indėlius iš šio banko, komisijos nariai konstatavo negavę įrodymų, kad taip kas nors galėjo pasielgti. Komisija buvo informuota, kad „Snore“ tebevyksta tyrimas dėl Seimo pirmininkės Irenos Degu tienės sūnui priklausančiai įmonei padarytos kredito ir indėlio užs kaitos jau po to, kai bankas buvo uždarytas. Kai tyrimas bus baig tas, apie jo rezultatus Seimas bus informuotas. Tačiau konservatorius Stasys Šedbaras teigė, kad galutinio bal savimo komisijoje dėl sugriuvusio kvorumo taip ir nebuvo, todėl ne galima sakyti, jog išvados patvir tintos. Esą yra tik šešių komisijos narių, priklausančių opozicijai, pa reikšta nuomonė.
Kauno mokslininkai padeda kurti saugią namų aplinką pagyvenusiems asmenims
Projektas „Programos „Eureka“ mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros projektų įgyvendinimas – EUREKA“ (VP1-3.1-ŠMM-06-V-01-003) vykdomas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimo stiprinimas” įgyvendinimo priemonę „MTTP kokybė ir ekspertų rengimas“. Projektą finansuoja Europos socialinis fondas. Kauno technologijos universiteto Fundamentaliųjų mokslų fakultetas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Kardiologijos institutas bei Geriatrijos klinika
ir UAB Kardiosignalas kartu su 30 užsienio partnerių 2009–2012 m. vykdo tarptautinį mokslo projektą „Angelas sargas išplėstai namų aplinkai“ (GUARANTEE). Projekto tikslas – sukurti technines ir programines priemones pagyvenusių asmenų saugumui užtikrinti namų aplinkoje. Šiam tikslui įgyvendinti sprendžiami tokie uždaviniai: ištirti programinės įrangos produktus ir paslaugas, kurie užtikrina asmens sveikatos saugumą jo gyvenamojoje aplinkoje, sukurti sistemos architektūrą bei techninės ir programinės įrangos komponentus, sukurti pagyvenusių asmenų saugumą užtikrinančių įrenginių prototipus.
Užsimanė keliauti į Braziliją
GUARANTEE projektą vykdo įmonės, mokslinių tyrimų centrai bei universitetai – 34 partneriai iš 8 šalių. Kauno mokslininkai atlieka pagyvenusių žmonių sveikatos saugumo užtikrinimo priemonių ir paslaugų namuose poreikio bei jų vartojimo perspektyvų tyrimą. Jie kuria ir taiko naujus gyvybiškai svarbių signalų (elektrokardiogramos, judėjimo, kvėpavimo, deguonies įsisotinimo kraujyje) analizės ir vertinimo metodus, pagrįstus kompleksinių sistemų teorija žmogaus funkcinei būsenai vertinti. Mokslininkų kuriama sistema yra bendro pagyvenusių asmenų saugumo namuose prototipo dalis, kuri padės laiku aptikti širdies, kvėpavimo, judėji-
mo bei deguonies įsisotinimo kraujyje sutrikimus ir būnant namuose gauti medicininę pagalbą. Taikant šiuolaikinius medicininių duomenų apdorojimo ir sprendimų priėmimo metodus įvertinama stebimojo asmens funkcinė būsena. Aptikus pavojingus sveikatai ir gyvybei būsenos pokyčius, pavojaus signalai perduodami mobiliuoju ryšiu budintiems medikams, kurie įvertinę aptiktų pokyčių svarbą ir, esant būtinybei, teikia reikiamą medicininę pagalbą. Galutiniu projekto rezultatu bus du prototipai, kuriuose integruoti signalų davikliai, sprendimo priėmimo ir vartotojų įspėjimo apie pavojų elementai, užtikrinantys pagyvenusių asmenų saugumą namuose. Išsamesnė informacija apie projektą anglų kalba teikiama tinklalapyje www.guarantee-itea2.eu. Projekto rezultatai bus pristatomi baigiamojoje konferencijoje Kaune 2012 m. rugpjūčio 28 d. Užs. 965368
J.Šimėnas kreipėsi į Seimo val dybą, kad ši išleistų jį į koman diruotę Rio de Žaneire birželio 15–17 d. Tuo metu šiame Brazi lijos mieste vyks Jungtinių Tau tų rengiamos aukščiausio lygio konferencijos, skirtos prieš 20 metų priimtai darnaus vysty mosi strategijai, renginiai. Pirminiais skaičiavimais, par lamentaro komandiruotė Sei mui kainuotų per 5 tūkst. litų. Apmokėti šias išlaidas prašoma iš atsarginių lėšų, nes komitetas šiemet komandiruotėms skirtus pinigus jau išleido. Aplinkos apsaugos komitetas, kaip ir dauguma parlamento ko mitetų, šiemet visiems metams buvo gavęs 15 tūkst. litų. Pasak J.Šimėno, ši suma išleista dviem komandiruotėms į Daniją. „Na, jeigu nėra pinigų, tai ir nevažiuosime“, – antradienį BNS sakė komiteto vadovas, paklaustas apie komandiruotę į Braziliją. Jo teigimu, prieš dvidešimt metį Rio de Žaneire buvo pa tvirtinta XXI a. darnaus vys tymosi strategija. „Mums tai pagrindinė strateginė nuostata, kaip turi vystytis Lietuva. Dabar bus kalbama apie šios strategijos tęstinumą. Tai kryptis, kuria tu ri eiti Lietuva. Jeigu nutarsime, kad Lietuva turi eiti kitu keliu, galime ir nevažiuoti“, – koman diruotės svarbą aiškino J.Šimė nas. Kita vertus, jis pridūrė, kad svarbiausias ne jo, o Prezidentės Dalios Grybauskaitės dalyvavi mas renginyje. Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė BNS patvirtino, kad valstybės vadovė yra gavu si kvietimą birželio 20–22 d. ap silankyti Brazilijoje vyksiančioje Jungtinių Tautų darnaus vystymo si ir pasaulio moterų lyderių kon ferencijoje. Anot jos, planuojama, kad D.Grybauskaitė vyks į renginį. Iš viso šiemet Seimo narių ko mandiruotėms suplanuota 1,15 mln. litų. BNS inf.
9
ketvirtadienis, gegužės 31, 2012
lietuva
Davė pylos dėl pensijų sistemos ir nedarbo Lietuva padarė pažangą, įgyvendindama Europos Komisijos (EK) pateiktas rekomendacijas, tačiau šaliai ir toliau tenka spręs ti su dideliu nedarbu ir socialine atskirtimi susijusias problemas. Paskelbė įvertinimą
EK trečiadienį paskelbtame Lietu vos konvergencijos ir reformų pro gramos įvertinime bei rekomen dacijose teigiama, kad nepalankūs demografiniai pokyčiai verčia abejoti Lietuvos ilgalaikiu viešų jų finansų, ypač pensijų sistemos, tvarumu. Žemas darbo jėgos akty vumo lygis, labai didelis jaunimo nedarbas, kvalifikuotų darbinin kų trūkumas, kurį dar labiau didi na sparti emigracija, yra vienos pa grindinių šalies problemų.
Nepalankūs demog rafiniai pokyčiai verčia abejoti Lie tuvos ilgalaikiu vie šųjų finansų, ypač pensijų sistemos, tvarumu. Lietuvoje aktyviai dirba tik 68 proc. 20–64 metų gyventojų, jau nimo nedarbo lygis siekia 32 proc. ir yra vienas didžiausių ES, o mažos kvalifikacijos darbuotojų nedarbas siekia 39,5 proc. ir yra antras pagal dydį ES. EK teigimu, Lietuvai būtinos papildomos priemonės, kad būtų skatinama dalyvauti darbo rinko je, visų pirma jaunimą, nekvalifi kuotus ir vyresnio amžiaus dar buotojus, padidintas darbo rinkos lankstumas.
Nesutarė dėl atostogų Trišalė taryba kitą savaitę turė tų pateikti Vyriausybei socialinių partnerių suderintą Darbo kodek so pakeitimų projektą.
Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas BNS teigė, jog visi pakeitimai Vy riausybei galėtų būti perduoti kitą savaitę. Jis patvirtino, kad bendru sutarimu antradienį buvo atsisa kyta keisti atostogų trukmės skai čiavimą. „Sutarta, kad atostogos nebus skaičiuojamos darbo dienomis. Taip pat sutarėme, kad po perei namojo 1,5 metų laikotarpio, ku ris baigtųsi 2013 m. gruodį, žmo gus galės išnaudoti ne daugiau kaip per trejus metus sukauptas atosto gas arba gauti už jas kompensaci ją“, – sakė jis. Vyriausybė profsąjungoms siū lė nustatyti 20 darbo dienų vidu tinę kasmečių atostogų trukmę. Šiuo metu ji yra 28 kalendorinės dienos. Anot A.Černiausko, Trišalė tary ba sutaria, kad darbo laiko apskai ta būtų paprastesnė, tačiau komp romiso nesurado dėl darbo savaitės ir valandų. BNS inf.
Reformų planai nekonkretūs
Pernai Lietuva ėmėsi veiksmų siek dama padidinti pensinį amžių, ta čiau, anot EK, to nepakanka, kad šalies socialinio draudimo siste ma būtų patikima. Be to, proble mų kelia ir šalies pensijų sistemos garantijos, nes skurde ir sociali nėje atskirtyje gyvenančių vyres nio amžiaus žmonių dalis Lietuvoje pastebimai viršija ES vidurkį. EK teigimu, Lietuvai reikia imtis veiksmų – pertvarkyti pensijų kau pimo sistemą, įvesti aiškias pensijų indeksavimo taisykles, skatinti sava norišką pensijų kaupimą ir darbdavių kuriamas pensijų kaupimo schemas. Taip pat raginama imtis veiksmų sie kiant užtikrinti kuo didesnį vyresnio amžiaus žmonių darbingumą. Anot EK, didėjantis skurdas ir socialinė atskirtis taip pat ga li jau artimiausioje ateityje padi dinti viešųjų finansų įtampą. Ypač susirūpinti verčia tai, kad, nepai sant ekonomikos augimo, šie ro dikliai toliau didėja, tačiau Lietu voje jų didėjimo priežastims kol kas neskiriama reikiamo dėme sio, o nacionalinėje reformų pro gramoje pateikti planai nepakan kamai konkretūs. Rekomenduojama mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, didinti paskatas dirbti ir socialinės paramos sistemos reformą geriau susieti su aktyvumo skatinimo priemonėmis.
ma, nepakankamai konkurencinga, neturi reikiamų jungčių, ir tai truk do ekonomikai augti. Mažas ener gijos vartojimo efektyvumas, visų pirma pastatuose, taip pat žemas mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros (MTTP) išlaidų lygis ir pra sti inovacijų rezultatai – nedelsiant spręstini klausimai. Nors gerinant verslo sąlygas Lie tuvoje padaryta tam tikra pažan ga, šioje srityje yra trūkumų, ir jie kartu su švietimo kokybės trūku mais bei mažomis investicijomis į MTTP toliau riboja šalies ekono mikos augimą ir konkurencingu mą. Dėl nedidelės elektros tiekė jų konkurencijos, prastų jungčių su kitomis valstybėmis narėmis, senstančių gamybos įrenginių pa jėgumo, taip pat nesant alternaty vių dujų tiekimo maršrutų energi jos kainos išlieka aukštos. Be to, nedelsiant reikia spręsti efektyvesnio energijos vartojimo, ypač pastatuose, problemą. Nors labai pagerintos verslo pradžios sąlygos ir sutrumpintas statybos leidimų išdavimo laikas, įmonėms būtų labai naudinga, jeigu vers lo aplinka būtų dar labiau page rinta. Siekiant padidinti konku rencingumą, taip pat labai svarbu modernizuoti viešąjį administra vimą ir pertvarkyti valstybės val domas įmones. Daugiau mokesčių
Energetikos problemos
Teigiama, kad Lietuvos infrastruk tūra, pirmiausia energetikos siste
Lietuvai rekomenduojama visų pirma užtikrinti, kad būtų atskirtos nuosavybės ir reguliavimo funkci
Vargas: EK atkreipė dėmesį, kad skurde ir socialinėje atskirtyje gyve
nančių vyresnio amžiaus žmonių dalis Lietuvoje pastebimai viršija ES vidurkį. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
jos bei komercinė ir nekomercinė valstybės įmonių veikla. Teigiama, kad Lietuvos mokes čių sistemoje paplitęs mokesčių vengimas ir neefektyvus mokes čių administravimas. Mokesčių surinkimą galima pagerinti, nes šešėlinė ekonomika tikriausiai su daro net 30 proc., BVP ir gerokai
viršija 15,9 proc. ES vidurkį. EK teigimu, ateityje Lietuva galėtų išplėsti mokesčių bazę, pagerin ti mokesčių surinkimo veiksmin gumą, panaikinti esamas mokes čių lengvatas, išplėsti aplinkos ir reguliariai mokamų turto mokes čių taikymą. KD, BNS inf.
10
ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012
ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3596 DB svaras sterlingų 1 4,3208 JAV doleris 1 2,7683 Kanados doleris 1 2,7005 Latvijos latas 1 4,9439 Lenkijos zlotas 10 7,9196 Norvegijos krona 10 4,5877 Rusijos rublis 100 8,5245 Šveicarijos frankas 1 2,8747
Statybos pabrango
Degalų kainos pokytis
+0,3255 % –0,0069 % +0,5667 % +0,3120 % –0,0869 % –0,3586 % +0,0742 % –0,6550 % +0,0522 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,90
4,59
2,47
„Vakoil“
4,84
4,54
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
88,84 dol. už 1 brl. 104,39 dol. už 1 brl.
Vilniuje oficialiai pristatytas „iTaksi“ Aleksandras Zujūnas Vaizdo kameros, specialūs jutik liai keleivio sėdynėse, taksomet ras ir planšetiniai kompiuteriai. Visa tai neatsiejama modernaus taksi automobilio dalis. Toks au tomobilis – ne svajonė, o realybė.
Naujausia įranga ir elektroninėmis naujovėmis aprūpintas „iTaksi“ automobilis buvo pristatytas prie sostinės televizijos bokšto. Vienas jo kūrėjų įmonės „Altas“ vadovas Rolandas Gudelis teigė, kad šia me automobilyje sumontuota pati naujausia ir pažangiausia įranga, kuri turi garantuoti keleivio sau gumą, atsiskaitymų už važiavimą skaidrumą, sąžiningą taksi dar buotojų veiklą. „Taip pat šios naujovės turė tų gerokai sumažinti taksi įmo nių išlaidas. Kadangi kompiuteri zuota technika pati parinks, kuris automobilis yra arčiausiai klien to, bus taupomi degalai. Taip pat bus kaupiama kelionių statistika, kurią analizuojant bus galima im
5
tūkst. litų kainuotų pati būtiniausia „iTaksi“ įranga.
tis tam tikrų permainų“, – teigė R.Gudelis. Automobilyje taip pat įrengti planšetiniai kompiute riai keleiviams. Todėl taksi klien tas galės naršyti internetą, suras ti informacijos apie miestą, savo maršrutą. Automobilyje įdiegtas „Mezon“ interneto ryšys taip pat reikalingas užsakymams priim ti ir vykdyti. „Žinoma, šiame automobilyje yra visos įmanomos naujovės, ta čiau ne visos jos privalomos. Bū tiniausia įranga, padėsianti opti mizuoti išlaidas, kainuotų apie 5 tūkst. litų“, – teigė R.Gudelis. Modernaus taksi projektas kur tas su Susisiekimo ministerijai pavaldžia įmone – Telecentru. „Šiandien matėme puikų pa vyzdį, kaip turėtų atrodyti šiuo laik in iai taks i autom ob il iai. Tikimės, kad moderni įranga su domins taksi įmones ir jos, gerin damos savo paslaugas, po trupu tį atnaujins savo automobilius“, – sakė susisiekimo ministerijos kancleris Tomas Karpavičius. Išsikviesti naująjį taksi bus ga lima ne tik tradiciškai – telefonu, tačiau ir SMS žinute ar internetu. Individualiosios įmonės „Oryo“ vadovas ir vienas išmaniojo tak si pradininkų Lietuvoje Andrius Norkaitis dienraščiui pasakojo, kad šiuo metu sostinės gatvėmis rieda taksi automobiliai, kuriuos galima išsikviesti mobiliuoju telefonu. „Vilniuje pradėjome savo veik lą prieš kelias savaites ir jau yra 15, daugiausia individualiai dir bančių, taksi vairuotojų, kuriuos galima išsikviesti trumpąja žinu te“, – teigė A.Norkaitis.
Naujovė: Vakarų Europoje populiarus išmanusis taksi pasirodė ir
mūsų šalyje.
Statybos balandį, palyginti su atitinka mu 2011 m. mėnesiu, Lietuvoje pabran go 3,7 proc. Didžiausią įtaką bendrajam statybos sąnaudų kainų pokyčiui turėjo 3,6 proc. išaugusios statybinių medžiagų ir gaminių kainos bei 4,9 proc. padidėjęs darbo užmokestis. Statybos mašinų ir mechanizmų eksploatavimo darbo valan dos kaina per metus padidėjo 3,7 proc., pridėtinės išlaidos sumažėjo 0,6 proc.
10,8 proc.
pirmą šių metų ketvirtį išaugo transporto, apgyvendinimo ir paslaugų įmonių pajamos.
Šiandien šalyje pir mą kartą minima Lanksčiojo darbo stiliaus diena. Nors nemažai lietuvių yra pasiruošę vers lui pasiūlyti darbo namie galimybę, bendrovės dar sun kiai ryžtasi paleis ti kontrolę iš savo rankų.
Priežiūra: nors 84 proc. įmonių turi nuotoliniu būdu dirbančių darbuo
tojų, paleisti iš akių juos dar sunkiai ryžtasi.
„Shutterstock“ nuotr.
Darbuotojo nori po ranka Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Technologiškai pajėgi
Lanksčiojo darbo stiliaus diena Europoje ir JAV minima jau trečią kartą, tačiau Lietuvoje apie nuo tolinį darbą dar kalbama nedrąsiai. Bendrovės „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris pabrėžė, kad Lanksčio jo darbo stiliaus dienos minėjimas padės atkreipti visuomenės dėmesį į šioje srityje paklotus pamatus. Jo teigimu, nuotolinis darbas ne gali apsieiti be technologijų, kurios Lietuvoje yra ypač pažengusios, o visuomenė – pasirengusi jomis nau dotis: „Paradoksalu, kad tik nedau gelis šalies įmonių pasinaudoja ga limybe dirbti lanksčiai – tai aktyviai daro tik IT ir komunikacijų įmonės. Juk Lietuva yra tarp labiausiai tech nologiškai išsivysčiusių šalių. Net 70 proc. šalies gyventojų nuolat naudo ja internetą, o 95,5 proc. kompiute rių turi prieigą prie interneto.“ Baltijos šalyse bendrovės atlik ti tyrimai parodė, kad net 84 proc. įmonių turi nuotoliniu būdu dir bančių darbuotojų, ir ši dalis nuo lat auga. Be to, 3 iš 5 darbuoto jų mano, jog jiems nebūtina būti darbovietėje, kad galėtų atlikti sa vo darbus. „Darbo rinkoje sulaukėme kar tos, kuriai kompiuteris yra būtina priemonė. Šios kartos žmonių gre tos natūraliai plečiasi – manoma, kad 2025 m. ji apims trečdalį dar buotojų. Atėję į įmonę šie darbuo tojai dėl savo specifik os kardinaliai keičia darbo principus joje“, – sakė „Microsoft Lietuvos“ technologijų ekspertas Šarūnas Končius.
Kainuoja per brangiai
Bendrovės „Teo“ Technologijų tar nybos vadovas Darius Didžgalvis pabrėžė, kad Lietuvoje verslas tu ri absoliučiai išskirtines technolo gijų ir interneto sąlygas. Anot jo, šalis pasaulyje pirmauja pagal in terneto greitaveiką, o Europoje – pagal šviesolaidines technologi jas. Tai, pasak pašnekovo, pakloja tvirtą pagrindą dirbti namie.
Kristijonas Kaikaris:
Paradoksalu, kad tik nedaugelis ša lies įmonių pasinau doja galimybe dirbti lanksčiai. „Anksčiau darbuotojai turėdavo eiti į darbą, nes reikėdavo bend rauti su kolegomis, o prie savo programų ir duomenų jie prieida vo tik darbo vietoje. Dabar tai gali ma daryti nuotoliniu būdu“, – sa kė D.Didžgalvis. Tačiau bendrovės „Blue Bridge“ direktorius Dalius Butkus pabrėžė, kad technologijos kainuoja daug. Todėl net technologijomis besido minčios įmonės, pasak pašnekovo, sudaryti galimybės produktyviai dirbti namie nėra pajėgios: „Manau, kad visos įmonės daugiau ar mažiau naudoja nuotolinio darbo elemen tus, bet iki galo jų neišnaudoja.“ Įstatymų kliūtys
Verslo atstovai pripažįsta, kad leisti pradėti dirbti nuotoliniu būdu šalis
delsė ir dėl tam nepritaikytos tei sinės bazės. Bendrovės „Omnitel“ personalo vadovė Živilė Valeišienė pasakojo, kad pajutusi darbuotojų poreikį dirbti namie bendrovė tu rėjo ieškoti būdų, kaip tokią gali mybę jiems suteikti nepažeidžiant įstatymų. Anot jos, nuotolinį darbą tąkart Darbo kodeksas leido įvar dyti kaip „namudinį darbą“. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankaus kas pabrėžė, kad teisinė bazė per pastaruosius keletą metų labai pa sikeitė. Įstatymuose jau įtvirtinta „nuotolinio darbo“ sąvoka ir nuo tolinio darbo laiko apskaita, tad pagrindinės kliūtys, kaip sakė jis, nebeegzistuoja. Ministras pabrė žė, kad įstatymai šiuo metu vers lui leidžia gerokai daugiau, nei šis pasinaudoja. „Dar yra darbuotojų svarstymų, ar jie nebus nubausti, jei tiesioginis darbo vadovas jų darbo laiku neras prie darbo stalo“, – sakė D.Jan kauskas ir pabrėžė, kad galimybės iki šiol neišnaudojamos dėl pasiti kėjimo ir įpročių stokos. Ž.Valeišienė pripažino, kad, bendrovėje suteikus galimybę dirb ti nuotoliniu būdu, kiekvienas dar buotojas pokyčius išgyveno skir tingai. „Sunkiausia buvo vadovams, nes jie bijo iš rankų paleisti kontro lę“, – pasakojo Ž.Valeišienė. Minėdama Laisvojo darbo sti liaus dieną ir skatindama darbą namie, šiandien bendrovė „Teo“ suteikė galimybę šalies gyvento jams nemokamai naudotis inter netu „Zebra belaidis“. Norint tai padaryti, jiems tereikės prisijung ti vardu „Dirbu“ ir įvesti slaptažo dį „Efektyviai“.
11
ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012
pasaulis Bausmė tironui
Nemoka mokesčių
Kariauti neketina
Jungtinių Tautų Specialusis teismas Siera Leonei skyrė bu vusiam Liberijos preziden tui Charlesui Taylorui 50 metų laisvės atėmimo. Jis pripažin tas kaltu dėl mainais į vadina muosius kruvinuosius deiman tus teiktos pagalbos Siera Leo nės sukilėliams, kurie nužudė ir suluošino tūkstančius žmonių.
Neseniai duodama interviu britų dienraščiui „The Guar dian“ Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde patarė graikams mo kėti mokesčius. Tačiau žiniask laida juokiasi, kad pati TVF bo sė nemoka jokių mokesčių. Neapmokestinama nei Ch.La garde alga, nei priemokos.
Vokietija nemato pagrindo svarstyti apie karinių priemo nių panaudojimą Sirijoje. Toks Užsienio reikalų ministerijos atstovo Martino Schaeferio pareiškimas pasirodė praė jus dienai nuo Prancūzijos va dovo pareiškimo, kad jis neat meta karinės galios panaudo jimo galimybės.
J.Assange’ą britai siunčia į Švediją „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o ša lininkai, matyt, dar ilgai sakys, kad Jung tinės Karalystės teismai – šališki. Kad ir kaip būtų, nieko gero Britų salose „Wiki Leaks“ vadas nepasiekė. Nepalankus nuosprendis
Po to, kai Didžiosios Britanijos aukštasis teisingumo teismas nu tarė, kad J.Assange’as turi būti perduotas Švedijai, „WikiLeaks“ sielai liko viena galimybė – Euro pos Žmogaus Teisių Teismas. Britų teismo nutarimas buvo aiš kus ir kategoriškas. „Prašymas dėl pono Assange’o ekstradicijos buvo pateiktas teisė tai, o jo apeliacija prieš ekstradiciją atitinkamai yra atmetama“, – lem tingą nuosprendį paskelbė Aukšto jo teisingumo teismo pirmininkas Nicholas Phillipsas. J.Assange’as beveik dvejus me tus siekė išvengti ektradicijos į Švediją. Tačiau jam nė karto ne pasisekė. Žemesnės instancijos Didžio sios Britanijos teismas iš pradžių patvirtino J.Assange’o ekstradiciją pernai vasarį. Apeliaciniam teismui pateikta apeliacija buvo atmes ta lapkritį. Galiausiai J.Assange’as užsitikrino leidimą kreiptis į Aukš tąjį teisingumo teismą. Bet ir jame laukė nesėkmė. Nepavyko įrodyti
Tiesa, teisėjas N.Phillipsas dar su teikė 14 dienų laikotarpį, per kurį J.Assange’o advokatai gali pateikti prašymą iš naujo nagrinėti bylą. Vis dėlto Britų salose, kur nuo 2010 m. gruodžio kasdien turėda vo registruotis policijoje ir nešioti elektroninę sekimo apyrankę, „Wi kiLeaks“ įkūrėjas, regis, pralaimėjo. Taigi, jis keliaus į Švediją, kurios prokurorai ketina jį apklausti dėl kaltinimų seksualiai priekabiavus prie dviejų moterų.
Esminis J.Assange’o advoka tų argumentas buvo tai, kad švedų prokuroras neturėjo teisės išduo ti arešto orderį „WikiLeaks“ įkū rėjui, nes orderis nebuvo sankcio nuotas teisėjo. Tačiau penkių iš septynių Di džiosios Britanijos aukštojo tei singumo teismo teisėjų tokios kal bos neįtikino.
Tai apskritą parą trunkantis košma ras, nes žinome, kad jis nesaugus ir kad didžiausios pasauly je vyriausybės grie žia ant jo dantį. Nepasisekė: dvejus metus „WikiLeaks“ siela vadinamas portalo įkūrėjas J.Assange’as britų teisėsaugą ban
Galiausiai visi teisėjai sutiko, kad švedų prokuroras turėjo rei kiamus teisinius įgaliojimus ir ga lėjo išduoti orderį areštuoti J.As sange’ą. Pats australas teismo, kuris vyko pačiame Londono centre, posėdy je nedalyvavo. Pasak jo rėmėjo Joh no Pilgerio, jis „užstrigo transpor to spūstyje“. Kaltinimai iš Švedijos
„WikiLeaks“ sukėlė Vašingtono įtūžį po to, kai portalas paviešino daugybę įslaptintų karinių ir dip lomatinių dokumentų. Netrukus Švedijoje dvi buvu sios „WikiLeaks“ portalo savano rės prasitarė, kad J.Assange’as prie jų seksualiai priekabiavo ir jos buvo
dė įtikinti, kad jam Švedijoje mesti kaltinimai – politiškai motyvuoti.
verčiamos su juo mylėtis. Moterų advokatas Claesas Borgströmas pa žėrė kritikos britų teismams, kad šie tiek laiko atidėliojo ekstradiciją. „Niekaip negaliu suvokti, kodėl tiek laiko prireikė. Jie viską turėjo nuo 2010 m. Sutinku, kad turėjo bū ti atliktos visos procedūros, tačiau tai tikrai per ilgas laiko tarpas. Todėl kri tikuoju, nes tai papildomi rūpesčiai mano klientėms“, – sakė advokatas. Pats „WikiLeaks“ įkūrėjas kalti nimus seksualiniu priekabiavimu kategoriškai neigė, tačiau pripa žino, kad mylėjosi su merginomis, tačiau bendru sutarimu. Taip pat jis pareiškė, kad kaltini mai prieš jį – politiškai motyvuoti, esą už jų gali stovėti JAV.
Vašingtonas jau pareiškė, jog organizuos karinį tribunolą ar mijos serž ant ui Bradl ey Man ning ui, kur is, kaip man om a, nutek in o slapt us dok um ent us „WikiLeaks“. O „WikiLeaks“ įkūrėjas baimi nasi, kad jam JAV gali būti iškelti kaltinimai šnipinėjimu ir sąmoks lo rengimu. Jaučiasi nesaugus
Po teismo posėdžio Londone susi rinkusiems žurnalistams J.Assan ge’o motina Christine sakė, kad jos sūnus jaučiasi nesaugus. „Tai apskritą parą trunkantis košmaras, nes žinome, kad jis ne saugus ir kad didžiausios pasauly
„Reuters“ nuotr.
je vyriausybės griežia ant jo dan tį“, – sakė moteris prieš teismą. Ji prid ūr ė, kad sūn ui kel iam i nepagr įst i kalt in im ai ir kad jis gali būti „izoliuotas nuo pasaulio, vienutėje, dar prieš jį apklausiant arba pateikiant jam kaltinimus“. Švedijos prokurorai argumenta vo, kad britų sprendimas paten kinti J.Assange’o apeliaciją reikš tų, kad sutriks sparčiai veikianti Europos arešto orderių sistema, o tai turėtų padarinių visame žemy ne. „Orderius Švedijoje išduoda pro kuroras. Taškas“, – sakė Švedijos prokuratūros valdybos atstovė Ka rin Rosander. BBC, „Daily Mail“, AFP, BNS inf.
Ar airiai mes iššūkį Europos taupymo planui? Airiai balsuoja referendume, ku riame spręs, pritarti Europos finan sinio stabilumo paktui ar ne.
Kol kas prie šio pakto prisijungė vi sos ES valstybės, išskyrus Didžiąją Britaniją ir Čekijos Respubliką. Praha ir Londonas pareiškė, kad neketina perleisti Briuseliui savo finansų kontrolės. O airiai ketina savo žodį tarti referendume. Airijos premjeras Enda Kenny tvirtino, kad tikisi tautos palaiky
mo. Apklausos rodė, jog airiai pa lankiai vertina paktą, nors čia pat pabrėžta, kad daug gyventojų dar nėra apsisprendę. Tiesa, dėl bend ros taupymo politikos Europoje nuogąstavimų yra ne tik Airijoje. Prancūzijos prezidentas François Hollande’as žadėjo, kad jo priori tetas bus ne tik taupymas, tačiau ir ekonomikos augimas, o graikai, ypač iš kairiųjų šalies partijų, ap skritai pareiškė, kad norėtų persi derėti su kreditoriais dėl taupymo
priemonių. Naujoji sutartis taps privaloma, kai jai pritars 12 ES ša lių. Airijos prieštaravimas neturė tų turėti poveikio paktui, nes šalis neturi veto teisės, tačiau tai apri botų pačios Airijos galimybes sko lintis pinigų iš Europos stabilumo mechanizmo. Airiai 2010 m. lapkritį gavo 85 mlrd. eurų pagalbos paketą iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo. Da bar baiminamasi, kad gali prireik ti ir antrojo paketo. „Manome, kad
laisvas priėjimas prie Europos sta bilumo mechanizmo – būtinas. Nors darome viską, kad mums ne reikėtų antrojo paketo, niekas ne gali būti dėl nieko tikras“, – sakė vienos didžiausių Airijos opozici nės partijos „Fianna Fail“ atstovas Seánas Ó Fearghaílas. Jis pridūrė: „Šios sutarties rati fikavimas leis sukurti pasitikėjimo atmosferą euro zonoje, pritarimas garantuotų Airijos ekonomikai sta bilų augimą ir, tikėkimės, situaci
jos darbo rinkoje pagerėjimą.“ Vis dėlto niekas Airijoje nėra tikras, kaip baigsis referendumas. 2008 m. Lisabonos sutartis ša lyje buvo patvirtinta tik per antrą jį balsavimą, o šį kartą premjeras E.Kenny įspėjo, kad antrojo karto nebus. Pasak komentatorių, refe rendumas parodys, kokios emoci jos vyrauja visuomenėje. Ar airiai pavargo taupyti, ar jiems vis dėlto baimę kelia šalies ateitis. „Deutsche Welle“ inf.
12
sportas
ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Rusijos futbolininkai neprilygo močiutėms Apie neva realias galimybes laimėti Europos futbolo čempiona tą svaičiojęs Rusijos rinktinės vyriausiasis treneris Dickas Advocaatas nurijo karčią piliulę: milijoniniais kontraktais pervertintos rusų žvaigždės neįveikė atostogų nuotaika gyvenančios Lietuvos ekipos. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Bedantis futbolas
Šveicarijos Niono miestelyje įvy kusios draugiškos rungtynės pa sibaigė be įvarčių. Rusai visą ma čą turėjo teritorinę persvarą, tačiau
Statistika Rusija–Lietuva 0:0. Nionas, 1 000 žiūrov ų. Teisėjas M.Bergonzi (Itali ja). Įspėtas T.Mikuck is (Lietuva, 69 min.). Komandų sudėt ys: Rusija – I.Akinfejevas, A.Aniukovas, S.Igna ševičius, R.Širokovas (nuo 72 min. I.Semšovas), I.Den isovas, K.Zirja novas (nuo 46 min. A.Dzagojevas), M.Izmailovas (nuo 46 min. A.Koko rinas), A.Aršav inas, A.Keržakovas (nuo 46 min. R.Pavliučenka), A.Be rez uck is, D.Kombarovas (nuo 46 min. J.Žirkovas); Lietuva – E.Šetkus, A.Klimav ičius, V.Andr iuškev ičius (nuo 85 min. E.Vaitk ūnas), T.Mi kuck is, V.Borovsk is, D.Česnausk is (nuo 56 min. M.Papšys), S.Mikoliū nas (nuo 71 min. T.Eliošius), L.Pil i baitis (nuo 64 min. M.Panka), G.Vi čius (nuo 49 min. R.Radav ič ius), D.Šernas (nuo 81 min. D.Matulev i čius), A.Velička.
ypač pavojingų progų prie Ernesto Šetkaus vartų taip ir nesukūrė. Naujojo Lietuvos rinktinės vy riausiojo trenerio Csabos Laszlo debiutas neapkarto, be to, vengras laimėjo taktinę dvikovą su daug tituluotesniu ir labiau patyrusiu D.Advocaatu. „Pasiekėme gerą rezultatą su komanda, kuri dalyvaus Europos čempionato finalo turnyre ir ku ri žaidė stipriausios sudėties. Ru sai buvo pakankamai motyvuoti, tačiau disciplinuoti lietuviai pa rodė, kad gali sėkmingai kovoti su bet kuo. Žaidėme taip, kaip plana vome per treniruotes. Turėjome kelias geras progas ir dėl to labai džiaugiuosi. Gaila, kad jų neišnau dojome. Tarptautinio lygio mačuo se tokius šansus būtina realizuoti“, – savo debiutą vertino C.Laszlo. Be Deivido Šembero, Mariaus Stankevičiaus, Tomo Danilevičiaus ir Žydrūno Karčemarsko žaidu si Lietuvos rinktinė nestokojo nei ryžto, nei motyvacijos. Po mačo futbolininkai net sulaukė ilgame čio komandos kapitono T.Danile vičiaus pagyrų. Puolėjas buvo at vykęs į Šveicariją ir šį mačą stebėjo žiūrovų tribūnose. „Vyrai tikrai gerai kovėsi aikštės viduryje. Rungtynės buvo neblogo lygio, mačiau didelį mūsiškių norą
laimėti. Antrajame kėlinyje turėjo me ypač gerų progų įmušti įvartį, tik nepasisekė. Gaila, kad pats da lyvauti negalėjau. Tikiuosi, kad ki tai stovyklai būsiu pasiruošęs“, – kalbėjo rinktinės kapitonas.
Csaba Laszlo:
Disciplinuoti lietu viai parodė, kad gali sėkmingai kovoti su bet kuo.
Tikėjosi sausos pergalės
Rungtynių išvakarėse sutartinai svarstę, kiek sausų įvarčių į lietu vių vartus įmuš D.Advocaato ko manda, vakar Rusijos žurnalistai išsijuosę pliekė savo tautiečius. Žinomas šios šalies futbolo eks pertas Jevgenijus Lovčevas saviškius palygino su neseniai „Eurovizijos“ dainų konkurse atstovavusiomis Buranovo kaimo močiutėmis, bet ne futbolininkų naudai. „Jos linksmesnės ir šimtą kar tą jaunatviškesnės nei mūsų išsi kvėpę žaidėjai. Akivaizdu, kad Ru sijos rinktinei nepavyksta tinkamai nusiteikti kovai su žemesnio lygio
Pilkuma: viena Rusijos futbolo žvaigždžių A.Aršavinas (balta apranga)
niekuo neišsiskyrė iš blankiai žaidusios savo šalies rinktinės.
AFP nuotr.
varžovais“, – kirto J.Lovčevas. Pro rusų apžvalgininkų akis ne prasprūdo ir faktas, kad kuklia me „Colovray“ stadione rungtynes analizavo net keturi planšetiniais kompiuteriais aprūpinti rinktinės skautai. Vis dėlto jų matematinės analizės norimo rezultato nedavė – blankiai rungtyniavę ir dažnai aikš tės viduryje klydę rusai kamuolį var tų link mušė keturis sykius, o į vartų stačiakampį pataikė vos kartą. „Pamatėme, ko neturėtume ma tyti. Tokių rungtynių pasitaiko, nieko baisaus. Pagrindinis tiks las per rungtynes su Lietuva buvo įgyti reikiamą fizinę formą. Įmušti buvo svarbu, bet nereikia pamirš ti, kad visi vienuolika varžovų ko mandos žaidėjų tik gynėsi. Norint sulaužyti tokią gynybą, reikia di delių pastangų“, – po mačo teisi nosi D.Advocaatas.
Sirgaliai nusivylė
Portalo championat.ru apžvalgi ninkas Georgijus Čerdancevas nea bejoja, kad su elitinėmis Europos futbolo ekipomis Rusijos rinktinė bus kitokia, tačiau ar ne per anksti šalies futbolo sąjungos prezidentas Sergejus Fursenka džiaugėsi „Euro 2012“ burtais? A grupėje rusai susitiks ne su eli tu, bet su kovingomis Europos vi dutiniokėmis – Lenkija, Graikija bei Čekija. „Rungtynės su Lietuva akivaiz džiai iškrenta iš Rusijos rinktinės pasiruošimo Europos čempiona tui konteksto. Dauguma sirgalių šį kartą stadioną paliko spjaudy damiesi ir nusivylę. Nežinau, koks tikslas tiesiogiai transliuoti tokį primityvų mūsiškių žaidimą per nacionalinį televizijos kanalą“, – svarstė G.Čerdancevas.
„Calcioscommesse“ – nauja Italijos futbolo dėmė Neseniai sulaikytas ir apklaustas antrosios Italijos lygos žaidėjas iš „Padova“ ekipos Omaras Mila netto. Jis įtariamas manipuliavi mu rungtynių rezultatais. Teigia ma, kad S.Mauri ir O.Milanetto turėjo kontaktų su tarptautinėmis nusikaltėlių grupuotėmis. „Visi jie buvo sulaikyti dėl ryšių su nusikaltėlių grupuote, kuri mė gino pasipelnyti lažybose iš sutar tų futbolo rungtynių rezultatų“, – nedaugžodžiavo Kremonos pro kuratūros atstovas.
Marius Bagdonas Italijos nacionalinės rinktinės vy riausiasis treneris Cesare Prandel li tokio pasirengimo „Euro 2012“ batalijoms, ko gero, neįsivaizdavo net didžiausiame košmare – nau jas lažybų skandalas išretino ir jo kariauną. Krata rinktinės stovykloje
Sankt Peterburgo „Zenit“ marš kinėlius šį sezoną vilkėjęs 25-erių gynėjas Domeniko Criscito pa staruoju metu buvo užsitarnavęs C.Prandelli pasitikėjimą ir daž nai kviestas į rinktinės treniruo čių stovyklas. Po to, kai „Calcioscommesse“ vadinamas skandalas pasiekė ir nacionalinę komandą, treneris nu sprendė pakeisti savo planus. Pir madienio rytą į „Squadra Azzurra“ treniruočių stovyklą Florencijo je pasibeldė policija ir D.Crisci to kambaryje atliko kratą. Mano ma, kad anksčiau „Genoa“ garbę gynęs futbolininkas yra įsivėlęs į šalies futbolo bendruomenę pur tantį lažybų skandalą. Be jo, Kre monos prokuratūra sulaikė dar 18 asmenų, tarp jų ir Mariaus Stanke
Trenerį išdavė auklėtinis
Įtarimai: lažybų skandalas kai
navo D.Criscito vietą nacionali nėje rinktinėje. „Scanpix“ nuotr.
vičiaus komandos draugą – Romos „Lazio“ kapitoną Stefano Mauri. Policija neaplenkė ir Italijos čem piono Turino „Juventus“ trenerio Antonio Conte – 42-ejų specia listas kaltinamas apgaudinėjimu.
Teigiama, kad pareigūnai atliko kratas 30-yje namų, kuriuose gyve na žaidėjai, treneriai ir administra cijos darbuotojai. 10 iš 19-os sulai kytų asmenų žaidžia arba anksčiau rungtyniavo Italijos keturiose fut bolo lygose – nuo aukščiausiojo iki ketvirtojo šalies diviziono. Į prokurorų akiratį patekęs A.Conte kaltinamas ne dėl su Tu rino komanda susijusių rungtynių. Atliekamas tyrimas dėl įtarimus sukėlusių mačų, kai A.Conte dar dirbo „Sienos“ treneriu ir atvedė šią komandą į „Serie A“ lygą. Ma noma, kad jis neva žinojo, kad bent
dviejų mačų rezultatai bus suklas toti, tačiau nesiėmė jokių veiksmų. Tokią informaciją policijai prane šė buvęs stratego auklėtinis Filip po Carobbio. Dar penki žmonės suimti Veng rijoje. Jiems pateikti įtarimai da lyvavus nelegalių tarptautinių la žybų veikloje. Jau anksčiau buvo nubausti tokie futbolininkai kaip Bergam o „Atal antos“ kap ito nas Cristiano Doni, kuriam skirta pusketvirtų metų diskvalifik acija, ir buvęs Italijos rinktinės puolėjas Giuseppe Signori, suspenduotas penkeriems metams. Padarė išimtį
Į skandalą pateko ir „Juventus“ gynėjas Leonardo Bonucci, tačiau šiam rinktinės kandidatui C.Pran delli nusprendė padaryti išimtį ir, skirtingai nei D.Criscito, įtraukė į galutinę 23 futbolininkų sudėtį. „Padėtis nepavydėtina. C.Pran delli kalbėjosi su abiem žaidėjais, advokatais ir manimi. Jo sprendi mas pašalinti D.Criscito yra visiš kai suprantamas, todėl federacija palaiko trenerio poziciją. L.Bo nucci nuspręsta palikti, nes įro dymų, kad jis galėtų būti prie to
prisidėjęs, nėra“, – susidariusią situaciją komentavo Italijos fut bolo federacijos viceprezidento pareigas einantis praeityje garsus šios šalies futbolininkas Demetrio Albertini. Premjeras siūlo išeitį
Italijos futbolą lažybų skandalas purto ne pirmą kartą. Prieš šeše rius metus didžiulį rezonansą su kėlė „Calciopoli“ byla, kai „Ju ventus“ generaliniam direktoriui Luciano Moggi buvo pateikti kal tinimai dėl spaudimo teisėjams ir jų skirstytojams. Tuomet „Juventus“ buvo išmestas į antrąją šalies lygą, o nenuplauna mų dėmių teko ir kitiems šalies klu bams – „AC Milan“, Romos „Lazio“ ir Florencijos „Fiorentina“. Šalies įvaizdžiui kenkiantiems skandalams neliko abejingas Ita lijos premjeras Mario Monti. Vy riausybės vadovas pasiūlė kardi nalią išeitį. „Svarstau: gal būtų gerai sustabdyti mūsų šalies klubų čempionatą porai ar trejiems me tams? Ypač skaudu, kai sąžiningu mo, varžymosi pavyzdžiu turintis būti sportas virsta melu ir dema gogija“, – pareiškė M.Monti.
13
ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012
sportas „Real“ gali likti už borto
„Spurs“ skina pergales
Apmaudi nesėkmė
Ispanijos ACB vyrų krepši nio lygos pusfinalyje Madrido „Real“ komanda su Martynu Pociumi svečiuose po pratęsi mo 79:82 pralaimėjo Vitorijos „Caja Laboral“ ekipai ir serijo je iki trijų pergalių atsilieka 1:2. M.Pocius pelnė 2 taškus. Ket virtosios rungtynės vyks šian dien Vitorijoje.
NBA Vakarų konferencijos fi nale San Antonijaus Spurs“ klubas 120:111 nugalėjo Okla homos „Thunder“ krepšinin kus ir serijoje iki keturių per galių pirmauja 2:0. Trečioji dvi kova vyks šiandien Oklahomo je. „Spurs“ per paskutiniuo sius 33 mačus patyrė vos dvi nesėkmes.
Lenkijos vyrų krepšinio ly gos finale Donato Motiejūno (nuotr.) atstovaujamas Gdy nės „Asseco Prokom“ klu bas svečiuose 57:83 pralaimė jo Sopoto „Trefl“ ekipai, tačiau pirmauja serijoje iki keturių pergalių 2:1. D.Motiejūno są skaitoje – 11 taškų ir 5 atkovo ti kamuoliai.
Krepšininkų laukia skirtingi krūviai Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas Vytenis Trumpickas patvirtino: nacionalinės komandos kandidatai pa sirengę kibti į darbą, bet kai kuriems iš jų krūviai didės pamažu.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
R.Javtokas ilsėsis ilgiau
„Lėtiniai skausmai, smulkios trau melės mūsų nebaugina. Vyrai ga li aktyviai sportuoti, tik kai kuriems krūvius teks didinti palengva“, – me dicininio krepšininkų patikrinimo re zultatus susumavo V.Trumpickas. Šiandien Lietuvos krepšininkai rinksis į pirmąją treniruočių sto vyklą Druskininkuose ir pradės
rengtis Venesueloje vyksiančiam olimpiniam atrankos turnyrui. V.Trumpickas pabrėžė, kad bene labiausiai neramu dėl Kauno „Žal girio“ vidurio puolėjo Roberto Jav toko. „Jo alkūnės mums neduoda ra mybės, tačiau džiaugiamės, kad Roberto trauma neprogresuoja. Alkūnės buvo išnirusios, bet dabar viskas – tik į gera. Treneris Kęstu tis Kemzūra leido jam į treniruotes atvykti vėliau. Per sezoną Rober
tui teko nemažas fizinis krūvis, bu vo nedidelių uždegimų, todėl ne norime rizikuoti – tegul jis ilgėliau pailsi, pasigydo, kad kovoms būtų pasiruošęs 100 procentų“, – teigė patyręs reabilitologas. Treniruotes individualizuos fi zinio rengimo treneris Evaldas Kandratavičius. Skrydžiai – skausmų palydovai
Viena pagrindinių krepšininkus var ginančių bėdų – nugaros skausmai.
Užimtumas: pasak V.Trumpicko,
sporto profesionalams sunku rasti kelis laisvus mėnesius vien savo sveikatos reikalams.
Rūpestis: R.Javtoko (su kamuoliu) alkūnėms – ypatingas nacionali
nės ekipos gydytojų dėmesys.
Artūro Morozovo nuotr.
Debiutantas: D.Dulkys – daug žadantis rinktinės naujokas. „Reuters“ nuotr.
„Lėtiniai skausmai atletus pra deda kamuoti, kai sumažėja fizi nis krūvis. Todėl prašėme krepši ninkų ir per atostogas nepamiršti sporto, tačiau suprantame, kad tai – ne įpareigojimas. Nugaros jaut riai reaguoja ir į skrydžius lėktu vu. Pastarieji erzina mus visus, tačiau toks jau krepšininkų gyve nimas. Sunku rasti du ar tris ab soliučiai laisvus mėnesius atgau ti jėgas, išsigydyti visas smulkias, įsisenėjusias traumas“, – svarstė V.Trumpickas. Rinktinės gydytojas dar neapžiū rėjo po sunkios traumos vėl rung tyniaujančio Sienos „Montepas chi“ gynėjo Rimanto Kaukėno. „Matėme, kaip jis žaidžia. Tai rodo, kad Rimantas neturi svei katos problemų. Džiugu, kad sun kią traumą patyręs krepšininkas po puspenkto mėnesio grįžo į aikštę. Šiuolaikinės technologijos leidžia žaidėją labai greitai pastatyti ant kojų po kryžminių raiščių opera cijos“, – pasakojo V.Trumpickas. Anot pašnekovo, gerai jaučiasi ir kitas Sienos komandos lietuvis – Jonas Mačiulis. „Montepaschi“ medikai atliko visus tyrimus ir jokių bėdų nera do. Italai puikiai įvertino ir mū
sų darbą. Dabar Jonas treniruoja si visa jėga, tačiau dėl legionierių limito nežaidžia“, – teigė gydy tojas.
Vytenis Trumpickas:
Jeigu kažkuris žaidėjas ir pasunkėjo dviem kilogramais, to tikrai nepastebėjau. D.Dulkys – galingas atletas
V.Trumpicką nustebino Lietuvos rinktinės debiutanto Deivido Dul kio fizinė forma. „Jo kūno sudėjimas ir jėga man padarė didelį įspūdį. Senokai ne mačiau taip gerai fiziškai pasiren gusio krepšininko“, – sakė Kauno klinikų specialistas. Paklaustas, ar krepšininkai per trumpas atostogas priaugo svorio, V.Trumpickas nusijuokė ir atsakė, kad su tokia problema jam dar ne teko susidurti. „Jeigu kažkuris ir pasunkė jo dviem kilogramais, to tikrai ne pastebėjau“, – šypsojosi rinktinės gydytojas.
„Voluktė“ vėl kausis dėl Didžiosios taurės Dienraščio „Kauno diena“ krep šinio turnyruose – lemiamų kovų metas: šiandien paaiškės Didžio sios taurės varžybų nugalėtojai ir prizininkai.
Didžiosios taurės turnyre daly vavo 8 komandos. Į finalą pate ko 2011-ųjų čempionė „Voluktės“ komanda ir FM „Group-Paskoliu kas“ ekipa.
Ketvirtfinalyje „Voluktė“ 84:74 įveikė „United-Grigal Invest“ krepšininkus, o FM „Group-Pas koliukas“ 104:60 – Vytauto Di džiojo universiteto (VDU) studen tus. Pusfinalyje „Voluktė“ 69:54 privertė kapituliuoti „Minbrą“, FM „Group-Paskoliukas“ 88:84 – „Panemunę“. Šiandien Kauno krepšinio mo kyklos (KM) „Aisčiai“ sporto salėje
(Miško g. 1A) 18.45 val. dėl 3-iosios vietos varžysis „Minbra“ (treneris Bronislovas Sabeckas) ir „Panemu nė“ (treneris Mantas Žalgevičius). 20.30 val. finale susitiks „Voluk tė“ (vadovas Evaldas Krygeris) ir FM „Group-Paskoliukas“ (trene riai Algimantas Žukauskas ir Ed garas Voronovas). Finalo ketverto ekipoms atsto vauja ir žinomi krepšininkai, tarp
jų – Mindaugas Kalvelis, Taut vyd as Šlež as, Vyten is Čiž aus kas („Minbra“), Tomas Milins kas, Giedrius Kurtinaitis, Lukas Brazd ausk is, Tad as Pad eg im as, Mod estas Šidl auskas („Pan e mun ė“), Saul ius Kulv iet is, Vi das Gin ev ič ius, Ner ij us Karl i kan ovas, Mind augas Burn eika, Paulius Morkeliūnas, Matas Li sajevičius, Paulius Počiuipa („Vo
luktė“), Vilmantas Dilys, Povilas Butkevičius, Paulius Ivanauskas, Paulius Beliavičius (FM „GroupPaskoliukas“). Gera nuotaika per mažojo fina lo varžybas rūpinsis Kauno krep šinio mėgėjų lygos (KKML) šokių grupė „Laisvė“, o didžiajame fi nale – Kauno krepšinio klubo (KK) „Baltai“ šokėjos. KD inf.
14
ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012
turtas
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė
H.P.Minskis – ateities eko Dabartinė ekonominė logika neteko lo gikos. Greičiausiai buvo nelogiška nuo pat pradžių, ir jos teigiami rezultatai tebu vo imitacija, paremta ateities kartų pra skolinimu.
Karolis Urbonas
Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ ekonom in ių tyr imų grupės vadovas
„Iš principo nestabili“
Tokios nuomonės laikosi vienas iškiliausių ekonomikos profeso rių Hymanas P.Minskis. Pasak jo, dėl beribio ir neatsakingo valstybių skolinimosi, nuoseklaus ekonomi kos saugiklių griovimo dėl darvi nistinės laisvosios rinkos ir abso liučiai klaidingo suvokimo, kaip veikia ekonomika, bankai ir finansų sistema, mes patekome į šią krizę. H.P.Minskio darbai ir pasiūly mai, kaip turėtų būti valdoma ir nuosekliai plėtojama ekonomika, tapo ypač populiarūs prasidėjus JAV antrinių būsto paskolų krizei, kuri sukėlė neramumus. Ekonomistai nesutaria dėl dauge lio esminių dalykų, iš kurių vienas – ar ekonomika yra iš esmės stabi li ir „linkusi“ judėti link stabilumo, todėl bet koks jos valstybinis regu liavimas tik trukdo jai stabilizuo tis, ar atvirkščiai – ekonomika yra iš principo nestabili ir nuolat svy ruoja, o valstybinis reguliavimas ir kontrolės mechanizmai yra priva lomas saugiklis, siekiant užtikrinti, kad šių svyravimų amplitudės (va dinamieji ekonominiai ciklai) nedi dėtų ir būtų kontroliuojamos. H.P.Minskis buvo pastarosios minties šalininkas. Jo idėjos ir pa siūlymai vis dar siekia ateitį, nes šiandien vyraujančios politinės jėgos yra taip įtikėjusios ekono minio darvinizmo „efektyvumu“, kad nepastebi esminių struktūrinių ekonomikos problemų. H.P.Minskis sukaupė įvairiapu sišką patirtį dirbdamas universi tetuose, rašydamas disertaciją ir mokslinius darbus, aktyviai daly vaudamas privačių finansų insti tucijų veikloje, taip pat rengdamas tiriamąją medžiagą valstybinėms institucijoms ir JAV federalinio re zervo valdybai. Garsiausias, tačiau tikrai ne vienintelis veikalas buvo „Finansų nestabilumo hipotezė“. Jis skyrė ypatingą dėmesį ekono mikos svyravimams valdyti ir gy
ventojų gerovei apsaugoti ilguoju laikotarpiu, taip pat pasiūlė ne standartinių, bet labai įdomių bū dų ekonominiam nuosmukiui su valdyti. Ir, žinoma, parengė savo ilgamečiais tyrimais paremtą ilga laikę ekonomikos vystymosi viziją. Visur jis akcentavo, kad valstybė ir jos dalyviai yra neatskiriami, todėl kalbėti apie valdžios galios maži nimą reikia atsargiai. Svarbiau yra ieškoti būdų, kaip valdžios admi nistracinio aparato veiklą padaryti kuo efektyvesnę. Aktualūs pasiūlymai
Daugiausia dėmesio sulauku si H.P.Minskio tiriamoji veikla yra apie bankininkystę ir finansų siste mą apskritai. Visų akims krypstant į vieną po kito nacionalizuojamus ne mokius bankus, H.P.Minskio teori jos apie neefektyvias finansų siste mos taisykles ir pasiūlymai, kaip jas pakeisti, yra kaip niekad aktualūs.
Hymanas P.Minskis:
Bankų veikla iš esmės prisideda prie ekonominių ciklų amplitudės didėjimo, nes jie yra komerciniai ir siekia pelno.
Kaip vieną didžiausių finansų rinkos problemų H.P.Minskis įvar dijo tai, kad bankų veikla yra pro cikliška, t. y. kylant ekonomikai, bankai mažina palūkanas, didina paskolų portfelį ir taip sukelia fi nansuojamo turto kainas (prisi minkime NT kainų burbulą Baltijos šalyse) ir dar labiau skatina ekono mikos perkaitimą. Taip ekonomika sustoja, tačiau sustoja labai aukš tame taške, kuris yra neadekva čiai smarkiai išaugęs ir ima kristi. Tuomet bankai vėl veikia procik liškai – ekonomikai imant trauktis,
Kontrolė: H.P.Minskis teigė, kad finansų sistemos judėjimus ir bankų veiklą reikia nuolat prižiūrėti.
jie nebeišduoda paskolų, kelia pa lūkanas, o tai sustiprina tik krizę, nes įmonės turi atleisti darbuoto jus ir mažinti kitas sąnaudas. Ir pagal tokią logiką mes gyvena me jau daugiau nei pusšimtį metų, kai augimą keičia neribotas skoli nimas ir išlaidavimas, o smukimą – taupymas ir visiškas kreditavi mo sustojimas. H.P.Minskis, jau anksti paste bėjęs šį visiškai nelogišką ir eko nomiką destabilizuojantį veiksnį, pasiūlė vyriausybėms kelti skoli nimosi standartus ir keisti bankų skolinimosi vieni iš kitų taisykles, siekiant sumažinti vadinamąją še šėlinę bankininkystę (nepainioti su šešėline ekonomika), kuri vyksta už balanso ribų. Ekonomistas teigė, kad pinigai tėra susitarimo matas ir juos ga li išleisti bet kas. Esminė problema yra pasiekti, kad jie būtų pripažįsta mi kaip tinkama atsiskaitymo prie monė. Nesant jokių fizinių rezervų, t. y. kai valiuta nėra paremta auksu ar kitu „kietuoju turtu“, pinigai tėra skolos rašteliai, kuriais užtikrinama, kad jie yra visuotinai priimami atsi skaityti už prekes ir paslaugas, ir yra spausdinami (arba sukuriami elekt ronine forma) centrinio banko. Pinigai gali netekti vertės, jei
reikšminga ekonomikos dalyvių dalis atsisakys juos pripažinti kaip priimtiną atsiskaitymo priemonę ir ims naudoti, pavyzdžiui, cukrų. Tęsdamas toliau, H.P.Minskis tei gė, jog bankų veikla iš esmės prisi deda prie ekonominių ciklų ampli tudės didėjimo, nes yra komerciniai ir siekia pelno. O tai lemia konku ravimą dėl geresnių konkurentų, sąlygų gerinimą pakilimo laikais ir bloginimą per nuosmukį. Bankai pakursto krizę
Taigi tokia procikliška veikla padi dina verslo ciklų svyravimus ir eko nomikos nestabilumą. H.P.Minskio pagrindinė idėja yra tai, kad būtent bankų ir kreditavimo veikla yra fi nansinio nestabilumo pagrindas, sukuriantis struktūrinį ekonomi kos trapumą. Per ekonominį pakilimą pelno siekiančios organizacijos ir ban kai tampa ypač optimistiški, to dėl imasi rizikuoti kur kas labiau nei esant normalioms sąlygoms. Įmonės ima vis didesnes paskolas ir taip paskiria vis didesnę ateities pajamų dalį toms paskoloms grą žinti. Bankai ir kiti skolintojai su mažina pradinių įnašų (kartais iš vis panaikina, arba paskolina net ir juos) ir užstato kokybės reikalavi
mus. Finansų įstaigos imasi inova cijų ir finansinės inžinerijos, taip apeidamos esamas neefektyvias reguliavimo ir priežiūros konst rukcijas, kurios negali lanksčiai ir greitai adaptuotis prie šių įstai gų veiklos pokyčių. Todėl laikinai sumažėja šioms įstaigoms taikomi apsaugos mechanizmai ir jos gali prisiimti kur kas didesnę riziką. Skolininkai naudoja vis daugiau išorinių finansavimo šaltinių, t. y. naudojasi trumpalaikės nuomos, išperkamosios nuomos ir kitomis panašiomis trumpalaikėmis skolos priemonėmis, kuriomis finansuoja ilgalaikį turtą, ir turi nuolat kreip tis į kitas finansų įstaigas, kad pa siskolintų tai skolai grąžinti. Kitaip tariant, skolinasi, kad grąžintų ki tą paskolą. Taip maksimaliai išauga nemokumo rizika, nes galų gale ne bėra norinčių ir galinčių paskolinti šiai finansinei piramidei dengti. H.P.Minskis įvardijo, kad toks el gesys negali privesti prie nieko kito kaip prie krizės ir ekonomikos su stojimo bei smukimo. Verslo ciklui įpusėjant, ekonomikos trapumas didėja ir taip sukuriamos visos są lygos krizei – vartotojai nustoja imti trumpalaikes paskolas, nes pastebi, kad vis didesnę darbo užmokesčio dalį reikia skirti prieš tai prisiim
15
ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012
turtas Infliacija sumažėjo
kainos ūgtelėjo
Pasitikėjimas smuko
Vidutinė metinė infliacija EBPO valstybėse narėse balandį, palyginti su kovu, sumažė jo nuo 2,7 proc. iki 2,5 proc. Didžiojoje Britanijoje metinė infliacija smuko nuo 3,5 iki 3 proc., JAV – nuo 2,7 iki 2,3 proc., Prancūzijoje – nuo 2,3 iki 2,1 proc., Vokietijoje nepa kito ir sudarė 2,1 proc.
Šių metų balandį, palygin ti su kovu, vartojimo kainos EBPO šalyse ūgtelėjo 0,3 proc. ir mėnesio prieaugis buvo perpus mažesnis nei prieš mėnesį. Didžiojoje Bri tanijoje kainos per mėnesį pakilo 0,6 proc., Italijoje – 0,5 proc., JAV – 0,3 proc., Vokie tijoje – 0,2 proc.
Bendras verslo ir vartotojų pa sitikėjimo euro zonos ekonomi ka indeksas gegužę smuko nuo 92,9 procentinio punkto balan dį iki 90,6 procentinio punkto. Vartotojų pasitikėjimo JAV eko nomika indeksas gegužę smu ko nuo 68,7 procentinio punk to balandį iki 64,9 procentinio punkto.
onomikos vizijos kūrėjas (keldamas pradinio įnašo ir užsta to reikalavimus). Tačiau H.P.Mins kis atsargiai užsimena, kad šiuo at veju centrinis bankas turi būti labai lankstus, nes finansų inžinerija yra labai pažengusi ir bet kokius apri bojimus apeina sukurdama inova tyvius sprendimus.
rumą. Rezultatas – krizė nepajun tama taip smarkiai, įmonės išlaiko bent minimalų pardavimą, žmo nės gauna minimaliam pragyveni mui reikalingų pajamų ir nenustoja vartoti, o po kurio laiko juos per samdo privatusis sektorius. Ilgalaikis vystymasis
Vyriausybė gali padėti stabilizuoti ekonomiką didindama mokesčius bei mažindama išlaidas pakilimo metu ir kaupdama rezervą galimo smukimo scenarijui. Platus požiūris
„Shutterstock“ nuotr.
tiems įsipareigojimams vykdyti, įmonės mažiau parduoda ir gau na vis mažiau pajamų. Bankai ima kelti palūkanas ir mažinti paskolų kiekį, kai pastebi didėjantį nemo kių klientų skaičių, įmonės pradeda atleisti darbuotojus, nes nebeišga li mokėti ir paskolų, ir atlyginimų. Taip įsisuka krizė, kai vienas kitą skatinantys veiksniai ima tempti ekonomiką į dugną. Toliau smunka pajamos ir auga nedarbas, imamas išparduoti tur tas (kilnojamasis ir nekilnojamasis), dėl to smunka kainos. Per šią Euro pos krizę pastebimi Didžiąją depre siją sukėlę veiksniai – turto kainos nepaliaujamai smunka, o įmonės bankrutuoja viena po kitos. Tačiau šiuos veiksnius gali su stabdyti koordinuoti vyriausybės ir centrinio banko veiksmai. Vy riausybė gali padėti stabilizuoti ekonomiką didindama mokesčius bei mažindama išlaidas per paki limą ir kaupdama rezervą, jei eko nomika smuktų, galėtų jį naudoti mažindama mokesčius ir didinda ma išlaidas (kurdama darbo vietas valstybės įstaigose, duodama užsa kymų privačioms įmonėms). Cent rinis bankas gali sukurti lanksčius mechanizmus, kaip apriboti sko linimą per ekonomikos pakilimą
H.P.Minskio darbai neapsiriboja tik finansų rinkos analize. Jis taip pat parašė daug svarbių (nors ir ne taip plačiai žinomų) darbų skurdo ir nedarbo temomis. Dirbdamas Berklio universitete kartu su dar bo rinkos ekonomistais jis siekė suformuoti strategiją, sprendžian čią nedarbo klausimus (užuot po lemizavęs apie socialinės paramos strategijas, kaip tai darė dauguma to meto ekonomistų). H.P.Mins kis kritikavo tuo metu vykdomą Kennedy ir Johnsono „Karo prieš skurdą“ programą teigdamas, kad ji patirs fiasko, jei nebus orientuo ta į darbo vietų sukūrimą. Jis paro dė, kad kilus krizei vyriausybė gali pasiūlyti vieną darbo vietą kiek vienam žemiau skurdo esančiam namų ūkiui (siūlydama minimalų atlyginimą), ir tai pakeltų daugiau nei dviejų trečdalių visų žemiau skurdo esančių šeimų gyveni mo kokybę aukščiau skurdo ribos. Tokia strategija padidintų paga minamos produkcijos ir suteiktų paslaugų kiekį, o tai tiesiogiai pa veiktų BVP kilimą dėl padidėjusios vartotojų perkamosios galios. Tokia sistema būtų efektyvi tik tuomet, jei valstybė elgtųsi kaip paskutinės galimybės įsidarbinti davėja. Taip ji prisidėtų prie cent rinio banko funkcijos būti paskuti ne skolintoja (angl. – lender of last resort) komerciniams bankams, kai jie pritrūksta pinigų indėlinin kams sparčiai atsiimant pinigus (o tai gali privesti ekonomiką prie vi siško kracho). Tokia koordinuota vyriausy bės ir centrinio banko politika yra grynai anticiklinė, t. y. ji veikia at virkščiai ekonominio ciklo krypčiai ir taip sustabdo jo svyravimų stip
Nors H.P.Minskio finansinio ne stabilumo hipotezė yra laiko ma verslo ciklo teorija, tarp jo pa grindinių darbų yra ir pasiūlymai dėl strategijų, kaip vystyti ilga laikį ekonomikos augimą. Pasak H.P.Minskio, kapitalizmas perė jo kelis etapus, iš kurių kiekvienas turėjo skirtingas finansines para digmas. XIX a. dominavo komercinis ka pitalizmas, kai vyravo komercinė bankininkystė – bankai teikdavo trumpalaikes paskolas ir priimda vo indėlius. Tai buvo pakeista XX a. pradžioje vadinamuoju finansiniu kapitalizmu, kai įsivyravo inves ticiniai bankai. Esminis šios epo chos bruožas buvo ilgalaikių išori nio finansavimo šaltinių (paskolų) naudojimas įsigyjant brangų turtą.
H.P.Minskis teigia, kad tai buvo kur kas rizikingesnė finansinė struktū ra, kuri privedė prie Didžiosios dep resijos. Po Antrojo pasaulinio karo įsivyravo naujas „pašalpų valstybės kapitalizmas“, kai finansų įstaigos buvo apribotos daugybės taisyklių. Privačiojo sektoriaus skolos augo lėtai ir buvo mažos, tačiau valsty bių skolos, likusios po karo, buvo didelės, o pinigai naudojami efek tyviai skatinant namų ūkius ir pri vatųjį sektorių. Sistema buvo stabi li ir retai patirdavo šokų dėl to, kad vyriausybė ir centrinis bankas vei kė koordinuotai bei efektyviai. Žinoma, stabilumas netruko su griūti, nes natūralus žmonių po linkis rizikuoti privedė prie to, kad finansų sistema buvo trans formuota į „pinigų valdymo ka pitalizmą“, kur dominuojantys fi nansų rinkos žaidėjai ėmė „valdyti pinigus“, t. y. mažai reguliuojamos finansų įstaigos, kaip pensijų ir ri zikos fondai, užsienio fondai, uni versitetų labdaros fondai – su di deliais pinigų kiekiais ėmė ieškoti didžiausią grąžą duodančių inves ticijų. Finansų inžinerijos inova
cijos paskatino privataus kapitalo (įmonių ir šeimų) skolos augimą, o tai pakirto finansų sistemos stabilumą. Tai galų gale atvedė į dabar vis dar aktyvią ir antrąja banga grasi nančią krizę, prasidėjusią 2008 m. Šie metai daugelio vadinami Mins kio momentu, nes savo darbuo se jis tiksliai aprašė situaciją, prie kurios atves „pinigų valdymo ka pitalizmo“ paradigma. H.P.Minskio pagrindinė mintis yra tai, kad rinką prižiūrintys daly viai turi vykdyti anticiklišką koor dinuotą politiką ir nuolat prižiūrėti finansų sistemos judėjimus. Da bartinėje euro zonos dilemoje ma tome visišką šios taisyklės nesilai kymą – Europos centrinis bankas vykdo nenuoseklius veiksmus, o vidiniai Europos dalyviai (atskiros šalys) nepasidalija mažėjančio py rago ir dėl pačių sukurtų biurokra tinių apribojimų nesugeba priimti teisingų sprendimų. Lieka tikėtis, kad H.P.Minskio idėjos ir pasiū lymai bus išgirsti, ir ši krizė ne sukels pasaulinės ekonominės ka tastrofos.
16
ketvirtadienis, gegužės 31, 2012
menas ir pramogos
Jau šį šeštadienį Kauno dainų slėny je skambės kiekvie no lietuvio širdžiai artima daina. Dai nų ir šokių šven tėje „Graži tu, ma no brangi Tėvy ne...“ taip pat suksis ir šokėjų poros, ža vėdamos, o gal net įtraukdamos į sma gų sūkurį.
Išvakarės: šokėjams šventė jau beveik prasidėjo – Dainų slėnyje jie kasdien stropiai repetuoja.
Šventės išvakarėse – nerimas ir džiau Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Dainų ir šokių šventė, prasidėju si dar 1924 m. Kaune, puoselėjanti tautos bendrumo ir vienybės jaus mus, šįmet skirta Maironio 150ųjų gimimo metinių jubiliejui pa žymėti. Kaip visada, dainai ir šokiui su siburs mėgėjiški ir profesionalaus chorinio dainavimo, liaudiškų šo kių ir muzikos kolektyvai, kurie sukurs unikalų, akis ir ausis pa maloninantį reginį. Dalyvių skai čiumi nepralenkiamoje šventėje dalyvaus apie 4 000 atlikėjų. „Šįmet minime lietuvių dai niaus Maironio gimimo 150-ąsias metines, todėl dainų ir šokių šventės dalyviai stengsis meniš kai ir subtiliai prisiliesti prie di dingos poeto ir Lietuvos praeities supindami dainų ir šokių pynę“, – pristatydamas šventę kalbėjo renginio režisierius Egidijus Stan cikas. Meno vadovė Leokadija Januš kienė atkreipė dėmesį, kad šven tėje dainomis taip pat bus pa minėtos ir kitų garsių Lietuvos muzikų sukaktys: Česlovo Sas nausko 145-osios, Jon o Damb rausko 120-osios, Aleks and ro Kačanausko 130-osios, Stasio Šimkaus 125-osios gimimo me tinės.
„Galima sakyti, kad šventė jau vyksta, – šypsojosi renginio reži sierius. – Tvarkomas Dainų slėnis, šokėjai ir choristai repetuoja be veik iki išnaktų, na, o visi kiti lau kia, kada galės drauge uždainuoti, galbūt net įsisukti į šokio sūkurį ar tiesiog pabūti gamtos, dainos, šo kio, geros nuotaikos apsuptyje.“ „Kad ir kaip būtų skaudu, ta čiau šiųmetė Dainų ir šokių šventė drauge skelbia ir pavojų, – pabrė žė šventės režisierius E.Stancikas. – Chorams dėl finansinių nepri teklių išsilaikyti kaskart darosi vis sunkiau ir gali taip atsitikti, kad ši viena svarbiausių lietuviškų šven čių ims nykti.“ Vyriausiasis meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis paste bėjo, kad kiekvienais metais mūsų tautos kultūros pagrindas – Dainų šventė drauge atskleidžia ir mūsų chorų gyvybingumą, jų skaičių, o jis, deja, katastrofiškai mažėja. „Jaunučių chorų turime nema žai, – stebėjosi šventės meno va dovas Ksaveras Plančiūnas, – ta čiau vyresnių vaikų chorų – jau nelabai. Tarkim, nuo 2001 m. jų sumažėjo maždaug trimis šimtais. Regis, tęstinumas nutrūksta.“ Dėl chorų ateities nerimaujan tiems kolegoms šventės vadovė L.Januškienė priminė, kad Kau nas visuomet buvo laikomas lie tuviškų chorų lopšiu.
Nuo Arkikatedros iki Dainų slėnio Šeštadien į prasidėsiančioje tautinė je šventėje dalyvaus 51 mišrus cho ras, 17 iš jų atvyksta iš 9 Lietuvos re gionų – Vilniaus, Panevėž io, Jurbar ko, Vilkaviškio, Prienų, Birštono, Kre tingos, Ukmergės, Jonavos. „Visi jie atvyksta iš geranoriškumo, savomis lėšomis“, – pastebėjo L.Janušk ienė. Dainų ir šokių šventė prasidės 16 val. šv. Mišiomis Kauno arkikatedroje ba zilikoje, po Mišių – šventinės eitynės iki Dainų slėnio.
Darniai: jaunieji šokėjai gludina daugybę kartų kartotus žingsnelius – kad
per šventę netektų raudonuoti.
4 000
Atokvėpis: po intensyvaus m
kėlė.
– maždaug tiek dalyvių pasirodys Dainų ir šokių šventėje.
Kol vyks šventė kai kuriose vietose bus koreg uojamas transp orto eis mas. Šeštadien į nuo 16.45 val. iš Vil niaus gatvės iki Dainų slėn io paju dės Kauno dainų ir šokių šventės da lyviai. Per eitynes bus stabdomas vi sų rūšių transporto eismas Birštono, Maironio, K.Donelaičio gatvėmis, Vy tauto prospektu ir Parodos gatve. 18.30 val. – teatralizuota šventės ati dar ymo ceremon ija, koncertai Dai nų slėnyje.
Simboliai: renginio režisierius E.Stancikas (kairėje) ir vyriausiasis meno vadovas ir dirigentas P.Bingelis pristatė
17
ketvirtadienis, gegužės 31, 2012
menas ir pramogos
V.Kasiulio muziejus duris atvers po metų Pasaulyje žinomo dailininko Vy tauto Kasiulio muziejus Vilniuje turėtų būti atidarytas 2013-ųjų lie pą, kai Lietuva pradės pirminin kauti ES. Jam įkurti gauta 4 mln. litų ES parama.
Muziejaus atidarymas įrašytas į Kultūros ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos parengtą Lie tuvos pirmininkavimo ES kultūri nių renginių programos projektą. V.Kasiulio muziejaus kūrimą ir jo atidarymą Lietuvos pirmininkavi mo ES pradžioje palaiko ir skatina Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Muziejus duris atvers A.Goš tauto gatvėje, pirmuoju nume riu pažymėtame name. Jame pla nuojama įkurdinti Lietuvai 2010 m. padovanotą ir Lietuvos dailės muziejuje saugomą 921 vertin giausio kūrinio kolekciją. Čia bus pristatyta ir asmeninės dailininko studijos Paryžiuje aplinka. Lietuvos dailės muziejus (LDM) viliasi, kad išskirtinės vertės V.Ka siulio drobių kolekcija turėtų tapti
ugsmai
Žinomas: muziejuje bus eks-
ponuojami ne tik V.Kasiulio darbai, bet ir daiktai.
Vytautas Kasiulis. Smuikininkas gatvėje
naujuoju Vilniaus kultūrinės trau kos centru. Muziejuje, be nuolatinės daili ninko darbų ekspozicijos, kurio je bus pristatomas 791 jo kūrinys, veiks ir dar dvi parodų salės. Jose
Gedimino Bartuškos nuotr.
bus eksponuojami Lietuvos emig rantų menininkų darbai. Taip pat bus įrengtas konferencijų ir kultū ros bei edukacijos renginių cent ras, kuriame vyks seminarai ir su sitikimai.
V.Kasiulis sukūrė begalę pieši nių, pastelių, akvarelių, litografijų, apipavidalino 1954-ųjų prancū zų kino filmą „Dvigubas gyveni mas“. Menininko kūrinių kolekci ją Lietuvai padovanojo dailininko našlė Bronė Kasiulienė. Ji kolekci ją perdavė su sąlyga, kad Vilniuje bus įkurtas nuolat veikiantis na cionalinio statuso V.Kasiulio dai lės muziejus. 1918–1995 m. gyvenęs V.Kasiu lis – vienas iš nedaugelio lietuvių menininkų, pelniusių pripažinimą pasaulyje. Paryžiaus ir Niujorko moder niojo meno muziejai, Prancūzijos, JAV, Kanados, Didžiosios Britani jos, Švedijos, Danijos, Šveicarijos, Vokietijos, Argentinos, Australi jos ir kitų šalių dailės galerijos ir kolekcininkai tebesaugo šio daili ninko, meno kritikų vadinto vie nu iš įdomiausių XX a. antrosios pusės Paryžiaus mokyklos tapy tojų, kūrinius. BNS inf.
kryžiažodis Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Žiniuonė“.
Magija yra. Kas galėtų tuo abejoti, jei yra vaivorykštė ir laukinės gėlės, vėjo muzika ir žvaigždžių tyla? Visi, kurie yra mylėję, patyrė stebuklą. Tai tokia paprasta ir tokia nuostabi mūsų gyvenimo dalis. Esama žmonių, kuriems duota daugiau, kurie buvo pasirinkti naudotis palikimu, perduodamu iš kartos į kartą per amžių amžius. Bunas Sojeris nesitikėjo, kad apsigyvens kaimynystėje moters, kuri bus panaši į jo kuriamų istorijų heroję. Anastasija Donovan dvelkė žaviu moteriškumu, galinčiu išmušti iš vėžių ir pakerėti kiekvieną vyrą...
muzikavimo – trumpa poilsio pertrau-
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.
dainų šventės dalyvių ženklelius. Tomo Raginos, Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, birželio 5 d.
18 2
ketvirtaDIENIS, gegužės 31, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 18 Paslaugos � ������������������������������������������ 18, 19 Parduoda �������������������������������������������19, 20 Perka � ������������������������������������������������������������ 20 Keičia ������������������������������������������������������������ 21 Įvairūs ���������������������������������������������������������� 20 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 21 Kviečia ������������������������������������������������� 20, 21 Kviečia mokytis ����������������������������������� 21 Atsiliepkite! � �������������������������������������������� 20 Pamesta ������������������������������������������������������ 21 Informuoja ����������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingi aliuminio balkonų ir plastikinių langų montuotojai. Tel. 8 600 22 708. Kaunas.
DARBo skelbimai
963328
Siūlo darbą AB „Atrama” priims dirbti suvirintoją elektra ir pusautomačiu, šaltkalvį. Atlyginimas sutartinis. Tel. 362 438, 8 610 10 469. 966151
AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, pakuotojus, baldų apmušėjus, stalius, stalius-staklininkus. Darbas nuolatinis. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768. 965698
AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti technologą, turintį darbo patirties baldų gamyboje. Darbo pobūdis – naujų gaminių ir technologijų diegimas, darbuotojų atliekamo darbo priežiūra. CV siųsti dalia.vaitkuniene@kaunobaldai.lt. Pasiteirauti tel. (8 37) 341 768. 966036
Reikalingi: fasuotojai, atrinkėjai, sandėlininkai, sandėlio, gamybos, apsaugos (1200) darbuotojai, vairuotojai, valytojai, kiemsargiai. Tel. 8 674 57 008. 965119
Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.
963628
Audinių ir siuvimo priedų parduotuvei reikalinga pardavėja. Siūlome geras darbo sąlygas, draugišką kolektyvą, visas socialines garantijas. Tel. 8 699 66 190, 8 685 46 817, e. paštas bjurate@one.lt. 965589
Autoservisas Kaune ieško automobilių šaltkalvio remontininko (atlyginimas nuo 2000 Lt, atskaičius mokesčius). Tel. (8 37) 337 939, 8 699 91 219. 960295
Besiplečiančiai įmonei, gaminančiai eksportui, reikalingi: kvalifikuoti baldų apmušėjai; siuvėjai, mokantys siūti odą, baldinius audinius; gaminių pakuotojas. Tel. 8 614 02 417. 965790
Dirbti bare reikalingi studentai (darbas kas trečią naktį). Tel. 8 698 00 955. 962253
Elektros prekių parduotuvei reikalingi: vadybininkai-pardavėjai ir reklamos vadybininkas (-ė). Kviečiame į pokalbį birželio 5 d. 11 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19. Tel. 8 650 58 456. 964833
Ieškomi plataus profilio statybos darbininkai. Kontaktinis tel. (8 37) 324 181.
965074
Sezoniniai darbai jaunimui Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, kambarinėms, Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje (be vokiečių k.) – motelių valytojoms. Olandijoje – mėsos, žuvies fabrikuose. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. Siuvykla, dideliais kiekiais siuvanti trikotažinius gaminius, priima į darbą siuvėjas (-us) overlokininkes. Darbas viena pamaina. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 338 588, 8 615 71 100. 956908
Skubiai siūlome darbą sparčiai, kvalifikuotai drabužių siuvėjai-taisytojai (visa diena). Pageidautina panašaus darbo patirtis. Tel. 8 673 06 774. 963595
Sunkvežimių servisui reikalingas automobilių šaltkalvis-elektrikas, automobilių šaltkalvis. Tel. 8 685 08 970. 962711
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (E kategorija), geras atlyginimas. Tel. 8 620 77 579. 962779
Tekstilės gamybos įmonė ieško siuvėjų. Teirautis tel. 8 672 53 888. 965434
Tekstilės gamybos įmonė ieško sukirpėjos (-o). Teirautis tel. 8 672 53 888. 965424
Tekstilės gamybos įmonė plečia savo veiklą Samyluose ir priims darbuotojas (-us) dirbti prie siuvimo automatų. Patirtis nebūtina, apmokome. Teirautis tel. 8 672 53 888.
Kepyklai Panemunėje reikalinga duonos gaminių pakuotoja (-as). Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141.
UAB „Bėgvirta“ reikia tekintojo. Kaunakiemio g. 5, Kaunas. Tel. 422 567.
Metalo gaminių įmonei reikalingi suvirintojai šaltkalviai ir metalo gaminių dažytojai. Kreiptis UAB „Plieno lankas“, Draugystės g. 19, tel. 8 698 29 144, 8 671 19 319. 962303
Priimsime dirbti valytoją – valyti patalpas Kauno centre. Tel. 8 656 85 356, e. paštas info@valymaskaune.lt. 965694
Reikalinga pardavėja (-as)-barmenė (-as) parduotuvėje-bare. Patirtis būtų privalumas. Tel. 8 695 14 714, 8 650 16 564. 963584
Reikalinga virėja kavinėje, darbas nuo 6.30 iki 16 val., poilsio dienos – šeštadienis, sekmadienis ir švenčių dienos. Tel. 8 612 25 017.
964011
Reikalingas kiemsargis ir valytoja (-as), darbas 0,5 etato. Tel. 8 683 22 557. 965711
Reikalingas vairuotojas, turintis C kategorijos pažymėjimą ir patirties. Darbas Lietuvoje (išvežioti produkciją po parduotuves). Tel. 8 656 99 307. 966531
Paslaugos
962469
965684
UAB „Rokų keramika“ reikalingi: šaltkalviai-suvirintojai, tekintojai-frezuotojai. Tel. 8 685 53 878. 963609
UAB „Terra animalis“ reikalingas krautuvo vairuotojas, prekių surinkėjas ir „palečių“ išvežimui paruošėjas (patirtis – privalumas). Darbo vieta – Zapyškis, Kauno r. (į ir iš darbo vežame įmonės transportu). Darbas su skeneriu, pamainomis. Tel. 8 698 58 066. 965136
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 950701
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Ūkio skyriui reikalingi: vyresnysis inžinierius ir vairuotojas. Reikalavimai: http://www.sodra.lt. CV siųsti e. paštu algis.paukstys@sodra.lt. Daugiau informacijos tel. (8 37) 395 244. Pretendentai pareigybei užimti bus kviečiami pokalbio. 966462
Buitinės technikos remonto „Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 965913
Medikų
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 963236
„Biofirst“ klinikoje konsultuoja ir gydo paaugles, nėščiąsias ir įvairaus amžiaus ginekologinėmis ligomis sergančias ligones ilgametę patirtį turinti gyd. AKUŠERĖ-GINEKOLOGĖ Onutė Černiauskaitė. Ultragarsiniai tyrimai naujuoju „Siemens 3D“ aparatu. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
Skalbimo mašinų ir mikrobangų krosnelių taisymas. Skubus iškvietimas, suteikiama garantija. Atvykstame į namus. Tel. 8 671 49 521, e. paštas remontas@smr.lt. 964375
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908. 953015
952902
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780. www.neuromedicina.lt. 949583
MASAŽAS sustiprins sveikatą, imunitetą, atstatys pažeistas organizmo funkcijas, sustabdys senėjimo procesus, pagražins kūną, nuramins sielą. Tel. 8 611 40 061. 963757
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 938281
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
Taisau televizorius, garso ir vaizdo techniką. Iškvietimas nemokamas. Suteikiu garantiją. Tel. 8 673 60 342. 965695
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 965040
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 964391
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 960491
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 949902
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 959542
Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.
Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 959949
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 927437
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. taisymą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 955325
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 962340
Apdaila apie langus, duris. Santechnikos, elektros remontas. Vidaus ir lauko darbai – staliaus, dažymo ir tinkavimo. Meistro konsultacija. Tel. 8 699 54 577. 963529
Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, palėpių įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405. 964052
Apdailos darbai. Glaistymas, dažymas, tapetavimas. Nebrangiai, kokybiškai. Tel. 8 652 81 741. Aplinkos tvarkymo darbai. Medinių pavėsinių, terasų, tvorų montavimas. Mediniai karkasiniai statiniai. Šlaitinių stogų montavimas. Tel. 8 615 57 070. 965796
Atliekame elektros montavimo darbus (gedimų šalinimas). Tel. 8 605 80 072. Gipskartonio montavimo darbai. Tel. 8 687 11 123. 963219
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 932428
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 958003
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. Atliekame parketo ir grindų šlifavimo be dulkių ir lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 605 13 469. 963264
Atliekame statybos darbus: mūrijame, betonuojame, skardiname, dengiame stogus bei fasadus. Tel. 8 675 45 001. 965568
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 957972
Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 950787
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 955417
Statybos, remonto „RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641. 956336
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 proc. nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 964566
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt.
956443
947687
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.
Aliuminio balkonai – tiesiai iš gamintojo! Balkonų stiklinimas, plastikiniai langai, šarvuotos durys. UAB „Limpaka“ tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441.
949254
963109
961410
Kompiuterininkų
948226
Automobilininkams
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
965548
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951165
965427
Transporto įmonei reikalingas transporto vadybininkas (-ė), turintis patirties. CV siųsti rivaisa@mail.lt. Tel. 8 687 45 405. Konfidencialumą garantuojame.
966162
966131
964215
Kavinė Kauno centre ieško virėjos (-o). Mes siūlome patrauklų atlyginimą, įdomų ir dinamišką darbą bei galimybes tobulėti. Tel. 8 611 56 356. 966033
Patyrusi pardavėja ieško darbo (prekiauti rūkytais gaminiais, daržovių kioske, turgavietėje, privačioje parduotuvėje). Turiu savo kasos aparatą. Tel. 8 652 00 828.
963698
963451
Aktyviai besiplečiančiai prekybinei įmonei skubiai reikalingi vadybininkų padėjėjai. Galima be patirties. Uždarbis po apmokymų nuo 1200 Lt. Tel. 8 685 43 970.
Ieško darbo
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
959359
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 950745
Betonuojame grindis, atliekame paruošiamuosius darbus. Dirbame vokiška įranga BMS. Garažai, sandėliai. Garantija. Tel. 8 671 15 807. 947854
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 965600
Darbai aukštyje. Tarpblokinių siūlių remontas. Tel. 8 601 37 177. 959815
Dažau, glaistau, tapetuoju, atlieku angokraščių apdailą. Darbo patirtis 20 m. Tel. 8 677 42 192. 965623
Nukelta į 19 p.
19 3
ketvirtaDIENIS, geguŞės 31, 2012
klasifikuoti skelbimai „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt.
Paslaugos Statybos, remonto
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
945455
DaĹžau, glaistau, tapetuoju, lyginu, dedu laminatÄ…, suku gipskartonÄŻ. StaĹžas 22 m. Nuperku ir atveĹžu medĹžiagas. Tel. 8 646 98 428, 779 732.
Oro kondicionieriai, ťilumos siurbliai – PANASONIC, TOSHIBA, FUJI. Vėdinimas. Pardavimas, montavimas, aptarnavimas. www.taupussildymas.lt. Tel. 8 612 23 258.
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręŞiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.
Pamatai. Ďrengiame visų tipų pamatus. Betonuojame perdangas, grindis, tvoras. GręŞiame gruntą poliams iki 7 m. Tel. 8 611 05 656. www.statybugama.lt.
Dengiame ir remontuojame plokĹĄÄ?iuosius stogus ir garaĹžus prilydomÄ…ja danga. Suteikiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8–22 val.
PastatĹł ĹĄiltinimas putĹł polistirenu, akmens vata. Dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ…. DaugiabuÄ?iĹł laiptiniĹł remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.
959564
961984
961112
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 955553
DrenaĹžo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo ÄŻrengimĹł montavimas. MedĹžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentacijÄ…. Tel. 8 674 13 881. 964465
Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apĹĄvietimo sprendimai. NedidelÄ—s kainos, kokybÄ—, garantijos. Tel. 8 687 98 087. 949281
Gaminame iĹĄ metalo: duris garaĹžams, sandÄ—liukams. Tvoros, balkonai, grotos. KalvystÄ—s darbai. Tel. 8 698 25 138. 949466
Gaminu faneruotas ir medines duris (nuo 400 Lt), langus, palanges, laiptus, pakopas. Atlieku smulkius staliaus, santechniko darbus. Tel. 8 675 23 666. 961067
GERAS PASIŪLYMAS! Beťviniai 6 kamerų PVC langai: virtuvės langas (1520x1430) – 529 Lt; kambario langas (2300x1430) – 779 Lt, balkono durys+vitrina (780x2300, 1520x1430) – 899 Lt. Kainos nurodytos su montavimo darbais, vidaus ir lauko palangėmis. Tel. 8 612 21 480, langupro@gmail.com. 949925
Glaistau, daĹžau, tapetuoju. Galiu pristatyti medĹžiagas. Tel. 8 615 95 044.
965663
GRINDŲ BETONAVIMAS Kaune ir aplink Kauną. Konsultuojame, tiekiame medŞiagas, suteikiame garantiją. Tel. 8 678 19 899, e. paťtas a.gudziunas@gmail.com. 955138
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KaminĹł mĹŤrijimas. StogĹł dengimas. Tel. 8 619 29 430.
958129
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, veĹžame savivarÄ?iais ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas ir kelius ÄŻ statybĹł aikĹĄteles. Tel. 8 699 77 162. 957943
Kasu ir valau ĹĄulinius. Tel. 8 631 81 085.
965561
Kasu ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…. Valau ir gilinu ĹĄulinius. Surandu vandens gyslÄ…. AtveĹžu ĹĄuliniĹł Ĺžiedus. Tel. 8 606 29 150, 8 645 31 863. 961869
Kasu ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…. Valau ir gilinu ĹĄulinius. Surandu vandens gyslÄ…. Suorganizuoju ĹžiedĹł atveĹžimÄ…. Tel. 8 676 67 428. 952673
Klijuoju plyteles, atlieku vidaus apdailÄ…. Tel. 8 680 88 902. 965774
Klojame trinkeles ir akmenis. Naudojame savo ir kliento medĹžiagas. Tel. 8 606 32 298. 965815
Klojame trinkeles. DrenaĹžas, valymo ÄŻrenginiai. Betonuojame pamatus, atramines sienutes, perdangas. Technikos nuoma. www.peiveris.lt. Tel. 8 600 22 703.
952571
KokybiĹĄkai remontuojame ir daĹžome pastatĹł fasadus, balkonus. Hermetizuojame daugiaaukĹĄÄ?iĹł pastatĹł siĹŤles. DaĹžome laiptines. Garantija 5 metai. Tel. 8 613 50 882. 965112
KokybiĹĄki gaminiai iĹĄ metalo pagal uĹžsakymÄ…: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos, armatĹŤrĹł lankstymas, rostverkĹł gamyba. Tel. 8 657 88 778. 964404
Metalo gaminiai: laiptai, turÄ—klai, ÄŻvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. paĹĄtas metalas@zebra.lt. 948749
962034
961360
963318
PastatĹł ĹĄiltinimas, struktĹŤrinio-dekoratyvinio tinko dÄ—jimas, tinkavimas kalkiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565. 964636
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiťka kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt. 959801
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 949986
PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ— patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 950527
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 961716
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 960010
Santechnikas keiÄ?ia kanalizacijos, vandentiekio vamzdynus, stato WC, duĹĄus, vonias, gyvatukus. Garantija. Tel. 8 604 95 971. 961688
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 964958
Santechnikas-suvirintojas atlieka santechnikos ir suvirinimo darbus. Gaminu ir remontuoju kietojo kuro katilus. Tel. 8 675 23 666. 961073
SANTECHNIKOS DARBAI – www.meistras24.lt atlieka visus, net ir smulkius, santechnikos darbus su garantija. Tel. 8 699 49 955, 223 311, e. paťtas www.info@meistras24.lt. 966070
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496. 950029
Sienų, grindų apťiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 947064
Skardinimo darbai. SienĹł, stogĹł dengimas skarda. ÄŽvairiĹł lankstiniĹł, lietaus ir vÄ—dinimo sistemĹł gamyba ir montavimas. Tel. 8 656 72 272. 957807
Skardos lankstiniĹł gamyba. Lietaus nubÄ—gimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456. 951947
Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, rekonstrukcija. Skardinimo paslaugos. FasadĹł ĹĄiltinimas, apdaila. Tel. 8 683 51 009. Giedrius. www.renovuojam.lt. 952406
Statau karkasinius namus, pirtis. Atlieku visÄ… lauko ir vidaus apdailÄ…. Darbus atlieku kokybiĹĄkai. Dirbu visoje Lietuvoje. Tel. 8 686 71 655. 965650
StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 959769
StruktĹŤriniĹł namĹł fasadĹł daĹžymas, restauravimas. Turi nuosavus pastolius. IlgametÄ— patirtis. Tel. 8 626 31 415. Tapetuotojas (darbĹĄtus ir sÄ…Ĺžiningas) glaisto, daĹžo sienas, lubas. Deda laminatÄ… ir t.t. Pataria. Padeda nupirkti medĹžiagas. Tel. 8 677 03 739.
MĹŤrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. TrinkeliĹł klojimas. FasadĹł ĹĄildymas. StogĹł dengimas. Tel. 8 646 16 479.
Terasos. ÄŽrengiame medines ir betonines terasas, ÄŻvairius stogus. Statome tvoras. Hidroizoliuojame rĹŤsius. Tel. 8 611 05 656. www.statybugama.lt.
Nebrangiai, kokybiĹĄkai daĹžome lauko fasadus, stogus, tvoras. Remontuojame daugiabuÄ?iĹł namĹł laiptines. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162.
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiťkai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448.
958481
965035
961799
UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990. 941858
Ĺ˝emÄ—s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ—jĹł ir gręŞimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi „Kubota“. VeĹžu ĹžvyrÄ…. Tel. 8 685 43 966. 958947
Vidaus ÄŻrangos IĹĄ sausos Ä…Ĺžuolo, skroblo, klevo, uosio medienos gaminame laiptus, duris, palanges. Tel. 8 612 12 003, 392 244. 949747
Roletai, ĹžaliuzÄ—s gamintojo kainomis. Matavimas, montavimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 8 616 29 180, e. paĹĄtas vaidas@fajetonas.lt. 958549
Vidaus ir ťarvuotos durys, laminuotos, faneruotos, medinės – uŞ maŞiausią kainą. Spalvų, raťtų įvairovė. Montavimas. Garantija. Tel. 8 616 50 545. 958850
BaldĹžiĹł Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas – nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. 964946
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 964353
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 950909
Greitai ir kokybiĹĄkai gaminame virtuvÄ—s, miegamojo, svetainÄ—s baldus, spintas su stumdomomis durimis. www.rimvydobaldai.lt, tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318. 964900
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 964062
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ…. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 964587
KietĹłjĹł baldĹł gamyba: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, svetainÄ—s, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
951893
NestandartiniĹł baldĹł gamyba. Protingomis kainomis. www.dainiausbaldai.lt. Tel. 8 678 33 560. 964495
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 956874
FinansĹł, audito BuhalterinÄ—s apskaitos tvarkymas. Apleistos apskaitos sutvarkymas. ParuoĹĄimas bankroto procedĹŤrai. Tel.8 603 88 801. 963468
TeisinÄ—s paslaugos Mediacija ir kitos teisinÄ—s paslaugos. Mediacija – neteisminis ginÄ?Ĺł sprendimas. Tai pigiau, trumpiau, lanksÄ?iau ir efektyviau. E. paĹĄtas kest.kav@gmail.com. Tel. 362 370, 8 682 67 172. 965256
966548
MĹŤrijame, betonuojame, tinkuojame, glaistome, daĹžome. ÄŽrengiame ĹĄildomas grindis, galutinai sumontuojame santechnikÄ… ir ĹĄildymo sistemÄ…. Klojame plyteles, dedame parketÄ…. Tel. 8 610 21 048. 964328
TROCAL, KOOMERLING plastikiniai langai, balkonĹł stiklinimas, ĹžaliuzÄ—s, roletai. Nuolaidos. SavanoriĹł pr. 284A. Tel. 337 777, www.sostineslangai.lt.
958659
961368
948389
IĹĄvykstate ir neturite kur palikti savo augintinio? KreipkitÄ—s ÄŻ ĹĄunĹł vieĹĄbutÄŻ, priĹžiĹŤrimÄ… veterinarijos gydytojo. Tel. (8 37) 553 986, 8 612 87 099. 958492
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 964431
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com. 949512
parduoda
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB ,,ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 947451
961539
Skubiai parduodamas 38 kv. m 2 kambarių butas Žaliakalnyje. I a. ťeťių butų mediniame name. Priklauso 18 kv. m garaŞas. Tel. 8 698 33 743, 8 698 50 555. 965798
Skubiai parduodamas 6 a sodo sklypas su 22 kv. m nameliu GinÄ—nĹł k., 9 km nuo „Megos“ LapiĹł link. Tel. 8 645 12 244. 965930
SodÄ… SB „Tauralaukis“, DidĹžiosiose LapÄ—se (kampinis 12 a sklypas, 3 a miĹĄko, 2 a. medinis namas, kaimiĹĄka virtuvÄ—, Ĺžidinys, rĹŤsys, ĹŤkinis pastatas, garaĹžas, pavÄ—sinÄ—). Kaina 69 999 Lt. Tel. 8 675 93 595. 965710
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 8,51 a namĹł valdos sklypÄ… SargÄ—nuose, naujame kvartale, prie puĹĄynÄ—lio (elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.
12 a sodÄ… SB „Aronija“, PrienĹł r., nuo Kauno 28 km. Yra karkasinis vasarnamis 38 kv. m, sandÄ—lis, ĹĄulinys. Tel. 717 867, 8 615 20 244.
964087
949359
„DnB bĹŤstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt.
4,5 ha Şemės ōkio paskirties sklypą Babtų sen., 25 km nuo Kauno. 230 m ribojasi su autostrada Kaunas–Klaipėda. Kaina 138 000 Lt. Tel. 488 448, 8 616 03 924.
959953
958971
1,5 kambario butÄ… KalnieÄ?iuose, S.Ĺ˝ukausko g., IV a. Tel. 8 698 12 529.
Parduodamas 4 kambariĹł butas KaiĹĄiadoryse (tarpinis aukĹĄtas, vidinis, ĹĄiltas, tvarkingas, itin palankia kaina). Tel. 8 610 61 919.
966525
10 a skypÄ… su mediniu namu Kulautuvoje, Kranto g. Yra elektra, visos komunikacijos ĹĄalia. 1 a kaina 22 000 Lt. Tel. 8 676 01 054. 965729
15,7 a ĹžemÄ—s sklypÄ… Islandijos pl., KalnieÄ?iuose, ĹĄalia STATOIL degalinÄ—s ir kavinÄ—s „Šalia kelio“. TiktĹł autoservisui ar kitai veiklai. Ĺ alia visos komunikacijos. Kaina 195 000 Lt. Tel. 8 699 83 228. 965704
2 kambariĹł butÄ… AĹĄigalio g. (5 a. namo III a., laiptinÄ— su kodu, plastikiniai langai, netoli miĹĄkas). Be tarpininkĹł. Tel. 8 651 50 261. 965717
2 kambariĹł butÄ… KarmÄ—lavoje, Vilniaus g. (ĹĄarvuotos durys, rĹŤsys, ÄŻstiklintas balkonas, suremontuotas, geroje vietoje). Tel. 8 674 80 826. 965633
2 kambariĹł butÄ… Ĺ ilainiuose, JotvingiĹł g. (I a., bendr. pl. 52 kv. m, ĹĄarvuotos lauko durys, plastikiniai langai, natĹŤralus parketas, su virtuvÄ—s baldais). Tel. 8 620 87 597. 965793
2,52 ha Şemės – miťko paskirties sklypą Babtų sen., dviejų vandens telkinių santakoje. 25 km nuo Kauno. Kaina 76 000 Lt. Tel. 488 448, 8 616 03 924.
961324
Parduodamas 6 ha ĹžemÄ—s sklypas prie eĹžero ir 4 ha miĹĄko Ignalinos r., MaÄ?iutiĹĄkÄ—se (nuo sklypo matosi PalĹŤĹĄÄ—s baĹžnyÄ?ia). Tel. 8 699 91 888. 965829
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 936798
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821523
StatybinÄ—s medĹžiagos Hidroizoliacija balkonams, terasoms, pamatams. Tepama, elastinga, ĹĄalÄ?iui atspari. VokiĹĄka kokybÄ—, ilgalaikÄ— garantija. Tel. (8 37) 361 214, 8 699 17 462. 962203
958981
20 a namĹł valdos sklypÄ… JurginĹł g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazÄ— elektra, arti dujos, galimybÄ— prijungti kanalizacijÄ…, sklypÄ… galima dalyti). Tel. 8 699 83 228. 965701
2012 06 27 11 val. Ĺ˝emaitÄ—s g. 17A–1, TelĹĄiuose, bus vykdomos BUAB „Klaslanga“ (ÄŻm. k. 300000156 , a. s. Nr. LT09 7044 0600 0632 1232, AB SEB bankas) pirmosios varĹžytynÄ—s, kuriose parduodama ½ 2,85 ha ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties sklypo, un. Nr. 4400-0769-4844, esanÄ?io Ilgakiemio k., Kauno r. sav. Kaina 23000 Lt. Informacija teikiama tel. 8 698 26 918. 966056
3 kambariĹł butÄ… KurĹĄiĹł g. 4, Ĺ ilainiuose (12/5 a., visiĹĄkai rekonstruotas, kapitaliĹĄkai remontuotas, didelÄ— sieninÄ— spinta, ĹĄiltintas balkonas – oranĹžerija, atskiras koridorius, pagalbinÄ— patalpa prie lifto, rĹŤsys, su virtuvÄ—s baldais ir buitine technika, tuĹĄÄ?ias). Be tarpininkĹł. Kaina 165 000 Lt. Galima derÄ—tis. Tel. 8 606 96 555. 963188
3 kambariĹł butÄ… MiĹĄko g., Kaunas (II a., bendr. pl. 58 kv. m, tinkamas biurui, langai ÄŻ apygardos teismo kiemÄ…). Kaina 175 000 Lt. Tel. 8 601 71 569. 965825
Domina parduodami butai, namai, sodybos, sklypai Kaune arba ĹĄalia Kauno. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas. 945715
Kitos
Skubiai parduodamas 2 k. butas BirŞų g., Žaliakalnyje (bendr. pl. 36 kv. m, 2 a. medinio namo II a., euroremontas, ťildomas elektra ir kietuoju kuru). Kaina 59 000 Lt. Tel. 8 600 67 665.
MĹŤrinÄŻ namÄ… Ĺ lienavoje, prie Kauno mariĹł (bendr. pl. 180 kv. m, yra 15 a ĹžemÄ—s, garaĹžas, pirtis, ĹŤkinis pastatas). Kaina 225 000 Lt. Tel. 8 609 65 544, 8 656 42 669. 965827
Nebrangiai 2 ir 3 kambariĹł butus NoreikiĹĄkÄ—se (naujame name, autonominis ĹĄildymas dujomis, dalinÄ— apdaila, galima su garaĹžu, 3,3 a ĹžemÄ—s). Tel. 8 656 47 866. 965480
Parduodu 3 kambariĹł butÄ… VilijampolÄ—je (5 a. plytinio namo 4 a., bendr. pl. 57 kv. m). Tel. 8 678 04 196. 965823
Maisto prekÄ—s Bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, ĹĄvieĹžius ir raugintus kopĹŤstus, raugintus agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, raĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 947495
DrabuŞiai, avalynė Parduotuvė BALTARUSIŠKA APRANGA birŞelio 1 d. ťvęs 11 metų sukaktį. Pirkėjų laukia nuolaidos ir siurprizai. J.Jablonskio g. 17, Senamiestis, prieť fontaną. Tel. 207 303. 962765
Kitos prekės AKCIJA PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. AtveŞame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 961914
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkĹł durpiĹł briketĹł, akmens angliĹł. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 950872
BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
960600
DVIRAÄŒIAI, MOTOROLERIAI, DALYS, REMONTAS. DviraÄ?iai – nuo 199 Lt! ParduotuvÄ— „ManoDVIRATIS.lt“, SavanoriĹł pr. 315, PC ELIX, www.manodviratis.lt. Tel. 8 600 96 000. 965671
ÄŽvairias malkas (skaldytas arba trinkelÄ—mis). Tel. 8 673 10 627.
965674
Malkas – lapuoÄ?iĹł, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraiŞų. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 964424
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
ketvirtaDIENIS, gegužės 31, 2012
klasifikuoti skelbimai parduoda Kitos prekės
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 962728
936002
Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio iki 5 kub. m. BOBCAT paslaugos. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 699 30 078. 961198
Atvežu 5–11 kub. m žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 964615
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202.
Įmonė perka mišką. Atsiskaito iš karto. Rengia miškotvarkos projektus. Tel. 8 618 28 211.
Atvežu nuo 1 iki 4 kub. m smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, smulkaus žvirgždo, juodžemio, žemių, asfalto drožlių. Išvežame senus baldus. Tel. 8 676 75 341.
Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos maišuose. Tel. 8 610 67 001.
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127.
959380
960716
945632
Parduodu malkas: uosio, beržo, ąžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraižas maišuose. Tel. 8 630 41 245. 958399
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 948221
Skaldytas pusiau sausas beržo, uosio, juodalksnio malkas. 6,5 m kaina 650 Lt. Tel. 8 681 41 485, 378 914. 965724
965370
949339
Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, moka geriausią kainą. Tel. 8 652 56 600. 910367
Perkame žemės ūkio paskirties žemę. Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Kėdainių apskrityse. Siūlyti nuo 3 hektarų. Tel. 8 618 05 112. 952059
Perku nedidelį namą arba dalį namo. Gali būti apleistas. Tel. 8 650 51 581.
964320
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
Perka Geromis kainomis superka automobilius, mikroautobusus, visureigius. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539. 937354
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 952148
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 939905
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 939684
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
939759
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 939608
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 939832
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 939539
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 947636
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
919894
Nebrangiai pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 302 535, 8 600 72 072. Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kambarių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 8 600 40 550, 8 614 20 820. Perku sodą Vaišvydavoje, Girionyse, Šlienavoje, Gervėnupyje ar kažkur netoli (gali būti su nameliu). Tel. 395 097, 8 614 21 023.
964086
Įvairūs 3 kambarių butą prie „Urmo“ bazės, Taikos pr. (IV a., bendr. pl. 64 kv. m, rakinama laiptinė, su baldais ir buitine technika, interneto prieiga). Kaina 650 Lt (be mokesčių). Tel. 425 506, 8 698 86 009. 964413
Kviečiame pailsėti nuo miesto triukšmo modernioje sodyboje ant švaraus ežero kranto. Išsamiau www.sakarva.com. Tel. 8 686 45 028, e. paštas aurius90@hotmail.com. 965712
Išsinuomoja Išsinuomosiu nebrangų 3 kambarių butą Dainavos, Eigulių ar Kalniečių mikrorajone. Pageidautina tik su virtuvės baldais. Tel. 8 657 68 414. 965362
Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.
0–24 val. atvežame žvyro, smėlio, skaldos juodžemio, durpių, mėšlo. Savikroviu išvežame gruntą, šakas, statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 640 10 444.
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
Atgabename žvyro, smėlio, skaldos, juodžemio ir t.t. iki 20 tonų. Savivarčių nuoma, išrašome sąskaitas. Tel. 8 612 56 216.
960124
951494
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 940626
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 919982
962306
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 961973
Savikroviu (20 t, 6x6) išvežu statybinį laužą, žemes. Atvežu žirgų mėšlo, statybinio laužo, molio sklypui pakelti, žemių aplinkai tvarkyti. Tel. 8 638 33 222. 962098
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 948165
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 948257
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 948136
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 948114
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 948411
Nuomoja
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409. 904018
958363
Nebrangiai perkraustysiu (yra krovėjai), pervešiu krovinius krovininiu sunkvežimiu „Iveco“. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 260 665, 8 678 38 973.
962622
939981
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
950612
Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666.
962853
952305
955953
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 952809
Atvežame molio, žvyro, statybinio laužo, juodžemio. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 951697
Atvežame smėlio, žvyro, juodžemio, skaldos. „Bobcat“ nuoma. Tel. 8 657 68 660. 962333
Kiti PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcijos, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią biokurą, projektui. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – AB „Kauno energija“ (Raudondvario pl. 84, LT-47179 Kaunas, tel. (8 37) 305 650, faksas (8 37) 305 622). Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programos rengėjas – UAB „AF-Consult“ (Lvovo g. 25, 09320 Vilnius, tel. (8 5) 210 7210, faksas (8 5) 210 7211). Planuojama ūkinė veikla – Petrašiūnų elektrinės rekonstrukcija, įrengiant kogeneracinę elektrinę, naudojančią biokurą. Numatoma planuojamos ūkinės veiklos vieta – Kauno miestas, Petrašiūnų seniūnija (Jėgainės g. 12, LT-52489). Atsakinga institucija – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (Rotušės g. 12, LT 44279 Kaunas, tel. (8 37) 320 704, faksas (8 37) 320 854). PAV subjektai, kurie pagal kompetenciją nagrinės PAV dokumentaciją: 1. Kauno miesto savivaldybės administracija (Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas, tel. (8 37) 422 608, faksas (8 37) 425 452). 2. LR sveikatos apsaugos ministerijos Kauno visuomenės sveikatos centras (K.Petrausko g. 24, LT-44156 Kaunas, tel. (8 37) 331 688, faksas (8 37) 331 680). 3. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (I.Kanto g. 1, LT-44296 Kaunas, tel. (8 37) 372 337, faksas (8 37) 372 339). 4. Kultūros paveldo departamentas prie LR kultūros ministerijos Kauno teritorinis padalinys (Rotušės a. 29, LT-44033 Kaunas, tel./faksas (8 37) 228 641). Su PAV ataskaita galima susipažinti iki 2012 06 14 Petrašiūnų seniūnijoje, R.Kalantos g. 57, LT-52305 Kaunas (darbo laikas: I–IV 8–17 val., V 8–15.45 val., pietų pertrauka 12–12.45 val.), ir UAB „AF-Consult” (Lvovo g. 25, LT-09320 Vilnius, darbo laikas: darbo dienomis 8.30–17.30 val.). Viešas visuomenės supažindinimas su PAV ataskaita vyks 2012 06 14 Petrašiūnų elektrinės patalpose (Jėgainės g. 12, LT-52489 Kaunas) 16 val. Motyvuotus pasiūlymus dėl PAV ataskaitos raštu galima teikti iki 2012 06 14 UAB „AF-Consult“ (Lvovo g. 25, LT-09320 Vilnius, faksas (8 5) 210 7211, lina.macenaviciute@afconsult.com). Pasiūlymų kopijos papildomai gali būti teikiamos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai. Motyvuotose pasiūlymuose privalo būti nurodyta: vardas, pavardė (organizacijos pavadinimas), adresas, pasiūlymo teikimo data bei informacija ir aplinkybės, kuo grindžiamas motyvuotas pasiūlymas ir/ar tai patvirtinantys įrodymai. 966165
Už puikiai parengtus vaikus mokyklai, dovanotą meilę ir rūpestį dėkojame Kauno vaikų darželio „Vaivorykštė“ pedagogėms Audronei Utkaitei, Aivai Žvirblienei, Genovaitei Vileikienei, Reginai Liutkevičienei, Janei Jakūbavičienei ir direktorei Silvijai Sipavičienei. Auklėtinių tėvai, 2012 m. birželis. 965834
Gegužės mėn. kačių ir šunų vakcinacija prieš PASIUTLIGĘ – tik 5 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel. 707 723. 950976
Informuojame apie rengiamą sklypų, esančių Medetkų take 15 ir Medetkų take 17, detalųjį planą, kurio tikslas – įregistruotų žemės sklypų sujungimas, prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Nustatyti teritorijos tvarkymo režimo reglamentą, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano sprendiniais. Susipažinti su plano sprendiniais ir teikti pasiūlymus galima per visą planavimo laikotarpį iki viešo svarstymo susirinkimo pabaigos. Viešas svarstymas vyks 2012 06 28 11 val., vieša ekspozicija nuo 2012 06 15 Kęstučio g. 59–307, Kaune. Organizatoriai: Vigantas Sližys ir Audronė Sližienė. Detaliojo plano rengėja – UAB „AMMP“, Maironio g. 10–6, Kaunas. Tel. 8 682 43 871, e. paštas ammp.info@gmail.com. 966282
Informuojame, kad UAB „Keltikra“, į. k. 302500683, keičia pavadinimą į UAB „RJ grožio klinika“. Tel. 8 687 37 003, e. paštas jovitamaze@gmail.com. 966356
Informuojame, kad UAB „Containership“, juridinio asmens kodas 300904798, buveinės adresas Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda, kurios duomenys kaupiami ir saugojami Juridinių asmenų registre, 2012 m. kovo 29 d. vienintelio akcininko sprendimu buvo nuspręsta pakeisti bendrovės pavadinimą į UAB „Containerships“. Kiti bendrovės rekvizitai – juridinio asmens kodas, banko sąskaitų numeriai, telefonų numeriai, PVM mokėtojo kodas nesikeis. Visos bendrovės sudarytos sutartys liks galioti. Pavadinimo pakeitimas įsigalios po to, kai Juridinių asmenų registre bus įregistruoti bendrovės įstatų pakeitimai. 965641
Pranešame, kad UAB „MOBILIS RENAULT TRUCKS“ (įmonės kodas 300597687, PVM kodas LT100002680515, buveinė Kauno m. sav., Kauno m., Taikos pr. 116C, registras – VĮ Registrų centro Kauno filialas) keičia pavadinimą į UAB „Ultima“. 965708
Atsiliepkite! 2012 05 22 naktį iš B.Sruogos g. dingo baltos spalvos „VW Passat“ (universalas), valst. Nr. FUN227. Už naudingą informaciją atsilyginsiu. Tel. 8 679 06 138. 966010
213
ketvirtaDIENIS, gegužės 31, 2012
klasifikuoti skelbimai Keičia
Kviečia mokytis
Keičiu 1 kambario butą Dainavos r., prie „Girstučio“, į 2 kambarių butą Dainavoje, su priemoka. Tel. 8 675 11 453. 964783
NEMOKAMI ANGLŲ KALBOS KURSAI – pradedantiesiems ir pažengusiesiems, registracija vyks birželio 8 d. nuo 17 iki 19 val. ir 9 d. nuo 15 iki 17 val. Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. Laukiame Jūsų! 966024
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Keičiu 4 kambarių butą Kalniečiuose, 5/4 a., į 1,5 ar 2 kambarių butą 1–2 a. Kalnie čiuose, Eiguliuose. Tel. 713 858. 966524
informuoja
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
PASISEMKIME SVEIKATOS GĖRIU Gegužės 31 d. 18 val. Panemunės bendruo menės namuose (Vaidilos g. 27) Pane munės bendruomenės centras ir žolinčiai kviečia kartu švęsti Kaimynų dieną PASISEMKIME SVEIKATOS GĖRIU. Programoje skambės naminio choro dainos, žolinčiai vaišins arbata ir salotomis „Kaimynėlis”. Pa simokysime, kaip sveikiau gyventi. VAIKŲ PIEŠINIŲ ANT GRINDINIO ŠVENTĖ VILKIJOJE Birželio 1 d. 12 val. rengiama ketvirtoji PIEŠINIŲ ANT GRINDINIO VILKIJOJE šventė. Ji skirta Lietuvos didžiojo poeto Maironio 150osioms gimimo metinėms, todėl šiųmetei šventei pasirinkti Maironio žodžiai „Lietuva brangi, mano Tėvyne”. Piešinių ant grindi nio šventė Vilkijoje skiriama taikai, vienybei, santarvei Lietuvoje ir pasaulyje palaikyti. Tai, kas mus vienija, telkia ir buria, svarbu ne tik vaikams, todėl šiais metais – naujo vė: nuo 17 val. ant grindinio piešia suaugu sieji. Šventė tradiciškai rengiama Bažnyčios gatvėje, prie Šv. Juozapo Darbininko, Vilki jos miesto globėjo, skverelio, iki sankryžos su Kauno gatve. Renginio trukmė 2 val. 19 val. prie Šv. Florijono skulptūros skam bės džiazas. Saksofoną pūs Seržas – Serge jus Vichrovas.
KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ! Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos Savona–Ibiza–Barselona–Marselis
kempingas/poilsiavietė „Viktorija“ EŽERO POILSIAVIETĖJE „VIKTORIJA“.
Kviečia Kauno tautinės kultūros centras kviečia 6–11 m. vaikus į stovyklą VASARA SU TRADICINE LIETUVIŲ KULTŪRA. I pamaina – birželio 4–15 d., II pamaina – birželio 18–29 d. Prašymai ir sveikatos pažymos priimami raštinėje 9–12 ir 13–16 val. Stovyklos kaina 130 Lt. Tel. 407 135, 8 679 36 715. www.ktkc.lt. 965430
E. paštas stovyklavieteviktorija@gmail.com.
Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošia me abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina nota ras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasi te Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 956557
Sportas Kauno Centro sporto mokykla kviečia 6–14 m. moksleivius į vasaros užsiėmimus, kurių tikslas išmokyti vaikus plaukti, stiprinti sveikatą ir skatinti aktyvų poilsį. I pamaina – birželio 4–22 d., II pamaina – birželio 25–liepos 13 d. Užsiėmimai vyks darbo die nomis 10 ir 11 val. mokyklos plaukimo baseinuose. Plaukti mo kys mokyklos plaukimo specialistai. Užsiėmimo trukmė 45 min. Vienos pamainos (15 užsiėmimų) kaina 62 Lt. Registracija ir išsa mesnė informacija tel. 422 854, adresas Miško g. 960476
TĖVO DIENAI Birželio 2 d. 12 val. – Tėvo dienos minėji mas, kuris vyks Petrašiūnų vid. mokykloje (M.Gimbutienės g. 9). Kviečiame „Bočių” bendrijos narius ir Petrašiūnų gyventojus. Koncertuos „Bočių“ liaudies muzikos an samblis.
Pamesta Pamestą Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokinio pažymėjimą Nr. MP 1400568, išduotą 2011 09 01, laikyti negaliojančiu. 965662
VDU gamtos mokslų fakulteto studento Pauliaus Vilkinio LSP (LSP blanko Nr: SPD 226975) laikyti negaliojančiu. 966078
AKCIJA
1 + 5 AI
POILSIS SU ŠEIMA NUO PIRMADIENIO IKI PENKTADIENIO PRIE VIŠTYČIO
Mokymai
SVEIKATINIMOSI PUSDIENIS PANEMUNĖJE Birželio 2 d. nuo 9 iki 13 val. vyks SVEIKATINIMOSI PUSDIENIS PANEMUNĖJE. Programoje: 9 val. – žygis šiaurietišku ėji mu Panemunė-Vičiūnai, atstumas 10 ki lometrų (renkamės Panemunėje, A.Sme tonos al. pradžioje); 13 val. – pirtis su žydinčiomis vantomis, pėdų masažas su gintarais ir odos drėkinimas žiedų vande niu. Pirties arbata. Organizatoriai – Žolinčių akademija, korpo racija „Šiaurietiškas ėjimas NWStyle”, pirtis „Darna kūnui”.
SKELBIM
Čižikų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r., tel. 8 698 70 328, (8 342) 47 521, (8 342) 20 126.
PASIŪLYMO KAINA: KAMBARIUOSE SU TUALETU IR DUŠU SUAUGUSIAJAM – 240 Lt; vaikams: iki 3 m. – nemokamai, nuo 4 iki 10 m. – 120 Lt; nuo 11 iki 16 m. – 168 Lt.
Pramogos, šventės, laisvalaikis
EITYNĖS „JAUNIMAS UŽ VAIKUS“ Birželio 1 d. 16 val. – eitynės „Jaunimas už vaikus”, skirtas išreikšti mūsų visų, o ypač jaunimo, solidarumą su nuskriaustais vai kais. Eisime nuo Soboro iki Rotušės aikštės, 8-iose vietose sustodami dainuoti dainą „Tėvyne dainų ir artojų” (muz. G.Tautkaus, ž. J.Marcinkevičiaus). Vaikučiai savo ranku tėmis galės paženklinti simbolinį laišką vi sai Lietuvai.
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Gegužės 31 d. 18 val. – tapybos mokymai suaugusiesiems „Prie molberto”: paveiks las su žmonėmis. Veda dailininkas Gvidas Latakas. Birželio 2 d. 16 val. – paskaita „Vedlys ir vedimas. Susidorojimas ir dora”. Lektorius Aleksandras Žarskus. Birželio 4 d. 18 val. KTKC etninės veik los studijoje (Kalniečių g. 180) – moky mai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai”: grafika. Veda dailininkė Da lia Žiurkelienė.
4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt asm. Ispanija–Italija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina nuo 1198 Lt asm. Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina nuo 1871 Lt asm. Egiptas–Izraelis–Jordanija 7 naktų kruizo kaina nuo 1750 Lt asm. Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!
Kauno diena
22
ketvirtadienis, gegužės 31, 2012
kas, kur, kada teatras
Amžinąjį atilsį Skaudžią netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame Ritą AUKŠTAKALNYTĘ dėl netikėtos mylimos sesers mirties. VDU Socialinių mokslų fakulteto bendruomenė
Tavo namai – žemelė juoda, tebūnie lengva ji visada. UAB „Turto ir verslo tyrimo centras” kolektyvas nuoširdžiai užjaučia direktorių Praną CHMIELIAUSKĄ dėl tėvelio mirties.
Gražvydą ir Benjaminą PALAVINSKUS skaudžią netekties valandą, mirus tėveliui ir broliui, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas.
„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 950846
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 944849
KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai. Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996. E. paštas administracija@krematoriumai.lt www.krematoriumai.lt 965087
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, krema vimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 955453
Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Prekiaujame įvai raus storio poliruotomis švediško granito plokštėmis. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Kar mėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt. 950168
ŠILAINIŲ PAMINKLAI
PAMINKLAI: didelė granito spalvų įvairovė; liejame pamatus, de dame trinkeles; paminklų restauravimas; atvežame ir sumontuo jame. Mus rasite Šilainių turguje, 43 paviljone. Tel. 8 676 25 966. PREKIAUJAME IŠSIMOKĖTINAI. 959577
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI, ANTKAPIAI, TVORELĖS. Kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis; kapo tvar kymas po laidotuvių; pamatų įrengimas; paminklų, tvorelių res tauravimas. AKCIJA: paminklams iš ekspozicijos taikoma iki 20 proc. nuolaida. Kontaktai www.kapineta.lt, info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje”). 951425
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Gegužės 31 d. 18 val. – Yukio Mishima. MARKIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fantazija. Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. 19 val. – Juhanas Smuulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLĘ. Vienos dalies anekdo tas. Rež. Danutė Juronytė. Mažoji scena. Birželio 2 d. 18 val. – Friedrichas von Schil leris. PLĖŠIKAI. Antidekalogas (N-16). Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. Birželio 5 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Insceniza cijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. Birželio 6 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Insceniza cijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. Birželio 7 d. 18 val. – Biljana Srlbjanovič. SKĖRIAI. Dviejų dalių tragikomedija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Ilgoji salė. Birželio 15 d. 18 val. vietoje spektaklio JAH (o vėliau vietoje jo skelbto AKMENŲ PELE NAI) bus rodomas spektaklis PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS (bilietų grąžinimas iki birželio 20 d. bilietų įsigijimo kasoje).
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Gegužės 31 d. 18 val. – PREMJERA! E.Jones co. PLIKAGALVĖ DAINININKĖ. Vienos dalies absurdo komedija. Rež. S.Rubinovas. Birželio 1 d. 18 val. – PREMJERA! E.Jonesco PLIKAGALVĖ DAINININKĖ. Vienos dalies ab surdo komedija. Rež. S.Rubinovas. Birželio 2 d. 18 val. – F.Rabelais. GARGAN TIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gurmanams. (N-18). Rež. S.Rubinovas. Birželio 7 d. 18 val. – atsisveikinimas su spektakliu! D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Rež. A.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Birželio 2 d. 15 val. – Klaipėdos universite to menų fakulteto režisūros katedros stu dentų diplominio spektaklio pristatymas! W.Saroyanas. EI, ŽMONĖS. Rež. Kęstutis Bručkus. 17 val. – Klaipėdos universiteto menų fakulteto režisūros katedros studentų diplo minio spektaklio pristatymas! W.Allenas. BENDRAAUTORIAI. Pagal W.Alleno „River saido kelias”. Rež. Jonas Baranauskas. 19.30 val. – Klaipėdos universiteto menų fakulteto režisūros katedros studentų diplo minio spektaklio pristatymas! N.Sarautee. VISAI NEBLOGAI. Pagal N.Sarautee „Taip ar ne”. Rež. Alius Veverskis. Birželio 8 d. 19 val. – MOKĖK – DUOSIU. Pagal G.Gugevičiūtės pjesę „Labas gyveni mas”. Rež. V.Balsys.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Birželio 2 d. 14 val. Mažojoje scenoje – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bartninkai tė (muzikinė fėjų pasaka), nuo 3 metų. Birželio 3 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugžda (apie tai, kokie esame svarbūs, nepakartojami, reikalingi), nuo 3 metų. 18 val. – Vido Bareikio „RĖKIANTIS” KONCERTAS. Bilietus platina „Bilietų pasaulis”, taip pat bilietų bus galima įsigyti renginio vietoje, likus dviem valandoms iki koncerto pra džios.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Gegužės 31 d. 18 val. – komedija DAKTA RAS. Režisierius A.Večerskis.
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
skirtos aukštųjų dailės kursų 90-mečiui Kaune paminėti, atidarymas.
renginiai
31 d. 18 val.
J.TUMO-VAIŽGANTO MUZIEJUS Aleksoto g. 10–4
Gegužės 31 d. 14 val. Lietuvai pagražinti draugija ir asociacija Vyrų krizių centras (direktorė Oksana Slapšienė) kviečia į tra dicinį Tėvo dienos paminėjimą. Dalyvauja Vytauto Didžiojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčios rektorius Kęs tutis Rugevičius, prieškario laikų užsienio reikalų ministro Juozo Urbšio dukterėčia Marytė Urbšytė, profesorius Jonas Ruškus, Asociacijos prieš tėvų atstūmimą valdybos pirmininkas Darius Marčiulaitis, Lietu vai pagražinti draugijos Kauno skyriaus pirmininkas Alfas Pakėnas, aktorės Olita Dautartaitė, Laima Rupšytė, dainininkas Algis Lipskas.
KAUNO AUTOBUSŲ STOTIS Gegužės 31 d. 15 val. – MAIRONIO NUO TRAUKŲ PARODOS atidarymas. Sveikinimo žodį tars Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, Maironio eiles skaitys aktorė, poezijos skaitovė Olita Dautartaitė. Birželio 14 d. 15 val. – KAUNO VALSTYBINIO CHORO (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis) koncertas. Choras atliks Maironio žodžiais sukurtus kūrinius. Renginiai nemokami.
M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31
Birželio 1 d. 16.30 val. – jaunųjų atlikėjų koncertas Tėvo dienai. Dalyvauja A.Kačanausko muzikos mokyklos mokytojos J.Varnaitės-Bliuvienės ir Vilniaus „Ąžuoliuko” bei LMTA muzikos mokyklų mokiniai. Įėjimas su muziejaus bilietais.
RYŠIŲ KIEMELIS 837
Birželio 2 d. 14–18 val. vyks VII Lietu vos tautų festivalis KULTŪRŲ TILTAI 2012. Dalyvaus armėnų, lenkų, rusų, totorių, vokiečių, žydų meno kolektyvai ir solistai iš Kauno, Vilniaus ir Alytaus.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Birželio 2 d. 17.10–17.40 val., 3 d. 16–16.30 val. – Europos tautų muzika. Kauno miesto karilionininko Giedriaus Kuprevičiaus atlie kami varpų muzikos koncertai.
KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Konferencijų salėje
Birželio 3 d. 12 val. – projekto DIALOGAS – ŽODIS IR SPALVA renginys. Žodžio valandoje – aktoriaus Tomo Erbrė derio ir moksleivių programa „Dievas yra didžėjus. Ar girdi jo muziką?” Tekstilės grupės „Esame” kūrybos paroda. Įėjimas nemokamas.
ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA Birželio 3 d. 13 val. – koncertas iš ciklo SEKMADIENIO MUZIKA. Dalyvaus Jūratė Bundzaitė (vargonai) ir Ugnė Čepulytė (flei ta). Programoje – J.Naujalio, J.Rheinberge rio, Ch.M.Widoro kūriniai.
Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovė A.Mickevičiaus g. 19
Rotušės a. 20
Birželio 1 d. 19 val. kauniečiams naujausią savo programą „MetroNomes“ ir puikiai pažįstamus senuosius kūrinius atliks dau gelio muzikinių apdovanojimų laureatė Jurga Šeduikytė su grupe. Scenoje užburiančius Jurgos tekstus lydi akustinis instrumentų skambesys ir kiek vienam programos kūriniui pritaikytos pantomimos kompozicijos. Bilietų į koncertą galite įsigyti kiekvieną dieną nuo 10 val. Ryšių kiemelyje, taip pat TIKETA kasose. Birželio 3 d. muzikinio projekto „Chorų karai” nugalėtojas – Kauno rajono choras „Božolė” – ištikimuosius savo gerbėjus kvies į koncertą „Mes sakome AČIŪ”. Cho ristai su legendine grupe „Rondo” prieša kyje muzikos mylėtojus suburs kiemelyje, kur nuo 19 val. skambės visų pamėgtos dainos: „Aukštumos”, „Mama, pakylėk ligi dangaus”, „Mamma Mia” ir kt.
RAUDONDVARIO KULTŪROS CENTRAS Instituto g. 1A, Raudondvaris
Birželio 1 d. 19 val. – autorinis Ilonos Pa pečkytės kūrybinės veiklos 30-mečio vaka ras-koncertas LAIŠKAS. Dalyvaus saksofoni ninkas Petras Vyšniauskas, aktorius Petras Venslovas, perkusininkas Tomas Dobrovols kis, styginių kvartetas, vokalinis kvartetas, gitaristas Arūnas Zabulionis, šokio teatras „Aura“ ir kt. Koncertas nemokamas.
RAUDONDVARIO DVARO PARKAS Birželio 2 d. 16 val. – dainuojamosios poezijos festivalis ANT ŽEMĖS KRAŠTO. Dalyvaus Alfredas Kukaitis, Gediminas Stor pirštis, Giedrius Arbačiauskas ir kt. Renginys nemokamas.
PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Birželio 1 d. 15 val. – VDA Kauno dailės fakulteto RETROSPEKTYVINĖS PARODOS,
KAuno KAMERINIS TEATRAS
KAUNO MUZIKINIO TEATRO SODELIS
7 d. 18 val.
Birželio 4 d. 16 val. kviečiame paminėti Tėvo dieną. Homiliją skaitys prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, koncertuos Kauno J.Gruodžio konservatorijos moks leiviai ir atlikėjas Romualdas Juzukonis su programa „Myliu Tėvynę ir tave”. Organizatoriai – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Iki rugpjūčio 10 d. veikia Kauno J.Grušo meno vidurinės mokyklos mokinių paroda ATSIMINIMAI KLAJOJANT. Mokiniai, remdamiesi savo vizualine patirtimi, per simbolius perteikia supantį pasaulį. Tapyboje kiekvienas vaikas nori išreikšti save per kolorito, faktūros, stiliaus ypatumus. Kiekvienas, ieškodamas indivi dualybės, savaip išreiškia jį kūryboje, vieni per monochromiją, kiti per formą, dar kiti per ekspresiją. Galbūt tai pirmieji žingsniai kūryboje, bet jie pilni nuoširdaus ir kūrybin go proceso. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirta dienį 10–18 val.; penktadienį 10–16.30 val.
Kauno tautinės kultūros centras A.Jakšto g. 18, tel. 407 135
PARODOS Birželio 1–28 d. * Kauno klubo „Skiaučių menė” skiautinių paroda RASOTI ŽOLYNAI. * Algirdo Kapušinsko AKVARELĖS ir Birutės Kiauleikienės TAPYBOS DARBŲ PARODA. * KTKC tautodailės studijų „Šlamutis” (vadovė Dalia Žiurkelienė) ir „Spingsulė” (vadovas Gvidas Latakas) KOLIAŽŲ PARODA V.Žilinskaitės kūrinių motyvais. * KTKC etninės veiklos studijoje (Kalnie čių g. 180) – KTKC tautodailės studijos „Šlamutis” narių tapybos paroda LINKSMA VASAROS SPALVA, vadovė Dalia Žiurkelienė. Parodų lankymas: I, II, III, IV 9–17 val.; V 9–15, pietūs 12–13 val.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
2 d. 14 val.
23
ketvirtadienis, gegužės 31, 2012
kas, kur, kada NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS ir jo padaliniai: M.Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija, Keramikos mu ziejus, Velnių muziejus, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, A. ir P.Galaunių namai, M.Rakauskaitės ir L.Truikio memo rialinis muziejus, J.Zikaro memorialinis mu ziejus, Istorinė LR prezidentūra, M.K.Čiurlio nio memorialinis muziejus Druskininkuose, V.K.Jonyno galerija Druskininkuose Tėvo dieną (birželio 3 d.) nedirbs.
A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Iki liepos 29 d. veikia Virginijaus Kašinsko (Kaunas) tapybos darbų paroda SAULĖ KALNIS.
kinas
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2012. Finalas (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 „Giminės“ po premjeros. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. Sportas. Orai. 21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.45 Kelias į UEFA EURO 2012. 23.15 Vakaro žinios. Sportas. Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
„CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Vyrai juodais drabužiais 3“ 3D – 31 d. 15.15, 17.30, 19.45 val. „Černobylio dienoraščiai“ – 31 d. 13, 19.30, 21.40 val. „Legendinis vikingas Toras“ 3D (liet. k.) – 31 d. 11.25, 13.20 val. „Diktatorius“ – 31 d. 12.10, 14.10, 16.10, 18.10, 20.10, 22.10 val. „Ko laukti, kai laukies“ – 31 d. 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21 val. „Nakties šešėliai“ – 31 d. 17, 19.15, 21.30 val. „Keršytojai“ – 31 d. 22 val. „Kung Fu Triušis“ – 31 d. 11.15 val. „Amžinai tavo“ – 31 d. 15, 17.15 val. „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori ja“ (liet. k.) – 31 d. 14.45 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k.) – 31 d. 12.45 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Vyrai juodais drabužiais 3“ 3D (premjera) – 31 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. IŠANKSTINIS SEANSAS. „Mes už Lietuvą“ (liet. k.) – 31 d. 19 val. LNK kino startas. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – 1 d. 19 val. „Diktatorius“ – 31 d. 12.30, 14.30, 16.45, 19, 21.30 val. „Ko laukti, kai laukies“ – 31 d. 12.45, 15.15, 17.45, 20.15 val. „Nakties šešėliai“ – 31 d. 13, 15.30, 18.15, 21 val. „Legendinis vikingas Toras“ 3D (liet. k.) – 31 d. 12, 13.30, 15.45 val. „Keršytojai“ 3D – 31 d. 15, 17.30 (seansas nevyks 31 d.), 20.45 val. „Gatvės šokiai 2“ 3D – 31 d. 11.30, 18 val. „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori ja“ – 31 d. 14 val. „Profas“ – 31 d. 19.15, 21.45 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 31 d. 10.45 val. „Gatvės šokiai“ – 31 d. 16.30 val. „Loraksas“ (liet. k.) – 31 d. 10.30 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k.) – 31 d. 10.15 val.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Birželio 1 d. 19 val. – „Mano didysis O!” Romantinė komedija. D.Britanija. 21 val. – KINO NAKTIS. Du filmai už 12 Lt. „Vila „Henrieta”. Komedija visai šeimai. Austrija, Šveicarija. „Nesunaikinami”. Veiksmo trileris. JAV. Birželio 2, 3 d. – 13 val. „Magiški fėjų Vinksių nuotykiai” (dubliuotas lietuviškai, animacija). 14.40 val. – „Kvėpavimas”. Drama. 16.15 val. – „Sapnas”. Drama. Pietų Korėja. 18 val. – „Mano didysis O!” Romantinė komedija. Didž. Britanija. 19.40 val. – „Prarasta kontrolė”. Veiksmo trileris. JAV. 21.30 val. „Palaidotas gyvas”. Drama, mistinis trileris. Ispanija.
Kino centras „FORUM CINEMAS“
31 d. 18 val.
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (8) (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova. Didysis finalas (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.40 „Agentas Šunytis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (9). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Meilės miestas“. 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Slapti reikalai“ (8) (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.25 Sveikatos ABC (k).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Pasirink mane. 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Viešnios iš praeities“ (9). 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 Melodrama „Meilės prieglobstis“ (1) (Meksika, 2012 m.). 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios, sportas, orai. 19.10 Gyvenimas yra gražus. 20.10 „Be namų“ (4). 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios, sportas, orai. 22.00 Kriminalinis serialas. „Aferistas“ (1) (JAV, 2009 m.). 23.00 Siaubo komedija „Įkandimas“ (Kanada, 2008 m.). 0.55 „Kaltės kaina“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Duok „labas“ (k). 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 21.25 Kovinis f. „Bunraku“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 0.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.05 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.35 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
DATOS (gegužės 31 d.) 8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Balio Dvariono konkurso laureatų koncertas (k). 13.25 O.Milašiaus 135-osioms gimimo metinėms. Kūrybos metas. „Visata teka tavyje...“ (2). 14.00 Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų TV konkursas „Dainų dainelė 2012“. 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Krašto spalvos. 17.55 Gustavo enciklopedija. 18.25 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. 19.10 Mūsų miesteliai. Žasliai. 20.00 Veidai. Lietuvių dokumentika. „Žmogus be vietos. Nikis“. Iš ciklo „Maištininkai“ (2010 m.). 20.35 Kultūra. Istorikas Alfredas Bumblauskas. 21.00 „Japonija. Kerinti įvairovė“ (3). 21.20 Žurnalistės Izoldos Keidošiūtės kūrybos retrospektyva. Laiko portretai. Vokiečių kino žvaigždė Hanna Shygulla (2008 m.). 22.00 Gintarinės batutos meistrai. Robertas Šervenikas. 23.35 Muzikos pasaulio žvaigždės. 0.00 Panorama (k). 0.20 Verslas (k). 0.25 Kultūra (k). 0.30 Sportas (k). 0.35 Orai (k). 0.40 Vakaro autografas (k).
9.45 Teleparduotuvė. 10.00 „Išlikimas“. 11.00 Nuotykių s. „Tamsos riteris“ (1) (D. Britanija, 2000 m.). 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Mano vaikinai“. 14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Tamsos riteris“ (2). 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Medikopteris“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Mano vaikinai“. 21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 21.30 „Transporteris 3“. 23.40 „CSI Majamis“. 0.40 „Medikopteris“.
8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.40 „Muča Luča“. 10.00 „Sedrikas“. 10.30 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 11.00 Būk mano meile! (N-7). 12.00 „Teresa“. 13.00 „Intrigų dvaras“. 14.00 „Laukinė širdis“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 17.57 Žodis – ne žvirblis (k). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“. 19.00 „Laukinis gyvenimas“. 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7). 21.00 Detektyvas „Makbraidas. Kas čia Marčio žudikas?“ (JAV, 2005 m.) (N-7). 22.40 „Išrinktieji“ (N-14). 23.40 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
10.25 „Linksmieji traukinukai“. 10.40 Senoji animacija. 11.15, 20.35 Nomeda. 12.05, 17.00 „Meilės konvejeris“. 13.00 „Aistrų verpetai“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Aistrų verpetai“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 21.25 „Moterys meluoja geriau“. 22.25 „Moteris be praeities“.
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Venesuela–Londonas. 8.00 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T.
10.35 Girių takais. 11.05 Idėjos namams. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Venesuela–Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.45 Negaliu tylėti. 15.45, 16.10 Dok. f. „Šaltojo karo paslaptys“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Super L.T. 18.55 Ilgai ir laimingai. 19.55 Dok. f. „Mažieji Afrikos rūkaliai“ (N-7). 21.00 Reporteris. Orai. 21.40 Lietuva–Venesuela–Londonas. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti. 0.05 Reporteris. Orai. 0.45 Lietuva– Venesuela–Londonas. 1.00 Dok. f. „Šaltojo karo paslaptys“ (N-7).
9.00 Žinios (k). 9.20 Veiksmo komedija „Ponas ir ponia Smitai“. 11.20 Jėga, grožis, sveikata (k). 11.50 Veiksmo komedija „Taksi 4“ (N-7). 13.25 Telelaikraštis. 15.30 Drama „Skafandras ir drugelis“ (N-7). 17.30 Apie fotografiją (k). 18.00 Žinios. 18.20 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 19.00 Nuomonės. 20.00 Sveikas žmogus. 20.50 Gyvenimas be stresų. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Drama „Maiklo Kleitono sukurtoji tiesa“ (N-14). 23.20 Žinios (k). 23.40 Romantinė drama „Maištingoji Džeinė“.
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 „Sedrikas“. 10.30 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 11.00 „Būk mano meile“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Intrigų dvaras“. 14.00 „Laukinė širdis“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Muzika. 21.00 Detektyvas „Kas čia Marčio žudikas?“ 22.40 „Išrinktieji“. 23.40 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k).
8.00 Biografinė drama „Nuostabi malonė“ (JAV, D.Britanija, 2006 m.) (N-7). 10.00 Drama „Dvi dienos Paryžiuje“ (Vokietija, Prancūzija, 2007 m.). 11.45 Trileris „Largo Vinčas: kova dėl imperijos“ (Prancūzija, 2008 m.) (N-14). 18.00 Komedija „Nes aš taip pasakiau“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 19.45 Drama „Akila ir rašybos konkursas“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 21.45 Drama „Septyni kardai“ (Singapūras, 2005 m.) (N-14). 0.10 Trileris „Karas“ (JAV, 2007 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP. 13.45 Futbolo dievai. M.Platini. 14.15 Adrenalinas. 14.45 Automoto. 15.15, 17.15 Šešių nacijų regbio turnyras. 19.15 Sportas LT. Atviras veteranų štangos spaudimo čempionatas. 19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXXVIII turo apžvalga. 20.30 Futbolo dievai. Pelé . 21.15 Adrenalinas. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 Sportas LT. Tarptautinis R.Tamulio bokso turnyras. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
1556 m. gimė Jurgis Radvila, LDK Katalikų Bažnyčios veikėjas, kardinolas. 1594 m. mirė italų dailininkas Tintoretto. 1809 m. mirė austrų kompozitorius Josephas Haydnas. 1923 m. gimė amerikiečių rašytojas Waltas Whitmanas. 1930 m. gimė amerikiečių aktorius Clintas Eastwoodas. 2001 m. Lietuva tapo 141-ąja Pasaulio prekybos organizacijos nare. 2007 m. mirė aktorius, skaitovas Laimonas Noreika.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Tik atidžiai pasirinkite pokalbio temas, juk ne kasdien jūsų taip įdėmiai klausys. Jautis (04 21–05 20). Tinkama diena užsiimti nauja veikla, ieškoti naujo hobio, žvalgytis po knygynus ar fonotekas. Popietę praleisite su puodeliu tikros kavos ir geru pašnekovu, tik sekite savo mintis. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas, su aplinkiniais aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Vėžys (06 22–07 22). Ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Šiandien pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Esate kupinas energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Būsite paskatintas vyresnio ar autoritetingo žmogaus, tik neužmikite ant laurų. Svarstyklės (09 24–10 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Pamatysite, kad viskas yra tuputį paprasčiau, nei atrodo. Branginkite tai, ką turite. Skorpionas (10 24–11 22). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš. Ožiaragis (12 22–01 20). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Nesustokite ir nepasiduokite apatijai. Vandenis (01 21–02 19). Laukia be galo ilga diena. Esate linkęs svajoti, atitrūkti nuo realybės. Šiandien jūsų idėjos bus miglotos, nesiseks logiškai ir nuosekliai mąstyti. Nesijaudinkite, šis laikas žalos nepridarys. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų ir jaunų žmonių požiūriai išsiskirs. Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra.
Orai
Artimiausiomis dienomis laikysis vėsūs orai, numatomi trumpi lietūs. Šiandien daug kur trumpai palis, oras sušils iki 12–15 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį ir dieną numatomi trumpi lietūs. Naktį temperatūra svyruos apie 5–8, dieną apie 14–17 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 31 d.
+12
+13
Telšiai
+13
Šiauliai
Klaipėda
+14
Panevėžys
+14
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
4.50 21.43 16.53 16.32 1.22
152-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 214 dienų. Saulė Dvynių ženkle.
+15
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +18 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +20 Kopenhaga +15
Londonas +22 Madridas +34 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +27 Oslas +15 Paryžius +22 Pekinas +28
orai kaune šiandien
Praha +20 Ryga +14 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +13 Tel Avivas +30 Tokijas +23 Varšuva +19
+15
+14
Vėjas
1–6 m/s
Marijampolė
Vilnius
+14
Alytus
Vardai Angelė (Anelė), Gintautas, Petronėlė, Rimvilė.
Laukia išsiveržimo
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+10
+15
+11
+6
3
+11
+14
+9
+7
3
+8
+11
+10
+6
8
rytoj
poryt
Pelenų debesis iš Kolumbijoje esančio Nevado del Ruiso ugnikalnio sutrikdė skryd žius šioje valstybėje. Vulkanas pelenais ėmė spjaudyt is po žemės drebėjimo. Apie 1 500 žmon ių, gyve nančių kalno papėdėje, buvo priversti palikti savo namus. Žinybos baimina si, kad aktyvumas sniego deng iama me ugn ikalnyje gal i sukelt i lav inas. Minėtas ugn ikaln is susijęs su skau džiaus ia gamtos kat astrofa Kolum bijos istor ijoje. 1985 m. lapkr ičio 13 d. purvo ir akmenų lavina po savimi pa laidojo Armero miestą. Žuvo maždaug 25 000 jo gyventojų iš 27 000. „Independent“ inf., AFP nuotr.
įvairenybės Pagarba sparnuotiems kaimynams Prie Prezidentūros apsigyvenusi į Lietuvos raudonąją knygą įrašyta didžioji dančiasnapė su aštuoniais jaunikliais trečiadienį perkelti prie upės. Paukščius sužiedavo ir jais pasirūpino ornitologai. „Prezidentūros parke apsigyve no į Lietuvos raudonąją knygą įra šyta didžioji dančiasnapė su aštuo niais jaunikliais. Paaiškėjo, kad šie reti paukščiai gali išgyventi tik prie vandens telkinio. Pagelbėjus orni tologams, šiandien jie buvo sužie duoti ir saugiai perkelti prie upės“, – vakar buvo rašoma Prezidentės „Facebook“ puslapyje. BNS inf.
Jaunasis genijus Pasaulį nustebino matematika besidomintis paauglys, išspren dęs 350 metų senumo matemati nę problemą, kurią iškėlė žymusis matematikas Isaacas Newtonas. 16-metis Shouryya Ray, kilęs iš Indijos, tačiau dabar gyvenan tis Vokietijoje, įveikė dvi dalelės dinamikos teorijas. Nauji Sh.Ray sprendiniai gali padėti mokslinin kams apskaičiuoti mesto kamuo liuko skridimo kelią ir prognozuoti, kaip jis atsitrenks į sieną ir nuo jos atšoks, praneša „Discovery News“. Per ekskursiją į Dresdeno univer sitetą Sh.Ray iš dėstytojų išgirdo, kad šio uždavinio išspręsti neįma noma. Kalkutoje gimęs moksleivis su tokia nuomone nenorėjo sutikti. „Aš savęs paklausiau: „Kodėl ne?“ Negalėjau patikėti, kad sprendimo negali būti“, – vokiečių laikraščiui „Welt Online“ sakė jis. lrt.lt inf.
M.A.M.A. sugrįš su naujomis dovanomis Nuo muzikos apdovanojimų cere monijos M.A.M.A. debiuto praėjus keturiems mėnesiams, jau didelė mis apsukomis vyksta pasirengi mas antrajam renginiui, vyksian čiam kitų metų pradžioje. Gera žinia muzikantams – nominacijų sąrašas kitais metais bus ilgesnis. Į sceną atsiimti statulėlių kils ge riausi popmuzikos atlikėjai ir kon certų scenose per metus labiausiai pasižymėję artistai. Sausį Kauno „Žalgirio“ arenoje nugriaudėjus pirmajai M.A.M.A. ceremonijai, jau po keleto dienų pradėta ruoštis jos „antrajai seri jai“, kurios muzikos gerbėjai su lauks kitų metų pradžioje. „Nuo pat metų pradžios kau piame informaciją apie svarbius Lietuvos muzikos pasaulio įvy kius – įrašus, vaizdo klipus, kon certus. Apdovanojimai, kurie bus dalijami kitų metų pradžioje, ski riami už darbus, nuveiktus nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. Jau dabar akivaiz du, kad vertų dėmesio preten dentų bus daug – šalies muzikinis gyvenimas suaktyvėjo, per pir muosius metų mėnesius klausy tojams pateikti muzikos albumai, dainos ir vaizdo klipai maloniai stebina“, – anot apdovanojimų ceremoniją rengiančios Muzikos asociacijos vadovo Martyno Ty los, skeptikai, kalbantys apie ne sibaigiančią lietuviškos muzikos krizę, meluoja. Kad apdovanojimų ceremoni ja reikalinga, neabejoja pirmajame renginyje dalyvavę muzikantai. Ne vieno laimėtojo koncertų afišas pa
Privalumas: anot praėjusių Metų alternatyvios muzikos grupe pripa
žintos „Rasabasa“ lyderės R.Bubulytės, apdovanojimai yra puiki rekla ma atlikėjams. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
puošė M.A.M.A. logotipas. „Aki vaizdu, kad nemažai klausytojų apie mus sužinojo būtent dėl šios ceremonijos“, – neslėpė Metų al ternatyvios muzikos grupe pripa žintos „Rasabasa“ lyderė Rasa Bu bulytė. Atsižvelgdami į muzikantų ir publikos pareikštus pageidavi
mus, M.A.M.A. rengėjai spalvingą nominacijų sąrašą papildys dviem naujais apdovanojimais. Vienas jų – Metų popmuzikos grupė, atlikė jas ar atlikėja. „Galimas popmuzikos nomina cijos atsiradimas daug diskusijų kėlė dar prieš pirmąją ceremoniją. Buvo laikotarpis, kai Lietuvoje žo
dis „pop“ turėjo dviprasmį atspalvį – muzikos kokybės prasme. Tačiau akivaizdu, kad turime daugybę ge rų atlikėjų, stumiančių popmuziką į priekį. Džiaugiamės pranešdami, kad nuo šiol geriausi iš jų bus pa gerbti M.A.M.A. scenoje“, – sakė M.Tyla. Kita naujovė – Metų koncer tinės grupės, atlikėjo ar atlikė jos nominacija, kuria bus įvertinti kokybiškiausius, išskirtinius, di delio žiūrovų dėmesio sulaukian čius koncertus rengiantys muzi kantai. „Šiais laikais, kai prekyba albu mais nebėra pagrindinis sėkmės parametras, vis svarbesni kiekvie nam muzikantui tampa gyvi pasi rodymai – jie daugeliui yra ir pa grindinis pragyvenimo šaltinis. Džiugu, kad publika vis labiau do misi Lietuvos atlikėjų koncertais – daugėja muzikos festivalių, lietu viai drąsiau šturmuoja dideles sales ir arenas, – džiaugėsi vienas apdo vanojimų steigėjų Saulius Urbona vičius-Samas. – Turėjome į tai at sižvelgti. Gali per metus įrašyti tik vieną dainą, bet jei nuolat įrodinė si, koks kietas esi scenoje, nusipel nai pretenduoti į M.A.M.A. apdo vanojimą.“ Neatmesdami galimybės, kad ateityje nominacijų dar padaugės, M.A.M.A. rengėjai jau braižo bū simos šventės kontūrus. Žadama, kad ji nenusileis pilnutėlę „Žalgi rio“ areną drebinusiam M.A.M.A. startui. Tikslus ceremonijos laikas ir vieta bus paskelbti pirmoje va saros pusėje. KD inf.