2012-05-31 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

126 (19 427)

Kaina 1,30 Lt

Dvo­ko ata­kos ne­si­liau­ja

„Vien ži­no­ti, kad esa­me, reiš­kia tą pa­tį, ką ži­no­ti, jog yra mė­nu­lis.“ Vers­li­nin­kas Sau­lius Jo­ku­žys kar­tais nu­grimz­ta į fi­lo­so­fi­nius ap­mąs­ty­mus.

Pie­ti­nia­me mies­to ra­jo­ne gy­ve­nan­čius klai­pė­die­čius bu­ tuo­se įka­li­no šleikš­ tu­lį ke­lian­ti smar­ vė. Ta­čiau kont­ro­ liuo­jan­čios įstai­ gos skės­čio­ja ran­ ko­mis – žmo­nes ka­muo­jan­čio kva­ po šal­ti­nio paieš­kas trik­do per­mai­nin­ gas pa­jū­rio vė­jas.

11p.

„Me­ri­dia­ną“ per­kels į sau­su­mą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sim­bo­lis bur­lai­vis „Me­ ri­dia­nas“ ne­be­puoš mies­to cent­ro, – dar šie­met pra­stos būk­lės bar­ken­ ti­ną no­ri­ma iš­kel­ti. Sau­su­mo­je lai­ vas liks, kol bus at­nau­jin­tas. Į Da­nę jis tik­riau­siai ne­grįš ir atei­ty­je.

Pra­šo klai­pė­die­čių pa­gal­bos

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ir bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­das ke­ ti­na pa­si­ra­šy­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį. Mies­to ta­ry­bai ją pateik­ ti ­tvir­tin­ti nu­ma­to­ma bir­že­lį vyk­ sian­čia­me po­sė­dy­je.

14

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Ėmė per­se­kio­ti prie­puo­liai

Klai­pė­die­tė Ol­ga De­mian­čik il­gai ne­ga­lė­jo su­pras­ti, ko­dėl 2,5 me­tų sū­nus ke­le­tą kar­tų per mė­ne­sį ve­ mia. Vė­mi­mo prie­puo­liai kar­to­da­ vo­si ne tik na­muo­se, bet ir ne­to­li na­mų esan­čia­me dar­že­ly­je.

Nie­ko pa­guo­džia­mo mo­te­riai ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti ir vai­ko gy­dy­ to­ja. Neaiš­kių sū­naus ne­ga­la­vi­mų prie­žas­tį O.De­mian­čik pa­dė­jo iš­ siaiš­kin­ti ke­lios na­muo­se pra­leis­ tos die­nos.

Vy­tu­rio gat­vės gy­ven­to­jai, vos lau­ke užuo­du­siai ne­ma­lo­nų kva­ pą, tap­da­vo blo­ga. Šleikš­tu­lį ly­dė­ jo py­ki­ni­mas bei vė­mi­mas.

Pa­kal­bė­ju­si su kai­my­nais, ap­ lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jais, O.De­ mian­čik įsi­ti­ki­no, kad jos šei­ma ne vie­nin­te­lė pa­ti­ria ne­ma­ lo­nius po­jū­čius.

4

– ma­žiau­siai tiek mln. li­tų kai­nuo­tų bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ at­nau­ji­ni­mas.

Kan­čia: pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad ap­si­sau­go­ti nuo ne­ma­lo­naus kva­po ne­pa­de­da

jo­kios prie­mo­nės.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Pag­rin­di­nis bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­ties tiks­las – iš­sau­go­ti bar­ ken­ti­ną atei­ties kar­toms.

Dar šie­met, iki šal­čių, bur­lai­ vį pla­nuo­ja­ma iš­kel­ti į sau­su­mą.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės di­ rek­to­rės pa­va­duo­to­jos Ali­nos Ve­ly­ kie­nės, tai pa­da­ry­ti bū­ti­na dėl pra­ stos jo būk­lės. „Bur­lai­vio tech­ni­nė būk­lė – la­bai su­dė­tin­ga. Dar vie­nos žie­mos bar­ ken­ti­na van­de­ny­je tik­rai neat­lai­ kys“, – tvir­ti­no A.Ve­ ly­kie­nė.

2

2

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

miestas

On­ko­lo­gi­jos cent­rui pa­ra­mą ža­da ir šve­dai Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Vos die­ną Stok­hol­me vie­šė­jęs Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas pri­si­pa­ži­no tai bu­vus itin in­ten­sy­viu, ta­čiau sy­kiu ir vie­nu pro­duk­ty­viau­sių vi­zi­tų. Iš Šve­di­ jos sos­ti­nės mies­to va­do­vas grį­žo su vil­tin­go­mis ži­nio­mis.

Įtemp­to­je die­not­var­kė­je V.Grub­ liaus­ko pir­miau­sia lau­kė su­si­ti­ki­ mas su bur­lai­vio „Bra­ban­der“ įgu­la – „Vil­ties mi­si­jos 2012“ da­ly­viais.

Kaip ži­no­ma, šia ini­cia­ty­va bro­liai pran­ciš­ko­nai ne tik sie­kia so­li­da­ ri­zuo­tis su vė­žiu ser­gan­čiais li­go­ niais bei jų ar­ti­mai­siais, bet ir po­ pu­lia­rin­ti Klai­pė­dą. „Vil­ties mi­si­jos“ da­ly­vius bei me­rą priė­mu­si Stok­hol­mo mies­ to ta­ry­bos va­do­vė Mar­ga­re­ta Björk pa­ža­dė­jo tar­pi­nin­kau­ti, kad prie Šv.

Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro sta­ ty­bų pri­si­dė­tų ir Šve­di­jos fon­dai. „Sma­gu, kad šią ini­cia­ty­vą pa­ siū­lė pa­ti Stok­hol­mo mies­to ta­ry­ bos pre­zi­den­tė. Sa­vo ruož­tu bro­ liai Be­ne­dik­tas ir As­ti­jus pa­siū­lė tam tik­rą veiks­mų pla­ną ar­ti­miau­ siai per­spek­ty­vai, tad jau tik­riau­ siai ki­tų me­tų pra­džio­je Klai­pė­do­ je ga­lė­tu­me su­reng­ti kon­fe­ren­ci­ją, į

Vytautas Grubliauskas:

Sma­gu, kad šią ini­ cia­ty­vą pa­siū­lė pa­ ti Stok­hol­mo mies­to ta­ry­bos pre­zi­den­tė.

ku­rią pa­kvies­tu­me Stok­hol­mo val­ džios bei ga­li­mų fon­dų at­sto­vus, ir pri­sta­ty­ti šį pro­jek­tą ne vien žo­ džiais, bet ir rea­ly­bė­je“, – kal­bė­ jo me­ras.

Vi­zi­to sve­čio­je ša­ly­je me­tu V.Grub­liaus­kas su Lie­tu­vos am­ba­ sa­do­riu­mi Šve­di­jo­je taip pat ap­ta­ rė Klai­pė­dos bei Stok­hol­mo bend­ ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bes, kaip tarp šių mies­tų bū­tų ga­li­ma in­ten­sy­vin­ ti ke­lei­vi­nį trans­por­tą.

Da­nėje ­tarš­a ne­ma­žė­ja Da­nė­je tar­ša per pen­ke­rius me­tus ne­su­ma­žė­jo. Dau­ giau­sia upė yra už­ terš­ta fos­fa­tais, fos­fo­ru ir nit­ra­tais.

Dėl ter­ša­lų Da­nė žy­ di kur kas daž­niau.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ty­ri­mus Da­ nės upė­je at­lie­ka de­vy­nis kar­tus per me­tus. Mė­gi­niai ima­mi iš vie­tos, esan­čios prie pat mies­to ri­bos. Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­ bės sky­riaus ve­dė­ja Ra­sa Po­vi­lans­ kie­nė tvir­ti­no, kad to­kia upės vie­ta ty­ri­mams pa­si­rink­ta no­rint su­ži­no­ ti, koks van­duo ati­te­ka į mies­tą.

Kar­tą per tre­jus me­tus at­lie­ka­mi ir Da­nės dug­no gy­vū­nų bei au­ga­lų ty­ri­mai. To­kiu pa­čiu pe­rio­diš­ku­mu nu­sta­ti­nė­ja­ma ir sun­kių­jų me­ta­lų kon­cent­ra­ci­ja dug­no nuo­sė­do­se.

Per pen­ke­rius me­tus, kiek lai­ko at­lie­ka­mi ty­ri­mai, pa­gal vi­sus ro­ dik­lius, iš­sky­rus žu­vis, reikš­min­gų po­ky­čių ne­bu­vo pa­ste­bė­ta.

Vi­sų ste­bė­ji­mų me­tu Da­nė­je už­ fik­suo­tas 2–4 kar­tus di­džiau­sią

Tvar­ka: Da­nės upės dug­nas va­lo­mas tik spe­cia­lių ak­ci­jų me­tu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

leis­ti­ną nor­mą vir­ši­jan­čios fos­fa­tų, fos­fo­ro ir nit­ri­tų kon­cent­ra­ci­jos. „Fos­fa­tų yra skal­bik­liuo­se, skal­ bi­mo mil­te­liuo­se, plo­vik­liuo­se. Į upę jie pa­ten­ka su nu­te­ka­mai­siais van­de­ni­mis. Kvie­čia­me žmo­nes ge­riau pa­si­žiū­rė­ti, ko­kius skal­bi­ mo mil­te­lius per­ka, rink­tis eko­lo­ giš­kes­nius, kad bū­tų šva­res­nė ap­ lin­ka“, – pa­ta­rė ve­dė­ja.

R.Po­vi­lans­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad sa­vi­val­dy­bė yra su­da­riu­si ko­mi­si­ją,

ku­ri at­lie­ka pa­tik­ri­ni­mus, ar in­di­ vi­dua­lių na­mų gy­ven­to­jai tvar­kin­ gai pa­si­rū­pi­na nuo­te­ko­mis. Nus­ta­ ty­ta, kad taip el­gia­si ne vi­si.

Anot R.Po­vi­lans­kie­nės, pa­ste­bė­ ta, kad per pen­ke­rius me­tus Da­nė­je pa­dau­gė­jo žu­vų. Di­des­nė ir jų įvai­ ro­vė. Daug di­des­nė žu­vų įvai­ro­vė pa­ste­bė­ta ir su upe be­si­jun­gian­ čia­me Jo­no kal­ne­lio ka­na­le. Tai, kad žu­vų dau­gė­ja, esą yra ro­dik­lis, kad žve­jo­ti Da­nė­je ga­li­ma.

„Me­ri­dia­ną“ per­kels į sau­su­mą 1

Bur­lai­vio iš­kė­li­mas ir pa­sta­ty­mas sau­su­mo­ je at­siei­tų apie 100 tūkst. li­tų. To­ kių lė­šų „Me­ri­dia­no“ pa­ra­mos fon­ das ne­tu­ri.

Gy­ven­to­jų, įmo­nių, or­ga­ni­za­ci­ jų pra­šo­ma pri­si­dė­ti prie laivo iš­ sau­go­ji­mo.

Pa­sak A.Ve­ly­kie­nės, są­skai­tą, į ku­rią mies­tie­čiai ga­lė­tų per­ves­ti pa­ra­mą, ke­ti­na­ma pa­skelb­ti penk­ ta­die­nį.

Re­mon­tas kai­nuos mi­li­jo­nus

Vy­ko dis­ku­si­jos, kur bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti bur­lai­vį.

Apie tai kal­bė­ta su įmo­ne „Klai­ pė­dos lai­vų re­mon­tas“. Sau­su­mo­je bar­ken­ti­na bū­tų lai­ko­ma ma­žiau­ siai pen­ke­rius me­tus. Per tiek lai­ ko ti­ki­ma­si gau­ti fi­nan­sa­vi­mą ir at­ lik­ti re­mon­tą. „Bur­lai­vis ne­bū­tų už­da­ro­mas.

Pa­ra­mos fon­do stei­gė­jams siū­lė­ me ja­me net leis­ti re­gist­ruo­ti san­ tuo­kas. Tam bur­lai­vis bū­tų la­bai gra­ži vie­ta, bet jį rei­kė­tų ap­tvar­ ky­ti, kad bū­tų sau­gus“, – aiš­ki­no pa­va­duo­to­ja.

A.Ve­ly­kie­nė tvir­ti­no, kad pa­si­ ra­šius su­tar­tį sa­vi­val­dy­bė bur­lai­ vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­ dui pa­d ė­t ų gau­t i fi­n an­s a­v i­m ą re­mon­tui.

Dėl lė­šų ke­ti­na­ma kreip­tis į ES ir ki­tus tarp­tau­ti­nius fon­dus.

Prieš dve­jus me­tus sa­vi­val­dy­bė bu­vo pa­ren­gu­si „Me­ri­dia­no“ to­les­ nio pa­nau­do­ji­mo ga­li­my­bių stu­di­ ją. Jo­je bu­vo ana­li­zuo­ti trys bū­dai, kaip iš­sau­go­ti bur­lai­vį atei­ties kar­

Pa­se­no: bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ būk­lė – la­bai pra­sta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

toms. Pa­gal pir­mą­jį va­rian­tą bar­ ken­ti­ną siū­lo­ma re­konst­ruo­ti iš es­ mės, kad ji tap­tų funk­cio­nuo­jan­ti.

Skai­čiuo­ja­ma, kad to­kie dar­bai at­siei­tų 28 mln. li­tų.

Taip pat ana­li­zuo­ta ga­li­my­bė lai­ vą res­tau­ruo­ti iš da­lies ir per­kel­ti į sau­są do­ką.

Tai kai­nuo­tų 14 mln. li­tų. Tre­ čia­me va­rian­te siū­lo­ma res­tau­ruo­ ti lai­vą ir pa­sta­ty­ti jo dub­li­ka­tą. Tai at­sie­tų 38 mln. li­tų.

Eks­po­nuo­tų prie van­dens

Anot A.Ve­l y­k ie­n ės, priim­t i­ niau­sias yra ant­ras va­rian­tas. Ta kryp­ti­mi ir yra pa­reng­ta bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tis. Sa­vi­val­dy­ bė kar­tu su fon­du kreip­tų­si į ES ir ki­tus tarp­tau­ti­nius fon­dus dėl

fi­nan­sa­vi­mo bur­lai­vio at­nau­ji­ni­ mui. A.Ve­ly­kie­nė tvir­ti­no, kad sa­ vi­val­dy­bė pa­dė­tų pa­reng­ti pro­jek­ tą pa­ra­mai gau­ti.

Taip pat ga­lė­tų pri­si­dė­ti or­ga­ni­ zuo­jant įvai­rias jau­ni­mo edu­ka­ci­ nes pro­gra­mas, mo­ky­mus.

Ana­li­zuo­ta ir tai, kur ga­lė­tų sto­ vė­ti bur­lai­vis po res­tau­ra­ci­jos, ta­ čiau dėl to nė­ra ap­si­spręs­ta. Tarp siū­lo­mų vie­tų – Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­las, kur bū­na dau­giau­ sia tu­ris­tų, taip pat ša­lia Mo­kyk­los gat­vės via­du­ko. „Svar­biau­sia, kad vie­ta bū­tų ša­lia van­dens“, – tvir­ ti­no pa­va­duo­to­ja.

A.Ve­ly­kie­nė tei­gė, kad tai nė­ ra ga­lu­ti­nis spren­di­mas. Koks bus „Me­ri­dia­no“ li­ki­mas, pri­klau­sys nuo fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bių.

3

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

miestas Ne­mo­ka­mi ap­ka­bi­ni­mai

Par­ke – šven­tė

Pa­ra­mos kon­cer­tas

Pir­mą­jį va­sa­ros sek­ma­die­nį – bir­že­lio 3 d. Klai­pė­do­je tra­di­ciš­ kai bus or­ga­ni­zuo­ja­ma ne­mo­ ka­mų ap­ka­bi­ni­mų ak­ci­ja. Toks ren­gi­nys uos­ta­mies­ty­je or­ga­ni­ zuo­ja­mas ket­vir­tus me­tus. Ak­ ci­jo­je, ku­ri trun­ka apie va­lan­dą, kvie­čia­mi da­ly­vau­ti ir vi­si no­ rin­tie­ji – žmo­nių am­žius ne­ri­ bo­ja­mas.

Poil­sio par­ke penk­ta­die­nį nuo 11 iki 13 val. vyks ren­gi­nys „Vai­kys­ tės šven­tė“, skir­tas Tarp­tau­ti­ nei vai­kų die­nai. Atė­ju­sių­jų lau­kia vai­kų ko­lek­ty­vų kon­cer­tas „Klai­ pė­dai – 760 me­tų“, vik­to­ri­na, šo­ kių pa­mo­kos, lau­ko žai­di­mai, pie­ ši­nių ant as­fal­to kon­kur­sas, sal­ dūs pri­zai ir siurp­ri­zai. Veiks par­ ko ra­di­jas.

Šian­dien 19 val. Šv. Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio kop­ly­čio­je (Sa­va­no­ rių g. 4) vyks lab­da­ros kon­cer­ tas On­ko­lo­gi­jos cent­ro sta­ty­bai rem­ti. Kon­cer­te gros Li­nas Švi­ri­ nas (nuo­tr.) su sū­nu­mis Jot­vi­lu ir Ry­čiu bei džia­zo mu­zi­kan­tas Lai­ mo­nas Ur­bi­kas. Skam­bės dai­nos pa­gal S.Nė­ries, P.Šir­vio, P.Pa­na­ vo, J.Jakš­to ei­les.

Už­sie­nie­čiai no­riai dir­ba Klai­pė­do­je Klai­pė­do­je įsi­dar­bi­na vis dau­giau už­sie­ nie­čių. Po­pu­lia­riau­sios spe­cia­ly­bės – lai­ vų kor­pu­sų su­rin­kė­jai, su­vi­rin­to­jai, to­li­ mų­jų rei­sų vai­ruo­to­jai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­je dir­ba apie 500 už­sie­nie­čių. Pa­ly­gin­ti su praė­ ju­siais me­tais, jų yra dau­giau. Dau­ giau­sia įsi­dar­bi­nu­sių­jų – uk­rai­nie­ čiai ir bal­ta­ru­siai. To­kius duo­me­nis Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža va­kar pa­tei­kė Klai­pė­dos tri­ša­lei ta­ ry­bai.

Jos na­riai do­mė­jo­si, ar at­vy­kė­liai uži­ma vie­tas, ku­rio­se ga­lė­tų dirb­ ti klai­pė­die­čiai, ar trūks­ta spe­cia­ lis­tų.

Egi­di­jus Pa­le­vi­čius:

Kam dirb­ti už mi­ ni­mu­mą, jei gau­ni 950 li­tų so­cia­li­nę pa­šal­pą?

Anot Klai­p ė­d os te­r i­to­r i­n ės dar­bo bir­žos Dar­bo iš­tek­lių sky­ riaus ve­d ė­j o Egi­d i­jaus Pa­l e­v i­ čiaus, mi­nė­tų spe­cia­lis­tų Lie­tu­ vo­je trūks­ta.

No­rint dirb­ti to­li­mų­jų rei­sų vai­ ruo­to­jais, lai­vų kor­pu­sų su­rin­kė­

jais ar su­vi­rin­to­jais, rei­kia spe­cia­lių ser­ti­fik ­ a­tų. Bū­tent to­kių dar­buo­to­ jų la­biau­siai šiuo me­tu ieš­ko darb­ da­viai.

Dar­bo bir­žo­je už­si­re­gist­ra­vę as­ me­nys jų ne­tu­ri.

Ta­čiau ve­dė­jas pa­ste­bė­jo, kad darb­da­viai už­sie­nie­čiams mo­ka ne­la­bai di­de­lį at­ly­gi­ni­mą.

Su­vi­rin­to­jas iš už­sie­nio gau­ na nuo 1000 iki 1200 li­tų. al­gos, įmo­nė pa­si­rū­pi­na jo ap­gy­ven­di­ ni­mu.

E.Pa­le­vi­čius tvir­ti­no, kad nuo šių me­tų sau­sio darb­da­viai ga­li pa­tys pa­si­ruoš­ti rei­kia­mus spe­cia­lis­tus – or­ga­ni­zuo­ti mo­ky­mus, ku­rie yra fi­ nan­suo­ja­mi.

Už for­ma­lų švie­ti­mą mo­ka­ma 4 500 li­tų, ne­for­ma­lų – 2 500 li­tų.

Ta­čiau šia ga­li­my­be pa­si­nau­do­ ję darb­da­viai dar­buo­to­ją pri­va­lo įdar­bin­ti dvy­li­kai mė­ne­sių.

Tuo tar­pu dar­buo­to­jas pri­va­lo ati­dirb­ti pu­sę to lai­ko.

Prie­šin­gu at­ve­ju tam, ku­ris ne­ si­lai­kė rei­ka­la­vi­mo, rei­kia grą­žin­ ti pi­ni­gus. „Tvar­ka bu­vo pa­keis­ta, nes anks­ čiau pa­gal mo­ky­mus, ku­riuos baig­ da­vo be­dar­biai, bū­da­vo įdar­bin­ta 30 pro­c. as­me­nų. Nau­dos tu­rė­da­ vo tik mo­ky­mo įstai­gos“, – tvir­ti­ no E.Pa­le­vi­čius.

Dienos telegrafas Mo­kes­t is. Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­b ei ir Lie­t u­vos ar­c hi­tek­t ų są­j un­g os Klai­ pė­d os ap­s kri­t ies or­g a­n i­z a­c i­j ai pa­ si­r a­š ius bend­r a­d ar­b ia­v i­mo su­t ar­t į, in­ves­t uo­to­j ams ne­b e­rei­kės mo­kė­ ti mo­kes­č ių už po­s ė­d žius, ku­r iuo­s e de­r i­n a­m i pro­j ek­t ai su vie­tos ar­c hi­ tek­t ais. Anks­č iau pir­m o po­s ė­d žio or­g a­n i­z a­v i­m as at­s iei­d a­vo 500 li­t ų, ant­r as bu­vo ne­mo­k a­m as, vė­les­n i – po 200 li­t ų.

Ter­mi­na­las. Penk­ta­d ie­n į or­ga­n i­z uo­ ja­mas Ke­lei­v ių ir kro­v i­n ių ter­m i­na­lo Klai­p ė­dos uos­te sta­t y­b os prie­ž iū­ros ko­m i­te­to po­s ė­d is.

Vai­k ai. Penk­t a­d ie­n į nuo 14.30 iki 18 val. ant Si­mo­n ai­t y­tės kal­no, prie tven­k i­n io ša­l ia Reik­j a­v i­ko gat­vės vyks ren­g i­nys „Šuo­l is į va­s a­rą“, skir­ tas Tarp­t au­t i­nei vai­k ų gy­n i­mo die­ nai pa­m i­nė­t i. Jo me­t u ma­ž ie­ji ga­lės iš ar­č iau su­s i­p a­ž in­t i su įvai­r io­m is spe­c ia­l io­s io­m is tar­ny­b o­m is, jų dar­ bo ypa­t u­m ais, vai­k ams bus su­teik­ ta ga­l i­my­b ė iš­b an­dy­t i, ką reiš­k ia bū­ ti vie­nos ar ki­tos tar­ny­bos ko­man­dos na­r iu. Vyks kon­cer­t as.

Dar­bas: už­sie­nie­čiai Klai­pė­do­je daž­niau­siai dir­ba su­vi­rin­to­jais.

Ve­dė­jas tvir­ti­no, kad šiuo me­tu yra 500 lais­vų dar­bo vie­tų Klai­pė­ do­je. Ta­čiau pro­ble­ma yra tai, kad trūks­ta kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų.

E.Pa­le­vi­čiaus tei­gi­mu, yra ir ki­ta bė­da – darb­da­viai no­ri kva­li­fik ­ uo­to

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­n ės met­r i­ka­c i­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Vla­d i­m ir Ko­les­n i­kov (g. 1923 m.), Ado­mas Ston­ kus (g. 1929 m.), Al­fon­s as Rim­k us (g.

1933 m.), Eu­ge­n i­j a Pan­ko­va (g. 1942 m.), Tat­ja­na Ku­dach­t i­na (g. 1954 m.), An­ta­nas Šob­l is (g. 1958 m.), Pet­ras Be­ ne­ke­rai­t is (g. 1965 m.).

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dar­buo­to­jo, bet ne­no­ri mo­kė­ti ati­ tin­ka­mo at­ly­gio. Be to, yra ne­ma­ žai žmo­nių, ku­rie pa­tys ne­si­ver­žia dirb­ti: „Kam dirb­ti už mi­ni­mu­mą, jei gau­ni 950 li­tų so­cia­li­nę pa­šal­ pą?“ – tei­gė ve­dė­jas.

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ivan Šin­ka­ren­ko, Ge­nė Pan­cy­re­va, Gri­go­r ij Ni­k i­t in, Tat­ja­na Ab­ra­mo­va.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 12 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­g ai­tės ir 4 ber­n iu­k ai.

Lai­py­nių Poilsio parke no­ri dar šie­met Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia vi­lia­si, kad dar šie­met Poil­sio par­ke pra­dės veik­ti lai­py­nių par­kas. Tre­čia­die­ nį bu­vo pa­skelb­tas kon­kur­sas jam įreng­ti. Per tris sa­vai­tes ti­ki­ma­si su­lauk­ti pir­mų­jų pa­siū­ly­mų.

Ap­sisp­ręs­ta, kad lai­py­nių par­kas tu­ri užim­ti ne dau­giau kaip tris ha.

Poil­sio par­ke jis bus įreng­tas te­ri­ to­ri­jo­je tarp ried­len­ti­nin­kų, rie­du­ ti­nin­kų ir vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės. Įmo­nės jau anks­čiau do­mė­jo­ si ga­li­my­bė­mis ati­da­ry­ti to­kį par­ ką. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė bu­vo su­ lau­ku­si ke­tu­rių pa­siū­ly­mų. „Sie­kia­me, kad šis at­rak­cio­nų par­kas tap­tų pa­trauk­lus mies­tie­

čiams“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rės pa­va­duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė.

Vie­nas iš kon­kur­so rei­ka­la­vi­mų – par­kas tu­ri veik­ti 10 me­tų nuo su­ tar­ties pa­si­ra­šy­mo.

Taip pat rei­ka­lau­ja­ma, kad į jį bū­ tų įlei­džia­ma ne­mo­ka­mai ne ma­ žiau kaip 500 vai­kų iš so­cia­li­nės ri­ zi­kos šei­mų, ki­tų ri­zi­kos gru­pių.

Kon­kur­se ne­ke­lia­ma są­ly­gos, kad par­kas veik­tų vi­sus me­tus. Jis ga­ lės bū­ti ati­da­ry­tas ir 7–8 mė­ne­sius per me­tus. Tai pri­klau­sys nuo par­ ko šei­mi­nin­kų.

Vie­ti­nės rink­lia­vos už šios pa­ slau­gos tei­ki­mą tri­jų hek­ta­rų plo­ te sieks iki 2 tūkst. li­tų.

A.Ve­ly­kie­nė aiš­ki­no, kad kon­kur­ so są­ly­go­se nė­ra nu­ro­dy­ta ir su­ma, ku­rią vers­li­nin­kai pri­va­lo in­ves­tuo­

ti į par­ką. Pa­siū­ly­mai bus ver­ti­na­ mi pa­gal tam tik­rus kri­te­ri­jus: tra­ sų skai­čių, jų il­gį, uži­ma­mą plo­tą, įvai­ro­vę, pri­tai­ky­mą įvai­raus am­ žiaus lan­ky­to­jams. No­ri­ma, kad tra­so­mis ga­lė­tų nau­do­tis ir vai­kai, ir suau­gu­sie­ji, ir pen­si­nio am­žiaus žmo­nės. Taip pat bus at­si­žvel­gia­ ma, ar pa­siū­ly­mas ati­ti­nka par­ko land­šaf­tą.

Be to, bus ver­ti­na­mas in­ves­ti­ci­ jų į at­rak­cio­nus dy­dis, par­ko įren­ gi­mo ter­mi­nai. „Ga­li bū­ti, kad pa­siū­ly­mą pa­tei­ kę in­ves­tuo­to­jai par­ką įrengs ki­tų me­tų pa­va­sa­rį, nes už­trun­ka įren­ gi­nių pa­ga­mi­ni­mas. Šie­met jiems ga­li neap­si­mo­kė­ti ati­da­ry­ti par­ko ke­liems mė­ne­siams. Ne­pai­sant to, ti­ki­mės, kad jis veiks jau šie­met“, – vy­lė­si pa­va­duo­to­ja.

At­rak­ci­ja: lai­py­nių par­kai jau įreng­ti ne vie­no­je ša­lies vie­to­vė­je, ta­čiau

Klai­pė­do­je – dar nė­ra.

4

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

miestas

Dvo­ko ata­kos ne­si­liau­ja

Komentarai Mar­ga­ri­ta Sa­ly­tė

Bend­ro­vės „Mes­t il­la“ ga­my­bos di­rek­to­rė

S

up­ran­tu, kad gy­ven­to­jams jau įky­rė­jo ne­ma­lo­nus kva­pas.

Pa­tys jį jau­čia­me ga­myk­lo­je.

Kva­pas ne­ma­lo­nus, bet žmo­ gus juo ne­ga­l i ap­si­nuo­dy­t i. Jį sklei­ džia praė­ju­sio se­zo­no rap­sų sėk­los, ku­r ias da­bar nau­do­ja­me ga­my­bo­je.

Nu­pirk­tos sėk­los pa­de­da­mos į ele­va­ to­rių sau­go­ji­mui ir lau­kia ei­lės per­dir­ bi­mui. Šiuo me­tu ve­ža­mi pa­sku­ti­niai rap­sai iš sau­gyk­los, kur gu­lė­jo nuo ru­ dens. Kol sėk­la gu­l i sau­g yk­lo­je, tuo me­tu jo­se vyks­ta che­mi­niai pro­ce­sai.

To­dėl kai ati­duo­da­me į ga­my­bą pa­ gu­lė­ju­sias sėk­las, jos sklei­džia ne­ma­ lo­nų kva­pą ir ke­lia gy­ven­to­jų ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą. Ži­no­me šią pro­ble­mą, tad pyks­ta­mės su ele­va­to­riaus dar­buo­to­ jais dėl ki­to­kių sau­go­ji­mo są­ly­g ų. Ieš­ ko­me ki­tų išei­čių – spe­cia­lus įren­gi­nys, pa­de­dan­tis pa­nai­kin­ti ši­tą ne­ma­lo­nų kva­pą, dir­ba vi­su tem­pu. Bet kai sklin­ da toks in­ten­sy­vus kva­pas, jis ne­pa­jė­ gia jo pa­nai­kin­ti. Ban­do­me pa­nau­do­ti pa­pil­do­mas me­džia­gas. Nors tin­ka­mų va­r ian­tų kol kas ne­la­bai tu­r i­me. Bai­ gus se­ną­sias sėk­las, ga­myk­la su­stos bir­že­lio 20 d. Ki­tam se­zo­nui ban­dy­si­ me iš Šve­di­jos par­si­vež­ti spe­cia­lų įren­ gi­nį kva­pams pa­nai­kin­ti.

Lai­ma Gruz­dy­tė Kai­my­nys­tė: pa­sta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis nuo ga­myk­los sklin­dan­tis ne­ma­lo­nus kva­pas dar la­biau suin­ten­sy­vė­jo.

1

Gal­vos skaus­mas, šleikš­ tu­lys, py­ki­ni­mas ir vė­mi­ mas – to­kiais ne­ga­la­vi­mais pa­sta­ ro­sio­mis sa­vai­tė­mis skun­džia­si dau­ge­lis pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ ven­to­jų.

Klai­pė­die­čiai spė­jo, kad ke­pa­mų bly­nų, pri­de­gu­sių rie­ba­lų ar ga­ mi­na­mą alų pri­me­nan­tis kva­pas sklin­da iš ne­to­li pie­ti­nės mies­to da­lies įsi­kū­ru­sios bio­dy­ze­li­no ga­ myk­los „Mes­til­la“.

Gy­ve­ni­mas ta­po ne­pa­ken­čia­mas

O.De­mian­čik ne­nei­gia, kad ne­ma­ lo­nūs kva­pai nuo ga­myk­los sklis­da­ vo ir anks­čiau. Ta­čiau jie ne­bū­da­vo to­kie in­ten­sy­vūs ir il­ga­lai­kiai.

Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis gy­ven­ to­jus jis kan­ki­no iš­ti­sas pa­ras. Kva­ pas su­stip­rė­da­vo ar­tė­jant nak­čiai.

To­dėl net tvy­rant karš­čiui, žmo­nės bu­vo pri­vers­ti gy­ven­ti bu­tuo­se su už­da­ry­tais lan­gais. Gai­vos gurkš­ nis juos ati­da­rius baig­da­vo­si sa­vi­ jau­tos pa­blo­gė­ji­mu.

Nuo ne­ma­lo­naus kva­po O.De­ mian­čik šei­mos neap­sau­go­jo ir įsi­ gy­tas oro va­ly­tu­vas. Va­ka­ri­nius pa­ si­vaikš­čio­ji­mus su vai­ku ša­lia na­mų taip pat te­ko pa­mirš­ti. „Ne­su bo­bu­tė pa­ra­no­ji­kė, ku­ ri vos užuo­du­si ne­ge­rą kva­pą ke­ lia skan­da­lą. Bet gy­ve­ni­mas ta­po ne­pa­ken­čia­mas“, – ti­ki­no klai­pė­ die­tė.

Gy­ven­to­ja krei­pė­si į Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rą. Šis, su­da­ręs ke­tu­rių žmo­nių ko­mi­si­ją, at­vy­ko į vie­tą, ta­čiau lyg ty­čia blo­ gie­ji kva­pai bu­vo iš­si­sklai­dę.

O.De­mian­čik spe­cia­lis­tų pa­pra­ šė duo­ti sa­vo mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų nu­me­rius, kad, pa­si­kar­to­jus kva­ pui, ga­lė­tų juos pa­si­kvies­ti. Ta­ čiau, pa­sak mo­ters, įstai­gų at­sto­ vai ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė at­va­žiuo­ti po dar­bo. Įsp­raus­ti į rė­mus

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos sau­

gos kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jo pa­ va­duo­to­ja Dai­va Ka­ra­lie­nė pa­tvir­ti­ no, kad pa­sta­ruo­ju me­tu pa­dau­gė­jo pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jų skun­dų dėl sklin­dan­čių ne­ma­lo­ nių kva­pų.

D.Ka­ra­lie­nė paaiš­ki­no, kad nuo praė­ju­sių me­tų pra­džios kva­pų kont­ro­lė pa­ves­ta jų įstai­gai. Tad šio­je sri­ty­je ne­tu­ri­ma daug pa­tir­ ties, kaip rea­liai tai rei­kė­tų da­ry­ti.

Gal­vos skaus­mas, šleikš­tu­lys, py­ki­ni­ mas ir vė­mi­mas – to­ kiais ne­ga­la­vi­mais pa­sta­ro­sio­mis sa­ vai­tė­mis skun­džia­ si dau­ge­lis pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­ to­jų.

Spe­cia­lis­tė pri­pa­ži­no, kad kva­ pų kont­ro­lės tai­syk­lės la­biau tin­ ka­mos, pa­vyz­džiui, nuo­lat iš fer­ mų sklin­dan­čiam kva­pui nu­sta­ty­ti nei ša­lia dau­gia­bu­čių na­mų esan­ čioms ga­myk­loms. „Esa­me įspraus­ti į rė­mus, nes pri­va­lo­me va­do­vau­tis tai­syk­lė­mis ir taip ap­si­draus­ti nuo ga­li­mų įmo­ nės prie­kaiš­tų“, – tei­si­no­si pa­va­ duo­to­ja.

Pa­tik­ra nau­dos ne­da­vė

Su­lau­kęs gy­ven­to­jų skun­dų, Vi­ suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras per sa­ vai­tę tu­ri suor­ga­ni­zuo­ti ko­mi­si­ją iš tri­jų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vų ir nu­vyk­ti į žmo­nių nu­ro­dy­tą vie­tą.

D.Ka­ra­lie­nės tei­gi­mu, kar­tu su Klai­pė­dos ap­lin­kos ap­sau­gos de­ par­ta­men­to ir mies­to sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vais į Vy­tu­rio ir Bro­žy­ nų gat­ves jie bu­vo nu­vy­kę po­rą kar­tų.

Kaip ty­čia nė kar­to ne­ma­lo­naus kva­po ne­pa­si­tai­kė, nors į skun­dus rea­guo­ta ope­ra­ty­viai – ko­mi­si­ja su­da­ry­ta dar tą pa­čią die­ną. „Klai­pė­do­je vė­jai – ne­pas­to­vūs.

Kol nu­va­žiuo­ja­me į ki­tą mies­to ga­ lą, žiū­rėk, tas kva­pas „pa­bė­go“ ir jo ne­pa­gau­si“, – ver­si­ją iš­kė­lė spe­ cia­lis­tė.

Pa­sak D.Ka­ra­lie­nės, me­te­reo­lo­ gai pa­tvir­ti­no, kad uos­ta­mies­ty­je per me­tus bū­na vos de­šimt die­nų, kai ne­pu­čia vė­jas.

Ko­mi­si­ja du kar­tus taip pat ap­si­ lan­kė ir įmo­nė­je. Pa­sak pa­va­duo­ to­jos, ga­myk­los te­ri­to­ri­jo­je bu­vo jau­čia­mas ne­ma­lo­nus kva­pas, bet ka­dan­gi jo ne­bu­vo gy­ve­na­mo­jo­je ap­lin­ko­je – ga­myk­los ir dvo­ko su­ sie­ti ne­ga­li­ma.

Spe­cia­lis­tė ne­slė­pė, kad po dar­ bo su­dė­tin­ga su­rink­ti ko­mi­si­ją – jos na­riai nė­ra vi­są pa­rą dir­ban­tis ope­ra­ty­vi­nis sky­rius. „Jei gy­ven­to­jai iš anks­to in­ for­muo­tų, kad nu­jau­čia apie bū­sian­tį kva­pą, ban­dy­tu­me kvies­tis ko­mi­si­ją. Įs­tai­gos vi­ du­je ga­li­me ši­tai suor­ga­ni­zuo­ti, bet už ki­tus ne­ga­ran­tuo­ja­me“, – aiš­ki­no ji.

Ga­li tik­rin­ti ir be skun­dų

D.Ka­ra­lie­nės ma­ny­mu, bio­dy­ ze­li­no ga­myk­lą griež­čiau tu­rė­ tų kont­ro­liuo­ti Klai­pė­dos re­gio­ no ap­lin­ko­sau­gos de­par­ta­men­tas.

Jis tu­ri tik­rin­ti, kaip įmo­nė lai­ko­si nu­sta­ty­tų ter­ša­lų iš­me­ti­mo ir iš­ lei­di­mo į ap­lin­ką bei ap­lin­kos ko­ ky­bės nor­mų.

De­par­ta­men­tui tai esą da­ry­ ti leng­viau, nes ne­rei­kia gy­ven­to­ jų skun­dų.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­ras krei­pė­si raš­tu į de­par­ta­men­tą, in­for­muo­da­mas apie iš gy­ven­to­jų su­lau­kia­mus skun­dus, taip pat pra­šy­ta pra­ neš­ti apie ga­li­mai ap­tik­tus pa­ žei­di­mus. Ta­čiau at­sa­ky­mo kol kas ne­gau­ta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Me­to­di­ka ke­lia juo­ką

Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­ko­sau­gos de­par­ta­men­to Klai­pė­dos mies­ to agen­tū­ros ve­dė­jas Ro­mual­das Du­ži­nas, su­ži­no­jęs apie gy­ven­to­ jus kan­ki­nan­čius kva­pus, pa­siū­ lė kreip­tis į... Vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­rą.

Tą pa­tį spe­cia­lis­tas pa­kar­to­jo ir skam­bi­nu­siems gy­ven­to­jams. „Mes nie­ko ne­stum­do­me! At­ virkš­čiai, sa­kiau, kad ga­liu va­žiuo­ti ir tik­rin­ti. Bet pir­mu smui­ku tu­rė­tų gro­ti Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ ras“, – ti­ki­no ve­dė­jas.

R.Du­ži­nas taip pat tei­si­no­si su­ dė­tin­ga tik­ri­ni­mo me­to­di­ka. Prieš ją iš­dės­ty­da­mas įspė­jo, kad ji ga­li su­kel­ti juo­ką. „Sklin­dan­tį kva­pą rei­kia su­sie­ ti su įmo­ne – to­kia hi­gie­nos nor­ ma“, – tei­gė jis.

Ve­dė­jas guo­dė­si, kad dėl to­ kios tvar­kos iš gy­ven­to­jų su­ lau­kia kal­ti­ni­mų ko­rup­ci­ja. Šis val­di­nin­kas dėl ne­ga­lė­ji­mo iš­ siaiš­kin­ti si­tua­ci­jos taip pat bu­ vo lin­kęs kal­tin­ti be­si­kei­čian­čio vė­jo kryp­tį. Įmo­nė „Mes­til­la“ ne kar­tą baus­ta už vir­šy­tas leis­ti­nas nor­mas. Pas­ ta­rą­jį kar­tą ji tik­rin­ta prieš sa­vai­tę.

Dėl vir­šy­tų nor­mų pa­gal Mo­kes­ čio už ap­lin­kos ter­ši­mą įsta­ty­mą už tar­šą įmo­nė su­mo­ka di­des­nius mo­kes­čius nei pri­klau­so.

Ap­si­nuo­d i­ji­mų kont­ro­lės ir in­for­ma­ci­jos biu­ro ve­dė­ja

S

pe­ci­fi­nis kva­pas ore at­si­ran­da dėl pa­skli­du­sios che­mi­nės me­ džia­gos. Tik­riau­siai ne­ma­lo­nų kva­pą sklei­džia ga­my­bos pro­ ce­se nau­do­ja­ma ko­k ia nors che­mi­nė me­džia­ga. Ta­čiau, ne­tu­rint duo­me­nų, sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­kia me­džia­ga pa­ten­ ka į at­mos­fe­rą. Ka­dan­gi kal­ba­ma apie konk­re­čios įmo­nės veik­lą ir oro tar­šą, tuo tu­rė­tų už­siim­ti Vi­suo­me­nės svei­ ka­tos cent­ras. Jis tu­rė­tų iš­tir­ti ap­lin­kos oro kon­cent­ra­ci­ją. Re­mian­tis šiais ty­ri­ mais ga­lė­tu­me pa­sa­ky­ti apie iš­me­ta­mų che­mi­nių me­džia­gų po­vei­kį svei­ka­tai.

Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras taip pat ga­li bend­rau­ti su pa­čia ga­myk­la ir tei­ rau­tis, ko­kia me­džia­ga ga­my­bos pro­ce­ se pa­ten­ka į ap­lin­ką. Da­bar ga­li­ma tik spė­lio­ti. Jei ne­ma­lo­niais kva­pais skun­ džia­si ne vie­nas žmo­gus, bū­ti­na ras­ti ga­li­my­bių, kaip iš­tir­ti ap­lin­kos orą. Bet ko­kie naf­tos pro­duk­tai, ypač jei bū­na di­de­lė jų kon­cent­ra­ci­ja, ga­li su­kel­ti nei­ gia­mą po­vei­kį svei­ka­tai.

Ne­rin­ga Gan­čie­riū­tė Gy­dy­to­ja tok­si­ko­lo­gė

B

et koks kva­pas ga­l i su­kel­t i dis­kom­for­tą ar ne­pa­gei­dau­ ja­mus reiš­k i­n ius kaip py­k i­ ni­mą, vė­mi­mą, gal­vos skaus­ mą. Gal juos su­ke­lia ga­my­bos pro­ce­se nau­do­ja­mi per­dir­ba­mi pro­duk­tai. Ta­ čiau sun­ku pa­sa­ky­t i apie il­ga­lai­k į jų po­vei­kį svei­ka­tai.

Bau­dos ir sta­tis­ti­ka Bend­ro­vė „Mes­t il­la“ 2012 m. bu­vo Per­nai įmo­nė baus­ta tris kar­tus. baus­ta du kar­tus. Su­ra­šy­ti pro­to­ko­lai bei priim­ti nu­ta­ri­mai ad­mi­nist­ra­ci­nė­ Dėl sken­d in­čių me­d žia­g ų nor­ma­t y­ se by­lo­se: vų vir­ši­ji­mo 1,4 kar­to, skir­ta 600 li­tų bau­da.

2012 02 10 dėl sken­din­čių me­džia­gų nor­ ma­ty­vų vir­ši­ji­mo pa­vir­ši­nė­se nuo­te­ko­se, Dėl pa­vė­luo­tai pa­teik­tos pa­raiš­kos vir­ši­ji­mas 1,5 kar­to. Skir­ta 600 li­tų bau­da.

TIPK lei­d i­mo ko­re­ga­vi­mui – 100 li­t ų 2012 03 14 dėl nor­ma­ty­v ų vir­ši­ji­mo bauda. tar­šos šal­t i­ny­je Nr. 003 (ksi­le­no vir­ ši­ji­mas – 1,3 kar­to, to­lue­no – 1,5 kar­to) Už kie­tų­jų da­le­lių nor­ma­ty­vų vir­ši­ji­ skir­ta 600 li­tų bau­da. mą ap­lin­kos ore – 125 li­tų bauda.

5

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

miestas

Ei­ty­nės: šven­ti­nės jau­nuo­lių nuo­tai­kos ne­tem­dė ar­tė­jan­čių eg­za­mi­nų nuo­jau­ta.

Fe­jer­ver­kas: šven­tę vai­ni­ka­vo mar­gas­pal­vių ba­lio­nų puokš­čių skry­dis į dan­gų.

Abi­tu­rien­tams – pa­sku­ti­nis skam­bu­tis Uos­ta­mies­čio cent­ rą va­kar už­lie­jo jau­nat­viš­ka ei­se­na – mies­to abi­tu­rien­ tai nuo anks­ty­vo ry­ to džiaugs­min­gai skel­bė tra­di­ci­nės Pas­ku­ti­nio skam­bu­ čio šven­tės pra­džią.

Iškilmės: Laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­lyje susibūrusius abiturientus sveikino uostamiesčio meras V.Grubliauskas ir sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Šven­tiš­kai nu­si­tei­kę jau­nuo­liai nuo Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės Her­kaus Man­to gat­ve žy­gia­vo Laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­lio link. Čia pa­ skli­dę ka­ri­lio­no bei sim­bo­li­nio mo­ kyk­li­nio skam­bu­čio gar­sai pa­si­ti­ko gau­sų bū­rį moks­lei­vių, jų pe­da­go­ gus bei ar­ti­muo­sius.

Iš­kil­mių kal­ti­nin­kus svei­ki­nęs me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su­ si­rin­ku­siuo­sius pra­links­mi­no „re­

riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė.

puo­jan­čia“ įžan­ga – jau­ni­mas rit­ min­gais plo­ji­mais be­mat pri­si­jun­gė prie šios imp­ro­vi­za­ci­jos.

Klai­pė­dos va­do­vas pa­si­džiau­gė, jog Klai­pė­da Pas­ku­ti­nio skam­bu­čio šven­tę šven­čia iš­ra­din­gai, klai­pė­ die­tiš­kai ir la­bai nuo­šir­džiai. Ta­čiau sy­kiu pri­pa­ži­no, jog tai nea­be­jo­ti­na jau­du­lio die­na ir abi­tu­rien­tams bei jų tė­ve­liams. „Jūs esa­te tie, į ku­riuos mes su­ de­da­me sa­vo lū­kes­čius, sa­vo sva­jo­

nes, ir jums teks jas įgy­ven­din­ti“, – kal­bė­jo mies­to me­ras.

Lin­kė­da­mas abi­tu­rien­tams kuo di­džiau­sios sėk­mės ir lik­ti iš­ti­ki­ miems sa­vo sva­jo­nėms, V.Grub­ liaus­kas vy­lė­si, jog net pa­kė­lu­sie­ ji spar­nus į už­sie­nį il­gai­niui su­grįš į sa­vo gim­tą­ją ša­lį su ta ge­rą­ja pa­ tir­ti­mi, ku­rią su­kau­pė sve­tur.

Kar­tu su sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­ne me­ras uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tams

įtei­kė ir tra­di­ci­nius svei­ki­ni­mus. Šven­tę vai­ni­ka­vo į dan­gų pa­ki­lę šim­tai ryš­kias­pal­vių ba­lio­nų.

Pas­ku­ti­nio skam­bu­čio iš­kil­mių tra­di­ci­ja Klai­pė­do­je puo­se­lė­ja­ ma jau 14 me­tų, o šia pro­ga abi­tu­ rien­tus svei­ki­na jau tre­čia­sis mies­ to me­ras. Šie­met pa­sku­ti­nis skam­bu­tis ai­ dė­jo 2 879 abi­tu­rien­tams, iš ku­rių apie 1000 – pro­fe­si­nių mo­kyk­lų auk­lė­ti­niai.

Šventė: išklausę sveikinimų abiturientai triukšmingai pasklido po miestą balionais išpuoštais automobiliais.

2879 – tiek uos­ta­mies­čio abi­ tu­rien­tų šie­met tu­rė­tų gau­ti bran­dos ates­ta­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

nuomonės

Į Pa­lan­gą – di­des­niu grei­čiu

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

T Eu­ras ir „Mo­no­po­lio“ žai­di­mas Stasys Gudavičius

A

ng­lų dien­raš­t is „Lon­ don Eve­n ing Stan­ dart“ eu­ro zo­nos gal­ vo­sū­k į, ką da­r y­t i su Grai­k i­ja, nuo­lat ba­lan­suo­jan­č ia ties ne­mo­k u­mo ri­ba, pa­ly­g i­no su po­pu­l ia­r iu „Mo­no­po­l io“ sta­lo žai­d i­mu. Pa­sak straips­n io au­to­ rės, šia­me žai­d i­me ne­re­tai su­si­ da­ro to­k ia si­t ua­ci­ja, kai vie­nam žai­dė­jui la­bai smar­k iai se­ka­si, jis pri­ren­ka daug tur­to ir pi­ni­g ų, o li­ ku­sie­ji prie žai­di­mo sta­lo „nu­si­gy­ ve­na“, bank­ru­tuo­ja. Tuo­met tam­ pa aki­vaiz­du, kad žai­d i­mas ne­ tru­kus baig­sis.

No­r int, kad jis tęs­t ų­s i, ly­de­r iui ten­ka svars­ty­ti, kaip pa­rem­ti at­si­ lie­kan­čiuo­sius – kre­di­tais, per­lei­

Eu­ro zo­nos žlu­gi­mas reikš­tų, kad smar­kiai pa­di­dė­tų nau­jos re­ce­ si­jos ban­gos ti­ki­my­bė. di­mais, tur­to do­va­no­ji­mais, at­lei­ di­mais nuo mo­kes­čių.

Pa­n a­š ūs pa­s i­r in­k i­mo gal­vo­s ū­ kiai, kaip ra­šo „Lon­don Eve­n ing Stan­dart“ ap­ž val­g i­n in­kė, da­bar kan­k i­na eu­ro zo­n ą. Ar jai pri­ klau­s an­č ios tur­t in­ges­nės ša­lys ban­dys tęs­ti žai­di­mą su bank­ru­ tuo­jan­čia Grai­ki­ja – pa­mai­tins jos eko­no­mi­ką vis nau­jais kre­di­tais, gal­būt da­l į jų nu­ra­šys? Ar šią Pie­ tų Eu­ro­pos vals­ty­bę iš­mes lauk iš bent jau iki šiol pres­ti­ž i­niu lai­ky­ to klu­bo ir taip su­kels pa­vo­jų, kad ir vi­sas eu­ro pro­jek­tas ims ir vie­ ną ne­g ra­ž ią die­ną su­g rius?

Tai­g i, ką da­ry­ti?

Bai­siau­sia, kad at­sa­ky­mo į šį gy­ vy­biš­kai svar­bų klau­si­mą nei eu­ ro zo­na, nei vi­sa ES, tad ir Lie­tu­ va, ne­ran­da jau ga­na il­gai. Svars­ ty­mai, dis­k u­si­jos, skai­č ia­v i­mai tę­sia­si. Šis tas, su­pran­ta­ma, pri­k lau­sys ir nuo pa­čios Grai­k i­jos, ku­r io­je

ne­t ru­k us vėl bus su­reng­t i par­ la­men­to rin­k i­mai. Jei­g u grai­k ų rin­kė­jai į val­d žios olim­pą ga­lu­ ti­nai įstums tuos, ku­r ie pa­si­sa­ ko prieš tarp­tau­t i­n ių įsi­pa­rei­go­ ji­mų lai­ky­mą­si ir griež­tas tau­py­ mo prie­mo­nes, tuo­met išei­t is ga­ li bū­t i vie­no­k ia.

Bet jei­g u Grai­k i­ja ne­pra­ras svei­ ko pro­to ir to­liau pa­tvir­tins sa­vo no­rą lik­ti eu­ro zo­no­je, tuo­met gal­ būt bend­rą ES va­liu­tą dar pa­vyks iš­gel­bė­ti.

Lie­t u­va ne tik jau dau­ge­l į me­t ų ofi­cia­l iai dek­la­r uo­ja sie­k į įsto­t i į eu­ro zo­ną. Mū­sų ša­l is yra įsi­pa­ rei­go­ju­si tai pa­da­ry­ti Sto­ji­mo į ES su­tar­ty­je. Tad no­ras įsi­ves­ti eu­rą įtvir­tin­tas kaip ofi­cia­lus Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mas.

O kas bū­t ų, jei­g u eu­ras im­t ų ir žlug­tų? Lie­tu­va ne tik ne­tap­tų fi­ nan­siš­kai stip­r iau­sio, nors ir su tam tik­ro­m is pro­ble­mo­m is su­ si­du­r ian­čio klu­bo na­re. Eu­ro zo­ nos žlu­g i­mas reikš­t ų, kad smar­ kiai pa­d i­dė­t ų nau­jos re­ce­s i­jos ban­gos ti­k i­my­bė. Ši­to­k io stip­raus, jau ant­ro per pa­ sta­r uo­sius ke­le­r ius me­t us, smū­ gio Lie­t u­vos eko­no­m i­ka ga­l i ir neat­lai­ky­ti.

To­dėl ofi­cia­lu­sis Vil­n ius tu­rė­t ų bū­t i suin­te­re­suo­tas, kad eko­no­ mi­nė griū­tis ne­pa­si­kar­to­tų. Ne tik Vil­n ius, bet ir ki­tos Eu­ro­pos bei pa­sau­lio sos­ti­nės to ne­no­rė­tų.

Vis dėl­to ne­ž i­n ia, kiek dar lai­ko bus ieš­ko­ma išei­čių iš su­dė­tin­go „grai­k iš­ko­jo pa­to“ si­tua­ci­jos. Kaip ne­pas­kan­din­ti Grai­ki­jos, bet ir ne­ pra­ž u­dy­ti vi­so eu­ro klu­bo?

At­sa­k y­mų paieš­kos ga­l i už­t ruk­ ti dar il­gai. Kai ku­r ie skep­t iš­k iau nu­si­tei­ku­sie­ji ne­tgi pro­gno­zuo­ja, kad eu­ro klau­si­mai iš­l iks ak­t ua­ lūs net ki­tų me­tų ant­rą­jį pus­me­ tį, kai Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES. Jei­g u taip at­si­t ik­t ų, Lie­t u­vos da­ bar svars­to­m a 2013-ųjų ant­ro pus­me­čio pir­m i­n in­ka­v i­mo pre­ li­m i­na­r i dar­bot­var­kė nuei­t ų šu­ niui ant uo­de­gos. Tek­t ų vi­są dė­ me­sį ir vi­sas pa­jė­gas skir­t i eko­ no­m i­kos vien­t i­su­mui iš­sau­go­t i, fi­nan­si­n iams da­ly­kams ir ne­t gi 2014–2020 m. fi­nan­si­nei per­spek­ ty­vai ga­lu­ti­nai pa­tvir­tin­ti, nes ta­ da iš­kils pa­vo­jus, kad ji iki to lai­ko dar ne­bus su­de­rin­ta.

Lie­tu­vai tuo­met atei­tų, kaip sa­ko­ ma, mak­si­ma­lių iš­ban­dy­mų ir di­ de­lės at­sa­ko­my­bės me­tas.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

karštas telefonas

Lo­giš­ka: kai ku­rie vai­ruo­to­jai no­rė­tų, kad ke­ly­je į Pa­lan­gą bū­tų ga­li­ma va­

žiuo­ti ge­ro­kai grei­čiau.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad gy­ven­vie­tės žmo­nės ir pro­jek­to va­do­vai no­ri su­si­tvar­ky­ti sa­ vo rei­ka­lus ša­lies biu­ dže­to są­skai­ta. Tai ma­žų ma­žiau­sia ne­ pa­do­ru. dar­ky­ti, kad po­nai ga­lė­tų pa­suk­ti į kai­rę ir pa­to­giai pri­va­žiuo­tų prie sa­ vo na­mų. Cir­kas! Juk ži­no­jo, kur per­ ka tą ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą.

Ki­tas klau­si­mas: ko­dėl vals­ty­bė in­ves­ta­vo tiek daug pi­ni­gų į šį ke­ Vai­kai grįž­ta kaip vai­duok­liai

397 728

telefonas@kl.lt

Kon­kur­sas ke­lia ne­ri­mą

Pers­kai­čiau dien­raš­ty­je straips­nį „Ką pe­ni kon­kur­sai?“ („Klai­pė­da“, 2012 05 17). Pats tu­riu bu­tą I.Kan­to gat­ vė­je esan­čia­me bend­ra­bu­ty­je. Bu­vau vie­nas tų, ku­ris da­ly­va­vo bal­suo­jant. Į šį pro­ce­są pa­te­kau ne­ti­kė­tai, kai užė­jau pa­si­tik­rin­ti, ar su­mo­kė­ti ko­ mu­na­li­niai mo­kes­čiai. Bu­vo dar ke­ lios mo­te­rys. Mus agi­ta­vo pa­si­rink­ti ki­tą ši­lu­mos ūkio pri­žiū­rė­to­ją, bran­ ges­nį, bet pa­si­rin­ko­me pi­giau­sią va­ rian­tą. Anks­čiau mū­sų na­mą pri­žiū­ rė­jo bend­ro­vė, ku­rios įkai­nis bu­vo tik­rai ne­ma­žas. Ta­čiau ir už kiek­vie­ ną pa­pil­do­mą dar­bą rei­kė­jo mo­kė­ti.

Dar da­bar neiš­si­mo­ka­me. Apk­lau­sa, ku­rią įmo­nę pa­si­rink­ti, mū­sų na­me tik­rai ne­bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­ma. Be to, ji ir neį­vyk­tų, nes na­me gy­ve­na tik ke­ li sa­vi­nin­kai. Vi­si ki­ti – nuo­mi­nin­kai.

Ne­ri­mą su­kė­lė tai, kad kon­kur­so re­ zul­ta­tai anu­liuo­ti. Įdo­mu, ko­kia įmo­ nė bus iš­rink­ta da­bar?

Poil­sio par­ke įreng­ta la­bai pui­ki vai­kų žai­di­mų aikš­te­lė. Ma­žy­liams pa­tin­ka jo­je čiuo­ži­nė­ti, kars­ty­tis, su­ptis. Tik vie­no da­ly­ko man nie­kaip ne­pa­vyks­ta su­pras­ti. Kas su­gal­vo­jo, kad aikš­te­lę rei­kė­jo iš­pil­ti bal­tais, te­pan­čiais ak­ me­ni­mis. Po žai­di­mų aikš­te­lė­je vai­ kai grįž­ta kaip vai­duok­liai. Vi­si rū­bai, ba­tai lie­ka bal­ti. Ten­ka vis­ką skalb­ti.

Kaž­kur skai­čiau, kad ke­lis kar­tus nu­ li­jus ak­me­nys ne­be­tu­rė­tų tep­ti. Ta­ čiau nuo aikš­te­lės įren­gi­mo jau daug lie­taus nu­te­kė­jo. Ak­me­nys kaip te­pė, taip te­pa. Gal vis dėl­to jie bu­vo pa­si­ rink­ti ne­tin­ka­mi?

Jo­lan­ta

Ply­te­lės ke­lia pa­vo­jų

Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos gat­vė­je, ant ša­li­ gat­vio, prie ka­na­li­za­ci­jos šu­li­nio, sty­ ro at­šo­ku­sios ply­te­lės. At­ro­do, jog ten at­si­ran­da įgriu­va. Nors ply­te­lės at­si­lu­ pu­sios ir at­si­ki­šu­sios jau ku­ris lai­kas, nie­kas ne­su­ge­ba ša­li­gat­vio su­tvar­ky­ti.

At­šo­ku­sios ply­te­lės – pa­vo­jin­gos. Eis koks nors žmo­gus tam­siu pa­ros me­tu, už­klius, nu­virs ir su­si­ža­los. Tar­ny­bos tu­rė­tų su­tvar­ky­ti šią vie­tą.

Gy­ven­to­jas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lią, kad bu­vo įreng­tos net ke­tu­rios eis­mo juos­tos – dvi į vie­ną pu­sę, dvi – į ki­tą? Tam, kad vi­si Lie­tu­ vos žmo­nės ga­lė­tų grei­tai va­žiuo­ ti. Da­bar su­si­klos­tė to­kia si­tua­ci­ ja, kad ke­lias su­tvar­ky­tas idea­liai, o grei­tis lei­džia­mas toks, kaip siau­ ra­me re­gio­ni­nia­me ke­ly­je. Kam ta­ da rei­kė­jo tų mi­li­jo­ni­nių in­ves­ti­ci­jų.

Tai, va­di­na­si, biu­dže­to pi­ni­gai pa­ leis­ti vė­jais?

Kad bū­tų at­kur­tas tei­sin­gu­mas, ke­lią į Pa­lan­gą bū­ti­na jau da­bar pa­ skelb­ti greit­ke­liu, to­kiu, kaip į Kau­ ną, ir va­sa­ros se­zo­no me­tu čia leis­ti­ ną grei­tį bent šia­me ruo­že pa­di­din­ti iki 130 km/val. Ir jo­kių jau pa­sta­ty­to ke­lio dar­ky­mų. Van­da­liz­mo Lie­tu­vo­ je ir taip pa­kan­ka.

Ri­čar­das Luk­šys

Plia­žuo­se – smul­kios šiukš­lės

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį lan­kiau­si pa­plū­di­ my­je. Vaiz­das juo­se – daug ge­res­nis, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais. Ypač gra­žios me­di­nės ka­vi­nės. Tik­rai jos kur kas pa­trauk­les­nės nei anks­čiau sta­ty­tos pa­la­pi­nės. Ta­čiau vie­na pro­ ble­ma taip ir li­ko neišsp­ręs­ta. Pap­ lū­di­my­je pil­na smul­kių šiukš­lių: ša­ ke­lių, kamš­te­lių. Ei­da­mas ba­so­mis, ga­li su­si­ža­lo­ti. Ga­lė­jo mies­to val­džia prieš se­zo­ną iš­va­ly­ti smė­lį spe­cia­lia ma­ši­na.

Vi­das

Iš gat­vės pus­to smė­lį

Sma­gu, kad sta­ty­bi­nin­kai pa­ga­liau re­mon­tuo­ja J.Ja­no­nio gat­vę. Nea­ be­jo­ju, kad kai bus už­baig­ti dar­bai, ji bus la­bai gra­ži. Ta­čiau praei­viams ne­pa­to­gu­mų ky­la vė­juo­to­mis ir sau­ so­mis die­no­mis. Vė­jas iš re­mon­ tuo­ja­mos gat­vės smė­lį ne­ša į gre­ta esan­čias. Jo pri­pus­ty­ti kelk­raš­čiai.

Ma­nau, kad dar­bus at­lie­kan­čiai įmo­ nei vė­juo­to­mis ir sau­so­mis die­no­mis rei­kė­tų lais­ty­ti smė­lį. Ta­da to­kių rū­ pes­čių ne­kil­tų.

Ine­sa Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Ig­nas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

ie­siog pri­bloš­kė dien­raš­ty­ je iš­spaus­din­tas V.Spu­ry­tės straips­nis „Į Pa­lan­gą ves au­ tost­ra­da“ („Klai­pė­da“, 2012 05 25). Ma­nau, kad kaž­kas ap­mul­ki­no žur­na­lis­tę ar­ba ma­ni­pu­lia­vo jos ge­ra­ no­riš­ku­mu pa­dė­ti žmo­nėms, nes tos nuo­mo­nės, ku­rios iš­dės­ty­tos straips­ ny­je, tik­rai ne­su­si­ju­sios su tik­ro­ve ir rea­lia si­tua­ci­ja.

Kiek su­pran­tu, in­for­ma­ci­ją laik­ raš­čiui pa­tei­kė kai ku­rie Ža­lio­jo slė­ nio gy­ven­to­jai, ku­rie nė­ra pa­tys skur­džiau­si Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys žmo­nės, nes su­si­pir­ko šim­tus tūks­ tan­čių li­tų kai­na­vu­sius ko­te­džus ir skly­pus. Na, pri­si­pir­ko tų že­mių, tai pri­si­pir­ko, tiek to.

Ta­čiau ko­dėl mes, vi­si mo­kes­čių mo­kė­to­jai, ver­čia­mi ne tik su­mo­kė­ ti už tų tur­to pir­kė­jų pa­to­gu­mą au­ to­mo­bi­liu iš ke­lio Klaipėda–Palanga pa­suk­ti į kai­rę, bet ir dar ken­tė­ti ne­ pa­to­gu­mus, nes tie gy­ven­to­jai rei­ka­ lau­ja dar ir grei­tį su­ma­žin­ti ša­lia jų gy­ven­vie­tės.

To­kio akip­lė­šiš­ku­mo se­niai nie­kas ne­ma­tė.

Ne­ga­li­ma vers­ti vals­ty­bės jos pi­ni­ gais ten­kin­ti pri­va­čių ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jų in­te­re­sų, nes tai yra nu­si­kal­ti­mas. Vals­ty­bės pi­ni­gai ga­ li bū­ti ski­ria­mi tik vi­suo­ti­nėms, o ne pri­va­čioms reik­mėms. Da­bar su­si­da­ ro įspū­dis, kad gy­ven­vie­tės žmo­nės ir pro­jek­to va­do­vai no­ri su­si­tvar­ky­ti sa­vo rei­ka­lus ša­lies biu­dže­to są­skai­ ta. Tai ma­žų ma­žiau­sia ne­pa­do­ru.

Vals­ty­bė į šį ke­lią in­ves­ta­vo mil­ži­ niš­kas lė­šas, nu­tie­sė greit­ke­lį, ati­tvė­ rė prie­šin­gų kryp­čių eis­mo juos­tas, su­tvar­kė ap­lin­ką. O ta­da at­si­ran­da žmo­nių, ku­rie rei­ka­lau­ja vi­sa tai su­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

miestas

Ne­rin­ga pra­de­da švęs­ti va­sa­rą Pir­mą­jį va­sa­ros sa­vait­ga­lį du­ ris dar pla­čiau at­vers Kur­šių ne­ ri­jos pu­sia­sa­ly­je įsi­kū­ręs Ne­rin­ gos ku­ror­tas. Va­sa­ros se­zo­no pra­ džios šven­tės me­tu šio kraš­to mū­ zos kvies ne tik gro­žė­tis pu­sia­sa­lio kraš­to­vaiz­džiu, bet ir ak­ty­viai da­ ly­vau­ti spal­vin­go­je fes­ti­va­lio „Be­ nai, plau­kiam į Ni­dą“ pro­gra­mo­je.

Sa­vait­ga­lį, be tra­di­ci­nių ren­gi­nių, bus ir nau­jo­vių. Ne­rin­gos var­dą gar­si­na ka­me­ri­nės rim­to­sios mu­zi­ kos, tra­di­ci­nio folk­lo­ro, džia­zo kon­ cer­tai, ki­no fes­ti­va­liai, to­dėl fes­ti­ va­lio ati­da­ry­mą bir­že­lio 1 d. skelbs Kau­no mies­to sim­fo­ni­nis or­kest­

Šven­ti­nį sa­vait­ga­ lį už­su­kusieji į Ne­ rin­gą pir­mie­ji iš­vys nau­ją skulp­tū­rą – brie­dį. ras kar­tu su Lie­tu­vos ope­ros so­lis­ tais ir po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos at­li­ kė­jais. Šio kon­cer­to me­tu Ne­rin­ga bus pa­skelb­ta Tai­kos mies­tu.

Skam­biau­sias sa­vait­ga­lio akor­ das nu­skam­bės šeš­ta­die­nį vyk­ sian­čio Di­džio­jo fes­ti­va­lio kon­cer­ to me­tu. Kaip nie­kad įspū­din­go­je, gre­ta Ni­dos uos­to įsi­kū­ru­sio­je sce­ no­je kon­cer­tuos po­pu­lia­riau­si Lie­ tu­vos est­ra­dos at­li­kė­jai bei gru­pės.

Prieš kon­cer­tą Kur­šių ma­rias rai­ žys lai­vų pa­ra­das, kvies­da­mas vi­ sus pri­si­jung­ti prie pra­si­dė­ju­sio lai­vy­bos se­zo­no.

Praė­ju­siais me­tais Ni­do­je įkur­ tas Tarp­tau­ti­nis ak­ty­vių mo­te­rų fo­ru­mas, vie­ni­jan­tis ak­ty­vias mo­

te­ris iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Ru­si­ jos Fe­de­ra­ci­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties šven­ti­nį sa­vait­ga­lį kvies dis­ku­tuo­ti šian­dien ak­tua­lio­mis te­mo­mis kul­ tū­ri­nių mai­nų kon­fe­ren­ci­jo­je „Ak­ ty­vios mo­ters įta­ka ir jos reikš­mė kul­tū­ri­niam tu­riz­mui Bal­ti­jos jū­ ros re­gio­no ša­ly­se“.

Kon­f e­ren­c i­j os or­ga­n i­z a­to­ riai kvies tap­ti ak­ty­viais pro­jek­to „Kul­tū­ros sa­los“ da­ly­viais. Bir­že­ lio 2-osios ry­tą aikš­tė­je gre­ta Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bės bus pri­sta­ty­ tas Lie­tu­vos ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties kul­tū­ri­nis pa­vel­das.

Ne­rin­go­je iš­ti­sus me­tus lau­kia­ mos šei­mos su vai­kais. Ma­žiau­ siems Ne­rin­gos lan­ky­to­jams ar­ tė­jan­tį sa­vait­ga­lį bus skir­ti trys ren­gi­niai – re­gio­ni­nė Vai­kų ir jau­ ni­mo šo­kių šven­tė „Svei­ka va­sa­ra“, Vai­kų die­nai skir­tas kon­cer­tas bei ma­žiau­sių­jų rank­dar­bių mu­gė.

Sa­vait­ga­lį du­ris at­vers net ke­tu­ rios pa­ro­dos – Ne­rin­gos is­to­ri­jos mu­zie­ju­je bus pri­sta­ty­ta dai­li­nin­ kės Gra­ži­nos Vi­tar­tai­tės ta­py­bos dar­bų pa­ro­da, Ni­dos kul­tū­ros ir tu­ riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re „Agi­la“ bus pra­dė­ta eks­po­nuo­ti fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da, skir­ta JAV ir Lie­tu­vos dip­ lo­ma­ti­nių san­ty­kių at­kū­ri­mo dvi­ de­šimt­me­čiui. Mi­nia­tiū­rų mu­zie­ jus Juodk­ran­tė­je kvies į Ana­to­li­jaus Stiš­ko ta­py­bos pa­ro­dą „Sin­fo­nia Pas­to­ra­le“, o Ni­dos bend­ruo­me­ nės na­muo­se pra­si­dės nau­jas Sa­ vic­ko pa­veiks­lų ga­le­ri­jos se­zo­nas. Šven­ti­nį sa­vait­ga­lį už­su­kusieji į Ne­rin­gą pir­mie­ji iš­vys nau­ją skulp­ tū­rą, vaiz­duo­jan­čią pa­tį di­din­giau­ sią Kur­šių ne­ri­jos miš­kų gy­ven­to­ją – brie­dį, ku­ri jau puo­šia Ni­dos pa­ ma­ry­je esan­tį skve­rą. „Klai­pė­dos“ inf.

Sezonas: sa­vait­ga­lį į Ni­dą su­gu­žės poilsio išsiilgę žmo­nės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prog­ra­ma Bir­že­lio 1 d. (penk­ta­die­nis)

10–17 val. – kul­t ū­r i­n ių mai­nų kon­fe­ ren­ci­ja „Ak­t y­v ios mo­ters įta­ka ir jos reikš­mė kul­t ū­r i­n iam tu­r iz­mui Bal­t i­ jos jū­ros re­g io­no ša­ly­se“ (Ni­dos kul­ tū­ros ir tu­r iz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ ras“Agi­la“, Tai­kos g. 4, Ne­r in­ga, Ni­da).

19.30 val. – Ne­r in­gos sa­v i­val­dy­bės me­ro ir sve­čių svei­ki­ni­mai, Ne­rin­gos me­no ko­lek­ty­vų pa­si­ro­dy­mas sce­no­ je prie Ni­dos uos­to.

20–24 val. – fes­t i­v a­l io ati­d a­r y­m o kon­cer­t as sce­n o­j e prie Ni­dos uos­ to. Da­ly­v au­j a: Kau­n o mies­to sim­ fo­n i­n is or­kest­r as, Vy­t au­t as Juo­z a­ pai­t is, Eg­l ė Juo­z a­p ai­t ie­n ė, Me­r ū­

nas, „el Fue­g o“, Vai­d as Vyš­n iaus­ kas, Dei­v is, Re­n a­t a, Ed­mun­d as Sei­ lius, Kris­t i­n a Zmai­l ai­tė, Sta­s ys Po­ vi­l ai­t is, Egi­d i­j us Si­p a­v i­č ius, Bi­r u­tė Pet­r i­k y­tė bei ki­t i.

13 val. – JAV–Lietuvos dip­lo­ma­t i­n ių san­t y­k ių at­k ū­r i­mo 20-ųjų me­t i­n ių pa­ro­dos ati­da­ry­mas (Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras „Agi­ la“, Tai­kos g. 4).

Bir­že­lio 2 d. (šeš­ta­die­nis)

16–18 val. – bar­dų kon­cer­tas (Bar­dų skve­re­l is prie Vy­tau­to Ker­na­g io pa­ mink­lo).

09.30–11 val. – kul­tū­ri­nių mai­nų kon­ fe­ren­ci­jos pro­jek­to „Kul­t ū­r ų sa­los“ pri­sta­t y­mas. Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­v iai pri­sta­t ys sa­vo na­cio­na­l i­n ių kul­t ū­r ų ypa­t u­mus: tra­d i­ci­n ius ama­t us, pa­ vel­dą, liau­dies dai­nas bei šo­k ius (Sa­ vi­val­dy­bės aikš­tė, Tai­kos g. 2, Ne­rin­ ga, Ni­da).

13–15 val. – vai­kų kon­cer­tas su žvaigž­ dė­m is, skir­tas Vai­k ų gy­n i­mo die­nai sce­no­je prie Ni­dos uos­to.

19 val. – lai­vų pa­ra­das (Ni­dos tarp­tau­ ti­nis ke­lei­vi­nis uos­tas).

20–24 val. – Di­dy­sis fes­ti­va­lio kon­cer­ tas. Spe­cia­liai su­mon­tuo­to­je sce­no­je prie Ni­dos uos­to. Da­ly­vau­ja: Eve­l i­na Anu­saus­kai­tė, Don­ny Mon­tell, Žil­v i­ nas Žva­gu­lis, In­ga Va­lins­k ie­nė, Ire­na Sta­ro­šai­tė, Jū­ra­tė Mi­liaus­kai­tė, „Pi­ka­ so“,“Pat­ru­liai“, „Ta­bas­co“ ir kt.

8

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

užribis Kai­mie­tis tu­rė­jo gink­lų

Nup­jo­vė nu­džiū­vu­sį me­dį

Gau­dė me­na­mą pa­žei­dė­ją

Už­va­kar Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos areš­ti­nė­se pa­bu­vo ke­tu­ri ar­ti­muo­sius mu­šę vy­ rai. Plun­gės raj., Vieš­to­vė­nų k. 54 m. ne­blai­vus vy­ras su­ mu­šė sa­vo su­gy­ven­ti­nę ir bu­ vo iš­ga­ben­tas į po­li­ci­ją. Jo na­ muo­se pa­rei­gū­nai ap­ti­ko du­ ji­nį pis­to­le­tą, pneu­ma­ti­nį ir graižt­vi­nį šau­tu­vus.

Ant­ra­die­nį prieš­piet Klai­pė­ dos po­li­ci­jai pra­neš­ta, kad Nai­ku­pės g. prie 19 na­mo pa­ gy­ve­nęs vy­riš­kis nu­pjo­vė me­ dį. Pat­ru­liai nu­ro­dy­to­je vie­to­ je ra­do 1930 m. gi­mu­sį vy­rą.

Jis pjaus­tė ša­kas. Gy­ven­to­jas paaiš­ki­no, kad me­dis bu­vo nu­ džiū­vęs. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ar žmo­gus pa­siel­gė tei­sė­tai.

Pa­lan­gos oro uos­te pa­sie­nie­ čiai bei avia­ci­nio sau­gu­mo ins­pek­to­riai su­ren­gė bend­ras pra­ty­bas. Pa­gal le­gen­dą ne­ nus­ta­ty­tas as­muo per­li­po ap­ sau­gi­nę Pa­lan­gos oro uos­to tvo­rą ir pa­te­ko į ri­bo­to pa­te­ki­ mo zo­ną. Pa­sie­nie­čiams pa­vy­ ko grei­tai su­sek­ti pa­žei­dė­ją ir už­seg­ti jam ant­ran­kius.

By­lo­je – rei­ka­la­vi­mas iš­kas­ti au­ką Klai­pė­do­je nag­ri­nė­ja­mo­je Dak­ta­rų gau­ jos by­lo­je lauk­tos Hen­ri­ko Dak­ta­ro kal­bos teis­mui ne­te­ko iš­klau­sy­ti, nes pa­grin­di­ nis kal­ti­na­ma­sis pa­pra­šė ap­klaus­ti dau­ giau liu­dy­to­jų ir pa­ža­dė­jo tei­sin­tis dėl kal­ ti­ni­mų tik po jų liu­di­ji­mų.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Kvies bū­rį liu­dy­to­jų

H.Dak­ta­ras yra vie­nin­te­lis dar ne­ kal­bė­jęs kal­ti­na­ma­sis. Be­je, jis ne­ si­tei­si­no ir iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­ tu. Va­kar ką nors paaiš­kin­ti apie by­lo­je mi­ni­mus nu­si­kal­ti­mus jis at­si­sa­kė.

Gau­jos va­d ei­va va­d i­n a­m as H.Dak­ta­ras tei­gė, kad iki šiol neapk­laus­ti trys pa­grin­di­niai liu­ dy­to­jai, ku­rių žo­džiais re­mia­si kal­ ti­ni­mai. O kau­nie­čio gy­nė­jas pa­ pra­šė ap­klaus­ti 16 liu­dy­to­jų. Tarp jų yra ir as­muo, ku­ris pa­ts ver­žė­ si liu­dy­ti gar­sio­je by­lo­je. Jau da­bar ži­no­ma, kad ke­li žmo­nės kal­bės apie pa­rei­gū­nų jiems da­ry­tą spau­ di­mą liu­dy­ti prieš H.Dak­ta­rą.

Ki­tų kal­ti­na­mų­jų gy­nė­jai taip pat pra­šė ap­klaus­ti pa­pil­do­mų liu­dy­to­ jų. Pa­vyz­džiui, Egi­di­jaus Aba­riaus nau­dai pra­šy­ta kvies­ti jo pir­mą­ją žmo­ną, da­bar gy­ve­nan­čią JAV. Iš ne­trum­po są­ra­šo pra­šy­tų ap­ klaus­ti as­me­nų teis­mas nu­spren­dė iš­klau­sy­ti ne vi­sus, ke­ti­na­ma ap­ klaus­ti ne dau­giau nei po­rą de­šim­ čių liu­dy­to­jų. Ad­vo­ka­tai įpa­rei­go­ti pa­si­rū­pin­ti, kad gy­ny­bai rei­ka­lin­gi liu­dy­to­jai at­vyk­tų lai­ku.

Pra­šy­mas ap­klaus­ti 90-me­tę H.Dak­ta­ro mo­čiu­tę bei ki­tą sun­ kiai ser­gan­tį liu­di­nin­ką nuo­to­li­niu bū­du at­mes­tas, nes įsta­ty­mai nu­

ma­to to­kį ap­klau­sos bū­dą tai­ky­ ti tik as­me­nims, sau­go­miems nuo nu­si­kals­ta­mo po­vei­kio.

Ti­kė­ti­na, kad pa­pil­do­mai kvie­ čia­mų liu­dy­to­jų ap­klau­sa neuž­vil­ kins by­los nag­ri­nė­ji­mo.

Sua­be­jo­jo, ar ka­pas Ma­čial­kos

Šio tei­sia­mo­jo gy­nė­jas pa­pra­šė at­ lik­ti pa­kar­to­ti­nį DNR ty­ri­mą pa­lai­ kų, ras­tų miš­ke, kur bu­vo už­kas­tas

Iš ne­trum­po są­ra­ šo pra­šy­tų ap­klaus­ ti as­me­nų teis­mas nu­spren­dė iš­klau­ sy­ti ne vi­sus, ke­ti­ na­ma ap­klaus­ti ne dau­giau nei po­rą de­ šim­čių liu­dy­to­jų. gau­jos na­rių nu­žu­dy­tas Ar­vy­das Mu­čins­kas, pra­var­džiuo­tas Ma­ čial­ka.

Ad­vo­ka­tas tei­gė abe­jo­jąs, jog ras­ti pa­lai­kai yra šio vy­ro. Mat ve­ lio­nio kau­lus ap­žiū­rė­ję spe­cia­lis­ tai tei­gė, kad mi­ru­sy­sis ga­lė­jo bū­ ti 46 me­tų, o nu­žu­dy­ta­sis bu­vo tik 29-erių.

Be to, liu­di­nin­kai tei­gė, kad A.Mu­čins­kas nu­žu­dy­mo die­ną vil­

Nuo­tai­ka: bū­rio gink­luo­tų pa­rei­gū­nų nuo­lat sau­go­mas H.Dak­ta­ras, teis­mo ko­ri­do­riaus ga­le pa­ma­tęs žmo­

ną Ra­mu­tę, vi­sa­da pra­žys­ta šyp­se­na.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

šios šei­mos pra­tur­tė­jo ne­tei­sė­tais bū­dais.

Ar ši me­džia­ga bus pri­jung­ta, paaiš­kės bir­že­lio mė­ne­sį, kai Klai­ pė­dos apy­gar­dos teis­mas vėl nag­ ri­nės šią by­lą. Ga­li bū­ti, kad kal­ ti­ni­mai ne­tei­sė­tai pra­tur­tė­jus bus pa­teik­ti ki­to­je by­lo­je.

Dėl Dak­ta­rų šei­mos tur­tų ke­ti­ na­ma ap­klaus­ti H.Dak­ta­ro žmo­ną ir mo­ti­ną.

By­lo­je yra do­ku­men­tai, liu­di­jan­ tys, apie šios šei­mos pa­si­sko­lin­tus pi­ni­gus.

Jam ink­ri­mi­nuo­ja­mas da­ly­va­ vi­mas vers­li­nin­ko Si­gi­to Čia­po ir jo vai­ruo­to­jo Vin­co Var­no nu­žu­ dy­me.

R.Za­vec­kas nei­gė da­ly­va­vęs šia­me nu­si­kal­ti­me. Jo­nas Biels­ kis liu­di­jo, kad iki tol ne­la­bai gau­jos va­dei­vų ver­tin­tas šis vy­ ras po S.Čia­po su­šau­dy­mo pa­ki­ lo jų aky­se.

Kal­ti­ni­me tei­gia­ma, kad R.Za­ vec­kas vai­ra­vo au­to­mo­bi­lį, ku­riuo va­žia­vo į vers­li­nin­ką ir jo vai­ruo­to­ ją šau­dę „ki­le­riai“. Šis kau­nie­tis kal­ti­na­mas da­ly­ va­vęs pa­gro­biant kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų pri­kimš­tą vil­ki­ką. Ta­čiau R.Za­vec­kas tvir­ti­na tuo me­tu il­sė­ ję­sis Veng­ri­jo­je ir sie­kia tai įvai­riais bū­dais įro­dy­ti.

kė­jo kos­tiu­mu, bet miš­ke ras­tas ve­ lio­nis bu­vo su megz­ti­niu.

Ad­vo­ka­tas pa­mi­nė­jo ir ki­tų eks­ per­ti­zės iš­va­do­mis abe­jo­ti pri­ ver­tu­sių de­ta­lių. Tei­si­nin­kas no­ rė­jo pa­ts da­ly­vau­ti eks­hu­muo­jant A.Mu­čins­ką ir pai­mant jo ar­ti­ miau­sių gi­mi­nai­čių DNR mė­gi­ nius.

Teis­mas nu­spren­dė šį pra­šy­mą at­mes­ti kaip ne­pag­rįs­tą.

Sus­kai­čia­vo Dak­ta­rų pi­ni­gus

Prieš ke­lias die­nas pro­ku­ro­rai teis­ mui pa­tei­kė še­šis to­mus pa­pil­do­ mos me­džia­gos.

Tai dau­gy­bės Dak­ta­rų, Ga­nu­ saus­kų ir Aba­rių šei­mų at­sto­ vų mo­kes­ti­nių pa­tik­ri­ni­mų do­ku­ men­tai. Jais sie­kia­ma įro­dy­ti, kad

Kra­to­si gau­jos na­rio var­do

Va­kar iki pie­tų teis­mas ap­klau­sė Ro­lan­dą Za­vec­ką. Šis ti­ki­no ne­bu­ vęs gau­jos na­riu ir nu­si­kal­ti­muo­se ne­da­ly­va­vęs.

Va­gių gro­bis – ke­taus dang­čiai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Me­ta­lo va­gys suį­žū­lė­jo tiek, kad ka­na­li­za­ci­jos šu­li­nių dang­čius va­ gia net ten, kur te­ri­to­ri­ją sau­go sar­ gai. Uos­ta­mies­ty­je iš Sta­ty­bi­nin­kų mo­kyk­los te­ri­to­ri­jos per nak­tį pa­ vog­ta dau­gy­bė to­kių dang­čių.

Grės­mė: nak­tį pa­vo­gę dang­čius va­gys ga­lė­jo pa­smerk­ti praei­vius sun­

kioms trau­moms ar net žū­čiai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Praė­ju­sią sa­vai­tę apie 5 val. ry­to Sta­ty­bi­nin­kų mo­kyk­los sar­gas išė­jo į kie­mą ir pa­ma­tė at­vi­rus šu­li­nius.

Jis iš­kart iš­kvie­tė po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nus. Drau­ge su pa­tru­liais sar­gas su­skai­čia­vo, kad pa­vog­ta ke­tu­rio­

li­ka ke­taus dang­čių. Jie den­gė ka­ na­li­za­ci­jos, lie­taus ir ši­lu­mos tra­ sų šu­li­nius.

Tą pa­čią die­ną mo­kyk­los dar­buo­ to­jai pa­si­sten­gė, kad šu­li­niai bū­tų už­deng­ti me­di­nė­mis plokš­tė­mis.

Kiek kai­nuos nu­pirk­ti nau­jus dang­čius, dar skai­čiuo­ja­ma. Mo­ kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas ūkio rei­ka­lams Jo­nas So­ro­ka tei­ gė žval­gę­sis par­duo­tu­vė­je, su ku­ ria mo­kyk­la tu­ri pir­ki­mo su­tar­tį.

Ten vie­nas toks dang­tis kai­nuo­ ja 328 li­tus. Tad mo­kyk­lai pa­da­ry­ ta ža­la yra dau­giau nei pus­penk­to tūks­tan­čio li­tų.

Va­gys­tę ti­ria Klai­pė­dos 2-ojo po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai. „Ne­rei­kia bū­ti di­de­liu spe­cia­ lis­tu, kad su­pras­tum, jog va­gys rin­ko­si dang­čius, ku­riuos bu­ vo sun­ku pa­ma­ty­ti sar­gui. Bu­vo kal­bų, kad ši va­gys­tė su­ta­po su gre­ta esan­čios mo­kyk­los pa­sta­ to grio­vi­mu. Aki­vaiz­du, kad šiam nu­si­kal­ti­mui ruoš­ta­si iš anks­to, nes rei­kė­jo trans­por­to. Ma­nau, jei­gu me­ta­lo lau­žo su­pirk­tu­vių veik­la bū­tų griež­tai reg­la­men­ tuo­ta ir kont­ro­liuo­ja­ma, to­kių nu­si­kal­ti­mų ne­bū­tų“, – tei­gė J.So­ro­ka.

9

KetvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Už­si­manė ke­liau­ti į Bra­zi­liją

„Sno­ro“ griūtį ty­ru­si Sei­mo lai­ki­no­ji ko­mi­ si­ja įsi­ti­ki­nu­si, kad pro­ku­ro­ rai turėtų pa­ si­domė­ti kai ku­rio­mis įtar­ti­ no­mis šio ban­ ko žlu­gi­mo ap­ lin­kybė­mis.

Vi­sas šių metų ko­man­di­ruotėms skir­tas lėšas iš­lei­du­sio Sei­mo Ap­ lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas Jo­nas Šimė­nas (nuotr.) pra­šo, kad par­la­men­to va­do­vybė jį iš­leistų į Bra­zi­liją, o su iš­vy­ka su­ si­ju­sias iš­lai­das ap­mokėtų iš at­ sar­gi­nių lėšų.

Trūku­mas: kai ku­rie „Sno­ro“ griū­ties ap­lin­ky­bes ty­ru­sios ko­mi­si­jos na­riai tei­

gia, kad ga­lu­ti­nio bal­sa­vi­mo dėl su­griu­vu­sio kvo­ru­mo taip ir ne­bu­vo.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Neaiš­kaus sta­tu­so iš­va­dos Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ap­kal­ti­no sa­bo­ta­žu

Prieš dau­giau kaip du mėne­sius su­da­ry­ta Sei­mo lai­ki­no­ji ko­mi­si­ ja „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­kybėms iš­tir­ti, va­do­vau­ja­ma opo­zi­cinės Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos se­ niū­no Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio, va­kar pa­skelbė bai­gu­si darbą. „Re­gist­ruo­sim pa­reng­tas bei pa­ tvir­tin­tas iš­va­das ir at­sa­ky­mus į Sei­mo su­for­mu­luo­tus klau­si­mus“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sakė V.Ma­zu­ro­nis.

Jis pri­minė, kad jau prie­š sa­vaitę ko­mi­si­jos po­sėdy­je bu­vo ap­tar­ti vi­si at­sa­ky­mai į už­duo­tus 14 klau­ simų ir iš esmės jiems pri­tar­ta. Šįkart pa­sku­ti­nia­me ko­mi­si­jos po­sėdy­je norė­ta ap­svars­ty­ti tik ko­ rektū­ros klau­si­mus.

Ta­čiau še­ši iš dvy­li­kos ko­mi­si­jos na­rių, pri­klau­san­tys val­dan­čia­ jai koa­li­ci­jai, pa­rei­ka­la­vo svars­ty­ti kon­ser­va­to­riaus Jur­gio Raz­mos pa­ teik­tus pa­si­ūly­mus, kei­čian­čius jau pa­tvir­tintų at­sa­kymų esmę. „Su­ti­ko­me juos per­žiūrė­ti. Bet pri­ėjus prie šeš­to at­sa­ky­mo, kai pa­ tvir­ti­no­me anks­tesnę for­mu­luotę, val­dan­tie­ji pa­li­ko po­sėdžių salę teig­da­mi, kad jie ne­su­tin­ka su to­ mis nuo­sta­to­mis, prie ku­rių pri­ėjo ko­mi­si­ja. Todėl kreip­simės į Sei­ mą, kad svars­tytų mūsų pa­tvir­tin­ tas iš­va­das, nors ko­mi­si­ja ne­galė­jo iki ga­lo baig­ti sa­vo dar­bo“, – pri­ pa­ži­no V.Ma­zu­ro­nis.

Jis ir ki­ti opo­zi­ci­jai pri­klau­san­ tys ko­mi­si­jos na­riai ap­gai­les­ta­vo, kad val­dan­tie­ji „to­kiais būdais el­ gia­si ne­gar­bin­gai ir sa­bo­tuo­ja ko­ mi­si­jos darbą“.

Suk­ri­ti­kuo­ti vald­žios veiks­mai

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai iš Sei­mo ko­mi­si­jos po­sėdžio išė­jo po to, kai bu­vo pa­tvir­tin­ta iš­va­da, kad Lie­tu­vos ban­kas ir Vy­riau­sybė ne­va „sku­bo­tai ir ne­pa­kan­ka­mai pa­grįstai pri­ėmė spren­di­mus dėl „Sno­ro“ na­cio­na­li­za­vi­mo ir vėles­ nio bank­ro­to“. Tai, ko­mi­si­jos nuo­ mo­ne, pri­vertė vals­tybę per­ne­lyg bran­giai sko­lin­tis di­de­les su­mas, rei­ka­lin­gas įsi­pa­rei­go­ji­mams ban­ ko indė­li­nin­kams, tu­rin­tiems ap­ draus­tus indė­lius, pa­deng­ti. „Vy­riau­sybė ne­dis­po­na­vo vi­ sa rei­kia­ma in­for­ma­ci­ja, kad galė­

tų adek­va­čiai priim­ti spren­di­mus“, – tei­gia Sei­mo ko­mi­si­ja.

Taip pat tvir­ti­na­ma, kad Lie­tu­ vos ban­kas „Snorą“ pri­žiūrė­jo ne­ tin­ka­mai, nes in­for­ma­ci­ja apie gal­ būt blogą šio ban­ko pa­dėtį bu­vo ži­no­ma dar 2009 m.

Kri­ti­kuo­ja­mi ir ko­mer­ci­nių ban­ kų pri­žiūrė­tojų gi­mi­nystės ry­šiai su ko­mer­ci­nių bankų dar­buo­to­ jais. Esą tai „galė­jo ir ga­li“ turė­ ti įta­kos cent­ri­nio ban­ko spren­di­ mams kont­ro­liuo­jant ban­kus.

ro“ ad­mi­nist­ra­to­riaus ir pa­skyręs Si­moną Freak­ley, nors dar ne­bu­vo ži­no­mi šio ban­ko ins­pek­ta­vi­mo re­ zul­ta­tai.

Pro­ku­ro­rai esą turėtų pa­si­domė­ ti ir S.Freak­ley nu­sta­ty­tu 140 tūkst. eurų at­ly­gi­ni­mu bei tuo, kad lai­ki­ na­sis „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­rius tarp­tau­t i­n iams kon­s ul­tan­tams „galė­jo ne­pagrįs­tai iš­mokė­ti apie 5 mln. eurų“, nes to ne­su­de­ri­no su Lie­tu­vos ban­ko va­do­vy­be.

Ko­mi­si­ja sua­be­jo­jo ir bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riui Nei­lui Coo­pe­riui nu­sta­ty­tu at­ly­gi­ni­mu.

J.Šimė­nas kreipė­si į Sei­mo val­ dybą, kad ši iš­leistų jį į ko­man­ di­ruotę Rio de Ža­nei­re bir­že­lio 15–17 d. Tuo me­tu šia­me Bra­zi­ li­jos mies­te vyks Jung­ti­nių Tautų ren­gia­mos aukš­čiau­sio ly­gio kon­ fe­ren­ci­jos, skir­tos prie­š 20 metų priim­tai dar­naus vys­ty­mo­si stra­ te­gi­jai, ren­gi­niai.

Pir­mi­niais skai­čia­vi­mais, par­ la­men­ta­ro ko­man­di­ruotė Sei­ mui kai­nuotų per 5 tūkst. litų.

Ap­mokė­ti šias iš­lai­das pra­šo­ma iš at­sar­gi­nių lėšų, nes ko­mi­te­tas šie­met ko­man­di­ruotėms skir­tus pi­ni­gus jau iš­lei­do.

Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, kaip ir dau­gu­ma par­la­men­to ko­ mi­tetų, šie­met vi­siems me­tams bu­vo gavęs 15 tūkst. litų. Pa­sak J.Šimė­no, ši su­ma iš­leis­ta dviem ko­man­di­ruotėms į Da­niją. „Na, jei­gu nėra pi­nigų, tai ir ne­ va­žiuo­si­me“, – ant­ra­dienį BNS sakė ko­mi­te­to va­do­vas, pa­klaus­ tas apie ko­man­di­ruotę į Bra­zi­liją.

Jo tei­gi­mu, prie­š dvi­de­šimt­metį Rio de Ža­nei­re bu­vo pa­tvir­tin­ta XXI a. dar­naus vys­ty­mo­si stra­te­ gi­ja. „Mums tai pa­grin­dinė stra­ te­ginė nuo­sta­ta, kaip tu­ri vys­ty­

tis Lie­tu­va. Da­bar bus kal­ba­ma apie šios stra­te­gi­jos tęsti­numą.

Tai kryp­tis, ku­ria tu­ri ei­ti Lie­tu­ va. Jei­gu nu­tar­si­me, kad Lie­tu­va tu­ri ei­ti ki­tu ke­liu, ga­li­me ir ne­va­ žiuo­ti“, – ko­man­di­ruotės svarbą aiš­ki­no J.Šimė­nas. Ki­ta ver­tus, jis pri­dūrė, kad svar­biau­sias ne jo, o Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės da­ly­va­vi­mas ren­gi­ny­je.

Pre­zi­dentės at­stovė spau­dai Dai­ va Ul­bi­naitė BNS pa­tvir­ti­no, kad vals­tybės va­dovė yra ga­vu­si kvie­ timą bir­že­lio 20–22 d. ap­si­lan­ky­ ti Bra­zi­li­jo­je vyk­sian­čio­je Jung­ti­nių Tautų dar­naus vys­ty­mo­si ir pa­sau­ lio mo­terų ly­de­rių kon­fe­ren­ci­jo­je.

Anot jos, pla­nuo­ja­ma, kad D.Gry­ baus­kaitė vyks į ren­ginį.

Iš vi­so šie­met Sei­mo na­rių ko­ man­di­ruotėms su­pla­nuo­ta 1,15 mln. litų.

BNS inf.

Įro­dymų ne­ga­vo

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

Val­dan­tie­ji pa­li­ko po­ sėdžių salę teig­da­mi, kad jie ne­su­tin­ka su to­ mis nuo­sta­to­mis, prie ku­rių pri­ėjo ko­mi­si­ja.

Kreipė­si į pro­ku­ro­rus

„Bankų prie­žiū­ros sis­te­ma Lie­tu­ vo­je yra ga­na ge­ra ir nor­ma­liai dir­ ba. Ta­čiau, kal­bant konk­re­čiai apie ban­ko „Sno­ras“ kont­rolę, kons­ta­ tuo­ja­ma, kad ne­pa­kan­ka­mai griež­tai bu­vo kont­ro­liuo­ja­mas ar galbūt rei­ ka­lau­ja­mas vyk­dy­ti pa­gal ins­pek­ta­ vi­mo iš­va­das su­da­rytų trūkumų ša­ li­ni­mas“, – kalbė­jo V.Ma­zu­ro­nis. „Lie­tu­vo­je vei­kian­tys teisės ak­tai su­da­ro prie­lai­das ban­kams veik­ti sta­bi­liai ir sau­giai, ta­čiau eg­zis­ta­vo ir eg­zis­tuo­ja nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­vo­jai, nes ne­su­da­ry­tos pa­kan­ ka­mos sąly­gos efek­ty­viai pri­žiūrė­ ti ko­mer­ci­nius ban­kus. Tai ir įrodė „Sno­ro“ is­to­ri­ja“, – pa­brėžė ko­mi­ si­jos va­do­vas.

Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja kreipė­si į Ge­ne­ra­linę pro­ku­ratūrą su pra­šy­mu iš­nag­rinė­ti įta­ri­mus, kad Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­ mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas galė­ jo vir­šy­ti sa­vo tar­ny­bi­nius įga­ lio­ji­mus, per­nai spalį ir lapk­ritį pra­dėjęs ieš­ko­ti lai­ki­no­jo „Sno­

Anot V.Ma­zu­ro­nio, ko­mi­si­ja pa­ si­ge­do do­ku­mentų, įro­dan­čių, kad „Sno­ro“ tur­to „iš tiesų nėra“. „Jei­gu mes kal­ba­me apie ver­ty­bi­ nius po­pie­rius, konk­re­čių įro­dymų ar ko­kių nors do­ku­mentų, kad tie ver­ty­bi­niai po­pie­riai yra dingę ar dar kur nors, – šitų duo­menų ko­ mi­si­ja ne­ga­vo“, – tvir­ti­no po­li­ti­ kas.

At­sa­ky­da­mi į klau­simą dėl po­ li­tikų, ku­rie galė­jo pa­si­nau­do­ ti iš anks­to tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja dėl „Sno­ro“ pro­blemų ir at­siim­ti indė­ lius iš šio ban­ko, ko­mi­si­jos na­riai kons­ta­ta­vo ne­gavę įro­dymų, kad taip kas nors galė­jo pa­sielg­ti. Ko­ mi­si­ja bu­vo in­for­muo­ta, kad „Sno­ re“ te­be­vyks­ta ty­ri­mas dėl Sei­mo pir­mi­ninkės Ire­nos De­gu­tienės sū­ nui pri­klau­san­čiai įmo­nei pa­da­ry­ tos kre­di­to ir indė­lio užs­kai­tos jau po to, kai ban­kas bu­vo už­da­ry­tas.

Kai ty­ri­mas bus baig­tas, apie jo re­ zul­ta­tus Sei­mas bus in­for­muo­tas.

V.Ma­zu­ro­nis tvir­ti­no, kad ko­mi­ si­jos iš­va­dos pa­reng­tos ob­jek­ty­viai.

Ki­tas ko­mi­si­jos na­rys so­cial­de­ mok­ra­tas Juo­zas Ole­kas sakė, kad „pa­punk­čiui pri­tar­ta vi­siems at­sa­ ky­mams į už­duo­tus klau­si­mus, to­ dėl ga­li­ma sa­ky­ti, jog pa­tvir­tin­ta 14 skir­tingų iš­vadų“.

Ta­čiau kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šed­ba­ras teigė, kad ga­lu­ti­nio bal­ sa­vi­mo ko­mi­si­jo­je dėl su­griu­vu­sio kvo­ru­mo taip ir ne­bu­vo, todėl ne­ ga­li­ma sa­ky­ti, jog iš­va­dos pa­tvir­ tin­tos. Esą yra tik še­šių ko­mi­si­jos na­rių, pri­klau­san­čių opo­zi­ci­jai, pa­ reikš­ta nuo­monė. Šią di­lemą ga­li išspręs­ti Sei­mas, kai jam bus pri­sta­ty­ti V.Ma­zu­ro­nio ir kitų opo­zi­ci­jai pri­klau­san­čių ko­ mi­si­jos na­rių pa­reng­ti at­sa­ky­mai.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kartu su partneriais – Klaipėdos, Kretingos, Skuodo ir Šilutės rajonų, Palangos miesto bei Neringos savivaldybėmis – įgyvendino projektą „Elektroninės demokratijos paslaugų piliečiams sukūrimas ir plėtra Klaipėdos regiono savivaldybių administracijose“ (Projekto Nr. VP2-3.1-ĮVPK-05-R-31-001) (toliau vadinama – Projektas). Projektas yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, kurios įtrauktos į Informacinės visuomenės plėtros komitetui prie Susisiekimo ministerijos skirtus biudžeto asignavimus, pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę VP2-3.1-IVPK-05-R-31 „Elektroninė demokratija: regionai“.

Projektas įgyvendinamas nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gegužės 31 d.

Bendra projekto vertė: 2.156.676,50 Lt. Projekto metu buvo pasiektas tikslas – sukurtas efektyvus Klaipėdos regiono savivaldos institucijų el. demokratijos procesų bei priemonių modelis.

Projekto tikslui pasiekti buvo įgyvendinti šie uždaviniai: sukurta ir užtikrinta el. demokratijos priemonėms realizuoti reikalinga techninė infrastruktūra, sukurtos bei įdiegtos el. demokratijos procesus skatinančios elektroninės priemonės. Šių uždavinių įgyvendinimo metu buvo kuriami elektroniniai sprendimai, didinantys viešojo sektoriaus institucijų efektyvumą. Sukurtos elektroninės paslaugos palengvins (supaprastins) viešojo administravimo procesus, sudarys sąlygas tiek gyventojams, tiek ir kitiems ūkio subjektams dalyvauti Savivaldos sprendimų priėmimo procese, didins institucijų skaidrumą bei pasitikėjimą jomis.

Projekto metu įsigyta reikalinga techninė ir standartinė programinė įranga. Visose projekto partnerių institucijose sukurtos 6 elektroninės viešosios paslaugos: tarybos posėdžių vaizdo ir garso tiesioginės transliacijos internetu; „Problemos mieste“ – sudarytos galimybės piliečiui informuoti atsakingą instituciją apie problemą mieste; teisės aktų ir jų projektų duomenų bazė su patogia paieškos priemone; el. bendruomenės forumas; el. apklausos; el. peticijos. Projekto partnerių įstaigose įdiegtos informacinės sistemos, užtikrinančios sklandų sukurtų viešųjų elektroninių paslaugų teikimą.

Daugiau informacijos apie Projektą galite rasti adresu www.klaipeda.lt.

10

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3596 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3208 JAV do­le­ris 1 2,7683 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7005 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9439 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9196 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5877 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5245 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8747

Sta­ty­bos ­ pa­bran­go

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,3255 % –0,0069 % +0,5667 % +0,3120 % –0,0869 % –0,3586 % +0,0742 % –0,6550 % +0,0522 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,59

2,47

„Apoil“

4,88

4,58

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

88,84 dol. už 1 brl.

104,39 dol. už 1 brl.

Vil­niu­je oficialiai pri­sta­ty­tas „iTak­si“ Alek­sand­ras Zu­jū­nas Vaiz­do ka­me­ros, spe­cia­lūs ju­tik­ liai ke­lei­vio sė­dy­nė­se, tak­so­met­ ras ir plan­še­ti­niai kom­piu­te­riai.

Vi­sa tai neat­sie­ja­ma mo­der­naus tak­si au­to­mo­bi­lio da­lis. Toks au­ to­mo­bi­lis – ne sva­jo­nė, o rea­ly­bė.

Nau­jau­sia įran­ga ir elekt­ro­ni­nė­mis nau­jo­vė­mis ap­rū­pin­tas „iTak­si“ au­to­mo­bi­lis bu­vo pri­sta­ty­tas prie sos­ti­nės te­le­vi­zi­jos bokš­to. Vie­nas jo kū­rė­jų įmo­nės „Al­tas“ va­do­vas Ro­lan­das Gu­de­lis tei­gė, kad šia­ me au­to­mo­bi­ly­je su­mon­tuo­ta pa­ti nau­jau­sia ir pa­žan­giau­sia įran­ga, ku­ri tu­ri ga­ran­tuo­ti ke­lei­vio sau­ gu­mą, at­si­skai­ty­mų už va­žia­vi­mą skaid­ru­mą, są­ži­nin­gą tak­si dar­ buo­to­jų veik­lą. „Taip pat šios nau­jo­vės tu­rė­ tų ge­ro­kai su­ma­žin­ti tak­si įmo­ nių iš­lai­das. Ka­dan­gi kom­piu­te­ri­ zuo­ta tech­ni­ka pa­ti pa­rinks, ku­ris au­to­mo­bi­lis yra ar­čiau­siai klien­ to, bus tau­po­mi de­ga­lai. Taip pat bus kau­pia­ma ke­lio­nių sta­tis­ti­ka, ku­rią ana­li­zuo­jant bus ga­li­ma im­

5

tūkst. li­tų kainuotų pati būtiniausia „iTak­si“ įranga.

tis tam tik­rų per­mai­nų“, – tei­gė R.Gu­de­lis. Au­to­mo­bi­ly­je taip pat įreng­ti plan­še­ti­niai kom­piu­te­ riai ke­lei­viams. To­dėl tak­si klien­ tas ga­lės nar­šy­ti in­ter­ne­tą, su­ras­ ti in­for­ma­ci­jos apie mies­tą, sa­vo marš­ru­tą. Au­to­mo­bi­ly­je įdieg­tas „Me­zon“ in­ter­ne­to ry­šys taip pat rei­ka­lin­gas už­sa­ky­mams priim­ ti ir vyk­dy­ti. „Ži­no­ma, šia­me au­to­mo­bi­ly­je yra vi­sos įma­no­mos nau­jo­vės, ta­ čiau ne vi­sos jos pri­va­lo­mos. Bū­ ti­niau­sia įran­ga, pa­dė­sian­ti op­ti­ mi­zuo­ti iš­lai­das, kai­nuo­tų apie 5 tūkst. li­tų“, – tei­gė R.Gu­de­lis.

Mo­der­naus tak­si pro­jek­tas kur­ tas su Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai pa­val­džia įmo­ne – Te­le­cent­ru. „Šian­dien ma­tė­me pui­kų pa­ vyz­dį, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti šiuo­ lai­k i­n iai tak­s i au­to­m o­b i­l iai.

Ti­ki­mės, kad mo­der­ni įran­ga su­ do­mins tak­si įmo­nes ir jos, ge­rin­ da­mos sa­vo pa­slau­gas, po tru­pu­ tį at­nau­jins sa­vo au­to­mo­bi­lius“, – sa­kė su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ris To­mas Kar­pa­vi­čius.

Iš­sik­vies­ti nau­ją­jį tak­si bus ga­ li­ma ne tik tra­di­ciš­kai – te­le­fo­nu, ta­čiau ir SMS ži­nu­te ar in­ter­ne­tu.

In­di­vi­dua­lio­sios įmo­nės „Oryo“ va­do­vas ir vie­nas iš­ma­nio­jo tak­ si pra­di­nin­kų Lie­tu­vo­je And­rius Nor­kai­tis dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu sos­ti­nės gat­vė­mis rie­da tak­si au­to­mo­bi­liai, ku­riuos ga­li­ma iš­si­kvies­ti mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu. „Vil­niu­je pra­dė­jo­me sa­vo veik­ lą prieš ke­lias sa­vai­tes ir jau yra 15, dau­giau­sia in­di­vi­dua­liai dir­ ban­čių, tak­si vai­ruo­to­jų, ku­riuos ga­li­ma iš­si­kvies­ti trum­pą­ja ži­nu­ te“, – tei­gė A.Nor­kai­tis.

Nau­jo­vė: Va­ka­rų Eu­ro­po­je po­pu­lia­rus iš­ma­nu­sis tak­si pa­si­ro­dė ir

mū­sų ša­ly­je.

Sta­ty­bos ba­lan­dį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­ mu 2011 m. mė­ne­siu, Lie­tu­vo­je pa­bran­ go 3,7 pro­c. Di­džiau­sią įta­ką bend­ra­jam sta­ty­bos są­nau­dų kai­nų po­ky­čiui tu­rė­jo 3,6 pro­c. išau­gu­sios sta­ty­bi­nių me­džia­gų ir ga­mi­nių kai­nos bei 4,9 pro­c. pa­di­dė­jęs dar­bo už­mo­kes­tis. Sta­ty­bos ma­ši­nų ir me­cha­niz­mų eksp­loa­ta­vi­mo dar­bo va­lan­ dos kai­na per me­tus pa­di­dė­jo 3,7 pro­c., pri­dė­ti­nės iš­lai­dos su­ma­žė­jo 0,6 pro­c.

10,8 proc.

pir­mą šių me­tų ket­vir­tį išau­go trans­por­to, ap­gy­ven­di­ni­mo ir pa­slau­gų įmo­nių pa­ja­mos.

Šian­dien ša­ly­je pir­ mą kar­tą mi­ni­ma Lanks­čio­jo dar­bo sti­liaus die­na. Nors ne­ma­žai lie­tu­vių yra pa­si­ruo­šę vers­ lui pa­siū­ly­ti dar­bo na­mie ga­li­my­bę, bend­ro­vės dar sun­ kiai ryž­ta­si pa­leis­ ti kont­ro­lę iš sa­vo ran­kų.

Prie­žiū­ra: nors 84 pro­c. įmo­nių tu­ri nuo­to­li­niu bū­du dir­ban­čių dar­buo­

to­jų, pa­leis­ti iš akių juos dar sun­kiai ryž­ta­si.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Dar­buo­to­jo no­ri po ran­ka Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Tech­no­lo­giš­kai pa­jė­gi

Lanks­čio­jo dar­bo sti­liaus die­na Eu­ro­po­je ir JAV mi­ni­ma jau tre­čią kar­tą, ta­čiau Lie­tu­vo­je apie nuo­ to­li­nį dar­bą dar kal­ba­ma ne­drą­siai.

Bend­ro­vės „Mic­ro­soft Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Kris­ti­jo­nas Kai­ka­ris pa­brė­žė, kad Lanks­čio­ jo dar­bo sti­liaus die­nos mi­nė­ji­mas pa­dės at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į šio­je sri­ty­je pa­klo­tus pa­ma­tus.

Jo tei­gi­mu, nuo­to­li­nis dar­bas ne­ ga­li ap­siei­ti be tech­no­lo­gi­jų, ku­rios Lie­tu­vo­je yra ypač pa­žen­gu­sios, o vi­suo­me­nė – pa­si­ren­gu­si jo­mis nau­ do­tis: „Pa­ra­dok­sa­lu, kad tik ne­dau­ ge­lis ša­lies įmo­nių pa­si­nau­do­ja ga­ li­my­be dirb­ti lanks­čiai – tai ak­ty­viai da­ro tik IT ir ko­mu­ni­ka­ci­jų įmo­nės.

Juk Lie­tu­va yra tarp la­biau­siai tech­ no­lo­giš­kai iš­si­vys­čiu­sių ša­lių. Net 70 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų nuo­lat nau­do­ ja in­ter­ne­tą, o 95,5 pro­c. kom­piu­te­ rių tu­ri priei­gą prie in­ter­ne­to.“ Bal­ti­jos ša­ly­se bend­ro­vės at­lik­ ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad net 84 pro­c. įmo­nių tu­ri nuo­to­li­niu bū­du dir­ ban­čių dar­buo­to­jų, ir ši da­lis nuo­ lat au­ga. Be to, 3 iš 5 dar­buo­to­ jų ma­no, jog jiems ne­bū­ti­na bū­ti dar­bo­vie­tė­je, kad ga­lė­tų at­lik­ti sa­ vo dar­bus. „Dar­bo rin­ko­je su­lau­kė­me kar­ tos, ku­riai kom­piu­te­ris yra bū­ti­na prie­mo­nė. Šios kar­tos žmo­nių gre­ tos na­tū­ra­liai ple­čia­si – ma­no­ma, kad 2025 m. ji apims treč­da­lį dar­ buo­to­jų. Atė­ję į įmo­nę šie dar­buo­ to­jai dėl sa­vo spe­ci­fik ­ os kar­di­na­liai kei­čia dar­bo prin­ci­pus jo­je“, – sa­kė „Microsoft Lietuvos“ technologijų ekspertas Šarūnas Kon­čius.

Kai­nuo­ja per bran­giai

Bend­ro­vės „Teo“ Tech­no­lo­gi­jų tar­ ny­bos va­do­vas Da­rius Didž­gal­vis pa­brė­žė, kad Lie­tu­vo­je vers­las tu­ ri ab­so­liu­čiai iš­skir­ti­nes tech­no­lo­ gi­jų ir in­ter­ne­to są­ly­gas. Anot jo, ša­lis pa­sau­ly­je pir­mau­ja pa­gal in­ ter­ne­to grei­ta­vei­ką, o Eu­ro­po­je – pa­gal švie­so­lai­di­nes tech­no­lo­gi­ jas. Tai, pa­sak pa­šne­ko­vo, pa­klo­ja tvir­tą pa­grin­dą dirb­ti na­mie.

Kris­ti­jo­nas Kai­ka­ris:

Pa­ra­dok­sa­lu, kad tik ne­dau­ge­lis ša­ lies įmo­nių pa­si­nau­ do­ja ga­li­my­be dirb­ti lanks­čiai. „Anks­čiau dar­buo­to­jai tu­rė­da­vo ei­ti į dar­bą, nes rei­kė­da­vo bend­ rau­ti su ko­le­go­mis, o prie sa­vo pro­gra­mų ir duo­me­nų jie priei­da­ vo tik dar­bo vie­to­je. Da­bar tai ga­li­ ma da­ry­ti nuo­to­li­niu bū­du“, – sa­ kė D.Didž­gal­vis.

Ta­čiau bend­ro­vės „Blue Brid­ge“ di­rek­to­rius Da­lius But­kus pa­brė­žė, kad tech­no­lo­gi­jos kai­nuo­ja daug.

To­dėl net tech­no­lo­gi­jo­mis be­si­do­ min­čios įmo­nės, pa­sak pa­šne­ko­vo, su­da­ry­ti ga­li­my­bės pro­duk­ty­viai dirb­ti na­mie nė­ra pa­jė­gios: „Ma­nau, kad vi­sos įmo­nės dau­giau ar ma­žiau nau­do­ja nuo­to­li­nio dar­bo ele­men­ tus, bet iki ga­lo jų neiš­nau­do­ja.“ Įs­ta­ty­mų kliū­tys

Vers­lo at­sto­vai pri­pa­žįs­ta, kad leis­ti pra­dė­ti dirb­ti nuo­to­li­niu bū­du ša­lis

del­sė ir dėl tam ne­pri­tai­ky­tos tei­ si­nės ba­zės. Bend­ro­vės „Om­ni­tel“ per­so­na­lo va­do­vė Ži­vi­lė Va­lei­šie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­ju­tu­si dar­buo­to­jų po­rei­kį dirb­ti na­mie bend­ro­vė tu­ rė­jo ieš­ko­ti bū­dų, kaip to­kią ga­li­ my­bę jiems su­teik­ti ne­pa­žei­džiant įsta­ty­mų. Anot jos, nuo­to­li­nį dar­bą tą­kart Dar­bo ko­dek­sas lei­do įvar­ dy­ti kaip „na­mu­di­nį dar­bą“.

Ta­čiau so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­ kas pa­brė­žė, kad tei­si­nė ba­zė per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų la­bai pa­ si­kei­tė. Įs­ta­ty­muo­se jau įtvir­tin­ta „nuo­to­li­nio dar­bo“ są­vo­ka ir nuo­ to­li­nio dar­bo lai­ko ap­skai­ta, tad pa­grin­di­nės kliū­tys, kaip sa­kė jis, ne­beeg­zis­tuo­ja. Mi­nist­ras pa­brė­ žė, kad įsta­ty­mai šiuo me­tu vers­ lui lei­džia ge­ro­kai dau­giau, nei šis pa­si­nau­do­ja. „Dar yra dar­buo­to­jų svars­ty­mų, ar jie ne­bus nu­baus­ti, jei tie­sio­gi­nis dar­bo va­do­vas jų dar­bo lai­ku ne­ras prie dar­bo sta­lo“, – sa­kė D.Jan­ kaus­kas ir pa­brė­žė, kad ga­li­my­bės iki šiol neiš­nau­do­ja­mos dėl pa­si­ti­ kė­ji­mo ir įpro­čių sto­kos. Ž.Va­lei­šie­nė pri­pa­ži­no, kad, bend­ro­vė­je su­tei­kus ga­li­my­bę dirb­ ti nuo­to­li­niu bū­du, kiek­vie­nas dar­ buo­to­jas po­ky­čius iš­gy­ve­no skir­ tin­gai. „Sun­kiau­sia bu­vo va­do­vams, nes jie bi­jo iš ran­kų pa­leis­ti kont­ro­ lę“, – pa­sa­ko­jo Ž.Va­lei­šie­nė.

Mi­nėdama Lais­vo­jo dar­bo sti­ liaus die­ną ir ska­ti­ndama dar­bą na­mie, šian­dien bend­ro­vė „Teo“ su­tei­kė ga­li­my­bę ša­lies gy­ven­to­ jams ne­mo­ka­mai nau­do­tis in­ter­ ne­tu „Zeb­ra be­lai­dis“. No­rint tai pa­da­ry­ti, jiems te­rei­kės pri­si­jung­ ti var­du „Dir­bu“ ir įves­ti slap­ta­žo­ dį „Efek­ty­viai“.

11

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

klaipėdos verslas

S.Jo­ku­žio lei­dyk­la-spaus­tu­vė pa­teiks staig­me­nų Dai­va Ja­naus­kai­tė

www.kl.lt

d.janauskaite@kl.lt

PRISTATO:

Pir­mą kar­tą uos­ta­mies­ty­je vyk­ sian­čio­je tarp­tau­ti­nė­je Va­ka­rų Lie­ tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je pri­si­sta­tys uos­ta­mies­ty­je vei­kian­ čios įmo­nės, tarp ku­rių ir dau­ge­ liui vi­suo­me­nės, kul­tū­ros ir vers­lo įmo­nių ži­no­ma Klai­pė­do­je jau du de­šimt­me­čius gy­vuo­jan­ti Sau­liaus Jo­ku­žio lei­dyk­la-spaus­tu­vė.

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

Įver­ti­no net skan­di­na­vai

„Vien ži­no­ti, kad esa­me, reiš­kia tą pa­tį, ką ži­no­ti, jog yra mė­nu­lis. Bet juk dau­gu­ma neį­si­vaiz­duo­ja, kiek šia­me dan­gaus kū­ne yra kra­te­rių, ko­kio jie gy­lio ir kaip pa­va­din­ti. To­ dėl da­ly­vau­da­mi pa­ro­do­je mes no­ ri­me ne tik pri­min­ti, kad spaus­tu­vė yra, kad spaus­di­na­me ir lei­džia­ me kny­gas Klai­pė­dos kraš­tui ir ne tik jam. No­ri­me dar kar­tą pra­neš­ti, jog tu­ri­me ge­rą var­dą tarp sėk­min­ gų vers­lo at­sto­vų bei lei­dyk­lų Lie­tu­ vo­je. Be to, no­ri­me pa­si­džiaug­ti, jog

Pa­ro­do­je įmo­nė ke­ ti­na pa­teik­ti ir nau­ jo­vių, ku­rios ga­li ne tik nu­džiu­gin­ti, bet ir ma­lo­niai nu­ ste­bin­ti kiek­vie­ną žmo­gų as­me­niš­kai.

sėk­min­gai pra­mu­šė­me le­dus į Eu­ro­ pą ir Skan­di­na­vi­jos ša­lis. Spaus­di­ na­me po­lig­ra­fij­ os ko­ky­be gar­sė­jan­ čioms Suo­mi­jai, Šve­di­jai, Vo­kie­ti­jai.

Dar­bas su to­kiais so­li­džiais ir reik­ liais už­sa­ko­vais mus įpa­rei­go­ja lai­ ky­tis duo­to žo­džio, tai yra at­spaus­ din­ti taip, kaip rei­kia, ir ta­da, ka­da rei­kia“, – apie tiks­lus pa­si­ro­dy­ti uos­ta­mies­ty­je vyk­sian­čio­je pa­ro­ do­je pa­sa­ko­jo S.Jo­ku­žys.

Pa­ro­do­je įmo­nė ke­ti­na pa­teik­ti ir nau­jo­vių, ku­rios ga­li ne tik nu­džiu­ gin­ti, bet ir ma­lo­niai nu­ste­bin­ti kiek­vie­ną žmo­gų as­me­niš­kai.

Pa­sie­ki­mai: per du de­šimt­me­čius pa­ties įsteig­tą lei­dyk­lą-spaus­tu­vę

S.Jo­ku­žys išau­gi­no iki aukš­čiau­sio ly­gio po­lig­ra­fi­jos įmo­nės.

Ra­gi­na kur­ti šei­mos kny­gas

„Pris­ta­ty­s i­m e lei­dy­b os pa­v yz­ džių, skir­tų šei­mai. Pir­miau­sia, tai – fo­tok­ny­gos, į ku­rias ga­li­ma su­tal­pin­ti šei­mos šven­čių aki­mir­ kas, ke­lio­nių įspū­džius, pri­si­mi­ ni­mus, įam­žin­ti sa­vo ar šei­mos na­r ių kū­ry­b ą. Fo­tok­ny­g ą išau­ gin­ti iki iliust­ruo­to gi­mi­nės me­ džio, ku­ris iš­lik­tų ir atei­ties kar­ toms. To­kie lei­di­niai tu­ri stip­rin­ti ir kur­ti gi­lias šei­mos tra­di­ci­jas.

Juk gy­ve­na­me Die­vo mums skir­ tą lai­ką, pa­lik­da­mi po sa­vęs pa­ li­kuo­nis. Jei­gu no­ri­me, kad mū­ sų šak­nys tvir­tė­tų, rei­kia to, kas su­tvir­tin­tų šei­mą, ta­pa­ty­bę, o tai ge­r iau­s iai ga­l i pa­d a­ry­t i šei­m os kny­ga“, – spaus­tu­vės nau­jie­nas at­sklei­dė S.Jo­ku­žys.

S.Jo­k u­ž io spaus­t u­v ė-lei­dyk­l a pa­ro­d os lan­k y­to­j us su­pa­ž in­d ins su skait­me­ni­ne spau­da. Tai mo­ der­niau­sias spaus­di­ni­mo bū­das, lei­d žian­t is at­s paus­d in­t i ma­ž us spau­dos ti­ra­žus per ypač trum­pą lai­ką. Įmo­nė įgy­ven­di­na prin­ci­ pą: „Spaus­dink tiek, kiek rei­kia, net nuo vie­no vie­ne­to ir su­tau­ pyk!“ Įmo­nės va­do­vas tei­gia, kad tai yra uni­ka­li ga­li­my­bė at­si­spaus­din­ti aukš­tos ko­ky­bės ma­ža­ti­ra­žius lei­ di­nius, tai yra kny­gas, rep­re­zen­ta­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ci­nius lei­di­nius, res­to­ra­nų me­niu, pla­ka­tus, pre­kių ka­ta­lo­gus, bro­ šiū­ras, lanks­ti­nu­kus bei ki­tus lei­ di­nius.

No­ri pa­žin­ti už­sa­ko­vus

S.Jo­k u­ž io spaus­t u­v ės pro­d uk­ ci­ją ir ga­li­my­bes ke­ti­na­ma pri­ sta­ty­ti ne tik pa­tei­kiant ga­mi­nių pa­vyz­džius. Vi­są do­mi­nan­čią in­ for­ma­ci­ją pa­teiks kva­li­fi­kuo­ti va­ dy­bi­nin­kai – kon­sul­tan­tai. Pa­si­ tel­kus mul­ti­me­di­jos tech­no­lo­gi­jas bus ga­li­ma vir­tua­liai pa­ke­liau­ti po spaus­tu­vę, taip pat de­ta­liau su­si­ pa­žin­ti su jo­je spaus­di­na­ma lei­di­ nių įvai­ro­ve. „Mū­sų šū­kis: „Esa­me vi­sa­da ša­ lia!“, to­dėl pa­žin­ki­me vie­ni ki­tus iš ar­čiau. No­ri­me ne tik pa­ro­dy­ti sa­vo spaus­tu­vės ga­li­my­bes, bet ir iš ar­ čiau su­si­pa­žin­ti su pa­ro­do­je da­ly­ vau­jan­čiais mū­sų nuo­la­ti­niais už­ sa­ko­vais. Tu­riu vil­ties, kad pa­ro­da bus įdo­mi ne tik jo­je da­ly­vau­jan­ tiems, bet tai ge­ra pro­ga klai­pė­die­ čiams ir mies­to sve­čiams su­si­pa­ žin­ti ir konst­ruk­ty­viai pa­bend­rau­ti su mies­te esan­čio­mis įmo­nė­mis ir pa­ma­ty­ti jų ga­mi­na­mą pro­duk­ci­ją, tei­kia­mas pa­slau­gas“, – apie sa­vo lū­kes­čius pa­ro­do­je kal­bė­jo fo­tog­ ra­fas, spaus­tu­vi­nin­kas ir lei­dė­jas S.Jo­ku­žys.

Kur­hau­zą pri­kels klai­pė­die­čiai Be­veik prieš de­šimt­me­tį su­de­gu­sį Pa­lan­gos Kur­hau­zą nau­jam gy­ve­ ni­mui pri­kels uos­ta­mies­čio bend­ ro­vė „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“.

Va­kar skel­biant res­tau­ra­vi­mo dar­ bų pra­džią, į pa­sta­to sie­ną įmū­ry­ta kap­su­lė su Vy­riau­sy­bės bei Pa­lan­ gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­ mais skir­ti lė­šų Kur­hau­zui res­tau­ ruo­ti bei laiš­ku atei­ties kar­toms.

Ta pro­ga su­si­rin­ku­siuo­sius svei­ ki­no ku­ror­to me­ras Ša­rū­nas Vait­ kus, Sei­mo na­rys Pra­nas Žei­mys, įdė­ję daug pa­stan­gų, kad res­tau­ ra­ci­jos pra­džios die­na išauš­tų kuo anks­čiau. Pa­si­džiaug­ti ku­ror­to sim­ bo­lio at­gi­mi­mu taip pat at­vy­ko Kur­ hau­zo res­tau­ra­vi­mo pro­jek­to au­to­ rė bend­ro­vės „Klai­pė­dos pro­jek­tai“ at­sto­vė Lai­ma Šlio­ge­rie­nė, įmo­nės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ va­do­vas Al­das Kliu­kas. „Nuo šio mo­men­ to jūs vi­si čia sve­čiai, o šei­mi­nin­

GEGUŽĖS 31 D. TARPTAUTINĖJE VAKARŲ LIETUVOS VERSLO PASIEKIMŲ PARODOJE ”ŠVYTURIO“ ARENOJE BUS PASKELBTA ĮMONĖ, SURINKUSI DIDŽIAUSIĄ BALSŲ SKAIČIŲ IR LAIMĖJUSI ”RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ APDOVANOJIMĄ!

Vi­zua­li­za­ci­ja: taip at­ro­dys res­tau­ruo­to Kur­hau­zo fa­sa­das.

kais tam­pa­me mes, res­tau­ra­to­riai“, – su­si­rin­ku­sie­siems tei­gė A.Kliu­ kas. Res­tau­ra­ci­jos dar­bus pa­lai­ mi­no Pa­lan­gos pa­ra­pi­jos kle­bo­nas M.Vens­kus.

Ku­ror­to sim­bo­lis at­sta­to­mas Pa­ lan­gos sa­vi­val­dy­bės ini­cia­ty­va.

Pro­jek­tą fi­nan­suo­ja ku­ror­to sa­vi­ val­dy­bė, Vy­riau­sy­bė, Kul­tū­ros pa­ vel­do de­par­ta­men­tas. Pro­jek­tą įgy­

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

ven­di­na vals­ty­bės įmo­nė „Lie­tu­vos pa­mink­lai“. Pro­jek­to ran­go­vas – ži­ no­ma uos­ta­mies­čio bend­ro­vė „Pa­ ma­rio res­tau­ra­to­rius“, šiuo me­tu res­tau­ruo­jan­ti Klai­pė­dos dra­mos teat­rą ir vieš­bu­tį „Vik­to­ri­ja“.

Pir­mo­jo res­tau­ra­ci­jos eta­po me­tu dar šie­met bus at­sta­ty­ta pa­sta­to išo­ rė. Šie dar­bai kai­nuos 1,8 mln. li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

PROJEKTO PARTNERIAI:

Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

12

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė

H.P.Mins­kis – atei­ties eko Da­bar­ti­nė eko­no­mi­nė lo­gi­ka ne­te­ko lo­ gi­kos. Grei­čiau­siai bu­vo ne­lo­giš­ka nuo pat pra­džių, ir jos tei­gia­mi re­zul­ta­tai te­bu­ vo imi­ta­ci­ja, pa­rem­ta atei­ties kar­tų pra­ sko­li­ni­mu.

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ eko­no­m i­n ių ty­r i­mų gru­pės va­do­vas

„Iš prin­ci­po ne­sta­bi­li“

To­kios nuo­mo­nės lai­ko­si vie­nas iš­ki­liau­sių eko­no­mi­kos pro­fe­so­ rių Hy­ma­nas P.Mins­kis. Pa­sak jo, dėl be­ri­bio ir neat­sa­kin­go vals­ty­bių sko­li­ni­mo­si, nuo­sek­laus eko­no­mi­ kos sau­gik­lių grio­vi­mo dėl dar­vi­ nis­ti­nės lais­vo­sios rin­kos ir ab­so­ liu­čiai klai­din­go su­vo­ki­mo, kaip vei­kia eko­no­mi­ka, ban­kai ir fi­nan­sų sis­te­ma, mes pa­te­ko­me į šią kri­zę.

H.P.Mins­kio dar­bai ir pa­siū­ly­ mai, kaip tu­rė­tų bū­ti val­do­ma ir nuo­sek­liai plė­to­ja­ma eko­no­mi­ka, ta­po ypač po­pu­lia­rūs pra­si­dė­jus JAV ant­ri­nių būs­to pa­sko­lų kri­zei, ku­ri su­kė­lė ne­ra­mu­mus.

Eko­no­mis­tai ne­su­ta­ria dėl dau­ge­ lio es­mi­nių da­ly­kų, iš ku­rių vie­nas – ar eko­no­mi­ka yra iš es­mės sta­bi­ li ir „lin­ku­si“ ju­dė­ti link sta­bi­lu­mo, to­dėl bet koks jos vals­ty­bi­nis re­gu­ lia­vi­mas tik truk­do jai sta­bi­li­zuo­ tis, ar at­virkš­čiai – eko­no­mi­ka yra iš prin­ci­po ne­sta­bi­li ir nuo­lat svy­ ruo­ja, o vals­ty­bi­nis re­gu­lia­vi­mas ir kont­ro­lės me­cha­niz­mai yra pri­va­ lo­mas sau­gik­lis, sie­kiant už­tik­rin­ti, kad šių svy­ra­vi­mų amp­li­tu­dės (va­ di­na­mie­ji eko­no­mi­niai cik­lai) ne­di­ dė­tų ir bū­tų kont­ro­liuo­ja­mos.

H.P.Mins­kis bu­vo pa­sta­ro­sios min­ties ša­li­nin­kas. Jo idė­jos ir pa­ siū­ly­mai vis dar sie­kia atei­tį, nes šian­dien vy­rau­jan­čios po­li­ti­nės jė­gos yra taip įti­kė­ju­sios eko­no­ mi­nio dar­vi­niz­mo „efek­ty­vu­mu“, kad ne­pas­te­bi es­mi­nių struk­tū­ri­nių eko­no­mi­kos pro­ble­mų.

H.P.Mins­kis su­kau­pė įvai­ria­pu­ siš­ką pa­tir­tį dirb­da­mas uni­ver­si­ te­tuo­se, ra­šy­da­mas di­ser­ta­ci­ją ir moks­li­nius dar­bus, ak­ty­viai da­ly­ vau­da­mas pri­va­čių fi­nan­sų ins­ti­ tu­ci­jų veik­lo­je, taip pat reng­da­mas ti­ria­mą­ją me­džia­gą vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms ir JAV fe­de­ra­li­nio re­ zer­vo val­dy­bai. Gar­siau­sias, ta­čiau tik­rai ne vie­nin­te­lis vei­ka­las bu­vo „Fi­nan­sų ne­sta­bi­lu­mo hi­po­te­zė“.

Jis sky­rė ypa­tin­gą dė­me­sį eko­no­ mi­kos svy­ra­vi­mams val­dy­ti ir gy­ ven­to­jų ge­ro­vei ap­sau­go­ti il­guo­ju lai­ko­tar­piu, taip pat pa­siū­lė ne­ stan­dar­ti­nių, bet la­bai įdo­mių bū­ dų eko­no­mi­niam nuo­smu­kiui su­

val­dy­ti. Ir, ži­no­ma, pa­ren­gė sa­vo il­ga­me­čiais ty­ri­mais pa­rem­tą il­ga­ lai­kę eko­no­mi­kos vys­ty­mo­si vi­zi­ją.

Vi­sur jis ak­cen­ta­vo, kad vals­ty­bė ir jos da­ly­viai yra neats­ki­ria­mi, to­dėl kal­bė­ti apie val­džios ga­lios ma­ži­ ni­mą rei­kia at­sar­giai. Svar­biau yra ieš­ko­ti bū­dų, kaip val­džios ad­mi­ nist­ra­ci­nio apa­ra­to veik­lą pa­da­ry­ti kuo efek­ty­ves­nę.

Ak­tua­lūs pa­siū­ly­mai

Dau­giau­sia dė­me­sio su­lau­ku­ si H.P.Mins­kio ti­ria­mo­ji veik­la yra apie ban­ki­nin­kys­tę ir fi­nan­sų sis­te­ mą ap­skri­tai. Vi­sų akims kryps­tant į vie­ną po ki­to na­cio­na­li­zuo­ja­mus ne­ mo­kius ban­kus, H.P.Mins­kio teo­ri­ jos apie nee­fek­ty­vias fi­nan­sų sis­te­ mos tai­syk­les ir pa­siū­ly­mai, kaip jas pa­keis­ti, yra kaip nie­kad ak­tua­lūs.

Hymanas P.Minskis:

Bankų veikla iš esmės prisideda prie ekonominių ciklų amplitudės didėjimo, nes yra komerciniai ir siekia pelno.

Kaip vie­ną di­džiau­sių fi­nan­sų rin­kos pro­ble­mų H.P.Mins­kis įvar­ di­jo tai, kad ban­kų veik­la yra pro­ cik­liš­ka, t. y. ky­lant eko­no­mi­kai, ban­kai ma­ži­na pa­lū­ka­nas, di­di­na pa­sko­lų po­rtfe­lį ir taip su­ke­lia fi­ nan­suo­ja­mo tur­to kai­nas (pri­si­ min­ki­me NT kai­nų bur­bu­lą Bal­ti­jos ša­ly­se) ir dar la­biau ska­ti­na eko­no­ mi­kos per­kai­ti­mą. Taip eko­no­mi­ka su­sto­ja, ta­čiau su­sto­ja la­bai aukš­ ta­me taš­ke, ku­ris yra nea­dek­va­ čiai smar­kiai išau­gęs ir ima kris­ti.

Tuo­met ban­kai vėl vei­kia pro­cik­ liš­kai – eko­no­mi­kai imant trauk­tis, jie ne­beiš­duo­da pa­sko­lų, ke­lia pa­ lū­ka­nas, o tai su­stip­ri­na tik kri­zę, nes įmo­nės tu­ri at­leis­ti dar­buo­to­ jus ir ma­žin­ti ki­tas są­nau­das.

Ir pa­gal to­kią lo­gi­ką mes gy­ve­na­ me jau dau­giau nei pus­šim­tį me­tų, kai au­gi­mą kei­čia ne­ri­bo­tas sko­li­ ni­mas ir iš­lai­da­vi­mas, o smu­ki­mą – tau­py­mas ir vi­siš­kas kre­di­ta­vi­ mo su­sto­ji­mas.

Kontrolė: H.P.Minskis teigė, kad finansų sistemos judėjimus ir bankų veiklą reikia nuolat prižiūrėti.

H.P.Mins­kis, jau anks­ti pa­ste­ bė­jęs šį vi­siš­kai ne­lo­giš­ką ir eko­ no­mi­ką des­ta­bi­li­zuo­jan­tį veiks­nį, pa­siū­lė vy­riau­sy­bėms kel­ti sko­li­ ni­mo­si stan­dar­tus ir keis­ti ban­kų sko­li­ni­mo­si vie­ni iš ki­tų tai­syk­les, sie­kiant su­ma­žin­ti va­di­na­mą­ją še­ šė­li­nę ban­ki­nin­kys­tę (ne­pai­nio­ti su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka), ku­ri vyks­ta už ba­lan­so ri­bų.

Eko­no­mis­tas tei­gė, kad pi­ni­gai tė­ra su­si­ta­ri­mo ma­tas ir juos ga­li iš­leis­ti bet kas. Es­mi­nė pro­ble­ma yra pa­siek­ti, kad jie bū­tų pri­pa­ žįs­ta­mi kaip tin­ka­ma at­si­skai­ty­mo prie­mo­nė. Ne­sant jo­kių fi­zi­nių re­ zer­vų, t. y. kai va­liu­ta nė­ra pa­rem­ ta auk­su ar ki­tu „kie­tuo­ju tur­tu“, pi­ni­gai tė­ra sko­los raš­te­liai, ku­riais už­tik­ri­na­ma, kad jie yra vi­suo­ti­nai prii­ma­mi at­si­skai­ty­ti už pre­kes ir pa­slau­gas, ir yra spaus­di­na­mi (ar­ ba su­ku­ria­mi elekt­ro­ni­ne for­ma) cent­ri­nio ban­ko.

Pi­ni­gai ga­li ne­tek­ti ver­tės, jei reikš­min­ga eko­no­mi­kos da­ly­vių da­lis at­si­sa­kys juos pri­pa­žin­ti kaip priim­ti­ną at­si­skai­ty­mo prie­mo­nę ir ims nau­do­ti, pa­vyz­džiui, cuk­rų.

Tęs­da­mas to­liau, H.P.Mins­kis tei­ gė, jog ban­kų veik­la iš es­mės pri­si­ de­da prie eko­no­mi­nių cik­lų amp­li­ tu­dės di­dė­ji­mo, nes yra ko­mer­ci­niai

ir sie­kia pel­no. O tai le­mia kon­ku­ ra­vi­mą dėl ge­res­nių kon­ku­ren­tų, są­ly­gų ge­ri­ni­mą pa­ki­li­mo lai­kais ir blo­gi­ni­mą per nuo­smu­kį.

Bankai pakursto krizę

Tai­gi to­kia pro­cik­liš­ka veik­la pa­di­ di­na vers­lo cik­lų svy­ra­vi­mus ir eko­ no­mi­kos ne­sta­bi­lu­mą. H.P.Mins­kio pa­grin­di­nė idė­ja yra tai, kad bū­tent ban­kų ir kre­di­ta­vi­mo veik­la yra fi­ nan­si­nio ne­sta­bi­lu­mo pa­grin­das, su­ku­rian­tis struk­tū­ri­nį eko­no­mi­ kos tra­pu­mą.

Per eko­no­mi­nį pa­ki­li­mą pel­no sie­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos ir ban­ kai tam­pa ypač op­ti­mis­tiš­ki, to­ dėl ima­si ri­zi­kuo­ti kur kas la­biau nei esant nor­ma­lioms są­ly­goms. Įmo­nės ima vis di­des­nes pa­sko­las ir taip pa­ski­ria vis di­des­nę atei­ties pa­ja­mų da­lį toms pa­sko­loms grą­ žin­ti. Ban­kai ir ki­ti sko­lin­to­jai su­ ma­ži­na pra­di­nių įna­šų (kar­tais iš­ vis pa­nai­ki­na, ar­ba pa­sko­li­na net ir juos) ir už­sta­to ko­ky­bės rei­ka­la­vi­ mus. Fi­nan­sų įstai­gos ima­si ino­va­ ci­jų ir fi­nan­si­nės in­ži­ne­ri­jos, taip apei­da­mos esa­mas nee­fek­ty­vias re­gu­lia­vi­mo ir prie­žiū­ros konst­ ruk­ci­jas, ku­rios ne­ga­li lanks­čiai ir grei­tai adap­tuo­tis prie šių įstai­ gų veik­los po­ky­čių. To­dėl lai­ki­nai

su­ma­žė­ja šioms įstai­goms tai­ko­mi ap­sau­gos me­cha­niz­mai ir jos ga­li pri­siim­ti kur kas di­des­nę ri­zi­ką.

Sko­li­nin­kai nau­do­ja vis dau­giau išo­ri­nių fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, t. y. nau­do­ja­si trum­pa­lai­kės nuo­mos, iš­per­ka­mo­sios nuo­mos ir ki­tomis pa­na­šio­mis trum­pa­lai­kė­mis sko­ los prie­mo­nė­mis, ku­rio­mis fi­nan­ suo­ja il­ga­lai­kį tur­tą, ir tu­ri nuo­lat kreip­tis į ki­tas fi­nan­sų įstai­gas, kad pa­si­sko­lin­tų tai sko­lai grą­žin­ti. Ki­ taip ta­riant, sko­li­na­si, kad grą­žin­ tų ki­tą pa­sko­lą. Taip mak­si­ma­liai išau­ga ne­mo­ku­mo ri­zi­ka, nes ga­ lų ga­le ne­bė­ra no­rin­čių ir ga­lin­čių pa­sko­lin­ti šiai fi­nan­si­nei pi­ra­mi­ dei deng­ti.

H.P.Mins­kis įvar­di­jo, kad toks el­ ge­sys ne­ga­li pri­ves­ti prie nie­ko ki­to kaip prie kri­zės ir eko­no­mi­kos su­ sto­ji­mo bei smu­ki­mo. Vers­lo cik­lui įpu­sė­jant, eko­no­mi­kos tra­pu­mas di­dė­ja ir taip su­ku­ria­mos vi­sos są­ ly­gos kri­zei – var­to­to­jai nu­sto­ja im­ti trum­pa­lai­kes pa­sko­las, nes pa­ste­bi, kad vis di­des­nę dar­bo už­mo­kes­čio da­lį rei­kia skir­ti prieš tai pri­siim­ tiems įsi­pa­rei­go­ji­mams vyk­dy­ti, įmo­nės ma­žiau par­duo­da ir gau­ na vis ma­žiau pa­ja­mų. Ban­kai ima kel­ti pa­lū­ka­nas ir ma­žin­ti pa­sko­lų kie­kį, kai pa­ste­bi di­dė­jan­tį ne­mo­

13

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

turtas Inf­lia­ci­ja ­ su­ma­žė­jo

kai­nos ­ ūg­te­lė­jo

Pa­si­ti­kė­ji­mas ­ smu­ko

Vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja EB­PO vals­ty­bė­se na­rė­se ba­lan­dį, pa­ly­gin­ti su ko­vu, su­ma­žė­ jo nuo 2,7 pro­c. iki 2,5 pro­c.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je me­ti­nė inf­lia­ci­ja smu­ko nuo 3,5 iki 3 pro­c., JAV – nuo 2,7 iki 2,3 pro­c., Pran­cū­zi­jo­je – nuo 2,3 iki 2,1 pro­c., Vo­kie­ti­jo­je ne­pa­ ki­to ir su­da­rė 2,1 pro­c.

Šių me­tų ba­lan­dį, pa­ly­gin­ ti su ko­vu, var­to­ji­mo kai­nos EB­PO ša­ly­se ūg­te­lė­jo 0,3 pro­c. ir mė­ne­sio prieau­gis bu­vo per­pus ma­žes­nis nei prieš mė­ne­sį. Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je kai­nos per mė­ne­sį pa­ki­lo 0,6 pro­c., Ita­li­jo­je – 0,5 pro­c., JAV – 0,3 pro­c., Vo­kie­ ti­jo­je – 0,2 pro­c.

Bend­ras vers­lo ir var­to­to­jų pa­ si­ti­kė­ji­mo eu­ro zo­nos eko­no­mi­ ka in­dek­sas ge­gu­žę smu­ko nuo 92,9 pro­cen­ti­nio punk­to ba­lan­ dį iki 90,6 pro­cen­ti­nio punk­to.

Var­to­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mo JAV eko­ no­mi­ka in­dek­sas ge­gu­žę smu­ ko nuo 68,7 pro­cen­ti­nio punk­ to ba­lan­dį iki 64,9 pro­cen­ti­nio punk­to.

o­no­mi­kos vi­zi­jos kū­rė­jas lanks­tus, nes fi­nan­sų in­ži­ne­ri­ja yra la­bai pa­žen­gu­si ir bet ko­kius ap­ri­ bo­ji­mus apei­na su­kur­da­ma ino­va­ ty­vius spren­di­mus.

Pla­tus po­žiū­ris

„Shutterstock“ nuotr.

kių klien­tų skai­čių, įmo­nės pra­de­da at­leis­ti dar­buo­to­jus, nes ne­beiš­ga­ li mo­kė­ti ir pa­sko­lų, ir at­ly­gi­ni­mų.

Taip įsi­su­ka kri­zė, kai vie­nas ki­tą ska­ti­nan­tys veiks­niai ima temp­ti eko­no­mi­ką į dug­ną.

To­liau smun­ka pa­ja­mos ir au­ga ne­dar­bas, ima­mas iš­par­duo­ti tur­ tas (kil­no­ja­ma­sis ir ne­kil­no­ja­ma­sis), dėl to smun­ka kai­nos. Per šią Eu­ro­ pos kri­zę pa­ste­bi­mi Di­džią­ją dep­re­ si­ją su­kė­lę veiks­niai – tur­to kai­nos ne­pa­liau­ja­mai smun­ka, o įmo­nės bank­ru­tuo­ja vie­na po ki­tos.

Ta­čiau šiuos veiks­nius ga­li su­ stab­dy­ti koor­di­nuo­ti vy­riau­sy­bės ir cent­ri­nio ban­ko veiks­mai. Vy­ riau­sy­bė ga­li pa­dė­ti sta­bi­li­zuo­ti eko­no­mi­ką di­din­da­ma mo­kes­čius bei ma­žin­da­ma iš­lai­das per pa­ki­ li­mą ir kaup­da­ma re­zer­vą, jei eko­ no­mi­ka smuk­tų, ga­lė­tų jį nau­do­ti ma­žin­da­ma mo­kes­čius ir di­din­da­ ma iš­lai­das (kur­da­ma dar­bo vie­tas vals­ty­bės įstai­go­se, duo­da­ma už­sa­ ky­mų pri­va­čioms įmo­nėms). Cent­ ri­nis ban­kas ga­li su­kur­ti lanks­čius me­cha­niz­mus, kaip ap­ri­bo­ti sko­ li­ni­mą per eko­no­mi­kos pa­ki­li­mą (kel­da­mas pra­di­nio įna­šo ir už­sta­ to rei­ka­la­vi­mus). Ta­čiau H.P.Mins­ kis at­sar­giai už­si­me­na, kad šiuo at­ ve­ju cent­ri­nis ban­kas tu­ri bū­ti la­bai

H.P.Mins­k io dar­b ai neap­s i­r i­ bo­ja tik fi­nan­sų rin­kos ana­li­ze.

Jis taip pat pa­ra­šė daug svar­bių (nors ir ne taip pla­čiai ži­no­mų) dar­bų skur­do ir ne­dar­bo te­mo­ mis. Dirb­da­mas Berk­lio uni­ver­ si­te­te kar­tu su dar­bo rin­kos eko­ no­m is­tais jis sie­k ė su­for­m uo­t i stra­te­gi­ją, spren­džian­čią ne­dar­ bo klau­si­mus (užuo­t po­le­mi­za­ vęs apie so­cia­li­nės pa­ra­mos stra­ te­gi­jas, kaip tai da­rė dau­gu­ma to me­to eko­n o­m is­t ų). H.P.Mins­ kis kri­ti­ka­vo tuo me­tu vyk­do­mą Ken­ne­dy ir John­so­no „Ka­ro prieš skur­dą“ pro­gra­mą teig­da­mas, kad ji pa­tirs fias­ko, jei ne­bus orien­ tuo­ta į dar­bo vie­tų su­kū­ri­mą. Jis pa­ro­dė, kad ki­lus kri­zei vy­riau­sy­ bė ga­li pa­siū­ly­ti vie­ną dar­bo vie­tą kiek­vie­nam že­miau skur­do esan­ čiam na­mų ūkiui (siū­ly­da­ma mi­ ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą), ir tai pa­kel­tų dau­giau nei dviejų treč­da­lių vi­sų že­miau skur­do esan­čių šei­mų gy­ ve­ni­mo ko­ky­bę aukš­čiau skur­do ri­bos. To­kia stra­te­gi­ja pa­di­din­tų pa­ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos ir su­ teik­tų pa­slau­gų kie­kį, o tai tie­sio­ giai pa­veik­tų BVP ki­li­mą dėl pa­ di­dė­ju­sios var­to­to­jų per­ka­mo­sios ga­lios.

To­kia sis­te­ma bū­tų efek­ty­vi tik tuo­met, jei vals­ty­bė elg­tų­si kaip pa­sku­ti­nės ga­li­my­bės įsi­dar­bin­ti da­vė­ja. Taip ji pri­si­dė­tų prie cent­ ri­nio ban­ko funk­ci­jos bū­ti pa­sku­ti­ ne sko­lin­to­ja (angl. – len­der of last re­sort) ko­mer­ci­niams ban­kams, kai jie pri­trūks­ta pi­ni­gų in­dė­li­nin­ kams spar­čiai at­sii­mant pi­ni­gus (o tai ga­li pri­ves­ti eko­no­mi­ką prie vi­ siš­ko kra­cho).

To­kia koor­di­nuo­ta vy­riau­sy­ bės ir cent­ri­nio ban­ko po­li­ti­ka yra gry­nai an­ti­cik­li­nė, t. y. ji vei­kia at­ virkš­čiai eko­no­mi­nio cik­lo kryp­čiai ir taip su­stab­do jo svy­ra­vi­mų stip­ ru­mą. Re­zul­ta­tas – kri­zė ne­pa­jun­ ta­ma taip smar­kiai, įmo­nės iš­lai­ko bent mi­ni­ma­lų par­da­vi­mą, žmo­ nės gau­na mi­ni­ma­liam pra­gy­ve­ni­ mui rei­ka­lin­gų pa­ja­mų ir ne­nus­to­ja var­to­ti, o po ku­rio lai­ko juos per­ sam­do pri­va­tu­sis sek­to­rius.

Il­ga­lai­kis vys­ty­ma­sis

Nors H.P.Mins­kio fi­nan­si­nio ne­ sta­bi­lu­mo hi­po­te­zė yra lai­ko­ ma vers­lo cik­lo teo­ri­ja, tarp jo pa­ grin­di­nių dar­bų yra ir pa­siū­ly­mai dėl stra­te­gi­jų, kaip vys­ty­ti il­ga­ lai­kį eko­no­mi­kos au­gi­mą. Pa­sak H.P.Mins­kio, ka­pi­ta­liz­mas pe­rė­ jo ke­lis eta­pus, iš ku­rių kiek­vie­nas

tu­rė­jo skir­tin­gas fi­nan­si­nes pa­ra­ dig­mas.

Vyriausybė gali padėti stabilizuoti ekonomiką didindama mokesčius bei mažindama išlaidas pakilimo metu ir kaupdama rezervą galimo smukimo scenarijui.

XIX a. do­mi­na­vo ko­mer­ci­nis ka­ pi­ta­liz­mas, kai vy­ra­vo ko­mer­ci­nė ban­ki­nin­kys­tė – ban­kai teik­da­vo trum­pa­lai­kes pa­sko­las ir priim­da­ vo in­dė­lius. Tai bu­vo pa­keis­ta XX a. pra­džio­je va­di­na­muo­ju fi­nan­si­niu ka­pi­ta­liz­mu, kai įsi­vy­ra­vo in­ves­ ti­ci­niai ban­kai. Es­mi­nis šios epo­ chos bruo­žas bu­vo il­ga­lai­kių išo­ri­ nio fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių (pa­sko­lų) nau­do­ji­mas įsi­gy­jant bran­gų tur­tą.

H.P.Mins­kis tei­gia, kad tai bu­vo kur kas ri­zi­kin­ges­nė fi­nan­si­nė struk­tū­ ra, kuri pri­ve­dė prie Di­džio­sios dep­ re­si­jos. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro įsi­vy­ra­vo nau­jas „pa­šal­pų vals­ty­bės ka­pi­ta­liz­mas“, kai fi­nan­sų įstai­gos bu­vo ap­ri­bo­tos dau­gy­bės tai­syk­lių.

Pri­va­čio­jo sek­to­riaus sko­los au­go lė­tai ir bu­vo ma­žos, ta­čiau vals­ty­ bių sko­los, li­ku­sios po ka­ro, bu­vo di­de­lės, o pi­ni­gai nau­do­ja­mi efek­ ty­viai ska­ti­nant na­mų ūkius ir pri­ va­tų­jį sek­to­rių. Sis­te­ma bu­vo sta­bi­ li ir re­tai pa­tir­da­vo šo­kų dėl to, kad vy­riau­sy­bė ir cent­ri­nis ban­kas vei­ kė koor­di­nuo­tai bei efek­ty­viai. Ži­no­ma, sta­bi­lu­mas ne­tru­ko su­ griū­ti, nes na­tū­ra­lus žmo­nių po­ lin­kis ri­zi­kuo­ti pri­ve­dė prie to, kad fi­nan­sų sis­te­ma bu­vo trans­ for­muo­ta į „pi­ni­gų val­dy­mo ka­ pi­ta­liz­mą“, kur do­mi­nuo­jan­tys fi­ nan­sų rin­kos žai­dė­jai ėmė „val­dy­ti pi­ni­gus“, t. y. ma­žai re­gu­liuo­ja­mos fi­nan­sų įstai­gos, kaip pen­si­jų ir ri­ zi­kos fon­dai, už­sie­nio fon­dai, uni­ ver­si­te­tų lab­da­ros fon­dai – su di­ de­liais pi­ni­gų kie­kiais ėmė ieš­ko­ti di­džiau­sią grą­žą duo­dan­čių in­ves­ ti­ci­jų. Fi­nan­sų in­ži­ne­ri­jos ino­va­

ci­jos pa­ska­ti­no pri­va­taus ka­pi­ta­lo (įmo­nių ir šei­mų) sko­los au­gi­mą, o tai pa­kir­to fi­nan­sų sis­te­mos sta­bi­lu­mą.

Tai ga­lų ga­le at­ve­dė į da­bar vis dar ak­ty­vią ir ant­rą­ja ban­ga gra­si­ nan­čią kri­zę, pra­si­dė­ju­sią 2008 m. Šie me­tai dau­ge­lio va­di­na­mi Mins­ kio mo­men­tu, nes sa­vo dar­buo­ se jis tiks­liai ap­ra­šė si­tua­ci­ją, prie ku­rios at­ves „pi­ni­gų val­dy­mo ka­ pi­ta­liz­mo“ pa­ra­dig­ma.

H.P.Mins­kio pa­grin­di­nė min­tis yra tai, kad rin­ką pri­žiū­rin­tys da­ly­ viai tu­ri vyk­dy­ti an­ti­cik­liš­ką koor­ di­nuo­tą po­li­ti­ką ir nuo­lat pri­žiū­rė­ti fi­nan­sų sis­te­mos ju­dė­ji­mus. Da­ bar­ti­nė­je eu­ro zo­nos di­le­mo­je ma­ to­me vi­siš­ką šios tai­syk­lės ne­si­lai­ ky­mą – Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas vyk­do ne­nuo­sek­lius veiks­mus, o vi­di­niai Eu­ro­pos da­ly­viai (at­ski­ros ša­lys) ne­pa­si­da­li­ja ma­žė­jan­čio py­ ra­go ir dėl pa­čių su­kur­tų biu­rok­ra­ ti­nių ap­ri­bo­ji­mų ne­su­ge­ba priim­ti tei­sin­gų spren­di­mų. Lie­ka ti­kė­tis, kad H.P.Mins­kio idė­jos ir pa­siū­ ly­mai bus iš­girs­ti, ir ši kri­zė ne­ su­kels pa­sau­li­nės eko­no­mi­nės ka­ tast­ro­fos.

Kurkime Jūsų šeimos tradicijas drauge!

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM).

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt; Pavedimu į UAB „Diena Media News“(įm. k. 133348410) a.s. LT60 7010 4000 1046 7777 AB Ūkio bankas.

Mokėdami už prenumeratą būtinai nurodykite pavadinimą, pristatymo adresą ir telefoną.

Per „Klaipėdos“ platintojus tel. (8 46) 397 714.

Bibliotekose (Debreceno g. 22, Kalnupės g. 13, Kauno g. 49, Kretingos g. 61, Laukininkų g. 42−18, Taikos pr. 81A, Šaulių g. 3−18, Tilžės g. 9, Vingio g. 11−1, Molo g. 60).

Daugiau informacijos Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

Akcija vyksta iki birželio 30 d.

15

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

pasaulis Baus­mė ­ ti­ro­nui

Ne­mo­ka ­ mo­kes­čių

Ka­riau­ti ­ ne­ke­ti­na

Jung­ti­nių Tau­tų Spe­cia­lu­sis teis­mas Sie­ra Leo­nei sky­rė bu­ vu­siam Li­be­ri­jos pre­zi­den­ tui Char­le­sui Tay­lo­rui 50 me­tų lais­vės atė­mi­mo. Jis pri­pa­žin­ tas kal­tu dėl mai­nais į va­di­na­ muo­sius kru­vi­nuo­sius dei­man­ tus teik­tos pa­gal­bos Sie­ra Leo­ nės su­ki­lė­liams, ku­rie nu­žu­dė ir su­luo­ši­no tūks­tan­čius žmo­nių.

Ne­se­niai duo­da­ma in­ter­viu bri­tų dien­raš­čiui „The Guar­ dian“ Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) va­do­vė Chris­ti­ne La­gar­de pa­ta­rė grai­kams mo­ kė­ti mo­kes­čius. Ta­čiau ži­niask­ lai­da juo­kia­si, kad pa­ti TVF bo­ sė ne­mo­ka jo­kių mo­kes­čių.

Neap­mo­kes­ti­na­ma nei Ch.La­ gar­de al­ga, nei prie­mo­kos.

Vo­kie­ti­ja ne­ma­to pa­grin­do svarstyti apie ka­ri­nių prie­mo­ nių pa­nau­do­ji­mą Si­ri­jo­je. Toks Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vo Mar­ti­no Schae­fe­rio pa­reiš­ki­mas pa­si­ro­dė praė­ jus die­nai nuo Pran­cū­zi­jos va­ do­vo pa­reiš­ki­mo, kad jis neat­ me­ta ka­ri­nės ga­lios pa­nau­do­ ji­mo ga­li­my­bės.

J.As­san­ge’ą bri­tai siun­čia į Šve­di­ją „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jo Ju­lia­no As­san­ge’o ša­ li­nin­kai, ma­tyt, dar il­gai sa­kys, kad Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės teis­mai – ša­liš­ki. Kad ir kaip bū­tų, nie­ko ge­ro Bri­tų salose „Wi­ki­ Leaks“ va­das ne­pa­sie­kė.

Ne­pa­lan­kus nuo­spren­dis

Po to, kai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos aukš­ta­sis tei­sin­gu­mo teis­mas nu­ ta­rė, kad J.As­san­ge’as tu­ri bū­ti per­duo­tas Šve­di­jai, „Wi­ki­Leaks“ sie­lai li­ko vie­na ga­li­my­bė – Eu­ro­ pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas.

Bri­tų teis­mo nu­ta­ri­mas bu­vo aiš­ kus ir ka­te­go­riš­kas. „Pra­šy­mas dėl po­no As­san­ge’o ekst­ra­di­ci­jos bu­vo pa­teik­tas tei­sė­ tai, o jo ape­lia­ci­ja prieš ekst­ra­di­ci­ją ati­tin­ka­mai yra at­me­ta­ma“, – lem­ tin­gą nuo­spren­dį pa­skel­bė Aukš­to­ jo tei­sin­gu­mo teis­mo pir­mi­nin­kas Ni­cho­las Phil­lip­sas.

J.As­san­ge’as be­veik dve­jus me­ tus sie­kė iš­veng­ti ekt­ra­di­ci­jos į Šve­di­ją. Ta­čiau jam nė kar­to ne­ pa­si­se­kė. Že­mes­nės ins­tan­ci­jos Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos teis­mas iš pra­džių pa­tvir­ti­no J.As­san­ge’o ekst­ra­di­ci­ją per­nai va­sa­rį. Ape­lia­ci­niam teis­mui pa­teik­ta ape­lia­ci­ja bu­vo at­mes­ ta lapk­ri­tį. Ga­liau­siai J.As­san­ge’as už­si­tik­ri­no lei­di­mą kreip­tis į Aukš­ tą­jį tei­sin­gu­mo teis­mą. Bet ir ja­me lau­kė ne­sėk­mė.

Ne­pa­vy­ko įro­dy­ti

Tie­sa, tei­sė­jas N.Phil­lip­sas dar su­ tei­kė 14 die­nų lai­ko­tar­pį, per ku­rį J.As­san­ge’o ad­vo­ka­tai ga­li pa­teik­ti pra­šy­mą iš nau­jo nag­ri­nė­ti by­lą.

Vis dėl­to Bri­tų sa­lo­se, kur nuo 2010 m. gruo­džio kas­dien tu­rė­da­ vo re­gist­ruo­tis po­li­ci­jo­je ir ne­šio­ti elekt­ro­ni­nę se­ki­mo apy­ran­kę, „Wi­ ki­Leaks“ įkū­rė­jas, re­gis, pra­lai­mė­jo.

Tai­gi, jis ke­liaus į Šve­di­ją, ku­rios pro­ku­ro­rai ke­ti­na jį ap­klaus­ti dėl kal­ti­ni­mų sek­sua­liai prie­ka­bia­vus prie dvie­jų mo­te­rų.

Es­mi­nis J.As­san­ge’o ad­vo­ka­ tų ar­gu­men­tas bu­vo tai, kad šve­dų pro­ku­ro­ras ne­tu­rė­jo tei­sės iš­duo­ ti areš­to or­de­rį „Wi­ki­Leaks“ įkū­ rė­jui, nes or­de­ris ne­bu­vo san­kcio­ nuo­tas tei­sė­jo.

Ta­čiau pen­kių iš sep­ty­nių Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos aukš­to­jo tei­ sin­gu­mo teis­mo tei­sė­jų to­kios kal­ bos neį­ti­ki­no.

Tai ap­skri­tą pa­rą trun­kan­tis koš­ma­ ras, nes ži­no­me, kad jis ne­sau­gus ir kad di­džiau­sios pa­sau­ly­ je vy­riau­sy­bės grie­ žia ant jo dan­tį.

Ne­pa­si­se­kė: dve­jus me­tus „Wi­ki­Leaks“ sie­la va­di­na­mas po­rta­lo įkū­rė­jas J.As­san­ge’as bri­tų tei­sė­sau­gą ban­

Ga­liau­siai vi­si tei­sė­jai su­ti­ko, kad šve­dų pro­ku­ro­ras tu­rė­jo rei­ kia­mus tei­si­nius įga­lio­ji­mus ir ga­ lė­jo iš­duo­ti or­de­rį areš­tuo­ti J.As­ san­ge’ą.

Pats aust­ra­las teis­mo, ku­ris vy­ko pa­čia­me Lon­do­no cent­re, po­sė­dy­ je ne­da­ly­va­vo. Pa­sak jo rė­mė­jo Joh­ no Pil­ge­rio, jis „už­stri­go trans­por­ to spūs­ty­je“.

Kal­ti­ni­mai iš Šve­di­jos

„Wi­ki­Leaks“ su­kė­lė Va­šing­to­no įtū­žį po to, kai po­rta­las pa­vie­ši­no dau­gy­bę įslap­tin­tų ka­ri­nių ir dip­ lo­ma­ti­nių do­ku­men­tų.

Net­ru­kus Šve­di­jo­je dvi bu­vu­ sios „Wi­ki­Leaks“ po­rta­lo sa­va­no­ rės pra­si­ta­rė, kad J.As­san­ge’as prie jų sek­sua­liai prie­ka­bia­vo ir jos bu­vo

dė įti­kin­ti, kad jam Šve­di­jo­je mes­ti kal­ti­ni­mai – po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ti.

ver­čia­mos su juo my­lė­tis. Mo­te­rų ad­vo­ka­tas Clae­sas Borgströ­mas pa­ žė­rė kri­ti­kos bri­tų teis­mams, kad šie tiek lai­ko ati­dė­lio­jo ekst­ra­di­ci­ją. „Nie­kaip ne­ga­liu su­vok­ti, ko­dėl tiek lai­ko pri­rei­kė. Jie vis­ką tu­rė­jo nuo 2010 m. Su­tin­ku, kad tu­rė­jo bū­ ti at­lik­tos vi­sos pro­ce­dū­ros, ta­čiau tai tik­rai per il­gas lai­ko tar­pas. To­dėl kri­ ti­kuo­ju, nes tai pa­pil­do­mi rū­pes­čiai ma­no klien­tėms“, – sa­kė ad­vo­ka­tas.

Pats „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jas kal­ti­ ni­mus sek­sua­li­niu prie­ka­bia­vi­mu ka­te­go­riš­kai nei­gė, ta­čiau pri­pa­ ži­no, kad my­lė­jo­si su mer­gi­no­mis, ta­čiau bend­ru su­ta­ri­mu.

Taip pat jis pa­reiš­kė, kad kal­ti­ni­ mai prieš jį – po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ti, esą už jų ga­li sto­vė­ti JAV.

Va­šing­to­nas jau pa­reiš­kė, jog or­ga­ni­zuos ka­ri­nį tri­bu­no­lą ar­ mi­jos ser­ž an­t ui Brad­l ey Man­ nin­g ui, ku­r is, kaip ma­n o­m a, nu­te­k i­n o slap­t us do­k u­m en­t us „Wi­ki­Leaks“.

O „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jas bai­mi­ na­si, kad jam JAV ga­li bū­ti iš­kel­ti kal­ti­ni­mai šni­pi­nė­ji­mu ir są­moks­ lo ren­gi­mu.

Jau­čia­si ne­sau­gus

Po teis­mo po­sė­džio Lon­do­ne su­si­ rin­ku­siems žur­na­lis­tams J.As­san­ ge’o mo­ti­na Chris­ti­ne sa­kė, kad jos sū­nus jau­čia­si ne­sau­gus. „Tai ap­skri­tą pa­rą trun­kan­tis koš­ma­ras, nes ži­no­me, kad jis ne­ sau­gus ir kad di­džiau­sios pa­sau­ly­

„Reu­ters“ nuo­tr.

je vy­riau­sy­bės grie­žia ant jo dan­ tį“, – sa­kė mo­te­ris prieš teis­mą.

Ji pri­d ū­r ė, kad sū­n ui ke­l ia­m i ne­pag­r įs­t i kal­t i­n i­m ai ir kad jis ga­li bū­ti „izo­liuo­tas nuo pa­sau­lio, vie­nu­tė­je, dar prieš jį ap­klau­siant ar­ba pa­tei­kiant jam kal­ti­ni­mus“. Šve­di­jos pro­ku­ro­rai ar­gu­men­ta­ vo, kad bri­tų spren­di­mas pa­ten­ kin­ti J.As­san­ge’o ape­lia­ci­ją reikš­ tų, kad su­triks spar­čiai vei­kian­ti Eu­ro­pos areš­to or­de­rių sis­te­ma, o tai tu­rė­tų pa­da­ri­nių vi­sa­me že­my­ ne. „Or­de­rius Šve­di­jo­je iš­duo­da pro­ ku­ro­ras. Taš­kas“, – sa­kė Šve­di­jos pro­ku­ra­tū­ros val­dy­bos at­sto­vė Ka­ rin Ro­san­der.

BBC, „Dai­ly Mail“, AFP, BNS inf.

Ar ai­riai mes iššūkį Eu­ro­pos taupymo planui?

Ai­riai bal­suo­ja re­fe­ren­du­me, ku­ ria­me spręs, pri­tar­ti Eu­ro­pos fi­nan­ si­nio sta­bi­lu­mo pa­ktui ar ne.

Kol kas prie šio pa­kto pri­si­jun­gė vi­ sos ES vals­ty­bės, iš­sky­rus Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją ir Če­ki­jos Res­pub­li­ką.

Pra­ha ir Lon­do­nas pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na per­leis­ti Briu­se­liui sa­vo fi­nan­sų kont­ro­lės. O ai­riai ke­ti­na sa­vo žo­dį tar­ti re­fe­ren­du­me.

Ai­ri­jos prem­je­ras En­da Ken­ny tvir­ti­no, kad ti­ki­si tau­tos pa­lai­ky­

mo. Apk­lau­sos ro­dė, jog ai­riai pa­ lan­kiai ver­ti­na pa­ktą, nors čia pat pa­brėž­ta, kad daug gy­ven­to­jų dar nė­ra ap­si­spren­dę. Tie­sa, dėl bend­ ros tau­py­mo po­li­ti­kos Eu­ro­po­je nuo­gąs­ta­vi­mų yra ne tik Ai­ri­jo­je.

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as ža­dė­jo, kad jo prio­ri­ te­tas bus ne tik tau­py­mas, ta­čiau ir eko­no­mi­kos au­gi­mas, o grai­kai, ypač iš kai­rių­jų ša­lies par­ti­jų, ap­ skri­tai pa­reiš­kė, kad no­rė­tų per­si­ de­rė­ti su kre­di­to­riais dėl tau­py­mo

prie­mo­nių. Nau­jo­ji su­tar­tis taps pri­va­lo­ma, kai jai pri­tars 12 ES ša­ lių. Ai­ri­jos prieš­ta­ra­vi­mas ne­tu­rė­ tų tu­rė­ti po­vei­kio pa­ktui, nes ša­lis ne­tu­ri ve­to tei­sės, ta­čiau tai ap­ri­ bo­tų pa­čios Ai­ri­jos ga­li­my­bes sko­ lin­tis pi­ni­gų iš Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mo.

Ai­riai 2010 m. lapk­ri­tį ga­vo 85 mlrd. eu­rų pa­gal­bos pa­ke­tą iš ES ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do. Da­ bar bai­mi­na­ma­si, kad ga­li pri­reik­ ti ir ant­ro­jo pa­ke­to. „Ma­no­me, kad

lais­vas priė­ji­mas prie Eu­ro­pos sta­ bi­lu­mo me­cha­niz­mo – bū­ti­nas.

Nors da­ro­me vis­ką, kad mums ne­ rei­kė­tų ant­ro­jo pa­ke­to, nie­kas ne­ ga­li bū­ti dėl nie­ko tik­ras“, – sa­kė vie­nos di­džiau­sių Ai­ri­jos opo­zi­ci­ nės par­ti­jos „Fian­na Fail“ at­sto­vas Seá­nas Ó Fearg­haí­las.

Jis pri­dū­rė: „Šios su­tar­ties ra­ti­ fi­ka­vi­mas leis su­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mo at­mos­fe­rą eu­ro zo­no­je, pri­ta­ri­mas ga­ran­tuo­tų Ai­ri­jos eko­no­mi­kai sta­ bi­lų au­gi­mą ir, ti­kė­ki­mės, si­tua­ci­

jos dar­bo rin­ko­je pa­ge­rė­ji­mą.“ Vis dėl­to nie­kas Ai­ri­jo­je nė­ra tik­ras, kaip baig­sis re­fe­ren­du­mas.

2008 m. Li­sa­bo­nos su­tar­tis ša­ ly­je bu­vo pa­tvir­tin­ta tik per ant­rą­ jį bal­sa­vi­mą, o šį kar­tą prem­je­ras E.Ken­ny įspė­jo, kad ant­ro­jo kar­to ne­bus. Pa­sak ko­men­ta­to­rių, re­fe­ ren­du­mas pa­ro­dys, ko­kios emo­ci­ jos vy­rau­ja vi­suo­me­nė­je. Ar ai­riai pa­var­go tau­py­ti, ar jiems vis dėl­to bai­mę ke­lia ša­lies atei­tis. „Deuts­che Wel­le“ inf.

16

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

sportas

„Žuvėdros“ šokėjus pasveikino meras Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas priėmė Klaipėdos „Žuvėdros“ šokėjus ir vadovus, po trejų metų pertraukos susigrąžinusius Europos sportinių šokių ansamblių čempionų vardus.

Susitikimas: šokėjai, jų vadovai sulaukė mero dėmesio.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Jūsų indėlis garsinant miesto ir universiteto vardą pasaulyje sunkiai įvertinamas. Stabilumas, nuosekli skrydžio trajektorija

aukščiausiame orbitos taške tapo įprasta. Įsitikinęs, kad „Žuvėdra“ negali skristi žemai“, – sakė miesto vadovas.

Vienoje (Austrija) vykusiose Senojo žemyno pirmenybėse mūsų atstovai akivaizdžiai pranoko pa-

grindinius konkurentus – rusus ir vokiečius.

Uostamiesčio šokėjai pirmą vietą užėmė šokdami pagal kompoziciją „Rock you like a hurricane“. Tai buvo aštuntoji Lietuvos komandos auksinė pergalė

Vytauto Petriko nuotr.

Europos čempionatuose. Sidabro medalius iškovojo Tiumenės „Vera“ (Rusija), bronzos – Brėmeno „Grün-Gold-Club“ (Vokietija). „Sėkmingą pasirodymą lėmė gerai sucementuota ekipa.

Per laikotarpį nuo praėjusių metų pasaulio čempionato, vykusio gruodžio mėnesį, „Žuvėdroje“ buvo minimalūs pokyčiai“, – pasidžiaugė ilgametis „Žuvėdros“ vadovas Romaldas Idzelevičius.

Mažiesiems krepšininkams – bronzos medaliai

Emocijos: vaikų varžybos nepalieka abejingais nei trenerių, nei mamų.

Prizininkai: V.Knašiaus KM jauniesiems žaidėjams pergalė dėl trečiosios vietos atnešė begalę džiaugsmo.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Paskutinieji Moksleivių krepšinio lygos sezoną baigė mažiausi Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai, gimę 2000 metais.

„Pirmojo iššūkio“ čempionate dalyvavę Alfredo Kaniavos ugdomi berniukai pateko tarp keturių pajėgiausių penketukų, kurie medalius dalijosi Garliavoje.

Uostamiesčio ekipai nepasisekė burtai. Pusfinalyje teko susiremti su būsimaisiais čempionais – Vilniaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijos komanda. Tačiau klaipė-

diečiai nieku gyvu nenorėjo pralaimėti. Sostinės ekipa šventė pergalę po atkaklios kovos 86:78.

Kitose pusfinalio rungtynėse susitiko du Kauno penketukai – Arvydo Sabonio krepšinio centro „Liūtukai“ ir „Tornado“. „Saboniukai“ išplėšė pergalę 66:61.

Varžybose dėl bronzos medalių klaipėdiečiai, gerai gynę savo krepšį, be didesnio vargo parklupdė „Tornado“ žaidėjus 57:44.

Auksas sužvilgo ant „marčiulioniukų“ krūtinių. Jie finale irgi nesunkiai 82:67 nugalėjo „Liūtukus“. Į naudingiausių žaidėjų penketuką pateko klaipėdietis Modestas Marščionka.

17

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

sportas Galvės ežere surengtose Lietuvos irklavimo taurės varžybose sėkmė neaplenkė Klaipėdos sportininkų.

Sporto telegrafas Tinklinis. Europos jaunių (iki 18 metų) paplūdimio tinklinio čempionės Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų ir klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė nesėkmingai debiutavo aukščiausiojo lygio suaugusiųjų varžybose – Europos moterų čempionato finaliniame etape Olandijoje. Pirmąjį keturių ekipų A grupės mačą lietuvaitės per 26 min. 0:2 (11:21, 13:21) pralaimėjo favoritėmis laikomoms čekėms Lenkai Haječkovai bei Hanai Klapalovai.

Patikra: irklavimo taurės regata sportininkams buvo pirmasis rimtas sezono jėgų išbandymas.

Kova dėl taurės ir vietų rinktinėse Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Suaugusių vyrų grupėje net tris kartus pirmi buvo Dovydas Balsys, Marius Ralickas, irkluodami dvivietę, keturvietę ir aštuonvietę valtis.

Zigmo Gudausko auklėtiniai iškovojo teisę atstovauti Lietuvai pasaulio jaunimo čempionate. Į jį taip pat vyks Liudviko Mileškos ir Ta-

do Katlioriaus treniruojami Dominykas ir Kristijonas Bernotai bei Edvardas Babarskas.

Po kovų Trakuose bilietai į Senojo žemyno jaunių irklavimo pirmenybes garantuoti dviviete be vairininko valtimi rungtyniavusiems K.Bernotui ir E.Babarskui taip pat Klaipėdos jaunių aštuonvietei ekipai (vairininkas Dovydas Donskis, treneriai L.Mileška ir T.Katliorius).

Klaipėdiečiai – prizininkai Keturvietės valtys su vairininku 2.Klaipėda-1 (Mantas Muliuolis, Jurgis (vyrai) Jurgilevičius, Gediminas Girdvainis, Mantas Malakauskas, Rokas Gedri2.Dominykas Bernotas, Edvardas Ba- mas, Lukas Virketis, Kristijonas Berbarskas, Tautvydas Vaitkūnas, Žyginotas, Edvardas Babarskas, vairininmantas Deimantavičius, vairininkas kas Dovydas Donskis) Dovydas Donskis) Keturvietės valtys be vairininko 3.Klaipėda-2 (Dominykas Bernotas, Tomas Plauška, Tautvydas Vaitkūnas, Žy(vyrai) gimantas Deimantavičius, Karolis Ši1.Dovydas Balsys, Marius Ralickas, Pe- maitis, Jonas Mockevičius, Jonas Sratras Maciulevičius (Vilnius), Martynas gauskas, Martinas Juzaitis, vairininkas Mickus (Trakai) Edgaras Mila) Lengvo svorio vienvietės valtys Dvivietės valtys be vairininko (vyrai) (jauniai) 2.Tomas Plauška 1.Kristijonas Bernotas, Edvardas BaLengvo svorio dvivietės porinės barskas valtys (vyrai) 2.Simonas Mockus, Martynas Bertulis 1.Tomas Plauška, Karolis Sanklodas 3.Mantas Muliuolis, Jurgis Jurgilevi(Vilnius) čius Dvivietės valtys be vairininko 3.Gintarė Bandžytė, Eisvė Stulpinaitė (vyrai) 1.Dovydas Balsys, Marius Ralickas

Keturvietės valtys be vairininko (jauniai)

Lengvo svorio dvivietės valtys (vyrai) 1.Kristijonas Kerekešas, Lukas Tučkus, Simonas Mockus, Martynas Bertulis 2.Jonas Sragauskas, Tomas Plauška 3.Karolis Šimaitis, Jonas Mockevičius Aštuonvietės valtys (vyrai) Geriausieji: Klaipėdos irkluotojai D.Balsys, M.Ralickas laimėjo trijų kla-

sių varžybas.

2.Adomas Kubilius, Airidas Murauskis, Benediktas Strazdauskis, Dalius Kazlauskas

1.Lietuvos rinktinė (Marius Ralickas, 2.Gintarė Bandžytė, Gintarė KasnausDovydas Balsys) kytė, Dovilė Gineitytė, Julija Lėbaitė

Derybos. Jono Valančiūno, kurį 2011 metų NBA naujokų biržoje penktu šaukimu pasirinko Toronto „Raptors“ klubas, išpirkos kaina siekia 2,4 milijono JAV dolerių, arba 6,76 mln. litų. Taip teigia svetainės NBA.com žurnalistas Scottas Howardas-Cooperis. Pasak jo, J.Valančiūnas pradėjo derybas su savo klubu Vilniaus „Lietuvos rytu“ dėl išpirkos. Pranešama, kad „Raptors“ galės sumokėti tik dalį išpirkos sumos – 550 tūkst. dolerių, o likusius pinigus – 1,85 mln. dolerių (5,2 mln. litų) – turėtų sumokėti pats krepšininkas. Spėjama, kad 20metis Lietuvos rinktinės vidurio puolėjas kitą sezoną tikrai turėtų žaisti NBA. Futbolas. Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė pradėjo rungtynių maratoną – per pusantros savaitės sužais dvejas kontrolines ir dvejas Baltijos taurės turnyro rungtynes. Šie mačai – pirmasis krikštas naujajam komandos treneriui vengrui Csabai Laszlo. Antradienį lietuviai draugiškosiose rungtynėse Nijone, esančiame apie 25 kilometrus nuo antro pagal dydį Šveicarijos miesto Ženevos, susitiko su 2012 metų Europos čempionatui besirengiančiais Rusijos futbolininkais. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 0:0.

Rinktinė. Lietuvos moterų rinktinė vakar Druskininkuose baigė antrąją treniruočių stovyklą. Šiandien ji išskris į Helsinkį. Suomijos sostinėje birželio 1 ir 2 d. lietuvės sužais dvejas kontrolinės rungtynes su šios šalies rinktine. Į Suomiją vyks 12 krepšininkių: Gabrielė Gutkauskaitė, Inesa Visgaudaitė, Greta Šniokaitė, Marina Solopova, Mantė Kvederavičiūtė, Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė, Gintarė Mažionytė, Kristina Vengrytė, Julita Bungaitė, Lina Pikčiutė, Gintarė Petronytė ir Kristina Alminaitė.

Klaipėdos studentai – Baltijos šalių čempionai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Mūsų universiteto futbolininkai iš Helsinkyje vykusių studentų SELL žaidynių grįžo laimingi. Jiems pirmą kartą pavyko laimėti aukso medalius, kovojant su Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Čekijos aukštųjų mokyklų komandomis.

Pirmą dieną Mariaus Komovo vadovaujami žaidėjai įveikė nuolatinius varžovus – Kauno technologijos universitetą (KTU) 1:0 ir nesunkiai – 8:3 nugalėjo Helsinkio (Suomija) Metropolijos taikomųjų mokslų aukštosios mokyklos septynetuką.

Antra diena buvo pradėta lengva pergale prieš latvius – Rygos agrokultūros universitetą 6:1.

Ketvirtfinalyje klaipėdiečiams teko dar kartą susiremti su Latvijos sostinės studentais. An-

trasis susitikimas baigėsi dar akivaizdesne lietuvių pergale 10:1.

Pusfinalyje daug nervų ir jėgų kainavo kova su Tartu (Estija) universitetu. Pergalę mūsų ekipai lėmė vienintelis Edgaro Lukoševičiaus įvartis baigiantis pirmajam kėliniui.

Paskutinę – trečiąją dieną klaipėdiečių laukė lemiamas susitikimas su KTU. Mūsų futbolininkai, prisiminę pralaimėjimą kauniečiams Lietuvos studentų finale, buvo kupini ryžto pasiekti revanšą. Ir jiems tai pavyko. Po Deniso Kuraškino ir Karolio Atučio įvarčių uostamiesčio ekipa šventė pergalę 2:1. „Tapome čempionais nepralaimėję nei vienerių rungtynių.

Ypač malonu, kad nugalėjome dažnai mums kojas pakišančius kauniečius“, – džiaugėsi M.Komovas.

Čempionai: stovi G.Avižonienė (KU sporto klubo pirmininkė), A.Kurbangalijevas, A.Tolis, D.Staponas,

A.Babachinas, T.Kazlauskas, S.Jurkus, S.Kaušas. Priekyje D.Paldauskas, M.Komovas. D.Kuraškinas, E.Lukoševičius. E.Zakaras, G.Žilys, K.Atutis.

23

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“.

Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių.

Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Tik atidžiai pasirinkite pokalbio temas, juk ne kasdien jūsų taip įdėmiai klausys.

Jautis (04 21–05 20). Tinkama diena užsiimti nauja veikla, ieškoti naujo hobio, žvalgytis po knygynus ar fonotekas. Popietę praleisite su puodeliu tikros kavos ir geru pašnekovu, tik sekite savo mintis.

Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas, su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu.

Vėžys (06 22–07 22). Ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų.

Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Šiandien pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis.

Mergelė (08 24–09 23). Esate kupinas energijos ir ambicijų.

Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Būsite paskatintas vyresnio ar autoritetingo žmogaus, tik neužmikite ant laurų.

Svarstyklės (09 24–10 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Pamatysite, kad viskas yra tuputį paprasčiau, nei atrodo. Branginkite tai, ką turite.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis.

Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių.

Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš.

Ožiaragis (12 22–01 20). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių.

Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Nesustokite ir nepasiduokite apatijai.

Vandenis (01 21–02 19). Laukia be galo ilga diena. Esate linkęs svajoti, atitrūkti nuo realybės. Šiandien jūsų idėjos bus miglotos, nesiseks logiškai ir nuosekliai mąstyti. Nesijaudinkite, šis laikas žalos nepridarys. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų ir jaunų žmonių požiūriai išsiskirs.

Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra.

Orai

Artimiausiomis dienomis laikysis vėsūs orai, numatomi trumpi lietūs. Šiandien daug kur trumpai palis, oras sušils iki 12–16 laipsnių šilumos.

Penktadienio naktį ir dieną numatomi trumpi lietūs. Naktį temperatūra svyruos apie 5–8, dieną apie 14–17 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 31 d.

+12

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+13

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+14

Utena

+12

5.00 22.07 17.07

152-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 214 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +18 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +20 Kopenhaga +15

kokteilis Švie­siap­lau­kių die­na Nei daug, nei ma­žai – prieš še­še­r ius me­tus pro­tin­gi dė­dės, sė­din­tys Jung­ ti­nių Tau­tų švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ ros or­ga­ni­za­ci­jo­je (UNES­CO) nu­spren­ dė, kad ge­gu­žės 31-oji tu­ri bū­ti Pa­sau­li­ nė švie­siap­lau­kių, dau­ge­ly­je tau­tų va­ di­na­mų blon­di­nė­mis, die­na.

Jie, tie dė­dės, sa­vo spren­di­mą mo­ty­va­ vo tuo, kad švie­siap­lau­kės mo­te­rys la­ biau trau­kia vy­rus nei ki­tos.

Ma­no­ma, jog to­dėl dai­lio­sios ly­ties at­ sto­vės ėmė daž­n iau da­ž y­t i plau­k us švie­siai.

Londonas +22 Madridas +34 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +27 Oslas +15 Paryžius +22 Pekinas +28

Praha +20 Ryga +14 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +13 Tel Avivas +30 Tokijas +23 Varšuva +19

Vėjas

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+15

+14

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Vardai Angelė (Anelė), Gintautas, Petronėlė, Rimvilė.

gegužės 31-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

9

10

10

8

5

10

10

10

8

6

8

10

9

7

8

rytoj

šeštadienį

1556 m. gi­mė Jur­gis Rad­ vi­la, LDK Ka­ta­l i­k ų baž­ ny­č ios vei­kė­jas, kar­d i­ no­las, me­mua­ris­tas. Pri­ si­dė­jo prie III Lie­t u­vos Sta­tu­to pa­ren­gi­mo.

1809 m. mi­rė aust­r ų kom­po­z i­to­r ius Fran­zas Jo­sep­has Hayd­nas.

1899 m. bri­t ų in­ž i­n ie­ rius Geor­ge’as Whi­te­ hou­se’as Af­r i­kos pel­kė­ se įstei­gė ge­le­ž in­ke­l io dirb­tu­ves – tai bu­vo Ke­ ni­jos sos­t i­nės Nai­ro­bio kū­ri­mo­si pra­džia.

1930 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­rius Clin­tas East­woo­das.

1931 m. Bah­rei­nas ta­po pir­mą­ja ara­bų vals­t y­ be, ku­r io­je bu­vo ap­t ik­ ta naf­ta.

1961 m. PAR ta­po ne­prik­ lau­so­ma vals­ty­be.

1988 m. JAV pre­z i­den­ tas Ro­nal­das Rea­ga­nas at­vy­ko į Mask­vą su­ma­ žin­t i įtam­pą dėl šal­to­jo ka­ro.

2007 m. ei­da­mas 81-uo­ sius me­tus Vil­n iu­je mi­ rė ak­to­r ius Lai­mo­n as No­rei­ka.

XVIII Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis. Li­ko 1 die­na

Po tre­jų me­tų de­ry­bų – C.Dul­fer Klai­pė­do­je Įta­ri­mas: ko ge­ro, ši­tą au­to­bu­sų

sto­te­lės pa­va­di­ni­mą da­žė blon­ di­nės.

Da­mų ti­pai pa­gal plau­kus Mo­te­ris, tu­rin­čias švie­sius plau­kus, va­ di­na blon­di­nė­mis. Jų sti­chi­ja – van­duo, kryp­tis – šiau­rė.

Rau­donp­lau­kės mo­te­rys daž­nai sie­ja­ mos su mis­ti­ka, bū­ri­mu, pa­slap­tin­gu­ mu ir int­ri­ga. Jų sti­chi­ja – ug­nis, kryp­ tis – pie­tūs.

Da­mas, tu­r in­čias tam­siai ru­dos spal­ vos plau­kus, va­di­na ša­te­nė­mis. Jų sti­ chi­ja – že­mė, kryp­tis – va­ka­rai.

Ats­to­ves su tam­siais (juo­dos spal­vos) plau­kais, va­di­na bru­ne­tė­mis. Jų sti­chi­ ja – oras, kryp­tis – ry­tai.

Blon­di­nai – nyks­tan­ti rū­šis Anot moks­li­nin­kų, na­tū­ra­li blon­di­nė – itin re­tas at­ve­jis. Pro­tin­guo­lių skai­čia­ vi­mu, 2022-ai­siais jų Že­mė­je iš vi­so ne­ liks. Per pa­sta­ruo­sius 50 me­tų vy­rų ir mo­te­rų švie­siais plau­kais vi­so­je pla­ne­ to­je su­ma­žė­jo nuo 49 pro­c. iki 14 pro­c.

Prie­žas­čių – ke­le­tas. Pag­rin­di­nės: kad vai­kas gim­tų blon­di­nu, to­kie tu­ri bū­ti abu tė­vai, švie­siap­lau­kių tau­tų at­sto­vai ap­si­ri­bo­ja šei­mo­je tu­rė­ti vie­ną vai­ką.

Moks­li­nin­kai įsi­ti­ki­nę, kad pa­sku­ti­nis bal­tap­lau­k is gims Suo­mi­jo­je, nes šio­ je vals­ty­bė­je gy­ve­na dau­giau­sia švie­ siap­lau­kių žmo­nių.

Links­mie­ji tirš­čiai Kar­tą lif­te įstri­go dvi blon­di­nės ir bru­ ne­tė.

Vie­na blon­di­nė šau­kia: – Gel­bė­ki­te!

Ki­ta blon­di­nė rė­kia: – Gel­bė­ki­te!

Bru­ne­tė pa­ta­rė: – Šau­ki­te kar­tu.

Tuo­met blon­di­nės rik­te­lė­jo: – Kar­tu! Kar­tu! Čes­ka (397 719; ne­si­sie­lo­ki­me. Kol che­mi­ja gy­vuos, tol blon­di­nių bus)

Ža­vio­ji ir ne­pri­lygs­ta­mo­ji Can­dy Dul­fer į XVIII Klai­pė­dos pi­lies džia­ zo fes­ti­va­lio sce­ną lips jau šį šeš­ta­ die­nį. Or­ga­ni­za­to­riai nea­be­jo­ja, kad ga­li­my­be ją iš­girs­ti gy­vai ir pa­si­mė­ gau­ti imp­ro­vi­za­ci­niu jos ta­len­tu, ir dar ne­mo­ka­mai, – pa­si­nau­dos ne tik vi­si Lie­tu­vos me­lo­ma­nai, bet ir ša­lių kai­my­nių gy­ven­to­jai.

„Šios gar­sios olan­dų sak­so­fo­ni­ nin­kės at­lie­ka­mas me­lo­di­jas dau­ gu­ma Lie­tu­vos žmo­nių mo­ka min­ ti­nai. C.Dul­fer kom­po­zi­ci­ja „Lil­ly was he­re“, 1990-ai­siais ta­pu­si pa­ sau­li­niu hi­tu, ku­rį į sa­vo re­per­tua­rą įtrau­kia ko­ne kiek­vie­nas sa­ve ger­ bian­tis sak­so­fo­ni­nin­kas, ji nuo­lat skam­ba ra­di­jo lai­do­se, ren­gi­niuo­ se, šven­tė­se, ka­vi­nė­se. Can­dy pa­ si­ro­dy­mo Klai­pė­do­je są­ly­gas su jos va­dy­bi­nin­kais de­ri­no­me net tre­jus me­tus. Džiau­gia­mės, kad C.Dul­fer at­vyks­ta bū­tent šiais me­tais – per mies­to ju­bi­lie­jų ir 18-ąjį fes­ti­va­lio gim­ta­die­nį,“ – apie il­gą at­li­kė­jos ke­lią į Klai­pė­dą pa­sa­ko­jo fes­ti­va­lio va­do­vė In­ga Grub­liaus­kie­nė.

Sak­so­fo­ni­nin­kė at­vyks­ta drau­ ge su sa­vo gru­pe. Ko­man­do­je – 13 mu­zi­kan­tų ir tech­ni­nių dar­buo­ to­jų. Šios „Gram­my“ no­mi­nuo­tos at­li­kė­jos pa­si­ro­dy­mo lau­kia tiek „po­pso“, tiek leng­vos inst­ru­men­ ti­nės mu­zi­kos, tiek ne­pre­ten­zin­go džia­zo mu­zi­kos mė­gė­jai. Kiek­vie­ na jos iš­gro­ja­ma na­ta ta­ry­tum per­ skro­džia šir­dį ir pa­lie­čia iki gel­mių.

Gy­vi šios itin cha­riz­ma­tiš­kos mu­ zi­kan­tės pa­si­ro­dy­mai, trykš­tan­tys ener­gi­ja, aist­ra ir tem­pe­ra­men­ tu, imp­ro­vi­zuo­tais dia­lo­gais su ki­ tais inst­ru­men­tais – yra stip­rio­ ji C.Dul­fer pu­sė, di­džiu­lė pa­lai­ma vi­siems klau­sy­to­jams.

C.Dul­fer va­dy­bi­nin­kai pa­tei­ kė fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riams iš­sa­ mų są­ra­šą rei­ka­la­vi­mų, ku­rie la­bai

tiks­lūs ir konk­re­tūs, bet tik­rai nė­ ra ko­kie nors iš­skir­ti­niai ar įno­rin­gi.

Juo­se nu­ro­dy­ta, ko­kio ly­gio trans­ por­tas tu­ri juos pa­si­tik­ti, pa­gei­dau­ ja­ma pa­teik­ti „Per­rier“ ne­ga­zuo­tą van­de­nį, tik at­vy­kus – lėk­tu­vas at­ skren­da vi­dur­nak­tį – jai ir vi­sai ko­ man­dai tu­ri bū­ti pa­ruoš­ta švie­žiai spaus­tų span­guo­lių, apel­si­nų bei ana­na­sų sul­čių, ge­ro vy­no bei sū­rių rin­ki­nys. Są­ra­še aiš­kiai ak­cen­tuo­ta, kad mais­tas tu­ri bū­ti tik švie­žias.

Iš oro uos­to į uos­ta­mies­tį at­li­ kė­ją at­veš erd­vus au­to­bu­sas. Be­je, tas pa­ts au­to­bu­sas vė­liau or­ga­ni­ zuo­tai at­veš ir me­lo­ma­nus iš Vil­ niaus ir Kau­no. „Bi­lie­tai į C.Dul­fer kon­cer­tą bet kur ki­tur kai­nuo­tų nuo 130 iki 180 li­tų, ta­čiau fes­ti­va­lio mi­si­ja yra pri­ sta­ty­ti pa­sau­ly­je ver­ti­na­mus at­ li­kė­jus kuo di­des­nei au­di­to­ri­jai žmo­nių. Esa­me be ga­lo dė­kin­gi rė­ mė­jams už iš­skir­ti­nę ga­li­my­bę Va­ ka­rų Lie­tu­vos gy­ven­to­jams iš­girs­ti ge­riau­sius kon­cer­tus ne­mo­ka­mai,“ – sa­kė I.Grub­liaus­kie­nė. www.jazz.lt

Rū­pes­tis: C.Dul­fer va­dy­bi­nin­kai pa­tei­kė fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riams iš­

sa­mų rei­ka­la­vi­mų są­ra­šą.