2012-06-01 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

penktADIENIS, birželio 1, 2012

www.kl.lt

127 (19 428)

Kaina 1,30 Lt

Stu­di­jos – ša­lia na­mų Kur stu­di­juo­ti? Nea­be­jo­ti­nai ne­ma­ža da­lis abi­tu­rien­tų į šį klau­si­mą at­sa­kė ge­ro­kai anks­čiau, nei bai­gė­si moks­ lo me­tai, kai ku­riems tai vis dar kan­ki­na­ma di­le­ma.

Ir nors pres­ti­ži­nė­mis ti­tu­luo­ja­mos aukš­to­sios mo­kyk­ los tel­kia­si ša­lies sos­ti­nė­je, uos­ta­ mies­čio mo­ky­mo įstai­gos me­ta sa­vus pa­trauk­lu­mo ko­zi­rius.

„Užei­ki­te, mes čia prieš dvi va­lan­das nu­trau­kė­me ga­my­bą.“ Mi­nist­rą ir me­rą į mor­gą pa­kvie­tė uos­ta­mies­čio teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tų va­do­vas Vid­man­tas Ar­mo­nas.

5p.

Išs­kir­ti­nei įmo­nei – ti­tu­las As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ skelb­ti Rū­ pes­tin­giau­sios įmo­nės rin­ki­mai pa­sie­kė fi­ni­šą. Va­kar tarp­tau­ti­nė­ je Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­ mų pa­ro­do­je ap­do­va­no­ta Rū­pes­ tin­giau­sia mies­to įmo­nė. Dau­giau­ sia klai­pė­die­čių bal­sa­vo už bend­ ro­vę „Klai­pė­dos duo­na“.

Nus­te­bi­no da­ly­vių skai­čius Už­duo­tis: kas­met tūks­tan­čiams ša­lies abi­tu­rien­tų ten­ka ap­si­spręs­ti, ko­kias stu­di­jas pa­si­rink­ti.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Kuo ar­čiau, tuo pi­giau

Šian­dien pra­si­de­dan­ti sto­jan­čių­jų į ša­lies aukš­tą­sias mo­kyk­las re­gist­ ra­ci­ja ir šie­met var­gu ar pa­teiks di­ de­lių ne­ti­kė­tu­mų.

Kaip pri­pa­ži­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­

ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė, dau­giau­sia abi­tu­rien­tų ren­ka­si Vil­niaus uni­ ver­si­te­tą, ant­ras pa­gal po­pu­lia­ru­mą – My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­tas.

Lie­tu­vos aukš­tų­jų mo­kyk­lų aso­ cia­ci­jos bend­ra­jam priė­mi­mui or­ ga­ni­zuo­ti duo­me­ni­mis, uos­ta­mies­ ty­je vei­kia de­vy­nios aukš­to­sios mo­kyk­los ar jų pa­da­li­niai, iš ku­rių pen­kios – ko­le­gi­jos.

Pa­sak L.Priž­gin­tie­nės, ku­rios iš šių mo­ky­mo įstai­gų po­pu­lia­riau­ sios tarp klai­pė­die­čių, bū­tų sun­ ku pa­sa­ky­ti. „To­kio iš­sa­maus ty­ri­mo ne­ bu­vo at­lik­ta. Ta­čiau ma­nau, kad klai­pė­die­čiai mie­lai ren­ka­si mū­sų mies­te esan­čias mo­ky­mo įstai­gas.

Pir­miau­sia gal­būt dėl so­cia­li­nių prie­žas­čių, nes ne kiek­vie­nas ga­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

li iš­leis­ti stu­di­juo­ti vai­ką to­li nuo na­mų“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Tarp­tau­tiš­kes­nio nė­ra

Kai ku­rios uos­ta­mies­čio aukš­to­sios mo­kyk­los bū­si­muo­sius stu­den­tus sie­kia vi­lio­ti ne tik stu­di­jų ko­ky­be, bet ir iš­skir­ti­nu­mu – tai yra pa­siū­ ly­ti tai, ko ne­ga­li pa­siū­ ly­ti ki­ti.

4

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vės Mi­la­nos Ma­či­ jaus­kie­nės tei­gi­mu, vi­sai ne­ti­kė­tai į šį ti­tu­lą pre­ten­da­vo net 31 uos­ta­ mies­čio įmo­nė.

Tai bend­ro­vės „Ari­jus“, „Avi­te­los pre­ky­ba“, „Be­ga“, „Ed­ri­ja“, „Elekt­ ri­fik ­ a­ci­jos pa­slau­gos“, So­do cent­ras „Fre­zi­ja“, „Gri­dins Group LT“, „Klai­ pė­dos bal­dai“, „Klai­pė­dos duo­na“, „Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja (KLAS­CO)“.

3

2

penktadienis, birželio 1, 2012

miestas

Vers­lo ren­gi­niai dre­bi­no Klai­pė­dą Va­kar uos­ta­mies­ty­ je pra­si­dė­jo tris die­ nas truk­sian­tis vers­ lo ren­gi­nių ma­ra­to­ nas. Tarp­tau­ti­ne Va­ ka­rų Lie­tu­vos vers­ lo pa­sie­ki­mų pa­ ro­da su­si­do­mė­ jo dau­giau nei 100 vers­lo bei moks­ lo įmo­nių, tu­riz­mo vers­lo fo­ru­mu – 39 už­sie­nio įmo­nės iš 6 ša­lių, o kon­tak­tų mu­gė­je pla­nuo­ja­ma be­veik 300 su­si­ti­ki­ mų su 9 vals­ty­bių at­sto­vais.

Vik­to­ras Kro­lis:

Vi­sa tai ne­bū­tų įma­ no­ma pa­da­ry­ti be idė­jos pa­lai­ky­mo tarp įmo­nių – rū­mų na­rių, par­tne­rių tiek Lie­tu­vo­je, tiek už jos ri­bų ge­ra­no­riš­ku­mo ir en­tu­ziaz­mo.

Ati­da­ry­mas: Klai­pė­dos are­no­je tarp­tau­ti­nę Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­dą ati­da­rė Klai­pė­dos me­

ras V.Grub­liaus­kas, JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je A.E.Der­se, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras E.Ma­siu­lis ir Klai­pė­dos pre­ ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų pre­zi­den­tas B.Pet­raus­kas.

ta­tuo­ti, kad per dve­jus su pu­se me­ tų, ku­riuos ji pra­lei­do mū­sų ša­ly­je, vis dau­giau stam­bių JAV kom­pa­ni­ jų ryž­ta­si čia in­ves­tuo­ti.

Klai­pė­do­je – ki­nų žval­gy­tu­vės

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vals­ty­bės stu­bu­ras

„Va­ka­rų Lie­tu­va ir Klai­pė­da vi­sa­ da pa­si­žy­mė­jo sa­vo iš­skir­ti­nu­mu.

Bū­tent čia ky­la ino­va­ty­vios idė­jos, čia žmo­nės su­ge­ba mąs­ty­ti lais­ viau, čia gims­ta svar­būs vals­ty­bei spren­di­mai“, – pa­ro­dos ati­da­ry­me sa­kė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis.

Jam ant­ri­no ir uos­ta­mies­čio me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. „Vi­sa tai ne­bū­tų įma­no­ma pa­da­ ry­ti be idė­jos pa­lai­ky­mo tarp įmo­ nių – rū­mų na­rių, par­tne­rių tiek Lie­tu­vo­je, tiek už jos ri­bų ge­ra­no­ riš­ku­mo ir en­tu­ziaz­mo“, – ti­ki­no Klai­pė­dos pra­mo­nės ir ama­tų rū­ mų va­do­vas Vik­to­ras Kro­lis.

JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­je An­ne E.Der­se džiau­gė­si, ga­lė­da­ma kons­

Uos­ta­mies­čio vers­lo ren­gi­niuo­ se – tarp­tau­ti­nė­je Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je bei Tu­ riz­mo vers­lo fo­ru­me mu­gė­je ap­si­ lan­kė ir sve­čiai iš Ki­ni­jos. Še­šių as­me­nų Ki­ni­jos Da­lian mies­to vers­lo de­le­ga­ci­ją Klai­pė­dos pre­ky­bos pra­mo­nės ir ama­tų rū­ mų at­sto­vai įvar­di­ja kaip sa­vo­tiš­ kus žval­gus, sie­kian­čius iš­siaiš­kin­ti vers­lo ga­li­my­bes uos­ta­mies­ty­je.

Ki­nai ieš­ko ke­lio per Klai­pė­dą į Da­lian mies­tą, esan­tį ša­lia Ru­si­jos tarp Cha­ba­rovs­ko ir Vla­di­vos­to­ko. „Jei mums kar­tu su Uos­to di­ rek­ci­ja pa­vyks už­megz­ti kon­tak­ tus su ki­nais, tai bū­tų vie­nas di­ džiau­sių šių mū­sų vers­lo ren­gi­nių pa­sie­ki­mų“, – įsi­ti­ki­nu­si Klai­pė­ dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vi­ da Ka­žu­ro.

Tu­riz­mo au­gi­mas džiu­gi­na

Mū­sų ša­lis ir pa­jū­ris do­mi­na ne tik vers­li­nin­kus, bet ir dau­ge­lio ša­lių tu­ris­tus.

Ap­do­va­no­ji­mas: už nuo­pel­nus

Įver­ti­no: už ne­for­ma­lią pa­gal­bą, plė­to­jant vers­lo ry­šius Ru­si­jos Fe­de­

„Tu­riz­mo au­gi­mo tem­pai yra ge­ ri. Šių me­tų pir­mą ket­vir­tį, pa­ly­ gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu per­ nai, vieš­bu­čiuo­se klien­tų skai­čius išau­go 13 pro­cen­tų. Tai aki­vaiz­ džiai ge­rė­jan­ti si­tua­ci­ja“, – Tu­ riz­mo vers­lo fo­ru­me džiau­gė­si su­ si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras Rim­vy­das Vaš­ta­kas. Šiuo me­tu Klai­pė­do­je ruo­šia­ mi ati­da­ry­ti ar re­mon­tuo­ja­mi trys vieš­bu­čiai, ir tai reikš­tų, jog vers­ li­nin­kai ren­gia­si tu­ris­tų gau­sė­ji­ mui, ta­čiau Klai­pė­dos tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­ro va­do­vė Ro­me­na Sa­vic­kie­nė ra­gi­na bū­ti rea­lis­tais.

Kad bū­tu­me dar pa­trauk­les­ni už­ sie­nie­čiams, mies­te trūks­ta lan­ ko­mų ob­jek­tų.

vers­le Dar­bo žvaigž­dė įtei­kta L.Ma­kū­nui.

Galimybė: parodoje savo verslą pristatė per 100 įmonių iš Lietuvos ir už­

sienio.

ra­ci­jo­je, V.Kro­lis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­niam kon­su­lui Ka­li­ning­ ra­de V.Stan­ke­vi­čiui įse­gė pa­dė­kos ženk­lą.

Ap­do­va­no­jo už nuo­pel­nus

Va­kar Vers­lo tu­riz­mo fo­ru­me Lie­ tu­vos ge­ne­ra­li­niam kon­su­lui Ka­ li­ning­ra­de Vac­la­vui Stan­ke­vi­čiui įteik­tas Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­ mo­nės ir ama­tų rū­mų pa­dė­kos ženk­las.

V.Stan­ke­vi­čiui ap­do­va­no­ji­mas skir­tas už ne­for­ma­lią pa­gal­bą, plė­ to­jant vers­lo ry­šius Ru­si­jos Fe­de­ra­ ci­jo­je. Tai bu­vo ne vie­nin­te­lis ap­ do­va­no­ji­mas.

Lie­tu­vos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų aso­cia­ci­jos va­do­vas Ri­man­tas Stan­ke­vi­čius už nuo­pel­ nus vers­le Dar­bo žvaigž­dę įtei­kė klai­pė­die­čiui L.Ma­kū­nui. „Dar­bo žvaigž­de žmo­nės ap­do­ va­no­ja­mi Rū­mų ta­ry­bos spren­di­mu.

Jei žmo­gus sa­vo dar­be ir gy­ve­ni­me yra nu­si­pel­nęs pa­gar­bos, ak­ty­viai reiš­kia sa­vo pa­siū­ly­mus, ku­riuos ga­li­ma pri­tai­ky­ti pro­fe­si­nė­je veik­lo­ je ar sie­kiant įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų, jis įver­ti­na­mas šiuo ap­do­va­no­ji­mu“, – sa­kė Lie­tu­vos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų aso­cia­ci­jos va­do­vas R.Stan­ke­vi­čius.

De­ry­bi­nin­kai: vers­lo ren­gi­niuo­se Klai­pė­do­je su­lauk­ta ir de­le­ga­ci­jos iš Ki­ni­jos Da­lian mies­to.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

penktadienis, birželio 1, 2012

miestas Vie­šė­jo sve­čiai iš Mo­gi­lio­vo

Atp­lau­kė jū­rų mil­ži­nas

Mo­te­rys ir ŽIV

Klai­pė­do­je vie­šė­jo de­le­ga­ci­ja iš Mo­gi­lio­vo. Sve­čiai da­ly­va­vo Vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je, su­ si­ti­ko su mies­to me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku. Su­si­ti­ki­me bu­vo pri­sta­ty­ti abu mies­tai, ap­tar­tos bend­ra­dar­bia­vi­mo ga­li­my­bės.

Sve­čiai V.Grub­liaus­ką pa­kvie­tė da­ly­vau­ti lapk­ri­tį vyk­sian­čio­je kon­fe­ren­ci­jo­je Mo­gi­lio­ve.

Klai­pė­dos uos­te va­kar ry­tą pri­ si­švar­ta­vo jū­rų mil­ži­nas – krui­ zi­nis lai­ne­ris „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“, ku­rio vieš­na­gė tru­ko tik vie­ ną die­ną. 1290 m il­gio lai­vas at­pluk­dė 3 tūkst. ke­lei­vių, dar apie 1 tūkst. žmo­nių su­da­ro lai­ vo įgu­la. Į Klai­pė­dą šį se­zo­ną iš vi­so už­suks 45 krui­zi­niai lai­ ne­riai.

Va­kar Klai­pė­dos psi­chi­kos svei­ ka­tos cent­re vy­ko ren­gi­nys „ŽIV ir mo­te­rys“. Šia opia te­ma kal­ bė­jo gy­dy­to­jai, svei­ka­tos spe­cia­ lis­tai, sa­vo pa­tir­ti­mi pa­si­da­li­jo dvi žmo­gaus imu­no­de­fi­ci­to vi­ru­ su už­si­krė­tu­sios mo­te­rys iš Ka­ li­ning­ra­do. Vie­na jų at­va­žia­vo su 7 me­tų duk­re­le, ku­rią gim­dė jau bū­da­ma už­si­krė­tu­si.

Išs­kir­ti­nei įmo­nei – ti­tu­las 1

Taip pat „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“, Klai­ pė­dos mies­to glo­bos na­mai, Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ ji bib­lio­te­ka, „Klai­pė­dos naf­ta“, „Klai­pė­dos Smel­tė“, „Klai­pė­dos“ vieš­bu­tis, „Kras­ta Au­to Klai­pė­da“, KRATC, „Lin­tel“, „Mars Lie­tu­va“, „Orion Glo­bal Pet“, „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“, „Pi­ne­ka“, „Ra­mu­sis pa­ ma­rys“, Smil­ty­nės per­kė­la, „So­ lo­ri­na“, TEO LT, „Va­ka­rų konst­ ruk­ci­jos“, Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la, „Va­ter­li­ni­ja“, „Vol­tas“.

Ak­ci­jos sėk­mė džiu­gi­na

Bal­suo­ja­ma bu­vo in­ter­ne­tu dien­ raš­čio „Klai­pė­da“ po­rta­le www. kl.lt. Pa­sak M.Ma­či­jaus­kie­nės, ly­ de­rių bal­sų skai­čius kei­tė­si kas­ dien. Ta­čiau dau­giau­sia bal­sų – net 13 837 – su­rin­ko bend­ro­vė „Klai­ pė­dos duo­na“. Ji ir ta­po Rū­pes­tin­ giau­sia įmo­ne. „Džiau­gia­mės to­kia ak­ci­jos sėk­ me. Va­di­na­si, klai­pė­die­čiams svar­bu pa­gerb­ti sa­vo darb­da­vius. Pro­jek­tas pa­vy­ko, pla­nuo­ja­me jį tęs­ti kas­met“, – tvir­ti­no M.Ma­či­jaus­kie­nė.

Rū­pes­tin­ga įmo­nė yra to­kia, ku­ri su­tei­kia ge­ras dar­bo są­ly­gas bei už­ mo­kes­tį, nau­do­ja dar­buo­to­jų ska­ ti­ni­mo ir mo­ky­mo sis­te­mas, už­

tik­ri­na dar­buo­to­jo bei darb­da­vio abi­pu­sį bend­ra­vi­mą ir su­pra­ti­mą.

Ini­cia­ty­vos par­tne­riai – Klai­pė­ dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­ja bei Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai.

Dir­ba kaip šei­ma

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos duo­na“ šie­ met mi­nės 35 me­tų veik­los su­kak­tį. Čia dir­ba 430 dar­buo­to­jų, kai ku­ rie jų – nuo pat įmo­nės at­si­ra­di­mo.

Bend­ro­vė „Klai­pė­ dos duo­na“ šie­met mi­nės 35 me­tų veik­ los su­kak­tį. Čia dir­ ba 430 dar­buo­to­jų, kai ku­rie jų – nuo pat įmo­nės at­si­ra­di­mo. Žmo­nės per pa­rą iš­ke­pa iki 40 to­nų duo­nos pro­duk­ci­jos. Įmo­nės va­do­vų tei­gi­mu, dar­buo­ to­jų kai­ta nė­ra di­de­lė, ir tai by­lo­ja, kad Rū­pes­tin­giau­sios įmo­nės ti­tu­ las bend­ro­vei ati­te­ko pel­ny­tai. „Atei­ti dirb­ti į „Klai­pė­dos duo­ ną“ daug kas sva­jo­ja. Kaip šei­

Sa­vait­ga­liais Til­tų gat­ve rie­dės nuo ru­dens Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vie­šo­jo trans­por­to eis­mas Til­tų gat­ve sa­vait­ga­liais bus at­nau­jin­ tas nuo rug­sė­jo 1 d. To­kį spren­di­ mą priė­mė mies­to val­džia, įver­ti­ nu­si, kad va­sa­rą uos­ta­mies­čio šir­ dy­je vyks­ta daug ren­gi­nių.

Mies­to ta­ry­ba spren­di­mą, kad Til­tų gat­ve mies­to au­to­bu­sai ir marš­ru­ ti­niai tak­si ga­lė­tų va­ži­nė­ti ir sa­vait­ ga­liais, priė­mė praė­ju­sią sa­vai­tę.

To pra­šė vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­ dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“. Tvir­ ti­na­ma, kad įstai­ga dėl ap­va­žia­vi­

mo per me­tus pa­ti­ria 0,5 mln. li­tų nuo­sto­lių.

Nuo ka­da at­ver­ti Til­tų gat­vę sa­ vait­ga­liais, tu­rė­jo bū­ti nu­ma­ty­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­ na­vi­čiū­tės įsa­ky­me. Šis jau pa­si­ ra­šy­tas. Nu­ma­ty­ta, kad au­to­bu­sų ir marš­ru­ti­nių tak­si eis­mas Til­tų gat­ve ir sa­vait­ga­liais bus lei­džia­ mas nuo rug­sė­jo 1 d. „Ma­nau, kad to­kio spren­di­mo vie­na prie­žas­čių tai, kad va­sa­rą se­ na­mies­ty­je vyks­ta daug ren­gi­nių“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­ man­tas Moc­kus.

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Penk­ta­die­nį 9 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su­si­tiks su An­neg­ret­he Lund iš Da­ni­jos Kio­gės So­ rop­ti­mis­čių klu­bo. 10 val. jis priims Pran­ cū­zi­jos Res­pub­li­kos ka­ri­nio lai­vo de­le­ ga­ci­ją. 11 val. V.Grub­liaus­kas ir Lie­tu­vos Moks­lų Aka­de­mi­jos pre­zi­den­tas pro­f.

Val­de­ma­ras Ra­zu­mas pa­si­ra­šys bend­ ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį.

Eg­za­mi­nas.Penk­ta­die­nį 9 val. pra­si­dės pri­ va­lo­ma­sis lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nas. Jį lai­ kys apie 2 tūkst. uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tų. Šven­tė. Penk­ta­die­nį 15 val. vie­no­je se­ niau­sių uos­ta­mies­čio gat­vių – Puo­džių – vyks šven­tė, skir­ta mies­to 760 me­tų ju­ bi­lie­jui. Vyks kon­cer­tas, ma­dų ir šu­kuo­ se­nų šou, teat­ri­nių pa­slau­gų mu­gė, bus de­monst­ruo­ja­mi ama­tai, ku­ria­ma Puo­ džių gat­vės vė­lia­va.

Įver­ti­ni­mas: skulp­tū­rė­lę „An­ge­las sar­gas“ atsiėmė šių me­tų Rū­pes­tin­

giau­sios įmo­nės „Klai­pė­dos duo­na“ personalo vadovė Rolanda Brun­ dzienė ir pardavimų direktorius R.Iva­naus­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma gy­ve­na­me. So­cia­li­nės ga­ran­ ti­jos yra vi­sos, juk ne pa­slap­tis, ne kiek­vie­nas darb­da­vys šian­dien ga­ li tai su­teik­ti“, – tvir­ti­no bend­ro­ vės par­da­vi­mų di­rek­to­rius Re­mi­gi­ jus Iva­naus­kas. Šis kon­kur­sas, pa­sak R.Iva­naus­ ko, dar la­biau su­bū­rė dar­buo­to­jus

įro­dy­ti, kad įmo­nė iš­ties yra ge­ riau­sia.„Ži­no­me, kad net mū­sų klien­tai, mū­sų duo­nos val­gy­to­jai, ir­gi pa­si­tar­na­vo ši­ta­me bal­sa­vi­me“, – ne­slė­pė R.Iva­naus­kas, at­siim­da­ mas gar­saus me­ni­nin­ko Ser­ge­jaus Plot­ni­ko­vo su­kur­tą „An­ge­lo sar­go“ skulp­tū­rė­lę.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja Birželio 12-13 dienomis padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi Klaipėdos miesto šilumos tinklai, esantys į pietus nuo Kauno gatvės.

AB „Klaipėdos energija“ ieško Vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) birželio 11 die=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< ną privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio van?268.9.C6:.6' dens pusės. universitetinisbendrovės išsilavinimasbirželio (personalo Pastatų šilumos ūkį■ aukštasis eksploatuojančios 14vadyba, dieną šilumos administravimas); įvaduose turi nuimti akles ir paruošti vandens pašildymo įrenginius.

■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; Po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilumos tiekimas ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; karšto vandens ruošimui bus atnaujintas birželio 15–16 dienomis.

■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); Vartotojus, kurių pastatams defektų šilumos trasose nebus atnaujintas ši■ personalodėl mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; lumos tiekimas, informuosime papildomai.

■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

Hidraulinių bandymų metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija 1.?/< =</Ï16@' karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto ■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; vandens ventilį, kad už■šaltą nereikėtų mokėti kaip už karštą. įvairių vandenį ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos programos Papildoma informacija apie hidraulinių bandymųkėlimo eigą bus skelbiama per raįgyvendinimas; dijo stotį „Laluna“ (94,9 MHz), internete www.klenergija.lt.

■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių Informacija teikiama tel.organizavimas; (8 46) 410 869. Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; Užs. 967702 ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas.

Á:<;¼ @6Ï9<' ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas.

Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d.

Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.

Ati­da­ry­mas. Penk­ta­die­nį po re­no­va­ci­ jos ati­da­ro­mas lop­še­lis-dar­že­lis „Obe­lė­ lė“. Dar­bai bu­vo at­lik­ti pa­gal du ES pro­ jek­tus. Jie kai­na­vo per 2,8 mln. li­tų.

Drau­di­mas. Nuo penk­ta­die­nio į Žve­jų gat­ vę au­to­mo­bi­liais ga­lės įva­žiuo­ti tik jos gy­ ven­to­jai ir čia esan­čio­se įstai­go­se dir­ban­ tys as­me­nys. Gat­vės ruo­že nuo Bir­žos til­to iki Teat­ro gat­vės trans­por­to prie­mo­nėms taip pat bus drau­džia­ma su­sto­ti ir sto­vė­ti.

To­kie pa­kei­ti­mai ga­lios iki rug­sė­jo 15 d.

Au­to­bu­sai. Nuo penk­ta­die­nio iš Klai­ pė­dos star­tuos du nau­ji prie­mies­ti­niai marš­ru­tai – Turgus–Plikiai–Jokūbavas ir At­gi­mi­mo aikštė–Radailiai–Šimkai.

Pir­ma­sis bus pa­žy­mė­tas 25, ant­ra­sis – 26 nu­me­riais.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ma­ria Ro­go­vaya (g. 1919 m.), Vy­tau­tas Al­fon­sas Gied­rai­tis (g. 1925 m.), Pe­la­gi­ja Dap­kū­nie­nė (g. 1929 m.), Pet­ras Mic­ke­vi­čius (g. 1936 m.), An­ ta­nas Bal­čiū­nas (g. 1939 m.), Vla­dis­la­va Vaiš­vi­lie­nė (g. 1941 m.), Ro­lan­das Vi­li­mas (g. 1949 m.), Ma­rius Ja­kai­tis (g. 1991 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Pe­ la­gi­ja Dap­kū­nie­nė, Pet­ras Be­ne­ke­rai­tis.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 5 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 2 ber­ niu­kai.

4

penktadienis, birželio 1, 2012

miestas

Stu­di­jos – ša­lia na­mų

Komentaras

Vos du de­šimt­me­čius gy­ 1 vuo­jan­tis LCC tarp­tau­ti­ nis uni­ver­si­te­tas šian­dien ge­rai ži­

no­mas ne tik Klai­pė­do­je, Lie­tu­vo­je, bet ir už ša­lies ri­bų. Ja­me stu­di­juo­ ja net 27 įvai­rių ša­lių at­sto­vai, dir­ba bū­rys dės­ty­to­jų iš už­sie­nio, o stu­ di­jos nuo pat pir­mo kur­so vyks­ ta ang­lų kal­ba. „Tarp­tau­tiš­kes­nio uni­ver­si­te­to už mū­sų Lie­tu­vo­je nė­ ra“, – įsi­ti­ki­nęs šios mo­ky­mo įstai­ gos Ko­mu­ni­ka­ci­jos sky­riaus va­do­ vas Ar­nol­das Re­mei­ka.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, 650 stu­ den­tų bu­rian­tis uni­ver­si­te­tas no­ rin­čių­jų čia stu­di­juo­ti sto­ka ne­si­ skun­džia. „Ka­dan­gi Lie­tu­vo­je esa­me vie­ nin­te­lis uni­ver­si­te­tas, ku­ris ren­gia išanks­ti­nį sto­ji­mą, jau šian­dien tu­ ri­me su­rin­kę pu­sę pir­mo kur­so“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Per dau­ge­lį me­tų na­tū­ra­liai su­si­ klos­tė, jog apie 50 pro­c. stu­den­tų čia su­da­ro už­sie­nie­čiai.

Siū­lys pres­ti­ži­nę pro­gra­mą

Pa­sak A.Re­mei­kos, uni­ver­si­te­te po­zi­ci­jų vis dar neuž­lei­džia vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo pro­gra­ma. O nuo pa­va­sa­rio se­mest­ro įdieg­ta ir nau­ jo­vė – pro­gra­mo­je iš­skir­tos at­ ski­ros spe­cia­li­za­ci­jos, kaip an­tai eko­no­mi­ka, vie­šie­ji ry­šiai ar rin­ ko­da­ra. „Ket­vir­tus me­tus siū­lo­me psi­cho­ lo­gi­jos pro­gra­mą, ku­ri taip pat itin po­pu­lia­ri. To­kios spe­ci­fi­nės pro­ gra­mos mū­sų re­gio­ne dau­giau gal ir nė­ra, nes ji la­bai pla­čiai ap­rė­pia įvai­ rias sri­tis – nuo bio­lo­gi­jos, ana­to­mi­ jos iki ko­ne kli­ni­ki­nės psi­chiat­ri­jos“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Nuo atei­nan­čių me­tų pra­džios LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ver­si­te­te star­tuos ir nau­ja vers­lo ad­mi­nist­ ra­vi­mo ma­gist­ro pro­gra­ma (MBA).

Ją moks­lo įstai­ga vyk­dys drau­ge su An­der­son uni­ver­si­te­tu iš JAV, In­ dia­nos vals­ti­jos.

Li­nas Juo­zai­tis

Bend­ro­vės „Ober-Haus“ Va­ka­r ų Lie­tu­vos re­g io­no va­do­vas

N Investicija: kad įgytas diplomas išties džiugintų ir padėtų susirasti pageidaujamą darbą, vertėtų atsakin-

gai rinktis ir studijų programas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, dau­ge­lis ko­ le­gi­jos siū­lo­mų pro­gra­mų – uni­ ka­lios, bū­din­gos tik šiai mo­ky­mo įstai­gai, kad ir spor­to ir pra­mo­ gų bei kul­tū­ri­nės veik­los va­dy­ba So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­te, me­ chat­ro­ni­ka, au­to­mo­bi­lių tech­ni­ nis eksp­loa­ta­vi­mas Tech­no­lo­gi­jų fa­kul­te­te, gro­žio te­ra­pi­ja Svei­ka­tos moks­lų fa­kul­te­te. „Po­pu­lia­riau­sio­mis pro­gra­mo­ mis mū­sų ko­le­gi­jo­je iš­lie­ka bend­ ro­sios pra­kti­kos slau­ga, gro­žio te­ ra­pi­ja, odon­to­lo­gi­nė prie­žiū­ra, lo­gis­ti­kos va­dy­ba, fi­nan­sa­vi­mas, bu­hal­te­ri­ja, au­to­mo­bi­lių tech­ni­nis eksp­loa­ta­vi­mas, vis dar ma­din­ga sta­ty­ba“, – var­di­jo KVK at­sto­vas.

vy­res­nio­jo par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­ ko pa­rei­gas. „Ko­le­gi­jo­je įgy­tas ži­nias rea­ li­zuo­ju da­bar­ti­nia­me dar­be, tad tik­rai šių stu­di­jų pa­ka­ko pro­fe­si­ nėms am­bi­ci­joms rea­li­zuo­ti. Ta­ čiau ka­dan­gi da­bar­ti­nėms ma­no pa­rei­goms rei­kė­jo uni­ver­si­te­ti­nio iš­si­la­vi­ni­mo, bai­giau ir stu­di­jas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te, – pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vas. – Taip, kar­tais ten­ ka iš­girs­ti įvai­rių nuo­mo­nių apie stu­di­jas ko­le­gi­jo­se. Ta­čiau kai po KVK įsto­jau į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ tą, ga­liu pa­ly­gin­ti, jog ko­le­gi­jų stu­ di­jos dau­giau orien­tuo­tos į pra­kti­nį mo­ky­mą, o uni­ver­si­te­tų – į teo­ri­nį.

KVK te­ko at­lik­ti pra­kti­ką fir­mo­je, ku­ri stu­den­tams lei­do ge­riau pa­ žin­ti įmo­nę iš ar­čiau, su­tei­kė su­ pra­ti­mą, kaip or­ga­ni­zuo­ti dar­bą, pa­si­skirs­ty­ti at­sa­ko­my­bę už įvai­ rias sri­tis ir pa­na­šiai.“

„La­bai džiu­gu, kad toks stip­rus uni­ver­si­te­tas mus pa­si­rin­ko sa­vo par­tne­riais Eu­ro­po­je. Tai vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no­ma pro­gra­ma, ku­ri dės­to­ma la­bai stip­rio­se, pres­ti­ži­ nė­se mo­ky­mo įstai­go­se. Su Ame­ ri­kos uni­ver­si­te­tais Lie­tu­vo­je iki šiol nie­kas to­kių pro­gra­mų ne­tu­ rė­jo“, – tei­gė A.Re­mei­ka. Šim­ta­me­tės tra­di­ci­jos

Išs­kir­ti­nė­mis stu­di­jų pro­gra­mo­mis ga­li di­džiuo­tis ir ki­ta uos­ta­mies­čio aukš­to­ji mo­kyk­la – Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nė ko­le­gi­ja (KVK). „Kal­bant apie Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ną, tai iš­ties yra vie­nin­te­lė to­kio ti­po aukš­to­ji mo­kyk­la. Štai mū­sų pe­da­go­gi­nėms stu­di­joms yra per 100 me­tų. Jų iš­ta­kos sie­ kia Klai­pė­dos mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­ ją, o me­di­ci­nos stu­di­jų – maž­daug Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tus“, – tei­gė KVK di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas aka­de­mi­nei veik­lai Ša­rū­nas Ber­lins­kas.

Puo­se­lė­ja ge­rą var­dą

Ši mo­ky­mo įstai­ga, ku­rio­je stu­di­ juo­ja per 4 tūkst. stu­den­tų, yra tre­ čia pa­gal dy­dį ko­le­gi­ja Lie­tu­vo­je.

Bai­gu­sie­ji stu­di­jas KVK įgy­ja pro­ fe­si­nį ba­ka­lau­rą. Š.Ber­l ins­kas ne­n ei­g ė, jog vis dar ten­ka su­s i­d ur­t i su ste­reo­ ti­p u, kad ko­l e­g i­jos į aukš­to­s ios mo­kyk­los sta­tu­są ne­ver­tos pre­ ten­duo­ti. „Kai žmo­gus ne­la­bai ži­no, kaip mus ras­ti, ir pa­sa­kai, kad tai bu­vęs po­li­tech­ni­ku­mas, daž­nas pa­sa­ko: o, ži­nau! Tai­gi tai, iš ko mes išau­ go­me, tu­ri la­bai ge­rą var­dą. Ta­čiau kad ko­le­gi­jos at­si­dur­tų aukš­to­jo moks­lo sek­to­riu­je, te­ko ne­ma­žai pa­ko­vo­ti. Ir iki šiol ko­vo­ja­me dėl stu­di­jų pro­gra­mų, dėl pro­fe­si­nio ba­ka­lau­ro pri­pa­ži­ni­mo. Ži­no­ma, uni­ver­si­te­to ir ko­le­gi­jos ties­mu­kai ly­gin­ti ne­rei­kė­tų, vis dėl­to uni­ver­ si­te­tas – moks­lo šven­to­vė. O ko­le­ gi­ja – jau­no žmo­gaus aukš­to­jo iš­ si­moks­li­ni­mo pra­kti­nis pa­grin­das.

Uni­ver­si­te­tai tai sun­kiai pri­pa­žįs­ta, ta­čiau ma­nau, kad ateis tas lai­kas, kai tęs­ti­nės stu­di­jos tarp ko­le­gi­jų ir uni­ver­si­te­tų bus be jo­kių „iš­ly­gi­ ni­mų“, – vy­lė­si pa­šne­ko­vas.

Til­tas į vers­lo pa­sau­lį

Prieš 7 me­tus KVK vers­lo va­dy­bą bai­gęs Man­tas Sal­ty­ko­vas tei­gė, jog šios stu­di­jos jam bu­vo tar­si til­ tas į vers­lo pa­sau­lį. Juo la­biau kad ta­pęs stu­den­tu tu­rė­jo pui­kią ga­li­ my­bę de­rin­ti moks­lą ir dar­bą tarp­ tau­ti­nė­je kom­pa­ni­jo­je.

Stu­di­juo­da­mas pa­sku­ti­nia­me kur­se Man­tas ėmė dirb­ti vie­na­me di­džių­jų ban­kų, kur šian­dien ei­na

Lai­ma Priž­gin­tie­nė:

Ma­nau, kad klai­pė­ die­čiai mie­lai ren­ ka­si mū­sų mies­te esan­čias mo­ky­mo įstai­gas. Pir­miau­sia gal­būt dėl so­cia­li­nių prie­žas­čių, nes ne kiek­vie­nas ga­li iš­ leis­ti stu­di­juo­ti vai­ ką to­li nuo na­mų.

Neg­re­sia lik­ti be dar­bo

Sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jos L.Priž­gin­tie­nės tei­gi­mu, bū­tų klai­din­ga teig­ti, jog aukš­to­jo iš­si­moks­li­ni­mo si­no­ni­mas dau­ge­ liui vis dar yra uni­ver­si­te­ti­nės stu­ di­jos. „Ma­nau, kad po tru­pu­tį ši si­ tua­ci­ja kei­čia­si. Kai ku­rie jau­nuo­ liai, prie­šin­gai, ren­ka­si ko­le­gi­jas, nes no­ri kryp­tin­gų stu­di­jų, la­bai konk­re­čių spe­cia­ly­bių, ku­rios po­ pu­lia­rios dar­bo rin­ko­je. Juo la­biau kad ne­ma­žai ko­le­gi­jų yra su­da­riu­ sios ir tie­sio­gi­nes su­tar­tis su uni­ ver­si­te­tais, jau­nuo­liams at­si­ran­da pa­lan­kios ga­li­my­bės tęs­ti stu­di­jas ir įgy­ti ma­gist­ro laips­nį“, – kal­bė­ jo pa­šne­ko­vė.

au­jų moks­lo me­tų pra­džia, be abe­jo, iš­ju­di­na ir ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to nuo­mos rin­ ką. Di­džio­ji da­lis stu­den­tų ieš­ko eko­no­mi­nio, pi­giau­sio va­rian­to.

Tad po­pu­lia­riau­si nuo­mai yra ne­di­de­ lės kvad­ra­tū­ros dvie­jų kam­ba­rių bu­ tai, ku­riuo­se jie ga­li ap­si­gy­ven­ti ke­lie­se.

Tar­pu­sa­vy­je iš­da­li­jus nuo­mos iš­lai­das, ten­ka mo­kė­ti pa­na­šiai kaip už bend­ra­ bu­tį, ži­no­ma, pa­pil­do­mai dar kai­nuos ko­mu­na­li­nės pa­slau­gos. Vi­siš­kai eko­ no­mi­nis va­rian­tas – nuo­mo­tis kam­ba­ rį bu­te, ta­čiau tai nė­ra la­bai po­pu­lia­ru.

Tas pa­ts pa­sa­ky­ti­na ir apie bu­tų pir­ki­ mą. Tai la­biau bū­din­ga Vil­niui, kur po stu­di­jų žmo­nės ne­re­tai pla­nuo­ja pa­si­ lik­ti gy­ven­ti ir dirb­ti. Šiuo me­tu tvar­kin­ gą, be įmant­raus re­mon­to bei įren­gi­mo dvie­jų kam­ba­rių bu­tą uos­ta­mies­ty­je ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti už 200–400 li­tų.

Di­džiau­sia įtam­pa būs­tų nuo­mos sek­ to­riu­je jau­čia­ma rug­sė­jo spa­lio mė­ne­ siais, po to tas bu­mas nu­slūgs­ta. Prieš nau­jų moks­lo me­tų pra­džią kai­nos, pa­ ly­gin­ti su va­sa­ros pra­džia, pa­ky­la 100– 200 li­tų. Tad jei yra ga­li­my­bė, pra­dė­ti būs­to paieš­kas fi­nan­siš­kai pa­lan­kiau bū­tų jau bir­že­lio vi­du­ry­je – ta­da ir kai­ nos ma­žes­nės, ir pa­si­rin­ki­mas di­des­ nis. Bė­da ta, kad tuo me­tu abi­tu­rien­tai 100 pro­c. nė­ra už­tik­rin­ti, kur stu­di­juos.

Vie­na uos­ta­mies­čio mo­ky­mo įstai­gų, ku­rios ab­sol­ven­tams tik­ rai ne­gre­sia lik­ti be dar­bo, – Lie­ tu­vos aukš­to­ji jū­rei­vys­tės mo­kyk­la.

Bent jau tuo nea­be­jo­ja jos di­rek­to­ riaus pa­dė­jė­ja, ku­ruo­jan­ti kar­je­ros klau­si­mus, Ge­nu­tė Kal­vai­tie­nė. „Kal­bant apie jū­ri­nin­ko pro­fe­si­ ją, iš­skir­ti­nis jos bruo­žas – tarp­ tau­tiš­ku­mas. Tai­gi žmo­gus, bai­gęs šias stu­di­jas, ga­li rink­tis dar­bo vie­ tą ne tik Lie­tu­vo­je, jo dar­bo rin­ka – vi­sas pa­sau­lis. Ma­nau, kad mū­ sų ab­sol­ven­tams ne­ras­ti dar­bo neį­ ma­no­ma, ne­bent žmo­gus to ne­no­ri ar tin­gi“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Ne­tu­ri kon­ku­ren­tų

Per 60 me­tų gy­vuo­jan­ti mo­kyk­la, pa­šne­ko­vės tei­gi­mu, sa­vo jū­ri­nėms pro­gra­moms kon­ku­ren­tų ne­tu­ ri. O čia siū­lo­mos stu­di­jos ma­si­na ne vien klai­pė­die­čius bei šio kraš­ to at­sto­vus. „Griau­na­me mi­tą, jog jū­ri­nes stu­di­jas ren­ka­si tik klai­pė­die­čiai. Ži­no­ma, jie su­da­ro ne­ma­žą da­ lį stu­den­tų, ta­čiau jū­ri­nin­ko pro­ fe­si­ja pa­trauk­li ir la­bai nuo mū­sų nu­to­lu­sių ra­jo­nų gy­ven­to­jams“, – tvir­ti­no G.Kal­vai­tie­nė. Šiuo me­tu Lie­tu­vos aukš­to­jo­ je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­je stu­di­juo­ ja apie 1300 jau­nuo­lių, į pir­mą kur­ są pla­nuo­ja­ma priim­ti be­veik 300 stu­den­tų. „Tiek praė­ju­siais, tiek už­praė­ju­ siais me­tais pir­ma­kur­sius su­rin­ko­ me sėk­min­gai, to­dėl ma­no­me, kad to­kios ten­den­ci­jos iš­liks ir šie­met.

Juo la­biau kad nuo nau­jų­jų moks­ lo me­tų pa­siū­ly­si­me nau­jo­vę – jū­ rų trans­por­to lo­gis­ti­kos tech­no­lo­ gi­jos pro­gra­mą. Iš be­si­do­min­čių­jų, skam­bi­nan­čių­jų spren­džia­me, kad ji su­lauks di­de­lio po­pu­lia­ru­mo“, – kal­bė­jo mo­ky­mo įstai­gos at­sto­vė.

5

penktadienis, birželio 1, 2012

miestas

Džia­zo šven­tei – nak­ti­niai au­to­bu­sai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Sa­vait­ga­lį mies­tą su­dre­bin­sian­ čio džia­zo fes­ti­va­lio me­tu kur­suos spe­cia­lūs nak­ti­niai au­to­bu­sai. Sau­ gu­mui ir tvar­kai juo­se už­tik­rin­ti pa­si­telk­ta sau­gos tar­ny­ba.

Bus or­ga­ni­zuo­ja­mi spe­cia­lūs au­ to­bu­sų rei­sai – 66, 88 ir 170. Šių marš­ru­tų au­to­bu­sai pra­dės kur­ suo­ti penk­ta­die­nį nuo 21.30 val.

Pas­ku­ti­niai jų iš mies­to cent­ro iš­ va­žiuos prieš 2 va­lan­dą.

Pa­žan­ga: Teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­bos Klai­pė­dos sky­riaus ve­dė­jas Vid­man­tas Ar­mo­nas nau­jo­sios apa­ra­tū­

ros pra­na­šu­mus išaiš­ki­no E.Ma­siu­liui.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Eks­per­tai pra­šė už­ta­ri­mo Uos­ta­mies­ty­je dir­ban­tys teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai šo­ki­ruo­ti Sei­me pa­si­gir­du­sių kal­bų, kad ši tar­ny­ba ga­li bū­ti su­nai­kin­ta, ir pra­šo klai­pė­die­čių Sei­mo na­rių už­ta­ri­mo.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sei­me es­ka­luo­ja­mas Vals­ty­bi­ nės teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­bos pa­val­du­mo klau­si­mas. Bru­ka­ma min­tis, kad iki šiol bu­vu­si pa­val­di Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai tar­ny­ba tu­rė­tų pe­rei­ti Svei­ka­tos mi­nis­ te­ri­jai. Du teis­mo me­di­kai, ne­ dir­ban­tys tar­ny­bo­je, at­vi­ru laiš­ ku pa­reiš­kė, kad teis­mo me­di­ci­na yra žlug­do­ma ir ko­ne su­griau­ta.

Svei­ka­tos ko­mi­te­tas ak­ty­viai rea­ ga­vo į šį laiš­ką ir ini­ci­ja­vo tar­ny­bos pa­val­du­mo svars­ty­mą Sei­me.

Ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę Teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­bos Klai­pė­dos sky­ riaus ve­dė­jas Vid­man­tas Ar­mo­nas pa­kvie­tė tar­ny­bos pa­da­li­ny­je ap­si­ lan­ky­ti Su­si­sie­ki­mo mi­nist­rą Eli­ gi­jų Ma­siu­lį ir Klai­pė­dos me­rą Vy­ tau­tą Grub­liaus­ką. Su­si­ti­ki­me apie grės­mes teis­mo me­di­ci­nai pa­sa­ko­

jo šios tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Ro­mas Rau­dys. „Mes sie­kia­me mak­si­ma­laus ne­ prik­lau­so­mu­mo. Kai gy­dy­to­jai yra kal­ti­na­mi ne­tin­ka­mai at­li­kę sa­ vo pa­rei­gas, gy­dy­mo ko­ky­bės eks­ per­ti­zes at­lie­ka teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai. Kaip mes jas ga­lė­tu­me ob­jek­ty­viai at­lik­ti, jei­gu Svei­ka­ tos ap­sau­gos mi­nist­ras bū­tų mū­ sų darb­da­vys? Per­nai ša­ly­je at­lik­ ta apie 80 to­kių ty­ri­mų. Teis­mai, pro­ku­ra­tū­ros, po­li­ci­ja mums jo­ kių pre­ten­zi­jų ne­reiš­kia“, – aiš­ki­ no R.Rau­dys. „Svei­ka­tos sis­te­mos re­for­ma braš­kė­da­ma rie­dė­jo per Lie­tu­vą ir ties Klai­pė­da stab­te­lė­jo. To­dėl lin­ kiu jums spren­džiant ir šį klau­si­ mą tap­ti for­pos­tu, ku­ris su­stab­dys ne­pa­ma­tuo­tus spren­di­mus. Klai­ pė­dą ga­li­me va­din­ti mies­tu, ku­ ria­me di­džiu­lis dė­me­sys ski­ria­mas ne tik atei­nan­tiems į šį pa­sau­lį, bet

Au­to­bu­sai pra­dės kur­suo­ti penk­ta­die­ nį nuo 21.30 val. Pas­ ku­ti­niai jų iš mies­ to cent­ro iš­va­žiuos prieš 2 va­lan­dą.

ir išei­nan­tiems iš jo“, – ta­rė mies­ to me­ras.

Ve­d žio­d a­m as po mo­d er­n iai įreng­tą pa­sta­tą V.Ar­mo­nas dė­ko­ jo sve­čiams už rū­pes­tį, nes bu­vu­ sios ka­den­ci­jos Sei­mo na­riai klai­ pė­die­čiai pa­si­sten­gė, kad bū­tų skir­ta rei­kia­ma su­ma pa­sta­to re­ konst­ruk­ci­jai bei nau­jai apa­ra­tū­ rai įsi­gy­ti. Hu­ma­niš­ka nuo nu­si­ kal­ti­mų nu­ken­tė­ju­sių­jų ap­žiū­ros pa­tal­pa, mo­der­ni mi­ru­sių­jų ty­ri­ mų įran­ga, ge­ros dar­bo bei hi­gie­ nos są­ly­gos pa­da­rė įspū­dį E.Ma­ siu­liui ir V.Grub­liaus­kui.

Iki 2000-ųjų Vals­ty­bi­nė teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­ba bu­vo pa­val­ di Svei­ka­tos, vė­liau iki 2010-ųjų – Švie­ti­mo, o po­rą pa­sta­rų­jų me­tų – Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai.

R.Rau­dys tei­gė, kad ana­lo­giš­kos įstai­gos vi­so­je Eu­ro­po­je yra pa­val­ džios bū­tent tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ ri­joms.

Į pie­ti­nę mies­to da­lį va­žiuo­ sian­tys 66 ir 88 marš­ru­to au­to­ bu­sai ju­dės iš „Se­no­jo tur­gaus“ sto­te­lės. Į šiau­ri­nę mies­to da­lį ke­lei­ vius ve­šian­tis 170 – iš „Mu­zi­ ki­nio teat­ro“ sto­te­lės. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis

trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ ras Ne­niš­kis aiš­ki­no, kad 66 ir 88 marš­ru­tai ati­tin­ka su­trum­ pin­tus 6 ir 8 au­to­bu­sų marš­ru­ tus, o 170 – 17.

Pas­ta­ro­jo marš­ru­to au­to­bu­ sas da­rys vin­gį – at­va­žiuo­da­mas iš šiau­ri­nės mies­to da­lies Man­to gat­ve su­ks į Nau­jo­jo So­do gat­vę, kad ga­lė­tų ke­lei­vius iš­leis­ti prie se­no­sios per­kė­los esan­čio­je sto­ te­lė­je. Ta­da Da­nės gat­ve rie­dės į „Mu­zi­ki­nio teat­ro“ sto­te­lę.

Anot G.Ne­niš­kio, džia­zo fes­ti­ va­lio me­tu spe­cia­lių marš­ru­tų au­ to­bu­sai kur­suos re­čiau nei per Jū­ ros šven­tę. Į pie­ti­nę mies­to da­lį jie va­žiuos kas 12 mi­nu­čių, šiau­ri­nę – kas 20.

Au­to­bu­sų tvar­ka­raš­čius ga­li­ma pa­si­žiū­rė­ti įstai­gos in­ter­ne­ti­nė­ je sve­tai­nė­je. „Spe­cia­lūs au­to­bu­sų marš­ru­tai bus or­ga­ni­zuo­ja­mi ir per ki­tas di­džią­sias mies­to šven­tes“, – tei­gė va­do­vas.

G.Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad tvar­kai ir sau­gu­mui už­tik­rin­ti spe­cia­lių marš­ru­tų au­to­bu­suo­se pa­si­telk­ta sau­gos tar­ny­ba.

Jos dar­buo­to­jai kont­ro­liuos ke­ lei­vių įlai­pi­ni­mą. „Fes­ti­va­lio me­tu bus ir iš­gė­ru­ sių žmo­nių. Vien sau­gu­mo tar­ny­ bos dar­buo­to­jų bu­vi­mas draus­mi­ na“, – pabrėžė va­do­vas.

Sprendimas: po fes­ti­va­lio koncertų žmonėms nereikės sukti galvos

kaip pasiekti namus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

6

penktadienis, birželio 1, 2012

nuomonės

Par­ti­jos pa­mir­šo sa­vo pa­skir­tį

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pir­mų­jų vi­zi­tų vi­ra­žai

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

V

als­t y­bių va­do­v ų pir­ mie­ji vi­z i­tai į ki­tas ša­ lis pa­pras­tai de­monst­ ruo­ja už­sie­n io po­l i­t i­ kos prio­ri­te­tus. Tre­čią Ru­si­jos pre­ zi­den­to ka­den­ci­ją pra­dė­ju­sio Vla­ di­m i­ro Pu­t i­no pir­ma­sis tu­ras po už­sie­n į ro­do, kad jo in­te­re­sų kryp­ tis nuo eu­roat­lan­t i­nės erd­vės pa­ su­ko prie Eu­ra­zi­jos.

Apie tai, kad V.Pu­t i­nas Va­ka­rams at­su­ko nu­ga­rą, po­li­ti­kos ap­ž val­gi­ nin­kai pra­kal­bo dar ge­gu­žės vi­du­ ry­je, kai nau­ja­sis Ru­si­jos pre­zi­den­ tas at­si­sa­kė vyk­ti į Di­džio­jo aš­tuo­ ne­to su­si­ti­ki­mą Jung­ti­nė­se Vals­ti­ jo­se. Šią sa­vai­tę paaiš­kė­jo, kad jis ne­pa­si­ro­dys ir Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių ati­da­ry­mo ce­re­mo­ni­jo­je, ku­rio­je lau­kia­ma 120-ies vals­ty­bių va­do­vų.

Bėg­da­ma nuo vil­ko Ru­si­ja ga­li už­pul­ti ant meš­kos: ne­no­rė­da­ma bū­ti Va­ka­rų tre­čiuo­ ju bro­liu, taps juo Ki­ ni­jai.

Mask­vą gąs­d i­na Va­ka­r ų kur­pia­m i prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­bos pla­nai, er­zi­ na griež­ta po­zi­ci­ja Si­ri­jos klau­si­mu.

Ki­lus di­de­lei kri­zei eu­ro zo­no­je, Eu­ ro­pos idė­ja ta­po ne to­k ia pa­t rauk­l i.

Nu­si­vy­lęs Va­ka­rais ir su­vo­kęs, kad in­teg­r uo­t is į eu­roat­lan­t i­nę erd­vę ne­pa­v yks, V.Pu­t i­nas su­ka sa­vo ke­ liu, ban­dy­da­mas Ru­si­jai grą­ž in­ti pa­ sau­l i­n io ly­g io žai­dė­jos sta­t u­są per po­so­vie­ti­nės erd­vės in­teg­ra­ci­ją.

Tai ga­lė­t ų paaiš­k in­t i, ko­dėl pir­ mam už­sie­nio vi­zi­tui V.Pu­ti­nas pa­ si­rin­ko Mins­ką. Be­je, kai pir­mą­syk užė­mė pre­zi­den­to po­stą 2000-ai­ siais, jis taip pat su pir­mu vi­zi­tu nu­ vy­ko į Bal­ta­ru­si­jos sos­ti­nę. Šian­d ien Mins­kas Mask­vai ta­po dar svar­bes­nis. Ru­si­ja, Bal­ta­ru­si­ja ir Ka­zachs­ta­nas su­da­rė Mui­t ų są­ jun­gą ir taip žen­gė pir­mą žings­n į il­ga­me ke­ly­je link V.Pu­t i­no sva­jo­ nės – Eu­ra­zi­jos są­jun­gos. Kad gim­ tų vi­sa­ver­t is eko­no­m i­n is vals­t y­ bių blo­kas, rei­k ia tęs­t i in­teg­ra­ci­ją.

Bū­tent apie ją va­kar Mins­ke V.Pu­

ti­nas kal­bė­jo su Bal­ta­ru­si­jos ko­le­ga Aliak­sand­ru Lu­ka­šen­ka. Ne­tu­rė­jo lik­ti ne­pa­lies­ti ir klau­si­mai dėl nau­ jų pa­sko­lų, ku­rių taip trokš­ta Mins­ kas, ir dėl Ru­si­jos nu­ž iū­rė­tų stam­ bių Bal­ta­ru­si­jos pra­mo­nės ob­jek­tų pri­va­ti­za­vi­mo.

Aiš­k u, du­r ų Eu­ro­pai neužt­renk­si vien dėl eko­no­m i­n ių prie­žas­čių.

Vis dėl­to ES yra svar­biau­sia Mask­ vos eko­no­mi­nė par­tne­rė, jai ten­ka 53 pro­c. Ru­si­jos už­sie­nio pre­ky­bos.

Dau­giau­sia pre­kiau­ja­ma su Vo­kie­ ti­ja ir Pran­cū­zi­ja – ten po vieš­na­gės Mins­ke šian­d ien ir pa­suks V.Pu­t i­ nas. Tie­sa, abiem vals­t y­bėms jis skirs tik vie­ną die­ną.

Ap­s i­l an­k y­m as Ber­ly­ne bus tik man­da­gu­mo vi­zi­tas, nes jo­kių pro­ ble­mų Vo­k ie­t i­jos ir Ru­si­jos san­ty­ kiuo­se nė­ra, jo­kių su­si­ta­ri­mų pa­si­ ra­šy­t i ne­pla­nuo­ja­ma. O štai Pa­r y­ žiu­je V.Pu­ti­no lau­k ia šioks toks iš­ šū­k is – pa­ž in­t is su nau­juo­ju Pran­ cū­z i­jos pre­z i­den­t u Fran­çois Hol­ lan­de’u, ku­ris ža­dė­jo „įti­kin­ti ru­sus“ im­tis griež­tų prie­mo­nių prieš Si­ri­ jos re­ž i­mą. F.Hol­lan­de’as tik­r iau­ siai ne­bus toks su­kal­ba­mas par­ tne­r is, koks bu­vo jo pirm­ta­kas Ni­ co­las Sar­ko­zy.

Po Pa­ry­ž iaus V.Pu­ti­nas vėl pa­suks į Ry­tus. Nors svar­biau­sias Mask­vos par­t ne­r is Cent­r i­nė­je Azi­jo­je yra Ka­zachs­ta­nas, jį Ru­si­jos pre­zi­den­ tas ap­lan­kys pa­sku­ti­nį, o iš pra­džių nu­vyks į Uz­be­k i­ją. Ši ša­l is ri­bo­ja­si su Af­ga­nis­ta­nu, ku­rį 2014 m. pa­liks NA­TO va­do­vau­ja­mos tarp­tau­ti­nės pa­jė­gos ir ku­ris vėl ga­li tap­ti juo­da dė­me re­g io­no že­mė­la­py­je. To­dėl Taš­ken­tas Mask­vai taps svar­biu par­t ne­r iu ko­vo­je su grės­mė­m is, ky­lan­čio­mis iš Pie­tų.

Po to Ru­si­jos pre­zi­den­to lau­kia be­ ne reikš­m in­g iau­sia sto­te­lė – Pe­k i­ nas. Čia jis da­ly­vaus Šan­cha­jaus bend­ra­dar­bia­v i­mo or­ga­n i­za­ci­jos va­do­vų su­si­ti­ki­me. Ši or­ga­ni­za­ci­ja lai­ko­ma tam tik­ra at­sva­ra NA­TO, nors grei­čiau tik sim­bo­li­nė.

Ru­si­ja ir Ki­ni­ja tarp­tau­ti­nė­je are­no­ je daž­nai kal­ba vie­nu bal­su. Gal­būt iš­d i­du­mas ne­lei­d žia Mask­vai to pri­pa­ž in­t i, bet ji su­pran­ta, kad Ki­ ni­ja šian­d ien yra vie­n in­te­lė rea­l i at­sva­ra Jung­ti­nėms Vals­ti­joms. Be to, Ki­ni­jo­je Ru­si­jai at­si­ve­ria pui­kios eko­no­m i­nės per­spek­ty­vos. De­r y­ bos dėl ru­siš­kų du­jų tie­ki­mo į Ki­ni­ ją jau pa­sie­kė pa­sku­ti­nę sta­di­ją, be­ li­ko su­si­tar­ti dėl kai­nos.

Tik eks­per­tai at­krei­pia dė­me­sį į Ki­ni­ jos eko­no­mi­nę, po­l i­t i­nę bei de­mog­ ra­fi ­nę eks­pan­si­ją ir įspė­ja, kad bėg­ da­ma nuo vil­ko Ru­si­ja ga­l i už­pul­t i ant meš­kos: ne­no­rė­da­ma bū­ti Va­ka­ rų tre­čiuo­ju bro­liu, taps juo Ki­ni­jai.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Ne vel­tui sa­ko­ma, kad ga­ly­bė yra vie­ny­bė­je.

To­dėl ir par­ti­jos tu­rė­ tų vie­ny­tis ne vie­nos prieš ki­tas, o dar­ bui dėl Tė­vy­nės ir jos žmo­nių ge­ro­vės.

kas ir ne­ži­no. Ko, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je sie­kia Gy­ve­ni­mo lo­gi­kos par­ti­ja, ku­ri kaž­ka­da gar­sė­jo ne tik sa­vo pa­va­di­ni­mo keis­tu­mu, bet ir ry­šiais su fa­šis­tuo­jan­čiais ele­men­ tais, po­li­ti­nių ko­vų tiks­lui kaž­ka­da su­

Andriaus Deltuvos karikatūra

si­bė­gu­siais Ty­tu­vė­nuo­se ir su­si­pjo­vu­ siais tar­pu­sa­vy­je?

Ne kar­tą skai­tė­me, kad par­ti­jos vie­nos prieš ki­tas nau­do­ja ir va­di­na­ mą­sias juo­dą­sias tech­no­lo­gi­jas, rei­ kia­mu me­tu į vie­šu­mą „iš­me­ta­mos“ komp­ro­mi­tuo­jan­čios is­to­ri­jos, že­mi­ nan­ti in­for­ma­ci­ja, rei­ka­lin­ga su­nai­ kin­ti po­li­ti­nį prie­ši­nin­ką. Ta in­for­ ma­ci­ja kau­pia­ma iki rin­ki­mų ir prieš pat juos „kaž­kas“ ją lyg ne­ty­čia stai­ ga pa­sklei­džia.

To­kia pra­kti­ka ta­po tie­siog tik­ra Lie­tu­vos bė­da ir po­li­ti­nio gy­ve­ni­mo tra­ge­di­ja. Mo­ra­lei ir eti­kai čia vie­tos ap­skri­tai nė­ra.

Ma­ny­čiau, po­li­ti­kai, kad ir kaip prieš­ta­rau­ja vie­nas ki­tam, tu­rė­tų iš­ lai­ky­ti tak­tą ir ne­nu­tol­ti nuo žmo­

giš­ku­mo. O svar­biau­sia pro­ble­ma yra tai, kad to­se tar­pu­sa­vio ko­vo­se ir rie­te­no­se ne­re­tai nau­do­ja­mi gink­lai at­si­su­ka prieš pa­čią vals­ty­bę, prieš Lie­tu­vą. Atė­jo toks lai­kas, kad Lie­tu­ va nie­kas ne­be­si­rū­pi­na, rū­pi tik as­ me­ni­nė kar­je­ra ir as­me­ni­niai prin­ ci­pai. Lie­tu­vos mū­sų po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me tar­si ne­bė­ra vi­sai.

Tad da­bar pa­ts lai­kas pa­ga­liau pri­ si­min­ti, kam ir dėl ko dir­ba po­li­ti­kai ir ypač tie, ku­rie sė­di ar ruo­šia­si sė­dė­ ti Sei­me. Vi­sos jė­gos tu­ri bū­ti ski­ria­ mos Tė­vy­nei, o ne vie­nas ki­to min­dy­ mui. Juk ne vel­tui sa­ko­ma, kad ga­ly­bė yra vie­ny­bė­je. To­dėl ir par­ti­jos tu­rė­tų vie­ny­tis ne vie­nos prieš ki­tas, o dar­bui dėl Tė­vy­nės ir jos žmo­nių ge­ro­vės.

Re­gi­man­tas Alio­nis

Iš kur Lie­tu­vo­je ky­la blo­gis?

A

k­me­nu­kas į ži­niask­lai­dos dar­žą. Pa­si­gen­da­me ana­li­ ti­nių straips­nių. Ne, ne apie eko­no­mi­ką, o apie mo­ra­li­nę mū­sų gy­ve­ni­mo pu­sę. Štai skai­to­me: moks­lei­viai api­py­lė ben­zi­nu ir pa­de­gė drau­gą, du 17-me­čiai Prie­ku­lė­je žiau­ riai su­mu­šė ir iš­prie­var­ta­vo be­veik į mo­čiu­tes jiems tin­kan­čią mo­te­rį. Ir taip to­liau iki be­ga­ly­bės. Re­gis, jog au­gi­na­me tik­rus monst­rus, ta­čiau

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Rei­kė­tų už­draus­ti pa­šal­pas

Gy­ve­nu ne­to­li nak­vy­nės na­mų. Ma­ no na­me taip pat gy­ve­na ke­li aso­cia­lūs žmo­nės. Kai pra­de­da­mos mo­kė­ti pa­šal­ pos, pra­si­de­da tų dy­ka­duo­nių šou. Vi­si vaikš­to gir­ti kaip pė­dai. Tiek mo­te­rys, tiek vy­rai. Var­to­si kie­me, iš­gė­ri­nė­ja ant laip­tų. Taip tę­sia­si ko­kią sa­vai­tę. Vė­liau vis­kas nu­rims­ta. Ma­tyt, pi­ni­gai bai­gia­ si. Tuo­met cen­tų jie pra­de­da kau­ly­ti iš ki­tų. Ma­no nuo­mo­ne, to­kiems žmo­ nėms iš­vis ne­rei­kė­tų mo­kė­ti pa­šal­pų.

nie­kur ne­ra­šo­ma, kas dėl to kal­tas?

Neieš­ko­ma prie­žas­čių, nea­na­li­zuo­ja­ mi nea­dek­va­taus el­ge­sio mo­ty­vai.

Ne­te­ko skai­ty­ti ir apie komp­lek­siš­ ką vals­ty­bi­nę pro­gra­mą jau­ni­mo gir­ ta­vi­mui stab­dy­ti. O juk dau­ge­lis šių monst­rų nu­si­kal­ti­mus pa­da­rė gir­ti. Įdo­mu bū­tų su­ži­no­ti ne tik in­for­ma­ ci­ją apie šiuos nu­si­kal­ti­mus, bet, pa­ vyz­džiui, ir tai, kaip Prie­ku­lė­je, to­kia­ me gra­žia­me gam­tos kam­pe­ly­je, ga­lė­jo

išaug­ti to­kie žvė­rys. Kas jų tė­vai? Ką da­ro ar da­rė konk­re­ti mo­kyk­la, kad už­kirs­tų ke­lią nu­si­kal­ti­mams?

Ko­dėl mū­sų vi­suo­me­nė vis la­biau to­le­ruo­ja bui­ti­nį chu­li­ga­niz­mą?

Da­ly­kai, apie ku­riuos tu­ri­me kal­ bė­ti. Bet ne­kal­ba­me. Neieš­ko­me blo­ gio prie­žas­čių. O gal im­si­me jų ieš­ ko­ti ta­da, kai jau bus vė­lu ką nors pa­keis­ti?

Rei­kė­tų tik­rin­ti, kam jie jas iš­lei­džia.

Ge­ra tvar­ka įves­ta kaž­ku­rio­je sa­vi­val­ dy­bė­je. No­ri gau­ti pa­šal­pą, ati­dirbk tam tik­rą lai­ką vie­šų­jų dar­bų. Jei to­kia tvar­ ka įsi­ga­lio­tų pas mus, mies­tas tik­rai bū­ tų šva­res­nis ir gra­žes­nis. Ir sa­vi­val­dy­bei ne­rei­kė­tų gal­vo­ti, iš kur paim­ti pi­ni­gų tvar­kai mies­te už­tik­rin­ti.

kai su­si­ruo­šiau jį val­gy­ti, net aik­te­lė­ jau – vai­sius bu­vo su­pu­vęs. Ne­pa­si­ se­kė ir su per ak­ci­ją įsi­gy­tais ki­viais.

Ne­ma­žai jų iš dė­žu­tės te­ko tie­siog iš­ mes­ti. Nors kai pir­kau, spe­cia­liai įdė­ miai ap­žiū­rė­jau dė­žu­tę iš vi­sų pu­sių.

Alek­sas

Vai­siai pri­me­na pu­vė­sius

Pre­ky­bos cent­re pa­tar­čiau at­sar­giai pirk­ti per ak­ci­jas siū­lo­mas pre­kes, ypač vai­sius. Ka­dan­gi jau ne vie­ną kar­tą įsi­ti­ki­nau, kad iš to­kių ne­bū­na jo­kios nau­dos. Vie­ną­syk su­si­gun­džiau nu­si­pirk­ti greipf­ru­tą. Po ke­lių die­nų,

Vy­gan­tas

Eu­ge­ni­ja

No­ri­me į ku­ror­tą va­žiuo­ti grei­čiau

Rei­ka­lau­ja­me į Pa­lan­gą di­din­ti leis­ti­ną grei­tį jei ne iki 130 ki­lo­met­rų per va­ lan­dą, tai bent 110. La­bai ačiū vir­ši­nin­ kams, ku­rie ruo­žuo­se pa­nai­ki­no kvai­lai pa­rink­tą leis­ti­ną tik 70 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­tį. Tai bu­vo ne­są­mo­nė.

Di­ma Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

I

ki rin­ki­mų dar vos ne pu­sė me­tų, o jau ma­to­me, kaip par­ ti­jos su­si­prie­ši­no vie­nos su ki­to­mis. Trys net su­si­vie­ni­jo ko­ vai, nes pa­gal ap­klau­ sas jos esą tu­rė­tų gau­ti dau­giau bal­sų ru­de­nį į Sei­mą. Kol kas vis dar val­dan­čio­sios ir­gi kal­ ba apie anų, bu­vu­sių­ jų val­džio­je, klai­das, ir vis­ kas pa­virs­ta į to­kią po­li­ti­nę su­maiš­tį, kad sun­ku net su­vok­ti, kas iš tie­sų čia su kuo ir prieš ką.

O dar yra ir ki­tos par­ti­jė­lės, ku­rios taip pat tu­ri sa­vo tiks­lų, nors jų nie­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktADIENIS, birželio 1, 2012

lietuva

Kak­to­mu­ša dėl ko­mi­si­jos iš­va­dų Val­dan­tie­siems bei opo­zi­ci­jai taip ir ne­pa­vy­kus ras­ti bend­ ro su­ta­ri­mo Sei­mą pa­sieks dvi skir­tin­gos iš­va­dos dėl „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ky­bių iš­ty­ri­mo.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Įre­gist­ra­vo sek­re­to­ria­te

Tris mė­ne­sius dir­bu­sios, bet bend­ros nuo­mo­nės taip ir ne­ra­du­sios lai­ki­no­sios ban­ko „Sno­ras“ veik­los ty­ri­mo ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas opo­ zi­ci­nės Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ ci­jos se­niū­nas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­ nis par­la­men­to sek­re­to­ria­te va­kar įre­gist­ra­vo Lie­tu­vos ban­kui bei Vy­ riau­sy­bei ne­pa­lan­kias ko­mi­si­jos iš­ va­das. Ta­čiau joms pri­ta­rė tik pu­sė ko­mi­si­jos na­rių. Vi­si jie pri­klau­so opo­zi­ci­jai.

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai ko­mi­si­jo­je ne­su­ti­ko su pa­reng­to­ mis iš­va­do­mis ir ne­da­ly­va­vo bal­ suo­jant dėl jų. Įre­gist­ruo­tą­sias iš­va­das jie va­di­na tik še­šių iš dvy­ li­kos ko­mi­si­jos na­rių, pri­klau­san­ čių opo­zi­ci­jai, nuo­mo­ne. Sei­mui nu­ma­to­ma pa­teik­ti ir koa­li­ci­jos at­ sto­vų po­zi­ci­ją. „Pa­si­ra­šiau Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­ jek­tą, ku­riuo pra­šo­me Sei­mo pri­ pa­žin­ti, kad ko­mi­si­ja bai­gė dar­bą ir tei­kia iš­va­das bei pra­šo Sei­mo jas svars­ty­ti ar­ba ne, priim­ti ar­ba ne – ką nors su jo­mis da­ry­ti“, – sa­ kė ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas V.Ma­zu­ ro­nis. „Kas no­ri, tas ga­li pa­si­ra­šy­ti prie nu­ta­ri­mo pro­jek­to pri­dė­tas iš­va­ das, jei­gu ne­no­ri, te­gu tei­kia sa­vo at­ski­rą­ją nuo­mo­nę“, – sa­kė bai­ gu­sios dar­bą „Sno­ro“ ko­mi­si­jos va­do­vas.

Pa­sis­kirs­tė po ly­giai

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai tvir­ti­na, kad Sei­mo lai­ki­no­ji ko­ mi­si­ja, ty­ru­si „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ky­bes, ne­pat­vir­ti­no jo­kių iš­ va­dų, nes tam pri­trū­ko bal­sų.

To­dėl esą vi­sas Sei­mas ne­tu­rės tei­si­nio pa­grin­do svars­ty­ti tik tas iš­va­das, ku­rias pa­tvir­ti­no opo­zi­ci­ jai pri­klau­san­tys ko­mi­si­jos na­riai,

tarp jų ir pir­mi­nin­kas V.Ma­zu­ro­ nis. Va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­ je val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai pa­reiš­kė sa­vo nuo­mo­nę apie iš­va­ ka­rė­se įvy­ku­sį „Sno­ro“ ko­mi­si­jos ga­lu­ti­nį po­sė­dį, ku­ria­me tvir­tin­ tos ga­lu­ti­nės šios ko­mi­si­jos dar­bo iš­va­dos.

Pet­ras Aušt­re­vi­čius:

Pa­sa­ky­čiau taip – „Sno­ro“ tan­go ne­pa­vy­ ko su­šok­ti, nes neat­ vy­ko vie­na iš pu­sių. Ir mu­zi­ka bu­vo už­sa­ky­ ta ne­tin­ka­ma. „Mes iš tik­rų­jų prieš sa­vai­tę pe­ rė­jo­me per vi­sus at­sa­ky­mų punk­ tus, bal­sa­vo­me, ta­čiau su­ta­rė­me pa­sku­ti­nia­me po­sė­dy­je grįž­ti prie jų, pa­žiū­rė­ti su­re­da­guo­tą teks­tą, dar kar­tą pa­dis­ku­tuo­ti dėl kai ku­ rių punk­tų ir ta­da tvir­tin­ti ga­lu­ti­ nes iš­va­das. Pas­ku­ti­nio­jo ko­mi­si­jos po­sė­džio iš­va­ka­rė­se bu­vo pa­pra­šy­ ta vi­sų na­rių pa­teik­ti sa­vo pa­siū­ly­ mus. Tė­vy­nės są­jun­gos at­sto­vas Jur­gis Raz­ma juos pa­tei­kė, bet prieš pat po­sė­dį bu­vo­me in­for­muo­ti, kad jų svars­ty­ti ne­nu­ma­to­ma. Po pus­ va­lan­džio de­ry­bų te­le­fo­nu ko­le­ gos su­ti­ko dar šiek tiek pa­dir­bė­ti prie tų iš­va­dų. Bet kai pa­ma­tė­me,

kad įjung­tas bal­sa­vi­mo bul­do­ze­ ris, prii­mant po­li­ti­zuo­tas iš­va­das, nu­spren­dė­me ten ne­da­ly­vau­ti“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je ket­vir­ta­ die­nį kal­bė­jo Sei­mo Tei­sės ir tei­ sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šed­ba­ras.

Jo nuo­mo­ne, ne­ga­li­ma sa­ky­ ti, kad po­sė­dy­je li­kę še­ši ko­mi­si­jos na­riai, tarp jų ir ko­mi­si­jos va­do­vas, priė­mė ko­kį nors ga­lu­ti­nį do­ku­ men­tą, ku­ris ga­lė­tų bū­ti tei­kia­mas Sei­mui svars­ty­ti: „Ma­nau, kad nė­ ra pa­grin­do svars­ty­ti tą do­ku­men­ tą Sei­me, nes nė­ra jo­kių iš­va­dų. Yra tik še­šių ko­mi­si­jos na­rių iš dvy­li­kos pa­reikš­ta nuo­mo­nė vi­sais ko­mi­si­jai už­duo­tais klau­si­mais. Bet ko­mi­si­ jos dar­bo re­zul­ta­to nė­ra. Nė­ra jo­kio bai­gia­mo­jo do­ku­men­to.“ Jei­gu, pa­sak jo, Sei­mas bal­sų dau­gu­ma ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­ je nu­spręs­tų pri­tar­ti tai še­šių ko­ mi­si­jos na­rių pa­reikš­tai nuo­mo­ nei, tuo­met neaiš­ku, „ko­kios tai bus tei­sės ga­lios do­ku­men­tas, kas tai bus, nes sta­tu­tas to­kios tei­si­nės for­mos ne­nu­ma­to“.

Kreip­sis į eti­kos sar­gus

S.Šed­ba­ras ir ki­ti val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai neat­me­tė, kad Sei­mo tei­si­nin­kams bei Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jai ga­li tek­ti spręs­ti šią di­le­mą ir pa­reikš­ti sa­ vo nuo­mo­nę dėl to, ar lai­ki­no­ji ko­ mi­si­ja „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­ky­ bėms tir­ti re­zul­ta­ty­viai bai­gė sa­vo dar­bą.

Val­dan­tie­ji ne­su­tin­ka su iš­va­ do­se opo­zi­ci­jos bal­sais pa­reikš­ta nuo­mo­ne, kad Lie­tu­vos ban­kas ir Vy­riau­sy­bė esą sku­bo­tai ir ne­pa­ kan­ka­mai pa­grįs­tai per­nai lapk­ri­ tį ėmė­si veiks­mų na­cio­na­li­zuo­jant „Sno­ro“ ban­ką.

Be to, pa­sak S.Šed­ba­ro, „tei­si­nis ab­sur­das įra­šy­ti, kad Lie­tu­vos ban­ ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­ si­liaus­kas esą vir­ši­jo sa­vo įga­lio­ji­

At­sik­ra­tė: teik­da­mas ko­mi­si­jos iš­va­das V.Ma­zu­ro­nis pa­reiš­kė, kad pra­šo

„Sei­mo jas svars­ty­ti ar­ba ne, priim­ti ar­ba ne – ką nors su jo­mis da­ry­ti“.

mus su­ras­da­mas lai­ki­ną­jį „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­rių ir pa­si­ra­šy­da­mas su juo dar­bo su­tar­tį“.

Dir­bo dar­niai, bet ne iki galo

„Mes ko­mi­si­jo­je vei­kė­me dar­niai, efek­ty­viai iki to mo­men­to, kai bu­ vo pa­teik­tos iš­va­dos. Ne­su­ta­ri­mai pra­si­dė­jo ta­da. Da­bar mes ne­tu­ ri­me jo­kio ga­lu­ti­nio do­ku­men­to“, – sa­kė Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vas Pet­ras Aušt­re­vi­čius. „Pa­sa­ky­čiau taip – „Sno­ro“ tan­ go ne­pa­vy­ko su­šok­ti, nes neat­vy­ko

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

vie­na iš pu­sių. Ir mu­zi­ka bu­vo už­ sa­ky­ta ne­tin­ka­ma“, – pri­dū­rė jis.

Kon­ser­va­to­rius Ri­man­tas Da­gys teigė, kad opo­zi­ci­jos bal­sais pa­tvir­ tin­to­se iš­va­do­se gau­su ne­lo­giš­ku­ mų: „Įvar­di­ja­mas bu­vęs Lie­tu­vos ban­ko val­dy­to­jas, ku­ris ne­la­bai kont­ro­lia­vo pro­ce­sų. Bet vė­liau pa­mi­ni­ma, kad da­bar­ti­nė cent­ri­ nio ban­ko va­do­vy­bė ir­gi vei­kė blo­ gai, nors bū­tent ji ėmė­si veiks­mų, siek­da­ma su­tvar­ky­ti pa­dė­tį „Sno­ re“ ir ne­leis­ti su­griū­ti vi­sai ša­lies ko­mer­ci­nių ban­kų sis­te­mai.“

Dėl mer­gai­tės tei­sių po­zi­ci­jos ne­tu­ri Sta­sys Gu­da­vi­čius So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ja kol kas ne­tu­ri at­sa­ky­mo, ar ne­bu­vo pa­žeis­tos vai­ko tei­sės per Gar­lia­vos mer­gai­tės per­da­vi­ mo ma­mai ope­ra­ci­ją.

Ket­vir­ta­die­nį Sei­mo So­cia­li­nių rei­ ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas pa­si­kvie­tė at­sa­kin­gų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vus at­ sa­ky­ti į par­la­men­ta­rų klau­si­mus dėl mer­gai­tės per­da­vi­mo Gar­lia­ vo­je ir jos da­bar­ti­nės būk­lės.

Po­sė­dy­je da­ly­va­vo Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ro­lie­riaus įstai­gos at­s to­vai, Kau­n o mies­to ir Kau­ no ra­jo­n o vai­ko tei­s ių ap­sau­gos spe­cia­lis­tai, So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­b o mi­n is­te­r i­jos at­s to­vai, ki­t i pa­rei­g ū­n ai. At­sa­k in­g ų ins­ ti­t u­c i­j ų at­s to­v us ko­m i­te­tas pa­ si­k vie­t ė praė­j u­s ią sa­vai­t ę ga­v ęs

to­kį Sei­mo se­niū­nų suei­gos pa­ ve­di­mą. Se­niū­nų suei­ga ko­mi­te­ tui šį klau­si­mą aiš­kin­tis pa­ve­dė kaip al­ter­na­ty­vą siū­ly­mui Sei­me kur­t i ko­m i­s i­j ą įvy­k iams Gar­l ia­ vo­je tir­ti.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­ tės, da­ly­va­vu­sios už­da­ra­me ko­mi­ te­to po­sė­dy­je, jo re­zul­ta­tų žur­na­ lis­tams ne­ko­men­ta­vo.

Ta­čiau ko­mi­te­to va­do­vas Ri­man­ tas Da­gys bei so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­ kaus­kas pa­brė­žė kol kas ne­ga­lin­tys pa­sa­ky­ti, ar prieš dvi sa­vai­tes, kai Gar­lia­vo­je su­reng­ta mer­gai­tės per­ da­vi­mo mo­ti­nai Lai­mu­tei Stan­kū­ nai­tei ope­ra­ci­ja, ga­lė­jo bū­ti pa­žeis­ tos vai­ko tei­sės.

Ki­ta ver­tus, anot ko­mi­te­to va­do­ vo ir mi­nist­ro, da­bar nė­ra ne­ri­mą ke­lian­čios in­for­ma­ci­jos apie mer­ gai­tės lai­ky­mo są­ly­gas ar­ba jos psi­

cho­lo­gi­nę būk­lę. „Ko­mi­te­tui bu­vo pa­teik­ta tam tik­ra me­džia­ga, ku­ rio­je ver­ti­na­ma, ar vyk­dant per­ da­vi­mo ope­ra­ci­ją ne­bu­vo pa­žeis­ tos vai­ko tei­sės. Tos me­džia­gos ne­ga­li­ma vie­šin­ti, bet ga­liu pa­sa­ ky­ti, kad šian­dien dar ne­su ga­vęs api­bend­ri­nan­čio ar vie­na­reikš­miš­ ko at­sa­ky­mo, ar vai­ko tei­sės bu­vo pa­žeis­tos“, – sa­kė so­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras D.Jan­ kaus­kas. „Ne vi­są in­for­ma­ci­ją tu­ri­me iš tei­sė­sau­gos, ku­ri ir­gi ti­ria mer­ gai­tės per­da­vi­mo ap­lin­ky­bes. Kai tei­sė­sau­ga baigs ty­ri­mą, ta­da ga­ lė­si­me pa­da­ry­ti iš­va­das“, – paaiš­ ki­no jis.

Mi­nist­ras ne­pa­no­ro iš anks­to ko­ men­tuo­ti, koks iš tu­ri­mos in­for­ma­ ci­jos jam su­si­da­ro įspū­dis – per­ duo­dant mer­gai­tę bu­vo pa­žeis­tos vai­ko tei­sės ar ne. „So­cia­li­nių rei­

ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ne­si­ruo­ šė da­ry­ti jo­kių iš­va­dų, tik iš­klau­sė in­for­ma­ci­ją. Ne­ga­li­me gau­ti ir pa­ teik­ti vi­suo­me­nei di­džio­sios da­lies in­for­ma­ci­jos, nes ji ar­ba kon­fi­den­ cia­li, ar­ba yra iki­teis­mi­nio ty­ri­mo ob­jek­tas. La­biau­siai do­mi­nan­ti in­for­ma­ci­ja su­si­ju­si su tei­sė­sau­ gos at­lie­ka­mu ty­ri­mu. Lau­kia­me, kol jis baig­sis“, – tvir­ti­no ko­mi­ te­to va­do­vas R.Da­gys.

Ko­mi­te­to po­sė­dy­je at­kreip­tas dė­me­sys, kad nė­ra ne­ri­mą ke­lian­ čios in­for­ma­ci­jos apie da­bar­ti­nę mer­gai­tės būk­lę. „Esu pa­ve­dęs man at­skai­tin­ goms ins­ti­tu­ci­joms, kad ma­ne tuo­jau pat in­for­muo­tų, jei­gu bū­tų bet ko­kios ne­ri­mą ke­lian­čios in­ for­ma­ci­jos. Bet to­kios kol kas nė­ ra. Spe­cia­lis­tai dir­ba ir jie tu­ri ne tik pa­rei­gą, bet ir vi­sas bū­ti­nas ži­ nias tam, kad ob­jek­ty­viai įver­tin­tų

mer­gai­tės būk­lę“, – sa­kė So­cia­li­ nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ jos va­do­vas. „At­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos mus pa­ti­ki­no, kad mer­gai­tės gy­ve­ni­mo pro­ce­sas da­bar nor­ma­lus, nė­ra ne­ ri­mą ke­lian­čių ži­nių dėl mer­gai­tės lai­ky­mo są­ly­gų ar­ba jos psi­cho­lo­ gi­nės būk­lės“, – mi­nist­rui pri­ta­rė R.Da­gys.

Pa­sak jo, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ne­tu­ri ga­li­my­bės kont­ro­liuo­ti ar gau­ti in­for­ma­ci­jos iš tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų, ta­čiau ga­li gau­ti ži­nių iš vai­ko tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bų. „Ko­mi­te­to po­sė­dy­je bu­vo pa­ neig­ti kai ku­rie sklan­dę gan­dai – pa­vyz­džiui, kad ant­ro­ji mer­gai­tė yra kaž­kur din­gu­si ar­ba kad prieš Gar­lia­vos mer­gai­tę bu­vo nau­do­ja­ mi kaž­ko­kie psi­chot­ro­pi­niai vais­ tai“, – tei­gė R.Da­gys.

8

penktadienis, birželio 1, 2012

užribis Part­ren­kė dvi­ra­tis

Neuž­si­ra­ki­no bu­to du­rų

Par­duo­tu­vė­je – na­mi­nė deg­ti­nė

Nuo dvi­ra­ti­nin­ko nu­ken­tė­ju­ si 67 m. klai­pė­die­tė į po­li­ci­ ją krei­pė­si tik po pen­kių die­nų.

Praė­ju­sio penk­ta­die­nio po­pie­ tę au­to­bu­sų sto­te­lė­je prie „Že­ mai­ti­jos“ ją par­tren­kė dvi­ra­ti­ nin­kas. Mo­te­ris griu­vo, nu­si­ lau­žė dan­tį ir dėl gal­vos trau­ mos bu­vo pra­ra­du­si są­mo­nę.

Ieš­ko­ma šio įvy­kio liu­di­nin­kų.

Tai­kos pr. gy­ve­nan­ti klai­pė­ die­tė pa­si­skun­dė po­li­ci­jai, kad iš jos bu­to ko­ri­do­riaus va­gys nu­gvel­bė dė­žę su 160 ran­ki­ nių laik­ro­džių. Din­gę daik­tai įver­tin­ti 3 650 li­tų. Bu­to šei­ mi­nin­kė tei­gė, kad va­gys­tės me­tu bu­to du­rys bu­vo neuž­ ra­kin­tos. Pra­dė­tas iki­teis­mi­ nis ty­ri­mas dėl va­gys­tės.

Tre­čia­die­nį po pie­tų Plun­gės po­li­ci­nin­kai pa­tik­ri­no V.Ma­čer­ nio g. esan­čią mais­to pre­kių par­duo­tu­vę. Čia po pre­kys­ta­ liu pa­rei­gū­nai ap­ti­ko į bu­te­lius su­pils­ty­tą na­mi­nę deg­ti­nę. Šio gė­ra­lo ras­ta 12 lit­rų. Spė­ja­ma, kad na­mi­ne deg­ti­ne par­duo­tu­ vė­je pre­kiau­ta. Po­li­ci­nin­kai ap­ klau­sė par­duo­tu­vės sa­vi­nin­kę.

Nusk­riau­dė či­go­nai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

No­ras pa­si­links­min­ti su tam­saus gy­mio ne­pa­žįs­ta­mą­ja klai­pė­die­ čiui bai­gė­si sun­kio­mis pa­gi­rio­mis ir nuo­sto­liais. Taip pat dar vie­nas ne kar­tą va­gi­liau­jant nu­tver­tas jau­nas či­go­nas įkliu­vo nu­gvel­bęs sve­ti­mą te­le­fo­ną.

1984 m. gi­męs vy­ras tre­čia­die­nio nak­tį par­si­ve­dė na­mo ne­pa­žįs­ta­ mą mo­te­rį, ku­rią vė­liau api­bū­di­no, kaip pa­na­šią į či­go­nę. Klai­pė­die­tis vai­ši­no vieš­nią al­ko­ho­li­niais gė­ri­ mais, ta­čiau ne­pa­me­na, kaip bai­ gė­si va­ka­rė­lis.

Ry­tą pa­bu­dęs nau­jo­sios drau­ gės jis na­mie ne­be­ra­do. Pa­na­šu, kad išei­da­ma ji iš­si­ne­šė ir tris mo­ bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nus, do­ku­men­ tus bei 3,2 tūkst. li­tų. Bend­rą ža­lą vy­ras įver­ti­no pus­penk­to tūks­tan­ čio li­tų.

Dar vie­na klai­pė­die­tė ap­skun­dė ki­šen­va­gį, ku­ris praė­ju­sią sa­vai­tę pa­gro­bė mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną.

35 me­tų mo­te­ris lip­da­ma į mies­to au­to­bu­są pa­ju­to, kaip kaž­koks vai­ ki­nas iš jos megz­ti­nio ki­še­nės iš­ trau­kė te­le­fo­ną. Va­gis pa­bė­go.

2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­ rei­gū­nai nu­sta­tė, kad va­gis – 24 me­tų či­go­nų tau­ty­bės vai­ki­nas Gra­fas. Jis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Ieš­ko­tas vil­ki­ko vai­ruo­to­jas gir­ta­vo Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ke­lias pa­ras darb­da­vio ieš­ko­tas vai­ruo­to­jas ne­ži­nia kur va­ži­nė­ jo vil­ki­ku, ku­ris bu­vo pri­krau­tas bal­dų, tu­rė­ju­sių lai­vu iš­ke­liau­ti į Ka­na­dą.

Į uos­ta­mies­čio po­li­ci­ją krei­pė­ si Prie­ku­lė­je re­gist­ruo­tos per­ve­ ži­mais be­si­ver­čian­čios įmo­nės va­ do­vas Vy­tau­tas Stru­my­la. Jis nuo pir­ma­die­nio ne­tu­rė­jo jo­kių ži­nių apie sa­vo 53 me­tų vai­ruo­to­ją bei jo vai­ruo­ja­mą vil­ki­ką.

Darb­da­vio ži­nio­mis, vai­ruo­to­jas pir­ma­die­nį ma­ši­ną par­vai­ra­vo iš Vi­sa­gi­no ir bu­vo pa­sta­tęs Pries­to­

čio gat­vė­je. Ta­čiau vė­liau pa­ts dar­ buo­to­jas ir vil­ki­kas din­go.

Tik ket­vir­ta­die­nį au­to­mo­bi­lis ras­tas įstri­gęs krū­muo­se už uni­ ver­si­te­to pa­sta­tų. Ma­ši­na bu­vo ap­ga­din­ta, nu­ken­tė­jo ir kro­vi­nys.

Kol bend­ro­vės va­do­vas rū­pi­no­ si iš­trauk­ti įstri­gu­sį vil­ki­ką, prie jo at­šli­ti­nia­vo ir vai­ruo­to­jas. Jis bu­vo gir­tas ir ne­ga­lė­jo riš­liai paaiš­kin­ti, kur bu­vo ke­lias die­nas. „Tą pa­čią die­ną at­lei­dau dar­ buo­to­ją, nes yra ne­pa­ti­ki­mas.

Nors dau­ge­lis de­juo­ja, kad ša­ly­je di­de­lis ne­dar­bas, pa­rei­gin­gą dar­ buo­to­ją ras­ti la­bai sun­ku. Ir aš da­ bar tu­rė­siu su­kti gal­vą, kas pa­keis at­leis­tą­jį vai­ruo­to­ją“, – at­vi­ra­vo V.Stru­my­la.

Abejingumas: klai­pė­die­tis nu­ste­bo, kad ap­sau­gos dar­buo­to­jai ži­no­jo, jog šio­je daik­tų sau­go­ji­mo spin­te­lė­

je ne­sau­gu pa­lik­ti daik­tus.

Va­gi­šiams dar­bą leng­vi­na at­sai­nu­mas Il­ga­pirš­čių iš­ra­din­gu­mas ste­bi­na klai­pė­ die­čius. Pre­ky­bos cent­re „Lie­pa“ įsi­kū­ru­ sio­je „Nor­fos“ par­duo­tu­vė­je iš daik­tų sau­ go­ji­mo spin­te­lių krep­šiai va­gia­mi iš­stū­ mus ša­lia esan­čios spin­te­lės sie­ne­lę.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

At­sa­ko­my­bė: pa­ti­kė­jęs vai­ruo­to­jui bran­gų kro­vi­nį ir vil­ki­ką darb­da­vys

ne­ga­li bū­ti tik­ras, kad šis jo ne­pra­ras.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ke­lios mi­nu­tės, pra­leis­tos pre­ky­ bos cent­re, klai­pė­die­čiui Ni­ko­la­ jui su­ga­di­no nuo­tai­ką vi­sai die­nai.

Vy­ras už­ra­kin­to­je daik­tų sau­go­ji­mo spin­te­lė­je pa­si­ge­do krep­šio su as­ me­ni­niais daik­tais. „Į pre­ky­bos cent­rą už­su­kau apie vie­nuo­lik­tą va­lan­dą ry­to. Žmo­ nių daug ne­bu­vo. Sa­vo krep­šį su daik­tais už­ra­ki­nau daik­tų sau­go­ ji­mo spin­te­lė­je“, – pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tis.

Daik­t ų sau­go­j i­m o spin­te­l ės įreng­tos ša­lia pre­ky­bos cent­ro ap­ sau­gos dar­buo­to­jų kam­ba­rio. „Ap­sau­gi­nin­kai pui­kiai ma­to šias spin­te­les. Ta­čiau at­ra­ki­nęs sa­vą­ją, pa­ma­čiau, jog ji yra tuš­čia“, – pa­ sa­ko­jo Ni­ko­la­jus.

Vy­ras iš kar­to pra­vė­rė ap­sau­gi­ nin­kų du­ris. „Šie man pa­reiš­kė, kad už pa­lie­ ka­mus daik­tus neat­sa­ko. Ma­ne pri­

Vy­ras už­ra­kin­to­ je daik­tų sau­go­ji­mo spin­te­lė­je pa­si­ge­do krep­šio su as­me­ni­ niais daik­tais.

bloš­kė tai, jog ap­sau­gi­nin­kai sa­kė jau du mė­ne­sius ži­ną, kad iš šios spin­ te­lės ga­li ding­ti daik­tai. Ir nie­ko ne­ da­rė“, – pik­ti­no­si vy­ras. Ni­ko­la­jus ap­žiū­rė­jo spin­te­lę ir iš­vy­do, kad me­ ta­li­nė sie­ne­lė tarp dvie­jų gre­ta esan­ čių spin­te­lių yra ne­prit­vir­tin­ta.

„Va­gis įki­ša ran­ką į gre­ta esan­čią ir iš­trau­kia iš spin­te­lės ta­vo daik­ tus. Keis­ta, jog per tam­sin­tus lan­ gus ap­sau­gi­nin­kai ne­ma­to, kaip už met­ro nuo jų kaž­kas knai­sio­ja­si po spin­te­les. Jie ži­no, kad ga­li įvyk­ti va­gys­tė, ir ne­sut­var­ko sie­ne­lės“, – kal­ti­no vy­ras.

Ni­ko­la­jus ti­ki­no ne­te­kęs krep­šio ir ja­me bu­vu­sios meš­ke­rės bei žve­ jo bi­lie­to. „Bi­lie­tą man iš­duos nau­ją. Lai­ mė, krep­šy­je ne­bu­vo jo­kių bran­gių da­ly­kų. Ne­sig­rau­žiu ir dėl meš­ke­ rės. Pik­ta, kad sau­gu­mu tu­rin­tys pa­si­rū­pin­ti žmo­nės yra to­kie at­ sai­nūs“, – kal­bė­jo klai­pė­die­tis.

Pre­ky­bos cent­ro „Nor­fa“ at­sto­ vas spau­dai Da­rius Ry­liš­kis ti­ki­no, kad jų pre­ky­bos cent­ras, kaip ir ki­ ti pre­ky­bos cent­rai, neat­sa­ko už spin­te­lė­se pa­lik­tus daik­tus. „Mums la­bai ap­mau­du dėl to­ kio at­si­ti­ki­mo. „Nor­fos maž­me­ nos“ cent­ri­nė ad­mi­nist­ra­ci­ja in­ for­muo­ta apie įvy­kį. Bus im­ta­si prie­mo­nių par­duo­tu­vės spin­te­ lių sau­gu­mui už­tik­rin­ti. Žūk­lės reik­me­nis pra­ra­du­siam pir­kė­jui, jei jis to pa­gei­daus, ža­la bus kom­ pen­suo­ta. Par­duo­tu­vės ad­mi­ nist­ra­ci­ja pa­siū­lys jam žūk­lės ar ko­kių ki­to­kių pre­kių iš par­duo­tu­ vė­je esan­čio asor­ti­men­to“, – ža­ dė­jo D.Ry­liš­kis.

9

penktADIENIS, birželio 1, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,65 %

84

+0,26 %

–0,12 %

Pen­si­ją ga­vo ­ kas tre­čias Lie­tu­vo­je praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je bent vie­ nos rū­šies pen­si­ją ga­vo 941,2 tūkst. as­me­nų, ar­ba kas tre­čias ša­lies gy­ven­to­jas, kaip ro­do išanks­ti­niai Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­nys. Per­nai, pa­ly­gin­ti su 2010 m., pen­si­jų ga­vė­jų skai­čius ša­ly­je pa­di­dė­jo 3,4 tūkst., ar­ ba 0,4 pro­c. 2011 m. pa­bai­go­je 708,5 tūkst. pen­si­jų ga­vė­jų ga­vo su se­nat­ve su­si­ju­sias pen­si­jas, iš ku­rių di­džiau­sią da­lį (85 pro­c.) su­da­rė „Sod­ros“ se­nat­vės pen­si­jos.

proc.

pa­slau­gų sek­to­riaus įmo­nių va­do­vų ne­nu­ma­to pa­slau­gų kai­nų po­ky­čių.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3354 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3119 JAV do­le­ris 1 2,7851 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7095 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9442 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,8677 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5843 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4465 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8743

pokytis

–0,7203 % –0,2060 % +0,6069 % +0,3333 % +0,0061 % –0,6553 % –0,0741 % –0,9150 % –0,0139 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,89

4,59

2,46

„Apoil“

4,87

4,57

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

87,43 dol. už 1 brl.

103,03 dol. už 1 brl.

Vers­lo tink­la­raš­čių lau­kia lū­žis Nors tink­la­raš­čiai vers­lui su­tei­kia ga­li­my­ bių ne­mo­ka­mai at­kreip­ti į sa­ve dė­me­sį ir išug­dy­ti po­ten­cia­lių var­to­to­jų, ša­ly­je ši prie­mo­nė neiš­nau­do­ja­ma. Vis dėl­to spe­ cia­lis­tai pro­gno­zuo­ja, kad lū­žis įvyks, ir tai sie­ja su „Goog­le“ po­ky­čiais.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pas­te­bi­ma ta­kos­ky­ra

Di­dy­sis tink­la­raš­čių pro­ver­žis ša­ly­ je pa­ste­bė­tas prieš po­rą me­tų, kaip sa­kė in­ter­ne­to rin­ko­da­ros kon­sul­ tan­tas Eval­das Az­bu­kaus­kas. Tink­ la­raš­čių nau­dą, jo tei­gi­mu, grei­tai pa­ste­bė­jo ir vers­las, ta­čiau jis nau­ ją prie­mo­nę prii­ma ga­na lė­tai. To­ dėl ša­lies vers­lo pa­sau­ly­je, ki­taip nei už­sie­ny­je, tink­la­raš­čiai iš­nau­do­ja­mi dar ne­pa­kan­ka­mai efek­ty­viai.

In­ter­ne­to rin­ko­da­ros kon­sul­tan­ tas Ma­rius Kuit­niaus­kas sa­kė pa­ ste­bė­jęs, kad kol kas vers­lo ban­dy­ mai ra­šy­ti tink­la­raš­čius yra kuk­lūs.

Ta­čiau už­sie­ny­je, anot jo, ši ni­ ša už­pil­dy­ta la­biau – tink­la­raš­čių ga­li­my­bė­mis ypač nau­do­ja­si pra­ de­dan­čios tech­no­lo­gi­jų pa­krai­pos įmo­nės. Lie­tu­vo­je šio­je sri­ty­je taip pat pa­ste­bi­mas di­des­nis su­kru­ti­ mas, ta­čiau tra­di­ci­nis vers­las, pa­ šne­ko­vo tei­gi­mu, į tink­la­raš­čius dar žvel­gia ga­na at­sai­niai.

Rin­ko­da­ros spe­cia­lis­tas Džiu­gas Par­šo­nis pa­brė­žė, kad tink­la­raš­ čių sri­ty­je vis dar pa­ste­bi­ma itin ryš­ki ta­kos­ky­ra tarp ino­va­ty­vių ir su­sta­ba­rė­ju­sių bend­ro­vių: „Jau­ nos bend­ro­vės, ku­rio­se su­si­bū­ rę ak­ty­vūs ir ge­rai vi­sas so­cia­li­nių tech­no­lo­gi­jų ga­li­my­bes iš­ma­nan­ tys žmo­nės, ge­ba su­kur­ti po­pu­ lia­rius ir įta­kin­gus tink­la­raš­čius.

To­kių įmo­nių yra ne­ma­žai. Ki­ta bend­ro­vių gru­pė tink­la­raš­čius tu­ ri, nes apie jų nau­dą iš­gir­do se­mi­ na­ruo­se ar per­skai­tė li­te­ra­tū­ro­je, ta­čiau iš tik­rų­jų ne­ži­no, kaip juos vys­ty­ti, ne­tu­ri tam kom­pe­ten­tin­ gų žmo­nių. Jų tink­la­raš­čiai yra ge­ ro­kai ap­leis­ti.“ Ta­čiau pa­šne­ko­vas pa­brė­žė, kad vers­lo tink­la­raš­čiai pa­gal sa­vo įsi­ pa­rei­go­ji­mą skai­ty­to­jui yra pa­na­ šūs į ži­niask­lai­dą. To­dėl nau­jų įra­šų re­gu­lia­ru­mas, jo ma­ny­mu, yra bū­ ti­nas ir for­muo­ja įmo­nės po­žiū­rį į var­to­to­ją: „Prieš su­ku­riant tink­ la­raš­tį rei­kia tu­rė­ti min­čių ir idė­jų ma­žiau­siai pus­me­čiui, tu­rint ome­ ny­je, kad tink­la­raš­tis bus pil­do­mas ne re­čiau kaip kar­tą per sa­vai­tę.“

Neiš­ven­gia rek­la­mos

Dž.Par­šo­nio tei­gi­mu, tink­la­raš­tis vers­lo pa­sau­ly­je reiš­kia šiek tiek ki­to­kią ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ ma­ci­jos pa­tei­ki­mo for­mą nei bend­ro­vės tink­la­la­pis. Paš­ne­ko­vas pa­ brė­žė, kad iš tink­la­raš­čio pa­pras­tai ti­ki­ma­si lais­ves­nių in­for­ma­ci­jos in­terp­re­ta­ci­jų, o bend­ro­vės tink­ la­la­py­je pa­tei­kia­ma sau­sa in­for­ ma­ci­ja bei fak­tai ir ana­li­zės, ku­rių nie­kas ne­skai­to.

Džiu­gas Par­šo­nis:

La­bai daž­nai tink­la­ raš­čiuo­se pa­tei­kia­ mos pa­slau­gų ir pro­ duk­tų są­sa­jos su gy­ve­ni­mu ug­do var­ to­to­jų su­vo­ki­mą apie pro­duk­tus. „Tink­la­raš­tis vi­suo­me­nei paaiš­ ki­na bend­ro­vės vi­zi­ją. La­bai daž­nai tink­la­raš­čiuo­se pa­tei­kia­mos pa­slau­gų ar pro­duk­tų są­sa­jos su gy­ ve­ni­mu ug­do var­to­to­jų su­vo­ki­mą apie pro­duk­tus. Ki­taip ta­riant, tai yra pa­pil­do­mas rin­ko­da­ros ir ry­ šių su vi­suo­me­ne ka­na­las, bū­das ug­dy­ti po­rei­kį ar­ba net for­muo­ ti vi­suo­me­nę, tai ir da­ro di­džio­sios įmo­nės“, – sa­kė Dž.Par­šo­nis.

Vis dėl­to E.Az­bu­kaus­kas tei­gė pa­ste­bė­jęs, kad vers­lo tink­la­raš­čiai, ki­taip nei as­me­ni­niai, sa­vo ža­ve­sį ir įta­ką pra­ran­da dėl bend­ro­vių sie­kio tie­sio­giai pri­sta­ty­ti sa­vo pro­duk­ci­ ją ir pa­slau­gas. Anot jo, ša­ly­je dar pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad bend­ro­ vių tink­la­raš­čiai yra pa­pras­čiau­sia prie­mo­nė pa­si­rek­la­muo­ti ir dėl to pra­ran­da­ma da­lis au­di­to­ri­jos.

Kaip vie­ną sėk­min­giau­sių vers­ lo tink­la­raš­čių pa­vyz­džių M.Kuit­ niaus­kas iš­sky­rė IT bend­ro­vės „Blue Brid­ge“ ini­ci­juo­ja­mą tink­ la­raš­tį įde­be­sis.lt. Anot jo, nors tink­la­raš­ty­je bend­ro­vės „nė­ra nė kva­po“, vi­si ži­no, kad tai yra jos pro­jek­tas.

Pokyčiai: pro­gno­zuo­ja­ma, kad tink­la­raš­čiai ša­lies vers­lo pa­sau­ly­je iš­po­pu­lia­rės po dve­jų tre­jų me­tų.

„Šis tink­la­raš­tis su­kur­tas ne įky­ riai rek­la­muo­ti, o vi­suo­me­nei su­ pa­žin­din­ti su „de­be­sies“ tech­no­lo­ gi­jo­mis. Bend­ro­vės var­das pa­si­ro­do tik re­tais at­ve­jais, kai kal­ba­ma apie tam tik­rus pro­duk­tus“, – pa­sa­ko­jo M.Kuit­niaus­kas. Įsit­rauk­ti tu­rė­tų ir va­do­vai

„As­me­niš­ku­mas tink­la­raš­čiuo­ se yra vi­suo­met ge­rai, nes tai ro­do ak­ty­vu­mą, o jis – di­des­nį įmo­nės pa­ti­ki­mu­mą ir ge­rą jos re­pu­ta­ci­ją“, – sa­kė M.Kuit­niaus­kas. Jis pa­brė­ žė, kad as­me­ni­niai dar­buo­to­jų įra­ šai su­ku­ria daug ar­ti­mes­nį ry­šį su skai­ty­to­ju, nei tai pa­da­ry­tų įmo­nės var­du pa­tei­kia­mi straips­niai.

To­dėl, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, vie­ ši­ni­mo­si per as­me­ny­bę stra­te­gi­ją pa­si­rin­ku­siam vers­lui tink­la­raš­tis yra pa­ti ge­riau­sia prie­mo­nė as­me­ niš­kam ry­šiui su skai­ty­to­ju su­kur­ ti. Vis dėl­to pa­šne­ko­vas pa­brė­žė, kad net ge­ri vers­lo ly­de­riai ne­bū­ ti­nai tu­ri pa­kan­ka­mai ge­bė­ji­mų ar cha­riz­mos, kad pa­trauk­tų skai­ty­ to­jų dė­me­sį. „Lie­tu­vo­je kai ku­rių vers­lo gru­pių va­do­vai sa­vo cha­riz­ma ar an­ti­cha­ riz­ma – taip ir­gi pa­si­tai­ko – tu­ri di­ de­lę įta­ką tam, kaip ma­to­me vers­ lą ir koks mū­sų as­me­ni­nis san­ty­kis

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

su juo. As­me­ni­nis va­do­vų tink­la­ raš­tis yra ga­li­my­bė nau­jai at­skleis­ ti įmo­nę“, – sa­kė Dž.Par­šo­nis nea­ be­jo­da­mas, kad as­me­ni­niai va­do­vų tink­la­raš­čiai ga­li duo­ti daug nau­dos vi­sai įmo­nei. Be­ne aki­vaiz­džiau­sias pa­vyz­dys, kad vers­lo ly­de­riai tu­ri įta­kos par­da­vi­mui, pa­šne­ko­vo ma­ ny­mu, yra Ste­ve’as Job­sas.

Lū­žį pa­ska­tins „Goog­le“

M.Kuit­niaus­ko ma­ny­mu, tink­la­ raš­čiai yra ypač efek­ty­vi prie­mo­ nė ko­mu­ni­kuo­ti su sa­vo klien­tais IT rin­ko­se. Ta­čiau jis pa­brė­žė, kad ši prie­mo­nė ga­lė­tų bū­ti la­biau iš­ nau­do­ja­ma ir ki­tur. „Pa­vyz­džiui, mais­to pra­mo­nė yra auk­so lo­by­nas. Tar­ki­me, duo­ną ga­mi­nan­ti bend­ro­vė ga­lė­tų su­kur­ti sa­vo tink­la­raš­tį su sa­vo pro­duk­ci­jos re­cep­tais. Ji sa­ky­tų: „Kep­ki­te duo­ ną, bet jei nu­si­bos – atei­ki­te pas mus ir pir­ki­te dar ska­nes­nę duo­ ną.“ Be­veik kiek­vie­na sri­tis ga­lė­tų tu­rė­ti sa­vo tink­la­raš­čius“, – sa­kė M.Kuit­niaus­kas. Jis ypač pa­si­gen­ da tink­la­raš­čių ak­tua­lia sta­ty­bos ar au­to­mo­bi­lių re­mon­to te­ma­ti­ka.

Vis dėl­to pa­šne­ko­vas nea­be­jo­ jo, kad tink­la­raš­čių po­rei­kio lū­žis įvyks. Anot jo, tam pri­reiks dve­jų tre­jų me­tų ir tai ypač smar­kiai lems

nau­ji paieš­kos sis­te­mos „Goog­le“ ko­ky­biš­ko tu­ri­nio rei­ka­la­vi­mai.

M.Kuit­niaus­ko tei­gi­mu, jau nuo ba­lan­džio ak­cen­tuo­ja­ma, kad įmo­ nių in­ter­ne­to pus­la­pis tu­ri bū­ti ko­ ky­biš­kas ir var­to­to­jui teik­ti įdo­mią bei nau­din­gą in­for­ma­ci­ją. Tik to­kia in­for­ma­ci­ja paieš­kų sis­te­mo­je už­ tik­rins aukš­tes­nę jų po­zi­ci­ją, pa­ly­ gin­ti su vi­sais tink­la­la­piais. „Tai tu­rės la­bai di­de­lę įta­ką Lie­ tu­vos vers­lui, nes no­rė­da­mas pa­ kil­ti paieš­kos sis­te­mo­je jis tu­rės kur­ti tink­la­raš­čius – tai bus vie­ nin­te­lis pi­gus ir efek­ty­vus bū­das pa­skelb­ti ko­ky­biš­ką, tad ir skai­to­ mą tu­ri­nį. To­dėl pro­gno­zuo­ju, kad per ke­le­tą me­tų vers­lo ar ni­ši­niai tink­la­raš­čiai tu­rė­tų la­bai iš­po­pu­ lia­rė­ti“, – sa­kė M.Kuit­niaus­kas.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad tu­ri­ nio ko­ky­bė bus nu­sta­to­ma pa­gal tai, kiek skai­ty­to­jai da­li­ja­si tink­ la­la­pio ar tink­la­raš­čio straips­nių nuo­ro­do­mis. Ka­dan­gi ko­ky­biš­kas tink­la­raš­čių tu­ri­nys, anot jo, daž­ nai pa­ten­ka į ži­niask­lai­dą, tai ga­ ran­tuo­ja jo skai­to­mu­mą ir aukš­tą vie­tą „Goog­le“ paieš­kos sis­te­mo­ je: „Gau­siau skai­to­mi tink­la­raš­čiai paieš­kos sis­te­mo­je ga­li nu­kon­ku­ ruo­ti ir ne to­kius įdo­mius vers­lo tink­la­la­pius.“

10

penktADIENIS, birželio 1, 2012

pasaulis Tra­ge­di­ja ­ Siet­le

Griež­tas­ per­spė­ji­mas

Išaiš­ki­no ­ ma­nia­ką

JAV Siet­lo mies­te vie­nas vy­ ras ka­vi­nė­je šo­vė į pen­kis žmo­nes. Trys as­me­nys mi­rė.

Vė­liau šau­lys nu­žu­dė dar vie­ ną mo­te­rį ir šo­vė į sa­ve. Pa­ sak po­li­ci­jos, šau­lys – 40 me­ tų Ia­nas Sta­wic­ki. Vy­ro siau­ tė­ji­mo mo­ty­vai neaiš­kūs, bet įta­ria­mo­jo bro­lis sa­kė, kad jis sir­go psi­chi­kos li­ga.

JT ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ban Ki-moo­nas per­spė­jo, kad ci­vi­ lių gy­ven­to­jų žu­dy­nės, to­kios, kaip praė­ju­sį penk­ta­die­nį Hu­ los mies­te, ga­li įstum­ti Si­ri­ją į nio­ko­ja­mą pi­lie­ti­nį ka­rą. Ta­ čiau Ru­si­ja pa­reiš­kė, kad sa­ vo po­zi­ci­jos dėl Si­ri­jos ne­keis, nors ją su­kri­ti­ka­vo JAV vals­ty­ bės sek­re­to­rė Hil­la­ry Clin­ton.

Ka­na­dos po­li­ci­ja at­sklei­dė įta­ ria­mo­jo ma­nia­ko, nu­žu­džiu­sio žmo­gų, su­pjaus­čiu­sio jo la­vo­ną da­li­mis ir iš­siun­ti­nė­ju­sio pa­štu Ota­vos mies­te, ta­pa­ty­bę. Tai Lu­ka Roc­co Mag­not­ta, vir­tua­ lio­je erd­vė­je pa­gar­sė­jęs iš­kry­ pė­lis. Jis į val­dan­čio­sios Kon­ ser­va­to­rių par­ti­jos būs­ti­nę at­ siun­tė nu­pjau­tą žmo­gaus pė­dą.

Rin­kų dė­me­sio cent­re – Is­pa­ni­ja Grai­ki­jos pro­ble­mos – rim­tos. Bet ką da­ry­ti su Ita­li­ja ir Is­pa­ni­ja? Ypač su Is­pa­ni­ja. Ša­lis vėl at­si­dū­rė rin­kų tai­kik­ly­je, nes ket­vir­to pa­gal dy­dį ša­lies ban­ko „Ban­kia“ fi­nan­si­ niai rei­ka­lai, švel­niai ta­riant, – ne­ko­kie.

Palūkanos – virš debesų

Ita­li­jos ir Is­pa­ni­jos sko­li­ni­mo­si pa­lū­ka­nų nor­ma nuo pir­ma­die­nio vėl šok­te­lė­jo. Šį kar­tą iki re­kor­di­ nių aukš­tu­mų.

Pa­ly­gin­ki­me: Vo­kie­ti­jai rin­kos nu­sta­to 1,37 pro­c. pa­lū­ka­nų nor­ mą, o Is­pa­ni­jai – 6,41 pro­c. To­kio dy­džio pa­lū­ka­nų nor­mų Is­pa­ni­ ja ne­ma­tė nuo to lai­ko, kai įsi­ve­ dė eu­rą.

In­ves­tuo­to­jams ne­ri­mą su­kė­ lė ket­vir­tas pa­gal dy­dį Is­pa­ni­jos „Ban­kia“ ban­kas, o ir ap­skri­tai vi­ sas ša­lies ban­kų sek­to­rius.

Vals­ty­bės na­cio­na­li­zuo­tas ban­ kas pa­pra­šė cent­ri­nės val­džios fi­ nan­si­nės in­jek­ci­jos, ku­ri siek­tų apie 19 mlrd. eu­rų. Iš kur gau­ti pi­ ni­gų?

Is­pa­ni­jos vy­riau­sy­bės va­do­vas Ma­ria­no Ra­joy ra­mi­no, kad ša­lis ne­ke­ti­na pra­šy­ti eu­ro zo­nos ša­lių pa­gal­bos. „Is­pa­ni­jos ban­kai ne­gaus Eu­ro­ pos gel­bė­ji­mo pa­ke­to“, – nu­kir­to Is­pa­ni­jos prem­je­ras. Be to, jis pri­ dū­rė, kad ne­ri­mas fi­nan­sų rin­ko­se pir­miau­sia su­si­jęs ne su Is­pa­ni­jos, o Grai­ki­jos pro­ble­mo­mis. „Vi­si ži­no, jog Is­pa­ni­ja da­ro vis­ ką, kad su­ma­žin­tų sa­vo biu­dže­to de­fi­ci­tą. Ta­čiau Grai­ki­jos at­ve­ju yra daug ne­ži­no­mų­jų. Grai­ki­jos bank­ ro­to ri­zi­ka ir ga­li­mas pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos Is­pa­ni­jai ke­lia di­džiu­ lį pa­vo­jų“, – pa­brė­žė M.Ra­joy.

Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mas drau­džia sko­lin­ti pi­ni­gus ban­kams gel­bė­ti, nors įta­kin­gos fi­nan­si­nės ins­ti­tu­ci­jos, to­kios kaip Tarp­tau­

ti­nis va­liu­tos fon­das, pa­brė­žia, jog tai­syk­lės tu­rė­tų bū­ti su­švel­nin­tos ir ban­kai ga­lė­tų su­lauk­ti pa­gal­bos.

Kol kas to­kiam pla­nui ne­pri­ta­ria Ber­ly­nas.

Grai­ki­jos bank­ro­to ri­zi­ka ir ga­li­mas pa­ si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos Is­pa­ni­jai ke­lia di­džiu­lį pa­vo­jų.

Prie­žas­tis: Is­pa­ni­jos ket­vir­to pa­gal dy­dį ban­ko „Ban­kia“ pro­ble­mos su­kė­lė ne­ri­mą rin­ko­se, to­dėl pa­lū­ka­nų

Achi­lo kul­nas – ban­kai?

Is­pa­ni­ja su­si­du­ria su ke­lio­mis pro­ble­mo­mis. Pir­ma, Is­pa­ni­jos ban­kai val­do apie 67 pro­c. vals­ty­bės sko­ los – tai kur kas dau­giau, nei bet ku­rios eu­ro zo­nos ša­lies ban­kas.

Ka­dan­gi vals­ty­bės ob­li­ga­ci­jų ver­tė smun­ka, krin­ta ir ban­kų ka­ pi­ta­lo ver­tė.

Ma­ža to, pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­ ja­ma, kad Is­pa­ni­jos ban­kuo­se dar nuo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­lo spro­gi­mo lai­kų ga­li bū­ti su­si­kau­pę apie 180 mlrd. eu­rų ver­tės blo­gų­ jų pa­sko­lų. „Is­pa­ni­jos ban­kai į bė­dą pa­te­ko dėl ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to pa­sko­lų. Ši sky­lė to­kia di­de­lė, kad Is­pa­ni­jos vy­ riau­sy­bei bus la­bai sun­ku iš­sau­go­ti ban­kus neat­vė­rus sky­lės biu­dže­te“, – tei­gė ana­li­ti­kas Fran­cis Lu­nas.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas tai, kad dau­ge­lis Is­pa­ni­jos re­gio­nų smar­ kiai pra­si­sko­li­nę ir vy­riau­sy­bei ten­ka sko­lin­ti pi­ni­gų, tad biu­dže­

nor­ma Is­pa­ni­jai vėl pa­ki­lo iki re­kor­di­nių aukš­tu­mų.

to sky­lė au­ga. Ga­liau­siai Is­pa­ni­ja – ket­vir­ta eu­ro zo­nos ša­lis pa­gal eko­ no­mi­nį iš­si­vys­ty­mą po Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos ir Ita­li­jos.

Jei Eu­ro­pai tek­tų fi­nan­siš­kai gel­ bė­ti is­pa­nus, rei­ka­lin­gų pi­ni­gų su­ ma ge­ro­kai vir­šy­tų tas su­mas, ku­rios jau skir­tos Grai­ki­jai, Por­ tu­ga­li­jai ir Ai­ri­jai kar­tu su­dė­jus.

Ma­ža to, pa­lū­ka­nų nor­ma Is­pa­ni­ jai pa­ma­žu ar­tė­ja prie pa­vo­jin­gų 7 pro­c. ri­bos. „7 pro­c. pa­lū­ka­nų nor­ma Is­pa­ ni­jai bū­tų per­ne­lyg di­de­lė naš­ ta“, – per­spė­jo San­tia­go Val­ver­de, eko­no­mi­kos pro­fe­so­rius iš Gra­na­ dos uni­ver­si­te­to, dir­ban­tis kon­sul­ tan­tu Či­ka­gos fe­de­ra­li­nia­me re­zer­ vo ban­ke.

Di­de­lės su­mos

Skai­čiuo­ja­ma, kad jei Is­pa­ni­ja ne­ be­ga­lė­tų sko­lin­tis rin­ko­se ir tap­tų

vi­siš­kai pri­klau­so­ma nuo Eu­ro­pos pa­gal­bos, atei­nan­čius ke­le­rius me­ tus rei­kė­tų apie 500 mlrd. eu­rų. Ši su­ma ne­vir­šy­tų 700 mlrd. Eu­ ro­pos sta­bi­li­za­vi­mo me­cha­niz­mo fon­do, ku­ris tu­rė­tų pra­dė­ti veik­ti šią va­sa­rą. Vis dėl­to neaiš­ku, kaip grei­ tai šis me­cha­niz­mas ims veik­ti.

Be to, jei Is­pa­ni­jai pri­reik­tų pa­ra­ mos, Eu­ro­pa jau neiš­ga­lė­tų pa­gel­ bė­ti Ita­li­jai, ku­rios pa­lū­ka­nų nor­ma taip pat sie­kia apie 6 pro­c.

Pa­gal­bos pa­ke­tas smog­tų ir Is­ pa­ni­jai. To­kiu at­ve­ju var­gu ar vy­ riau­sy­bė iš­vengs dar griež­tes­nio biu­dže­to kar­py­mo. Kol kas toks sce­na­ri­jus ne­svars­to­mas, ta­čiau, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, Is­ pa­ni­jos biu­dže­to de­fic­ i­tas pa­di­dė­ jo 26 pro­c.

Tad dau­ge­lis ana­li­ti­kų skep­tiš­ kai ver­ti­na Mad­ri­do ga­li­my­bes per šiuos me­tus da­bar esan­tį 8,5 pro­c.

„Reu­ters“ nuo­tr.

de­fi­ci­tą su­ma­žin­ti iki 5,3 pro­c. Dar vie­na opi pro­ble­ma – ne­dar­bas.

Jis Is­pa­ni­jo­je sie­kia 24 pro­c. ir ky­ la. Ša­lies eko­no­mi­ka yra su­sto­ju­si ir neau­ga.

Rei­kia bend­ro spren­di­mo

Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko va­do­vas Ma­rio Drag­hi per­spė­jo, kad da­bar­ ti­nė eu­ro zo­nos są­ran­ga yra „ne­ tva­ri“. „Ki­tas žings­nis – mū­sų ly­de­ riai tu­ri iš es­mės nu­skaid­rin­ti, ko­ kia yra eu­ro zo­nos vi­zi­ja tam tik­rą skai­čių me­tų nuo da­bar. Kaip eu­ras at­ro­dys tam tik­rą skai­čių me­tų nuo da­bar“, – sa­kė M.Drag­hi.

ES eko­no­mi­kos ko­mi­sa­ras Ol­li Reh­nas pa­brė­žė, jog eu­ro zo­nos ša­ lių ly­de­riai pri­va­lo im­tis dar griež­ tes­nių prie­mo­nių, kad kri­zė bū­tų su­val­dy­ta.

BBC, „Reu­ters“, „CNBC.com“ inf.

Vidurio Rytus atakuoja dar vie­nas vi­ru­sas Kom­piu­te­ri­nis vi­ru­sas „Fla­me“, pa­ skleis­tas Vi­du­rio Ry­tuo­se, toks su­ dė­tin­gas, kad už jo su­kū­ri­mą, pa­ sak eks­per­tų, nea­be­jo­ti­nai at­sa­kin­ ga daug iš­tek­lių ga­lin­ti skir­ti ša­lis.

Vi­sų akys ne­tru­kus nu­kry­po į JAV, tiks­liau, į Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­rą.

Pa­sak eks­per­tų, „Fla­me“ – itin įmant­rus vi­ru­sas, pa­si­žy­min­tis su­ dė­tin­gais ge­bė­ji­mais šni­pi­nė­ti, tarp jų – slap­ta įra­šy­ti po­kal­bius.

Eks­per­tų nuo­mo­ne, „Fla­me“ – ke­lio­li­ka kar­tų su­dė­tin­ges­nis

nei jo pirm­ta­kai, ku­rių gar­siau­ sias – „Stux­net“, pa­skleis­tas Ira­ne 2010 m. Šis vi­ru­sas ata­ka­vo Ira­no ura­no sod­ri­ni­mo cent­rą Na­tan­ze ir pri­ver­tė su­sto­ti cent­ri­fu­gas.

Ki­tas vi­ru­sas bu­vo „Du­qu“. Pa­ sak eks­per­tų, jis bu­vo su­dė­tin­gas ir ga­lė­jo vog­ti in­for­ma­ci­ją.

Ira­nas pa­skel­bė, kad už vi­ru­ sų su­kū­ri­mą at­sa­kin­gos Jung­ti­ nės Vals­ti­jos ir Iz­rae­lis. Apie ga­li­ mą JAV da­ly­va­vi­mą ku­riant vi­ru­są pra­kal­bo ir ki­ber­ne­ti­nio pa­sau­lio at­sto­vai. Pa­sak jų, to­kio įmant­raus vi­ru­so kaip „Fla­me“ pa­pras­ti pro­

gra­mi­šiai ne­su­kur­tų. „To koks nors sa­vo kam­ba­ry­je sė­din­tis paaug­lys ne­ga­lė­jo su­kur­ti. Jis di­de­lis, su­dė­ tin­gas ir skir­tas duo­me­nims vog­ ti, ta­čiau tuo pat me­tu jis ge­ba il­gą lai­ką lik­ti ne­pas­te­bė­tas“, – pa­brė­žė eks­per­tas Ala­nas Wood­war­das. „Fla­me“ ga­li rink­ti duo­me­nis, nuo­to­li­niu bū­du pa­keis­ti kom­piu­ te­rių nu­sta­ty­mus, įjung­ti jų mik­ ro­fo­nus ir įra­šy­ti po­kal­bius, da­ry­ti dar­ba­lau­kio nuo­trau­kas ir ko­pi­juo­ ti in­ter­ne­ti­nius po­kal­bius.

Vi­ru­są ap­ti­ko ru­sų sau­gu­mo bend­ro­vė „Kas­pers­ky Labs“. Pa­

sak įmo­nės at­sto­vų, vi­ru­so mas­tas jiems ne­ži­no­mas, nes jis la­bai su­ dė­tin­gas. Kaip skel­bia­ma, jam tirti rei­kė­jo net pu­sės me­tų.

Eks­per­tai ma­no, kad „Fla­me“ Vi­du­rio Ry­tuo­se bu­vo pa­skleis­tas prieš pen­ke­rius me­tus. Ma­no­ma, kad šiuo vi­ru­su ga­lė­jo bū­ti už­krės­ ti ne tik Ira­no, ta­čiau ir Su­da­no, Sau­do Ara­bi­jos, Li­ba­no bei Egip­to kom­piu­te­riai.

Tie­sa, daug kas abe­jo­ja, kad Iz­ rae­lis ga­lė­tų skur­ti ką nors pa­na­ šaus, to­dėl vi­sų akys nu­kry­po į JAV.

„Tai tik­rai JAV“, – NBC nau­jie­ noms sa­kė vie­nas ano­ni­mu pa­no­ rė­jęs lik­ti eks­per­tas.

Eks­per­tas Ro­ge­ris Cres­sey pa­ brė­ž ė, kad tai­k i­nys nea­b e­j o­t i­ nai yra Ira­no bran­duo­li­nė pro­gra­ma. „Kad ir kas jį su­kū­rė, tai la­bai so­fis­ti­kuo­tas žval­gy­bi­nis vi­ru­sas, vei­kian­tis vi­sa­me re­gio­ne, – sa­kė eks­per­tas. – Aki­vaiz­du, kad Ira­nas – prio­ri­te­tas.“ JAV pa­rei­gū­nai at­si­sa­kė ko­men­ tuo­ti kal­bas apie „Fla­me“. „Dai­ly Mail“ inf.

11

penktadienis, birželio 1, 2012

pramogų

gidas Uostamiestis alsuoja džiazu Redaktorė Rita Bočiulytė

Sulaukęs karštų sveikinimų net iš Amerikos džiazo sostinės Naujojo Orleano, į pilnametystę įkopęs XVIII Klaipėdos Pilies džiazo festivalis demokratiškiausia pasaulyje muzika šiandien užlies Lietuvos uostamiesčio padangę.

Erdvės: šiemet Klaipėdos Pilies džiazo festivalio renginiai apglėbs dar plačiau – jo garbės svečias P.Vyšniauskas muzikuos I.Simonaitytės

bibliotekos kiemelyje.

Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Su šūkiu „Gera muzika – geriems žmonėms!“ pagrindinės programos pasirodymai su Lietuvos ir tarptautinio masto džiazo žvaigždėmis tris dienas iki vėlumos vyks, kaip jau įprasta, Teatro aikštėje, o naktiniai „džemseišenai“ šiemet persikels į „Švyturio menų doką“.

XVIII Klaipėdos Pilies džiazo festi-

valio renginiai apglėbs dar plačiau.

Tai ir džiazo fotografijų paroda Baroti galerijoje, ir literatūrinis džiazas Ievos Simonaitytės bibliotekos kiemelyje, ir naujos – džiazuojančios – skulptūros atidengimo ceremonija Kurpių gatvėje.

Parodoje – 18 fotoakimirkų

Tradiciškai vienas pirmųjų artėjančių Klaipėdos Pilies džiazo festivalio didžiųjų renginių šauklių

– parodos atidarymas Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1).

Jau trečiadienį ten susirinkusieji į Astos Esu ir Vytauto Petriko fotografijų parodos „18 jazz’o akimirkų“ pristatymą įkvėpė pirmąjį svaigaus džiazo festivalio oro gurkšnį. Fotografų pora visus šios muzikos aistruolius kviečia prisiminti akimirkas, suskambėjusias XVI ir XVII Pilies džiazo festivalių metu. Paroda veiks iki birželio 6-osios.

„Kaip nusakyti džiazą? Kas tai yra? Be abejo, pirmiausia tai muzika. O po to? Po to – tai visiška laisvė. Kūrybai. Improvizacijai. Sielai“, – mano parodos autoriai.

Asta ir Vytautas – Klaipėdos Pilies džiazo festivalio gerbėjai jau daugelį metų. Fotografuoja jį dar ne taip seniai – kelerius metus. „Fotografuoti džiazą – taip pat tikra improvizacija, kartais visiškai nepaklūstanti taisyklėms, kartais vi-

70

– tiek verslo įmonių ir organizacijų klaipėdiečiams ir miesto svečiams dovanoja XVIII Klaipėdos Pilies džiazo festivalio koncertus.

Aidas: A.Esu ir V.Petriko fotografijų paroda „18 jazz’o akimirkų” primena ankstesnius Pilies džiazo festivalius.

sai netikėtai suskambanti muzikos, šviesos ar fono kontekste. Be to, tai didelis džiaugsmas, bent kiek prisidėti prie šios šventės sielai ir ausims – įamžinti jos akimirkas ir grąžinti jas į dabartį realizuotais darbais“, – teigė fotografai, už šią parodą dėkingi festivalio organizatoriams, kurie pokalbio prie kavos puodelio metu jiedviem pasiūlė savo fotoimprovizacijomis pasidalyti su visais. „Tikimės, jog mūsų paroda padės žiūrovams savo atminties kertelėse vėl išgirsti tuomet skambėjusius užburiančius džiazo atlikėjų balsus ir muziką“, – kalbėjo autoriai.

Festivalis pristatys naują žanrą

Šiemet festivalis pristatys naują žanrą – džiazo ir poezijos bei prozos dialogą, kuris skambės I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje (Herkaus Manto g. 25). Festivalio pradininkas, ilgametis organizatorius, o dabar globėjas Vytautas Grubliauskas džiaugėsi, kad renginys plečia žanrų įvairovę, nes tai parodo jo gyvybingumą. Šiandien 17 val. publikos laukia literatūros ir istorijos vakaras su dviem žinomais klaipėdiečiais – raštininku save vadinančiu Linu Poška bei akordeonistu Žygimantu Laurinavičiumi.

12

12

penktadienis, birželio 1, 2012

pramogų gidas Kvie­čia Vo­kiš­kų fil­mų die­nos

Nuo ge­gu­žės pra­džios pa­jū­ry­je vyks­tan­čios Klai­pė­dos 760-a­ jam gim­ta­die­niui skir­tos 14-osios Vo­kie­čių kul­tū­ros die­nos baig­sis šiuo­lai­ki­nio vo­kiš­ko ki­no sean­sais. Ki­tą sa­vai­tę nuo pir­ ma­die­nio iki ket­vir­ta­die­nio kas­dien bus ro­do­ma po vie­ną 2009 m. Vo­kie­ti­jo­je su­kur­tą fil­mą. Fes­ti­va­lio Vo­kiš­kų fil­mų die­nas pra­dės ki­no juos­ta „Vir­tu­vė sie­lai“ (rež. Fa­tih Akin), pra­tęs „Li­la Li­la“ (rež. Alain Gspo­ner), „Kai mes išei­nam“ (rež. Feo Ala­dag) ir už­baigs „Vis­kis ir deg­ti­nė“ (rež. And­reas Dre­sen). Fil­mai bus ro­do­mi vo­kie­čių kal­ba su lie­tu­viš­kais su­btit­rais.

KUR? Klai­pė­dos S.Da­cho na­muo­se (Jū­ros g. 7).

KA­DA? Bir­že­lio 4–7 d. 18 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai

At­liks ge­riau­sią ru­sų mu­zi­ką

Klai­pė­dos vi­suo­me­ni­nė or­ga­ni­za­ci­ja „Mu­zi­kos sve­tai­nė“ kvie­čia į pro­jek­to „Lie­tu­vos – Ru­si­jos mai­nai. Tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis „Ru­ sų mu­zi­ka Bal­ti­jo­je“, skir­tas Klai­pė­dos 760-me­čiui“ ren­gi­nį „Kla­ si­ka ir džia­zas“. Ja­me ru­sų kla­si­ki­nės ir džia­zo mu­zi­kos pro­gra­ mą at­liks Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos liau­dies ar­tis­tas, Gus­ta­vo Ma­le­ rio Eu­ro­pos pre­mi­jos lau­rea­tas, džia­zo pia­nis­tas Da­ni­las Kra­me­ ris (Mask­va) ir Ka­li­ning­ra­do sri­ties fil­har­mo­ni­jos ka­me­ri­nis or­ kest­ras, va­do­vau­ja­mas Ru­si­jos nu­si­pel­niu­sio ar­tis­to Alek­sand­ro And­re­je­vo. Pas­ta­ro­jo re­per­tua­re – įvai­rių epo­chų ir sti­lių kū­ri­niai.

KUR? Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je (Šau­lių g. 36).

KA­DA? Bir­že­lio 7 d. 18 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Uostamiestis alsuoja džiazu Filosofas Leonidas Dons11 kis knygoje „99 Baltijos istorijos“ kultūrologą ir žurnalistą

L.Pošką apibūdino kaip „liberalų miesto patriotą“ ir „pogrindžio intelektualą“. Pažymėdamas jo kūrybos „švelnų ironiškumą“, jis teigė, kad kai kurie jo raštai „yra tikri lietuviško humoro šedevrai – žinoma, ne vulgaraus televizinio, o veikiau bohemiško ir literatūrinio“. Ką šį kartą, skambant akordeono muzikai, jis skaitys šiame projekte? „Tai bus tarpinių žanrų tekstai – tarp eseistikos, publicistikos ir tiesiog grožinės literatūros, – atskleidė L.Poška. – Atrinkau juos pagal du pagrindinius kriterijus: kad nebūtų labai nuobodūs ir kad nebūtų labai ilgi. Ir, kadangi tai džiazo festivalio renginys, – su žiupsniu improvizacijos bei paradokso.“ Ners į poezijos ir muzikos gylį

O rytoj 17 val. I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje – vieno universa-

liausių Lietuvos džiazo atstovų saksofonininko ir kompozitoriaus Petro Vyšniausko bei klaipėdiečio rašytojo Gintaro Grajausko projektas „Susikalbėjimai. Džiazas ir poezija“.

Paklaustas, ko žiūrovai gali tikėtis jo renginyje su XVIII Klaipėdos Pilies džiazo festivalio garbės svečiu P.Vyšniausku, vienas projekto autorių G.Grajauskas sakė: „Improvizuosim, bandysim „gaudyti“ vienas kitą, klausytis ir vienas kitam atsiliepti. Toks – gyvas daiktas, viskas gimsta ten pat, vietoje“. „Mano bendravimas su literatais yra užsimezgęs gana seniai.

Per garsą į žodį, per žodį į garsą.

Sigitas Geda, Antanas A.Jonynas, Vladas Braziūnas, Marcelijus Martinaitis, Kornelijus Platelis, Juozas Erlickas, Lena Eltang, Lidija Šimkutė... Tai deimantai, su kuriais man teko bendradarbiauti jungiant muziką ir poeziją, žodį ir garsą, – pasakojo P.Vyšniauskas. –

Šiais metais mudu su sūnum buvome pakviesti atidaryti „Poezijos pavasarį“ Nacionalinėje galerijoje Vilniuje, taigi Klaipėdoje įvyks logiškas tęsinys. Matau poezijos atgimimą Lietuvoje“.

Kalbėdamas apie bendrą projektą su klaipėdiečiu poetu, garsus Lietuvos saksofonininkas pastebėjo: „G.Grajauskas visada buvo „prie džiazo“ – jis yra muzikalus. Jo rašytas žodis yra vaizdingai muzikalus. Įvardyčiau – kaip skambantis vaizdas. Skaitant jo darbus juntama, kad šis talentingas žmogus yra grojęs muzikos instrumentu. Klaipėdos Pilies džiazo festivaliui labai tinka G.Grajausko pavardė. Mes sieksime tos skambančios kokybės ir pabandysime nerti į gylį“. Šiame festivalyje, nors ir skirtinguose projektuose, dalyvauja dvi Vyšniauskų kartos. Petras – poezijos ir džiazo projekte kamerinėje bibliotekos aplinkoje, o jo sūnus

Dominykas – pagrindinėje scenoje Teatro aikštėje gros su tarptautine grupe „Secret Swing Society“. Pasidomėjus, ar mūsų džiazo grandas nenorėtų apsikeisti vietomis su sūnumi, jis tik šyptelėjo: „Manau, abu šiek tiek jaučiamės ir klaipėdiečiai. Esame „šimkiukai“.

Klaipėda gali didžiuotis Dominyku Vyšniausku. Jis yra pirmasis Lietuvos trimitininkas, studijavęs pas Dizzy Gilespie geriausią mokinį J.Faddis universitete Niujorke“.

Klaipėdai padovanos skulptūrą

Rytoj 16 val. aikštelėje prie restorano „Kurpiai“ (Kurpių g. 1A) bus atidengta Vlado Kančiausko skulptūra „Fortepijonas-banga“.

Tai skulptoriaus ir Klaipėdos Pilies džiazo festivalio dovana džiazo uostui Klaipėdai.

Kūrinys – masyvus, iš akmens, 2x3 m dydžio. Jis jau matuojasi sau vietą ant granitinio pjedestalo.

„Šis džiazu alsuojantis akcentas senamiestyje – tai tarsi pilnametystės sulaukusio 18-ojo festivalio brandos atestatas“, – mano festivalio vadovė Inga Grubliauskienė.

Dabar Vilniuje gyvenantis skulptūros autorius V.Kančiauskas 1945aisiais gimė Klaipėdoje. Kaip pats sakė, po karo buvo penktasis uostamiesčio naujagimis. „Visi garsūs skulptoriai gyvenimo pabaigoje savo gimtajam miestui dovanoja savo darbų. Mano skulptūros stovi ant Ramiojo ir ant Atlanto vandenynų pakrančių, bet jau seniai norėjau, kad mano darbų atsirastų ir ant Baltijos jūros kranto, kur mano širdis. Dėl to ir nusprendžiau savo gimtajam miestui skirti muzikalią skulptūrą „Fortepijonas-banga“, – aiškino autorius.

Miesto mero V.Grubliausko nuomone, tokių akcentų Klaipėdoje, tituluojamoje Lietuvos džiazo sostine, vėliau galėtų atsirasti ir daugiau.

13

penktadienis, birželio 1, 2012

pramogų gidas „Sim­fo­nia Pas­to­ra­le“ bran­giam kraš­tui

Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jus Juodk­ran­tė­je šian­dien pri­sta­tys Ana­to­ li­jaus Stiš­ko ta­py­bos pa­ro­dą „Sim­fo­nia Pas­to­ra­le“. Anot kul­tū­ros fi­lo­so­fo Al­gir­do Gai­žu­čio, šio au­to­riaus kū­ry­ba – ne­pa­kar­to­ja­ma ir uni­ka­li tarp Lie­tu­vos dai­li­nin­kų. A.Stiš­ko pa­veiks­lų he­ro­jai – jo my­li­mo kai­mo žmo­nės, juos su­pan­ti nuo­sta­bi gam­ta. Jie su­tei­kė jo kū­ri­niams ypa­tin­gos dva­sios ir poe­ti­kos. A.Stiš­ko dar­bų esa­ ma svar­biau­siuo­se Lie­tu­vos bei už­sie­nio mu­zie­juo­se ir ga­le­ri­jo­ se. Iš na­tū­ros nu­ta­py­ti jo pa­veiks­lai gi­mė Ly­duo­kių kraš­te, kur sa­ vo se­no­je so­dy­bo­je gy­ve­na ir ta­po dai­li­nin­kas.

KUR? Mi­nia­tiū­rų mu­zie­ju­je Juodk­ran­tė­je (L.Rė­zos g. 3).

KA­DA? Ver­ni­sa­žas – bir­že­lio 1 d. 15 val.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Pa­lan­go­je – pa­ro­da iš Či­ka­gos

Jau ki­tą sa­vai­tę Pa­lan­go­je bus ga­li­ma ap­žiū­rė­ti Lie­tu­vos išei­vi­jos me­ni­nin­ko Ri­mo Čiur­lio­nio (JAV) dar­bų pa­ro­dą „Pap­ras­ti žo­džiai“.

Kau­ne gi­męs au­to­rius sa­vo gim­ta­ja­me mies­te, Ste­po Žu­ko tai­ko­ mo­sios dai­lės tech­ni­ku­me, stu­di­ja­vo ta­py­bą ir gra­fi­nį di­zai­ną, vė­ liau il­gai me­ni­nin­kas dir­bo Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ne res­tau­ra­to­riu­mi.

1992-ai­siais jis emig­ra­vo į Či­ka­gą (JAV), kur iki šiol gy­ve­na ir ku­ria.

Me­ni­nin­kas sa­vo kū­ry­bą ta­pa­ti­na su mu­zi­kos gar­sais, ku­rie lyg ir nie­kuo neį­pa­rei­go­da­mi ge­ba su­ža­din­ti įvai­riau­sias emo­ci­jos ir nuo­ tai­kas, pa­lies­ti gi­liau­siai sly­pin­čias kiek­vie­no at­si­mi­ni­mų sty­gas.

KUR? „Ra­my­bės“ ga­le­ri­jo­je Pa­lan­go­je (Vy­tau­to g. 35).

KA­DA? Bir­že­lio 8–22 d.

KAI­NA? Ne­mo­ka­mai.

Fo­tog­ra­fi­jo­se – ug­nies mis­te­ri­jos Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­re ir „Stud­len­de“ ki­tą sa­vai­tę du­ris at­ vers ug­nies skulp­tū­rų fo­to­pa­ro­da „20 ug­nin­gų me­tų“, ku­rią bus ga­li­ ma ap­žiū­rė­ti iki lie­pos vi­du­rio.

Kar­tu: be­li­ko vie­nas pa­si­ro­dy­mas, ir pia­nis­tas A.Pa­ley su KKO už­baigs Mo­zar­to kon­cer­tų cik­lą ir jam skir­tą

dve­jų me­tų bend­ra­dar­bia­vi­mo eta­pą.

Da­ri­jos Va­si­liaus­kie­nės nuo­tr.

Idea­liz­mo ir ti­kė­ji­mo ve­da­mi Fi­na­li­niu kon­cer­tu po sa­vai­tės pa­si­baigs dve­jus me­tus tru­kęs pia­nis­to vir­tuo­zo Ale­xan­de­rio Pa­ley (JAV) ir Klai­pė­dos ka­me­ri­ nio or­kest­ro (KKO) bend­ra­dar­bia­vi­mas ku­riant iš­skir­ti­nes vi­sų W.A.Mo­zar­to kon­cer­tų for­te­pi­jo­nui in­terp­re­ta­ci­jas.

Lo­re­ta Nar­vi­lai­tė Su fe­no­me­na­liuo­ju A.Pa­ley

Prog­ra­mo­je „Mo­zar­tas: vi­si kon­ cer­tai for­te­pi­jo­nui ir or­kest­rui VII“ bir­že­lio 8-ąją Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je bus at­lik­ti trys pa­sku­ti­nie­ji aust­rų ge­ni­jaus kon­cer­tai (Nr. 25, 26 ir 27) bei kon­cer­ti­nis ron­do.

A.Pa­ley vėl pa­si­reikš dvi­gu­ba­ me – so­lis­to ir di­ri­gen­to – amp­lua.

Min­dau­go Bač­kaus va­do­vau­ja­mas KKO, kaip įpras­ta šia­me cik­le, bus pa­pil­dy­tas pu­čia­mai­siais ir mu­ ša­mai­siais inst­ru­men­tais ir priar­ tės prie ma­žo sim­fo­ni­nio or­kest­ro skam­be­sio.

Fe­no­me­na­lu­sis A.Pa­ley pub­li­ ką vi­suo­met la­biau­siai ža­vi to­bu­ lu gar­so val­dy­mu: aiš­kia ar­ti­ku­ lia­ci­ja, spal­vin­gu­mu, itin pla­čia di­na­mi­ne amp­li­tu­de – nuo vos gir­di­mų iki in­ten­sy­viau­sių pro­ ver­žių. Klau­san­tis šio vir­tuo­zo at­ ro­do, kad jis gro­ja ypač „mo­car­ tiš­kai“. Minkš­tas ir švel­nus to­nas, leng­va, bet la­bai di­na­miš­ka, ener­ gin­ga ir lais­va, to­bu­lai kla­si­cis­ti­ nė skam­bi­ni­mo ma­nie­ra – yra tai, dėl ko ža­vi­mės šiuo pia­nis­tu. Kas­ kart no­ri­me pa­tir­ti il­gam iš­lie­kan­ tį jo mu­zi­ka­vi­mo įspū­dį, pa­jus­ti ke­rin­čią įtai­gos jė­gą, kai at­li­kė­jui pa­vyks­ta su­val­dy­ti vi­so or­kest­ ro ir for­te­pi­jo­no gar­sų jū­rą, pri­ vers­ti ją ban­guo­ti dar­niai ir tiks­ lin­gai. Tai ska­ti­na su­si­mąs­ty­ti ir dar kar­tą įsi­ti­kin­ti, ko­kios ne­ri­ bo­tos yra šio žmo­gaus ga­li­my­bės.

Džiu­gu, kad ši neei­li­nė as­me­ny­bė yra tarp mū­sų ir mes tu­ri­me šan­ są jos klau­sy­tis, su ja bend­rau­ti, ją ar­ti­miau pa­žin­ti.

Tre­ji me­tai va­do­vau­ja or­kest­rui

Pa­si­ro­dy­mų su A.Pa­ley me­tu KKO ten­ka taip pat di­de­lė at­sa­ko­my­bė. Ji rei­ka­lau­ja kruopš­taus dar­bo re­pe­ti­ ci­jo­se ir be­ga­li­nio ati­du­mo sce­no­ je su di­ri­guo­jan­čiu so­lis­tu, nors ir

Min­dau­gas Bač­kus:

Pats di­džiau­sias prie­šas – apa­ti­ja, pa­ts di­džiau­sias drau­gas – idea­liz­mas ir ti­kė­ji­mas. vi­so­mis min­ti­mis bei kū­nu ati­duo­ dan­čiu sa­ve mu­zi­kai. Pia­nis­to vir­ tuo­zi­nių pa­sa­žų ar so­li­nių ka­den­ ci­jų me­tu or­kest­ras tu­ri bū­ti itin su­si­kau­pęs, lai­ku ir tin­ka­mai įsi­lie­ti į vi­sa api­man­čią gar­sų tėk­mę.

Bir­že­lį su­kan­ka tre­ji me­tai, kai KKO va­do­vau­ja M.Bač­kus. Sa­vo per­spek­ty­vi­nia­me veik­los pla­ne 2009-ai­siais jis ra­šė: „Tu­ri­me re­ pe­tuo­da­mi pa­jus­ti, kad ke­lias į to­ bu­lu­mą iš tie­sų ne­tu­ri pa­bai­gos“.

Kaip yra da­bar? „Da­bar esa­me ta­ me ke­ly­je. Įė­jo­me į tam tik­rą rit­mą, ple­čia­si į Klai­pė­dą at­vyks­tan­čių ir su mu­mis dir­ban­čių pa­sau­li­nio ly­ gio so­lis­tų bei di­ri­gen­tų ra­tas“, – džiau­gė­si M.Bač­kus.

Sa­vo dar­bo pra­džio­je kaip vie­ną iš tiks­lų me­no va­do­vas ak­cen­ta­vo dar­ nų ko­lek­ty­vo gro­ji­mą be di­ri­gen­to.

Pak­laus­tas, kiek pa­vy­ko priar­tė­ti prie no­ri­mo re­zul­ta­to, Min­dau­gas at­sa­kė: „Mes daug gro­ja­me be di­ri­ gen­to. Tai su­tel­kia ko­lek­ty­vą jaut­

20-me­tį šven­čian­čios VšĮ „Ug­nis ir kau­kė“ pa­reng­ta ug­nies skulp­tū­rų fo­to­pa­ro­da at­spin­di pro­fe­sio­na­lių skulp­to­rių dar­bus, at­lik­tus ug­nies mis­te­ri­jų „Ru­dens ly­gia­die­nio ug­ nys“, „Sti­chi­jos“, „Pa­sau­lio me­ dis“, „Ženk­las: sep­ty­ni si­met­ri­jos lyg­me­nys“, „Ten ir čia“, „Ug­ni­niai Vil­niaus vil­kai“, „Ug­ni­niai Žal­gi­ rio es­ki­zai“, „Dia­lo­gas su se­ną­ ja Eu­ro­pa“, „Vil­niaus laiš­kai Ge­ di­mi­nui“ me­tu. „Stud­len­de“ bus eks­po­nuo­ja­mos di­des­nio for­ma­to ug­nies skulp­tū­rų fo­tog­ra­fi­jos.

Eks­po­nuo­ja­mo­se fo­tog­ra­fi­jo­ se už­fik­suo­tos 6–11 met­rų aukš­ čio ir plo­čio ug­nies skulp­tū­ros,

ku­rias kū­rė skulp­to­riai Ry­tas Jo­ nas Be­le­vi­čius, Ar­vy­das Ali­šan­ ka, Ma­rius Gru­šas, Vik­to­ras Ge­ raš­čen­ka, Sta­sys Ju­raš­ka, Kęs­tu­tis Mus­tei­kis, Ge­di­mi­nas Pie­ku­ras, Ka­zys Venc­lo­vas. Idė­jų au­to­rė – Eg­lė Pliop­lie­nė.

Anot pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­rių, vi­ suo­me­nei ge­rai ži­no­mi me­ni­nin­ kai ste­bi­na tuo, kad sa­vo kū­ry­ba pla­čiam žmo­nių ra­tui at­sklei­džia to­bu­lą et­ni­nės kul­tū­ros reiš­ki­nių gro­žį, įro­do pri­gim­ti­nės kul­tū­ros ne­ma­ru­mą ir ga­lią.

Dau­gu­mos nuo­trau­kų au­to­rė – fo­to­me­ni­nin­kė Lai­ma Mil­kin­tė.

Pa­ro­dos di­zai­ne­rė – Ali­na Nor­vi­ lie­nė.

Ug­nies mis­te­ri­jų fo­to­pa­ro­dos ati­da­ry­mas – bir­že­lio 5 d. 18 val.

Klai­pė­dos et­no­kul­tū­ros cent­re (Dar­žų g. 10). „Klai­pė­dos“ inf.

res­niam klau­sy­mui ir dar­nes­niam tar­pu­sa­vio ry­šiui, ge­res­niam vie­ nas ki­to gir­dė­ji­mui. Šios sa­vy­bės tu­ri po­zi­ty­vios įta­kos ir kon­cer­ tuo­jant su di­ri­gen­tais. Man sun­ku ver­tin­ti mū­sų pa­žan­gą, nes esu su or­kest­ru kas­dien. Bet spren­džiant iš at­vyks­tan­čių sve­čių ko­men­ta­rų, esa­me tei­sin­ga­me ke­ly­je. Jiems da­ro įspū­dį pa­ti or­kest­ro „šei­ma“. No­rė­ čiau su­kur­ti glau­džią ir nea­be­jin­gą ne tik or­kest­ro, bet, ap­skri­tai, me­ ni­nin­kų bend­ruo­me­nę“.

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je

Kal­bė­da­mas apie Mo­zar­to cik­lo pa­baig­tu­ves M.Bač­kus pri­si­pa­ži­no: „Lau­kia­me šio kon­cer­to ne­kant­riai, nes jis tu­rė­tų vai­ni­kuo­ti vi­są cik­lą.

Po jo api­bend­rin­si­me re­zul­ta­tus, ką su­ži­no­jo­me nau­jo, ko iš­mo­ko­ me iš so­lis­to. Iš tie­sų, tu­rė­jo­me la­ bai iš­sa­mią pa­žin­tį su Mo­zar­to for­ te­pi­jo­ni­niais kon­cer­tais, su­kur­tais įvai­riais jo kū­ry­bos pe­rio­dais. Nag­ ri­nė­jo­me jų sti­lis­ti­nius skir­tu­mus, kom­po­na­vi­mo niuan­sus ir t.t. Bu­ vo pa­da­ry­ti vi­sų kon­cer­tų įra­šai, tad ti­ki­mės ge­riau­sius iš jų iš­leis­ti kom­pak­ti­nė­je plokš­te­lė­je“.

Pa­ci­tuo­siu dar vie­ną Min­dau­ go min­tį, su ku­ria jis at­vy­ko į Klai­ pė­dą: „Pats di­džiau­sias prie­šas – apa­ti­ja, pa­ts di­džiau­sias drau­gas – idea­liz­mas ir ti­kė­ji­mas“. Idea­ liz­mo ir ti­kė­ji­mo ve­da­mi M.Bač­ kus, A.Pa­ley ir KKO su­vie­ni­jo sa­vo pa­stan­gas, kad pir­mą kar­tą Lie­tu­ vo­je at­lik­tų vi­sus Mo­zar­to for­te­ pi­jo­ni­nius kon­cer­tus. Šį kon­cer­tų cik­lą dar il­gai mi­nė­si­me tarp reikš­ min­giau­sių Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lės me­ni­nių įvy­kių.

Įam­ži­no: fo­to­me­ni­nin­kė L.Mil­kin­tė už­fik­sa­vo pro­fe­sio­na­lių skulp­to­rių

dar­bus, at­lik­tus ug­nies mis­te­ri­jų me­tu.

14

penktadienis, birželio 1, 2012

sportas

Krepšininkai pluša Druskininkuose Lietuvos krepšinio rinktinė pradėjo ruoštis atrankos į olimpines žaidynes turnyrui. Treneriai ir žaidėjai pasidžiaugė, kad pirmoji treniruotė pateisino lūkesčius.

Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt

– Treneri, koks įspūdis po pirmosios treniruotės? – žurnalistai paklausė rinktinės vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros.

– Įspūdis geras. Į stovyklą Druskininkuose atvyko visi žaidėjai, kurie ir turėjo atvykti. Šiek tiek vėluoja Tadas Klimavičius. Jis su šeima atostogavo ir negalėjo laiku grįžti.

Pirmoji treniruotė tradiciškai vyko lauke. Atlikome viską, ką planavome. Malonu, kad treniruotėje buvo gera nuotaika Turnyrui rengsimės palaipsniui, juk per vieną dieną nieko nepadarysime.

– Stovykloje trūksta keleto žaidėjų. Kaip vertinate tai?

– Žinoma, norėčiau, kad visi būtų susirinkę, tačiau situacija yra tokia, kokia yra. Dalis vyrų dar kaunasi dėl čempionų vardų savo čempionatuose. Esame pasiruošę tokiai situacijai, tiesiog lauksime jų. Vėliausiai, manau, prie rinktinės prisijungs žaidėjai iš Italijos: Rimantas Kaukėnas ir Jonas Mačiulis. Jie spės į mūsų stovyklą Hiustone, kur

būsime dešimt dienų. Žinome, kad jie bus puikios fizinės formos, nes bus tik baigę sezoną. Reikės juos pamokyti derinius... ir į mūšį.

– Rinktinėje šiais metais – Linas Kleiza, Jonas Valančiūnas ir Šarūnas Jasikevičius. Galbūt yra sunkiau, kai komandoje yra daugiau žaidėjų, kurie nebijo imtis iniciatyvos?

– Kai eini į karą ir turi kariuomenėje lėktuvų, tankų, pėstininkų yra lengviau kariauti, negu tada, kai turi tik tankus. Manau, lengviau yra, kai turi visą arsenalą. Turime žaidėjų. Tuo belieka tik pasidžiaugti. Mūsų užduotis – kuo geriau juos visus išnaudoti.

– Matome ir nemažai naujų veidų rinktinėje.

– Iš jų tikiuosi didelių pastangų, noro ir energijos. Norėčiau, kad jie neleistų užmigti vyresniems žaidėjams. Jaunimas gavo šansą, o toliau bus matyti.

Komandos lyderiu vadinamas Linas Kleiza, kuris nežaidė Europos krepšinio čempionate dėl traumos, sakė, kad visada yra malonu sugrįžti į rinktinę.

Pratybos: pirmojoje treniruotėje žaidėjai daug bėgiojo ir mankštinosi.

„Smagu susitikti su treneriais, draugais. Čia visai kitokia atmosfera nei klubiniame krepšinyje, – kalbėjo krepšininkas. – Turėjau tris savaites, kurių metu galėjau pailsėti, sportavau su treneriu. Krepšinio nebuvo.

Kamuolį į rankas teks paimti netrukus, pažiūrėsime, kaip seksis“.

L.Kleizos teigimu, žaidėjai, kurie atvyks kiek vėliau, turėtų be pro-

blemų įsilieti į komandos ritmą. „Manau, jiems pavyks. Suprantame, kad jie bus kiek pavargę, tačiau geros sportinės formos, o deriniai juk visi yra panašūs. Visi puikiai žinome rinktinės žaidimo bruožus. Svarbiausia stovykloje – gera sportinė forma. Įsivažiuoti tikrai nėra sunku, ypač su tokiais žaidėjais kaip Šarūnas Jasikevičius, vis-

Gedimino Bartuškos nuotr.

kas yra greitai perprantama“, – sakė krepšininkas.

Paklaustas, ar imsis lyderio vaidmens, L.Kleiza nusijuokęs pasakė, kad laikas parodys. „Žiūrėsime, kaip klostysis rungtynės, kaip seksis žaisti. Kaip bus, taip bus, o baimės imtis iniciatyvos tikrai neturiu“, – šypsojosi puolėjas.

Klaipėdiečiai Lenkijoje – antri Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Gdanske surengto bokso turnyro ringas, kuriame kovojo Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir Armėnijos sportininkai, buvo pastatytas tiesiog mieste – prie rotušės.

Mūsų šalies garbę gynė klaipėdiečiai Gytis Vaitkus (svorio iki 60 kg grupė), Mantas Balčiauskas (iki 75 kg) ir Mantas Rudys (iki 81 kg). Visi jie, lengvai patekę į finalą, pralaimėjo lemiamus susitikimus.

Per plauką nuo sėkmės buvo G.Vaitkus. Klaipėdietis finale pirštines surėmė su Lenkijos vicečempionu Mareku Jadrzcjewskiu.

Visą kovą pirmavęs lietuvis sulaukė negailestingo verdikto. 2:1 pergalė skirta Lenkijos atletui, kuris

Sąlygos: M.Rudys, G.Vaitkus ir M.Balčiauskas turėjo progą rungtyniau-

ti gryname ore.

pats pripažino, jog G.Vaitkus buvo pranašesnis. Patvirtindamas savo

nuomonę, jis atidavė lietuviui nugalėtojui skirtą piniginį prizą.

19

penktadienis, birželio 1, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite.

Jautis (04 21–05 20). Norėsite daug kalbėti, nes būsite kupinas idėjų. Tačiau reikėtų stabtelėti ir apsvarstyti planus. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas.

Dvyniai (05 21–06 21). Būsite labai susikaupęs ir greitas. Kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus.

Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite.

Vėžys (06 22–07 22). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su įdomiais žmonėmis. Galbūt užmegsite pažintį, kuri ateityje jums bus labai svarbi. Nepraraskite pasitikėjimo savimi ir išspręsite visas problemas.

Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, norėsite atitrūkti nuo savo pareigų, rutinos. Draugai ir kolegos netrukdys jūsų fantazijoms, bet svajodamas vis dėlto nepamirškite realių įsipareigojimų, nes vėliau galite turėti rimtų nemalonumų.

Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks tolesnį jūsų gyvenimą. Pasijusite atskirtas nuo draugų, artimųjų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms, net ir nemalonioms.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Ieškosite ko nors neįprasto, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Bet nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir analizė dar niekam nepadarė gėdos.

Skorpionas (10 24–11 22). Atsivėrusios naujos galimybės darbe neatitiks jūsų lūkesčių. Dėl savo jautrumo ir sąžiningumo galite suklysti.

Norėdamas išvengti sukrėtimų ir įtampos sukaupkite dėmesį tik į esminius dalykus. Šaulys (11 23–12 21). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis, patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Galbūt taip jūs stengiatės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteikia naujų jėgų?

Ožiaragis (12 22–01 20). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis.

Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Laikas patyrinėti savo idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 5 d.

Startuoja vaikų vasaros skaitymo programa „Myliu Klaipėdą“ Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka vasaros metu plačiai atlapoja duris vaikams, ir yra parengusi specialią jubiliejinę programą „Myliu Klaipėdą“, skatinančią vaikus skaityti žaidžiant bei žaisti įgyjant naujų žinių.

„Esame susirūpinę, kad vaikai vis mažiau skaito. Skaitymui, kaip ir mokymuisi, reikia motyvo, o geriausias motyvas – skaitymo džiaugsmas. Kad mokslo metais įgyti skaitymo įgūdžiai nebūtų prarasti per vasarą, organizuojame vasaros skaitymo programą „Myliu

Klaipėdą“, skirtą miesto 760 metų jubiliejui“, – pasakojo programos koordinatorė bibliotekos direktorės pavaduotoja Eugenija Koveckienė. Šiai programai biblioteka sukūrė lipdukų su Klaipėdos miesto simboliais sistemą. Tikimasi, kad siekis surinkti lipdukų kolekciją veiks kaip socialinio pripažinimo motyvas, skatinantis vaikus skaityti. Lipdukus, gautus perskaičius knygas, sukūrus eilėraštį, piešinį, rankdarbį ar už atvestą draugą, vaikai klijuos ant spalvingo programos dalyvio registracijos lapo. Vai-

kų sukurti darbeliai dalyvaus konkurse „Dovana miestui“.

Miesto meras Vytautas Grubliauskas sutiko globoti programą ir pasidalijo savo, kaip skaitytojo, patirtimi: „Už tai, ką šiandien esu pasiekęs, pirmiausia esu dėkingas perskaitytoms knygoms, nes tai ne tik puikus žinių ir informacijos, bet ir neišsemiamas išminties šaltinis“. Šioje programoje dalyvių skaičius neribojamas, tik svarbu, kad mokytojai atsisveikindami vasarai, paragintų 1–7 klasių moksleivius skaityti savo malonumui, o

tėveliai padėtų vaikams surasti kelią į artimiausią biblioteką. Vasaros pabaigoje spalvingą programos dalyvio registracijos lapą biblioteka grąžins, kaip įrodymą, kad vasarą vaikai praleido prasmingai.

Programa startuoja jau šiandien. „Jei kiekvienas jūsų per šią šventinę miestui vasarą perskaitysite bent penkias knygas, tai bus puiki jūsų dovana Klaipėdos jubiliejui ir mūsų miesto ateičiai“, – vaikams palinkėjo miesto meras.

Programą remia Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Prasidedanti kalendorinė vasara ši­ luma nelepins. Šiandien daugelyje rajonų lis smarkiai, vietomis su per­ kūnija. Temperatūra bus 11–16 laips­ nių šilumos. Šeštadienį protarpiais palis. Vėjas pietvakarių, vakarų, kai kur sieks 15–18 m/s. Naktį temperatū­ ra 6–9, dieną 10–13 laipsnių šilumos.

Šiandien, birželio 1 d.

+12

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+13

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+14

Utena

+12

4.59 22.08 17.09

153-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 213 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+14

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +14 Brazilija +27 Briuselis +17 Dublinas +17 Kairas +36 Keiptaunas +20 Kopenhaga +14

kokteilis Mo­men­ti­nė reak­ci­ja „Kok­tei­lis“ gal dvi­de­šim­tą kar­tą įsi­ti­ki­ no sa­vo ga­lia.

Pa­ka­ko va­kar įdė­t i nuo­trau­ką, ku­rio­ je bu­vo ma­ty­t i aki­vaiz­d i klai­da au­to­ bu­sų sto­te­lės pa­va­d i­ni­me – ne „Bal­t i­ jos“, o „Bla­t i­jos“, anks­t y­vą ry­tą rai­dės bu­vo iš­tai­sy­tos.

Ver­ta pri­si­min­ti, kad vien ge­gu­žės mė­ ne­sį po „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­jų rep­l i­k ų su­burz­gė trak­to­r iai Drau­g ys­tės par­ ko tven­ki­nių kran­ti­nė­se. Taip pat ruo­ šia­mi me­ta­lo pjūk­lai jau­na­ve­džių spy­ noms, ka­ban­čioms ant Bir­žos til­to.

Londonas +19 Madridas +34 Maskva +19 Minskas +19 Niujorkas +22 Oslas +12 Paryžius +22 Pekinas +29

Praha +20 Ryga +15 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +15 Tel Avivas +33 Tokijas +23 Varšuva +15

Vėjas

1–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+15

+12

Vilnius

Marijampolė

+12

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

9

9

9

8

4

7

9

8

8

10

rytoj

sekmadienį

10

Galindė, Jogaila, Justinas, Juvencijus, Konradas

birželio 1-ąją

Rytas

9

Vardai

9

9

9

1926 m. gi­mė JAV ki­no žvaigž­dė Ma­ri­lyn Mon­ roe – Nor­ma Jean Mor­ ten­son.

1944 m. Mek­si­ko­je pa­nai­ kin­ta sies­tos tra­di­ci­ja.

1958 m. Char­les’is de Gaul­le’is ta­po Pran­cū­zi­ jos prem­je­ru.

1980 m. veik­lą pra­dė­jo CNN (Cab­le News Net­ work) te­le­vi­zi­ja.

2003 m. Bel­g i­jo­je įsi­ga­ lio­jo įsta­ty­mas, lei­džian­ tis san­tuo­ką tarp tos pa­ čios ly­ties as­me­nų. San­ tuo­ka ga­li bū­ti su­da­ry­ta tarp dvie­jų bel­g ų ar­ba bel­go ir olan­do.

2008 m. Pa­r y­ž iu­je mi­ rė le­gen­di­nis pran­cū­z ų di­zai­ne­ris Yve­sas SaintLau­rent’as.

2010 m. ei­da­mas 78 me­ tus po sun­k ios ir il­gos li­gos mi­rė iš­k i­lus ru­sų poe­tas And­re­jus Voz­ne­ sens­kis.

2011 m. bū­da­mas 60 me­ tų Klai­pė­do­je mi­rė pro­ zi­n in­kas, dra­ma­t ur­gas, Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­ gos Klai­pė­dos sky­r iaus pir­m i­n in­kas Ri­man­tas Čer­niaus­kas.

Šiandien mies­te ka­ra­liaus vai­kai Tie­sa: nuo šiol ke­lei­vių neer­zins

žiop­la klai­da.

Plau­ti sta­ti­nę – bran­gu Aną­dien Vy­gan­tas klau­sė, kuo iš­plau­ ti me­ta­l i­nę 200 l sta­t i­nę, ku­r io­je bu­ vo dy­ze­l i­nas. Vy­r iš­k is jo­je no­ri lai­ky­ ti šva­r ų van­de­n į. Tie­sa, ne mais­to ga­ my­bai ar prau­si­mui­si. „Iš­de­g i­n i­mo me­to­das ne­t in­ka, nes ji neat­v i­ra – tik su dviem sky­lė­m is iš­ su­ka­m iems kamš­čiams“, – pa­ste­bė­jo „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­jas.

Ne­ga­lė­jo lik­t i abe­jin­gas šio­je sri­t y­je pa­t ir­t ies tu­r in­tis Ter­pen­ti­nas. „Iš pra­d žių rei­k ia pa­lik­ti sta­ti­nę pa­rai ap­vers­tą. Pa­k i­šus ka­la­dė­lę, bus nuo­ ly­dis, ir vi­sas li­kęs skys­tis pro kamš­t į iš­bėgs į su­ren­ka­mą in­dą, – dės­tė jis. – Po to rei­k ia įpil­t i tar­pi­n io pro­duk­to – apie 10 l vaits­pi­r i­to ir ge­rai iš­mai­šy­t i.

Iš­py­lus ir iš­var­v i­nus vaits­pi­r i­tą, įpil­ ti „Neg­ra­so“. Vėl iš­mai­šy­ti ir iš­var­vin­ ti. Toks ska­la­vi­mas ne­su­kels sta­ti­nės ko­ro­z i­jos.“ Ter­pen­ti­nas pa­ste­bė­jo, kad šiuo lai­ku jis nau­do­ja plas­ti­ki­nes sta­ti­nes ir jų ne­ plau­na, nes tai per bran­g u.

Ak­tua­lu vy­rams Nuo plau­kų slin­ki­mo ga­li­te ap­si­sau­go­ ti per­ska­lau­da­mi po plo­vi­mo juos aje­ rų nuo­vi­ru. Tris val­go­muo­sius šaukš­ tus su­smul­k in­t ų aje­r ų šak­n ias­t ie­bių 15 min. pa­vir­k i­te pu­sė­je lit­ro ac­to.

Links­mie­ji tirš­čiai – Jei ge­rai iš­lai­ky­si eg­za­mi­nus, sū­ne­li, nu­pirk­si­me tau kom­piu­te­r į.

– O jei blo­gai?

– Pia­ni­ną! Čes­ka (397 719; su atė­ju­sia va­sa­ra, mie­li, ge­ ri, pui­kūs ir šau­nūs „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jai!)

Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną mies­ tas priklausys ma­ žie­siems klai­pė­die­ čiams. Šia pro­ga mies­te or­ga­ni­zuo­ ja­ma daug ren­gi­ nių. Vyks kon­cer­tai, kon­kur­sai, ma­žie­ji ga­lės su­si­pa­žin­ti su įvai­rių tar­ny­bų dar­ bo spe­ci­fi­ka.

At­rak­ci­jos: penk­ta­die­nį ma­žie­siems klai­pė­die­čiams ne­trūks pra­mo­gų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ ną švęs­ti bus pra­dė­ta Lie­tu­vos Di­ džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų mo­to­ri­zuo­ta­me pės­ti­nin­ kų ba­ta­lio­ne.

Ren­gi­ny­je da­ly­vaus ba­ta­lio­no ka­rių, dar­buo­to­jų vai­kai bei moks­ lei­viai. Iš vi­so apie 300 ma­žų­jų klai­pė­die­čių. Vai­kai da­ly­vaus su­ ka­rin­to­se es­ta­fe­tė­se, vai­šin­sis spe­ cia­lio­mis vai­šė­mis. Ri­kiuo­tės aikš­ tė­je vai­kai pieš dra­ko­ną, ku­ris bus fo­tog­ra­fuo­ja­mas iš sraig­tas­par­nio.

Dar vie­na šven­tė vyks Poil­sio par­ke. Vyks vik­to­ri­na, žai­di­mai, šo­kių pa­mo­kė­lės, pie­ši­nių ant as­ fal­to kon­kur­sas, nuo­lat veiks par­ ko ra­di­jas. Ma­žų­jų lau­kia pri­zai ir siurp­ri­zai, gros mu­zi­ka.

Vi­dur­die­nį Mi­šio­mis Ma­ri­jos Tai­ kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je pra­si­dės ren­gi­nys „Sa­va­no­riai vai­kams“. Po

Mi­šių jau­ni­mo ir sa­va­no­rių ei­se­na nuo baž­ny­čios pa­ju­dės į „Švy­tu­rio me­nų do­ką“. Čia bus or­ga­ni­zuo­ja­ mos įvai­rios at­rak­ci­jos, kon­cer­tas.

Net­ra­di­ciš­kai Tarp­tau­ti­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną vi­si kvie­čia­mi švęs­ ti vi­di­nia­me Nau­ja­kie­mio suau­gu­ sių­jų gim­na­zi­jos kie­me, ant I.Si­ mo­nai­ty­tės kal­no, prie tven­ki­nio ša­lia Reik­ja­vi­ko gat­vės.

Vi­są die­ną truk­sian­čia­me ren­gi­ ny­je ma­žie­ji ga­lės iš ar­čiau su­si­pa­ žin­ti su spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­ mis, jų dar­bo ypa­tu­mais, su­ži­no­ti, ką reiš­kia bū­ti jų ko­man­dos na­riu.

Sa­vo pro­gra­mas ir pa­si­ro­dy­mus pri­sta­tys po­li­ci­ja, ki­no­lo­gai, ug­nia­ ge­siai. Taip pat vyks kon­cer­tas, bus skrai­di­na­mi ait­va­rai, pluk­do­mi lai­ve­ liai, pie­šia­ma krei­de­lė­mis ant ta­kų.

Ren­gi­nio pa­bai­go­je šven­tės da­ ly­viai bus vai­ši­na­mi po­li­ci­nin­kų ir ug­nia­ge­sių do­va­no­ja­mu tor­tu.

Pi­lia­vie­tė­je 15 val. vyks moks­lei­ vių ak­ci­ja „Ap­juo­sę Klai­pė­dą, pa­

li­ki­me sa­vo pė­dą“. Iš čia vi­si pa­ju­ dės į At­gi­mi­mo aikš­tę, kur 16 val. žai­biš­ku sam­bū­riu su dai­na „Va­sa­ ra mū­sų“ mo­ki­niai pa­si­tiks va­sa­rą ir kvies bend­raam­žius pa­si­da­ly­ti idė­jo­mis, kaip kū­ry­biš­kai ir svei­kai leis­ti va­sa­ros ato­sto­gas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tarp­tau­ti­nei vai­kų gy­ni­mo die­ nai skir­ti ren­gi­niai vyks ir šeš­ta­ die­nį. Į Skulp­tū­rų par­ką kvies ren­ gi­nys „Etiu­das par­kui“, prie vie­no iš pre­ky­bos cent­rų vyks tri­ra­tu­kų ir pa­spir­tu­kų lenk­ty­nės. Jo­se var­žy­sis 100 da­ly­vių.

Ren­gi­niai, skir­ti Vai­kų gy­ni­mo die­nai Bir­že­lio 1 d.

jos kie­me (I.Si­mo­nai­ty­tės g. 24), ant I.Si­

10–15 val. – Tarp­tau­ti­nės vai­kų gy­ni­ mo­nai­ty­tės kal­no, prie tven­ki­nio ša­lia

mo die­nos šven­tė Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų mo­ to­ri­zuo­ta­me pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­ne.

11–13 val. – ren­gi­nys „Vai­kys­tės šven­ tė“ Poil­sio par­ke.

12 val. – Mi­šio­mis Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ ra­lie­nės baž­ny­čio­je pra­si­dės ren­gi­nys „Sa­va­no­riai vai­kams“.

14.30–18 val. – šven­tė „Šuo­lis į va­sa­ rą“ Nau­ja­kie­mio suau­gu­sių­jų gim­na­zi­

Reik­ja­vi­ko gat­vės.

16 val. – žai­biš­kas mo­ki­nių sam­bū­ris

At­gi­mi­mo aikš­tė­je.

Bir­že­lio 2 d.

14 val. – ren­gi­nys „Etiu­das par­kui“

Skulp­tū­rų par­ke.

14 val. – tri­ra­tu­kų ir pa­spir­tu­kų

lenk­ty­nės prie pre­ky­bos cent­ro (Tai­ kos pr. 61).