2012-06-02 Kauno diena

Lietuva

7p.

Pasaulis

10p.

AukĹĄtyn Ĺžemyn 17p.

1

4p.

muzikos XVII PaĹžaislio festivalio programa.

azaislio P vasara 2012

6? 296< 2 A.162;6@ /

\QVR[N Ya

YRWN-XNb[ ]_NZ\TbN

?RQNXa\_Ă&#x203A; \QRYVR[Ă&#x203A; CV\YRaN 7b

Ana­pi­lin iť­ke­lia­vo ti­kin­Ä?ių­jĹł ­ pa­mÄ&#x2014;g­tas ­ nuo­dÄ&#x2014;mk­lau­sys vys­ku­pas eme­ri­tas J.Tu­nai­tis.

KaralienÄ&#x2014;s­ ElĹžbietos II­ valdymo­ 60-metis:­ iĹĄĹĄĹŤkiai, pakilimai­ ir nuosmukiai.

M.Jam­pols­kis ­ sa­vo su­Şa­dÄ&#x2014;­ti­nÄ&#x2122; ­ va­di­na ĹŤkiť­ka ­ mer­gai­te, ku­riÄ&#x2026; ­ jis no­rÄ&#x2014;­tĹł pa­vers­ti ­ lai­min­ga ka­ra­lie­ne.

Ĺžaisâ&#x20AC;&#x17E;Pasakai: Pa kai lis â&#x20AC;&#x201C;, ir praktiĹĄ nieko daugiau prinebereikia la durti, â&#x20AC;&#x201C; nuty zikos PaĹžaislio mu no festivalio me ras vadovas Pet tuBingelis. â&#x20AC;&#x201C; Mes rime tokiÄ&#x2026; ĹĄvenvÄ&#x2014;tÄ&#x2026; vietÄ&#x2026;... Kiek byla: liau vÄ&#x2014;l pra galiâ&#x20AC;&#x17E;Ir jeigu jÄ&#x2026; dar ti mume pripildy mes kie zikos... Ko dÄ&#x2014;l to laimingi, jau ti.â&#x20AC;&#x153; ven gera gy

N gV X\` cN `N _ b\a_ [N TR _\` Zb A\Z\ ?NTV[\` [ `V QR QN QN_ cVR

sarÄ&#x2026;

sminanti va

[Ăş _RV XVN XNQ ]_N RV ZR Y\ ZN

Tf O \ X\[ PR_ aN` QNb

Z N YV\ NaV QN _f gV X\` SR` aV c =N NV` YV\ Zb

Muzika, ÄŻpra

ď Ž Trauka:

rybos ugnis

Komentaras

caitÄ&#x2014;

Ĺ i gÄ&#x2122;stanti kĹŤ dija Edita * 0 - &0 , . .* 0 '$- Sesuo Li va lis - ! - .$ NeuĹž zi kos fes ti $ % / , ) / &- . / )* -.1 "$ )$B , ./ a Ĺžaislio mu nuoly( ./- 5 $+ . &*) . $) & - / '$/- vienas vie ) "$ 3 /* *- &/' .< ,*- 0$* '*) > ' $ ) .$ 0 '1 % '1 0 / % ) â&#x20AC;&#x201C; tarsi dar gyve0$/$ ' $ , 0 '$- $ . / 0 :A - 0* &' / -1 .* - kas, kuris iĹĄ % &/ ,$ '$ ./ .*- , #$ . & .< ,*- $, * )$ -/ &0 , . ./ !

1 )$* '$& .A & , .A no metĹł lai lai./ ,$) .$- - 0 ,=+: . / .$- . $+ + . % / - + . $* &< ,1 $ )$* unikalus. Ĺ io ' $ / & " ( = " '$ ) .$& + +$' namas kaip natos . 2 %A3 4 ;$ / "$ -$ - ) 5 - .$ 0 ' $ 1, )/ giai ÄŻsitaiso (/ 2$ &*- -$) &0 , . )* .$ 0$ -$: = % / * & +,$ -$ ( ) linÄ&#x2014;je pato tos .A . * 0 2$ &*- :0 ) . '$ /; $ ./ 0*- ,$ B +, ;$* % -/ $ ko penkmingai laukia bĹŤti paĹžadin 1 .$ 0$ ) &$ '$B 4 ; $- '$* (/ .* & '$* + >$* % $ & (/ 2$ &*- to. Vie-& ( = %/ -$ + 1: &$* ; )1 >$* % ir draus & $ ) / %B /) B to rankos mos ;$/* % " ,*- ./ ",* % / % (- / 0* " 2* .$: laus dirigen '$* 4 @-+< ;$ @ ! - .$ 0 '@ 0 / '$* tarsi iĹĄtiesia 0=- subti $ & ( . B +$, 01 &?- 2$ &*- ! - .$ 0 venimo ritmas draugau* ( -$ (- &' / -1 .* ,$ : & ' $* ' * % " )* -$ & , &' / -1 .* % $ $: 0$ -* + nuolyno gy - .$ 0 '@ . mui ir &$ & )/ -. @01 &$- +$ 0 /$ &$*- &/- .$ rankÄ&#x2026; muzikos garsĹł rit )/ #$ +,$ : & - ; $- '$* (/ 2$ &*- ! Ä?iam 5 , ) $ 0$- =' .* * 2 - #/ $ /* '1 )* Yehudi Menuhinas: nesius. Norin * ) 1+ '$B 0 , -$ :) )/* -. $ " ( . $, + tisus tris mÄ&#x2014; iĹĄ -(/$ &* 0$, ./ & $ 9 &$B , % 0$ ) abu $ *- "* .$ & 3 ja reikia atsi0 "1 $ )B $, * ( &*- ; )1 >$ justi ĹĄÄŻ laikÄ&#x2026; & $&$ :$B ) - @; ) "?- @ ; $- '$* &*) , .A $: " norinÄ?iai pa akimir/- 4 +,$ -$ mingi, - &/ ,@ ' $ &A 0 $&: -$ ;$ / "?- .* &$B ) @+ , - .B ar tylos ir garso susitikimo , 0? -/ -$ & / +? . '= %?- .1 '$ $ $: .

JĹŤs tokie lai palytÄ&#x2014;-$ ' $ &= &/ >$/* % ) >$/- +, ) < 2 kosios, ir * 0 $ verti '$- 4 -/ telpa ir dieviĹĄ ! - .$ 0 '$* 0 '? (/ 2$ & ) . - + >$* %* +* %A $, -. ($) "$ ./ ,$ . $ Festipajautai. Joje ( ) $) " 0? & $+ %$ . 01 &* turite Dievo ' $ 0$B , * " . - -/ kos bos kibirkĹĄtis... . , ry , ' kĹŤ ( - +

sios ko @ ) ,= 5 <- .* &$ .A 3 ' giĹĄ ( bantys tÄ&#x2026; vietÄ&#x2026;. ./ 0*- & ( + $ * -. = %* :$ ( . / )* &0 0$ kĹŤriniai, skam &* &*) Ĺžmo : 0* + '1 .= .A , . ,* > ) $ 0 '$* valio repertuaro @ " ) .* &B $ tarsi kursto & - ( . + )/* '1 ) - , +,$2$ &*- $ )$ )$) & * lyno erdvÄ&#x2014;je, '$* ! - . ; $- '$* 0$ (/ -$ ,* * +, ) < 2 $ mĹŤsĹł vienuo +,* ", ( $, , ./*- ) / %* % ; $- praeities da&= < -$ (* %* tris laikus â&#x20AC;&#x201C; ,$* +$ '1 % ( .B + ., / 1 .* %/- 5 -. ,* '$/* ($ ! - .$ 0 '$* (/ 2$ &$ ) ' +$/ , ) = filosofuoti apie bartÄŻ ir ateities dabar(

1 ' = 4 / *) 0 0 /* % ) )

= ,

0 A -/ ; ( 0 , da , .B 0$ )A ! - .$ 0 '$* -/ B ; $- '$* 0$ $ 0 '$* . 01 &? @ $ ./ kitur % ! - .$ 0 '$* tÄŻ, dabarties $ 0 '$* &*) $: "$, * ( ) ,$ : ( . $ - ) / $- &/ ,$A ! - .$ 0 '$* bar yra mĹŤsĹł sielose ir niekur kĹŤ ! - .

-$ , ) ! - . ($ $, + ($ +* + - / '@ $ ' tÄŻ. Jie ) "/ ($ @-+< $) ) -/ , ) "? +$, (A %@ , ) $ @ &* - -/ bartis yra '$ / & / 0* $, / )* + +$, (A $- Praeities da )=- +'< * . , liĹł &*) , .A +* . 0$ ,/ ,*- 0$ .* - 0$ . - . $+ $, + *- (/ 2$ &*- 3 '= $, + -. .= ., / &/ -@ jĹł nematyti. ti mus iĹĄ ke , , #$ . & .< , &*) , .A @ &/ ,@ ;(*- .$ 0 '$* -/ ( )1 , ) "= % $ $: 0 tis, atsivejan "*- " ( .*- $ $ 0 '$* &**, $ ) .* ,$/- -. ) "$ &' / -1 ($ " rinio atmin & '@ . $+ + . -/ bartis â&#x20AC;&#x201C; girdi/- (/ 2$ &*- !

- . / 2$ &*- ! - .* ,$ )@ -+ & . $- ( . $- dabarties da ' $* . ' $ ( . /- + -.

4 +,$ -$ ( ) !

5 $ & 0$ ) ,@ ;/- +* & (- , 0$B 4 + .$ &$ ($ )$ - ;(* )$B 59@ * ,$ )$- -+ & ĹĄimtmeÄ?iĹł, o ateities dabartis â&#x20AC;&#x201C; girdi.* % $ -/ +, .* ; $- '$* ( '$ ", ;/ ) .$& %$ /- .$ ) - ,=+: . 4 kĹŤrinys, . -$- $- . (=- $ : &* .$ ) / %B $ (=- ) /; -$ Gimusi ; &*&- $' " -1- 3 .$ 0 '$* , $ &$ .* . - + ) &$* '$& ( & %* ;(* mas sĹł pasaulio suvokimas.

'B .$ -$*" ). ) ,=+: . 4 -. ) " ar)$B '$& 0* & .$ (- .1 -$* ) '/- (/ 2$ ). -/* '$/ &B + .$ ) - ( .* )/ . mo gar bina ÄŻ baroko $- /- (/(- $, + ' ka . ,=+: , 1- +,* ! ÄŻsi

. & tis 0 . $*

' $ min =- -/ -$ & / +? .

& - $' " * ) linijÄ&#x2026; ir -= = .$ $ $- $, ) $ &$ 4 - &* filosofinÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; vingiuotÄ&#x2026; $ )$ ( - + ;$) .1 $- / 0* ;* '=- @-$ . $ -? ;( +* .* , " .$ ) / %B & , . +/$ )=(- ' $ , &$ )$- $: -$ ' 0 "$ ($ (* A-$ - chitektĹŤros abÄ&#x2014;cÄ&#x2014;lÄ&#x2122; ruose. Ir taip kar-( "/ . , - -& ( (/ 2$ & $- -/ , ) ,$ (? &' / -= -$ 5 - & $ ,= %? $, & ' kuo $ )$). $ ,* )$* .B &/ ,$* - -/ )= - -/ " , -$ $- da baĹžnyÄ?ios &' -$ &$ )=- - $- .* ,$ )$- 0 $ $ )$ pauduoja / &= .B 0$ $ (* ( .$ ) , * )$* nusÄ&#x2014; '$* ($) .@ 4 @ " , - )$ & ; & $+ )/ % < ) , $, . $+ KartotÄ&#x2014; uĹžants - -/ &$ ./ + ' $- "$ ( $ )* ! - .$ 0 , ./- +* . 0$ ,/ ) 0$ ) &$ (/ 2$ & $, . .1 . - + " ' $ tojasi kasmet. skambesiu. : . $ / 0/ -$ = %* -$ " ' <. % $) " '$- ( - /- + 1 -$- 1. /. -4 ma vienuolyno varpo

(/ 2$ &*- &*) &0$ - .$ 0 - ,A . '= & . 0$ . +,$ 0 , &* -/ , (*) ./* - + -/ . $- .* ,$ )? , (A 5 $ "$ /3 4 :1+ "/ ($ ;(* ) . . "1 % %A "/ + -$ ' - &'$ ( . - .*&- & & , '$/-3 & - $.$) -( mas ' $ &* 5 < -B : '$ - 1 .* %B :$, $- 3 + , ) '1" /" +* - Atradimo dĹžiaugs (/ 2$ &*- ! - % * , / " @ ) / %B &' / ' ( . ( - $, . $+ +

;$ /; ,* 9$ $- ( . $- ; $- '$* + .1 )$* '$& ./- +, ' $ ;$ ( 4 .* =' 0 - , .$ 0 '$- , ) "$ ( - % / 4 + -. $ ,=+: . < .$ " ( .* " '$ ( + 4 ' $ & - & $

gaitÄ&#x2014; Enrika Strioaunodiena.lt e.striogaite@k

vÄ&#x2014;je viĹĄkoje erd Muzika die (A & ,. @

P

Ĺ iandien su â&#x20AC;&#x17E;Kauno dienaâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; priedas

â&#x20AC;&#x17E;PaĹžaislio vasara 2012â&#x20AC;&#x153;

Ĺ eĹĄtadienio

BirĹželio 2, 2012 Nr. 128 (19687) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

TÄ&#x2014;vas, pa­lei­dÄ&#x2122;s ÄŻ pa­sau­lÄŻ vi­sÄ&#x2026; fut­bo­lo ko­man­dÄ&#x2026;

Kur Şa­da kraus­ty­ti val­di­nin­kus?

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Ar Kau­no sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s Ĺ vie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­rius pa­ga­liau bus iť­ kraus­ty­tas iĹĄ bran­giai nuo­mo­ja­mĹł pa­tal­pĹł? Apie tai kal­ba­ma ne vie­ nus me­tus, ta­Ä?iau ryŞ­tin­gĹł veiks­ mĹł iki ĹĄiol veng­ta.

Sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;­je su­bur­ta dar­bo gru­ pÄ&#x2014;, ku­ri tu­ri ras­ti bō­dĹł, kaip ra­ cio­na­liau pa­nau­do­ti tu­ri­mÄ&#x2026; ne­kil­ no­ja­mÄ&#x2026;­jÄŻ tur­tÄ&#x2026;. Ta­Ä?iau ĹĄiÄ&#x2026; sa­vai­tÄ&#x2122; mies­to va­do­vai pa­si­pik­ti­no, kad ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai vil­ki­ na ĹĄÄŻ pro­ce­sÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;No­ri­mo re­zul­ta­to il­gai ne­su­lau­kia­ma, to­dÄ&#x2014;l pa­rei­ka­ la­vau per va­sa­rÄ&#x2026; ras­ti bō­dĹł, kur iť­ kel­ti Ĺ vie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­riĹł iĹĄ nuo­mo­ja­mo na­mo mies­ to cent­re.

3

Dienos citata â&#x20AC;&#x17E;Bus la­bai ge­rai, jei ÄŻ Ĺžai­dy­ nes de­le­guo­si­me apie 50 in­di­vi­dua­liĹł spor­to ĹĄa­kĹł at­sto­vĹł ir vy­rĹł krep­ťi­nio rink­ti­nÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C;

Â&#x201E;Â&#x201E;Ĺ ei­ma: Stan­Ä?i­kai, ÄŻsiamĹžinÄ&#x2122; jau ir su marÄ?ia, per svar­biau­sias ĹĄven­tes vi­suo­met sten­gia­si bō­ti kar­tu.

Kai prieĹĄ 20 me­tĹł And­rie­jus Stan­Ä?i­kas svars­tÄ&#x2014;, ar pirk­ti mik­roau­to­bu­sÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Lat­vi­jaâ&#x20AC;&#x153;, jo te­ta pu­siau juo­kais pa­ta­rÄ&#x2014; pirk­ti au­to­bu­ sÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Ika­rusâ&#x20AC;&#x153;. Ji ap­si­ri­ko, au­to­bu­so ne­rei­kia, nors Ĺ˝e­mÄ&#x2014;s ĹŤkio rō­mĹł pir­mi­nin­kas su­ lau­kÄ&#x2014; 11 vai­kĹł ir tu­ri vie­nÄ&#x2026; anō­kÄ&#x2026;. Kol kas.

Da­rius SÄ&#x2014;­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

TÄ&#x2014;­vo die­nos pro­ga pen­kias­de­ťimt­ me­tis A.Stan­Ä?i­kas vÄ&#x2014;l su­lauks daug svei­ki­ni­mĹł. DÄ&#x2014;l dar­bĹł iĹĄ Plun­gÄ&#x2014;s ra­ jo­no Ĺ˝li­bi­nĹł kai­mo ÄŻ Kau­nÄ&#x2026; lai­ki­nai per­si­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2122;s gy­ven­ti And­rie­jus ĹĄyp­ so­si ir ne­sku­bÄ&#x2014;­da­mas var­di­ja sa­vo vai­kĹł var­dus ir am­ŞiĹł. Skais­tÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 28

And­rie­jaus Stan­Ä?i­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

me­tĹł, Ma­ri­jus â&#x20AC;&#x201C; 26, Mar­ty­nas â&#x20AC;&#x201C; 25, To­mas â&#x20AC;&#x201C; 23, Lai­mo­nas â&#x20AC;&#x201C; 23, Ie­va â&#x20AC;&#x201C; 21, Si­mo­nas â&#x20AC;&#x201C; 18, Gab­rie­lÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 16, Mo­ni­ka â&#x20AC;&#x201C; 14, Ĺ a­rō­nas â&#x20AC;&#x201C; 13, Si­gi­tas And­rius â&#x20AC;&#x201C; 10 me­tĹł.

Pa­juo­ka­vus, ar bus ir dvy­lik­ta at­ Ĺža­la, A.Stan­Ä?i­kas ĹĄyp­te­lÄ&#x2014;­jo: â&#x20AC;&#x17E;Gal jau ne. Nors ma­no tÄ&#x2014;­vas sa­ky­da­vo: â&#x20AC;&#x17E;Nesp­jauk ÄŻ ĹĄu­li­nÄŻ, nes iĹĄ jo ga­li tek­ti ger­ti.â&#x20AC;&#x153;

2

sa­kÄ&#x2014; Lie­tu­vos tau­ti­nio ­ olim­pi­nio ­ ko­mi­te­to ­ pre­zi­den­tas ­ Ar­tō­ras ­ Po­vi­liō­nas.

14p.

2

Šeštadienis, birželio 2, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

13

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0 0,28

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

49

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Tėvas, pa­lei­dęs į pa­sau­lį vi­są fut­bo­lo ko­man­dą Per­nai per Tė­vo die­ną 1 A.Stan­či­kas lan­kė­si Uk­ rai­no­je. Jį šven­tės pro­ga te­le­fo­nu

pa­svei­ki­nęs sū­nus Mar­ty­nas, su­ si­lau­kęs nau­ja­gi­mio, juo­kais per­ spė­jo: „Jau pa­se­nai, tė­vai, ta­pai se­ ne­liu. At­mink, kad anū­kas jau bus vy­res­nis už dar vie­ną nau­ja­gi­mį.“ Plun­gės ra­jo­ne ūkį, ku­rį da­bar pui­kiai tvar­ko jo vai­kai, tu­rin­tis A.Stan­či­kas šyp­so­si, kad dėl dar­ bo jė­gos pro­ble­mų ne­tu­ri: jis lai­ ku in­ves­ta­vo į gy­ve­ni­mą – su­lau­kė 11 vai­kų. Vi­sos fut­bo­lo ko­man­dos, kaip kar­tais drau­giš­kai pa­juo­kau­ ja drau­gai. „Kai pa­žvel­giu į vy­riau­sius vai­ kus, su­si­mąs­tau apie sa­vo am­žių, – pri­si­pa­žįs­ta dau­gia­vai­kės šei­mos tė­vas. – Bet pa­žiū­rė­jęs į Mo­ni­ką, Ša­rū­ną ar pa­gran­du­ką Si­gi­tą And­ rių, nu­si­ra­mi­nu.“ Žmo­na ato­sto­ga­vo 17 me­tų

Su iš Ši­lu­tės ra­jo­no Že­mai­čių Nau­ mies­čio ki­lu­sia mė­ne­siu už jį vy­ res­ne žmo­na Si­gu­te A.Stan­či­kas su­si­tuo­kė stu­di­jų lai­kais, kai abiem bu­vo po 21 me­tus. „Da­bar pra­si­dės vai­kai, ne­baig­si­ te moks­lų“, – gąs­di­no ap­lin­ki­niai.

Ir iš­ties: gi­mė Skais­tė, ne­tru­ kus – Ma­ri­jus. Be­si­lauk­da­ma sū­ naus Mar­ty­no, žmo­na, kaip ir vy­ ras, su­ge­bė­jo baig­ti moks­lus. „Taip išė­jo“, – juo­kia­si A.Stan­ či­kas, klau­sia­mas apie vai­kų skai­ čių. Ko ge­ro, tai – šei­mos tra­di­ci­ ja: jo se­ne­lis su­si­lau­kė 24 vai­kų su dviem žmo­no­mis. Šie­met rug­sė­jo 12 d. And­rie­jus ir Si­gi­ta mi­nės sa­vo ves­tu­vių 30ąją su­kak­tį. Per 30 san­tuo­kos me­ tų jie nie­ka­da ne­svars­tė, kiek no­ ri vai­kų – vie­no, pen­kių ar de­šimt. „Bet ne­ty­čiu­kų ne­bu­vo“, – sa­ko A.Stan­či­kas.

Jau­niau­sias tri­jų bro­lių šei­moje And­rie­jus ir vy­riau­sia tri­jų se­se­rų šei­mo­je Si­gi­ta ne­tru­kus per­si­kė­lė į Aly­taus na­me­lį, ku­rį so­vie­ti­nė val­ džia skir­da­vo jau­noms šei­moms.

Tris mė­ne­sius Si­gi­ta bu­vo že­mės ūkio sri­ties va­do­vo – sa­vo vy­ro pa­ va­duo­to­ja. „O po to išė­jo ato­sto­gų, ku­rios bai­gė­si po 17 me­tų“, – juo­kia­si A.Stan­či­kas.

Penk­to­kė vai­ra­vo kom­bai­ną

„Kai gi­mi­nės guo­džia­si, kad jų vai­kas ne­val­go, sa­kau, at­siųs­ki­ te mums, – pa­sa­ko­ja And­rie­jus. – Tik svar­biau­sia, kad spė­tų. Ne­no­ rės – ne­val­gys, ne­val­gys – mais­to ne­liks.“ S.Stan­či­kie­nės se­suo juok­da­vo­ si pa­ste­bė­ju­si, kad puo­de, ku­ria­me Stan­či­kų šei­mai tel­pa tik pa­da­žas, ji pa­ga­mi­na mais­to vi­sai šei­mai. „Bu­vo ir sun­kių aki­mir­kų, ne­pri­ tek­liaus, – ne­slė­pė And­rie­jus. – Bet Die­vas da­vė dan­tis, duos ir duo­ nos. Dra­bu­žius pirk­da­vo­me išau­ gi­mui. Nė vie­no vai­ko neišs­kir­da­ vo­me, o iš jų nie­ka­da ne­gir­dė­jo­me bam­bė­ji­mo, kai kas­kart su­lauk­da­ vo­me šei­mos pa­gau­sė­ji­mo.“

Kai gi­mi­nės guo­ džia­si, kad jų vai­kas ne­val­go, sa­kau, at­ siųs­ki­te mums. Ne­ val­gys – mais­to ne­ liks.

Vy­ras kel­da­vo­si 5.30 val., pa­ dirb­da­vo ūky­je, grįž­da­vo tie­siai į du­šą, po to vai­kus iš­ly­dė­da­vo į mo­ kyk­lą ir vėl – į dar­bus.

Stan­či­kų duk­ra Skais­tė, dar bū­ da­ma penk­to­je kla­sė­je, jau mo­kė­jo vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį ir vi­sas že­mės ūkio ma­ši­nas: ir kom­bai­ną, ir pa­tį di­džiau­sią trak­to­rių.

Da­bar Skais­tė, įgi­ju­si dra­bu­žių di­zai­no ir tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ly­bę, dir­ba Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je. „Ta­čiau kiau­ši­nie­nė jai pri­kep­ da­vo, – tė­viš­kai šyp­so­si A.Stan­ či­kas. – Ji ne­bu­vo itin ge­ra šei­mi­ nin­kė.“ Bu­vo ir sun­ku­mų

Ne­jau­gi žmo­na nie­ka­da ne­sa­kė „pa­kaks“? Ga­lų ga­le – o ap­si­sau­ go­ji­mo prie­mo­nės?

And­rie­jus kva­to­ja­si: „Ne, ne.

Mes va­do­va­vo­mės po­sa­kiu: kiek lem­ta, tiek ir tu­rė­si­me vai­kų. Kiek­ vie­no vai­ke­lio atė­ji­mas į pa­sau­lį bu­vo di­de­lis džiaugs­mas. Kaip sa­ ko že­mai­čiai: „Tiap bei­še­jo.“

O kai­my­nų pa­juo­ka­vi­mai? Da­bar nu­si­juo­kė And­rie­jus: Žli­bo­nių kai­ me jie ly­de­riai, ta­čiau gau­sių šei­mų yra ir dau­giau: vie­na šei­ma au­gi­na de­šimt, ki­ta – de­vy­nis, tre­čia – aš­ tuo­nis vai­kus.

Vy­ras ne­slė­pė, kad žmo­nai bu­vo sun­kiau nei jam. Jau­niau­sie­ji vai­kai iš­vy­do pa­sau­lį at­li­kus ce­za­rio pjū­ vį. Su duk­ra Gab­rie­le tre­jus me­tus lan­kė­si li­go­ni­nė­se, sa­na­to­ri­jo­se ir pa­ty­rė daug iš­gy­ve­ni­mų. „Da­bar jau ge­rai“, – tė­vas apie duk­ters ce­reb­ri­nį pa­ra­ly­žių ir mil­ ži­niš­kas pa­stan­gas daug ne­kal­ba.

Sun­ku bu­vo ir ta­da, kai ant sū­ naus To­mo iš tri­jų met­rų aukš­čio nu­kri­to 500 kg svo­rio šie­no ri­ti­nys ir su­lau­žė du­bens kau­lus, stu­bu­rą. „De­ja, gy­ve­ni­me nu­tin­ka daug įvai­rių da­ly­kų. Tu­ri bū­ti tam pa­si­ ren­gęs“, – sle­pia emo­ci­jas dau­gia­ vai­kis tė­vas.

Už ran­kos ne­lai­ky­si

Klau­sia­mas apie pa­grin­di­nę pa­mo­ ką, ku­rią iš­mo­ko gau­sios šei­mos gal­va, A.Stan­či­kas ne­sle­pia, kad svar­bu vai­kų per­ne­lyg ne­le­pin­ti.

Pra­si­kal­tę jie jau ži­no­jo, kad už baus­mę kaip ar­mi­jo­je teks plau­ti grin­dis. Net jei jos – dar drėg­nos ir šva­rios. „Mū­sų šei­mo­je nie­ka­da ne­bu­vo iš­skir­ti­nio ar my­li­miau­sio vai­ko, – ti­ki­na ūki­nin­kas. – Ži­nau daug pa­ vyz­džių, kai ne vie­nas la­biau­siai my­li­ma­s ir le­pi­na­mas vai­kas, ta­pęs ne­prik­lau­so­mas, gy­ve­ni­me pa­lū­žo ar iš­kly­do iš ke­lio.“ Sa­va­ran­kiš­ku­mas, at­sa­ko­my­bė ir pa­si­ren­gi­mas gy­ve­ni­mui. Tai, pa­ sak And­rie­jaus, kiek­vie­nas tė­vas pri­va­lo įdieg­ti sa­vo vai­kams. „Kiek­vie­ną kar­tą už ran­kos vai­ ko ne­pa­lai­ky­si, – šiuos žo­džius A.Stan­či­kas nuo­lat kar­to­jo žmo­ nai. – Ryt tė­vų ga­li ir ne­bū­ti.“ A.Stan­či­kui pa­tin­ka is­to­ri­ja apie var­ną, ku­ris vi­du­ry­je eže­ro ne­šda­ mas sa­vo vai­kus klaus­da­vo, ar jie taip pat jį se­nat­vė­je neš per eže­ rą? Iš­gir­dęs tei­gia­mą at­sa­ky­mą, juos iš­mes­da­vo. Ir tik tą var­niu­ką, ku­ris ta­rė, kad ne­ga­lės ne­šti tė­vo per eže­rą, nes tu­rės ne­šti sa­vo vai­ kus, var­nas per­ne­šė į ki­tą kran­tą. „Ir taip – iš kar­tos į kar­tą, – sa­ko

Prin­ci­pas: pa­sak A.Stan­či­ko, svar­biau­sia vai­kus iš­mo­ky­ti bū­ti sa­va­

ran­kiš­kus.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

dau­gia­vai­kis tė­vas. – Taip su­rė­dy­ tas gy­ve­ni­mas.“

lė­jo li­go­ni­nė­je, tad tor­tą ga­mi­no A.Stan­či­kas. „Pa­gal ras­tą re­cep­tą. Kaž­ko per daug ar ma­žai pri­dė­jau, to­dėl že­lė išė­jo skys­ta, – juo­kia­si A.Stan­či­kas. – Di­de­lį skys­tą, griū­van­tį tor­tą net ne­ sup­jaus­tę su­val­gė­me šaukš­tais.“ Duk­ra dir­ba Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je, vie­nas sū­nus mo­ko­si Klai­pė­ do­je, ki­tas – Vil­niu­je, du jau su­si­ tuo­kę sū­nūs at­ski­rai gy­ve­na ta­me pa­čia­me Žli­bi­nų kai­me... Ar daž­nai jie su­si­ren­ka vi­si kar­tu? „Per svar­biau­sias šven­tes sten­ gia­mės vi­są lai­ką bū­ti kar­tu. Pas­ ku­ti­nį kar­tą su­si­rin­ko­me at­vy­kus duk­rai iš Ang­li­jos, – apie Skais­ tės ato­sto­gas kal­ba A.Stan­či­kas. – Bet da­ro­si keis­ta, kai žvel­giu į vi­sos šei­mos nuo­trau­kas. Anks­čiau, kai vai­kai dar bu­vo ma­ži, at­ro­dė vis­kas nor­ma­lu, o jiems au­gant nuo­trau­ ko­se tar­si ne­li­ko vie­tos.“

Nuot­rau­ko­se vie­tos ma­žė­ja

Jau mi­ru­sios ma­mos se­sers pa­ ta­ri­mo pirk­ti au­to­bu­są „Ika­rus“ And­rie­jus ne­klau­sė, nors į se­nu­ tė­lį „Vol­vo 240“ au­to­bu­siu­ką su­ tilp­da­vo tik apie 10 žmo­nių. „Pil­ na bu­vo ir ba­ga­ži­nė“, – apie ras­tą išei­tį sa­ko A.Stan­či­kas.

Pra­kal­bus apie gim­ta­die­nius, jis ne­sle­pia, kad kar­tais, no­rint pri­si­ min­ti tiks­lias da­tas, rei­kia įtemp­ tai pa­gal­vo­ti. Už gim­ta­die­nių da­tas vi­sa­da bu­vo at­sa­kin­ga duk­ra Skais­ tė ir žmo­na.

Per vai­kų gim­ta­die­nius sta­lą vi­ sa­da puo­šia tor­tai. Juos ke­pa ku­ li­na­ri­jos me­ną pui­kiai iš­ma­nan­ti S.Stan­či­kie­nė.

Tie­sa, sau­sio 2-ąją, per sū­naus Lai­mo­no gim­ta­die­nį, žmo­na gu­

Kiek­vie­no vai­ ke­lio atė­ji­ mas į pa­sau­ lį bu­vo di­de­lis džiaugs­mas.

Kaip sa­ko že­ mai­čiai: „Tiap bei­še­jo.“

Plečiasi: didelė ir draugiška Stan­či­kų šeima pildosi naujais nariais.

And­rie­jaus Stan­či­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

3

šeštadienis, birželio 2, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

Kur ža­da kraus­ty­ti val­di­nin­kus?

Ki­tu at­ve­ju pa­rei­ka­lau­siu 1 įleis­ti šio sky­riaus dar­buo­ to­jus į mies­to ta­ry­bos sek­re­to­ria­to

pa­tal­pas“, – tei­gė me­ras And­rius Kup­čins­kas.

Lais­vos pa­tal­pos

Mies­to cent­re, M.Do­b u­ž ins­ kio gat­vės 6-aja­me na­me, įsi­kū­ ręs Švie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­rius per mė­ne­sį biu­dže­tui kai­nuo­ja 8 tūkst. li­tų. Ten dir­ba 27 dar­buo­ to­jai, ku­rie įsi­kū­rę 16-oje ka­bi­ ne­tų. „Vie­na ver­tus, dirb­ti mies­to cent­re nė­ra blo­gai. Vis dėl­to ne­ ra­cio­na­lu leis­ti pi­ni­gus bran­giai nuo­mai. Taip pat čia nė­ra pa­to­gu at­vyk­ti in­te­re­san­tams, nes siau­ ro­je gat­ve­lė­je ma­žai vie­tos au­to­ mo­bi­liams“, – sa­kė Švie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­riaus ve­dė­jas An­ta­ nas Bag­do­nas.

A.Kup­čins­ko tei­gi­mu, šie­met at­ si­ra­do lais­vų sa­vi­val­dy­bei pri­klau­ san­čių pa­tal­pų. „Jas pa­lie­ka nuo­ mi­nin­kai, to­dėl ne­ma­žai plo­to bus A.Ma­pu, J.Gruo­džio gat­vė­se, Lais­ vės alė­jo­je. Be to, ma­žė­jant moks­ lei­vių, at­si­ran­da lais­vų pa­tal­pų ir mo­kyk­lo­se. Tai­gi tu­ri­me vi­sas ga­li­ my­bes at­si­kra­ty­ti iš­lai­dų nuo­mai“, – ti­ki­si me­ras.

Di­de­lės iš­lai­dos

Bend­ro­jo sky­riaus ve­dė­jas Al­fon­sas Ja­ru­šaus­kas tei­gė, kad sa­vi­val­dy­bė nuo­mai per me­tus iš­lei­džia dau­ giau kaip 500 tūkst. li­tų. „Stam­ biau­sias nuo­mi­nin­kas – Švie­ti­mo ir ug­dy­mo sky­rius, jis uži­ma 900 kv. m“, – sa­kė A.Ja­ru­šaus­kas.

Sa­vi­val­dy­bė taip pat ne­ma­žus plo­tus nuo­mo­ja Šan­čių se­niū­ni­jai A.Juo­za­pa­vi­čiaus pro­spek­te. Net­ gi prie pa­grin­di­nio mies­to val­džios pa­sta­to Lais­vės alė­jo­je 96 yra sta­ ti­nių, ku­rie jun­gia­si su sa­vi­val­dy­ bės pa­tal­po­mis, bet pri­klau­so pri­ va­tiems as­me­nims, ku­riems ten­ka mo­kė­ti nuo­mą.

A.Kup­čins­kas ma­no, kad rei­ kia ra­cio­na­liau iš­nau­do­ti ir tu­ri­ mas pa­tal­pas. „Pa­vyz­džiui, Kau­no mies­to ta­ry­bos sek­re­to­ria­te yra ke­li ka­bi­ne­tai, kur tik du kar­tus per sa­ vai­tę ren­gia­mi ko­mi­te­tų po­sė­džiai.

Gal pi­giau bū­tų ten įkel­ti nuo­la­ti­ nius dar­buo­to­jus, o ko­mi­te­to na­ riams po­sė­džių lai­kui iš­nuo­mo­ ti ka­bi­ne­tą kur nors ki­tur. Taip pat ga­li­ma daug klau­si­mų spręs­ ti bend­rau­jant tar­pu­sa­vy­je in­ter­ ne­tu, nes kiek­vie­nas ta­ry­bos na­rys tu­ri ne­šio­ja­muo­sius kom­piu­te­ rius“, – kal­bė­jo me­ras.

Iš­lai­dos: už pa­sta­to, kur dir­ba švie­ti­mo sis­te­mos dar­buo­to­jai, sa­vi­val­

dy­bė per me­tus su­mo­ka apie 100 tūkst. li­tų nuo­mos mo­kes­tį.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Po­li­ti­kus vi­lio­ja sek­tan­tai iš JAV Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Šią sa­vai­tę be­veik vi­si Kau­no mies­ to ta­ry­bos na­riai ga­vo laiš­kus iš JAV pa­sto­riaus, ku­ris siū­lo ­pirk­ti mal­dų ir at­si­šau­ki­mų rin­ki­nių.

Iš Ari­zo­nos siųs­ti laiš­kai pa­sie­kė po­li­ti­kų pa­što dė­žu­tes. Kai ku­rie mies­to ta­ry­bos na­riai so­cia­li­nia­ me tink­la­la­py­je sa­vo pro­fi­ly­je įdė­jo nuo­trau­kas iš šio laiš­ko ir juo­kau­ da­mi už­ra­šė „Prob­le­mos su Die­vu?

Tam tik­ra su­ma pa­gel­bės!“

Nu­s i­k al­t ė­l is: sek­t os

ly­d e­r is W.S.Jeff­sas nu­teis­tas iki gy­vos gal­vos. telegraph.co.uk nuo­tr.

Po­l i­t i­kams at­s iųs­ta­m e laiš­ ke pa­tei­kia­mas są­ra­šas at­si­šau­ki­ mų, mal­dų: „Pers­pė­ji­mas tau­tai“, „Pers­pė­ji­mas žmo­ni­jai“ ir ki­ti. Ša­ lia jų pa­tei­kia­mas ir kai­no­raš­tis – už šiuos pa­moks­lus pra­šo­ma su­ mo­kė­ti nuo vie­no iki de­šim­ties do­le­rių.

Prie laiš­ko pri­de­da­mas ir vie­nas pa­vyz­dys – „Jė­zaus Kris­taus ap­ si­reiš­ki­mas pre­zi­den­tui Wo­re­nui S.Jeff­sui“. Šis žmo­gus – di­džiau­ sios JAV po­li­ga­mi­ją pro­pa­guo­jan­ čios sek­tos ly­de­ris. W.S.Jeff­sas bu­vo įtrauk­tas į Fe­de­ra­li­nių ty­ri­ mų biu­ro la­biau­siai ieš­ko­mų nu­ si­kal­tė­lių są­ra­šą, o vė­liau pa­gau­tas ir 2007 m. lapk­ri­tį nu­teis­tas ka­lė­ ti iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos už iš­prie­ var­ta­vi­mus.

Prieš ket­ve­rius me­tus JAV po­ li­ci­ja iš­ve­žė 52 mer­gai­tes nuo 6 mė­ne­sių iki 17 me­tų am­žiaus iš šios sek­tos slėp­tu­vės, ku­ri bu­vo įreng­ta fer­mo­je, pri­klau­siu­sio­je W.S.Jeff­sui.

Kal­bin­ti mies­to po­li­ti­kai sa­kė nu­ste­bin­ti ga­vę laiš­kus, ta­čiau ti­ ki­no ne­si­gi­li­nę į jų tu­ri­nį ir mal­dų ar pa­moks­lų ne­ke­ti­nan­tys pirk­ti.

Iš­ban­dy­mas: lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nas – vie­nin­te­lis pri­va­lo­mas vi­siems abi­tu­rien­tams.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Po eg­za­mi­no: abiturientų ne­ri­mas ir džiaugs­mas Nors bran­dos eg­za­mi­nų se­si­ja pra­si­dė­jo dar ge­gu­žės 7-ąją, ta­ čiau tik va­kar, lai­ky­da­mi lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną, prie sta­ lų pa­lin­ko vi­si abi­tu­rien­tai.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Kau­no „Sau­lės“ gim­na­zi­jo­je vals­ ty­bi­nį gim­to­sios lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną lai­kė dau­giau kaip 200 abi­tu­rien­tų. Emo­ci­jų ne­trū­ko nei prieš eg­za­mi­ną, nei po jo. „Sun­ku pri­si­min­ti, nes da­bar vi­sos min­tys su­ka­si apie teks­ to su­vo­ki­mą, o ne apie ra­ši­nį“, – ne­s lė­p ė vie­n as gim­n a­z is­t ų Lau­ry­nas Ke­ruc­kas, kai pa­si­tei­ ra­vo­me, ko­kią ra­ši­nio te­mą jis pa­si­rin­ko.

Eg­za­mi­ną su­da­rė dvi da­lys: teks­to ra­šy­mo ir su­vo­ki­mo. Abi­ tu­rien­tai ga­lė­jo pa­si­rink­ti ra­šy­ti vie­na iš dvie­jų te­mų: „Ar pa­siau­ ko­ji­mas ir šian­dien pra­smin­ga“ bei „Ar ga­li pa­žin­ti pa­sau­lį, ne­ pa­žin­da­mas sa­vęs“. Taip pat bu­ vo ga­li­ma in­terp­re­tuo­ti Šat­ri­jos Ra­ga­nos „Se­na­me dva­re“ ir An­ ta­no Škė­mos „Bal­tos dro­bu­lės“ iš­trau­kas.

Pra­kal­bus apie lau­kia­mus re­ zul­ta­tus, L.Ke­ruc­kas tei­gė, kad jie jam nė­ra la­bai svar­būs, nes pa­si­ rin­ko fi­nan­sų stu­di­jas Da­ni­jo­je.

Ki­ta abi­tu­rien­tė Eg­lė Mar­ke­vi­ čiū­tė sakė, kad, pa­ma­čiu­si už­duo­ tis, min­ty­se pa­gal­vo­jo: „Jė­ga!“

„Ti­k ė­jau­s i, kad bus sun­k iau, o čia – gy­ve­n i­m iš­kos te­m os.

Ra­š i­n iui rin­kau­s i te­m ą „Ar ga­l i pa­ž in­t i pa­sau­l į, ne­pa­ž in­d a­m as sa­v ęs“, nes su ja bu­vau su­s i­d ū­ ru­s i gy­ve­n i­m e“, – kal­b ė­jo mer­ gi­n a.

Pers­kai­čiu­si teks­to pa­va­di­ni­mą su­pra­ tau, kad ne­la­bai ką pa­sa­ky­siu.

Ji ti­ki­si bent vi­du­ti­niš­kų eg­za­ mi­no re­zul­ta­tų. „Man vi­sa­da ge­rai se­kė­si. Eg­za­mi­nui per daug ne­si­ ren­giau ir jo ne­bi­jo­jau“, – aiš­ki­no E.Mar­ke­vi­čiū­tė, pla­nuo­jan­ti Kau­ no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te stu­ di­juo­ti fi­nan­sus.

Iš­kart po eg­za­mi­no Auk­sė Ažu­ kai­tė sa­kė, kad išė­ju­si pro mo­kyk­ los du­ris leng­viau at­si­kvė­pė, nes įveik­tas dar vie­nas iš­ban­dy­mas.

Jai ra­ši­nį ra­šy­ti bu­vo sun­kiau, nei ti­kė­jo­si. „Pers­kai­čiu­si teks­to pa­ va­di­ni­mą su­pra­tau, kad ne­la­bai ką pa­sa­ky­siu, bet, kai įsi­gi­li­nau į teks­tą, jis pa­si­ro­dė vi­sai leng­vas“, – bė­rė žodžius A.Ažu­kai­tė.

Pak­laus­ta, ko­kio ti­ki­si re­zul­ta­ to, mer­gi­na nu­si­juo­kė: „Svar­bu, kad iš­lai­ky­čiau!“ Kū­ry­bos ko­mu­ ni­ka­ci­ją nu­spren­du­si stu­di­juo­ti kau­nie­tė jau ry­toj kibs reng­tis is­ to­ri­jos – pa­sku­ti­niam jos lau­kian­ čiam bran­dos eg­za­mi­nui.

Abi­tu­rien­tų, lai­kiu­sių eg­za­mi­ ną, prie gim­na­zi­jos pa­si­tik­ti atė­ jo tė­vai, drau­gai. Kai ku­rie jų bu­vo ne tuš­čio­mis, o ne­ši­ni pi­co­mis.

Pa­žei­di­mų neuž­fik­suo­ta Pa­s ak sa­v i­val­dy­b ės Švie­t i­mo ir ug­dy­mo sky­riaus For­ma­lio­jo švie­ ti­mo po­sky­r io vy­r iau­sio­sios spe­ cia­lis­tės Zi­tos Blė­die­nės, Kau­ne per lie­tu­vių eg­za­mi­ną jo­kių pa­žei­di­mų neuž­fi k­suo­ta.

Va­kar Kau­ne vals­ty­bi­n į gim­to­sios lie­t u­v ių kal­b os eg­z a­m i­n ą lai­kė 3 222, mo­kyk­li­n į – 2 125 Kau­no abi­ tu­r ien­t ai. Vals­t y­bi­n į vals­t y­bi­nės lie­t u­v ių kal­b os eg­za­m i­ną rin­ko­ si 36, mo­kyk­li­n į – 23 Kau­no moks­ lei­v iai, ku­r iems lie­t u­v ių kal­ba nė­ ra gim­to­ji.

4

Šeštadienis, birželio 2, 2012

miestas

Kau­no aukš­to­sios mo­kyk­los Sto­ja­mie­ji eg­za­mi­nai, pro­fe­si­jos pa­si­rin­ki­ mas ir klai­džios švie­ti­mo sis­te­mos tai­ syk­lės ke­lia bai­mę ne vie­nam šiuo me­tu eg­za­mi­nus lai­kan­čiam abi­tu­rien­tui.

VU KHF sėkmingai naudojasi ES parama įgyvendindamas projektą „Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto studijų programų atnaujinimas socialinių ir humanitarinių mokslų srityse“ (Nr. VP12.2-ŠMM-07-K-01-081), pagal kurį 2010–2012 m. atnaujino socialinių mokslų studijų programas „Kultūros vadyba“ ir „Ekonomika ir vadyba“ bei humanitarinių mokslų programą „Audiovizualinis vertimas“.

Socialinių mokslų studijų programose plačiai taikomi probleminio mokymo metodai: situacijų analizė ir projektinis darbas. Suformuotas naujas (pagal Danijos Alborgo universiteto integratyvaus atvejo analizės metodą) studentų praktikos modelis, kuriuo siekiama maksimaliai išnaudoti praktikos procesą darbo rinkoje reikalingoms kompetencijoms formuoti. Įgyti žinių praktikai ir pasirengti konkuruoti darbo rinkoje programos „Ekonomika ir vadyba“ studentams padės pagrin-

Vientisosios ir pirmosios pakopos studijų programos

dinės – Ekonomikos ir gretutinės – Vadybos studijų kryptys. Pastaroji kryptis skaidoma į 4 šakas: Finansų; Verslo ir viešojo sektoriaus; Žmogiškojo ir socialinio kapitalo vadybos; Marketingo ir rinkų konkurencijos.

Programos „Kultūros vadyba“ studentams sudaromos galimybės plėsti savo žinias apie kultūros organizacijų ir projektų, kūrybinių industrijų veiklą, savanoriauti kultūros renginiuose ir realizuoti savo iniciatyvas Kauno senamiesčio erdvėje.

Naujoje, analogų Lietuvoje neturinčioje studijų programoje „Audiovizualinis vertimas“ derinamos vertimo, filologijos ir informacinių technologijų studijos. Programoje yra dvi šakos: Audiovizualinis vertimas iš anglų kalbos ir Audiovizualinis vertimas iš vokiečių kalbos. Baigusiesiems šią programą suteikiamas dvigubas – Vertimo ir anglų filologijos arba Vertimo ir vokiečių filologijos bakalauro – kvalifikacinis laipsnis.

Užs. 967476

Mokymosi forma ir trukmė (m)

Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė

k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

Kaip ne­suk­lup­ti ir tei­sin­gai pa­si­ rink­ti spe­cia­ly­bę, ku­ri ne tik pa­dė­tų tap­ti sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lu, už­ dirb­ti įspū­din­gas su­mas, bet ir bū­ tų įdo­mi, ar­ti­ma šir­džiai, ska­ti­nan­ti nuo­lat to­bu­lė­ti? To klau­sė­me Vil­ niaus uni­ver­si­te­to Kau­no hu­ma­ni­ ta­ri­nio fa­kul­te­to, Kau­no ko­le­gi­jos, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­ si­te­to ir Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ ver­si­te­to va­do­vų, šias aukš­tą­sias mo­kyk­las bai­gu­sių ab­sol­ven­tų.

Di­džiuo­ja­si ab­sol­ven­tais

Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ tas (KTU) tu­ri kuo di­džiuo­tis. Ne vie­nas šios aukš­to­sios mo­kyk­los ab­sol­ven­tas ta­po ver­ti­na­mu sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lu. Vie­nas to­kių ab­sol­ven­tų yra ir KTU Elekt­ros ir

Suteikiama kvalifikacija

NL

I

Farmacija

5

-

Farmacijos magistras, vaistininkas

Medicina

6

-

Medicinos magistras, gydytojas

Odontologija

5

-

Odontologijos magistras, gydytojas odontologas

Veterinarinė medicina

5,5

-

Veterinarinės medicinos magistras, veterinarijos gydytojas

Akušerija

4

-

Slaugos bakalauras, akušeris

Burnos higiena

4

-

Burnos priežiūros bakalauras, burnos higienistas

Ergoterapija

4

-

Reabilitacijos bakalauras, ergoterapeutas

Kineziterapija

4

-

Reabilitacijos bakalauras, kineziterapeutas

Gyvulininkystės technologija

4

6

Žemės ūkio mokslų bakalauras

Medicininė ir veterinarinė biochemija

3,5

-

Medicininės ir veterinarinės biochemijos bakalauras

Medicininė ir veterinarinė genetika 3,5

-

Medicininės ir veterinarinės genetikos bakalauras

Slauga

4

-

Slaugos bakalauras, bendrosios praktikos slaugytojas

Socialinis darbas medicinoje

4

-

Socialinio darbo bakalauras, socialinis darbuotojas

Sveikatos psichologija

4

-

Psichologijos bakalauras

Veterinarinė maisto sauga

4

6

Visuomenės sveikatos bakalauras

Visuomenės sveikata

4

-

Visuomenės sveikatos bakalauras

Daugiau informacijos apie studijas LSMU rasite adresu: www.lsmuni.lt

Prisijunk prie geriausių.

val­dy­mo in­ži­ne­ri­jos fa­kul­te­te stu­ di­ja­vęs Da­lius Mi­siū­nas. Da­bar jis – „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius. „Ren­kan­tis uni­ver­si­te­tą abe­jo­nių man ne­ki­lo. KTU vie­na­reikš­miš­kai yra in­ži­ne­ri­jos stu­di­jų ly­de­ris, to­dėl ir ta­po pir­muo­ju pa­si­rin­ki­mu“, – pa­sa­ko­jo D.Mi­siū­nas. „Di­džiau­sią įspū­dį pa­li­ko pa­ts mo­ky­mo­si pro­ce­sas, ži­nių kie­kis, komp­lek­siš­ku­mas“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

KTU stu­di­jų pro­rek­to­rius Pra­ nas Ži­liu­kas kas­met ste­bi su mo­ der­nė­jan­čiu pa­sau­liu ko­ja ko­jon žen­gian­tį uni­ver­si­te­tą. „Kei­čia­si stu­di­jų pro­gra­mos, at­si­ran­da nau­ jo­vių. Stu­den­tai do­mi­si to­kio­mis nau­jo­mis pro­gra­mo­mis kaip pro­ jek­tų va­dy­ba, fi­nan­sai, žmo­nių iš­ tek­lių va­dy­ba, rin­ko­da­ra“, – tei­gė P.Ži­liu­kas.

Pro­rek­to­rius pro­gno­za­vo, kad šie­met po­pu­lia­ru­mo su­lauks ir to­ kios prieš me­tus dve­jus pra­dė­tos vyk­dy­ti stu­di­jų pro­gra­mos kaip at­si­nau­ji­nan­čio­ji ener­ge­ti­ka, in­ži­ ne­ri­nis di­zai­nas, ro­bo­ti­ka, mul­ti­ me­di­jos tech­no­lo­gi­jos ir vi­sai nau­ jos pro­gra­mos – me­di­jų fi­lo­so­fi­ja, Eu­ro­pos stu­di­jos, vie­šo­ji po­li­ti­ka, trans­por­to elekt­ro­ni­ka.

Rengs svei­ka­tos psi­cho­lo­gus

Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­ si­te­tas (LSMU) šie­met abi­tu­rien­ tams siū­lo vi­siš­kai nau­ją svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos spe­cia­ly­bę.

LSMU Svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­ jos ka­ted­ros ve­dė­ja pro­f. Ni­da Že­ mai­tie­nė pa­žy­mi, kad iki šiol šia­me uni­ver­si­te­te stu­di­ja­vo tik bū­si­mie­ji me­di­kai, far­ma­ci­nin­kai, so­cia­li­nio dar­bo, slau­gos spe­cia­lis­tai. „Šia­me svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų bū­ ry­je la­bai trū­ko psi­cho­lo­gų. Džiau­ gia­mės, kad jau šie­met pra­dė­si­me reng­ti svei­ka­tos psi­cho­lo­gus“, – pa­sa­ko­jo LSMU pro­fe­so­rė. Ši spe­cia­ly­bė iš­skir­ti­nė tuo, kad tai pir­mo­ji Lie­tu­vo­je spe­cia­li­zuo­ ta svei­ka­tos ba­ka­lau­ro stu­di­jų pro­ gra­ma. „Iš da­lies ji pa­na­ši į ki­tas psi­cho­ lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­mas, nes no­ ri­me už­tik­rin­ti, kad bai­gęs šią stu­ di­jų pro­gra­mą ab­sol­ven­tas įgy­tų vi­sas psi­cho­lo­go ba­ka­lau­ro kva­li­ fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­čias ži­nias ir ge­ bė­ji­mus. Vė­liau svei­ka­tos psi­cho­ lo­gi­ją bai­gu­sie­ji ga­lės lais­vai rink­tis bet ku­rią psi­cho­lo­gi­jos ar gre­ti­mų moks­lų ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jų pro­gra­mą. Esa­me iš­skir­ti­niai tuo, kad stu­den­tus su­pa­žin­din­si­me ir su svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos moks­lu, svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­ma, jos po­rei­kiais, psi­cho­lo­go veik­los ga­ li­my­bė­mis šio­je sri­ty­je. Mū­sų uni­ ver­si­te­tas yra di­džiau­sia me­di­ci­ nos spe­cia­lis­tus ren­gian­ti aukš­to­ji mo­kyk­la. To­dėl ma­no­me, kad to­ kiam spe­ci­fiš­kam psi­cho­lo­gų ren­ gi­mui tu­ri­me itin pui­kią ba­zę“, – sa­kė pro­f. N.Že­mai­tie­nė.

Siekis: daugelio abiturientų kitas tiks

Tiems, ku­rie ži­no, ko no­ri

LSMU svei­ka­tos psi­cho­lo­gi­jos stu­ den­tams bus su­tei­kia­mi ir stip­rūs neu­ro­bio­lo­gi­jos bei neu­ro­fi­zio­lo­gi­ jos pa­grin­dai.

Anot pro­f. N.Že­mai­tie­nės, įgy­ ven­di­nant pro­gra­mą da­ly­vaus ne tik Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ ver­si­te­to dės­ty­to­jai, bet ir už­sie­nio ša­lių spe­cia­lis­tai.

Pak­laus­ta, ko no­rė­tų pa­lin­kė­ ti bū­si­miems sa­vo stu­den­tams, dės­ty­to­ja nu­si­šyp­so­jo: „Ma­nau, kad šiuo me­tu jie ne­ri­mau­ja dėl to, kaip pa­vyks iš­lai­ky­ti bai­gia­muo­ sius abi­tū­ros eg­za­mi­nus. Bū­si­mie­ siems stu­den­tams lin­kiu pa­si­ti­kė­ ji­mo sa­vi­mi ir sėk­mės.“ „Tiems, ku­rie ži­no, ko no­ri, jo­ kios kliū­tys ne­ga­li su­truk­dy­ti. To­ dėl ren­kan­tis pro­fe­si­ją la­bai svar­ bu ge­rai įsi­klau­sy­ti į sa­ve, dar kar­tą ap­žvelg­ti sa­vo po­mė­gius, in­te­re­ sus“, – kal­bė­jo N.Že­mai­tie­nė.

IT – per­spek­ty­vu

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Kau­no hu­ma­ ni­ta­ri­nio fa­kul­te­to (VU KHF) de­ka­ nas Sau­lius Gu­das pa­ste­bė­jo, kad abi­tu­rien­tai mie­lai ren­ka­si eko­no­ mi­kos ir va­dy­bos spe­cia­ly­bes. „Be­je, šie­met mū­sų fa­kul­te­te jau bus ga­li­ma sto­ti ir į au­dio­vi­zua­li­nį ang­lų ir vo­kie­čių kal­bų ver­ti­mą. Tai itin pra­ktiš­ka nau­ja stu­di­jų pro­gra­ ma, ap­rū­pin­ta aukš­to­sio­mis in­for­ ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis. Ga­li­ ma rink­tis ir nau­ją ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jų pro­gra­mą – me­no va­dy­bą.

Po­pu­lia­rios iš­lie­ka vers­lo in­for­ma­ ti­kos ir fi­nan­sų in­for­ma­ti­kos spe­ cia­ly­bės. In­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gi­jų sri­tis yra itin per­spek­ty­vi ir pel­nin­ga“, – kal­bė­jo de­ka­nas. „Esa­me vie­ni ak­ty­viau­sių Kau­ no šven­čių da­ly­vių. Stu­den­tai mie­lai pri­si­de­da prie mies­to ren­ gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo. Esa­me „Sie­lų upės“ pra­di­nin­kai, – apie VU KHF stu­den­tiš­ką gy­ve­ni­mą kal­bė­jo de­ ka­nas. „Stu­den­tų gru­pės nė­ra di­de­lės, to­dėl dės­ty­to­jai tu­ri ga­li­my­bę at­ si­žvelg­ti į vi­sų po­rei­kius, ge­bė­ji­ mus. Vi­sa tai, ką ga­vau ir ko iš­mo­ kau, man pra­ver­tė vė­liau dir­bant.

Lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­ja ir rek­la­ma – tai tar­pi­nis va­rian­tas tarp žur­na­lis­ ti­kos, vie­šų­jų ry­šių ir rin­ko­da­ros.

5

Šeštadienis, birželio 2, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

Miestas

lau­kia bū­si­mų stu­den­tų

kslas – bakalauro diplomas.

Klai­din­ga ma­ny­ti, kad tai tik fi­lo­ lo­gi­ja“, – stu­di­jų me­tus pri­si­mi­ nė VU KHF lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­jos ir rek­la­mos ba­ka­lau­ro laips­nį įgi­ju­si Žyd­rė Dar­gu­žy­tė.

Darb­da­vys – svar­bus par­tne­ris

Kau­no ko­le­gi­jos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­ja aka­de­mi­nei veik­lai dr.

Ni­jo­lė Zin­ke­vi­čie­nė pa­ste­bi, kad šie­met bū­si­mie­siems stu­den­tams ko­le­gi­ja pa­siū­lys tris vi­siš­kai nau­ jas stu­di­jų pro­gra­mas. At­li­kus rin­ kos po­rei­kių ty­ri­mus ir at­si­žvel­gus į vers­lo at­sto­vų ar­gu­men­tus, šio­je neu­ni­ver­si­te­ti­nė­je aukš­to­jo­je mo­ kyk­lo­je bu­vo su­kur­tos fo­tog­ra­fi­jos, įvaiz­džio di­zai­no ir spor­to va­dy­bos stu­di­jų pro­gra­mos.

Nors Kau­nas gar­sė­ja pui­kiais fo­ to­me­ni­nin­kais, tech­no­lo­gi­jas iš­ ma­nan­čiais spe­cia­lis­tais ir aukš­ tų­jų mo­kyk­lų gau­sa, ta­čiau iki šiol ne­bu­vo pa­siū­ly­tos stu­di­jų pro­gra­ mos, ku­rią bai­gus bū­tų su­tei­kia­mas pro­fe­si­nis ba­ka­lau­ro laips­nis.

Kaip ne­suk­lup­ti ir tei­sin­gai pa­si­rink­ti spe­cia­ly­bę, ku­ri ne tik pa­dė­tų tap­ti sa­ vo sri­ties pro­fe­sio­ na­lu? „Kur­da­mi fo­tog­ra­fi­jos stu­di­ jų pro­gra­mą, kon­sul­ta­vo­mės su kom­pe­ten­tin­gais šios sri­ties spe­ cia­lis­tais ir bu­vo nu­spręs­ta, kad stu­di­juo­da­mi fo­tog­ra­fi­ją Kau­no ko­le­gi­jo­je stu­den­tai ga­lės rink­tis vie­ną iš tri­jų spe­cia­li­za­ci­jų – stip­ rin­ti re­por­ta­žo, ma­dos ar ar­chi­tek­ tū­ros fo­tog­ra­fa­vi­mo įgū­džius. Esa­ me tik­ri, kad fo­tog­ra­fi­jos stu­di­jos bus pa­klau­sios, nes pro­fe­sio­na­lūs fo­tog­ra­fai rei­ka­lin­gi spau­dos lei­di­ niuo­se, vie­šų­jų ry­šių agen­tū­ro­se, te­le­vi­zi­jos stu­di­jo­se, jie ga­li dirb­ ti ir pri­va­čia­me vers­le, įkur­ti sa­vo fo­tog­ra­fi­jos stu­di­jas“, – pa­sa­ko­jo ko­le­gi­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ ja aka­de­mi­nei veik­lai. Šie­met kū­ry­bin­gi ir iš­ra­din­ gi sto­jan­tie­ji ga­lės pa­si­rink­ti ir įvaiz­džio di­zai­no spe­cia­ly­bę. Pa­

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

sak N.Zin­ke­vi­čie­nės, šios stu­di­jų pro­gra­mos ab­sol­ven­tai ga­lės kur­ti ir įgy­ven­din­ti sa­vi­tą klien­to įvaiz­ dį, įver­tin­ti jo po­rei­kius ir so­cia­li­ nę ap­lin­ką.

Kau­no ko­le­gi­jo­je įvaiz­džio di­ zai­no stu­den­tai bus mo­ko­mi ne tik dirb­ti in­di­vi­dua­liai, bet ir at­lik­ti ko­man­di­nes už­duo­tis, pa­vyz­džiui, kur­ti įmo­nių įvaiz­džius. Bai­gu­sio stu­di­jas įvaiz­džio di­zai­ne­rio veik­la ga­lės apim­ti įvai­rias sri­tis – pre­ky­ bą, ga­my­bą, kul­tū­ri­nę veik­lą.

Lau­kia­mi spor­to va­dy­bi­nin­kai

Dar vie­na nau­ja pro­gra­ma – spor­to va­dy­ba. Su­kur­ti šią stu­di­jų pro­gra­ mą pa­dė­jo pro­fe­sio­na­lūs mū­sų ša­ lies spor­to veik­los at­sto­vai. Jų nuo­ mo­ne, spe­cia­ly­bė, jun­gian­ti spor­tą ir vers­lu­mą, yra ver­ta dė­me­sio. „Dau­giau kaip pu­sė ap­klaus­tų žy­miau­sių mū­sų ša­lies spor­to or­ ga­ni­za­ci­jų va­do­vų yra pa­si­ren­gę priim­ti dirb­ti spor­to va­dy­bos stu­ di­jų pro­gra­mos ab­sol­ven­tus“, – apie Spor­to va­dy­bos stu­di­jų per­ spek­ty­vas kal­ba di­rek­to­r iaus pa­va­duo­to­ja.

Bū­si­mie­ji spor­to va­dy­bi­nin­kai stu­di­juos pa­gal in­teg­ruo­tų stu­di­ jų mo­de­lį – stu­di­jų pro­ce­se bus ana­li­zuo­ja­mos vers­lo si­tua­ci­jos, tai­ko­mi pro­jek­ti­nis ir pro­ble­mi­ nis stu­di­jų me­to­dai – tai už­tik­ rins leng­ves­nį pe­rė­ji­mą iš stu­di­jų į vers­lo pa­sau­lį.

Nuo­lat vyks­ta ir jau or­ga­ni­zuo­ ja­mų stu­di­jų pro­gra­mų to­bu­li­ni­ mas. At­siž­vel­gus į darb­da­vių re­ ko­men­da­ci­jas ir at­li­kus dar­bo rin­kos po­rei­kio ty­ri­mus, pa­to­bu­ lin­ta geoin­for­ma­ci­nių sis­te­mų stu­ di­jų pro­gra­ma, nuo šiol ši spe­cia­ ly­bė va­di­na­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to in­ži­ne­ri­ja. „Mes iš­ties nea­be­jo­ja­me nau­ jų stu­di­jų pro­gra­mų sėk­me, nes Kau­no ko­le­gi­ja nuo­lat at­lie­ka ty­ri­ mus ir at­si­žvel­gia į bū­si­mų bei jau esa­mų stu­den­tų po­rei­kius“, – ak­ cen­tuo­ja so­cia­li­nių moks­lų dak­ta­ rė N.Zin­ke­vi­čie­nė ir pra­tę­sia min­tį, kad šian­dien kur­ti stu­di­jų pro­gra­ mas, neat­siž­vel­giant į dar­bo rin­kos fak­to­rius, vers­li­nin­kų ar­gu­men­tus ir jau­nų žmo­nių ga­li­my­bes įsi­dar­ bin­ti bai­gus stu­di­jas, bū­tų la­bai ri­ zi­kin­ga.

Ver­tin­gi dės­ty­to­jų pa­ta­ri­mai

Dr. N.Zin­ke­v i­č ie­n ei pri­ta­r ė ir Kau­no ko­le­gi­jos Svei­ka­tos prie­ žiū­ros fa­kul­te­to Dan­tų tech­no­ lo­gi­jos stu­di­jų pro­gra­mos ab­sol­ ven­tas Re­mi­gi­jus Rau­li­na­vi­čius. Šian­dien imp­lan­to­lo­gi­jos cent­

rui va­do­vau­jan­tis vy­ras pro­fe­si­ nį ba­ka­lau­rą įgi­jo prieš dvi­de­šimt me­tų, ta­čiau, anot dan­tų tech­no­ lo­gi­jos spe­cia­lis­to, jis pui­kiai pri­ si­me­na įdo­mias pa­skai­tas, ver­tin­ gus dės­ty­to­jų pa­ta­ri­mus. „Man ir ma­no bend­ra­moks­liams pa­ti­ko,

kad atė­jus iš vi­du­ri­nės mo­kyk­ los į mus žiū­rė­jo kaip į suau­gu­ sius žmo­nes. Be ga­lo rei­ka­lin­gos ir įdo­mios bu­vo vi­sos pa­skai­tos.

Tai, ko iš­mo­kau ko­le­gi­jo­je stu­di­jų me­tais, pra­ver­čia dir­bant“, – kal­ bė­jo R.Rau­li­na­vi­čius.

6

šeštadienis, birželio 2, 2012

savaitė

Kam rūpi mūsų vai­kai?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Jur­gi­ta Ša­kienė

j.sakiene@kaunodiena.lt

M

inė­da­mi Tarp­tau­tinę vaikų gy­ni­mo dieną, pa­klaus­ti, ar, jų nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je už­tik­ri­na­mos vaikų teisės, kas tu­ri tuo rūpin­tis, kau­nie­čiai pa­ žėrė ne­vie­na­reikš­mių at­sa­kymų. Kai ku­riems žmonėms šis klau­si­mas pa­ si­rodė toks opus, kad at­si­sakė pla­čiau kalbė­ti bi­jo­da­mi dėl as­me­ni­nio sau­ gu­mo. „O pe­do­fi­lai manęs ne­nu­keps, jei jūs įdėsi­te ma­no nuo­trauką?“ – nuo­gąsta­vo pen­si­nin­kas Lai­mu­tis.

Ki­ti praei­viai į kal­bas ne­si­lei­do, nes, jų nuo­mo­ne, ir taip vis­kas aiš­ku. „Po Gar­lia­vos įvy­kių nėra ko ir aiš­kin­ti“, – rėžė gy­dy­to­ja Ra­mutė. Sep­ty­nias­ de­šimt­metė Dan­guolė iš kar­to siūlė į vald­žią ei­ti jau­ni­mui: ta­da ir vaikų teisės bus už­tik­rin­tos, ir vi­siems bus ge­riau gy­ven­ti. „Vai­kai ne­gi­na­mi, tik­rai ne­gi­na­mi.

Vieną pa­vyzdį tu­riu dar­be. Iš bend­ ra­darbės atim­ti du vai­kai. Glo­ba pa­ skir­ta vy­rui. Ji pen­ke­rius me­tus tei­ sia­si, bet viską le­mia pi­ni­gai. Ne­ga­na to, teis­mas pri­teisė, kad mo­te­ris vy­ rui tu­ri mokė­ti už vaikų iš­lai­kymą, – sam­pro­ta­vo fi­nan­si­ninkė Lionė Ušins­kienė. – Mūsų ša­ly­je la­bai daug de­mok­ra­ti­jos, bet ma­žai tvar­kos.“

Ne­su­sik­lau­sy­mas

Poetas Kęstutis Navakas

A

t­ro­do, kad Lie­t u­vo­ je ryš­k iau­si idė­ji­n iai prieš­t a­r a­v i­m ai eg­ zis­t uo­j a ne­b e tarp kon­s er­va­to­r ių ir so­c ial­de­mok­ ra­tų (abu pa­sta­r ie­ji kar­tais su­ge­ ba kur­ti ir bend­ras koa­li­ci­jas), bet tarp „ke­do­fi ­lų“ ir „pe­do­fi ­lų“. Tik ar tik­rai idė­ji­n iai? Vien šios vie­ niems ir ki­tiems pri­ka­bin­tos žur­ na­l is­t i­nės eti­ke­tės yra že­mi­nan­ čios, liu­di­jan­čios vi­suo­me­nės su­ si­skal­dy­mą, jį įtvir­ti­nan­čios ir gi­ li­nan­čios.

Ne­ži­nau, ar no­rė­čiau bal­suo­ti už žmo­nes, iš prin­ci­po at­me­tan­čius ki­tos nuo­mo­nės ga­li­ my­bę.

Su­sis­kal­dy­mas ir su­si­prie­ši­ni­mas – iš tie­sų ne­re­gė­to mas­to, vie­nų rep­l i­kos ki­tiems ne­re­tai pa­sie­k ia pik­čiau­sių in­ter­ne­t i­n ių ko­men­ ta­r ų ly­g į, o tie­sos paieš­kos pa­si­ klys­ta re­vi­z io­nis­ti­nė­se am­bi­ci­jo­ se, ne­pa­gar­bo­je ne­pa­ran­kiai nuo­ mo­nei ir pa­pras­čiau­sia­me bend­ ra­bū­v io kul­t ū­ros sty­g iu­je. Ir tai pa­ste­bi­ma abie­jo­se ba­ri­ka­dų (įsi­ vaiz­duo­kim jas jau esant, gat­vė­se dar ne, bet ži­niask­lai­do­je ir in­ter­ ne­te – nea­be­jo­ti­nai) pu­sė­se. Vie­ni ma­no, kad vis­kas tei­sė­ta, pe­do­fi­ lų kla­nas eg­z is­tuo­ja tik kaip ma­ si­nės psi­cho­zės fan­to­mas, o mer­ gai­tę per­duo­dant mo­t i­nai prie­ var­tos ne­bu­vo ar­ba ji yra pa­tei­si­ na­ma. Ki­ti ma­no prie­šin­gai ir sa­ vo nuo­mo­nei ne ma­ž iau ryž­t in­ gai at­sto­vau­ja aikš­tė­se. Vie­n i ki­ tiems mes­te­lė­ja, kad šie „grįž­t ų į pa­t vo­r ius“, „pa­l ik­t ų sa­vo Kau­ną Kau­ne“ ir pan. Ki­ti pil­ni ryž­to „im­ ti Sei­mą“, mat ta­ria­si ži­ną, ką ten de­ra nu­veik­t i, kad „Lie­t u­va bū­

tų iš­gel­bė­ta“. Vie­ni ki­tų ne­g ir­di ir gir­dė­ti ne­no­ri, dis­ku­si­jos ga­li­my­ bė pra­ktiš­kai ly­gi nu­liui. Tuo liūd­ niau, kad ir vie­no­je, ir ki­to­je pu­sė­ je yra ir pri­si­pla­kė­lių bei rėks­nių (vio­le­t i­nė­se aikš­tė­se jų vi­s a­da ran­da­ma dau­g iau, ta­č iau in­ter­ ne­ti­nė­je erd­vė­je pro­por­ci­jos su­si­ ly­g i­na), ir tik­rai gar­bin­g ų, pro­tin­ gų ir są­ž i­nin­g ų žmo­nių. Net keis­ ta, kad vie­nas ir tas pa­ts reiš­ki­nys ga­li kel­ti to­kias prie­šin­gas reak­ci­ jas, o dar keis­čiau, kad tie pro­tin­gi žmo­nės nie­kaip ne­su­ge­ba iš­klau­ sy­ti prie­šin­gos pu­sės ar­gu­men­tų.

Apie už­kie­tė­ju­sius ži­no­to­jus VIE­ NIN­T E­L Ę TIE­SĄ čia ne­kal­bu, jie mo­no­lo­g iš­k i iš prin­ci­po, bet kur din­go dia­lo­go ar po­l i­lo­go po­rei­ kis ir ga­l i­my­b ė lanks­čiau mąs­ tan­čių as­me­nų gal­vo­se?

Aki­vaiz­du, kad tei­sė­sau­gos or­ga­ nai neat­sa­ko į dau­ge­l į vi­suo­me­ nės ke­l ia­mų klau­si­mų, to­dėl pa­ sta­ro­ji ban­do pa­t i su­si­vok­t i, kas vyks­ta. Net vie­na są­ž i­nin­g iau­sių ir prin­ci­pin­giau­sių mū­sų eseis­čių Gied­ra Rad­vi­la­vi­čiū­tė ra­šo: „Sup­ ran­tu, kad „pe­do­fi­li­jos“ by­lo­je nuo tvo­ros, tiks­l iau – nuo kom­piu­te­ rio, pa­mąs­t y­mais jau trau­k iuo­ si į S.Dau­kan­to aikš­tę, bet to­l iau trauk­tis ga­liu tik į oro uos­tą. Kar­ tu su šim­tais tūks­tan­čių.“ Prie­šin­ gas pa­vyz­dys bū­tų obs­ce­niš­ko­jo And­riaus Už­kal­nio ant­raš­tė: „Po­ li­ci­jos veiks­mai Gar­lia­vo­je – tiks­ liai tai, ko rei­kė­jo.“ Tarp abie­jų ci­ ta­t ų – vi­siš­ka pra­ra­ja, ku­r io­je vi­ si klai­d žio­ja­me. Aki­vaiz­du ir tai, kad tei­sė­sau­gą de­ra gerb­ti, o teis­ mų nu­tar­tys tu­ri bū­ti vyk­do­mos.

Vis dėl­to mąs­ty­ti apie jos veik­los efek­ty­vu­mą ir tei­si­nių ak­tų žmo­ giš­ką­jį tu­r i­n į nie­kam ne­tu­r i bū­t i drau­d žia­ma.

Ne­ž i­nau, ar no­rė­čiau bal­suo­ti už žmo­nes, iš prin­ci­po at­me­tan­čius ki­tos nuo­mo­nės ga­l i­my­bę. Pa­te­ kę į val­d žią to­k ie yra pa­t ys pa­ vo­jin­g iau­si, kad ir ko­k ią svar­bią TIE­SĄ ži­no­t ų ir ko­k ias bend­raž­ mo­g iš­kąsias ver­ty­bes dek­la­r uo­ tų. Tie­są ir tei­sin­gu­mą la­biau įsi­ vaiz­duo­ju kaip pro­ce­są, o ne kaip ne­pa­ju­di­na­mą kons­tan­tą. O kiek­ vie­nam pro­ce­sui bū­ti­na dis­ku­si­ ja, iš­k lau­sant vi­sų, net ir tų, ku­rių nuo­mo­nės ar tų nuo­mo­nių reiš­ki­ mo bū­dai at­ro­do ne­ver­ti dė­me­sio ir ver­ti­na­mi kaip ak­lu­mo ar ma­si­ nės psi­cho­zės re­ci­dy­vai.

informacija:

302 250

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

– Manau, kad Lietuvoje vaikų tei­ sės tik­rai nėra už­tik­ri­na­mos. Žiūrė­ kite, vai­kai tam­po­mi ne­žiū­rint į jų in­te­re­sus. Jūs pa­žiūrė­kit, kaip žiau­ riai pa­s ielgė su Drąsiaus Ked­ž io duk­ra. Su ši­tiek pa­jėgų! Pa­čiai bu­ vo bai­su žiūrė­ti, o kaip turė­jo jaus­ tis maža mer­gaitė? Ma­nau, kad visų pir­ma reikė­jo išaiš­kin­ti pe­do­fi­li­jos bylą, o po to spręsti, su kuo turėtų gy­ven­ti mer­gaitė. As­me­niš­kai ne­ pažįs­tu nė vie­nos iš tų konf­lik­tuo­ jan­čių pu­sių: nei Stankū­naitės, nei Venckų. Pa­ti esu su­si­dūru­si su pe­ do­fi­lais, kai man bu­vo apie 14 me­ tų. Vie­nas toks norė­jo nu­si­ves­ti į bu­vu­sių pro­fsąjun­gos rūmų rūsį.

Ir ap­s kri­tai Lie­t u­vo­je ne­g i­n a­m os ne tik vaikų, bet ap­skri­tai nie­kie­ no teisės.

Visų pir­ma reikėtų už­tik­rin­ti teisę, kad vi­si galėtų lan­ky­ti mo­kyklą, kad būtų la­ biau priei­na­mas po­ pa­mo­ki­nis, va­sa­ros užim­tu­mas.

Ele­na Bra­daus­kienė, mo­čiutė:

– Kaip dėl visų vaikų tei­sių – ne­ži­ nau, bet ma­no anūkė­liams nie­ko ne­ trūksta. O vai­kams rei­kia ir meilės, ir ma­te­ria­linės ge­rovės. Tai pri­klau­so ne tik nuo tėvų, bet ir nuo vald­žios.

Kaip? Žmo­nių at­ly­gi­ni­mai la­bai ma­ ži, vald­žia ne­duo­da už­si­dirb­ti.

Aud­rius Te­re­sas, di­rek­to­rius:

– Vaikų teisės gi­na­mos ne­pa­kan­ ka­mai. Vals­tybė tuo ma­žai rūpi­na­si.

Ir daž­niau­siai vaikų teisė­mis ima­ma­ si rūpin­tis tik tuo­met, kai tai būna nau­din­ga po­li­tiš­kai. Reikėtų ge­rin­ ti švie­ti­mo sis­temą, so­cia­linę rūpy­ bą. Vaikų užim­tu­mu turėtų rūpin­tis ir vals­tybė, ir pa­tys tėvai.

Jūratė Pui­do­kienė, ne­vy­riau­sy­binės mo­terų or­ga­ni­za­ci­jos at­stovė:

– Ne­pa­kan­ka­mai už­tik­ri­na­mos.

Visų pir­ma reikėtų už­tik­rin­ti teisę, kad vi­si galėtų lan­ky­ti mo­kyklą, kad būtų la­biau priei­na­mas užimtumas po pamokų va­sa­rą. Da­bar la­bai daug mo­ki­nių ne­lan­ko mo­kyk­los. Tik­ riau­siai net nėra ži­no­ma, kiek vaikų į mo­kyklą nei­na su tėvų ži­nia, kiek vaikų iš­va­žiavę į už­sienį ir mo­kyklą lan­ko ten. Esu ir pa­ti dir­bu­si mo­ky­ to­ja. Mes lan­ky­da­vomės šei­mo­se ir su jo­mis bend­rau­da­vo­me. Dar vie­na pro­blemų, kad kai­mo vie­tovė­se daug už­da­ry­ta mo­kyklų, nes tau­po­mos lė­ šos. Vis dėlto tau­py­ti vaikų sąskai­ta ne­ga­li­ma. Kai­mo mo­kyk­los yra ne tik švie­ti­mo, bet ir kultū­ros ži­di­niai. Be to, ne­re­tai vie­ša­sis in­te­re­sas iš­ke­lia­ mas virš vaikų in­te­resų, o tam aš taip pat ne­pri­ta­riu.

Ra­po­las Dau­gin­tis, licė­jaus moks­ lei­vis:

Ai­ri­mas Apa­na­vi­čius, pro­fe­sinės mo­ kyk­los moks­lei­vis:

– Vaikų tei­sių ap­sau­gos si­tua­ci­jos Lie­tu­vo­je ati­džiai ne­se­ku, bet jų tei­ sės, aiš­ku, gi­na­mos ne­pa­kan­ka­mai.

Pats vaikų ne­tu­riu, bet jais rūpin­tis tu­ ri vi­si: ir tėvai, ir vals­tybė. Tai, kad vai­ kai ne­laks­tytų gatvė­mis, o būtų užim­ti pra­smin­ges­ne veik­la, taip pat tu­ri rū­ pėti ne tik tėvams, bet ir vals­ty­bei.

– Lie­tu­vo­je vai­kai per daug tei­ sių ne­tu­ri, ta­čiau ar jos už­tik­ri­na­ mos, ki­tas klau­si­mas. Gai­la, kad parlamentas nesiryžo priimti įsta­ ty­mo, jog ne­ga­li­ma šei­mo­se dir­žu ar ki­taip smur­tu auklė­ti vaikų. Ma­ nau, kad ga­li­ma ap­siei­ti ir be dir­žo.

Tikrai ga­li­ma ir ki­taip su vai­ku su­ si­tar­ti. Nuo­lat vaiką mušt­ruo­jant, daž­nai daug ko ne­leid­žiant, vis sa­ kant „ne“ ga­li­ma su­nai­kin­ti jauno žmogaus kūry­biš­kumą, ini­cia­ty­ vumą. Ži­no­ma, per daug li­be­ra­lu­ mo ir­gi yra ne­ge­rai. Vis­kam tu­ri bū­ ti ri­bos.

Arūnė Ma­te­lytė, licė­jaus moks­leivė:

– Tėvai kar­tais ne­su­vo­kia, kaip vai­kui yra svar­bu ne­for­ma­lus švie­ ti­mas, turėti, ką veik­ti po pa­mokų, va­sarą. Vaikų užim­tu­mu pir­miau­sia turėtų rūpin­tis tėvai. Yra tik­rai ne­ bran­gių už­siė­mimų, tik rei­kia paieš­ ko­ti, būti kūry­bin­ges­niems. Tėvai ti­ki­si, kad kaž­kas ki­tas su­gal­vos, pa­ da­rys ir pa­si­ūlys.

Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Ja­ni­na Grybė­nienė, bu­vu­si ins­ti­tu­to sek­re­torė, da­bar pen­si­ninkė:

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 269 302 269

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

302 260

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 350.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 2, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Lie­tu­vių kal­bą įtvir­tins vi­sur

Šian­dien Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je bus pa­šar­vo­tas Vil­ niaus vys­ku­pas eme­ri­tas Juo­zas Tu­nai­tis. Jis pri­si­ me­na­mas kaip ti­ kin­tie­siems itin at­ si­da­vęs dva­si­nin­ kas.

Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to (ŠMKK) pir­mi­nin­kas kon­ ser­va­to­rius Va­len­ti­nas Stun­dys sa­ ko, kad nau­jos re­dak­ci­jos Vals­ty­bi­ nės kal­bos įsta­ty­mas įtvir­tins lie­tu­ vių kal­bą vi­so­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se.

Sei­mas Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­ mo nau­jos re­dak­ci­jos pro­jek­tą ir su juo su­si­ju­sius Vie­tos sa­vi­val­ dos įsta­ty­mo, Vals­ty­bi­nės kal­bos ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo ir Ad­mi­nist­ ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so at­ski­rų straips­nių pa­kei­ti­mus ki­tą sa­vai­tę pla­nuo­ja svars­ty­ti ple­na­ri­ nia­me po­sė­dy­je, kaip pra­ne­šė Tė­ vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­ nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja.

Ne­tek­tis: 84-uo­sius ėju­sio vys­ku­po eme­ri­to J.Tu­nai­čio gy­vy­bė li­go­ni­

nė­je už­ge­so nak­tį į penk­ta­die­nį.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ana­pi­lin iš­ke­lia­vo jautrus nuo­dėmk­lau­sys Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Dar prieš ke­lias die­nas pra­neš­ta, kad 84-uo­siuos ei­nan­tis J.Tu­nai­ tis dėl sun­kios li­gos pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nės rea­ni­ma­ci­jos skyrių. Bu­ vo tei­gia­ma, kad vys­ku­po svei­ka­ta ga­na sun­kios būk­lės ir pa­ma­žu vis silp­nė­ja. Nak­tį į penk­ta­die­nį J.Tu­ nai­čio gy­vy­bė už­ge­so.

Jo dė­me­sys pa­gy­ve­ nu­siai pa­ra­pi­jie­tei, el­ge­tai ar aukš­tiems as­me­nims vi­siš­kai ne­si­sky­rė.

Ve­lio­nis bus pa­šar­vo­tas šian­dien Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros Šv. Ka­zi­mie­ ro kop­ly­čio­je. Lai­do­tu­vių šv. Mi­šios bus au­ko­ja­mos pir­ma­die­nį, bir­že­lio 4 d., 12 val. Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je.

At­siž­vel­giant į pa­ties J.Tu­nai­ čio pa­gei­da­vi­mą, jis bus pa­lai­do­ tas prie Vil­niaus Šv. Kry­žiaus At­ ra­di­mo (Kal­va­ri­jų) baž­ny­čios.

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­ jos pra­ne­ši­me J.Tu­nai­tis va­di­na­ mas švie­siu ku­ni­gu: „Jis sa­vo gy­ ve­ni­mą dos­niai ati­da­vė vi­siems, ku­riuos jam siun­tė Vieš­pats. Tai mal­dos vy­ras, stip­ry­bės sė­mę­sis iš Eu­cha­ris­ti­jos, uo­laus Li­tur­gi­nių va­lan­dų kal­bė­ji­mo, kas­die­nio ro­ži­ nio mal­dos; varg­šų tė­vas, guo­dęs, šel­pęs, pa­dė­jęs dau­gy­bei žmo­nių, ku­rie nuo­la­tos bel­dė­si į jo du­ris ir dos­nią šir­dį pa­ra­mos bei pa­gal­bos; iš­ti­ki­mas bi­čiu­lis, my­lė­jęs ir puo­ se­lė­jęs drau­gys­tę; Vil­niaus ar­ki­

vys­ku­po pa­gal­bi­nin­kas, rū­pes­tin­ gai ėjęs jam pa­ti­kė­tas pa­rei­gas.“ Vys­ku­pas J.Tu­nai­tis bu­vo žmo­ gus, tar­si suau­gęs su Vil­niaus ar­ ki­ka­ted­ra ba­zi­li­ka. „Vi­są il­gą dva­ si­nin­ko gy­ve­ni­mą, net ir ta­pęs vys­ku­pu, jis bu­vo ypač rū­pes­tin­ gas nuo­dėmk­lau­sys. Kas sek­ma­ die­nį, nė pus­ry­čių ne­val­gęs, sės­ da­vo į klau­syk­lą ir lik­da­vo jo­je iki vi­dur­die­nio ar net ir po­pie­tės, kol ti­kin­čių­jų ei­lė pa­ga­liau iš­tirp­da­ vo“, – ra­šo­ma Vil­niaus ar­ki­vys­ ku­pi­jos ku­ri­jos pra­ne­ši­me. „Ne vie­nas yra liu­di­jęs, kad bū­ tent vys­ku­po J.Tu­nai­čio dė­ka su­vo­ kė tik­rą­ją iš­pa­žin­ties ir as­me­ni­nio dva­si­nio va­do­va­vi­mo pra­smę. Ti­ kin­čių­jų mė­gsta­mas nuo­dėmk­lau­ sys bu­vo ge­riau­sias pa­vyz­dys konf­ rat­rams, ypač jau­niems ku­ni­gams, kaip svar­bu kant­riai iš­klau­sy­ti kal­ čių ir abe­jo­nių sle­gia­mą žmo­gų, ko­kios vil­ties tei­kia pa­guo­dos žo­ dis iš dva­si­nin­ko lū­pų. Tuo ga­lė­ jo įsi­ti­kin­ti kiek­vie­nas, su pa­čiais įvai­riau­siais rei­ka­lais į jį krei­pę­sis Šv. Mi­ka­lo­jaus kle­bo­ni­jo­je anks­tes­ niais ar Ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jo­je pa­ sta­rai­siais de­šimt­me­čiais. Vys­ku­ pas J.Tu­nai­tis ga­lė­jo pra­leis­ti pie­tus ar va­ka­rie­nę, ta­čiau nė vie­nam nė­ ra pa­sa­kęs: atei­ki­te ry­toj, priė­mi­ mo va­lan­dos bai­gė­si“, – neei­li­nę as­me­ny­bę pri­si­me­na ku­ri­ja. „Jo dė­me­sys pa­gy­ve­nu­siai pa­ ra­pi­jie­tei, el­ge­tai ar aukš­tiems as­ me­nims vi­siš­kai ne­si­sky­rė – kiek­ vie­ną priim­da­vo kaip my­li­mą ir svar­bų krikš­čio­nių bend­ruo­me­ nės na­rį. Bend­ruo­me­nės pa­brė­ži­ mas, žvilgs­nis į žmo­nių san­ty­kius per bend­ruo­me­nės pri­zmę bu­vo iš­ skir­ti­nis vys­ku­po J.Tu­nai­čio bruo­ žas“, – pri­du­ria­ma pra­ne­ši­me.

60 metų tarnystės J.Tu­nai­tis gi­mė 1928 m. spa­lio 25

d. Ro­kiš­kio ra­jo­ne, Sa­lų pa­ra­pi­jos Da­vai­niš­kio kai­me, vals­tie­čių Juo­ zo Tu­nai­čio ir Ma­ri­jos Jur­ge­lio­ny­ tės šei­mo­je. Bu­vo pir­ma­sis vai­kas, tu­rė­jo ke­tu­ris bro­lius ir se­se­rį.

Mo­kė­si Sa­lų pra­džios mo­kyk­lo­je,

vė­liau Ro­kiš­kio gim­na­zi­jo­je, ją 1949 m. bai­gė auk­so me­da­liu. 1949–1950 m. stu­di­ja­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­te ma­te­ma­ti­ką ir ast­ro­no­mi­ją.

1950 m. įsto­jo į Kau­no ku­ni­gų se­

mi­na­ri­ją. Ją bai­gęs 1954 m. rug­sė­jo 12 d. vysk. Ka­zi­mie­ro Pal­ta­ro­ko bu­ vo įšven­tin­tas ku­ni­gu.

Dir­bo Pa­lū­šės, Dūkš­to, Du­bi­čių,

Vil­niaus Šv. Mi­ka­lo­jaus pa­ra­pi­jo­se.

Nuo 1980 m. bir­že­lio pa­bai­gos ėjo

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jos no­ ta­ro, tri­bu­no­lo tei­sė­jo, o vė­liau – ofi­ cio­lo pa­rei­gas.

1989 m. bir­že­lį ta­po Vil­niaus ar­ki­

vys­ku­pi­jos ku­ri­jos kanc­le­riu.

Po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II 1991 m.

ge­gu­žės 8 d. J.Tu­nai­tį no­mi­na­vo ti­ tu­li­niu Sa­su­ros vys­ku­pu ir pa­sky­ rė Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po aug­zi­lia­ ru. Vys­ku­pu kon­sek­ruo­tas 1991 m. ge­gu­žės 19 d.

1992 m. ko­vą Vil­niaus ar­ki­vys­

ku­pas met­ro­po­li­tas Aud­rys Juo­ zas Bač­kis pa­sky­rė vysk. J.Tu­nai­tį Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po ge­ne­ra­li­niu vi­ka­ru. Šias pa­rei­gas ėjo iki 2010 m. ko­vo.

Nuo 2010 m. ko­vo 4 d. bu­vo vys­

ku­pas eme­ri­tas, bet ir to­liau ėjo tri­ bu­no­lo ofi­cio­lo pa­rei­gas.

Va­len­ti­nas Stun­dys:

Priė­mus šias pa­tai­sas, bus su­kur­ta vien­ti­sa vals­ty­bi­nė kont­ro­lės sis­te­ma.

Pa­sak V.Stun­džio, nau­ja­sis įsta­ ty­mas įtvir­ti­na lie­tu­vių kal­bos funk­cio­na­vi­mą vi­so­se vie­šo­jo gy­ ve­ni­mo sri­ty­se, reg­la­men­tuo­ja vals­ty­bi­nės kal­bos tvar­ky­bą, kont­

ro­lę ir at­sa­ko­my­bę už šio įsta­ty­mo pa­žei­di­mą. „Pro­jek­te iš­sa­miau ir konk­re­ čiau, jei ly­gin­tu­me su da­bar ga­ lio­jan­čiu įsta­ty­mu, nu­sta­to­mos lie­tu­vių kal­bos var­to­ji­mo nor­mos įvai­rio­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­ se: vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ ti­tu­ci­jų veik­lo­je, jų san­ty­kiuo­se su ju­ri­di­niais ir fi­zi­niais as­me­ni­ mis, ap­ta­ria­mi rei­ka­la­vi­mai, kaip ap­tar­nau­ti var­to­to­jus ir juos in­ for­muo­ti, vie­šų­jų už­ra­šų nor­mos ir ki­ta“, – kon­ser­va­to­rių iš­pla­tin­ ta­me pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas par­la­ men­ta­ras.

V.Stun­dys pa­brė­žė, jog įsta­ty­me įtvir­ti­na­ma, kad kiek­vie­nas Lie­tu­ vos pi­lie­tis tu­ri mo­kė­ti ir gerb­ti lie­ tu­vių kal­bą, kad kiek­vie­nas as­muo tu­ri tei­sę var­to­ti lie­tu­vių kal­bą ir ja gau­ti in­for­ma­ci­ją vi­so­se vie­šo­ jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se, nea­pe­liuo­da­ mas į šią tei­sę.

Ki­tuo­se šio pa­ke­to tei­sės ak­tuo­se siū­lo­ma įtvir­tin­ti nau­ją vals­ty­bi­nės kal­bos var­to­ji­mo ir tai­syk­lin­gu­mo kont­ro­lės sis­te­mą. „Da­bar ją su­da­ro du sa­va­ran­ kiš­ki, jo­kiais val­dy­mo san­ty­kiais ne­su­sie­ti lyg­me­nys – vals­ty­bės, t. y. Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­pek­ci­ja, ir sa­vi­val­dy­bių, t. y. sa­vi­val­dy­bių kal­bos tvar­ky­to­jai. To­kia są­ran­ ga neuž­tik­ri­na kont­ro­lės vi­suo­ ti­nu­mo, ko­ky­bės ir efek­ty­vu­mo.

Priė­mus šias pa­tai­sas, bus su­kur­ ta vien­ti­sa vals­ty­bi­nė kont­ro­lės sis­te­ma ir Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­ pek­ci­ja sa­vo funk­ci­jas vyk­dys per te­ri­to­ri­nius pa­da­li­nius“, – sa­kė V.Stun­dys.

Pa­sak ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, to­ kia san­da­ra yra pa­grįs­tos dar­bo, mo­kes­čių, ap­lin­kos ap­sau­gos, sta­ ty­bos, kul­tū­ros pa­vel­do ir ki­tų sri­ čių kont­ro­lės ins­ti­tu­ci­jos.

BNS inf.

8

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

lietuva

Li­be­ra­lų vie­ny­bė grimz­ta į mig­lą Trims opo­zi­ci­nėms par­ti­joms pa­skel­bus apie ke­ti­ni­mus nau­jos ka­den­ci­jos Sei­me su­da­ry­ti val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją Li­be­ra­lų ir cent­ ro są­jun­gos (LiCS) pir­mi­nin­kas Al­gis Čap­li­kas pri­si­mi­nė jau dau­ ge­lį me­tų svars­to­mą, bet dėl po­li­ti­kų am­bi­ci­jų neį­gy­ven­di­na­ mą li­be­ra­lių po­li­ti­nių jė­gų vie­ny­bės idė­ją.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ne­su­si­kal­ba: LiCS pir­mi­nin­kas A.Čap­li­kas tei­gia, kad jo va­do­vau­ja­ma

par­ti­ja pa­si­ren­gu­si tar­tis dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo su Li­be­ra­lų są­jū­džiu, bet šis kaž­ko­dėl to ne­no­ri.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

– Ko­dėl stai­ga vėl pri­si­mi­nėt LiCS ir Li­be­ra­lų są­jū­džio su­si­ vie­ni­ji­mo ar bent bend­ra­dar­ bia­vi­mo per atei­nan­čius Sei­mo rin­ki­mus idė­ją? Kas to­kio at­si­ ti­ko, kad iš es­mės jau pa­lai­do­ta min­tis vėl grį­žo į po­li­ti­nę dar­ bot­var­kę?

– O ji nie­ka­da ir ne­bu­vo pa­mirš­ta.

Te­be­tu­rim vil­ties, kad anks­čiau ar vė­liau gy­ve­ni­mas pri­vers ją pri­si­ min­ti ir įgy­ven­din­ti.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis, ži­nia, bu­vo vie­nas po­li­ti­nis įvy­kis, ku­ris pri­ver­tė vėl pa­gal­vo­ti apie po­li­ti­nių jė­gų vie­ny­bę, apie bend­ra­dar­bia­vi­ mą. Trys opo­zi­ci­nės par­ti­jos – so­ cial­de­mok­ra­tai, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos – pa­si­ra­ šė ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lą dėl bend­ra­ dar­bia­vi­mo ar­tė­jant nau­jo­jo Sei­mo rin­ki­mams ir dėl pla­nų joms da­ly­ vau­ti for­muo­jant nau­ją val­dan­čią­ją dau­gu­mą bū­si­ma­me par­la­men­te.

To­kio da­ly­ko ne­ga­li ne­pas­te­bė­ ti – trys par­ti­jos vie­šai dek­la­ruo­ja ryž­tą bend­ra­dar­biau­ti ir for­muo­ti nau­ją val­džią.

Tai ska­ti­na vi­sas ki­tas par­ti­jas dar kar­tą ob­jek­ty­viai įver­tin­ti sa­ vo vie­tą ir po­zi­ci­jas po­li­ti­nė­je sis­ te­mo­je, mo­bi­li­zuo­tis, pa­svars­ty­ti apie bend­ra­dar­bia­vi­mą, pa­gal­vo­ti apie per­spek­ty­vas. Kuo mes blo­ges­ ni už tas tris opo­zi­ci­nes par­ti­jas?

– Jūs ti­ki­te, kad tas tri­jų par­ti­ jų su­si­ta­ri­mas nuo­šir­dus, rim­ tas ir tik­rai bus įgy­ven­din­tas?

Juk vis­kas pri­klau­sys nuo Sei­ mo rin­ki­mų re­zul­ta­tų. O jie ga­li bū­ti ir to­kie, kad ku­riam nors iš tų tri­jų su­si­ta­ri­mo da­ly­vių at­si­ vers ki­to­kios po­li­ti­nės per­spek­ ty­vos ir su­si­ta­ri­mas na­tū­ra­liai ne­teks pra­smės?

– Ma­nau, kad tas su­si­ta­ri­mas yra ga­na rim­tas po­li­ti­nis fak­tas. Aiš­ ku, vis­kas pri­klau­sys nuo rin­kė­jų spren­di­mo po kiek dau­giau nei šim­ to die­nų. Jie tik­rai ga­li „su­dė­lio­ti“ nau­ją Sei­mą taip, kad gims ki­to­kia val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja, nei svars­to tos trys opo­zi­ci­nės par­ti­jos, pa­si­ra­šiu­ sios su­si­ta­ri­mą.

Ir vis dėl­to tas su­si­ta­ri­mas tu­rės ne­men­kų po­li­ti­nių pa­da­ri­nių. Nes juos vi­sa­da su­ke­lia po­zi­ci­jų su­de­ ri­ni­mas prieš rin­ki­mus ir dek­la­ra­ vi­mas, kad bus bend­ra­dar­biau­ja­ ma po jų.

– Ko­d ėl so­c ial­d e­m ok­ra­t us, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­jas pa­va­di­no­te po­pu­ lis­ti­nė­mis?

– Nes jos ir yra po­pu­lis­ti­nės, pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus la­bai silp­nai vei­ku­sios opo­zi­ci­jo­je. Daug triukš­ma­vo, ma­žo­kai konst­ruk­ty­ viai vei­kė, nors to­mis eko­no­mi­nės kri­zės są­ly­go­mis, ku­rias iš­gy­ve­no­ me, de­rė­jo ro­dy­ti dau­giau konst­ ruk­ty­vu­mo, už­siim­ti ne vien de­

ma­go­gi­ja ir pa­ga­lių kai­šio­ji­mu į ra­tus.

Da­bar jos gal­būt tel­kia jė­gas, imi­ tuo­da­mos ta­ria­mą stip­ry­bę ir ryž­ tą paim­ti val­džią. Tai rim­tas sig­ na­las LiCS bei Li­be­ra­lų są­jū­džiui.

Jei­gu šios dvi li­be­ra­lų par­ti­jos ne­ si­vie­nys ir to­liau atims vie­na iš ki­ tos bal­sus, ga­li at­si­tik­ti taip, kad po rin­ki­mų Sei­me ne­be­bus jė­gos, ku­ri de­ra­mai gin­tų li­be­ra­lias idė­jas ir de­mok­ra­ti­ją.

Lie­ku op­ti­mis­tas.

Lai­ko dar yra, ga­li­ my­bių su­si­tar­ti ir­gi.

Du­rys su­si­ta­ri­mams pa­siek­ti dar neužt­renk­tos.

– Koks ka­den­ci­ją bai­gu­sio pre­ zi­den­to Val­do Adam­kaus vaid­ muo ban­dant įgy­ven­din­ti li­be­ ra­lių po­li­ti­nių jė­gų vie­ny­bės idė­ją?

– Pre­zi­den­tas V.Adam­kus jau prieš ke­le­rius me­tus iš­kė­lė šią min­tį ir nuo­sek­liai, ak­ty­viai ją rė­mė bei te­ be­re­mia. Per­nai ru­de­nį jis gar­siai pa­kar­to­jo šią idė­ją.

– V.Adam­kus ga­lė­tų tap­ti su­si­ vie­ni­ju­sios li­be­ra­lios par­ti­jos vė­lia­vi­nin­ku, gal net jos va­do­ vu?

– Ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas nuo­lat pri­me­na po­li­ti­kams apie jų at­sa­ko­my­bę, apie tai, kad ne­tu­ri bū­ti švais­to­mas po­li­ti­nis po­ten­cia­ las, apie bend­ra­dar­bia­vi­mo ir vie­ ny­bės bū­ti­ny­bę. Jo­kių są­ly­gų dėl va­ do­va­vi­mo su­si­vie­ni­ju­siai par­ti­jai jis nie­ka­da ne­kė­lė ir ne­ke­lia.

V.Adam­kaus idė­ja – vie­nin­ga, stip­ri li­be­ra­li po­li­ti­nė jė­ga, ku­ri tu­ ri reikš­min­gos įta­kos Lie­tu­vos po­li­ ti­niam gy­ve­ni­mui.

De­ja, šios idė­jos įgy­ven­di­ni­mas nė­ra pa­ju­dė­jęs iš mir­ties taš­ko.

– Kas dėl to kal­tas?

– Ne kar­tą esu su­si­ti­kęs, kal­bė­jęs su Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­ku Eli­ gi­ju­mi Ma­siu­liu ir ki­tais tos par­ti­ jos va­do­vy­bės at­sto­vais. Ne kar­tą alaus gė­rė­me, kal­bė­jo­mės, bet rea­ lių re­zul­ta­tų tai kol kas ne­da­vė.

Li­be­ral­cent­ris­tai daug sy­kių vie­ šai dek­la­ra­vo, kad yra pa­si­ren­gę ieš­ko­ti bū­dų ir for­mų bend­ra­dar­ biau­ti su Li­be­ra­lų są­jū­džiu.

– O ką į tai at­sa­ko Li­be­ra­lų są­ jū­dis?

– Nie­ko. Jų po­zi­ci­ja ne­pa­si­kei­tė.

– Jie prieš bend­ra­dar­bia­vi­mą, prieš vie­ni­ji­mą­si?

– Gal pa­sa­ky­kim taip – at­sar­giai, skep­tiš­kai ver­ti­na to­kią ga­li­my­bę.

Man at­ro­do, kad tai po­li­ti­nė klai­ da. Li­be­ra­lios par­ti­jos tu­rė­tų ne­si­ va­do­vau­ti vien am­bi­ci­jo­mis, o, rea­

liai įver­ti­nu­sios si­tua­ci­ją, vie­ny­tis.

La­bai ap­gai­les­tau­ju, kad bent kol kas yra taip, kaip yra. Bet da­rau vis­ką, kad bū­tų ki­taip. Lie­ku op­ ti­mis­tas. Lai­ko dar yra, ga­li­my­bių su­si­tar­ti ir­gi. Du­rys su­si­ta­ri­mams pa­siek­ti dar neužt­renk­tos.

– Bū­ta pra­ne­ši­mų, kad šią sa­ vai­tę da­ly­vau­si­te Ma­ri­jam­po­ lė­je su­reng­ta­me V.Adam­kaus kny­gos pri­sta­ty­me ir per šią ke­ lio­nę dar kar­tą ap­tar­si­te ga­li­ my­bes vie­ny­tis su Li­be­ra­lų są­ jū­džiu. Toks po­kal­bis įvy­ko?

– Nu­vy­kau į Ma­ri­jam­po­lę, bet pa­si­kal­bė­jo­me tik su pre­zi­den­tu V.Adam­ku­mi. Nie­ko iš Li­be­ra­lų są­ jū­džio va­do­vy­bės ne­bu­vo. Pre­zi­den­ tas pa­kar­to­jo sa­vo nuo­mo­nę, kad pa­vie­niai, ne­stip­rūs li­be­ra­lai yra pa­ts tas „gro­bis“ tiek kon­ser­va­to­ riams, tiek so­cial­de­mok­ra­tams, tiek ki­tiems po­li­ti­niams opo­nen­tams.

– Kur du ne­su­si­ta­ria, tur­būt tre­čias lai­mi. Šiuo at­ve­ju – Ar­ tū­ras Zuo­kas ir jo par­ti­ja?

– Ne­sup­ran­tu, ko­dėl sa­ko­ma, kad du ne­su­si­ta­ria? Mes nuo­lat kar­to­ ja­me, jog esa­me at­vi­ri ir no­ri­me su­ si­tar­ti, bet ki­ta pu­sė to kaž­ko­dėl ne­ no­ri da­ry­ti. Jei­gu ki­ta pu­sė ne­no­ri, tai ne du ne­su­si­ta­ria, o tie­siog vie­ nas ne­no­ri su­si­tar­ti.

O dėl A.Zuo­ko po­li­ti­nių per­spek­ ty­vų – ne­bū­čiau toks jau la­bai tik­ ras, kad ta par­ti­ja su­lauks bent kiek di­des­nės rin­kė­jų pa­ra­mos.

– Gal Li­be­ra­lų są­jū­džiui ne­pa­ tin­ka, kad į sa­vo gre­tas pri­glau­ dė­te Arū­ną Va­lins­ką ir jo ša­li­ nin­kus?

– Ne­ži­nau, ar jiems tai ne­pa­tin­ka.

Ki­ta ver­tus, po­li­ti­ko­je rei­kia bend­ra­dar­biau­ti at­si­ri­bo­jant nuo as­ me­niš­ku­mų ar as­me­ny­bių, ku­rios to­je po­li­ti­ko­je da­ly­vau­ja. Vie­nam ne­pa­tin­ka vie­nas, ki­tam ki­tas. Tai jau pa­na­šu į vai­kų dar­že­lį, o ne į vals­ty­bės mas­to po­li­ti­ką. Ma­ža, kas ten kam ga­li ne­pa­tik­ti.

– Ar bū­tų įma­no­mas LiCS ir Li­be­ra­lų są­jū­džios su­si­ta­ri­mas bent prieš ant­rą­jį rin­ki­mų tu­rą, kad rem­tu­mė­te vie­ni ki­tus apy­ gar­do­se, ku­rio­se liks jū­sų kan­ di­da­tai?

– Ma­nau, kad tai jau bus neiš­ven­ gia­ma bū­ti­ny­bė. Po pir­mo­jo tu­ro pa­ma­tę re­zul­ta­tus ga­lė­si­me iš nau­ jo įver­tin­ti, ko­kio­se po­zi­ci­jo­se sto­ vi­me ir ko­kios at­si­ve­ria ga­li­my­bės.

Bet, kar­to­ju, yra lai­ko ir iki pir­mo­jo rin­ki­mų tu­ro, kad su­grįž­tų po­li­ti­nis pro­tas ir su­vo­ki­mas, jog rei­kia vie­ ny­tis. Bend­ras kan­di­da­tų są­ra­šas bū­tų, ma­ny­čiau, ge­riau­sia išei­tis.

– Pa­vo­jus aki­vaiz­dus, kad į nau­ ją­jį Sei­mą ne­pa­teks nei vie­na, nei ki­ta li­be­ra­li par­ti­ja?

– Ma­nau, kad mes tik­rai pa­tek­si­ me. O dėl Li­be­ra­lų są­jū­džio – ne­ ga­ran­tuo­ju.

9

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,73 %

–1,37 %

4

pro­c. smu­ko ša­lies naujų lengvųjų au­to­mo­bi­lių rin­ka šie­met, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais.

–0,26 %

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Įves­tas ­ pa­galvės mo­kes­tis

€

Nuo penk­ta­die­nio poil­sis Pa­lan­ go­je pa­bran­go, nes at­vy­ku­sių į ku­ rortą lau­kia mo­kes­tis už au­to­mo­bi­ lių stovė­jimą kai ku­rio­se gatvė­se ir va­di­na­mo­ji pa­galvės rink­lia­va – mo­ kes­tis už nau­do­jimą­si ku­ror­to inf­ rast­ruktū­ra. Už kiek­vieną nak­vynę Pa­lan­gos sve­čias turės su­mokė­ti li­ tą. Toks mo­kes­tis jau įves­tas Drus­ ki­nin­kuo­se.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3354 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3119 JAV do­le­ris 1 2,7851 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7095 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9442 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,8677 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5843 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4465 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8743

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,7203 % –0,2060 % +0,6069 % +0,3333 % +0,0061 % –0,6553 % –0,0741 % –0,9150 % –0,0139 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,87

4,57

2,47

„Va­koil“

4,84

4,54

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

82,94 dol. už 1 brl.

98,01 dol. už 1 brl.

Tau­py­da­mi pa­mirš­ta smulk­me­nas Gy­ven­to­jai, su­da­ry­da­mi tau­py­mo planą, kol kas ne­krei­pia dėme­sio į smul­kias iš­lai­ das, o ša­lies vers­las iš jų už­dir­ba mi­li­jo­ nus. Be­ne ge­riau­sias to pa­vyz­dys – iš pir­ mo žvilgs­nio men­kai te­kai­nuo­jan­tys pir­ki­ nių mai­še­liai.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Su­sik­rau­na kal­nus pi­nigų

Be­ne kiek­vieną­kart ap­si­pir­kus pre­ ky­bos cent­re gy­ven­to­jo stal­čiuo­se gre­ta de­šim­ties kitų at­si­gu­la nau­jas pir­ki­nių mai­še­lis. Pre­ky­bos tink­lai pa­ste­bi, kad prekėms su­si­dėti skir­ tų mai­še­lių par­da­vi­mas ne­kin­ta ar­ ba kin­ta ne­daug. Nors gy­ven­to­jai jau la­biau dai­ro­si eko­lo­giškų mai­ še­lių, ei­da­mi ap­si­pirk­ti dar daž­nai juos pa­mirš­ta na­mie.

Kaip sakė bend­rovės „Ma­xi­ma LT“ at­stovė ry­šiams su vi­suo­me­ ne Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čienė, pre­ky­bos tink­le pir­ki­nių mai­še­lių par­da­vi­ mas ne­kin­ta jau po­rą metų. Anot jos, šie­met, kaip ir per­nai, per mė­ nesį par­duo­da­ma dau­giau nei 1,5 mln. di­de­lių plas­ti­ki­nių mai­še­lių.

Pre­ky­bos tink­lo „Nor­fa“ at­sto­vo spau­dai Da­riaus Ry­liš­kio tei­gi­mu, per mėnesį vi­so­je Lie­tu­vo­je „Nor­ fa“ par­duo­da apie 1 mln. plas­ti­ki­ nių mai­še­lių, iš jų maž­daug pusė – di­de­li. Jų pa­klau­sa, anot pa­šne­ ko­vo, taip pat iš­lie­ka sta­bi­li.

Vis dėlto bend­rovės „Ri­mi Lie­tu­ va“ viešųjų ry­šių va­dovė Ra­min­ta Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė pa­ti­ki­no, kad tink­le par­duo­damų plas­ti­ki­nių mai­ še­lių skai­čius nuo 2009 m. pra­dėjo mažė­ti, o la­biau­siai – apie 10 pro­c.

– jų su­mažė­jo per 2010-uo­sius. „Tuo me­tu pirkė­jai ypač pra­dėjo domė­tis po­vei­kiu ap­lin­kai, todėl mes pa­si­ūlėme rin­kai naujų ap­linką tau­so­jan­čių mai­še­lių. Pirkė­jai pir­ko dau­giau daug­kar­ti­nių mai­še­lių ar­ ba plas­ti­ki­nius nau­do­jo ke­letą kar­ tų. Ma­no­me, kad tam įta­kos turė­jo ir tau­pu­mas, ku­rio iš­mokė krizė, ir vis dau­giau in­for­ma­ci­jos, kaip ga­li­ ma tau­so­ti ap­linką“, – sakė R.Sta­ nai­tytė-Čes­nu­lienė. Anot jos, šiais me­tais nu­pirktų mai­še­lių skai­čius iš­li­ko toks pat kaip per­nai.

Gy­ven­tojų įpro­čiai ir vos 30 cen­ tų kai­nuo­jan­tys mai­še­liai pre­ky­bos tink­lams at­ne­ša did­žiu­lius pi­ni­gus.

Per mėnesį po 1,5 mln. di­de­lių mai­ še­lių par­duo­dan­tys pre­ky­bos tink­ lai už­dir­ba 450 tūkst. litų, ar­ba 5,4 mln. litų per me­tus.

Kei­čia į eko­lo­giš­kus

Nors pirkė­jai se­nus mai­še­lius dar neap­dai­riai pa­lie­ka na­mie, o prie

kasų daž­nai per­ka nau­jus, į eko­lo­ giją jie žiū­ri jau at­sa­kin­giau. Sa­vo so­cia­linę at­sa­ko­mybę ro­do ir pre­ ky­bos tink­lai.

O.Ma­laš­ke­vi­čienės tei­gi­mu, pre­ ky­bos cent­ruo­se „Ma­xi­ma“ siū­lo­mi išs­kir­ti­nai eko­lo­giš­ki, iš ku­kurūzų krak­mo­lo pa­ga­min­ti, pir­ki­nių mai­ še­liai yra vis po­pu­lia­res­ni. Anot pa­ šne­kovės, šie­met per pir­mus ke­tu­ris mėne­sius pre­ky­bos tink­las jų par­ davė 65 pro­c. dau­giau nei per tą pa­tį lai­ko­tarpį per­nai. Ji tvir­ti­no, kad ža­ da­ma at­nau­jin­ti ir klien­tams siū­lo­ mus daug­kar­ti­nius mai­še­lius.

O.Ma­laš­ke­vi­čienė pa­ti­ki­no, kad pre­ky­bos tink­le ir mai­še­liai pir­ki­ niams su­si­dėti, ir ne­mo­ka­mi vien­ kar­ti­niai prekėms fa­suo­ti skir­ti mai­še­liai yra su EPI prie­du, t. y. ne­ ken­kia gam­tai ir grei­čiau suy­ra. Eko­ lo­giš­kus – grei­tai yran­čius – mai­še­ lius, anot D.Ry­liš­kio, jau po­rą metų siū­lo ir pre­ky­bos tink­las „Nor­fa“.

Įpro­čiai: gy­ven­to­jai dar nepra­tę pir­ki­nių mai­še­lių nau­do­ti ke­lis­kart.

liai vis tiek ne­suy­ra vi­siš­kai – jie suy­ra į daug mažų ga­balė­lių, o tai gam­tai ken­kia dar la­biau“, – sakė R.Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė.

Pre­ky­bos tink­lai ža­da ieš­ko­ti pa­to­ges­nių, mai­še­lių formų, o ne mais­to pre­kių par­duo­tuvė­se jau ga­ li­ma įsi­gy­ti pir­ki­nių krep­šių su ra­ tu­kais. Jie ša­ly­je tarp pirkėjų tam­ pa vis po­pu­lia­res­ni.

Pradė­ti tau­py­ti nuo smulk­menų

Ode­ta Blo­žienė:

Smulk­menų mūsų gy­ve­ni­me yra daug ir gy­ven­to­jai ne­pas­kai­čiuo­ja, kad joms per me­tus iš­leid­žia ne­men­kas su­mas.

R.Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė pa­sa­ ko­jo, kad už­sa­ky­da­mas mai­še­lius pre­ky­bos tink­las ieš­ko kuo pa­ lan­kes­nių gam­tai spren­dimų. To­ dėl nuo 2009 m. vi­si mai­še­liai bu­ vo pa­keis­ti į pa­ga­min­tus iš 33 pro­c. per­dirb­tos med­žia­gos. „Domė­jomės ir suy­ran­čiais mai­ še­liais, ta­čiau pa­si­kon­sul­tavę su gam­to­sau­gi­nin­kais ir at­likę ty­ri­ mus pa­matė­me, kad to­kie mai­še­

Gy­ven­to­jai dar ne­sup­ran­ta, kad, nau­do­da­mi tuos pa­čius mai­še­lius daug kartų, at­neštų nau­dos ne tik gam­tai, bet ir sa­vo ki­še­nei. „Daug­kar­ti­nių mai­še­lių nau­ do­ji­mas Lie­tu­vo­je dar nėra daž­ nas reiš­ki­nys, nors jį pro­pa­guo­ja net pa­tys pre­ky­bos cent­rai. Kal­ bant apie metų biud­že­tus, smul­ kias iš­lai­das gy­ven­to­jai pri­ski­ria prie „įvai­rių iš­laidų“ ar­ba „smulk­ menų“. Ta­čiau smulk­menų mūsų gy­ve­ni­me yra daug ir gy­ven­to­jai ne­pas­kai­čiuo­ja, kad joms per me­ tus iš­leid­žia ne­men­kas su­mas“, – sakė ban­ko „Swed­bank“ As­me­ni­ nių fi­nansų ins­ti­tu­to va­dovė Ode­ta Blo­žienė.

Kartą per sa­vaitę ap­si­pirk­da­mi ir prie kasų įsi­gy­da­mi vis po vieną di­ delį pir­ki­nių mai­šelį gy­ven­to­jai per me­tus iš­leid­žia apie 16 litų.

Ta­čiau, kaip sakė O.Blo­žienė, gy­ven­to­jai pa­p ras­tai ap­s i­p er­ ka daž­niau nei kartą per sa­vaitę, juo­lab kad vienąkrt ap­si­pirk­da­mi įsi­gy­ja ir po­rą di­de­lių mai­še­lių.

Tai­g i iš­l ai­d os šiai smulk­m e­n ai, anot jos, per me­tus ga­li siek­ti ir 50 litų.

Ma­lo­numų at­si­sa­ky­ti sun­ku

Nau­jas mai­še­lis per kiek­vieną ap­ si­pir­kimą – tik vie­na iš dau­ge­lio ne­tau­pu­mo ap­raiškų. O.Blo­žienės tei­gi­mu, gy­ven­tojų ki­še­nes taip pat ga­na smar­kiai iš­tuš­ti­na bu­te­liuo­se par­duo­da­mas van­duo, be ku­rio gy­ ven­to­jai galėtų ir ap­siei­ti. „Lie­tu­vo­je van­duo iš čiau­po yra ga­na ko­ky­biš­kas, ta­čiau gy­ven­to­jai daž­nai ne­pa­gai­li po­ros litų van­de­ niui bu­te­ly­je“, – sakė ji.

Anot pa­šne­kovės, pa­sta­ruo­ju me­tu taip pat vis po­pu­lia­riau tam­ pa pirk­ti kavą iš­si­neš­ti, nors kas­ dien už ją mokė­da­mi vi­du­ti­niš­kai 6 li­tus gy­ven­to­jai per me­tus iš­leid­žia dau­giau nei 2 tūkst. litų: „Ži­no­ma, kai ku­rių ma­lo­numų žmo­gus ne­ no­ri at­si­sa­ky­ti. Ta­čiau smul­kios iš­lai­dos yra to­kios di­delės, kad jų at­si­sa­kius gal būtų ga­li­ma ir ato­sto­goms su­tau­py­ti.“ O.Blo­žienė sakė pa­stebė­ju­si, kad daž­nai gy­ven­to­jai ne tik ne­įver­ti­na smul­kių iš­laidų – jie per­ka vie­to­se, kur prekės bran­gesnės nei pre­ky­bos cent­ruo­se, pa­vyzd­žiui, de­ga­linė­se.

Ne­mo­ka pla­nuo­ti fi­nansų

O.Blo­žienė pa­ti­ki­no, kad ne­su­ gebė­ji­mas ar ne­no­ras įver­tin­ti iš­ laidų smulk­me­noms nėra vien lie­ tu­viams būdin­gas bruo­žas. Ta­čiau ji pa­brėžė, kad iš kitų ša­lių gy­ ven­tojų lie­tu­viai iš­sis­ki­ria tuo, jog kalbė­da­mi apie gau­na­mas pa­ja­ mas pa­pras­tai gal­vo­ja apie mėne­ sio, o ne metų už­darbį. „Va­karų ša­ly­se įpras­ta skai­čiuo­ti metų at­ly­gi­nimą, nes me­tai yra se­ zo­niš­ki, todėl mūsų iš­lai­dos kiek­

Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

vieną mėnesį smar­kiai ski­ria­si. Jau vien iš­lai­dos šil­dy­mo se­zo­nu yra la­ bai skir­tin­gos“, – sakė O.Blo­žienė.

Anot jos, Lie­tu­vo­je ir ša­ly­se kai­ mynė­se fi­nan­si­nis raš­tin­gu­mas ne­bu­vo ug­do­mas, todėl gy­ven­to­jai nėra pra­tę domė­tis sa­vo fi­nan­sais: „Mūsų fi­nansų sek­to­rius la­bai ne­ se­niai su­si­for­mavęs. Pa­tyrė­me re­ ce­sijų, keitė­si mūsų va­liu­ta. Todėl la­bai re­tai šei­ma, ku­rios fi­nan­sinė si­tua­ci­ja ne­sudė­tin­ga ar­ba pa­ja­ mos nėra smar­kiai su­mažė­ju­sios, pla­nuo­ja sa­vo biud­žetą. Vi­si ma­ no, kad tam rei­kia spe­cia­lių ži­nių ir įgūdžių.“ O.Blo­žienės tei­gi­mu, vi­sai ne­se­ niai at­lik­ta stu­dentų ap­klau­sa ro­ do, kad net palyginti ma­žas pa­ja­ mas – 615 litų – tu­rin­tys stu­den­tai ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kiek pi­nigų iš­leid­žia pa­grin­dinėms reikmėms. Pa­ na­šios ten­den­ci­jos, anot pa­šne­ kovės, vy­rau­ja ir namų ūkiuo­se.

Todėl O.Blo­žienė gy­ven­to­jams re­ ko­men­da­vo bent metų pra­džio­ je su­si­da­ry­ti me­tinį biud­žetą, iš­ si­kel­ti trum­pa­lai­kius ir il­ga­lai­kius fi­nan­si­nius tiks­lus.

65

pro­c.

šie­met išau­go eko­lo­giškų mai­še­lių pa­klau­sa pre­ky­bos cent­ruo­se.

10

šeštadienis, birželio 2, 2012

12p.

Tamsus de­tek­ty­vas tarp šventų sie­nų.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Is­to­ri­nis ju­bi­lie­jus Ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II 60 me­tų val­do Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę. Ko tik per šiuos me­tus ne­bu­vo. Ta­čiau mo­nar­chi­ja iš­li­ko bri­tų sim­ bo­lis ir šį sa­vait­ga­lį ka­ra­lie­nės val­dy­mo su­kak­tį ša­lis ke­ti­na kaip rei­kiant at­švęs­ti.

Iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas

Ga­li mėg­ti bri­tų mo­nar­chus, ga­ li ne­mėg­ti. Ga­li va­din­ti juos svar­ biais, ga­li sa­ky­ti, kad jie – tik sim­bo­lis. Kiek žmo­nių, tiek nuo­ mo­nių.

Kad ir kaip bū­tų, ka­ra­lie­nę Elž­ bie­tą II tik­rai ži­no vi­sas pa­sau­lis. Ši mo­nar­chė – ant­ro­ji po Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės ka­ra­lie­nės Vik­to­ri­ jos, šven­čian­ti dei­man­ti­nį val­dy­mo ju­bi­lie­jų. Taip pat ji – vie­na il­giau­ siai val­dan­čių mo­nar­chių pa­sau­ly­ je. Pir­mą­syk bri­tai dei­man­ti­nį ju­ bi­lie­jų šven­tė se­niai – tik 1897 m.

Ne­nuos­ta­bu, kad praė­jus dau­giau nei šimt­me­čiui Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ruo­šia­si su trenks­mu pa­mi­nė­ti sa­ vo val­do­vės dei­man­ti­nes val­dy­mo me­ti­nes.

Re­gis, bri­tai bent jau trum­pam ke­ti­na pa­mirš­ti net ša­lies eko­no­ mi­nes bei so­cia­li­nes pro­ble­mas.

Ren­gi­nių gar­bin­gam ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti ne­trūks. Iš­kil­mės pra­ si­de­da šian­dien ir tę­sis iki bir­že­ lio 5 d. Vi­sas šias die­nas nie­kas Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ne­dirbs. Šven­tės kul­mi­na­ci­ja – tūks­tan­ čio lai­vų pro­ce­si­ja Tem­zė­je, ryš­ kiau­sių po­pmu­zi­kos žvaigž­džių kon­cer­tas ir iš­kil­min­gas pa­ra­das.

Spė­ja­ma, kad pažiū­rė­ti ren­gi­nių bir­že­lio pra­džio­je į Lon­do­ną ga­li su­ gu­žė­ti dau­giau nei mi­li­jo­nas žmo­

nių. Ren­gi­niuo­se da­ly­vaus ka­ra­lie­ nė, taip pat ki­ti ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riai. An­tai prin­cas Wil­lia­mas ir jo žmo­na Cat­he­ri­ne bir­že­lio 5 d. da­ly­ vaus ka­rie­tų pro­ce­si­jo­je.

Žmo­nės vi­sa­da mėgs­ta žvelg­ti į tik­ rus, są­ži­nin­gus ir tvir­tus sim­bo­lius, ypač per kri­zę.

Ne­se­niai ap­skai­čiuo­ta, kad bri­ tai per ju­bi­lie­jų ke­ti­na iš­leis­ti net 823 mln. sva­rų ster­lin­gų. Tai be­veik du­kart dau­giau, nei žmo­nės ža­dė­ jo iš­leis­ti per neseniai vy­ku­sias ka­ ra­liš­ką­sias Wil­lia­mo ir Cat­he­ri­ne ves­tu­ves. Tuo­met bri­tai ža­dė­jo iš­ lei­sią 480 mln. sva­rų ster­lin­gų.

Kaip ro­do ap­klau­sa, 21 pro­c. bri­ tų ke­ti­na pirk­ti už­kan­džių, 17 pro­c. ne­gai­lės pi­ni­gų gė­ri­mams, dar 8 pro­c. bri­tų pa­si­ry­žę leis­ti pi­ni­ gus įvai­riems ju­bi­lie­jaus pro­ga su­ kur­tiems su­ve­ny­rams ir de­ko­ra­ci­ joms.

Nė­ra ko švęs­ti?

Tie­sa, ne vi­siems bri­tams at­ro­do, kad leis­ti pi­ni­gus

Ka­ra­lie­nės ga­lios Elž­bie­ta II yra Aust­ra­li­jos, An­tig­vos

ir Bar­bu­dos, Ba­ha­mų, Be­li­zo, Bar­ba­ do­so, Gre­na­dos, Ka­na­dos, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, Pa­pua Nau­jo­sios Gvi­nė­ jos, Sent Vin­sen­to ir Gre­na­di­nų, Sent Kit­so ir Ne­vio, Sent Lu­si­jos, Sa­lia­mo­ no Sa­lų, Tu­va­lu ir Ja­mai­kos ka­ra­lie­nė.

Be to, ji yra Ang­li­ko­nų baž­ny­čios va­ do­vė, vy­riau­sio­ji ka­ro pa­jė­gų va­dė ir Me­no sa­los lor­dė.

Per Elž­bie­tos II val­dy­mo me­tus Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je pa­si­kei­tė 12 mi­nist­rų pir­mi­nin­kų, o pa­ts pir­mas, su ku­riuo jai te­ko bend­rau­ti bu­vo Wins­to­nas Chur­chil­lis. Taip pat pa­si­ kei­tė 12 JAV va­do­vų ir 6 Ro­mos ka­ta­ li­kų baž­ny­čios va­do­vai.

Ka­ra­lie­nė Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je yra lai­ko­ma vyk­do­mo­sios val­džios gran­di­mi. Tei­sin­gu­mas vals­ty­bė­je vyk­do­mas jos var­du. Įs­ta­ty­mo pro­jek­tas, pe­rė­jęs vi­sus priė­mi­mo par­la­men­te eta­pus, siun­ čia­mas ka­ra­lie­nei, kad ši su­teik­tų jam

ka­ra­liš­ką­jį pri­ta­ri­mą, ir po to pro­jek­tas tam­ pa par­la­men­to priim­ tu įsta­ty­mu. Pa­gal kons­ti­tu­ci­nį pa­pro­ tį ka­ra­liš­ka­sis pri­ ta­ri­mas tei­kia­mas kiek­vie­nam par­la­ men­t o priim­t am įsta­ty­mui, o to­kio at­ve­jo, kad jis ne­ bū­tų bu­vęs su­teik­ tas, be­veik 300 me­tų nė­ra bu­vę.

Ka­ra­lie­nė tu­ri tei­sę ne­ pa­leis­ti par­la­men­to, nors to rei­ka­lau­ja mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Taip pat ji ga­li pa­skir­ti ki­tą prem­je­ rą sa­vo nuo­žiū­ra, pa­leis­ti vy­ riau­sy­bę ir at­šauk­ti prem­je­rą.

Ka­ra­lie­nė mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tei­ki­mu ski­ria ir Lor­dų rū­mų na­rius.

– lo­giš­ka, ypač at­si­žvel­giant į da­ bar­ti­nę ša­lies fi­nan­sų būk­lę.

An­tai Step­he­nas Ha­se­le­ras, mo­ nar­chi­jos kri­ti­kas, tvir­ti­na, kad ju­ bi­lie­jus jam – „ne­su­vo­kia­mas iš­lai­ da­vi­mas“, ypač tuo me­tu, kai ša­lis pa­te­ko į re­ce­si­ją. „Tai tik­rų tik­riau­sias Dis­nei­lan­ das. Ka­ra­lie­nė ke­ti­na plauk­ti bar­ža Tem­ze, dėl Die­vo mei­lės, su vi­sais fe­jer­ver­kais. Tai vai­kų žai­di­mai.

Ma­nau, kad tu­rė­tu­me bū­ti orūs, su­si­dū­rę su re­ce­si­ja. Ką mes ke­ti­ na­me švęs­ti?“ – pik­ti­no­si kri­ti­kas.

Kri­ti­kai tu­ri sa­vų ar­gu­men­tų pik­tin­tis, nes per me­tus mo­nar­ chi­jos iš­lai­ky­mas ge­ro­kai pa­plo­ni­ na bri­tų ki­še­nes.

Karališkoji šeima Didžiosios Bri­ tanijos mokesčių mokėtojams kai­ nuoja truputį daugiau nei 40 mln. svarų (apie 160 mln. litų) per metus – apie 0,75 svaro sterilngų, arba tris litus, vienam gyventojui. Tie­sa, no­ rė­da­mi ap­ra­min­ti kri­ti­kus eks­per­tai sa­ko, kad mo­nar­chi­jos nau­da ša­liai – di­des­nė nei iš­lai­dos.

Ne­se­niai bend­ro­vės „Brand Fi­ nan­ce“ ana­li­ti­kai pa­skel­bė su­skai­ čia­vę, kad ka­ra­liš­ko­sios šei­mos, kaip pre­kės ženk­lo, ver­tė – 44 mlrd. sva­rų ster­lin­gų.

Pa­sak jų, tik 18 mlrd. iš šios su­mos su­da­ro ka­ra­liš­ko­sios šei­mos tu­ri­mas tur­tas: ne­ kil­no­ja­ma­sis tur­tas, bran­ge­ ny­bės, me­no ver­ty­bės. 10 mlrd. įver­tin­ta ka­ra­liš­ ko­ji ko­lek­ci­ja, o mo­nar­ chų val­dos ver­ti­na­mos 7 mlrd. Iš jų 729 mln. ver­ta Korn­va­lio her­ co­gys­tė, 385 mln. – Lan­kas­te­rio he­ro­co­ gys­tė.

O ka­ra­liš­ko­ji šei­ma Di­ džia­jai Bri­ta­ni­jai už­dir­ba 26,4 mlrd. sva­rų ster­lin­ gų. Tai pa­si­reiš­kia per tu­riz­mą ir ki­tas vers­lo sri­tis, ku­rios už­dir­ba iš ka­ra­lys­tės įvaiz­džio.

Ne bliz­gu­čiai, o au­to­ri­te­tas

Ki­ta ver­tus, daž­nas bri­ tas skai­čiuo­ja ne iš­lai­das, o ver­ti­na ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos, kaip tra­di­ci­nio bri­tiš­ko sim­ bo­lio, ver­tę.

Ne­se­niai bri­tai ga­lė­jo džiaug­tis ne taip jau daž­nai pa­si­tai­kan­čio­ mis ka­ra­liš­ko­sio­mis ves­tu­vė­mis,

Šven­tė: bri­tai ke­ti­na su trenks­mu pa­mi­nė­ti ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II 60-ąsias

ku­rios kaip rei­kiant pa­di­di­no mo­ nar­chi­jos po­pu­lia­ru­mą. Šį mė­ne­sį at­lik­tos ap­klau­sos pa­ ro­dė, jog 80 pro­c. bri­tų no­ri, kad jų ša­lis ir to­liau lik­tų mo­nar­chi­ja.

Eks­per­tai sa­ko, jog ka­ra­liš­ko­ji šei­ma, ypač ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II, kon­so­li­duo­ja vi­suo­me­nę. „Žmo­nės vi­sa­da mėgs­ta žvelg­ti į tik­rus, są­ži­nin­gus ir tvir­tus sim­ bo­lius, ypač per kri­zę, – pa­brė­ žė Ro­ber­tas Hard­ma­nas, ne­se­niai pa­si­ro­džiu­sios ka­ra­lie­nės au­to­ biog­ra­fi­jos „Mū­sų ka­ra­lie­nė“ (angl.

– „Our Queen“) au­to­rius. – Žmo­ nės jau­čia, kad ji iš­gy­ve­no įvai­rias kri­zes, ne tik Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­ rą, ir ji iš­li­ko pa­ti­ki­ma. Keis­ta, kad vi­suo­met žval­go­mės, ką Jos Di­de­ ny­bė nu­vei­kė per tuos me­tus, o juk vien tai, kad ji iki šiol val­do, – pa­ sie­ki­mas.“ Ke­lias į sos­tą

Elž­bie­tos II as­me­ny­bė ir val­dy­mas nea­be­jo­ti­nai įeis į pa­sau­lio is­to­ri­ją.

Elž­bie­ta paaug­lys­tė­je bu­vo tre­ čio­ji ka­ra­liš­ko­sios šei­mos pre­ten­ den­tė į sos­tą, kaip da­bar jos anū­ kas prin­cas Har­ry.

Pir­ma­sis į sos­tą bu­vo jos dė­dė Vel­so prin­cas Eduar­das, ant­ra­sis – tė­vas, ku­ris ta­pęs ka­ra­liu­mi pa­si­ va­di­no Jur­gio VI var­du.

Tie­sa, iš pra­džių nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad Elž­bie­ta ga­lė­tų tap­ti ka­ra­lie­ne, nes prin­cas Eduar­das bu­vo jau­nas, tad ti­kė­ta­si, jog bū­tent jis su­si­lauks vai­kų, ku­rie pa­vel­dės sos­tą.

Kaip ir lauk­ta, 1936 m. mi­rus Elž­bie­tos se­ne­liui Jur­giui V, Eduar­

das pe­rė­mė sos­tą. Tuo me­tu Elž­ bie­ta ta­po ant­rą­ja sos­to pa­vel­dė­to­ ja po sa­vo tė­vo.

Ta­čiau ne­ti­kė­tai jos dė­dė Eduar­ das at­si­sa­kė sos­to ir ve­dė ame­ri­kie­ tę Wal­lis Simp­son. Po šio žings­nio ša­ly­je ki­lo kons­ti­tu­ci­nė kri­zė, po ku­rios aukš­čiau­sias ša­lies po­stas ati­te­ko Elž­bie­tos tė­vui.

Jur­gio VI šei­mo­je vy­riš­ko­sios gi­ mi­nės at­sto­vų ne­bu­vo, to­dėl pir­ mą­ja sos­to pa­vel­dė­to­ja bu­vo pri­ pa­žin­ta Elž­bie­ta.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais Elž­bie­tai ir ki­tiems ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riams bu­vo siū­lo­ma iš­ vyk­ti į Ka­na­dą, ta­čiau tam ta­da pa­ si­prie­ši­no Elž­bie­tos mo­ti­na. „Vai­kai nie­kur ne­ke­liaus be ma­ nęs, o aš ne­ke­liau­siu be ka­ra­liaus.

O ka­ra­lius nie­kuo­met ne­pa­liks ša­ lies“, – ta­da pa­reiš­kė ka­ra­lie­nė mo­ti­na.

Elž­bie­ta ne­bu­vo izo­liuo­ta. Per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bū­si­mo­ ji mo­nar­chė įsto­jo į Mo­te­rų pa­ gal­bi­nę te­ri­to­ri­nę tar­ny­bą ir įgi­jo vai­ruo­to­jo bei me­cha­ni­ko kva­li­fi­ ka­ci­jas.

Praė­jus dve­jiems me­tams po ka­ ro Elž­bie­ta susituokė su sa­vo iš­ rink­tuoju, su ku­riuo bend­ra­vo nuo 13 me­tų, ka­riš­kiu Phi­li­pu. Po me­tų gi­mė sū­nus Char­le­sas.

Ta­čiau šei­my­ni­ne lai­me Elž­bie­tai ne­te­ko il­gai džiaug­tis. Jau­nos mo­ ters gy­ve­ni­mą aukš­tyn ko­jo­mis ap­ ver­tė tė­vo mir­tis.

56 me­tų Jur­gis VI mi­rė 1952-ai­ siais. Apie stai­gią tė­vo mir­tį Elž­ bie­ta su­ži­no­jo ato­sto­gau­da­ma Ke­

11

šeštadienis, birželio 2, 2012

pasaulis Krau­pus ­ nu­si­kal­ti­mas

B.Oba­ma ­ at­si­pra­šė

Ai­riai bus draus­min­gi

Ame­ri­kie­čio, ku­ris Flo­ri­do­je dan­ti­mis nu­plė­šė ki­tam vy­rui vei­dą, drau­gė sa­kė, kad jis tik­ riau­siai bu­vo vei­kia­mas nar­ ko­ti­kų ar vu­du ma­gi­jos. Nuo­ gą 31 me­tų Ru­dy Eu­ge­ne’ą Ma­ja­mio po­li­ci­nin­kai nu­šo­ vė šeš­ta­die­nį po to, kai jis nu­ grau­žė be­veik vi­są sa­vo au­kos – 65 me­tų be­na­mio – vei­dą.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma as­me­niš­ka­me laiš­ke sa­vo ko­le­gai Len­ki­jo­je pa­reiš­ kė sa­vo ap­gai­les­ta­vi­mą dėl ne­ty­čia pa­var­to­to ne­tei­sin­go po­sa­kio „len­kų mir­ties sto­ vyk­la“. Len­ki­jos ly­de­riai šią klai­dą pa­va­di­no įžei­džian­čia ir pa­reiš­kė, jog vien ap­gai­les­ ta­vi­mo ne­pa­kan­ka.

Ai­ri­jos vy­riau­sy­bė įsi­ti­ki­nu­ si, kad rin­kė­jai pri­ta­rė nau­ja­ jam ES fis­ka­li­nės draus­mės pa­ktui, rem­da­ma­si va­kar pa­ skelb­tais pre­li­mi­na­riais re­fe­ ren­du­mo bal­sų skai­čia­vi­mo re­zul­ta­tais. Jie ro­do, kad maž­ daug 60 pro­c. rin­kė­jų bal­sa­vo „taip“, rin­kė­jų ak­ty­vu­mas sie­ kė maž­daug 50 pro­c.

Kei­čia­si pa­sau­lis, kei­čia­si ka­ra­lie­nė Ko­kių tik įdo­mių fak­tų ne­ran­da­ ma apie 60 me­tų val­dy­mo ju­bi­lie­ jų šven­čian­čią Elž­bie­tą II.

val­dy­mo me­ti­nes.

ni­jo­je. Elž­bie­ta ką tik bu­vo bai­gu­si sun­kų vi­zi­tą po Sand­rau­gos ša­lis.

Grį­žus jai bu­vo su­teik­tas ka­ra­lie­ nės ti­tu­las, o 1953 m. bir­že­lio 2 d. įvy­ko ka­rū­na­ci­ja – pir­mo­ji trans­ liuo­ta per te­le­vi­zi­ją.

Skai­čiuo­ja­ma, kad ce­re­mo­ni­ ją vien Bri­tų sa­lo­se ste­bė­jo per 20 mln. žmo­nių, dar mi­li­jo­nai ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se. Ce­re­mo­ni­ja įvy­ko Vest­mins­te­rio aba­ti­jo­je. Bū­tent čia Elž­bie­ta su­si­tuo­kė su Phi­li­pu.

Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės val­do­vė Elž­bie­ta II yra iki šiol. 2011 m. ge­ gu­žę ji ta­po ant­ra il­giau­siai val­dan­ čia mo­nar­che ša­lies is­to­ri­jo­je ir pa­ ge­ri­no Jur­gio III re­kor­dą.

Tie­sa, Elž­bie­ta II dar neap­len­kė ka­ra­lie­nės Vik­to­ri­jos.

Jei 2015 m. rug­sė­jį Elž­bie­ta II dar bus ka­ra­lie­nė, ji taps il­giau­siai ša­lį val­dan­čia mo­nar­che per vi­są Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės is­to­ri­ją.

Ne­ri­mau­ti dėl Elž­bie­tos svei­ka­ tos nė­ra prie­žas­čių. Ka­ra­lie­nė šie­ met ne­ma­žai va­ži­nė­jo po Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, da­ly­va­vo su­si­ti­ki­muo­se su pa­val­di­niais, nors dėl gar­baus am­žiaus už­sie­nio ke­lio­nes ju­bi­lie­ jaus pro­ga pa­li­ko ki­tiems ka­ra­liš­ ko­sios šei­mos na­riams.

Mo­nar­chi­jos įvaiz­dis

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ti­ki­ma, kad kol bus gy­va Elž­bie­ta II, mo­nar­chi­ jos neiš­tiks jo­kia rim­ta kri­zė.

Prin­cas Char­le­sas, skir­tin­gai nei jo mo­ti­na, ne­lai­ko­mas dip­lo­ma­ tiš­ku ar nu­spė­ja­mu, ta­čiau bū­tent jį ir jo žmo­ną Ca­mil­lą bri­tai no­rė­tų ma­ty­ti sos­te.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Nors daž­nai įvai­rūs eks­per­tai kal­bė­jo, kad Ca­mil­la ga­li bū­ti nei­ gia­mai ver­ti­na­ma vi­suo­me­nė­je, esą bri­tai iki šiol my­li tik prin­ce­sę Dia­ną, o ir nau­jo­ji ka­ra­liš­ko­ji po­ra prin­cas Wil­lia­mas su žmo­na Cat­ he­ri­ne – po­pu­lia­rūs, ap­klau­sos pa­ ro­dė, kad toks eks­per­tų ver­ti­ni­mas yra klai­din­gas.

51 pro­c. ap­klaus­tų bri­tų no­rė­tų, kad nau­juo­ju ka­ra­liu­mi bū­tų prin­ cas Char­le­sas, o 40 pro­c. – kad jo sū­nus. Tie­sa, Char­le­sas la­biau my­ li­mas vy­res­nės kar­tos bri­tų, iš šių jam pir­me­ny­bę tei­kia net 60 pro­c. „Ca­mil­la la­bai daug dir­bo po to, kai iš­te­kė­jo už Char­le­so. Ji vi­suo­met lai­kė­si ato­kiau, daug dė­me­sio sky­rė lab­da­rai ir už­si­tar­na­vo bri­tų pa­lan­ ku­mą“, – pa­brė­žė bri­tų kon­ser­va­ to­rių par­ti­jos na­rė Ma­ry Mac­Leod.

Pa­ki­li­mai ir nuo­smu­kiai

Elž­bie­tos II val­dy­mo me­tais ne­ trū­ko iš­šū­kių, pa­ki­li­mų ir nuo­ smu­kių.

Po­li­ti­nė­je sri­ty­je, Elž­bie­tai gi­ mus, Bri­ta­ni­jos im­pe­ri­ja val­dė di­ džiu­les te­ri­to­ri­jas pa­sau­ly­je, o po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro jau ne­bu­ vo to­kia ga­lin­ga, kad ga­lė­tų dik­tuo­ ti žai­di­mo tai­syk­les.

Po­ka­ry­je ša­lies eko­no­mi­ka at­ si­ga­vo la­bai lė­tai, bu­vo pra­ras­tos svar­bios ko­lo­ni­jos, lė­tai au­go mo­ nar­chi­jos au­to­ri­te­tas.

Vis dėl­to, ne­pai­sant po­ky­čių pa­ sau­ly­je, Elž­bie­ta II su­ge­bė­jo iš­lai­ ky­ti ne tik sa­vo au­to­ri­te­tą, ta­čiau ir ap­skri­tai mo­nar­chi­jos svar­bą šiuo­ lai­ki­nia­me gy­ve­ni­me.

Aukš­čiau­si bri­tų po­li­ti­kai ne­si­ gin­či­ja, kad ka­ra­lie­nė jiems – pa­ vyz­dys ir au­to­ri­te­tas. „Kartais ne­tei­sin­gai su­pran­ta­ma mū­sų kons­ti­tu­ci­ja ir ne­pa­kan­ka­mai ver­ti­na­ma mū­sų ka­ra­lie­nė. Ji, vi­ suo­met at­si­da­vu­si, vi­suo­met tvir­ta ir vi­suo­met ger­bia­ma, yra iš­min­ties ir tęs­ti­nu­mo šal­ti­nis“, – yra tei­gęs bri­tų prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­ nas. – Per vi­są ma­no... ir dau­gu­ mos šios ša­lies žmo­nių gy­ve­ni­mą ji vi­suo­met bu­vo su mu­mis.“ Sun­kiau ka­ra­liš­ka­jai šei­mai se­kė­ si su­si­tvar­ky­ti su as­me­ni­nio ir vie­ šo gy­ve­ni­mo iš­šū­kiais, ku­rie ne­re­ tai su­si­pin­da­vo. Ka­ra­liš­ko­ji šei­ma ne sy­kį kri­ti­kuo­ta, kad gy­ve­na ki­ ta­me pa­sau­ly­je, nei vi­suo­me­nė, kad yra at­šiau­ri ir už­da­ra. Ši kri­ti­ ka ypač suin­ten­sy­vė­jo po prin­ce­sės Dia­nos žū­ties 1997 m. Pa­ry­žiu­je. Žu­vus Vel­so prin­ce­sei bu­vo jun­ ta­mas ne­pa­lan­ku­mas ka­ra­lie­nei, ji bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma už tai, kad ne­da­ ly­va­vo vi­suo­ti­nė­se ge­du­lo ap­raiš­ko­ se. Ta­čiau ji nu­si­len­kė pro ša­lį ve­ža­ mam Dia­nos kars­tui ir tą aki­mir­ką, kaip tei­gia is­to­ri­kė Ka­te Wil­liams, įvy­ko per­si­lau­ži­mas. „Tai tik­rai ga­na neį­ti­ki­ma, kai pa­gal­vo­ji, ko­kia ne­po­pu­lia­ri ji bu­ vo mi­rus Dia­nai. Tų žmo­nių, ku­ rie bu­vo abe­jin­gi ar­ba jau­tė, kad Wind­so­rai vi­sai ne­be­te­ko pra­smės ir jų rei­kia at­si­sa­ky­ti, skai­čius pa­ si­kei­tė, – sa­kė is­to­ri­kė K.Wil­liams.

– At­ro­do, vi­sa Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja pir­mą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį išeis į gat­ves.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Aps­kai­čiuo­ta, kad ka­ra­lie­nė per sa­vo val­dy­mo me­tus ga­vo 3,5 mln. ko­res­pon­den­ci­jos siun­tų, taip pat su­si­žė­rė dau­giau nei 404 tūkst. įvai­rių ap­do­va­no­ji­mų.

Elž­bie­ta II yra 600 lab­da­ros or­ ga­ni­za­ci­jų glo­bė­ja, per pa­sta­ruo­ sius 60 me­tų ji at­li­ko 261 ofi­cia­ lų vi­zi­tą, iš jų 96 – vals­ty­bi­nius, vie­šė­jo iš vi­so 116 vals­ty­bių.

Aust­ra­li­jo­je Elž­bie­ta II lan­kė­ si 16, Ka­na­do­je – 22, Ja­mai­ko­ je – 6, o Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je – 10 kar­tų.

Pir­mo­jo ofi­cia­laus vi­zi­to Elž­ bie­ta II vy­ko 1947 m. kar­tu su sa­ vo tė­vu ir mo­ti­na.

Jos, kaip ka­ra­lie­nės, pir­ma­sis vi­zi­tas įvy­ko 1953 m. 1986 m. ji ta­po pir­mą­ja bri­tų ka­ra­lie­ne, ku­ri ap­si­lan­kė Ki­ni­jo­je.

Vie­nin­te­lį kar­tą ka­ra­lie­nei te­ko nu­trauk­ti vi­zi­tą, kai 1974 m. ša­ ly­je bu­vo pa­skelb­ti pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai.

Elž­bie­tai II te­ko sku­biai par­ vyk­ti iš Aust­ra­li­jos. Vė­liau mo­ nar­chė grį­žo ir su vy­ru tę­sė ke­ lio­nę po In­do­ne­zi­ją.

2010 m. lapk­ri­tį ka­ra­lie­nė ta­ po so­cia­li­nio tink­la­la­pio „Fa­ce­ book“ var­to­to­ja. 2009 m. ji pri­ si­jun­gė prie „Twit­ter“ so­cia­li­nio tink­la­la­pio.

Tie­sa, nė vie­nas iš ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­rių pa­ts ne­ke­lia nau­jie­ nų į so­cia­li­nius tink­la­la­pius, tai už juos da­ro spe­cia­lūs dar­buo­to­jai.

Elž­bie­ta II bu­vo pir­mo­ji iš vi­sų Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mo­nar­chų,

ku­ri pa­mi­nė­jo sa­vo dei­man­ti­nes ves­tu­ves.

Ka­ra­lie­nė – vie­nin­te­lė Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ku­ri ga­li va­ži­nė­ti ne­tu­rė­da­ma vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ ji­mo, ir ant jos au­to­mo­bi­lio nė­ra nu­me­rio.

Per sa­vo val­dy­mo me­tus ka­ra­ lie­nė ga­vo įvai­rių do­va­nų. Tarp jų bu­vo ir lau­ki­nių gy­vū­nų, ku­ rie įkur­din­ti Lon­do­no zoo­lo­gi­ jos so­de.

Ka­ra­lie­nė yra iš­siun­tu­si 540 tūkst. te­leg­ra­mų po­roms Jung­ti­ nė­je Ka­ra­lys­tė­je ir Tau­tų Sand­ rau­go­je, ku­rios šven­tė sa­vo dei­ man­ti­nes ves­tu­ves. Ka­ra­lie­nė ir jos vy­ras yra iš­siun­tę per 37,5 tūkst. ka­lė­di­nių at­vi­ru­kų.

Ka­ra­lie­nė yra pa­siun­tu­si ir svei­ ki­ni­mo laiš­ką „Apol­lo 11“ ast­ro­ nau­tams, taip pat Ba­kin­ga­mo rū­ muo­se su­si­ti­ku­si su pir­muo­ju kos­mo­se bu­vu­siu So­vie­tų Są­jun­ gos ast­ro­nau­tu Ju­ri­ju­mi Ga­ga­ri­nu ir pir­mą­ja mo­te­ri­mi kos­mo­se Va­ len­ti­na Te­reš­ko­va. Taip pat ji yra su­si­ti­ku­si su ame­ri­kie­čių ast­ro­ nau­tais Nei­lu Armst­ron­gu, Ed­wi­ nu Ald­ri­nu ir Mi­chae­lu Col­lin­su.

Ka­ra­lie­nė tra­di­ciš­kai nepradė­ jo bri­tų par­la­men­to tik du kar­tus per sa­vo val­dy­mą – 1959 ir 1963 m. Tuo me­tu ji lau­kė­si sa­vo vai­ kų prin­co Andrew ir prin­co Ed­ war­do.

Tik 5 Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mo­ nar­chai yra val­dę dau­giau nei 50 me­tų. Tarp jų – Hen­ri­kas III, Eduar­das III, Jo­kū­bas VI iš Ško­ ti­jos, ku­ris vė­liau pa­si­va­di­no ka­ ra­liu­mi Jo­kū­bu I iš Ang­li­jos, Jur­gis III ir ka­ra­lie­nė Vik­to­ri­ja. „CTV.ca“, AFP inf.

Svetingumas: Bakingamo rūmus kasmet aplanko daugiau nei 50

tūkst. svečių.

„Reuters“ nuotr.

12

šeštadienis, birželio 2, 2012

pasaulis Erotikos paroda Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Grai­ki­jos sos­ti­nė­ je įvy­ko jau penk­ta ero­ti­kos pa­ro­da „Ero­tic Dream Sex“, ku­rios or­ga­ni­ za­to­riai ti­kė­jo­si at­gai­vin­ti grai­kų su­ si­do­mė­ji­mą ero­ti­nio po­bū­džio pro­ duk­ci­ja. Sek­so pra­mo­nė Grai­ki­jo­je taip pat pa­ty­rė kri­zės smū­gį, nes su­ ma­žė­jus pa­ja­moms ir išau­gus mo­ kes­čiams gy­ven­to­jai pra­dė­jo ma­žiau pi­ni­gų leis­ti ero­ti­niams žais­lams, po­rnog­ra­fi­jai ir sek­sua­liems apa­ti­ niams. Iš 400 in­ty­mių pre­kių par­ duo­tu­vių Atė­nuo­se li­ko tik 100.

Tamsus de­tek­ty­vas tarp šve Vos išau­šus ge­gu­žės 23-io­sios ry­tui Pao­lo Gab­rie­le at­si­svei­ki­no su žmo­na, ty­liai pra­ slin­ko pro tri­jų vai­kų mie­ga­mą­jį ir, kaip kas­ dien, išė­jo tar­nau­ti žmo­gui, ku­rį Ro­mos ka­ta­li­kai lai­ko Kris­taus vie­ti­nin­ku Že­mė­je.

Ju­das Is­ka­rio­tas

Bet die­nos pa­bai­go­je po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI lio­ka­jus bu­vo iš­va­ din­tas iš­da­vi­ku ir pri­ly­gin­tas Ju­dui Is­ka­rio­tui.

Sim­pa­tiš­kas tam­siap­lau­kis 46 me­tų P.Gab­rie­le išė­jo iš sa­vo bu­ to ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio Va­ti­ka­ no dau­gia­bu­ty­je, ku­ris pa­va­din­tas VII a. vie­nuo­lio šv. Egi­di­jaus var­ du. Įė­jęs pro Šv. Onos var­tus, sau­ go­mus sar­gy­bi­nių mė­ly­no­mis be­re­ tė­mis, jis praė­jo pro Šven­to­jo Sos­to pa­što tar­ny­bą Bel­ve­de­rio gat­vė­je, pa­su­ko į kai­rę, pa­ki­lo ak­me­ni­niais laip­tais, va­di­na­mais po­pie­žiaus Pi­ jaus X var­du, ir pa­sie­kė ne­di­de­lį Re­ ne­san­so lai­kų Siks­to V kie­me­lį. Čia jis iš­si­trau­kė rak­tą, ko­kį tu­ ri ma­žiau nei de­šimt žmo­nių, ir ati­da­rė lif­tą, ve­dan­tį tie­siai į as­ me­ni­nius po­pie­žiaus apar­ta­men­ tus Apaš­ta­lų rū­mų pa­sku­ti­nia­me aukš­te. Šiuo lif­tu ne­ga­li nau­do­tis net kar­di­no­lai.

P.Gab­rie­le, pa­žįs­ta­mų api­bū­ di­na­mas kaip ne­drą­sus, dro­vus ir san­tū­rus, da­bar at­si­dū­rė di­džiu­lio skan­da­lo epi­cent­re. Slap­tų Va­ti­ ka­no do­ku­men­tų nu­te­ki­ni­mu kal­ ti­na­mo vy­ro nuo­trau­ką spaus­di­no vi­so pa­sau­lio laik­raš­čiai. Do­ku­ men­tai, at­sklei­džian­tys Va­ti­ka­ne įsi­šak­ni­ju­sią ko­rup­ci­ją ir pa­žįs­ta­ mų pro­tek­ci­ją, su­dre­bi­no pa­čius Baž­ny­čios pa­ma­tus.

Vie­niems P.Gab­rie­le yra idea­lis­ tas, ku­ris no­rė­jo pa­da­ry­ti ga­lą ko­ rup­ci­jai Va­ti­ka­ne, o ki­tiems – pa­ pras­tas pės­ti­nin­kas tarp Va­ti­ka­no sie­nų vyks­tan­čio­je kar­di­no­lų ko­vo­ je dėl val­džios. „Pa­žįs­tu Pao­lo ir ne­ma­nau, kad jis bū­tų su­ge­bė­jęs pa­da­ry­ti ką nors pa­na­šaus be ki­tų pa­gal­bos, – nau­ jie­nų agen­tū­rai „Reu­ters“ sa­kė šal­ ti­nis, ne­no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­ var­dės. – Aiš­ku, tai yra po­pie­žiaus iš­da­vys­tė, bet ne­ti­kiu, kad jis vei­ kė vie­nas.“ Pas­ku­ti­nė ke­lio­nė pa­pa­mo­bi­liu

Tą tre­čia­die­nio ry­tą P.Gab­rie­le, ap­si­vil­kęs juo­dą kos­tiu­mą ir bal­ tus marš­ki­nė­lius, užė­jo į po­pie­ žiaus apar­ta­men­tus ir nu­si­lei­do ko­ri­do­riu­mi pro po­nti­fi­ko as­me­ni­ nę kop­ly­tė­lę su stik­li­nė­mis lu­bo­mis ir bal­ta oda ap­trauk­tais klaup­tais.

Ruoš­da­mas po­pie­žiui pus­ry­ čius P.Gab­rie­le jau ži­no­jo, kad yra įta­ria­mas in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­ mu, nes ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas dar sau­sį. „Jis bu­vo ap­klaus­tas anks­čiau, bet rim­tų įkal­čių, ku­rie lei­do jį suim­ti, at­si­ra­do vė­liau“, – „Reu­ ters“ pa­sa­ko­jo vie­nas Va­ti­ka­no pa­ rei­gū­nas.

Tą sau­lė­tą ry­tą 10.30 val. Be­ne­ dik­tas XVI pro Var­pų ar­ką pa­pa­ mo­bi­liu įva­žia­vo į Šv. Pet­ro aikš­ tę pra­dė­ti sa­vai­ti­nės au­dien­ci­jos.

P.Gab­rie­le sė­dė­jo įpras­to­je vie­to­ je, vai­ruo­to­jo de­ši­nė­je. Jo ak­me­ni­ nis vei­das ne­ro­dė jo­kių emo­ci­jų.

Tai bu­vo jo pa­sku­ti­nis pa­si­va­ ži­nė­ji­mas šiuo sim­bo­li­niu au­to­ mo­bi­liu, ve­žio­jan­čiu as­me­nį, ku­rį pa­sau­lis pri­pa­žįs­ta ne tik kaip 1,2 mln. Ro­mos ka­ta­li­kų ly­de­rį, bet ir kaip Va­ti­ka­no mies­to vals­ty­bės su­ ve­re­ną.

Bu­te – gau­sy­bė įkal­čių

Vi­dur­die­nį agen­tai, va­do­vau­ja­mi 49 me­tų Va­ti­ka­no po­li­ci­jos va­do Do­me­ni­co Gia­ni, anks­čiau tar­na­ vu­sio Ita­li­jos slap­to­sio­se tar­ny­ bo­se ir drau­gų va­di­na­mo Mim­mo, pa­skam­bi­no į P.Gab­rie­le bu­to du­ ris ir užė­jo į vi­dų.

Žmo­nės, ku­rie pa­žįs­ ta P.Gab­rie­le, ne­ti­ki, kad mo­ty­vas ga­lė­jo bū­ti pi­ni­gai.

„Tai nė­ra pra­šmat­ni vie­ta – ke­ tu­ri kam­ba­riai, vo­nia ir vir­tu­vė“, – „Reu­ters“ pa­sa­ko­jo bu­te bu­vęs as­ muo, pa­gei­da­vęs lik­ti ne­ži­no­mas.

Bu­te pa­rei­gū­nai ra­do daug slap­ tų do­ku­men­tų, pri­klau­san­čių po­ pie­žiui. „Po nau­jie­nų apie Pao­lo areš­ tą vi­si pa­si­ju­to­me nu­stė­rę, su­tri­kę ir nu­liū­dę“, – nuo­tai­kas Va­ti­ka­ne api­bū­di­no vie­nas dar­buo­to­jas.

Va­ti­ka­nas ne­tu­ri ka­lė­ji­mo, to­dėl P.Gab­rie­le bu­vo už­da­ry­tas „sau­ gia­me kam­ba­ry­je“, ku­ria­me yra lo­ va ir ma­žas sta­las, Va­ti­ka­no po­li­ci­ jos sky­riu­je.

Po­sū­kis: P.Gab­rie­le (vi­du­ry­je) dar ne­se­niai bu­vo vie­nas ar­ti­miau­sių Be­ne­dik­to XVI ap­lin­kos žmo­nių, o da­bar Va­t

bus jo li­ki­mas.

Nie­kas ne­sup­ran­ta mo­ty­vų

Vi­sus da­bar ka­muo­ja klau­si­mai: „Ko­dėl? Ko­kie mo­ty­vai? Kaip die­ vo­bai­min­gas ka­ta­li­kas ir iš­ti­ki­mas tė­vas ga­lė­jo iš­duo­ti žmo­gų, tu­rin­ tį Apaš­ta­lų ku­ni­gaikš­čio įpė­di­nio, Die­vo tar­nų tar­no ir ki­tų ti­tu­lų?“ Žmo­nės, ku­rie pa­žįs­ta P.Gab­rie­ le, ne­ti­ki, kad mo­ty­vas ga­lė­jo bū­ti pi­ni­gai. Jie tei­gia, kad lio­ka­jus, iki šiol kas­dien lan­kan­tis mi­šias po­ li­ci­jos nuo­va­do­je, ne­bū­tų ga­lė­jęs jų iš­leis­ti ne­su­kė­lęs įta­ri­mų, ne­ bent bū­tų pa­li­kęs dar­bą ar ne­tgi Ita­li­ją.

Ir ko­dėl 46 me­tų vy­ras su tri­mis vai­kais tu­rė­tų no­rė­ti at­si­sa­ky­ti pa­ pras­to, bet pa­to­gaus gy­ve­ni­mo Va­ ti­ka­ne? Nors Va­ti­ka­no dar­buo­to­ jai ne­gau­na di­de­lių at­ly­gi­ni­mų, jie mo­ka ma­žus nuo­mos mo­kes­čius ir tu­ri daug ki­tų pri­vi­le­gi­jų – ne­mo­ ka pa­ja­mų mo­kes­čio, o 0,4 kv. km mies­to vals­ty­bės par­duo­tu­vė­se ga­li nu­si­pirk­ti pi­gių de­ga­lų ir mais­to.

Po­pie­žiaus šei­ma

Ita­li­jos žur­na­lis­tas Gian­lui­gi Nuz­ zi, ku­ris pa­skel­bė slap­tus Va­ti­ka­no do­ku­men­tus, at­si­sa­ko at­skleis­ti

sa­vo šal­ti­nius ir tvir­ti­na, kad nie­ kam nie­ko ne­mo­kė­jo. Žmo­nės, pa­žįs­tan­tys P.Gab­rie­le, ku­ris kar­je­rą Va­ti­ka­ne pra­dė­jo nuo va­ly­to­jo pa­rei­gų, tei­gia ne­pas­te­bė­ ję jo­kių po­žy­mių, kad jis bū­tų bu­ vęs šan­ta­žuo­ja­mas ar­ba jo as­me­ ni­nis gy­ve­ni­mas kaip nors ki­taip bū­tų pri­ver­tęs jį nu­te­kin­ti do­ku­ men­tus.

Be P.Gab­rie­le, į po­pie­žiaus apar­ ta­men­tus ra­ki­na­mu lif­tu iš Siks­to V kie­me­lio dar ga­li pa­tek­ti po­nti­ fi­ko as­me­ni­niai sek­re­to­riai mon­ sin­jo­rai Geor­gas Gans­wei­nas ir Alf­re­das Xue­re­bas, taip pat ke­tu­ rios mo­te­rys iš ka­ta­li­kiš­kos bend­ ri­jos „Me­mo­res Do­mi­ni“ – Car­me­ la, Lo­re­da­na, Cris­tia­na ir Ros­sel­la. Šiai bend­ri­jai pri­klau­so neįš­ven­ tin­tos mo­te­rys, pa­na­šios į vie­nuo­ les, ku­rios ka­ta­li­kiš­kai or­ga­ni­za­ci­jai „Com­mu­nion and Li­be­ra­tion“ pri­ sie­kia lai­ky­tis skur­do, skais­ty­bės ir pa­klus­nu­mo įžadų.

P.Gab­rie­le fak­tiš­kai pri­klau­ sė va­di­na­ma­jai po­pie­žiaus šei­mai. Štai ko­dėl Be­ne­dik­tas XVI tre­čia­ die­nį taip liūd­nai ir kar­čiai kal­bė­ jo apie ki­lu­sį skan­da­lą.

„Mū­sų krikš­čio­niš­ka­me gy­ve­ni­ mo ke­ly­je daž­nai bū­na sun­ku­mų, ne­su­sip­ra­ti­mų ir kan­čių“, – vie­ šai sa­kė po­nti­fi­kas ir pri­dū­rė, kad žmo­gus pri­va­lo iš­lik­ti žmo­gu­mi ki­ lus konf­lik­tų, ypač sa­vo šei­mo­je.

As­me­ni­niai sek­re­to­riai ir ke­tu­ rios mo­te­rys, ku­rios rū­pi­na­si bui­ ti­niais rei­ka­lais, gy­ve­na po­pie­žiaus re­zi­den­ci­jo­je, o P.Gab­rie­le su šei­ma įsi­kū­rė at­ski­ra­me bu­te ne­to­li. „Jis gy­ve­no Va­ti­ka­ne, bet ne po­ pie­žiaus apar­ta­men­tuo­se, – „Reu­ ters“ sa­kė vie­nas Va­ti­ka­no pa­rei­ gū­nas. – Jis ga­lė­jo su­si­tik­ti su bet kuo tiek pa­čia­me Va­ti­ka­ne, tiek už jo ri­bų.“ De­mas­kuo­jan­tys laiš­kai

G.Nuz­zi at­si­sa­ko at­skleis­ti, ar ga­vo ko­kios nors in­for­ma­ci­jos iš P.Gab­ rie­le. Ži­no­mo žur­na­lis­to kny­go­je pa­teik­ta as­me­ni­nė Va­ti­ka­no ko­res­ pon­den­ci­ja. Kai ku­rie do­ku­men­tai liu­di­ja apie pro­tek­ci­ją ir ko­rup­ci­ją su­da­rant su­tar­tis su Ita­li­jos bend­ ro­vė­mis, kar­di­no­lų są­moks­lus ir konf­lik­tus Va­ti­ka­no ban­ke, ku­ris ofi­cia­liai va­di­na­mas Re­li­gi­nių rei­ ka­lų ins­ti­tu­tu.

13

šeštadienis, birželio 2, 2012

pasaulis Erotikos paroda

ventų sie­nų Be P.Gab­rie­le, į po­pie­žiaus apar­ta­men­tus ra­ki­na­mu lif­ tu ga­li pa­tek­ ti du po­nti­fi­ ko as­me­ni­niai sek­re­to­riai ir ke­tu­rios mo­ te­rys iš ka­ta­li­ kiš­kos bend­ri­ jos „Me­mo­res Do­mi­ni“.

Pas­kel­bė ma­nia­ko paieš­ką Pa­sau­li­nė po­li­ci­jos or­ga­ni­za­ci­ ja va­kar pa­skel­bė ieš­kan­ti vie­no ka­na­die­čio po­rnog­ra­fi­nių fil­mų ak­to­riaus, ku­ris, kaip įta­ria­ma, nu­žu­dė sa­vo šir­dies drau­gą, su­ ka­po­jo jo la­vo­ną ir iš­siun­ti­nė­jo jo ga­ba­lus pa­štu.

Ga­lė­jo pa­bėg­ti iš ša­lies

Į in­ter­ne­tą bu­vo įkel­tas šio šiur­ paus nu­žu­dy­mo vaiz­do įra­šas.

In­ter­po­las iš­pla­ti­no 29 me­tų Lu­kos Roc­co Mag­not­tos nuo­trau­ ką ir duo­me­nis po to, kai šio vy­ro paieš­ką pa­skel­bė Ka­na­da.

Apie šį nu­žu­dy­mą pir­mą­kart pra­neš­ta, kai į Ka­na­dos val­dan­ čio­sios Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos būs­ti­nę pa­štu bu­vo at­siųs­ta nu­ pjau­ta žmo­gaus pė­da.

Vė­liau Ota­vos pa­što biu­re ras­ tas siun­ti­nys su nu­pjau­ta ran­ka, o Mon­rea­ly­je ap­tik­tas nu­žu­dy­to­ jo lie­muo. Po­li­ci­jos nuo­mo­ne, šie pa­lai­kai pri­klau­so vy­rui, su ku­ riuo L.R.Mag­not­ta pa­lai­kė in­ty­ mius san­ty­kius ir ku­ris vei­kiau­ siai ta­po jo au­ka.

Pa­rei­gū­nai taip pat nu­ro­dė ma­ nan­tys, kad įta­ria­ma­sis ga­lė­jo pa­ bėg­ti iš ša­lies.

Rau­do­na­sis pra­ne­ši­mas

i­ka­no po­li­ci­jos nuo­va­dos kam­ba­rė­ly­je lau­kia, koks

Au­to­rius tei­gia, kad kny­ga, praė­ ju­sią sa­vai­tę pa­si­ro­džiu­si len­ty­no­ se ir Ro­mo­je jau be­veik vi­siš­kai iš­ par­duo­ta, re­mia­si kon­fi­den­cia­liais po­kal­biais su dau­giau nei de­šim­čia Va­ti­ka­no skun­di­kų.

Va­ti­ka­nas ne­gin­či­jo do­ku­men­tų au­ten­tiš­ku­mo, bet pa­reiš­kė, kad jų nu­te­ki­ni­mas yra da­lis „žvė­riš­ko“ puo­li­mo prieš po­pie­žių, o jų pub­ li­ka­vi­mas – nu­si­kals­ta­ma vei­ka.

Skan­da­las pra­si­dė­jo dar šių me­tų pra­džio­je, kai te­le­vi­zi­jos ty­ri­mų lai­ do­je, ku­rio­je da­ly­va­vo ir G.Nuz­zi, bu­vo pa­vie­šin­ti ar­ki­vys­ku­po Car­lo Ma­rios Vi­ganò laiš­kai Be­ne­dik­tui XVI ir Va­ti­ka­no vals­ty­bės sek­re­ to­riui kar­di­no­lui Tar­ci­sio Ber­to­ne.

C.M.Vi­ganò anks­čiau dir­bo Va­ti­ka­ no mies­to vals­ty­bės gu­ber­na­to­ra­to ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi, bet bu­vo iš­siųs­tas į Jung­ti­nes Vals­ti­jas kaip Va­ti­ka­no am­ba­sa­do­rius.

Laiš­kai ro­do, kad C.M.Vi­ganò bu­vo iš­trem­tas po to, kai at­sklei­dė ko­rup­ci­jos tink­lą, ku­ris su­si­jęs su sutartimis, su­da­ro­momis su Ita­li­ jos bend­ro­vė­mis. T.Ber­to­ne esą nu­bau­dė ar­ki­vys­ku­pą nu­ša­lin­da­ mas jį nuo pa­rei­gų, li­kus tre­jiems

AFP nuo­tr.

me­tams iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, ir ne­pai­sy­da­mas pa­si­prie­ši­ni­mo iš­ siųs­da­mas jį į JAV. Lau­kia pro­ku­ro­ro spren­di­mo

Tu­rė­da­mas lei­di­mą į po­pie­žiaus as­me­ni­nius apar­ta­men­tus, P.Gab­ rie­le ga­lė­jo bent iš da­lies ma­ty­ ti konf­lik­tą, ku­ris ru­tu­lio­jo­si Va­ ti­ka­no ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Kai ku­rie šal­ti­niai tei­gia, kad lio­ka­jus ta­po pės­ti­nin­ku, ku­riuo pa­si­nau­do­jo žmo­nės, no­rin­tys pa­kenk­ti T.Ber­ to­ne.

Po areš­to P.Gab­rie­le pa­skam­bi­no se­nam mo­kyk­los drau­gui ir pa­mal­ džiam ka­ta­li­kui Car­lo Fus­co ir pa­ pra­šė bū­ti jo ad­vo­ka­tu.

Lio­ka­jaus li­ki­mą da­bar spręs Pie­ro An­to­nio Bon­ne­tas, Va­ti­ka­ no pro­ku­ro­ras. Jis tu­rės nu­spręs­ ti, ar žmo­gus, ku­riam bu­vo pa­ti­ kė­ti rak­tai nuo po­pie­žiaus lif­to, bus pa­trauk­tas į teis­mą už va­gys­ tę sun­ki­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis, vals­ty­bės va­do­vo do­ku­men­tų nu­ te­ki­ni­mą ir įsta­ty­mo, ga­ran­tuo­ jan­čio po­pie­žiaus kon­fi­den­cia­lu­ mą, pa­žei­di­mą.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

In­ter­po­las nu­ro­dė pa­skel­bęs va­ di­na­mą­jį rau­do­ną­jį pra­ne­ši­mą dėl L.R.Mag­not­tos paieš­kos vi­soms 190 ša­lių, pri­klau­san­čių šiai or­ ga­ni­za­ci­jai. „Pa­sau­ly­je nė­ra ša­lies, kur apie jį ne­bū­tų kal­ba­ma“, – tai Mon­ rea­lio po­li­ci­jos va­das Ia­nas Laf­ re­niè­re’as ket­vir­ta­die­nį sa­kė vi­ suo­me­ni­niam trans­liuo­to­jui CBC ir pri­dū­rė, jog po­li­ci­ja tu­ri įro­dy­ mų, kad jis pa­bė­go kaž­kur į Šiau­ rės Ame­ri­ką. „Dėl jo ki­lo daug aist­rų. Dėl jo ki­lo di­de­lis spau­di­mas, to­dėl ma­ no­me, kad jam bus sun­ku slaps­ty­ tis“, – pa­brė­žė pa­rei­gū­nas.

Pra­noks­ta blo­giau­sius koš­ma­rus

In­ter­ne­te iš­pla­tin­ta­me vaiz­do įra­ še ma­to­ma, kaip vie­nas vy­ras ke­lis kar­tus smo­gia ki­tam le­do smul­

kin­tu­vu ir su­ka­po­ja jo pa­lai­kus, fo­ne skam­bant mu­zi­kai iš fil­mo „Ame­ri­kos psi­cho­pa­tas“.

JAV ci­vi­li­nių by­lų ad­vo­ka­tas Ro­ ge­ris Ren­vil­le’is CBC sa­kė šį vaiz­ do įra­šą ap­ti­kęs praei­tą šeš­ta­die­ nį ir in­for­ma­vęs Jung­ti­nių Vals­ti­jų bei Ka­na­dos po­li­ci­ją. „Tai, ką pa­ma­čiau ta­me vaiz­do įra­še, pra­noks­ta blo­giau­sius koš­ ma­rus. Tai pa­na­šu į Jeff­rey Dah­ me­rio dar­bus“, – tei­gė jis, tu­ rė­da­mas ome­ny­je vie­ną gar­sų ame­ri­kie­tį žu­di­ką ma­nia­ką, su­ka­ po­da­vu­sį ir val­gy­da­vu­sį sa­vo au­ kų la­vo­nus.

Po­li­ci­ja nu­ro­dė, kad lie­muo pri­klau­sė bal­tao­džiam vy­rui, ta­čiau jį bu­vo sun­ku at­pa­žin­ti dėl trūks­ ta­mų kū­no da­lių.

Krau­jas ir mir­ties kva­pas

Po­li­ci­ja ty­ri­mą pra­dė­jo ant­ra­die­nį, kai Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos būs­ti­ nės Ota­vo­je sek­re­to­rė pra­da­rė iš Mon­rea­lio at­siųs­tą pa­ke­tą ir iš­ kvie­tė po­li­ci­ją, pa­ma­čiu­si krau­jo dė­mes ir pa­ju­tu­si stip­rų dvo­ką.

Po ke­lių va­lan­dų ki­tas įtar­ti­nas siun­ti­nys bu­vo su­lai­ky­tas ne­to­li esan­čia­me Ka­na­dos pa­što siun­tų rū­šia­vi­mo biu­re. Ja­me bu­vo įdė­ta žmo­gaus ran­ka.

Po­li­ci­jos aki­ra­ty­je grei­tai at­si­ dū­rė Mon­rea­lis – ten vie­nas va­ly­ to­jas šiukš­lių krū­vo­je ra­do la­ga­mi­ ną, į ku­rį bu­vo įdė­tas nu­žu­dy­to­jo lie­muo. Po­li­ci­ja nu­ro­dė, kad lie­ muo pri­klau­sė bal­tao­džiam vy­ rui, ta­čiau jį bu­vo sun­ku at­pa­žin­ti dėl trūks­ta­mų kū­no da­lių. Šį in­ci­den­tą ti­rian­ti po­li­ci­ja ap­si­lan­kė apar­ta­men­tuo­se ne­to­ li vie­tos, kur bu­vo ras­tas lie­muo.

Iš­nar­šius pa­tal­pas ieš­kant įkal­čių, bu­vo ati­da­ry­tos šių apar­ta­men­tų du­rys ir lan­gai, sie­kiant iš­vė­din­ ti at­gra­sų mir­ties kva­pą, kaip ra­šo

Na­mai: šia­me bu­te Mon­rea­ly­je gy­ve­no ieš­ko­mas L.R.Mag­not­ta.

dien­raš­tis „Ot­ta­wa Ci­ti­zen“. Vie­ nas CBC žur­na­lis­tas, ku­rį pa­sta­to pri­žiū­rė­to­jas įlei­do į šiuos apar­ ta­men­tus, sa­kė ma­tęs krau­jo dė­ mių ant lo­vos čiu­ži­nio, ant ku­rio, pa­sak po­li­ci­jos, tik­riau­siai bu­vo nu­žu­dy­ta au­ka, taip pat ant ki­tų bal­dų ir ap­link vo­nios nu­te­ka­mą­ ją an­gą.

Pas­ku­ti­nia­me ži­no­ma­me vie­ ša­me ko­men­ta­re, pa­skelb­ta­me L.R.Mag­not­tos tink­la­raš­ty­je prieš du mė­ne­sius, ra­šo­ma: „Pa­sau­liui at­ro­do ne­šau­nu bū­ti ne­kro­fi­lu. Tai vel­niš­kai vie­ni­ša.“ Po­li­ci­ja ne­nu­ro­dė, kad ant au­ kos kū­no bū­tų bu­vę ras­ta ly­ti­nės prie­var­tos žy­mių.

Ka­čiu­kų kan­kin­to­jas

Ke­li tink­la­la­piai nu­ro­dė, kad L.R.Mag­not­ta ne­sėk­min­gai bai­gė kar­je­rą po­rno­fil­mų vers­le ir ver­ tė­si pro­sti­tu­ci­ja, taip pat esą kel­ da­vo į in­ter­ne­tą vaiz­do įra­šus, ku­ riuo­se ma­to­ma, kaip jis kan­ki­na ka­čiu­kus.

Pra­ne­ša­ma, jog L.R.Mag­not­ ta anks­čiau su­si­ti­ki­nė­jo su Kar­la Ho­mol­ka, ku­ri 1991 m. bu­vo nu­ teis­ta už bend­ri­nin­ka­vi­mą vyk­ dant žmog­žu­dys­tę, su­da­rius su­ si­ta­ri­mą su pro­ku­ro­rais by­lo­je dėl dvie­jų paaug­lių mer­gai­čių ir jos se­sers nu­žu­dy­mo.

K.Ho­mol­ka, duo­da­ma pa­ro­ dy­mus, ku­rie pa­dė­jo pa­siųs­ti jos vy­rą Pau­lą Ber­nar­do už gro­tų iki gy­vos gal­vos, tei­gė, kad bu­vo iš­ nau­do­ja­ma ir ne­no­rė­jo bend­ri­nin­ kau­ti jam vyk­dant šiur­pias žmog­ žu­dys­tes.

Ta­čiau vė­liau į vie­šu­mą iš­ni­rę vaiz­do įra­šai pa­ro­dė, kad ši mo­ te­ris bu­vo ak­ty­ves­nė nu­si­kal­ti­mų da­ly­vė ne­gu tvir­ti­no. K.Ho­mol­ka, 2005 m. pa­leis­ta iš ka­lė­ji­mo, per­ si­kė­lė gy­ven­ti į Mon­rea­lį.

2007-ai­siais duo­da­mas in­ter­ viu vie­nam To­ron­to laik­raš­čiui L.R.Mag­not­ta nei­gė pa­ži­no­jęs K.Ho­mol­ką, ku­ri, kaip pra­ne­ša­ ma, da­bar yra su­si­tuo­ku­si ir tu­ri tris vai­kus.

BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

14

Šeštadienis, birželio 2, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

sportas

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

A.Po­vi­liū­nas: „Kar­tų kai­ta – su Skep­ti­kai pro­gno­ zuo­ja, kad po Lon­ do­no olim­pia­dos mū­sų ša­lies spor­ tą grybš­te­lės kri­zė: kar­je­rą baigs ke­li ti­ tu­luo­ti ly­de­riai, o ly­ gia­ver­tės pa­mai­nos jiems esą kol kas ne­ ma­ty­ti. Op­ti­mis­tai, tarp jų – ir Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas, ma­no ki­taip.

Vil­tys: LTOK pre­zi­den­tas A.Po­vi­liū­nas (trečias iš kairės) su 1-ųjų jau­ni­mo olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­li­nin­kais R.Maš­čins­ku, E.Pet­raus­ku, R.Kun­cai­čiu,

Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

– Pre­zi­den­te, kuo, jū­sų nuo­ mo­ne, Lie­tu­vos spor­tui bu­vo ypa­tin­gas lai­ko­tar­pis nuo Pe­ ki­no iki Lon­do­no žai­dy­nių? – pa­klau­sė­me A.Po­vi­liū­no.

– Pra­dė­čiau ne nuo to, kaip pa­si­ ren­gė­me šių me­tų olim­pia­dai ir ko iš jos ti­ki­mės, o nuo mū­sų jau­nų­jų spor­ti­nin­kų. Jie per praė­ju­sį ke­tur­ me­tį pui­kiai pa­si­ro­dė aukš­čiau­sio ly­gio var­žy­bo­se – 1-osio­se jau­ni­ mo va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir dvie­juo­se Eu­ro­pos jau­ni­mo va­sa­ ros olim­pi­niuo­se fes­ti­va­liuo­se.

2010-ai­siais Sin­ga­pū­re su­reng­ to­je jau­ni­mo olim­pia­do­je mū­siš­ kiai iš­ko­vo­jo pen­kis me­da­lius, tris iš jų – auk­so, o ko­man­dų įskai­to­je Lie­tu­va tarp 204 ša­lių bu­vo 19-oji.

Tai – la­bai ge­ras re­zul­ta­tas, tu­rint gal­vo­je ir da­ly­vių skai­čių, ir di­de­ lę kon­ku­ren­ci­ją. Be to, bok­si­nin­kas Eval­das Pet­raus­kas ir irk­luo­to­jas Ro­lan­das Maš­čins­kas jau star­tuos ir Lon­do­ne.

Per­nai 11-aja­me Eu­ro­pos jau­ ni­mo va­sa­ros olim­pi­nia­me fes­ti­ va­ly­je blyks­te­lė­jo dar vie­na jau­

no­ji olim­pie­tė – tris vi­sų spal­vų me­da­lius iš­ko­vo­ju­si plau­ki­kė Rū­ ta Mei­lu­ty­tė.

Tai pa­tvir­ti­na, kad tu­ri­me ta­ len­tin­gų, per­spek­ty­vių jau­nuo­lių, sa­vo spor­to ša­kos ly­de­rių Eu­ro­po­ je ir pa­sau­ly­je. Įvar­dy­čiau ne vien me­da­li­nin­kus – daug mū­sų mer­gi­ nų ir vai­ki­nų bu­vo ne­to­li pri­zi­nin­ kų, pa­te­ko į pa­jė­giau­sių­jų aš­tun­ tu­kus, de­šim­tu­kus. Pa­žy­mė­čiau, kad jau­ni­mas gar­bin­gai tę­sia sa­vo pirm­ta­kų tra­di­ci­jas – esa­me stip­ rūs krep­ši­nio, leng­vo­sios at­le­ti­kos, šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės, bok­so, irk­la­vi­mo ir ki­to­se spor­to ša­ko­se, ku­rio­se lie­tu­viams ir anks­čiau se­ kė­si.

Tad klai­din­ga ma­ny­ti, kad kar­ tų kai­ta di­džia­jam Lie­tu­vos spor­ tui bus skaus­min­ga ir ne­tu­rė­si­me ko de­le­guo­ti į 2016-ųjų Rio de Ža­ nei­ro olim­pia­dą. Nea­be­jo­ju: taip tik­rai neat­si­tiks. Iš­ky­la nau­jų ly­ de­rių.

Ki­tas da­ly­kas – ba­zės, ir ne vien pro­fe­sio­na­lams. Pos­tū­mis po Eu­ ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­to šio­je sri­ty­je – aki­vaiz­dus, bet no­ rė­tų­si dau­giau kom­pak­tiš­kes­nių uni­ver­sa­lių are­nų, to­kių kaip Lat­

vi­jo­je ar Es­ti­jo­je, ku­rio­se iš­si­tek­tų ir ma­si­nio spor­to, svei­ka­tin­gu­mo pro­pa­guo­to­jai, en­tu­zias­tai. Ma­si­ nio spor­to ren­gi­niai ska­ti­na žmo­ nes do­mė­tis ir di­džiuo­ju spor­tu.

Bu­vo ir kar­čių, bet pa­tir­ties su­ tei­ku­sių pa­mo­kų. Pir­miau­sia tu­riu gal­vo­je Do­na­tos Rim­šai­tės is­to­ri­ją, nors ir ne­no­rė­čiau pla­čiau šia te­ ma kal­bė­ti. Juo la­biau kad pa­dė­tas taš­kas: Do­na­ta neiš­ko­vo­jo ke­lia­la­ pio į Lon­do­no olim­pia­dą. Esu įsi­ti­ ki­nęs: jei­gu D.Rim­šai­tė bū­tų li­ku­si Lie­tu­vo­je, ji bū­tų pa­te­ku­si į žai­dy­ nes ir pre­ten­duo­tų į me­da­lius. De­ ja, ji su­lau­žė duo­tą žo­dį ir vis­kas su­si­klos­tė ki­taip.

Tai, kad šiuo at­ve­ju Lie­tu­va tvir­tai lai­kė­si olim­pi­nės char­ti­ jos prin­ci­pų, ne­pa­si­da­vė nei po­ li­ti­niam spau­di­mui, nei jo­kioms už­ku­li­si­nėms pro­vo­ka­ci­joms, pa­ lan­kiai įver­ti­no tarp­tau­ti­nė spor­ to bend­ruo­me­nė, o ga­liau­siai ir pa­tys mū­sų opo­nen­tai pri­pa­ži­no pa­si­rin­kę ne­tin­ka­mą pro­ble­mos spren­di­mo bū­dą.

Ki­ta ver­tus, po Lon­do­no olim­ pia­dos su ge­riau­siais ša­lies spor­ ti­nin­kais pa­si­ra­šy­si­me su­tar­tis, ku­rio­se bus aiš­kiai api­brėž­ti abi­

pu­siai įsi­pa­rei­go­ji­mai – jų ir į juos in­ves­tuo­jan­čios vals­ty­bės.

– Vis la­biau ryš­kė­ja Lie­tu­vos olim­p i­n ės de­l e­ga­c i­jos, vyk­ sian­čios į Lon­do­no žai­dy­nes, kon­tū­rai. Ko pa­si­ge­si­te mū­sų rink­ti­nė­je, ku­rie nau­ji vei­dai la­biau­siai džiu­gi­na?

Kiek­vie­nas spor­ ti­nin­kas, įvei­kęs kas­kart vis sun­ kes­nius ir su­dė­tin­ ges­nius at­ran­kos bei kon­ku­ren­ci­jos bar­je­rus, nu­si­pel­ no vie­tos olim­pi­ nė­je rink­ti­nė­je.

– Kol kas di­de­lių staig­me­nų lyg ir nė­ra. Ma­lo­niai nu­ste­bi­no jau­na­ sis bok­si­nin­kas E.Pet­raus­kas, ku­ ris, pa­sak tre­ne­rio Vla­di­mi­ro Ba­ je­vo, pa­jė­gus ir su vy­rais ko­vo­ti dėl aukš­čiau­sių olim­pi­nių ap­do­

va­no­ji­mų. Įs­pū­din­gas šio vai­ki­no meist­riš­ku­mo ūg­te­lė­ji­mas. Sma­gu, kad pir­mą kar­tą olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se Lie­tu­vai at­sto­vaus gim­nas­tas vy­ras – Ro­kas Guš­či­nas, kad at­ ran­kos bar­je­rus įvei­kė bur­len­ti­nin­ kas Juo­zas Ber­no­tas, BMX dvi­ra­čių kro­so ly­de­rė Vil­ma Rim­šai­tė.

Vi­lia­mės, kad tu­rė­si­me dar vie­ ną de­biu­tan­tą – te­ni­si­nin­ką Ri­čar­ dą Be­ran­kį. Jau krei­pė­mės į Tarp­ tau­ti­nę te­ni­so fe­de­ra­ci­ją (ITF) dėl var­di­nio kvie­ti­mo jam į olim­pi­nes žai­dy­nes. ITF pre­zi­den­tas Fran­ces­ co Ric­ci Bit­ti ži­no ir Ri­čar­do ga­li­ my­bes, ir mū­sų lū­kes­čius. Ne­se­niai F.R.Bit­ti bu­vo iš­rink­tas Va­sa­ros olim­pi­nių spor­to ša­kų fe­de­ra­ci­ jų aso­cia­ci­jos (ASOIF) pre­zi­den­tu, šia pro­ga pa­svei­ki­no­me jį ir ar­ti­ miau­siu me­tu tu­rė­tu­me su­si­tik­ti Liuk­sem­bur­ge.

Gai­la, kad ne­pa­si­se­kė Pe­ki­no olim­pia­dos vi­ce­čem­pio­nui pen­ kia­ko­vi­nin­kui Ed­vi­nui Krun­gol­ cui – nors jį per­se­kio­jo trau­mos, pa­ty­ręs spor­ti­nin­kas la­bai sten­ gė­si pa­siek­ti už­si­brėž­tą tiks­lą.

– Ti­ki­ma­si, kad Lie­tu­vos olim­ pi­nę rink­ti­nę, įskai­tant vy­rų

15

Šeštadienis, birželio 2, 2012

sportas G.Buf­fo­nas – įta­ria­ma­sis?

V.Alek­na užė­mė 2-ąją vie­tą

D.Mo­tie­jū­nas ne­to­li auk­so

Ita­li­jo­je neats­lūgs­ta la­žy­bų skan­da­las, į ku­rį įklim­pę ke­ lių fut­bo­lo „Se­rie A“ ly­gos klu­ bų žai­dė­jai ir tre­ne­riai. Tarp dau­giau nei dvie­jų de­šim­čių įta­ria­mų­jų yra ir na­cio­na­li­nės rink­ti­nės fut­bo­li­nin­kų, vie­nas jų – var­ti­nin­kas Gian­lui­gi Buf­ fo­nas. Pats žai­dė­jas tai va­di­na pra­si­ma­ny­mu.

Leng­vo­sios at­le­ti­kos „Dei­ man­ti­nės ly­gos“ var­žy­bų 3-ia­ ja­me eta­pe Ita­li­jo­je du­kart olim­pi­nis čem­pio­nas Vir­gi­li­jus Alek­na (nuo­tr.) nu­me­tė dis­ką 66,31 m ir užė­mė 2-ąją vie­tą.

Lie­tu­vį ap­len­kė ira­nie­tis Eh­sa­ nas Ha­da­dis – 66,73 m. Tre­ čias bu­vo es­tas Ger­das Kan­ te­ris – 65,36 m.

Len­ki­jos vy­rų krep­ši­nio ly­ gos fi­na­le Do­na­to Mo­tie­jū­no (nuo­tr.) at­sto­vau­ja­mas Gdy­ nės „As­se­co Pro­kom“ klu­bas 79:71 nu­ga­lė­jo So­po­to „Trefl“ eki­pą su Sau­liu­mi Kuz­mins­ ku ir se­ri­jo­je iki ke­tu­rių per­ga­ lių pir­mau­ja 3:1. D.Mo­tie­jū­nas pel­nė 12 taš­kų ir at­ko­vo­jo 4 ka­muo­lius.

nau­jais ly­de­riais“ Jau­ni­mo pa­raiš­kos 10-asis Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­

pi­nis fes­ti­va­lis, 2009 m. Tam­pe­rė (Suo­mi­ja). Auk­so me­da­lis: Lie­tu­vos vai­ki­nų (iki 16 m.) krep­ši­nio rink­ti­nė.

Si­dab­ro me­da­liai: Gied­rė Gri­go­ny­ tė (plau­ki­mas), Žil­vi­nas Le­ka­vi­čius (dziu­do). Lie­tu­va ko­man­dų įskai­to­ je – 24-ojo­je vie­to­je (tarp 49 da­ly­va­ vu­sių ša­lių).

1-osios jau­ni­mo olim­pi­nės žai­dy­

nės, 2010 m. Sin­ga­pū­ras. Auk­so me­ da­liai: Ro­lan­das Maš­čins­kas (irk­la­vi­ mas), Eval­das Pet­raus­kas (bok­sas), Ri­čar­das Kun­cai­tis (bok­sas). Bron­zos me­da­liai: Lau­ra Na­gins­kai­tė (dziu­ do), Lu­kas Kont­ri­ma­vi­čius (šiuo­lai­ ki­nė pen­kia­ko­vė). Lie­tu­va ko­man­dų

įskai­to­je – 19-oje vie­to­je (tarp 204 da­ ly­va­vu­sių ša­lių).

11-asis Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­pi­nis

fes­ti­va­lis, 2011 m. Tran­zo­nas (Tur­ki­ja).

Auk­so me­da­liai: Lie­tu­vos vai­ki­nų (iki 15 m.) krep­ši­nio rink­ti­nė, Mo­des­ta Mo­ raus­kai­tė (leng­vo­ji at­le­ti­ka), Rū­ta Mei­ lu­ty­tė (plau­ki­mas). Si­dab­ro me­da­liai: Li­ve­ta Ja­siū­nai­tė (leng­vo­ji at­le­ti­ka), Ro­ber­tas Tvo­ro­ga­las (gim­nas­ti­ka), Da­ nas Rap­šys (plau­ki­mas), R.Mei­lu­ty­tė (plau­ki­mas). Bron­zos me­da­liai: R.Mei­ lu­ty­tė (plau­ki­mas), Po­vi­las Da­ba­šins­ kas (leng­vo­ji at­le­ti­ka), Jus­ti­na Mi­kuls­ ky­tė ir Ak­vi­lė Pa­ra­žins­kai­tė (te­ni­sas).

Lie­tu­va ko­man­dų įskai­to­je – 10-oje vie­to­je (tarp 49 da­ly­va­vu­sių ša­lių).

Prog­no­zės – jau kuk­les­nės JAV dien­raš­tis „USA To­day“ pro­gno­ zuo­ja, kad Lie­t u­vos spor­t i­n in­k ai Lon­do­no olim­pia­do­je iš­ko­vos 4 me­ da­lius – po du si­dab­ro ir bron­zos.

L.Na­gins­kai­te ir L.Kont­ri­ma­vi­čiu­mi.

Alf­re­do Plia­džio (BFL) nuo­tr.

krep­ši­nio ko­man­dą, Lon­do­ne tu­rė­tų su­da­ry­ti dau­giau nei 60 at­le­tų. Gal tai – op­ti­ma­lus, mū­sų ša­lies spor­to po­ten­cia­lą ati­tin­kan­tis skai­čius?

– Bus la­bai ge­rai, jei į žai­dy­nes de­le­guo­si­me apie 50 in­di­vi­dua­lių spor­to ša­kų at­sto­vų ir vy­rų krep­ ši­nio rink­ti­nę. Ko ge­ro, tai iš tie­ sų op­ti­ma­lus va­rian­tas. Pen­kių pa­sku­ti­nių va­sa­ros žai­dy­nių vi­ dur­kis – be­veik 61 olim­pie­tis. Iki šiol gau­s iau­s ia bu­vo 2008-ųjų olim­p i­n ė rink­t i­n ė – 71 spor­t i­ nin­kas: 59 – in­di­vi­dua­lių spor­to ša­kų ir 12 krep­ši­nin­kų, kuk­liau­ sia – 1992 m.: su krep­ši­nio rink­ ti­ne – 46 at­le­tai.

Ga­lu­ti­nę mū­sų rink­ti­nės su­dė­tį pa­tvir­tin­si­me lie­pos 13-ąją, bet jau ga­liu už­tik­rin­ti: į Lon­do­ną de­le­ guo­si­me vi­sus spor­ti­nin­kus, ku­rie bus iš­ko­vo­ję tei­sę da­ly­vau­ti olim­ pia­do­je. Kai ku­rios ša­lys ne­pai­so, kad at­le­tai bū­na įvyk­dę at­ran­kos nor­ma­ty­vus, ir jie lie­ka na­muo­se, jei­gu ma­no­ma, kad ne­pre­ten­duos į aukš­tas vie­tas. Mū­sų po­zi­ci­ja – ki­to­kia: kiek­vie­nas spor­ti­nin­kas, įvei­kęs kas­kart vis sun­kes­nius ir su­dė­tin­ges­nius at­ran­kos bei kon­

Olim­pi­n iais vi­ce­čem­pio­nais tu­rė­t ų tap­t i mū­sų krep­ši­n in­kai ir dvi­ra­čių tre­ko meist­rė Si­mo­na Kru­pec­kai­tė (sprin­to rung­ty­je), o tre­čio­sio­se vie­ to­se bū­t ų bok­si­n in­kas Egi­d i­jus Ka­ va­liaus­kas ir pen­k ia­ko­vi­nin­kė Lau­ ra Asa­daus­kai­tė.

Ket­v ir­to­sios vie­tos pra­na­šau­ja­mos ka­no­ji­n in­k ui Jev­ge­n i­jui Šuk­l i­nui, dvi­ra­t i­n in­kei S.Kru­pec­kai­tei (kei­r i­ no rung­t y­je) ir dis­ko me­t i­k ui Vir­g i­ li­jui Alek­nai.

Ko­vo mė­ne­sį „USA To­day“ pro­g no­ za­vo, kad S.Kru­pec­kai­tė kei­ri­no var­ žy­bo­se iš­ko­vos si­dab­rą, o sprin­te – bron­zą. Prog­no­zės krep­ši­n in­kams, E.Ka­va­l iaus­k ui ir L.Asa­daus­kai­tei bu­vo to­k ios pa­čios kaip ir da­bar.

Fa­vo­ri­tė: už­sie­nio spor­to eks­per­tų nuo­mo­ne, S.Kru­pec­kai­tė – vie­na

iš pa­grin­di­nių pre­ten­den­čių į XXX va­sa­ros olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­lį.

4

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– tiek Lietuvos sportininkų yra dukart tapę olimpiniais čempionais. ku­ren­ci­jos bar­je­rus, nu­si­pel­no vie­ tos olim­pi­nė­je rink­ti­nė­je.

Kai ku­rie už­sie­nio spor­to eks­ per­tai pro­gno­zuo­ja mums du ar net sep­ty­nis me­da­lius, bet iš anks­ to skel­bia­mi konk­re­tūs skai­čiai – lyg raš­tas ant van­dens, nes per var­žy­bas ga­li įvyk­ti ne­ti­kė­čiau­sių da­ly­kų.

Kas ki­ta – kai Lie­tu­va įvar­di­ja­ ma kaip spor­to ša­lis, o jos spor­ti­ nin­kai yra tarp pa­grin­di­nių kan­di­ da­tų į olim­pi­nius ap­do­va­no­ji­mus, va­di­na­mi fa­vo­ri­tais, sa­vo spor­to ša­kų ly­de­riais, di­de­lių ga­li­my­bių var­žo­vais. Toks įver­ti­ni­mas – ir­ gi la­bai aukš­tas pri­pa­ži­ni­mas, ne bet kas jo nu­si­pel­no.

Kar­je­ra: ke­lia­la­pio į Lon­do­ną neiš­ko­vo­jęs 2008 m. ge­riau­sias Lie­tu­vos spor­ti­nin­kas E.Krun­gol­cas gal­vo­ja

apie Rio de Ža­nei­ro olim­pia­dą.

In­gos Juo­dy­tės nuo­tr.

16

Šeštadienis, birželio 2, 2012

sportas M.Po­cius ­ tę­sia ko­vą

U.Bol­tas ­ įsi­bė­gė­jo

Tiks­las – žais­ti LKL pus­fi­na­ly­je

Is­pa­ni­jos ACB vy­rų krep­ši­ nio ly­gos pus­fi­na­ly­je Mad­ri­do „Real“ klu­bas su Mar­ty­nu Po­ ciu­mi 76:66 nu­ga­lė­jo Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ eki­pą ir iš­ly­gi­ no se­ri­ją iki tri­jų per­ga­lių 2:2.

Ki­ta­me pus­fi­na­ly­je „Bar­ce­lo­ na Re­gal“ krep­ši­nin­kai 2:1 pir­ ma­vo prieš „Va­len­sia Bas­ket“ ko­man­dą.

Ge­riau­sią 2012-ųjų se­zo­no pa­sau­ly­je 100 m bė­gi­mo re­ zul­ta­tą pa­sie­kė ja­mai­kie­tis Usai­nas Bol­tas, „Dei­man­ti­ nės ly­gos“ var­žy­bo­se Ita­li­jo­ je įvei­kęs nuo­to­lį per 9,76 sek.

Tris­kart olim­pi­niam čem­pio­ nui U.Bol­tui nuo 2009-ųjų pri­ klau­so šios rung­ties pla­ne­tos re­kor­das – 9,58 sek.

Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lio“ vy­rų krep­ši­nio klu­bas pra­tę­sė su­ tar­tį su Gin­ta­ru Leo­na­vi­čiu­mi, ku­ris dirbs vy­riau­siuo­ju tre­ ne­riu. Šie­met Bal­ti­jos krep­ši­ nio ly­gos „Iš­šū­kio“ tau­rę iš­ko­ vo­ju­siai pa­ne­vė­žie­čių ko­man­ dai ke­lia­mi aukš­ti tiks­lai – pa­ siek­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos pus­fi­na­lį.

„Eu­ro 2012“ aist­ros – ne vien sta­dio­nuo­se Fut­bo­lo rink­ti­nės jau krau­na­si la­ga­mi­ nus – ki­tą sa­vai­tę Len­ki­jo­je ir Uk­rai­no­je pra­si­dės Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ ny­ras, bet kai ku­rie jo he­ro­jai įvar­dy­ti iš anks­to.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ang­lus sle­gia ne­ri­mas

Ge­gu­žės 29-oji bu­vo pa­sku­ti­nė die­na, kai še­šio­li­kos rink­ti­nių tre­ ne­riai tu­rė­jo ap­si­spręs­ti, ku­riuos 23 fut­bo­li­nin­kus ve­šis į var­žy­bas. Žai­ dė­jų są­ra­šai ga­lės bū­ti ko­re­guo­ja­mi tik to­kiu at­ve­ju, jei ku­ris nors fut­ bo­li­nin­kas iki tur­ny­ro pra­džios pa­ tirs trau­mą.

Vie­na ne­lai­min­gų­jų – Ang­li­ jos na­cio­na­li­nė ko­man­da. Roy’aus Hodg­so­no eki­pa pra­ra­do ne ei­li­nį ka­rį, o aikš­tės ge­ne­ro­lą: va­kar ofi­ cia­liai pa­skelb­ta, kad ko­ją per tre­ ni­ruo­tę su­si­žei­dęs Fran­kas Lam­ par­das pra­leis pir­me­ny­bes.

34-ąjį gim­ta­die­nį bir­že­lio vi­du­ry­ je švę­sian­čiam Lon­do­no „Chel­sea“ sau­gui šis se­zo­nas bu­vo vie­nas įsi­ min­ti­niau­sių per kar­je­rą. Su klu­bu jis pa­ga­liau lai­mė­jo Čem­pio­nų ly­gą ir troš­ko ge­rai pa­si­ro­dy­ti Eu­ro­pos čem­pio­na­te, bet me­daus sta­ti­nę ap­ kar­ti­no šaukš­tas de­gu­to – trau­ma. „Tai – di­de­lė ne­tek­tis, juo la­biau kad prieš ke­lias die­nas rink­ti­nę dėl trau­mos bu­vo pri­vers­tas pa­lik­ti ki­ tas vi­du­rio sau­gas Ga­ret­has Bar­ ry“, – krim­to­si R.Hogd­so­nas.

Be to, kol kas gy­do­si dar du ang­lų rink­ti­nės žai­dė­jai – puo­lė­jas Dan­ny Wel­bec­kas ir gy­nė­jas Gle­nas John­ so­nas.

Nuo­ga­lės pro­tes­tuo­ja

F.Lam­par­do trau­ma – vie­na pa­ grin­di­nių fut­bo­lo spe­cia­lis­tų temų, bet „Eu­ro 2012“ aist­ros kun­ ku­liuo­ja ir gre­ta sta­dio­nų.

Nau­ją ak­ci­ją su­ren­gė Uk­rai­nos fe­mi­nis­ti­nio ju­dė­ji­mo „Fe­men“ ak­ty­vis­tės. Ki­je­ve, kur vyks fi­na­lo rung­ty­nės, nuo­ga­lės įvyk­dė „pe­nių ata­ką“ prieš „Eu­ro 2012“ ta­lis­ma­ nus Sla­ve­ką ir Slav­ko. „Fe­men“ pro­tes­tuo­to­jų nuo­mo­ ne, Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas tė­ra prie­dan­ga sek­so tu­riz­mui. Jos ra­gi­na uk­rai­nie­čius slėp­ti sa­vo mo­ te­ris ir vai­kus nuo sek­so tu­ris­tų bei pe­do­fil­ ų.

Ru­si­jai – pir­ma­sis ti­tu­las

Nors iki pir­me­ny­bių pra­džios dar be­veik sa­vai­tė, Ru­si­ja jau džiau­ gia­si pir­muo­ju tro­fė­ju­mi – Na­ta­ li­ja Pro­ko­pen­ko iš­rink­ta gra­žiau­sia Eu­ro­pos čem­pio­na­to mer­gi­na.

Ne­to­li Frei­bur­go (Vo­kie­ti­ja) su­ reng­ta­me kon­kur­se var­žė­si 18–25 am­žiaus mer­gi­nos iš 16 pir­me­ny­ bė­se da­ly­vau­sian­čių ša­lių. Ko­mi­ si­jos na­riai bu­vo ne tik gro­žio in­ dust­ri­jos at­sto­vai, bet ir su fut­bo­lu su­si­ję as­me­nys – bu­vęs ar­bit­ras Wal­te­ris Esch­wei­le­ris ir Vo­kie­ti­ jos rink­ti­nės marš­ki­nė­lius praei­ ty­je vil­kė­jęs Tho­mas Lin­kė.

24-erių ru­sė nu­kon­ku­ra­vo Če­ ki­jai at­sto­va­vu­sią Liu­ci­ją Kuk­la­vą

Pa­tir­tis: is­pa­nas I.Ca­sil­la­s (su ka­muo­liu) – vie­nas „Eu­ro 2012“ re­kor­

di­nin­kų.

AFP nuo­tr.

Prizininkės: „Euro 2012“ gražuolės (iš kairės) – M.Weh­mer, N.Pro­ko­pen­ko ir L.Kuk­la­va.

37

euro.pubfoot.com nuotr.

– tiek metų vy­riau­siam „Euro 2012“ žai­dė­jui grai­kui K.Chal­kiui. ir Da­ni­jos gra­žuo­lę May­reen Weh­ mer. „Kai žiū­riu fut­bo­lą, man vi­sai tas pa­ts, ku­ri ko­man­da nu­ga­lės. Vi­ suo­met ver­ti­nu es­te­ti­nį šios spor­ to ša­kos gro­žį“, – pa­brė­žė N.Pro­ ko­pen­ko. Įs­pė­jan­tis fil­mas

Di­de­lį re­zo­nan­są su­kė­lė BBC te­le­ vi­zi­jos lai­dos „Pa­no­ra­ma“ pa­ro­ dy­tas do­ku­men­ti­nis fil­mas „Nea­ py­kan­tos sta­dio­nai“. Anot lai­dos ren­gė­jų, Eu­ro­pos čem­pio­na­to da­ ly­vių ir sve­čių Uk­rai­nos ir Len­ki­ jos sta­dio­nuo­se lau­kia krau­pi at­ mos­fe­ra.

Fil­mas pa­sa­ko­ja apie šių ša­lių spor­to are­no­se šei­mi­nin­kau­jan­ čius skus­ta­gal­vius, ku­riems fa­šis­ ti­niai ges­tai, ra­sis­ti­niai ir an­ti­se­mi­ ti­niai šū­kiai – kas­die­ny­bė.

Bu­vęs Ang­li­jos rink­ti­nės gy­nė­ jas juo­dao­dis So­las Camp­bel­las jau pa­ta­rė sir­ga­liams lik­ti na­muo­ se prie te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų. Tei­gia­ ma, kad į Uk­rai­ną, kur čem­pio­na­tą pra­dės ang­lų rink­ti­nė, jau at­si­sa­ kė vyk­ti ke­lių šios ša­lies ko­man­dos juo­dao­džių žai­dė­jų šei­mos na­riai.

Po BBC lai­dos eks­cent­riš­ka­sis Ita­li­jos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės puo­ lė­jas, iš Ganos kilęs Ma­rio Ba­lo­tel­ li pa­reiš­kė: „Už­muš­čiau tą, ku­ris į ma­ne mes­tų ba­na­ną. Jei neiš­veng­ si­me ra­siz­mo, išei­siu iš aikš­tės ir ke­liau­siu na­mo“.

Ne­pa­si­di­džia­vo: Pran­cū­zi­jos spor­to mi­nist­rė V.Four­ney­ron po kont­

ro­li­nių rung­ty­nių už­su­ko į sa­vo ša­lies fut­bo­li­nin­kų dra­bu­ži­nę ir pa­lin­ kė­jo jiems sėk­mės Eu­ro­pos čem­pio­na­te.

Sta­tis­ti­kos ly­de­riai

Rink­ti­nėms pa­skel­bus ga­lu­ti­nes su­dė­tis, sta­tis­ti­kos mė­gė­jai kaip­ mat ėmė­si dar­bo.

Jie iš­siaiš­ki­no, kad la­biau­siai pa­ty­ru­si „Eu­ro 2012“ rink­ti­nė – Olan­di­jos vie­nuo­li­kė: kiek­vie­nas jos fut­bo­li­nin­kas vi­du­ti­niš­kai yra su­žai­dęs po 42 na­cio­na­li­nės eki­ pos ma­čus. Ma­žiau­siai pa­ty­ru­sios – Len­ki­jos ir Pran­cū­zi­jos ko­man­ dos, jų žai­dė­jų są­skai­to­se – vi­du­ ti­niš­kai po 21 dvi­ko­vą.

Tarp 368 čem­pio­na­tui re­gist­ruo­ tų fut­bo­li­nin­kų dau­giau­siai rung­ ty­nių sa­vo ša­lies rink­ti­nė­je yra su­ žai­dęs is­pa­nų var­ti­nin­kas Ike­ras Ca­sil­la­s – 129.

Aukš­čiau­sios – Kroa­ti­jos ir Vo­kie­ ti­jos rink­ti­nės: jų žai­dė­jų ūgio vi­dur­ kis 185 cm. Ita­li­jos, Ru­si­jos ir Ai­ri­jos eki­pos – vy­riau­sios: žai­dė­jų am­ žiaus vi­dur­kis – 28 me­tai. Jau­niau­ sia – vie­na tur­ny­ro fa­vo­ri­čių Vo­kie­ ti­jos ko­man­da (vid. 24 me­tai).

Vy­riau­sias žai­dė­jas – 37-erių su­lau­kęs grai­kų var­ti­nin­kas Kos­ tas Chal­kias, o jau­niau­sias – 18me­tis olan­das Jet­ro Wil­lem­sas. Jei šis gy­nė­jas išeis žais­ti, jis taps jau­ niau­siu vi­sų lai­kų Se­no­jo že­my­no pir­me­ny­bių fi­na­lo tur­ny­ro fut­bo­ li­nin­ku. Iki šiol re­kor­das pri­klau­so le­gen­di­niam bel­gui En­zo Sci­fo, ku­ ris Eu­ro­pos čem­pio­na­te de­biu­ta­vo su­lau­kęs 18 me­tų ir 115 die­nų.

17

šeštadienis, birželio 2, 2012

aukštyn žemyn

20p.

Lietuvių pamėgta Turkija visada žada staigmenų.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

M.Jam­pols­kis: vy­ras tu­ri pa­da­ry­ti mo­te­rį lai­min­gą Ma­rius Jam­pols­kis lai­mės paukš­tę pa­ stvė­rė tik­rai ne už uo­de­gos, o už grakš­ čių spar­nų. 33 me­tų ki­no ir teat­ro ak­to­ riui, TV lai­dų ir ren­gi­nių ve­dė­jui da­bar – sėk­mės me­tas.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Sa­vo šir­dies drau­gei 26 me­tų Re­ na­tai Uzial­kai­tei M.Jam­pols­kis ne­se­niai įtei­kė su­ža­dė­tu­vių žie­ dą, o LNK te­le­vi­zi­jos „Žvaigž­džių due­tuo­se“ su Irū­na Pu­za­rai­te ant­rą kar­tą bu­vo pri­pa­žin­ti ge­riau­siai­s.

Su­si­ža­dė­ju­siam ak­to­riui ne­trūks­ ta dar­bų nei teat­re, nei te­le­vi­zi­jo­je.

Nuo in­ten­sy­vios veik­los su drau­ge (da­bar jau su­ža­dė­ti­ne) mie­lai at­si­ pu­čia ke­lio­nė­se.

– Ma­riau, gy­ve­ni­mo sū­puok­ lės žmo­gų čia iš­ke­lia į lai­mės vir­šū­nę, čia bloš­kia že­myn – į duo­bes, į gy­ve­ni­mo ir kū­ry­bos kri­zes. Da­bar jums – ypač lai­ min­gas eta­pas, – pra­dė­jau po­kal­ bį su po­pu­lia­riu ak­to­riu­mi.

– Tik­tai taip ir bū­na. Kaip mes su­pras­tu­me, kad esa­me lai­min­ gi, jei ne­tu­rė­tu­me su kuo pa­ly­gin­ ti? Prieš tai, kai bū­na ge­rai, vi­sa­ da yra bu­vę la­bai blo­gai – čia yra dės­nis. Su tuo rei­kia su­si­tai­ky­ti ir tai rei­kia priim­ti. Tai yra nor­ma­ lu. Aš dė­kin­gas Die­vui už vi­sas sa­ vo ne­lai­mes ir ne­sėk­mes. Tik po jų ga­liu pa­tir­ti stip­rų lai­mės iš­gy­ve­ni­ mo jaus­mą, nes pa­ly­gi­nu, kaip man bu­vo blo­gai ir kaip da­bar ge­rai. Jei iš­ti­sai bū­tų ge­rai, to ne­pa­jus­čiau – tap­čiau drung­nas.

– Kuo už­sii­ma jū­sų su­ža­dė­ti­nė R.Uzial­kai­tė? Ko­dėl nu­spren­ dė­te pa­si­pirš­ti bū­tent po pu­ sant­rų me­tų drau­gys­tės?

– Nes­kai­čia­vau lai­ko, ar tai tu­rė­jo bū­ti po pu­sant­rų me­tų, ar po me­tų.

Ma­nau, ne lai­kas tai le­mia, o san­ ty­kiai, jaus­mai. Re­na­ta dar ne­bai­ gu­si stu­di­jų. Nea­ki­vaiz­di­niu bū­du stu­di­juo­ja Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ ver­si­te­te me­no­ty­rą.

– Gal ji lau­kia­si?

– Ži­nau, kad klau­si­mas „Ar su­ža­ dė­tu­vės iš rei­ka­lo?“ neiš­ven­gia­mas.

Ne, ne iš rei­ka­lo, ji ne­si­lau­kia. Bet ves­tu­vių da­tos dar nė­ra – tai at­vi­ ras klau­si­mas.

Su­ža­dė­tu­vių žie­dą iš­rin­kau pa­ts, va­do­vau­da­ma­sis in­tui­ci­ja. Yra toks ste­buk­lin­gas nu­me­ris – 118. Pas­ kam­bi­nus ta­ve su kai kuo su­jun­gia, pa­skui tu su tuo žmo­gu­mi su­si­tin­ki, pa­sa­kai, ko tau rei­kia. Taip ir bu­ vo – ne­tu­rė­jau pa­žįs­ta­mų ju­ve­ly­rų.

Da­bar su­si­pa­ži­nau.

Re­na­tai tą žie­dą įtei­kiau prieš „Si­dab­ri­nių ger­vių“ va­ka­rą – ži­ no­jau, kad ji ten la­bai gra­žiai at­ro­ dys ir tas žie­das jai la­bai tiks.

Jei­gu vy­ras įmins mo­ters mįs­lę, įsi­ vaiz­duo­ju, kad ji jam bus ma­žiau įdo­mi.

– Ar iš tik­rų­jų Re­na­ta bu­vo jū­ sų guo­dė­ja, gy­ve­ni­mo ke­ly­je vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai su­tik­ta po sky­ry­bų su dai­ni­nin­ke Ona Ko­lo­bo­vai­te?

– Ne. Re­na­tą su­ti­kau praė­jus pa­kan­ka­mai lai­ko, kai sa­vo vi­ du­je bu­vau lais­vas ir ne­prik­lau­so­mas žmo­gus. Ki­taip sun­ ku pra­dė­ti nau­jus san­ ty­kius. Kiek­vie­ni san­ty­kiai – vi­sai ki­ta rea­ly­bė, su sa­vo is­ to­ri­ja ir pa­da­ri­niais. At­ro­do, An­ to­nas Če­cho­vas sa­kė, kad gink Die­ve ne­ti­pi­zuo­ki­me – kiek­vie­nas at­ve­jis yra at­ski­ra tik­ro­vė. Tuo aš ti­kiu.

– Su Ona jus iš­sky­rė tre­čias as­ muo?

– Jo­kiais bū­dais. Tie­siog bai­gė­ si jaus­mai. O tam bū­na dau­gy­bė prie­žas­čių.

– Ku­ri Re­na­tos sa­vy­bė jums pa­ ti ža­viau­sia?

– Be­są­ly­giš­kas at­si­da­vi­mas žmo­ gui, su ku­riuo ji gy­ve­na. Tai yra jos pri­gim­ty­je. Be vi­so ki­to, ji dar ir ūkiš­ka mer­gai­tė iš Vie­vio. Val­gy­ ti ska­niai ga­mi­na, tvar­ko­si. O ma­ no dar­bas – pa­da­ry­ti ją ka­ra­lie­ne.

18

Nusp­ręs­ta: ak­to­rius M.Jam­pols­kis jau pa­si­pir­šo sa­vo drau­gei R.Uzial­kai­tei ir įtei­kė su­ža­dė­tu­vių žie­dą.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

18

šeštadienis, birželio 2, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

Neu­ro­chi­rur­g Kau­nie­tis neu­ro­ chi­rur­gas Vy­tau­tas Paš­kaus­kas ne­si­ liau­ja ste­bi­nęs lai­ vus ir jū­rą my­lin­ čius žmo­nes pro­fe­ sio­na­liai sa­vo ran­ ko­mis su­meist­rau­ to­mis gar­sių pa­sau­ ly­je lai­vų ma­žo­mis ko­pi­jo­mis.

Mi­si­ja: „Ma­nau, kad vy­ro už­duo­tis paversti savo mo­te­rį ka­ra­lie­ne“, – sa­kė M.Jam­pols­kis.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

M.Jam­pols­kis: vy­ras tu­ri pa­da­ry­ti mo­te­rį lai­min­gą 17

Aš klau­sau­si šir­dies.

Ma­nau, bū­ti­na kar­tu ap­si­gy­ven­ti su žmo­gu­mi, kad pa­ ma­ty­tum, kaip klos­to­si tar­pu­sa­vio san­ty­kiai to­je ter­pė­je, kur yra bui­ tis, o ne vaikš­čio­ti į pa­si­ma­ty­mus pa­si­puo­šus. Tas lai­kas la­bai grei­ tai praei­na, o ki­tas – lie­ka.

– Ar su­pa­žin­di­no­te Re­na­tą su sa­vo pen­kia­me­čiu sū­nu­mi Do­ vy­du?

– Be abe­jo­nės. Juo­du su­ra­do kon­ tak­tą.

– Ar, pa­žiū­rė­ju­si spek­tak­lius, ku­riuo­se vai­di­na­te, ji pa­sa­ko sa­vo nuo­mo­nę, duo­da nau­ din­gų pa­sta­bų?

– Kar­tais pa­sa­ko. Bet ji vis tiek dau­giau ma­no ger­bė­ja ne­gu kri­ ti­kė. Aiš­ku, tos pa­sta­bos pa­de­da.

Mes esa­me kaip su­ger­tu­kai, vis­ ką ima­me iš ap­lin­kos. Kiek­vie­ną žvilgs­nį, kiek­vie­ną at­si­dū­sė­ji­mą su­pran­ta­me kaip in­for­ma­ci­ją, iš ku­rios ga­li­me gau­ti nau­dos.

– Apie 10 me­tų gy­ve­no­te san­ tuo­ko­je su žmo­na. Dau­ge­lis vy­rų sa­ko, kad mo­te­rys – su­ dė­tin­gi pa­da­rai. Ar iš tik­rų­ jų taip?

– Mo­te­ris yra pa­slap­tis. Taip.

Mei­lė yra mo­kė­ji­ mas žmo­gų pa­leis­ ti, jei­gu tu jį tik­rai my­li, bet ma­tai, kad jam be ta­vęs ge­riau.

– Gal san­tuo­kos ir ki­tų drau­ gys­čių pa­tir­tis pa­dė­jo tą pa­ slap­tį at­ver­ti?

– Kiek­v ie­n i san­t y­k iai ban­d o įmin­ti pa­slap­tį. San­ty­kiai, jaus­ mai yra pa­slap­tis. Dau­gy­bė teo­ri­ jų su­kur­ta, kaip jaus­mai at­si­ran­ da ir kaip jie dings­ta, bet nie­kas iš tik­rų­jų ne­ži­no. Tai, kas neap­ čiuo­pia­ma, sten­gie­si įmin­ti vi­są gy­ve­ni­mą.

– Ke­lis la­pus to sto­ro są­siu­vi­ nio jau at­ver­tė­te? Ką iš­siaiš­ki­ no­te apie mo­te­rį?

– Ne­ži­nau, ko­kio sto­rio yra tas są­ siu­vi­nis. Ar tie ke­li la­pai yra daug ar ma­žai. Kuo dau­giau aiš­ki­nuo­ si, tuo la­biau su­pran­tu, kad ma­ žiau ži­nau. Gal mo­te­ris ir yra ta pa­slap­tis, ku­ri ne­tu­ri bū­ti įmin­ ta. Juk jei­gu vy­ras įmins mo­ters mįs­lę, įsi­vaiz­duo­ju, kad ji jam bus ma­žiau įdo­mi.

– ... ir ją pa­liks?

– Ne, ma­žiau bus įdo­mi. Ma­žiau tu­rės mo­ty­va­ci­jos steng­tis dėl jos.

– Tai gal drau­gau­da­mas su Re­ na­ta ir susituokęs su ja steng­ si­tės tos mįs­lės neį­min­ti?

– Ne, steng­siuo­si įmin­ti. Juk čia ir yra vi­sas azar­tas. Bet ma­nau, kad ir kiek steng­tu­mei­si, vis tiek jos neį­min­si iki ga­lo. Bet steng­tis rei­kia.

– Dau­ge­liui vy­rų svar­biau­sia, kad mo­te­ris bū­tų gra­ži.

– Man svar­biau­sia, kad mo­te­ris, bū­da­ma su ma­ni­mi, jaus­tų­si ka­ ra­lie­nė.

– Taip nu­si­že­mi­na­te prieš ją?

– Aš mo­te­riai pa­si­duo­du.

– Tai – silp­nu­mo bruo­žas.

– Ne. Ma­no silp­nu­mas – ma­no stip­ry­bė. Ma­nau, kad vy­ro už­ duo­tis pa­da­ry­ti mo­te­rį lai­min­ gą, pa­vers­ti ją ka­ra­lie­ne. Ir kai vy­ras ma­tys, kad ji ge­rai jau­čia­ si, pa­ts ge­rai jau­sis. Jis jau­sis įpras­mi­nęs sa­vo pa­stan­gas, sa­ vo vy­riš­ku­mą.

– Gal jums jau pa­vy­ko iš­siaiš­ kin­ti, kas yra mei­lė?

– Mei­lė yra dar­bas. Di­džiu­lis dar­ bas. Tai – da­vi­mas. Tu duo­di ir ne­rei­ka­lau­ji, kad grą­žin­tų. Mei­lė daž­nai pai­nio­ja­ma su sa­vi­nin­kiš­ ku­mu ir egoiz­mu. Mei­lė yra mo­ kė­ji­mas žmo­gų pa­leis­ti, jei­gu tu jį tik­rai my­li, bet ma­tai, kad jam be ta­vęs ge­riau.

Aš ne­kves­tio­nuo­ju žo­džio „mei­ lė“, nes se­niai sau esu į tai at­sa­kęs.

Aš gy­ve­nu. Ma­nau, ma­no pa­skir­ tis ši­to­je Že­mė­je iš vi­sų gy­ve­ni­ mo eta­pų su­si­rink­ti kiek įma­no­ ma dau­giau lai­mės tru­pi­nių.

– Bet tai – egoiz­mas.

– Taip. Ta­čiau ne­lai­min­gas žmo­ gus ne­ga­li pa­da­ry­ti ki­to lai­min­go.

My­lė­da­mas ki­tą, žmo­gus pri­va­lo my­lė­ti ir sa­ve. Tuo aš ti­kiu ir da­ bar taip gy­ve­nu.

– Kaip rea­guo­ja­te, kai jus pa­ va­di­na lo­ve­la­su?

– Nor­ma­liai. Rink­da­ma­sis ak­to­ riaus spe­cia­ly­bę, ži­no­jau ša­lu­ti­nį jos efek­tą – ap­kal­bas, rin­ko­da­ros ir ži­niask­lai­dos dės­nius. Ži­nau, kaip ku­ria­mos le­gen­dos ir kaip jos pa­nei­gia­mos. Per daug ge­rai tai ži­nau, kad iš vi­so į tai rea­guo­čiau.

Vie­nin­te­lis ma­no dar­bas – kar­tais per­spė­ti sa­vo tė­vus ir se­ne­lius, kuo ti­kė­ti ir kuo ne.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

F.Dra­ke’o pėd­sa­kais

Kai į Ang­li­jos ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos I ga­leo­ną – pa­tran­ko­mis gink­luo­ tą dau­gia­de­nis bur­lai­vį pa­ti val­ do­vė įli­po pa­gerb­ti gar­sų­jį ka­pi­to­ ną Fren­cį Dra­ke’ą – pir­mą­jį ang­lą, 1577–1588 m. lai­vu ap­ke­lia­vu­sį pa­ sau­lį ir pa­ke­liui api­plė­šu­sį pa­grin­ di­nės Ang­li­jos kon­ku­ren­tės Is­pa­ni­ jos ko­lo­ni­jas, be­bai­mis jū­ri­nin­kas iš ne­ti­kė­tu­mo kils­te­lė­jo ran­ką, tar­ si pri­si­deng­da­mas akis nuo jį apa­ ki­nu­sios švie­sos. Šis jo ju­de­sys įė­ jo į is­to­ri­ją – iki šių die­nų pa­na­šiai ati­duo­da pa­gar­bą vi­so pa­sau­lio ka­ riš­kiai. Šian­dien dau­ge­lio pa­sau­lio ša­ lių lai­vų įgu­los tik­rai ati­duo­tų pa­ gar­bą ir V.Paš­kaus­kui, jei pa­ma­ty­ tų jo ran­ko­mis su­kur­tus ste­buk­lus – gar­siau­sių pa­sau­lio lai­vų ma­žas ko­pi­jas, ku­rių kor­pu­suo­se ne­trūks­ ta nė vie­no varž­te­lio, vi­nu­tės, til­ te­lio, val­ties, bu­rės, vir­vės ta­ke­la­ že ar ki­tos smulk­me­nos.

Da­bi­ta: XVII a. sta­ty­tų lai­vų lai­va­ga­li

Pas­ta­tė lai­vą „Ti­ta­nic“

Vy­tau­tas pa­ts iš­grę­žė gar­sia­jam lai­ vui „Ti­ta­nic“ 600 an­gu­čių iliu­mi­ na­to­riams, su­dė­jo stik­lus ir iš lai­vo vi­daus prie kiek­vie­no iliu­mi­na­to­ riaus pri­tai­sė po vie­ną ma­žu­ly­ tį švie­sos dio­dą, kad at­ro­dy­tų, jog lai­ve de­ga švie­sa. Šio lai­vo sta­ty­to­jas paaiš­ki­no, kad kiek­vie­ną iliu­mi­na­to­riaus stik­ lą rei­kė­jo įdė­ti taip tiks­liai, kad pro jį į vi­dų ne­pa­tek­tų van­duo – juk vi­ si šio uni­ka­laus meist­ro lai­vai – o jų jau pa­sta­ty­ta pus­šim­tis – plau­kia.

Net ir jū­ro­je. Mat yra val­do­mi nuo­ to­li­niu bū­du.

Pra­ver­tė kruopš­tu­mas

Ran­kų dar­bo en­tu­zias­tas

V.Paš­kaus­ko ran­kų dar­bo ste­buk­ lus už­sie­nie­čiai ga­li pa­ma­ty­ti tik in­ter­ne­te, nes lai­vų sta­ty­to­jas ne­ tu­ri nei tin­ka­mo trans­por­to sa­vo kū­ri­niams ga­ben­ti, nei tiek at­lie­ ka­mų lė­šų, kad ga­lė­tų nu­vyk­ti su jais į tarp­tau­ti­nes ran­kų dar­bo lai­ vų pa­ro­das-kon­kur­sus, nors kvie­ ti­mų su­lau­kia iš vi­so pa­sau­lio.

Neu­ro­chi­ru­gui ne­rei­kia kon­kur­ sų, dip­lo­mų, me­da­lių – pa­ts ži­no, kad, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vo­je yra tik ke­li žmo­nės, ku­rie apie lai­vus iš­ ma­no tiek, kiek jis. „Da­bar žmo­nės tin­gi sa­vo ran­ ko­mis sta­ty­ti lai­vus – per­ka de­ta­lių rin­ki­nius ir dė­lio­ja iš jų lai­vus. Aš be­veik vi­sas de­ta­les ga­mi­nu pa­ts, nors, pa­vyz­džiui, ne­dro­žiu jū­ri­nin­ kų fi­gū­rė­lių, ne­lie­di­nu ma­žų pa­ tran­kė­lių – to­kių ir pa­na­šių da­ly­kų ga­li­ma nu­si­pirk­ti žais­lų par­duo­tu­ vė­je, už­si­sa­ky­ti pas ju­ve­ly­rą ar tie­ siog įsi­gy­ti iš už­sie­nio ga­min­to­jų, pa­siieš­ko­jus in­ter­ne­te. Vi­sa ki­ta – pra­de­dant me­di­niu lai­vo kor­pu­su ir bai­giant ka­mi­nais, rei­kia pa­ga­min­ ti sa­vo ran­ko­mis“, – kal­ba V.Paš­ kaus­kas.

Anot V.Paš­kaus­ko, mei­lė me­džiui atė­jo iš vai­kys­tės, kai ma­ma, išei­ da­ma su rei­ka­lais, pa­lik­da­vo jį vie­ ną su me­džio ga­ba­liu­kais, plak­tu­ku ir vi­nu­tė­mis. Dar po ke­le­rių me­tų iki­mo­kyk­li­nu­kas Vy­tu­kas pra­dė­jo sa­vo ran­ko­mis ga­min­ti lai­vų, sto­ vė­ju­sių Kau­no žie­mos uos­te, ma­ žas ko­pi­jas. „Lai­vus ga­min­da­vau pa­gal vy­ res­nio bro­lio par­si­neš­tus iš uos­to pie­ši­nius. Šis ne­pap­ras­to kruopš­ tu­mo rei­ka­lau­jan­tis už­siė­mi­ mas man taip pa­ti­ko, kad mo­kyk­lo­je sa­vo ran­ko­ mis pa­ga­mi­nau es­ kad­ri­nį mi­ni­nin­ką – grei­tą ka­ri­nį lai­vą. Be­je, jį iš­sau­go­jau iki da­bar, žiū­ rė­da­mas į jį ne­tu­ riu sa­vo

Pa­kar­tos: V.Paš­kaus­kas da­bar sta­to „

19

šeštadienis, birželio 2, 2012

aukštyn žemyn

r­gas, pa­me­tęs gal­vą dėl lai­vų

Spren­di­mas: bu­res siu­vo pa­ts lai­vo mo­de­lio sta­ty­to­jas,

o štai jū­ri­nin­ko fi­gū­rė­lę pir­ko.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Dau­ge­ lio pa­sau­ lio ša­lių lai­vų įgu­ los ati­duo­ tų pa­gar­ bą V.Paš­ kaus­kui, jei pa­ma­ ty­tų jo ran­ko­mis su­kur­tus ste­buk­lus.

nio lei­di­niuo­se ra­šo­ma, kad „jū­rų lor­das“ ne­ti­kė­tai su­pleš­kė­jo ug­ ny­je, 1697 m. kaž­kam pa­li­kus lai­ ve neuž­ge­sin­tą žva­kę. Įdo­mu, kaip at­ro­dė vie­nas iš tri­ jų Kris­tu­po Ko­lum­bo lai­vų, ku­riais jis iš­plau­kė į pir­mą­ją sa­vo ke­lio­ nę (1492–1493 m.) iš Is­pa­ni­jos per At­lan­tą į ne­ži­no­mus kraš­tus? „San­ta Ma­ria“ – taip va­di­no­ si vie­nas iš tri­jų eks­pe­di­ci­jos lai­vų – pui­kuo­ja­si V.Paš­kaus­ko na­muo­ se. K.Ko­lum­bo lai­vu V.Paš­kaus­ kas, ma­tyt, su­si­do­mė­jo neat­si­tik­ ti­nai, nes šio gar­siau­sio pa­sau­lio jū­ri­nin­ko gys­lo­mis te­kė­jo ir lie­tu­ viš­ko krau­jo – jo se­ne­lė So­fi­ja Al­ šė­niš­kė Jo­gai­lie­nė bu­vo ket­vir­to­ji Jo­gai­los žmo­na. „Ca­lip­so“ pa­slap­tis

iai pui­ka­vo­si pra­ban­gia puo­šy­ba.

Per­las: Ka­ro­lio I lai­vas bu­vo va­di­na­mas jū­rų lor­du.

dar­bui jo­kių prie­kaiš­tų“, – kal­bė­jo iš­ki­liau­sias lai­vų mo­de­lių sta­ty­to­ jas Lie­tu­vo­je.

Ma­tyt, kruopš­tu­mo rei­ka­lau­jan­ tis lais­va­lai­kio už­siė­mi­mas pa­stū­ mė­jo V.Paš­kaus­ką pa­si­rink­ti ir gy­ dy­to­jo neu­ro­chi­rur­go spe­cia­ly­bę.

Jo­kia pa­slap­tis, kad so­viet­me­čiu gy­dy­to­jai neu­ro­chi­rur­gai pa­tys ga­ min­da­vo­si per ope­ra­ci­jas rei­ka­lin­ gus, pa­vyz­džiui, elekt­ro­dus, ku­rie bu­vo nau­do­ja­mi epi­lep­si­jai gy­dy­ti chi­rur­gi­niu bū­du. O ga­mi­nant to­ kius elekt­ro­dus rei­kė­jo ne­pap­ras­to kruopš­tu­mo. Kaip ir sta­tant lai­vus.

Mo­de­lių ne­par­duoda

„Vis­ką da­rau la­bai tiks­liai. Jei tek­tų da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nė­je sa­vo ran­ ko­mis pa­sta­ty­tų lai­vų pa­ro­do­jekon­kur­se, tai ko­mi­si­ja pa­tik­rin­tų

vi­są lai­vą mi­li­met­ras po mi­li­met­ro ieš­ko­da­ma ne­tiks­lu­mų“, – aiš­ki­no lai­vų sta­ty­to­jas, ku­rio ran­kų dar­bo ste­buk­lus no­rė­tų įsi­gy­ti ne vie­nas Lie­tu­vos ar už­sie­nio ko­lek­ci­nin­kas, ta­čiau Vy­tau­tas sa­vo lai­vų nepar­ duoda nė už jo­kius pi­ni­gus. „Esu pa­do­va­no­jęs vie­nam nor­ ve­gui la­bai bran­gų sa­vo kū­ri­nį – Ru­si­jos ka­ri­nį lai­vą „Tse­sa­re­vich“.

Tai Ru­si­jos ca­ro Ni­ko­la­jaus II už­ sa­ky­mu 1901 m. Pran­cū­zi­jo­je pa­ sta­ty­tas ka­ro lai­vas, skir­tas Ru­si­jos sos­to įpė­di­niui ir to­dėl taip pa­va­ din­tas. Šis lai­vas da­ly­va­vo Rusijos– Japonijos ka­re, bu­vo vie­nas ge­riau­ siai šar­vuo­tų ka­ri­nių lai­vų Ru­si­jos lai­vy­ne. Po Spa­lio re­vo­liu­ci­jos jo var­das bu­vo pa­keis­tas, o 1924 m. jis iš­ke­lia­vo į me­ta­lo lau­žą“, – trum­ pai lai­vo is­to­ri­ją pri­sta­tė V.Paš­ kaus­kas, da­bar mė­gi­nan­tis vėl pa­ sta­ty­ti nau­ją „Tse­sa­re­vich“.

Ke­ti­ni­mo rim­tu­mą pa­tvir­ti­na įsi­gy­tos ne­di­de­lės me­ta­lo te­ki­ni­ mo stak­lės. Be­je, jo kū­ry­bi­nę la­ bo­ra­to­ri­ją, ku­rio­je gims­ta lai­vai, sau­go ga­lin­gas vo­kie­čių avi­ga­nis, gy­ve­nan­tis to­je pa­čio­je pa­tal­po­je.

K.Ko­lum­bo lai­vas

Iš pus­šim­čio Vy­tau­to su­kur­tų lai­ vų (kai ku­rių jų il­gis sie­kia 1,5 m ir dau­giau), pra­ban­gia puo­šy­ba iš­

„Tse­sa­re­vich“, ku­rio pirm­ta­kas kaip do­va­na iš­ke­lia­vo į Nor­ve­gi­ją.

si­ski­ria Jo di­de­ny­bės Ang­li­jos ka­ ra­liaus Ka­ro­lio I lai­vas, pa­sta­ty­tas 1637 m. Tai bu­vo tik­ras ka­rū­nos per­las, ku­rio lai­va­ga­lis (anuo­met jis bu­vo va­di­na­mas lai­vo sta­ty­to­jo veid­ro­džiu) bu­vo iš­puoš­tas auk­si­ niais or­na­men­tais, o pro bor­tuo­se pa­da­ry­tas an­gas ky­šo­jo net 102 iš bron­zos lie­tos pa­tran­kos – tuo me­ tu pa­sau­ly­je šis lai­vas bu­vo la­biau­ siai gink­luo­tas „jū­rų lor­das“. Šio lai­vo ko­pi­jo­je esan­čios pa­ tran­kos iš tie­sų šau­do – tam pa­si­ tar­nau­ja spe­cia­lus mi­ši­nys. Už­sie­

Vie­nas ai­rių mi­li­jo­nie­rius 1950 m. nu­pir­ko lai­vą „Ca­lip­so“ ir už sim­ bo­li­nę kai­ną (1 fran­ką per me­tus) iš­nuo­mo­jo jį jū­ros ty­ri­nė­to­jui Ža­kui Kus­to, pa­pra­šęs neiš­duo­ti me­ce­na­ to pa­var­dės (mi­li­jo­nie­riaus pa­var­ dė bu­vo at­skleis­ta tik po Ž.Kus­to mir­ties).

Ty­ri­nė­to­jas lai­vą per­da­rė į eks­ pe­di­ci­nį – „Ca­lip­so“ tu­rė­jo mo­ der­nią įran­gą, įskai­čiuo­jant ir du pa­ties Ž.Kus­to su­kur­tus ma­žus po­ van­de­ni­nius lai­vus. Ant de­nio sto­ vė­jo ma­lūns­par­nis ir ba­tis­ka­fas.

Vi­są šią mi­nė­tą ir ne­mi­nė­tą įran­ gą, ka­ju­tę, įreng­tą tri­mis met­rais že­miau va­ter­li­ni­jos, ga­li­ma pa­ma­ ty­ti V.Paš­kaus­ko ran­ko­mis pa­sta­ ty­ta­me „Ca­lip­so“.

Neu­ro­chi­rur­gas pri­mi­nė, kad kiek­vie­no lai­vo dug­ne yra tam tik­ ras kie­kis švi­no, kad lai­vas tvir­tai sto­vė­tų ant van­dens. „Kai gar­su­sis šve­dų lai­vas „Wa­ sa“ („Va­za“), 1628 m. pa­sta­ty­tas pa­gal šios ša­lies ka­ra­liaus brė­ži­ nius, nu­leis­tas į van­de­nį tuoj pat ap­vir­to ir nu­sken­do, tai by­lo­ja tik vie­na – ka­ra­lius blo­gai ap­skai­čia­ vo lai­vo svo­rio cent­rą ir jo grimz­ lę. Maž­daug po 300 me­tų šve­dai tą lai­vą iš­kė­lė, res­tau­ra­vo ir da­bar

ja­me vei­kia mu­zie­jus“, – pa­sa­ko­jo apie sa­vo ran­kų dar­bo lai­vą „Wa­sa“ V.Paš­kaus­kas.

Lie­tu­viš­kas var­das

Vy­tau­to is­to­ri­nių lai­vų ko­lek­ci­jo­ je sun­ku iš­skir­ti ku­rį vie­ną – vi­si uni­ka­lūs. Štai 1870 m. pa­sta­ty­tas ir Mi­si­si­pe plau­kio­jęs krui­zi­nis ga­ri­ nis lai­vas „Mis­sis­sip­pi“. Jo mo­de­ lis, nu­leis­tas ant van­dens, leng­vai plau­kia va­ro­mas ga­ru – iš ka­mi­ nų rūks­ta dū­mai, su­ka­si lai­va­ga­ly­ je įtai­sy­ti ra­tai, o lai­vo vi­du­je, ku­rio iš­tai­gai ga­lė­jo pri­lyg­ti tik „Ti­ta­nic“, de­ga švie­sos.

Uni­ka­lio­je V.Paš­kaus­ko ko­lek­ ci­jo­je yra ir lie­tu­viš­kai pa­va­din­tas lai­vas. Tai fre­ga­ta (taip va­di­na­mi ka­ro lai­vai – nuo irk­li­nių ir bu­ri­ nių iki šar­vuo­čių, so­li­džių plie­ni­ nių mil­ži­nų) F11 „Že­mai­tis“. Ši fre­ga­ta į mū­sų ša­lies van­de­nis pa­te­ko so­viet­me­čiu ir bu­vo skir­ta ap­tik­ti, sek­ti ir su­nai­kin­ti prie­šo po­van­de­ni­nius lai­vus. Tad ji bu­vo gink­luo­ta ne tik ar­ti­le­ri­jos su­po­ rin­tais pa­būk­lais, ze­ni­ti­niais-ra­ ke­ti­niais komp­lek­sais, gi­lu­mi­nė­mis bom­bo­mis ir ki­ta pa­na­šia gink­luo­te – lai­ve bu­vo įreng­tos ga­lin­gos ra­ dio­lo­ka­ci­nės sto­tys.

Kai Lie­tu­va ta­po ne­prik­lau­so­ma, nu­si­pir­ko šį lai­vą ir įren­gė jį pa­gal NA­TO rei­ka­la­vi­mus, o 2008 m. nu­ ra­šė.

Nep­riė­mė į lai­vy­ną

Anot V.Paš­kaus­ko, kai so­viet­me­ čiu jis, jau­nas neu­ro­chi­rur­gas, no­ rė­jo įsi­dar­bin­ti gy­dy­to­ju ku­ria­me nors SSRS ka­ri­nia­me lai­ve, pri­si­ švar­ta­vu­sia­me Ka­li­ning­ra­de, jam bu­vo ka­te­go­riš­kai pa­sa­ky­ta „ne“.

Apie tar­ny­bą to­kiuo­se lai­vuo­se lie­ tu­viai ne­ga­lė­jo nė sva­jo­ti.

Nie­kas ne­ga­lė­jo už­draus­ti Vy­tau­ tui tik­rus lai­vus iš­keis­ti į pa­ga­min­tus sa­vo ran­ko­mis. Jam pa­vy­ko kom­pen­ suo­ti mei­lę jū­rai ir lai­vams, sta­tant juos sa­vo na­muo­se, pluk­dant tik­ro­je jū­ro­je ir su­si­lau­kiant at­sa­ko iš to­kius lai­vus nuo­šir­džiai my­lin­čių šir­džių.

20

šeštadienis, birželio 2, 2012

aukštyn žemyn

Prieš ato­sto­gas Tur­ki­jo­je pra­ve Kait­ri sau­lė, šil­ta jū­ra, pui­kus mais­tas poil­siau­jant Tur­ki­jo­je – ga­ran­tuo­ti. Kant­ ry­bė ir ge­bė­ji­mas de­rė­tis pri­klau­so nuo jū­sų pa­ties.

Lai­ma Že­mu­lie­nė Ke­me­ras (Tur­k i­ja)

Mo­te­rų že­mė – bran­ges­nė

Ne­ma­žai lie­tu­vių trau­kia poil­siau­ti į Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­se įsi­ kū­ru­sius Tur­ki­jos ku­ror­tus. Vie­ni ren­ka­si triukš­min­gą­sias An­ta­li­ją ir Ala­ni­ją, ki­ti – ra­mes­nius Ke­me­ ro, Be­le­ko mies­te­lius. At­vy­kęs po dve­jų tre­jų me­tų ten vi­sa­da ra­si ką nors nau­ja – vie­ti­niai pa­si­sten­gia dėl tu­ris­tų.

Mū­sų kom­pa­ni­ja įsi­kū­rė Ke­me­ re, Tau­ro kal­nų pa­pė­dė­je. Gi­dai pa­sa­ko­jo, kad prieš 25–30 me­tų Ke­me­ras bu­vo pa­pras­tas ne­di­de­ lis kai­me­lis, o dar ke­lio­li­ka me­ tų anks­čiau į jį ne­bu­vo net ke­lio – su­si­siek­da­vo jū­ra.

Prie jū­ros esan­čios Ke­me­ro že­ mės – mo­te­rų. Kaž­ka­da tė­vai tas ne­der­lin­gas, ak­me­nuo­tas že­mes už­ra­šy­da­vo duk­te­rims. Esą šios jau nuo 8–9-erių me­tų pa­la­pi­nė­se aus ki­li­mus, plo­nais pirš­te­liais juo­ se rai­tys gra­žiau­sius raš­tus ir žiū­ rės į jū­rą. O sū­nums skir­da­vo daug der­lin­ges­nes že­mes ar­čiau kal­nų.

Sū­nūs dirbs že­mę, au­gins ir kirs miš­ką, nes jiems rei­kės iš­mai­tin­ ti šei­mą.

Vis­kas ap­si­ver­tė aukš­tyn ko­jo­ mis prieš ke­lis de­šimt­me­čius, kai tur­kai užuo­dė pa­jū­rio že­mė­se at­si­ ver­siant tu­riz­mo gys­lą. Se­sers že­ mė ta­po ke­lio­li­ka, net ke­lias­de­šimt kar­tų bran­ges­nė už bro­lio. „Vy­rai nie­ka­da ne­pri­pa­žins, kad Ke­me­ro vieš­bu­čiai sto­vi ant mo­te­ rų že­mių, – pa­sa­ko­jo gi­das Ra­mi­ nas. – Tos mo­te­rys, jų šei­mos – la­ bai tur­tin­gos, jos gy­ve­na mies­te­lio pa­kraš­čiuo­se. Vie­nos sa­vo že­mes pa­do­va­no­jo sū­nums, ku­rie čia pra­ dė­jo tu­riz­mo vers­lą, ki­tos su vy­rais tai val­do pa­čios.“

Iš jū­ros – į dan­gų

Į Tau­ro kal­nų Tah­ta­li kal­no vir­šu­ kal­nę, esan­čią 2 365 m virš jū­ros ly­ gio, už­ke­lia ne­to­li Ke­me­ro įreng­tas mo­der­nus fu­ni­ku­lie­rius, ku­riuo tur­kai la­bai di­džiuo­ja­si. 4 350 m il­ gio ly­nų ke­lias „Olim­pas“ – vie­nas di­džiau­sių pa­sau­ly­je. Juo­kau­ja­ma, kad šiuo ly­nų ke­liu iš jū­ros ky­la­ma tie­siai į dan­gų.

Jei esa­te toks drą­sus kaip De­da­ las, nuo kal­no vir­šū­nės ga­li­te leis­tis pa­ras­par­niu ir links­mai sau skrai­ dy­ti virš kal­nų ir mies­te­lių.

Po šios eks­kur­si­jos pie­tau­ti va­ žia­vo­me į Ulu­pi­naro par­ką. Res­ to­ra­nas ypa­tin­gas – įkur­tas ant upe­lio. Pa­žiū­rė­si į vie­ną pu­sę – nuo ak­me­nų kren­ta kriok­liai, į ki­ tą – ba­sei­nė­liai, ku­riuo­se knibž­da upė­ta­kiai.

Poil­siau­jant Tur­ki­jo­ je neap­si­lan­ky­ti tur­ kiš­ko­je pir­ty­je – tas pa­ts, kaip būti Ro­ mo­je ir ne­pa­ma­ty­ti po­pie­žiaus.

Ant upe­lio įreng­tos plat­for­mos su sta­le­liais ir suo­lais at­ro­do lyg pri­va­čios me­nės. Įei­da­mas į me­nę pri­va­lai nu­siau­ti ba­tus ir tik ta­da pa­to­giai su­si­ran­gy­ti ant tur­kiš­ko ki­li­mo. Pag­rin­di­nis res­to­ra­no pa­ tie­ka­las – kep­tas upė­ta­kis. Žūk­lės mė­gė­jams siū­lo­ma at­ski­ ra eks­kur­si­ja pa­mė­gin­ti lai­mę šia­ me upe­ly­je.

Ka­lė­dų Se­ne­lio gim­ti­nė

Ke­me­re ir jo apy­lin­kė­se įsi­kū­ rę poil­siau­to­jai pa­pras­tai ap­lan­ ko ne­to­li esan­čius Dem­rės ir My­ ros mies­te­lius. My­ra bu­vo vie­nas iš še­šių svar­biau­sių is­to­ri­nės Li­ ki­jos mies­tų. Ja­me ga­li­ma pa­ma­ ty­ti uo­lo­se iš­kirs­tus ka­pus, ku­rie – it ma­ži na­me­liai su lau­ko du­ri­mis.

Kuo žmo­gus bu­vo tur­tin­ges­nis, tuo aukš­čiau ir ar­čiau Die­vo jam iš­kirs­ da­vo ka­pą. Vi­sai ša­lia ka­pi­nių – ge­ rai iš­si­lai­kęs an­ti­ki­nis grai­kų ir ro­ mė­nų teat­ras.

Ne­to­lie­se – Dem­rės mies­te­lis, ku­ria­me tu­ris­tai lan­ko vys­ku­po – Šv.Ni­ko­la­jaus (dar va­di­na­mo San­ ta Klau­su, Ka­lė­dų Se­ne­liu) baž­ny­ čią. Šv.Ni­ko­la­jus gy­ve­no ir dir­bo Dem­rė­je, Bi­zan­ti­jos lai­kais jis bu­ vo ži­no­mas kaip vai­kų, varg­šų ir jū­rei­vių glo­bė­jas. Jis bu­vo pa­lai­ do­tas to­je baž­ny­čio­je, ta­čiau šiuos lai­kus pa­sie­kė tik šven­to­jo sar­ko­ fa­gas. Jo pa­lai­kai XI a. bu­vo iš­ga­ ben­ti į Ita­li­ją ir il­si­si vie­no­je Ba­rio baž­ny­čių.

Res­to­ra­nas: tu­ris­tai mėgs­ta at­si­gau­ti ir pa­si­stip­rin­ti Ulu­pi­naro par­ko res­to­ra­ne. Įei­da­mas į at­ski­rą me­nę pri­va­l

Kva­pą gniau­žian­tį įspū­dį da­ ro uo­lo­je iš­kal­ti laip­tai, ve­dan­tys tie­siai į jū­rą. Lan­gai, žvel­gian­tys į dan­gų (ar jū­rą) iš tūks­tant­me­čius skai­čiuo­jan­čios na­mo sie­nos. Prieš dau­ge­lį me­tų nu­griau­dė­jęs že­mės dre­bė­ji­mas sa­lo­je įsi­kū­ru­sį Ke­ko­ vos mies­tą nu­gramz­di­no į Vi­dur­ že­mio jū­ros dug­ną. „Tik ge­rai įsi­žiū­rė­kit, – į mik­ro­ fo­ną rė­kia gi­das. – Van­de­ny­je pa­ ma­ty­si­te nu­sken­du­sio mies­to griu­ vė­sių, am­fo­rų“.

Iš Ke­me­ro jach­ta pa­to­gu pa­siek­ ti ir ki­tus se­no­sios Li­ki­jos vals­ty­bės mies­tus – Fa­se­lį ir Olim­pą.

Fa­se­lį VII a. pr. Kr. įkū­rė Ro­do sa­ los gy­ven­to­jai, ta­da jis bu­vo svar­ bus pre­ky­bos mies­tas. Olim­pas bu­ vo įkur­tas vė­liau – III a. pr. Kr. Iki ro­mė­nų pa­si­ro­dy­mo šio­se vie­to­ vė­se jis bu­vo pui­ki pi­ra­tų užuo­vė­ ja. Olim­pą, kaip ir Ke­ko­vą, su­grio­vė že­mės dre­bė­ji­mas. Šių mies­tų te­ri­ to­ri­jo­se iš­li­ko An­ti­kos lai­kų ant­ka­ pių ir sar­ko­fa­gų, ba­zi­li­kos, ro­mė­nų teat­rų ir ter­mų, ak­ve­du­kų, im­pe­ra­ to­riaus Ad­ria­no var­tų griu­vė­sių.

Mies­tas nu­gar­mė­jo į jū­rą

Vieš­bu­tis: kai ku­riems eu­ro­pie­

čiams per ato­sto­gas patinka gy­ ven­ti jach­to­se.

Ap­žiū­rė­jus šias įžy­my­bes, pa­to­gu sės­ti į jach­tą ir leis­tis iki Ke­ko­vos sa­los, ku­rio­je bu­vo įsi­kū­ręs is­to­ri­ nės Li­ki­jos mies­tas.

Pas­lau­gas siū­lo ir ru­sės

Poil­siau­to­jams siū­lo­ma tiek daug eks­kur­si­jų ir pra­mo­gų, kad tik­rai sun­ku iš­si­rink­ti. Vie­na jų – šo­kio

spek­tak­liai, ku­riuos tru­pė „Ana­ to­li­jos ug­nys“ ro­do ne­to­li An­ta­li­ jos esan­čia­me As­pen­dos mies­te­lio lau­ko teat­re. Tai įspū­din­gas pa­sa­ ko­ji­mas ry­tie­tiš­kų šo­kių ir plas­ti­ kos kal­ba apie Cent­ri­nės Ana­to­li­ jos is­to­ri­ją.

Poil­siau­jant Tur­ki­jo­je neap­si­ lan­ky­ti tur­kiš­ko­je pir­ty­je (ha­ma­ me) – tas pa­ts, kaip būti Ro­mo­je ir ne­pa­ma­ty­ti po­pie­žiaus. Pa­jū­rio ku­ror­tuo­se sklan­do gan­das, kad ge­riau­si ha­ma­mai – Ke­me­re.

Pir­mas įspū­dis toks: pir­ty­je dau­ giau dar­buo­to­jų nei klien­tų. Re­gis, vis­ką sten­gie­si da­ry­ti lė­tai – len­ di po van­dens čiau­pu, pa­skui su­ ki į sau­ną, ta­da – vėl po van­dens čiau­pu, pa­skui mėgaujiesi ga­ri­nė­je pir­ty­je, trau­ki į sa­ve ma­lo­nius pu­ šų, mė­tų kva­pus.

Nuš­veis­tas, iš­mui­lin­tas, nu­plau­ tas vi­su ūgiu iš­si­tie­si ant čiu­ži­nio, kad ha­ma­mo dar­buo­to­ja ant vei­do už­tep­tų pur­vo kau­kę. Vos tik čia dir­ban­ti ru­sė ją už­te­pa, kaip­mat pri­si­sta­to ki­ta ru­sė ir siū­lo pe­di­kiū­ rą ir ma­ni­kiū­rą už eu­rus ar­ba JAV do­le­rius. Jei pa­si­rink­si abi pro­ce­ dū­ras, pa­da­ry­sian­ti nuo­lai­dą, o jei ne­pa­si­rink­si nė vie­nos, iš­gir­si: „Tai ne­gi tau gai­la 20 do­le­rių už pe­di­ kiū­rą?“

Kai­nos kei­čia­si kaip oras

Tur­ki­jo­je pra­mo­gos, eks­kur­si­jos kai­nuo­ja ne­ma­žus pi­ni­gus. At­sis­ kai­ty­ti ga­li­ma įvai­riai: tur­kiš­ko­ mis ly­ro­mis, eu­rais, JAV do­le­riais.

Ger­ti tur­kiš­ką ka­vą, švie­žias apel­ si­nų sul­tis ar tur­ge­ly­je pirk­ti mė­ ly­ną stik­li­nę akį, ap­sau­gan­čią nuo blo­gio ir nu­žiū­rė­ji­mo, la­biau ap­si­ mo­ka už tur­kiš­kas ly­ras.

Kiek kas kai­nuo­ja Tur­ki­jo­je? Tai tiks­ liai ži­no tik Ala­chas, jei jis to­se že­mė­se įtei­si­no pre­ky­bą.

Vis dėl­to kiek kas kai­nuo­ja Tur­ ki­jo­je? Tai tiks­liai ži­no tik Ala­ chas, jei jis to­se že­mė­se įtei­si­no pre­ky­bą. To­dėl vos at­vy­kus poil­ siau­ti ge­riau­sia iš­siaiš­kin­ti, ko no­ri, ką pirk­si ir kiek iš­si­keis­ ti ly­r ų. Jei ne­s i­d e­r ė­s i, tur­ kas įsi­žeis, nes ne­no­ri su juo bend­rau­ti. Jei de­rė­sies įžū­liai ir stip­riai nu­mu­ši kai­ną, tur­kas bus ne­pa­ten­kin­tas, – jo pre­kės ne­ver­ti­ni.

21

šeštadienis, birželio 2, 2012

aukštyn žemyn

vers­tų de­ry­bų me­no pa­mo­kos Tu­riz­mo skai­čiai – įspū­din­gi Pie­tų An­ta­li­jos tu­riz­mo plėt­ros ir

inf­rast­ruk­tū­ros val­dy­mo są­jun­gos (GA­TAB) tu­riz­mo plėt­ros ir ska­ti­ni­ mo va­dy­bi­nin­kas Ay­di­nas Ay­tu­ gas pa­pa­sa­ko­jo, kad Tur­ki­jo­je po­ pu­lia­riau­si tie vieš­bu­čiai, ku­riuo­se siū­lo­ma poil­sio for­ma „vis­kas įskai­ čiuo­ta“.

Per 2011 m. poil­sio se­zo­ną An­ta­li­

jos re­gio­ne il­sė­jo­si 31 mln. tu­ris­tų.

Anks­čiau dau­giau­sia bū­da­vo vo­

kie­čių, pa­sta­ruo­ju me­tu – ru­sų.

Ke­me­re, ku­ria­me yra 19 tūkst. gy­

ven­to­jų, per se­zo­ną il­si­si 3 mln. tu­ ris­tų. Juos ap­tar­nau­ja 250 tūkst. per­ so­na­lo dar­buo­to­jų. Per se­zo­ną iš tu­ riz­mo Ke­me­ras už­dir­ba 3 mlrd. JAV do­le­rių.

Ekst­re­ma­lu: nuo Tah­ta­li kal­no vir­šu­kal­nės ga­li­ma leis­tis pa­ras­par­niu.

­lai nu­siau­ti ba­tus.

Lai­mos Že­mu­lie­nės nuo­tr.

At­gai­va: tur­kiš­ko­je pir­ty­je at­si­gau­na ne tik kū­nas, bet ir sie­la.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

To­kia pat tur­kiš­kų sal­ dė­sių – lu­ku­mo – dė­že­ lė įvai­rio­se par­duo­tu­vė­se kai­nuo­ja skir­tin­gai. Vis dėl­ to par­duo­tu­vė­je ji kai­nuo­ ja apie 10 tur­kiš­kų ly­rų, o An­ta­li­jos oro uos­te – 10 eu­rų. Oro uos­ te vis­kas pa­si­ro­dė la­bai bran­gu.

Be­veik kiek­ vie­nas tur­kų pre­ kiau­to­jas kal­ba ne tik ang­liš­kai, bet ir ru­siš­kai, o daž­ nas ke­me­rie­tis mo­ ka net po ke­lis lie­tu­ viš­kus žo­džius.

Ka­pi­nės: My­ra bu­vo vie­nas iš še­šių svar­biau­sių is­to­ri­nės Li­ki­jos mies­tų. Uo­lo­se iš­kirs­ti ka­pai – it na­me­liai

su lau­ko du­ri­mis. Kuo žmo­gus bu­vo tur­tin­ges­nis, tuo aukš­čiau ir ar­čiau Die­vo jam iš­kirs­da­vo ka­pą.

22 2

šeštaDIENIS, birželio 2, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai ���������������������������������� 22 Paslaugos � ����������������������������������������� 22, 23 Parduoda ������������������������������������������ 23, 24 Perka � ������������������������������������������������������������ 24 Įvairūs �������������������������������������������������� 24, 26 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 26 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 26 Kviečia ������������������������������������������������ 24, 25 Kviečia mokytis ���������������������������������� 24 Informuoja ���������������������������������������������� 26

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ieško darbuotojo viešųjų pirkimų specialisto pareigoms užimti. Reikalavimai: aukštasis išsilavinimas (teisinis privalumas), LR teisės aktų, reglamentuojančių viešuosius pirkimus, išmanymas, mokėjimas sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu, išmanyti raštvedybos ir teisės aktų rengimo taisykles, mokėti dirbti įvairiomis kompiuterinėmis programomis, užsienio kalbos mokėjimas.

Privalumai: darbo komandoje įgūdžiai, organizacinio darbo patirtis, darbo patirtis organizuojant viešuosius pirkimus. Gyvenimo aprašymą siųsti iki birželio 15 d. e. paštu zivile.bagdonaite@lsmuni.lt. Tel. (8 37) 372 170.

DARBo skelbimai

967373

Reikalingas vairuotojas, turintis C kategorijos pažymėjimą ir patirties. Darbas Lietuvoje (išvežioti produkciją po parduotuves). Tel. 8 656 99 307.

Siūlo darbą

966532

AB „Atrama” priims dirbti suvirintoją elektra ir pusautomačiu, šaltkalvį. Atlyginimas sutartinis. Tel. 362 438, 8 610 10 469.

Reklamos gamybos įmonė ieško dizainerio (-ės)-maketuotojo (-os), vadybininko (-ės) ir reklamos gamybos darbuotojo. Patirtis – privalumas. Gyvenimo aprašymą siųsti info@admarkmaster.lt. Tel. (8 37) 454 772.

AB „Ekra“ reikalingas nestandartinių metalo konstrukcijų gamybos cecho konstruktorius. Kreiptis Ateities pl. 30C, Kaune. Tel. (8 37) 373 298, 350 155.

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.

AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, pakuotojus, baldų apmušėjus, stalius, stalius-staklininkus. Darbas nuolatinis. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel.

(8 37) 341 768.

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

966152

967709

965699

AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti technologą, turintį darbo patirties baldų gamyboje. Darbo pobūdis – naujų gaminių ir technologijų diegimas, darbuotojų atliekamo darbo priežiūra. CV siųsti dalia.vaitkuniene@kaunobaldai.lt. Pasiteirauti tel. (8 37) 341 768.

966037

AB „Lytagra“ dirbti Kaune ieško revizorės-analitikės. Darbo aprašymas: ataskaitų ruošimas ir analizė, filialų lankymas, inventorizacijų atlikimas, prekių skaičiavimas. Reikalavimai: aukštasis, aukštesnysis išsilavinimas (pageidautina vadybos, ekonomikos, apskaitos srityje), geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, analitinis mąstymas, nuovokumas, atsakingumas, gebėjimas dirbti savarankiškai, darbas Navision programa būtų privalumas. CV siųsti e. paštu l.stanciauskiene@lytagra.lt. Tel. 8 614 49 364, (8 37) 405 440.

967484

Baldų gamybos įmonei reikalingi: metalo pjovimo lazeriu operatorius ir suvirintojas (argonu) turintys patirties. Tel. 8 699 65 740.

966922

963700

964992

Sezoniniai darbai jaunimui Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, kambarinėms, Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje (be vokiečių k.) – motelių valytojoms. Olandijoje – mėsos, žuvies fabrikuose. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic.

Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.

963452

Siūlome darbą šaltkalviui-suvirintojui. Atlyginimas už atliktą darbą. Tel. 8 600 04 449.

967622

Siūlome darbą tolimųjų reisų vairuotojams.

Garantuojame: laiku mokamą atlyginimą, socialines garantijas, geras darbo sąlygas, tvarkingas transporto priemones. Reikalavimai: CE kategorijos vairuotojo pažymėjimas, vairuotojo darbo patirtis, gera reputacija. Tel. 8 687 44 501.

968509

967607

Besiplečiančiai įmonei, gaminančiai eksportui, reikalingi: kvalifikuoti baldų apmušėjai; siuvėjai, mokantys siūti odą, baldinius audinius; gaminių pakuotojas. Tel. 8 614 02 417.

Siūlome darbą TRANSPORTO VADYBININKUI. Mokėti anglų kalbą. CV siųsti gintas@gerada.lt; tel. 8 620 77 579.

965791

Ieškomi motyvuoti ir atsakingi įmonės plėtros vadybininkai visoje Lietuvoje. Darbas valiutų prekybos srityje. Suteikiame mokymus. Tel. 8 699 93 020, Vilnius.

966596

Kaune reikalingas automobilių meistras. Būtina patirtis. Atlyginimas nuo 1800 Lt. Tel. 8 683 37 226, e. paštas servisas@remdetra.lt.

965613

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

964091

Reikalingas pagalbinis miško darbuotojas.

Suteikiamas nemokamas gyvenamasis plotas. Gali būti su šeima. Darbas Jonavos r., Užusaliuose. Tel. 8 686 30 214.

963480

Siūlome prekiauti vokiškais skalbikliais. Tel. 8 679 10 283.

963601

Statybų įmonė ieško patyrusių ir savo amatą išmanančių mūrininkų, pagalbinių darbininkų ir komunikacijų klojimo specialistų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com.

964736

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi mechanikas, vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą būtina). Tel. 210 777.

957914

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (E kategorija), geras atlyginimas. Tel. 8 620 77 579.

962780

Reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas dirbti kadencijomis po Vakarų Europą. Būtina darbo patirtis. Tel. 8 630 22 277.

Transporto įmonei reikalingas transporto vadybininkas (-ė), turintis patirties. CV siųsti rivaisa@mail.lt. Tel. 8 687 45 405. Konfidencialumą garantuojame.

966572

962470

967961

Trikotažo įmonei reikalingos siuvėjos (-ai), narstytojos (-ai). Darbas viena pamaina.

Siūlome visas socialines garantijas. Kreiptis Kėdainių g. 4, tel. (8 37) 361 872, 8 610 39 195.

963978

UAB „Genlinsta“, užsiimanti vamzdynų montavimu, plečia savo veiklą ir ieško santechnikos montuotojų. Taip pat suvirintojo dirbti su suvirinimo argonu aparatu. Tel. 8 686 70 513, e. paštas vidasg@girsas.lt.

966290

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje ir Kaune reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

965554

UAB „IRDAIVA” reikalingi mūrininkai dirbti Vilniuje ir Kaune. Tel. 8 659 38 414, 8 659 38 437, 8 659 38 480.

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento, išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

964963

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

927439

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

962342

Statybos, remonto

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas.

S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

953835

962196

UAB AINAVA reikalingi valytojai brigadoje.

Mėnesio alga 1000–1500 Lt. Tel. 8 616 49 539, Kaunas.

966283

Užsienio kapitalo įmonių grupė, teikianti visapusiškas logistikos paslaugas, plečia savo veiklą ir šiuo metu ieško sandėlio darbuotojų dirbti Garliavoje 5 dienas per savaitę, slankiuoju grafiku. Darbo pobūdis: prekių rinkimas, jų išdėstymas į jiems skirtas vietas. Darbas sandėlyje –18 C temp. Aprūpiname šiltais darbo rūbais ir avalyne. Vasaros sezono metu gali dirbti studentai. Teirautis dėl darbo vietos tel. 8 620 67 202 arba 8 612 14 978 darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

960808

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

960492

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

958611

Autoservisas „Pilotas“ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.

956444

Kokybiškai montuojame itališką automobilių dujų įrangą. Teikiame informaciją įrangos eksploatavimo klausimais.

Suteikiame 3 m. garantiją. Tel. 8 600 02 722.

Paslaugos Medikų „Biofirst“ klinikoje konsultuoja ir gydo gyd. CHIRURGAS, natūralios med. specialistas, homotoksikologas ALVIDAS DIDŽIULIS. Organizmo atstatymas po operacijų, virškinamojo trakto, kraujotakos sutrikimų, sąnarių ir stuburo ligų gydymas natūraliais medikamentais. Nechirurginis išsiplėtusių kojų venų šalinimas.

Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

967698

Buitinės technikos remonto

964217

Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas.

Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

966480

MASAŽAS sustiprins sveikatą, imunitetą, atstatys pažeistas organizmo funkcijas, sustabdys senėjimo procesus, pagražins kūną, nuramins sielą. Tel. 8 611 40 061.

963758

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 551.

966215

Sąnarių, nugaros skausmai, artritas? Osteoporozė? Odos problemos, dermatitas?

Išbandykite Poltavos bišofitą. V. Lašo g. 3, prie Klinikų (adresas keisis!) Tel. (8 37) 211 844.

960346

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt.

965407

964054

Apdailos darbai. Glaistymas, dažymas, tapetavimas. Nebrangiai, kokybiškai. Tel. 8 652 81 741.

965550

Aplinkos tvarkymo darbai. Medinių pavėsinių, terasų, tvorų montavimas. Mediniai karkasiniai statiniai. Šlaitinių stogų montavimas. Tel. 8 615 57 070.

965797

Atlieka dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Kokybę ir darbo kultūrą garantuoja.

Patirtis – 20 metų. Pristato medžiagas. Tel. 8 677 50 219, 707 989.

966998

Atliekame aplinkos tvarkymo darbus: trinkelių klojimas, tvorų statymas, apželdinimas. Įrengiame lietaus kanalizaciją, drenažą. Tel. 8 620 26 805.

964218

„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, palėpių įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405.

958765

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8 641 99 000 www.kaunakiemis.lt

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

965055

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais.

Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

965915

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

963238

Atliekame elektros montavimo darbus (gedimų šalinimas). Tel. 8 605 80 072. Gipskartonio montavimo darbai. Tel. 8 687 11 123.

963221

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

958005

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

961412

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

957974

Atliekame visus statybos, remonto, apdailos darbus. Tel. 8 600 28 653. www.evasta.lt.

968096

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

955427

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

965178

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

967632

Nukelta į 23 p.

23 3

šeštaDIENIS, birželio 2, 2012

klasifikuoti skelbimai Teisinės paslaugos

Paslaugos Statybos, remonto

Mediacija ir kitos teisinės paslaugos.

Mediacija – neteisminis ginčų sprendimas.

Tai pigiau, trumpiau, lanksčiau ir efektyviau. E. paštas kest.kav@gmail.com. Tel. 362 370, 8 682 67 172.

965258

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

965601

BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smėlio, skaldos, juodžemio stumdymas, pervežimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878.

968071

Dažome tinkuotų medinių namų fasadus ir stogus. Garantija, patirtis. Tel. 8 602 90 796.

965417

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.

961985

Dengiame stogus rulonine prilydomąja danga. Suteikiame garantiją, taikome nuolaidas. Tel. 8 663 78 732.

968187

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

964467

Glaistau, dažau, tapetuoju. Galiu pristatyti medžiagas. Tel. 8 615 95 044.

965664

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

959110

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

946938

Kaminų įdėklai, pristatomieji kaminai, įvairūs prijungimai, alkūnės. Gamyba, prekyba, montavimas. Senjorams – nuolaida.

Tel. 8 699 65 991.

964408

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

957945

Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt.

950528

Profesionalus vonių restauravimas ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

958337

Klijuoju plyteles, atlieku vidaus apdailą. Tel. 8 680 88 902.

965775

Klojame trinkeles, klinkerį. Tel. 8 671 53 040.

965872

Klojame trinkeles, ruošiame pagrindus, dedame bortelius. Tel. 8 682 06 943.

966874

Kokybiški gaminiai iš metalo pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos, armatūrų lankstymas, rostverkų gamyba. Tel. 8 657 88 778.

964406

Pastatų vidaus patalpų remontas, restauracija. Fasadų remontas, restauracija. Šlaitinių stogų remontas.

Tel. 8 686 51 538, 8 687 11 109, 8 682 20 378.

943776

Patyręs meistras glaisto, dažo, tapetuoja, atlieka langų apdailą, kloja plyteles. Tel. (8 37) 775 441, 8 652 43 221.

968481

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

965616

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

Pjaunu žolę, krūmus trimeriu (4–10 Lt už a) Kaune ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

964960

960291

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

960728

SANTECHNIKOS DARBAI – www.meistras24.lt atlieka visus, net ir smulkius, santechnikos darbus su garantija. Tel. 8 699 49 955, 223 311, e. paštas www.info@meistras24.lt.

966071

Statau karkasinius namus, pirtis. Atlieku visą lauko ir vidaus apdailą. Darbus atlieku kokybiškai. Dirbu visoje Lietuvoje. Tel. 8 686 71 655.

965651

Statybininkų brigada kokybiškai atlieka betonavimo, stogų dengimo darbus. Montuojame tvoras. Tel. 8 604 30 273.

967375

Vežame žvyrą, smėlį, juodžemį. Ekskavatoriuko paslaugos. Gręžiame pamatus, klojame vandentiekio, nuotekų sistemas Kaune ir Kauno r. Tel. 8 671 72 975.

960566

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

962075

Vidaus įrangos

963403

964433

965683

Pjuvenų briketai nuo 420 Lt – 960 kg paletė su pristatymu. Durpių briketai – 350 Lt. Tel. 8 687 31 605.

968199

Remontuoju sodo ir daržo techniką: vejapjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kultivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767.

944392

Visi apželdinimo darbai. Įrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285.

959286

parduoda 2 kambarių butą Šilainiuose, Baltijos g. (b. pl. 50, gyv. pl. 28,56 kv. m, 5/5 a., blokiniame name, 1992 m. statybos, butas tvarkingas). Kaina 83 000. Tel. 8 684 08 126.

967025

Baldžių

964355

Greitai ir kokybiškai gaminame virtuvės, miegamojo, svetainės baldus, spintas su stumdomomis durimis. www.rimvydobaldai.lt, tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318.

964902

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą.

Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

967997

Šventėms

962981

Parduodamas 6 ha žemės sklypas prie ežero ir 4 ha miško Ignalinos r., Mačiutiškėse (nuo sklypo matosi Palūšės bažnyčia). Tel. 8 699 91 888.

965830

Parduodamas/išnuomojamas 800 kv. m mūrinis pastatas ant Veprių ežero kranto (60 km nuo Kauno, puikiai tinka vaikų stovyklai ar kaimo turizmui, asfaltuotas kelias).

Kaina 135 000 Lt. Tel. 8 616 23 002 961812

Sodą SB „Baltasis berželis“, prie Kaišiadorių, 34 km nuo Kauno (mūrinis namas su mansarda ir rūsiu, bendr. pl. 76 kv. m, metalinis šiltnamis). Tel. 8 612 36 417.

966551

Buitinė technika

964280

Nebrangiai parduodu autoservisą Žaliakalnyje. Yra 10 arų sklypas. Kaina po 1000 Lt už 1 kv. m. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

968319

Nebrangiai vieno kambario butą Petrašiūnuose (ne bendrabutčio tipo, b. pl. 30 kv. m, 5/2 a. plytiniame name). Kaina pagal susitarimą. Tel. 8 682 59 500.

967750

968084

10,28 a sklypą Artojų g., Garliavoje (yra projektas (b. pl. 194 kv. m), leidimas statybai, pamatai, elektra, kelias, komunikacijos vietinės). Kaina 68 000 Lt. Tel. 8 657 94 150.

959915

2 a. mūrinį namą Domeikavoje (bendr. pl.

115 kv. m, 15 a žemės, visos miesto komunikacijos). Tel. 8 606 27 617, 553 602.

20 a namų valdos sklypą Jurginų g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazė elektra, arti dujos, galimybė prijungti kanalizaciją, sklypą galima dalyti). Tel. 8 699 83 228.

965702

3 kambarių butą Kuršių g. 4, Šilainiuose (12/5 a., visiškai rekonstruotas, kapitališkai remontuotas, didelė sieninė spinta, šiltintas balkonas – oranžerija, atskiras koridorius, pagalbinė patalpa prie lifto, rūsys, su virtuvės baldais ir buitine technika, tuščias).

Be tarpininkų. Kaina 165 000 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 606 96 555.

963190

7,7 a sodo sklypą su kukliu nameliu Piliuonoje, SB „Atletas“. Kaina 18 500 Lt. Tel. 8 673 38 642.

966091

Buhalterinės apskaitos tvarkymas. Apleistos apskaitos sutvarkymas. Paruošimas bankroto procedūrai. Tel.8 603 88 801.

Kleboniškyje, už sodų, parduodamas 10 a namų valdos sklypas su visomis komunikacijomis. Keliai asfaltuoti. 1 a kaina 25000 Lt. Tel. 8 610 92 739, e. paštas kleboniskiosklypas@gmail.com.

963470

Nebrangiai gražioje vietoje, Balbieriškyje, parduodama sodyba su ūkiniais pastatais. Tel. 8 699 37 192.

Nebrangiai 2 ir 3 kambarių butus Noreikiškėse (naujame name, autonominis šildymas dujomis, dalinė apdaila, galima su garažu, 3,3 a žemės). Tel. 8 656 47 866.

Parduodamas 14,34 a žemės sklypas Kaune, A.Žmuidzinavičiaus g. Įvestos visos miesto komunikacijos. Statybos leidimas. Kaina 120 000 Lt. Tel. 8 698 48 882.

967788

Finansų, audito

966081

968004

959955

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

Namą Ringaudų centre (b. pl. 210 kv. m, pusrūsis, dalinė vidaus apdaila, 10 a sklypas, sandėlis, visos komunikacijos). Be tarpininkų. Tel. 8 607 92 807.

1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas).

Kaina 43 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 601 50 677.

967572

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

914165

Namą Aleksote, 250 kv. m, 8 a sklypas, gera vieta, renovuotas, ekonomiškas. I a. 2 kambariai, virtuvė, vonia, WC, atskiras įėjimas, II a. 3 kambariai, holas, virtuvė, vonia, WC, III a. mansarda. Tel. 8 687 64 771.

Parduodama graži sodyba 35 km už Kauno, Klaipėdos link. Kaina sutartinė. Tel. 8 615 42 622.

965730

967479

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

„DnB būstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

10 a skypą su mediniu namu Kulautuvoje, Kranto g. Yra elektra, visos komunikacijos šalia. 1 a kaina 22 000 Lt. Tel. 8 676 01 054.

APSAUGOS SIGNALIZACIJA namams, sodyboms, butams, sodų nameliams. Daug funkcijų, nėra abonentinio mokesčio. Vaizdo stebėjimo sistemos. Pigiai. Tel. 8 675 04 304.

968066

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

961573

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

959235

958416

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

957080

Naminių gyvūnų laidojimo paslauga. Laidojame gyvūnų kapinėse arba Jūsų sklype.

Dėžutės, paminklai, gėlės mylimiems augintiniams. Tel. 8 636 88 510.

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

962647

952675

ALADINO valykla valo: kilimus (apsiuva), čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g.

21, tel. 8 601 01 432.

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

Kasame tvenkinius. Buldozeriu stumdome žemes. Formuojame landšaftą. Pervežame spec. techniką. Tel. 8 679 46 767, e. paštas remda.uab@gmail.com.

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

Kitos

Antstolis Raimundas Stanislauskas skelbia Vidos Bovainės turto antrąsias varžytynes.

Varžytynėse parduodama 0.0600 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. 1901/0254:143, Kauno m. k. v., ir gyvenamasis namas, vieno aukšto, bendras plotas 149,23 kv. m, esantys Z.Tiškos g. 39, Kaunas. Dėl turto apžiūros kreiptis į Vidą Bovainę, Miško g.

28A–26, Kaunas, arba Z.Tiškos g. 39, Kaunas. Varžytynės vyks Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2012 m. liepos 4 d. 10 val. Pradinė turto pardavimo kaina 232 800 Lt. Varžytynių dalyviai privalo įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB „DNB“ banke, b. k. 40100, dešimt procentų parduodamo turto kainos, kuri yra atitinkamai 23 280 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai – hipoteka. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių privalo pranešti antstoliui Raimundui Stanislauskui, Kęstučio g. 67–2, Kaunas, tel. (8 37) 338 825, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus.

956514

961696

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

951960

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821609

958468

Parduodami 4 po 8 a žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). 1 a kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246.

Statybinės medžiagos

966265

Parduodu komercines patalpas Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas, grąža 8 %.

Kreiptis tel. 8 699 42 085.

968324

Parduodu sodo namą (125 kv. m, garažas, šulinys, 11 km nuo Kauno, tinka gyventi žiemą, 6 a). Tel. 8 682 05 236.

967520

Skubiai parduodamas 2 k. butas Biržų g., Žaliakalnyje (bendr. pl. 36 kv. m, 2 a. medinio namo II a., euroremontas, šildomas elektra ir kietuoju kuru). Kaina 59 000 Lt. Tel. 8 600 67 665.

961540

Sodą Lapėse, SB „Šatijai“. Yra vasarnamis, ūkinis pastatas, šulinys, sutvarkytas. Tel. 8 619 70 886.

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

951759

965114

Sutvarkytą keturių kambarių butą Ežerėlyje, Kauno r. ( keturių aukštų mūrinio namo I a., su buitine technika ir baldais). Yra garažas.

Tel. 8 682 36 200.

962012

Tvarkingą 1 kambario butą Dainavoje (bendr. pl. 30 kv. m, 4 a., šiltas, maži mokesčiai, pakeisti langai, elektros instaliacija, santechnika). Tel. 8 620 19 454.

955107

Vieno aukšto gyvenamąjį namą Romainių g., priešais tvenkinį (gatvės infrastruktūra, 2006 m. statybos, visos miesto komunikacijos, 178 kv. m, svetainė sujungta su virtuve – 56 kv. m, 3 miegamieji, garažas 2 automobiliams, 15 a). Kaina 830 000 Lt. Tel. 8 650 17 373.

968448

Vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą (b. pl. 90 kv. m), ūkinį pastatą su pokylių sale (b. pl. 120 kv. m), ūkinį pastatą, stalių dirbtuves (b. pl. 120 kv. m) Garliavoje (8,5 a sklypas, akligatvis). Tel. 8 685 79 433.

966297

Kitos prekės Bankrutavusi UAB „Drobė LT“ išparduoda reikalavimo teises pagal BUAB „Drobė LT“ skolininkų neįvykdytas prievoles. Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 619 56 539.

967855

Markizės (3x2,2 m, automatinis ir rankinis valdymas, 1 000 Lt). Tel. 8 699 35 233.

962689

Įvairias 3 m malkas. Miškavežio nuoma.

Tel. 8 612 18 535.

941100

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – nuo 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

968206

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

960695

Nukelta į 24 p.

24 2

šeštaDIENIS, birželio 2, 2012

klasifikuoti skelbimai Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

parduoda Kitos prekės

Šeima ieško išsinuomoti 2 kambarių butą arba nuosavą namą. Tel. 8 604 30 273.

967392

958598

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962541

Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.

966840

Prekiaujame kokybiškomis akmens anglimis sezoninėmis kainomis. UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816.

962325

Perku sovietinius garbės ir pagyrimo raštus, įvairius LTSR, SSRS AT, miestų tarybų narių ir kitus pažymėjimus. Tel. 8 640 43 155, e. paštas grw@takas.lt.

963618

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

936249

Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

962855

Perku žemės ūkio paskirties žemę, siūlyti įvairius variantus, atsiskaitau grynais. Tel. 8 611 24 808.

Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žemių, juodžemio. Nuomojame mini krautuvą BOBCAT. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 620 26 805.

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

Atvežu 5–11 kub. m žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

966970

956469

Perka

958746

964617

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.

961974

2, 3 kambarių butą Kalniečiuose, Eiguliuose, Dainavoje. Gali būti su skolomis, be remonto. Be tarpininkų. Tel. 8 655 20 833.

965942

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.

Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt

Savikroviu (20 t, 6x6) išvežu statybinį laužą, žemes. Atvežu žirgų mėšlo, statybinio laužo, molio sklypui pakelti, žemių aplinkai tvarkyti. Tel. 8 638 33 222.

962100

Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251.

Kiti

Kviečia mokytis

Antstolės R.Mikliušienės kontora 2012 m. liepos 4 d. 10 val. skelbia varžytynes – Ričardo Vinsko vieno kambario buto (bendr. pl. 28,52 kv. m, su rūsiu), esančio Kauno g. 68–65, Jonavoje. Pradinė kaina 21 000 Lt. Parduodamo turto nuosavybės apribojimai – areštas.

Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. Varžytynių dalyvių įmoka sudaro 10 proc. pradinės parduodamo turto kainos. Dėl informacijos kreiptis J.Ralio g. 7–4, Jonava, tel. 78 053, 78 054, 8 614 19 316.

966476

Kviečia mokytis

VšĮ Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla kviečia vaikučius mokytis mokyklos pirmoje, antroje ir trečioje klasėse. Mokykla teikia bendrąjį išsilavinimą, paremtą vertybinių nuostatų sistema ir krikščioniška etika, kryptingą meninį (muzikinį) ugdymą, atsižvelgiama į vaiko individualybę. Mokiniai turi galimybę lavintis įvairiuose mokyklos siūlomuose būreliuose, rinktis užsienio kalbas. Mokykloje iki 17 val. veikia pailgintos darbo dienos grupė. Aukštos kvalifikacijos, kūrybingi, geranoriški mokytojai laukia Jūsų!

965794

NEMOKAMI ANGLŲ KALBOS KURSAI – pradedantiesiems ir pažengusiesiems, registracija vyks birželio 8 d. nuo 17 iki 19 val. ir 9 d. nuo 15 iki 17 val. Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. Laukiame Jūsų!

966026

Kauno sakralinės muzikos mokykla skelbia priėmimą į parengiamąją, 1-ąją ir vyresnes klases. Tai chorinio dainavimo mokykla, garsėjanti aukšto meninio lygio chorais, įspūdingais koncertais, kelionėmis. Mokiniai auklėjami tvirtos moralės pagrindu, grožio ir taurumo dvasioje. Greta dainavimo, mokome groti pasirinktu muzikos instrumentu – fortepijonu, kanklėmis, fleita, smuiku, vargonais. Prašymai į mokyklą jau priimami. Adresas M.Valančiaus g. 8 (įėjimas iš Kumelių gatvės), tel. 425 741, informacija apie mokyklą www.ksmm.kaunas.lm.lt. Priėmimas vyks birželio 5 d. 18 val.

961306

967386

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

939907

951766

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

952485

Kelionės

939686

967366

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399

939983

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

951786

Vizos

939761

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius.

Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

939610

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

939834

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

964999

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

Kviečia

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

938500

Įvairūs

Paskolos

Nuomoja Nuomoju 14 kv. m patalpas verslui Šilainiuose, Jotvingių g., „Taubūčių“ parduotuvėje. Yra komunikacijos, ventiliacija. Tel. 8 659 00 146.

967543

Išsinuomoja

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

967194

Išsinuomosiu nebrangų 3 kambarių butą Dainavos, Eigulių ar Kalniečių mikrorajone.

Pageidautina tik su virtuvės baldais. Tel. 8 657 68 414.

965363

Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

961499

951496

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

951991

AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913463

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

947103

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962562

Brangiai pirkčiau prieškarinį A.Žmuidzinavičiaus ir K.Šimonio paveikslus. Tel. 8 687 80 276.

967446

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

964454

Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske

253

šeštaDIENIS, birželio 2, 2012

klasifikuoti skelbimai Kviečia Kauno tautinės kultūros centras kviečia 6–11 m. vaikus į stovyklą VASARA SU TRADICINE LIETUVIŲ KULTŪRA. I pamaina – birželio 4–15 d., II pamaina – birželio 18–29 d. Prašymai ir sveikatos pažymos priimami raštinėje 9–12 ir 13–16 val. Stovyklos kaina 130 Lt. Tel. 407 135, 8 679 36 715. www.ktkc.lt.

965432

„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

26 2

šeštaDIENIS, birželio 2, 2012

klasifikuoti skelbimai informuoja VASARĄ PRADĖKIME AZARTIŠKAI Se­si­ja pra­ėjo – me­tas pra­mo­goms! Kau­no ap­skri­ties vie­šo­ji bib­lio­te­ka (Ra­das­tų g. 2) kvie­čia į STALO ŽAIDIMŲ POPIETES. Bir­že­lio mė­ne­sį jos vyks kiek­vie­ną ket­vir­ta­die­nį 16 val. 322 kamb. ar­ba, jei pa­si­seks už­sa­ky­ti gerą orą, žai­si­me po ąžuo­lais bib­lio­te­kos kie­me. Su­ksi­me gal­vas, iš­mė­gin­si­me sėk­ mę azar­tiš­kuo­se, su­dė­tin­guo­se ir links­muo­ se žai­di­muo­se. Tu­ri­nin­ga pra­mo­ga, do­zė tei­gia­mų emo­ci­jų ir sma­gus ben­dra­vi­mas – vis­kas įskai­čiuo­ta! Alias, Risk, Scrab­ ble, Di­xit, Uno ir dar daug ki­tų žai­di­mų iš „Hob­bys­hop” lau­kia ta­vęs. Be­lie­ka grieb­ti drau­gą (-ę) už pa­ran­kės ir lėk­ti pas mus. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas. Ga­li­ma at­si­neš­ti ir sa­ vo žai­di­mų. Jei žais­ti, tai žais­ti bib­lio­te­ko­je!

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Pasiūlymas Jūsų atostogoms: Antalija, Turkija, 8 d. poilsio kelionė.

3* viešbutis, viskas įskaičiuota – nuo 1073 Lt, 4* viešbutis, viskas įskaičiuota – nuo 1102 Lt.

TĖVO DIENAI Bir­že­lio 2 d. 12 val. – Tė­vo die­nos mi­nė­ji­mas, ku­ris vyks Pet­ra­šiū­nų vid. mo­kyk­lo­je (M.Gim­ bu­tie­nės g. 9). Kvie­čia­me „Bo­čių” ben­dri­jos na­rius ir Pet­ra­šiū­nų gy­ven­to­jus. Kon­cer­tuos „Bo­čių“ liau­dies mu­zi­kos an­sam­blis.

KAUNO „BOČIŲ“ liau­diškos mu­zi­kos an­sam­blis kvie­čia į ka­ pe­lą mu­zi­kan­tus. Ypač ieš­ko­me smui­ki­nin­ ko ir akor­de­o­nis­to. Skam­bin­ti tel. 741 550, 8 658 46 874 (iki 20 val.), Ma­ri­ja Garš­vie­ nė. La­bai pra­šom at­si­liep­ti mu­zi­kan­tą, gro­ ju­sį „Ne­mu­no an­sam­bly­je“ ir skam­bi­nu­sį M.Garš­vie­nei. Pa­me­tė­me Jū­sų tel. Nr. La­bai lau­kia­me.

TARPTAUTINĖS VARŽYBOS Bir­že­lio 9 d. vi­si spor­to my­lė­to­jai kvie­čia­mi į Kau­no ir­kla­vi­mo mo­kyk­lą, Ger­vių g. 5, kur 11 val. vyks tarp­tau­ti­nės bai­da­rių ir ka­no­jų ir­ kla­vi­mo var­žy­bos „Bra­ča-Sport” ir Kau­no ir­ kla­vi­mo mo­kyk­los tau­rei lai­mė­ti.

TARPTAUTINIS SENOVINIŲ MOTOCIKLŲ SĄSKRYDIS Bir­že­lio 9 d. Rum­šiš­kė­se, Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­ju­je, Dzū­ki­jos se­no­vi­nės tech­ni­kos klu­bas or­ga­ni­zuo­ja tarp­tau­ti­nį se­no­vi­nių mo­to­cik­lų są­skry­dį „DSTK MOTO 2012”. Kvie­čia­me ap­si­lan­ky­ti vi­sus, ne­abe­ jin­gus se­no­vi­nei tech­ni­kai.

Ren­gi­nio PROGRAMA: 9–10.30 val. – re­gist­ra­ci­ja Rum­šiš­kė­se, Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­ju­je; 11 val. – ren­gi­nio pra­džia; 11–13 val. – pa­ro­da žiū­ro­vams, mu­zie­jaus lan­ky­mas; 13.30–14.15 val. – sprin­to rung­tis; 14.30–15 val. – išvy­ka Rum­šiš­kės-Grė­žie­niš­ kės, Kruo­nio hid­ro­a­ku­mu­lia­ci­nė elek­tri­nė.

15–16.30 val. – eks­kur­si­ja po Kruo­nio hid­ ro­a­ku­mu­lia­cinę elek­trinę; 16.30–17 val. – iš­vy­ka Grė­žie­niš­kės–Rum­ šiš­kės; 17–18.30 val. – re­gu­lia­rus va­žia­vi­mas „Ap­link Lie­tuvą”, Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­jus.

Dzū­ki­jos se­no­vi­nės tech­ni­kos klu­bas

SK E L B I M

AI

Kreta, Graikija, 8 d. poilsio kelionė.

2* viešbutis, su pusryčiais – nuo 1115 Lt, 3* viešbutis, viskas įskaičiuota – nuo 1363 Lt. Kuro mokestis – 120 Lt (asm.) mokamas papildomai.

Vietų skaičius ribotas. Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt

kempingas/poilsiavietė „Viktorija“

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Bir­že­lio 2 d. 16 val. – pa­skai­ta „Ved­lys ir ve­di­mas. Su­si­do­ro­ji­mas ir do­ra”. Lek­to­rius Alek­san­dras Žars­kus.

Bir­že­lio 4 d. 18 val. KTKC et­ni­nės veik­ los stu­di­jo­je (Kal­nie­čių g. 180) – mo­ky­ mai jau­ni­mui ir su­au­gu­sie­siems „Kū­ry­bos džiaugs­mai”: gra­fik­ a. Ve­da dai­li­nin­kė Da­ lia Žiur­ke­lie­nė.

Bir­že­lio 5 d. 18 val. – mo­ky­mai su­au­gu­sie­ siems „Va­ka­ro­ji­mai sek­ly­čio­je”: ne­tra­di­ci­ nės teks­ti­lės tech­ni­kos. Ve­da Dai­va Vai­naus­ kie­nė.

M SKELBI

Varna, Bulgarija, 8 d. poilsio kelionė.

2* viešbutis, su pusryčiais – nuo 1099 Lt, 3* viešbutis, viskas įskaičiuota – nuo 1369 Lt.

EŽERO POILSIAVIETĖJE „VIKTORIJA“.

Čižikų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r., tel. 8 698 70 328, (8 342) 47 521, (8 342) 20 126.

PASIŪLYMO KAINA: KAMBARIUOSE SU TUALETU IR DUŠU SUAUGUSIAJAM – 240 Lt; vaikams: iki 3 m. – nemokamai, nuo 4 iki 10 m. – 120 Lt; nuo 11 iki 16 m. – 168 Lt.

POILSIS SU ŠEIMA NUO PIRMADIENIO IKI PENKTADIENIO PRIE VIŠTYČIO

E. paštas stovyklavieteviktorija@gmail.com.

Firma „Vėberis“ APLANKYKIME DVARUS: birželio 2 d. – ZYPLIŲ; 9 d. – ŽEMAITKIEMIO; 16 d. – TAUJĖNŲ; 23 d. – PLUNGĖS. Kauno Rotušė, II–V 12–17 val.

Tel. 8 689 54 571, (8 37) 424 282.

Savaitės poilsis: Pervalkoje, Palangoje.

Informacija www.veberis.com.

Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą.

Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Nuomojame kemperius-prikabinamuosius namelius. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

956502

Sportas Sveikatingumo ir jogos studija, Laisvės al. 59B (prie fontano), kviečia į jogos užsiėmimus, mankštas su kamuoliais ir GYMSTICK lazdomis. Tel. 8 688 24 182 – Natalija; 8 687 46 084 – Aurelija.

955580

Kauno Centro sporto mokykla kviečia 6–14 m. moksleivius į va­ saros užsiėmimus, kurių tikslas išmokyti vaikus plaukti, stiprin­ ti sveikatą ir skatinti aktyvų poilsį. I pamaina – birželio 4–22 d., II pamaina – birželio 25–liepos 13 d. Užsiėmimai vyks darbo dienomis 10 ir 11 val. mokyklos plaukimo baseinuose. Plaukti mokys mokyklos plaukimo specialistai. Užsiėmimo trukmė 45 min.

Vienos pamainos (15 užsiėmimų) kaina 62 Lt. Registracija ir išsamesnė informacija tel. 422 854, adresas Miško g.

960478

AKCIJA

UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR

1 SKELBIMĄ!

AI

Kauno diena

27

šeštadienis, birželio 2, 2012

kas, kur, kada teatras

Amžinąjį atilsį Negrįžtamai išeina artimieji, Ir niekad nesutiksi jų gyvenimo kely.

Nors taip norėtųsi tą laiką sustabdyti, Pabūt su tais, kurių susigrąžinti negali...

Daivą LUČKIENĘ, mirus Tėveliui, nuoširdžiai užjaučia UAB „Samsonas“ vadovai ir bendradarbiai. „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa­ kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

964755

ŠILAINIŲ PAMINKLAI

PAMINKLAI: didelė granito spalvų įvairovė; liejame pamatus, de­ dame trinkeles; paminklų restauravimas; atvežame ir sumontuo­ jame. Mus rasite Šilainių turguje, 43 paviljone. Tel. 8 676 25 966.

PREKIAUJAME IŠSIMOKĖTINAI. 959579

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI, ANTKAPIAI, TVORELĖS. Kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis; kapo tvar­ kymas po laidotuvių; pamatų įrengimas; paminklų, tvorelių res­ tauravimas. AKCIJA: paminklams iš ekspozicijos taikoma iki 20 proc. nuolaida. Kontaktai www.kapineta.lt, info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje”).

964924

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa­ slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas­ laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi­ rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Bir­že­lio 2 d. 18 val. – Fried­richas von Schil­ leris. PLĖŠIKAI. An­ti­de­ka­lo­gas (N-16). Rež.

Ar­tū­ras Arei­ma. Rū­tos sa­lė.

Bir­že­lio 5 d. 18 val. – An­to­nas Če­cho­vas.

PALATA. Vie­nos da­lies spek­tak­lis. Ins­ce­ni­za­ ci­jos au­to­rius ir re­ži­sie­rius Ro­lan­das Kaz­las.

Il­go­ji sa­lė.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Bir­že­lio 2 d. 18 val. – F.Rabe­lais. GARGAN­ TIUA IR PANTAGRIUELIS. Už­sta­lė tik­rie­siems gur­ma­nams. (N-18). Rež. S.Ru­bi­no­vas.

Bir­že­lio 7 d. 18 val. – at­si­svei­ki­ni­mas su spek­tak­liu! D.Fo, F.Ra­me. VIENA NAMUOSE. Mo­no­ko­me­di­ja. Re­ž. A.Ru­bi­no­vas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Bir­že­lio 2 d. 15 val. – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to me­nų fa­kul­te­to re­ži­sū­ros ka­ted­ros stu­ den­tų di­plo­mi­nio spek­tak­lio pri­sta­ty­mas!

W.Sa­ro­y­anas. EI, ŽMONĖS. Rež. Kęs­tu­tis Bruč­kus.

17 val. – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to me­nų fa­kul­te­to re­ži­sū­ros ka­ted­ros stu­den­tų di­plo­ mi­nio spek­tak­lio pri­sta­ty­mas! W.Al­lenas.

BENDRAAUTORIAI. Pa­gal W.Al­leno „Ri­ver­ sai­do ke­lias”. Rež. Jo­nas Ba­ra­naus­kas.

19.30 val. – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to me­nų fa­kul­te­to re­ži­sū­ros ka­ted­ros stu­den­tų di­plo­ mi­nio spek­tak­lio pri­sta­ty­mas! N.Sa­rau­tee.

VISAI NEBLOGAI. Pa­gal N.Sa­rau­tee „Taip ar ne”. Rež. Alius Ve­vers­kis.

944850

KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai.

Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996.

E. paštas administracija@krematoriumai.lt www.krematoriumai.lt

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A 965089

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes grani­ to plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, krema­ vimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

955455

Bir­že­lio 2 d. 14 val. Ma­žo­jo­je sce­no­je – MEŠKIUKO GIMTADIENIS, rež. R.Bart­nin­kai­ tė (mu­zi­ki­nė fė­jų pa­sa­ka), nuo 3 metų.

Bir­že­lio 3 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugž­da (apie tai, ko­kie esa­me svar­būs, ne­pa­kar­to­ja­mi, rei­ka­lin­gi), nuo 3 metų.

18 val. – Vi­do Ba­rei­kio „Rėkiantis” KON­ CERTAS. Bi­lie­tus pla­ti­na „Bi­lie­tų pa­sau­lis”, taip pat bi­lie­tų bus ga­li­ma įsi­gy­ti ren­gi­nio vie­to­je, li­kus dviem va­lan­doms iki kon­cer­to pra­ džios.

,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Bir­že­lio 10 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

renginiai KTU I RŪMŲ AULA A.Mic­ke­vi­čiaus g. 37

Bir­že­lio 2 d. 11 val. Lie­tu­vos uni­ver­si­ te­tų mo­te­rų aso­cia­ci­ja (LUMA) kvie­čia į kon­fe­ren­ci­ją LIETUVOS MOTERYS ATVIROJE VISUOMENĖJE, skir­tą veik­los 20-me­čiui.

Da­ly­vaus JAV am­ba­sa­dos at­sto­vė plk. ltn.

Cynt­hia Ma­tus­ke­vich, Kau­no m. sa­vi­val­ dy­bės me­ras An­drius Kup­čins­kas, kun. dr. Kęs­tu­tis Kė­va­las, LR Sei­mo, sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vai. Po kon­fe­ren­ci­jos kvie­čia­me ap­lan­ky­ti Da­lios Ker­paus­kie­nės teks­ti­li­nių go­be­le­nų pa­ro­dą „Spal­vo­tas ke­lias” Kau­no pi­ly­je.

KAUNO MUZIKINIO TEATRO SODELIS Bir­že­lio 2 d. 14–18 val. vyks VII Lie­tu­ vos tau­tų fes­ti­va­lis KULTŪRŲ TILTAI 2012.

Da­ly­vaus ar­mė­nų, len­kų, ru­sų, to­to­rių, vo­kie­čių, žy­dų me­no ko­lek­ty­vai ir so­lis­tai iš Kau­no, Vil­niaus ir Aly­taus.

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Bir­že­lio 2 d. 17.10–17.40 val., 3 d. 16–16.30 val. – Eu­ro­pos tau­tų mu­zi­ka. Kau­no mies­to ka­ri­lio­nininko Gied­riaus Kup­re­vi­čiaus at­lie­ ka­mi var­pų mu­zi­kos kon­cer­tai.

RAUDONDVARIO DVARO PARKAS Birže­lio 2 d. 16 val. – dai­nuo­ja­mo­sios po­ezi­jos fes­ti­va­lis ANT ŽEMĖS KRAŠTO.

Da­ly­vaus Al­fre­das Ku­kai­tis, Ge­di­mi­nas Stor­ pirš­tis, Gied­rius Ar­ba­čiaus­kas ir kt.

Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je

Bir­že­lio 3 d. 12 val. – pro­jek­to DIALOGAS – ŽODIS IR SPALVA ren­gi­nys. Žo­džio va­lan­do­je – ak­to­riaus To­mo Erb­rė­ de­rio ir moks­lei­vių pro­gra­ma „Die­vas yra di­džė­jus. Ar gir­di jo mu­zi­ką?”

Teks­ti­lės gru­pės „Esa­me” kū­ry­bos pa­ro­da. Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

ŠV. PRANCIŠKAUS KSAVERO (JĖZUITŲ) BAŽNYČIA Bir­že­lio 3 d. 13 val. – kon­cer­tas iš cik­lo SEKMADIENIO MUZIKA. Da­ly­vaus Jū­ra­tė Bun­dzai­tė (var­go­nai) ir Ug­nė Če­pu­ly­tė (flei­ ta). Pro­gra­mo­je – J.Nau­ja­lio, J.Rhein­ber­ge­ rio, Ch.M.Wi­do­ro kū­ri­niai.

RYŠIŲ KIEMELIS 837 Ro­tu­šės a. 20

Bir­že­lio 3 d. mu­zi­ki­nio pro­jek­to „Cho­rų ka­rai” nu­ga­lė­to­jas – Kau­no ra­jo­no cho­ras „Bo­žo­lė” – iš­ti­ki­muo­sius sa­vo ger­bė­jus kvies į kon­cer­tą „Mes sa­ko­me AČIŪ”.

Cho­ris­tai su le­gen­di­ne gru­pe „Ron­do” prie­ ša­ky­je mu­zi­kos my­lė­to­jus su­burs kie­me­ly­je, kur nuo 19 val. skam­bės vi­sų pa­mėg­tos dai­nos: „Aukš­tu­mos”, „Ma­ma, pa­ky­lėk li­gi dan­gaus”, „Mam­ma Mia” ir kt.

Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Kau­no įgu­los ka­ri­nin­kų ra­mo­vė­ A.Mic­ke­vi­čiaus g. 19

Bir­že­lio 4 d. 16 val. kvie­čia­me pa­mi­nė­ti Tė­vo die­ną. Ho­mi­li­ją skai­tys prel. prof. dr.

Vy­tau­tas Ste­po­nas Vai­čiū­nas, kon­cer­tuos Kau­no J.Gruo­džio kon­ser­va­to­ri­jos moks­ lei­viai ir at­li­kė­jas Ro­mu­al­das Ju­zu­ko­nis su pro­gra­ma „My­liu Tė­vy­nę ir ta­ve”.

Or­ga­ni­za­to­riai – Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos Kau­no fi­lia­las.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS ir jo pa­da­li­niai: M.Ži­lins­ko dai­lės ga­le­ri­ja, Kau­no pa­veiks­lų ga­le­ri­ja, Ke­ra­mi­kos mu­ zie­jus, Vel­nių mu­zie­jus, A.Žmui­dzi­na­vi­čiaus kū­ri­nių ir rin­ki­nių mu­zie­jus, A. ir P.Ga­lau­nių na­mai, M.Ra­kaus­kai­tės ir L.Trui­kio me­mo­ ria­li­nis mu­zie­jus, J.Zi­ka­ro me­mo­ria­li­nis mu­ zie­jus, Is­to­ri­nė LR pre­zi­den­tū­ra, M.K.Čiur­lio­ nio me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus Drus­ki­nin­kuo­se, V.K.Jo­ny­no ga­le­ri­ja Drus­ki­nin­kuo­se Tė­vo die­ną (bir­že­lio 3 d.) ne­dirbs.

KAUNO MIESTO MUZIEJUS KAUNO PILYJE Pi­lies g. 17

Ati­da­ry­ta Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų mo­te­rų aso­­cia­ci­jos na­rės, tau­to­dai­li­nin­kės Da­lios Ker­paus­kie­nės teks­ti­li­nių go­be­le­nų pa­ro­da SPALVOTAS KELIAS.

VDU MENŲ GALERIJA „101“ Lais­vės al. 53

Bir­že­lio 5 d. 17 val. ati­da­ro­ma skait­me­ ni­nės gra­fik­ os meist­ro Vla­do Or­že­kaus­ko pa­ro­da NARAS. Cik­le „Na­ras” me­ni­nin­kas įtai­giai su­ku­ria pa­są­mo­nės vaiz­di­nių ir me­ no is­to­ri­jos nuo­tru­pų ko­lia­žą. Gra­fi­niuo­se vaiz­di­niuo­se de­ri­na­mos ke­lios re­a­ly­bės.

Vie­na jų – nuo Le­o­nar­do da Vin­ci es­ki­zi­nių pie­ši­nių at­si­ve­jan­ti pie­ši­nio san­da­ra, ku­ rio­je kū­no plas­ti­ką pa­į­vai­ri­na grùbios ana­ to­mi­jos (at­ski­rų kū­no or­ga­nų) ske­vel­dros.

Ki­ta re­a­ly­bė – po­van­de­ni­nė (tą dik­tuo­ja pa­va­di­ni­mu nu­sa­ky­tas na­ra­ty­vas). Nė­ri­mas gel­mėn yra nuo­la­ti­nė žmo­gaus bū­ties ir sa­vi­pa­ži­ni­mo me­ta­fo­ra.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Bir­že­lio 2, 3 d. – 13 val. „Ma­giš­ki fė­jų Vink­sių nuo­ty­kiai” (dub­liuo­tas lie­tu­viš­kai, ani­ma­ci­ja). 14.40 val. – „Kvė­pa­vi­mas”.

Dra­ma. 16.15 val. – „Sap­nas”. Dra­ma. Pie­tų Ko­rė­ja. 18 val. – „Ma­no di­dy­sis O!” Ro­man­ti­nė ko­me­di­ja. Di­dž. Bri­ta­ni­ja.

19.40 val. – „Pra­ras­ta kon­tro­lė”. Veiks­mo tri­le­ris. JAV. 21.30 val. „Pa­lai­do­tas gy­vas”.

Dra­ma, mis­ti­nis tri­le­ris. Is­pa­ni­ja.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (birželio 2 d.)

1840 m. gimė vienas reikšmingiausių britų rašytojų Thomas Hardy.

1882 m. mirė sukilėlių Italijoje, 1860 m. užėmusių Neapolį, vadas Giuseppe Garibaldi.

1904 m. gimė JAV ir olimpinis plaukimo čempionas ir aktorius Johnny Weissmulleris.

1946 m. gimė švedų kino režisierius Lasse Hallströmas.

1970 m. mirė automobilių kūrėjas ir lenktynininkas Bruce’as McLarenas.

1972 m. gimė britų aktorius Wentworthas Milleris.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Kitaip vertinsite tai, kas gera nutiko jūsų gyvenime. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti bendraminčių, rėmėjų. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet poilsis greitai pašalins įtampą.

Dvyniai (05 21–06 21). Spinduliuosite meilę ir šilumą, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną galite pasigailėti.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena užbaigti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, tik nepraraskite savitvardos.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę – juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės, įkvėps ir suteiks naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų norams.

Visa tai gali sugadinti dieną. Užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu.

Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus.

Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą arba pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki spręsti lemtingus klausimus. Nepamirškite – svarbiausia ištvermė. Šaulys (11 23–12 21). Daug ginčysitės. Piktinkitės, bet nerodykite savo nuotaikos aplinkiniams. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius.

Ožiaragis (12 22–01 20). Tikėtini emocijų protrūkiai. Kažkas jums argumentuotai prieštaraus. Neskubėkite pateikti išvadų. Nepalanki diena rezultatams apibendrinti ir naujiems planams rikiuoti.

Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Pajusite nuoskaudą ir nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai.

Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vėsūs ir lietingi orai. Šiandien protarpiais lis. Vėjas pietvakarių, vakarų, temperatūra dieną – 11–12 laipsnių šilumos.

Rytoj taip pat palis, naktį bus 4–8, dieną – 12–14 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje temperatūra truputį kils, kritulių bus mažiau.

Šiandien, birželio 2 d.

+11

+12

Telšiai

+11

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+11

Utena

+11

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

4.48 21.46 16.58 19.25 3.12

154-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 212 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +13 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +38 Keiptaunas +20 Kopenhaga +11

Londonas +16 Madridas +29 Maskva +17 Minskas +13 Niujorkas +26 Oslas +12 Paryžius +25 Pekinas +29

orai kaune šiandien

Praha +18 Ryga +10 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +11 Tel Avivas +29 Tokijas +24 Varšuva +13

+12

+11

Vėjas

5–10 m/s

Vilnius

Marijampolė

+11

Alytus

Vardai Šiandien:

Adalgis, Auksė, Ąžuolas, Erazmas, Eugenijus, Marcelinas.

Rytoj:

Dovilė, Karolis, Klotilda, Tamara, Tautkantas.

Mįslinga pilkųjų ruonių žūtis

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+12

+9

+7

8

+10

+12

+10

+6

6

+11

+16

+14

+5

1

rytoj

poryt

Tarptautinės jūrų organizacijos „Oceana“ narai Baltijos jūroje prie Alando salų rado masinę pilkųjų ruonių žūties vietą. Jauni ruoniai iki šešių mėnesių amžiaus rasti 7–11 m. gylyje šalia uolėto dugno už 60 km nuo kranto. Čia izoliuota gyveno maždaug 25 ruonių kolonija. Negyvi rasti 12 ruonių. Nuo ko jie žuvo, nenustatyta. „Oceana“ išplatino keletą versijų dėl galimos ruonių žūties. Viena jų, kad jauni ruoniai galėjo apsinuodyti dumbliais. Neatmetama ir virusinės ligos plitimo versija.

Panašių atvejų Baltijos ruonių populiacijoje jau yra buvę.

KD inf., wikipedia.org nuotr.

įvairenybės

Ram­zio III pa­li­kuo­nis gy­ve­na Kau­ne?

Įsi­ti­ki­nęs: G.Sla­vins­kas sa­ko ga­lįs pa­tvir­tin­ti ir ap­gin­ti kiek­vie­ną šio­je

gi­mi­nės is­to­ri­jo­je pa­teik­tą fak­tą.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Kau­nie­tis Gin­ta­ras Sla­vins­kas, ži­ no­mas gra­fi­kas, ke­ra­mi­kos me­da­ lių kū­rė­jas ir en­to­mo­lo­gas, su­ra­dęs Lie­tu­vo­je 67 nau­jas kie­tas­par­nių va­ba­lų rū­šis, be vi­so to, pa­ren­gė stul­bi­na­mą dy­džiu ir fak­tais sa­vo gi­mi­nės is­to­ri­ją ir da­bar ga­lė­tų pa­ tek­ti ne tik į Lie­tu­vos, bet ir pa­sau­ lio Gui­nnes­so re­kor­dų kny­gą.

Ram­zio III pa­li­kuo­nis

G.Sla­v ins­ko gi­m i­n ės is­to­r i­ja, kruopš­čiai net de­šimt me­tų rink­ta di­džiau­sio­se Lie­tu­vos bib­lio­te­ko­se ir vir­tua­lio­je erd­vė­je, su­tal­pin­ta į 9 m il­gio ir 1,5 m plo­čio su­lanks­to­mą po­pie­ri­nę juos­tą.

Jo­je – į įvai­rių spal­vų sta­čia­kam­ pius įra­šy­tos ne tik gi­mi­nai­čių pa­ var­dės ir var­dai, gi­mi­mo ir mir­ties da­tos, bet ir ti­tu­lai, ki­ta svar­bi in­ for­ma­ci­ja. Čia pa­tei­kia­mi ir že­mė­ la­piai, her­bai, gar­siau­sių pro­tė­vių nuo­trau­kos ar­ba jų pieš­ti, ta­py­ti ar ki­to­kiu bū­du įam­žin­ti po­rtre­tai.

„Per de­šimt­me­tį apie pa­sau­ lio is­to­ri­ją su­ži­no­jau dau­giau nei per vi­są anks­tes­nį ne­trum­pą sa­ vo gy­ve­ni­mą. Be­sib­rau­da­mas per šimt­me­čius ir net tūks­tant­me­ čius pa­skui sa­vo šei­mos pro­tė­vius iš mo­ti­nos ir tė­vo pu­sės, ap­ti­kau nuo­sta­bių da­ly­kų ir kar­tu įsi­ti­ki­ nau, koks ma­žas mū­sų pa­sau­lis – gi­mi­nės pėd­sa­kų su­ra­dau įvai­riau­ sio­se pa­sau­lio ša­ly­se. Tų pėd­sa­kų paieš­kos ma­ne at­ve­dė net į prie­šis­ to­ri­nius lai­kus Egip­to že­mė­je, kur 1190 m. pr. Kr. val­dė bū­si­mo Egip­ to val­do­vo Ram­zio III tė­vas. Čia yra gi­liau­sia ma­no gi­mi­nės šak­nis, ku­rią pa­vy­ko ap­tik­ti. No­ri­te – ti­ kė­ki­te, no­ri­te – ne. Aš bet ku­riam is­to­ri­kui ar ki­tos spe­cia­ly­bės ty­ri­ nė­to­jui vi­są in­for­ma­ci­ją ga­liu pa­ro­ dy­ti ir įro­dy­ti ma­no pa­teik­tų fak­tų tei­sin­gu­mą“, – ti­ki­no Gin­ta­ras.

Neį­ti­ki­mos gi­mi­nys­tės?

Stul­bi­na­mo ge­nea­lo­gi­nio me­džio kū­rė­jas, aist­rin­gai my­lin­tis sa­vo neį­ti­ki­mą kū­ri­nį, su­pa­žin­di­no su įdo­miau­siais at­ra­di­mais, ku­rie pa­

Prie­šis­to­ri­niai: prie gi­liau­sių gi­mi­nės šak­nų – Egip­to val­do­vas Ram­zis III.

si­tai­kė jo ieš­ko­ji­mų ke­ly­je. Grakš­ čia me­di­ne laz­de­le baks­no­da­mas į at­ski­ras iš­skleis­to di­džiu­lio po­ pie­riaus lanks­ti­nio vie­tas, pri­mi­ nė ži­no­mus ir pa­mirš­tus is­to­ri­nius įvy­kius, vei­kė­jų var­dus, ku­rie pui­ kuo­ja­si Gin­ta­ro gi­mi­nės ge­nea­lo­gi­ jos me­dy­je.

Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet Gin­ta­rą tie­ sio­gi­nė gi­mi­nys­tės li­ni­ja sie­ja ne tik su Ram­ziu III, bet ir, pa­vyz­džiui, su Ba­bi­lo­ni­jos val­do­vo Na­bu­ko my­li­ ma žmo­na, ku­riai pa­sta­ra­sis pa­sta­ tė gar­siuo­sius Ba­bi­lo­no so­dus. Gi­ mi­nys­tės ry­šiai sie­ja Gin­ta­rą ir su da­bar­ti­ne Ang­li­jos ka­ra­lie­ne. Ryš­ kūs gi­mi­nys­tės sai­tai ir su mar­ki­zu de Sa­du, Fran­čes­ko Pet­rar­kos Lau­ ra, Le­vu Tols­to­ju­mi, gar­sią­ja Ro­

ma­no­vų gi­mi­ne, Mar­ku An­to­ni­ ju­mi, Alek­sand­ru Ma­ke­do­nie­čiu, Ka­ro­liu Di­džiuo­ju ir ki­to­mis pa­ sau­ly­je ži­no­mo­mis as­me­ny­bė­mis bei di­nas­ti­jo­mis.

Ra­gi­na do­mė­tis

„Sup­ran­tu, kad vi­sa in­for­ma­ci­ ja, ku­rią pa­tei­kiau, dau­gu­mai at­ ro­dys ne­rea­liai, ta­čiau kiek­vie­ną ap­tik­tą fak­tą aš tik­ri­nau ma­žiau­ siai tri­juo­se šal­ti­niuo­se, dau­gy­bę lai­ko pra­lei­dau se­niau­sio­se Lie­tu­ vos bib­lio­te­ko­se, lin­dė­jau in­ter­ne­ te. Kur­da­mas sa­vo gi­mi­nės ge­nea­ lo­gi­nį me­dį, su­kū­riau in­di­vi­dua­lią fak­ti­nės me­džia­gos iš­dės­ty­mo sis­ te­mą – įvai­rių są­sa­jų su mū­sų gi­ mi­ne ar­tu­mą pa­sa­ko spal­vo­tos li­ni­

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

jos. Pag­rin­di­nė jun­gia­mo­ji gi­mi­nės li­ni­jos spal­va – oran­ži­nė“, – aiš­ki­ no Gin­ta­ras.

Be­je, G.Sla­vins­ko mo­čiu­tė (ma­ mos li­ni­ja) – gra­fai­tė Kot­ry­na Zu­bo­ vai­tė, o ki­tos mo­čiu­tės (tė­vo li­ni­ja) bro­lis bu­vo gar­su­sis lie­tu­vių dai­li­ nin­kas Pet­ras Kal­po­kas. Tad Gin­ ta­ras sa­vo gi­mi­nės šak­nų pra­dė­jo ieš­ko­ti bū­tent nuo šių gar­sių gi­mi­ nai­čių, ku­rių kil­mės paieš­kos at­ve­dė net į prie­šis­to­ri­nius lai­kus Egip­te. Šis uni­ka­lus sa­vo gi­mi­nės is­to­ri­ jos ty­ri­nė­to­jas įsi­ti­ki­nęs, kad kiek­ vie­nas, pa­sky­ręs de­šimt­me­tį gi­mi­ nės ge­nea­lo­gi­jai, at­ras neį­ti­ki­mų są­sa­jų su ki­to­mis gi­mi­nė­mis ir pri­ vers su­si­mąs­ty­ti, kas mes esa­me, iš kur atė­jo­me.

1

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

4p.

Xvii Pažaislio muzikos festivalio programa.

Pazaislio vasara 2012

pramogualeja@kaunodiena.lt Redaktorė Violeta Juodelienė

„Pasakai – „Pažaislis“, ir nieko daugiau nebereikia pridurti, – nutyla Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas Petras Bingelis.

– Mes turime tokią šventą vietą...“ Kiek vėliau vėl prabyla: „Ir jeigu ją dar galime pripildyti muzikos... Kokie mes laimingi, jau dėl to gera gyventi.“

Trau­ka: Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo kon­cer­tas dau­gy­bei me­lo­ma­nų reiš­kia, kad pra­si­de­da dar vie­na ge­ros mu­zi­kos va­sa­ra.

Tomo Raginos nuotr.

Mu­zi­ka, įpras­mi­nan­ti va­sa­rą En­ri­ka Strio­gai­tė e.striogaite@diena.lt

Mu­zi­ka die­viš­ko­je erd­vė­je

Prieš ke­lio­li­ka me­tų pir­mą­kart į Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lį at­vy­kęs smui­ko vir­tuo­zas Ye­hu­di Me­nu­hi­ nas, įžen­gęs į Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no erd­vę, su­si­kau­pęs ku­rį lai­ką vaikš­ čio­jo po ją ir stab­te­lė­jęs ty­liai iš­ta­ rė: „Jūs to­kie lai­min­gi, tu­ri­te Die­ vo pa­ly­tė­tą vie­tą.“ Pa­žais­lio vie­nuo­ly­nas dar prieš 18 me­tų pa­trau­kė bū­si­mo­jo mu­zi­kos fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jus. „Gast­ro­liuo­ da­mi po pa­sau­lį iš­gir­do­me ne vie­ną kon­cer­tą po at­vi­ru dan­gu­mi įspū­din­ gos gam­tos ir ar­chi­tek­tū­ros vie­to­se, – pri­si­me­na fes­ti­va­lio koor­di­na­to­rius Jus­ti­nas Krėpš­ta. – Grį­žus po ke­lio­ nių lik­da­vo kaž­koks il­ge­sys.“ Tas il­ge­sys, pro­fe­sio­na­lus mu­zi­ ki­nis iš­si­la­vi­ni­mas, pa­žin­tys ke­lio­ nė­se su gar­siais mu­zi­kais su­bran­ di­no fes­ti­va­lio min­tį – į kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tus po at­vi­ru dan­ gu­mi žmo­nes pa­kvies­ti va­sa­rą. „Mū­sų ša­lies kli­ma­tas toks, kad mes ir taip per­ne­lyg daug lai­ko pra­lei­džia­me už­da­ro­se pa­tal­po­se, – pa­ste­bi J.Krėpš­ta, – to­dėl va­sa­ra – lai­kas, kai ga­li­me pa­bū­ti gam­to­

je, ku­ri lie­tu­viui la­bai bran­gi.“ Juo la­biau kad gam­tos, ar­chi­tek­tū­ros ir mu­zi­kos sin­te­zė ga­li ne tik pa­pil­ dy­ti vie­na ki­tą, bet do­va­no­ti vi­siš­ kai nau­jų, uni­ka­lių – Pa­žais­lio mu­ zi­kos fes­ti­va­lio – įspū­džių.

Ye­hu­di Me­nu­hi­nas:

Jūs to­kie lai­min­gi, tu­ri­te Die­vo pa­ly­tė­ tą vie­tą.

Prieš 18 me­tų Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ ne su­ren­gę pir­mą­jį, dar ne fes­ti­va­lio, kon­cer­tą, į ku­rį žmo­nės plū­do tar­si į at­lai­dus, mu­zi­kos fes­ti­va­lio su­ma­ny­ to­jai su­pra­to: Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ ti­va­lio rei­kia to­li gra­žu ne tik jiems.

Ant suo­liu­kų, pa­tie­sa­lų, tie­siog ant žo­lės įsi­tai­sę žmo­nės su­si­kau­pę, nu­ ri­mę klau­sė­si. „O po to, re­gis, bu­vo ge­res­ni, kaž­kaip nu­skaid­rė­ję, ir kal­ bė­jo­si gal­būt vie­nas su ki­tu dau­ giau“, – šyp­te­lė­ja P.Bin­ge­lis.

At­ra­di­mo džiaugs­mas

Šiais me­tais Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ ti­va­lis ren­gia­mas jau sep­ty­nio­lik­tus

me­tus. „Taip, tai jau bran­dus fes­ti­ va­lis, Lie­tu­vos kul­tū­ros kon­teks­te tu­rin­tis sa­vo ni­šą, sa­vo klau­sy­to­ ją“, – džiau­gia­si J.Krėpš­ta. Mu­ zi­kos šven­tė jau se­no­kai yra nu­ skam­bė­ju­si to­li už Lie­tu­vos ri­bų, į fes­ti­va­lį va­žiuo­ja ge­ros mu­zi­kos klau­sy­to­jai iš vi­so pa­sau­lio. „Per­nai vis dėl­to kiek nu­ste­bo­me, kai Ša­kių ra­jo­ne, Zyp­lių dva­re, prieš kon­cer­tą iš­gir­do­me gy­vai be­si­šne­ ku­čiuo­jan­čius pran­cū­zus, – pri­si­ me­na P.Bin­ge­lis. – Ne­su­si­lai­kė­ me ne­pas­mal­sa­vę, kaip jie at­vy­ko į ga­na ato­kų Lie­tu­vos kam­pe­lį. Pa­ si­ro­do, pran­cū­zai kas­met pa­si­do­ mi fes­ti­va­lio mu­zi­ki­ne pro­gra­ma ir at­vy­kę į Lie­tu­vą su že­mė­la­piu ran­ ko­se su­si­ran­da fes­ti­va­lio kon­cer­tų vie­tas, taip ir pa­ke­liau­da­mi, ir pa­ klau­sy­da­mi ge­ros mu­zi­kos.“ „Kiek­vie­nais me­tais sten­gia­ mės ieš­ko­ti nau­jų erd­vių, – pa­ti­ki­ na J.Krėpš­ta, – sten­gia­mės neuž­si­ sė­dė­ti. Ki­ta ver­tus, mums ir pa­tiems sma­gu at­ras­ti nau­jų, kar­tais ir ne­ti­ kė­tų vie­tų, ku­rio­se su­skam­ba pui­ ki mu­zi­ka ir, be­je, bū­na dar ir taip, kad ta vie­ta, prieš tai bu­vu­si ap­leis­ ta, at­gy­ja, ją su­tvar­ko, su­re­mon­tuo­ ja, o drau­ge, kas itin sma­gu, pa­si­bel­ džia­me į nau­jų klau­sy­to­jų šir­dis.“

Neuž­gęs­tan­ti kū­ry­bos ug­nis

Kau­no sty­gi­nių kvar­te­to va­do­vas, vio­lon­če­li­nin­kas Sau­lius Bar­tu­lis, su kvar­te­tu fes­ti­va­ly­je da­ly­vau­jan­ tis taip pat jau sep­ty­nio­lik­tą kar­tą, pri­si­me­na: „Fes­ti­va­lio kū­ry­bi­nio ke­lio pa­čio­je pra­džio­je su kvar­te­ tu gro­jau Za­pyš­kio baž­ny­čio­je. Vi­ siems klau­sy­to­jams bu­vo eg­zo­tiš­ kas įvy­kis: pie­vo­je ga­no­si kar­vės, nuo­sta­bi gam­ta ir pui­kios akus­ti­ kos baž­ny­čios go­ti­ka.“ Pa­si­džiau­gęs, kad iki šių die­nų fes­ti­va­lio va­do­vai to­kių neįp­ras­tų erd­vių ra­do be­ga­lę, mu­zi­kan­tas pa­ ste­bė­jo: šie­met Kau­no kvar­te­tas su dai­ni­nin­ke No­ra Pet­ro­čen­ko kon­ cer­tuos nau­jo­je Pa­žais­lio fes­ti­va­lio erd­vė­je – Rau­dond­va­rio pi­ly­je.

Ka­dai­se nau­ja fes­ti­va­lio erd­vė bu­vo ir Kau­no pi­lis, ku­rią fes­ti­va­lio ren­gė­jai iš­va­lė ir pa­sta­tė pir­mą is­ to­ri­nį spek­tak­lį, taip pat su­trau­ku­sį mi­nias žmo­nių. „Šį­met bus pa­sta­ ty­tas pen­kio­lik­ta­sis is­to­ri­nis spek­ tak­lis, nes ma­to­me, kad jo žmo­ nėms la­bai rei­kia, – sa­ko J.Krėpš­ta.

Mi­nint Mai­ro­nio gi­mi­mo 150-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, is­to­ri­nis vai­di­ni­ mas bus pa­sta­ty­tas pa­gal Mai­ro­nio is­to­ri­nę dra­mą „Di­dy­sis Vytautas– karalius“.

Komentaras

Se­suo Li­di­ja Edi­ta Ši­cai­tė

P

a­ž ais­l io mu­z i­kos fes­t i­va­l is – tar­si dar vie­nas vie­nuo­ly­ no me­tų lai­kas, ku­ris iš­gy­ve­ na­mas kaip uni­ka­lus. Šio lai­ ko penk­li­nė­je pa­to­giai įsi­tai­so na­tos ir draus­min­gai lau­kia bū­ti pa­ža­din­tos su­bti­laus di­ri­gen­to ran­kos mos­to. Vie­ nuo­ly­no gy­ve­ni­mo rit­mas tar­si iš­tie­sia ran­ką mu­zi­kos gar­sų rit­mui ir drau­gau­ ja abu iš­ti­sus tris mė­ne­sius. No­rin­čiam ar no­rin­čiai pa­jus­ti šį lai­ką rei­kia at­si­ ver­ti ty­los ir gar­so su­si­ti­ki­mo aki­mir­ kos pa­jau­tai. Jo­je tel­pa ir die­viš­ko­sios, ir žmo­giš­ko­sios kū­ry­bos ki­birkš­tis... Fes­ti­ va­lio re­per­tua­ro kū­ri­niai, skam­ban­tys mū­sų vie­nuo­ly­no erd­vė­je, tar­si kurs­to fi­lo­so­fuo­ti apie tris lai­kus – praei­ties da­ bar­tį, da­bar­ties da­bar­tį ir atei­ties da­bar­ tį. Jie yra mū­sų sie­lo­se ir nie­kur ki­tur jų ne­ma­ty­ti. Praei­ties da­bar­tis yra kū­ ri­nio at­min­tis, at­si­ve­jan­ti mus iš ke­lių šimt­me­čių, da­bar­ties da­bar­tis – gir­di­ mas kū­ri­nys, o atei­ties da­bar­tis – gir­di­ mo gar­sų pa­sau­lio su­vo­ki­mas. Gi­mu­si fi­lo­so­fi­nė min­tis įsi­ka­bi­na į ba­ro­ko ar­ chi­tek­tū­ros abė­cė­lę – vin­giuo­tą li­ni­ją ir nu­sė­da baž­ny­čios kuo­ruo­se. Ir taip kar­ to­ja­si kas­met. Kar­to­tė užants­pau­duo­ja­ ma vie­nuo­ly­no var­po skam­be­siu.

2

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

Pažaislio

vasara 2012 Festivalio kronika: ryškiausios spalvos

Per še­šio­li­ka gy­va­vi­mo me­ tų Pa­žais­lio mu­ zi­kos fes­ti­va­ly­ je jau įvy­ko dau­ giau nei 500 ren­gi­nių.

Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio prie­ šis­to­rė sie­kia 1995-ųjų va­sa­rą, pa­ tį lie­pos pa­bai­gos karš­ty­me­tį, kai į Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no šven­to­rių su­si­rin­ko apie 3000 mies­tie­čių ir mies­to sve­čių pa­si­klau­sy­ti mu­zi­ kos. Tą­syk Pet­ro Bin­ge­lio di­ri­guo­ ja­mas Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras su Lie­tu­vos na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru ir so­lis­tais Re­gi­na Ma­ ciū­te (sop­ra­nas), Ine­sa Li­na­bur­gy­ te (me­co­sop­ra­nas), Al­gir­du Ja­nu­tu (te­no­ras) ir Vla­di­mi­ru Prud­ni­ko­vu (bo­sas) at­li­ko Geor­go Fried­ri­cho Hände­lio ora­to­ri­ją „Me­si­jas“. Dau­ gy­bės klau­sy­to­jų dė­me­sys, ge­ra­ no­riš­ku­mas ir dė­kin­gu­mas įkvė­pė or­ga­ni­za­to­rius jau ki­tų me­tų va­sa­ rą su­reng­ti pir­mą­jį Pa­žais­lio mu­zi­ kos fes­ti­va­lį.

1996 m.

Bir­že­lio 2 d. Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ no kie­me su­skam­bę Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ora­to­ri­jos „Kris­tus Aly­vų kal­ne“ gar­sai pa­žy­mė­jo pir­ mo­jo Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio, o sy­kiu ir jo is­to­ri­jos pra­džią.

Lie­pos 6 d. Kau­no pi­ly­je bu­vo pa­ ro­dy­ta Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus dra­ ma „Min­dau­gas“, re­ži­suo­ta Ire­nos Bu­čie­nės (1940–2001). Pag­rin­di­nį vaid­me­nį su­kū­rė ak­to­rius Re­gi­man­ tas Ado­mai­tis. Šis spek­tak­lis pra­dė­jo is­to­ri­nių dra­mų, de­di­kuo­tų Vals­ty­ bės die­nai, tra­di­ci­ją Kau­no mies­te.

I fes­ti­va­ly­je įvy­ko 15 ren­gi­nių.

1997 m.

ES him­nu – Lud­wi­go van Beet­ho­ve­ no IX sim­fo­ni­ja ge­gu­žės 31 d. pra­si­ dė­jo II Pa­žais­lio muzikos fes­ti­va­lis.

Vei­ka­lą grie­žė gar­su­sis „Phil­har­ mo­nie der Na­tio­nen“ or­kest­ras, va­do­vau­jamas žy­maus pia­nis­to ir di­ri­gen­to Jus­to Frant­zo.

1997 m. lie­pos 3 d. pir­mą­syk Kau­ne lan­kė­si pa­sau­lio mu­zi­kos le­gen­da – lor­das Ye­hu­di Me­nu­hi­ nas (1916–1999). Jis di­ri­ga­vo Fran­ zo Schu­ber­to Mi­šias As-dur.

II fes­ti­va­ly­je įvy­ko 25 ren­gi­niai.

1998 m.

III Pa­žais­lio muzikos fes­ti­va­lį pra­ dė­jo iš­skir­ti­niai sve­čiai: BBC fil­ har­mo­ni­jos or­kest­ras iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, di­ri­guo­ja­mas Ya­no Pas­ ca­lio Tor­te­lier.

Rugp­jū­čio 2 d. pir­mą­syk Šv. Jur­ gio baž­ny­čio­je kon­cer­ta­vo Štut­gar­ to ka­me­ri­nis cho­ras ir Štut­gar­to ba­ ro­ko or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mi pa­sau­lio

gar­se­ny­bės Frie­de­rio Ber­nius.

III fes­ti­va­ly­je įvy­ko 32 ren­gi­niai.

1999 m.

Bir­že­lio 6 d. su­reng­tas lor­do Y.Me­ nu­hi­no at­mi­ni­mui skir­tas kon­cer­ tas, ku­ria­me skam­bė­jo Var­šu­vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro „Sin­fo­nia Var­ so­via“ ir Kau­no vals­ty­bi­nio cho­ro at­lie­ka­mos Franzo Schuberto Ke­ tvirtoji simfonija ir Gioa­chi­no Ros­ si­ni „Sta­bat Ma­ter“.

Bir­že­lio 19 d. Šv. Jur­gio baž­ny­ čio­je grie­žė 1992 m. įkur­tas Ru­si­ jos ka­me­ri­nis or­kest­ras „Mask­vos so­lis­tai“. Or­kest­ro va­do­vas ir di­ri­ gen­tas Ju­ri­jus Baš­me­tas tą­syk pa­ si­ro­dė ir so­lis­to amp­lua.

IV fes­ti­va­ly­je įvy­ko 35 ren­gi­niai.

2007 m. bir­že­lio 3 d.

Pa­žais­lio vie­nuo­ ly­ne nu­skam­bė­ju­si „The Queen Symp­ho­ ny“ su­do­mi­no re­kor­ diš­kai daug klau­sy­ to­jų – be­veik 5 tūkst.

2000 m.

Bir­že­lio 3 d. Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čio­ je grie­žė žė­rin­tis ka­me­ri­nis or­kest­ ras „Mask­vos vir­tuo­zai“, di­ri­guo­ ja­mas Vla­di­mi­ro Spi­va­ko­vo.

Vals­ty­bės die­ną dau­giau ne­gu 5 tūkst. žiū­ro­vų Kau­no pi­lies priei­go­se ma­tė Vin­co My­ko­lai­čio-Pu­ti­no is­ to­ri­nę dra­mą „Val­do­vas“. Šis spek­ tak­lis bu­vo pa­sku­ti­nis , ku­rį dar spė­ jo su­sty­guo­ti re­ži­sie­rė I.Bu­čie­nė.

V fes­ti­va­ly­je įvy­ko 36 ren­gi­niai.

2001 m.

Bir­že­lio 1 d. Pa­žais­lio var­pai skel­ bė fes­ti­va­lio pra­džią. Giu­sep­pe Ver­ di ope­ros „Si­mo­nas Bo­ka­neg­ra“ kon­cer­ti­nį va­rian­tą at­li­ko Gin­ta­ ro Rin­ke­vi­čiaus di­ri­guo­ja­mas Lie­ tu­vos vals­ty­bi­nis or­kest­ras, dai­ na­vo Kau­no vals­ty­bi­nis simfoninis cho­ras, so­lis­tai Ire­na Mil­ke­vi­čiū­tė, Ro­ma­nas Mai­bo­ro­da, Ser­ge­jus La­ ri­nas.

Rugp­jū­čio 12 d. G.Ver­di „Re­ quiem“ iš­gir­do­me Pa­sau­lio fes­ ti­va­lio cho­ro, ku­ria­me gie­do­jo tūks­tan­tis dai­ni­nin­kų iš sep­ty­nių Eu­ro­pos ša­lių, in­terp­re­ta­ci­jo­je.

VI fes­ti­va­ly­je įvy­ko 38 ren­gi­niai.

2002 m.

Bir­že­lio 9 d. Piot­ro Čai­kovs­kio I kon­cer­tą for­te­pi­jo­nui su or­kest­ru b-moll skam­bi­no pia­nis­tas La­za­ ris Ber­ma­nas (1930–2005).

Bir­že­lio 20 d. prie di­ri­gen­to pul­to Pa­žais­lio šven­to­riu­je sto­ vė­jo žy­mus len­kų kom­po­zi­to­rius Krzysz­to­fas Pen­de­rec­kis. Viešė­ damas mūsų mieste jis diriga­ vo savo veikalą-simfoniją „Sep­ tyni Jeruzalės vartai“, kurį atliko Lietuvos nacionalinis orkestras, Kauno valstybinis choras ir ketu­ ri lenkų solistai.

VII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 28 ren­gi­niai.

2006 m.

Bir­že­lio 18 d. – pa­sau­li­nė prem­je­ ra: mu­zi­kų iš Šve­di­jos, Nor­ve­gi­jos, Es­ti­jos ir Lie­tu­vos at­lik­tas pro­jek­ tas „AB­BA in Symp­ho­ny“.

Lie­pos 2 d. tra­di­ci­nis spek­tak­ lis Kau­no pi­ly­je „Gies­mė apie Min­ dau­gą“, skirtas kompozicijos auto­ riaus ir režisieriaus Vytauto Gri­golio (1951–2006) atminimui. Sce­ni­nės adap­ta­ci­jos re­ži­sie­riaus amp­lua de­ biu­ta­vo Vy­tau­tas Rum­šas.

Gra­žios tra­di­ci­jos pra­džia – lie­ pos 9 d. su­reng­tas pir­ma­sis kon­ cer­tas „Jo­han­no Straus­so mu­zi­ka ant van­dens“ Jachtk­lu­be.

XI fes­ti­va­ly­je įvy­ko 40 ren­gi­nių.

2003 m.

Ge­du­lo ir vil­ties die­ną pir­mą­syk Kau­no klau­sy­to­jai iš­gir­do žy­mų­ jį gru­zi­nų kom­po­zi­to­riaus Gi­jos Kan­če­li kū­ri­nį „Styx“ al­tui, miš­ riam cho­rui ir or­kest­rui, ku­rį at­ li­ko Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, Kauno valstybinis choras ir altininkas Arūnas Stat­ kus, diriguojami Juozo Domarko.

Rugp­jū­čio 24 d. pir­mą­syk bu­vo su­reng­tas kon­cer­tas Kau­no si­na­ go­go­je. Skam­bė­jo kom­po­zi­to­riaus Gied­riaus Kup­re­vi­čiaus li­tur­gi­nė dra­ma smui­kui so­lo, cho­rui, vy­rų ir mo­te­rų ok­te­tams „Sep­ty­ni Do­ vy­do klau­si­mai ir rau­da“.

VIII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 34 ren­gi­niai.

2004 m.

Bir­že­lio 11 d. me­lo­ma­nai iš­gir­do Ai­ri­jos ka­me­ri­nį or­kest­rą, skam­ bi­no pia­nis­tas iš Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos Fing­hi­nas Col­lin­sas.

Bir­že­lio 12 d. Jo­ha­nes­so Brahm­ so „Vo­kiš­ko­jo Re­quiem“ ka­me­ ri­nę ver­si­ją at­li­ko pia­nis­tai Mū­ za Ru­bac­ky­tė ir Pier­re Réach, As­ta Krikš­čiū­nai­tė (sop­ra­nas) ir Vy­tau­ tas Juo­za­pai­tis (ba­ri­to­nas).

IX fes­ti­va­ly­je įvy­ko 37 ren­gi­niai.

2005 m.

Bir­že­lio 9 d. Pa­žais­lio muzikos fes­ti­va­ly­je sve­čiai iš Aust­ri­jos – il­gaam­žis sim­fo­ni­nis or­kest­ras „Tonkünst­ler“, ku­riam va­do­vau­ja cha­riz­ma­tiš­ka­sis di­ri­gen­tas Krist­ ja­nas Järvi (JAV/Estija).

Pir­mą kar­tą fes­ti­va­lio is­to­ri­jo­je or­kest­rui va­do­va­vo di­ri­gen­tė mo­ te­ris – rugp­jū­čio 9 d. Kau­no fil­ har­mo­ni­jo­je gir­dė­jo­me or­kest­rą iš Azi­jos – Hon­kon­go sin­fo­nie­tą, di­ ri­guo­ja­mą Yip Wing Sze. X fes­ti­va­ly­je įvy­ko 42 ren­gi­niai.

2009 m.

De­šimt mu­zi­kan­tų, vie­nas kon­ cer­ti­nis for­te­pi­jo­nas ir or­kest­ro skam­be­sys? Bir­že­lio 4 d. Kau­no vals­ty­bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je į an­ samb­lio „The Bo­wed Pia­no En­ semb­l e“ kon­c er­t ą su­s i­r in­k u­ si pub­li­ka iš­gir­do ir pa­ti­kė­jo, kad ga­li bū­ti ir taip.

Bir­že­lio 21 d. Bab­ty­no-Že­mait­ kie­mio dva­re klau­sy­to­jai pir­mą­syk fes­ti­va­lio is­to­ri­jo­je iš­gir­do lū­pi­nę ar­mo­ni­kė­lę, ku­ria gro­jo vir­tuo­zas iš Ita­li­jos Gian­lu­ca Lit­te­ra su mū­ sų sty­gi­nių an­samb­liu „Ca­me­ra­ ta Klai­pė­da“ ir smui­ki­nin­ku V.Če­ pins­kiu.

XIV fes­ti­va­ly­je įvy­ko 32 ren­gi­niai.

2007 m.

Bir­že­lio 3 d. Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ne nu­skam­bė­ju­si „The Queen Symp­ ho­ny“, su­kur­ta pa­gal Fred­die Mer­ cu­ry ir gru­pės „Queen“ dai­nas, su­do­mi­no re­kor­diš­kai daug klau­ sy­to­jų – be­veik 5 tūkst. Sim­fo­ni­ją at­li­ko Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras, so­lis­tai: Sau­lė Rin­ke­vi­čiū­tė (smui­kas), Rū­ta Rin­ke­vi­čiū­tė (for­ te­pi­jo­nas), Vi­ta Šiugž­di­nie­nė (vio­ lon­če­lė) ir di­ri­gen­tas Gintaras Rin­ ke­vi­čius.

Vi­s o­j e Eu­ro­p o­j e mi­n i­m as 400-asis ope­ros žan­ro gim­ta­die­nis at­si­spin­dė­jo ir Pa­žais­lio fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je. Pir­mą kar­tą Kau­ne at­ lik­ta XVI a. ita­lų kom­po­zi­to­riaus Ora­zio Vec­chi mad­ri­ga­li­nė ko­me­ di­ja „Am­fi­par­na­sas“; Bab­ty­noŽe­mait­kie­mio dva­re nu­skam­bė­ jo Mi­ko Pet­raus­ko ope­ra „Bi­ru­tė“; jau­di­nan­čią ar­gen­ti­nie­čių jau­nos mo­ters is­to­ri­ją žiū­ro­vams pa­sa­ko­ jo As­to­ro Piaz­zol­los tan­go ope­ra „Ma­ria de Bue­nos Ai­res“.

XII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 37 ren­gi­niai.

2008 m.

Bir­že­lio 8 d. – su­kre­čian­ti Kar­men iš Ku­bos is­to­ri­ja. Mar­ti­no Gell­ne­ rio, Wer­ne­rio Stran­kos ir Kim Dud­ dy la­ti­no po­po­pe­ros „Car­men Cu­ ba­na“ (kon­cer­ti­nė ver­si­ja) prem­je­ra Lie­tu­vo­je, ku­rio­je da­ly­va­vo at­li­kė­ jai net iš 9 ša­lių.

Kla­si­kos gur­ma­nai su­lau­kė net dvie­jų aukš­čiau­sio ly­gio ka­me­ri­ nių or­kest­rų pa­si­ro­dy­mų – fes­ti­va­ ly­je kon­cer­ta­vo Er­mi­ta­žo ka­me­ri­ nis or­kest­ras (Ru­si­ja), di­ri­guo­ja­mas Sau­liaus Son­dec­kio ir „Ca­me­ra­ta Bern“ (Švei­ca­ri­ja).

XIII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 39 ren­gi­niai.

2010 m.

Sa­vi­tai fes­ti­va­ly­je de­biu­ta­vo pub­li­ kai jau pa­žįs­ta­mas vie­nas gar­siau­ sių pa­sau­ly­je vio­lon­če­lės vir­tuo­zų Alek­sand­ras Knia­ze­vas iš Ru­si­jos.

Ap­vaiz­dos my­li­mas mu­zi­kas bir­ že­lio 4 d. pa­si­ro­dė var­go­ni­nin­ ko amp­lua ir pa­do­va­no­jo klau­sy­ to­jams Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho kū­ri­nių va­lan­dą.

Ypa­tin­gas fes­ti­va­lio ak­cen­tas – pa­sau­li­nė fla­men­ko aist­rą ir kla­si­ ki­nės mu­zi­kos sod­ru­mą jun­gian­ čio pro­jek­to prem­je­ra. Fla­men­ko mu­zi­kos meist­ro And­reaso Ma­rios Ger­me­ko pro­jek­tas bu­vo už­sa­ky­ tas Aust­ri­jos or­kest­ro, bet šį kar­tą juos ap­len­kė Kau­no mies­to sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Mar­ ty­no Staš­kaus. Bir­že­lio 26 bei 27 d. klau­sy­to­jai ža­vė­jo­si pro­gra­ma, ku­ rio­je or­kest­ro skam­be­sys su­si­py­nė su ne­var­žo­mais fla­men­ko rit­mais, vo­ka­lu ir gai­va­lin­gu šo­kiu.

XV fes­ti­va­ly­je įvy­ko 36 ren­gi­niai.

2011 m.

Net sep­ty­n iuo­se kon­cer­t uo­ se skam­bė­jo or­kest­rų at­lie­ka­ma mu­zi­ka. Gre­ta ryš­kiau­sių Lie­tu­ vos ko­lek­ty­vų gir­dė­jo­me ir už­sie­ nio sve­čius: bir­že­lio 19 d. pa­si­ro­dė Tai­pė­jaus fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras, o lie­pos pa­bai­go­je – Bal­ti­jos jau­ni­ mo fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras, ku­riam va­do­va­vo K.Järvi.

Rugp­jū­čio 28 d. Pa­žais­lio vie­ nuo­ly­ne iš­gir­do­me dar vie­ną dra­ ma­tiš­ką is­to­ri­ją – Gia­co­mo Puc­ci­ni ope­ro­je „La Ron­di­ne“ (Kregž­du­tė) pa­grin­di­nius vaid­me­nis at­li­ko vieš­ nia iš JAV, sop­ra­nas Elai­ne Al­va­rez ir te­no­ras Ed­ga­ras Mont­vi­das.

XVI fes­ti­va­ly­je įvy­ko 37 ren­gi­niai.

3

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

Pažaislio

vasara 2012 Gin­ta­ras Ugians­k is

Ūkio Ban­ko Val­dy­bos pir­mi­nin­kas

D

žiau­g iuo­s i, kad Pa­ž ais­l io mu­z i­kos fes­t i­v a­l io ren­ gė­jai, me­n i­n in­k ai, kū­rė­jai su ne­blės­t an­č ia ener­g i­j a kas­met pa­s iū­lo iš­skir­t i­n ių ir įsi­m in­ ti­nų ren­g i­n ių, ku­r ie su­tei­k ia ga­l i­my­ bę tu­r i­n in­gai ir pra­s min­gai pra­leis­t i va­s a­r ą ne tik Kau­ne, Vil­n iu­j e, bet ir ma­žes­n iuo­s e ša­l ies mies­t uo­s e. Šis fes­t i­va­l io or­ga­n i­za­to­r ių už­si­brėž­

Al­vy­das To­mas Skė­rys

tas už­da­vi­nys yra ypač svar­bus sklei­ džiant ir pro­pa­g uo­jant aukš­to ly­g io me­ną bei mu­zi­ką vi­sos ša­lies mas­tu.

Sma­gu, kad jis sėk­min­gai ir nuo­sek­liai įgy­ven­di­na­mas.

Lin­kiu vi­siems ir šią va­sa­rą su Pa­žais­ lio mu­z i­kos fes­t i­va­l iu pa­jus­t i iš­skir­ ti­nės mu­zi­kos ir me­no tei­kia­mą dva­ si­nę at­gai­vą ir pa­t ir­t i neiš­d il­do­mų įspū­džių.

Lin­kiu vi­siems fes­ti­va­lio ren­gė­jams ir me­ni­nin­kams kū­ry­bi­nio įkvė­pi­mo ir po­lė­kio.

LE­XUS at­sto­vy­bių, UAB „Au­to­to­ja“ ir UAB „Mo­to­to­ja“ Lie­tu­vo­je val­dy­bos pir­mi­nin­kas

P

ir­miau­siai no­r iu pa­si­d žiaug­ ti, kad Pa­ž ais­l io mu­z i­kos fes­t i­va­l is jau sep­t y­n io­l ik­t ą va­s a­rą kvie­č ia mus į sa­vo ne­p ap­ras­t us pa­s i­ro­dy­mus, ren­g ia­ mus įvai­r io­se vie­to­se.

Tai – vie­n as di­d žiau­s ių Lie­t u­vo­ je vyks­t an­č ių kul­t ū­r i­n ių ren­g i­n ių, džiu­g i­n an­t is ir ste­b i­n an­t is lan­k y­

to­j us ne­p a­k ar­t o­j a­m ais kon­c er­t ais bei lei­d žian­t is vi­s uo­m e­n ei su­s i­p a­ žin­t i su įvai­r iais kū­r ė­j ais ir me­n i­ nin­k ais.

Mums la­b ai ma­lo­nu šiais me­t ais pri­ si­d ė­t i prie šio iš­s kir­t i­n io ren­g i­n io, tad lin­k i­me šiam mu­z i­kos fes­t i­v a­ liui ir atei­t y­j e iš­l ai­k y­t i sa­vo ver­t y­ bes, džiu­g in­t i mus sa­vo nau­j o­m is idė­j o­m is bei įvai­r ia­p u­s iais ir di­n a­ miš­k ais pa­s i­ro­dy­m ais. O lan­k y­to­ jams lin­k i­me pa­s i­s em­t i ge­ros nuo­ tai­kos ir ener­g i­j os.

Dėkojame

Festivalio bankas

festivalį pristato

didysis rėmėjas Festivalį remia:

Lietuvos respublikos kultūros ministerija

Festivalio dienraštis

informacinis partneris

Pagrindiniai rėmėjai:

Kauno miesto savivaldybė

informaciniai rėmėjai:

www.kaunodiena.lt rėmėjai:

Kauno rajono savivaldybė

Partneriai:

Arvydo baryso filmų kūrimo kompanija

4

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

Pažaislio

vasara 2012

Xvii Pažaislio muzikos festivalis PRADEDAMASIS KONCERTAS Birželio 3 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyne LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: Lilija Gubaidulina (sopranas) Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas) Vaidas Vyšniauskas (tenoras) Liudas Mikalauskas (bosas) Dirigentas Gintaras Rinkevičius Antonio Vivaldi – Gloria Arijos ir ansambliai iš Vincenzo Bellini, Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, Jacques Offenbach, Paul Abraham operų ir operečių Bilietų kaina: 20, 30 Lt Birželio 8 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistai – Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo laureatai: Justina Maria Doerup (smuikas) Stasys Makštutis (klarnetas) Artūras Šukys (klarnetas) Kristina Annamukhamedova (fortepijonas) Dirigentas Martynas Staškus Wolfgang Amadeus Mozart, Franz Krommer, Simas Šakenis, Camille Saint-Saëns, Felix Mendelssohn Bilietų kaina: 15, 20 Lt Birželio 9 d., šeštadienį, 16 val. Žemaitijos kolegijos Rietavo fakulteto salėje Lietuvos pirmosios muzikos mokyklos įkūrimo 140-osioms metinėms KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistai: Joana Gedmintaitė (sopranas) Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo laureatai: Stasys Makštutis (klarnetas) Artūras Šukys (klarnetas) Dirigentas Martynas Staškus Franz Krommer, Balys Dvarionas, Johann Strauss, Franz Lehár, Leonard Bernstein Įėjimas nemokamas Birželio 9 d., šeštadienį, 17 val. Zyplių dvare Ansamblis ALLA TRE Aušra Lukoševičiūtė (fleita) Algimantas Treikauskas (fleita) Aušra Bartkevičiūtė-Gelusevičienė (fortepijonas) Pierre Prowo, Georg Philipp Telemann, Samuel Wesley, Claude Debussy, Robert Schumann, Franz Doppler, Hector Berlioz Bilieto kaina 12 Lt Birželio 10 d., sekmadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Smuiko legenda Pierre Amoyal (smuikas, Prancūzija) Darius Mažintas (fortepijonas) Edvard Grieg, Robert Schumann, Fritz Kreisler, Jules Massenet, César Franck Bilietų kaina: 15, 20 Lt

Birželio 15 d., penktadienį, 17.30 val. Žiežmarių Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje Birželio 16 d., šeštadienį, 17 val. Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje Birželio 17 d., sekmadienį, 17 val. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Maironio 150-osioms gimimo metinėms KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

Birželio 30 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos liaudies buities muziejaus Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje FILADELFIJOS BERNIUKŲ CHORAS (JAV) Vadovas ir dirigentas Jeffrey R.Smith (JAV) Franz Schubert – Mišios G-dur Sakralinė JAV kompozitorių muzika ir spiričiueliai Bilieto kaina 12 Lt

Birželio 17 d., sekmadienį, 19 val. BabtynoŽemaitkiemio dvare Balalaikos genijus Aleksej Arkhipovskij (balalaika, Rusija)

Liepos 1 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyno bažnyčioje Laudate pueri Dominum XVI ir XVII a. sandūros mišparų rekonstrukcija Zigmanto III Vazos rūmų koplyčioje Projekto muzikiniai vadovai: Maria Skiba (Lenkija-Vokietija), Darius Stabinskas, Gintautas Venislovas Choras ir konsortas BREVIS Choro solistai: Maria Skiba, Edita Bagdonaitė-Venislovienė, Vilija Mažintaitė, Kęstutis Jakeliūnas, Mindaugas Bargaila, Gintautas Venislovas, Modestas Jankūnas, Nerijus Masevičius Konsortas: Darius Stabinskas (sopraninė viola da gamba) Mateusz Kowalski (tenorinė viola da gamba, Lenkija) Robertas Bliškevičius (bosinė viola da gamba) Justyna Rekść-Raubo (bosinė viola da gamba, Lenkija) Frank Pschichholz (liutnia, teorba, Vokietija) Gösta Funk (vargonai, Vokietija)

Bilieto kaina 25 Lt

Įėjimas nemokamas

Birželio 20 d., trečiadienį, 19 val. „TonyResort“ poilsio ir pramogų parke Anupriškėse Johanno Strausso muzika prie ežero KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistės: Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė (sopranas) Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas) Dirigentas Petras Bingelis Koncertą veda muzikologas Viktoras Gerulaitis Bilieto kaina 20 Lt

Liepos 5 d., ketvirtadienį, 21.30 val. Kauno pilyje Maironio 150-osioms gimimo metinėms

Dirigentas Petras Bingelis Maironio eiles skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius Programoje – lietuvių kompozitorių chorinė muzika Maironio eilėmis Įėjimas nemokamas Birželio 16 d., šeštadienį, 17 val. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Gaiviam garsų pavėsyje Sigutė Stonytė (sopranas) Viktoras Gerasimovas (sopranistas) Jurgis Karnavičius (fortepijonas) Georg Friedrich Händel, Wolfgang Amadeus Mozart, Balys Dvarionas, Jacques Offenbach, Giacomo Puccini, Henry Purcell, George Gershwin, Léo Delibes Bilieto kaina 15 Lt

Birželio 24 d., sekmadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Karmen, Karmen, Karmen Judita Leitaitė (mecosopranas) Rūta Mikelaitytė-Kašubienė (fortepijonas) Natalija Kovaliova (šokis) Manuel de Falla, Georges Bizet, Manuel Ponce, Rodrigo Sarsos, Xavier Romero Bilietų kaina: 10, 15 Lt Birželio 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje Skirta Maironiui LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Sergej Krylov KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Dirigentas Petras Bingelis Maironio eiles skaito prelatas Vytautas Vaičiūnas Programoje – Antonio Vivaldi sakralinė muzika Įėjimas nemokamas

Maironis – DIDYSIS VYTAUTAS–KARALIUS Režisierius Vytautas Rumšas Scenografė Virginija IdzelytėDautartienė Muziką pritaikė Antanas Kučinskas Šviesų dailininkas Gintautas Urba Režisieriaus asistentė Regina Garuolytė Garso režisierius Rimvydas Gaigalas Vaidmenis atlieka aktoriai: Vytautas – Evaldas Jaras Jogaila, lenkų karalius – Ramutis Rimeikis Kaributas, Jogailos brolis – Jonas Braškys Lengvenis, Jogailos brolis – Džiugas Siaurusaitis Švitrigaila, Jogailos brolis – Mindaugas Capas Sigizmundas, vokiečių (Romos) imperatorius – Irmantas Jankaitis Julijona, Vytauto žmona – Toma Vaškevičiūtė Sonka, Jogailos žmona – Ilona Kvietkutė Vasilisa Bielucha, Sonkos vyriausia sesuo – Jurga Kalvaitytė Spydka, Krokuvos vaivada – Šarūnas Puidokas Sepinskas, lenkas, Lietuvos kancleris – Vytautas Rumšas (jaun.)

Maldžykas, lenkas, Lietuvos valdininkas – Arūnas Vozbutas Zbignevas Olesnickis, Krokuvos vyskupas – Algirdas Gradauskas Goštautas, Lietuvos maršalka – Mantas Vaitiekūnas Popiežiaus legatas – Algirdas Butvilas Rusdorfas, kryžiuočių magistras – Albinas Arkauskas Kardininkų magistras – Mindaugas Jusčius

Dalyvauja: Senojo šokio trupė FESTA CORTESE Vadovė Alina Žutautaitė Nindziusiu asociacija Lietuvoje Vadovas Zenonas Urbonas Kovinis-istorinis klubas ANTIKOS KARYS Vadovas Jurijus Bykovas Kauno jojimo veteranų klubas Vadovas Stasys Laurinaitis Pirotechnikos firma BLIKAS Bilieto kaina 12 Lt Liepos 6 d., penktadienį, 18 val. Margininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje Maironio balsu VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS Audronė Vainiūnaitė (I smuikas) Artūras Šilalė (II smuikas) Girdutis Jakaitis (altas) Augustinas Vasiliauskas (violončelė) Solistas Liudas Mikalauskas (bosas) Jonas Mačiulis-Maironis, Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Giedrius Kuprevičius, Algimantas Bražinskas, Konradas Kaveckas, Valentinas Bagdonas Įėjimas nemokamas Liepos 8 d., sekmadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Vengrų rapsodija Vengrijos valstybinis folkloro ansamblis Muzikinės dalies vadovas László Kelemen Vadovas, choreografas ir meno vadovas Gábor Mihályi Bilietų kaina: 15, 20 Lt Liepos 14 d., šeštadienį, 17 val. Skarulių Šv. Onos bažnyčioje BAROCK‘n‘Roll INTERNATIONAL BRASS QUINTET Willy Huppertz (trimitas, Nyderlandai) Waldemar Jankus (trimitas, Lietuva) Wilhelm Junker (valtorna, Vokietija) Thomas Lindt (trombonas, Vokietija) Bernhard Petz (tūba, Austrija) Johann Sebastian Bach, Antonio Vivaldi, Jean-Joseph Mouret, Velozzi Augelli, Eugène Bozza, Georg Friedrich Händel, Gioachino Rossini Įėjimas nemokamas Liepos 14 d., šeštadienį, 18 val. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje KELNO CHORAS (Vokietija) Vadovas Wolfgang Siegenbrink NIURNBERGO FILHARMONIJOS CHORAS (Vokietija) Vadovas Gerhard Rilling Dirigentas Gerhard Rilling (Vokietija) Dalyvauja Wolfgang Siegenbrink (vargonai, Vokietija) Giovanni Pierluigi da Palestrina, Hans Leo Hassler, Alessandro Scarlatti, Johann Sebastian Bach, Felix Mendelssohn-Bartholdy, Anton Bruckner, Hogo Distler, Wolfgang Amadeus Mozart, Josef Rheinberger, Franz Liszt Įėjimas nemokamas Liepos 15 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyne Premjera Lietuvoje!

Paul McCartney – Oratorija ECCE COR MEUM KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS

Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas KELNO CHORAS (Vokietija) Vadovas Wolfgang Siegenbrink NIURNBERGO FILHARMONIJOS CHORAS (Vokietija) Vadovas Gerhard Rilling KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Kauno berniukų choras VARPELIS Meno vadovas Ksaveras Plančiūnas Solistė Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas) Dirigentas Jurij Serov (Rusija) Bilietų kaina: 20, 30 Lt Liepos 21 d., šeštadienį, 19 val. Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje Vytautas Sriubikis (fleita) Povilas Bingelis (fagotas) Roma Jaraminaitė (violončelė) Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas) Johann Sebastian Bach, Peteris Vasks, Olav Berg Įėjimas nemokamas Liepos 22 d., sekmadienį, 18 val. Kauno choralinėje sinagogoje Laiškai iš praeities Rafailas Karpis (tenoras) Darius Mažintas (fortepijonas) Mordechai Gebirtig, Yosef Kotliar, Alexander Olshanetsky, Chaya Chaytin (aranž. Vytautas Miškinis), Gabriel Grad, Israel Sherman, Maurice Ravel, žydų liaudies dainos Įėjimas nemokamas Liepos 28 d., šeštadienį, 18 val. Raudondvario pilyje KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS Karolina Beinarytė (I smuikas) Dalia Terminaitė (II smuikas) Eglė Lapinskė (altas) Saulius Bartulis (violončelė) Solistė Nora Petročenko (mecosopranas) Johann Sebastian Bach, Wolfgang Amadeus Mozart, Giovanni Battista Pergolesi, Georg Friedrich Händel Bilieto kaina 20 Lt Liepos 29 d., sekmadienį, 19 val. BabtynoŽemaitkiemio dvare Premjera!

Gervė – siela mana Irūna ir Marius Jampolskis Merūnas Vitulskis (tenoras) Anna Gerasimova-Umka (vokalas, Rusija) Saulius Bareikis (aktorius) Žilvinas Brazauskas (klarnetas) LUSH-BAND Kęstutis Lušas (fortepijonas) Ričardas Matyženok (bosinė gitara) Pranas Grišmanauskas (mušamieji) Arvydas Joffė (mušamieji) Liutauras Janušaitis (saksofonas) Programoje – Kęstučio Lušo kompozicijos ir Gintaro Patacko eilės Bilieto kaina 20 Lt Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 18 val. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Claude Debussy 150-osioms gimimo metinėms Nadežda Chadževa (mecosopranas, Rusija) Vasilij Bykov (fortepijonas, Rusija) Programoje – Claude Debussy vokalinė muzika Bilieto kaina 15 Lt

Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 18 val. Žeimių dvare Vasaros sapnas Aistė Širvinskaitė (sopranas) Miglė Dikšaitienė (smuikas) Rūta Blaškytė (fortepijonas) Aleksandras Kačanauskas, Edvard Grieg, Felix Mendelssohn, Sergej Rachmaninov, Piotr Čaikovskij, Sergej Prokofjev, Johann Strauss, Luigi Denza, Igor Stravinskij, Richard Rodgers Bilieto kaina 10 Lt Rugpjūčio 4 d., šeštadienį, 18 val. Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje Algirdas Budrys (klarnetas) Irena Budrytė-Kummer (vargonai) Johann Sebastian Bach, Johann Christian Bach, César Franck, Karl Maria Weber, Julius Reubke Įėjimas nemokamas Rugpjūčio 5 d., sekmadienį, 19 val. Pociūnų aerodrome Mano širdis dainuoja Tau VDU Muzikos akademijos kamerinis orkestras AVANTI Vadovas Robertas Bliškevičius Solistės: Asta Krikščiūnaitė (sopranas) Rita Novikaitė (mecosopranas) Angelo Mariani, Fabio Campana, Camille Saint-Saëns, Jacques Offenbach, Vincenzo Bellini, Ruperto Chapi, Léo Delibes, Giuseppe Verdi, Felix Mendelssohn, Edward Elgar, Teisutis Makačinas

Maironio eiles skaito Rimantas Bagdzevičius (aktorius) Rugpjūčio 18 d., šeštadienį, 19 val. Birštono kultūros centre Operos triumfo valanda Gitana Pečkytė (sopranas) Mindaugas Zimkus (tenoras) Beata Vingraitė (fortepijonas) Programoje – Charles Gounod, Giuseppe Verdi, Giedriaus Kuprevičiaus, Franz Lehár, Emmerich Kalman, Friedrich von Flotow, Johann Strauss, Frederick Loewe arijos ir duetai iš operų, operečių, miuziklų Įėjimas nemokamas Rugpjūčio 19 d., sekmadienį, 19 val., Jachtklube Johanno Strausso muzika ant vandens LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas Solistė Irena Zelenkauskaitė (sopranas) Dirigentas Juozas Domarkas Koncertą veda muzikologas Viktoras Gerulaitis Bilieto kaina 20 Lt Rugpjūčio 23 d., ketvirtadienį, 18 val.

Kauno valstybinėje filharmonijoje Klavišų burtininkas Miroslav Kultyšev (fortepijonas, Rusija) Frederic Chopin

Bilieto kaina 15 Lt

Bilietų kaina: 20, 30 Lt

Rugpjūčio 10 d., penktadienį, 18 val.

Tauragės kultūros centre Virtuozų susitikimas LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Sergej Krylov Solistai: Sergej Krylov (smuikas, Italija) Maxim Rysanov (altas, Didžioji Britanija) Wolfgang Amadeus Mozart, Franz Schubert, Franz Schubert-Dobrinka Tabakova, Leonid Desiatnikov

BAIGIAMASIS KONCERTAS

Bilietų kaina: 10, 15 Lt Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 17 val.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Nuostabiausi rusų vokalinės muzikos puslapiai Sabina Martinaitytė (sopranas) Andrius Apšega (baritonas) Mantas Gacevičius (baritonas) Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas) Programoje – rusų romansai, operų arijos ir duetai Bilieto kaina 15 Lt Rugpjūčio 12 d., sekmadienį, 18 val.

Taujėnų dvare Džentelmenų duetas Vilhelmas Čepinskis (smuikas) Sergej Krinicin (gitara) Niccolo Paganini, Pablo de Sarasate, Franz Schubert, Astor Piazzolla, Máximo Diego Pujol, rusų kompozitorių romansai Bilieto kaina 20 Lt Rugpjūčio 15 d., trečiadienį, 15 val. Pažaislio vienuolyne Žolinių atlaidai Pažaislyje Dalyvauja KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Dirigentas Petras Bingelis

Rugpjūčio 26 d., sekmadienį, 18 val.

Pažaislio vienuolyne GALA sarsuela KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) Andalūzijos lyrinio teatro (Ispanija) Tenorų trio: Luis Pacetti Antonio Torres Pablo Prados Dirigentas Modestas Pitrėnas Bilietų kaina: 20, 30 Lt Bilietus galima įsigyti visose bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar užsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; užsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose.

Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val.

Paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas.

Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 proc.: 1. Atsiskaitant Ūkio banko mokėjimo kortelėmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma.

2. Pateikus Ūkio banko mokėjimo kortelę Kauno valstybinės filharmonijos kasoje ir renginio vietoje.

3. Iki lojalumo kortelių turėtojams.

Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos.