2012-06-04 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

PIRMADIENIS, birĹželio 4, 2012

=6?:.16 2;6@ /6? 296< !

129 (19 430)

RUBRIK 11 A

JĹŞRA

c ZNabaV`?RQNXa\_Vb`XY Ya CVQZN[aN` : aRY % #%# NabaV` ddd Wb_N ! " Ya

DÄ—l Ĺ ven tosios ga lvos nek ris

„Me­ri­dia­ną“ siō­lo­ma nu­skan­din­ti jō­ro­je.

NuomonÄ—s 6p.

Dau­ge­lis egip­tie­Ä?iĹł bu­vu­siam ĹĄa­lies va­do­vui H.Mu­ba­ra­kui lin­kÄ—­jo tik vie­no – mir­ties.

Pasaulis 9p.

Skan­da­lai dÄ—l Ĺ ven­to­sios uos­to ne­si­bai­gia.

Ĺ iemet, kaip ir pernai, Ĺ ven to tÄ… laikinai sios uosÄŻrenginÄ—janti Klai pÄ— tybinio jĹŤ dos valsrĹł to direkci uosja patyrÄ— fiasko. Per nai iĹĄgilinus Ĺ ven to telio ÄŻpla sios uosukÄ… jÄ… uĹžneĹĄÄ—, bangos ĹĄiemet su rangovu nu sutartis ĹĄiamtraukta nebaigus gilin ti.

ď Ž Noras:

Vidman

tas Matu v.matut is@kl.lt tis

TV YV[ b\` aĂ– cĂ›Y a aV cR[ a\ `V\` b _Ă› aĂş `b cVĂş X\Z T_Ă&#x; ]N [V W\` /4@ aV YNa aRPU [V X N

lo abejoniĹł Nuolat ata vykdyti dar dÄ—l rangovo pa jÄ—gu Pernai dÄ—lkavo raĹĄtais kai bĹŤda bus. Per parÄ… vidu mo vo ti uosto ÄŻplau uĹžneĹĄtos Ĺ ven biniĹł met iĹĄkasama apie 400 niĹĄtosios rĹł grunto. kukos kalti pripaĹžin tyviu bĹŤ Dirbta pri ninke du ta vÄ— Audro buvusi projekto buvo ilgio bar – ant upinÄ—s 68 miĹžos pasta metrĹł va nÄ— Banio pasiĹŤlyta Ä?ius du nytÄ—. Jai do- vatorius. ekskaPo ra ď Ž Tenki noru iĹĄei ĹĄyti pareiĹĄkimÄ… buvo nustumda to gruntÄ… nuo na: 8YNV ti barĹžos ir vo buldo jĹŤrĹł uosto iĹĄ KlaipÄ—dos vals savo uĹžďŹ ksuo [N[ Ă˜VNV V_ ] ]Ă› Q\` b\` a\ QV tas atvejis, zeris. Buvo net tybinio direkcijos. _RX PV W\` cN N QĂ› WĂ› W\` Sb[ kai barĹža ÄŽkandin at Q\ cN` 2 4 X PV WN` aR Ĺ vensistatydi R[a cV OR cfX QN[ ninkas – tojo Ger no ir jos vir Ă˜VNV . šĂ›` YN` [R ab _V W\ XVĂş ]_VR de Klai KlaipÄ—dos [VR [RV uosto direk pÄ—dos valstybinio ĹĄiuosto va no Matulio atesta XNV aĂş cR[ do tas. a\ `V\` b\` nio jĹŤrĹł valstybijos ir gilini cijos Uosto eksploa jĹŤrĹł las prieĹĄ vas Eugenijus Gent JÄŻ Lietuvoje ab OR `V _ tai buvo neturi Ĺžem mo projek taciuos Ă­ ]V vi- sie CVQ ZN[ dovas Ar atleidÄ™s siurbiĹł, nio kom a\ :N ab cija sumo to direk- bo Uosto direk tĹŤras Kaz tĹł skyriaus vaiĹĄ Ă˜V\ [b\ a_ lauskas. darbo draus cijoje uĹž ĹĄiurkĹĄdar- apimties panijos dÄ—l maĹžos o uĹž- jus metus. Ĺ iemet ÄŻ KlaipÄ—dÄ… darbĹł Ä?ius tĹŤkst. li kÄ—jo 200 mÄ—s paĹžei Ĺ ventosios dÄ—l laiku neiĹĄgi jai pasiro Ĺ i kaina Uosto di ne Uosto di Buvo ma dimus. tĹł dÄ— per di rekcilin rekcija, anotsiverĹžia. delÄ—. nors drau avansÄ…, dos vals uosto ÄŻplaukos Klai tos vÄ—l giami ga noma, kad kasdien Su tybinio jĹŤ my ren- de svarstys galimybÄ™ E.Gentvilo, kad paprastinus kon biniai pa pÄ—rĹł uosto cijoje kal greitins kurso sÄ…ly lÄ™ Ĺžemsiur ÄŻsigyti ne dalyvautĹł kumentai dimo doĹ ventosios sitarimai patĹł neras di gas, ta. Uosto rekcija darÄ— darbus. Su panaĹĄio bÄ™ uostui valyti. di- vis tiek atsi daugiau kompa vis Rangovas uosto valymo di nijĹł, liepÄ— tik mis proble 30 tĹŤks buvo tik baigtas lai kÄ…, kad gilinimas reksi jo, dvi. du nuo UĹž kad ria momis sut. li lat Ĺža uoste ma at ku. JÄ… uĹž bĹŤ dĹžiojusi siurbÄ—s iĹĄ plauks tinkamos dÄ—- gionuose. ir kituose Lietu palaikymÄ… lio iĹĄvalymÄ… ir sui gauti. tĹł avannosies esÄ… tĹł vos reran Lenkijos, Ĺžemvetos kar govÄ— – bendrovÄ— vemijos. Kai deĹĄimt die tik ĹĄiais metais,gylio po to – iĹĄ KlaipÄ—dos jerai“. Suotai „AlnĹł kas ra neÄŻ at jo lie vyko, su no savival bendrove rinius ma kant bati Ĺ ventosios tartis su nepavyksta suras „Al uosto gi ti rango dybei jerai“ pa tavimus, „Alvetos metjekto vado valy nutraukta. vetos karjerai“ linimo vĹł, kad siĹŤ buvo uos tĹł ÄŻplaukos kana tikino ran vas Gintaras Stan pro- tosios uos litĹł kainÄ…. lÄ— maĹžiausiÄ… 1,79 karlÄ… ÄŻ Drever telÄŻ. te kaitis mln. nos Pad remdama lyje „priskendo“ raĹĄtiĹĄkus govams nuolat PanaĹĄios „Atmesti siun ra ÄŻ dugnÄ…. atsi- Klai velkÄ— areĹĄtais ir uostelyje, problemos kilo dyti gilini ginimus greiÄ?iau tÄ™s nes jis ati pasiĹŤlymo nega byla Lie pÄ—dos vals lÄ—jome, mo tiko visus Pilies vyk- mi tuvos saugios tybinio gene kÄ—jo valy taip pat Kaune, Rangovai darbus. laivybos nistraci kai rei- kalavimus“, – tiki konkurso reiti Ne valyti Ĺ ven ad- tiki ralinis direktorius jĹŤrĹł uosto no E.Gent plaukti gi ja neleido tokiai to ÄŻplau „KreipÄ—mÄ—s muno vagÄ…. PasiraĹĄius no, kad E.Gent tosios kÄ… ÄŻrangai linti vilas. sutar ÄŻ Vidaus van problema, Lietuvoje yra di vilas liĹł direk dĹžio 6 die turÄ—jo pradÄ—ti uosBendrovÄ—s kanalo ÄŻ jĹŤrÄ…. dens ke- „Alvetos karjerai“, tÄŻ su bendrove cijÄ…, ba dĹžiulÄ— nÄ…, o rea problema vandens kaip vykdyti gili tosios uos kad dalyvautĹł landĹžio tybinio jĹŤ liai pradÄ— lan- neturÄ—jo KlaipÄ—dos ta, kad 22-Ä…jÄ…. Pa telkiniuo ni jo baji deli se, kur yra mus konkurse, telio ÄŻplaukos Ĺ ven- kÄ—jo ir 200rĹł uosto direkcija valskaip dirb tinkamĹł konsul ataskaitÄ… tei kiekiai sÄ… valy ti jĹŤroje. sumotantĹł, ne Uosto di kus pirmÄ…jÄ… bet tĹŤkst. litĹł Ren mentus rekcijai Ta proble naĹĄĹł ar grunto. di- technikos“, ir ji neturi tinka mo AiĹĄkÄ—ja, avan konkursui, giant dokusÄ…. jau kimos men kad drau – tikino pÄ—dos uos ma pasireiĹĄkia buvusio DÄ—l Ĺ ven E.Gentvi dimo do tai bu ir KlaiUosto di buvo pateiktas te, kai rei rekcijos vo skelb tosios uosto valy las. 200 tĹŤkst. vo tik 30 tĹŤkst. kukia atlik darbuo- lymus prie kran ti du kon mo bu, o ne ti valitĹł avan tiniĹł. Su kur govus yra at sui ve Tei sai. ju gau sÄ—saugos Pirmuo kompa sudÄ—tinga, rasti ran- iki instituci ti. 10,8 mln. nijos pasiĹŤlÄ— nuo ju nasi, ar Klai nes niekas jos aiĹĄkipÄ— 9,8 uos litĹł kainÄ… iĹĄvalymÄ… to direk dos valstybinio uĹž uos ir gylio palaikymÄ… telio suklasto cijai nebuvo pa jĹŤrĹł tas drau teiktas tre- mo didokumen tas.

Ĺ iandien priede

Klai­pÄ—­dÄ… val­dÄ— dĹžia­zas

Kaina 1,30 Lt

13

„Jei­gu par­duo­tu­vÄ—­je kas nors yra blo­gai, ne­py­ki­me ant ka­si­nin­kÄ—s.“ To­kiu pa­ly­gi­ni­mu Tei­sÄ—­jĹł eti­kos ir draus­mÄ—s ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Al­gis Nor­kō­nas Te­mi­dÄ—s tar­nus ra­gi­no ne­rĹŤs­tau­ti ant Ĺžur­na­lis­tĹł.

Tris die­nas mu­zi­ kos sō­ku­ry­je bu­vu­ si Klai­pÄ—­da vis dar ne­nus­to­ja gy­ven­ti dĹžia­zo rit­mu. Ĺ al­Ä?io ir vÄ—­jo ne­pai­siu­sio XVIII Klai­pÄ—­dos pi­ lies dĹžia­zo fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai jau su­lau­kÄ— pa­lan­kaus ne tik klai­pÄ—­die­Ä?iĹł, bet ir ĹžvaigŞ­dĹžiĹł ÄŻver­ti­ni­mo.

5p.

Lieps­nos vie­ni­jo­si su vÄ—­ju Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ĺ˝ar­du­pÄ—s gat­vÄ—s gy­ven­to­jams sa­ vait­ga­lis bu­vo per­pil­dy­tas ne­ri­mo – ug­nis kÄ—­si­no­si pa­si­glemŞ­ti jĹł na­ mus. UŞ­si­de­gu­sios bu­vu­sios fer­ mos lieps­nas di­de­lis vÄ—­jas per­me­ tÄ— ÄŻ gy­ve­na­mÄ…­jÄŻ pa­sta­tÄ…. At­siun­tÄ— vaiz­do Ĺži­nu­tÄ™

Bu­vu­si fer­ma Ĺ˝ar­du­pÄ—s gat­vÄ—­je uŞ­ si­lieps­no­jo uŞ­va­kar po pie­tĹł. ÄŽvy­kÄŻ ma­tÄ— ir pro ĹĄa­lÄŻ ne dar­bo me­tu va­ Ĺžia­vÄ™s ug­nia­ge­sys. Sa­vo ko­le­goms jis nu­siun­tÄ— vaiz­ do Ĺži­nu­tÄ™. Tuo me­tu stip­riai lieps­ no­jo pa­sta­to sto­gas. At­vy­kus ug­nia­ge­siams paaiť­kÄ—­jo, kad jĹł neuŞ­teks, tad bu­vo iť­siĹłs­tos di­des­nÄ—s pa­jÄ—­gos. DÄ—l stip­raus vÄ—­jo pa­sta­tÄ… la­bai grei­tai ap­glÄ—­bÄ— lieps­ nos. IĹĄ vi­so ne­lai­mÄ—s vie­to­je dir­bo sep­ty­nios gais­ri­nÄ—s ma­ťi­nos. Gais­ rÄ… ge­si­no apie 20 uos­ta­mies­Ä?io ug­ nia­ge­siĹł. Dar­bÄ… ap­sun­ki­no stip­rus vÄ—­jas. DÄ—l jo lieps­nos per­si­me­tÄ— ÄŻ uĹž maŞ­ daug ĹĄim­to met­rĹł esan­tÄŻ gy­ve­na­ mÄ…­jÄŻ na­mÄ…, ku­ria­me ÄŻsi­kō­ru­sios ĹĄe­ ĹĄios ĹĄei­mos.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ĺ al­tÄŻ ÄŻvei­kÄ— mu­zi­ka

Bō­tent uŞ­va­kar vy­kÄ™s kon­cer­ tas, ku­ria­me pa­si­ro­dÄ— ryť­kiau­ sios ĹžvaigŞ­dÄ—s, su­lau­kÄ— di­dĹžiau­ sio klai­pÄ—­die­Ä?iĹł ir mies­to sve­Ä?iĹł su­si­do­mÄ—­ji­mo. Teat­ro aikť­tÄ— bu­ vo pil­na mu­zi­kos mÄ—­gÄ—­jĹł. Nuo ĹĄal­to oro striu­kÄ—­mis, pirť­ ti­nÄ—­mis, karť­ta ka­va ir ar­ba­ta ap­si­gink­la­vu­sius dĹžia­zo ger­bÄ—­ jus iť­ju­di­no pa­sau­li­nio ly­gio ĹžvaigŞ­dĹžiĹł mu­zi­ka ir dai­nos. Be­ne la­biau­siai pub­li­ka lau­ kÄ— sak­so­fo­no vir­tuo­zÄ—s Can­dy Dul­fer pa­si­ro­dy­mo. Ren­gi­nÄŻ ve­du­siam mies­to me­ rui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui vos iť­ ta­rus ĹĄios at­li­kÄ—­jos var­dÄ…, mi­nio­je nu­vil­ny­da­vo plo­ji­mĹł ir pa­lai­ky­mo ĹĄĹŤks­niai. PrieĹĄ pa­g rin­d i­n Ä—s fes­t i­va­l io ĹžvaigŞ­dÄ—s pa­si­ro­dy­mÄ… ÄŻ aikť­tÄ™ su­ plō­do dar dau­giau Ĺžmo­niĹł. Ne­ma­ Ĺža da­lis jĹł at­vy­ko bō­tent ÄŻ jos pa­si­ro­dy­mÄ….

2

Truk­dÄ— vÄ—­jas ir mal­kos

„„Ly­giuo­ja­si: me­ras V.Grub­liaus­kas tvir­ti­no, kad Klai­pÄ—­da yra Lie­tu­vos Nau­ja­sis Or­lea­nas: „Bu­vau Nau­ja­ja­

me Or­lea­ne. Ten apie mus tik­rai Ĺži­no“.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vie­nas gy­ven­to­jĹł pa­sa­ko­jo, kad pro re­mon­tuo­ja­mÄ… sto­gÄ… ki­birkť­tis bu­ vo ÄŻkri­tu­si ÄŻ jo bu­tÄ…. UŞ­si­lieps­no­jo sto­gas ir nu­de­gÄ— ne­ma­Şa jo da­lis. Anot gy­ven­to­jĹł, vi­sa lai­mÄ—, kad ÄŻvy­kio vie­to­je bu­vo ug­nia­ge­siai. Prie­ťin­gu at­ve­ju ĹĄe­ťios ĹĄei­mos ga­ lÄ—­jo lik­ti be pa­sto­gÄ—s. Ug­nia­ge­siams ge­sin­ti gy­ve­na­mÄ…­jÄŻ na­mÄ… truk­dÄ— ne tik vÄ—­jas.

5

2

PIRMADIENIS, birželio 4, 2012

miestas savaitgalis klaipėdoje

Verslo pulsas Al­gos. At­ly­g i­n i­mai Lie­t u­vo­je per me­ tus au­go kuk­l iau­s iai Bal­t i­j os vals­t y­ bė­s e. Lie­t u­va pa­gal dar­b o už­mo­kes­ čio vi­dur­k į li­ko Bal­t i­j os ša­l ių uo­de­ go­je. Na­c io­na­l i­n ių sta­t is­t i­kos ži­ny­bų duo­me­n i­m is, vi­du­t i­n is ap­s kai­č iuo­ tas mė­ne­s io dar­b o už­mo­kes­t is Lie­ tu­vo­j e pir­m ą­j į šių me­t ų ket­v ir­t į bu­ vo 3,2 pro­c . di­des­n is nei prieš me­t us. Lat­v i­jo­je at­ly­g i­n i­mai per me­t us au­go 3,7 pro­c., Es­t i­jo­je – 6,9 pro­cen­to. Vi­du­ ti­n is at­ly­g i­n i­m as Lie­t u­vo­j e – be­veik 7 pro­c . ma­žes­n is nei Lat­v i­jo­j e ir dau­ giau nei ket­v ir­ta­da­l iu men­kes­n is nei Es­t i­j o­j e. Lie­t u­vo­j e vi­du­t i­n is ap­s kai­ čiuo­t as mė­ne­s io dar­b o už­mo­kes­t is pir­m ą­j į šių me­t ų ket­v ir­t į bu­vo 2138 li­t ai, Lat­v i­jo­j e – 467 la­t ai (2294 li­t ai), Es­t i­jo­je – 847 eu­rai (2924 li­t ai).

Klai­pė­dą val­dė džia­zas

Ne­su­mo­kė­jo. Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­n i­m is, už praė­ju­ sius me­tus dau­giau kaip 25 tūkst. gy­ ven­to­jų, pa­tei­k u­sių gy­ven­to­jų pa­ja­ mų mo­kes­čio dek­la­ra­ci­jas, į biu­dže­tą dar ne­su­mo­kė­jo 24,6 mln. li­tų. Tai pa­ da­ry­ti rei­kė­jo iki ge­gu­žės 2 d. Di­džiau­ sia da­lis gy­ven­to­jų gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ne­su­mo­kė­jo už iš in­di­vi­dua­ lios veik­los, že­mės ūkio veik­los, tur­to nuo­mos, ver­ty­bi­nių po­pie­rių par­da­vi­ mo, di­vi­den­dų pa­ja­mas. Ned­raus­min­ gi mo­kes­čių mo­kė­to­jai jau pra­ra­do be­ veik ket­vir­tį mln. li­tų, ku­riuos teks su­ mo­kė­ti kaip dels­pi­ni­gius. Bank­ro­tas. Klai­pė­dos te­r i­to­r i­nė dar­ bo bir­ža ga­vo pra­ne­ši­mą, kad Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ti­mi iš­kel­ ta bank­ro­to by­la uos­ta­mies­ty­je re­gist­ ruo­tai bend­ro­vei „K2 sta­ty­ba“. Pag­r in­ di­nė įmo­nės veik­la bu­vo gy­ve­na­mų­ jų ir ne­g y­ve­na­mų­jų pa­sta­t ų sta­t y­ba. Nuo bir­že­l io 20 d. iš uži­ma­mų pa­rei­ gų bus at­leis­ta 10 dar­buo­to­jų. Kai­nuos. Nuo bir­že­l io pra­d žios iki rugp­jū­čio 31 d. Pa­lan­go­je už au­to­mo­ bi­l ių sto­vė­ji­mą da­ly­je ku­ror­to gat­v ių vai­ruo­to­jams jau teks mo­kė­ti. Rink­lia­ va bus ren­ka­ma vi­są pa­rą. Ar­čiau­siai jū­ros esan­čio­je zo­no­je už vie­no au­to­ mo­bi­l io sto­vė­ji­mą 20 min. vai­r uo­to­ jams teks mo­kė­t i 1 li­tą, jei au­to­mo­bi­l is pa­sta­to­mas va­lan­dai, mo­kė­t i rei­kės 3 li­tus. Ši zo­na ap­rė­pia ku­ror­to te­ri­to­ri­ją nuo Vy­tau­to g. iki jū­ros bei nuo S.Da­ riaus ir S.Gi­rė­no g. iki Žve­jų g. Pla­n a­v i­m as. Klai­p ė­dos lais­vo­ji eko­ no­m i­nė zo­na in­for­muo­ja apie pra­de­ da­mą reng­t i že­mės skly­pų Klai­p ė­do­ je, Pra­mo­nės g., pla­n ą, pri­ly­g i­n a­m ą de­t a­l io­jo te­r i­to­r i­jų pla­n a­v i­mo do­k u­ men­t ui. Pla­no ren­g i­mo tiks­l as – per­ for­muo­t i že­mės skly­pus pa­g al Pra­ mo­nės par­ko te­r i­to­r i­jos tarp Vil­n iaus plen­to, ke­l io Palanga–Šilutė, Lyp­k ių gat­vės ir ge­le­ž in­ke­l io de­t a­lų­j į pla­n ą, pa­t vir­t in­tą Klai­pė­dos mies­to sa­v i­val­ dy­b ės ta­r y­b os spren­d i­m ą.

Su­si­rin­ko: Teat­ro aikš­tė sa­vait­ga­lį ta­po di­džiau­sia klai­pė­die­čių trau­kos vie­ta.

C.Dul­fer į sce­ną su­si­ 1 rin­ku­sie­ji kvie­tė plo­ji­ mais, try­pi­mu, šūks­niais, skan­da­

vo at­li­kė­jos var­dą. Į sce­ną su gru­pe išė­ju­si vir­tuo­zė nu­ste­bi­no su vi­sais pa­si­svei­ki­nu­ si lie­tu­viš­kai. Ji gy­rė Teat­ro aikš­ tė­je su­si­rin­ku­sią pub­li­ką ir dė­ko­ jo už plo­ji­mus. Džia­zo fes­ti­va­lio sie­la mies­ to me­ras V.Grub­liaus­kas pri­mi­nė, kad su šia at­li­kė­ja dėl da­ly­va­vi­mo fes­ti­va­ly­je bu­vo ta­ria­ma­si net tre­ jus me­tus, kol vis­ką pa­vy­ko su­de­ rin­ti. Gy­rė me­rą ir or­kest­rą

Di­de­lio dė­me­sio su­lau­kė bu­vu­si vie­na Ma­don­nos pri­ta­ria­mų­jų vo­ ka­lis­čių Ni­ki Ha­ris. Į uos­ta­mies­ tį at­li­kė­ja at­vy­ko dar praė­ju­sį ant­ ra­die­nį. Ji ypač sau­go­jo­si šal­to ir drėg­no oro. „Šį­va­kar dai­nuo­da­ma aš mir­ siu“, – pa­grin­di­nę fes­ti­va­lio die­ną juo­ka­vo N.Ha­ris. Or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, įtam­ pos ne­trū­ko ir ryš­kiau­siai Ru­si­jos džia­zo žvaigž­dei Igo­riui But­ma­nui, ku­ris fes­ti­va­ly­je pa­si­ro­dė su Kau­ no big­ben­du. At­vy­kęs į Vil­nių, jis pir­miau­sia tu­rė­jo sku­bė­ti į lai­ki­ną­

ją sos­ti­nę, kur vy­ko re­pe­ti­ci­jos. Ta­ čiau jos te­bu­vo tik dvi. Klai­pė­dos pub­li­ka ypač šil­tai su­ ti­ko šį džia­zo vir­tuo­zą, ku­ris kon­ cer­to me­tu dė­ko­jo už pa­lai­ky­mą ir ge­ras emo­ci­jas. „Gat­vė­je la­bai šal­ta, o sie­lo­je šil­ ta. Nuos­ta­bus or­kest­ras, nuo­sta­bus me­ras“, – iš­ta­rė at­li­kė­jas. Rū­pes­čių kė­lė lie­tus

Fes­ti­va­lio me­tu or­ga­ni­za­to­riams dau­giau­sia rū­pes­čių iš­ties su­kė­ lė šal­tas oras, ku­ris la­biau pri­mi­ nė ne va­sa­rą, o anks­ty­vą pa­va­sa­rį ar vė­ly­vą ru­de­nį. Už­va­kar dėl lie­taus at­li­kė­jams te­ko ap­ri­bo­ti re­pe­ti­ci­jas Teat­ro aikš­tė­je. Bu­vo bai­min­ta­si, kad lis ir per kon­cer­tą, ta­čiau va­ka­rop dan­gus pra­gied­rė­jo. V.Grub­liaus­kas pa­ste­bė­jo, kad per 18 me­tų, kai ren­gia­mas fes­ti­ va­lis, tai pir­mas kar­tas, kai sce­no­ je te­ko įjung­ti šil­dy­tu­vus. „Iš­ban­dy­mą šal­čiu at­lai­kė­me. Anks­čiau daž­niau tek­da­vo kęs­ ti lie­tų, o ne šal­tį. Džia­zas da­ ro ste­buk­lus. Vi­so­je Lie­tu­vo­je ly­ ja, o Klai­pė­do­je – ne“, – tvir­ti­no me­ras.

In­ga Grub­liaus­kie­nė:

Aki­vaiz­du, kad džia­ zui nė­ra blo­go oro. Ga­li­me ban­dy­ti fes­ ti­va­lį or­ga­ni­zuo­ti ir per Ka­lė­das. Vis tiek bū­tų žmo­nių.

Do­va­na mies­tui – skulp­tū­ra

Džia­zo fes­ti­va­lis klai­pė­die­čius džiu­ gi­no ne tik kon­cer­tais. Jis mies­tui pa­do­va­no­jo skulp­tū­rą „For­te­pi­jo­ nas-ban­ga“, ku­ri pa­puo­šė Kur­pių gat­vė­je esan­tį skve­rą. Skulp­to­riaus Vla­do Kan­čiaus­ko kū­ri­nys Klai­pė­ dai per­duo­tas skam­bant tri­mi­tams.

Ce­re­mo­ni­jos me­tu au­to­rius gim­to­jo mies­to me­rui V.Grub­liaus­kui įtei­kė do­va­no­ji­mo ak­tą. „Tai nau­jas džia­zo fes­ti­va­lio eta­ pas. For­te­pi­jo­no skulp­tū­ra by­lo­ja, kad džia­zo idė­jos yra neiš­sen­ka­ mos. Šis inst­ru­men­tas toks, ku­ris ne­bi­jo nei lie­taus, nei snie­go, nei sau­lės. Klai­pė­do­je ki­to­kio neį­si­ vaiz­duo­čiau“, – džiau­gė­si me­ras. Jis tei­gė, kad ši skulp­tū­ra iš­kart ta­po mies­to sim­bo­liu. „Ti­kiu, kad ka­da nors at­si­ras mu­zi­ki­nė alė­ja. Klai­pė­da – Lie­tu­ vos Nau­ja­sis Or­lea­nas. Bu­vau šia­ me mies­te. Ten apie mus tik­rai ži­ no“, – pa­brė­žė V.Grub­liaus­kas. Vil­niu­je gy­ve­nan­tis V.Kan­čiaus­ kas gi­mė Klai­pė­do­je. Skulp­to­rius tvir­ti­no, jog se­niai no­rė­jo, kad jo dar­bas at­si­ras­tų ant Bal­ti­jos jū­ros kran­to, kur iki šiol yra jo šir­dis. V.Kan­čiaus­ko skulp­tū­ros su­si­ lau­kė pri­pa­ži­ni­mo vi­sa­me pa­sau­ ly­je. Jo kū­ri­niai sto­vi net Ra­mio­jo ir At­lan­to van­de­ny­nų pa­kran­tė­se. Fes­ti­va­lis pra­no­ko lū­kes­čius

Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis bai­gė­si va­kar. Šven­tės or­ga­ni­za­to­ riai tvir­ti­no, kad ren­gi­nys pra­no­ko lū­kes­čius.

3

PIRMADIENIS, birželio 4, 2012

miestas savaitgalis klaipėdoje

„Šis fes­ti­va­lis bu­vo ki­toks. Ge­ ra nuo­tai­ka vy­ra­vo ir tarp žvaigž­ džių, ir tarp žiū­ro­vų. Aki­vaiz­du, kad džia­zui nė­ra blo­go oro. Ga­li­ me ban­dy­ti fes­ti­va­lį or­ga­ni­zuo­ti ir per Ka­lė­das. Vis tiek bū­tų žmo­ nių“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos pi­ lies džia­zo fes­ti­va­lio va­do­vė In­ga Grub­liaus­kie­nė. Anot mo­ters, di­des­nis bu­vo ir klai­pė­die­čių ge­ra­no­riš­ku­mas: „Jie net ne­šė man gė­les. Pap­ras­čiau­ siai su­stab­dy­da­vo aikš­tė­je ir įteik­ da­vo“. Džia­zo šven­tės or­ga­ni­za­to­rių pa­stan­gas įver­ti­no ne tik pa­pras­ ti žmo­nės, bet ir pa­sau­li­nio ly­gio žvaigž­dės. „I.But­ma­nas tvir­ti­no, kad aš esu už­si­spy­ru­si mo­te­ris, nes su­ge­bė­jau jį įti­kin­ti čia at­vyk­ti. At­li­kė­jas sa­ kė no­rė­jęs at­va­žiuo­ti ir pa­žiū­rė­ti į tą mo­te­rį su įky­riu cha­rak­te­riu“, – ne­slė­pė fes­ti­va­lio va­do­vė. Anot I.Grub­liaus­kie­nės, I.But­ ma­nas pa­ža­dė­jo pri­si­dė­ti prie fes­ ti­va­lio or­ga­ni­za­vi­mo ki­tą­met ir pa­ kvies­ti čia nau­jus pa­sau­li­nio ly­gio džia­zo vir­tuo­zus. „Sma­gu, kad už­si­mez­gė ry­šiai“, – tei­gė I.Grub­liaus­kie­nė.

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­b ė. Pir­ma­d ie­n į 10.15 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas priims Pran­cū­zi­jos am­ba­sa­do­rę Lie­tu­ vo­je Ma­ry­se Ber­niau. 11 val. jis su­si­tiks su eu­ro­re­gio­no „Bal­ti­ja“ pre­zi­den­tu Ro­ land Gustb­ée ir sek­re­to­r ia­to va­do­vu Sla­wo­mir Dem­ko­wicz-Dobr­zans­ki. Pra­ty­bos. Šian­dien Klai­pė­do­je pra­si­ dės ka­r i­nės pra­ty­bos „Bal­tops 2012“. Jos vyks ir van­de­ny­se, ir pir­mą kar­tą sau­su­mo­je – Kai­rių po­li­go­ne, Klai­pė­ dos ra­jo­ne bei Ne­mir­se­to­je. Pra­ty­bos truks iki bir­že­lio 16 die­nos. Jo­se da­ly­ vaus 12 ša­lių. Pra­ty­bų ati­da­ry­mas vyks 14 val. Da­ly­vaus Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų mo­to­ ri­zuo­ta­sis pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nas.

Ce­re­mo­ni­ja: skulp­tū­ros „For­te­pi­jo­nas-ban­ga“ ati­da­ry­me da­ly­va­vo ir fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai V. ir I.Grub­

liaus­kai, ir jos au­to­rius V.Kan­čiaus­kas. As­tos Esu nuo­tr.

Kon­fe­ren­ci­ja. Sa­vait­ga­l į Ni­do­je vy­ ko tarp­tau­t i­n io veik­l ių mo­te­r ų fo­r u­ mo kon­fe­ren­ci­ja „Ak­ty­vios mo­ters įta­ ka ir jos reikš­mė kul­tū­ri­niam tu­riz­mui Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no ša­ly­se“. Jos me­ tu nu­spręs­ta or­ga­ni­zuo­ti su­si­ti­ki­mus du kar­tus per me­tus, nu­ma­ty­tos ar­ ti­miau­sių me­t ų prio­r i­te­t i­nės veik­los kryp­tys. Kon­fe­ren­ci­ją glo­bo­jo ir koor­ di­na­vo tarp­tau­ti­nio veik­lių mo­te­rų fo­ ru­mo glo­bė­jas Ne­rin­gos mies­to me­ras An­ta­nas Vin­kus. Mir­tys. Už­va­kar Klai­pė­dos ci­vi­l i­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Va­le­ri­ja Var­ ka­ly­tė (g. 1926 m.), Vac­lo­vas Zim­kus (g. 1932 m.), Ur­šu­la Ja­nu­tie­nė (g. 1936 m.), Vla­das Nar­v i­las (g. 1938 m.), Ma­r i­jo­ na Ni­jo­lė Ju­re­vi­čie­nė (g. 1938 m.), Jur­ gis Mi­ka­laus­kas (g. 1942 m.), Eu­ge­ni­jus Ber­vin­gas (g. 1968 m.), Ka­zys Kont­ri­ mas (g. 1971 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ce­les­ti­na Da­ma­lie­nė, Pet­ras Mic­ke­vi­ čius. Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­gim­dė 17 mo­te­rų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 9 ber­niu­kai (dvy­niai).

Emo­ci­jos: šal­tą šeš­ta­die­nio va­ka­rą pa­sau­li­nio ly­gio džia­zo žvaigž­dės I.But­ma­nas, N.Ha­ris ir C.Dul­fer iš­ju­di­no su­si­rin­ku­sius žmo­nes.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 19 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 60 iš­kvie­ti­mų. Dau­giau­sia ne­ga­la­vi­mais skun­dė­si vy­ res­nio am­žiaus žmo­nės.

4

PIRMADIENIS, birželio 4, 2012

miestas

Vers­lo kon­tak­tų mu­gė­je – re­kor­dai Net 39 įmo­nės iš de­vy­nių vals­ty­bių – Ki­ni­ jos, Suo­mi­jos, Vo­kie­ti­jos, Da­ni­jos, Bal­ta­ru­ si­jos, Lat­vi­jos, Ar­mė­ni­jos, Mol­do­vos, Bel­ gi­jos – ieš­ko­jo bū­si­mų klien­tų ir nau­jų vers­lo par­tne­rių Klai­pė­do­je.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Su­si­do­mė­jo ru­sai ir suo­miai

Vers­lo kon­tak­tų mu­gė – vie­nas iš Klai­pė­dos pre­ky­bos pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų su­reng­tų vers­lo ren­gi­ nių uos­ta­mies­ty­je. Pap­ras­tai to­kio­ se mu­gė­se vie­na įmo­nė tu­ri pen­kis su­si­ti­ki­mus. Jei iš pen­kių jų trys yra pro­duk­ty­vūs, ma­no­ma, kad re­zul­ ta­tas – pui­kus. „Šio­je kon­tak­tų mu­gė­je pa­sie­ kė­me ab­so­liu­tų re­kor­dą – įvy­ko net 250 su­si­ti­ki­mų. Ryš­ki re­kor­ di­nin­kė – Ru­si­jos bend­ro­vė „Uni­ ver­sal stroij“. Ji tu­rė­jo 18 su­si­ti­ ki­mų. Ne­ma­žai su­si­ti­ki­mų tu­rė­jo ir Ru­si­jos vieš­bu­čių bei res­to­ra­nų aso­cia­ci­ja“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­ mų di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vi­ da Ka­žu­ro. „Po to­kių su­si­ti­ki­mų bent de­ šim­ta­d a­l is vers­l i­n in­k ų su­ran­ da par­tne­rius, su­da­ro nau­jas su­ tar­tis“, – pa­tvir­ti­no Ka­li­ning­ra­do pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų at­sto­vė Je­le­na Ka­ti­levs­ka­ja. Vie­nam vers­lo su­si­ti­ki­mui ski­ ria­ma 20 mi­nu­čių. Ne­ma­žai su­si­ti­ki­mų tu­rė­jo Suo­ mi­jos me­ta­lo pra­mo­nės kom­pa­ni­ ja. Iš Suo­mi­jos at­vy­ko pen­kių įmo­ nių at­sto­vai.

Tar­pi­nin­kas – gar­bės kon­su­las

Ben­ja­mi­nas Vits­to­kas – Lie­tu­vos gar­bės kon­su­las Miun­che­ne su sa­ vo ko­le­ge Ža­ne­ta Py­ka iš va­dy­bos

Tar­pi­nin­kau­ja: Lie­tu­vos gar­bės kon­su­las Miun­che­ne B.Vits­to­kas ir jo ko­le­gė Ž.Py­ka lie­tu­vių vers­li­nin­kams

pa­de­da tvar­ky­ti vers­lo for­ma­lu­mus Vo­kie­ti­jo­je.

Ge­di­mi­nas Bart­ke­vi­čius:

Jei va­žiuo­ji į Ki­ni­ją su vers­lo mi­si­ja, pir­ miau­sia pri­va­lai pri­ si­sta­ty­ti vals­ty­bi­ nėms ins­tan­ci­joms.

kom­pa­ni­jos „In­tel­li­gent Ana­ly­sis Gmbh“ taip pat ieš­ko­jo nau­jų vers­ lo kon­tak­tų. „Mes tar­pi­nin­kau­ja­me įmo­nėms, ku­rios no­ri pra­dė­ti ar plės­ti sa­vo

vers­lą Vo­kie­ti­jo­je. Pa­de­da­me sta­ bi­li­zuo­ti vers­lą, ras­ti par­tne­rių“, – tei­gė B.Vits­to­kas. Pa­sak gar­bės kon­su­lo, Ba­va­ri­ ja to­li nuo Lie­tu­vos, ša­lia Aust­ri­ jos sie­nos, ten gy­ve­na apie tūks­ tan­tis lie­tu­vių, Miun­che­ne – apie 300. Daž­niau­siai ten­ka pa­ta­ri­nė­ti vers­lo klau­si­mais. „No­rint kur­ti sa­vo vers­lą, rei­ kia iš­siaiš­kin­ti, kaip vei­kia Vo­kie­ ti­jos rin­ka. To­dėl ir at­si­ra­do to­kių kon­tak­tų paieš­kų bū­ti­ny­bė“, – tei­ gė B.Vits­to­kas. Su­si­ti­ki­mo in­ter­ne­tas neats­tos

Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ei­

man­tas Kiu­du­las tvir­ti­no, kad va­ žiuo­ti į to­kius vers­lo su­si­ti­ki­mus, kai yra mo­der­nios tech­no­lo­gi­jos, vis tiek ver­ta. „Vi­sa­da ge­riau nu­va­žiuo­ti ir pa­ ma­ty­ti, nei per­skai­ty­ti in­ter­ne­ te. Kad ir koks in­ter­ne­tas sma­gus, jis ne­pa­kei­čia as­me­ni­nių kon­tak­tų vers­le“, – tvir­ti­no E.Kiu­du­las. Po vals­ty­bės pa­du

Še­šių as­me­nų de­le­ga­ci­ja iš Ki­ni­jos mu­gė­je sten­gė­si lai­ky­tis ato­kiau. Sve­čiai pri­pa­ži­no, kad Klai­pė­ da jiems la­bai pa­ti­ko, esą mies­tas gra­žus ir jau­kus, o žmo­nės ge­ra­ no­riš­ki. Ta­čiau at­skleis­ti sa­vo vi­ zi­to tiks­lų jie ne­pa­no­ro.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Mū­sų vals­ty­bės po­li­ti­ka – la­bai griež­ta. Mes neį­pa­rei­go­ti duo­ti in­ ter­viu žur­na­lis­tams“, – tiek te­pa­ sa­kė ki­nų de­le­ga­ci­jos at­sto­vė. Vers­li­nin­kas Ge­di­mi­nas Bart­ke­vi­ čius, tu­rė­jęs vers­lo rei­ka­lų su ki­nais, pa­tvir­ti­no, kad taip ir yra. Esą ša­lis mil­ži­niš­ka, tu­rin­ti pu­sant­ro mi­li­jar­ do gy­ven­to­jų, to­dėl tu­ri bū­ti tvar­ka. „Pats bu­vau Ki­ni­jos eko­no­mi­kos mi­nis­te­ri­jo­je. Jei va­žiuo­ji į Ki­ni­ ją su vers­lo mi­si­ja, pir­miau­sia pri­ va­lai pri­si­sta­ty­ti vals­ty­bi­nėms ins­ tan­ci­joms, bū­ti­nai tu­ri su­si­siek­ti ir su sa­vo ša­lies at­sto­vy­bė­mis, tik ta­ da vers­lo sėk­mė įma­no­ma“, – apie ry­tie­tiš­kas vers­lo su­bti­ly­bes pa­sa­ ko­jo G.Bart­ke­vi­čius.

Jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja „Be­ga“ – at­vi­ra vi­suo­me­nei Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ ni­ja „Be­ga“ šeš­ta­die­nį at­vė­rė du­ris uos­ta­mies­čio vi­suo­me­nei ir sa­vo dar­buo­to­jų šei­mų na­riams bei su­ lau­kė per šim­tą sve­čių, be­si­do­mė­ ju­sių kom­pa­ni­jos dar­bu.

Kran­ti­nė. KJKK „Be­ga“ ga­my­bos di­rek­to­rius S.La­ma­ki­nas (de­ši­nė­je) at­vi­rų du­rų die­nos da­ly­viams, be ki­ta

ko, ap­ro­dė ir kom­pa­ni­jos kran­ti­nes, prie ku­rių bu­vo pri­si­švar­ta­vęs vie­nas di­des­nių – 225 met­rų il­gio „Pa­na­ max“ ti­po lai­vas „Iron Kov­dor“. KJKK „Be­ga“ nuo­tr.

Jau tra­di­ci­ne ta­pu­si at­vi­rų du­rų die­na kom­pa­ni­jo­je „Be­ga“ – vie­na iš ne­dau­ge­lio pro­gų klai­pė­die­čiams ar mies­to sve­čiams iš ar­čiau pa­ma­ ty­ti ir su­si­pa­žin­ti su uos­to veik­la, sa­vo aki­mis iš­vys­ti ar net pa­čiu­pi­ nė­ti kro­vi­nius, ku­rie per­krau­na­mi kom­pa­ni­jos ter­mi­na­luo­se, pa­nag­ ri­nė­ti kro­vos pro­ce­sus, tech­ni­ką ir tech­no­lo­gi­jas. Mat dėl ga­lio­jan­čių uos­to tai­syk­ lių bei sau­gu­mo su­me­ti­mais pa­te­ ki­mas į uos­to te­ri­to­ri­ją yra ri­bo­tas, to­dėl dar dau­ge­liui klai­pė­die­čių uos­to veik­la te­bė­ra ne­pa­žin­ta ir sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja­ma sri­tis. Šie­met šia pro­ga pa­si­nau­do­jo ge­ ro­kai per šim­tą žmo­nių; tarp jų bu­ vo ir bu­vu­sių kom­pa­ni­jos dar­buo­ to­jų, ku­riems bu­vo įdo­mu, kaip kei­čia­si bend­ro­vė, ko­kių įdie­gė nau­jų tech­no­lo­gi­jų ar pa­sta­tė ob­ jek­tų, ir dar­buo­to­jų šei­mų na­rių, ir tie­siog klai­pė­die­čių, be­si­do­min­čių,

kas vyks­ta už uos­to tvo­ros. KJKK „Be­ga“ ga­my­bos di­rek­to­ rius Sta­nis­la­vas La­ma­ki­nas pri­ sta­tė sve­čiams kom­pa­ni­jos veik­ lą ir su­ren­gė eks­kur­si­ją po įmo­nės te­ri­to­ri­ją, su­da­rė ga­li­my­bę ap­lan­ ky­ti trą­šų san­dė­lį su bal­tais it snie­ gas kar­ba­mi­do kal­nais, ge­le­žin­ke­lio va­go­nų iš­kro­vi­mo sto­tį, lai­vų pa­ kro­vi­mo ir iš­kro­vi­mo zo­nas. Pas­ ta­ro­jo­je kaip tik bu­vo iš­krau­na­ mas di­džiu­lis 225 met­rų il­gio, 32,2 met­ro plo­čio „Pa­na­max“ ti­po lai­ vas „Iron Kov­dor“, at­ga­be­nęs že­ mės ūkio pro­duk­ci­ją. Eks­k ur­s i­jos pa­bai­go­je ne tik vai­kai, bet ir suau­g u­s ie­j i at­v i­ rų du­rų die­nos lan­ky­to­jai mie­lai va­ži­nė­jo­si ge­le­žin­ke­lio lo­ko­mo­ ty­vu bei ropš­tė­si į au­tok­rau­tu­vo ka­bi­ną. KJKK „Be­ga“ at­vi­rų du­rų die­ nas ren­gia kas­met bei ruo­šia­si tai da­ry­ti ir atei­ty­je tam, kad vi­suo­ me­nė dau­giau ži­no­tų apie vie­nos svar­biau­sių Lie­tu­vos in­dust­ri­jų – uos­to – spe­ci­fi­ką ir ga­lė­tų va­do­ vau­tis sa­vo nuo­mo­ne, kai kal­ba­ ma apie uos­to veik­los po­vei­kį ar nau­dą. „Klai­pė­dos“ inf.

5

pirmadienis, birželio 4, 2012

miestas

Ra­gi­no ne­veng­ti žur­na­lis­tų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nors tei­sė­jai – ne šou­me­nai, jie vis tiek ži­niask­lai­dai tu­ri teik­ti in­for­ ma­ci­ją. Klai­pė­do­je su­si­rin­kę ša­ lies Tei­sė­jų aso­cia­ci­jos na­riai kal­ bė­jo apie in­for­ma­ci­jos tei­ki­mą žur­ na­lis­tams ir vi­suo­me­nei. Ug­nis: at­vy­kus ug­nia­ge­siams bu­vu­si fer­ma lieps­no­jo at­vi­ra lieps­na. Manf­re­do Lau­ri­šo­nio nuo­tr.

Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo tei­sė­jas, Tei­sė­jų eti­kos ir draus­mės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Al­gis Nor­ kū­nas aiš­ki­no ko­le­goms, kad ne­ va­lia veng­ti bend­rau­ti su žur­na­ lis­tais. Tei­sė­jams ke­lia ne­ri­mą ir ne­ma­ lo­niai nu­tei­kia nei­gia­ma vi­suo­me­ nės nuo­mo­nė apie juos. Dėl to jie lin­kę kal­tin­ti to­kią nuo­sta­tą for­ muo­jan­čius žur­na­lis­tus. Įvaiz­ džiui ge­rin­ti ir ob­jek­ty­vią in­for­ ma­ci­ją apie teis­mų dar­bą pa­teik­ti dau­ge­ly­je jų įsteig­ti at­sto­vų spau­ dai eta­tai. Su­si­ti­ki­mo me­tu paaiš­kė­jo, jog dau­ge­lis tei­sė­jų ne­lin­kę pa­tys

bend­rau­ti su žur­na­lis­tais ir no­ rė­tų, kad vi­są rei­ka­lin­gą in­for­ ma­ci­ją jiems per­duo­tų at­sto­vai spau­dai. Tei­s ė­jai ar­g u­m en­ta­vo esan­ tys įsta­ty­mų ži­no­vai, bet ne šou­ me­nai ir ne vi­sa­da yra pa­si­ren­gę sto­ti prieš te­le­vi­zi­jos ka­me­ras bei gy­vai ko­men­tuo­ti priim­tus spren­ di­mus. Ne vie­nas jų ti­ki­no, jog ne­ mo­ka rea­guo­ti į ak­ty­vų ži­niask­lai­ dos dė­me­sį. To­dėl dau­ge­ly­je teis­mų lai­ko­ma­si tai­syk­lės – su spau­da bend­rau­ti bei ko­men­ta­rus teik­ti ga­li tik teis­mo pir­mi­nin­kas ir at­sto­vas spau­dai. „Kiek­v ie­n as pre­ten­d uo­jan­t is tap­ti teis­mo pir­mi­nin­ku bus pa­ klaus­tas apie po­žiū­rį į vie­šu­mą“, – ti­ki­no A.Nor­kū­nas. Jis pa­ra­gi­no ko­le­gas mo­ky­tis bend­rau­ti su žur­na­lis­tais, ne­veng­ ti jų. Pa­sak Tei­sė­jų eti­kos ir draus­ mės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko, tei­sė­ jams pri­va­lu teik­ti in­for­ma­ci­ją, bet ne­pri­va­lu sto­ti prieš fil­ma­vi­mo ka­ me­rą. Bū­dą, kaip pa­teik­ti žur­na­lis­

tui in­for­ma­ci­ją, tei­sė­jas tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti pa­ts. „Bū­na si­tua­ci­jų, kai vis­ką pa­da­ ro­me tei­sin­gai, bet vie­šo­jo­je erd­vė­ je esa­me ap­juo­din­ti. Ta­da ir gims­ ta min­tis – kad ir kaip be­si­steng­si, pa­vaiz­duos ne­tin­ka­mai. To­kie da­ly­ kai už­kliū­va, kar­tais iš ži­niask­lai­dos pu­sės trūks­ta ob­jek­ty­vu­mo, – ne­ ma­lo­nia pa­tir­ti­mi da­li­jo­si A.Nor­kū­ nas. – Jei­gu par­duo­tu­vė­je kas nors yra blo­gai, ne­py­ki­me ant ka­si­nin­ kės. Taip ir mū­sų dar­be, rei­kė­tų su­ pras­ti, kad žur­na­lis­tas yra pa­pras­ tas, sa­vo dar­bą dir­ban­tis žmo­gus. Kai tei­sė­jas už­si­puo­la žur­na­lis­tą, tai yra pa­ti kvai­liau­sia si­tua­ci­ja. Žmo­ nės, ku­rie dir­ba sa­vo dar­bą, pjau­na­ si vie­nas su ki­tu. Žur­na­lis­tas ne­da­ro vers­lo, tai da­ro lei­dė­jas. Blo­giau, kai tei­sė­jas lei­džia­si į vers­lą.“ Su­si­ti­ki­mo me­tu ne­ma­žai kal­ bė­ta apie tai, kad tei­sė­jams ir žur­ na­lis­tams bū­tų pra­var­tu su­si­tik­ ti ir gy­vai pa­bend­rau­ti, ta­da gal­būt tarp abie­jų pu­sių at­si­ras­tų dau­giau su­pra­ti­mo.

Poil­siau­to­jus džiu­gi­no kar­vė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­lan­gos poil­siau­to­jai šeš­ta­die­nio po­pie­tę tu­rė­jo ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti įspū­din­gai iš­mar­gin­tą rie­dan­čią kar­vę iš Lat­vi­jos. Prob­le­ma: ug­nia­ge­siams dau­giau­sia rū­pes­čių kė­lė vė­jas ir pa­sta­te bu­

vęs šie­nas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Lieps­nos vie­ni­jo­si su vė­ju Laip­ti­nė, ku­ria ga­li­ma 1 pa­tek­ti į gais­ro ži­di­nį, bu­vo už­krau­ta mal­ko­mis.

Iš­gir­dę ži­nią, kad Žar­du­pės gat­ vė­je siau­čia lieps­nos, iš mies­to par­ grį­žo ša­lia esan­čių na­mų gy­ven­to­jai. Gy­ve­na­mie­ji pa­sta­tai bu­vo už 10–15 met­rų nuo de­gan­čios fer­mos.

20

– tiek ug­nia­ge­sių ge­si­no gais­rą Žar­du­pės gat­vė­je. Jei vė­jas bū­tų pū­tęs iš ki­tos pu­ sės, lieps­nos ga­lė­jo leng­vai per­ si­mes­ti ir į šiuos na­mus, tuo­met pa­sek­mės bū­tų bu­vu­sios kur kas liūd­nes­nės. Ėmė smilk­ti vėl

Mal­šin­ti lieps­nas ug­nia­ge­siams ypač truk­dė stip­rus vė­jas. Pa­va­ka­riais at­ vi­ros lieps­nos gais­ra­vie­tė­je jau ne­bu­ vo, bet ge­si­ni­mo dar­bai te­be­vy­ko. Van­duo bu­vo lie­ja­mas ant pa­sta­ te bu­vu­sio ir su­de­gu­sio šie­no, mat jo neuž­ten­ka tik už­pil­ti van­de­niu. Šie­ną ug­nia­ge­siai tu­rė­jo per­kra­ty­ ti, kad ne­lik­tų žie­žir­bų. Va­ka­re gais­rą už­ge­si­nę ug­nia­ge­ siai to­liau ste­bė­jo gais­ra­vie­tę. Jų

ko­man­da į su­de­gu­sią fer­mą bu­ vo at­vy­ku­si sek­ma­die­nį apie pu­sę dvie­jų nak­ties. Fer­mo­je vėl bu­vo pa­ste­bė­ti gais­ro ži­di­nė­liai. Tik­riau­siai dėl vė­jo vėl pra­dė­jo smilk­ti šie­nas. Ži­di­niai bu­vo už­ge­ sin­ti. Į gais­ra­vie­tę įver­tin­ti si­tua­ ci­jos ug­nia­ge­siai dar kar­tą vy­ko ir va­kar ry­tą. Su­de­gė ir mo­to­cik­las

Už­si­lieps­no­ju­sio­je bu­vu­sio­je fer­ mo­je ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jai bu­vo įsi­ren­gę san­dė­liu­kus. Pas­ ta­te jie lai­kė mal­kas, šie­ną, dvi­ra­ čius, įvai­rius na­mų apy­vo­kos daik­ tus. Tarp jų bu­vo ir mo­to­cik­las. Su­de­gė vi­sas gy­ven­to­jų san­dė­liu­ kuo­se lai­ky­tas tur­tas. Ko­kio dy­džio nuo­sto­lius jie pa­ty­rė, tiks­li­na­ma. Gy­ven­to­jai ne­ži­no, ko­dėl ki­lo gais­ras. Aiš­ki­na­ma­si ke­le­tas ver­si­ jų. Vie­na jų – kad ug­nis įsi­plies­kė dėl elekt­ros sis­te­mos ge­di­mo, ki­ta – gais­rą su­kė­lė žai­dę vai­kai. Gais­ro me­tu bu­vo su­trik­dy­tas trans­por­to eis­mas Žar­du­pės gat­ ve. Leng­vie­siems au­to­mo­bi­liams nuo Tai­kos pro­spek­to pu­sės bu­vo drau­džia­ma įva­žiuo­ti į šią gat­vę. Da­liai gy­ven­to­jų bu­vo nu­trauk­ tas elekt­ros tie­ki­mas. Tą pa­tį va­ka­rą Klai­pė­dos ug­nia­ ge­siai sku­bė­jo į Ry­ši­nin­kų gat­vę. Čia lieps­no­jo 8 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­ to sa­va­va­liš­kas sta­ti­nys – me­di­nis san­dė­liu­kas. Jis su­de­gė vi­siš­kai.

Di­džiau­sia pa­sau­lio me­no pa­ro­da „Kar­vių pa­ra­das“ Lie­tu­vo­je pri­ sta­to­ma pir­mą kar­tą. Pa­lan­go­je vy­ko vie­nas iš jos ren­gi­nių „Kar­ vių tu­ras“. Į ku­ror­tą at­vež­tas vie­nas lat­vių me­ni­nin­ko iš­ta­py­tas kar­vės ma­ ke­tas. Spal­vin­ga ei­se­na kar­tu su rie­dan­čia kar­ve Vy­tau­to gat­ve ėjo į Bo­ta­ni­kos par­ką. Praei­viai bu­vo su­pa­žin­di­na­mi su me­no kū­ri­niu, kvie­čia­mi įsiam­žin­ti, da­ly­vau­ti vik­to­ri­no­je. „Pa­lan­go­je pa­si­ro­džiu­si spal­vin­ga na­tū­ra­laus dy­džio kar­vė – vie­nas iš 24 eks­po­na­tų, ku­rie bir­že­lio pa­bai­ go­je už­plūs Vents­pi­lį. Šie­met prie „Kar­vių pa­ra­do“ pri­si­dė­jo per 20 me­ni­nin­kų iš Bal­ti­jos ša­lių: Lat­vi­ jos, Es­ti­jos ir Lie­tu­vos, ku­rie iš­ta­pė kar­vy­tes“, – pa­sa­ko­jo „Kar­vių tu­ ro“ or­ga­ni­za­to­rius Os­kars Sla­ko­ta. Di­džiau­sia pa­sau­ly­je vie­ša me­no pa­ro­da „Kar­vių pa­ra­das“ vyks bir­ že­lio 30 die­ną Vents­pi­ly­je. Spal­vin­ gų kar­vių ban­da už­plūs Os­tos pro­ me­na­dą.

Su­si­do­mė­jo: iš Lat­vi­jos į Pa­lan­gą at­vež­ta spal­vin­ga kar­vė su­lau­kė pa­

lan­giš­kių ir poil­siau­to­jų dė­me­sio.

Pa­lan­giš­kius ir mies­to sve­čius vie­ną va­lan­dą džiu­gi­nu­si kar­vu­tė iš­ke­lia­vo į ki­tus Lat­vi­jos ir Es­ti­jos mies­tus. Tik­riau­siai ją pa­ma­tys ir Jūr­ma­los žmo­nės. „Šis „Kar­vių tu­ras“ po Bal­ti­jos ša­lis – tar­si me­ni­nin­kus vie­ni­jan­tis sim­bo­lis“, – tvir­ti­no O.Sla­ko­ta. „Kar­vių pa­ra­das“ – tai vie­ša me­ no pa­ro­da, ku­rio­je eks­po­nuo­ja­mi gar­sių me­ni­nin­kų de­ko­ruo­ti kar­ vių ma­ke­tai. Uni­ka­liais me­no kū­

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

ri­niais vir­tu­sios kar­vės eks­po­nuo­ ja­mos mies­to erd­vė­se, o ga­liau­siai par­duo­da­mos auk­cio­ne. Su­rink­ ti pi­ni­gai ski­ria­mi lab­da­rin­giems svei­ka­tos pro­jek­tams. Ši pa­ro­da ap­lan­kė di­džiau­sius pa­sau­lio mies­ tus – Mask­vą, Lon­do­ną, Pa­ry­žių, Ro­mą, Bu­da­peš­tą. „Kar­vių pa­ra­das“ Vents­pi­ly­je vyks ant­rą kar­tą. Šio mies­to gy­ven­ to­jai spal­vin­gas kar­ves pir­mą kar­tą iš­vy­do ly­giai prieš de­šimt me­tų.

6

pirmadienis, birželio 4, 2012

nuomonės

Ar rei­kia iš­sau­go­ti „Me­ri­dia­ną“?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Lie­tu­viai – ling­vis­ti­niai des­po­tai Saulius Pocius

K

ai mū­sų po­li­ti­kai graž­ by­l iau­ja apie to­le­ran­ ci­ją, jie nė­ra iki ga­lo nuo­s ek­lūs, nes rea­ lia­me gy­ve­n i­me vis tiek ne­si­bo­ di tai­k y­t i dvi­g u­bus stan­dar­t us. Tik­ros to­le­ran­ci­jos jie, be­ždžio­ niau­da­m i ES, rei­ka­lau­ja, kai kal­ ba­ma apie iš­k ry­p ė­l ius. Ta­č iau kai tik iš­k y­la, pa­v yz­d žiui, len­k ų pa­var­d žių ra­š y­b os klau­s i­m as, ta to­le­ran­ci­ja stai­ga įgy­ja iš­v iep­ tą for­mą, ku­ri la­biau pri­me­na ne pa­kan­tu­mą, o des­po­tiz­mą. Šią sa­vai­tę Sei­mas svars­tys Vals­ ty­bi­nės kal­bos įsta­t y­mo nau­jos

Su ku­ria ša­li­mi šian­ dien mū­sų san­ty­kiai yra pui­kūs? Su Bal­ta­ ru­si­ja pyks­ta­mės dėl be­pras­miš­kos ato­mi­ nės elekt­ri­nės, su len­ kais – dėl ke­lių rai­ džių, su lat­viais – dėl kiau­lių ir pie­no. re­dak­ci­jos pro­jek­tą. Kam jis rei­ka­ lin­gas, nė­ra vi­siš­kai aiš­ku, ta­čiau to pro­jek­to ren­gė­jai ti­k i­na, kad šis par­la­men­t i­n is opu­sas „įtvir­ ti­na lie­t u­v ių kal­bos funk­cio­na­ vi­mą vi­so­se vie­šo­jo gy­ve­n i­mo sri­t y­se, reg­la­men­t uo­ja vals­t y­bi­ nės kal­bos tvar­k y­bą, kont­ro­lę ir at­sa­ko­my­bę už šio įsta­ty­mo pa­ žei­di­mą“. At­ro­dy­t ų, kad lie­t u­v ių kal­b a iki šiol dar vis nė­ra įsi­t vir­t i­nu­ si vie­šu­mo­je, o ja šne­ka­ma kaž­ kur Blinst­r u­biš­k ių ka­t a­kom­b o­ se, ir tai tik pus­bal­siu, kad nie­kas neiš­g irs­t ų. Tar­si iki šiol ir ne­bu­ vo san­kci­jų už Vals­t y­bi­nės kal­ bos įsta­t y­mo ne­s i­lai­k y­mą. Tik jei jau mes, lie­t u­v iai, to­k ie be­jė­ giai, kas ta­da Šal­či­nin­kuo­se nuo na­mų lu­po len­te­les su len­k iš­kais už­ra­šais, kas bau­dė už len­k iš­kai pa­ra­šy­t us gy­ven­v ie­čių pa­va­d i­ ni­mus ant marš­r u­t i­n ių au­to­bu­ sų len­te­l ių? Kal­b i­n in­k as An­t a­n as Sme­to­ na dar kar­tą su­sprog­d i­no dirb­t i­

K

nai vis pu­čia­mą bur­bu­lą, nes dar kar­tą vi­siš­kai aiš­k iai pa­sa­kė: jo­ kios pro­ble­mos dėl len­k iš­k ų var­ dų ir pa­var­d žių ra­šy­bos ori­g i­na­ lio­mis rai­dė­mis nė­ra: „Šis klau­si­ mas se­n iai iš­spręs­tas, ap­ra­šy­tas lie­tu­vių kal­bos gra­ma­ti­ko­se ir ne­ ke­lia jo­kių abe­jo­nių“. Ži­no­mas kal­ bi­nin­kas at­vi­rai pri­pa­ži­no, kad tai esąs tik po­li­ti­ka­vi­mas ir dau­g iau nie­ko. Jei jau ling­v is­tai pa­t ys taip sa­ko, tai ko dar rei­k ia, kad va­di­na­ma­sis len­k ų klau­si­mas bū­tų iš­spręs­tas? Vis dėl­to ti­kė­t is, kad mū­sų val­ džios kuk­luksk­la­nas leis len­kams ra­šy­ti sa­vo pa­var­des taip, kaip šie no­ri, dar ne­ver­ta. Mat ši­ta ling­vis­ ti­nė des­po­ti­ja la­bai pa­to­g i dviem prie­šin­goms po­li­ti­nėms ideo­lo­gi­ joms, iš ku­rių kal­di­na­mi rin­k i­mų di­v i­den­dai. Vie­n i vai­d i­na au­kas ir nu­skriaus­tuo­sius, kvie­čian­čius kil­ti į ko­vą už šven­tą­jį iden­ti­te­tą, ki­ti iš šio rei­ka­lo svi­li­na pa­trio­tiz­ mo bly­nus ir, vai­din­da­mi ko­vo­to­ jus už Lie­tu­vos di­dy­bę, jais še­ria pa­tik­lius rin­kė­jus. Toks su­s i­dve­ji­n i­mas ir tam, ir anam po­li­ti­niam ap­tva­rui yra la­ bai pa­to­gus bei nau­din­gas. Apie tai tie­siai švie­siai po­rta­lui in­ gosk­ny­gos.lt pa­sa­kė ir A.Sme­to­ na: „De­ma­go­gai ir me­la­giai ban­do iš ši­to iš­peš­ti di­vi­den­dų sau – su­ si­peš­ti, su­si­pyk­ti su len­kais, ti­kė­ da­mie­si, kad taip gal­būt pa­trauks rin­kė­jų dė­me­sį kaip di­die­ji lit­vo­ ma­nai ir len­k ų ne­my­lė­to­jai. Tik dėl to ir ki­lo ši pro­ble­ma“. Prob­le­ma čia dar ir ta, kad mū­ sų po­l i­t i­kos kom­bi­na­to slun­k iai sa­vo as­me­n i­nės kar­je­ros tiks­ lais su­pju­dė Lie­tu­vą su vi­sais ar­ ti­m iau­siais kai­my­nais. Su ku­r ia ša­l i­m i šian­d ien mū­sų san­t y­k iai yra pui­k ūs? Su Bal­ta­r u­si­ja pyks­ ta­mės dėl be­pras­m iš­kos ato­m i­ nės elekt­ri­nės, su len­kais – dėl ke­ lių rai­d žių, su lat­v iais – dėl kiau­ lių ir pie­no. Ta­čiau ro­dy­da­mi sa­vo po­li­ti­nius triu­k us su jū­r ų kiau­ly­tė­m is ir deg­tu­kais at­ro­do­me to­k ie kvai­l i ir men­kys­tos, kad jau se­niai gė­da ap­si­dai­r y­t i. To­je pa­čio­je nu­k va­ ku­sio­je „Eu­ro­vi­z i­jo­je“ už Lie­tu­vą jau nie­kas ne­be­bal­suo­ja, net bro­ liais iki šiol va­din­ti lat­viai. Te­li­ko tik su­si­pyk­ti su Gru­zi­ja ir tuo­met jau ga­lė­si­me pa­si­jaus­t i pa­sau­l io tei­suo­l iais, iš­d i­d žiai sto­v in­čiais Se­no­jo že­my­no cent­re ir su nie­ kuo ne­si­kal­ban­čiais, nes pa­t ri­ci­ jai ne­k rei­pia dė­me­sio į ple­bė­jus. Net jei šie tie­sia ran­ką. Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Už

Prieš

Ar­tū­ras Žič­kus, bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ pa­ra­mos fon­do di­rek­to­rius: – Šim­to tūks­tan­čių li­tų rei­kia bent tam, kad jį pa­ vyk­tų su­re­mon­tuo­ti ir pa­lik­ti ant kran­to. Kiek rei­ kė­tų pi­ni­gų, kad jis ga­lė­tų su­grįž­ti į van­de­nį, kol kas tiks­liai ne­ži­no­me, bet tik­rai kur kas dau­giau. Vien tam, kad van­de­ny­je jis bū­tų, nie­ko ja­me net ne­da­ rant, rei­kia kas­met 60 tūkst. li­tų. Tam, kad lai­vas ir to­liau gy­vuo­tų, jį rei­kia fak­tiš­kai vi­są per­rink­ti. Lie­ tu­vo­je to­kių spe­cia­lis­tų jau ne­bė­ra. Lie­tu­viai mo­ka re­mon­tuo­ti me­ta­li­nius lai­vus, o me­džio juk ne­su­vi­ rin­si. Me­di­nių elekt­ro­dų dar nie­kas neiš­ra­do. To­dėl jį tu­rė­tų res­tau­ruo­ti už­sie­nie­čiai, o tai yra la­bai bran­gu, ir są­skai­tos bus pa­tei­kia­mos eu­rais. To­kio dy­džio lai­ vus re­mon­tuo­ja tik ge­ri spe­cia­lis­tai. Šiuo me­tu be­lie­ ka jį iš­trauk­ti ant kran­to ir pa­leng­va re­mon­tuo­ti. Tik tuo­met paaiš­kės, ar jis taip ir liks ant kran­to sto­vė­ti, ar jį pa­vyks su­tvar­ky­ti.

Ro­mal­das Ado­ma­vi­čius, Jū­rų mu­zie­jaus is­to­ri­kasmu­zie­ji­nin­kas: – Ma­no ma­ny­mu, šis lai­vas Lie­tu­vos is­to­ri­jai nė­ra la­bai di­de­ lė ver­ty­bė. Su Lie­tu­vos vė­lia­va „Me­ri­dia­nas“ nė­ra plau­kio­jęs. Na, ne­bent ta­da, kai jis sto­vė­jo ir bu­vo ta­pęs res­to­ra­nu. Lai­ vas gal­būt ver­tin­gas tuo, kad juo plau­kio­jo daug lie­tu­vai­čių, ku­rie vė­liau ta­po net ka­pi­to­nais. Bet jū­ri­nei Lie­tu­vos kul­tū­ rai jis reikš­mės ne­tu­ri. Kal­bant apie „Me­ri­dia­no“ iš­sau­go­ji­ mą, jau bu­vo gar­siai iš­sa­ky­tas pa­siū­ly­mas, kad ati­tar­na­vu­sio lai­vo gar­bin­giau­sia pa­bai­ga – iš­pluk­dy­ti jį į jū­rą ir nu­skan­ din­ti. Juk kaip lai­vas jis jau ati­tar­na­vo. „Me­ri­dia­ną“ iš­kel­ti ir sau­go­ti ant kran­to taip pat kai­nuos di­de­lius pi­ni­gus. Ga­li taip at­si­tik­ti, kad jis ir ka­bės kaž­kam ant spran­do. Ban­do­ma pra­ šy­ti vi­suo­me­nės pa­gal­bos, ta­čiau ką ji pa­dės? Aš ne­ma­nau, kad bus su­ras­tas spren­di­mas. Siū­lo­ma „Me­ri­dia­ną“ sta­ty­ti ant kran­to. Lai­vas ant kran­to, tai tas pa­ts, kas jį už­kas­ti. Tu­ ri­me pra­kti­kos sa­vo mu­zie­ju­je – to­kiais lai­vais rei­kia rū­pin­ tis kas­dien. Jie ant kran­to žy­miai grei­čiau su­nyks­ta.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Va­do­vė ne­ži­no Kons­ti­tu­ci­jos

Pers­kai­čiau straips­nį „Pa­cien­to bai­mė – į nau­dą gy­dyk­lai“ („Klai­pė­da“, 2012 05 29). Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ ros cent­ro vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­re­ta Venc­kie­nė aiš­ki­na, kad Kons­ti­tu­ci­jo­ je nė­ra pa­ra­šy­ta, kad gy­dy­mas ne­mo­ ka­mas. Kons­ti­tu­ci­jos 53 straips­ny­je tvir­ti­na­ma vi­sai ki­taip: „Vals­ty­bė rū­ pi­na­si žmo­nių svei­ka­ta ir lai­duo­ja me­ di­ci­nos pa­gal­bą bei pa­slau­gas, žmo­gui su­si­rgus. Įs­ta­ty­mas nu­sta­to pi­lie­čiams ne­mo­ka­mos me­di­ci­nos pa­gal­bos vals­ ty­bi­nė­se me­di­ci­nos įstai­go­se tei­ki­mo tvar­ką“. Ky­la klau­si­mas, ar Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ras vals­ty­bi­ nė, ar pri­va­ti įstai­ga. Ir­ma

La­še­li­nės vir­to la­ši­niais

Pers­kai­čiau S.Lu­ko­šiū­tės straips­nį „Pa­cien­to bai­mė – į nau­dą gy­dyk­lai“ („Klai­pė­da“, 2012 05 29) ir nie­kaip ne­ sup­ran­tu, nuo ka­da pra­dė­jo­me gy­dy­tis la­ši­niais. Vi­są gy­ve­ni­mą gy­dė­mės „la­ še­li­nė­mis“, o da­bar at­si­ra­do „la­ši­nių sis­te­ma“. Mū­sų kal­bi­nin­kai ne tau­ so­ja, o dar­ko lie­tu­vių kal­bą. Bi­jau, kad atei­ty­je lie­tu­vių kal­ba tie­siog iš­nyks.

Ją dar­ko ne tik tie, ku­rie ne­tai­syk­lin­gai šne­ka, bet ir kal­bi­nin­kai sa­vo keis­tais iš­ve­džio­ji­mais ir rei­ka­la­vi­mais. Nors bai­giau aukš­tą­ją mo­kyk­lą, kar­tais man sun­ku su­pras­ti, kas ra­šo­ma, ypač kai pa­var­dės ra­šo­mos ori­gi­na­lo kal­ba. Ri­čar­das

Ženk­lus rei­kia už­da­žy­ti

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­nį „Bai­ke­riai mies­to cent­re lai­go ne­le­ ga­liai“ („Klai­pė­da“, 2012 05 29) ir pa­si­pik­ti­nau, kad ieš­ko­ma pro­ble­ mos ten, kur jos nė­ra. Kam mė­ty­ ti pi­ni­gus nau­jiems ke­lio ženk­lams, jei­gu šią pro­ble­mą ga­li­ma iš­spręs­ti daug pa­pras­čiau – ne­tin­kan­tį ženk­lą tie­siog už­da­žy­ti juo­dais da­žais. Ane­lė

va­ly­tų tven­ki­nių van­de­nį. Grau­džiai at­ro­do ir apy­tuš­tės pa­kran­tės. Ra­mu­nė

Di­tu­viš­kiai ap­gy­nė tur­gų

Pa­si­džiau­giau, kad di­tu­viš­kiai su­ge­ bė­jo at­si­ko­vo­ti se­ną­ją tur­ga­vie­tės vie­ tą Di­tu­vo­je. Į įpras­tą vie­tą su­grį­žo pre­ ky­bi­nin­kai, žmo­nės ne­bi­jo iš­si­pur­vin­ti ko­jų ar dra­bu­žių, kaip bu­vo to­je ap­ suk­rių pre­ky­bi­nin­kų pa­siū­ly­to­je nau­ jo­jo­je tur­ga­vie­tė­je. Kai no­ri ko­kį nors ba­tą pa­si­ma­tuo­ti, ne­bai­su at­si­sės­ti ant žo­lės, ko­jos ne­bū­na pur­vi­nos nuo tos juo­dos skal­dos, ku­ri pa­pil­ta nau­ jo­je tur­ga­vie­tė­je. Dau­gy­bę me­tų žmo­ nės bu­vo įpra­tę pre­kiau­ti ant žo­lės, tad iš tik­rų­jų pik­ti­no kai ku­rių vers­li­nin­kų no­rai tur­ga­vie­tę per­kel­ti į nau­ją vie­tą. Lai­ma

Tven­ki­nių at­gi­mi­mo ne­ma­ty­ti

Daž­nai praei­nu pro Drau­gys­tės par­ ko tven­ki­nius, ku­riems vi­sai ne­se­ niai val­di­nin­kai ža­dė­jo at­gi­mi­mą. Šią vie­tą su­tvar­kė, bet tik iš da­lies. Kai ne­se­niai pa­ma­čiau ap­link tven­ ki­nius dir­ban­čią tech­ni­ką, jau ap­si­ džiau­giau, kad pa­ga­liau bus baig­ti vi­si dar­bai, nes iki tol jie bu­vo su­sto­ ję. Kran­tus pa­ly­gi­nu­si tech­ni­ka iš­va­ žia­vo, bet liūd­nas vaiz­das pa­kran­tė­se nie­kur ne­din­go. Net grau­du žiū­rė­ ti, kiek daug vi­so­kių šiukš­lių, len­tų, me­džio ša­kų pri­mė­ty­ta į ne­se­niai iš­

Iš­gąs­di­no už­pu­to­ju­sios gat­vės

Vaikš­čio­jau po lie­taus praė­ju­sią sa­ vai­tę mies­te. Man su­kė­lė ne­ri­mą tai, kad vi­sa va­žiuo­ja­mo­ji gat­vės da­lis už­pu­to­jo. Taip bu­vo ne vie­no­je vie­ to­je, o vi­sa­me mies­te. At­ro­dė taip, lyg kaž­kas bū­tų iš­py­lęs mui­luo­tą van­de­ nį iš skal­bi­mo ma­ši­nos. Ne­sup­ra­tau, ar čia lie­tus kaž­koks ypa­tin­gas bu­vo, ar mū­sų gat­vės tiek už­terš­tos. To­kie da­ly­kai tik­rai ke­lia ne­ri­mą. Re­gi­man­tas Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

lai­pė­dos sim­bo­lį bur­lai­vį „Me­ri­dia­nas“ dėl pra­stos būk­lės no­ri­ma iš­kel­ti į sau­su­mą ir re­mon­tuo­ti. Uos­ tamiesčio sa­vi­val­dy­bė ir bur­lai­vio pa­ra­mos fon­das pra­šo gy­ven­to­jų pa­dė­ti su­rink­ti bent mi­ni­ma­liam re­ mon­tui rei­ka­lin­gus 100 tūkst. li­tų, ta­čiau yra ir ma­nan­čių, kad ati­tar­na­vu­sius lai­vus rei­kė­tų iš­pluk­dy­ti į jū­rą ir nu­skan­din­ti.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, birželio 4, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ne­su­si­ta­ria, ar su­stab­dė dar­bus IAE Sta­ty­bos bend­ro­vė „Vėt­rū­na“ ofi­ cia­liai pa­tvir­ti­no su­stab­džiu­si sta­ ty­bas mi­li­jar­di­nės ver­tės už­da­ ry­mo pro­jek­tus įgy­ven­di­nan­čio­ je Ig­na­li­nos ato­mi­nė­je elekt­ri­nė­ je (IAE).

Dvi­kal­bys­tė: Vil­niaus kraš­te ant dau­gy­bės iš­ka­bų už­ra­šy­ta ne tik lie­tu­viš­kai, bet ir len­kiš­kai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Dvi­kal­bių len­te­lių ne­be­liks?

Da­lis po­li­ti­kų Sei­me ti­ki­si, kad priė­mus nau­ją įsta­ty­mą jau ki­tą­met pa­vyks efek­ty­ viau ko­vo­ti su vals­ty­bi­nės kal­bos ne­pai­sy­mu len­kų tan­kiai ap­gy­ven­din­tuo­se Vil­ ni­jos ra­jo­nuo­se. Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Svars­tys nau­ją pro­jek­tą

Dar šią sa­vai­tę Sei­mas tu­rė­tų svars­ty­ti nau­jos re­dak­ci­jos Vals­ ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mą, ku­ris, be ki­ta ko, draus vie­šuo­sius už­ra­šus ne lie­tu­vių kal­ba. Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­ tū­ros ko­mi­te­to (ŠMKK) va­do­vo, Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos na­rio Va­len­ti­no Stun­džio tei­gi­mu, nau­ ja­me įsta­ty­me įtvir­ti­na­ma, kad lie­ tu­vių kal­ba yra vie­nas svar­biau­sių vals­ty­bės su­ve­re­nu­mo ir vien­ti­ su­mo po­žy­mių. To­dėl nu­sta­to­mas lie­tu­vių kal­bos funk­cio­na­vi­mas vi­ so­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se, reg­ la­men­tuo­ja­ma vals­ty­bi­nės kal­bos tvar­ky­ba, kont­ro­lė ir at­sa­ko­my­bė už šio įsta­ty­mo pa­žei­di­mą. „Pro­jek­te iš­sa­miau nu­sta­to­mos lie­tu­vių kal­bos var­to­ji­mo nor­mos įvai­rio­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se: vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­ jų veik­lo­je, jų san­ty­kiuo­se su ju­ri­ di­niais ir fi­zi­niais as­me­ni­mis, ap­ ta­ria­mi var­to­to­jų ap­tar­na­vi­mo bei in­for­ma­vi­mo rei­ka­la­vi­mai, vie­šų­jų už­ra­šų nor­mos ir ki­ta“, – pa­brė­žė V.Stun­dys. Teis­mų spren­di­mai ne­vyk­do­mi

Nau­jas įsta­ty­mas draus vie­šuo­sius už­ra­šus vien sve­ti­ma kal­ba. Vi­sas iš­ka­bas, pa­ra­šy­tas tik len­kiš­kai ar ru­siš­kai, sa­vi­val­dy­bėms teks nu­ ka­bin­ti. Jei­gu bus at­si­sa­ko­ma tai da­ry­ti, šiuo dar­bu, va­do­vau­da­ mie­si teis­mų spren­di­mais, už­siims po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ir ant­sto­liai. „Vi­si vie­šie­ji už­ra­šai tu­rės bū­ ti vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ba“, – paaiš­ki­no V.Stun­dys. Pak­laus­tas, kaip bus su iš­ka­ bo­mis, ku­rio­se, be lie­tu­vių, var­

to­ja­ma dar ir len­kų ar ru­sų kal­ba, ŠMKK va­do­vas ne­pa­tei­kė tiks­laus at­sa­ky­mo: „Dis­ku­si­ja dėl to vis dar vyks­ta. Bet ku­riuo at­ve­ju ne­ga­lės lik­ti vie­šų­jų už­ra­šų vien ne­vals­ty­ bi­ne kal­ba. O kaip bus pa­sielg­ta su dvi­kal­bė­mis len­te­lė­mis, paaiš­kės vė­liau. Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ ty­mas ne­reg­la­men­tuos šių da­ly­ kų. Jis nu­sta­tys tik lie­tu­vių kal­bos bū­ti­ną vie­šą var­to­ji­mą.“

V.To­ma­ševs­kis:

Jei­gu da­bar­ti­nė val­ dan­čio­ji dau­gu­ma nu­si­tei­ku­si ne­si­lai­ ky­ti pri­siim­tų tarp­ tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­ mų, at­sa­ko­my­bė už tai teks tik Sei­mui. Anks­čiau vie­šuo­sius už­ra­šus ki­to­mis kal­bo­mis reg­la­men­ta­vo Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mas. Jis lei­do nau­do­ti dvi­kal­bes len­te­les vie­to­vė­se, kur ki­ta­tau­čiai su­da­ ro di­de­lę gy­ven­to­jų da­lį. Ta­čiau šis įsta­ty­mas nu­sto­jo ga­lio­ti dar prieš po­rą me­tų. To­dėl da­bar nė vie­na­me įsta­ty­me neį­ra­šy­ta, kad yra lei­džia­mos dvi­kal­bės len­te­ lės. Vil­n iaus ir Šal­č i­n in­k ų ra­jo­ nuo­se, taip pat kai ku­riuo­se ki­ tuo­se ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se te­ri­to­ ri­niuo­se vie­ne­tuo­se jau dau­ge­lį me­tų gat­vės žy­mi­mos dvi­kal­bė­ mis len­te­lė­mis – lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. Yra ir dau­giau vie­šų­jų už­ra­šų dviem kal­bo­mis. Pa­vyz­ džiui, sos­ti­nė­je esan­čia­me Vil­ niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­sta­ te vi­sos in­for­ma­ci­nės nuo­ro­dos yra dvi­kal­bės.

Jau ku­rį lai­ką teis­mai nag­ri­nė­ja skun­dus dėl to­kio ne­vals­ty­bi­nės kal­bos var­to­ji­mo vie­šo­jo­je erd­vė­ je. Teis­mai įpa­rei­go­da­vo Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bę nu­ka­bin­ti dvi­ kal­bes len­te­les su gat­vių pa­va­di­ni­ mais. Ta­čiau šie spren­di­mai neį­ vyk­dy­ti. Ne­beb­us už­ra­šų „Nie­menc­zyn“

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja siū­lo iš nau­jo įtei­sin­ti lei­di­mą tau­ti­nių ma­žu­mų ap­gy­ven­din­to­se te­ri­to­ri­jo­se nau­ do­ti dvi­kal­bius už­ra­šus. „Kol kas svars­to­ma nau­jo Tau­ti­ nių ma­žu­mų įsta­ty­mo, ku­ris gal­ būt ir reg­la­men­tuo­tų šiuos da­ly­ kus, kon­cep­ci­ja. Bet svars­ty­mai, dis­ku­si­jos tę­sia­si ir dar neaiš­ku, kiek lai­ko už­truks“, – tei­gė ŠMKK va­do­vas. V.Stun­dys ti­ki­si, kad nau­jas Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mas leis su­draus­min­ti tvar­kos pa­žei­dė­jus. „Įs­ta­ty­me aiš­kiai įra­šy­ta, jog vie­ šie­ji už­ra­šai ra­šo­mi lie­tu­vių kal­ba. Be to, nu­sta­ty­ta, kad var­to­ja­mi tik ofi­cia­lūs vie­to­var­džių pa­va­di­ni­ mai, pa­ra­šy­ti tik vals­ty­bi­ne kal­ ba“, – kal­bė­jo po­li­ti­kas. Tai reiš­kia, kad, pa­vyz­džiui, Ne­ men­či­nė vie­šai ga­lės bū­ti va­di­na­ ma tik lie­tu­viš­ku pa­va­di­ni­mu, ne­ be­ga­lės lik­ti jo­kių už­ra­šų, kad ši gy­ven­vie­tė yra „Nie­menc­zyn“. Nau­ja­sis Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mas nu­ma­tys kai ku­rias re­ tas išim­tis, kai bus lei­džia­ma vie­ šuo­se už­ra­šuo­se var­to­ti ne lie­tu­vių kal­bą. „Ats­ki­rais at­ve­jais vie­šuo­ sius už­ra­šus bū­tų ga­li­ma ra­šy­ ti ki­ta kal­ba, bet tai bū­tų ga­li­ma da­ry­ti tik tu­riz­mo reik­mėms. To­ kius at­ve­jus nu­sta­ty­tų sa­vi­val­ dos ins­ti­tu­ci­jos, su­de­ri­nu­sios tai su Vy­riau­sy­bės įga­lio­ta vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ja“, – tvir­ti­no ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Su­kurs vien­ti­są sis­te­mą

Pa­sak V.Stun­džio, nau­ja­me įsta­ ty­me įtvir­ti­na­ma, kad kiek­vie­ nas Lie­tu­vos pi­lie­tis tu­ri mo­kė­ti ir gerb­ti lie­tu­vių kal­bą, kad kiek­ vie­nas as­muo tu­ri tei­sę var­to­ti lie­ tu­vių kal­bą ir ja gau­ti in­for­ma­ci­ ją vi­so­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se, nea­pe­liuo­da­mas į šią tei­sę. Ki­tuo­se tei­sės ak­tuo­se siū­lo­ma įtvir­tin­ti nau­ją vals­ty­bi­nės kal­bos var­to­ji­mo ir tai­syk­lin­gu­mo kont­ ro­lės sis­te­mą. „Da­bar ją su­da­ro du sa­va­ran­ kiš­ki, jo­kiais val­dy­mo san­ty­kiais ne­su­sie­ti lyg­me­nys – vals­ty­bės lyg­muo, tai yra Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­pek­ci­ja, ir at­ski­ras sa­vi­val­dy­bių kal­bos tvar­ky­to­jų lyg­muo. Priė­ mus pa­tai­sas bus su­kur­ta vien­ti­ sa vals­ty­bi­nė kont­ro­lės sis­te­ma ir Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­pek­ci­ja sa­vo funk­ci­jas vyk­dys per te­ri­to­ri­nius pa­da­li­nius“, – pa­brė­žė ŠMKK va­ do­vas. Lenkai nepatenkinti

Len­kų tau­ti­nės ma­žu­mos at­sto­ vai ne­pa­ten­kin­ti Sei­me svars­to­mu nau­ju Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­ mo pro­jek­tu. „Lie­tu­va yra pri­siė­ mu­si tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­ mus dėl tau­ti­nių ma­žu­mų tei­sių. Yra spe­cia­li char­ti­ja, ku­rią Lie­tu­ va yra ra­ti­fi­ka­vu­si ir ku­ri yra Lie­ tu­vos tei­sės da­lis“, – tei­gė eu­ro­ par­la­men­ta­ras, Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos va­do­vas Val­de­ma­ras To­ ma­ševs­kis. „Bet jei­gu da­bar­ti­nė val­dan­čio­ ji dau­gu­ma nu­si­tei­ku­si ne­si­lai­ky­ ti pri­siim­tų tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­ go­ji­mų, at­sa­ko­my­bė už tai teks tik Sei­mui, ku­ris priims ati­tin­ka­mus spren­di­mus“, – pri­dū­rė jis. Nu­ma­to­ma, kad nau­jos re­dak­ ci­jos Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mas įsi­ga­lios 2013-ųjų pra­džio­je.

Pa­sak įmo­nės va­do­vo, jei „Nu­ kem“ at­si­skai­tys už at­lik­tus dar­ bus, „Vėt­rū­na“ pa­si­ren­gu­si sta­ty­ bas tęs­ti. „Dėl pra­dels­tų mo­kė­ji­mų „Vėt­rū­na“ nuo ket­vir­ta­die­nio sta­ ty­bos aikš­te­lė­je ne­be­vyk­do dar­ bų. Išsp­ren­dus mo­kė­ji­mo už dar­ bus klau­si­mus, „Vėt­rū­na“ yra pa­si­ren­gu­si vyk­dy­ti dar­bus pa­ gal pa­tvir­tin­tus pro­jek­tus“, – sa­kė „Vėt­rū­nos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­lan­das Baš­kys. Kar­tu jis ti­ki­no, kad „Vėt­rū­ na“ ne­pa­sit­rau­kė iš IAE už­da­ry­mo pro­jek­to: „Pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis ir per anks­tes­nes de­ry­bas pa­siek­ti su­si­ ta­ri­mai ga­lio­ja.“ O IAE už­da­ry­mo dar­bų ran­go­vės Ru­si­jos ka­pi­ta­lo bend­ro­vės „Nu­ kem Tech­no­lo­gies“ kor­po­ra­ci­ nės ko­mu­ni­ka­ci­jos di­rek­to­rė Bea­te Scheff­ler pa­reiš­kė, jog de­ry­bos su „Vėt­rū­na“ tę­sia­mos. „Šiuo me­tu „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ ir „Vėt­rū­ na“ de­ra­si dėl su­tar­čių pa­kei­ti­mų. Ypač sie­kia­ma su­si­tar­ti dėl spren­ di­mų, ku­rie leis­tų pa­spar­tin­ti li­ ku­sius dar­bus. Ki­tą sa­vai­tę de­ry­ bos bus tę­sia­mos, ir abi pu­sės yra pa­lan­kiai nu­si­tei­ku­sios jų at­žvil­ giu“, – tei­gė B.Scheff­ler. Pa­sak jos, kal­bos, esą „Vėt­rū­na“ pa­si­trau­kė iš sta­ty­bų IAE dėl trūks­ ta­mų „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ mo­ kė­ji­mų, yra ne­tie­sa.

Dėl pra­dels­tų mo­kė­ ji­mų „Vėt­rū­na“ nuo ket­vir­ta­die­nio sta­ty­ bos aikš­te­lė­je ne­be­ vyk­do dar­bų. BNS šal­ti­nių tei­gi­mu, „Nu­kem“ jau apie pu­sę me­tų vė­luo­ja at­si­ skai­ty­ti su „Vėt­rū­na“, o dar­buo­to­ jų skai­čius ob­jek­te bu­vo pa­lengva ma­ži­na­mas nuo sau­sio, kai pra­si­ dė­jo de­ry­bos. Ge­gu­žę sta­ty­bų aikš­ te­lė­je dir­bo apie 50 dar­bi­nin­kų. „Nu­kem Tech­no­lo­gies“ ir „Vėt­ rū­na“ su­bran­gos su­tar­tį pa­si­ra­ šė 2010 m. rugp­jū­čio pra­džio­je. „Vėt­rū­na“ bu­vo pa­sam­dy­ta sta­ty­ ti IAE pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ ro sau­gyk­lą, ji taip pat sta­tė kie­tų­ jų ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­kų sau­go­ji­mo komp­lek­so sta­ti­nius. IAE tink­la­la­py­je nu­ro­do­ma, kad pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­ gyk­los, ku­rios bend­ra pra­di­nė ver­tė sie­kė 590 mln. li­tų, sta­ty­ba vė­luo­ja 44 mė­ne­sius. 428 mln. li­tų ver­tės kie­tų­jų ra­dioak­ty­vių­jų at­lie­kų sau­ go­ji­mo komp­lek­se sta­ty­bos dar­bai vė­luo­ja 53 mė­ne­sius. Lie­tu­viš­ka­me „Nu­kem“ tink­la­ la­py­je tei­gia­ma, kad apie 90 pro­c. pa­nau­do­to bran­duo­li­nio ku­ro sau­ gyk­los sta­ty­bos jau at­lik­ta, o kie­ tų­jų ra­dioak­ty­viųjų at­lie­kų sau­go­ ji­mo komp­lek­so sta­ty­ba pa­žen­gu­si apie 60 pro­c. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

pirmADIENIS, birželio 4, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

Ko­ri­do­rius su­jungs pen­kias ša­lis Lie­tu­va, Bel­gi­ja, Olan­di­ja, Vo­kie­ti­ ja ir Len­ki­ja kurs ša­lis jun­gian­tį ge­ le­žin­ke­lio ko­ri­do­rių.

Len­ki­jos po­rta­las www.ry­nek-ko­le­ jo­wy.pl pra­ne­šė, kad ša­lių at­sto­vai su­da­rė va­di­na­mo­jo VIII trans­por­ to ko­ri­do­riaus val­dy­bą. Pla­nuo­ja­ ma, kad ko­ri­do­rius pra­dės veik­ti iki 2015 m. lapk­ri­čio 10 d. Kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, tai svar­bus marš­ru­tas, su­jung­sian­ tis Va­ka­rų Eu­ro­pos uos­tus ir ter­ mi­na­lus Vo­kie­ti­jo­je, Len­ki­jo­je bei Lie­tu­vo­je. VIII ge­le­žin­ke­lių ko­ri­do­riaus val­dy­to­jos yra įmo­nės „Inf­ra­bel“ (Bel­gi­ja), „Pro­Rail“ ir „Key­rail“ (Olan­di­ja), „BP Netz“ (Vo­kie­ti­ ja), Len­ki­jos ge­le­žin­ke­lio bendro­ vė „Pols­kie Li­nie Ko­le­jo­we“, „Lie­

tu­vos ge­le­žin­ke­liai“ ir Vals­ty­bi­nė ge­le­žin­ke­lių ins­pek­ci­ja prie Su­si­ sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos. Nau­ja­sis ge­le­žin­ke­lių ko­ri­do­rius su­jungs Brė­mer­ha­fe­ną, Ro­ter­da­ mą, Ant­ver­pe­ną, Ber­ly­ną, Var­šu­ vą, Te­res­po­lį (Len­ki­jos ir Bal­ta­ru­ si­jos sie­na) ir Kau­ną. „Klaipėdos“, BNS inf.

In­ves­tuo­to­jams ne­ ri­mau­jant dėl pro­ ble­mi­nių eu­ro zo­ nos ša­lių li­ki­mo, eu­ ro kur­sas JAV do­le­ rio at­žvil­giu kri­to že­ myn. Eks­per­tai op­ ti­miz­mu ne­trykš­ta, ta­čiau di­de­lės grės­ mės ša­lies vers­lui neįž­vel­gia.

Stra­te­gi­ja: eko­no­mis­tai sa­ko, kad dėl eu­ro ver­tės nuo­smu­kio pa­pil­

do­mų sau­gu­mo prie­mo­nių ša­lies vers­lui im­tis ne­rei­kia, nes įmo­nės yra ar tu­rė­tų bū­ti ap­rė­pu­sios ke­lias skir­tin­gas rin­kas.

ATSARGIAI – DUJOTIEKIO APSAUGOS ZONA !!! AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad vis dažniau pasitaikančios požeminių skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sutrikimų priežastys – pažeidimai, padaryti žemės darbus vykdant be AB „Lietuvos dujos“ atstovų žinios, nesilaikant jų nurodytų saugos priemonių, neturint informacijos apie esamus dujotiekius. Šių sutrikimų pasekmės – nutrauktas dujų tiekimas, pavojus žmonių gyvybei ir turtui, atsakomybė pažeidimų kaltininkams už padarytą žalą (dujotiekio pažeidimą, dujų nuostolius ir pan.). Panašių atvejų pasitaiko atliekant savavališkų statybų darbus. Planuojant žemės kasimo darbus visais atvejais būtina pasitikslinti, ar darbų vietoje ir šalia jos nėra inžinerinių tinklų, kuriems nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Taip pat primename, kad polietileniniai dujotiekių vamzdžiai yra ypač lengvai pažeidžiami netgi laužtuvu ar kastuvu. Net nežymus tokio vamzdžio sienelės įbrėžimas yra pavojingas, nes dujotiekis įbrėžimo vietoje gali trūkti. Norėdami išvengti tokių pažeidimų ir užtikrinti Jūsų saugumą informuojame, kad skirstomųjų dujotiekių apsaugos zona yra po 2 m abipus skirstomojo dujotiekio vamzdyno ašies. Dujotiekių apsaugos zonoje be AB „Lietuvos dujos“ žinios draudžiama: t atlikti bet kokius statybos darbus; t sodinti medžius ir krūmus; t kasti žemę giliau nei 0,3 m; t sandėliuoti statybines ir kt. medžiagas; t kasti ir gilinti griovius bei kt. Ruošiantis atlikti žemės darbus būtina: t gauti statybą leidžiančius dokumentus, kai šie dokumentai yra privalomi; t suderinti žemės darbų atlikimo aprašą ir schemą, kai statinio projektas nereikalingas; t iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą (ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną). Taip pat būtina iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą, jei kasant gruntą aptinkami brėžiniuose nenurodyti dujotiekiai. Norėdami suderinti žemės darbų atlikimo aprašus ir schemas ar iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą kreipkitės į AB „Lietuvos dujos“ padalinius.

Bendrasis informacijos telefonas 1894 Jei pažeidėte dujotiekį, pastebėjote dujų nutekėjimą, pajutote dujų kvapą, skubiai kreipkitės į visą parą dirbančią dujų Avarinę tarnybą šiais telefonais:

04 – „Teo LT“ tinkle (nemokamai); 1804 – UAB „Bitė Lietuva“ tinkle (mokestis pagal turimą mokėjimo planą); Iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus): Vilniaus regione (8 5) 236 04 07; Kauno regione (8 37) 40 12 04; Klaipėdos regione (8 46) 48 45 04; Šiaulių regione (8 41) 59 11 72; Panevėžio regione (8 45) 50 09 04.

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

Kri­tęs pa­si­ti­kė­ji­mas eu­rą nu­si­tem­pė že­myn Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Ga­li to­liau smuk­ti

Eu­ro ir JAV do­le­rio kur­so san­ty­ kis yra be­veik pa­sie­kęs ly­gį, koks bu­vo pa­sau­li­nės fi­nan­sų kri­zės įkarš­ty­je, kaip sa­kė ban­ko „Swed­ bank“ Lie­tu­vo­je vy­riau­sia­sis eko­ no­mis­tas Ne­ri­jus Ma­čiu­lis. Eu­ro kur­sas JAV do­le­rio at­žvil­giu praė­ ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je nu­si­lei­ do že­miau­siai per dve­jus me­tus. Eu­ro ver­tė smu­ko iki 1,2324 JAV do­le­rio, že­miau­siai nuo 2010 m. lie­pos, bet vė­liau ūg­te­lė­jo ir sie­ kė 1,2346 JAV do­le­rio. N.Ma­čiu­lio tei­gi­mu, tai ro­do, kad si­tua­ci­ja eu­ro zo­no­je ga­na įtemp­ta, jun­ta­mas di­de­lis nea­pib­ rėž­tu­mas dėl to­les­nių eu­ro zo­nos ir ES sce­na­ri­jų. „Vi­sa pro­ble­mų puokš­tė – ga­ li­mas Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos, Is­pa­ni­jos ban­kų mo­ ku­mo pro­ble­ma, Pran­cū­zi­jos ne­ no­ras su­si­tai­ky­ti su po­rei­kiu tau­ py­ti ir ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų su Vo­kie­ti­ja – la­bai su­ma­ži­no eu­ ro ver­tę JAV do­le­rio at­žvil­giu“, – sa­kė jis. Ta­čiau eu­ro kur­sui dar la­biau kris­ti ke­lias at­si­ver­tų tik tuo at­ ve­ju, jei bir­že­lio vi­du­ry­je grai­kai vėl ne­su­ge­bė­tų iš­si­rink­ti vy­riau­ sy­bės, ga­lin­čios už­tik­rin­ti ša­ lies li­ki­mą eu­ro zo­no­je ir su­tvir­ tin­ti vals­ty­bės fi­nan­si­nę būk­lę, kaip tei­gė N.Ma­čiu­lis. To ne­pa­ da­rius Grai­ki­jai lik­tų vie­nin­te­lis ke­lias – bank­ru­tuo­ti ir iš­sto­ti iš eu­ro zo­nos. Tai, pa­šne­ko­vo ma­ ny­mu, su­krės­tų vi­są eu­ro zo­ną, o eu­ras, ti­kė­ti­na, dar la­biau at­pig­tų JAV do­le­rio at­žvil­giu. N.Ma­čiu­lis pa­brė­žė, kad dra­ ma­tiš­kes­nių po­ky­čių tu­rė­tų įvyk­ti ant­ro­je bir­že­lio pu­sė­je. Tuo me­tu paaiš­kės Grai­ki­jos li­ki­mas, o Eu­ ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) pa­siū­lys prie­ mo­nių pa­ke­tą eu­ro zo­nos ša­lių au­gi­mui ska­tin­ti ir sko­lų pro­ble­ mai pa­leng­vin­ti.

Prik­lau­sys nuo nuo­tai­kų

Kol eu­ro zo­no­je esa­ma daug nea­ pib­rėž­tu­mo, eu­ro kur­sas, anot SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jo Gi­ta­ no Nau­sė­dos, vei­kiau­siai ne­kils. Jo tei­gi­mu, bet ko­kie neat­sa­ky­ti klau­ si­mai ke­lia grės­mę va­liu­tos kur­sui: „Jau vien tai, kad ky­la klau­si­mų dėl atei­ties, silp­ni­na eu­rą. Ži­no­ma, rea­ lus įvy­kis – Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos – eu­ro kur­sui smog­tų daug la­biau nei šne­kos.“

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis:

Kur­sų svy­ra­vi­mas ne­di­de­lis, to­dėl po­ vei­kis ša­lies eko­no­ mi­kai yra be­veik ne­ pas­te­bi­mas. Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad to­les­ nis eu­ro kur­so kri­ti­mas pri­klau­sys nuo nau­jie­nų. Jo ma­ny­mu, net ir so­cio­lo­gi­nių ap­klau­sų re­zul­ta­ tai, pa­ro­dy­sian­tys, ko­kios par­ti­ jos Grai­ki­jo­je uži­ma ly­de­rių po­zi­ ci­ją, ga­li tu­rė­ti įta­kos eu­ro kur­sui: „Net­gi ne­sant rea­laus įvy­kio bus ver­ti­na­mi vi­si pa­ša­li­niai fak­tai, pa­ša­li­nės ap­lin­ky­bės. Įta­kos va­ liu­tų kur­sui tu­ri ir kar­tu pa­si­ro­ dan­tys fak­tai apie Is­pa­ni­ją, Por­ tu­ga­li­ją, net ir at­ski­rų po­li­ti­kų ar Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko at­sto­vų pa­reiš­ki­mai.“ Sta­tis­ti­ka ge­rų pro­gno­zių ne­ kurs­to. Bend­ras vers­lo ir var­to­to­ jų pa­si­ti­kė­ji­mo eu­ro zo­nos eko­no­ mi­ka in­dek­sas, ku­rį skai­čiuo­ja EK, smu­ko nuo 92,9 punk­to ba­lan­ dį iki 90,6 punk­to ge­gu­žę. Nors ana­li­ti­kai pro­gno­za­vo ma­žes­nį in­dek­so kri­ti­mą, jis nu­si­lei­do že­ miau­siai nuo 2009 m. spa­lio. Lie­tu­vos vers­lui ne­smogs

Lie­tu­vos ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­ nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­ rek­to­rė Rū­ta Rodz­ko pa­brė­žė, kad

eu­ro kri­ti­mas nė­ra nau­jas da­ly­ kas, Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ir fi­nan­ sų sis­te­ma yra ne­kart su­si­dū­ru­si su to­kiais epi­zo­dais: „Pap­ras­tai eu­ro ir JAV do­le­rio kur­so svy­ra­ vi­mai nė­ra do­mi­nuo­jan­tis veiks­ nys, le­mian­tis eko­no­mi­kos rai­dą. Vis dėl­to jei­gu eu­ro kur­so kri­ti­mas do­le­rio at­žvil­giu už­si­tęs­tų, Lie­tu­ vo­je ga­lė­tų pa­kil­ti ener­gi­jos pre­ kių kai­nos.“ N.Ma­čiu­lio tei­gi­mu, eu­ro ver­ tės po­ky­čiai, vie­na ver­tus, yra tei­ gia­mi, nes pi­ges­nis eu­ras su­da­ro pa­lan­kes­nes są­ly­gas eks­por­tuo­ ti į tre­čią­sias pa­sau­lio ša­lis, ku­rių va­liu­tos kur­sas eu­ro at­žvil­giu su­ stip­rė­jo. „Ki­ta ver­tus, pin­gant eu­rui, Lie­tu­vai brangs­ta im­por­tuo­ja­mos ža­lia­vos – du­jos, naf­ta ir ki­tos, už ku­rias mo­ka­ma JAV do­le­riais. Ta­ čiau kur­sų svy­ra­vi­mas ne­di­de­lis, to­dėl po­vei­kis ša­lies eko­no­mi­kai yra be­veik ne­pas­te­bi­mas. Aiš­ ku, jei­gu pra­si­dė­tų rim­tes­ni ski­ li­mai eu­ro zo­no­je, ta­da – ne tik dėl kri­tu­sio va­liu­tos kur­so, bet ir dėl nei­gia­mų lū­kes­čių – su­ma­žė­ ju­sios Lie­tu­vos pro­duk­ci­jos pa­ klau­sos Eu­ro­po­je po­vei­kis ša­lies eko­no­mi­kai bū­tų daug dra­ma­tiš­ kes­nis“, – sa­kė N.Ma­čiu­lis. G.Nau­sė­dos ma­ny­mu, pre­ky­ bos po­žiū­riu Lie­tu­vai dau­giau bai­min­tis rei­kė­tų dėl vi­du­ti­nės truk­mės po­ky­čių: „Jei Pie­tų Eu­ ro­pa iš­gy­ven­tų di­de­lę kri­zę ir eu­ ro zo­nos au­gi­mo tem­pas vėl su­ lė­tė­tų, mes pa­tir­tu­me pro­ble­mų ne tiek dėl sa­vo eks­por­to į Pie­tų re­gio­ną, ku­ris nė­ra reikš­min­gas, kiek dėl sa­vo di­de­lio eks­por­to į Vo­kie­ti­ją, Pran­cū­zi­ją ir ki­tas di­ džią­sias ES vals­ty­bes.“ Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, kad dėl da­bar­ti­nių eu­ro kur­so svy­ra­vi­mų ša­lies įmo­nėms pa­pil­do­mų prie­ mo­nių im­tis ne­rei­kia. Ta­čiau jis pa­brė­žė, kad jos ir anks­čiau tu­rė­jo bū­ti ap­si­drau­du­sios nuo va­liu­tos kur­so ri­zi­kos, tu­rė­da­mos atei­ties san­do­rių su ki­to­mis rin­ko­mis.

9

pirmADIENIS, birželio 4, 2012

pasaulis Svar­biau­sia – šei­ma

Krau­pus ­ iš­puo­lis

siautėjo­ Neo­na­ciai

Po­pie­žius Be­ne­dik­tas XVI per Pa­sau­li­nio šei­mų su­si­ti­ki­mo Mi­la­ne mi­šias sa­kė, kad tra­di­ ci­nės šei­mos ver­ty­bės ir sek­ ma­die­nio poil­sis yra rak­tas į pa­bė­gi­mą nuo šiuo­lai­ki­nės vi­ suo­me­nės blo­gy­bių. Pon­ti­fi­ kas tei­gė ži­nąs apie sun­ku­ mus, su ku­riais šei­mos su­si­ du­ria dėl eko­no­mi­kos kri­zės.

Vie­na­me gar­siau­sių Ka­na­ dos pre­ky­bos cent­rų To­ron­to „Ea­ton’s“ už­puo­li­kas nu­šo­vė 25 me­tų vy­rą, o dar sep­ty­nis žmo­nes su­žei­dė. Po­li­ci­ja tu­ri liu­di­nin­kų pa­teik­tą už­puo­li­ko api­bū­di­ni­mą ir jo ieš­ko. Su­ žeis­tie­ji, – kai ku­rių iš jų būk­ lė sun­ki, – gy­do­mi vie­tos li­ go­ni­nė­se.

Per de­monst­ra­ci­ją su­ren­gu­ sių neo­na­cių ir kraš­tu­ti­nių kai­rių­jų pro­tes­tuo­to­jų su­si­rė­ mi­mus, ku­rie praė­ju­sią nak­tį vy­ko Vo­kie­ti­jos šiau­rė­je esan­ čia­me Ham­bur­ge, bu­vo su­ žeis­ti 38 po­li­ci­nin­kai. Sau­gu­ mo pa­jė­gos bu­vo ap­mė­ty­tos ak­me­ni­mis, bu­te­liais ir pi­ro­ tech­ni­kos prie­mo­nė­mis.

Prieš rin­ki­mus – re­vo­liu­ci­jos nuo­tai­kos Ka­dai­se Egip­to fa­rao­nu va­din­tas bu­vęs ša­lies va­do­vas Hos­ni Mu­ba­ra­kas fa­rao­nas ga­lės bū­ti ka­lė­ji­me – teis­mas jį nu­tei­sė ka­ lė­ti iki gy­vos gal­vos. Ta­čiau egip­tie­čių šis ver­dik­tas ne­nu­ra­mi­mo. Prie­šin­gai, tūks­ tan­čiai žmo­nių vėl patrau­kė į gat­ves. Pa­lan­kus nuo­spren­dis

„Ran­ka ran­ką plau­na“ – taip dau­ ge­lis egip­tie­čių va­di­na bu­vu­sio ša­ lies va­do­vo teis­mo pro­ce­są. Ki­ti sa­ ko, kad tai – far­sas. Ne tik H.Mu­ba­ra­kas iš­su­ko uo­ de­gą nuo aukš­čiau­sios mir­ties baus­mės, ku­ri, re­gis, po kru­vi­nos re­vo­liu­ci­jos jam bu­vo be­veik ga­ran­ tuo­ta, bet ir da­lis jo pa­ran­ki­nių. An­tai net še­ši H.Mu­ba­ra­ko re­ži­ mo po­li­ci­jos va­dai lyg nie­kur nie­ ko iš­ke­lia­vo į lais­vę. O bū­tent šie as­me­nys, kaip įsi­ti­ki­nę egip­tie­čiai, bu­vo pa­grin­di­niai ma­si­nių pro­tes­ tų slo­pi­ni­mo ar­chi­tek­tai. Tie­sa, vi­si jie dar sy­kį nei­gė įsa­kę po­li­ci­nin­kams šau­dy­ti į pro­tes­tuo­ to­jus ar­ba nau­do­ti mir­ti­ną jė­gą per su­ki­li­mą. Ta­čiau liu­di­nin­kai pie­šia vi­sai ki­to­kį vaiz­dą. Pa­si­se­kė ir H.Mu­ba­ra­ko sū­nums Alaai bei Ga­ma­lui. Jiems pa­nai­kin­ti vi­si kal­ti­ni­mai ko­rup­ci­ja, nes, pa­ sak teis­mo, by­loms suė­jo se­na­ties ter­mi­nas. Dėl ko­rup­ci­jos iš­tei­sin­tas ir pa­ts H.Mu­ba­ra­kas, ku­riam anks­ čiau mes­ti kal­ti­ni­mai Iz­rae­liui pus­ vel­čiui par­da­vi­nė­jus Egip­to du­jas. Tie­sa, į ka­lė­ji­mą iki gy­vos gal­vos pa­siųs­tas H.Mu­ba­ra­ko ad­mi­nist­ra­ ci­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Ha­ bi­bas al Ad­ly. Ga­li iš­veng­ti baus­mės?

Nuosp­ren­dis dau­ge­liui egip­tie­čių bu­vo kaip dū­ris į pil­vą. Ša­lis iki šiol lau­kia at­pil­do už 850 gy­vy­bių nu­si­ne­šu­sius kru­vi­ nus pro­tes­tus, o kai ku­rie teis­mo ste­bė­to­jai jau pa­reiš­kė, kad tiek H.Mu­ba­ra­kas, tiek H.al Ad­ly ape­ lia­ci­nia­me teis­me tu­ri ge­ras ga­li­ my­bes gin­tis.

„Jei ne­nu­tei­si po­li­ci­jos va­dų, o nu­tei­si tik Mu­ba­ra­ką ir Ad­ly, nes esą šie ne­su­ge­bė­jo ap­sau­go­ti žmo­ nių, – na, ma­no gal­va, tai su­tei­kia la­bai rim­tą pa­grin­dą ape­lia­ci­nia­ me teis­me nu­teis­tų­jų gy­ny­bai“, – svars­tė žmo­gaus tei­sių ste­bė­to­jas He­ba Mo­raye­fas. O H.Mu­ba­ra­ko at­sto­vai jau pa­ reiš­kė nea­be­jo­ti­nai skų­sian­tys nuo­spren­dį. Egip­tie­čiai ne­ke­ti­na ty­lė­ti

Kal­bos apie H.Mu­ba­ra­ko ga­li­my­bę iš­suk­ti svei­ką kai­lį tūks­tan­čius egip­ tie­čių pa­kurs­tė trauk­ti į gat­ves. Chao­sas už­vi­rė ne tik teis­mo sa­ lė­je, bet ir Kai­ro gat­vė­se. Prie teis­ mo rū­mų ki­lo riau­šės. Po­li­ci­jai te­ko pa­nau­do­ti aša­ri­nes du­jas. Tuo me­tu teis­mo sa­lė­je sau­je­ lė pro­tes­tuo­to­jų skan­da­vo: „Žmo­ nės no­ri, kad teis­mai bū­tų ap­va­ly­ti ir ne­lik­tų H.Mu­ba­ra­ko lai­kų pa­rei­ gū­nų.“ Nors Egip­to ka­ri­nė val­džia ra­ mi­no, kad pro­ku­ra­tū­ros ty­ri­mai ir ga­liau­siai pa­teik­ti kal­ti­ni­mai bu­ vo ne­prik­lau­so­mi teis­mų sis­te­mos spren­di­mai, kri­ti­kai at­rė­žė, jog ty­ ri­mai bu­vo sku­bo­ti ir ap­lai­džiai at­ lik­ti, to­dėl by­la prieš H.Mu­ba­ra­ką bu­vo pa­grįs­ta ne­tvir­tais įro­dy­mais, dėl ku­rių bu­vęs ša­lies va­do­vas ga­ liau­siai ga­li bū­ti iš­tei­sin­tas. Dau­giau­sia pro­tes­tuo­to­jų bū­ria­ vo­si re­vo­liu­ci­jos šir­di­mi lai­ko­mo­je Kai­ro Tah­ri­ro aikš­tė­je. Dau­ge­lis su­si­rin­ku­sių žmo­nių sa­kė, kad nuo­spren­dis – ne­tei­sė­ tas. „Es­m i­n is re­vo­l iu­c i­jos tiks­l as bu­vo su­g riau­t i re­ž i­m ą. Ta­č iau mes to­liau ko­vo­ja­me, nors pra­

Pyk­tis: egip­tie­čiai 30 me­tų ša­lį val­džiu­sį H.Mu­ba­ra­ką ir jo pa­ka­li­kus no­ri ma­ty­ti kar­tu­vė­se, o ne ka­lė­ji­me.

slin­ko jau dau­giau nei me­tai“, – nu­si­vy­li­mo ne­slė­pė Mo­ha­me­das Foua­das.

Už­ten­ka kal­bė­ti, mes no­ri­me eg­ze­ku­ ci­jos. Dar tru­pu­tį, ir re­vo­liu­ci­ja vėl kils.

Jau­nas vy­ras pri­dū­rė, kad vi­suo­ me­nė taip ir ne­su­lau­kė jo­kių ža­dė­ tų re­for­mų. „Šis ver­dik­tas – pa­si­ty­čio­ji­mas. Jis ir jo vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras nu­teis­ti, o jo pa­ran­ki­niai – ne“, – pik­ti­no­si egip­tie­tis Sha­ri­fas Ali. – Tai ką, da­bar ape­lia­ci­nis teis­mas iš­tei­sins ir juos?“ Ha­na­fis el Saye­das, ku­rio 27 me­ tų sū­nus žu­vo per pro­tes­tus, šau­kė: „Už­ten­ka kal­bė­ti, mes no­ri­me eg­ ze­ku­ci­jos. Pa­ža­du – dar tru­pu­tį, ir re­vo­liu­ci­ja vėl kils.“

„Reu­ters“ nuo­tr.

Suš­lu­ba­vo svei­ka­ta?

Teis­me H.Mu­ba­ra­kas ne­ro­dė jo­kių emo­ci­jų, o jo sū­nūs, pa­sak vie­tos re­por­te­rių, at­ro­dė pa­var­gę. Į po­sė­dį bu­vęs ša­lies va­do­vas bu­ vo at­skrai­din­tas sraig­tas­par­niu, nes, pa­sak jį pri­žiū­rin­čių me­di­kų, jo svei­ ka­tos būk­lė smar­kiai pa­blo­gė­jo. H.Mu­ba­ra­kas prieš pat teis­mą bu­vo per­kel­tas į To­ro ka­lė­ji­mą Kai­ ro pie­ti­nia­me ra­jo­ne, ku­ria­me lai­ ko­mi bu­vę re­ži­mo pa­rei­gū­nai. Čia bu­vo ka­li­na­mi ir jo sū­nūs. Anks­čiau jis bu­vo lai­ko­mas pre­zi­ den­ti­nė­je pa­la­to­je vie­no­je ka­ri­nė­ je li­go­ni­nė­je ne­to­li Kai­ro, o po re­ vo­liu­ci­jos na­mų areš­to są­ly­go­mis gy­ve­no Šarm aš Šei­cho ku­ror­te. H.Mu­ba­ra­ko gy­dy­to­jai sa­kė, kad bu­vęs ša­lies va­do­vas yra nu­si­lpęs ir ne­te­ko svo­rio, nes at­si­sa­ko val­gio. Jie taip pat nu­ro­dė, kad H.Mu­ba­ ra­ką pri­slė­gu­si di­de­lė dep­re­si­ja. Skir­tin­gos po­zi­ci­jos

Kaip šis nuo­spren­dis pa­veiks ar­tė­ jan­čius pre­zi­den­to rin­ki­mus, ku­

riuo­se bu­vęs H.Mu­ba­ra­ko prem­je­ ras Ah­me­das Sha­fi­qas su­si­grums su Mu­sul­mo­nų bro­li­jos kan­di­da­tu Mo­ham­me­du Mur­si, – sun­ku pa­ sa­ky­ti. Mu­sul­mo­nų bro­li­ja jau pa­skel­ bė, kad nuo­spren­dis H.Mu­ba­ra­kui – far­sas. „M.Mur­si, kan­di­da­tas į pre­ zi­den­tus, šią nu­tar­tį api­bū­di­ na kaip far­są ir rei­ka­lau­ja iš nau­ jo nag­ri­nė­ti šią by­lą su įro­dy­mais, rei­ka­lin­gais tei­sin­gai baus­mei“, – tei­gia­ma Mu­sul­mo­nų bro­li­jos pra­ne­ši­me. Mu­sul­mo­nų bro­li­ja taip pat pa­ smer­kė teis­mo nuo­spren­dį iš­tei­ sin­ti še­šis bu­vu­sius sau­gu­mo pa­ jė­gų va­do­vus. O M.Mur­si var­žo­vas A.Sha­fi­ qas pa­reiš­kė, kad vi­si teis­mo nuo­ spren­džiai „tu­ri bū­ti prii­ma­mi“. Pa­sak jo, teis­mo priim­ti spren­ di­mai tu­ri tap­ti „is­to­ri­ne pa­mo­ ka“ vi­siems bū­si­miems pre­zi­den­ tams. BNS, BBC, AFP, „Dai­ly Mail“ inf.

Hulos skerdikus pa­va­di­no monst­rais Si­ri­jos va­do­vas Bas­ha­ras al As­sa­ das sa­ky­da­mas kal­bą par­la­men­tui pa­reiš­kė, kad žu­dy­nės Hu­los mies­ te – „monst­rų“ dar­bas.

Kal­ti­ni­mai: kal­bė­da­mas par­la­

men­te B.al As­sa­das pi­lie­ti­nio ka­ ro kurs­ty­mu ap­kal­ti­no tarp­tau­ti­ nę bend­ruo­me­nę. AFP nuo­tr.

Hu­lo­je ge­gu­žės 25-ąją ir ki­tą die­ną nu­žu­dy­ti ma­žiau­siai 108 žmo­nės, tarp jų – 49 vai­kai ir 34 mo­te­rys. Šios žu­dy­nės su­kė­lė tarp­tau­ti­nio pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gą. „Tai, kas nu­ti­ko Hu­lo­je ir ki­tur (Si­ ri­jo­je), yra bru­ta­lios žu­dy­nės, ku­rių

ne­bū­tų įvyk­dę net monst­rai, – sa­ kė B.al As­sa­das. – Jei­gu ne­jau­čia­me skaus­mo, skaus­mo, ku­ris spau­džia mums šir­dis, kaip jį jau­čiau aš dėl tų žiau­rių sce­nų, ypač – dėl vai­kų, tuo­ met mes ne­sa­me žmo­nės.“ Kar­tu Si­ri­jos ly­de­ris pa­brė­žė, kad ša­lis su­si­du­ria su už­sie­nio są­moks­ lu ją su­nai­kin­ti. „Kau­kės nu­kri­to ir tarp­tau­ti­nis vaid­muo Si­ri­jos įvy­kiuo­se da­bar aki­vaiz­dus“, – kal­bė­jo B.al As­sa­

das ir pri­dū­rė, kad rin­ki­mai bu­vo to­bu­las at­sa­kas „kri­mi­na­li­niams žu­di­kams ir tiems, ku­rie jiems tei­ kia fi­nan­sus“. „Si­r i­ja at­v i­ra vi­s iems si­rams, ne­p rik­l au­so­m ai nuo jų pa­ž iū­r ų, bet te­ro­r iz­m as ne­ga­l i bū­t i po­ li­ti­nio pro­ce­so da­lis ir mes pri­ va­lo­me ko­vo­ti su te­ro­riz­mu, kad iš­gy­dy­tu­me ša­lį“, – tvir­ti­no Si­ ri­jos va­d o­vas. Kal­b ą B.al As­sa­ das pa­sa­kė po to, kai Ara­bų ša­

lių ly­d e­r iai pa­ra­g i­n o Jung­t i­n es Tau­tas im­tis veiks­mų ir su­stab­ dy­ti dar per­nai ko­vą pra­si­dė­ju­sį krau­jo lie­ji­mą. Po ba­lan­džio 12 d., kai bu­vo pa­ skelb­tas va­di­na­ma­sis ug­nies nu­ trau­ki­mas, Si­ri­jo­je jau žu­vo 2,3 tūkst. žmo­nių. Iš vi­so nuo su­ki­li­mo Si­ri­jo­je pra­ džios 2011 m. ko­vą šio­je ša­ly­je žu­vo dau­giau kaip 13,4 tūkst. žmo­nių. BNS inf.

6

šeštadienis, gegužės 26, 2012

sveikata

Kurkime Jūsų šeimos tradicijas drauge!

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM). Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt; Pavedimu į UAB „Diena Media News“(įm. k. 133348410) a.s. LT60 7010 4000 1046 7777 AB Ūkio bankas. Mokėdami už prenumeratą būtinai nurodykite pavadinimą, pristatymo adresą ir telefoną. Per „Klaipėdos“ platintojus tel. (8 46) 397 714. Bibliotekose (Debreceno g. 22, Kalnupės g. 13, Kauno g. 49, Kretingos g. 61, Laukininkų g. 42−18, Taikos pr. 81A, Šaulių g. 3−18, Tilžės g. 9, Vingio g. 11−1, Molo g. 60).

Daugiau informacijos Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714. Akcija vyksta iki birželio 30 d.

11

pirmADIENIS, birželio 4, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Dėl Šven­to­sios gal­vos ne­kris Šie­met, kaip ir per­ nai, Šven­to­sios uos­ tą lai­ki­nai įren­gi­nė­ jan­ti Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja pa­ty­rė fias­ko. Per­nai iš­gi­li­ nus Šven­to­sios uos­ te­lio įplau­ką ban­gos ją už­ne­šė, šie­met su ran­go­vu nu­trauk­ta su­tar­tis šiam ne­bai­ gus gi­lin­ti.

No­ras: gi­lin­ti Šven­to­sios

uos­tą vėl tu­rė­tų su­grįž­ti lat­ vių kom­pa­ni­jos BGS tech­ni­ka.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Nuo­lat ata­ka­vo raš­tais

Per­nai dėl už­neš­tos Šven­to­sios uos­to įplau­kos kal­ti­nin­ke bu­vo pri­pa­žin­ta bu­vu­si pro­jek­to va­do­ vė Aud­ro­nė Ba­nio­ny­tė. Jai bu­vo pa­siū­ly­ta ra­šy­ti pa­reiš­ki­mą ir sa­vo no­ru išei­ti iš Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos. Įkan­din at­si­sta­ty­di­no ir jos vir­ši­ nin­kas – Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos Uos­to eksp­loa­ta­ci­ jos ir gi­li­ni­mo pro­jek­tų sky­riaus va­ do­vas Ar­tū­ras Kaz­laus­kas. Šie­met dėl lai­ku neiš­gi­lin­tos Šven­to­sios uos­to įplau­kos Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ ci­jo­je kal­tų ne­ras­ta. Uos­to di­rek­ ci­ja da­rė vis­ką, kad gi­li­ni­mas bū­tų baig­tas lai­ku. Ją už no­sies esą ve­ džio­ju­si ran­go­vė – bend­ro­vė „Al­ ve­tos kar­je­rai“. Šven­to­sios uos­to gi­li­ni­mo pro­ jek­to va­do­vas Gin­ta­ras Stan­kai­tis ti­ki­no ran­go­vams nuo­lat siun­tęs raš­tiš­kus ra­gi­ni­mus grei­čiau vyk­ dy­ti gi­li­ni­mo dar­bus. Ran­go­vai va­ly­ti Šven­to­sios uos­ to įplau­ką tu­rė­jo pra­dė­ti ba­lan­ džio 6 die­ną, o rea­liai pra­dė­jo ba­ lan­džio 22-ąją. Pa­tei­kus pir­mą­ją ata­skai­tą Uos­to di­rek­ci­jai jau ki­

lo abe­jo­nių dėl ran­go­vo pa­jė­gu­mo vyk­dy­ti dar­bus. Per pa­rą vi­du­ti­niš­ kai bū­da­vo iš­ka­sa­ma apie 400 ku­ bi­nių met­rų grun­to. Dirb­ta pri­mi­ ty­viu bū­du – ant upi­nės 68 met­rų il­gio bar­žos pa­sta­čius du eks­ka­ va­to­rius. Po to grun­tą nuo bar­žos nu­stum­da­vo bul­do­ze­ris. Bu­vo net už­fik­suo­tas at­ve­jis, kai bar­ža Šven­

Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ ci­ja su­mo­kė­jo 200 tūkst. li­tų avan­są, nors drau­di­mo do­ ku­men­tai bu­vo tik 30 tūkst. li­tų avan­ sui gau­ti. to­sios uos­te­ly­je „pri­sken­do“ at­si­ rem­da­ma į dug­ną. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­ja ne­lei­do to­kiai įran­gai plauk­ti gi­lin­ti ka­na­lo į jū­rą. Bend­ro­vės pro­ble­ma ta, kad ji ne­tu­rė­jo tin­ka­mų kon­sul­tan­tų, kaip dirb­ti jū­ro­je. Ren­giant do­ku­ men­tus kon­kur­sui, bu­vo pa­teik­tas bu­vu­sio Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­

Ten­ki­na: Klai­pė­dos uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas E.Gent­vi­las ne­tu­ri jo­kių prie­kaiš­tų Šven­to­sios uos­tu be­si­rū­pi­

nan­čiai ir pa­dė­jė­jos funk­ci­jas te­be­vyk­dan­čiai A.Čės­nie­nei.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Lie­tu­vo­je ne­tu­ri žem­siur­bių, o už­ sie­nio kom­pa­ni­jos dėl ma­žos dar­bų apim­ties į Klai­pė­dą ne­si­ver­žia. Uos­to di­rek­ci­ja, anot E.Gent­vi­lo, vėl svars­tys ga­li­my­bę įsi­gy­ti ne­di­ de­lę žem­siur­bę uos­tui va­ly­ti. Su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis su­ si­du­ria­ma ir ki­tuo­se Lie­tu­vos re­ gio­nuo­se. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei ne­pa­vyks­ta su­ras­ti ran­go­vų, kad va­ly­tų įplau­kos ka­na­lą į Dre­ver­nos uos­te­lį. Pa­na­šios pro­ble­mos ki­lo Pi­lies uos­te­ly­je, taip pat Kau­ne, kai rei­ kė­jo va­ly­ti Ne­mu­no va­gą. „Krei­pė­mės į Vi­daus van­dens ke­ lių di­rek­ci­ją, kad da­ly­vau­tų Šven­ to­sios uos­te­lio įplau­kos va­ly­mo kon­kur­se, bet ir ji ne­tu­ri tin­ka­mos tech­ni­kos“, – ti­ki­no E.Gent­vi­las. Dėl Šven­to­sios uos­to va­ly­mo bu­ vo skelb­ti du kon­kur­sai. Pir­muo­ju at­ve­ju kom­pa­ni­jos pa­siū­lė nuo 9,8 iki 10,8 mln. li­tų kai­ną už uos­te­lio iš­va­ly­mą ir gy­lio pa­lai­ky­mą tre­

jus me­tus. Ši kai­na Uos­to di­rek­ci­ jai pa­si­ro­dė per di­de­lė. Su­pap­ras­ti­nus kon­kur­so są­ly­gas, kad da­ly­vau­tų dau­giau kom­pa­ni­jų, vis tiek at­si­lie­pė tik dvi. Už uos­te­lio iš­va­ly­mą ir gy­lio pa­lai­ky­mą tik šiais me­tais, kas de­šimt die­nų at­lie­kant ba­ti­met­ ri­nius ma­ta­vi­mus, „Al­ve­tos kar­ je­rai“ pa­siū­lė ma­žiau­sią 1,79 mln. li­tų kai­ną. „At­mes­ti pa­siū­ly­mo ne­ga­lė­jo­me, nes jis ati­ti­ko vi­sus kon­kur­so rei­ ka­la­vi­mus“, – ti­ki­no E.Gent­vi­las. Pa­si­ra­šius su­tar­tį su bend­ro­ve „Al­ve­tos kar­je­rai“, Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja su­mo­ kė­jo ir 200 tūkst. li­tų avan­są. Aiš­kė­ja, kad drau­di­mo do­ku­ men­tai bu­vo tik 30 tūkst., o ne 200 tūkst. li­tų avan­sui gau­ti. Tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos aiš­ki­ na­si, ar Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jai ne­bu­vo pa­teik­tas su­klas­to­tas drau­di­ mo do­ku­men­tas.

to­jo Ger­de­no Ma­tu­lio ates­ta­tas. Jį uos­to va­do­vas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­ las prieš tai bu­vo at­lei­dęs iš dar­ bo Uos­to di­rek­ci­jo­je už šiurkš­čius dar­bo draus­mės pa­žei­di­mus. Bu­vo ma­no­ma, kad kas­dien ren­ gia­mi ga­my­bi­niai pa­si­ta­ri­mai pa­ grei­tins Šven­to­sios uos­to va­ly­mo dar­bus. Ran­go­vas nuo­lat ža­dė­ jo, kad at­plauks tin­ka­mos žem­ siur­bės iš Len­ki­jos, po to – iš Suo­ mi­jos. Kai tai neį­vy­ko, su­tar­tis su bend­ro­ve „Al­ve­tos kar­je­rai“ bu­vo nu­trauk­ta. Pad­vel­kė areš­tais ir by­la

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius E.Gent­vi­las ti­ki­no, kad Lie­tu­vo­je yra di­džiu­lė pro­ble­ma, kaip vyk­dy­ti gi­li­ni­mus van­dens tel­ki­niuo­se, kur yra ne­di­ de­li kie­kiai są­na­šų ar grun­to. Ta pro­ble­ma pa­si­reiš­kia ir Klai­ pė­dos uos­te, kai rei­kia at­lik­ti va­ ly­mus prie kran­ti­nių. Su­ras­ti ran­ go­vus yra su­dė­tin­ga, nes nie­kas

13

12

pirmADIENIS, birželio 4, 2012

rubrika JŪRA Kel­tai es­tams

Kin­tai prie­ši­na­si

Ka­ro pa­li­ki­mas

Es­ti­jos „Saa­re­maa Lae­va­kom­ pa­nii“ kom­pa­ni­jo­je „BLRT Grupp“ už­sa­kė pa­sta­ty­ti 93 m il­gio, 600 ke­lei­vių ir 160 au­to­ mo­bi­lių tal­pos kel­tą. Jis plau­ kios Vai­na­me­ri įlan­ko­je tarp Saa­re­mo ir Hui­ma sa­lų. Anks­ čiau tris ana­lo­giš­kus kel­tus sta­ tė BLRT gru­pės įmo­nė Klai­pė­ do­je Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la.

„Mi­ni­jos naf­tai“, ku­ri ke­ti­na siurb­ti naf­tą, ne­pa­vyks­ta įveik­ti Kin­tų gy­ven­to­jų pa­si­prie­ši­ni­mo. Kai­mo bend­ruo­me­nės pra­šy­ mu Ši­lu­tės ra­jo­no ta­ry­ba ne­pat­ vir­ti­no po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­ mo pro­gra­mos ir už­kir­to naf­ti­ nin­kams ke­lią į Kur­šių ma­rių pa­ kran­tę. Gin­čas tę­sia­si se­niai ir tik­riau­siai kel­sis į teis­mus.

Pra­ty­bo­se „Open Spi­rit 2012“ Ta­li­no įlan­ko­je da­ly­va­vo 19 lai­ vų iš 12 ša­lių. Tarp jų – ir Lie­tu­ vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų prieš­mi­ ni­nis lai­vas „Kur­šis“. Ras­ti 132 sprog­me­nys, li­kę iš II pa­sau­li­nio ka­ro. Ta­li­no įlan­ka yra be­ne pa­ vo­jin­giau­sia vie­ta Bal­ti­jo­je. Čia nu­skan­din­ta daug lai­vų, tarp jų – ir Lie­tu­vos.

Lie­tu­va iš­li­ko saugios laivybos bal­t Lie­tu­va nuo 2009 me­tų iš­si­lai­ko Pa­ry­ žiaus sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mo me­mo­ran­du­mo ge­riau­siai sau­gios lai­vy­bos rei­ka­la­vi­mus vyk­dan­čių vals­ty­bių bal­ta­ja­me są­ra­še.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pa­gal 2011 me­tų re­zul­ta­tus ji vėl pa­te­ko į šį są­ra­šą. Pir­mą kar­tą į jį pa­te­ko ir Lat­vi­ja. Šios ša­lies Jū­ rų ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vas An­sis

Zel­tinš tei­gė, kad Lat­vi­jos lai­vy­nas yra ne­di­de­lis, to­dėl bent vie­nas su­ lai­ky­mas duo­da di­džiu­lį nu­si­žen­ gi­mų pro­cen­tą. Šiuo me­tu Lat­vi­jos lai­vų re­gist­re yra apie 200 lai­vų. Di­džiau­sią da­ lį jų su­da­ro uos­tų pa­gal­bi­niai lai­

Lie­tu­vos lai­vai, su­lai­ky­ti už­sie­nio uos­tuo­se Me­tai

Lai­vas

Sa­vi­nin­kas

„Eu­ri­ka“

„Balt­nau­tic Ship­ping“

„And­ro­me­da“

„Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa

„Ven­ta“

Lie­tu­vos jū­r ų lai­vi­nin­kys­tė

2010

„Del­tu­va“

Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė

„Raguva”

Lie­tu­vos jū­r ų lai­vi­nin­kys­tė

„Ven­ta“

Lie­tu­vos jū­r ų lai­vi­nin­kys­tė

„Ra­gu­va“

Lie­tu­vos jū­r ų lai­vi­nin­kys­tė

„Ari­na“

„Afa­li­ta Ship­ping“

„Ra­gu­va“

Lie­tu­vos jū­r ų lai­vi­nin­kys­tė

2011

Re­kor­di­nin­kas: su Lie­tu­vos vė­lia­va plau­kio­jan­tis lai­vas „Ra­gu­va“ per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus bu­vo

2009

„Ra­gu­va“

Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė

„Aud­rė“

Lie­tu­vos jū­r ų lai­vi­nin­kys­tė

„Ast­ra“

„Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­pa

2008

„Glo­bal I“

„Bal­ti­jos gru­pė“

„Klai­pė­da“

„Au­ro­ra Ship­ping“

su­lai­ky­tas ke­tu­ris kar­tus.

„Semperfis“ rei­ka­lau­ja at­ly­gin­ti ža­lą Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Re­konst­ruo­jant Da­nės kran­ti­nes įvy­ku­si ava­ri­ja taps teis­mų nag­ri­ nė­ji­mo ob­jek­tu.

Ne­k il­n o­ja­m o­jo tur­to bend­ro­ vė „Semperfis“ krei­pė­si į teis­ mą ir rei­ka­lau­ja, kad už re­konst­ ruo­jant Da­nės kran­ti­nę pa­da­ry­tus nuo­sto­lius jai bū­tų su­mo­kė­ta 493 tūkst. li­tų ža­la. Pi­ni­gų rei­ka­lau­ja­ ma iš kran­ti­nes sta­čiu­sios bend­ro­ vės „Hidrostatyba“. Ta­čiau tre­čiuo­ju as­me­niu į by­ lą įtrauk­ta ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja. Ši su tuo ne­su­ti­ko bei pa­rei­ka­la­vo, kad tre­ čiai­siais as­me­ni­mis bū­tų įtrauk­tos ir sta­ty­bos ob­jek­to drau­di­mo kom­ pa­ni­jos. Ža­l a bend­ro­vei „Semperfis“ at­si­ra­do ­dėl to, kad sta­tant kran­

ti­nę įtrū­ko jai pri­klau­san­čio pa­ sta­to Žve­j ų gat­v ė­je Klai­p ė­d o­je sie­nos.

Ža­la bend­ro­vei „Semperfis“ at­si­ra­ do ­dėl to, kad sta­ tant kran­ti­nę įtrū­ ko jai pri­klau­san­čio pa­sta­to Klai­pė­do­je esan­čio­je Žve­jų gat­ vė­je sie­nos.

Dar 2008 me­tų gruo­dį bu­vo pa­ ste­bė­ta, kad, re­konst­ruo­jant Da­ nės kran­ti­nę ne­to­li se­no­sios per­ kė­l os, prieš se­n ą ne­n au­d o­ja­m ą san­d ė­l į, su­s me­go maž­d aug 30

met­rų il­gio ruo­žas kai­ria­ja­me Da­ nės kran­te. Tuo­me­čiai Uos­to di­rek­ci­jos va­ do­vai ko­men­ta­vo, kad se­nų kran­ ti­nių tech­ni­nė būk­lė bu­vo blo­ga, virš van­d ens esan­tys me­d i­n iai įlai­dai bu­vo su­pu­vę, to­dėl da­lis re­konst­r uo­ja­m o sta­t i­n io ir nu­ slin­ko. Ta­čiau hid­ro­tech­ni­nių ob­jek­ tų sta­ty­bos spe­cia­lis­tai pa­tei­kė ir to­kią ver­si­ją, kad kran­ti­nės įlai­dai bu­vo ka­la­mi pa­žei­džiant tech­no­ lo­gi­ją. Ka­dan­gi se­no­ji kran­ti­nė bu­vo pra­stos būk­lės, įlai­dai tu­rė­jo bū­ ti ka­la­mi įren­gi­niu nuo van­dens pu­sės. Ta­čiau jie esą kal­ti nuo sau­su­mos pu­sės, to­dėl sun­kias­vo­rė tech­ni­ka ir įspau­dė se­ną kran­ti­nę. Tai ir li­ko tik ver­si­ja. Bend­ro­vė „Hid­ros­ta­ty­ba“ įgriu­vu­sios kran­ ti­nės tvar­ky­mo iš­lai­das – per 100

tūkst. li­tų – pri­siė­mė sau, ta­čiau at­si­sa­kė pri­pa­žin­ti, kad ji įgriu­ vo dėl jos kal­tės. Jau tuo­met bai­ min­ta­si, kad tę­siant re­konst­ruk­ci­ ją ga­li su­griū­ti ir pa­vel­do­sau­gi­nis pa­sta­tas. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos Inf­rast­ruk­tū­ros de­ par­ta­men­to va­do­vas Vid­man­tas Paukš­tė tei­gė, kad dėl ša­lia esan­ čio is­to­ri­nio pa­sta­to bu­vo pa­keis­ tas kran­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos pro­ jek­tas. Jį ko­re­ga­vo da­nų kom­pa­ni­ja „Co­ vi Bal­tic“. Ša­lia is­to­ri­nio pa­sta­to te­ko gręž­ti sky­les, ku­rios bu­vo už­ pil­dy­tos be­to­nu. Taip iš­veng­ta ža­lin­gos vib­ra­ci­jos. Prie su­for­muo­tų po­lių bus tvir­ti­ na­mi kran­ti­nių įlai­dai. Ne­pai­sant at­sar­gu­mo prie­mo­nių, se­no sta­ti­nio sie­nos vis tiek su­ski­ li­nė­jo, ir bend­ro­vė „Semperfis“ rei­ka­lau­ja at­ly­gin­ti pa­tir­tą ža­lą.

Nuostoliai: Da­nės kran­ti­nės įgriu­va p

13

pirmADIENIS, birželio 4, 2012

JŪRA K.ko­lum­bas – len­kas?

At­ve­ria van­de­nis

Lat­vi­jos tran­zi­tas

Len­ki­jos ži­niask­lai­da skel­bia, kad Ame­ri­kos at­ra­dė­jas Kris­to­ fo­ras Ko­lum­bas bu­vo Len­ki­jos ka­ra­liaus Vla­dis­la­vo Var­nos sū­ nus. Tai ne­va nu­sta­tė Por­tu­ga­li­ jos is­to­ri­kas Ma­nue­lis Ro­sa. Ką tik iš­leis­ta kny­ga „Co­lum­bus. Ne­ži­no­ma is­to­ri­ja“. Jo­je ana­li­ zuo­ja­mos įvai­rios K.Ko­lum­bo kil­mės ver­si­jos.

Nuo ge­gu­žės 25 d. Ru­si­ja lei­do už­sie­nio spor­ti­nėms jach­toms ir pra­mo­gi­niams lai­vams plau­ kio­ti jos vi­daus van­de­ny­se 40yje uos­tų pa­gal nu­ma­ty­tą są­ra­ šą. Lai­vuo­se tu­ri bū­ti ne ma­žiau kaip du ru­sa­kal­biai. Ru­si­jo­je yra apie 130 upi­nių uos­tų ir 1,5 tūkst. prie­plau­kų. Dau­gu­ma jų lie­ka už­ da­ri už­sie­nio lai­vams.

Per 60 pro­c. Lat­vi­jos tran­zi­to su­da­ro ru­siš­ki kro­vi­niai. Dau­ giau kaip pu­sė jų – ang­lys. Šie­ met Lat­vi­jos ge­le­žin­ke­liai ren­ gia­si pa­siek­ti vi­sų lai­kų kro­vi­ nių ga­be­ni­mo re­kor­dus. Lat­vi­ ja į ge­le­žin­ke­lius in­ves­tuo­ja žy­ mią da­lį ES jai skir­tų pi­ni­gų, per­ka nau­jus va­go­nus. Jų par­ kas Lat­vi­jo­je – 6 tūkst. vie­ne­tų.

ta­ja­me są­ra­še vai. Jū­ri­nių pre­ky­bos lai­vų Lat­vi­jos re­gist­re iš vi­so yra 18. Tarp jų ir du Es­ti­jos kom­pa­ni­jos „Tal­link“ kel­ tai „Ro­man­ti­ka“ ir „Fes­ti­val“, ku­ rie plau­kio­ja iš Ry­gos uos­to. 2011 me­tai bu­vo ypa­tin­gi Pa­ry­ žiaus sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mo me­mo­ ran­du­mo (Pa­ris MoU) ša­lims. Pra­ dė­jo veik­ti nau­jas vals­ty­bės uos­to kont­ro­lės re­ži­mas – įdieg­ta nau­ ja kont­ro­lės sis­te­ma THE­TIS, są­ vei­kau­jan­ti su „Sa­fe­Sea­Net“ – lai­ vų eis­mo ste­bė­se­nos ir in­for­ma­ci­jos sis­te­ma. Jos es­mė ta, kad lai­vai tik­ri­ na­mi pa­si­rink­ti­nai pa­gal jų kom­pa­ ni­jų, o taip pat ša­lių ri­zi­kos laips­nį. Lie­tu­vos lai­vams ši sis­te­ma bu­ vo nau­din­ga, nes su­ma­žė­jo su jos vė­lia­va plau­kio­jan­čių lai­vų patikrų

2007-2011 m. Lai­kas

Vie­ta

ko­vo 28 d.

Tur­ki­ja

a­ni­ja ba­lan­d žio 8 d.

Įs­kai­ti­nis Lie­tu­vos lai­vų su­lai­ky­mo pro­ cen­tas per­nai bu­vo ma­žiau­sias per vi­są lai­ko­tar­pį, kai Lie­tu­ va yra Pa­ry­žiaus sa­vi­ tar­pio su­pra­ti­mo me­ mo­ran­du­mo ša­lis.

Olan­di­ja

ba­lan­d žio 28 d.

JAV

ko­vo 21 d.

JAV

lie­pos 30 d.

JAV

rugp­jū­čio 1 d.

Aust­ra­l i­ja

rug­sė­jo 27 d.

JAV

gruo­d žio 2 d.

Nor­ve­g i­ja

gruo­d žio 10 d.

Is­pa­ni­ja

ba­lan­džio 6 d.

JAV

spa­l io 27 d.

Ka­na­da

a­ni­ja lapk­r i­čio 24 d.

įvai­riuo­se uos­tuo­se. Per­nai bu­vo pa­tik­rin­ti 64 Lie­tu­vos lai­vai. Prieš tai per me­tus bū­da­vo pa­tik­ri­na­ma nuo 75 iki 128 mū­sų lai­vų. Per 2011 me­tų pa­tik­ra įvai­riuo­se uos­tuo­se su­lai­ky­ti trys lai­vai, ta­čiau įskai­ti­nis at­ve­jis bu­vo tik vie­nas, nes fik­suo­ ja­mi tie lai­vai, ku­rie su­lai­ko­mi Pa­ ry­žiaus sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mo me­ mo­ran­du­mo ša­lių, taip pat Ru­si­jos ir Ka­na­dos uos­tuo­se.

Bel­g i­ja

lie­pos 8 d.

Pran­cū­zi­ja

rug­sė­jo 26 d.

Pran­cū­z i­ja

Įs­kai­ti­nis Lie­tu­vos lai­vų su­lai­ky­ mo pro­cen­tas per­nai bu­vo ma­žiau­ sias per vi­są lai­ko­tar­pį, kai Lie­tu­va yra Pa­ry­žiaus sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mo me­mo­ran­du­mo ša­lis. Tai su­da­rė 1,56 pro­c. nuo vi­sų Lie­tu­vos lai­vų. Iki tol su­lai­ky­mo pro­cen­tas svy­ra­ vo nuo 2,67 (2009 ir 2010 me­tais) iki 7,03 (2003 me­tais), kai bu­vo su­ lai­ky­ti net 9 Lie­tu­vos lai­vai. Pa­gal 2009–2011 me­tų re­zul­ta­ tus Pa­ry­žiaus sa­vi­tar­pio su­pra­ti­ mo me­mo­ran­du­mo bal­ta­ja­me są­ra­ še yra 42 vals­ty­bės, pil­ka­ja­me – 20, ir juo­da­ja­me – 17 vals­ty­bių.

Jū­ri­nis pa­ vel­das Klai­ pė­do­je nė­ ra tin­ka­mai su­tvar­ky­tas, daž­nai net ne­ ži­no­ma, ko­kie ob­ jek­tai uos­te yra jū­ri­ nio pa­vel­do da­lis. Net­var­ka: la­biau­siai akis ba­do prie pi­lia­vie­tės li­ki­mo va­liai pa­mes­ti is­

to­ri­niai lai­ve­liai.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Jū­ri­nis pa­vel­das ba­do akis Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ta­ ry­ba krei­pė­si į Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to prie Kul­tū­ros mi­ nis­te­ri­jos di­rek­to­rę Dia­ną Var­nai­ tę ir pa­pra­šė at­lik­ti jū­ri­nio pa­vel­ do ty­ri­mus bei pa­reng­ti is­to­ri­nę ir kul­tū­ri­nę ver­tę tu­rin­čių jū­ri­nių ob­ jek­tų są­va­dą. „Klai­pė­do­je ir Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to te­ri­to­ri­jo­je be ki­to kul­tū­ros pa­vel­do re­lik­tų yra ir jū­ ri­nio kul­tū­ros pa­vel­do komp­lek­sai, ir pa­vie­niai ob­jek­tai. Iki šiol jie nė­ ra ap­skai­ty­ti, ne­nus­ta­ty­tos jų ver­ tės ir te­ri­to­ri­nės ri­bos. Da­lis jų tu­ri ir ki­tas api­brėž­tis – yra ne tik jū­ri­ nis, bet ir pra­mo­ni­nis, ka­ri­nis bei ki­toks pa­vel­das. Že­mės, ku­rio­je yra to­kie komp­lek­sai ir ob­jek­tai, nau­ do­to­jai daž­nai neį­ver­ti­na ar net ne­ ži­no apie to­kių komp­lek­sų ir ob­jek­ tų eg­zis­ta­vi­mą ar­ba ne­sup­ran­ta jų

reikš­mės ir pra­smės“, – ti­ki­no Jū­ ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­ bos pir­mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža. Ky­la klau­si­mas, kas fi­nan­suo­tų jū­ri­nio pa­vel­do ty­ri­mus ir są­va­do pa­ren­gi­mą? Toks klau­si­mas prieš ke­lis me­tus jau bu­vo iš­kel­tas Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jai. Tuo­met ši ins­ti­tu­ci­ja „nu­si­plo­vė“ nuo prie­vo­ lės, ku­ri nu­ma­ty­ta Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to įsta­ty­me. Pri­va­čios uos­to kom­pa­ni­jos ir ne­tgi mies­to sa­ vi­val­dy­bė nė­ra suin­te­re­suo­ti in­ves­ tuo­ti į jū­ri­nio pa­vel­do ob­jek­to są­ va­dą, nes jis su­da­rys pa­pil­do­mus ap­ri­bo­ji­mus. Užk­liū­va ir tai, kad jū­ ri­nio pa­vel­do do­ku­men­tams pa­reng­ ti skir­ti­nos su­mos – mi­li­jo­ni­nės. Ko­kie jū­ri­nio pa­vel­do ob­jek­tai šian­dien ga­lė­tų bū­ti Klai­pė­do­je? Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eval­das Za­ cha­re­vi­čius pa­ste­bė­jo, kad Klai­pė­ do­je nė­ra se­nų­jų uos­te­lių, ku­riuos

rei­kė­tų at­kur­ti. Vi­si uos­te­liai yra vei­kian­tys. Be­ne svar­biau­sia – rei­ kė­tų at­sta­ty­ti is­to­ri­nių lai­vų kran­ ti­nę ša­lia pi­lia­vie­tės. Da­bar jo­je yra di­de­lė ne­tvar­ka – su­si­grū­dę sto­vi ir se­ni lai­ve­liai, ir į Smil­ty­nę plau­kio­ jan­tys pra­mo­gi­niai lai­vai. Ki­tas jū­ri­nis pa­vel­das – is­to­ri­ niai lai­vai. Da­lis jų jau dau­giau nei de­šimt­me­tį ba­do akis pa­mes­ti prie pi­lia­vie­tės. Lai­ve­liai pri­klau­so Lie­ tu­vos jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bui „Bu­dys“, ku­ris ne­tu­ri pi­ni­ gų jiems tvar­ky­ti. Tarp Klai­pė­do­je ver­tin­gų jū­ri­ nės kul­tū­ros ob­jek­tų mi­ni­mi Žu­ vų tur­ge­lis, ku­rį rei­kė­tų at­kur­ti, Pi­lies uos­tas, Vi­tės kvar­ta­las. Lie­ tu­vos pa­jū­ry­je yra ir ke­le­tas mo­ der­nių vei­kian­čių jū­ri­nės kul­tū­ros ob­jek­tų – švy­tu­rių. Prob­le­ma ta, kad šie ob­jek­tai yra ži­ny­bi­nio nau­ do­ji­mo ir su jais iš vi­daus be­veik ne­ga­li su­si­pa­žin­ti pa­jū­rio ir pa­ma­ rio lan­ky­to­jai.

Dėl Šven­to­sios gal­vos ne­kris 11

Uos­to di­rek­ci­ja yra pa­ rei­ka­l a­v u­s i grą­ž in­ ti su­mo­kė­tą avan­są. Jos pra­šy­ mu areš­tuo­tas bend­ro­vės „Al­ve­tos kar­je­rai“ tur­tas ir są­skai­tos. Neaiš­ku­mų ky­la ir dėl iš­kas­to grun­to kie­kio. Bend­ro­vė „Al­ve­tos kar­je­rai“ ata­ skai­to­je Uos­to di­rek­ci­jai tei­kė, kad iš­kas­ta 11 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to. Uos­to di­rek­ci­jai at­li­kus ba­ ti­met­ri­nius ma­ta­vi­mus nu­sta­ty­ta, kad iš­kas­ta tik 5180 ku­bi­nių met­ rų grun­to. Di­rek­to­rė dir­ba ge­rai

pa­žei­dė ša­lia esan­čio pa­sta­to sie­nas.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

In­ter­ne­to ko­men­ta­to­riai ir įvai­ rūs laiš­kus laik­raš­čių re­dak­ci­joms siun­ti­nė­jan­tys as­me­nys jau ir per­ nai reikalavo, ir ypač šiais me­tais rei­ka­lau­ja, kad iš dar­bo bū­tų at­leis­ ta Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos di­rek­to­rė Šven­to­sios uos­tui Ai­ri­da Čės­nie­nė.

Už­si­mi­nus apie tai, kad tam tik­ ra da­lis žmo­nių rei­ka­lau­ja A.Čės­ nie­nės at­si­sta­ty­di­ni­mo ir ste­bi­si, kad ji gau­na be­veik to­kią pat al­ gą – apie 10 tūkst. li­tų, kaip uos­ to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius, E.Gent­ vi­las aiš­ki­no, kad puo­li­mas prieš A.Čės­nie­nę su­ta­pęs su bu­vu­sio inf­rast­ruk­tū­ros ir vys­ty­mo di­ rek­to­riaus Vi­do Ka­ro­lio išė­ji­mu iš Uos­to di­rek­ci­jos. „Ži­nau, ką jis kal­bė­jo apie Čės­ nie­n ę ir Mu­š ec­k ie­n ę. Tie pa­tys žo­d žiai yra in­ter­n e­to ko­m en­ta­ ruo­se. Aš iš­ken­tė­siu, ne tiek vis­ko bu­vo. Man ne­jau­ku tik dėl ko­le­ gių mo­te­rų“, – aiš­ki­no E.Gent­ vi­las. Anot jo, Uos­to di­rek­ci­jo­je vyk­ do­mos re­for­mos, ku­rios ne­pa­tin­ka ran­go­vams, nes jiems ne­be­lei­džia­ ma at­lik­ti pa­pil­do­mų dar­bų, už ku­ riuos vals­ty­bės įmo­nė tu­ri pa­pil­do­ mai mo­kė­ti.

To­dėl ir ren­gia­mas puo­li­mas prieš prin­ci­pin­gas dar­buo­to­jas A.Čės­nie­nę, taip pat inf­rast­ruk­ tū­ros ir vys­ty­mo di­rek­to­rę Ro­mą Mu­šec­kie­nę. A.Čės­nie­nė, anot E.Gent­vi­lo, prieš tai dir­bu­si jo pa­dė­jė­ja, vyk­do ne tik di­rek­to­rės Šven­to­sios uos­ tui funk­ci­jas, bet ir daug ki­tų pa­ ve­di­mų. Ji va­do­vau­ja įvai­rioms ko­mi­si­ joms, de­ri­na tei­si­nius do­ku­men­ tus. A.Čės­nie­nė tu­ri ang­lų kal­bos specialistės ir tei­si­nin­kės iš­si­la­ vi­ni­mą. E.Gent­vi­las pa­nei­gė, kad A.Čės­nie­nė sa­vi­val­dy­bė­je yra dir­ bu­si jo, kaip me­ro, sek­re­to­re. At­ly­gi­ni­mai Uos­to di­rek­ci­jos di­ rek­to­riams, anot E.Gent­vi­lo, yra nu­sta­ty­ti Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mu. Jie ne­ga­li bū­ti dau­giau nei 20 pro­c. ma­žes­ni už ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus. Vi­sų Uos­to di­rek­ci­jos di­rek­ to­rių, tarp jų ir A.Čės­nie­nės, at­ly­

gi­ni­mai yra 10 pro­c. ma­žes­ni nei ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus. Šven­to­sios uos­te­lio at­sta­ty­mas, anot E.Gent­vi­lo, iš­lai­dų nie­ka­da ne­pa­dengs. Tai yra so­cia­li­nis pro­jek­tas, skir­ tas žmo­nėms. To­kius pro­jek­tus vyk­dy­ti lie­pian­ti Vy­riau­sy­bė. Ar tiks­lin­ga bu­vo ap­skri­tai at­sta­ ti­nė­ti lai­ki­ną­jį uos­te­lį? E.Gent­vi­las ti­ki­no, kad taip ban­dy­ta pa­ju­din­ti Šven­to­sios uos­te­lio rei­ka­lus. Per­nai ja­me lan­kė­si apie 60 lai­ ve­lių, šie­met kol kas nie­ko ne­pla­ nuo­ja­ma. Bus pra­šo­ma, kad lat­vių kom­pa­ ni­ja BGS baig­tų va­ly­ti du tūks­tan­ čius ku­bi­nių met­rų grun­to, ku­rio neiš­va­lė per­nai. Tuo­met bus at­lik­ti ba­ti­met­ri­niai ma­ta­vi­mai ir Klai­pė­dos uos­to ka­ pi­to­nas nu­ma­tys, ko­kios gramz­ dos lai­ve­liai ga­lės įplauk­ti į Šven­ to­sios uos­tą.

14

pirmADIENIS, birželio 4, 2012

JŪRA

Pi­ra­tų at­ly­gi­ni­mai šo­ki­ruo­ja

Gy­ny­ba: ir Lie­tu­vos lai­vai per pi­ra­ta­vi­mo zo­ną plau­kė ap­raiz­gy­ti spyg­liuo­tos vie­los tink­lais.

LJL nuo­tr.

So­ma­lio pi­ra­tai yra vie­ni tur­tin­giau­ sių žmo­nių ne tik Af­ri­kos že­my­ne, bet ir ­ly­gi­nant juos su Eu­ro­pos gy­ven­to­jais. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos kon­sul­ta­vi­ mo kom­pa­ni­ja „Geo­po­li­ci­ty“ at­li­ ko ty­ri­mus. Bu­vo ap­klaus­ta per 1,5 tūkst. jū­rų pi­ra­tų. Jų pa­teik­ti duo­ me­nys šo­ki­ruo­ja. Per me­tus So­ma­lio pi­ra­tų at­ly­gi­ ni­mas svy­ruo­ja nuo 33 iki 79 tūkst. JAV do­le­rių. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos jū­ri­nis lei­ di­nys „Lloyd’s List“ pa­tei­kė duo­ me­nis, kad maž­daug tiek, kiek per me­tus už­dir­ba že­miau­sio ran­go So­ma­lio pi­ra­tas, Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je gau­na ad­mi­nist­ra­ci­jų tar­ nau­to­jai. Aukš­čiau­sias pi­ra­tų at­ ly­gi­ni­mo ly­gis ati­tin­ka Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vi­du­ti­nės kla­sės moks­

li­nio dar­buo­to­jo, gy­dy­to­jo ar ne­di­ de­lio biu­ro va­do­vo at­ly­gi­ni­mą. Skir­tu­mas tik tas, kad pi­ra­ tų „auk­so am­žius“ yra pa­ly­gin­ti trum­pas. Per sa­vo ri­zi­kin­gą gy­ve­ ni­mą pi­ra­tai, kol pa­kliū­va ar žū­va, už­dir­ba nuo 168 iki 394 tūks­tan­ čių JAV do­le­rių. Ta­čiau šie skai­čiai ver­čia ri­zi­kuo­ti ir ska­ti­na pi­ra­ta­vi­ mą. Pa­ly­gi­ni­mui – vi­du­ti­nės pa­ja­ mos So­ma­ly­je yra tik 500 JAV do­ le­rių per me­tus. Jū­rų pi­ra­tai So­ma­ly­je iš­si­ski­ria pra­ban­giu gy­ve­ni­mu – jie sta­to­ si nau­jus na­mus, va­ži­nė­ja ge­riau­ siais au­to­mo­bi­liais, iš­lai­ko po ke­ lias žmo­nas. Pi­ra­tų pa­ja­mų ty­ri­mą at­li­ku­ si kom­pa­ni­ja „Geo­po­li­ci­ty“ pa­da­ rė iš­va­dą, kad su So­ma­lio pi­ra­tais

bus sun­ku ko­vo­ti ir atei­ty­je. Nors pi­ra­ta­vi­mas ir ri­zi­kin­gas, jis įtrau­ kia vis dau­giau jau­nų so­ma­lie­čių, ku­rie di­džiu­lės ri­zi­kos kai­na tu­ri vil­čių grei­tai pra­tur­tė­ti. Tarp­tau­ti­nės jū­rų or­ga­ni­za­ci­jos skel­bia, kad 2016 me­tais bus pa­ dė­tas taš­kas So­ma­lio pi­ra­ta­vi­mo is­to­ri­jo­je. Ta­čiau yra ir ki­tos iš­va­dos. 2010 me­tais pa­sau­li­nės pre­ky­bos iš­lai­ dos dėl pi­ra­ta­vi­mo pa­pil­do­mai su­ da­rė nuo 4,9 iki 8,3 mlrd. JAV do­ le­rių. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2014 me­tais jos pa­di­dės iki 15 mlrd. JAV do­le­rių. No­rė­da­mi ap­si­sau­go­ti nuo pi­ ra­tų, pre­ky­bi­nių lai­vų sa­vi­nin­kai sam­do ne tik ap­sau­gą, bet ir ap­ kars­to lai­vus spyg­liuo­ta vie­la. Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė at­ siun­tė nuo­trau­ką, ku­rio­je ma­ty­ti, kad per pi­ra­ta­vi­mo zo­ną jų lai­vai plau­kė ap­juos­ti vie­los tink­lu. Tie­sa, tai vy­ko ne So­ma­lio, o Ni­ ge­ri­jos zo­no­je, kur pi­ra­ta­vi­mas taip pat plin­ta.

Jūrlapis: pi­ra­ta­vi­mo zo­nų pli­ti­mo ri­bos pa­gal 2005–2011 me­tų duo­

me­nis.

„Ka­vi­nės džen­tel­me­nų“ pa­li­ki­mas pasaulio jūrinėje kultūroje Ve­nan­tas But­kus Šian­dien vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no­ ma Loi­do drau­di­mo bir­ža už sa­vo pa­va­di­ni­mą tu­ri bū­ti dė­kin­ga vie­ nos ang­lų ka­vi­nės sa­vi­nin­kui Ed­ var­dui Loi­dui.

Is­to­ri­ja: taip at­ro­dė 1797 me­tų lei­di­nys „Lloyd‘s List“.

„Bal­lastb­log. Com“ nuo­tr.

Pir­mą kar­tą ši pa­var­dė mi­ni­ma 1688 me­tų Lon­do­no laik­raš­čiuo­se, ku­rie iš­spaus­di­no skel­bi­mą apie kai­ria­ja­me Tem­zės kran­te vei­kian­ čią užei­gą „Lloyd’s Ca­fee Hou­se“. Ne­to­li uos­to įsi­kū­ru­si ka­vi­nė grei­ tai iš­po­pu­lia­rė­jo tarp lai­vų sa­vi­nin­ kų ir ka­pi­to­nų, pirk­lių ir ban­ki­nin­ kų. Jie čia nuo­la­tos keis­da­vo­si jū­ros vers­lo nau­jie­no­mis. Iš to me­to ra­šy­ti­nių šal­ti­nių ži­ no­ma, kad ka­vi­nės sa­vi­nin­kas E.Loi­das (1648–1713) sa­vo klien­tus ap­rū­pin­da­vo ne tik val­giais ir gė­ri­ mais, bet ir žą­sies plunks­nų ra­šik­ liais, ra­ša­lu bei po­pie­riu­mi. Mat čia daž­nai bū­da­vo su­da­ro­ mos lai­vų ir kro­vi­nių drau­di­mo su­ tar­tys, ki­to­kie san­do­riai. Po 1691 me­tų Ka­lė­dų E.Loi­do ka­vi­nė per­si­kė­lė ar­čiau Lon­do­no cent­ro – į Lom­bar­do gat­vę. Tuo me­tu ši užei­ga jau bu­vo ta­ pu­si pri­va­čiu klu­bu, ku­ria­me bu­vo griež­tai kont­ro­liuo­ja­mi jo lan­ky­

to­jai. Tiems, ku­rie ne­tu­rė­jo jo­kių rei­ka­lų su jū­ri­nin­kys­te, jū­ros vers­ lu, „ka­vi­nės“ du­rys bū­da­vo už­da­ ry­tos.

„Ka­vi­nės džen­tel­me­ nai“ daž­nai reng­da­vo jū­ri­nių lai­vų par­da­vi­ mo auk­cio­nus, ku­rie va­din­da­vo­si „var­žy­ti­ nės prie žva­kės“.

Vers­li­nin­kui, no­rin­čiam ap­ draus­ti lai­vais ga­be­na­mą kro­vi­nį, pas Loi­dą vi­sa­da bu­vo ga­li­ma ras­ ti šia­me vers­le pa­si­ren­gu­sius ri­zi­ kuo­ti džen­tel­me­nus. Tai bu­vo žy­miai pa­to­giau, ne­ gu ieš­ko­ti vie­ni­šų drau­di­kų po vi­ są Lon­do­ną. „Ka­vi­nės džen­tel­me­nai“ daž­nai reng­da­vo jū­ri­nių lai­vų par­da­vi­mo auk­cio­nus, ku­rie va­din­da­vo­si „var­ žy­ti­nės prie žva­kės“. Pas­kel­bus pra­di­nę kai­ną, dar ne­ pra­si­dė­jus siū­ly­mams, į žva­kę bū­ da­vo įsmei­gia­mas seg­tu­kas. Už­de­ gus žva­kę pra­si­dė­da­vo sta­ty­mai.

Nu­ga­lė­da­vo tas auk­cio­no da­ly­vis, ku­rio pa­siū­ly­mas bū­da­vo pa­sku­ti­ nis prieš iš­kren­tant smeig­tu­kui iš žva­kės. Nuo 1696 me­tų E.Loi­das sa­vo klien­tams pra­dė­jo leis­ti spe­cia­lų pra­ne­ši­mų la­pe­lį „Loi­do nau­jie­ nos“ („Lloyd’s News“), ku­ris pa­si­ ro­dy­da­vo tris kar­tus per sa­vai­tę. Po to, kai vie­na­me nau­jie­nų la­ pe­ly­je pa­si­ro­dė ne­tiks­lus pra­ne­ši­ mas apie vie­ną lor­dų pa­la­tos po­sė­ dį, svars­čiu­sį jū­rei­vys­tės rei­ka­lus, šis „lei­di­nys“ bu­vo už­da­ry­tas. Jį tik 1734 me­tais at­nau­ji­no Loi­ do pa­se­kė­jai, pra­dė­ję leis­ti „Lloyd’s List“, ku­ris gy­vuo­ja iki šių die­nų. Da­bar tai tarp­tau­ti­nis dien­raš­tis, skel­bian­tis pa­sau­lio lai­vy­bos nau­ jie­nas, ku­rios api­ma jū­ros drau­di­ mą, at­vi­ros jū­ros ener­ge­ti­ką, lo­gis­ ti­ką, tarp­tau­ti­nę pre­ky­bą ir tei­sę, lai­vų ava­ri­jų ata­skai­tą. Šiuo me­ tu jis tu­ri sa­vo nuo­la­ti­nius ko­res­ pon­den­tus ir bend­ra­dar­bius 120yje ša­lių. Po E.Loi­do mir­ties jo vers­lą pe­ rė­mė John Ju­lius An­gers­tein (1732– 1823), gi­męs Sankt Pe­ter­bur­ge ang­lo ir ru­sės šei­mo­je. Bū­tent jis vie­nos ka­vi­nės klu­bą pa­ver­tė ga­ lin­ga „Lloyd’o“ kor­po­ra­ci­ja, ku­ri gy­vuo­ja iki šių die­nų.

15

pirmadienis, birželio 4, 2012

sportas

Įpareigojimas: tapęs Lietuvos rinktinės lyderiu, L.Kubilius (kairėje) nenuvylė gerbėjų.

Pranašumas: D.Mačiūtė (kairėje) kovodama su varžovėmis skynė vien pergales. Vytauto Liaudanskio nuotr.

L.Kubilius ir D.Mačiūtė – Europos čempionai Belgijoje vykusiame Europos kiokušin karatė čempionate nugalėtojų titulus iškovojo trys klaipėdiečiai – suaugusiųjų grupėje kovoję Lukas Kubilius ir Diana Mačiūtė, jaunių – Viktorija Mockutė. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nenuvylė dėmesio centre buvęs Lietuvos rinktinės lyderis L.Kubilius, rungtyniavęs tarp sunkiausių, svėrusių daugiau nei 90

kg, atletų. „Shodan“ klubo vadovas be didesnio vargo pateko į finalą, o lemiamoje kovoje nugalėjo daną Brianą Jacobseną. Moterų varžybose visus aukso medalius laimėjo lietuvės. Tarp jų buvo ir „Okinavos“ klubo preziden-

tė D.Mačiūtė, kovojusi svorio iki 55 kg grupėje. Klaipėdietė finale susitiko su panevėžiete Rūta Brazdžionyte. Lietuvos čempionato svarbiausioje dvikovoje uostamiesčio atstovė jai buvo pralaimėjusi, tačiau Belgijoje triumfavo D.Mačiūtė.

Mūsų sportininkė pirmenybes pradėjo kata (technikos demonstravimas) rungtyje. Tačiau užėmė kuklią aštuntą vietą. Lietuvos pasiuntiniai su kaupu įvykdė iškeltus uždavinius. Suaugusiųjų grupėje mūsų sportininkai iškovojo 8 medalius, net penkis iš jų – aukso. Titulų gausa nudžiugino ir išvakarėse rungtyniavę jauniai (16-18 metų). Svorio iki 60 kg grupėje lygių neturėjo V.Mockutė. Ji finale nugalėjo kitą „Shodan“ klubo narę Indrę Uselytę.

Pergalingo žingsnio žengti neįstengė Rita Kasparavičiūtė (iki 55 kg). Pralaimėjusi lemiamą susitikimą, klaipėdietė pelnė sidabro medalį. Ant prizininkų pakylos trečiojo laiptelio iškovojo teisę kopti dvi L.Kubiliaus auklėtinės – Gintarė Tydikaitė (iki 55 kg) ir Vaida Neimantaitė (per 65 kg). Iš viso Lietuvos jaunieji karatė atletai kumitė (kovų) rungtyje laimėjo 13 medalių – 3 aukso, 4 sidabro ir 6 bronzos. Dar du žetonus jauniai iškovojo kata rungtyje.

Orientacininkui neklaidūs Gdynės apylinkių miškai

Tarp geriausiųjų – klaipėdietis

Česlovas Kavarza

Česlovas Kavarza

Lenkijos uostamiestyje Gdynėje vyko jubiliejinės – 20-osios susigiminiavusių su šiuo miestu jaunučių sporto žaidynės, kuriose jėgas bandė orientacininkai, gimę 1997 metais.

Kaune surengtose Moksleivių krepšinio lygos (MKL) sezono pabaigtuvėse kelis kartus buvo minima klaipėdiečio Tado Sedekerskio pavardė.

c.kavarza@kl.lt

Orientavimosi sporto varžybose Klaipėdos garbę gynė „Viesulo“ sporto centro atletai, vadovaujami trenerio Ričardo Tėvelio. Pirmą dieną jiems teko rungtyniauti itin sunkioje trasoje miške. Jame prieš keletą metų vyko pasaulio jaunimo čempionatas. Klaipėdos komandos lyderis Vytautas Stakeliūnas pateisino viltis – užėmė antrą vietą. 4,7 km su 14 kontrolinių punktų (KP) trasą jis įveikė per 54 min. 49 sek. Akivaizdžiai geriausias buvo gilias orientavimosi sporto tradicijas turinčios Švedijos atstovas Oscaras Johanssonas iš Karlskronos – 47 min. 37 sek. Bronza atiteko kitam švedui Andreasui Jonssonui – 1 val. 3 min. 14 sek. Keletą metų jaunesni klaipėdiečiai Domantas Tėvelis ir Paulius Stirbys užėmė 12-ąją ir 14-ąją vietas. Nepasisekė Vitalijui Lovkiui ir Gustui Vaidilai. Jiems trasa buvo per sunki.

c.kavarza@kl.lt

Auklėtinis: treneris R.Tėvelis buvo patenkintas V.Stakeliūno rezul-

tatais.

Kitą dieną orientacininkams teko varžytis sprinto trasoje. 11 kontrolinių punktų buvo pastatyti tarp pastatų. Lyderio pozicijos neužleido O.Johanssonas, visus punktus suradęs per 14 min. 29 sek. Vos 6 sek. atsilikęs nuo lenko Mateuszo

Šociko, V.Stakeliūnas užėmė trečiąją vietą. D.Tėvelis liko 10-as, V.Lovkis – 14-as, G.Vaidila – 15as, P.Stirbys – 16-as. Tarp miestų nugalėjo Karlskronos atstovai. Antri buvo kaliningradiečiai, treti – šeimininkai. Klaipėdiečiai buvo ketvirti.

Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinis buvo rezultatyviausias 14-mečių pirmenybėse, per rungtynes vidutiniškai pelnydavęs po 26,86 taško. Virgilijaus Zakrio ugdomas krepšininkas buvo pripažintas ir naudingiausiu žaidėju tarp 1998 metais gimusių jaunučių. Dėl gero žaidimo ir puikių statistinių duomenų T.Sedekerskis pateko į MKL vaikinų simbolinį penketuką. Jame taip pat yra Martynas Varnas (Kauno krepšinio mokykla „Aisčiai“), Edvinas Šeškus (Vilniaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademija), Marius Grigonis ir Tomas Dimša (abu iš Kauno Arvydo Sabonio krepšinio centro). „Sezonas man asmeniškai tikrai buvo labai geras, – sakė klaipėdietis. – Bronzos medalius iškovojusiems „knašiukams“ galėjo pasisekti šiek tiek geriau. Apmaudu, kad žaisdami namie suklupome pusfinalyje, todėl negalėjome varžytis dėl aukso. Kitą sezoną reikės

Lyderis: T.Sedekerskis vedė ko-

mandos draugus į priekį.

labiau stengtis, nes varžovai mane saugos dar atidžiau.“ Metų vaikinų komanda pripažinta Š.Marčiulionio KA „Himėjos“ ekipa. Edvino Justos vadovaujami vilniečiai, gimę 1998 metais, nepralaimėjo nė vienerių rungtynių ir tvirtai tapo čempionais. Metų merginų komanda tapo Vilniaus KM „Jaunieji talentai“ krepšininkės (gimusios 1995 m.). Diliaros Velišajevos auklėtinėms šis titulas suteiktas už pergalę tarp metais vyresnių merginų.

23

pirmadienis, birželio 4, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 12 d.

Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis bei idealais. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus ir pasiruoškite emocijų protrūkiui. Geriau pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis neprotingai. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Mergelė (08 24–09 23). Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už Jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių jausitės prislėgtas. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Skorpionas (10 24–11 22). Bendraudamas su jaunesniu žmogumi įsivelsite į emocingą konfliktą. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs, todėl galite būti šiek tiek irzlus. Jūsų mintys neatitiks jausmų, o tai gali tapti nesutarimų su aplinkiniais priežastimi. Todėl šiandien geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių ir darbų. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų, susitelkite į reikšmingiausius dalykus. Žuvys (02 20–03 20). Ieškosite, kaip pritaikyti savo kūrybiškumą. Norėsite pažinti kitus pasaulius, nerealią meilę. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis.

Orai

Šiandien palis nesmarkiai ir ne visoje Lietuvoje, vėjas nurims. Dieną numatoma apie 16 laipsnių šilumos. Rytoj vietomis trumpai palis, temperatūra naktį 5–7, dieną 15–17 laipsnių šilumos.

Šiandien, birželio 4 d.

+15

+13

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+16

Panevėžys

+15

Utena

+16

4.56 22.12 17.16

156-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 210 dienų. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +15 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +12 Kairas +34 Keiptaunas +22 Kopenhaga +13

kokteilis Ko­dėl veis­ly­nuo­se klau­sia? Fio­na pri­si­sta­čiu­si mo­te­r is pra­ne­šė, kad kar­tu su vy­r u nu­ta­rė įsi­g y­t i šu­ nį. Tai bū­tų ne pir­ma­sis jos ke­tur­ko­jis šei­mos drau­gas. Anks­čiau ji tu­rė­jo ne­ veis­li­nių, tur­gu­je pirk­tų šu­nų. Dėl to di­ de­lių bė­dų ne­tu­rė­jo. „Da­bar vi­sur ska­lam­bi­ja, kad jei nu­si­ pirk­si­me au­g in­t i­n į už 500 li­tų pa­gal skel­bi­mą, o ne už 2 tūkst. li­tų iš veis­ ly­no – ne­la­bai ką su­tau­py­si­me, tik var­ gų pri­si­da­ry­si­me. Ne­va be do­ku­men­tų įsi­gy­tas veis­li­nis šuo sirgs, o vais­tams per lai­ką iš­lei­si­me ant­ra tiek, gal ir dau­ giau, – tei­gė „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja. – Tad pra­ti­na­mės prie min­ties, kad už drau­ gą teks pa­klo­ti ati­tin­ka­mai.“ Klai­pė­d ie­tė ste­bi­si, kad veis­ly­nuo­se klau­sia, ko­kiam tiks­lui per­ka­mas šuo: lai­ky­mui ar vei­si­mui. „Ko­dėl jiems tai svar­bu, jei vi­si šu­nys veis­ly­nuo­se „ko­ ky­biš­ki“? – pe­čiais trau­kė Fio­na.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+13 +28 +17 +13 +19 +14 +18 +33

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+16 +13 +22 +14 +12 +28 +25 +15

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

11

13

11

9

5

12

13

11

11

6

rytoj

trečiadienį

12

+15

Alytus

Vardai Dausprungas, Deimena, Kornelijus, Pranciškus, Vincenta (Vincė).

birželio 4-ąją

Rytas

12

Vilnius

Marijampolė

1–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+16

+14

12

10

4

780 m.pr.m.e. Ki­n i­jo­ je už­fi k­suo­tas pir­ma­sis Sau­lės už­te­mi­mas is­to­ ri­jo­je. 1070 m. Pran­cū­zi­jo­je bu­ vo iš­ras­tas rok­for­to sū­rio ga­mi­ni­mo me­to­das. Šis sū­ris su mė­ly­nuo­ju pe­lė­ siu yra vie­nas se­niau­siai ži­no­mų. Pran­cū­zi­jo­je jis bu­vo va­di­na­mas ka­ra­lių ir po­pie­žių sū­riu. 1783 m. bro­l iai Jac­ques Etienn ir Jo­seph Mi­chel Mont­gol­fier pir­mą kar­tą vie­š ai pa­de­monst­ra­vo

oro ba­lio­no ga­li­my­bes. 1845 m. gi­mė Ju­l i­ja Be­ niu­š e­v i­č iū­tė-Žy­m an­t ie­ nė-Že­mai­tė, lie­tu­vių ra­šy­ to­ja, kla­si­kė. Mi­rė 1921 m. 1950 m. mi­rė tre­čia­sis Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos pre­z i­den­tas Ka­z ys Gri­ nius. Gi­mė 1866 m. 1926 m. Da­lai La­ma įve­ dė Ti­be­to gy­ven­to­jams mo­kes­tį už au­sis. Jis bu­ vo skir­tas ka­r iuo­me­nei su­kur­t i. Tu­r in­tys vie­ną au­sį mo­kė­jo per­pus ma­ žes­nį mo­kes­tį.

1975 m. gi­mė ak­to­rė An­ge­li­na Jo­lie, lai­mė­ju­ si „Os­ka­rą“ už vaid­me­nį fil­me „Girl In­ter­rup­ted“.

Ne­rin­ga skel­bė se­zo­no pra­džią Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ne­rin­gos va­sa­ros se­zo­no pra­džios šven­tės ren­gi­niuo­se ne­trū­ko nei žmo­nių, nei šven­ti­nės nuo­tai­kos, nei gra­žių aki­mir­kų. Spor­tas: šu­niui tu­ri­me su­da­ry­ti

są­ly­gas kuo dau­giau ju­dė­ti.

Sa­vai­tės pa­tie­ka­las „Kok­tei­l is“ įsi­t i­k i­nęs, kad nė­ra nie­ko ska­niau nei viš­tie­na su įda­ru. Šiam pa­tie­ka­lui pa­ruoš­ti rei­kia 1,5 kg viš­tos (be kau­lų), 300 g kiau­lie­nos ar­ ba ver­šie­nos, 100 g la­ši­n ių, 2 kiau­ši­ nių, 1,5 stik­li­nės pie­no, tru­pu­čio mus­ ka­to rie­šu­to, drus­kos, pi­pi­rų. Viš­tą iš­skros­k i­te, nu­pjau­k i­te spar­nus ties pir­mu su­len­ki­mu, per­pjau­ki­te pe­ ties rau­me­n is ir išim­k i­te kau­lus (net šlau­nų). Ta­da viš­tą pa­dė­k i­te nu­ga­ra aukš­tyn, per­pjau­ki­te išil­gai ir at­skir­ki­te mė­są nuo kau­lų. Prie išim­tų kau­lų li­ku­ sią mė­są nu­grai­by­ki­te. Prie odos li­ku­sią mė­są iš­ly­gin­ki­te (kur sto­riau – nu­pjau­ ki­te ir pri­dė­ki­te, kur sluoks­nis plo­nes­ nis). Nuo kau­lų nu­g rai­by­tą mė­są, nu­ pli­ky­tas karš­tu van­de­niu ke­pe­nis kar­ tu su kiau­l ie­na ar ver­šie­na per­mal­k i­ te mės­ma­le. Į įda­rą įdė­ki­te drus­kos, pi­ pi­rų, trin­to mus­ka­to rie­šu­to, ku­be­liais su­pjaus­ty­tų la­ši­nių ir vis­ką ge­rai iš­mai­ šy­ki­te. Su­pil­ki­te pie­ną ir dar kar­tą vis­ką iš­mai­šy­ki­te. Kiau­ši­nius į viš­tie­nos įda­ rą dė­ki­te vir­tus (nu­lup­tus) ar­ba iš­kep­ ki­te om­le­tą ir iš­dė­lio­ki­te įvai­riais or­na­ men­tais. Mė­sos ma­sę pri­pil­dy­ki­te čes­ na­ku ir su­dė­k i­te į prie­sko­niais įtrin­tą viš­tą, pjū­vį su­tvir­tin­ki­te me­di­niais pa­ ga­liu­kais ar­ba už­siū­ki­te. Kep­ki­te or­kai­ tė­je (pa­lais­tant sul­ti­niu) apie 1 val. Kar­ tu ga­li­te iš­kep­ti prie­sko­niais api­bars­ty­ tų bul­vių bei an­ta­ni­nių obuo­lių.

Links­mie­ji tirš­čiai – Jūs gi­ne­ko­lo­gas? – Ne, bet ga­liu pa­žiū­rė­ti. Čes­ka (397 719; šu­nį įsi­gy­ti, tai jums ne ko­kį bar­su­ką ar jū­ros kiau­ly­tę pirk­ti)

Švęs­ti va­sa­ros se­zo­no pra­džią Ne­ rin­ga pra­dė­jo penk­ta­die­nį. Tą­dien vy­ko fes­ti­va­lio „Be­nai, plau­kiam į Ni­dą“ ati­da­ry­mo kon­cer­tas, ku­ ria­me pa­si­ro­dė Kau­no sim­fo­ni­nis or­kest­ras kar­tu su Lie­tu­vos ope­ros so­lis­tais ir po­pu­lia­rio­sios mu­zi­kos at­li­kė­jais. Vė­ly­vą šeš­ta­die­nio po­pie­tę Bar­ dų skve­re at­gi­jo maest­ro Vy­tau­ to Ker­na­gio dva­sia. Ant ne­tra­di­ci­ nių skve­ro suo­liu­kų, žo­lės, ma­rių kran­ti­nės bar­do kon­cer­to klau­sė­si gau­sus bū­rys įvai­raus am­žiaus ne­ rin­giš­kių ir sve­čių. Dau­giau­sia žmo­nių sa­vait­ga­ lį su­bū­rė di­dy­sis šeš­ta­die­nio kon­ cer­tas.

Žvaigž­dės: ne­rin­giš­kiams ir poil­siau­to­jams kon­

cer­ta­vo bū­rys po­pu­lia­rių ša­lies at­li­kė­jų.

Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­ kus, skelb­da­mas va­sa­ros se­zo­no pra­džią, ku­ror­to sve­čių pra­šė elg­ tis at­sa­kin­gai be­si­gro­žint tra­pio­mis ko­po­mis, be­si­mė­gau­jant jū­ros ban­ gų mū­ša, pra­mo­gau­jant de­giuo­se Kur­šių ne­ri­jos miš­kuo­se. Dėl šal­to oro te­ko ko­re­guo­ti kai ku­riuos ren­gi­nius. Į ki­tą sa­vait­ga­lį per­kel­tas pa­plū­di­mio tink­li­nio tur­

Neiš­si­gan­do: ne­pai­sy­da­mi šal­to oro, į šven­tę atė­jo ne­

ma­žai ne­rin­giš­kių ir mies­tie­čių. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ny­ras. Pro­jek­to „Kul­tū­ros sa­los“ da­ ly­vės – at­li­kė­jos iš Ka­li­ning­ra­do sa­ vo kon­cer­tą iš aikš­tės gre­ta Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės per­kė­lė į Ni­dos kul­tū­ ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­rą. Fes­ti­va­lio „Be­nai, plau­kiam į Ni­ dą“ or­ga­ni­za­to­rius Žil­vi­nas Žva­gu­ lis tvir­ti­no ne­pri­si­me­nan­tis, kad per 15 me­tų bū­tų to­kie vė­sūs orai ren­gi­nio me­tu.

At­li­kė­jai į sce­ną, nuo ku­rios bu­vo įsi­kū­rę už 30 met­rų, ėjo ap­si­go­bę ple­dais. Pa­si­bai­gus pa­si­ro­dy­mui, jie sku­bė­da­vo juos vėl už­si­dė­ti. Šal­tas oras iš­tirp­dė ir au­to­mo­ bi­lių ei­les prie kel­to. Nei penk­ta­ die­nį, kai vi­si tu­rė­jo trauk­ti į Ni­ dą, nei sek­ma­die­nį, kai grį­žo iš jos, ei­lės ne­su­si­da­rė. Kel­tai dir­bo pa­ gal gra­fi­ką.

teleloto Nr. 843 2012 06 03

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 719 114 (1 x 719 114) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 12 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 23 33 55 60 15 19 75 59 26 62 32 45 37 30 63 08 41 24 71 46 05 06 31 40 10 52 34 14 51 39 61 25 73 13 04 §§§ 54 11 07 20 49 §§ §§§ 48 02 67 28 09 §§§ §§§ §§§ 65 70 Papildomi prizai: „Renault Thalia“ (TV) – Robertas Žukas „Škoda Fabia“ – 0159103 „Hyundai i20“ – 0197101 „Chevrolet Spark“ – 0217900 Kvietimai į TV: 000*812, 035*582, 002*357 10 000 Lt (tel. 1634, gegužės 21 d.) – Antanas Vytautas Baubonis iš Alytaus 10 000 Lt (tel. 1634, gegužė s 21 d.) – Vita Antanavičienė iš Alytaus 10 000 Lt (tel. 1634, gegužės 21 d.) – Vanda Tumėnienė iš Molėtų Prognozė: Aukso puode bus – 200 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.