2012-06-06 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

trečiADIENIS, birželio 6, 2012

131 (19 432)

Kaina 1,30 Lt

Smogs že­mės mo­kes­tis Nuo ki­tų me­tų įsi­ ga­lio­sian­tis nau­ja­ sis Že­mės mo­kes­ čio įsta­ty­mas skau­ džiau­siai kirs mies­ tų te­ri­to­ri­jo­se esan­ čio­se so­dų bend­ri­ jo­se na­mus pa­si­sta­ čiu­siems klai­pė­die­ čiams. Ki­tą­met že­ mės mo­kes­tis bus skai­čiuo­ja­mas nuo jos ver­tės, o so­duo­ se že­mės ver­tė iš­ augs 21 kar­tą.

„Kai ku­rie ne­pra­lei­džia pro­ gos pa­nerš­ti. Ir ne­pras­tai.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas tvir­ti­no, jog in­ves­tuo­to­jams kar­tais pri­ku­ria­ma daug ne­pag­rįs­tų rei­ka­la­vi­mų.

2p.

Ke­ly­je į jū­rų per­kė­lą – dar­bų me­tas As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Nors uos­ta­mies­čio gė­da va­din­ta į Tarp­tau­ti­nę jū­rų per­kė­lą ve­dan­ti Kai­rių gat­vė jau re­konst­ruo­ja­ma, ta­čiau šią va­sa­rą vai­ruo­to­jai dar tu­rės kęs­ti dul­kes ir au­to­mo­bi­lių spūs­tis.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

No­ri su­rink­ti dau­giau pi­ni­gų

„No­rė­da­mi su­rink­ti dau­giau pi­ni­gų į biu­dže­tą, val­di­nin­kai pa­vers gy­ ven­to­jus „uba­gais“. Ne­tu­rė­da­mi iš ko su­si­mo­kė­ti, da­lis gy­ven­to­jų ga­li ne­tek­ti sa­vo skly­pų ar net na­mų“, – nuo­gąs­ta­vo Lie­tu­vos že­mės sa­vi­ nin­kų są­jun­gos ta­ry­bos pir­mi­nin­ kas Gin­ta­ras Na­gu­le­vi­čius.

Iki šiol že­mės mo­kes­tis bu­vo ap­ skai­čiuo­ja­mas nuo že­mės na­šu­mo ba­lo ir bu­vo tai­ko­mas vie­no­das ta­ ri­fas – 1,5 pro­c. Nuo ki­tų me­tų že­ mės mo­kes­tis bus mo­ka­ mas nuo že­mės ver­tės.

4

Dar­buo­sis tre­jus me­tus

Ry­šys: Klai­pė­do­je net 6,7 tūkst. skly­pų sa­vi­nin­kų su ne­ri­mu lau­kia ma­si­nio že­mės ver­ti­ni­mo, nuo ku­rio ki­

tais me­tais pri­klau­sys mo­kes­čių naš­ta.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Šis pro­jek­tas yra iš da­lies fi­nan­ suo­ja­mas ES fon­dų ir jis truks tre­ jus me­tus. Pir­muo­ju eta­pu ti­ki­ma­si su­tvar­ky­ti gat­vės ruo­žą nuo Tai­kos pro­spek­to iki Klai­pė­dos ka­na­lo. Ke­ lias bus pra­pla­tin­tas ir įrengtos dvi eis­mo juos­tos kiek­vie­na kryp­ti­mi.

Pa­sis­teng­si­me, kad vaiz­de­lis bū­ tų kur kas ge­res­nis, nei yra da­bar“, – tei­gė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos Infrastruktūros skyriaus pro­jek­tų va­do­ vė Bi­ru­tė Ur­ma­nie­nė.

3

2

trečiADIENIS, birželio 6, 2012

miestas

Pri­smau­gė reikalavimai Klai­pė­dos val­džia ieš­ko bū­dų, kaip pa­ leng­vin­ti naš­tą in­ves­tuo­to­jams, kad vėl pa­ju­dė­tų mies­to cent­re su­pla­nuo­tų pri­va­ čių ob­jek­tų sta­ty­bos.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Rei­ka­la­vi­mai – ne­rea­li­zuo­ti­ni

No­ras: V.Grei­čiū­nas pa­gei­da­vo, kad jo

do­va­no­to­mis trin­ke­lė­mis bū­tų iš­klo­ti J.Zemb­ric­kio gat­vės ša­li­gat­viai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Do­va­na mies­tui – atlikusios trin­ke­lės Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė iš mies­to gar­bės pi­lie­čio su­lau­kė ne­ti­kė­tos do­va­nos – be­to­ni­nių trin­ke­lių, ta­ čiau sy­kiu ir pra­šy­mo jas pa­klo­ ti gat­vė­je, ku­rio­je sto­vi do­va­no­to­ jo na­mas.

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė pa­si­ra­šė įsa­ky­mą priim­ ti pa­ra­mą – 220 kv. met­rų be­to­no trin­ke­lių. Jų ver­tė – 4 tūkst. li­tų.

Trin­ke­les sa­vi­val­dy­bei pa­do­va­no­ jo mies­to gar­bės pi­lie­tis Va­len­ti­nas Grei­čiū­nas. „Man tos trin­ke­lės at­li­ko, to­dėl ir pa­do­va­no­jau mies­tui. Bu­vau su­lau­kęs pra­šy­mų jas par­duo­ti, ta­čiau nu­spren­džiau pa­do­va­no­ti Klai­pė­dai, nes taip trin­ke­lės bus pa­nau­do­tos pra­smin­giau“, – tei­gė V.Grei­čiū­nas.

J.Si­mo­na­vi­čiū­tė įpa­rei­go­jo Mies­ to tvar­ky­mo sky­rių gau­tą pa­ra­mą pa­nau­do­ti pa­siū­ly­me nu­ro­dy­tam tiks­lui. Tas pa­siū­ly­mas – esą trin­ ke­lė­mis iš­klo­ti ša­li­gat­vį prie V.Grei­ čiū­no na­mų J.Zemb­ric­kio gat­vė­je. „Da­rai žmo­gus ge­rą, o kaž­kas pra­de­da iš­ve­džio­ji­mus skleis­ti. Prie

4

– tiek tūkst. li­tų vertės dovana pasiekė Klaipėdą. ma­no na­mų ša­li­gat­vis su­tvar­ky­tas prieš pen­ke­rius me­tus, tad man tos trin­ke­lės ne­rei­ka­lin­gos“, – tvir­ti­no mies­to gar­bės pi­lie­tis.

Ta­čiau jis ne­nei­gė, jog sa­vi­ val­dy­bei pa­siū­lė, kad jo pa­do­va­ no­to­mis trin­ke­lė­mis bū­tų iš­klo­ti J.Zemb­ric­kio gat­vė­je esan­tys ša­ li­gat­viai. „Pats to­je gat­vė­je gy­ve­nu, tad man svar­bu, kad jo­je gra­žu ir jau­ku gy­ven­ti bū­tų ir man, ir kai­my­nams.

To­dėl ir pa­siū­liau trin­ke­les pa­klo­ti J.Zemb­ric­kio gat­vė­je, o ne, pa­vyz­ džiui, Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­te“, – aiš­ki­no V.Grei­čiū­nas.

Klai­pė­dos ša­li­gat­viams klo­ti ir re­mon­tuo­ti šių­me­čia­me biu­dže­te nu­ma­ty­ta 200 tūkst. li­tų.

Vie­nas to­kių bū­dų – per­žiū­rė­ ti anks­čiau pa­si­ra­šy­tas so­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ros su­tar­ tis, ku­rios ne­bea­ti­tin­ka šių die­nų ak­tua­li­jų. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad dis­ku­si­ ja apie tai, jog inf­rast­ruk­tū­ros su­ tar­čių ren­gi­mas, rei­ka­la­vi­mų juo­ se pri­far­ši­ra­vi­mas daž­nai tap­da­vo pre­teks­tu in­ves­tuo­to­jams ap­skri­ tai at­si­trauk­ti. Kal­ba­ma apie ke­lis at­ve­jus, ku­rių konk­re­ti­zuo­ti ne­no­ rė­čiau. Ta­čiau rei­ka­la­vi­mai inf­rast­ ruk­tū­ros su­tar­ty­se bu­vo near­gu­ men­tuo­ti ir sun­kiai rea­li­zuo­ja­mi“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

To­dėl jis po­li­ti­kus, ypač Te­ri­ to­r i­j ų pla­n a­v i­m o ko­m i­te­to na­ rius, pa­ra­gi­no at­kreip­ti dė­me­sį, jog pro­jek­tuo­to­jams ir ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jams ne­bū­ tų už­duo­da­mi ne­rea­lūs rei­ka­la­ vi­mai. „Svar­bu, kad jų ran­kos ne­bū­tų už­lau­žia­mos tiek, jog in­ves­tuo­ to­jai ne­be­ga­lė­tų pa­si­ra­šy­ti sutar­ čių“, – vaiz­džiai si­tua­ci­ją api­bū­ di­no me­ras.

Tu­rė­jo pro­jek­tuo­ti til­tą

Dar praė­ju­siais me­tais bu­vo at­lik­ta vi­sų mies­to cent­re pa­tvir­tin­tų de­ ta­lių­jų pla­nų re­vi­zi­ja. Aiš­kin­ta­si, ko­dėl pla­nai nė­ra įgy­ven­din­ti, ko­ kias so­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros įsi­ pa­rei­go­ji­mų su­tar­tis bu­vo pa­si­ra­šę ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jai. „Vie­nas iš pa­vyz­džių toks, kad vys­ty­to­jai, ku­rie prie Jo­no kal­ne­lio no­rė­jo sta­ty­ti vieš­bu­tį, bu­vo įsi­pa­ rei­go­ję nu­ties­ti ke­lią, su­pro­jek­tuo­ti til­tą, pri­siė­mė dar ki­tus rei­ka­la­vi­ mus. Tais lai­kais gal jiems ir at­ro­dė, kad tai rea­lu įvyk­dy­ti, ta­čiau si­tua­ ci­ja pa­si­kei­tė, to­dėl dau­gu­ma pro­ jek­tų ir su­sto­jo. Dėl šios prie­žas­ties ir bū­ti­na per­žiū­rė­ti inf­rast­ruk­tū­ros su­tar­tis“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos me­ ro pa­ta­rė­jas Si­mo­nas Gent­vi­las.

Vengs imp­ro­vi­za­ci­jų

V.Grub­liaus­ko tei­gi­mu, rei­kia nu­ sta­ty­ti la­bai aiš­kią stra­te­gi­ją, ko­ kius pa­pil­do­mus įsi­pa­rei­go­ji­mus tu­rė­tų pri­siim­ti in­ves­tuo­to­jai.

Gal­būt tie įsi­pa­rei­go­ji­mai tu­rė­ tų pri­klau­sy­ti nuo vys­to­mos te­ri­ to­ri­jos vie­tos, rin­kos kai­nos, esa­ mos inf­rast­ruk­tū­ros. „Svar­bu, kad kiek­vie­nu at­ve­ju ne­bū­tų imp­ro­vi­ za­ci­jos. Jei vi­si ži­nos, kad žai­di­mo tai­syk­lės yra vie­no­dos, nie­kam

Si­mo­nas Gent­vi­las:

Vys­ty­to­jai, ku­rie prie Jo­no kal­ne­lio no­rė­jo sta­ty­ti vieš­bu­tį, bu­vo įsi­pa­rei­go­ję nu­ties­ti ke­lią, su­pro­jek­tuo­ti til­tą, pri­siė­mė dar ki­ tus rei­ka­la­vi­mus.

ne­be­kils klau­si­mų“, – įsi­ti­ki­nęs V.Grub­liaus­kas.

S.Gent­vi­las ant­ri­no, jog tik­rai rei­kia ieš­ko­ti bū­dų, kaip ma­žin­ti in­ves­tuo­to­jų įsi­pa­rei­go­ji­mus, ta­ čiau tai tu­ri bū­ti sis­te­ma.

Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė tei­gė, jog ko­mi­te­te bus kruopš­čiai ana­li­zuo­ja­ma si­tua­ci­ja, aiš­ki­na­ma­ si, ko­kius so­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ ros įsi­pa­rei­go­ji­mus in­ves­tuo­to­jams no­ri­ma pri­mes­ti. „Gal­būt in­ves­ tuo­to­jai ga­lės pra­dė­ti leng­viau kvė­ puo­ti ir vys­ty­ti sa­vo te­ri­to­ri­jas“, – vy­lė­si R.Sta­še­vi­čiū­tė.

Nu­de­gė: dau­giau­sia pa­pil­do­mų įsi­pa­rei­go­ji­mų bu­vo pri­siė­mę mies­to cent­re įvai­rių pla­nų tu­rė­ję in­ves­tuo­to­jai.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Alėjos suo­liu­kai lau­kia idė­jų As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­ ja (KPA) skel­bia idė­jų kon­kur­są ir kvie­čia me­ni­nin­kus kur­ti de­ko­ra­ ty­vi­nius ak­cen­tus M.Maž­vy­do alė­ jos suo­liu­kams. Nu­ga­lė­to­jams ati­ teks pi­ni­gi­niai pri­zai.

Pir­ma­sis: vie­nin­te­lis M.Maž­vy­do alė­jos suo­le­lis yra pa­puoš­tas ak­cen­

tu – me­ta­li­niu obuo­liu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­sak Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos vyk­dan­čio­sios di­rek­to­ rės Jo­lan­tos Brau­ky­lie­nės, tie suo­ liu­kai kei­kia­mi nuo pat M.Maž­vy­ do alė­jos re­konst­ruk­ci­jos. Esą tai tik ak­mens lui­tai, jie yra šal­ti, ant jų ne­ma­lo­nu sė­dė­ti. „Pats ar­chi­tek­tas Vy­tau­tas Pau­ lio­nis ati­da­ry­mo pro­ga pa­do­va­ no­jo pir­mą­jį suo­le­lį su me­ta­li­niu

obuo­liu­ku ir pa­ro­dė, kad tie ele­ men­tai, ku­rie dar ne suo­liu­kai, ga­li tap­ti suo­liu­kais, juos de­ko­ra­ ty­viai pa­tei­kus“, – sa­kė J.Brau­ ky­lie­nė.

Ti­k i­m a­s i, kad pra­m o­n i­n in­k ų skel­bia­mas kon­kur­sas pa­ska­tins kū­r ė­j us, su­teiks ga­l i­my­b ę vers­ li­n in­kams iš­s i­r ink­t i ge­r iau­s ias idė­jas. „Pa­sik­vie­tė­me ar­chi­tek­tą, mies­ to dai­li­nin­ką, pa­si­kal­bė­jo­me, pra­ mo­ni­nin­kai pri­ta­rė, da­vė 5 tūkst. li­tų pri­zi­niam fon­dui“, – tei­gė J.Brau­ky­lie­nė.

Kon­kur­sui pa­teik­ti dar­bai bus ver­ti­na­mi už ori­gi­na­lu­mą. Me­ni­ nis ob­jek­tas tu­rė­tų bū­ti il­gaam­žis, ne di­des­nis nei 60 cm aukš­čio nuo suo­liu­ko pa­vir­šiaus, suo­liu­ko vir­

šu­ti­nė plokš­tu­ma pa­deng­ta kiet­ me­džiu, nu­ma­ty­ta vie­ta me­ce­na­ to var­di­nei len­te­lei. „Są­ly­gos la­bai pa­pras­tos. Kon­ kur­se ga­li da­ly­vau­ti vi­si me­ni­nin­ kai, ar­chi­tek­tai, stu­den­tai, di­zai­ne­ riai, vi­si, ku­rie tu­ri me­ni­nę gys­le­lę, tu­ri pa­tir­ties ku­riant pa­na­šius ob­ jek­tus. Ir svar­biau­sia, kad ta idė­ ja bū­tų įgy­ven­di­na­ma“, – pa­brė­žė J.Brau­ky­lie­nė.

Pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos sie­ kis yra iš­ju­din­ti kū­ry­bi­nę bend­ ruo­me­nę. Pi­ni­gus kū­rė­jai gaus už idė­ją.

Kon­kur­sui ga­li­ma pa­teik­ti ne dau­giau kaip tris dar­bus. 1–3 vie­ tos lai­mė­to­jai gaus po 1 tūkst. li­tų, 4–5 vie­tos – po 500 li­tų, 6–10 vie­ tos – po 200 li­tų.

3

trečiADIENIS, birželio 6, 2012

miestas Ne­rin­gai – Tai­kos vė­lia­va

Atp­lauks lai­vas

Grį­žo „Bra­ban­der“

Ne­rin­ga pa­skelb­ta Tai­kos mies­ tu, o jos me­rui An­ta­nui Vin­kui įteik­ta tai pa­tvir­ti­nan­ti Tai­kos vė­lia­va. Tai­kos mies­tas – sie­ kian­tis kul­tū­ros prio­ri­te­to vi­ suo­me­nės gy­ve­ni­me, anot Tai­ kos vė­lia­vos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kės Auk­sės Nar­vi­lie­nės, Ne­rin­ ga ne tik sie­kia, bet ir gy­ve­na šiuo prio­ri­te­tu.

Šian­dien ry­tą Klai­pė­do­je lau­kia­ ma krui­zi­nio lai­vo „Sea­bour Pri­ de“. Tai jau aš­tun­tas ke­lei­vi­nis lai­ne­ris uos­ta­mies­ty­je šį se­zo­ ną. Su Ba­ha­mų vė­lia­va plau­kio­ jan­tis krui­zi­nis lai­vas „Sea­bour Pri­de“ yra 133 m il­gio. Šią va­sa­ rą jis į Klai­pė­dą at­plauks 7 kar­ tus. Šie­met uos­ta­mies­tį ap­lan­ kys 46 krui­zi­niai lai­vai.

Va­kar va­ka­re iš be­maž pu­sant­ ros sa­vai­tės tru­ku­sios „Vil­ties mi­ si­jos 2012“ į Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­lą grį­žo bur­lai­vis „Bra­ban­ der“ bei juo plau­kę bro­liai pran­ ciš­ko­nai, uos­ta­mies­čio vers­ lo, val­džios at­sto­vai. Jie ap­lan­kė Bal­ti­jos re­gio­no mies­tus ir vie­ tas, ku­rio­se is­to­riš­kai bu­vo įsi­kū­ rę bro­liai pran­ciš­ko­nai.

Ke­ly­je į jū­rų per­kė­lą – dar­bų me­tas 1

Ant­ruo­ju eta­pu pla­nuo­ ja­ma re­konst­ruo­ti til­tą per Vil­hel­mo ka­na­lą. „Tre­čias eta­pas ap­rėps ke­lio ruo­ žo at­nau­ji­ni­mą nuo Klai­pė­dos ka­ na­lo iki ge­le­žin­ke­lio per­va­žos. Vi­ sa pro­jek­to ver­tė sie­kia 32,7 mln. li­tų. 80 pro­c. šių dar­bų fi­nan­suo­ja ES, li­ku­sius ski­ria Uos­to di­rek­ci­ja“, – ti­ki­no B.Ur­ma­nie­nė.

Pro­jek­to ėmė­si bend­ro­vė „Hid­ ros­ta­ty­ba“, vei­kian­ti pa­gal jung­ ti­nės veik­los su­tar­tį su par­tne­riais – įmo­nė­mis „Že­mai­ti­jos ke­liai“ ir „Lem­min­kai­nen Lie­tu­va“.

Dienos telegrafas Su­si­ti­ki­mas. Šian­dien 13 val. di­džio­jo­ je sa­vi­val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je or­ga­ ni­zuo­ja­mas Klai­pė­dos mies­to se­niū­ nai­čių su­si­ti­ki­mas su mies­to val­džios at­sto­vais. Su­si­ti­ki­me bus kal­ba­ma apie fa­sa­dų prie­žiū­rą, pa­raiš­kų tei­ki­mą vie­ tos bend­ruo­me­nių ta­ry­boms fi­nan­suo­ ti įvai­rias veik­las, dau­gia­bu­čių na­mų sa­ vi­nin­kų bend­ri­jų stei­gi­mo fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bes.

Kon­cer­tas. Ket­vir­ta­die­nį 18 val. Klai­ pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ro stu­di­ja „VO­CA­LIS“ kvie­čia į kon­cer­tą „Popk­la­si­ kos pa­va­sa­ris“. Kon­cer­te skam­bės gra­ žiau­sios vi­sų lai­kų pop ir rock dai­nos.

Kon­cer­to vie­ta: „Ne­sė Pra­mo­gų ban­ko“ Se­no­ji sa­lė (Tur­gaus g. 1).

Ener­ge­ti­ka. Lais­va­sis uni­ver­si­te­tas ir Pri­va­lo­mo re­fe­ren­du­mo ini­cia­ty­vi­nė gru­pė kvie­čia į su­si­ti­ki­mą su And­re­ju­ mi Oža­rovs­kiu – Ru­si­jos bran­duo­li­nės fi­zi­kos eks­per­tu, „Bel­lo­na“ tink­lo na­riu.

A.Oža­rovs­kis – vie­nas gar­siau­sių Ru­ si­jos bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos prie­ši­ nin­kų. Su­si­ti­ki­mas vyks penk­ta­die­nį 18 val. bu­vu­sio­je Vy­dū­no mo­kyk­lo­je (Dar­ žų g. 18).

Liud­vi­kas Dū­da:

Šie­met šiai gat­vei su­ tvar­ky­ti iš­lei­do­me 156 tūkst. li­tų. Su­re­mon­ta­ vo­me duo­bes, ta­čiau iš­ti­si­nė nau­ja as­fal­to dan­ga čia bus klo­ja­ma tik ki­tais me­tais.

„Šiuo me­tu vyks­ta pa­ren­gia­mie­ji dar­bai, re­mon­tuo­ja­mi lie­taus nuo­ te­kų tink­lai, de­mon­tuo­ja­mi se­ ni ap­švie­ti­mo tink­lai, įren­gi­nė­ja­ma že­mės san­ka­sa. Po tru­pu­tį bus de­ mon­tuo­ja­mas til­tas, sta­to­mi po­liai“, – dar­bus var­di­jo B.Ur­ma­nie­nė.

Mi­li­jo­nai: šie­met pra­dė­tas re­konst­ruo­ti siau­bą tu­ris­tams kė­lęs ke­lias iš Tarp­tau­ti­nės jūrų per­kė­los at­sieis

be­veik 33 mln. li­tų.

elekt­ros oro li­ni­jos ka­be­lio tie­si­mo dar­bai. Mes su bend­ro­ve „Litg­rid“ tu­ri­me at­ski­rą su­tar­tį sep­ty­niems mi­li­jo­nams li­tų. Įmo­nė jau pa­si­ rin­ko ran­go­vą“, – aiš­ki­no Uos­to di­rek­ci­jos at­sto­vė.

Dėl elekt­ros li­ni­jos tie­si­mo ša­lia Kai­rių gat­vės pla­nuo­ja­ma ke­lioms pa­roms iš­jung­ti elekt­ros tie­ki­mą vi­sai Ne­rin­gai. Dar­bus nu­ma­to­ma baig­ti iki spa­lio 1-osios. „Jie tu­rė­tų vyk­ti rug­sė­jį. Tai bus su­dė­tin­giau­sias dar­bų eta­pas, svar­bu, kad ran­go­vai dirb­tų iš­vien ir bū­tų pa­si­ruo­šę“, – tvir­ti­no B.Ur­ ma­nie­nė.

Ne­rin­gai iš­jungs elekt­rą

Kol kas ti­ki­ma­si, kad eis­mas re­ konst­ruo­ja­mo­je ke­lio da­ly­je ne­ bus už­da­ry­tas, ju­dė­ji­mas šia gat­ve vyks. „Su­dė­tin­ges­nis eta­pas bus, kai šia­me ke­ly­je pra­si­dės 110 kW

Bus ir dvi­ra­čių ta­kas

Kai­rių gat­vė­je pla­nuo­ja­ma įreng­ti 4 eis­mo juos­tas su 2 m plo­čio dvi­ra­ čių ta­ku ir 1,5 m plo­čio ša­li­gat­viais.

Prie­šin­gų kryp­čių eis­mo juos­tos

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

bus at­skir­tos ski­ria­mą­ja juos­ta su ža­lią­ja ve­ja.

Taip pat nu­ma­to­ma re­konst­ruo­ ti san­kry­žą su Per­kė­los gat­ve. Bus įreng­ta ir 20 m il­gio ge­le­žin­ke­lio per­va­ža.

Abie­jo­se gat­vės pu­sė­se nu­ma­ty­ ta įreng­ti au­to­bu­sų sto­te­les su pa­ vil­jo­nais.

Kai­rių gat­vės au­to­mo­bi­lių til­tas per Klai­pė­dos ka­na­lą bus iš­pla­tin­ tas nuo 2 eis­mo juos­tų iki 4 eis­ mo juos­tų, įren­giant 3,5 m plo­čio pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­ką ša­lia til­to.

Bend­ras til­to il­gis – 32,24 m, plo­ tis – 25,25 m. „Bus re­konst­ruo­ja­mas Kai­rių gat­vės va­ka­ri­nis ke­lias nuo Klai­pė­ dos ka­na­lo iki ge­le­žin­ke­lio per­va­ žos – 1666 met­rai“, – ti­ki­no B.Ur­ ma­nie­nė.

Ruo­žą su­lo­pė mies­tas

Nuo Tai­kos ir Jū­ri­nin­kų pro­spek­ tų san­kry­žos iki Kai­rių gat­vės be­ si­drie­kian­tis dau­giau nei ki­lo­met­ro il­gio gat­vės ruo­žas pri­klau­so mies­ to sa­vi­val­dy­bei.

Kol kas nu­spręs­ta tik pa­lo­py­ti čia bu­vu­sias ke­lio duo­bes. „Šie­met šiai gat­vei su­tvar­ky­ ti iš­lei­do­me 156 tūkst. li­tų. Su­ re­mon­ta­vo­me duo­bes, ta­čiau iš­ ti­si­nė nau­ja as­fal­to dan­ga čia bus klo­ja­ma tik ki­tais me­tais“, – tei­ gė sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­ kas Dū­da. Šiems dar­bams pri­reiks maž­daug mi­li­jo­no li­tų.

Ta­čiau mies­to val­džia šios gat­ vės re­mon­tui ti­ki­si gau­ti lė­šų iš Lie­tu­vos au­to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ ci­jos.

Pro­jek­tas. Pra­si­dė­jo Klai­pė­dos jau­ni­ mo or­ga­ni­za­ci­jų aso­cia­ci­jos „Apsk­ri­ta­ sis sta­las“ (KLAS) vyk­do­mas pro­jek­tas „Klai­pė­dos re­gio­no jau­ni­mo po­li­ti­kos stip­ri­ni­mas“. KLAS at­sto­vai su­si­ti­ko su 7 Klai­pė­dos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­bių jau­ni­ mo at­sto­vais, bu­vo pri­sta­ty­tos ir ap­tar­ tos pro­jek­to veik­los, vy­ko dis­ku­si­ja apie jau­ni­mo pro­ble­mas re­gio­no sa­vi­val­dy­ bė­se. Pro­jek­to da­ly­viai rink­sis kar­tą per mė­ne­sį.

Mir­tys. Va­kar Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Aud­ra Ka­či­nie­nė (g. 1935 m.), Ba­lys Vap­šys (g. 1946 m.), Ro­mas Skir­kus (g. 1960 m.), Gin­ta­ras Gi­nio­tis (g.

1966 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mas Gin­ta­ras Gi­nio­tis.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir ber­ niu­kas.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė apie 50 iš­kvie­ti­mų.

4

trečiadienis, birželio 6, 2012

miestas

Smogs že­mės mo­kes­tis „Ka­dan­gi Sei­mas pa­li­ 1 ko ga­lio­ti ga­na di­de­les „žirk­les“ – 0,01–4 pro­c. nuo že­

mės ver­tės, o ta­ri­fą nu­sta­ti­nės pa­ čios sa­vi­val­dy­bės, mes ma­no­me, kad įsta­ty­me ga­li bū­ti pa­lik­tos ko­ rup­ci­nės lan­dos. Taip ir neaiš­ku, kam ir už ką bus tai­ko­mos leng­va­ tos“, – pa­ste­bė­jo G.Na­gu­le­vi­čius.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­ čių sky­riaus ve­dė­ja Jo­lan­ta Up­tie­ nė ti­ki­no, kad įsta­ty­me nu­ma­ty­tas pe­rei­na­ma­sis lai­ko­tar­pis nuo 2013 iki 2016 m. „Pir­mai­siais me­tais ver­tė ga­lės pa­kil­ti tik 20 pro­c. Sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ta dar­bo gru­pė ir spren­džia, ko­kius ta­ri­fus ap­skai­čiuo­tu­me, kad fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims šis mo­kes­tis ne­pa­kil­tų. Mū­sų tiks­ las iš­lai­ky­ti to­kio pat dy­džio jį“, – ti­ki­no J.Up­tie­nė.

Aps­kai­čiuo­jant šį mo­kes­čio ta­ ri­fą, 2014 m. – ant­rai­siais me­ tais – teks mo­kes­čius mo­kė­ti nuo 40 pro­c. nu­sta­ty­tos že­mės ver­tės, o 2015 – nuo 60 pro­c., 2016 m. – nuo 80 pro­c. ver­tės. „Jei ne­bū­tų nuo­lai­dų ir leng­va­ tų, mo­kes­tis kil­tų žvė­riš­kai. Kol kas rea­lių skai­čių dar ne­tu­ri­me, bet spė­ju, kad so­di­nin­kams že­mės mo­kes­tis pa­kils 5–6 pro­c. Pen­si­ nin­kams bus tai­ko­mos leng­va­tos“, – ža­dė­jo J.Up­tie­nė.

6 arų skly­pų neap­mo­kes­tins

Klai­pė­do­je so­dų bend­ri­jo­se že­mės tu­ri tik 4 ju­ri­di­niai as­me­nys. Ta­ čiau net 1315 skly­pų pri­klau­so fi­ zi­niams as­me­nims. Vi­si že­mės sa­ vi­nin­kai į mies­to biu­dže­tą mo­kė­jo apie 60 li­tų že­mės mo­kes­tį. „Fi­zi­niai as­me­nys į mies­to biu­ dže­tą kas­met su­mo­ka apie 14 tūkst. li­tų. Jei mes tai­ky­tu­me apie 0,1 pro­c. nuo že­mės ver­tės, su­si­da­ ry­tų maždaug 19 tūkst. li­tų su­ma.

Bet tai tik siū­ly­mas, dar skai­čiuo­ si­me“, – tei­gė J.Up­tie­nė.

Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vė ti­ki­no, kad įsta­ty­me nu­ma­ty­ta, jog sa­vi­val­dy­ bės ga­li pa­čios nu­spręs­ti, koks že­ mės plo­tas ne­bus ap­mo­kes­ti­na­mas. „Mes nu­sta­tė­me 7 arų ri­bą. Ka­ dan­gi dau­giau­sia yra 6 arų, jie ir bus neap­mo­kes­ti­na­mi. Tas še­šių arų dy­ džio skly­pe­lis ga­li bū­ti įver­tin­tas ir mi­li­jo­nu li­tų, bet jis – neap­mo­kes­ tin­tas“, – tvir­ti­no J.Up­tie­nė.

Pi­ni­gi­nes teks krapš­ty­ti tiems, ku­rie tu­ri di­des­nius nei 7 arų skly­

Komentaras

pra­dė­ję jo­kių sta­ty­bų, jau bus ap­ mo­kes­ti­na­mi ga­na di­de­liais mo­ kes­čiais“, – pa­ste­bė­jo S.Va­go­nis.

Ju­lius Ve­sel­ka Ap­si­lei­dė­lių nė­ra kam gau­dy­ti

Kri­te­ri­jai: Lie­tu­vos že­mės sa­vi­nin­kų są­jun­gos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas

G.Na­gu­le­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, kad nau­ja­sis įsta­ty­mas ne tik ne­to­bu­las, bet ga­li pa­ska­tin­ti ko­rup­ci­ją sa­vi­val­dy­bė­se.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

pus. Leng­va­tų ga­li ti­kė­tis neį­ga­lie­ ji, pen­si­nin­kai ir be­dar­bių šei­mos. Že­mės ver­tė kri­to iki 6 kar­tų

Sa­vi­val­dy­bės skai­čia­vi­mais, Klai­ pė­do­je yra apie 4,2 tūkst. skly­pų, ku­riuo­se yra ma­žaaukš­čiai na­mai.

Ta­čiau įdo­mu, ko­dėl, pre­li­mi­na­ riais skai­čia­vi­mais, fi­zi­niams as­ me­nims že­mės ver­tė ki­tais me­tais ga­li kil­ti 3,5 kar­to, o ju­ri­di­niams as­me­nims – 2,9 kar­to? „Tiks­lios že­mės skly­pų ver­ tės paaiš­kės, kai bus at­lik­tas ma­ si­nis ver­ti­ni­mas. Įmo­nė „Re­gist­rų cent­ras“ tu­rės pa­teik­ti že­mės ver­ čių že­mė­la­pius. Ta­čiau mes ma­no­ me, kad mo­kes­čio ta­ri­fai tu­ri bū­ ti nu­sta­to­mi pa­gal že­mės pa­skir­tį – di­džiau­si tu­ri bū­ti pra­mo­ni­nės ir ko­mer­ci­nės pa­skir­ties skly­pams“, – pa­ste­bė­jo J.Up­tie­nė.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ros „Ober-Haus“ Ver­ti­ni­mo sky­riaus va­do­vas Sau­lius Va­go­nis ti­ki­no, kad že­mės ver­tė per pa­sta­ruo­sius

KLAIPĖDOS LICĖJUS

(buvusi „Universa Via“ mokykla) (Kretingos g. 44, tel.: 8 46 351 286, 8 616 33807, 8 671 04970) Pagilintas įvairių mokomųjų dalykų mokymas.

Individualios ir grupinės konsultacijos.

Nedidelės klasės (iki 18 mokinių).

Aukščiausios kvalifikacijos pedagogai.

Mokinių užimtumas ir įvairi popamokinė veikla iki 17.00 val.

Mokykloje vykdoma gabių vaikų ugdymo programa.

Skelbiamas mokinių priėmimas į I–VIII ir gimnazinės pakopos IX–XII klases. Į gimnazinės pakopos klases priimami mokiniai, turintys aukštus mokymosi pasiekimus bei gerai išlaikę patikrinamuosius matematikos, lietuvių k., anglų k. ir fizikos, chemijos testus.

Aukščiausius pasiekimus turintys mokiniai į gimnazinės pakopos klases priimami be mokesčio už mokslą.

me­tus nu­kri­to – did­mies­čiuo­se ir jų prie­mies­čiuo­se skly­pų ver­tė kri­ to du kar­tus. Kai kur že­mė pi­go tris, ke­tu­ris ar net še­šis kar­tus.

Pi­ni­gi­nes teks krapš­ty­ti tiems, ku­ rie tu­ri di­des­nius nei 7 arų skly­pus. Leng­ va­tų ga­li ti­kė­tis neį­ ga­lie­ji, pen­si­nin­kai ir be­dar­bių šei­mos.

„Mes šį įsta­ty­mą ver­ti­na­me tei­ gia­mai, nes pa­ga­liau paaiš­kės tik­ ro­ji že­mės ver­tė, ypač esan­čio­ se so­di­nin­kų bend­ri­jo­se. Bet rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad skly­pų rin­ka – ma­žai lik­vi­di. To­dėl už ne­ma­žus pi­ni­gus skly­pus įsi­gi­ję ir juo­se ne­

Šio įsta­ty­mo ren­gė­jai tvir­ti­na, kad nau­jo­ji že­mės mo­kes­čio tvar­ka bu­ vo rei­ka­lin­ga to­dėl, kad že­mė bū­ tų nau­do­ja­ma pa­gal pa­skir­tį, o di­ džiau­sia mo­kes­čių naš­ta tu­rė­tų už­gul­ti ap­leis­tų skly­pų sa­vi­nin­kus. „Ta­čiau tam nė­ra prie­mo­nių. Kas nu­sta­tys, kad vie­nas ar ki­tas pri­va­ tus skly­pas yra ap­leis­tas? Kas tu­ ri su­žiū­rė­ti? Įs­ta­ty­me ap­ra­šy­ta, kas yra ap­leis­ta že­mė. Ta­čiau kas tai tu­ri įver­tin­ti, nė­ra pa­sa­ky­ta. Ap­ leis­tus pa­sta­tus sa­vi­val­dy­bė re­gist­ ruo­ja, o kaip su že­me bus – neaiš­ ku“, – pa­ste­bė­jo J.Up­tie­nė.

Lie­tu­vos že­mės sa­vi­nin­kų są­ jun­gos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas G.Na­ gu­le­vi­čius pa­ste­bi, kad konk­re­tūs poįs­ta­ty­mi­niai ak­tai, reg­la­men­ tuo­jan­tys ap­leis­tos že­mės nu­sta­ ty­mo tvar­ką, nė­ra pa­reng­ti. „Nuo­sa­vy­bės tei­sių at­kū­ri­mo pro­ce­se yra nu­si­sto­vė­ju­si pra­kti­ ka sa­vi­val­dy­bė­se, ypač di­džiuo­ siuo­se mies­tuo­se, kai nuo­sa­vy­bės tei­sių grą­ži­ni­mui na­tū­ra for­muo­ ja­mi že­mės skly­pai. Jie for­muo­ja­ mi be nau­do­ji­mo bū­dų, nu­ro­dant tik jų pa­skir­tį – „Ki­ta“. Tad ko­ kiais kri­te­ri­jais, tvar­ka ar me­to­dais re­mian­tis bus nu­sta­to­mas „Ki­tos“ pa­skir­ties že­mės nau­do­ji­mas ar ne­nau­do­ji­mas? Ko­kia įga­lio­ta ins­ ti­tu­ci­ja nu­sta­tys „Ki­tos“ pa­skir­ties že­mės nau­do­ji­mo ar ne­nau­do­ji­mo fak­tą? Ko­kia tvar­ka bei ter­mi­nais apie tai bus in­for­muo­ja­mi „Ki­ tos“ pa­skir­ties ne­nau­do­ja­mos že­ mės mo­kes­čio mo­kė­to­jai?“ – klau­ sė G.Na­gu­le­vi­čius.

Jo pa­ste­bė­ji­mu, Klai­pė­do­je esan­ ti pri­va­ti že­mė yra vie­na bran­giau­ sių ša­ly­je. „Ta­čiau so­di­nin­kų bend­ri­jo­se gy­ve­nan­tie­ji tu­ri to­kios pat ver­tės tur­tą, kaip ir ki­to­se na­mų val­do­se.

Tik so­dų bend­ri­jų gy­ven­to­jų nie­kas ne­gi­na. Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bės net nein­for­muo­ja, ką ir kiek ap­mo­kes­ tins, juk di­džio­ji da­lis pi­ni­gų į biu­ dže­tą ne­šė­jų – fi­zi­niai as­me­nys, o jų in­te­re­sų sa­vi­val­dy­bė­se ma­žai pai­so­ma. O pra­mo­ni­nin­kams at­ sto­vau­ja ne­ma­žai aso­cia­ci­jų ir rū­ mų. To­dėl spė­ju, kad pri­va­čiam sa­ vi­nin­kui mo­kes­tis kils ženk­liai“, – pro­gno­za­vo G.Na­gu­lev­čius.

Sei­mo na­r ys

M

ū­sų ša­ly­je yra bė­da dėl po­li­ti­nio eli­to. Jei jis su­ sap­nuos, kad rei­kia ko­ vo­t i su us­ni­mis, vi­si ir ko­vo­si­me. Jei bus pa­sa­ky­ta, kad rei­ kia ko­vo­ti su dil­gė­lė­mis, vi­si me­sis į šią ko­vą. Nė­ra pas mus su­ba­lan­suo­ tos po­l i­t i­kos, kaip rei­kė­tų ko­vo­t i su ap­leis­to­mis že­mė­mis, to­dėl ir bu­vo nu­tar­ta pa­d i­d in­t i mo­kes­čius. O aš ma­nau, kad tu­r i bū­t i nau­d in­ga že­ mę dirb­ti. Jei ją bus nau­din­ga dirb­ti, ap­leis­tos že­mės ne­bus. O jei ne­nau­ din­ga, nei kas ją dirbs, nei mo­kes­čius mo­kės.

Prog­no­zuo­ja­ma skly­pų ver­tė Klai­pė­do­je Gy­ve­na­mų­jų te­ri­to­ri­jų že­mė – 4201 skly­pas. Jų ver­tė 2013 m. išaugs 3,46 kar­to.

Ko­mer­ci­nės pa­skir­ties – 219 skly­pai, ku­rių ver­tė išaugs 1,83 kar­to.

Mė­gė­jų so­dų že­mė – 1319 skly­pų, ku­ rių ver­tė išaugs 21,02 kar­to.

Pra­mo­nės ir san­dė­lia­vi­mo – 117 skly­ pų, ku­rių ver­tė išaugs 1,37 kar­to. Že­mės ūkio pa­skir­t ies že­mė – 822 skly­pai. Jų ver­tė išaugs 5,86 kar­to.

Mo­kes­čiai 2011 m. su­mo­kė­ta že­mės mo­kes­čio Klai­pė­dos ap­skri­ty­je su­mo­kė­ta že­ mės mo­kes­čio su­ma – 5,343 mln. Lt. Iš vi­so ša­ly­je – 52,5 mln. Lt. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je su­mo­kė­ta že­ mės mo­kes­čio su­ma už že­mės ūkio pa­skir­ties že­mę – 2,15 mln. Lt. Iš vi­so ša­ly­je su­mo­kė­ta 28,5 mln. li­tų.

Rū­sys – su spal­vin­ga is­to­ri­ja As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Py­li­mas su laip­tais ir už­mū­ry­tais lan­gais, pri­me­nan­tis rū­sį, tu­ri se­ną ir spal­vin­gą praei­tį. Jis me­na Na­po­ leo­no lai­kus, kai Klai­pė­da ruo­šė­si gin­tis nuo pran­cū­zų ar­mi­jos ant­ plū­džio.

Ly­giai prieš 200 me­tų Klai­pė­ dos priei­go­se bu­vo su­pil­ti 8 tri­ kam­piai py­li­mai, o ant jų sto­vė­jo po tris ar­ti­le­ri­jos pa­būk­lus. Taip Klai­pė­da ruo­šė­si pa­si­tik­ti Na­ po­leo­no ka­riau­ną. Ta­čiau gar­ su­sis kar­ve­dys uos­ta­mies­čio taip ir ne­pa­sie­kė, Til­žė­je su­si­ti­kęs su

Prū­si­jos ka­ra­lie­ne Lui­ze, Klai­pė­ dą ap­len­kė.

Iš aš­tuo­nių to me­to gy­ny­bi­nių įren­gi­nių Klai­pė­do­je šian­dien li­ko vos du: vie­nas – se­nų­jų mies­to ka­ pi­nių, da­bar­ti­nio Skulp­tū­rų par­ko priei­go­se, ki­to lie­ka­nos – Kon­cer­ tų sa­lės pa­sta­to kie­me­ly­je. „Šis ob­jek­tas svar­bus ir šian­ dien. Tai ro­do, ko­kio dy­džio bu­vo tuo­me­tis mies­tas ir tar­ si paaiš­ki­na, ko­dėl šio­je vie­to­ je at­si­ra­do ka­pi­nės“, – pa­sa­ko­ jo is­to­ri­kas klai­pė­die­tis Dai­nius Eler­tas.

XIX a. pa­bai­go­je Skulp­tū­rų par­ ke esan­tis py­li­mas bu­vo pri­tai­ky­tas rek­rea­ci­jai – jis pa­kliu­vo į pri­va­tų

skly­pą, ten bu­vo įreng­ta ki­niš­ko sti­liaus lau­ko ka­vi­nu­kė-vy­ni­nė su ries­tais sto­go kraš­tais, tei­gia is­to­ ri­kai. Tai liu­di­ja iki šiol li­kę laip­tu­ kai ir rū­sys. „Šis rū­sys – konk­re­tus na­po­ leon­me­čio pa­li­ki­mas Klai­pė­do­ je. Jis tu­ri sa­vo is­to­ri­ją ir ver­tę, bet ne­la­bai kam tai rū­pi. Jį rei­ kė­tų kaž­kaip pa­žy­mė­ti, nes iš to lai­ko­tar­pio to­kių ob­jek­tų dau­ giau mes ne­tu­ri­me“, – tvir­ti­no D.Eler­tas.

In­for­ma­ci­ją apie šio rū­sio ver­tę esą tu­ri vi­sos at­sa­kin­gos tar­ny­bos, ta­čiau, pa­sak is­to­ri­ko, jo­kių žings­ nių ne­da­ro, kad įam­žin­tų 200 me­ tų se­nu­mo pa­li­ki­mą.

5

trečiADIENIS, birželio 6, 2012

miestas

En­dok­ri­no­lo­gų jė­ga – ko­man­do­je Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nės li­go­ni­nės En­ dok­ri­no­lo­gi­jos sky­ rius yra vie­nas iš ke­tu­rių Lie­tu­vo­je vei­kian­čių to­kio po­ bū­džio cent­rų – čia su­plau­kia pa­cien­tai iš vi­so Že­mai­ti­jos re­ gio­no.

riu­je su­lau­kia­ma pa­čių įvai­riau­sių pa­cien­tų.

Pa­cien­tai kon­sul­tuo­ja­mi dėl skyd­ liau­kės pa­to­lo­gi­jų, an­tinks­čių li­gų, rep­ro­duk­ci­nių su­tri­ki­mų, nu­tu­ki­ mo. Tu­rin­tiems ant­svo­rį pa­cien­ tams, pa­si­ta­rus su chi­rur­gais, siū­lo­ ma skran­džio ma­ži­ni­mo ope­ra­ci­ja.

Pa­sak A.Pan­go­nio, en­dok­ri­no­ lo­gi­nės li­gos ti­ria­mos sis­te­miš­kai, tad ti­riant pa­cien­tus dir­ba­ma kar­ tu su neu­ro­chi­rur­gais, neu­ro­lo­gais, kar­dio­lo­gais ir an­gio­chi­rur­gais.

Dau­gė­ja skyd­liau­kės li­gų

Lai­ma Lau­kai­ty­tė Bū­ti­nas ko­man­di­nis gy­dy­mas

Pa­sak Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­ go­ni­nės En­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jo An­ta­no Na­vic­ko, šiuo me­ tu li­go­ni­nė­je dir­ba stip­ri spe­cia­ lis­tų ko­man­da, ko gal­būt trūk­da­ vo anks­čiau.

Išau­gu­sias diag­nos­ti­kos ir gy­dy­ mo ga­li­my­bes pa­ju­to ir pa­cien­tai – jie vis re­čiau krei­pia­si į di­des­nių gy­dy­mo įstai­gų spe­cia­lis­tus Vil­niu­ je ar Kau­ne. „En­dok­ri­no­lo­gi­ja – to­ kia sri­tis, kur bū­ti­nas ko­man­di­nis gy­dy­mas, tad neį­ma­no­ma iš­si­vers­ ti be ki­tų sri­čių spe­cia­lis­tų“, – aiš­ ki­no ve­dė­jas. Kaip pa­sa­ko­jo A.Na­ vic­kas, pri­rei­kus chi­rur­gai ope­ruo­ja ka­są, skyd­liau­kę, an­tinks­čius. Kar­ tu su neu­ro­lo­gais, of­tal­mo­lo­gais ir ne­fro­lo­gais gy­do­mos cuk­ri­nio dia­ be­to komp­li­ka­ci­jos.

Akių li­gų spe­cia­lis­tai dir­ba su mo­ der­nia apa­ra­tū­ra, tad kai pa­cien­tui ky­la bė­dų dėl re­gė­ji­mo at­lie­ka­mos ope­ra­ci­jos la­ze­riu. Cuk­ri­nis dia­be­ tas taip pat ga­li pa­žeis­ti ir krau­ja­gys­ les, tad pra­šo­ma an­gio­chi­rur­gų įsi­ ki­ši­mo. „Kol li­go­ni­nė­je ne­tu­rė­jo­me kai ku­rių sky­rių ar­ba spe­cia­lis­tams trū­ko pa­tir­ties, su­si­dur­da­vo­me su pro­ble­ma – gy­dy­mas už­truk­da­vo“, – pri­si­mi­nė gy­dy­to­jas.

Ypa­tu­mai: kaip paaiš­ki­no A.Na­vic­kas, en­dok­ri­no­lo­gi­jo­

je neį­ma­no­ma iš­si­vers­ti be ki­tų spe­cia­lis­tų pa­gal­bos.

Išs­kir­ti­niai sa­vo ga­li­my­bė­mis

En­dok­ri­no­lo­gai daž­nai su­si­du­ria ir su skyd­liau­kės li­go­mis. Pui­kios diag­nos­ti­nės ga­li­my­bės šiuos su­ tri­ki­mus lei­džia nu­sta­ty­ti efek­ty­ viai ir ga­na anks­ti. Šias ga­li­my­bes pra­plė­tė ir Bran­duo­li­nės diag­nos­ti­ kos sky­riu­je įreng­ta ga­ma ka­me­ra.

Pa­sak ve­dė­jo, jei anks­čiau trūk­ da­vo „pa­sku­ti­nio­jo taš­ko“ pa­ras­ky­ di­nės liau­kos diag­nos­ti­kai, da­bar ši pro­ble­ma iš­spręs­ta. Pat­vir­ti­nan­tis ty­ri­mas apie šios liau­kos eg­zis­ta­ vi­mą da­lį pa­cien­tų iš­lais­vi­na nuo dau­gu­mos svei­ka­tos pro­ble­mų.

A.Na­vic­kas pa­sa­ko­jo, kad išau­ gu­sios gy­dy­mo ga­li­my­bės pa­dė­jo ir ke­liems re­ta pa­to­lo­gi­ja ser­gan­tiems pa­cien­tams. Jiems bu­vo pa­ša­lin­tos in­su­li­no­mos – aug­liai, su­ke­lian­tys pa­na­šius į epi­lep­si­jos prie­puo­lius.

Chi­r ur­gai en­d ok­r i­n o­l o­gams gelbs­ti ope­ruo­jant pa­ras­ky­di­nes liau­kas, skyd­liau­kės maz­gus ir vė­ žius. Pas­ta­rų­jų per me­tus išo­pe­ruo­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Diag­nos­ti­ka: pa­sak A.Pan­go­nio, li­go­ni­nė­je ga­li­

ma pa­da­ry­ti vi­sus ty­ri­mus.

ja­ma apie 40. Ve­dė­jas pa­si­džiau­gė, kad vis re­čiau su­si­du­ria­ma su už­ leis­tais skyd­liau­kės vė­žio at­ve­jais. „Sa­vo ga­li­my­bė­mis esa­me iš­ skir­ti­niai Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ne – tai pa­ts di­džiau­sias dau­giap­ro­fi­ li­nės li­go­ni­nės pri­va­lu­mas“, – tei­ gė A.Na­vic­kas.

Ge­ra sa­vi­jau­ta ap­gau­na

Per me­tus En­dok­ri­no­lo­gi­jos sky­ riu­je gy­do­ma apie 1300 li­go­nių.

Di­džią­ją jų da­lį su­da­ro ser­gan­tie­ji cuk­ri­niu dia­be­tu. Pa­sak A.Na­vic­ ko, į sky­rių pa­kliū­va sun­kūs li­go­ niai ar­ba ne­se­niai šia li­ga su­si­rgę pa­cien­tai, ku­riems sun­ku su­val­dy­ti li­gą gy­dan­tis am­bu­la­to­riš­kai.

Gy­dy­mo li­go­ni­nė­je ga­li pri­reik­ ti ir dėl komp­li­ka­ci­jų, taip pat tuo­ met, kai bū­ti­nas ke­lių spe­cia­lis­tų gy­dy­mas ar­ba kai cuk­ri­nį dia­be­tą ap­sun­ki­na ki­tos li­gos.

Klai­pė­do­je cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ ga apie 2 tūkst. gy­ven­to­jų. Iš jų apie

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10 pro­c. nu­sta­ty­tas I ti­po dia­be­tas.

Dau­giau nei pu­sė jų nau­do­ja in­su­ li­ną. Kaip sa­kė gy­dy­to­jas, pa­čiam žmo­gui kar­tais sun­ku pa­si­rink­ti tin­ka­mą in­su­li­no do­zę. Ne­tin­ka­mai pa­rink­tos in­su­li­no do­zės pa­grei­ti­na komp­li­ka­ci­jų iš­si­vys­ty­mą.

Pa­sak ve­dė­jo, cuk­ri­nis dia­be­tas pa­vo­jin­gas tuo, kad ser­gan­tis žmo­ gus pa­kan­ka­mai ge­rai jau­čia­si, kol ne­ky­la komp­li­ka­ci­jų.

Krei­pia­si įvai­rūs pa­cien­tai

Ne­ma­žai da­liai en­dok­ri­no­lo­gi­ nių pa­cien­tų pa­kan­ka kon­sul­ta­ci­jų Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Am­bu­la­to­ri­nia­me-kon­sul­ta­ci­nia­ me sky­riu­je. Čia dir­ba še­ši spe­cia­ lis­tai.

Di­džio­ji da­lis gy­dy­to­jų en­dok­ri­ no­lo­gų dir­ba ir po­lik­li­ni­ko­je, ir sta­ cio­na­re.

Kaip pa­ste­bi gy­dy­to­jas en­dok­ri­ no­lo­gas Arū­nas Pan­go­nis, Am­bu­ la­to­ri­nia­me-kon­sul­ta­ci­nia­me sky­

Ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu dau­gu­ma pro­ce­dū­rų, ku­rios įpras­tai priei­na­mos sta­cio­na­re, at­lie­ka­mos am­bu­la­to­riš­kai. Su­sid­rau­gau­ti su šia li­ga pa­de­da slau­gy­to­ja, dir­ban­ti „Dia­be­ti­nės pė­dos“ ka­bi­ne­te.

Pa­sak A.Pan­go­nio, spe­cia­lis­ tams ne­ri­mą ke­lia ne tik plin­tan­ tis lyg epi­de­mi­ja cuk­ri­nis dia­be­tas, bet ir daž­nė­jan­čios skyd­liau­kės li­ gos. Re­tas lie­tu­vis ga­li pa­si­džiaug­ ti tu­rin­tis svei­ką skyd­liau­kę – 3 iš 4 su­si­du­ria su šios sri­ties pro­ble­ mo­mis.

Gy­dy­to­jo tei­gi­mu, šio­je si­tua­ci­jo­ je gelbs­ti ge­rė­jan­ti diag­nos­ti­ka. Da­ bar dėl skyd­liau­kės pa­to­lo­gi­jų at­ lie­ka­ma pa­čių įvai­riau­sių ty­ri­mų, pa­de­dan­čių pa­tiks­lin­ti diag­no­zę.

Svar­bus ty­ri­mų tiks­lu­mas

A.Pan­go­nis pri­si­mi­nė, kaip po stu­ di­jų Kau­no me­di­ci­nos uni­ver­si­te­ te, at­va­žia­vęs į uos­ta­mies­tį svars­tė, ko­kios bus li­go­ni­nės diag­nos­ti­nės ga­li­my­bės. „Nep­rit­rū­ko nė vie­no ty­ri­mo. Šio­je li­go­ni­nė­je ga­li­ma pa­ da­ry­ti vis­ką, ko rei­kia“, – pa­ste­bė­ jo en­dok­ri­no­lo­gas.

At­lie­ka­mų ty­ri­mų spekt­ras la­bai pla­tus – nuo pa­čių pa­pras­čiau­sių iki su­dė­tin­giau­sių. Kai ku­rie jų neat­lie­ ka­mi net ir Kau­no kli­ni­ko­se.

A.Pan­go­nis at­krei­pė dė­me­sį, kad hor­mo­ni­niams ty­ri­mams ypač svar­bus tiks­lu­mas, nes nuo ši­to pri­klau­so diag­no­zė ir vais­tų do­zė.

Pa­sak jo, li­go­ni­nė­je at­lie­ka­mais la­ bo­ra­to­ri­jos ty­ri­mais jis ga­li vi­siš­kai pa­si­kliau­ti.

Dia­be­tas poil­sio die­nų ne­pri­pa­žįs­ta Lai­ma Lau­kai­ty­tė Iš­mo­ky­ti su­si­gy­ven­ti su li­ga, tin­ka­ mai mai­tin­tis ir sa­ve pri­žiū­rė­ti, ne­ skaus­min­gai pa­si­tik­rin­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­je ir dar dau­gy­bė dar­ bų ten­ka slau­gy­to­jai, be­si­rū­pi­nan­ čiai cuk­ri­niu dia­be­tu ser­gan­čiais žmo­nė­mis.

Ats­to­ja psi­cho­lo­gą

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės Am­bu­la­to­ri­nia­me-kon­sul­ta­ci­ nia­me sky­riu­je vei­kian­čia­me „Dia­ be­ti­nės pė­dos“ ka­bi­ne­te dir­ban­čiai slau­gy­to­jai dia­be­to­lo­gei Dia­nai Li­ saus­kie­nei pa­cien­tams ten­ka pa­sa­ ko­ti ne tik apie tai, kaip su­si­drau­ gau­ti su cuk­ri­niu dia­be­tu.

Kai ku­riems žmo­nėms ši diag­ no­zė nu­skam­ba kaip nuo­spren­dis.

Tad slau­gy­to­ja tam­pa tuo žmo­gu­ mi, ku­ris pa­de­da su­si­tai­ky­ti su li­ga, pa­mo­ko, kaip sa­ve pri­žiū­rė­ti. „Ser­gant cuk­ri­niu dia­be­tu nė­ ra poil­sio die­nų, nė­ra „pa­var­gau ar

ne­no­riu“. Bū­ti­na sa­ve pri­žiū­rė­ti, kad iš­veng­tu­mė­te komp­li­ka­ci­jų“, – taip sa­vo ka­bi­ne­to lan­ky­to­jams aiš­ki­na me­di­kė.

Slau­gy­to­ja taip pat mo­ko, kaip rei­ kia pa­si­tik­rin­ti cuk­raus kie­kį krau­jy­ je, kad ši pro­ce­dū­ra ne­tap­tų skaus­ min­ga ir at­gra­si. „Kai krau­ją ten­ka tik­rin­tis ke­tu­ris kar­tus per die­ną, pirš­tų pa­gal­vė­lės tam­pa skaus­min­ gos, tad vė­liau žmo­nės tie­siog ven­ gia šios pro­ce­dū­ros“, – sa­kė ji.

D.Li­saus­kie­nė paaiš­ki­na, kur rei­ kė­tų dur­ti, kad ne­skau­dė­tų. Kai ku­rie pa­cien­tai ne­mo­ka nau­do­tis gliu­ko­ zės ma­tuok­liais. Jiems vėl pra­ver­čia spe­cia­lis­tės kon­sul­ta­ci­jos.

Išsk­lai­do mi­tus

D.Li­saus­kie­nė taip pat pa­de­da iš­ sklai­dy­ti tam tik­rus mi­tus. Pa­vyz­ džiui, kad cuk­ri­niu dia­be­tu ser­ga tik stam­būs žmo­nės, kad šią li­gą ga­li­ ma iš­si­gy­dy­ti at­si­sa­kius cuk­raus, uo­gie­nės ar me­daus. Mat kar­tais cuk­ri­nis dia­be­tas pri­ly­gi­na­mas vos

ne per­ša­li­mui, ku­rį iš­gy­do la­šiu­ kai ar ar­ba­tos. „Kiek­vie­nam ten­ka kant­riai aiš­kin­ti, kad ši li­ga ne­pa­ gy­do­ma ir bū­ti­na su ja su­si­drau­ gau­ti“, – sa­kė me­di­kė.

Kai ku­riems žmo­ nėms ši diag­no­ zė nu­skam­ba kaip nuo­spren­dis.

Pa­sak D.Li­saus­kie­nės, pa­cien­tai čia daž­niau už­su­ka per­riš­ti žaiz­ dų, o štai kon­sul­ta­ci­jų dėl mi­ty­bos ven­gia. Nors ji tu­ri di­džiu­lę įta­ką ga­li­moms li­gos komp­li­ka­ci­joms.

Slau­gy­to­ja pa­ste­bi, kad il­giau ser­gan­tie­ji iš vi­so ven­gia kon­sul­ ta­ci­jų. Jie įsi­ti­ki­nę, kad ir taip pui­ kai vis­ką ži­no. Ta­čiau pa­kal­bė­jus paaiš­kė­ja, kad šiems pa­cien­tams ne vi­sa­da pa­kan­ka ži­nių.

Ti­ria pė­dų jaut­ru­mą

„Dia­be­ti­nės pė­dos“ ka­bi­ne­te spe­ cia­liu apa­ra­tu ga­li­ma pa­si­tik­rin­ ti ko­jų jaut­ru­mą. Jį tu­ri vos ke­lios gy­dy­mo įstai­gos. To­kia pa­tik­ra pa­ de­da iš­siaiš­kin­ti, ku­rios vie­tos jau yra pa­žeis­tos li­gos.

Ki­tą mė­ne­sį, li­go­ni­nei įsi­gi­ jus pa­pil­do­mų inst­ru­men­tų, pa­ slau­gos, tei­kia­mos ser­gan­tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu, dar la­biau pra­ si­plės.

D.Li­saus­kie­nė pri­mi­nė, kad nuo praė­ju­sių me­tų lie­pos kon­sul­ta­ci­ joms „Dia­be­ti­nės pė­dos“ ka­bi­ne­te bū­ti­nas gy­dy­to­jo siun­ti­mas.

Jį tu­rint per me­tus pri­klau­so pen­kios va­lan­dos ne­mo­ka­mų kon­ sul­ta­ci­jų apie mi­ty­bą, ko­jų prie­žiū­ rą, sa­vi­kont­ro­lę.

Kiek­vie­ną tre­čia­die­nį li­go­ni­ nės sa­lė­je D.Li­saus­kie­nė ser­gan­ tie­siems cuk­ri­niu dia­be­tu šia te­ma skai­to pa­skai­tas.

Ser­gan­čia­jam cuk­ri­niu dia­be­tu per­riš­ti žaiz­das ga­li­ma 24 kar­tus.

Ga­li­my­bės: spe­cia­lia diag­nos­ti­ne

apa­ra­tū­ra D.Li­saus­kie­nė nu­sta­to, kiek li­ga yra pa­žei­du­si ko­jas.

6

trečiadienis, birželio 6, 2012

nuomonės

Prieš emig­ra­ci­ją – lanks­ti­nu­kais

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

K

Egip­to (ne)re­vo­liu­ci­ja?

Valentinas Beržiūnas

N

uo Egip­t ą su­pur­č iu­ sios va­d i­n a­mo­s ios pa­va­s a­r io re­vo­l iu­ci­ jos praė­jo jau ne­ma­ žai lai­ko – dau­g iau kaip me­tai. Ži­ no­ma, jei re­vo­l iu­ci­ja ga­l i­ma pa­ va­d in­t i Hos­n i Mu­ba­ra­ko nu­ver­ ti­mą.

Tik­ro­ji re­vo­l iu­ci­ja Egip­te, ma­t yt, bus ta­da, kai įvyks sis­te­mi­nis lū­ žis. Iš ša­lies at­ro­do, jog šiuo ke­liu žen­g ia­ma. Ta­čiau ar bus žen­g ia­ ma iki ga­lo?

Tiks­liau, kaip to­li bus leis­ta ženg­ ti? Šis klau­si­mas – su­dė­tin­gas.

Egip­tas įdo­mus tuo, kad čia val­ dan­t is eli­tas – ka­r iuo­me­nės va­ do­v y­b ė. Ar­m i­ja ša­l ies po­l i­t i­n ia­

Jei Mu­sul­mo­nų bro­ li­ja įgis svar­biau­sius sver­tus ša­ly­je, ga­li­ mas ir nau­jas ne­ra­ mu­mų lai­ko­tar­pis, ka­ ri­niam eli­tui ban­dant iš­sau­go­ti do­mi­nuo­ jan­čią pa­dė­tį. me gy­ve­n i­me do­m i­nuo­ja nuo pat 1952 m. re­vo­l iu­ci­jos, po ku­ rios 1953-iai­siais bu­vo įkur­ta va­ di­na­mo­ji Egip­to Res­pub­li­ka.

Egip­to va­do­vai Mu­ham­ma­das Na­gui­bas, Ga­ma­las Ab­de­las Nas­ se­ras, An­wa­ras Sa­da­tas ir H.Mu­ ba­ra­kas – ar­mi­jos ge­ne­ro­lai.

Tie­sa, va­di­na­mie­ji pa­va­sa­rio pro­ tes­tai pri­ver­tė ka­r iuo­me­nę keis­ ti tak­t i­ką. Sie­k iant nu­ra­m in­t i vi­ suo­me­nę, iš pra­d žių rei­kė­jo sim­ bo­l iš­kai pa­keis­t i tai, kas įpras­ mi­no re­ž i­mą. Pir­mas žings­n is – H.Mu­ba­ra­kas nu­vers­tas nuo val­ džios. Ant­ras – baus­mė H.Mu­ba­ ra­k ui. Tre­čias – pa­ža­dė­tos re­for­ mos, pir­miau­sia – po­li­ti­nės.

Iš es­mės vi­suo­me­nę nu­ra­m in­t i pa­vy­ko. Bent jau iš­leis­ti ga­rą, su­ si­kau­pu­sį per bru­ta­lų su­si­do­ro­ji­ mą su pro­tes­tuo­to­jais.

Kar­t u „re­for­mo­m is“ ban­dy­ta įti­ kin­ti ar­ti­mus Va­ka­r ų par­tne­rius, o ypač JAV, kad Egip­te ne­bus ban­do­ma „re­vo­l iu­ci­jos“ rau­t i su šak­ni­mis. Tai­g i, už­bėg­ta už akių Li­bi­jos ir Si­r i­jos sce­na­ri­jams.

Ki­ta ver­tus, Egip­to pa­dė­tis kiek ki­ to­kia. Kai­ras – vie­nas ar­ti­miau­sių ame­ri­k ie­čių są­jun­g i­nin­k ų re­g io­ ne, o dar svar­biau, kad jau ga­na il­ gai Egip­tas ge­rai su­gy­ve­no su kai­ my­nu Iz­rae­liu. Ži­no­ma, ne už dy­ ką. Tai­g i, iš­lai­ky­ti sta­tus quo – pa­ ran­ku abiem pu­sėms.

Vis­kas bū­t ų ge­rai, jei ne fak­tas, kad Egip­te pa­ma­žu bręs­ta kur kas reikš­m in­ges­n i po­k y­čiai, nei ga­l i leis­ti ka­ri­nė ša­lies va­do­vy­bė.

Ka­r iuo­me­nės va­do­vai su­vo­k ia, kad per­ne­lyg dras­t iš­kas varž­t ų at­lei­di­mas ga­li nu­ves­ti į val­d žios olim­pą, pa­v yz­d žiui, re­l i­g i­n io ra­ di­ka­lu­mo ne­s i­b o­d in­č ią Mu­sul­ mo­nų bro­li­ją.

Kad ši or­ga­n i­za­ci­ja stip­rė­t ų, ne­ no­ri ir išo­rės jė­gos, vi­sų pir­ma Iz­ rae­lis. Gal­būt Egip­to po­li­ti­ka ir ne­ taps prie­šiš­ka žy­dų vals­ty­bei, ta­ čiau var­g u ar Egip­tas bus su­kal­ ba­mes­nis.

Ka­r iuo­me­nės va­do­vams išo­rės vei­kė­jų pa­ra­ma svar­bi, ta­čiau eli­ tas neiš­ven­g ia­mai pri­k lau­so­mas ir nuo vi­suo­me­nės. So­cia­l i­nė ir eko­no­mi­nė pa­dė­tis ne­ge­rė­ja, tad tik lai­ko klau­si­mas, ka­da vi­suo­ me­nė su­si­voks, jog ne as­me­niš­kai H.Mu­ba­ra­kas, o ap­skri­tai sis­te­ma – dau­ge­lio pro­ble­mų prie­žas­tis.

Tai­gi, ar­tė­jan­tys pre­zi­den­to rin­ki­ mai, ku­riuo­se var­ž y­sis re­ž i­mo ir Mu­sul­mo­nų bro­l i­jos kan­d i­da­tai Ah­me­das Sha­fi ­kas bei Mo­ha­me­ das Mor­si, – lak­mu­so po­pie­rė­lis.

Rin­k i­mų re­z ul­ta­tai taps ženk­lu, ar Egip­te jau ga­l i­ma kal­bė­t i apie sis­te­mi­nius po­ky­čius, bent jau jų pra­d žią. Ir ar re­vo­l iu­ci­ja ne­ta­po tik kos­me­ti­nė.

Iš ki­tos pu­sės, rin­k i­mai pa­ro­dys, koks bus da­bar žai­d žia­mo žai­di­ mo re­z ul­ta­tas, kaip į re­z ul­ta­t us rea­g uos eli­tas ir jam opo­nuo­jan­ tie­ji. Jei Mu­sul­mo­nų bro­l i­ja įgis svar­biau­sius sver­tus ša­ly­je, ga­l i­ mas ir nau­jas ne­ra­mu­mų lai­ko­ tar­pis, ka­ri­niam eli­tui ban­dant iš­ sau­go­ti do­mi­nuo­jan­čią pa­dė­t į.

Ki­ta ver­t us, jei ka­r i­n is eli­tas su­ ge­bės iš­lai­k y­t i po­z i­ci­jas, klau­si­ mas, kaip į tai rea­g uos vi­suo­me­ nė? Šiuo at­ve­ju, ma­tyt, vis­kas pri­ klau­sys nuo to, kaip da­bar­t i­n is eli­tas su­ge­bės spręs­t i vi­suo­me­ nę sle­g ian­čias so­cia­l i­nes ir eko­ no­mi­nes pro­ble­mas. Gal­būt ga­li­ mas ir kumš­čio sce­na­ri­jus.

Vis dėl­to bent jau iki pre­z i­den­to rin­k i­mų spė­l io­t i, kas vyks, – su­ dė­tin­ga.

Tie­są sa­kant, kaip vys­ty­sis si­tua­ ci­ja ne­sta­bi­lio­se po­re­vo­liu­ci­nė­se vals­ty­bė­se, ypač ara­bų, pro­g no­ zuo­ti vi­sa­da la­bai sun­ku.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Jei jau vargs­ta­me, tu­ rė­tu­me vi­si varg­ti vie­no­dai, pra­de­dant prem­je­ru ir bai­giant gat­vių va­ly­to­ja. Ta­da gal­būt mū­sų vai­kai pa­ti­kė­tų vals­ty­bės atei­ti­mi.

Iki šiol to­kį pro­ce­są ir ste­bė­jo­me – ne­si­bai­gian­čias kal­bas iš aukš­ tų tri­bū­nų, sto­rų vei­dų po­strin­ga­ vi­mus per te­le­vi­zi­jos ek­ra­ną. Bet tai, kaip bu­vo kal­bo­mis, taip ir li­ko. Val­ džia ne­pa­ju­di­no nė pirš­to, kad bent jau­ni žmo­nės nee­mig­ruo­tų. Jie ren­ gė tik kon­fe­ren­ci­jas, su­si­ti­ki­mus, lei­ do lanks­ti­nu­kus ir ki­taip taš­kė vals­ ty­bės pi­ni­gus, ta­čiau tik­ros nau­dos vi­suo­me­nei iš to ne­bu­vo. Gal­būt tik kai ku­rie pri­va­tūs as­me­nys ar­ba vie­

karštas telefonas

šo­sios įstai­gos, ku­rių da­bar pri­ vi­so lyg be­da­lių šu­nų, už­dir­bo duo­nai ir svies­tui.

Rei­ka­lai vals­ty­bė­je šiuo po­žiū­ riu – tik­rai pra­sti. Dėl to kal­ti tie, ku­rie bu­vo val­džio­je ir vi­są tą lai­ ką abe­jin­gai nie­ko ne­da­rė.

O gal da­rė, bet mes nie­ko apie tai ne­ži­no­me? Ta­da gal tie po­nai ga­li iš­ var­dy­ti konk­re­čius sa­vo dar­bus, ne lanks­ti­nu­kų da­li­ji­mą. Gal jie su­si­ra­ do no­rin­čią emig­ruo­ti šei­mą ir jai ką nors pa­siū­lė, kad ji taip ne­pa­da­ry­tų?

Pa­siū­lė, pa­vyz­džiui, nuo­mo­ti pi­ges­nį vals­ty­bei pri­klau­san­tį bu­tą ar dau­giau nei „mi­ni­mu­mu“ ap­mo­ka­mą dar­bą? Žo­džiu, ką nors konk­re­čiai.

Ne­bu­vo taip. Val­džia tik abe­jin­ gai ste­bi, kaip žmo­nės iš­si­va­ži­nė­ ja ir kai ku­rie dar drįs­ta aiš­kin­ti, kad tai yra nie­ko bai­saus, net ge­ rai, kad ES at­vė­rė to­kias ga­li­my­ bes pa­ma­ty­ti pa­sau­lį.

O man bai­su vie­nai, nes li­kau vie­na bū­tent dėl to, kad vals­ty­bė abe­jin­ga sa­vo pi­lie­čių li­ki­mui. Kas pa­si­ rū­pins ma­ni­mi, jei kas nors nu­tiks, juk vai­kų iš už­sie­nio grei­tai ne­pri­si­šauk­si?

Be to, jie ten dar­bus tu­ri, pas ser­gan­čią mo­ti­ną įsė­dę į tak­si neat­va­žiuos.

Ką man kal­tin­ti dėl to­kios si­tua­ ci­jos? Pa­čią sa­ve, kad ne­pri­kal­bi­nau sa­vo vai­kų lik­ti čia ir „uba­gau­ti“ dir­ bant už 800 li­tų po­pie­riu­je?

Ki­ta ver­tus, kaip man tiems pa­ tiems ma­no vai­kams paaiš­kin­ti, ko­ dėl val­džio­je esan­tie­ji gau­na po 10 tūkst. per mė­ne­sį ir dar sau ski­ria prie­dus, nors vals­ty­bę va­ro į be­dug­ nę? Juk su to­kia ne­tei­sy­be nie­kas nie­ ka­da ne­su­si­tai­kys.

Par­ke vai­kai – kaip par­še­liai

397 728

telefonas@kl.lt

Laiš­kas ne­pa­sie­kė ad­re­sa­to

Ma­ne vis ste­bi­na pa­što dar­buo­to­ja. Į kaž­ku­rio na­mo gy­ven­to­jo dė­žu­tę ji įme­tė vi­sai ki­ta­me na­me gy­ve­nan­čiam žmo­gui skir­tą ko­res­pon­den­ci­ją. Tas, ku­ris ją ga­ vo, išė­mė iš dė­žu­tės ir pa­dė­jo ant pa­lan­ gės. Aiš­ku, kad tą laiš­ką pa­grie­bė vai­kai.

O gal vo­ke bu­vo la­bai svar­bi in­for­ma­ci­ja.

Pik­čiau­sia, jog pa­šti­nin­kė atei­da­vo kas­ dien ir ma­ty­da­vo ant pa­lan­gės pa­dė­tą laiš­ką, bet jo ne­paė­mė ir ne­nu­ne­šė tam, kam pri­klau­so. Taip ko­res­pon­den­ci­ja ir ne­pa­sie­kė ad­re­sa­to.

Ag­nė

Ieš­ko­ki­me ki­to mies­to sim­bo­lio

Klai­pė­dos sim­bo­liu va­di­na­mas „Me­ ri­dia­nas“ su­pu­vo. Jei no­ri­me jį tu­rė­ti, rei­kės mi­li­jo­nų. Ir vėl smaugs mus mo­ kes­čiais. Rinks pi­ni­gus ir vėl re­mon­ tuos nu­se­nu­sį lai­vą. Bet juk vi­sai ne­se­ niai mies­tie­čiai jį tem­pė upe, ir pi­ni­gų ta­da ne­ma­žai re­mon­tui iš­leis­ta. Jei jau toks bran­gus tas lai­vas, gal rei­kia pa­ gal­vo­ti apie ki­tą mies­to sim­bo­lį, pi­ges­ nį. Pa­var­go­me už vis­ką mo­kė­ti.

Sta­sys

Poil­sio par­ke pa­da­rė vai­kų žai­di­mo aikš­te­les. Man at­ro­do, kad tie, ku­rie jas pro­jek­ta­vo, ne­tu­ri vai­kų ar­ba jų la­bai ne­my­li. Kam ga­lė­jo atei­ti į gal­ vą aikš­te­les iš­pil­ti žvy­ru? Ten pa­žai­dę ma­žy­liai bū­na mur­zi­ni kaip par­še­liai.

Tik jau ne­rei­kia aiš­kin­ti, kad vai­kai vi­sur iš­si­te­pa. Ma­tė­me žai­di­mų aikš­ te­lių Vents­pi­ly­je, jų dan­ga švel­ni, ma­ žy­liai, nu­griu­vę ant jos, nei už­si­gau­na, nei iš­si­te­pa. Tie­siog prieš kiek­vie­ną dar­bą da­rant, rei­kia nors tru­pu­tį pa­ gal­vo­ti ir įdė­ti dau­giau šir­dies.

Jo­vi­ta

Tu­ri hu­mo­ro jaus­mą

Klai­pė­da uni­ka­li ne tik tuo, kad yra uos­ta­mies­tis, bet ir me­ru Vy­tau­tu Grub­liaus­ku. To­kia min­tis man atė­jo žiū­rint Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio kon­cer­ tus. Nuo­šir­dus, cha­riz­ma­tiš­kas, įdo­ mus žmo­gus. Ir hu­mo­ro jaus­mą pui­kų tu­ri. Duok Die­ve jam svei­ka­tos.

Do­na­ta

Pa­mo­kų neiš­mo­ko

Mies­te praū­žęs Pi­lies džia­zo fes­ti­va­ lis pa­ro­dė, kad mies­to tvar­ka be­si­rū­ pi­nan­tys žmo­nės dau­gy­bės praė­ju­ sių šven­čių pa­mo­kų neiš­mo­ko. Ne­gi tai to­kia neišsp­ren­džia­ma ta šiukš­lių

Andriaus Deltuvos karikatūra

Jei jau vargs­ta­me, tu­rė­tu­me vi­si varg­ti vie­no­dai, pra­de­dant prem­je­ru ir bai­giant gat­vių va­ly­to­ja. Ta­da gal­ būt mū­sų vai­kai pa­ti­kė­tų vals­ty­bės atei­ti­mi. Bet to­kios ly­gy­bės, da­li­jan­ tis sunk­me­čio naš­tą, tik­rai ne­bus. Tai aiš­ku pa­si­žiū­rė­jus į val­džios vei­kė­jų vei­dus. Tai ne tie žmo­nės, ku­rie ga­ lė­tų ka­da nors bū­ti kar­tu su pa­pras­ta liau­di­mi ir var­ge, ir skaus­me. Jiems tai pa­pras­čiau­siai ne­rū­pi. Kaip ir aš, kaip tūks­tan­čiai ki­tų Lie­tu­vos pi­lie­ čių. Mes gy­ve­na­me sau, jie – sau.

Ni­jo­lė Ur­nie­žie­nė

pro­ble­ma? Ne­gi neį­ma­no­ma ką nors su­gal­vo­ti, kad šiukš­lės ne­si­mė­ty­tų ir tilp­tų? Dar vie­ną da­ly­ką pa­ste­bė­ jau – fes­ti­va­lio me­tu įpras­to­je vie­to­ je žmo­nės ne­ra­do mė­ly­nų­jų tua­le­tų.

Taip ir ne­sup­ra­tau, ar jie bu­vo pa­sta­ ty­ti ki­tur, ar jų vi­sai ne­bu­vo. Pa­na­šu, kad ne aš vie­nas jų ne­ra­dau.

Vy­tau­tas

Mū­sų įvaiz­dį ga­di­no šal­tis

Per „džia­zus“ bu­vo taip šal­ta, kad net la­biau­siai pri­sie­kę džia­zo my­lė­to­jai sto­vė­jo pa­sti­rę, pa­mė­lu­sio­mis lū­po­ mis. Įsi­vaiz­duo­ju, kaip at­ro­dė­me at­ li­kė­jams. Ko ge­ro, sa­kys, kad klai­pė­ die­čiai – žmo­nės me­di­niais vei­dais.

Ti­kiuo­si, jie su­pra­to, kad esa­me nor­ ma­lūs, tik la­bai bi­jo­jo­me šal­čio.

Joa­na

Vai­kučiams trūks­ta dė­me­sio

Sa­vait­ga­lį ste­bė­jau stul­bi­na­mą vaiz­dą.

Jau­ni tė­vai, įni­kę į par­duo­tu­vės če­kį, aiš­ki­no­si pir­ki­nių kai­nas. Tuo me­ tu apie me­tų jų vai­ke­lis kly­kė ne­sa­ vu bal­su. Tė­vai ne­ma­tė ir ne­pas­te­bė­ jo ma­žy­lio bė­dos. Bu­vo šal­ta, pa­ti esu ma­ma ir pa­gal­vo­jau, kad po to­kio ver­ ki­mo kū­di­kis bū­ti­nai tu­rė­jo su­si­rgti.

Oti­li­ja Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

as­dien vis skai­to­me ir ma­ to­me per te­le­vi­zi­ją, kad vis dau­giau žmo­nių iš­va­žiuo­ja iš Lie­tu­vos. Iš­vy­ko ir daug ma­no pa­žįs­ta­mų, vi­si pusb­ro­liai, bro­lis ir se­suo su šei­mo­mis. Su­sik­ro­ vę daik­tus į Šve­di­ją iš­ke­lia­vo ir vai­kai.

Li­kau vie­na kaip pirš­tas.

Kiek ži­nau, per­nai iš mū­sų ša­lies emig­ra­vo re­kor­di­nis skai­čius žmo­nių – apie 50 tūkst. Kai iš vals­ty­bės per vie­nus me­tus iš­va­žiuo­ja toks di­de­lis skai­čius gy­ven­to­jų, ma­nau, rei­kė­tų su­si­rū­pin­ti jau ne žo­džiais, o dar­bais.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, birželio 6, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Neribos teisės dirbti

Už de­ry­bas su ES at­ sa­kin­gi Lie­tu­vos pa­ rei­gū­nai vis dar vi­ lia­si, kad iki šių me­ tų pa­bai­gos pa­vyks įti­kin­ti Briu­se­lį skir­ti dau­giau lė­šų Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės (IAE) už­ da­ry­mo pro­jek­tui.

Sei­mas ne­pri­ta­rė, kad bu­vu­siems KGB agen­tams bū­tų už­draus­ta dirb­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je.

Pa­kan­ka­mai: eu­ro­ko­mi­sa­ras G.Oet­tin­ge­ris įsi­ti­ki­nęs, kad ES vyk­do įsi­

pa­rei­go­ji­mus dėl IAE už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mo, nors ir ski­ria ge­ro­kai ma­ žes­nes su­mas, nei pra­šo Lie­tu­va. „Scan­pix“ nuo­tr.

De­ry­bi­nin­kams vil­tis mirš­ta pa­sku­ti­nė Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Dėl nie­ko dar ne­su­si­tar­ta

Prem­je­ro pa­ta­rė­jas Nei­las Tan­ke­vi­ čius tvir­ti­na, kad de­ry­bos su ES dėl IAE už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mo tę­sia­si.

Jos baig­sis tik tuo­met, kai vi­sos ES ša­lys su­si­tars ir pa­tvir­tins Bend­ri­ jos fi­nan­si­nę per­spek­ty­vą 2014– 2020 m. „To­dėl pa­sta­ruo­ju me­tu ko­men­ tuo­ja­mi Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos at­sto­ vų pa­reiš­ki­mai, kad ES ne­va ski­ria pa­kan­ka­mai lė­šų IAE už­da­ry­ti, tė­ra šios die­nos si­tua­ci­jos ir Ko­mi­si­jos po­zi­ci­jos kons­ta­ta­vi­mas. Bet kol kas dėl nie­ko nė­ra ga­lu­ti­nai ap­si­ spręs­ta. Tai įvyks, kai baig­sis de­ry­ bos dėl ES fi­nan­sų 2014–2020 m.“, – tvir­ti­no N.Tan­ke­vi­čius, ku­ rį prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius yra pa­sky­ręs at­sa­kin­gu už po­kal­bius su ES dėl dau­giau lė­šų IAE už­da­ry­ti.

Prieš ke­lias die­nas Eu­ro­pos Par­la­ men­to na­rė Lai­ma And­ri­kie­nė pra­ ne­šė, jog už ener­ge­ti­ką at­sa­kin­gas eu­ro­ko­mi­sa­ras Günthe­ris Oet­tin­ ge­ris, at­sa­ky­da­mas į jos pa­klau­si­ mą, pa­ra­šė, kad, Ko­mi­si­jos nuo­mo­ ne, ES nu­ma­ty­ta skir­ti pa­ra­ma IAE už­da­ry­ti yra pa­kan­ka­ma.

G.Oet­tin­ge­ris sa­vo laiš­ke „pa­kan­ ka­ma pa­ra­ma“ va­di­na vos 60 pro­c. vi­sų IAE už­da­ry­ti rei­ka­lin­gų lė­šų.

Lie­tu­va su tuo ne­su­tin­ka. Tvir­ ti­na­ma, kad 2014–2020 m. šioms reik­mėms tu­ri bū­ti skir­ta bent ke­ lis­kart dau­giau lė­šų.

Ga­li už­truk­ti iki 2014-ųjų

„De­ry­bos dėl 2014–2020 m. fi­nan­ si­nės per­spek­ty­vos pa­ke­to te­be­ vyks­ta. Tad vyks­ta po­kal­biai ir dėl IAE už­da­ry­mo fi­nan­sa­vi­mo apim­ ties. Kol jie ne­baig­ti, ne­ga­li­ma sa­ ky­ti, kad vis­kas nu­spręs­ta“, – pa­ brė­žė Lie­tu­vos prem­je­ro pa­ta­rė­jas.

Anot N.Tan­ke­vi­čiaus, da­bar Eu­ro­ pos Par­la­men­tui yra pa­teik­tas reg­la­ men­to, ko­kiais prin­ci­pais 2014–2020 m. bus su­ren­ka­mi ir pa­skirs­to­mi bend­ri ES pi­ni­gai, pro­jek­tas: „Bir­že­ lio pa­bai­go­je su­si­rin­kę ES vals­ty­bių va­do­vai ap­svars­tys siū­lo­mą fi­nan­si­ nę per­spek­ty­vą. Bet ne­si­ti­ki­ma, kad spren­di­mas dėl jos tuo­met jau bus priim­tas. De­ry­bos tę­sis to­liau. Gal­ būt jas pa­vyks baig­ti šių me­tų gruo­ dį, kai ES pir­mi­nin­kaus Kip­ras. Bet ga­li at­si­tik­ti ir taip, kad de­ry­bos už­ si­tęs per 2013-uo­sius, kai Bend­ri­ jai pir­mi­nin­kaus Ai­ri­ja bei Lie­tu­va, ir net­gi 2014 m.“ N.Tan­ke­vi­čius pa­

reiš­kė ti­kįs, jog per de­ry­bas pa­vyks įti­kin­ti ES ins­ti­tu­ci­jas, kad Lie­tu­va ne­pa­jė­gi fi­nan­suo­ti pro­ce­so, to­dėl rei­kia skir­ti kur kas dau­giau lė­šų.

Tik ket­vir­ta­da­lis

Ko­mi­sa­ras G.Oet­tin­ge­ris at­sa­ky­me eu­ro­par­la­men­ta­rei L.And­ri­kie­nei pri­mi­nė, kad per 2007–2013 m. IAE už­da­ry­ti ES sky­rė 1,367 mlrd. eu­rų.

Dar 210 mln. eu­rų iš ES biu­dže­ to Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja siū­lo skir­ ti 2014–2020 m. Ta­čiau tai su­da­ro tik apie 25 pro­c. Lie­tu­vos eks­per­ tų nu­sta­ty­to lė­šų po­rei­kio, nes vi­sa Lie­tu­vai rei­ka­lin­ga pa­pil­do­ma su­ ma su­da­ro 870 mln. eu­rų.

Eu­ro­par­la­men­ta­rai at­sar­giai ver­ ti­na Lie­tu­vos ga­li­my­bes per de­ry­ bas iš­si­ko­vo­ti di­des­nes su­mas.

1,4

mlrd. eurų

– beveik tiek IAE uždaryti skyrė ES.

Svars­ty­da­mi Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­tai­sas par­la­men­ta­rai ne­prieš­ta­ra­vo siū­ly­mui at­si­sa­ ky­ti nuo­sta­tos dėl bu­vu­sių KGB dar­buo­to­jų.

Ba­lan­džio pa­bai­go­je svars­ty­da­ mas šio įsta­ty­mo pa­tai­sas Sei­mas bu­vo įra­šęs nuo­sta­tą, kad as­muo ne­bū­tų lai­ko­mas ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos ir ne­ga­lė­tų ei­ti vals­ty­ bės tar­nau­to­jo pa­rei­gų, jei­gu dir­ bo ar tar­na­vo kad­ri­niu KGB dar­ buo­to­ju, pri­klau­sė KGB re­zer­vui, slap­ta bend­ra­dar­bia­vo su so­vie­tų spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis.

Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­tas bu­vo pa­reiš­kęs abe­jo­nių, kad siū­ ly­mas dėl bu­vu­sių KGB dar­buo­ to­jų ga­li nea­ti­tik­ti Kons­ti­tu­ci­jos.

Par­la­men­ta­rai taip pat priė­ mė Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­tai­są, kad jei­gu ke­li kon­kur­ se į kar­je­ros vals­ty­bės tar­nau­to­ jo pa­rei­gas da­ly­va­vę pre­ten­den­ tai su­rin­ko vie­no­dą ba­lų skai­čių, pir­me­ny­bė tei­kia­ma at­li­ku­siam nuo­la­ti­nę pri­va­lo­mą­ją pra­di­nę ka­ro tar­ny­bą ar­ba bai­gu­siam ba­ zi­nius ka­ri­nius mo­ky­mus ir at­li­

ku­siam al­ter­na­ty­vią­ją kraš­to ap­ sau­gos tar­ny­bą.

Kai ku­rie par­la­men­ta­rai šią nuo­sta­tą va­di­no disk­ri­mi­na­ci­ne.

Kęs­tu­čio Dauk­šio tei­gi­mu, „vals­ ty­bę gin­ti – kiek­vie­no vy­ro pa­rei­ ga, vai­kus gim­dy­ti – kiek­vie­nos mo­ters pa­rei­ga“, to­dėl ne­ga­li­ ma iš­skir­ti ir ska­tin­ti vie­nos ka­ te­go­ri­jos žmo­nių. Bet kon­ser­ va­to­rius Čes­lo­vas Stan­ke­vi­čius siū­lė ne­per­lenk­ti laz­dos dėl disk­ ri­mi­na­ci­jos: „Su ta disk­ri­mi­na­ci­ ja nei­šei­ki­me iš svei­ko pro­to. Yra kal­bos, moks­lo, iš­si­la­vi­ni­mo rei­ ka­la­vi­mai. Ta­da ga­li­ma aiš­kin­ti, kad tie, ku­rie ne­bai­gė uni­ver­si­te­ to, yra disk­ri­mi­nuo­ja­mi. Ka­ro tar­ ny­ba yra kons­ti­tu­ci­nė pa­rei­ga.“ Įs­ta­ty­mo pa­tai­sos taip pat nu­ ma­to, kad tar­ny­bi­nį pa­tik­ri­ni­ mą dėl pa­da­ry­to nu­si­žen­gi­mo bus pri­va­lu at­lik­ti iki pa­bai­gos, net jei­gu jį pa­da­ręs as­muo išė­jo iš dar­bo. In­for­ma­ci­ja apie at­lik­ tą ty­ri­mą ir nuo­bau­dą, ku­ri pri­ klau­sy­tų, bus kau­pia­ma Vals­ty­bės tar­nau­to­jų re­gist­re. Pa­gal nau­ją­jį įsta­ty­mą Vals­ty­bės tar­ny­bos de­ par­ta­men­to di­rek­to­rių skirs ne vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras, o Vy­ riau­sy­bė mi­nist­ro tei­ki­mu. „Klaipėdos“, BNS inf.

Mi­li­jo­nas naujo Seimo kandidatams Į nau­ją­jį Sei­mą kan­di­da­tuo­jan­ čios par­ti­jos ir jų ke­lia­mi kan­di­ da­tai nu­ro­do po­li­ti­nei kam­pa­ni­ jai jau su­rin­kę dau­giau kaip mi­li­ jo­ną li­tų.

Iš šiuo me­tu re­gist­ruo­tų 137 Sei­ mo rin­ki­mų kam­pa­ni­jos da­ly­vių duo­me­nis apie gau­tas au­kas yra pa­tei­kę 48, jie nu­ro­dė rin­ki­mams ga­vę 1,16 mln. li­tų. Dau­giau­ sia lė­šų, 952 tūkst. li­tų, kam­pa­ ni­jai sky­rė pa­čios par­ti­jos – 590 tūkst. li­tų per­ves­ta iš joms skir­ tų vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­ mų, o 362 tūkst. li­tų – iš ki­tų tu­ ri­mų lė­šų. Fi­zi­nių as­me­nų au­kos par­ti­jų ir kan­di­da­tų au­ko­to­jų są­ ra­še kol kas sie­kia 45 tūkst. li­tų, as­me­ni­nės sa­vo kam­pa­ni­jai skir­ tos lė­šos – be­veik 19 tūkst. li­tų.

Dau­giau­sia lė­šų į są­skai­tas po­li­ ti­nei kam­pa­ni­jai – 466 tūkst. li­tų – yra per­ve­du­si Tė­vy­nės są­jun­ga ir jos ke­lia­mi kan­di­da­tai, Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­ga (LiCS) rin­ki­mų są­skai­to­je dek­la­ruo­ja tu­rin­tys 363 tūkst. li­tų, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja – be­veik 103 tūkst. li­tų.

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ra­tų par­ ti­ja (LSDP) ir jos kan­di­da­tai nu­ro­ do rin­ki­mams tu­rin­tys 46 tūkst. li­tų, Li­be­ra­lų są­jū­dis – 37 tūkst. li­tų, o Dar­bo par­ti­ja kol kas yra dek­la­ra­vu­si vos 120 li­tų.

Kai ku­rios par­ti­jos fi­nan­sų jau yra sky­ru­sios ir sa­vo ke­lia­miems kan­di­da­tams – kon­ser­va­to­riai kai ku­riems jų yra per­ve­dę po 15 tūkst. li­tų, LiCS – po 5 tūkst. li­ tų, LSDP – po 7 tūkst. li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Or­di­no iš Ž.Balčiūnaitės kol kas nea­ti­ma Sta­sys Gu­da­vi­čius Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų ta­ry­ba ke­liems mė­ne­siams ati­dė­jo spren­ di­mą, ar re­ko­men­duo­ti Pre­zi­den­ tei Da­liai Gry­baus­kai­tei atim­ti or­ di­ną iš spor­ti­nin­kės Ži­vi­lės Bal­čiū­ nai­tės.

Pre­zi­den­tės at­sto­vė spau­dai Dai­va Ul­bi­nai­tė pra­ne­šė, kad prieš ke­ lias die­nas po­sė­džia­vu­si Vals­ty­ bės ap­do­va­no­ji­mų ta­ry­ba svars­tė 2010-ai­siais Ž.Bal­čiū­nai­tei įteik­to or­di­no li­ki­mą. Ta­čiau, iš­klau­sius vi­są tu­ri­mą in­for­ma­ci­ją, nu­tar­ta ap­si­spren­di­mą šiuo klau­si­mu nu­ kel­ti iki ru­dens.

Ki­tas Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų ta­ry­bos po­sė­dis nu­ma­to­mas rug­sė­ jį. Ta­da ir ga­li bū­ti priim­tas spren­

di­mas, ar re­ko­men­duo­ti vals­ty­bės va­do­vei iš Ž.Bal­čiū­nai­tės atim­ ti Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­no Ri­te­rio kry­žių, įteik­tą prieš be­veik dve­jus me­tus, tuoj po to, kai ši lie­tu­vių spor­ti­ nin­kė lai­mė­jo Eu­ro­pos leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­to Bar­se­lo­no­je ma­ra­to­no rung­ty­je.

Ta­č iau ne­t ru­k us po ap­d o­va­ no­j i­m o Ž.Bal­č iū­n ai­tei bu­vo pa­ reikš­t i įta­r i­m ai dėl drau­d žia­m ų pre­pa­ra­tų var­to­ji­mo. At­li­kus pa­ pil­do­mą ty­ri­mą spor­ti­nin­kė bu­vo disk­va­li­fi­kuo­ta dve­jiems me­tams, iš jos atim­tas Eu­ro­pos čem­pio­nės auk­sas.

Tarp­tau­ti­nis spor­to ar­bit­ra­ žo teis­mas šį pa­va­sa­rį nu­spren­dė, kad 33-ejų Ž.Bal­čiū­nai­tei pri­tai­ky­ tos san­kci­jos yra tei­sė­tos.

Po šio teis­mo spren­di­mo Lie­tu­ vo­je su­si­rū­pin­ta dėl leng­vaat­le­tei įteik­to vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mo.

Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mų ta­ry­ba ėmė­si svars­ty­ti, ką re­ko­men­duo­ ti Pre­zi­den­tei dėl jos dek­re­to, ku­ riuo Ž.Bal­čiū­nai­tei už per­ga­lę Eu­ ro­pos čem­pio­na­te bu­vo pa­skir­tas or­di­nas. „Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­ mų ta­ry­ba svars­tys klau­si­mą dėl Ž.Bal­čiū­nai­tei įteik­to vals­ty­bi­nio ap­do­va­no­ji­mo ir sa­vo re­ko­men­ da­ci­jas teiks Pre­zi­den­tei D.Gry­ baus­kai­tei. At­siž­velg­da­ma į re­ko­ men­da­ci­jas ša­lies va­do­vė priims spren­di­mą“, – paaiš­ki­no pre­zi­den­ tū­ros at­sto­vai.

Ta­čiau Vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­ mų ta­ry­ba pa­sta­ra­ja­me po­sė­dy­je, ap­svars­čiu­si si­tua­ci­ją, nu­spren­dė, kad Ž.Bal­čiū­nai­tė dar ga­li pa­si­nau­

do­ti pa­sku­ti­ne ga­li­my­be Švei­ca­ri­ jos teis­mui ap­skųs­ti Tarp­tau­ti­nio spor­to ar­bit­ra­žo teis­mo spren­di­ mą dėl disk­va­li­fi­ka­ci­jos pa­grįs­tu­ mo. Ta­ry­bos na­riai ti­ki­si, kad iki rug­sė­jį nu­ma­to­mo po­sė­džio bus pa­dė­tas ga­lu­ti­nis taš­kas šio­je is­to­ ri­jo­je ir tuo­met bus ga­li­ma priim­ ti spren­di­mą dėl Ž.Bal­čiū­nai­tės or­ di­no.

Nau­jau­sio­je Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je kol kas ne­bu­vo at­ve­jo, kad vals­ty­ bės va­do­vas bū­tų bu­vęs pri­vers­tas atim­ti or­di­ną iš do­pin­go var­to­ji­mu ap­kal­tin­to ir disk­va­li­fik ­ uo­to spor­ ti­nin­ko.

Jei­gu Pre­zi­den­tė to­kį dek­re­tą dėl Ž.Bal­čiū­nai­tės vis dėl­to pa­si­ra­šy­ tų, spor­ti­nin­kės bū­tų pa­pra­šy­ta grą­žin­ti jai įteik­tą aukš­tą vals­ty­ bės ap­do­va­no­ji­mą.

Ati­dė­ta: ar iš Ž.Bal­čiū­nai­tės atim­ti

vals­ty­bės ap­do­va­no­ji­mą, vėl bus spren­džia­ma ru­de­nį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

8

trečiadienis, birželio 6, 2012

užribis Pra­šo pa­dė­ti at­pa­žin­ti

Su­mu­šė prie fon­ta­no

Tei­sė­jai – apie dar­bo krū­vį

Ba­lan­džio 15-osios va­ka­re sa­ vo na­muo­se Smil­ties Py­li­mo g. bu­vo api­plėš­tas vy­ras. Vie­nas nu­si­kal­ti­mą įvyk­džiu­sių vai­ki­nų dar ne­ras­tas. Pa­ži­nu­sius nuo­ trau­ko­je už­fik­suo­tą jau­nuo­lį, pra­šo­ma pa­skam­bin­ti į 1-ąjį po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą ty­rė­jai Ai­dai Ur­bo­na­vi­čie­nei tel. 354 370 ar­ ba 354 350.

Pir­ma­die­nio ry­tą Pa­lan­go­je Vy­ tau­to g. prie fon­ta­no 1961 m. gi­mu­sį vy­rą su­mu­šė kaž­koks ne­pa­žįs­ta­ma­sis. Po­li­ci­nin­kai su­lai­kė 1953 m. gi­mu­sį pa­lan­ giš­kį. Įta­ria­ma­sis už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, aiš­ki­na­ma­si, koks nu­ si­kal­ti­mo mo­ty­vas. Abu vy­rai – ku­ror­to gy­ven­to­jai.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ me įvy­ko iš­va­žiuo­ja­ma­sis Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos Tei­sė­jų aso­cia­ ci­jos val­dy­bos po­sė­dis. Jo me­ tu bu­vo svars­to­mi klau­si­mai dėl tei­sė­jų dar­bo krū­vių, so­cia­li­nių ga­ran­ti­jų, cha­rak­te­ri­zuo­jan­čios me­džia­gos tei­sė­jų as­mens by­lo­ se kau­pi­mo. Kal­bė­ta apie su­si­ti­ ki­mą su tei­sin­gu­mo mi­nist­ru.

A.Ri­miš­kio pa­sa­kos teis­mo neį­ti­ki­no Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas nu­spren­dė – And­rius Ri­miš­kis, nu­tver­tas gir­tas prie vai­ro, pust­re­ čių me­tų ne­tu­rės tei­sės vai­ruo­ti.

Jam skir­ta 2500 li­tų bau­da. Šie­met ba­lan­džio 15-ąją apie vi­dur­die­nį pa­ke­liui į Kur­šė­nus pa­tru­lia­vę po­ li­ci­nin­kai pa­ma­tė au­to­mo­bi­lį „Re­ nault Es­pa­ce“ .

Du Šiau­lių po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai teis­me liu­di­jo, kad tą­ dien jie pa­tru­lia­vo šia­me ke­ly­je, vos už 4 km nuo Šiau­lių. Vie­nas pa­rei­ gū­nų pro žiū­ro­nus ma­tė „Re­nault Es­pa­ce“ vai­ruo­to­ją, ku­ris vil­kė­ jo juo­dą kos­tiu­mą ir bal­tus marš­ ki­nius.

Pa­ty­ręs pa­rei­gū­nas pa­ži­no dai­ni­ nin­ką A.Ri­miš­kį.

Pas­te­bė­jęs po­li­ci­nin­kus vai­ruo­ to­jas pa­su­ko į ša­lu­ti­nį ke­lią, su­sto­ jo, iš­li­po, iš ba­ga­ži­nės iš­lei­do ke­lei­ vį ir ati­da­rė va­rik­lio dang­tį. Įvy­kio vie­to­je A.Ri­miš­kis į al­ko­ ho­lio ma­tuok­lį įpū­tė 1,89 pro­mi­lės.

Kal­ti­na­mas vai­ra­vęs vi­du­ti­niš­ kai ap­gir­tęs at­li­kė­jas nei­gė kiek­ vie­ną pa­rei­gū­nų žo­dį. Jis ti­ki­no ne­vai­ra­vęs, o tik sė­dė­jęs ša­lia vai­ ruo­to­jo, pu­siau jam ant ke­lių, pu­ siau ant pa­va­rų svir­ties, jo­kio ke­ lei­vio iš ba­ga­ži­nės neiš­lei­dęs ir esąs kal­ti­na­mas ne­pag­rįs­tai.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas pa­skel­bė spren­di­mą – A.Ri­ miš­kis vai­ra­vo ne­blai­vus, kal­tu ne­pri­si­pa­ži­no ir pa­sa­ko­jo su svei­ ka lo­gi­ka ne­su­de­ri­na­mus da­ly­kus,

Emocijos: J.Fe­do­so­va ne­su­val­dė jaus­mų ir pri­da­rė bė­dos ne tik my­li­

ma­jam, bet ir sau pa­čiai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­vy­do kai­na – lais­vė Po­zi­ci­ja: nors du po­li­ci­nin­kai

ma­tė A.Ri­miš­kį vai­ruo­jan­tį, šis su­kū­rė lo­gi­kos sto­ko­jan­tį pa­sa­ ko­ji­mą.

to­dėl jam skir­ta di­des­nė nei mi­ni­ ma­li baus­mė.

Dar 2007 m. šis jau­nas vy­ras taip pat bu­vo nu­tver­tas vai­ruo­jan­ tis ne­blai­vus, tu­rė­jo ad­mi­nist­ra­ci­ nių nuo­bau­dų ir už ki­tus Ke­lių eis­ mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus.

At­li­kė­jas spren­di­mo iš­klau­sy­ti į teis­mą nea­tė­jo. Šį spren­di­mą jis ga­li ap­skųs­ti per 20 die­nų.

Sko­los rei­ka­la­vo gink­lu Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Rei­ka­lau­da­mas grą­žin­ti sko­lą vy­ ras gra­si­no Klai­pė­dos ra­jo­ne La­ piuo­se gy­ve­nan­čiai šei­mai gink­lu. Įta­ria­ma­sis su­lai­ky­tas, jam pa­teik­ ti įta­ri­mai gra­si­ni­mu nu­žu­dy­ti.

Pir­mą kar­tą į La­piuo­se esan­čią so­ dy­bą 36 me­tų Žil­vi­nas L. iš Med­ sė­džių kai­mo at­va­žia­vo sek­ma­die­ nį va­ka­re. Jis rei­ka­la­vo pus­penk­to tūks­tan­čio li­tų ir gra­si­no su­si­do­ro­ ji­mu. Vy­ras mo­ja­vo gink­lu. Į tą pa­čią so­dy­bą Žil­vi­nas L. at­ va­žia­vo po pa­ros. Jis vėl rei­ka­la­vo pi­ni­gų.

Gra­sin­to­jas bu­vo su­lai­ky­tas vie­ to­je ir už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Pa­rei­ gū­nai su­lai­ky­to­jo au­to­mo­bi­ly­je „BMW 524“ ap­ti­ko ne­tei­sė­tai lai­ ko­mą 6 mi­li­met­rų ka­lib­ro re­vol­ve­rį

47 me­tų klai­pė­ die­tės Je­le­nos Fe­ do­so­vos pa­vy­do prie­puo­lis bai­gė­ si kru­vi­na dra­ma, ku­rią nu­fil­ma­vo te­ le­vi­zi­jos lai­dos „Fa­ rai“ kū­rė­jai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ant­ra­die­nį į Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mą atė­jo tru­pu­tį truk­te­lė­ju­si al­ko­ho­lio kom­pa­ni­ja. Tik­riau­siai ji pra­dė­jo lais­ty­ti drau­gės nuo­spren­ dį dar iki jį pa­skel­biant.

J.Fe­do­so­va nu­teis­ta tre­jus me­ tus ka­lė­ti už tai, kad per­nai lapk­ri­ čio 24-osios pa­va­ka­re sun­kiai su­ ža­lo­jo vy­rą, ku­rio sta­tu­są teis­mui il­go­kai te­ko aiš­kin­tis.

Tą va­ka­rą atė­ju­si pas Iva­ną Ž. ji pa­ma­tė mo­te­riš­kus ba­tus ne ko­ri­ do­riu­je, kaip yra įpras­ta tuo­se na­ muo­se, o prie kam­ba­rio. J.Fe­do­so­va su­pra­to, kad jos my­li­mo­jo kam­ba­ ry­je yra ki­ta mo­te­ris.

Ta ki­ta tuo me­tu bu­vo vo­nio­je.

Pa­vy­do apim­ta J.Fe­do­so­va tėš­kė jai an­tau­sį, o sa­vo my­li­ma­jam dū­ rė pei­liu į pil­vą. Di­džiu­lis vir­tu­vės įran­kis su­ža­lo­jo vy­rui žar­ny­ną.

To­les­nius įvy­kus fil­ma­vo „Fa­rai“. Žiū­ro­vams siu­že­tas su­kė­lė sma­gaus juo­ko, o teis­me jis ta­po įro­dy­mu.

J.Fe­do­so­va ne­nei­gė kal­tės, la­bai gai­lė­jo­si spon­ta­niš­kai pa­siel­gu­si ir taip tru­pu­tį pa­leng­vi­no sa­vo da­lią.

Ki­ta ver­tus, sun­ki­nan­čia ap­lin­ky­

Teis­mui ki­lo abe­ jo­nių, kaip ver­tin­ ti kal­ti­na­mo­sios ir nu­ken­tė­ju­sio­jo san­ ty­kius.

be ta­po jos tą­dien iš­ger­tas vy­nas, alus ir deg­ti­nė.

Teis­mui ki­lo abe­jo­nių, kaip ver­ tin­ti kal­ti­na­mo­sios ir nu­ken­tė­ju­ sio­jo san­ty­kius. Vy­ras dar nu­si­ kal­ti­mo ty­ri­mo me­tu aiš­ki­no, kad

J.Fe­do­so­va yra jo su­gy­ven­ti­nė. Ši tei­gė tik esan­ti jam mo­te­ris, drau­ gė, bet ne šei­mos na­rė. Tei­sė­jai te­ ko aiš­kin­tis, ar mo­te­ris lai­kė nu­ ken­tė­ju­sio­jo spin­to­je sa­vo rū­bų, ar mie­go­jo vie­no­je lo­vo­je ir ve­dė bend­rą ūkį. Nuo so­cia­li­nio sta­tu­so pri­klau­sė baus­mės griež­tu­mas, nes už šei­mos na­rio su­ža­lo­ji­mą ski­ria­ ma griež­tes­nė baus­mė.

Nusp­ręs­ta, kad bend­ra lo­va vy­ro ir mo­ters ne­pa­ver­čia su­gy­ven­ti­niais bei šei­mos na­riais, tad kal­ti­nin­kė su­lau­kė švel­nes­nės baus­mės.

Nie­kur ne­dir­ban­ti dar­bin­ga mo­ te­ris tu­rės at­ly­gin­ti nu­ken­tė­ju­sia­ jam ne­tur­ti­nę ža­lą, ku­ri įver­tin­ta 10 tūkst. li­tų. Li­go­nių ka­soms už su­ žeis­to­jo gy­dy­mą ji tu­rės at­ly­gin­ti kiek dau­giau nei 5 tūkst. li­tų.

J.Fe­do­so­va ne­tru­kus tu­rės dar kar­tą sės­ti į tei­sia­mų­jų suo­lą. Drau­ ge su suau­gu­sia duk­ra ji bus tei­sia­ ma už gink­lo pa­gro­bi­mą.

Sėb­rai iš­si­ne­šė te­le­vi­zo­rių As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

kė­lis su­stip­ri­no švais­ty­da­ma­sis gink­lu.

Klai­pė­dos ra­jo­ne įvyk­dy­ta žmog­ žu­dys­tė at­skleis­ta per nak­tį, – į areš­ti­nę už­da­ry­ti du vy­ro nu­žu­ dy­mu įta­ria­mi su­gė­ro­vai.

„Ko­ra Brno“ su pen­kiais šo­vi­niais.

Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl gra­si­ni­mo nu­žu­dy­ti.

Pa­na­šu, kad su­lai­ky­ta­sis įsi­ti­ki­ nęs, jog so­dy­bos šei­mi­nin­kai jam sko­lin­gi, o šie sko­lą nei­gia.

Nu­si­kal­ti­mas pa­da­ry­tas vė­ lų pir­ma­die­nio va­ka­rą. Spė­ja­ ma, kad konf­lik­tas ki­lo iš­ger­tu­ vių me­tu.

Pir­ma­die­nio va­ka­rą Prie­ku­lė­ je esan­čia­me na­me bu­vo gir­tau­

Gra­si­ni­mas: rei­ka­la­vi­mus at­vy­

ja­ma tol, kol ki­lo muš­ty­nės. Būs­to sa­vi­nin­ką pen­kias­de­šimt­me­tį Ro­ lan­dą Ka­ma­raus­ką na­mo ve­ran­do­ je ap­ti­ko kam­ba­rį jo na­me nuo­mo­ ję žmo­nės.

Vy­ras dar bu­vo gy­vas, nors ir smar­kiai su­muš­tas. Ta­čiau iš­kvie­ tus grei­to­sios me­di­ci­ni­nės pa­gal­ bos eki­pa­žą, žmo­gus, ve­ža­mas į li­ go­ni­nę, mi­rė.

Net­ru­kus Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­tas iš­siaiš­ki­no, kad kar­tu su pu­sam­žiu na­mų sa­vi­nin­ ku gir­ta­vo du vy­rai.

Pa­rei­gū­nai ne­tru­kus su­lai­kė 31erių anks­čiau teis­tą Eu­ge­ni­jų Ka­ va­liū­ną ir jo bi­čiu­lį, taip pat ge­rai ži­no­mą pa­rei­gū­nams, 33-ejų klai­ pė­die­tį And­re­jų Iva­no­vą.

Abu vy­rai bu­vo smar­kiai iš­gė­ rę. E.Ka­va­liū­nui nu­sta­ty­tas 3,06 pro­m., o A.Iva­no­vui – 2,18 pro­m. gir­tu­mas. Su­gė­ro­vai už­da­ry­ti į areš­ ti­nę. Jų na­muo­se ras­ta daik­tų, spė­ ja­ma, pri­klau­siu­sių nu­žu­dy­ta­jam.

Nu­ž u­dy­m o ap­l in­k y­b es ti­r ia Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­tas.

9

trečiADIENIS, birželio 6, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,56 %

78

–0,34 %

+0,82 %

Maž­me­ni­nė pre­ky­ba to­liau au­go Maž­me­ni­nės pre­ky­bos me­ti­nis au­gi­mas Lie­ tu­vo­je – vis dar vie­nas di­džiau­sių iš 27-ių ES ša­lių. Pre­ky­ba šių me­tų ba­lan­dį, pa­ly­gin­ ti su 2011 m. ba­lan­džiu, pa­di­dė­jo 3,1 pro­c., t. y. Lie­tu­va bu­vo penk­ta pa­gal au­gi­mo dy­dį Eu­ro­po­je ir ket­vir­ta ES. Pa­gal me­ti­nį au­gi­mą Lie­tu­vą ap­len­kė pir­mo­je vie­to­je at­si­dū­ru­si Es­ti­ja (8,5 pro­c.), to­liau – Lat­vi­ja (7,8 pro­c.), Ru­mu­ni­ja (3,4 pro­c.). Lie­tu­vą taip pat ap­len­ kė ES ne­prik­lau­san­ti Nor­ve­gi­ja (3,5 pro­c.).

proc.

ša­lies gy­ven­to­jų pa­si­sa­ko už leng­ves­nį tre­čių­jų ša­lių pi­lie­čių at­vy­ki­mą į ES vers­lo ir tu­riz­mo rei­ka­lais.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2945 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2511 JAV do­le­ris 1 2,7641 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6645 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9545 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,8683 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5488 Ru­si­jos rub­lis 100 8,3206 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

pokytis

–0,7442 % –0,5684 % –0,6256 % –0,1536 % +0,1233 % +0,3879 % +0,2027 % +1,8396 % –0,0383 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,85

4,55

2,46

„Apoil“

4,81

4,52

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

84,16 dol. už 1 brl.

107,93 dol. už 1 brl.

Fo­ru­mas ar­tins kai­my­nus Pir­ma­sis Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mas ža­da at­skleis­ti nau­jas in­ves­ta­vi­mo ga­li­my­bes ša­ly­je kai­my­nė­je.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Sut­rauks be­maž 300 da­ly­vių

Į bir­že­lio 8 ir 9 d. Mins­ko sri­ties Ma­la­de­či­nos mies­te vyk­sian­tį pir­ mą­jį Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos re­gio­ ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mą kvie­čia­ma 270 da­ly­vių. Dau­giau kaip pu­sė jų bus Lie­tu­vos po­li­ti­kos ir vers­lo at­sto­vai iš re­gio­nų – iš vi­ so apie 150 žmo­nių.

Fo­ru­mas Bal­ta­ru­si­jo­je ren­gia­mas pa­čiu aukš­čiau­siu ly­giu, o jo šū­kis „Re­gio­nai pra­de­da ir lai­mi“ at­ spin­di fo­ru­mo su­ma­ny­to­jų tiks­lus – ska­tin­ti Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos bend­ra­dar­bia­vi­mą re­gio­nų ly­giu.

Prie jo or­ga­ni­za­vi­mo pri­si­dė­jo Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­kos mi­nis­te­ ri­ja, Mins­ko sri­ties vyk­do­mo­jo ko­ mi­te­to ir Ma­la­de­či­nos mies­to vyk­ do­mo­jo ko­mi­te­to va­do­vai. Į ren­gi­nį bus pa­kvies­ta apie 110 Bal­ta­ru­si­ jos vers­lo ir val­džios at­sto­vų, ku­rie tie­sio­giai bend­raus su po­ten­cia­liais in­ves­tuo­to­jais iš Lie­tu­vos, at­sa­kys į jiems rū­pi­mus klau­si­mus.

Lie­tu­vai fo­ru­me at­sto­vaus Sa­vi­ val­dy­bių aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Ri­čar­das Ma­li­naus­kas, Pra­mo­ni­ nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos va­do­vas Ge­ di­mi­nas Rai­nys, am­ba­sa­do­rius Bal­ta­ru­si­jo­je Ed­mi­nas Bag­do­nas, dau­ge­lio Lie­tu­vos įmo­nių va­do­ vai. Kai ku­rie iš ren­gi­ny­je da­ly­vau­ sian­čių vers­li­nin­kų jau yra in­ves­ta­ vę Bal­ta­ru­si­jo­je ir ga­lės pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi su nau­jų ga­li­my­bių ieš­

kan­čiais ko­le­go­mis. Į fo­ru­mą taip pat tu­rė­tų at­vyk­ti Vil­niaus ra­jo­no, Ma­ri­jam­po­lės, Kaz­lų Rū­dos, Laz­ di­jų, Ša­kių, Ku­piš­kio, Pa­ne­vė­žio, Šiau­lių, Ma­žei­kių, Kau­no, Šal­či­ nin­kų, Elekt­rė­nų ir ki­tų Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai.

Vien per pir­mus ke­ tu­ris šių me­tų mė­ ne­sius apy­var­ta vir­ ši­jo 0,5 mlrd. JAV do­le­rių ir tai pu­sant­ ro kar­to dau­giau nei per tą pa­tį lai­ko­tar­pį per­nai.

Pa­si­rin­ko neat­si­tik­ti­nai

Vie­nas fo­ru­mo or­ga­ni­za­to­rių Bal­ ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Vla­di­mi­ras Dra­ži­nas tei­gė, kad, ste­bint po­zi­ty­ vią Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos eko­no­ mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo di­na­mi­ ką, tam­pa aiš­ku, jog svar­biau­sia sėk­min­gų san­ty­kių da­lis – re­gio­nų bend­ra­dar­bia­vi­mas. Šiuo me­tu Bal­ta­ru­si­jo­je lie­tu­ viai vyk­do 15 in­ves­ti­ci­nių pro­jek­ tų, ku­rių bend­ra su­ma sie­kia 500 mln. JAV do­le­rių (1,3 mlrd. li­tų), o abie­jų ša­lių pre­ky­bos apy­var­ta šie­ met tu­rė­tų pa­siek­ti 2 mlrd. JAV do­ le­rių (5,2 mlrd. li­tų). „Ver­tin­da­mas mū­sų vals­ty­bių pre­ky­bos apy­var­tą, 2011 ir 2012 m.

pa­va­din­čiau re­kor­di­niais. Vien per pir­mus ke­tu­ris šių me­tų mė­ne­sius apy­var­ta vir­ši­jo 0,5 mlrd. JAV do­ le­rių (1,3 mlrd. li­tų) – tai pu­sant­ro kar­to dau­giau nei per tą pa­tį lai­ko­ tar­pį per­nai. Lie­tu­vių vers­li­nin­kų in­ves­ti­ci­jos į Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­ ką šie­met su­da­rė 41 mln. JAV do­le­ rių (apie 100 mln. li­tų). Vis daž­niau šią sta­tis­ti­ką ge­ri­na re­gio­nų bend­ ra­dar­bia­vi­mas“, – tei­gė am­ba­sa­ do­rius.

To­dėl fo­ru­mo or­ga­ni­za­to­riai ypa­tin­gą dė­me­sį nu­spren­dė skir­ti re­gio­ni­niam bend­ra­dar­bia­vi­mui ir ren­gi­nį nu­spren­dė su­reng­ti ne did­ mies­ty­je, o svar­bia­me Bal­ta­ru­si­jos re­gio­no mies­te. „Ma­la­de­či­na nė­ra sri­ties cent­ras, bet šis mies­tas yra svar­bus re­gio­ni­ nės pra­mo­nės cent­ras. Šis mies­tas vie­nu me­tu ir pra­mo­ni­nis, ir kul­ tū­ri­nis. To­mis pat die­no­mis Ma­la­ de­či­no­je, be eko­no­mi­kos fo­ru­mo, vyks ir svar­bus kul­tū­ri­nis ren­gi­ nys – Bal­ta­ru­si­jos dai­nos ir poe­zi­ jos fes­ti­va­lis. Tad fo­ru­mo da­ly­viai ga­lės su­si­pa­žin­ti ne tik su Bal­ta­ru­ si­jos eko­no­mi­ka, bet ir su kul­tū­ra“, – tei­gė V.Dra­ži­nas.

Ma­to atei­ties vi­zi­ją

V.Dra­ži­nas pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu ak­ty­viau­siai su Ma­la­de­či­nos mies­ tu bend­ra­dar­biau­ja Pa­ne­vė­žio re­ gio­nas, o per fo­ru­mą pla­nuo­ja­mos pa­si­ra­šy­ti trys su­tar­tys, ku­rios at­ vers nau­jų ga­li­my­bių bend­ra­dar­ biau­ti.

Ren­gi­nys: šį penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį Bal­ta­ru­si­jos Ma­la­de­či­nos mies­

te vyks pir­ma­sis Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mas.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

„Bus pa­si­ra­šy­tos su­tar­tys tarp Ša­kių ir Kler­ko ra­jo­nų, Elekt­rė­nų ir Ma­la­de­či­nos mies­tų, Uk­mer­gės ir Gar­di­no sri­ties Mas­tų ra­jo­no“, – in­for­ma­vo am­ba­sa­do­rius.

V.Dra­ži­no nuo­mo­ne, glau­dus abie­jų vals­ty­bių eko­no­mi­nis bend­ ra­dar­bia­vi­mas atei­ty­je pa­dės įveik­ ti po­li­ti­nius ne­su­ta­ri­mus: „Mies­tai, ku­rių at­sto­vai at­vyks į Bal­ta­ru­si­ją,

su­da­ro Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pa­ grin­dą. Taip pat bus aukš­tas po­zi­ ci­jas uži­man­čių Bal­ta­ru­si­jos po­li­ ti­kų ir vers­li­nin­kų. Tad po­ten­cia­lūs in­ves­tuo­to­jai ga­lės gau­ti vi­są juos do­mi­nan­čią in­for­ma­ci­ją, o šis ren­ gi­nys taps ga­lin­gu im­pul­su mū­sų dvi­pu­sio bend­ra­dar­bia­vi­mo rai­dai.

Tuo­met, ti­kė­ki­mės, eko­no­mi­niai san­ty­kiai pa­veiks ir po­li­ti­kus.“

NT rin­ka sto­ja­si ant ko­jų Šie­met ša­lies ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) rin­ko­je pa­ste­bi­mas at­si­ga­vi­ mas. Lie­tu­vo­je au­go ne tik bu­tų bei in­di­vi­dua­lių na­mų par­da­vi­mas, ta­ čiau ir gy­ven­to­jų su­si­do­mė­ji­mas in­ ves­ti­ci­jo­mis į būs­tus ku­ror­tuo­se.

Rin­ka: šiais me­tais NT ob­jek­tų par­da­vi­mas au­go, ta­čiau ne taip spar­

čiai kaip per­nai.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Bu­tų ir in­di­vi­dua­lių na­mų par­da­vi­ mas šių me­tų sausio–gegužės mė­ ne­siais, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu per­nai, išau­go. Spar­čiai di­dė­jo ir že­mės skly­pų par­da­vi­mas. „Po ne­di­de­lio ato­slū­gio ba­lan­dį Lie­tu­vos NT tur­to rin­ka praė­ju­sį mė­ne­sį vėl pa­si­žy­mė­jo ak­ty­vu­mu: be­veik vi­sų rū­šių NT per­leis­ta dau­ giau nei anks­tes­niais mė­ne­siais, o nu­pirk­tų že­mės skly­pų skai­čius pa­sie­kė nuo 2007 m. ne­ma­ty­tas aukš­tu­mas“, – tei­gia­ma Re­gist­rų cent­ro pra­ne­ši­me spau­dai.

Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, ša­ly­je per pen­kis šių me­tų mė­ne­sius bu­tų ir

in­di­vi­dua­lių na­mų par­duo­ta ati­tin­ ka­mai 3,4 pro­c. ir 15 pro­c. dau­giau nei praė­ju­siais me­tais. Že­mės skly­pų, ne­skai­tant vals­ty­bi­nės že­mės par­da­ vi­mo san­do­rių, šie­met par­duo­ta 23,3 pro­c. dau­giau nei per­nai.

Vis dėl­to bu­tų ir in­di­vi­dua­lių na­mų par­da­vi­mo au­gi­mas šie­met, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, su­ lė­tė­jo. Per­nai šių NT ob­jek­tų par­ da­vi­mas ati­tin­ka­mai au­go 15,7 pro­c. ir 11,8 pro­c.

Apie at­si­gau­nan­čią NT rin­ką bei gy­ven­to­jų lū­kes­čius by­lo­ja ir su­ si­do­mė­ji­mas in­ves­ti­ci­jo­mis į ku­ ror­tus. Pas­ta­ruo­ju me­tu gy­ven­to­ jai ieš­ko įvai­rių gy­ve­na­mų­jų būs­tų ne tik po­pu­lia­riuo­se ku­ror­tuo­se, to­kiuo­se kaip Drus­ki­nin­kai ar Ne­ rin­ga, bet at­ran­da ir nau­jų, pa­vyz­ džiui, Rus­nę. „DNB būs­to“ NT eks­per­tės Kris­ ti­nos Mar­ciu­le­vi­čie­nės skai­čia­vi­

mais, šiais me­tais be­si­do­min­čių rek­rea­ci­niais ar poil­si­niais ob­jek­ tais skai­čius išau­go be­veik dvi­gu­ bai, pa­ly­gin­ti su per­nai.

Su­si­do­mė­ji­mas rek­rea­ci­niais ob­ jek­tais, kaip sa­kė „Ober-Haus“ at­ sto­vas Ma­rius Čiu­la­da, yra jun­ta­ mas vi­so­je Lie­tu­vo­je. Ta­čiau, anot jo, prie­šin­gai nei iki kri­zės, klien­ tai ieš­ko nau­jų, įdo­mes­nių pa­siū­ ly­mų.

Eks­per­tai ti­ki­na, kad to­kia var­to­ to­jų elg­se­na su­si­ju­si su no­ru tu­rė­ ti poil­si­nę vie­tą sau ar sa­vo šei­mai ir sau­giai in­ves­tuo­ti lė­šas. Bend­ro­ vės „New­sec / Re&Solution“ gy­ ve­na­mo­jo tur­to pro­jek­tų va­do­vės So­na­tos Ur­be­lie­nės tei­gi­mu, gy­ ven­to­jai dau­giau­sia do­mi­si in­ves­ ti­ci­jo­mis iki šim­to tūks­tan­čių eu­rų, ta­čiau pa­si­tai­ko no­rin­čių in­ves­tuo­ ti ir ge­ro­kai di­des­nes su­mas. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

TrečiADIENIS, birželio 6, 2012

pasaulis Ver­da aist­ros dėl kalbos

Pra­sidė­jo ­ teis­mas

Su­sirė­mi­mai ­ pa­sie­ny­je

Uk­rai­nos par­la­men­tas va­ kar per pirmąjį svars­tymą pri­ tarė aud­ringų ginčų p­ro­vo­ kuojančiam įsta­ty­mui, fak­tiš­ kai įtei­si­nan­čiam rusų kalbą kaip ant­rąją vals­ty­binę kai ku­ riuo­se ša­lies re­gio­nuo­se, o ke­ li tūkstan­čiai pro­tes­tuo­tojų Ki­ je­vo cent­re su­rengė de­monst­ ra­ciją.

Tri­po­ly­je va­kar pra­si­dėjo pir­ ma­sis Muam­ma­ro al Gad­da­fi ­ re­ži­mo aukš­to ran­go pa­reigūnų teis­mo pro­ce­sas. Prieš teismą sto­jo buvęs už­sie­nio žval­gy­bos va­do­vas Bou­zi­das Dor­da (nuotr.),­ kal­ti­na­mas de­monst­rantų žu­ dy­mu per 2011 m. su­ki­limą, taip pat žmo­nių su­lai­ky­mu ne­ sant jo­kių nu­si­kal­ti­mo įro­dymų.

Armė­ni­jos pa­jėgos va­kar per su­si­rėmimą pa­sie­ny­je nu­žudė pen­kis Azer­baid­ža­no ka­rius.

Tai bu­vo jau ant­ras su­si­rėmi­ mas per dvi die­nas. Abi šalys dėl in­ci­den­to kal­ti­na vie­na ki­ tą. In­ci­den­tas įvy­ko JAV vals­ tybės sek­re­to­rei Hil­la­ry Clin­ ton tęsiant sa­vo vi­zitą Kau­ka­ zo re­gio­ne.

Katės ir pelės žai­di­mas baigė­si Ber­ly­ne Ka­na­die­čio ma­nia­ko paieš­ka baigė­si Vo­ kie­ti­jos sos­tinės in­ter­ne­to ka­vinė­je, bet teisė­sau­gi­ninkų dar lau­kia il­gas ty­ri­mas.

Pa­si­davė ne­si­prie­šin­da­mas

Ka­na­dos psi­cho­pa­tu pra­min­tas 29 metų Lu­ka Roc­co Mag­not­ta bu­ vo suim­tas pir­ma­dienį Ber­ly­no in­ ter­ne­to ka­vinė­je „He­lin Spat­kauf“.

Tam­sius aki­nius, dži­nus ir juodą džem­perį su gob­tu­vu vil­kin­čio lan­ ky­to­jo vei­das ka­vinės dar­buo­to­ jui Ka­di­rui An­layis­li pa­si­rodė ma­ ty­tas, bet jis ne iš kar­to su­si­vokė, kas tai yra. Tik pa­matęs, kad vy­riš­ kis in­ter­ne­te nar­šo nau­jie­nas apie vi­sa­me pa­sau­ly­je ieš­komą žu­diką, K.An­layis­li su­si­pra­to.

To­ron­to trans­sek­sualė Ni­na Ar­se­nault api­būdi­no L.R.Mag­nottą kaip nar­ko­maną, ku­ris iš­lie­da­vo pyktį ant savęs, tran­ky­da­ mas sau per galvą.

„Žvilg­telė­jau į laik­raštį ir pa­sa­ kiau sau: „Tai yra tas, ku­rio jie ieš­ ko, tas po­rnog­ra­fi­jos ak­to­rius žu­ di­kas“, – vėliau pa­sa­ko­jo in­ter­ne­to ka­vinės dar­buo­to­jas.

L.R.Mag­not­ta prie kom­piu­te­rio pra­lei­do maž­daug dvi va­lan­das, per tą laiką K.An­layis­li spėjo išk­vies­ti po­li­ciją. At­vy­kus sep­ty­niems pa­ reigū­nams, įta­ria­ma­sis iš pra­džių at­si­sakė pri­si­sta­ty­ti, bet ga­liau­siai tarė: „Pri­čiu­pot ma­ne.“ Jis pa­si­ davė ne­si­prie­šin­da­mas.

Pas­tebė­tas Pa­ry­žiu­je

Šio įta­ria­mo­jo areš­tas Ber­ly­ne už­ baigė ke­lias die­nas tru­kusį katės ir pelės žai­dimą – Prancū­zi­jos pa­reigū­ nai bent nuo praei­to penk­ta­die­nio Pa­ry­žiu­je ieš­ko­jo L.R.Mag­not­tos.

Pa­gal L.R.Mag­not­tos mo­bi­lio­jo te­le­fo­no sig­nalą po­li­ci­ja bu­vo nu­ sta­čiu­si, kad jis ap­si­sto­jo vie­na­ me vieš­bu­ty­je Pa­ry­žiaus Ban­jolė prie­mies­ty­je. Pa­reigū­nai ten ap­si­ lankė šeš­ta­dienį gavę vie­no liu­di­ nin­ko pra­ne­šimą, ta­čiau tuo me­ tu L.R.Mag­not­ta jau bu­vo iš­vykęs iš apar­ta­mentų. Juo­se po­li­ci­ja ra­do įvai­rių įkal­čių, tarp jų – po­rnog­ra­ fi­nių žur­nalų ir vėmi­mo mai­šelį su oro bend­rovės, ku­rios lėktu­vu jis anks­čiau nei prie­š sa­vaitę išsk­ri­do iš Ka­na­dos į Prancū­ziją, lo­go­ti­pu.

Vėliau liu­di­nin­kai pra­nešė įta­ riamąjį matę Pa­ry­žiaus au­to­busų sto­ty­je, bet po­li­ci­ja ne­spėjo jo su­ čiup­ti.

Įkliu­vo: vi­sa­me pa­sau­ly­je ieš­komą žu­diką at­pa­ži­no ir po­li­ciją išk­vietė Ber­ly­no in­ter­ne­to ka­vinės dar­buo­to­jas.­

Šiur­pus nu­si­kal­ti­mas

Įta­ria­ma­sis ži­niask­lai­dos bu­vo pra­ min­tas Ka­na­dos psi­cho­pa­tu, nes in­ter­ne­te pa­skelb­ta­me vaiz­do įra­ še, ku­ria­me ma­to­ma, kaip vie­nas vy­ras mir­ti­nai su­ba­do kitą le­do smul­kin­tu­vu ir su­ka­po­ja jo la­voną, skambė­jo me­lo­di­ja iš ki­no fil­mo „Ame­ri­kos psi­cho­pa­tas“.

Kas sie­jo žu­diką ir auką?

Nu­žu­dy­to ir su­ka­po­to stu­den­to ki­no drau­gai nei­gia po­li­ci­jos ver­ siją, kad jis bu­vo sa­vo žu­di­ko mei­ lu­žis.

Ki­ni­jos ži­niask­lai­da nu­ro­do, kad Lu­kos Roc­co Mag­not­tos au­ka ta­ pęs man­da­gus ir po­pu­lia­rus 33 me­ tų stu­den­tas Lin Ju­nas prie­š mirtį pa­laikė san­ty­kius su ki­tu vy­ru.

Lin Ju­nas bu­vo at­vykęs iš Uha­ no mies­to Ki­ni­jos cent­rinė­je Hu­ bei pro­vin­ci­jo­je. Nuo per­nai lie­ pos vy­riš­kis stu­di­ja­vo Mon­rea­ly­je įsikū­ru­sio­je Kon­kor­di­jos uni­ver­ si­te­to In­ži­ne­ri­jos ir kom­piu­te­ri­jos mo­kyk­lo­je.

Dien­raš­tis „Glo­bal Ti­mes“ ci­ta­vo šio vy­ro draugą Zhang Chaoyi, ku­ ris sakė, kad Lin Ju­nas turė­jo daug draugų ir gerbėjų. Jis neigė pra­ ne­ši­mus, esą Lin Ju­nas ir 29 metų L.R.Mag­not­ta, pra­min­tas Ka­na­dos psi­cho­pa­tu, bu­vo mei­lu­žiai. „Jis ne­galė­jo pa­lai­ky­ti san­ty­ kių ar­ba gy­ven­ti kaip mei­lu­žis su L.R.Mag­not­ta, nes po žmog­žu­

Ju­nas norė­jo už­megz­ti ry­šius su žmo­gu­mi iš pa­na­šios ap­lin­ kos (vei­kiau­siai turė­jo ome­ny­je jo ho­mo­sek­sua­lumą), su ku­riuo bū­ tų galėjęs kalbė­tis, nors jau turė­jo kitą šir­dies draugą.

Lin Ju­nas, api­būdi­na­mas kaip gra­žus ir ele­gan­tiš­kos iš­vaiz­dos vy­ras, bu­vo pa­si­va­dinęs di­de­liu ne­vykė­liu Džas­ti­nu sa­vo sve­tainė­je „Si­na wei­bo“ – Ki­ni­jos so­cia­li­nia­ me tink­le, pa­na­šia­me į „Twit­ter“.

Ten jis turė­jo dau­giau nei 17 500 sekėjų.

Au­ka: 33 metų Lin Ju­nas nuo per­ Pas­ku­tinį kartą Lin Ju­no sve­tainė nai lie­pos stu­di­ja­vo Mon­rea­ly­je.­ bu­vo at­nau­jin­ta ge­gužės 16 d.;

„The Ca­na­dian Press“ nuo­tr. dau­gu­mo­je ži­nu­čių jis ra­šy­da­ vo apie kas­dienį gy­ve­nimą, orus, dystės vi­si jo daik­tai bu­vo ras­ti jo maistą ir sa­vo ka­tiną. bu­te Ka­na­do­je“, – aiš­ki­no Zhang Ta­čiau kai ku­rios ži­nutės bu­vo Chaoyi. niū­resnės. Ba­land­žio 22 d. jis įkėlė Jis pri­dūrė, kad Lin Ju­nas pa­ nuo­trauką, ku­rio­je ma­to­mas tuš­ laikė san­ty­kius su vie­nu vy­ru, ku­ čias trau­ki­nio va­go­nas, pa­va­dintą ris yra pa­ke­liui į Ka­nadą. „Vi­dur­nak­čio ka­ni­balų trau­ki­niu“.

Dien­raš­tis „The Bei­jing News“ Taip vai­ki­nas tar­si išp­ra­na­ša­vo sa­ ci­ta­vo kitą nu­žu­dy­to­jo draugą, vo šiur­pią mirtį.

BNS inf. var­du Sha­nas. Jis sakė, kad Lin

AFP nuo­tr.

Kai in­ter­ne­te pa­si­rodė šis vaiz­ do įra­šas, In­ter­po­las iš­siun­tinė­jo va­di­namąjį rau­donąjį per­spėjimą dėl L.R.Mag­not­tos vi­soms 190 šiai tarp­tau­ti­nei po­li­ci­jos or­ga­ni­za­ci­jai pri­klau­san­čių ša­lių.

Apie kraupų nu­si­kal­timą pirmą­ kart pa­skelb­ta, kai į val­dan­čio­sios Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos būstinę bu­ vo pa­štu at­si­ųsta nu­pjau­ta žmo­ gaus ko­ja. Vėliau vie­na­me Ota­vos pa­što sky­riu­je ras­tas siun­ti­nys su nu­pjau­ta ran­ka, o Mon­rea­ly­je ap­ tik­tas nu­žu­dy­to­jo lie­muo.

Ka­n a­d os po­l i­c i­ja ma­n o, kad šie pa­lai­kai pri­klau­so vy­rui, ku­ ris pa­laikė in­ty­mius san­ty­kius su L.R.Mag­not­ta, ir kad jį nu­žudė šis buvęs po­rnog­ra­fi­nių filmų ak­ to­rius.

Au­ka ta­po ki­nas stu­den­tas Lin Ju­nas, ku­ris, anot teisė­sau­gos, pa­laikė in­ty­mius san­ty­kius su L.R.Mag­not­ta.

Ekst­ra­di­ci­ja ga­li užt­ruk­ti

Pa­reigū­nai įta­ria, kad žmog­žu­dystė bu­vo įvyk­dy­ta ge­gužės 24 ar­ba 25 d. Po­li­ci­ja grei­tai nu­statė įta­ ria­mo­jo na­mus, ten bu­vo pil­na įkal­čių. L.R.Mag­not­tai bus pa­ teik­ti kal­ti­ni­mai pir­mo laips­nio žmog­žu­dys­te.

Ka­na­dos teisė­sau­ga ruo­šia per­ da­vi­mo pro­cedū­rai būti­nus do­ku­ men­tus. Kaip ir be­veik vi­so­je Eu­ro­ po­je, Ka­na­do­je ne­tai­ko­ma mir­ties bausmė, todėl ekst­ra­di­ci­jos pra­ šy­mas vei­kiau­siai bus pa­ten­kin­ tas. Bet pro­ce­sas ga­li užt­ruk­ti, jei­

gu L.R.Mag­not­ta ban­dys gin­čy­ti ekst­ra­di­ciją. „Jei­gu jis norės vil­kin­ti pro­cesą, vis­kas ga­li už­sitęs­ti me­tus ir ne­tgi dau­giau, – aiš­ki­no To­ron­to ad­vo­ ka­tas Da­nie­lis Brow­nas. – Bet ape­ lia­ci­joms pa­rem­ti rei­kia turė­ti lėšų.

Ne­su tik­ras, ar jis jų tu­ri.“ Anks­čiau bu­vo teis­tas

L.R.Mag­not­ta jau yra pa­žįsta­mas To­ron­to tei­si­nin­kams. Ad­vo­ka­tas Pe­te­ris Scul­ly jam at­sto­va­vo 2004 m. su­kčia­vi­mo by­lo­je ir 2005-ai­siais by­lo­je dėl ža­gi­ni­mo.

Tei­si­nin­kas pa­pa­sa­ko­jo, jog L.R.Mag­not­ta bu­vo tei­sia­mas už tai, kad pa­si­nau­dojęs mo­ters kre­ di­to kor­te­le nu­si­pir­ko te­le­vi­zo­rių, DVD leis­tuvą, ke­letą mo­bi­liųjų te­le­ fonų ir kitų pre­kių už 17 tūkst. do­le­ rių. Kal­ti­na­ma­sis pri­pa­ži­no ke­tu­ris iš maž­daug tu­zi­no jam ink­ri­mi­nuo­ jamų nusikaltimų ir ga­vo lyg­tinę de­ vy­nių mėne­sių kalė­ji­mo bausmę bei dar me­tus ban­do­mo­jo lai­ko­tar­pio.

P.Scul­ly pri­si­me­na L.R.Mag­ nottą kaip švel­niai kal­bantį ir man­ dagų as­menį. „Man te­ko bend­rau­ti su dau­gy­ be bai­sių žmo­nių, ir Eri­cas ne­bu­vo vie­nas jų“, – sakė ad­vo­ka­tas.

Bet To­ron­to trans­sek­sualė Ni­na Ar­se­nault, ku­ri prie­š dau­giau nei de­šimt­metį bu­vo už­mez­gu­si san­ty­ kius su L.R.Mag­not­ta, api­būdi­no jį kaip nar­ko­maną, ku­ris kar­tais iš­lie­ da­vo pyktį ant savęs, tran­ky­da­mas sau per galvą ir ki­tas kūno vie­tas.

BNS, CNN, „The Guar­dian“ inf.

11

TREČIADIENIS, birželio 6, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Šiuo­lai­ki­niai kū­di­ kiai ko­jas mankš­ti­na vaikš­ty­nė­se, o prieš šimt­me­tį ne­ma­žai lai­ ko pra­leis­da­vo sto­ vy­nė­se. Paž­vel­gus į tuo­me­čių kai­mo tro­bų in­ter­je­rą aki­ vaiz­du – bui­tis ne­ le­pi­no ma­žų­jų gy­ ven­to­jų.

Iš lop­šio – į tė­vų lovą Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Čiū­čiuo­ti ne­bu­vo ka­da

Kaip anuo­met gy­ve­no žmo­nės, moks­li­nin­kai spren­džia ne tik pa­ gal ra­šy­ti­nius šal­ti­nius, me­no kū­ri­ nius, bet ir kas­die­nius bui­ties daik­ tus. Šie liu­di­ja, kad že­mę dir­ban­čių lie­tu­vių gy­ve­ni­mas prieš šimt­me­tį ir da­bar sky­rė­si kaip die­na ir nak­ tis. Mū­sų pro­se­ne­liai nuo pat kū­ di­kys­tės au­go ki­taip, vai­kai ne­tu­ rė­jo gau­sy­bės žais­lų ir ne­dy­ki­nė­jo, nuo ma­žų die­nų žai­di­mus at­sto­ jo dar­bas. „Se­niau vai­kai užaug­da­vo sto­vy­ nė­se, o da­bar vis ant ran­kų ir ant ran­kų“, – už­fik­suo­ta frazė Lie­tu­ vių kal­bos žo­dy­ne. Šian­dien jau be­maž ne­be­var­to­ja­mas žo­dis „sto­ vy­nė“ reiš­kia įtai­są ma­žiems vai­ kams pra­tin­tis sto­vė­ti.

Sto­vy­nę dar va­din­da­vo sta­tu­ ku. Tai į kė­dę pa­na­šus bal­das, ta­ čiau vie­to­je pa­sės­tės – ap­va­li sky­ lė, į ku­rią bu­vo sta­to­mas kū­di­kis. Iš jo ma­žy­lis pa­ts iš­trūk­ti ne­ga­li. Šis iš me­džio ga­min­tas se­no­vi­nis bal­ das pa­na­šus į šiuo­lai­ki­nę vaikš­ty­ nę, bet be ra­tu­kų. Tie­sa, yra ap­tik­

ta se­no­vi­nių sto­vy­nių su me­di­niais ra­te­liais.

Ki­tas šiuo­lai­ki­niams vai­kams ne­ re­gė­tas įtai­sas – bė­gy­nė. Tai prie­tai­ sas vai­kui, ku­ria­me sto­vė­da­mas jis mo­kė­si bė­gio­ti, vaikš­čio­ti. Bė­gy­nė – tai ho­ri­zon­ta­lus stry­pas su lan­ke­liu, į ku­rį įsta­to­mas vai­kas. Stry­pas pri­ tvir­tin­tas prie ver­ti­ka­laus stul­po, ku­ris įtvir­tin­tas lu­bo­se bei grin­dy­se ir ga­li su­ktis ap­link sa­vo ašį. Šian­dien tė­vai neį­si­vaiz­duo­ja kū­di­kių au­gi­ni­mo be ne­šio­ja­mų­jų lop­šių. Anuo­met ma­moms gel­bė­jo leng­vu­čiai, ran­ko­mis ga­min­ti dro­ bi­niai lop­šiai, už­trauk­ti ant me­di­ nio kar­ka­so ir ka­bi­na­mi po me­džiu ar ant spe­cia­laus tri­ko­jo sto­vo.

Su tė­vais mie­go­jo ūg­te­lė­ję

„Anuo­met mo­te­rys nei­šei­da­vo mo­ ti­nys­tės ato­sto­gų“, – at­krei­pė dė­ me­sį Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­ zie­jaus mu­zie­ji­nin­kas, et­nog­ra­fi­nių bal­dų ir in­ter­je­ro spe­cia­lis­tas, et­ no­lo­gas Vin­gau­das Balt­ru­šai­tis.

Kai­mo vai­kus, ku­rių šei­mo­se bū­ da­vo de­šimt ir dau­giau, jos au­gin­ da­vo ne­mes­da­mos kas­die­nių dar­bų.

To­dėl tek­da­vo su jais ap­siei­ti taip, kad jie ne­si­pai­nio­tų po ko­jo­mis.

Tai ne­reiš­kia, kad ma­žie­ji bu­ vo ne­my­li­mi, pa­lik­ti be dė­me­sio.

Vai­kiš­ką bui­tį at­spin­din­tys mu­ zie­jaus eks­po­na­tai ro­do, kad vai­ kui skir­ta at­ri­bu­ti­ka bu­vo puoš­ni.

Pa­vyz­džiui, me­di­niai lop­šiai ir lo­ ve­lės – net tik funk­cio­na­lios, bet ir su de­ko­ro ele­men­tais.

Vin­gau­das Balt­ru­šai­tis:

Vai­kai bu­vo įpra­tę dirb­ti nuo ma­žų die­ nų. To­kia bu­vo na­tū­ra­ li jau­se­na, su­pra­ti­mas. „Prieš šimt­me­tį kū­di­kiai su tė­vais ne­mie­go­da­vo, kaip kad po­pu­lia­ru da­bar. Pra­džio­je jie au­go lop­šiuo­ se, vai­kiš­ko­se lo­ve­lė­se. 9–10 me­tų vai­kai pra­dė­da­vo mie­go­ti su tė­vais.

Paaug­liams skir­tos lo­vos at­si­ra­ do ga­na vė­lai. Šei­mos bū­da­vo gau­ sios, o mie­go­ji­mo vie­tų ma­žai, to­dėl mie­go­da­vo ga­na su­si­grū­dę“, – ži­ nio­mis da­li­jo­si V.Balt­ru­šai­tis.

Tie­sa pir­mai­siais vai­kiš­kais bal­ dais nau­do­da­vo­si ne tik vie­nos šei­ mos vai­kai, bet ir ke­lios kar­tos. Vis

dėl­to apie sa­vo kam­ba­rį vai­kai ne­ga­lė­jo nė sva­ jo­ti, tuo ga­lė­jo džiaug­tis ne­bent tur­tin­gų mies­tie­ čių at­ža­los. Pa­sak mu­zie­ji­nin­ko, eg­zis­ ta­vo ir di­de­lės lo­vos spe­cia­liai vai­kams – gal­vas jie dė­da­ vo į lo­vos vi­du­rį, o ko­jas – į ga­lus. To­ kio­je lo­vo­je tilp­da­vo iki še­šių vai­kų. „Aukš­tai­ti­jo­je ir Dzū­ki­jo­je vai­ kai ir se­ne­liai mie­go­da­vo ant kros­ nies“, – pri­dū­rė pa­šne­ko­vas.

Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­ jus tu­ri uni­ka­lių, vai­kams skir­tų tar­pu­ka­rio eks­po­na­tų. XX a. 3–4 de­šimt­me­ty­je fab­ri­ke ga­min­tas pin­tas ve­ži­mė­lis di­de­liais me­ta­li­ niais ra­tais bu­vo nau­do­tas Skuo­ do ra­jo­ne, Yla­kių apy­lin­kė­je bu­ vu­sia­me ūky­je. Už­da­ras me­di­nis ve­ži­mė­lis, ga­min­tas 1940 m. na­ gin­go meist­ro, nau­do­tas Ša­kių ra­ jo­ne. Žie­mą ve­ži­mė­lius at­sto­jo ro­ gės. Puoš­nios me­di­nės ro­gu­tės, ga­min­tos 1934 m., Pak­ruo­jo ra­jo­ ne, Ro­za­li­mo mies­te­ly­je, yra ži­no­ ma, bu­vo nau­do­ja­mos iki 1970-ųjų.

12

Veretos Rupeikaitės nuotr.

Žais­lai – gy­ve­ni­mo at­spin­dys Et­nog­ra­fi ­nių ty­ri­mų duo­me­ni­mis, XIX a. pa­bai­go­je – XX a. pra­d žio­je Lie­tu­vos vals­t ie­čių šei­mo­se vy­ra­ vo nuo­mo­nė, kad žais­lų rei­k ia tik ma­ž iems vai­kams, to­dėl tik jiems kar­tais nu­pirk­da­vo ar pa­ga­min­da­ vo ko­k į žais­l iu­ką. Di­des­n i vai­kai žais­l iu­k us tu­rė­da­vo pa­si­ga­m in­t i pa­tys.

Dau­g u­ma kai­mo žmo­n ių ma­nė, kad vai­kui daug svar­biau dirb­ti, nei žais­t i. Pa­sak et­no­lo­g ų, bu­vo ver­t i­ na­mi su­dė­tin­gi, pra­ktiš­kai nau­din­ gi žais­lai. To­kie pa­dė­da­vo nu­spręs­ ti, kuo vai­kas ga­lė­tų bū­ti užau­gęs.

Fab­ri­ke ga­min­tų žais­lų kai­me pa­si­ tai­ky­da­vo la­bai re­tai. Dau­giau žais­ lų iš me­džio at­si­ra­do XX a. 4-ajame de­šimt­me­ty­je.

Dau­g iau­sia žais­lų tu­rė­jo 6–15 me­tų pie­me­nu­kai, nes ga­ny­da­mi va­sa­rą tu­rė­jo lai­ko jiems ga­min­ti.

Kai­mo vai­k ų žais­lai bu­vo įvai­r ūs barš­ku­čiai, švil­pu­kai, dū­de­lės, bir­ by­nės, su­k u­č iai, lan­kai, ra­t u­kai, žais­li­niai šau­tu­vai, svai­dy­nės, vė­jo ma­lū­nė­liai. Obuo­lio dy­džio svie­di­ nu­kus jie su­vel­da­vo iš kar­vių še­rių ar avių vil­nos. XX a. pra­d žio­je pa­ pli­to vai­k iš­k i ve­ž i­mė­liai, pa­spir­tu­ kai, tri­ra­tu­kai.

Fab­ri­ki­nis: XX a. 3–4 de­šimt­me­ty­je ga­min­tas Pro­vin­ci­jo­je: 1940 m. na­gin­go meist­ro ga­ Il­gaam­žės: me­di­nės ro­gu­tės, ga­min­tos

pin­tas ve­ži­mė­lis bu­vo nau­do­tas Skuo­do ra­jo­ne, Yla­kių apy­lin­kė­je bu­vu­sia­me ūky­je.

min­tu me­di­niu ve­ži­mė­liu bu­vo ve­žio­ja­mi kū­ di­kiai Ša­kių ra­jo­ne.

1934 m., Pak­ruo­jo ra­jo­ne, Ro­za­li­mo mies­ te­ly­je, bu­vo stum­do­mos iki 1970-ųjų.

Šal­ti­nis: Ni­jo­lė Pliu­rai­tė, „Žais­lai kai­mo kul­tū­ro­je“.

12

TREČIADIENIS, birželio 6, 2012

namai rubrika

Iš lop­šio – į tė­vų lovą 11 Prieš šimt­me­tį rū­pes­ tis at­ža­lo­mis bu­vo toks – vai­kai tu­ Lop­šiai iš­pū­da­vo

ri bū­ti ati­tin­ka­mai pa­gal me­tų lai­ką ap­reng­ti ir pa­val­gę.

Juos su­pan­ti daik­tų įvai­ro­vė pri­ klau­sė ir nuo re­gio­no. Ma­žo­jo­ je Lie­tu­vo­je bu­vo la­biau iš­plė­to­ta pra­mo­nė, pre­ki­niai san­ty­kiai, tai­gi ir ar­ti­mi re­gio­nai, pa­vyz­džiui, Že­ mai­ti­ja, ap­si­rū­pin­da­vo, kaip jie sa­ ky­da­vo, vo­kiš­kais daik­tais.

Dzū­kai ne­ga­lė­jo nė pa­sva­jo­ti apie im­por­ti­nius bal­dus, dau­gu­mą bui­ ties daik­tų ga­mi­no pa­tys ar­ba vie­ ti­niai meist­rai. Dai­li­dės, ku­rie va­ sa­rą sta­tė na­mus, žie­mą pa­link­da­vo prie smul­kes­nių dar­bų, pa­vyz­džiui, bal­dų. Pa­tys ūki­nin­kai va­sa­ro­mis bū­da­vo įni­kę į že­mės dar­bus, prie bui­ties ra­kan­dų ga­lė­da­vo pri­sės­ti ne­bent žie­mą.

Kai ku­riuos vai­kiš­kus at­ri­bu­ tus pa­re­mon­tuo­da­vo ir sėk­min­gai nau­do­da­vo to­liau. „Pin­ti lop­šiai daž­niau­siai ma­to­mi sky­lė­ti. Saus­ kel­nių tuo­met ne­bu­vo, lop­šiai iš­ pū­da­vo nuo vai­kų šla­pi­mo. Tad sky­lė­tą vie­tą iš­pin­da­vo nau­jo­mis vy­te­lė­mis“, – aiš­ki­no et­no­lo­gas.

pra­džio­je vai­kus mai­tin­da­vo krū­ti­ mi ko­ne iki tre­jų me­tų, val­gy­din­da­ vo juos ko­šė­mis, pie­no pro­duk­tais, duo­da­vo dar­žo­vių – mor­kų, ro­pių, griež­čių. Šei­mo­se vai­kams steng­ da­vo­si pa­lik­ti ska­nes­nį kąs­nį, bet veng­da­vo rū­ky­tų mė­sos pro­duk­ tų, jais ma­lo­nin­da­vo ir stip­rin­da­ vo vy­rus.

Lai­ko žais­ti su vai­kais, pri­pa­ži­no mu­zie­ji­nin­kas, tė­vai ne­la­bai tu­rė­ jo. Ir ma­moms rei­kė­da­vo dirb­ti, tai­ gi vos pra­dė­jęs vaikš­čio­ti vai­kas bū­ da­vo įsta­to­mas į spe­cia­lią sto­vy­nę, iš ku­rios ne­ga­lėdavo iš­trūk­ti, ar­ba į bė­ gū­ną, ku­ris taip pat lai­ky­da­vo ma­žy­ lį, bet jis ga­lė­jo šiek tiek ju­dė­ti. „Kad ne­verk­tų, duo­da­vo čiulp­ tu­ką – į dro­bės skiau­tę įvy­nio­ tą cuk­raus ar duo­nos ga­ba­lė­lį“, – iliust­ra­vo pa­šne­ko­vas.

Tai ne­reiš­kia, kad tė­vai su vai­kais ma­žai bend­ra­vo. Prie­šin­gai, mer­ gai­tės vi­suo­met bū­da­vo su ma­ma, jos nuo kū­di­kys­tės ste­bė­da­vo, ką ji da­ro, ir mo­kė­si to pa­ties. Ma­ma rū­ pi­no­si ne tik vai­kais, bet ir gy­vu­ liais, kad vi­sa šei­my­na bū­tų pa­val­ giu­si. Ber­niu­kai, kol ma­ži, au­go su ma­ma, o ūg­te­lė­ję bu­vo pri­sta­to­mi prie dar­bo.

Bend­ra­vo dirb­da­mi

Nors iš se­ne­lių dar ga­li­ma iš­girs­ti, kad jie laks­ty­da­vo ba­si ar­ba avė­jo klum­pes, V.Balt­ru­šai­čiui anuo­me­ tė ap­ran­ga aso­ci­juo­ja­si ne su skur­ du, o su svei­ka gy­ven­se­na. „Vai­kai bu­vo ren­gia­mi la­bai svei­ kai. Kū­di­kiai bu­vo vys­to­mi li­ni­niuo­ se dra­bu­žiuo­se – il­guo­se marš­ki­ niuo­se, pri­me­nan­čiuo­se mo­te­riš­kus nak­ti­nius. Kū­di­kiams ne­vil­ko kel­ nių, pa­lu­tes ties­da­vo tik gul­dy­da­mi.

Ne vel­tui vi­si lop­šiai bu­vo kiau­ri“, – nu­si­šyp­so­jo et­no­lo­gas.

Pa­sak jo, tik iš­kil­min­go­mis pro­go­mis tur­tin­gų­jų, daž­niau­ siai mies­tų, vai­kams pa­rū­pin­da­vo puoš­nių dra­bu­žių. Anuo­met ne­bu­ vo sin­te­ti­kos, tai­gi dra­bu­žiai – tik iš na­tū­ra­lių pluoš­tų. V.Balt­ru­šai­ čio ži­nio­mis, kai­mo mo­te­rys XX a.

At­ža­los nau­din­gos ūky­je

Ka­dan­gi šei­mo­se bū­da­vo po de­šimt ir dau­giau vai­kų, vy­res­nie­ji pri­žiū­ rė­da­vo ma­žes­niuo­sius. Jie ir žais­ da­vo su ma­žes­niais bro­liais bei se­ sė­mis, pa­ga­min­da­vo jiems žais­lų.

Se­niau, pa­ste­bė­jo mu­zie­ji­nin­kas, vai­kai mo­kė­jo be ga­lo daug jud­rių žai­di­mų.

Be to, pri­dū­rė et­no­lo­gas, ma­mos la­bai daug dai­nuo­da­vo, net ir dirb­ da­mos dar­bus. Vai­kai dai­nų klau­ sy­da­vo­si nuo kū­di­kys­tės. Dar įsčio­ se jie au­go su dai­na.

V.Balt­ru­šai­čio nuo­mo­ne, ta­da vai­kai bu­vo klus­nes­ni, jie bu­vo mo­ ko­mi ge­ru­mo. Įta­ką da­rė ir re­li­gi­ja, ir ki­tų žmo­nių nuo­mo­nė. „Ką žmo­ nės pa­sa­kys?“ – taip auk­lė­da­vo tė­ vai ma­žuo­sius.

Vie­ni gy­ve­ no nu­si­sto­ vė­ju­sio­mis kai­mo są­ ly­go­mis, ki­ ti, dau­giau­ sia mies­tie­ čiai, in­te­li­ gen­tai, ga­ na spar­čiai vi­jo­si Va­ka­ rų pa­sau­lį.

Me­di­nis: dvi­ra­tis, pa­ga­min­tas 1930 m., pasak V.Baltrušaičio, bu­vo iš­tai­gin­ga pra­mo­ga

paaug­liui.

Tie­sa, eg­zis­ta­vo ir va­di­na­mo­ ji ber­ži­nė ko­šė bei ki­tos fi­zi­nės baus­mės.

Vai­kai nuo ma­žens bu­vo pra­ti­na­ mi prie dar­bų. 7–8 me­tų mer­gai­ tės jau buvo mo­ko­mos verp­ti, 14– 15 me­tų pra­dė­da­vo aus­ti stak­lė­mis.

Ber­niu­kai ati­tin­ka­mai mo­kė­si vy­ riš­kų dar­bų.

Kai ku­riuos dar­bus dir­bo vi­si vai­kai – pe­šė plunks­nas, ai­žė pu­ pe­les ir ki­ta. Ki­taip ta­riant, nuo­bo­ džiau­ti vai­kams ne­bu­vo ka­da. „Vai­kai bu­vo įpra­tę dirb­ti nuo ma­žų die­nų. To­kia bu­vo na­tū­ra­ li jau­se­na, su­pra­ti­mas. Tur­tin­gų ūki­nin­kų vai­kai dirb­da­vo dar ko­ne dau­giau nei tų, ku­rie tu­rė­jo ma­ žai že­mės. Kuo dau­giau vai­kų, tuo ge­riau – ne­rei­kės sam­di­nių ieš­ko­ ti“, – paaiš­ki­no V.Balt­ru­šai­tis.

XX a. šei­mo­se bent kaž­kas mo­kė­ jo skai­ty­ti, tai­gi bu­vo gar­siai skai­ to­mos kny­gos. XX a. pra­džio­je lie­ tu­vių bui­tis bu­vo la­bai įvai­ri. Vie­ni gy­ve­no nu­si­sto­vė­ju­sio­mis kai­mo są­ly­go­mis, ki­ti, dau­giau­sia mies­tie­ čiai, in­te­li­gen­tai, ga­na spar­čiai vi­ jo­si Va­ka­rų pa­sau­lį. Apie tai spren­ džia­ma ne tik pa­gal bui­ties daik­tus, bet ir ap­ran­gą. Prieš šim­tą me­tų bu­vo ne tik ba­sų, bet ir odi­niais ba­ te­liais laks­tan­čių lie­tu­vių vai­kų.

Veretos Rupeikaitės nuotr.

Nagingi: daugelį vaikams skirtų

daiktų tėvai dažniausiai pagamindavo savo rankomis iš turimos medienos.

STATINIŲ IR INŽINERINIŲ SISTEMŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR APTARNAVIMAS S. Šimkaus g. 8, Klaipėda Tel. (8 46) 216 481 Mob. +370 614 19971 prieziura@inreal.lt

WWW.INREAL.LT/PRIEZIURA

Saugu: turėdamos dirbti mamos kūdikius įstatydavo į bėgynę.

Išliko: rankų darbo apavas.

Turtingi: prieš 100 me­tų buvo ir

išpuoštų vaikų.

13

trečiadienis, birželio 6, 2012

sportas

Į mūšį teks eiti be J.Valančiūno

Ūpas: vyriausiasis treneris K.Maksvytis (dešinėje) ir asistentas

R.Giedraitis buvo geros nuotaikos.

Pradžia: įžanginė treniruotė prasidėjo bėgimu.

Lietuvos jaunimo (iki 20 metų) krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis nuo pirmosios treniruočių stovyklos, surengtos Palangoje, laužo galvą, kas pakeis lyderį Joną Valančiūną.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Situacija dar labiau paūmėjo, kai vidurio puolėją pakeisti turėję aukštaūgiai Simonas Kymantas (Kauno „Žalgiris-Sabonio KC“), Tomas Urbonas (Kauno „LKKA-Atletas“) ir Artūras Gudaitis (Klaipėdos „Nafta-Universitetas“) kurorte nepasirodė. Visus juos kankina sveikatos bėdos. S.Kymantui lūžęs žandikaulis, T.Urbonui sportuoti neleidžia nugaros skausmai, o A.Gudaitis laukia medikų verdikto. Jei jie leis, klaipėdietis bus tarp kandidatų.

Paklaustas, ar tikrai liepos 1222 dienomis Slovėnijoje vyksian-

čiame Europos jaunimo čempionate rinktinei negalės padėti J.Valančiūnas, K.Maksvytis nespindėjo optimizmu: „Vilties – vos vienas procentas. Jei Jonas nepatektų į nacionalinę komandą, žaisiančią vasaros žaidynių atrankos turnyre Venesueloje, vis tiek jo nematytume – puolėjo lauktų NBA čempionate rungtyniaujantis Toronto „Raptors“ klubas“. Į pajūrį atvyko 20 vaikinų. Net dešimt iš jų praėjusiais metais Rygoje laimėjo pasaulio jaunimo iki 19 metų pirmenybes. Iš auksinės sudėties nėra J.Valančiūno ir Renaldo Simanavičiaus (Kauno „Žalgiris-Sabonio KC“).

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tarp kandidatų – iš JAV grįžęs įžaidėjas Evaldas Aniulis, Baltarusijoje rungtyniaujantis Ronaldas Rutkauskas, kiekvienais metais ant slenksčio į rinktinę trypčiojantis klaipėdietis Deividas Anužis, metais jaunesnis Vaidas Kariniauskas (Kauno „Žalgiris-Sabonio KC“), šiaulietis Rokas Giedraitis („AbroUniversitetas“), Tauras Tamošiūnas iš Kauno „LKKA-Atleto“, 207 cm puolėjas Egidijus Mockevičius (Š.Marčiulionio krepšinio akademija), Lietuvos krepšinio lygos duonos paragavęs „Šiaulių“ ekipos aukštaūgis Ignas Ramašauskas.

Anot K.Maksvyčio, po pratybų Palangoje, kurioje iki birželio 14-osios vyks fizinio pasirengimo ir taktinės treniruotės, kandidatų sumažės iki 16.

Birželio 16 dieną jaunimas pradės antrąją stovyklą Druskininkuose. Jai pasibaigus krepšininkų sąrašas sumažės dar dviem pavardėmis. „Naftos-Universiteto“ gynėjas D.Anužis viliasi, kad bent šįmet jam pavyks patekti į rinktinę. „Jei nesitikėčiau, nebūčiau stovykloje, – sakė klaipėdietis. – Šį sezoną nepervargau, todėl noras žaisti krepšinį yra išlikęs didelis.“

Patikra: pulsą matuoja du klaipėdiečiai – A.Butkevičius ir D.Anužis.

Dzūkijoje numatoma sužaisti pirmąsias kontrolines rungtynes su bendraamžiais iš Čekijos.

Vėliau mūsų komanda dalyvaus turnyre Ispanijoje, o pasirengimą jaunuoliai baigs Kaune. Į Slovėniją Lietuvos rinktinė išvyks liepos 10-ąją.

Europos 16-mečių ir 18-mečių bei pasaulio 19-mečių čempionatus laimėję lietuviai D grupėje žais su šeimininkų, Švedijos ir Italijos rinktinėmis. Į kitą etapą pateks trys geriausi penketukai.

K.Maksvytis sunkiausiu varžovu grupėje laiko slovėnus. Nelengvas mačas laukia ir su italais. „Negalime nuvertinti švedų. Nors jie lai-

komi silpniausi mūsų ketverte, tačiau pastaruoju metu švedai demonstruoja gerą krepšinį“, – pastebėjimu pasidalijo strategas.

Paklaustas, ar pasikeis Lietuvos rinktinės žaidimas, kai teks rungtyniauti be J.Valančiūno, K.Maksvytis pripažino, jog kurs kitokius puolimo derinius ir gynybos sistemas. „Kai žaidė Jonas, gintis buvo gana lengva. Kovojant be jo, vaikinai, gindami krepšį, turės vienas kitam daugiau padėti, vienas kitą pasaugoti. Na, o nesant J.Valančiūno, kitiems krepšininkams bus galimybė labiau atsiskleisti“, – sakė K.Maksvytis.

Taurės – klaipėdiečiams Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lietuvos golfo federacija surengė trečiąjį šiais metais reitinginį turnyrą. „National Golf Resort“ klube 64 žaidėjai iš Lietuvos, Rusijos, Latvijos ir Skandinavijos šalių varžėsi dėl taškų ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų taurės.

Pagerbimas: V.Krolis, B.Petrauskas apdovanojo geriausiai rungtynia-

vusį A.Sadauską.

Nepaisant vėjuoto ir lietingo oro, dalyviai demonstravo gerus rezultatus. Absoliučiai geriausiai tarp vyrų rungtyniavo klaipėdietis Antanas Sadauskas. Į paskutinę duobutę jo kamuoliukas įkrito po 74 smūgio. Antrąją vietą užėmė kitas Klaipėdos atstovas Vytautas Rickus. Trečias buvo perspektyvus vilnietis Gediminas Markevičius. Jiems prireikė smūgiuoti po 85 kartus.

Ir tarp moterų, kurių susirinko dešimt, pirmavo uostamies-

Geriausieji Vyrai: 1.Antanas Sadauskas (74 nakienė (71 smūgis); 2.Jūratė Jazbutiesmūgiai); 2.Vytautas Rickus (85); nė (78); 3.Svetlana Martyniuk (91).

3.Gediminas Markevičius (85).

Vyrai (HCP nuo 16,1 iki 28): 1.Vytautas Moterys: 1.Inga Česnakienė (100 Rickus (66 smūgiai); 2.Linas Plienius smūgių); 2.Jūratė Jazbutienė (106); (71); 3.Algimantas Baltramonaitis (73).

3.Svetlana Martyniuk (113).

Vyrai (HCP nuo 28,1 iki 36 ir dauVyrai (HCP nuo 0 iki 28): 1.Antanas giau): 1.Dmitrijus Sivkovas (43 taškai); Sadauskas (69 smūgiai); 2.Alvydas 2.Ruslanas Jermolajevas (39); 3.Dalius Tomas Skėrius (75); 3.Arūnas Kurai- Dabašinskas (35). tis (77).

Jaunimas (iki 23 m.): 1.Gediminas Moterys (HCP nuo 0 iki 28): 1.Inga Čes- Markevičius; 2.Lukas Zabarauskas.

čio žaidėja Inga Česnakienė (100 smūgių). Šešiais smūgiais daugiau pasinaudojo antrąją vietą užėmusi vilnietė Jūratė Jazbutienė. Trečia liko kita viešnia iš sostinės Svetlana Martyniuk (113 smūgių).

Prizais už tolimiausius smūgius buvo apdovanoti Jolanta Zabarauskienė ir Ruslanas Jermolajevas. Už

tiksliausią mušimą apdovanotas Ernestas Butrimas.

Geriausius golfo žaidėjus apdovanojo Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Benediktas Petrauskas, generalinis direktorius Viktoras Krolis.

Kitas reitinginis turnyras vyks šeštadienį „Sostinių golfo klube“.

19

trečiadienis, birželio 6, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą, kad galėtumėte priimti svarbius sprendimus, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų.

Jautis (04 21–05 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes jus užplūs naujų idėjų ir minčių lavina.

Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Galite sulaukti netikėtų svečių.

Dvyniai (05 21–06 21). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti, meditacijai.

Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį.

Neišsigąskite lengvo nuovargio.

Liūtas (07 23–08 23). Susidursite su žmogumi, kuris bus nusiteikęs visai kitaip nei jūs. Tai gali jus truputį sutrikdyti. Vakare kils noras fantazuoti. Tai palankus metas intelektualiai kūrybai.

Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Vakarą skirkite knygai ar filmui.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Susikaupkite, nes turite daug ką nuveikti. Nesiblaškykite ir nesiimkite kelių darbų iškart, viską darykite nuosekliai. Ir nesijaudinkite dėl rytojaus, viskas bus, kaip turi būti.

Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti imtis naujų projektų, įgyvendinti įdomias naujas idėjas. Galite netyčia įskaudinti artimą draugą, tad būkite dėmesingesnis. Šaulys (11 23–12 21). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Atsakykite jiems tuo pačiu.

Ožiaragis (12 22–01 20). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio.

Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Ši diena sėkminga ir žadanti puikių rezultatų.

Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir apskritai supančioje aplinkoje. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio.

Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antroje dienos pusėje atsiras progų išnaudoti savo kūrybines galimybes.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 12 d.

Maironį primins mokslinė konferencija ir teatrai Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete rytoj vyks mokslinė konferencija, skirta Maironiui, minint jo 150-ąsias gimimo metines.

Klaipėdos universiteto senato salėje ketvirtadienį nuo 13 val. pranešimus skaitys dvasininkai, mokslininkai ir studentai.

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas dalysis įžvalgomis tema „Maironis – Lietuvos pranašas“.

Maironio literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė ap-

tars šių dienų Maironio problematiką. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas Eligijus Daugnora kalbės apie Maironį per religinės dramos prizmę.

Klaipėdos universiteto prof. dr.

Rimantas Balsys analizuos Maironio baladės „Jūratė ir Kastytis“ mitinius įvaizdžius, doc. dr. Marijus Šidlauskas – Maironio libretą „Kame išganymas“, prof. dr. Petras Bielskis dalysis mintimis apie Maironio dramų europinę eleganciją, magistrantė Laura Rojūtė apžvelgs Maironio ir teatro santykius,

o studentė Vaida Asnauskaitė – Maironio įvaizdį šiandien.

Brangaus Lietuvai poeto 150-osioms gimimo metinėms bus skirta ir Lietuvos klojimo teatrų XIV krivūlė, liepos 5 ir 6 dienomis vyksianti Maironio gimtinėje Pasandravyje, Raseinių krašte. Ten suvažiuos ir savo spektaklius rodys bene aštuoni klojimo teatrai iš visos Lietuvos. Krivūlėje vaidins ir Klaipėdos universiteto teatras, parodysiantis Maironio dramą „Vytautas pas kryžiuočius“ (rež. P.Bielskis). „Klaipėdos“ inf.

Atminimas: 2012-ieji Lietuvoje paskelbti Maironio (1862–1932) metais.

Jono Janulio 1924 m. sukurto Maironio portreto fragmentas

Orai

Savaitės viduryje vyraus vėsoki orai, lietaus bus nedaug, kaip prognozuo­ ja sinoptikai. Šiandien dieną numa­ tomas trumpas lietus. Įdienojus tem­ peratūra turėtų kilti iki 17 laipsnių, tik pajūryje bus pora laipsnių vėsiau.

Rytoj lyti neturėtų. Naktį temperatū­ ra svyruos apie 4–7, dieną – apie 16–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, birželio 6 d.

+15

+12

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+18

Utena

+17

4.55 22.14 17.19

158-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 208 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +15 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +14 Kopenhaga +14

kokteilis Iš va­dos – vos du ge­ri Aną­d ien Fio­na pri­si­sta­čiu­si mo­te­r is nu­si­ste­bė­jo, ko­dėl veis­ly­nuo­se klau­ sia, ko­k iam tiks­lui per­ka­mas šuo: lai­ ky­mui ar vei­si­mui. „Ko­dėl jiems tai svar­bu, jei vi­si šu­nys veis­ly­nuo­se „ko­k y­biš­k i“? – pe­č iais trau­kė Fio­na. „Prieš me­tus nu­pir­kau veis­li­nį šu­nį už 600 li­tų ne iš veis­ly­no, – pa­sa­ko­jo Me­ sas. – Au­gin­ti­nis – svei­kas. Iki šiol jo­kių bė­dų ne­tu­rė­jo­me. Esu įsi­t i­k i­nęs, kad veis­ly­nuo­se šu­nys „per­veis­ti“.

Tar­t i žo­d į pa­no­ro ir Jo­nas: „Jei šuo yra au­gi­na­mas vei­si­mui, tai jis tu­ri bū­ ti ati­tin­ka­mos psi­chi­kos, cha­rak­te­rio, rei­ka­lin­go ūgio ir ki­tų rei­ka­lin­gų duo­ me­nų, bruo­žų, bū­ti­nų tai veis­lei. Apsk­ ri­tai iš vi­sos va­dos tik ko­kie du šu­niu­ kai ati­tin­ka veis­lės rei­ka­la­vi­mus, li­ku­ sie­ji – bro­kas“.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+17 +32 +23 +17 +22 +15 +18 +32

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+16 +15 +23 +15 +12 +28 +21 +17

Vėjas

5–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

12

11

10

4

12

13

13

10

2

rytoj

penktadienį

18

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Vardai Bogumilas, Klaudijus, Mėta, Norbertas, Paulina, Tauras.

birželio 6-ąją

Rytas

13

+17

+18

17

14

2

1545 m. mi­rė Ab­rao­ mas Kul­v ie­t is, pir­mo­ sios ko­le­gi­jos Lie­tu­vo­ je įstei­gė­jas (1539 m.), vie­nas iš Ka­ra­liau­čiaus uni­ver­s i­te­to kū­rė­j ų, lie­t u­v ių raš­t i­jos pra­di­nin­kas.

1748 m. Vil­n iu­je ki­lęs gais­ras su­n ai­k i­no di­ džią­ją mies­to da­lį.

1814 m. Kop­ga­ly­je, šiau­ riau­sia­me Kur­šių ne­r i­ jos na­cio­na­l i­n io par­ko ga­le, ap­si­gy­ve­no pir­ma­

sis nuo­la­t i­n is gy­ven­to­ jas – žve­jys Jo­ha­nas Ver­ ku­lis.

1875 m. gi­mė vo­k ie­čių ra­šy­to­jas, No­be­lio li­te­ra­ tū­ros pre­mi­jos lau­rea­tas Tho­mas Man­nas.

1905 m. pir­mą kar­t ą Vil­n iu­je, mies­to teat­re su­reng­t a­me lie­t u­v ių va­ka­re, bu­vo su­g ie­do­ ta V.Ku­dir­kos „Tau­tiš­ka gies­mė“.

1925 m. įkur­ta au­to­mo­ bi­l ių ga­m in­to­jų „Crys­ ler“ kor­po­ra­ci­ja.

1944 m. Pa­lan­go­je gi­ mė ži­no­mas ra­šy­to­jas ir žur­na­l is­tas Lai­mo­ nas Ta­pi­nas.

Klai­pė­da ai­dės cho­rų dai­no­mis Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je ka­ra­liaus cho­rai. Šeš­ta­die­nį mies­te vyks Lie­tu­vos ber­niu­ kų cho­rų fes­ti­va­lis, o sek­ma­die­nį – Va­ka­ rų Lie­tu­vos kraš­to dai­nų šven­tė.

El­ge­sys: šu­nys sa­vo kai­ną mo­ka

sa­vo­tiš­kai pa­di­din­ti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Že­mai­t u­k ų veis­lės žir­g ui žiū­r i­ma į dan­tis, o Tro­jos ark­liui – į pauo­de­gį.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Įs­ta­ty­mas Ame­ri­ko­je

Abu gran­dio­zi­niai ren­gi­niai uos­ ta­mies­ty­je or­ga­ni­zuo­ja­mi pa­die­ niui tau­pu­mo su­me­ti­mais.

Bir­že­lio 9-ąją Klai­pė­do­je vyks tra­di­ci­nis fes­ti­va­lis-ak­ci­ja „Lie­tu­ vos ber­niu­kai prieš smur­tą ir nar­ ko­ma­ni­ją“. Toks ren­gi­nys Lie­tu­vo­ je ren­gia­mas try­lik­tą kar­tą, kas­met vis ki­ta­me mies­te.

Idė­ja or­ga­ni­zuo­ti bū­tent ber­ niu­kų cho­rų pa­si­ro­dy­mus ki­lo su­ vo­kus, kad ber­niu­kus ir jau­nuo­lius pa­sta­ruo­ju me­tu vis la­biau trau­kia gat­vė ir nar­ko­ti­kai, o pri­si­kvies­ti dai­nuo­ti juos vis sun­kiau.

Klai­pė­do­je toks fes­ti­va­lis jau vy­ ko 2005 m. Šie­met mū­sų mies­te dai­nuos apie 40 ber­niu­kų cho­rų. Šeš­ta­die­nį 13 val. Laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­ly­je pa­si­ro­dys jau­ niau­sie­ji fes­ti­va­lio da­ly­viai. 18.30 val. Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ ny­čio­je kon­cer­tuos vi­si dai­no­rė­liai.

Jiems akom­pa­nuos Klai­pė­dos ka­ me­ri­nis or­kest­ras, va­do­vau­ja­mas Min­dau­go Bač­kaus.

Da­lis ber­niu­kų cho­rų liks uos­ ta­mies­ty­je ir sek­ma­die­nį. Tą­dien klai­pė­die­čiai tu­rės uni­ka­lią ga­ li­my­bę vie­no­je vie­to­je pa­ma­ty­ti pus­šeš­to tūks­tan­čio dai­nuo­jan­čių žmo­nių. Jie da­ly­vaus Va­ka­rų Lie­ tu­vos kraš­to dai­nų šven­tė­je. Šis ren­gi­nys skir­tas pir­mo­sios Ma­

Hart­for­de (Ko­nek­ti­ku­to vals­ti­ja) drau­ džia­ma dre­suo­t i sa­vo šu­n is. „Kok­tei­ liui“ smal­su, o ar kai­my­no šu­nį ga­li­ma ko nors mo­ky­ti?

Sun­ku pa­ti­kė­ti Kro­ko­di­liu­kai ne­tu­ri ly­ties chro­mo­so­ mos. Jų ly­tis pri­klau­so nuo tem­pe­ra­tū­ ros, ku­rio­je vys­tė­si kiau­ši­nis.

Is­to­ri­niai fak­tai apie aki­nius XV a. op­ti­niai įren­gi­niai re­gė­ji­mui ko­ re­guo­ti bu­vo re­te­ny­bė, bet ir ta­da Eu­ ro­pos ke­l iuo­se ga­l i­ma bu­vo su­t ik­t i žmo­nių su aki­niais. Tais lai­kais jie bu­ vo nau­do­ja­mi ap­si­sau­go­ti nuo sau­lės ir dul­kių.

Liud­v i­kas XV, at­sa­k y­da­mas į pa­tai­ kū­n iš­ką pa­ne­g i­r i­ką, pa­ra­šy­tą jo gar­ bei, pa­sa­kė, kad bū­tent au­to­riaus aki­ niai iš­di­di­no ka­ra­liaus nuo­pel­nus. Psi­ cho­lo­gai ma­no, kad, už­si­dė­da­mas aki­ nius, žmo­gus kei­čia­si ne tik išo­riš­kai, bet ir vi­du­je.

Links­mie­ji tirš­čiai Tik­ras vy­ras – tai tas, ku­ris iš­li­pa iš au­ to­mo­bi­lio ir sa­ko: – Bran­gio­ji, tu idea­liai pa­sta­tei au­to­mo­ bi­l į, tas „Le­xus“ jau bu­vo ap­lam­dy­tas, ka­ti­nas jau bu­vo nu­sti­pęs, o ir eg­lu­tė čia vi­siš­kai ne­rei­ka­lin­ga! Čes­ka (397 719; aną­dien mui­ti­nė­je dir­bęs spa­ nie­lis Mi­kas apuos­tė krep­šį ir keis­tai su­ki­ke­no)

d.janauskaite@kl.lt

žo­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dai­nų šven­tės 85-me­čiui, kom­po­zi­to­ riaus Sta­sio Šim­kaus 125-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms bei Klai­pė­dos 760-ajam gim­ta­die­niui. Ja­me di­ džiau­sias dė­me­sys bus ski­ria­mas liau­dies dai­noms.

Sek­ma­die­nį po pie­tų fes­ti­va­lio da­ly­viai Lie­pų gat­vė­je klau­sy­sis ka­ri­lio­no var­pų mu­zi­kos, o 15.45 val. ei­se­na pa­ju­dės pa­grin­di­ne Her­kaus Man­to gat­ve. Tra­di­ciš­kai pa­ke­liui cho­ris­tai pa­dės gė­lių prie M.Maž­vy­do, „Kan­čios“ pa­mink­lų bei ak­mens pir­ma­jai dai­nų šven­ tei at­min­ti.

Va­sa­ros est­ra­do­je kon­cer­tas tu­ rė­tų pra­si­dė­ti 17 val. Pla­nuo­ja­ma, kad jis už­truks apie po­rą va­lan­dų.

Vi­si abie­jų fes­ti­va­lių kon­cer­tai ne­mo­ka­mi.

Programa Šeštadienis 13 val. – berniukų jaunučių chorų koncertas Klaipėdos laikrodžių mu­ ziejaus kiemelyje.

18.30 val. – berniukų ir jaunuolių chorų koncertas Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje.

Sekmadienis 17 val. – Vakarų Lietuvos krašto dai­ nų šventė Vasaros estradoje.

Spal­vos: mar­gas­pal­vė, ai­din­ti dai­no­mis cho­ris­tų ei­se­na sek­ma­die­

nį tra­di­ciš­kai nu­si­drieks pa­grin­di­ne mies­to gat­ve.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.