PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
penktADIENIS, birželio 8, 2012
133 (19 434)
Kaina 1,30 Lt
Slapti duomenys – it vieši Kam naudojama slapta Vidaus reika lų ministerijos Cent rinė duomenų bazė? Pareigų netekęs pa sienietis liudija, kad visa apie asmenį su rinkta konfidencia li informacija – leng vai prieinama, o už duomenų apie pri vatų gyvenimą rin kimą apskritai nėra baudžiama.
Ligonio įkaitai liko be pagalbos Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadie nį uostamiesčio ugniagesiai, poli cininkai ir medikai prisimins ilgai. Jie gelbėjo psichikos ligonį, kuris iš devintojo aukšto vertė baldus ir kitus daiktus. Košmarišką nak tį išgyvenę namo gyventojai tiki no ne kartą prašę padėti ligotam vaikinui, tačiau realių veiksmų nesulaukė.
a.aleksejunaite@kl.lt
Kaupia ir intymią informaciją
4
Finansų ir ekonomikos komiteto narys Vladimiras Vlasovas sutriko išgirdęs, jog futbolo klubas „Atlantas“ prašo 120 tūkst. litų.
14p.
Asta Aleksėjūnaitė
„Informacija kaupiama apie kiek vieną pilietį. Pareigūnams žinomos ne tik žmogaus pajamos, turtas, bet, visa informacija apie šeimos narius, jų sveikatą, net tai, kokia žmogaus seksualinė orientacija ir su kuo jis bendrauja“, – tikino bu vęs Pakrančių apsaugos rinktinės teisininkas Einaras Razma. Vyras įsivėlė į teismų marato ną, kai pamėgino buvusiai kolegei iškelti baudžiamąją bylą už smal sumo tenkinimą slaptais dokumentais.
„Pirmą kartą nežinau, ką pasakyti.“
Per balkoną – visas turtas
Manija: po to, kai paaiškėjo, kad pareigūnai slaptose duomenų bazėse renka bet kokią informaciją apie bet
ką, Policijos departamentas suskubo gaudyti smalsuolius.
Vytauto Liaudanskio fotomontažas
Naujakiemio gatvės 6-ojo namo gyventojai trečiadienį vakare gir dėjo, kaip kaimynas iš devintojo aukšto trankėsi savo bute, matė jį važinėjantį liftu. 29 metų vyras vis nešė ir nešė žemyn įvairius daik tus. Minėjo, kad ruošiasi daryti re montą. Naktį daiktai pradėjo skrieti per balkoną.
7
2
penktADIENIS, birželio 8, 2012
miestas
Lėšos gatvėms – jau įteisintos Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos savivaldybė jau gali būti garantuota, kad turės pinigų mies to tiltams, gatvėms prižiūrėti, kai kuriems jų ruožams remontuoti. Valdžia neseniai pasirašė sutartį su Lietuvos automobilių kelių di rekcija. Sutarties vertė – daugiau nei 5 mln. litų.
Pagal sutartį savivaldybė įsiparei gojo už šiuos pinigus sulopyti 11 tūkst. kvadratinių metrų gatvių, taip pat greideriuoti žvyrkelius, prižiūrėti gatves su akmens grin dinio danga, ženklinti gatves, sta tyti kelio ženklus, atitvarus, švie soforus, prižiūrėti miesto tiltus ir kitus kelio statinius, šaligatvius ir žiemą valyti sniegą nuo gatvių. Visų šių įsipareigojimų vertė – 2,6 mln. litų. Pagal sutartį savivaldybė taip pat įsipareigojo ir suremontuo ti kai kurias gatves. Klaipėdiečiai gali tikėtis, jog bus suremontuotas Šilutės plento ruožas nuo Smilte lės iki Vingio gatvės, atlikta dalies Minijos gatvės rekonstrukcija. Pi nigų skirta sumokėti už Pilies til to kapitalinio remonto projektą. Iš Lietuvos automobilių kelių direk
cijos gautais pinigais taip pat bus pradėti parengiamieji kai kurių gatvių rekonstrukcijų darbai – pa teikti Pajūrio gatvės remonto pro jektiniai pasiūlymai, Tauralaukio gyvenvietės gatvių rekonstravimo projekto projektiniai pasiūlymai. Kapitaliai turėtų būti suremon tuota Šiaurės prospekto ir Kretin gos gatvės sankryža, rekonstruotos Melnragės gyvenamojo kvartalo – Aušros, Vienybės, Kopų gatvės. Vi siems šiems darbams bus skirta 2,5 mln. litų. Už kiekvieną išleistą litą savi valdybė turės atsiskaityti Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
Prognozuo jama, kad į Klaipėdą gali atvykti per pusant ro tūkstan čio pasaulio lietuvių.
Sutartyje numatyti brangiausi darbai Miesto gatvių su asfaltbetonio Išlaidos: rengiantis grandiozinėms žaidynėms daugiausia investicijų pareikalaus cent
danga priežiūra – 1,067 mln. litų
rinio stadiono rekonstrukcija.
Minijos gatvės rekonstrukcija –
963 tūkst. litų Šilutės plento remontas – 500
tūkst. litų Miesto gatvių saugaus eismo
priemonės – 372,6 tūkst. litų Šiaurės prospekto ir Kretingos
gatvės sankryžos kapitalinis re montas – 350 tūkst. litų
Pasaulio lietuviai varžysis Klaipėdoje Uostamiestyje kitąmet vyks grandiozinės pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurios taps puikiu pretekstu sutvarkyti miesto sporto bazes. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Darbai: daugiausia pinigų, gautų iš sostinės, bus skirta uostamiesčio
gatvėms lopyti.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Finansų ir ekonomikos komiteto nariai vakar pritarė tokių žaidy nių Klaipėdoje rengimui ir nurodė, kad pasiruošimo joms ir vykdymo programą valdininkai parengtų iki spalio 1-osios. „Šios žaidynės yra jau devin tos. Jos visąlaik vykdavo Vilniu je, tačiau, matyt, sostinė išsisėmė, tad galimybė jas surengti patikėta Klaipėdai“, – teigė laikinai Spor to ir kūno kultūros vedėjo pareigas einantis Ignas Pocius. Žaidynėse dalyvaus neprofesio nalūs sportininkai, kurie varžy
sis 23 sporto šakose. Prognozuo jama, kad į Klaipėdą gali atvykti per pusantro tūkstančio pasaulio lietuvių. Tačiau politikams labiausiai rū pėjo, ar Klaipėda bus pasirengusi priimti svečius, nes sporto bazės nėra pačios geriausios būklės, o ir pinigų joms remontuoti ne visa da pakanka. „Kūno kultūros ir sporto depar tamentas pasižadėjo skirti 2 mln. litų. Už pusę šios sumos bus pa klota dirbtinė žolė futbolo aikš tyne, iš dalies rekonstruota lan kininkų bazė Smiltynėje, atliktas pagrindinių sporto bazių eina masis remontas, įsigyta specifin ė
įranga. Kitas milijonas litų bus iš leistas sumokėti už dalyvių apgy vendinimą, maitinimą“, – pini gų panaudojimo planus atskleidė I.Pocius. Tačiau jis pabrėžė, jog šių pinigų nepakaks. Nemažai turės prisidė ti ir miestas – reikia dar mažiau siai 3 mln. litų, kad būtų baigtas centrinio stadiono rekonstrukci jos projektas. „Šių žaidynių liekamoji ver tė bus milžiniška, nes sporto ba zės sulauks investicijų“, – tvirti no I.Pocius. Kai kurie komiteto nariai suabe jojo, ar verta centriniam stadionui skirti dar 3 mln. litų, kai rengiama si statyti naują. „Naują stadioną turėsime ne anksčiau kaip po 7–10 metų, to dėl esantį reikia galiausiai sure montuoti, kad nebesidarytume gėdos. Neikime į krūmus, būki me drąsesni“, – nukirto komite to pirmininkas Rimantas Taraš kevičius.
Žuvų paviljone – remontas Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėdiečiai kurį laiką negalės ap sipirkti senojo turgaus žuvų preky bos paviljone. Jame vyksta remon tas. Planuojama, kad darbai turėtų būti užbaigti per dešimt dienų.
Senojo turgaus žuvų prekybos pa viljonas uždarytas nuo savaitės pardžios. Anot įmonės „Senasis turgus“ direktorės Ramutės Kubi lienės, bus atnaujintos statinio vi dinės sienos, grindys, durys. Dar bai atsieis apie 30 tūkst. litų. Juos atliks įmonė „Minijos statyba“, kuri išrinkta apklausos būdu.
„Tikimės, kad per dešimt die nų pavyks užbaigti darbus. Nori me greičiau sutvarkyti, kad žmo nės toliau galėtų prekiauti. Kol kas sunku pasakyti, kiek tiksliai kai nuos darbai. Gal kokie prisidės, gal kokių atsisakysime. Viskas paaiš kės, kai jie bus baigti“, – pasako jo vadovė. R.Kubilienės teigimu, laikas re montui pasirinktas neatsitiktinai – vasarą žuvų prekeiviai išretėja. Anot vadovės, atsinaujinti nori ma ir dėl miesto jubiliejaus. „Gal mieste bus daugiau svečių, o visi Klaipėdoje nori nusipirkti žuvų. Stengiamės pasiremontuo ti, pasipuošti. Nelauksi gi geresnių
laikų. Investuojame savo pinigėlius “, – teigė vadovė. Pasak R.Kubilienės, prekybos žuvimis paviljono remontas – pa grindinis šių metų darbas. Apie to limesnį atsinaujinimą bus galvoja ma kitąmet. „Ruduo – derliaus metas. Ne labai šiuo laiku ką galime padary ti. Nebent vėlyvesnis ruduo būtų gražus. Tačiau vien norų neužten ka. Reikia pinigų, tinkamo laiko, nesinori ir prekeivių darbo trik dyti. Būna laikas, kai ir statybi ninkų neprisišauksi, visi triūsia dideliuose objektuose. Mažiukai jiems nerūpi“, – pasakojo R.Ku bilienė.
Uždarė: senojo turgaus žuvų paviljonas nedirbs iki kito antradienio.
Vytauto Petriko nuotr.
3
penktADIENIS, birželio 8, 2012
miestas Valdininkai aukojo kraujo
Bendradarbiaus dėl „Meridiano“
Atpigo butai
Vakar Klaipėdos miesto savi valdybėje penktą kartą sureng ta neatlygintinų kraujo dono rų akcija. Per pusdienį krau jo paaukojo 15 žmonių. Tradici nė neatlygintinų kraujo dono rų akcija savivaldybėje rengia ma nuo 2008 metų rudens. Ji organizuojama du kartus per metus.
Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos jūrinio miesto sim bolio burlaivio „Meridianas“ pa ramos fondas ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kuri leis teikti paraiškas ES bei kitų programų numatytai paramai gauti ir užtikrinti burlaivio „Me ridianas“ restauravimui reika lingą finansavimą.
Per metus butai pajūryje labiau siai atpigo Preiloje ir Klaipėdo je – vidutiniškai 20 ir 10 proc., o pabrango Nidoje ir Šventojoje – 13 ir 4 proc. Palangoje jie atpigo 3 proc. Vidutinė butų kaina Klai pėdoje yra apie 204 tūkst., Prei loje – 289 tūkst., Nidoje – 469 tūkst., Palangoje – 242, Švento joje – 221 tūkst. litų.
Šiukšlės nugarmės po žeme
Bandymas: pirmieji smalsūs Brožynų gatvės gyvento
jai požeminį konteinerį apžiūrėjo vakar rytą.
Naujovė: penkių įprastų šiukšlių konteinerių talpos dėžė specialia įranga iškratoma į auto
mobilio talpą ir padedama atgal į išbetonuotą duobę.
Pietinėje miesto pusėje tarp daugiabučių namų atsirado pože minis šiukšlių konteineris, talpinantis tiek atliekų, kiek tilptų į penkias įprastines antžemines šiukšliadėžes. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Baiminasi triukšmo
Brožynų gatvės 8-ojo namo gyven tojai pirmieji apžiūrėjo šią naujo vę ir spėjo pareikšti savo pastabas. Vakar rytą aikštelėje netoli pre kybos centro ir Kuncų bei Brožy nų gatvių sankryžos susitiko Klai pėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) darbuotojai, kon teinerį bandomajam laikotarpiui pateikusios bendrovės bei atliekų vežėjų atstovai. Tuojau pat pažiūrėti naujojo įrenginio susirinko būrelis klaipė diečių. Vos supratę, kad neaukštas me talinis cilindras su dangčiu yra ant žeminė didelio šiukšlių konteinerio dalis, jie skubėjo klausinėti jiems rūpimų dalykų. Pirm ąs ias krit in es pas tabas smalsieji klaipėdiečiai pareiškė vos pabandę atidaryti ir uždaryti kon
teinerio dangtį. Arčiausiai gyve nanti Anelė Trochina buvo įsitiki nusi, kad garsiai trankomas dangtis trikdys namo gyventojų ramybę. Jos manymu, jeigu dangtis turėtų guminį kraštą, šios problemos bū tų išvengta. Moters sutuoktinis abejojo, ar metalų vagys nesusigundys grobti tokių konteinerių antžeminės da lies. Kiti praeiviai skubėjo džiaug tis, kad tokios talpos neskleis ne malonaus tvaiko, apie juos nesisuks kirai, katės ir benamiai. Palygino su Airija
„Pagaliau. Airijoje ir Anglijoje pa našūs konteineriai jau seniai įreng ti, žmonės žino, kaip jais naudotis. Jis suteikia kur kas daugiau tvar kos gyvenamiesiems kvartalams. Šiukšliadėžės ant ratukų – tikra at gyvena“, – teigė jaunas praeivis. Būrelis susirinkusiųjų stebėjo, kaip atliekas išvežančios mašinos vairuotojo pulteliu valdoma strėlė
iš betoninės dėžės iškėlė plastikinį konteinerį, jį pakėlė ir iškratė į tal pą automobilyje. KRATC darbuotojai teigė, kad jiems labai svarbu sužinoti, ar klai pėdiečiams patogus toks konteine ris, ir išgirsti pastabas.
Praeiviai skubė jo džiaugtis, kad to kios talpos neskleis nemalonaus tvaiko, apie juos nesisuks ki rai, katės ir benamiai.
Įvairiose miesto vietose netrukus atsiras daugiau kitų modelių pože minių ar pusiau požeminių kontei nerių. Jais klaipėdiečiai naudosis bandomąjį laikotarpį. Kaip veikia naujieji įrenginiai, galima bus patirti vasarą, rudenį,
Dienos telegrafas Mėsa. Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su kitomis organizacijomis išaiškino nelegalų mė sos apdorojimo cechą. Jis aptiktas pri vačiame name uostamiestyje. Patik ros metu nuosavo namo garaže ras tos mėsos tvarkymo patalpos. Čia an tisanitarinėmis sąlygomis buvo laiko ma ir tvarkoma mėsa. Gamybai nau dota kiauliena, jautiena, aviena ir triu šiena. Rasta neišpjaustytų skerdenų, smulkintos mėsos, fasuotų ir nefasuo tų pusgaminių su prekybai paruošto mis ženklinimo etiketėmis bei nuro dyta pakuočių kaina. Neteisėta mais to tvarkymo veikla uždrausta. Bus su naikinta 624 kilogramai mėsos. Treniruotės. Kiekvieną penktadienį nuo 18 val. vyks nemokamos pasiren gimo Viln iuje vyksiančiam marato nui treniruotės. Norintys bėgti laukia mi prie įėjimo į Vasaros estradą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
žiemą ir pavasarį, tad tikėtina, jog išryškės visi naujųjų konteinerių trūkumai ir privalumai. Po poros metų kiemai pasikeis
Po bandomojo laikotarpio tikima si klaipėdiečių atsiliepimų. Jie tu rės nemažos reikšmės renkantis konteinerių modelį. Ketinama at sižvelgti ir į vežėjų bei KRATC pa stebėjimus. „Praeis nedaug laiko ir mūsų mieste antžeminių šiukšlių kontei nerių nebeliks arba bus labai ma žai. Manome, kad tik jautriausiame bet kokiems žemės kasimo dar bams senamiestyje liks šiukšliadė žės ant ratukų. Mieste bus kur kas gražiau, gerės klaipėdiečių gyveni mo kokybė, nes turėtų nebesijaus ti bjauraus kvapo, nesimėtys šiukš lės, gražės aplinka, kiemai nebebus užgriozdinti antžeminiais kontei neriais. Be to, turėtų mažėti kon teinerių naudojimo išlaidos. Ma nau, kitų metų antroje pusėje realu pradėti masinį konteinerių įrengi mą mieste“, – sakė Klaipėdos vi cemeras Artūras Šulcas. Tikimasi, kad naujiems kon teineriams Klaipėdoje įrengti bus gauta pinigų iš Europos Sąjungos fondų.
Regata. Šeštadienį vyks antroji Šven tosios uosto jachtų regata, kurios lai mėtojas bus apdovanotas Uosto di rekcijos įsteigta taure. Jachtos plauks maršr ut u Klaipėda–Šventoji–Klaipė da. Regatos nugalėtojai bus apdova nojami Klaipėdos pilies uoste sekma dienį 16 val. Paroda. Nidos kultūros ir turizmo in formacijos centre „Agila“ pristatoma paroda, skirta paminėti 20-ąsias Jung tinių Amerikos Valstijų ir Lietuvos dip lomatinių santykių atkūrimo metines. Parodoje, kuri per pastarąjį pusmet į apkeliavo ne vieną miestą, pristatomos nuotraukos ir dokumentai, kuriuose – reikšmingiausios Lietuvos ir JAV bend radarbiavimo akimirkos nuo pat diplo matinių santykių atkūrimo pradžios. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 2 klai pėdiečių mirtys. Mirė Pranciškus Kle men is (g. 1938 m.), Jurg is Giedra (g. 1939 m.). Naujagimiai. Per statistinę parą pa gimdė 13 moterų. Gimė 7 mergaitės ir 6 berniukai. Greitoj i. Vakar iki 16 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 46 išk vie timų.
4
penktADIENIS, birželio 8, 2012
miestas
Slapti duomenys – it vieši 1
„Sukūrus Centrinę duo menų bazę, buvo kilęs skandalas, kad nuobodžiaujantys policininkai joje naršė asmeninius šalies vadovų duomenis. Tada at sirado apribojimai ir už neteisėtą duomenų rinkimą buvo numatyta atsakomybė. Tačiau aš pats įsiti kinau, kad įstatymas neveikia“, – nuomonę dėstė buvęs pasienietis. Skandalas Pakrančių apsaugos rinktinėje kilo po to, kai iš Vals tybės sienos apsaugos tarnybos vadovybės atskriejo nurodymas išsiaiškinti, kas ir kodėl naršė sis temoje ir domėjosi Lietuvos pasie nio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininku Vladimiru Banel. „Visi pamanė, kad tai aš darau, nes dirbau Teisės poskyryje ir man tuo metu buvo privalu atlikinėti tarny binius patikrinimus dėl nusižengu sių pareigūnų. Bėdų kildavo, jei tar nybinį patikrinimą reikėdavo atlikti dėl profesinei sąjungai priklausančių pareigūnų. Jiems iškart atsirasdavo užnugaris“, – tikino E.Razma.
ti. O nieko panašaus juk nevyksta, ir bet kuris antpečius turintis ga li naršyti po Vidaus reikalų minis terijos, „Sodros“, „Regitros“ duo menis“, – tikino E.Razma.
Giedrius Danėlius
Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras
A
Ar J.Razma – giminaitis?
Paaiškėjo, kad E.Razma duomenų bazėje domėjosi ir dar vienas ko lega. „Šis vėliau aiškino, kad jam bu vo smalsu sužinoti, ar aš nesu Sei mo nario Jurgio Razmos giminaitis. Neįtikėtina, tačiau vadovybei toks kolegos motyvas nepasirodė ab surdiškas“, – piktinosi buvęs pa reigūnas. Jis du kartus dėl tokių duomenų rinkimo kreipėsi į prokuratūrą. „Abu kartus prokuratūra nematė reikalo pradėti tyrimų. Kreipiausi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Viena nutartimi teismas skundą tenkino iš dalies, o sprendimą ap skundus ta pati teisėja priėmė jau visai kitokią nutartį – atmetė mano skundą“, – stebėjosi vyras.
Prieiga: Seimo narys A.Anušauskas siūlo tiems pareigūnams, kurie
bent kartą neteisėtai landžiojo po slaptus duomenis, apskritai atimti tokią galimybę. Tomo Černiševo nuotr.
jog tiki, kad pavaldinė duomenis apie buvusį kolegą rinko ne piktų kėslų vedama. „Tai pirmas toks atvejis mūsų rinktinėje. E.Razma jau yra atleis tas iš pareigų, o jam, matyt, labai nepatiko, kad juo buvo domimasi“, – teigė D.Lengvinas.
Domėjosi draugių vyrais
Tačiau esą paaiškėjo, kad duome nų bazėje savo viršininku domėjo si tuometė Klaipėdos pasieniečių profsąjungos lyderė. „Tuomet ir aš sužinojau, kad ir apie mane du kartus buvo renkami duomenys. Vieną kartą teisintasi, kad duomenų bazėje buvo naršo ma, nes pareigūnė nežinojo, kaip rašyti mano vardą. Dėl antrojo kar to niekas net nesiteikė pasiaiškin ti“ – pasakojo E.Razma. Buvusio pareigūno žodžiais, pa sienio užkardoje dirbanti kolegė duomenų bazėje domėjosi įvairias pareigas užimančiais pareigūnais. „Prasidėjus tyrimui, paaiškė jo, kad ji naršė kolegių pasieniečių duomenis, domėjosi jų vyrais. Pa siaiškinime ji vėliau rašė, kad pa sieniečių profsąjungos pirmininku domėjosi, nes neva norėjo sužinoti, kada jo gimtadienis. Ir visi tuo pa tikėjo“, – stebėjosi E.Razma. Teisės poskyryje specialistu dir bęs vyras tikino, kad bet kuris pa reigūnas puikiai žino savo kompe tencijos ribas. „Juk landžiojant Centrinėje duo menų bazėje yra privalu įrašyti, kokiu pagrindu tai darai. Pasirodo, užtenka įrašyti, kad domiesi asme niu norėdamas patikslinti duome nis. Mano manymu, tai – absurdas. Jei tikslini duomenis, vadinasi, tavo darbas – juos tvarkyti, įvesti, keis
Smalsuolei atleido
Vladimiras Banel:
Juk visų, visur ir vi sada kas nors klau sosi ir seka.
Nors už neteisėtą asmens duo menų rinkimą numatyta baudžia moji atsakomybė, tačiau teismų nutartyse teigiama, kad ne visuo met tikslinga tokią veiką pripažin ti nusikaltimu. „Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo pažymėta, kad pareigūnams draudžiama sistemoje rinkti infor maciją apie asmenį vien tam, kad būtų patenkintas asmeninis smal sumas, tačiau kolegei tebuvo skir tas tik griežtas papeikimas“, – aiš kino E.Razma. Pakrančių apsaugos rinktinės vadas Donatas Lengvinas tikino,
Komentarai
Lietuvos pasienio pareigūnų pro fesinės sąjungos pirmininkas Vla dimiras Banel tikino, jog visai at sitiktinai sužinojo, kad juo buvo domimasi duomenų bazėje. „Kreipiausi į Informatikos ir ry šių departamentą, gavau atsaky mą, kas ir kodėl manimi domėjo si, ir jokių pretenzijų neturėjau“, – tvirtino V.Banel. Pasieniečių profsąjungos pirmi ninkas prisipažino, kad būtų sune rimęs, jei juo būtų domėjęsis nepa lankiai nusiteikęs asmuo. „Juk visų, visur ir visada kas nors klausosi, seka. Mano manymu, at sakomybė turėtų būti už neatsa kingą naudojimąsi šia sistema. Ta čiau, kiek man žinoma, kolega buvo domėtasi pagrįstai. Jis buvo atleis tas iš tarnybos, nes paaiškėjo, kad pateikė suklastotą aukštojo moks lo diplomo pripažinimo dokumen tą“, – teigė V.Banel. Tikrins pavaldinius
Policijos departamento Komuni kacijos skyriaus viršininkas Ra mūnas Matonis prisiminė, kad tai ne pirmas atvejis, kai pareigūnai duomenų bazėje naršo ne tarny bos tikslais. Ikiteisminis tyrimas buvo pra dėtas gavus duomenų, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos ko
misariato pareigūnai kitų asmenų prašymu neteisėtai rinko duome nis apie žmonių privatų gyveni mą, juos atskleidė ir neteisėtai pa naudojo. Kiek anksčiau viešumoje nu skambėjo Panevėžio kelių poli cijos biuro viršininko istorija, kai jam buvo pareikšti įtarimai netei sėtai rinkus informaciją apie vie no verslininko teistumą. „Po šių įvykių naudojimasis spe cializuotomis duomenų bazėmis buvo dar labiau sugriežtintas. Bu vo apribota prieiga, o kiekvienas, kuris nori ką nors patikrinti, turi įvesti savo identifikavimo kodą“, – aiškino R.Matonis. Pasak jo, Policijos departamen tas patvirtinto korupcijos kontro lės planą, kuriuo tikimasi pažaboti bandymus neteisėtai rinkti infor maciją. „Šiame plane numatyta pareiga vadovams tikrinti pareigūnus, kurie turi teisę naudotis Centrine duo menų baze“, – tikino R.Matonis. Pasiteisinimai kelia juoką
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Ar vydas Anušauskas nesuvaldė juo ko, išgirdęs apie pasieniečių pa siteisinimus, kad VRM duomenų baze naudotasi neva norint suži noti kolegos gimimo datą. „Jei tai daroma ne tarnybos tiks lais, tokiems pareigūnams turi bū ti uždrausta naudotis šia baze. Tai juk tarnybinis nusižengimas. O ką galvojo šių pareigūnų vadai? Mano manymu, jei tokia informacija nors vieną kartą pasinaudojama netei sėtai, prieiga pareigūnui turi būti atimta“, – tikino A.Anušauskas.
smens gyvenimas yra ne liečiamas ir neturint teisinio pagrindo tokiose sistemose naršyti negalima. Paaiškini mas, kad norėta sužinoti, kada yra gim tadienis, tikrai nėra tinkamas pretekstas ir nėra atsakomybę šalinanti aplinkybė. Pareigūnas nėra visiškai laisvas naudo damas tokias sistemas. Asmens priva taus gyvenimo neliečiamumą saugo Konstitucija, o toks pažeidimas užtrau kia baudžiamąją atsakomybę. Jei siste moje mėginama įrašyti, kad įeinama duomenų patikslinimui, spėju, kad taip apgaunama sistema. Juk Baudžiamaja me kodekse numatyta, jog užtenka to kio nusižengimo, kad kiltų pasekmės. O dėl to, kad žmonės nežino, ar juos kas tikrino, jiems belieka galimybė kreip tis į policiją ir pamėginti užklausti. Ta čiau kas būtų, jei trys milijonai gyvento jų kreiptųsi?
Remigijus Žemaitaitis
Seimo narys, Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys
A
tsakomybė už tokių duome nų rinkimą yra ir jos būtų įmanoma pasiekti, jei ikiteis minio tyrimo pareigūnas būtų principingas. Jei duomenys su rinkti turint tikslą informaciją perduoti tretiesiems asmenims, numatomas net laisvės apribojimas iki ketverių metų. Mano nuomone, tokių bazių informa cija turi būti prieinama tik būtinai įra šius, dėl kokio ikiteisminio tyrimo yra renkama informacija. O dabar kas kur nori, ten ir landžioja. Jei pasienietis do mėjosi, kas yra politiko J.Razmos gimi naitis, turėjo būti koks nors tyrimas. Jei teismas tokį įtariamojo argumentą pri pažintų kaip tinkamą, šis pasienietis galėtų kreiptis į Europos Žmogaus Tei sių Teismą ir laimėti bylą. Mano asme niu taip pat buvo domėtasi, tačiau apie tai, kad klausomasi mano pokalbių, su žinojau tik tuomet, kai komisariato vir šininkas oficialiai informavo Policijos departamentą apie Šilalės rajone vyks tančius procesus.
5
penktADIENIS, birželio 8, 2012
lietuva
Kalba truko 26 minutes
Prezidentė kritikavo Vyriausybę. Prezidentė Vyriausybę gyrė. Taip skirtingai, kaip ir kasmet, įvertintas vakar Dalios Grybaus kaitės perskaitytas trečiasis metinis pranešimas.
Komentarai
Andrius Kubilius
Ministras pirmininkas
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Išsigando „violetinių“?
Ką daryti, kad Prezidentės prane šimo nesutrikdytų į Seimo salę įsi veržę Neringos Venckienės rėmė jai? Juk karinga teisėja ir jos gerbėjai – visai čia pat, kituose Seimo rūmuose, aiškinasi specialiai ty rimo komisijai. Tokį klausimą va kar rytą sprendė Seimo kanceliari ja ir priėmė išmintingą sprendimą: patekti į parlamento posėdžių sa lės balkoną ir išklausyti Prezidentės metinio pranešimo buvo galima tik turint specialų kvietimą. Į salės balkoną, kur paprastai dir ba žurnalistai, bandantys patekti kai kurie Seimo kanceliarijos darbuo tojai net sutriko – to dar nėra buvę, nes prie įėjimų Seimo valdininkai pastatė apsauginius. Šie tikrino, ar norintys patekti į salę yra specialia me kviestinių asmenų sąraše. „Ne suprantu, kas čia vyksta – ruošiau si atsisėsti ir paklausyti Prezidentės pranešimo, bet čia neįleidžia, nors laisvų vietų yra“, – stebėjosi į ple narinių posėdžių salę nepatekusi
Seimo nario padėjėja dirbanti po litologė Morta Vidūnaitė. Lig šiol pasiklausyti Prezidentės pranešimo plenarinių posėdžių salės balkone galėjo bet kas, jei tik būdavo vietų. Seimo kancleris Jonas Milerius neigė kalbas, esą išsigąsta N.Venc kienės gerbėjų antplūdžio. „Iš siuntėme 300 kvietimų: merams, kitiems pareigūnams, o balkonuo se – tik 240 vietų, tiesiog visi no rintys netilptų“, – teisinosi jis. Seimas nuobodžiavo
Regis, nemažai Seimo narių tik ir galvojo, kaip ištverti tą pusvalandį, kol Prezidentė baigs skaityti me tinį pranešimą. Vakar Seime buvo svarstomi energetikos projektai, tad dalis parlamentarų D.Gry bauskaitės akivaizdžiai neįdėmiai klausėsi – įniko į įstatymų projek tus ir mobiliuosius telefonus. Nemažai parlamentarų į Prezi dentės pranešimo skaitymą pa vėlavo. Ne kartą valstybės vadovę kritikavę liberalcentristas Arūnas Valinskas ir konservatorius Man tas Adomėnas salėje apskritai ne pasirodė.
Anksčiau: į Seimo rūmus Prezidentė D.Grybauskaitė atvyko šiek tiek
prieš posėdį, todėl turėjo laiko trumpai pabendrauti su Seimo vadove I.Degutiene. Gedimino Bartuškos nuotr.
Seimo pirmininkė Irena Degu tienė būsimą Prezidentės prane šimą iš Seimo tribūnos iškilmingai pavadino „reikšmingu“. Tačiau da lis konservatorių su tuo, regis, tik rai nesutiktų – Valentinui Stundžiui labiau už D.Grybauskaitės kalbą rū pėjo kažkokie dokumentai, užsienio reikalų ministras Audronius Ažuba lis mobilųjį telefoną iš rankų palei do tik tuomet, kai valstybės vadovė ėmė kalbėti apie užsienio poli tiką. „Galiu ir dirbti, ir klausyti“, – paaiškino kompiuterį maigęs kon servatorius Egidijus Vareikis.
V
ertiname Prezidentės išsa kytas kritines pastabas. Ne same Vyriausybė, kuri pati sau nepripažintų visos eilės nepadarytų darbų ir pati savęs savikri tiškai nevertintų. Bet taip pat norėčiau pasakyti, kad permainos ir reformos, kaip Prezidentė nurodė savo prane šime, reikalauja ir sutarimo, ir bendrų pastangų. Mūsų reformų iniciatyvos ne visada sulaukdavo efektyvios para mos Seime. Noriu priminti, kad beveik visą laiką, nuo pat 2009 m. vidurio, Vy riausybė ir valdančioji koalicija veikė faktiškai mažumos sąlygomis.
„Pranešimas – toks medinis“
Išradingiausiai pasielgė Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovas Vy tautas Galvonas – klausydamasis Prezidentės pranešimo jis užsinėrė ausines. Atidesni buvo tik Vyriau sybės nariai ir premjeras Andrius Kubilius. „Ir ką naujo savo meti niame pranešime pasakė valstybės vadovė?“ – po pranešimo gūžčio jo pečiais kai kurie parlamentarai. Prieš televizijos kameras iškilmin gai dėstė apie didelę Prezidentės išmintį, svarbius metinio praneši mo akcentus, o Seimo kuluaruose jie atsipalaidavo. „Pranešimas – toks medinis“, – konstatavo viena Seimo narė. Jos kolegoms beliko palinkčioti galva. Perskaičiusi 26 minutes užtru kusią kalbą D.Grybauskaitė Sei mo rūmuose neužsibuvo – I.De gutienė Prezidentę iškart palydėjo iki automobilio. Ankstesniais me tais valstybės vadovė dar likda vo Seime, atskiroje patalpoje ne toli plenarinių posėdžių salės prie puodelio kavos pabendraudavo su parlamento pirmininke, premjeru A.Kubiliumi, kadenciją baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi. Pastarasis dalyvavo vakar D.Gry bauskaitei skaitant metinį prane šimą, tačiau ir jis iš Seimo rūmų iš vyko tuojau po Prezidentės kalbos. Tiesa, valstybės vadovė į Seimą atvyko prieš kelias minutes iki po sėdžio, todėl turėjo laiko atskirame kambarėlyje trumpai pabendrauti su I.Degutiene.
Irena Degutienė Seimo pirmininkė
P
ranešimas atspindi priešrinki mines nuotaikas: žmonės kvie čiami ateiti į rinkimus, partijos raginamos nedalinti nepama tuotų pažadų, būsimoji valdžia prašo ma tęsti šaliai naudingus darbus. Ne žiūrint, ar kaire, ar dešine kelio puse, bet visi turime važiuoti viena kryptimi. Ne tik Prezidentei, bet ir kitiems norėtųsi, kad daugelis problemų, ypač teisės sri tyje, būtų sprendžiamos greičiau ir duo tų apčiuopiamų rezultatų. Bet ir per tre jus metus nemažai padaryta.
Šįsyk ji apibendrino padėtį Lietuvo je ne iš savo asmeninių, o iš valstybės pozicijų. Ji norėjo pabrėžti, kokia da bar Lietuvoje padėtis, ir leido supras ti, kokiu keliu po Seimo rinkimų turėtų sukti valstybė. Man patiko, kad prane šime kalbama apie ekonominius, so cialinius, teisinius dalykus. Pasakyta, kad, panaudodami skolintas lėšas, ES pinigus, per mažai skatinome ekono miką, per mažai dėmesio skirta nedar bo mažinimui.
Lauras Bielinis Politologas
Š
is pranešimas labai skiriasi nuo praėjusiųjų metinių kalbų. Sa kytume, matome akivaizdų lū žį D.Grybauskaitės retorikoje. Anksčiau ji akcentuodavo save, kalbė dama dažnai tardavo „aš“. Šįsyk to nė ra. Taigi, nauja yra tai, kad Prezidentė renkasi ne supriešinimo, priešpastaty mo savęs kelią, bet dialogo. Šio prane šimo naujiena – politinis susitarimas. Anksčiau ji akcentuodavo tam tikras konfliktines situacijas ir sukeldavo po litinę įtampą, dabar akcentuoja susita rimą. Akivaizdu: ji kol kas to sutarimo neranda. Pranešime buvo apeiti visi aš trūs kampai, pavyzdžiui, Garliavos is torija. Taigi, asmeninio konflikto šiame pranešime nerasime. Pranešimas, ma nau, sietinas su artėjančiais Seimo rin kimais, kurie gali pakeisti politinę kon figūraciją. Todėl Prezidentė jau ieško galimybių palaikyti dialogą su galimai būsimomis valdančiosiomis jėgomis.
Povilas Gylys Buvęs užsienio reikalų ministras
Algirdas Butkevičius Seimo opozicijos lyderis
P
ranešimas išties nuosaikesnis nei ankstesnieji. Mano galva, jame nauja – Prezidentės kriti ka Vyriausybei: išleisti milijar dai krizei suvaldyti, ypač ta dalis, ku rioje kalbama apie „šilumos skurdą“.
V
iskas pasakyta labai bend romis frazėmis. Lyg Prezi dentė būtų ne mūsų civi lizacijos atstovė ir iš kitos civilizacijos aukštumų žiūrėtų, kas čia vyksta. Bet rinkėjai pasigenda konkre tumo – ką prezidentūra padarė, kokius uždavinius sau kėlė, kokius įvykdė, kas pasisekė, kas nepasisekė.
Ištraukos iš Prezidentės metinio pranešimo Sutarimo dėl svarbiausių darbų stoka Kok ias kainas – konkurencines ar oli neleidžia mums išsiveržti iš uždaro ne garchines – mokės mūsų žmonės už baigtų darbų rato. Vis pradedam, bet ne šildymą, prik lauso nuo gebėjimo pa baigiam. Tai liudija tęstinumo stoką. žabot i monopol in inkų apet itą. Jei iš Suvaldyta finansinė situacija neabejo laidos šildymui virš ija 10 procentų tinai šios Vyriausybės didžiausias nuo žmogaus gaunamų pajamų, laikoma, pelnas. Tačiau garantijų, kad panaši kad peržengta „šiluminio skurdo“ riba. ekonominė situacija nepasikartos, nė Mūsų žmonės šildymui išleidž ia ne ra. Privalome būti pasirengę galimiems palyg inamai daug iau. Pok yčiai šioje srityje neišveng iami. Sąskaitos už šil netikėtumams ir apsidrausti nuo jų. dymą rudenį persikels į rink imų biu Atlaikėme išbandymą „Snoro“ bankro le t e n ius. Šilumos ūkio pertvarka – ne tu. Tai skausminga patirtis, tačiau aiš kus ženklas, kad finansinėms aferoms kintanti užduotis šiam ir naujajam Sei mui, išliksianti pag rindiniu reikalavi Lietuvoje vietos nėra ir nebus. mu formuojant naują Vyriausybę. Šios valdž ios pradėti darbai energe tikos srityje neabejotinai reikšmingi. Radus pol it inės val ios pradėti per Tačiau už šalies energetinę ateitį, ato tvarką šilumos ūkyje, monopolininkų minės energetikos plėtrą atsakingos čiuptuvai apl ipo atl iekų tvark ymą ir visos politinės jėgos. Todėl būtinas ga biok uro gamybą. Todėl ir tol iau vyk lutinis apsisprendimas ir platus politi dau duotą pažadą – asmeniškai domė nis sutarimas. tis korupcinių įstatymų kilme.
Socialinė politika – labiausiai politinių vėjų blaškoma sritis. Diskusija, kas labiau vertas valstybės paramos – mamos, se noliai ar jaunimas, – priėjo akligatvį. To dėl skatinkime darbą, o ne pašalpas ir paramą skirkime tam, kam labiausiai jos reikia, o ne tam, kas ja piktnaudžiauja.
įtakos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai – akivaizdus to pavyzdys. Ir tuo neapsir ibota. Net paskut in ių ka dencijos mėnesių energ ija skir iama bandymui pakeisti įstatymus ir atnau jinti politikų įtaką teisėsaugos ir kont rol iuojančioms inst itucijoms. Tik iuo si, nebus padaryta klaida, kuri grąžins mus į „kišeninio prokuroro“, „saugumo kurmių“ ir kovos tik su buitine korup cija laikus.
Dažn iausias žmon ių skundas – „Nė ra teisybės“. Visuomet palaik iau ir pa laikysiu ieškančius tiesos. Tačiau nie kindami valstybę, keikdami jos teisė saugą ir įstatymus, vykdydami tik sa Siekdami, kad šalyje daugėtų teisin vo teisingumą, tiesos nerasime. gumo, jau apsisprendėme ir įstatymu Teismai keičiasi. Iki šiol neį manoma įtvirt inome, kad neteisėtą prat urtė laik yta kova su teisėjų kor upcija da jimą laikysime nusikaltimu. Tai didelis bar jau įmanoma. Tačiau dar gaji ir se žingsnis teisingumo keliu. Tačiau čia noji ydinga tvarka, kur varnas varnui pat žingsnis atgal – susiaurintas rizikos akies nekerta. grupei dėl neteisėto praturtėjimo pri Tie, kam ilgus metus teisėsauga buvo klausančių ir tikrinamų asmenų sąra įrankis politinėms sąskaitoms suvesti, šas. Jame nebeliko Seimo ir savivaldy sunk iai atsisako šio įpročio. Kova dėl bių politikų, tik valstybės tarnautojai.
Ats is ak ius jur id in ių asmenų fin an sav im o, šiuos e rink imuos e turės daug iau gal imybių ne tik rėmėjų pi nig ai, bet ir pol it inės idėj os. Tač iau skaidr umo egz am ino part ij os neiš laikė, pas il ikd amos sau viešųjų pir kimų išimtį. Deramo dėmes io nes ulauk ia jaun i žmonės. Tų, kur ie jau netapat ina sa vęs su Lietuva, grėsmingai daugėja. Po kelių mėnesių lauk ia apsisprendi mas, kam pat ikėsime valdyt i šalį art i miausius ketverius metus. Po rinkimų naujo premjero lauksiu ne tik su min istrų pavardėm is, bet ir su tęstin iu sutartų darbų sąrašu. Neat sisak yk ime ir nestabdyk ime svarbių darbų vien dėl to, kad jie pradėti su ki ta politine vėliava. Parengė Stasys Gudavičius
6
penktadienis, birželio 8, 2012
nuomonės
Reklama – tarsi šiukšlė
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
i ažu z i e os p tumų! v u t š – Lie sta auk trūk
Kas baisiau už M.Mansoną? Violeta Juodelienė
V
el ionis Romos popie žius Jon as Paul ius II ne kartą įvair ioms aud itor ijoms yra pa sakęs genial iai paprastą ir be ga lo gil ią frazę, tinkančią absol iu čiai visiems gyvenimo atvejams. Gal inčią katal iz uot i tautos bren dimą, asmenybės tobulėjimą ar tiesiog gelbstinčią silpnumo aki mirkos išt iktą žmog ų. „Nebijok i te“, – sakė Jonas Paulius II, kvies damas tikėjimui atvert i savo šir dis ir total itar inių rež imų valsty bių sienas.
Kol gyvename lais vame pasaulyje, kiekvienas turime teisę turėti savo mu zikinį skonį, saviraiš kos būdus. „Nebijokime“ – tai galėtų būti atsa kymas tautos dal iai, kurią pasta ruoju metu vis apima keistos fo bijos priepuoliai, kurių metu regi mi baubai ten, kur jų nėra ir var giai gal i būti. Ne taip sen iai aistros virė dėl maestro Valer ij aus Gerg ij evo koncerto, kur į kai kas bandė pa versti sąmoninga svetimos ideo logijos ataka prieš Lietuvą. Dėme sio ištroškusiems rėksniams kaž kodėl atrodė, kad koncertas, ku riame skamba ne lietuvių raudos, bet klasik inė muz ika, pan iek ina tautos skausmą. Pasaulinio lygio koncertas įvyko, o Sausio 13-oji buvo ir liko šven ta diena, primenant i tautai jos laisvės kainą ir rag inant i sus i telkt i. Pasirodė, kad rėkta buvo pern iek – tik ar galėjo kitaip bū ti? Juk tikrosios vertybės stipres nės nei ryšk iausios asociacijos ir sąmokslo teor ijos apraiškos. Šiand ien fobijų kamuojam i tau tiečiai rado naują auką – ekscent riškąjį Mar ilyn Mansoną. Nacio nal inė egzorcist ų asociacija pa rag ino vald žią aps augot i žmo nes nuo net ruk us „Žalg ir io“ are noje pasirodysianč io „visų blo gybių įsik ūn ijimo“, kur iam prily
gino roko atlikėją. Įkandin skam ba ir nuogąstav imai dėl vasarą Viln iuje koncert uosianč ios po pul iar iaus ios popmuz ikos atl i kėjos Lady Gagos. Pas aulyje mil ijon in iais tiraž ais įrašus parduodančių atlikėjų pu sėn skrieja kaltinimai šėtono, sek so, smurto, narkotik ų propagavi mu. Politikai rag inami imtis prie monių, kad Lietuvos visuomenė, ypač vaikai ir nepilnamečiai, bū tų apsaugot i nuo neig iamo šios muzikos poveik io. Ką gal ima pas ak yt i žmonėms, manant iems, kad Liet uvoje vis dar pol it ikai sprend žia, kas tu ri teisę lipt i ant scenos ir apie ką (ne)gal ima dainuot i? Ner imau jantiems, kad kartą šou surengęs M.Mans on as pad ar ys daug iau žalos mūsų jaunimui nei teismai, lygt inai nuteisiant ys narkot ik ų plat intoj us, taut inės pseudož vaigždės, kur ių koncert in iai rū bai – dar labiau seksualūs nei La dy Gagos, o jų gyven imo būdas, švelniai tariant, palaidas? Nebijok ite. M.Mansonas – tik atli kėjas. Net gatvėje sutiktas jį tobu lai nukopijavęs gerbėjas nebūt i nai bus blogesnis žmogus nei pi lietis klasikine eilute, suglostytais plaukais ir švariomis panagėmis. Kol gyvename laisvame pasauly je, kiekvienas turime teisę turėti savo muzik in į skon į, saviraiškos būdus. Šiandien netekę tokių lais vių, rytoj netektume teisės išpa žinti savo relig iją. Lady Gaga, kur ios vaizdo klipų, nuot rauk ų ir pasisak ymų inter nete jau šiandien galima pamaty ti nelauk iant pasirodymo gyvai, taip pat nebaisi. Net šiek tiek ne laiminga, nes jau tapo savo įvaiz džio belaisve ir negal i avėt i kur kas human iškesn ių aukšt ak ul nių. Kai nulipa nuo scenos ir nusi meta rūbus iš žalios mėsos, Lady Gaga dalyvauja įvairiuose socia lin iuose projekt uose. Vienas jų, pvz., pavadintas kaip ir populiari daina „Born This Way“ – „Toks gi miau“, skirtas kovai su baisiu šiuo laik inės visuomenės reišk in iu – patyčiomis tarp jaunuolių. Muzikos pasaulyje apstu atlikėjų, dėl dėmesio galinčių ir provokuo jamai rengtis, ir nusičiurkšti sce noje. Tačiau visi jie – skonio ir ma dos reikalas. Trumpalaik iai reiš kiniai, kurie nebaisūs tol, kol sto vintieji šiapus scenos turi namus ir gyvena bendruomenėje, kurią vien ija tolerancija ir art imo mei lė. Pastarosios stoka yra tas blo gis, kurio labiausiai reik ia bijoti. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
N
iekaip nesuprantu, ko siekia įmonės, leisda mos pinigus lankstinu kams, vienkartiniams lei diniams, kurie tonomis grūdami į pašto dėžutes? Galėčiau supras ti, jei besireklamuojančios įmonės atliktų socialinę funkciją, tai yra, leistų pinigus, kad pajamų gautų reklamos agentūros, spaustuvės, o popieriaus pramonė turėtų maku latūros, iš kurios būtų vėl kas nors pagaminama. Tai reiškia, kad vėl gaunamos pajamos.
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Valdininkams – „konsiliumą“
Perskaičiau M.Skiriutės publika ciją „Technika neįveikia peraugu sios žolės“ laikraštyje ir susimąsčiau: kas per viena ta valdininkė Irena Ša kalienė. Lyg ir geraširdė – gyvūnė lių mylėtoja. Ir žmones myli – gina skriaudžiamuosius nuo savivaldybės administracijos vadovų įkūrusi pro fesinę sąjungą. Tačiau kur pastabūs klaipėdiečiai mieste užmeta akis, vis pamato apsileidimą ir dar su įtartinu kvapeliu. Miesto puošimui, gatvių, paplūdimių, kopų, tvenkinių tvarky mui išnaudojamos apvalios sumos, o tvarkos kaip nėra, taip nėra. Prieš pi liečius, kurie demaskuoja trūkumus, vedėja stoja piestu. Liaudies kontro lieriui Germanui Čepui siūlė gydytis, po to apskundė prokurorams, iškė lė bylą. Man regis, kai kuriems kler kams iš tiesų reikia gerų netradicinių vaistų. Tos stebuklingos tabletės tu rėtų vadintis „Prieš melą“, „Prieš tin ginystę“, „Prieš aroganciją“, „Prieš švogerystę“, „Prieš plovimą“, „Prieš švaistymą“. Tik nematau to mediko, kuris tabletę parinktų. Gal tarp „Klai pėdos“ dienraščio skaitytojų yra ge rų „daktarų“, dirbusių finansininkais, buhalteriais, teisėsaugoje, ūkio valdy me? Visai neprošal būtų visų „gydy tojų“ konsiliumą suorganizuoti. Ne
Žinoma, visa tai leidžia padidinti valstybės biudžeto pajamas. Tačiau reklamai pinigus leidžian čios įmonės nori, kad būtų perkamos jų prekės ir paslaugos, bet tingiems marketingo ar reklamos agentūrų „asams“ pasiūlius, įmonių pinigai metami į balą. Daugiabučių laiptinėse prie pašto dėžučių stovi šiukšlių dėžės, kur iš kart keliauja „paštinė“ reklama. Tiesa, vienas kitas pilietis tokią reklamą iš dėžutės parsineša namo. Tai patogus dalykas, pavyzdžiui, pa
sikloti po pjaustymo lentele, kad, va lydamas žuvį, neterštum stalo. Krūva tokios reklamos atstoja pa dėklą karštam puodui ar keptuvei ant spintelės padėti. O tie žmonės, kurie turi krosnis daugiabučiuose arba individualiuo se namuose ir sodybose, pyksta, jog „paštinės“ reklamos spausdinamos ant žurnalinio popieriaus. Juk tas nedega. Geriau laikraštinis – ir ge rai liepsnoja, ir pritrūkus tualetinio popieriaus labiau tikęs.
vien valdininkams iš Liepų 11, bet ir jiems pavaldžių bendrovių bei viešų jų įstaigų kontrolei. Meras galėtų būti tokio konsiliumo pirmininkas, jei bū tų nepartinis, išrinktas miesto pilie čių. Prieš keletą mėnesių siūlėme jam trinktelėti savo sunkiu kumščiu į stalą, kad net direktorės Juditos apartamen tai sudrebėtų. Deja. Suprantame, rei kia saugoti koaliciją. Tikėkimės, kad daug baimės ir pasipiktinimo kėlusi seniūnaičių institucija pradės realiai dirbti. Manau, kad tarp seniūnaičių atsiras išdrįstančių miesto valdinin kams vienokį ar kitokį vaistą išrašyti. Tuomet vadovai suspės laiku nurodyti šienpjoviams ir atitinkamoms institu cijoms bei jas realiai kontroliuoti.
lamas, tai širdis sudreba iš pykčio, nes jas visas neskaitę metame lauk. Žinote kodėl? Todėl, kad pagalvoju, kodėl nė ra socialinių reklamų, kurias pasiskai tytų senutės, kad saugotųsi sukčių, neklausytų, jog skambina „anūkai“ ar „sūnūs“, sukėlę avariją, kad nediktuo tų internetinės bankininkystės kodų. Socialinė reklama tikrai būtų naudin gesnė nei ta, kurią išmetame lauk.
Virgis
M.Mansono vizitas – lyg popiežiaus?
Į Lietuvą atvyksta puikus daininin kas Marilin Mansonas. Tačiau jokio sujudimo iki šiol nematau. Ir negaliu suprasti kodėl. Juk toks iškilus žmo gus atvažiuoja. Klaipėdiečiai turėtų būti autobusais nemokamai nuvežti į susitikimą su šitokia kolosalia pa saulio įžymybe. Juk tai yra beveik tas pats, kaip atvyktų popiežius. Ričardas
Trūksta socialinės reklamos
Tik retą dieną pašto dėžutėse neran dame tų reklaminių skrajučių, lanksti nukų ar katalogų. Jų yra kokių tik nori – ir parduoda, ir perka, ir gamina. Kai per dieną randi penkias ar šešias rek
V.Slivskis
Irma
Nuodija automobiliai
Savaitgalį visa šeima atvažiavome į vieną didžiausių Klaipėdoje prekybos centrų. Nors tenka eiti tarp mašinų, bet tai vis tiek savotiškas pėsčiųjų ta kas. Todėl labai nemaloniai nustebino, kad automobiliai į taką pastatyti galais, birbina ir dūmina. Kodėl vairuotojai turi nuodyti mane, mano vaikus? Danguolė
Nėra ūkininko
Pritariu žmogui, kuris neseniai „Klaipėdoje“ rašė, kad iš valdžios malonės nesulauksi. Patys tuo įsiti kinome. Danės gatvėje kai kurių na mų gyventojai net negali langų atsi daryti, nes į butus iškart lenda šakos. Ir savivaldybės niekaip negalime jau kelerius metus prisiprašyti, kad tuos medžius nugenėtų. Pavasarį nuge nėjo netoliese esančius lapuočius, o prie tų, kur prašėme, net neprisiarti no. Tikrai nėra mieste ūkininko. Stasys Parengė Virginija Spurytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Andriaus Deltuvos karikatūra
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, birželio 8, 2012
užribis
Ligonio įkaitai liko be pagalbos Ant žolės atsidūrė ne tik 1 smulkūs namų apyvokos rakandai, bet ir kai kurie baldai bei
šaldytuvas. Iškviesti policininkai į butą pa tekti negalėjo. Teko prašyti ugnia gesių pagalbos. Bandyta įkalbėti jauną vyrą nu rimti, prašyta atidaryti duris. 9-ą aukštą pasiekė kopėčiomis
Po ketvirtos ryto atvykę gelbėtojai nusprendė, kad be kopėčių neap sieis. Prieš penkias atvažiavo spe cialus ugniagesių automobilis. Iki devintojo aukšto kopėčiomis užlipo policininkas ir 2-osios ug niagesių komandos vadas. Vyrai kurį laiką kalbino įsismarkavusį žmogų. Derybos pavyko – vaikinas
Košmaras: daugiabučio namo gyventojai visą naktį turėjo kęsti ligonio blaškymąsi ir klausytis, kaip iš devintojo aukšto krenta baldai, šaldytuvas
ir visa, kas papuolė po ranka.
Aleksandras Slatvickis:
Mes nesame greito reagavimo būrys. Mes esame tie, kurie gydo. leido pareigūnui ir gelbėtojui įlipti į balkoną ir įeiti į butą. Prieš šeštą ryto psichikos ligonis buvo išgabentas į gydymo įstaigą. Daiktų nebuvo kam surinkti
Kieme liko visi išmesti ir jau nebe tinkami naudoti daiktai. Tarp luženų mėtėsi ir dokumen tai bei komunalinių mokesčių są skaitos. Dieną jų niekas nesiėmė rinkti. Policininkai pareiškė, kad gali priimti ir saugoti surinktus daik tus kaip rastus, tačiau patys jų ne rinks. Pareigūnų manymu, tai tu ri daryti giminaičiai, kaimynai arba namą administruojančios įstaigos darbuotojai. Gyventojai pasakojo išgyvenę siaubo naktį, bijoję, kad ligos paū mėjimo kamuojamas kaimynas
nesugalvotų atsukti dujų ar kitaip pakenkti sau bei aplinkiniams. Skambino medikams ir policijai
„Matėme, kad jam blogai. Prašy davo valgyti, rūkalų, o naktimis liga paūmėdavo. Jis blaškydavo si, šokinėdavo per darželio tvo rą, puldavo ant šunų ir ant garsiai kalbančių žmonių. Kartą įbėgęs į kirpyklą pareikalavo išjungti te levizoriaus garsą ir žmonėms ne kalbėti. Esame įsitikinę, kad jei gu tie, kam priklauso, būtų ėmęsi padėti vaikinui anksčiau, to, kas atsitiko šiąnakt, nebūtų įvykę“, – teigė namo gyventoja Virginija. Kaimynai gailėjo vaikino, nes pažinojo jį nuo mažumės, tačiau nuolat šelpti jį maistu, rūkalais ir pinigais pavargo. Pastaruoju metu ligotas vyras pats sakydavo namo gyventojams, kad jam labai blogai, tačiau pagal bos neprašydavo. „Skambinome į policiją, nes gyven am e kaip ant atom in ės bombos. Gretimo buto kaimynė bijodavo net į laiptinę išeiti. Poli cijos telefonu atsiliepę žmonės ne kartą yra prašę pagauti, sulaiky
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ti kaimyną. Panašiai prieš keletą metų buvo, kai sūnus nužudė sa vo mamą. Tada irgi kviečiau po liciją, o išgirdau kriminalisto pa tarimą pačiai sulaikyti pavojingą žmogų“, – piktinosi moteris.
leido vidun, tai bus ramiau savait galį. Akivaizdu, kad niekam niekas nerūpi. Pas mus taip rūpinamasi gyvūnais, o čia žmogui neatsirado kam padėti“, – liejo apmaudą ligo nio kaimynė.
Ligoninėje neužsibūdavo
Dangstėsi įstatymais
Kaimynai žinojo, kad vienišam li gotam vaikinui padėti susitvarky ti buitį ir kitus reikalus buvo skir ta socialinė darbuotoja. Kurį laiką ji lankėsi šiame name, bet paskui prasitarė kaimynams, kad bijo li gonio, ir jo nebelankė. Žmonės kalbėjo, jog ligoninėje vaikinas neužsibūdavo, pasinau dodavo savo teise bet kuriuo me tu išeiti. Kadangi kaimynai žinojo apie ne vienerius metus vaikiną kamuo jančią ligą, bene prieš savaitę apie pablogėjusią jo sveikatą pranešė Psichikos sveikatos centro medi kams. Atvažiavo medikų brigada bei policijos patruliai. Tačiau ligonis durų neatidarė. „Buvau balkone ir girdėjau, kaip jie visi kalbėjo, jog reikės doku mentuose pažymėti, kad jis neįsi
2-ojo policijos komisariato Viešo sios policijos viršininkas Gintaras Lasickas tikino, kad policija tokio je situacijoje – bejėgė. „Nustačius, kad žmogus, dėl ku rio elgesio kreipiasi gyventojai, turi psichikos negalę, mes informuoja me Psichikos sveikatos centrą, kad būtų patikrinta jo sveikatos būklė. Jeigu jis jau yra psichiatrų įskaitoje, mes juos informuojame apie ligos paūmėjimą“, – tikino G.Lasickas. Pareigūnas pasakojo žinojęs, kad toks ligonis yra, bet pastaruo ju metu žinių apie pablogėjusią jo sveikatą nesulaukė. „Tokiais atvejais kaimynams rei kia kreiptis į Psichikos sveikatos centrą, ligoniams pagalbą sutei kia gydytojai. Manau, kad žmonės paskambino ne į policiją, o bend ruoju pagalbos centro numeriu“, – paaiškino pareigūnas.
Psichikos sveikatos centro vy riausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis šiuo klausimu buvo ki tos nuomonės. „Jeigu žmogus neprašo pagalbos, niekas nieko negali padaryti. Prob lema ta, kad jeigu žmogus elgiasi neadekvačiai ir taip yra dėl psichi kos sutrikimų, per prievartą patal pinti į gydymo įstaigą negalima. To neleidžia įstatymas, išskyrus vieną atvejį, jeigu jo veiksmai kelia grės mę jo paties arba aplinkinių svei katai ir gyvybei. O Pacientų teisių apsaugos ir žalos atlyginimo įsta tymas sako, kad nė vienas žmogus negali būti apžiūrėtas gydytojo be jo sutikimo. Mano įsitikinimu, po licija turėjo sureaguoti į gyventojų pranešimus apie neadekvatų žmo gaus elgesį, pristatyti jį medikams, o ne informuoti apie tai. Mes ne same greito reagavimo būrys. Mes esame tie, kurie gydo“, – savo po ziciją dėstė A.Slatvickis. Gydytojas sutiko, kad įstatymai yra netobuli. Jis pasakojo, jog jau ne vienerius metus Seime svars tymo laukia naujas aktualus teisės aktas, tačiau kol kas Seimo nariai jam neranda laiko.
Jau rytą vairavo neblaivūs Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Vakar rytą šiaurinėje Klaipėdos da lyje surengtas policijos reidas paro dė, kad į darbą ne vienas vairuoto jas važiuoja neblaivus. Pareigūnai tikino, jog panašių reidų klaipėdie čiai gali tikėtis bet kurią dieną.
Reidas vyko Liepojos gatvėje ties Labrenciškėmis. Čia nuo 7.30 val. net dvylika Kelių policijos biu ro pareigūnų pusantros valandos tikrino visus vairuotojus.
Per šį laiką patikrinti 253 vairuo tojai, nustatyti devyni Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Du vairuotojai sėdo prie vairo būdami lengvo girtumo, du žmo nės vairavo transporto priemones neturėdami teisės vairuoti, trys automobiliai riedėjo be techni nės apžiūros pažymos. Užfiksuo ti ir du smulkesni taisyklių pažei dimai. Dar keturi vairuotojai buvo ra gavę alkoholio, tačiau alkoho lio matuoklio rodmenys nevirši jo leistinos ribos.
Patikra: Liepojos gatve į darbą skubėjusius vairuotojus tikrino visas būrys par eigūnų. „Balticum TV“ laidos „Reidas“ nuotr.
8
penktADIENIS, birželio 8, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2819 DB svaras sterlingų 1 4,2501 JAV doleris 1 2,7502 Kanados doleris 1 2,6738 Latvijos latas 1 4,9527 Lenkijos zlotas 10 7,9932 Norvegijos krona 10 4,5279 Rusijos rublis 100 8,5385 Šveicarijos frankas 1 2,8747
+1,37 %
pokytis
–0,1157 % –0,4311 % –0,4705 % –0,0635 % –0,0585 % +0,8211 % –0,3499 % +1,2606 % –0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,84
4,53
2,45
„Apoil“
4,79
4,49
2,45
Konkurencijos taryba už draudžiamus susitarimus parduodant keliones internetu 30-iai kelionių agentūrų skyrė bendrą 5,433 mln. litų baudą. Didžiausia – 2,09 mln. litų – bauda skirta įmonei „Megaturas“. Susitarimo iniciatorė įmonė „Eturas“ privalo sumokėti 51,1 tūkst. litų baudą. Nustatyta, kad 30 įmonių derino vartotojams suteikiamos nuolaidos dydį internetu parduodamoms kelionėms.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
–0,21 %
5,6
Derino nuolaidas
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,54 %
86,97 dol. už 1 brl. 102,31 dol. už 1 brl.
proc.
šiemet, palyginti su praėjusiais metais, išaugo parduotos pramonės produkcijos kainos.
Jau esamų ekono minių rodiklių ar senalą papildys naujas indeksas. Jis parodys darbda vio skolą „Sodrai“ ir leis stebėti konkre čių įmonių nemo kumo riziką.
Palengvėjimas: mažėjančios įmonių skolos „Sodrai“ rodo, kad šalies bendrovės artimiausiu metu bus pasiruošusios priimti naujų kvalifikuotų
darbuotojų.
„Shutterstock“ nuotr.
Skolų našta verslą kankina mažiau Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Parodo mokumo istoriją
Viešai prieinamas darbdavių sko los indeksas DIX leis įvertinti ne tik bendrą šalies verslo būklę, bet ir atskirų verslo subjektų padėtį. Tai įmonėms leis prieš sandorį patik rinti partnerių mokumą, o darbo ieškantiems gyventojams suteiks galimybę įsitikinti, ar darbdavys nepaliks be žadėto atlyginimo. Mokėti socialinio draudimo įmo kas „Sodrai“ privaloma, todėl įsta tymiškai įteisintos pareigos nevyk dymas aiškiai rodo darbdavių, arba įmonių, nepajėgumą tai daryti, kaip sakė bendrovės „Creditreform Lie tuva“ direktorius Saulius Žilinskas. „Jei „Sodra“ nesugebėjo įmokų susi grąžinti net prievarta, vadinasi, vers las nesugeba sumokėti – jis neturi pinigų. Šis indeksas pagal „Sodros“ duomenis kas mėnesį parodo verslo mokumą“, – sakė S.Žilinskas. Jis pabrėžė nemanąs, kad in deksą iškreips sąmoningos įmonių skolos „Sodrai“. Nors ir būta šne kų, kad skola „Sodrai“ yra nemo
16 proc.
šių metų gegužę sumažėjo vienam darbdaviui tenkanti skola „Sodrai“.
kamas būdas kredituotis. „Buvo pasigirdę kalbų, kad skola „Sod rai“ yra labai pigus verslininkų būdas kredituotis ir dėl to rodiklis neatspindi jų mokumo. Tačiau siū lyčiau paklausti su „Sodros“ veik los padariniais susidūrusio versli ninko, kiek rūpesčių pareikalauja nutraukti atsiskaitomųjų sąskaitų areštą. Be to, dabar, kai, be oficia lių skolų, viešai skelbiami ir atidėti mokėjimai, apie nemokamą kredi tavimąsi išvis neverta kalbėti“, – sakė S.Žilinskas. Atspindės realų laiką
S.Žilinsko manymu, su šalies rinką ir ekonomiką apibūdinančiais duo menimis dirbantys statistikai ana lizes pateikia vėluodami pusantro mėnesio, o kartais ir ilgiau. O ana lizuojant „Sodros“ duomenis „kas dien gaunami visiškai objektyvūs ir to laiko situaciją atspindintys duo menys“. Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus manymu, paskelbtas indeksas didelės įtakos verslo ir gyventojų veiksmams ne turės. Tačiau jis bus vertingas ak tyviems gyventojams, norintiems žinoti esamą verslo būklę. V.Sutkus teigė, kad partneriais besidominčios įmonės ir anks čiau rinko informaciją per įvairias bendroves, kurios teikia duome nis apie kreditingumą, turimus ar neturimus ieškinius ir pan. O sa vo partneriais nesidominčios įmo nės, pašnekovo manymu, netikrins ir šio indekso. „Visuomet susiduriame su di lema, ar žinoti daugiau informa cijos yra gerai, ar tai kaip tik ga li pakenkti. Šiuo atveju nemanau, kad informacija galėtų smarkiai
pakenkti. Ji yra naudinga infor macija plačiąja prasme – tiesiog būdas suvokti ūkio, įmonių padė tį, vykstančius procesus“, – kal bėjo jis. V.Sutkus pabrėžė, kad indeksas galės paskatinti politikus pagalvoti apie verslo aplinkos gerinimą. Jei, anot jo, įmonės neišgali susimokė ti įmokų ir tokių įmonių yra daug, abejonių kelia verslo aplinka ar ne tinkamas verslo reguliavimas.
Romualdas Trumpa:
Trumpalaikių skolų skaičius rodo ekono mikos gyvumą. Juk kuo daugiau išmoki algų ir turi darbo, tuo daugiau atsiranda trumpalaikių skolų.
Mažos skolos pavojingiausios
Bendrovės „Creditreform Lietu va“ direktoriaus pavaduotojas Ro mualdas Trumpa sakė pastebėjęs, kad aukščiausią tašką skola „Sod rai“ pasiekia tuomet, kai paskel biami nauji duomenys apie vėluo jančias įmokas, – praėjus vienai ar dviem dienoms po mėnesio 15 dienos, iki kurios darbdaviai tu ri sumokėti socialinio draudimo įmokas. Tuomet skolas įmonės pa dengia sparčiausiai ir jau per savai tę jų sumažėja 35–50 proc. R.Trump os teig im u, nesen a analizė parodė, kad 80 proc. vers lo įmonių turi skolų „Sodrai“. Ta čiau tai nereiškia, kad šios įmonės
yra nemokios, nes kiekvieną jų ga li užklupti nenumatyti sunkumai. Jis pabrėžė, kad trumpalaikės sko los kaip tik parodo įmonės akty vumą. „Kuo daugiau analizuoji skai čius, tuo tampa aiškiau, kad trum palaikių skolų skaičius rodo eko nomikos gyvumą. Juk kuo daugiau išmoki algų ir turi darbo, tuo dau giau atsiranda trumpalaikių skolų. Taigi, trumpalaikių skolų rodik lis tikrai nerodo įmonės nemoku mo“, – sakė R.Trumpa ir pridūrė, kad daug pavojingesnės yra mažes nės ir ilgalaikės skolos. Momentinių skolų turinčių įmo nių šių metų gegužę buvo 33 tūkst., arba 37,9 proc. visų šalies darbda vių. O darbdavių, turinčių sko lų „Sodrai“ po mėnesio 30 dienos, gegužę buvo perpus mažiau – apie 15 tūkst., arba 17,2 proc. visų šalies verslo darbdavių. Didelė nemokumo rizika priski riama veikiančių įmonių darbda viams, kurie prasiskolinę daugiau nei 50 tūkst. litų. Jų, R.Trumpos tei gimu, visuomet išlieka 150–200. Prognozuoja naujas darbo vietas
R.Trumpa patikino, kad bendros skolų „Sodrai“ tendencijos kol kas yra teigiamos, nes jos po truputį mažėja. Anot pašnekovo, 2012 m. gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, vienam darbdaviui tenkanti skola suma žėjo 16 proc. Tačiau nuo šių me tų sausio skolos dydis dėl neaiškių priežasčių keistis nustojo. Lietuvos pramonininkų konfe deracijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko manymu, bendras sko lų mažėjimas pirmiausia reiškia,
kad įmonės turi daugiau laisvų lė šų, kurios paprastai nukreipiamos į investicijas ir darbo užmokesčio mokėjimą. „Jeigu šios tendencijos išsilaikys, manau, pirmiausia bus daugiau vi daus investicijų. Kai, priklauso mai nuo sektoriaus, bus pasiekta tam tikra riba, paprastosios inves ticijos pereis į produktyviąsias in vesticijas, kurios lems naujų darbo vietų kūrimą. Kol kas pagal šias in vesticijas mes esame vieni pasku tinių ES“, – sakė jis. Šalies įmonės jau šešis ketvirčius iš eilės teigia, kad ketina priim ti daugiau darbuotojų ir mokėti jiems didesnius atlyginimus. Anot S.Besagirsko, mažėjančios skolos „Sodrai“ yra pirmas ženklas, kad artimiausiu metu šnekos gali virsti darbais: „Tačiau tai palies tik kva lifikuotus darbuotojus – tai nebus masinis reiškinys.“ Pašnekovas sakė pastebėjęs, kad darbdavių skolos indeksas gerai siejasi su kitais ekonominiais ro dikliais. Todėl naujas rodiklis, jo manymu, bus paprastas ir patiki mas būdas įvertinti netgi papildo mus įmonių kriterijus.
„Sodrai“ skolingos įmonės (tūkst.)
2011 m. 2012 m. gegužė gegužė
Visi darbdaviai
82,7
87
Darbdaviai, turintys momentinių skolų
32,5
33,6
Darbdaviai, turintys skolų 30 d.
15,2
14,8
Šaltinis: „Creditreform Lietuva“
9
penktADIENIS, birželio 8, 2012
pasaulis Įvykdė egzekuciją
Politikas įsisiautėjo
Sulaikė įtariamąjį
Irake vakar buvo įvykdy ta mirties bausmė Saddamo Husseino sekretoriui ir pa grindiniam asmens sargybi niui Abid Hamidui Mahmu dui. Jis ir dar du asmenys bu vo nuteisti mirti už savo vaid menis 9-ojo dešimtmečio kampanijoje prieš musulmo nų šiitų religines partijas.
Atėnų prokurorai nuro dė suimti neonacių partijos „Auksinė aušra“ įstatymų lei dėją Iliją Kasidiarį, kai jis per tiesioginius televizijos deba tus vandeniu iš stiklinės api pylė kairiosios partijos „Syri za“ narę Reną Duru, o vėliau triskart smogė komunistų deputatei Lianai Kaneli.
Italijos policija trečiadienį suėmė įtariamąjį, siejamą su gegužės 19 d. įvykdytu šalį sukrėtusiu sprogdinimu prie profesinės mokyklos pietinia me Brindizio mieste, per kurį žuvo viena paauglė. Suimtas 68 metų Giovanni Vantaggia to yra vienos degalinės savi ninkas.
Tyrėjai ieško „nenustatytų“ MMM kūrėjų Rusijos teisėsauga ėmėsi tirti finansinės piramidės MMM veiklą, o pirmas apgautas indėlininkas jau iššoko pro langą.
Milijonai dalyvių
Maskvos prokuratūra vakar pra nešė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą dėl finansinės piramidės. Ją inici javo praeito amžiaus paskutinį de šimtmetį liūdnai pagarsėjęs sukčius Sergejus Mavrodis, kuris teigė, kad jo naujausiame plane dalyvauja daugiau nei 35 mln. žmonių. Policija pradėjo tyrimą dėl mė ginimo sukčiauti, už kurį gresia iki dešimties metų nelaisvės, aiškin damasi internetinę indėlių schemą MMM-2011. Jos įkūrėjas S.Mavrodis buvo nu teistas už sukčiavimą kuriant pir mąją MMM finansinę piramidę de šimtajame dešimtmetyje.
S.Mavrodis – niekuo dėtas?
Ekscentriškas matematikas S.Mav rodis teigia, kad jo naujajame pro jekte užsiregistravo 35 mln. žmo nių. Šiuo metu jis slapstosi ir bendrauja tik pranešimais ir vaiz do įrašais, kurie skelbiami MMM2011 interneto svetainėje.
Romanas Tabačkovas:
Kiekvienas pilietis su savo pinigais gali da ryti ką tik nori: sude ginti, sulankstyti lėk tuvėlį.
Ilgai negalėjo pradėti tyrimo
Stebuklas: S.Mavrodis net neslėpė, kad MMM-2011 yra finansinė pi
ramidė, bet žmonės vis tiek susigundė pažadais lengvai uždirbti.
„Scanpix“ nuotr.
Nors S.Mavrodžio pavardė mirgė jo visose reklamose, pareigūnai ne skuba jo įvardyti kaip įtariamojo. „Maskvos policijos Aukščiausia sis tyrimų departamentas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl nenustaty tų asmenų, kurie sukūrė finansinę piramidę MMM-2011“, – teigiama teisėsaugos pranešime. Nors S.Mavrodis šią žaibišką praturtėjimą žadančią schemą su kūrė pernai sausį, pareigūnai ilgai negalėjo imtis baudžiamojo per sekiojimo, nes šis tinklas neturėjo aiškaus centro, o jo dalyviai indė lius kaupė virtualiais elektroniniais pinigais. Kelios regioninės tarnybos pra dėjo atskirus tyrimus dėl MMM2011, kurią Rusijos federalinė an timonopolinė komisija pernai pripažino finansine piramide. Birželio 1 d. S.Mavrodis pareiš kė, kad dėl panikos, kurią sukė lė žiniasklaida, jis įšaldo MMM2011 palūkanų mokėjimą ir pradeda naują projektą – MMM-2012.
MMM veikla Lietuvoje nutraukta Teisėsauga nutraukė finansinės pirami dės MMM-2011 veiklą Lietuvoje. Proku rorai šią savaitę pranešė, kad sulaikyta 11 įtariamųjų, dar 15 asmenų taikytos švel nesnės kardomosios priemonės. Gene ralinės prokuratūros Baudžiamojo per sekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Zenono Buro ko duomenimis, nuo sulaikytųjų galėjo nukentėti daugiau nei 1500 žmonių. „Buvo nustatyti įtariamieji, kurie priim davo pinigus iš indėlininkų. Buvo atlie kama gradacija ir taip pinigai nueida
vo iki aukščiausios grandies. Būdavo žadama, kad grąžins su tam tikromis palūkanomis“, – spaudos konferencijo je trečiadienį sakė Lietuvos kriminali nės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos laikinasis viršininkas Mindaugas Stravinskas.
proc. palūkanų. Koks bankas tiek siū lo? Niekur to nėra. Tai primena prieš 20 metų buvusius įvykius“, – kalbėjo Z.Burokas.
M.Strav inskas atk reip ė dėmes į, kad nė vienas iš nukentėjusiųjų nesik rei pė į teis ės aug ą. Pas ak Z.Buroko, įta Įtariamieji užsiėmė neteisėta finansine riam ieji kaip indėl ius iš sistemos da veikla – iš neprofesionalių rinkos daly lyv ių priėmė ne maž iau kaip 1,5 mln. vių priėmė indėlius ir kitas grąžintinas lit ų. Pirm in iais skaič iav imais, įtar ia lėšas. Pasak M.Stravinsko, pinigų su mieji iš neteisėtos veiklos, vykdomos mos, kurias pervesdavo patiklūs žmo visoje Lietuvoje, gavo ne maž iau kaip nės, siekė nuo 100 iki 50 tūkst. litų. „55 350 tūkst. lit ų.
S.Mavrodžio advokatas Romanas Tabačkovas tikino, kad jo klientas nėra atsakingas už MMM-2011. „Neturiu nė vieno įrodymo, kad būtent Sergejus Pantelejevičius buvo piramidės MMM-2011 įkū rėjas“, – teigė advokatas. Pasak jo, S.Mavrodis buvo tik patarėjas, dalijo patarimus kaip fi zinis asmuo. „Kiekvienas pilietis su savo pi nigais gali daryti ką tik nori: sude ginti, sulankstyti lėktuvėlį“, – dės
tė advokatas. Teisininkas pridūrė, kad S.Mavrodis įgijo patirties kur damas pirmąją piramidę MMM, todėl žmonės kreipėsi į jį patari mo. Kas tie žmonės, R.Tabačkovas nepaaiškino. Užstatė butą
Naujos finansinės piramidės da lyviai jau suprato, kad vėl bu vo apgauti. Žurnalistas Jevgeni jus Šulcas, anksčiau aktyviai gyręs projektą MMM-2011, dabar puolė jį kritikuoti. „Kodėl aš įstojau į MMM? Sudė tingas klausimas. Kad ir kaip būtų keista, tikriausiai dėl nekonstruk tyvios MMM kritikos ir iškreiptos MMM-1994 istorijos. Nekonst ruktyvi kritika privertė mane deta liai išnagrinėti MMM klausimą ir aš S.Mavrodžio žodžiuose radau daug protingų minčių. Labai imponavo jo įtikinamumas ir logiškumas“, – sa vo tinklaraštyje paaiškino J.Šulcas. Apgauti indėlininkai nusivyli mą reiškia ne tik raštu. Birželio 2 d. Sočyje nusižudė 30-metis vy ras, kuris buvo užstatęs butą, paė męs paskolą ir nunešęs pinigus į MMM-2011 skyrių savo mieste. Vyras iššoko pro devintame aukš te esančio buto langą. BNS, newsru.com inf.
Piramidės istorija Tuojau po Sovietų Sąjungos griūties apie 15 mln. žmonių išleido santaupas pirkdami čekius su S.Mavrodžio at vaizdu. Įsisukus šiai finansinei pirami dei, jos sumanytojas Maskvos metro politenui sumokėjo, kad žmonės vieną dieną galėtų važinėti nemokamai. Ta čiau ši schema žlugo 1994 m., o „inves tuotojai“, laukiantys milžiniškose eilė
se prie jos biurų, bergždžiai tikėjosi at gauti pinigus. Kaip pranešama, nusižu dė apie 50 žmonių, praradusių santau pas MMM piramidėje. S.Mavrodis suge bėjo išvengti kalėjimo, kai buvo išrink tas į parlamentą ir įgijo teisinę neliečia mybę. Vėliau jis slapstėsi, kol galiausiai buvo suimtas 2003 m. ir, nuteistas už sukčiavimą, kalėjo iki 2007 m.
6
šeštadienis, gegužės 26, 2012
sveikata
KURKIME JŪSŲ ŠEIMOS TRADICIJAS DRAUGE!
Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM). Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.
Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.
NUOLAT VIS KITAS PRIEDAS NEMOKAMAI Pirmadienis
Su „Klaipėda“ taip pat skaitykite
Antradienis
Verslas ir inovacijos: „Verslo lyderiai“
Trečiadienis Ketvirtadienis
Sporto naujienos: „Euro 2012“, „Eurolyga“, „Olimpiada“ Pramogos ir grožis: „Sveikata“, „Vasaros gidas“, „Metų klaipėdietė“
Penktadienis
Jaunimui: „Kur studijuoti?“
Šeštadienis
Šeimai: „TV diena“, „Moters triumfas“, „Kalėdinis kalendorius“
Kiekvieno mėnesio paskutinis ketvirtadienis
Akcija vyksta iki birželio 30 d.
11
penktadienis, birželio 8, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
„Vargonų vasara“ žadins prisiminimus Rytoj Nidoje prasi deda XI tarptautinis festivalis „Vargonų vasara“, vyksiantis visą birželį.
Pažymint profesoriaus Leopol do Digrio atkurtos Vargonų klasės Lietuvos muzikos ir teatro akade mijoje (LMTA) 50-metį, festivalyje koncertuos pats maestro ir skirtin gais laikotarpiais jo klasėje studija vę ar stažavęsi vargonininkai. Festivalį rengia VšĮ „Nauja sis vargonų forumas“ ir ilgametis „Vargonų vasaros“ meno vadovas vargonininkas Balys Vaitkus. Renesanso pradžia
– Šiemetis jūsų festivalis ragina atsigręžti į ne tokią tolimą mū sų praeitį. Kuo ji svarbi vargo nų muzikai? – Kai XX a. šeštojo dešimtmečio pa baigoje buvusioje SSRS gimė „kon certuojančio vargonininko“ idėja, tuo laiku Maskvos konservatorijoje vargonų aspirantūros studijas kaip tik buvo bebaigiąs L.Digrys, būsi masis profesorius. Grįžęs į Vilnių, jis netruko pasinaudoti palankio mis aplinkybėmis ir 1962 m. vasario 11-ąją tuometėje Lietuvos valstybi nėje konservatorijoje atkūrė vargonų klasę, kuri 1949 m. „dėl priklausy mo religijos sferai“ buvo uždaryta. 1962-ieji pagrįstai laikomi Lie tuvos vargonų kultūros renesanso pradžia. Iš karto po vargonų kla sės atkūrimo radosi nemažas bū rys studentų, norinčių mokytis
groti vargonais, vėliau jie suda rė tiek Lietuvoje, tiek ir SSRS akty viai koncertuojančių vargonininkų branduolį. 1968-aisiais buvo su rengtas pirmasis M.K.Čiurlionio vargonininkų konkursas, tais pa čiais metais įvyko ir pirmasis tarp tautinis vargonų muzikos festivalis, sukvietęs į Lietuvą ne tik Rytų blo ko, bet ir vakarietiško vargonų pa saulio pažibas. Atliko sakralumo misiją
– Kur tuomet dažniausiai vykda vo vargonų muzikos koncertai? – Nors sovietmečiu Lietuvos kon certinėse erdvėse buvo pastaty ti nauji vargonai (Vilniaus filhar monijoje – 1963 m., tuometiniuose konservatorijos Klaipėdos fakul tetuose – 1975 m.), vis dėlto dau giausia vargoninių koncertų vyk davo nebeveikiančiose bažnyčiose: Vilniaus paveikslų galerijoje (dab. – Arkikatedra bazilika), Mažojo je baroko salėje (dab. – Vilniaus bonifratrų bažnyčia), Skulptūros ir vitražo galerijoje (dab. – Kau no Įgulos bažnyčia), Kuršių neri jos istorijos muziejuje (dab. – Ni dos evangelikų liuteronų bažnyčia). Žmonės galėjo nė kiek nesibaimin dami – oficialiai – lankytis mal dos namuose, o koncertuose dažnai skambėdavo sakralios prigimties kūriniai, kuriuos vargonininkai „įgudo“ paslėpti po nekaltais pava dinimais (pvz., J.Naujalio „Maldą“ pakrikštydami „Elegija“...). Tai gi, galima sakyti, vargonų muzi kos koncertai atliko net ir tam tik rą sakralumo misiją. Išlikę tų laikų dokumentiniai kadrai iš Vilniaus paveikslų galerijoje vykusių vargo nų muzikos koncertų sukrečia: to kio susikaupimo, tiek dvasingų vei dų šiandien dažnai nepamatysi net pamaldų metu.
Mokėsi pas L.Digrį
– Šiemetis renginys bene pir mąsyk – su dedikacija?.. – XI „Vargonų vasaros“ dedikacija šiuolaikinės vargonų mokyklos 50mečiui gimė labai natūraliai. Per daugelį darbo metų (1962–2001) profesoriaus L.Digrio klasėje mo kėsi pusšimtis vargonininkų, ir pa ts esu vienas jų. Nuo pat šių metų pradžios Vilniuje nusirito nemaža jubiliejui skirtų renginių banga, liu dijanti ne tik apie didžiulę sukakties reikšmę patiems vargonininkams, bet ir apie siekį priminti permai ningą vargonų specialybės praeitį visos Lietuvos klausytojams. – Kas koncertuos jūsų festiva lyje? – XI „Vargonų vasaroje“ muzikuos profesorius L.Digrys ir buvę jo stu dentai bei stažuotojai: nuo pirmojo atkurtos vargonų klasės absolven
Tokio susikaupimo, tiek dvasingų veidų šiandien dažnai ne pamatysi net pamal dų metu. to Bernardo Vasiliausko iki vienų iš paskutiniųjų L.Digrio mokinių – prieš beveik 15 metų Vokietijo je įsikūrusios Julijos Gillich-Na roschnajos bei Klaipėdos meninin kų atžalos Vido Pinkevičiaus. Naujoje festivalio rubrikoje „Mu zikų dinastija“ pasirodys šeimyni niai duetai: LMTA docentė Virginija Survilaitė ir Londono karališkosios muzikos akademijos studentas Vy tenis Gurstis (fleita), vargonininkė Jūratė Landsbergytė ir LMTA flei tos profesoriaus A.Vizgirdos auk lėtinis Vytautas Oškinis, Latvijos muzikos akademijos profesorė Vi ta Kalnciema su dukra, tarptauti nių konkursų laureatė vargonininkė Liene Andreta Kalnciema. Galėtų grįžti į Klaipėdą
Maestro: festivalį soliniu koncertu pradės L.Digrys – šiuolaikinės lie
tuviškos vargonavimo mokyklos pradininkas.
– Kurių XI „Vargonų vasaros“ vakarų šios muzikos gerbėjai pajūryje jokiu būdu neturėtų praleisti? – Net nežinau, ką čia išskyrus... Fes tivalyje skambės septynios origina lios programos – jas šventiškai nusi teikę vargonininkai parengė su didele išmone. Stilistinė ir žanrinė įvairo vė – be galo plati: XV–XVI a. ita lų, flamandų meistrų kompozicijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų rūmuose skambėję renesanso šokiai, vokiečių barokas, romantinių
Mokykla: festivalio „Vargonų vasara“ meno vadovas B.Vaitkus pats
yra vargonininkas, vienas iš profesoriaus L.Digrio mokinių, kuriais jis didžiuojasi. Zenekos nuotr.
spalvų prisodrinta prancūzų muzika, jau klasika tapusi XX a. lietuvių, lat vių ir estų kompozitorių kūryba. Rin kitės, ką labiausiai mėgstate. – Nebe pirmi metai festivalis vyksta Nidos evangelikų liutero nų bažnyčioje. Ar kada nors jūsų renginys dar sugrįš ar bent už suks į Klaipėdą? O gal jis pasklis po kitas šio krašto bažnyčias? – Kalbant apie pajūrį, gaila, kad ka ro sūkuriuose buvo suniokotos Klai pėdos bažnyčios su visais jose buvu siais instrumentais. Dar ir šiandien vamzdinių koncertinių vargonų nėra nė vienoje jų. Lieka tikėtis, kad bro liams pranciškonams pavyks įgy
vendinti gražų sumanymą: besiku riančio Onkologijos centro koplyčioje iškils nauji vamzdiniai vargonai, o dvasios atgaivos ieškantieji bus ati dūs šioje šventovėje skambėsiančiai muzikai. Taip pamažu profesiona lų atliekama vargonų muzika galė tų grįžti į Klaipėdą. Pernai gana netikėtai atrado me Gargždų šv. Mykolo Arkange lo bažnyčios vargonus, surengėm M.K.Čiurlionio konkurso dalyvių pasirodymą: išties koncertinius reikalavimus atitinkantis instru mentas, čia galėtų vykti regulia rūs renginiai – tiek vargonai, tiek ir klausytojai to verti. Kalbino Rita Bočiulytė
Artimiausi festivalio koncertai Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pamario g. 43) Birželio 9 d. 20 val. – „Balt ijos ša tija 1 / J.S.Bachas ir jo amžininkai“: Vir lių muzika: nuo renesanso iki XX a.“: gin ija Surv ilaitė (vargonai), Vyten is Leopoldas Digrys (vargonai). Gurstis (fleita, Didžioji Britanija). Programoje – XVI a. Vilniaus anoni Programoje – F.Couper ino, A.Vival mo, M.K.Čiurlionio, E.Arro, P.Vaskso di, J.G.Walther io, J.S.Bacho, M.Blavet, kūriniai. C.Ph.E.Bacho kūriniai. Birželio 14 d. 20 val. – „Muzikų dinas Bilietai – po 15 Lt.
12
penktadienis, birželio 8, 2012
pramogų gidas Ciklą užbaigs septintuoju koncertu
Pianistas virtuozas Alexanderis Paley (JAV) ir Klaipėdos ka merinis orkestras finaliniu koncertu šįvakar pasieks prieš dve jus metus užsibrėžtą tikslą – pirmą kartą Lietuvoje atlikti visus W.A.Mozarto fortepijoninius koncertus. Programoje „Mozartas: visi koncertai fortepijonui ir orkestrui VII“ bus atlikti trys pa skutinieji austrų genijaus koncertai (Nr. 25, 26 ir 27) bei kon certinis rondo. A.Paley vėl pasireikš dvigubame – solisto ir diri gento – amplua, o Klaipėdos kamerinis orkestras bus papildy tas pučiamaisiais bei mušamaisiais instrumentais. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Birželio 8 d. 18 val. KAINA? 20, 30, 50 Lt.
Lietuvos berniukų chorų festivalis
Rytoj Klaipėdoje rengiamas XIII Lietuvos berniukų chorų festi valis-akcija „Lietuvos berniukai prieš smurtą ir narkomaniją“. Į jį ketina atvykti daugiau nei 1500 jaunųjų choristų. Vyks du kon certai. Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje dainuos berniu kų jaunučių chorai iš visos Lietuvos, o 18.30 val. koncerte Klai pėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje dalyvaus koncer tiniai berniukų ir jaunuolių chorai „Ąžuoliukas“ (Vilnius), „Var pelis“ (Kaunas), „Dagilėlis“ (Šiauliai), „Gintarėlis“ (Klaipėda) ir Klaipėdos kamerinis orkestras. KUR? Laikrodžių muziejaus kiemelyje (Liepų g. 12). KADA? Birželio 9 d. 13 val. KAINA? Nemokamai.
Skambės Vakarų Lietuvos dainų šventė
5,5
Į sekmadienį Klai pėdoje vyksiančią dainų šventę suva žiuos daugiau nei 250 chorų, liaudies instrumentų orkest rų, ansamblių ir šo kėjų kolektyvų iš vi sos šalies.
– tiek tūkst. dalyvių laukiama Vakarų Lietuvos dainų šventėje.
Primins istorines datas
Klaipėdoje rengiama Vakarų Lietu vos krašto dainų šventė skirta pir mosios Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 85-mečiui, kompo zitoriaus Stasio Šimkaus 125-o sioms gimimo metinėms bei Klai pėdos miesto 760-ajam jubiliejui paminėti. Kaip pabrėžė Klaipėdos miesto chorinės bendrijos „Aukuras“ ta rybos pirmininkas bei Vakarų Lie tuvos krašto dainų šventės meno vadovas ir direktorius Klaipėdos universiteto docentas Algirdas Šumskis, šie metai reikšmingi Va karų Lietuvos krašto dainų šven čių ir visos Lietuvos kultūros is torijai.
Kartu: Klaipėdos vasaros estradoje pasirodys per 250 chorų, liaudies instrumentų, dainų ir šokių ansamblių.
„Dainų švenčių kelias tampriai su sietas su mūsų tautos keliu į laisvą, taurią ir dvasiškai stiprią Lietuvą, – priminė renginio organizatorius. – Prieš 85 metus, 1923-iųjų istorinių įvykių dėka žlugus daugiaamžei ger manizacijos epochai, 1927-ųjų bir želio 6-ąją Klaipėdos miestas, kartu ir visa Mažoji Lietuva, šventė sa vo pirmąją laisvą visuotinę Mažo sios Lietuvos lietuvių šventę. Vydū no, Antano Vaičiūno, Adomo Brako, kitų lietuvių šviesuolių bei krašto di rektorijos sutelktų pastangų dėka ši
šventė tapo dar neregėta visų lietu vininkų dvasinės kultūros, tautinio gyvybingumo manifestacija. Isto rinės, kultūrinės, kartu ir politinės dainų šventės reikšmės to meto su dėtingoje krašto situacijoje perver tinti neįmanoma. O vieno ryškiausių Klaipėdos muzikų – Stasio Šimkaus vaidmuo to meto Klaipėdos muzi kinėje kultūroje yra ypač reikšmin gas. Artėjant šventės 85-mečiui bei kompozitoriaus 125-mečiui, neįma noma tų dienų įvykių neprisiminti, deramai jų nepaminėti“.
Dainų šventės organizatoriai yra chorinė bendrija „Aukuras“ kar tu su Klaipėdos miesto savivaldybe, Lietuvos liaudies kultūros centru ir Lietuvos chorų sąjunga. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija šią dainų šventę įtraukė į prioritetinių Lietuvos kultūros renginių sąrašą. Renginį globoja Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Suvažiuos iš visos šalies
Tarp prioritetinių renginių
A.Šumskio teigimu, šios istorinės datos reikšmingos Klaipėdos kultū riniam vyksmui – tai puiki dovana Klaipėdos miesto 760-mečiui, kartu ir kiekvienam Klaipėdos ir jos krašto gyventojui. Chorinė bendrija „Au kuras“ ėmėsi iniciatyvos, kad kuo plačiau būtų paminėti šie istoriniai įvykiai surengiant dainų šventę. Rengėjai džiaugiasi, kad jų ini ciatyva sulaukė Klaipėdos mies to savivaldybės administracijos bei respublikinių institucijų pritarimo.
Į šventę ruošiasi atvykti per 250 vai kų, jaunimo ir suaugusiųjų kolektyvų iš visos Lietuvos. Tai chorai, liaudies instrumentų orkestrai, folkloriniai dainų ir šokių ansambliai – laukia ma daugiau nei 5500 dalyvių. Dainų šventėje gros Lietuvos karinių jūrų pajėgų orkestras, dalyvius pasvei kins Klaipėdos kariliono koncertas, miesto gatvėmis žygiuos iškilminga eisena į Vasaros koncertų estradą, kur birželio 10-ąją nuo 17 val. skambės Va karų Lietuvos dainų šventė. „Klaipėdos“ inf.
Jausminga smuiko ir gitaros serenada Senokai Klaipėdoje koncertavęs vienas žymiausių lietuvių smuiki ninkų Vilhelmas Čepinskis vėl džiu gins uostamiesčio publiką. Jis su gi taristu Sergejumi Krinicinu kitą sa vaitę pristatys bendrą koncertinę programą „Serenada tau vienai“.
Aranžuotes parašė traukinyje
Abu daug koncertuoja
Tarptautinių konkursų laureatas V.Čepinskis aktyviai koncertuoja kaip solistas, taip pat muzikuoja su skirtingais kolektyvais visoje Eu ropoje, yra griežęs JAV, Dominikos Respublikoje, Japonijoje ir kitur. Smuikininko scenos partneriai – žymiausi pasaulio atlikėjai – Vla dimiras Spivakovas, Jurijus Baš metas, Gidonas Kremeris, Davidas Geringas ir kiti. Vilhelmas daž nai groja su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru Lietuvos na cionalinės filharmonijos salėje. Muzikas subūrė jaunų ir talen tingų atlikėjų kolektyvą, kuris ke letą metų koncertavo kaip or kestras „Camerata Klaipėda“. Šis orkestras daug kartų pasirodė Klai pėdoje ir buvo labai šiltai sutinka
Dviese: V.Čepinskis ir S.Krinicinas kartu muzikuoja antri metai.
mas čionykštės publikos. Dabar jo vadovaujamas orkestras vadinasi „Camerata Palatina Vilnensis“. S.Krinicinas groja „Baltijos gitarų
kvartete“. Jis yra kelių gitaros konkur sų, Lietuvos klasikinės gitaros festiva lio laureatas, daug koncertuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.
V.Čepinskis ir S.Krinicinas pirmąją bendrą programą pristatė 2010-ųjų gruodį. Nuo tol atlikėjai daug kon certavo Lietuvoje, o neseniai grįžo iš koncertinio turo po Rusiją. „Keliaujant dvi paras traukiniu į Uralo sritį, Vilhelmas pastebėjo mano gitaros dėkle rusų romansų natas (dažnai akompanuoju daini ninkei Juditai Leitaitei). Jis paprašė parodyti partitūrą ir po kelių minu čių pradėjo rašyti aranžuotes smui kui ir gitarai. Taip mūsų repertuare atsirado šeši rusų romansai, – pasa kojo S.Krinicinas.– Smuikas laiko mas vienu artimiausių instrumentų žmogaus balsui, o balsas, palydimas gitaros skambesio, atsiskleidžia dar jausmingiau... L. van Beethovenas yra pasakęs, kad gitara – tai mažas orkestras. Būdama toks dainingas ir kartu polifoninis instrumentas, ji harmoningai dera su beveik visais žinomais instrumentais.“ Nusiteikusiems vasariškai
V.Čepinskio ir S.Krinicino atlieka mos virtuozinės pjesės, emocio
nalūs duetai, netikėtos vokalinių kūrinių instrumentinės interpreta cijos turėtų pamaloninti vasariškai nusiteikusius klausytojus. Pasak atlikėjų, programa, kurią netrukus išgirs Klaipėdos klausy tojai, plačiai apima istorines epo chas – nuo baroko iki šiuolaikinių braziliškų ritmų, nuo argentinietiš ko tango iki žymiosios F.Schuberto Serenados. Visus kūrinius, išskyrus N.Paganini’o Sonatą, V.Čepins kis specialiai aranžavo smuikui. Tarp kitko, didysis smuiko virtuo zas N.Paganini’s taip pat puikiai valdė ir gitarą, yra parašęs nema žai sonatų smuikui ir gitarai, kiek vieną jų skirdamas savo „mūzoms“. Be jausmingųjų rusų romansų, mi nėtų N.Paganini’o, F.Schuber to kūrinių, koncerte dar skam bės A.Piazzolla’os tango, barokinė G.Ph.Telemanno Partita, M.D.Pu jolo „Buenos Airių debesys“. V.Čepinskio ir S.Krinicino kon certas – birželio 13 d. 18 val. Klai pėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 20, 30 Lt. „Klaipėdos“ inf.
13
penktadienis, birželio 8, 2012
pramogų gidas Muziejuje kuria savo miestui
V.Rimkaus knygos pristatymas
Klaipėdos 760 metų sukakties proga Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (MLIM) kviečia dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuo se ir kurti grafikos darbus, skirtus savo miestui. Rytoj muziejaus restauratorė Jolanta Mažeikaitė visus norinčiuosius mokys pasi gaminti lino raižinio klišę bei savo kūrinėlius atsispausti spaudos staklėmis. Atvirukus, paveikslėlius bei kitus širdžiai mielus dar belius muziejaus lankytojai gaminasi jau nuo kovo. Planuojama, kad tokie užsiėmimai muziejuje vyks iki pat metų pabaigos kiek vieną antrąjį mėnesio šeštadienį. KUR? MLIM (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Birželio 9 d. 12 ir 14 val. KAINA? 5 Lt – suaugusiesiems, 2,5 Lt – vaikams, studentams, senjorams.
Klaipėdos miesto savivaldybės viešo sios bibliotekos Me no skyriuje iki kitos savaitės vidurio vei kia fotografij ų paro da „Gatvėje“, kurią surengė šiemet ge gužę uostamiesty je susibūrusi asocia cija „Fotoklubas 50 mm“.
Kitą savaitę Ievos Simonaitytės bibliotekos konferencijų salė je rengiamos dailininko Vaclovo Rimkaus knygos (1933–2000) „Prabėgančios mintys“ sutiktuvės. Ta proga bibliotekos galeri joje „13L“ bus įkurdinta V.Rimkaus kūrinių paroda „Mūsų kraš tas ir jo žmonės“. Renginyje dalyvaus knygos sudarytoja Irena Rimkienė, fotografas Algimantas Kalvaitis, dizainerė Jūratė Ba nytė-Gudelienė, redaktorė Birutė Šeškauskienė, dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė. Renginį ves režisierė Dalia Kanclerytė, jo metu muzikuos Rasa Pienė. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Birželio 12 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Į paralelines realybes Šiandien klaipėdiečiams savo neįprastos tapybos parodą „Para lelinės realybės“ pristatys kaunie tis dailininkas Eimutis Markūnas.
Autoriai: V.Petrikas (pirmas iš kairės) parodai subūrė įvairių profesi
jų klaipėdiečius, mėgstančius fotografuoti.
Lino Butkevičiaus nuotr.
Laisvalaikio fotografijose – gatvės dvasia
Maršrutas: fotoparodos „Gatvėje“ ekspozicija veda nuo Klaipėdos iki Lisab onos.
Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt
Subūrė nežinomus
Tai pirmoji šio naujo fotografijos aistruolių sambūrio paroda. Jos kuratorius – fotoklubo pirminin kas Vytautas Petrikas. Iš tikrųjų tai jau antras šios asociacijos projek tas po pinhole fotodirbtuvių Meno bibliotekoje. „Mūsų tikslas – suburti pajūrio krašto fotografus. Visus. Ir tuos, kurie iš fotografijos gyvena, ir tuos, kurie tik vakar nusipirko fotoapa ratus“, – teigė fotoklubo vadovas. Jis projektui „Gatvėje“ subūrė 10 nežinomų fotografų, kurie fotogra fija užsiima laisvalaikiu. Tarp pa rodos autorių – ir verslininkas, ir dėstytojas, ir teisininkas, kitų įvai rių profesijų žmonės, gyvenantys Klaipėdoje. Parodai atrinkta 18 jų pateiktų nemažo formato fotografijų. Keliaus į bienalę
„Daugelio nuotraukos atkrito. At metėme gatvės architektūrą. Neti
ko ir gatvės portretas, – pasakojo kuratorius. – Nes aš iš parodos no rėjau pačios gatvės – jos gyvenimo, dvasios, emocijos... Todėl ir pava dinimas perša mintį apie veiksmą gatvėje. Todėl visa ekspozicija – iš nespalvotų nuotraukų. Kad niekas
Žiūrovai netiki, kad čia – 10 autorių dar bai, jiems atrodo, kad vieno ar dau giausiai dviejų. neblaškytų žiūrovų dėmesio. Kad visas jis būtų sutelktas į temą.“ Ekspozicijoje geografiškai neap siribota Klaipėdos miestu. Jo gat vių rastume bene mažiausiai. Gat ve nukeliaujama į Kauną, Vilnių, Amsterdamą ir net Lisaboną... Iš Meno bibliotekos birželio 14ąją fotoparoda „Gatvėje“ iškeliaus į 2-ąją tarptautinę Plungės fotobie nalę, kurios tema – kaimas ir mies tas. Fotobienalės organizatoriaus
Metaliniuose rėmuose užfiksuo ti E.Markūno regėjimai, jausenos bei aplinkos (pa)matymo taškai perteikti unikalia darbo su grafit u technika. Ir painūs vaizdiniai ne būtinai klampins autoriaus patir čių refleksijose. Kūriniai gali pasi rodyti aiškūs emociniame lauke, o gal nepasiekiami kaip horizontas. Kurstanti menininko monochro mija tai aštriai bei agresyviai mai tina žiūrovo suvokimą ir vaizduotę, tai nukelia į monotonišką, medita cijai tinkamą minties būseną. Parodą sudaro 2011-aisiais sukur ti dailininko darbai. Anot autoriaus, juos inspiravo vaikystės fantazijų, pramanų, sovietinės egzistencijos ir dabarties realijų sankirta. „Tai laukas, kuriame abstrakčio mis ir realiomis formomis suku riamos optinės erdvės, paralelės, leidžiančios kiekvienam žiūrovui atrasti ir atkoduoti vizualius pavir šius individualiai, pagal asmenines psichofizines bei biofizines savybes. Vienuose darbuose reali idėja virs ta abstrakcija, kituose, atvirkščiai, – abstrakcija realiu pavidalu. To kiu būdu konstruodamas paveiks lo naratyvą, pasilieku sau pakanka
mai erdvės būti tikras ir turėti platų pasirinkimą teminiams bei plasti niams sprendimams“, – apie paro dos idėją kalbėjo E.Markūnas. Grafitą jis naudoja kaip dažus dau giasluoksnei monochromijai išgauti. Ekspresyvus gestas – vienas tinka mesnių būdų šiam sprendimui. Ta pymo metu gautas rezultatas iškelia optines šios medžiagos galimybes ir savybes. Dailininko žodžiais, šių darbų turinys tiesiogiai sąveikau ja su technologinėmis galimybėmis. Kadangi spalva darbuose beveik ne dalyvauja, tai toniniai kontrastai pa deda išgauti monochrominį trijų di mensijų efektą – kaip kompensaciją spalvų nebuvimui. Tapydamas gra fitu paveikslus, grafiniais ir įvairiais kitais elementais vaizdus jis trans formuoja iki optinės, fotografijai būdingos dimensijos, tokiu būdu iš gaudamas savotiškus „hibridus“, tu rinčius sąlyčio taškų su tapyba, gra fika ir fotografija. E.Markūno parodų ciklo „Parale linės realybės“ pirmoji dalis prista tyta Kaune. Antroji paroda birželio 8 d. 18 val. atidaroma Klaipėdoje, Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1), kur veiks iki birželio 27 d. Trečioji, su jungsianti pirmas dvi parodas, lie pos 12 – rugpjūčio 4 dienomis bus eksponuojama Vilniuje, Dailės aka demijos galerijoje „Titanikas“. „Klaipėdos“ inf.
Vytauto Petriko nuotr.
Ado Sendrausko teigimu, „Gatvėje“ – vienas geriausių iš bienalei pa teiktų lietuvių projektų, išbaigtas, vientisas, labiausiai atskleidžiantis šiemečio renginio temą. Todėl tiki masi, kad klaipėdiečių paroda taps viena iš fotobienalės vizitinių kor telių. Be kita ko, joje bus eksponuo jama ir kinų fotografija. Išgrynintas variantas
Fotoparoda „Gatvėje“ susidomėjo ir interjero dizaineriai. Prieš par duodant kauniečių fotoklubas ją norėtų parodyti Kaune, kiti siūlo nuvežti į Rygą... „Man norėjosi galbūt daugiau darbų, didesnės apimties ekspo zicijos, kad giliau pažvelgtume ir plačiau išskleistume temą, – kal bėjo parodos organizatorius V.Pet rikas, paklaustas, ar pats patenkin tas savo projektu. – Bet smagu ir dabar. Žiūrovai netiki, kad čia – 10 autorių darbai, jiems atrodo, kad vieno ar daugiausiai dviejų. Gerai, jog tai ne suneštinis, o tematiškai išgrynintas variantas. Džiugu, kad žmonėms patinka.“
Hibridai: grafitu nutapyti E.Markūno paveikslai turi sąlyčio taškų su
tapyba, grafika ir fotografija.
14
penktadienis, birželio 8, 2012
sportas
„Atlantas“ prašo paramos Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos politikai nesiryžo į šiukšlių dėžę išmesti „Atlanto“ futbolo klubo prašymo iš miesto biudžeto komandai skirti papildomą paramą – 120 tūkst. litų.
Tokia suma esą reikalinga, nes reikėjo sumokėti 80 tūkst. litų starto mokestį už dalyvavimą Lietuvos futbolo A lygoje. Dar 40 tūkst. litų per sezoną tenka išleisti pagrindinės „Atlanto“ komandos, jos dublerių, vaikų ekipų išvykoms į varžybas. Prašydamas skirti 120 tūkst. litų „Atlanto“ futbolo klubo vadovas Romualdas Jonaitis priminė, jog komanda gyvuoja nuo 1962 metų ir per tuos 50 metų pelnė daugybę istorinių pergalių. „Raštas tikrai įkvepia optimistiškai, mes mename tuos šlovingus laikus, tačiau, matyt, tik tie, kurie jau žilstelėję. Gaila, kad dabar pergalių beveik nėra“, – prašymą įvertino Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas. R.Jonaitis rašte pabrėžė, kad savivaldybė, skirdama paramą, svariai prisidėtų prie futbolo vystymo Klaipėdoje ir taptų neatskiriama klubo dalimi visuose futbolo renginiuose. Savivaldybei už paramą siūloma ją reklamuoti per varžybas, ant komandos žaidėjų marškinėlių. „Aišku, keista, kai prašymą skirti paramą gauname metų viduryje, kai biudžetas jau suformuotas. Be to, manau, jog uostamiesčio klubai galiausiai turi susėsti ir sukurti bendrą strategiją, kaip Klaipėdoje atgaivinti futbolą. Todėl šio prašymo į šiukšlių dėžę neišmetame, tačiau „Atlanto“ vadovų prašysime pateikti veiklos programą“, – vilties įžiebė Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius. Šiek tiek skeptiškiau buvo nusiteikusi Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė. Jos teigimu, paramos galima prašyti tuomet, kai komanda demonstruoja rezultatus. Šiemet iš Klaipėdos miesto biudžeto „Atlantui“ skirta apie 50 tūkst. litų parama. Be to, komanda nemokamai gali naudotis centriniu miesto stadionu. Šiuo metu tarp 10 Lietuvos futbolo A lygos komandų „Atlantas“ užima paskutiniąją vietą.
Pažanga: šįmet „Atlantas“ rung-
tyniauja akivaizdžiai brandžiau nei praėjusiais metais.
Ledai: rinktinės kapitonas R.Javtokas salę
paliko aptvarstyta ranka.
Pamoka: vyriausiasis treneris K.Kemzūra gludinant derinuką ne kartą patarė P.Jankūnui.
Rinktinė atvyko į pajūrį Į antrosios stovyklos Palangoje ir Klaipėdoje pirmąją treniruotę atvykęs Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas ją baigė ledais aptvarstyta dešine ranka.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Nieko tokio“, – nuramino žiniasklaidininkus vidurio puolėjas, treneriams sutikus praleidęs pirmąjį pasirengimo ciklą Druskininkuose. Pajūryje krepšininkai lies prakaitą iki birželio 16 d. Tądien stovykla uostamiestyje bus baigta kontrolinėmis rungtynėmis su Makedonijos rinktine. Į Vakarų Lietuvą atvyko 14 žaidėjų: Linas Kleiza, Antanas Kavaliauskas, Deivydas Dulkys, Renaldas Seibutis, Mantas Kalnietis, Paulius Jankūnas, Tadas Klimavičius, Tomas Delininkaitis, Mindaugas Kuzminskas, Adas Juškevičius, Jonas Valančiūnas, Darius Songaila, Simas Jasaitis ir R.Javtokas. Rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra šioje stovykloje tikisi sulaukti Šarūno Jasikevičiaus, vėliau – Italijos ir Ispanijos čempionatus baigusių Rimanto Kaukėno, Jono Mačiulio ir Martyno Pociaus. Maža vilčių, kad pastarieji trys žaidėjai dėl užsitęsusių pirmenybių pasirodys Klaipėdoje. Anot stratego, pratybų gryname ore beveik nebus – krepšinin-
Poilsis: klaipėdietis T.Delininkaitis (dešinėje) ir rinktinės masažuotojas A.Buzelis per pertraukėlę tarp pra-
timų pasidalijo naujienomis.
kai treniruosis salėje, gludins žaidybinius įgūdžius. „Pajūryje treniruotės taps intensyvesnės, gerinsime žaidėjų kondicijas. Druskininkuose mokėmės derinių, o Klaipėdoje juos tobulinsime. Pratybose vienodai dėmesio skirsime gynybai ir puolimui“, – neslėpė K.Kemzūra, ką kandidatai žada veikti Lietuvos pakraštyje. Treneris pasidžiaugė geru krepšininkų darbu ir jų pastangomis. „Visi dirba negailėdami jėgų. Net neturiu ką išskirti, – tvirtino specialistas. – Ir naujokai paliko gerą įspūdį. Jie stengiasi nenusileisti, kaunasi ir sudaro sveiką konkurenciją senbuviams – tokią, kokios ir norėčiau.“ K.Kemzūra sakė, kad pasiruošimas olimpinių žaidynių atrankos turnyrui, kuris bus surengtas liepos 2-8 d. Venesueloje, vyksta pagal planą: „Laiko niekada nebūna per daug.
Vytauto Petriko nuotr.
Galėtų būti jo ir daugiau. Tačiau viskas eina pagal planą. Dzūkijoje gerai padirbėjome, daug padarėme, išmokome. Dar negludinome zoninės gynybos ir puolimo prieš zoninę gynybą, specialių situacijų“. Paklaustas, ar sulauks rinktinėje trečiadienį Lenkijos čempionu tapusio ir šią vasarą pasirašyti sutartį su NBA, „Rockets“ klubu žadančio Donato Motiejūno, K.Kemzūra negalėjo atsakyti. Treneris prisipažino, kad dar neskambino puolėjui. Tai padaryti pažadėjo artimiausiu metu. „Ar jis padės nacionalinei komandai – priklausys nuo paties sportininko, – sakė strategas. – Lenkijoje pirmenybių finalas buvo nelauktai komplikuotas ir ilgas. Lietuvos krepšinio federacijos atstovai derėjosi su D.Motiejūno atstovais, bandė ieškoti sprendimų. Kai pats šnektelsiu su krepšininku, galėsiu daugiau pasakyti.“
Matydamas ledais apdėtą R.Javtoko ranką, K.Kemzūra atsiduso: „Tokia sportininkų, tarp jų ir krepšininkų, dalia. Nepavyksta išvengti sumušimų, patempimų. Laimė, tokių traumų, kurios trukdytų vyrams šiandien žaisti, – nėra“. R.Javtokas pasidžiaugė, kad per atostogas spėjo užmiršti krepšinį – žvejojo, keliavo. „Pirmosios treniruotės – nelengvos, – atviravo ilgametis rinktinės žaidėjas. – Tačiau daug dirbdamas tikiuosi pavyti draugus.“ Jis prisipažino, kad nesusidarė nuomonės apie rinktinės naujokus. „Žaidėjai buvo suskirstyti į dvi grupes. Be to, kiekvienas dirbo individualiai, todėl apie naujus veidus negaliu nieko pasakyti. Rinktinėje visuomet naujokai greitai adaptuojasi, įsilieja į būrį“, – šypsojosi aukštaūgis.
19
penktadienis, birželio 8, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 12 d.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien sveika nuovoka bus itin reikalinga, ypač tvarkant verslo reikalus. Nekankinkite savęs dėl to, ko pakeisti negalite, bet senų klaidų taip pat nekartokite. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose situacijose. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nesėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais darbais. Liūtas (07 23–08 23). Pozityvūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk niekada nežinai, kas laukia ateityje. Mergelė (08 24–09 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – draugiška kompanija ar konfliktas dėl skirtingų nuomonių. Norėsite prieštarauti kitiems, tik nepersistenkite. Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas įgyvendinti savo svajones, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Norus bus nelengva patenkinti, bet pasvajoti galima, svarbiausia nesupainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų idealai ir svajonės gali tapti nesėkmių ir motyvacijos praradimo priežastimi. Atitrūkimas nuo realybės pakenks jūsų planams, todėl patartina nepasiduoti iliuzijoms. Vandenis (01 21–02 19). Nesilaikykite nagais ir dantimis įsikibęs savo pamokymų ir išvadų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu pademonstruokite aukšto lygio profesionalumą ir vertingą patirtį. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien bus sunku su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Galbūt kas nors išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų. Neprovokuokite konfliktų, paklausykite artimo žmogaus nuomonės.
Orai
Savaitės pabaiga Lietuvoje bus šiltesnė nei ankstesnės dienos. Šiandien dieną bus 19–21 laipsnis šilumos. Vakarop pietvakariniuose rajonuose palis. Šeštadienio naktį palis daug kur, dieną – vietomis, galima perkūnija. Naktį bus 13–15, dieną –16– 22 laipsniai šilumos.
Šiandien, birželio 8 d.
+21
+17
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+20
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+18
Utena
+20
4.53 22.16 17.23
160-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 206 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
Tauragė
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +21 Brazilija +25 Briuselis +17 Dublinas +12 Kairas +34 Keiptaunas +15 Kopenhaga +15
kokteilis Reikia valgyti savus vaisius Anądien Aldona atviravo, kad nuo an taninių obuolių jai šimpa dantys. „Ir ananaso daugiau nei skiltelę nega liu suvalgyti, – guodėsi moteris, – nes šis vaisius švitr ina liež uv į, panašiai kaip raugeriškio saldainiai.“ Skaitytojai buvo smalsu, ar taip jai vie nai būna. Atsiliepusi Tigrinė nuramino Aldoną, kad šiame pasaulyje ji su tokia proble ma susiduria ne viena. „Ir aš nuo vaikystės kankindavausi, kai šaldytų ananasų „po blatu“ tėvai gau davo, – pasakojo Tigrinė. – Liežuvis bū davo kaip perbrauktas švitriniu popie riumi. Panašiai būna ir nuo kivių, tik maž iau nei nuo ananasų. Manau, tai kažkok ia organ izmo reakcija. Ėmiau vadovaut is Eugen ijos Šimk ūnaitės rekomendacijomis, kad reik ia valg y ti tai, kas auga mūsų gimtojoje klima tinėje juostoje. Ir, sakyčiau, beveik ne susiduriu su minėta problema.“
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
ananasai nebaisūs.
Linksmieji tirščiai Atėjo vaikinas prašyti savo išrinktosios rankos pas jos tėvus. Šie ir klausia: – Ar tavo tėvai turi 600-ąjį „mersą“? – Ne. – O dviejų aukštų kotedžą? – Ne. – Na ir eik, iš kur atėjęs. Grįžo liūdnas vaikinas namo ir papasa kojo viską tėvams. Šeimos galva tarė: – Na, dėl tavo laimės aš pasiruošęs sa vo „linkolną“ pakeisti į du 600-uosius „mersus“, bet trijų viršutinių aukštų ne noriu griauti. Česka (397 719; kaip užsimaniau ananaso. Einu į turgų)
VIKINGŲ LOTO Nr. 1004 2012 06 06 AUKSO PUODAS – 12 261 579 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 209 258 Lt 04 05 12 42 46 48 Auksinis skaičius 06 Papildomi skaičiai 06 14 6 tarp jų auksinis sk. 12 261 579 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 736 419 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk 83 775 Lt Lt (0 priz.) 5 skaičiai 6 280 Lt (8 priz.) 4 skaičius 168 Lt (398 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (7 618 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (10965 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai. Prognozė: Aukso puode – 13 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+20 +12 +27 +15 +14 +29 +27 +22
Šiandien
+20
+20
Vėjas
1–6 m/s
orai klaipėdoje
Marijampolė
Vilnius
+19
Alytus
Vardai Eigintė, Medardas, Merūnas, Vilius.
birželio 8-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
14
17
17
14
3
14
15
13
12
5
14
16
15
12
2
rytoj
sekmadienį
1810 m. gimė vok iečių komp oz itor ius Rob ert Alexander Schumann. 1869 m. amerikietis Ives W.McGaffey užpatenta vo siurblio išradimą. 1921 m. gimė skulptorius Antanas Mončys. Mirė 1993 m. 1936 m. Balčių kaime (Ra seinių rajone) gimė prozi ninkas, vertėjas, Vyriau sybės meno bei Nacio nalinės kultūros ir meno premijų laureatas Juozas Aputis. Mirė 2010 m.
1953 m. gimė daininin kė Bonnie Tyler.
1969 m. Ispanija uždarė sieną su Gibraltaru po to, kai Didžioji Britanija atsi sakė perduoti koloniją Is panijai. 1984 m. į JAV aktorių gil diją priimtas Disnėjaus personažas ančiukas Do naldas. 1990 m. įvyko pirm ieji per 44 metus laisvi rinki mai Čekoslovakijoje: pre zident u išr inktas Vacla vas Havelas. 1993 m. nutarta statyti naf tos terminalą Būtingėje.
Demonų gaudytojai prieš M.Mansoną Arūnas Dambrauskas a.dambrauskas@diena.lt
Lietuvoje artėjant Marilyn Manso no koncertui sujudo dvasininkai, besispecializuojantys varant pik tąsias dvasias. Į jų raštus priversta reaguoti Kauno savivaldybė, Kul tūros ministerija.
Bebaimės: beždžionėms jokie
+16 +26 +21 +19 +26 +16 +19 +33
Į Kauno savivaldybę kreipėsi su piktąja dvasia kovojanti Naciona linė egzorcistų asociacija, ragin dama saugoti žmones nuo Kaune koncertuosiančio roko žvaigždės M.Mansono, kuris, anot egzor cistų, yra Šėtono bažnyčios šven tikas. Kai prieš devynerius metus M.Mansonas koncertavo Vilniu je, „Žalgirio“ stadione, nei prieš koncertą, nei po jo nebuvo nei perspėjimų, nei bauginimų, nei apskritai jokio triukšmo, išsky rus reklaminį. Nacionalinės egzorcistų asocia cijos rašte, kuris adresuotas ir Sei mo pirmininkei, kultūros minist rui, dar kai kurioms institucijoms, teigiama, kad M.Mansonas „atvirai deklaruoja teiginius, identiškus sa tanistų doktrinoms, neneigia sąsa jų su Šėtono bažnyčia, propaguoja narkotikus, smurtą, seksą, tiesio giai ir netiesiogiai inspiruoja sa vižudybes, anarchistinį protestą, koncertų metu dažnai naudoja fa šistinę atributiką“. Asociacija ragina „imtis visų įmanomų priemonių, kad Lietuvos visuomenė, ypač vaikai ir nepilna mečiai, būtų apsaugoti nuo neigia mo šios muzikos poveikio“. „Žalgirio“ arenos renginių or ganizavimo vadovas Renatas Na čajus sakė nematantis rimtų prie žasčių, kodėl turėtų kilti abejonių dėl M.Mansono koncerto turinio. „M.Mansonas prieš devyne rius metus yra koncertavęs Lie tuvoje, davęs ne vieną interviu. Po šio pasirodymo nebuvo gir
dėti kokių nors neigiamų dalykų apie koncertą ir galimus negaty vius jo padarinius, kuriuos dabar akcentuoja Egzorcistų asociacija. Tad nuomodami areną šiam kon certui nemanėme ir dabar ne manome, jog galėtų būti kažko kių nepageidaujamų padarinių“, – kalbėjo R.Načajus. M.Mansonas – ne vienintelis atlikėjas, kurį kritikuoja katalikų dvasininkai. Pasmerkimo Lietuvoje neseniai sulaukė ir Vilniaus Vingio parke planuojanti koncertuoti dai nininkė Lady Gaga. Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius teigia nepritariantis Lady Gagos koncertui Lietuvoje, tačiau oficia laus pareiškimo vyskupai platin ti neketina. Pasak S.Tamkevičiaus, dvasininkai melsis, kad „protingi žmonės nedalyvautų, nes jos kon certai antikrikščioniški“.
Grėsmingas: atlikėjo įvaizdis ir jo kuriamas niūrus šousraiga ėmė kel
ti įtarimų dvasininkams.