miestas „Euro 2012“ – futbolo aistros Kauno senamiestyje ir lažybų kontorose.
3p.
lietuva
pasaulis
7p.
Per koncertinį turą po Europą D.Butkutė rašė dienoraštį.
10p.
B.Obamos patarėja L.Holgate – apie kovą su branduoliniu terorizmu ir Lietuvos vaidmenį šioje kovoje.
Visagino atominei elektrinei dar nepritarta, bet šio projekto reklamai jau skiriami milijonai.
18p.
Šeštadienio
Birželio 9, 2012 Nr. 134 (19693) Kaunodiena.lt 2,50 Lt
K.Kriščiūno žmona ir vaikai paliko Lietuvą
Žaliakalnio padegėlių pelenai Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
Praėjusį sekmadienį Aušros g. ki lus gaisrui, per keliolika minučių penkios kauniečių šeimos tapo gat vėje mindžikuojančiais benamiais, akimirksniu netekusiais svarbiau sio savo turto. Likimo kirtį patyrę žmonės „Kauno dienai“ pasakojo apie vargus po tragedijos. Pakeitė požiūrį
Su nelaimės ištiktais kauniečiais susitikome praėjus kelioms paroms po gaisro. Žaliakalnio padegėliai tvirtino, kad iš valdžios institucijų kol kas nesulaukė jokios pagalbos. „Gerai, kad dabar vasara, todėl įmanoma gyventi gatvėje, miegoti automobilyje“,– kalbėjo nuo gais ro nukentėjusi Jovita Samuolytė.
4
Dienos citata „Reikės kibti varžovams į atlapus ir kautis“, –
Vienišas: piktnaudžiavimu tarnyba įtariamas buvęs Kauno vicemeras K.Kriščiūnas jau mėnesį ragauja viengungio duoną.
Ikiteisminio tyrimo sąlygomis gyvenan čio buvusio Kauno vicemero Kęstučio Kriščiūno namai ištuštėjo. Jaukų šeimos lizdelį Kleboniškyje paliko K.Kriščiūno žmona ir trys vaikai. Jie išvyko į Angliją.
0 3 – 9 is d
ienom
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Užtikrinta vaga tekėjęs K.Kriščiūno gyvenimas aukštyn kojom apsivertė prieš pusmetį. Sausio viduryje Spe cialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agen tai tėškė Kauno vicemerui įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėti
Tomo Raginos nuotr.
mi. Sulaikymas 48 valandoms bu vo pakeistas suėmimu. Įtariamuoju tapęs politikas mėnesiui apsigyve no miesto centre, Tardymo izolia toriuje. Ta pati grandinė truktelėjo ir savivaldybei priklausančios įmo nės „Automobilių stovėjimo aikšte lės“ direktorių Algiman tą Puidoką.
4
prieš mačą dėl patekimo į pasaulio čempionatą su Lenkijos rankininkais sakė mūsų rinktinės vartininkas Arūnas Vaškevičius.
16p.
Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose. Birþelio 9 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).
dieniniu Tik su šešta
dienraðèiu
ÁËJIMASbotanikos sodà
! S A M A K O M E N
o Á VDU Kaun
2
Šeštadienis, birželio 9, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
17
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
Anglies monoksidas (CO)
0 0,35
10 mg/m3
Teismas: vogė Irma
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Šiandien ir rytoj S.Dariaus ir S.Gi rėno aerodrome griaudės moto ciklai. Tryliktąjį kartą čia vyks tradicinis renginys „Bike show Millennium & Auto show“.
Nuo 12 val. šiandien miesto gatves užplūs tradicinis motociklų para
Nuotaika: I.Jurgelevičiūtė šypsojosi tik prieš posėdį, o vėliau apsi
verkė.
kardinaliai pasikeitė, kai teisė jas pradėjo skaityti nuosprendį – Irma netramdė ašarų. Bylos duomenimis, daiktai ir pinigai dingo iš Airidos Daukšie
das, kuris pajudės nuo Kauno pilies aikštelės. Motociklininkai važiuos per visą miestą ir 14 val. turėtų pa siekti aerodromo teritoriją. Kai kuriose gatvėse žadama ap riboti eismą, išjungti šviesoforus, kad jie nemaišytų paradui. Pla nuojamas toks maršrutas: Kauno pilis–A.Jakšto g.–Rotušės a.–M. Valančiaus g.–Šv.Gertrūdos g.– Savanorių pr.–Taikos pr.–Kovo
Tradicija: motociklininkų šventė Kaune rengiama tryliktą kartą.
46
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Šokdina: L.Stankūnaitė nenori vykti
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
nės, Onos Kolobovaitės, Karinos Jeremyan, Rūtos Ramanauskaitės, Andriaus Butkaus, Inetos Stasiu lytės ir kitų projekto dalyvių. KD, BNS inf.
Tomo Raginos nuotr.
L.Stankūnaitė p atvykti į posėdį Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Dėl motociklų ribojamas eismas Vilija Žukaitytė
0
Policija ėmė pai niotis aiškinda ma, kodėl Laimu tė Stankūnaitė šią savaitę nedalyva vo jos mažame tės dukters tvir kinimu įtariamo Andriaus Ūso by los posėdyje.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas dainininkę Irmą Jurgelevi čiūtę vakar pripažino kalta dėl va gysčių iš TV3 projekto „Šok su ma nimi“ dalyvių ir skyrė 11,05 tūkst. litų baudą.
Kadangi prieš kelerius metus išaiš kinus nusikaltimus I.Jurgelevičiūtė praleido dvi paras už grotų, bausmė jai sumažinta iki 10,3 tūkst. litų. Prokuratūra siūlė teismui pripa žinti atlikėją kalta, pavogus įvai rių daiktų ir pinigų, bei skirti 50 MGL dydžio – 6,5 tūkst. litų pini ginę baudą. Kaltinamosios advokatas prašė išteisinti jo klientę. I.Jurgelevičiū tė taip pat prašėsi būti išteisinama, ji guodėsi, kad buvo nuteista tą pa tį vakarą, kai žiniasklaida pavieši no jos sulaikymą. I.Jurgelevičiūtė visą laiką nei gė įtarimus, kad ji vogė iš populia raus šokių konkurso dalyvių. Vakar atvykusi į teismo posėdį I.Jurgelevičiūtė šypsojosi fotog rafams, tačiau atlikėjos nuotaika
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
11-osios g. (iki VI forto)–K.Bar šausko g.–Tunelio g.–K. M.Čiur lionio g. (pro Geležinkelio sto tį)–Kaunakiemio g.–Karaliaus Mindaugo pr.–Aleksoto tiltas– S.Dariaus ir S.Girėno aerodromas (Veiverių g. 132). Nuo 12 iki 15 val., siekiant su mažinti transporto spūstis, eis mas bus ribojamas aerodromo prieigose. Automobiliai negalės važiuoti Veiverių g. prie sankir tos su Europos pr. Taip pat siūlo ma aplenkti Vytauto Didžiojo tilto prieigas, nes eismas bus nukrei piamas H.O.Minkovskio g. Šeštadienį, be tradicinio para do, vyks Baltijos šalių „Supermo to“ čempionatas, „StuntShow“ motociklų ir Baltijos šalių „Scoo ter Stunt“ motorolerių akrobati nio vairavimo, taip pat Lietuvos motorolerių ir „Enduro“ kroso čempionatai, Europos motokro so čempionato kvalifikaciniai va žiavimai. Pagrindiniu renginio akcentu taps pirmą kartą vyk siančios Lietuvos ir Baltarusijos komandų motobolo rungtynės.
Trečiadienį teismui buvo aiškin ta, kad liudytoja į posėdį neatvež ta dėl esą iškilusių grėsmių. Vakar Lietuvos kriminalinės policijos biuro Liudytojų ir nukentėjusių jų apsaugos valdybos atstovai jau teigė, kad L.Stankūnaitė trečia dienio posėdyje nepasirodė, nes esą negavo šaukimo, tačiau tą pa čią dieną pareigūnai vėl kreipėsi į teismą, kad L.Stankūnaitei bū tų leista liudyti nuotoliniu būdu. Šis prašymą teismas antrą kartą atmetė. „Kauno diena“ Policijos depar tamentui pateikė klausimus, dėl kokių priežasčių L.Stankūnaitė nepasirodė teisme. Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Ma
tonis pateikė Kriminalinės polici jos biuro atsakymus. „Pagrindinė priežastis, kodėl L.Stankūnaitė nebuvo pristatyta į teismą, – ji nebuvo gavusi šaukimo, todėl atsisakė vykti į teismą. Be to, ji buvo pateikusi prašymą Lietuvos kriminalinės policijos biurui orga nizuoti jos apklausą teisme garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo prie monėmis“, – teigiama atsiųstame atsakyme. Pareigūnai teigia, kad tiek L.Stankūnaitė, tiek jos dukra yra Lietuvoje. Visai kitą versiją pateikė L.Stan kūnaitės advokatas Gintaras Čer niauskas. „Atsakingi asmenys pastebėjo tam tikras grėsmes, atsi randančias dalyvaujant teismo po sėdyje ir atvykstant į jį, todėl nu spręsta liudytoją palikti namuose. Apsauga mums trečiadienį prane
Užrašo „Tiesos“ auto advokatai apskundė Jurgita Šakienė Kreidelėmis Nemuno krantinėje rašiusių žodį „Tiesos“ ir dėl to su laikytų šešių jaunuolių šalininkai apskundė Kauno policijos veiks mus generaliniam komisarui ir ge neraliniam prokurorui.
Kauniečiai, tarp kurių buvo ir trys nepilnamečiai, sulaikyti antradie nį, tą pačią dieną ir paleisti. Poli cijos teigimu, jie sulaikyti dėl nu sižengimo miesto savivaldybės patvirtintoms tvarkos taisyklėms. Už jį gresia bauda iki 2 000 litų. Vakar ryte jaunuoliai buvo iš kviesti pakartotinei apklausai į Kauno apskrities VPK Centro po licijos nuovadą. Šaukime nurodytu laiku į nuovadą atėjo ne patys jau nuoliai, o jų atstovai – advokatas Saulius Dambrauskas ir jo padėjė jas Eimantas Dambrauskas. Jiems buvo leista susipažinti su admi nistracinės teisenos medžiaga. Po licijoje jie užtruko šiek tiek daugiau nei valandą. „Centro nuovados viršininkas paaiškino, kad yra renkama, kaip
įtariama, padaryto administraci nio teisės pažeidimo medžiaga, o asmenys buvo kviesti siekiant juos apklausti ir surinkti papildomų įro dymų. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą asmuo turi tei sę duoti paaiškinimus. Pažymėti na, kad tokie paaiškinimai jau buvo duoti, o jokia apklausa administra cinėje teisenoje negalima“, – pa brėžė Saulius Dambrauskas.
Saulius Dambrauskas:
Tiesmukas ir bukas teisės raidės taiky mas pažeidžia teisi nės valstybės esmę. Advokatas įsitikinęs, kad jau nuolių veiksmai buvo visiškai tei sėti. Jis siekia ne tik kad jiems ne reikėtų mokėti jokių baudų, bet ir prašo įvertinti policijos veiksmus. „Pateikėme skundą generaliniam komisarui ir generaliniam proku rorui dėl policijos veiksmų sulai kant nepilnamečius ir prašome
3
Šeštadienis, birželio 9, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Miestas užsidegė azartu futbolui Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Dėl vakar prasidėjusio Europos futbolo čempionato rankas trina Kauno kavinių ir lažybų punktų savininkai.
i į teismą. Laimučio Brundzos (BFL) nuotr.
privalės šė, kad nenuveš į teismą. Čia ne de rybos. Ji privalo paklusti jų taisyk lėms“, – aiškino G.Černiauskas. Advokato teigimu, iki pat teismo posėdžio L.Stankūnaitė esą rengė si liudyti teisme.
Ji nebuvo gavusi šaukimo, todėl atsi sakė vykti į teismą. „Kauno dienai“ pasidomėjus, ar L.Stankūnaitei buvo skirta pa pildoma apsauga, kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams, Kriminali nės policijos biuro atstovai neko mentavo: „Tai yra neviešo pobū džio informacija, todėl ji negali būti atskleista.“
orių ė policiją Komentaras Raimondas Zinkevičius
Kauno apskrit ies VPK Centro pol icijos kom isar iato Viešosios pol icijos skyr iaus laik inasis vedėjas
R
ašyt i skundus yra advoka to duona, todėl toks žings nis nenustebino. Kaltė yra tik iš vienos pusės. Nereikė jo piešti, nieko nebūtų buvę. Prieš su laikant, jaunuoliai buvo perspėti viską mesti, tačiau nepakluso. Kiek šnekėjau su nuovados vadovu, jaunuolių veiks mų jų atstovai neginčija. Mane nuste bino, kad advokatas skundus dėl poli cijos veiksmų parašė tik pasiklausęs savo ginamųjų argumentų, dar nesu sipažinęs su policijos medžiaga.
atlikti tarnybinį patikrinimą. Tei sė savo esme pirmiausia yra teisin gumo įrankis. Tiesmukas ir bukas teisės raidės taikymas pažeidžia teisinės valstybės esmę“, – kalbė jo S.Dambrauskas Kol advokatas kalbėjosi su parei gūnais, Kaune atsirado dar vienas užrašas „Tiesos“. Šį kartą – prie šais nuovadą Gedimino gatvėje.
„Dauguma azartiškų lošėjų vie nam statymui skiria po kelis šim tus litų, bet nemažai pastato ir keturženkles sumas – 1–4 tūkst. litų ar net daugiau“, – teigė buk mekeris Marius Zalensas. Daugelis čempionato favoritais laiko ispanus, vokiečius ir olan dus. „Tokios prognozės yra vi suose miestuose. Kaunas šiuo atveju neišsiskiria“, – tvirtino M.Zalensas. Daug statančiųjų buvo ir vakar prieš pirmąsias čempionato var žybas. Pasak lažybas rengiančių bendrovių kauniečiai prognoza vo pergales lenkams prieš grai kus ir rusams prieš čekus. Vienos lažybų bendrovės di rektorius Dainius Gulbinas pa stebėjo, kad pasaulio ir Europos futb ol o čemp ion atai prit rau kia daugiausiai azartiškų lošė jų. „Tiek žmonių lažybų punktai dar gali sulaukti Lietuvos krepši nio rinktinei žaidžiant olimpia doje. Būna dar pavienių klubinių futbolo varžybų, kurios sukelia didelį ažiotažą. Bet visą mėne sį trunkančią šventę sukuria tik
futbolo čempionatai“, – paste bėjo direktorius. D.Gulbinas pasakojo, kad kau niečiai gana dažnai prognozuoja ne tik pergales, bet ir spėja įvai riausius varžybų įvykius: kiek bus įmušta įvarčių, kelintą minutę tai atsitiks, kiek bus geltonų ar rau donų kortelių, kuris žaidėjas pa sižymės pirmas. Iki vakar futbolo gerbėjai D.Gulbino vadovaujamos bendrovės lažybų punktuose bu vo prognozavę apie 3 tūkst. įvai rių čempionato varžybų įvykių. Pavyzdžiui, vien Lenkijos ir Grai kijos varžybos vakar sulaukė 400 prognozuojamų įvykių variantų.
Vienas kaunietis pastatė du litus ir, atspėjęs kelis var žybų įvykius, susi žėrė 5 tūkst. litų. D.Gulbino teigimu, būtent ke lių įvykių prognozės sporto žino vams gali padėti laimėti įspūdin gas sumas. „Per pasaulio futbolo čempionatą vienas kaunietis pa statė du litus ir, atspėjęs kelis varžybų įvykius, susižėrė 5 tūkst. litų“, – pasakojo direktorius. Prasidėjęs „Euro 2012“ išjudi no ir kavinių savininkus. „Įreng sime ekraną amfiteatre prie Ne muno. Stebėti varžybas kviesime
Azartas: futbolo čempionato favoritai lažybų punktuose – ispanai,
vokiečiai ir olandai.
nuo birželio 15 d., kai rungtynės bus labiau azartiškos, nes tada komandos grumsis dėl išlikimo“, – sakė viešbučio „Daugirdas“ sa vininkas Vytautas Gustas. Rotušės aikštėje vakar prieš pirmąsias čempionato varžybas buvo montuojamas didelis LED
Artūro Morozovo nuotr.
ekranas, mažesni televizoriai už barų. „Mūsų verslui tokie rengi niai – tikra atgaiva“, – šypsojo si „Skliauto“ savininkas Ąžuolas Gaižutis. Kiti Senamiesčio restoranai taip pat pasirengę čempionato varžy bų transliacijoms.
4
Šeštadienis, birželio 9, 2012
miestas
Žaliakalnio padegėlių pele
Situacija: liepsnų iš savo butų išvaryti gyventojai pasijuto benamiais.
„Pirm iej i, kas mums 1 bandė padėti, buvo Ža liakalnio klebonas, maisto ir dra
bužių atvežusi organizacija „Ca ritas“ ir Žal iakaln io sen iūn as, kuris nuoširdžiai domėjosi mūsų situacija. Ir, aišku, esame dėkin gi ugn iages iams, kur ie, man au, padarė viską, ką gali“, – „Kauno dienai“ tvirtino J.Samuolytė, ku ri benamės dalia dabar dalijasi su seserimi, mama ir močiute. Negandos ištikti žmonės prisi pažino, kad sukrėtimas pakeitė jų pačių požiūrį į vertybes. „Kai mano mergaitė nenumal domai verkė žiūrėdama į pelenais virtusį mūsų turtą, aš pasakiau: liaukis, neverk dėl tų daiktų, ku rie sudegė,– tai tik laužas. Mer gaitė nustebo ir priminė man, kad dažnai kalbėdavau, koks svarbus gyven im e yra turtas. Pasak iau jai, kad dabar taip nebemanau“, – teigė viso šeimos turto lieps nose netek ęs Eugen ij us Stas iu laitis.
Iš turto – tik liekanos
Viskas, ką E.Stasiulaičiui pavy ko išgelbėti per gaisrą, sutilpo į lengvojo automobilio priekabą – tai daugiausia visokie buities ra kandai. „Supleškėjo ir beveik visi drabu žiai. Moterys skundėsi, kad net po kelių skalbimų vis tiek lieka spe cifinis degėsių kvapas“, – sakė E.Stasiulaitis. Nuo gaisro nukentėję kauniečiai teigė susidūrę su formaliu valdi ninkų požiūriu į jų nelaimę. „Noriu sutvarkyti teritoriją: su rinkti nuodėgulius, kurie liko iš mano buto, sukrauti juos į kon teinerius ir išvežti. Savivaldybės Miesto tvarkymo skyrius neduoda konteinerių – laukia, kol ugnia gesiai pateiks išvadas apie patirtų nuostolių mastą. Manau, valdinin kai galėtų rasti lankstesnių veikimo būdų“, – svarstė E.Stasiulaitis. Vyrą nemaloniai nustebino ir te levizijos programų transliuotojų, ir internetinio ryšio tiekėjų požiūris.
Tuštuma: nuodėguliais virtusiame bute E.Stasiulaičiui liko tik prisiminimai.
„Kai pranešiau, kad visa įranga sudegė ir nebesinaudosiu nei tele vizija, nei internetu, išgirdau, kad vis tiek turėsiu mokėti iki metų pa baigos, nes tokia, matai, yra sutar tis. Kai susiduri su tokiu požiūriu, labai pasigendi žmoniškumo“, – pastebėjo E.Stasiulaitis.
Jovita Samuolytė:
Dabar jau atsitokėjo me: judame, kuopia mės, bandome pradė ti normalų gyvenimą ir tikimės, kad pa vyks. Priekaištai elektros tiekėjams
Aušros g. 28-ojo namo 1-ame bute gyvenantis Eugenijus Kierinas pa sakojo apie sudėtingą bendravimą su elektros tiekėjais. „Visi tik prašo visokiausių pažymų ir bijo prisiim
ti atsakomybę. Namas, kuriame yra mūsų butas, labiausiai nuken tėjo nuo išlieto vandens. Negalė jome prisiprašyti, kad į patalpas būtų atvesta elektra. Tad patiems teko pirkti kabelius ir pasirūpin ti, kad turėtume šviesą“, – pasa kojo vyras. Apie sekmadienio vakarą išti kusią negandą jis sužinojo viešė damas kaime: baisią žinią pranešė paskambinęs kaimynas. „Po kurio laiko man paskambino sūnėnas ir maldavo: tik važiuokite atsargiai, nelėkite, kad jums kokia nors nelaimė neatsitiktų“, – prisi minė E.Kierinas. Draudikų nuogąstavimai
Nelaimę patyrę žmonės sakė nuo lat išgirstantys klausimą – ar jie apdraudę savo turtą? „1924 m. statyto avarinės būklės mūsų namo niekas nenorėjo draus ti. Kitoje gatvės pusėje esantį savo namą kaimynai sugebėjo apdrausti tik tuomet, kai jį atnaujino“, – pa
sakojo nuo gaisro nukentėjusi Auš ros g. 28-ojo namo gyventoja. Lankosi daug smalsuolių
Nuo ugnies nukentėję žmonės pa sakojo, kad gaisravietėje nuolat lankosi smalsuoliai. Kai kurie jų kelia įtarimų. „Nepažįstamieji domisi, ar jau gauname kokią nors pagalbą, pa šalpas ar ką nors panašaus. Tokių žioplinėtojų ketinimai mums vi siškai neaiškūs. Norėdami užkirs ti kelią galimiems piktnaudžiavi mams, įvairiose Žaliakalnio vietose skelbiame specialią bendruomenės sąskaitą, į kurią savo paramą galės pervesti visi geranoriški žmonės“, – sakė J.Samuolytė. Nukentėję kauniečiai tikino, kad šokas po truputį atsitraukia. „Gali verkti, rėkti, bet jau nieko nepakeisi. Visiems taip gali atsitik ti. Dabar jau atsitokėjome, judame, kuopiamės, bandome pradėti nor malų gyvenimą ir tikimės, kad pa vyks“, – vylėsi J.Samuolytė.
K.Kriščiūno žm
Pozicija: kalbas, kad byra jo šeima, K.Kriščiūnas, nusifotografavęs su uošve, neigia.
Tomo Raginos nuotr.
K.Krišč iūn ui pareikš 1 ti įtarimai gerokai pako regavo jo, kaip socialdemokrato,
Kauno mero pavaduotojo, politinę karjerą. Narystę partijoje K.Kriš čiūnas sustabdė. Vicemero po stą paliko. Jam buvo uždrausta net lankytis Kauno savivaldybės pa state. Neliko ir valdiško pajamų šal tinio – vicemero atlyginimo. Tris vaikus auginančiai šeimai, mai tintojui netekus darbo, teko pa sukti galvą, kaip gyventi toliau. Tai ir lėmė, kad K.Kriščiūnas liko vienas. „Žmona susirado darbą ir išva žiavo į Angliją“, – lakoniškai paaiš kino K.Kriščiūnas.
ro, Anglijoje moteris išsinuomojo būstą. Atvirai pasakoti apie žmo nos gyvenimą užsienyje K.Kriščiū nas nebuvo linkęs. „Ji ten dirba kažkokį baltą dar bą“, – santūriai dėstė K.Kriščiū nas. „Ne juodą, ne fabrike“, – informaciją apie žmonos darbą patikslino vienas paliktas vyras. „Mes auginame tris mažus vai kus. Turime juos išlaikyti. Turime normaliai gyventi. Jeigu Lietuvos valstybė savo piliečiams nesutei kia tokios galimybės – išlaikyti sa vo šeimas, tai keliamės gyventi ten, kur tokia galimybė yra“, – moty vus, lėmusius žmonos ir vaikų iš vykimą iš Lietuvos, aiškino K.Kriš čiūnas.
Reikėjo aprūpinti atžalas
Kalbos apie skyrybas
K.Kriščiūno žmona Alisa Lietuvą paliko šiek tiek daugiau nei prieš mėnesį. Pasak Lietuvoje likusio vy
Vienas namuose likęs vyras ne slėpė, kad jį nustebino Kaune pa sklidusios kalbos apie tai, kad
5
Šeštadienis, birželio 9, 2012
Miestas
lenai
Komentaras Bronius Girdauskas Žal iakaln io sen iūnas
T
Laimikis: kai kurie žmonės spėjo išgelbėti iš gaisro vos vieną kitą būtiniausią daiktą.
ai tragedija – vienoje vieto je užsidegė trys namai. Ug niagesių paž ymos nuken tėjusiems gyventojams yra būtinos. Pagal jas nustatomos vienkar tinės finansinės pašalpos dydis. Taip pat reikia pateikti pažymas, nurodan čias, ar turtas yra draustas, ir nuosa vybės bei asmens dok umentus. Kol tie dokumentai nepateikti, savivaldy bė nieko negali padėti. Pateikus dokumentus ir prašymus, sa vivaldybės Social inės paramos sky riaus kom isija nagr inėja prašymus, įvertina padarytą žalą ir pagal tai ski ria pinigines kompensacijas – vienkar tinę paramą. Už visišką turto sunaiki nimą – 5 tūkst. litų, dalinį sunaikinimą – 2,5 tūkst. litų, už daiktų sunaikinimą – 1 tūkst. litų. Jei turtas yra draustas, ža lą atlygina draudimas. Jei pasit virt int ų kalbos, kad gaisras buvo sukeltas tyčia, ir būt ų nustaty tas padegėjas, atsakomybė dėl žalos tektų kaltininkui. Žaliakalnyje daug medinių pastatų, to dėl žmonės turtą turėtų labai atidžiai saugoti.
Bendruomenės kreipimasis Praėjus į sekm ad ien į Žal iak alnyj e praūžęs gaisras nušlavė nuo žemės pav iršiaus du Aušros g. namus ir ge rokai apgad ino trečiąjį, pal ikdamas kel ias šeimas be pastogės. Bendr uomenės centr as „Žal iak al nio aušra“, veik iant is „Aušros“ bib liot ekoj e, neg al i likt i abej ing as kaimynus užg riuv us iai nel aimei. Kreipiamės į kaimynus, gyven an čius Aušros g., į „Aušros“ bibl iote kos skait ytoj us, į vis us Žal iak al nio gyventoj us, į vis us geros va lios žmones, įstaigas ir organ iz ac i jas, praš yd am i nel ikt i abejing iems ir pad ėt i neg andos išt iktoms šei moms. Auk ai skirt as lėš as gal ite pervest i į Bendr uomen ės centro „Žal iak aln io aušra“ (Įmonės kod as 300048329) banko sąs kait ą LT 527180900000606330, esanč ią AB Šiaul ių banko Kauno skyr iuj e. Padariniai: ugnies suniokotoje aplinkoje nelengva pradėti normalų gyvenimą.
Auk as taip pat gal ite pal ikt i „Auš ros“ bibl iotekoj e (Aušros g. 37) arb a nunešt i į Pris ikėl imo parapijos raš tinę (Parapijos namuos e, įėjimas iš šventor iaus pus ės, adres as Žemai čių g. 31A). Pag alb ą daikt ais galė tumėte pas iūlyt i užėj ę į bibl iotek ą arb a pas kambinę šiais telefon ais: 8 37 730 994 arb a 8 616 13 981. Mums labai svarbus jūs ų pasit ikėji mas ir skaidrumas, todėl visas suau kot as lėš as panaudos ime pagelb ė ti nelaimės išt ikt iems žmonėms, o kaip jas paskirst yt i, spręsime Žal ia kaln io bendr uomenės tar yb os po sėdyje, dalyvaujant Žal iakaln io se niūnui Bron iui Girdausk ui. Regina Markevičienė Bendruomenės centro „Žaliakalnio aušra“ valdybos pirmininkė ir V.Kudirkos viešosios bibliotekos „Aušros“ padalinio vedėja
Tomo Raginos nuotr.
ona ir vaikai paliko Lietuvą Kriščiūnų šeima byra. „Oi, nesą monė, – kalbėjo K.Kriščiūnas. – Kodėl ta mūsų šeima turėtų irti?“ Susikompromitavęs politikas aiškino, kad sprendimą uždarbiau ti užsienyje paskatino tik materia liniai aspektai. „Žiūrime, kad turėtume kur gy venti ir už ką. Nesiruošiame čia rodyti kažkokių sentimentų. Jeigu Lietuvai nereikia, tai rasime, kam mūsų reikia“, – rėžė buvęs vice meras. K.Kriščiūnas prisiminė, kad tuoj po vedybų metus dirbo stebėtoju Briuselyje. Tada žmona buvo vie na Lietuvoje. Dabar jie susikeitė vietomis. Vykti su vaikais neleido
Įtariamojo statusu gyvenančiam ekspolitikui buvo labai pikta, kad teisėsaugininkai neleido jam paly dėti vaikų iki Anglijos.
„Žmona išvažiavo, todėl ir vaikai turėjo važiuoti. Aš norėjau juos pa lydėti. Bet, užuot supratę, kad nu važiuosiu į Angliją ir grįšiu, jie ėmė si net psichologinio spaudimo prieš vaikus“, – piktinosi K.Kriščiūnas.
Nesiruošiame ro dyti sentimen tų. Jeigu Lietuvai nereikia, rasime, kam mūsų reikia. Vyras guodėsi, kad negavęs lei dimo keliauti į užsienį vos ne per naktį turėjo sutvarkyti specialų lei dimą žmonos seseriai, kuri apsiė mė nuvežti mažamečius pas mamą į Angliją. K.Kriščiūnas skundėsi, kad pareigūnai ir žmonos sesers nepaliko ramybėje.
„Likus maždaug 20 minučių iki skrydžio, jai, lydėjusiai vaikus, pradėjo skambinti Specialiųjų ty rimų tarnybos pareigūnais prisi statę asmenys. Jie ėmė tikinti, kad mano žmonos sesuo turi grįžti, duoti parodymus byloje“, – pasa kojo K.Kriščiūnas. Patyrė stresą
Piktn aud žiav im u tarnyba įta riamas buvęs vicemeras prie to kio teisėsaugos elgesio, regis, ne pratęs. K.Kriščiūnas aiškino, kad, norint pakviesti į apklausą, galima atsiųsti šaukimą, o tie keli skam bučiai prieš pat skrydį buvę spau dimas ne tik jam, bet ir vaikams, visai šeimai. „Labai keistas prokuroro po žiūris: vienam vaikui – dveji me tai, kitiems – po šešerius, ir tėčiui neleidžiama palydėti jų į užsienį, – piktinosi K.Kriščiūnas. – Pre
tekstas – neva tyrėjams dar reikės kažką atlikti, tačiau jie nei ką nors daro, nei ką nors rašo, nieko.“ „Jau praėjo pusė metų, o realiai niekas nevyksta. Dar jeigu ten būtų ką tirti... Ten nėra ką tirti!“ – nuo pokalbio apie šeimą buvęs politi kas mieliau peršoko prie pašneke sio apie savo nekaltumą. „Kad būsiu sulaikytas, visas miestas žinojo ir kalbėjo jau prieš mėnesį, tačiau aš nei slapsčiausi, nei bėgau į kokią Lenkiją ar Rusi ją. Pernai gruodžio mėnesį jau ži nojau, kad taip bus“, – liejo nuo skaudas K.Kriščiūnas. Vienas erdviame name
K.Kriščiūnas neslėpė, kad po pa reikštų įtarimų ir tardymo izolia toriaus dabar turi nemažai lais vo laiko. Apie tai, ką veikia, buvęs Kauno vicemeras kalbėjo gana abstrakčiai: truputį padirba, tru
putį pasportuoja, truputį pabend rauja. „Vienai bendrovei padedu savo žiniomis ir konsultuoju. Ta įmo nė daro verslo projektus“, – apie dabartinę veiklą kalbėjo K.Kriš čiūnas. „Darbas atima porą valandų per dieną“, – savo užimtumą apibūdi no buvęs vicemeras. Jis tikino vis dar gyvenantis šei mos namuose Kleboniškyje. Tiesa, negarantavo, kad čia ir liks gyven ti. Erdvus namas ant Neries kran to lyg ir per didelis vienam vyrui. K.Kriščiūnas sakė dar neapsisp rendęs, ar išnuomos už paskolą pa sistatytą ištuštėjusį namą. Buvęs politikas neslėpė, kad toli mų ateities planų nekuria. „Mes su žmona tikimės kuo greičiau baigti tą istoriją ir judėti į priekį“, – kalbėjo jis. Anot K.Kriščiūno, tam trukdo prokurorai ir STT pareigūnai.
6
šeštadienis, birželio 9, 2011
savaitė
Viešumas – būtina sąlyga
Kitoks žvilgsnis
Tam tik ras visuo menės ži nojimas apie saugu mo tarny bos veiklą, tam tikras informavi mas apie ją yra tiesiog būtinas.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Apie kreideles ir piktžoles
Poetas Kęstutis Navakas
N
e taip seniai buvo įsi steigęs visuomeninis judėjimas, ginantis pi liečių teisę į varškę. Žinoma, humoristinis, tačiau at sirado jis po to, kai vienas viešo sios tvarkos saugotojas tą varškę iš vienos pilietės atėmė. Dabar, at rodo, tenka ginti teisę į kreidą, po tencialiai galinčią tapti nusikal timo įrankiu. Dar daugiau, ten ka įrodinėti, kad žodis „Tiesa“ nie kaip nepažeid žia konst itucin ių nuostatų ir visuomenei nekenkia. Kauno policijai ima ir pasirodo ki taip, ir paaugliai kreiduotais pirš tais jau vežami aiškintis. Kituose
Gal dabar policija su vokia, jog reikalaujant „Tiesos“, reikalauja ma ir objektyvaus jos veiksmų įvertinimo, pakeičiant vienos mer gaitės statusą iš „netei sėto“ į „teisėtą“? miestuose ne taip nuožmu. Užra šas „Tie-SOS“ nuplaunamas komu nalininkų žarnomis, bet paslapčia, naktį. Kaune paslapčia ir naktį ten ka pabaigti pradėtą užrašą. Genia li mintis, žinoma, šį užrašą ne nu piešti, o išravėti. Juk ravėti neužd rausta. Bet jeigu uždrausta pieš ti, „Kaunas Jazz“ atidaryme daly vaujantys Irenos Mikuličiūtės mo kiniai su savo piešimo akcija turė tų visi iki vieno būti nuvežti į nuo vadą. Gal kitąmet tegu būna apdai rūs ir savo džiazą ne piešia, o ravi kokioj pievelėj. Architektas Audrys Karalius, ko mentuodamas šią situaciją, pri siminė sovietmečiu ant daugy bės namų sienų atsiradusius Ge dimino stulpus, greitai saugumie čių perpieštus į vaikiškus namu kus su iš kaminų rūkstančiais dū mais. Juokingiausia buvo tai, kad šie vaikiški namukai neretai puika
S
eimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pir mininkas Arvydas Anušauskas tvirtino, kad šią savaitę pa skelbtoje pirmojoje viešoje Valstybės saugumo departamento (VSD) veik los apžvalgoje įvardijamos svarbiau sios grėsmės Lietuvos politiniams ir ekonominiams pagrindams.
vosi 1,80 m aukštyje, galėjai pagal voti, jog Kaune gyvena aukščiau si pasaulio vaikai. Anuo atveju ir gi buvo iš esmės reikalaujama tie sos. Istorinės, politinės, visuomeni nės. Ir anuo, ir šiuo atveju manyta, kad Sistema ne užtikrina Tiesą, o ją pažeidžia. Ir anuo, ir šiuo atveju ko vota piešimu, ir abiem atvejais tai buvo laikoma nusikalstama veikla. Kita vertus, gal dabar policija suvo kia, jog reikalaujant „Tiesos“, reika laujama ir objektyvaus jos veiks mų įvertinimo, pakeičiant vienos mergaitės statusą iš „neteisėto“ į „teisėtą“? Juk tai, šiaip ar taip, pada ryta ne klavišo paspaudimu kaip „Facebook’e“. O versija, kad vaikai, piešdami kreidelėmis, aprėkė kaž kokią pro šalį einančią bobutę ir to dėl buvo sudrausminti, jau kaip iš animacinių filmų. Kaip iš animacinių filmų ir visi pa sipiktinimo veiksmai prieš kai ku riuos „skandalinguosius“ muzikan tus. Nenustebčiau Marilyn Man sono koncerte pamatęs kok ias velnio išvarymo apeigas, atlieka mas raštą savivaldybei nusiuntu sių egzorcistų. Tai, kad daininin kas čia importuos tą velnią, tiek pat tikėtina, kaip ir grafiko Gintaro Slavinsko teiginys, jog jo protėvis buvo Ramzis II. Tačiau egzorcistai rašo raštą, o savivaldybė turi rea guoti. Panašiu metu bažnyčia pa sisako ir prieš Lady Gagą, žadėda ma melstis už tuos protingus žmo nes, kurie į jos koncertą neis. Kodėl nebus meldžiamasi už visus kvai lius, kurie ten eis – nekomentuoja ma. O ten, kur bažnyčia tikrai ga lėtų tarti savo žodį, ji kažkodėl tyli. Štai Vilniuje kažkoks čigonas be jo kių leidimų baigia statyti lauko ka vinę, kurios baras remiasi tiesiai į Šv.Kotrynos bažnyčios duris, o po šalia esančia poetės Juditos Vai čiūnaitės atminimo lenta pastaty ti lauko tualetai. Gi užtektų vieno rašto smarkiajam Vilniaus merui ir šis, atlėkęs šarvuočiu, nušluotų visą tą girdyklą k čiortovoi materi. Bet ne, kažkodėl tyla. Beje, pagalvojau, ar Baudžiama sis kodeksas leidžia šarvuočiais traiškyti automobilius Gedimino prospekte. Veikiausiai ne, tad Ar tūras Zuokas anąsyk turėjo būti iš vežtas su antrankiais, o ne dalyti interviu užsienio žiniasklaidai. Ta čiau jo veiksmą visuomenė priė mė kaip, nors ir neteisėtą, bet tei singą. Iš esmės atitinkantį garsųjį šūkį „Tie-SOS“. Neaišku, kiek dar tą „Tiesą“ ravėsime. Piktžolių čia aki vaizdžiai per daug.
informacija:
302 250
– Kodėl viešos apžvalgos nebuvo galima padaryti anksčiau? – Tenka pripažinti, kad Lietuvoje iš tikrųjų nebuvo praktikos teikti štai tokias viešas apžvalgas. Tai, kaip sa koma, pirmas blynas. – Prisvilęs? – Nepasakyčiau. Tiesiog pirmas ban dymas visuomenei pateikti bent kiek išsamesnę informaciją apie tai, ką ir kaip veikia VSD, su kokiais iššūkiais susiduria nacionalinis saugumas. Mums gana sunkiai sekėsi susitar ti dėl tokios apžvalgos parengimo ir pateikimo, nes praktikos iki šiol ne buvo. Ir saugumo tarnyba elgėsi at sargiai. Pirmiausia, nelabai kas žino jo, kokius dalykus galima apžvalgoje rašyti, ko nelabai galima. Bet pavyko susitarti, kad VSD pateiks informa ciją pagal tam tikras pastarojo lai kotarpio aktualijas: grėsmės nacio naliniam saugumui, priešiška veikla, energetinio saugumo užtikrinimas ir kiti aktualūs dalykai. – Sakėte, kad Lietuvoje nebuvo praktikos skelbti tokias apžval gas ir dėl to susidurta su proble momis rengiant pirmąją. Nejau gi mūsų partneriai NATO neturi tokios patirties ir negalėjome iš jų pasimokyti? – Šiaip, negali sakyti, kad nėra tokios praktikos kai kuriose NATO narėse bei demokratinėse šalyse, nepriklausan čiose šiam gynybos aljansui. Bet prisi minkime tas „lietuviškas“ aplinkybes, susijusias su VSD: pavyzdžiui, prieš kelerius metus ši tarnyba pati užduo tis nusistatinėjo ir dirbo beveik visiš kai savarankiškai, nė kiek nekontro liuojama iš šalies. Tokiame kontekste apie kokias viešas apžvalgas galima kalbėti? Greičiau viskas buvo suka ma link uždarumo, aiškinant žvalgy bos ir nacionalinio saugumo intere sais. Dabar tai jau pakeista. – Bet ne vienas saugumo profe sionalas pasakytų, kad kuo užda riau dirba specialiosios tarnybos, tuo tas darbas efektyvesnis? – Ne visada. Manau, kad tam tikras visuomenės žinojimas apie saugumo tarnybos veiklą, tam tikras informa vimas apie ją yra tiesiog būtinas. Tai visada yra pasitikėjimo klausimas. Neretai matome, kad bendraujant su saugumo tarnyba visuomenėje dar yra kažkokia baimė. Tai įrodo pasiti kėjimo deficitą, kurį, tikimės, suma
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
Įtikinėtojas: A.Anušauskas teigia, kad su Saugumo de
partamentu ilgai diskutavo dėl būtinybės paskelbti pir mąją savo veiklos apžvalgą. Tado Umaro (BFL) nuotr.
žins, o ilgainiui galbūt ir panaikins štai tokios apžvalgos. – 36 puslapių apžvalgoje nema tyti jokio didesnio konkretumo. Viskas pridengta kažkokiu dip lomatiškumo ir nekonkretumo šydu – nė vienos pavardės ar or ganizacijos pavadinimo, neįvar dijama nė viena priešiška valsty bė. Kodėl? – Galiojantis įstatymas labai aiškiai pasako, kad VSD veiklos priemonės, konkrečios užduotys yra slapta infor macija, kuri neteikiama. Taip, prieš Lietuvą veikiančios valstybės apžval goje nėra konkrečiai įvardijamos, nors visi puikiai supranta, apie ką kalba ma. Ir tos pačios valstybės žino tai. – Pirmiausia tai – Rusija ir Bal tarusija? – Neneigsiu to. Tokia jau praktika, tokie įstatymo reikalavimai – saugu mo tarnyba gali leisti aiškiai supras ti, apie kokias valstybes, organizaci jas ar atskirus asmenis yra kalbama, bet nebūtinai juos įvardyti. – Estijos saugumas veikia kitaip. Jų apžvalgos turinys visai kitoks: pavardės, organizacijos įvardija mos be jokių skrupulų. Nenorim pasimokyti iš estų? – Iš tikrųjų taip yra. Bet estai jau tu ri ilgametę tokių apžvalgų ir bendra vimo su visuomene patirtį. Kita ver tus, nors mūsų VSD veiklos apžvalga dar pirma, joje yra kai kurių dalykų, kurių nėra Estijos saugumo tarnybos analogiškuose dokumentuose. Tar kim, užduočių, kurių vykdymą koor dinuoja VSD, mastas. Estai tokių dalykų neskelbia. Taigi, vienur mes konkretesni, kitur – jie. – VSD apžvalgoje kalbama apie „užsienio šalims lojalius žiniask laidos kanalus“ ir nurodoma, kad Lietuvai kenksmingas „informa
242
Prenumeratos skyrius: 302
cines kampanijas už atlygį vykdo kai kurios žiniasklaidos priemo nės, nevyriausybinės organiza cijos ir judėjimai“. Kaip pastebi apžvalgininkai, taip neįvardijant jokių konkrečių pavadinimų yra „apdergti visi kartu ir kiekvienas atskirai“. – Taip nevertinčiau. Iš tikrųjų kiek vienas puikiai suvokia, kas, kam ir už kiek parsiduoda. Tai kitąkart ga na plika akimi matyti. Tie žurna listai, kurie dirba sąžiningai, ne priskiria savęs tokiai kategorijai ir nesipiktina. Tačiau nereikėtų už merkti akių prieš tą faktą, kad tik rai yra gana nebrangiai imančiųjų už tam tikro pobūdžio propagandinę informaciją, nukreiptą prieš Lietuvos gyvybinius interesus, prieš strategi nius projektus. – Kokias priešiškai propagandai skiriamas sumas galėtumėte pa minėti? – Sakyčiau, ne viena dešimtis milijo nų litų. Ne viena dešimtis reikštų, kad gali būti ir dvi dešimtys. – Niekas tiksliai nežino? – Tai nėra taip paprasta. Be to, da lis tokioms reikmėms išleidžiamų lė šų priskiriama prie įtartinų. Kitaip tariant, įtariame, jog atitinkami pi nigai leidžiami priešiškai propagan dai, tačiau reikia dar ilgo, kruopštaus tyrimo, kad galėtume tai patvirtinti. Todėl ir sakome – įtariame, kad ne viena dešimtis milijonų litų gali būti panaudojama negeranoriškos propa gandos tikslais. Yra užfiksuota atve jų, kai žiniasklaidos priemonės gavo atlygį už valstybei nenaudingos in formacijos platinimą, tačiau tai at skleisti draudžia įstatymas. Kitas dalykas, apie šitokius dalykus infor muojama Vyriausybė ir kitos atitin kamos institucijos, kad galėtų im tis atsakomųjų veiksmų. Pirmiausia, kontrpropagandos.
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 269 302 269
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
302 260
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 550.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
šeštadienis, birželio 9, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Turės jungtį su Klaipėda
Dar neaišku, ar bus galutinai pri tarta Visagino ato minės elektrinės (VAE) statybai, bet šio projekto rekla mai iš valstybės ki šenės jau skiriami nemenki pinigai.
Europos Komisija sutinka prie Baltijos šalyse tiesiamo „Rail Bal ticos“ geležinkelio ašies prijungti jungtį su Klaipėdos valstybiniu jū rų uostu.
Netaupo: VAE statybos galbūt bus pradėtos tik po poros metų, bet šis projektas jau intensyviai reklamuo
jamas iš valstybės biudžeto.
VAE fotomontažas
Milijonai nevykstančioms statyboms Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Nelaukia galutinio žodžio
Seimas dar svarsto neseniai Vy riausybės pateiktus teisės aktų projektus dėl VAE statybų, dėl su tarčių su strateginiu investuotoju japonų koncernu „Hitachi“ pa sirašymo ir naujosios elektrinės akcijų pasidalijimo tarp statybos partnerių. Parlamentarų sprendi mas gali būti priimtas tik birželio pabaigoje arba rudenį. Net jeigu dabartinio Seimo sprendimas būtų teigiamas, dar neaišku, ar po naujojo parlamen to rinkimų atėjusi kita šalies val džia tęs šį milijardinį projektą. Be to, jau dabar yra įregistruo tos net kelios iniciatyvinės gru pės, renkančios piliečių parašus referendumui dėl naujos elektri nės statybos paskelbti. Toks re ferendumas gali įvykti šį rudenį ir dar neaišku, ar piliečiai tikrai pa sisakys už atominę elektrinę. Tačiau valdžia galutinio apsi sprendimo dėl VAE nelaukia ir jau dabar leidžia milijonus bran giai kain uojanč iai šio projekto reklamai. Pastaruoju metu per televiziją geriausiu laiku rodo mi po kelias minutes trunkantys vaizdo klipai, kuriuose įtikinėja ma branduolinio projekto nauda ir būtinumu. Jeigu atsitiks taip, kad VAE ne bus pastatyta, šie iš valstybės biu džeto reklamai išleisti milijonai gali būti pripažinti iššvaistytomis lėšomis. Konkrečiai neatsakė
Šią savaitę Seimo plenariniame posėdyje premjero Andriaus Ku biliaus buvo paklausta, ar jis žino, kiek išleidžiama VAE projekto vie šinimo tikslams ir iš kokių šaltinių ateina šie pinigai. Vyriausybės vadovas arba neži nojo šio skaičiaus, arba yra įsiti kinęs, kad tai konfidenciali infor macija. „Ar jums žinoma, kiek išlei džiama VAE viešinimo tikslams, nes spaudoje, televizijoje ir radi juje mes matome ir girdime la bai gražiai pristatomą tą projek tą. Tai kiek išleidžiama lėšų? Ir iš viso, ar yra apskaičiuota, kiek šis projektas, jį parengti nuo sutarčių pasirašymo, kainavo Lietuvai?“ –
Seimo posėdyje premjero klausė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos at stovė Rima Baškienė. A.Kubilius viešinti skirtų išlai dų dydžio neatskleidė. Jis tik pa reiškė, jog tos išlaidos yra per ma žos, kad atsvertų propagandą prieš naujos atominės elektrinės staty bas Lietuvoje. „Viešinimo programa įgyven dinama pačios VAE ir ji nėra labai gerai finansuojama. Matome to re zultatus. Propagandos prieš viešo je erdvėje yra daugiau nei objekty vios informacijos. Turiu pasakyti, kad Valstybės saugumo departa mentas, pateikdamas ataskaitą ir informuodamas Vyriausybę, var dijo kai kuriuos skaičius, kiek iš leidžiama viešoje erdvėje neigiamai informacijai, tarp jų ir iš trečių jų šalių. Tad tikrai VAE pinigų su mos, skirtos projektui viešinti, yra daug mažesnės“, – sakė ministras pirmininkas. Jis pridūrė, kad strateginio in vestuotojo atranką laimėjusi japo nų bendrovė „Hitachi“ yra pasiū liusi 17 mlrd. litų kainą. VAE turi būti pastatyta iki 2022-ųjų. Viskam – 50 mln. litų
VAE vadovas Rimantas Vaitkus šią savaitę paskelbė, kad dar nepasta tyta elektrinė įvairiems parengia miesiems darbams jau yra išleidusi apie 50 mln. litų. Kitąmet planuo jama išleisti panašią sumą. Dienraštis išsiaiškino, kad ne menka dalis šių išlaidų skiriama branduoliniam projektui viešinti. VAE atstovė spaudai Giedrė Kri nicina pranešė, kad „2012 m. visai VAE projekto viešinimo programai numatyta 3 mln. litų“. Panaši suma per metus išlei džiama žmogaus teises prižiūrin čiai ir piliečių skundus narstančiai Seimo kontrolierių įstaigai išlaiky ti. O Vaiko teisių apsaugos kont rolieriaus įstaigai išlaikyti šiemet paskirta dukart mažiau lėšų – 1,6 mln. litų. 2012-ųjų Vyriausybės rezerve, iš kurio padengiamos išlaidos, patir tos dėl stichinių nelaimių, yra tik kiek daugiau pinigų, nei VAE ski ria savo reklamai. G.Krinicina nepatikslino, kiek lėšų VAE išleis projektui viešin ti kitąmet. „Kitų metų biudžetai dar nesudaromi, tai bus daroma šių metų pabaigoje“, – tvirtino ji.
„Hitachi“ neprisideda
Pasak VAE atstovės, šiuo metu in formavimo programa vykdoma per penkias didžiausias šalies televizi jas. „Planuojama, kad kiti informa ciniai projektai – tokie kaip mobi liojo informacijos centro veikla ar konferencijos – bus vykdomi ir per kitas žiniasklaidos priemones, pa vyzdžiui, regiono spaudą“, – in formavo G.Krinicina. Ji patikino, kad viešųjų ryšių paslaugoms teikti buvo vykdomas viešasis pirkimas, atitinkantis skaidraus žiniasklaidos priemonių atrinkimo principus.
Andrius Kubilius:
Viešinimo progra ma nėra gerai finan suojama. Matome to rezultatus. Propa gandos prieš viešoje erdvėje yra daugiau nei objektyvios in formacijos.
G.Krinicina pripažino, kad VAE projekto viešinimas, kaip ir kiti šios bendrovės vykdomi projekto parengiamieji darbai, yra finan suojami bendrovės lėšomis. Pas tarąsias sudaro beveik vien inves ticijos iš valstybės biudžeto. Tiesa, prie tam tikrų projektų finansavimo prisideda ir „Hita chi“. Tačiau viešinimo darbai prie jų nepriskiriami. Reklamuos dar daug metų
Anot atstovės, „VAE projektas vie šintas nuolat, nuo projekto vysty mo pradžios, – buvo leidžiami pe riodiniai informaciniai leidiniai, organizuojamos diskusijos, kon ferencijos, dalyvaujama mokslo festivaliuose ir panašiuose rengi niuose“. „Pernai pasibaigus deryboms su strateginiu VAE investuotoju dėl koncesijos sutarties ir ją bei kitus susijusius dokumentus pavieši nus, intensyviau viešinamas VAE projektas, o to tikslas – Lietuvos gyventojams suteikti kuo daugiau informacijos jiems labiausiai priei namose priemonėse, paskatinti la biau domėtis projektu“, – teigė at
stovė spaudai. Pasak jos, „aktyvus informavimas apie projektą yra su sijęs ir su tuo, kad viešoje erdvėje matome daug komentarų, kurie daromi neįsigilinus į dokumentus, studijas, faktus ir taip gali klaidin ti visuomenę“. „VAE projektas, kaip ir visi to kio masto bei aktualumo projek tai, bus viešinamas visą jo įgyven dinimo laiką. Tik, priklausomai nuo projekto etapų, skirsis vie šinimo intensyvumas ir pobūdis, pavyzdžiui, prasidėjus statyboms greičiausiai bus daug kam įdomu atvažiuoti į statybos aikštelę ir pa sižiūrėti, kaip jos vyksta“, – pasa kojo G.Krinicina. Opozicija piktinasi
Savo paramos VAE projektui ne garantuojanti opozicija piktina si, kad valdžia jau dabar švaisto milijonus tam, kas gali ir apskri tai neatsirasti. „Valdantieji vi suomenę bando įtikinti reklami niais filmukais ir pigia animacija, užuot pateikę jai projektą skaidriai ir objektyviai“, – pareiškė Krikš čionių partijos frakcijos Seime se niūnas Vidmantas Žiemelis. Jis pareikalavo, kad premjeras A.Kubilius pateiktų informaciją apie koncesijos sutartį su „Hita chi“ rengusius asmenis ir išlaidas už paslaugas. Opoz ic ij os lyd er is Alg ird as Butkevičius pareiškė dar nega rantuojąs, kad pasisakys už VAE projektą ir jį tęs, jeigu šį rudenį po Seimo rinkimų ateis į valdžią. Esą pernelyg daug klaustukų dėl projekto išlaidų, atsiperkamumo ir dėl būsimos elektros energijos kainos. Šią savaitę Seime skaitydama metinį pranešimą Prezidentė Da lia Grybauskaitė pabrėžė, kad vi sos politinės jėgos privalo susitarti dėl ilgalaikių energetikos projektų įgyvendinimo – pirmiausia pami nėta nauja atominė elektrinė.
Toks eurokomisaro transporto rei kalams Siimo Kallaso sutikimas gautas derantis dėl naujo 50 mlrd. eurų (172,64 mlrd. litų) ES infrastruktūros tinklų fondo steigimo. Lietuvos Susisiekimo ministeri jos teigimu, jungtis, kuri būtų fi nansuojama naujojo fondo lėšo mis, sustiprintų Baltijos ir Adrijos koridoriaus galimybes ir leistų to lygiau paskirstyti transporto bei logistikos paslaugas pagrindinė se transeuropinio transporto tink lo arterijose. Numatoma, kad „Rail Balticos“ geležinkelio linija priklausys dviem tarptautiniams transporto korido riams: Baltijos šalių–Adrijos jūros regiono ir Kauno–Roterdamo. Anot ministerijos, derybose į naujojo fondo projektų sąrašą pa vyko įtraukti visą Rytų–Vakarų ge ležinkelių transporto koridoriaus infrastruktūrą – Klaipėdos uostą, svarbiausias pasienio kelių infrastruktūros sekcijas, ypač „Via Bal ticos“ koridoriuje. Susisiekimo viceministro Rim vydo Vaštako teigimu, naujasis ES infrastruktūros tinklų fondas Lie tuvai suteiks galimybių finansuo ti ir kitus stambius transporto pro jektus. Fondą sutarė įkurti ES šalių trans porto ministrai, iš pradinio 50 mlrd. eurų fondo biudžeto 2014–2020 m. 31,7 mlrd. eurų (109 mlrd. litų) nu matyti transporto sektoriui. ES šalys iš šio fondo gaus para mą, kuri sieks nuo 10 iki 85 proc. viso projekto vertės. Galutinis fondo biudžetas pri klausys nuo derybų dėl naujo finan sinio laikotarpio 2014–2020 m. „Rail Baltica“ yra viena strategi nių Baltijos šalių transporto jung čių. Europinė vėžė nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno turi būti nutiesta iki 2013 m. pabaigos. BNS inf.
3
mln. litų skirta būsimai VAE reklamuoti.
Lėšos: naujos geležinkelio jung
ties statyba bus finansuojama iš ES fondo. Vytauto Petriko nuotr.
8
šeštADIENIS, birželio 9, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Byla vėl įstrigo
Estijoje vykusiame Baltijos šalių gyny bos ministrų susitikime buvo sutar ta vykdyti ban domąjį įsigijimų projektą – kartu pirkti granatsvaidžių šaudmenų.
Vilniaus apygardos teismui va kar nepavyko tęsti liudytojų ap klausos Darbo partijos vadina mosios juodosios buhalterijos byloje. Paaiškėjo, kad į posėdį dėl ligos neatvyko kaltinamasis Vy tautas Gapšys. Teismui pateikta medicinos įstaigos pažyma, kad jis susirgo.
Nerimas: krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė teigia, kad Balti
jos šalys susirūpino neigiama „didelės užsienio valstybės“ informaci ne veikla siekiant jas apjuodinti. Gedimino Bartuškos nuotr.
Baltijos šalys kartu pirktų šaudmenų Susitikime dalyvavusi Lietuvos krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė, kad jame dau giausia kalbėta apie tai, kaip seka si įgyvendinti anksčiau priimtus strateginius sprendimus. „Artimiausiu metu nutarėme pradėti bendrą bandomąjį įsigijimų projektą. Tai „Carl Gustaf“ gra natsvaidžių amunicijos įsigijimas. Reikalingos procedūros bus pra dėtos jau šiemet. Šitas ginklas yra pagrindinis visų trijų Baltijos šalių kariuomenių naudojamas granats vaidis ir jo amunicija reikalinga tiek karių, tiek tarptautinėse operacijo se“, – kalbėjo R.Juknevičienė. Ministrės nuomone, tai gali tap ti lūžiu Baltijos šalims ateityje sie kiant vykdyti bendrus įsigijimų projektus. Pasak jos, susitikime taip pat bu vo sutarta reguliariai siųsti bendrą Baltijos šalių karinį vienetą į NATO greitojo reagavimo pajėgas. R.Juknevičienė pranešė, kad mi nistrų susitikime buvo atkreiptas dėmesys į neigiamą „didelės užsie nio valstybės“ informacinę veiklą siekiant apjuodinti Baltijos šalis. „Mums tai kelia didelį rūpestį. Tar
pusavyje apsikeitę informacija pa matėme, kad panašiai visose trijo se valstybėse labai stipriai aktyvėja neigiama informacinė veikla, kuri, kaip mums visiškai akivaizdu, atei na iš didelės užsienio valstybės. Tai tokie dalykai kaip bandymai pa neigti NATO ir ES vaidmenį už tikrinant Baltijos šalių saugumą, kaltinimai bandymais perrašyti is toriją, keliami kalbos dalykai, truk dymai ieškant energetinio saugu mo“, – sakė R.Juknevičienė. Pasak jos, susitikime buvo su tarta kurti bendrą Lietuvos, Lat vijos ir Estijos organizaciją, ku ri gretimoms ir NATO bei Rusijos pasienyje esančioms šalims padėtų keistis informacija. „Konstatuota, kad prieš Balti jos valstybes yra vykdomi įtakos veiksmai, siekiama pakeisti spren dimų priėmimo procesą, požiūrį į aplinką, kurioje gyvename, skaldy ti NATO, parodyti Baltijos valsty bes kaip nedemokratiškas, silpnas ir partneriams nepatikimas. Šias įžvalgas dėjome ant stalo ir su tarėme, kad gynybos ministerijų, ir ne tik, institucijos toliau nuo sekliai bendradarbiaus ir pateiks
siūlymų, kaip būtų galima atrem ti šią iškilusią grėsmę“, – pasako jo ministrė. Informacinių karų ekspertai jau ne kartą yra atkreipę dėmesį į Bal tijos šalyse vykdomus aktyvius Ru sijos veiksmus siekiant formuoti jai palankią, bet jos mažųjų kaimynių politiką bandančią diskredituoti in formacinę aplinką. „Ministrų komi tetas sutarė koordinuoti strateginių komunikacijų veiklą tam, kad apsau gotų mūsų tautas nuo informacinių veiksmų, nukreiptų prieš Baltijos ša lis“, – rašoma ministrų susitikimo baigiamajame dokumente. Šią savaitę pirmą kartą viešai pa skelbtoje Valstybės saugumo depar tamento veiklos apžvalgoje nuro doma, kad iš užsienio per Lietuvoje esančias visuomenines bei politi nes organizacijas mėginama šalyje kurstyti etninę, socialinę ir ideolo ginę nesantaiką ir per artimiausius kelerius metus ši Lietuvai nepalanki užsienio žvalgybų veikla aktyvės. Pasak departamento, tikėtina, kad 2012 m. tęsis užsienio valstybių pastangos trukdyti vykdyti strate ginius energetikos projektus. KD, BNS inf.
Dviračių vairuotojai – visaverčiai eismo dalyviai
2012 m. birželio 6 d. vyko Lietuvos mokinių konkurso „Saugokime jau nas gyvybes keliuose” jaunųjų dvira čių vairuotojų varžybų „Saugus ratas“ nacionalinis etapas. Šias varžybas or ganizuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, vykdo Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras. „Saugus ratas“ tradiciškai vyko 17 kartą. Anot Lietuvos automobilių kelių direk cijos Eismo saugumo skyriaus vedėjo N.Abukausko, dviračių vairuotojai yra visaverčiai eismo dalyviai. Jauniesiems dviratininkams dar trūksta patirties,
todėl tokios varžybos yra labai naudin gos. Mokiniai pakartoja teorines žinias ir, kas svarbiausia, vairuoja realioje gatvėje – tikroje eismo aplinkoje, stebi mi teisėjų – policijos pareigūnų. Vasarą Lietuvos gatvėse ir keliuose daugėja dviračių vairuotojų, dviratis tampa vis populiarėjančia transporto priemone. Vis dėlto nepavyksta iš vengti eismo įvykių, kuriuose nuken čia dviračių vairuotojai. „Saugaus rato“ varžybos – puiki pro ga pasitikrinti, ko mokiniai išmoko per mokslo metus. Visų pirma mokiniai turėjo atlikti teorines užduotis – daly vavo Kelių eismo taisyklių rungtyje ir atliko užduotis maketuose. Patikrinus dviračių techninę būklę, komandos varžėsi dviejose praktinėse rungtyse. Buvo stebima, kaip mokiniai sugeba teorines žinias pritaikyti realioje eismo aplinkoje – mokiniai turėjo įveikti trasą, kurioje išdėstyti kelio ženklai, nubrėžtos ženklinimo linijos, o eismą reguliavo kelių eismo reguliuotojas. Kokie moki nių dviračio vairavimo įgūdžiai, parodė figūrinio vairavimo rungtis.
Šiais metais į nacionalinį etapą at vyko 8 komandos, laimėjusios regio ninius etapus Degučiuose (Šilutės r.), Kaišiadoryse ir Ignalinoje. Taip pat dalyvavo Kauno A.Žikevičiaus sau gaus vaiko mokyklos komanda. Komandinėje įskaitoje pirmąją vie tą užėmė Marijampolės savivaldybės Lygumų pagrindinė mokykla. Antroji – Skuodo rajono Ylakių gimnazija. Trečioji vieta atiteko Šakių rajono Sla vikų pagrindinei mokyklai. Asmeninėje įskaitoje, nepadariusi nė vienos klaidos, varžybose pirmąją vietą iškovojo marijampolietė Aistė Jankevi čiūtė. Taip pat nepadaręs nė vienos klai dos, tačiau užtrukęs kiek ilgiau, antrąją vietą laimėjo tos pačios komandos daly vis Matas Senkus, o trečioji vieta atiteko Juliui Mačiulaičiui iš Šakių rajono Slavikų pagrindinės mokyklos komandos. Varžybų organizatoriai ir vykdytojai tiki, kad ir šitie mokinukai, kurie da lyvavo varžybose, ir visi, kurie ruošėsi mokyklose, bet nepateko į finalą, bus pavyzdingi ir atsakingi eismo dalyviai. Užs. 970722
Byl os nagr inėj im ui pirm in in kaujanti teisėja Daiva PranytėZalieckienė pareiškė, kad kal tin am ojo liga kel ia abejon ių. „Vakar visi matėme, kaip V.Gap šys dalyvavo Seim o pos ėdyje, kom entavo Prez id entės kalbą. Teismas kreipsis į medicinos įs taigą, kad ji paaiškintų, kokia li ga sirgo ir ar tai tikrai trukdė jam atvykti posėdį“, – sakė teisėja ir pridūrė, jog yra priversta bylo
Netikėtumas: dar teismo po
sėdžio išvakarėse V.Gapšys ak tyviai dalyvavo politiniame gy venime. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
je daryti pertrauką, nes įstaty mas imperatyviai reikalauja, kad nagrinėti bylos be kaltinamojo negalima. Teismas į posėdį vakar kvie tė dešimt liudytojų. Liudyti at vyko ne visi kviestieji. Teismas bylos nagrinėjimą ketino tęsti ir pirmadienį, tačiau medikų iš duotoje pažymoje rašoma, kad V.Gapšys nedarbingas iki birže lio 12 d. Esant tokiai situacijai, byloje paskelbta savaitės per trauka, tai yra iki birželio 15 d., kito penktadienio. Bylos kaltinamasis partijos ly deris Viktoras Uspaskichas sa kė, kad vėlų ketvirtadienio va karą jam paskambino V.Gapšys ir pranešė esantis ligoninėje, jam kažkas nutiko. „Ar bacila, ar kas. Temperatūra. Byla vyksta septinti metai, žmogus pirmą kartą susi rgo“, – teigė V.Uspaskichas. Prokuroras Saulius Verseckas teigė, kad pateikta pažyma taip pat abejoja. „Kelia abejonių, ar gy dymo įstaiga pagrįstai išdavė to kią pažymą, kurioje nurodė, kad V.Gapšys tikrai negali atvykti į teis mo posėdį“, – sakė prokuroras. Jo teigimu, suprantama, kad žmogus gali susirgti ir dėl ligos neatvykti į teismo posėdį, tačiau kai tai kai kuriose bylose vyksta masiškai ir kaltinamųjų ligos yra pagrindinė priežastis, dėl kurių tęsiasi bylos, „tai kelia tam tikrų minčių“. Pasak S.Versecko, patikrinti, ar iš tikrųjų žmogus sirgo, gali būti sudėtinga, nes kol atvyks tikrin tojas, žmogus gali būti pasveikęs. „Tai yra gydymo įstaigų sąžinin gumo reikalas, kaip ir bet kuriame darbe“, – mano prokuroras. KD, BNS inf.
N.Cooperis tikina neviršijęs biudžeto Bankrutuojančiam „Snoro“ ban kui administruoti per šešis pasta ruosius mėnesius – nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki šių metų gegužės 31-osios – išleista 106 mln. litų.
Gegužės pabaigoje banko ad ministratorius Neilas Cooperis teismo paprašė banko reikmėms skirti dar apie 40,8 mln. litų, ta čiau teismas nurodė jam iki bir želio 16 d. pateikti patikslintą prašymą išskiriant sumas, skir
Išlaidos: kitą savaitę išrinktas
kreditorių komitetas nustatys, kiek reikės pinigų „Snoro“ išlai kymui. Tomo Raginos nuotr.
tas bankui funkcionuoti ir kon sultavimo išlaidoms. „Peržiūrėtas biudžetas 12-ai savaičių – iki 2012 m. gegužės 31 d. – buvo pateiktas teismui svarstyti gegužės 25 d. Šis biudžetas yra 33 proc. mažesnis nei biud žetas 13-ai savaičių iki kovo 7 d., kuris buvo teismui pateiktas pernai gruodžio 23 d.“, – rašo ma viešai paskelbtoje N.Coope rio ataskaitoje. Pernai gruodžio 27-ąją Vil niaus apygardos teismas patvir tino 60,944 mln. litų „Snoro“ bankroto administratoriaus są matą, kuri galiojo iki kovo 7 d. N.Cooperis ataskaitoje teigia, kad administravimo išlaidos iki kovo 7 d. neviršijo gruodžio 27ąją teismo patvirtinto biudžeto, o maždaug 8 mln. litų netgi bu vo sutaupyta. „Snoro“ administratorius rašo, kad banko administravimo išlai das ir administratoriaus atlygi nimo dydį turės nustatyti kredi torių komitetas, kuris turėtų būti išrinktas kitą antradienį. N.Cooperis tvirtina, kad nuo savo paskyrimo dienos negavo jokio atlyginimo. KD, BNS inf.
9
šeštADIENIS, birželio 9, 2012
ekonomika
Kaip kakavos pupelė kelią perbėgo Domantą Užpalį tituluoti verslininku vis dėlto nedrąsu. Savo įmonę jis vadina ne UAB, o projektu, didžiausiu pelnu vadina ne pinigus, bet sutiktus žmones. Pats 28-erių D.Užpalis save apibūdina kaip „neoversli ninką“ ir „psichą“, gaminantį šokoladą. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Imtis verslo paskatino nesėkmė
Bendraujant su D.Užpaliu, prieš pusantrų metų įkūrusiu natūra lų šokoladą ir ledus gaminančią įmonę „Chocolate Naive“, para doksai krinta į akis. Šiuo metu jau nas verslininkas gyvena kaime, kur ir dirba su keturių asmenų koman da. Todėl atrodo neįtikima, kad pa šnekovo specialybė – miesto pla nuotojas, urbanistas. „Į kaimą persikėliau ir dėl verslo, ir dėl asmeninių poreikių. Tiesiog norėjau pabėgti nuo tuštybės. Man buvo aišku, kad tik kaime išgrynin siu savo mintis ir veiklą“, – sakė jis. D.Užpalis pasakojo savo gyvenime perėjęs daugybę prieštaringų eta pų. Jis prisipažino buvęs „super vartotoju“, kuriam reikėjo gerų automobilių, naujų telefonų, visų įmanomų kelionių. Tačiau nuo to laimingesnis netapo. „Lūžis įvyko, kai per pusme tį visko netekau. Iš Londono, kur mokiausi, į Lietuvą grįžau pačio je krizės pradžioje ir staiga nete kau savo santaupų, sugriuvo mano asmeninis gyvenimas, profesiona li karjera, kaip ir arogancija. Tokio mis akimirkomis tampi labai nuo gas ir viskas tampa labai tikra“, – pasakojo D.Užpalis, iš rinkoda ros, draudimo srities peršokęs į šo kolado gamintojo roges. Į kaime verslininko įkurtą cechą susipažinti su gamyba ir neatras tais skoniais atvyksta įvairios žmo nių grupės. D.Užpalis čia pristato apelsino ir cinamono skonio šoko ladą ar šokoladą su druska: „Mūsų noras yra stebinti kokybe ir skonio palete, kurią atskleidžia pati ka kava. Ji turi daugiau nei 800 sko nio komponentų.“ Tiesa, kaip sakė verslininkas, vasarą daugiau dėme sio skiriama ledams iš natūralaus ožkų pieno ir kaimiškų kiaušinių. Ledus gamintojai taip pat stengiasi pasiūlyti netradicinių skonių: Kos ta Rikos juodųjų pipirų, laurų lapų, lambrusko, alavijo ir pan. Tikslas – tapti geriausiems
Vos pusantrų metų gyvuojan ti įmonė jau turi kuo didžiuotis. D.Užpalis pasakojo, kad bendro vė neseniai įsitraukė į pasaulinio šokolado gamintojų klubo „Gour met“ gretas. Verslininkas neslėpė, kad savo produkcija siekia nuste binti tarptautines rinkas. Jo many mu, tik laiko klausimas, kada lie tuviškas šokoladas bus pripažintas vienu geriausių pasaulyje. „Dabar norisi parodyti save, kad turėtume gerą reputaciją, produk tą, kurį pripažintų išpuikusios, iš prususios Vakarų rinkos vartotai“, – sakė jis. Prekiauti šokoladu didžiuosiuo se šalies prekybos tinkluose versli
ninkas nesiveržia. Jei, pasak jo, tai įvyks, tai tik turint kokią nors įdo mią idėją. Šiuo metu D.Užpalio ga minamo šokolado galima įsigyti jo „šokolado ceche“ arba keliose spe cializuotose parduotuvėse, o ledų paragauti – pasigavus senamiesčio gatvėse ratus sukantį berniuką su triračiu ledų vežimėliu. Šokoladu D.Užpalis šiuo me tu prekiauja ir užsienyje: Londo ne, Amsterdame ir Kipre, taip pat planuoja prekybą perkelti į JAV, Vokietiją.
Domantas Užpalis:
Mūsų šokolado valgy tojas yra avantiūris tas, nepritapėlis, tru putį Tomas Sojeris, truputį Nežiniukas Mėnulyje ir galbūt dar Don Kichotas. Pasikliovė ženklais
Paradoksalu, kad pradėti verslą, kuris dabar reikalauja daug jėgų, D.Užpalis sakė buvęs paskatintas tingėjimo ir savybės viską dary ti kitaip nei visi: „Susikūrus įdo mią veiklą prasideda amžinos ato stogos, netgi labai sunkiai dirbant. Galbūt norėjosi pūsti prieš vė ją – pasirinkti nišinę veiklą, keis tą koncepciją, išreikšti savo kaip kūrėjo viziją ir iš to uždirbti. Tiesą sakant, nuo pat vaikystės viską da riau atvirkščiai: kai vasarą visi po žolę bėgiodavo basi, aš lakstydavau su žieminiais botais.“ D.Užpalis teigė, kad, kai nu sprendė pats sau tapti viršininku ir pradėti mėgstamą veiklą, iškart žinojo ją siesiantis su maisto ga myba. „Vienas protingas žmogus man parodė, kaip taisyklingai valgyti šokoladą, – kad reikia juo mėgau tis, leisti kakavai ir sviestui tirp ti burnoje. Buvo etapas, kai kakava domėjausi ir kaip medicininiu au galu. Galiausiai man nuolat kelią perbėgdavo kakavos pupelė, mo juodama savo sijonėliu. Supratau, kad negaliu būti stuobrys ir spjauti į ženklus“, – sakė pašnekovas. Patirties atnešė atvirumas
D.Užpalis pripažino, kad ženg ti pirmuosius žingsnius buvo ne lengva. Nes gamyba, anot jo, sudė tinga: reikia ne tik apmąstyti, kaip savo produktą parduoti ar išrekla muoti, bet ir atrasti patikimų tie kėjų bei gerų receptų. „Aš iš tikrųjų esu „knysliukas“ – galiu susirasti viską, ko man reikia. Manau, kad viskas padėta po ranka, tik reikia mokėti kalbėtis su žmo nėmis“, – pasakojo verslininkas.
Posūkis: išsikelti į kaimą ir ten pradėti šokolado gamybą D.Užpalį paskatino staiga sugriuvusi karjera ir as
meninis gyvenimas.
Kita vertus, D.Užpalis įsitikinęs, kad, būdami savamoksliai, koman dos nariai nesusidūrė su išanksti nėmis neigiamomis nuostatomis. O atradimo džiaugsmas tik dar la biau sustiprino idėjos siekį: „Man svarbu dirbti su tokiais pat „psi chais“ kaip aš pats. Svarbu, kad jie, kaip ir aš, mato viziją.“ Verslininkas įsitikinęs, kad vizi ja nėra svetima ir jo šokolado pir kėjams. Atsirinkti tinkamą vartoto jų grupę, anot jo, ypač svarbu: „Juk žmonės pirmiausia perka idėją, o ne šokoladą. Mūsų šokolado valgytojas yra avantiūristas, nepritapėlis, tru putį Tomas Sojeris, truputį Nežiniu
kas Mėnulyje ir galbūt dar Don Ki chotas. Ir mes truputį tokie esame.“ Paaukojo visas santaupas
Kaip sakė D.Užpalis, kad nuo idėjos ir informacijos rinkimo pereinama prie realių rezultatų, tapo aišku, kai iš tolimųjų kraštų atvyko pirmosios kakavos pupelės: „Kad idėja tam pa kūnu ir nėra kur trauktis, supra tau, kai atgabeno apie toną kakavos pupelių, į kurias sukišau visas sa vo santaupas. Nuo tada viskas pa judėjo labai greitai.“ Anot jo, į verslą buvo investuo tos visos santaupos, dukart tiek skolintasi ir triskart tiek gauta iš
Gedimino Bartuškos nuotr.
Europos fondų. Tačiau patikino, kad rinkodaros akcijoms neišleido nė lito. Savo vardą komanda garsi no iš lūpų į lūpas, taip pat su šoko lado gaminių pavyzdžiais vykdami į Anglijos, Vokietijos parduotuves bei kavines. „Smagioji darbo dalis sudaro 10 proc. laiko, likusioji yra sunkus darbas. Mes kasdien dirbame pust rečio etato, nes suprantam: jeigu šiam projektui pagailėsime laiko, jis nukentės. Todėl labai svarbu va kare prieš miegą pagalvoti, ar tik rai padarei daugiau, nei tikėjaisi iš savęs tą dieną. Tik tada gali ramiai miegoti“, – sakė pašnekovas.
Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras – aktyvus tarptautinių projektų dalyvis
2010–212m. Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokiniai ir mokytojai su mokiniais ir mokytojais iš Vokietijos, Portugalijos ir Rumunijos įgyvendino Švietimo mainų paramos fondo Comenius daugiašalės mokyklų partnerystės projektą ENERGY. Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centre rengiami maisto ruošimo bei aptarnavimo specialistai, siekiantys įgyti vidurinį išsilavinimą ir virėjo, padavėjo ir barmeno, konditerio, maisto pramonės darbuotojo, viešbučių darbuotojo ar prekybos įmonių vadybininko padėjėjo specialybę. Klimato kaita yra svarbus klausimas, kuris kelia nerimą mokymo centro bendruomenei, kaip ir daugeliui pasaulio žmonių. Mūsų centro mokiniams tai ypač aktualu, kadangi dirbdami maisto pramonės, maisto ruošimo ar aptarnavimo srityje jie savo darbe nuolat naudos energiją maisto šiluminiam ruošimui. Mokiniai dažnai mano, kad jie bejėgiai prieš klimato kaitą. Projekto tikslas – supažindinti mokinius su atsinaujinančiais energijos šaltiniais
ir padėti atsakyti į klausimą, kaip sumažinti energijos vartojimą ir padėti išsaugoti planetą. Įgyvendinant projektą klimato kaitos, atsinaujinančių energijos šaltinių, energijos sunaudojimo temos buvo įtrauktos į chemijos, biologijos, matematikos, informacinių technologijų, užsienio kalbos, maisto ruošimo technologijų ir kitų mokomųjų dalykų programas. Mokiniai ir mokytojai susipažino su ES ir partnerinių šalių strategija klimato kaitos klausimais, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimu šalyse partnerėse, lankydami biodujų gamyklą Vokietijoje, vėjo jėgaines Lietuvoje, hidroenergijos elektrines Portugalijoje ir Rumunijoje. Grįžę iš vizitų, informavo draugus ir mokytojus apie vizito rezultatus, per pamokas svarstė aktualius energijos suvartojimo klausimus, lygino atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą Lietuvoje ir šalyse partnerėse. Tai padėjo suprasti, kad jie yra klimato kaitos procesų dalyviai ir gali prisidėti prie klimato kaitos politikos įgyvendinimo. Savo idėjomis mokiniai dalijosi vykdant projektą sukurtame tinklalapyje. Įgyvendinant projektą darbo kalba buvo anglų, todėl, bendraudami
su mokyklų partnerių draugais ir kolegomis, mokiniai tobulino šnekamosios kalbos įgūdžius, savo žodyną praturtindami nauja terminologija, susijusia su klimato kaita, atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centras yra aktyvus Švietimo mainų paramos fondo programų dalyvis. Mokymo centre profesijos mokosi ne tik mokiniai, baigę 10 klasių, tačiau ir mokiniai, jau turintys vidurinį išsilavinimą ir siekiantys profesijos, specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai. Priimami mokiniai į 9 ir 10 klases. Mokymo centras dalyvauja Leonardo da Vinci, „Nordplus Junior“ programose ir suteikia galimybę dalyvauti mobilumo projektuose bei būti aktyviais mokymosi visą gyvenimą programos dalyviais daugeliui mokymo centro mokinių. Mokymo centras ne tik siunčia, bet ir priima pas save mokymosi visą gyvenimą programos dalyvius , todėl gyvenimas centre įdomus ir turiningas. Jei norite daugiau sužinoti apie Kauno maisto pramonės mokymo centre rengiamas specialybes, projektus, mokinių gyvenimą, apsilankykite mūsų centro svetainėje www.mpcentras.lt. Kauno maisto pramonės ir prekybos centro projektų vadovė Roma Šimukauskienė
10
šeštadienis, birželio 9, 2012
12p.
Europos futbolo čempionatas – iššūkis rengėjams.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis Branduolinis terorizmas Pavojus sklinda ne tik iš tolimosios Šiaurės Korėjos – jo šaltinių yra ir Lietuvos pašonėje. Apie kovą su atominėmis grėsmė mis ir Lietuvos vaidmenį šioje kovoje dienraštis kalbėjosi su JAV prezidento Baracko Obamos administracijos vyresniąja patarėja masinio naikinimo ginklų ir terorizmo grėsmių maži nimo klausimais Laura Holgate. Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
– Pris im en u, univers itete mums aiškino tokį paradoksą: branduoliniai ginklai, sukur ti masiniam naikinimui vyk dyti, iš tiesų padėjo palaikyti galios pusiausvyrą ir apsaugo jo pasaulį nuo trečiojo pasau linio karo. Aš šis branduolinio atgrasymo mechanizmas šian dien veikia? – Manau, diskusijos apie branduo linį atgrasymą ir jo efektyvumą tę sis dar ilgai. Mes neturime galimy bės išbandyti priešingą variantą, pamatyti, kaip atrodytų pasau lis be branduolinių ginklų. Jungti nių Valstijų ir prezidento Baracko Obamos nuomone, branduoliniai ginklai sukūrė daugiau rizikos pa saulyje nei naudos, todėl tolimoje perspektyvoje pasaulis taptų sau gesnis be branduolinių ginklų. Tokį tikslą paskelbė B.Obama. Siekiant jo, svarbiausios mūsų užduotys yra mažinti branduolinių ginklų skai
čių, užtikrinti medžiagų, kurios ga li būti panaudotos tokių ginklų ga mybai, saugumą, ir neleisti, kad šios medžiagos patektų į rankas teroristams bei kitiems, kas norėtų jomis pasinaudoti ir pridaryti ka tastrofinių nuostolių.
Mes stengiamės ginti savo nacionalinius interesus nebranduolinėmis priemonėmis tiek, kiek įmanoma.
– Jungtinių Valstijų pozicija tokia: kol yra branduolinių ginklų, jie tu ri būti saugūs ir efektyvūs. Bet mes atsisakėme planų kurti naujus pa jėgumus savo branduoliniams už taisams, o prieš metus paskelbtoje JAV branduolinės strategijos per žiūros ataskaitoje teigiama, kad branduolinių ginklų vaidmuo mū sų nacionaliniam saugumui gerokai sumažėjo. Mes stengiamės ginti sa vo nacionalinius interesus nebran duolinėmis priemonėmis tiek, kiek įmanoma. Toks yra mūsų argumen tas, kai raginame kitas šalis dary ti taip pat.
– Stokholmo tarptautinis tai kos studijų institutas neseniai savo ataskaitoje skelbė, kad, nors branduolinės valstybės mažina branduolinių ginklų skaičių, visgi tobulina likusius, kuria naujas siuntimo į taiki nį sistemas. Ar tai nėra naujos ginklavimosi varžybos?
– Tapęs prezidentu, B.Obama pristatė pasaulio be branduoli nių ginklų viziją. Jo kadencijai jau einant į pabaigą, ar pavyko nors kiek priartėti prie šios vi zijos? – Manau, mums pavyko daug pa siekti. Bet prisiminkime paties B.Obamos žodžius, kad jis nesitiki pasiekti šį tikslą per savo gyveni mą. Prezidentas pripažino, kad tai
„Pamesti“ branduolines medžiagas labiausiai rizikuoja tos šalys, kurios jaučiasi ramios, kurios tvirtai įsitikinusios, jog užtikrino visišką saugumą, ir kurios atmeta branduolinio terorizmo galimybę.
Partneriai: anot L.Holgate, Jungtinės Valstijos tvirtai palaiko Lietuvos energeti-
nės nepriklausomybės planus ir džiaugiasi galimybe dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte. JAV ambasados nuotr.
Diskusijos: B.Obama inicijavo branduolinio saugumo viršūnių susitikimus,
ilgalaikis procesas ir kad šiame ke lyje gali būti daug kliūčių. Bet pa žiūrėję aplinkui galime pamatyti, kaip sumažėjo branduolinių me džiagų, kurios gali būti panaudo tos ginklo gamybai, kaip prasiplėtė koalicija valstybių, kurios įsiparei gojo saugoti medžiagas ir užkirsti kelią branduoliniam terorizmui. Taigi per trejetą metų pasaulis tik rai tapo saugesnis šiuo atžvilgiu. – Lietuva atrodo tolima nuo vi suotinių branduolinių klausi mų, bet savo pašonėje turi dvi nemenkas problemas: taktinį branduolinį ginklą Kalining rado srityje ir Baltarusijoje sta tomą atominę elektrinę. Ko kias perspektyvas matote šiais dviem „frontais“? – Svarbiausia yra tai, kad Lietuva turi galimybę imtis lyderio vaid mens siekdamas užtikrinti bran duolinį saugumą regione. Todėl man labai malonu lankytis Lietu voje ir matyti Medininkuose įkurtą Branduolinio saugumo kompeten cijos centrą, kuris turėtų padėti su kurti regioninius pajėgumus bran duolinių medžiagų kontrabandai identifikuoti ir sustabdyti. Čia mes kalbame apie medžiagas, kurios
gali būti panaudotos branduolinių ginklų gamybai, – itin prisodrintą uraną ir plutonį. Tokios medžiagos paprastai nenaudojamos atominė se elektrinėse, todėl tai nesusiję su Baltarusijos elektrine. Bet Baltarusijoje yra medžiagų, kurios gali būti naudojamos bran duolinių ginklų gamybai, jų liko branduolinių tyrimų centre. Jung tinės Valstijos leido suprasti, kad yra pasiryžusios padėti pašalinti ir sunaikinti šias medžiagas. Tiki mės, kad šis procesas tęsis, kai Bal tarusija bus pasiruošusi su mumis bendradarbiauti. – O kokių perspektyvų matote Kaliningrado klausumu? Dabar atrodo, kad Rusija kaip atsaką į Europos priešraketinės gyny bos skydą ruošia tolesnę šios srities militarizaciją. – Aš asmeniškai nedirbu šiuo klau simu, bet žinau, kad mūsų parei gūnai Jungtinėse Valstijose ieško galimybių, kaip apskritai mažin ti taktinio branduolinio ginklo ke liamą pavojų. Kaliningrado sritis šiuo atžvilgiu – ypatingas atvejis. Mes tikimės, kad per kitą diskusi jų su Rusija raundą bus paliestas ir šis klausimas.
11
šeštadienis, birželio 9, 2012
pasaulis Ieško žudiko
Stambi siunta
Atsiprašė asmeniškai
Tūkstančiai Japonijos poli cininkų vakar buvo mobili zuoti ieškoti paskutinio besi slapstančio įtariamojo, sieja mo su mirtina nervus para lyžiuojančių dujų ataka, ku rią prieš 17 metų Tokijo met ropolitene įvykdė apokalipsi nio religinio kulto „Aum Shin rikyo“ nariai.
Italijos muitinės pareigū nai šalies pietuose esančia me Kalabrijos Džoja Tauro uoste konfiskavo 630 kg la bai gryno kokaino, kuris bu vo paslėptas riešutų siuntoje iš Brazilijos. Narkotikai buvo sudėti į 580 paketų, paslėptų šešiolikoje didelių maišų su riešutais.
NATO pajėgų Afganistane va das JAV generolas Johnas Al lenas pareiškė apgailestavi mą dėl civilių žūties per šią savaitę surengtą antskrydį ir atvyko į vietą pats asme niškai atsiprašyti. Anot afga nistaniečių pareigūnų, per in cidentą žuvo 18 civilių, tarp jų buvo moterų ir vaikų.
– ir Lietuvos rūpestis
, siekdamas įtikinti kitų šalių vadovus, kad branduolinis saugumas yra jų pareiga tiek savo žmonėms, tiek kaimynams, tiek visam pasauliui.
– Kokį vaidmenį ir kokias konk rečias užduotis stiprinant bran duolinį saugumą atliks Lietuva, įkūrusi Branduolinio saugumo kompetencijos centrą? – Lietuva, turėjusi Ignalinos ato minę elektrinę ir planuojanti sta tyti naują, jau turi su tai susijusios patirties ir žinių. Dabar ji gali su jungti šias technines žinias su tei sėsaugos priemonėmis bei žvalgy bos informacija ir efektyviai kovoti su branduolinių medžiagų kont rabanda. Jūs turite techninių ga limybių aptikti tokias medžiagas specialiais prietaisais. Bet jų radus procesas turi tęstis. Atlikus tyrimą turi išaiškėti, kas tie žmonės, iš kur jie atvažiavo, kas jų kišenėse ir au tomobiliuose, kokie kontaktai įra šyti mobiliajame telefone, kokiam kontrabandininkų tinklui jie pri klauso, ar nėra susiję su teroristais. Taigi radus branduolinių medžiagų durys tik atsiveria. Kuo glaudesnis bus bendradarbiavimas, tuo grei čiau pavyks rasti atsakymus į šiuos klausimus, nubausti nusikaltėlius, nustatyti šaltinį, iš kur atkeliavo medžiagos, įsitikinti, kad tų me džiagų ten nebeliko arba jų nebuvo pavogta daugiau, padidinti bran duolinių objektų saugumą.
Baltarusijoje yra medžiagų, kurios gali būti naudojamos branduolinių ginklų gamybai, jų liko branduolinių tyrimų centre. Mes turime galimybę tokius pajė gumus turėti ne tik Lietuvoje, turin čioje svarbią strateginę padėtį, bet ir visame regione. Toks ir yra Bran duolinio saugumo kompetencijos centro tikslas – rengti regioninius mokymus, užmegzti ryšius tarp ša lių kaimynių ir užtikrinti, kad ši Eu ropos dalis taptų tvirta grandimi, nes kontrabandininkai ir branduo liniai teroristai ras silpną grandį ir ja pasinaudos. Jeigu šiame regione užmegsime tvirtus ryšius, teroristai net negalvos apie šią pasaulio dalį. – Ar tai reiškia, kad branduo linių kontrabandininkų keliai gali eiti ir per Lietuvą? – Mes to nežinome. Šią akimir ką neturiu informacijos apie tokios
kontrabandos gabenimą per Lietu vą. Bet mes nežinome, ko dar nera dome. Lietuva yra stambus teisėtų prekių tranzito taškas, o tarp tei sėtų prekių gali būti paslėpta ir ne legalių. Turimos ekspertų žinios, strateginė padėtis ir valdžios parei gūnų susidomėjimas bei parama – dėl šių priežasčių Lietuva yra pui ki partnerė Jungtinėms Valstijoms sprendžiant branduolinio saugumo problemas. – Gal galėtumėte įvardyti vie tas, iš kur neteisėtai gabenamos medžiagos, tinkamos branduo linių ginklų gamybai? – Ačiū Dievui, mes turėjome ne daug tokių atvejų, maždaug 20. Bet ne visada pavykdavo nustaty ti, iš kur šios medžiagos atkeliavo. Keliais atvejais šaltinis buvo Ru sija. Tai tikriausiai buvo medžia gos, pavogtos 1990-ųjų pradžioje. Bet mes negalime būti visiškai tik ri, nes trūksta tiesioginio bendra darbiavimo. „Pamesti“ branduolines medžia gas labiausiai rizikuoja tos šalys, kurios jaučiasi ramios, kurios tvir tai įsitikinusios, jog užtikrino visiš ką saugumą, ir kurios atmeta bran duolinio terorizmo galimybę. Tokių
valstybių gana daug. Štai kodėl pre zidentas B.Obama inicijavo bran duolinio saugumo viršūnių susitiki mus. Jų tikslas yra įtikinti kitų šalių vadovus, kad branduolinis saugu mas yra jų pareiga tiek savo žmo nėms, tiek kaimynams, tiek visam pasauliui. Nes bet kokia branduoli nė ataka, netgi teroristų ataka, tu rėtų globalių padarinių – ir ekono minių, ir socialinių, ir politinių. – Viešėdama Lietuvoje tik riausiai paliesite ir mūsų šalies energetinės nepriklausomybės klausimus. Dėl jų verda didelės diskusijos, ypač dėl naujos ato minės elektrinės. Kaip vertina te, ar Lietuva pasirinko teisingą kelią energetinės nepriklauso mybės link? – Mes tvirtai palaikome Lietuvos energetinės nepriklausomybės pla nus. Energetikos diversifikacija ir Lietuvos integracija į Europos ener getikos rinką – racionalus ir tinka mas požiūris. Jungtinės Valstijos turi sa vo energetinės nepriklausomybės strategiją, kuri vadinama „All of the Above“. Čia irgi kalbama apie branduolinę energiją, Jungtinė se Valstijose mes irgi statome ato
„Scanpix“ nuotr.
mines elektrines, kad patenkintume augančius energijos poreikius. Mums labai malonu, kad JAV bendrovė (bendra JAV ir Japoni jos bendrovė „GE Hitachi“ – red. past.) turi galimybę dalyvauti Lie tuvos branduolinės elektrinės pro jekte, jeigu bus priimti tam tikri sprendimai. Tai leis JAV ir Japoni jos technologijoms tapti Lietuvos elektrinės dalimi, užtikrinti aukš tus saugumo standartus, skaidru mą, ekonominę naudą. Mums tai – labai svarbi galimybė.
8
valstybės
šiuo metu turi branduolinį ginklą, nors įtariama, kad Izraelis yra devintas.
12
šeštadienis, birželio 9, 2012
pasaulis Deimantinis jubiliejus Nei lietus, nei vyro liga nesuga dino Didžiosios Britanijos kara lienies Elžbietos II valdymo dei matinio – 60-ojo – jubiliejaus iš kilmių, kurios prasidėjo praėju sį šeštadienį ir tęsėsi iki antradie nio. Keturių dienų iškilmių mara tono kulminacija tapo tūkstan čio laivų paradas Temzės upe, o šventę vainikavo ryškiausių popmuzikos žvaigždžių koncertas priešais Bakingamo rūmus ir įspūdingi fejerverkai.
Europos futbolo čempionatas – Lenkija ir Ukraina – Europos, taip pat pa saulio dėmesio centre. Čia prasidėjo Se nojo žemyno futbolo čempionatas. Ren giniui ruoštasi ilgai. Atėjo laikas įvertinti, kaip lenkai ir ukrainiečiai pasirengė. Chuliganus tramdys griežtai
Lenkų pareigūnai ramina: liūdnai pagarsėję šalies futbolo aistruoliai nekels rūpesčių. O kelti juos lenkų aistruoliai moka. Tuo galėjo įsitikinti ir Lietuvos policijos pareigūnai. Vis dėlto lenkai žada, kad jo kių išpuolių netoleruos. Tam ne tik skiriamos didelės pinigų su mos, bet ir imamasi visų įmanomų priemonių. Lenkijos vyriausybė iš miestų, kuriuose vyks futbolo rungtynės, nurodė perkelti per 600 kalinių, kad atlaisvėtų vietos sulaikytiems chuliganams. Maža to, ypatingos parengties sąlygomis nurodyta dirbti 350 tei sėjų, kurie turės skubiai priim ti teismo nutartis siautėjusiems riaušininkams. Be tradicinių vandens patrankų, guminių lazdų ar ašarinių dujų, lenkai pasiruošę į pagalbą pasiimti ir specialiai mokytų keturkojų. Šunys mokyti kibti į ramybės drumstėjų genitalijas. Taip pat bus panaudotos akustinės patran kos, nuo kurių impulsų žmogus ga li nevalingai apsišlapinti. Anglų kalba leidžiamas laikraš tis „Krakow Post“ savo vedamaja me patikino, kad pietiniame Kro kuvos mieste, kuriame planuoja apsistoti daug aistruolių iš Angli jos, saugumo pajėgos visiškai pa siruošusios atremti chuliganų ke liamą grėsmę. „Lenkijos policija užgrius ramy bės drumstėjus tarsi maišas, pil nas priekalų, ir jūs nenorėtumėte ten būti, kai tai nutiks, – perspėjo laikraštis. – Krokuva seniai susipa žinusi su chuliganų smurtu – vie tos policija yra jau visko regėju si ir ji sugadins jums dieną, jeigu mėginsite krėsti eibes. Šių vyrukų mamos ir tėčiai kėlė riaušes nesi baimindami sovietų kulkosvaidžių, todėl kelios kėdės, sviestos alaus prisiplempusių sirgalių, jų neįbau gins. Nesitikėkite itin švelnios po licijos taktikos.“ Laikraštis pridūrė: „Lenkijos ko vos su chuliganais daliniai gink luoti šautuvais, šaudančiais gu minėmis kulkomis, kurios galbūt jūsų nenukaus, jeigu tik būsite ne arčiau nei už 30 metrų; sunkveži miu su įtaisyta vandens patranka,
švelniai vadinama „Taifūnu“; mo dernia akustine patranka, galinčia priversti jus apsišlapinti; šunimis, dresuotais kąsti tiesiai į sėklides.“ Varšuvos policijos pareigūnai bi jo ne tik aistruolių, bet ir sostinėje per futbolo čempionatą vyksiančių protesto akcijų, kuriose gali daly vauti tūkstančiai žmonių. Pirmąjį protestą ketina rengti profesinės sąjungos, protestuojan čios prieš pensinio amžiaus padi dinimą, antrąjį – žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kaczyńskio bro lis Jarosławas.
Ostapas Semeraka:
Dabartinė valdžia pasinaudojo pasi ruošimu čempiona tui, kad galėtų pra turtėti ir pavogti pinigų iš valstybės biudžeto.
Tramdys: visiems aistruoliams, kurie ketina pradėti savo emocijas reikšti kumščiais, lenkų policija žada griežt
J.Kaczyńskio, kuris dėl Smo lensko tragedijos kaltina Rusiją, šalininkai savo akciją surengs ne toli „Bristol“ viešbučio Varšuvo je, kur apsistojusi Rusijos futbolo rinktinė. Baiminamasi, kad protesto ak cijos neišprovokuotų riaušių. Ypač bijoma, kad neramumų nekiltų tarp lenkų ir rusų aistruolių, kurie pasi žymi nuožmiu elgesiu. „Rusai – triukšmingi ir mėgsta provokuoti, – sakė buvęs Varšu vos klubo „Legia“ aistruolių klu bo narys Wojciechas Wiśniews kis. – Aišku, viskas priklauso nuo to, kaip tarnybos reaguos, tačiau tai gali būti problema.“ Kiti stebėtojai perspėjo, kad len kų sirgalius pykdo ir Vakarų Euro pos komandos bei aistruoliai, nes turtingesniems kaimynams lenkai jaučia antipatiją. Tiesa, ir skirtingų lenkų ko mandų aistruoliai gali aiškintis santykius kumščiais, kaip ne sy kį buvo. Antai prieš metus kilusios riaušės po Lenkijos čempionato finalo pri
vertė į šią problemą rimtai pažiūrėti ir aukščiausius Lenkijos pareigūnus. Premjeras Donaldas Tuskas net per savo rinkimų kampaniją pabrė žė, kad smurtas stadionuose turi būti sustabdytas. Perdėti kaltinimai
Ne tik futbolo aistruoliai, tačiau ir galimi nacionalistų išpuoliai len kams kelia nerimą. Antai pasaulio žiniasklaido je mirga straipsniai, kad Lenkijoje dažnai pasitaiko rasistinių ir anti semitinių išpuolių. Tačiau Lenkijos parlamentaras Johnas Godsonas teigė, kad šie ko mentarai neatskleidžia tiesos. Nors šis Nigerijoje gimęs protes tantų dvasininkas, tapęs pirmuoju juodaodžiu Lenkijos Seimo nariu, pats šioje šalyje prieš daugiau nei 20 metų nukentėjo nuo rasistinio išpuolio, dabar jis sako, kad lenkai pasikeitė. Parlamentaras sukritikavo ne seniai britų televizijos BBC paro dytą dokumentinį filmą, kuriame pasakojama apie rasistinius ir an
tisemitinius išpuolius Lenkijoje bei Ukrainoje. „Tai tikrai nuliūdino, – pasako jo J.Godsonas. – Tai... neatspindi mano paties išgyvenimų.“ Pasak parlamentaro, filme ne buvo nė žodžiu užsiminta apie tai, kiek per pastaruosius du dešimt mečius Lenkijoje padaryta, kad ne tolerancijos visuomenėje būtų kuo mažiau. „Nereiškia, kad žmonės rasistai, jei jie nėra susipažinę su kitomis kultūromis, – tikino J.Godsonas. – Kai lenkai ėmė pažinti kitokius žmones, viskas pagerėjo, nors, ži noma, tobulumui ribų nėra.“ Tiesa, kalbėdamas apie antise mitizmo apraiškas, J.Godsonas pa brėžė, kad tai išlieka problema. „Taip, tai problema. Dažnai pokštaujama apie žydus. Tai iki šiol iš likę mūsų visuomenėje“, – pridū rė parlamentaras. Sugadintas įvaizdis?
Ukrainoje bėdų dėl chuliganų gal būt mažiau, tačiau čia apstu ki tų problemų. Viena didžiausių –
šalies įvaizdis. O jis buvo gerokai sugadintas dar prieš čempionatą, Europai pasipiktinus, kad šalyje pažeidžiamos žmogaus teisės. Žinoma, kalbama apie buvusios šalies premjerės Julijos Tymošen ko bylą. J.Tymošenko istorija kaip rei kiant atsirūgo Ukrainos vyriausy bei. Kijevas po skandalo pradėtas izoliuoti, Ukraina išvadinta auto ritarine valstybe, kurioje ribojamos žmogaus teisės. „Turnyras turėjo simbolizuoti ES ir jos kaimynų bendradarbiavi mą, taip pat šviesią ateitį plečian tis Europai. Tačiau dabar matome, kad ne viskas gerai. „Oranžinė“ era baigėsi, o viena jos lyderių J.Tymošenko – įkalinta“, – tink laraštyje rašė Andrew Wilsonas, Europos Komisijos Ukrainos eks pertas. „Šiandien gyvename laisvoje ir taikioje Vokietijoje bei ES, tačiau ne visoje Europoje. Ukrainoje ir Baltarusijoje daugybė žmonių ken čia nuo diktatūros ir represijų“, –
13
šeštadienis, birželio 9, 2012
pasaulis Deimantinis jubiliejus
– iššūkis rengėjams Lenkijos po licija užgrius ramybės drumstėjus tarsi maišas, pilnas prieka lų, ir jūs neno rėtumėte ten būti, kai tai nutiks.
tą atsaką.
yra pareiškusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Maža to, po kritikos buvo grieb tasi ir veiksmų. Kai kurie Europos lyderiai pa reiškė, kad boikotuos čempionato varžybas Ukrainoje, taip pat fina lą, kuris vyks Kijeve. Apie tai, kad nevyks į varžybas, paskelbė Europos Parlamento ly deris Martinas Schulzas, Europos Komisijos vadovas José Manuelis Barroso, Švedijos premjeras Fred rikas Reinfeldtas. Taip pat apie boikotą paskel bė Prancūzija. A.Merkel pabrėžė, kad jos pozicija priklausys nuo to, kaip Ukraina elgsis su J.Tymošen ko. Pasak Vokietijos kanclerės, Ki jevas turi leisti J.Tymošenko gydy tis užsienyje. Tačiau iki šiol Viktoro Janukovy čiaus vyriausybė nerodė noro nu sileisti šiuo klausimu. Ukrainos vadovai atmetė kalti nimus politiniu susidorojimu, taip pat paneigė pranešimus, kad su J.Tymošenko kalėjime blogai el giamasi.
„Scanpix“ nuotr.
Korupcijos mastas
Tačiau tarptautinis skandalas – ne vienintelė problema. Čempionato organizavimas, tru kęs kelerius metus, parodė, kad ko rupcijos mastas Ukrainoje toli gra žu nesumenko. 2007 m. užsibrėžtas čempiona to biudžetas, turėjęs siekti 1 mlrd. dolerių, per kelerius metus išsipū tė 10 kartų. Vien Kijevo olimpinio stadiono renovacija ukrainiečiams kainavo 585 mln. dolerių, arba 35 mln. do lerių daugiau, nei lenkams kaina vo pastatyti naują Varšuvos sta dioną. J.Tymošenko parlamentinės gru pės narys Ostapas Semeraka sako, kad net 1,3 mlrd. iš 10 mlrd. čem pionato biudžeto buvo iššvaistyta. „Dabartinė valdžia pasinaudojo pasiruošimu čempionatui, kad ga lėtų praturtėti ir pavogti pinigų iš valstybės biudžeto“, – kaltinimais žarstėsi O.Semeraka. Pasak kai kurių žiniasklaidos lei dinių, vienintelis Ukrainos pasie kimas tobulinant infrastruktūrą
prieš čempionatą – modernizuo ti visų keturių Ukrainos didžių jų miestų, kur vyks varžybos, oro uostai. Tačiau, pavyzdžiui, šalies greit keliai, nors deklaruotos 2 mlrd. do lerių investicijos, kol kas nepasiekė Europos standartų. Kita problema – nors Ukrai nos valdžia tvirtino, kad šalyje prieš čempionatą atsirado 70 nau jų viešbučių, UEFA atstovai ne sykį kritikavo vyriausybę, jog ši nesiima kontroliuoti paslaugų kainų, kurios prieš renginį smarkiai išsipūtė.
Prostitutės laukia turtingų vakariečių Regis, niekas taip nesidžiaugia prasidėjusiu Europos futbolo čempionatu, kaip seniausios pro fesijos atstovės Ukrainoje.
„Kijevo prostitutės aktyviai ren giasi čempionatui“, – rašoma viename Ukrainos sekso tinkla lapyje. Čia pat priduriama, kad prostitutės studijuoja 16 šalių, kurių komandos dalyvauja varžybose, istoriją, taip pat futbolo pagrin dus, kad sugebėtų įtikti savo klientams. Iki 2006 m. Ukrainoje prosti tucija buvo laikoma nusikaltimu, tačiau dabar ji įvardijama kaip nusižengimas. Bauda už šį nusižengimą – 20 eurų, bet visuomet galima ir už kuklesnį kyšį išsisukti. Skaičiuojama, kad Ukraino je šiuo metu dirba nuo 52 iki 83 tūkst. prostitučių. Vien Kijeve jų – 11 tūkst. Rytiniuose didmiesčiuose Do netske ir Charkove prostitučių yra po 3 tūkst., Lvove, šalies va karuose, – apie 2,5 tūkst. Nors Ukrainos feminisčių gru pė FEMEN piktinasi, kad čem pionatas gali padidinti sekso turizmą į Ukrainą, vietos prosti tutėms čempionatas – geras pa sipelnymo šaltinis. Antai Kijeve dirbanti 24 metų Nataša sakė per čempionatą be sitikinti uždirbti tiek, kad galėtų nusipirkti naują automobilį. Moteris skaičiuoja, jog dauge lis jos klientų ateinantį mėnesį bus futbolo sirgaliai. O jų sugu žės šimtai tūkstančių. „Visi vyrai tokie patys – futbo las, alus, tačiau svarbiausia, kad jie tikrai neketina visą naktį ger ti“, – sakė moteris. Kadangi į čempionatą atvyks nemažai futbolo aistruolių iš turtingų Europos šalių, daugelis Ukrainos prostitučių ketina padi dinti savo įkainius.
Apie tai užsiminė Olena Tsu kerman, vadovaujanti sekso dar buotojų teisių organizacijai „Le galife“. Pasak jos, vadinamosios VIP klasės prostitutės, kurios gerai kalba užsienio kalbomis ir daž niausiai už valandą gauna 100– 200 eurų, gali padvigubinti ar net patrigubinti savo įkainius. Tiesa, O.Tsukerman pridūrė, kad sekso paslaugų verslo atsto vų lūkesčiai nebūtinai išsipildys. „Iš pradžių visi ketina pakelti savo kainas, o tada laukti antplū džio. Tačiau statistika rodo, kad antplūdžio nebūna“, – sakė mo teris ir pridūrė, kad 2006 m. dau gelis Vokietijos viešnamių vyks tant pasaulio čempionatui patyrė nuostolių. Tarptautinio ŽIV ir AIDS aljan so atstovas Konstantinas Pert sovskis irgi minėjo, kad nesitiki sekso turistų antplūdžio. „Europos šalių patirtis ro do, kad sekso turistų antplūdžio nebus, nes užsieniečiai dažniau mėgsta gerti alų“, – sakė eks pertas. O.Tsukerman pridūrė, kad per čempionatą pagausės ir korum puotų policijos pareigūnų, kurie reikalaus papildomų kyšių, kad pro pirštus žiūrėtų į viešnamius. Taigi, pasak moters, prostitučių uždarbis gali sumažėti. Pasak anonimiškai kalbėju sių prostitučių, kaip kyšiai duo damos sumos dažniausiai sie kia apie 1000 dolerių. Be to, anot ekspertų, bet kuris aistruolis tu rėtų nepamiršti, kad Ukrainoje susidurs su papildoma rizika. Juk šioje šalyje infekuotojų ŽIV skaičius – vienas didžiausių po sovietinėje erdvėje. Skaičiuojama, kad Ukraino je ŽIV virusu yra apsikrėtę 350 tūkst. žmonių. O prostitutės įvar dijamos kaip dažniausiai šį virusą nešiojančios. AFP inf.
Parengė Valentinas Beržiūnas
600
vietų
kalėjimuose Lenkija paruošė futbolo chuliganams.
Protestas: Ukrainos FEMEN aktyvistės tvirtina, kad Europos futbo
lo čempionatas tik paskatins į šalį plūsti sekso turistus. AFP nuotr.
14
šeštadienis, birželio 9, 2012
16p.
Lietuvos rankinio rinktinės laukia lemiamos varžybos.
sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys
Aukšta nata sezo ną užbaigę Škotijos taurės turnyro nu galėtojai Edinburgo „Hearts“ klubo fut bolininkai, tarp jų – ir komandos ka pitonas kaunietis Marius Žaliūkas, vis dar gyvena triumfo emocijomis.
sportas
Triumfas: tai, kaip Edinburgas šventė „Hearts“ pergalę Škotijos taurės turnyre, M.Žaliūkui (nuotr. kairėje, su taure) paliko neišdildomą įspūdį.
M.Žaliūkas: „Futbolo realybė – džiaug Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
„Tai, kaip mūsų pergalę šventė Edin burgas – nerealus reginys“, – tei gė 28-erių Lietuvos futbolininkas. M.Žaliūkas tvirtina, kad „Hearts“ sėkmė Glazgo „Hampden Park“ stadione gegužės 19-ąją – įsiminti niausias įvykis per visą karjerą. Kauno „Inkaro“, „Šilutės“ ir Kauno futbolo-beisbolo klubo (FBK) „Kaunas“ marškinėlius vil kėjęs M.Žaliūkas „Hearts“ ekipai atstovauja nuo 2006-ųjų rugpjū čio. Lietuvio autoritetas Edinburge sparčiai augo. Jau po metų jis star to sudėtyje pakeitė ilgametį „He arts“ kapitoną Steveną Pressley, o nuo 2010-ųjų liepos gynėjo pa vardė Škotijos dienraščių antraš tėse pradėjo mirgėti dar dažniau – M.Žaliūkui buvo įteiktas komandos kapitono raištis. Penkis sezonus „Tynecastle“ stadione praleidęs vidurio gynėjas šiuo metu yra ekipos senbuvis ir vienas brangiausių „širdžių“ klu bo žaidėjų. – Mariau, kaip vertini praėjusį „Hearts“ sezoną, kurį vainika vo graži pergalė Škotijos taurės turnyro finale prieš principi nį varžovą Edinburgo „Hiber nian“? – paklausėme Lietuvoje atostogaujančio M.Žaliūko. – Škotijos čempionate galėjome pasirodyti geriau („Hearts“ užėmė
penktąją vietą – aut. past.), tačiau visą triūsą vainikavo puikus fini šas taurės varžybose. Savo tikslą pasiekėme – iškovojome keliala pį į Europos futbolo lygos turnyrą. Škotijos taurė taip pat pradžiugino visus – ir klubo vadovus, ir sirga lius bei mus, futbolininkus. – Paskutinį kartą šį trofėjų „Hearts“ komanda buvo iško vojusi 2006-aisiais, kai jai at stovavo Deividas Česnauskis, Saulius Mikoliūnas, Edgaras Jankauskas bei treneris Val das Ivanauskas, o tu dar vilkė jai „Kauno“ marškinėlius. Ko kią vietą ši pergalė užėmė tavo sportinių trofėjų kolekcijoje? – Be abejonės, šis laimėjimas – svariausias ir sukėlęs daugiausia emocijų. Tai, kas vyko Edinburge po mūsų pergalės, sunku apsakyti žodžiais. Nieko panašaus nebuvau matęs. Vis dar peržiūriu nuotrau kas, vaizdo įrašus ir kiekvieną kar tą per kūną perbėga šiurpuliukai. – Kaip šventėte pergalę? – Iš karto po finalo rungtynių susi rinko visi klubo vadovai, darbuoto jai, komanda. Prisiminėme geriau sius mačo epizodus, pasidžiaugėme iškovota taure. Kitą dieną Edinbur ge įvyko iškilmingas paradas. Skai čiau, kad „Hearts“ sėkme gatvėse džiaugėsi daugiau nei 100 tūkstan čių miestiečių. Pirmą kartą tai ma čiau, nepakartojamas reginys.
– Dvejus pastaruosius metus esi „Hearts“ kapitonas. Ar pa didėjo atsakomybė, kai koman dos treneriai ir draugai tau pa tikėjo šias pareigas? – Kai atvažiavau į Edinburgą, man nebuvo nė 23-ejų. Tuomet buvau vienas jauniausių „Hearts“ žaidėjų. Per penkis sezonus daug kas pasikeitė. Dabar
komandoje nemažai jaunų futbo lininkų, o aš – vienas vyriausių ir labiausiai patyrusių žaidėjų. Kai tapau kapitonu, supratau, kad rei kia rodyti daugiau iniciatyvos, būti pavyzdžiu jauniesiems kolegoms. O ar gerai šias pareigas atlieku, rei kėtų klausti „Hearts“ žaidėjų. – Į Škotiją iš vykai iš „Kau
Prognozė: M.Žaliūko (pašokęs, Nr. 6) nuomone, 2014-ųjų pasaulio
čempionato atrankos varžybose Lietuvos futbolo rinktinės laukia sun kūs išbandymai. Tomo Raginos nuotr.
no“, kuris šiemet išnyko iš Lie tuvos futbolo žemėlapio. Ar neskaudu, kad tituluočiausias šalies futbolo klubas, kuriame subrendai kaip žaidėjas, būtent taip užvertė savo metraštį? – Labai gaila. Kiekvienas žaidė jas, vilkėjęs „Kauno“ marškinėlius, manau, pasakytų tą patį. Skaudu, kad tokio lygio komanda subyrėjo. Tokio pajėgumo ekipos, kokia bu vo „Kaunas“, mūsų šalyje dar il gai neturėsime. Daug skaičiau apie „Kauno“ problemas. Apmaudu, kad pilasi įvairūs kaltinimai, o ga lutinis rezultatas tragiškas. – Lietuvos rinktinei patekus į pasaulio čempionato atrankos grupę su graikais, slovakais, bosniais, latviais ir Lichtenš teinu, pradėta kalbėti apie uni kalų šansą prasibrauti į 2014ųjų finalo turnyrą Brazilijoje. Ką manai apie tai? – Ekspertais save vadinantys fut bol o spec ial ist ai gal i kalb ėt i ką nori, bet, mano nuomone, su fa voritais mums žaisti būtų geriau. Jei grupėje rungtyniautų bent vie na elitinė vienuolikė, tuomet ko voti dėl antrojo kelialapio galbūt būtų lengviau. Dabar visos rink tinės daugmaž lygiavertės ir so lid žios. Graikai, bosn iai, slova kai – nemanau, kad bus paprasta žaisti su jais, drįsčiau teigti prie šingai: dėl kiekv ien o tašk o vyks nuožmi kova.
15
šeštadienis, birželio 9, 2012
sportas Sukrapštė lygiąsias
U.Boltas – neaplenkiamas
Kas triumfuos Majamyje?
Lietuvos futbolo rinktinė drau gišką mačą svečiuose su Bal tarusijos ekipa sužaidė 1:1 (1:0). Įvarčius įmušė Ramūnas Radavičius (43 min.) ir Sta nislavas Dragunas (79 min.). Tarptautinėje klasifikacijo je baltarusių vienuolikė užima 69-ąją vietą, o Lietuvos futbo lininkai – 88-ieji.
Triskart olimpinis čempio nas sprinteris jamaikietis Usainas Boltas dar kartą pa tvirtino esąs geros sportinės formos. Norvegijoje sureng tose „Deimantinės lygos“ serijos varžybose jis 100 m nubėgo per 9,79 sek. Prieš savaitę Italijoje jis šią dis tanciją įveikė per 9,76 sek.
Nacionalinės krepšinio aso ciacijos (NBA) Rytų konferen cijos finale Majamio „Heat“ ekipa 98:79 nugalėjo Bostono „Celtics“ klubą ir išlygino se rijos iki keturių pergalių rezul tatą 3:3. Nugalėtojams LeBro nas Jamesas pelnė 45 taškus. Lemiama dvikova – šiandien Majamyje.
„Euro 2012“ startas – su lenkų ir graikų lygiosiomis Marius Bagdonas Varšuva, Lenk ija,
Romas Poderys r.poderys@diena.lt
14-ojo Europos futbolo čempiona to finalo turnyras startavo Lenki jos ir Graikijos vienuolikių maču Varšuvoje bei chuliganų išpuoliu Lodzėje. Prezidentų antplūdis
„Scanpix“ nuotr.
gtis tuo, ką turi“ – Neseniai prie Lietuvos rink tinės vairo stojo vengras Csa ba Laszlo. Kokia tavo nuomo nė apie šį specialistą, su kuriuo tau teko dirbti, kai jis treniravo „Hearts“ klubą?
Kai tapau kapitonu, supratau, kad reikia rodyti daugiau ini ciatyvos, būti pavyz džiu jauniesiems ko legoms. O ar gerai šias pareigas atlie ku, reikėtų klausti „Hearts“ žaidėjų. – Su šiuo treneriu dirbome jau se nokai (2008–2010 m. – aut. past.). C.Laszlo išsiskyrė tuo, kad mėgo vokišką tvarką. Jokių nesusiprati mų su juo nebuvo. Strategas, išma nantis savo darbą, tad, tikėkimės, ir su mūsų rinktine jam pavyks pa siekti kažką gero. – Po sėkmingo sezono Didžio sios Britanijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad tavi mi domisi keli Anglijos klubai. Ar norėtum išbandyti jėgas ki toje šalyje? – Kartais pagalvoju, kad būtų įdo mu parungtyniauti kurioje nors
kitos šalies lygoje, tačiau dabar tinė futbolo realybė tokia, kad rei kia džiaugtis tuo, ką turi. Kiekvie nas futbolininkas nori išmėginti save vis aukštesniu lygiu, aš – ne išimtis. Jei galėčiau rinktis, Angli jos klubai atsidurtų prioritetų są rašo viršuje. Šioje šalyje, panašiai kaip iš Škotijoje, dominuoja fizine jėga paremtas futbolas, tad nebū tų sunku prisitaikyti. – Gali pasigirti įdomia pavarde. Ar komandos draugai „Hearts“ ekipoje niekada neprašė jos iš versti? – Jei pažodžiui išversčiau ir siečiau ją su spalva, tai mane užbadytų pirštais (juokiasi). Mūsų pagrindi nių konkurentų „Hibernian“ spalva – žalia, tad tikrai būtų daug juoko. Apie tai su komandos draugais ne same kalbėję. Škotijoje, net ir pra bėgus tiek metų, dar kai kam sunku ištarti mano pavardę (šypsosi). – Vakar prasidėjo 2012-ųjų Eu ropos futbolo čempionato fi nalo turnyras. Kas tavo favo ritai? – Be abejo, olandai. Už „oranži nius“ sergu nuo mažų dienų. Bus įdomu stebėti, kaip jiems seksis, nes jau grupės varžybos kelia di džiulę intrigą (olandams teks su sikauti su Vokietija, Portugalija ir Danija – aut. past.). Norėtųsi, kad mano mėgstama komanda nužy giuotų bent iki finalo.
Vakar Varšuvos nacionaliniame stadione turnyro pirmąsias – ati darymo – rungtynes žaidė lenkų ir graikų futbolininkai. Jos bai gėsi 1:1. Įvarčius įmušė Robertas Lewandowskis (17 min.) ir Dimi tris Salpingidis (51 min.). Graikas Giorgos Karagounis 70 min. nere alizavo 11 m baudinio. Kitas A grupės mačas, kuria me susitiko Rusijos ir Čekijos ko mandos, prieš pusiaunaktį baigė si Vroclave. Varšuvoje įvykusias varžybas stebėjo turnyro šeimininkių – Lenkijos ir Ukrainos – preziden tai Bronislawas Komorowskis ir Viktoras Janukovyčius. Sumaištį Vroclave sukėlė Rusi jos vadovai: iš pradžių buvo pa skelbta, kad į rungtynes atvyks prezidentas Vladimiras Putinas ir premjeras Dmitrijus Medvedevas, bet V.Putinas nusprendė neskristi į Lenkiją. Tad tarp sirgalių su Če kijos prezidentu Vaclavu Klausu buvo tik D.Medvedevas. Šiandien Ukrainoje, Charko vo „Metalist“ stadione, jėgas iš mėgins Olandijos ir Danijos eki pos, o Lvove susitiks Vokietijos ir Portugalijos rinktinės. Tai bus B grupės dvikovos. Rytoj Lenkijo je vyks C grupės mačai: Gdansko stadione „PGE Arena“ žais Ispa nija ir Italija, o Poznanėje – Airi ja ir Kroatija. Čempionato pradžia patvirtino, kad policija turės darbo iki kaklo ne vien miestuose, kur vyks var žybos. Maždaug 120 kilometrų nuo Varšuvos nutolusioje Lodzė je, anot BBC pranešimo, daugiau nei 50 kaukėtų vietos chuliganų sukėlė muštynes su grupe Anglijos ir Rusijos sirgalių. Dviem atvykė liams prireikė gydytojų pagalbos. Incidento iniciatoriai nesulaikyti. Sirgaliams – rojus Varšuvoje
Mūsų kaimynai pasistengė, kad visiems svečiams būtų aišku, jog artimiausias tris savaites Lenkijo je karaliaus Jo didenybė futbolas. Vos tik įvažiavus į šios šalies teri toriją, pasitinka „Euro 2012“ sim bolika paženklintos nuorodos į vi
Pramušė: lenkas R.Lewandowskis (Nr.9) įmušė pirmąjį „Euro 2012“
finalo turnyro įvartį.
AFP nuotr.
sus čempionato miestus – Varšuvą, Vroclavą, Poznanę ir Gdanską. Nors prieš kelias savaites lenkai tvirtino, kad bus sustiprinta pa sienio apsauga, pirmųjų rungty nių rytą Kalvarijos pasienio ruo že, kaip įprastai, patruliavo vos keli pareigūnų ekipažai. Mažesnių Lenkijos miestų gy ventojai kol kas santūriai stebi „Euro 2012“ sukeltą šurmulį. Visai kitaip – Varšuvoje, kur netoli Kul tūros ir mokslo rūmų bei geležin kelio stoties esančioje Demonst racijų aikštėje įkurta didžiausia šio čempionato sirgalių zona. Joje tiesiogines rungtynių transliaci jas, koncertus galės stebėti ir įvai riuose renginiuose dalyvauti 100 tūkst. futbolo aistruolių. Be to, šioje zonoje – ir parduotuvės bei alaus barai, devyni nedideli medi cinos pagalbos centrai. Šioje aikštėje yra koncertavu si legendinė roko grupė „Rolling Stones“.
arenos vietoje. Prieš kelerius me tus čia veikė didelis turgus. Naujosios arenos statybos darbai užbaigti tik šiemet, o pirmosios draugiškos rungtynės sužaistos vasario pabaigoje. Beveik 59 tūkst. žiūrovų talpinančioje arenoje, be kita ko, įrengta ir 12 kabinų su sū kurinėmis voniomis. Netoli stadiono veikia užeiga, kurioje tik „Euro 2012“ svečiai ga li už 1 eurą pasivaišinti bet kuriuo gėrimu: lenkų „żubrówka“, vynu, alumi, arbata ar kava. Tai, kad ši akcija pasiteisino, patvirtino prie baro netirpstanti nacionalinėmis vėliavomis apsikarsčiusių futbo lo sirgalių eilutė.
„Żubrówka“ už eurą
Varšuvos nacionalinis stadionas iškilęs buvusios „Dešimtmečio“
16
– tiek nacionalinių rinktinių pradeda kovas Lenkijos ir Ukrainos stadionuose.
16
šeštadienis, birželio 9, 2012
sportas
G.Savukynas: „Esame lyg kumštis“
Trenerį erzina klaidos
Rinktinė
Europos čempionato atrankos kovoms besirengianti Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Kau ne laimėjo antrąsias iš eilės tarp tautinio turnyro rungtynes.
Lietuvės 82:47 sutriuškino Šve dijos krepšininkes. „Gal varžovės buvo ne Latvijos rinktinės lygio, tačiau jos puikiai kovojo su ispanėmis, todėl ma niau, kad rungtynės su švedė mis bus sunkesnės. Geriau gy nėmės, bet vis dar darome daug vaikiškų klaidų, niekaip negali me jų išvengti. Tai – didžiausia bėda. Buvo epizodų, kurie la bai nudžiugino. Puolant sėk mingai žaidė vidurio puolėjos. Prieš varžovių gynybą aikšte iš pradžių sutrikome, tačiau po to apsipratome ir buvo gražių ata kų“, – po varžybų kalbėjo Lie tuvos rinktinės vyriausiasis tre neris Algirdas Paulauskas. Vakar paskutines turnyro rungtynes mūsų krepšininkės žaidė su Ispanijos rinktine, kuri 68:63 privertė kapituliuoti Lat vijos komandą. Pirmąsias Europos čempio nato atrankos C grupės rungty nes lietuvės žais birželio 13-ąją Kauno sporto halėje su Olandi jos ekipa. KD inf.
Optimizmas: (iš kairės) A.Vaškevičius, G.Savukynas ir Lietuvos rankinio federacijos prezidentas E.Urbana
vičius tikisi Vilniuje palankaus rezultato.
Kelialapio į pasaulio čempionato finalo turnyrą siekiantys Lietuvos rankininkai pripažįsta: paskutinis atrankos barjeras – Lenkijos rinktinė – yra įveikiamas, bet iškovoti pergalę bus labai sunku. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Statistika Lietuva–Švedija 82:47 (22:14, 19:8, 21:12, 20:13). G.Petronytė 21 taškas (14 atkovot ų kamuol ių), R.Žemantauskaitė-Matlaš ait ie nė 12 (4 rez ultat yv ūs perdav i mai), G.Paugaitė 10 (9 atkovot i kamuol iai, 4 klaidos)/E.Eldeb rink 9, K.Andersson, A.Barthold ir L.Halvarsson (6 klaidos) po 6. Ispanija–Latvija 68:63 (21:19, 17:13, 15:21, 15:10). M.Fernandez 13, A.Montanana 9, C.Ouvina, L.Pas cua ir L.Palau po 7/A.Putninia 22, I.Krastinia 11, A.Steinberga 10.
Trūkumų – ne vienas
Rytoj lietuviai ir lenkai žais pirmą sias atkrintamųjų varžybų rungty nes – jos vyks Vilniuje, 16.45 val. „Siemens“ arenoje. Atsakomo ji dvikova – birželio 17-ąją Kato vicuose. „Mūsų komandos sudėtis ir pa siruošimas atkrintamajam mačui – ne tokie, kokių tikėjomės. Gero kai užsitęsė užsienio šalių čempio natai, tai sutrumpino treniruočių stovykloms numatytą laikotarpį, nes negalėjo atvykti legionieriai. Planavome pradėti darbą gegužės 28-ąją, buvome sutarę dėl dvie jų draugiškų rungtynių su Vengri jos rinktine, tačiau teko to atsisa
kyti“, – kalbėjo Lietuvos rinktinės vyriausiasis rinktinės treneris Gin taras Savukynas. Stovykla Varėnoje, į kurią susi rinko Lietuvoje rungtyniaujantys žaidėjai, taip pat prasidėjo vėliau, nei buvo numatyta. „Sužaidėme su Varėnos „Ūlos“ komanda – ji šventė savo dvide šimtmetį, susirinko ir anksčiau jai atstovavę rankininkai. Birželio 4-ąją pradėjome treniruotes su le gionieriais, – papasakojo treneris. – Apmaudžiausia tai, kad rinktinei nepadės aštuoni pagrindinės sudė ties žaidėjai.“ Galimybė jaunimui
Dėl sveikatos problemų su len kais nerungtyniaus Valdas Novic kis, Aurelijus Sabonis, Remigijus
Vil ius Raš im as (Kauno „Gran it asGaj a-Kar ys“), Aist is Paž em eck as, Vaid as Train av ič ius, Skirm ant as Plėt a (vis i – Viln iaus „Švies a“), Ta das Stankev ič ius, Jon as Truc ha nov ič ius, Karol is Strop us, Graž vyd as Jušk a ir Ben as Petr ei kis (vis i – Klaip ėd os „Žem ait ij os drag ūn as“), Edv in as Vorobj ov as (Kaun o „Lūš is“) ir leg ion ier iai – Arūn as Vaškev ič ius („Kad ett en Schaffh aus en“, Šveic ar ij a), Gin tar as Cib ulsk is („BM. Ciud ad En cant ad a“, Isp an ij a), Aid en as Ma laš insk as („Fraik in BM. Gran ol lers“, Isp an ij a), Aug ust as Straz das („SG Spig o HB West Wien“, Austr ij a), Vaidot as Gros as (Bres to „Meshkov“, Balt ar us ij a), Ner i jus Ataj ev as („US Cret eil Hand ball“, Pranc ūz ij a) ir Andr ius Ger vė („HSG Barnstorf-Diepholz“, Vo kiet ij a).
Simono Švitros nuotr.
Čepulis, Tomas Eitutis, Mindau gas Andriuška, Andrius Račkaus kas, Povilas Babarskas ir Rolandas Bernatonis. Po labai ilgos pertraukos nacio nalinėje ekipoje daugumą sudarys Lietuvos klubų žaidėjai. „Yra dvi grupės – patyrusių ir debiutantų. Patyrusių užduotis – padėti jaunimui, o pastariesiems bus suteiktas šansas parodyti, ką sugeba. Žaidimo planas bus labai paprastas – kuo mažiau klaidų“, – teigė G.Savukynas. „Į Londono olimpiadą lenkai ne pateko, todėl pasaulio čempiona tas jiems būtinas. Stengsimės, kad mačo Vilniuje rezultatas mums bū tų palankus“, – pridūrė treneris.
kautis“, – kalbėjo šveicarų klubui „Kadetten Schaffhausen“ atsto vaujantis rankininkas. „Žinome, ką gali lenkai. Reikės pradėti nuo savų vartų gynybos. Jei išvengsime techninio broko, galė sime kovoti. Lenkijos rankininkai visada pasižymėjo kietu žaidimu – turi jėgos ir yra techniški. Tai gerai subalansuota komanda“, – tvirtino Baltarusijoje rungtyniaujantis Vai dotas Grosas.
Apmaudžiausia tai, kad rinktinei nepa dės aštuoni pagrin dinės sudėties žai dėjai.
Lenkai – tvirti ir techniški
Vienas rinktinės lyderių vartinin kas Arūnas Vaškevičius sakė, kad kiekvienąkart grįžta į namus geros nuotaikos, tačiau šįkart ji išgara vo gavus trenerio elektroninį laiš ką apie komandos komplektavimo problemas. „Gaila, kad nesusirinko visi stip riausi žaidėjai, bet yra daug žadan čio jaunimo, todėl nėra ko bijoti. Reikės kibti varžovams į atlapus ir
Paklaustas, ar Lietuvos rinktinė turi bent vieną pranašumą prieš grėsmingus varžovus, vyriausia sis treneris G.Savukynas parodė kumštį: „Mūsų komanda vieninga jau keliolika metų. Tikiuosi, kad tai patirs ir jaunieji žaidėjai. Nori me, kad ir jie išmoktų būti tvirti it kumštis“, – pabrėžė strategas.
Ar žalioji arbata bus populiari Londono olimpiadoje? Dopingo medžiotojai ieško naujų būdų, kaip sutramdyti negarbin gos sportinės kovos mėgėjus.
Pasaulinė antidopingo agentū ra (WADA) paskelbė, kad planuo ja savo kodeksą papildyti pataisa, kuri leistų vienam olimpiniam ci klui diskvalifikuoti taisykles ypač šiurkščiai pamynusiems atletams, nesvarbu, kokiam laikotarpiui jie būtų nubausti už konkretų pažei dimą. Ši pataisa turėtų įsigalioti nuo 2013-ųjų rudens. Londono vasaros olimpinė se žaidynėse WADA ketina atlik ti daugiau nei 6 250 testų. Labo ratorija, kurioje dirbs daugiau nei 1 000 specialistų, veiks 24 valan das per parą. WADA pranešime teigiama, kad bus taikomas naujas, gerokai pi
gesnis ir efektyvesnis metodas, pa dėsiantis pateikti kraujo tyrimų re zultatus ne per tris dienas, bet per 40 minučių.
Jacques Rogge’as:
Viliuosi, kad atletai nepažeis garbingos kovos principų, bet ti krovė dažniausiai bū na kitokia. Sportininkai juokauja, kad žai dynių dalyviai gers dar daugiau žaliosios arbatos ir dopingo me džiotojų pastangos nueis nie kais. Esą šis gėrimas maskuo ja testosteroną, kurio organizme padidėja, jeigu atletas būna var
tojęs draudžiamų preparatų. Dopingo kontrolės ekspertai pripažįsta, kad Londone jiems ga li tekti susidurti su naujos kartos preparatais, kuriuos aptikti orga nizme labai sunku. Vokietijos spe cialistas Mario Thevisas pareiškė, kad šiuo metu yra beveik 100 tra diciniais tyrimų metodais neuž fiksuojamų dopingo rūšių, daran čių įtaką sporto rezultatams. „Jie veikia kaip eritropoetinas, didinantis ištvermę, tačiau nau jųjų preparatų struktūra – kitokia, todėl įprastas EPO testas būna ne rezultatyvus“, – agentūrai „Reu ters“ sakė M.Thevisas. Ką daryti? WADA generalinis di rektorius Davidas Howmanas pri pažino problemą, bet pabrėžė, kad tyrimas priklauso nuo konkrečios laboratorijos galimybių ir joje dir bančių mokslininkų profesionalumo.
„Būna atvejų, kai mėginių siun tėjai prašo atlikti tyrimus, išskyrus EPO testą. Taip, jis brangus, bet toks požiūris – nesuprantamas“, – tvirtino D.Howmanas. Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Jacques Rogge’as nesitiki, kad Londono olimpiada bus absoliučiai „švari“, bet išreiš kė viltį, jog pažeidėjų bus mažiau nei prieš ketverius metus Pekino žaidynėse. „Viliuosi, kad atletai nepažeis garbingos kovos principų, bet ti krovė dažniausiai būna kitokia“, – svarstė J.Rogge’as. 2008-ųjų olimpiadoje atlikta 4 770 testų, iš jų 20 buvo teigiami. Tarp pažeidėjų – 14 sportininkų ir 6 žirgai, kurių organizmuose buvo aptikta skausmą mažinančių drau džiamų preparatų. KD inf.
sprinteris D.Chambersas – vienas už dopin go vartojimą baustų atletų, daly vausiančių Londono olimpiadoje.
Nuodėmingasis:
„Reuters“ nuotr.
17
Šeštadienis, birželio 9, 2012
aukštyn žemyn
18p.
Džordanos atradimai: lietuvių yra ten, kur nė paukštis nepraskrenda.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Pora: italo A.Faraci ir lietuvės I.Paurytės meilę liepos mėnesį vainikuos vestuvės.
Artūro Morozovo nuotr.
Prieš vestuves Kankūne – mergvakaris Kaune Pergalės prestižiniuose pasaulinio lygio šokių čempionatuose, nuotraukos ant žurnalo viršelių, filmavimasis, dalyvavi mas projekte „Šok su žvaigžde“... Negana to, likimas 29-erių Ivetai Paurytei pado vanojo dar ir didelę meilę šokių partne riui italui Andrea Faraci. Gyvenimas lyg pasakoje?
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Susituoks Kankūno kurorte
Kaip ir prieš trejus metus, kai su Kaune gimusia, o dabar JAV gy venančia I.Pauryte kalbėjomės jos gimtajame mieste, taip ir dabar moteris tryško energija, švytėjo ir daug šypsojosi. Greta Ivetos, kaklą apsirišusios juodos ir auksinės spalvų „Chanel“ skarele, sėdėjo stilingu puspalčiu vilkintis jos mylimasis – dvejais me tais už ją jaunesnis italas A.Faraci. „Šalta“, – abu vienbalsiai pri pažino. Tai – viena pagrindinių priežasčių, kodėl Iveta nenorėtų
gyventi Lietuvoje. Jaukiame San Chozė mieste, Kalifornijoje, vos 65 kilometrai nuo San Fransisko, vasarą dažnai temperatūra siekia apie 25–30, o žiemą – 12–13 laips nių šilumos. Čia, kur savo name ir gyvena mylimieji, neretai išvy si prabėgančią stirną ar šokinėjan čią voveraitę. Turbūt neatsitiktinai savo ves tuves liepos mėnesį lietuvė ir ita las švęs ten, kur šilta, – Meksikoje, garsiame Kankūno kurorte, vieš butyje „Americana Coral Beach“. „Per ketverius metus tik kartą il sėjomės daugiau nei savaitę. Pernai dalyvavome 38 šokių konkursuo se. Kasdien – treniruotės, kiekvie
ną savaitgalį – skrydžiai lėktuvais, šokiai. Mūsų atostogos trukdavo 2–3 dienas, kai po konkurso kar tais likdavome kokiame nors mies te, – šypsodamasi atsiduso Iveta. – Tuoktis nusprendėme ten, kur jau esame buvę, – Kankūne. Ten šilta, gražu. Kurorte po vestuvių liksime savaitę pailsėti.“ Vakar atšventė mergvakarį
Prieš savaitę į Ivetos gimtąjį mies tą Kauną atvykę mylimieji dalyva vo pasaulio profesionalų sportinių klasikinių šokių čempiono Arūno Bižoko projekte. Vyrai profesiona lai šoko su mėgėjomis moterimis.
19
18
Šeštadienis, birželio 9, 2012
aukštyn žemyn
Emigrantai Džordanos nep Popscenos žvaigždė Džordana Butkutė jaučiasi pavargusi, bet laiminga ir pa kylėta: baigėsi didysis jos koncertų tu ras, trukęs daugiau kaip keturis mėnesius. Nuvažiuota 20 tūkst. kilometrų, surengti 36 koncertai penkiose Europos šalyse. Šį sunkų maratoną Džordana įveikė su savo sužadėtiniu ir vadybininku Elegijumi Stra sevičiumi. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Stengėsi dėl mylimos moters
Prie visureigio vairo sėdėjęs 45erių Elegijus jo pedalus spaudė ir sniegui krintant, ir lietui pliau piant – per Olandijos lygumas, Škotijos kalnus, Londono ir Dub lino priemiesčius. Dvejais metais jaunesnė Džordana buvo šturma nė – sekė kelią ir kalbino Elegijų, kad neužmigtų. Išriedėjusi iš Kauno sausio 21 d., turą D.Butkutė birželio 1-ąją už baigė Kauno klube „Combo“ – tai buvo 37-asis jos koncertas. Turo maršrutą sudėliojo, dėl salių tarėsi, koncertų reklama pasirūpi no ir vairuotojo pareigas ėjo vienas žmogus – E.Strasevičius, atlikęs penkių žmonių darbą. Pusę metų sėdėjo prie interneto, skambinda vo ir telefonu, kol surasdavo žmogų, kuriam būtų galima išsiųsti koncer tų plakatus, skrajutes, bilietus. „Viskas dėl Džordanos“, – pa tikslino vyras. „Elegijus labai stengėsi dėl ma nęs. Visus koncertus labai tiksliai apskaičiavo, daugiau nebūtume pajėgę ištempti. Niekas iš lietu vių atlikėjų nėra išsirengęs į to kį ilgą turą. Joks prodiuseris tokio nėra sugalvojęs. Elegijus netuš čiažodžiauja, yra maksimalistas, – komplimentų mylimajam nešykš tėjo Džordana. – O nuvažiavus paaiškėjo, kad vieniems tenykš čiams organizatoriams toks ren
ginys – pirmas, neaišku, ką daryti. Kiti sumetė, kad biznį iš mūsų pa darys. Lėtapėdžiai tie anglai. Ele gijus viską netgi ten darė pats, net mano koncertus garsino.“ Danijoje, Olandijoje, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Islandijo je D.Butkutė dainavo ne 2–3 tūks tančius, o 400–500 klausytojų talpinančiose lietuvių bendruo menių salėse, klubuose. Ji nema no, kad dėl to jos darbas – ne toks prasmingas ar nuostolingas. Ir tos nedidelės salės lūžo nuo gerbėjų. „Mūsų tikslas buvo ne gran dioziniai koncertai, o kuo plates nė jų geografija, norėjome aprėp ti kuo daugiau miestų, – patikslino E.Strasevičius. – Į dideles sales ne būtų atėję tiek tautiečių. Kaip tikė jomės, viskas taip ir įvyko.“ Po koncertų – gerbėjų eilės
Džinsai, marškinėliai, juodas švar kelis ir patogūs batai – pagrindiniai D.Butkutės scenos drabužiai. Di zainerių pagalbos ji neprašo. Gausiausiai publikos susirinko į koncertą Armoje, Šiaurės Airijoje. Dubline žmonės net buvo nepa tenkinti, kad salėje vietos mažai. Kembridže (Anglija) Džordana dai navo bažnyčioje. Škotijoje koncer tavo Edinburge, Aberdyne ir pačio je šiaurėje – Freizerberyje. „Žmonės labai dėkojo už kon certus – juk visi atlikėjai važiuo ja koncertuoti arba į Dubliną, arba į Londoną, – pasakojo D.Butku tė. – Net sunku išskirti, kur buvo
Turas: per keturis mėnesius D.Butkutė surengė 36 koncertus penkiose Europos šalyse ir šiek tiek pakeliavo p
geriausia – visur buvau priimta ne šiltai, o tiesiog karštai.“ Po koncertų prie Džordanos iš sirikiuodavo gerbėjų eilės, ji pasi rašinėjo autografus ant kompakti nių plokštelių. Tai trukdavo vos ne ilgiau kaip pats koncertas. „Žmonės klausinėdavo, kodėl nebuvo tos dainos, anos, trečios. Viena moteris sakė, jog kai ji gim dė, skambėjo būtent ta daina, kita, klausydamasi vėl kitos dainos, su sipažino su savo vyru, trečia – su sitaikė. Kiekviena daina jiems aso cijuojasi su jų gyvenimu. Jie žinojo net ir naujausią mano dainą „Ty lios mintys“, kurią parašiau prieš kelionę. O „Nemylėjau tavęs“ vi
sur turėjau dainuoti bisui – nie kur nepavyko išsisukti“, – sėkme džiaugėsi Džordana.
Stebiuosi, kad Lietuvoje dar likę žmonių. Prie dabar tinės ekonominės situacijos čia turė tų gyventi tik mūsų Vyriausybė. Susitiko klasės draugę
Šis turas dainininkei pažėrė ir siurprizų. Po vieno koncerto prie
jos priėjo buvusi klasės draugė, ku rios nematė nuo to laiko, kai baigė mokyklą. Paaiškėjo, kad kita vai kystės draugė gyvena Islandijoje. Ji negalėjo ateiti į koncertą, tik per davė dovaną Džordanai. O ši sku bomis draugei parašė laišką. Dainininkė patyrė, kad išsibars čiusios lietuvių šeimos jos koncer tų klausėsi skirtingose šalyse: duk ra – vienoje, jos brolis – kitoje, o tėvai – trečioje. Koncertai vykdavo penktadie niais ir šeštadieniais, dažnai – ir sekmadieniais. Po jų dažniausiai reikėdavo nusigauti į kitą miestą, apsistoti kitame viešbutyje ir vėl viską pradėti iš naujo. Anglijoje į
Dviese: intensyvų koncertų maratoną D.Butkutė įveikė ne su komanda, o su vienu žmogumi – savo sužadėtiniu ir vadybininku E.Strasevičiumi.
19
Šeštadienis, birželio 9, 2012
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
pamiršo
Prieš vestuves Kankūne – mergvakaris Kaune 17 nėmis.
Andrea ant parketo sukosi su savo moki
„Mūsų mokinės, 35–60 metų moterys, į Lietuvą buvo atvyku sios su mumis, – Iveta neslepia labai norėjusi, kad joms patiktų jos gimtoji šalis. – Ir moterys bu vo sužavėtos. Vilniumi, Kaunu. Joms patiko ir lietuviškas mais tas: silkutė, didžkukuliai, šalti barščiai.“ Kaune Ivetai jos draugės su „Šok su manimi“ projekto laimė toja, sportinių šokių šokėja Sand ra Kniazevičiūte priešakyje vakar surengė mergvakarį. „Jaudinasi ir pavydi“, – likus dienai iki vakarėlio, žvilgtelėju si į mylimąjį, atviravo Iveta. – Kai matavausi sukneles, Andrea ne norėjo, kad vilkėčiau mini sijo nais ir atvirais drabužiais. Prakalb us apie bernvaka rį, Andrea, vakar ryte išskridęs į Italiją pas tėvus, svarstė, gal tokį siurprizą gimtinėje jam surengs draugai. Baigęs kulinarijos mokyklą
po jas.
visus koncertus juodu važinėjo iš Piterboro, kur gyveno viešbutyje, vis tiek ten – dideli atstumai. Ai rijoje buvo paprasčiau – nuomojo butą ir gyveno taip, kaip Lietuvo je. Škotijoje įsikurdavo tuose mies tuose, kur koncertuodavo. Velnio lašais nesusigundė
Ne paslaptis, kad Džordana turė jo problemų dėl alkoholio. Dabar daugiau nei metus ji negeria. Ar per koncertinį turą, kur sprogdino gerbėjų emocijos, o nuovargis len kė prie pagalvės, nekilo pagundų vėl griebtis velnio lašų? „Niekada. Tikrai, – užtikrintai tarė Džordana. – Nebuvo net tokių minčių. Nuo ano gyvenimo iš tik rųjų pavargau. Man daug davė Mi nesotos programa ir Elegijus.“ „Aš mečiau gerti išskirtinę die ną – 2006 06 06. Galite pasveikinti, šiandien (birželio 6-ąją, kai kalbėjo mės, – red. past.) sukanka 6-eri me tai, kai nevartoju alkoholio“, – praei ties bėdų neslėpė ir E.Strasevičius. Pragyventi gali tik Vyriausybė
Bilietai į D.Butkutės koncertus kainavo 20 eurų arba 15 Didžiosios Britanijos svarų. D.Butkutė pabrė žė, kad ne užsidirbti juodu važia vo, o kuo daugiau pamatyti, pasi rodyti. Neslėpė, kad, kas dirba, tas ir užsidirba. Darbas pareikalavo ir sąnaudų – už salės nuomą, apara tūrą, viešbučius, degalus, pragyve nimą jie mokėjo iš savo kišenės. „Anglijoje pragyventi daug pi giau negu Lietuvoje. Baisu žiūrė ti į mūsų kainas. Ir klimatas ten puikus, ir uodų nėra. Kelionėje ra šiau dienoraštį, aprašiau kiekvieną dieną – visko taip neprisiminsi“, – pasakojo moteris.
Džordanos Butkutės asmeninio archyvo nuotr.
E.Strasevičiaus nenustebino, kad tiek daug lietuvių gyvena emigraci joje. „Ekonomine prasme Lietuvoje tiesiog neapsimoka gyventi. Gyve nimo kokybė čia ir ten labai skiria si. Tarkime, žmogus, dirbdamas tą patį darbą čia ir ten, gauna tiek pat piniginių vienetų – 3000. Ta čiau ten benzinas – triskart piges nis. Uždirbdamas tą patį, ten išleidi triskart mažiau. Stebiuosi, kad Lie tuvoje dar likę daug žmonių. Esant dabartinei ekonominei situacijai čia turėtų gyventi tik mūsų Vyriau sybė“, – kalbėjo E.Strasevičius.
Nors ir pavydintis žavios myli mosios, kuri liepos 22 d. taps Ive ta Paurytė-Faraci, šokėjas Andrea nėra tradicinis italas. „Jis labai atsakingas, šeimyniš kas, ne plevėsa ir į gyvenimą kabi nasi nagais, – dar anksčiau saky tus komplimentus būsimam vyrui kartojo Iveta. – Jam nerūpi klubai, tuštybės, jis nemėgsta vaikščioti po parduotuves. Jam labai patin ka gamta, darbas darže, sode, ne tgi virtuvėje.“ Pasirodo, Andrea yra baigęs ku linarijos mokyklą. Jis nėra ir itin didelis futbolo gerbėjas, o per 10 metų JAV pa mėgo beisbolą ir amerikietiškąjį futbolą. Beje, o kodėl italas pasi rinko būtent Ivetą?
„Sakyk tik tai, kas yra gerai, nes, nepamiršk, kad esi Lietu voje“, – grasinamai pajuokavo I.Paurytė. „Išsigandau jos, nes būtų pri mušusi, – šyptelėjo su humoro jausmu nesusipykęs italas, ku ris labai greitai įsimylėjo kaunie tę. O po to jau nuoširdžiai dalijo komplimentus: – Ji ne tik gra ži. Ji puiki moteris, o beveik ket veri metai, praleisti kartu, tai tik patvirtino. Be to, ji turi ypatingą švytėjimą.“
tė. – Bet jo burtų knyga puikiai suveikė.“ Vestuvėse Meksikoje dalyvaus apie 30–40 žmonių: Ivetos ma ma, artimiausios draugės, And rea tėvai, brolis Vito, sesuo An tonella. „Deja, ne visi turi galimybę at vykti iki Meksikos, ne visiems ga lime padėti, – apgailestavo I.Pau rytė. – Bet kitą vasarą, manau, surengsime smagų pasisėdėjimą Lietuvoje.“ Meilė, santuoka ir vėl meilė
Norėjau savo nuo traukos ant žur nalo viršelio, nu sifilmuoti, tapti čempione. Viskas išsipildė. Pasipiršo prie garsaus fontano
Kaip Andrea pasipiršo? „Labai gražiai, – dar labiau nu švito Iveta. – Pernai Romoje prie didžiausio ir gražiausio Romos Trevi fontano.“ „Priklaupiau ant vieno kelio, – prisipažino italas. – Beje, ji taip pat mane greitai įsimylėjo. Per savaitę.“ „Norėtum! Tai atsitiko tik po mėnesio, – nusikvatojo I.Paury
Pajuokavus, kad jiems, matyt, negalioja posakis, jog meilė trun ka trejus metus, laiminga šokėja linktelėjo galva. „Treji metai – meilė, po to – žmona, po to – dar didesnė mei lė“, – šmaikštavo A.Faraci. Ar ir po vestuvių jie vis dar gal vos apie karjerą, o ne vaikus? „Anksčiau norėjau savo nuo traukos ant žurnalo viršelio, nu sifilmuoti, tapti čempione. Viskas išsipildė. Buvo ir viršelių, ir fil mavimosi apie šokius Honkonge, ir pergalė prestižiniame standar tinių šokių čempionato „Rising Star“ festivalyje JAV bei antro ji vieta Didžiojoje Britanijoje, Blakpule. Ir dar daug pirmų, ant rų vietų įvairiuose konkursuose, dalyvavimas pasaulio čempiona to pusfinalyje. Būtų nuostabu pa tekti į pasaulio čempionato finalą, dar šiek tiek pašokti... – nuošir džiai prisipažino I.Paurytė. – Ta čiau pajutau, kad vis dažniau ki taip žvelgiu į vaikus ir jų jau labai noriu.“ Kiek? Andrea tvirtina, kad labai norėtų trijų. „Visų dukterų“, – erzinamai juokauja I.Paurytė. „Tuomet jau vyrui reikėtų ir trijų šunų“, – nusikvatojo A.Fa raci.
Vestuves nukelia į rudenį
Džordana gerbėjų buvo apipilta dovanomis. „Labai didžiulę gėlę gavau, ku ri verta būti namuose. Ją supaka vome į dėžę su visa vaza ir išsiun tėme į Lietuvą. Kažkas padovanojo didžiulį dramblį. Žmonės nešė dė žėmis saldainius, šokoladą, dova nojo visokių papuošalų“, – neslė pė D.Butkutė. Į tėvynę juodu grįžo nesku bėdami – porai dienų su stojo Paryžiuje, aplankė Prahą. Visureigis atidir bo savo – grįžę į Lietuvą, juodu nusipirko naują. Esą Elegijui dėl nugaros proble mų patogiausia važiuoti su to kia mašina. O kada vestuvės? Juk Elegijus savo mylimajai pa sipiršo ir sužadėtuvių žiedą įteikė daugiau kaip prieš metus. „Juokingai skamba, bet vis nėra laiko susituokti“, – sakė vyras. „Dabar sėsime rašyti naujos pro gramos. Padarysime, ką norime ir kaip norime. Mes norime atsinau jinti, – kalbėjo D.Butkutė. – O ves tuvės galbūt rudenį. Su trenksmu.“
Šokėja: I.Paurytės aistra – sportiniai šokiai. Ivetos Paurytės asmeninio archyvo nuotr.
20
Šeštadienis, birželio 9, 2012
aukštyn žemyn
Rodo salos vyrai šviesiaplaukėms „Iš Lietuvos? Oooo! Šarūnas Jasikevi čius – geras žaidė jas! O už ką tu sergi? Už „Pana“ ar „Oly“?“ Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Lietuva, Kaunas, „Žalgiris“
Net ir prasidėjus turistiniam sezo nui Graikijos Rodo salos gyvento jai – krepšinio gerbėjai trumpam pamiršo savo verslą ir namuose bei baruose prilipo prie televizorių ek ranų, kai šios šalies krepšinio čem pionato finale žaidė Pirėjo „Olym piacos“ ir Atėnų „Panathinaikos“. Graikams iš pradžių nustebus, kad turistus gali dominti krepšinis, Lietuvos vardas tapo slaptažodžiu, padėjusiu įminti šią mįslę. Vėliau, kalbantis su Rodo gyventojais, jie nekart minėjo Arvydą Sabonį. Paaiškėjo, kad Lietuva jiems aso cijuojasi su Kaunu ir „Žalgiriu“. „Mano spalva – žalia, – „Panat hinaikos“ gerbėjas, nedidelio ba ro savininkas, bakstelėjo pirštu į žalios spalvos alaus butelį. Išgir dęs klausimą, už ką serga kiti ba re sėdintys jauni vyrai, šyptelėjo: – Keturi už „Pana“, trys už „Oly“. Ne, ne, tarpusavyje nesimušame, mes – draugai.“ Tai, kad emocingi graikai mėgsta ne tik sporto karalių futbolą, bet ir krepšinį, liudija daugybė krepšinio aikštelių tarp gyvenamųjų namų. Daug skandinavų ir olandų
Praeitis: Rode yra daug istorinių vietų, viena jų – įspūdingo dydžio pilis.
Ne tik iš pirmo žvilgsnio, bet ir la biau smalsaujant, saloje, kurioje stovėjo vienas iš septynių pasau lio stebuklų – Rodo kolosas, sun ku įžvelgti kokių nors sunkmečio ženklų. Graikai – emocingi, vis dar nesku bantys ir mokantys džiaugtis gyve nimu. Jie gali sėdėti kelias valandas bendraudami, gerdami šaltą frappe arba karštą espreso kavą, pasiten kinti taure vyno. Rodo saloje teko matyti alkoholio padauginusių bri tų, skandinavų, rusų, bet ne graikų.
Lindas: buvęs garsus miestelis šiandien turistus žavi balta namų spalva,
Akylesni turistai pastebėjo ir patys graikai pripažino, kad dėl sunkmečio kainos šiek tiek krito. Sumažinti įkainius buvo priversti ir paslaugų srities darbuotojai. Rode labai daug turistų iš Skan dinavijos, taip pat Nyderlandų. Rusai renkasi ne penkių žvaigž dučių viešbučius prie pat pa plūdimio, bet Rodo centre. Šios tautybės poilsiautojai solidesni ir mažiau triukšmingi, nors itin laukiami, nes mėgsta pasišvais tyti pinigais. Tai padaryti galima prabangiuose restoranuose, klu buose, baruose ir tavernose, pa saulinių prekės ženklų drabužių, aksesuarų, avalynės, baldų par duotuvėse.
Po salą – automobiliu
Rodo salos sostinė Rodas – di džiausias viduramžių miestas Eu ropoje, o į UNESCO sąrašą įtrauk tas senamiestis – vienas iš pasaulio kultūros palikimo paminklų. Jis išties unikalus, apjuostas įspūdinga gynybine siena. Siauros gatvelės, jaukūs kiemeliai ir kavi naitės, nuoširdūs žmonės kelia su sižavėjimą. Norintiesiems apžiūrėti visą 80 km ilgio ir 38 km pločio salą pra vartu išsinuomoti automobilį. Sku bantiesiems užteks dienos, idea lu – dvi trys dienos. Tiesa, būtų ką veikti turistaujant ir visą savaitę: senovinis pajūrio miestas Lindas žavi unikaliais mažaaukščiais bal
21
Šeštadienis, birželio 9, 2012
aukštyn žemyn
s turistėms – vieniši ir išsiskyrę
Rodas: salos sostinės senamiestis įtrauktas į UNESCO sąrašą.
siauromis gatvelėmis. Dariaus Sėlenio, Romualdo Latvio nuotr.
tais nameliais, siauromis gatve lėmis. Ant kalvos netoli skardžio stovi akropolis, nuo kurio atsive ria nuostabūs vaizdai į Šv.Pauliaus įlanką. Sala apaugusi miškais, kalnuo ta ir retai apgyvendinta. Kai ku riuose miesteliuose darbo dieno
Lyginant su euro zo nos šalimis ir jų ku rortais, Rodas yra vienas iš mažiau siai besikandžio jančiųjų kainomis.
mis gyvena tik apie 20–30 žmonių, tik savaitgaliais čia sugrįžta gero kai daugiau pabendrauti su na muose likusiais seneliais ir vaikais. Pakeliui galima išsimaudyti skaid rioje it krištolas Egėjo jūroje ar nu važiuoti į Prasonisį, esantį 92 km nuo Rodo ir 40 km nuo Lindo, kurį itin mėgsta burlenčių ir jėgos ait varų gerbėjai. Beje, ten savo jėgos aitvarų mo kyklą yra įkūręs buvęs Lietuvos pramogų pasaulio atstovas Marius Šmitas. Liudijo prieš saviškius
Lyginant su euro zonos šalimis ir jų kurortais, Rodas yra vienas iš ma žiausiai besikandžiojančiųjų kai
nomis. Norint sutaupyti, galima išsinuomoti butą ar apartamen tus. Maisto produktai parduotu vėse kainuoja ne brangiau nei Lie tuvoje, o kai kurie – netgi pigiau. Vaisiai ir daržovės tokie, kokius kadaise ragavome pas močiutę kai me, – tikri, švieži, aromatingi. Ėriena galima pasimėgauti dau gelyje tavernų, ypač ten, kur rečiau užklysta turistai. Emocingi graikai draugiški, o su sporto gerbėjais iškart rasite bend rą kalbą. „Ooo, krepšinis!“ – nuoširdžiai lietuvius gyrė vienos tavernos savi ninkas, pavaišinęs mus naminuke ir mandarinais, o virėjas lauke iškepė pasakiško skonio ėriuko šašlyką.
Religija: saloje labai daug mažų bažnytėlių.
Beje, graikai nebėgo į krūmus ir neužmerkė akių, kai vienąkart, ki lus konfliktui, vietinis barmenas smūgiu kojomis iš nugaros apsvai gino girtutėlį anglą. Graikai iškvie tė policijos pareigūnus ir keli jų už stojo nukentėjusį britą, nepabūgo liudyti policijos nuovadoje. Kaip ir beveik visi vyrai, taip ir graikai, bendraudami su žaviomis, ypač šviesiaplaukėmis, turistėmis, prisistato esą vieniši arba išsiskyrę ir labai turtingi. „Ir tu išsiskyręs?“ – negalėda mas patikėti, suokalbiškai šypso damasis lingavo galvą vedęs trijų vaikų tėvas graikas, turintis „vie nintelę“ draugę ir iš Lietuvos, ir iš Švedijos.
Kainos nekanda Lengvojo automobilio nuoma už
dieną – 35 eurai, nedidelio visurei gio „Suzuki“ – 45 eurai. Litras benzi no kainuoja 1,7 euro. Porcija graikiškų salotų – apie 5
eurus. Karštas patiekalas – 10–12 eurų; stalo vyno butelis turistinėse vietose – apie 5–7 eurus; alaus bu telis – 2,5–3 eurai, 1,5 litro negazuo to vandens – 70 euro centų. Gulto nuoma paplūdimyje – 4 eu
rai, pėdų masažas – 20, viso kūno – 40 eurų.
22
Šeštadienis, birželio 9, 2012
aukštyn žemyn
Škotija: atokioje Ailos saloje du vyrai iš Lietuvos įsigijo po pėdą žemės, kurią paženklino mūsų šalies vėliava.
Šarūno Karaliaus asmeninio archyvo nuotr.
Už butelį viskio – dvi pėdos žemės Ilgai klampoję per dirvoną verslininkas ir didžė jus Šarūnas Karalius bei barmenas Pavelas Liu lys pagaliau rado po jiems priklausančią pė dą žemės Škotijos Ailos saloje. Savo teritoriją vyrai paženklino Lietuvos vėliavėlėmis. ventojų, lietuviai pateko į kasmetį viskio ir muzikos festivalį. Atokią, nuostabia laukine gamta žavinčią Ailos salą labai pamėgo vokiečiai, skandinavai. Garsios viskio varyklos, kurias aplankė Šarūnas ir Pavelas, nuo senų laikų įsikūrusios mažose įlan kose. „Senovėje tai buvo patogus ke lias gėrimams vandeniu transpor tuoti, – šyptelėjo Šarūnas. – Be to, buvo lengva pabėgti nuo mokesčių inspektorių, nes tuomet varyklos buvo nelegalios.“
salą, škotas neseniai buvo surengęs dar vieną neįprastą akciją: šįkart jis rideno po salą 600 litrų viskio sta tinę. Rideno nuo vienos varyklos iki kitos. Kiekvienoje jam įpildavo apie 10–20 litrų gėrimo. Po pusantros paros trukusios ak cijos jūreivis buvo vos gyvas, tačiau patenkintas, kad vėl surinks pini gų pakrančių gelbėjimo tarnybai. Aukcione už parduotą tokio mi šinio butelį galima gauti nuo kelių šimtų iki 3 000–4 000 svarų ster lingų ar net daugiau. Suplevėsavo Lietuvos vėliavos
Gyveno pas jūreivį
Aukcione už par duotą tokio mišinio butelį galima gauti nuo kelių šimtų iki 3 000–4 000 sva rų sterlingų ar net daugiau. Paveldas: Škotija nuo amžių garsėja viskiu.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Bėgdavo nuo inspektorių
Žinomas didžėjus, dabar verslinin kas Š.Karalius su barmenu P.Liu liu neseniai lankėsi 239 kvadratinių metrų ploto Škotijos Ailos saloje, kurioje yra net aštuonios garsaus viskio varyklos. Po dviejų valandų kelionės kel tu iš žemyno į salą, kurioje gyve na apie pusketvirto tūkstančio gy
Lietuviai išsinuomojo kambarį pas buvusį jūreivį, dabar Ailos pakran čių gelbėjimo tarnybos aktyvistą, kuris organizuoja neįprastas lab daringas akcijas ir taip renka lėšas tarnybai. Kartą jūreivis vietinių varyk lų dovanotą viskį sumaišė ir su pilstė į 200 butelių. Juos pardavęs kolekcininkams škotas gavo apie 20 tūkst. svarų sterlingų (apie 84 tūkst. litų). Kitais metais jūreivis nuplau kė į Šiaurės Airijos viskio varyklą. Už viskio mišinį, supilstytą į bute lius, gavo apie 40 tūkst. svarų ster lingų. Šarūnui ir Pavelui atvykus į
Ailos saloje savo pėdsaką paliko ir turistai iš Lietuvos. Pirkę po butelį „Laphroaig“, jie gavo po pėdą že mės netoli varyklos. „Nors ir privalėjome savo žemę už taurelę viskio išnuomoti viskio varyklai, oficialiai gavome doku mentą su unikaliu kodu, GPS paro dymais, kad dvi pėdos žemės pri klauso mums“, – juokėsi žinomas didžėjus. Gavę dokumentus, naujieji Ško tijos žemvaldžiai klampojo per dir voną, kad patektų į savo teritoriją. Kai kur jau plevėsavo įvairių šalių vėliavėlės. Netrukus dvi Lietuvos trispalvės įsmigo į dirvožemį prie „Laphroaig“ varyklos Ailos saloje.
23
Šeštadienis, birželio 9, 2012
aukštyn žemyn
Laikrodžiai: dideli ir spalvingi
Šį sezoną madinga. Taip vadinasi naujo ji mūsų rubrika, kurioje pristatysime nau jausias daiktų, reiškinių tendencijas, kad, nusprendę atsinaujinti, neprašautumė te pro šalį. Šiandien – apie laikrodžius. Ne tik tuos, kokių Lietuvos delegacija gavo dovanų Katare. Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Kupranugarių ir ginklų spalva
„Kiekvienas prekės ženklas yra ori ginalus, bet juos vienija mada. Pas taruoju metu jai būdingas retro sti lius. Tai ypač akivaizdu žvelgiant į „Armani“ laikrodžius. Jie yra ma žesnio ciferblato, plonesni, išgaub ti. „Diesel“, priešingai, masyvesni. Madingiausi apvalūs laikrodžiai“, – naujoves pakomentavo vieno lai krodžių parduotuvių tinklo parda vimo vadovė Agnė Raižytė. Kas yra retro stilius? Šiek tiek gaubtas stiklas, romėniški skaičiai, detalių neperkrautas ciferblatas, ruda spalva su rudais atspalviais. Madingi ir moteriški, ir vyriš ki laikrodžiai iš baltos keramikos. Jie itin patrauklūs vasarą. Madingi sportiško, laisvalaikio stiliaus laik rodžiai kopų smėlio, kupranugario (camel) spalvos, juolab jei dirželis – odinis. Prie balto laikrodžio tinka balta apyrankė.
Sportui ir laisvalai kiui skirti laikro džiai vyrams gali būti 42–45 mm, mo terims – 39–42 mm diametro. „Vėl madinga rožinio, arba vadi namojo rusiško aukso spalva, ku ri maišoma su šalto, itin pilko me talo spalva (gun metal). Vyrai gali didžiuotis pastarosios spalvos laik rodžiu. Apyrankės – odinės, kera minės, plieno. Pastarosios gali būti dengtos silikonu. Vasarą madingos kaučiukinės apyrankės, kurios lei džia kvėpuoti odai. Vis dar populiarūs
„Madingas bus tas vyras, ku ris laisvalaikiu pasipuoš spalvin gu laikrodžiu – ne tik baltu, bet ir raudonu ar mėlynu. Beje, vis
dar populiarūs laikrodžiai ir juo dais korpusais, – aiškino vienos bendrovės direktorius Rimvydas Beniulis. – Laisvalaikiui ir spor tui skirti laikrodžiai panašūs, tik pastarieji dar turi chronomet rus, kompasus, atgalinius laikma čius, didesnis jų atsparumas van deniui, purvui, smūgiams. Tai dar priklauso nuo sporto šakų.“ Prakalbus apie dizainą, madin giausi apvalūs laikrodžiai, ir ši tendencija vis dar tvirtai vyrauja. Vis dar populiarūs didelio dy džio korpusai. Ne tik vyrams, bet ir moterims. „Anksčiau moterų laik rodžiai buvo nedideli, da bar – dideli, stamboki“, – sportui ir laisvalaikiui skirtų laikrodžių ma dos tendencijas aiškino R.Beniulis. Rožinis auksas ir 48 mm
Itin prabangiais laik rodžiais prekiaujančios parduotuvės pardavimo vadovas Artūras Lebe denka teigė, kad madingi itin dideli laikrodžiai. „Sportui ir laisvalaikiui skirti laikrodžiai vyrams gali būti 42–45 mm, mote rims – 39–42 mm diamet ro. Vasarą vis dar madinga kaučiukinė apyrankė, rožinio aukso arba visai juodas apva lus ciferblatas. Populiarus ro žinio aukso ir juodos spalvos mišinys tiek vyrams, tiek mo terims“, – apie laikrodžių ma dos tendencijas kalbėjo A.Lebe denka. Vakarui vis dar madinga klasika. Tiesa, balto ar geltono bei rožinio aukso tamsaus korpuso klasikiniai laikrodžiai yra dideli. „Jų kokybę lemia mechanizmas, tačiau ir klasikiniai, vakarui skir ti madingi laikrodžiai yra dide li. Kai kurių limituotų serijų laik rodžiai vyrams yra net 45–48 mm diametro dydžio“, – atkreipė dė mesį A.Lebedenka.
Madingas bus tas vyras, kuris lais valaikiu pasipuoš spalvingu laikro džiu – ne tik baltu, bet ir raudonu ar mėlynu.
24
Šeštadienis, birželio 9, 2012
menas ir pramogos
Kodėl aukcione niekas nenupir Aukcione pirmą kartą mėgintas parduo ti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dar bas „Apsnigtas kaimas“ naujo šeiminin ko neatrado. Pasiūlyta per maža suma. Ar didis tautos dailininkas niekam neįdo mus, ar tiesiog pasiūlytas kūrinys nepatei sino kolekcininkų lūkesčių.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Prieš savaitę vykęs XXIV Vilniaus aukcionas buvo išskirtinis. Jame pirmą kartą buvo pristatomas lie tuvių dailės klasiko M.K.Čiurlio nio „Apsnigtas kaimas“. Būtent dėl to, aukciono organizatorių teigimu, pastaruoju metu meno rinkoje bu vo jaučiamas didžiulis susidomė jimas ir sujudimas. Deja, unikalus vienuolikos fluorofortų rinkinys, kuriame – M.K.Čiurlionio ir dar devynių jo Varšuvos dailės mokyk los bendramokslių kūriniai, pirkėjo neatrado. Lotui (rinkinio unikaliam aukciono numeriui) nustatyta re zervinė suma aukciono dalyvių ne buvo pasiekta, o pasiūlyti 64 tūkst. litų pasirodė nepakankama. „Apsnigtą kaimą“ būtų sunku pavadinti ypač reikšmingu meni ninko darbu, – sakė Lietuvos meno rinkos ekspertas Ernestas Paruls kis. – Tačiau atspaudas privačiam pirkėjui gali būti vertingas ne tiek dėl gražumo, kiek dėl labai reto meno rinkoje deficitiškumo. To kio kūrinio savininkas galėtų drą siai teigti, kad „Čiurlionis kabo tik dviejose vietose: mano namuose ir muziejuje Kaune“. Manau, tokia frazė verta gana didelės sumos.“ Apie M.K.Čiurlionio fluorofortą, kada padidės itin maža vadinama Lietuvos meno rinka, kokias pozici jas Lietuvos menininkai užima tarp tautinėje ir vietos rinkose, „Kauno diena“ kalbėjosi su mūsų šalies me no rinkos ekspertu E.Parulskiu.
– XXIV Vilniaus aukcione mė gintas parduoti M.K.Čiurlio nio fluorofortas naujo šeimi ninko neatrado. Kaip manote, kodėl taip atsitiko? – „Čiurlioniškas“ Vilniaus auk ciono surengtas varžytuves stebė jau pats. Ir ypač smalsiai – kovą dėl M.K.Čiurlionio fluoroforto. Verta priminti, kad lote buvo dar devyni atspaudai. Kai, pasiekus 64 tūkst. litų sumą varžytuvės baigėsi, pada riau akivaizdžią išvadą – pardavė jo norima suma neatitiko atspau dą pasiruošusių nupirkti žmonių (ar institucijų) lūkesčių. – Ar galėtumėte pasvarstyti, kokia suma būtų pakankama šiam darbui ir kodėl? – Spėlioti, kokia buvo rezervinė šešto loto suma būtų gryna speku liacija. Esu įsitikinęs, kad, praėjus kažkiek laiko, pardavėjai pakore guos savo norus, ir mes fluorofortą vėl pamatysime aukcione. – Ar gali būti, kad aukciono da lyviai iš anksto žinojo, kokia yra nustatytoji suma, siūlė sa vo 60 tūkst. ir truputį daugiau žinodami, kad jiems darbas vis tiek nebus parduotas? – Ne, aukcionuose tokių keisteny bių nebūna, nes toks veiksmas vi siškai beprasmis. – M.K.Čiurlionį galime vadin ti savo tautos ir šalies brangak meniu. Ar neparduotas jo dar bas rodo, kad dabar jis nebėra
Svarstymai: kažin ką galvotų pats M.K.Čiurlionis, jei būtų matęs, kaip aukcione bandoma parduoti jo kūrinį?
kankamas genijaus įvertinimas.
toks vertinamas ar neatsirado žmogus, kuriam šis darbas bū tų puošmena? Kitaip tariant, gal „Apsnigtam kaimui“ trūks ta spindesio ar grožio? – M.K.Čiurlionio darbai – meno rinkos kontekste – nėra standarti niai. Jų toje rinkoje nėra. Vilniaus aukciono pasiūlytas darbas tėra turbūt trečias žinomas, patekęs į apyvartą, ir pirmasis, kurio rinkos kainą galėjome sužinoti. „Apsnigtą
kaimą“ būtų sunku pavadinti ypač reikšmingu menininko darbu – no rint tai suprasti, tereikia nuvažiuo ti į Kauną, M.K.Čiurlionio muziejų. Todėl atspaudas privačiam pirkėjui gali būti vertingas ne tiek dėl gra žumo, kiek dėl labai reto meno rin koje deficitiškumo – tokio kūrinio savininkas galės drąsiai teigti, kad „Čiurlionis kabo tik dviejose vie tose: mano namuose ir muziejuje Kaune“. Manau, tokia frazė verta
Pasaulyje aukcionuose brangiausiai parduotų kūrinių dešimtukas Edv ard o
Munc ho pav eiksl as „Šauksmas“ 2012 m. parduotas už 119,9 mln. dolerių.
Gustavo Klimto „Adelės Bloch-
Bauer II portretas“ („Portrait Of Ade le Bloch-Bauer II“) 2006 m. parduotas už 87,9 mln. dolerių.
Pablo Picasso paveikslas „Apsi
nuoginusioji žalių lapų ir biusto fo ne“ („Nude, Green Leaves and Bust“) 2010 m. parduotas už 106,5 mln. do lerių.
nantis žmogus I“ („L’Homme Qui Mar che I“) 2010 m. parduota už 104,3 mln. dolerių.
tych“) 2008 m. parduotas už 86,3 mln. dolerių.
še portretas“ („Portrait Of Dr Gachet“) 1990 m. parduotas už 82,5 mln. dole rių. Claude‘o Monet „Vandens lelijų ba
Pablo Picasso paveikslas „Berniu
kas su pypke“ („Garcon a la Pipe“) 2004 m. parduotas už 104,1 mln. do lerių.
seinas“ („Le Bassin Aux Nympheas“) 2008 m. parduotas už 80,5 mln. dole rių. Pierre‘o Auguste‘o Renoir „Šokiai
Pablo Picasso paveikslas „Dora Mar Vertinimas: E.Parulskio teigimu, „Apsnigtą kaimą“ būtų sunku pava
dinti ypač reikšmingu M.K.Čiurlionio darbu.
Ernesto Parulsko asmeninio archyvo nuotr.
su kate“ („Dora Maar Au Chat“) 2006 m. parduotas už 95,2 mln. dolerių.
– Esate sakęs, kad į meno pir kimą nevertėtų žiūrėti kaip į investiciją. Meno kūrinys pir miausia turi džiuginti. Kokia tendencija Lietuvoje: žmonės perka, manydami, kad inves tuoja, ar daugiau dėl to, kad tai papuoš jų namus? – Nepažįstu nė vieno meno pirkė jo, kuris pirktų jam negražų kūrinį. Visi perka dėl estetinio pasitenki nimo. Ir gana daug iš jų slapta ti kisi, kad įsigytas kūrinys taps in vesticija. Tai nėra labai rezultatyvi nuostata, bet nekenksminga. Ne bent meno pirkėjas nusprendžia sa vo trofėjų parduoti antrinėje rinkoje – ir tuomet 90 proc. romantiškųjų investuotojų stipriai nusivilia.
Francio Bacono „Triptikas“ („Trip
Vincento van Gogho „Daktaro Ga Alberto Giacometti skulptūra „Ei
gana didelės sumos. Kokios – ka da nors sužinosime.
Mulen de la Galeto kavinėje“ („Bal Du Moulin De La Galette“) 1990 m. parduotas už 78,1 mln. dolerių.
– Kažkada seniai yra tekę girdė ti, kad ne namai renkasi kūrinį, o kūrinys – namus. Vadinasi, tam reikia atitinkamos vietos? – Be abejo, būsto ir jo aplinkos ko kybė yra labai svarbus meno rin kos veiksnys. Esu matęs keliolika kokybiškų meno rinkinių, saugo mų standartiniuose butuose sovie tiniuose blokiniuose namuose, bet tai – išimtys. Nesisteminis pirkė jas, kuriam būsto puošyba yra vie nintelis pretekstas įsigyti meno kū rinių (o tokie turėtų būti gausiausi meno rinkos dalyviai), sprendimus daro lengviau, kai savo namų sie nų link nereikia brautis pro šiukš les, lūženas ir duženas.
25
Šeštadienis, birželio 9, 2012
menas ir pramogos
rko M.K.Čiurlionio paveikslo? Tokio kūri nio savinin kas galėtų drąsiai teig ti, kad „Čiur lionis kabo tik dviejose vietose: ma no namuose ir muziejuje Kaune“.
Vilniaus aukcione brangiausiai parduotų kūrinių dešimtukas Antano Žmuidzinavičiaus „Užge
sęs vulkanas“ 2011 m. parduotas už 67 tūkst. litų. Kazio Šimonio „Karalaičio pasa
kų miestas“ 2011 m. parduotas už 45 tūkst. litų. Tymono Niesiołowskio „Natiur
mortas su vaisiais“ 2009 m. parduo tas už 39 tūkst. litų. Kazio Šimonio „Piemenukas prie
pasakų vartų“ 2011 m. parduotas už 34 tūkst. litų. Mik al oj aus Krist up o Radv il os
Našlaitėlio „Magni Ducatus Lithua niae“ 2011 m. parduotas už 33 tūkst. litų. Kazio Šimonio „Deivė Jūratė“
2011 m. parduota už 30 tūkst. litų. Jono Čeponio „Palūšė“ 2011 m.
parduota už 26 tūkst. litų. Jono Švažo „Darbininko portre
tas“ 2012 m. parduotas 23,8 tūkst. litų. Leono Katino „Prisiminimas iš
teatro“ 2011 m. parduotas už 21 tūkst. litų. Rimvido Jankausko-Kampo „Be
? Tikriausiai 64 tūkst. litų suma už paprastą fluorofortą jam būtų pasirodžiusi neįtikima. O kūrinio savininkui tai pasirodė nepa
pavadinimo“ 2007 m. parduotas už 17,5 tūkst. litų.
Stanisławo Filiberto Fleury, Simono Švitros nuotr.
– Kalbant apie Lietuvos meno rinką, esate sakęs, kad ji labai maža. Kas dėl to kaltas? Tiks liau, kas tai lemia ir nuo ko pri klauso jos kilimas? – Lietuvos meno rinka maža dėl akivaizdaus dalyko – galimų pir kėjų ribotų pajamų. Pasaulyje pa grindiniai meno pirkėjai yra ne ko lekcininkai, o vidurinė klasė, t. y. ta klasė, kuri, patenkinusi visus kitus poreikius, dalį pajamų natūraliai skiria buičiai estetizuoti. Kai pra turtėsime, ir rinka padidės.
M.K.Čiurlionio darbai – meno rin kos kontekste – nėra standarti niai. Jų toje rinko je nėra. – Kokią vietą pagal meno rin ką, meno vertinimą, pirkimą ir pan. pasaulio mastu užima Lietuva? Kokius mūsų šalies menininkus išskirtumėte kaip paklausiausius? Kurie jų per kamiausi užsienyje, kurie – Lietuvoje? – Vargu ar galima korektiškai, net ir paspekuliuojant turimais negau siais statistiniais duomenimis, kal bėti apie Lietuvos meno rinkos pozi ciją pasaulyje. Gerokai paprasčiau kalbėti apie Lietuvos menininkų pozicijas tarptautinėje ir vietinė
je meno rinkose. O tos pozicijos la bai pozityvios. Aukcionuose ir mu gėse visuomet turi paklausą mūsų fotografija – ypač Antano Sutkaus klasika ir Rimaldo Vikšraičio tęsti nio ciklo „Pavargusio kaimo grima sos“ nuotraukos. Gerai perka Žilvi no Kempino instaliacijas, Lenkijoje visuomet yra Stasio Eidrigevičiaus darbų paklausa, Danijoje matomą dalį turi tapytojas Vilmantas Mar cinkevičius, Niujorko „Voltos“ mu gėje nupirkta nemažai Mindaugo Lukošaičio piešinių. Lietuvoje paklausiausių meni ninkų reitingo sąrašas skiriasi nuo tarptautinės paklausos. Skaidriau siai jį pamatyti galima Vilniaus aukciono tinklalapyje. Žinoma, tas perkamiausių autorių sąrašas irgi nėra tikslus – Lietuvos meno preky bos tarpininkai ir patys menininkai sakytų dar kitokias pavardes, kar tais visiškai nežinomas meno kri tikams. Aš jų taip pat nevardysiu – visi jie yra mano draugai, bičiuliai ar pažįstami, todėl, jei pasakysiu vieną pavardę, dešimt įsižeis. Rei kia palaukti kelerius metus. Tuomet antrinėje rinkoje atsiras dar dau giau šiandienio meno, galerininkai ir menininkai dažniau pasigirs sėk mingais pardavimais, meno mylė tojai – pirkiniais, ir populiariausi dailininkai taps matomi platesnia me kontekste. – Ar galėtumėte išskirti meni ninkus, kurių darbai galbūt yra pervertinami? Kada meninin kas tampa brangus? Čia yra po
puliarumo klausimas, ar tai le mia ir kiti dalykai? – XIX a. viduryje, susiformavus dailės edukavimo institucijoms, atsirado daug profesionalių me nininkų. Daugiau, nei reikėjo ga limiems užsakovams. Tai kardina liai pakeitė meno rinkos struktūrą ir akcentus. Anksčiau menininkas nedirbdavo be užsakymo, dabar (nes tokia situacija yra ir šiandien) meno produkcijos pasiūla nepap rastai viršija paklausą – kuri ir gi labai didelė. Meno labai daug ir jis, globaliai žiūrint, pigus. Tar kim, „Įperkam o men o mug ėse“ („Affordable Art Fair“ – mugių, rengiamų Europoje, JAV ir Azijoje, tinklas) menas perkamas lyg pre kybos centre. Dailės mylėtojai pe reina per kelias dešimtis galerijų, prisikrauna maišus su grafika, fo tografija, skulptūrėlėmis, išleidžia pirkiniams trečdalį mėnesinės al gos ir važiuoja namo redekoruoti sienų ir židinių atbrailų. Kaip ištrūkstama iš įperkamo meno geto? Dažniausiai meninin kai tokio noro nerodo. Tai – jaukus getas. O norint patekti į muziejų, bienalių, meno žurnalų, kritikų ir stambių galerijų akiratį, meninin kui teks mobilizuoti daug daugiau jėgų nei amato įgūdžius ar emoci nes nuostatas. Be akivaizdaus ta lento, reikia intelekto, bendravimo gabumų, organizacinių sugebėji mų ir nemenkos finansinės bazės. Kart ą, apž iūr in ėj ant fot og rafo Andreaso Gursk y’io paro dą, bičiulis pareiškė, kad tokių
nuotraukų ir jis galįs padaryti. Ir nedelsiant jas parodė savo te lefon e. Fot ograf ij os tikrai buvo geros. Pagyręs pašnekovą pasiū liau jam sumodeliuoti savo bū simą garsaus menininko karjerą. Tau, pradėjau vardyti, lenkdamas pirštus, teks įsigyti padorią foto techniką, nes telefonu padarytų nuotraukų nepavyks padidinti iki parodų formato. Ją įsigijus ir su kūrus kokybiškų nuotraukų ba zę, teks investuoti į jų spausdini mą. Standartiniai spausdintuvai tam netiks, o norint padaryti kelių kvadratinių metrų ploto atspau dą, kuriame pikselių nesimatys net su didinamuoju stiklu, ir tin kamos laboratorijos teks paieš koti. Atspaudus numatytą seri ją reikės dar keliolika tūkstančių litų skirti pasportuoti ir rėmin ti. Visa tai padarius reikės įtikin ti kokią nedidelę, bet kibią galeri ją imtis tau atstovauti. Važinėti po muges. Be sustojimo kalbėti – protingai, šmaikščiai ir angliškai. Visa tai daryti kelerius metus. Ar tu pasiruošęs išleisti arba kur nors gauti kelis šimtus tūkstančių savo menininko karjerai? Paaukoti tam dešimt metų? Ir be garantijų? Mano pašnekovas tokioms au toinvesticijoms nebuvo pasiruo šęs. Kiek pagalvojęs jis nuspren dė, kad jo meninėms pretenzijoms patenkinti visiškai užtenka kelio likos pagyrimų feisbuke. – Kokie meno kūriniai jums ar čiausiai širdies?
– Labiausiai mėgstu fotografiją, ypač džiaugiuosi žiūrėdamas va dinamosios nuobodulio estetikos menininkų – Gintauto Trimako, Vytauto Balčyčio, Rimo Urbono, Gintaro Zinkevičiaus, Remigijaus Pačėsos, Alvydo Lukio ir kitų kū rinius. Taip pat man labai artima Lietuvos fotografijos mokyklos kla sikų kūryba. Kodėl? Tos nuotraukos yra ir dokumentinis, ir estetinis, ir emocinis mano patirties pjūvis. Vi suomet smalsu tyrinėti, kaip, atro dytų, absoliučiai asmenines konst rukcijas narsto kiti ir kitaip. – Kuriuos menininkus, ne tik šiuolaikinius, vertinate labiau siai? – Menininkai favoritai nėra pasto vus dydis. Kiekvieną savaitę randu naujų, kurie nedelsiant išstumia senuosius. Kaip jau sakiau – me no daug. Ir privalau pridurti – ge ro meno daug. – Ar tur ite savo kol ekc ij ą? Kok ių men in ink ų darb ai ją sudaro? – Nesu klasikinis kolekcininkas. Kaip ir daugelis, prieš akis matau keliolika darbų – fotografijų, grafi kos, žemėlapių, kurie džiugina. – Ar yra jums labai patinkantis meno kūrinys, kurio neturite, bet norėtumėte turėti? – Iš prigimties esu nekolekcinin kas, ir juo toliau, juo labiau no ras ką nors turėti slopsta. Bet no ras pamatyti – nemažėja.
26 2
šeštaDIENIS, birželio 9, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ���������������������������������� 26 Paslaugos � ����������������������������������������� 26, 27 Parduoda ������������������������������������������ 27, 28 Perka � ������������������������������������������������������������ 28 Įvairūs ����������������������������������������� 28, 29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Kviečia mokytis ���������������������������������� 30 Informuoja ���������������������������������������������� 30
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Statybinei bendrovei reikalingas projektų vadovas. Statinių statybos darbų organizavimas; bendrastatybiniai darbai. Skambinti tel. 8 686 66 016.
DARBo skelbimai
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Paslaugos Medikų
970186
Statybos įmonei reikalingas mechanikas. Tel. 8 656 53 357. 969894
Įmonė, prekiaujanti statybine technika, ieško dirbti Jonavoje PARDAVIMO VADYBININKO (-ĖS) SERVISO VADOVO (-ĖS) Darbo pobūdis: ĩ Statybinės technikos pardavimas. Reikalavimai: ĩ Aukštasis išsilavinimas; ĩ Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ĩ Ne mažesnė kaip 2 metų darbo patirtis; ĩ Geros anglų (arba vokiečių) ir rusų kalbų žinios; ĩ Komunikabilumas, atsakingumas; ĩ B kategorijos vairuotojo pažymėjimas.
Statybos įmonei reikalingas mechanizatorius dirbti poliakale. Darbas Baltarusijoje. Darbo užmokestis ne mažesnis kaip 3000 Lt per mėnesį (atskaičius mokesčius). Tel. 8 656 53 357.
Darbo pobūdis: ĩ Vadovavimas serviso komandai, darbo organizavimas; ĩ Darbuotojų darbo paskirstymas ir kontrolė; ĩ Bendravimas su serviso klientais. Reikalavimai: ĩ Aukštasis techninis išsilavinimas; ĩ Savarankiškumas, atsakingumas, organizuotumas; ĩ Ne mažesnė kaip 3 metų panašaus darbo patirtis; ĩ Geros anglų (arba vokiečių) ir rusų kalbų žinios; ĩ Geri derybiniai sugebėjimai; ĩ B kategorijos vairuotojo pažymėjimas.
969888
Statybos įmonei reikalingas mechanizatorius dirbti poliakale. Darbas Lietuvoje. Tel. 8 656 53 357. Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Tel. 8 620 84 733.
970581
Statybų įmonė ieško patyrusių ir savo amatą išmanančių mūrininkų, pagalbinių darbininkų ir komunikacijų klojimo specialistų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com. 964738
Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888.
Savo CV prašom siųsti e. paštu cv@alfis.lt arba faksu (8 37) 261 943. Pasiteirauti tel. (8 37) 261 959.
20 metų veikianti transporto įmonė ieško sunkvežimių remonto serviso vadovo. CV siųsti raustinskas@autopaslauga.lt. Kreiptis tik turintiems vadovavimo patirties. 970599
AB „Ekra“ reikalingas nestandartinių metalo konstrukcijų cecho meistras. Kreiptis Ateities pl. 30C, Kaune. Tel. 373 298, 350 155. 972194
AB „Lytagra“ dirbti Kaune ieško revizorės-analitikės. Darbo aprašymas: ataskaitų ruošimas ir analizė, filialų lankymas, inventorizacijų atlikimas, prekių skaičiavimas. Reikalavimai: aukštasis, aukštesnysis išsilavinimas (pageidautina vadybos, ekonomikos, apskaitos srityje), geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, analitinis mąstymas, nuovokumas, atsakingumas, gebėjimas dirbti savarankiškai, darbas Navision programa būtų privalumas. CV siųsti e. paštu l.stanciauskiene@lytagra.lt. Tel. 8 614 49 364, (8 37) 405 440. 967487
Autoservisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, šaltkalviai. Tel. 8 698 02 939. 969873
Baldų gamyklai Domeikavoje reikalingi: staliai-baldžiai, baldų surinkėjai-montuotojai ir kiti specialistai. Tel. 8 657 52 722. 971842
EUROCASH1 dirbti Kaune ieško APSAUGOS DARBUOTOJŲ. Reikalavimai: vidurinis ir/arba aukštesnis išsilavinimas; sąžiningumas, atsakingumas; nepriekaištinga reputacija. PRIVALUMAI: apsaugos darbuotojo pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 659 38 353; www.eurocash1.lt. 969784
Ieškomi motyvuoti ir atsakingi įmonės plėtros vadybininkai visoje Lietuvoje. Darbas valiutų prekybos srityje. Mokome. Tel. 8 699 93 020, Vilnius.
Kaimo turizmo sodybai Pietų Lietuvoje ieškome prižiūrėtojo (-os), atsakingo (-os) už bendravimą su klientais ir visus priežiūros darbus. Kreiptis tel. 8 645 74 731 arba e. paštu darbas.sodyboje@yahoo.com. 970946
Konditerijos cechui reikalingi: kepėjo padėjėjas; konditeriai sausainių gamybai. Tel. 8 656 99 184. 972396
972321
Pasiuntinių paštui reikalingi: laiškanešiai visai darbo dienai Sargėnų r. (atlyginimai minimalūs ir priedai). Privalumai: su patirtimi, dviratis; vadybininkai (6 ir 8 val. per dieną), pageidaujamos kompiuterio žinios. Tel. 208 093. 969598
Privačiai maisto prekių parduotuvei reikalinga (-as) pardavėja (-as) ir mėsininkas. Tel. 8 673 12 489. 969687
Reikalinga barmenė (-as), darbas Vaišvydavoje (Kaunas) kas antrą savaitę. Kreiptis tel. 8 601 08 790, e. paštas apynys@mai.com. 971841
Reikalingas autovežio vairuotojas, turintis patirties. Reisai į Rusiją. Tel. 8 655 39 993. 968931
Reikalingas kiemsargis, darbas 0,5 etato. Tel. 8 683 22 557. 972251
Reikalingi patyrę „Bobcat“ krautuvo operatoriai (būtina C kategorija). Būtina sklypų paniravimo, trinkelių pagrindų ruošimo patirtis. Tel. 8 682 28 445, 8 620 40 446. 971271
Kirpyklai miesto centre reikalinga (-as) moterų kirpėja (-as), turinti (-is) patirties. Tel. 8 698 75 256.
Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys B,C,E kategorijas ir vairuotojo kortelę, dirbti Italijoje 2–3 savaites. Tel. 8 685 40 913, e. paštas volukte@gmail.com.
971524
971041
966602
968892
Reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai vežti krovinius į Rusiją. Nuolatiniai reisai Kaunas–Maskva. Tel. 8 690 74 588. 969995
Reklamos gamybos įmonė ieško dizainerio (-ės)-maketuotojo (-os), vadybininko (-ės) ir reklamos gamybos darbuotojo. Patirtis – privalumas. Gyvenimo aprašymą siųsti info@admarkmaster.lt. Tel. (8 37) 454 772. 966928
Naujai atidaromai „CanCan pizza“ picerijai Kaune reikalingi: GAMYBOS VADOVAI, VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VIRTUVĖS DARBUOTOJAI, PAMAINOS VADYBININKAI, PADAVĖJAI, VALYTOJAI – INDŲ PLOVĖJAI. Be patirties apmokome. Skambinti tel. 8 659 84 902. CV siųsti elektroniniu paštu dp2.4@delano.lt.
969478
969891
Įmonė siūlo: ĩ Įdomų ir perspektyvų darbą, galimybes tobulėti; ĩ Laiku mokamą konkurencingą bei rezultatus atspindintį darbo užmokestį; ĩ Visas darbui reikalingas priemones (telefoną, kompiuterį ir kt.); ĩ Visas įstatymų numatytas socialines garantijas.
Siūlo darbą
„Biofirst“ klinikoje kraujagyslių CHIRURGAS atlieka kraujagyslių echoskopijas, veido ir kojų smulkaus veninio kraujagyslinio tinklo panaikinimą. Esant reikalui parenka tinkamesnius venų panaikinimo metodus: skleroterapiją, lazerinį venų užakinimą. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.
963706
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354. 964994
Sezoniniai darbai jaunimui Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, kambarinėms, Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje (be vokiečių k.) – motelių valytojoms. Olandijoje – mėsos, žuvies fabrikuose. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.
Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai). 958519
970845
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje ir Kaune reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. 965558
UAB „Daistatus“ ieško sąmatininkės (-o). Tikimės, kad Jūs turite statybos srities bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį, mokate dirbti „AutoCAD“ programa. Tel. 8 611 07 838. 972214
UAB „Rokų keramika“ reikalingi šaltkalviaisuvirintojai, tekintojai-frezuotojai. Tel. 8 685 53 878.
970556
970488
969306
969770
971827
972033
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 969210
UAB „Lietvilna“ siūlo darbą: tekintojuifrezuotojui, karšėjui-karštuvų valytojui, verpėjai. Kreiptis tel. 465 789.
Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551.
Skubiai reikalinga moteris gyventi, nuolat padėti ūkio ir namų ruošos darbuose Padainupio k., Kauno r. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 686 19 651, 440 969.
972104
Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt.
971240
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
Siūlome darbą studentams ar mokiniams vasaros laikotarpiu reklamos srityje. Kviečiame į pokalbį birželio 11 d. 10 val. UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19.
GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.
Siūlome darbą automobilių mechanikuišaltkalviui atsidarančiame autoservise Žemuosiuose Šančiuose. Pageidautina turintieji praktikos. Tel. 8 674 41 559, e. paštas kukliauskas@gmail.com. 971235
969477
UAB „Greitasis kurjeris“ ieško laiškininkų, pageidautina Žaliakalnyje. Suteikiame visas socialines garantijas, stabilų, laiku mokamą atlyginimą. Reikalavimai: sąžiningumas, atsakingumas. Tel. 8 673 84 468; paulius@greitasiskurjeris.lt.
Uždarajai akcinei bendrovei Garliavoje reikalinga įmonės administratorė. Pageidautina turėti aukštąjį išsilavinimą, gerus anglų kalbos, darbo su kompiuteriu ir org. technika įgūdžius. Kontaktinis asmuo Rasa, tel. 393 677, 8 687 17 659, CV siųsti rasa@garlita.lt, 8–17 val.
963458
„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
966484
971571
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. 971567
Laisvi.lt – psichologinė pagalba; patikima pagalba atsisakant alkoholio, tabako, raminamųjų vaistų priklausomybių; pagalba lieknėjant – normalizuojant savo kūno svorį. Tel. 8 670 97 959; www.laisvi.lt. 972212
MASAŽAS sustiprins sveikatą, imunitetą, atstatys pažeistas organizmo funkcijas, sustabdys senėjimo procesus, pagražins kūną, nuramins sielą. Tel. 8 611 40 061. 963760
Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel. 202 094. www.masdenta.lt. 970701
Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 551. 966216
Reikalinga Užsienio kapitalo įmonė, plečianti savo veiklą Lietuvoje, ieško transporto įmonių, turinčių gilaus šaldymo (–18°C) 18, 21, 33 palečių talpos transportą, bendradarbiauti pagal ilgalaikes sutartis. Daugiau informacijos tel. 8 612 25 697. 965625
Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392; www.klausosaparatai.lt.
965408
Nukelta į 27 p.
27 3
šeštaDIENIS, birželio 9, 2012
klasifikuoti skelbimai AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
Paslaugos Medikų Robotizuota laboratorija kviečia pasitikrinti sveikatą! Birželio mėn. vyrų prostatos (PSA) ir sėklidžių (AFP), moterų krūtų (Ca-15-3) ir kiaušidžių (Ca-125) vėžio žymenims bei bendram kraujo tyrimui DIDELĖS NUOLAIDOS. Greitai ir kokybiškai atliekame kitus kraujo tyrimus. „Vivamedica“ kraujo tyrimų kabinetai Kaune: Žemaičių pl. 37 ir P.Lukšio g. 3. Tel. 8 700 55 511, 8 684 24 658.
927445
Statybos, remonto
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 961988
Dengiame plokščius ir šlaitinius stogus, atliekame skardinimo, apdailos darbus. Parduodame ruloninę stogų dangą. Tel. 362 127, 8 687 39 361.
Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento, išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).
962460
Dengiame stogus rulonine prilydomąja danga. Suteikiame garantiją, taikome nuolaidas. Tel. 8 663 78 732. 968188
964964
GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI. Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius, prijungiame į namą, suteikiame nuolaidas bei garantiją. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt.
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.
970905
953837
Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.
Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
959111
HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.
960495
958616
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 969517
Buitinės technikos remonto
Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, palėpių įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405. 969850
Apdailos darbai: glaistymas, dažymas, tapetavimas. Tel. 8 638 87 199. 970625
Aplinkos tvarkymo darbai. Medinių pavėsinių, terasų, tvorų montavimas. Mediniai karkasiniai statiniai. Šlaitinių stogų montavimas. Tel. 8 615 57 070. 971458
Atliekame aplinkos tvarkymo darbus: trinkelių klojimas, tvorų statymas, apželdinimas. Įrengiame lietaus kanalizaciją, drenažą. Tel. 8 620 26 805. 958769
Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8
641 99 000 www.kaunakiemis.lt
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 971126
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 965059
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 970416
AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų krosnelių, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taikome nuolaidas! Tel. 8 684 82 194. 970730
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 970404
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 970548
Kompiuterininkų
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 958011
Atliekame griovimo darbus. Betonuojame, mūrijame, tinkuojame paprastu ir struktūriniu tinku, dažome. Įrengiame gręžtinius pamatus. Tel. 8 608 81 712. 971808
Atliekame įvairius medžio darbus, gaminame nestandartinius baldus, stikliname balkonus, dengiame stogus. Tel. 8 612 44 342, e. paštas rasa845@gmail.com. 970222
Atliekame įvairius žemės kasimo, lyginimo darbus mini ekskavatoriais ir mini krautuvais „Bobcat“. Tel. 8 675 47 721. 971516
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
968100
965184
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 957951
Kasame šulinius, vietinę kanalizaciją. Pristatome ritinius, kanalizacijos dangčius. Dirbame greitai ir kokybiškai. Tel. 8 633 89 231.
943778
Kasame tvenkinius. Buldozeriu stumdome žemes. Formuojame landšaftą. Pervežame spec. techniką. Tel. 8 679 46 767, e. paštas remda.uab@gmail.com.
Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746. Profesionalūs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A. 970734
Profesionalus vonių restauravimas ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt. 958340
972056
969813
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 971120
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 960292
Santechnikas skubiai atlieka smulkius santechnikos darbus: remontuoja, keičia, prijungia. Dirba ir savaitgaliais. Kokybė, garantija, nuolaidos. Tel. 8 631 32 587. 972098
968537
Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Tel. 454 854, 8 617 24 686.
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.
972054
960729
Klojame trinkeles, ruošiame pagrindus, dedame bortelius. Tel. 8 682 06 943.
Santechnikos darbai – atliekame įvairius santechnikos darbus. Dirbame ir savaitgaliais. Tel. 8 696 05 054.
966877
Klojame trinkeles, statome įvairius bortelius. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Tel. 8 678 89 926. 971736
Kokybiškai ir nebrangiai atlieku vidaus apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju, dedu laminatą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 8 678 46 725.
969610
Mini krautuvo BOBCAT nuoma. Kasimo, lyginimo, krovimo darbai. Tel. 8 600 72 223. 970859
Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. trinkelių klojimas. Fasadų šiltinimas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręžiame pamatams skyles, iškrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801. 930760
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt. 969711
964363
Greitai ir kokybiškai gaminame virtuvės, miegamojo, svetainės baldus, spintas su stumdomomis durimis. www.rimvydobaldai.lt, tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318. 964907
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946. 963832
Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
Šventėms Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021. 971924
958420
962648
Kiemo stumdomi ir varstomi vartai, turėklai, laiptai, stogeliai, balkonai, kiti nestandartiniai metalo gaminiai. www.suvirinam.lt; tel. 8 618 67 478.
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
970081
972079
967936
967638
Pastatų vidaus patalpų remontas, restauracija. Fasadų remontas, restauracija. Šlaitinių stogų remontas. Tel. 8 686 51 538, 8 687 11 109, 8 682 20 378.
Santechnikas keičia kanalizacijos, vandentiekio vamzdynus, stato WC, dušus, vonias, gyvatukus. Garantija. Tel. 8 604 95 971.
971220
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
970175
946943
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
Atlieku elektros instaliacijos ir remonto darbus, montuoju apsaugos ir priešgaisrinę signalizaciją. Tel. 8 618 56 485.
Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.
Renovuojame senus ir dažome stogus. Šiltiname sienas. Atliekame skardinimo, fasado darbus. Tel. 8 602 53 845.
971512
957980
968506
969947
Kokybiški gaminiai iš metalo pagal užsakymą: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos, armatūrų lankstymas, rostverkų gamyba. Tel. 8 657 88 778.
Atliekame visus statybos, remonto, apdailos darbus. Tel. 8 600 28 653; www.evasta.lt.
Palangės: medžio drožlių, plastikinės, skardinės, medinės, granito, aliuminio, klinkerio, marmuro. Platus spalvų pasirinkimas. Kainas rasite www.palanges24.lt. Tel.8 628 60 154.
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
961418
972001
Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.
Dažome tinkuotų medinių namų fasadus ir stogus. Garantija, patirtis. Tel. 8 602 90 796. 965418
972189
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
Baldžių
968799
SANTECHNIKOS DARBAI – www.meistras24.lt atlieka visus, net ir smulkius, santechnikos darbus su garantija. Tel. 8 699 49 955, 223 311, e. paštas www.info@meistras24.lt. 966074
Smulkios remonto paslaugos: staliaus, santechniko, elektriko; medžio restauravimo darbai. Tel. 8 611 04 357. 969966
Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt. Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575. 962078
Kitos ALADINO valykla valo: kilimus (apsiuva), čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g. 21, tel. 8 601 01 432. 957081
NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 964439
Pjuvenų briketai nuo 420 Lt – 960 kg paletė su pristatymu. Durpių briketai – 350 Lt. Tel. 8 687 31 605. 968200
Remontuoju sodo ir daržo techniką: vejapjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kultivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767. 944393
Visi apželdinimo darbai. Įrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285. 959290
Žolės, krūmų pjovimas trimeriu. Kaina 4–10 Lt už a. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652. 972076
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone „DnB būstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt. 959961
1 kambario butą P.Lukšio g., Kalniečiuose (III a., balkonas įstiklintas, plastikiniai langai, yra dušo kabina, pusvonė). Kaina 85 000 Lt. Tel. 8 623 93 456. 972075
1 kambario butą Pramonės pr., Dainavoje (9/7 a., bendr. pl. 33, kambarys 15, virtuvė 7 kv. m, WC ir vonia atskirai, balkonas). Be tarpininkų. Kaina 59 000 Lt. Tel. 8 610 00 646. 968769
15,8 a sklypą Kaune su komunikacijomis. 1 a – 4399 Lt. Tel. 8 655 55 644. 969502
2 kambarių butą prie PC „Saulėtekis“ bendrabutyje, su patogumais, 2 a. Tel. 707 484, 8 628 16 767. 969571
4 kambarių tvarkingą butą mūriniame name, 5/4 a. Vidinis, šiltas, yra parketas, pakeisti langai, durys, su baldais, prie Botanikos sodo. Tel. 8 614 55 269.
Vidaus įrangos
972752
8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851. 956515
APSAUGOS SIGNALIZACIJOS sodyboms, namams, butams, garažams, sodų nameliams. VAIZDO STEBĖJIMO sistemos. Nėra abonentinio mokesčio. Pigiai. Tel. 8 675 04 304. 971973
Dviejų kambarių butą Panemunėje, Plento g. (5 a. plytinio namo III a., bendr. pl. 54 kv. m, WC ir vonia atskirai). Kaina sutartinė. Tel. 8 678 43 084. 972283
Nukelta į 28 p.
28 2
šeštaDIENIS, birželio 9, 2012
klasifikuoti skelbimai Nekilnojamasis turtas kitose vietose
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt. 914168
Kleboniškyje, už sodų, parduodamas 10 a namų valdos sklypas su visomis komunikacijomis. Keliai asfaltuoti. 1 a kaina 25000 Lt. Tel. 8 610 92 739, e. paštas kleboniskiosklypas@gmail.com. 961699
Kolektyvinį sodą su namu, 10 km nuo Kauno, už Drąseikių karjero. Geras šiltnamis, šulinys. Tel. 8 602 58 121. 972108
Naujos statybos namą S.Žukausko g. (2 a., 34 kv. m, 0,6 a žemės). Tinka gyventi ir įvairiai komercinei veiklai. Kaina 79 000 Lt. Tel. 8 652 72 398. 970660
Nebrangiai 2 ir 3 kambarių butus Noreikiškėse (naujame name, autonominis šildymas dujomis, dalinė apdaila, galima su garažu, 3,3 a žemės). Tel. 8 656 47 866. 968816
Nebrangiai parduodu autoservisą Žaliakalnyje. Yra 10 arų sklypas. Kaina po 1000 Lt už 1 kv. m. Kreiptis tel. 8 656 99 890. 968320
Parduodamas 18 kv. m kambarys (III a.). Yra dušas, WC. Geras susisiekimas. Tel. 8 633 35 038.
1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d. 966083
Namą Šveicarijos k., Jonavos r. (ūkiniai pastatai, 29 a žemės, visi patogumai). Kaina 270000 Lt. Tel. 8 699 86 981, e. paštas ingulioshka@gmail.com. 972383
Nebrangiai gražioje vietoje, Balbieriškyje, parduodama sodyba su ūkiniais pastatais. Tel. 8 699 37 192. 962982
Parduodamas Žiežmarių m. centre medinis namas (133,92 kv. m) su 16.72 a sklypu. Kaina 65 000 Lt, galima derėtis. Tel. 8 658 98 639, 8 600 70 314. 971056
Plokščiuose, gražioje vietoje, Panemunių regiono parko teritorijoje, parduodamas ūkinis pastatas. Ant jo pamatų galima statyti gyvenamąjį namą ar kitą pastatą. Tel. (8 345) 42 793, 8 682 76 312. 971824
Sodybai tinkamas patalpas. Ant upės kranto. Įspūdinga vieta. Geras privažiavimas, 40 a sklypas. Rumšiškių sen., Kaišiadorių r. Kaina 100 000 Lt. Tel. 8 600 33 331. 969669
Buitinė technika
972030
Sodą SB „Tauralaukis“, Didžiosiose Lapėse (kampinis 12 a sklypas, 3 a miško, 2 a. medinis namas, kaimiška virtuvė, židinys, rūsys, ūkinis pastatas, garažas, pavėsinė). Kaina 69 000 Lt. Tel. 8 675 93 595. 972248
Sodybą su gyv. namu ir ūkiniais pastatais gražioje vietoje Kauno r., prie Nevėžio. 50 a žemės ūkio paskirties sklypą Ramučiuose, Bielinio g. Yra kelias, elektra. Tel. 8 608 40 221. 971653
Tvarkingą 1 kambario butą Dainavoje (bendr. pl. 30 kv. m, 4 a., šiltas, maži mokesčiai, pakeisti langai, elektros instaliacija, santechnika). Tel. 8 620 19 454.
YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – nuo 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 968207
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 960701
Parduodame įmonę su patvirtinta Europos Sąjungos parama (387 000 Lt) šiaudų granulėms gaminti. Tel. 8 618 87 113.
971045
968325
Skubiai parduodamas 6 a kolektyvinis sodas su namu Gervėnupyje (bendr. pl. 40 kv. m, židinys, krosnis, ūkinis pastatas, apželdinta, aptverta). Kaina sutartinė. Tel. 8 675 28 455.
941101
970760
Parduodu komercines patalpas Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas, grąža 8 %. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
969803
Įvairias 3 m malkas. Miškavežio nuoma. Tel. 8 612 18 535.
Parduodu įvairių rūšių malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąstukais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta@gmail.com.
971451
Skubiai parduodamas 2 k. butas Biržų g., Žaliakalnyje (bendr. pl. 36 kv. m, 2 a. medinio namo II a., euroremontas). Kaina 57 000 Lt (atsiskaityti grynais). Tel. 8 643 25 262.
969552
Parduodamos sausos, skaldytos malkos. Pakuotės ir kiekiai įvairūs. Tel. 8 620 29 252, 8 614 74 247, e. paštas malkucentras@gmail.com.
Parduodamas namas Vilijampolėje, Pikulo g. (bendr. pl. 250 kv. m, 5,5 a, geros būklės). Kaina 380 000 Lt. Tel. 8 698 21 958.
972031
Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288.
969079
971718
Skubiai 3 kambarių butą Kalniečiuose (mūrinio namo II a., bendr. pl. 55 kv. m, rami vieta). Kaina sutartinė. Tel. 8 679 92 430.
962690
969648
Parduodamas dviejų aukštų 257 kv. m namas Garliavoje (sutvarkyta aplinka, aptverta teritorija, 9 a žemės, dujos, signalizacija, internetas, kieme – pirtis). Tel. 8 601 93 915.
971923
Markizės (3x2,2 m, automatinis ir rankinis valdymas, 1 000 Lt). Tel. 8 699 35 233.
Parduodame uosio, ąžuolo, beržo malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Vežame po 10 arba 5 erdmetrius. Tel. 8 612 63 246, (8 37) 746 419.
970367
SKUBIAI 1 kambario butą Raudondvaryje, Atgimimo g. (butas 1-ajame aukšte, 29 kv. m, visi patogumai, plastikiniai langai). Kaina 49000 Lt. Tel. 8 615 23 443.
Kitos prekės
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992.
971646
972424
946127
Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 951966
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821610
Automobiliai ir detalės Nebrangiai parduoda: T-150, K-701 hidraulinius vairus su įdėjimo komplektais; priedus MAZ varikliams įdėti į T-150K traktorius; ratų dublius, stūmoklines grupes, kitas dalis, atsiunčiame; T-150K traktorius. Remontuojame visų kombainų pobūgnius, būgnus, sraiges, MAZ, K-701, DON, SMD, MTZ, T-40 variklius, pavarų dėžes, vairo kolonėles, reduktorius ir kitus mazgus. Tel. 8 614 01 994, 8 614 80 026. UAB „Meistrema“. 950760
Statybinės medžiagos Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas. 951781
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 962543
Parduodu malkas, skaldytas. Malkas paruošiu pagal kliento pageidavimą. Parduodamos kubiniais erdmetriais. Obelinės malkos, atvežame nemokamai. Tel. 8 677 79 411. 971402
Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508. 966846
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 968941
VĮ Kaišiadorių miškų urėdija pratęsia pavasarinį malkų išpardavimą su nuolaida! Užsisakę malkas iki 2012 m. birželio 30 d. galės jas nusipirkti už šias kainas: beržinės malkos (kub. m) – 96,80 Lt su PVM, juodalksninės malkos (kub. m) – 90,75 Lt su PVM, drebulinės, eglinės malkos (kub. m) – 78,65 Lt su PVM, malkos 2–3 m ilgio rąsteliai. 1 kub. m atvežimas Kauno m. ir rajono gyventojams – 20 Lt su PVM. Dėl malkų kreiptis darbo dienomis 8–17 val. tel. (8 346) 67 636, 8 682 40 913, 8 686 16 019, e. paštas s.tamonis@kaismu.lt. 971250
Vieno aukšto karkasinį namą Vaišvydavoje, Reinio g. (b. pl. 80 kv. m, 8 a sklypas). Kaina 123 000 Lt. Tel. 8 652 21 880.
VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu – 14,52, nuo 11 iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. (8 37) 385 397, 8 686 13 426.
971602
971845
955108
Perka
Pirksiu apie 40 kv. m butą. Gali būti be remonto. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 612 76 052.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais, jo likučius, 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 672 18 207.
971774
939913
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
971067
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968674
939692
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 939989
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 939767
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 939616
969866
Parduodamas 4 k. butas 5 aukšte 9 aukštų name Eiguliuose. Šalia stadionas. Visi privalumai. 139000 Lt. Tel. 8 657 53 544.
Parduodu sodo namą (125 kv. m, šulinys, garažas, 11 km nuo Kauno, tinka gyventi žiemą, 6 a). Tel. 8 682 05 236.
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 939840
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 965005
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 971152
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Įvairūs Akcininkams! Pranešimas apie esminį įvykį: 1. Akcinė bendrovė „Ekra”, įmonės kodas 134124027, Ateities pl. 30C, Kaunas 52163. 2. Šis pranešimas yra pateikiamas Vertybinių popierių komisijai, Nacionalinių vertybinių popierių biržai ir dienraščiui „Kauno diena”. 3. 2012 m. liepos 5 d. 15 val. bendrovės patalpose (Ateities pl. 30C, Kaune) kviečiamas visuotinis AB „Ekra” akcininkų susirinkimas. 4. Susirinkimo darbotvarkė: 4.1. AB „Ekra“ įstatų pakeitimas. 4.2. įgalioto asmens pasirašyti pakeistus bendrovės įstatus skyrimas. 5. Šis pranešimas nekonfidencialus. 6. Teikti papildomą informaciją apie esminį įvykį įgaliotas Benonas Laučius, tel. (8 37) 350 155. 7. Pasirašydamas šį informacinį pranešimą patvirtinu, kad: 7.1. pateikiama informacija apie esminį įvykį yra išsami ir teisinga. 7.2. esu susipažinęs su LR vertybinių popierių viešosios apyvartos įstatyme bei LR administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytomis sankcijomis už klaidinančios informacijos pateikimą. Generalinis direktorius Benonas Laučius. 972207
951994
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968687
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 913464
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 947104
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
Nuomoja Išnuomojame sodybą pensinio amžiaus žmonėms, 2 km nuo Endriejavo miestelio, Klaipėdos r., 200 m iki ežero. Žemės plotas – 8 ha. Tel. 8 605 01 426. 970171
Nuomoju sodą vasaros sezonui Arlaviškėse, 25 km nuo Kauno. Yra mūrinis namas ir 6 a žemės. Tel. 8 687 84 264. 970241
Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498 970756
962564
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 964460
Lietuviško kapitalo imonė nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę. Pageidautina Jonavos, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio apylinkėse, nuo 5 ha. Tel. 8 686 86 065, 8 618 87 113. 971094
Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
970839
Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žemių, juodžemio. Nuomojame mini krautuvą BOBCAT. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 620 26 805. 958750
Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000. 971433
Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.
969910
Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 958600
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 970868
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio 5–11 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 969473
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 961977
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 951769
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.
952487
Nukelta į 29 p.
29 3
šeštaDIENIS, birželio 9, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
kviečia
Kelionės G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.
972220
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 951789
Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 938501
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
967200
Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt. 961502
Nukelta į 30 p.
kviečia
Kviečiame dalyvauti unikaliame rekolekcijų projekte jaunimui „Magis 2012“! Birželio 30–liepos 8 d. jaunimas iš visos Lietuvos dalyvaus piligriminėse kelionėse arba vykdys pasirinktus socialinius eksperimentus. Junkis ir leiskis kartu į magiškąją kelionę su Dievu į save ir pasaulį! Daugiau informacijos: www.jesuit.lt/ magis, www.facebook.com/MagisLT, e. p. magis.projektas@gmail.com.
Baidarių, plaustų nuoma. Nakvynė ir poilsis prie Merkio upės Perlojos kaime arba prie Lavyso ežero. Tel. 8 699 96 845, 8 612 55 435, www.keruze.lt.
963515
XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS
972565
2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d. Festivalio bankas
Festivalá pristato
Festivalá remia:
Festivalio dienraðtis
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA
Didysis rëmëjas
Informacinis partneris
Pagrindiniai rëmëjai:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË
Birþelio 9 d., ðeðtadiená, 17 val. Zypliø dvare Ansamblis ALLA TRE Auðra Lukoðevièiûtë (fleita) Algimantas Treikauskas (fleita) Auðra Bartkevièiûtë-Gelusevièienë (fortepijonas) Dalyvauja Artûras Gelusevièius (fagotas) Pierre Prowo, Georg Philipp Telemann, Samuel Wesley, Claude Debussy, Robert Schumann, Franz Doppler, Hector Berlioz Bilieto kaina 12 Lt Birþelio 10 d., sekmadiená, 18 val. Kauno valstybinëje filharmonijoje Smuiko legenda PIERRE AMOYAL (smuikas, Prancûzija) DARIUS MAÞINTAS (fortepijonas) Edvard Grieg, Robert Schumann, Fritz Kreisler, Jules Massenet, César Franck Bilietø kaina: 15, 20 Lt Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. Filharmonijoje veikia Egidijaus Rudinsko grafikos darbø paroda. Informaciniai rëmëjai:
Rëmëjai:
Partneriai:
INIT ÁMONIØ GRUPË
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt.
30 2
šeštaDIENIS, birželio 9, 2012
klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Iki 50% ŽIEMOS SEZONO KELIONĖMS • Avansas – tik nuo 50 Lt! • Mažiausios kainos garantija! • Nemokamas kelionės keitimas! • Rinksitės iš plačiausios kurortų, kelionės datų, trukmės, viešbučių pasiūlos.
Dovana kiekvienam užsisakiusiam žiemos kelionę! Egiptas, Hurgada – nuo 1399 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1399 Lt Egiptas, Taba – nuo 2179 Lt Egiptas, Marsa Alamas – nuo 2249 Lt Kanarų salos, Tenerifė – nuo 1659 Lt JAE, Dubajus – nuo 3119 Lt Indija, Goa – nuo 3399 Lt Tailandas, Bankokas – nuo 3629 Lt Slidinėjimas Italijoje – nuo 1519 Lt Slidinėjimas Austrijoje – nuo 1939 Lt
Kviečia mokytis
Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką ir malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Nuomojame kemperius-prikabinamuosius namelius. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com. 956504
NEMOKAMI ANGLŲ KALBOS KURSAI – pradedantiesiems ir pažengusiesiems, registracija vyks birželio 9 d. nuo 15 iki 17 val. Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. Laukiame Jūsų! 966032
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Firma „Vėberis“ APLANKYKIME DVARUS: birželio 9 d. – ŽEMAITKIEMIO; 16 d. – TAUJĖNŲ; 23 d. – PLUNGĖS. Kauno Rotušė, II–V 12–17 val. Tel. 8 689 54 571, (8 37) 424 282.
Savaitės poilsis: Pervalkoje, Palangoje. Informacija www.veberis.com.
Kelionių agentūra „Delta-Interservis“
Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211 e. paštas kaunas@delta-interservis.lt Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701 e. paštas akropolis@delta-interservis.lt www.deltakeliones.lt PRASIDĖJO „NOVATURO” 2012–2013 m. ŽIEMOS KELIONIŲ PARDAVIMAS! Iki 2012 m. liepos 15 d. •Iki 50 % nuolaidos! •Pradinė įmoka – tik nuo 50 Lt* •Mažiausios kainos garantija! •Galimybė keisti kelionės datą nemokamai! •Plačiausias pasirinkimas!
Poilsinių kelionių kryptys: Hurgada, Šarm aš Šeichas, Taba, Marsa Alamas, Tenerifė. Įspūdingos naujienos: Goa (Indija), Dubajus, Tailandas. Slidinėjimo kelionės: Italija, Austrija. 29 pažintinių kelionių programos. * Užsakymo metu už poilsio ir slidinėjimo keliones mokate tik 199 Lt (asm.), pažintines keliones lėktuvu – 150 Lt (asm.), pažintines keliones autobusu – 50 Lt (asm.) Likusią sumą – likus 21 dienai iki išvykimo. AKCIJA PERKANTIEsieMS KELIONES IŠSIMOKĖTINAI 0 % palūkanos** 0 % sandorio sudarymo mokestis** ** Daugiau informacijos apie akcijos sąlygas rasite mūsų agentūroje.
TAPKITE ĮTĖVIAIS ARBA GLOBĖJAIS! Jei galvojate apie vaikų globą ar įvaikinimą, kreipkitės į mus. Jau birželio 20 d. 18 val. Šeimos santykių institute – pirmasis GIMK mokymų susitikimas. Kviečiame apsisprendusius ar svarstančius apie galimybę savo šeimoje auginti vaiką atvykti į šį susitikimą. Birželio 26 d. 17 val. – paskaita„Globėjams ir įtėviams apie vaikų auklėjimą“. Paslaugos ir mokymai nemokami. Teikiamos paslaugos šeimoms, jau auginančioms įvaikintus ar globojamus vaikus. Išsamesnė informacija VšĮ Šeimos santykių institutas, L.Zamenhofo g. 9, Kaunas, arba telefonu (8 37) 750 935, www.ssinstitut.lt.
Įvairūs Kiti Garažų bendrijos „Vėjas“ pakartotinis ataskaitinis susirinkimas šaukiamas 2012 m. birželio 19 d. 19 val. 970724
IĮ G.Šakalytės firma, kodas 134565559, pertvarkoma į UAB „Kardiologijos klinika“. Tel. 8 698 06 044, e. paštas gsakalyte@yahoo.com. 972379
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
Pranešame, kad 2012 m. birželio 25 d. 10 val. UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaunas, šaukiamas UAB „Aviapaslauga“, įmonės kodas 1326 00844, juridinis adresas Pievų g. 1, Karmėlavos mstl., Kauno r. sav., kreditorių susirinkimas. Darbotvarkė: Dėl UAB „Aviapaslauga” bankroto procedūros vykdymo ne teismo tvarka. Kviečiame dalyvauti kreditorius. 972186
informuoja KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
Birželio 9 d. 16 val. – paskaita „Seserystė ir mergystė. Motinystė ir mergystė”. Lektorius Aleksandras Žarskus. Birželio 11 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jau nimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugs mai”: koliažas. Veda dailininkė Dalia Žiur kelienė. Birželio 12 d. 18 val. – mokymai suaugusie siems „Vakarojimai seklyčioje”: netradici nės tekstilės technikos. Veda Daiva Vainaus kienė.
31
šeštadienis, birželio 9, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Netekome garbaus žmogaus, ilgamečio energetikos sistemos darbuotojo, puikaus inžinieriaus Tado Felikso JAGELAVIČIAUS (1931–2012). Visi bendradarbiai Tadą Feliksą Jagelavičių prisimena kaip gerą šiltą žmogų, kuris savo tvirta dvasia, savo pavyzdžiu įkvėpdavo dideliems darbams ir dideliems siekiams. Reiškiame pagarbą išėjusiam mūsų kolegai ir nuoširdžią užuojautą velionio šeimai bei artimiesiems. AB „Kauno energjja“ darbuotojai Donatą BAUBONYTĘ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi AB „Audimas“ kolektyvas. Nuoširdžiai užjaučiame Eriką JANUŠKEVIČIŪTĘ dėl mylimo tėvelio mirties. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė šią sunkią netekties valandą LSDP Kauno m. skyriaus Šilainių grupės bičiuliai Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Teatrologijos katedros docentą Edgarą KLIVĮ dėl mylimo Tėvelio mirties. Vaidą MITKŲ ir artimuosius skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus tėveliui, nuoširdžiai užjaučia UAB „Selteka” kolektyvas. Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbį Alfonsą PALIULĮ, mirus tėvui. Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus AB „Kauno energija“ darbuotojui Valdui SIMNIŠKAI, artimuosius nuoširdžiai užjaučia bendradarbiai. Nuoširdžiai užjaučiame KŽSM „Baltų ainiai“ trenerę Loretą VITKAUSKIENĘ dėl mylimo Tėvelio mirties. Kauno žiemos sporto mokyklos „Baltų ainiai“ kolektyvas Skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimam tėveliui, trenerę Loretą VITKAUSKIENĘ nuoširdžiai užjaučia Lietuvos čiuožimo federacija.
„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 964756
KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai. Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996. E. paštas administracija@krematoriumai.lt www.krematoriumai.lt
Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Birželio 9 d. 18 val. – Yukio Mishima. MAR KIZĖ DE SAD. Dviejų dalių ironiška fantazija. Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. Birželio 10 d. 18 val. – Jeanas Dellas ir Geraldas Sibleyras. TEGYVUOJA BUŠONAS! Vienos dalies komedija. Rež. Ričardas Vit kaitis. Penktoji salė. Birželio 13 d. 18 val. – Sofi Aksanen. APSI VALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė. Birželio 14 d. 18 val. – Aušra Marija Sluc kaitė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vienos dalies drama pagal Jeano Anouilh’o „Antigonę”. Rež. Jonas Jurašas. Ilgoji salė. Birželio 15 d. 18 val. vietoj spektaklio JAH (o vėliau vietoj jo skelbto AKMENŲ PELE NAI) bus rodomas spektaklis PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS (bilietų grąžinimas iki birželio 20 d. bilietų įsigijimo kasoje).
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Birželio 9 d. 18 val. – L.S.Cunningham. MERGVAKARIS. Dviejų dalių amerikoniška komedija. Režisierius A.Rubinovas. Birželio 13 d. 18 val. – F.Rabelais. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gurmanams. (N-18) Režisierius S.Rubinovas. Birželio 15 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama. Režisierius A.Pociūnas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Birželio 12 d. 19 val. – Aleksejus Slapov skis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. D.Rabašauskas. Birželio 14 d. 19 val. – PREMJERA! Ed wardas Albee. SILVIJA. Rež. V.Balsys. Birželio 15 d. 19 val. – PREMJERA! Ed wardas Albee. SILVIJA. Rež. V.Balsys.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Birželio 9 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Rat kevičių lėlių muziejuje – SVEČIUOSE PAS SKUDURINĘ ONUTĘ, rež. E.Žekienė (teatrali zuotas renginys), nuo 3 metų. Birželio 10 d. 12 val. Mažojoje scenoje – ŽIRAFA SU KOJINĖMIS, rež. G.Radvilavičiūtė (spalvoti draugų nuotykiai džiunglėse), nuo 5 metų. Birželio 13 d. 18 val. – GYVO GARSO KON CERTAS. Dalyvauja Ovidijus Vyšniauskas ir grupė. Bilietai parduodami Lėlių teatro kasoje.
,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejuje
Birželio 10 d. 12 val. – VILKAS IR LINKSMIEJI OŽIUKAI. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį. 965095
PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų per dirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g. 248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129. 955385
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 971178
ŠILAINIŲ PAMINKLAI
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
PAMINKLAI: didelė granito spalvų įvairovė; liejame pamatus, de dame trinkeles; paminklų restauravimas; atvežame ir sumontuo jame. Mus rasite Šilainių turguje, 43 paviljone. Tel. 8 676 25 966. PREKIAUJAME IŠSIMOKĖTINAI. 959585
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI, ANTKAPIAI, TVORELĖS. Kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis; kapo tvar kymas po laidotuvių; pamatų įrengimas; paminklų, tvorelių res tauravimas. AKCIJA: paminklams iš ekspozicijos taikoma iki 20 proc. nuolaida. Kontaktai www.kapineta.lt, info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje”). 964929
KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“ M.Daukšos g. 30A
Birželio 15 d. 18, 20 val. – šokio spektaklis TIK NIEKAM NIEKO NESAKYK. PREMJERA. Choreografas Andrius Kurienius. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
renginiai A. IR J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Birželio 9 d. 18 val. koncertuos Andy Glandtas iš Vokietijos (bandža, gitara ir vokalas) ir Algirdas Klova (smuikas). Birželio 16 d. 16 val. – tradicinė šventė BROLIŲ JUŠKŲ DAINOS. Dalyvaus D. ir E.Vyčinų vadovaujamas folkloro ansamblis VISI iš Vilniaus.
V.KUDIRKOS BIBLIOTEKOS VITEBSKO FILIALAS P.Lukšio g. 60
Birželio 11 d. 16 val. – Dalios GRINKEVIČIŪ TĖS, pirmosios knygos apie tremtį autorės,
85-ųjų gimimo metinių minėjimas. Pranešimus skaitys bibliotekos vedėja R.Noreikienė ir M.Mažvydo vidurinės mo kyklos kudirkaičiai. Klausysime pasakojimo apie tremtinius lapteviečius. Bus pristatyta V.Zavadskio knyga „Sibiro vaikai”. Dainuos Kaunėnų ansamblis.
KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Birželio 11 d. 18 val. – Kijevo Seržo Lifaria šokių akademijos kolektyvo koncertas. Kauno vaikų ir moksleivių laisvalaikio rūmų tautinių šokių ansamblio „Malūnė lis” kvietimu jau antrą kartą mūsų mieste svečiuojasi Kijevo Seržo Lifaria šokių akade mijos kolektyvas, vadovaujamas akade mijos direktoriaus profesoriaus Andrejaus Liaguščenkos, baletmeisterių Aleksandro Nesterovo, Valentinos Žukovos, Valenti nos Čiajalo, Darinos Baryšnik. Šioje šokių akademijoje moksleiviai mokosi klasikinio, liaudies, šiuolaikinio šokio, o ją baigę tam pa profesionaliais atlikėjais. Koncerte bus pristatyta spalvinga šokių programa, kurioje bus ir viešnagei Lietuvo je paruoštas lietuvių liaudies šokis. Įėjimas nemokamas!
Kauno apskrities vieŠoji biblioteka Radastų g. 2, 322 kamb.
Birželio 12 d. 17 val. – skaitytojų klubo su sitikimas tema „Ką skaitysime vasarą?” Ar tėja vasara, daugeliui – ir atostogų metas, kai atsiranda daugiau laiko malonumams, tarp jų – ir skaitymui. Ką rinksimės skaityti vasarą: lengvo turinio ar sudėtingesnes knygas, detektyvus ar meilės romanus, o gal atsiminimus, biografinę, pažintinę ar psichologinę literatūrą? Kviečiame pasida lyti nuomonėmis, išgirsti, ką skaito kiti, ir rekomenduoti gerą knygą vasarai. Įėjimas laisvas.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Birželio 12 d. 17 val. – Arvydo Palevičiaus ir Gintaro Patacko tapybos ir poezijos knygos „Kur pakastas šuva” sutiktuvės bei Arvydo Palevičiaus tapybos darbų parodos atidarymas. „Kur pakastas šuva” – tai antrasis tapytojo ir poeto simbiozinis susiliejimas. Tvir tai atsirėmę į sėkmingą pirmąjį kūrybinį aktą – bendrą knygą „Širdies aikštėj jų kenotafas”, autoriai toliau gilinasi į kelio pradžios ir kasdienybės dulkių, mirties simbolių ir meilės kodų kautynes siaurose Kauno gatvėse ir kvartaluose. Jų ironiškai skvarbus žvilgsnis į tai, kas amžina, tačiau taip trapu, į tai, kas matoma tik iš paukščio skrydžio, persmelkia ir veda mus nelygiu Mažojo Paryžiaus grindiniu...
„ŽALGIRIO“ ARENA Birželio 12 d. 20 val. – vienintelis Baltijos šalyse skandalingojo rokerio Marilyn Mansono naujojo koncertinio turo „Hey Cruel World... Tour” pasirodymas. Bilietus platina „Ticketpro” ir „Bilietų pasaulis”, kaina 106–190 Lt.
M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejus K.Petrausko g. 31
Birželio 13 d. 15 val. – vokalinės muzikos koncertas. Dalyvaus Vytauto Didžiojo uni versiteto muzikos akademijos dainavimo katedros lektorės Stanislavos Garbatavičiū tės studentės – Agnė Rapulskytė, Justina Jonikaitė, Gintarė Grajauskaitė, Karolina Ščiuckaitė, Ingrida Kažemėkaitė, kon certmeisterė Loreta Haidari. Programoje – užsienio ir lietuvių kompozitorių arijos, romansai, dainos. Koncerto vedėja S.Gar batavičiūtė. Įėjimas su muziejaus bilietais.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS K.Donelaičio g. 64, tel. 320 939
Antradieniais–sekmadieniais nuo 11 iki 17 val. maloniai kviečiaaplankyti muziejaus ekspozicijas, susipažinti su paroda „Kauno pilies gynyba 1362 m.”, skirta kunigaikščio Vaidoto vadovaujamos didvyriškos Kauno pilies gynybos 650-osioms metinėms. Pa roda veiks iki liepos 7 d. Kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“
DATOS (birželio 9 d.) 1672 m. gimė Sankt Peterburgo įkūrėjas, Rusijos caras Petras I. 1781 m. gimė anglų inžinierius, garvežio išradėjas George’as Stephensonas. 1870 m. mirė anglų rašytojas Charlesas Dickensas. 1961 m. gimė kanadiečių aktorius Michaelas J.Foxas. 1963 m. gimė aktorius Johnny Deppas. 1978 m. gimė vokiečių futbolo rinktinės žaidėjas Miroslavas Klose. 1981 m. gimė žydų kilmės JAV aktorė Natalie Portman. 1984 m. mirė lietuvių rašytojas, knygų vaikams autorius Stepas Zobarskas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe. Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Galite susižavėti vyresniu už save žmogumi ar net jį pamilti. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti. Skirkite laiko vaikams ir vyresniems šeimos nariams. Tinkamas metas derėtis, taip pat pertvarkyti namus. Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtina, kad bendraudamas su autoritetingu asmeniu patirsite emocinį konfliktą. Pademonstruokite savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, nes visa tai padės suvaldyti situaciją. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš. Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kas gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.
Orai
Savaitgalį Lietuvoje bus šilta, palis, prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien dieną kai kur trumpai palis, vyraus 17–23 laipsnių šiluma. Sekmadienį vietomis numatomi trumpi lietūs, bus šilta: naktį 9–12, dieną – 17–21 laipsnis šilumos.
Šiandien, birželio 9 d.
+21
+17
Telšiai
+21
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+19
Utena
+21
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.43 21.53 17.10 0.45 10.52
161-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 205 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+22
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +16 Dublinas +14 Kairas +35 Keiptaunas +13 Kopenhaga +17
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+17 +28 +18 +23 +23 +15 +18 +34
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+19 +17 +27 +16 +14 +30 +21 +23
+22
+21
Vėjas
0–6 m/s
Marijampolė
Vilnius
+19
Alytus
Tikra vasara – tik kalendoriuje
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+18
+22
+19
+15
3
+17
+20
+19
+12
3
+18
+21
+17
+14
4
rytoj
poryt
Birželį mažiausiai norisi galvoti apie teorijas, esą nebūna blogo oro, tik pra sti drabužiai, tačiau sinoptikų progno zės jau kelintą savaitę neguodžia. Apsi niaukę su pragiedruliais, protarpiais – lietus, temperatūra vargiai pasieks 20 laipsnių – tokią kitą savaitę žada me teorologai. Guostis galima nebent tuo, kad toks pats oras ir pas amžinus mū sų konkurentus estus, ir naujosiose lie tuvių kolonijose Jungtinėje Karalystėje bei Airijoje. O visiškiems pesimistams verta priminti, kad būna ir dar blogiau – antai 1968-ųjų birželio 19 d. – tąsyk Šilu tėje svilino net 34,4 laipsnio karštis. KD inf., Anitos Vaivode (BFL/F64) nuotr.
Vardai Šiandien:
Efremas, Gintas, Gintė, Felicijonas, Felicijus, Vitalija. Rytoj:
Diana, Galindas, Liutgardas, Margarita, Nikandras, Pelagija, Vingailė.