2012-06-09 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, birželio 9 d., 2012 m. Nr. 134 (1333)

diena.lt

TaiKiKlYje Dokumentinis filmas 2,50 Lt apie „Širdžių “ gel

NEt 38

PROGRA MOs

2012 m. birže lio

9 d.

bėToją

kUliNaR

rabarbarų pyraiJa gas

biblioteka Moterys šešė lyje

TV heroju s

+

Savaitė horoskop S ir Kryžiaž as odiS

ŽvaigŽdė NEbuS KINO FO TE Naujos kosminėLIS impe

Šiandien priedas rijos beieš s kant

Čiur­lionio kaina – paslaptis Auk­cio­ne pirmą kartą mėgin­tas par­ duo­ti Mi­ka­lo­jaus Kons­tan­ti­no Čiur­ lio­nio dar­bas „Aps­ nig­tas kai­mas“ nau­ jo šei­mi­nin­ko neat­ ra­do. Pa­siū­ly­ta per ma­ža su­ma. Di­dis tau­tos dai­li­nin­kas ar­ba nie­kam ne­įdo­ mus, ar­ba tie­siog pa­ si­ūly­tas kūri­nys ne­ pa­tei­si­no ko­lek­ci­ ninkų lūkes­čių.

8p. miestas

Pa­mil­ti Vil­nių per dvi die­nas Ra­šy­to­ja Le­na El­tang ne­būtų pa­ tikė­ju­si, kad gy­vens Lie­tu­vo­je, – Vil­nius jai at­rodė tik mies­te­lis, tu­rin­tis per ma­žai erdvės ir ne­ ga­lin­tis nie­ko pa­si­ūly­ti.

2p. miestas

Sken­di sko­lo­se, bet pi­nigų ne­rei­kia Vil­niaus sa­vi­val­dybės ta­ry­bos opo­zi­ci­ja pa­si­pik­ti­nu­si: be­veik mi­li­jardą litų skolų tu­rin­ti sos­ tinė no­riai at­si­sa­ko da­lies lėšų už au­to­mo­bi­lių sta­tymą.

4p.

i.pepceviciute@diena.lt

10

miestas

Svars­ty­mai: ka­žin, ką gal­votų pa­ts M.K.Čiur­lio­nis, jei pa­ma­tytų, kaip auk­cio­ne ban­do­ma par­duo­ti jo kūrinį?

Tik­riau­siai 64 tūkst. litų su­ma už pa­prastą fluo­ro­fortą jam būtų ne­įti­ki­ma. O kūri­nio sa­vi­nin­kui tai pa­si­rodė ne­pa­kan­ka­mas ge­ni­jaus įver­ti­ni­mas.

Sta­nis­ła­wo Fi­li­ber­to Fleu­ry nuo­tr.

Lie­tu­va: ne­pradė­tos sta­ty­ti Vi­sa­gi­no AE rek­la­mai taš­ko­mi mi­li­jo­nai

šiandien Pasaulis

Baracko Oba­mos pa­tarė­ja Laura Hol­ga­te – apie kovą su bran­duo­li­ niu te­ro­riz­mu ir Lie­tu­vos vaid­menį šio­je ko­vo­je.

12p.

Prie­šiš­kos vals­tybės nėra konk­re­čiai įvar­di­ja­mos, nors vi­si pui­kiai su­pran­ta, apie ką kal­ba­ma. Ir tos pa­čios vals­tybės ži­no tai.

Sei­mo Na­cio­na­ li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Ar­vy­das ­ Anu­šaus­kas

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė

Prieš sa­vaitę vykęs XXIV Vil­niaus auk­cio­nas bu­vo išs­kir­ti­nis. Ja­me pir­ mą kartą bu­vo pri­sta­to­mas lie­tu­vių dailės kla­si­ko M.K.Čiur­lio­nio „Aps­ nig­tas kai­mas“. Būtent dėl to, auk­cio­ no or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu me­no rin­ko­je bu­vo jun­ta­mas did­žiu­lis su­si­domė­ ji­mas ir su­ju­di­mas.

PoRtRetas

Tiražas 36 150

Šeštadienis

Pops­ce­nos žvaigždė Džor­ da­na But­kutė jau­čia­si pa­var­ gu­si, bet be­pro­ tiš­kai lai­min­ga ir pa­kylė­ta. Ne­se­ niai baigė­si di­dy­ sis jos kon­certų tu­ras – nu­va­ žiuo­ta 20 tūkst. ki­lo­metrų, su­ reng­ti 36 kon­ cer­tai pen­kio­se Eu­ro­pos ša­ly­se.

20p.

6p.

Šeštadienis

Ke­lia­la­pio į pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­ na­lo tur­nyrą sie­kian­tys Lie­tu­vos ran­ki­nin­kai pri­pažįs­ta: pa­sku­ti­nis at­ran­kos bar­je­ras – Len­ki­jos rink­ tinė – yra įvei­kia­mas, bet tai pa­da­ ry­ti bus la­bai sun­ku.

18p.

TV diena

„TV die­na“ ta­po te­le­vi­zi­jos sen­bu­ vio, ant­ro­jo Lie­tu­vos him­no „Trys mi­li­jo­nai“ au­to­riaus, žur­na­lis­to, sva­jo­nių pa­šne­ko­vo, žmo­gaus, sa­ve lai­kan­čio pa­trio­tu, į pa­saulį žvel­gian­čio su iro­ni­ja, – Ma­ri­jaus Mi­ku­ta­vi­čiaus – po­rtretą.

Į vaikų dar­že­lius ves nau­ja tvar­ka Pat­vir­tin­ta nau­ja pri­ėmi­mo į vai­ kų dar­že­lius tvar­ka, pa­gal ku­rią tėvams, sa­vo vai­kui ieš­kan­tiems vie­tos dar­že­ly­je, reikės pil­dy­ti tik vieną pra­šymą.

5p.

Me­nas ir pra­m o­g os

Apie il­gesį – tik bal­ta spal­va Ži­no­mas me­ni­nin­kas Sau­lius Vai­tiekū­nas, pra­ban­gio­je Vil­ niaus Stik­lių gatvė­je ati­daręs ga­ le­riją „Ter­ra re­cog­ni­ta“, kūri­niais kal­ba apie skrie­jantį laiką. 29p.

2

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

miestas

Vil­nius – idea­lus mies­tas ra­šy­to­jui Iš Sankt Pe­ter­bur­go ki­lu­si ra­šy­to­ja Le­na El­tang anks­čiau ne­bū­tų pa­ti­kė­ju­si, kad gy­ vens Lie­tu­vo­je – Vil­nius jai at­ro­dė tik ma­žas mies­te­lis, tu­rin­tis per ma­žai erd­vės ir ne­ ga­lin­tis nie­ko pa­siū­ly­ti. Mo­te­ris prieš 20 me­tų at­va­žia­vo „tik pa­vaikš­čio­ti po Vil­nių“.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Die­vo duo­ta pro­por­ci­ja

Kny­gų, pa­veiks­lų ir ki­tų me­no kū­ ri­nių ku­pi­nas ra­šy­to­jos bu­tas dvel­ kia švie­sia ra­my­be, o pro vie­ną iš lan­gų mir­ga su­si­spie­tu­sių Vil­niaus se­na­mies­čio na­mų sto­gai. „Pa­tin­ ka? – žvelg­da­ma į įpras­tą ir šir­džiai mie­lą vaiz­dą šyp­so­jo­si ra­šy­to­ja. – Nie­ko nė­ra ge­res­nio už šį ka­bi­ne­tą.

Nie­ko ypa­tin­go čia ne­da­rau, svar­ bu, kad bū­tų ge­ra dirb­ti.“ Mū­sų ša­ly­je jau po­rą de­šimt­me­čių gy­ve­nan­čios cha­riz­ma­tiš­kos poe­ tės, pro­zi­nin­kės, bu­vu­sios žur­na­ lis­tės L.El­tang ger­bė­jų itin pa­gau­ sė­jo ro­ma­ną „Ak­me­ni­niai kle­vai“ iš­ver­tus į lie­tu­vių kal­bą. Ru­si­jo­ je ra­šy­to­jos kū­ri­niai yra pel­nę daug ap­do­va­no­ji­mų. Dvie­jų tau­tų kul­tū­ ri­nius ry­šius sa­vo ta­len­tu stip­ri­nan­ čios L.El­tang kū­ry­ba ne­se­niai ta­po vie­nu „ska­niau­sių“ at­ra­di­mų dau­ ge­liui Lie­tu­vos skai­ty­to­jų. „Į Vil­nių at­va­žia­vau 1989 m. Pri­ rei­kė vos dvie­jų ar tri­jų die­nų, kad su­pras­čiau, jog tai idea­lus mies­tas ra­šy­to­jui. Vil­nius tu­ri la­bai re­tą da­ly­ką – tin­ka­mą ra­my­bės ir gro­ žio pro­por­ci­ją. Bū­na la­bai gra­žių mies­tų, bet ten neį­ma­no­ma nie­ko nu­veik­ti, ga­li tik gy­ven­ti, o mies­ tas ta­ve po tru­pu­tį ėda, ir su­mai­ šai sa­vo krau­ją su to mies­to krau­ ju, jis ge­ria ta­ve, tu – jį. Pa­vyz­džiui, neį­si­vaiz­duo­ju, kaip Lon­do­ne gy­ ve­nan­tys ra­šy­to­jai ra­šo – tas mies­ tas nie­ko ne­duo­da veik­ti. Gal čia as­me­niš­kai man taip. Yra ir gra­ žių ma­žų mies­tu­kų, kur ir­gi nie­ko nei­šei­na nu­veik­ti, nes neuž­ten­ka at­mos­fe­ros, neuž­ten­ka drau­giš­ kų vei­dų. Vil­niui Die­vas da­vė to­kią pro­por­ci­ją, ku­ri – bent ma­ne – vei­

kia idea­liai“, – kuo su­ža­vė­jo Lie­tu­ vos sos­ti­nė, pa­sa­ko­jo ra­šy­to­ja.

Vė­liau L.El­tang bu­vo iš­va­žia­vu­ si į Eu­ro­pą, tad, jos skai­čia­vi­mu, rei­kė­tų iš to lai­ko, kai gy­ve­na Lie­ tu­vo­je, atim­ti ket­ve­rius pen­ke­rius me­tus.

Pri­rei­kė vos dvie­ jų ar tri­jų die­nų, kad su­pras­čiau, jog tai idea­lus mies­tas ra­ šy­to­jui.

„Grį­žu­si į Vil­nių nu­ste­bi­nau vi­ sus drau­gus. Jie ma­nė at­si­svei­ ki­nę vi­sam lai­kui. Bet aš grį­žau, nu­pir­kau šią pa­lė­pę – bai­siai ap­ leis­tą, kaip vi­sos pa­lė­pės tais lai­ kais, – ir pra­dė­jau gy­ven­ti. Ma­no vy­ras skan­di­na­vas, jis ki­to tem­ pe­ra­men­to žmo­gus, ir tiek iliu­zi­jų kiek aš ne­tu­ri. At­va­žia­vo, pa­ma­ tė tą bai­sią erd­vę, kur ne­bu­vo net van­dens, tik geg­nės nuo­gos, ir pa­ sa­kė: „Ne, aš ne­da­ly­vau­siu šia­me pro­jek­te, dar no­riu nor­ma­liai pa­ gy­ven­ti“, ir iš­va­žia­vo į Ko­pen­ha­gą.

Tvar­kiau­si pa­ti, su drau­gais, ra­dau ge­rų pa­dė­jė­jų. Pas­kui vy­ras grį­žo ir sa­ko: „O, čia jau ga­li­ma gy­ven­ti.“ Ir gy­ve­na­me nuo to lai­ko“, – pa­ sa­ko­jo L.El­tang. Ža­vi­si Lie­tu­vos me­ni­nin­kais

Daug ra­šy­to­jos drau­gų la­bai mėgs­ta Užu­pį, bet pa­šne­ko­vei šis Vil­niaus ra­jo­nas at­ro­do šiek tiek per­ver­ti­ na­mas, o en­tu­ziaz­mas dėl Užu­pio – ne­la­bai na­tū­ra­lus. „Iš tik­rų­jų ten tiek me­ni­nin­kų ir tiek ga­le­ri­jų nė­ra, tai tik įvaiz­dis.

Ten gy­ve­na tik ke­le­tas me­ni­nin­kų, o kur gy­ve­na vi­si ki­ti – iš­vis neaiš­ ku, nes jie ne­tu­ri pi­ni­gų Užu­py­ je gy­ven­ti. Bet prieš jį nie­ko ne­tu­ riu, te­gu bū­na, – juo­kė­si L.El­tang.

– Man pa­tin­ka Žvė­ry­nas, ten kve­ pia Vil­niu­mi. Tai tas Vil­nius, ku­rį aš pa­ma­čiau 1989-ai­siais ir įsi­my­ lė­jau“, – pa­sa­ko­jo L.El­tang.

Kai kar­tais su­si­mąs­to, kas ją su­ lai­ko Vil­niu­je, ko­dėl vis no­ri­si į jį grįž­ti, ar pa­svars­to, gal jau lai­kas bū­tų gy­ven­ti ki­tur, L.El­tang pa­ti sau at­sa­ko – drau­gai. „Kar­tais gy­ve­nu po ke­le­tą mė­ne­ sių ki­tur. Va­žiuo­ju ne il­sė­tis, o dėl kny­gų, nes ma­no ro­ma­nų is­to­ri­ jos vyks­ta Bar­se­lo­no­je, Li­sa­bo­no­ je, Vel­se, Mal­to­je, o man rei­kia vis­ ką ma­ty­ti, ab­sor­buo­ti.

Pa­ti už­duo­du sau klau­si­mą, ko­dėl grįž­tu į Vil­nių. Da­bar pa­pras­ta ke­ liau­ti, per­si­kraus­ty­ti. Grįž­tu, nes čia už­megz­ta la­bai daug ry­šių, ir jie at­ si­ra­dę ne­be jau­nys­tė­je, o po tris­de­ šim­ties, kai tai yra re­tas ir la­bai ver­ ti­na­mas ste­buk­las. La­bai my­liu sa­vo drau­gus. Kar­tais, kai Vil­niu­je man pa­si­da­ro tru­pu­tį per daug triukš­ min­ga, per karš­ta ar per daug tu­ris­ tų, va­žiuo­ju į sa­vo so­dy­bą Anykš­ čiuo­se, pai­mu kom­piu­te­rį ir sė­džiu.

Jie ir ten ma­ne ran­da. Ta­da mes pa­ dir­ba­me ten pu­sę die­nos, o ki­tą pu­sę – kal­ba­mės, – nu­si­juo­kė me­ni­nin­ kė ir iš­kart su­rim­tė­jo. – Me­ni­nin­kai Lie­tu­vo­je yra fan­tas­tiš­ki žmo­nės, to­ kių dau­giau nie­kur nė­ra – nei Pran­ cū­zi­jo­je, nei Ita­li­jo­je, nei Ang­li­jo­je.

To­kios na­cio­na­li­nės kul­tū­ros stul­pų kon­cent­ra­ci­ja čia yra fan­tas­ti­nė.“ Ypač pa­gar­biai ra­šy­to­ja kal­ba apie prieš ke­le­tą me­tų jos poe­zi­ją ver­tu­sį ir ro­ma­ną „Ak­me­ni­niai kle­vai“ iš­ ver­tu­sį poe­tą Vla­dą Bra­ziū­ną, ku­ rį nuo­šir­džiai va­di­na ge­ni­ju­mi.

At­mos­fe­ra: Žvė­ry­nas, pa­sak L.El­tang, vis dar kve­pia se­nuo­ju Vil­niu­mi. Tuo, ku­rį ra­šy­to­ja ra­do čia at­vy­ku­si

pir­mą kar­tą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Jis ap­siė­mė gi­gan­tiš­ką dar­bą, ku­ ris atė­mė la­bai daug lai­ko. Ro­ma­ nas pa­ra­šy­tas ar­cha­jiš­ka ru­sų kal­ba.

Vla­das tu­rė­jo al­ter­na­ty­vą: iš­nau­do­ ti pa­mirš­tą se­ną­ją lie­tu­vių kal­bą ar­ ba to ne­da­ry­ti. Jo nie­kas ne­pra­šė to pa­pil­do­mo dar­bo, bet jis jį pa­da­rė.

Tai yra poe­to mei­lė sa­vo kal­bai. Jis taip my­li sa­vo kal­bą, kad ne­pra­lei­do ga­li­my­bės ją pa­ro­dy­ti ki­tiems, jau­ ni­mui“, – ža­vė­jo­si L.El­tang ti­kė­da­ ma­si, kad V.Bra­ziū­nas su­tiks bend­ ra­dar­biau­ti ir to­liau.

Kaip na­mie

L.El­tang tik­rai ne­pa­tei­sin­tų mėgs­ tan­čių pa­bum­bė­ti ant ki­ta­tau­čių, gy­ve­nan­čių Lie­tu­vo­je, lū­kes­čių.

Pa­ti kuk­lin­da­ma­si, kad lie­tu­viš­kai kal­ba pra­sčiau nei ru­siš­kai ir ang­ liš­kai, ra­šy­to­ja bend­rau­ja sklan­ džia, tur­tin­ga lie­tu­vių kal­ba. „Pi­ lie­čiai, ku­rie gy­ve­na Lie­tu­vo­je, bet ne­mo­ka kal­bos? – už­duo­tą klau­si­ mą pa­si­tiks­li­no Lie­tu­vos Res­pub­li­ kos pi­lie­ty­bę tu­rin­ti ra­šy­to­ja. – Tai blo­gi pi­lie­čiai. Pa­sas dar ne­duo­da pi­lie­ty­bės, tu­ri bū­ti ir mei­lė kraš­ tui, ku­ria­me gy­ve­ni. Jei­gu ja­me gy­ ve­ni šiaip sau, pa­ts ne­ži­nai nei kur, nei ko­dėl, ir ta že­mė tau nie­ko ne­ duo­da ir nie­ko ne­reiš­kia, tai ta­da esi tie­siog emig­ran­tas, o ne pi­lie­ tis, ir jei­gu tu­ri pa­są – tai per klai­ dą. Ne­sa­kau, kad rei­kė­tų va­ry­ti vi­ sus lauk, ku­rie ne­kal­ba lie­tu­viš­kai.

Tai yra vi­di­nio kom­for­to klau­si­mas, žmo­gus pa­ts spren­džia, jam kal­bė­ti ta kal­ba ar ne. Bet kaip ga­li­ma taip gy­ven­ti? Vi­sa kul­tū­ra praei­na pro ša­lį: nie­ko ne­ži­nai, ne­sup­ran­ti, ga­li ei­ti tik mu­zi­kos klau­sy­ti.“ La­biau­siai mėgs­ta­ma ra­šy­to­jos pa­sa­ka vai­kys­tė­je bu­vo „Eg­lė žal­ čių ka­ra­lie­nė“ – žvelg­da­ma iš lai­ ko per­spek­ty­vos pa­šne­ko­vė ją va­ di­na tam tik­ru ženk­lu. „Pra­dė­jau skai­ty­ti, kai man bu­vo ket­ve­ri ar pen­ke­ri me­tu­kai. Man pa­do­va­no­jo lie­tu­viš­kų pa­sa­kų kny­gą. Tuo­met ma­niau, kad čia, Lie­tu­vo­je, yra la­ bai bai­su ir jū­ro­je kar­tais pa­si­ro­do krau­jo pu­ta. Lie­tu­viš­ko­se pa­sa­ko­se yra vis­ko: juo­do­sios ma­gi­jos, žiau­ ru­mų, įtemp­to siu­že­to. Bet tai gra­ žu. To­kių bai­sių pa­sa­kų, kaip lie­tu­ viš­kos, ži­nau esant tik Aust­ra­li­jo­je ir Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je“, – pir­mo­ sios pa­žin­ties su Lie­tu­vos kul­tū­ra pri­si­mi­ni­mais da­li­jo­si L.El­tang.

O kal­bė­da­ma apie tai, kaip da­bar ma­to ir jau­čia Lie­tu­vą, ra­šy­to­ja iš­ sa­ko vie­ną gra­žiau­sių ka­da gir­dė­tų pa­ly­gi­ni­mų. „Lie­tu­va kei­čia­si, be abe­jo. Bet ji kei­čia­si į ge­ra ar į blo­ga – man la­bai sun­ku pa­sa­ky­ti, nes aš jau esu vie­ ti­nė. Prieš 10–15 me­tų bū­čiau ga­lė­ ju­si kal­bė­ti žiū­rė­da­ma už­sie­nie­tės aki­mis, bet da­bar čia jau jau­čiuo­si kaip na­mie. Kaip ir su vai­ku: kas­ dien ne­ma­tai, kaip jis au­ga, koks tam­pa“, – pa­ly­gi­no ra­šy­to­ja.

Me­ni­nin­ kai Lie­tu­ vo­je yra fan­tas­tiš­ ki žmo­nės, to­kių dau­ giau nie­ kur nė­ ra – nei Pran­cū­zi­ jo­je, nei Ita­ li­jo­je, nei Ang­li­jo­je.

Kny­g a: L.El­ta

Ma­giš­kos at­mos­fe­ros il­gin­tis

Vil­nius L.El­tang la­biau­siai pa­tik­o šio am­žiaus pir­mai­siais me­tais. Čia, ra­šy­to­jos jau­ti­mu, tvy­ro­jo la­ bai spe­ci­fi­nė, ma­giš­ka me­ni­nė at­ mos­fe­ra. „Bū­da­vo la­bai daug pa­ro­ dų, iš­skir­ti­nių lie­tu­viš­kų pro­jek­tų, ko­kių ne­bu­vo ki­tur pa­sau­ly­je, sti­ lin­gų džia­zo klu­bų. Net­gi aš, nors šiaip ne­su di­de­lė džia­zo mė­gė­ja, į kon­cer­tus ei­da­vau ko­ne kas ant­ rą va­ka­rą. Šios at­mos­fe­ros ne­bė­ ra ar­ba jos ne­jau­čiu, nes da­bar esu la­bai izo­liuo­ta – la­bai daug dir­bu: anks­čiau tiek, kiek da­bar, ne­ra­šy­ da­vau, nes neuž­siim­da­vau pro­ za. Da­bar, kaip pri­klau­so ra­šy­to­jui pro­zi­nin­kui, sė­džiu sa­vo bokš­te ir ra­šau, be­veik nie­kur nei­nu, ne­bent la­bai rei­kia, pa­vyz­džiui, į drau­ go pa­ro­dos ati­da­ry­mą. Gal dėl to man taip at­ro­do. Ta­čiau to­kią pa­ čią nuo­mo­nę tu­ri ir dau­ge­lis ma­ no drau­gų me­ni­nin­kų, ku­rie daug kur ei­na ir vis­ką ži­no. Da­bar Vil­ niu­je, sa­ky­čiau, ty­lo­ka. Yra vie­nas ne­blo­gas džia­zo klu­bas se­na­mies­ ty­je. Įdo­mių pa­ro­dų taip pat ma­žai.

Ne­ži­nau, ko­dėl ta at­mos­fe­ra din­go, aš ne po­li­ti­kė, ne eko­no­mis­tė, ga­liu tik jaus­ti ir tai jau­čiu. Gal­būt prie­ žas­tys yra fi­nan­si­nės, o gal­būt tai – šal­tis, ku­ris vi­sus apė­mė“, – pa­sa­ ko­jo pa­šne­ko­vė.

Ra­šy­to­ja pa­si­gen­da to­kios vie­tos, kur ga­lė­tų su­si­rink­ti me­ni­nin­kai. „Pa­vyz­džiui, to­kios, kaip Ber­ly­ne bu­vu­si „Ro­ma­nis­ches Café“, ku­ rią per ka­rą su­bom­bar­da­vo, ta­čiau prieš ka­rą ten bū­da­vo vi­si – nuo Alf­re­do Döbli­no iki Ste­fa­no Zwei­

3

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

miestas Dos­jė Le­na El­tang gi­mė Sankt Pe­ter­bur­ge (tuo­me­čia­ me Le­ning­ra­de), Ir­kuts­ ko uni­ver­si­te­te bai­gė Žur­na­lis­ti­kos fa­kul­te­tą.

Vil­n iu­je gy­ve­na nuo 1989 m. su ke­le­rių me­tų per­trau­ka, kai bu­vo ap­ si­sto­ju­si Pa­ry­žiu­je, Ko­ pen­ha­go­je, Lon­do­ne.

2003 m. Ka­ra­liau­čiu­je iš­leis­tas pir­ma­sis L.El­ tang ei­lė­raš­čių rin­ki­nys, 2007 m. Sankt Pe­ter­bur­ ge – ant­ra­sis.

2006-ai­siais Sankt Pe­ ter­bur­ge iš­leis­tas pir­ ma­sis L.El­tang ro­ma­nas „Po­beg ku­ma­ni­ki“ („Ger­ vuo­gės me­tū­gė“), pri­sta­ ty­tas Ru­si­jos na­cio­na­li­ nio be­stse­le­rio pre­mi­jai trum­pa­ja­me są­ra­še.

Ant­ra­sis L.El­tang ro­ma­ nas „Ak­me­n i­n iai kle­ vai“ („Ka­men­n ie kle­ ni“) Mask­vo­je iš­leis­tas 2008 m. Ro­ma­nas pri­ sta­ty­tas Ru­si­jos li­te­ra­ tū­ros ap­do­va­no­ji­mui „Nau­jo­ji ru­sų li­te­ra­tū­ra“, L.El­tang ta­po pir­mą­ja šios pre­mi­jos lau­rea­te.

2011 m. Mask­vo­je iš­leis­ tas L.El­tang ro­ma­nas „Dru­gie ba­ra­ba­ni“ („Ki­ti būg­nai“ ). Kny­ga pri­sta­ ty­ta Ru­si­jos na­cio­na­li­ nei pre­mi­jai trum­pa­ja­ me są­ra­še.

L.El­tang kū­ry­ba spaus­ di­na­ma al­ma­na­chuo­ se, žur­na­luo­se, sa­vait­ raš­čiuo­se Ru­si­jo­je ir Lie­ tu­vo­je, ki­to­se ša­ly­se.

ang ger­bė­jų itin pa­gau­sė­jo ro­ma­ną „Ak­me­ni­niai kle­vai“ iš­ver­tus į lie­tu­vių kal­bą.

go, atei­da­vo ra­šy­to­jų, ta­py­to­jų, skulp­to­rių ir ki­tų me­ni­nin­kų. Vie­ nas aukš­tas bu­vo kla­si­kų, šie ei­da­ vo į rū­sį ir jis va­din­tas „tiems, ku­ rie plau­kia“, o ki­tas kam­ba­rys bu­vo „tiems, ku­rie dar ne­mo­ka plauk­ti“ – ten sė­dė­da­vo pra­de­dan­tys, kad ne­truk­dy­tų gran­dams. Lon­do­ne, pa­vyz­džiui, yra „Café Royal“, o Pa­ry­žiu­je ap­skri­tai nė­ra ką kal­bė­ ti... Eu­ro­po­je da­bar ir­gi ne­la­bai ra­ si to­kių vie­tų. Bet Eu­ro­pa yra Eu­ ro­pa – ji iš prin­ci­po yra nuo­bo­di, vis­kas su­si­lie­ję, – nuo­lat po Se­ną­ jį že­my­ną ke­liau­jan­ti L.El­tang iš­ da­vė ma­nan­ti, kad grei­tai kiek­vie­ na Eu­ro­pos ša­lis vėl at­gaus sa­vi­tą vei­dą. – Vis dėl­to Eu­ro­pa tu­ri sa­ vo­tiš­ką jaus­mą, ku­ris jun­gia me­ni­ nin­kus, o Lie­tu­vo­je kaž­kaip šal­to­ka šiuo at­žvil­giu.“ L.El­tang ti­ki, kad me­ni­nin­kams įkū­rus to­kį kul­tū­ri­nį cent­rą – ne­ bū­ti­nai ofi­cia­lų – at­mos­fe­ra la­bai pa­ge­rė­tų. „Žmo­nės tu­ri vie­nas ki­tą ma­ty­ti. Da­bar me­ni­nin­kai ar­ba ei­ na pa­sė­dė­ti ko­kiam ba­re su drau­ gais, kur ne­ga­li net nor­ma­liai su­ si­kal­bė­ti, nes vi­sur triukš­mas, o į sti­lin­gą ty­les­nį ba­rą ei­ti bran­gu, ar­ba sė­di na­muo­se, sa­vo vir­tu­vė­je.

Jei­gu at­si­ras­tų to­kia ka­vi­nė me­ni­ nin­kams, nors, at­ro­do, tai smulk­ me­na, Vil­nius iš kar­to pa­si­keis­tų“, – en­tu­zias­tin­gai kal­bė­jo ra­šy­to­ ja ir pri­dū­rė, kad Šiuo­lai­ki­nio me­ no cent­ro ka­vi­nė­je, tar­si lai­ko­mo­je me­ni­nin­kų ka­vi­ne, at­mos­fe­ra „ne to­kia“.

Ra­šy­to­ja džiau­gia­si at­ra­du­si To­ mo Venc­lo­vos na­mus-mu­zie­jų,

ku­ria­me prieš po­rą mė­ne­sių pa­ ties mu­zie­jaus ini­cia­ty­va su­reng­ tas ro­ma­no „Ak­me­ni­niai kle­vai“ pri­sta­ty­mas. „Maest­ro Če­ka­si­nas (Vla­di­mi­ras Če­ka­si­nas – Lie­tu­vos kom­po­zi­to­rius, džia­zo mu­zi­kan­ tas – red. pa­st.) pa­da­rė di­džiu­lę do­va­ną – kny­gos pri­sta­ty­mui su­ kū­rė mu­zi­ki­nę kom­po­zi­ci­ją ir at­li­ ko su sa­vo mo­ki­niais. Jie su­dai­na­ vo pro­zi­nį teks­tą – to­kių uni­ka­lių per­for­man­sų pa­sau­ly­je yra vie­ ne­tai. To mu­zie­jaus or­ga­ni­za­to­ riai tu­ri fan­ta­zi­ją, vaiz­duo­tę, bet ką jie ga­li pa­da­ry­ti – vie­tos la­bai ma­žai. Ga­lė­tų bū­ti ko­kia di­des­ nė vie­ta – ne ofi­cia­li, ne kon­ser­ va­to­ri­ja, ne ŠMC ar pa­na­šiai, bet skir­ta per­for­man­sams, kur jau­nas stu­den­tas ga­li atei­ti ir pa­sta­ty­ ti spek­tak­lį su drau­gais ir ne­rei­kė­ tų mo­kė­ti už sa­lę, – pa­brėž­da­ma, kad tai ne pre­ten­zi­ja vals­ty­bei, ku­ri „tu­ri dau­gy­bę ir svar­bes­nių rei­ka­ lų“, sa­kė L.El­tang. – Tai yra me­ni­ nin­ko sva­jo­nė. Kai jis tė­vy­nę my­ li ir no­ri į ją grįž­ti, gy­ven­ti bū­tent čia, o ne kur ki­tur, jis no­ri, kad čia kas nors tru­pu­tė­lį pa­si­keis­tų. O tam juk ne­daug rei­kia, kad to­ji per de­šimt me­tų pra­ras­ta Vil­niaus at­ mos­fe­ra grįž­tų.“ Kny­ga apie Lie­tu­vą

L.El­tang, daug ke­liau­jan­ti ra­šy­ti į ki­tas ir apie ki­tas ša­lis, apie Lie­tu­vą ra­šy­ti ne­sku­bė­jo. 2011 m. Mask­vo­ je iš­leis­tas ro­ma­nas „Dru­gie ba­ra­ ba­ni“ – apie Lie­tu­vą. Ra­šy­to­ja sa­kė bi­jo­ju­si ra­šy­ti apie lie­tu­vio cha­rak­ te­rį. „Tam rei­kia ne­ma­žai drus­kos

su lie­tu­viais su­val­gy­ti. Tik pra­dė­ ju­si prieš ket­ve­rius me­tus ra­šy­ ti šią kny­gą su­pra­tau, kad jau esu su­bren­du­si pa­ban­dy­ti, bet la­bai bi­jo­jau. Bi­jau duo­ti ir kny­gą sa­vo drau­gams, nes ten yra la­bai daug jų – ne šiaip sau su­gal­vo­ti, o tik­ri vil­ nie­čiai: ir me­ni­nin­kai, ir ne me­ni­ nin­kai, ir ge­ri, ir blo­gi, ir net ma­no kai­my­nai iš Anykš­čių“, – apie nau­ jau­sią kny­gą pa­sa­ko­jo ra­šy­to­ja.

L.El­tang ti­ki­si, kad šį ro­ma­ną vėl ap­siims vers­ti poe­tas V.Bra­ziū­nas, ku­riuo ji jau vi­siš­kai pa­si­ti­ki. „Tai yra šei­my­ni­nė sa­ga, pa­grin­di­nis per­so­na­žas Kos­tas emig­ra­vo į Por­ tu­ga­li­ją, ir skai­ty­to­jas jo šei­mos is­ to­ri­ją, jo vai­kys­tę ir jau­nys­tę ma­to Vil­niu­je. Šis mies­tas per tą Kos­ to po­rtu­ga­liš­ką gy­ve­ni­mą at­sar­giai at­si­sklei­džia. Ti­kiuo­si, Lie­tu­vos skai­ty­to­jai ga­lės įver­tin­ti, ar at­si­ sklei­džia gra­žiai“, – kalbėjo L.El­ tang.

Kū­rė­ja sa­kė la­bai nu­ste­bu­si, kai kny­ga bu­vo no­mi­nuo­ta Ru­si­jos na­cio­na­li­nei pre­mi­jai trum­pa­ja­ me są­ra­še: kaip ga­li kny­ga, ku­rio­ je vei­kia tik lie­tu­viai, o Ru­si­ja mi­ ni­ma tik kon­teks­te apie Si­bi­rą, apie 1991-uo­sius ir bu­dė­ji­mą prie par­ la­men­to, pa­tek­ti į šį są­ra­šą? „Po­ li­tiš­kai ne­ga­li, bet kri­ti­kai skai­ty­ da­mi ro­ma­ną ne­gal­vo­ja, ko­dėl ši mo­te­ris gy­ve­na Lie­tu­vo­je, o žiū­ri į teks­to ko­ky­bę. Bet to­liau ro­ma­nas var­gu ar „pra­va­žiuos“, trum­pa­sis są­ra­šas, ma­tyt, yra jo fi­na­las. Jei­gu ro­ma­nas gau­tų Na­cio­na­li­nę pre­mi­ ją – tai jau bū­tų skan­da­las“, – nuo­ tai­kin­gai kal­bė­jo au­to­rė.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vie­tos: ra­šy­to­ja džiau­gia­si nors vie­nu li­ku­siu klu­bu, ku­ria­me skam­ba

džia­zas.

4

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

miestas do­va­no­jo šven­tę vil­nie­čiams Vil­niaus mies­to prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos tar­ny­bos 210 me­tų ju­ bi­lie­jaus pro­ga prie Bal­to­jo til­to su­reng­ta šven­tė mies­tie­čiams, per ku­rią vi­si no­rin­tys ga­lė­jo ap­ žiū­rė­ti Upės gat­vė­je iš­ri­kiuo­tus gais­ri­nius au­to­mo­bi­lius ir de­ monst­ruo­ja­mą gel­bė­ji­mo įran­gą.

Be to, sos­ti­nės ug­nia­ge­siai var­ žė­si nuo­tai­kin­go­se rung­ty­se, pa­ vyz­džiui, kas grei­čiau laip­tais už­ lėks į sa­vi­val­dy­bės dan­go­rai­žį.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Ka­lė­ji­mo gul­to ne­trins Vil­niaus mies­to 2-asis apy­lin­kės teis­mas penk­ta­die­nį dai­ni­nin­kę Ir­ mą Jur­ge­le­vi­čiū­tę pri­pa­ži­no kal­ta dėl va­gys­čių iš TV3 pro­jek­to „Šok su ma­ni­mi“ da­ly­vių ir sky­rė 11,05 tūkst. li­tų bau­dą.

Ka­dan­gi prieš ke­le­rius me­tus, išaiš­ki­nus nu­si­kal­ti­mus, I.Jur­ge­le­ vi­čiū­tė dvi pa­ras pra­lei­do už gro­tų, bau­da jai su­ma­žin­ta iki 10,3 tūkst. li­tų.

Pro­ku­ra­tū­ra siū­lė teis­mui pri­pa­ žin­ti at­li­kė­ją kal­ta pa­vo­gus įvai­rių daik­tų bei pi­ni­gų ir skir­ti 50 MGL dy­džio – 6,5 tūkst. li­tų – pi­ni­gi­nę bau­dą.

Kal­ti­na­mo­sios ad­vo­ka­tas pra­ šė iš­tei­sin­ti jo klien­tę. I.Jur­ge­le­ vi­čiū­tė taip pat pra­šė­si bū­ti iš­ tei­si­na­ma, ji guo­dė­si, kad bu­vo

nu­teis­ta tą pa­tį va­ka­rą, kai ži­ niask­lai­da pa­vie­ši­no jos su­lai­ky­ mą.

I.Jur­ge­le­vi­čiū­tė vi­są lai­ką nei­ gė įta­ri­mus, kad vo­gė iš po­pu­lia­ raus šo­kių kon­kur­so da­ly­vių. By­los duo­me­ni­mis, din­go Ai­ri­dos Dauk­ šie­nės, Onos Ko­lo­bo­vai­tės, Ka­ri­nos Je­re­mian, Rū­tos Ra­ma­naus­kai­tės, And­riaus But­kaus, Ine­tos Sta­siu­ ly­tės ir ki­tų pro­jek­to da­ly­vių daik­ tų bei pi­ni­gų.

Pasak Vil­niaus mies­to 2-asis apy­lin­kės teismo pranešimo, skir­ damas bausmę teismas vadovavo­ si baudžiamojo įstatymo nuosta­ tom, įpareigojančiom pirmą kartą teisiamam asmeniui skirti baus­ mę, nesusijusią su laisvės atėmi­ mu.

VD, BNS inf.

Pra­sis­ko­li­nu­sio mi Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos opo­zi­ci­ja pa­si­pik­ti­nu­si – be­veik mi­li­jar­ dą li­tų sko­lų tu­rin­ti sos­ti­nė no­riai at­si­sa­ ko da­lies lė­šų, su­ren­ka­mų už au­to­mo­bi­ lių sta­ty­mą.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

žin­tos rink­lia­vos ges­tą konk­re­čiai vers­li­nin­kų gru­pei.

50 pro­c. nuo­lai­da

Rai­mun­das Alek­na:

r.grigolyte@diena.lt

Pa­si­puo­šė: teis­mo po­sė­dy­je I.Jur­

ge­le­vi­čiū­tė va­kar pa­si­ro­dė ap­si­ ren­gu­si ryš­kiai rau­do­na su­kne­le.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tas ga­ li re­zer­vuo­ti įmo­nės, įstai­gos ir or­ga­ni­za­ci­jos, už­sie­nio vals­ty­bių am­ba­sa­dos ir kon­su­la­tai, vals­ty­ bės biu­dže­ti­nės įstai­gos, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­ja ir se­niū­ni­jos prie sa­vo bu­vei­ nės (veik­los) vie­tų. Šiuo me­tu vie­ti­nės rink­lia­vos dy­dis už trans­por­to prie­mo­nės sto­vė­ji­mo vie­tos mė­ne­sio re­zer­ va­ci­ją at­ski­ro­se rink­lia­vos zo­no­se Vil­niu­je yra nuo 125 iki 700 li­tų.

Bal­to­jo­je zo­no­je vie­tos re­zer­va­ ci­ja mė­ne­siui kai­nuo­ja 125 li­tus, ža­lio­jo­je – 170 li­tų, gel­to­no­jo­je – 330 li­tų, rau­do­no­jo­je – 500 li­tų, mė­ly­no­jo­je – 700 li­tų.

Bir­že­lio 6-ąją vy­ku­sia­me Vil­ niaus mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­ je vie­ti­nės rink­lia­vos už nau­ do­ji­mą­si mo­ka­mo­mis vie­to­mis au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti nuo­sta­ tas nu­spręs­ta pa­keis­ti su­tei­kiant nuo­lai­das sta­tant au­to­mo­bi­lių nuo­ma be­si­ver­čian­čių įmo­nių trans­por­to prie­mo­nes. „Už au­to­mo­bi­lio, nau­do­ja­mo da­li­ji­mo­si au­to­mo­bi­liu pa­slau­gai teik­ti, sto­vė­ji­mą spe­cia­liai šiai pa­slau­gai re­zer­vuo­to­je sto­vė­ji­ mo vie­to­je“ mė­ly­no­jo­je zo­no­ je nu­spręs­ta tai­ky­ti 350 li­tų per mė­ne­sį dy­džio rink­lia­vą, rau­do­ no­jo­je zo­no­je – 250 li­tų per mė­ ne­sį, gel­to­no­jo­je zo­no­je – 165 li­tų per mė­ne­sį, ža­lio­jo­je zo­no­je – 85 li­tų per mė­ne­sį, bal­to­jo­je zo­no­je – 65 li­tų per mė­ne­sį.

Trum­piau ta­riant, tas, kas skun­džia­si dėl biu­dže­to sky­lių, daž­nai da­ro gra­žų per­pus su­ma­

Me­ras taip ir neat­ sa­kė, ar ten yra dau­giau bend­ro­ vių. Mū­sų ži­nio­mis, yra tik­tai vie­na.

Me­ras tik juo­kia­si

Ta­ry­bos po­sė­dy­je iš kar­to pa­si­py­ lė kal­ti­ni­mai me­rui Ar­tū­rui Zuo­ kui, kad jis pro­te­guo­ja vie­ną au­ to­mo­bi­lius nuo­mo­jan­čią įmo­nę: esą A.Zuo­ko va­do­vau­ja­mas ju­dė­ ji­mas „Taip!“ iš jos nuo­mo­ja au­ to­mo­bi­lius „Fiat Pan­da“. Me­ras šių rep­li­kų ne­bu­vo lin­kęs ko­men­ tuo­ti, tik sal­džiai pa­si­juo­kė. „Neat­si­me­nu atmin­ti­nai, ko­kių įmo­nių yra. Jei­gu da­bar yra vie­na fir­ma, tai bus vie­na, jei­gu at­si­ras dvi – bus dvi, jei­gu at­si­ras tre­čia, bus ke­tu­rios“, – sa­kė A.Zuo­kas.

Ta­ry­bos opo­zi­ci­ja po bal­sa­vi­mo, ku­rio re­zul­ta­tai bu­vo pa­lan­kūs priim­ti spren­di­mą, ža­dė­jo aiš­kin­ tis dėl to­kių nuo­lai­dų ža­los sa­vi­ val­dy­bės biu­dže­tui nu­sta­ty­mo.

Biu­dže­tas nu­ken­tės

Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ra­tų at­sto­vas ta­ry­ bo­je Rai­mun­das Alek­na „Vil­niaus die­nai“ sa­kė, kad šis at­ve­jis nuo ki­tų ga­li­mo vers­lo pro­te­ga­vi­mo prii­mant spren­di­mus ta­ry­bo­je at­ ve­jų ski­ria­si tuo, jog šį kar­tą nuo­ lai­dos nau­din­gos itin ma­žai vers­li­ nin­kų, gal ne­tgi tik vie­nai įmo­nei.

Gra­žiau­sio gėly­no rin Li­kus ma­žiau nei sa­vai­tei iki VšĮ „Mū­sų kie­mas“ or­ga­ni­zuo­ja­mo gra­žiau­sio gė­ly­no prie dau­gia­ bu­čio kon­kur­so pa­bai­gos Vil­niu­ je pir­mau­ja Tai­kos g. 26 gė­ly­nas, su­rin­kęs dau­giau­sia bal­sų so­cia­ li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“.

Kon­kur­so ini­cia­to­riai ra­gi­na su­ skub­ti at­siųs­ti sa­vo gė­ly­no nuo­

trau­ką ir bal­suo­ti – kon­kur­so pa­ bai­ga jau ne už kal­nų. „Ža­vi­mės Tai­kos g. 26 na­mo gė­ly­no sa­vi­nin­kų iš­mo­ne, kū­ry­ biš­ku­mu ir ti­ki­mės, kad su­lauk­si­ me dar ne vie­no pui­kaus Vil­niaus gė­ly­no nuo­trau­kos. Džiau­gia­ mės, kad pa­grin­di­nis šio kon­ kur­so tiks­las – gy­vin­ti dau­gia­ bu­čių ap­lin­ką – tam­pa rea­ly­be ir

5

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

miestas do­va­no­jo šven­tę vil­nie­čiams

ies­to do­va­na vers­lui Pra­šy­mai dėl dar­že­lių – tik sa­vi­val­dy­bė­je Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė pa­tvir­ti­no nau­ją­ją priė­mi­mo į mies­to dar­že­ lius tvar­ką, pa­gal ku­rią prii­mant į juos bus pil­do­mas tik vie­nas pra­ šy­mas ir taip įgy­ven­din­ta cent­ra­ li­zuo­to priė­mi­mo sis­te­ma.

„To­kia sis­te­ma bus skaid­res­nė ir pa­pras­tes­nė tė­vams – jie ma­tys, ku­rio­je ei­lės į dar­že­lį vie­to­je yra vai­kas, be to, sis­te­ma leis sa­vi­val­dy­ bei aiš­kiau pla­nuo­ti dar­že­lių gru­pių skai­čių“, – sa­kė Vil­niaus me­ras Ar­ tū­ras Zuo­kas. Va­do­vau­jan­tis nau­ją­ ja tvar­ka, pra­šy­mai į esa­mas lais­vas vie­tas dar­že­liuo­se prii­ma­mi tik Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė­je, o ne dar­že­liuo­ se, kaip bu­vo iki šiol. Rugp­jū­tį pra­ šy­mus į dar­že­lius bus ga­li­ma pa­teik­ti ir in­ter­ne­tu, kur taip pat bus ga­li­ma pa­tik­rin­ti sa­vo vai­ko vie­tą ei­lė­je. Šių me­tų rug­sė­jo 1 d. pra­dė­sian­ čios veik­ti gru­pės bus for­muo­ja­

mos pa­gal iki šiol dar­že­liuo­se pa­ teik­tus pra­šy­mus. Su­for­ma­vus gru­pes, nuo rugp­jū­čio 10 d. sa­vi­ val­dy­bės tink­la­la­py­je bus pa­skelb­ tos jo­se li­ku­sios lais­vos vie­tos.

Nau­jo­ji tvar­ka nu­ma­to, kad pra­ šy­mai į kiek­vie­nų me­tų rug­sė­ jį for­muo­ja­mas gru­pes bus prii­ ma­mi nuo tų me­tų sau­sio 1 d. iki bir­že­lio 1 d., pa­vyz­džiui, jei­gu tė­ vai no­ri, kad vai­kas dar­že­lį pra­dė­ tų lan­ky­ti 2013 m. rug­sė­jį, jie pra­ šy­mą ga­lės pa­teik­ti nuo 2013 m. sau­sio iki bir­že­lio. Į lais­vas vie­tas pra­šy­mai bus prii­ma­mi nuo­lat.

Dar­že­lių ei­lės bus su­da­ro­mos at­si­žvel­giant į pra­šy­me nu­ro­dy­tus prio­ri­te­tus bei pir­mu­mo tei­sę su­ tei­kian­čias prie­žas­tis. Pra­šy­me bus ga­li­ma nu­ro­dy­ti iki 5 pa­gei­dau­ja­mų dar­že­lių. Pir­mu­mo tei­sė bus su­ tei­kia­ma vai­kams iš šei­mų, ku­rio­ se au­ga 3 ir dau­giau vai­kų, taip pat

vai­kams, ku­riuos au­gi­na vie­nas iš tė­vų ar ku­rių vie­nas iš tė­vų tu­ri ne dau­giau kaip 40 pro­c. dar­bin­gu­mo ly­gio. Pir­mu­mo tei­sę tu­rės vai­kai, ku­rių bro­lis ar se­suo lan­ko tą pa­čią įstai­gą, taip pat įstai­gos dar­buo­to­ jų vai­kai. Iki šiol so­cia­liai rem­ti­nų šei­mų vai­kams bu­vu­si pir­mu­mo tei­sė ne­bus su­tei­kia­ma.

Pir­mu­mo tei­sė su­tei­kia­ma tik tuo at­ve­ju, jei­gu vai­ko dek­la­ruo­ta gy­ve­na­mo­ji vie­ta yra te­ri­to­ri­jo­je, ku­riai pri­skir­tas dar­že­lis.

Jau pa­tei­kę pra­šy­mus tė­vai, no­ rin­tys, kad jų vai­kai pra­dė­tų lan­ ky­ti dar­že­lį nuo 2013-ųjų ir vė­les­ nių me­tų, nuo ki­tų me­tų sau­sio tu­rės at­nau­jin­ti sa­vo pra­šy­mą ir su­ra­šy­ti pa­gei­dau­ja­mus lan­ky­ti dar­že­lius prio­ri­te­to tvar­ka. Pra­ šy­mo ne­pa­tei­kę tė­vai ga­lės jį už­ pil­dy­ti nuo ki­tų me­tų sau­sio.

VD inf.

Dvi­ko­va: A.Zuo­kas į jam me­ta­mus įta­ri­mus at­sa­ko iro­niš­ku juo­ku,

o opo­zi­ci­jos at­sto­vas R.Alek­na ža­da ieš­ko­ti tei­sy­bės.

„Me­ras taip ir neat­sa­kė, ar ten yra dau­giau bend­ro­vių. Mū­sų ži­ nio­mis, yra tik­tai vie­na. Jei­gu ma­ no ži­no­mi duo­me­nys tiks­lūs, jo­ je dir­bo da­bar­ti­nis „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gų“ va­do­vas Gin­tas Bliu­vas (G.Bliu­vas anks­čiau bu­vo bend­ ro­vės „Au­tob­ra­va“ va­do­vas – red. pa­st.). Ši veik­la ne­ma­ža da­li­mi su­ si­ju­si su tuo, kad A.Zuo­ko ju­dė­ji­ mas „Taip!“ iš­si­nuo­mo­jo au­to­mo­ bi­lius su rek­la­mi­niu už­ra­šu. Daug yra klau­si­mų, daug ženk­lų, kad tai sa­va­nau­diš­kas spren­di­mas ir kad vil­nie­čiai iš to tik­rai ne­tu­rės nau­ dos, o, su­ma­ži­nus 50 pro­c. tuos ta­ri­fus, aki­vaiz­du, biu­dže­tas nu­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ken­tės“, – sa­kė R.Alek­na. „31 au­ to­mo­bi­lį esa­me iš­si­nuo­mo­ję iš bend­ro­vės „Au­tob­ra­va“. De­ja, be­ si­va­do­vau­da­mi pa­si­ra­šy­ta su­tar­ ti­mi, ne­ga­li­me at­skleis­ti au­to­mo­ bi­lių nuo­mos kai­nos“, – ofi­cia­liai „Vil­niaus die­nai“ at­sa­kė ju­dė­ji­mas „Taip!“. Bu­vu­sio mies­to me­ro tei­ gi­mu, ta­ry­bai sku­bos tvar­ka nu­bal­ sa­vus už šį nu­ta­ri­mą, te­lie­ka pra­šy­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ bos Eti­kos ko­mi­si­jos išaiš­ki­ni­mo, ar ne­bu­vo su­pai­nio­ti vie­šie­ji ir pri­ va­tie­ji in­te­re­sai. R.Alek­na taip pat pa­brė­žė, kad gal­būt bus kreip­ta­si ir į Ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą sie­kiant ap­gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są.

n­ki­mai: kas pir­mau­ja? su­lau­kia­me ne­ma­žai įspū­din­gų gė­ ly­nų nuo­trau­kų“, – pa­sa­ko­jo „Ci­ty Ser­vi­ce“ Vil­niaus re­gio­no va­do­vas Arū­nas Ku­bi­lius.

Pa­sak gė­ly­no nuo­trau­ka pa­si­ da­li­ju­sio And­riaus, šio gė­ly­no kū­ rė­jams ir puo­se­lė­to­jams Kris­ti­nai bei Čes­lo­vui rū­pi ap­lin­ka, ku­rio­je jie gy­ve­na. Šie Jus­ti­niš­kių gy­ven­ to­jai net dvejus me­tus dar­ba­vo­si,

kad gė­ly­nas at­ro­dy­tų taip, kaip at­ ro­do da­bar.

Gė­ly­nas su­lau­kė ne vie­no pa­gi­ ria­mo­jo žo­džio. „Jus­ti­niš­kių būs­to“ va­dy­bi­nin­kas Man­tas Vil­čins­kas, ku­ris pri­žiū­ri Tai­kos g. 26 esan­ tį na­mą, pri­si­pa­ži­no iš gre­ti­mų na­ mų gy­ven­to­jų su­lau­kęs klau­si­mų, kas taip kū­ry­bin­gai įren­gė gė­ly­ną.

VD inf.

Po­ky­čiai: pra­šy­mai į esa­mas lais­vas vie­tas dar­že­liuo­se prii­ma­mi tik Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė­je, o ne dar­že­

liuo­se, kaip bu­vo iki šiol.

Tomo Urbelionio (BFL) nuo­tr.

Kas iš­kel­dins ka­lė­ji­mą?

Penk­ta­die­nį pa­skelb­tas iki 100 mln. li­tų ver­tės Lu­kiš­kių ka­lė­ji­mo komp­lek­so per­kė­li­mo į Pra­vie­niš­ kes ran­go­vo kon­kur­sas.

Pri­va­tus in­ves­tuo­to­jas vie­šo­sios ir pri­va­čio­sios par­tne­rys­tės pa­ grin­du per tre­jus me­tus tu­rės re­ konst­ruo­ti ke­tu­ris ne­nau­do­ja­mus Pra­vie­niš­kių ka­lė­ji­mo pa­sta­tus, o vė­liau 25 me­tus juos pri­žiū­rė­ti.

Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tas prie Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­siū­ ly­mų lau­kia iki lie­pos 10 d., kaip skel­bia­ma cent­ri­nia­me vie­šų­jų pir­ki­mų po­rta­le.

Pa­sak spau­dos, tarp ga­li­mų pre­ ten­den­tų da­ly­vau­ti Lu­kiš­kių iš­kė­ li­mo kon­kur­se mi­ni­mos bend­ro­ vės „Ei­ka“, „Han­ner“, „Mer­ko sta­ty­ba“.

Ti­ki­ma­si, kad in­ves­tuo­to­jas paaiš­kės rug­sė­jį, o pa­si­ra­šius su­ tar­tį iš­kart tu­rė­tų pra­si­dė­ti dar­ bai. Pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­ja­ma, kad mak­si­ma­li pri­va­taus su­bjek­to dar­bų ir pa­slau­gų ver­tė per 25 me­ tus ga­lė­tų siek­ti iki 100 mln. li­tų.

Pri­va­tus in­ves­tuo­to­jas re­konst­ ruos ke­tu­ris ne­nau­do­ja­mus Pra­ vie­niš­kių ka­lė­ji­mo pa­sta­tus, ku­ riuo­se bus įreng­tas ka­lė­ji­mas su 320 vie­tų ka­li­niams, ir 25 me­tus juos pri­žiū­rės. Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus-ka­lė­ji­mo komp­lek­ sas bus iš­kel­din­tas tri­mis eta­pais.

Iki 2017 m. iš mies­to cent­ro taip pat bus iš­kel­tas Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­rius ir Lais­vės atė­mi­mo vie­tų li­go­ni­nė. 2017-ai­siais Lu­ kiš­kių komp­lek­są nu­ma­to­ma par­ duo­ti – ti­ki­ma­si, kad tai leis pa­

deng­ti da­lį sta­ty­bų Pra­vie­niš­kė­se iš­lai­dų. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos skai­ čia­vi­mais, per 25 me­tus iš vals­ty­ bės biu­dže­to pro­jek­tui rei­kės 116 mln. li­tų (su PVM) – kas­me­tis par­tne­rys­tės mo­kes­tis, pra­de­dant nuo ket­vir­tų pro­jek­to įgy­ven­di­ni­ mo me­tų, siek­tų iki 5,3 mln. li­tų.

Pa­gal Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­ tą pla­ną Lie­tu­vo­je nu­ma­to­ma iš­ kraus­ty­ti dar tris įka­li­ni­mo įstai­ gas ir še­šias re­konst­ruo­ti.

Be Lu­kiš­kių, iš cent­ro bū­tų iš­ kel­din­ti pa­tai­sos na­mai Ma­ri­jam­ po­lė­je, tar­dy­mo izo­lia­to­rius Šiau­ liuo­se ir mo­te­rų pa­tai­sos na­mai Pa­ne­vė­žy­je. Taip sie­kia­ma, kad nu­teis­tuo­sius iš­lai­ky­ti kai­nuo­tų pi­giau, taip pat bū­tų su­kur­tos tin­ ka­mos ka­li­nių lai­ky­mo są­ly­gos.

VD, BNS inf.

6

šeštadienis, birželio 9, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Tu­rės jung­tį su Klai­pė­da Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­tin­ka prie Bal­ti­jos ša­ly­se tie­sia­mo „Rail Bal­ ti­cos“ ge­le­žin­ke­lio ašies pri­jung­ti jung­tį su Klai­pė­dos vals­ty­bi­niu jū­ rų uos­tu.

Toks eu­ro­ko­mi­sa­ro trans­por­to rei­ ka­lams Sii­mo Kal­la­so su­ti­ki­mas gau­tas de­ran­tis dėl nau­jo 50 mlrd. eu­rų (172,64 mlrd. li­tų) ES inf­ra­st­ruk­tū­ros tink­lų fon­do stei­gi­mo.

Lie­tu­vos Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ jos tei­gi­mu, jung­tis, ku­ri bū­tų fi­ nan­suo­ja­ma nau­jo­jo fon­do lė­šo­ mis, su­stip­rin­tų Bal­ti­jos ir Ad­ri­jos ko­ri­do­riaus ga­li­my­bes ir leis­tų to­ ly­giau pa­skirs­ty­ti trans­por­to bei lo­gis­ti­kos pa­slau­gas pa­grin­di­nė­ se tran­seu­ro­pi­nio trans­por­to tink­ lo ar­te­ri­jo­se.

Nu­ma­to­ma, kad „Rail Bal­ti­cos“ ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja pri­klau­sys dviem tarp­tau­ti­niams trans­por­to ko­ri­do­ riams: Bal­ti­jos šalių–Adrijos jū­ros re­gio­no ir Kauno–Roterdamo.

Anot mi­nis­te­ri­jos, de­ry­bo­se į nau­jo­jo fon­do pro­jek­tų są­ra­šą pa­ vy­ko įtrauk­ti vi­są Rytų–Vakarų ge­ le­žin­ke­lių trans­por­to ko­ri­do­riaus inf­rast­ruk­tū­rą – Klai­pė­dos uos­tą, svar­biau­sias pa­sie­nio ke­lių inf­rast­ruk­tū­ros sek­ci­jas, ypač „Via Bal­ ti­cos“ ko­ri­do­riu­je.

Su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ro Rim­ vy­do Vaš­ta­ko tei­gi­mu, nau­ja­sis ES inf­rast­ruk­tū­ros tink­lų fon­das Lie­ tu­vai su­teiks ga­li­my­bių fi­nan­suo­ ti ir ki­tus stam­bius trans­por­to pro­ jek­tus.

Fon­dą su­ta­rė įkur­ti ES ša­lių trans­ por­to mi­nist­rai, iš pra­di­nio 50 mlrd. eu­rų fon­do biu­dže­to 2014–2020 m.

31,7 mlrd. eu­rų (109 mlrd. li­tų) nu­ ma­ty­ti trans­por­to sek­to­riui.

ES ša­lys iš šio fon­do gaus pa­ra­ mą, ku­ri sieks nuo 10 iki 85 pro­c. vi­so pro­jek­to ver­tės.

Ga­lu­ti­nis fon­do biu­dže­tas pri­ klau­sys nuo de­ry­bų dėl nau­jo fi­nan­ si­nio lai­ko­tar­pio 2014–2020 m. „Rail Bal­ti­ca“ yra vie­na stra­te­gi­ nių Bal­ti­jos ša­lių trans­por­to jung­ čių. Eu­ro­pi­nė vė­žė nuo Len­ki­jos ir Lie­tu­vos sie­nos iki Kau­no tu­ri bū­ti nu­ties­ta iki 2013 m. pa­bai­gos.

BNS inf.

Dar neaiš­ku, ar bus ga­lu­ti­nai pri­ tar­ta Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės (VAE) sta­ty­bai, bet šio pro­jek­to rek­la­ mai iš vals­ty­bės ki­ še­nės jau ski­ria­mi ne­men­ki pi­ni­gai.

Ne­tau­po: VAE sta­ty­bos gal­būt bus pra­dė­tos tik po po­ros me­tų, bet šis pro­jek­tas jau in­ten­sy­viai rek­la­muo­

ja­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Mi­li­jo­nai ne­vyks­tan­čioms sta­ty­boms Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ne­lau­kia ga­lu­ti­nio žo­džio

Sei­mas dar svars­to ne­se­niai Vy­ riau­sy­bės pa­teik­tus tei­sės ak­tų pro­jek­tus dėl VAE sta­ty­bų, dėl su­ tar­čių su stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju ja­po­nų kon­cer­nu „Hi­ta­chi“ pa­ si­ra­šy­mo ir nau­jo­sios elekt­ri­nės ak­ci­jų pa­si­da­li­ji­mo tarp sta­ty­bos par­tne­rių. Par­la­men­ta­rų spren­di­ mas ga­li bū­ti priim­tas tik bir­že­lio pa­bai­go­je ar­ba ru­de­nį.

Net jei­gu da­bar­ti­nio Sei­mo spren­di­mas bū­tų tei­gia­mas, dar neaiš­ku, ar po nau­jo­jo par­la­men­ to rin­ki­mų atė­ju­si ki­ta ša­lies val­ džia tęs šį mi­li­jar­di­nį pro­jek­tą.

Be to, jau da­bar yra įre­gist­ruo­ tos net ke­lios ini­cia­ty­vi­nės gru­ pės, ren­kan­čios pi­lie­čių pa­ra­šus re­fe­ren­du­mui dėl nau­jos elekt­ri­ nės sta­ty­bos pa­skelb­ti. Toks re­ fe­ren­du­mas ga­li įvyk­ti šį ru­de­nį ir dar neaiš­ku, ar pi­lie­čiai tik­rai pa­ si­sa­kys už ato­mi­nę elekt­ri­nę.

Ta­čiau val­džia ga­lu­ti­nio ap­si­ spren­di­mo dėl VAE ne­lau­kia ir jau da­bar lei­džia mi­li­jo­nus bran­ giai kai­n uo­jan­č iai šio pro­jek­to rek­la­mai. Pas­ta­ruo­ju me­tu per te­le­vi­zi­ją ge­riau­siu lai­ku ro­do­ mi po ke­lias mi­nu­tes trun­kan­tys vaiz­do kli­pai, ku­riuo­se įti­ki­nė­ja­ ma bran­duo­li­nio pro­jek­to nau­da ir bū­ti­nu­mu.

Jei­gu at­si­tiks taip, kad VAE ne­ bus pa­sta­ty­ta, šie iš vals­ty­bės biu­ dže­to rek­la­mai iš­leis­ti mi­li­jo­nai ga­li bū­ti pri­pa­žin­ti iš­švais­ty­to­mis lė­šo­mis.

Konk­re­čiai neat­sa­kė

Lė­šos: nau­jos ge­le­žin­ke­lio jung­

ties sta­ty­ba bus fi­nan­suo­ja­ma iš ES fon­do.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

VAE fo­to­mon­ta­žas

Šią sa­vai­tę Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je prem­je­ro And­riaus Ku­ bi­liaus bu­vo pa­klaus­ta, ar jis ži­no, kiek iš­lei­džia­ma VAE pro­jek­to vie­ ši­ni­mo tiks­lams ir iš ko­kių šal­ti­nių atei­na šie pi­ni­gai.

Vy­riau­sy­bės va­do­vas ar­ba ne­ži­ no­jo šio skai­čiaus, ar­ba yra įsi­ti­ ki­nęs, kad tai kon­fi­den­cia­li in­for­ ma­ci­ja. „Ar jums ži­no­ma, kiek iš­lei­ džia­ma VAE vie­ši­ni­mo tiks­lams, nes spau­do­je, te­le­vi­zi­jo­je ir ra­di­ ju­je mes ma­to­me ir gir­di­me la­ bai gra­žiai pri­sta­to­mą tą pro­jek­ tą. Tai kiek iš­lei­džia­ma lė­šų? Ir iš vi­so, ar yra ap­skai­čiuo­ta, kiek šis pro­jek­tas, jį pa­reng­ti nuo su­tar­čių pa­si­ra­šy­mo, kai­na­vo Lie­tu­vai?“ –

Sei­mo po­sė­dy­je prem­je­ro klau­sė Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­ sto­vė Ri­ma Baš­kie­nė.

A.Ku­bi­lius vie­šin­ti skir­tų iš­lai­ dų dy­džio neatsk­lei­dė. Jis tik pa­ reiš­kė, jog tos iš­lai­dos yra per ma­ žos, kad at­sver­tų pro­pa­gan­dą prieš nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ bas Lie­tu­vo­je. „Vie­ši­ni­mo pro­gra­ma įgy­ven­ di­na­ma pa­čios VAE ir ji nė­ra la­bai ge­rai fi­nan­suo­ja­ma. Ma­to­me to re­ zul­ta­tus. Pro­pa­gan­dos prieš vie­šo­ je erd­vė­je yra dau­giau nei ob­jek­ty­ vios in­for­ma­ci­jos. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­ men­tas, pa­teik­da­mas ata­skai­tą ir in­for­muo­da­mas Vy­riau­sy­bę, var­ di­jo kai ku­riuos skai­čius, kiek iš­ lei­džia­ma vie­šo­je erd­vė­je nei­gia­mai in­for­ma­ci­jai, tarp jų ir iš tre­čių­ jų ša­lių. Tad tik­rai VAE pi­ni­gų su­ mos, skir­tos pro­jek­tui vie­šin­ti, yra daug ma­žes­nės“, – sa­kė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas.

Jis pri­dū­rė, kad stra­te­gi­nio in­ ves­tuo­to­jo at­ran­ką lai­mė­ju­si ja­po­ nų bend­ro­vė „Hi­ta­chi“ yra pa­siū­ liu­si 17 mlrd. li­tų kai­ną. VAE tu­ri bū­ti pa­sta­ty­ta iki 2022-ųjų.

Vis­kam – 50 mln. li­tų

VAE va­do­vas Ri­man­tas Vait­kus šią sa­vai­tę pa­skel­bė, kad dar ne­pas­ta­ ty­ta elekt­ri­nė įvai­riems pa­ren­gia­ mie­siems dar­bams jau yra iš­lei­du­si apie 50 mln. li­tų. Ki­tą­met pla­nuo­ ja­ma iš­leis­ti pa­na­šią su­mą.

Dien­raš­tis iš­siaiš­ki­no, kad ne­ men­ka da­lis šių iš­lai­dų ski­ria­ma bran­duo­li­niam pro­jek­tui vie­šin­ti.

VAE at­sto­vė spau­dai Gied­rė Kri­ ni­ci­na pra­ne­šė, kad „2012 m. vi­sai VAE pro­jek­to vie­ši­ni­mo pro­gra­mai nu­ma­ty­ta 3 mln. li­tų“.

Pa­na­ši su­ma per me­tus iš­lei­ džia­ma žmo­gaus tei­ses pri­žiū­rin­ čiai ir pi­lie­čių skun­dus nars­tan­čiai Sei­mo kont­ro­lie­rių įstai­gai iš­lai­ky­ ti. O Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ ro­lie­riaus įstai­gai iš­lai­ky­ti šie­met pa­skir­ta du­kart ma­žiau lė­šų – 1,6 mln. li­tų.

2012-ųjų Vy­riau­sy­bės re­zer­ve, iš ku­rio pa­den­gia­mos iš­lai­dos, pa­tir­ tos dėl sti­chi­nių ne­lai­mių, yra tik kiek dau­giau pi­ni­gų, nei VAE ski­ ria sa­vo rek­la­mai.

G.Kri­ni­ci­na ne­pa­tiks­li­no, kiek lė­šų VAE iš­leis pro­jek­tui vie­šin­ ti ki­tą­met. „Ki­tų me­tų biu­dže­tai dar ne­su­da­ro­mi, tai bus da­ro­ma šių me­tų pa­bai­go­je“, – tvir­ti­no ji.

„Hi­ta­chi“ ne­pri­si­de­da

Pa­sak VAE at­sto­vės, šiuo me­tu in­ for­ma­vi­mo pro­gra­ma vyk­do­ma per pen­kias di­džiau­sias ša­lies te­le­vi­zi­ jas. „Pla­nuo­ja­ma, kad ki­ti in­for­ma­ ci­niai pro­jek­tai – to­kie kaip mo­bi­ lio­jo in­for­ma­ci­jos cent­ro veik­la ar kon­fe­ren­ci­jos – bus vyk­do­mi ir per ki­tas ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, pa­ vyz­džiui, re­gio­no spau­dą“, – in­ for­ma­vo G.Kri­ni­ci­na. Ji pa­ti­ki­no, kad vie­šų­jų ry­šių pa­slau­goms teik­ti bu­vo vyk­do­mas vie­ša­sis pir­ki­mas, ati­tin­kan­tis skaid­raus ži­niask­lai­dos prie­mo­nių at­rin­ki­mo prin­ci­pus.

And­rius Ku­bi­lius:

Vie­ši­ni­mo pro­gra­ ma nė­ra ge­rai fi­nan­ suo­ja­ma. Ma­to­me to re­zul­ta­tus. Pro­ pa­gan­dos prieš vie­ šo­je erd­vė­je yra dau­giau nei ob­jek­ ty­vios in­for­ma­ci­jos.

G.Kri­ni­ci­na pri­pa­ži­no, kad VAE pro­jek­to vie­ši­ni­mas, kaip ir ki­ti šios bend­ro­vės vyk­do­mi pro­jek­to pa­ren­gia­mie­ji dar­bai, yra fi­nan­ suo­ja­mi bend­ro­vės lė­šo­mis. Pas­ ta­rą­sias su­da­ro be­veik vien in­ves­ ti­ci­jos iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Tie­sa, prie tam tik­rų pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo pri­si­de­da ir „Hi­ta­ chi“. Ta­čiau vie­ši­ni­mo dar­bai prie jų ne­pris­ki­ria­mi.

Rek­la­muos dar daug me­tų

Anot at­sto­vės, „VAE pro­jek­tas vie­ šin­tas nuo­lat, nuo pro­jek­to vys­ty­ mo pra­džios, – bu­vo lei­džia­mi pe­ rio­di­niai in­for­ma­ci­niai lei­di­niai, or­ga­ni­zuo­ja­mos dis­ku­si­jos, kon­ fe­ren­ci­jos, da­ly­vau­ja­ma moks­lo fes­ti­va­liuo­se ir pa­na­šiuo­se ren­gi­ niuo­se“. „Per­nai pa­si­bai­gus de­ry­boms su stra­te­gi­niu VAE in­ves­tuo­to­ju dėl kon­ce­si­jos su­tar­ties ir ją bei ki­tus su­si­ju­sius do­ku­men­tus pa­vie­ši­ nus, in­ten­sy­viau vie­ši­na­mas VAE pro­jek­tas, o to tiks­las – Lie­tu­vos gy­ven­to­jams su­teik­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos jiems la­biau­siai priei­ na­mo­se prie­mo­nė­se, pa­ska­tin­ti la­ biau do­mė­tis pro­jek­tu“, – tei­gė at­

sto­vė spau­dai. Pa­sak jos, „ak­ty­vus in­for­ma­vi­mas apie pro­jek­tą yra su­ si­jęs ir su tuo, kad vie­šo­je erd­vė­je ma­to­me daug ko­men­ta­rų, ku­rie da­ro­mi neį­si­gi­li­nus į do­ku­men­tus, stu­di­jas, fak­tus ir taip ga­li klai­din­ ti vi­suo­me­nę“. „VAE pro­jek­tas, kaip ir vi­si to­ kio mas­to bei ak­tua­lu­mo pro­jek­ tai, bus vie­ši­na­mas vi­są jo įgy­ven­ di­ni­mo lai­ką. Tik, pri­klau­so­mai nuo pro­jek­to eta­pų, skir­sis vie­ ši­ni­mo in­ten­sy­vu­mas ir po­bū­dis, pa­vyz­džiui, pra­si­dė­jus sta­ty­boms grei­čiau­siai bus daug kam įdo­mu at­va­žiuo­ti į sta­ty­bos aikš­te­lę ir pa­ si­žiū­rė­ti, kaip jos vyks­ta“, – pa­sa­ ko­jo G.Kri­ni­ci­na.

Opo­zi­ci­ja pik­ti­na­si

Sa­vo pa­ra­mos VAE pro­jek­tui ne­ ga­ran­tuo­jan­ti opo­zi­ci­ja pik­ti­na­ si, kad val­džia jau da­bar švais­to mi­li­jo­nus tam, kas ga­li ir ap­skri­ tai neat­si­ras­ti. „Val­dan­tie­ji vi­ suo­me­nę ban­do įti­kin­ti rek­la­mi­ niais fil­mu­kais ir pi­gia ani­ma­ci­ja, užuo­t pa­tei­kę jai pro­jek­tą skaid­riai ir ob­jek­ty­viai“, – pa­reiš­kė Krikš­ čio­nių par­ti­jos frak­ci­jos Sei­me se­ niū­nas Vid­man­tas Žie­me­lis.

Jis pa­rei­ka­la­vo, kad prem­je­ras A.Ku­bi­lius pa­teik­tų in­for­ma­ci­ją apie kon­ce­si­jos su­tar­tį su „Hi­ta­ chi“ ren­gu­sius as­me­nis ir iš­lai­das už pa­slau­gas.

Opo­z i­c i­j os ly­d e­r is Al­g ir­d as But­ke­vi­čius pa­reiš­kė dar ne­ga­ ran­tuo­jąs, kad pa­si­sa­kys už VAE pro­jek­tą ir jį tęs, jei­gu šį ru­de­nį po Sei­mo rin­ki­mų ateis į val­džią.

Esą per­ne­lyg daug klaus­tu­kų dėl pro­jek­to iš­lai­dų, at­si­per­ka­mu­mo ir dėl bū­si­mos elekt­ros ener­gi­jos kai­nos. Šią sa­vai­tę Sei­me skai­ty­da­ma me­ti­nį pra­ne­ši­mą Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė, kad vi­ sos po­li­ti­nės jė­gos pri­va­lo su­si­tar­ti dėl il­ga­lai­kių ener­ge­ti­kos pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo – pir­miau­sia pa­mi­ nė­ta nau­ja ato­mi­nė elekt­ri­nė.

3

mln. litų skir­ta bū­si­mai VAE rek­la­muo­ti.

7

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

30p.

lietuva

„Kultūros naktis“: miegoti tik su leidimu.

By­la vėl įstri­go

Es­ti­jo­je vy­ku­sia­me Bal­ti­jos ša­lių gy­ny­ bos mi­nistrų su­si­ti­ki­me bu­vo su­tar­ ta vyk­dy­ti ban­ domąjį įsi­gi­jimų pro­jektą – kar­tu pirk­ti gra­nats­vaid­žių šaud­menų.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui va­ kar ne­pa­vy­ko tęsti liu­dy­tojų ap­ klau­sos Dar­bo par­ti­jos va­di­na­ mo­sios juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­lo­je. Paaiškė­jo, kad į po­sėdį dėl li­gos neat­vy­ko kal­ti­na­ma­sis Vy­ tau­tas Gap­šys. Teis­mui pa­teik­ta me­di­ci­nos įstai­gos pa­žy­ma, kad jis su­si­rgo.

Ne­ri­mas: kraš­to ap­sau­gos mi­nistrė R.Juk­ne­vi­čienė tei­gia, kad Bal­ti­

jos ša­lys su­si­rūpi­no nei­gia­ma „di­delės už­sie­nio vals­tybės“ in­for­ma­ci­ ne veik­la sie­kiant jas ap­juo­din­ti.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Bal­ti­jos ša­lys kar­tu įsi­gis šaud­menų Su­si­ti­ki­me da­ly­va­vu­si Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­nistrė Ra­sa Juk­ ne­vi­čienė teigė, kad ja­me dau­ giau­sia kalbė­ta apie tai, kaip se­ka­si įgy­ven­din­ti anks­čiau priim­tus stra­ te­gi­nius spren­di­mus. „Ar­ti­miau­siu me­tu nu­tarė­me pra­dėti bendrą ban­ domąjį įsi­gi­jimų pro­jektą. Tai „Carl Gus­taf“ gra­nats­vaid­žių amu­ni­ci­jos įsi­gi­ji­mas. Rei­ka­lin­gos pro­cedū­ros bus pra­dėtos jau šie­met. Ši­tas gink­ las yra pa­grin­di­nis visų trijų Bal­ti­jos ša­lių ka­riuo­me­nių nau­do­ja­mas gra­ nats­vai­dis ir jo amu­ni­ci­ja rei­ka­lin­ga tiek ka­rių, tiek tarp­tau­tinė­se ope­ra­ ci­jo­se“, – kalbė­jo R.Juk­ne­vi­čienė.

Mi­nistrės nuo­mo­ne, tai ga­li tap­ ti lūžiu Bal­ti­jos ša­lims atei­ty­je sie­ kiant vyk­dy­ti bend­rus įsi­gi­jimų pro­jek­tus.

Pa­sak jos, su­si­ti­ki­me taip pat bu­ vo su­tar­ta re­gu­lia­riai siųs­ti bendrą Bal­ti­jos ša­lių ka­rinį vie­netą į NA­TO grei­to­jo rea­ga­vi­mo pa­jėgas.

R.Juk­ne­vi­čienė pra­nešė, kad mi­ nistrų su­si­ti­ki­me bu­vo at­kreip­tas dėme­sys į nei­giamą „di­delės už­sie­ nio vals­tybės“ in­for­ma­cinę veiklą sie­kiant ap­juo­din­ti Bal­ti­jos ša­lis. „Mums tai ke­lia di­delį rūpestį. Tar­ pu­sa­vy­je ap­si­keitę in­for­ma­ci­ja pa­ matė­me, kad pa­na­šiai vi­so­se tri­jo­ se vals­tybė­se la­bai stip­riai ak­tyvė­ja nei­gia­ma in­for­ma­cinė veik­la, ku­ri,

kaip mums vi­siš­kai aki­vaiz­du, atei­ na iš di­delės už­sie­nio vals­tybės. Tai to­kie da­ly­kai kaip ban­dy­mai pa­ neig­ti NA­TO ir ES vaid­menį už­ tik­ri­nant Bal­ti­jos ša­lių sau­gumą, kal­ti­ni­mai ban­dy­mais per­ra­šy­ti is­ to­riją, ke­lia­mi kal­bos da­ly­kai, truk­ dy­mai ieš­kant ener­ge­ti­nio sau­gu­ mo“, – sakė R.Juk­ne­vi­čienė.

Prie­š Bal­ti­jos vals­ ty­bes yra vyk­do­ mi įta­kos veiks­mai, sie­kia­ma pa­keis­ti spren­dimų pri­ėmi­ mo pro­cesą.

Pa­sak jos, su­si­ti­ki­me bu­vo su­ tar­ta kur­ti bendrą Lie­tu­vos, Lat­ vi­jos ir Es­ti­jos or­ga­ni­za­ciją, ku­ ri gre­ti­moms ir NA­TO bei Rusijos pa­sie­ny­je esan­čioms ša­lims pa­dėtų keis­tis in­for­ma­ci­ja. „Kons­ta­tuo­ta, kad prie­š Bal­ti­ jos vals­ty­bes yra vyk­do­mi įta­kos veiks­mai, sie­kia­ma pa­keis­ti spren­ dimų pri­ėmi­mo pro­cesą, po­žiūrį į ap­linką, ku­rio­je gy­ve­na­me, skal­ dy­ti NA­TO, pa­ro­dy­ti Bal­ti­jos vals­ ty­bes kaip ne­de­mok­ra­tiš­kas, silp­ nas ir par­tne­riams ne­pa­ti­ki­mas.

Šias įžval­gas dėjo­me ant sta­lo ir su­ tarė­me, kad gy­ny­bos mi­nis­te­rijų, ir ne tik, ins­ti­tu­ci­jos to­liau nuo­sek­liai bend­ra­dar­biaus ir pa­teiks siū­lymų, kaip būtų ga­li­ma at­rem­ti šią iš­ki­lu­ sią grėsmę“, – pa­sa­ko­jo mi­nistrė.

In­for­ma­ci­nių karų eks­per­tai jau ne kartą yra at­kreipę dėmesį į Bal­ ti­jos ša­ly­se vyk­do­mus ak­ty­vius Ru­ si­jos veiks­mus sie­kiant for­muo­ti jai pa­lan­kią, bet jos mažųjų kai­my­nių po­li­tiką ban­dan­čią disk­re­di­tuo­ti in­ for­ma­cinę ap­linką. „Mi­nistrų ko­mi­ te­tas su­tarė koor­di­nuo­ti stra­te­gi­nių ko­mu­ni­ka­cijų veiklą tam, kad ap­sau­ gotų mūsų tau­tas nuo in­for­ma­ci­nių veiksmų, nu­kreiptų prie­š Bal­ti­jos ša­ lis“, – ra­šo­ma mi­nistrų su­si­ti­ki­mo bai­gia­ma­ja­me do­ku­men­te. Šią sa­vaitę pirmą kartą vie­šai pa­ skelb­to­je Vals­tybės sau­gu­mo de­par­ ta­men­to veik­los ap­žval­go­je nu­ro­ do­ma, kad iš už­sie­nio per Lie­tu­vo­je esan­čias vi­suo­me­ni­nes bei po­li­ti­ nes or­ga­ni­za­ci­jas mėgi­na­ma ša­ly­je kurs­ty­ti et­ninę, so­cia­linę ir ideo­lo­ ginę ne­san­taiką ir per ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus ši Lie­tu­vai ne­pa­lan­ki už­sie­nio žval­gybų veik­la ak­tyvės.

Pa­sak de­par­ta­men­to, tikė­ti­na, kad 2012 m. tęsis už­sie­nio vals­ty­bių pa­stan­gos truk­dy­ti vyk­dy­ti stra­te­ gi­nius ener­ge­ti­kos pro­jek­tus.

VD, BNS inf.

Siū­lys plėsti eks­pe­ri­mentą So­cia­linės ap­sau­gos ir dar­bo vi­ce­ mi­nist­ras Da­lius Bi­tai­tis pra­nešė, kad mi­nis­te­ri­ja sieks plėsti ga­li­my­ bes sa­vi­val­dybėms pa­čioms skirs­ ty­ti so­cia­linę pa­ramą.

Šie­met pen­kios ša­lies sa­vi­val­dybės da­ly­vau­ja eks­pe­ri­men­te – jos pa­ čios sprend­žia, ku­riems vie­tos gy­ ven­to­jams so­cia­linė pa­ra­ma tik­ rai rei­ka­lin­ga, ir ją iš­mo­ka. Po trejų metų bu­vo ža­da­ma įver­tin­ti šių sa­ vi­val­dy­bių pa­tirtį ir ap­si­spręsti dėl bend­ro pa­ra­mos tei­ki­mo mo­de­lio vi­so­se sa­vi­val­dybė­se.

D.Bi­tai­tis sakė, kad ban­do­ma­sis pro­jek­tas pa­si­tei­si­no, tad svar­bu ieš­ko­ti ga­li­my­bių ne­lau­kiant trejų metų su­da­ry­ti sąly­gas ir ki­toms sa­

vi­val­dybėms pe­rim­ti pa­tirtį. „Taip pat siū­lo­me ap­tar­ti idėją jau šie­ met ir eks­pe­ri­men­te ne­da­ly­vau­ jan­čioms sa­vi­val­dybėms nu­ma­ ty­ti ga­li­mybę taik­liau pa­skirs­čius lėšas pi­ni­gi­nei so­cia­li­nei pa­ra­mai, o su­tau­py­tas lėšas pa­lik­ti sa­vi­val­ dybėms ki­tai so­cia­li­nei pa­ra­mai teik­ti“, – teigė D.Bi­tai­tis.

Eks­pe­ri­men­te da­ly­vau­ja Pa­nevė­ žio, Ak­menės, Rad­vi­liš­kio, Ra­sei­ nių ir Ši­lalės ra­jonų sa­vi­val­dybės.

Pa­sak vi­ce­mi­nist­ro, jo­se pro­jek­ tas pa­si­tei­si­no: „Iš­laidų so­cia­li­nei pi­ni­gi­nei pa­ra­mai su­mažė­jo, jos nu­ krei­pia­mos tiks­lin­giau, be to, ir pa­ tys žmonės da­ro­si sąmo­nin­ges­ni. Šis pro­jek­tas – ge­ras pa­vyz­dys vi­ soms sa­vi­val­dybėms, kaip pa­si­tel­

kus bend­ruo­menę, bend­ra­dar­biau­ jant su ki­to­mis ins­ti­tu­ci­jo­mis, teik­ti pa­ramą tiems, kam jos iš­ties rei­kia, ir su­ma­žin­ti pikt­naud­žia­vi­mo pa­ra­ ma at­ve­jų.“ Iš ban­do­ma­ja­me pro­jek­te da­ly­ vau­jan­čių sa­vi­val­dy­bių so­cia­linės pa­šal­pos gavėjų skai­čius 2012 m. sausį–balandį, pa­ly­gin­ti su 2011 m. tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, la­biau­siai – 29,5 pro­c. – su­mažė­jo Ši­lalės ra­ jo­ne, Ak­menės ra­jo­ne jis su­men­ko 20 pro­c., Pa­nevė­žio ra­jo­ne – 2,9 pro­c., Ra­sei­nių ra­jo­ne – 8,7 pro­c., o Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne jis 5,9 pro­c. pa­ didė­jo. Iš­lai­dos so­cia­li­nei pa­šal­pai, anot SADM, su­mažė­jo vi­so­se pen­ kio­se sa­vi­val­dybė­se.

BNS inf.

By­los nag­rinė­ji­mui pir­mi­nin­kau­ jan­ti teisė­ja Dai­va Pra­nytė-Za­ liec­kienė pa­reiškė, kad kal­ti­na­ mo­jo li­ga ke­lia abe­jo­nių. „Va­kar vi­si matė­me, kaip V.Gap­šys da­ ly­va­vo Sei­mo po­sėdy­je, ko­men­ ta­vo Pre­zi­dentės kalbą. Teis­mas kreip­sis į me­di­ci­nos įstaigą, kad ji paaiš­kintų, ko­kia li­ga sir­go ir ar tai tik­rai trukdė jam at­vyk­ti po­ sėdį“, – sakė teisė­ja ir pri­dūrė, jog yra pri­vers­ta by­lo­je da­ry­ti per­trauką, nes įsta­ty­mas im­pe­ ra­ty­viai rei­ka­lau­ja, kad nag­rinė­ti by­los be kal­ti­na­mo­jo ne­ga­li­ma.

Teis­mas į po­sėdį va­kar kvie­ tė de­šimt liu­dy­tojų. Liu­dy­ti at­ vy­ko ne vi­si kvies­tie­ji. Teis­mas by­los nag­rinė­jimą ke­ti­no tęsti ir pir­ma­dienį, ta­čiau me­dikų iš­ duo­to­je pa­žy­mo­je ra­šo­ma, kad V.Gap­šys ne­dar­bin­gas iki bir­že­ lio 12 d. Esant to­kiai si­tua­ci­jai, by­lo­je pa­skelb­ta sa­vaitės per­ trau­ka, tai yra iki bir­že­lio 15 d., ki­to penk­ta­die­nio.

By­los kal­ti­na­ma­sis par­ti­jos ly­ de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas sa­ kė, kad vėlų ket­vir­ta­die­nio va­ karą jam pa­skam­bi­no V.Gap­šys ir pra­nešė esan­tis li­go­ninė­je, jam kaž­kas nu­ti­ko. „Ar ba­ci­la, ar kas.

Tem­pe­ratū­ra. By­la vyks­ta sep­tin­ti me­tai, žmo­gus pirmą kartą su­si­ rgo“, – teigė V.Us­pas­ki­chas.

Pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas teigė, kad pa­teik­ta pa­žy­ma taip

pat abe­jo­ja. „Ke­lia abe­jo­nių, ar gy­ dy­mo įstai­ga pa­grįstai iš­davė to­ kią pa­žymą, ku­rio­je nu­rodė, kad V.Gap­šys tik­rai ne­ga­li at­vyk­ti į teis­ mo po­sėdį“, – sakė pro­ku­ro­ras.

Jo tei­gi­mu, su­pran­ta­ma, kad žmo­gus ga­li su­si­rgti ir dėl li­gos neat­vyk­ti į teis­mo po­sėdį, ta­čiau kai tai kai ku­rio­se by­lo­se vyks­ta ma­siš­kai ir kal­ti­namųjų li­gos yra pa­grin­dinė prie­žas­tis, dėl ku­rių tęsia­si by­los, „tai ke­lia tam tikrų min­čių“.

Pa­sak S.Ver­sec­ko, pa­tik­rin­ti, ar iš tikrųjų žmo­gus sir­go, ga­li būti su­dėtin­ga, nes kol at­vyks tik­rin­ to­jas, žmo­gus ga­li būti pa­sveikęs. „Tai yra gy­dy­mo įstaigų sąži­nin­ gu­mo rei­ka­las, kaip ir bet ku­ria­me dar­be“, – ma­no pro­ku­ro­ras.

VD, BNS inf.

Ne­tikė­tu­mas: dar teis­mo po­

sėdžio iš­va­karė­se V.Gap­šys ak­ ty­viai da­ly­va­vo po­li­ti­nia­me gy­ ve­ni­me. To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

N.Cooperis ti­ki­na ne­vir­šijęs biud­že­to Bank­ru­tuo­jan­čiam „Sno­ro“ ban­ kui ad­mi­nist­ruo­ti per še­šis pa­sta­ ruo­sius mėne­sius – nuo 2011 m. gruod­žio 7 d. iki šių metų ge­gužės 31-osios – iš­leis­ta 106 mln. litų.

Ge­gužės pa­bai­go­je ban­ko ad­ mi­nist­ra­to­rius Nei­las Coo­pe­ris teis­mo pa­prašė ban­ko reikmėms skir­ti dar apie 40,8 mln. litų, ta­ čiau teis­mas nu­rodė jam iki bir­ že­lio 16 d. pa­teik­ti pa­tiks­lintą pra­šymą išs­ki­riant su­mas, skir­ tas ban­kui funk­cio­nuo­ti ir kon­ sul­ta­vi­mo iš­lai­doms. „Per­žiūrė­tas biud­že­tas 12-ai sa­vai­čių – iki 2012 m. ge­gužės 31 d. – bu­vo pa­teik­tas teis­mui svars­ty­ti ge­gužės 25 d. Šis biud­že­tas yra 33 pro­c. ma­žes­nis nei biud­ že­tas 13-ai sa­vai­čių iki ko­vo 7 d., ku­ris bu­vo teis­mui pa­teik­tas per­nai gruod­žio 23 d.“, – ra­šo­ ma vie­šai pa­skelb­to­je N.Coo­pe­ rio ata­skai­to­je.

Per­nai gruod­žio 27-ąją Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mas pa­tvir­ ti­no 60,944 mln. litų „Sno­ro“ bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riaus są­ matą, ku­ri ga­lio­jo iki ko­vo 7 d.

N.Coo­pe­ris ata­skai­to­je tei­gia, kad ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­dos iki ko­vo 7 d. ne­vir­ši­jo gruod­žio 27-ąją

teis­mo pa­tvir­tin­to biud­že­to, o maž­daug 8 mln. litų ne­tgi bu­vo su­tau­py­ta. „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­rius ra­šo, kad ban­ko ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­ das ir ad­mi­nist­ra­to­riaus at­ly­gi­ ni­mo dydį turės nu­sta­ty­ti kre­di­ to­rių ko­mi­te­tas, ku­ris turėtų būti iš­rink­tas kitą ant­ra­dienį.

N.Coo­pe­ris tvir­ti­na, kad nuo sa­vo pa­sky­ri­mo die­nos ne­ga­vo jo­kio at­ly­gi­ni­mo.

VD, BNS inf.

Išlaidos: kitą savaitę išrinktas

kreditorių komitetas nustatys, kiek reikės pinigų „Snoro“ išlai­ kymui. Tomo Raginos nuotr.

8

šeštadienis, birželio 9, 2012

savaitės interviu

Negailima pinigų propagandai Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kas Ar­vy­das Anu­šaus­kas tvir­ti­no, kad šią sa­vai­tę pa­skelb­to­je vie­šo­je Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) veik­los ap­ žval­go­je įvar­di­ja­mos svar­biau­sios grės­mės.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Ko­dėl vie­šos ap­žval­gos ne­bu­ vo ga­li­ma pa­da­ry­ti anks­čiau?

– Ten­ka pri­pa­žin­ti, kad Lie­tu­vo­je iš tik­rų­jų ne­bu­vo pra­kti­kos teik­ti štai to­kias vie­šas ap­žval­gas. Tai, kaip sa­ko­ma, pir­mas bly­nas.

– Pris­vi­lęs?

– Ne­pa­sa­ky­čiau. Tie­siog pir­mas ban­dy­mas vi­suo­me­nei pa­teik­ti bent kiek iš­sa­mes­nę in­for­ma­ci­ją apie tai, ką ir kaip vei­kia VSD, su ko­kiais iš­ šū­kiais su­si­du­ria na­cio­na­li­nis sau­ gu­mas. Mums ga­na sun­kiai se­kė­si su­si­tar­ti dėl to­kios ap­žval­gos pa­ ren­gi­mo ir pa­tei­ki­mo, nes pra­kti­kos iki šiol ne­bu­vo. Ir sau­gu­mo tar­ny­ ba el­gė­si at­sar­giai. Pir­miau­sia, ne­ la­bai kas ži­no­jo, ko­kius da­ly­kus ga­ li­ma ap­žval­go­je ra­šy­ti. Bet pa­vy­ko su­si­tar­ti, kad VSD pa­teiks in­for­ ma­ci­ją pa­gal tam tik­ras pa­sta­ro­jo lai­ko­tar­pio ak­tua­li­jas.

Ko­mi­te­te įpa­rei­go­jan­tį spren­di­ mą skelb­ti vie­šą ap­žval­gą priė­mė­me per­nai, svars­ty­da­mi už­da­rą me­ti­nę VSD veik­los ata­skai­tą. Pa­sa­kė­me, kad kas­met ge­gu­žę to­kia ap­žval­ga tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti. Tai ir bu­vo pa­ da­ry­ta.

– Sa­kė­te, kad Lie­tu­vo­je ne­bu­ vo pra­kti­kos skelb­ti to­kias ap­ žval­gas ir dėl to su­si­dur­ta su pro­ble­mo­mis ren­giant pir­mą­ją.

Ne­jau­gi mū­sų par­tne­riai NA­TO ne­tu­ri to­kios pa­tir­ties ir ne­ga­ lė­jo­me iš jų pa­si­mo­ky­ti?

– Šiaip, ne­ga­li sa­ky­ti, kad nė­ra to­ kios pra­kti­kos kai ku­rio­se de­mok­ra­ ti­nė­se ša­ly­se.

Bet pri­si­min­ki­me tas „lie­tu­viš­ kas“ ap­lin­ky­bes, su­si­ju­sias su VSD: pa­vyz­džiui, prieš ke­le­rius me­tus ši tar­ny­ba pa­ti už­duo­tis nu­si­sta­ti­nė­ jo ir dir­bo be­veik vi­siš­kai sa­va­ran­

kiš­kai, nė kiek ne­kont­ro­liuo­ja­ma iš ša­lies. To­kia­me kon­teks­te apie ko­ kias vie­šas ap­žval­gas ga­li­ma kal­ bė­ti? Grei­čiau vis­kas bu­vo su­ka­ma link už­da­ru­mo, aiš­ki­nant žval­gy­ bos ir na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­ re­sais.

Da­bar tai jau pa­keis­ta. Už­duo­tys VSD for­mu­luo­ja­mos po­li­ti­niu lyg­ me­niu aukš­čiau­sio­se val­džios ins­ ti­tu­ci­jo­se. Tai lei­do pra­ver­ti tą už­ da­ru­mo šir­mą.

– Bet ne vie­nas sau­gu­mo pro­fe­ sio­na­las pa­sa­ky­tų, kad kuo už­ da­riau dir­ba spe­cia­lio­sios tar­ ny­bos, tuo efek­ty­viau?

– Ne vi­sa­da. Ma­nau, kad tam tik­ ras vi­suo­me­nės ži­no­ji­mas apie sau­gu­mo tar­ny­bos veik­lą yra tie­ siog bū­ti­nas. Ne­re­tai ma­to­me, kad bend­rau­jant su sau­gu­mo tar­ny­ba vi­suo­me­nė­je dar yra šiokia tokia bai­mė. Tai įro­do pa­si­ti­kė­ji­mo de­fi­ ci­tą, ku­rį, ti­ki­mės, su­ma­žins, o il­ gai­niui gal­būt ir pa­nai­kins štai to­ kios ap­žval­gos.

– 36 pus­la­pių ap­žval­go­je ne­ma­ ty­ti jo­kio di­des­nio konk­re­tu­mo.

Vis­kas pri­deng­ta kaž­ko­kiu dip­ lo­ma­tiš­ku­mo ir ne­konk­re­tu­ mo šy­du – nė vie­nos pa­var­dės ar or­ga­ni­za­ci­jos pa­va­di­ni­mo, neį­var­di­ja­ma nė vie­na prie­šiš­ ka vals­ty­bė. Ko­dėl?

– Ga­lio­jan­tis įsta­ty­mas la­bai aiš­ kiai pa­sa­ko, kad VSD veik­los prie­ mo­nės, konk­re­čios už­duo­tys yra slap­ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri ne­tei­kia­ ma.

Taip, prieš Lie­tu­vą vei­kian­čios vals­ty­bės ap­žval­go­je nė­ra konk­re­ čiai įvar­di­ja­mos, nors vi­si pui­kiai su­pran­ta, apie ką kal­ba­ma. Ir tos pa­čios vals­ty­bės ži­no tai.

– Pir­miau­sia tai Ru­si­ja ir Bal­ ta­ru­si­ja?

Pers­pė­jo, kas ga­li su­lauk­ti įtar­ti­no spe­cia­lių­jų tar­ny­bų dė­me­sio VSD krei­pė­si į Lie­tu­vos pi­lie­čius ra­ gindamas pra­neš­ti apie už­sie­nio ša­lių ro­do­mą su­si­do­mė­ji­mą pa­slap­ti­mis.

Kaip nu­ro­do­ma VSD krei­pi­me­si, su dip­lo­ma­ti­ne prie­dan­ga ar be jos vei­ kian­čius už­sie­nio žval­gy­bų tar­ny­ bų pa­rei­gū­nus ga­li do­min­ti iš­var­dy­ tų sri­čių at­sto­vų tu­ri­ma po­li­ti­nio, ka­ ri­nio ar eko­no­mi­nio po­bū­džio in­for­ ma­ci­ja. „Jei­gu dir­ba­te vals­ty­bės tar­ny­ bo­je, kraš­to ap­sau­gos sis­te­mo­je, ne­vy­ riau­sy­bi­nė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, po­li­ti­nė­ se par­ti­jo­se, ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­ se ir (ar) tu­ri­te lei­di­mą dirb­ti su vals­ ty­bės ar tar­ny­bos pa­slap­tį su­da­ran­ čia in­for­ma­ci­ja, ga­li­te su­lauk­ti už­sie­ nio vals­ty­bių žval­gy­bos tar­ny­bų, ku­ rių veik­la prieš­ta­rau­ja Lie­tu­vos na­cio­ na­li­niams in­te­re­sams, dė­me­sio“, – ra­ šo­ma krei­pi­me­si. „Žval­g y­bos tar­ny­bas do­mi­na Lie­tu­ vos už­sie­n io ir vi­daus po­l i­t i­kos as­ pek­tai, vals­ty­bės po­zi­ci­ja ak­tua­liais

tarp­tau­t i­n iais klau­si­mais, in­for­ma­ ci­ja apie įgy­ven­d i­na­mus ener­ge­t i­ kos pro­jek­t us, ša­l ies ka­r i­n ius pa­jė­ gu­mus ir ki­ta in­for­ma­ci­ja, ku­rios at­ sklei­d i­mas bū­t ų ža­l in­gas Lie­t u­vos na­cio­na­l i­n iam sau­g u­mui ir in­te­re­ sams“, – tei­g ia VSD. De­par­ta­men­tas ra­g i­na in­for­muo­t i su­ž i­no­jus in­for­ma­ci­jos apie ki­lu­sias ar ga­l in­čias kil­t i grės­mes vals­ty­bes sau­gu­mui.

Taip pat pa­brė­ž ia­ma, kad už­sie­n io spe­c ia­l ių­jų tar­ny­bų dė­me­s io ga­l i su­lauk­t i ir vals­t y­bės pa­slap­t ies ne­ su­da­ran­ti in­for­ma­ci­ja, ta­čiau esan­ti ak­tua­li po­li­ti­niu, eko­no­mi­niu ar ka­ ri­niu po­ž iū­riu.

VSD pa­ta­r ia kreip­t is ir tuo­met, kai vals­t y­b ės ar tar­ny­bos pa­slap­t į su­ da­ran­čią in­for­ma­ci­ją rei­ka­lau­ja­ma at­skleis­t i šan­ta­ž uo­jant „dėl as­me­ni­ nio gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bių“.

BNS inf.

– Ne­neig­siu to.

To­kia jau pra­kti­ka, to­kie įsta­ty­ mo rei­ka­la­vi­mai – sau­gu­mo tar­ny­ba ga­li leis­ti aiš­kiai su­pras­ti, apie ko­ kias vals­ty­bes, or­ga­ni­za­ci­jas ar at­ ski­rus as­me­nis yra kal­ba­ma, bet ne­ bū­ti­nai juos įvar­dy­ti.

– Es­ti­jos sau­gu­mas vei­kia ki­ taip. Jų ap­žval­gos tu­ri­nys vi­sai ki­toks: pa­var­dės, or­ga­ni­za­ci­jos įvar­di­ja­mos be jo­kių skru­pu­lų.

Ne­no­rim pa­si­mo­ky­ti iš es­tų?

– Iš tik­rų­jų, taip yra. Bet es­tai jau tu­ri il­ga­me­tę to­kių ap­žval­gų ir bend­ra­vi­mo su vi­suo­me­ne pa­tir­tį.

Ki­ta ver­tus, nors mū­sų VSD veik­ los ap­žval­ga dar pir­ma, jo­je yra kai ku­rių da­ly­kų, ku­rių nė­ra Es­ti­jos sau­ gu­mo tar­ny­bos ana­lo­giš­kuo­se do­ku­ men­tuo­se. Tar­kim, už­duo­čių, ku­rių vyk­dy­mą koor­di­nuo­ja VSD, mas­tas.

Es­tai to­kių da­ly­kų ne­skel­bia.

Tai­gi, vie­nur mes konk­re­tes­ni, ki­ tur jie.

Tam tik­ras vi­suo­me­ nės ži­no­ji­mas apie sau­gu­mo tar­ny­bos veik­lą yra tie­siog bū­ ti­nas.

– VSD ap­žval­go­je kal­ba­ma apie „už­sie­nio ša­lims lo­ja­lius ži­ niask­lai­dos ka­na­lus“ ir nu­ro­ do­ma, kad Lie­tu­vai kenks­min­ gas „in­for­ma­ci­nes kam­pa­ni­jas už at­ly­gį vyk­do kai ku­rios ži­ niask­lai­dos prie­mo­nės, ne­vy­ riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos ir ju­dė­ji­mai“. Kaip pa­ste­bi ap­ žval­gi­nin­kai, taip neį­var­di­jant jo­kių konk­re­čių pa­va­di­ni­mų yra „ap­derg­ti vi­si kar­tu ir kiek­ vie­nas at­ski­rai“.

– Taip ne­ver­tin­čiau.

Iš tik­rų­jų, kiek­vie­nas pui­kiai su­ vo­kia, kas, kam ir už kiek par­si­duo­ da. Tai ki­tą­kart ga­na pli­ka aki­mi ma­ty­ti.

Tie žur­na­lis­tai, ku­rie dir­ba są­ ži­nin­gai, ne­pris­ki­ria sa­vęs to­ kiai ka­te­go­ri­jai ir ne­si­pik­ti­na. Ta­ čiau ne­rei­kė­tų už­merk­ti akių prieš tą fak­tą, kad tik­rai yra ga­na ne­ bran­giai iman­čių už tam tik­ro po­ bū­džio pro­pa­gan­di­nę in­for­ma­ci­ją,

Įti­ki­nė­to­jas: Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to va­do­

vas A.Anu­šaus­kas tei­gia, kad su Sau­gu­mo de­par­ta­men­tu il­gai dis­ku­ ta­vo dėl bū­ti­ny­bės pa­skelb­ti pir­mą­ją sa­vo veik­los ap­žval­gą. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

nu­kreip­tą prieš Lie­tu­vos gy­vy­bi­ nius in­te­re­sus, prieš stra­te­gi­nius pro­jek­tus. Ži­niask­lai­da vis dėl­to yra ket­vir­ to­ji val­džia. Ji yra įta­kin­ga. Ir per ją ga­li­ma da­ry­ti nei­gia­mą įta­ką. Tuo ir nau­do­ja­ma­si. Ki­tą­kart vi­siš­kai le­ga­liai, ne­si­sle­piant, tar­kim, vyk­ dant vie­šo­sios nuo­mo­nės for­ma­vi­ mo ak­ci­jas ir taip sie­kiant pa­veik­ti po­li­ti­nius spren­di­mus.

– Ko­kias prie­šiš­kai pro­pa­gan­ dai ski­ria­mas su­mas ga­lė­tu­mė­ te pa­mi­nė­ti?

– Sa­ky­čiau, ne vie­na de­šim­tis mi­li­ jo­nų li­tų. Ne vie­na de­šim­tis reikš­tų, kad ga­li bū­ti ir dvi de­šim­tys.

– Nie­kas tiks­liai ne­ži­no? Ne­ mo­kam skai­čiuo­ti?

– Tai nė­ra taip pa­pras­ta. Be to, da­lis to­kioms reik­mėms iš­lei­džia­mų lė­šų pri­ski­ria­ma prie įtar­ti­nų. Ki­taip ta­ riant, įta­ria­me, jog ati­tin­ka­mi pi­ni­ gai lei­džia­mi prie­šiš­kai pro­pa­gan­dai, ta­čiau rei­kia dar il­go, kruopš­taus ty­ ri­mo, kad ga­lė­tu­me tai pa­tvir­tin­ti.

To­dėl ir sa­ko­me – įta­ria­me, kad ne vie­na de­šim­tis mi­li­jo­nų li­tų ga­li bū­ ti pa­nau­do­ja­ma ne­ge­ra­no­riš­kos pro­ pa­gan­dos tiks­lais.

Yra už­fik­suo­ta at­ve­jų, kai ži­ niask­lai­dos prie­mo­nės ga­vo at­ly­gį už vals­ty­bei ne­nau­din­gos in­for­ma­ ci­jos pla­ti­ni­mą, ta­čiau tai at­skleis­ti drau­džia įsta­ty­mas. Ki­tas da­ly­kas, apie ši­to­kius da­ly­kus in­for­muo­ja­ma Vy­riau­sy­bė ir ki­tos ati­tin­ka­mos ins­ ti­tu­ci­jos, kad ga­lė­tų im­tis at­sa­ko­ mų­jų veiks­mų. Pir­miau­sia, kontrp­ ro­pa­gan­dos.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

ekonomika

Kaip ka­ka­vos pu­pe­lė ke­lią per­bė­go Do­man­tą Už­pa­lį ti­tu­luo­ti vers­li­nin­ku vis dėl­to ne­drą­su. Sa­vo įmo­nę jis va­di­na ne UAB, o pro­jek­tu, di­džiau­siu pel­nu va­di­na ne pi­ni­gus, bet su­tik­tus žmo­nes. Pats 28-erių D.Už­pa­lis sa­ve api­bū­di­na kaip „neo­vers­li­ nin­ką“ ir „psi­chą“, ga­mi­nan­tį šo­ko­la­dą.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Im­tis vers­lo pa­ska­ti­no ne­sėk­mė

Bend­rau­jant su D.Už­pa­liu, prieš pu­sant­rų me­tų įkū­ru­siu na­tū­ra­ lų šo­ko­la­dą ir le­dus ga­mi­nan­čią įmo­nę „Cho­co­la­te Nai­ve“, pa­ra­ dok­sai krin­ta į akis. Šiuo me­tu jau­ nas vers­li­nin­kas gy­ve­na kai­me, kur ir dir­ba su ke­tu­rių as­me­nų ko­man­ da. To­dėl at­ro­do neį­ti­ki­ma, kad pa­ šne­ko­vo spe­cia­ly­bė – mies­to pla­ nuo­to­jas, ur­ba­nis­tas. „Į kai­mą per­si­kė­liau ir dėl vers­lo, ir dėl as­me­ni­nių po­rei­kių. Tie­siog no­rė­jau pa­bėg­ti nuo tuš­ty­bės. Man bu­vo aiš­ku, kad tik kai­me iš­gry­nin­ siu sa­vo min­tis ir veik­lą“, – sa­kė jis.

D.Už­pa­lis pa­sa­ko­jo sa­vo gy­ve­ni­me pe­rė­jęs dau­gy­bę prieš­ta­rin­gų eta­ pų. Jis pri­si­pa­ži­no bu­vęs „su­per­ var­to­to­ju“, ku­riam rei­kė­jo ge­rų au­to­mo­bi­lių, nau­jų te­le­fo­nų, vi­sų įma­no­mų ke­lio­nių. Ta­čiau nuo to lai­min­ges­nis ne­ta­po. „Lū­žis įvy­ko, kai per pus­me­ tį vis­ko ne­te­kau. Iš Lon­do­no, kur mo­kiau­si, į Lie­tu­vą grį­žau pa­čio­ je kri­zės pra­džio­je ir stai­ga ne­te­ kau sa­vo san­tau­pų, su­griu­vo ma­no as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas, pro­fe­sio­na­ li kar­je­ra, kaip ir aro­gan­ci­ja. To­kio­ mis aki­mir­ko­mis tam­pi la­bai nuo­ gas ir vis­kas tam­pa la­bai tik­ra“, – pa­sa­ko­jo D.Už­pa­lis, iš rin­ko­da­ ros, drau­di­mo sri­ties per­šo­kęs į šo­ ko­la­do ga­min­to­jo ro­ges. Į kai­me vers­li­nin­ko įkur­tą ce­chą su­si­pa­žin­ti su ga­my­ba ir neat­ras­ tais sko­niais at­vyks­ta įvai­rios žmo­ nių gru­pės. D.Už­pa­lis čia pri­sta­to apel­si­no ir ci­na­mo­no sko­nio šo­ko­ la­dą ar šo­ko­la­dą su drus­ka: „Mū­sų no­ras yra ste­bin­ti ko­ky­be ir sko­nio pa­le­te, ku­rią at­sklei­džia pa­ti ka­ ka­va. Ji tu­ri dau­giau nei 800 sko­ nio kom­po­nen­tų.“ Tie­sa, kaip sa­kė vers­li­nin­kas, va­sa­rą dau­giau dė­me­ sio ski­ria­ma le­dams iš na­tū­ra­laus ož­kų pie­no ir kai­miš­kų kiau­ši­nių.

Le­dus ga­min­to­jai taip pat sten­gia­si pa­siū­ly­ti ne­tra­di­ci­nių sko­nių: Kos­ ta Ri­kos juo­dų­jų pi­pi­rų, lau­rų la­pų, lamb­rus­ko, ala­vi­jo ir pan.

Tiks­las – tap­ti ge­riau­siems

Vos pu­sant­rų me­tų gy­vuo­jan­ ti įmo­nė jau tu­ri kuo di­džiuo­tis.

D.Už­pa­lis pa­sa­ko­jo, kad bend­ro­ vė ne­se­niai įsi­trau­kė į pa­sau­li­nio šo­ko­la­do ga­min­to­jų klu­bo „Gour­ met“ gre­tas. Vers­li­nin­kas ne­slė­pė, kad sa­vo pro­duk­ci­ja sie­kia nu­ste­ bin­ti tarp­tau­ti­nes rin­kas. Jo ma­ny­ mu, tik lai­ko klau­si­mas, ka­da lie­ tu­viš­kas šo­ko­la­das bus pri­pa­žin­tas vie­nu ge­riau­sių pa­sau­ly­je. „Da­bar no­ri­si pa­ro­dy­ti sa­ve, kad tu­rė­tu­me ge­rą re­pu­ta­ci­ją, pro­duk­ tą, ku­rį pri­pa­žin­tų iš­pui­ku­sios, iš­ pru­su­sios Va­ka­rų rin­kos var­to­tai“, – sa­kė jis.

Pre­kiau­ti šo­ko­la­du di­džiuo­siuo­ se ša­lies pre­ky­bos tink­luo­se vers­li­

nin­kas ne­si­ver­žia. Jei, pa­sak jo, tai įvyks, tai tik tu­rint ko­kią nors įdo­ mią idė­ją. Šiuo me­tu D.Už­pa­lio ga­ mi­na­mo šo­ko­la­do ga­li­ma įsi­gy­ti jo „šo­ko­la­do ce­che“ ar­ba ke­lio­se spe­ cia­li­zuo­to­se par­duo­tu­vė­se, o le­dų pa­ra­gau­ti – pa­si­ga­vus se­na­mies­čio gat­vė­se ra­tus su­kan­tį ber­niu­ką su tri­ra­čiu le­dų ve­ži­mė­liu. Šo­ko­la­du D.Už­pa­lis šiuo me­ tu pre­kiau­ja ir už­sie­ny­je: Lon­do­ ne, Ams­ter­da­me ir Kip­re, taip pat pla­nuo­ja pre­ky­bą per­kel­ti į JAV, Vo­kie­ti­ją.

Do­man­tas Už­pa­lis:

Mū­sų šo­ko­la­do val­gy­ to­jas yra avan­tiū­ris­ tas, ne­pri­ta­pė­lis, tru­ pu­tį To­mas So­je­ris, tru­pu­tį Ne­ži­niu­kas Mė­nu­ly­je ir gal­būt dar Don Ki­cho­tas.

Pa­sik­lio­vė ženk­lais

D.Už­pa­lis pri­pa­ži­no, kad jis ir vi­ si ki­ti ko­man­dos na­riai yra sa­va­ moks­liai. „Ieš­ko­da­mas sa­vo ke­lio su­pra­tau, kad ne­ga­liu dirb­ti kam nors ki­tam, o ir ki­ti tur­būt su­pra­ to, kad ne­ga­li ma­nęs sam­dy­ti. Man pa­tin­ka pa­čiam vis­ką pla­nuo­ti, kai nie­kas ne­try­pia už nu­ga­ros. Aiš­ku, dėl to dar­bo krū­vis ne­su­ma­žė­jo – grei­čiau at­virkš­čiai“, – sa­kė jis.

Pa­ra­dok­sa­lu, kad pra­dė­ti vers­lą, ku­ris da­bar rei­ka­lau­ja daug jė­gų, D.Už­pa­lis sa­kė bu­vęs pa­ska­tin­tas tin­gė­ji­mo ir sa­vy­bės vis­ką da­ry­ ti ki­taip nei vi­si: „Su­si­kū­rus įdo­ mią veik­lą pra­si­de­da am­ži­nos ato­sto­gos, ne­tgi la­bai sun­kiai dir­bant.

Gal­būt no­rė­jo­si pūs­ti prieš vė­ ją – pa­si­rink­ti ni­ši­nę veik­lą, keis­ tą kon­cep­ci­ją, iš­reikš­ti sa­vo kaip kū­rė­jo vi­zi­ją ir iš to už­dirb­ti. Tie­są sa­kant, nuo pat vai­kys­tės vis­ką da­ riau at­virkš­čiai: kai va­sa­rą vi­si po žo­lę bė­gio­da­vo ba­si, aš laks­ty­da­vau su žie­mi­niais bo­tais.“ D.Už­pa­lis tei­gė, kad, kai nu­ spren­dė pa­ts sau tap­ti vir­ši­nin­ku ir pra­dė­ti mėgs­ta­mą veik­lą, iš­kart ži­no­jo ją sie­sian­tis su mais­to ga­ my­ba. „Vie­nas pro­tin­gas žmo­gus man pa­ro­dė, kaip tai­syk­lin­gai val­gy­ti šo­ko­la­dą, – kad rei­kia juo mė­gau­ tis, leis­ti ka­ka­vai ir svies­tui tirp­ ti bur­no­je. Bu­vo eta­pas, kai ka­ka­va do­mė­jau­si ir kaip me­di­ci­ni­niu au­ ga­lu. Ga­liau­siai man nuo­lat ke­lią per­bėg­da­vo ka­ka­vos pu­pe­lė, mo­ juo­da­ma sa­vo si­jo­nė­liu. Sup­ra­tau, kad ne­ga­liu bū­ti stuob­rys ir spjau­ti į ženk­lus“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Pa­tir­ties at­ne­šė at­vi­ru­mas

D.Už­pa­lis pri­pa­ži­no, kad ženg­ ti pir­muo­sius žings­nius bu­vo ne­

Po­sū­kis: iš­si­kel­ti į kai­mą ir ten pra­dė­ti šo­ko­la­do ga­my­bą D.Už­pa­lį pa­ska­ti­no stai­ga su­griu­vu­si kar­je­ra ir as­

me­ni­nis gy­ve­ni­mas.

leng­va. Nes ga­my­ba, anot jo, su­dė­ tin­ga: rei­kia ne tik ap­mąs­ty­ti, kaip sa­vo pro­duk­tą par­duo­ti ar iš­rek­la­ muo­ti, bet ir at­ras­ti pa­ti­ki­mų tie­ kė­jų bei ge­rų re­cep­tų. „Aš iš tik­rų­jų esu „knys­liu­kas“ – ga­liu su­si­ras­ti vis­ką, ko man rei­kia.

Ma­nau, kad vis­kas pa­dė­ta po ran­ka, tik rei­kia mo­kė­ti kal­bė­tis su žmo­ nė­mis“, – pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas.

Ki­ta ver­tus, D.Už­pa­lis įsi­ti­ki­nęs, kad, bū­da­mi sa­va­moks­liai, ko­man­ dos na­riai ne­su­si­dū­rė su išanks­ti­ nė­mis nei­gia­mo­mis nuo­sta­to­mis.

O at­ra­di­mo džiaugs­mas tik dar la­ biau su­stip­ri­no idė­jos sie­kį: „Man svar­bu dirb­ti su to­kiais pat „psi­ chais“ kaip aš pa­ts. Svar­bu, kad jie, kaip ir aš, ma­to vi­zi­ją.“ Vers­li­nin­kas įsi­ti­ki­nęs, kad vi­zi­ ja nė­ra sve­ti­ma ir jo šo­ko­la­do pir­ kė­jams. At­si­rink­ti tin­ka­mą var­to­to­

jų gru­pę, anot jo, ypač svar­bu: „Juk žmo­nės pir­miau­sia per­ka idė­ją, o ne šo­ko­la­dą. Mū­sų šo­ko­la­do val­gy­to­jas yra avan­tiū­ris­tas, ne­pri­ta­pė­lis, tru­ pu­tį To­mas So­je­ris, tru­pu­tį Ne­ži­niu­ kas Mė­nu­ly­je ir gal­būt dar Don Ki­ cho­tas. Ir mes tru­pu­tį to­kie esa­me.“ Paau­ko­jo vi­sas san­tau­pas

Kaip sa­kė D.Už­pa­lis, kad nuo idė­jos ir in­for­ma­ci­jos rin­ki­mo pe­rei­na­ma prie rea­lių re­zul­ta­tų, ta­po aiš­ku, kai iš to­li­mų­jų kraš­tų at­vy­ko pir­mo­sios ka­ka­vos pu­pe­lės: „Kad idė­ja tam­ pa kū­nu ir nė­ra kur trauk­tis, su­pra­ tau, kai at­ga­be­no apie to­ną ka­ka­vos pu­pe­lių, į ku­rias su­ki­šau vi­sas sa­ vo san­tau­pas. Nuo ta­da vis­kas pa­ ju­dė­jo la­bai grei­tai.“ Anot jo, į vers­lą bu­vo in­ves­tuo­tos vi­sos san­tau­pos, du­kart tiek sko­lin­ ta­si ir tris­kart tiek gau­ta iš Eu­ro­pos

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

fon­dų. Ta­čiau pa­ti­ki­no, kad rin­ko­ da­ros ak­ci­joms neiš­lei­do nė li­to. Sa­ vo var­dą ko­man­da gar­si­no iš lū­pų į lū­pas, taip pat su šo­ko­la­do ga­mi­nių pa­vyz­džiais vyk­da­mi į Ang­li­jos, Vo­ kie­ti­jos par­duo­tu­ves bei ka­vi­nes.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad vis dar pa­si­tai­ko aki­mir­kų, kai at­ro­ do, jog gy­ve­ni­me vyks­ta ne­rea­lūs da­ly­kai. Ki­ta ver­tus, jis pri­pa­ži­ no, kad esa­ma daug bui­ti­nio dar­ bo, ku­riam rei­kia at­si­duo­ti kiek­ vie­ną die­ną: „Sma­gio­ji dar­bo da­lis su­da­ro 10 pro­c. lai­ko, li­ku­sio­ji yra sun­kus dar­bas. Mes kas­dien dir­ ba­me pust­re­čio eta­to, nes su­pran­ tam: jei­gu šiam pro­jek­tui pa­gai­lė­ si­me lai­ko, jis nu­ken­tės. To­dėl la­bai svar­bu va­ka­re prieš mie­gą pa­gal­vo­ ti, ar tik­rai pa­da­rei dau­giau, nei ti­ kė­jai­si iš sa­vęs tą die­ną. Tik ta­da ga­li ra­miai mie­go­ti.“

10

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

tema

Čiur­lionio kai De­ja, uni­ka­lus vie­nuo­li­ 1 kos fluo­ro­for­tų rin­ki­nys, ku­ria­me – M.K.Čiur­lio­nio ir dar

Ver­ti­ni­mas: E.Pa­ruls­kio tei­gi­mu, „Aps­nig­tą kai­mą“ bū­tų sun­ku pa­va­

din­ti ypač reikš­min­gu M.K.Čiur­lio­nio dar­bu.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Vil­niaus auk­cio­ne bran­giau­siai par­duo­tų kū­ri­nių de­šim­tu­kas

An­ta­no Žmui­dzi­na­vi­čiaus „Už­ge­ K.Ši­mo­nio „Dei­vė Jū­ra­tė“ 2011 m. sęs vul­ka­nas“ 2011 m. par­duo­tas už par­duo­tas už 30 tūkst. li­tų.

67 tūkst. li­tų.

Ka­z io Ši­mo­nio „Ka­ra­lai­čio pa­sa­ kų mies­tas“ 2011 m. par­duo­tas už 45 tūkst. li­tų.

Jo­no Če­po­nio „Pa­lū­šė“ 2011 m. par­ duo­ta už 26 tūkst. li­tų.

Jo­no Šva­žo „Dar­bi­nin­ko po­rtre­tas“ 2012 m. par­duo­tas 23,8 tūkst. li­tų.

Ty­mo­no Nie­sio­łows­kio „Na­tiur­mor­ tas su vai­siais“ 2009 m. par­duo­tas už 39 tūkst. li­tų.

K.Ši­mo­nio „Pie­me­nu­kas prie pa­ sa­kų var­tų“ 2011 m. par­duo­tas už 34 Leo­no Ka­ti­no „Pri­si­mi­ni­mas iš teat­ ro“ 2011 m. par­duo­tas už 21 tūkst. li­tų. tūkst. li­tų.

Mi­ka­lo­jaus Kris­tu­po Rad­vi­los Naš­ lai­tė­lio „Mag­ni Du­ca­tus Lit­hua­niae“ 2011 m. par­duo­tas už 33 tūkst. li­tų.

Rim­vi­do Jan­kaus­ko-Kam­po pa­ veiks­las „Be pa­va­di­ni­mo“ 2007 m. par­duo­tas už 17,5 tūkst. li­tų.

de­vy­nių jo Var­šu­vos dai­lės mo­kyk­ los bend­ra­moks­lių kū­ri­niai, ne­nu­ pirk­tas. Lo­tui nu­sta­ty­ta re­zer­vi­nė su­ma auk­cio­no da­ly­vių ne­bu­vo pa­ siek­ta, o pa­siū­ly­ti 64 tūkst. li­tų pa­ si­ro­dė per ma­žai. „Aps­nig­tą kai­mą“ bū­tų sun­ku pa­va­din­ti ypač reikš­min­gu me­ni­ nin­ko dar­bu, – sa­kė Lie­tu­vos me­no rin­kos eks­per­tas Er­nes­tas Pa­ruls­ kis. – Ta­čiau at­spau­das pri­va­čiam pir­kė­jui ga­li bū­ti ver­tin­gas ne tiek dėl gra­žu­mo, kiek dėl la­bai re­to me­no rin­ko­je de­fi­ci­tiš­ku­mo. To­ kio kū­ri­nio sa­vi­nin­kas ga­lė­tų drą­ siai teig­ti, kad „Čiur­lio­nis ka­bo tik dvie­jo­se vie­to­se: ma­no na­muo­se ir mu­zie­ju­je Kau­ne“. Ma­nau, to­kia fra­zė ver­ta ga­na di­de­lės su­mos.“ Apie M.K.Čiur­lio­nio fluo­ro­for­ tą, ka­da pa­di­dės itin ma­ža va­di­ na­ma Lie­tu­vos me­no rin­ka, ko­kias po­zi­ci­jas Lie­tu­vos me­ni­nin­kai uži­ ma tarp­tau­ti­nė­je ir vie­tos rin­ko­se, „Vil­niaus die­na“ kal­bė­jo­si su mū­sų ša­lies me­no rin­kos eks­per­tu E.Pa­ ruls­kiu.

– XXIV Vil­niaus auk­cio­ne mė­ gin­tas par­duo­ti M.K.Čiur­lio­ nio fluo­ro­for­tas nau­jo šei­mi­ nin­ko neat­ra­do. Kaip ma­no­te, ko­dėl taip at­si­ti­ko?

– „Čiur­lio­niš­kas“ Vil­niaus auk­ cio­no su­reng­tas var­žy­tu­ves ste­bė­ jau sa­vo aki­mis. Ir ypač smal­siai – ko­vą dėl M.K.Čiur­lio­nio fluo­ro­ for­to. Ver­ta pri­min­ti, kad lo­te bu­vo dar de­vy­ni at­spau­dai. Kai, pa­sie­ kus 64 tūkst. li­tų su­mą, var­žy­tu­ vės bai­gė­si, pa­da­riau aki­vaiz­džią iš­va­dą – par­da­vė­jo no­ri­ma su­ ma nea­ti­ti­ko at­spau­dą pa­si­ruo­šu­ sių nu­pirk­ti žmo­nių (ar ins­ti­tu­ci­ jų) lū­kes­čių.

– Ar ga­lė­tu­mė­te pa­svars­ty­ti, ko­kia su­ma bū­tų pa­kan­ka­ma šiam dar­bui ir ko­dėl?

– Spė­lio­ti, ko­kia bu­vo re­zer­vi­nė šeš­to lo­to su­ma, bū­tų gry­na spe­ku­ lia­ci­ja. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad, praė­jus šiek tiek lai­ko, par­da­vė­jai pa­ko­re­ guos sa­vo no­rus, ir mes fluo­ro­for­tą vėl pa­ma­ty­si­me auk­cio­ne.

– Ar ga­li bū­ti, kad auk­cio­no da­ ly­viai iš anks­to ži­no­jo, ko­kia yra nu­sta­ty­to­ji su­ma, siū­lė sa­ vo 60 tūkst. ir tru­pu­tį dau­giau ži­no­da­mi, kad jiems dar­bas vis tiek ne­bus par­duo­tas?

– Ne, auk­cio­nuo­se to­kių keis­te­ny­ bių ne­bū­na, nes toks veiks­mas vi­ siš­kai be­pras­mis.

– M.K.Čiur­lio­nį ga­li­me va­din­ ti sa­vo tau­tos ir ša­lies bran­gak­ me­niu. Ar ne­par­duo­tas jo dar­ bas ro­do, kad da­bar jis ne­bė­ra toks ver­ti­na­mas ar neat­si­ra­do žmo­gus, ku­riam šis dar­bas bū­ tų puoš­me­na? Ki­taip ta­riant, gal „Aps­nig­tam kai­mui“ trūks­ ta spin­de­sio ar gro­žio?

– M.K.Čiur­lio­nio dar­bai me­no rin­ kos kon­teks­te nė­ra stan­dar­ti­niai. Jų to­je rin­ko­je nė­ra. Vil­niaus auk­cio­no pa­siū­ly­tas dar­bas tė­ra tur­būt tre­ čias ži­no­mas, pa­te­kęs į apy­var­tą, ir pir­ma­sis, ku­rio rin­kos kai­ną ga­ lė­jo­me su­ži­no­ti. „Aps­nig­tą kai­mą“ bū­tų sun­ku pa­va­din­ti ypač reikš­

Ne­par­da­vė: už šį M.K.Čiur­lio­nio fluo­ro­for­tą pa­siū­ly­ta kai­na nea­ti­ti­ko auk­c

min­gu me­ni­nin­ko dar­bu – no­rint tai su­pras­ti, te­rei­kia nu­va­žiuo­ ti į Kau­ną, M.K.Čiur­lio­nio mu­zie­ jų. To­dėl at­spau­das pri­va­čiam pir­ kė­jui ga­li bū­ti ver­tin­gas ne tiek dėl gra­žu­mo, kiek dėl la­bai re­to me­no rin­ko­je de­fi­ci­tiš­ku­mo – to­kio kū­ ri­nio sa­vi­nin­kas ga­lės drą­siai teig­ ti, kad „Čiur­lio­nis ka­bo tik dvie­jo­se vie­to­se: ma­no na­muo­se ir mu­zie­ju­ je Kau­ne“. Ma­nau, to­kia fra­zė ver­ta ga­na di­de­lės su­mos. Ko­kios – ka­da nors su­ži­no­si­me.

To­kio kū­ri­nio sa­vi­ nin­kas ga­lė­tų drą­ siai teig­ti, kad „Čiur­ lio­nis ka­bo tik dvie­jo­se vie­to­se: ma­no na­muo­se ir mu­zie­ju­je Kau­ne“.

– Esa­te sa­kęs, kad į me­no pir­ ki­mą ne­ver­tė­tų žiū­rė­ti kaip į in­ves­ti­ci­ją. Kad me­no kū­ri­nys pir­miau­sia tu­ri džiu­gin­ti. Ko­ kia ten­den­ci­ja Lie­tu­vo­je: žmo­ nės per­ka ma­ny­da­mi, kad in­ ves­tuo­ja, ar dau­giau dėl to, kad tai pa­puoš jų na­mus?

– Ne­pa­žįs­tu nė vie­no me­no pir­kė­ jo, ku­ris pirk­tų sau ne­gra­žų kū­ri­nį.

Vi­si per­ka dėl es­te­ti­nio pa­si­ten­ki­ni­ mo. Ir ga­na daug iš jų slap­ta ti­ki­si, kad įsi­gy­tas kū­ri­nys taps in­ves­ti­ci­ ja. Tai ne­la­bai re­zul­ta­ty­vi nuo­sta­ ta, bet ne­kenks­min­ga. Ne­bent me­no pir­kė­jas nu­spren­džia sa­vo tro­fė­jų par­duo­ti ant­ri­nė­je rin­ko­je, ir tuo­ met 90 pro­c. ro­man­tiš­kų­jų in­ves­ tuo­to­jų smar­kiai nu­si­vi­lia.

– Kaž­ka­da se­niai yra te­kę gir­dė­ ti, kad ne na­mai ren­ka­si kū­ri­nį, o kū­ri­nys na­mus. Va­di­na­si, tam rei­kia ati­tin­ka­mos vie­tos?

– Be abe­jo, būs­to ir jo ap­lin­kos ko­ ky­bė yra la­bai svar­bus me­no rin­ kos veiks­nys. Esu ma­tęs ke­lio­li­ka ko­ky­biš­kų me­no rin­ki­nių, sau­go­ mų stan­dar­ti­niuo­se bu­tuo­se so­vie­ ti­niuo­se blo­ki­niuo­se na­muo­se, bet tai – išim­tys. Ne­sis­te­mi­niam pir­kė­ jui, ku­riam būs­to puo­šy­ba yra vie­ nin­te­lis pre­teks­tas įsi­gy­ti me­no kū­ ri­nių (o to­kie tu­rė­tų bū­ti gau­siau­si me­no rin­kos da­ly­viai), spren­di­mus da­ro leng­viau, kai link sa­vo na­mų sie­nų ne­rei­kia brau­tis pro šiukš­les, lū­že­nas ir du­že­nas.

– Dėl Lie­tu­vos me­no rin­kos – esa­te sa­kęs, kad ji la­bai ma­ža.

Kas dėl to kal­tas? Tiks­liau, kas tai le­mia ir nuo ko pri­klau­so jos ki­li­mas?

– Lie­tu­vos me­no rin­ka ma­ža dėl aki­vaiz­daus da­ly­ko – ga­li­mų pir­ kė­jų ri­bo­tų pa­ja­mų. Pa­sau­ly­je pa­grin­di­niai me­no pir­kė­jai yra ne ko­ lek­ci­nin­kai, o vi­du­ri­nė kla­sė, t. y. ta kla­sė, ku­ri, pa­ten­ki­nu­si vi­sus ki­tus po­rei­kius, da­lį pa­ja­mų na­tū­ra­liai ski­ria bui­čiai es­te­ti­zuo­ti. Kai pra­ tur­tė­sim, ir rin­ka pa­di­dės.

– Ko­kią vie­tą pa­gal me­no rin­ ką, me­no ver­ti­ni­mą, pir­ki­mą ir pan. pa­sau­lio mas­tu uži­ma Lie­tu­va? Ko­kius mū­sų ša­lies me­ni­nin­kus iš­skir­tu­mė­te kaip pa­klau­siau­sius? Ku­rie jų per­ ka­miau­si už­sie­ny­je, ku­rie – Lie­tu­vo­je?

– Var­gu ar ga­li­ma ko­rek­tiš­kai, net ir pa­spe­ku­liuo­jant tu­ri­mais ne­gau­ siais sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis, kal­ bė­ti apie Lie­tu­vos me­no rin­kos po­zi­

11

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

tema

ina – paslaptis

Pa­sau­ly­je auk­cio­nuo­se bran­giau­siai par­duo­tų kū­ri­nių de­šim­tu­kas

Ed­var­do Mun­cho pa­veiks­las „Šauks­ mas“ 2012 m. par­duo­tas už 119,9 mln. do­le­rių.

Gus­ta­vo Klim­to „Ade­lės Bloch-Bau­ er II po­rtre­tas“ („Port­rait Of Ade­le Bloch-Bauer II“) 2006 m. par­duo­tas už 87,9 mln. do­le­rių.

Pab­lo Pi­cas­so pa­veiks­las „Ap­si­nuo­ gi­nu­sio­ji ža­lių la­pų ir bius­to fo­ne“ Fran­cio Ba­co­no „Trip­ti­kas“ („Trip­ („Nu­de, Green Lea­ves and Bust“) tych“, 1976 m.) 2008 m. par­duo­tas už 2010 m. par­duo­tas už 106,5 mln. do­ 86,3 mln. do­le­rių. le­rių.

­cio­no ren­gė­jų ir par­da­vė­jo nu­sta­ty­tos ma­žiau­sios su­mos.

ci­ją pa­sau­ly­je. Ge­ro­kai pa­pras­čiau kal­bė­ti apie Lie­tu­vos me­ni­nin­kų po­zi­ci­jas tarp­tau­ti­nė­je ir vie­ti­nė­ je me­no rin­ko­se. O tos po­zi­ci­jos la­ bai po­zi­ty­vios. Auk­cio­nuo­se ir mu­ gė­se vi­suo­met pa­klau­są tu­ri mū­sų fo­tog­ra­fi­ja – ypač An­ta­no Sut­kaus kla­si­ka ir Ri­mal­do Vikš­rai­čio tęs­ti­ nio cik­lo „Pa­var­gu­sio kai­mo gri­ma­ sos“ nuo­trau­kos. Ge­rai per­ka Žil­vi­ no Kem­pi­no ins­ta­lia­ci­jas, Len­ki­jo­je vi­suo­met yra Sta­sio Eid­ri­ge­vi­čiaus dar­bų pa­klau­sa, Da­ni­jo­je ma­to­mą da­lį tu­ri ta­py­to­jas Vil­man­tas Mar­ cin­ke­vi­čius, Niu­jor­ko „Vol­tos“ mu­ gė­je nu­pirk­ta ne­ma­žai Min­dau­go Lu­ko­šai­čio pie­ši­nių.

Lie­tu­vo­je pa­klau­siau­sių me­ni­ nin­kų rei­tin­go są­ra­šas ski­ria­si nuo tarp­tau­ti­nės pa­klau­sos. Skaid­riau­ siai jį pa­ma­ty­ti ga­li­ma Vil­niaus auk­cio­no tink­la­la­py­je. Ži­no­ma, tas per­ka­miau­sių au­to­rių są­ra­šas ir­gi nė­ra tiks­lus – Lie­tu­vos me­no di­le­ riai ir pa­tys me­ni­nin­kai sa­ky­tų dar ki­to­kias pa­var­des, kar­tais vi­siš­ kai ne­ži­no­mas me­no kri­ti­kams. Aš jų taip pat ne­var­dy­siu – vi­si jie yra ma­no drau­gai, bi­čiu­liai ar pa­žįs­ ta­mi, to­dėl pa­sa­kius vie­ną pa­var­ dę de­šimt įsi­žeis­tų. Rei­kia pa­lauk­ ti ke­le­rius me­tus. Tuo­met ant­ri­nė­je rin­ko­je at­si­ras dar dau­giau šian­ die­nio me­no, ga­le­ri­nin­kai ir me­ ni­nin­kai daž­niau pa­si­girs sėk­min­ gais par­da­vi­mais, me­no my­lė­to­jai – pir­ki­niais, ir po­pu­lia­riau­si dai­ li­nin­kai taps ma­to­mi pla­tes­nia­me kon­teks­te.

– Ar ga­lė­tu­mė­te iš­skir­ti me­ni­ nin­kus, ku­rių dar­bai gal­būt yra per­ver­ti­na­mi? Ka­da me­ni­nin­ kas tam­pa bran­gus? Tai po­pu­ lia­ru­mo klau­si­mas ar tai le­mia ir ki­ti da­ly­kai?

– XIX a. vi­du­ry­je, su­si­for­ma­vus dai­lės edu­ka­vi­mo ins­ti­tu­ci­joms, at­ si­ra­do daug pro­fe­sio­na­lių me­ni­nin­ kų. Dau­giau, nei rei­kė­jo ga­li­miems už­sa­ko­vams. Tai kar­di­na­liai pa­kei­ tė me­no rin­kos struk­tū­rą ir ak­cen­ tus. Anks­čiau me­ni­nin­kas ne­dirb­ da­vo be už­sa­ky­mo, da­bar (nes to­kia si­tua­ci­ja yra ir šian­dien) me­no pro­ duk­ci­jos pa­siū­la ne­pap­ras­tai vir­ši­ja pa­klau­są – ši ir­gi la­bai di­de­lė. Me­ no la­bai daug ir jis, vi­suo­ti­nai žiū­ rint – pi­gus. Tar­kim, Įper­ka­mo me­ no mu­gė­se („Af­for­dab­le Art Fair“, mu­gių, ren­gia­mų Eu­ro­po­je, JAV ir Azi­jo­je, tink­las) me­nas per­ka­mas lyg pre­ky­bos cent­re. Dai­lės my­lė­to­ jai pe­rei­na per ke­lias de­šim­tis ga­le­

M.K.Čiur­lio­nio dar­ bai me­no rin­kos kon­teks­te nė­ra stan­ dar­ti­niai. Jų to­je rin­ ko­je nė­ra.

ri­jų, pri­si­krau­na mai­šus su gra­fi­ka, fo­tog­ra­fi­ja, skulp­tū­rė­lė­mis, pir­ki­ niams iš­lei­džia treč­da­lį mė­ne­si­nės al­gos ir va­žiuo­ja na­mo per­de­ko­ruo­ ti sie­nų ir ži­di­nių at­brai­lų.

Kaip iš­trūks­ta­ma iš įper­ka­mo me­no ge­to? Daž­niau­siai me­ni­nin­ kai to­kio no­ro ne­ro­do. Tai – jau­kus ge­tas. O, no­rint pa­tek­ti į mu­zie­jų, bie­na­lių, me­no žur­na­lų, kri­ti­kų ir stam­bių ga­le­ri­jų aki­ra­tį, me­ni­nin­ kui teks mo­bi­li­zuo­ti daug dau­giau jė­gų nei ama­to įgū­džius ar emo­ci­ nes nuo­sta­tas. Be aki­vaiz­daus ta­ len­to, rei­kia in­te­lek­to, bend­ra­vi­mo ga­bu­mų, or­ga­ni­za­ci­nių su­ge­bė­ji­mų ir ne­men­kų fi­nan­sų.

Simono Švitros nuotr.

Kar­tą, ap­žiū­ri­nė­jant fo­tog­ra­ fo And­rea­so Gurs­ky pa­ro­dą, bi­čiu­ lis pa­reiš­kė, kad to­kias nuo­trau­kas ir jis ga­lįs pa­da­ry­ti. Ir ne­del­siant jas pa­ro­dė sa­vo te­le­fo­ne. Fo­tog­ra­ fi­jos tik­rai bu­vo ge­ros. Pa­gy­ręs pa­ šne­ko­vą pa­siū­liau jam su­mo­de­liuo­ ti sa­vo bū­si­mą gar­saus me­ni­nin­ko kar­je­rą. Tau, pra­dė­jau var­dy­ti, lenk­ da­mas pirš­tus, teks įsi­gy­ti pa­do­rią fo­to­tech­ni­ką, nes te­le­fo­nu pa­da­ry­tų nuo­trau­kų ne­pa­vyks iš­di­din­ti iki pa­ ro­di­nio for­ma­to. Ją įsi­gi­jus ir su­kū­ rus ko­ky­biš­kų nuo­trau­kų ba­zę, teks in­ves­tuo­ti į jų spaus­di­ni­mą. Stan­ dar­ti­niai spaus­din­tu­vai tam ne­tiks, o, no­rint pa­da­ry­ti ke­lių kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to at­spau­dą, ku­ria­me pik­ se­lių ne­si­ma­tys net su di­di­na­muo­ju stik­lu, ir tin­ka­mos la­bo­ra­to­ri­jos teks paieš­ko­ti. Ats­pau­dus nu­ma­ty­tą se­ ri­ją rei­kės dar ke­lio­li­ka tūks­tan­čių li­tų skir­ti pa­spor­tuo­ti ir įrė­min­ti.

Vi­sa tai pa­da­rius rei­kės įti­kin­ti ko­ kią ne­di­de­lę, bet ki­bią ga­le­ri­ją im­tis tau at­sto­vau­ti. Va­ži­nė­ti po mu­ges.

Be su­sto­ji­mo kal­bė­ti – pro­tin­gai, šmaikš­čiai ir ang­liš­kai. Vi­sa tai da­ ry­ti ke­le­rius me­tus. Ar tu pa­si­ruo­šęs iš­leis­ti ar­ba kur nors gau­ti ke­lis šim­ tus tūks­tan­čių sa­vo me­ni­nin­ko kar­ je­rai? Paau­ko­ti tam de­šimt me­tų? Ir be ga­ran­ti­jų?

Ma­no pa­šne­ko­vas to­kioms in­ves­ ti­ci­joms ne­bu­vo pa­si­ruo­šęs. Kiek pa­gal­vo­jęs jis nu­spren­dė, kad jo me­ni­nėms pre­ten­zi­joms pa­ten­kin­ti vi­siš­kai už­ten­ka ke­lio­li­kos pa­gy­ri­ mų „Fa­ce­boo­ke“.

– Ko­kie me­no kū­ri­niai jums ar­ čiau­siai šir­dies?

– La­biau­siai mėgs­tu fo­tog­ra­fi­ją, ypač džiau­giuo­si žiū­rė­da­mas „nuo­bo­du­ lio es­te­ti­kos“ me­ni­nin­kų – Gin­tau­ to Tri­ma­ko, Vy­tau­to Bal­čy­čio, Ri­mo

Vin­cen­to van Gogh’o „Dak­ta­ro Ga­še Al­ber­to Gia­co­met­ti skulp­tū­ra „Ei­ po­rtre­tas“ („Port­rait Of Dr Ga­chet“) nan­tis žmo­gus I“ („L’Hom­me Qui 1990 m. par­duo­tas už 82,5 mln. do­le­ Mar­che I“) 2010 m. par­duo­ta už 104,3 rių. mln. do­le­rių.

P.Pi­cas­so pa­veiks­las „Ber­niu­kas su pyp­ke“ („Gar­çon à la Pi­pe“) 2004 m. par­duo­tas už 104,1 mln. do­le­rių.

P.Pi­cas­so pa­veiks­las „Do­ra Mar su ka­te“ („Do­ra Maar Au Chat“) 2006 m. par­duo­tas už 95,2 mln. do­le­rių.

Clau­de’o Mo­net „Van­dens le­li­jų ba­ sei­nas“ („Le Bas­sin Aux Nymph­ éas“) 2008 m. par­duo­tas už 80,5 mln. do­le­rių.

Pier­re’o Au­gus­te’o Re­noi­ro pa­veiks­ las „Šo­kiai Mu­len de la Ga­le­to ka­vi­ nė­je“ („Bal Du Mou­lin De La Ga­let­ te“) 1990 m. par­duo­tas už 78,1 mln. do­le­rių.

Ur­bo­no, Gin­ta­ro Zin­ke­vi­čiaus, Re­mi­ gi­jaus Pa­čė­sos, Al­vy­do Lu­kio ir ki­tų – kū­ri­nius. Taip pat man la­bai ar­ti­ma Lie­tu­vos fo­tog­ra­fi­jos mo­kyk­los kla­ si­kų kū­ry­ba. Ko­dėl? Tos nuo­trau­kos yra ir do­ku­men­ti­nis, ir es­te­ti­nis, ir emo­ci­nis ma­no pa­tir­ties pjū­vis. Vi­ suo­met smal­su ty­ri­nė­ti, kaip, at­ro­ dy­tų, ab­so­liu­čiai as­me­ni­nes konst­ ruk­ci­jas nars­to ki­ti ir ki­taip.

me­no daug. Ir pri­va­lau pri­dė­ti – ge­ro me­no daug.

– Ku­riuos me­ni­nin­kus, ne tik šiuo­lai­ki­nius, ver­ti­na­te la­biau­ siai?

– Fa­vo­ri­ti­niai me­ni­nin­kai nė­ra pa­ sto­vus dy­dis. Kiek­vie­ną sa­vai­tę ran­du nau­jų, ku­rie ne­del­siant iš­ stu­mia se­nuo­sius. Kaip jau sa­kiau,

– Ar yra jums la­bai pa­tin­kan­tis me­no kū­ri­nys, ku­rio ne­tu­ri­te, bet ku­rį no­rė­tu­mė­te tu­rė­ti?

– Esu pri­gim­ti­nis ne­ko­lek­ci­nin­kas, ir kuo to­liau, tuo la­biau no­ras ką nors tu­rė­ti slops­ta. Bet no­ras pa­ ma­ty­ti ne­ma­žė­ja.

– Ar tu­ri­te sa­vo ko­lek­ci­ją? Ko­ kių me­ni­nin­kų dar­bai ją su­da­ ro?

– Ne­su kla­si­ki­nis ko­lek­ci­nin­kas.

Kaip ir dau­ge­lis, prieš akis ma­tau ke­lio­li­ka dar­bų – fo­tog­ra­fi­jų, gra­fi­ kos, že­mė­la­pių, – ku­rie džiu­gi­na.

12

šeštadienis, birželio 9, 2012

14p.

Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas – iš­šū­kis ren­gė­jams.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Bran­duo­li­nis te­ro­riz­mas Pa­vo­jus sklin­da ne tik iš to­li­mo­sios Šiau­rės Ko­rė­jos – jo šal­ti­nių yra ir Lie­tu­vos pa­šo­nė­je. Apie ko­vą su atominėmis grės­mė­ mis ir Lie­tu­vos vaid­me­nį šio­je ko­vo­je dien­raš­tis kal­bė­jo­si su JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jos vy­res­nią­ja pa­ta­rė­ja ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lų ir te­ro­riz­mo grės­mių ma­ži­ ni­mo klau­si­mais Lau­ra Hol­ga­te.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

– Pri­s i­m e­n u, uni­ver­s i­te­te mums aiš­ki­no to­kį pa­ra­dok­są: bran­duo­li­niai gink­lai, su­kur­ ti ma­si­niam nai­ki­ni­mui vyk­ dy­ti, iš tie­sų pa­dė­jo pa­lai­ky­ti ga­lios pu­siaus­vy­rą ir ap­sau­go­ jo pa­sau­lį nuo tre­čio­jo pa­sau­ li­nio ka­ro. Aš šis bran­duo­li­nio at­gra­sy­mo me­cha­niz­mas šian­ dien vei­kia?

– Ma­nau, dis­ku­si­jos apie bran­duo­ li­nį at­gra­sy­mą ir jo efek­ty­vu­mą tę­ sis dar il­gai. Mes ne­tu­ri­me ga­li­my­ bės iš­ban­dy­ti prie­šin­gą va­rian­tą, pa­ma­ty­ti, kaip at­ro­dy­tų pa­sau­ lis be bran­duo­li­nių gink­lų. Jung­ti­ nių Vals­ti­jų ir pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos nuo­mo­ne, bran­duo­li­niai gink­lai su­kū­rė dau­giau ri­zi­kos pa­ sau­ly­je nei nau­dos, to­dėl to­li­mo­je per­spek­ty­vo­je pa­sau­lis tap­tų sau­ ges­nis be bran­duo­li­nių gink­lų. To­kį tiks­lą pa­skel­bė B.Oba­ma. Sie­kiant jo, svar­biau­sios mū­sų už­duo­tys yra ma­žin­ti bran­duo­li­nių gink­lų skai­

čių, už­tik­rin­ti me­džia­gų, ku­rios ga­ li bū­ti pa­nau­do­tos to­kių gink­lų ga­ my­bai, sau­gu­mą, ir ne­leis­ti, kad šios me­džia­gos pa­tek­tų į ran­kas te­ro­ris­tams bei ki­tiems, kas no­rė­tų jo­mis pa­si­nau­do­ti ir pri­da­ry­ti ka­ tast­ro­fi­nių nuo­sto­lių.

Mes stengiamės ginti savo nacionalinius interesus nebranduolinėmis priemonėmis tiek, kiek įmanoma.

– Jung­ti­nių Vals­ti­jų po­zi­ci­ja to­kia: kol yra bran­duo­li­nių gink­lų, jie tu­ ri bū­ti sau­gūs ir efek­ty­vūs. Bet mes at­si­sa­kė­me pla­nų kur­ti nau­jus pa­ jė­gu­mus sa­vo bran­duo­li­niams už­ tai­sams, o prieš me­tus pa­skelb­to­je JAV bran­duo­li­nės stra­te­gi­jos per­ žiū­ros ata­skai­to­je tei­gia­ma, kad bran­duo­li­nių gink­lų vaid­muo mū­ sų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ge­ro­kai su­ma­žė­jo. Mes sten­gia­mės gin­ti sa­ vo na­cio­na­li­nius in­te­re­sus ne­bran­ duo­li­nė­mis prie­mo­nė­mis tiek, kiek įma­no­ma. Toks yra mū­sų ar­gu­men­ tas, kai ra­gi­na­me ki­tas ša­lis da­ry­ ti taip pat.

– Stok­hol­mo tarp­tau­ti­nis tai­ kos stu­di­jų ins­ti­tu­tas ne­se­niai sa­vo ata­skai­to­je skel­bė, kad, nors bran­duo­li­nės vals­ty­bės ma­ži­na bran­duo­li­nių gink­lų skaičių, vis­gi to­bu­li­na li­ku­sius, ku­ria nau­jas siun­ti­mo į tai­ki­ nį sis­te­mas. Ar tai nė­ra nau­jos gink­la­vi­mo­si var­žy­bos?

– Ta­pęs pre­zi­den­tu, B.Oba­ma pri­sta­tė pa­sau­lio be bran­duo­li­ nių gink­lų vi­zi­ją. Jo ka­den­ci­jai jau ei­nant į pa­bai­gą, ar pa­vy­ko nors kiek priar­tė­ti prie šios vi­ zi­jos?

– Ma­nau, mums pa­vy­ko daug pa­ siek­ti. Bet pri­si­min­ki­me pa­ties B.Oba­mos žo­džius, kad jis ne­si­ti­ki pa­siek­ti šį tiks­lą per sa­vo gy­ve­ni­ mą. Pre­zi­den­tas pri­pa­ži­no, kad tai

„Pamesti“ branduolines medžiagas labiausiai rizikuoja tos šalys, kurios jaučiasi ramios, kurios tvirtai įsitikinusios, jog užtikrino visišką saugumą, ir kurios atmeta branduolinio terorizmo galimybę.

Partneriai: anot L.Holgate, Jungtinės Valstijos tvirtai palaiko Lietuvos energeti-

nės nepriklausomybės planus ir džiaugiasi galimybe dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte.

JAV ambasados nuotr.

Diskusijos: B.Obama inicijavo branduolinio saugumo viršūnių susitikimus,

il­ga­lai­kis pro­ce­sas ir kad šia­me ke­ ly­je ga­li bū­ti daug kliū­čių. Bet pa­ žiū­rė­ję ap­lin­kui ga­li­me pa­ma­ty­ti, kaip su­ma­žė­jo bran­duo­li­nių me­ džia­gų, ku­rios ga­li bū­ti pa­nau­do­ tos gink­lo ga­my­bai, kaip pra­si­plė­tė koa­li­ci­ja vals­ty­bių, ku­rios įsi­pa­rei­ go­jo sau­go­ti me­džia­gas ir už­kirs­ti ke­lią bran­duo­li­niam te­ro­riz­mui.

Tai­gi per tre­je­tą me­tų pa­sau­lis tik­ rai ta­po sau­ges­nis šiuo at­žvil­giu.

– Lie­tu­va at­ro­do to­li­ma nuo vi­ suo­ti­nių bran­duo­li­nių klau­si­ mų, bet sa­vo pa­šo­nė­je tu­ri dvi ne­men­kas pro­ble­mas: tak­ti­nį bran­duo­li­nį gink­lą Ka­li­ning­ ra­do sri­ty­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je sta­ to­mą ato­mi­nę elekt­ri­nę. Ko­ kias per­spek­ty­vas ma­to­te šiais dviem „fron­tais“?

– Svar­biau­sia yra tai, kad Lie­tu­va tu­ri ga­li­my­bę im­tis ly­de­rio vaid­ mens siekdamas už­tik­ri­nti bran­ duo­li­nį sau­gu­mą re­gio­ne. To­dėl man la­bai ma­lo­nu lan­ky­tis Lie­tu­ vo­je ir ma­ty­ti Me­di­nin­kuo­se įkur­tą Bran­duo­li­nio sau­gu­mo kom­pe­ten­ ci­jos cent­rą, ku­ris tu­rė­tų pa­dė­ti su­ kur­ti re­gio­ni­nius pa­jė­gu­mus bran­ duo­li­nių me­džia­gų kont­ra­ban­dai iden­ti­fi­kuo­ti ir su­stab­dy­ti. Čia mes kal­ba­me apie me­džia­gas, ku­rios

ga­li bū­ti pa­nau­do­tos bran­duo­li­nių gink­lų ga­my­bai, – itin pri­sod­rin­tą ura­ną ir plu­to­nį. To­kios me­džia­gos pa­pras­tai ne­nau­do­ja­mos ato­mi­nė­ se elekt­ri­nė­se, to­dėl tai ne­su­si­ję su Bal­ta­ru­si­jos elekt­ri­ne.

Bet Bal­ta­ru­si­jo­je yra me­džia­gų, ku­rios ga­li bū­ti nau­do­ja­mos bran­ duo­li­nių gink­lų ga­my­bai, jų li­ko bran­duo­li­nių ty­ri­mų cent­re. Jung­ ti­nės Vals­ti­jos lei­do su­pras­ti, kad yra pa­si­ry­žu­sios pa­dė­ti pa­ša­lin­ti ir su­nai­kin­ti šias me­džia­gas. Ti­ki­ mės, kad šis pro­ce­sas tę­sis, kai Bal­ ta­ru­si­ja bus pa­si­ruo­šu­si su mu­mis bend­ra­dar­biau­ti.

– O ko­kių per­spek­ty­vų ma­to­te Ka­li­ning­ra­do klau­su­mu? Da­bar at­ro­do, kad Ru­si­ja kaip at­sa­ką į Eu­ro­pos prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­ bos sky­dą ruo­šia to­les­nę šios sri­ties mi­li­ta­ri­za­ci­ją.

– Aš as­me­niš­kai ne­dir­bu šiuo klau­ si­mu, bet ži­nau, kad mū­sų pa­rei­ gū­nai Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se ieš­ko ga­li­my­bių, kaip ap­skri­tai ma­žin­ ti tak­ti­nio bran­duo­li­nio gink­lo ke­ lia­mą pa­vo­jų. Ka­li­ning­ra­do sri­tis šiuo at­žvil­giu – ypa­tin­gas at­ve­jis.

Mes ti­ki­mės, kad per ki­tą dis­ku­si­ jų su Ru­si­ja raun­dą bus pa­lies­tas ir šis klau­si­mas.

13

šeštadienis, birželio 9, 2012

pasaulis Ieš­ko ­ žu­di­ko

Stam­bi ­ siun­ta

At­sip­ra­šė­ as­me­niš­kai

Tūks­tan­čiai Ja­po­ni­jos po­li­ ci­nin­kų va­kar bu­vo mo­bi­li­ zuo­ti ieš­ko­ti pa­sku­ti­nio be­si­ slaps­tan­čio įta­ria­mo­jo, sie­ja­ mo su mir­ti­na ner­vus pa­ra­ ly­žiuo­jan­čių du­jų ata­ka, ku­ rią prieš 17 me­tų To­ki­jo met­ ro­po­li­te­ne įvyk­dė apo­ka­lip­si­ nio re­li­gi­nio kul­to „Aum Shin­ ri­kyo“ na­riai.

Ita­li­jos mui­ti­nės pa­rei­gū­ nai ša­lies pie­tuo­se esan­čia­ me Ka­lab­ri­jos Džo­ja Tau­ro uos­te kon­fis­ka­vo 630 kg la­ bai gry­no ko­kai­no, ku­ris bu­ vo pa­slėp­tas rie­šu­tų siun­to­je iš Bra­zi­li­jos. Nar­ko­ti­kai bu­vo su­dė­ti į 580 pa­ke­tų, pa­slėp­tų še­šio­li­ko­je di­de­lių mai­šų su rie­šu­tais.

NA­TO pa­jė­gų Af­ga­nis­ta­ne va­ das JAV ge­ne­ro­las Joh­nas Al­ le­nas pa­reiš­kė ap­gai­les­ta­vi­ mą dėl ci­vi­lių žū­ties per šią sa­vai­tę su­reng­tą ant­skry­dį ir at­vy­ko į vie­tą pa­ts as­me­ niš­kai at­si­pra­šy­ti. Anot af­ga­ nistaniečių pa­rei­gū­nų, per in­ ci­den­tą žu­vo 18 ci­vi­lių, tarp jų bu­vo mo­te­rų ir vai­kų.

– ir Lie­tu­vos rū­pes­tis

, siekdamas įtikinti kitų šalių vadovus, kad branduolinis saugumas yra jų pareiga tiek savo žmonėms, tiek kaimynams, tiek visam pasauliui.

– Ko­kį vaid­me­nį ir ko­kias konk­ re­čias už­duo­tis stip­ri­nant bran­ duo­li­nį sau­gu­mą at­liks Lie­tu­va, įkū­ru­si Bran­duo­li­nio sau­gu­mo kom­pe­ten­ci­jos cent­rą?

– Lie­tu­va, tu­rė­ju­si Ig­na­li­nos ato­ mi­nę elekt­ri­nę ir pla­nuo­jan­ti sta­ ty­ti nau­ją, jau tu­ri su tai su­si­ju­sios pa­tir­ties ir ži­nių. Da­bar ji ga­li su­ jung­ti šias tech­ni­nes ži­nias su tei­ sė­sau­gos prie­mo­nė­mis bei žval­gy­ bos in­for­ma­ci­ja ir efek­ty­viai ko­vo­ti su bran­duo­li­nių me­džia­gų kont­ ra­ban­da. Jūs tu­ri­te tech­ni­nių ga­ li­my­bių ap­tik­ti to­kias me­džia­gas spe­cia­liais prie­tai­sais. Bet jų ra­dus pro­ce­sas tu­ri tęs­tis. At­li­kus ty­ri­mą tu­ri išaiš­kė­ti, kas tie žmo­nės, iš kur jie at­va­žia­vo, kas jų ki­še­nė­se ir au­ to­mo­bi­liuo­se, ko­kie kon­tak­tai įra­ šy­ti mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne, ko­kiam kont­ra­ban­di­nin­kų tink­lui jie pri­ klau­so, ar nė­ra su­si­ję su te­ro­ris­tais.

Tai­gi ra­dus bran­duo­li­nių me­džia­gų du­rys tik at­si­ve­ria. Kuo glau­des­nis bus bend­ra­dar­bia­vi­mas, tuo grei­ čiau pa­vyks ras­ti at­sa­ky­mus į šiuos klau­si­mus, nu­baus­ti nu­si­kal­tė­lius, nu­sta­ty­ti šal­ti­nį, iš kur at­ke­lia­vo me­džia­gos, įsi­ti­kin­ti, kad tų me­ džia­gų ten ne­be­li­ko ar­ba jų ne­bu­vo pa­vog­ta dau­giau, pa­di­din­ti bran­ duo­li­nių ob­jek­tų sau­gu­mą.

Baltarusijoje yra medžiagų, kurios gali būti naudojamos branduolinių ginklų gamybai, jų liko branduolinių tyrimų centre.

Mes tu­ri­me ga­li­my­bę to­kius pa­jė­ gu­mus tu­rė­ti ne tik Lie­tu­vo­je, tu­rin­ čio­je svar­bią stra­te­gi­nę pa­dė­tį, bet ir vi­sa­me re­gio­ne. Toks ir yra Bran­ duo­li­nio sau­gu­mo kom­pe­ten­ci­jos cent­ro tiks­las – reng­ti re­gio­ni­nius mo­ky­mus, už­megz­ti ry­šius tarp ša­ lių kai­my­nių ir už­tik­rin­ti, kad ši Eu­ ro­pos da­lis tap­tų tvir­ta gran­di­mi, nes kont­ra­ban­di­nin­kai ir bran­duo­ li­niai te­ro­ris­tai ras silp­ną gran­dį ir ja pa­si­nau­dos. Jei­gu šia­me re­gio­ne už­meg­si­me tvir­tus ry­šius, te­ro­ris­tai net ne­gal­vos apie šią pa­sau­lio da­lį.

– Ar tai reiš­kia, kad bran­duo­ li­nių kont­ra­ban­di­nin­kų ke­liai ga­li ei­ti ir per Lie­tu­vą?

– Mes to ne­ži­no­me. Šią aki­mir­ ką ne­tu­riu in­for­ma­ci­jos apie to­kios

kont­ra­ban­dos ga­be­ni­mą per Lie­tu­ vą. Bet mes ne­ži­no­me, ko dar ne­ra­ do­me. Lie­tu­va yra stam­bus tei­sė­tų pre­kių tran­zi­to taš­kas, o tarp tei­ sė­tų pre­kių ga­li bū­ti pa­slėp­ta ir ne­ le­ga­lių. Tu­ri­mos eks­per­tų ži­nios, stra­te­gi­nė pa­dė­tis ir val­džios pa­rei­ gū­nų su­si­do­mė­ji­mas bei pa­ra­ma – dėl šių prie­žas­čių Lie­tu­va yra pui­ ki par­tne­rė Jung­ti­nėms Vals­ti­joms spren­džiant bran­duo­li­nio sau­gu­mo pro­ble­mas.

– Gal ga­lė­tu­mė­te įvar­dy­ti vie­ tas, iš kur ne­tei­sė­tai ga­be­na­mos me­džia­gos, tin­ka­mos bran­duo­ li­nių gink­lų ga­my­bai?

– Ačiū Die­vui, mes tu­rė­jo­me ne­ daug to­kių at­ve­jų, maž­daug 20.

Bet ne vi­sa­da pa­vyk­da­vo nu­sta­ty­ ti, iš kur šios me­džia­gos at­ke­lia­vo.

Ke­liais at­ve­jais šal­ti­nis bu­vo Ru­ si­ja. Tai tik­riau­siai bu­vo me­džia­ gos, pa­vog­tos 1990-ųjų pra­džio­je.

Bet mes ne­ga­li­me bū­ti vi­siš­kai tik­ ri, nes trūks­ta tie­sio­gi­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo. „Pa­mes­ti“ bran­duo­li­nes me­džia­ gas la­biau­siai ri­zi­kuo­ja tos ša­lys, ku­rios jau­čia­si ra­mios, ku­rios tvir­ tai įsi­ti­ki­nu­sios, jog už­tik­ri­no vi­siš­ ką sau­gu­mą, ir ku­rios at­me­ta bran­ duo­li­nio te­ro­riz­mo ga­li­my­bę. To­kių

vals­ty­bių ga­na daug. Štai ko­dėl pre­ zi­den­tas B.Oba­ma ini­ci­ja­vo bran­ duo­li­nio sau­gu­mo vir­šū­nių su­si­ti­ki­ mus. Jų tiks­las yra įti­kin­ti ki­tų ša­lių va­do­vus, kad bran­duo­li­nis sau­gu­ mas yra jų pa­rei­ga tiek sa­vo žmo­ nėms, tiek kai­my­nams, tiek vi­sam pa­sau­liui. Nes bet ko­kia bran­duo­li­ nė ata­ka, ne­tgi te­ro­ris­tų ata­ka, tu­ rė­tų glo­ba­lių pa­da­ri­nių – ir eko­no­ mi­nių, ir so­cia­li­nių, ir po­li­ti­nių.

– Vie­šė­da­ma Lie­tu­vo­je tik­ riau­siai pa­lie­si­te ir mū­sų ša­lies ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės klau­si­mus. Dėl jų ver­da di­de­lės dis­ku­si­jos, ypač dėl nau­jos ato­ mi­nės elekt­ri­nės. Kaip ver­ti­na­ te, ar Lie­tu­va pa­si­rin­ko tei­sin­gą ke­lią ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­ my­bės link?

– Mes tvir­tai pa­lai­ko­me Lie­tu­vos ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės pla­ nus. Ener­ge­ti­kos di­ver­si­fi­ka­ci­ja ir Lie­tu­vos in­teg­ra­ci­ja į Eu­ro­pos ener­ ge­ti­kos rin­ką – ra­cio­na­lus ir tin­ka­ mas po­žiū­ris.

Jung­ti­nės Vals­ti­jos tu­ri sa­ vo ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės stra­te­gi­ją, ku­ri va­di­na­ma „All of the Abo­ve“. Čia ir­gi kal­ba­ma apie bran­duo­li­nę ener­gi­ją, Jung­ti­nė­ se Vals­ti­jo­se mes ir­gi sta­to­me ato­

„Scanpix“ nuotr.

mi­nes elekt­ri­nes, kad pa­ten­kin­tu­me au­gan­čius ener­gi­jos po­rei­kius.

Mums la­bai ma­lo­nu, kad JAV bend­ro­vė (bend­ra JAV ir Ja­po­ni­ jos bend­ro­vė „GE Hi­ta­chi“ – red. past.) tu­ri ga­li­my­bę da­ly­vau­ti Lie­ tu­vos bran­duo­li­nės elekt­ri­nės pro­ jek­te, jei­gu bus priim­ti tam tik­ri spren­di­mai. Tai leis JAV ir Ja­po­ni­ jos tech­no­lo­gi­joms tap­ti Lie­tu­vos elekt­ri­nės da­li­mi, už­tik­rin­ti aukš­ tus sau­gu­mo stan­dar­tus, skaid­ru­ mą, eko­no­mi­nę nau­dą. Mums tai – la­bai svar­bi ga­li­my­bė.

8

valstybės

šiuo metu turi branduolinį ginklą, nors įtariama, kad Izraelis yra devintas.

14

šeštadienis, birželio 9, 2012

pasaulis Dei­man­ti­nis ju­bi­lie­jus Nei lie­tus, nei vy­ro li­ga ne­su­ga­ di­no Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­ lie­nies Elž­bie­tos II val­dy­mo dei­ ma­ti­nio – 60-ojo – ju­bi­lie­jaus iš­ kil­mių, ku­rios pra­si­dė­jo praė­ju­ sį šeš­ta­die­nį ir tę­sė­si iki ant­ra­die­ nio. Ke­tu­rių die­nų iš­kil­mių ma­ra­ to­no kul­mi­na­ci­ja ta­po tūks­tan­ čio lai­vų pa­ra­das Tem­zės upe, o šven­tę vai­ni­ka­vo ryš­kiau­sių po­pmu­zi­kos žvaigž­džių kon­cer­tas prie­šais Ba­kin­ga­mo rū­mus ir įspū­din­gi fe­jer­ver­kai.

Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas – Len­ki­ja ir Uk­rai­na – Eu­ro­pos, taip pat pa­ sau­lio dė­me­sio cent­re. Čia pra­si­dė­jo Se­ no­jo že­my­no fut­bo­lo čem­pio­na­tas. Ren­ gi­niui ruoš­ta­si il­gai. Atė­jo lai­kas įver­tin­ti, kaip len­kai ir uk­rai­nie­čiai pa­si­ren­gė.

Chu­li­ga­nus tram­dys griež­tai

Len­kų pa­rei­gū­nai ra­mi­na: liūd­nai pa­gar­sė­ję ša­lies fut­bo­lo aist­ruo­liai ne­kels rū­pes­čių. O kel­ti juos len­kų aist­ruo­liai mo­ka. Tuo ga­lė­jo įsi­ti­kin­ti ir Lie­tu­vos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Vis dėl­to len­kai ža­da, kad jo­ kių iš­puo­lių ne­to­le­ruos. Tam ne tik ski­ria­mos di­de­lės pi­ni­gų su­ mos, bet ir ima­ma­si vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių.

Len­ki­jos vy­riau­sy­bė iš mies­tų, ku­riuo­se vyks fut­bo­lo rung­ty­nės, nu­ro­dė per­kel­ti per 600 ka­li­nių, kad at­lais­vė­tų vie­tos su­lai­ky­tiems chu­li­ga­nams.

Ma­ža to, ypa­tin­gos pa­reng­ties są­ly­go­mis nu­ro­dy­ta dirb­ti 350 tei­ sė­jų, ku­rie tu­rės sku­biai priim­ ti teis­mo nu­tar­tis siau­tė­ju­siems riau­ši­nin­kams.

Be tra­di­ci­nių van­dens pa­tran­kų, gu­mi­nių laz­dų ar aša­ri­nių du­jų, len­kai pa­si­ruo­šę į pa­gal­bą pa­siim­ti ir spe­cia­liai mo­ky­tų ke­tur­ko­jų. Šu­nys mo­ky­ti kib­ti į ra­my­bės drums­tė­jų ge­ni­ta­li­jas. Taip pat bus pa­nau­do­tos akus­ti­nės pa­tran­ kos, nuo ku­rių im­pul­sų žmo­gus ga­ li ne­va­lin­gai ap­si­šla­pin­ti.

Ang­lų kal­ba lei­džia­mas laik­raš­ tis „Kra­kow Post“ sa­vo ve­da­ma­ja­ me pa­ti­ki­no, kad pie­ti­nia­me Kro­ ku­vos mies­te, ku­ria­me pla­nuo­ja ap­si­sto­ti daug aist­ruo­lių iš Ang­li­ jos, sau­gu­mo pa­jė­gos vi­siš­kai pa­ si­ruo­šu­sios at­rem­ti chu­li­ga­nų ke­ lia­mą grės­mę. „Len­ki­jos po­li­ci­ja už­grius ra­my­ bės drums­tė­jus tar­si mai­šas, pil­ nas prie­ka­lų, ir jūs ne­no­rė­tu­mė­te ten bū­ti, kai tai nu­tik­s, – per­spė­jo laik­raš­tis. – Kro­ku­va se­niai su­si­pa­ ži­nu­si su chu­li­ga­nų smur­tu – vie­ tos po­li­ci­ja yra jau vis­ko re­gė­ju­ si ir ji su­ga­dins jums die­ną, jei­gu mė­gin­si­te krės­ti ei­bes. Šių vy­ru­kų ma­mos ir tė­čiai kė­lė riau­šes ne­si­ bai­min­da­mi so­vie­tų kul­kos­vai­džių, to­dėl ke­lios kė­dės, svies­tos alaus pri­si­plem­pu­sių sir­ga­lių, jų neį­bau­ gins. Ne­si­ti­kė­ki­te itin švel­nios po­ li­ci­jos tak­ti­kos.“ Laik­raš­tis pri­dū­rė: „Len­ki­jos ko­ vos su chu­li­ga­nais da­li­niai gink­ luo­ti šau­tu­vais, šau­dan­čiais gu­ mi­nė­mis kul­ko­mis, ku­rios gal­būt jū­sų ne­nu­kaus, jei­gu tik bū­si­te ne ar­čiau nei už 30 met­rų; sunk­ve­ži­ miu su įtai­sy­ta van­dens pa­tran­ka,

švel­niai va­di­na­ma „Tai­fū­nu“; mo­ der­nia akus­ti­ne pa­tran­ka, ga­lin­čia pri­vers­ti jus ap­si­šla­pin­ti; šu­ni­mis, dre­suo­tais kąs­ti tie­siai į sėk­li­des.“ Var­šu­vos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai bi­ jo ne tik aist­ruo­lių, bet ir sos­ti­nė­je per fut­bo­lo čem­pio­na­tą vyk­sian­čių pro­tes­to ak­ci­jų, ku­rio­se ga­li da­ly­ vau­ti tūks­tan­čiai žmo­nių.

Pir­mą­jį pro­tes­tą ke­ti­na reng­ti pro­fe­si­nės są­jun­gos, pro­tes­tuo­jan­ čios prieš pen­si­nio am­žiaus pa­di­ di­ni­mą, ant­rą­jį – žu­vu­sio Len­ki­jos pre­zi­den­to Le­cho Kac­zyńs­kio bro­ lis Ja­ros­ła­was.

Os­ta­pas Se­me­ra­ka:

Da­bar­ti­nė val­džia pa­si­nau­do­jo pa­si­ ruo­ši­mu čem­pio­na­ tui, kad ga­lė­tų pra­ tur­tė­ti ir pa­vog­ti pi­ni­gų iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Tram­dys: vi­siems aist­ruo­liams, ku­rie ke­ti­na pra­dė­ti sa­vo emo­ci­jas reikš­ti kumš­čiais, len­kų po­li­ci­ja ža­da griež­t

J.Kac­zyńs­kio, ku­ris dėl Smo­ lens­ko tra­ge­di­jos kal­ti­na Ru­si­ją, ša­li­nin­kai sa­vo ak­ci­ją su­rengs ne­ to­li „Bris­tol“ vieš­bu­čio Var­šu­vo­ je, kur ap­si­sto­ju­si Ru­si­jos fut­bo­lo rink­ti­nė.

Bai­mi­na­ma­si, kad pro­tes­to ak­ ci­jos neišp­ro­vo­kuo­tų riau­šių. Ypač bi­jo­ma, kad ne­ra­mu­mų ne­kil­tų tarp len­kų ir ru­sų aist­ruo­lių, ku­rie pa­si­ žy­mi nuo­žmiu el­ge­siu. „Ru­sai – triukš­min­gi ir mėgs­ta pro­vo­kuo­ti, – sa­kė bu­vęs Var­šu­ vos klu­bo „Le­gia“ aist­ruo­lių klu­ bo na­rys Woj­cie­chas Wiś­niews­ kis. – Aiš­ku, vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip tar­ny­bos rea­guos, ta­čiau tai ga­li bū­ti pro­ble­ma.“ Ki­ti ste­bė­to­jai per­spė­jo, kad len­ kų sir­ga­lius pyk­do ir Va­ka­rų Eu­ro­ pos ko­man­dos bei aist­ruo­liai, nes tur­tin­ges­niems kai­my­nams len­kai jau­čia an­ti­pa­ti­ją.

Tie­sa, ir skir­tin­gų len­kų ko­ man­dų aist­ruo­liai ga­li aiš­kin­tis san­ty­kius kumš­čiais, kaip ne sy­ kį bu­vo.

An­tai prieš me­tus ki­lu­sios riau­šės po Len­ki­jos čem­pio­na­to fi­na­lo pri­

ver­tė į šią pro­ble­mą rim­tai pa­žiū­rė­ti ir aukš­čiau­sius Len­ki­jos pa­rei­gū­nus.

Prem­je­ras Do­nal­das Tus­kas net per sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją pa­brė­ žė, kad smur­tas sta­dio­nuo­se tu­ri bū­ti su­stab­dy­tas.

Per­dė­ti kal­ti­ni­mai

Ne tik fut­bo­lo aist­ruo­liai, ta­čiau ir ga­li­mi na­cio­na­lis­tų iš­puo­liai len­ kams ke­lia ne­ri­mą.

An­tai pa­sau­lio ži­niask­lai­do­ je mir­ga straips­niai, kad Len­ki­jo­je daž­nai pa­si­tai­ko ra­sis­ti­nių ir an­ti­ se­mi­ti­nių iš­puo­lių.

Ta­čiau Len­ki­jos par­la­men­ta­ras Joh­nas God­so­nas teigė, kad šie ko­ men­ta­rai neatsk­lei­džia tie­sos.

Nors šis Ni­ge­ri­jo­je gi­męs pro­tes­ tan­tų dva­si­nin­kas, ta­pęs pir­muo­ju juo­dao­džiu Len­ki­jos Sei­mo na­riu, pa­ts šio­je ša­ly­je prieš dau­giau nei 20 me­tų nu­ken­tė­jo nuo ra­sis­ti­nio iš­puo­lio, da­bar jis sa­ko, kad len­kai pa­si­kei­tė.

Par­la­men­ta­ras su­kri­ti­ka­vo ne­ se­niai bri­tų te­le­vi­zi­jos BBC pa­ro­ dy­tą do­ku­men­ti­nį fil­mą, ku­ria­me pa­sa­ko­ja­ma apie ra­sis­ti­nius ir an­

ti­se­mi­ti­nius iš­puo­lius Len­ki­jo­je bei Uk­rai­no­je. „Tai tik­rai nu­liū­di­no, – pa­sa­ko­ jo J.God­so­nas. – Tai... neats­pin­di ma­no pa­ties iš­gy­ve­ni­mų.“ Pa­sak par­la­men­ta­ro, fil­me ne­ bu­vo nė žo­džiu už­si­min­ta apie tai, kiek per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­ me­čius Len­ki­jo­je pa­da­ry­ta, kad ne­ to­le­ran­ci­jos vi­suo­me­nė­je bū­tų kuo ma­žiau. „Ne­reiš­kia, kad žmo­nės ra­sis­tai, jei jie nė­ra su­si­pa­ži­nę su ki­to­mis kul­tū­ro­mis, – tikino J.God­so­nas.

– Kai len­kai ėmė pa­žin­ti ki­to­kius žmo­nes, vis­kas pa­ge­rė­jo, nors, ži­ no­ma, to­bu­lu­mui ri­bų nė­ra.“ Tie­sa, kal­bė­da­mas apie an­ti­se­ mi­tiz­mo ap­raiš­kas, J.God­so­nas pa­ brė­žė, kad tai iš­lie­ka pro­ble­ma. „Taip, tai pro­ble­ma. Daž­nai po­kštau­ja­ma apie žy­dus. Tai iki šiol iš­ li­kę mū­sų vi­suo­me­nė­je“, – pri­dū­ rė par­la­men­ta­ras.

Su­ga­din­tas įvaiz­dis?

Uk­rai­no­je bė­dų dėl chu­li­ga­nų gal­ būt ma­žiau, ta­čiau čia ap­stu ki­ tų pro­ble­mų. Vie­na di­džiau­sių –

ša­lies įvaiz­dis. O jis bu­vo ge­ro­kai su­ga­din­tas dar prieš čem­pio­na­tą, Eu­ro­pai pa­si­pik­ti­nus, kad ša­ly­je pa­žei­džia­mos žmo­gaus tei­sės. Ži­no­ma, kal­ba­ma apie bu­vu­sios ša­lies prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ ko by­lą.

J.Ty­mo­šen­ko is­to­ri­ja kaip rei­ kiant at­si­rū­go Uk­rai­nos vy­riau­sy­ bei.

Ki­je­vas po skan­da­lo pra­dė­tas izo­liuo­ti, Uk­rai­na iš­va­din­ta au­to­ ri­ta­ri­ne vals­ty­be, ku­rio­je ri­bo­ja­mos žmo­gaus tei­sės. „Tur­ny­ras tu­rė­jo sim­bo­li­zuo­ti ES ir jos kai­my­nų bend­ra­dar­bia­vi­ mą, taip pat švie­sią atei­tį ple­čian­ tis Eu­ro­pai. Ta­čiau da­bar ma­to­me, kad ne vis­kas ge­rai. „Oran­ži­nė“ era bai­gė­si, o vie­na jos ly­de­rių J.Ty­mo­šen­ko – įka­lin­ta“, – tink­ la­raš­ty­je ra­šė And­rew Wil­so­nas, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Uk­rai­nos eks­ per­tas. „Šian­dien gy­ve­na­me lais­vo­je ir tai­kio­je Vo­kie­ti­jo­je bei ES, ta­čiau ne vi­so­je Eu­ro­po­je. Uk­rai­no­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je dau­gy­bė žmo­nių ken­ čia nuo dik­ta­tū­ros ir rep­re­si­jų“, –

15

šeštadienis, birželio 9, 2012

pasaulis Dei­man­ti­nis ju­bi­lie­jus

– iš­šū­kis ren­gė­jams Len­ki­jos po­ li­ci­ja už­grius ra­my­bės drums­tė­jus tar­si mai­šas, pil­nas prie­ka­ lų, ir jūs ne­no­ rė­tu­mė­te ten bū­ti, kai tai nu­tiks.

­tą at­sa­ką.

yra pa­reiš­ku­si Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel.

Ma­ža to, po kri­ti­kos bu­vo grieb­ ta­si ir veiks­mų.

Kai ku­rie Eu­ro­pos ly­de­riai pa­ reiš­kė, kad boi­ko­tuos čem­pio­na­to var­žy­bas Uk­rai­no­je, taip pat fi­na­ lą, ku­ris vyks Ki­je­ve.

Apie tai, kad ne­vyks į var­žy­bas, pa­skel­bė Eu­ro­pos Par­la­men­to ly­ de­ris Mar­ti­nas Schul­zas, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­so, Šve­di­jos prem­je­ras Fred­ ri­kas Rein­feld­tas.

Taip pat apie boi­ko­tą pa­skel­ bė Pran­cū­zi­ja. A.Mer­kel pa­brė­žė, kad jos po­zi­ci­ja pri­klau­sys nuo to, kaip Uk­rai­na elg­sis su J.Ty­mo­šen­ ko. Pa­sak Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės, Ki­ je­vas tu­ri leis­ti J.Ty­mo­šen­ko gy­dy­ tis už­sie­ny­je.

Ta­čiau iki šiol Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­ čiaus vy­riau­sy­bė ne­ro­dė no­ro nu­ si­leis­ti šiuo klau­si­mu.

Uk­rai­nos va­do­vai at­me­tė kal­ti­ ni­mus po­li­ti­niu su­si­do­ro­ji­mu, taip pat pa­nei­gė pra­ne­ši­mus, kad su J.Ty­mo­šen­ko ka­lė­ji­me blo­gai el­ gia­ma­si.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ko­rup­ci­jos mas­tas

Ta­čiau tarp­tau­ti­nis skan­da­las – ne vie­nin­te­lė pro­ble­ma. Čem­pio­na­to or­ga­ni­za­vi­mas, tru­ kęs ke­le­rius me­tus, pa­ro­dė, kad ko­ rup­ci­jos mas­tas Uk­rai­no­je to­li gra­ žu ne­su­men­ko.

2007 m. už­si­brėž­tas čem­pio­na­ to biu­dže­tas, tu­rė­jęs siek­ti 1 mlrd. do­le­rių, per ke­le­rius me­tus iš­si­pū­ tė 10 kar­tų.

Vien Ki­je­vo olim­pi­nio sta­dio­no re­no­va­ci­ja uk­rai­nie­čiams kai­na­vo 585 mln. do­le­rių, ar­ba 35 mln. do­ le­rių dau­giau, nei len­kams kai­na­ vo pa­sta­ty­ti nau­ją Var­šu­vos sta­ dio­ną.

J.Ty­mo­šen­ko par­la­men­ti­nės gru­ pės na­rys Os­ta­pas Se­me­ra­ka sa­ko, kad net 1,3 mlrd. iš 10 mlrd. čem­ pio­na­to biu­dže­to bu­vo iš­švais­ty­ta. „Da­bar­ti­nė val­džia pa­si­nau­do­jo pa­si­ruo­ši­mu čem­pio­na­tui, kad ga­ lė­tų pra­tur­tė­ti ir pa­vog­ti pi­ni­gų iš vals­ty­bės biu­dže­to“, – kal­ti­ni­mais žars­tė­si O.Se­me­ra­ka.

Pa­sak kai ku­rių ži­niask­lai­dos lei­ di­nių, vie­nin­te­lis Uk­rai­nos pa­sie­ ki­mas to­bu­li­nant inf­rast­ruk­tū­rą

prieš čem­pio­na­tą – mo­der­ni­zuo­ ti vi­sų ke­tu­rių Uk­rai­nos di­džių­ jų mies­tų, kur vyks var­žy­bos, oro uos­tai.

Ta­čiau, pa­vyz­džiui, ša­lies greit­ ke­liai, nors dek­la­ruo­tos 2 mlrd. do­ le­rių in­ves­ti­ci­jos, kol kas ne­pa­sie­kė Eu­ro­pos stan­dar­tų.

Ki­ta pro­ble­ma – nors Uk­rai­ nos val­džia tvir­ti­no, kad ša­ly­je prieš čem­pio­na­tą at­si­ra­do 70 nau­ jų vieš­bu­čių, UE­FA at­sto­vai ne sy­kį kri­ti­ka­vo vy­riau­sy­bę, jog ši ne­sii­ma kont­ro­liuo­ti pa­slau­gų kai­nų, ku­rios prieš ren­gi­nį smar­kiai iš­si­pū­tė.

Pros­ti­tu­tės lau­kia tur­tin­gų va­ka­rie­čių Re­gis, nie­kas taip ne­si­džiau­gia pra­si­dė­ju­siu Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tu, kaip se­niau­sios pro­ fe­si­jos at­sto­vės Uk­rai­no­je.

„Ki­je­vo pro­sti­tu­tės ak­ty­viai ren­ gia­si čem­pio­na­tui“, – ra­šo­ma vie­na­me Uk­rai­nos sek­so tink­la­ la­py­je. Čia pat pri­du­ria­ma, kad pro­sti­tu­tės stu­di­juo­ja 16 ša­lių, ku­rių ko­man­dos da­ly­vauja var­žy­bo­se, is­to­ri­ją, taip pat fut­bo­lo pa­grin­ dus, kad su­ge­bė­tų įtik­ti sa­vo klien­tams.

Iki 2006 m. Uk­rai­no­je pro­sti­ tu­ci­ja bu­vo lai­ko­ma nu­si­kal­ti­mu, ta­čiau da­bar ji įvar­di­ja­ma kaip nu­si­žen­gi­mas.

Bau­da už šį nu­si­žen­gi­mą – 20 eu­rų, bet vi­suo­met ga­li­ma ir už kuk­les­nį ky­šį iš­si­suk­ti.

Skai­čiuo­ja­ma, kad Uk­rai­no­ je šiuo me­tu dir­ba nuo 52 iki 83 tūkst. pro­sti­tu­čių. Vien Ki­je­ve jų – 11 tūkst.

Ry­ti­niuo­se did­mies­čiuo­se Do­ nets­ke ir Char­ko­ve pro­sti­tu­čių yra po 3 tūkst., Lvo­ve, ša­lies va­ ka­ruo­se, – apie 2,5 tūkst.

Nors Uk­rai­nos fe­mi­nis­čių gru­ pė FE­MEN pik­ti­na­si, kad čem­ pio­na­tas ga­li pa­di­din­ti sek­so tu­riz­mą į Uk­rai­ną, vie­tos pro­sti­ tu­tėms čem­pio­na­tas – ge­ras pa­ si­pel­ny­mo šal­ti­nis.

An­tai Ki­je­ve dir­ban­ti 24 me­tų Na­ta­ša sa­kė per čem­pio­na­tą be­ si­ti­kin­ti už­dirb­ti tiek, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ti nau­ją au­to­mo­bi­lį.

Mo­te­ris skai­čiuo­ja, jog dau­ge­ lis jos klien­tų atei­nan­tį mė­ne­sį bus fut­bo­lo sir­ga­liai. O jų su­gu­ žės šim­tai tūks­tan­čių. „Vi­si vy­rai to­kie pa­tys – fut­bo­ las, alus, ta­čiau svar­biau­sia, kad jie tik­rai ne­ke­ti­na vi­są nak­tį ger­ ti“, – sa­kė mo­te­ris.

Ka­dan­gi į čem­pio­na­tą at­vyks ne­ma­žai fut­bo­lo aist­ruo­lių iš tur­tin­gų Eu­ro­pos ša­lių, dau­ge­lis Uk­rai­nos pro­sti­tu­čių ke­ti­na pa­di­ din­ti sa­vo įkai­nius.

Apie tai už­si­mi­nė Ole­na Tsu­ ker­man, va­do­vau­jan­ti sek­so dar­ buo­to­jų tei­sių or­ga­ni­za­ci­jai „Le­ ga­li­fe“.

Pa­sak jos, va­di­na­mo­sios VIP kla­sės pro­sti­tu­tės, ku­rios ge­rai kal­ba už­sie­nio kal­bo­mis ir daž­ niau­siai už va­lan­dą gau­na 100– 200 eu­rų, ga­li pa­dvi­gu­bin­ti ar net pa­tri­gu­bin­ti sa­vo įkai­nius.

Tie­sa, O.Tsu­ker­man pri­dū­rė, kad sek­so pa­slau­gų vers­lo at­sto­ vų lū­kes­čiai ne­bū­ti­nai iš­si­pil­dys. „Iš pra­džių vi­si ke­ti­na pa­kel­ti sa­vo kai­nas, o ta­da lauk­ti ant­plū­ džio. Ta­čiau sta­tis­ti­ka ro­do, kad ant­plū­džio ne­bū­na“, – sa­kė mo­ te­ris ir pri­dū­rė, kad 2006 m. dau­ ge­lis Vo­kie­ti­jos vieš­na­mių vyks­ tant pa­sau­lio čem­pio­na­tui pa­ty­rė nuo­sto­lių.

Tarp­tau­ti­nio ŽIV ir AIDS al­jan­ so at­sto­vas Kons­tan­ti­nas Pert­ sovs­kis ir­gi mi­nė­jo, kad ne­si­ti­ki sek­so tu­ris­tų ant­plū­džio. „Eu­ro­pos ša­lių pa­tir­tis ro­ do, kad sek­so tu­ris­tų ant­plū­džio ne­bus, nes už­sie­nie­čiai daž­niau mėgs­ta ger­ti alų“, – sa­kė eks­ per­tas.

O.Tsu­ker­man pri­dū­rė, kad per čem­pio­na­tą pa­gau­sės ir ko­rum­ puo­tų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, ku­rie rei­ka­laus pa­pil­do­mų ky­šių, kad pro pirš­tus žiū­rė­tų į vieš­na­mius.

Tai­gi, pa­sak mo­ters, pro­sti­tu­čių už­dar­bis ga­li su­ma­žė­ti.

Pa­sak ano­ni­miš­kai kal­bė­ju­ sių pro­sti­tu­čių, kaip ky­šiai duo­ da­mos su­mos daž­niau­siai sie­ kia apie 1000 do­le­rių. Be to, anot eks­per­tų, bet ku­ris aist­ruo­lis tu­ rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad Uk­rai­no­je su­si­durs su pa­pil­do­ma ri­zi­ka.

Juk šio­je ša­ly­je in­fe­kuo­to­jų ŽIV skai­čius – vie­nas di­džiau­sių po­ so­vie­ti­nė­je erd­vė­je.

Skai­čiuo­ja­ma, kad Uk­rai­no­ je ŽIV vi­ru­su yra ap­si­krė­tę 350 tūkst. žmo­nių. O pro­sti­tu­tės įvar­ di­ja­mos kaip daž­niau­siai šį vi­ru­są ne­šio­jan­čios.

AFP inf.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

600

vietų

kalėjimuose Lenkija paruošė futbolo chuliganams.

Pro­tes­tas: Uk­rai­nos FE­MEN ak­ty­vis­tės tvir­ti­na, kad Eu­ro­pos fut­bo­

lo čem­pio­na­tas tik pa­ska­tins į ša­lį plūs­ti sek­so tu­ris­tus. AFP nuo­tr.

16

šeštadienis, birželio 9, 2012

18p.

Lietuvos rankinio rinktinės laukia lemiamos varžybos.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

Aukš­ta na­ta se­zo­ ną už­bai­gę Ško­ti­jos tau­rės tur­ny­ro nu­ ga­lė­to­jai Edin­bur­go „Hearts“ klu­bo fut­ bo­li­nin­kai, tarp jų – ir ko­man­dos ka­pi­ to­nas Ma­rius Ža­liū­ kas, vis dar gy­ve­ na trium­fo emo­ci­jo­ mis.

sportas

Trium­fas: tai, kaip Edin­bur­gas šven­tė „Hearts“ per­ga­lę Ško­ti­jos tau­rės tur­ny­re, M.Ža­liū­kui (su taure) pa­li­ko neiš­dil­do­mą įspū­dį.

M.Ža­liū­kas: „Fut­bo­lo rea­ly­bė – džiaug Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

„Tai, kaip mū­sų per­ga­lę šven­tė Edin­ bur­gas – ne­rea­lus re­gi­nys“, – tei­ gė 28-erių Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kas.

M.Ža­liū­kas tvir­ti­na, kad „Hearts“ sėk­mė Glaz­go „Hamp­den Park“ sta­dio­ne ge­gu­žės 19-ąją – įsi­min­ti­ niau­sias įvy­kis per vi­są kar­je­rą.

Kau­no „In­ka­ro“, „Ši­lu­tės“ ir Kau­no fut­bo­lo-beis­bo­lo klu­bo (FBK) „Kau­nas“ marš­ki­nė­lius vil­ kė­jęs M.Ža­liū­kas „Hearts“ eki­pai at­sto­vau­ja nuo 2006-ųjų rugp­jū­ čio. Lie­tu­vio au­to­ri­te­tas Edin­bur­ge spar­čiai au­go. Jau po me­tų jis star­ to su­dė­ty­je pa­kei­tė il­ga­me­tį „He­ arts“ ka­pi­to­ną Ste­ve­ną Press­ley, o nuo 2010-ųjų lie­pos gy­nė­jo pa­ var­dė Ško­ti­jos dien­raš­čių ant­raš­ tė­se pra­dė­jo mir­gė­ti dar daž­niau – M.Ža­liū­kui bu­vo įteik­tas ko­man­dos ka­pi­to­no raiš­tis.

Pen­kis se­zo­nus „Ty­ne­cast­le“ sta­dio­ne pra­lei­dęs vi­du­rio gy­nė­jas šiuo me­tu yra eki­pos sen­bu­vis ir vie­nas bran­giau­sių „šir­džių“ klu­ bo žai­dė­jų.

– Ma­riau, kaip ver­ti­ni praė­ju­sį „Hearts“ se­zo­ną, ku­rį vai­ni­ka­ vo gra­ži per­ga­lė Ško­ti­jos tau­rės tur­ny­ro fi­na­le prieš prin­ci­pi­ nį var­žo­vą Edin­bur­go „Hi­ber­ nian“? – pa­klau­sė­me Lie­tu­vo­je ato­sto­gau­jan­čio M.Ža­liū­ko.

– Ško­ti­jos čem­pio­na­te ga­lė­jo­me pa­si­ro­dy­ti ge­riau („Hearts“ užė­mė

penk­tą­ją vie­tą – aut. pa­st.), ta­čiau vi­są triū­są vai­ni­ka­vo pui­kus fi­ni­ šas tau­rės var­žy­bo­se. Sa­vo tiks­lą pa­sie­kė­me – iš­ko­vo­jo­me ke­lia­la­ pį į Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­gos tur­ny­rą. Ško­ti­jos tau­rė taip pat pra­džiu­gi­no vi­sus – ir klu­bo va­do­vus, ir sir­ga­ lius bei mus, fut­bo­li­nin­kus.

– Pas­ku­ti­nį kar­tą šį tro­fė­jų „Hearts“ ko­man­da bu­vo iš­ko­ vo­ju­si 2006-ai­siais, kai jai at­ sto­va­vo Dei­vi­das Čes­naus­kis, Sau­lius Mi­ko­liū­nas, Ed­ga­ras Jan­kaus­kas bei tre­ne­ris Val­ das Iva­naus­kas, o tu dar vil­kė­ jai „Kau­no“ marš­ki­nė­lius. Ko­ kią vie­tą ši per­ga­lė užė­mė ta­vo spor­ti­nių tro­fė­jų ko­lek­ci­jo­je?

– Be abe­jo­nės, šis lai­mė­ji­mas – sva­riau­sias ir su­kė­lęs dau­giau­sia emo­ci­jų. Tai, kas vy­ko Edin­bur­ge po mū­sų per­ga­lės, sun­ku ap­sa­ky­ti žo­džiais. Nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vau ma­tęs. Vis dar per­žiū­riu nuo­trau­ kas, vaiz­do įra­šus ir kiek­vie­ną kar­ tą per kū­ną per­bė­ga šiur­pu­liu­kai.

– Kaip šven­tė­te per­ga­lę?

– Iš kar­to po fi­na­lo rung­ty­nių su­si­ rin­ko vi­si klu­bo va­do­vai, dar­buo­to­ jai, ko­man­da. Pri­si­mi­nė­me ge­riau­ sius ma­čo epi­zo­dus, pa­si­džiau­gė­me iš­ko­vo­ta tau­re. Ki­tą die­ną Edin­bur­ ge įvy­ko iš­kil­min­gas pa­ra­das. Skai­ čiau, kad „Hearts“ sėk­me gat­vė­se džiau­gė­si dau­giau nei 100 tūks­tan­ čių mies­tie­čių. Pir­mą kar­tą tai ma­ čiau, ne­pa­kar­to­ja­mas re­gi­nys.

– Dve­jus pa­sta­ruo­sius me­tus esi „Hearts“ ka­pi­to­nas. Ar pa­ di­dė­jo at­sa­ko­my­bė, kai ko­man­ dos tre­ne­riai ir drau­gai tau pa­ ti­kė­jo šias pa­rei­gas?

– Kai at­va­žia­vau į Edin­bur­gą, man ne­bu­vo nė 23-ejų. Tuo­met bu­vau vie­nas jau­niau­sių „Hearts“ žai­dė­jų. Per pen­kis se­zo­nus daug kas pa­si­kei­tė. Da­bar

ko­man­do­je ne­ma­žai jau­nų fut­bo­ li­nin­kų, o aš – vie­nas vy­riau­sių ir la­biau­siai pa­ty­ru­sių žai­dė­jų. Kai ta­pau ka­pi­to­nu, su­pra­tau, kad rei­ kia ro­dy­ti dau­giau ini­cia­ty­vos, bū­ti pa­vyz­džiu jau­nie­siems ko­le­goms. O ar ge­rai šias pa­rei­gas at­lie­ku, rei­ kė­tų klaus­ti „Hearts“ žai­dė­jų.

– Į Ško­ti­ją iš­ vy­kai iš „Kau­

Prog­no­zė: M.Ža­liū­ko (pa­šo­kęs, Nr. 6) nuo­mo­ne, 2014-ųjų pa­sau­lio

čem­pio­na­to at­ran­kos var­žy­bo­se Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nės lau­kia sun­ kūs iš­ban­dy­mai.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

no“, ku­ris šie­met iš­ny­ko iš Lie­ tu­vos fut­bo­lo že­mė­la­pio. Ar ne­skau­du, kad ti­tu­luo­čiau­sias ša­lies fut­bo­lo klu­bas, ku­ria­me su­bren­dai kaip žai­dė­jas, bū­tent taip už­ver­tė sa­vo met­raš­tį?

– La­bai gai­la. Kiek­vie­nas žai­dė­ jas, vil­kė­jęs „Kau­no“ marš­ki­nė­lius, ma­nau, pa­sa­ky­tų tą pa­tį. Skau­du, kad to­kio ly­gio ko­man­da su­by­rė­jo.

To­kio pa­jė­gu­mo eki­pos, ko­kia bu­ vo „Kau­nas“, mū­sų ša­ly­je dar il­ gai ne­tu­rė­si­me. Daug skai­čiau apie „Kau­no“ pro­ble­mas. Ap­mau­du, kad pi­la­si įvai­rūs kal­ti­ni­mai, o ga­ lu­ti­nis re­zul­ta­tas tra­giš­kas.

– Lie­tu­vos rink­ti­nei pa­te­kus į pa­sau­lio čem­pio­na­to at­ran­kos gru­pę su grai­kais, slo­va­kais, bos­niais, lat­viais ir Lich­tenš­ tei­nu, pra­dė­ta kal­bė­ti apie uni­ ka­lų šan­są pra­si­brau­ti į 2014ųjų fi­na­lo tur­ny­rą Bra­zi­li­jo­je.

Ką ma­nai apie tai?

– Eks­per­tais sa­ve va­di­nan­tys fut­ bo­l o spe­c ia­l is­t ai ga­l i kal­b ė­t i ką no­ri, bet, ma­no nuo­mo­ne, su fa­ vo­ri­tais mums žais­ti bū­tų ge­riau.

Jei gru­pė­je rung­ty­niau­tų bent vie­ na eli­ti­nė vie­nuo­li­kė, tuo­met ko­ vo­ti dėl ant­ro­jo ke­lia­la­pio gal­būt bū­tų leng­viau. Da­bar vi­sos rink­ ti­nės daug­maž ly­gia­ver­tės ir so­ li­d žios. Grai­kai, bos­n iai, slo­va­ kai – ne­ma­nau, kad bus pa­pras­ta žais­ti su jais, drįs­čiau teig­ti prie­ šin­gai: dėl kiek­v ie­n o taš­k o vyks nuo­žmi ko­va.

17

šeštadienis, birželio 9, 2012

sportas Suk­rapš­tė ­ ly­gią­sias

U.Bol­tas – ­ neap­len­kia­mas

Kas trium­fuos Ma­ja­my­je?

Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nė drau­ giš­ką ma­čą sve­čiuo­se su Bal­ ta­ru­si­jos eki­pa su­žai­dė 1:1 (1:0). Įvar­čius įmu­šė Ra­mū­nas Ra­da­vi­čius (43 min.) ir Sta­ nis­la­vas Dra­gu­nas (79 min.).

Tarp­tau­ti­nė­je kla­si­fi­ka­ci­jo­ je bal­ta­ru­sių vie­nuo­li­kė uži­ma 69-ąją vie­tą, o Lie­tu­vos fut­bo­ li­nin­kai – 88-ie­ji.

Tris­kart olim­pi­nis čem­pio­ nas sprin­te­ris ja­mai­kie­tis Usai­nas Bol­tas dar kar­tą pa­ tvir­ti­no esąs ge­ros spor­ti­nės for­mos. Nor­ve­gi­jo­je su­reng­ to­se „Dei­man­ti­nės ly­gos“ se­ri­jos var­žy­bo­se jis 100 m nu­bė­go per 9,79 sek. Prieš sa­vai­tę Ita­li­jo­je jis šią dis­ tan­ci­ją įvei­kė per 9,76 sek.

Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio aso­ cia­ci­jos (NBA) Ry­tų kon­fe­ren­ ci­jos fi­na­le Ma­ja­mio „Heat“ eki­pa 98:79 nu­ga­lė­jo Bos­to­no „Cel­tics“ klu­bą ir iš­ly­gi­no se­ ri­jos iki ke­tu­rių per­ga­lių re­zul­ ta­tą 3:3. Nu­ga­lė­to­jams LeB­ro­ nas Ja­me­sas pel­nė 45 taš­kus.

Le­mia­ma dvi­ko­va – šian­dien Ma­ja­my­je.

„Eu­ro 2012“ star­tas – su lenkų ir graikų lygiosiomis Ma­rius Bag­do­nas Var­šu­va, Len­k i­ja,

Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

14-ojo Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­ to fi­na­lo tur­ny­ras star­ta­vo Len­ki­ jos ir Grai­ki­jos vie­nuo­li­kių ma­ču Var­šu­vo­je bei chu­li­ga­nų iš­puo­liu Lo­dzė­je.

Pre­zi­den­tų ant­plū­dis

„Scan­pix“ nuo­tr.

g­tis tuo, ką tu­ri“ – Ne­se­niai prie Lie­tu­vos rink­ ti­nės vai­ro sto­jo veng­ras Csa­ ba Lasz­lo. Ko­kia ta­vo nuo­mo­ nė apie šį spe­cia­lis­tą, su ku­riuo tau te­ko dirb­ti, kai jis tre­ni­ra­vo „Hearts“ klu­bą?

Kai ta­pau ka­pi­to­nu, su­pra­tau, kad rei­kia ro­dy­ti dau­giau ini­ cia­ty­vos, bū­ti pa­vyz­ džiu jau­nie­siems ko­ le­goms. O ar ge­rai šias pa­rei­gas at­lie­ ku, rei­kė­tų klaus­ti „Hearts“ žai­dė­jų.

– Su šiuo tre­ne­riu dir­bo­me jau se­ no­kai (2008–2010 m. – aut. pa­st.).

C.Lasz­lo iš­si­sky­rė tuo, kad mė­go vo­kiš­ką tvar­ką. Jo­kių ne­su­sip­ra­ti­ mų su juo ne­bu­vo. Stra­te­gas, iš­ma­ nan­tis sa­vo dar­bą, tad, ti­kė­ki­mės, ir su mū­sų rink­ti­ne jam pa­vyks pa­ siek­ti kaž­ką ge­ro.

– Po sėk­min­go se­zo­no Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos ži­niask­lai­do­je pa­si­ro­dė pra­ne­ši­mų, kad ta­vi­ mi do­mi­si ke­li Ang­li­jos klu­bai.

Ar no­rė­tum iš­ban­dy­ti jė­gas ki­ to­je ša­ly­je?

– Kar­tais pa­gal­vo­ju, kad bū­tų įdo­ mu pa­rung­ty­niau­ti ku­rio­je nors

ki­tos ša­lies ly­go­je, ta­čiau da­bar­ ti­nė fut­bo­lo rea­ly­bė to­kia, kad rei­ kia džiaug­tis tuo, ką tu­ri. Kiek­vie­ nas fut­bo­li­nin­kas no­ri iš­mė­gin­ti sa­ve vis aukš­tes­niu ly­giu, aš – ne išim­tis. Jei ga­lė­čiau rink­tis, Ang­li­ jos klu­bai at­si­dur­tų prio­ri­te­tų są­ ra­šo vir­šu­je. Šio­je ša­ly­je, pa­na­šiai kaip iš Ško­ti­jo­je, do­mi­nuo­ja fi­zi­ne jė­ga pa­rem­tas fut­bo­las, tad ne­bū­ tų sun­ku pri­si­tai­ky­ti.

– Ga­li pa­si­gir­ti įdo­mia pa­var­de.

Ar ko­man­dos drau­gai „Hearts“ eki­po­je nie­ka­da ne­pra­šė jos iš­ vers­ti?

– Jei pa­žo­džiui iš­vers­čiau ir sie­čiau ją su spal­va, tai ma­ne už­ba­dy­tų pirš­tais (juo­kia­si). Mū­sų pa­grin­di­ nių kon­ku­ren­tų „Hi­ber­nian“ spal­va – ža­lia, tad tik­rai bū­tų daug juo­ko.

Apie tai su ko­man­dos drau­gais ne­ sa­me kal­bė­ję. Ško­ti­jo­je, net ir pra­ bė­gus tiek me­tų, dar kai kam sun­ku iš­tar­ti ma­no pa­var­dę (šyp­so­si).

– Va­kar pra­si­dė­jo 2012-ųjų Eu­ ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to fi­ na­lo tur­ny­ras. Kas ta­vo fa­vo­ ri­tai?

– Be abe­jo, olan­dai. Už „oran­ži­ nius“ ser­gu nuo ma­žų die­nų. Bus įdo­mu ste­bė­ti, kaip jiems sek­sis, nes jau gru­pės var­žy­bos ke­lia di­ džiu­lę int­ri­gą (olan­dams teks su­ si­kau­ti su Vo­kie­ti­ja, Por­tu­ga­li­ja ir Da­ni­ja – aut. pa­st.). No­rė­tų­si, kad ma­no mėgs­ta­ma ko­man­da nu­žy­ giuo­tų bent iki fi­na­lo.

Va­kar Var­šu­vos na­cio­na­li­nia­me sta­dio­ne tur­ny­ro pir­mą­sias – ati­ da­ry­mo – rung­ty­nes žai­dė len­kų ir grai­kų fut­bo­li­nin­kai. Jos bai­ gėsi 1:1. Įvarčius įmušė Robertas Lewandowskis (17 min.) ir Dimi­ tris Salpingidis (51 min.). Graikas Giorgos Karagounis 70 min. nere­ alizavo 11 m baudinio.

Ki­tas A gru­pės ma­čas, ku­ria­ me su­si­ti­ko Ru­si­jos ir Če­ki­jos ko­ man­dos, prieš pu­siau­nak­tį bai­gė­ si Vroc­la­ve.

Var­šu­vo­je įvy­ku­sias var­žy­bas ste­bė­jo tur­ny­ro šei­mi­nin­kių – Len­ki­jos ir Uk­rai­nos – pre­zi­den­ tai Bro­nis­la­was Ko­mo­rows­kis ir Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­čius.

Su­maiš­tį Vroc­la­ve su­kė­lė Ru­si­ jos va­do­vai: iš pra­džių bu­vo pa­ skelb­ta, kad į rung­ty­nes at­vyks pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ir prem­je­ras Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas, bet V.Pu­ti­nas nu­spren­dė ne­skris­ti į Len­ki­ją. Tad tarp sir­ga­lių su Če­ ki­jos pre­zi­den­tu Vac­la­vu Klau­su bu­vo tik D.Med­ve­de­vas. Šian­dien Uk­rai­no­je, Char­ko­ vo „Me­ta­list“ sta­dio­ne, jė­gas iš­ mė­gins Olan­di­jos ir Da­ni­jos eki­ pos, o Lvo­ve su­si­tiks Vo­kie­ti­jos ir Por­tu­ga­li­jos rink­ti­nės. Tai bus B gru­pės dvi­ko­vos. Ry­toj Len­ki­jo­ je vyks C gru­pės ma­čai: Gdans­ko sta­dio­ne „PGE Are­na“ žais Is­pa­ ni­ja ir Ita­li­ja, o Poz­na­nė­je – Ai­ri­ ja ir Kroa­ti­ja. Čem­pio­na­to pra­džia pa­tvir­ti­no, kad po­li­ci­ja tu­rės dar­bo iki kak­lo ne vien mies­tuo­se, kur vyks var­ žy­bos. Maž­daug 120 ki­lo­met­rų nuo Var­šu­vos nu­to­lu­sio­je Lo­dzė­ je, anot BBC pra­ne­ši­mo, dau­giau nei 50 kau­kė­tų vie­tos chu­li­ga­nų su­kė­lė muš­ty­nes su gru­pe Ang­li­jos ir Ru­si­jos sir­ga­lių. Dviem at­vy­kė­ liams pri­rei­kė gy­dy­to­jų pa­gal­bos.

In­ci­den­to ini­cia­to­riai ne­su­lai­ky­ti.

Sir­ga­liams – ro­jus Var­šu­vo­je

Mū­sų kai­my­nai pa­si­sten­gė, kad vi­siems sve­čiams bū­tų aiš­ku, jog ar­ti­miau­sias tris sa­vai­tes Len­ki­jo­ je ka­ra­liaus Jo di­de­ny­bė fut­bo­las.

Vos tik įva­žia­vus į šios ša­lies te­ri­ to­ri­ją, pa­si­tin­ka „Eu­ro 2012“ sim­ bo­li­ka pa­ženk­lin­tos nuo­ro­dos į vi­

Pramušė: lenkas R.Lewandowskis (Nr.9) įmušė pirmąjį „Euro 2012“

finalo turnyro įvartį.

AFP nuotr.

sus čem­pio­na­to mies­tus – Var­šu­vą, Vroc­la­vą, Poz­na­nę ir Gdans­ką.

Nors prieš ke­lias sa­vai­tes len­kai tvir­ti­no, kad bus su­stip­rin­ta pa­ sie­nio ap­sau­ga, pir­mų­jų rung­ty­ nių ry­tą Kal­va­ri­jos pa­sie­nio ruo­ že, kaip įpras­tai, pa­tru­lia­vo vos ke­li pa­rei­gū­nų eki­pa­žai.

Ma­žes­nių Len­ki­jos mies­tų gy­ ven­to­jai kol kas san­tū­riai ste­bi „Eu­ro 2012“ su­kel­tą šur­mu­lį. Vi­sai ki­taip – Var­šu­vo­je, kur ne­to­li Kul­ tū­ros ir moks­lo rū­mų bei ge­le­žin­ ke­lio sto­ties esan­čio­je De­monst­ ra­ci­jų aikš­tė­je įkur­ta di­džiau­sia šio čem­pio­na­to sir­ga­lių zo­na. Jo­je tie­sio­gi­nes rung­ty­nių trans­lia­ci­ jas, kon­cer­tus ga­lės ste­bė­ti ir įvai­ riuo­se ren­gi­niuo­se da­ly­vau­ti 100 tūkst. fut­bo­lo aist­ruo­lių. Be to, šio­je zo­no­je – ir par­duo­tu­vės bei alaus ba­rai, de­vy­ni ne­di­de­li me­di­ ci­nos pa­gal­bos cent­rai. Šio­je aikš­tė­je yra kon­cer­ta­vu­ si le­gen­di­nė ro­ko gru­pė „Rol­ling Sto­nes“.

are­nos vie­to­je. Prieš ke­le­rius me­ tus čia vei­kė di­de­lis tur­gus.

Nau­jo­sios are­nos sta­ty­bos dar­bai už­baig­ti tik šie­met, o pir­mo­sios drau­giš­kos rung­ty­nės su­žais­tos va­sa­rio pa­bai­go­je. Be­veik 59 tūkst. žiū­ro­vų tal­pi­nan­čio­je are­no­je, be ki­ta ko, įreng­ta ir 12 ka­bi­nų su sū­ ku­ri­nė­mis vo­nio­mis.

Ne­to­li sta­dio­no vei­kia užei­ga, ku­rio­je tik „Eu­ro 2012“ sve­čiai ga­ li už 1 eu­rą pa­si­vai­šin­ti bet ku­riuo gė­ri­mu: len­kų „żubrów­ka“, vy­nu, alu­mi, ar­ba­ta ar ka­va. Tai, kad ši ak­ci­ja pa­si­tei­si­no, pa­tvir­ti­no prie ba­ro ne­tirps­tan­ti na­cio­na­li­nė­mis vė­lia­vo­mis ap­si­kars­čiu­sių fut­bo­ lo sir­ga­lių ei­lu­tė.

„Żubrów­ka“ už eu­rą

Var­šu­vos na­cio­na­li­nis sta­dio­nas iš­ki­lęs bu­vu­sios „De­šimt­me­čio“

16

– tiek nacionalinių rinktinių pradeda kovas Lenkijos ir Ukrainos stadionuose.

18

šeštadienis, birželio 9, 2012

sportas

G.Sa­vu­ky­nas: „Esa­me lyg kumš­tis“

Tre­ne­rį er­zi­na klai­dos

Rink­ti­nė

Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­kos ko­voms be­si­ren­gian­ti Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio rink­ti­nė Kau­ ne lai­mė­jo ant­rą­sias iš ei­lės tarp­ tau­ti­nio tur­ny­ro rung­ty­nes.

Lie­tu­vės 82:47 su­triuš­ki­no Šve­ di­jos krep­ši­nin­kes. „Gal var­žo­vės bu­vo ne Lat­vi­jos rink­ti­nės ly­gio, ta­čiau jos pui­kiai ko­vo­jo su is­pa­nė­mis, to­dėl ma­ niau, kad rung­ty­nės su šve­dė­ mis bus sun­kes­nės. Ge­riau gy­ nė­mės, bet vis dar da­ro­me daug vai­kiš­kų klai­dų, nie­kaip ne­ga­li­ me jų iš­veng­ti. Tai – di­džiau­sia bė­da. Bu­vo epi­zo­dų, ku­rie la­ bai nu­džiu­gi­no. Puo­lant sėk­ min­gai žai­dė vi­du­rio puo­lė­jos.

Prieš var­žo­vių gy­ny­bą aikš­te iš pra­džių su­tri­ko­me, ta­čiau po to ap­si­pra­to­me ir bu­vo gra­žių ata­ kų“, – po var­žy­bų kal­bė­jo Lie­ tu­vos rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris Al­gir­das Pau­laus­kas.

Va­kar pa­sku­ti­nes tur­ny­ro rung­ty­nes mū­sų krep­ši­nin­kės žai­dė su Is­pa­ni­jos rink­ti­ne, ku­ri 68:63 pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti Lat­ vi­jos ko­man­dą.

Pir­mą­sias Eu­ro­pos čem­pio­ na­to at­ran­kos C gru­pės rung­ty­ nes lie­tu­vės žais bir­že­lio 13-ąją Kau­no spor­to ha­lė­je su Olan­di­ jos eki­pa.

VD inf.

Op­ti­miz­mas: (iš kairės) A.Vaš­ke­vi­čius, G.Sa­vu­ky­nas ir Lie­tu­vos ran­ki­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas E.Ur­ba­na­

vi­čius ti­ki­si Vil­niu­je pa­lan­kaus re­zul­ta­to.

Ke­lia­la­pio į pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­rą sie­kian­tys Lie­tu­vos ran­ki­nin­kai pri­pa­žįs­ta: pa­sku­ti­nis at­ran­kos bar­je­ras – Len­ki­jos rink­ti­nė – yra įvei­kia­mas, bet iškovoti pergalę bus la­bai sun­ku.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Sta­tis­ti­ka Lietuva–Švedija 82:47 (22:14, 19:8, 21:12, 20:13). G.Pet­ro­ny­tė 21 taš­kas (14 at­ko­vo­t ų ka­muo­l ių), R.Že­man­taus­kai­tė-Mat­la­š ai­t ie­ nė 12 (4 re­z ul­ta­t y­v ūs per­da­v i­ mai), G.Pau­gai­tė 10 (9 at­ko­vo­t i ka­muo­l iai, 4 klai­dos)/E.El­deb­ rink 9, K.An­ders­son, A.Bart­hold ir L.Hal­vars­son (6 klai­dos) po 6.

Ispanija–Latvija 68:63 (21:19, 17:13, 15:21, 15:10). M.Fer­nan­dez 13, A.Mon­ta­na­na 9, C.Ou­vi­na, L.Pas­ cua ir L.Pa­lau po 7/A.Put­ni­nia 22, I.Kras­ti­nia 11, A.Stein­ber­ga 10.

Trū­ku­mų – ne vie­nas

Ry­toj lie­tu­viai ir len­kai žais pir­mą­ sias at­krin­ta­mų­jų var­žy­bų rung­ty­ nes – jos vyks Vil­niu­je, 16.45 val. „Sie­mens“ are­no­je. At­sa­ko­mo­ ji dvi­ko­va – bir­že­lio 17-ąją Ka­to­ vi­cuo­se. „Mū­sų ko­man­dos su­dė­tis ir pa­ si­ruo­ši­mas at­krin­ta­ma­jam ma­čui – ne to­kie, ko­kių ti­kė­jo­mės. Ge­ro­ kai už­si­tę­sė už­sie­nio ša­lių čem­pio­ na­tai, tai su­trum­pi­no tre­ni­ruo­čių sto­vyk­loms nu­ma­ty­tą lai­ko­tar­pį, nes ne­ga­lė­jo at­vyk­ti le­gio­nie­riai.

Pla­na­vo­me pra­dė­ti dar­bą ge­gu­žės 28-ąją, bu­vo­me su­ta­rę dėl dvie­ jų drau­giš­kų rung­ty­nių su Veng­ri­ jos rink­ti­ne, ta­čiau te­ko to at­si­sa­

ky­ti“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos rink­ti­nės vy­riau­sia­sis rink­ti­nės tre­ne­ris Gin­ ta­ras Sa­vu­ky­nas.

Sto­vyk­la Va­rė­no­je, į ku­rią su­si­ rin­ko Lie­tu­vo­je rung­ty­niau­jan­tys žai­dė­jai, taip pat pra­si­dė­jo vė­liau, nei bu­vo nu­ma­ty­ta. „Su­žai­dė­me su Va­rė­nos „Ūlos“ ko­man­da – ji šven­tė sa­vo dvi­de­ šimt­me­tį, su­si­rin­ko ir anks­čiau jai at­sto­va­vę ran­ki­nin­kai. Bir­že­lio 4-ąją pra­dė­jo­me tre­ni­ruo­tes su le­ gio­nie­riais, – pa­pa­sa­ko­jo tre­ne­ris.

– Ap­mau­džiau­sia tai, kad rink­ti­nei ne­pa­dės aš­tuo­ni pa­grin­di­nės su­dė­ ties žai­dė­jai.“ Ga­li­my­bė jau­ni­mui

Dėl svei­ka­tos pro­ble­mų su len­ kais ne­rung­ty­niaus Val­das No­vic­ kis, Au­re­li­jus Sa­bo­nis, Re­mi­gi­jus

Vi­l ius Ra­š i­m as (Kau­no „Gra­n i­t asGa­j a-Ka­r ys“), Ais­t is Pa­ž e­m ec­k as, Vai­d as Trai­n a­v i­č ius, Skir­m an­t as Plė­t a (vi­s i – Vil­n iaus „Švie­s a“), Ta­ das Stan­ke­v i­č ius, Jo­n as Tru­c ha­ no­v i­č ius, Ka­ro­l is Stro­p us, Graž­ vy­d as Juš­k a ir Be­n as Pet­r ei­ kis (vi­s i – Klai­p ė­d os „Že­m ai­t i­j os dra­g ū­n as“), Ed­v i­n as Vo­rob­j o­v as (Kau­n o „Lū­š is“) ir le­g io­n ie­r iai – Arū­n as Vaš­ke­v i­č ius („Ka­d et­t en Schaff­h au­s en“, Švei­c a­r i­j a), Gin­ ta­r as Ci­b uls­k is („BM. Ciu­d ad En­ can­t a­d a“, Is­p a­n i­j a), Ai­d e­n as Ma­ la­š ins­k as („Frai­k in BM. Gra­n ol­ lers“, Is­p a­n i­j a), Au­g us­t as Straz­ das („SG Spi­g o HB West Wien“, Aust­r i­j a), Vai­do­t as Gro­s as (Bres­ to „Mesh­kov“, Bal­t a­r u­s i­j a), Ne­r i­ jus Ata­j e­v as („US Cre­t eil Hand­ ball“, Pran­c ū­z i­j a) ir And­r ius Ger­ vė („HSG Barns­torf-Diep­holz“, Vo­ kie­t i­j a).

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Če­pu­lis, To­mas Ei­tu­tis, Min­dau­ gas And­riuš­ka, And­rius Rač­kaus­ kas, Po­vi­las Ba­bars­kas ir Ro­lan­das Ber­na­to­nis.

Po la­bai il­gos per­trau­kos na­cio­ na­li­nė­je eki­po­je dau­gu­mą su­da­rys Lie­tu­vos klu­bų žai­dė­jai. „Yra dvi gru­pės – pa­ty­ru­sių ir de­biu­tan­tų. Pa­ty­ru­sių už­duo­tis – pa­dė­ti jau­ni­mui, o pa­sta­rie­siems bus su­teik­tas šan­sas pa­ro­dy­ti, ką su­ge­ba. Žai­di­mo pla­nas bus la­bai pa­pras­tas – kuo ma­žiau klai­dų“, – tei­gė G.Sa­vu­ky­nas. „Į Lon­do­no olim­pia­dą len­kai ne­ pa­te­ko, to­dėl pa­sau­lio čem­pio­na­ tas jiems bū­ti­nas. Steng­si­mės, kad ma­čo Vil­niu­je re­zul­ta­tas mums bū­ tų pa­lan­kus“, – pri­dū­rė tre­ne­ris.

kau­tis“, – kal­bė­jo švei­ca­rų klu­bui „Ka­det­ten Schaff­hau­sen“ at­sto­ vau­jan­tis ran­ki­nin­kas. „Ži­no­me, ką ga­li len­kai. Rei­kės pra­dė­ti nuo sa­vų var­tų gy­ny­bos. Jei iš­veng­si­me tech­ni­nio bro­ko, ga­lė­ si­me ko­vo­ti. Len­ki­jos ran­ki­nin­kai vi­sa­da pa­si­žy­mė­jo kie­tu žai­di­mu – tu­ri jė­gos ir yra tech­niš­ki. Tai ge­rai su­ba­lan­suo­ta ko­man­da“, – tvir­ti­no Bal­ta­ru­si­jo­je rung­ty­niau­jan­tis Vai­ do­tas Gro­sas.

Ap­mau­džiau­sia tai, kad rink­ti­nei ne­pa­ dės aš­tuo­ni pa­grin­ di­nės su­dė­ties žai­ dė­jai.

Len­kai – tvir­ti ir tech­niš­ki

Vie­nas rink­ti­nės ly­de­rių var­ti­nin­ kas Arū­nas Vaš­ke­vi­čius sa­kė, kad kiek­vie­ną­kart grįž­ta į na­mus ge­ros nuo­tai­kos, ta­čiau šį­kart ji iš­ga­ra­ vo ga­vus tre­ne­rio elekt­ro­ni­nį laiš­ ką apie ko­man­dos komp­lek­ta­vi­mo pro­ble­mas. „Gai­la, kad ne­su­si­rin­ko vi­si stip­ riau­si žai­dė­jai, bet yra daug ža­dan­ čio jau­ni­mo, to­dėl nė­ra ko bi­jo­ti.

Rei­kės kib­ti var­žo­vams į at­la­pus ir

Pak­laus­tas, ar Lie­tu­vos rink­ti­nė tu­ri bent vie­ną pra­na­šu­mą prieš grės­min­gus var­žo­vus, vy­riau­sia­ sis tre­ne­ris G.Sa­vu­ky­nas pa­ro­dė kumš­tį: „Mū­sų ko­man­da vie­nin­ga jau ke­lio­li­ka me­tų. Ti­kiuo­si, kad tai pa­tirs ir jau­nie­ji žai­dė­jai. No­ri­ me, kad ir jie iš­mok­tų bū­ti tvir­ti it kumš­tis“, – pa­brė­žė stra­te­gas.

Ar žalioji arbata bus populiari Londono olimpiadoje?

Dopingo medžiotojai ieško naujų būdų, kaip sutramdyti negarbin­ gos sportinės kovos mėgėjus.

Pasaulinė antidopingo agentū­ ra (WADA) paskelbė, kad planuo­ ja savo kodeksą papildyti pataisa, kuri leistų vienam olimpiniam ci­ klui diskvalifikuoti taisykles ypač šiurkščiai pamynusiems atletams, nesvarbu, kokiam laikotarpiui jie būtų nubausti už konkretų pažei­ dimą. Ši pataisa turėtų įsigalioti nuo 2013-ųjų rudens.

Londono vasaros olimpinė­ se žaidynėse WADA ketina atlik­ ti daugiau nei 6 250 testų. Labo­ ratorija, kurioje dirbs daugiau nei 1 000 specialistų, veiks 24 valan­ das per parą.

WADA pranešime teigiama, kad bus taikomas naujas, gerokai pi­

gesnis ir efektyvesnis metodas, pa­ dėsiantis pateikti kraujo tyrimų re­ zultatus ne per tris dienas, bet per 40 minučių.

Jacques Rogge’as:

Viliuosi, kad atletai nepažeis garbingos kovos principų, bet ti­ krovė dažniausiai bū­ na kitokia.

Sportininkai juokauja, kad žai­ dynių dalyviai gers dar daugiau žaliosios arbatos ir dopingo me­ džiotojų pastangos nueis nie­ kais. Esą šis gėrimas maskuo­ ja testosteroną, kurio organizme padidėja, jeigu atletas būna var­

tojęs draudžiamų preparatų.

Dopingo kontrolės ekspertai pripažįsta, kad Londone jiems ga­ li tekti susidurti su naujos kartos preparatais, kuriuos aptikti orga­ nizme labai sunku. Vokietijos spe­ cialistas Mario Thevisas pareiškė, kad šiuo metu yra beveik 100 tra­ diciniais tyrimų metodais neuž­ fiksuojamų dopingo rūšių, daran­ čių įtaką sporto rezultatams. „Jie veikia kaip eritropoetinas, didinantis ištvermę, tačiau nau­ jųjų preparatų struktūra – kitokia, todėl įprastas EPO testas būna ne­ rezultatyvus“, – agentūrai „Reu­ ters“ sakė M.Thevisas.

Ką daryti? WADA generalinis di­ rektorius Davidas Howmanas pri­ pažino problemą, bet pabrėžė, kad tyrimas priklauso nuo konkrečios laboratorijos galimybių ir joje dir­ bančių mokslininkų profesionalumo.

„Būna atvejų, kai mėginių siun­ tėjai prašo atlikti tyrimus, išskyrus EPO testą. Taip, jis brangus, bet toks požiūris – nesuprantamas“, – tvirtino D.Howmanas.

Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) prezidentas Jacques Rogge’as nesitiki, kad Londono olimpiada bus absoliučiai „švari“, bet išreiš­ kė viltį, jog pažeidėjų bus mažiau nei prieš ketverius metus Pekino žaidynėse. „Viliuosi, kad atletai nepažeis garbingos kovos principų, bet ti­ krovė dažniausiai būna kitokia“, – svarstė J.Rogge’as.

2008-ųjų olimpiadoje atlikta 4 770 testų, iš jų 20 buvo teigiami.

Tarp pažeidėjų – 14 sportininkų ir 6 žirgai, kurių organizmuose buvo aptikta skausmą mažinančių drau­ džiamų preparatų.

VD inf.

sprinteris D.Chambersas – vienas už dopin­ go vartojimą baustų atletų, daly­ vausiančių Londono olimpiadoje.

Nuodėmingasis:

„Reuters“ nuotr.

20 Kaip lietuviai prieš šimtą metų augino vaikus.

ŠeštADIENIS, birželio 9, 2012

24p.

Emig­ran­tai Džor­d Pops­ce­nos žvaigždė Džor­da­na But­kutė jau­čia­si pa­var­gu­si, bet be­pro­tiš­kai lai­min­ ga ir pa­kylė­ta. Ne­se­niai baigė­si di­dy­sis jos kon­certų tu­ras, ku­ris tru­ko dau­giau kaip ke­tu­ris mėne­sius. Nu­va­žiuo­ta 20 tūkst. ki­ lo­metrų, su­reng­ti 36 kon­cer­tai pen­kio­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Šį sunkų ma­ra­toną Džor­ da­na įveikė su sa­vo su­žadė­ti­niu ir va­dy­bi­ nin­ku Ele­gi­ju­mi Stra­se­vi­čiu­mi.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Stengė­si dėl my­li­mos mo­ters

Dvie­se: sunkų kon­certų ma­ra­toną Dž.But­kutė įveikė ne su ko­man­da, o

su vie­nu žmo­gu­mi – sa­vo su­žadė­ti­niu ir va­dy­bi­nin­ku E.Stra­se­vi­čiu­mi.

Prie vi­su­rei­gio vai­ro at­si­sėdęs 45 metų Ele­gi­jus jo pe­da­lus spaudė ir snie­gui kren­tant, ir lie­tui pliau­ piant – per Olan­di­jos ly­gu­mas, Ško­ti­jos kal­nus, Lon­do­no ir Dub­ li­no prie­mies­čius. Dve­jais me­tais jau­nesnė Džor­da­na bu­vo štur­manė – sekė ke­lią ir kal­bi­no Ele­gijų, kad neuž­migtų.

Iš­riedė­ju­si iš Kau­no sau­sio 21 d., turą Dž.But­kutė bir­že­lio 1-ąją už­ baigė Kau­no klu­be „Com­bo“ – tai bu­vo 37-asis jos kon­cer­tas.

Tu­ro marš­rutą su­dėlio­jo, dėl sa­lių tarė­si, kon­certų rek­la­ ma pa­si­rūpi­no ir vai­ruo­to­ jo pa­rei­gas ėjo vie­nas žmo­gus – E.Stra­se­vi­čius, ku­ris at­li­ ko pen­kių žmo­nių darbą. Pu­ sę metų nak­ti­mis sėdėjo prie in­ter­ne­to, skam­bin­da­vo ir te­ le­fo­nu, kol su­ras­da­vo žmogų, ku­riam būtų ga­li­ma iš­siųs­ti kon­certų pla­ka­tus, skra­ju­tes, bi­lie­tus. „Vis­kas dėl Džor­da­ nos“, – pa­tiks­li­no vy­riš­kis. „Ele­gi­jus la­bai stengė­si dėl manęs. Vi­sus kon­cer­tus – kur ir ka­da – la­bai tiks­liai ap­skai­ čia­vo, nes dau­giau ne­būtu­ me pa­jėgę iš­temp­ti. Nie­kas iš lie­tu­vių at­likėjų ne­bu­vo iš­ si­rengęs į tokį ilgą turą. Joks pro­diu­se­ris to­kio ne­bu­vo su­ gal­vojęs. Ele­gi­jus tu­ri gerą galvą.

Jis ne­tuš­čia­žod­žiau­ja – yra mak­si­ ma­lis­tas, – komp­li­mentų my­li­ma­ jam ne­šykštė­jo Džor­da­na. – O nu­ va­žia­vus paaiškė­jo, kad vie­niems te­nykš­čiams or­ga­ni­za­to­riams toks ren­gi­nys – pir­mas, neaiš­ku, ką da­ry­ti, jau po vie­no kon­cer­to gal­ vą pra­dėjo skaudė­ti. Ki­ti su­metė, kad biznį iš mūsų pa­da­rys. Lėtapėd­žiai tie ang­lai. Ele­gi­jus viską net ten darė pa­ts, net ma­no kon­cer­tus gar­si­no.“

Da­ni­jo­je, Olan­di­jo­je, Ai­ri­jo­je, Ang­li­jo­je ir Is­lan­di­jo­je Dž.But­kutė dai­na­vo ne 2–3 tūkst., o 400–500 klau­sy­tojų ga­lin­čio­se priim­ti lie­ tu­vių bend­ruo­me­nių salė­se, klu­ buo­se. Ta­čiau ji ne­ma­no, kad dėl to jos dar­bas – ne toks pra­smin­gas ar nuo­sto­lin­gas. Ir tos ne­di­delės sa­ lės lūžo nuo gerbėjų. „Mūsų tiks­ las bu­vo ne gran­dio­zi­niai kon­cer­tai, o kuo pla­čiau juos su­reng­ti, norė­ jo­me ap­rėpti kuo dau­giau miestų, – pa­tiks­li­no E.Stra­se­vi­čius. – Į di­ de­les sa­les ne­būtų at­ėję tiek tau­tie­ čių. Kaip pla­na­vo­me ir tikė­jomės, 95 pro­c. vis­kas taip ir įvy­ko.“

Ele­gi­jus la­bai stengė­ si dėl manęs. Vi­sus kon­cer­tus – kur ir ka­da – la­bai tiks­liai ap­skai­čia­vo, nes dau­giau ne­būtu­me pa­jėgę iš­temp­ti.

Po kon­certų – gerbėjų eilės

Džin­sai, marš­kinė­liai, juo­das švar­ ke­lis ir pa­togūs ba­tai – pa­grin­di­niai Dž.But­kutės sce­nos dra­bu­žiai. Di­ zai­ne­rių pa­gal­bos ji ne­pra­šo.

Gau­siau­siai pub­li­kos su­si­rin­ko į kon­certą Ar­me, Šiaurės Ai­ri­jo­je.

Dub­li­ne žmonės net bu­vo ne­pa­ten­ kin­ti, kad salė­je vie­tos ma­žai. La­bai įdo­mu jai bu­vo Kemb­rid­že (Ang­li­ja), kur dai­na­vo baž­ny­čio­je. Ško­ti­jo­je kon­cer­ta­vo Edin­bur­ge, Aber­dy­ne ir pa­čio­je šiaurė­je – Frei­zer­be­ry­je. „Ta­me mies­te­ly­je net paukš­tis ne­prask­ren­da, o lie­tu­vių su­si­rin­ko per 200. At­ro­do, net gy­vos dva­sios nėra, o ten – vien lie­tu­viai. Jų vi­ sur tiek daug. Žmonės la­bai dėko­jo už kon­cer­tus – juk vi­si at­likė­jai va­ žiuo­ja kon­cer­tuo­ti ar­ba į Dub­liną, ar­ba į Lon­doną, – pa­sa­ko­jo Dž.But­ kutė. – Net sun­ku išs­kir­ti, kur bu­

Tu­ras: už po­psce­nos žvaigždės Dž.

vo fai­niau­sia – vi­sur bu­vau priim­ta ne šil­tai, o tie­siog karš­tai.“ Po kon­certų prie Džor­da­nos iš­si­ri­ kiuo­da­vo gerbėjų eilės, ji pa­si­ra­šinė­ da­vo au­tog­ra­fus ant kom­pak­ti­nių plokš­te­lių. Tai truk­da­vo vos ne il­giau kaip pa­ts kon­cer­tas. „Žmonės klau­ sinė­da­vo, kodėl ne­bu­vo tos dai­nos, anos, tre­čios. Vie­na sakė – aš per tą dainą gimd­žiau, ki­ta – aš per tą dai­ ną su­si­pa­ži­nau su sa­vo vy­ru. Tre­ čia – o aš per tą dainą su­si­tai­kiau.

Ket­vir­tas ma­no dainų klau­sy­da­vo­si nuo pen­ke­rių metų. Kiek­vie­na dai­na jiems aso­ci­juo­ja­si su jų gy­ve­ni­mu.

Jie ži­no­jo net ir nau­jau­sią ma­no dainą „Ty­lios min­tys“, ku­rią pa­ra­ šiau prie­š ke­lionę. O „Ne­mylė­jau tavęs“ vi­sur turė­jau dai­nuo­ti bi­sui – nie­kur ne­pa­vy­ko iš­si­suk­ti“, – sėkme džiaugė­si Džor­da­na.

Stengė­si pa­dėko­ti kiek­vie­nam

Šis tu­ras dai­ni­nin­kei pa­žėrė ir staig­ menų. Po vie­no kon­cer­to prie jos pri­ėjo klasės draugė, ku­rios ne­bu­ vo ma­čiu­si nuo mo­kyk­los bai­gi­mo.

Paaiškė­jo, kad ki­ta – vai­kystės drau­ gė – gy­ve­na Is­lan­di­jo­je. Mo­ters vai­ kas sir­go, o vy­ras bu­vo iš­va­žiavęs į tėvo lai­do­tu­ves. Ji ap­gai­les­ta­vo, kad ne­ga­li atei­ti į kon­certą, ta­čiau per draugę Džor­da­nai per­davė do­vaną.

O ši sku­bo­mis jai pa­rašė laišką.

Ta­čiau apie ten gy­ve­nan­čių lie­ tu­vių darbą ir gy­ve­nimą ne­bu­vo lai­ko kalbė­tis – tau­tie­čiai vos spė­ jo Dž.But­ku­tei žer­ti komp­li­men­ tus, o ši – pa­si­ra­šy­ti ant kom­pak­ti­ nių plokš­te­lių. „Ne­mo­ku ap­sa­ky­ti,

21

ŠeštADIENIS, birželio 9, 2012

Siekė nor­ma­lios vai­kystės

Ves­tuvės ir mo­ti­nystė

Žie­das už ket­virtį mi­li­jo­no

Mi­chae­las Jack­so­nas vertė sa­ vo vai­kus būti su kaukė­mis, kad jų be jo nie­kas neat­pa­žintų ir jų vai­kystė galėtų būti tam tik­ru mas­tu nor­ma­li, ne to­kia, kaip jo pa­ties. Vos ant­ra­me sa­vo vie­ša­ me in­ter­viu 13-metė M.Jack­so­ no duktė Pa­ris sakė, jog ne­sup­ ras­da­vo, kodėl su bro­liais turė­ da­vo dangs­ty­tis vei­dus.

Ak­torė Drew Bar­ry­mo­re pa­ga­ liau pa­tvir­ti­no, kad lau­kia­si pir­ mo­jo vai­ko, – jau­di­na­mo­se jos ves­tu­vių nuo­trau­ko­se su­tuok­ti­ nis Wil­las Ko­pel­ma­nas švel­niai lie­čia jos suap­valė­jusį pil­vuką. „Čar­lio an­gelų“ žvaigždė už me­ no kon­sul­tan­to W.Ko­pel­ma­no šeš­ta­dienį iš­tekė­jo sa­vo na­muo­ se Mon­te­si­te Ka­li­for­ni­jo­je.

Mi­ley Cy­rus su­žadė­tu­vių žie­das kai­na­vo, kaip pra­ne­ša­ma, maž­daug 250 tūkst. do­le­rių. ­ Ak­torė ir dai­ni­ninkė tre­čia­dienį pa­skelbė, kad jos vai­ki­nas Lia­mas Hems­wort­has po trejų metų drau­gystės ge­gužės 31 d. jai pa­ si­pir­šo. Vėliau ji bu­vo pa­stebė­ta ­ vaikš­tinė­jan­ti Be­ver­li Hil­se su dei­man­tu puoš­tu auk­so žie­du.

a­nos ne­pa­mir­šo

But­kutės pe­čių – 36 kon­cer­tai pen­kio­se Eu­ro­pos ša­ly­se.

kas ten dėjo­si. Vie­ni bu­čia­vo į vieną skruostą, ki­ti – kitą, tre­ti – į plau­ kus, ran­kas, ki­šo kom­pak­tus pa­si­ ra­šy­ti, sakė, kad aš – jų die­vaitė.

Pak­laikęs tas jau­ni­mas. Ir ne tik jau­ni­mas – bu­vo ir ma­no metų, ir už ma­ne vy­res­nių. O aš sa­vo gerbė­ jams ne­spėjau dėko­ti ir link­čio­ti, sten­giau­si gra­žiai pa­dėko­ti kiek­ vie­nam“, – dėstė Dž.But­kutė.

Ji pa­tyrė, kad iš­si­bars­čiu­sios lie­ tu­vių šei­mos jos kon­certų klausė­si skir­tin­go­se ša­ly­se: duk­ra – vie­no­je, jos bro­lis – ki­to­je, o tėvai – tre­čio­je.

Kon­cer­tai vyk­da­vo penk­ta­die­ niais ir šeš­ta­die­niais, daž­nai – ir sek­ma­die­niais. Ta­čiau po jų daž­ niau­siai reikė­da­vo nu­si­gau­ti į ki­ tą miestą, ap­si­sto­ti ki­ta­me vieš­ bu­ty­je ir vėl viską pra­dėti iš nau­jo.

Nors Ang­li­jo­je į vi­sus kon­cer­tus

juo­du va­žinė­jo iš Pi­ter­bo­ro, kur gy­ve­no vieš­bu­ty­je, vis tiek ten – di­de­li at­stu­mai. Ai­ri­jo­je bu­vo pa­ pras­čiau – nuo­mo­jo butą ir gy­ve­no taip, kaip Lie­tu­vo­je. Ško­ti­jo­je įsi­ kur­da­vo tuo­se mies­tuo­se, ku­riuo­ se kon­cer­tuo­da­vo.

As­me­ni­nio archyvo nuo­tr.

„Me­čiau ger­ti išs­kir­tinę dieną – 2006 06 06. Ga­li­te pa­svei­kin­ti, šian­dien (bir­že­lio 6-ąją, kai kalbė­ jomės, – red. pa­st.) su­kan­ka 6 me­tai, kai ne­var­to­ju al­ko­ho­lio“, – praei­ties bėdų ne­slėpė E.Stra­se­vi­čius.

Pra­gy­ven­ti ga­li tik Vy­riau­sybė

Ne­su­si­gundė vel­nio la­šais

Ne pa­slap­tis, kad Džor­da­na turė­ jo bėdų dėl al­ko­ho­lio. Dau­giau kaip prie­š me­tus ji metė ger­ti. Ar kon­ certų tu­re, kur sprog­di­no gerbė­ jų emo­ci­jos, o nuo­var­gis lenkė prie pa­galvės, ne­ki­lo pa­gundų vėl grieb­ tis vel­nio lašų? „Nie­ka­da. Tik­rai, – už­tik­rin­tai tarė Džor­da­na. – Ne­ bu­vo net to­kių min­čių. Nuo ano gy­ve­ni­mo iš tikrųjų pa­var­gau. Man daug davė Mi­ne­so­tos pro­gra­ma ir ša­lia esan­tis žmo­gus – Ele­gi­jus.“

Bi­lie­tai į Dž.But­kutės kon­cer­tus kai­na­vo 20 eurų, ar­ba 15 Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos svarų ster­lingų. Dž.But­ kutė pa­brėžė, kad neuž­si­dirb­ti juo­ du va­žia­vo, o kuo dau­giau pa­ma­ty­ ti, pa­si­ro­dy­ti. Ta­čiau ne­slėpė, kad, kas dir­ba, tas ir už­si­dir­ba. Dar­bas pa­rei­ka­la­vo ir sąnaudų – už salės nuo­mą, apa­ratūrą, vieš­bu­čius, de­ ga­lus, pra­gy­ve­nimą jie mokė­jo iš sa­vo ki­šenės. „Ang­li­jo­je pra­gy­ven­ ti daug pi­giau ne­gu Lie­tu­vo­je. Bai­su žiūrė­ti į mūsų kai­nas, abu gal­vo­ja­

Ta­me mies­ te­ly­je net paukš­tis ne­ prask­ren­da, o lie­tu­vių su­si­rin­ko per 200.

At­ro­do, ten gy­vos dva­sios nėra, o iš tikrųjų – vien lie­tu­viai.

me, kad taip sun­kiai už­dirb­ti pi­ni­ gai Lie­tu­vo­je tirp­te tirps. Ir kli­ma­tas ten pui­kus, o čia vieną dieną ly­ja, bet kitą taip už­kai­tins – kaip sau­ no­je. Lie­tu­vo­je – to­kia gra­ži gam­ ta, bet zvim­bia uo­dai, o ten jų nėra.

Ke­lionė­je ra­šiau die­no­raštį, ap­ra­ šiau kiek­vieną dieną – vis­ko taip ne­pri­si­min­si“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

E.Stra­se­vi­čiaus ne­nus­te­bi­no, kad tiek daug lie­tu­vių gy­ve­na emig­ravę. „Eko­no­mi­niu at­žvil­giu Lie­tu­vo­ je tie­siog neap­si­mo­ka gy­ven­ti. Gy­ ve­ni­mo ko­kybė čia ir ten la­bai ski­ ria­si. Tar­ki­me, žmo­gus dirb­da­mas tą pa­tį darbą čia ir ten, gau­na tiek pat pi­ni­gi­nių vie­netų – 3000. Ta­ čiau ten ben­zi­nas – tris­kart pi­ges­ nis. Už­dirb­da­mas tą pa­tį, ten iš­lei­di tris­kart ma­žiau. Ste­biuo­si, kad Lie­ tu­vo­je dar likę daug žmo­nių. Esant da­bar­ti­nei eko­no­mi­nei si­tua­ci­jai čia turėtų gy­ven­ti tik mūsų Vy­riau­ sybė“, – kalbė­jo E.Stra­se­vi­čius.

Ves­tu­ves nu­ke­lia į ru­denį

Džor­da­na gerbėjų bu­vo api­pil­ta do­ va­no­mis. „O ko­kią did­žiulę ne­rea­lią gėlę ga­vau, ku­ri ver­ta būti na­muo­se.

Ją su­pa­ka­vo­me į dėžę su vi­sa va­za ir iš­siuntė­me į Lie­tuvą. Kaž­kas pa­ do­va­no­jo did­žiulį dramblį. Žmonės ne­šė dėžėmis sal­dai­nius, šo­ko­ladą, pri­do­va­no­jo vi­so­kių pa­puo­šalų. Pri­ si­pir­ko­me dra­bu­žių, pri­si­mez­giau ori­gi­na­lių di­de­lių megz­ti­nių“, – ne­slėpė Dž.But­kutė.

Ke­lionė­je jų vi­su­rei­gis bu­vo tie­ siog nu­sėdęs. Kiek ten bu­vo dėžių ir la­ga­minų, mo­te­ris pa­metė skai­

čių. Aiš­ku vie­na: iš Lie­tu­vos iš­vy­ko avė­da­ma žie­mi­niais ba­tais, par­grįžo su ba­sutė­mis. Net ke­lio­li­ka dėžių su man­ta te­ko iš­siųs­ti į Lie­tuvą. Į tėvynę juo­du grįžo ne­skubė­da­ mi – po­rai dienų su­sto­jo Pa­ry­žiu­je, ap­lankė Prahą. Po Pa­ry­žių vaikš­čio­ jo iš lėto, ta­čiau tą miestą Džor­da­na įsi­vaiz­da­vo kiek ki­tokį. Net ir ten, prie Ei­fe­lio bokš­to, jiems pa­mo­ja­vo tau­tie­čiai. Di­delį įspūdį jiems pa­li­ ko Pra­ha, ta­čiau trūko jėgų po ją il­ giau vaikš­čio­ti. Juk tu­ris­tau­ti, anot Džor­da­nos, – ir­gi dar­bas.

Vi­su­rei­gis ati­dir­bo sa­vo – grįžę į Lie­tuvą, juo­du nu­si­pir­ko naują.

Esą Ele­gi­jui dėl nu­ga­ros bėdų pa­ to­giau­sia va­žiuo­ti to­kia ma­ši­na.

Mo­te­ris šiek tiek pa­ni­kuo­ja, kad na­mai iki šiol ap­vers­ti kaip san­ dėlis. „Apie kokį ba­seiną ir poilsį jūs kal­ba­te? – net pyk­telė­jo Džor­ da­na. – Visų pir­ma, plauk­ti ne­mo­ ku, o ant­ra, tam ne­bu­vo lai­ko. Kiek la­ga­minų! Na­mai – lyg dra­bu­žinė.

Kol viską išk­raus­čiau, kol su­dėlio­ jau, kol at­rin­kau lauk­tu­ves, kas, kam ir kur. Skal­byklė dir­ba be su­ sto­ji­mo – vie­nus dra­bu­žius iši­mi, ki­tus įde­di“, – pa­sa­ko­jo at­likė­ja.

O ka­da ves­tuvės? Juk Ele­gi­jus sa­vo my­li­ma­jai pa­si­pir­šo ir su­žadė­tu­vių žiedą įteikė dau­giau kaip prie­š me­ tus. „Juo­kin­gai skam­ba, bet vis nė­ ra lai­ko ap­si­že­ny­ti“, – sakė vy­riš­kis. „Da­bar sėsi­me ra­šy­ti nau­jos pro­gra­mos. Pa­da­ry­sim, ką no­rim ir kaip no­rim. Mes no­rim at­si­nau­jin­ti, – kalbė­jo Dž.But­kutė. – O ves­tuvės – galbūt ru­denį. Su trenks­mu.“

22

ŠeštADIENIS, birželio 9, 2012

Ro­do sa­los vy­rai tu­ristėms – vi „Iš Lie­tu­vos? Oooo!

Ja­si­ke­vi­čius – ge­ ras žaidė­jas! O už ką tu ser­gi? Už „Pa­na“ ar „Oly“?“ Taip lie­ tu­viai pa­si­tin­ka­mi Ro­do sa­lo­je.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Krep­ši­nis su­jun­gia

Net ir pra­si­dėjus tu­ristų se­zo­ nui Grai­ki­jos Ro­do sa­los gy­ven­to­ jai trum­pam pa­mir­šo sa­vo verslą ir na­muo­se bei ba­ruo­se pri­li­po prie te­le­vi­zo­rių ek­ranų, kai šios ša­lies krep­ši­nio čem­pio­na­to fi­na­le žaidė Pirė­jo „Olym­pia­cos“ ir Atėnų „Pa­ nat­hi­nai­kos“.

Grai­kams iš pra­džių nu­ste­bus, kad tu­ris­tus ga­li do­min­ti krep­ši­nis, Lie­tu­vos var­das ta­po slap­ta­žod­žiu, ku­ris pa­dėjo įmin­ti šią mįslę. Vė­ liau, kal­ban­tis su Ro­do gy­ven­to­ jais, jie ne­kart minė­jo Ar­vydą Sa­ bonį. Paaiškė­jo, kad Lie­tu­va jiems aso­ci­juo­ja­si su „Žal­gi­riu“. „Ma­no spal­va – ža­lia, – „Pa­nat­hi­nai­kos“ gerbė­jas, ne­di­de­lio ba­ro sa­vi­nin­kas, baks­telė­jo pirš­tu į ža­lios spal­vos alaus bu­telį. Iš­girdęs klau­ simą, už ką ser­ga ki­ti ba­re sėdin­tys jau­ni vy­rai, šyp­telė­jo: – Ke­tu­ri už „Pa­na“, trys už „Oly“. Ne ne, tar­pu­ sa­vy­je ne­si­mu­ša­me, mes – drau­gai.“ Tai, kad emo­cin­gi grai­kai mėgsta ne tik spor­to ka­ra­lių – fut­bolą, bet ir krep­šinį, liu­di­ja dau­gybė krep­ši­nio aikš­te­lių tarp gy­ve­namųjų namų.

Daug skan­di­navų ir olandų

Ne tik iš pir­mo žvilgs­nio, bet ir la­biau smal­sau­jant sa­lo­je, ku­rio­je stovė­ jo vie­nas iš sep­ty­nių pa­sau­lio ste­ buklų – Ro­do ko­lo­sas, sun­ku įžvelg­ ti ko­kių nors sunk­me­čio ženklų.

Grai­kai – emo­cin­gi, vis dar ne­ sku­ban­tys ir mo­kan­tys džiaug­tis gy­ve­ni­mu. Jie ga­li sėdėti ir ke­lias

Lin­das: buvęs gar­sus mies­te­lis šian­dien tu­ris­tus ža­vi bal­ta namų spal­va, siau­ro­mis gat­velė­mis.

va­lan­das bend­rau­ti, ger­ti šaltą fra­ pę ar­ba karštą esp­re­są, pa­si­ten­kin­ ti tau­re vy­no. Ro­do sa­lo­je te­ko ma­ ty­ti al­ko­ho­lio pa­dau­gi­nu­sių britų, skan­di­navų, rusų, bet ne graikų.

Aky­les­ni tu­ris­tai pa­stebė­jo ir pa­ tys grai­kai pri­pa­ži­no, kad dėl sunk­ me­čio kai­nos šiek tiek kri­to. Su­ ma­žin­ti įkai­nius bu­vo pri­vers­ti ir pa­slaugų sri­ties dar­buo­to­jai.

Ro­de la­bai daug tu­ristų iš Skan­ di­na­vi­jos, taip pat Ny­der­landų.

Ru­sai ren­ka­si ne pen­kių žvaigž­ du­čių vieš­bu­čius prie pat pa­plūdi­ mio, bet Ro­do cent­re. Šios tau­tybės

poil­siau­to­jai so­li­des­ni ir ne to­kie triukš­min­gi, nors itin lau­kia­mi, nes mėgsta pa­si­švais­ty­ti pi­ni­gais.

Tai pa­da­ry­ti ga­li­ma pra­ban­giuo­se res­to­ra­nuo­se, klu­buo­se, ba­ruo­se ir ta­ver­no­se, pa­sau­li­nių prekės žen­ klų dra­bu­žių, ak­se­suarų, ava­lynės, baldų par­duo­tuvė­se.

Po salą – au­to­mo­bi­liu

Ro­do sa­los sos­tinė Ro­das – did­žiau­sias vi­du­ram­žių mies­tas Eu­ro­po­je, o į UNES­CO sąrašą įtrauk­tas se­na­ mies­tis – vie­nas pa­sau­lio kultū­ros pa­li­ki­mo pa­minklų.

Jis iš­ties uni­ka­lus, ap­juos­tas įspūdin­ga gy­ny­bi­ne sie­na. Siau­ros gat­velės, jaukūs kie­me­liai ir ka­vi­ naitės, nuo­širdūs žmonės ke­lia su­ si­žavė­jimą.

No­rin­tiems ap­žiūrė­ti visą 80 km il­gio ir 38 km plo­čio salą pra­var­tu iš­si­nuo­mo­ti au­to­mo­bilį. Sku­ban­ tiems už­teks die­nos, idea­lu – dvi trys die­nos. Tie­sa, būtų ką veik­ti tu­ris­tau­jant ir visą sa­vaitę: se­no­ vi­nis pa­jūrio mies­tas Lin­das ža­vi uni­ka­liais ma­žaaukš­čiais bal­tais na­me­liais, siau­ro­mis gat­velė­mis.

Ant kal­vos ne­to­li skard­žio sto­

Ener­gi­ja: grai­kai pui­kiai pa­nau­do­ja vėjo jėgą.

Ra­mybė: Ro­de net ir šu­nys ne­sku­ba – vaikš­to lėtai.

Ro­das: sa­los sos­tinės se­na­mies­tis įtrauk­tas į UNES­CO sąrašą.

vi ak­ro­po­lis, nuo ku­rio at­si­ve­ria nuo­stabūs vaiz­dai į Šv. Pau­liaus įlanką.

Sa­la apau­gu­si miš­kais, kal­nuo­ ta ir re­tai ap­gy­ven­ta. Kai ku­riuo­se mies­te­liuo­se dar­bo die­no­mis gy­ve­ na vos apie 20–30 žmo­nių, tik sa­ vait­ga­liais čia su­grįžta ge­ro­kai dau­ giau pa­bend­rau­ti su na­mie li­ku­siais se­ne­liais ir vai­kais. Pa­ke­liui ga­li­ma iš­si­mau­dy­ti skaid­rio­je it kriš­to­las Egė­jo jūro­je ar nu­va­žiuo­ti į Pra­so­ nisį, esantį 92 km nuo Ro­do ir 40 km nuo Lin­do, kurį itin mėgsta bur­len­čių ir jėgos ait­varų gerbė­jai.

23

ŠeštADIENIS, birželio 9, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

ie­ni­ši ar iš­sis­kyrę

Už bu­telį vis­kio – dvi pėdos škotų žemės Da­rius Sėle­nis Il­gai klam­poję per dir­voną vers­ li­nin­kas bei didžė­jus Šarū­nas Ka­ ra­lius ir bar­me­nas Pa­ve­las Liu­lys pa­ga­liau ra­do po jiems pri­klau­ san­čią pėdą žemės Ško­ti­jos Ai­los sa­lo­je. Sa­vo te­ri­to­riją vy­rai pa­ ženk­li­no Lie­tu­vos vėliavėlė­mis.

Bėgda­vo nuo ins­pek­to­rių

Is­to­ri­ja: se­no­lių vei­duo­se at­si­spin­di vi­sas gy­ve­ni­mas.

Ži­no­mas didžė­jus, da­bar vers­ li­nin­kas Š.Ka­ra­lius su bar­me­ nu P.Liu­liu ne­se­niai lankė­si 239 kvad­ra­ti­nių metrų plo­to Ško­ti­jos Ai­los sa­lo­je, ku­rio­je yra net aš­ tuo­nios gar­saus vis­kio va­ryk­los.

Po dviejų va­landų ke­lionės kel­ tu iš že­my­no į salą, ku­rio­je gy­ve­ na apie pus­ket­vir­to tūkstan­čio gy­ven­tojų, lie­tu­viai pa­te­ko į kas­ metį vis­kio ir mu­zi­kos fes­ti­valį.

Ato­kią, nuo­sta­bia lau­ki­ne gam­ta ža­vin­čią Ai­los salą la­bai pamė­go vo­kie­čiai, skan­di­na­vai.

Gar­sios vis­kio va­ryk­los, ku­ rias ap­lankė Šarū­nas ir Pa­ve­las, nuo senų laikų įsikū­ru­sios ma­ žo­se įlan­ko­se. „Se­novė­je tai bu­vo pa­to­gus ke­ lias gėri­mui van­de­niu trans­por­ tuo­ti, – šyp­telė­jo Šarū­nas. – Be to, bu­vo leng­va pa­bėgti nuo mo­ kes­čių ins­pek­to­rių, nes tuo­met va­ryk­los bu­vo ne­le­ga­lios.“ Gy­ve­no pas jūreivį

Da­riaus Sėle­nio nuo­tr.

Be­je, ten sa­vo jėgos ait­varų mo­ kyklą yra įkūręs buvęs Lie­tu­vos pra­mogų pa­sau­lio at­sto­vas Ma­rius Šmi­tas.

Liu­di­jo prie­š sa­viš­kius

Pa­ly­gin­ti su eu­ro zo­nos ša­li­mis ir jų ku­ror­tais, Ro­de kai­nos kand­žio­ja­si be­ne ma­žiau­siai. No­rint su­tau­py­ ti ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti butą ar apar­ ta­men­tus. Mais­to pro­duk­tai par­ duo­tuvė­se kai­nuo­ja ne bran­giau nei Lie­tu­vo­je, o kai ku­rie – ne­tgi pi­giau. Vai­siai ir dar­žovės to­kie, ko­kius ka­dai­se ra­ga­vo­me pas mo­

Re­li­gi­ja: sa­lo­je la­bai daug mažų baž­nytė­lių.

čiutę kai­me, – švie­ži, aro­ma­tin­gi. Ėrie­na ga­li­ma pa­si­mėgau­ti dau­ge­ ly­je ta­vernų, ypač ten, kur re­čiau užk­lys­ta tu­ris­tai.

Emo­cin­gi grai­kai drau­giš­ki, o su spor­to gerbė­jais iš­kart ra­si­te ben­ drą kalbą. „Ooo, krep­ši­nis!“ – nuo­šird­žiai lie­tu­vius gyrė vie­nos ta­ver­nos sa­vi­nin­kas, ku­ris pa­vai­ ši­no mus na­mi­nu­ke ir man­da­ri­ nais, o virė­jas lau­ke iš­kepė pa­sa­ kiš­ko sko­nio ėriu­ko šaš­lyką.

Be­je, grai­kai ne­bėgo į krūmus ir neuž­merkė akių, kai vieną­kart, ki­lus konf­lik­tui, vie­tos bar­me­nas

smūgiu ko­jo­mis iš nu­ga­ros ap­svai­ gi­no gir­tutėlį anglą. Grai­kai išk­vietė po­li­ci­jos pa­reigū­nus ir ke­li jų užs­ to­jo nu­kentė­jusį britą, ne­pabū­go liu­dy­ti po­li­ci­jos nuo­va­do­je.

Kaip ir be­veik vi­si vy­rai, taip ir grai­kai, bend­rau­da­mi su ža­vio­mis, ypač švie­siap­laukė­mis, tu­ristė­mis, pri­si­sta­to esą vie­ni­ši ar­ba iš­sis­kyrę ir la­bai tur­tin­gi. „Ir tu iš­sis­kyręs?“ – ne­galė­da­mas pa­tikė­ti, sąmoks­ liš­kai šyp­so­da­ma­sis lin­ga­vo galvą vedęs trijų vaikų tėvas grai­kas, tu­ rin­tis „vie­nin­telę“ draugę ir iš Lie­ tu­vos, ir iš Šve­di­jos.

Lie­tu­viai iš­si­nuo­mo­jo kam­barį pas bu­vusį jūreivį, da­bar Ai­los pa­kran­čių gelbė­ji­mo tar­ny­bos ak­ty­vistą, ku­ris or­ga­ni­zuo­ja ne­ įpras­tas lab­da­rin­gas ak­ci­jas ir taip ren­ka lėšas tar­ny­bai.

Kartą jūrei­vis vie­tos va­ryklų do­ va­notą viskį su­maišė ir su­pilstė į 200 bu­te­lių. Juos par­davęs ko­ lek­ci­nin­kams ško­tas ga­vo apie 20 tūkst. svarų ster­lingų (apie 84 tūkst. litų). Ki­tais me­tais jūrei­vis nu­plaukė į Šiaurės Ai­ri­jos vis­kio

va­ryklą. Už vis­kio mi­šinį, su­pils­ tytą į bu­te­lius, ga­vo apie 40 tūkst. svarų ster­lingų. Šarū­nui ir Pa­ve­lui at­vy­kus į salą, ško­tas ne­se­niai bu­vo su­ rengęs dar vieną ne­įprastą ak­ ciją: šįkart jis ri­de­no po salą 600 litrų vis­kio sta­tinę. Ri­de­no nuo vie­nos va­ryk­los iki ki­tos. Kiek­ vie­no­je jam įpil­da­vo apie 10–20 litrų gėri­mo.

Po pu­sant­ros pa­ros tru­ku­sios ak­ci­jos jūrei­vis bu­vo vos gy­vas, ta­čiau pa­ten­kin­tas, kad vėl su­ rinks pi­nigų pa­kran­čių gelbė­ ji­m o tar­ny­b ai. Auk­c io­n e už par­d uotą to­k io mi­š i­n io bu­telį ga­li­ma gau­ti nuo ke­lių šimtų iki 3000–4000 svarų ster­lingų ar net dau­giau.

Nau­jie­ji Ško­ti­jos žem­vald­žiai klam­ po­jo per dir­voną, kad pa­tektų į sa­vo te­ri­to­riją.

Sup­levė­sa­vo Lie­tu­vos vėlia­vos

Ai­los sa­lo­je sa­vo pėdsaką pa­li­ko ir tu­ris­tai iš Lie­tu­vos. Pirkę po bu­ telį „Laph­roaig“, jie ga­vo po pė­ dą žemės ne­to­li va­ryk­los. „Nors ir pri­valė­jo­me sa­vo žemę už tau­relę vis­kio iš­nuo­mo­ti vis­kio va­ryk­lai, ofi­cia­liai ga­vo­me do­ku­ mentą su uni­ka­liu ko­du, GPS pa­ ro­dy­mais, kad dvi pėdos žemės pri­klau­so mums“, – juokė­si ži­ no­mas didžė­jus.

Gavę do­ku­men­tus, nau­jie­ ji Ško­ti­jos žem­vald­žiai klam­po­ jo per dir­voną, kad pa­tektų į sa­vo te­ri­to­riją. Kai kur jau plevė­sa­vo įvai­rių ša­lių vėliavėlės. Net­ru­kus dvi Lie­tu­vos tris­palvės įsmi­go į dir­vo­žemį prie „Laph­roaig“ va­ ryk­los Ai­los sa­lo­je.

Šiek tiek apie kai­nas Leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio nuo­ma die­ nai (ga­li­ma juo nau­do­tis nuo anks­ty­ vo ry­to iki ki­tos die­nos 7 val.) – 35 eu­ rai, ne­di­de­lio vi­su­rei­gio „Su­zu­ki“ – 45 eu­rai. 1 l ben­zi­no kai­nuo­ja 1,7 eu­ro.

Bu­te­lis (1,5 l) ne­ga­zuo­to van­dens – 70 eu­ro centų.

Grai­k inės sa­lo­tos (di­delė po­rci­ja) kainuoja apie 5 eu­rus. Karš­ta­sis pa­ tie­ka­las – 10–12 eurų; bu­te­l is sta­lo vy­no tu­ris­tinė­se vie­to­se – apie 5–7 eu­rus; bu­te­lis alaus – 2,5–3 eu­rai.

Tu­ris­tinė­se zo­no­se 800 g braš­kių kai­nuo­ja 3 eu­rus, vyš­nių – 2,5, ga­ balė­lis arbū­zo – 2 eu­rai. Gul­to nuo­ ma pa­plūdi­my­je – 4 eu­rai, pėdų ma­ sa­žas – 20, vi­so kūno – 40 eurų.

Par­duo­tuvė­se, tur­gu­je mais­to pro­ duktų kai­nos la­bai pa­na­šios kaip ir Lie­tu­vo­je.

Ško­ti­ja: ato­kio­je Ai­los sa­lo­je lie­tu­viai tu­ri po pėdą žemės.

Šarū­no Ka­ra­liaus nuo­tr.

24

ŠeštADIENIS, birželio 9, 2012

Senovinių lopšių ir lovelių įvairovė

Ankš­to­se tro­bo­se kūdi­kiai mie­g Šiuo­lai­ki­niai kūdi­kiai ko­jas mankš­ti­na vaikš­tynė­se, o prie­š šimt­metį ne­ma­žai lai­ko pra­leis­da­vo sto­vynė­se. Paž­vel­gus į tuo­me­čių kai­mo trobų in­ter­jerą aki­vaiz­du – bui­tis ne­le­pi­no mažųjų gy­ven­tojų.

Ve­re­ta Ru­pei­kaitė v.rupeikaite@diena.lt

Čiū­čiuo­ti ne­bu­vo ka­da

Kaip anuo­met gy­ve­no žmonės, moks­li­nin­kai sprend­žia ne tik iš ra­šy­ti­nių šal­ti­nių, me­no kūri­nių, bet ir kas­die­nių bui­ties daiktų. Šie liu­di­ja, kad žemę dir­ban­čių lie­tu­vių gy­ve­ni­mas prie­š šimt­metį ir da­bar skyrė­si kaip die­na ir nak­tis. Mūsų pro­se­ne­liai nuo pat kūdi­kystės au­ go ki­taip, vai­kai ne­turė­jo gau­sybės žaislų ir ne­dy­kinė­jo, nuo mažų die­ nų žai­di­mus at­sto­jo dar­bas. „Se­niau vai­kai užaug­da­vo sto­ vynė­se, o da­bar vis ant rankų ir ant rankų“, – už­fik­suo­tas pa­sa­ky­mas „Lie­tu­vių kal­bos žo­dy­ne“. Šian­ dien jau be­veik ne­be­var­to­ja­mas žo­dis „sto­vynė“ reiš­kia įtaisą ma­ žiems vai­kams pra­tin­tis stovė­ti.

Sto­vynę dar va­din­da­vo sta­tu­ ku. Tai į kėdę pa­na­šus bal­das, ta­ čiau vie­toj pa­sėstės – ap­va­li sky­ lė, į ku­rią bu­vo sta­to­mas kūdi­kis.

Iš jo ma­žy­lis pa­ts ištrūk­ti ne­galė­ da­vo. Šis iš med­žio ga­min­tas se­no­ vi­nis bal­das pa­na­šus į šiuo­lai­kinę vaikš­tynę, tik be ra­tukų. Tie­sa, yra ap­tik­ta ir se­no­vi­nių sto­vy­nių su me­di­niais ra­te­liais.

Ki­tas šiuo­lai­ki­niams vai­kams ne­ regė­tas įtai­sas – bėgynė. Tai prie­tai­ sas vai­kui, ku­ria­me stovė­da­mas jis mokė­si bėgio­ti, vaikš­čio­ti. Bėgynė – tai ho­ri­zon­ta­lus stry­pas su lan­ke­liu, į kurį įsta­to­mas vai­kas. Stry­pas pri­ tvir­tin­tas prie ver­ti­ka­laus stul­po, o šis įtvir­tin­tas lu­bo­se bei grin­dy­se ir ga­li su­ktis ap­link sa­vo ašį. Šian­dien tėvai ne­įsi­vaiz­duo­ja kūdi­kių au­gi­ni­mo be ne­šio­jamųjų lop­šių. Anuo­met ma­moms gelbė­jo leng­vu­čiai ran­ko­mis ga­min­ti dro­ bi­niai lop­šiai, užt­rauk­ti ant me­di­ nio kar­ka­so ir ka­bi­na­mi po med­žiu ar ant spe­cia­laus tri­ko­jo sto­vo. Ūgtelėję mie­go­da­vo su tėvais

Nagingi: daugelį vaikams skirtų

daiktų tėvai dažniausiai pagamindavo savo rankomis iš turimos medienos.

„Anuo­met mo­te­rys nei­šei­da­vo mo­ ti­nystės ato­stogų“, – at­kreipė dė­ mesį Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­ zie­jaus mu­zie­ji­nin­kas, et­nog­ra­fi­nių baldų ir in­ter­je­ro spe­cia­lis­tas, et­ no­lo­gas Vin­gau­das Balt­ru­šai­tis.

Kai­mo vai­kus, ku­rių šei­mo­se būda­ vo de­šimt ir dau­giau, jos au­gin­da­vo ne­mes­da­mos kas­die­nių darbų. To­ dėl tek­da­vo elg­tis taip, kad jie ne­si­ pai­niotų po ko­jo­mis.

Tai ne­reiš­kia, kad ma­žie­ji bu­ vo ne­my­li­mi, pa­lik­ti be dėme­sio.

Vai­kišką buitį at­spin­din­tys mu­ zie­jaus eks­po­na­tai ro­do, kad vai­ kui skir­ta at­ri­bu­ti­ka bu­vo puoš­ni.

Pa­vyzd­žiui, me­di­niai lop­šiai ir lo­ velės – net tik funk­cio­na­lios, bet ir su puo­šy­bos ele­men­tais. „Prieš šimt­metį kūdi­kiai su tėvais ne­mie­go­da­vo, kaip kad po­pu­lia­ru da­bar. Prad­žio­je jie miegojo lop­ šiuo­se, vai­kiš­ko­se lo­velė­se. 9–10 metų vai­kai pra­dėda­vo mie­go­ti su tėvais. Paaug­liams skir­tos lo­vos at­ si­ra­do ga­na vėlai. Šei­mos būda­vo gau­sios, o mie­go­ji­mo vietų ma­žai, todėl mie­go­da­vo ga­na su­si­grūdę“, – ži­nio­mis da­li­jo­si V.Balt­ru­šai­tis.

Tie­sa, anuomet vai­kiš­kais bal­ dais nau­do­da­vo­si ne tik vie­nos šei­mos vai­kai, bet ir ke­lios kar­tos.

Vis dėlto apie sa­vo kam­barį vai­ kai ne­galė­jo nė sva­jo­ti, juo galė­jo džiaug­tis ne­bent tur­tingų mies­tie­ čių at­ža­los.

Vin­gau­das Balt­ru­šai­tis:

Vai­kai bu­vo pra­tę dirb­ti nuo mažų die­ nų. To­kia bu­vo natū­ra­ li jau­se­na, su­pra­ti­mas.

Pa­sak mu­zie­ji­nin­ko, būta ir di­ delių lo­vų spe­cia­liai vai­kams – gal­ vas jie dėda­vo į lo­vos vi­durį, o ko­ jas – į ga­lus. To­kio­je lo­vo­je tilp­da­vo apie še­ši vai­kus. „Aukš­tai­ti­jo­je ir Dzūki­jo­je vai­ kai ir se­ne­liai mie­go­da­vo ant kros­ nies“, – pri­dūrė pa­šne­ko­vas.

Lie­tu­vos liau­dies bui­ties mu­zie­ jus tu­ri uni­ka­lių tar­pu­ka­rio eks­ po­natų – vai­kams skirtų bui­ties daiktų. An­tai XX a. 3–4-ajame de­ šimt­me­ty­je fab­ri­ke ga­min­tas pin­ tas ve­žimė­lis di­de­liais me­ta­li­niais ra­tais bu­vo nau­do­tas Skuo­do ra­ jo­ne, Yla­kių apy­linkė­je bu­vu­sia­me ūky­je. Už­da­ras me­di­nis ve­žimė­lis, ga­min­tas 1940 m. na­gin­go meist­ ro, nau­do­tas Ša­kių ra­jo­ne. Žiemą ve­žimė­lius at­sto­da­vo rogės. Puoš­ nios me­dinės ro­gutės, ga­min­tos 1934 m., Pak­ruo­jo ra­jo­ne, Ro­za­li­ mo mies­te­ly­je, kaip ži­no­ma, bu­vo nau­do­ja­mos iki 1970-ųjų.

Me­di­nis: praėjusio amžiaus pradžioje gaminti dviračiai buvo tuomečių

Lop­šiai išpū­da­vo nuo drėgmės

Prieš šimt­metį rūpi­ni­ma­sis at­ža­lo­ mis bu­vo toks: vai­kai tu­ri būti ap­ reng­ti pa­gal metų laiką ir pa­valgę.

Daiktų įvai­rovė pri­klausė ir nuo re­gio­no. Ma­žo­jo­je Lie­tu­vo­je bu­vo la­biau išplė­to­ta pra­monė, pre­ki­niai san­ty­kiai, tai­gi ir ar­ti­mi re­gio­nai, pa­vyzd­žiui, Že­mai­ti­ja, ap­si­rūpin­ da­vo, kaip pa­tys sa­ky­da­vo, vo­kiš­ kais daik­tais.

Dzūkai ne­galė­jo nė pa­sva­jo­ti apie im­por­ti­nius bal­dus – dau­gumą bui­ties daiktų ga­mi­no pa­tys ar­ba im­da­vo iš vie­tos meistrų. Dai­lidės, ku­rie va­sarą statė na­mus, žiemą pa­link­da­vo prie smul­kes­nių dar­ bų, pa­vyzd­žiui, da­ry­da­vo bal­dus.

Pa­tys ūki­nin­kai va­sa­ro­mis būda­ vo įnikę į žemės dar­bus, prie bui­ ties ra­kandų galė­da­vo pri­sėsti ir­gi ne­bent žiemą.

25

ŠeštADIENIS, birželio 9, 2012

Senovinių lopšių ir lovelių įvairovė

o­jo lop­šiuo­se, vai­kai – su tėvais Žais­lai – gy­ve­ni­mo at­spin­dys Et­nog­ra­f i­n ių ty­r imų duo­me­n i­m is, XIX a. pabaigoje–XX a. pra­džio­je Lie­ tu­vos vals­tie­čių šei­mo­se vy­ra­vo nuo­ monė, kad žaislų rei­kia tik ma­ žiems vai­kams, todėl tik jiems kar­t ais nu­pirk­d a­vo ar pa­ga­min­da­vo kokį žais­ liuką. Di­des­n i vai­kai jų turė­d a­vo pa­s i­g a­ min­ti pa­tys.

Fab­ri­ki­nis: XX a. 3–4-ajame de­šimt­me­ty­je ga­min­tas pin­tas ve­žimė­lis

di­de­liais me­ta­li­niais ra­tais bu­vo nau­do­tas Skuo­do ra­jo­ne, Yla­kių apy­ linkė­je bu­vu­sia­me ūky­je.

paauglių pramoga. Veretos Rupeikaitės nuotr.

Kai ku­riuos vai­kiš­kus at­ri­bu­tus pa­tai­sy­da­vo ir nau­do­da­vo to­liau. „Pin­ti lop­šiai daž­niau­siai ma­to­mi skylė­ti. Saus­kel­nių tuo­met ne­bu­vo, lop­šiai išpū­da­vo nuo vaikų šla­pi­mo.

Tad skylėtą vietą iš­pin­da­vo nau­jo­ mis vy­telė­mis“, – aiš­ki­no et­no­lo­gas.

Bend­ra­vo dirb­da­mi

Nors iš se­ne­lių dar ga­li­ma iš­girs­ti, kad jie laks­ty­da­vo ba­si ar­ba avė­jo

klum­pes, V.Balt­ru­šai­čiui anuo­metė ap­ran­ga aso­ci­juo­ja­si ne su skur­du, o su svei­ka gy­ven­se­na. „Vai­kai bu­vo ren­gia­mi la­bai svei­kai. Kūdi­kiai bu­vo vys­to­mi li­ ni­niuo­se dra­bu­žiuo­se – il­guo­ se marš­ki­niuo­se, pri­me­nan­čiuo­se mo­te­riš­kus nak­ti­nius. Kūdi­kiams ne­vil­ko kel­nių, pa­lu­tes ties­da­vo tik gul­dy­da­mi. Ne vel­tui vi­si lop­ šiai bu­vo kiau­ri“, – nu­si­šyp­so­jo et­ no­lo­gas.

Pa­sak jo, tik iš­kil­min­go­mis pro­ go­m is tur­t in­g ie­j i, daž­n iau­s iai mies­tie­čiai, vai­kams par­ūpin­da­vo puoš­nių dra­bu­žių. Anuo­met ne­bu­ vo sin­te­ti­kos, tai­gi dra­bu­žiai – tik iš natū­ra­lių pluoštų.

V.Balt­ru­šai­čio ži­nio­mis, kai­mo mo­te­rys XX a. pra­džio­je krūti­mi vai­kus mai­tin­da­vo ko­ne iki trejų metų, val­gy­din­da­vo juos košė­mis, pie­no pro­duk­tais, duo­da­vo dar­žo­ vių – morkų, ro­pių, griež­čių. Šei­ mo­se vai­kams steng­da­vo­si pa­lik­ti ska­nesnį kąsnį, bet veng­da­vo rū­ kytų mėsos pro­duktų, jais pa­ma­ lo­nin­da­vo ir stip­rin­da­vo vy­rus.

Mu­zie­ji­nin­kas pri­pa­ži­no, kad lai­ko žais­ti su vai­kais tėvai ne­la­bai turė­jo. Ir ma­moms reikė­da­vo dirb­ ti, tai­gi vos pra­dėjęs vaikš­čio­ti vai­ kas būda­vo įsta­to­mas į sto­vynę, iš ku­rios jis ne­galė­da­vo ištrūk­ti, ar­ ba į bėgynę, ku­ri taip pat lai­ky­da­ vo ma­žylį, bet šis galė­da­vo šiek tiek judė­ti. „Kad ne­verktų, duo­da­vo čiulp­ tuką – į drobės skiautę įvy­niotą cuk­raus ar duo­nos ga­balėlį“, – kalbė­jo pa­šne­ko­vas.

Tai ne­reiš­kia, kad tėvai su vai­ kais ma­žai bend­rau­da­vo. Prie­šin­ gai, mer­gaitės vi­suo­met būda­vo su ma­ma, jos nuo kūdi­kystės stebė­

da­vo, ką ji da­ro, ir mokė­si to pa­ ties. Ma­ma rūpi­no­si ne tik vai­kais, bet ir gy­vu­liais, kad vi­sa šei­my­na būtų pa­val­giu­si. Ber­niu­kai, kol ma­ ži, au­go su ma­ma, o ūgtelėję bu­vo pri­sta­to­mi prie dar­bo.

At­ža­los nau­din­gos ūky­je

Ka­dan­gi šei­mo­se būda­vo po de­ šimt ir dau­giau vaikų, vy­res­nie­ ji pri­žiūrė­da­vo ma­žes­niuo­sius. Jie ir žais­da­vo su ma­žes­niais bro­liais bei sesė­mis, pa­ga­min­da­vo jiems žaislų. Se­niau, anot mu­zie­ji­nin­ko, vai­kai mokė­jo be ga­lo daug jud­rių žai­dimų.

Be to, pa­sak et­no­lo­go, ma­mos la­bai daug dai­nuo­da­vo, taip pat dirb­da­mos dar­bus. Vai­kai dainų klau­sy­da­vo­si nuo kūdi­kystės. Dar įsčio­se jie au­go su dai­na.

V.Balt­ru­šai­čio nuo­mo­ne, ta­ da vai­kai bu­vo klus­nes­ni, jie bu­ vo mo­ko­mi ge­ru­mo. Įtaką darė ir re­li­gi­ja, ir kitų žmo­nių nuo­monė. „Ką žmonės pa­sa­kys?“ – taip tėvai auklė­da­vo ma­žuo­sius. Tie­sa, ne­ apsieita be va­di­na­mo­sios ber­žinės košės, ki­tų fi­zinių bausmių.

Vai­kai nuo ma­žens bu­vo pra­ti­na­ mi prie darbų. 7–8 metų mer­gaitės jau mo­ko­mos verp­ti, būda­mos 14– 15 metų pra­dėda­vo aus­ti staklė­mis.

Ber­niu­kai ati­tin­ka­mai mokė­si vy­ riškų darbų.

Kai ku­riuos dar­bus dirb­da­vo vi­si vai­kai – peš­da­vo plunks­nas, ai­žy­da­vo pu­pe­les ir ki­ta. Ki­taip ta­riant, nuo­bod­žiau­ti vai­kams ne­ bu­vo ka­da. „Vai­kai bu­vo pra­tę dirb­ti nuo mažų dienų. To­kia bu­vo natū­ra­ li jau­se­na, su­pra­ti­mas. Tur­tingų ūki­ninkų vai­kai dirb­da­vo ko­ne dar dau­giau nei tų, ku­rie turė­jo ma­žai

Dau­gu­ma kai­mo žmo­ nių manė, kad vai­kui daug svar­ biau dirb­ti nei žais­ti. Pa­sak et­no­logų, bu­vo ver­ti­na­mi su­dėtin­gi, pra­ktiš­kai nau­din­gi žais­lai. To­kie žais­lai esą pa­ dėda­vo nu­spręsti, kuo vai­kas galėtų būti užaugęs. Fab­ri­ke ga­mintų žaislų kai­me pa­si­tai­ky­da­vo la­bai re­tai. Dau­ giau žaislų iš med­ž io at­si­ra­do XX a.

4-ajame de­šimt­me­ty­je.

Dau­g iau­s ia žaislų turė­jo 6–15 me­ tų pie­me­nu­kai, nes ga­ny­da­m i va­

žemės. Kuo dau­giau vaikų, tuo ge­ riau – ne­rei­kia sam­di­nių ieš­ko­ti“, – paaiš­ki­no V.Balt­ru­šai­tis.

XX a. šei­mo­se bent ku­ris nors mokė­da­vo skai­ty­ti, tai­gi būda­vo gar­siai skai­to­mos kny­gos.

XX a. pra­džio­je lie­tu­vių bui­ tis bu­vo la­bai įvai­ri. Vie­ni gy­ve­no

sarą turė­jo lai­ko jiems ga­m in­t i. Kai­ mo vaikų žais­lai bu­vo įvairūs barš­ ku­čiai, švil­pu­kai, dūdelės, bir­bynės, su­k u­č iai, lan­k ai, ra­t u­k ai, žais­l i­n iai šau­t u­vai, svai­dynės, vėjo malūnė­ liai. Obuo­l io dyd­ž io svie­d i­nukų jie su­vel­da­vo iš kar­v ių še­r ių ar avių vil­ nos. XX a. pra­d žio­je pa­pli­to vai­k iš­k i ve­ž imė­l iai, pa­spir­t u­kai, tri­ra­t u­kai. Šal­ti­nis: Ni­jolė Pliu­raitė „Žais­lai kai­mo kultū­ro­je“

įpras­to­mis kai­mo sąly­go­mis, ki­ti, dau­giau­sia mies­tie­čiai, in­te­li­gen­ tai, ga­na spar­čiai vi­jo­si Va­karų pa­ saulį. Apie tai sprend­žia­ma ne tik iš bui­ties daiktų, bet ir iš ap­ran­gos.

Prieš šimtą metų bu­vo ne tik basų, bet ir su odi­niais ba­te­liais laks­tan­ čių lie­tu­vių vaikų.

Eks­po­na­tas: med­žio drožė­jo Pet­ro Ka­len­dos išd­rož­ta skulptūrėlė pa­

gal gar­siąją Pet­ro Rim­šos skulptūrą „Var­go mo­kyk­la“ iliust­ruo­ja, kad prie­š šimt­metį ma­mos vai­kus mokė dirb­da­mos.

26

ŠeštADIENIS, birželio 9, 2012

Vil­ties mi­si­ja Pran­ciš­kaus bro­lių pėdsa­kais Vil­ties mi­si­ja – taip va­di­no­si 11 dienų ke­lionė Bal­ti­jos jūra Klaipė­dos uni­ver­si­te­to bur­lai­viu „Bra­ban­der“. Bro­liai pran­ciš­ko­nai, kultū­ros dar­buo­to­jai ir vers­lo at­sto­vai lei­do­si ke­liais, ku­riais prie­š 800 metų į Šiaurės Eu­ropą at­vy­ko ir Skan­di­na­vi­jo­je įsikūrė Šv. Pranciškaus Asy­žie­čio sekė­jai.

As­ta Dy­ko­vienė

a.dykoviene@diena.lt

Lai­ve va­do­vau­ja ka­pi­to­nas

Bur­lai­vio „Bra­ban­der“ ka­pi­to­nui Val­de­ma­rui Viz­ba­rui to­kia ke­lei­vių ko­man­dos su­dėtis – ne nau­jie­na. „Kas­kart mums plau­kiant būna 10–13 naujų, ne­pažįs­tamų veidų. Šį kartą kai ku­riuos šiek tiek pa­ži­no­ jo­me“, – pri­pa­ži­no ka­pi­to­nas.

Jūra yra jūra. Lai­vas – už­da­ra pa­ tal­pa. V.Viz­ba­ro tei­gi­mu, čia yra tam tik­ra tvar­ka, ku­rios pri­va­lo lai­ky­tis vi­si, ne­svar­bu, kokį rangą kran­te jie tu­ri. Lai­ve rei­kia pa­klus­ti įgu­los ko­ man­doms ir nu­ro­dy­mams.

Pa­sak ka­pi­to­no, įgu­la jau įgu­du­si ir mo­ka elg­tis taip, kad jo­kių konf­ liktų ne­kiltų, – jau iš­mo­ko ke­lei­ viams pa­sa­ky­ti tai, ką jie be­sąly­ giš­kai tu­ri vyk­dy­ti. „Lai­ve vi­si tu­ri dirb­ti taip, kaip rei­kia, o ne taip, kaip kam no­ri­si. Ir vis­kas tik tam, kad ke­lionė būtų sėkmin­gai baig­ ta“, – tvir­ti­no V.Viz­ba­ras.

Bur­lai­vis „Bra­ban­der“ nėra pra­ mo­gi­nis, tad net ma­žiau­sias bu­res kel­ti tu­ri vi­sa įgu­la, o pa­dėti pri­va­ lo ir ke­lei­viai. „Iš­mo­ko­me ne­kel­da­mi bal­so pri­ vers­ti vi­sus, esan­čius lai­ve, dirb­ti.

Gal kai kam iš pra­džių tai ir ne­la­bai pa­tin­ka – juk yra to­kių, ku­rie ne­ pratę, kad jiems kas va­do­vautų. Bet mums pa­vyks­ta su­val­dy­ti tą si­tua­ ciją, iš tik­ro da­bar jau mums ne­ bes­var­bu, su kuo plauk­ti“, – sakė bur­lai­vio ka­pi­to­nas.

Prie­ta­rais ne­ti­ki

Dva­si­nin­kai – re­ti sve­čiai bur­lai­ vy­je, nors šįkart jų plaukė net ke­li.

Tarp jūri­ninkų sklan­do se­nas prie­ ta­ras, kad ku­ni­gas lai­ve ga­li lem­ti ne­sėkmingą ke­lionę.

Ta­čiau, ka­pi­to­no V.Viz­ba­ro įsi­ti­ ki­ni­mu, tie gar­siai skel­bia­mi prie­ ta­rai – tuš­ti žod­žiai. „Vie­ni sa­ ko, kad ku­ni­gas lai­ve ne­ge­rai, ki­ti – kad mo­te­ris lai­ve ne­ša ne­laimę.

Pa­vyzd­žiui, mes iš Olan­di­jos at­si­ vežė­me va­zoną su gėlėmis. Daug „eks­pertų“ pra­trūko: gėlės lai­ve – ne­laimės ženk­las. Ma­no ma­ny­mu, did­žiau­sias ne­laimės ženk­las lai­ ve – išg­ve­ru­si įgu­la“, – sa­vo nuo­ monę iš­sakė V.Viz­ba­ras.

Ka­pi­to­no tei­gi­mu, Vil­ties mi­si­ jos ko­man­da vykdė sa­vo už­duo­tis, o pro­fe­sio­na­lios įgu­los dar­bas bu­vo ­lai­ky­tis gra­fiko, at­plauk­ti lai­ku. Pa­ si­sekė, kad oras bu­vo ga­na ra­mus. „Bu­vo ga­li­ma tarp tų ak­menų ga­

Jūri­nin­kas: „Vie­ni sa­ko, kad ku­ni­gas lai­ve ne­ge­rai, ki­ti – kad mo­te­ris

lai­ve ne­ša ne­laimę, ta­čiau did­žiau­sias ne­laimės ženk­las lai­ve – išg­ve­ ru­si įgu­la“, – nea­be­jo­ja ka­pi­to­nas V.Viz­ba­ras.

na grei­tai plauk­ti. Vėjas ne­trukdė, tu­riu gal­vo­je, jei mums būtų reikė­ ję bu­riuo­ti, kaip mes per mo­komąjį plau­kimą esa­me įpratę, tai mūsų ke­lei­viai būtų sun­kiai at­laikę“, – dėstė V.Viz­ba­ras.

Plauk­ti, pa­sak ka­pi­to­no, tek­da­vo nak­ti­mis tarp šcherų, tarp ak­menų, kai ak­me­nys tik ke­lių metrų at­stu­ mu nuo lai­vo. Kad ir ko­kia ge­ra na­ vi­ga­ci­ja, tam tik­ros įtam­pos bu­vo. „Vie­nos to­kios sa­los, kur gy­ve­ na 260 žmo­nių, uos­te­ly­je vos įsisp­raudė­me. Tiesą sa­kant, kai „Bra­ ban­der“ pri­si­švar­ta­vo, ten dau­ giau laivų ir ne­be­til­po“, – pa­sa­ko­ jo V.Viz­ba­ras.

Jūra – ne reg­bio aikštė

Vie­nas ke­lionės me­ce­natų vers­li­nin­ kas An­ta­nas Bo­sas taip pat lei­do­si į Vil­ties mi­siją pran­ciš­konų ke­liais.

A.Bo­sui plau­kio­ji­mas jūro­mis – ne nau­jie­na, ta­čiau bu­res kel­ti ir budė­ti lai­ve ten­ka ne taip jau daž­nai. „Lai­vo erdvė ri­bo­ta, bet mi­si­ja yra mi­si­ja, jei ry­žau­si jo­je da­ly­vau­ti, tai reikė­jo pri­si­tai­ky­ti prie tų sąly­ gų, ko­kios bu­vo“, – teigė A.Bo­sas.

Vis­gi vers­li­nin­kas pri­pa­ži­no, kad sąly­gos lai­ve tik­rai la­bai ge­ros: ten yra ir sa­ni­ta­ri­niai maz­gai, ir dušų, ir ge­ras bur­lai­vio ko­kas. „Jis ke­tu­ris kar­tus per dieną taip ska­niai ga­mi­no, kad, ne­norė­da­mas įžeis­ti, turė­jau su­val­gy­ti visą po­ rciją. Per tą 11 dienų ke­lionę priau­ gau 4 kg. Šiaip aš kiek­vieną die­ ną spor­tuo­ju, o ten už­da­ra erdvė.

Tek­da­vo kas­dien ke­tu­rias va­lan­das budė­ti, o vėliau ne­būda­vo kas veik­ ti. Tai gulė­da­vau ir žiūrė­da­vau te­le­ vi­zo­rių“, – pa­sa­ko­jo A.Bo­sas.

Vers­li­nin­kas pri­si­minė, kaip te­ ko kel­ti bu­res, – tai nėra taip pa­ pras­ta. Jis džiaugė­si, kad bent jū­ ros li­ga ne­kan­ki­no. Kai ku­riems esą bu­vo sun­kiau. „Ke­lionės pra­ džio­je nu­džiu­gi­no tai, kad lai­vo ka­pi­to­nas pa­žįsta­mas iš senų lai­ kų. Jis, kaip ir aš, – buvęs reg­bio žaidė­jas. Gal net po­rą kartų ir te­ ko su juo rung­ty­niau­ti. Ta­čiau jū­ ra – ne reg­bio aikš­telė, čia įtam­ pos kur kas dau­giau“, – pri­pa­ži­no A.Bo­sas.

Pak­laus­tas, kodėl nu­sprendė fi­ nan­suo­ti Vil­ties mi­siją ir pa­ts leis­ tis į ją, vers­li­nin­kas ne­slėpė, kad jau la­bai se­niai re­mia baž­ny­čias.

Esą kar­tais rei­kia ir dva­si­nių da­ lykų, ne tik ma­te­ria­linių. „Pra­si­valė sme­ge­nys, galbūt ir sie­la. Pa­bu­vau tarp dva­sios žmo­nių, ap­lankė­me šven­tas vie­tas, pa­si­klau­siau mi­šių.

Juk ne kas­dien tam pri­si­ruo­ši. Ke­ lionė at­nešė mo­ra­linę ra­mybę, at­ plėšė nuo kas­dienės ru­ti­nos. Tie ma­te­rialūs da­ly­kai ka­da nors tu­ ri būti nu­stum­ti į šoną, kad dva­sia

at­si­gautų, kad pailsė­tum“, – įsi­ti­ kinęs A.Bo­sas.

Is­to­rinės at­min­ties sau­go­to­jai

Dar vie­na Vil­ties mi­si­jos da­lyvė Klaipė­dos sa­vi­val­dybės Ug­dy­mo ir kultū­ros de­par­ta­men­to di­rek­torė Ni­jolė Lau­ži­kienė ke­lio­ne žavė­jo­ si dėl is­to­ri­nio at­mi­ni­mo. „Ke­lionė bu­vo la­bai įdo­mi dėl pa­čios idė­jos. Plaukė­me ki­ta­pus Bal­ti­jos, ieš­ko­da­mi pran­ciš­konų pėdsakų, ku­riuos jie ten pa­li­ko dar XIII a.“, – apie mi­si­jos svarbą kalbė­jo N.Lau­ži­kienė.

Ke­lionė la­bai svar­bi bu­vo ir mies­tui. Nes vi­sur, pa­sak N.Lau­ ži­kienės, bu­vo skleid­žia­ma ži­nia pir­miau­sia apie Klaipėdą, ku­ri šiais me­tais minės 760 metų su­kaktį. „Kad ir kur už­suk­da­vo­me, vi­sur pra­dėda­vo­me apie tai, kad Klaipė­da šie­met mi­ni ju­bi­liejų. Be­je, Stok­ hol­mas su Klaipė­da – vien­me­čiai“, – pa­sa­ko­jo N.Lau­ži­kienė.

Vi­siems did­žiulį įspūdį pa­li­ ko is­to­ri­nis at­mi­ni­mas ir pa­gar­ba pa­vel­dui. „Tas jų bu­vi­mas ne­pa­ žymė­tas at­mi­ni­mo len­to­mis, kur stovė­jo jų vie­nuo­ly­nas, baž­ny­čia ar li­go­ninė, bet ši­tas at­mi­ni­mas gy­vas tarp vie­tos žmo­nių. Žmo­ nės tai per­duo­da iš kar­tos į kartą.

Jie me­na tuos lai­kus, o jei tu me­ni, tai ir ger­bi tą pa­veldą, sau­gai, puo­ selė­ji. Mes tai per sa­vo su­dėtingą is­to­riją esa­me pra­radę“, – ap­gai­ les­ta­vo N.Lau­ži­kienė.

Vers­li­ninkų ir kultū­ros žmo­nių kom­pa­ni­ja, ku­rią į Vil­ties mi­siją su­rin­ko bro­lis Be­ne­dik­tas, su­kūrė ypa­tingą aurą ir ke­lionė ta­po la­ bai pra­smin­ga. Tuo įsi­ti­ki­nu­si mi­ si­jos da­lyvė. „Ka­da mes su­sto­jo­ me ma­žo­je sa­lelė­je, kur yra likę tik pran­ciš­konų baž­ny­čios pa­ma­tai, bro­liai laikė sek­ma­die­nio mi­šias, tai bu­vo tar­si ma­ža­sis dva­sios ste­ buk­las“, – ne­slėpė N.Lau­ži­kienė.

Mes gy­ve­na­me su ta tra­di­ci­ja, ku­rią at­ nešė pran­ciš­ko­nai, ir ta tra­di­ci­ja pa­de­da mums būti pa­pras­ tiems, mylė­ti gamtą, viską, kas su­kur­ta.

Skan­di­na­vi­jos auk­so am­žius

Bro­lis Be­ne­dik­tas ir Vil­ties bro­liai – šios mi­si­jos ini­cia­to­riai ir su­ma­ ny­to­jai.

Va­ka­ri­nis Bal­ti­jos jūros kran­tas pran­ciš­konų bu­vo gau­siai ap­gy­ ven­tas XIII a. Pir­mo­ji pran­ciš­konų kar­ta, pra­ėjus 7 me­tams nuo Pran­ ciš­kaus Asy­žie­čio mir­ties, jau at­ si­dūrė Šiaurės Eu­ro­po­je, Got­lan­ do sa­lo­je.

Vis­bio mies­te 1233 m. jie pa­si­ statė baž­ny­čią. Pran­ciš­ko­nai įsi­ kūrė ne­to­li tur­ga­vietės, pa­statė li­go­ninę, vie­nuo­lyną, ati­darė bib­ lio­teką ir ėmė mo­ky­ti žmo­nes skai­ ty­ti bei ra­šy­ti. „Ir vis­kas vy­ko dar iki Klaipė­dos mies­to įkūri­mo. Todėl ši­tos mi­si­jos

Mi­si­ja: po 11 dienų ke­lionės pirmųjų

tiks­las bu­vo ap­lan­ky­ti tas vie­tas, uos­tus, kur pran­ciš­ko­nai gy­ve­no ir dar­ba­vo­si“, – pa­sa­ko­jo pran­ciš­ konų vie­nuo­lis bro­lis Be­ne­dik­tas.

Pa­sak jo, ten la­bai sau­go­mas ne tik is­to­ri­nis, bet ir re­li­gi­nis at­mi­ni­ mas. Skan­di­na­vai jį la­bai bran­gi­na, o Rytų Eu­ro­po­je to nėra. „Sugrį­ žęs il­gai mąsčiau, kodėl jie tai tu­ ri. Kodėl liu­te­ronų kraš­tas bran­gi­na pran­ciš­konų at­mi­nimą?“ – ieš­ko­jo at­sa­ky­mo bro­lis Be­ne­dik­tas.

Iš­va­dos to­kios: kai pra­si­dėjo Re­ for­ma­ci­ja, ji su­griovė tai, kas bu­vo su­kur­ta, – visą me­di­ci­nos, švie­ti­ mo, so­cia­linę lo­gis­tiką. Sug­riau­ ti yra leng­viau ne­gu pa­sta­ty­ti. Po re­for­ma­ci­jos bro­liai pran­ciš­ko­nai pa­si­traukė. „Kol jie vėl tai su­kūrė, pra­ėjo ne vie­nas šim­tas metų. Todėl pran­ciš­konų lai­ko­tarpį skan­di­na­vai ir pri­si­me­na vos ne kaip auk­so am­ žių“, – mąstė bro­lis Be­ne­dik­tas.

Mi­si­jos da­ly­vis ne­slėpė džiaugs­ mo liu­te­ronų baž­ny­čio­je, ku­rio­je kaž­ka­da meldė­si pran­ciš­ko­nai, po tiek šimt­me­čių su­radęs Pran­ciš­ kaus pa­veikslą, Pran­ciš­kaus San Da­mia­no kry­žių. „Aš jų tie­siog klau­siau – kodėl jūs bran­gi­na­te tą at­mi­nimą? Ir jie man at­sakė, kad mes ne bran­gi­ na­me, mes gy­ve­na­me su ta tra­ di­ci­ja, ku­rią at­nešė pran­ciš­ko­nai, ir ta tra­di­ci­ja pa­de­da mums būti pa­pras­tiems, mylė­ti gamtą, viską, kas su­kur­ta. Ši­tuos nuo­pel­nus jie pri­ski­ria pran­ciš­ko­nams“, – apie sa­vo ke­lionės pa­tirtį va­ka­ri­nia­me Bal­ti­jos kran­te pa­sa­ko­jo bro­lis Be­ ne­dik­tas.

27

ŠeštADIENIS, birželio 9, 2012

bro­lių pran­ciš­konų ke­liais mi­sio­nie­riai grįžo na­mo.

R

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

UAB „Palink“

Sensacija vaikams – „Madagaskaro“ žaidimai Gintarė Stravinskaitė Praeitą savaitgalį prekybos tinklas „Iki“ kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ surengė išankstinę animacinio filmuko „Madagaskaras 3“ 3D premjerą.

Į ją susirinko lojaliausi kortelių „IKI Premija“ turėtojai, taip pat filmuką įgarsinę aktoriai ir kiti kviestiniai svečiai. Dauguma – su savo mažaisiais animuotų herojų gerbėjais. Prieš premjerą dvi filmuką įgarsinusių aktorių komandos – suaugusiųjų ir vaikų – varžėsi žaisdami specialius „Madagaskarui“ skirtus žaidimus. Šaunūs žaidimai ir vaikų ypač mėgstamo filmo „Madagaskaras 3“ išankstinė premjera – jau septintoji „Iki“ dovana pirkėjams 20-ojo „Iki“ gimtadienio Lietuvoje proga.

Lojalūs „Iki“ pirkėjai turėjo galimybę ne tik pirmieji Lietuvoje pamatyti animacinį filmą „Madagaskaras 3“, tačiau ir susipažinti su jį įgarsinusiais aktoriais. Renginio vedėjas, filmuke Jūrų Liūto Stefano balsu kalbantis aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis, sveikindamas vakaro svečius, išvardijo į premjerą atvykusius kolegas: tai Algirdas Gradauskas (filmuke – Liūtas Aleksas), Nerijus Gadliauskas (Žirafa Melmanas), Ar-

noldas Jelianiauskas (Karalius Džiuljenas), Jonas Šarkus (Mortas), Arūnas Sakalauskas (Krupjė), Vaidotas Martinaitis (Pingvinas Kovalskis), Adelė Teresiūtė (Esperansa), Vytautas Rašimas (Cirko Šeimininkas), Tomas Skirna (Renki), Josif Baliukevič (Fredis), Daumantas Ciunis (Šuo Ryko), kiek pavėlavusi atbėgo ir Begemotę Gloriją įgarsinusi Karina Krysko.

Dalyvavo ir filmuką įgarsinę jaunieji aktoriai Eva Marija Mostvilaitė, Pijus Mašanauskas ir Uršulė Mašanauskaitė. Prieš filmo premjerą jie nepabūgo dėl tikrųjų „Madagaskaro“ gerbėjų titulo susirungti su A.Gradausko, N.Gadliausko ir A.Teresiūtės komanda, palaikoma kitų į premjerą atėjusių aktorių.

Komandos varžėsi žaisdamos prekybos tinklui „Iki“ garsiosios kino studijos „DreamWorks“ specialiai pagamintus „Madagaskaro“ žaidimus: iš specialios šaudyklės laidė metalinius „Madagaskaro“ žetonėlius, kuriuos „Iki“ prekybos tinklas šiuo metu dalija savo pirkėjams, statė iš jų bokštą, mėtė juos į taikinį. Aktorius A.Sakalauskas akimirką net pats buvo tapęs taikiniu – E.M.Mostvilaitė iš šaudyklės taikėsi į jį paleisti žetonėlį.

Už mažųjų komandą sirgo aktorių Reditos Dominaitytės, Viktorijos Jakučinskaitės, Eglės Skrolytės-

Liesienės, Ingridos Martinkėnienės ir kitų vakaro svečių atžalos. Vaikai buvo nenugalimi – rezultatu 2:1 nugalėjo jaunųjų „Madagaskaro“ gerbėjų komanda. O norinčių išbandyti mėgstamo filmuko žaidimus lūkuriavo visas būrys.

Tarėsi beveik metus

„Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Valdas Lopeta vakaro svečiams sakė, kad su garsiąja kino studija „DreamWorks“ susitarti dėl šių kokybiškų ir smagių žaidimų „Iki“ parduotuvėse buvo tikras iššūkis. „Prisipažinsiu, tai buvo pirmas toks mūsų bendrovės projektas. Jam ruošėmės labai ilgai – derybos su „DreamWorks“ prasidėjo dar pernai. Tačiau dabar jau galime džiaugtis rezultatu ir pristatyti jums ne tik filmą, bet ir šaunius „Madagaskaro“ žaidimus, kurių galima įsigyti „Iki“ parduotuvėse.

Tikimės, kad mūsų pirkėjams ir jų vaikams „Madagaskaras“ taps tikru vasaros hitu“, – sakė V.Lopeta. „Madagaskaro“ žetonėlių kolekciją sudaro 36 skirtingi žetonėliai, po vieną jų gauna kiekvienas bent už 30 litų „Iki“ pirkęs žmogus. Pasitikrinti, kurių trūksta, patogiausia žetonėlius pagal atitinkamus atvaizdus sudėjus į specialiai žetonėliams laikyti skirtą albumą, o

Atrakcija: prieš premjerą renginio vedėjas V.Rumšas jaunesnysis mo-

kė žaisti specialiai pagamintus „Madagaskaro“ žaidimus.

turint vienodų – mainytis su draugais. Yra ir ypatingų filmuko „Madagaskaras 3“ žetonėlių. Pavyzdžiui, aukso spalvos „Iki“ žetonėlis reiškia pagrindinį prizą – kelionę iki 5 asmenų šeimai į Londoną, sidabro spalvos žetonėlį galima išsikeisti į vieną iš didelių pliušinių filmuko „Madagaskaras 3“ herojų, o bronzinį – į tokį pat mažesnį. Žetonėliai „Iki“ parduotuvėse pirkėjams dalijami iki liepos vidurio.

Mažiausiai 7 skirtingi žaidimai

„Iki“ parduotuvėse iki liepos vidurio galima įsigyti ir žaidimams šiais žetonėliais reikalingos „įrangos“: dvipusę magnetinę lentą, sta-

Ramūno Danisevičiaus nuotr.

lo žaidimo lentą su žetonėlių albumu ir šaudyklę, kuri vaikams kelia didžiausią susidomėjimą, nes yra užsegama ant riešo kaip laikrodis, o žetonėlį į tolį gali nusviesti net iki kelių metrų. Su šia „įranga“ galima sužaisti bent 7 skirtingus žaidimus, pradedant stalo žaidimu su kauliuku, baigiant žetonėlių mėtymu ant taikinį primenančios ir juos „pagaunančios“ magnetinės lentos. „Vis dėlto vaikai labai kūrybingi – jau per filmuko premjerą buvo išbandyti dar bent du papildomi žaidimo variantai. Manau, kad pasitelkus vaikišką kūrybiškumą žaidimų skaičius tikrai gali išaugti bent dvigubai“, – neabejoja V.Lopeta.

28

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ro­ko siau­bū­ną ap­šil­dys „Re­bel­heart“ kom­pa­ni­ja Į bir­že­lio 12-ąją „Žal­ gi­rio“ are­nos sie­ nas dre­bin­sian­ čios JAV žvaigž­ dės Ma­ri­lyn Man­ son kon­cer­to sce­ ną žengs ir „Re­bel­ heart“.

Vie­na la­biau­siai pa­ty­ru­sių Lie­tu­ vos ro­ko gru­pių tą va­ka­rą džiaug­ sis dvi­gu­ba su­kak­ti­mi – ly­giai prieš de­vy­ne­rius me­tus bū­tent ji ap­šil­dė pir­mą­jį ro­ko siau­bū­no pa­ si­ro­dy­mą mū­sų ša­ly­je.

Ypa­tin­gų sve­čių tei­sė­mis prieš Ma­ri­lyn Man­son kon­cer­tą pa­si­ ro­dy­sian­čius lie­tu­vių ro­ke­rius su juo sie­ja ne tik 2003-ių­jų pa­si­ ro­dy­mo įspū­džiai. Pa­tys „Re­bel­ heart“ kar­tais kon­cer­tuo­se at­lie­ ka ame­ri­kie­čių dai­ni­nin­ko kū­ri­nių pro­gra­mą. „Po to, kai pir­mą kar­tą ap­šil­ dė­me Ma­ri­lyn Man­son šou, to­ kią idė­ją pa­siū­lė bai­ke­rių šven­tės „Bi­ke Show Mil­len­nium“ ren­gė­ jai. Su­ti­ko­me, su­ma­ny­mas pri­gi­jo – su šiuo pro­jek­tu esa­me pa­si­ro­ dę ne vie­no­je sce­no­je, tai da­ry­ si­me ir šį sa­vait­ga­lį“, – pa­sa­ko­jo „Re­bel­heart“ dai­ni­nin­kas Da­rius Mic­kus.

Tu­ri­me ir ly­riš­ kų dai­nų, bet šį­ kart gro­si­me pa­čias tran­kiau­sias. Kon­ cer­to pro­ga įpa­rei­ go­ja.

To­kiems kon­cer­tams lie­tu­viai ne tik re­pe­tuo­ja Ma­ri­lyn Man­son dai­nas, bet ir spe­cia­liai pa­si­siū­di­ no kos­tiu­mus, pri­me­nan­čius pro­ vo­kuo­jan­tį dai­ni­nin­ko įvaiz­dį.

Pir­mą­ją pa­žin­tį su Ma­ri­lyn Man­son gru­pe mu­zi­kan­tai pri­si­ me­na šil­tai. Prieš de­vy­ne­rius me­ tus Vil­niaus „Žal­gi­rio“ sta­dio­ ne su­si­rin­kę tūks­tan­čiai žiū­ro­vų pui­kiai su­ti­ko ir pa­grin­di­nės va­ ka­ro žvaigž­dės, ir Lie­tu­vos gru­pės pa­si­ro­dy­mą. „Tu­ri­me ir ly­riš­kų dai­nų, bet šį­kart gro­si­me pa­čias tran­kiau­ sias. Kon­cer­to pro­ga įpa­rei­go­ ja. Gro­ti tūks­tan­čiams žmo­nių „Žal­gi­rio“ are­no­je – di­de­lė at­sa­ ko­my­bė, kiek ne­drą­su, bet pa­si­ taš­ky­si­me kaip rei­kiant“, – ža­da „Re­bel­heart“ na­riai.

Jiems įsi­mi­nė vi­sos Ma­ri­lyn Man­son ko­man­dos el­ge­sys – gar­ sūs ko­le­gos lie­tu­viams pa­si­ro­dė pa­pras­ti ir drau­giš­ki. „Jei bū­tų pro­ga, no­rė­čiau pa­ si­kal­bė­ti su juo apie teat­rą, ku­ rį jis ku­ria, kos­tiu­mus, vi­są tą šou spe­ci­fi­ką. Tai man bū­tų la­ bai įdo­mu. Kai pa­ts pa­ban­džiau dai­nuo­ti jo kū­ry­bą, su­pra­tau, kad ji – su­dė­tin­ga. Žmo­nės kar­tais to ne­sup­ran­ta. Ten tik­rai yra ką pa­

Pa­žin­tis: „Re­bel­heart“ su Ma­ri­lyn Man­son vie­no­je sce­no­je jau yra

gro­ję prieš de­vy­ne­rius me­tus.

dai­nuo­ti“, – įspū­džiais da­li­jo­si D.Mic­kus. „Re­bel­heart“ ly­de­rį nu­ste­bi­no pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis vie­šu­mo­ je pla­čiai nu­skam­bė­ju­sios min­tys, ne­va Ma­ri­lyn Man­son mu­zi­ka ke­ lia grės­mę vi­suo­me­nei, o jau­ni­mą rei­kė­tų sau­go­ti nuo jo įta­kos. „Vi­siš­ka ne­są­mo­nė. Man re­gis, kai kurie vi­siš­kai ne­sup­ran­ta, jog tai, ką da­ro Ma­ri­lyn Man­son, yra vaid­muo, di­de­lis teat­ras. Juk jei ak­to­rius fil­me su­vai­di­na žmog­žu­ dį ar pa­leis­tu­vį, ne­puo­la­me ma­ ny­ti, kad jis toks ir yra. Kiek­vie­ nas žiū­ro­vas jo pa­si­ro­dy­mą prii­ma sa­vaip. Aš esu ka­ta­li­kas, bet man tik­rai ne­su­ke­lia blo­gų min­čių tai, kad dai­nuo­siu Ma­ri­lyn Man­son kon­cer­te. Man la­bai pa­tin­ka jo mu­zi­ka“, – tvir­ti­no D.Mic­kus. Šį­met dvi­de­šim­tą­jį gim­ta­die­nį šven­tu­sios gru­pės „Re­bel­heart“ pa­va­di­ni­mas – pui­kiai ži­no­mas

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) ir „Scan­pix“ nuo­tr.

Lie­tu­vos ro­ko ger­bė­jams. Sep­ty­ nis al­bu­mus, ku­riuo­se skam­ba lie­ tu­vių ir ang­lų kal­bo­mis įra­šy­tos dai­nos, iš­lei­du­si gru­pė dar praė­ ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nio de­šimt­ me­čio vi­du­ry­je be­ne pir­mo­ji Lie­ tu­vo­je su­lau­kė stam­bios už­sie­nio mu­zi­kos lei­dyk­los „Po­lyG­ram“ dė­me­sio.

Nuo­lat kon­cer­tuo­jan­čių mu­zi­ kan­tų dai­nos „Ke­lias pas ta­ve“, „Say O.K.“, „Ko pra­vir­kai“ ir ki­ti kū­ri­niai tūks­tan­čius kar­tų skam­ bė­jo ra­di­jo ete­ry­je, gru­pė daž­nai kvie­čia­ma kon­cer­tuo­ti įvai­riuo­se TV pro­jek­tuo­se. Ap­šil­dy­ti už­sie­ nio gar­se­ny­bių pa­si­ro­dy­mus ug­ nin­ga­jam ro­ke­rių ket­ver­tui nė­ra nau­jie­na – „Re­bel­heart“ dai­nos kai­ti­no pub­li­ką ne tik prieš Ma­ri­ lyn Man­son, bet ir prieš Ro­do Ste­ war­to bei Len­ny Kra­vit­zo kon­cer­ tus.

VD inf.

29

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

menas ir pramogos Ži­no­mas me­ni­nin­ kas Sau­lius Vai­tie­ kū­nas, pra­ban­gio­je Vil­niaus Stik­lių gat­ vė­je ati­da­ręs ga­le­ri­ ją „Ter­ra re­cog­ni­ta“, sa­vo kū­ri­niais kal­ ba apie skrie­jan­tį lai­ką, o jo žo­džiai – tai Lie­tu­vos lau­kuo­ se ir Bal­ti­jos pa­kran­ tė­se ras­ti ak­me­nys.

De­biu­tas: ga­le­ri­ją „Ter­ra re­cog­ni­ta“ ži­no­mas me­ni­nin­kas S.Vai­tie­kū­nas ati­da­rė au­to­ri­ne pa­ro­da „Nos­tal­gi­ja“.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Apie il­ge­sį ir na­mus – tik bal­tai Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Ar­ti­mi, bet nu­to­lę na­mai

Ne vel­tui pir­mo­ji nau­jo­je ga­le­ri­jo­je ati­da­ry­ta ma­žo­sios plas­ti­kos pa­ro­ da pa­va­din­ta „Nos­tal­gi­ja“.

Taip va­di­na­si ir ne­di­du­kę ga­le­ri­ jos sa­lę uži­man­ti S.Vai­tie­kū­no ins­ ta­lia­ci­ja, su­si­de­dan­ti iš se­no­viš­kų bal­tai nu­da­žy­tų laik­ro­džių dė­žių, iš vo­tų, pa­da­ry­tų iš šiurkš­čių Lie­tu­vos lau­kų bei Bal­ti­jos ban­gų nu­ska­lau­ tų ak­me­nė­lių, iš ki­to­kių ma­žo­sios plas­ti­kos kū­ri­nių, ku­rie ga­li at­lik­ti ir pa­puo­ša­lo, ir ri­tua­lo funk­ci­jas.

Ins­ta­lia­ci­ją, anot me­ni­nin­ko, ga­ li­ma suar­dy­ti – kiek­vie­nas dar­bas ar jo de­ta­lės yra at­ski­ri kū­ri­niai. „Nos­tal­gi­ja“ pa­nar­di­na į il­ge­sio ir pri­si­mi­ni­mų – ge­rų pri­si­mi­ni­mų, nes jie bal­ti! – pa­sau­lį. Skaus­min­ gas sa­vos že­mės il­ge­sys ir ban­dy­ mas į ją grįž­ti – es­mi­nė pa­ro­dos te­ma. Bal­ti laik­ro­džiai su vi­sa ki­še­ ni­niam laik­ro­džiui rei­ka­lin­ga at­ri­ bu­ti­ka by­lo­ja ne tik apie lai­ką. Kar­ tu jie kal­ba ir apie žmo­gaus na­mus bei vie­tą pa­sau­ly­je.

Laik­ro­dy­je – vi­sas gy­ve­ni­mas

Pra­vė­ręs se­no­vi­nio laik­ro­džio du­ re­les, ja­me ir ra­si vo­tų – ti­kė­ji­mo bei pa­dė­kos ženk­lų ko nors pra­ šant, mel­džiant, – ir si­dab­ru ink­ rus­tuo­tų aus­ka­rų, ir ka­ro­lių iš li­no, si­dab­ro bei ak­mens. Aiš­ku, jais ga­ li­ma pa­si­puoš­ti, ta­čiau au­to­riui tai yra dau­giau ri­tua­lo funk­ci­ją at­lie­ kan­tis daik­tas – ro­ži­nys. „Vi­sa kal­ba apie tai, kad žmo­gus ne­pra­ras­tų są­ly­čio su sa­vo že­me, – sa­kė S.Vai­tie­kū­nas. – Ne tik tie lie­ tu­viai, ku­rie dir­ba Lon­do­ne, bet ir tie, ku­rie gy­ve­na Lie­tu­vo­je.“ Vie­na­me laik­ro­dy­je – net ak­me­ ni­nės sa­gos, ku­rias tau­tie­tis, jei­gu ant sa­vos že­mės ne­la­bai tvir­tai lai­ ko­si ar jei­gu emig­ruo­ja, ga­li pri­si­ siū­ti prie sa­vo dra­bu­žio. Tam, kad su­stip­rin­tų rea­ly­bės jaus­mą.

Ant S.Vai­tie­kū­no su­kur­tų si­dab­ ri­nių žie­dų iš­gra­vi­ruo­ti žo­džiai iš Šven­to­jo Raš­to, pa­vyz­džiui, „Duo­ du jums sa­vo ra­my­bę“, o jų aku­tės

– iš Bal­ti­jos pa­kran­tė­je ras­to lie­tu­ viš­ko ak­mens. „Koks ak­muo gu­lė­ jo ant jū­ros kran­to, toks čia ir yra.

Neap­dirb­tas, ne­nuš­li­fuo­tas“, – pa­ tiks­li­no me­ni­nin­kas.

Emig­ran­to že­to­nas

Ne­ga­na to, S.Vai­tie­kū­nas kal­ba ir ašt­riau, net iro­niš­kai. Ant ga­le­ri­ jos pa­lan­gės įkur­din­tas me­dis ap­ ka­bi­nė­tas dau­gy­be že­to­nų su va­ di­na­mo­sio­mis šuns žy­mo­mis. Ant to­kio že­to­no įspau­džia­mas šuns, jo šei­mi­nin­ko var­das, ad­re­sas. Ar­ba – ka­rei­vio var­das, pa­var­dė, krau­ jo gru­pė. Ka­rei­viams toks že­to­nas mū­šio lau­ke pri­va­lo­mas. Kai ka­ro

Kad tu­ris­tus su­stab­ dy­tum ir at­ves­tum į ga­le­ri­ją, rei­kia spe­ cia­lių švie­sos, gar­so ir vi­zua­li­nių efek­tų ar­ba po ko­jom iš­kas­ ti duo­bę su ža­ri­jo­mis. lau­ke jį ran­da ne­gy­vą, vie­nas že­ to­nas nu­ke­liau­ja į ko­men­dan­tū­ rą, ki­tas lie­ka prie kū­no. „O čia – ma­no ver­si­ja, – mos­te­lė­jo Sau­lius į ša­lia, už stik­li­nių du­re­lių, su­ka­ bi­nė­tus sa­vo že­to­nus. – Tai lie­tu­ viš­kas ak­muo iš Bal­ti­jos jū­ros, jis per­pjau­tas per pu­sę ir kaip že­to­nas iš­va­žiuo­jan­čiam lie­tu­viui tik­tų ant kak­lo. Perp­jau­tas lie­tu­viš­kos že­ mės grums­tas ga­li bū­ti po pa­sau­lį klai­džio­jan­čių mū­sų tau­tie­čių at­ pa­ži­ni­mo ženk­las.“ Me­ni­nin­kas pri­ta­rė pa­ste­bė­ji­ mui, kad jo pa­ro­da – la­bai tau­tiš­ ka: „Mes pa­tys – la­bai tau­tiš­ki, pa­ trio­tiš­ki, mums rū­pi, kas šiuo me­tu vyks­ta Lie­tu­vo­je, kaip jis ma­žė­ ja, kaip mes leng­va ran­ka at­si­sa­ kom to, už ką kaž­ka­da bu­vo­me pa­ si­ry­žę au­ko­tis, dėl ko skan­da­vom „Lie-tu-va“, gu­lė­mės po tan­kais. Ši pa­ro­da – tai ban­dy­mas tą tau­ti­ nę idė­ją šiek tiek ak­tua­li­zuo­ti.“

Ta­po me­no rin­kos ty­rė­jais

Kaž­ka­da S.Vai­tie­kū­nas – ma­žo­sios ak­mens bei me­ta­lo plas­ti­kos ir di­ džiu­lių ins­ta­lia­ci­jų kū­rė­jas – bu­vo ne tik „Var­tų“ ga­le­ri­jos dai­li­nin­kas.

Tą ga­le­ri­ją drau­ge su Ni­da Rut­kie­ ne kū­rė il­gus me­tus. „Pas­ku­ti­nė ma­no pa­ro­da „Var­ tuo­se“ bu­vo „Re­quiem or­kest­rui“ 2008 m. Kai pra­de­da ne­su­tap­ti po­ žiū­ris į pa­sau­lio vaiz­dus, atei­na lai­ kas vis­ką per­mąs­ty­ti. Kad iš­si­sky­rė po­žiū­riai į tai, ką tu da­rai, – na­tū­ ra­lu“, – sa­kė me­ni­nin­kas apie sky­ ry­bas su „Var­tais“.

Ga­le­ri­ją „Ter­ra re­cog­ni­ta“ S.Vai­ tie­kū­nas ati­da­rė drau­ge su Sau­liu­ mi Rat­ke­vi­čiu­mi. Šis ta­po ga­le­ri­jos di­rek­to­riu­mi.

Me­ni­nin­kas pri­mi­nė, jog nuo­lat dir­bo ta link­me, kad tu­rė­tų ga­le­ri­ ją. Ši idė­ja esą jo nie­kuo­met neap­ lei­do. Te­ko pa­lauk­ti ke­le­tą me­ tų, kol at­si­ra­do par­tne­ris, ku­ris jo min­tį pa­lai­kė.

Nau­jo­ji ga­le­ri­ja du­ris at­vė­rė Stik­lių gat­vė­je, kur bran­gus vieš­ bu­tis ir res­to­ra­nai, vy­ni­nė ir su­ve­ ny­rų par­duo­tu­vės. Taip S.Vai­tie­ kū­nas su S.Rat­ke­vi­čiu­mi ne­ti­kė­tai ta­po ir me­no rin­kos ty­rė­jais. „Mums at­ro­dė, kad čia – dau­ gy­bė žmo­nių, vyks­ta ju­dė­ji­mas, kad ga­l e­r i­ja to­je vie­to­je tu­r ė­ tų pa­si­tei­sin­ti. Bet vi­si tie tu­ris­ tų srau­tai, ku­rie ei­na nuo Do­mi­ni­ ko­nų baž­ny­čios iki Auš­ros var­tų, o pa­skui – prie Pil­suds­kio šir­dies, kaip ei­na – taip ir praei­na, ne­si­ dai­ro į ša­lis. Kad juos su­stab­dy­ tum ir at­ves­tum į ga­le­ri­ją, rei­kia spe­cia­lių švie­sos, gar­so ir vi­zua­ li­nių efek­tų ar­ba po ko­jom iš­kas­ ti duo­bę su ža­ri­jo­mis, – po­kšta­ vo dai­li­nin­kas. – Ku­ris lai­kas, kai at­lie­ka­me rin­kos ty­ri­mus. Ne­ga­ liu pa­sa­ky­ti, kad jais bū­tu­me la­ bai pa­ten­kin­ti.“ Nau­jo­sios ga­le­ri­jos kon­cep­ci­ ja bū­sian­ti pla­taus pro­fi­lio: nuo aukš­to ly­gio su­ve­ny­rų, – S.Vai­tie­ kū­nas ne­bi­jo to žo­džio – tai ša­lį, vals­ty­bę, vie­tą rep­re­zen­tuo­jan­tys kū­ri­nė­liai, – iki uni­ka­lių au­to­ri­nių kū­ri­nių.

Te­ma: me­ni­nin­ko pa­ro­da by­lo­ja ne tik apie lai­ką. Ji kal­ba ir apie žmo­

gaus na­mus bei vie­tą pa­sau­ly­je.

30

ŠeštADIENIS, birželio 9, 2012

menas ir pramogos

Regėjęs Šiaurės Je­ru­zalę Vals­ty­bi­nio Vil­niaus Gao­no žy­ dų mu­zie­jaus (VVGŽM) To­le­ran­ ci­jos cent­re bir­že­lio 13-ąją bus ati­da­ry­ta ži­no­mo lit­vakų dai­li­ nin­ko Vil­niu­je gi­mu­sio Ra­fae­ lio Chwo­le­so (1913–2002 m.) pa­ ro­da „Leid­žia­ma iš­vež­ti: Ra­fae­ lio Chwo­le­so Vil­nius“.

Me­ni­nin­ko kūry­bi­niu pa­vel­du be­si­rūpi­nan­čių sūnų Alek­sand­ ro ir Mi­li­jaus Chwo­lesų dėka iš Pa­ry­žiaus at­vež­ta ver­tin­ga dar­ bų ko­lek­ci­ja, dau­gu­ma jų su­kur­ti 1945–1959 m. Dalį kūri­nių dai­ li­nin­ko šei­ma ke­ti­na pa­do­va­no­ ti Lie­tu­vai.

Pa­ro­dos lan­ky­to­jai turės re­ tą ga­li­mybę pra­ver­ti me­ni­nin­ko dirb­tu­ves ir pa­sek­ti jo kūry­bos raidą, at­si­spin­din­čią drobė­ se, pie­ši­nių es­ki­zuo­se, ke­ra­mi­ ko­je ir Vil­niaus fo­tog­ra­fij­ o­se.

R.Chwo­le­so įam­žin­ti uni­kalūs vaiz­dai šian­dien leid­žia pa­si­ žval­gy­ti po se­no­jo Vil­niaus at­ min­ti­nas vie­tas, įver­tin­ti jo, kaip mies­to met­raš­ti­nin­ko, in­ dėlį gre­ta Ja­no Bul­ha­ko, Juo­zo Ka­ma­raus­ko, Vla­do Drėmos ir kitų Vil­niaus mylė­tojų.

Saulės nu­švies­tas skers­gat­vis, va­ka­ro su­te­mo­se mie­gan­tis Vil­ nius, mies­to kal­vo­mis li­pan­tys vai­kai ir dar vie­na vin­giuo­ta gat­ velė, nu­ve­dan­ti mus į R.Chwo­ le­so pa­saulį. Dai­li­nin­ko me­ni­nio pa­saulė­vaizd­žio cent­ras – Vil­ niaus mies­to fi­zinė, so­cia­linė ir dva­sinė tik­rovė – ne­derė­jo su anuo me­tu konst­ruo­ja­ma so­ vie­tinės sos­tinės mi­to­lo­ge­ma, todėl 1959 m. dai­li­nin­kas su šei­ ma per­si­kėlė gy­ven­ti į Len­kiją, o 1969 m. iš­vy­ko į Prancū­ziją. Pa­ ry­žius dai­li­nin­kui ta­po mies­tu, ku­ria­me jis ga­liau­siai įsi­kurė.

Gy­ven­da­mas ir kur­da­mas ki­ to­se Eu­ro­pos sos­tinė­se, jis nuo­ lat iš­vys­da­vo savąjį Vil­nių per at­si­kar­to­jan­čius ra­kur­sus, si­lue­ tus, ko­lo­ritą ir ki­tus su­ta­pi­mus bei su­gre­ti­ni­mus. Taip bu­vo su­ kur­tos „vil­nie­tiš­kos“ Mask­va ir Var­šu­va, „vil­nie­tiš­kas“ Pa­ry­ žius. R.Chwo­le­sas vi­sur regė­jo Šiaurės Je­ru­zalę.

VD inf.

Vi­zi­jos: Vil­nius nuo­lat at­si­dur­

da­vo R.Chwo­le­so pa­veiks­luo­ se. Kaip ir šia­me dar­be „Prie Vil­nelės“.

Naktį į bir­že­lio 17-ąją Vil­niaus mies­to gy­ ven­to­jus ir sve­čius kvies šeš­to­ji Kultū­ ros nak­tis“, ku­rios tra­di­ci­ja gy­vuo­ja tik dėl ini­cia­ty­vių me­ ni­ninkų. Nuo šeš­ tos va­ka­ro iki ant­ros nak­ties sos­tinės me­ no me­ko­se ir po at­vi­ ru va­sa­ros dan­gu­mi vyks be­veik pu­sant­ ro šim­to įvai­riau­sių kultū­ros ren­gi­nių.

Polė­kis: „Kultū­ros nak­čiai“ ne­būti­ni nei val­di­ninkų nu­ro­dy­mai, nei spe­cialūs pla­nai. Ji vyks­ta, nes jos rei­kia.

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Mie­go­ti – tik su lei­di­mu Gau­sybė ren­gi­nių

Tarp pri­sta­tomų pro­jektų pui­kuo­ ja­si tiek „Kultū­ros nak­ties“ lan­ky­ tojų pamėg­ti tra­di­ci­niai ren­gi­niai, tiek kūry­binės prem­je­ros. Vie­na jų – Kau­no „Psi­li­ko­no teat­ro“ nau­ jas spek­tak­lis „Išplėšk sielą“ pa­gal Os­ca­ro Wil­de’o pa­saką „Žve­jys ir jo sie­la“. Šiuo pro­jek­tu kūrėjai sie­ kia eks­pe­ri­mentų su žmo­gaus kū­ nu fo­ne ap­čiuop­ti sielą – at­skir­ti ją nuo kūno ir iš­tir­ti jos svorį šian­die­ nos pa­sau­ly­je.

Artū­ras Zuo­kas:

Žmonėms ši šventė la­bai rei­ka­lin­ga, gra­žią va­sa­ros naktį ji net svar­besnė už miegą.

Tam pa­si­tel­kia­mos mi­nia­tiū­rinės si­li­ko­no lėlės, vaiz­do pro­jek­ci­jos ir gy­va mu­zi­ka, ku­rią „Kultū­ros nak­ ty­je“ at­liks grupė iš Mask­vos „Jaz­ za­tor“. Po de­biu­to Vil­niu­je pa­ sau­linė spek­tak­lio prem­je­ra įvyks tarp­tau­ti­nia­me gatvės teat­ro fes­ ti­va­ly­je Olan­di­jo­je. „Kultū­ros nak­ties“ or­ga­ni­za­to­ riai džiau­gia­si, kad pro­jek­tas kas­ met įgy­ja vis ryš­kesnį tarp­tau­tinį at­spalvį. Pro­jek­te ak­ty­viai da­ly­vau­ ja už­sie­nio ša­lių kultū­ros ins­ti­tu­tai ir am­ba­sa­dos – šie­met jų gre­tas pa­ pildė Če­ki­jos ir Olandijos at­sto­vai.

Sėkmingą tarp­tau­tinį me­ni­ninkų bend­ra­dar­bia­vimą tęsia Prancūzų ins­ti­tu­tas, įsikūręs Vil­niu­je. Šiais me­tais žiū­ro­vai turės ga­li­ mybę pa­ma­ty­ti XX a. pra­džio­je Lie­ tu­vo­je kūru­sio lėlinės ani­ma­ci­jos pra­di­nin­ku ti­tu­luo­ja­mo Vla­dis­la­vo Sta­re­vi­čiaus filmų ret­ros­pek­tyvą.

Naują gar­so ta­kelį jai ruo­šia Prancū­ zi­jos pia­nis­tas Jac­ques’as Camb­ ra, au­dio­vi­zua­linės poe­zi­jos grupė „AVas­po“ ir mu­zi­kantų Vy­tau­to La­ bu­čio bei Re­mi­gi­jaus Ran­čio due­tas. „Kultū­ros nak­ty­je“ sve­čiuo­sis ir pa­ ti le­gen­di­nio ani­ma­to­riaus anūkė – Léo­na Béat­ri­ce Mar­tin-Sta­re­witch. Įspūdingą pro­gramą rūmuo­se

ant Tau­ro kal­no pri­sta­tys Ja­po­ni­ jos agentū­ra „Yu­ka­ri“, bend­ra­dar­ biau­da­ma su Ja­po­ni­jos am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je. Jo­je bus ga­li­ma su­si­pa­ žin­ti ne tik su ja­ponų dvi­ko­vo­mis, šo­kiais, ama­tais, bet ir gėrėtis ki­ mo­no pa­ro­da, da­ly­vau­ti kūry­binė­ se dirb­tuvė­se, su­si­pa­žin­ti su neat­ ras­ta Ja­po­ni­jos kultū­ra.

Do­mi­si už­sie­nie­čiai

Pa­sak Vil­niaus mies­to me­ro Artū­ ro Zuo­ko, per še­še­rius gy­va­vi­mo me­tus „Kultū­ros nak­tis“ ta­po vie­ na lau­kia­miau­sių mies­to šven­čių. „Kas­met „Kultū­ros naktį“ ap­lan­ ko dau­giau nei 100 tūkst. žmo­nių, da­ly­vau­ja apie 400 me­ni­ninkų, ir tai ro­do, kad žmonėms ši šventė la­ bai rei­ka­lin­ga, gra­žią va­sa­ros naktį ji net svar­besnė už miegą. Vil­nius tu­ri būti gy­vas tiek dieną, tiek nak­ tį ir, ži­no­ma, gra­žiau­sia, kai nak­ tys kultū­rin­gos ir pil­nos įspūdingų ren­gi­nių“, – šyp­so­jo­si A.Zuo­kas.

At­siž­velg­da­mi į tu­ristų gausą sos­tinė­je, „Kultū­ros nak­ties“ or­ga­ ni­za­to­riai ren­gi­nių žemė­lapį iš­leis dviem kal­bo­mis – lie­tu­vių ir anglų, o pro­jek­to sve­tainė­je pro­gramą bus ga­li­ma ras­ti ir rusų kal­ba. „Kas­met jun­ta­me vis didė­jantį už­sie­nio sve­čių su­si­domė­jimą „Kultū­ros nak­ti­mi“ ir ti­kimės, kad in­for­ma­ci­ja tri­mis kal­bo­mis pa­ dės jiems iš­si­rink­ti pa­trauk­liau­ sią kultū­rinį marš­rutą po nak­tinį Vil­nių“, – sakė pro­jek­to ini­cia­torė Dai­na Ur­ba­na­vi­čienė.

At­si­lie­pi­mai apie lie­tu­viškąją „Kultū­ros naktį“ liu­di­ja, kad jo­ je itin lau­kia­mi mu­zi­ki­niai ren­gi­ niai. Vi­zi­ti­ne „Kultū­ros nak­ties“ kor­te­le or­ga­ni­za­to­riai va­di­na nuo 2008 m. Lu­kiš­kių aikštė­je vyks­ tan­čius for­te­pi­jo­no mu­zi­kos kon­ cer­tus. Šie­met kla­si­kinės mu­zi­kos sce­nos pro­gramą ruo­šia Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ja: sce­ no­je pa­si­ro­dys jau­nie­ji ir pri­pa­ži­ nimą jau spėję pel­ny­ti aka­de­mi­jos stu­den­tai, o vi­dur­naktį prie kla­višų sės šio pro­jek­to idė­jos au­to­rius – maest­ro Pet­ras Ge­niu­šas.

kos ir ki­no mu­zie­jaus kie­me­lis, ku­ ria­me nau­jau­sias kon­certų pro­gra­ mas pri­sta­tys Vi­das Ba­rei­kis, Jur­ga Še­dui­kytė, Mar­kas Pa­lu­ben­ka, Ra­ sa Bu­bu­lytė ir ki­ti įvai­rių sti­lių mu­ zi­kos at­sto­vai.

Pirmą kartą į sa­vo val­das „Kultū­ ros nak­ties“ ini­ci­juo­ja­mus ren­ gi­nius įsi­leis pre­zi­dentū­ra. Vi­di­ nia­me jos kie­me pa­si­ro­dys cho­rai „Bre­vis“, „Vil­nius“, vo­ka­li­niai an­ samb­liai „Quo­rum“, „Voi­ce lab“, ori­gi­na­lias pro­gra­mas pri­stayts va­ ri­nių pu­čiamųjų, sty­gi­nių ir af­ri­ kie­tiškų būgnų ko­lek­ty­vai. S.Dau­ kan­to aikštė­je įsi­kurs nak­tinė­tojų pamėg­ta šo­kių aikš­telė, ku­rio­ je vyks pa­si­ro­dy­mai ir pa­mo­kos su pro­fe­sio­na­liais mo­ky­to­jais.

Itin gau­siai šių metų „Kultū­ros nak­ty­je“ už­derė­jo ki­nas. Į spe­ cia­lius sean­sus kvies ne­ko­mer­ ci­niai ki­no teat­rai, o pamėg­tas „Ki­nas ant žolės“ iš re­konst­ruo­ ja­mo Se­rei­kiš­kių par­ko per­si­kels į Ne­ries kran­tinę prie Bal­to­jo til­ to. Did­žiu­lia­me ek­ra­ne su­ksis ge­ riau­sios pa­starųjų metų rek­la­mos, pel­niu­sios pres­ti­ži­nius „Kanų liū­ tų“ ap­do­va­no­ji­mus, ir ge­riau­ sių ani­ma­ci­nių filmų pro­gra­mos.

Kartą me­tuo­se at­gis ir se­no­ji Se­ rei­kiš­kių par­ko Ro­ton­da, ku­rio­ je šie­met ka­ra­liaus poe­zi­ja, mu­zi­ka ir švie­sa. Čia kon­cer­tuos ro­ko gru­ pė „Last Coin“ ir akus­tinės mu­zi­kos Do­man­to Ra­zaus­ko an­samb­lis. Ei­les skai­tys gar­siau­si Lie­tu­vos poe­tai.

Vie­nas sma­giau­sių „Kultū­ros nak­ties“ pro­jektų – „Me­ga pie­ši­ mas“, kai kiek­vie­nas galės at­ras­ti sa­vy­je dai­li­nin­ko ta­lentą. Praei­viai bus kvie­čia­mi iš­ban­dy­ti pie­šimą la­ ze­riais ant Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ro sie­nos pro­jek­tuo­jamų nuo­traukų.

Naktį lan­ky­to­jams du­ris at­vers dau­giau kaip 20 sos­tinės mu­ziejų ir ga­le­rijų. Jie kvies ap­lan­ky­ti vei­kian­ čias eks­po­zi­ci­jas, pa­klau­sy­ti kon­ certų pro­gramų, int­ri­guos te­minė­ mis ir is­to­rinė­mis eks­kur­si­jo­mis.

Pa­si­so­ti­nus kultū­ra, na­mo bus ga­li­ma grįžti nak­ti­niais au­to­bu­ sais, ku­rie „Kultū­ros naktį“ kur­ suos visą par­ą. Šių metų „Kultū­ros nak­ties“ šū­ kis drąsiai skel­bia, kad mie­go­ti šią įsi­min­tiną bir­že­lio naktį yra griež­tai draud­žia­ma! Drau­di­mo pa­žeidė­jai pri­valės pe­rei­ti klam­pias pro­cedū­ri­ nes pink­les ir gau­ti lei­dimą mie­go­ti.

VD inf.

Daug ki­no

Pag­rin­di­ne jau­ni­mo trau­kos vie­ta turėtų tap­ti Lie­tu­vos teat­ro, mu­zi­

Maest­ro: „Kultū­ros nak­ties“ tra­di­ci­ja ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma be vi­dur­nak­ti­

nio P.Ge­niu­šo kon­cer­to Lu­kiš­kių aikštė­je.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

info@gmail.com.

952525

Kitos Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

šeštadienis, birželio 9, 2012

760904

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 parduoda skelbimai@vilniausdiena.lt nekilnojamąjį turtą

Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

Siūlo darbą

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

953105

Įvairūs Kita „CanCan pizza“ restoranų tinklui Vilniuje reikalingi: VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VITUVĖS DARBUOTOJAI, PAMAINOS VADYBININKAI, BARMĖNAI. Be patirties apmokome. Skambinti tel.

865955181. CV siųsti elektroniniu paštu delano@delano.lt.

972322

Privačiai medicinos įstaigai reikalinga administratorė. Patirtis ir aukštasis išsilavinimas – būtina. Privalumas: darbas kompiuteriu, puikūs bendravimo įgūdžiai, stiprus atsakomybės jausmas, sąžiningumas, lojalumas. Savo CV prašom siųsti e. paštu info@dantis.eu. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

970067

UAB „VIADUKAS“ siūlo darbą elektrikuiremontininkui, kuris mokėtų remontuoti kėlimo mechanizmus. Reikalavimai: darbo patirtis ir atitinkami kvalifikacijos pažymėjimai. Darbo užmokestis pagal susitarimą. Esant reikalui darbuotojas gali būti apgyvendinamas. Tel. 8 615 29 327.

971523

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje ir Kaune reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kont. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

965520

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi santechnikai-montuotojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 414, 8 659 38 598.

965512

Paslaugos

liks Anos Jaselionis sklypo, proj. Nr. 1765, esančio Rastinėnų kaime, Sudervės seniūnijoje, Vilniaus rajone, kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4184/0100:0852, savininką Aleksandrą Gončarovą dalyvauti suderinant bendras ribas.

972249

PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2012 04 30 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.-1995) patvirtintas žemės sklypo Nr. 4110/0500:378, esančio Upės g.113B, Smiglių k, Zujūnų sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio pagrindu sklypas dalijamas į du sklypus: Nr. 378-1, plotas 0,1779 ha; Nr. 378-2, plotas 0,1689 ha. Sklypų pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio paskirties žemė. Planavimo organizatoriai: Renata Narkūn, Mindaugas Užkuraitis, Aistė Užkuraitienė; rengėjas UAB „Baltijos matavimų organizacija“.

972782

PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 05 24 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2598 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4152/0500:0120, esančio Dievoniškių k., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius Piotras Surininas; rengėjas UAB „Baltijos matavimų organizacija“.

972781

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

968038

Perka

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929899

Įvairūs Kita Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel.

(8 5) 276 2085) 2012 06 20 11.30 val. at-

PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 05 24 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2600 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4142/0100:0467, esančio Rokantiškių k., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius Marija Kilitinavičienė, rengėjas UAB „Baltijos matavimų organizacija“.

972779

PRANEŠIMAS. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 05 24 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2601 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4174/0100:821, esančio Lindiniškių k., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius Tatjana Pavlenko; rengėjas UAB „Baltijos matavimų organizacija“.

972778

37O 37O

OFFICIAL OFFICIAL PROFILE ON PROFILE ON FACEBOOK FACEBOOK FACEBOOK.COM/370MAGAZINE

37O

Čia visada rasi PDF versiją

FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją

OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK

FACEBOOK.COM/370MAGAZINE

2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Kelionių organizatorius Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016 A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius INFORMACIJA TERITORIJŲ Tel. (8 5) 231 3314.APIE Faks. (8 5) 262 9120 PLANAVIMĄ.

Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas Iki 50%ha, ŽIEMOS SEZONO KELIONĖMS 0,2419 detalusis planas.

Planavimo pa• Avansas tik nuomiesto 50 Lt! savivaldybės admigrindas: Vilniaus nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 • Mažiausios kainos garantija!

07 įsakymas kelionės Nr. AD30-1732, • 13 Nemokamas keitimas!2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo • Rinksitės iš plačiausios kurortų,organizatokelionės riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. datų, trukmės, viešbučių pasiūlos Dovana kiekvienam užsisakiusiam žiemos kelionę!

Egiptas, Hurgada nuo 1399 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas nuo 1399 Lt Egiptas, Taba nuo 2179 Lt Egiptas, Marsa Alamas nuo 2249 Lt Kanarų salos, Tenerifė nuo 1659 Lt JAE, Dubajus nuo 3119 Lt Indija, Goa nuo 3399 Lt Tailandas, Bankokas nuo 3629 Lt Slidinėjimas Italijoje nuo 1519 Lt Slidinėjimas Austrijoje nuo 1939 Lt Daugiau informacijos www.krantas.lt

KELIONĖS KELIONĖS AUTOBUSU AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Lietuvoje (05.26.)

– 95Rambyno Lt Joninės ant kalno (06. 23.) – 99 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje (06. 30.) – 85 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Užsienyje Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Kroatija nuo 990 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt nuo 1197 Lt Kroatija nuo 990 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Lt Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Šri Lanka nuo 3500 Lt (poilsinės) Egiptas, Kreta nuoHurgada 1170 Lt nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Tunisas nuo 770 Lt Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170(pažintinės Lt IŠ VARŠUVOS poilsinės) TunisasNilu nuonuo 770 2038 Lt Lt Kruizas Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS Marokas 2634 Lt (pažintinės – poilsinės)nuo 5853 Lt Kuba Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt IŠ RYGOS: Marokas nuo 2634 Ltpoilsinė) – nuo 5218 Lt Tailandas (pažintinė Kuba nuo 5853 Lt IŠ VILNIAUS: LĖKTUVUHurgada IŠ RYGOS: Egiptas, nuo 869 Lt TailandasMaljorka (pažintinė, poilsinė) Ispanija, – 1499 Lt – nuo 5218 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 1249 Lt Ispanija, Maljorka – 1809 Lt Turkija, Antalija – 1239 Lt Graikija, Kreta – 1079 Lt Bulgarija, Varna – 1229 Lt Portugalija, Algarvė – 1859 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt

31

skelbimai Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai.

Vietų skaičius ribotas.

Karščiausi kelionių pasiūlymai 955765

perKa

Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už ypatingą kainą.

Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03 21 Niujorkas nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 Lt Trimitas 520 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Holivudo akademija 599 Lt Mes jėga 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Žaidimų galaktika Pasaka nuo 550 Lt 450 Lt Apači indėnai Raganė – 550 Ltatkeliauja į Lietuvą 450 Lt (iki –06.15 – 399 Laimingas žmogus tai aš!

600Lt) Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Top Fun 640 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Manokalbos pasaulis 595 LtEstijoje 1790 Lt Anglų stovykla Kitas variantas Bulgarijoje 1699359 Lt Lt Dodi 5502149 Lt (500 Kroatijoje Lt Lt iki 06.01) STOVYKLOS UŽSIENYJE AVIABILIETAI* Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ Lt Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 60 Lt dienai *kainos į abi puses Kryme „Saliut“ 1699 Lt Bulgarijoje 1699 Lt KELTŲ BILIETAI Kroatijoje 2149 Lt Ryga–Stokholmas Juodkalnijoje 1899 Lt Talinas–Helsinkis Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas AVIABILIETAI* Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Lt pasiūlymas) Baku nuo 1050 Klaipėda–Kylis (spec.

Klaipėda–Zasnicas Maljorka nuo 500(spec.

Lt pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses VIZOS KELTAI Į Rusiją 260 Lt; Baltarusiją Joninėsnuo Baltijos jūroje (Tallink nuo 85 Lt 3 d. kruizas) nuo 105 Lt Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas); Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus šilta, palis, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien dieną kai kur trumpai palis, vyraus 18–23 laipsnių šiluma. Sekmadienį vietomis numatomi trumpi lietūs, bus šilta: naktį 9–12, dieną – 17–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, birželio 9 d.

+21

+17

Telšiai

+21

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+19

Utena

+21

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

4.43 21.53 17.10 0.45 10.52

161-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 205 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

+22

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +16 Dublinas +14 Kairas +35 Keiptaunas +13 Kopenhaga +17

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

+17 +28 +18 +23 +23 +15 +18 +34

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+19 +17 +27 +16 +14 +30 +21 +23

Vėjas

0–6 m/s

DATOS (birželio 9 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+22

+18

+11

5

+16

+21

+17

+12

4

+16

+21

+18

+13

5

sekmadienį

1672 m. gimė Sankt Peterburgo įkūrėjas, Rusijos caras Petras I. 1781 m. gimė anglų inžinierius, garvežio išradėjas George’as Stephensonas.

1870 m. mirė anglų rašytojas Charlesas Dickensas.

1961 m. gimė kanadiečių aktorius Michaelas J.Foxas.

pirmadienį

1963 m. gimė aktorius Johnny Deppas.

1978 m. gimė vokiečių futbolo rinktinės žaidėjas Miroslavas Klose.

1981 m. gimė žydų kilmės JAV aktorė Natalie Portman.

1984 m. mirė lietuvių rašytojas, knygų vaikams autorius Stepas Zobarskas.

antradienį

+9

+18

+12

+7

6

+22

+21

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

DATOS (birželio 10 D.) 1819 m. gimė prancūzų dailininkas Gustave’as Courbet.

1920 m. gimė lietuvių diplomatas, žurnalistas Vyrautas Dambrava.

1931 m. gimė lietuvių literatūros tyrinėtojas Albinas Jovaišas.

1950 m. gimė lietuvių tapytojas Jonas Daniliauskas.

1964 m. gimė aktorius Vincent’as Pérezas.

1965 m. gimė britų aktorė Elizabeth Hurley.

1969 m. gimė lietuvių dirigentas Martynas Staškus.

1978 m. gimė amerikiečių aktorius Shane’as Westas.

1983 m. gimė amerikiečių aktorė Leelee Sobieski.

1992 m. gimė lietuvių dailiojo čiuožimo sportininkas Saulius Ambrulevičius.

1996 m. gimė lietuvių operos dainininkas diskantas Ilja Aksionovas.

„Vi­si nuo­gi į gat­ves!“

Pro­tes­tai ir ži­niask­lai­dos dė­me­sys jau anks­čiau tem­dė šį tarp­tau­ti­nį spor­to ren­gi­nį, kas­met mies­tui at­ ne­šan­tį apie 100 mln. Ka­na­dos do­ le­rių (268 mln. li­tų). Be­je, šie­met bi­ lie­tų į lenk­ty­nes par­duo­ta ma­žiau.

Riau­šių po­li­ci­ja ket­vir­ta­die­nį sprog­di­no gar­si­nes gra­na­tas ir lei­ do aša­ri­nes du­jas, ne­leis­da­ma pro­ tes­tuo­to­jams priar­tė­ti prie lenk­ty­ nių tra­sos, o de­monst­ran­tai sie­kė at­kreip­ti tarp­tau­ti­nį dė­me­sį į jų jau tris mė­ne­sius vyk­do­mą kam­ pa­ni­ją.

Iki vė­ly­vo va­ka­ro bu­vo suim­ta apie 40 žmo­nių.

Anks­čiau ket­vir­ta­die­nį šim­tai pro­tes­tuo­jan­čių stu­den­tų iš­si­ren­ gė iki apa­ti­nių, o dau­ge­lio mo­te­rų ap­nuo­gin­tas krū­tis den­gė tik rau­ do­ni kū­no da­žai ir rau­do­no au­dek­lo skiau­te­lės, ta­pu­sios pro­tes­tų sim­ bo­liu. „Vi­si nuo­gi į gat­ves!“ – skan­da­vo de­monst­ran­tai, žvan­gin­da­mi kep­ tu­vė­mis ir puo­dais, taip pat ta­pu­ siais neat­sie­ja­mais nuo ei­ty­nių, ren­gia­mų kiek­vie­ną va­ka­rą šio­je pran­cū­za­kal­bių gy­ve­na­mo­je pro­ vin­ci­jo­je. „For­mu­lė-1“! Ter­šė­jai! Sek­sis­tai!

Va­gys!“ – šau­kė jie.

De­monst­ran­tai sa­kė nu­si­me­tę dra­bu­žius, nes rei­ka­lau­ja dau­giau skaid­ru­mo iš pro­vin­ci­jos vy­riau­sy­

bės, ku­ri iš da­lies fi­nan­suo­ja „For­ mu­lės-1“ lenk­ty­nes, bet tuo pat me­tu pla­nuo­ja pa­bran­gin­ti mo­ky­ mą­si uni­ver­si­te­tuo­se. „Mū­s ų nuo­g u­m as iš­reiš­k ia skaid­ru­mo rei­ka­la­vi­mą, – vie­ nas stu­den­tas, dė­vin­tis tik pil­kas apa­ti­nes kel­nai­tes, sa­kė nau­jie­nų agen­tū­rai AFP. – Vy­riau­sy­bė už­si­ mas­ka­vu­si. Ji sle­pia sa­vo mo­ty­vus, kaip įsi­ti­ki­no­me per de­ry­bas.“ Šis stu­den­tas pra­šė ne­vie­šin­ti jo var­do bai­min­da­ma­sis, kad jo mo­ti­ na su­ži­nos, jog jis da­ly­vau­ja šiuo­se pro­tes­tuo­se.

Nuo šių me­tų va­sa­rio ren­gia­ muo­se pro­tes­tuo­se šim­tai ak­ty­ vis­tų bu­vo suim­ti, o per de­monst­ ra­ci­jas ret­kar­čiais pra­si­verž­da­vo su­si­rė­mi­mai, kai 165 tūkst. stu­ den­tų at­si­sa­kė lan­ky­ti pa­skai­tas, o de­šim­tys tūks­tan­čių da­ly­vau­da­vo kas va­ka­rą ren­gia­mo­se ei­ty­nė­se.

Kve­be­ko prem­je­ras Jea­nas Cha­ rest, ku­rio po­pu­lia­ru­mas nu­smu­ ko dėl šios kri­zės, anks­čiau ne­slė­pė pyk­čio dėl de­monst­ran­tų tie­sio­ gi­nių gra­si­ni­mų, nu­kreip­tų prieš „For­mu­lės-1“ lenk­ty­nes. „Kai už­si­puo­la­me Di­džio­jo pri­ zo lenk­ty­nes, puo­la­me ne Kve­be­ko vy­riau­sy­bę, o vi­sus kve­be­kie­čius“, – pa­reiš­kė J.Cha­rest.

Stu­den­tai praei­tą sa­vai­tę at­me­tė vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mą pla­nuo­ja­mą pa­di­din­ti me­ti­nį mo­kes­tį už aukš­ tą­jį moks­lą su­ma­žin­ti vos 35 Ka­na­ dos do­le­riais (94 li­tais).

Pa­gal šį sce­na­ri­jų aukš­to­jo moks­ lo mo­kes­tis per sep­ty­ne­rius me­tus pa­di­dė­tų 1533, o ne 1778 do­le­riais (4100, o ne 4670 li­tų).

BNS inf.

Šiandien: Efremas, Gintas, Gintė, Felicijonas, Felicijus, Vitalija Rytoj: Diana, Galindas, Liutgardas, Margarita, Nikandras, Pelagija, Vingailė

įvairenybės Tūks­tan­čiai Kve­be­ko stu­den­tų ket­vir­ta­die­nį ap­si­nuo­gi­no, pro­ tes­tuo­da­mi prieš pa­siū­ly­mus di­ din­ti mo­kes­čius už aukš­tą­jį moks­ lą, taip pat prieš Mon­rea­ly­je vyks­ tan­čias „Fo­rmu­lės-1“ di­džio­jo pri­zo lenk­ty­nes.

Vardai

Re­gi­nys: šim­tai pro­tes­tuo­jan­čių stu­den­tų iš­si­ren­gė iki apa­ti­nių, o dau­

ge­lio mo­te­rų ap­nuo­gin­tas krū­tis den­gė tik rau­do­ni kū­no da­žai ir rau­ do­no au­dek­lo skiau­te­lės, ta­pu­sios pro­tes­tų sim­bo­liu. AFP nuo­tr.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Jautis (04 21–05 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą.

Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Galite susižavėti vyresniu už save žmogumi ar net jį pamilti. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Liūtas (07 23–08 23). Šiandien nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Skirkite laiko vaikams ir vyresniems šeimos nariams. Tinkamas metas derėtis, taip pat pertvarkyti namus.

Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Visa tai gali sugadinti šią dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus.

Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtina, kad bendraudamas su autoritetingu asmeniu, patirsite emocinį konfliktą. Pademonstruokite savo profesinį meistriškumą, ištvermę, drausmingumą, nes visa tai padės suvaldyti situaciją. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių.

Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kas gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą.

Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus. Žuvys (02 20–03 20). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.