2012-06-11 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

135 (19 436)

Kaina 1,30 Lt

Pi­ni­gai klam­pi­na į ki­vir­čą

„Jei duo­da, tai rei­kia im­ti, o jei mu­ša – bėg­ti.“ Vi­so­kioms bend­ruo­me­niš­ku­mo ska­ti­ni­mo ini­cia­ty­voms pa­si­ren­gęs Pa­jū­rio vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Sau­lius Lie­kis.

4p.

Savaitgaliai mašinoms – nemokami Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mas mies­to cent­re sa­vait­ga­liais iš­liks ne­mo­ka­ mas. Taip nu­spren­dė mies­to ta­ry­ bos ko­le­gi­jos na­riai. Ta­čiau priim­ ti spren­di­mo dėl kie­mų ap­mo­kes­ ti­ni­mo jie ne­si­ry­žo.

No­ri mo­ka­mo sto­vė­ji­mo?

Pasirinkimas: vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos tu­rės nu­spręs­ti, kur iš­leis­ti pi­ni­gus – ar or­ga­ni­zuo­ti eks­kur­si­jas į Kry­žių kal­ną, ar įreng­ti vai­kų žai­

di­mų aikš­te­lių.

So­cia­li­nis ki­vir­čas, o ne nau­da – taip api­bū­di­na­ma ga­li­my­bė vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­boms klai­pė­die­čių po­rei­kiams pa­skirs­ty­ti pu­ sę mi­li­jo­no li­tų. Peš­ty­nės dėl li­tų ky­la, nes vie­ni no­ri juos iš­leis­ti, pa­vyz­džiui, eks­kur­si­jai į Kry­žių kal­ną, o ki­ti – or­ga­ni­zuo­ti ren­gi­nius ar as­fal­tuo­ti ke­liu­kus bei įreng­ti dau­giau vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­žas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Į as­fal­tą ne­kiš

Klai­p ė­d o­je pa­gal vien­m an­d a­č ių rin­ki­mų te­ri­to­ri­jas yra su­da­ry­tos ke­t u­r ios vie­tos bend­r uo­m e­n ių ta­ry­bos – Da­nės, Bal­ti­ jos, Ma­rių ir Pa­jū­rio.

4

Penk­ta­die­nį vy­ku­sia­me mies­ to ta­ry­bos ko­le­gi­jos po­sė­dy­je bu­vo svars­to­mos rink­lia­vos už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­re tvar­kos pa­kei­ti­mai. Po­li­ti­kų pra­šy­ta pa­si­sa­ ky­ti dėl siū­ly­mų, ku­rie su­kė­lė dau­ giau­sia prieš­ta­ra­vi­mų tarp mies­tie­ čių. Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas to­kių įvar­di­jo du.

Anot vi­ce­me­ro, klai­pė­die­čiai ne­su­ ta­ria, ar rei­kia ap­mo­kes­tin­ti au­to­mo­ bi­lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­re sa­vait­ ga­liais. Tai pa­da­ry­ti bu­vo siū­lo­ma šeš­ta­die­niais.

2

2

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

miestas Pa­žins tra­di­ci­jas

Ru­siš­ka mu­zi­ka – Pa­lan­go­je

Kre­tin­go­je – mies­to šven­tė

Į sa­vai­tės ke­lio­nę po Bal­ti­jos jū­rą bur­lai­viu „Bra­ban­der“ lei­ do­si gru­pe­lė Ne­rin­gos moks­ lei­vių. Tai tarp­tau­ti­nis Lie­tu­ vos, Len­ki­jos, Šve­di­jos ir Da­ni­ jos vai­kų bei jau­ni­mo su­pa­žin­ di­ni­mo su jū­ri­nė­mis tra­di­ci­jo­ mis pro­jek­tas. Pro­jek­te da­ly­ vaus 16 jau­nuo­lių iš Lie­tu­vos, jis truks 2 sa­vai­tes.

Pa­lan­go­je sa­vait­ga­lį tre­čią kar­tą vy­ko ru­siš­kos mu­zi­kos fes­ti­va­ lis „Ru­si­jos ban­ga 2012“. Mu­zi­ ka skam­bė­jo at­vi­ro­se erd­vė­se, va­sa­ros est­ra­do­je ir ka­vi­nė­se.

Fes­ti­va­ly­je da­ly­va­vo Klai­pė­dos ru­sų bend­ruo­me­nės me­no ko­ lek­ty­vai bei sve­čiai iš Es­ti­jos bei Ru­si­jos mies­tų. Sek­ma­die­nį pa­ si­ro­dė gru­pė „Le­so­po­val“.

Sa­vait­ga­lį Kre­tin­go­je vy­ko di­ džiau­sia me­tų šven­tė – mies­ to šven­tė ir šv. An­ta­no at­lai­ dai. Šie­met tra­di­ci­jos iš­li­ko gy­ vos: baž­ny­čio­je au­ko­tos Mi­ šios mies­to įkū­rė­jui Jo­nui Ka­ro­ liui Chod­ke­vi­čiui at­min­ti, vy­ko ama­tų mu­gė, gro­jo liau­diš­kos ka­pe­los, vy­ko kon­cer­tai. Šven­tę vai­ni­ka­vo įspū­din­gi fe­jer­ver­kai.

Verslo pulsas Pas­kai­ta. Bir­že­l io 12 d. 15.30 val. Klai­ pė­dos pre­k y­bos pra­mo­nės ir ama­t ų rū­mų na­r ių klu­bui bus skai­to­m as pra­ne­š i­m as – „Efek­t y­v us kon­t ak­t ų val­dy­mas ly­de­r iams“. Va­do­va­v i­mo, ly­de­r ys­tės, po­k y­č ių val­dy­mo ir ko­ mu­n i­ka­ci­jų eks­p er­tas V.Le­v ic­k is pa­ teiks ke­le­t ą reikš­m in­g ų in­for­m a­c i­ jos or­ga­n i­za­v i­mo prin­ci­pų, lei­d žian­ čių ra­cio­na­l iai pa­skirs­t y­t i sa­vo lai­ką stra­te­g iš­k ai svar­biems žmo­nėms ir su­k ur­t i įta­k in­g ų san­t y­k ių ra­t ą.

Re­ko­m en­d a­c i­j a. Mies­to va­do­v as V.Grub­l iaus­k as po tarp­t au­t i­nės Va­ ka­r ų Lie­t u­vos vers­lo pa­s ie­k i­mų pa­ ro­dos su­si­t i­kęs su jos or­ga­n i­za­to­r iais – Klai­p ė­dos pre­k y­b os, pra­mo­nės ir ama­t ų rū­mų va­do­vais – iš­reiš­kė vil­ tį, kad pa­ro­da taps tra­d i­ci­nė ir pa­siū­ lė plės­t i jos mas­t us. Me­ras tei­g ia per­ da­vęs re­ko­men­da­ci­jas už­megz­t i ry­ šius su Nau­jo­jo Or­lea­no pa­sau­l io pre­ ky­bos cent­ro at­sto­v y­be, ku­r i yra pa­ si­r y­ž u­si ge­r iems kon­tak­tams ir mai­ nams. Įs­t a­t y­m as. Klai­p ė­dos val­d žia nuo­ gąs­tau­ja, kad uos­to įsta­t y­mas, ku­r is įtei­s in­t ų mies­to ir uos­to san­t y­k ius, ne­ju­da no­r i­mais tem­pais. Sie­k ia­ma, kad įsta­t y­mas bū­t ų priim­tas dar šią Sei­mo ka­den­ci­ją ir ne­bū­t ų nu­kel­tas į ru­de­n į.

Ba­sei­nas. Ki­t ą sa­vai­tę Vy­r iau­sy­b ė­je vyks pa­s i­t a­r i­mas dėl Klai­p ė­dos ba­ sei­no pri­pa­ž i­n i­mo vals­t y­bi­nės svar­ bos ob­jek­t u.

Kon­fe­ren­c i­j a. 2012 m. bir­že­l io 12 d.

9.30 val. Uos­to di­rek­c i­jos ad­m i­n ist­ ra­c i­j os po­s ė­d žių sa­lė­j e kvie­č ia­m a spau­dos kon­fe­ren­c i­ja, kur bus ap­t a­ ria­m i 2012 m. ge­g u­ž ės mėn. Klai­p ė­ dos uos­to veik­los re­z ul­t a­t ai bei per­ spek­t y­vos.

Su­m a­ž ė­j o. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­ par­t a­men­t as pra­ne­š a, kad vi­du­t i­n is mė­ne­s i­n is bru­to dar­b o už­mo­kes­t is pir­mą­jį 2012 m. ket­v ir­t į, pa­ly­g in­t i su ket­v ir­t uo­ju 2011 m. ket­v ir­č iu, vi­s o­ se ap­skri­t y­se su­ma­žė­jo 0,8–4,1 pro­c.

Klai­p ė­dos ap­s kri­t y­j e al­gos ma­ž ė­j o 3,2 pro­c . Dar­b o už­mo­kes­č io su­m a­ žė­ji­mą pir­mą­jį 2012 m. ket­v ir­t į lė­mė iš­mo­kė­tos ma­ž es­nės ne­re­g u­l ia­r ios pre­m i­jos, prie­dai, prie­mo­kos ir vien­ kar­t i­nės pi­n i­g i­nės iš­mo­kos, su­ma­žė­ ju­si dar­bų apim­t is.

Išau­go. 2012 m. ge­g u­žės mėn., pa­ly­ gin­t i su ba­l an­d žio mėn., var­to­ji­mo pre­k ių ir pa­slau­g ų kai­nos pa­d i­dė­j o 0,1 pro­c ., pra­ne­š a Lie­t u­vos sta­t is­t i­ kos de­p ar­t a­men­t as. Bend­ra­jam var­ to­to­jų kai­nų po­k y­č iui dau­g iau­sia įta­ kos tu­rė­jo dra­bu­ž ių ir ava­ly­nės, būs­ to, van­dens, elekt­ros, du­jų ir ki­to ku­ ro gru­pės pre­k ių ir pa­slau­g ų bei al­ko­ ho­l i­n ių gė­r i­mų ir ta­ba­ko ga­m i­n ių pa­ bran­g i­mas, mais­to pro­duk­t ų ir neal­ ko­ho­l i­n ių gė­r i­mų at­pi­g i­mas.

Savaitgaliai mašinoms – nemokami Da­bar nei šeš­ta­die­nį, 1 nei sek­ma­die­nį už au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mo­kė­ti ne­

rei­kia.

Tarp mies­tie­čių daug dis­ku­si­ jų ki­lo ir dėl mies­to cent­re esan­čių na­mų kie­mų ap­mo­kes­ti­ni­mo.

Anot A.Šul­co, nuo­mo­nės šiuo klau­si­mu pa­si­skirs­tė per­pus – vie­ ni pa­si­sa­ko už, ki­ti prieš. „Ša­lia M.Maž­vy­do alė­jos gy­ve­ nan­tys žmo­nės išeis pi­ke­tuo­ti, jei ne­bus ap­mo­kes­tin­ti kie­mai“, – tvir­ti­no vi­ce­me­ras.

Dėl kie­mų neap­sisp­ren­dė

Ta­ry­bos ko­le­gi­jos na­riai ne­pri­ta­ rė siū­ly­mui ap­mo­kes­tin­ti sto­vė­ji­mą mies­to cent­re sa­vait­ga­liais, ta­čiau dėl dau­gia­bu­čių na­mų kie­mų spren­ di­mą pa­li­ko priim­ti mies­to ta­ry­bai.

Atei­ty­je to­kia tvar­ ka ga­lė­tų įsi­ga­lio­ti ir ki­to­se mies­to da­ly­ se esan­čių na­mų kie­ muo­se.

Tei­gia­ma, kad mo­ka­mas sto­vė­ ji­mas dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­ se pa­dė­tų iš jų iš­pra­šy­ti at­vy­kė­lių au­to­mo­bi­lius.

Gy­ven­to­jams bū­tų iš­duo­ti leng­ va­ti­niai lei­di­mai pa­lik­ti ma­ši­nas juo­se.

Nes­le­pia­ma, kad atei­ty­je to­ kia tvar­ka ga­lė­tų įsi­ga­lio­ti ir ki­to­ se mies­to da­ly­se esan­čių na­mų kie­ muo­se.

Mo­kė­ti ne­rei­kė­tų tik na­mų, prie ku­rių pri­skir­ti že­mės skly­pai, gy­ ven­to­jams. Ma­no­ma, kad to­kia tvar­ ka pa­ska­tin­tų gy­ven­to­jus su­si­rū­pin­ ti skly­pų pri­sky­ri­mu prie na­mų.

Ne­si­keis: se­na­mies­ty­je už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą rei­kės mo­kė­ti tik dar­bo die­no­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Au­to­mo­bi­lių skai­čius mies­ te yra ge­ro­kai išau­gęs, pa­ly­gin­ti su anks­tes­niais me­tais. Dau­gia­bu­ čių na­mų kie­mai tam ne­pri­tai­ky­ ti. Se­na­mies­tis kū­rė­si tuo­met, kai pa­grin­di­nė klai­pė­die­čių trans­por­ to prie­mo­nė bu­vo ark­lys. Apie au­ to­mo­bi­lius iš vi­so nie­kas ne­ži­no­jo.

Ga­li­ma ne­siim­ti jo­kių prie­mo­nių, bet nuo to si­tua­ci­ja ne­pa­ge­rės“, – dės­tė A.Šul­cas.

Rink­lia­vą ims ir gat­vė­je

Vi­ce­me­ro tei­gi­mu, ki­ti siū­lo­ mi tvar­kos pa­kei­ti­mai mies­tie­čių prieš­ta­ra­vi­mų ne­su­lau­kė.

Tarp jų to­kie, kad gy­ven­to­jams iš­duo­da­mi lei­di­mai sta­ty­ti au­to­ mo­bi­lį ga­lio­tų ne ka­len­do­ri­nius me­tus, o nuo iš­da­vi­mo da­tos. Taip pat juos ga­lė­tų iš­siim­ti ir tei­sė­ tas nuo­mos su­tar­tis tu­rin­tys būs­ tų nuo­mi­nin­kai.

Siū­lo­ma rink­lia­vą įves­ti ir Šiau­ rės ra­ge, nors da­bar ten sto­vi ženk­ las, kad au­to­mo­bi­liams įva­žiuo­ ti drau­džia­ma. Taip pat siū­lo­ma įves­ti už­mar­šu­mo rink­lia­vą, o pa­ jū­ry­je ap­mo­kes­tin­ti ne tik aikš­te­ les, bet ir gat­ves.

Ti­ki­ma­si, kad mies­to ta­ry­ba au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo tvar­kos pa­ kei­ti­mus mies­to cent­re svars­tys lie­pą.

Sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­kos ne­pert­var­kys Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ne­leng­vus lai­kus iš­gy­ve­nan­ti Klai­ pė­dos sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­ka per­tvar­kos iš­vengs. Mies­to ta­ry­ bos ko­le­gi­ja nu­spren­dė, kad įstai­ ga tu­rė­tų dirb­ti kaip dir­bu­si.

Spren­di­mas: sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­ka dirbs kaip dir­bu­si.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad įstai­ ga dėl su­dė­tin­gos si­tua­ci­jos į sa­vi­ val­dy­bę krei­pė­si prieš pus­me­tį.

Bu­vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ ri svars­tė, kaip jai pa­dė­ti. Si­tua­ci­ja Klai­pė­dos sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­ ko­je to­liau pra­stė­ja. Dėl nuo­lat ma­ žė­jan­čio pa­cien­tų skai­čiaus įstai­gai te­ko at­leis­ti 29 dar­buo­to­jus.

Li­ko tuš­čias vi­sas ant­ras pa­sta­to aukš­tas. „Sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­ka ne­ga­li pa­ti pri­si­ra­šy­ti pa­cien­tų. Ji pri­klau­ so­ma nuo pir­mi­nės svei­ka­tos prie­ žiū­ros cent­rų. Pas­lau­gas ji tei­kia įstai­gų, ku­rios ne­tu­ri odon­to­lo­gų, pa­cien­tams“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja.

J.Asa­daus­kie­nė tvir­ti­no, kad sto­ ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­ka vi­są lai­ką dir­bo pel­nin­gai. Ji yra su­tau­piu­si pi­ni­gų. Sun­kes­ni įstai­gai šie me­ tai, nes te­ko iš­mo­kė­ti dar­buo­to­ jams išei­ti­nes.

Po­li­ti­kai nu­spren­dė leis­ti įstai­gai dirb­ti kaip dir­bu­siai, o tuš­čias pa­ tal­pas iš­nuo­mo­ti. Taip pat įstai­gos va­do­vams pa­tar­ta pa­gal­vo­ti, ko­kių prie­mo­nių im­tis, kad pa­vyk­tų iš­si­ lai­ky­ti.

3

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

miestas Pa­jū­ry­je – ka­rių de­san­tas

Pas­ku­ti­nie­ji eg­za­mi­nai

Su­ga­vo dvi­ra­čių va­gis

Šian­dien tarp­tau­ti­nių ka­ri­nių pra­ ty­bų BAL­TOPS 2012 me­tu pir­ mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je Bal­ ti­jos jū­ros pa­kran­tė­je iš­si­lai­pins JAV jū­rų pės­ti­nin­kai ir Lie­tu­vos ka­riai. Ope­ra­ci­jo­je da­ly­vaus sep­ ty­nių vals­ty­bių – Lie­tu­vos, Es­ti­jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Lat­vi­ jos, Len­ki­jos, Ny­der­lan­dų ir Vo­kie­ ti­jos – lai­vai, lėk­tu­vai bei ka­riai.

Bir­že­lio 11 d. ša­lies abi­tu­rien­ tai lai­kys bio­lo­gi­jos vals­ty­bi­nį bran­dos eg­za­mi­ną. Eg­za­mi­no lai­ky­ti rin­ko­si 9322 kan­di­da­tai. Šis eg­za­mi­nas bus vyk­do­mas šim­te Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jų įsteig­tų cent­rų.

Bir­že­lio 13 d. vyks vals­ty­bi­nis is­to­ri­jos, 15 d. – che­mi­jos, o 18 d. – fi­zi­kos eg­za­mi­nai.

Klai­pė­do­je prie di­džiau­sio pre­ ky­bos cent­ro šeš­ta­die­nio ry­tą pa­si­ges­ta 1200 li­tų kai­nuo­jan­ čio dvi­ra­čio, ku­ris bu­vo pri­ra­ kin­tas gran­di­ne. Ap­sau­gi­nin­kai su­lai­kė 1979 ir 1994 me­tais gi­ mu­sius įta­ria­muo­sius. Po pie­ tų prie tos pa­čios par­duo­tu­vės pa­vog­tas dar vie­nas dvi­ra­tis, įver­tin­tas 600 li­tų.

Kiau­li­dę griau­ti pa­dės ES

Dienos telegrafas Me­ras. Pir­ma­die­nį iš ry­to V.Grub­liaus­ kas da­ly­vaus tarp­tau­ti­nių pra­ty­bų „Bal­ tops 2012“ sve­čių ir ži­niask­lai­dos die­ no­je Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės po­li­go­ne.

Nuo 14 val. jis su klai­pė­die­čiais tie­sio­ giai bend­raus tel. 39 60 01, 15 val. vyks gy­ven­to­jų priė­mi­mas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­do­je tu­rė­tų ne­lik­ti dar vie­ nos mies­tą dar­kan­čios griu­ve­nos.

Sie­kia­ma gau­ti ES pi­ni­gų ir už juos nu­griau­ti ap­leis­tą pa­sta­tą – bu­vu­ sias kiau­li­des, esan­čias Kre­tin­gos g. 86.

Neš­va­ra: per mė­ne­sį gat­vių pa­kraš­čiuo­se su­si­kau­pė ne­ma­žas dul­kių sluoks­nis.

Po­li­ti­kai pa­lai­mi­no, jog sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja teik­tų pa­raiš­ką gau­ ti pi­ni­gų kiau­li­džių nu­grio­vi­mui.

Pla­nuo­ja­mas biu­dže­tas – be­veik 75 tūkst. li­tų, iš ku­rių apie 4 tūkst. li­tų tu­rės bū­ti skir­ta iš mies­to biu­dže­to.

Pla­nuo­ja­ma nu­griau­ti pa­sta­tą, ku­ris uži­ma 268 kv. m plo­to ir po nu­grio­vi­mo dar­bų su­tvar­ky­ti te­ri­ to­ri­ją.

Sta­ti­nys, ku­rį ke­ti­na­ma griau­ ti, yra ša­l ia lan­ko­m o ob­jek­to – Klai­p ė­d os uni­ver­s i­te­to Bo­ta­n i­ kos so­do.

Pas­ta­tas yra ne­gy­ve­na­mas, pu­ siau nu­griu­vęs, fa­sa­dų sie­nų ply­tos išar­dy­tos, vi­di­nės per­tva­ros, lan­gai ir du­rys iš­mon­tuo­ti. Šį sta­ti­nį sie­kia­ma nu­griau­ti ne tik to­dėl, kad jis ne­be­kel­tų grės­mės ap­lin­ki­niams, bet ir ne­be­dar­ky­tų Bo­ta­ni­kos so­do kraš­to­vaiz­džio, juo la­biau kad ne­to­li griu­ve­nos ke­ti­na­ ma nu­ties­ti nau­ją dvi­ra­čių ir pės­ čių­jų ta­ką.

Pa­vo­jus: ap­griu­vu­si kiau­li­dė ke­

lia grės­mę ap­lin­ki­niams.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pra­dės va­ly­ti mies­tą Dau­giau nei mė­ne­sį ne­va­ly­tas mies­to gat­ ves ke­ti­na­ma pra­dė­ti kuop­ti. Ar­ti­miau­siu me­tu sa­vi­val­dy­bė ti­ki­si pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį su šią pa­slau­gą tei­kian­čiu ran­go­vu.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Me­cha­ni­zuo­tą gat­vių va­ly­mą at­lie­ kan­čių įmo­nių ir sa­vi­val­dy­bės su­ tar­tis bai­gė­si ge­gu­žės pra­džio­je.

Nuo to lai­ko šios pa­slau­gos Klai­ pė­do­je nie­kas ne­tei­kia. Kelk­raš­čiai pa­si­den­gė ne­ma­žu dul­kių ir šiukš­ lių sluoks­niu. Anks­čiau iš mies­tie­ čių bu­vo su­lauk­ta skun­dų, kad dėl to jiems ky­la svei­ka­tos pro­ble­mų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas tvir­ti­no, kad si­tua­ci­ja tu­rė­tų grei­tai pa­si­ keis­ti. Įmo­nė, ku­ri lai­ki­nai teiks šią pa­slau­gą, jau iš­rink­ta. „Lai­mė­to­jai iš­rink­ti, ta­čiau dar ne­si­bai­gė 15 die­nų ap­skun­di­mo ter­mi­nas. Jis baig­sis ry­toj. Ta­da pa­si­ra­šy­si­me su­tar­tį su nu­ga­lė­to­ ju. Ne­ge­rai, kad mies­tas nė­ra va­lo­ mas, bet pro­ce­dū­ras rei­kia iš­lai­ky­ ti. Gel­bė­jo vė­sūs orai ir lie­tus. Jei vy­rau­tų karš­čiai, pro­ble­mą bū­tų

te­kę spręs­ti ki­taip“, – tei­gė pa­va­ duo­to­jas.

Pro­ce­dū­ros už­tru­ko, nes ti­kė­ta­ si, kad bus ga­li­ma pra­tęs­ti su­tar­ tis su anks­čiau pa­slau­gą at­li­ku­sio­ mis įmo­nė­mis. Ta­čiau Vals­ty­bi­nė vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba pra­tęs­ ti jų ne­lei­do. Dėl to bu­vo skel­bia­ mas kon­kur­sas ne­skel­bia­mų de­ry­ bų bū­du.

Iš­rink­ta įmo­nė me­cha­ni­zuo­to va­ly­mo pa­slau­gą mies­te teiks lai­ ki­nai, kol baig­sis pa­grin­di­nis kon­ kur­sas šiai pa­slau­gai teik­ti. Su­tar­tis su ja su­da­ry­ta iki ofi­cia­lios žie­mos se­zo­no pra­džios – lapk­ri­čio 1 die­ nos, jei neat­si­ras pa­grin­di­nis tie­ kė­jas.

Pag­rin­di­nis kon­kur­sas me­cha­ ni­zuo­to gat­vių va­ly­mo pa­slau­gai teik­ti jau vyks­ta. Ar­ti­miau­siu me­tu bus at­plėš­ti vo­kai. Su­tar­tis su nu­ ga­lė­to­ju dėl gat­vių prie­žiū­ros bus su­da­ry­ta tre­jiems me­tams. „Kol iš­rink­si­me nu­ga­lė­to­ją, truks dar ma­žiau­siai mė­ne­sį. Atp­lė­ši­me

Spren­di­mai. 10.30 val. Da­nės g. 17, I a. pa­si­ta­ri­mų sa­lė­je po­sė­džiaus Ug­dy­mo ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas. Ja­me ke­ti­ na­ma ap­tar­ti Liud­vi­ko Stul­pi­no pa­grin­ di­nės mo­kyk­los pa­va­di­ni­mo pa­kei­ti­ mą, pri­tar­ti 2013 m. or­ga­ni­zuo­ti IX pa­ sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nes Klai­pė­ do­je. 13.30 val. ten pat po­sė­džiaus Stra­ te­gi­nės plėt­ros ko­mi­te­tas, ku­ria­me ke­ti­ na­ma svars­ty­ti kiau­li­dės Kre­tin­gos gat­ vė­je grio­vi­mo rei­ka­lus, pri­tar­ti sa­vi­val­ dy­bės kont­ro­lie­riaus praė­ju­sių me­tų ata­skai­tai. 15 val. po­sė­džiaus Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­mi­te­tas. Bus svars­to­ma, ar pri­tar­ti no­rui da­ly­vau­ti pro­jek­te „In­teg­ ruo­to ur­ba­nis­ti­nio pla­na­vi­mo prin­ci­pų tai­ky­mas sie­kiant pa­ska­tin­ti be­veik nu­ li­nės ener­gi­jos gy­ven­vie­čių kū­ri­mą­si“.

Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 3 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė El­vy­ra Ki­lie­ nė (g. 1919 m.), Feok­tis­ta Ju­raš­kie­nė (g.

1933 m.), Ni­ko­laj Či­chun (g. 1950 m.).

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas:

Ne­ge­rai, kad mies­ tas nė­ra va­lo­mas, bet pro­ce­dū­ras rei­kia iš­ lai­ky­ti.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mos Va­len­ti­na Cher­no­va, Bi­ru­tė Re­gi­na Trai­ na­vi­čie­nė (ur­na).

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys, gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Sek­ma­die­nį iki 17 val. grei­to­ sios me­di­kų pa­gal­bos klai­pė­die­čiai kvie­tė­si 50 kar­tų.

vo­kus, rei­kės įver­tin­ti pa­siū­ly­mus, su­da­ry­ti pre­li­mi­na­rią ei­lę, iš­lauk­ AB „Klaipėdos energija“ ti ap­skun­di­mo lai­ko­tar­pį. Su­si­do­ informuoja mė­ji­mas kon­kur­su bu­vo di­de­lis“, – AB „Klaipėdos energija“ ieško tvir­ti­no V.Kar­ma­no­vas. =2?@<;.9< C.1F/6;6;8< Nuo birželio 12 dienos 7 val. iki biržePrieš tre­jus me­tus vy­kęs me­cha­ ?268.9.C6:.6' lio 20 dienos 18 val. bus nutrauktas šini­zuo­to gat­vių va­ly­mo kon­kur­sas ■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, lumos tiekimas karšto vandens ruošibu­vo įstri­gęs teis­muo­se. Kon­kur­so■ administravimas); darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, nurodymų klausimais žinojimas; mui šiemspersonalo pastatams: re­zul­ta­tus bu­vo ap­skun­dęs vie­nas metodinių ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; pr.(anglų, 4, 6,rusų); 8. iš da­ly­vių. Ta­čiau po tre­jų me­tų■ užsienioTaikos kalbų žinios mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; Vals­ty­bi­nė vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­■■ personalo puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

Informacija tel. (8 46) 410 869. si­ja nu­spren­dė, kad rei­kia skelb­ 1.?/< =</Ï16@' Atsiprašome dėlkontrolė; galimų nepatogumų. ti nau­ją kon­kur­są, nes nuo to lai­■ darbuotojų paieška ir atrankos ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ko daug kas pa­si­kei­tė.

■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas.

Á:<;¼ @6Ï9<' ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas.

Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d.

Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.

4

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

miestas

Pi­ni­gai klam­pi­na į ki­vir­čą

Komentaras

Joms, at­si­žvel­giant į gy­ 1 ven­to­jų skai­čių, bu­vo pa­skirs­ty­ti 515 tūkst. li­tų, nes tiek

pi­ni­gų bend­ruo­me­niš­ku­mui ska­ tin­ti sky­rė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja.

Da­nės bend­ruo­me­nei skir­ta 148 tūkst., Ma­rių – 140 tūkst. 917, Bal­ ti­jos – 141 tūkst. 280, Pa­jū­rio – 84 tūkst. 623 li­tai. Šių te­ri­to­ri­jų gy­ven­to­jai ir jo­se vei­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos iki bir­že­ lio 20 d. ga­li teik­ti pa­raiš­kas, kam ge­riau­siai šiuos pi­ni­gus iš­leis­ti.

Vė­liau pa­gal šias pa­raiš­kas Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos nu­spręs, kaip gau­tus pi­ni­gus pa­nau­do­ti.

Ta­čiau jau da­bar aki­vaiz­du, jog konf­lik­tų, ne­su­ta­ri­mų, gin­čų ne­ pa­vyks iš­veng­ti, nes pa­raiš­kos la­ bai įvai­rios, o žmo­nių po­rei­kiai – skir­tin­gi. „Ta­ry­bo­je su­ta­rė­me tik dėl to, jog ne bend­ruo­me­nės rei­ka­las yra lo­ py­ti gat­ves ir kie­mus, o ir pi­ni­gų per ma­žai, to­dėl į as­fal­tą jų tik­rai ne­ki­ši­me. Ta­čiau dėl vi­sų ki­tų pa­ raiš­kų, iki jas pa­tei­kiant sa­vi­val­dy­ bei, dis­ku­tuo­si­me“, – tei­gė Bal­ti­jos vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos pir­ mi­nin­kas Ar­nol­das Bu­čys.

Veš į Kry­žių kal­ną

Jis tvir­ti­no, jog pa­ts as­me­niš­kai teiks pa­raiš­ką or­ga­ni­zuo­ti kom­piu­ te­ri­nio raš­tin­gu­mo kur­sus sen­jo­ rams ir so­cia­liai rem­ti­niems žmo­ nėms. „Be to, tu­riu ir to­kią min­tį, kad bū­tų suor­ga­ni­zuo­ta ke­lio­nė bend­ruo­me­nės sen­jo­rams į Kry­žių kal­ną. Dviem au­to­bu­sais pa­vyk­ tų nu­vež­ti apie 100 žmo­nių ir, ma­ nau, no­rin­čių tik­rai at­si­ras­tų. Kur iš­lie­ka­mo­ji ver­tė? Įs­pū­džiai, nes su tais pi­ni­gais, ku­riuos mums ski­ria, gran­dio­zi­nių pro­jek­tų tik­rai ne­pa­ da­ry­si­me“, – įsi­ti­ki­nęs A.Bu­čys.

Ta­ry­bos pir­mi­nin­kas tvir­ti­no, jog ne­tru­kus tu­rė­tų su­lauk­ti pa­raiš­kos skir­ti pi­ni­gų su­tvar­ky­ti ta­ką pa­lei Fut­bo­lo ir A.Bra­ko dai­lės mo­kyk­ las. „Par­ke yra ta­kas, ku­riuo vaikš­ to daug žmo­nių, se­no­lių, o suo­liu­ kų nė­ra. Tad rei­kia ban­dy­ti gau­ti pi­ni­gų jiems pa­sta­ty­ti“, – ga­li­mus dar­bus var­di­jo pa­šne­ko­vas.

Dar vie­na idė­ja bend­ruo­me­nės te­ri­to­ri­jo­je įreng­ti sten­dų, ku­riuo­se bū­tų skel­bia­ma apie bū­si­mus ren­ gi­nius, ki­ta ak­tua­li in­for­ma­ci­ja. „No­rė­tu­me, kad ne­bū­tų nu­ skriaus­tas nė vie­nas ra­jo­nas, kad vi­suo­se, kur rei­kia, bū­tų įreng­ tos bent mi­ni­ma­lios vai­kų žai­di­ mų aikš­te­lės. Peš­ty­nių dėl pi­ni­gų pa­skirs­ty­mo bend­ruo­me­nė­je lyg ne­tu­rė­tų bū­ti, bet, kai pra­dė­si­me svars­ty­ti pa­raiš­kas, bus ma­ty­ti, kas vyks“, – į atei­tį žvel­gė A.Bu­čys.

Jis tik pa­gei­da­vo, kad sa­vi­val­ dy­bės ko­mi­si­jo­je, ku­ri svars­tys jau Vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ry­bų pa­ teik­tas pa­raiš­kas, da­ly­vau­tų ir pa­ sta­rų­jų at­sto­vai. „O pa­skui bus, kad tą at­mes, aną at­mes, o sa­vo pra­kiš be jo­kių mo­ty­vų“, – nuo­gąs­ta­vo Bal­ti­jos vie­tos ta­ry­bos bend­ruo­ me­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas. Įbe­to­nuos lau­ko tre­ni­ruok­lius

„Gy­ven­to­jams dar trūks­ta vie­šu­ mo apie tai, kad ga­li teik­ti pa­raiš­ kas, kur no­rė­tų, kad bū­tų pa­nau­ do­ti bend­ruo­me­nei skir­ti pi­ni­gai.

Ta­čiau skam­bu­čių su­lau­kiu. Gy­ ven­to­jai klau­sia, ar ga­li ti­kė­tis, kad

Aud­ra Dau­j o­t ie­n ė

Klai­p ė­d os sa­v i­v al­dy­b ės So­c ia­l i­n ių rei­k a­lų de­p ar­t a­m en­to di­rek­to­rė

K

At­sa­ko­my­bė: bend­ruo­me­nių ta­ry­boms pa­ti­kė­ta mi­si­ja – pa­skirs­ty­ti dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­no li­tų.

bus at­nau­jin­tos krep­ši­nio, spor­to aikš­te­lės. Vi­siems siū­lau teik­ti pa­ raiš­kas, o pa­skui jas svars­ty­si­me“, – tei­gė Pa­jū­rio vie­tos bend­ruo­me­ nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Sau­lius Lie­kis.

Jis taip pat tvir­ti­no, jog net ne­ svars­to­ma skir­ti pi­ni­gų kie­mams as­fal­tuo­ti, nes to­kių dar­bų po­rei­ kis yra di­de­lis, o pi­ni­gų ma­žai. „Gal ki­tais me­tais im­si­mės to­kių dar­bų, jei pi­ni­gų bus dau­giau, o da­bar svar­bu vai­kų žai­di­mų aikš­te­

Jo pa­ties idė­ja – lau­ ko tre­ni­ruok­liai, ko­ kių dar nė­ra Klai­pė­ do­je. Esą prie ku­rios nors mo­kyk­los sta­ dio­ne į že­mę bū­tų ga­ li­ma įmon­tuo­ti tre­ni­ ruok­lius, ko­kie yra spor­to sa­lė­je.

lės, spor­to aikš­te­lės, bend­ruo­me­ nės šven­tės, sau­gios kai­my­nys­tės kū­ri­mas“, – gai­res, kaip pa­skirs­ ty­ti pi­ni­gus, nu­brė­žė S.Lie­kis.

Jo pa­ties idė­ja – lau­ko tre­ni­ruok­ liai, ko­kių dar nė­ra Klai­pė­do­je. Esą prie ku­rios nors mo­kyk­los sta­dio­ne į že­mę bū­tų ga­li­ma įmon­tuo­ti tre­ ni­ruok­lius, ko­kie yra spor­to sa­lė­je.

Anot S.Lie­kio, svar­biau­sia pi­ ni­gus pa­nau­do­ti taip, kad žmo­nės kuo dau­giau lai­ko pra­leis­tų lau­ke ir bend­rau­tų. „Bu­vo min­čių ir dėl šu­nų ve­ džio­ji­mo – nu­pirk­ti ir pa­sta­ty­ti dė­ žių eksk­re­men­tams. Žo­džiu, min­ čių yra įvai­rių, rei­kia tik su­lauk­ti pa­raiš­kų ir jas ana­li­zuo­ti. Jei sa­ vi­val­dy­bė mū­sų pa­teik­tas pa­raiš­ kas at­mes, tuo­met ir pa­sa­ky­si­me, kad trau­kia­mės, nes kam mes to­ kie rei­ka­lin­gi, jei į nuo­mo­nę neat­ siž­vel­gia­ma. O kol kas va­do­vau­ ja­mės prin­ci­pu, kad jei duo­da, tai rei­kia im­ti, o jei mu­ša – bėg­ti. Ti­ kiuo­si, kad nau­jo­vė ska­tin­ti bend­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ruo­me­nes pa­si­tei­sins“, – vy­lė­si S.Lie­kis.

Pi­ni­gų – per ma­žai

Ma­rių vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­ bos pir­mi­nin­kas And­re­jus Bli­no­ vas tvir­ti­no, jog ta­ry­ba nu­spren­dė, kad pi­ni­gus rei­kia pa­nau­do­ti ir ūki­ niams, ir so­cia­li­niams rei­ka­lams. „Pir­mo­ji pa­raiš­ka, ku­rią pa­ra­šy­ siu, kad rei­kia išas­fal­tuo­ti ar ply­ te­lė­mis iš­klo­ti ke­liu­ką prie Bro­žy­ nų g. 9 na­mo Vai­dau­gų gat­vės link.

Ten da­bar toks smė­lis, mo­lis ir kai pa­ly­ja, pa­si­da­ro pur­vas, tad žmo­ nės tu­ri da­ry­ti di­de­lį lanks­tą, kad pa­rei­tų na­mo“, – sa­vo bū­si­mą pa­ raiš­ką mo­ty­va­vo A.Bli­no­vas.

Jo tei­gi­mu, bū­ti­na išas­fal­tuo­ti ir dar vie­ną žmo­nėms ne­pa­to­gu­mų ke­lian­tį ke­liu­ką. „No­ri­me pi­ni­gus pa­nau­do­ti taip, kad tai pa­jus­tų kuo dau­giau bend­ ruo­me­nės na­rių. To­dėl gal­vo­ja­me ir apie bend­ruo­me­nės šven­čių or­ga­ ni­za­vi­mą“, – tei­gė A.Bli­no­vas.

Pak­laus­tas, ar dėl pi­ni­gų ne­bus peš­ty­nių, nes vie­ni žmo­nės no­ri as­fal­to, o ki­ti šven­čių, ta­ry­bos pir­ mi­nin­kas vy­lė­si, jog to pa­vyks iš­ veng­ti. „Juk esa­me suau­gę žmo­nės, o ne gy­vu­liai, tad ga­li­me su­si­tar­ti.

Gai­la, kad tiek ma­žai pi­ni­gų tes­kir­ ta. Iš pra­džių at­ro­dė, kad jų ga­na daug, ta­čiau kai pra­dė­jo­me skai­ čiuo­ti są­nau­das, paaiš­kė­jo, kad pi­ ni­gų yra la­bai ma­žai“, – su­pra­ti­mą apie pi­ni­gus dės­tė A.Bli­no­vas.

Pas­kirs­tė 8 mln. li­tų

Da­nės vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­ba kol kas yra už­re­gist­ra­vu­si ke­tu­rias pa­raiš­kas gau­ti fi­nan­sa­vi­mą. Pi­ni­ gų pa­pra­šy­ta ke­liui as­fal­tuo­ti, vai­

kų žai­di­mų aikš­te­lei įreng­ti ir dvie­ jų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lai. „Kai ta­ry­ba su­si­rin­ko­me, svar­ biau­sias tiks­las bu­vo nu­si­sta­ty­ti kri­te­ri­jus, pa­gal ku­riuos skirs­ty­si­me pi­ni­gus, o tai pa­da­ry­ti la­bai sun­ku.

Nes­lėp­siu, jog bu­vo daug de­ba­tų.

Nors po­sė­dis praė­jo sklan­džiai, ta­ čiau na­tū­ra­lu, kad kiek­vie­nas tem­ pia į sa­vo pu­sę, yra sim­pa­ti­jų ir an­ ti­pa­ti­jų“, – at­vi­ra bu­vo Da­nės vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Jur­gi­ta Či­naus­kai­tė-Ce­ti­ner.

Ji tvir­ti­no, jog svars­ty­tas ir itin dras­tiš­kas va­rian­tas. Te­ri­to­ri­jo­je, ku­rią api­ma Da­nės vie­tos bend­ruo­ me­nės ta­ry­ba, yra 23 se­niū­nai­ti­jos. „Gal­vo­jo­me vi­soms joms po ly­giai iš­da­ly­ti tuos 148 tūkst. li­tų, ku­rie pri­klau­so bend­ruo­me­nei. Išei­na, kad vie­nai se­niū­nai­ti­jai pri­klau­so 6,4 tūkst. O ką už to­kius pi­ni­gus pa­da­ry­si? Nie­ko. To­dėl ir sten­gia­ mės nu­sta­ty­ti kri­te­ri­jus, kad bū­tų ten­ki­na­mos tos pa­raiš­kos, ku­riuos ak­tua­lios kuo di­des­niam bend­ruo­ me­nės na­rių skai­čiui“, – tei­gė J.Či­ naus­kai­tė-Ce­ti­ner.

Ta­čiau ji ne­slė­pė, kad da­lį pa­ raiš­kų tik­rai teks at­mes­ti, nes pi­ni­ gų yra skir­ta tiek, kiek skir­ta. „Ne mi­li­jo­ną li­tų juk da­li­ja­me, to­dėl tos da­ly­bos bus la­biau so­cia­li­nis ki­vir­ čas, o ne nau­da“, – įsi­ti­ki­nu­si Da­ nės vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kė.

Vie­tos bend­ruo­me­nių sa­vi­val­ dos pro­gra­ma šie­met įgy­ven­di­na­ ma pir­mą kar­tą ir vi­soms 60 ša­lies sa­vi­val­dy­bių So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja sky­rė 8 mln. li­tų.

Jei pro­gra­ma bus sėk­min­ga, ją nu­ma­to­ma tęs­ti ir ki­tą­met bei skir­ ti to­kią pat – 8 mln. li­tų su­mą.

ai vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ ry­bos at­rinks pro­jek­tus, ku­ rie tu­rė­tų bū­ti įgy­ven­din­ti jų te­ri­to­ri­jo­se, pa­raiš­kas tu­ rės pa­teik­ti sa­vi­val­dy­bei, kad juos įver­ tin­tų spe­cia­lis­tai. Pa­si­tai­ko to­kių pra­šy­ mų, kad ne vi­sus ga­li­ma įgy­ven­din­ti, to­dėl juos ir rei­kia įver­tin­ti, be to, rei­kės or­ga­ni­zuo­ti ir vie­šuo­sius pir­ki­mus. Pa­ vyz­džiui, pa­pra­šys skir­ti tūks­tan­tį li­tų neį­ga­lių­jų lan­ky­mui glo­bos na­muo­se.

Bend­ruo­me­nės no­ras ge­ras, bet kaip mes tai įtei­sin­si­me, juk gry­nų­jų pi­ni­gų ta­ry­boms duo­ti ne­ga­li­me. Pi­ni­gai yra skir­ti vie­tos bend­ruo­me­nėms ska­tin­ ti. Tai reiš­kia, kad žmo­nės tu­ri iš­mok­ti bend­rau­ti, rū­pin­tis sa­vo mik­rok­var­ta­ lu. Man at­ro­do, kad žmo­nės iš pra­džių tu­ri iš­mok­ti bū­ti bend­ruo­me­ne, to­dėl ma­nau, kad vie­tos bend­ruo­me­nių ta­ ry­bos yra la­bai ge­ras kū­ri­nys. Aiš­ku, skirs­tant pi­ni­gus ga­li bū­ti peš­ty­nių, ta­ čiau ta­ry­bų na­riai tu­ri bū­ti pro­tin­gi, kad to iš­veng­tų. Džiau­gia­mės, kad to­kios ta­ ry­bos yra skur­tos, kad joms ten­ka at­ sa­ko­my­bė skirs­ty­ti pi­ni­gus, nes jei tai da­ry­tų sa­vi­val­dy­bė, vėl at­si­ras­tų bur­ no­jan­čių­jų. Be abejonės, pir­mie­ji me­ tai bus la­bai sun­kūs. Man at­ro­do, kad šie­met bend­ruo­me­nėms ska­tin­ti tu­rė­ jo bū­ti skir­ta ma­žiau pi­ni­gų, nes pa­nau­ do­ti pu­sę mi­li­jo­no li­tų nė­ra taip leng­va, ypač kai ne­bu­vo su­kur­ta jo­kia tvar­ka.

La­bai no­ri­si, kad šie­met bū­tų kuo ma­ žiau klai­dų, o ki­tą­met – dar spar­čiau ju­ dė­ti į prie­kį.

In­for­ma­ci­ja Pa­raiš­kas, kaip pa­nau­do­ti vie­tos bend­ruo­me­nei skir­tus pi­ni­gus, gy­ven­to­jai ir or­ga­ni­za­ci­jos ga­li teik­ti: Sa­vi­val­dy­bė­je 114 kab. ar­ba el. pa­štu

aus­ra.endziulaitiene@klaipeda.lt Bal­ti­jos vie­tos bend­ruo­me­nės ta­

ry­bos pir­mi­nin­kui Ar­nol­dui Bu­čiui el. pa­štu ar­nol­das.bucys@klaipeda. lt ar­ba te­le­fo­nu 8 868 26274 Pa­jū­rio vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­

bos pir­mi­nin­kui Sau­liui Lie­kiui el. pa­ štu sau­lius.liekis@klaipeda.lt ar­ba te­ le­fo­nu 8 681 13222 Ma­rių vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­

bos pir­mi­nin­kui And­re­jui Bli­no­vui el. pa­štu and­rej.blinov@klaipeda.lt ar­ba te­le­fo­nu 8 677 14731 Da­nės vie­tos bend­ruo­me­nės ta­ry­

bos pir­mi­nin­kei Jur­gi­tai Či­naus­kai­ tei-Ce­ti­ner el. pa­štu jurgita@okina­ va.lt ar­ba te­le­fo­nu 8 600 27 029

Sa­vi­val­dy­bėms šie­met pa­skirs­ty­tos lė­šos: Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė – 1 mln. 966,1 tūkst. Lt

Kre­tin­gos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė – 91,4 tūkst. Lt

Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bė – 1 mln. 7,6 tūkst. Lt

Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bė – 9,9 tūkst. Lt

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė – 515 tūkst. Lt Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė – 344 tūkst. Lt

Pa­lan­gos mies­to sa­vi­val­dy­bė – 47,9 tūkst. Lt

Pa­ne­vė­žio mies­to sa­vi­val­dy­bė – 295,1 tūkst. Lt

Skuo­do ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė – 35,6 tūkst. Lt

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė – 107,9 tūkst. Lt

Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė – 93,9 tūkst. Lt

5

pirmadienis, birželio 11, 2012

miestas

Uostamiestis skam­bė­jo dai­no­mis

Ai­dai: Va­ka­rų Lie­tu­vos kraš­to dai­nų šven­tė ta­po at­gai­va nuo ru­ti­nos pa­var­gu­siai Klai­pė­dai.

Meist­riš­ku­mas: Vytauto Miš­ki­nio va­do­vau­

ja­mas cho­ras „Ąžuo­liu­kas“ sujaudino ne vie­ną klau­sy­to­ją.

Ma­žiau­sie­ji: sma­gios vai­kų dai­ne­lės šeš­ta­die­nį skli­do iš Laik­

ro­džių mu­zie­jaus kie­me­lio.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ant­rą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį Klai­pė­dą už­lie­jo cho­ri­nės mu­zi­kos ban­ga – per po­rą die­nų mies­te įvy­ko dvi di­džiu­lės šven­tės: Lie­tu­vos ber­niu­ kų cho­rų fes­ti­va­lis bei Va­ka­rų Lie­tu­vos kraš­to dai­nų šven­tė.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Var­pe­lio skam­bu­mo bal­sai nu­ skaid­ri­no klai­pė­die­čių šeš­ta­die­nį.

Ma­žiau­sie­ji die­ną kon­cer­ta­vo Laik­ ro­džių mu­zie­jaus kie­me­ly­je.

Links­mos vai­kiš­kos dai­ne­lės džiu­ gi­no klau­sy­to­jus, sma­gu bu­vo ir pa­ tiems vai­kams. Šį­kart į Klai­pė­dą at­ vy­ko 26 ber­niu­kų ir jau­nuo­lių cho­rai.

Va­ka­re vy­res­nie­ji fes­ti­va­lio da­ly­viai dai­na­vo uos­ta­mies­čio Ma­ri­jos Tai­ kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je.

Ra­mų va­ka­rą di­džiu­lė baž­ny­ čia bu­vo pil­nu­tė­lė žmo­nių. Žiū­ ro­vai neap­si­ri­ko nu­spren­dę Die­vo na­muo­se pra­leis­ti šeš­ta­die­nio pa­ bai­gą. Ber­niu­kų at­lie­ka­mos dai­nos žiū­ro­vus jau­di­no iki aša­rų.

Kon­cer­te da­ly­va­vo gar­siau­si ša­ lies ber­niu­kų cho­rai, skam­bė­jo gra­ žiau­si sak­ra­li­nės mu­zi­kos kū­ri­niai bei pa­trio­ti­nės dai­nos.

Try­lik­tą kar­tą su­reng­tas fes­ti­va­ lis va­di­na­mas ir ak­ci­ja, ku­rios šū­kis – „Lie­tu­vos ber­niu­kai prieš smur­tą ir nar­ko­ma­ni­ją“.

Da­lis fes­ti­va­lio da­ly­vių šeš­ta­die­ nį neišs­ku­bė­jo na­mo ir li­ko da­ly­ vau­ti sek­ma­die­nį vy­ku­sio­je Va­ka­ rų Lie­tu­vos kraš­to dai­nų šven­tė­je.

Po Va­sa­ros est­ra­dos skliau­tu iš­si­ ri­kia­vo be­maž pus­šeš­to tūks­tan­čio šven­tės da­ly­vių. Šis ren­gi­nys skir­ tas pir­mo­sios Ma­žo­sios Lie­tu­vos lie­tu­vių dai­nų šven­tės 85-me­čiui,

kom­po­zi­to­riaus Sta­sio Šim­kaus 125-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms bei Klai­pė­dos 760-ajam gim­ta­die­niui pa­mi­nė­ti. Ja­me di­džiau­sias dė­me­ sys skir­tas liau­dies dai­noms.

Sek­ma­die­nį po pie­tų fes­ti­va­ lio da­ly­viai Lie­pų gat­vė­je klau­sė­ si ka­ri­lio­no var­pų mu­zi­kos, o nu­ skam­bė­jus pa­sku­ti­niams gies­mės „Lie­tuv­nin­kai mes esam gi­mę“ akor­dams, pa­ju­dė­jo Her­kaus Man­ to gat­ve Va­sa­ros est­ra­dos link. Pa­

ke­liui šven­tės da­ly­viai pa­dė­jo gė­lių prie M.Maž­vy­do ir „Kan­čios“ pa­ mink­lų bei at­mi­ni­mo ak­mens pir­ ma­jai dai­nų šven­tei.

Kon­cer­tas už­tru­ko po­rą va­lan­dų.

Dai­nų šven­tė­je dau­giau­sia dė­me­sio skir­ta liau­dies mu­zi­kai. Kon­cer­tas ta­po ne tik šven­te pa­tiems da­ly­ viams bei žiū­ro­vams, bet ir sa­vo­ tiš­ka re­pe­ti­ci­ja lie­pos pra­džio­ je vyk­sian­čiai Vai­kų ir moks­lei­vių dai­nų šven­tei Vil­niu­je.

Nuo­tai­ka: skam­bi dai­nų šven­tės ei­se­na nu­si­drie­kė pa­grin­di­ne mies­to

gat­ve, nu­švies­da­ma ją links­mu kle­ge­siu ir spal­vo­mis.

KLAIPĖDOS LICĖJUS

(buvusi „Universa Via“ mokykla) (Kretingos g. 44, tel.: 8 46 351 286, 8 616 33807, 8 671 04970) Pagilintas įvairių mokomųjų dalykų mokymas.

Individualios ir grupinės konsultacijos.

Nedidelės klasės (iki 18 mokinių).

Aukščiausios kvalifikacijos pedagogai.

Mokinių užimtumas ir įvairi popamokinė veikla iki 17.00 val.

Mokykloje vykdoma gabių vaikų ugdymo programa.

Skelbiamas mokinių priėmimas į I–VIII ir gimnazinės pakopos IX–XII klases. Į gimnazinės pakopos klases priimami mokiniai, turintys aukštus mokymosi pasiekimus bei gerai išlaikę patikrinamuosius matematikos, lietuvių k., anglų k. ir fizikos, chemijos testus.

Aukščiausius pasiekimus turintys mokiniai į gimnazinės pakopos klases priimami be mokesčio už mokslą.

6

pirmadienis, birželio 11, 2012

nuomonės

Ar tik­rai rei­kia šu­nų plia­žo?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Mo­kes­tis pa­gal ba­tų spal­vą Saulius Pocius

N

uo cir­ko are­nos nu­ slen­kan­tys Sei­mo ko­ mi­vo­ja­žie­riai iš­me­di­ ta­vo dar vie­ną vers­lo pla­ne­l į, kaip ne­pas­te­bi­mai įlįs­ti į sa­vo rin­kė­jų ki­še­nę. Šį­syk bu­vo su­k urp­tas Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos že­mės mo­kes­č io įsta­t y­mo pa­kei­t i­mo įsta­t y­mas, ku­r ia­me vis­k as su­m a­k a­luo­t a taip, kad pa­ts vel­nias stu­bu­rą nu­ si­lauž­t ų, – nie­ko ne­sup­ra­si. Ta­ čiau po to­m is ba­ro­k i­nė­m is kler­ kų kal­bos įmant­r y­bė­mis sle­pia­

Kai ne­pa­vy­ko ap­mo­ kes­tin­ti žmo­nių au­to­ mo­bi­lių ir jų bu­tų, su­ ma­ny­tas kons­pi­ra­ci­ nis įsta­ty­mų lei­dy­bos „še­dev­ras“, ku­ris jau pra­stum­tas Sei­me ir įsi­ga­lios 2013-ųjų sau­ sio 1 d. si se­n iai užuo­d žia­mas tvai­kas – iš­plėš­ti kuo dau­g iau pi­ni­g ų iš vis dar dir­ban­čių ir ką nors už­si­d ir­ ban­čių pi­l ie­čių.

Kai ne­pa­vy­ko ap­mo­kes­tin­ti žmo­ nių au­to­mo­bi­l ių ir jų bu­tų, su­ma­ ny­tas kons­pi­ra­ci­nis įsta­ty­mų lei­ dy­bos „še­dev­ras“, ku­r is jau pra­ stum­tas Sei­me ir įsi­ga­l ios 2013ųjų sau­sio 1 d.

Rei­ka­las čia tas, kad pa­keis­ta že­ mės mo­kes­čio skai­čia­v i­mo me­ to­d i­k a. Re­m ian­t is šiuo įsta­t y­ mu, dar šiais me­tais įvyks ma­ si­n is že­mės skly­pų ver­t i­n i­mas.

Kai ku­r ių jų ver­tė bus di­d i­na­ma dau­g iau nei 20 kar­tų, o nuo nau­ jos ver­tės skai­čiuo­ja­mas ir že­mės mo­kes­tis. Žo­džiu, jei iki šiol to mo­kes­čio ne­ te­ko mo­kė­t i ar­ba už jį rei­kė­jo at­ sei­kė­ti sim­bo­liš­kai, teks keis­ti pa­ se­nu­sius įpro­čius ir lau­ž y­ti sme­ ge­nų rie­vę, iš kur dar paim­ti pi­ni­ gų mū­sų vals­ty­bės kler­k ų ape­ti­ tui pa­ten­k in­ti.

Vi­sa tai įvyks ne iš kar­to, o laips­ niš­kai, iki 2017 m., kai šio įsta­ty­mo pa­tai­sos su­žė­rės vi­so­mis spal­vo­ mis, ir už že­mę teks mo­kė­t i tiek,

kiek mo­ka ci­vi­li­zuo­ti Va­ka­r ų Eu­ ro­pos pi­lie­čiai. Vi­lia­ma­si, kad iki to lai­ko pa­d i­dės rea­l io­sios žmo­ nių pa­ja­mos, ir ši mo­kes­ti­nė naš­ ta ne­bus ke­lian­ti to­k į įsiū­t į, ko­k iu ji pra­t rūk­t ų šian­d ien. Sup­ran­ta­ ma, pa­ja­mos juk pa­di­dės, – tau­ta be­si­r ū­pi­nan­ti val­džia prieš rin­ki­ mus už­si­mo­jo pra­t rykš­t i gė­r iu – tie­siog stul­bi­na­mai pa­di­din­ti mi­ ni­ma­lią al­gą net 100 li­tų. Ta­čiau, re­g is, kad tas stul­bi­nan­t is „mi­n i­ mu­mo“ di­dė­ji­mas bus kom­pen­ suo­ja­mas dar la­biau stul­bi­nan­čiu že­mės mo­kes­čio pa­di­di­ni­mu.

Tie­sa, bus tai­ko­mas ne­v ie­no­das mo­kes­čio ta­ri­fas, jis svy­ruos nuo 0,01 iki 4 pro­c. že­mės mo­kes­ti­nės ver­tės. Apie tai, ko­kį ta­ri­fą ko­kiam sa­v i­n in­k ui tai­k y­t i, spręs val­d i­ nin­kai. Kuo jie rem­sis? Ogi pa­na­ šu, kad nu­sta­tys iš akies, – gal pa­ gal rū­bus, tar­t į ar ba­t ų spal­vą. O gal ir pa­gal tai, ką kas pa­sta­tys ar pa­dės ant ra­šo­mo­jo sta­lo. Žo­d žiu, kri­te­r i­jų, ku­r iais re­mian­ tis tu­rė­t ų bū­t i tai­ko­mas mo­kes­ čio ta­r i­fas konk­re­č iam as­me­ niui, nė­ra.

Vis dar mąs­tan­t iems pi­l ie­čiams ky­la klau­si­mas, kaip Že­mės mo­ kes­čio įsta­t y­mo pa­kei­t i­mo įsta­ ty­mas ga­lė­jo įsi­tei­sė­ti, jei Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba (STT) jo nuo­ sta­tas pri­pa­ž i­no tu­rin­čias ko­rup­ ci­n į po­bū­d į?

Dar 2011 me­tų lapk­ri­čio 29-osios pa­ž y­mo­je Nr. 4-01-5012, ad­re­suo­ to­je Sei­mo an­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kui Kęs­tui Koms­kiui, apie šio įsta­ty­mo pro­jek­tą tei­g ia­ ma: „ne­sie­jant kri­te­ri­jų su konk­re­ čio­m is že­mės mo­kes­čio dy­d žio reikš­mė­mis že­mės mo­kes­čio dy­ dį nu­sta­tan­čiam su­bjek­tui su­da­ ro­mos są­ly­gos ko­r up­ci­jai ir ga­l i­ my­b ės pikt­nau­d žiau­t i, taip pat su­da­ro­mos są­ly­gos skir­t in­go­se sa­v i­val­dy­b ė­se skir­t in­goms kri­ te­r i­jų tu­r i­n io in­terp­re­ta­ci­joms ir skir­tin­giems mo­kes­čių dy­džiams pa­na­šio­mis są­ly­go­mis“.

To­je pa­čio­je pa­ž y­mo­je yra ir dar vie­nas įsi­m in­t i­nas tei­g i­nys: „Taip pat nė­ra nu­sta­ty­tų pa­grin­di­nių že­ mės mo­kes­čio su­ma­ž i­ni­mo ir at­lei­ di­mo nuo že­mės mo­kes­čio kri­te­ri­jų ir prin­ci­pų, tai su­bjek­tui, tai­kan­čiam leng­va­tas, su­da­ro są­ly­gas pikt­nau­ džiau­ti ir da­ro ne­skaid­rų že­mės mo­ kes­čio dy­džio nu­sta­ty­mą.“ La­bai pa­na­šu, kad že­mės sa­vi­nin­ kui di­des­n į mo­kes­t į teks mo­kė­t i ne tik vals­ty­bei, bet dar ir kler­kui, ku­ris iš ža­lių akių nu­spręs, ko­k io ta­ri­fo ver­tas ant ke­lių par­k lup­dy­ tas jo in­te­re­san­tas.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

A

ir Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bė, ta­čiau šiems už­mo­jams kol kas ne­bu­vo už­deg­ta ža­lia švie­sa. Nea­be­jo­ti­nai dau­ge­lis šu­nų šei­mi­nin­kų idė­ją Klai­pė­do­je įreng­ti spe­cia­lų plia­žą svei­ ki­na ir yra nu­si­tei­kę vil­tin­gai. Tuo tar­pu tie, ku­rie to­kį pa­ siū­ly­mą ver­ti­na skep­tiš­kai, ne­sto­ko­ja sa­vų ar­gu­men­tų.

Už

Prieš

Si­mo­na Ša­ki­ny­tė, gy­vū­nų glo­bos na­mų „5 pė­du­ tės“ sa­va­no­rė, Dra­mos teat­ro ak­to­rė: – To­kio plia­žo bū­ti­nai rei­kia. Pri­si­pa­žin­siu, kad ir pa­ti ve­ žuo­si šu­nį prie jū­ros, nors ir nė­ra spe­cia­laus plia­žo, nes tai la­bai sma­gi vie­ta pa­si­bū­ti. Aiš­ku, esu už tai, kad au­ gin­ti­niai bū­tų pri­žiū­ri­mi ir bū­tų su­ren­ka­mos jų „do­va­nė­ lės“. Ma­nau, kad jei at­si­ras­tų spe­cia­lus plia­žas, ku­ria­me bū­tų ga­li­ma lan­ky­tis su gy­vū­nais, bū­tų ge­riau ne tiek pa­ tiems šu­nų šei­mi­nin­kams, ku­rie bet ko­kiu at­ve­ju iš sa­vo au­gin­ti­nių nea­tims lai­mės pa­lai­gy­ti pa­jū­ry­je, bet pir­miau­ sia tiems žmo­nėms, ku­rie pa­tys ne­lai­ko gy­vū­nų ir jų ne­no­ ri, o kai ku­rie tie­siog bi­jo šu­nų, nors jie ga­li bū­ti pa­tys pro­ tin­giau­si. To­dėl bū­čiau tik už šu­nų plia­žą. Juo la­biau kad, ma­no ma­ny­mu, tie, ku­rie yra neat­sa­kin­gi, ne­pri­žiū­ri sa­vo šuns, ne­su­ren­ka jų iš­ma­tų, į pa­plū­di­mį net ne­va­žiuo­ja.

Alek­sand­ras Siak­ki, Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas: – Sup­ran­ta­ma, kad tie, ku­rie au­gi­na šu­nis, no­ri kar­tu su jais ei­ti ir prie jū­ros. Ki­ta ver­tus, dau­ge­lį me­tų ten­ka ste­ bė­ti, kad si­tua­ci­ja iš es­mės ne­si­kei­čia – sa­vo au­gin­ti­nius at­si­ve­dę žmo­nės jiems lei­džia da­ry­ti, ką tik šie no­ri. Štai de­gi­na­si žmo­gus, at­bė­ga šuo ir pa­ke­lia ko­ją. Ne­ma­lo­nu.

Kol nė­ra kul­tū­ros, to­kie plia­žai ne­rei­ka­lin­gi. Jei žmo­nės pri­žiū­rė­tų sa­vo au­gin­ti­nius, su­si­rink­tų sa­vo au­gin­ti­nių iš­ma­tas – ta­da ki­tas rei­ka­las, bū­tų ga­li­ma dis­ku­tuo­ti. Bet taip nė­ra. La­bai re­tai ten­ka ma­ty­ti, kad šu­nų au­gin­to­jai su­si­rink­tų sa­vo gy­vū­nų „do­va­nė­les“. Tai­gi kol kas, ma­ nau, to­kioms idė­joms per anks­ti. Juo la­biau kad ir Klai­pė­ dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro at­sto­vai, su ku­riais te­ko ne kar­tą kal­bė­ti šia te­ma, lai­ko­si griež­tos nuo­mo­nės.

Ge­rai, kad Šiau­rės pro­spek­te šie­na­ vo žo­lę, tai tik­rai rei­ka­lin­gas dar­bas.

Ta­čiau pa­si­bai­sė­jau, kai kar­tu su žo­ le nu­pjo­vė ir me­de­lius. Jie ne­bu­vo to­ kie ma­ži – jau ke­le­rių me­tų. Ta­čiau iš vie­nos pu­sės trak­to­riu­kas į me­de­lį bumbt, iš ki­tos – bumbt, o ta­da per­ va­žiuo­ja ra­tais, ir ber­že­liai gu­li. Kol kas taip nu­ken­tė­jo tik ke­li me­de­liai, bet bi­jau, kai ki­tą kar­tą šie­naus, tai jų nu­lauš dar dau­giau. Šie­nau­to­jams, aiš­ku, me­džiai truk­do dirb­ti, to­dėl juos ir nai­ki­na, kad pa­skui, ma­tyt, kom­bai­nas ga­lė­tų pa­ke­les šie­nau­ti.

Ir nie­kam neį­do­mu, kad mes, ap­lin­ ki­nių na­mų gy­ven­to­jai, tuos me­de­ lius taip puo­se­lė­jo­me.

jei kiek­vie­nas at­va­žiuo­ja tik žve­jo­ti, o ne ger­ti? Na, žie­mą šal­ta, tai gal kas nors ir iš­len­kia ko­kią 50 gra­mų tau­re­ lę. Tai kas čia to­kio? Na, o jei kas nors ge­ria iki že­mės grai­by­mo, ži­no­ma, nuo to­kių jo­kio­mis bau­do­mis neap­ sau­go­si. Kas no­rės ger­ti, tas ir gers, o kas vie­šai ge­ria, tai to­kių tik­rai tik vie­nas ki­tas. Kiek­vie­nas yra suau­gęs žmo­gus ir, ma­nau, pa­ts tu­ri sme­ge­ nų, to­dėl dėl ne­lai­mės pa­ts ir at­sa­ky­ tų, jei ji įvyk­tų jam esant ne­blai­viam.

O tik­rin­ti žve­jų blai­vu­mą tai tas pa­ts, kas tik­rin­ti gy­ven­to­jų blai­vu­mą šven­ tės me­tu, kai gat­vė­se net ge­ria­ma, kur pa­kliu­vo. Ta­da ir­gi nie­kas nie­ko ne­ bau­džia ir daug, la­bai daug vai­kų tai ma­to. Ma­nau, tik tė­vai kal­ti, kad vai­ kų neap­sau­go nuo to­kių vaiz­dų. To­ dėl ne­rei­kia už­si­pul­ti vien tik žve­jų, kai kiek­vie­nas suau­gęs žmo­gus at­ sa­ko už sa­vo veiks­mus ir el­ge­sį. Jei jis kiau­le gi­mė, kiau­le ir mirs.

Vy­tau­tas

Že­mai­ti­jos žve­jai

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Nu­šie­na­vo ir me­de­lius

Kas kiau­le gi­mė, kiau­le ir mirs

Ab­sur­diš­kes­nio skai­ty­to­jos laiš­ko „Žve­jai ne žve­jo­ja, o gir­tau­ja“ („Klai­ pė­da“, 2012 06 07) dar ne­bu­vau skai­ tęs. Ko­dėl bū­tent kal­ti žve­jai mė­gė­jai,

Ryš­kė­ja bro­kas

Ant Mo­kyk­los gat­vės via­du­ko, ku­ ris dar vi­sai ne­se­niai su­re­mon­tuo­ tas, jau ryš­kė­ja bro­kas. Iš va­ka­ri­nės pu­sės ties 27 stul­pu pės­čių­jų ta­ke

yra iš­kil­no­tos trin­ke­lės. Ge­riau te­gul eks­per­tai at­va­žiuo­ja, įver­ti­na ir su­ tvar­ko, nes pa­skui verks, kad per vė­ lai pa­ma­tė ir rei­kia daug pi­ni­gų re­ mon­tui.

Ra­mū­nas

Ne­lei­džia il­sė­tis

Įp­ras­ta, jog šeš­ta­die­niais dau­gu­ma žmo­nių il­giau va­ka­ro­ja, to­dėl sek­ ma­die­nio ry­tą no­ri il­giau pa­mie­go­ti, pail­sė­ti. To­dėl nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko­dėl anks­ty­vą sek­ma­die­nio ry­tą po lan­gais pra­de­da pjau­ti žo­lę, bai­siau­ siai gar­siai burgz­ti. Kal­ba­ma, kad sa­ vait­ga­liais dar­bi­nin­kams rei­kia mo­ kė­ti dvi­gu­bu ta­ri­fu. Ne­suvokiu to­kios ne­lo­giš­kos ne­są­mo­nės.

Rad­vy­lė

Po­nios kai­my­nys­tė­je – ne­va­ly­vos

Tarp kai­my­nų tu­ri­me ne­ra­šy­tą su­si­ta­ ri­mą, jog kiek­vie­nas šluo­ja sa­vo laip­ti­ nės aikš­te­lę. Ta­čiau ne vi­si taip el­gia­si.

Toks jaus­mas, jog yra po­niu­čių, ku­rios ne­jau­čia, kad gy­ve­na sa­vo na­me, tad pri­va­lo rū­pin­tis tvar­kin­ga jo ap­lin­ka.

Ner­vi­na ma­ne to­kios po­nios.

Ol­ga Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

s­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­mi­si­jos ini­cia­ty­va vėl gai­vi­na­ma šu­nų plia­žo idė­ja. Kol kas neaiš­ ku, ar ši re­ko­men­da­ci­ja uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jai il­gai­niui taps rea­ly­be. Siū­ly­ mų įreng­ti ke­tur­ko­jų plia­žą ne taip se­niai bu­vo su­lau­ku­si

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

J.Ka­ro­sas pa­lydė­tas į pa­sku­tinę ke­lionę

Su­si­ti­ki­me su Pre­ zi­den­te Da­lia Gry­ baus­kai­te Lie­tu­vos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių sąjun­gos bei Laisvės kovų są­ jūdžio at­sto­vai tei­ gia iš­girdę ša­lies va­dovės pa­ti­ki­ nimą, kad atei­ty­je vals­tybės gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mas pa­ma­ žu didės.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Sos­tinės An­ta­kal­nio ka­pinė­se šeš­ta­dienį pa­lai­do­tas Sei­mo na­ rys Jus­ti­nas Ka­ro­sas.

Pa­bend­ra­vo: Ge­du­lo ir vil­ties die­nos iš­va­karė­se Pre­zi­dentė D.Gry­baus­

kaitė su­si­ti­ko su laisvės ko­vo­to­jais, po­li­ti­niais ka­li­niais ir trem­ti­niais.

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­saitės (pre­zi­dentū­ra) nuo­tr.

Pri­tarė dos­nes­niam gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mui Kaip sakė Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ ti­nių sąjun­gos va­do­vas Po­vi­las Ja­ ku­čio­nis, su­si­ti­ki­me su ša­lies va­ do­ve, be ki­ta ko, bu­vo ap­tar­ti ša­lies gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo, ka­ riuo­menės re­zer­vo ren­gi­mo klau­ si­mai. „Kalbė­jo­me dėl gy­ny­bos, kad rei­kia la­biau pa­di­din­ti fi­nan­ sa­vimą mūsų gy­ny­bai ir pir­miau­ sia jau­nuo­liams mo­ky­ti, su­stip­ rin­ti Šau­lių sąjun­gos ma­te­ria­linę bazę“, – sakė P.Ja­ku­čio­nis.

Anot jo, Pre­zi­dentė teigė, kad gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mas bus di­di­ na­mas, tik dėl su­dėtin­gos eko­no­ minės si­tua­ci­jos ne­ga­li būti di­di­ na­mas smar­kiai. „Vals­tybės va­dovės po­zi­ci­ja bu­vo aiš­ki – ji su­tin­ka, kad pa­ma­žu rei­ kės di­din­ti, bet ka­dan­gi sunk­me­ tis, nėra ga­li­mybės di­din­ti iš­kart“,

– teigė Laisvės kovų sąjūdžio va­ do­vas Jo­nas Če­po­nis.

Pre­zi­dentės pa­tarė­ja Dai­va Ul­ bi­naitė tvir­ti­no, kad su­si­ti­ki­me su minėtų or­ga­ni­za­cijų at­sto­vais „bu­ vo kal­bama pir­miau­sia apie iš­ma­ niąją gy­nybą ir Lie­tu­vos indėlį“. „Bu­vo pa­brėžta, kad mūsų indė­ lis yra Ener­ge­ti­nio ir Bran­duo­li­nio sau­gu­mo cent­rai, mi­si­ja Af­ga­nis­ ta­ne, taip pat pri­si­de­da­me pra­ty­ bo­mis, ir Pre­zi­dentė pa­brėžė, jog svar­bu, kad pi­ni­gai, ski­ria­mi kraš­to ap­sau­gai, būtų leid­žia­mi efek­ty­viai ir tiks­lin­gai“, – sakė D.Ul­bi­naitė. Šiuo me­tu Lie­tu­va gy­ny­bai ne­ski­ ria nė 1 pro­c. BVP, nors NA­TO ša­ lys yra įsi­pa­rei­go­ju­sios siek­ti 2 pro­c. ro­dik­lio. Lie­tu­va iš NA­TO pa­reigūnų yra su­lau­ku­si kri­ti­kos dėl ne­pa­kan­ ka­mo gy­ny­bos fi­nan­sa­vi­mo.

Pre­zi­dentės su­si­ti­ki­mas su lais­ vės ko­vo­to­jais, po­li­ti­niais ka­li­niais ir trem­ti­niais su­reng­tas artė­jant bir­že­lio 14-ajai – Ge­du­lo ir vil­ties die­nai.

Pa­sak vals­tybės va­dovės, sun­ kiu ša­liai me­tu ko­vo­to­jai už Lie­ tu­vos laisvę dau­ge­liui ta­po ved­ liais ir mo­ky­to­jais. Ir šian­dien jų pa­tir­tis la­bai rei­ka­lin­ga bei ver­ti­ na­ma.

Kalbė­da­ma apie il­ga­laikį pi­lie­tinį ir tau­tinį ug­dymą Lie­tu­vos mo­kyk­ lo­se D.Gry­baus­kaitė pa­brėžė, kad Lie­tu­vos par­ti­zanų ko­vos ir au­ kos nėra už­mirš­tos, o pa­trio­ti­nis ir tau­ti­nis ug­dy­mas tu­ri iš­lik­ti vie­nu svar­biau­sių jaunų žmo­nių ir vi­sos vi­suo­menės is­to­rinės sąmonės ug­ dy­mo prio­ri­tetų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Sei­mo na­riai gyrė A.Lu­ka­šenką And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Da­ly­vau­da­mi re­gio­ni­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo fo­ru­me Bal­ta­ru­si­jo­ je Lie­tu­vos Sei­mo na­riai ne­gailė­ jo pa­gyrų Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tui Aliak­sand­rui Lu­ka­šen­kai.

Sa­vait­galį Ma­la­de­či­nos mies­te vy­ kęs Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos re­gio­ ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mas bu­vo pri­sta­ty­tas kaip abiejų vals­ty­ bių eko­no­mi­niams san­ty­kiams ge­ rin­ti skir­tas ren­gi­nys. Ta­čiau ja­me ne­trūko ir po­li­ti­nių pa­reiš­kimų.

Pir­miau­sia dėme­sio su­laukė Lie­ tu­vos par­la­men­ta­rai. So­cial­de­ mok­ratų frak­ci­jos na­rys Sta­nis­ lo­vas Gied­rai­tis ir Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei pri­klau­san­tis Jo­nas Jag­mi­nas bu­vo ap­do­va­no­ti Bal­ta­ ru­si­jos vy­riau­sybės pa­dėkos raš­ tais už dvi­ša­lių san­ty­kių plėtrą.

Gavę ap­do­va­no­ji­mus po­li­ti­kai ne­ li­ko sko­lin­gi. J.Jag­mi­nas ti­ki­no, kad Bal­ta­ru­si­ja ku­ria dar­bo vie­tas Lie­tu­ vo­je ir smar­kiai pri­si­de­da prie mū­ sų eko­no­mi­kos plėtros: „33 pro­c.

Klaipė­dos uos­to ap­kro­vos yra bal­ ta­ru­siš­kos prekės. Ir tai la­bai so­li­dus

skai­čius. Jei­gu bal­ta­ru­siai su­gal­votų nu­kreip­ti pre­kių srautą į ki­tus uos­ tus, ne­ži­nia, kas būtų su Klaipė­da.“

Sta­nis­lo­vas Gied­rai­tis:

Ma­to­me jūsų pro­gresą ir tai, kas yra su­kur­ta Bal­ta­ru­si­jo­je, di­de­le da­li­mi yra jūsų pre­zi­ den­to dėka.

Dar la­biau pa­gyrų Bal­ta­ru­si­jai ir as­me­niš­kai pa­sku­ti­niu Eu­ro­pos dik­ta­to­riu­mi va­di­na­mam A.Lu­ ka­šen­kai ne­gailė­jo S.Gied­rai­tis. Jis ti­ki­no, kad lie­tu­viams yra ko pa­si­ mo­ky­ti iš kai­mynų, ir ra­gi­no „ge­rus san­ty­kius pa­rem­ti konk­re­čiais dar­ bais“. „Mus pa­si­tin­ka šil­tai ir la­bai konk­re­čiai. Todėl ir mūsų ge­ri san­ ty­kiai tu­ri būti pa­rem­ti konk­re­čiais dar­bais. Mes ma­to­me ak­ty­vią Bal­ ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­riaus veiklą.

Ma­to­me jūsų ap­sėtus ža­liuo­jan­ čius lau­kus. Ma­to­me jūsų pro­gresą ir tai, kas yra su­kur­ta Bal­ta­ru­si­jo­ je, di­de­le da­li­mi yra jūsų pre­zi­den­to

dėka. Matė­me, kaip vis­kas griu­vo, ir jis su­gebė­jo su­stab­dy­ti šį pro­cesą ir pa­suk­ti prie­šin­ga kryp­ti­mi“, – liaup­si­no kai­my­nus po­li­ti­kas.

Itin daž­nai fo­ru­me ci­tuo­tas Lie­ tu­vos Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­ kaitės ką tik skai­ty­tas me­ti­nis pra­ ne­ši­mas. S.Gied­rai­tis ti­ki­no, kad ge­rin­da­mi san­ty­kius su kai­my­nais ga­ran­tuo­si­me re­gio­no sau­gumą. „Sa­vo pra­ne­ši­me D.Gry­baus­kaitė teigė, kad kai vie­na­me re­gio­ne bus trys ato­minės elekt­rinės, sau­gu­mas tu­ri būti ga­ran­tuo­tas aukš­čiau­ siu ly­giu. Tu­ri­me įgy­ven­din­ti šiuos žod­žius“, – teigė S.Gied­rai­tis.

Pra­ne­šimą fo­ru­mo sve­čiams skai­ tęs Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­kos mi­ nist­ras Ni­ko­la­jus Snop­ko­vas taip pat pa­minė­jo Lie­tu­vos Pre­zi­dentę.

Tie­sa, pa­klaus­tas apie dau­gia­ ki­lo­met­ri­nes vil­kikų ei­les Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je mi­nist­ ras konk­re­taus pro­ble­mos spren­di­ mo ne­pa­teikė. Jo tei­gi­mu, eilės liu­ di­ja didė­jan­čią pre­kių apy­vartą ir au­gan­čią eko­no­miką, taip pat ne­ spėjan­čią vys­ty­tis mui­tinės inf­rast­ ruktūrą. „Jei­gu at­si­rastų siū­ly­mas šią pro­blemą spręsti, mes jam pri­ tar­tu­me“, – pa­juo­ka­vo mi­nist­ras.

Už­sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to pir­ mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas J.Ka­ro­sas, ku­riam šį rugsėjį turė­jo su­kak­ti 75-eri, pa­sta­ruo­ju me­tu sun­kiai sir­go. Po­li­ti­kas už­ge­so pra­ėju­sio tre­čia­die­nio anks­tyvą rytą.

At­sis­vei­kin­ti su ve­lio­niu bu­ vo ga­li­ma Šv. Jonų baž­ny­čio­je. Ši vie­ta pa­si­rink­ta, nes J.Ka­ro­sas il­ gą laiką dir­bo Vil­niaus uni­ver­si­ te­to Fi­lo­so­fi­jos fa­kul­te­te. Šv. Mi­šių už ve­lionį ne­bu­vo lai­ ko­ma, nes par­la­men­ta­ras bu­vo lais­va­ma­nis.

Ur­na su ve­lio­nio pe­le­nais pa­lai­ do­ta An­ta­kal­nio ka­pinė­se, ne­to­ li be­siil­sin­čių Nep­rik­lau­so­mybės

Ak­to sig­na­tarų, pre­zi­den­to Al­gir­ do Bra­zaus­ko.

Iš­kil­min­go­je lai­do­tu­vių ce­re­ mo­ni­jo­je da­ly­va­vo Sei­mo pir­mi­ ninkė Ire­na De­gu­tienė, ki­ti Sei­ mo va­do­vai, vi­sa so­cial­de­mok­ratų frak­ci­ja, ku­riai pri­klausė J.Ka­ ro­sas, par­ti­jos bi­čiu­liai, Vil­niaus uni­ver­si­te­to at­sto­vai, gi­minės ir ar­ti­mie­ji.

Par­ti­jos ir Sei­mo ko­le­gos J.Ka­ rosą teigė pri­si­min­sian­tys kaip tvirtą, sąži­ningą, la­bai šiltą ir to­le­ran­tišką žmogų. Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ratų par­ti­jos pir­ mi­nin­ko Al­gir­do But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, J.Ka­ro­sas bu­vo ne­pap­ ras­tai aukš­to in­te­lek­to ir kultū­ros žmo­gus, par­ti­jo­je daž­nai tar­davo le­miamą žodį, ypač kai at­mos­ fe­ra įkais­da­vo ir reikė­da­vo ras­ti komp­ro­misą.

J.Ka­ro­sas nuo 1992 m. ne­pert­rau­kia­mai bu­vo Sei­mo na­rys.

At­sis­vei­ki­ni­mas: il­ga­me­tis Sei­mo na­rys per iš­kil­mingą ce­re­mo­niją

pa­lai­do­tas An­ta­kal­nio ka­pinė­se.

Ol­gos Po­saš­ko­vos (Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja) nuo­tr.

By­los baig­tis pa­ro­dys, kas tei­sus Va­di­na­mo­sios mai­liaus by­los baig­tis turėtų pa­ro­dy­ti, kiek bu­vo tei­si Pre­zi­dentė, at­krei­pu­si dėmesį į ne­leis­tiną teisė­sau­gos ins­ti­tu­cijų pa­nau­do­jimą po­li­tinė­se ko­vo­se.

Taip ma­no buvęs vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis. „Pa­lau­ki­me, kuo baig­sis va­di­na­ mo­ji mai­liaus by­la, ir pa­ma­ty­sim, koks bu­vo vie­nos did­žiau­sių val­ dan­čiųjų par­tijų in­te­re­sas pe­rim­ ti Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) po­li­tinę kont­ rolę“, – sakė jis dien­raš­čiui, ko­ men­tuo­da­mas pra­ėju­sią sa­vaitę per­skai­tytą Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės me­tinį pra­ne­šimą.

Ja­me vals­tybės va­dovė, be ki­ta ko, už­si­minė: „Tie, kam il­gus me­ tus teisė­sau­ga bu­vo įran­kis po­li­ tinėms sąskai­toms su­ves­ti, sun­ kiai at­si­sa­ko šio įpro­čio. Ko­va dėl įta­kos FNTT – aki­vaiz­dus to pa­ vyz­dys. Ir tuo neap­si­ri­bo­ta. Net pa­sku­ti­nių ka­den­ci­jos mėne­sių ener­gi­ja ski­ria­ma ban­dy­mui pa­ keis­ti Sei­mo sta­tutą bei įsta­ty­mus ir at­nau­jin­ti po­li­tikų įtaką teisė­ sau­gos ir kont­ro­liuo­jan­čioms ins­ ti­tu­ci­joms. Ti­kiuo­si, ne­bus pa­ da­ry­ta klai­da, ku­ri grąžins mus į „ki­še­ni­nio pro­ku­ro­ro“, „sau­gu­mo kur­mių“ ir ko­vos tik su bui­ti­ne ko­

rup­ci­ja lai­kus.“ R.Pa­lai­tis iš vi­daus rei­kalų mi­nistrų at­si­sta­ty­di­no šių metų kovą, kai at­lei­do kon­ser­va­to­ rių gi­na­mus FNTT va­do­vus Vi­ta­ lijų Gai­lių ir Vy­tautą Gir­žadą.

Teis­me šiuo me­tu nag­rinė­ja­ma mai­liaus by­la, ku­rią tyrė FNTT ir ki­tos teisė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos. Šios by­los ty­ri­mu la­bai domė­jo­ si kai ku­rie įta­kin­gi kon­ser­va­to­ riai. Ti­riant bylą kaip spe­cia­lu­sis liu­dy­to­jas bu­vo ap­klaus­tas že­ mės ūkio mi­nist­ras, kon­ser­va­to­ rius Ka­zys Star­ke­vi­čius.

By­lo­je iš vi­so yra de­vy­ni kal­ti­ na­mie­ji, vie­nas jų – buvęs Lie­ tu­vos ban­ko va­do­vas ir buvęs am­ba­sa­do­rius Ro­mual­das Vi­so­ ka­vi­čius.

By­los duo­me­ni­mis, or­ga­ni­zuo­ta nu­si­kals­ta­ma grupė, pri­si­den­gu­si veik­los ne­vyk­dan­čio­mis įmonė­ mis, 2009–2010 m. klas­to­da­ma do­ku­men­tus, steig­da­ma fik­ty­vias įmo­nes, ky­ši­nin­kau­da­ma, pa­ pir­kinė­da­ma ir ska­tin­da­ma pikt­ nau-d­žiau­ti tar­ny­bi­ne pa­dėti­mi, pa­si­kėsi­no ap­gau­le įgy­ti di­delės vertės sve­timą turtą – 10 mln. litų iš ES fondų ir Lie­tu­vos vals­tybės biud­že­to. Šios lėšos bu­vo ski­ria­mos pa­gal Lie­tu­vos žu­vi­nin­kystės sek­ to­riaus fi­nan­sa­vi­mo pro­gramą. „Klaipėdos“ inf.

8

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3540 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2703 JAV do­le­ris 1 2,7637 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6789 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9533 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0493 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5442 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4432 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

pokytis

+2,1969 % +0,4753 % +0,4909 % +0,1907 % +0,0121 % +0,7018 % +0,3600 % –1,1161 % –0,0035 %

Ši­lu­mos ­ kai­nos au­go

De­ga­lai ­ at­pi­go

Vi­du­tinė cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­mos ši­lu­mos kai­na per me­tus išau­go 17 pro­c. Šių me­ tų bir­želį ji siekė 29,4 cen­to už ki­lo­vat­ va­landę (su PVM), kaip ro­do Kainų ko­ mi­si­jos duo­me­nys. Did­mies­čiuo­se ši­lu­ mos kai­nos po­ky­čius per me­tus dau­giau­ sia nulėmė gam­ti­nių dujų kai­nos au­gi­mas: Kau­ne ji pa­didė­jo 26 pro­c., Klaipė­do­je – dau­giau nei 22 pro­c., Pa­nevė­žy­je, Šiau­ liuo­se ir Vil­niu­je – 16–20 pro­c.

Bend­rovė „Lu­koil“ po­pu­lia­riau­sią 95 mar­ kės ben­ziną par­davė po 4,75 li­to, ar­ba 12 centų pi­giau nei prie­š sa­vaitę. Bend­rovės „Or­len“ ir „Sta­toil“ ben­zi­no kainą per sa­ vaitę su­ma­ži­no 10 centų, ati­tin­ka­mai iki 4,77 li­to ir 4,78 li­to. Dy­ze­li­no kai­nos „Lu­ koil“ de­ga­linė­se nu­kri­to 12 centų, iki 4,45 li­to, o „Or­len“ ir „Sta­toil“ dy­ze­li­no kai­nas per sa­vaitę su­ma­ži­no 10 centų, ati­tin­ka­ mai iki 4,47 li­to ir 4,48 li­to.

Dip­lomą iš­kei­čia į ži­ban­čias akis Su­si­for­mavęs įspūdis, kad va­dy­bos spe­cia­lis­tai graibs­to­mi darb­da­vių, – gin­čy­ti­nas. Nors va­dy­bi­ninkų pa­klau­sa ne­mažė­ja, darb­da­viai šios pro­fe­si­jos dip­lo­mui tei­kia tik ša­lu­tinę reikšmę.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pa­si­davė įspūdžiui

Lie­tu­vos dar­bo bir­ža nu­ro­do, kad pa­klau­siau­si spe­cia­lis­tai yra par­da­ vi­mo, pro­duktų va­dy­bi­nin­kai, taip pat vers­lo pa­slaugų, trans­por­to va­ dy­bi­nin­kai. Bet vers­lo kon­sul­tan­ tai skep­tiš­kai žiū­ri į aukštųjų mo­ kyklų už­mojį rinką už­pil­dy­ti būriu uni­ver­sa­lių va­dy­bi­ninkų.

Dar­bo bir­žos įsi­dar­bi­ni­mo ga­li­ my­bių ba­ro­met­ras ro­do, kad šiais me­tais par­da­vi­mo bei trans­por­ to va­dy­bi­nin­kai dar­bo rin­ko­je tu­ri daug ga­li­my­bių įsi­dar­bin­ti, tik tu­ riz­mo va­dy­bi­nin­kai tu­ri ma­žai ga­ li­my­bių ras­ti darbą.

Aukš­to­sios mo­kyk­los įnir­tin­gai ruo­šia va­dy­bos spe­cia­lis­tus, o šie kar­jerą daž­niau­siai pra­de­da pa­čio­ je že­miau­sio­je pa­ko­po­je, kaip sakė bend­rovės „Eko­no­minės kon­sul­ ta­ci­jos ir ty­ri­mai“ di­rek­to­rius Gin­ tas Umb­ra­sas. Per­so­na­lo at­ran­kos bend­rovės taip pat pri­pažįs­ta, kad šių spe­cia­listų įdar­bi­ni­mas – spe­ ci­fi­nis, nes pir­me­nybė tei­kia­ma ne dip­lo­mui, o jų pro­fe­si­niam ba­ga­žui.

Va­dy­bi­ninkų per­tek­lius, G.Umb­ ra­so tei­gi­mu, su­si­for­ma­vo prie­š 15 metų, kai ša­ly­je bu­vo su­kur­tas įspū­ dis, kad bend­ro po­būdžio va­dy­bi­ ninkų, ypač par­da­vi­mo sri­ty­je, la­bai trūksta. Tuo­met uni­ver­si­te­tai, anot jo, puolė karšt­li­giš­kai ruoš­ti uni­ver­ sa­lius šios pa­krai­pos spe­cia­lis­tus, ge­rai ne­įsi­gi­linę į rin­kos po­rei­kius. „Tiek uni­ver­si­te­tai ir ko­le­gi­jos, tiek pa­tys stu­di­juo­jan­tys pa­ju­to, kad be­ne leng­viau­sia gau­ti uni­ver­ sa­laus va­dy­bi­nin­ko dip­lomą. Daž­ nai sa­kau, kad tai yra stu­di­jos apie nieką. Ka­dan­gi uni­ver­si­te­tai vai­ko­ si stu­dentų pi­nigų, o mūsų jau­nuo­ liai no­ri dip­lomą gau­ti kuo ma­žes­ne kai­na ar leng­ves­niu būdu, va­dy­bos pro­fi­lio spe­cia­lybės yra po­pu­lia­ rios“, – sakė G.Umb­ra­sas.

dig­roup“ va­do­vo Ka­ro­lio Bla­že­vi­ čiaus, ne­se­niai šio po­būdžio stu­ di­jas bai­gu­sių spe­cia­listų si­tua­ci­ja šiuo me­tu yra ge­resnė nei stu­di­jas bai­gu­sių prie­š po­rą me­tus. Anks­ čiau va­dy­bi­nin­ko iš­si­la­vi­nimą ga­ vu­s iems spe­c ia­l is­tams dar­b o paieš­ka bu­vo itin su­dėtin­ga, nes jie stu­di­jas baigė per pa­tį kri­zi­nio lai­ko­tar­pio įkarštį.

Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, kad būtų per drąsu ir ne­pagrįs­ta teig­ti, jog va­dy­ bos spe­cia­listų ša­ly­je yra per daug.

Anot jo, va­dy­bi­nin­ko iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys as­me­nys yra vie­ni ini­cia­ ty­viau­sių ku­riant nuo­savą verslą: „Šį iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys as­me­nys

la­bai nau­din­gi Lie­tu­vos smul­kia­ jam vers­lui, kur vie­nam dar­buo­to­jui ten­ka daug skir­tin­gos at­sa­ko­mybės.

Tad spe­cia­listų ša­ly­je nėra per daug, ki­ta ver­tus, tik­rai ne vi­sus va­dy­bos moks­lus bai­gu­sius as­me­nis ga­li­me va­din­ti spe­cia­lis­tais.“ K.Bla­že­vi­čiaus tei­gi­mu, in­for­ ma­ci­jos va­dy­bi­nin­kai daž­nai kar­ jerą pra­de­da ry­šių su vi­suo­me­ne ir rek­la­mos agentū­ro­se, trans­por­ to va­dy­bi­nin­kai – eks­pe­di­ci­jos įmonė­se, o pla­tesnės sri­ties va­dy­ bi­nin­ko iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys žmo­ nės dir­ba par­da­vi­mo, ad­mi­nist­ra­ vi­mo, pa­slaugų sfe­ro­je. „Ta­čiau išs­kir­ti vie­nos dar­bo kryp­ties ne­ga­li­me. Pla­tus iš­si­la­ vi­ni­mas le­mia platų dar­bo sri­ties spektrą. Jei as­muo ne­tu­ri dar­bo pa­tir­ties, tuo­met la­bai pla­tus iš­si­ la­vi­ni­mas jam ne­su­tei­kia pra­na­šu­ mo ieš­kant dar­bo“, – sakė jis.

čia­kai­tytė sakė, kad darb­da­viai va­ dy­bi­ninkų daž­niau­siai ieš­ko pa­ slaugų ir pre­ky­bos sri­ty­se. Pa­tys va­dy­bi­nin­kai, anot jos, ieš­ko­da­mi dar­bo veik­los spe­ci­fik ­ os ne­įvar­di­ ja ir daž­niau­siai no­ri, kad dar­bo­ vietė būtų sta­bi­li, di­delė ir tarp­tau­ tinė bend­rovė: „Ren­kan­tis po­zi­ciją jiems jau ne­svar­bu, dar­bo­vietė siū­ lo va­dy­bos ar ki­tas funk­ci­jas.“

Dip­lo­mas – ant­ra­me pla­ne

Kon­sul­tantė pa­ti­ki­no, kad darb­ da­viai va­dy­bi­ninkų ieš­ko ak­ty­viai, o jų po­reikį dik­tuo­ja pa­ti rin­ka: „Va­dy­bi­ninkų trūksta, bet tai tik­

Per­so­na­lo at­ran­kos bend­rovės „Simp­li­ka“ vy­riau­sio­ji per­so­na­lo at­ran­kos kon­sul­tantė Lau­ra Man­

Gin­tas Umb­ra­sas:

Tiek uni­ver­si­te­tai ir ko­le­gi­jos, tiek stu­di­ juo­jan­tys pa­ju­to, kad be­ne leng­viau­sia gau­ ti uni­ver­sa­laus va­dy­ bi­nin­ko dip­lomą.

Už­sie­ny­je pa­ruo­šia ge­riau

Po­ten­cialūs vers­li­nin­kai

Paš­ne­ko­vas įsi­ti­kinęs, kad lai­kui bėgant šių spe­cia­listų kon­ku­ren­ci­ja rin­ko­je bus tik di­desnė: „Va­dy­bos spe­cia­listų rei­kia pre­ky­bos, lo­gis­ti­ kos bend­rovėms, įmo­nių pre­ky­bos pa­da­li­niams. Bet šio­je sri­ty­je dar­ bo vietų skai­čius ri­bo­tas.“ Ki­ta ver­tus, pa­sak per­so­na­lo paieš­kos ir at­ran­kos įmonės „In­

rai ne­reiš­kia, kad stin­ga va­dy­bi­nin­ ko iš­si­la­vi­nimą tu­rin­čių kan­di­datų.

Ga­li­me teig­ti, kad darb­da­viai ieš­ko par­da­vi­mo va­dy­bi­ninkų, bet prio­ ri­tetą tei­kia ar­ba pa­tir­čiai, ar­ba as­ me­ninėms sa­vybėms: ko­mu­ni­ka­bi­ lu­mui, ener­gin­gu­mui, ki­taip ta­riant, vers­lu­mui. Kas darb­da­viui svar­biau – pa­tir­tis ar ži­ban­čios akys, pri­ klau­so nuo dar­bo po­būdžio.“ Va­dy­bos moks­lus baigę as­me­nys, pa­sak K.Bla­že­vi­čiaus, darbą su­si­ ran­da tik pa­rodę sa­vo ge­rus ko­mu­ ni­ka­ci­nius gebė­ji­mus, mo­ty­va­ciją, per­spek­ty­vas. Anot jo, va­dy­bi­nin­ ko iš­si­la­vi­ni­mas, pa­vyzd­žiui, vers­ lo va­dy­ba, yra ga­na pla­tus ir to­kius dar­buo­to­jus darb­da­viai la­biau lin­ kę ver­tin­ti ne pa­gal iš­si­la­vi­nimą, o pa­gal pa­tirtį rei­kia­ma­me sek­to­ riu­je. Todėl vien dip­lo­mas, K.Bla­ že­vi­čiaus tei­gi­mu, di­de­lio pra­na­ šu­mo ne­su­tei­kia.

Jis dar­bo rin­ko­je sakė ne­pas­tebėjęs išs­kir­tinės ku­rios nors va­dy­bos pa­ krai­pos pa­klau­sos. Ji, anot pa­šne­ko­ vo, pa­sta­ruo­ju me­tu iš­li­ko pa­na­ši.

At­ran­ka: va­dy­bi­ninkų ieš­kan­tys darb­da­viai la­biau žval­go­si pa­ty­ru­sių ar­ba ini­cia­ty­vių, o ne spe­cialų iš­si­la­vi­

nimą tu­rin­čių spe­cia­listų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

G.Umb­ra­sas įsi­ti­kinęs, kad siek­ ti va­dy­bi­nin­ko iš­si­la­vi­ni­mo turė­ tų jau kitą siau­resnį iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys žmonės: „Ma­tyt, žmo­gui reikėtų įgy­ti ki­tos spe­cia­lybės ba­ ka­laurą, pa­dirbė­ti 2–3 me­tus ir ta­ da, jei jau­čia, kad no­ri pa­suk­ti ne spe­cia­lis­to, o va­do­vo ke­liu, rink­tis bend­ro­sios va­dy­bos ma­gist­ro stu­ di­jas. Tai būtų lo­giš­kas ke­lias.“ Todėl, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, tei­si­ nin­ko ar fi­nan­si­nin­ko iš­si­la­vi­nimą tu­rin­tys va­dy­bi­nin­kai ver­ti­na­mi la­biau nei bend­ro po­būdžio va­dy­ bi­nin­kai, ne­tu­rin­tys aiš­kios spe­ cia­li­za­ci­jos. Ta­čiau G.Umb­ra­sas pa­brėžė, kad ša­ly­je to­kia stu­dijų pra­kti­ka dar ne­įsi­šak­ni­ju­si. Anot jo, va­dy­bos stu­dijų ba­ka­laurą įgiję stu­ den­tai sto­ja į ana­lo­giš­kas ma­gist­ ro stu­di­jas. Todėl po še­še­rių metų stu­dijų „į rinką išei­na ne­la­bai pa­ tyrę, ne­la­bai rei­ka­lin­gi jau­nuo­liai, ku­rie daž­niau­siai kar­jerą pra­de­da nuo pa­čios že­miau­sios pa­ko­pos“.

Už­sie­ny­je va­dy­bos stu­di­jos pa­ pras­tai yra ant­ra­sis iš­si­la­vi­ni­mo eta­pas. Todėl sve­tur va­dybą baigę jau­nuo­liai Lie­tu­vo­je darb­da­viams yra pa­trauk­les­ni ir la­biau pa­gei­ dau­ja­mi, juo­lab kad tu­ri pa­pil­domų pra­na­šumų. „Pir­ma, baigę stu­di­jas už­sie­ny­je yra pa­trauklūs dėl kal­bos įgūdžių, nes pa­pras­tai ge­rai mo­ka už­sie­nio kalbą ar net ke­lias jų. Be to, šie stu­ den­tai daž­niau­siai tu­ri šiek tiek ki­ to­kią so­cia­li­nių ry­šių bazę: jie pa­ žįsta ke­lias kultū­ras, ži­no, kaip ten vei­kia so­cia­li­niai me­cha­niz­mai.

To­kių įgūdžių ir pa­tir­ties pa­si­gen­ da­ma iš čia stu­di­jas bai­gu­sių stu­ dentų“, – teigė G.Umb­ra­sas.

9

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

pasaulis Sieks sta­tu­so

Sun­ki būklė

Kru­vi­nas su­si­šau­dy­mas

Pa­les­ti­nos va­do­vai pa­reiškė, kad jie galbūt su­tiks su ne­pri­ si­jun­gu­sios vals­tybės sta­tu­ su Jung­tinė­se Tau­to­se (JT).

Anks­čiau Pa­les­ti­nos sa­vi­val­ dos at­sto­vai siekė, kad jiems būtų su­teik­tas vi­sa­teisės JT narės sta­tu­sas. Ta­čiau šią ga­ li­mybę blo­ka­vo Jung­tinės Vals­ti­jos.

Buvęs Egip­to pre­zi­den­tas Hos­ni Mu­ba­ra­kas, ku­ris prie­š aš­tuo­nias die­nas bu­vo pa­gul­ dy­tas į li­go­ninę Kai­ro kalė­ji­ me, tai pra­ran­da sąmonę, tai ją at­gau­na. Tai pra­nešė ne­įvar­ dy­tas sau­gu­mo pa­reigū­nas.

Minė­tas pa­reigū­nas pri­dūrė, kad H.Mu­ba­ra­kas ga­li mai­tin­ tis tik skys­čiais ir jo­gur­tu.

Po šau­dy­mo dau­gia­bu­čių komp­lek­se Ober­ne Ala­ba­mo­ je vie­tos ži­niask­lai­da pra­nešė, kad per iš­puolį žu­vo trys žmo­ nės, dar du bu­vo rim­tai su­ žeis­ti. Vėlų šeš­ta­die­nio va­ karą šau­dy­ta komp­lek­se „Uni­ ver­si­ty Heights Apart­ments“, spėja­ma, kad su šiuo įvy­kiu su­si­ję fut­bo­li­nin­kai.

Is­pa­nai iškėlė baltą vėliavą?

100 mlrd. eurų bankų sis­te­mai sta­bi­li­zuo­ti. Pa­sau­ lio ly­de­riai svei­ki­na dėl pa­sko­los, ta­čiau Mad­ri­dui tai – silp­ nu­mo ženk­las.

ma siektų jau ne 60–80 mlrd. eurų, o 500 mlrd.“, – svarstė A.Ayo­ra.

Vis dėlto ki­ti ana­li­ti­kai per­spėjo, kad pa­gal­bos pa­ke­tas ban­kams ga­li su­kel­ti naują pa­ni­kos bangą rin­ko­se, – to ir bi­jo­jo Is­pa­ni­jos vy­riau­sybė. „Prob­le­ma tai, jog pa­gal­bos pa­ke­tas su­kels spe­ku­lia­ci­jas, kad ša­liai reiks dar vie­no pa­ke­to“, – įspėjo Vo­kie­ti­ jos „Com­merz­bank“ ban­ko ana­li­ti­ kas Ralp­has Sol­vee­nas. Įsi­senė­ju­sios pro­ble­mos

Po­zi­ci­ja pa­si­keitė

Is­pa­ni­jos prem­je­ro Ma­ria­no Ra­ joy kon­ser­va­to­rių vy­riau­sybė iki šiol ka­te­go­riš­kai neigė, kad ke­ti­na kreip­tis pa­gal­bos į tarp­tau­ti­nius kre­di­to­rius.

Ta­čiau va­kar vy­riau­sybės va­do­ vas pa­reiškė, jog pa­sko­la – did­žiu­ lis laimė­ji­mas. „Esu la­bai pa­ten­ kin­tas, ma­nau, kad žengė­me la­bai ryž­tingą žingsnį, – spau­dos kon­ fe­ren­ci­jo­je sakė M.Ra­joy. – Nie­ kas manęs ne­spaudė ir ne­ži­nau, ar turė­čiau tai sa­ky­ti, bet tai aš spaud­žiau dėl kre­di­to li­ni­jos.“ Is­pa­ni­jos eko­no­mi­kos mi­nist­ras Lui­sas de Guin­do­sas pa­brėžė, jog kre­di­tas Is­pa­ni­jai ne­reiš­kia, kad ša­lis įsėdo į vieną valtį kar­tu su grai­kais, po­rtu­ga­lais ir ai­riais. „Tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra su gelbė­ji­mu“, – aiš­ki­no L.de Guin­do­sas.

Jis ra­mi­no, kad su šia pa­gal­ba ne­ bu­vo įves­tos jo­kios nau­jos sąly­gos ar tau­py­mo prie­monės, o pa­gal­bos rei­kia tik 30 pro­c. silp­niau­sių ša­ lies bankų.

Vis dėlto mi­nist­rui te­ko pri­pa­ žin­ti, kad ga­vus šią pa­skolą vals­ tybės biud­že­to de­fi­ci­tas, da­bar sie­ kian­tis apie 8,9 pro­c., pa­didės.

Tai reiš­kia, kad tau­py­mo po­li­ti­ ka griežtės, jei is­pa­nai ti­ki­si iki šių metų de­fi­citą su­ma­žin­ti bent iki 5,3 pro­c.

Klau­si­mas: is­pa­nai gaus mi­li­jar­dus bankų sek­to­riui sta­bi­li­zuo­ti, nors iki šiol ša­lies prem­je­ras M.Ra­joy ka­te­

go­riš­kai tvir­ti­no, kad jo­kios pa­ra­mos iš išorės jo ša­liai ne­rei­kia.

„Reu­ters“ nuo­tr.

link. Prancū­zi­jos fi­nansų mi­nist­ ras Pier­re’as Mos­co­vi­ci pri­dūrė, kad at­kur­da­mas pa­si­tikė­jimą Is­ pa­ni­jos ban­kais „šis su­si­ta­ri­mas pa­dės ska­tin­ti au­gi­mo Eu­ro­po­ je su­grįžimą“. Eu­ro­pos ly­de­riams Is­pa­n i­jos spren­d i­m as – svar­ bus, nes vi­lia­ma­si, kad tai nu­ra­ mins fi­nansų rin­kas prie­š Grai­ki­ jos rin­ki­mus bir­že­lio 17 d., ku­rie ga­li lem­ti šios ša­lies pa­si­trau­kimą iš eu­ro zo­nos.

tu­ga­li­jai“, – sakė eko­no­mis­tas José Car­los Díe­zas.

Jis pri­dūrė, jog už­tik­rin­ti fi­nan­ sinės sis­te­mos sta­bi­lumą yra būti­ na, kad ne­reikėtų gelbė­ti vi­sos ša­ lies eko­no­mi­kos.

Ama­do­ras Ayo­ra, dien­raš­čio „El Eco­no­mis­ta“ re­dak­to­rius, taip pat pri­dūrė, kad jei Is­pa­ni­jai ne­pa­vyktų sta­bi­li­zuo­ti bankų sek­to­riaus, jau ru­denį tektų kreip­tis į kre­di­to­rius su pa­gal­bos ša­lies eko­no­mi­kai pra­šy­ mu. „Prob­le­ma, kad to­kiu at­ve­ju su­

Įvai­rios nuo­monės

Ne vel­tui Is­pa­ni­jos ži­niask­lai­da į nau­jieną rea­ga­vo ga­na ašt­riai.

Dau­gu­ma Is­pa­ni­jos laik­raš­čių pir­muo­se pus­la­piuo­se skelbė ant­ raš­tes „Gelbė­ji­mas“. Tie­sa, kai ku­rie lei­di­niai stengė­si su­švel­nin­ ti smūgį. „Gelbė­ji­mas be pa­že­mi­ ni­mo“, – tvir­ti­no kon­ser­va­ty­vus dien­raš­tis „El Mun­do“.

Prob­le­ma tai, jog pa­ gal­bos pa­ke­tas su­ kels spe­ku­lia­ci­jas, kad ša­liai reiks dar vie­no pa­ke­to.

Pa­sau­lio reak­ci­ja bu­vo džiu­gi.

Ja­po­ni­jos fi­nansų mi­nist­ras Ju­ nas Azu­mi sakė, kad tai „pir­mas di­de­lis žings­nis“ Eu­ro­pos ir pa­ sau­lio eko­no­mi­kos sta­bi­li­za­vi­mo

Eko­no­mis­tai at­sargūs

Nors Is­pa­ni­jos pa­reigū­nai tvir­ti­ no, kad pa­sko­la ša­liai – ne pa­gal­ bos pa­ke­tas, eko­no­mis­tai sakė, jog ki­taip to įvar­dy­ti ne­įma­no­ma.

Tie­sa, jie su­ti­ko, kad ne­ga­li­ ma Grai­ki­jai, Por­tu­ga­li­jai ir Ai­ri­jai skirtų pa­skolų pa­ly­gin­ti su is­pa­ nams duo­ta. „De­talės bus aiš­kios vėliau, ta­čiau da­bar ne­ma­tau prie­ žas­čių ma­ny­ti, kad šis pa­gal­bos pa­ ke­tas bus toks, kaip Ai­ri­jai ir Por­

Ne­rimą rin­ko­se vi­sai ne­se­niai su­ kėlė ket­vir­to pa­gal dydį Is­pa­ni­jos ban­ko „Ban­kia“ pro­ble­mos.

Prieš po­rą sa­vai­čių ban­kas, kurį vy­riau­sybė na­cio­na­li­za­vo, pa­prašė vy­riau­sybės skir­ti jam 19 mlrd. eu­ rų pa­skolą. Ta­da im­ta svars­ty­ti, kad Mad­ri­das ga­li pra­šy­ti pa­gal­bos, bet to­kias kal­bas M.Ra­joy tuo­met ka­ te­go­riš­kai neigė.

Vie­toj pa­gal­bos iš išorės vy­riau­ sybė pa­ti pa­sko­li­no ban­kams apie 34 mlrd. eurų.

Vis dėlto Is­pa­ni­jos vy­riau­sybė pa­si­davė pa­sau­lio ly­de­rių ir, visų svar­biau­sia, rinkų, ku­rios smar­kiai pa­di­di­no Is­pa­ni­jos sko­las, spau­di­ mui. Pas­ko­la iš Eu­ro­pos reiš­kia, kad Is­pa­ni­ja – ket­vir­ta pa­gal eko­ no­minį iš­si­vys­tymą Eu­ro­pos ša­lis – taip pat at­si­dūrė eu­ro zo­nos kri­ zės tai­ki­nių sąra­še.

Sa­vo dyd­žiu Is­pa­ni­jos eko­no­mi­ka du­kart vir­ši­ja iki šiol gelbė­tų Grai­ kijos, Ai­rijos ir Por­tu­ga­lijos drau­ ge su­dėjus. „Reu­ters“, AFP, BBC, CNN, BNS inf.

Achi­lo kul­nas – ban­kai Is­pa­ni­jos bankų sek­to­rius smar­kiai

nu­kentė­jo nuo ša­ly­je per krizę spro­ gu­sio va­di­na­mo­jo ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­bu­lo ir vėliau pra­si­dėju­sios ūkio re­ce­si­jos.

įsi­gy­ti būstą, ta­čiau ne iš tu­rimų lėšų, o pa­si­sko­linę iš kitų rinkų.

Po krizės pa­sau­ly­je su­men­kus kre­

di­ta­vi­mui Is­pa­ni­jos ban­kams te­ko pe­ rim­ti apie 200 tūkst. ne­kil­no­ja­mo­jo Dau­ge­lis Is­pa­ni­jos bankų sko­li­ tur­to ob­jektų, ta­čiau ne­kil­no­ja­mo­jo no pi­ni­gus sta­tybų sek­to­riaus at­sto­ tur­to kai­na tuo me­tu kri­to net 25 pro­c, vams, taip pat žmonėms, no­rin­tiems ir tai nulėmė bankų ka­pi­ta­lo sty­gių.

Prancūzijos gyventojai – vėl prie bal­sadė­žių Va­kar Prancū­zi­jo­je vy­ko par­la­ men­to rin­kimų pir­ma­sis tu­ras. Šie rin­ki­mai la­bai svarbūs ne­se­niai ša­lies va­do­vu ta­pu­siam Fran­çois Hol­lan­de’ui, ku­ris sie­kia įvyk­dy­ti mo­kes­čių ir iš­laidų re­for­mas.

Sprendė: va­kar prancū­zai bal­

sa­vo pir­ma­ja­me par­la­men­to rin­ kimų tu­re. „Reu­ters“ nuo­tr.

Pre­zi­den­tas ra­gi­no rinkė­jus ne­būti pa­sy­vius ir su­teik­ti jam man­datą vyk­dy­ti re­for­mas, ša­liai gru­mian­ tis su fi­nansų kri­ze, didė­jan­čiu ne­ dar­bu ir eko­no­mi­kos stag­na­ci­ja. „Po­ky­čius, ku­rių manęs pra­šė prancū­zai, galė­siu įgy­ven­din­ti tik tuo at­ve­ju, jei­gu turė­siu dau­gumą

Na­cio­na­linė­je asamblė­jo­je“, – pa­ brėžė F.Hol­lan­de’as.

Nau­jau­sios ap­klau­sos rodė, kad so­cia­lis­tai triuš­ki­na­mos per­galės ne­pa­sieks, bet drau­ge su sąjun­gi­ nin­kais – ža­liai­siais ir kairės griež­ to­sios li­ni­jos ša­li­nin­kais – su­da­rys dau­gumą.

Penk­ta­dienį pa­skelb­tos ap­klau­ sos pa­rodė, kad pa­grin­dinės kai­riųjų par­ti­jos turėtų gau­ti 32,5 pro­c. bal­ sų, drau­ge su ža­liai­siais – 36,5 pro­c. balsų, o dar ir su Kairės fron­tu – 44,5 pro­c. balsų. Pag­rin­dinės srovės de­ši­ nie­ji turėtų gau­ti 33,5 pro­c. balsų.

Ta­čiau ap­klau­sos pa­rodė ir tai, kad net 40 pro­c. prancūzų ap­skri­ tai ne­no­ri ei­ti bal­suo­ti, nes pa­var­ go nuo rin­kimų. Šis bal­sa­vi­mas taip pat bus lak­ mu­so po­pierė­lis dėl Ma­ri­ne Le Pen Na­cio­na­li­nio fron­to. Per pre­zi­den­ to rin­kimų pirmąjį turą po­li­tikė su­ si­žėrė net 18 pro­c. rinkėjų balsų.

Stebė­to­jai la­bai do­mi­si Na­cio­na­ li­nio fron­to re­zul­ta­tais, nes M.Le Pen, at­ro­do, įtvir­ti­na sa­vo par­ti­jos vietą na­cio­na­linės po­li­ti­kos are­ no­je po ge­ro pa­si­ro­dy­mo per pre­ zi­den­to rin­ki­mus.

Rin­ki­muo­se į Na­cio­na­linę asam­ blėją da­ly­vau­ja dau­giau kaip 6,5 tūkst. kan­di­datų. Kai­rie­ji jau tu­ ri dau­gumą aukš­tuo­siuo­se par­la­ men­to rūmuo­se – ne­tie­sio­giai ren­ ka­ma­me Se­na­te.

Bal­sa­vi­mas vyks­ta pa­gal pa­pras­ tos dau­gu­mos apy­gar­do­se sis­temą, bet dviem ra­tais. Jei­gu nė vie­nas kan­di­da­tas pir­ma­ja­me tu­re ne­ gaus dau­giau kaip 50 pro­c. balsų, ant­ra­ja­me var­žy­sis tie kan­di­da­tai, ku­rie bus gavę dau­giau kaip po 12,5 pro­c. balsų.

BNS inf.

6

šeštadienis, gegužės 26, 2012

sveikata

KURKIME JŪSŲ ŠEIMOS TRADICIJAS DRAUGE!

Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM).

Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

NUOLAT VIS KITAS PRIEDAS NEMOKAMAI Pirmadienis

Su „Klaipėda“ taip pat skaitykite

Antradienis

Verslas ir inovacijos: „Verslo lyderiai“

Trečiadienis Ketvirtadienis

Sporto naujienos: „Euro 2012“, „Eurolyga“, „Olimpiada“ Pramogos ir grožis: „Sveikata“, „Vasaros gidas“, „Metų klaipėdietė“

Penktadienis

Jaunimui: „Kur studijuoti?“

Šeštadienis

Šeimai: „TV diena“, „Moters triumfas“, „Kalėdinis kalendorius“

Kiekvieno mėnesio paskutinis ketvirtadienis

Akcija vyksta iki birželio 30 d.

11

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Krantines „statys“ teismuose Kaip ir bu­vo pro­ gno­zuo­ta, pro­ble­ miš­kiau­sių uos­ to 90–96 kran­ti­nių sta­ty­bos rei­ka­lai per­si­ke­lia į teis­mus.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Mi­li­jo­ni­niai ieš­ki­niai

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to kran­ti­nes sta­čiu­sios Vo­kie­ti­ jos kom­pa­ni­ja „Jo­sef Mo­bius BauGmbH“ ir Lie­tu­vos bend­ro­vė „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ pa­tei­ kė ieš­ki­nius Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jai dėl nu­trauk­ tų su­tar­čių, ne­te­sy­bų ir su­lai­ky­tų su­mų pri­tei­si­mo sta­tant 90–100 kran­ti­nes. „Jo­sef Mo­bius Bau-GmbH“ ieš­ ki­nio su­ma – 5,211 mln. li­tų. „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ ieš­ki­nio su­ ma dėl mi­nė­tų kran­ti­nių – 4,794 mln. li­tų.

Tiek „Jo­sef Mo­bius Bau-GmbH“, tiek „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ į teis­mi­nius gin­čus su Uos­to di­rek­ ci­ja ve­lia­si ir ki­tuo­se uos­to sta­ty­ bos epi­zo­duo­se. „Jo­sef Mo­bius Bau-GmbH“ dar va­sa­rį pa­tei­kė pre­ten­zi­ją, kad Uos­ to di­rek­ci­ja su­mo­kė­tų 4,262 mln. li­tų dėl ne­pra­dė­tos sta­ty­ti ma­žų­ jų ir pra­mo­gi­nių lai­vų prie­plau­kos.

Bend­ro­vė ti­ki­na įsi­gi­ju­si šiai prie­ plau­kai sta­ty­ti rei­ka­lin­gas me­džia­ gas, su­da­riu­si ga­ran­ti­nius drau­di­ mus, pa­ren­gu­si dar­bo pro­jek­tus. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ yra pa­tei­ku­si ir ki­tą 1,248 mln. li­tų ieš­ ki­nį Uos­to di­rek­ci­jai.

Dar anks­čiau „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­ka“ pa­tei­kė Uos­to di­rek­ci­jai ieš­ki­nių, ku­rių su­ma pra­džio­je bu­ vo 9,653 mln. li­tų, ta­čiau pa­tiks­li­ nus išau­go iki 10,905 mln. li­tų. Dėl šio „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ ieš­ki­nio teis­mo po­sė­džiai jau pra­ si­dė­jo, dėl ki­tų ieš­ki­nių – dar ne.

Ne­baig­tas gin­čas tarp „Klai­pė­ dos hid­ro­tech­ni­kos“ ir Uos­to di­

Tendencija: kai kurios uoste norinčios dirbti įmonės jau įprato bylinėtis.

rek­ci­jos ir dėl 1,299 mln. li­tų. Šis ieš­ki­nys – dėl 142 kran­ti­nė­je iš­tai­ sy­to bro­ko, už ku­rį „Klai­pė­dos hid­ ro­tech­ni­ka“ rei­ka­lau­ja su­mo­kė­ti.

By­la pa­gal di­rek­ci­jos skun­dą jau yra pa­sie­ku­si Ape­lia­ci­nį teis­mą.

Per­nai Uos­to di­rek­ ci­ja at­li­ko pa­tik­ri­ni­ mą, kaip uos­to ter­ mi­na­luo­se lai­ko­ma­ si ISPS sau­gu­mo ko­ dek­so rei­ka­la­vi­mų.

13-oje įmo­nių bu­vo už­fik­suo­ta po vie­ną pa­žei­di­mą, o „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­ ko­je“ – aš­tuo­ni.

Uos­to di­rek­ci­ja iš „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ yra pri­si­tei­su­si su­ mas, ku­rios vir­ši­ja 9 mln. li­tų. Kai ku­riais at­ve­jais teis­mo nuo­spren­ džiai jau įsi­tei­sė­jo, ki­tais – dar te­ be­vyks­ta gin­čai teis­muo­se.

Bank­ro­tas – neiš­ven­gia­mas

Dėl uos­to 90–96 kran­ti­nių sta­ty­bų Uos­to di­rek­ci­ja įsi­vels į il­gą tei­si­ nę ko­vą. Taip ma­no prie šių sta­ty­ bų iš­ta­kų sto­vė­jęs bu­vęs Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos inf­rast­ruk­tū­ros di­rek­to­rius Al­gir­ das Ka­ma­raus­kas.

2008 me­tų pa­bai­go­je bu­vo su­ stab­dy­tos jau ge­ro­kai įpu­sė­ju­sios 90–96 kran­ti­nių sta­ty­bos. Jas sta­tė jau mi­nė­tos „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ ni­ka“ ir „Jo­sef Mo­bius“. Sus­tab­dy­ tos sta­ty­bos, po to se­kę il­gi pro­jek­ tų de­ri­ni­mai iš da­lies lė­mė tai, kad iki tol pa­grin­di­nė Klai­pė­dos uos­to ran­gos bend­ro­vė „Klai­pė­dos hid­ ro­tech­ni­ka“ at­si­dū­rė prie bank­ro­ to ri­bos. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ yra fak­tiš­kai ne­mo­ki įmo­nė ir jai ini­ ci­juo­ta bank­ro­to by­la, ta­čiau ak­ci­ nin­kai, veng­da­mi bank­ro­to ir vil­ kin­da­mi bank­ro­to by­los iš­kė­li­mą, ini­ci­ja­vo rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo by­lą.

Bank­ro­to by­los iš­kė­li­mas jai fak­ tiš­kai neiš­ven­gia­mas“, – ra­šo­ma Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos 2012 me­tų I ket­vir­čio ata­skai­to­je.

Pag­rin­di­nis „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­kos“ sa­vi­nin­kas Pran­ciš­ kus Jur­gu­tis pro­ble­mą dėl 90–96 kran­ti­nių ban­dė spręs­ti sa­vo­tiš­ kai – taip, kaip įpras­ta Lie­tu­vo­je, – pa­siū­lęs ky­šį. Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las dėl 200 tūkst. li­tų ky­šio siū­ly­mo krei­pė­si į tei­sė­sau­gos tar­ny­bas. Už tai P.Jur­ gu­tis bu­vo nu­teis­tas.

Kal­ti­ni­mai vie­nų ki­tiems

Di­džiau­sios sta­ty­bos 90–96 kran­ ti­nė­se yra nu­ma­ty­tos at­lik­ti šie­met va­sa­rą. Ky­la klau­si­mas, ar pra­si­dė­ ję teis­mai ne­sus­tab­dys tų kran­ti­nių sta­ty­bų?

Jau ba­l an­d į tu­r ė­jo bū­t i pa­ skelb­ta, kas po „Jo­sef Mo­bius“ ir „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ to­ liau sta­tys 90–96 kran­ti­nes. Iki šiol jo­kio ofi­cia­laus skel­bi­mo apie tai nė­ra. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ jau da­rė žy­gių, kad nau­jos vie­šo­jo pir­ki­ mo pro­ce­dū­ros dėl 90–96 kran­ti­nių bū­tų stab­do­mos. Po įmo­nės pa­teik­ to skun­do vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­ sas ku­rį lai­ką bu­vo stab­do­mas. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“ kal­ti­ na Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ją, kad dėl šios kal­tės ir ne­ran­gu­mo iki šiol nė­ra pa­sta­ty­tos 90–96 kran­ti­nės.

Anot „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ kos“ va­do­vo P.Jur­gu­čio, tai, kad tre­jus me­tus bu­vo del­sia­ma ir vil­ ki­na­ma at­nau­jin­ti sta­ty­bas, yra ne­ pa­tei­si­na­ma.

Tuo pat me­tu Uos­to di­rek­ci­ja kal­ ti­na „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ką“ jog ši, kai bu­vo kvie­čia­ma pa­teik­ti kon­ kur­so pa­siū­ly­mą, del­sė tai da­ry­ti.

Uos­to di­rek­ci­ja šį fak­tą ver­ti­ na kaip ven­gi­mą bend­ra­dar­biau­ti sie­kiant už­baig­ti kran­ti­nių sta­ty­ bas lai­ku. 90–96 kran­ti­nių sta­ty­ bos pa­gal nu­ma­ty­tą ter­mi­ną tu­rė­jo bū­ti už­baig­tos iki 2012 me­tų lie­pos 1 die­nos.

Neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, 90–96 kran­ti­nių sta­ty­bų to­les­niam tę­si­ mui įta­kos tu­rė­jo ir tai, kad „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ va­do­vas bu­vo nu­teis­tas. Va­do­vo teis­tu­mas ne­be­lei­džia da­ly­vau­ti vals­ty­bi­nių už­sa­ky­mų kon­kur­suo­se.

Vidmanto Matučio nuotr.

By­li­nė­sis ir su mi­nis­te­ri­ja

„Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ ko­va dėl iš­li­ki­mo į teis­mų ka­ru­se­lę įtrau­ kia ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją. Dėl jos veiks­mų kreip­ta­si į teis­mą.

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro spren­di­ mu bend­ro­vei „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­ka“ bu­vo su­stab­dy­tas IS­ PS sau­gu­mo ko­dek­so ser­ti­fi­ka­tas.

Iki tol te­ri­to­ri­jo­je, ku­ria nau­do­jo­si „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ka“, nors ir ne­mo­kė­jo že­mės nuo­mos mo­kes­ čių Uos­to di­rek­ci­jai, bu­vo krau­na­ ma me­die­na.

Per­nai Uos­to di­rek­ci­ja, at­li­ko pa­ tik­ri­ni­mą, kaip uos­to ter­mi­na­luo­ se lai­ko­ma­si ISPS sau­gu­mo ko­dek­so rei­ka­la­vi­mų. 13-oje įmo­nių bu­vo už­ fik­suo­ta po vie­ną pa­žei­di­mą, o „Klai­ pė­dos hid­ro­tech­ni­ko­je“ – aš­tuo­ni.

Net­var­kin­gos tvo­ros, pa­lei jas kas nors su­krau­ta, neat­lik­tas au­ di­tas, ne­tin­ka­mas ap­švie­ti­mas. „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­ko­je“ ne­ bu­vo su­de­rin­tos ap­sau­gos dar­ buo­to­jų kan­di­da­tū­ros su po­li­ci­ja, ap­sau­gos pa­rei­gū­no – su Vals­ty­ bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tu, o tai yra pri­va­lo­ma. Ap­sau­gos pa­rei­gū­ no pa­rei­gas ėjo Ka­zys Jur­gu­tis, jau bu­vęs nu­baus­tas už ISPS ko­dek­so pa­žei­di­mus.

Nut­rau­kus ISPS sau­gu­mo ko­ dekso ga­lio­ji­mą „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­kos“ te­ri­to­ri­jo­je, ji iš­brauk­ ta ir iš pa­sie­nio kont­ro­lės punk­tų są­ra­šų. Prie 118 kran­ti­nės krau­ta me­die­na bu­vo per­vež­ta prie ša­lia esan­čios bend­ro­vės „Mab­re LPC“ nuo­mo­ja­mos 119 kran­ti­nės.

12

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

rubrika JŪRA Pakeitė pavadinimą

Kopgalio sodyba

Gentvilo valdymas

Buvęs DFDS LISCO keltas „Kaunas“ pakeitė pavadinimą ir spalvas. Kai DFDS įsigijo „Nor­ folkline“, DFDS LISCO įjungta į bendrą grupę „DFDS Seawa­ ys“. Pakeistas ir tarp Vokietijos bei Rusijos uostų plaukiojančio kelto „Kaunas“ pavadinimas.

Dabar jis vadinamas „Kaunas Seaways“.

Į apyvartą išleisti du nauji pašto ženklai, kuriuose pavaizduota Kuršių nerija. Viename vaiz­ duojamos Kuršių nerijos kopos, kitame – etnografinė pajūrio žvejo sodyba Kopgalyje. Abu pašto ženklus sukūrė dailininkė Valdonė Bručienė. Jų išleista po 100 tūkst., nominali vertė – po 3 litus.

Šią savaitę, tiksliau birželio 16 d. sukaks 3 metai, kai Eugeni­ jus Gentvilas valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją.

Tai yra pats charizmatiškiau­ sias visų laikų šios institucijos vadovas. Jo valdymą lydėjo skambūs pareiškimai, darbuo­ tojų atleidimai, nuolatinė kova su uosto rangovais.

Bal­ti­jo­s jūroje gyvena men­kė Di­džiau­sios ir il­giau­siai gy­ve­nan­čios Bal­ti­jos jū­ros žu­vys – la­ ši­šos ir at­lan­ti­nės men­kės. Vi­są lai­ką Bal­ti­jo­je pra­lei­džian­čios ga­ liū­nės men­kės mo­ti­nė­lės yra jū­ros ap­lin­kos būk­lės in­di­ka­to­rius.

Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius Di­džiau­sios pa­sau­ly­je ir Bal­ti­jo­je

Moks­li­nin­kų duo­me­ni­mis, di­džiau­ sia men­kė bu­vo su­gau­ta XIX a. At­ lan­to van­de­ny­ne prie Špic­ber­ge­no.

Dvie­jų met­rų il­gio ga­liū­nė svė­ rė 96 ki­log­ra­mus. Šiau­rės At­lan­te pa­kliū­va ir iki 130 cen­ti­met­rų il­gio men­kės, ku­rios sve­ria apie 40 ki­ log­ra­mų ir net iki 180 cen­ti­met­rų (55 ki­log­ra­mai).

1974 m. ko­vą Slups­ko du­bu­ry­ je su­gau­ta men­kės pa­te­lė bu­vo 82 cen­ti­met­rų il­gio ir svė­rė 20 ki­log­ ra­mų. Šios žu­vies iš­kam­ša sau­go­ ma Gdans­ko jū­rų mu­zie­ju­je-ak­va­ riu­me. Prieš 37 me­tus to­kia men­kė at­ro­dė tik­ra gi­gan­tė.

Ta­čiau mū­sų lai­kais su­gau­ta ir il­ ges­nių, ir sun­kes­nių men­kių. 2007 m. lie­pos 17 d. du­bu­ry­je ties Šče­ci­ nu su­gau­ta 120 cen­ti­met­rų il­gio, 20 ki­log­ra­mų men­kės pa­te­lė.

Bal­ti­jos jū­ros re­kor­di­nin­kė yra Vo­kie­ti­jo­je Vein­ber­ge­ne prie Lan­ge­ land uos­te­lio 2008 m. va­sa­rio 14 d. žve­jo To­mo Bend­nar­zo su­gau­ta 128 cen­ti­met­rų il­gio men­kė, ku­ri svė­rė 29,1 ki­log­ra­mo.

Lie­tu­viš­ki lai­mi­kiai

Piet­ry­čių Bal­ti­jo­je ir Lie­tu­vos prie­ kran­tė­je di­de­lės men­kės – re­tas lai­ mi­kis. Di­džiau­sios men­kės su­gau­ na­mos 50–76 met­rų gy­ly­je šil­tuo­ju me­tu lai­ku. Lie­tu­vos eko­no­mi­nė­ je zo­no­je di­džiau­sia su­gau­ta men­kė sie­kė 113 cen­ti­met­rų. Tai įvy­ko 1993 me­tų rug­sė­jį. Apie šią žu­vį yra ma­ žai ži­nių, nes jos moks­li­nin­kams iš­ tir­ti ne­pavyko.

Be­maž to­kio pa­t il­gio žu­vis su­ gau­ta 1996 me­tų lie­pą. Ji sie­kė 112,9 cen­ti­met­ro. Kiek šios žu­vys svė­rė, neuž­fik­suo­ta.

Di­de­lės men­kės lie­tu­viams pa­kliu­ vo ir 1997 me­tais (il­gis 103 cen­ti­met­ rai, svo­ris – 12,5 ki­log­ra­mo), 2006 me­tais (il­gis 104 cen­ti­met­rai, svo­ris – 7,8 ki­log­ra­mo), 2007 me­tais (il­gis 104 cen­ti­met­rai, svo­ris – 8 ki­log­ ra­mai). Kiek ma­žes­nės – nuo 84 iki 97 cen­ti­met­rų il­gio – men­kės į stri­ me­li­nius ar men­ki­nius vel­ka­muo­

96

– tiek ki­log­ra­mų svė­rė di­ džiau­sia pa­sau­ly­je At­lan­to van­de­ny­ne su­gau­ta men­kė. sius tink­lus pa­kliū­va be­veik kas­met.

Daž­niau­siai tai pa­te­lės prieš nerš­tą.

Už­fik­suo­ta ten­den­ci­ja, kad po 2007 me­tų di­de­lių men­kių su­ma­žė­jo.

Se­niau­siai Lie­tu­vos žve­jų su­gau­ta men­kė bu­vo 11 me­tų. Šių žu­vų am­ žius nu­sta­to­mas pa­gal au­si­kau­lių priau­gi­mo rie­ves. Se­niau­sios Bal­ti­ jo­je su­gau­tos men­kės am­žius sie­kė 14 me­tų, pa­sau­ly­je – 15 me­tų.

Ban­da nyks­ta

Pir­mą kar­tą men­kės nerš­tui bū­na pa­ si­ruo­šu­sios 3–3,5 me­tų am­žiaus, kai jų il­gis pa­sie­kia 35–38 cen­ti­met­rus.

Moks­li­nių ban­dy­mu me­tu nu­sta­ ty­ta, jog di­de­lės, ke­lis kar­tus ner­šu­ sios men­kių pa­te­lės iš­lei­džia di­des­ nius ik­rus, juo­se su­kaup­ta dau­giau mais­ti­nių me­džia­gų. At­si­nau­ji­ni­mo po­žiū­riu ver­tin­giau­sios yra di­des­nės nei 70–90 cen­ti­met­rų il­gio men­kių pa­te­lės. Ta­čiau bū­tent jos pir­miau­ siai su­žve­jo­ja­mos.

Suau­gu­si men­kės pa­te­lė, pri­klau­ so­mai nuo am­žiaus ir bran­dos, su­ bran­di­na nuo 0,5 iki 1 mln. ik­re­lių.

Ma­žė­jant men­kių ban­dai, jos užau­ga smul­kes­nės nei bū­din­ga to am­žiaus žu­vims.

Su­ny­kus Bal­ti­jos ruo­niams, men­ kės ta­po pa­grin­di­niais mais­ti­nės gran­di­nės vir­šū­nės gro­buo­ni­mis.

Men­kės min­ta ir upi­nė­mis plekš­nė­ mis, ku­rių be­veik nie­kas ki­tas ne­ry­ ja. Jų mais­to ra­cio­ną su­da­ro ir įvai­rios ki­tos žu­vys, vė­žiu­kai.

Draus­ti­niai du­bu­riuo­se

1995 me­tais Born­hol­mo du­bu­ry­ je, piet­va­ka­ri­nia­me Got­lan­do du­ bu­rio šlai­te ir Gdans­ko du­bu­riuo­se įsteig­ti pir­mie­ji men­kių draus­ti­ niai. Juo­se nuo bir­že­lio 1 iki rugp­ jū­čio 1 die­nos drau­džia­ma men­kių žve­ja.

Men­k ių gau­s u­m ui pa­d i­d in­ ti nuo 2003 me­tų įgy­ven­di­na­mas Piet­va­ka­rių ir Piet­ry­čių Bal­ti­jos men­kių ap­sau­gos va­dy­bos pla­nas (Bal­tic Cod Ma­na­ge­ment plan – Ba­Co­Ma).

Jau pen­ke­ri me­tai at­si­gau­nant jū­ ros ap­lin­kai, men­kių ban­da di­dė­ja.

Ge­rė­ja ir žu­vų įmi­ti­mas. Ma­no­ma, kad po ke­le­rių me­tų dau­giau at­si­ras ir gi­gan­tiš­kų men­kių mo­ti­nė­lių.

Lai­mi­kis: vie­na di­džiau­sių Len­ki­jo­je su­gau­tų men­kių.

Už­terš­to grun­to aikš­te­lės s Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jau grei­tai bus dvy­li­ka me­tų, kai Klai­pė­do­je svars­to­ma ir ne­pra­de­ da­ma sta­ty­ti už­terš­to grun­to aikš­ te­lė. Ji jau yra įgi­ju­si am­ži­no­jo pro­ jek­to pa­va­di­ni­mą.

Vie­ta: už­terš­tas grun­tas tu­rė­tų bū­ti lai­ko­mas spe­cia­liuo­se kon­tei­ne­

riuo­se aikš­te­lė­je, ku­ri bus įreng­ta se­no­jo­je val­čių prie­plau­ko­je.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Šiais me­tais jos sta­ty­bos do­ku­men­ tų pa­ren­gi­mas vėl strin­ga. Šie­met neį­si­sa­vin­ta me­tų pra­džio­je aikš­ te­lei sta­ty­ti nu­ma­ty­ta 1,37 mln. li­ tų su­ma.

Už­terš­to grun­to aikš­te­lės pro­ jek­ta­vi­mo ir sta­ty­bos, do­kų duo­bių va­ly­mo dar­bus at­lie­ka lat­vių kom­

pa­ni­ja „Bal­tic Ground Ser­vi­ces“ (BGS). Ji Lie­tu­vo­je jau pa­si­žy­mė­jo iki ga­lo ne­bai­gu­si gi­lin­ti Šven­to­sios uos­te­lio įplau­kos, ku­ri bu­vo už­neš­ ta ne­tei­sin­gai įren­gus grun­to san­ dė­lia­vi­mo vie­tą.

Už­terš­to grun­to aikš­te­lės pro­jek­ ta­vi­mo, sta­ty­bos ir už­terš­to grun­to va­ly­mo iš po do­kų pro­jek­to ver­tė – per 22 mln. li­tų.

Ofi­cia­liai pa­teik­ta Uos­to di­rek­ ci­jos po­zi­ci­ja – ran­go­vas vė­luo­ja at­lik­ti pro­jek­ta­vi­mo dar­bus. Di­ rek­ci­ja pa­pra­šė ran­go­vo pa­teik­ti pa­tiks­lin­tą dar­bų gra­fi­ką sie­kiant už­tik­rin­ti, kad dar­bai bū­tų at­lik­ti lai­ku. Su­tar­tis dėl už­terš­to grun­

to tvar­ky­mo bu­vo pa­si­ra­šy­ta 2011 me­tų bir­že­lio 15 d. Vi­si dar­bai tu­ri bū­ti pa­da­ry­ti iki 2013 me­tų bir­že­ lio 15 die­nos.

Už­terš­to grun­to va­ly­mo pro­jek­ tas yra su­dė­tin­gas. Iš do­kų duo­bių „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­lo­je“, bu­vu­ sio­je „Bal­ti­jos“ lai­vų sta­tyk­lo­je ir Klai­pė­dos lai­vų re­mon­to bend­ro­ vė­je rei­kės iš­kas­ti dau­giau kaip 200 tūkst. ku­bi­nių met­rų grun­to.

Pa­na­šių ka­si­mo ir va­ly­mo dar­ bų lat­vių kom­pa­ni­ja iki šiol nė­ra da­riu­si. Grun­tui lai­ky­ti tu­rės bū­ti pa­ga­min­tos 1,5 tūkst. ku­bi­nių met­ rų tal­pos po­li­me­ri­niai kon­tei­ne­riai, įreng­ta spe­cia­li aikš­te­lė jiems lai­

13

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

JŪRA Netenkina locmanai

Šilko kelias

Statytojų perspektyvos

Daugiau nei prieš dešimtmetį dalyje Rusijos uostų leidę locmanams vykdyti privačią veiklą, dabar šios šalies transportininkai tuo nepatenkinti. Dūmoje svarstomas projektas naikinti privačias locmanų tarnybas.

Rostovo uoste atsirado net 17 locmanų organizacijų. Jos konkuruodamos mažina patikimumą.

Rusiją, Baltarusiją ir Kazachstaną jungianti muitų sąjunga planuoja pakeisti „Šilko kelio“, kuris istoriškai ėjo per pietines šalis, maršrutus. Kazachstano iniciatyva „Šilko kelią“ planuojama pakreipti Baltarusijos link.

Naujasis šilko kelias, jungsiantis Aziją su Vakarų Europą, gali būti naudingas ir Lietuvai.

Vokietijos ekspertai analizavo, kaip vystysis laivų statybos verslas. Pikas vertinant tonomis buvo 2011 metais. Geriausios kainos nuo 2008 metų jau krito nuo 160 mln. JAV dolerių už konteinervežį iki 97 mln. JAV dolerių. Šiemet prognozuojamas 5 proc. laivų statybos kritimas, o ateityje net 30 proc.

kės gi­gan­tės

Iš Latvijos Liepojos ir Ventspilio uostų naujai sukurtos keltų linijos į Vokietiją ir Švediją buvo didžiausi konkurentai linijoms iš Klaipėdos.

Konkurencija: į rytinės Baltijos regioną žengia Švedų kompanijos

„Stena Line“ jūrų keltai.

„Dziennikturystyczny.pl“ nuotr.

Su Klaipėda konkuruos „Stena Line“ Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Naujus maršrutus Klaipėdos uosto konkurentus Baltijos jūroje sukūrė kompanija „Scandlines GmbH“. Ji įkurta 1998 metais po didžiausių Vokietijos ir Danijos nacionalinių keltų bendrovių susijungimo.

Neseniai paaiškėjo, kad „Scandli­ nes GmbH“ pardavė Baltijos jūro­ je turėtas penkias keltų jūrų linijas kartu su laivais švedų kompanijai „Stena Line“. „Scandlines GmbH“ Baltijoje valdė dvi keltų linijas iš Ventspilio į Travemiundę Vokieti­ joje ir Niuneshamną Švedijoje, li­

„Zwier­ze­ta.wm.pl“ nuo­tr

ky­ti. Aikš­te­lė bus įreng­ta anks­ čiau Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­su­sios se­no­sios val­čių prie­plau­kos da­ly­je.

Rei­kės gi­lin­ti da­lį ke­lio iki šios prie­p lau­kos, kad iki jos ga­l ė­t ų at­p lauk­t i lai­vai su grun­t u iš po do­kų.

Gi­li­ni­mo ir aikš­te­lės įren­gi­mo dar­bus bu­vo pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti jau šių me­tų pa­va­sa­rį. Kol kas nė­ ra jo­kių po­žy­mių, kad rea­lūs dar­ bai vyk­tų.

Už­terš­to grun­to aikš­te­lės sta­ ty­ba yra bu­vu­si ir ūki­nių ir ne­tgi po­li­ti­nių dis­ku­si­jų ob­jek­tu. Prieš pu­sant­rų me­tų da­bar­ti­nė Uos­to

di­rek­ci­jos va­do­vy­bė pei­kė anks­ tes­niuo­sius va­do­vus, kad jie me­tų me­tus ne­su­ge­bė­jo iš­ju­din­ti už­terš­ to grun­to aikš­te­lės sta­ty­bos.

Ar bus pa­ju­din­ta šios aikš­te­lės sta­ty­ba šie­met, lai­ko klau­si­mas.

Jau šių me­tų ru­de­nį po Sei­mo rin­ ki­mų ga­li įvyk­ti įvai­riau­si po­ky­čiai Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vy­bė­je.

Atė­ję nau­ji ar­ba su­grį­žę se­ni va­ dai vėl ga­li prie­kaiš­tau­ti, kad už­ terš­to grun­to san­dė­lia­vi­mo aikš­ te­lės sta­ty­ba ju­dė­jo per lė­tai, kad ja­me san­dė­liuo­ja­mas grun­tas, jei bus san­dė­liuo­ja­mas, yra auk­so ver­ tės – ku­bi­nio met­ro kai­na apie 110 li­tų.

kurentas Baltijos jūros regione bus danų kompanija „DFDS Seawa­ ys“, kuri plukdo krovinius linijose iš Klaipėdos uosto. „Stena Line“ atėjimą į rytinės Baltijos šalių uostus jūrų keltų eks­ pertai vertina kaip teigiamą dalyką keleiviams. Tai paskatins regione konkurencingumą. Galbūt kelei­ vius ir lengvąjį transportą labiau pritaikyti gebenti „Stena Line“ lai­ vai regione muš šeimyninių išvykų keltais su automobiliu kainas. „Stena Line“ savininkai teigė į Baltijos jūros regioną einantys, nes tiki, jog jame dar yra daug galimy­ bių į keltus pritraukti klientų.

Papildytas „Vikingo“ maršrutas Vidmantas Matutis

sta­ty­ba vėl strin­ga

niją tarp Liepojos ir Travemiundės, taip pat linijas iš Treleborgo (Švedi­ ja) į Zasnicą (Vokietija) ir iš Trele­ borgo į Rostoką (Vokietija).

Jau iki šiol kompanija „Stena Li­ ne“ buvo vienas didžiausių jūrų keltų operatorių Baltijos ir Šiaurės jūros regionuose. Ji turėjo 19 marš­ rutų Skandinavijos šalyse ir aplink Jungtinę Karalystę. „Stena Line“ valdė 35 laivus. Šioje kompanijoje dirbo 5700 darbuotojų.

Pernai „Stena Line“ laivai pluk­ dė 14,7 mln. keleivių, gabenta 3,1 mln. transporto priemonių ir 1,6 mln. vienetų krovininio transpor­ to. Pagrindinis „Stena Line“ kon­

v.matutis@kl.lt

Iki šiol važiavęs į du Ukrainos uostus, iš Klaipėdos uosto kursuojantis traukinys „Vikingas“ užsuks ir į trečiąjį šios šalies uostą.

Mišrusis traukinys „Vikingas“ yra bendras Lietuvos, Baltarusi­ jos, Ukrainos geležinkelių, uos­ to krovos kompanijų ir Klaipė­ dos, Iljičiovsko bei Odesos uostų projektas. Dabar prie šio projekto prisijungė ir 30 kilometrų į pietus nuo Odesos esantis Ukrainos uos­ tas – Južnij. Šis uostas yra kiek mažesnis nei Klaipėdos. Jo krantinių ilgis 5,5 ki­ lometrų, didžiausias gylis prie krantinių – 15 metrų.

Per pirmąjį šių metų ketvir­ tį uostas Južnij krovė 5 mln. 391

tūkst. tonų krovinių. Pagrindiniai kroviniai – rūdą, chemijos produk­ tai, anglys. Šiame uoste taip pat veikia vie­ nintelis Ukrainoje privatus kontei­ nerių terminalas „Transinvestser­

Eksperimento tvarka „Vikingo“ maršrutas į uostą Južnij kol kas patvirtintas tik šiems metams.

vis“, kuris nuo nulio buvo sukurtas valstybės valdomame uoste. Į šį terminalą „Vikingu“ kaip tik ir ga­ benami kroviniai.

Tiksliau, „Vikingo“ kroviniai iš­ kraunami arba pakraunami Južnij

uosto geležininkelio stotyje „Čer­ nomorskaja“.

Ukrainos valstybinė geležinke­ lių transporto administracija nau­ ją maršrutą nuo stoties „Berežest“ (Baltarusijos ir Ukrainos pasienis) iki stoties „Černomorskaja“ kom­ binuotų gabenimų traukiniui „Vi­ kingas“ suteikė iki šių metų pa­ baigos.

Jei paaiškės, kad geležinkelio maršrutas į Ukrainos Južnij uos­ tą „Vikingu“ gabenamiems kro­ viniams yra patrauklus, jo galioji­ mo laikas gali būti pratęstas ir 2013 metais.

Analogiškas leidimas gabenti krovinius į Ukrainos Južnij uos­ tą, tik trumpesniam laikui – iki šių metų vidurio, suteiktas ir konteineriniam traukiniui „Zu­ br“, kuris kursuoja iš Rygos uos­ to į Ukrainą.

14

pirmADIENIS, birželio 11, 2012

JŪRA

„Ti­ta­ni­ko“ mas­to tra­ge­di­ja upė­je Pa­mi­nė­ta „Ti­ta­ni­ko“ žū­ties, su­krė­tu­sios pa­sau­lį, šim­to­sios me­ti­nės. Ta­čiau šian­ dien ma­žai kas ži­no, kad prieš 98 me­tus nu­sken­do ir Ka­na­dos lai­ne­ris „Emp­ress of Ire­land“, nu­si­ne­šęs 1012 žmo­nių gy­vy­bes.

Ve­nan­tas But­kus Pra­ban­gus ir sau­gus lai­ne­ris

„Ka­na­dos Ti­ta­ni­ku“ įvar­din­tas lai­ ne­ris bu­vo pa­sta­ty­tas 1906 me­tais Ško­ti­jo­je ir aš­tuo­ne­rius me­tus be jo­kių in­ci­den­tų plau­kio­jo tarp Kve­ be­ko Ka­na­do­je ir Li­ver­pu­lio Ang­ li­jo­je. Šį at­stu­mą 174 met­rų il­gio lai­vas įveik­da­vo per še­šias pa­ras – tiems lai­kams re­kor­diš­kai trum­pą lai­ką. Lai­ne­rį bu­vo pa­mė­gę dau­ge­

Nus­ken­du­siu lai­ne­ riu su­si­do­mė­jo ma­ ro­die­riai, ku­rie pa­si­ glem­žė pra­ban­gaus lai­vo pa­tal­pų in­ter­je­ ro da­lis, ka­ju­tė­se ras­ tus daik­tus.

lis to me­to aukš­tuo­me­nės ir vers­ lo at­sto­vų abe­jo­se At­lan­to pu­sė­se.

Rink­tis ke­lio­nę juo ska­ti­no grei­ tis ir bui­ti­niai pa­to­gu­mai. Ke­lei­vių pa­slau­goms bu­vo įreng­tos iš­tai­ gin­gos, jau­kios ka­ju­tės, ne­tu­rin­ čios nu­me­rio, pa­žy­mė­to skai­čiu­ mi „13“. Žmo­nės ga­lė­jo nau­do­tis poil­sio ir mu­zi­ki­niais sa­lo­nais, bib­ lio­te­ka, mė­gau­tis pui­kiu ap­tar­na­ vi­mu. Plau­kiant kas va­ka­rą vyk­da­ vo ta­da dar ne­by­lio­jo ki­no sean­sai, ku­rių me­tu gro­jo ta­pe­ris (pia­nis­ tas, mu­zi­ka iliust­ruo­jan­tis ne­by­lius ki­no fil­mus). Kas­dien išei­da­vo lai­ vo laik­raš­tis, skel­bian­tis per ra­di­ją

gau­tas įvy­kių nau­jie­nas. Ti­kin­čių­jų reik­mėms bu­vo įreng­ta kop­ly­tė­lė.

Po „Ti­ta­ni­ko“ ka­tast­ro­fos, ku­ri įvy­ko 1912 me­tų ba­lan­dį, ka­na­die­čių lai­ne­rio sa­vi­nin­kai pa­si­rū­pi­no di­des­ niu sa­vo lai­vo sau­gu­mu. Ja­me bu­vo su­mon­tuo­ta nau­jau­sia įran­ga led­ kal­niams ap­tik­ti, įsi­gy­ta 2212 gel­bė­ ji­mo­si lie­me­nių (mak­si­ma­lus ke­lei­ vių skai­čius – 1550), 36 gel­bė­ji­mo­si bo­tai, ga­lin­tys su­tal­pin­ti 1866 žmo­ nes. Lai­vo triu­mas bu­vo pa­da­lin­tas į 11 van­de­niui ne­pra­lai­džių sek­ci­jų.

Lai­ne­riui va­do­va­vo 39 me­tų ka­pi­to­ nas Hen­ris Džor­džas Ken­de­las, tu­ rė­jęs ne­ma­žą pa­tir­tį ves­ti ke­lei­vi­nius lai­vus per At­lan­tą.

Lai­vo sa­vi­nin­kai ke­lei­vius už­ tik­rin­da­vo, kad tai vie­nas pra­ban­ giau­sių ir sau­giau­sių tran­sat­lan­ti­ nių lai­ne­rių.

Nug­rimz­do per 15 mi­nu­čių

„Emp­ress of Ire­land“ („Ai­ri­jos im­ pe­ra­to­rė“), pri­klau­sęs „Ca­na­dien Pa­ci­fic Steamship’s“ kom­pa­ni­jai, 1914 me­tų ge­gu­žės 28 die­ną pa­li­ko Kve­be­ko uos­tą ir Šv.Lau­ry­no upe lei­do­si At­lan­to link. Lai­vu į Eu­ro­ pą plau­kė 1057 ke­lei­viai ir 420 įgu­ los na­rių. Į lem­tin­gą­jį rei­są lai­ne­ris iš­plau­ kė pu­sę pen­kių va­ka­ro. Oras bu­vo gra­žus, ma­to­mu­mas – ge­ras, pla­ čios Šv.Lau­ry­no upės pa­vir­šius sklei­dė ra­my­bę. Pas­ro­viui lai­vas plau­kė 21 maz­go grei­čiu. 11 va­lan­dą va­ka­ro vi­si ke­lei­viai nuė­jo mie­go­ ti ir lai­ve įsi­vy­ra­vo ty­la. Be­veik 200 ki­lo­met­rų upe lai­vą ve­dęs loc­ma­ nas po pu­siau­nak­čio iš­li­po, til­te­ly­ je li­ko tik ka­pi­to­nas su vai­ri­nin­ku.

Įvy­kis: dvie­jų lai­vų su­si­dū­ri­mo sche­ma.

Lem­tis: lai­ne­ris „Emp­ress of Ire­land“ iš­plau­kia į rei­są.

Virš upės pra­dė­jo driek­tis rū­kas. Iš jo stai­ga iš­ni­ro di­de­lio lai­vo no­sis ir rė­žė­si tie­siai į lai­ne­rio de­ši­nį bor­tą.

Tai bu­vo nor­ve­gų trans­por­ti­nis lai­ vas „Stors­tad“, ga­be­nęs į Mon­rea­lį 10,4 tūkst. to­nų ak­mens ang­lių.

Pro iš­muš­tą 15 met­rų il­gio sky­lę į lai­ne­ri plūs­te­lė­jo di­de­lė van­dens ma­sė. Per 15 mi­nu­čių lai­ne­ris pa­ ni­ro po van­de­niu. Apa­ti­nėse ka­ju­ tė­se mie­go­ję ke­lei­viai žu­vo iš kar­to, ki­ti su­ti­ko mir­tį kla­jo­da­mi tam­siais ir pai­niais ko­ri­do­riais. Ne ką ge­riau pa­si­se­kė ir tiems, ku­rie spė­jo iš­lip­ ti į vir­šu­ti­nį de­nį. Dau­ge­lį jų nu­ šla­vė per pa­svi­ru­sį de­nį į van­de­ nį skrie­jan­čios gel­bė­ji­mo­si val­tys.

Iš­si­gel­bė­jo tik 465 žmo­nės, žu­vo 1012. Skau­džiau­sia, kad iš 138 vai­ kų, plau­ku­sių lai­ne­riu, pa­vy­ko iš­ gel­bė­ti tik ke­tu­ris.

Nus­ken­dęs lai­vas api­plėš­tas

Lai­ne­rio „Emp­ress of Ire­land“ ka­ tast­ro­fa, pa­rei­ka­la­vu­si di­de­lių au­

„Emp­ress-of-ire­land-klau­sen.ca“, „Wi­ki­pe­dia.org“, Gran­dang­le­dist­ri­bu­tion.com“ nuotr.

kų, ne­su­lau­kė to­kio dė­me­sio kaip dvejais me­tais anks­čiau nu­sken­dęs „Ti­ta­ni­kas“ (žu­vo 1513 žmo­nių).

Ma­tyt, bu­vo kal­tos dvi ap­lin­ky­bės: tarp Ka­na­dos lai­ne­rio ke­lei­vių ne­ bu­vo tiek daug pa­sau­lio įžy­my­bių, be to, tuo me­tu dė­me­sį bu­vo pri­ kaus­tęs pra­si­dė­jęs Pir­ma­sis pa­sau­ li­nis ka­ras.

Nus­ken­dęs lai­ne­ris iki šiol te­ be­gu­li Šv.Lau­ry­no upės dug­ne 45 met­rų gy­ly­je. Jo nie­ka­da ne­ban­dy­ ta iš­kel­ti. Žu­vu­sių ke­lei­vių gi­mi­nai­čių pra­ šy­mu bu­vo iš­kel­tas lai­vo iž­di­nin­ ko sei­fas, ku­ria­me esą bu­vo lai­ ko­mi ke­lei­vių pi­ni­gai ir ki­to­kios ver­ty­bės.

Tai, kas bu­vo ras­ta sei­fe, su­da­ rė tik 5 pro­c. ieš­ki­niuo­se pa­teik­tos su­mos. Na­rai taip pat iš­kė­lė 318 pa­što mai­šų ir 212 si­dab­ro ly­di­nių, ku­riuos į Eu­ro­pą ga­be­no lai­ne­ris.

Vė­liau nu­sken­du­siu lai­vu su­si­ do­mė­jo na­rai mė­gė­jai ir pa­pras­

čiau­s i ma­ro­d ie­r iai. Jie api­p lė­š ė sken­d uo­l į, pa­s i­g lemž­d a­m i pra­ ban­gaus pa­tal­p ų in­ter­je­ro da­ lis, ka­ju­tė­se ras­tus daik­tus ir vi­sa tai, kas ga­lė­jo do­min­ti ko­lek­ci­ nin­kus.

Per šią lo­bių me­džiok­lę žu­vo ne vie­nas na­ras. 1998 me­tais Ka­ na­dos val­džia nu­sken­du­sį lai­ne­ rį „Emp­ress of Ire­land“ pa­skel­bė is­to­ri­niu pa­mink­lu ir to­je vie­to­je už­drau­dė pri­va­tiems as­me­nims nar­dy­ti. 2009 me­tais, įtrau­kus upės dug­ne gu­lin­tį lai­ne­rį į sau­ go­mų is­to­ri­nių ver­ty­bių są­ra­šą „Na­tio­nal His­to­ric Si­tes of Ca­ na­da“, ap­skri­tai už­draus­ta nar­ dy­ti prie jo.

Da­bar lai­ne­rio žu­vi­mo vie­tą žy­ mi spe­cia­lus plū­du­ras, o pie­ti­nia­ me Šv.Lau­ry­no kran­te pa­sta­ty­ ti ke­li pa­mink­lai. Po dve­jų me­tų Ka­na­da ruo­šia­si pla­čiai pa­mi­nė­ ti šim­tą­sias „Emp­ress of Ire­land“ ka­tast­ro­fos me­ti­nes.

Vie­ta: nu­sken­dęs lai­ne­ris iki šiol gu­li upės dug­ne.

15

pirmadienis, birželio 11, 2012

sportas

Olandams – danų antausis Nereikėjo ilgai laukti staigmenos. Jau antrąją Europos futbolo čempionato dieną ją pateikė danai, 1:0 nugalėję vienus iš pirmenybių favoritų – olandus.

Šiandien pasirodys anglai

Vakar vyko C grupės kovos. Tarp savęs susitiko grupės favoritai ispanai ir italai. Vėliau į aikštę išbėgo airiai ir kroatai. Šiandien Donecke ir Kijeve rungtyniaus ketvirtosios – D grupės vienuolikės: Prancūzija – Anglija (19 val.) ir Ukraina – Švedija (21.45 val.). Antradienį antrojo turo varžybas žais A grupės ekipos: Graikija – Čekija (Vroclave 19 val.) ir Lenkija – Rusija (Varšuvoje 21.45 val.). Pastarųjų rungtynių dėl galimų neramumų baiminasi organizatoriai. Rusijos ir Lenkijos komandų smarkieji aistruoliai nejaučia vieni kitiems simpatijų.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nemalonus netikėtumas olandams

Tulpių šalies futbolininkai nuo pirmųjų minučių kaitino atmosferą prie Danijos vienuolikės vartų, tačiau Jetras Willemsas, Robinas van Persie, Arjenas Robbenas nesugebėjo taikliai spirti.

O 24-ąją min. nelauktai patys praleido įvartį: Michaelas Krohnas-Dehlis be vargo įsiveržė į olandų baudos aikštelę ir pasiuntė kamuolį vartininkui Maartenui Stekelenburgui tarp kojų.

36 min. rezultatą galėjo išlyginti A.Robbenas, tačiau jo smūgiuotas kamuolys sudrebino virpstą.

Po pertraukos olandai bandė šturmuoti varžovų vartus, bet danai gana nesunkiai atrėmė jų atakas.

Rungtynių statistika Pranašumas: Rusijos futbolininkai (raudoni marškinėliai) netikėtai lengvai – 4:1 įveikė čekus.

Kitose B grupės rungtynėse taip pat buvo pasiektas vienas įvartis.

Vokiečiai po Mario Gomezo įvarčio galva palaužė portugalus.

Danų pergalė visiškai sujaukė situaciją vadinamojoje mirtininkų grupėje.

Muštynės veja muštynes

Rusijos vidaus reikalų ministerija pranešė, jog sulaikyti keturi šios

šalies aistruoliai, po Rusijos ir Čekijos rungtynių dalyvavę muštynėse.

Jų laukia pagreitinto proceso teismas. Dar dvylika „narsuolių“, sumušusių apsaugininkus, ieškoma.

Dar du rusai nubausti už tai, kad viešoje vietoje buvo neblaivūs.

Lenkijos policija patvirtino faktą, jog vienoje Varšuvos kavinių susimušė keturi Rusijos sirgaliai ir du turkų kilmės piliečiai. Muštynių

AFP nuotr.

metu maitinimo įstaiga buvo gerokai nuniokota.

Organizacija „Futbolas prieš rasizmą Europoje“ pranešė, kad čekų gynėjas Theodoras Gebre Selassie per rungtynes sulaukė rusų aistruolių įžeidinėjimų.

Nors Rusijos rinktinė žaidžia Lenkijoje, tačiau šios šalies futbolo mėgėjai įsivėlė į incidentą Ukrainoje. Čia jie susimušė su ukrainiečiais.

A grupė Lenkija – Graikija 1:1 (1:0). R. Lewandowskis (17)/D.Salpingidis (50).

G.Karagounisas (70; nerealizavo 11 m baudinio). Pašalinti: S. Papastathopoulosas (44; Graikija), W.Szczesny (69; Lenkija).

Rusija – Čekija 4:1 (2:0). A. Dzagojevas (15, 79), R.Širokovas (24), R. Pavliučenka (82)/V. Pilaržas (52).

B grupė Olandija – Danija 0:1 (0:1). M. Krohnas-Dehlis (24).

Vokietija – Portugalija 1:0 (0:0).

M. Gomezas (73).

Klaipėdiečiai – prizininkai

Medalininkai: trečią vietą šalies pirmenybėse užėmę uostamiesčio žaidėjai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro rankininkai iškovojo bronzos medalius šalies jaunimo čempionate.

Anot uostamiesčio ekipos trenerės Rasos Juškėnienės, klaipėdiečiai buvo jauniausi pirmenybėse.

Vienintelis – vartininkas Elijus Bridikis gimęs 1993 metais, visi kiti žaidėjai – 1994-aisiais. Negana to, trys pagrindiniai rankininkai dėl traumų negalėjo padėti. Vietoje jų į kovą stojo keletas 16-mečių vaikinų. „Viesulo“ septynetukas, ketvirtfinalyje įveikęs varžovus iš Varėnos, pateko į finalinį keturių komandų turnyrą Panevėžyje.

Pirmą dieną vieno įvarčio skirtumu – 26:27 pralaimėta Utenos žaidėjams. Turėjo klaipėdiečiai vilties išsigelbėti, tačiau per paskutinę ataką nepavyko taikliai mesti.

Kitą dieną uostamiesčio ekipa susirėmė su šeimininkais, kuriems pirmenybėse jau buvo pralaimėję du kartus. Šį sykį sėkmė buvo mūsų komandos pusėje – 37:36. Rungtynėms baigiantis panevėžiečiai turėjo kamuolį. Klaipėdiečiai leistinais ir neleistinais būdais sugebėjo iškovoti pergalę. Vien per paskutinę minutę net keturi mūsų žaidėjai gavo dviejų minučių nuobaudas, aikštelėje buvo likę tik du žaidėjai ir vartininkas.

Trečiųjų rungtynių su šiauliečiais dėl raudonos kortelės, gautos varžybose su panevėžiečiais, negalėjo

žaisti lyderis Mindaugas Dumčius.

Pirmą vietą pirma laiko užsitikrinę varžovai nepasigailėjo ir klaipėdiečių – 32:21.

Geriausiu žaidėju mūsų komandoje buvo pripažintas vartininkas E.Bridikis.

Bronzos medalininkai Mindaugas Stropus, Mindaugas Dumčius, Aurimas Jotkevičius, Dainius Žutautas, Jonas Skukauskas, Dovydas Daukšas, Robertas Dulinskas, Laurynas Jovaišas, Ernestas Samalius, Vilius Vaišnoras, Vilius Liačas, Lukas Simėnas, Ernestas Lenartavičius, Ernestas Sodys, Elijus Bridikis.

23

pirmadienis, birželio 11, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Spencerio Johnsono „Viršūnės ir slėniai“ ir Edwardo W. Knappmano „Garsiausios pasaulio bylos“.

Spenceris Johnsonas „Viršūnės ir slėniai“. „Vien tik norais nieko nepasieksi.

Susidraugauk su tikrove.“ Nereikia nė sakyti, kad mūsų gyvenimas pilnas viršūnių ir slėnių. Viršūnės – tai akimirkos, kai branginame tai, ką turime. Slėniai – tai akimirkos, kai ilgimės to, ko mums trūksta. Ne visada galime suvaldyti tai, kas vyksta aplink. Bet mūsų asmeninės viršūnės ir slėniai priklauso nuo to, kuo tikime, ir kaip elgiamės. Kiekvienas, net ir pats blogiausias gyvenimo laikotarpis slepia naujas galimybes, tik reikia jas atrasti ir išnaudoti. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite šia trumpa ir paprasta istorija.

Ji žavi tuo, kad padeda ieškoti atsakymų kiekvienam, kuris to nori.

Edwardas W. Knappmanas. „Garsiausios pasaulio bylos“. Tapkite prisiekusiaisiais pačiuose įdomiausiuose teismo procesuose! „Garsiausios pasaulio bylos“ nukelia Jus tiesiai į teismo salę, kurioje vyksta viena iš šioje knygoje aprašomų garsiausių teisinių kovų. Vienas jų prisiminsite iš skambių laikraščių antraščių, kitos – atrastos archyvuose. Tačiau jos visos atskleidžia tikras konkrečių žmonių gyvenimo dramas. Knygoje apibūdinamos kiekvienos bylos aplinkybės, analizuojamos esminės smulkmenos, aprašomas nuosprendis ir atskleidžiamas jo poveikis. Daugiau nei 90 nuotraukų leidžia skaitytojams geriau pajusti konkrečios bylos, vykusios tam tikru istorijos momentu, dvasią.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 19 d.

Avinas (03 21–04 20). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite.

Jautis (04 21–05 20). Šiandien galimas darbo pasiūlymas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Neapsirinkate – beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.

Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Kam nors iš aplinkinių galite pasirodyti įtartinas. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui.

Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Skaitykite knygas, žiūrėkite filmus, lankykite parodas – darykite tai, kas jus įkvepia ir suteikia jums naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų pasirinkimai šiandien gali įžeisti aplinkinius.

Kaip elgtis šioje situacijoje, pakuždės intuicija, tik pasistenkite ją išgirsti.

Svarstyklės (09 24–10 23). Susidursite su žmogumi, kuris bus nusiteikęs visai kitaip nei jūs, todėl galimi nesusipratimai. Vakare veikiausiai pasiduosite svajonėms, palankus metas intelektualiai kūrybai.

Skorpionas(10 24–11 22). Sprendimai, susiję su karjera, gali turėti įtakos jūsų saugumui ir atmosferai namuose. Rodos, pats paprasčiausias sprendimas gali būti kenksmingas jūsų sveikatai. Apsvarstykite visas galimybes. Šaulys (11 23–12 21). Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Nieko pavojingo nėra, viskas jūsų rankose, reikia tik šiek tiek pastangų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Palanki diena bendrauti su draugais, ypač seniai matytais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais.

Vandenis (01 21–02 19). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus.

Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai, susiję ir su darbu, ir su asmeniniu gyvenimu. Žuvys (02 20–03 20). Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Pradedate suvokti, kad esate toks pat žmogus kaip ir kiti. Jūsų problemos išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių jums padėti.

Orai

Artimiausiomis dienomis orai bus lietingi, vidutiniškai šilti. Šiandien oro temperatūra kils iki 18 laipsnių ši­ lumos, antradienį – iki 21 laipsnio ši­ lumos, lis. Trečiadienį bus debesuo­ ta su pragiedruliais, oro temperatūra kils iki 23 laipsnių šilumos.

Šiandien, birželio 11 d.

+16

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+20

Utena

+17

4.52 22.19 17.27

163-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 203 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +20 Brazilija +25 Briuselis +14 Dublinas +13 Kairas +37 Keiptaunas +16 Kopenhaga +16

kokteilis Vi­sos bė­dos dėl bro­me­la­no Praė­ju­sią sa­vai­tę Al­do­na at­vi­ra­vo, kad nuo an­ta­ni­nių obuo­l ių jai šim­pa dan­ tys. „Ir ana­na­so dau­g iau kaip skil­te­lės ne­ ga­l iu su­val­g y­t i, – guo­dė­si mo­te­r is, – nes jie švit­r i­na lie­ž u­v į, pa­na­šiai kaip nuo rau­ge­r iš­k io sal­dai­nių.“ Skai­ty­to­jai bu­vo smal­su, ar taip jai vie­ nai bū­na.

Daug ką ži­nan­tis Jus­ti­nas tvir­ti­na, kad ana­na­se yra fer­men­to bro­me­la­no, ku­ ris skai­do bal­ty­mus. „Pra­mo­nė­je jis var­to­ja­mas kaip na­tū­ ra­lus mė­sos minkš­t in­to­jas, – sa­kė jis.

– Nau­do­ja­mas ir me­di­ci­no­je, bet dau­ giau ne­ži­nau, kad ga­lė­čiau ko­men­tuo­ ti. Apsk­r i­tai bro­me­la­no bū­na vi­so­k ių pa­pil­dų su­dė­t y­se. O ne­ma­lo­nūs bur­ nos po­jū­čiai at­si­ran­da to­dėl, kad jis ar­ do bur­nos glei­vi­nę.“ Anot Jus­t i­no, bro­me­la­no dau­g iau­sia yra ana­na­so ko­te ir žie­vė­je. To­dėl no­ rint iš­veng­t i ne­ma­lo­n ių po­jū­čių, ver­ tė­tų šį vai­sių iš­pjaus­ty­ti, kad lik­tų tik minkš­t i­mas.

Vy­r iš­k is dar pa­ste­bė­jo, kad žmo­nės ne­vie­no­dai jaut­r ūs bro­me­la­nui.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+16 +25 +23 +24 +27 +17 +17 +28

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+18 +12 +23 +16 +15 +30 +22 +19

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

Vardai Aluona, Barnabas, Flora, Raminta, Tvirmantas

+22

Alytus

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+20

birželio 11-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

14

16

15

11

6

12

16

16

15

2

17

19

17

15

5

rytoj

trečiadienį

1864 m. Miun­che­ne gi­ mė gar­s us vo­k ie­č ių kom­p o­z i­to­r ius Ri­c har­ das Straus­sas.

1948 m. po­pie­ž iaus Pi­ jaus XII bu­le šv.Ka­zi­mie­ ras pa­skelb­tas Lie­tu­vos jau­ni­mo glo­bė­ju.

1971 m. so­vie­tų ly­de­ris Leo­ ni­das Brež­ne­vas pa­ra­g i­ no su­stab­dy­ti JAV ir SSRS gink­la­vi­mo­si var­žy­bas.

1981 m. per že­mės dre­ bė­ji­mą Ira­no piet­va­ka­ riuo­se žu­vo ma­ž iau­siai 1 500 žmo­nių.

1982 m. gi­mė lie­tu­vių krep­š i­n in­k as To­m as De­li­nin­kai­tis.

1987 m. Mar­ga­ret That­ cher tre­č ią kar­t ą rin­ ki­muo­s e bu­vo iš­r ink­ ta į Di­d žio­sios Bri­ta­n i­ jos mi­n ist­ro pir­m i­n in­ ko po­stą.

1994 m. mi­rė teat­ro ir ki­no ak­to­r ius Au­r i­mas Bab­kaus­kas.

2008 m. pla­ne­tos sta­tu­ so 2006 m. ne­te­kęs Plu­ to­nas ga­vo „pa­g uo­dos pri­zą“ – jis ir ki­tos į jį pa­ na­šios nykš­tu­ki­nės pla­ ne­tos bu­vo pra­dė­tos va­ din­ti plu­toi­dais.

Ter­mi­na­le – links­my­bės vi­są va­sa­rą Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­le klai­pė­die­ čių ir mies­to sve­čių vi­są va­sa­rą lauks ne­mo­ka­mi ren­ gi­niai. Bus or­ga­ni­ zuo­ja­mi kon­cer­ tai, veiks vai­kų žai­ di­mo aikš­te­lė, vyks krep­ši­nio tur­ny­rai.

Gy­ny­ba: tau­tie­čiai įvai­riais bū­

dais sau­go­si nuo bro­me­la­no.

Gal yra ban­džiu­sių­jų Emi­l i­ja ieš­ko skai­ty­to­jų, sa­vo ku­l i­na­ ri­niams še­dev­rams nau­do­ju­sių ko­ko­ so pie­ną. „Ki­lo min­tis ma­r i­nuo­ti viš­tie­ną ko­ko­ so pie­ne, bet kan­k i­na abe­jo­nės, – sa­kė mo­te­r is. – Gal kas esa­te ban­dę?“

Links­mie­ji tirš­čiai Jau­nas ka­ta­l i­k ų ku­ni­gas at­lie­ka iš­pa­ žin­t į: – Tė­ve, nu­si­dė­jau su vie­na pa­ra­pi­ jie­te.

– Ar tik ne su Pet­rai­tie­ne?

– Ne­ga­liu to sa­ky­ti, tai bū­tų ne­gar­bin­ga.

– Tai gal su Kul­gau­dy­te?

– Na, ne­ga­liu to pa­sa­ky­ti, iš­pa­ž įs­tu sa­ vo nuo­dė­mes.

– Tai gal su And­r ie­jaus­k ie­ne?

– Tik­rai ne­ga­l iu to sa­ky­ti.

– Na, tiek jau to. Su­kal­bė­si tris­de­šimt svei­k ų Ma­ri­jų ir tris sa­vai­tes ne­lai­ky­ si mi­šių.

Išė­jęs iš baž­ny­čios, ku­ni­gė­lis su­si­ti­ko drau­gą.

– Na, kaip? – klau­sia jis.

– Ge­r iau ne­gu ti­kė­jau­si: ga­vau tris sa­ vai­tes ato­sto­g ų ir tris nau­jus ad­re­sus! Čes­ka (397 719; aną­dien pa­siū­lė nau­ją mo­bi­ lio­jo ry­šio ta­ri­fą „Baik pliurp­ti“. Kiek­vie­na ki­ ta po­kal­bio se­kun­dė – dvi­gu­bai bran­ges­nė už anks­tes­nę)

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ini­cia­ty­vą pa­gy­vin­ti Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą pa­tei­kė bend­ro­vė „Klai­ pė­dos lai­vų re­mon­tas“ ir Klai­pė­dos re­gio­no kon­cer­no „Ache­mos gru­ pė“ įmo­nės. „No­ri­me, kad ši te­ri­to­ri­ja bū­ tų gy­va ne tik ta­da, kai at­plau­kia krui­zi­niai lai­vai. Ji yra se­na­mies­ čio da­lis. Taip pri­si­dė­tu­me ir prie jo gai­vi­ni­mo“, – tvir­ti­no bend­ro­ vės „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ di­ rek­to­rius Al­vy­das But­kus.

Cik­lo „Jū­ros var­tų va­sa­ra 2012“ ren­gi­niai vyks va­sa­ros sa­vait­ga­liais – penk­ta­die­niais, šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais. Jie bus or­ga­ni­ zuo­ja­mi nuo bir­že­lio 22 d. Pir­mo­ji šven­tė bus skir­ta Jo­ni­nėms.

Ini­cia­ty­vą pa­tei­ku­sios įmo­nės Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le su­mon­ tuos sce­ną, ku­ri ne­bus iš­mon­tuo­ ta iki va­sa­ros pa­bai­gos, pa­si­rū­pins ap­švie­ti­mu, įgar­si­ni­mu. Jo­je tu­rės ga­li­my­bę pa­si­ro­dy­ti vi­si no­rin­tie­ji.

Pla­nuo­ja­ma, kad penk­ta­die­niais ir šeš­ta­die­niais ren­gi­niai pra­si­dės 19 val. ir vyks iki 23–24 val.

Ini­cia­ty­va: Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le vi­są va­sa­rą tu­rė­tų vyk­ti ne­mo­ka­mi ren­gi­niai.

Gal­vo­ja­ma, kad penk­ta­die­niais vyk­sian­tys ren­gi­niai bus la­biau orien­tuo­ti į jau­ni­mą, sek­ma­die­ nio po­pie­tės – į vy­res­nio am­žiaus žmo­nes ir šei­mas. Šeš­ta­die­niais vyk­tų te­mi­niai ren­gi­niai.

Ren­gi­nių koor­di­na­to­rius Ed­ga­ras Va­lec­kas pa­sa­ko­jo, kad šeš­ta­die­nio ren­gi­nių te­mos bus įvai­rios. Ati­tin­ ka­mos bus ir pra­mo­gos. Per Jo­ni­ nes degs lau­žai, Žve­jų die­ną – bus žu­vų tur­gus.

Bus mi­ni­mos ir vals­ty­bi­nės šven­ tės bei Van­dens, Fo­tog­ra­fi­jos, Ama­ tų die­nos.

Ter­mi­na­le vi­są va­sa­rą veiks ne­ mo­ka­ma vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė, bus pa­sta­ty­ti krep­ši­nio sto­vai, vyks krep­ši­nio tur­ny­rai. Ža­da­ma pa­sta­ ty­ti ir na­me­lius pre­ky­bi­nin­kams – tuos pa­čius, ku­rie žie­mą sto­vė­jo Teat­ro aikš­tė­je. „Ne­sie­kia­ma, kad kiek­vie­ ną sa­vait­ga­lį vyk­tų Jū­ros šven­ tė ar džia­zo fes­ti­va­lis. Prog­ra­ma bus mi­ni­ma­li. Kvie­čia­me pa­si­ro­

dy­ti vi­sus. Esa­me at­vi­ri pa­siū­ly­ mams. Ban­dy­si­me su­jung­ti vi­sas ini­cia­ty­vas. Prog­ra­mą to­bu­lin­si­ me kar­tu su mies­tie­čiais“, – pa­ sa­ko­jo E.Va­lec­kas. Prie ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo pri­si­dės ir mu­zi­kos

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

fes­ti­va­lio „Grock“, ku­ris vyks ki­ tą sa­vai­tę, or­ga­ni­za­to­rius Li­nas Švi­ri­nas. „Tai pui­ki ga­li­my­bė pa­si­ro­dy­ ti mu­zi­kuo­jan­tiems žmo­nėms“, – pa­brė­žė L.Švi­ri­nas.

teleloto Nr. 844 2012 06 10 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 50 564 (2 x 25 282) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 7 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 52 62 70 26 69 47 75 02 22 21 15 11 16 14 53 34 23 68 42 54 66 24 56 41 74 33 25 65 20 01 03 29 08 06 55 §§§ 61 60 49 18 32 §§ §§§ 13 59 04 63 35 §§§ §§§ §§§ 50 37 57 36 72 05 31 46 Papildomi prizai: „Renault Thalia“ – 0420568 „Hyundai i20“ – 0057395 „Fiat Grande Punto“ – 0208068

Kvietimai į TV: 034*479, 026*897, 016*646.

5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Irina Gelbūdienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Asta Paurienė iš Rokiškio 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Gintautas Rakauskas iš Šiaulių 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Dalė Petrauskienė iš Telšių 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 4 d.) – Jūratė Binisevičienė iš Kudirkos Naumiesčio Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt