PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
137 (19 438)
Kaina 1,30 Lt
Miesto skauduliui – smūgis Gyventojų skun dais užversti val dininkai ir politikai kuria preceden to Klaipėdoje ne turintį atvejį – sie kia apriboti vienos parduotuvės preky bos alkoholiu laiką. Jei toks žingsnis pa siteisins, toks pat li kimas laukia ir ki tų barų, kurie rea liai yra naktinės par duotuvės, nes dėl jų veiklos taip pat ne paliaujamai plūsta skundai.
„Pritariame ir laukiame naudos.“ Socialinių reikalų komiteto pirmininkė Irina Rozova palankiai sutiko žinią, kad Klaipėda ir Zasnicas pasirašys bendradarbiavimo sutartį.
2p.
Šviesoforų priežiūra stringa Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pasikeitus miesto gatvių ženklų ir šviesoforų prižiūrėtojui, paaiškėjo, kad šviesoforų valdymą perėmusi bendrovė net neturi programinės įrangos eismo srautams Klaipėdo je reguliuoti. Negali nieko pakeisti
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Gyventojai neišsimiega
Politikų taikiklyje atsidūrė J.Jano nio gatvėje esanti visą parą veikian ti parduotuvė-kavinė. Per pastarąjį mėnesį uostamiesčio savivaldybė, policijos pareigūnai, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės de partamentas sulaukė aibės skun dų dėl šios parduotuvės veiklos.
4
Nesiseka: politikų pastangos, kad Lietuvoje sumažėtų alkoholinių gėrimų suvartojimas, eina perniek.
„Shutterstock“ nuotr.
Klaipėdiečiai pastebėjo, jog Taikos prospekto ir Smiltelės gatvės san kryžoje žalias šviesoforo signalas ėmė degti taip trumpai, kad pra važiuoti spėja vos viena dvi ma šinos. Pamėginus pasiaiškinti, ar įmo nė „Gatvių apšvietimas“, perė musi šviesoforų priežiūrą iš įmo nės „Sankryža“, neatliko kokių nors pakeitimų, paaiškėjo neįtikė tina tiesa. Naujieji šviesoforų prižiūrėtojai net ir norėdami negalė tų nieko pakeisti.
7
2
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
miestas
Gedulo ir vilties dieną – eisena ir koncertas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Birželio 14-ąją – Vilties ir gedulo dieną – Klaipėdoje bus paminėtos tremčių ir politinio kalinimo au kos, skambės patriotinė muzika.
Jau tapo tradicija, kad šiai reikš mingai datai skirtus renginius or ganizuoja ne miesto savivaldybės darbuotojai, o Politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, jiems talkina Žvejų rūmų meno kolektyvai. Ketvirtadienį 16 valandą iš Lie pų gatvės pradžios pajudės eisena, kurioje žygiuos Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nariai, šauliai, choro „Atminties gaida“ daininin kai, Karinių jūrų pajėgų orkestras
ir visi patriotiškai nusiteikę klai pėdiečiai. 16.20 val. prie „Kančios“ pa minklo greta S.Daukanto gatvės vyks tremties pradžios paminėji mas. Jo metu I.Simonaitytės mo kyklos mokiniai deklamuos eiles. 18 val. Kristaus Karaliaus bažny čioje (Bokštų g. 10) už pokariu mi rusius tremtyje bei kalėjimuose bus aukojamos šventos mišios. 19 val. Klaipėdos koncertų sa lės parko estradoje (Šaulių g. 36) vyks Gedulo ir vilties dienai skir tas koncertas. Žvejų rūmų kamerinis choras „Kantare“ dainuos tremtinių dai nas. Įėjimas laisvas. Klaipėdiečiai kviečiami dalyvauti atmintinos dienos renginiuose.
Bendrovė „Klaipė dos laivų remon tas“ baigė 1885 me tais statyto istori nio laivo „Oskar II“ atnaujinimo darbus, kurie kainavo pu santro milijono litų.
Atgaivino: istorinis laivas „Oskar II“ iš Norvegijos Klaipėdoje prikeltas
naujam gyvenimui.
Vytauto Petriko nuotr.
Antroji „Oskaro“ jaunystė Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Tradicijos: kasmet tremties ir kalinimo tragedija prisimenama prie
„Kančios“ skulptūros.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Naujas partneris – Zasnicas Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėda dėl Vokietijoje įvykusios administracinės reformos vieną partnerį turi pakeisti kitu miestu partneriu. Bendradarbiavimo su tartį su Zasnicu ketinama pasira šyti per miesto gimtadienį.
Uostamiestis dar 1992-aisiais pa sirašė miestų partnerystės sutartį su Vokietijos Federacinės Respub likos Meklenburgo – Priešakinės Pomeranijos žemės Riugeno ap skritimi. Tačiau pernai Vokietijoje buvo įvykdyta administracinė refor ma ir Riugenas tapo naujai sufor muotos Priešakinės Pomeranijos – Riugeno žemės dalimi. Riuge no apskritis kaip buvusios sutar ties su Klaipėda subjektas nusto jo egzistavusi, todėl ir pasirašyta
bendradarbiavimo sutartis tapo neb egal iojant i. Vok iet ijos pus ė Klaipėdai pasiūlė sudaryti naują sutartį su Zasnico miestu Riuge no saloje, su kuriuo Klaipėda turi reguliarią keltų liniją. Socialinių reikalų komiteto na riai vakar pritarė tokiai bendra darbiavimo sutarčiai ir tvirtino nekantriai laukiantys jos teikia mos naudos. Sutartyje numatyta plėtoti eko nominį ir kultūrinį bendradarbia vimą, plėtoti tolesnę keltų linijos Zasnicas – Klaipėda veiklą užtik rinant turizmo, verslo keleivių ir krovinių srautus. Abi šalys bendradarbiaus savi valdos lygiu, sieks kurti ir stiprin ti įvairiapusius ryšius tarp abiejų miestų organizacijų, specialistų, gyventojų, bendruomenių. Zasnicas taps 20-uoju Klaipėdos miesto partneriu.
Rekonstrukcijai į Klaipėdą laivas atplukdytas prieš pusmetį. Pasak bendrovės „Klaipėdos laivų re montas“ generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus, remonto darbai kainavo 1,7 mln. Lt, nors pradžioje numatyta suma buvo perpus ma žesnė. Tačiau pradėjus remontą, savininkai panoro pakeisti ne tik metalinę korpuso dalį, bet ir sure montuoti visus pagrindinius lai vo techninius mazgus, agregatus, įrengti originalų laivo interjerą. „90 proc. metalinio korpuso pa keista. Denį išklojome medžiu, kro vininiame triume įrengtas keleivių salonas“, – pasakojo A.Butkus. Šiemet „Oskar II“ ketina daly vauti Norvegijos istorinių laivų parade. „Norvegijoje yra daug tokių lai vų, kurie anksčiau plukdė kro vinius, o dabar pritaikomi pra
mogoms. Tikimės rasti daugiau klientų“, – sakė A.Butkus. Tai pirmas toks stambus užsa kymas bendrovėje „Klaipėdos lai vų remontas“.
Gunaras Borg Vatne:
Kai laivas atplaukė į Klaipėdą, buvo nie ko vertas.
Leipcigas (Vokietija)
Čingdao (Kinija)
Leeuvardenas (Nyderlandai)
Debrecenas (Vengrija)
Liepoja (Latvija)
Gdynė (Lenkija)
Liubekas (Vokietija)
Kaliningradas (Rusija)
Manheimas (Vokietija)
Karlskrona (Švedija)
Mogiliovas (Baltarusija)
Kiogė (Danija)
Šiaurės Tainsaidas (Jungtinė Ka
Klivlendas (JAV)
ralystė)
Kotka (Suomija)
Odesa (Ukraina)
Kudži (Japonija)
Ščecinas (Lenkija)
Laivas „Oskar II“ pastatytas 1885
metais Norvegijoje. Jis buvo pritai kytas plukdyti apie 200 keleivių. Dabartinį savo pavidalą įgavo
1903 metais po rekonstrukcijos. Dar po 50 metų jis pritaikytas ko
viniams gabenti, jam suteiktas „Ha vas“ pavadinimas. 1999 metais, pasikeitus savinin
„Esu labai laim ingas matyd a mas tok į laiv ą. Daug iau nei pu sę met ų du kart us per mėn es į atv ykd avau į Klaip ėd ą, džiau giuosi, kad klaipėdiečiai meistrai visada rasdavo reikiamus spren dimus. Kai laivas atplaukė į Klai pėdą, buvo nieko vertas“, – sa kė laivo kapitonas Gunaras Borg Vatne.
kams, jam sugrąžintas senasis var das „Oskar II“. „Oskar II“ ilgis – 25 m, plotis – 5,4 m,
gramzda – 2,2 m. Visame laive įrengta garso siste
ma, skirta ne tik linksmintis, bet ir girdėti kapitono komandas. „Oskar II“ pritaikytas plukdyti 40
keleivių.
Susargdino kinų patiekalai Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Pasivaišinę kinų virtuvės patieka lais trys klaipėdiečiai atsidūrė me dikų rankose. Nors tikrintojai kavi nę uždarė, tačiau vakar joje toliau virė gyvenimas.
Kiniškų patiekalų kavinėje „Bam boo“, įsikūrusioje Herkaus Manto gatvėje 11A, pasivaišinęs dienos pa
tiekalu klientas po kurio laiko pasijuto blogai. Klaipėdietis atsidūrė ligoninė je. Jam buvo diagnozuota salmone liozė. Ji patvirtinta ir vaikui, kuriam patiekalo duota tik paragauti. Žmonės blogai pasijuto suvalgę jautienos, ryžių su kiaušiniais. Klaipėdos visuomenės sveikatos centras sulaukė ir trečio žmogaus skundo. Tą pačią dieną šioje kavi nėje valgęs žmogus taip pat pasi juto blogai.
Klaipėdos miestai partneriai Čerepovecas (Rusija)
Faktai
Ignoruoja: tikrintojų sankcijos kavinei nė motais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kitą dieną po gautų skundų ir at liktos patikros Klaipėdos valstybi nė maisto ir veterinarijos tarnyba sustabdė kiniškų patiekalų kavinės veiklą. Beje, atsidariusi kavinė va dinosi „Bamboo“, o šiuo metu virš jos kabo iškaba „Kinų bambukas“. Tačiau nors kavinės veikla bu vo sustabdyta dar praėjusią sa vaitę, vakar ji toliau dirbo. Lauke ir viduje valgė žmonės, vaikščiojo padavėjai. Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotoja Jūratė Mačiulienė tei gė, kad viešojo maitinimo įstaigos veikla kol kas nėra atnaujinta. Pasak J.Mačiulienės, po patik ros kavinėje aptikta nemažai pa žeidimų: bendri higienos, kryž minės taršos, rasta neženklintų kiaušinių. Kaip pastebėjo tikrintojai, ne seniai pradėjusios dirbti kavinės personalui trūksta kvalifikacijos. Tačiau vakar paaiškėjo, kad paim tuose maisto produktų mėginiuo se salmoneliozės neaptikta.
3
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
miestas Važiavo daugiau keleivių
Naujas prezidentas
Lėšos – būstui
Autobusais gegužę važia vo daugiau keleivių – per 797 tūkst. Jų skaičius išaugo 70 tūkst., palyginti su balandžiu, bet kovo lygis dar nepasiektas. Pastarąjį mėnesį autobusais važiavo apie 827 tūkst. keleivių. Populiariausių stotelių penke tukas nesikeitė. Pirmos vietos neužleidžia „Bibliotekos“.
Šiandien, minint 3-iąjį asociaci jos „Mano miestas – Klaipėda“ gimtadienį, dabartinis jos vado vas Raimondas Beliauskas ofi cialiai šias pareigas perleis nau jam prezidentui – dabartiniam valdybos Strateginio komite to pirmininkui Tadui Šatkaus kui (nuotr.), kuris bus jau trečia sis vadovas.
Vyriausybė ketina savivaldy bėms paskirstyti 13,3 mln. litų, už kuriuos bus plėtojamos so cialinio būsto paslaugos. Pa gal planą Klaipėdos miesto sa vivaldybei turėtų tekti 1 mln. 181 tūkst. litų. Lėšos socialinio būsto fondui plėtoti paskirsty tos atsižvelgiant į laukiančiųjų skaičių savivaldybėse.
Pradės remontuoti Joniškės gatvę Birželio pabaigoje prasidės remonto dar bai Joniškės gatvėje. Ji bus suremontuo ta iš pagrindų. Kol vyks darbai, vairuoto jams teks kęsti eismo apribojimus. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Joniškės gatvės rekonstrukciją nuo baldų įmonės iki Kelmiškės gatvės atliks bendrovė „Žemkasa“. Iš viso dėl šių darbų skelbtame konkurse dalyvavo septynios įmonės. Joniškės gatvės rekonstrukci ja atsieis kiek mažiau nei galvota – per 9 mln. litų. Anksčiau preli minariai skaičiuota, kad darbai gali kainuoti per 10,5 mln. litų. Planuojama, kad rekonstrukcija truks metus. Dėl nenumatytų aplin kybių darbus vykdanti įmonė termi ną galės pratęsti dar tris mėnesius. Rekonstrukcijos metu bus suremon tuota gatvės važiuojamoji dalis, ša ligatviai, lietaus ir buitinių nuotekų, apšvietimo, elektros sistemos. Bū tent nuotekų sistemų ir telekomu
Uždarymas. Trečiadien į 10 val. vyks tarptautinių karinių pratybų „Baltops 2012“ uždar ymas Liet uvos did žio jo kun igaikšč io But igeid žio drag ū nų motor iz uotajame pėst in ink ų ba talione. Viz itas. Trečiadien į 13.30 val. Klaipė dos meras Vytautas Grubliauskas pri ims Japonijos ambasadorę Lietuvoje Kazuko Shiraishi.
10
Diskusija. Trečiadien į 16 val. rotušė je vyks diskusija „Šešėlinės ekonomi kos poveik is verslo klimat ui Klaipė dos mieste“.
– apie tiek mln. litų kai nuos Joniškės gatvės dalies rekonstrukcija. nikacijų remontui bus panaudota didžioji dalis lėšų. Po rekonstrukcijos minėtas Jo niškės gatvės ruožas bus dviejų juostų, su šaligatviais. Rekonstrukcijos metu vairuotojų laukia eismo apribojimai. Kokie jie bus, dar neaišku. Tai priklausys nuo rangovo, kaip šis organizuos darbus. Eismo apribojimus jis turės sude rinti su policija ir savivaldybe.
Dienos telegrafas
Egzaminas. Trečiad ien į abitur ientai laik ys vieną gausesn ių valst ybin ių egzaminų – istorijos. Klaipėdoje jį pa sir inko 959 abit ur ientai. Egzam inas vyks devyniuose centruose.
Situacija: Joniškės gatvės būklė prasta – ji nusėta duobių.
Vytauto Petriko nuotr.
Uostamiesčio gėlynuose – nauji žiedai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Klaipėda beveik baigta puošti nau jais vasariniais žiedais. Paskutinis mieste apsodintas Atgimimo aikš tėje esantis gėlynas. Naujas gėles beliko susodinti vazose.
Darbai: Atgimimo aikštėje vakar buvo sodinamos naujos vasarinės gėlės.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Atgimimo aikštėje tradiciškai pa sodintos pelargonijos ir žydrūniai. „Gėlyną Atgimimo aikštėje pasi likome paskutinį. Jame dar gražiai žydėjo našlaitės. Dėl to ir neskubė ta sodinti naujų gėlių“, – pasakojo įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direk torius Gediminas Valašinas. Naujos gėlės miestą puoš iki rudens. Pasibaigus vasarai, gėlynai turė tų būti vėl atnaujinti. Jiems šiemet skirta mažiau lėšų nei pernai – 190 tūkst. litų.
Gėlynai. Viešosios įstaigos „Mūsų kie mas“ ir daugiabučių namų administra torių organizuotas graž iausio gėlyno prie daug iabučio konk ursas baigėsi. Klaipėdoje graž iausiais pripaž inti gė lynai, esantys prie Liubeko gatvės 13ojo ir Alksnynės gatvės 21-ojo namų. Pastarąjį įreng usiai Nijolei Kybart ie nei įsteigtas papildomas prizas. Skrydžiai. Rusijos skrydžių bendrovė „IrAero“ vasaros sezono metu užsako maisiais reisais keleivius skraidins iš Maskvos į Palangą ir atgal. Skryd žius iš Domodedovo oro uosto bendro vė ketina pradėti nuo birželio 24 die nos. Keleivius ji skraidins kartą per sa vaitę – sekmadieniais. Nuo birželio 17 dienos kartą per savaitę skryd žius iš Maskvos į Palangą žada siūlyti ir kita Rusijos oro bendrovė „RusLine“. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 3 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Jelena Okuneva (g. 1921 m.), Janina Galdik ie nė (g. 1932 m.), Genad ijus Priachinas (g. 1952 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Vasilij Sinelnik, Gertr ūda Mataitienė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 3 mergaitės ir 7 berniukai.
4
trečiadienis, birželio 13, 2012
miestas
Rusijos valstybės dienai – priėmimas Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Rusijos valstybinės šventės pro ga šios šalies generaliniame kon sulate surengtose iškilmėse daly vavo Vakarų Lietuvos miestų va dovai, kultūros bei verslo, tauti nių bendrijų atstovai. Pirmą kar tą šventė vyko naujose konsulato patalpose. Iškilmės: naujo Rusijos konsulato pastato kiemelyje šios šalies gene
ralinis konsulas A.Krotkovas sutiko tautiečius ir svečius.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vakar vakare Minijos gatvės au tomobilių aikštelė buvo pilnutėlė prabangių automobilių. Kviesda mi į oficialų priėmimą konsulato
darbuotojai išsiuntė daugiau nei 300 kvietimų, juos gavo ir 22-iejų Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Tel šių apskričių miestų vadovai. Rusijos valstybės vėliavos spal vų puokštėmis papuoštas konsu lato kiemas buvo paverstas poky lio vieta. Viduje tiek svečių nebūtų tilpę. Sveikinimo žodį susirinkusie siems tarė Rusijos Federacijos ge neralinis konsulas Anatolijus Krot kovas. Klaipėdos miesto meras Vy tautas Grubliauskas teigė, kad mūsų miestas gali būti puikiau
siu tautų sugyvenimo pavyzdžiu. Jis tikino, jog artima kaimynystė bendraujant su Kaliningrado sri timi Klaipėdai visada yra svar biausia, todėl bendravimo for mų įvairovė yra didžiulė vertybė abiem miestams. Priėmimui rusiško kolorito su teikė ir svečius linksminę atlikėjai. Šįkart šventėje netrūko rusų liau dies dainų, kurias atliko du Kali ningrado srities muzikinio teat ro solistai, duetas, besivadinantis „Stargorod“ iš Stargorodo miesto bei rusų liaudies dainų ansamblis „Volnica“ iš Liepojos.
Miesto skauduliui – smūgis Gyventojai skund uo 1 se tvirtino, kad J.Jano nio gatvėje esanti įstaiga yra pa
prasčiausia naktinė parduotuvė, o ne kavinė, kaip skelbiasi, tad po 22 valandos parduoda svaigalus išsi nešti, o ne vartoti vietoje, kaip rei kalauja teisės aktai. „Naktimis, ypač antroje savaitės pusėje ir savaitgaliais, suintensyvė ja pirkėjų srautas, kurie perka alko holinius gėrimus išsinešti. Naktimis pirkėjai į šią parduotuvę atvyksta automobiliais, juos palieka prie du rų, nors sustoti ir stovėti toje vietoje draudžiama. Stovinčių automobilių veikiantys varikliai, dažnai garsiai leidžiama muzika, triukšmaujan tys neblaivūs parduotuvės klientai trukdo ilsėtis“, – skunduose guo dėsi gyventojai.
Pažeidimai – naktį
Gyventojai visų institucijų, į ku rias kreipėsi, prašė, kad būtų imta si veiksmų problemai spręsti. To dėl Klaipėdos savivaldybėje gimė miesto tarybos sprendimo projek tas riboti J.Janonio gatvėje veikian čios parduotuvės-kavinės prekybos alkoholiu laiką ir leisti pardavinėti svaigalus tik nuo 8 iki 22 val. To kią išeitį pasiūlė ir policijos parei gūnai. „Mano nuomone, kito kelio problemai išspręsti nėra, būtina riboti prekybos alkoholiu laiką. Jei
Jonas Liaudanskis:
Priešais parduotu vę gyvena vienas politikas ir prieš rinkimus vis kelia klausimą dėl mū sų veiklos, para šo skundą, suranda žmonių, kurie taip pat jį pasirašytų.
Kiemai tampa šiukšlynais
Jie tvirtino, jog dėl keliamo triukš mo ne kartą skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, tačiau poli cijos pareigūnai esą šiai problemai neskiria pakankamo dėmesio. „Itin didelių problemų kelia par duotuvėje alkoholį perkantys ir aplinkinių namų kiemuose jį ge riantys jaunuoliai, kurie prisige ria, triukšmauja, susimuša. Vargu ar jie yra sulaukę pilnametystės. Rytais kiemai dažnai būna nukloti šiukšlėmis, stiklinių butelių duže nomis. Girtaujantys asmenys vie toje atlieka ir gamtinius reikalus“, – problemas vardijo J.Janonio gat vės gyventojai. Jie pabrėžė, kad įstaiga yra įrengta kaip parduotuvė ir funkcionuoja bū tent kaip parduotuvė, tad nesupran tama, kaip jai buvo išduota viešojo maitinimo įstaigos licencija. Gyventojai taip pat stebėjosi, jog policija ir kitos kontroliuojan čios institucijos akivaizdžiai ig noruoja faktą, kad svaigalai šioje parduotuvėje po 22 valandos par duodami išsinešti, o ne tik varto ti vietoje.
šeimininkas nesupranta, kad rei kia laikytis teisės aktų, neparda vinėti alkoholio išsinešimui, tai kontroliuojančios institucijos turi imtis atitinkamų priemonių. Toje parduotuvėje kiek vyksta patikrų, tiek nustatoma pažeidimų“, – tei gė Klaipėdos apskrities vyriausio jo policijos komisariato Prevenci jos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius. Jo duomenimis, šiemet J.Janonio gatvėje esančioje parduotuvėje nu statyti jau trys Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimai, ir visi – bū tent naktį. Riboti prekybos alkoholiu laiką ir J.Janonio gatvėje esančioje par duotuvėje savivaldybei rekomen
Legalių alkoholinių gėrimų vartojimas* Tenka absoliutaus alkoholio, litrais
2006 2007 2008 2009
2010
2011
vienam gyventojui
10,6
11,2
11,2
10,6
10,9
11,9
vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui
12,7
13,4
13,3
12,4
12,9
14,1
*Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
davo ir Narkotikų, tabako ir alko holio kontrolės departamentas. Problema – dėl reklamos
Svarstyti šį klausimą vakar ėmėsi So cialinių reikalų komitetas. „Tai vie nas karščiausių Klaipėdos taškų, dėl kurių gauname daugybę gyventojų skundų, fiksuojama nemažai viešo sios tvarkos pažeidimų“, – teigė Li cencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis spe cialistas Rimantas Armonas. Jis priminė, jog riboti prekybos alkoholiu laiką šioje parduotuvė je buvo siūloma dar prieš kelerius metus, tačiau tuomet uostamiesčio politikai palaukė, kol įsigalios Sei mo patvirtintas Alkoholio kontro lės įstatymas, kuriuo prekiauti al koholiu parduotuvėse leidžiama nuo 8 iki 22 valandos. Tačiau vėliau parduotuvė ta po kavine, tad vėl ėmė alkoholi niais gėrimais prekiauti visą parą. „Priešais parduotuvę gyvena vie nas politikas ir prieš rinkimus vis kelia klausimą dėl mūsų veiklos, parašo skundą, suranda žmonių, kurie taip pat jį pasirašytų. Žodžiu, politikas ieško arkliukų, kad galė tų pasireklamuoti, ir tiek“, – teigė parduotuvę valdančios bendrovės „Gintaro krantas“ savininkas Jonas Liaudanskis. Jis tvirtino, kad laikosi visų įsta tymų ir alkoholio išsinešti po 22 valandos tikrai neparduoda. „Kaip gali būti problema, jei ant kam po stovi policijos vaizdo kame ra. Pats tokias esu sumontavęs ir parduotuvės viduje, ir išorėje, nu samdžiau apsaugininkus. Tai kaip galima daryti kažkokius nusižen gimus, jei viską fiksuoja vaizdo ka meros?“ – neva nepagrįstais kalti nimais piktinosi J.Liaudanskis. Versijos keitėsi
Vyras tvirtino, kad jam nesurašytas nė vienas protokolas dėl Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimų, jis nemokėjo nė vienos baudos. „Jei politikai nuspręs, kad alko holiu galiu prekiauti tik nuo 8 iki 22 valandos, tokį sprendimą tikrai skųsiu teismui, nes jam nėra pa grindo. Be to, man juk tektų žmo nes atleisti, o jie šeimas, vaikus tu ri“, – teigė J.Liaudanskis. Tačiau atvykęs į Socialinių rei kalų komitetą jis pateikė visai ki tą versiją. „Prašau man leisti įprastai dirbti iki rugsėjo 1 dienos, nes tądien už
Taškas: nors naktį prekiauti svaigalais išsinešimui yra draudžiama, vie
ša paslaptis, kad J.Janonio gatvėje esančioje parduotuvėje-kavinėje al koholio galima nusipirkti bet kuriuo paros metu. Vytauto Petriko nuotr.
sidarysiu. Darbuotojus jau įspėjau, kad jie ieškotųsi kito darbo. Par duotuvę uždarau, nes ji nėra pel ninga“, – tvirtino J.Liaudanskis. Vis dėlto komiteto nariai į to kį prašymą neatsižvelgė – politi kai pritarė, kad prekyba alkoho liu būtų ribojama nuo rugpjūčio 1 dienos. „Po miesto gimtadienio bus tvarka“, – konstatavo Socia linių reikalų komiteto pirmininkė Irina Rozova. Šiam sprendimo projektui dar turi pritarti miesto taryba. Politikai nėra vieningi
Anot R.Armono, savivaldybė gau na ir daugiau skundų dėl naktinės prekybos alkoholiniais gėrimais, nors tai ir yra uždrausta. K.Sinkevičiaus teigimu, mieste yra apie dešimt visą parą veikian čių kavinių-parduotuvių ir dėl visų jų kyla problemų. „Apskrityje yra ne vienas atvejis, kai savivaldybės ap sisprendžia riboti prekybos alkoho liu laiką, tad ir Klaipėda galėtų bū ti principingesnė. Bet tai tik mano nuomonė“, – sakė K.Sinkevičius. Nuo sausio 1-osios Klaipėdos mieste ir rajone Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nustatė keturis Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus, taip pat poli cijos pareigūnai pateikė informaciją apie tris įstatymo pažeidimus. Bauda už tai, kad alkoholis po 22 val. parduotas išsinešti, siekia nuo 500 iki 2 tūkst. litų. Jei toks pat pažeidimas padaromas antrą kar tą, baudos dydis jau išauga nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. litų.
Komentaras Aurelijus Veryga
Nacional inės tabako ir alkohol io kontrolės koal icijos prez identas
L
abai sunk u vert int i, ar nuo met ų prad žios įsigal iojus i tvarka, jog alkoholį po 22 va landos gal ima parduot i tik vartot i vietoje, o ne išsinešt i, pasitei sino, nes tai labai priklauso nuo savi valdybių principingumo. Pavyzdžiui, viln iečiai puik iai tvarkosi, o kaun ie čiai žiūri pro pirštus, todėl Kaune yra sočiai tų viet ų, kur nakt į gal ima nu sipirkt i svaigalų. Narkot ik ų, tabako ir alkohol io kontrolės departamente dirba tik penki kontrolieriai, kurie vi soje Lietuvos teritorijoje turi prižiūrė ti, kaip laikomasi Alkoholio kontrolės įstatymo. Todėl ir labai svarbu, koks kiekvienos savivaldybės požiūris į tą įstatymo nuostatą, kad po 22 valan dos alkoholį galima parduoti tik varto ti vietoje. Savivaldybė turi absoliučią teisę riboti prekybos alkoholiu laiką. Ji gali nustatyti, kad kavinė ar parduo tuvė svaigalus gali pardavinėti kad ir dvi valandas per parą. Kai nuo metų pradžios įsigaliojo nauja tvarka, savi valdybės drąsiai gali riboti prekybos alkoholiu laiką, užtenka tik vieno gy ventojo skundo ar jur id in iam asme niui už pažeidimą skirtos baudos. Rei kia turėti kantrybės, ir tie mini barai – naktinės parduotuvės vis tiek išnyks. Klaipėdai linkiu žengti pirmą žingsni ir jei gyventojai skundžiasi parduotu vės veikla, tikrai riboti jos prekybos al koholiu laiką. Aišku, sprendimas gali būti apskųstas.
5
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
A.Paleckis pripažintas kaltu Vilniaus apygardos teismas pa naik in o ankst esn į teism o ver diktą ir kaltu dėl sovietų agresi jos neigimo pripažino Socialisti nio liaudies fronto vadovą Algir dą Paleckį. Jam skirta 10 400 li tų bauda.
Planai: dujų terminalas turėtų atsirasti ties Kiaulės Nugaros sala
Klaipėdos uoste.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Terminalui – žalia šviesa Seimas leido Lietuvos pajūryje statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) termi nalą. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Atmetė opozicijos siūlymą
Vakar parlamentarai balsavo dėl SGD terminalo įstatymo priėmi mo. Už buvo 108, prieš tik 1, su silaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas įsigalios, kai jį pasi rašys Prezidentė Dalia Grybaus kaitė. Valstybės vadovė iki šiol ne kartą reiškė paramą SGD termi nalui. Priimdami įstatymą Seimo na riai daugiausia diskutavo dėl Vy riausybės pasiūlymo nustatyti, kad iš SGD terminalo privalės bū ti nuperkama ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai reikalingo gam tinių dujų kiekio. Socialdemokratai pasiūlė atsi sakyti šios privalomosios nuosta tos. „Manome, kad tai pažeidžia konkurencijos nuostatas, ir įta riame, kad Europos Komisija dėl to ateityje gali pareikšti protes tą“, – sakė socialdemokratė Bi rutė Vėsaitė. Bet premjeras Andrius Kubi lius griežtai prieštaravo tokiems opozicijos pasiūlymams ir tvir tino, kad jie atveria kelią Rusijos koncernui „Gazprom“ įtvirtin ti monopoliją Lietuvos dujų sek toriuje. Balsav im u soc iald em okra tų pataisa buvo atmesta. Bet kai atėjo laikas balsuoti už visą įsta tymo priėmimą, socialdemok ratai ir dauguma kitų opozicijos atstovų pareiškė remiantys, kad SGD terminalas būtų pastaty tas. Kita vertus, socialdemokra tas Vytenis Andriukaitis įspėjo, kad rudenį, kai po rinkimų „at eis nauja Seimo dauguma, ji tu rės gerokai pakoreguoti priimtą jį įstatymą“. Pastatys 2014-ųjų gruodį
Seimo priimtuoju įstatymu įtvir tinamos visos būtinos sąlygos, kad terminalas pradėtų veikti iki 2014 m. gruodžio. Numaty ta, kad SGD terminalas statomas
Klaipėdos valstybinio jūrų uos to teritorijoje. Preliminariai nu matyta, kad jis atsiras ties Kiau lės Nugara. Terminalo statyba kainuos be veik 700 mln. litų. Dar apie 2,4 mlrd. litų planuojama per de šimt metų išleisti iš norvegų fir mos nuomojant specialų laivą su išdujinimo įranga. Pagal priimtąjį įstatymą ne ma žiau kaip du trečdaliai SGD ter minalą statysiančios bendrovės akcijų priklausys Lietuvos vals tybei, kuri taps pagrindine inves tuotoja į terminalo statybą. Tikimasi, kad dabartinis vie nintelis gamtinių dujų tiekė jas Lietuvai Rusijos koncernas „Gazprom“ ateityje atpigins mū sų šaliai tiekiamas dujas. Kartu atpigtų ir būstų šildymas, kuriam daugiausia naudojamos gamtinės dujos. Pripažintas strateginiu
Terminalo projektą įgyvendins valstybės įmonė „Klaipėdos naf ta“. Ji šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkur są, o tiekimo sutartį tikimasi pa sirašyti antroje metų pusėje. Planuojama, kad SGD termina las pradės veikti 2014 m. pabai goje. Pirmaisiais metais tikima si perpumpuoti apie 1 mlrd. kub. metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas būtų 2–3 mlrd. kub. metrų per metus. SGD terminalas pripažintas strateginiu Lietuvos energetikos objektu.
700
mln. litų
kainuos SGD terminalo statyba.
Teisėja Regina Pocienė, skaityda ma teismo nuosprendį, teigė, kad A.Paleckis, „turėdamas tikslus neigti ir šiurkščiai menkinti 1991 m. agresijos faktą, darė tai viešu ir užgauliu būdu“. „Laisvė reikšti nuomonę ir įsi tikinimus nesuderinama su nusi kalstamais veiksmais“, – konsta tavo teisėja. „Nuo stogų šaudė snaiperiai, jo kie teismai to nebegali paneigti ir žmonės tai žino. Mes, tie, kurie gi na tiesą, anksčiau ar vėliau nuga lėsime. Šiandien yra toks sprendi mas, rytoj bus kitoks“, – teismui paskelbus nuosprendį pareiškė A.Paleckis. Politikas pridūrė, kad greičiau siai pasinaudos teise Aukščiausia jam Teismui per tris mėnesius ap skųsti jam nepalankų sprendimą. Mintis apskųsti nuosprendį kilo ir posėdyje dalyvavusiems Neprik lausomybės gynėjams. „Vertiname kaip labai švelnų sprendimą. Sava
Nuosprendis: A.Paleckiui už sovietų agresijos neigimą skirta 10,4
tūkst. litų bauda.
norių kūrėjų sąjunga svarstys, ar skųsti jį“, – sakė buvęs Aukščiau siosios Tarybos gynėjų būrio vadas Antanas Kliunka. „Jūs matote – stengiamasi per žiūrėti istoriją. Stengiamasi su menkinti, ką žmonės iškovojo pli komis rankomis“, – teigė jis. A.Paleckis baudžiamojon atsa komybėn patrauktas, kai 2010 m. žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 m. sausio 13 d. prie Televizijos bokšto Vilniuje „saviškiai šaudė į savus“. Tai pirmasis Lietuvos teismų isto rijoje nuosprendis dėl Sovietų Są
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
jungos įvykdytos agresijos neigimo. Sausio viduryje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas konsta tavo, kad A.Paleckis neturėjo tiks lo neigti sovietų agresiją ir aukas. Teismas taip pat konstatavo, kad A.Paleckis išsakė ne asmeninę, o teisiamajame posėdyje įvardytų šaltinių nuomonę. Tačiau prokuratūra šį nuosprendį apskundė. Prokurorai prašė A.Pa leckiui skirti vienų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą ati dedant dvejiems metams. BNS inf.
6
trečiadienis, birželio 13, 2012
nuomonės
Geležinkelininkai susizgribo?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nevykęs projektas „du viename“ Lukas Miknevičius
S
veiki gyvi, gerbiamieji radijo klausytojai. Kaip turėtų jaustis skaitytojas, jei kasryt laikraštyje išvystų būtent tokį kreipinį? Savaime suprantama, jis turėtų pasijusti kvailinamas. Būtent taip jaučiasi ir futbolo gerbėjai, per nacionalinę šalies televiziją stebintys įsibėgėjantį Europos vyrų futbolo čempionatą. Pasisveikiname su radijo klausytojais. Atsisveikiname su radijo klausytojais. Po du kartus per kėlinį. „Ar jie iš manęs tyčiojasi? – savo ausimis niekaip negalėjo patikėti viename sostinės barų vakare stebėti rungtynių įsitaisęs aistruolis. – Kuo aš čia dėtas? Juk žiūriu televizorių, o ne radijo klausau.“
Visa ši absurdiška situacija tiesiog akivaizdžiai rodo Europos futbolo čempionatą transliuojančių Lietuvos radijo ir televizijos vadovų norą „prasisukti pigiau“. Nuolatiniai rungtynių komentatorių sveikinimaisi su radijo klausytojais iš pradžių kėlė juoką, bet prasidėjus antrajam grupių rungtynių ratui jau ima nervinti. Ir ne dėl to, kad, kol komentatoriai sveikinasi su radijo klausytojais, į įvykius aikštėje nekreipia jokio dėmesio. Blogiausia, kad visa ši absurdiška situacija tiesiog akivaizdžiai rodo Europos futbolo čempionatą transliuojančių Lietuvos radijo ir televizijos vadovų norą „prasisukti pigiau“. Tačiau norint sutaupyti neužtenka sugalvoti, kad „rodysim per televiziją ir kartais paleisim per radiją“. Leisti radijo klausytojams išgirsti, kas vyksta rungtynėse, iš esmės nebuvo blogas sumanymas. Bet sumanymas leisti tai pranešti Sauliui Nalivaikai buvo labai blogas, nes dažnu atveju radijo klausytojai apie rungtynes sužino labai nedaug. Pavyzdžiui, važiuoja sekmadienio vakarą statistinis Vardenis Pavardenis namo iš sodybos užmiestyje. Nors futbolu jis domisi tik prabėgomis, rezultatus išgirsti vis tiek įdomu. Juk toks įvykis – Europos čempi-
onatas! Ir štai tas statistinis pilietis automobilyje įsijungia radijo imtuvą. Iš pradžių S.Nalivaika su juo maloniai pasisveikina. Tada praneša, kad rezultatas šiuo metu yra lygus, ir pradeda pasakoti apie Gdansko stadioną, kuriame vyksta rungtynės. „Palaukite, – stebisi Vardenis Pavardenis. – Ką reiškia, kad rezultatas lygus? Ar lygiosios – nulinės, ar kas nors įmušė įvarčių? Kas žaidžia, galų gale?“ Bet S.Nalivaika tuo metu prisimena, kad Gdansko stadioną pirmenybes rengiantys lenkai praminė „Baltijos perlu“. Šis faktas komentatoriui pasirodo vertas dešimties minučių pasakojimo. Tuo metu kaip tik ateina laikas atsisveikini su radijo klausytojais. O vyko vienos įdomiausių grupių turnyro pirmojo rato rungtynių – Ispanija varžėsi su Italija. Rezultatas buvo 1:1. Vardenis Pavardenis būtų buvęs labai laimingas sužinojęs bent šią statistinę informaciją. Jei dar būtų buvę pranešta, kurie žaidėjai įmušė įvarčius, lūkesčiai būtų buvę visiškai išpildyti. Tačiau Nacionalinis radijas ir televizija toliau bruka savo „du viename“ produktą, kuris netinka nei televizijos žiūrovams, nei radijo klausytojams. Apskritai čempionato transliuotojų noras visur sutaupyti tiesiog bado akis. Žinoma, sukurti specialią turnyrui skirtą laidą kainuoja daugiau, nei studijoje tiesiog pasodinti Vytarą Radzevičių, kad šis per rungtynių pertrauką perpasakotų tai, ką visi ir taip ką tik matė. Bet bent jau persodinkite jį į mažesnę studiją, nes toje milžiniškoje erdvėje jam turėtų būti nelabai jauku. Ir pakvieskite jam nors sakinį surezgančių pašnekovų, nes beviltiški bandymai su kuo nors susisiekti telefonu arba prakalbinti angliškai beveik nemokantį Vilniaus „Žalgirio“ trenerį Damirą Petrovičių žiūrovams nelabai įdomūs. Tas pats galioja ir dėl komentatoriams į pagalbą kviečiamų futbolo ekspertų. Ukrainos ir Švedijos rungtynes Tautvydui Meškoniui komentuoti padėjęs Vytautas Jančiauskas gal ir nusimano apie futbolą, bet, turint omenyje politinę situaciją Ukrainoje, kas nors turėjo jį nutraukti, kai futbolo specialistas prabilo apie „šaunųjį prezidentą Viktorą Janukovyčių ir jo suvienytą tautą“. Beje, ne kartą. „Antrosios lietuvių religijos krepšinio“ mitu įtikėjęs tautietis gali numoti ranka: „O kas čia tokio? Tik kažkoks niekam neįdomus futbolas.“ Tebūnie, bet stebint, kaip transliuojamas Europos futbolo čempionatas, kyla klausimas – o kaip bus per olimpiadą? Ir peršasi ne itin guodžiantis atsakymas. Tikriausiai, tas pats. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Daug kas apsidžiaug tų, jei šalia pervažos atsirastų informaci nis stendas su grafi ku, panašiai kaip au tobusų stotelėse. Kiekvieną rytą į Klaipėdą pro Rimkus važiuoju iš Dituvos, todėl perskaičiusi Astos Aleksėjūnaitės straipsnį „Vairuotojus įsiutino Rim kų pervaža“ („Klaipėda“, 2012 06 02) apsidžiaugiau, kad problema ke liama į viešumą. Nežinau, ar tai tik sutapimas, ar ne, bet po minėto straipsnio pasi rodymo visą praėjusią savaitę ties pervaža nė karto neteko įstrigti, – nervus tampęs šilumvežiukas tarsi kažkur išgaravo.
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Sureagavo: pastaruoju metu tokių eilių, kokios būdavo anksčiau prie per
važos, nebematyti.
ti, kiek papildomų kilometrų kasdien turėčiau sukarti pasirinkusi tų ponų siūlomą maršrutą. Pabaigai – pasiūlymas. Geležin kelininkų viršininkas tvirtino, kad traukiniai važiuoja tik pagal grafik ą. Taigi, manau, daug kas apsidžiaugtų, jei šalia pervažos atsirastų informa cinis stendas su minėtu grafik u, pa našiai kaip autobusų stotelėse. Tuomet žmonės galėtų planuo ti savo laiką – ankstinti arba vėlin ti išvažiavimą iš namų. Iki šiol vis susidarydavo įspūdis, kad tas grafikas toks pats nenuspė jamas, kaip ir Klaipėdos orai.
„pritupėjo“. Sunku suvokti, iš kur tokie nevalyvi žmonės ir atsiranda. Taip šiukšlėse ir skęsime visą vasa rą, nes juk vieni valo, kiti dergia. Tik tų valančiųjų gerokai mažiau.
prantu, ar nėra galimybių pacientų perkelti kitur? Ar taip siekiama, kad jie greičiau nusigaluotų?
Gintarė
Perskaitęs D.Janauskaitės straipsnį „Šiukšlės nugarmės po žeme“ (2012 06 08) pasidžiaugiau, kad gal pa galiau ir mūsų mieste bus švara bei tvarka. Tikiuosi, jog šie pokyčiai tu rės įtakos ir šiukšlių išgabenimo kai nai. Sūnus gyvena kotedže Vilniu je. Per mėnesį už šiukšlių išvežimą jis sumoka po 8 litus. Mes su žmo na, gyvendami nuosavame name, per metus mokame po 330 litų. Nors pas mus tikrai tiek daug šiukšlių neprisi kaupia. Sūnus pasakojo, kad pas juos taip pat yra įrengti požeminiai šiukš lių konteineriai. Anicetas Augustinas
Dviratininkams viskas galima?
Džiugu, kad mieste atsirado tiek daug dviratininkų. Tačiau kai sa vaitgaliais jų pažyra tokia gausybė, pėstiesiems vietos, ypač miškuose ir pajūryje, beveik nebelieka. Toks įspūdis, kad esi kaltas, jog pats ne važiuoji dviračiu. Apmaudu, kad pa garbos kitiems eismo dalyviams kai kurie dviratininkai visai nejaučia. Maža to, važiuoja sukeldami pavo jų vaikams. Tuose keliukuose, kur nepažymėtos juostos pėstiesiems ir dviratininkams, saugiausia eiti šali kele ar net gatve. Ar mes, pėstieji, – antrarūšiai?
Prišiukšlino Smiltynę
Gediminas
Kai tik kaitriau pašildė saulutė, per sikėliau keltu į Smiltynę. Ėjau miš ku ir gėrėjausi. Nė vienos šiukšle lės. Gražu, švaru, miela. Sunku net patikėti, kad Lietuvoje taip įmano ma. Tačiau idilė truko neilgai. Jau po savaitės vėl ėjau tuo pačiu keliu, vaizdas buvo visiškai kitoks. Aki vaizdu – „poilsiautojai“ apsilankė – kur valgė, ten metė. Kur sėdėjo, ten
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vis dėlto, paskaičius „Lietuvos ge ležinkelių“ bendrovės atstovo Igorio Petrovskio komentarus, buvo apė męs beviltiškumas. Pirma, reguliuotoją, apie kurį kalbėjo minėtas ponas, mačiau tik vieną kartą. Nors straipsnyje tei giama, kad jis praleidžia automo bilius ir eismą sustabdo tik tuomet, kai traukinys priartėja, kasdien nuo 7 valandų. Nustebino ir geležinkelininkų ra ginimas į uostamiestį važiuoti pro Sendvario turgų. Kiekvieną rytą vežu vaikus į Ban dužių gatvėje esančią L.Stulpino mo kyklą. Manau, nesunku suskaičiuo
Konteineriai sumažins kainą
Reanimacijos skyriuje – remontas
Mano artimas žmogus gulėjo vie nos ligoninės Reanimacijos skyriuje. Nustebino, kad tame skyriuje kaip tik tuo metu vyko remonto darbai. Grę žiamos sienos, kalama, aplink tvyro dulkės. Sveikam žmogui tokia aplin ka sunkiai pakeliama, o ką jau kalbė ti apie sunkius ligonius. Nelabai su
Laima Š.
Regina
Netausoja vandens
Viename prekybos centre Žvejybos uoste Kulinarijos-konditerijos sky riuje laukiau, kol pardavėja man pa svers pyragą. Tame pačiame skyriuje visą tą laiką didžiule srove iš čiaupo bėgo vanduo. Tačiau pardavėjos tai nedomino. Keista, namie turbūt taip neišlaidauja. Ji nekreipė jokio dėme sio į trykštantį vandenį, net nežinau, kada jį užsuko. Labai nustebino toks neūkiškumas. Henrikas
Svetimi gyvenimai
Prasidėjus vasarai, labiausiai erzina poilsiautojų šeimų tarpusavio kivir čai. Jie išsiruošia į gamtą ir kažkaip užmiršta, kad yra ne savo bute. Pe šasi tarpusavyje, pykstasi, keiksnoja. Vaikai erzeliuoja, anytos burbuliuoja, žmonos mykia. Ir visa tai turi klau sytis visi aplinkiniai. Neįsivaizduoju, kur susirasti kokį nors ramų gamtos kampelį poilsiui, kad šalia neįsitai sytų kokia nors paklaikusi Adamsų šeimynėlė. Audronė Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
T
ikriausiai ne vienas vai ruotojas, rytais pervažiuo jantis Rimkų geležinkelio pervažą, tyliai keiksno ja geležinkelininkus, dėl kurių ne kartą vėlavo į darbą ar į svarbų su sitikimą. Ypač didelės mašinų spūstys ties pervaža rytais susidarydavo gegu žės mėnesį, nes maždaug nuo pu sės aštuonių ryto bėgiais pirmyn atgal važinėdavo nedidelis šilum vežiukas, o pervaža būdavo atida roma tik trumpam.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, birželio 13, 2012
aktualijos Išėjo ir dingo be žinios
Pavogė galvijus
Nuskriaudė mergina iš klubo
Uostamiesčio policija ieško iš namų išėjusio ir nežinia kur esančio Bandužių gatvės gyven tojo Michailo Veresočo, gimusio 1989 metais. Vaikinas birželio 10 dieną popiet išėjo iš namų ir ne grįžo. Mačiusius jį ar žinančius ką nors apie M.Veresočo buvimo vietą, prašoma paskambinti tel. 354163, 354161 arba 112.
Plungės rajone du ūkininkai ne teko galvijų. Alksnėnų kaime dingo 300 litų įvertintas gyvu lys. O Paalančio kaime pavog ta pusantro tūkstančio litų kai nuojanti karvė. Abiejų galvi jų pasigesta anksti rytą, todėl manoma, kad vagys darbavosi naktį. Vagių ieško Plungės rajo no policijos pareigūnai.
1965 metais gimęs J.Janonio gatvės gyventojas klube „Pi teris“ susipažino su kažkokia mergina ir nuėjo linksmintis į jos namus. Kas buvo toliau, vy ras nepamena. Kitą dieną jis sužinojo, kad dviejuose banko matuose su jo kortele paimta 2200 litų. Kur gyvena mergina, nukentėjusysis neįsidėmėjo.
Šviesoforų priežiūra stringa
Gaisrą sukėlė kompiuteris
„Norint perprogramuo ti šviesoforą reikia pro gramos, o mes dar tik deramės su šios programos savininke Vokieti jos kompanija“, – prisipažino įmo nės „Gatvių apšvietimas“ direkto rius Algimantas Laurinavičius. Šviesoforus leidžianti reguliuo ti kompiuterinė programa buvo suteikta įmonei „Sankryža“, o su tartyje numatyta, kad tretiesiems asmenims ši programa negali bū ti platinama.
Daiva Janauskaitė
1
d.janauskaite@kl.lt
Vidurdienį pastebėjęs iš buto Tai kos prospekto 43-iojo namo ketvir tajame aukšte besiveržiančius dū mus, žmonės iškvietė ugniagesius.
Prie penkiaaukščio namo už nakti nio klubo „Piteris“ vakar apie pu sę pirmos atskubėjo trys gaisrinės mašinos. Ugniagesiai į butą pate ko kopėčiomis. Teko išdaužti vir tuvės langą.
Viduje degė kompiuteris, nuo jo ugnis persimetė ant lovos. Šeimininko namie nebuvo. Į butą aukštu aukščiau pra sismelkę dūmai išgąsdino ja me gyvenančią senolę. Moteris namie buvo užrakinta ir rak to neturėjo, tad supanikavusios močiutės prašymu ugniagesiai išlaužė duris ir išvedė pensinin kę į lauką. Kieme reginio susirinkę stebėti kaimynai kalbėjo, kad butą nese niai įsigijo jaunas vyras.
Nagų nekišo
Anksčiau šviesoforus prižiūrėju sios įmonės „Sankryža“ technikos direktorius Andrius Kadagis tikino, kad visą turtą ir kompiuterinę įran gą įmonė perdavė savivaldybei. „Visi šviesoforai ir įranga pri klauso savivaldybei. Šios progra mos yra valdiklyje, o jis yra savival dybės turtas“, – teigė A.Kadagis. Pats A.Kadagis taip pat sakė pa stebėjęs, kad Smiltelės gatvės ir Taikos prospekto sankryžoje ža lias šviesoforo signalas ėmė veik ti trumpiau. „Mes ten nagų nekišome, perda vėme viską. Tačiau ir aš mačiau, kad trumpiau dega. Gal tiesiog programa „nusimušė“, – spėliojo A.Kadagis.
Šeimininkas: įmonė „Gatvių apšvietimas“ kol kas neturi programinės
įrangos šviesoforams reguliuoti.
Kas šviesoforams nutiko šio je sankryžoje, negalėjo pasakyti ir A.Laurinavičius. „Kol programos neturime, net patikrinti negalime. Bet šie švieso forai yra sujungti su netoliese esan čios sankryžos šviesoforais, kur su reguliuota vadinamoji žalia banga. Jie vienas be kito negali veikti. O sugesti negalėjo“, – aiškino jis. Pirks kompiuterinę programą
„Laukti sankryžoje tenka visiems. Du šviesoforai yra norma, vienas – fantastika. Normalu, kad tenka
Vytauto Liaudanskio nuotr.
laukti, kol užsidegs antrasis švie soforas. Matyt, padaugėjo važiuo jančiųjų šia kryptimi“, – problemos neįžvelgė Miesto ūkio departamen to vadovas Liudvikas Dūda. Visgi valdininkas pripažino, kad šviesoforų priežiūrą perėmu si įmonė „Gatvių apšvietimas“ jų reguliuoti nepajėgia. „Reikės pirkti programinę įrangą. Nežinau, ar tai brangu. Gali būti, kad tai kainuos kelis tūkstančius litų. Tačiau pir kinys bus skirtas ateičiai, kai rei kės perprogramuoti šviesoforus“, – aiškino L.Dūda.
Senienas ketino parduoti už 1000 litų Kultūros vertybių saugotojų paste bėjimas, kad internete parduoda mos praeities relikvijos, atvedė pa reigūnus pas juodąjį archeologą.
Internetinėje svetainėje radę nu mizmatu pasivadinusio vyro pasiū lymą parduoti ne vieną archeologinį radinį uostamiesčio paveldosaugi ninkai kreipėsi į policiją. Tyrimas truko ne vieną dieną. Teko pardavė ją „prisijaukinti“ ir išpešti iš jo kuo daugiau duomenų apie parduoda mus daiktus bei jį patį. Gegužės mėnesį pareigūnai ins cenizavo pirkimo sandorį. Vienoje Klaipėdos kavinėje pirkėjais apsi metę policininkai susitiko su uos tamiestyje dirbančiu ir gyvenančiu panevėžiečiu. 1987 metais gimęs vaikinas už tūkstantį litų ketino parduoti mū sų šalies teritorijoje iškastus ieti galį ir du pentinius kirvius. Abu ra diniai datuojami VI–XIII amžiumi ir yra laikomi kultūros vertybe. Į susitikimą įtariamasis atsinešė dar du panašius kirvius, greičiau siai tikėdamasis ir juos parduoti. Spėjama, kad šie daiktai iškas ti rytinėje Lietuvos dalyje. Pareigū nai atliko kratą įtariamojo namuose Klaipėdoje ir Panevėžio rajone. Pas jį rasta 497 antikvarinės monetos, trys pavojingi surūdiję stambaus kalibro šoviniai ir trys maišeliai su paraku.
Nelaimė: ugniagesiai į gaisro apimtą butą pateko kopėčiomis pro langą. Vytauto Petriko nuotr.
Plėšikas apsimeta nebyliu Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Klaipėdoje nusikaltėlis laiptinėse tyko pagyvenusių vyrų. Apsime tęs nebyliu jis atima dokumentus ir pinigus. Radiniai: internete siūlomi daiktai yra valstybei priklausanti vertybė. Policijos nuotr.
Tėviškėje vaikinas laikė metalo ieškiklį, kurį greičiausiai naudojo ar cheologiniams radiniams ieškoti. Ten pat rastas akmeninis amuletas, kuris buvo reklamuojamas kaip prekė. Spe cialistai ištirs ir įvertins radinius. Vaikinui pateiktas įtarimas dėl vertimosi uždrausta komercine veika, jis nesulaikytas. Archeologiniai radiniai (arte faktai) yra senovės žmonių paga minti ir naudoti daiktai ar jų da lys, rasti archeologinėse vietovėse ar atsitiktinai arba iki dabar išlikę archeologijos paminkluose. Kilno jamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme numatyta, kad archeolo
giniai radiniai, kurių savininkas ar ba valdytojas negali būti nustaty tas arba yra netekęs teisės į juos, – valstybės nuosavybė. Vyriausybės nutarimu patvirtin tose Prekybos antikvariniais daiktais taisyklėse numatyta, kad draudžiama prekiauti archeologiniais radiniais, išskyrus archeologinius radinius, kurie teisėtai įgyti kitose valstybėse ir įvežti į Lietuvos Respubliką. Baudžiamasis kodeksas už ver timąsi uždrausta komercine veik la numato viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, ar ba laisvės atėmimą iki 4 metų. „Klaipėdos“ inf.
Pirmadienį apie 16 valandą, kaip įtariama, tas pats vyras gretimuose namuose apiplėšė du pensininkus. Kauno gatvės 15-ojo namo laipti nėje jis iš 1945 metais gimusio vyro atėmė piniginę, kurioje buvo 1200 litų ir pensininko pažymėjimas. Netrukus Taikos prospekto 59ojo namo laiptinėje jis, griebęsis smurto, atėmė iš 1931 metais gi musio šio namo gyventojo pasą. Į dokumentą vyras buvo įsidėjęs 1300 litų ir banko kortelę. Vėliau bankomate nusikaltėlis ištuštino ir klaipėdiečio sąskaitą, nusiėmęs 750 litų. Plėšikas apibūdinamas kaip apie 30 metų, šviesiaplaukis, apie 180 cm ūgio, stambaus kūno sudėji mo vyras.
Taikinys: stambaus kūno sudė
jimo nebyliu apsimetantis nusi kaltėlis žvalgosi pagyvenusių vy rų, einančių į laiptines.
8
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3553 DB svaras sterlingų 1 4,2785 JAV doleris 1 2,7648 Kanados doleris 1 2,6830 Latvijos latas 1 4,9530 Lenkijos zlotas 10 7,9850 Norvegijos krona 10 4,5792 Rusijos rublis 100 8,4215 Šveicarijos frankas 1 2,8746
pokytis
+1,2554 % +0,6587 % +1,1340 % +0,2129 % –0,0182 % –1,3930 % +0,5821 % –1,2465 % +0,0139 %
Investuoja į pelningas paslaugas Lietuvos paštas stiprina savo po zicijas šalies pašto ir siuntinių rin koje. Bendrovės „Baltic Post“ įsigi jimą jis įvardija kaip vieną iš dau gelio šiais metais planuojamų pro jektų.
Vakar Lietuvos paštas patvirtino įsigijęs siuntų savitarnos termina lus SIUNTOS24 valdančią bendro vę „Baltic Post“. Atstovų teigimu, praplėstos Lietuvos pašto funkci jos leis užtikrinti aukštesnę paslau gų kokybę. „Vienas svarbiausių strategi nių tikslų, kuriuos iškėlėme Lie tuvos paštui iki rinkos liberaliza vimo 2013 m., – kaip įmanoma labiau įsitvirtinti Lietuvos pa što ir siuntinių rinkoje. Bendrovės „Baltic Post“ įsigijimas yra vienas iš daugelio projektų, kuriuose šiais metais ketina dalyvauti Lietuvos paštas“, – teigė susisiekimo vice ministras, Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas. Lietuvos pašto generalinė di rektorė Lina Minderienė patvirti no, kad žengti šį žingsnį paskatino siekis stiprinti savo pozicijas siun tų pristatymo rinkoje ir taip pra plėsti paslaugų apimtį: „Galėdami visapusiškai valdyti tiek termina lų diegimo, tiek siuntų pristaty mo procesą užtikrinsime aukštes nę paslaugų kokybę.“ Įsigyti savitarnos terminalus valdančią bendrovę, atstovų teigi mu, – strategiškai svarbu. Planuo jama, kad po kelerių metų siuntinių pristatymas ir išsiuntimas per sa vitarnos terminalus bus viena po puliariausių ir pelningiausių pašto paslaugų. Šiuo metu išsiųsti ir atsiimti siun tas galima daugiau kaip 700 Lietu vos pašto skyrių, taip pat į bet ku rį šalies miestą išsikvietus Lietuvos pašto kurjerį ar naudojantis visą pa rą veikiančiais siuntų terminalais. „Lietuvos paštui įsigijus bendro vę „Baltic Post“ ir toliau bus plė tojamas terminalų tinklas. Arti miausiu metu ketiname įrengti dar keletą naujų terminalų, pasiū lyti lankstesnes sąlygas per ter minalus siųsti siuntas tiek Lietu voje, tiek į užsienio šalis“, – teigė naujuoju bendrovės „Baltic Post“ direktoriumi paskirtas ir iki šiol Lietuvos pašte Pašto operacijų tar nyboje vadovaujamas pareigas ėjęs Domas Sabaitis. Bendrovė „Baltic Post“ šiuo me tu valdo 60-ies terminalų tink lą 34-iuose šalies miestuose. Ar timiausiu metu ketinama įrengti dar 11 terminalų 9 miestuose. „Klaipėdos“ inf.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,82
4,52
2,44
„Apoil“
4,79
4,50
2,44
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
27
Dirbs su interneto milžine
Degalų kainos
82,53 dol. už 1 brl. 97,20 dol. už 1 brl.
Viena iš penkių didžiausių pasaulyje in terneto paslaugų teikėjų „Cogent Com munications“ tapo optinių kabelių tink lą Lietuvoje valdančios ir duomenų paslaugas teikiančios bendrovės „Data Lo gistics Center“ (DLC) partnere. Interne to milžinė, teikdama paslaugas Lietuvo je, naudosis DLC centru ir dalimi optinių kabelių pajėgumo visoje šalyje. Bendra darbiavimo sutartis pasirašyta 15 metų.
proc.
šiais metais šalyje išaugo naujų automobilių pardavimas išperkamosios nuomos būdu.
„Snoro“ bankroto procesą ir toliau diriguos valsty bė. Taip nusprendė bankrutuojančio banko kreditoriai.
Pažanga: praėjus daugiau nei pusmečiui nuo banko „Snoras“ bankroto bylos iškėlimo įvyko pirmasis kre
ditorių susirinkimas ir išrinktas kreditorių komitetas.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Naujas „Snoro“ bankroto etapas Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Vakar įvyko pirmasis „Snoro“ kreditorių susirinkimas. Jo pagrindinis tikslas buvo išrinkti kre ditorių komitetą. Į susirinkimą sostinės „Siemens“ arenoje atėjo apie 600 „Snoro“ kreditorių, nors tikėtasi, kad jų bus dešimt kart daugiau. Iš viso teisę daly vauti susirinkime turėjo 18,5 tūkst. žmonių. „Snoro“ bankroto administra torius Neilas Cooperis iš viso bu vo gavęs 49 pasiūlymus dėl „Sno ro“ kreditorių komiteto sudėties. Pirmadienį apibendrinti išanksti nio kreditorių balsavimo rezulta tai parodė, kad valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ siūlymas yra sulaukęs palaikymo iš nemažo skaičiaus kitų kredito rių. Šis siūlymas vakar buvo pa tvirtintas visuotiniame kredito rių susirinkime. Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kredito rių reikalavimas sudaro daugiau nei 60 proc. visų šiuo metu teis mo patvirtintų kreditorių reikala vimų „Snoro“ bankroto byloje. „Indėlių ir investicijų draudi mo“ pasiūlytas komitetas susi deda iš devynių narių. Komitetui priklauso komiteto pirmininkas ir dar trys atstovai iš „Indėlių ir investicijų draudimo“, „Sodros“ atstovas, individualus klientas Martinas Gusiatinas, darbuoto jų atstovas Liudas Masolas, verslo kliento bendrovės „Bikuvos pre kyba“ atstovas, užsienio kapita lo verslo kliento „Holden Invest ment Ltd“ atstovas.
„Indėlių ir investicijų drau dimo“ laikinoji vadovė Aurelija Mažintienė ne tik pirmininkavo „Snoro“ kreditorių susirinkimui, bet ir eis kreditorių komiteto pir mininko pareigas. Komitetas bankroto administ ratoriui padės vykdyti bankroto procedūrą išieškant turtą ir, gin damas kreditorių interesus, spręs, pratęsti ar apriboti „Snoro“ eko nominę arba komercinę veiklą. A.Mažintienė teigė prašysianti „Snoro“ bankroto administrato riaus N.Cooperio, kad pirmasis kreditorių komiteto posėdis būtų sušauktas jau kitą savaitę. „Kred itor ių kom itetas pir miausia turės nuspręsti, ką da ryti su bankrutuojančio banko turtu. Manau, bus nuspręsta jį likviduoti“, – po kreditorių susi rinkimo žurnalistams sakė „Sno ro“ bankroto administratorius N.Cooperis. Pasak jo, kreditorių komiteto atsiradimas turėtų pa spartinti banko bankroto proce dūrą. Tačiau pinigų grąžinimas žmonėms turėtų užsitęsti dar ke lerius metus. „Šiuo metu dar negalime pa tvirtinti, kiek pinigų bus grąžin ta neapdraustiems kreditoriams, nes tai priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip pardavimas iš paskolų portfelio, netinkamai likviduotų banko pinigų susigrą žinimas ir kito turto, pvz., „Fi nastos“, „Snoro lizingo“, parda vimas“, – pabrėžė N.Cooper. Jis pripažino, kad dar likę daug neat sakytų klausimų, todėl toliau dir bant su kreditorių komitetu bus siekiama kaip įmanoma geresnio rezultato.
Kreditorių reikalavimai bankroto byloje Kreditorių klasifikacija 2012 m. kovo 22 d. 2012 m. kovo 22 d. teismo patvirtinti patvirtintų reikalavimai reikalavimų vertė litais Darbuotojai
1369
9,1 mln.
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
1
4 mlrd.
Mokesčiai, draudimo išmokos ir valstybės laiduojamos paskolos
4
11 mln.
Neapdrausti kreditorių reikalavimai Banko akcinink ų, banko stebėtojų tarybos narių, banko valdybos narių ir banko administracijos vadov ų reikalavimai
17 188
2,4 mlrd.
9
821 tūkst.
Šaltinis: bankroto administratoriaus ataskaita
Komentaras Kęstutis Baranauskas
„NORDIA BAUBLYS & Partners“
B
anko „Snoras“ bankroto kre ditorių komitetas perims vi sas kreditor ių susir ink imo teises, iš jų – ir teisę nustaty ti bei tvirtinti administravimo išlaidų sąmatas, teisę kontroliuoti administ rator ių, teisę nustatyt i, kok ia tvarka kreditoriai iš administratoriaus gau na informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, ir daugybę kitų teisių. Šiuo konkrečiu atveju taip pat galima da ryti prielaidą, kad kreditorių komiteto dėka šiek tiek sumažės administravi mo išlaidos, nes kiekvienam kredito rių susirinkimui samdant „Siemens“ arenos tipo sales ir saugos tarnybas jos natūraliai išaugtų. Kreditorių komitetas banko bankroto atveju turi lemiamą įtaką priimant bet kokius sprendimus, todėl jo vaidmuo išties svarbus. Būtent kreditorių ko mitetas balsų dauguma gali keisti ad
ministratorių ir priimti kitus svarbius sprendimus. Banko bankroto atveju kreditorių komitetas perima absoliu čią daugumą kreditorių susirinkimo teisių ir teoriškai net gali nuspręsti ap skritai nebešaukti kreditorių susirin kimų. Be abejo, kiekvienas kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad kreditorių komiteto sprendimai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Šio bankroto baigt is prik lausys nuo daugelio politinių, ekonominių, teisi nių ir kitų aplinkybių, bet pirmiausia nuo to, kaip sėkmingai pavyks reali zuoti banko turtą. Įdomu, kaip teismai vert ins su „Snoro“ bankrot u susiju sius ieškinius, kuriuose kaip atsako vas traukiami Lietuvos bankas ir Vy riausybė. Įtakos bankroto procedūrų baigčiai turės ir smulkiųjų kreditorių veiksmai ginant savo teises. Žinant, kad „Snoro“ bankroto atvejis yra itin sudėtingas, tikėtina, kad bank roto ir likvidavimo procesas gali už trukti nuo 5 iki 10 metų.
9
TREČIADIENIS, birželio 13, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Miesto daugiabučiai – blyškiais veidais Margaspalviais žie dais suvešėję gė lynai bei klombos – bene ryškiau si vasariško Klai pėdos rūbo akcen tai. Nors tai nerei kalauja daug laiko ar investicijų, tik ne daugelis klaipėdie čių stengiasi mies to įvaizdžiui suteik ti vaiskesnių spalvų.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Puošia skurdūs žiedai
Nėra noro? Neturime tradicijų? O gal vasarą pusė Klaipėdos emig ruoja į Dituvos sodus? Į klausimą, kodėl klaipėdiečiai taip vangiai rū pinasi savo gyvenamosios aplinkos estetika, sunku atsakyti ir specia listams. Balkoninių gėlių kaskadomis pražydę pastatų fasadai – gana įprastas vaizdas daugelyje Vakarų Europos šalių. Akivaizdu, kad be šio vasariško akcento net įspūdin ga senovinė architektūra prarastų nemažą dalį savo žavesio. Skurdžiai gėlėmis papuošti uos tamiesčio pastatai kuria nykoką, blankų uostamiesčio vaizdą. „Taip, ir svečiai, ir turistai, vaikš tinėdami mieste, neretai atkreipia dėmesį, kad trūksta spalvos, gyvy bės. Ypač senamiesčio gatvelėse“, – pripažino savivaldybės Mies to tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė. Sceną – ant gėlyno
Pašnekovė įsitikinusi, kad esmė – ne pinigai. „Norint pasipuošti savo aplinką užteks ir vieno dviejų vazonėlių, o gėlės žydės visą vasarą iki vėlyvo rudens. Kurie tai nori padaryti, tie ir daro įvairiais būdais – ir pigiau, ir prabangiau“, – kal bėjo valdininkė.
10
Aplinka: ne pirmus metus praeivių akis gausiais gėlių žiedais džiugina M.Mažvydo alėjoje esantis daugiabutis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
10
TREČIADIENIS, birželio 13, 2012
namai rubrika
Miesto daugiabučiai – blyškiais veidais 9
I.Šakalienė prisimi nė kadaise Melnragė je bei Giruliuose vykdavusius gra žiausios sodybos konkursus. Esą ne kartą teko įsitikinti, kad ir ne itin pasiturinčios šeimos savo aplinką sugebėdavo susitvarkyt idealiai. „Viskas priklauso nuo požiūrio, kaip žmogus augo, kas jį forma vo. Arba žmogus mėgsta gėles, ar ba ne. Arba jam reikia gražios ap linkos, arba ne. Tie, kurie augo ant asfalto, jiems tos gėlės turbūt ir ne reikia. Tokie gali pasiūlyti ir sceną ant gėlyno pastatyti, ir dar ką nors sugalvoti“, – prisiminusi neseną patirtį šypsojosi pašnekovė. Idėja – sukurti miesto herbą
Vis dėlto, pasak I.Šakalienės, gali ma pasidžiaugti bent jau kai kurių klaipėdiečių iniciatyva. „Nesakyčiau, kad žmonės vi siškai nesipuošia. Pastebiu gėlių ir Mažvydo alėjoje, ir Šaulių gatvėje. Tik gaila, kad tai nėra masinis reiš
nių galimybių“, – kalbėjo savival dybės atstovė. Padėtų konkursai?
Sodo centro „Frezija“ vadovė Živi lė Kristutienė teigė pastebinti, jog savo aplinką puoselėti labiau linkę individualių nei daugiabučių namų gyventojai. „Neretai ir pati pakeliu galvą į miesto daugiabučių balkonus – iš ties nykokas vaizdas. Labai mažai ir kontorų puošiasi, o lauko kavi nėse jaučiasi monotonija – susida ro įspūdis, kad tik kuo pigiau, kuo paprasčiau. Gal tiesiog nenori in vestuoti?“ – šypsojosi pašnekovė. Ž.Kristutienė svarstė, jog gal būt puošti savo aplinką klaipė diečius labiau paskatintų, suak tyv int ų įvair ūs apl inkotvarkos konkursai. „Frezijos“ vadovės teigimu, šiandien gėlininkai siūlo turtingą augalų įvairovę kiekvieno skoniui ir piniginės storiui. „Žinoma, balkonams pirkėjai dažniausiai renkasi svyrančias gė les, nes jos atrodo išvaizdžiausiai, o jei tinkamai prižiūrimos, tręšia mos, žydi iki pat šalnų. Kiek teko pastebėti, stengiamasi sodinti ne vienos, o skirtingų rūšių kompo zicijas“, – pasakojo specialistė. „Ant bangos“ – fuksijos
Irena Šakalienė:
Tie, kurie augo ant asfalto, jiems tos gėlės turbūt ir ne reikia.
kinys. Įsivaizduokite, kaip fantas tiškai atrodytų penkiaaukštis ar devynaukštis namas, jei kiekvie name balkone būtų bent po vieną vazonėlį“, – vizijomis dalijosi pa šnekovė. Pasak I.Šakalienės, jei mies to biudžete atsirastų daugiau lėšų apželdinimui, ir viešosiose erdvė se būtų galima įrengti naujų įdo mių kompozicijų. „Turime idėją iš gėlių sukur ti miesto herbą arba vėliavą ant kalvos prie Herkaus Manto gat vės viaduko. Bet tai, aišku, yra brangus malonumas. Būtų galima įrengti ir daugiau tūrinių elemen tų, kurie labai puošia miestą. Idėjų yra begalės, jei turėtume finansi
STATINIŲ IR INŽINERINIŲ SISTEMŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR APTARNAVIMAS S. Šimkaus g. 8, Klaipėda Tel. (8 46) 216 481 Mob. +370 614 19971 prieziura@inreal.lt
WWW.INREAL.LT/PRIEZIURA
Populiariausių balkoninių gėlių sąraše be konkurencijos karaliauja pelargonijos bei surfinijos, nors pa starosios reikalauja daugiau prie žiūros, yra lepesnės. „Taip pat gana populiarios ba kopos, šlamučiai, kurie kompo zicijoms suteikia gyvumo, sezo no pradžioje labai perkamos buvo lobelijos, šiuo metu „ant bangos“ – fuksijos, išsiskiriančios išvaiz džiais žiedais, be to, jos nėra labai lepios“, – vardijo pašnekovė. Kaip svyrančios balkoninės gė lės gali būti auginamos ir slenkan čios rožės, tačiau kadangi joms būtina tam tikra drenažinė siste ma, jos turi augti apvaliuose puo duose. Prieš sodinant gėles Ž.Kristutie nė rekomenduoja į substratą įmai šyti trąšų granulių, kurios pasižy mi ilgu veikimu, ir sezono metu augalų faktiškai nebereikia tręšti. Tai patogu ir ekonomiška. Kad gėlių priežiūra būtų papras tesnė, jei yra galimybių, į vazonėlį rekomenduojama įberti ir vandenį sugeriančių granulių, kurios pa laisčius išsiplečia, o ilgainiui ati duoda drėgmę augalui. „Apskritai pastebiu tendenci ją, kad klientai mums vis dažniau patiki ir gėlių sodinimą – tiesiog išsirenka augalus ir prašo vieto je susodinti“, – patirtimi dalijosi Ž.Kristutienė.
Patirtis: Ž.Kristutienė teigė pastebinti, jog savo aplinką puoselėti labiau linkę individualių nei daugiabučių
namų gyventojai.
Specialistai pataria
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Balkonams dekoruoti ypač tinkamos gėlės
Komponuojant skirtingas gėles kar tu reikėtų sodinti augalus, kurių au gimo sąlygos panašios.
Petunijos
Hibridinės fuksijos
Pelargonijos
Centradenijos
Aukštesnės gėlės sodinamos love lio centre ar sienos pusėje.
Torenijos (veislė „Blue Moon“)
Diascijos
Lakišiai
Kaskadinės lobelijos
Paprastoji skeptrenė
Svyrančios verbenos
Plektrantas (svyrančios formos)
Šilingės
Taškuotės, arba bakopos
Šliaužiančiosios tramažolės
Lovelyje net inka sod int i aukštaū gių gėlių, kurių apatinė dalis yra be lapų. Žemos gėlės tink a komp oz ic ij ai įrėm int i iš krašt ų ar iš matomos pusės. Lovelio viduryje galima būtų pasi rinkti gėles tamsesnės spalvos žie dais, o pakraščiuose – šviesesnės.
TAURALAUKIO SLĖNIS Parduodami nauji butai. Buto kaina nuo 112 000 Lt Mob. 8 657 92 020, 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt
„Shutterstock“ nuotr.
11
TRečiADIENIS, birželio 13, 2012
pasaulis Masinis protestas
Meilės trikampis?
Dešimtys tūkstančių žmonių vakar Mask voje dalyvavo protesto eitynėse Milijonų žygyje, nešdami plakatus su užrašais „Pu tinas yra vagis!“ ir „Rusija be Putino!“. Tai buvo pirmoji didelė protesto demonstra cija po to, kai prezidentas Vladimiras Puti nas buvo prisaikdintas gegužės 7-ąją. Ša lies vadovas, sakydamas kalbą Nepriklau somybės dienos proga, pareiškė neleisian tis, kad šalį silpnintų socialiniai sukrėtimai.
Prancūzijos pirmoji ponia Valérie Trierwei ler (nuotr.) vakar viešai parėmė socialistą atskilėlį Olivier Falorni ir palinkėjo jam sėkmės parlamento rinkimuose, nors prezidentas François Hollande’as atvirai remia kitą socialistų kandidatę – savo bu vusią partnerę Ségolène Royal, su kuria artimai draugavo ne vieną dešimtmetį ir susilaukė keturių vaikų. Antras parlamen to rinkimų turas vyks sekmadienį.
838 metrų
– aukščiausią pasaulyje – pastatą Čangšos mieste žada pastatyti Kinijos bendrovė.
Kaltas liko šuo
JAV prokuro rai, šią savaitę pradėję nag rinėti pedofi lija įtariamo amerikietiškojo futbolo trenerio Jerry Sandusky by lą, pavadino jį sisteminiu grobuonimi maniaku.
Darvino magistrato teismo koro nerė Elizabeth Morris vakar pri pažino, kad per incidentą, įvy kusį Australijos dykumoje prieš 32 metus, šuo dingas tikrai pačiu po ir iš palapinės išsinešė mažylę Azarią Chamberlain. Tai ji pasakė užbaigdama bylą, kuri buvo atsi dūrusi pasaulio dėmesio centre ir netgi paskatino sukurti filmą.
Kaltinamasis: teisiamam treneriui J.Sandusky, kuriam pateikti 52 baudžia
mieji kaltinimai dėl mažiausiai dešimties berniukų lytinio išnaudojimo, gresia 500 metų nelaisvės. „Reuters“ nuotr.
Teisiamųjų suole – „grobuonis maniakas“ Sukrėsta visa šalis
Įtariama, kad 68 metų J.Sandus ky, kaltinamas dešimties berniukų tvirkinimu per 15 metų laikotarpį, verbavo jaunas aukas, prisidengda mas savo vadovaujama smurtą pa tiriančių ir netinkamai prižiūrimų jaunuolių užimtumo programa. Ši byla sukrėtė Jungtines Valsti jas, kuriose daugelis domisi aukš tųjų mokyklų sportu, o amerikie tiškojo futbolo komandų trenerius laiko pusdieviais. Į pirmuosius puslapius patekęs skandalas taip pat aptemdė Pensil vanijos valstijos universiteto, daug pasiekusio koledžų futbolo srityje, reputaciją.
Nukentėjusysis sakė, kad jam buvo netiesiogiai pažadėta dau gelio trokštama pozicija stiprio je Pensilvanijos universiteto ko mandoje, tačiau mokykloje iš jo dažnai tyčiodavosi vaikai, tokius santykius su treneriu laikantys netinkamais.
Daugeliu atvejų tai prasidėdavo kaip žai dimas, plekšnojimas. Kai atsitraukdavau, aiškiai matydavosi, kad jis gali supykti.
Viliojo dovanomis ir pažadais
Vienas iš numanomų nukentėju siųjų, dabar vyresnis nei 20 me tų, pirmąkart prakalbo viešai ir papasakojo, kaip J.Sandusky api pildamas dovanomis įtraukdavo jaunuolius į lytinius santykius ra kinamoje universiteto futbolo ko mandos teisėjų dušinėje. „Daugeliu atvejų tai prasidėdavo kaip žaidimas, plekšnojimas. Kai atsitraukdavau, aiškiai matydavosi, kad jis gali supykti“, – pasakojo vy ras, kurio istorija, pasak prokurorų, atitinka kitų kaltintojų parodymus. Šis jaunuolis pasakojo, kad inty mius santykius su J.Sandusky pa laikė būdamas 13–14 metų. Jis tei gė gaudavęs daug dovanų, tokių kaip golfo lazdos ir snieglentė.
„Jis man buvo kaip tėvas“
„Jis man būdavo malonus ne vien tais atvejais. Jis man buvo kaip tė vas. Nenorėjau to prarasti, – teigė auka. – Galbūt prie manęs prieka biaudavo. Tačiau taip pat jaučiau si esantis šaunus. Bendraudavau su žaidėjais. Nenorėjau netekti gerų daiktų, kurių gaudavau. Nenorė jau netekti žmogaus, kuris man skirdavo dėmesio.“ Tač iau liud in inkas prid ūrė: „Man atrodo, jeigu būčiau ką nors pasakęs tuomet, to nebūtų nutikę. Taigi jaučiuosi esantis atsakingas už kitas aukas.“ Jis taip pat teigė, kad bent kar tą J.Sandusky jį buvo nusivedęs į dušą su vienu iš savo įsivaikintų
berniukų. Tačiau kai treneris pri pylė sau į delną skystojo muilo, to kito berniuko veido išraiška tapo nervinga. Dešimtys liudininkų
Prokurorai sakė, kad J.Sandus ky aukas verbuodavo per savo va dovaujamą pelno nesiekiančią or ganizaciją „Second Mile“. Praeitą mėnesį ji bankrutavo, kai auko jamų lėšų srautas išseko dėl šio ly tinio išnaudojimo skandalo. J.Sandusky, kuris, pasak advo katų, tikriausiai duos parodymus, pateikti 52 baudžiamieji kaltini mai dėl mažiausiai dešimties ber niukų lytinio išnaudojimo 1994– 2008 m. Įtariama, kad kai kurie iš šių numanomų incidentų vyko Pensilvanijos universitete. Liudininkai, kurių dabar iš viso yra 28, įvardijo bent keturis uni versiteto komandos trenerius, ku rie buvo užėję į dušinę, kai J.San dusky prausėsi su savo globotiniu. Tačiau treneris tuoj pat liaudavosi jį tvirkinęs, kai išgirsdavo, kad kas nors ateina. J.Sandusky įtikino šį berniuką pasirašyti kontraktą, pa gal kurį treneris įsipareigojo su mokėti savo auklėtiniui tūkstantį dolerių, jei šis pasieks tam tikrus sporto ir mokslo rezultatus. Prokurorai mano, kad ši sutar tis buvo sudaryta J.Sandusky sie kiant priversti išnaudojamąjį dau giau laiko praleisti su juo. BNS inf.
Vos devynių savaičių Azaria 1980 m. dingo iš palapinės per turistinį žygį prie įspūdingos raudonos uolos Uluru, atokioje Australijos centrinėje dalyje. Šis incidentas Australijoje dešimt mečiams įžiebė debatus, ar mer gytės motina Lindy, kuri buvo nuteista už žmogžudystę, tikrai atsakinga už savo kūdikio mirtį. „Nustačiau, kad dingas sučiupo Azarią ir ištempė ją iš palapinės“, – pareiškė koronerė E.Morris ir pridūrė, kad šios versijos įrody mai yra gana „adekvatūs, aiškūs, įtikinami ir tikslūs“. „Aišku, kad esama įrodymų, jog tam tikromis aplinkybėmis din gas pajėgus užpulti, pagrobti ir nužudyti mažus vaikus“, – pri dūrė pareigūnė. Lindy, kuri dar kartą ištekė jusi įgijo pavardę ChamberlainCreighton, visada tvirtino, kad kūdikį pagrobė dingas, tačiau di delė Australijos visuomenės da lis abejojo jos pateikiama įvykių versija. Prie teismo rūmų Lindy sakė, jog jai palengvėjo, kad ši byla pa galiau baigta. „Aišku, mums palengvėjo ir malonu, kad priėjome šios sagos pabaigą, – sakė ji. – Australija nebegalės sakyti, jog dingai nėra pavojingi ir puola tik išprovokuo
ti. Gyvename gražioje šalyje, bet ji pavojinga.“ Azarios tėvams nedelsiant buvo išduotas pataisytas vaiko mirties liudijimas. Taip užbaigta dešimt mečius trukusi byla Australijos teisės istorijoje. Koronerė pripažino, kad tuo jau po to, kai tos dienos popietę Lindy Chamberlain paguldė Aza rią palapinėje, į ją įsibrovė vienas arba keli dingai, pačiupo kūdikį ir jį išsitempė. E.Morris nurodė, kad motina reagavo į vaiko verksmą, o grįžusi prie palapinės netoli pamatė nu bėgantį dingą. Ji pranešė apie ne laimę, tačiau mergytės kūnas ne buvo rastas, nors buvo surengtos intensyvios paieškos. Po šio incidento koroneris iš pradžių nustatė, kad devynių sa vaičių mergaitę nusinešė dingas, tačiau vėliau ši išvada buvo pa keista, o motinai pateikti kaltini mai dėl vaikžudystės. 1982 m. Lindy nuteista kalėti iki gyvos galvos, tačiau po ketve rių metų paleista, radus Azarios drabužėlių skiautę, patvirtinan čią motinos teiginį, jog vaiką su draskė laukinis šuo. Ši byla 1988 m. įkvėpė sukurti juostą „Šauksmas tamsoje“. Fil mas sulaukė didelio populiarumo, o jame L.Chamberlain suvaidinu si aktorė Meryl Streep buvo no minuota JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimui. Apie šį incidentą ir su juo su sijusią bylą taip pat buvo para šyta knygų, sukurtas televizijos miniserialas ir netgi opera. Bylą atidžiai stebėjo užsienio žiniask laida, ji atsidūrė pasaulio dėme sio centre. BNS inf.
Teisingumas: L.Chamberlain-Creighton gavo pataisytą dukros mir
ties liudijimą.
AFP nuotr.
12
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
sportas M.Pocius netoli aukso
D.Zubrui nepasisekė
Įvykdė normatyvą
Ispanijos ACB vyrų krepši nio lygos finale Madrido „Re al“ klubas su Martynu Pociu mi namuose 85:59 sutriuški no čempionės titulą ginančią komandą „Barcelona Regal“ ir serijoje iki trijų pergalių pir mauja 2:1. Šiandien „Real“ ir „Barcelona Regal“ vėl susitiks Madride.
Nacionalinės ledo ritulio ly gos (NHL) Stenlio taurės var žybų finale Dainiaus Zubraus atstovaujamas Naujojo Džer sio „Devils“ klubas Los An džele 1:6 nusileido „Kings“ le do ritulininkams ir pralaimėjo seriją iki keturių pergalių 2:4. „Kings“ pirmą kartą iškovojo Stenlio taurę.
Maskvoje įvykusiose Tarptau tinės lengvosios atletikos fe deracijos (IAAF) „World Chal lenge“ serijos varžybose klai pėdietė Lina Grinčikaitė 100 m atrankos bėgime įvyk dė olimpinį B lygio normaty vą – 11,37 sek. Finale Lietuvos sprinterė užėmė 7-ąją vietą – 11,47 sek.
A.Ševčenka: „Karjerai – dar ne vakaras“
Vienas vyriausių Ukrainos rinktinės žai dėjų Andrejus Ševčenka parodė jauni mui, kaip reikia mušti įvarčius, – vetera no dėka šios šalies futbolo mėgėjai po sa viškių pergalės šventė it per atlaidus. Jautėsi lyg atjaunėjęs
„Euro 2012“ finalo turnyro D gru pėje ukrainiečiai 2:1 nugalėjo šve dus, kurie po tikslaus Zlatano Ib rahimovičiaus smūgio pirmavo 1:0. Švedijos komandos viltis sudaužė 35-erių A.Ševčenka, dukart iš ei lės nuginklavęs vartininką Andrea są Isakssoną. „Jaučiuosi taip, lyg būčiau de šimčia metų jaunesnis. Po kelio traumos abejojau, ar galėsiu čia žaisti, bet gydytojai pastatė ma ne ant kojų. Mano karjerai – dar ne vakaras“, – po rungtynių sakė A.Ševčenka, tapęs 19-uoju žaidė ju planetoje, kuris per vienas rung tynes įmušė du įvarčius pasaulio ir Europos čempionatų finalo turny ruose. Futbolo specialistai pažymėjo dviejų futbolo žvaigždžių – A.Šev čenkos ir Z.Ibrahimovičiaus – žai dimą. „Po aikštę bėgiojo 20 vyrų, o sąlygas diktavo du meistrai“, – pa brėžė žinomas Rusijos futbolo eks pertas Jevgenijus Lovčevas. Tai, ką sugeba A.Ševčenka, yra patyrusi ir Lietuvos futbolo rink tinė per paskutiniąsias draugiškas rungtynes su ukrainiečiais 2010ųjų gegužę Charkove: tąkart mū siškiai pralaimėjo 0:4, o Ševa pel nė du įvarčius.
Ypatinga parengtis
Vakar prasidėjo antrojo rato var žybos. Pirmiausia A grupėje žaidė Graikijos ir Čekijos rinktinės. Mačo Vroclave rezultatas – 2:1 čekų nau dai. Nugalėtojams įvarčius pelnė Petras Jiračekas (3 min.) ir Vaclavas Pilaržas (6 min.). Skirtumą sušvel nino Theofanis Gekas (53 min.). Vėlai vakare Varšuvoje susitiko Lenkijos ir Rusijos futbolininkai. Šiam mačui buvo suteikta dides nės rizikos kategorija, todėl, sie kiant užtikrinti žiūrovų saugumą, varžybų organizatoriai sutelkė su stiprintas policijos pajėgas. Tikė tasi provokacijų, rusų ir lenkų sir galių konfliktų.
Po kelio traumos abejojau, ar galėsiu čia žaisti, bet gydy tojai pastatė mane ant kojų.
Be sudėtingų Lenkijos ir Rusijos istorinių bei politinių peripetijų, aistras pakurstė ir solidūs veikėjai. Žinomas praeityje lenkų rinktinės lyderis Zbigniewas Boniekas pareiš
Didmeistris: A.Ševčenka (Nr. 7) abu kartus pranoko švedų gynėjus staigumu ir sumanumu.
kė nežinąs nė vieno pasaulio elitui priklausančio Rusijos futbolinin ko. Netiesiogiai į tai kontrreplikavo rusų futbolo specialistas Valerijus Nepomniaščis, esą Lenkijos ekipa – nestabili psichologiškai, nes pa klūsta savo sirgalių spaudimui. Portugalai – susiskaldę?
Lyg yla iš maišo išlindo problemos Portugalijos ekipoje, kuri šiandien B grupėje kausis su Danijos rinktine.
Europos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad vandenį drums čia ryškiausia žvaigždė – Cristia no Ronaldo. Po nesėkmingų rung tynių su vokiečiais jis atsiskyrė nuo komandos, kuri su treneriu Paulo Bento užtruko stadione, nes norė jo padėkoti savo sirgaliams. Kvie timą eiti kartu portugalų kapitonas C.Ronaldo ignoravo. Kai drabužinėje P.Bento pareiškė pastabą C.Ronaldo, žaidėjas ašt
Komentaras Viačeslavas Sukristovas Futbolo ekspertas
P
er pirmąjį „Euro 2012“ turą mane nustebino dvi koman dos – Rus ijos ir Oland ijos, nes „oranž in iai“ pral aimė jo danams, o rus ai pademonstravo labai gerą futb olą. To iš rus ų nesit i kėjau, nes jų rinkt inė – nestabil i. Neį manoma įsivaizduot i, kaip jiems sek sis tol iau, tačiau su čekais jie sužaidė graž iai. Nepasak yčiau, kad Dan ijos rinkt inė – silpna, tačiau pergalės prieš olandus nes it ikėjau. Antrajame kėl inyje ma tėme, kad Oland ijos futbol in inkai tie siog fiz iškai nesugeba tinkamai pri sitaik yt i prie danų pasiūlyto tempo. Olandai neparodė savo charakter io. Did žiaus ią įspūd į man pal iko Ital i jos ir Ispan ijos susit ik imas. Labai gra žios rungt ynės. Tikėjau, kad šis ma čas baigsis lyg iosiom is, ir gerai, kad taip įvyko, nes abi kom andos pui
kiai žaidė: nuostabus greit is, efekt in gi įvarčiai. Kol kas nes ubl izgėjo favor it ais lai kom i vok ieč iai, tač iau pergalė prieš Port ugal iją jiems garantavo tris taš kus. Jeig u por tugalai nuo pirmosios minutės būt ų spaudę varžov us, re zultatas galėjo būt i kitoks – vok iečiai būt ų įmušę daug iau įvarčių kontrata kom is. Su vok iečiais negal ima žaist i atviro futbolo, kok į demonstravo por tugalai. Nepasakyčiau, kad Ukrainos pergalė prieš švedus – didelė staigmena. Na mų sienos juk visada padeda, kol kas ukrain iečiai neblogai atrodo, nors jų lauk ia susit ik imai su anglais ir pran cūzais. Vis os kom and os sup rat o, kad pir maj am e tur e neg al im a barst yt i tašk ų. Nė vien a rinkt in ė ner iz ik a vo. Tik iu, net ruk us sul auks im e kur kas atv ir esn io ir agr es yvesn io fut bol o. Kalbėjosi Mantas Stankevičius
„Reuters“ nuotr.
riai atsikirto. Teigiama, kad kapi toną remia Pepe – jo bendražygis iš Madrido „Real“ klubo, o opozi cijai vadovauja Nani, atstovaujan tis „Machester United“. „Klaipėdos“ inf.
Statistika D grupė
Prancūzija–Anglija 1:1 (1:1). Donec kas, 47 400 žiūrovų. Įvarčiai: Sami ras Nasri (39 min.)/Joleonas Lesco ttas (30 min.). Ukraina–Švedija 2:1 (0:0). Kijevas, 64 290 žiūrov ų. Įvarčiai: Andrejus Ševčenka (55 ir 62 min.)/Zlatanas Ibrahimovičius (52 min.). Komanda
1. Ukraina 2–3. Anglija 2–3. Prancūzija 4. Švedija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
1 0 0 0
0 1 1 0
0 0 0 1
2:1 1:1 1:1 1:2
3 1 1 0
Kas, kur, kada? Šiandien B grupėje
19 val. Lvove: Dan ija–Port ugal ija, 21.45 val. Charkove: Oland ija–Vo kietija. Rytoj C grupėje
19 val. Poznanėje: Ital ija–Kroat ija, 21.45 val. Gdanske: Ispanija–Airija.
13
trečiadienis, birželio 13, 2012
sportas
Turnyre – „Kirų“ pergalė
Miesto senjorų rekordai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Tytuvėnuose surengtose atvirose Lietuvos senjorų lengvosios atletikos pirmenybėse įspūdingai rungtyniavo klaipėdiečiai, ne tik tapę čempionais, bet ir pagerinę šalies rekordus.
Laimėtojai: nė karto nesuklupę klaipėdiečiai – geriausi varžybose.
Tarptautiniame ledo ritulio turnyre „Sidabrinis kiras Montana 2012“ triumfavo organizatoriai – Klaipėdos „Kirų“ žaidėjai, laimėję abejas rungtynes.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Antri liko svečiai iš Latvijos – Rygos „Hokeja grupa“ komanda, trečią vietą užėmė Vilniaus „Ober– Haus“ ekipa. Ketvirti liko Kauno „Bizonai“. „Kirai“ pirmosiose rungtynėse – savotiškame pusfinalyje – 5:3 (2:2, 1:1, 0:2) palaužė kauniečius. Svečiai pirmavo 2:0, tačiau uostamiesčio vyrai rado jėgų atsitiesti. Panašiai situacija klostėsi ir rungtynėse su vilniečiais. Varžovai
vėl pirmieji pasiuntė rutulį į mūsų ekipos vartus. Šeimininkams tai buvo nė motais. Jie jau pirmajame kėlinyje įgijo akivaizdžią persvarą 4:1, o galutinę pergalę šventė rezultatu 8:4. „Nors turnyras – draugiškas, tačiau labai džiaugiamės, jog neilgą istoriją skaičiuojantis „Kirų“ klubas pirmą kartą kėlė nugalėtojų taurę. Juolab kad praėjusiais metais pirmajame „Sidabrinio kiro“ turnyre mes pralaimėjome Vilniaus ir Kauno komandoms. Tai žingsnis į priekį ir naujojo trenerio Jurijaus
Auksą iškovojo A.Budajevas
Goriančikovo nuopelnas. Komanda žaidžia visai kitaip ir tai negali nedžiuginti“, –sakė nugalėtojų vadovas Algis Poškis. Geriausiu turnyro vartininku pripažintas klaipėdietis Eduardas Ščerbakovas, gynėju – kaunietis Artūras Gavrilovas, puolėju – svečias iš Latvijos Denisas Dubko. Geriausio žaidėjo prizą išsivežė vilnietis Andrejus Klimovecas. „Kirų“ klubas rugsėjo mėnesį uostamiestyje surengs Lietuvos senjorų per 40 metų ledo ritulio čempionatą.
Antrąją jaunystę išgyvenantis 70-metis Vytautas Kasparaitis buvo greičiausias 300 ir 800 m distancijose. Abiejose rungtyse Klaipėdos valstybinės kolegijos dėstytojas pagerino aukščiausius rezultatus. 300 m nubėgęs per 47,16 sek. (pagal koeficientą – 34,92 sek.), mūsų senjoras artimiausią varžovą – 27 metais jaunesnį Žydrūną Lesauską iš Alytaus aplenkė daugiau nei 6 sek. 800 m varžybose virė atkaklesnė kova. Įveikęs trasą per 2 min. 43,85 sek. (pagal koeficientą – 1 min. 59,61 sek.), V.Kasparaitis 25 metais jaunesnį Kęstutį Abromaitį iš Pakruojo pranoko 2,55 sek. Rekordu nudžiugino trišuolio rungtyje kovojęs Vladas Zaniauskas. Neseniai 65-ąjį gimtadienį šventęs uostamiesčio sportininkas nušoko 10 m 18 cm (pagal koeficientą – 15 m 45 cm). Tiesa, rekordas nepadėjo klaipėdiečiui tapti čempionu. Auksą iškovojo latvis Valdis Cela – 10 m 36 cm (15 m 47 cm). Du aukso medalius parsivežė „Ąžuolo“ klubo narė 39-erių Inga Januševičienė, laimėjusi 300 (48,69 sek.) ir 800 (2:38,94) m varžybas. Kaip ir laukta, čempione tapo Jadvyga Putinienė. 67-erių klaipėdietė, nustūmusi rutulį 9 m 75 cm (pagal koeficientą – 19 m 17 cm), akivaizdžiai pranoko varžoves.
Sporto telegrafas Tenisas. Didžiojoje Britanijoje vykstančiame „Nottingham Challenge“ turnyre nesėkmingai pasirodė 21-erių Ričardas Berankis (ATP-167). Jis jau pirmame rate 4:6, 6:4, 4:6 nusileido 25-erių slovėnui Gregai Žemljai (ATP-129). Dvikova truko 1 val. 47 min. Planai. „Žalgirio“ krepšinio klubas žada sudaryti sutartį su 23-ejų 217 cm Ovidijumi Galdiku. Tiesa, krepšininkas nerungtyniautų „Žalgiryje“, o būtų skolinamas kitai komandai. Rugsėjį 24-ą gimtadienį švęsiantis O.Galdikas paskutinius pusantrų metų nežaidė dėl traumų.
Pamaina: būrelis uostamiesčio boksininkų tapo pirmenybių prizininkais.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Penki klaipėdiečiai tapo prizininkais Palangoje vykusiame Lietuvos jaunučių bokso čempionate.
Geriausiai tarp trenerių Gyčio Vaitkaus ir Antano Skripkausko auklėtinių pasirodė Anatolijus Budajevas. Svorio iki 77 kg grupėje rungtyniavęs Klaipėdos sporto centro boksininkas tapo čempionu.
Lemiamos kovos neįstengė laimėti ir sidabro žetonu buvo apdovanotas Deividas Jokšas (iki 81 kg). Trys uostamiesčio atstovai buvo treti – Lukas Abrosimovas (iki 38 kg), Lukas Anusevičius (54 kg) ir Simonas Dilnikas (57 kg).
Dviračių sportas. Prancūzijoje pasibaigusiose keturių etapų daugiadienėse „Ronde de l’Oise“ dviratininkų lenktynėse 38-ą vietą galutinėje įskaitoje užėmė „An Post-Sean Kelly“ ekipai atstovaujantis Gediminas Bagdonas. Jis šių lenktynių nugalėtoju buvo tapęs prieš metus. Lietuvos dviratininkas 38 sek. pralaimėjo pirmą vietą užėmusiam prancūzui Jeanui-Lucui Delpechui.
Rezultatas: V.Kasparaitis
iš varžybų grįžo su rekordų sertifikatais.
19
trečiadienis, birželio 13, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Spencerio Johnsono „Viršūnės ir slėniai“ ir Edwardo W. Knappmano „Garsiausios pasaulio bylos“.
Spenceris Johnsonas „Viršūnės ir slėniai“. „Vien tik norais nieko nepasieksi. Susidraugauk su tikrove.“ Nereikia nė sakyti, kad mūsų gyvenimas pilnas viršūnių ir slėnių. Viršūnės – tai akimirkos, kai branginame tai, ką turime. Slėniai – tai akimirkos, kai ilgimės to, ko mums trūksta. Ne visada galime suvaldyti tai, kas vyksta aplink. Bet mūsų asmeninės viršūnės ir slėniai priklauso nuo to, kuo tikime, ir kaip elgiamės. Kiekvienas, net ir pats blogiausias gyvenimo laikotarpis slepia naujas galimybes, tik reikia jas atrasti ir išnaudoti. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite šia trumpa ir paprasta istorija. Ji žavi tuo, kad padeda ieškoti atsakymų kiekvienam, kuris to nori. Edwardas W. Knappmanas. „Garsiausios pasaulio bylos“. Tapkite prisiekusiaisiais pačiuose įdomiausiuose teismo procesuose! „Garsiausios pasaulio bylos“ nukelia Jus tiesiai į teismo salę, kurioje vyksta viena iš šioje knygoje aprašomų garsiausių teisinių kovų. Vienas jų prisiminsite iš skambių laikraščių antraščių, kitos – atrastos archyvuose. Tačiau jos visos atskleidžia tikras konkrečių žmonių gyvenimo dramas. Knygoje apibūdinamos kiekvienos bylos aplinkybės, analizuojamos esminės smulkmenos, aprašomas nuosprendis ir atskleidžiamas jo poveikis. Daugiau nei 90 nuotraukų leidžia skaitytojams geriau pajusti konkrečios bylos, vykusios tam tikru istorijos momentu, dvasią.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 19 d.
Avinas (03 21–04 20). Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jusite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien viena iš tų dienų, kai ryškiau šviečia saulė ir kai norisi apkabinti kiekvieną sutiktą žmogų. Pasiduokite šitai euforijai kurį laiką, bet ne per ilgai, kad neprarastumėte ryšio su realybe. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Atrodys, kad viskas, ką darote, neturi jokios reikšmės. Manysite, kad savo tikslų niekada nepasieksite, bet nenuleiskite rankų, nes tik atkakliems šypsosi sėkmė. Liūtas (07 23–08 23). Dėl susiklosčiusių aplinkybių pasijausite prislėgtas. Be to, ims atrodyti, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Galimi kivirčai, pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas. Šiandien jums geriau atsiriboti nuo kitų, atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos. Svarstyklės (09 24–10 23). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali pakoreguoti jūsų planus, norą tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Ožiaragis (12 22–01 20). Pajusite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Vandenis (01 21–02 19). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Šiandien realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Žuvys (02 20–03 20). Atrodo, jums jau tikrai reikia atostogų – svajosite atitrūkti nuo darbo, kolegų, norėsite pasinerti į saulės vonias ar ilgai ir netrikdomai kapstytis savame darže.
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje palis, bus vidutiniškai šilta, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien dieną daug kur palis. Bus vidutiniškai šilta – naktį temperatūra sieks 9–12, dieną – 17–21 laipsnį šilumos. Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs, kai kur griaudės perkūnija. Naktį atvės iki 9–14, dieną šils iki 19–24 laipsnių.
Šiandien, birželio 13 d.
+20
+19
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka
+21
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+20
Utena
+19
4.51 22.20 17.29
165-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 201 diena. Saulė Dvynių ženkle.
Tauragė
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +20 Brazilija +26 Briuselis +14 Dublinas +14 Kairas +36 Keiptaunas +13 Kopenhaga +17
kokteilis Ežeras – labai seklus Andrejus, prisipaž inęs, kad dar nėra buvęs prie Kalotės ežero, teiravosi, ar jis panašus į ežerą, ar yra tik didelė pel kė. Ar jame vanduo švarus, ar yra kran tų, nuo kurių patogu bristi į ežerą. Kol kas „Kokteil is“ nesulaukė atsak y mų į visus klausimus. Jurg is tvirt ina, jog Kalotės ežeras – neįspūdingas savo dyd žiu ir gyliu. „Varg u ar kur ioje nors vietoje yra gi liau nei du metrai, – sakė jis. – Ežeras labai uždumblėjęs.“ Žvejoti mėgstantis klaipėdietis tvirtino, kad ir žuvimis šis vandens telkinys ne gali pasig irti. „Yra lydek ų, tačiau jos ne didelės – kilograminės“, – pastebėjo jis.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+15 +29 +21 +16 +26 +16 +17 +27
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+19 +19 +23 +17 +15 +30 +20 +20
Vėjas
1–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+17
+17
Vilnius
Marijampolė
+18
Alytus
Vardai Akvilina, Antanas, Antanė, Dainius, Kunotas, Nina, Skalvė.
birželio 13-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
16
19
17
14
3
16
17
13
13
4
13
14
13
12
8
rytoj
penktadienį
1231 m. mirė San An ton io di Padova (Anta nas Paduviet is), Bažny čios mok ytojas, misio nierius, šventasis. Gimė 1195 m. 1865 m. gimė airių poe tas, Nobel io literat ūros prem ijos (1923) laurea tas William Butler Yeats. 1893 m. Anglijoje įvyko pirmasis moter ų golfo turnyras. 1956 m. paskutiniai bri tų kareiviai paliko Sueco kanalo zoną.
1964 m. Kaune gimė krepšin inkas Šar ūnas Marčiulionis.
1969 m. prasidėjo JAV dal in ių išved im as iš Vietnamo. 1983 m. JAV kosm in is aparat as „Pioneer 10“ kirto Nept ūno orbitą ir tapo pirmuoju žmogaus pagamintu objektu, pali kusiu Saulės sistemą. 1994 m. mirė Liet uvos amb as ad or ius Stas ys Lozorait is jaunesnys is. Gimė 1924 m. 1998 m. per Indiją praū žęs galingas ciklonas nu sineš ė maž iausiai 727 žmonių gyvybes.
Klaipėdai – švyturių šventė
Tikslieji duomenys Geografai išmatavę paskelbė, kad Ka lotės ežero ilg is – 1,45 km, did žiausias plot is – 0,5 km.
„Kokteilio“ pozicija Užtat netol i ežero yra Eketės piliakal nis ir senovinė gyvenvietė.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Liežuviai plaka Vyresni žmonės tvirtina, kad Kalotės ežere vanden į gerdavo ir jame turkš davosi „Kel io į komun izmą“ kolūk io karvės. O jas melž usios melžėjos su fermos darbuotojais ant kranto reng davo linksmas vakaruškas.
Klaipėdos švenčių sąrašą siūloma papildyti dar viena – švyturių. Ji vyktų rugpjūčio mėnesį.
Tikslas: „Grock“ festivalis siekia pagyvinti uostamiesčio muzikinį gyvenimą.
Vytauto Petriko nuotr.
Muzika nepalieka miesto Ramybė: meškos Kalotėje nesi
maudo, todėl galite ramiai vaka roti prie ežero.
Atakuoja kraujo siurbikai Dėl atšilusio oro ir šilt ų vakar ų suakty vėjo uodai. Būtina žinoti, kad Lietuvoje yra per 20 skirting ų uodų rūšių. Įdomu tai, kad uodų patelės (patinai tinginiau ja) puola ne visus žmones. Jas traukia tie, kurių medžiag ų apykaita greitesnė. Au kas uodų patelės randa besivadovauda mos savo uosle. Anot specialistų, vabz džius trauk ia juoda, mėlyna, raudona spalvos. O geltona ir balta juos atbaido.
Linksmieji tirščiai Viršininkas pasikviečia pavaldin į: – Tu šiltą alų mėgsti? – Žinoma, ne? – O prakaituotos moterys tau patinka? – Ne. – Vadinasi, atostogauti eisi žiemą. Česka (397 719; Cypa – tai ne kalės vardas, o upelio, tekančio iš Kalotės ežero į Baltijos jūrą, pavadinimas)
Kristina Jasiulytė Klaipėdą šią savaitę vėl užlies mu zika – jaunimo muzikos festivalis „Grock“. Penkias dienas vyksian tis renginys žada suteikti galimybę pasireikšti muzikuojančiam mies to jaunimui bei gerą nuotaiką vi siems dalyvausiantiems.
Devintą kartą vykstančio festivalio sumanytojas ir organizatorius Linas Švirinas pasakojo, kad „Grock“ tiks las – uostamiesčio muzikinio gyve nimo gyvinimas, originalios muzi kos ir dainų tekstų propagavimas. Sutelkiant daug grupių į vieną vietą siekiama kelti muzikantų savi vertės jausmą. Per devynerius me tus festivalis gerokai užuago. Pasta ruosius porą metų dalyvių skaičius peržengdavo 100. Šiemet tikimasi tiek pat ar net daugiau dalyvių. „Grock“ jau peržengė Klaipėdos ribas ir siekia dar platesnių hori zontų. Pernai norą dalyvauti festi
valyje pareiškę portugalai šiemet vėl sugrįš. Laukiama atvykstant vienos rusų bei dviejų latvių grupių. Šiemet festivalis įsteigė ir pen kias nominacijas: Metų muziki nis įvykis Klaipėdoje, Metų grupė, Metų vokalistas, Metų daina bei Metų DJ. Nominantais gali tapti tik klaipėdiečiai. Laimėjusiųjų laukia Jurgos Karčiauskaitės-Lago rankų darbo prizai. L.Švirinas atskleidė, kad kitais metai gali būti renkama ir maiti nimo įstaiga, kurioje skamba ge riausia muzika. Jau ketvirtus metus festivalis „Grock“ rengia ir su mu zika susijusių fotografij ų bei muzi kinių ketureilių konkursus. Festivalio organizatorius L.Švi rinas teigė, kad jo vardas – tik rek laminis veidas, už kurio pasislėpę daug kitų žmonių, pareiškusių di delį geranoriškumą ir pagalbą pri sidėdami prie festivalio organiza vimo. Vėliau festivalio estafetę jis žada perduoti savo sūnui Jotvilui.
„Grock“ 2012 „Grock“ vyks birželio 13–17 dienomis. Festivalyje dalyvaus tokios grupės
ir atlikėjai kaip „Cappella‘A“, „Sound‘s Engineers feat. Natalie“, „Atika“, Petras Daunys, Gediminas Storpirštis ir Kris tina Murovjova, „Arrogantics“, „Var nos“, pats renginio organizatorius L.Švirinas ir kiti. Festivaliui paskirtos trys erdvės –
I.Simonaitytės viešosios bibliotekos kiemelis, Friedricho pasažas ir Meno kiemas. Didysis koncertas vyks 15 d. Meno
kieme; 17 d. toje pačioje vietoje ren giama atvira scena jaunimo grupėms bei atlikėjams. Tai lyg Gatvės muzi kos dienos analogas – ant scenos ga lės lipti bet kuris norintis parodyti sa ve ir gebėjimus.
Vakar Jūrinės kultūros koordinavi mo taryba svarstė, ar uostamiesčiui nereikėtų dar vienos šventės jūri ne tematika. Pernai Palangoje švyturių šven tę surengęs Aidas Jurkštas šią idėją siūlo perimti uostamies čiui. Tądien žmonės galėtų ne mokamai apsilankyti Klaipėdos švyturyje. Ši diena taip pat galėtų tapti ir profesine švyturių prižiūrėtojų diena. Entuziastas į šios šventės orga nizavimą siūlo pritraukti ir aplin kinius regionus, turinčius švytu rius. A.Jurkštas apskaičiavo, kad toks renginys kainuotų apie 7–13 tūkst. litų. Švyturių šventė galėtų tapti edu kaciniu renginiu bei turistų traukos objektu. Tad A.Jurkštas tikisi su laukti Klaipėdos miesto savival dybės palaikymo. Taryba idėjai pritarė ir pažadėjo paremti raštais, ieškant finansinės paramos. Tokios šventės Amerikoje vyksta kasmet trečiąjį rugpjūčio savaitga lį. Žmonės rengia koncertus, išky las prie šventiškai papuoštų švy turių. Ši tradicija gimė prieš 200 me tų, kai Jungtinėse Amerikos Vals tijose buvo priimtas įstatymas, reglamentuojantis švyturių prie žiūrą. Pernai vykusioje švyturių šven tėje dalyvavo 55 valstybės ir 470 švyturių.