TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, birželio 13 d., 2012 m. Nr. 137 (1336)
Karaliauja lenkiškas derlius
diena.lt
1,30 Lt
Mano daiktai iš kabine to jau iškraustyti, anūkui atostogos Palangoje pažadėtos. Todėl man toks Seimo sprendimas netikėtas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku liekantis Zenonas Vaigauskas
5p.
Miestas
3p.
Nuo bausmės neišsisuko Viln iaus apyg ard os teism as pa naikino ankstesnį teismo verdiktą ir kalt u dėl sov ietų agres ij os nei gimo prip až ino Soc ial ist in io liau dies fronto vadovą Algirdą Paleckį. Jam skirt a 10,4 tūkst. litų baud a. Teisėja teigė, kad A.Paleckis „turėjo tikslų neigti ir šiurkščiai menkinti 1991 m. agresijos faktą“.
Miestas Kilmė: dauguma daržovių ir uogų ant prekystalių – iš šalies kaimynės ūkių. Simono Švitros nuotr.
Vos per porą žingsnių tos pačios uogos – po 12 arba po 20 litų. Kurias rinktumėtės? Sostinės turguose dirbantys preky bininkai dienraščio žurnalistei išsijuosę siūlė ir vienų, ir kitų. Ir visas gyrė kaip pačias skaniausias.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Geresnės uogos
„Vengriškos, sako, tiesiog yra ge resnės“, – keistokai trešnių kai nų skirtumą argumentavo Vilniaus Halės turguje vaisiais ir daržovė mis prekiaujanti moteris. Trešnių kainos turguje – bene įvairiausios.
Pričiupo keturiskart daugiau Rūta Grigolytė Už gėrimą viešose vietose Vilniu je nubaustų asmenų skaičius šie met beveik keturis kartus dides nis nei pernai. Ar vilniečiai nebe paiso draudimų, ar tiesiog tvark dariai tapo griežtesni?
Skaičiai: nors vilniečiai gali išvardyti daugybę vietų, kuriose akis ba
do girtaujantys asocialūs asmenys, tokių šiemet sulaikyti tik keli.
Simono Švitros nuotr.
Nuo šių metų gegužės 1 d. jau sura šyti 125 administracinio teisės pa žeidimo protokolai dėl gėrimų var tojimo viešose vietose. 2011 m. tuo pačiu laikotarpiu buvo surašyti 33 protokolai. Teigiama, kad šis skaičius nerodo
2
Galima rinktis ispaniškų už 12 arba 13 litų už kilogramą, lenkiškų už 13– 15 litų, turkiškų už 13 litų, arba kaž kodėl geresnių vengriškų už 18–20 litų. Kuo jos geresnės, vargiai įma noma įvertinti, nes geriau už kitas tikrai neatrodo: susisukusių ar juos telėjusiais šonais jų gal net daugiau, palyginti su uogomis, at keliavusiomis iš kitur.
2
3p.
Mero pietūs virš Vilniaus
2
TrečiADIENIS, birželio 13, 2012
miestas
Kainos: turguje labiausiai nustebina trešnių kainų įvairovė.
Simono Švitros nuotr.
Skirtumai: lenkiškos braškės kol kas gerokai pigesnės nei lietuviškos.
Karaliauja lenkiškas derlius Braškių galima nusipirkti už 1 kiek kuklesnę sumą – nuo 7,5 iki 10 litų už kilogramą. Ant tur
gaus prekystalių braškių „lysveles“ be konkurencijos užėmusios lenkiškos uogos. Braškių augintojų Lietuvoje yra gerokai sumažėję, o dar likusiųjų derliui šiemet žalos pridarė šaltos naktys, kaip aiškino prekiautojai. Agurkai – mūsiškiai
Dairantis toliau, tendencijos išlieka panašios: kilmės šalis – Lenkija, kai
nos – gana įprastos. Obuoliai turgu je kol kas retenybė, o jeigu yra – jie iš Lenkijos, kaina siekia apie tris su puse lito. Ridikėlių, salotų kainos – nuo lito iki dviejų už ryšulėlį. Kone ant kiekvieno prekystalio – tik lenkiški pomidorai, kurių kai na – nuo 5 iki 6,5 lito už kilogramą, o lietuviškų pomidorų mažuma – po 5,5 lito. Lietuvos derlius „atsi lošia“ tik agurkų srityje – jie be veik tik iš mūsų šalies ir kainuoja 3,5–3,8 lito.
davinėja po 6–7 litus už kilogramą, tačiau nuo trečio prekystalio mane nuveja įširdusi pardavėja. „Jūs čia tik kainas užsirašote? Sudarote man eilę, kad pirkėjai negalėtų prieiti!“ – šaukia nuo širdžiai supykusi kainos paklausta pardavėja, prie kurios arbūzų nėra kainą nurodančio lapelio. Nėra, tiesą sakant, ir jokios eilės. Bet mane, patempusią lūpą, jau pasičiumpa kita prekiautoja. „Kai nas susirašinėjate? Kam? – smal
sauja moteris ir toliau maloniai pati pasakoja: – Kainos nedidelės, bet, matote, viskas iš Lenkijos... O ką daryti? Niekas Lietuvoje nebeaugina.“ Nežinau, ką daryti, gal tikrai nie kas daržovių ir uogų Lietuvoje ne beaugina, bet bent jau džiugu, kad vis dar yra Lietuvoje malonių pre kiautojų. „Štai kokių skirtingų žmonių yra“, – sakau mane ly dinčiam sūnui. „Ir kokių skirtingų kainų“, – taikliai priduria jis.
Orai: atšilus padaugėja alkoholio vartojimo viešose vietose atvejų.
Simono Švitros nuotr.
Kainos nedidelės, bet, matote, viskas iš Lenkijos... O ką dary ti? Niekas Lietuvoje nebeaugina. „Niekas nebeaugina“
Spėju užfiksuoti, kad pora pre kiautojų arbūzus iš Graikijos par
Pričiupo keturiskart daugiau
keturis kartus išaugusio 1 gyventojų įžūlumo ar ke turiskart padažnėjusio gėrimo. Nu
baustųjų skaičius esą išaugo Vil niaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams su stiprinus alkoholinių gėrimų viešo se vietose vartojimo kontrolę. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Andžejus Dinikis sa kė, kad alkoholio vartojimo viešo se vietose atvejų padaugėja atšilus orams. „Kad šiais metais nubaus ta daugiau vartojančių alkoholį viešose vietose, galbūt lėmė tai,
jog nuo praėjusių metų padaugė jo Viešosios tvarkos skyriaus dar buotojų. Be to, šiais metais labiau sustiprinta kontrolė“, – nerimauti dėl išaugusio nubaustųjų skaičiaus nelinkęs A.Dinikis. Jo teigimu, išskirti kurį nors sostinės rajoną būtų sudėtinga – 125 protokolai išrašyti už alkoho lio gėrimą įvairiose miesto viešo se vietose. Daugiausia pažeidimų užfiksuota miesto parkuose ir mie gamuosiuose rajonuose. Nubausti gali būti ir tie, kurie iš kavinės, neturinčios staliukų lau ke, į gatvę išvinguriuoja parūky
ti arba pasikalbėti su taurele ranko je. „Lauko kavinėje, kaip įteisintoje prekybos vietoje, alkoholį vartoti leidžiama. Jeigu žmogus iš kavinės išsineša alkoholinį gėrimą butelyje ir geria viešoje vietoje, už tai gali būti baudžiamas“, – sakė Viešosios tvar kos skyriaus vedėjo pavaduotojas. Iš 125 nubaustų pažeidėjų, pasak A.Dinikio, keturi ar penki buvo ne pilnamečiai, keturi ar penki – aso cialūs asmenys. Baudos už alkoholio vartojimą viešose vietose siekia nuo 30 iki 50 litų, už pakartotinį pažeidimą – nuo 50 iki 100 litų.
3
TrečiADIENIS, birželio 13, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Ar skanu padangėse?
Vilniaus apygardos teismas pa naikino ankstesnį teismo ver diktą ir kaltu dėl sovietų agresi jos neigimo pripažino Socialis tinio liaudies fronto vadovą Al girdą Paleckį. Jam skirta 10 400 litų bauda.
Vakar Vilniuje ofi cialiai atidarytas projekto „Dinner in the Sky“ restoranas. Pirmasis papietauti pusšimčio metrų aukštyje pa sišovė sostinės me ras Artūras Zuokas ir dėl drąsos į kom paniją pasikvietė savo pavaduotoją Joną Pinskų.
Įvaizdis: sostinės vadovai, pakilę virš sostinės senamiesčio, juokavo, tačiau atsargūs judesiai bylojo apie
šiokią tokią įtampą.
„Jausmas puikus! Pamatyti mū sų miestą neįprastu rakursu, pasi grožėti sostinės bokštais ir bokšte liais – nuostabi pramoga, įsimintinas įvykis, gera dovana kiekvienam vil niečiui ir miesto svečiui. Džiaugiuo si, kad projekto organizatoriai iš visų Baltijos šalių ir miestų suteikė Vil niui pirmenybę“, – nusileidęs ant žemės sakė A.Zuokas. Tiesa, iš šalies atrodė, kad sos tinės meras ir jį lydėjęs J.Pinskus kiek lengviau atsikvėpė po kojo mis pajutę tvirtą pagrindą. Daug iau nei 30 pasaul io šal ių apl ankęs projektas „Dinn er in the Sky“, gurmaniškas vaišes or ganizuojantis 50 metrų aukštyje, į savo veiklos zoną įtraukė ir Lie tuvą. „Dangaus restoranas“, kurį amerikietiškas ekonomikos žur nalas „Forbes“ įtraukė į neįpras čiausių valgymo vietų dešimtuką, vakar įsikūrė Viln iaus Rot ušės aikštėje.
Pripažintas kaltu
Čia veikia kranas, specialią 22 vie tų platformą su stalu ir kėdėmis ke liantis į 50 metrų aukštį. Keliami svečiai gali mėgautis ne tik sostinės panorama iki šiol nematytu rakursu, bet ir išskirtiniais patiekalais. Kar tu kyla virtuvės šefas – patiekdamas patiekalus jis bendrauja su svečiais. Pademonstruoti kulinarijos me no į Vilnių atvyko pastarųjų trejų metų geriausio Švedijos restorano „Frantzén / Lindeberg“ savinin kas ir vyriausiasis virėjas Björnas Frantzénas. Šis restoranas praėju sią savaitę paskelbtame 2012 m. geriausių pasaulio restoranų pen kiasdešimtuke užėmė 20 vietą. B.Frantzénas vilniečių gomu rius žada pamaloninti patiekalais su trumais, aukšlių ikrais, rūkytu unguriu, artišokais, voveraitėmis, juodosios arbatos putėsiais, klevų sirupe marinuotais pomidorais ir kitais gardumynais. „Dinner in the Sky“ turui Vilniuje bus pasi
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
rinktas ir vietinis kulinarijos še fas. Norintys apsilankyti „Dangaus restorane“ Vilniuje jau dabar gali rezervuoti vietas ir rinktis iš pus ryčius, priešpiečius, šampaną dan
guje ir vakarienę. Vienas pakėlimas trunka nuo 20 iki 60 minučių. Tie sa, pigu nebus: vaišių danguje kai nos – nuo 99 litų. VD inf.
Nepigu: papietauti 50 m aukštyje – gana brangus malonumas. Ma
žiausios kainos – nuo 99 litų.
Teisėja Regina Pocienė, skaity dama teismo nuosprendį, tei gė, kad A.Paleckis, „turėdamas tikslus neigti ir šiurkščiai men kinti 1991 m. agresijos faktą, da rė tai viešu ir užgauliu būdu“. „Laisvė reikšti nuomonę ir įsiti kinimus nesuderinama su nusi kalstamais veiksmais“, – kons tatavo teisėja. „Nuo stogų šaudė snaiperiai, jokie teismai to nebegali pa neigti ir žmonės tai žino. Mes, tie, kurie gina tiesą, anksčiau ar vėliau nugalėsime. Šiandien yra toks sprendimas, rytoj bus ki toks“, – teismui paskelbus nuo sprendį pareiškė A.Paleckis. Politikas pridūrė, kad grei čiausiai pasinaudos teise Aukš čiausiajam Teismui per tris mėnesius apskųsti jam nepa lankų sprendimą. Mintis apskųsti nuosprendį kilo ir posėdyje dalyvavusiems Nepriklausomybės gynėjams. „Vertiname kaip labai švelnų sprendimą. Savanorių kūrėjų sąjunga galvos, ar skųsti jį“, – sakė buvęs Aukščiausiosios Ta rybos gynėjų būrio vadas Anta nas Kliunka. A.Paleckis baudžiamojon atsa komybėn patrauktas, kai 2010 m. žiniasklaidai pareiškė, jog 1991 m. sausio 13 d. prie Televizijos bokš to Vilniuje „saviškiai šaudė į savus“. Šių metų pradžioje Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas konstatavo, kad A.Paleckis ne turėjo tikslo neigti sovietų ag resiją ir aukas. Tačiau prokuratūra šį nuo sprendį apskundė. BNS inf.
4
trečiadienis, birželio 13, 2012
miestas
Gėlynų konkurse – vilniečių pergalė VšĮ „Mūsų kiemas“ ir daugiabučių namų administratorių organizuotas gražiausio gėlyno prie daugiabučio konkur sas baigėsi – gražiausiais Vilniuje ir visoje Lietuvoje pripa žinti Justiniškių rajono gėlynai. Graž iaus iu Liet uvoje išr inktas Taikos g. 26 gėlynas, kurį įrengė ir puoselėja Kristina bei Česlovas. Gražiausiu Vilniuje pripažintas to paties Taikos g. 26 namo gėlynas, kuriuo rūpinasi Liudmila ir Jaka terina. Prizus laimėtojams įsteigė ir įteiks nam ą adm in istr uojant i bendrovė „Justiniškių būstas“. „Džiaugiamės, kad žmonės ak tyviai dalyvavo konkurse, siuntė savo ir kaimynų gėlynų nuotrau kas, aktyviai balsavo ir komenta vo. Maloniai nustebino tai, kad kai kurie dalyviai ypač aktyviai drau giškai varžėsi tarpusavyje, o tam tikrais momentais azartas bu vo neką menkesnis nei per žirgų ar automobilių lenktynes. Akty
R
vus gyventojų dalyvavimas reiš kia, kad žmonėms rūpi aplinka, kurioje jie gyvena. Vadinasi, savo tikslą – skatinti gyventojus gra žinti daugiabučių kiemus – pasie kėme“, – pasakojo „City Service“ Vilniaus regiono vadovas Arūnas Kubilius. Gražiausiu Lietuvoje pripažinto Vilniaus Taikos g. 26 gėlyno nuot rauka pasidalijęs Andrius sakė, kad šio gėlyno kūrėjams ir puose lėtojams Kristinai bei Česlovui rūpi aplinka, kurioje jie gyvena. Šie Justiniškių gyventojai net dvejus metus darbavosi, kad gė lynas atrodytų taip, koks yra da bar. Kiti konkurso dalyviai kaip vie nas teigė, kad gėlyną puoselėti
jiems – malonumas ir būdas pra leisti laisvalaikį. Gėlininkai taip pat sakė, kad yra laimingi galėdami žiedais ir spal vingomis jų kompozicijomis pra džiuginti save ir kitus. Konkurso organizatoriai dėkoja visiems konkurse dalyvavusiems ir balsavusiems gyventojams bei rė mėjams ir kviečia „Mūsų kiemo“ naujienas sekti socialiniame tink lalapyje „Facebook“, „Mūsų kie mo“ puslapyje. Organizatoriai taip pat žada, kad kitos „Mūsų kiemo“ iniciaty vos, skirtos daugiabučių namų kie mams pagyvinti, jau ne už kalnų, ir ragina nepraleisti progos suda lyvauti.
Gražu: Justiniškių Taikos g. 26 namo gėlynas – labiausiai išpuoselėtas
VD inf.
Organizatorių nuotr.
visoje Lietuvoje.
AB „Vilniaus vandenys“
Gyvybės šaltinis – tiesiai iš čiaupo Juozas Kavolis Prasidėjusi vasara Lietuvoje gyventojų kol kas nealina didele kaitra, tačiau šilčiausią metų sezoną rekomenduojama itin atkreipti dėmesį, kaip saugome savo organizmą nuo perkaitimo. Gamtoje ir medicinoje dar neatrastas geresnis būdas nei reguliariai ir gausiai gerti vandenį. Kai sveikas ir švarus vanduo teka čia pat – iš čiaupo, – laikytis gydytojų rekomendacijų paprasta ir pigu.
Vilnius – viena iš nedaugelio Europos sostinių, kurios gyventojai ir svečiai turi galimybę gaivintis vandeniu tiesiai iš čiaupo. Bendrovės „Vilniaus vandenys“ Geriamojo vandens laboratorijos vadovė Gražina Jurgelevičiūtė sako, jog sostinėje tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas, kad jį būtų galima drąsiai gerti iš čiaupo. Pasak specialistės, geriamasis vanduo vandentiekyje tikrinamas nuolat. „Tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas, jeigu nustatomų rodiklių kiekis neviršija ribinių bei specifikuotų verčių ir atitinka Lietuvos higienos normos bei ES Tarybos direktyvos reikalavimus. Visa tai, kas yra paprastai gerame gamtiniame požeminiame vandenyje, yra svarbu ir reikalinga žmogaus organizmui. Prieš pradedant eksploatuoti artezinį gręžinį hidrogeologai ir gydytojai higienistai privalo įvertinti, ar tas vandens šaltinis yra tinkamas vandeniui tiekti, ar jo kokybė tinkama, ar jame yra pakankamai vandens, ar nėra mikrobinės taršos, ar tinkamai ir ilgai tie šaltiniai bus apsaugoti nuo išorinės taršos“, – sakė G.Jurgelevičiūtė. Vanduo geras visoje sostinėje
„Vilniaus vandenų“ Geriamojo vandens laboratorijos vadovės tei-
gimu, visuose sostinės rajonuose vandens kokybė gera. Kai kuriose vandenvietėse aptinkamas didesnis geležies kiekis, tačiau jis sveikatai nekenksmingas. „Vilniuje prasto vandens nerasime. Bukčių, Žemųjų Panerių ir Trakų Vokės vandenvietėse reikia šalinti geležį. Geležies turintis vanduo yra visiškai saugus, tik kartais nemalonus akiai bei nosiai ir buitinei technikai. Lietuvoje beveik visas požeminis vanduo yra geležingas, todėl jis turi būti gerinamas. Tam spręsti įrengiami specialūs koštuvai, kurie šalina geležį,
Sostinėje tiekiamas vanduo yra saugus ir kokybiškas. manganą ir amonį. Vandens kokybė Vilniaus miesto rajonuose labai mažai skiriasi. Šiek tiek kietesnis vanduo tiekiamas daliai Naujamiesčio ir Naujininkų gyventojų, bet jo rodikliai neviršija leistinų reikalavimų. Skirtumų atsiranda dėl uolienų, kuriose yra požeminio vandens. Nuo juose esančių tirpių mineralinių medžiagų ir priklauso vandens ypatybės“, – aiškino G.Jurgelevičiūtė. Specialistė užtikrina, kad ruošiant maistą kasdienėms reikmėms pakanka Lietuvoje viešai tiekiamo geriamojo vandens iš čiaupo. Vandentiekio vanduo yra patikimas mikrobinės taršos požiūriu ir sveikas vartoti dėl jame ištirpusių mineralinių medžiagų. Vertina vandenį iš čiaupo
Maisto produktų ir skysčių kokybei daug dėmesio skiriantys sportininkai bei virtuvės meistrai teigia, kad Vilniaus vandentiekio vanduo patenkina kasdienius jų poreikius.
Komentarai
Edvinas Krungolcas
Palmyra Žukienė
Ruslanas Bolgovas
M
V
N
Pasaulio penkiakovės čempionas
anau, jog žmonės dėl informacijos stokos prisigalvoja, kad vanduo iš čiaupo yra blogas. Vilniuje mane visiškai tenkina jo kokybė, net sakyčiau, kad kai kurių gamintojų pardavinėjamas vanduo buteliuose yra prastesnis. Į treniruotes ar varžybas taip pat neretai nešuosi namuose įsipilto vandens.
Bėgimo trenerė
andenį iš čiaupo geriu dažnai, ramiai naudoju jį kavai ar arbatai. Netgi manau, kad kai kada jis kokybe lenkia kai kuriuos mineralinio vandens gamintojus. Vandenį tiek aš, tiek sportininkai perkame buteliuose tik ten, kur nežinome jo kokybės, pavyzdžiui, būdami užsienio šalyse, ir dėl patogumo – kad būtų paprasčiau atsigerti per treniruotę.
Virtuvės šefas
audoju tik vandenį iš čiaupo ir nematau prasmės jo pirkti buteliuose ar įrengti brangius filtrus. Per daugelį metų, kiek aš ir mano komanda ruošiame patiekalus, niekada neteko sulaukti skundų. Pirkti geriamąjį vandenį buteliuose ar virinti jį patarčiau tik tuo atveju, jei maistą ruošiate iškylaudami kur nors gamtoje ir nesate tikri, ar netoli esantis vandens šaltinis yra švarus.
5
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Pasikeitė ordinais
Žingsnis į priekį, ta da atgal, ir vėl iš naujo. Maždaug taip vakar Seime vyko naujosios Vyriau siosios rinkimų ko misijos (VRK) sudė ties tvirtinimas. Par lamentui, regis, at rodo, kad nėra tin kamesnio rinkimų prievaizdo už Zeno ną Vaigauską.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Į Latviją su vizitu išvykusi Prezi dentė Dalia Grybauskaitė nusive žė šalies kaimynės vadovui skirtą aukščiausią lietuvišką valstybinį apdovanojimą.
Netikėta: Z.Vaigauskas jau pareiškė esąs pasirengęs perduoti reikalus
naujam VRK vadovui.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Z.Vaigauskui – Seimo tūpsnis Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Įtaria pasipūtimą
„Pernelyg arogantiškas“, „be pa tirties“ – po Seimo frakcijų susi tikimo su Seimo pirmininkės siū lomu Z.Vaigausko įpėdiniu buvo aišku, kad Irenos Degutienės siū lomas 35-erių teisininkas Audrius Kasinskas parlamentarams didelio įspūdžio nepadarė. Vakar vykęs slaptas balsavimas dėl naujosios VRK sudėties tai tik patvirtino. Paaiškėjo, kad net 59 Seimo nariams iš 109 balsavusių naujieji rinkimų prievaizdai – ne priimtini. Todėl komisijai ir toliau vadovaus 61-ų Z.Vaigauskas. „Naujasis kandidatas nepali ko stipraus įspūdžio, taip atro dė daugeliui frakcijos narių, be to, Seime daug kam nuoširdžiai gai la Z.Vaigausko“, – žlugusio balsa vimo priežastis įvardijo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Seimo frakcijos dabar tarsis, ką daryti toliau, – Seimo vadovei siū lyti teikti naują VRK pirmininką ar darsyk slaptai balsuoti dėl to paties A.Kasinsko.
Nežino, kaip interpretuoti
Tačiau ginčas dėl naujojo VRK pir mininko dar nesibaigs. I.Degutienė kreipėsi į Etikos ir procedūrų ko misiją bei parlamento teisininkus su prašymu išaiškinti, ar naujosios komisijos sudėties tvirtinimas ir balsavimas už – privalomas. Nes VRK įstatyme nurodyta, kad komi sijos įgaliojimai pasibaigia tik tada, kai patvirtinama naujoji. Tačiau balsavimas dėl VRK yra slaptas. Taigi Seimo teisininkų ir etikos sargų išaiškinimas nie ko nepakeistų – Seime tiesiog ga li pasikartoti Aukščiausiojo Teis mo pirmininko Vytauto Greičiaus atleidimo istorija: parlamentas ne kartą nesutiko jo atleisti, todėl teismo pirmininkas ir toliau ėjo pa reigas. Maždaug taip ir aiškino Seimo socialdemokratai, kurie vakar nuo ryto „agitavo“ basuoti prieš naujo sios komisijos sudarymą. Žlugus balsavimui kai kurie Sei mo konservatoriai taip įsijautė, kad ėmė karčiai juokauti. „Jei nepat virtiname naujos VRK sudėties, tai gal ir Seimo narių kadenciją galime pratęsti. Ieškokime sprendimo, nes nesilaikydami įstatymo atrodysime
kvailokai“, – išmintį demonstravo Rimantas Dagys. „Prašom neturėti jokių vil čių – dirbti mums bus galima tik iki lapkričio vidurio, nebent bus įvesta nepaprastoji padėtis arba mus užpuls marsiečiai“, – R.Da gį ramino socialdemokratas Čes lovas Juršėnas. Jau ruošiasi atostogauti
„Mano daiktai iš kabineto jau iš kraustyti, anūkui atostogos Pa langoje pažadėtos. Todėl man toks Seimo sprendimas netikėtas“, – kalbėjo 18 metų VRK vadovaujan tis Z.Vaigauskas. Pagal planą naujieji VRK nariai Seime turėjo prisiekti jau rytoj. Kai kurie jų jau planuoja darbus, nors dar nėra paskirti. Teisingu mo ministro į VRK deleguotas Liutauras Ulevičius vakar iškil mingai paskelbė savo pasiūlymus VRK. Esą reiktų rengti „rekomen dacinius referendumus naudojant e. bankininkystę“, reiktų sukurti kandidatų duomenų banką „nuo tarybinių laikų iki naujausių re gistruojamųjų: interesų deklara cijos, teisės pažeidimai, teisėsau gos įtarimai“.
Savo pasirašytu dekretu D.Gry bauskaitė Latvijos preziden tą Andrį Bėrzinį apdovanojo Vy tauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Jis įteiktas vakar Rygo je susitikus abiejų valstybių va dovams, per prasidėjusį Lietuvos Prezidentės valstybinį vizitą Lat vijoje. D.Grybauskaitė iš A.Bėrzinio rankų gavo aukštą Latvijos vals tybinį apdovanojimą – Pirmojo laipsnio Pripažinimo kryžių. Valstybinis vizitas nuo kitų for mų – darbo ar oficialaus – vizi tų skiriasi iškilmingumu ir spe cialiu protokolu. Priimta, kad per valstybinį vizitą šalių vadovai pa sikeičia aukščiausiais apdovano jimais. Pernai vasarą Latvijos prezi dentu tapęs A.Bėrzinis dar nebu vo gavęs aukščiausio lietuviško apdovanojimo – Vytauto Didžio jo ordino su aukso grandine, todėl jis ir buvo įteiktas per šį D.Gry bauskaitės vizitą. Tačiau Lietuvos vadovė jau tu ri aukščiausią Latvijos apdova nojimą – Trijų žvaigždžių ordiną su grandine. Jį D.Grybauskaitei 2011 m. vasarį įteikė į Vilnių su valstybiniu vizitu atvykęs tuo metis Latvijos prezidentas Valdis Zatleras. Pastarasis tuomet gavo Vytauto Didžiojo ordiną su auk so grandine. Kadangi aukščiausiu Latvijos ordinu D.Grybauskaitė jau apdo vanota, šįkart jai įteiktas antras pagal rangą šalies kaimynės ap dovanojimas.
Susitikime su A.Bėrziniu Lie tuvos vadovė aptarė dviejų vals tybių bendradarbiavimą, ypač energetikos srityje. Prezidentų teigimu, energetinis abiejų šalių savarankiškumas įmanomas tik sumažinus priklausomybę nuo vienintelio tiekėjo ir integravu sis į europinius elektros ir du jų tinklus. Tai – Lietuvos ir Lat vijos bendradarbiavimo ir abiejų šalių energetikos politikos prio ritetas.
Sujungę pajėgas, ga lėtume greičiau už sitikrinti konku rencines kainas ir energetinį saugumą.
„Dujos pasaulyje pinga, tačiau mes, būdami priklausomi nuo vienintelio tiekėjo, kasmet už du jas gerokai permokame. Lietu va stato suskystintųjų dujų ter minalą, Latvija turi puikią dujų saugyklų infrastruktūrą. Sujun gę pajėgas, galėtume greičiau už sitikrinti konkurencines kainas ir energetinį saugumą“, – teigė Pre zidentė. Energetiniam Lietuvos bei Lat vijos saugumui ir savarankišku mui svarbiu paskelbtas ir Visagi no atominės elektrinės projektas. Prezidentė padėkojo Latvijai už jau ne kartą išsakytą politinę pa ramą šiam projektui. D.Grybauskaitė Rygoje dar su sitiks su ministru pirmininku Val džiu Dombrovskiu ir parlamento pirmininke Solvita Abuoltinia. Lietuvos vadovė taip pat pa dės gėlių prie Taikos monumen to ir aplankys Latvijos okupacijos muziejų, lankysis Inčiukalnio su skystintųjų dujų saugykloje.
Komisijai vadovaus konservatorius Laikinosios tyrimo komisijos dėl Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės teisinės ne liečiamybės panaikinimo pirmi ninku paskirtas konservatorius Evaldas Jurkevičius.
Nutarimas dėl E.Jurkevičiaus sky rimo komisijos pirmininku, iš jos išbraukiant Darbo partijos atstovę Virginiją Baltraitienę, priimtas 67 Seimo nariams balsavus už, trims – prieš, 11 susilaikius. Komisija buvo likusi be vadovo, kai jos pirmininke išrinkta V.Baltraitienė pareiškė pasitraukianti. Kol komisi ja buvo be pirmininko, jai laikinai vadovavo vicepirmininku paskirtas konservatorius Stasys Šedbaras. Komisija turi iki birželio 20 d. Seimui pateikti rezoliucijos pro
jektą, ar tenkinti generalinio pro kuroro Dariaus Valio prašymą pa naikinti Kauno apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjos N.Venckie nės teisinį imunitetą. Vakar vakare teisėja dalyvavo jau E.Jurkevičiaus vadovaujama me posėdyje, kuris truko kelias va landas. Ji atsakė į komisijos narių klausimus dėl generalinio prokuro ro prašymo. Konstitucija numato, kad Lietuvoje teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsako mybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento suti kimo. Kad būtų panaikintas teisėjo imunitetas, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Teisėjai N.Venckienei gresia įta rimai rodžius nepagarbą teismui,
nevykdžius teismo sprendimų, trukdžius antstolei atlikti pareigas, piktnaudžiavus globėjo teisėmis. Prokurorai teigia surinkę pakan kamai duomenų, kad teisėjai galėtų pateikti įtarimus pagal penkis Bau džiamojo kodekso straipsnius – dėl trukdymo antstolio veiklai, pasi priešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkci jas atliekančiam asmeniui, nepa garbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnaudžiavimo tėvų, glo bėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis. N.Venckienės pavardė figūruoja mažiausiai trijuose Kauno ir Vil niaus prokuratūrų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose. VD, BNS inf.
Iškilmingai: į Rygą su valstybiniu vizitu atvykusią Prezidentę D.Gry
bauskaitę pasitiko Latvijos vadovas A.Bėrzinis. Raičio Plauko (BFL) nuotr.
6
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
nuomonės
Aistras tebekaitina pagarba Birželio sukilimo lyderiui
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nevykęs projektas „du viename“ Lukas Miknevičius
S
veik i gyv i, gerbiam ieji rad ijo klausytojai. Kaip turėt ų jaust is skait yto jas, jei kasryt laikraštyje išv yst ų būtent tok į kreipin į? Sa vaime suprantama, jis turėtų pa sijust i kvail inamas. Būtent taip jauč iasi ir futb olo gerb ėjai, per nacional inę šal ies telev iz iją ste bint ys įsib ėgėjant į Europos vy rų futbolo čempionatą.
Visa ši absurdiška situa cija tiesiog akivaizdžiai rodo Europos futbolo čempionatą transliuo jančių Lietuvos radijo ir televizijos vadovų norą „prasisukti“ pigiau. Pasisveikiname su radijo klausy tojais. Atsisveikiname su radijo klausytojais. Po du kartus per kė linį. „Ar jie iš manęs tyčiojasi? – sa vo ausimis niekaip negalėjo pati kėti viename sostinės barų vakare stebėti rungtynių įsitaisęs aistruo lis. – Kuo aš čia dėtas? Juk žiūriu te levizorių, o ne radijo klausau.“ Nuol at in iai rungt yn ių komen tator ių sveik in imais i su rad ijo klausytojais iš prad žių kėlė juo ką, bet prasidėjus antrajam gru pių rungtyn ių ratui jau ima ner vinti. Ir ne dėl to, kad, kol komen tator iai sveik inasi su radijo klau sytojais, į įvyk ius aikštėje nekrei pia jok io dėmesio. Blog iausia, kad visa ši absurd iš ka sit uacija tiesiog akivaizd žiai rodo Europos futbolo čempiona tą transl iuojančių Lietuvos rad i jo ir televiz ijos vadov ų norą „pra sisukti“ pig iau. Tačiau norint sutaupyti neužten ka sugalvoti, kad „rodysim per te leviz iją ir kartais paleisim per ra diją“. Leisti radijo klausytojams išgirsti, kas vyksta rungtynėse, iš esmės nebuvo blogas sumanymas. Bet sumanymas leist i tai pranešt i Saul iui Nal ivaikai buvo labai blo gas, nes dažnu atveju radijo klau sytojai apie rungtynes suž ino la bai nedaug. Pav yzd žiui, važ iuoja sekmad ie nio vakarą stat ist in is Varden is Pavardenis namo iš sodybos už miestyje. Nors futbolu jis domisi tik prabėgomis, rezultatus išg irs ti vis tiek įdomu. Juk toks įvyk is – Europos čempionatas! Ir štai tas
stat ist in is pil iet is automobily je įsijung ia rad ijo imtuvą. Iš pra džių S.Nalivaika su juo maloniai pasisveik ina. Tada praneša, kad rezultatas šiuo metu yra lyg us, ir pradeda pasakot i apie Gdansko stad ioną, kur iame vyksta rung tynės. „Palauk ite, – stebisi Varde nis Pavarden is. – Ką reišk ia, kad rez ultatas lyg us? Ar lyg iosios – nul inės, ar kas nors įmušė įvar čių? Kas žaid žia, galų gale?“ Bet S.Nalivaika tuo metu prisime na, kad Gdansko stadioną pirme nybes rengiantys lenkai praminė „Baltijos perlu“. Šis faktas komen tator iui pasirodo vertas dešim ties minuč ių pas akojimo. Tuo met u kaip tik ateina laikas atsi sveik ini su radijo klausytojais. O vyko vienos įdom iausių gru pių turnyro pirmojo rato rung tyn ių – Ispan ija varžėsi su Ital i ja. Rez ultatas buvo 1:1. Varden is Pavarden is būtų buvęs labai lai mingas suž inojęs bent šią statis tinę informaciją. Jei dar būtų bu vę pranešta, kurie žaidėjai įmušė įvarčius, lūkesčiai būt ų buvę vi siškai išpildyti. Tačiau Nacionalinis radijas ir te levizija toliau bruka savo „du vie name“ produkt ą, kur is net inka nei televizijos žiūrovams, nei ra dijo klausytojams. Apskr itai čempionato transl iuo tojų noras vis ur sut aupyt i tie siog bado akis. Žinoma, suk ur ti special ią turnyr ui skirtą laidą kainuoja daug iau, nei stud ijoje tiesiog pasod int i Vytarą Rad ze vičių, kad šis per rungtynių per trauką perpasakotų tai, ką visi ir taip ką tik matė. Bet bent jau per sodinkite jį į mažesnę studiją, nes toje milž in iškoje erdvėje jam tu rėt ų būt i nelab ai jauk u. Ir pa kviesk ite jam nors sak in į surez gančių pašnekovų, nes beviltiški bandymai su kuo nors susisiekti telefonu arba prakalbint i angl iš kai beveik nemokant į Viln iaus „Žalg irio“ trener į Damirą Petrovi čių žiūrovams nelabai įdomūs. Tas pat s gal ioja ir dėl komenta toriams į pagalbą kviečiamų fut bolo ekspertų. Ukrainos ir Švedi jos rungtynes Tautvydui Meško niui koment uot i padėjęs Vytau tas Jančiauskas gal ir nusimano apie futbolą, bet, turint omenyje pol it inę sit uaciją Ukrainoje, kas nors turėjo jį nutraukti, kai futbo lo special istas prabilo apie „šau nųjį prez identą Viktorą Januko vyčių ir jo suvienytą tautą“. Beje, ne kartą. „Antrosios lietuvių religijos krep šin io“ mit u įtikėjęs taut iet is gal i numot i ranka: „O kas čia tok io? Tik kažkoks niekam neįdomus futb olas.“ Tebūn ie, bet stebint, kaip transliuojamas Europos fut bolo čempionat as, kyla klaus i mas – o kaip bus per olimpiadą? Ir peršasi ne itin guodžiantis atsa kymas. Tikriausiai, tas pats.
Ž
inomi Lietuvos visuomenės atstovai moraline klaida pa vadino Lietuvos valstybės skirtą oficialią paramą prieš taringai vertinamam 1941 m. birželį sudarytosios Lietuvos laikinosios vy riausybės vadovui Juozui Ambrazevi čiui-Brazaičiui perlaidoti. Paskelbė atvirą laišką
Atviras laiškas, tarp kurio signatarų yra istorikai Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Alvydas Nik žentaitis, Šarūnas Liekis, Egidijus Aleksandravičius, filosofai Gintautas Mažeikis, Leonidas Donskis, politolo gas Raimundas Lopata, poetas Tomas Venclova, Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius Henrikas Mic kevičius ir kunigai Tomas Šernas bei Rimas Mikalauskas, paskelbtas praė jus daugiau kaip trims savaitėms nuo perlaidojimo ceremonijos. „Neseniai įvyko valstybės remia ma J.Ambrazevičiaus-Brazaičio per laidojimo ceremonija. Ši ceremoni ja ir ją lydėjęs šio žmogaus gyvenimo ir veiklos iškilmingas minėjimas bu vo didelė moralinė klaida. Aukštin tas ir lyderiu laikomas buvo žmogus, kuris neišlaikė pagrindinio lyderys tės egzamino, nes nebuvo teisingas ir neužstojo nekaltų bendrapiliečių“, – rašoma laiške. „Mes, žemiau pasirašiusieji Lie tuvos piliečiai ir jų palikuonys, ryž tingai pasisakome prieš Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos Seimo, Kau no miesto pareigūnų ir kitų oficialių asmenų sprendimą pagerbti 1941 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais – na cių okupacijos metu – veikusios Lai kinosios vyriausybės vadovą J.Amb
razevičių, išeivijoje pasivadinusį Brazaičiu“, – teigia laiško autoriai. Pasak jų, „visą savo gyvavimo lai kotarpį Laikinoji vyriausybė dekla ravo siekį prisidėti prie Europos su tvarkymo „naujais pagrindais“ ir vykdė naciams palankią politiką“.
Ši ceremonija ir ją ly dėjęs šio žmogaus gy venimo ir veiklos iš kilmingas minėjimas buvo didelė moralinė klaida.
Pasirašė per 40 žmonių
„Vyriausybė, kuri dalį savo piliečių atidavė diskriminacijai ir persekio ti, o vėliau negynė jų nuo masinių žudynių, kurias vykdė okupantai ir jų kolaborantai, negali vienareikš miškai teigti kovojusi už laisvę. Su žmoniškumu prasilenkiantys žo džiai ir veiksmai visiems laikams aptemdė ir suteršė visa tai, ką Lai kinoji vyriausybė tariamai pasiekė nesėkmingai bandydama įtvirtin ti Lietuvos suverenitetą. Ko vertas suverenitetas, kurio įgijimo kaina – nekaltų žmonių kraujas?“ – teigia ma laiške. Jo autoriai pabrėžia, kad teisę į pri vačią ceremoniją turėjo J.Ambraze vičiaus-Brazaičio šeima ir draugai. „Tačiau Vyriausybė, oficialieji as menys ir kiti iškilmėse dalyvavę ša lies pareigūnai, viešai pagerbdami J.Ambrazevičių-Brazaitį ir skirda
mi lėšų jam perlaidoti bei paminė ti, daugeliui žmonių sukėlė sumaiš tį dėl pamatinių vertybių, kuriomis remiantis sukurta Lietuvos Respub lika“, – rašoma laiške. Iš viso laišką pasirašė daugiau kaip 40 žmonių. Valstybės vadovai nedalyvavo
Lietuvos Vyriausybė skyrė 30 tūkst. litų palaikams perlaidoti, bet dabar tiniai šalies vadovai gegužės 20 d. vykusioje ceremonijoje nedalyvavo. Urna su velionio palaikais, par skraidinta iš Jungtinių Valstijų, buvo nuleista į kapo duobę Kristaus Pri sikėlimo bažnyčios šventoriuje. Ce remonijoje dalyvavo buvę Lietuvos vadovai Valdas Adamkus ir Vytau tas Landsbergis, Kauno miesto me ras Andrius Kupčinskas; ji iškilmin gai baigta Lietuvos himnu, kurį grojo kariuomenės orkestras. Laikinoji vyriausybė buvo paskelb ta per Lietuvių aktyvistų fronto, ku ris bendradarbiavo su vokiečiais, 1941 m. – prasidėjus karui tarp nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos – su rengtą Birželio sukilimą. Susikūrusi Laikinoji vyriausybė pasveikino Hit lerio Vokietijos kovą su bolševizmu ir pareiškė, kad jungiasi į naujos Euro pos kūrimą. Tačiau jau pirmosiomis Vokietijos invazijos savaitėmis Lie tuvoje prasidėjo pogromai, per ku riuos nužudyta tūkstančiai žydų. Pats J.Ambrazevičius-Brazaitis vėliau per Vokietijos okupaciją akty viai veikė antinacistiniame pogrin dyje, o keturi Laikinosios vyriausy bės nariai pateko į vokiečių lagerius. VD, BNS inf.
Ceremonija: Laikinosios vyriausybės vadovo J.Ambrazevičiaus-Brazaičio palaikai šių metų gegužę iškilmingai
perlaidoti Kaune.
Artūro Morozovo nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Susidomėjo viceministru Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija (VTEK) nusprendė išplėsti tyrimą dėl galimo interesų supai niojimo Teisingumo ministerijos valdininkams darbo grupėje aiški nantis žmogaus teisių gynėjo Ale sio Beliackio duomenų perdavimo Baltarusijai aplinkybes.
VTEK svarstė, ar interesų nesu
painiojo Teisingumo ministeri jos Tarptautinės teisės departa mento Teisinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Andrada Bavė jan, pasirašiusi į Minską siunčia mus dokumentus su A.Beliackio duomenimis ir vėliau dalyvavusi darbo grupėje, kuri tyrė šių duo menų perdavimo Baltarusijai ap linkybes.
Nuspręsta atidėti sprendimo priė mimą dėl A.Bavėjan ir pradėti tyrimą dėl kitų darbo grupėje dalyvavusių ministerijos atstovų – viceministro Tomo Vaitkevičiaus ir Tarptautinės teisės departamento direktoriaus pavaduotojo Dariaus Žylio. VTEK teigimu, kilo abejonių dėl šių valdininkų „veiksmų tinkamumo“. VD, BNS inf.
Lietuva siųs karius į Somalį Planai: dujų terminalas turėtų atsirasti ties Kiaulės Nugaros sala
Klaipėdos uoste.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Terminalui – žalia šviesa Seimas leido Lietuvos pajūryje statyti suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) termi nalą. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Atmetė opozicijos siūlymą
Vakar parlamentarai balsavo dėl SGD terminalo įstatymo priėmi mo. Už buvo 108, prieš tik 1, su silaikė 9 Seimo nariai. Įstatymas įsigalios, kai jį pasi rašys Prezidentė Dalia Grybaus kaitė. Valstybės vadovė iki šiol ne kartą reiškė paramą SGD termi nalui. Priimdami įstatymą Seimo na riai daugiausia diskutavo dėl Vy riausybės pasiūlymo nustatyti, kad iš SGD terminalo privalės bū ti nuperkama ne mažiau kaip 25 proc. viso šaliai reikalingo gam tinių dujų kiekio. Socialdemokratai pasiūlė atsi sakyti šios privalomosios nuosta tos. „Manome, kad tai pažeidžia konkurencijos nuostatas, ir įta riame, kad Europos Komisija dėl to ateityje gali pareikšti protes tą“, – sakė socialdemokratė Bi rutė Vėsaitė. Bet premjeras Andrius Kubi lius griežtai prieštaravo tokiems opozicijos pasiūlymams ir tvir tino, kad jie atveria kelią Rusijos koncernui „Gazprom“ įtvirtin ti monopoliją Lietuvos dujų sek toriuje. Balsav im u soc iald em okra tų pataisa buvo atmesta. Bet kai atėjo laikas balsuoti už visą įsta tymo priėmimą, socialdemok ratai ir dauguma kitų opozicijos atstovų pareiškė remiantys, kad SGD terminalas būtų pastaty tas. Kita vertus, socialdemokra tas Vytenis Andriukaitis įspėjo, kad rudenį, kai po rinkimų „at eis nauja Seimo dauguma, ji tu rės gerokai pakoreguoti priimtą jį įstatymą“. Pastatys 2014-ųjų gruodį
Seimo priimtuoju įstatymu įtvir tinamos visos būtinos sąlygos, kad terminalas pradėtų veikti iki 2014 m. gruodžio. Numaty ta, kad SGD terminalas statomas
Klaipėdos valstybinio jūrų uos to teritorijoje. Preliminariai nu matyta, kad jis atsiras ties Kiau lės Nugara. Terminalo statyba kainuos be veik 700 mln. litų. Dar apie 2,4 mlrd. litų planuojama per de šimt metų išleisti iš norvegų fir mos nuomojant specialų laivą su išdujinimo įranga. Pagal priimtąjį įstatymą ne ma žiau kaip du trečdaliai SGD ter minalą statysiančios bendrovės akcijų priklausys Lietuvos vals tybei, kuri taps pagrindine inves tuotoja į terminalo statybą. Tikimasi, kad dabartinis vie nintelis gamtinių dujų tiekė jas Lietuvai Rusijos koncernas „Gazprom“ ateityje atpigins mū sų šaliai tiekiamas dujas. Kartu atpigtų ir būstų šildymas, kuriam daugiausia naudojamos gamtinės dujos. Pripažintas strateginiu
Terminalo projektą įgyvendins valstybės įmonė „Klaipėdos naf ta“. Ji šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD terminalui konkur są, o tiekimo sutartį tikimasi pa sirašyti antroje metų pusėje. Planuojama, kad SGD termina las pradės veikti 2014 m. pabai goje. Pirmaisiais metais tikima si perpumpuoti apie 1 mlrd. kub. metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas būtų 2–3 mlrd. kub. metrų per metus. SGD terminalas pripažintas strateginiu Lietuvos energetikos objektu.
700
mln. litų
kainuos SGD terminalo statyba.
Seimas priėmė nutarimą, kuris leis Lietuvos karius siųsti į ES vykdomą operaciją prieš Somalio piratus.
Pagal nutarimą, priimtą absoliu čia balsų dauguma, dalyvauti šio je operacijoje bus galima siųsti iki trijų karių ir civilių tarnautojų. Taip pat nustatyta, kad į NATO Tarptautinių saugumo paramos pajėgų operaciją Afganistane gali būti siunčiama iki 290 karių ir ci vilių tarnautojų. Tokie tarptautinėse operacijo se deleguojamų karių maksimalūs skaičiai nustatyti iki 2013 m. pa baigos. ES operacija Somalyje prasidėjo 2008 m. reaguojant į šioje šalyje įsi kūrusių piratų vykdomus privačių ir komercinių laivų užpuolimus.
Leidimas: Seimas sutiko, kad į kovą su Somalio piratais būtų išsiųs
VD, BNS inf.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tas vienas kitas Lietuvos kareivis.
8
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3553 DB svaras sterlingų 1 4,2785 JAV doleris 1 2,7648 Kanados doleris 1 2,6830 Latvijos latas 1 4,9530 Lenkijos zlotas 10 7,9850 Norvegijos krona 10 4,5792 Rusijos rublis 100 8,4215 Šveicarijos frankas 1 2,8746
pokytis
+1,2554 % +0,6587 % +1,1340 % +0,2129 % –0,0182 % –1,3930 % +0,5821 % –1,2465 % +0,0139 %
Investuoja į pelningas paslaugas Lietuvos paštas stiprina savo po zicijas šalies pašto ir siuntinių rin koje. Bendrovės „Baltic Post“ įsigi jimą jis įvardija kaip vieną iš dau gelio šiais metais planuojamų pro jektų.
Vakar Lietuvos paštas patvirtino įsigijęs siuntų savitarnos termina lus SIUNTOS24 valdančią bendro vę „Baltic Post“. Atstovų teigimu, praplėstos Lietuvos pašto funkci jos leis užtikrinti aukštesnę paslau gų kokybę. „Vienas svarbiausių strategi nių tikslų, kuriuos iškėlėme Lie tuvos paštui iki rinkos liberaliza vimo 2013 m., – kaip įmanoma labiau įsitvirtinti Lietuvos pa što ir siuntinių rinkoje. Bendrovės „Baltic Post“ įsigijimas yra vienas iš daugelio projektų, kuriuose šiais metais ketina dalyvauti Lietuvos paštas“, – teigė susisiekimo vice ministras, Lietuvos pašto valdybos pirmininkas Rimvydas Vaštakas. Lietuvos pašto generalinė di rektorė Lina Minderienė patvirti no, kad žengti šį žingsnį paskatino siekis stiprinti savo pozicijas siun tų pristatymo rinkoje ir taip pra plėsti paslaugų apimtį: „Galėdami visapusiškai valdyti tiek termina lų diegimo, tiek siuntų pristaty mo procesą užtikrinsime aukštes nę paslaugų kokybę.“ Įsigyti savitarnos terminalus valdančią bendrovę, atstovų teigi mu, – strategiškai svarbu. Planuo jama, kad po kelerių metų siuntinių pristatymas ir išsiuntimas per sa vitarnos terminalus bus viena po puliariausių ir pelningiausių pašto paslaugų. Šiuo metu išsiųsti ir atsiimti siun tas galima daugiau kaip 700 Lietu vos pašto skyrių, taip pat į bet ku rį šalies miestą išsikvietus Lietuvos pašto kurjerį ar naudojantis visą pa rą veikiančiais siuntų terminalais. „Lietuvos paštui įsigijus bendro vę „Baltic Post“ ir toliau bus plė tojamas terminalų tinklas. Arti miausiu metu ketiname įrengti dar keletą naujų terminalų, pasiū lyti lankstesnes sąlygas per ter minalus siųsti siuntas tiek Lietu voje, tiek į užsienio šalis“, – teigė naujuoju bendrovės „Baltic Post“ direktoriumi paskirtas ir iki šiol Lietuvos pašte Pašto operacijų tar nyboje vadovaujamas pareigas ėjęs Domas Sabaitis. Bendrovė „Baltic Post“ šiuo me tu valdo 60-ies terminalų tink lą 34-iuose šalies miestuose. Ar timiausiu metu ketinama įrengti dar 11 terminalų 9 miestuose. VD inf.
Vakar Tinklas
„Statoil“ „Statoil“
A 95
Dyzelinas
Dujos
4,82 4,82
4,52 4,52
2,44 2,44
„Kvistija“
4,71
4,41
2,43
„Apoil“ „Vakoil“
4,79 4,79
4,50 4,49
2,44 2,43
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
27
Dirbs su interneto milžine
Degalų kainos
82,53 dol. už 1 brl. 97,20 dol. už 1 brl.
Viena iš penkių didžiausių pasaulyje in terneto paslaugų teikėjų „Cogent Com munications“ tapo optinių kabelių tink lą Lietuvoje valdančios ir duomenų paslaugas teikiančios bendrovės „Data Lo gistics Center“ (DLC) partnere. Interne to milžinė, teikdama paslaugas Lietuvo je, naudosis DLC centru ir dalimi optinių kabelių pajėgumo visoje šalyje. Bendra darbiavimo sutartis pasirašyta 15 metų.
proc.
šiais metais šalyje išaugo naujų automobilių pardavimas išperkamosios nuomos būdu.
„Snoro“ bankroto procesą ir toliau diriguos valsty bė. Taip nusprendė bankrutuojančio banko kreditoriai.
Pažanga: praėjus daugiau nei pusmečiui nuo banko „Snoras“ bankroto bylos iškėlimo įvyko pirmasis kre
ditorių susirinkimas ir išrinktas kreditorių komitetas.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Naujas „Snoro“ bankroto etapas Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Vakar įvyko pirmasis „Snoro“ kreditorių susirinkimas. Jo pagrindinis tikslas buvo išrinkti kre ditorių komitetą. Į susirinkimą sostinės „Siemens“ arenoje atėjo apie 600 „Snoro“ kreditorių, nors tikėtasi, kad jų bus dešimt kart daugiau. Iš viso teisę daly vauti susirinkime turėjo 18,5 tūkst. žmonių. „Snoro“ bankroto administra torius Neilas Cooperis iš viso bu vo gavęs 49 pasiūlymus dėl „Sno ro“ kreditorių komiteto sudėties. Pirmadienį apibendrinti išanksti nio kreditorių balsavimo rezulta tai parodė, kad valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ siūlymas yra sulaukęs palaikymo iš nemažo skaičiaus kitų kredito rių. Šis siūlymas vakar buvo pa tvirtintas visuotiniame kredito rių susirinkime. Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kredito rių reikalavimas sudaro daugiau nei 60 proc. visų šiuo metu teis mo patvirtintų kreditorių reikala vimų „Snoro“ bankroto byloje. „Indėlių ir investicijų draudi mo“ pasiūlytas komitetas susi deda iš devynių narių. Komitetui priklauso komiteto pirmininkas ir dar trys atstovai iš „Indėlių ir investicijų draudimo“, „Sodros“ atstovas, individualus klientas Martinas Gusiatinas, darbuoto jų atstovas Liudas Masolas, verslo kliento bendrovės „Bikuvos pre kyba“ atstovas, užsienio kapita lo verslo kliento „Holden Invest ment Ltd“ atstovas.
„Indėlių ir investicijų drau dimo“ laikinoji vadovė Aurelija Mažintienė ne tik pirmininkavo „Snoro“ kreditorių susirinkimui, bet ir eis kreditorių komiteto pir mininko pareigas. Komitetas bankroto administ ratoriui padės vykdyti bankroto procedūrą išieškant turtą ir, gin damas kreditorių interesus, spręs, pratęsti ar apriboti „Snoro“ eko nominę arba komercinę veiklą. A.Mažintienė teigė prašysianti „Snoro“ bankroto administrato riaus N.Cooperio, kad pirmasis kreditorių komiteto posėdis būtų sušauktas jau kitą savaitę. „Kred itor ių kom itetas pir miausia turės nuspręsti, ką da ryti su bankrutuojančio banko turtu. Manau, bus nuspręsta jį likviduoti“, – po kreditorių susi rinkimo žurnalistams sakė „Sno ro“ bankroto administratorius N.Cooperis. Pasak jo, kreditorių komiteto atsiradimas turėtų pa spartinti banko bankroto proce dūrą. Tačiau pinigų grąžinimas žmonėms turėtų užsitęsti dar ke lerius metus. „Šiuo metu dar negalime pa tvirtinti, kiek pinigų bus grąžin ta neapdraustiems kreditoriams, nes tai priklauso nuo daugybės veiksnių, tokių kaip pardavimas iš paskolų portfelio, netinkamai likviduotų banko pinigų susigrą žinimas ir kito turto, pvz., „Fi nastos“, „Snoro lizingo“, parda vimas“, – pabrėžė N.Cooper. Jis pripažino, kad dar likę daug neat sakytų klausimų, todėl toliau dir bant su kreditorių komitetu bus siekiama kaip įmanoma geresnio rezultato.
Kreditorių reikalavimai bankroto byloje Kreditorių klasifikacija 2012 m. kovo 22 d. 2012 m. kovo 22 d. teismo patvirtinti patvirtintų reikalavimai reikalavimų vertė litais Darbuotojai
1369
9,1 mln.
VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“
1
4 mlrd.
Mokesčiai, draudimo išmokos ir valstybės laiduojamos paskolos
4
11 mln.
Neapdrausti kreditorių reikalavimai Banko akcinink ų, banko stebėtojų tarybos narių, banko valdybos narių ir banko administracijos vadov ų reikalavimai
17 188
2,4 mlrd.
9
821 tūkst.
Šaltinis: bankroto administratoriaus ataskaita
Komentaras Kęstutis Baranauskas
„NORDIA BAUBLYS & Partners“
B
anko „Snoras“ bankroto kre ditorių komitetas perims vi sas kreditor ių susir ink imo teises, iš jų – ir teisę nustaty ti bei tvirtinti administravimo išlaidų sąmatas, teisę kontroliuoti administ rator ių, teisę nustatyt i, kok ia tvarka kreditoriai iš administratoriaus gau na informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą, ir daugybę kitų teisių. Šiuo konkrečiu atveju taip pat galima da ryti prielaidą, kad kreditorių komiteto dėka šiek tiek sumažės administravi mo išlaidos, nes kiekvienam kredito rių susirinkimui samdant „Siemens“ arenos tipo sales ir saugos tarnybas jos natūraliai išaugtų. Kreditorių komitetas banko bankroto atveju turi lemiamą įtaką priimant bet kokius sprendimus, todėl jo vaidmuo išties svarbus. Būtent kreditorių ko mitetas balsų dauguma gali keisti ad
ministratorių ir priimti kitus svarbius sprendimus. Banko bankroto atveju kreditorių komitetas perima absoliu čią daugumą kreditorių susirinkimo teisių ir teoriškai net gali nuspręsti ap skritai nebešaukti kreditorių susirin kimų. Be abejo, kiekvienas kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, jeigu mano, kad kreditorių komiteto sprendimai pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Šio bankroto baigt is prik lausys nuo daugelio politinių, ekonominių, teisi nių ir kitų aplinkybių, bet pirmiausia nuo to, kaip sėkmingai pavyks reali zuoti banko turtą. Įdomu, kaip teismai vert ins su „Snoro“ bankrot u susiju sius ieškinius, kuriuose kaip atsako vas traukiami Lietuvos bankas ir Vy riausybė. Įtakos bankroto procedūrų baigčiai turės ir smulkiųjų kreditorių veiksmai ginant savo teises. Žinant, kad „Snoro“ bankroto atvejis yra itin sudėtingas, tikėtina, kad bank roto ir likvidavimo procesas gali už trukti nuo 5 iki 10 metų.
9
TRečiADIENIS, birželio 13, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Sugriežtino bausmę Lietuvos apeliacinis teismas ant radienį pakeitė Vilniaus apygar dos teismo nuosprendį ir Donatą Adomėną, nuteistą už tyčinį dvie jų žmonių nužudymą ir keturių as menų sužalojimą, vietoj anksčiau skirtų 16 metų nubaudė galutine 19 metų laisvės atėmimo bausme.
Ginasi: E.Kusaitė teisme aiškina, kad neketino įžeidinėti prokurorų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
E.Kusaitė prašo nebausti dėl emocijų proveržio Vyriausiasis apygardos teismas išnagrinėjo klaipėdietės Eglės Kusaitės apeliacinį skundą – mergina prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimą, kuriuo ji nuteista už Generalinės prokuratūros prokuroro Justo Lauciaus įžeidimą. Balandį Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas E.Kusaitei dėl to skyrė 1300 litų baudą. Mergina nuteista už savo žodžius 2011 m. kovą – nagrinėjant bylą, kurioje ji kaltinama terorizmu, E.Kusaitė per teismo posėdžio pertrauką ži niasklaidai pasakė, kad prokuro rai „J.Laucius ir M.Dūda yra nu sikaltėliai“. Byloje nukentėjusiuoju pripažin tas tik J.Laucius, Mindaugas Dū da tokio statuso nereikalavo, to dėl buvo tik liudytojas. Prokurorai J.Laucius ir M.Dūda vykdė ikiteis minį tyrimą, kuriame E.Kusaitė kaltinama ketinusi susisprogdinti prie Rusijos karinio objekto. Antradienį posėdyje mergina pra šė teismo skirti lingvistinę žodžio „nusikaltėlis“ ekspertizę ir prie bylos pridėti Kastyčio Stalioraičio rašinį „Pasakymas „nusikaltėlis“ – šmeižtas ar įžeidimas?“, pirma
dienį paskelbtą portale slaptai.lt. Pirmąjį prašymą teismas atmetė, antrąjį patenkino. E.Kusaitė taip pat aiškino, kad savo pasakymu nesiekė įžeis ti prokurorų, tai buvęs abstraktus pareiškimas, kuriuo mergina iš reiškė emocijas į tai, kad prokuro ras M.Dūda prašė jai vėl skirti kar domąją priemonę – suėmimą.
Pripažįstu, kad žmo gus turėtų rinkti žodžius, bet aš tą dieną jų nerinkau, nes buvo tokia situacija. Ji taip pat pabrėžė, kad žodį „nusikaltėliai“ vartojo ne teisine, o buitine prasme. Ji kelis kartus teismo posėdyje pakartojo, kad tai
buvo spontaniški žodžiai, ir pra šė juos vertinti kaip emocijų pro veržį. Mergina taip pat aiškino, jog į prokurorus tuomet žiūrėjo ne kaip į pareigūnus, o kaip į „eilinius pi liečius, darančius bloga“. „Pripažįstu, kad žmogus turė tų rinkti žodžius, bet aš tą dieną jų nerinkau, nes buvo tokia situaci ja“, – dėstė E.Kusaitė. Teismas sprendimą skelbs bir želio 28 d. Kitoje byloje Vilniaus mies to 1-asis apylinkės teismas E.Ku saitei yra paskelbęs apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinęs ją kalta dėl J.Lauciaus įžeidimo ir grasini mo jam. Merginai skirta 7,8 tūkst. litų bauda. Byla dėl E.Kusaitės rengimo si įvykdyti teroro aktą Rusijoje dar nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. VD, BNS inf.
Gavo į kailį Kuršėnų stadione Išvyka į Kuršėnus palaikyti savo mėgstamos futbolo komandos vil niečiams baigėsi sumušimais. O jų oponentai atsidūrė areštinėje.
Sekmadienį Kuršėnuose per fut bolo rungtynes sumušti ketu ri Vilniaus komandos „Polonija“ sirgaliai. Muštynės kilo 13.33 val. Daugėlių stadione, per Vilniaus „Polonijos“ ir Kuršėnų „Ventos“ futbolo komandų rungtynes. Įpusėjus pirmam kėliniui, iš ša lia stadiono esančio pušyno išbėgo grupė veidus prisidengusių žmo nių ir puolė mušti atvykėlių iš Vil niaus. Veiksmas persikėlė ir į aikš tę, dėl muštynių teko trumpam
nutraukti rungtynes. Futbolinin kams ir apsaugos darbuotojui at skubėjus užpultiesiems į pagalbą, chuliganai pasuko pušyno link ir jame dingo. Nuo užpuolikų nukentėjo Vil niaus komandos „Polonija“ sirga liai E.G., gimęs 1993 m., A.S., gi męs 1995 m., J.K., gimęs 1993 m., ir D.G., gimęs 1990 m. Jie dėl sužalojimų į medicinos įs taigą nesikreipė. Įtariamieji E.Ž., gimęs 1988 m., M.B., gimęs 1987 m., D.S., gimęs 1993 m., P.K., gimęs 1987 m., A.Ž., gimęs 1990 m., T.D., gimęs 1985 m., G.V., gimęs 1990 m., G.P., gimęs 1995 m., R.K., gimęs 1984 m., A.M., gimęs
1989 m., R.Š., gimęs 1985 m., A.A.J., gimęs 1992 m., J.D., gimęs 1988 m., T.G., gimęs 1982 m., ir L.V., gimęs 1986 m., buvo uždaryti į areštinę. Pasak Šiaulių apskrities vyriau siojo policijos komisariato, įtaria mieji sulaikyti skirtingose vietose. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Įtariamieji tvirtino esantys futbo lo sirgaliai, pažįstami iš matymo, nes dažnai susitinka futbolo rungtynė se. Užpuolimo motyvą visi nurodė skirtingą: vienam nepatikęs rezul tatas, kitas mušėsi be jokios prie žasties, treti – iš solidarumo. Su laikytieji apklausti ir paleisti. VD, BNS inf.
Pirmus dešimt metų jis privalės bausmę atlikti kalėjime, likusius – pataisos namuose, kaip pranešė teismas. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendį pakeitė dėl netinka mai pritaikyto baudžiamojo įsta tymo, neteisingai skirtos baus mės ir netinkamai kvalifikuotų dalies veikų. D.Adomėnas buvo nuteistas už tai, kad 1993 m. iš savanaudiškų paskatų viename Lazdynų mik rorajono name nužudė du vyrus – bendrovės vadovą ir jo namuo se besisvečiuojantį vyrą, pagrobė didelę sumą pinigų, brangių daik tų. Po maždaug mėnesio jis su ki tu asmeniu, norėdamas pasisavinti brangų laikrodį, užpuolė ir sužalojo nužudytojo verslininko partnerį. Užkluptas pro šalį važiuojančių ir užpultą vyrą pabandžiusių ap ginti motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ karių ir šaudydamas iš kalašnikovo au tomato sužalojo tris karius ir pro šalį važiuojančio autobuso ke
leivį. Po šio incidento D.Adomė nas dingo ir tik 2009 m. buvo su laikytas Ukrainoje. Apeliacinis teismas šaudymą į karius perkvalifikavo į pasikėsi nimą nužudyti. Jis konstatavo, kad iš byloje nustatytų faktinių aplin kybių matyti, jog D.Adomėnas, pamatęs, kad prie automobilio atbėga būrys kareivių, siekdamas nuslėpti apiplėšimą ir bandyda mas pasišalinti iš įvykio vietos, pradėjo į juos šaudyti, akivaizdžiai suvokdamas, jog kariai gali žūti. Prokuroras prašė D.Adomėnui skirti 20 metų nelaisvės. Nuteistojo gynėja prašė nuteistąjį D.Adomėną dėl nužudymų išteisinti. Jos nuo mone, byloje nėra jokių tiesiogi nių D.Adomėno sąsajų su vers lininko ir jo svečio nužudymu. Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausia jam Teismui. VD, BNS inf.
19 metų
laisvės atėmimo bausmė skirta D.Adomėnui.
Į banką – automobiliu Jurgita Krapavickaitė, Diana Šakienė Kaune antradienio naktį api plėštas bankas. Apie 2.30 val. plėšikai automobiliu „Seat To ledo“ taranavo Veiverių plente esančios „Maximos bazės“ įėjimą ir išsivežė banko seifą.
Pirminiais Kauno policijos duome nimis, apiplėšime dalyvavo keturi kaukėti plėšikai. Kol kas policija nepraneša, kiek pinigų pagrob ta. Seifas priklausė DNB bankui. Banko atstovas spaudai And rius Vilkancas teigė, kad plėšikai į prekybos centre įsikūrusį ban ko padalinį įsibrovė išdaužę stik lines jo duris, prieš tai automobi liu įvažiavę į prekybos centrą. „Įsilaužėliai išsinešė mažą jį seifą. Pagal banke galiojančias taisykles grynieji pinigai yra in kasuojami, todėl seife pinigų ne buvo“, – tikino A.Vilkancas. Jis neatskleidė, kas galėjo būti seife. „Šito nenorėčiau detalizuo ti“, – kalbėjo banko atstovas. Nuostolių jis taip pat neįvardijo. Apie juos paklaustas A.Vilkancas tepasakė, kad džiaugiasi, jog ne nukentėjo nei banko, nei prekybos centro darbuotojai ir lankytojai. Banko padalinys darbą antra dienį pradėjo įprastu laiku. Kaip dienraščiui teigė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas žiniasklaidai Kęstutis Kasciukevičius, prekybos centras naktį nebuvo tuščias. Ja me budėjo apsaugos darbuotojas. „Apsaugos darbuotojas, iš girdęs triukšmą ir pamatęs, kad laužiamasi, paspaudė pavojaus mygtuką ir iškvietė apsaugos ekipažą (-us)“, – informavo K.Kas
ciukevičius. Neoficialiais duome nimis, tam, kad apsaugos darbuo tojas nesutrukdytų apiplėšimui, nusikaltėliai buvo ėmęsi „tam tikrų priemonių“. Kokios jos, šaltinis nedetalizavo. Tačiau policija tai nei patvirtino, nei paneigė. „Duomenų dėl naudotų kokių nors trukdymo priemonių kol kas neturime. Vyksta ikiteisminis ty rimas, per kurį viskas bus išsiaiš kinta“, – sakė K.Kasciukevičius. „Maximos“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė teigė, kad dėl plėšikų sudaužytų durų prekybos centras darbo pra džios neatidėjo. Jis antradienį ati darytas įprastu laiku, tačiau durys iki pietų dar nebuvo pakeistos. Kaune pastaruoju metu įvykdyti keli panašūs bankomatų apiplėši mai. Nė vienas iš ankstesnių api plėšimų neišaiškintas.
Kuopė: vakar darbuotojai tvarkė
nuniokotą prekybos centrą.
Artūro Morozovo nuotr.
10
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
sportas M.Pocius netoli aukso
D.Zubrui nepasisekė
Įvykdė normatyvą
Ispanijos ACB vyrų krepši nio lygos finale Madrido „Re al“ klubas su Martynu Pociu mi namuose 85:59 sutriuški no čempionės titulą ginančią komandą „Barcelona Regal“ ir serijoje iki trijų pergalių pir mauja 2:1. Šiandien „Real“ ir „Barcelona Regal“ vėl susitiks Madride.
Nacionalinės ledo ritulio ly gos (NHL) Stenlio taurės var žybų finale Dainiaus Zubraus atstovaujamas Naujojo Džer sio „Devils“ klubas Los An džele 1:6 nusileido „Kings“ le do ritulininkams ir pralaimėjo seriją iki keturių pergalių 2:4. „Kings“ pirmą kartą iškovojo Stenlio taurę.
Maskvoje įvykusiose Tarptau tinės lengvosios atletikos fe deracijos (IAAF) „World Chal lenge“ serijos varžybose klai pėdietė Lina Grinčikaitė 100 m atrankos bėgime įvyk dė olimpinį B lygio normaty vą – 11,37 sek. Finale Lietuvos sprinterė užėmė 7-ąją vietą – 11,47 sek.
A.Ševčenka: „Karjerai – dar ne vakaras“
Vienas vyriausių Ukrainos rinktinės žai dėjų Andrejus Ševčenka parodė jauni mui, kaip reikia mušti įvarčius, – vetera no dėka šios šalies futbolo mėgėjai po sa viškių pergalės šventė it per atlaidus. Jautėsi lyg atjaunėjęs
„Euro 2012“ finalo turnyro D gru pėje ukrainiečiai 2:1 nugalėjo šve dus, kurie po tikslaus Zlatano Ib rahimovičiaus smūgio pirmavo 1:0. Švedijos komandos viltis sudaužė 35-erių A.Ševčenka, dukart iš ei lės nuginklavęs vartininką Andrea są Isakssoną. „Jaučiuosi taip, lyg būčiau de šimčia metų jaunesnis. Po kelio traumos abejojau, ar galėsiu čia žaisti, bet gydytojai pastatė ma ne ant kojų. Mano karjerai – dar ne vakaras“, – po rungtynių sakė A.Ševčenka, tapęs 19-uoju žaidė ju planetoje, kuris per vienas rung tynes įmušė du įvarčius pasaulio ir Europos čempionatų finalo turny ruose. Futbolo specialistai pažymėjo dviejų futbolo žvaigždžių – A.Šev čenkos ir Z.Ibrahimovičiaus – žai dimą. „Po aikštę bėgiojo 20 vyrų, o sąlygas diktavo du meistrai“, – pa brėžė žinomas Rusijos futbolo eks pertas Jevgenijus Lovčevas. Tai, ką sugeba A.Ševčenka, yra patyrusi ir Lietuvos futbolo rink tinė per paskutiniąsias draugiškas rungtynes su ukrainiečiais 2010ųjų gegužę Charkove: tąkart mū siškiai pralaimėjo 0:4, o Ševa pel nė du įvarčius.
Ypatinga parengtis
Vakar prasidėjo antrojo rato var žybos. Pirmiausia A grupėje žaidė Graikijos ir Čekijos rinktinės. Mačo Vroclave rezultatas – 2:1 čekų nau dai. Nugalėtojams įvarčius pelnė Petras Jiračekas (3 min.) ir Vaclavas Pilaržas (6 min.). Skirtumą sušvel nino Theofanis Gekas (53 min.). Vėlai vakare Varšuvoje susitiko Lenkijos ir Rusijos futbolininkai. Šiam mačui buvo suteikta dides nės rizikos kategorija, todėl, sie kiant užtikrinti žiūrovų saugumą, varžybų organizatoriai sutelkė su stiprintas policijos pajėgas. Tikė tasi provokacijų, rusų ir lenkų sir galių konfliktų.
Po kelio traumos abejojau, ar galėsiu čia žaisti, bet gydy tojai pastatė mane ant kojų.
Be sudėtingų Lenkijos ir Rusijos istorinių bei politinių peripetijų, aistras pakurstė ir solidūs veikėjai. Žinomas praeityje lenkų rinktinės lyderis Zbigniewas Boniekas pareiš
Didmeistris: A.Ševčenka (Nr. 7) abu kartus pranoko švedų gynėjus staigumu ir sumanumu.
kė nežinąs nė vieno pasaulio elitui priklausančio Rusijos futbolinin ko. Netiesiogiai į tai kontrreplikavo rusų futbolo specialistas Valerijus Nepomniaščis, esą Lenkijos ekipa – nestabili psichologiškai, nes pa klūsta savo sirgalių spaudimui. Portugalai – susiskaldę?
Lyg yla iš maišo išlindo problemos Portugalijos ekipoje, kuri šiandien B grupėje kausis su Danijos rinktine.
Europos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad vandenį drums čia ryškiausia žvaigždė – Cristia no Ronaldo. Po nesėkmingų rung tynių su vokiečiais jis atsiskyrė nuo komandos, kuri su treneriu Paulo Bento užtruko stadione, nes norė jo padėkoti savo sirgaliams. Kvie timą eiti kartu portugalų kapitonas C.Ronaldo ignoravo. Kai drabužinėje P.Bento pareiškė pastabą C.Ronaldo, žaidėjas ašt
Komentaras Viačeslavas Sukristovas Futbolo ekspertas
P
er pirmąjį „Euro 2012“ turą mane nustebino dvi koman dos – Rus ijos ir Oland ijos, nes „oranž in iai“ pral aimė jo danams, o rus ai pademonstravo labai gerą futb olą. To iš rus ų nesit i kėjau, nes jų rinkt inė – nestabil i. Neį manoma įsivaizduot i, kaip jiems sek sis tol iau, tačiau su čekais jie sužaidė graž iai. Nepasak yčiau, kad Dan ijos rinkt inė – silpna, tačiau pergalės prieš olandus nes it ikėjau. Antrajame kėl inyje ma tėme, kad Oland ijos futbol in inkai tie siog fiz iškai nesugeba tinkamai pri sitaik yt i prie danų pasiūlyto tempo. Olandai neparodė savo charakter io. Did žiaus ią įspūd į man pal iko Ital i jos ir Ispan ijos susit ik imas. Labai gra žios rungt ynės. Tikėjau, kad šis ma čas baigsis lyg iosiom is, ir gerai, kad taip įvyko, nes abi kom andos pui
kiai žaidė: nuostabus greit is, efekt in gi įvarčiai. Kol kas nes ubl izgėjo favor it ais lai kom i vok ieč iai, tač iau pergalė prieš Port ugal iją jiems garantavo tris taš kus. Jeig u por tugalai nuo pirmosios minutės būt ų spaudę varžov us, re zultatas galėjo būt i kitoks – vok iečiai būt ų įmušę daug iau įvarčių kontrata kom is. Su vok iečiais negal ima žaist i atviro futbolo, kok į demonstravo por tugalai. Nepasakyčiau, kad Ukrainos pergalė prieš švedus – didelė staigmena. Na mų sienos juk visada padeda, kol kas ukrain iečiai neblogai atrodo, nors jų lauk ia susit ik imai su anglais ir pran cūzais. Vis os kom and os sup rat o, kad pir maj am e tur e neg al im a barst yt i tašk ų. Nė vien a rinkt in ė ner iz ik a vo. Tik iu, net ruk us sul auks im e kur kas atv ir esn io ir agr es yvesn io fut bol o. Kalbėjosi Mantas Stankevičius
„Reuters“ nuotr.
riai atsikirto. Teigiama, kad kapi toną remia Pepe – jo bendražygis iš Madrido „Real“ klubo, o opozi cijai vadovauja Nani, atstovaujan tis „Machester United“. VD inf.
Statistika D grupė
Prancūzija–Anglija 1:1 (1:1). Donec kas, 47 400 žiūrovų. Įvarčiai: Sami ras Nasri (39 min.)/Joleonas Lesco ttas (30 min.). Ukraina–Švedija 2:1 (0:0). Kijevas, 64 290 žiūrov ų. Įvarčiai: Andrejus Ševčenka (55 ir 62 min.)/Zlatanas Ibrahimovičius (52 min.). Komanda
1. Ukraina 2–3. Anglija 2–3. Prancūzija 4. Švedija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
1 0 0 0
0 1 1 0
0 0 0 1
2:1 1:1 1:1 1:2
3 1 1 0
Kas, kur, kada? Šiandien B grupėje
19 val. Lvove: Dan ija–Port ugal ija, 21.45 val. Charkove: Oland ija–Vo kietija. Rytoj C grupėje
19 val. Poznanėje: Ital ija–Kroat ija, 21.45 val. Gdanske: Ispanija–Airija.
11
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Makedonų rinktinė – kol kas be lyderių Kęstutis Neverauskas
Makedonai
Vakar į Lietuvą žaisti kontroli nių rungtynių atvyko Makedoni jos vyrų krepšinio rinktinė – mū sų šalies komandos skriaudėja 2011-ųjų Europos čempionato fi nalo turnyro ketvirtfin alyje.
Predragas Samardžiskis (ūgis 215 cm), Georg ijus Čekovsk is (202 cm), Darko Sokolovas (190 cm), Kir ilas Nikolovsk is (210 cm), To das Zafi rovsk is (206 cm), Dam janas Stojanovsk is (194 cm), Voj danas Stojanovsk is (194 cm), Sto janas Gurosk is (201 cm), Krist ija nas Nikolovas (200 cm), Marko Simonovsk is (192 cm), Marque sas Greenas (168 cm), Aleksand ras Kostosk is (188 cm).
k.neverauskas@diena.lt
Koziris: A.Paulausko teigimu, sėkmę Lietuvos krepšininkėms pirmiausia gali lemti komandinis žaidimas. Vytauto Liaudanskio nuotr.
A.Paulauskas: „Per anksti mus nurašė“
Lietuvos krepšininkės šiandien 19 val. Kauno sporto halėje rungtynėmis su Olandijos komanda pradės 2013 m. Europos čempionato atrankos varžybas ir žada siekti tikslo komandi niu žaidimu. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Mūsų rinktinės vyriausiasis trene ris Algirdas Paulauskas palankiai įvertino pasiruošimą varžyboms, nors pagrindinė sudėtis paaiškėjo po netikėtų sprendimų. – Treneri, kaip vertinate pa skutinius įvykius – gynėjos Rasos Žemantauskaitės-Mat lašaitienės traumą ir Sandros Linkevičienės bei Eglės Šul čiūtės sugrįžimą? – paklausėme A.Paulausko. – Gaila, kad praradome gerai pasi rengusią sportininkę. Tai – tragedija ir pačiai Rasai. Sunku pasakyti, ko kios įtakos tai turės mūsų žaidimui, nes sulaukėme Sandros ir Eglės. Tu rėsime kuo kompensuoti netektį. Būtų kur kas geriau, jei rinktinėje turėtu me dar vieną tokią patyrusią žaidėją, kaip Rasa, kuri gerai ginasi. – Koks buvo rinktinei pasiruo šimo laikotarpis? – Mums buvo sudarytos visos sąly gos, taip pat – ir patikrinti jaunas žaidėjas. Jos turėjo nemažai galimy bių pasireikšti aikštėje. Norėtųsi ki tokių kontrolinių varžybų rezultatų, tačiau neturėjome kitos išeities – daug eksperimentavome. Jeigu bū tume siekę tik gerų rezultatų, būtų tekę žaisti šešioms ar septynioms krepšininkėms. Manau, pasirengi mas buvo suplanuotas teisingai. – Kokiais kriterijais rėmėtės atrinkdamas žaidėjas į pagrin dinę sudėtį? – Atsisveikinti visada sunku, nes, atsisakant vienos ar kitos krepši ninkės paslaugų, galima suklysti. Gaila žaidėjų, kurios treniravosi, stengėsi, tačiau toks mūsų – tre nerių – darbas. Kriterijai buvo pa prasti – draugiškų rungtynių re zultatai. Kiek daugiau tikėjomės iš Gintarės Mažionytės, kuri jau dve jus metus žaidžia visai kitokio sti
liaus krepšinį JAV. Praėjusį rude nį studentų universiadoje ji atrodė labai gerai, deja, šįkart jai nepavy ko atsiskleisti. Tikėjausi, kad auga puiki puolėja. Lauksime kitų me tų, gal tada jai pavyks sužibėti. Ki ta „amerikietė“ Kamilė Nacickaitė į rinktinę grįžo sutvirtėjusi, pato bulėjusi. Jos nematėme dvejus me tus. Per kontrolines varžybas ji pa liko patikimos žaidėjos įspūdį. – Komandos lyderės – aiškios, jaunosioms žaidėjoms grei čiausiai teks pagalbininkių vaidmuo ir užduotis kuo ma žiau klysti. Ar pritariate? – Man nepatinka žodis „lyderės“, kai kalbama apie komandą. Visa da pabrėžiu, kad yra komanda, o ne atskiros žaidėjos. Taip, komandoje turi būti lyderės. Jomis, matyt, taps S.Linkevičienė ir E.Šulčiūtė. Per draugiškas rungtynes žibėjo Gin tarė Petronytė. Pastaruosius me tus ši krepšininkė sparčiai tobulė ja. Mūsų rinktinės lydere gali tapti bet kuri žaidėja, o pagrindinis kozi ris – komandinis žaidimas. – Ar buvo sunku lipdyti šieme tę rinktinę? – Su dabartinės sudėties žaidėjomis surengėme vos dvi bendras treniruotes. S.Linkevičienė – mūsų moterų krepši nio žvaigždutė. Tokios žaidėjos, kaip ji, labai greitai viską perkanda – jis jau spėjo per treniruotę kai kurias jaunas žaidėjas pamokyti derinių. Rinktinę dar lipdysime gerą mėnesį. Dabar ga liu pasakyti tik tiek, kad dirbti – labai smagu, nors kai kas mus jau spėjo nu rašyti. Tik ir girdime iš šalies, kad ko lektyvas per jaunas, kad nieko nelai mėsime. Manau, tokios išvados – per ankstyvos. O man džiugu matyti jau nas ir talentingas krepšininkes, trykš tančias noru žaisti. Po dviejų ar trejų metų galbūt apie jas jau kalbėsime kaip apie rinktinės gelbėtojas. – Kaip vertinate pirmąsias var žoves – olandes?
Rinktinė Kamilė Nacickaitė (gim. 1989 m., ūgis 182 cm, Drekselio universite tas, JAV), Gabr ielė Gutkauskaitė (1990 m., 175 cm, Klaipėdos „Lem minkainen“), Inesa Visgaudaitė (1991 m., 168 cm, „Lemminkainen“), Greta Šniokaitė (1991 m., 173 cm, Vilniaus „Kibirkštis-Tichė-IKI“), Marina Solo pova (1990 m., 180 cm, Sent Amano „Union Hainaut“, Prancūzija), Sandra Linkevičienė (1982 m., 176 cm, Jeka terinburgo UGMK, Rusija), Eglė Šul čiūtė (1985 m., 190 cm, Stambulo „Ga latasaray“, Turkija), Kristina Vengry tė (1981 m., 186 cm, „Kibirkštis-TichėIKI“), Gintarė Petronytė (1989 m., 195 cm, „Kibirkštis-Tichė-IKI“), Gied rė Paugaitė (1990 m., 192 cm, Monvil je „USO-Basket“, Prancūzija), Kristina Alminaitė (1990 m., 204 cm, Kau no rajono „Sirenos“), Laura Svarytė (1992 m., 190 cm, Kauno „LKKA-Ais tės“), Lina Pikčiūtė (1990 m., 196 cm, Kauno „VIČI-Aistės“).
Tvarkaraštis 2013 m. Europos čempionato at rankos C grupė: birželio 13 d. 19 val. Kauno sporto halė: Liet uva – Oland ija; 16 d. Slovėn ija – Liet u va; 20 d. 19 val. Kauno sporto ha lė: Lietuva – Slovak ija; 23 d. Belg ija – Lietuva; 30 d. Olandija – Lietuva; liepos 4 d. 20.30 val. Kauno spor to halė: Lietuva – Slovėnija; 7 d. Slo vak ija – Lietuva; 11 d. 19 val. Kauno sporto halė: Lietuva – Belg ija.
– Negalima jų nuvertinti. Prieš dve jus metus olandės nubaudė belges, kurios buvo gana stiprios. Olandės visada pasižymėjo kovingumu. Ko mandoje yra stiprių vidurio puolė jų, nors nemažai žaidėjų neturi Eu ropos turnyrų patirties. Jeigu mūsų rinktinė – favoritė, vis tiek tai rei kės įrodyti aikštėje.
Pernai Kauno „Žalgirio“ arenoje makedonai 67:65 palaužė Kęstu čio Kemzūros vadovaujamus lie tuvius ir užkirto mūsiškiams ke lią ne vien į „EuroBasket 2011“ pusfinalį, bet ir į Londono olim piadą. Dėl kelialapio į žaidynes Lie tuvos krepšininkai, kaip ir ma kedonai, kovos papildomame at rankos turnyre Venesueloje liepos 2–8 d. Makedonai atvyko ne stipriau sios sudėties – rinktinėje kol kas nėra lyderių Bo McCalebbo, Pe ro Antičiaus, Todoro Gečevskio, Vlado Ilijevskio, tačiau, pasak vyriausiojo trenerio Marjano La zovskio, galimybių pasireikšti tu rės debiutantai – Stojanas Guros kis, Todas Zafirovskis, Kristijanas Nikolovas.
Kai kurie mano ko mandos draugai, ko gero, nesupran ta šios dvikovos su lietuviais reikšmės.
riausiųjų trenerių asistentas, tre niravo dvidešimtmečių komandą. Dabar rinktinėje – septyni žaidė jai iš tos jaunimo ekips. Nemanau, kad bus didelių problemų prisitai kyti prie naujojo trenerio. – Birželio 16-ąją žaisite su Lietuvos rinktine. Šis mačas lietuviams bus labai svarbus. Kokią reikšmę jis turės jums? – Kerštas! Kerštas! (Juokiasi.) Manau, kad bus įdomu, nes žinau, ką šis mačas reiškia Lietuvai. Kai kurie mano komandos draugai, ko gero, nesupranta šios dvikovos reikšmės. Lietuviams, jeigu jie lai mės, tai bus galimybė truputį nu rimti dėl pernykščio pralaimėji mo „EuroBasket“ ketvirtfinalyje. Manau, tai bus šiek tiek daugiau negu kontrolinis susitikimas, bet tikrai geras mačas.
Geriausiai mūsų krepšinio aist ruoliams pažįstamas – Vilniaus „Lietuvos rytui“ atstovavęs vi durio puolėjas Predragas Samar džiskis. – Predragai, jūsų komandos draugas rinktinėje P.Antičius yra pareiškęs, kad po stebuk lingo pasirodymo „EuroBas ket 2011“ finalo turnyre Ma kedonijos krepšininkai šiemet nejaučia jokio spaudimo. Ar tai tiesa? – paklausėme make dono. – Manau, kad taip buvo iš pra džių, kol prieš 10 dienų nepradėjo me treniruočių stovyklos. Tuomet pamatėme, kiek Makedonija tikisi iš mūsų. Manau, kad tai nedide lis spaudimas, bet gera žinoti, kad žmonės tiki mumis. – Ko Makedonijoje tikimasi iš šiemetės rinktinės? – Didžiausi lūkesčiai – patek ti į olimpines žaidynes. Tačiau yra problemų: B.McCalebbas kol kas nebaigė Italijos čempionato, P.Antičius dar neatsigavo po se zono, ilsisi kiti pagrindiniai žai dėjai. O prireiks laiko susižaisti. Manau, kad Venesueloje pasiro dysime gerai, nes kartu žaidžia me jau 7–8 metus. Be to, šiemet rinktinėje yra keli jauni perspek tyvūs krepšininkai. Atėjo metas naujai svajonei. – Šiemet jums vadovauja naujas treneris. Kuo skiriasi jo ir buvu sio stratego darbo metodai? – Skirtumų – nedaug, nes M.La zovskis buvo dviejų ankstesnių vy
Ambicijos: P.Samardžiskis žino,
ką reiškia lietuviams dvikovos su Makedonijos krepšininkais.
Gedimino Bartuškos nuotr.
12
TRečiADIENIS, birželio 13, 2012
pasaulis
838 metrų
– aukščiausią pasaulyje – pastatą Čangšos mieste žada pastatyti Kinijos bendrovė.
Kaltas liko šuo Darvino magistrato teismo koro nerė Elizabeth Morris vakar pri pažino, kad per incidentą, įvy kusį Australijos dykumoje prieš 32 metus, šuo dingas tikrai pačiu po ir iš palapinės išsinešė mažylę Azarią Chamberlain. Tai ji pasakė užbaigdama bylą, kuri buvo atsi dūrusi pasaulio dėmesio centre ir netgi paskatino sukurti filmą.
Vos devynių savaičių Azaria 1980 m. dingo iš palapinės per turistinį žygį prie įspūdingos raudonos uolos Uluru, atokioje Australijos centrinėje dalyje. Šis incidentas Australijoje dešimt mečiams įžiebė debatus, ar mer gytės motina Lindy, kuri buvo nuteista už žmogžudystę, tikrai atsakinga už savo kūdikio mirtį. „Nustačiau, kad dingas sučiupo Azarią ir ištempė ją iš palapinės“, – pareiškė koronerė E.Morris ir pridūrė, kad šios versijos įrody mai yra gana „adekvatūs, aiškūs, įtikinami ir tikslūs“. „Aišku, kad esama įrodymų, jog tam tikromis aplinkybėmis din gas pajėgus užpulti, pagrobti ir nužudyti mažus vaikus“, – pri dūrė pareigūnė. Lindy, kuri dar kartą ištekė jusi įgijo pavardę ChamberlainCreighton, visada tvirtino, kad kūdikį pagrobė dingas, tačiau di delė Australijos visuomenės da lis abejojo jos pateikiama įvykių versija. Prie teismo rūmų Lindy sakė, jog jai palengvėjo, kad ši byla pa galiau baigta. „Aišku, mums palengvėjo ir malonu, kad priėjome šios sagos pabaigą, – sakė ji. – Australija nebegalės sakyti, jog dingai nėra pavojingi ir puola tik išprovokuo
ti. Gyvename gražioje šalyje, bet ji pavojinga.“ Azarios tėvams nedelsiant buvo išduotas pataisytas vaiko mirties liudijimas. Taip užbaigta dešimt mečius trukusi byla Australijos teisės istorijoje. Koronerė pripažino, kad tuo jau po to, kai tos dienos popietę Lindy Chamberlain paguldė Aza rią palapinėje, į ją įsibrovė vienas arba keli dingai, pačiupo kūdikį ir jį išsitempė. E.Morris nurodė, kad motina reagavo į vaiko verksmą, o grįžusi prie palapinės netoli pamatė nu bėgantį dingą. Ji pranešė apie ne laimę, tačiau mergytės kūnas ne buvo rastas, nors buvo surengtos intensyvios paieškos. Po šio incidento koroneris iš pradžių nustatė, kad devynių sa vaičių mergaitę nusinešė dingas, tačiau vėliau ši išvada buvo pa keista, o motinai pateikti kaltini mai dėl vaikžudystės. 1982 m. Lindy nuteista kalėti iki gyvos galvos, tačiau po ketve rių metų paleista, radus Azarios drabužėlių skiautę, patvirtinan čią motinos teiginį, jog vaiką su draskė laukinis šuo. Ši byla 1988 m. įkvėpė sukurti juostą „Šauksmas tamsoje“. Fil mas sulaukė didelio populiarumo, o jame L.Chamberlain suvaidinu si aktorė Meryl Streep buvo no minuota JAV kino meno ir mokslo akademijos apdovanojimui. Apie šį incidentą ir su juo su sijusią bylą taip pat buvo para šyta knygų, sukurtas televizijos miniserialas ir netgi opera. Bylą atidžiai stebėjo užsienio žiniask laida, ji atsidūrė pasaulio dėme sio centre. BNS inf.
Masinis protestas
Meilės trikampis?
Dešimtys tūkstančių žmonių vakar Mask voje dalyvavo protesto eitynėse Milijonų žygyje, nešdami plakatus su užrašais „Pu tinas yra vagis!“ ir „Rusija be Putino!“. Tai buvo pirmoji didelė protesto demonstra cija po to, kai prezidentas Vladimiras Puti nas buvo prisaikdintas gegužės 7-ąją. Ša lies vadovas, sakydamas kalbą Nepriklau somybės dienos proga, pareiškė neleisian tis, kad šalį silpnintų socialiniai sukrėtimai.
Prancūzijos pirmoji ponia Valérie Trierwei ler (nuotr.) vakar viešai parėmė socialistą atskilėlį Olivier Falorni ir palinkėjo jam sėkmės parlamento rinkimuose, nors prezidentas François Hollande’as atvirai remia kitą socialistų kandidatę – savo bu vusią partnerę Ségolène Royal, su kuria artimai draugavo ne vieną dešimtmetį ir susilaukė keturių vaikų. Antras parlamen to rinkimų turas vyks sekmadienį.
JAV prokuro rai, šią savaitę pradėję nag rinėti pedofi lija įtariamo amerikietiškojo futbolo trenerio Jerry Sandusky by lą, pavadino jį sisteminiu grobuonimi maniaku.
Kaltinamasis: teisiamam treneriui J.Sandusky, kuriam pateikti 52 baudžia
mieji kaltinimai dėl mažiausiai dešimties berniukų lytinio išnaudojimo, gresia 500 metų nelaisvės. „Reuters“ nuotr.
Teisiamųjų suole – „grobuonis maniakas“ Sukrėsta visa šalis
Įtariama, kad 68 metų J.Sandus ky, kaltinamas dešimties berniukų tvirkinimu per 15 metų laikotarpį, verbavo jaunas aukas, prisidengda mas savo vadovaujama smurtą pa tiriančių ir netinkamai prižiūrimų jaunuolių užimtumo programa. Ši byla sukrėtė Jungtines Valsti jas, kuriose daugelis domisi aukš tųjų mokyklų sportu, o amerikie tiškojo futbolo komandų trenerius laiko pusdieviais. Į pirmuosius puslapius patekęs skandalas taip pat aptemdė Pensil vanijos valstijos universiteto, daug pasiekusio koledžų futbolo srityje, reputaciją.
Nukentėjusysis sakė, kad jam buvo netiesiogiai pažadėta dau gelio trokštama pozicija stiprio je Pensilvanijos universiteto ko mandoje, tačiau mokykloje iš jo dažnai tyčiodavosi vaikai, tokius santykius su treneriu laikantys netinkamais.
Daugeliu atvejų tai prasidėdavo kaip žai dimas, plekšnojimas. Kai atsitraukdavau, aiškiai matydavosi, kad jis gali supykti.
Viliojo dovanomis ir pažadais
Teisingumas: L.Chamberlain-Creighton gavo pataisytą dukros mir
ties liudijimą.
AFP nuotr.
Vienas iš numanomų nukentėju siųjų, dabar vyresnis nei 20 me tų, pirmąkart prakalbo viešai ir papasakojo, kaip J.Sandusky api pildamas dovanomis įtraukdavo jaunuolius į lytinius santykius ra kinamoje universiteto futbolo ko mandos teisėjų dušinėje. „Daugeliu atvejų tai prasidėdavo kaip žaidimas, plekšnojimas. Kai atsitraukdavau, aiškiai matydavosi, kad jis gali supykti“, – pasakojo vy ras, kurio istorija, pasak prokurorų, atitinka kitų kaltintojų parodymus. Šis jaunuolis pasakojo, kad inty mius santykius su J.Sandusky pa laikė būdamas 13–14 metų. Jis tei gė gaudavęs daug dovanų, tokių kaip golfo lazdos ir snieglentė.
„Jis man buvo kaip tėvas“
„Jis man būdavo malonus ne vien tais atvejais. Jis man buvo kaip tė vas. Nenorėjau to prarasti, – teigė auka. – Galbūt prie manęs prieka biaudavo. Tačiau taip pat jaučiau si esantis šaunus. Bendraudavau su žaidėjais. Nenorėjau netekti gerų daiktų, kurių gaudavau. Nenorė jau netekti žmogaus, kuris man skirdavo dėmesio.“ Tač iau liud in inkas prid ūrė: „Man atrodo, jeigu būčiau ką nors pasakęs tuomet, to nebūtų nutikę. Taigi jaučiuosi esantis atsakingas už kitas aukas.“ Jis taip pat teigė, kad bent kar tą J.Sandusky jį buvo nusivedęs į dušą su vienu iš savo įsivaikintų
berniukų. Tačiau kai treneris pri pylė sau į delną skystojo muilo, to kito berniuko veido išraiška tapo nervinga. Dešimtys liudininkų
Prokurorai sakė, kad J.Sandus ky aukas verbuodavo per savo va dovaujamą pelno nesiekiančią or ganizaciją „Second Mile“. Praeitą mėnesį ji bankrutavo, kai auko jamų lėšų srautas išseko dėl šio ly tinio išnaudojimo skandalo. J.Sandusky, kuris, pasak advo katų, tikriausiai duos parodymus, pateikti 52 baudžiamieji kaltini mai dėl mažiausiai dešimties ber niukų lytinio išnaudojimo 1994– 2008 m. Įtariama, kad kai kurie iš šių numanomų incidentų vyko Pensilvanijos universitete. Liudininkai, kurių dabar iš viso yra 28, įvardijo bent keturis uni versiteto komandos trenerius, ku rie buvo užėję į dušinę, kai J.San dusky prausėsi su savo globotiniu. Tačiau treneris tuoj pat liaudavosi jį tvirkinęs, kai išgirsdavo, kad kas nors ateina. J.Sandusky įtikino šį berniuką pasirašyti kontraktą, pa gal kurį treneris įsipareigojo su mokėti savo auklėtiniui tūkstantį dolerių, jei šis pasieks tam tikrus sporto ir mokslo rezultatus. Prokurorai mano, kad ši sutar tis buvo sudaryta J.Sandusky sie kiant priversti išnaudojamąjį dau giau laiko praleisti su juo. BNS inf.
13
trečiADIENIS, birželio 13, 2012
menas ir pramogos
„Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? „Pramogų banke“, Pamėnkalnio g. 7. Kada? Birželio 14 d. 20 val. Kiek? 25–35 litai.
Kur? Vilniaus paveikslų galerijos kiemelyje, Didžioji g. 4. Kada? Birželio 16 d. 20 val. Kiek? 27–77 litai.
Kur? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. Kada? Birželio 14 d. 18.30 val. Kiek? 14 litų.
Rusų roko klasika
Visa tai džiazas
Keistas pirkinys
Rusiško roko gerbėjams – nuostabi žinia. Grupė „RusRock.lt“ pri stato visų laikų geriausių rusų roko grupių vakarą. Skambės gy vai atliekamos grupių „Kino“, „DDT“, „BI-2“, „Chajf“, „Splin“, „Chizh“ ir „Ko“ dainos. „RusRock.lt“ – tai profesionalių muzikantų grupė, gy vuojanti jau trejus metus.
Koncerto „Visa tai džiazas“ programoje – pasauliniai džiazo stan dartai, kuriuos sukūrė Doris Day, Ella Fitzgerald, Nat King Cole, Louisas Armstrongas, Frankas Sinatra, Peggy Lee ir kiti. Šiuos le gendinius kūrinius su Valstybiniu simfoniniu orkestru atliks solis tai Evelina Sašenko ir Sasha Song.
Filmas „Mes nusipirkome zoologijos sodą“ – tai tikrais įvykiais pa remta juosta, sukurta remiantis Benjamino Mee memuarais. Juo se vyras pasakoja, kaip už santaupas jo šeima įsigijo nušiurusį ir merdintį Dartmūro zoologijos sodą, kuriame vis dar knibždėjo daugiau kaip 200 egzotiškų gyvūnų.
Kur? VU bibliotekoje, Universiteto g. 3. Kada? Iki spalio 1 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? VU Botanikos sode Kairėnuose, Kairėnų g. 43. Kada? Birželio 17 d. 19 val. Kiek? 30 litų.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? 30–50 litų.
Kur? Bažnytinio paveldo muziejuje, Šv. Mykolo g. 9. Kada? Iki gruodžio 1 d. Kiek? 5–10 litų.
Kelionė aplink pasaulį
Keturių gitarų viražai
Spektaklis apie moteris
Vilniaus auksakalių meistrystė
Paroda „Su Merkatorium aplink pasaulį“ iš ypač gausių Vilniaus universiteto bibliotekos senosios kartografijos rinkinių žada kelionę aplink pasau lį, prisimenant reikšmingiausius geografinius at radimus.
Jei manote, kad gitara – bene populiariausias muzikos instrumentas, neklystate. Jei manote, kad gitara – tai tik dvylika akordų, tinkančių kuk liam akompanimentui, klystate. Ir tai jums įrodys Baltijos gitarų kvartetas.
„Kapinių klubas“ – tai spektaklis apie moteris, apie jų jautrią ir tvirtą draugystę bei amžiną gy venimo ir mirties prasmės ieškojimą. Skaudžio je akistatoje su mirtimi jas sieja netekties ir vie nišumo jausmas.
Parodoje „Vilniaus sakralinė auksakalystė“ prista tomas didžiulis Vilniaus auksakalių dirbinių lo bynas, kauptas bažnyčių zakristijose, kuris, kaip ir viskas Lietuvoje, smarkiai nukentėjo nuo isto rijos vėjų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Europos vidury. 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45, 19.45, 20.45, 21.30, 22.35 UEFA EURO 2012 studija. 19.00, 20.00 UEFA EURO 2012 rungtynės Danija–Portugalija. Tiesioginė transliacija iš Lvovo (Ukraina). 20.55 Loterija „Perlas“. 21.00 Panorama. 21.10 Verslas. 21.15 Kultūra. 21.20 Sportas. 21.25 Orai. 21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 rungtynės Nyderlandai–Vokietija. Tiesioginė transliacija iš Charkovo (Ukraina). 22.30 Loterija „Perlas“. 23.40 Vakaro žinios. 23.45 Sportas. 23.48 Orai. 23.50 UEFA EURO 2012 apžvalga.
LTV 6.00 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (1) (JAV, 1975 m.) (k). 7.20 „Keista šeimynėlė“ (2) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 „Šeimynėlė“ (6) (N-7) (k). 10.15 Juokas juokais (k). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Karamelinės naujienos (N-7). 11.40 Dainuok, jei gali. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (8). 13.40 „Keista šeimynėlė“ (3). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (2). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.40 „Meilės miestas“. 17.40 Nuo... Iki... 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (7) (N-7). 20.00 „Šeimynėlė“ (7) (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (7) (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinė komedija „Dingti iš akių“ (JAV, 1998 m.) (N-7). 1.05 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK 14.40 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.25 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Fantastinis f. „Gerosios raganos sodas“ (Kanada, 2009 m.). 12.50 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 Nuodėmių dešimtukas. 20.10 „Be namų“. 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Veikdmo drama „Rokis 4“ (JAV, 2002 m.). 0.55 „Gyvenimas“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“ (3).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k).
TV3 15.40 val.
7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 21.25 „Karo vilkai. Likvidatoriai“ (N-14). 22.25 „Belaisvis“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S). 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris.
Lietuvos ryto TV
7.45, 13.00, 21.40, 0.45 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00, 14.45, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai.
BTV 20.25 val.
12.00 Lietuvos diena. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 1.00 „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 19.55 „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (3) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.37 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 0.05 Reporteris. 0.42 Orai.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Londono triatlonas. 14.10 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 15.55 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. VIII etapas (Rockingham). 17.05 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. IX etapas (Brands Hatch). 17.50 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. X etapas (Silverstone). 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Automoto. 21.45, 23.15 Profesionalų boksas. M.Greenas ir O.Sullivanas, C.Tayloras ir K.Hale’as, D.Jeffersonas ir M.Harrisas, O.Maskajevas ir H.Rahmanas (1999 m.).
lietuvos ryto tv 21.55 val.
(langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.
14
959483
menas ir pramogos
UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. diena.lt/naujienos/kultura 959171
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.
Du spektaklius lietuvių kalba ir neįprastą dambrelių muzikos performansą Lietuvos rusų dramos teatre turės progą iš vysti tie, kurie žada nemiegoti birželio 16-ąją.
961027
paslaugos
g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. PlanaĮmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8 650ap91 vimo dokumentų sprendinių pasiūlymų 253, 8 699 98 086. gautą atsakymą, kad į skundimas: asmenys 973724 jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų Technikos remonto planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenau- į mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo dojamąpasiūlymą) buitinę techniką – šaldytuvus, pateiktą gavimo dienos. skalbykles, virykles, kompiuterinę tech960590 niką ir kitus APIE elektronikos prietaisus. Tel. INFORMACIJA TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. Pranešame apie kartojamą visuomenės infor968040 mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo kad. Nr. 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m.pamesta balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planaviLeidimą turėti ginklą Nr.7412 išduotąperdaviKęstumo organizatoriaus teisių ir pareigų čiui sutartis Petroniui, 10 09 Vilniaus aps. VPK, mo Nr.2009 042042. Planavimo tikslas – laikyti negaliojančiu. 8 670 94 920. pakeisti žemės tikslinę Tel. paskirtį pagal bendrojo 973542 plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo Kitaplano organizatorius – UAB „4Real“, A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. 2012 06 rengėjas 15 Vilniaus r., Dūkštų sen., PaąžuoProjekto – UAB „RV architektų stulių k. Pamėnkalnio nuo 12.15 iki g. 13 28-2, val. bus ženklinamos dija“, Vilnius. Parengskl. kad. Nr. 4124/0400:0473 ribos. Gretimo sklypo kad. Nr. 4124/0400:0614 (proj.
siūlo darbą paslaugos
statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome durų. Tel. 8 Nemiegos: J.Vaitkaus vadovaujamas Rusų dra mos teatras taip patikipri sidės 58 503, +44Ge 778 627 1449. Informaciprie sostinėje vyksiančių kultūros renginių.687 dimino Bartuškos nuotr. ja – www.lietuvalondonas.com.
Naktinėti kvies ir aktoriai
959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
Įvairūs
laikomasi, ar reikia jų laikytis ir ko kie padariniai, jeigu jų nesilaikai, – čia jau klausimas. Jeigu jūs bandy tumėt laikytis tų taisyklių, – jokių nemalonumų ar keistų atvejų, bet tada atsirastų kiti dalykai: rizika netekti savęs, savo individualybės, savo veido. Nusižengti taisyklėms irgi reikia drąsos, kitų savybių.“ Šis spektaklis bus rodomas lie tuvių kalba. Vėliau veiksmas trumpam per sikels į lauką – skverelį, esantį priešais teatrą. Čia praeivio ausį pasieks neįprasti sąskambiai: pa slaptingi dambrelių muzikos gar sai, susipinantys su futuristine poezija. Per teatralizuotą pasiro dymą aktoriai Viačeslavas Lukja novas ir Valentinas Krulikovskis ketina netradiciškai atlikti kalbi niais eksperimentais bei poetinė mis utopijomis garsaus rusų poeto Velimiro Chlebnikovo kūrybą. Prieš temstant teatro Didžiojo je salėje prasidės antrasis spektak lis. Antono Čechovo garsios kome dijos „Meška“ motyvais paremtas
Kitos kūri nys šįkart įgis kitonišką veidą. Nestandartinių gamyba. Aukšta Re ž i sierė Laimbaldų a Ado maitienė žadkokya bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. pa8k656 vies69 ti žiū rovus į kelionę po teat 099. rinės kalbos galimybių labirintus.760904 „Pats Čechovas kūrinį pavadi no parduoda pokštu, bet taip jau nutinka, turtą kadnekilnojamąjį net ir pokštuose vei kia prie Parduodamas dviejų kambarių butas Palanžasties–veiksmo–pasekmės dės gosžmo centre, už yra bažnyčios, S.Nėries g.d1A. nis: gus vienin telis pa aTel. 8 603 62 096. 955765 ras Žemėje, turintis laisvos valios dovaną – pasirinkimo teisę. Tai kadperKa a gi nustosime rinktis, galvo da mi vien tik apie savsue?žeme Čecarba hoišsiBrangiai perkame mišką Visoje karto. vokirsti. „Meš ka“Lietuvoje. man laAtsiskaitome bai brangi,iš su Tel. 8 676 41 155. ja susiję daugybė gražiausių nuti 929896 kimų manCOMPANY“ liūdna, kai režisie iai UAB ir „BEST Varėnos r. rperka: veršelius, avis. Sumokame karto. į šią medžgalvijus, iagą žiū ri leng vabūdišiš Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 kai“, – sakė L.Ado m ai t ienė. 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953105 Lietuvos muzikos ir teatro akade mijos rusų kurso vaidybos studen Įvairūs tai spek taklyje vaidins lietuvių kalba. „Norė čiau, kad mano mokiniai bū Kita tų2012 kuo04 uni salesnapygardos i aktoriaiteismo – šiuo 20ver Vilniaus nutartimi „Joanos iškeltatibankroto me tuUAB jie mo kosiavialinijos“ gražiai kalbė lie b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuotubyla višk(c. ai“, apie sta tomą kūrinį pa jančios UAB–„Joanos avialinijos“ administratosariumi kojo paskirta režisierė. tivalyVALDYMO je „Tebūn UABFes VERSLO IRieRESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. nak tis!“ įvyks spek taklio Įgaliotas premjerasmuo a.
– V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom 2012 VDikiinf. m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį pateikapie minėtą F.Men delsreikalavimą sohną, ku ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Inrisformacija pirmatel./faks. sis dir(8 iguo t i pa n au d o jo 37) 229 886.
Istorinio orkestro viešnagė Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) tęsia prieš dvejus metus pradėtą garsiausių pasaulio orkestrų koncertų tradi ciją. Šįkart sostinėje koncertuos vienas seniausių Europos kolek tyvų – Leipcigo „Gewandhaus“ orkestras.
Rugpjūčio 29 d. LNOBT sceno je pirmą kartą Lietuvoje pasiro dysiančiam orkestrui diriguos šių dienų pasaulio dirigentų elitui priklausantis Riccardo Chailly. Simfoninės muzikos mėgėjams šis koncertas žada įspūdžių, pri lygstančių praėjusių sezonų kul
250 metų
jau gyvuoja Leipcigo „Gewandhaus“ orkestras.
minacijoms, kai LNOBT griežė Niujorko filharmonijos ir Pitsbur go simfoninis orkestrai iš JAV. Nedaugelis pasaulio orkestrų galėtų didžiuotis tokia turtin ga praeitimi kaip daugiau nei 250 metų gyvuojantis Leipcigo „Ge wandhaus“ orkestras. Jo istorijo je – visų Ludwigo van Beethoveno simfonijų atlikimas šiam dar esant gyvam XIX a., kaip ir visų Antono Brucknerio ir Dmitrijaus Šostako vičiaus simfonijų ciklai XX a. Tarp orkestro nuopelnų – Jo hanno Sebastiano Bacho muzikos prikėlimas naujam gyvenimui po ilgos užmaršties: 1835 m. orkest ro muzikos vadovu tapus žymiam kompozitoriui Felixui Mendels sohnui, po kelerių metų buvo pa rengtas J.S.Bacho „Pasijos pagal Matą“ atlikimas (1841 m.). Tarp devyniolikos orkestrui va dovavusių dirigentų buvo tokios muzikos istorijoje auksinėmis raidėmis įrašytos asmenybės kaip Arthuras Nikischas, Wilhelmas Furtwängleris, Bruno Walteris, Kurtas Masuras ir kt. Ką ir kalbėti
961016 batutą. Be to, jam pradėjus vado INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIvauti orkestrui, buvo padvigubin MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo tas tikŠnipiškių muzikantų skaičVilniuje, ius, betsklyg. ne 105A, seniūnijoje, irpo jų kad. atlyNr. gin0101/0032:986, imai. bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo Vis dėlto „Gewand haus“ legen-paVilniaus miesto savivaldybės admidagrindas: – ne vien praei t is. An t ai 2009 nistracijos direktoriaus pavaduotojom.2011 Lon e vykusį „Gewand2011 haus“ 07 d13on įsakymas Nr. AD30-1732, 08 01 planavimo organizatoatdetaliojo liekamąteritorijų Naujųjų metų su tik pareigų perdavimo sutartis Nr. turiaus vių teisių koncirertą leidinys „Sunday Times“ pripažino vienu iš pen kiolikos geriausių dešimtme čio klasikinės muzikos renginių, o orkestro renginių ciklą „Grand Concert“ Vokietijos muzikos lei dybos asociacija paskelbė geriau sia 2008–2009 m. sezono kon certine programa. Nuo 2005 m. Leipcigo „Ge wandhaus“ orkestrui vadovau ja milanietis R.Chailly. Karjerą pradėjęs 1978 m. kaip legendinio Claudio Abbado asistentas Milano „La Scalos“ teatre, vėliau R.Chail ly dirigavo didžiuosiuose pasaulio operos teatruose, dirbo su žymiais Europos ir Amerikos orkestrais.
VD inf.
TrečiADIENIS, birželio 13,960851 2012
Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB skl. Nr. 703-2), savininkas kviečiamas daly„EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas vauti matavimuose. UAB „Žemės matavieffectivus@gmail.com. mų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius,961170 tel. 8 621 60 003. Sodininkų bendrijos METALURGAS nariams! 973722 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinisInformuojame, kad Nacionalinės žemės tarrinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks Kelminybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vejos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos dėjo 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. ataskaita ir tvirtinimas. 2. Revizoriaus atas48VĮ-(14.48.2.)-2611 „Dėl žemės sklypo kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. (kad. Nr. 4174/0200:1046), esančio Lindi4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. niškių k., Avižienių sen., Vilniaus r. ir žemės 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei sklypo (kad. Nr. 4174/0200:1045), esančio pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkiLindiniškių k., Avižienių sen., Vilniaus r. sav. mas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje formavimo ir (ta pertvarkymo (amalgamacipačioje vietoje pati darbotvarkė). Bendrijos) projekto patvirtinimo“ yra patvirtintas jos pirmininkė. projektas. Visą informaciją, Nacionalinės 960769 žemės tarnybos prie Turto ŽŪM Projektai” Vilniaus rajono UAB „Nekilnojamojo atlieskyriaus vedėjo matavimus įsakymą ir teritorijų ka kadastrinius Vilniaus r.planasav., vimo dokumentą apie patvirtintą projektą Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, galima rasti Vilniaus rajono skyriuje adresu: skl. Nr. 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Kalvarijųgretimo g. 147, Vilnius. Organizatoriai. prašom (neprivatizuoto sodo) skly974133
po Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10 Nacionalinės žemės prie ŽŪM val. atvykti prie jums tarnybos priklausančio sklypoVilir niaus miesto skyriausriboženkliais vedėjo 2012 05 28 dalyvauti ženklinant Boguslaįsakymu Nr.49VĮ-(14.49.2.)-1225 yra patvirvo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom sutintas žemės sklypo kad. Nr.0101/0104:99, sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazeesančio SB „Termoizoliacija“, Birelių Sodų vič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 g.16-oji g. 5, Vilniuje, formavimo ir pertvar348, e. paštas topomatik@gmail.com ). kymo projektas. Tel. (8 5) 231 2143, e.960926 paštas info@neranta.lt. 974039
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius Kelionių organizatorius
952525
Kultūros ištroškusius vilniečius ir miesto svečius per „Kultūros naktį“ teatras kvies į „Transpre cedentinį vakarą“. Į amžiną ramybės neduodantį klausimą, kaip išgyventi šiuolai kinėje visuomenėje, bandys atsakyti režisieriaus Jono Vaitkaus mokiniai. Netradicinę prancūzų dramatur go pjesę „Gyvenimo šiuolaikinė je visuomenėje taisyklės“ vaidybos magistrantai ketina perkelti ne ant scenos, bet į žiūrovų salę. „Mums taisyklės yra medžiaga pokalbiui, bendrauti – jei kas no rės, galės įsiterpti, savo taisyklių pasiūlyti, – apie būsimą studentų darbą pasakojo kurso vadovas J.Vaitkus ir pridūrė:– Kai perskai tai kokią nors taisyklę – ja žaviesi, ar ne? Bet kad ji pavirstų realybe, reikia žmogaus pastangų įvairiais požiūriais: ir valios, ir moralės, ir etikos, ir santūrumo, ir askezės, ir atminties, ir pagarbos. Norime pri minti, kad taisyklės yra, jos egzis tuoja ir jos labai paprastos. Net gi primityvios. O ar jos gyvos, ar jų
pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.
Ar svajojate aplankyti Niujorką? OIkigalbūt, Jus visada žavėjoKELIONĖMS Las Vegasas – 50% ŽIEMOS SEZONO šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? • Avansas tik nuo 50 Lt! Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už • Mažiausios kainos garantija! ypatingą kainą. • Nemokamas kelionės keitimas! Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos, ir • Rinksitės iš plačiausios kurortų, kelionės leiskitės nepamirštamą kelionę 2012 10 datų,įtrukmės, viešbučių pasiūlos 01–2013 03 21 Dovana kiekvienam užsisakiusiam žiemos Niujorkas kelionę! nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Egiptas, Hurgada nuo Lt 1399 Lt Bostonas nuo 2588 Lt nuo 1399 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Lietuvoje– 95 Lt (05.26.) Joninės ant Rambyno kalno (06 23) –– 99 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) 175LtLt Raketinė bazė Žemaitijoje (06 30)– –577 85LtLt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Užsienyje gamtos stebuklai – 1397 Lt Šveicarijos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 –Lt577 Lt Didingoji Italija ir Kapriopažintinė) sala – 1747 Šiaurės Italija (poilsinė nuoLt 1290 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Ltjūros nuo 1197 Lt Kroatija nuo 990 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Lt Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Šri Lanka nuo 3500 Lt (poilsinės) Egiptas, Kreta nuoHurgada 1170 Lt nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Tunisas nuo 770 Lt Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170(pažintinės Lt IŠ VARŠUVOS poilsinės) TunisasNilu nuonuo 770 2038 Lt Lt Kruizas Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS Marokas 2634 Lt (pažintinės – poilKuba sinės)nuo 5853 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt IŠ RYGOS: Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Tailandas (pažintinė Marokas nuo 2634 Ltpoilsinė) – nuo 5218 Lt Kuba nuo 5853 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, nuo 869 Lt LĖKTUVUHurgada IŠ RYGOS: Ispanija, – 1499 Lt – nuo 5218 Lt TailandasMaljorka (pažintinė, poilsinė) Turkija, Antalija – 889 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 1249 Lt Ispanija, Maljorka – 1809 Lt Turkija, Antalija – 1239 Lt Graikija, Kreta – 1079 Lt Bulgarija, Varna – 1229 Lt Portugalija, Algarvė – 1859 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel.A.Vienuolio (8 5) 231 3314. (8 5) 262Vilnius 9120 g.Faks. 6, LT-01104 vilnius@vilnius.krantas.lt, Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 www.krantas.lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas Egiptas,nuo Taba2382 nuoLt2179 Lt Monrealis nuo 2874 Lt nuo 2249 Lt Egiptas, Marsa Alamas Hiustonas nuo 2964 Lt nuo 1659 Lt Kanarų salos, Tenerifė Kalgaris nuo 3464 JAE, Dubajus nuo Lt 3119 Lt Indija, Goa nuo 3399 Lt Kaina pateikta į abi puses oroLtuostų moTailandas, Bankokas nuo su 3629 kesčiais. Slidinėjimas Italijoje nuo 1519 Lt Rezervacijos ikinuo 1001939 Lt mokamas paSlidinėjimasmokestis Austrijoje Lt pildomai. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Lt Raganė 550 Lt – 1099 Lt Bulgarija, Varna EnergetikasAlgarvė 600 Lt – 2239 Lt Portugalija, Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Mažiejinuo Laukystos Pasaka 550 Lt piratai 370 Lt Holivudo akademija 599 Lt Raganė – 550 Lt Mes jėga žmogus 450 Lt – tai aš! 600 Lt Laimingas Žaidimų galaktika 450 Lt Top Fun 640 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450UŽSIENYJE Lt (iki 06.15 – 399 Lt) STOVYKLOS Avataro nuotykiai kartu 450 1790 Lt Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje Mes šampinjonai Bulgarijoje 1699 Lt 450 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Kroatijoje 2149 Lt Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt AVIABILIETAI* Baku Lt; Maljorka nuo 500 Lt Dodinuo 5501050 Lt (500 Lt iki 06 01) *kainos į abi puses STOVYKLOS UŽSIENYJE KELTŲ BILIETAI Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt Talinas–Helsinkis Bulgarijoje 1699 Lt Talinas–Stokholmas Kroatijoje 2149 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses VIZOS Į Rusiją KELTAI nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) nuo 105 Lt Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas); Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
15
treÄ?iadienis, birĹželio 13, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
skelbimai
Orai
Savaitės viduryje Lietuvoje palis, bus vidutiniškai šilta, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien dieną daug kur palis. Bus vidutiniškai šilta – naktį temperatūra sieks 9–12, dieną – 17–21 laipsnį šilumos. Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs, kai kur griaudės perkūnija. Naktį atvės iki 9–14, dieną šils iki 19–24 laipsnių.
Šiandien, birželio 13 d.
+20
+21
Telšiai
+21
Šiauliai
+20
Klaipėda
Panevėžys
+20
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
4.41 21.56 17.15 1.36 15.41
165-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 201 diena. Saulė Dvynių ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +20 Brazilija +26 Briuselis +14 Dublinas +14 Kairas +36 Keiptaunas +13 Kopenhaga +17
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+15 +29 +21 +16 +26 +16 +17 +27
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+18
Alytus
1–5 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+17
+15
+12
3
+15
+23
+17
+12
6
+12
+20
+14
+10
8
Ketvirtadienį
penktadienį
1231 m. mirė šv. Antanas Paduvietis, Bažnyčios mokytojas, misionierius. 1865 m. gimė airių poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas Williamas Butleris Yeatsas. 1935 m. gimė lietuvių visuomenės veikėja Ugnė Karvelis. 1951 m. gimė švedų aktorius Stellanas Skarsgårdas. 1953 m. gimė amerikiečių aktorius Timas Allenas. 1953 m. gimė lietuvių poetas Donaldas Kajokas.
1964 m. gimė krepšininkas Šarūnas Marčiulionis. 1973 m. Vašingtone mirė poetas Jonas Aistis. 1980 m. gimė ispanų krepšininkas Juanas Carlosas Navarro. 1981 m. gimė amerikiečių aktorius Chrisas Evansas. 1986 m. gimė amerikiečių aktorės seserys dvynės Mary Kate ir Ashley Olsen. 1994 m. mirė Lietuvos ambasadorius Stasys Lozoraitis.
1943 m. gimė britų aktorius Malcolmas McDowellas.
Šią savaitę laimėkite Predrago Matvejevićiaus knygą „Viduržemio jūros brevijorius“
Predragą Matvejevićių teisėtai galima vadinti Viduržemio jūros dainiumi. Jo į daugelį pasaulio kalbų išverstas „Viduržemio jūros brevijorius“ skaitytoją perkelia į užtekstinę realybę: mitinę, istorinę-faktinę, kitąsyk peržengiančią realybės ribas. Ši knyga nepastebimai ir elegantiškai įtraukia skaitytoją į kupiną netikėtumų plaukiojimą po Viduržemio jūrą, kviečia užplaukti į mažas įlankėles, salas ir saleles, į antikos laikais klestėjusius, o dabar išnykusius uostus, prisišvartuoti prie egzotika dvelkiančių Šiaurės Afrikos pakrančių.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 19 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Akvilina, Antanas, Antanė, Dainius, Kunotas, Nina, Skalvė
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+17
+17
+19 +19 +23 +17 +15 +30 +20 +20
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jusite jų supratimą ir palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien viena iš tų dienų, kai ryškiau šviečia saulė ir kai norisi apkabinti kiekvieną sutiktą žmogų. Pasiduokite šitai euforijai kurį laiką, bet ne per ilgai, kad neprarastumėte ryšio su realybe. Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena. Atrodys, kad viskas, ką darote, neturi jokios reikšmės. Manysite, kad savo tikslų niekada nepasieksite, bet nenuleiskite rankų, nes tik atkakliems šypsosi sėkmė. Liūtas (07 23–08 23). Dėl susiklosčiusių aplinkybių pasijausite prislėgtas. Be to, ims atrodyti, kad artimieji tolsta nuo jūsų. Galimi kivirčai, pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite pats savęs. Mergelė (08 24–09 23). Bus sunku susikaupti, gali atsirasti klaidinančių minčių ir idėjų. Tai sunkus ir emocionalus laikas. Šiandien jums geriau atsiriboti nuo kitų, atsipalaiduoti, pasiklausyti muzikos. Svarstyklės (09 24–10 23). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali pakoreguoti jūsų planus, norą tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Ožiaragis (12 22–01 20). Pajusite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Vandenis (01 21–02 19). Pirmenybę teiksite įprastam gyvenimui ir nesigriebsite nerealių idėjų ar būdų atitrūkti nuo tikrovės. Šiandien realūs darbai ir planai ne tik atneš naudos, bet ir nuramins. Žuvys (02 20–03 20). Atrodo, jums jau tikrai reikia atostogų – svajosite atitrūkti nuo darbo, kolegų, norėsite pasinerti į saulės vonias ar ilgai ir netrikdomai kapstytis savame darže.