2012-06-14 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

138 (19 439)

Kaina 1,30 Lt

Trem­tis sa­vo­je že­mė­je Atp­lėš­ti nuo sa­vo na­mų ir iš­trem­ti į am­ži­no­jo įša­lo že­ mę. Ne­sus­kai­čiuo­ ja­mi pra­ra­di­mai ir ka­pai, neiš­ma­tuo­ja­ mas siau­bas ir kan­ čios. Ne ma­žes­nį siau­bą iš­gy­ve­no ir tūks­tan­čiai lie­tu­vių, ku­rie bėg­da­mi nuo to­kios lem­ties ta­ po trem­ti­niais sa­vo pa­čių že­mė­je. Ne­ ma­žai jų prie­globs­tį nuo so­vie­ti­nės val­ džios per­se­kio­ji­mų su­ra­do Klai­pė­do­je.

„Tai toks gir­tu­mas, kai dai­nuo­ti trau­kia.“ Uos­to ka­pi­to­no pa­va­duo­to­jo Ar­vy­das Alek­sas Nar­mon­tas šmaikštavo apie jū­ro­je lai­vą ta­ra­na­vu­sį gir­tą ka­pi­to­ną.

8p.

Valdžia užsirakins nuo žmonių Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai nuo rudens nebega­ lės lais­vai pa­tek­ti į sa­vi­val­dy­bės sky­rius. Bus sie­kia­ma, kad in­te­re­ san­tai iš­ki­lu­sius klau­si­mus ir pro­ ble­mas iš­spręs­tų įstai­gos pir­ma­ja­ me aukš­te.

Pas­lau­gos – elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Mis­ti­nis ap­si­reiš­ki­mas

Klai­pė­die­tis ak­to­rius, Na­cio­na­li­ nės pre­mi­jos lau­rea­tas Vy­tau­tas Paukš­tė trem­ties iš­ven­gė tik dėl ap­dai­rios ma­mos, ku­ri gel­bė­da­ma sa­vo vai­kus nuo Si­bi­ro iš­slaps­tė juos ato­kiuo­se kai­muo­se pas gi­mi­nes.

4

Sim­bo­liš­ka: prieš pat Ge­du­lo ir vil­ties die­ną klai­pė­die­tis ak­to­rius V.Paukš­tė iš ne­pa­žįs­ta­mo žmo­gaus su­

lau­kė do­va­nos – lig šiol ne­ma­ty­tos so­vie­tų la­ge­ry­je pra­žu­vu­sio tė­vo nuo­trau­kos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė pro­jek­tą, ku­rį įgy­ven­di­nus tu­rė­tų pa­ge­rė­ti „vie­no lan­ge­lio“ pa­slau­gų tei­ki­mas, pra­dė­ jo prieš dve­jus me­tus. Vie­no lan­ge­ lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riaus ve­dė­ja Li­na Kry­že­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad už­bai­gus jį sve­tai­nė­je gy­ven­to­ jams aiš­kiai bus pa­teik­ta, ko­kias pa­ slau­gas tei­kia sa­vi­val­dy­bė. „Pas­ta­ro­sios bus iš­dės­ty­tos pa­ gal gy­ve­ni­mo at­ve­jus, ka­te­go­ri­jas.

Jas ne­bus taip su­dė­tin­ga ras­ti kaip se­no­jo­je sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je“, – pa­sa­ko­ jo ve­dė­ja.

2

2

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

miestas

Valdžia užsirakins nuo žmonių Į elekt­ro­ni­nę erd­vę ke­ 1 ti­na­ma per­kel­ti be­veik vi­sas sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mas pa­

slau­gas. Anot L.Kry­že­vi­čie­nės, sie­ kia­ma, kad mies­tie­čiai daug klau­ si­mų ga­lė­tų iš­spręs­ti net nei­šė­ję iš na­mų. „In­ter­ne­tu žmo­nės ne­ga­lės iš­siim­ti tik lei­di­mų ir li­cen­ci­jų. Do­ ku­men­tus bet ku­riuo at­ve­ju rei­kės at­vyk­ti pa­siim­ti į sa­vi­val­dy­bę. In­ ter­ne­tu bus ga­li­ma už­pil­dy­ti ne­ bent pra­šy­mą lei­di­mams gau­ti“, – aiš­ki­no ve­dė­ja.

Ne­be­rei­kės pa­teik­ti pa­žy­mų

L.Kry­že­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, kad no­ ri­ma su­kur­ti ir są­sa­jas su išo­ri­nė­ mis duo­me­nų ba­zė­mis bei vie­šai­ siais re­gist­rais – Re­gist­rų cent­ru, Gy­ven­to­jų re­gist­ru ir ki­tais.

1,5 – tiek mln. li­tų kai­nuos „vie­no lan­ge­lio“ pa­slau­gų to­bu­li­ni­mas. „Ta­da in­te­re­san­tams ne­rei­kės pa­teik­ti pa­žy­mų ar ki­tų do­ku­men­ tų, ku­rie rei­ka­lin­gi spren­džiant įvai­rius klau­si­mus. As­me­niui su­ ti­kus, in­for­ma­ci­ją gau­tu­me iš duo­ me­nų ba­zių“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja.

Anot jos, in­te­re­san­tams pla­ nuo­ja­ma su­da­ry­ti ga­li­my­bę ste­ bė­ti, kaip spren­džia­ma pro­ble­ma.

Pri­si­jun­gęs prie sis­te­mos žmo­gus ma­tys, į ku­rį spe­cia­lis­tą jam rei­kia kreip­tis.

Nuo ru­dens bus sie­kia­ma, kad in­te­re­san­tai vi­sas sa­vo pro­ble­mas iš­spręs­tų pir­ma­me sa­vi­val­dy­bės aukš­te. Pas spe­cia­lis­tus, įsi­kū­ru­ sius ki­tuo­se pa­sta­to aukš­tuo­se, lais­vai pa­tek­ti mies­tie­čiai ne­ga­lės. „Sie­kia­ma, kad žmo­nės gau­tų in­ for­ma­ci­ją ar pa­slau­gą vie­no­je vie­to­ je, kad jiems ne­rei­kė­tų laks­ty­ti per vi­sus aukš­tus ir truk­dy­ti spe­cia­lis­tų. Žmo­nės, ieš­ko­da­mi rei­kia­mo spe­ cia­lis­to, daž­nai pa­tai­ko ne ten, kur rei­kia“, – dės­tė L.Kry­že­vi­čie­nė.

Kad pa­slau­gos bū­tų tei­kia­mos ko­ky­biš­kai, dvie­juo­se sa­vi­val­dy­bės

pa­sta­tuo­se – pa­grin­di­nia­me Lie­pų gat­vė­je ir So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ riu­je Vy­tau­to gat­vė­je – bus įdieg­tos ei­lių val­dy­mo sis­te­mos.

Už du­ris – 12 tūkst. li­tų

Įsi­ga­lio­jus nau­ja­jai tvar­kai, žmo­ gų, atė­ju­sį į sa­vi­val­dy­bės pa­sta­tą, pa­si­tiks ter­mi­na­las. Jis tu­rės pa­si­ rink­ti pa­slau­gą, dėl ku­rios atė­jo. Iš vi­so apa­ra­tas ro­dys 7 funk­ci­jas.

Jis iš­muš ta­lo­nė­lį su in­te­re­san­to ei­lės nu­me­riu. Su­lau­kęs sa­vo ei­lės, žmo­gus kreip­sis į spe­cia­lis­tą.

Pla­nuo­ja­ma, kad klai­pė­die­čius ap­tar­naus 7 spe­cia­lis­tai cent­ri­nia­ me sa­vi­val­dy­bės pa­sta­te ir 8 So­cia­ li­nės pa­ra­mos sky­riu­je.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­c i­j os di­rek­to­r iaus pa­va­ duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas pa­sa­ko­jo, kad sa­vi­val­dy­bė­je bus įdieg­ta kor­te­l i­n ė sis­te­m a. Nu­ ma­to­ma, kad jas tu­rės ad­mi­nist­ ra­ci­jos dar­buo­to­jai, ta­ry­bos na­ riai. Kor­te­lės, lei­džian­čios pa­tek­ti į sa­vi­val­dy­bę, gal­būt bus iš­duo­ tos ir sa­vi­val­dy­bės įstai­gų dar­ buo­to­jams.

Sa­vi­val­dy­bė­je jau įreng­tos nau­jos du­rys. Jos at­siė­jo 12 tūkst. li­tų. Ar­ti­ miau­siu me­tu bus skel­bia­mas kon­ kur­sas dėl kor­te­li­nės sis­te­mos įsi­ gi­ji­mo. Nu­ma­to­ma, kad ji taip pat kai­nuos apie 12 tūkst. li­tų. „Tai vie­na prie­mo­nių, ku­ri pa­de­da ko­vo­ti su ko­ rup­ci­ja“, – tvir­ti­no pa­va­duo­to­jas.

Su­si­tiks priė­mi­mo me­tu

Anot V.Kar­ma­no­vo, nors klai­pė­ die­čiams bus ri­bo­ja­ma ga­li­my­bė lais­vai vaikš­čio­ti po sa­vi­val­dy­bę, su­si­tik­ti su rei­kia­mu spe­cia­lis­tu jie ga­lės priė­mi­mo me­tu. Pas­ta­ra­ sis grei­čiau­siai vyks taip pat pir­ ma­me aukš­te. Tam bus skir­tas ka­ bi­ne­tas.

Anot pa­va­duo­to­jo, kor­te­li­nė sis­ te­ma pa­dės iš­veng­ti ir va­gys­čių.

Praė­ju­sį mė­ne­sį bu­vo ap­vog­ta vie­ na sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­ja. „Vie­no lan­ge­lio“ pa­slau­gų ge­ri­ ni­mas at­sieis 1,5 mln. li­tų. Di­džio­ ji da­lis lė­šų – 1,275 mln. – skir­ta iš ES fon­dų. Sa­vi­val­dy­bė tu­ri pri­si­dė­ ti 15 pro­c. – 225 tūkst. li­tų. Šį pro­jek­tą bu­vo nu­ma­ty­ta už­ baig­ti ki­tų me­tų ba­lan­džio vi­du­ry­ je. Ta­čiau ža­da­ma, kad vis­kas bus at­lik­ta šį ru­de­nį. Vil­niu­je ir Kau­ne to­kia sis­te­ma jau vei­kia.

Sie­kis: po­li­ti­kai no­rė­tų, kad žmo­nės prie ma­rių ga­lė­tų priei­ti ir ties „Me­me­lio mies­to“ val­do­mo­mis kran­ti­

nė­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prie ma­rių – per kliū­tis Po­li­ti­kai už­si­mo­jo at­ver­ti dar dau­giau erd­ vių klai­pė­die­čiams pa­tek­ti prie ma­rių, ta­ čiau to­kie jų pla­nai ga­li bū­ti sun­kiai įgy­ ven­di­na­mi.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­te va­kar svars­ty­ta, kaip klai­pė­ die­čiams lais­vai priei­ti prie ma­rių per te­ri­to­ri­ją, ku­rią val­do bend­ro­ vė „Me­me­lio mies­tas“. „Sa­vi­val­dy­bės yra to­kia stra­te­gi­ ja, kad bū­tų kuo dau­giau vie­tų, kur mies­tie­čiai ga­lė­tų priei­ti prie ma­rių ne tik per šven­tes, bet ir kiek­vie­ ną die­ną. Kran­ti­nės ties „Me­me­lio mies­tu“ yra sta­ti­niai ir Uos­to di­ rek­ci­ja ne­prieš­ta­rau­ja, kad klai­pė­ die­čiai jo­mis nau­do­tų­si“, – tei­gė Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Aud­rius Vaiš­vi­la.

Ta­čiau bend­ro­vės „Me­me­lio mies­tas“ di­rek­to­rius Da­rius Anu­ žis žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo – pa­ tek­ti prie ma­rių ga­li­my­bė la­bai men­ka. „Trys kran­ti­nės ties mū­sų te­ri­ to­ri­ja yra griež­to nau­do­ji­mo re­ ži­mo, nes čia švar­tuo­ja­si lai­vai, plau­kio­jan­tys su už­sie­nio ša­lių vė­lia­vo­mis, tad ta zo­na yra pa­sie­ nio. Ki­tos kran­ti­nės – įlan­ka ne­to­li

Darius Anužis:

Eko­no­mi­nė si­tua­ci­ ja mums taip iš­su­ ki­nė­jo ran­kas, kad apie ge­ra­no­riš­ku­mą mies­tie­čiams sun­ kiai ga­li­me gal­vo­ti.

Šiau­rės ra­go – to­kio griež­to sta­tu­ so ne­tu­ri, ta­čiau prie jų švar­tuo­ja­ si lai­vai ir mums rei­kė­tų pa­si­rink­ti, ar leis­ti jiems švar­tuo­tis, ar pri­ leis­ti prie ma­rių žmo­nes“, – kal­ bė­jo D.Anu­žis.

Vie­na pa­grin­di­nių prie­žas­čių, ko­dėl „Me­me­lio mies­tas“ ne­la­bai pa­gei­dau­ja sa­vo te­ri­to­ri­jo­je prie ma­rių pri­leis­ti žmo­nių, yra ir at­ sa­ko­my­bė. „Jei kas nors nu­kris nuo kran­ti­nių ir nu­si­suks spran­dą, at­ sa­ky­ti tu­rė­siu aš. Be to, te­ri­to­ri­jo­ je vyks­ta dar­bai, re­mon­tuo­ja­mi lai­ vai, tad ir pa­tiems žmo­nėms bū­tų ne­sau­gu, kad ne­pa­pul­tų po ko­kia tech­ni­ka“, – aiš­ki­no D.Anu­žis.

Jis tei­gė, kad ne­leis­ti švar­tuo­tis lai­vams, ku­rie vė­liau re­mon­tuo­ja­ mi, tie­siog ne­ga­li, nes tai yra bend­ ro­vės pa­ja­mos. „Eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja mums taip iš­su­ki­nė­jo ran­kas, kad apie ge­ra­no­ riš­ku­mą mies­tie­čiams sun­kiai ga­li­ me gal­vo­ti“, – ne­slė­pė D.Anu­žis.

Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to na­rys Al­gir­das Grub­lys pa­tei­ kė dar vie­ną idė­ją – ties kran­ti­nė­mis, prie ku­rių ga­li švar­tuo­tis tik ne­di­de­ li lai­vai, įreng­ti žu­vų tur­gų. Taip esą bus iš­spręs­ta pro­ble­ma, kad mies­to cent­re nė­ra kur įsi­gy­ti švie­žių žu­vų, o ir nau­jas trau­kos ob­jek­tas pa­gy­ vin­tų pa­tį „Me­me­lio mies­tą“. „Gal­vo­ju apie tai, ta­čiau tai įgy­ ven­din­ti taip pat la­bai pro­ble­ma­ tiš­ka“, – ti­ki­no D.Anu­žis.

Kai jis pa­li­ko sa­lę, kur vy­ko ko­ mi­te­to po­sė­dis, A.Vaiš­vi­la rep­li­ka­ vo, jog vis­ką ga­li­ma pa­da­ry­ti, rei­ kia tik no­ro. „Ma­nau, rei­kia šiek tiek pa­spaus­ ti ir klau­si­mą tik­rai iš­sprę­si­me“, – pir­mi­nin­kui ant­ri­no A.Grub­lys.

Džiu­gi­na pir­mie­ji šim­tu­kai Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Bran­dos eg­za­mi­nų se­si­jai ar­tė­jant į pa­bai­gą klai­pė­die­čius nu­džiu­gi­no pir­mie­ji jų re­zul­ta­tai.

Iš­lai­dos: nau­jos du­rys sa­vi­val­dy­bei kai­na­vo 12 tūkst. li­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Va­kar abi­tu­rien­tai lai­kė vie­ną gau­ ses­nių – vals­ty­bi­nį is­to­ri­jos eg­za­ mi­ną. Pa­gal po­pu­lia­ru­mą jam nu­ si­lei­džia tik pri­va­lo­mas lie­tu­vių ir ang­lų kal­bų eg­za­mi­nai.

Vals­ty­bi­nį is­to­ri­jos eg­za­mi­ną bu­vo pa­si­rin­kę 959 uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tai. Ja­me ne­pa­si­ro­dė 45

moks­lei­viai. Dau­giau­sia abi­tu­rien­ tų ne­su­lau­kė „Ža­lia­kal­nio“ gim­na­ zi­jo­je įsi­kū­ręs eg­za­mi­nų cent­ras.

Ne­ma­žai moks­lei­vių bu­vo ne­ pri­leis­ti prie eg­za­mi­no dėl nei­ gia­mo me­ti­nio įver­ti­ni­mo. Pa­čius pir­muo­sius – pran­cū­zų ir vo­kie­čių kal­bų – vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus dar ge­gu­žės vi­du­ry­je lai­kę abi­tu­rien­tai jau ga­li džiaug­tis re­zul­ta­tais.

Klai­pė­do­je pran­cū­zų kal­bos eg­ za­mi­no ne­bu­vo pa­si­rin­kęs nė vie­ nas, o vals­ty­bi­nį vo­kie­čių kal­bos eg­za­mi­ną lai­kė 30 uos­ta­mies­čio moks­lei­vių. Vi­si jie ga­vo tei­gia­mus

įver­ti­ni­mus. Net tri­jų klai­pė­die­čių dar­bai įver­tin­ti mak­si­ma­liu ba­lų skai­čiu­mi.

Du šim­tu­kus ga­vo Her­ma­no Zu­ der­ma­no gim­na­zi­jos auk­lė­ti­niai ir vie­nas „Že­my­nos“ gim­na­zi­jos abi­tu­rien­tas. 23 abi­tu­rien­tų dar­bai įver­tin­ti nuo 50 iki 99 ba­lų.

Pag­rin­di­nė­je eg­za­mi­nų se­si­jo­je moks­lei­viams dar li­ko iš­lai­ky­ti po­ rą mo­kyk­li­nių ir po­rą vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų. Šian­dien abi­tu­rien­tai lai­kys mo­kyk­li­nius mu­zi­kos ir mu­ zi­ko­lo­gi­jos (II da­lis), penk­ta­die­nį – vals­ty­bi­nį che­mi­jos eg­za­mi­ną.

3

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

miestas Bai­gė­si pra­ty­bos

Jau­ni­mo suei­ga

Fo­tog­ra­fi­jo­se – me­ni­nin­kai

Va­kar Klai­pė­do­je bai­gė­si tarp­ tau­ti­nės pra­ty­bos BAL­TOPS 2012. Jo­se da­ly­va­vo dau­giau nei 600 Lie­tu­vos, JAV, Ny­der­ lan­dų ir NA­TO šta­bo ka­rių. Pir­ mą kar­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je vy­ ku­sio­je ka­rių iš­si­lai­pi­ni­mo į kran­tą ope­ra­ci­jo­je da­ly­va­vo net sep­ty­nių NA­TO vals­ty­bių lai­vai, lėk­tu­vai ir ka­riai.

Et­no­kul­tū­ros cent­re šian­dien 18 val. vyks jau­ni­mo suei­ga – po­kal­bių apie skir­tin­gų kar­tų po­žiū­rį į pa­trio­tiš­ku­mą, pa­trio­ ti­nių dai­nų ir ei­lių va­ka­ras, skir­ tas Ge­du­lo ir vil­ties die­nai. Pri­ si­mi­ni­mais apie trem­tį da­ly­ sis S.Skvi­rec­kie­nė, emig­ra­ci­jos įžval­go­mis – dai­nų au­to­rius ir at­li­kė­jas G.Pet­kus.

Klai­pė­die­tis me­no is­to­ri­kas, me­no­ty­ri­nin­kas Pet­ras Šmi­tas šian­dien 17.30 val. uos­ta­mies­ čio Rū­tų ga­le­ri­jo­je ati­da­rys sa­vo fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­dą. Jo­je – Klai­ pė­dos me­ni­nin­kų po­rtre­tai. Tie žmo­nės de­šimt­me­čius tvir­tu maz­gu su­riš­ti su Klai­pė­da, taip pat su 70-me­čio P.Šmi­to gy­ve­ ni­mu.

Ap­si­lei­dė­liams – bau­dų lie­tus Klai­pė­dos val­džia vėl pa­skel­bė ka­ rą ap­si­lei­dė­liams – griu­ve­nų ir ap­leis­ tų te­ri­to­ri­jų sa­vi­nin­ kams ir šį­kart ke­ti­ na­ma dos­niai da­ly­ ti bau­das.

Dienos telegrafas Tau­kai. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba išaiš­ki­no ne­le­ ga­laus ša­lu­ti­nių gy­v ū­ni­nių pro­duk­tų san­dė­lia­vi­mo at­ve­jį. Nu­ro­dy­ta su­nai­ kin­ti be­veik 358 ki­log­ra­mų gy­vū­ni­nių tau­k ų. Rea­guo­da­mi į gau­tą gy­ven­to­jo pra­ne­ši­mą, tar­ny­bos ins­pek­to­riai pa­ tik­ri­no įmo­nės „Ver­mi­kom­pos­tas“ pa­ tal­pas, esan­č ias Pli­k iuo­se. Pa­t ik­ros me­t u ras­ta 16 tal­pų su gy­v u­l i­nės kil­ mės tau­kais, san­dė­liuo­ja­mų ne­tin­ka­ mo­se pa­tal­po­se. Nus­ta­ty­ta, jog šie tau­ kai su­rink­ti iš pre­ky­bos cent­rų Klai­pė­ do­je, Kre­tin­go­je, Skuo­de ir Pa­lan­go­je. Įmo­nei už­draus­ta vyk­dy­ti šią veik­lą, o ras­tus tau­kus nu­ro­dy­ta su­nai­k in­ti.

Pa­ro­da. Ket­v ir­ta­d ie­n į 18 val. Klai­pė­ dos sa­v i­val­dy­bės vie­šo­sios bib­l io­te­ kos Me­no sky­r iu­je vyks Li­nos Gin­ta­ lie­nės vel­t ų pa­veiks­lų pa­ro­da „Vil­na ir gam­ta“.

Vie­ta: „Bal­ti­jos“ ki­no teat­ro sa­vi­nin­kų pa­rei­ka­lau­ta pa­trauk­ti tvo­rą nuo vals­ty­bi­nės že­mės.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Anks­čiau bu­vo dau­giau kal­ba­ ma ir de­j uo­ja­m a. Ma­tyt, ko­vo­ ti su ap­l eis­t ų pa­s ta­t ų sa­v i­n in­ kais truk­d ė žmo­n iš­k ų­j ų re­s ur­s ų sty­g ius. Ta­č iau da­bar – prin­ ci­p o rei­ka­l as pa­ro­dy­t i, kad val­ džia sa­vo mies­te ga­li su­si­tvar­ky­ ti“, – ryž­tin­gai nu­si­tei­ku­si bu­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė.

Jos tei­gi­mu, Klai­pė­do­je yra apie 100 ap­leis­tų pa­sta­tų ir te­ri­to­ri­jų.

Pir­mie­ji ob­jek­tai, ku­rių sa­vi­nin­ kus no­ri­ma pri­vers­ti tvar­ky­tis – „Bal­ti­jos“ ki­no teat­ras, bu­vu­sių „Tri­ny­čių“ te­ri­to­ri­ja ir griu­ve­ na gre­ta Sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ ni­kos.

„Bal­ti­jos“ ki­no teat­ro sa­vi­nin­kų pa­rei­ka­lau­ta pa­sta­tą de­mon­tuo­ti, o jį juo­sian­čią tvo­rą pa­trauk­ti nuo vals­ty­bi­nės že­mės.

Kristina Vintilaitė:

Luk­te­lė­si­me pro­tin­gą lai­ką ir jei ne­bus tvar­ ko­ma­si, tuo­met vėl ra­šy­si­me pro­to­ko­lą, skir­si­me bau­dą. Taip elg­si­mės su vi­sais ap­ si­lei­dė­liais.

Dar vie­nas rei­ka­la­vi­mas – griu­ vė­sius ap­deng­ti tink­lu, kad vaiz­das bū­tų es­te­tiš­kes­nis.

Karš­tas van­duo grįš į bu­tus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je va­kar at­ lik­tos ši­lu­mos tra­sų pa­tik­ros pa­ di­din­tu slė­giu. Jau aiš­ku, kad vie­ nam na­mui be karš­to van­dens teks vers­tis il­gė­liau.

Hid­rau­li­nių ban­dy­mų me­tu de­fek­ tas bu­vo ap­tik­tas Ši­lu­tės plen­te.

Dėl to ken­tės šio­je gat­vė­je 4-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tas bend­ra­bu­tis. Įta­ri­mų įmo­nei „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ ke­lia ir dar 5-6 vie­tos. Ta­čiau kol kas neaiš­ku, ar tai vamz­dy­nų pa­žei­di­mai, ar re­gu­lia­vi­mo įren­ gi­nių ne­san­da­ru­mai. Tai paaiš­kės

šian­dien, kai ši­lu­mos tra­sos bus už­ pil­dy­tos ter­mo­fi­ka­ci­niu van­de­niu.

Karš­tas van­duo ne­ma­žos da­ lies klai­pė­die­čių bu­tus pa­sieks jau šian­dien va­ka­re. Li­ku­sie­siems teks lauk­ti ryt­die­nos. Įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ pa­ brė­žia, kad karš­tas van­duo gy­ven­ to­jų bu­tuo­se il­giau ga­li neat­si­ras­ ti dėl dvie­jų prie­žas­čių: ar­ba na­mo šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­to­jai ne­ sut­var­kė įren­gi­nių karš­to van­dens ruo­ši­mui, ar­ba kvar­ta­li­nė­se tra­so­ se ras­ta de­fek­tų.

Gy­ven­to­jai, ku­riems ši­lu­mos tie­ ki­mo ne­bus ga­li­ma at­nau­jin­ti dėl ap­tik­tų vamz­dy­nų pa­žei­di­mų, bus in­for­muo­ja­mi at­ski­rai.

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

Į Vie­šo­sios tvar­kos sky­rių šią sa­vai­tę bu­vo iš­kvies­tas bank­ru­ tuo­jan­čios bend­ro­vės, ku­riai pri­ klau­so bu­vęs „Tri­ny­čių“ fab­ri­kas ir jo te­ri­to­ri­ja, bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­rius.

Jam su­ra­šy­tas pro­to­ko­las už tai, kad ne­si­lai­ko­ma tin­ka­mos sta­ti­nių prie­žiū­ros tai­syk­lių.

Bankroto ad­mi­nist­ra­to­riaus pa­ rei­ka­lau­ta pa­si­rū­pin­ti, jog „Tri­ ny­č ių“ te­r i­to­r i­ja bū­t ų ap­tver­ta, kad į ją ne­pa­tek­tų žmo­nės.

Taip pat prašoma už­deng­ti gre­ ta te­ri­to­ri­jos esan­čius at­vi­rus ka­ na­li­za­ci­jos šu­li­nius. „Luk­te­l ė­s i­m e pro­t in­g ą lai­k ą ir jei ne­bus tvar­ko­ma­si, tuo­met vėl ra­šy­si­me pro­to­ko­lą, skir­si­me bau­d ą. Taip elg­s i­m ės su vi­sais ap­si­lei­dė­liais“, – pa­brė­žė K.Vin­ ti­lai­tė.

Griu­ve­na prie Sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­kos pri­klau­so vil­nie­čiui vers­li­nin­kui. Jam iš­siųs­tas kvie­ti­ mas at­vyk­ti į sa­vi­val­dy­bę, kad bū­ tų su­ra­šy­tas pro­to­ko­las už sta­ti­nio ne­prie­žiū­rą.

Už to­k į nu­s i­ž en­g i­m ą gre­s ia įspė­ji­mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. li­tų.

K.Vin­ti­lai­tė tvir­ti­no, jog šiuo me­ tu ta­ria­ma­si su Na­cio­na­li­ne že­mės tar­ny­ba, kad ko­va su ap­si­lei­dė­liais bū­tų dar efek­ty­ves­nė. „Aki­vaiz­du, kad tų ap­leis­tų te­ ri­to­ri­jų skly­pai nau­do­ja­mi ne pa­ gal pa­skir­tį. Anks­čiau už tai ga­lė­jo baus­ti sa­vi­val­dy­bė, o da­bar tai tu­ri da­ry­ti Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­ ba, to­dėl su ja ir ta­ria­mės komp­ lek­siš­kai spręs­ti pro­ble­mą“, – tei­gė Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja.

Eks­kur­si­jos. Nuo bir­že­l io 19 die­nos Klai­p ė­dos vals­t y­bi­nė jū­r ų uos­to di­ rek­ci­ja pra­de­da or­ga­ni­zuo­ti ak­ci­ją „Su­ si­pa­ž in­k i­me su Klai­pė­dos uos­t u“. Iki lie­pos 24 die­nos ant­ra­d ie­n iais ir ket­ vir­ta­die­niais 11, 13 ir 15 val. pra­si­de­da ne­mo­ka­ma uos­to ap­žval­ga lai­vu. Eks­ kur­si­jos or­ga­ni­zuo­ja­mos iš Krui­zi­nių lai­v ų ter­mi­na­lo.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 5 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Bi­ru­tė Odi­n ie­nė (g. 1926 m.), Je­ka­te­r i­na Ma­ ka­ren­ko (g. 1926 m.), Ze­no­nas Sen­kus (g. 1928 m.), Ge­na­dij Ra­kovs­k ij (g. 1961 m.), Vy­k in­tas Lau­rins­kas (g. 1993 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ja­ni­na Gal­di­kie­nė, Ge­na­dij Ra­kovs­kij, Je­le­na Oku­ne­va, Edi­ta Ša­tei­k ie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 12 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

4

ketvirtadienis, birželio 14, 2012

Tema

Trem­tis sa­vo­je že­mė­je

Komentaras

O grės­mė bu­vo la­bai rea­li 1 – Jo­nas Paukš­tė, Vy­tau­ to tė­vas, tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je va­

do­va­vo Alan­tos vals­čiaus po­li­ci­ jos nuo­va­dai. So­vie­tų su­pra­ti­mu tai bu­vo prie­šas, dir­bęs gink­luo­to­ se struk­tū­ro­se.

Uni­for­muo­to tė­vo vei­das jau se­ niai bu­vo iš­blu­kęs iš V.Paukš­tės at­ min­ties, o jos at­gai­vin­ti bent nuo­ trau­kos vaiz­du bu­vo neį­ma­no­ma.

Sau­gu­mo su­me­ti­mais ma­ma tuo­ met su­nai­ki­no vi­sas nuo­trau­kas.

Ir štai ste­buk­las. Prieš pat Ge­du­ lo ir vil­ties die­ną V.Paukš­tė iš vi­sai ne­pa­žįs­ta­mo žmo­gaus su­lau­kė do­ va­nos – lig šiol ne­ma­ty­tos so­vie­tų la­ge­ry­je pra­žu­vu­sio tė­vo fo­tog­ra­fi­ jos, da­ry­tos 1928 me­tais.

Nuot­rau­ko­je Alan­tos vals­čiaus ta­ry­bos na­riai, tarp ku­rių – ir uni­ for­muo­tas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas J.Paukš­tė. „Ši­ta nuo­trau­ka man su­mai­šė vi­ są pro­tą, juk nė vie­nos to­kios tė­vo fo­tog­ra­fi­jos ne­tu­rė­jau“, – su­si­jau­ di­nęs apie ne­ti­kė­tą laiš­ką pa­sa­ko­ jo V.Paukš­tė.

Vil­nie­tis Gin­tau­tas Šei­kis su­ da­ri­nė­ja mo­nog­ra­fi­ją apie Alan­tos mies­te­lį. Ja­me prieš ka­rą ku­rį lai­ ką gy­ve­no V.Paukš­tės šei­ma. Kny­ gos au­to­rius, pa­da­ręs nuo­trau­kos ko­pi­ją, at­siun­tė ją į Klai­pė­dą ak­ to­riui.

Vir­to liau­dies prie­šu

Ši kaip nie­ka­da at­gai­vi­no pa­tir­tus iš­gy­ve­ni­mus.

Ta­da ak­to­riaus tė­vų šei­ma jau gy­ve­no Anykš­čiuo­se. J.Paukš­tė, kaip Lie­tu­vos sa­va­no­ris, bu­vo ga­

Vy­tau­tas Paukš­tė:

Nie­kas ne­ti­kė­jo, kad ne­kal­tuo­sius – žmo­ nas, vai­kus ga­li lies­ ti, o jie vis­ką ro­vė su šak­ni­mis. vęs ke­lis hek­ta­rus že­mės, po to dar nu­si­pir­ko pa­ts, pa­si­sta­tė na­mus. „1944 me­tais, kai grį­žo fron­tas ir vėl nu­bil­dė­jo, pra­si­dė­jo mo­ti­ nos tar­dy­mai. Vie­nas, po to – ki­ tas. Į Mo­lė­tus ve­žė. Po tų tar­dy­mų jai pa­žei­dė klau­są, trū­ko au­sų būg­ ne­liai“, – pa­sa­ko­jo V.Paukš­tė.

Bu­vo aki­vaiz­du, kad rei­kia ding­ ti iš na­mų, ki­tos išei­ties nė­ra, tei­gė ak­to­rius. Sau­gu­mie­čiai ieš­ko­jo tė­ vo. Jis ta­da slaps­tė­si. Iš pra­džių ne­ to­li na­mų.

Pa­si­ro­do, dar 1941 m. mus bu­ vo pa­si­ruo­šę iš­vež­ti, bet kai­my­nė įspė­jo“, – pri­si­mi­nė V.Paukš­tė.

V.Paukš­tės ma­ma lie­pė slėp­tis tik tė­vui, nes nie­kas ne­gal­vo­jo, kad bol­še­vi­kai nu­skriaus vai­kus. Jis išė­ jo į miš­ką, ąžuo­ly­ne už upės sė­dė­jo ir ste­bė­jo, kas vyks­ta jo so­dy­bo­je. „At­va­žia­vo sau­gu­mie­čiai. O kai­ my­nas, ku­ris nuo­mo­jo tė­vo že­mę, toks ru­sas Se­mio­nas, sa­kė šį ry­ tą jį ma­tęs. Ma­ma at­kak­liai tvir­ti­ no, kad ne­ži­no, kur jis. Tai jau bu­vo sig­na­las, po to pra­si­dė­jo tar­dy­mai.

Ta­po aiš­ku – na­muo­se ne­be­sau­gu.

Nie­kas ne­ti­kė­jo, kad ne­kal­tuo­sius – žmo­nas, vai­kus ga­li lies­ti, o jie vis­ką ro­vė su šak­ni­mis. Ne­ti­kė­jo­

Sau­lius Ka­ra­lius

Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­r i­jos mu­z ie­jaus is­to­r i­kas

K

Pabėgo: ga­vęs in­for­ma­ci­jos, kad jo pa­var­dė yra trem­ti­nių są­ra­šuo­se, D.Var­ka­lis iš Tel­šių spruko į Klai­pė­dą.

Vytauto Petriko nuotr.

me, kad bol­še­viz­mas toks bai­sus“, – po­ka­rio iš­gy­ve­ni­mus pri­si­mi­nė V.Paukš­tė.

jų bu­vo ir pas stri­bus, ir net sau­ gu­me. Jie pra­neš­da­vo apie bū­si­mus trė­mi­mus. Ir žmo­nės pa­bėg­da­vo“, – įsi­ti­ki­nęs D.Var­ka­lis.

D.Var­ka­lis 1949 me­tais taip pat ga­vo in­for­ma­ci­ją, kad jo pa­var­dė – trem­ti­nių są­ra­šuo­se. Jam ta­da bu­vo 14 me­tų. Tad iš Tel­šių te­ko spruk­ ti į Klai­pė­dą.

To­kių žmo­nių, ku­rie tu­rė­jo pa­si­ trauk­ti iš sa­vo na­mų ir slaps­ty­tis, kad jų neišt­rem­tų ko­mu­nis­tai, bu­ vo tūks­tan­čiai.

Tuo me­tu vi­sas Klai­pė­dos kraš­ tas, ne tik Klai­pė­da, bu­vo tar­si prie­globs­tis nuo rau­do­no­jo ma­ro.

Tie­sa, į Klai­pė­dą slėp­tis ar ieš­ko­ ti prie­globs­čio tuo­met bė­go vi­so­ kio plau­ko vei­kė­jai – tarp jų stri­bai ir miš­ki­niai, tie, ku­rie tu­rė­jo vi­so­ kių „biog­ra­fi­jos dė­mių“.

At­sis­vei­ki­ni­mas su tė­vu

Kai V.Paukš­tės tė­vui ne­to­li na­mų ta­ po pa­vo­jin­ga, jis nu­spren­dė va­žiuo­ti į Vil­nių, pa­si­slėp­ti di­des­nia­me mies­ te, šei­mą su­rin­ko at­si­svei­kin­ti. „Pri­si­me­nu, tė­vas su­si­kvie­ tė mus vi­sus į kai­my­no pir­tį nak­ tį. Ten jis su mu­mis at­si­svei­ki­no.

Aš dar bu­vau ma­žas. Bro­liui pri­sa­ kė sau­go­ti šei­mą ir iš­vy­ko“, – pa­ sa­ko­jo V.Paukš­tė.

Tai bu­vo pa­sku­ti­nis kar­tas, kai šei­ma jį ma­tė, nors ži­no­jo, kad jis dar­ba­vo­si hi­pod­ro­me prie Vil­niaus.

Ak­to­riaus tė­vas bu­vo la­bai re­li­ gin­gas, į baž­ny­čią ei­da­vo kiek­vie­ ną sek­ma­die­nį, ten kaž­kas jį pa­ ma­tė, pa­ro­dė pirš­tu. Jį suė­mė ir nu­tei­sė 25 me­tams už tai, kad sa­ vo ša­ly­je dir­bo po­li­ci­nin­ku. „Iš­ve­ žė į la­ge­rį Ko­mių Res­pub­li­ko­je, ten jis po dve­jų me­tų bai­gė sa­vo že­miš­ ką ke­lio­nę. O vai­kai slaps­ty­da­mie­si iš­si­gel­bė­jo“, – tei­gė ak­to­rius.

Iš­si­pir­ko ky­šiu

Su­mai­to­ta vai­kys­tė

V.Paukš­tės ma­ma ta­da jį nu­ve­žė į sa­vo tė­viš­kę, į Gi­nu­čius už Ig­na­ li­nos, prie eže­ro. Ki­to­je jo pu­sė­je bu­vo tė­vo gim­ti­nė, po to Vy­tau­tas per­si­kė­lė te­nai. Jam bu­vo 10 me­tų.

Ma­ma ir­gi kaž­kur slaps­tė­si ir kaip ga­lė­da­ma lan­kė sa­vo jau­nė­lį. „Tuo me­tu bu­vo nuo­sta­ta, kad moks­las bū­ti­nas, be jo – nie­kur. O aš dve­jus me­tus ga­niau kar­ves. Ma­ čiau, kaip ki­ti vai­kai ei­na į mo­kyk­ lą. Aša­ro­da­vau, kad ne­ga­liu mo­ky­ tis“, – pri­si­mi­nė V.Paukš­tė.

Pa­gel­bė­jo to­kia Mar­cher­tai­tė, bu­vu­si kai­my­nė ir se­sers drau­gė.

1947 me­tais ji dir­bo Švie­ti­mo mi­ nis­te­ri­jo­je, jos abi nu­ta­rė, kad Vy­ tau­tą rei­kia įtai­sy­ti į vai­kų na­mus, nes ant­raip liks be­moks­liu. „Ga­vau fik­ty­vų pa­žy­mė­ji­mą, kad aš – naš­lai­tis, ga­vau ir nu­krei­pi­mą į vai­kų na­mus. Bu­vau iš­mo­ky­tas sa­ ky­ti, kad ėjo fron­tas ir tė­vai din­go“, – tei­gė V.Paukš­tė.

Ak­to­rius mo­kė­si Pir­mo­jo­je ber­niu­ kų gim­na­zi­jo­je Vil­niu­je. Ją bai­gė ir po

lai­p ė­d a po­k a­r iu dau­ge­ liui iš­t ies ta­po sau­g ia vie­ ta. Nuo per­se­k io­ji­mų bė­ gan­tys žmo­nės ti­kė­jo, kad čia ga­l i­ma pa­si­slėp­t i – ne taip grei­tai su­ras. Yra fak­t ų, kad dir­ban­t ys rep­ re­si­nė­se struk­t ū­ro­se įspė­da­vo apie bū­si­mus trė­mi­mus. Tai vei­kė vi­so­je Lie­tu­vo­je. Iš pa­ties mies­to la­bai daug žmo­nių ir ne­bu­vo iš­trem­ta, tik apie 30.

O iš Klai­pė­dos ra­jo­no iš­trem­ti 2 tūkst.

433 as­me­nys, tarp jų – 30 pro­c. lie­tu­ vi­nin­kų. Iš Klai­pė­dos žmo­nių ne­trem­ da­vo, o rep­re­suo­da­vo. Jei kas įskųs­ da­vo kaip ne­pa­t i­k i­mą as­me­n į, to­k ie ke­liau­da­vo į sau­gu­mo rū­sius. Tai jau bu­vo ne trė­mi­mai, bet KGB rep­re­si­jos.

Iš Klai­pė­dos žmo­nių ne­trė­mė ir dėl to, kad trū­ko dar­bo jė­gos, rei­kė­jo at­sta­ty­ti mies­tą. Ši si­tua­ci­ja ap­spren­dė, kad tre­ mia­mų­jų są­ra­šų be­veik ne­bu­vo su­da­ ri­nė­ja­ma.

Tė­vas: Alan­tos vals­čiaus ta­ry­bos na­riai,

tarp jų uni­for­muo­tas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas – J.Paukš­tė. V.Paukš­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Sta­li­no mir­ties, ne­bū­da­mas kom­jau­ nuo­liu, įsto­jo į kon­ser­va­to­ri­ją. „Bet, pa­si­ro­do, jau vė­liau jie vis tiek bu­vo iš­siaiš­ki­nę, kad aš – liau­ dies prie­šo sū­nus. Kai rei­kė­jo va­ žiuo­ti fil­muo­tis į už­sie­nį, neiš­leis­ da­vo“, – tei­gė ak­to­rius.

V.Paukš­tė įsi­ti­ki­nęs, kad jo li­ki­ mas – ne išim­tis. Esą taip kaip jis – nu­ken­tė­jo kas ant­ras tos kar­tos žmo­gus.

Iš­gel­bė­jo per­spė­ji­mai

Šian­dien sun­ku įsi­vaiz­duo­ti si­tua­ ci­ją, kai sa­vi na­mai tap­da­vo ne­sau­

gūs. Pa­vy­dus kai­my­nas ar įsi­žei­dęs gi­mi­nai­tis ga­lė­jo nu­lem­ti šei­mos li­ki­mą. Ta­da, pa­li­kus vi­są už­gy­ ven­tą tur­tą, tek­da­vo bėg­ti ten, kur nie­kas ne­pa­žįs­ta, į ki­tą kai­mą, į ki­tą mies­tą, kuo to­liau nuo na­mų. To­ kia bu­vo sta­li­ni­nės val­džios Lie­tu­ vo­je rea­ly­bė.

Klai­pė­die­tis vi­suo­me­ni­nin­kas Dio­ny­zas Var­ka­lis pa­sa­ko­jo, kad dau­ge­lis la­bai grei­tai su­si­gau­dė, kas čia vyks­ta, ir ne vi­si bu­vo su­ kiš­ti į tuos va­go­nus. „Da­lis pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vių bu­vo įsi­lie­ję į so­vie­ti­nes struk­tū­ras,

Ti­piš­ka to me­to is­to­ri­ja nu­ti­ko ir An­ta­nui bei Sta­nis­la­vai Bal­tuo­ niams iš Vieš­to­vė­nų. „Tarp Ku­lių ir Plun­gės yra Vieš­ to­vė­nų kai­mas. Prieš­ka­ry ma­no se­ne­lis ten tu­rė­jo ma­lū­ną ir bu­vo vie­nas tur­tin­giau­sių kai­mo žmo­ nių. Po ka­ro sa­vo pa­ties ma­lū­ne jis ta­po ei­li­niu dar­bi­nin­ku, o to­kį gir­ tuok­lį iš Plun­gės at­siun­tė val­dy­to­ ju“, – pa­sa­ko­jo anū­kė Dai­va Pau­ liu­ke­vi­čie­nė.

Klai­pė­die­tės mo­čiu­tė jam kas ry­ tą tu­rė­jo pa­duo­ti pus­ry­čius, du­be­ nį su karš­tu van­de­niu nu­si­praus­ti, tai­gi žmo­nės tu­rė­jo pa­tar­nau­ti sa­ vo pa­čių ūky­je. „1949 me­tais ma­no mo­čiu­tės drau­gė, dir­bu­si se­niū­ni­jos raš­ ti­nė­je, atė­jo ir per­spė­jo, kad ki­ tą die­ną nu­ma­ty­tas trė­mi­mas, o są­ra­šuo­se – ir ma­no se­ne­lių šei­ ma. Per nak­tį jie su­si­kro­vė į vie­ ną ve­ži­mą bran­giau­sius daik­tus ir nu­ve­žė į vie­ną kai­mą pas mo­čiu­ tės se­se­rį. Į ki­tą ve­ži­mą su­si­kro­vė kas li­ko ir iš­va­žia­vo į Klai­pė­dą“, – šei­mos is­to­ri­ją pri­si­mi­nė D.Pau­ liu­ke­vi­čie­nė.

Taip žmo­nės 1949 me­tais at­si­ dū­rė Klai­pė­do­je, ab­so­liu­čiai tuš­ čio­je vie­to­je, ir pra­dė­jo kur­ti gy­ ve­ni­mą iš nau­jo.

5

ketvirtadienis, birželio 14, 2012

tema

Lie­tu­va – troš­ku­lys prie vilties šal­ti­nio Ke­li tūks­tan­čiai trem­ty­je gi­mu­sių vai­kų, am­ži­no­jo įša­lo že­mė­ je be­si­ga­ly­nė­jan­čių su skur­du ir utė­lė­mis, sun­kiai įsi­vaiz­duo­ jan­čių, kad so­dai žy­di ir vai­sius mez­ga ne tik ro­ju­je. Sei­mo na­rys Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis bu­vo vie­nas jų. Jis gi­mė ir ūg­te­lė­ jo lie­tu­vių trem­ti­nių Gol­go­tos vir­šū­nė­je – už po­lia­ri­nio ra­to.

Tremtis: Andriukaičių šeima Jakutijos pietuose, Oliokminske:

V.Andriukaičio brolis Remigijus Švedrys (kairėje), mama Liuda, brolis Petras Eimutis, tėtė Alfonsas, Vytenis Povilas ir brolis Šarūnas Kazimieras (1957 m.).

Istorija: tremtyje gimusio V.P.Andriukaičio atminties neapleidžia patirti jausmai ir išgyvenimai.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė Po­lia­ri­nė vai­kys­tė

Da­bar V.And­riu­kai­tis no­rė­tų, kad Ge­du­lo ir vil­ties die­na – di­džių­jų tau­tos ne­tek­čių die­na – tap­tų vi­ suo­me­nės so­li­da­ru­mo, at­lei­di­mo už pa­da­ry­tas skriau­das ir su­si­tai­ ky­mo die­na. „Šian­die­ni­nė­je Lie­tu­vo­je jau­čiuo­ si taip, tar­si gy­ven­čiau pa­fron­tės vals­ty­bė­je – pa­var­gau nuo vi­suo­ me­nės su­si­skal­dy­mo, ne­si­bai­gian­ čių rie­te­nų, kal­ti­ni­mų, di­dė­jan­čios val­džios ir vi­suo­me­nės prieš­prie­ šos. No­rė­čiau, kad juo­du kas­pi­nu prie vė­lia­vos pa­žy­mė­ta die­na tap­tų mū­sų vals­ty­bė­je gy­ve­nan­čių žmo­ nių vie­ni­ji­mo­si, su­si­tai­ky­mo die­ na“, – sa­kė V.And­riu­kai­tis.

Jo tė­vai, pe­da­go­gas ir pa­što tar­ nau­to­ja, su dviem ma­ža­me­čiais vai­kais 1941 m. bir­že­lį bu­vo iš­trem­ ti į Si­bi­rą prie Ura­lo, o po me­tų – nu­pluk­dy­ti prie Lap­te­vų jū­ros. Ten bu­vo siun­čia­mi per Tit Ary, Tro­fi­ movs­ko, Ki­siū­ro, Bu­lu­no sa­lų šal­ čio ir ba­do pra­ga­rus, kur pra­bė­go ir anks­ty­vo­ji Vy­te­nio vai­kys­tė. „Aš bu­vau penk­tas vai­kas šei­mo­ je – gi­miau tik po de­šim­ties me­tų nuo trem­ties pra­džios, ta­čiau šio­ je pla­tu­mo­je va­sa­rą sau­lė, kaip ir anks­čiau, su­ko­si ra­tu 24 va­lan­das – tai po­lia­ri­nė die­na. Ru­de­nį ji ar­ tė­jo prie ho­ri­zon­to, ir oras vis šal­ tė­jo – ar­ti­no­si 24 va­lan­dų po­lia­ri­nė nak­tis, ku­ri truk­da­vo vi­są gruo­džio mė­ne­sį. Po­lia­ri­nės die­nos ir po­lia­ ri­nės nak­tys bu­vo ma­no gy­ve­ni­mo įpras­ta, nor­ma­li da­lis“, – pri­si­mi­ nė V.And­riu­kai­tis.

At­ro­dė tar­si pa­sa­ka

„Kai 1955 m. su šei­ma per­si­ kraus­tė­me į Ja­ku­ti­jos pie­tus, su­

griu­vo ma­no vi­di­nės lai­ko koor­ di­na­tės – ne­ga­lė­jau at­si­ste­bė­ti tuo, jog, pa­vyz­džiui, sau­lė lei­ džia­si ir ky­la vi­sai ki­to­mis pa­ros va­lan­do­mis, ne­dings­ta mė­ne­siui iš ho­ri­zon­to. Pir­mą kar­tą ta­da iš­gir­dau nuo stul­po pra­by­lan­ tį gar­sia­kal­bį, pa­ma­čiau sunk­ ve­ži­mį, pa­ra­ga­vau obuo­lio. Šios per­mai­nos mums, vai­kams, įpra­ tu­siems prie at­šiau­raus Ja­ku­ti­ jos kli­ma­to, at­ro­dė nuo­sta­bios.

Kaip gy­ve­ni­mas Lie­tu­vo­je, apie ku­rį pa­sa­ko­da­vo tė­vai“, – tei­gė V.And­riu­kai­tis.

Vy­te­nis P.And­riu­kai­tis:

Ne­jau­gi rei­kė­tų iš kai ku­rių atim­ti trum­ pam Tė­vy­nę, kad su­ pras­tų, kas ji yra ir ką tai reiš­kia?

Kai tė­vai jam pa­sa­ko­da­vo apie Lie­tu­vą, bal­tais žie­dais pa­va­sa­rį ap­si­pi­lan­čias obe­lis ir sly­vas, ska­ nės­tus, au­gan­čius že­mė­je ir ant me­džių, krū­mų ša­kų, apie me­dų ir ki­tus gar­du­my­nus, kva­pus, miš­kus ir žo­ly­nus, ta to­li­ma tė­vų ša­lis at­ ro­dė lyg tik­rų tik­riau­sia pa­sa­ka, nes tai, ką ma­ža­sis Vy­te­nis ma­tė sa­vo le­do gim­ti­nė­je, nė kiek ne­pa­na­šė­ jo į tą to­li­mą ro­jaus ša­lį prie Bal­ti­ jos jū­ros.

Lie­tu­viš­ka „kny­ga“

Vai­kai ne­kant­riai lauk­da­vo iš dar­ bo, žve­jy­bos ar iš šu­nų kin­ki­nio važ­ny­čio­ji­mo grįž­tan­čių tė­vų, tų aki­mir­kų, kai jie vėl ką nors pa­pa­

sa­kos apie Lie­tu­vą, jau­nys­tės die­ nas jo­je, pa­dai­nuos. „Iš ma­mos ran­ka per­ra­šy­tų teks­ tų mo­kė­mės lie­tu­viš­kų rai­džių. Ka­ dan­gi ne­tu­rė­jo­me jo­kių lie­tu­viš­kų kny­gų – tik ru­siš­kas ir ja­ku­tiš­kas, ma­ma są­siu­vi­ny­je bu­vo pri­ra­šiu­si lie­tu­viš­kų ei­lė­raš­čių. Tai bu­vo mū­ sų vai­kys­tės lie­tu­viš­ka mo­kyk­la, o pir­mą tik­rą lie­tu­viš­ką kny­gą pa­ ma­čiau Lie­tu­vo­je, bū­da­mas sep­ ty­ne­rių. Tė­vai mus trem­ty­je auk­lė­ jo tau­tiš­kai, se­kė pa­sa­kas, sak­mes, kal­bė­jo apie ša­lį, ku­rio­je ge­ra lyg dan­gu­je. Tuo tar­pu bla­kės, utė­lės ir ta­ra­ko­nai mums bu­vo įpras­tas gy­ ve­ni­mo ba­ra­kuo­se už­po­lia­rės Ja­ku­ ti­jo­je „zoo­lo­gi­jos“ fo­nas. Ma­ža to, tuos mū­sų kan­kin­to­jus pri­vers­da­ vo­me mus links­min­ti, pa­kin­kę, pa­ vyz­džiui, ar­mi­ją ta­ra­ko­nų į „nar­ tas“ – tuš­čią deg­tu­kų dė­žu­tę. Tai bū­da­vo la­bai sma­gios lenk­ty­nės, teik­da­vu­sios mums, vai­kams, ge­ rų emo­ci­jų“, – pri­si­mi­nė V.And­ riu­kai­tis.

Ne­lin­ki lik­ti be Tė­vy­nės

Trem­ty­je šiau­rė­je gy­ve­no įvai­rių tau­tų žmo­nės. Vai­kai tar­pu­sa­vy­je kal­bė­jo­si gal net sep­ty­nio­mis kal­ bo­mis, o na­mie, ži­no­ma, lie­tu­viš­ kai – to ten nie­kas ne­drau­dė. Ma­ ža to, kiek­vie­na šei­ma, tau­ta tu­rė­jo sa­vo tra­di­ci­jas, šven­tes, mal­das. „Tai ma­ty­da­mi, su­gy­ven­da­mi su ki­ta­tau­čiais sa­vo li­ki­mo bro­ liais, pui­kiau­siai su­pra­to­me, kas yra tau­tiš­ku­mas. Gy­ven­da­mi sve­ ti­mo­je, ne­ci­vi­li­zuo­to­je erd­vė­je, ke­li tūks­tan­čiai lie­tu­vių su­da­rė Lie­tu­ vą, es­tai – Es­ti­ją, suo­miai – Suo­ mi­ją. Tau­ti­nius lie­tu­vių jaus­mus ža­di­no Mai­ro­nio, Vin­co Ku­dir­kos dai­nos. Tė­vai dai­nuo­da­vo, o mes, klau­sy­da­mi jų, la­bai no­rė­jo­me ka­

Sugrįžimas: laimingi sugrįžę į Lietuvą Andriukaičiai: pirmoje eilėje iš

kairės mama Liuda, Vytenis Povilas, brolis Petras Eimutis ir tėtė Alfonsas, viršuje – brolis Šarūnas Kazimieras (1959 m.).

Civilizacija: po 12 tremties metų Tit Ary sala jau tapo gyvenama (1954 m.).

Nuotraukos iš asmeninio V.Andriukaičio archyvo

da nors su­grįž­ti į tė­vy­nę. Pa­ra­dok­ sas, bet už po­lia­ri­nio ra­to iš­trem­ti iš Lie­tu­vos žmo­nės, ko ge­ro, jau­tė­ si la­biau lie­tu­viai, nei da­lis da­bar gy­ve­nan­čių­jų gim­ti­nė­je Lie­tu­vo­je.

Ne­jau­gi rei­kė­tų iš kai ku­rių atim­ ti trum­pam Tė­vy­nę, kad su­pras­tų, kas ji yra ir ką tai reiš­kia? Tik aš to nie­kam ne­lin­kiu“, – ap­gai­les­ta­vo V.And­riu­kai­tis.

Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, šiuo me­tu Lie­tu­vo­je la­bai trūks­ta Bal­ti­jos ke­ lio dva­sios, vil­ties. Trūks­ta ir tau­ tos vie­ny­bės. To­dėl, V.And­riu­kai­ čio nuo­mo­ne, bū­ti­na baig­ti vi­sas rie­te­nas, kal­tų­jų paieš­kas ir bend­ ro­mis vi­sų Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­ čių žmo­nių pa­stan­go­mis pa­sta­ty­ ti bend­rą kry­žių vi­soms ne­tek­tims at­min­ti ir Vil­tį gai­vin­ti pa­gar­bos kiek­vie­no mū­sų kan­čiai dva­sia.

Fak­tai 1941 m. bir­že­lio 14 d. 3 val. nak­ties en­ ka­ve­dis­tai pra­dė­jo ma­si­nius lie­tu­vių areš­tus. Lie­tu­viai iš­ti­so­mis šei­mo­mis bu­vo tre­mia­mi į So­vie­tų Są­jun­gos gi­ lu­mą, Si­bi­rą. Per sa­vai­tę iš Lie­tu­vos iš­ vež­ta 30 tūkst. šios ša­lies pi­lie­čių.

Iki šiol ne­nus­ta­ty­ta tiks­laus iš­trem­ tų­jų ir žu­v u­sių­jų pa­ke­l iui į trem­t į skai­čiaus. Žmo­nės bu­vo tre­mia­mi kro­vi­ni­nių trau­ki­nių va­go­nuo­se.

Iš vi­so per 1940–1953 me­tus iš Lie­tu­ vos į trem­tį ir GULAG‘o la­ge­rius bu­ vo iš­vež­ta dau­g iau nei 280 tūkst. žmo­nių.

6

ketvirtadienis, birželio 14, 2012

nuomonės

Lie­tu­vo­je – kie­tas laik­me­tis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kaip rusai Varšuvą ėmė Ma­rius Bag­do­nas

Š

iame Europos futbolo čempionate – kaip niekada daug politinio prieskonio.

Apogėjus buvo pasiektas antradienio vakarą Varšuvoje, kur daugiau nei 10 tūkst. Rusijos rinktinės gerbėjų surengė demonstraciją – įspūdingą žygį į stadioną.

Lenkijos sostinėje Europa pamatė ir tamsiąją futbolo pusę. Konfliktas, kuris, atrodė, buvo neišvengiamas, įvyko. Rusijos ir Lenkijos aistruoliai prieš dvikovą pasimojavo kumščiais tarpusavyje ir susirėmė su policijos specialiosiomis pajėgomis.

Ar tai reiškia, kad šeštadienį rusai taps tikraisiais Lenkijos sostinės šeimininkais?

Kad santykių aiškinimas tarp šių šalių persikels už aikštės ribų, buvo aišku nuo pat tos akimirkos, kai abi rinktinės pateko į vieną čempionato grupę. Įtempti šių šalių diplomatiniai ryšiai ir sirgalių antipatija vieni kitiems dar labiau paaštrėjo po pirmojo turo. Rusai, laimėję Vroclave prieš Čekiją 4:1, atsidūrė tarsi ant balto žirgo, o tik tašką mače su graikais iškrapščiusiems šeimininkams ši akistata prieš didžiąją valstybę tapo bemaž žūtbūtinė.

Karas, kurio pralaimėti Lenkija neturėjo teisės. Tas Varšuvoje puikiai buvo juntama jau rungtynių išvakarėse. Vietos dienraščių ir žurnalų antraštės mirgėjo skambiais koviniais šūkiais, o nuotraukose buvo apstu bendros šalių istorijos paveldo ir dabartinių politinių santykių.

Prieš mačą bulvarinis dienraštis „Super Express“ pavaizdavo trenerį Franciszeką Smudą, vilkintį uniformą, raitą ir gniaužiantį kardą, taip pat ragino pademonstruoti „dar vieną stebuklą prie Vyslos“ – ryški aliuzija į istorinį 1920 m. mūšį su bolševikinės Rusijos pajėgomis, kurį lenkai laimėjo itin nepalankiomis sąlygomis. Lenkų kalba leidžiamas „Newsweek“ savo viršelį taip pat papuošė nacionaliniais ka-

riais ir mačą vadino 2012-ųjų mūšiu dėl Varšuvos. „Pabuskit! Rusija arba mirtis!“ – aistras kurstė savaitraštis „Wprost“.

Taigi glostyta prieš plauką buvo gerokai anksčiau, nei atrodė iš tikrųjų.

Agresijos netrūko nė vienai pusei, o viskas peržengė protu suvokiamos logikos ribas, kai lenkų valdžia leido Rusijos sirgaliams surengti eitynes stadiono link.

Maršas, kaip jį vadina patys rusai, skirtas paminėti šalies dieną, buvo iš tiesų įspūdingas. Akivaizdu, kad tam rengtasi buvo organizuotai, kruopščiai ir iš anksto. Dešimties tūkstančių rusų minia vieningai pro stadioną žygiavo beveik valandą. Nors svečius kruopščiai saugojo specialiosios policijos pajėgos, konfliktų neišvengta. Radikalesnių pažiūrų lenkai nesitaikstė su tokia provokacija ir konfliktavo tiek su rusais, tiek su pareigūnais. „Šios eitynės nebuvo teisingos. Tai beprecedentis atvejis. Tokie dalykai neturėtų vykti. Žinoma, čia yra ir agresyvių lenkų, ir mes patys jų bijome“, – mestelėjo man eitynes stebėjęs Varšuvos gyventojas.

Ar to buvo galima išvengti? Ko gero, taip, tačiau tikėtis, kad Europos čempionato šeimininkai numos į viską ranka, buvo naivu. Šių šalių komandų susirėmimai visuomet sulaukia komentarų, susijusių su abipuse antipatija, tvyrančia dar nuo carinio ir komunistinio režimo laikų. Vadovaujant Vladimirui Putinui ir stiprėjant Maskvai priešprieša kurstoma dar labiau. Tereikėjo kibirkšties, o kad ji būtų įskelta, lenkai neprieštaravo. Reikia džiaugtis bent tiek, kad aukų buvo išvengta.

Stadione rusai savo galybę pademonstravo dar kartą. Skambant nacionaliniam šalies himnui, šios šalies aistruoliai iškėlė milžiniško dydžio transparantą su kalaviją laikančiu kareiviu ir užrašu „This is Russia“ (Tai yra Rusija – liet. k.).

Per rungtynes perrėkti beveik 50 tūkst. aistruolių minią svečiams buvo sunku, bet kartkartėmis „Rosija! Rosija!“ nugriaudėdavo tikrai galingai.

Paskutinio turo rungtynių lenkai vyks žaisti į Vroclavą, o rusai lieka Varšuvoje ir čia susitiks su graikais. Ar tai reiškia, kad šeštadienį rusai taps tikraisiais Lenkijos sostinės šeimininkais? Palaikyti savo rinktinės į Lenkiją iš Samaros atvykę vyrukai juodais marškinėliais su užrašais „Are You Gangsters?/ No, We’re Russians“ (Ar jūs gangsteriai? Ne, mes rusai – liet. k.), tikisi, kad taip.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Se­na­mies­ty­je er­zi­na vi­su­rei­giai

Tu­rė­jau sve­čių iš už­sie­nio. Gai­la, bet pa­na­šu, kad mū­sų mies­tas jiems ne­ pa­li­ko ge­ro įspū­džio. Vaikš­čio­jom po se­na­mies­tį. Bai­su bu­vo tai, kad ant gal­vos li­po vi­su­rei­giai. Sve­čiai bu­vo pa­šiur­pę, ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl to­ kioms di­de­lių ga­ba­ri­tų ma­ši­noms lei­ džia­ma va­ži­nė­ti to­kio­mis siau­ro­mis gat­ve­lė­mis. Nors mū­sų se­na­mies­tis ne­di­de­lis, bet la­bai pa­var­go­me: rei­ kė­jo sau­go­tis au­to­mo­bi­lių, oras bu­ vo už­terš­tas.Drau­gai pa­pra­šė, kad grei­čiau ei­tu­me iš čia. Man pa­čiai te­ ko daug kur gy­ven­ti. Ži­no­ma, ma­ši­ nų vi­sur ir­gi bu­vo so­čiai, ta­čiau vi­sur pa­si­rū­pi­na­ma ir pės­čiai­siais. O pas

Kaip da­bar tu­ri jaus­ tis Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­jos va­ do­vai, ne­pa­ju­di­nę pirš­to, kol sun­kia ge­ ne­ti­ne li­ga ser­gan­čių vai­ku­čių ma­ma ieš­ko­ jo ir Vo­kie­ti­jo­je su­ra­ do fir­mą bei me­di­kus, at­vy­ku­sius pa­gel­bė­ti.

gry­bų po lie­taus. O rin­kė­jų, kaip ir vai­kų lū­po­mis, daž­nai kal­ba tie­sa.

Vo­kie­ti­jo­je ir­gi šai­pė­si, kai Pi­ra­tų par­ti­ja ke­lio­se že­mė­se lai­mė­jo po ke­ lias vie­tas į že­mės par­la­men­tą. Jie ra­do neiš­nau­do­tą me­to­dą, mat su rin­kė­jais ėmė bend­rau­ti elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je.

Juo­kia­ma­si, kad Pi­ra­tų par­ti­ja ne­tu­ri rim­tos pro­gra­mos, bet tai ne­sut­ruk­dė jiems lai­mė­ti ke­lias vie­tas dar vie­na­me že­mės par­la­men­te. Ta­čiau po rin­ki­mų bu­vo la­bai aiš­kiai pa­sa­ky­ta, jog už dar­ bą ir iš šios par­ti­jos bus rei­ka­lau­ja­ma at­sa­ko­my­bės. Tai­gi, rin­kė­jai par­ti­ją iš­ ke­lia, ją ga­li ir su­tryp­ti.

Ka­žin kaip da­bar tu­ri jaus­tis Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos va­do­vai, ne­pa­ju­di­nę pirš­to, kol sun­kia ge­ne­ti­ne li­ga ser­gan­čių vai­ku­čių ma­ma ieš­ko­jo mus – vi­sur burz­gia ma­ši­nos. Ty­lu tik M.Maž­vy­do alė­jo­je. Val­džia pa­tai­kau­ ja vie­nam sluoks­niui – jau­niems, stip­ riems vy­rams, ku­rie tu­ri mo­to­cik­lus, vi­su­rei­gius. Ko­dėl? To­dėl, kad to­kie pa­tys – val­džio­je. Vi­si ki­ti – mo­te­rė­ lės, švel­nuo­liai – ga­li trauk­tis ar lip­ti į sie­ną. Sup­ran­tu, kad mies­tas tu­ri šur­ mu­liuo­ti, bet šur­mu­lys tu­ri bū­ti pra­ smin­gas. Iš­me­ta­mo­sios du­jos, dvo­kas – tik­rai nė­ra pra­smin­ga.

Kris­ti­na

Ne­ran­da pi­ni­gų ap­ran­gai

240 – tiek gink­luo­tų po­li­ci­nin­kų ėjo va­duo­ti mer­gai­tės iš jos glo­bė­jos na­ mų. Grei­čiau­siai tie pa­tys pi­ke­ta­ vo ir rei­ka­la­vo, kad Vy­riau­sy­bė jiems ras­tų pi­ni­gų uni­for­moms. Mer­gai­ tės ma­ma sau­go­ma už ne­ži­nia ko­ kius pi­ni­gus. Prem­je­ras ne­ra­do pi­ni­ gų įsta­ty­mo ser­gė­to­jams ap­reng­ti, o

ir Vo­kie­ti­jo­je su­ra­do fir­mą bei me­di­ kus, at­vy­ku­sius pa­gel­bė­ti.

Pui­kiai su­pran­tu, kad jo­kiai mo­ti­ nai jos naš­ta nė­ra sun­ki, bet kaip rei­ kia paaiš­kin­ti mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­ kų el­ge­sį?

Prieš ke­le­tą me­tų į Klai­pė­dą, į ka­ri­ nes pra­ty­bas at­plau­kė ame­ri­kie­čių lai­ vas-li­go­ni­nė. Tuo­met ra­šiau „Kau­no die­nai“. Po to, kai ra­ši­nį iš­spaus­di­ no, va­ka­rop man pa­skam­bi­no ne­pa­ žįs­ta­ma mo­te­ris ir pa­si­guo­dė, kad jos paaug­lys sū­nus gal­vo­je tu­ri aug­lį ir jis di­dė­ja. To­dėl gal ga­lė­tų ame­ri­kie­čių gy­dy­to­jai pa­kon­sul­tuo­ti? Pas­kam­bi­ nau mū­sų ka­riš­kiams ir su­si­sie­kiau su vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tais. Jie grei­ tai per­skam­bi­no man ir pa­sa­kė: te­gu ma­ma su vai­ku at­va­žiuo­ja kiek ga­li­ ma grei­čiau ir at­si­ve­ža li­gos iš­ra­šą. O to iš­ra­šo Kau­no me­di­kai la­bai ne­no­rė­ jo iš­duo­ti. Ta­čiau ma­ma jį ga­vo ir jau po die­nos bu­vo uos­ta­mies­ty­je, ka­riš­ kiai juos abu nu­pluk­dė į lai­vą.

Po ke­lių sa­vai­čių ta pa­ti mo­te­ris pa­ skam­bi­no ir pa­sa­kė, kad ji su sū­nu­mi – jau po ope­ra­ci­jos, par­skri­do iš Šve­di­ jos, yra Pa­lan­go­je ir no­ri su­si­tik­ti. Kai paaug­lys ap­si­ka­bi­no ir pra­dė­jo verk­ti ant gal­vos už­si­maukš­li­nęs ke­pu­rę, ku­ri dar vi­sai ne­se­niai bu­vo ap­sau­ga jo gal­ vai su aug­liu, ver­kė­me vi­si trys. Ma­ma pa­sa­ko­jo, kad ame­ri­kie­čių gy­dy­to­jai ne­ma­tė jo­kių biu­rok­ra­ti­nių pro­ble­ mų ir to­dėl iš kar­to ėmė­si ope­ra­ci­jos.

O Šve­di­jo­je lie­tu­viai ati­dū­rė to­dėl, kad mo­ky­mai bai­gė­si ir dar ke­lias die­nas jie ne­no­rė­jo li­go­nio pa­leis­ti.

Ne­si­gi­riu, bet šio­je si­tua­ci­jo­je mes bu­vo­me at­si­tik­ti­nė gru­pė at­sa­kin­gų ir pa­rei­gin­gų žmo­nių, ku­rie ne­pra­lei­do ne­gir­do­mis ne­pa­žįs­ta­mų­jų pra­šy­mo.

Ne­ži­nau, kiek yra tie­sos, bet Vo­kie­ti­jos spau­do­je skai­čiau, jog me­di­ci­nos pro­ce­ se 80 pro­c. svar­bos ten­ka gy­dy­to­jo pa­tir­ čiai, psi­cho­lo­gi­jai, meist­riš­ku­mui.

Kie­tas mū­sų laik­me­tis. Toks, ku­ria­ me ga­li­me sa­ve pa­si­tik­rin­ti, ar ne­nuk­ ly­do­me pe­rė­ję At­gi­mi­mą? Tik ne­sa­ky­ ki­te, kad ėjo­me į Lais­vę. Jos ne­ga­na, jei bu­vo pa­mirš­ta at­sa­ko­my­bė.

Lai­mu­tės Stan­kū­nai­tės ap­sau­gai, ku­ ri neaiš­ku, ar rei­ka­lin­ga, lė­šų ran­da­ ma. Keis­ta ir tai, kad 10 mln. po­li­ci­jos ap­ran­gai nė­ra, o mi­li­jar­dus ato­mi­nei elekt­ri­nei sta­ty­ti ran­da­ma.

Mil­da

Vai­ki­nas su­val­gė nuo­rū­ką

Sto­te­lė­je lau­kiau au­to­bu­so. Kar­ tu bu­vo dar ke­lios mo­te­rys ir mer­gi­ nos. Ma­ne su­krė­tė pa­ma­ty­tas vaiz­das.

Atė­jo vai­ki­nas, at­si­sė­do ant suo­le­lio ir už­si­rū­kė. Bai­siau­sia, kad bai­gęs rū­ky­ti jis su­val­gė nuo­rū­ką. Ta­da pra­dė­jo vi­ saip mai­vy­tis prieš mer­gai­tes. Bu­vo aki­vaiz­du, kad žmo­gus ser­ga psi­chi­ ne li­ga. Pa­ma­čius to­kį vaiz­de­lį, man ki­lo klau­si­mas, ko­dėl svei­ki žmo­nės ser­gan­tį vai­ki­ną iš­mo­kė rū­ky­ti ir dar nuo­rū­kas su­val­gy­ti. Kaip tai ga­li­ma?

Ire­na Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

K

ai vo­kie­čiai pa­leng­va už­da­ri­ nė­ja sa­vo ato­mi­nes elekt­ri­nes, Lie­tu­va to­kią pla­nuo­ja sta­ty­ti.

Ne­ga­li­ma tų vals­ty­bių ly­gin­ ti: skir­tin­ga pa­tir­tis, gy­ve­ni­mo ko­ky­ bės, lais­vės ir at­sa­ko­my­bės su­pra­ti­mas.

Vo­kie­čiai už­da­ry­tų ato­mi­nių elekt­ri­nių ne­griau­na, nes nie­kas ne­ži­no, kas lau­ kia atei­ty­je. Vė­jo jė­gai­nės – pa­to­gios šiau­rės Vo­kie­ti­jo­je, nes ten la­biau vė­ juo­ta. Ta­čiau pie­čiau, kur yra miš­kai, ne­gir­dė­jau, kad jie bū­tų už­si­mo­ję tuos miš­kus kirs­ti ir sta­ty­ti jė­gai­nes.

Toks jau tur­būt jų bū­das: ge­rai pa­ gal­vo­ti, o ta­da da­ry­ti.

Sau­gi ir šva­ri ap­lin­ka? Taip, ta­čiau vi­sa tai ne­pi­giai kai­nuo­ja. Žmo­nės ieš­ ko įvai­rių ga­li­my­bių.

Ma­no kai­my­nai, il­go­kai var­to­ję du­ jas, pa­ga­liau jų at­si­sa­kė. At­va­žia­vo iš fir­mos ir tą po že­me bu­vu­sią du­jų tal­pą iš­si­ve­žė. Ma­no kai­my­nai pra­dė­jo kū­ ren­ti me­džio bri­ke­tus, be to, nu­si­pir­ko įran­gą ir „įdar­bi­no“ sau­lę, to­dėl jie tu­ri eko­lo­giš­kai pa­šil­dy­to van­dens.

Ne­ži­nau, ar Lie­tu­vo­je ar­tė­jan­čią žie­mą gy­ven­si­me šil­čiau? Ko ge­ro. Tik ne­ma­ nau, jog mo­kė­si­me pi­giau. Juo­kin­giau­ sia klau­sy­tis Kai­nų ko­mi­si­jos val­di­nin­ kų kal­bų, nes jų „nau­jie­na“ vis ta pa­ti: už du­jas mo­ka­me bran­giau. Pi­lie­čiams pa­lie­ka­ma vie­nin­te­lė tei­sė: ap­mo­kė­ti są­ skai­tas ir net nea­be­jo­ti jų tei­sin­gu­mu.

Kas da­ro­ma, kad pa­dė­tis keis­tų­si? Švie­sio­je atei­ty­je – su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­las. Ta­čiau šian­dien dar la­bai ne­daug pi­lie­čių te­tu­ri ga­li­my­bę pa­ tys pa­re­gu­liuo­ti šil­dy­mą. Taip ir išei­ na, kad bu­tų sa­vi­nin­kai yra ta­pę ši­lu­ mą tie­kian­čių­jų įkai­tais. Gal to­dėl ir ta va­di­na­mo­ji na­mų re­no­va­ci­ja, kai pa­ pras­čiau­si na­mai yra pa­ver­čia­mi pa­

dai­lin­tais bun­ke­riais (ne­va ap­šil­tin­tos sie­nos su­lai­kys ši­lu­mą), dau­ge­lį pi­lie­ čių ver­čia su­klus­ti: kur sly­pi spąs­tai?

O jie čia pat. Na­mo su­nau­do­ ta ener­gi­ja kaip bu­vo da­li­ja­ma, taip ir te­be­da­li­ja­ma vi­siems. So­viet­me­ čio pa­li­ki­mas? Taip, kaip ne­mir­tin­ gos pri­va­ti­zuo­tos na­mų val­dy­bos, da­ bar pa­si­va­di­nu­sios na­mų val­do­mis, ir lai­ku neat­lik­ta de­so­vie­ti­za­ci­ja, dėl ku­ rios da­bar ir po­li­ti­kai pra­dė­jo vir­kau­ti.

Tas bai­sus ne­ran­gu­mas...

Nors dar tik spa­lį vyks rin­ki­mai į Sei­mą, žiū­rė­ki­te, par­ti­jų pri­dy­go kaip

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Su­maiš­tis dėl VRK va­do­vo Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ ja (EPK) pa­siū­lė par­la­men­to va­do­ vei Ire­nai De­gu­tie­nei teik­ti Sei­mo na­riams ki­tą kan­di­da­tą į Vy­riau­ sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kus.

At­vė­so: Vy­riau­sy­bė ne­be­lin­ku­si vyk­dy­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir TVF rei­ka­la­vi­mo ap­mo­kes­tin­ti au­to­mo­bi­

lius.

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Aist­ra mo­kes­čiams iš­blė­so

Išei­čių, kaip užlopyti pra­kiu­ru­sį vals­ty­bės iž­dą, ieš­ko­ję val­dan­ tie­ji ar­tė­jant rin­ki­mams tam­pa vis ra­mes­ni. Ga­lin­gų leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, bu­ri­nių jach­tų ir pri­va­čių lėk­tu­vų sa­vi­nin­kus ap­ dė­ti mo­kes­čiais sva­jo­ję kon­ser­va­to­riai ūmai per­si­gal­vo­jo.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Biu­dže­te trūks­ta pi­ni­gų? Jį ga­li­ma pa­pe­nė­ti ap­mo­kes­ti­nant pra­ban­ gius au­to­mo­bi­lius, jach­tas ir pri­ va­čius lėk­tu­vus. Tokiu būdu iž­ dą bū­tų ga­li­ma pa­pil­dy­ti apie 40 mln. li­tų. Taip prieš pus­me­tį skel­ bė da­lis val­dan­čių­jų ir, bend­ra­dar­ biau­da­mi su Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, pa­ren­gė trans­por­to prie­mo­nių ap­ mo­kes­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą.

Ta­čiau priar­tė­jus nau­jiems Sei­ mo rin­ki­mams ši idė­ja iš­si­kvė­pė.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ėmė ne­bep­ ri­tar­ti to­kiam pro­jek­tui. Vy­riau­ sy­bė taip pat su­ti­ko su mi­nis­te­ri­ jos po­zi­ci­ja.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jai už­kliu­vo tai, kad ap­dė­ti mo­kes­čiais siū­lo­ma „iš­skir­ti­nai tik tam tik­rų ir skir­ tin­gų ka­te­go­ri­jų trans­por­to prie­ mo­nes“. Esą pa­pras­tai ES pra­kti­ka

to­kia, kad trans­por­to prie­mo­nės mo­kes­čiais ap­de­da­mos įver­ti­nus jų iš­me­ta­mų ter­ša­lų kie­kį, am­žių, va­rik­lio ga­lią. „Siū­lo­ma ap­mo­kes­tin­ti bu­ri­nes jach­tas, bet ne­siū­lo­ma ap­mo­kes­ tin­ti ki­tų pra­mo­gi­nių lai­vų, pa­vyz­ džiui, to­kių kaip pra­mo­gi­niai ka­te­ riai ar pa­na­šių“, – taip Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­me, be ki­ta ko, ar­gu­men­tuo­ ja fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ ny­tė. Ji pa­brė­žė, kad nau­jas mo­ kes­tis „sa­vo tu­ri­niu“ nea­ti­tik­tų „ge­ro­vės mo­kes­čio“ kon­cep­ci­jos – an­tai Pran­cū­zi­jo­je ar Švei­ca­ri­ jo­je pa­na­šus mo­kes­tis juk tai­ko­ mas ne tik mo­to­ri­nėms trans­por­ to prie­mo­nėms, bet ir vi­sam ki­tam as­mens tu­ri­mam tur­tui. Ūkio mi­nis­te­ri­ja dar pri­dū­rė: „Ma­no­me, kad nau­ji mo­kes­čiai tu­ri bū­ti įve­da­mi per­žiū­rint vi­są mo­kes­čių sis­te­mą.“ Da­lis Sei­mo kon­ser­va­to­rių, ku­rių prie­ša­ky­

je da­bar jau įta­ria­muo­ju ta­pęs Vi­ tas Ma­tu­zas, yra skel­bę, kad ap­ mo­kes­ti­nus kai ku­rias trans­por­to prie­mo­nes į biu­dže­tą ga­lė­tų pa­ tek­ti apie 38 mln. li­tų. Kad bū­tų sva­riau, aiš­kin­ta, jog taip elg­tis re­ko­men­duo­ja pa­ti Eu­ro­pos Ko­ mi­si­ja ir jos at­sto­vas Al­gir­das Še­ me­ta. Taip pat Tarp­tau­ti­nis va­liu­ tos fon­das (TVF).

Bet da­bar, ar­tė­jant spa­lį vyk­ sian­tiems Sei­mo rin­ki­mams, Vy­ riau­sy­bė ir vi­sa val­dan­čio­ji koa­ li­ci­ja ne­lin­ku­si er­zin­ti rin­kė­jų nau­jais mo­kes­čiais, to­dėl ne­be­ pai­so­ma Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir TVF re­ko­men­da­ci­jų. „Jau ne kar­tą esu sa­kęs, kad ne­ ma­nau, jog iki rin­ki­mų kas nors im­tų­si ko­kių nors es­mi­nių per­ tvar­kų mo­kes­čių sis­te­mo­je“, – sa­kė prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius.

To­kios pat nuo­mo­nės lai­kė­si ir I.Ši­mo­ny­tė.

Dip­lo­ma­tai kei­čia dar­bo vie­tą Bu­vęs kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ ras Li­nas Lin­ke­vi­čius taps nau­ juo­ju Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riu­mi Bal­ta­ru­si­jo­je. Lie­tu­vos dip­lo­ma­ ti­nių at­sto­vų re­ga­li­jos ruo­šia­mos ir da­bar­ti­niam Pre­zi­den­tės pa­ta­ rė­jui Da­riui Se­maš­kai bei mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko kanc­le­riui Dei­vi­ dui Ma­tu­lio­niui.

Va­kar Vy­riau­sy­bė pri­ta­rė vi­suo­ me­n i­n io prem­je­ro kon­s ul­tan­ to L.Lin­ke­vi­čiaus kan­di­da­tū­rai į Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riaus Bal­ ta­ru­si­jo­je po­stą. Mi­nist­rai nu­ spren­dė teik­ti Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei dek­re­tą, ku­riuo ji L.Lin­ke­v i­č ių am­ba­sa­d o­r iu­ mi Bal­ta­ru­si­jo­je skir­tų nuo lie­ pos 24 d.

L.Lin­ke­vi­čius pa­keis šiuo me­tu Mins­ke re­zi­duo­jan­tį Ed­mi­ną Bag­ do­ną, ku­ris į šias pa­rei­gas pa­skir­ tas 2007 m.

Per­n ai rugp­j ū­t į L.Lin­ke­v i­ čius at­šauk­tas iš am­ba­sa­do­riaus NATO pa­rei­gų. 2000–2004 m. jis ėjo kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro pa­rei­gas.

Vy­riau­sia­sis Pre­zi­den­tės pa­ta­ rė­jas už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais D.Se­maš­ka ir mi­nist­ro pir­mi­nin­ ko kanc­le­ris D.Ma­tu­lio­nis po ke­

Kar­je­ra: Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ju už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais tre­jus

me­tus dir­bęs D.Se­maš­ka ne­tru­kus tu­rė­tų bū­ti pa­skir­tas nau­juo­ju Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riu­mi Ny­der­lan­duo­se. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

lių mė­ne­sių ga­li pa­lik­ti sa­vo po­ stus – jie siū­lo­mi į am­ba­sa­do­rių pa­rei­gas. „D.Se­maš­ka yra ru­de­nį ro­tuo­ ja­mų dip­lo­ma­tų są­ra­še. Kas tre­jus ket­ve­rius me­tus vyks­ta dip­lo­ma­ tų ro­ta­ci­ja – tai nor­ma­li dip­lo­ma­ ti­nė pra­kti­ka“, – sa­kė Pre­zi­den­tės at­sto­vė spau­dai Dai­va Ul­bi­nai­ tė. D.Se­maš­ka siū­lo­mas į am­ba­

sa­do­riaus Ny­der­lan­duo­se pa­rei­ gas. D.Ma­tu­lio­nį ke­ti­na­ma skir­ti Lie­tu­vos at­sto­vu Vo­kie­ti­jo­je.

Ir D.Se­maš­ka, ir D.Ma­tu­lio­nis prieš sa­vo tar­ny­bą pre­zi­den­tū­ro­ je ir Vy­riau­sy­bė­je dir­bo Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je. Jų kan­di­da­ tū­rai jau pri­ta­rė Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Va­kar Sei­mo eti­kos sar­gai svars­tė si­tua­ci­ją, kai par­la­men­ta­rai ant­ra­ die­nį ne­pat­vir­ti­no nau­jos VRK su­ dė­ties.

Ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, teik­da­ma nau­ją pro­jek­tą Sei­mo va­do­vė ga­ li siū­ly­ti ki­tą kan­di­da­tą į VRK pir­ mi­nin­kus. Vi­sa ki­ta siū­lo­ma ko­mi­ si­jos su­dė­tis tu­rė­tų iš­lik­ti. „Bur­tai iš­trauk­ti, jų nie­kas ne­pa­nei­gia, to­ dėl tie kan­di­da­tai tu­ri lik­ti nu­ta­ri­ mo pro­jek­te. Sei­mo pir­mi­nin­kė sa­ vo va­lia ga­li siū­ly­ti ki­tą kan­di­da­tą į VRK va­do­vus. Sei­mas tu­rės slap­tu bal­sa­vi­mu bal­suo­ti dėl nau­jo nu­ta­ ri­mo pro­jek­to. Jei ko­mi­si­ja bus pa­ tvir­tin­ta, nau­jai pa­skir­ti VRK na­riai pri­sieks Sei­me“, – sa­kė pro­ce­dū­ ras išaiš­ki­nu­sios EPK va­do­vas Al­ gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas.

Ko­mi­si­ja sa­vo spren­di­me taip pat kons­ta­tuo­ja, kad ant­ra­die­nį slap­ta bal­suo­ti bu­vo pa­teik­tas nu­ta­ri­mo pro­jek­tas dėl nau­jos VRK su­da­ry­ mo, o ne dėl VRK pir­mi­nin­ko kan­ di­da­tū­ros, kaip nu­ro­do­ma Sei­mo sta­tu­te. Eti­kos sar­gai ma­no, kad nau­jai su­da­ry­da­mas VRK Sei­mas iš pra­džių tu­ri slap­tu bal­sa­vi­mu pa­skir­ti šios ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ką ir tik po to bal­suo­ti dėl vi­so Sei­mo nu­ta­ri­mo, ku­riuo bū­tų pa­skir­ti vi­si ko­mi­si­jos na­riai. EPK tvir­ti­na, kad Sei­mas tu­ri ap­si­spręs­ti tik dėl VRK pir­mi­nin­ko, nes pa­gal įsta­ty­mą pa­ siū­ly­tų kan­di­da­tų į VRK na­rius, jei jie ati­tin­ka ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, ne­ga­li at­mes­ti.

Sei­mo pir­mi­nin­kės at­sto­vas Juo­ zas Ruz­gys sa­kė, jog I.De­gu­tie­nė dar nė­ra priė­mu­si spren­di­mo dėl

nau­jo VRK su­dė­ties pro­jek­to. Sei­ mo va­do­vės sek­re­to­ria­tas kol kas ne­ko­men­tuo­ja, kas ga­li bū­ti siū­lo­ mas į VRK pir­mi­nin­kus. Neat­me­ta­ ma ga­li­my­bė, jog ga­li bū­ti pa­siū­ly­ tas jau 18 me­tų VRK va­do­vau­jan­tis Ze­no­nas Vai­gaus­kas.

I.De­gu­tie­nė į nau­jos VRK pir­mi­ nin­kus siū­lė Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­jo­je dir­ban­tį Aud­rių Ka­sins­ką.

Taip pat bu­vo kei­čia­ma ir da­lis ki­tų ko­mi­si­jos na­rių. Ta­čiau per slap­tą bal­sa­vi­mą ne­pa­vy­ko su­rink­ti dau­ gu­mos bal­sų. Įs­ta­ty­mas nu­ma­to, kad VRK tu­ ri bū­ti nau­jai su­da­ry­ta, kai iki ei­li­ nių Sei­mo rin­ki­mų die­nos li­eka ne ma­žiau kaip 120 die­nų. Taigi tai tu­ ri būti padaryta iki šian­dien. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nea­pib­rėž­tu­mas: kol kas neaiš­

ku, ar Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ jo­je dir­ban­tis A.Ka­sins­kas taps nau­juo­ju VRK pir­mi­nin­ku.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

8

ketvirtadienis, birželio 14, 2012

aktualijos Pei­liu su­žei­dė be­na­mį

Su­ga­vo san­dė­liu­kų va­gį

Nu­ken­tė­jo ku­ror­to sve­čias

Vė­lų pir­ma­die­nio va­ka­rą grei­to­ ji pa­gal­ba sku­bė­jo į Mi­ni­jos gat­ vę, čia prie 135A na­mo bu­vo pei­ liu į pil­vą su­žeis­tas 40-me­tis be­ na­mis. Šis vy­ras po­li­ci­jai ži­no­ mas kaip va­gis ir nar­ko­ma­nas.

Apie su­žeis­tą žmo­gų me­di­kams pra­ne­šė praei­viai. 2-ojo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to po­li­ci­nin­kai ieš­ ko kal­ti­nin­ko.

Ant­ra­die­nį apie 5 val. ry­to Mi­ni­ jos gat­vė­je vie­no na­mo gy­ven­to­ jai su­lai­kė į san­dė­liu­ką įsi­bro­vu­ sį va­gį. Jis ban­dė nu­gvelb­ti ke­tu­ rias au­to­mo­bi­lio pa­dan­gas. Su­ lai­ky­ta­sis yra daug kar­tų už va­ gys­tes teis­tas 38 me­tų Via­čes­la­ vas. Įta­ria­ma­sis per­duo­tas po­li­ ci­jai, po ap­klau­sos jis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Bir­že­lio 12 die­ną prieš pie­tus Pa­ lan­go­je, S.Dau­kan­to gat­vė­je, va­ gys iš­dau­žė Ru­si­jos pi­lie­čio au­ to­mo­bi­lio „Vol­vo“ lan­go stik­lą ir pa­gro­bė sa­lo­ne pa­lik­tus as­me­ni­ nius ku­ror­to sve­čio daik­tus. Ka­ li­ning­ra­die­tis po­li­ci­jai pra­ne­šė, kad pra­ras­tą­ją man­tą ver­ti­na 4 560 li­tų. Va­gies ieš­ko­ma per­žiū­ rint vaiz­do ka­me­rų įra­šus.

Ra­jo­no me­ras in­te­re­sų ne­su­pai­nio­jo Klai­pė­dos ra­jo­no me­ras ne­su­ pai­nio­jo in­te­re­sų – taip nu­spren­ dė Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja.

Į ko­mi­si­ją krei­pė­si bend­ro­vės „Spe­cia­li­zuo­tas trans­por­tas“ di­ rek­to­rius Ro­lan­das Sta­nys. Jis pra­šė iš­siaiš­kin­ti, ar Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Vac­lo­ vas Dač­kaus­kas, bū­da­mas bend­ ro­vės „Gargž­dų ko­mu­na­li­nės pa­ slau­gos“ ak­ci­nin­kas ir val­dy­bos pir­mi­nin­kas, da­ly­vau­da­mas ra­jo­ no ta­ry­bos dar­be, ne­pa­žei­dė įsta­ ty­mų.

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja at­li­ko ty­ri­mą, bet ne­ nus­ta­tė, kad V.Dač­kaus­kas da­ly­ va­vo sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos veik­lo­ je ren­giant, svars­tant ar prii­mant svar­bius bend­ro­vei „Gargž­dų ko­

mu­na­li­nės pa­slau­gos“ spren­di­ mus. „Tiek V Dač­kaus­ko val­do­ma bend­ro­vė, tiek ir ki­tos ko­mu­na­ li­nių at­lie­kų su­rin­ki­mo ir iš­ve­ži­ mo ša­lin­ti pa­slau­gas tei­kian­čios įmo­nės nė­ra su­da­riu­sios su Klai­ pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­be šių pa­ slau­gų tei­ki­mo su­tar­čių, o sa­vo veik­lą vyk­do pa­si­ra­šę su at­lie­kų tu­rė­to­jais in­di­vi­dua­lias su­tar­tis“, – kons­ta­ta­vo ko­mi­si­ja .

Ka­dan­gi nė­ra duo­me­nų, jog V.Dač­kaus­kas, bū­da­mas mi­nė­tos bend­ro­vės ak­ci­nin­kas ir val­dy­bos pir­mi­nin­kas, da­ly­va­vo sa­vi­val­ dy­bės ta­ry­bo­je ren­giant, svars­ tant ar prii­mant spren­di­mus, su­ si­ju­sius su šia bend­ro­ve, ko­mi­si­ja nu­spren­dė ty­ri­mą dėl jo veiks­mų ati­tik­ties įsta­ty­mo nuo­sta­toms nu­trauk­ti. „Klai­pė­dos“ inf.

Kliu­dy­ta au­to­mo­bi­lio dvi­ra­ti­nin­kė mi­rė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Gargž­duo­se tre­čia­die­nio ry­tą įvy­ ko skau­di ne­lai­mė – leng­vo­jo au­ to­mo­bi­lio kliu­dy­ta dvi­ra­ti­nin­kė par­kri­to ant as­fal­to ir su­si­ža­lo­jo gal­vą. Nu­ga­ben­ta į li­go­ni­nę mo­te­ ris mi­rė.

Ne­lai­mė nu­ti­ko apie 8 val. ry­to Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos Gargž­dų sky­riaus kie­me, ku­ris ri­ bo­ja­si su sta­ty­bi­nių pre­kių par­duo­ tu­vės san­dė­liu.

Ja­me de­šimt me­tų dir­ban­ti 58erių Ni­jo­lė dvi­ra­čiu sku­bė­jo į dar­ bą. Tuo pa­čiu me­tu į dar­bą at­vy­ko

ir VMI Gargž­dų sky­riaus dar­buo­ to­ja 50-me­tė Ra­mu­tė.

Mo­ters vai­ruo­ja­mas „Au­di“ ju­ dė­jo kai­rią­ja kie­mo pu­se. Vai­ruo­ to­ja au­to­mo­bi­lio veid­ro­dė­liu kliu­ dė dvi­ra­čiu va­žia­vu­sią gargž­diš­kę.

Nors au­to­mo­bi­lis dvi­ra­ti­nin­kę kliu­ dė ne­žy­miai, ta­čiau mo­te­ris nu­kri­ to ant as­fal­to ir su­si­tren­kė gal­vą.

Išk­vies­ti grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos me­di­kai iš­ve­žė su­žeis­tą­ ją į Gargž­dų li­go­ni­nę. Po ku­rio lai­ ko mo­te­ris li­go­ni­nė­je mi­rė.

Ava­ri­jos kal­ti­nin­kė Ra­mu­tė į al­ ko­ho­lio ma­tuok­lį įpū­tė 0,13 pro­ mi­lės al­ko­ho­lio. Ji po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nams aiš­ki­no, kad po ava­ri­jos iš­gė­rė va­le­ri­jo­no la­šų.

Eis­mas: daž­niau­siai jū­ro­je ne­to­li uos­to bū­na daug lai­vų, ta­čiau jų su­si­dū­ri­mai yra di­džiu­lė re­te­ny­bė.

Vidmanto Matučio nuo­tr.

Žve­jo­ti iš­plau­kė gir­tas Ne­to­li nuo Klai­pė­ dos uos­to gir­to ka­ pi­to­no veda­mas žve­jy­bi­nis tra­le­ris įpuo­lė į vie­nin­te­ lį rei­de sto­vė­ju­sį lai­vą.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nelaimė: į dar­bą va­žia­vu­si 58-erių Ni­jo­lė au­to­mo­bi­lio bu­vo kliu­dy­ta

prie pat įmo­nės san­dė­lio, ku­ria­me ji dir­bo.

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

Ant­ra­die­nį apie 14 val. sep­ty­nios jūr­my­lės nuo uos­to var­tų žve­jo­ ti iš­plau­kian­tis ma­ža­sis žve­jy­bi­nis tra­le­ris 169 rė­žė­si į kro­vi­nį at­ga­ be­nu­sio es­tų lai­vo „Kurk­sė“ kai­rį­ jį bor­tą. Šis sto­vė­jo išo­ri­nia­me rei­ de nu­lei­dęs in­ka­rą ir lau­kė lei­di­mo įplauk­ti į uos­tą.

Pa­ma­čiu­si pa­vo­jin­gai ar­tė­jan­tį žve­jy­bi­nį tra­le­rį, es­tų įgu­la tei­gia ke­lis­kart sig­na­li­za­vu­si, bet ava­ri­ jos iš­veng­ti ne­pa­vy­ko.

Su­si­dū­ri­mo me­tu abu lai­vai bu­ vo ap­ga­din­ti, ta­čiau pa­vo­jus jiems ne­bu­vo iš­ki­lęs.

Į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­jo Uos­to prie­žiū­ros tar­ny­bos, Sau­gios lai­ vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos ins­pek­to­ riai bei Jū­rų uos­to po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai.

Bu­vo aki­vaiz­du, kad žve­jy­bi­nio lai­vo ka­pi­to­nas, gi­męs 1962 me­tais, yra gir­tas, to­dėl tra­le­ris grą­žin­tas į uos­tą. At­gal jį par­pluk­dė ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas.

Ar­vy­das A.Nar­mon­tas:

Kaip jis ten tą vie­ ną lai­vą at­ra­do, man sun­ku pa­sa­ky­ti. Gal ban­dė pra­plauk­ti tarp dvie­jų, ku­riuos ma­tė vie­to­je vie­no.

In­ci­den­tą su­kė­lu­sio tra­le­rio ka­ pi­to­no gir­tu­mas ap­stul­bi­no – į al­ ko­ho­lio ma­tuok­lį kran­te jis įpū­tė 2,71 pro­mi­lės. „Tai toks gir­tu­mas, kai dai­nuo­ ti trau­kia. Kaip jis ten tą vie­ną lai­ vą at­ra­do, man sun­ku pa­sa­ky­ti. Gal ban­dė pra­plauk­ti tarp dvie­jų, ku­ riuos ma­tė vie­to­je vie­no“, – juo­ ka­vo Uos­to ka­pi­to­no pa­va­duo­to­ jas – tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Ar­vy­das Alek­sas Nar­mon­tas.

Tą pa­čią die­ną „Kurk­sė“ pri­si­ švar­ta­vo prie 6-osios uos­to kran­ ti­nės, kur bu­vo iš­krau­ta.

Lai­vas bu­vo pa­tik­rin­tas. Kons­ ta­tuo­ta, kad lai­vo plūd­ru­mo pa­ žei­di­mų nė­ra, van­duo ne­pra­te­ ka, tad va­kar jam leis­ta iš­plauk­ti na­mo.

Tre­č ia­d ie­n į A.A.Nar­m on­tas tei­gė dar ne­ga­vęs žve­jy­bi­nio lai­ vo do­ku­men­tų: nei lai­vo iš­ra­šo, nei plau­ki­mo sche­mos. Ka­pi­to­ ną ap­klaus­ti ke­ti­na­ma tik ket­vir­ ta­die­nį.

Už tai, kad pa­žei­dė lai­vy­bos tai­ syk­les, ka­pi­to­nas bus bau­džia­mas.

Ar jis iš­liks dar­be, ar jam bus skir­ta pi­ni­gi­nė bau­da, spręs lai­vo sa­vi­nin­kas. Uos­to ka­pi­to­no pa­ va­duo­to­jas tei­gė, kad gir­tas jū­ ri­nin­kas dėl to­kio poel­gio tu­rė­tų jaus­tis la­bai ne­sma­giai. Kai bus baig­tas ava­ri­jos ty­ri­mas, Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja spręs, kaip baus­ti ka­pi­to­ną. Pap­ras­tai ka­pi­to­no dip­lo­mas nea­ti­ma­mas, ta­čiau ga­li bū­ti pa­že­mi­na­ma jo kva­li­fik ­ a­ci­ja. „Kad įvyk­tų lai­vų su­si­dū­ri­mai dėl gir­tų lai­va­ve­džių kal­tės, aš ne­la­bai ži­nau, – tei­gė A.A.Nar­ mon­tas. – Bū­na, kad pa­sie­nie­ čiai nu­tve­ria iš­gė­ru­sį lai­va­ve­dį ir neiš­lei­džia plauk­ti į jū­rą. Ta­čiau jie san­kci­jų ne­la­bai ima­si. Ši­tas at­ve­jis yra iš­skir­ti­nis, nes įvy­ko ava­ri­ja.“

9

KETVIRTADIENIS, birželio 14, 2012

klaipėdos verslas Su­ma­žė­jo kro­va

ins­pek­to­riai pa­jū­ry­je

Bank­ro­to by­la

Klai­pė­dos jū­rų uos­te ge­gu­žės mėn. per­krau­ta 2,7 mln. t kro­ vi­nių, tai yra 16 pro­c. ma­žiau nei 2011 m. ge­gu­žės mė­ne­sį.

11 pro­c. su­ma­žė­jo trą­šų kro­va, per pu­sę kri­to naf­tos per­kro­vi­ mai, treč­da­liu su­ma­žė­jo kon­tei­ ne­rių kro­va. Ge­gu­žę į Klai­pė­dą at­plau­kė 84 lai­vais dau­giau nei tuo pat me­tu per­nai.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­ nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja įgy­ven­ di­na pro­jek­tą „Ku­ror­ti­nis se­zo­ nas“. Tai šios va­sa­ros nau­jo­vė – nuo šiol fi­nan­si­nę draus­mę pa­jū­ry­je ste­bės mo­kes­čių spe­ cia­lis­tai, ap­si­vil­kę ski­ria­mą­ja ap­ran­ga, pa­žy­mė­ta VMI ženk­ lais. Tiks­las – kont­ro­liuo­ti va­sa­ ros pre­ky­bą pa­jū­ry­je.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ ža ga­vo pra­ne­ši­mą, kad Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mo nu­tar­ti­mi iš­kel­ta bank­ro­to by­la bend­ro­vei „Ma­gė“. Įmo­nė re­gist­ruo­ta Klai­ pė­do­je, Kre­tin­gos gat­vė­je. Pag­ rin­di­nė bend­ro­vės veik­la – ma­ ši­nų ir įran­gos did­me­ni­nė pre­ ky­ba. Bank­ru­tuo­jan­čio­je įmo­nė­ je dir­ba 7 dar­buo­to­jai.

Še­šė­li­nė eko­no­mi­kos arit­me­ti­ka As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­da – pir­mas Lie­tu­vos mies­ tas, ku­ria­me tiek vals­ty­bi­nės ins­ ti­tu­ci­jos, tiek tei­sė­sau­gos struk­tū­ ros, taip pat vers­li­nin­kai neap­si­ ken­tę su­vie­ni­jo jė­gas ko­vai su še­ šė­li­ne eko­no­mi­ka.

Da­li­ja­si: kai ku­rias pa­slau­gas, pa­vyz­džiui, gat­vių duo­bių lopymo, mies­te at­lie­ka dvi bend­ro­vės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mies­to už­sa­ky­mai gelbs­ti vers­lą Klai­pė­dos mies­to tvar­ky­mui, va­ly­mui, gat­vių re­mon­tui per me­ tus ski­ria­mi mi­li­jo­nai li­tų. Dau­ge­liui bend­ro­vių, tarp jų ir sa­vi­val­ dy­bės įmo­nėms, tai iš­si­gel­bė­ji­mas iš fi­nan­si­nių duo­bių, bū­tent to­ kie už­sa­ky­mai – vie­nin­te­lis ga­ran­tas iš­lik­ti su­dė­tin­gu lai­ko­tar­piu.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­gei­dau­ti­nas darb­da­vys

16 mln. Lt – tiek pi­ni­gų Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė šie­met skirs mies­to tvar­ky­mo dar­bams ir pa­slau­goms.

Te­rei­kia lai­mė­ti kon­kur­są, ir pa­ja­ mos ga­ran­tuo­tos. Kon­kur­suo­se da­ ly­vau­ja pri­va­čios įmo­nės. „Čia nė­ra ki­to ke­lio. Biu­dže­ti­nės įstai­gos to­kių dar­bų neat­lie­ka. Rin­ ka yra rin­ka“, – sa­kė Mies­to ūkio tvar­ky­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Liud­vi­kas Dū­da.

Per­nykš­tė su­ma mies­to reik­ mėms bu­vo 10 pro­c. di­des­nė nei šie­met. 2012 m. tam ski­ria­mų lė­šų su­ma­žė­jo be­veik 2 mln. Lt. „La­bai daug pi­ni­gų ten­ka su­mo­ kė­ti už gat­vių re­mon­tą, ke­lių va­ly­ mą, sa­ni­ta­ri­nę prie­žiū­rą“, – var­di­ jo L.Dū­da. Šias pa­s lau­gas at­l ie­kan­č ios bend­ro­vės bent jau me­tus už­si­tik­ ri­na rea­lias pa­ja­mas. Ma­ža to, kai ku­rie kon­kur­sai skai­do­mi, kad juos ga­lė­tų lai­mė­ti dau­giau bend­ro­vių.

Tai­gi, mies­to už­sa­ky­mai gelbs­ti ne­ma­žai vers­lo įmo­nių.

Kon­ku­ren­ci­ja – ar­ši

„Kon­ku­ren­ci­ja tarp įmo­nių yra di­ de­lė ir nuo­žmi. Tai, kad skun­džia­ mi ko­ne vi­si vie­šie­ji kon­kur­sai, reiš­kia, jog si­tua­ci­ja įtemp­ta“, – ti­ki­no Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Ar­tū­

ras Šul­cas. Vi­si esą no­ri už­si­dirb­ti.

Sa­vi­val­dy­bei jau ne kar­tą siū­ly­ ta steig­ti sa­vo įmo­nes, ku­rios vis­ ką at­lik­tų pi­giau. „Mes pui­kiai ži­no­me, kad val­ diš­ko­se bend­ro­vė­se sly­pi ki­tas pa­ vo­jus, stai­ga jo­se išau­ga biu­rok­ra­ ti­niai apa­ra­tai, be to, jos nie­ka­da taip efek­ty­viai ne­dir­ba, kaip pri­ va­ti bend­ro­vė. Jos efek­ty­ves­nės, be abe­jo­nės, tik jau su­val­dy­ti, kai pa­ si­sam­dai, – ne­leng­va“, – įsi­ti­ki­nęs me­ro pa­va­duo­to­jas.

Kas dirb­tų pi­giau?

Vi­ce­me­ras A.Šul­cas pa­tei­kė bend­ ro­vės „Sank­ry­ža“ pa­vyz­dį. Ji bu­ vo at­skir­ta nuo įmo­nės „Klai­pė­dos gat­vių ap­švie­ti­mas“ ir pri­va­ti­zuo­ ta. Įmo­nė pri­žiū­rė­jo švie­so­fo­rus, sta­tė ke­lio ženk­lus ir pa­na­šiai. „10 me­tų mes skelb­da­vo­me kon­ kur­sus ir juo­se da­ly­va­vo ta pa­ti vie­nin­te­lė įmo­nė, ku­rią mes par­ da­vė­me. Ko­kias kai­nas dik­ta­vo, to­kias mo­kė­jo­me, nes kon­ku­ren­ tų ne­bu­vo, to­dėl nu­spren­dė­me ši­ tas funk­ci­jas per­duo­ti sa­vi­val­dy­bės bend­ro­vei „Klai­pė­dos gat­vių ap­ švie­ti­mas“. Jie tuos dar­bus at­lie­ka pi­giau, nei iki tol pirk­da­vo­me šias pa­slau­gas“, – sa­kė A.Šul­cas.

Vis dėl­to sa­vi­val­dy­bės įmo­nei, ku­ri tas pa­slau­gas at­lie­ka pi­giau, pi­ni­gai už pa­pil­do­mus dar­bus ski­ ria­mi ir iš ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ riaus re­zer­vi­nio fon­do.

Vien 2010 m. bend­ro­vei „Klai­ pė­dos gat­vių ap­švie­ti­mas“ iš re­ zer­vi­nio fon­do su­ga­din­tų gat­vių ap­švie­ti­mo at­ra­mų ir ki­tų įren­gi­ nių re­mon­tui skir­ta dau­giau nei 200 tūkst. Lt. Tai yra kiek ma­žiau nei treč­da­lis vi­sų pi­ni­gų tuo­me­ti­ nia­me ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus fon­de.

Še­šė­li­nei eko­no­mi­kai – per daug to­le­ran­ci­jos, įsi­ti­ki­nęs Klai­pė­dos ap­skri­ties darb­da­vių aso­cia­ci­jos (KA­DA) va­do­vas Aras Mi­leš­ka. „Še­šė­lio yra vi­suo­se vers­lo sek­ to­riuo­se: nuo smul­kio­jo, vi­du­ti­ nio vers­lo iki tam tik­rų vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, kai tas še­šė­lis pe­rau­ ga į ko­rup­ci­ją“, – įsi­ti­ki­nęs A.Mi­ leš­ka.

Esą pa­ti še­šė­li­nė eko­no­mi­ka be ko­rup­ci­jos re­tai ka­da eg­zis­tuo­ja.

Kal­bant apie kont­ra­ban­di­nes pre­ kes, tei­gia­ma, jog jų ga­be­ni­mas ir pre­ky­ba vyks­ta ne be kai ku­rių vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų pa­gal­bos. „Kal­bu ne tai, kad jos da­ly­vau­ ja ta­me vers­le, bet jie kar­tais ga­li už­merk­ti akis į vyks­tan­čius pro­ ce­sus. Ir ne­bū­ti­nai iš pik­tos va­ lios, o pa­si­tei­sin­da­mi, kad ne­tu­ri vie­nų ar ki­tų re­sur­sų“, – tvir­ti­na A.Mi­leš­ka. Še­šė­li­nė eko­no­mi­ka, su ku­ria su­si­du­ria­ma šiuo me­tu, esą yra so­cia­li­nė pro­ble­ma. „Mes daž­nai to­le­ruo­ja­me še­šė­ lį. Šia vi­suo­me­ni­ne dis­ku­si­ja no­ ri­me at­kreip­ti dė­me­sį, kad to­le­ ran­ci­jos še­šė­liui bū­tų kuo ma­žiau.

Ga­li bū­ti ko­kie no­ri įsta­ty­mai, jei mes jį to­le­ruo­si­me, jei ma­ny­si­ me, kad še­šė­lis yra nor­ma, kul­tū­ ros da­ly­kas, kad tai neiš­ven­gia­ ma, jis nie­ka­da ne­dings“, – tei­gė A.Mi­leš­ka.

Darb­da­vių aso­cia­ci­jos va­do­vo įsi­ ti­ki­ni­mu, tu­ri bū­ti dau­giau so­cia­li­ nių ak­ci­jų še­šė­lio ne­to­le­ra­vi­mui.

Vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja ap­skai­čia­vo, kad 2011 me­tais ne­ su­mo­kė­tų mo­kes­čių su­ma Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je sie­kė 60 mln. Lt, už ku­riuos ga­li­ma nu­pirk­ti 75 nau­ jus au­to­bu­sus au­to­bu­sų par­kui,

Aras Mi­leš­ka:

Jei ma­ny­si­me, kad še­ šė­lis yra nor­ma, kul­ tū­ros da­ly­kas, kad tai – neiš­ven­gia­ma, jis nie­ka­da ne­dings.

įreng­ti 600 mo­der­nių vai­kų žai­ di­mo aikš­te­lių, at­so­din­ti 24 000 hek­ta­rų miš­kų.

10 vi­du­ti­nių Lie­tu­vos įmo­nių, mo­kan­čių at­ly­gi­ni­mus vo­ke­liuo­ se, per me­tus ga­lė­jo nu­slėp­ti 2 mln. Lt mo­kes­čių.

Aps­kai­čiuo­ta, kad už juos 11 Klai­pė­dos dar­že­lių bū­tų ga­li­ma pa­keis­ti se­nus lan­gus ir du­ris, pa­sta­ty­ti dar vie­ną spe­cia­li­zuo­tą kri­zių in­ter­ven­ci­jos cent­rą.

Kurs sa­vo įmo­nę?

Da­bar ne­ty­la kal­bos, kad sa­vi­val­ dy­bei rei­kė­tų įkur­ti sa­vo ko­mu­na­ li­nes pa­slau­gas tei­kian­čią įmo­nę.

Pa­ra­dok­sa­lu, prieš aš­tuo­ne­rius me­tus už 6,7 mln. Lt pri­va­ti­zuo­ta to­kius dar­bus da­riu­si sa­vi­val­dy­ bės įmo­nė „Spe­cia­lus au­tot­rans­ por­tas“, o da­bar vėl kal­ba­ma apie ana­lo­giš­kos įmo­nės su­kū­ri­mą. Esą da­bar, pa­si­kei­tus įsta­ty­mams, ji be kon­kur­so ga­lė­tų at­lik­ti mies­to tvar­ky­mo dar­bus. „Tuo mo­men­tu pri­va­ti­zuo­ti at­ ro­dė vi­siš­kai nor­ma­lus da­ly­kas.

Rin­ko­je ta­da jau bu­vo ir pri­va­čių įmo­nių, ku­rios tei­kė tas pa­slau­gas.

Bu­vo iš ko rink­tis pi­ges­nę“, – pri­ si­mi­nė A.Šul­cas.

Praė­jus aš­tuo­ne­riems me­tams po pri­va­ti­za­ci­jos paaiš­kė­jo, kad la­bai daž­nai dėl kon­ku­ren­ci­jos kon­kur­ so da­ly­viams by­li­nė­jan­tis teis­muo­ se ne­bė­ra kam tvar­ky­ti mies­to.

Tad jei sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų sa­vo ko­mu­na­li­nių pa­slau­gų įmo­nę, esą to­kių pro­ble­mų ne­be­kil­tų.

Vie­ni­ja­si: Klai­pė­da – pir­mas Lie­tu­vos mies­tas, ku­ria­me įvai­rios vals­

ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos tel­kia­si tam, kad pa­spar­tin­tų ko­vą su še­šė­li­ne eko­ no­mi­ka.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3505 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2929 JAV do­le­ris 1 2,7608 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6868 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9521 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9797 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5890 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4396 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8745

–0,36 %

–0,1431 % +0,3366 % –0,1447 % +0,1416 % –0,0182 % –0,0664 % +0,2140 % +0,2149 % –0,0035 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,77

4,47

2,44

„Apoil“

4,75

4,45

2,44

Stra­te­ginė in­ves­tuo­to­ja į naują ato­ minę elekt­rinę Lie­tu­vo­je – Ja­po­ni­jos ­ kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ – įkūrė ant­rinę įmonę „Hi­ta­chi Vi­sa­gi­nas Pro­ject ­ In­vest­ment“, ku­ri da­ly­vaus Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės sta­ty­bos pro­jek­te.­ Re­gistrų cent­ro duo­me­ni­mis, bend­ rovė įsteig­ta bir­že­lio 1 d., ta­čiau jos anks­tes­nis pa­va­di­ni­mas „SI SPV-1“ ­ į da­bar­tinį pa­keis­tas va­kar.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

–0,39 %

„Hi­ta­chi“ įsteigė antrinę įmonę

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,73 %

82,24 dol. už 1 brl.

96,80 dol. už 1 brl.

13,6

pro­c.

per ge­gužę su­mažė­jo pie­no su­pir­ki­mo kai­nos Lie­tu­vo­je.

Ban­kams piešia švie­sius me­tus Lie­tu­vos ban­kas nu­statė, kad ša­lies fi­nansų sis­te­ma pra­ ėju­siais me­tais mes­ tus iššū­kius at­laikė ir šiuo me­tu yra sta­ bi­li. Nors bankų ro­ dik­liai pro­gno­zuo­ ja pel­nin­gus me­tus, už­mig­ti ant laurų ne­derėtų.

liai. Be to, ir to­liau nuo­sto­lin­gas iš­lie­ka au­to­mo­bi­lių drau­di­mas. Be abe­jo, di­delę įtaką pa­darė in­ves­ti­ cinės veik­los re­zul­ta­tai. Esant ne­ ra­mumų tarp­tau­tinė­je rin­ko­je aki­ vaiz­du, kad in­ves­ti­cinės veik­los ne­bu­vo vi­siš­kai sėkmin­gos“, – sa­ kė V.Va­si­liaus­kas ir pri­dūrė, kad drau­di­mo sis­te­ma dar tu­ri ga­li­my­ bių to­bulė­ti.

Siū­lo im­tis prie­mo­nių

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

At­laikė bank­ro­to pa­da­ri­nius

Ša­lies fi­nansų sis­te­ma sta­bi­li, at­ spa­ri su­krėti­mams ir pa­jėgi veik­ ti la­bai ne­pa­lan­kio­mis ap­lin­kybė­ mis, kaip pra­nešė Lie­tu­vos ban­kas sa­vo nau­jau­sio­je fi­nan­si­nio sta­bi­ lu­mo ap­žval­go­je. Vis dėlto jis pa­ brėžė, kad dėl su­dėtin­gos eko­no­ mi­kos pa­dėties pa­sau­ly­je bud­ru­mo pra­ras­ti ne­reikėtų.

Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­ nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas sakė, kad per­nai fi­nansų sis­te­mos sta­bi­lu­mui iššūkį metė ir įtaką darė „Sno­ro“ bank­ro­tas lapk­ritį. Jo tei­gi­mu, ša­ lies fi­nansų sis­te­ma nea­be­jo­ti­nai pa­ju­to penk­to pa­gal dydį ir tre­čio pa­gal indė­lių skai­čių ban­ko bank­ ro­to pa­da­ri­nius.

Ta­čiau tie pa­da­ri­niai, anot V.Va­ si­liaus­ko, bu­vo trum­pa­lai­kiai ir fi­ nansų rin­ko­je jų jau ne­be­sa­ma.

Todėl ga­li­ma teig­ti, kad fi­nansų sis­te­ma šiuo me­tu yra su­re­gu­liuo­ ta, pa­si­ren­gu­si at­rem­ti ir ki­tus ga­ li­mus sun­ku­mus.

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, 2011 m. gruodį, pra­ėjus mėne­siui nuo ban­ko „Sno­ras“ veik­los su­ stab­dy­mo, indė­lių fi­nansų sis­te­ mo­je su­mažė­jo vos 1,1 pro­c., o pa­ sta­ruo­ju me­tu jų sta­bi­liai daugė­ja.

Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do at­lik­ta 42 fi­nan­si­nių kri­zių įvai­rio­se ša­ly­se ana­lizė pa­rodė, kad pra­ėjus mėne­ siui nuo įvy­kio indė­lių su­mažė­ji­mas pa­pras­tai svy­ruo­da­vo apie 11 pro­c.

Su to­kio mas­to indė­lių skai­čiaus smu­ki­mu yra su­si­dūru­si ir Lie­tu­ va, kai, 1996 m. su­stabd­žius Lie­ tu­vos ak­ci­nio ino­va­ci­nio ban­ko ir „Li­tim­pex“ ban­ko veiklą, indė­li­ nin­kai at­si­ėmė 11 pro­c. ban­kuo­se lai­kytų pi­nigų. Šiek tiek ma­žiau – 6 pro­c. – indė­lių su­mažė­jo ir 2008 m. po tuo­metį „Pa­rex“ banką iš­ti­ ku­sių pro­blemų.

Įta­ka: ša­lies fi­nansų sis­te­mos neiš­ba­lan­sa­vo net penk­to pa­gal dydį ša­lies ban­ko bank­ro­tas. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vers­las kre­di­tais ne­su­si­gun­dys

„Iš­va­da vie­na­reikšmė – fi­nansų sis­te­ma įrodė esan­ti sta­bi­li, ir rin­ kos tai įver­ti­no re­kor­diš­kai že­mo­ mis palū­ka­no­mis“, – sakė V.Va­si­ liaus­kas. Anot jo, šiuo me­tu vi­so­je ša­lies fi­nansų sis­te­mo­je indė­liai sie­kia šiek tiek dau­giau nei 43 mlrd. litų, did­žiąją dalį jų, kaip vi­ sa­da, su­da­ro gy­ven­tojų indė­liai.

Vi­tas Va­si­liaus­kas:

Fi­nansų sis­te­ma įro­ dė esan­ti sta­bi­li, ir rin­kos tai įver­ti­no re­kor­diš­kai že­mo­ mis palū­ka­no­mis.

Fi­nan­sinį sta­bi­lumą, anot V.Va­si­ liaus­ko, ge­rai at­spin­di stip­rus bankų ka­pi­ta­las. Praė­ju­siais me­tais ban­kai stip­ri­no sa­vo ka­pi­talą ir jo pa­kan­ ka­mu­mas bu­vo be­veik du kar­tus di­ des­nis už rei­ka­lau­jamą dydį.

Pa­lan­kias fi­nansų sis­te­mos pro­ gno­zes taip pat lėmė per­nai prie­ škri­zinį lygį pa­siekęs bankų me­ti­

nis pel­nas. Šių metų pirmą ket­virtį bankų gry­na­sis pel­nas siekė 145 mln. litų, jo did­žiąją dalį su­darė gry­no­sios pa­ja­mos iš palū­kanų.

Re­mian­tis ba­landį at­lik­to­mis ap­klau­so­mis, ban­kai šiais me­tais pro­gno­zuo­ja pa­skolų po­rtfe­lių au­ gimą iki 6 pro­c. Anot V.Va­si­liaus­ko, ban­kus po­zi­ty­viai nu­teikė pra­ėju­ sių metų pirmą pus­metį pa­stebė­tas pa­skolų po­rtfe­lių au­gi­mas. „Vė­ liau au­gi­mas sulėtė­jo. Ma­nau, prie to pri­si­dėjo tarp­tau­ti­niai veiks­niai, ne­tik­ru­mas rin­ko­je. Jei­gu eu­ro zo­ no­je bus pa­ste­bi­mos tei­gia­mos ten­den­ci­jos, pa­ju­si­me tie­sio­ginę įtaką sa­vo eks­por­to ro­dik­liams, tai­gi turė­si­me ir pa­skolų pro­veržį.

Ta­čiau stai­gaus pro­ver­žio aš ne­ norė­čiau – jau pa­ka­ko pra­ėju­sio“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas.

Jis pa­brėžė, kad šiais me­tais ne­ di­delę plėtrą pri­va­čios įmonės pla­ nuo­ja vyk­dy­ti dau­giau sa­vo tu­ri­ mo­mis lėšo­mis nei pa­si­sko­lin­to­mis iš bankų. Todėl pa­skolų po­rtfe­lių au­gi­mas, anot jo, turėtų būti ga­na nuo­sek­lus.

Pa­lan­ku sko­lin­tis būstui

Būsto pa­skolų palū­ka­nos yra že­ miau­sios per pa­sta­ruo­sius sep­ ty­ne­rius me­tus, kaip teigė V.Va­ si­liaus­kas. Šie­met šių pa­skolų palū­ka­nos sie­kia 2,9 pro­c., o 2008 m. jos su­darė net 6,8 pro­c. Todėl šiuo me­tu im­ti pa­sko­las būstui įsi­ gy­ti, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­ mi­nin­ko ma­ny­mu, yra ga­na pa­lan­ kus me­tas.

V.Va­si­liaus­kas pa­ti­ki­no, kad gy­ ven­to­jams pa­si­nau­do­ti ge­ro­kai

su­mažė­ju­sio­mis būsto pa­skolų palū­ka­no­mis at­sa­kin­go sko­li­ni­ mo po­li­ti­ka ne­truk­do. Jis taip pat pri­dūrė, kad pro­tingą sko­li­nimą­si dau­giau le­mia gy­ven­tojų at­sar­gu­ mas, o ban­kai at­sa­kin­go sko­li­ni­ mo gai­rių šiuo me­tu dar ne­vyk­do.

Anot cent­ri­nio ban­ko val­dy­to­ jo, tai le­mia ne­pa­kan­ka­mai ak­ty­ vi rin­ka: „Ma­nau, at­sa­kin­go sko­li­ ni­mo gairės turėtų būti vyk­do­mos atei­ty­je, kai pra­si­dės ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to kainų au­gi­mas. O šiuo me­tu jo ne­pas­te­bi­me ir ne­ma­no­ me, kad iki kitų metų pa­bai­gos kas nors kei­sis.“ V.Va­si­liaus­ko tei­gi­mu, blo­go­sios pa­sko­los šiuo me­tu su­da­ro tik šiek tiek dau­giau nei 15 pro­c. visų pa­ skolų. Ta­čiau blogųjų pa­skolų, kaip pa­ti­ki­no pir­mi­nin­kas, fi­nansų sis­ te­mo­je ten­den­cin­gai mažė­ja. Jų tru­putį daugė­ja tik tarp būsto pa­ skolų.

Drau­di­mo rin­ka – nuo­sto­lin­ga

Džiu­gi­nan­čius bankų ro­dik­lius fi­ nan­si­nio sta­bi­lu­mo ana­lizė­je ap­ temdė drau­di­mo įmo­nių rin­ka. Nuo šių metų sau­sio Lie­tu­vos ban­kas per­ėmė vi­sos fi­nansų rin­kos prie­ žiūrą, įskai­tant ir drau­di­mo įmo­ nes. Ta­čiau drau­di­mo rin­ka pra­ėju­ siais me­tais veikė nuo­sto­lin­gai.

Anot V.Va­si­liaus­ko, per­nai drau­ di­mo įmo­nių tur­tas, kaip ir įmo­ kos, au­go. Ta­čiau bend­ra drau­di­ mo rin­ka pa­tyrė maž­daug 11 mln. litų nuo­sto­lių, ir tai yra did­žiau­sias nuo­sto­lis per pa­sta­ruo­sius pen­ke­ rius me­tus. „Pag­rin­di­niai to veiks­niai – at­ skirų drau­di­mo įmo­nių nuo­sto­

Sta­bi­lu­mas yra su­gebė­ji­mas iš­ veng­ti įvai­riau­sių „bur­bulų“ fi­ nansų rin­ko­je, bankų at­spa­ru­mas ne­pa­lan­kioms ap­lin­kybėms, kaip sakė V.Va­si­liaus­kas. Anot jo, pa­sta­ ruo­ju me­tu pa­sau­ly­je esa­ma įvai­rių stai­ga užk­lu­pu­sių sun­kumų, todėl būti tvir­tai ga­ran­tuo­tiems dėl atei­ ties ne­ver­ta. „Įver­ti­nus šių metų pir­mo ket­ vir­čio re­zul­ta­tus ma­ty­ti, kad ban­ kų sek­to­rius šie­met turėtų dirb­ ti pel­nin­gai. Ki­ta ver­tus, grėsmių ap­stu. Lie­tu­vos eko­no­mi­ka yra at­vi­ra ir ma­ža, todėl ji la­bai pri­ klau­so nuo audrų tarp­tau­tinė­ je erdvė­je. Ten bėdų yra vi­sai ne­ ma­žai“, – tvir­ti­no V.Va­si­liaus­kas.

Kaip pa­grin­di­nes ri­zi­kas jis įvar­ di­jo be­si­tęsian­čią eu­ro zo­nos kri­ zę, tarp­tau­tinės pa­sau­lio pre­ky­ bos nuo­smukį ir ga­limą ener­gijos iš­tek­lių kainų šuolį.

V.Va­si­liaus­kas pa­brėžė, kad, no­ rint iš­lik­ti at­spa­riems ga­li­moms grėsmėms, be jo­kios abe­jonės, svar­biau­sia to­liau stip­rin­ti ka­pi­ talą. Taip pat, anot jo, ban­kai ga­ lėtų im­tis il­gin­ti fi­nan­si­nių įsi­pa­ rei­go­jimų trukmę. „Būti­na to­bu­lin­ti bankų val­dymą – tai ypač pa­sa­ky­ti­na apie vie­tos ban­kus. Mes to rei­ka­lau­si­me ne tik iš bankų sek­to­riaus, bet ir iš visų fi­nansų įstaigų, pir­miau­sia kre­di­to unijų. Pers­pek­tyvų ma­to­me ir to­ bu­li­nant indė­lių sis­temą“, – kalbė­ jo V.Va­si­liaus­kas.

Pa­sak jo, šiuo me­tu vi­si fi­nansų rin­kos da­ly­viai mo­ka vie­no­das indė­lių drau­di­mo įmo­kas, ta­čiau Lie­tu­vos ban­kas ne­ma­no, kad ši sis­te­ma yra vi­siš­kai tei­sin­ga: „Ma­ no­me, kad įmo­ka turėtų at­spindė­ti ri­zi­kos laipsnį: kuo esi ri­zi­kin­ges­ nis, tuo la­biau tu­ri pri­si­dėti prie indė­lių drau­di­mo sis­te­mos.“

6

pro­c.

pa­skolų po­rtfe­lių au­gimą šiais me­tais pro­gno­zuo­ja ša­lies ban­kai.

11

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

pasaulis Žur­na­lis­tas slaps­to­si

Miš­kų ­ ber­niu­kas

Spro­gi­mų ­ se­ri­ja

Ru­si­jos pa­grin­di­nis opo­zi­ci­ jos laik­raš­tis „No­va­ja ga­ze­ta“ va­kar pa­reiš­kė, kad jo re­dak­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Ser­ ge­jus So­ko­lo­vas (nuo­tr.) bu­ vo pri­vers­tas iš­vyk­ti iš ša­lies, nes Ru­si­jos vy­riau­sia­sis ty­rė­ jas Alek­sand­ras Bast­ry­ki­nas pa­gra­si­no jį nu­žu­dy­ti už kri­ tiš­ką straips­nį.

Ber­ly­no po­li­ci­ja pa­vie­ši­ no nuo­trau­ką ir pa­pra­šė vi­ suo­me­nės pa­dė­ti at­pa­žin­ ti paaug­lį, ku­ris prieš be­veik de­vy­nis mė­ne­sius at­ke­lia­vo į Vo­kie­ti­jos sos­ti­nę ir tei­gė pa­ sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus gy­ve­nęs miš­ke su sa­vo tė­vu.

Ber­niu­kas kal­ba ang­liš­kai ir sa­ve va­di­na Ray.

Per iš­puo­lių se­ri­ją Ira­ke va­kar žu­vo ma­žiau­siai 84 žmo­nės, dau­gu­ma jų yra šii­tai, da­ly­va­ vę re­li­gi­nė­je šven­tė­je. Sos­ti­ nė­je Bag­da­de bom­bos spro­ go de­šim­ty­je vie­tų, iš­puo­liai su­reng­ti ir ki­tuo­se mies­tuo­ se. Smur­to mas­tas Ira­ke ge­ ro­kai su­ma­žė­jo, bet ata­kos te­bė­ra kas­die­nis reiš­ki­nys.

Mū­šis vi­rė ir sta­dio­ne, ir gat­vė­se Len­kai ir ru­sai ant­ra­die­nį aiš­ki­no­si san­ ty­kius ne tik fut­bo­lo aikš­te­lė­je, bet ir už jos ri­bų.

Nak­vo­jo blai­vyk­lo­je

Var­šu­vos po­li­ci­ja ant­ra­die­nį pa­ nau­do­jo aša­ri­nes du­jas, van­dens pa­tran­ką, šau­dė gu­mi­nė­mis kul­ ko­mis ir purš­kė pi­pi­ri­nius ae­ro­zo­ lius, taip pat su­lai­kė de­šim­tis aist­ ruo­lių, siau­tė­jan­čių prieš svar­bias Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to rung­ ty­nes, ku­rias žai­dė Len­ki­ja ir Ru­si­ ja, ir po jų.

Po­li­ci­ja pra­ne­šė suė­mu­si 184 aist­ruo­lius. Tarp jų yra 157 len­kai, 24 ru­sai, taip pat po vie­ną is­pa­ ną, veng­rą ir al­žy­rie­tį. Me­di­ci­nos pa­gal­ba bu­vo su­teik­ta de­šim­čiai su­žeis­tų po­li­ci­nin­kų ir de­šim­ čiai sir­ga­lių. 33 žmo­nės pri­sta­ty­ ti į blai­vyk­lą.

Su­lai­ky­ti ru­sai, jei­gu bus įro­dy­ta jų kal­tė, ga­li bū­ti de­por­tuo­ ti ir jiems už­draus­ta vėl at­vyk­ti į ES.

Vis dėl­to, ei­ty­nių da­ly­viams žy­ giuo­jant til­tu per Vys­lą, len­kams pa­vy­ko pra­lauž­ti po­li­ci­jos sie­ną, ir pra­si­dė­jo muš­ty­nės. Po­li­ci­jai te­ko pa­nau­do­ti van­dens pa­tran­ką, aša­ ri­nes du­jas, pi­pi­ri­nius ae­ro­zo­lius ir gu­mi­nes kul­kas.

Aist­ros ne­ri­mo ir sta­dio­ne

Po­li­ci­ja nu­krei­pė ru­sų sir­ga­lius į sta­dio­ną ki­tu ke­liu, bet aist­ros ne­ ri­mo ir sta­dio­ne. Or­ga­ni­za­to­riai sa­kė, kad į šias rung­ty­nes bi­lie­tus bu­vo nu­si­pir­kę 9800 Ru­si­jos ir 29 300 Len­ki­jos aist­ruo­lių.

Prieš pra­si­de­dant rung­ty­nėms bu­vo su­gro­tas Ru­si­jos him­nas, jis tri­bū­no­se bu­vo pa­si­tik­tas šauks­ mais ir švil­pi­mu, o ru­sų aist­ruo­liai sa­vo sek­to­riu­je iš­sklei­dė di­džiu­lę vė­lia­vą su ka­la­vi­ju gink­luo­to ka­rio at­vaiz­du ir už­ra­šu „Tai Ru­si­ja“.

Rung­ty­nėms pa­si­bai­gus ly­gio­ sio­mis, abie­jų ša­lių aist­ruo­liai to­ liau aiš­ki­no­si san­ty­kius gat­vė­se.

Po­li­ci­ja pa­tru­lia­vo Var­šu­vo­je iki vė­ly­vos nak­ties ir su­stip­ri­no vieš­ bu­čio, ku­ria­me ap­si­sto­jo Ru­si­jos aist­ruo­liai, sau­gu­mą.

Pra­lau­žė po­li­ci­jos sie­ną

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo to, kad ant­ ra­die­nį tūks­tan­čiai Ru­si­jos sir­ga­lių su­ren­gė ei­ty­nes mi­nė­da­mi na­cio­ na­li­nę šven­tę – Ru­si­jos die­ną. Var­ šu­vos val­džia su­tei­kė lei­di­mą reng­ ti šią ak­ci­ją.

Riau­šių po­li­ci­ja ir jos au­to­mo­ bi­liai su­da­rė ko­ri­do­rių ru­sų aist­ ruo­liams, ku­rie pra­dė­jo žy­giuo­ti į Var­šu­vos na­cio­na­li­nį sta­dio­ną per sos­ti­nės cent­re esan­tį til­tą, skan­ duo­da­mi „Ru­si­ja, Ru­si­ja!“ ir mo­ juo­da­mi sa­vo ša­lies bal­tos, mė­ly­nos ir rau­do­nos spal­vos vė­lia­vo­mis.

Kai ku­rie len­kų aist­ruo­liai įžei­ džia­mai plū­do žy­giuo­jan­čius ru­sus, o šie at­sa­kė svai­dy­da­mi bu­te­lius, ta­čiau sau­gu­mo pa­jė­gos grei­tai įsi­ ki­šo ir su­ge­bė­jo pa­dė­tį su­val­dy­ti.

Gre­sia bū­ti de­por­tuo­tiems

Len­ki­jos tei­sė­sau­ga ne­si­ruo­šia nuo­lai­džiau­ti nie­kam iš smur­tau­ to­jų. Su­lai­ky­ti ru­sai, jei­gu bus įro­ dy­ta jų kal­tė, ga­li bū­ti de­por­tuo­ti ir jiems už­draus­ta vėl at­vyk­ti į ES, o len­kus po­li­ci­ja baus kaip chu­li­ ga­nus.

Len­ki­jos spor­to mi­nist­rė Joan­ na Mu­cha teigė jau­čian­ti gė­dą dėl ant­ra­die­nio su­si­rė­mi­mų. „Jie bu­vo pa­pras­ti chu­li­ga­nai, o ne aist­ruo­liai, ku­rie ser­ga už Len­ ki­ją“, – pa­reiš­kė ji.

Len­ki­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ ras Ja­ce­kas Ci­choc­kis anks­čiau sa­kė, kad sau­gu­mo pa­jė­gų ope­ ra­ci­jos prieš ant­ra­die­nio rung­ty­ nes sos­ti­nė­je yra di­džiau­sias ka­da

Kurs­ty­mas: ru­sų aist­ruo­liai sa­vo sek­to­riu­je iš­sklei­dė di­džiu­lę vė­lia­vą su ka­la­vi­ju gink­luo­to ka­rio at­vaiz­du ir

už­ra­šu „Tai Ru­si­ja“.

nors mies­tui mes­tas iš­šū­kis. Rusi­ jos aistruoliai jau buvo pridarę ne­ malonumų, kai po pergalės prieš Čekiją sumušė Vroclavo stadiono apsaugininkus. Chuliganų tapaty­ bės nustatyti kol kas nepavyko, bet UEFA už šį incidentą skyrė Rusijos futbolo federacijai 120 tūkst. eurų baudą.

Abi­pu­sė an­ti­pa­ti­ja

Tiek len­kų, tiek ru­sų fut­bo­lo aist­ ruo­liai gar­sė­ja po­lin­kiu į smur­ tą, bet įtam­pą dar la­biau pa­di­di­ no šimt­me­čius gy­vuo­jan­ti abi­pu­sė an­ti­pa­ti­ja ir abie­jų ša­lių įta­ru­mas.

To­dėl dar prieš Ru­si­jos aist­ruo­lių žy­gį bu­vo nuo­gąs­tau­ja­ma, kad ren­ gi­nys baig­sis su­si­rė­mi­mais.

Len­ki­jos laik­raš­čiai ra­šė, kad ru­ sų aist­ruo­liai ga­li nau­do­ti so­vie­ti­ nę sim­bo­li­ką, ku­ri įžeis­tų dau­ge­ lį len­kų.

„Tai tas pat, jei­gu vo­kie­čiai žy­ giuo­tų per Tel Avi­vą ran­ko­se lai­ ky­da­mi vė­lia­vas su na­cis­ti­ne svas­ ti­ka“, – opo­zi­ci­nės „Tei­sės ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­jos par­la­men­ta­ rą Ada­mą Hof­ma­ną ci­ta­vo laik­raš­ tis „Ga­ze­ta Wy­borc­za“.

Karš­tos dis­ku­si­jos dėl žy­gio ki­ lo ir in­ter­ne­te. So­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ su­si­kū­rė gru­pė pa­va­ di­ni­mu „Sus­tab­dy­ki­te Ru­si­jos aist­ ruo­lių sa­vi­va­lę per EU­RO 2012“. „Ru­si­jos aist­ruo­liai de­monst­ ruo­ja ko­mu­niz­mo sim­bo­lius, pro­ vo­kuo­ja muš­ty­nes ir ro­do ne­pa­ gar­bą len­kams. Ar vy­riau­sy­bė ir po­li­ci­ja ruo­šia­si ką nors da­ry­ti?“ – ra­šo­ma gru­pės pus­la­py­je.

Ka­ri­nė re­to­ri­ka

Ant­ra­die­nio fut­bo­lo dvi­ko­vą Len­ ki­jos laik­raš­čiai ap­ra­ši­nė­jo ka­ri­niais ter­mi­nais, ne­šykš­tė­da­mi is­to­ri­nių

„Scan­pix“ nuo­tr.

užuo­mi­nų. Lei­di­niai „News­week“ ir „Su­per Exp­ress“ Len­ki­jos rink­ti­ nės tre­ne­rį Fran­cis­ze­ką Smu­dą ap­ ren­gė Józe­fo Pił­suds­kio uni­for­ma ir rei­ka­la­vo pa­kar­to­ti „ste­buk­lą prie Vys­los“ – ši­taip va­di­na­ma Len­ki­jos ka­riuo­me­nės per­ga­lė prieš Rau­do­ ną­ją ar­mi­ją prie Var­šu­vos 1920 m.

Vie­na Len­ki­jos žur­na­lis­tė vie­toj „Ru­si­jos sir­ga­lių žy­gis“ per klai­ dą pa­ra­šė „Ru­si­jos ka­riuo­me­nės žy­gis“. Pa­sak laik­raš­čio „Ga­ze­ta Wy­borc­za“, tai yra „klai­da pa­gal Freu­dą“, ku­ri pui­kiai per­tei­kia da­ lies vi­suo­me­nės nuo­mo­nę.

Stul­bi­na­mą klai­dą pa­da­rė ir Len­ ki­jos te­le­vi­zi­ja TVP, kai ve­dė­jai pri­sta­tant ant­ra­die­nio rung­ty­nių re­zul­ta­tą ek­ra­no kam­pe ša­lia Len­ ki­jos pa­si­ro­dė ne Ru­si­jos, o rau­do­ na So­vie­tų Są­jun­gos vė­lia­va su kū­ ju ir pjau­tu­vu.

BNS, BBC inf.

184 žmo­nes,

Muš­ty­nės: per fut­bo­lo aist­ruo­lių su­si­rė­mi­mus kliu­vo vi­siems – ir ru­sų, ir len­kų sir­ga­liams.

da­ly­va­vu­sius su­si­rė­mi­muo­se, ant­ra­die­nį su­lai­kė Var­šu­vos po­li­ci­ja.

12

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

turtas

Bal­ta­ru­siai kai­my­nus pa­si­ti­ko Pir­ma­ja­me Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo fo­ru­me mū­sų ša­lies vers­li­nin­kams bu­vo pa­teik­ta gau­sy­bė in­ves­ti­ci­nių pa­siū­ly­mų. Kal­bė­ta ir apie bend­rus pro­jek­tus.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Siū­lo sta­ty­ti drau­ge

Bir­že­lio 7 ir 8 d. Bal­ta­ru­si­jos Ma­la­ de­či­nos mies­te su­reng­tas pir­ma­sis Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mas ta­po pro­ga mū­sų vers­lo ir po­li­ti­kos at­ sto­vams su­si­pa­žin­ti su Bal­ta­ru­si­ jos in­ves­ti­ci­niu kli­ma­tu. La­biau­ siai ry­tų kai­my­nus do­mi­no mū­sų pa­tir­tis tu­riz­mo ir pa­slau­gų sri­ ty­se. Taip pat bal­ta­ru­siai ne­gai­ lė­jo liaup­sių jau in­ves­tuo­jan­tiems Bal­ta­ru­si­jo­je lie­tu­viams ir ti­ki­no, kad atei­tis pri­klau­so re­gio­ni­niam bend­ra­dar­bia­vi­mui.

Fo­ru­mo šei­mi­nin­kai ak­ty­viai siū­lė lie­tu­viams in­ves­tuo­ti į sa­ vo ob­jek­tus ir pri­si­dė­ti prie nau­ jų pro­jek­tų vys­ty­mo. Taip pat bu­ vo ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su di­džiau­sių Bal­ta­ru­si­jos įmo­nių pro­duk­ci­ja.

Su­si­rin­ku­siems kal­bė­jęs Ma­la­ de­či­nos ra­jo­no vyk­do­mo­jo ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Fio­do­ras Do­mo­ ten­ka trum­pai pri­sta­tė sa­vo ra­jo­ną ir tuoj pat ėmė­si ini­cia­ty­vos bei pa­ siū­lė lie­tu­viams kur­ti sa­vo vers­lą čia. Val­di­nin­kas pa­tei­kė ke­lio­li­kos ob­jek­tų są­ra­šą – nuo alaus ga­myk­ los pri­va­ti­za­vi­mo ir šiukš­lių de­gi­ ni­mo fab­ri­ko sta­ty­bų, į ku­riuos ga­ lė­tų in­ves­tuo­ti lie­tu­viai. „Lie­tu­viai tu­ri ne­ma­žai pa­tir­ ties vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sri­ty­je, to­ dėl jau da­bar, jei tik yra no­rin­čių, ga­li­ma su­da­ry­ti su­tar­tis dėl ko­ mer­ci­nės pa­skir­ties pa­ke­lės skly­ pų par­da­vi­mo. Čia ga­li­te kur­ti ka­ vi­nes, par­duo­tu­ves – vis­ką, ko dar mums trūks­ta. Mies­tas ple­čia­si ir mums tie­siog bū­ti­na poil­sio zo­na, tad in­ves­tuo­to­jams siū­lo­me įreng­ ti poil­sio zo­ną pau­py­je. Ir, ži­no­ma, mums tie­siog bū­ti­na šiukš­lių de­ gi­ni­mo ga­myk­la. Dėl to ypač lau­ kia­me lie­tu­vių vers­li­nin­kų“, – žė­rė pa­siū­ly­mus Ma­la­de­či­nos va­do­vas F.Do­mo­ten­ka.

Ku­ria in­ves­ti­ci­nį kli­ma­tą

Projektas: grei­ta­sis trau­ki­nys tarp Vilniaus ir Minsko tu­rė­tų pra­dė­ti

kur­suo­ti nuo 2015 m.

„Shutterstock“ nuotr.

Ma­la­de­či­nos ra­jo­ne lie­tu­vių in­ ves­tuo­to­jai ne­bu­vo itin ak­ty­vūs.

Per­nai mū­sų ša­lies vers­li­nin­kų in­ ves­ti­ci­jos šio­je Bal­ta­ru­si­jos da­ly­je te­sie­kė 2 pro­c. Ta­čiau Mins­ko re­ gio­ne, ku­riam pri­klau­so Ma­la­de­ či­nos ra­jo­nas, lie­tu­viai jau tre­ti. Ša­lies vers­li­nin­kai nu­si­lei­džia tik to­kiems svar­biems in­ves­tuo­to­jams kaip Ru­si­ja ir Kip­ras. Pa­gal bend­rų su bal­ta­ru­siais įmo­nių skai­čių Min­sko re­gio­ne lie­tu­viai nu­si­lei­

džia tik Ru­si­jai. Šiuo me­tu Bal­ta­ ru­si­jo­je lie­tu­viai sta­to Trans­por­to ter­mi­na­lą, in­ves­tuo­ja į jū­ros pro­ duk­tų per­dir­bi­mo įmo­nės sta­ty­bas, o Vi­lei­kos mies­te­ly­je au­ga kon­ser­ vų fab­ri­kas. „Per tre­jus me­tus mū­sų vals­ty­bių pre­kių apy­var­ta išau­go dau­giau nei treč­da­liu, per 500 lie­tu­vių ka­pi­ta­ lo įmo­nių vei­kia Bal­ta­ru­si­jo­je. Per me­tus, tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­tų ver­ti­ ni­mu, mū­sų ša­ly­je in­ves­ti­ci­nis kli­ ma­tas pa­ge­rė­jo. 183 pa­sau­lio vals­ ty­bių rei­tin­ge iš 91 vie­tos pa­ki­lo­me į 69-ą vie­tą. Be to, pa­ki­lo­me į vals­ ty­bių re­for­ma­to­rių pen­ke­tu­ką“, – tei­gė Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­kos mi­ nist­ras Ni­ko­la­jus Snop­ko­vas.

Nuo 2014 m. glau­ des­niems Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos tarp­ vals­ty­bi­niams ry­ šiams kur­ti bū­tų ga­ li­ma pri­trauk­ti ES lė­šų.

Kon­ku­ruos su Ru­si­ja

Mi­nist­ras pa­brė­žė, kad fo­ru­mas su­reng­tas tuo me­tu, kai Bal­ta­ru­ si­jos eko­no­mi­nis sta­tu­sas pa­si­kei­ tęs. Šiuo me­tu Bal­ta­ru­si­ja su Ru­si­ ja ir Ka­zachs­ta­nu pri­klau­so Mui­tų są­jun­gai ir yra va­di­na­mo­jo­je bend­ro­jo­je eko­no­mi­nė­je erd­vė­je, ku­rio­ je vyks­ta lais­vas pre­kių ju­dė­ji­mas. „Tai, kad mes su Ru­si­ja ir Ka­ zachs­ta­nu esa­me drau­ge, reiš­kia ne tik tai, jog bal­ta­ru­siai ga­li be mui­tų par­duo­ti sa­vo pre­kes ru­sams ar ka­ za­chams. Tai reiš­kia ir di­de­lę kon­ ku­ren­ci­ją, pir­miau­sia dėl in­ves­ ti­ci­jų. Mū­sų tiks­las yra pir­miems pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų ir pir­miems ga­min­ti ge­res­nes pre­kes nei ga­ li pa­ga­min­ti ru­sai. Ma­no­me, kad lie­tu­viai ga­lė­tų tap­ti mū­sų stra­ te­gi­niais in­ves­tuo­to­jais“, – ti­ki­no N.Snop­ko­vas.

Jis pa­reiš­kė, kad jau ar­ti­miau­siu me­tu bus iš­leis­tas įsa­kas, ku­ris dar pa­ge­rins in­ves­ti­ci­nį kli­ma­tą Bal­ta­ ru­si­jo­je. Ypač bus ska­ti­na­ma in­ves­ tuo­ti į po­pu­lia­rias šiuo me­tu na­no­ tech­no­lo­gi­jas ir bio­tech­no­lo­gi­jas. „Tu­ri­me tiks­lą, kad ino­va­ty­ vi pro­duk­ci­ja su­da­ry­tų ne ma­žiau nei penk­ta­da­lį vi­sos Bal­ta­ru­si­jo­je ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos. Du treč­ da­liai jos tu­ri bū­ti eks­por­tuo­ja­ma.

Jau da­bar pa­gal in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gi­jų eks­por­tą len­kia­me Ru­si­ ją ir Uk­rai­ną, prie įvai­rių pro­jek­tų dir­ba 30 tūkst. moks­li­nin­kų“, – dės­tė N.Snop­ko­vas.

Pris­ta­tė grei­tą­jį trau­ki­nį

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­ de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ge­di­mi­nas Rai­nys pa­ti­ki­no siek­siąs, kad nuo 2014 m. glau­des­niems Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos tarp­vals­ty­bi­niams ry­ šiams kur­ti bū­tų ga­li­ma pri­trauk­ ti ES lė­šų. „Yra įvai­rių pro­gra­mų, o nuo 2014 m. veiks pro­gra­ma „Eu­ro­pa – pi­lie­čiams“. Siek­si­me, kad ir bal­ta­ ru­siai ga­lė­tų nau­do­tis šios pro­gra­mos fon­dais. Be to, ne­ty­la kal­bos ir apie vi­zų re­ži­mo tarp Ru­si­jos ir ES su­pap­ ras­ti­ni­mą. Ti­ki­mės, jei to­kių nuo­lai­ dų gaus Ru­si­ja, tai ir Bal­ta­ru­si­ja ne­ liks nuo­ša­ly­je“, – vy­lė­si G.Rai­nys.

Pra­mo­ni­nin­kų at­sto­vas dar kar­ tą pa­si­džiau­gė šį pa­va­sa­rį Gar­di­ne vy­ku­sia­me Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos eko­no­mi­nia­me fo­ru­me pri­sta­ty­ tu nau­jo grei­to­jo Vil­nių ir Mins­ką su­jung­sian­čio trau­ki­nio pro­jek­ tu. Įgy­ven­di­nus šį su­ma­ny­mą, ke­ lio­nė tarp sos­ti­nių ne­be­rei­ka­lau­ tų il­gų 4 va­lan­dų – ji su­trum­pė­tų per­pus. Grei­ta­sis trau­ki­nys tu­rė­tų pra­dė­ti kur­suo­ti nuo 2015 m.

Lietuvia And­re­jus Žu­kovs­kis Per Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos re­ gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ ru­mą skir­tin­gi Lie­tu­vos ir Bal­ ta­ru­si­jos re­gio­nai pa­si­ra­šė tris bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis. Pa­ ra­šą su­rai­tė ir Elekt­rė­nų me­ras Kęs­tu­tis Vai­tu­kai­tis.

„Kas ini­ci­ja­vo šios su­tar­ties pa­ si­ra­šy­mą?“ – tei­ra­vo­mės ką tik su­tar­tį su Ma­la­de­či­nos ra­jo­nu pa­si­ra­šiu­sio Elekt­rė­nų sa­vi­val­ dy­bės va­do­vo.

– Ini­cia­ty­va ki­lo bal­ta­ru­siams.

Jie į mus krei­pė­si, vis­ką pri­sta­ tė, pa­siū­lė pa­gal­vo­ti ir pa­kvie­ tė ap­si­lan­ky­ti pas juos. Iš­kė­lė­me šį klau­si­mą ta­ry­bo­je ir bal­sa­vo­ me už, nes drau­gys­tė dar nie­kam ne­pa­ken­kė.

– Ar Elekt­rė­nai iš šios su­tar­ ties pa­si­ra­šy­mo ga­li ti­kė­tis eko­no­mi­nės nau­dos?

13

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

turtas At­si­ras ­ e. pi­ni­gai

Lie­tu­viai įpra­to draus­tis

Žen­gia ­ in­ves­tuo­to­jas

Lie­tu­vių ka­pi­ta­lo mo­kė­ji­mo SMS pa­slau­gas šiuo me­tu tei­ kian­ti bend­ro­vė „EVP In­ter­na­ tio­nal“ ke­ti­na tap­ti vie­na pir­ mų­jų Lie­tu­vo­je elekt­ro­ni­nių pi­ni­gų įstai­gų. Lie­tu­vos ban­ kas tei­gia, kad su­lau­kė jau dvie­jų įmo­nių pra­šy­mų gau­ ti to­kią li­cen­ci­ją. Sprendimas bus priimtas per 3 mėnesius.

Drau­di­mo pa­slau­go­mis Bal­ti­ jos ša­ly­se ak­ty­viau­siai nau­do­ ja­si Lie­tu­vos ir Es­ti­jos gy­ven­ to­jai, kaip pa­ro­dė nau­jau­sias ty­ri­mų bend­ro­vės „GfK CR Bal­tic“ ty­ri­mas. Drau­di­mo pa­ slau­go­mis Bal­ti­jos ša­ly­se nau­ do­ja­si 80 pro­c., Lie­tu­vo­je – 85 pro­c., Es­ti­jo­je – 84 pro­c., Lat­ vi­jo­je – 76 pro­c. gy­ven­to­jų.

Es­ti­jos lo­gis­ti­kos ir pa­što pa­slau­gų bend­ro­vės „Ees­ ti Post“ val­do­ma įmo­nė „Post24“ Lie­tu­vo­je pra­dė­jo teik­ti siun­tų sa­vi­tar­nos ter­mi­ na­lų pa­slau­gas. Per ke­le­rius me­tus į plėt­rą Bal­ti­jos ša­ly­se in­ves­tuos apie 10,4 mln. li­tų, o Lie­tu­vo­je in­ves­ti­ci­joms teks treč­da­lis nu­ma­ty­tų lė­šų.

su konk­re­čiais pa­siū­ly­mais Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apyvarta (mln. litų) 3606,6

Eksportas Importas

1472,76 823,5

2004

753,59 2005

1247,01

944,66

2006

1919,7

1923,51

1733,44

1062,98

668,96

2840,67

2495,8

748,68

1220,4

2007

2008

1036,92

2009 2010

2011

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės

Su­pap­ras­tin­tam re­ži­mui pa­si­ruoš po po­ros mė­ne­sių Kviečia: bir­že­lio pra­džio­je įvy­ku­sio Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mo da­ly­viams

iš Lie­tu­vos iš kar­to bu­vo pa­teik­tas in­ves­ti­ci­nių ob­jek­tų są­ra­šas.

„Aps­kai­čiuo­ta, kad to­kiam ne­ di­de­liam at­stu­mui nuo Vil­niaus iki Mins­ko įveik­ti trau­ki­nys yra op­ti­ma­li trans­por­to prie­mo­nė. Juk mus tes­ki­ria 180 ki­lo­met­rų. Pa­lei­ dus trau­ki­nį bū­tų ga­li­ma at­si­sa­ky­ti ir pri­vers­ti­nio sto­vė­ji­mo pa­sie­ny­je, te­rei­kės įreng­ti spe­cia­lius ter­mi­na­ lus ga­lu­ti­nė­se marš­ru­to sto­te­lė­se – Mins­ke ir Vil­niu­je. Tai pa­ge­rins mū­sų tar­pu­sa­vio bend­ra­vi­mą“, – tei­gė G.Rai­nys.

Pa­gei­da­vo su­reng­ti Lie­tu­vo­je

Šių­me­čiai fo­ru­mo šei­mi­nin­kai pa­ gei­da­vo, kad ki­tais me­tais ren­gi­ nys vyk­tų Lie­tu­vo­je. Vie­nas ren­

gi­nio or­ga­ni­za­to­rių Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ ras Dra­ži­nas pa­siū­lė ki­tą­met su­si­ tik­ti vie­na­me iš Lie­tu­vos pro­vin­ ci­jos mies­tų. „Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pa­grin­das – pro­vin­ci­jos mies­tai. Juo­se ku­ria­ mi pa­grin­di­niai pro­duk­tai. Ir vie­ nas to­kių mies­tų, ku­ria­me ki­tais me­tais ga­lė­tų įvyk­ti fo­ru­mas, yra Aly­tus. Ten su­telk­ta ne­ma­žai pra­ mo­nės, ker­ta­si ir svar­būs Lie­tu­vos ke­liai. Taip pat pui­ki vie­ta pa­dis­ ku­tuo­ti ga­lė­tų bū­ti Drus­ki­nin­kai, kur kas­met pail­sė­ti at­vyks­ta tūks­ tan­čiai bal­ta­ru­sių“, – pa­siū­lė am­ ba­sa­do­rius.

And­re­jaus Žu­kovs­kio nuo­tr.

69

vie­tą

iš 183 vals­ty­bių Bal­ta­ru­si­ja uži­ma pa­gal in­ves­ti­ci­nio kli­ma­to pa­trauk­lu­mą.

Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­ je Vla­di­mi­ras Dra­ži­nas pa­reiš­kė, kad ar­ti­miau­siu me­tu Bal­ta­ru­si­ja bus pa­ si­ren­gu­si įgy­ven­din­ti su­tar­tį dėl pa­pras­tes­nio ju­dė­ji­mo ne­to­li sie­nos gy­ve­ nan­tiems žmo­nėms.

Bal­t a­r u­s i­j os am­b a­s a­do­r ius Lie­t u­ vo­je V.Dra­ž i­nas dien­raš­č iui pa­reiš­ kė, jog per ar­t i­m iau­s ius du tris mė­ ne­s ius Bal­t a­r u­s i­ja už­b aigs vi­s as rei­ ka­l in­gas pro­ce­dū­ras, kad sie­n ą bū­ tų pa­pras­č iau kirs­t i bal­t a­r u­s iams ir lie­t u­v iams, gy­ve­nan­t iems iki 50 ki­ lo­met­r ų nuo sie­nos esan­čio­je te­r i­to­ ri­jo­j e. Vė­l iau tu­rė­t ų pra­s i­dė­t i de­r y­ bos su Lie­t u­va, ku­r i šį pro­ce­s ą jau yra pa­b ai­g u­s i, dėl to­les­n ių veiks­ mų. „Tai, ką Lie­tu­va jau yra nu­vei­ku­si šio­

je sri­ty­je, Bal­ta­ru­si­ja pa­da­rys ar­ti­miau­ siu me­tu“, – pa­ti­ki­no dip­lo­ma­tas.

Pla­nuo­ja­ma, kad pa­gal su­tar­t į ra­jo­ nuo­se, esan­čiuo­se iki 50 kilometrų nuo sie­nos, gy­ven­to­jai ga­lės ju­dė­t i, tu­rė­da­mi spe­cia­lius lei­di­mus, iš­duo­ da­mus pen­ke­r iems me­tams. To­k iu at­ve­ju Gar­d i­no ir Ly­dos gy­ven­to­jai be vi­z ų vyks į Vil­n ių bei Drus­k i­n in­ kus ir at­v irkš­čiai.

Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je prie Bal­ta­ru­si­jos, ku­rio­je bū­tų lei­džia­ma ju­dė­ti per sie­ ną be vi­zų, gy­ve­na apie 800 tūkst. žmo­nių. Bal­ta­ru­si­jos pu­sė­je nau­ją­ja tvar­ka ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti apie 600 tūkst. gy­ven­to­jų.

Abie­jų vals­ty­bių pre­zi­den­tai su­si­ta­ri­ mus dėl pa­pras­tes­nio sie­nos kir­ti­mo pa­si­ra­šė 2010 m.

ai bend­ra­dar­biavimą ver­ti­na at­sar­giai – Jei­gu lauk­si­me nau­dos ne­del­ siant, var­gu ar ko nors su­lauk­si­me.

Jų ra­jo­no ko­mi­te­to va­do­vas Fio­do­ ras Do­mo­ten­ka pri­sta­tė sa­vo val­ do­mą te­ri­to­ri­ją, ta­čiau jų su­pra­ti­ mas yra vi­siš­kai ki­toks nei mū­sų. Ir mū­sų sa­vi­val­da vi­sai ki­to­kia. Mes jau ne­be­re­gu­liuo­ja­me, ką tu­ri da­ry­ ti vers­li­nin­kai ar ūki­nin­kai. Lie­tu­ vo­je sa­vi­val­dy­bės rū­pi­na­si so­cia­li­ ne sri­ti­mi, švie­ti­mu.

Bal­ta­ru­si­jo­je vis­kas ki­taip. Čia ra­jo­no va­do­vas – vi­sų va­das. Jis ži­ no, kas kur par­duo­da­ma, kur ga­li­ ma in­ves­tuo­ti, kur atim­ti, kur pri­ dė­ti. Čia vis­ką jis kont­ro­liuo­ja, tad jam ir leng­viau ži­no­ti, kur siek­ti konk­re­tu­mo.

jus ir vers­li­nin­kus, kad to­kia su­tar­ tis yra. O jau ru­de­nį, gal net rug­sė­ jį, pa­kvie­si­me bal­ta­ru­sių de­le­ga­ci­ją – ne tik po­li­ti­kų, bet ir vers­li­nin­kų, kad jie ap­si­lan­ky­tų Elekt­rė­nuo­se, su­si­pa­žin­tų su mū­sų inf­rast­ruk­ tū­ra.

O jau tuo­met gal­būt ir mū­sų vers­ li­nin­kai su­si­ruoš nu­vyk­ti į Bal­ta­ru­ si­ją.

– Bet ar im­si­tės ko­kių nors veiks­mų, kad ši su­tar­tis ne­bū­ tų vien for­ma­lu­mas?

– Tai ne vi­sai for­ma­lu­mas. Daug kas pri­klau­sys ir nuo mū­sų pa­čių, ko­kiu tu­ri­niu mes jį už­pil­dy­si­me.

Pir­miau­sia in­for­muo­si­me gy­ven­to­

Ne­rei­kia pa­mirš­ti ir 2014 m. Bal­ ta­ru­si­jo­je vyk­sian­čio Eu­ro­pos le­do ri­tu­lio čem­pio­na­to. Ma­la­de­či­no­ je yra Le­do rū­mai, yra le­do ri­tu­lio ko­man­da. Elekt­rė­nai taip pat gar­ sė­ja sa­vo Le­do rū­mais ir ko­man­da. Šio­je sri­ty­je tik­rai ra­si­me bend­rą

Kęs­tu­tis Vai­tu­kai­tis:

Drau­gys­tė dar nie­ kam ne­pa­ken­kė.

kal­bą – bus ga­li­ma su­reng­ti bend­ras tre­ni­ruo­tes, bend­ras rung­ty­ nes.

– Ką Elekt­rė­nai ga­li pa­siū­ly­ ti Bal­ta­ru­si­jai ir Ma­la­de­či­nai?

Ku­rio­se sri­ty­se ieš­ko­si­te ga­li­ my­bių bend­ra­dar­biau­ti?

– Bal­ta­ru­siai tra­di­ciš­kai vyks­ta į Lie­tu­vą il­sė­tis, pa­vie­niai as­me­ nys at­va­žiuo­ja į Ab­ro­miš­kių rea­ bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nę. Tad ma­nau, kad da­bar, kai pa­si­ra­šė­me su­tar­tį, ga­lė­si­me ge­riau iš­nau­do­ti jos po­ ten­cia­lą, pri­trauk­ti dau­giau bal­ ta­ru­sių. Taip pat yra gol­fo lau­ kai. Mums bū­tų įdo­mu pa­si­žiū­rė­ti, ko­kią šiukš­lių de­gi­ni­mo įmo­nę jie pla­nuo­ja sta­ty­ti, nes mū­sų te­ri­to­ ri­jo­je yra di­džiu­lis są­var­ty­nas. Gal šio­je sri­ty­je mums pra­vers bal­ta­ ru­sių pa­tir­tis.

Taip pat pa­ste­bė­jau, kad bent Ma­la­de­či­no­je ga­na ma­žai ka­vi­nių.

Tad šio­je sri­ty­je, ma­nau, ir mū­sų vers­li­nin­kai ga­lė­tų pa­si­reikš­ti.

Drau­gaus: Elekt­rė­nų sa­vi­val­dy­bės me­ras K.Vai­tu­kai­tis (de­ši­nė­je) pa­

si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su Bal­ta­ru­si­jos Ma­la­de­či­nos ra­jo­no ko­mi­te­to va­do­vu F.Do­mo­ten­ka.

And­re­jaus Žu­kovs­kio nuo­tr.

14

ketvirtadienis, birželio 14, 2012

sportas

Įžaidėjui dėl rinktinės negaila atostogų Lietuvos nacionalinės krepšinio komandos vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra, sulaukęs Šarūno Jasikevičiaus, neskubės jo tikrinti kontrolinėse rungtynėse su makedonais.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Į antrąją rinktinės, besirengiančios olimpinių žaidynių atrankos turnyrui, treniruočių stovyklą Palangoje ir Klaipėdoje atvykęs įžaidėjas sakė, kad priklausys nuo stratego, ar jam reikės rungtyniauti savaitgalį. „Kaip treneris pasakys, taip ir bus“, – teigė Graikijos krepšinio taurės laimėtojas ir pirmenybių vicečempionas. Š.Jasikevičius, pajuokavęs, kad atostogos galėjusios būti ilgesnės, prisipažino, jog po dešimties poilsio dienų jam reikės laiko, kol vėl įgis formą.

Paklaustas apie rinktinės žaidimą, 36-erių krepšininkas sakė, kad nacionalinės komandos stuburu turės būti Linas Kleiza. „Linas turės tempti rinktinę į priekį, – atviravo Š.Jasikevičius. – Dar rinktinės varikliu turės būti ir Jonas Mačiulis.“ Sezoną Atėnų „Panathinaikos“ klube baigęs gynėjas įsitikinęs – atrankos turnyre Venesueloje Lietuvos komanda turės žaisti tokiu

stiliumi, kokiu rungtyniaujant iškovojo bronzos medalius 2010 metų planetos pirmenybėse Turkijoje.

K.Kemzūra sakė, jog nėra būtinybės, kad šeštadienį rungtyniautų Š.Jasikevičius. „Nėra prasmės tikrinti Šaro žaidimo kokybės, – kalbėjo treneris.

– Šiame etape jam svarbiau atgauti jėgas. Išmokti tai, ką mes jau išmokome Druskininkuose ir Klaipėdoje. Įsilieti į kolektyvą.

Rungtynėse su makedonais duosiu daugiau žaisti kitiems rinktinės krepšininkams.“ Anot stratego, kontrolinės varžybos su Makedonijos ir Graikijos ekipomis virs poligonu, kuriame kandidatai į rinktinę galės pademonstruoti, ką išmoko stovyklose.

Su makedonais lietuviai žais birželio 16 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje 17 val. Kitądien mūsų ekipa Kauno „Žalgirio“ arenoje išbandys jėgas su Graikijos nacionaline komanda.

K.Kemzūra tikino, kad rinktinė draugiškuose susitikimuose ne tik bandys derinius, bet ir sieks pergalių. „Sieksime laimėti, – tvirti-

Maršrutas: į

pajūryje vykstančią Š.Jasikevičius atskrido iš Kopenhagos.

stovyklą

Vytauto Petriko nuotr.

no specialistas. – Tai svarbu psichologiškai.“ Treneris nesisielojo, kad nacionalinei komandai atsisakė padėti neseniai Lenkijos čempionu tapęs Donatas Motiejūnas, šią vasarą sieksiantis patekti į NBA, „Houston

Legenda: A.Sabonis, atsisakęs kalbėtis su žinias-

klaidininkais, pajuokavo, kad į visus klausimus atsakys rinktinės treneris.

Rockets“ klubą. „Sužinojus, kad nežais D.Motiejūnas, liko tik apgailestauti ir palinkėti jam įsitvirtinti Amerikoje, – sakė K.Kemzūra.

– Pasirengimo planų ši žinia nesujaukė – rinktinėje yra šios pozicijos žaidėjų.“

Vakar treniruotėje apsilankė Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis. Legendinis krepšininkas nebuvo svečias – tapęs treneriu, patirtimi dalijosi su vidurio puolėju Jonu Valančiūnu.

Varšuvą drebino muštynės Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rusijos futbolininkai galėjo būti pirmieji, užsitikrinę kelialapį į Europos futbolo čempionato antrąjį etapą – ketvirtfinalį. Džiaugtis pirma laiko jiems neleido Lenkijos žaidėjai.

A grupėje rungtyniaujančių rusų ir lenkų vienuolikių susitikimą geriau pradėjo svečiai – Rusijos futbolininkai. Po Alano Dzagojevo įvarčio jie pirmavo 1:0. Tačiau po pertraukos Jakubas Blaszczykows-

kis išgelbėjo tašką ir viltis patekti į kitą etapą.

Lenkams, kad patektų į kitą etapą, žūtbūt reikės įveikti čekus, antradienį iškovojusius pirmą pergalę. Čekijos ekipa per pirmąsias šešias minutes įmušusi du įvarčius, palaužė graikus 2:1.

Po dviejų turų rusai turi 4 taškus, čekai – 3, lenkai – 2, graikai – 1. Varšuvos gatvės virto muštynių arena. Prieš rungtynes ir po jų policija dėl chuliganiškų veiksmų suėmė 184 aistruolius. Lenkijos sporto ministrė Joanna Mucha pareiškė,

kad prasiveržęs smurtas buvo sukrečiamas. „Jie buvo paprasti chuliganai, o ne aistruoliai, kurie palaiko Lenkiją“, – sakė ji žurnalistams.

Policijos pranešime sakoma, kad buvo sulaikyti 157 lenkai, 24 rusai, taip pat po vieną ispaną, vengrą ir alžyrietį. Medicinos pagalba buvo suteikta dešimčiai sužeistų policininkų ir dešimčiai futbolo gerbėjų.

Vakar antrojo turo rungtynes žaidė vadinamosios mirtininkų – B grupės komandos. Pirmieji žaidė danai ir portugalai. Rungtynes laimėjo portugalai 3:2 (2:1). Pergalingą įvartį 87-ąją min. pasiekė S.Varela, aikštėje pasirodęs vos prieš keletą minučių.

Vėliau į aikštę išbėgo olandai ir vokiečiai. Šiandien kovos C grupės rinktines. 19 val. Poznanėje kovos italai ir kroatai, 21.45 val. Gdansko stadione švilpukas nuskambės airiams ir ispanams.

Rungtynių statistika

Pranašumas: praėjusiais metais bronzos medalius iškovoję marijam-

poliečiai akivaizdžiai pranoko klaipėdiečius (geltoni marškinėliai).

Vytauto Petriko nuotr.

Nusileista „Sūduvai“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

A grupė

Lenkija – Rusija 1:1 (0:1). A.Dzagojevas (37)/J.Blaszczykowskis (57).

Graikija – Čekija 1:2 (0:2). P.Jiračekas (3), V.Pilaras (6)/T.Gekas (53).

B grupė

Portugalija – Danija 3:2(2:1). Pepe (24), H.Postiga (36), S.Varela (87)/N. Bendtner (41, 81).

Po pertraukos atsinaujino Lietuvos futbolo A lygos čempionatas.

Klaipėdos „Atlantas“ vakar namie susitiko su Marijampolės „Sūduva“. Svečiai šventė įtikinamą pergalę 4:0.

Uostamiesčio futbolininkai pirmąjį kėlinį uoliai gynėsi. Atrodė, kad ilsėtis žaidėjai eis esant ly-

giam rezultatui, tačiau paskutinę kėlinio minutę į Manto Šumskio vartus kamuolį pasiuntė Povilas Laimonas.

Antroje susitikimo pusėje svečių pranašumas nekėlė abejonių.

Craigas Thomsonas (52 min.), Marius Šoblinskas (63) ir Rafaelis Ledesma (68) padidino persvarą iki 4:0.

Po 15 rungtynių „Atlantas“ turi 7 taškus ir užima paskutinę – 10ąją vietą.

19

ketvirtadienis, birželio 14, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Spencerio Johnsono „Viršūnės ir slėniai“ ir Edwardo W. Knappmano „Garsiausios pasaulio bylos“.

Spenceris Johnsonas „Viršūnės ir slėniai“. „Vien tik norais nieko nepasieksi.

Susidraugauk su tikrove.“ Nereikia nė sakyti, kad mūsų gyvenimas pilnas viršūnių ir slėnių. Viršūnės – tai akimirkos, kai branginame tai, ką turime. Slėniai – tai akimirkos, kai ilgimės to, ko mums trūksta. Ne visada galime suvaldyti tai, kas vyksta aplink. Bet mūsų asmeninės viršūnės ir slėniai priklauso nuo to, kuo tikime, ir kaip elgiamės. Kiekvienas, net ir pats blogiausias gyvenimo laikotarpis slepia naujas galimybes, tik reikia jas atrasti ir išnaudoti. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite šia trumpa ir paprasta istorija.

Ji žavi tuo, kad padeda ieškoti atsakymų kiekvienam, kuris to nori.

Edwardas W. Knappmanas. „Garsiausios pasaulio bylos“. Tapkite prisiekusiaisiais pačiuose įdomiausiuose teismo procesuose! „Garsiausios pasaulio bylos“ nukelia Jus tiesiai į teismo salę, kurioje vyksta viena iš šioje knygoje aprašomų garsiausių teisinių kovų. Vienas jų prisiminsite iš skambių laikraščių antraščių, kitos – atrastos archyvuose. Tačiau jos visos atskleidžia tikras konkrečių žmonių gyvenimo dramas. Knygoje apibūdinamos kiekvienos bylos aplinkybės, analizuojamos esminės smulkmenos, aprašomas nuosprendis ir atskleidžiamas jo poveikis. Daugiau nei 90 nuotraukų leidžia skaitytojams geriau pajusti konkrečios bylos, vykusios tam tikru istorijos momentu, dvasią.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 19 d.

Avinas (03 21–04 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų savijautai ir darbui. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų, tad piniginę geriau palikite namie.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Kils problemų darbe. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu.

Vėžys (06 22–07 22). Esate labai susikaupęs, viską darote sparčiai. Jei tektų gintis, pasitelkite žodžius – šiandien jie vienintelis jūsų ginklas.

Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daugiau dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Pasistenkite šiandien būti itin dalykiškas.

Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Vakare praverstų gera knyga ar filmas, rinkdamasis dėmesį skirkite klasikai, o ne menkaverčiams siužetams.

Svarstyklės (09 24–10 23). Labai energingas laikotarpis, tinkantis rūpintis turimu verslu. Būsite itin aktyvus fiziškai, tad išnaudokite tai – sportuokite, treniruokitės.

Skorpionas (10 24–11 22). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Tik nesustokite ir nepasiduokite apatijai. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Daug naujo atrasite skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Šiandien viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui.

Vandenis (01 21–02 19). Galimi emocijų protrūkiai. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Žuvys (02 20–03 20). Tinkamas metas užsiimti saviugda, nes galite sužinoti apie save daug įdomių dalykų. Nepamirškite pailsėti, pasidžiaugti tuo, kas jus kasdien supa.

Orai

Sinoptikai prognozuoja, kad arti­ miausiomis dienomis Lietuvoje vy­ raus drėgni, tačiau gana šilti orai. Šiandien dieną trumpas lietus nu­ matomas visoje šalyje, oro tempe­ ratūra sieks 20–24 laipsnius šilumos.

Rytoj naktį palyti gali šiek tiek ilgiau, bus 10–12 laipsnių šilumos. Dieną ža­ damas trumpas lietus, oro tempera­ tūra visoje šalyje, išskyrus Klaipėdą, sieks 20–21 laipsnį šilumos.

Šiandien, birželio 14 d.

+21

+18

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Sku­ban­tys pen­si­nin­kai

+22

Kas la­biau­siai gy­ve­n i­me sku­ba? Tik­ riau­siai du iš tri­jų at­sa­k iu­sių­jų bū­t ų tei­sūs – pen­si­nin­kai. Toks įspū­dis, kad sen­jo­rai tu­r i be­ga­les rei­ka­lų, am­ž i­nai nie­kur ne­spė­ja. Švie­ž ias pa­vyz­dys: aną­dien ties pe­rė­ ja du vy­ru­kai kant­r iai lau­kė, kol už­si­ degs ža­l ia švie­so­fo­ro švie­sa. Ta­čiau rau­do­na spal­va nė mo­tais bu­vo prie pe­rė­jos priė­ju­siai pa­gy­ve­nu­siai mo­te­ riai. Šiek tiek pa­tryp­čio­ju­si, ji jau ban­ dė kirs­ti gat­vę. Ne­daug trū­ko, jog se­no­ lė bū­t ų pir­ma lai­ko at­si­svei­k i­nu­si su Ma­ri­jos že­me. Li­ko gy­va dėl vai­ruo­to­ jo lai­ku pri­stab­dy­to au­to­mo­bi­lio. „Kur tu, mo­čiu­te, sku­bi?!“ – ga­na pik­tai ant at­gal grį­ž u­sios pen­si­nin­kės rik­te­ lė­jo vy­rai. „Į aną pu­sę“, – lyg nie­kur nie­ko su­le­me­ no to­ji.

Ne­kant­r iai su­lau­k u­si ža­l ios spal­vos, mo­te­r is vėl lyg ra­ke­ta kryp­čio­da­ma ro­vė prie­k į. „Jooo, rei­ka­lai ne­lau­k ia“, – su­si­ž val­gė vy­rai.

Įžū­lu­m as: pa­g y­ve­n ę žmo­n ės

sku­bė­da­mi daž­nai ker­ta gat­ves ne­leis­ti­no­se vie­to­se.

+17 +31 +20 +21 +24 +12 +19 +28

166-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 200 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

+22

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+18

Utena

4.51 22.21 17.30

Tauragė

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+15 +20 +24 +18 +17 +31 +20 +18

+22

+22

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +18 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +13 Kairas +36 Keiptaunas +17 Kopenhaga +15

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+23

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Vardai Almina, Bazilijus, Digna, Gilmintas, Labvardas, Rufinas, Valerijus.

birželio 14-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

14

18

15

14

4

15

16

14

13

7

15

19

20

18

2

rytoj

šeštadienį

1777 m. JAV Kong­re­sas ofi­cia­l iai pa­t vir­t i­no da­ bar­t i­nės Ame­r i­kos vė­ lia­vos sim­bo­li­ką.

1936 m. mi­rė ru­sų ra­šy­ to­jas Mak­si­mas Gor­kis.

1941 m. JAV pre­z i­den­ tas Frank­l in Roo­se­velt įsa­kė įšal­dy­ti Vo­kie­ti­jos ir Ita­li­jos są­skai­tas Ame­ ri­kos ban­kuo­se.

1941 m. pra­si­dė­jo ma­si­ nis Lie­tu­vos žmo­nių trė­ mi­mas į Si­bi­rą.

1946 m. gi­mė mi­li­jar­die­ rius Do­nald Trump.

1951 m. gi­mė lie­tu­v ių re­ž i­s ie­r ius Al­g i­m an­ tas Pui­pa.

1969 m. gi­mė vo­kie­čių te­ ni­so žvaigž­dė Stef ­fi Graf.

1971 m. dien­raš­t is „The New York Ti­mes“ pra­dė­ jo spaus­din­ti ypač slap­tų Pen­ta­go­no do­k u­men­t ų, su­si­ju­sių su JAV kam­pa­ ni­ja Viet­na­me, iš­trau­kas.

1982 m. Ar­gen­ti­na ka­pi­tu­ lia­vo ka­re su Di­džią­ja Bri­ ta­ni­ja dėl Folk­len­do sa­lų.

1985 m. Šen­ge­no su­tar­ ties pa­si­ra­šy­mo die­na.

1989 m. Vil­n iu­j e ati­ deng­tas at­sta­ty­tas Tri­jų kry­žių kal­nas.

Pi­ni­gų fe­jer­ver­kui pa­pra­šė ir seimūnų Klai­pė­die­čiai kol kas van­giai au­ko­ja mies­to gim­ta­die­nio fe­jer­ver­kui – su­rink­ta maž­daug 3 tūkst. li­tų, nors sie­kia­my­bė yra 50 tūkst. li­tų, kad pi­ro­ tech­ni­kos šou bū­tų toks, ko­kio Lie­tu­va dar nė­ra ma­čiu­si.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Be­rods ang­lų pa­tar­lė: „Lai­kas – pi­ni­gai“.

Ver­tin­gos ži­nios apie pi­cą Ne­se­n iai „Kok­tei­l is“ su­ž i­no­jo, kad žo­ dis „pi­ca“ pir­mą kar­tą pa­mi­nė­tas lo­ty­ niš­kuo­se teks­tuo­se apie Ita­li­jos mies­ tą Gae­tą 997 m. po Kris­taus. Is­to­ri­ja by­ lo­ja, kad mies­to gy­ven­to­jai tu­rė­jo tra­ di­ci­ją kiek­vie­ną Ka­lė­dų die­ną bei Ve­ ly­k ų sek­ma­d ie­n į mies­to vys­k u­pui duo­t i po dvy­l i­ka pi­cų.

XVI a. pi­ca im­ta va­din­ti plo­na nea­po­ lie­t iš­ka duo­na. Šis ne­tur­tin­g ų­jų mais­ tas iš pra­džių ne­bu­vo ver­ti­na­mas kaip ku­l i­na­r i­jos da­l is. Ar­tė­jant XVII a. pi­ca bu­vo im­ta deng­ti rau­do­nu pa­da­žu, ku­ ris vė­l iau pa­keis­tas alie­ju­mi, po­mi­do­ rais ar žu­vi­mi.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ko­dėl su­mu­šei sa­vo laip­t i­nės kai­ my­ną?

– Bu­te įsi­vei­sė viš­ty­ną.

– O tau truk­do?

– Tris mė­ne­sius psi­chiat­r i­nė­je li­go­ ni­nė­je gu­lė­jau – ma­n iau, kad gal­vo­je kar­k ia. Čes­ka (397 719; kal­bė­ki­te, il­gai kal­bė­ki­te – aš nie­kur ne­sku­bu)

Iš­lai­dos: įspū­din­gas fe­jer­ver­kas kai­nuo­ja ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių li­tų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Po tru­pu­tį ju­da­me. Au­ko­to­jų pro­ ver­žio lau­kia­me šią sa­vai­tę, nes pi­ ni­gų per­ves­ti pa­pra­šė­me ir įmo­ nių“, – tei­gė ak­ci­ją „Klai­pė­die­čių do­va­na Klai­pė­dai“ or­ga­ni­zuo­jan­ čios aso­cia­ci­jos „Ma­no mies­tas – Klai­pė­da“ vie­nas va­do­vų Rai­mon­ das Be­liaus­kas.

Aso­cia­ci­ja krei­pė­si ir į klai­pė­die­ čius Sei­mo na­rius, kad jie taip pat pri­si­dė­tų prie ak­ci­jos. „Vi­siems iš­ siun­tė­me laiš­kus ir žiū­rė­si­me, koks bus re­zul­ta­tas, ar klai­pė­die­čiai Sei­ mo na­riai my­li sa­vo mies­tą ir no­ri jam pa­do­va­no­ti fe­jer­ver­ką“, – sa­ kė pa­šne­ko­vas.

Jo žo­džiais, kol kas daž­niau­siai au­ko­jo pa­vie­niai žmo­nės. Vi­du­ti­ nė au­kos su­ma ne­vir­ši­ja 10 li­tų.

R.Be­liaus­kas pa­si­džiau­gė tuo, jog ak­ci­ja ver­ti­na­ma la­biau tei­gia­mai nei nei­gia­mai. „Kai per Klai­pė­dos džia­zo fes­ti­va­lį sa­va­no­riai rin­ko pi­ni­gus, vie­nas žmo­gus pa­reiš­kė, kad fe­jer­ver­kai jam ne­pa­tin­ka, bet vis tiek da­vė li­tą“, – juo­kė­si vie­nas ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių.

Ki­tas žings­nis rink­ti pi­ni­gus – įmo­nė­se pa­dė­ti au­kų dė­žu­tes. Kai ku­rių bend­ro­vių va­do­vai jau pa­ža­ dė­jo, kad dar­buo­to­jų suau­ko­tą su­ mą pa­dvi­gu­bins iš sa­vo są­skai­tos. „Lai­ko pi­ni­gams rink­ti dar yra, šis mė­nuo bus tik­rai toks dar­bi­ nis, Ti­ki­mės, jog pa­vyks su­rink­

ti so­li­džią su­mą, kad vi­si klai­pė­ die­čiai ir mies­to sve­čiai ga­lė­tų gro­žė­tis įspū­din­gu fe­jer­ver­ku“, – op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kęs bu­vo R.Be­liaus­kas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ak­ci­jos „Klai­pė­die­čių do­va­ na Klai­pė­dai“ fi­na­las – rugp­jū­čio 1-ąją, kai uos­ta­mies­čio 760 me­tų ju­bi­lie­jaus die­ną ir bus su­reng­tas pi­ro­tech­ni­kos šou.

In­for­ma­ci­ja Pi­n i­g ų ak­ci­jai „Klai­pė­d ie­čių do­va­na rios nu­me­ris LT085016300014000181.

Spe­cia­liai šią są­skai­tą ati­da­riu­si Klai­pė­ Klai­pė­dai“ do­va­no­ji­mo bū­dai: dos kre­di­to uni­ja ją ap­tar­naus ne­mo­ SMS ži­nu­tė­mis trum­puo­ju nu­me­ ka­mai. riu 1670 su teks­tu KLAIPEDA2 (įna­šas 2 li­tai), KLAIPEDA5 (įna­šas 5 li­tai) ar­ba Gry­nai­siais pi­ni­gais įna­šai be ap­tar­ na­vi­mo mo­kes­čio prii­ma­mi Klai­pė­dos KLAIPEDA10 (įna­šas 10 li­tų) kre­di­to uni­jos fi­lia­luo­se Rū­tų g. 4/Aly­ Per­ves­ti į spe­cia­lią vi­suo­me­ni­nės ak­ vų g. 2 ir But­kų Ju­zės g. 9 (Klai­pė­dos ci­jos lė­šų rin­ki­mo są­skai­tą ban­ke, ku­ au­to­bu­sų sto­ty­je)