2012-06-16 Kauno diena

ekonomika

9p.

Di­zai­ne­rės su­kur­ti ­ daik­tai iš šiukš­lių ­ su­lau­kė net ­ už­sie­nio ­ vers­li­nin­kų ­ su­si­do­mė­ji­mo.

pasaulis

10p.

aukštyn žemyn 22p.

Lie­tu­vis­ jau­ki­na­si­ Šan­cha­jų­ ir no­ri­ pro­jek­tuo­ti­ oro uos­tus.

Europa užgniaužusi ­ kvapą stebi, ­ kur pasuks ­ Graikija, ir ­ jau svarsto ­ Drachmagedono scenarijus.

Ta­py­ti gė­les dai­li­nin­kė ­ pra­dė­jo no­rė­da­ma pa­si­juok­ti ­ iš sa­vo rim­tu­mo.

25p.

Šeštadienio

Birželio 16, 2012 Nr. 140 (19699) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Ne­re­gys iš Alek­so­to no­rė­tų sa­vo vers­lo Pet­ras Za­bi­tis, apa­ kęs paaug­lys­tė­je, ste­bi­na sa­vo darbš­ tu­mu ir at­kak­lu­mu, ka­riau­da­mas ne vien su tam­sa, bet ir su abe­jin­gu­mu. Ak­ las vy­ras ne­no­ri bū­ ti naš­ta vi­suo­me­ nei, bet val­džia ne­ pa­de­da jam ir­tis sa­ vo ran­ko­mis.

„Tie­sos“ už­ra­šas ­lieps­no­jo Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Po­li­ci­ja vis dar svars­to, kaip elg­tis su jau­nuo­liais, ku­rie pie­ši­mo krei­ de­lė­mis Ne­mu­no kran­ti­nė­je už­ra­ šė „Tie­sos“. Šio­je vie­to­je ren­gia­ma vie­na ak­ci­ja po ki­tos.

Sa­vi­val­dy­bė ži­no­jo

Ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Ne­mu­no kran­ti­nė­je su­švi­to už­ra­šas „Tie­ sos“. Jis bir­že­lio pra­džio­je bu­vo nu­spal­vin­tas krei­de­lė­mis, o jo au­ to­riai at­si­dū­rė po­li­ci­jo­je. Da­lis kau­ nie­čių pa­si­pik­ti­no to­kiu pa­rei­gū­nų el­ge­siu, to­dėl už­ra­šai „Tie­sos“ at­ si­ra­do įvai­rio­se mies­to vie­to­se, o nau­jau­sia ak­ci­ja su­reng­ta ket­vir­ ta­die­nį – „Te­gul Tie­sa švie­čia“.

2

Dienos citata „Ne­ga­li bū­ti tie­siog ge­ruo-­ lis, nes daž­niau­siai tu­ri sa­ky­ti „ne“, – Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

paaiškino fi­nan­sų mi­nist­rė­ Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė.

Po na­mus – be laz­de­lės

„Pra­šom į sve­čius“, – iš­gir­dęs, kad prie jo po­ka­riu statyto mū­ri­ nu­ko su­sto­jo au­to­mo­bi­lis, Alek­so­ to pa­kraš­ty­je gy­ve­nan­tis P.Za­bi­tis šyp­so­da­ma­sis at­la­po­jo sa­vo kie­ mo var­te­lius. Iš­tie­sė ran­ką pa­si­ svei­kin­ti ir drą­siu žings­niu pa­su­ko už na­mo, į veš­lų so­dą. „No­riu pa­ ro­dy­ti sa­vo su­ręs­tą va­sa­ri­nį na­me­lį ir rū­kyk­lą“, – ap­stul­bi­ no ak­las šei­mi­nin­kas.

4

0 3 – 9 is d

ienom

6p.

Atok­vė­pis: po kasdienių dar­bų, P.Zabitis iš­si­trau­kia trimitą.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Iðkirpkite kuponà, já galite išsikeisti á bilietà vienam asmeniui VDU Botanikos sodo kasose.

Birþelio 16 d. (kuponas galioja tik vienà dienà).

dieniniu Tik su šešta

dienraðèiu

ÁËJIMASbotanikos sodà

!

S A M A K O M E N

o Á VDU Kaun

2

Šeštadienis, birželio 16, 2012

miestas

Oro kokybė Kaune 0

27

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,48

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

62

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Tę­si­nys: ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą Ne­mu­no kran­ti­nė­je už­ra­šas „Tie­sos“ bu­vo iš­dė­lio­tas iš žva­ku­čių.

„Tie­sos“ už­ra­šas ­lieps­no­jo Per ak­ci­ją už­ra­šas „Tie­ 1 sos“ bu­vo iš­dė­lio­tas iš žva­ku­čių.

„Mi­nė­da­mi Ge­du­lo ir vil­ties die­ną ir už­žieb­da­mi žva­kes pa­ro­dy­ki­me, kad ne­no­ri­me, jog Tie­sa dar kar­tą tap­tų Lie­tu­vos trem­ti­ne, kad prieš Lie­tu­vos žmo­nes vėl bū­tų nau­do­ja­ ma prie­var­ta, smur­tas ir me­las, kad žiau­riau­siais bū­dais bū­tų ša­li­na­mi ir nu­til­do­mi tie, ku­rie iš­drįs­ta siek­ti tie­sos“, – tei­gė vie­nas ak­ci­jos da­ly­ vių Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ ta­ras Al­gir­das Pa­tac­kas. Šį kar­tą or­ga­ni­za­to­riai pre­ten­zi­ jų iš po­li­ci­jos ne­su­lau­kė.

Pa­sak Kul­tū­ros ir tu­riz­mo plėt­ros sky­riaus Kul­tū­ros ir me­no po­sky­ rio ve­dė­jos No­me­dos Pre­ve­lie­nės, ak­ci­ja or­ga­ni­zuo­ta su sa­vi­val­dy­bės

ži­nia. Lei­di­mas ren­gi­niui su­teik­tas ak­ci­jos iš­va­ka­rė­se.

Ak­ci­jų bu­mas

Dėl krei­de­lė­mis už­ra­šy­tos „Tie­sos“ su­lai­ky­tų jau­nuo­lių ad­vo­ka­tas Sau­ lius Damb­raus­kas ma­no, kad dėl ki­lu­sios ak­ci­jų Ne­mu­no kran­ti­nė­ je ban­gos kal­ta po­li­ci­ja. „Kas šią si­tua­ci­ją paašt­ri­no? Drau­di­mas.

Bu­kas drau­di­mas vi­sa­dos pri­ver­ čia žmo­nes prie­šin­tis“, – nea­be­ jo­jo tei­si­nin­kas.

Ad­vo­ka­tas įsi­ti­ki­nęs, kad jo gi­ na­mie­siems vis­kas baig­sis be pa­ da­ri­nių, o bus pra­dė­ta by­la pa­rei­ gū­nams už įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą. „No­rin­čiai iš­suk­ti nuo at­sa­ko­ my­bės tuos pa­rei­gū­nus ir įro­dy­ ti sa­vo ne­kal­tu­mą po­li­ci­jai teks

vers­tis per gal­vą. Tai bus la­bai su­ dė­tin­ga, nes pa­žei­di­mai yra la­bai šiurkš­tūs“, – įsi­ti­ki­nęs S.Damb­ raus­kas.

Kas šią si­tua­ci­ją paašt­ri­no? Drau­di­ mas. Bu­kas drau­ di­mas vi­sa­dos pri­ ver­čia žmo­nes prie­šin­tis. Žei­džia bu­ku­mas

„Ma­nęs ne­do­mi­na Ke­džių ir Venc­ kų pro­ble­ma, bet pra­de­da žeis­ ti tei­sės bu­ku­mas. Bū­tent dėl to,

kad ne­re­tai įsta­ty­mai tai­ko­mi ak­ lai, po­li­ci­nin­ką vi­suo­me­nė ma­to kaip prie­šą, o ne kaip drau­gą, ku­ ris ga­li pa­gel­bė­ti“, – ap­gai­les­ta­vo S.Damb­raus­kas.

Jis pa­tei­kė dar ke­lis ab­sur­diš­ kus pa­vyz­džius, kai įsta­ty­mai bu­ vo pri­tai­ky­ti ak­lai. „Lais­vės alė­ jo­je elekt­ri­kas kei­tė lem­pu­tes, bet va­žiuo­da­mas nuo stul­po prie stul­po au­to­mo­bi­liu neuž­si­seg­da­ vo sau­gos dir­žo. Už tai bu­vo nu­ baus­tas. Ki­ta si­tua­ci­ja. Pae­že­rė­ je va­sa­ro­ja gru­pe­lė žmo­nių, ge­ria al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus. At­va­žia­vę pa­rei­gū­nai ato­sto­gau­to­jų pa­pra­ šo pa­trauk­ti au­to­mo­bi­lį. Pra­šy­mą įvyk­džius, vai­ruo­to­jo pa­pra­šo pa­ pūs­ti į al­ko­tes­te­rį“, – var­di­jo ad­ vo­ka­tas.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Po­li­ci­jai žva­ku­tės ne­kliu­dė

Kau­no ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to at­sto­vas spau­dai Kęs­tu­tis Kas­ciu­ke­vi­čius, pa­klaus­ tas, kaip po­li­ci­ja ver­ti­na žva­ku­čių ak­ci­ją, ti­ki­no, kad „vi­si ren­gi­niai, jei yra lai­ko­ma­si įsta­ty­mų nu­sta­ ty­tos tvar­kos, yra iš­duo­ti ir tu­ri­ mi rei­ka­lin­gi lei­di­mai, ne­da­ro­mi tei­sės pa­žei­di­mai ir pan., po­li­ci­jos yra ver­ti­na­ma tei­gia­mai“.

Po­li­ci­jos at­sto­vas, pa­pra­šy­tas pa­ko­men­tuo­ti S.Damb­raus­ko tei­ gi­nius, sa­kė, kad „tai yra ad­vo­ka­to nuo­mo­nė“. Pa­sak jo, dėl pa­rei­gū­ nų veiks­mų yra at­lie­ka­mas tar­ny­ bi­nis pa­tik­ri­ni­mas.

K.Kas­ciu­ke­vi­čius tei­gė, kad jau­ nuo­lių el­ge­sio „spren­di­mai tu­rė­tų bū­ti priim­ti ar­ti­miau­siu me­tu“.

„Vi­čiūnų“ grupė Kau­ne sta­to naują ga­myklą Sau­lius Tvir­bu­tas

ga­li­ma ras­ti 46 vals­tybė­se“, – tvir­ ti­no mi­nist­ras.

Kau­no lais­vo­jo­je eko­no­minė­je zo­ no­je (LEZ) va­kar iš­kil­min­gai įbe­to­ nuo­ta kap­sulė atei­ties kar­toms. Jo­ je mi­ni­ma, kad grei­tai iš­kils nau­jas „Vi­čiūnų“ grupės žuvų per­dir­bi­mo fab­ri­kas.

Pas­tatė daug įmo­nių

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Su­kurs daug dar­bo vietų

Sim­bo­linę kap­sulę būsi­mos ga­ myk­los vie­to­je įbe­to­na­vo „Vi­ čiūnų“ grupės sa­vi­nin­kai Vis­val­ das Ma­ti­jo­šai­tis, Liu­das Skėrus ir žemės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ ke­vi­čius. Šventė­je taip pat da­ly­va­vo Kau­ no ra­jo­no vi­ce­me­ras Pet­ras Mi­ ke­lio­nis, ki­ti vald­žios at­sto­vai, ban­ki­nin­kai, Pra­mo­ni­ninkų kon­ fe­de­ra­ci­jos, Pre­ky­bos, pra­monės ir amatų rūmų, Kau­no LEZ va­do­vai.

V.Ma­ti­jo­šai­tis sakė, kad nau­jo­ je ga­myk­lo­je „Bal­tic fish ex­port“ dirbs 200 spe­cia­listų. Per me­tus jie ap­do­ros 14,5 tūkst. t švie­žių ir šal­ dytų žuvų. „Šio­je ga­myk­lo­je dau­ giau­siai per­dirb­si­me Bal­ti­jos jūro­je su­gau­tas žu­vis. Kar­tu pa­di­din­si­me ir kon­ku­ren­ciją tarp su­pirkėjų, o tai leis dau­giau už­dirb­ti mūsų žve­ jams“, – ma­no V.Ma­ti­jo­šai­tis.

Bal­ti­jos jūro­je žve­jy­ba vyks­ta ne iš­ti­sus me­tus, todėl ša­lia ga­myk­ los iš­kils ir san­dėliai su šal­dy­tu­vais.

Juo­se bus lai­ko­mos ža­lia­vos at­sar­ gos, todėl įmonė veiks ne­nutrūks­ ta­mai vi­sus me­tus. Šio­je ga­myk­lo­je bus per­dir­ba­ mos menkės, strimėlės, plekšnės, ga­mi­na­mi šprotų kon­ser­vai. Pro­

Ce­re­mo­ni­ja: būsi­mos ga­myk­los vie­to­je kap­sulę įbe­to­na­vo (iš kairės) L.Skierus, V.Ma­ti­jo­šai­tis, K.Star­ke­vi­

čius ir kiti.

duk­tai bus vi­siš­kai pa­ruoš­ti maž­ me­ni­nei pre­ky­bai ir pla­ti­na­mi Lie­ tu­vo­je bei vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Vi­či“ prekės ženk­lu pa­žymė­ti pro­duk­tai ge­rai ži­no­mi vi­so­je Eu­ ro­po­je, taip pat Ru­si­jo­je, Uk­rai­no­ je, ki­to­se Nep­rik­lau­somų Vals­ty­bių Sand­rau­gos ša­ly­se. „Vi­či“ pro­duk­ tai mėgsta­mi Bal­kanų ša­ly­se. Pa­ vyzd­žiui, strimė­les ten po­pu­lia­ru kep­ti ant gro­te­lių.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Did­žiąją dalį eks­por­tuos

Lie­tu­vo­je žuvų su­val­go­ma pa­ly­gin­ ti ne­daug – žmo­gui ten­ka apie 12 kg per me­tus. Ki­to­se ša­ly­se jų su­ var­to­ja­ma ke­lis­kart dau­giau. To­ dėl ir „Vi­čiūnų“ grupė dau­giau­ siai pro­duk­ci­jos iš­ve­ža į ki­tas ša­lis. „Eks­por­tuo­ja­me dau­giau kaip 90 pro­c. sa­vo pro­duk­ci­jos. Ši ga­myk­la taip pat bus orien­tuo­ta į eks­portą.

Nuo­lat ple­čia­me sa­vo rinką, di­di­

na­me eks­por­to apim­tis“, – sakė V.Ma­ti­jo­šai­tis. Žemės ūkio mi­nist­ras K.Star­ke­ vi­čius taip pat ak­cen­ta­vo, kad „Vi­ čiūnų“ grupės ga­mi­niai pui­kiai ži­ no­mi dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių. „Kai vyks­tu į su­si­ti­ki­mus su ku­rios nors ša­lies po­li­ti­kais, žemės ūkio mi­ nist­rais, daž­nai ga­liu pa­minė­ti „Vi­ čiū­nus“ kaip sėkmin­go bend­ra­dar­ bia­vi­mo pa­vyzdį, nes jų pro­duktų

„Vi­čiūnų“ grupė šie­met pra­dėjo sta­ ty­ti jau de­vintą ga­myklą. Vi­sos jos iš­ ki­lu­sios ply­na­me skly­pe. „Vi­čiūnų“ grupės fab­rikų yra Is­pa­ni­jo­je, Es­ti­jo­ je, Ka­li­ning­ra­de. Lie­tu­vo­je vi­sos gru­ pės įmonės iki šiol telkė­si Plungė­ je. „Kau­ne turė­si­me pirmą ga­my­bos įmonę“, – džiaugė­si V.Ma­ti­jo­šai­tis.

Kau­no LEZ pa­si­rink­ta dėl to, kad čia jau su­for­muo­ti skly­pai, yra iš­ ved­žio­tos vi­sos ko­mu­ni­ka­ci­jos, ši vie­ta pa­to­gi eks­por­tuo­jan­čioms įmonėms dėl ge­ros inf­rast­ruktū­ ros. Taip pat LEZ pra­dėju­sios vei­ klą įmonės še­še­rius me­tus ne­mo­ka pel­no mo­kes­čio.

Be­je, K.Star­ke­vi­čius į „Vi­čiūnų“ ga­myk­los sta­ty­bos pra­džios iš­kil­ mes at­si­vežė seną re­lik­viją, su­si­ ju­sią su komp­li­kuo­ta LEZ kūri­mo pra­džia. „Šio­je sta­tyb­vietė­je už­ka­ siu plytą, ku­rią dar 1998 m. ga­vau iš pi­ke­tuo­tojų, ku­rie manė, kad LEZ ne­rei­ka­lin­gas. Ta­da bu­vau Kau­no ap­skri­ties vir­ši­nin­ku ir pa­sa­kiau, kad šią plytą pa­nau­do­siu, kai įkur­ si­me LEZ ir ten pra­dės kil­ti ga­myk­ los. Šian­dien jau vi­si ma­to­me, kad LEZ idė­ja vi­siš­kai pa­si­tvir­ti­na“, – pa­sa­ko­jo mi­nist­ras. Pas­ta­čius ga­ myklą „Bal­tic fish ex­port“ Kau­no LEZ iš vi­so veiks še­šios įmonės. Į „Bal­tic fish ex­port“ bus in­ves­ tuo­ta 37 mln. litų. Iš jų 25 pro­c. gau­ta iš Eu­ro­pos Sąjun­gos fondų. Fab­ri­kas užims 10 tūkst. kv. m plotą. Sta­ty­bos bend­rovė PST ža­da ga­myklą pa­sta­ ty­ti iki kitų metų va­sa­rio.

3

Šeštadienis, birželio 16, 2012

miestas kaunodiena.lt/naujienos

Pra­šo gel­bė­ti Jie­sios upę Prie Jie­sios upės gy­ve­nan­tys kau­ nie­čiai šau­kia­si pa­ gal­bos: ke­lis kar­ tus per me­tus į upę iš­pi­la­mi ter­ ša­lai, ta­čiau, pa­ sak gy­ven­to­jų, ap­ lin­ko­sau­gi­nin­kai ne­sii­ma veiks­mų, kad bū­tų nu­sta­ty­ti kal­ti­nin­kai.

Anks­čiau mėg­da­vo­ me čia iš­ si­mau­dy­ ti, bet kai ma­no žmo­ ną po mau­ dy­nių iš­ bė­rė, ne­be­ len­da­me į upę.

Ieš­ko: vie­no įta­ria­mo­jo nuotr.

viršuje) ieš­ko Pa­ne­mu­nės, ki­ to – Ža­lia­kal­nio pa­rei­gū­nai.

Mis­ti­ka: gy­ven­to­jai tei­gia, kad ra­šė ne vie­ną raštą dėl upės tar­šos, ta­čiau val­di­nin­kai at­

ker­ta – jo­kių nu­si­skun­di­mų ne­gau­ta.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

„Kas­met prieš Jo­ni­nes upė už­ter­ šia­ma kaž­ko­kiais ter­ša­lais. Ne­ga­na to, kad van­duo tam­pa vi­sas dumb­ li­nas, neį­ma­no­ma į jį net įbris­ti, bet blo­giau­sia yra kva­pas – gy­ve­ na­me kęs­da­mi smar­vę“, – skun­dė­ si ša­lia upės gy­ve­nan­ti Ri­ta Vait­ke­ vi­čie­nė.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad ne kar­tą dėl upės tar­šos krei­pė­si į gam­tos ap­sau­gos spe­cia­lis­tus, bu­vo at­va­ žia­vę ir ins­pek­to­riai, ta­čiau si­tua­ ci­ja ne­si­kei­čia. „Ne­gi nie­kam ne­rū­pi, kad ter­šia­ mas land­šaf­ti­nis draus­ti­nis? Kaž­ ka­da Jie­sio­je bu­vo ga­li­ma žve­jo­ti,

iš­si­mau­dy­ti, ne­tgi vei­sė­si vė­žiai, o da­bar – ny­ku­ma“, – šir­do R.Vait­ ke­vi­čie­nė.

Pak­ran­tė­je na­mą tu­rin­tis Jo­nas Mil­da­žys jau se­niai ven­gia bet ko­ kio kon­tak­to su upės van­de­niu. „Anks­čiau mėg­da­vo­me čia iš­si­ mau­dy­ti, bet kai ma­no žmo­ną po mau­dy­nių iš­bė­rė, ne­be­len­da­me į upę“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

J.Mil­da­žio tei­gi­mu, vie­ti­niai gy­ ven­to­jai ne pir­mus me­tus ieš­ko tei­sy­bės sa­vi­val­dy­bė­je, ta­čiau vis at­si­mu­ša į sie­ną. Gy­ven­to­jas įsi­ti­ ki­nęs, kad jei­gu val­di­nin­kai no­rė­tų, su­ras­tų ter­ša­lų šal­ti­nį. „Juk ir taip aiš­ku, kad ter­ša­lai ati­te­ka nuo Se­nia­vos pu­sės, kur yra kal­ki­ni­mo įmo­nė. Su­kau­pia bjau­

ras­ties ir vė­liau iš­lei­džia į upę. Net sun­ku api­bū­din­ti, ko­kios ta­da spal­ vos bū­na van­duo. Kai nu­lei­džia­ma už­tvan­ka Ne­mu­ne ir Jie­sios upė­ je van­duo sto­vi, si­tua­ci­ja bai­siau­ sia – kva­pas pa­sklin­da po vi­są apy­ lin­kę“, – tvir­ti­no J.Mil­da­žys. „Tai eko­lo­gi­nė ne­lai­mė, o nie­ kam ne­rū­pi. Pa­dė­ki­te mums iš­gel­ bė­ti Jie­sios upe­lį“, – pa­gal­bos pra­ šė kau­nie­tis.

Sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ra­de­ta Sa­vic­kie­nė nu­ste­bo, kai jos pa­si­tei­ra­vo­me apie ter­ša­lus Jie­sios upė­je ir ko­dėl nie­ ko ne­da­ro­ma. „Pir­mą kar­tą gir­džiu, kad Jie­sia ter­šia­ma. Jo­kių skun­dų iš gy­ven­to­ jų ne­sa­me ga­vę. Gal­būt jie krei­pė­si

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

į Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­tą.

Tik­rai rei­kės iš­siaiš­kin­ti šią si­tua­ ci­ją“, – ste­bė­jo­si ve­dė­ja.

Kau­no re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­ gos de­par­ta­men­to Kau­no mies­ to agen­tū­ros va­do­vas Eu­ge­ni­jus Vai­na­la­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad ir de­par­ta­men­tas jo­kių skun­dų nė­ ra ga­vęs. „Per pa­sta­ruo­sius 3–4 me­tus nė vie­nas mū­sų ins­pek­to­rius ne­tik­ri­ no Jie­sios, nes ne­bu­vo jo­kių skun­ dų. Gal­būt žmo­nės dra­ma­ti­zuo­ja si­tua­ci­ją. Ne­nus­teb­čiau, kad tar­ šos šal­ti­nis ga­lė­tų bū­ti pa­čių gy­ ven­to­jų pi­la­mos bui­ti­nės at­lie­kos. Ži­no­ma, vis tiek rei­kia pa­tik­rin­ti, ko­kia ten bė­da“, – ža­dė­jo E.Vai­na­ la­vi­čius.

Ar tikrai am­fi­teat­re su­ma­žė­jo lė­bau­to­jų?

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Kau­no po­li­ci­ja tei­gia, kad jau­ni­mo pa­mėg­ta­me am­fit­ eat­re prie Ne­mu­ no šie­met ren­ka­si tvar­kin­ges­nė pub­li­ka – pa­žei­di­mų už­re­gist­ruo­ ta per­pus ma­žiau nei per­nai.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, mies­te pa­sta­čius dau­giau vaiz­do ste­bė­ji­ mo ka­me­rų, ne tik su­ma­žė­jo dar­bo pa­tru­liams, bet ir pa­tys mies­tie­čiai ta­po draus­min­ges­ni.

Rai­mon­das Zin­ke­vi­čius:

Jau­ni­mas am­fi­teat­ re pui­kiai ži­no: jei tik iš­si­trauks bu­te­liu­ką, tuoj pat pri­si­sta­tys pa­ rei­gū­nai.

Be­ne la­biau­siai ne tik tu­ris­tų, bet ir kau­nie­čių lan­ko­mos vie­tos – Se­ na­mies­ty­je esan­tis Ne­mu­no kran­ ti­nės am­fi­teat­ras ir San­ta­kos par­ kas. Kran­ti­nės gy­ven­to­jai nuo­lat ata­kuo­da­vo po­li­ci­ją skam­bu­čiais apie jau­ni­mo lė­ba­vi­mą, nak­ti­mis

Ren­ka­si: am­fi­teat­ras vi­sa­da pil­nas lan­ky­to­jų.

ke­lia­mą triukš­mą. Pa­rei­gū­nai ne­ nei­gia – skam­bu­čių su­lau­kė ir šie­ met pra­si­dė­jus šil­ta­jam me­tų lai­ kui. Ta­čiau si­tua­ci­ja kei­čia­si. „Am­fi­teat­re kol kas ste­bė­ji­ mo ka­me­ra neį­reng­ta dėl tech­ni­ nių kliū­čių, ta­čiau iš tos vie­tos dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mų, daž­ niau­siai al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų var­ to­ji­mo vie­šo­jo­je vie­to­je, šie­met į ko­mi­sa­ria­tą atvežama per­pus ma­ žiau as­me­nų“, – sa­kė Cent­ro po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­ jos sky­riaus vir­ši­nin­kas Rai­mon­das Zin­ke­vi­čius.

Vir­ši­nin­kas ti­ki­si, kad mies­tie­ čiai įsi­są­mo­ni­no prieš ke­le­rius me­ tus priim­tą įsta­ty­mą, drau­džian­tį al­ko­ho­lį var­to­ti vie­šo­sio­se vie­to­se. „Jau­ni­mas am­fi­teat­re pui­kiai ži­no: jei tik iš­si­trauks bu­te­liu­ką, tuoj pat pri­si­sta­tys pa­rei­gū­nai“, – kaip be ka­me­rų pa­rei­gū­nai su­ži­no apie gir­ tau­jan­čiuo­sius, vir­ši­nin­kas ne­no­ rė­jo at­skleis­ti.

R.Zin­ke­vi­čius nea­be­jo­jo, kad jau­ ni­mas su­gal­vo­ja, kaip po­li­ci­nin­kus per­gud­rau­ti, ta­čiau tvir­ti­no, kad at­vež­ti į ko­mi­sa­ria­tą jie nie­ka­da ne­si­gin­či­ja gė­rę svai­ga­lų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ki­toks, ta­čiau taip pat skau­du­ lys, mies­te bu­vo Ra­my­bės par­kas.

Se­ni me­džiai, tei­kian­tys šiai vie­tai nuo­la­ti­nės prie­te­mos įspū­dį, bu­vo jau­kus liz­de­lis mėgs­tan­tie­siems pa­to­giai įsi­tai­sy­ti ant suo­liu­kų ir pa­si­vai­šin­ti. Va­gi­šiams ten taip pat bu­vo pui­ki dar­bo vie­ta. „Įren­gus par­ke vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ras, ge­ro­kai su­ma­žė­jo va­gys­ čių. Ma­žiau ren­ka­si ir var­to­ti al­ko­ ho­lį par­ke pa­mė­gu­sių kom­pa­ni­jų“, – R.Zin­ke­vi­čius nea­be­jo­jo, kad to­ kių re­zul­ta­tų pa­siek­ta įren­gus ka­ me­ras.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Po­li­ci­ja ieš­ko va­gių Kau­no po­li­ci­ja pra­šo pa­dė­ti nu­ sta­ty­ti dvie­jų įta­ria­mų­jų va­gys­ tė­mis ta­pa­ty­bes. Abu jau­nuo­ liai įta­ria­mi ana­lo­giš­kais nu­si­ kal­ti­mais, tik skir­tin­go­se mies­ to vie­to­se. Tar­pu­sa­vy­je jie nė­ ra su­si­ję.

Vie­nas įta­ria­mų­jų bir­že­lio 1 d. Kau­ne, Pran­cū­zų g., užė­jo į na­mo laip­ti­nę ir pa­vo­gė dvi­ ra­tį „Voya­ger“. As­muo bu­vo už­si­dė­jęs mė­ly­nos spal­vos ke­ pu­rę su kry­žia­žo­džio for­mos pa­veiks­lė­liu ir tu­rė­jo raus­vos spal­vos kup­ri­nę „Pu­ma“. Ap­ sau­gos vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ ro­mis įta­ria­ma­sis bu­vo už­fik­ suo­tas. Dėl šio įvy­kio pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Jei­gu tu­ri­te ko­kių nors duo­ me­nų apie mi­nė­to as­mens ta­pa­ ty­bę, pra­šom in­for­muo­ti Kau­no ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kau­no mies­to Pa­ ne­mu­nės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus pa­rei­gū­nus te­le­fo­nais (8 37) 303 921, 342 066 ar­ba 112.

Ki­tas nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas ge­gu­žės 29 d. Apie 17 val. Kau­ ne, prie Sa­va­no­rių pr. 258 na­mo, iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­mas as­muo iš 28-erių mo­ters ran­kų iš­trau­kė juo­dą odi­nę pi­ni­gi­nę ir pa­bė­go.

Pi­ni­gi­nė­je bu­vo: mo­bi­lio­jo ry­ šio te­le­fo­nas „Hua­wei U86501“, „Swed­bank“ ban­ko kor­te­lė, as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lė ir 950 li­tų įvai­rio­mis ku­piū­ro­mis. Pa­ da­ry­ta 1 464 li­tų ža­la.

Ir šį įta­ria­mą­jį už­fik­sa­vo vaiz­ do ste­bė­ji­mo ka­me­ros. Jei­gu tu­ ri­te ko­kių nors duo­me­nų apie mi­nė­to as­mens ta­pa­ty­bę, pra­ šom in­for­muo­ti Kau­no ap­ skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kau­no mies­to Ža­ lia­kal­nio po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos sky­riaus pa­rei­gū­nus tel. (8 37) 303 283, 387 822 ar­ba 112.

KD inf.

4

miestas

Šeštadienis, birželio 16, 2012

Daugiau miesto naujienų skaitykite kaunodiena.lt

Ne­sis­te­bė­ki­te: Pet­ras pri­skal­do mal­kų ir pra­ku­rų rū­kyk­lai, be lazdelės vaikšto po savo sodą, kuriame pats pastatė vasaros namelį.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ne­re­gys iš Alek­so­to no­rė­tų sa­vo vers­lo

Se­no so­do gi­lu­mo­je, po 1 me­džiais, bo­luo­ja iš me­ die­nos at­lie­kų pa­sta­ty­tas ir po­lie­ti­le­

no plė­ve­le ap­trauk­tas į šilt­na­mį pa­ na­šus pa­sta­tė­lis, ku­ria­me įkur­din­ta so­fa ir sta­las. Ne­to­li na­me­lio pūp­so iš sto­rų len­tų su­kal­ta rū­kyk­la. „Ei­na­me į na­mus – pa­ra­gau­si­te ma­no žmo­nos pa­ruoš­tų ir čia pa­ rū­ky­tų kum­pe­lių. Ki­ta­me Lie­tu­ vos kam­pe gy­ve­nan­ti duk­ra au­gi­na kiau­lai­tes, tad pa­vai­šin­siu na­tū­ra­ liu, o ne iš ko­kios len­kiš­kos kiau­lie­ nos pa­ga­min­tu ska­nės­tu“, – kvie­tė Pet­ras, tvir­tu žings­niu ženg­da­mas len­to­mis iš­klo­tu ta­ke­liu gy­ve­na­ mo­jo na­mo link.

Da­ly­va­vau kon­kur­ se, siek­da­ mas gau­ ti fi­nan­si­ nę pa­ra­mą smul­kia­jam vers­lui pra­ dė­ti. De­ja.

Ma­no pro­ jek­tai li­ko ne­pas­ te­bė­ti.

Mū­ri­ja, uo­gau­ja, meist­rau­ja

Ties vie­na Za­bi­čių bu­vei­nės prieš­ kam­ba­rio sie­na su­krau­ta di­džiu­lė kny­gų stir­ta. Anot Pet­ro, čia il­si­si daug pui­kių au­to­rių kū­ri­nių, ku­ riuos jis yra kaž­ka­da skai­tęs. Į Alek­so­tą ak­las vy­ras su žmo­na at­si­kraus­tė iš Ra­sei­nių ra­jo­no, kur tu­rė­jo sa­vo so­dy­bą ir ži­no­jo kiek­ vie­ną jos pė­dą. „Jis ir anks­tes­nė­je so­dy­bo­je, ir čia mal­kas su­ka­po­ja, ir jų at­si­ne­ša, ir kros­nį už­ku­ria. Pet­ras ir val­gy­ ti pa­da­ro, ir uo­gas nu­ski­na. Jei rei­ kia, tai ir kros­nies sie­ne­lę su­mū­ri­ ja. Kar­tą žmo­nės, pa­ma­tę, kaip jis at­si­da­ręs au­to­mo­bi­lio dang­tį išė­ mė aku­mu­lia­to­rių ir nu­ne­šė jį į ga­ ra­žą, ne­no­rė­jo ti­kė­ti, kad Pet­ras ab­so­liu­čiai nie­ko ne­ma­to. Ka­žin ką jie sa­ky­tų pa­ma­tę, kaip jis pa­ts re­konst­ra­vo tro­bos šil­dy­mo sis­te­ mą“, – pa­sa­ko­jo P.Za­bi­čio žmo­na Bi­ru­tė.

Ma­no re­gė­ji­mas kas­ met sil­po ir sil­po, kol vi­siš­kai jo ne­te­kau. „Nie­ko čia nuo­sta­baus – vy­ ras na­muo­se tu­ri vis­ką mo­kė­ti“, – per­ta­rė žmo­ną P.Zabitis.

Re­gė­ji­mą jis vi­siš­kai pra­ra­do 1964-ai­siais, vos per­žen­gęs 16 me­ tų slenks­tį.

Apa­ki­no smū­giai

„Tai at­si­ti­ko 1957 m., kai su tė­ vais ir bro­liais gy­ve­nau prie Pla­te­ lių eže­ro, – pa­sa­ko­jo Pet­ras. – Vie­ ną va­sa­ros die­ną į ga­nyk­lą ve­džiau kar­vę, o pa­skui se­kęs ver­šiu­kas pra­dė­jo lai­gy­ti po pie­vą ir pa­sie­ kė kai­my­no, bu­vu­sio stri­bo, do­bi­ lus. Jis, pa­ma­tęs ver­šiu­ką, at­lė­kė ir, par­grio­vęs ma­ne, ėmė dau­žy­ti kumš­čiais, spar­dy­ti.“ „Kai at­si­pei­kė­jau, – pri­si­mi­nė P.Za­bi­tis, – pa­ma­čiau dan­gu­je ryš­

Po­mė­gis: Za­bi­čių na­muo­se įreng­ta pri­mi­ty­vi lei­dyk­lė­lė, skir­ta ne­re­gio pa­ra­šy­toms kny­goms.

kią rau­do­ną sau­lę ir sklan­dan­čius bal­tus gand­rus. Šio re­gi­nio nie­ka­da neuž­mir­šiu, nes po to ma­no re­gė­ ji­mas kas­met sil­po ir sil­po, kol vi­ siš­kai jo ne­te­kau.“ Po­rą kla­sių Pet­ras už­bai­gė gim­ti­ nė­je, o tre­čio­sios kla­sės kur­są te­ko pra­dė­ti Kau­ne, Ak­lų­jų ir silp­na­re­ gių in­ter­na­te. Bū­tent čia jis pa­ra­šė pir­muo­sius sa­vo ei­lė­raš­čius Brai­lio raš­tu, iš­mo­ko gro­ti akor­deo­nu, tri­ mi­tu ir būg­nais.

Su ki­tais dviem li­ki­mo drau­gais ta­po ži­no­mi ir lau­kia­mi jau­ni­mo šo­kiuo­se mu­zi­kan­tai. Ak­lie­ji mu­ zi­kan­tai bu­vo to­kie po­pu­lia­rūs, kad jais ne­pa­si­da­li­jo ne tik Že­mai­ti­jos mies­te­liai ir kai­mai, bet ir mer­gi­ nos. Vie­na iš jų, Bi­ru­tė, ta­po ne­re­ gio mu­zi­kan­to, dai­ni­nin­ko ir poe­ to P.Za­bi­čio žmo­na. Jie išau­gi­no du sū­nus ir duk­rą.

25 me­tai lau­ki­mo

Ne­re­gys P.Za­bi­tis nuo vai­kys­tės jau­tė po­rei­kį kū­ry­bai – 1987 m. spau­do­je pa­si­ro­dė jo pir­mie­ji sod­ ria so­džiaus kal­ba pa­ra­šy­ti ap­sa­ ky­mai.

Prieš 25 me­tus jis ati­da­vė sa­vo au­to­biog­ra­fi­nių ap­sa­ky­mų kny­ge­ lę „Ke­lio­nė pas dak­ta­rą“ „Vy­tu­rio“ lei­dyk­lai. Kny­ge­lė iki šiol neišs­ paus­din­ta, nors po to pa­sau­lį iš­vy­ do ne vie­nas P.Za­bi­čio kū­ri­nys.

Apie tą neiš­leis­tą Pet­ro ap­sa­ky­ mų rin­ki­nį I.Si­mo­nai­ty­tės ir Že­ mai­tės pre­mi­jų lau­rea­tas Juo­zas Šikš­ne­lis yra pa­sa­kęs, kad tai la­bai rei­ka­lin­ga kny­ga vi­suo­me­nei, ku­ ri men­kai išmano žmo­nių su re­gos ne­ga­lia psi­cho­lo­gi­ją, neį­si­vaiz­duo­ ja jų ga­li­my­bių.

Spaus­di­na­mas už­sie­ny­je

„Kai įkū­riau Ra­sei­nių ne­re­gių ra­ šy­to­jų klu­bą, jį grei­tai pa­pil­dė ir ki­tų ne­ga­lių ka­muo­ja­mi ra­šy­to­ jai. Išau­go­me į Lie­tu­vos ra­šy­to­ jų su ne­ga­lia są­jun­gą. Skau­du, kad ne­ra­do­me bend­ros kal­bos su Lie­ tu­vos ak­lų­jų ir silp­na­re­gių są­jun­ ga (LASS), bet mus pa­rė­mė bu­vęs Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos Kau­no sky­riaus pir­mi­nin­kas Pet­ras Pa­li­ lio­nis, pa­do­va­no­jęs kom­piu­te­rį“, – tei­gė P.Za­bi­tis.

Ne­re­gys yra pa­ra­šęs pen­kias kny­gas Brai­lio raš­tu, ta­čiau jas no­ ri iš­leis­ti taip, kad skai­ty­ti ga­lė­tų ir re­gin­tie­ji.

Anks­čiau jam vis pa­vyk­da­vo ras­ti šio su­ma­ny­mo rė­mė­jų. Pa­vyz­džiui, pa­de­dant Vai­dui Laz­daus­kui bu­vo iš­leis­ta P.Za­bi­čio kny­ga „Be spin­ du­lė­lio ir švie­sos“. „Ats­ki­ri ma­no kū­ri­niai bu­vo spaus­din­ti JAV, Ka­na­dos, Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos lie­tu­vių lei­di­niuo­ se, o štai LASS žur­na­las „Mū­sų žo­dis“ ma­no kū­ry­bą, ku­ri yra lai­ mė­ju­si ne vie­ną ne­re­gių ra­šy­to­ jų kū­ry­bos kon­kur­są, ig­no­ruo­ja.

Ma­lo­nu, kad Lie­tu­vo­je ji spaus­di­ na­ma in­ter­ne­to sve­tai­nė­je „Bal­to­ ji laz­de­lė“, – nuo­šir­džiai džiau­gė­ si P.Za­bi­tis.

Or­ga­ni­za­to­riaus ge­bė­ji­mai

Ne­re­gys ra­šy­to­jas, žmo­nos pa­ de­da­mas, ga­li nar­šy­ti in­ter­ne­te, bend­rau­ti su įvai­rių ne­ga­lių ka­ muo­ja­mais lie­tu­vių ra­šy­to­jais vi­ sa­me pa­sau­ly­je. Jis įkū­rė Pa­sau­ lio lie­tu­vių neį­ga­lių­jų me­ni­nin­kų ir ra­šy­to­jų aso­cia­ci­ją, ku­riai tar­ pi­nin­kau­ja Lie­tu­vo­je vei­kian­čios

Gru­zi­jos, Uk­rai­nos, Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­dos.

Iš men­kų sa­vo pa­ja­mų P.Za­bi­tis su­ge­bė­jo nu­si­pirk­ti spaus­din­tu­vą.

Tad da­bar pa­ts iš­spaus­di­no kom­ piu­te­riu su­rink­tus „Ke­lio­nės pas dak­ta­rą“ ap­sa­ky­mus ir pa­ts su­se­ gė la­pus sa­vo ran­ko­mis pa­to­bu­lin­ tu seg­tu­vu į kny­ge­les.

Da­bar ke­ti­na to­kiu bū­du iš­leis­ti la­bai gy­vai pa­ra­šy­tą sa­vo ap­sa­ky­ mų kny­ge­lę „Ak­lie­ji mu­zi­kan­tai“.

jį su­tvar­ky­čiau ir ne tik pa­ts, bet ir ma­no va­do­vau­ja­mos or­ga­ni­za­ci­jos ten įsi­kur­tų – tu­rė­tu­me, kur su­si­ tik­ti, rei­ka­lus ap­tar­ti“, – apie sa­vo sva­jo­nę pri­si­pa­ži­no P.Za­bi­tis. „Da­bar, jei no­ri­te ži­no­ti, su­ si­tin­ka­me Kau­no au­to­bu­sų sto­ ties vie­ša­ja­me tua­le­te – ten šil­ ta, šva­ru, ne­ly­ja ir ne­snin­ga ant gal­vos“, – iro­ni­za­vo Pet­ras, vai­ šin­da­mas sa­vo rū­kyk­lo­je rū­ky­tu kum­pe­liu.

Sa­vi­val­dy­bei pro­jek­tai ne­ti­ko

Dė­kin­gas pa­de­dan­tie­siems

„Aš įvai­riais bū­dais mė­gi­nu gau­ ti lė­šų ne tik kny­gų lei­dy­bai, bet ir pra­gy­ve­ni­mui, kad ne­si­jaus­čiau naš­ta vi­suo­me­nei“, – ta­rė P.Za­ bi­tis.

De­ja, ne­no­rin­čio bū­ti naš­ta ne­ re­gio pla­nai Kau­no val­di­nin­kų ne­ su­do­mi­no. „Štai pa­tei­kiau Kau­no mies­to sa­ vi­val­dy­bei sa­vo pa­ra­šy­tą pro­jek­tą „Spin­du­lė­lis švie­sos“, ku­rio tiks­ las – pa­dė­ti ak­lie­siems tap­ti be­ tar­piš­kais sa­vo so­cia­li­nių pro­ble­ mų spren­di­mo da­ly­viais, siū­liau pa­ruoš­ti me­to­di­nę me­džia­gą, kaip mo­ky­ti šu­nį bū­ti ne­re­gio ved­liu, iš­ leis­ti kū­ri­nių Brai­lio raš­tu, pa­reng­ ti lei­dy­bos dar­bams kom­piu­te­ri­nę tech­ni­ką. Žo­džiu, da­ly­va­vau kon­ kur­se, siek­da­mas gau­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą smul­kia­jam vers­lui pra­dė­ ti“, – pa­sa­ko­jo P.Za­bi­tis. „De­ja. Nei šis, nei dar vie­nas ma­no pro­jek­tas li­ko ne­pas­te­bė­ti“, – kal­bė­jo ak­las vy­ras. „Bū­čiau lai­min­gas, jei sa­vi­val­dy­ bė su­teik­tų man su žmo­na pa­nau­ dos pa­grin­dais ko­kį ap­griu­vu­sį na­ me­lį – aš su sū­nu­mis sta­ty­bi­nin­kais

Ne vie­ną de­šimt­me­tį bend­rau­da­ mas su li­ki­mo bro­liais ir se­sė­mis ne­re­gys P.Za­bi­tis pa­ste­bė­jo, kad vis menks­ta jų dva­si­nis pa­sau­lis, vis­ kas ma­tuo­ja­ma pi­ni­gais.

Su­si­dū­ri­mai su to­kiu po­žiū­riu P.Za­bi­tį žei­džia la­biau nei gy­ve­ni­ mas tam­so­je. To­dėl jis ne­kant­riai lau­kia šeš­ta­die­nių, kai 16 val. įsi­ jun­gia Lie­tu­vos ra­di­ją ir sė­da klau­ sy­tis to, kas, anot jo, dar tik­ra – Be­ no Ru­pei­kos lai­dos „Kaip žmo­nės gy­ve­na“.

Tik­ra ir tai, kad P.Za­bi­tis nuo­šir­ džiai dė­kin­gas („Bū­ti­nai pa­dė­ko­ki­ te“, – pra­šė jis.) jam pa­de­dan­tiems žmo­nėms: Šv.Ka­zi­mie­ro or­di­ no ma­gist­rui Ed­var­dui Eis­mon­ tui, kau­nie­čiams Eg­lei Mi­ku­lio­ny­ tei, Ju­li­jai Is­ke­vi­čie­nei, Ge­di­mi­nui Šin­kū­nui, Al­do­nai Balt­rū­nie­nei, An­ta­ni­nai Skau­džiu­vie­nei, Ed­var­ dui ir Li­vi­jai Šiugž­doms, vals­ty­bi­ nio ak­lų­jų cho­ro „Vil­nius“ ge­ne­ra­ li­niam di­rek­to­riui Vla­dui Bag­do­nui ir dau­ge­liui ki­tų, ku­rie įvai­riais bū­ dais pa­de­da šiam gry­nuo­liui švy­ tė­ti sod­rio­mis sa­vo tur­tin­gos sie­ los spal­vo­mis.

5

Šeštadienis, birželio 16, 2012

Miestas

Ke­lio­nės au­to­bu­su tau­po pi­ni­gus Por­ta­lo kau­no­die­na.lt fo­ru­me da­ly­va­vęs „Kaut­ros“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Li­nas Skar­džiu­kas pa­ban­dė su­lau­žy­ti ste­reo­ ti­pą, kad pa­to­giai ir pi­giau ga­li­ma ke­liau­ti tik nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu.

„Va­sa­ra – ato­sto­gų me­tas. Juk il­ sė­tis no­ri­si nuo pir­mų­jų mi­nu­čių ir pa­mirš­ti vi­sus rū­pes­čius. Siū­ ly­čiau au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams trans­por­to prie­mo­nes pa­lik­ti na­ muo­se ir ke­lio­nei rink­tis au­to­bu­ sus“, – sa­kė L.Skar­džiu­kas.

rą­jį kar­tą bi­lie­tai bran­go praė­ju­sių me­tų ba­lan­dį.

Gal­vo­ja­me apie lo­ja­lu­mo kor­te­ les. Jas ga­lė­si­me įdieg­ti, kai au­to­ bu­suo­se bus įreng­ti nau­ji mo­der­nūs ka­sos apa­ra­tai, ga­lin­tys nu­skai­ty­ti kor­te­lės duo­me­nis.

– Kaž­kur gir­dė­jau, kad par­duo­ da­te bi­lie­tus šei­moms. Kiek jie kai­nuo­ja, ar tai pa­de­da su­tau­ py­ti? Man, va­ži­nė­jan­čiai su vai­kais, tai la­bai svar­bu.

– „Kaut­ra“ šią va­sa­rą pri­sta­tė šei­ mos bi­lie­tą, ku­ris par­duo­da­mas tik in­ter­ne­tu po­rta­le www.au­to­bu­su­ bi­lie­tai.lt ir su­tei­kia ma­žiau­siai tri­ jų as­me­nų šei­mai iki 40 pro­c. nuo­ lai­dą va­žiuo­jant tarp­mies­ti­niais bend­ro­vės au­to­bu­sais.

Va­žiuo­jant net pen­kių as­me­nų šei­mai la­biau ap­si­mo­ka ke­liau­ti au­to­bu­su, per­kant šei­mos bi­lie­tą, ir au­to­mo­bi­lį pa­lik­ti na­muo­se.

Pa­vyz­džiui, nu­ke­liau­ti nuo Kau­ no iki Ni­dos ir at­gal leng­vuo­ju au­ to­mo­bi­liu kai­nuo­ja per 300 li­tų, ne­skai­čiuo­jant ma­ši­nos amor­ti­ za­ci­jos. Tuo me­tu pen­kių as­me­nų šei­mai iš dvie­jų suau­gu­sių­jų, vai­ ko iki 7 me­tų ir dvie­jų vy­res­nių, 8 ir 12 me­tų, vai­kų, šei­mos bi­lie­tas kai­ nuos 280 li­tų į abi pu­ses.

No­ri­me su­lau­žy­ti ste­reo­ti­pą, kad ke­liau­ti ga­li­ma tik au­to­mo­bi­liu.

Nuo­sa­va ma­ši­na va­žiuo­jant ato­ sto­gau­ti į pa­jū­rį ky­la daug pa­pil­ do­mų rū­pes­čių – rei­kia ieš­ko­ti, kur ją pa­sta­ty­ti, mo­kė­ti už jos sto­vė­ji­ mą, sun­ku su­tal­pin­ti ant au­to­mo­ bi­lio vi­sos šei­mos dvi­ra­čius.

Mes sie­kia­me, kad ato­sto­gų poil­ sis pra­si­dė­tų nuo ke­lio­nės pra­džios. „Kaut­ros“ au­to­bu­sai yra mo­der­ nūs ir pa­to­gūs, juo­se ga­li­ma nau­ do­tis ne­mo­ka­mu be­vie­liu in­ter­ne­tu, bend­ro­vės au­to­bu­sais ga­li­ma vež­tis dvi­ra­čius, už ku­riuos ne­rei­kia pa­ pil­do­mai mo­kė­ti.

– Ko­dėl, išė­jus į pen­si­ją, iš­kart nė­ra tai­ko­mos 50 ir 80 pro­c. nuo­lai­dos sen­jo­rams?

– Tai yra vals­ty­bės nu­sta­ty­ta nuo­ lai­dų sis­te­ma, ku­ri api­brė­žia, kad 50 pro­c. nuo­lai­da tai­ko­ma nuo 70 me­tų am­žiaus, o 80 pro­c. nuo­lai­da – nuo 80 me­tų.

– Ar ga­li­ma į Var­šu­vą siųs­ti siun­ti­nius?

– Ga­li­ma. Rei­kia kreip­tis į Au­to­bu­ sų siun­tų sky­rių sto­ty­je. Iš­sa­mes­ nę in­for­ma­ci­ją ga­li­ma ras­ti www. siun­to­sau­to­bu­sais.lt.

– Ko­kio dy­džio ir kiek ba­ga­žo tu­ri bū­ti, kad už jį ne­rei­kė­tų pa­ pil­do­mai mo­kė­ti?

– Da­bar ke­lei­vio ba­ga­žas tarp­mies­ ti­niuo­se marš­ru­tuo­se yra ve­ža­mas ne­mo­ka­mai.

– Šiuo me­tu de­ga­lai at­pi­go, ta­ ciau pa­va­sa­rio pa­bai­go­je pa­ bran­gę bi­lie­tai neat­pi­go. Ka­da bus lo­ja­lu­mo kor­te­lės ke­lei­ viams, va­ž iuo­jan­t iems su „Kaut­ra“?

– De­ga­lų kai­na ki­lo vi­sus me­tus ir no­riu pa­neig­ti gan­dus, kad bi­lie­tai pa­va­sa­rio pa­bai­go­je pa­bran­go. Bi­ lie­tų kai­na iš­li­ko to­kia pa­ti. Pas­ta­

– Ar nor­ma­li si­tua­ci­ja, kad au­ to­bu­sų bi­lie­tams nuo­lai­dos tai­ ko­mos tik vai­kams iki 10 me­tų?

Ar vė­liau au­to­ma­tiš­kai tė­vai stai­ga tu­ri pra­tur­tė­ti, ar vai­kas pa­ts už­si­dir­ba? Koks jū­sų po­ žiū­ris?

– Vals­ty­bė re­gu­liuo­ja nuo­lai­dų sis­ te­mą. Iki 7 me­tų vai­kams bi­lie­tas au­to­bu­su ne­kai­nuo­ja, nuo 7 iki 10 me­tų tai­ko­ma 50 pro­c. nuo­lai­da, nuo 10 me­tų rei­kia mo­kė­ti vi­są bi­ lie­to kai­ną. Yra tai­ko­mos nuo­lai­dos moks­lei­viams, vyks­tan­tiems į mo­ kyk­lą ar bū­re­lius vie­ti­niais marš­ ru­tais. Šias nuo­lai­das kom­pen­suo­ ja sa­vi­val­dy­bės.

– Ma­čiau, kad Drus­ki­nin­kuo­ se va­ži­nė­ja gra­žūs ir tvar­kin­gi „Kaut­ros“ au­to­bu­siu­kai. Ar jie Kau­ne ne­ga­lė­tų pa­keis­ti mik­ roau­to­bu­sų?

– Tai ne bend­ro­vės kom­pe­ten­ci­ja.

Jei sa­vi­val­dy­bė pa­skelb­tų kon­kur­ są dėl trans­por­to pa­slau­gų tei­ki­mo Kau­no mies­te, be abe­jo, mes da­ly­ vau­tu­me.

– Kal­bė­ta, kad Kau­no au­to­bu­sų sto­tis bus iš­kel­ta į Že­muo­sius Šan­čius, kur vei­kia jū­sų biu­ras.

Ar šie pla­nai jau pa­mirš­ti?

– Bu­vo to­kių pla­nų, ta­čiau jų at­si­ sa­kė­me. Da­bar ruo­šia­mas nau­jos au­to­bu­sų sto­ties pro­jek­tas da­bar­ ti­nė­je te­ri­to­ri­jo­je, prie ku­rios mies­ tie­čiai jau yra įpra­tę.

– Ar pla­nuo­ja­ma at­nau­jin­ti Au­ to­bu­sų sto­tį?

– Kau­no au­to­bu­sų sto­ties de­ta­lu­ sis pla­nas bai­gia­mas ruoš­ti ir yra pa­teik­tas tvir­tin­ti. De­ja, šių dar­bų pa­sku­bin­ti ne­ga­li­me, šios pro­ce­dū­ ros tę­sia­si jau be­veik dve­jus me­tus.

Pla­nuo­ja­me šie­met baig­ti pro­jek­ta­ vi­mo dar­bus, o sta­ty­bą pra­dė­ti ki­tų me­tų pra­džio­je. Tai bus ne tik Au­to­ bu­sų sto­tis – bus in­teg­ruo­tas pre­ ky­bos cent­ras, ka­vi­nės, res­to­ra­nai.

– Ko­kią pi­ni­gų su­mą ža­da­ma in­ves­tuo­ti į sto­ties re­konst­ ruk­ci­ją?

– Į bend­rą sto­ties komp­lek­są pla­nuo­ ja­ma in­ves­tuo­ti apie 20 mln. li­tų.

Pla­nai: L.Skar­džiu­kas ti­ki­si, kad bus pa­tvir­tin­tas de­ta­lu­sis pla­nas ir jau ki­tais me­tais pra­si­dės Kau­no au­to­

bu­sų sto­ties re­konst­ruk­ci­ja.

– Ka­da pra­si­dės Au­to­bu­sų sto­ ties re­konst­ruk­ci­ja, ar bus ga­li­ ma pa­žiū­rė­ti pro­jek­tą?

– Kai tik bus baig­tas de­ta­liojo pla­no de­ri­ni­mas, iš­duo­tas lei­di­mas pro­ jek­tuo­ti, tuo­met es­ki­zai ar pro­jek­tas ga­lės bū­ti pri­sta­ty­ti vi­suo­me­nei.

– Ko­kios to­les­nės „Kaut­ros“ plėt­ros ga­li­my­bės?

– Ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­me įkur­ti bend­ro­vės fi­lia­lą Vil­niu­je.

Nė­ra jo­kių ap­ri­bo­ ji­mų, iš ko­kių sto­te­ lių ga­li­ma vež­tis dvi­ra­čius.

– Ar jū­sų įmo­nės vai­ruo­to­jai yra ap­rū­pin­ti mo­bi­lių­jų te­le­ fo­nų lais­vų­jų ran­kų įran­ga? Ne kar­tą te­ko ma­ty­ti au­to­bu­sų vai­ ruo­to­jus, ku­rie vie­na ran­ka lai­ ko vai­rą, ki­ta – te­le­fo­ną. Tie­sa, ne­ga­liu tvir­tin­ti, kad tai bu­vo „Kaut­ros“ au­to­bu­sas, bet tik­ rai tarp­mies­ti­nis. O gal au­to­ bu­sų vai­ruo­to­jams iš­vis drau­ džia­ma tu­rė­ti te­le­fo­nus?

– Vai­ruo­to­jui te­le­fo­no tu­rė­ti ne­ drau­džia­ma, ta­čiau bend­ro­vė ne­to­ le­ruo­ja at­ve­jų, kai vai­ruo­to­jas va­ žiuo­da­mas kal­ba te­le­fo­nu. Tai­syk­lės ga­lio­ja vi­siems vai­ruo­to­jams, taip pat ir tiems, ku­rie vai­ruo­ja au­to­bu­ sus. Nė­ra rei­ka­lo dar­bo rei­ka­lų va­ žiuo­jant ap­tar­ti te­le­fo­nu, tai ga­li­ma pa­da­ry­ti tar­pi­nė­se sto­te­lė­se. Jei­gu vai­ruo­to­jas va­žiuo­da­mas te­le­fo­nu kal­ba apie as­me­ni­nius da­ly­kus, tai yra jo as­me­ni­nė at­sa­ko­my­bė. As­me­ ni­niams po­rei­kiams ten­ki­nti bend­ ro­vė ne­si­ren­gia įsi­gy­ti lais­vo­sios ran­kų įran­gos. Ant­ra ver­tus, lais­vo­ ji ran­kų įran­ga bū­na įvai­ri, vie­niems vai­ruo­to­jams pa­tin­ka vie­no­kia, ki­ tiems ki­to­kia, bū­tų sun­ku įtik­ti.

– Ka­da nor­ma­liu lai­ku ir už nor­ma­lią kai­ną ve­ši­te į Pran­ cū­zi­ją (ne į Pa­ry­žių)?

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

– Tie­siai švie­siai ga­liu pri­pa­žin­ ti, kad pra­lai­mė­jo­me kon­ku­ren­ci­nę ko­vą tarp­tau­ti­niuo­se, ypač il­guo­ se marš­ru­tuo­se, kai at­si­ra­do pi­gių skry­džių bend­ro­vės. Į Pran­cū­zi­ją nau­jų marš­ru­tų ne­ pla­nuo­ja­me, ta­čiau yra ga­li­my­bė įsi­gy­ti bi­lie­tų, per­sė­dant Diu­sel­ dor­fe, iš kur ga­li­ma ke­liau­ti ki­to­ mis kryp­ti­mis.

– Ang­li­jo­je, va­žiuo­jant tarp­ mies­t i­n iais rei­sais, siū­l o­m a at­si­ger­ti, už­kąs­ti. Ar to ne­pla­ nuo­ja­ma įdieg­ti „Kaut­ro­je“?

– Ne­su įsi­ti­ki­nęs, kad tai ge­ra idė­ ja. Ne­ma­nau, kad vi­siems ke­lei­ viams pa­tik­tų, jei, įli­pus į au­to­ bu­są, sa­lo­nas kve­pė­tų deš­re­lė­mis.

Be to, tarp­mies­ti­niai marš­ru­tai Lie­tu­vo­je yra per­ne­lyg trum­pi, to­ dėl ši pa­slau­ga neak­tua­li.

– Ar ga­liu va­žiuo­ti au­to­bu­su ir vež­tis dvi­ra­tį į Ni­dą iš Klai­pė­ dos?

– Taip, tik­rai ga­l i­te. Nė­ra jo­k ių ap­ri­bo­ji­mų, iš ko­kių sto­te­lių ga­ li­ma vež­tis dvi­ra­čius. Be­je, la­bai ma­lo­nu per Kur­šių ne­ri­ją va­žiuo­ti dvi­ra­čiu ir at­gal grįž­ti au­to­bu­su ar­ba at­v irkš­č iai. Pats tuo įsi­t i­ ki­n au. Va­ž iuo­j i au­t o­b u­s u į Ni­ dą, po to dvi­ra­čiu iki Pa­lan­gos ar Šven­to­sios ir to­liau ki­tu au­to­bu­ su – na­mo.

– Ar ga­li­ma siųs­ti siun­ti­nius jū­s ų au­to­b u­sais, jei­g u nė­ra siun­ti­nių priė­mi­mo sky­riaus, o tik pa­pras­čiau­sia au­to­bu­sų sto­te­lė?

– Jei­gu nė­ra siun­tų priė­mi­mo sky­ riaus, siun­ti­nį rei­kė­tų įteik­ti tie­ siai vai­r uo­t o­j ui. Pa­gal siun­t os dy­dį vai­ruo­to­jas nu­spręs, kiek už jį mo­kė­ti – 5, 10 ar 15 li­tų. Mo­kes­tis ne­prik­lau­so nuo to, kaip to­li siun­ ta ke­liaus. Vai­ruo­to­jas iš­duos do­ ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį, kad bu­ vo priim­ta siun­ta. Toks siun­ti­mas ga­li­mas tuo at­ve­ju, kai vie­to­je nė­ ra siun­tų priė­mi­mo ter­mi­na­lo.

– Ar ga­li­ma iš Au­to­bu­sų sto­ties iš­siųs­ti siun­ti­nį į už­sie­nį?

– Siun­ti­nius ga­li­ma siųs­ti Lie­tu­vo­ je ir į už­sie­nį. Be­je, tik­rai pa­trauk­ lia kai­na. Siun­ti­niai vi­so­je Eu­ro­po­ je pri­sta­to­mi iki du­rų.

– Kom­piu­te­ris šian­dien – neat­ sie­ja­mas mū­sų pa­ly­do­vas ir dar­bo prie­mo­nė. Kaip plė­to­ja­ ma inf­rast­ruk­tū­ra dirb­ti kom­ piu­te­riu au­to­bu­suo­se?

– „Kaut­ros“ au­to­bu­suo­se vi­sur vei­kia ne­mo­ka­mas be­vie­lis in­ter­ ne­to ry­šys. Bu­vo­me šios pa­slau­gos pio­nie­riai Lie­tu­vo­je. Šian­dien de­ra­ mės su pa­slau­gos tei­kė­ju, kaip pa­ ge­rin­ti in­ter­ne­to ry­šio ko­ky­bę.

– Ža­du pa­si­nau­do­ti jū­sų ne­ mo­ka­mo dvi­ra­čių ve­ži­mo pa­ slau­ga. Ke­lia ne­ri­mo, ar tik­rai lai­kik­lis tiks ma­no dvi­ra­čiui, ka­dan­gi rė­mas ne­stan­dar­ti­ nis. Jei ne­tiks, tuo­met tik­riau­ siai ga­li­ma bus vež­ti ba­ga­ži­nė­ je, ta­čiau bi­jau, kad dvi­ra­tis, ve­ža­mas ba­ga­ži­nė­je, ga­li su­si­ brai­žy­ti.

– Jei dvi­ra­čio rė­mas yra ne­stan­ dar­ti­nis, ga­li ne­pa­vyk­ti jo pri­tvir­ tin­ti prie spe­cia­lių lai­kik­lių. To­kiu at­ve­ju dvi­ra­tis bus per­vež­tas ba­ ga­ži­nė­je. Jei ke­lei­vis ne­ri­mau­ja, kad dvi­ra­tis ga­li su­si­brai­žy­ti, ma­lo­niai pra­šo­me, kad jis pa­ts pa­si­rū­pin­tų, kaip dvi­ra­tį įpa­kuo­ti.

Kaunodiena.lt

20 mln. litų žadama investuoti į naująjį Kauno autobusų stoties kompleksą.

6

Šeštadienis, Birželio 16, 2012

Savaitė

Ministrė I.Ši­mo­ny­tė: ne­ga­liu bū­ti ge­ruo­lė

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Drumz­lės „Kau­no van­de­ny­se“

Arū­nas Damb­raus­kas

K

au­n ie­čiams svar­biau­ sia, kad sa­v i­val­dy­bės įmo­nė „Kau­no van­de­ nys“ kuo sklan­d žiau tiek­tų šva­rų van­de­nį. Ta­čiau pa­ sta­ro­sio­m is die­no­mis iš „Kau­no van­de­nų“ pa­si­py­lė drumz­l i­nos sro­vės. Tie­sa, ne į van­den­t ie­k io vamz­d žius, bet į au­sis, ki­taip ta­ riant, į vie­šu­mą. Chao­tiš­ko­se tos sro­vės sū­ku­riuo­se plau­kio­ja Kau­ ne ne­blo­gai ži­no­mi as­me­nys: įmo­ nės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vi­lius Bu­ro­kas, įmo­nės val­dy­bos pir­mi­ nin­kas Li­nas Balt­rė­nas, mies­to ta­r y­bos na­r ys Va­lys Vens­lo­vas.

Kar­tais iš drumz­li­nos sro­vės kyš­ te­lė­ja žais­min­ga bu­vu­sio vi­ce­me­ ro Ste­po­no Vai­či­kaus­ko šu­kuo­se­ na ar­ba uo­lą pri­me­nan­ti taip pat bu­vu­sio vi­ce­me­ro Kęs­tu­čio Kriš­ čiū­no gal­va.

Spust – V.Vens­lo­vas, spust – L.Balt­rė­nas, spust – K.Kriš­čiū­nas, o V.Bu­ro­kui spus­te­lė­ti nie­kas ne­be­lei­džia.

Dau­g u­m a mi­n ė­t ų vy­r ų to­j e drumz­l i­no­je sro­vė­je, at­ro­do, jau­ čia­si vi­siš­kai ne­blo­gai, ir tai ga­ li­ma su­pras­t i: L.Balt­rė­ną sro­vė pluk­do į įmo­nės ge­ne­ra­l i­n io di­ rek­to­r iaus po­stą, V.Vens­lo­vas jau nu­pluk­dy­tas ant tech­ni­kos di­rek­ to­r iaus kė­dės, K.Kriš­čiū­nas at­si­ dū­rė Mar­ve­lė­je esan­čios van­den­ va­los įmo­nės ka­bi­ne­te. Tik V.Bu­ ro­kas at­ro­do su­t ri­kęs – jis no­rė­ tų grei­č iau iš­l ip­t i iš drumz­l i­no chao­so, pa­l įs­ti po du­šu ir pra­dė­ ti nor­ma­lų dar­bą. Bet ne­pa­vyks­ ta. Už skver­nų jį lai­ko po­l i­t i­kai, nes įmo­nė – sa­v i­val­dy­bės. Koks di­de­l is yra V.Bu­ro­ko troš­k i­mas grei­čiau pa­siek­t i ra­m ią pa­k ran­ tę, ga­l i­ma spręs­ti iš to, kad jis pa­ si­ry­žo ati­duo­ti ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­r iaus kė­dę, per­sės­t i į men­kes­ nėms pa­rei­goms skir­t ą kė­du­tę, kad tik įmo­nė­je grei­čiau baig­tų­si tas „drumz­l i­nas pe­rio­das“ ir pra­

informacija:

302 250

J

o­kio pa­pil­do­mo iš­lai­da­vi­mo, nau­jų mo­kes­čių, bet ir di­des­ nių al­gų ki­tą­met, nes svar­biau­ sia – sta­bi­lu­mas. Kaip vals­ty­ bę pa­veiks eu­ro kri­zė, dar neaiš­ku, ta­čiau ji bus švel­nes­nė nei bu­vu­sio­ji.

Taip tvir­ti­na fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­ da Ši­mo­ny­tė.

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252

– Šią sa­vai­tę prem­je­ras ir jūs pra­ ne­šė­te, kad jo­kių su mo­kes­čiais su­si­ju­sių per­mai­nų su­da­rant ki­tų me­tų biu­dže­tą tik­rai ne­bus. Ma­ža to, ki­tų me­tų biu­dže­tas pla­nuo­ja­ mas ne­de­fi­ci­ti­nis. Iš kur toks op­ ti­miz­mas?

– Pir­miau­sia, vie­šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­ tas ir vals­ty­bės biu­dže­to de­fi­ci­tas nė­ ra tas pa­ts, ne­tgi prie­šin­gai – liū­to, ir kuo to­liau, tuo di­des­nę, da­lį vie­ šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­to su­da­ro so­cia­li­ nių fon­dų, o dar pa­pras­čiau – „Sod­ ros“, de­fi­ci­tas. Pri­me­nu, kad iš šį­met pla­nuo­ja­mo 3 pro­c. BVP bend­ro vie­ šų­jų fi­nan­sų de­fi­ci­to vals­ty­bės biu­ dže­to de­fi­ci­tas teu­ži­ma 0,6 pro­cen­ ti­nio punk­to.

Tu­rė­ti su­ba­lan­suo­tą vals­ty­bės biu­ dže­tą ki­tą­met rea­lu ne di­di­nant mo­ kes­čius, o tie­siog neiš­lei­džiant dau­ giau, nei iš­lei­džia­me šį­met, vi­sas pa­pil­do­mai gau­na­mas pa­ja­mas ski­ riant de­fi­ci­tui ma­žin­ti, o ne di­des­ nėms iš­lai­doms.

Vi­si vie­šie­ji fi­nan­sai ir to­liau bū­tų de­fi­ci­ti­niai, nors de­fi­ci­tas tu­rė­tų pa­ laips­niui ma­žė­ti ir per tre­jus me­tus iš­nyk­ti. Ki­tą­met vi­sų vie­šų­jų fi­nan­ sų de­fi­ci­tas, net esant su­ba­lan­suo­tam vals­ty­bės biu­dže­tui, tu­rė­tų siek­ti apie 2 pro­c. BVP.

reklamos skyrius:

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

j.argustas@diena.lt

si­dė­tų įpras­tas dar­bas. Kaip ži­no­ ma, po praė­ju­sių rin­k i­mų į mies­ to ta­r y­bą „Kau­no van­de­nų“ val­ dy­mo pul­te­lis pa­gal po­li­ti­n į su­si­ ta­ri­mą bu­vo per­duo­tas Kau­no so­ cial­de­mok­ra­tams. Na, ir pra­si­dė­ jo to pul­te­lio spau­dy­mas. Spust – V.Vens­lo­vas, spust – L.Balt­rė­nas, spust – K.Kriš­čiū­nas, o V.Bu­ro­kui spus­te­lė­t i nie­k as ne­b e­lei­d žia. „Na, ir ne­rei­k ia“, – pa­sa­kė V.Bu­ ro­kas ir pa­ra­šė pa­reiš­k i­mą, kad ge­ra­no­r iš­kai at­si­sa­ko pre­ten­z i­jų spau­dy­t i „Kau­no van­de­nų“ val­ dy­mo pul­te­l į – tai yra, ban­dy­t i va­do­vau­ti įmo­nei.

Kaip sek­s is spau­dy­t i pul­te­l į drumz­li­no­je sro­vė­je į įmo­nės te­ ri­to­r i­ją at­plau­k u­siems so­cial­de­ mok­ra­tams? No­rė­da­m i at­s a­k y­ ti į šį klau­si­mą, ne­spręs­k i­me iš drumz­l i­no van­dens tirš­čių, bet pa­s i­rem­k i­me konk­re­č ia in­for­ ma­ci­ja.

Kaip ži­no­ma, K.Kriš­č iū­nas, bū­ da­mas vi­ce­me­r u, mai­gė mies­to val­dy­mo pul­tą. Re­z ul­ta­tas – ant­ ran­k iai. Vė­l iau – at­s i­s ta­t y­d i­n i­ mas iš pa­rei­g ų ir iš mies­to ta­r y­ bos gre­t ų.

V.Vens­lo­vas, iki tol dir­bęs sa­vi­val­ dy­bės įmo­nės „Kau­no gatvių ap­ švietimas“ di­rek­to­riu­mi, o vė­liau jo pa­va­duo­to­ju, šios įmo­nės val­ dy­mo pul­te­lį spau­di­nė­jo la­bai sa­ vi­tai. Re­zul­ta­tas – iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl ga­l i­mai ne­skaid­r ios įmo­nės tur­to ap­skai­tos ir san­kci­ jos už sa­va­va­l iš­k ą nau­do­ji­mą­ si tar­ny­bi­n iais au­to­mo­bi­l iais ne dar­bo me­tu.

Ko­k iais nuo­pel­nais, pra­noks­tan­ čiais pa­t y­r u­sio spe­cia­l is­to V.Bu­ ro­ko pro­fe­sio­na­lu­mą, pa­si­ž y­m i ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi pa­si­šo­ vęs tap­ti L.Balt­rė­nas, nie­kas ne­ži­ no. At­ro­do, jog di­d žiau­sias V.Bu­ ro­ko trū­k u­mas prieš L.Balt­rė­ną yra tai, kad šis spe­cia­lis­tas ne­tu­ ri so­cial­de­mok­ra­to bi­lie­to.

Aki­vaiz­du, kad uni­ver­s a­l iu tir­ pik­l iu va­d i­na­mas van­duo „Kau­ no van­de­ny­se“ iš­t irp­dė bet ko­ kias ri­bas tarp pro­fe­sio­na­lu­mo ir po­li­ti­kos, tarp skaid­ru­mo ir še­ šė­lio.

Jei ant „Kau­no van­de­nų“ pa­sta­to ne­t i­kė­tai at­si­ras­t ų už­ra­šas „Tie­ sos“, bū­t ų ga­l i­ma su­pras­t i šios užuo­m i­nos es­mę, ta­čiau ga­l i­ma spė­t i, kad toks žo­d is sa­v i­val­dy­ bės įmo­nės te­r i­to­r i­jo­je ne­bū­t ų to­le­r uo­ja­mas: jis kaip­mat tu­rė­t ų bū­ti nu­plau­tas „Kau­no van­de­nų“ van­de­niu.

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

ga­liau taps su­ba­lan­suo­ti. Ir su­ge­bė­ ji­mo pri­pa­žin­ti rea­ly­bę, jei­gu pa­dė­tis klos­to­si blo­giau, nei pro­gno­zuo­ta.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

– Su­tik­tu­mė­te su sa­vo pirm­ta­ko Al­gir­do Še­me­tos nuo­mo­ne, kad „eu­ro įve­di­mas 2014-ai­siais bū­tų ženk­las, jog Lie­tu­vai pa­vy­ko lai­ ky­tis fi­nan­si­nės dis­cip­li­nos“?

– Eu­ro įve­di­mas bū­tų lo­giš­ka „išė­ji­mo stra­te­gi­ja“ Lie­tu­vai, tu­rin­čiai va­liu­ tų val­dy­bą ir tei­si­nę pa­rei­gą anks­čiau ar vė­liau įsto­ti į eu­ro zo­ną. Nea­be­jo­ ti­nai tiek in­ves­tuo­to­jai, tiek rei­tin­gų agen­tū­ros Lie­tu­vos ri­zi­ką im­tų įkai­ no­ti ma­žiau, kai įsto­tu­me į eu­ro zo­ ną. Tai reikš­tų at­pi­gu­sius fi­nan­si­nius iš­tek­lius. Ži­no­ma, tai reikš­tų ir vyk­dy­tos fi­ nan­sų po­li­ti­kos įver­ti­ni­mą – aki­vaiz­ du, kad ša­lys į eu­ro zo­ną bus prii­ma­ mos ati­tik­tį kri­te­ri­jams ver­ti­nant vi­siš­kai ki­taip, nei bu­vo ver­tin­ta, tar­kim, Grai­ki­ja.

Da­ta pri­klau­so ne nuo mū­sų no­rų, o nuo su­ge­bė­ji­mo ten­kin­ti Mast­rich­ to kri­te­ri­jus, ir ten­kin­ti juos tva­riai.

Di­džiau­sia pro­ble­ma yra inf­lia­ci­jos kri­te­ri­jus, ku­rį ten­kin­ti mū­sų eko­no­ mi­kai ne­leng­va. Anks­čiau ne­gu 2014 m. įsto­ti į eu­ro zo­ną bet ku­riuo at­ve­ ju ne­pa­vyks, ta­čiau ati­dė­lio­ti na­rys­ tės ne­ver­ta.

Prog­no­zė: I.Ši­mo­ny­tė įspė­ja, kad

vals­ty­bės sek­to­riu­je ki­tą­met dar nė­ra ko ti­kė­tis ge­ro­kai ūg­te­lė­ju­sių al­gų. Šarūno Mažeikos (BFL) nuo­tr.

kol kas neį­ma­no­ma iš­ma­tuo­ti konk­ re­čios ri­zi­kos.

– Grai­ki­jos, eu­ro zo­nos kri­zė.

Prem­je­ras šią sa­vai­tę už­si­mi­ nė, kad šie pro­ce­sai tu­rės įta­kos ir Lie­tu­vai. Ko­kios di­džiau­sios grės­mės šiuo at­ve­ju mū­sų vals­ ty­bės fi­nan­sams?

– Vals­ty­bės fi­nan­sai, kaip ir vi­sa eko­no­mi­ka, ge­ro­kai at­spa­res­ni su­ krė­ti­mams nei 2008 m. – ne­tu­ri­me va­di­na­mų­jų ori­nių pa­ja­mų, ku­rios gau­na­mos iš ūkio kai­ti­mo ir ku­rios, ūkiui smun­kant, la­bai stai­giai iš­ga­ ruo­ja. O juk bū­tent dėl to 2009 m., nors ir bu­vo di­di­na­mi mo­kes­čių ta­ri­ fai, biu­dže­tų pa­ja­mos smu­ko be­veik 30 pro­c.

To­dėl pra­stes­nės eko­no­mi­kos per­ spek­ty­vos, jei­gu jos pa­blo­gin­tų dar­bo už­mo­kes­čio fon­do ar var­to­ji­mo di­na­ mi­ką, mo­kes­čių įplau­kas veik­tų ge­ro­ kai ma­žiau, nei ma­tė­me praei­ty­je.

Kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti, ko­kios konk­re­čios eu­ro zo­nos pro­ble­mų ap­ raiš­kos, ka­da ir ko­kiu mas­tu ga­li pa­ veik­ti mū­sų eks­por­to rin­kas ir mū­sų pre­kių bei pa­slau­gų pa­klau­są. Tai­gi

– Pre­zi­den­tė sa­vo me­ti­nia­me pra­ne­ši­me pa­brė­žė, kad „pri­va­ lo­me bū­ti pa­si­ren­gę ga­li­miems ne­ti­kė­tu­mams ir ap­si­draus­ti nuo jų“. Ko­kių prie­mo­nių čia im­sis Vy­riau­sy­bė?

302 230

242

Platinimo tarnyba: 302

Mi­nist­ro dar­bas nė­ ra jo­kia pri­vi­le­gi­ja ar ver­ty­bė, ku­rios bū­tų ver­ta lai­ky­tis ir su ku­ ria su­si­ta­pa­tin­ti.

– Iš es­mės pa­kan­ka to, ką tu­ri­me, – de­ra­mo at­sar­gu­mo ren­giant mak­ roe­ko­no­mi­nes pro­jek­ci­jas, nuo ku­rių pri­klau­so pro­gno­zuo­ja­mos pa­ja­mos, Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mo, ri­bo­ jan­čio iš­lai­dų au­gi­mą, ir su­pro­jek­ tuo­tų de­fi­ci­to tiks­lų, ku­rie už­tik­ri­na, kad per tre­jus me­tus nuo­sek­liai to­liau ma­ži­nant de­fi­ci­tą vie­šie­ji fi­nan­sai pa­ Prenumeratos skyrius: 302

– Be­je, kaip pro­jek­tuo­ja­te sa­ vo atei­tį po to, kai ši Vy­riau­sy­bė grą­žins įga­lio­ji­mus? Nea­be­jo­ju, su­lau­kia­te pa­siū­ly­mų pri­si­jung­ti prie po­li­ti­kų, sto­ti į par­ti­ją? Gal taip ir pa­da­ry­si­te?

– Gy­ve­ni­mas su Vy­riau­sy­bės ka­den­ ci­ja ne­si­bai­gia. Veik­los su­ra­siu – tiek pro­fe­si­nės, tiek, ti­kė­ti­na, vi­suo­me­ni­ nės. Kan­di­da­tuo­ti į Sei­mą ne­pla­nuo­ ju, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad nie­kaip ne­da­ly­vau­siu rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­je – da­ly­vau­siu tiek, kiek rei­kės, kad at­sa­ ky­čiau į rin­kė­jams ky­lan­čius klau­si­ mus man priei­na­mais bū­dais.

Mi­nist­ro dar­bas nė­ra jo­kia pri­vi­ le­gi­ja ar ver­ty­bė, ku­rios bū­tų ver­ ta lai­ky­tis ir su ku­ria su­si­ta­pa­tin­ti.

Fi­nan­sų mi­nist­ro dar­bas tuo po­žiū­ riu tur­būt pa­ts ne­pa­lan­kiau­sias, nes šis mi­nist­ras bet ku­rio­je Vy­riau­sy­bė­je pa­pras­tai bū­na vie­nin­te­lis, ku­ris ne­ ga­li bū­ti tie­siog ge­ruo­lis, nes daž­ niau­siai tu­ri sa­ky­ti „ne“.

To­dėl dir­bant nebend­ra­min­čių Vy­ riau­sy­bė­je la­bai leng­va tap­ti tik vi­sus er­zi­nan­čiu tei­suo­liu ar­ba, prie­šin­ gai, – mi­nist­ro pir­mi­nin­ko „ran­ki­ nu­ku“, va­ran­čiu į ne­vil­tį mi­nis­te­ri­ją, ku­ri nuo­lat tu­ri pa­rū­pin­ti į tą ran­ki­ nu­ką pi­ni­gų.

Man la­bai pa­si­se­kė, kad, nors esu tech­nok­ra­tė, o ir gin­čų Vy­riau­sy­bė­je neiš­ven­gia­me, esa­me iš es­mės bend­ ra­min­čių Vy­riau­sy­bė. Apie dar­bą ki­ to­se vy­riau­sy­bė­se ne­gal­vo­ju. Ti­kiu, kad no­rin­čių­jų ten dirb­ti ne­prit­rūks.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 269 302 269

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

302 260

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 590.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pre­zi­den­tės dia­lo­gas su žur­na­lis­tais

Įver­tin­ti ir pa­reng­ti veiks­mų pla­ną dėl so­vie­tų oku­pa­ci­ jos ža­los at­ly­gi­ni­mo leng­va ne­bus, tad prem­je­ro šiam tiks­ lui su­bur­ta ko­mi­si­ja siū­lys jos dar­bą pra­ tęs­ti.

Su re­gio­ni­nės spau­dos at­sto­vais su­si­ti­ku­si Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė pa­si­da­li­jo sa­vo įžval­ go­mis svar­biau­siais ša­lies gy­ve­ni­ mo klau­si­mais ir pri­mi­nė, kad te­sė­ jo sa­vo pa­ža­dą pa­siū­ly­ti leng­va­ti­nį pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) ta­ri­fą spau­dai.

Nes­pė­ja: veiks­mų pla­ną dėl so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo

pa­teik­ti tu­rin­čiai ko­mi­si­jai va­do­vau­jan­ti T.B.Bu­raus­kai­tė tei­gia, kad grei­čiau­siai rei­kės jos dar­bą pra­tęs­ti. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kvies eks­per­tus iš už­sie­nio Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus su­ bur­ta ko­mi­si­ja, tu­rin­ti pa­siū­ly­ti, kaip de­rė­tis su Ru­si­ja dėl so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo, už­ truks il­giau, nei pla­nuo­ta. Lie­pos 1-ąją ji pa­teiks tik sa­vo to­les­nės veik­los gai­res. Ga­lu­ti­nis re­zul­ta­ tas bus kur kas vė­liau.

Ko­mi­si­jos na­riai dar ta­ria­si, ko­kį veiks­mų pla­ną siū­ly­ti Vy­riau­sy­bei.

Vie­nas siū­ly­mų – kreip­tis į už­sie­ nio eks­per­tus ir pa­pra­šy­ti kon­sul­ ta­ci­jų. „Tai ga­li bū­ti suo­miai, nes jie tu­rė­jo tam tik­rą pa­tir­tį, ga­li bū­ ti len­kai, bul­ga­rai – mes no­rė­tu­me pa­si­kvies­ti iš tų ša­lių, ku­rios tu­rė­jo pa­na­šią oku­pa­ci­jų pa­tir­tį. Bū­tų ge­ rai ir pran­cū­zai – jie vis tiek pa­ty­rė vie­ną oku­pa­ci­ją, vie­ną to­ta­li­ta­ri­nį re­ži­mą. Bet kol kas – nie­ko aiš­kaus.

Aiš­ki­na­mės, ko­kios ga­lė­tų bū­ti ga­ li­my­bės dėl eks­per­tų“, – sa­kė ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kė, Lie­tu­vos gy­ ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro (LGGRTC) di­rek­to­ rė Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė.

Dar ge­gu­žę su­bur­tos ko­mi­si­jos na­riai bu­vo su­si­rin­kę vos du kar­tus,

tad pri­trū­ko lai­ko de­ta­liau veik­ lai ap­tar­ti. „Tas su­teik­tas lai­kas (iki lie­pos 1-oios – red. pa­st.) yra tik pir­mo­sioms po­zi­ci­joms duo­ti. Be abe­jo, vi­sa tai ga­li už­truk­ti ir lai­ko tik­rai rei­kės dau­giau“, – pri­pa­ži­no ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė.

Nors kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai jau pra­bi­lo apie su­mas bū­si­miems už­sie­nio eks­per­tams, T.B.Bu­raus­ kai­tė sa­kė, kad kol kas jo­kių konk­ re­čių spren­di­mų nė­ra: „Vis­kas, kaip liau­dis sa­ko, dar ša­kė­mis ant van­dens. Bet pir­muo­sius juod­raš­ ti­nius pa­siū­ly­mus mes pa­teik­si­me iki lie­pos 1-osios.“ LGGRTC di­rek­to­rė už­tik­ri­no, kad ko­mi­si­jos na­riai vie­nin­gi. Esą vi­si su­pran­ta, kad oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mas itin rim­tas, ir ne­po­li­ti­kuo­ja. „Ma­ne iš­ties ma­lo­ niai nu­ste­bi­no, kad vi­si mes ko­mi­ si­jo­je pū­tė­me tą pa­čią dū­dą, ne­bu­ vo jo­kių konf­ron­ta­ci­jų“, – tei­gė ji.

Ki­ti ko­mi­si­jos na­riai nuo ko­ men­ta­rų kol kas su­si­lai­ko – esą klau­si­mas „per rim­tas“, kad bū­ tų ga­li­ma ką nors ko­men­tuo­ti dar ne­bai­gus dar­bo.

20 mlrd. JAV do­le­rių (ar­ba 80 mlrd. li­tų pa­gal tuo­me­tį kur­są) –

maž­daug to­kią ža­lą Lie­tu­vai pa­ da­rė so­vie­tų oku­pa­ci­jos. Bent jau to­kius duo­me­nis prieš 12 me­ tų pa­tei­kė spe­cia­li ko­mi­si­ja, va­ do­vau­ja­ma tuo­me­tės tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­rės Ra­sos Bud­ber­gy­tės. Šie skai­čia­vi­mai at­si­ra­do po to, kai Sei­mas priė­mė įsta­ty­mą dėl SSRS oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo.

Tarp­ži­ny­bi­nės ko­mi­si­jos ata­ skai­to­je pa­gal Jung­ti­nių Tau­tų me­to­di­ką 2000 m. taip pat ap­ skai­čiuo­ti bend­rie­ji Lie­tu­vos eko­ no­mi­kos nuo­sto­liai dėl ne­gau­to na­cio­na­li­nio pro­duk­to. Šie nuo­ sto­liai esą su­da­ro apie 800 mlrd.

JAV do­le­rių.

20

mlrd. do­le­rių so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­lą įver­ti­no prieš 12 me­tų dir­bu­si ko­mi­si­ja.

Ka­lė­ji­muo­se blo­kuos mo­bi­lų­jį ry­šį Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tui už mi­li­ jo­ną li­tų įdie­gus spe­cia­lią įran­gą, te­le­fo­ni­nis ry­šys iki me­tų pa­bai­ gos bus blo­kuo­ja­mas vi­so­se lais­ vės atė­mi­mo įstai­go­se, tu­rin­čio­se pro­ble­mų dėl ne­le­ga­laus bend­ra­ vi­mo ry­šio prie­mo­nė­mis.

Pla­nuo­ja­ma, kad jau rug­sė­jį spe­ cia­li ry­šį blo­kuo­jan­ti įran­ga bus įdieg­ta Aly­taus pa­tai­sos na­muo­ se, o iki me­tų pa­bai­gos – Pra­vie­ niš­kių pa­tai­sos na­muo­se, Ky­bar­tų pa­tai­sos na­muo­se, Šiau­lių, Kau­no ir Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riuo­ se. Ki­to­se įka­li­ni­mo įstai­go­se to­ kia įran­ga tu­rė­tų bū­ti įdieg­ta iki 2015-ųjų. „Šie­met ry­šio blo­ka­vi­mas bus įdieg­tas vi­so­se įstai­go­se, kur mes ma­to­me, kad rea­liai yra tam tik­ rų pro­ble­mų“, – sa­kė tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius.

Pa­sak jo, šiuo me­tu ­kont­ro­liuo­ti ry­šio prie­mo­nių nau­do­ji­mą ga­ na su­dė­tin­ga, nes lais­vės atė­mi­ mo baus­mę at­lie­kan­čių as­me­nų skai­čius ne­ma­žas – apie 9 tūkst.

Anot mi­nist­ro, nu­teis­tų­jų ne­ sus­tab­do nei už­tva­rai, nei pa­tik­ ra – te­le­fo­nams ir ki­tiems drau­

džia­miems daik­tams per­mes­ti nau­do­ja­mos įvai­rios „pa­tran­kos“, o kar­tais tam net sam­do­mi pro­ fe­sio­na­lūs spor­ti­nin­kai, lan­ki­nin­ kai. R.Ši­ma­šiaus tei­gi­mu, kas­met iš nu­teis­tų­jų ati­ma­ma, įskai­čiuo­ jant ir ban­do­mus per­duo­ti, apie 5 tūkst. te­le­fo­nų.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius:

Šie­met ry­šio blo­ka­vi­ mas bus įdieg­tas vi­so­ se įstai­go­se, kur mes ma­to­me, kad rea­liai yra tam tik­rų pro­ble­mų.

Mi­nist­ras tvir­ti­no, kad įdie­ gus ry­šio blo­ka­vi­mo įran­gą tu­rė­ tų su­ma­žė­ti ir te­le­fo­ni­nio su­kčia­ vi­mo at­ve­jų, nes ne­ma­ža da­lis šių nu­si­kal­ti­mų or­ga­ni­zuo­ja­mi ir vyk­ do­mi iš lais­vės atė­mi­mo įstai­gų.

Jis pa­brė­žė, kad ry­šį blo­kuo­ ti rei­kia ne tik dėl or­ga­ni­zuo­ja­ mų nu­si­kal­ti­mų, bet ir sie­kiant per tar­dy­mą įta­ria­muo­sius iš­lai­

ky­ti izo­liuo­tus, kad jie ne­de­rin­ tų pa­ro­dy­mų, ne­da­ry­tų po­vei­ kio. „Ypač tar­dy­mų izo­lia­to­riuo­se tar­do­mų as­me­nų izo­lia­vi­mas nuo išo­ri­nio pa­sau­lio yra bū­ti­na sėk­ min­go iki­teis­mi­nio ty­ri­mo są­ly­ ga, tad ir­gi bus ge­riau įdie­gus šias prie­mo­nes“, – sa­kė R.Ši­ma­šius. „Įran­ga bus įdiegta, sumon­ tuo­ta to­se vie­to­se, kur la­biau­ siai rei­kia, kur nu­teis­tie­ji pra­lei­ džia di­džią­ją da­lį lai­ko. Ti­ki­mės, kad sėk­min­gai įdie­gus ši­tą įran­gą ga­li­my­bė pa­si­nau­do­ti ne­le­ga­liai pa­te­ku­siais te­le­fo­nais bus eli­mi­ nuo­ta“, – kal­bė­jo Ka­lė­ji­mų de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Ar­tū­ras Nor­ke­vi­čius.

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras R.Ši­ma­ šius tvir­ti­no, jog įran­gos kai­na – mi­li­jo­nas li­tų – yra ke­lias­de­šimt kar­tų ma­žes­nė, nei bu­vo tei­gia­ ma tik pra­dė­jus svars­ty­ti šią ga­li­ my­bę: „Vie­na iš spe­ku­lia­ci­jų bu­vo, kad ši­tos blo­ka­vi­mo įran­gos kai­ na la­bai di­de­lė, bet pro­jek­to ver­tė nuo pra­di­nių skai­čių, kai vi­są lai­ką bu­vo mi­ni­mi apie 20 mln., iš tik­ rų­jų po vie­šų­jų pir­ki­mų su­ma­žė­jo iki vie­no mi­li­jo­no.“ KD, BNS inf.

Va­kar su re­gio­nų ži­niask­lai­dos at­ sto­vais su­si­ti­ku­si Pre­zi­den­tė, kaip ir kas­met, pri­sta­tė svar­biau­sias ša­lies fi­nan­sų, ūkio ir eko­no­mi­kos pro­ble­mas, pa­si­da­li­jo sa­vo įžval­go­ mis ir su­lau­kė ne­ma­žai klau­si­mų.

D.Gry­baus­kai­tė tei­gė, kad te­si sa­vo pa­ža­dus. Dar per­nai Sei­mui bu­vo pa­teik­tas įsta­ty­mas dėl leng­ va­ti­nio PVM ta­ri­fo spau­dai. Da­ bar di­džiau­sias rū­pes­tis, ar par­la­ men­ta­rai ry­šis jį priim­ti. Kol kas šis klau­si­mas vil­ki­na­mas Sei­me. Tie­ sa, opo­zi­ci­jai pri­klau­san­tys Sei­ mo na­riai jau su­rin­ko pa­kan­ka­ mai pa­ra­šų, kad dėl šio klau­si­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je bū­tų bal­ suo­ja­ma ki­tą sa­vai­tę, nors val­dan­ tie­ji dar ra­gi­na pa­lauk­ti Vy­riau­sy­ bės iš­va­dos dėl pro­jek­to. Anks­čiau mi­nist­rai reiš­kė skep­tiš­ką nuo­mo­ nę dėl PVM leng­va­tų, įskai­tant ir spau­dai.

Jei­gu pro­jek­tui bū­tų pri­tar­ta, nuo šių me­tų spa­lio 1 d. pe­rio­di­ nei spau­dai bū­tų tai­ko­mas ne­be ba­zi­nis 21 pro­c., bet leng­va­ti­nis 9 pro­c. PVM ta­ri­fas. Tai pa­leng­vin­ tų su­dė­tin­gą spaus­din­tos ži­niask­ lai­dos pa­dė­tį.

D.Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė, kad šiuo klau­si­mu ak­ty­viau tu­rė­tų rū­ pin­tis pa­ti ži­niask­lai­dos bend­ruo­ me­nė. Pre­zi­den­tė pa­si­ge­do ak­ty­ ves­nio spau­dos da­ly­va­vi­mo siū­lant įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus.

Su ži­niask­lai­dos at­sto­vais D.Gry­ baus­kai­tė ap­ta­rė ša­lies ak­tua­li­jas, bū­si­mus Sei­mo rin­ki­mus, pa­tei­ kė nuo­mo­nę dėl kraš­to po­li­ti­nės ir eko­no­mi­nės atei­ties. Pre­zi­den­tė taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad Lie­ tu­vai rei­kia bū­ti pa­si­ren­gu­siai ga­ li­miems nau­jiems eko­no­mi­niams iš­mė­gi­ni­mams, ku­rie ga­li už­griū­ti dėl neį­vei­kia­mos eu­ro kri­zės.

KD inf.

Pa­si­kal­ba: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­

kai­tė re­gu­lia­riai su­si­tin­ka su re­ gio­ni­nės ži­niask­lai­dos at­sto­vais.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

8

šeštadienis, birželio 16, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pra­šys pra­tęs­ti ter­mi­ną

Vin­cu­kas nei­na į teis­mą

Sei­mo lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja, spren­džian­ti dėl Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės ne­lie­čia­my­bės, ne­spė­ ja lai­ku pa­teik­ti iš­va­dų. To­dėl ke­ti­na­ma pra­šy­ti par­la­men­to pra­tęs­ti jos dar­bo lai­ką.

Va­kar teis­mui ne­pa­vy­ko iš­nag­ ri­nė­ti par­la­men­ta­ro Vin­co Ba­bi­ liaus su­kel­to eis­mo įvy­kio ap­lin­ ky­bių – Sei­mo na­rys neat­vy­ko į teis­mą.

By­los nag­ri­nė­ji­mas ati­dė­tas iki lie­ pos 2 d. Teis­mo po­sė­džio sek­re­to­rė in­for­ma­vo, jog Sei­mo na­riui siųs­ tas šau­ki­mas ne­grį­žo at­gal, ta­čiau tei­sė­jas Ole­gas Zai­ce­vas kons­ta­ta­ vo ne­tu­rįs pa­tvir­ti­ni­mo, kad V.Ba­ bi­lius tik­rai bu­vo in­for­muo­tas apie teis­mo po­sė­dį, to­dėl yra pri­vers­tas po­sė­dį ati­dė­ti. Į po­sė­dį bu­vo at­vy­kęs au­to­mo­bi­ lio „Maz­da 6“, į ku­rį, kaip įta­ria­ma, tren­kė­si V.Ba­bi­liaus vi­su­rei­gis „VW Toua­reg“, vai­ruo­to­jas Min­dau­gas No­vi­ko­vas, taip pat jo tė­vas Ana­to­ li­jus No­vi­ko­vas, ku­riam pri­klau­sė „Maz­da 6“ ir ku­ris teis­mo pa­pra­šė pri­pa­žin­ti jį nu­ken­tė­ju­siuo­ju. Teis­ mas šį pra­šy­mą pa­ten­ki­no.

M.No­vi­ko­vas anks­čiau yra sa­kęs, kad eis­mo įvy­kį su­kė­lęs par­la­men­ ta­ras jam at­ro­dė ne­blai­vus ir siū­lė 25 tūkst. li­tų, kad ne­bū­tų kvie­čia­ ma po­li­ci­ja. „Man ne­si­vai­de­no, kaip at­ro­dė, kad bu­vo, taip ir pa­sa­kiau“, – apie ga­li­mą V.Ba­bi­liaus gir­tu­mą žur­na­ lis­tams va­kar sa­kė M.No­vi­ko­vas.

Tai, kad par­la­men­ta­ras neat­vy­ko į teis­mą, M.No­vi­ko­vas įver­ti­no kaip grie­bi­mą­si pa­sku­ti­nio šiau­do.

Ati­dė­tas: ti­ki­ma­si, kad Sei­mo

na­rio V.Ba­bi­liaus teis­mas dėl jo pa­da­ry­tos au­toa­va­ri­jos įvyks lie­ pos 2 d.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

„Maz­da 6“ per eis­mo įvy­kį su­ ga­din­ta ne­pa­tai­so­mai. Au­to­mo­bi­ lio sa­vi­nin­ko tei­gi­mu, ji bu­vo ver­ta dau­giau kaip 12 tūkst. li­tų.

V.Ba­bi­lius anks­čiau pri­pa­ži­no ko­vo 19-ąją vai­ra­vęs au­to­mo­bi­lį, ku­ris pa­te­ko į ava­ri­ją Vil­niu­je, ta­ čiau nei­gė, kad prie vai­ro sė­do ne­ blai­vus.

KD, BNS inf.

Tai va­kar pra­ne­šė ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Eval­das Jur­ke­vi­čius.

Pa­gal Sei­mo nu­ta­ri­mą ko­mi­ si­ja sa­vo iš­va­das tu­rė­tų pa­reng­ ti iki bir­že­lio 20 d., t. y. iki atei­ nan­čio tre­čia­die­nio, ta­čiau ji to pa­da­ry­ti ne­ga­li, nes dar nė­ra ga­ vu­si pra­šy­tų vaiz­do įra­šų, su­si­ ju­sių su N.Venc­kie­nei me­ta­mais įta­ri­mais.

Ko­m i­s i­j a pa­gei­d a­vo gau­t i vaiz­do įra­šą, ku­ria­me už­fik­suo­ ta, kaip mo­ti­nai Lai­mu­tei Stan­ kū­nai­tei teis­mo spren­di­mu bu­ vo per­d uo­d a­m a jos ma­ž a­m e­t ė duk­ra.

Ta­č iau Ge­n e­ra­l i­n ė pro­k u­ra­ tū­ra jau pra­ne­šė, kad to­kio įra­ šo Sei­mui ne­duos, nes tai yra ne­skelb­ti­na iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­ga.

Va­kar ko­mi­si­jos po­sė­dy­je da­ ly­va­vu­si Kau­no apy­gar­dos teis­ mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­ja N.Venc­kie­nė tvir­ti­no, kad šis įra­ šas pa­ro­dy­tų, „kas iš tie­sų da­ro nu­si­kal­ti­mus“.

Anot tei­sė­jos, vaiz­do įra­šas pa­ neig­tų jai no­ri­mus pa­teik­ti įta­ ri­mus dėl truk­dy­mo ant­sto­lio veik­lai, pa­si­prie­ši­ni­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jui ar vie­šo­jo ad­mi­nist­ ra­vi­mo funk­ci­jas at­lie­kan­čiam as­ me­niui, dėl pikt­nau­džia­vi­mo glo­ bė­jo tei­sė­mis.

Ne­rin­ga Venc­kie­nė:

Aš iš tie­sų ne­ruo­ šiau, kad ji grįž­tų į tą ap­lin­ką, ku­rio­je bu­ vo sek­sua­liai iš­nau­ do­ja­ma.

N.Venc­kie­nė tvir­ti­no, kad ki­ tus jai me­ta­mus įta­ri­mus – dėl ne­pa­gar­bos teis­mui – pa­neig­tų gau­tas vi­sas in­ter­v iu su ja įra­ šas Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­me, kai šis pa­skel­bė spren­ di­m ą nu­t rauk­t i bau­d žia­m ą­j ą

pe­d o­f i­l i­jos by­l ą. Da­lis ko­mi­si­ jos na­rių tvir­ti­no, kad ne­pa­ma­ tę šių įra­šų ne­ga­li nu­spręs­ti, ko­ kią iš­va­dą teik­ti Sei­mui.

Ta­čiau N.Venc­kie­nė Sei­mo ko­ mi­si­jai pri­pa­ži­no ne­vyk­džiu­ si Ci­vi­li­nio ko­dek­so rei­ka­la­vi­mo glo­bo­ti­nę reng­ti gy­ven­ti ki­to­je šei­mo­je: „Aš iš tie­sų ne­ruo­šiau, kad ji grįž­tų į tą ap­lin­ką, ku­rio­je bu­vo sek­sua­liai iš­nau­do­ja­ma.“ Kal­bė­da­ma su žur­na­lis­tais ji neat­me­tė ga­li­my­bės, kad pa­teiks są­skai­tą pa­rei­gū­nams dėl jai ir jos tur­tui pa­da­ry­tos ža­los pai­mant mer­gai­tę.

Pak­laus­ta, ko­dėl ge­ra­no­riš­kai į na­mą neį­lei­do pa­rei­gū­nų ir teis­ mo spren­di­mą vyk­dan­čios ant­ sto­l ės, tei­s ė­ja at­sa­k ė, kad jos glo­bo­ti­nė ne­no­rė­jo ma­ty­ti mo­ ti­nos. „Bu­vo mer­gai­tės va­lia ir toks jos no­ras – neį­leis­ti ra­ga­nos į na­mą“, – sa­kė N.Venc­kie­nė. Jos tei­gi­mu, ma­ža­me­tė ra­ga­na va­di­no sa­vo mo­ti­ną L.Stan­kū­nai­tę.

KD, BNS inf.

9

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

ekonomika R

Vers­lą pra­dė­ju­si be­ maž tuš­čio­se pa­tal­ po­se, be idė­jos, tik su ka­sos apa­ra­tu ir ke­liais li­ku­siais li­ tais, di­zai­ne­rė Jur­ gi­ta Ja­ku­baus­kai­tė šian­dien idė­jų sto­ ka ne­si­skun­džia.

Ant­ram gy­ve­ni­mui pri­kel­ti daik­tai jau pa­trau­kė ir už­sie­nio vers­li­nin­kų dė­me­sį.

Laidų įrašymas – geriausia, ką galėjo sugalvoti TV kūrėjai

Pa­si­se­kė: da­bar­ti­nes di­zai­no stu­di­jos pa­tal­pas J.Ja­ku­baus­kai­tė iš­si­

nuo­mo­jo pa­čia­me kri­zės įkarš­ty­je ne­tu­rė­da­ma jo­kios vers­lo idė­jos.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Kai šiukš­lės ver­tin­ges­nės už tūks­tan­čius Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Anks­čiau iš­ma­niuo­sius bal­dus – su elekt­ro­ni­nė­mis sis­te­mo­mis – kū­ru­si di­zai­no stu­di­jos „Ab­sur­do idė­jos“ sa­vi­nin­kė J.Ja­ku­baus­kai­ tė prieš kelerius metus pa­su­ko sau pa­čiai ne­ti­kė­tu ke­liu. Ieš­ko­da­ ma nau­jos veik­los jau­na vers­li­nin­ kė be­maž at­si­tik­ti­nai ėmė­si kur­ti daik­tus iš ant­ri­nių ža­lia­vų.

Pa­si­kal­bė­ti apie ke­lią sėk­min­go vers­lo link su J.Ja­ku­baus­kai­te su­sė­ do­me ant sėd­mai­šių, jos pa­čios pa­ ga­min­tų iš jau ne­nau­do­ja­mų džin­ sų ir vil­no­nių pal­tų.

– Iš­ma­nių­jų bal­dų idė­ja at­ro­dė nau­ja ir per­spek­ty­vi. Ko­dėl nu­ spren­dei jos at­si­sa­ky­ti?

– Jau bu­vau su­kū­ru­si ke­lis to­kių bal­dų mo­de­lius, ku­rių kai­na dėl bran­gios elekt­ro­ni­kos bu­vo ga­na di­ de­lė, pa­vyz­džiui, sta­las kai­na­vo 20 tūkst. li­tų. Tie­są sa­kant, šis vers­las yra tin­gi­nio vers­las – per me­tus už­ ten­ka par­duo­ti po­rą bal­dų komp­lek­ tų ir jau ga­li va­žiuo­ti ato­sto­gau­ti.

Ta­čiau atė­jo kri­zė ir ji pa­kei­tė rin­ką, kaip ir ma­ne.

– Kaip tuo­met gi­mė neįp­ras­ta min­tis daik­tus pra­dė­ti kur­ti iš ant­ri­nių ža­lia­vų?

– Tie­są sa­kant, ši idė­ja už­si­mez­gė ne­ti­kė­tai – ji yra vi­siš­kai nu­lem­ta ap­lin­ky­bių. Per kri­zės pi­ką, 2010 m., iš­si­nuo­mo­jau pa­tal­pas dar vi­siš­kai ne­tu­rė­da­ma ga­lu­ti­nės idė­jos, ką ten veik­siu, ne­tu­rė­jau jo­kio vers­lo pla­no.

Su­mo­kė­jau avan­są už pa­tal­pų nuo­ mą, taip pat nuo­mą už pir­mą mė­ne­ sį, at­si­dė­jau pi­ni­gų mo­kes­čiams už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, įsi­gi­jau net ka­sos apa­ra­tą. Ir taip man ki­še­nė­je li­ko vos 200 li­tų.

Bal­dų čia ne­bu­vo nė vie­no. Nusp­ ren­džiau, kad bent ka­sos apa­ra­tą rei­kia kur nors pa­sta­ty­ti, o ir ant grin­dų juk ne­dirb­siu. Tai­gi už li­ku­ sius 200 li­tų nu­si­pir­kau bal­tų da­žų, me­die­nos lakš­tų, ku­riuos čia pat ir su­si­pjaus­čiau, ir pa­si­da­riau re­gist­ ra­tū­rą, sta­lą bei du suo­lus.

– Ir ka­da pe­rė­jai prie min­čių, kuo šio­se pa­tal­po­se už­siim­si?

– Tuo­met nu­spren­džiau, kad in­ter­ je­ro už­sa­ky­mų per trum­pą lai­ką ne­

TEO

gau­siu. O il­gai lauk­ti ne­ga­lė­jau, nes ne­nu­mal­do­mai ar­tė­jo die­na, kai tu­ rė­jau per­ves­ti mo­kes­čius „Sod­rai“.

Ne­ti­kė­tai pri­si­mi­niau, kad ma­no na­muo­se yra au­di­nių at­rai­žų ir siu­ vi­mo ma­ši­na, tad pa­siu­vau pir­muo­ sius sėd­mai­šius ir juos par­da­viau.

Pri­si­mi­niau, kad tu­riu apie 25 met­ rus vie­los, iš jos pa­da­riau po­rą eksk­ liu­zy­vi­nių ran­ki­nių ir jas par­da­viau.

Vė­liau ėmiau kur­ti pa­puo­ša­lus.

– Ko­dėl nu­spren­dei ei­ti sun­kes­ niu ke­liu ir ne­pa­si­rink­ti sam­ do­mo dar­bo?

– Ne­mėgs­tu, kai man virš gal­vos kas nors sto­vi. Juo la­biau kad net ir bū­ da­ma sam­do­ma dar­buo­to­ja vi­suo­ met dirb­da­vau at­sa­kin­gai, ma­nęs ne­ rei­kė­da­vo ga­ny­ti. Vi­suo­met ma­niau, kad ga­li­my­bę kil­ti kar­je­ros laip­tais žmo­gus tu­ri su­si­kur­ti pa­ts – darb­da­ vys tie­siog su­ku­ria dar­bo vie­tą. Jei­gu no­ri to­bu­lė­ti ir kil­ti, tu­ri da­ry­ti vis­ką, kad to­bu­lė­tų ir kil­tų vi­sa įmo­nė.

Tie­sa, min­tis kur­ti sa­vo vers­lą man kir­bė­jo dar 2005 m. – tuo­met, kai dir­bau vers­lo vys­ty­mo sri­ty­je.

Ten dirb­da­ma ir kar­tais ne­su­tik­da­ ma su va­do­vy­bės spren­di­mais su­vo­ kiau: rei­kia bū­ti vers­lo šei­mi­nin­ku, kad ga­lė­tum da­ry­ti taip, kaip no­ri.

– Grįž­ki­me prie pus­tuš­tės di­zai­ no stu­di­jos, kur ėmei­si pir­mų­ jų rank­dar­bių iš na­mie at­ras­tų daik­tų. Kaip se­kė­si to­liau?

– Pir­mas pus­me­tis bu­vo la­bai įtemp­tas. Per šį lai­ko­tar­pį nu­me­ čiau dau­giau nei 27 ki­log­ra­mus svo­rio, nes vi­suo­met tu­rė­jau pa­si­ rin­ki­mą: nu­si­pirk­ti pa­val­gy­ti ar­ ba nu­pirk­ti ką nors ga­my­bai. Man, aiš­ku, la­biau rū­pė­jo vers­lą plė­to­ ti. Rem­da­ma­si pa­tir­ti­mi, smul­ kie­siems ša­lies vers­li­nin­kams ga­liu pa­tar­ti iš įmo­nės pa­siim­ti kuo ma­ žiau pi­ni­gų – ver­čiau juos iš­leis­ ti vys­tant sa­vo įmo­nę. Juk kuo la­ biau už­siau­gi­ni įmo­nę, tuo di­des­nės grą­žos vė­liau su­lau­ki. Nors Lie­tu­ vo­je dar yra ten­den­ci­ja pir­mą už­ dirb­tą li­tą pa­siim­ti sau.

– Pla­čiau pa­pa­sa­kok apie ga­mi­ nius, ku­rie taip su­ža­vė­jo vers­ lo pa­sau­lį.

– Pra­dė­ju­si nuo smul­kių pro­jek­tų, pa­vyz­džiui, laum­žir­gių iš vie­lu­čių, po aš­tuo­nių veik­los mė­ne­sių pra­

dė­jau ga­min­ti švies­tu­vus, o po pu­sant­rų metų – bal­dus. Švies­tu­ vus ku­riu iš plas­ti­ki­nių bu­te­lių ar jų dug­ne­lių, – be­je, vi­si ma­no, kad tai Mu­ra­no stik­las, taip pat vie­los, stan­džių­jų dis­kų. Kur­da­ma pa­sta­ rą­jį švies­tu­vą išar­džiau 15 kom­piu­ te­rių. Taip pat ku­riu in­ter­je­ro de­ta­ les, pa­vyz­džiui, įvai­rius laik­ro­džius, siu­vu cra­zy kak­la­raiš­čius iš džin­sų.

– Ko­kie ta­vo stam­biau­si pro­ jek­tai?

– Ne­se­niai bai­giau įreng­ti eko­lo­giš­ ką biu­rą, ku­ria­me vis­kas pa­da­ry­ ta iš ant­ri­nių ža­lia­vų. Ki­tas stam­ bus pro­jek­tas – ne­sus­kai­čiuo­ja­mas skai­čius ma­no pa­ga­min­tų švies­tu­ vų, suo­lų ir ki­to­kių bal­dų lais­va­lai­ kio cent­re „Kab­lys“.

Rei­kia bū­ti vers­lo šei­mi­nin­ku, kad ga­ lė­tum da­ry­ti taip, kaip no­ri.

– Ar bu­vo sun­ku sa­vo idė­jo­mis su­do­min­ti žmo­nes?

– Ma­no vers­lo min­tis dau­ge­liui pa­ ti­ko nuo pat pra­džių, tik vi­suo­met iš­lik­da­vo kai­nos pro­ble­ma. Da­lis lie­tu­vių įsi­vaiz­duo­ja, kad jei ga­mi­nu iš šiukš­lių, ža­lia­vos man ne­kai­nuo­ ja, daik­tai tu­rė­tų kai­nuo­ti ne­daug.

Nes idė­jos Lie­tu­vo­je ap­skri­tai ne­ kai­nuo­ja. Rei­kia pa­brėž­ti, kad už­ sie­ny­je di­zai­nas iš ant­ri­nių ža­lia­vų yra la­bai ver­ti­na­mas. Jis vi­sų pir­ ma yra eko­lo­giš­kas, ant­ra, su­kur­ti daik­tą iš ant­ri­nės ža­lia­vos yra sun­ kiau: rei­kia pri­si­tai­ky­ti prie ža­lia­vos for­mos, dy­džio, spal­vos ir pan.

– Gal­būt pla­nuo­ji skverb­tis į už­sie­nio rin­kas?

– Taip, ma­no tiks­las pa­tek­ti į už­sie­ nio rin­kas. Kaip mėgs­tu sa­ky­ti, eks­ por­tuo­ti lie­tu­viš­kas šiukš­les į už­sie­ nį. Ten jau yra žmo­nių, ku­rie su­mo­ka ne tik už daik­tą, bet ir už me­ną. Šiuo me­tu esu su­lau­ku­si su­si­do­mė­ ji­mo iš ita­lų ir olan­dų. Į Lie­tu­vą at­vy­kę kaip tu­ris­tai pa­ste­bė­jo ma­no dar­bus ir po mė­ne­sio pa­ra­šė laiš­ką, kad no­rė­tų at­sto­vau­ti man sa­vo ša­ly­je. Tie­sa, kol kas pre­ky­ba ten ne­vyks­ta – rei­kia su­ de­rin­ti kie­kius, są­ly­gas ir pan.

Šilutėje gyvenanti Svaja Petrietie­ nė internetu atkeliaujančią inter­ aktyviąją televiziją žiūri nuo ru­ dens: „Galimybė be jokios įran­ gos ir mokesčių įsirašyti, o vėliau norimu laiku peržiūrėti televizi­ jos laidas man yra pati naudin­ giausia išmaniosios televizijos funkcija. Negaliu ja atsidžiaugti.

Pavyzdžiui, jeigu žinau, kad dar­ be užtruksiu ilgėliau ir negalėsiu pasižiūrėti mėgstamo serialo, pa­ spaudžiu mygtuką „Įrašyti“ ir ga­ liu būti rami – peržiūrėsiu grįžusi namo.“

Svaja su šeimyna televiziją „Inter­ aktyvioji GALA“ žiūri net per tris namuose esančius televizorius. Šilutiškė sako, kad anksčiau turė­ jo kabelinę televiziją, bet paslaugos teikėjas dažnai keisdavo kanalų pa­ ketus, buvo trukdžių. „Televizija „Interaktyvioji GA­ LA“ į namus atkeliauja šviesolai­ diniu internetu, todėl paslaugos kokybė yra puiki. Dažnai užsuku ir į „Videonuomoje“ esantį televi­ zijos programų archyvą, kur ran­ du populiariausių lietuviškų ka­ nalų laidų, koncertų, serialų. Taip pat mėgstu įsijungti rusiškus ka­ nalus, vyras – sporto programas.

Vienu žodžiu, televiziją „Interak­ tyvioji GALA“ vertiname tik tei­ giamai“, – sako šilutiškė ir pri­ duria, kad namuose naudojasi dar viena TEO paslauga – greituoju in­ ternetu ZEBRA. Pasak Svajos, švie­ solaidžiu tiekiamas internetas yra nepalyginti greitesnis.

Televizija – žiūrovų paslaugoms

Pasak Loretos Ivašauskienės, te­ leviziją „Interaktyvioji GALA“ teikiančios bendrovės TEO Kau­ no regiono centro vadovės, inte­ raktyvioji televizija iš kitų skiria­ si neišsemiamomis technologijų galimybėmis – tai tarsi televizi­ jos ir interneto mišinys, kurio tu­ rinys prisotintas interaktyvių pas­ laugų. „Televizijos „Interaktyvioji GALA“ žiūrovai gali neatsitrauk­ dami nuo televizoriaus ekranų iš­ sinuomoti naujausius filmus – meniu skyriuje „Videonuoma“ pateikiama daugiau kaip 1700 do­ kumentinių, Holivudo, animaci­ nių, istorinių filmų, koncertų įra­ šų, pažintinių laidų. Patrauklu, kad daugumą jų galima žiūrėti be papildomų mokesčių“, – sako L.Ivašauskienė.

Anot L.Ivašauskienės, televizi­ jos „Interaktyvioji GALA“ varto­ tojai pamėgo ir kitas novatoriškas funkcijas – televizoriaus ekra­ ne peržiūri interneto svetainių

„YouTube“, „Facebook“, „Flick“ ir „Picasa“ turinį, nepamiršta įsi­ jungti raiškiųjų televizijos (HD) kanalų.

Sporto vasara

Ši vasara gausi sporto renginių: Europos futbolo čempionatas, Ve­ nesuelos krepšinio atrankos tur­ nyras, Londono vasaros olimpinės žaidynės. Norėdama nudžiugin­ ti savo žiūrovus, televizija „Inte­ raktyvioji GALA“ paruošė stai­ gmenų.

Loreta Ivašauskienė:

Turintiems raiškiuo­ sius kanalus rodan­ čius televizorius visas svarbiausias va­ saros sporto varžybas rodysime tiesiogiai raiškiuoju formatu. „Turintiems raiškiuosius ka­ nalus rodančius televizorius („Full HD“ ar „HD Ready“) vi­ sas svarbiausias vasaros spor­ to varžybas rodysime tiesiogiai raiškiuoju formatu. Žiūrovai, įsijungę kanalą „LTV HD“, ga­ lės iki menkiausių detalių ste­ bėti svarbiausių Europos čempi­ onato futbolo varžybų įvarčius, milisekundžių tikslumu vertin­ ti olimpinių žaidynių rezulta­ tus, o per kanalą „Lietuvos ryto TV HD“ – atrankines vyrų krep­ šinio varžybas, kuriose kausis ir mūsų rinktinės žaidėjai“, – at­ skleidžia L.Ivašauskienė.

Televizija „Interaktyvioji GA­ LA“ rodo ir kitus raiškiosios tele­ vizijos kanalus: „iConcerts HD“, „Discovery HD Showcase“, „Eu­ rosport HD“, „National Geo­ graphic Channel HD“ ir „Histo­ ry HD“.

TEO inf.

10

šeštadienis, birželio 16, 2012

12p.

Sta­li­no mir­ties ge­le­žin­ke­lis Si­bi­re.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Eu­ro zo­na priė­jo lem­tin­gą kryž Eu­ro­pos vals­ty­bių ly­de­riai su­lai­kę kva­pą lau­kia sek­ma­die­nio rin­ki­mų Grai­ki­jo­je, ku­rie nu­lems ne tik šios ša­lies, bet ir vi­sos eu­ro zo­nos atei­tį. Atė­nai lai­ky­sis skaus­min­ gų tau­py­mo prie­mo­nių ar pa­si­trauks iš eu­ro zo­nos?

Baks­no­ja į Is­pa­ni­ją

Be­veik 10 mln. rin­kė­jų tu­rės ga­li­ my­bę pa­si­rink­ti fi­nan­si­nio gel­bė­ ji­mo pa­ke­tą pa­lai­kan­čias par­ti­jas, siū­lan­čias iš nau­jo de­rė­tis dėl ES ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) su­teik­tos pa­sko­los są­ly­gų, ar­ba ra­ di­ka­lią kai­rią­ją par­ti­ją, ku­ri no­ ri nu­trauk­ti šį su­si­ta­ri­mą ir vis­ką pra­dė­ti iš pra­džių.

Ale­xis Tsip­ras, va­do­vau­jan­tis kraš­tu­ti­nei kai­ria­jai par­ti­jai „Sy­ri­ za“, pa­ža­dė­jo fi­nan­si­nio gel­bė­ji­mo su­tar­tį pa­vers­ti is­to­ri­ja, jei­gu įtvir­ tin­tų per pa­sta­ruo­sius rin­ki­mus pa­siek­tą per­ga­lę, kai šis ju­dė­ji­mas su­rin­ko tris­kart dau­giau bal­sų ne­gu per anks­tes­nį bal­sa­vi­mą 2009 m. „Bank­ro­to me­mo­ran­du­mas pir­ ma­die­nį taps praei­ti­mi, – rin­kė­ jams Atė­nuo­se ket­vir­ta­die­nį ža­dė­jo po­li­ti­kas. – Briu­se­lis lau­kia mū­sų, pir­ma­die­nį mes at­vyks­ta­me de­rė­tis dėl žmo­nių tei­sių ir at­šauk­ti gel­bė­ ji­mo pa­ke­to.“ Jis pri­mi­nė apie di­džiu­lę pa­sko­lą, ku­rią ES sek­ma­die­nį su­tei­kė Is­pa­ ni­jai, ir tvir­ti­no, kad fi­nan­si­nė pa­ gal­ba įma­no­ma be to­kių dras­tiš­kų prie­mo­nių, ko­kių rei­ka­lau­ja­ma iš Grai­ki­jos. „Is­pa­ni­ja sėk­min­gai iš­si­de­rė­jo fi­ nan­si­nę pa­ra­mą be fis­ka­li­nės kon­ so­li­da­ci­jos pa­ke­to, ne­pai­sydama sko­lin­to­jų gra­si­ni­mų ir šan­ta­žo“, – kal­bė­jo A.Tsip­ras.

Jė­gos apy­ly­gės

Pavojus: jei­gu Grai­ki­ja at­mes tau­py­mo prie­mo­nes, ji ri­zi­kuo­ja ne­gau­ti li­ku­sių finansinio pagalbos paketo pinigų.

„Scanpix“ nuotr.

Kon­ser­va­ty­vio­ji „Nau­jo­sios de­ mok­ra­ti­jos“ par­ti­ja pa­lai­ko ES ir TVF fi­nan­si­nį gel­bė­ji­mo pa­ke­tą ir tau­py­mo prie­mo­nes, nors sie­kia

Kaip dan­gus ir že­mė Du pa­grin­di­niai pre­ten­den­tai lai­mė­ti sek­ma­die­nį, bir­že­lio 17 d., Grai­ki­jo­je vyk­sian­čius itin svar­bius par­la­men­ to rin­ki­mus – 61 me­tų kon­ser­va­to­ rius A.Sa­ma­ras ir 37-erių kai­rių­jų at­ sto­vas A.Tsip­ras – la­bai skir­tin­go am­ žiaus, bū­do, skir­tin­ga ir jų kil­mė.

Alexis Tsip­ras A.Tsip­ras, va­do­vau­jan­tis kraš­tu­ti­nių kai­rių­jų par­ti­jai „Sy­ri­za“, ne­ti­kė­tai už­si­ tik­ri­no ant­rą vie­tą per ge­gu­žės 6-ąją vy­ ku­sius rin­ki­mus, per ku­riuos neat­ si­ra­do aiš­kaus nu­ga­lė­to­jo. Pa­gal am­žių jis tik­tų į sū­nus A.Sa­ma­rui, ta­čiau jo pa­tir­tis po­li­ti­ko­je sie­kia jau du de­šimt­me­čius.

A.Tsip­ras bu­vo il­gus plau­ kus į ka­se­lę su­s i­r i­š ęs paaug­lys ak­ty­vis­tas, or­ga­ ni­zuo­da­vęs sė­di­muo­sius strei­kus mo­kyk­lo­je praei­ to am­žiaus pa­sku­ti­nio­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je, kai Grai­ki­ją krė­tė di­de­ li moks­lei­vių pro­tes­tai prieš kont­ro­ver­siš­kas švie­ti­mo re­for­mas. Įgi­jęs in­ži­nie­riaus spe­ cia­ly­bę, jis anks­ti įsto­ jo į „Sy­ri­zą“, ku­ri anks­ čiau bu­vo ži­no­ma kaip „Sy­nas­pis­mos“. A.Tsip­

ras ket­ve­rius me­tus va­do­va­vo jos jau­ ni­mo sky­riui, o 2006-ai­siais bu­vo iš­kel­ tas šios par­ti­jos kan­di­da­tu į Atė­nų me­ ro po­stą.

A.Tsip­ras gi­mė 1974-ųjų lie­pą – Grai­ki­jai lem­tin­gais me­tais, kai žlu­go sep­ty­ne­rius me­tus tru­ku­si ka­riš­kių dik­ta­tū­ra, ne­gai­les­tin­gai per­se­k io­ju­si kai­r iuo­sius bei ko­mu­nis­tus ir su­ren­ gu­si kru­vi­ną su­si­do­ro­ ji­mą su su­ki­lu­siais stu­ den­tais.

Užau­gęs Atė­nų dar­bi­ nin­kų ra­jo­ne, jis mo­kė­ si gre­ti­mo­je vals­ty­bi­nė­je mo­kyk­lo­je.

Bū­si­ma­sis kai­rių­jų ly­de­ ris stu­di­ja­vo Atė­nų po­li­ tech­ni­kos uni­ver­si­te­te, ku­ris bu­vo 1973 m. vy­ ku­sio stu­den­tų su­ki­li­ mo ži­di­nys.

Kal­bė­da­mas ang­l iš­kai jis daž­nai už­si­ker­ta.

Antonis Sa­ma­ras Par­ti­jos „Nau­jo­ji de­mok­ra­ti­ja“ ly­de­ris A.Sa­ma­ras ka­dai­se bu­vo vie­nas iš jau­ niau­sių į Grai­ki­jos par­la­men­tą iš­rink­tų po­li­ti­kų ir ky­lan­ti kon­ser­va­ty­vių­jų jė­gų žvaigž­dė. Vė­liau stai­ga pra­ra­ do ma­lo­nę ir su sa­vi­mi nu­si­tem­pė vi­są vy­riau­sy­bę.

A.Sa­ma­ras ki­lęs iš vie­nos Grai­ ki­jos eli­to šei­mos ir yra bai­ gęs eko­no­mi­kos bei vers­ lo va­dy­bos stu­di­jas Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se – Am­ hers­to ko­le­dže bei Har­ var­do uni­ver­si­te­te.

Jo pro­tė­viai bu­vo tur­tin­ gi grai­kų pirk­liai iš Alek­ sand­ri­jos, įkū­rę Be­na­ki mu­zie­jų – vie­ną iš pa­ grin­di­nių Grai­ki­jos kul­ tū­ros cent­rų. A.Sa­ma­ ro pro­se­ne­lė Pe­ne­lo­pe Del­ta bu­vo vie­na ži­no­ miau­sių ša­lies ra­šy­to­jų.

A.Sa­ma­ras iš­gar­sė­jo be­

veik prieš 20 me­tų, dirb­da­mas už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­ru tuo me­tu, kai pra­ si­dė­jo Grai­ki­jos ir kai­my­nės Ma­ke­do­ni­ jos dip­lo­ma­ti­nė kri­zė.

Jis bu­vo griež­tai nu­si­sta­tęs prieš šią nau­ją vals­ty­bę, at­si­sky­ru­ sią nuo Ju­gos­la­vi­jos. Atė­nų po­žiū­riu, Ma­ke­do­ni­ja ne­tei­sė­ tai pa­si­sa­vi­no ša­lies šiau­ri­ nio re­gio­no var­dą, pa­ skel­bu­si ne­prik­lau­so­ my­bę 1991 m.

A.Sa­ma­ras dėl šio klau­si­mo su­si­kir­to su tuo­me­čiu Grai­k i­jos prem­je­ru Kons­tan­ti­ ne’u Mit­so­ta­kiu, at­si­ sta­ty­di­no ir su­žlug­dė vi­są vy­riau­sy­bę.

Iro­niš­ka, kad jis po de­ šimt­me­čio grį­žo pas kon­ser­va­to­rius ir įvei­ kė K.Mit­so­ta­kio duk­rą per par­ti­jos va­do­vo rin­ ki­mus 2009 m.

11

šeštadienis, birželio 16, 2012

pasaulis At­pa­ži­no ­ ber­niu­ką

Or­gi­jos ­ ar­mi­jo­je

Pas­lap­tin­ga­sis „miš­ko ber­niu­kas“, ku­ ris per­nai at­si­ra­do Ber­ly­ne ir sa­kė ke­le­ rius me­tus gy­ve­nęs miš­ke, pa­si­ro­dė esąs olan­dų jau­nuo­lis, pa­bė­gęs iš na­mų prieš de­vy­nis mė­ne­sius. „Ga­liu pa­tvir­tin­ti, jog jis yra dvi­de­šimt­me­tis ber­niu­kas iš Hen­ ge­lo (mies­to Olan­di­jos šiau­rės va­ka­ruo­ se)“, – pra­ne­šė Olan­di­jos po­li­ci­jos at­sto­ vė Chan­tal Wes­ter­hoff. Iš na­mų jis pa­bė­go 2011-ųjų rug­sė­jį.

Aust­ra­li­jo­je va­kar pa­vie­šin­ti do­ku­men­ tai at­sklei­dė šiur­pų ne­pil­na­me­čių ly­ti­nį iš­ nau­do­ji­mą ir šiurkš­čias „krikš­ty­nų“ ce­re­ mo­ni­jas ša­lies gink­luo­to­sio­se pa­jė­go­se, o prem­je­rė Ju­lia Gil­lard už­si­mi­nė, kad ga­ li bū­ti im­ta­si vie­šo ty­ri­mo. Kai ku­rie kal­ti­ na­mie­ji, sie­ja­mi su be­veik 850 ži­no­mų iš­ nau­do­ji­mo at­ve­jų, da­bar gal­būt uži­ma vi­ du­ti­nio ar­ba aukš­to ran­go va­do­vų po­stus.

Tai nu­ro­dė ata­skai­tos au­to­riai.

ž­ke­lę šiek tiek jas su­švel­nin­ti. Jos ly­de­ris An­to­nis Sa­ma­ras tau­py­mo prie­ši­ nin­kus kal­ti­na žai­džiant po­ke­rį su Grai­ki­ja. „Mes ei­na­me at­sa­ko­my­bės ke­ liu ir tiks­liai ži­no­me, ko no­ri­me. Ir mes sa­ko­me, kad no­ri­me eu­ro ir to, kad bū­tų per­žiū­rė­tos pa­gal­bos pa­ ke­to są­ly­gos“, – nau­jie­nų agen­tū­rai „Reu­ters“ sa­kė A.Sa­ma­ras.

Nau­jau­sios ap­klau­sos ro­do, kad pa­gal po­pu­lia­ru­mą „Sy­ri­za“ neat­ si­l ie­ka nuo kon­ser­va­ty­v io­s ios „Nau­jo­sios de­mok­ra­ti­jos“, ta­čiau pro­gno­zuo­ja­ma, kad nė vie­na par­ ti­ja neuž­si­tik­rins le­mia­mos dau­gu­ mos, tad po rin­ki­mų ti­kė­ti­nos itin įtemp­tos de­ry­bos dėl koa­li­ci­jos.

Briu­se­lis lau­kia mū­ sų, pir­ma­die­nį mes at­vyks­ta­me de­rė­tis dėl žmo­nių tei­sių ir at­šauk­ti gel­bė­ji­mo pa­ke­to.

Lė­šos bai­gia­si

Grai­ki­jos lė­šos bai­gia­si – tu­ri­mų at­sar­gų jai pa­kaks tik iki lie­pos, o ES ir TVF pa­sko­lų čiau­pas už­suk­tas iki ar­tė­jan­čių rin­ki­mų. Jei­gu Grai­ ki­ja at­mes tau­py­mo prie­mo­nes, ji ri­zi­kuo­ja ne­gau­ti li­ku­sių pi­ni­gų.

Grai­ki­jos kai­rie­ji ar­gu­men­tuo­ ja, kad ša­lies pa­si­trau­ki­mas eu­ro zo­no­je su­kel­tų gran­di­ni­nę reak­ci­ ją, to­dėl to­kio sce­na­ri­jaus nie­ka­ da ne­bus leis­ta įgy­ven­din­ti, nors Eu­ro­pos ly­de­riai per­spė­ja, kad fi­ nan­si­nio gel­bė­ji­mo su­tar­ties ne­si­ lai­ky­mas ga­liau­siai pri­vers Atė­nus pa­lik­ti bend­ros va­liu­tos klu­bą.

Ban­kų šal­ti­niai taip pat sa­kė, kad pa­lū­ka­nų nor­mos pri­klau­sys nuo rin­ki­mų re­zul­ta­tų.

Sek­ma­die­nį vyk­sian­tys rin­ki­mai, ku­rie bu­vo pa­skelb­ti nė vie­nai par­ ti­jai neuž­si­tik­ri­nus aiš­kios dau­gu­ mos per bal­sa­vi­mą ge­gu­žės 6-ąją, Grai­ki­jo­je bus tre­ti per pa­sta­ruo­ sius tre­jus me­tus.

4

sa­vo vai­kų nu­žu­dy­mu yra įta­ria­mas 36 me­tų vy­ras iš Vo­kie­ti­jos Il­ze­dės mies­to.

Kaip at­ro­dys drach­ma­ge­do­nas?

Ban­kai už­da­ry­ti, pre­ky­bos cent­rai už­da­ry­ti, gat­vė­se – riau­šės, žmo­ nės bė­ga iš ša­lies, lėk­tu­vai eva­kuo­ ja už­stri­gu­sius tu­ris­tus. Taip, anot Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čio „The Ti­me“, ga­li at­ro­dy­ti ne­val­do­ mas Grai­ki­jos išė­ji­mas iš eu­ro zo­ nos, ar­ba drach­ma­ge­do­nas.

Slap­tas pa­si­ta­ri­mas

Po­li­to­lo­gai būgš­tau­ja, kad kai­rių­ jų per­ga­lė par­la­men­to rin­ki­muo­ se iš­pro­vo­kuos ban­kų štur­mą ir Grai­ki­ja bus pri­vers­ta pa­lik­ti va­ liu­tų są­jun­gą dar iki tol, kol nau­ ja vy­riau­sy­bė spės pe­rim­ti įga­lio­ ji­mus. „Aš ti­kiuo­si ge­ro sce­na­ri­jaus ar bent ne to­kio blo­go. Bet nie­kas ne­ga­li at­mes­ti blo­giau­sio sce­na­ ri­jaus, į ku­rį žmo­nės rea­guos la­ bai ner­vin­gai, ir mes tu­rė­si­me daug bė­dų, – sa­kė Atė­nų po­li­ti­ kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to ELIA­MEP di­ rek­to­rius Tha­nas Do­kas. – Žmo­ nės ga­li im­ti siaub­ti par­duo­tu­ves ir ban­kus – bet ko­kius pi­ni­gus jie ten pa­siims? Ga­li kil­ti su­si­rė­mi­mų tarp po­li­ci­jos ir ekst­re­mis­tų, ku­ rie ne­pra­leis pro­gos pa­si­reikš­ti ir pri­da­ry­ti bė­dų. Taip pat ga­li pri­ trūk­ti pro­duk­tų.“ Dip­lo­ma­ti­niai šal­ti­niai pra­ne­šė, kad šią sa­vai­tę už fi­nan­sus at­sa­ kin­gi ES pa­rei­gū­nai su­ren­gė slap­ tą pa­si­ta­ri­mą, per ku­rį svars­tė ga­ li­my­bę at­kur­ti pa­sie­nio kont­ro­lę, ri­bo­ti ka­pi­ta­lo ju­dė­ji­mą ir pi­ni­gų iš­gry­ni­ni­mą ban­ko­ma­tuo­se. To­ kie apri­bo­ji­mai fak­tiš­kai jau ga­lio­ ja: no­rė­da­mas iš­si­gry­nin­ti stam­ bes­nę pi­ni­gų su­mą klien­tas tu­ri ją už­sa­ky­ti prieš die­ną ar ke­lias.

Vie­nas Grai­ki­jos vers­li­nin­kas, no­rė­jęs iš­si­gry­nin­ti 5 tūkst. eu­ rų (17 tūkst. li­tų) kas­die­nėms ope­ ra­ci­joms, ban­ke iš­gir­do, kad ga­li pa­siim­ti tik 2 tūkst. eu­rų (7 tūkst. li­tų).

Tik­ras koš­ma­ras

Pa­sak Grai­ki­jos cent­ri­nio ban­ ko va­do­vo Geor­ge’o Pro­vo­pou­lo, grį­ži­mas prie drach­mos ga­li virs­ ti tik­ru pra­ga­ru. Pe­rei­na­muo­ju lai­ ko­tar­piu gy­ven­to­jams teks grįž­ti prie tie­sio­gi­nių mai­nų. „Prit­rūks bū­ti­niau­sių pre­kių.

Be de­ga­lų ka­riuo­me­nė ir po­li­ci­ ja ne­ga­lės nau­do­ti sa­vo au­to­mo­ bi­lių ir ki­tos tech­ni­kos. Po ga­na il­go lai­ko pa­dė­tis pa­si­tai­sys, bet pra­di­niu pe­rei­na­muo­ju lai­ko­tar­ piu iš­gy­ven­si­me tik­rą koš­ma­rą“, – liūd­nas pro­gno­zes pie­šė G.Pro­ vo­pou­las.

ji pi­ni­gai bū­tų grą­žin­ti san­ty­kiu maž­daug 850 drach­mų už vie­ ną eu­rą, o rin­ko­je kur­sas nu­kris­ tų net iki 1 tūkst. drach­mų už eu­ rą. To­kią pro­gno­zę pa­tei­kė Atė­nų pre­ky­bos rū­mų eks­per­tai.

Tai­gi at­si­da­rius ban­kams grai­ kai ga­lės at­siim­ti dviem treč­da­ liais nu­ver­tė­ju­sias san­tau­pas.

Dau­ge­lis gy­ven­to­jų jau da­bar ieš­ko bū­dų ap­sau­go­ti sa­vo pi­ni­ gus. Cent­ri­nio ban­ko duo­me­ni­ mis, grai­kai „po čiu­ži­niais“ lai­ko maž­daug 25 mlrd. eu­rų. Dėl to pa­ daž­nė­jo bu­tų api­plė­ši­mų.

tiems dia­be­tu ir on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis. Stra­te­gi­nių de­ga­lų at­sar­ gų ša­liai už­teks trims mė­ne­siams, bet De­ga­li­nių sa­vi­nin­kų aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas Mi­cha­lis Kiu­sis įspė­jo, kad pra­si­dė­jus pa­ni­kai at­ sar­gos ga­li iš­sek­ti ge­ro­kai grei­čiau.

Nei jis pa­ts, nei ki­ti de­ga­li­nių sa­vi­ nin­kai ne­kau­pia at­sar­gų. „Kas­dien par­duo­du 10 tūkst. lit­rų, o ga­liu sau­go­ti 50 tūkst. ar­ ba 60 tūkst. lit­rų. Kri­zės at­ve­ ju vis­kas bus iš­par­duo­ta per dvi die­nas, tad ko­kia pra­smė kaup­ ti at­sar­gas?“ – re­to­riš­kai klau­sė M.Kiu­sis.

San­tau­pas – į už­sie­nį

Cent­ri­nio ban­ko duo­me­ni­mis, grai­ kai „po čiu­ži­niais“ lai­ko maž­daug 25 mlrd. eu­rų. Dėl to pa­daž­nė­jo bu­tų api­ plė­ši­mų.

Blo­giau­siu at­ve­ju grai­kams pri­ trūks gry­nų­jų, me­di­ka­men­tų ir ne­tgi mais­to, nes im­por­tuo­ja­mos pre­kės taps neį­kan­da­mos. Žmo­nės pra­dės bėg­ti prie sie­nų, o riau­ši­ nin­kai – siaub­ti par­duo­tu­ves ir san­dė­lius. Eu­ro­pai ga­li tek­ti siųs­ti hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą, bet ant eu­ ro zo­nos su­py­kę grai­kai ga­li kreip­ tis pa­gal­bos į Ru­si­ją ar­ba Ki­ni­ją.

Pav­las Ka­ra­vias tu­rė­jo spau­dos par­duo­tu­vę, bet per­nai bu­vo pri­ vers­tas ją už­da­ry­ti. Da­bar jis pra­ gy­ve­ni­mui už­dir­ba vai­ruo­da­mas tak­si. Po riau­šių, ki­lu­sių šie­met va­sa­rį, jis sa­vo kuk­lius san­tau­pų li­ ku­čius per­ve­dė į Vo­kie­ti­jos ban­ką. „Pa­li­kau šiek tiek pi­ni­gų Grai­ ki­jos ban­ke, o li­ku­sius per­ve­džiau į „Deuts­che Bank“. Ma­no drau­gai maž­daug pu­sę pi­ni­gų lai­ko Grai­ki­ jo­je, o ki­tus – Vo­kie­ti­jo­je“, – pa­ sa­ko­jo vy­ras.

Jau penk­tus me­tus iš re­ce­si­jos neišb­ren­dan­čio­je Grai­ki­jo­je da­ lis gy­ven­to­jų jau ne­tu­ri dėl ko su­ kti gal­vos. „Mes ne­tu­ri­me pi­ni­gų, to­dėl mums ne­rū­pi. Tu­ri­me tik to, ko rei­kia kas­die­nai, o kar­tais pri­ trūks­ta­me ir ši­to“, – pa­sa­ko­jo di­ zai­ne­rė Xe­nia Mit­ro­fan, gry­nin­da­ ma pi­ni­gus Atė­nų ban­ko­ma­te.

Nu­ver­tės dviem treč­da­liais

Pa­sak „The Ti­me“, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos bend­ro­vė „De La Rue“, anks­čiau spaus­di­nu­si Grai­ki­jai drach­mas, jau pu­čia dul­kes nuo sa­vo įren­gi­nių.

Drach­ma bu­vo kon­ver­tuo­ja­ma į eu­rus san­ty­kiu 340 ir 1. Grai­ki­jai išė­jus iš va­liu­tų są­jun­gos, se­nie­

De­ga­lų tu­ri trims mė­ne­siams

Vi­suo­ti­nės pa­ni­kos at­ve­ju Grai­ ki­jai grei­tai pri­trūks de­ga­lų, o iš par­duo­tu­vių len­ty­nų dings mais­to pro­duk­tai. Ne­no­rė­da­ma kurs­ty­ti pa­ni­kos, vy­riau­sy­bė ne­di­di­na jo­kių at­sar­gų, nors iš anks­to pa­si­rū­pi­no pa­kan­ka­mu kie­kiu vais­tų ser­gan­

Ka­riuo­me­nė ne­si­kiš

Ki­ta pro­ble­ma yra tai, kad 48 pro­c. mais­to pro­duk­tų Grai­ki­ja im­por­ tuo­ja. Ša­lis im­por­tuo­tų mais­to at­ sar­gų tu­ri maž­daug mė­ne­siui, bet de­fic­ i­tas vis tiek ga­li at­si­ras­ti. „Is­to­riš­kai Grai­ki­jo­je bu­vo du at­ve­jai, kai gy­ven­to­jai pa­niš­kai puo­lė pirk­ti pro­duk­tus. Vie­nas – po Čer­no­by­lio ka­tast­ro­fos, o ki­ tas – kai 1981 m. prem­je­ru bu­vo iš­rink­tas Pa­pand­reou vy­res­ny­sis, – aiš­ki­no Grai­ki­jos mais­to pra­mo­ nės fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Evan­ ge­las Ka­lous­sis. – Taip, ner­vin­gu­ mas jau­čia­mas, bet šiuo me­tu mes ne­sa­me pa­ni­kos būk­lės. Juk kri­zė tę­sia­si jau il­gą lai­ką.“ Tik vie­ną blo­giau­sią sce­na­ri­ jų eks­per­tai vien­bal­siai at­me­ta – ka­riuo­me­nės įsi­ki­ši­mą ir dik­ ta­tū­ros, ko­kia gy­va­vo Grai­ki­jo­je 1967–1974 m., įve­di­mą.

ELIA­MEP va­do­vui Th.Do­kui te­ ko dės­ty­ti ka­ro aka­de­mi­jo­se. „Jei­gu pa­klaus­tu­mė­te, ar ka­riuo­ me­nė ga­li im­tis ko­kių nors veiks­ mų, aš tvir­tai at­sa­ky­čiau – ne, – ti­ki­no jis. – Ma­nau, per pa­sta­ ruo­sius 38 me­tus ji bu­vo per­ne­lyg de­mok­ra­tiš­kai in­dokt­ri­nuo­ta.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

BNS, BBC inf.

10 mln.

Graikijos rinkėjų sekmadienį spręs savo šalies likimą.

Riau­šės: eks­per­tai pro­gno­zuo­ja, kad vi­suo­ti­nės pa­ni­kos at­ve­ju Grai­ki­jo­je kils ne­ra­mu­mų, pri­trūks bū­ti­niau­sių pre­kių.

„The Dai­ly Te­leg­raph“ nuo­tr.

12

šeštadienis, birželio 16, 2012

pasaulis Ke­tur­ko­jų žai­dy­nės San Die­go mies­te JAV Ka­li­for­ ni­jos vals­ti­jo­je praė­ju­sią sa­vai­ tę vy­ko tra­di­ci­nės šu­nų var­ žy­bos „Pu­ri­na Inc­re­dib­le Dog Chal­len­ge“. Ke­tur­ko­jai var­žė­ si bang­len­čių spor­to, nar­dy­ mo, lėkš­čias­vy­džio, bė­gi­mo su kliū­ti­mis ir ki­to­se rung­ty­se. Šuo­liuo­se į van­de­nį ne­pra­len­ kia­mas bu­vo ir re­kor­dą pa­sie­ kė ska­li­kas Ko­či­tis (kai­rė­je), ku­ris virš van­dens pra­skrie­ jo 9,75 m.

Sta­li­no mir­ties ge­le­žin­ke­lis Si Lau­ke spau­džia 50 laips­nių šal­tis, o va­ sa­rą ke­pi­na ali­nan­tis karš­tis. Ta­čiau Sta­li­ no gu­la­guo­se įkalintiems žmo­nėms oras ne­rū­pė­jo. Jie gal­vo­jo, kaip iš­lik­ti.

Ver­gų dar­bas

So­vie­tų Są­jun­gos gu­la­guo­se įka­ linti žmo­nės įgyvendino įspū­din­ gus pro­jek­tus.

Apie Bal­tą­ją ir Bal­ti­jos jū­ras su­ jun­gu­sį ka­na­lą, iš­kas­tą gu­la­gų ka­ li­nių, ži­no tur­būt kiek­vie­nas, be­si­ do­min­tis So­vie­tų Są­jun­gos is­to­ri­ja. Šis ka­na­las bu­vo sta­to­mas 1931– 1933 m. Pro­jek­tą įgy­ven­din­ti rei­ ka­la­vo Sta­li­nas. Tau­tų tė­vas tam da­vė 24 mė­ne­sius ir net pa­ts da­ly­ va­vo jo ati­da­ry­me.

Tie­sa, ka­na­las var­gu ar ga­li bū­ ti va­di­na­mas Bal­tuo­ju, vei­kiau – kru­vi­nuo­ju. Vyks­tant sta­ty­boms, pa­sak įvai­rių šal­ti­nių, žu­vo nuo 100 iki 200 tūkst. žmo­nių.

Ark­ties ge­le­žin­ke­lis

Bal­ta­sis ka­na­las bu­vo to­li gra­žu ne vie­nin­te­lis gu­la­gų ka­li­nių padary­ tas po­sta­men­tas Sta­li­nui.

An­tai, per Ru­si­jos Ark­tį drie­kia­ si be­veik 600 ki­lo­met­rų ge­le­žin­ke­ lis. Tie­sa, jis ap­leis­tas, juo trau­ki­ niai ne­dar­da.

Nie­kas iš­ti­sus de­šimt­me­čius apie šį ruo­žą ne­kal­bė­jo.

Tik vie­na mo­te­ris su­ti­ko bri­tų BBC žur­na­lis­tams pa­pa­sa­ko­ti apie šį sta­ti­nį.

Liud­mi­la Li­pa­to­va žur­na­lis­tams ge­le­žin­ke­lį api­bū­di­no taip: „Sta­li­ no mir­ties ge­le­žin­ke­lis, ve­dan­tis į nie­kur.“ „Štai čia. Da­bar im­ki­te kas­ti“, – žur­na­lis­tus pa­si­ti­ko mo­te­ris su snie­go kas­tu­vu.

Po aki­mir­kos, kaip pa­sa­ko­jo žur­ na­lis­tas, kas­tu­vas at­si­mu­šė į me­ta­ lą. Tai – ap­rū­di­ję bė­giai.

Ant jų iš­gra­vi­ruo­tos trys rai­dės: ZIS – „Za­vod Ime­ni Sta­li­na“, lie­ tu­viš­kai – „Sta­li­no var­di­nis fab­ri­ kas“.

Bė­giai vin­giuo­ja ne­to­li Sa­le­char­ do mies­to. Šis mies­tas – šiau­ri­nės Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Ja­ma­lo Nen­cų au­to­no­mi­nės apy­gar­dos, pri­klau­ san­čios Ura­lo fe­de­ra­ci­nei apy­gar­ dai, sos­ti­nė.

Sa­le­char­das – vie­nas se­niau­sių mies­tų To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se Ru­ si­jos da­ly­je. Jis įkur­tas 1595 m., kai čia įsi­kū­rė ka­zo­kai.

Mies­tas pa­sta­ty­tas ties Obės žio­ ti­mis. Čia upė įte­ka į Obės įlan­ką, o ši jun­gia­si su Ark­ties van­de­ny­nu.

Ta­čiau Sa­le­char­das ži­no­mas ne tik dėl to. Šio mies­to is­to­ri­jos pus­ la­piai pa­ženk­lin­ti gu­la­gų var­du.

Žiau­ri kas­die­ny­bė

Sta­li­nas So­vie­tų Są­jun­go­je bu­vo su­kū­ręs iš­ti­są gu­la­gų, ar­ba, ki­taip sa­kant, kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų, tink­lą.

Dau­giau­sia jų bu­vo Si­bi­re, taip pat To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Čia žmo­nės ne tik ka­lė­jo, bet ir dir­bo įvai­rius dar­bus.

Sa­le­char­de esan­čių gu­la­gų ka­li­ niams bu­vo ke­lia­mas am­bi­cin­gas tiks­las – įvyk­dy­ti Sta­li­no rei­ka­la­vi­ mą pa­sta­ty­ti trans­po­lia­ri­nį ke­lią.

Kaip sa­kė Liud­mi­la, šis ke­lias tu­ rė­jo sim­bo­li­zuo­ti Sta­li­no sie­kį už­ ka­riau­ti Ark­tį, t. y. pri­vers­ti gam­tą tar­nau­ti žmo­gui.

Sar­gy­bi­niai mėg­da­ vo nu­reng­ti ka­li­nį, su­riš­ti ir ta­da pa­lik­ti jį vabz­džiams.

Sup­la­nuo­ta, kad nau­ja­sis ge­le­ žin­ke­lis, ku­rio il­gis tu­rė­jo siek­ti iš vi­so 1,6 tūkst. ki­lo­met­rų, su­jungs ry­ti­nę ir va­ka­ri­nę Si­bi­ro da­lis.

Iš Ko­mi­jos au­to­no­mi­nės res­pub­ li­kos In­tos mies­to ge­le­žin­ke­lis tu­ rė­jo driek­tis per Sa­le­char­dą į Igar­ kos mies­tą prie Je­ni­sie­jaus upės.

Dar­bai šia­me ruo­že pra­si­dė­jo praė­ju­sio am­žiaus 5-ojo de­šimt­ me­čio pa­bai­go­je.

Di­džio­ji da­lis dar­bi­nin­kų, tie­su­ sių ge­le­žin­ke­lį, bu­vo va­di­na­mie­ ji po­li­ti­niai ka­li­niai, ka­lin­tys gu­la­ guo­se. Šie žmo­nės po­pu­lia­riai bu­vo va­di­na­mi liau­dies prie­šais.

501 ir 503 gu­la­gai bu­vo spe­cia­liai įkur­ti ge­le­žin­ke­lio sta­ty­boms. Jie ir bu­vo va­di­na­mi ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo sto­vyk­lo­mis.

Kas 10–12 ki­lo­met­rų pa­lei ge­le­ žin­ke­lį bu­vo įkur­tos sto­vyk­los, ku­ rio­se pa­tys ka­li­niai bu­vo su­si­ren­ tę me­di­nius ba­ra­kus. Ta­čiau bu­vo ir to­kių, ku­rie glau­dė­si dro­bi­nė­se pa­la­pi­nė­se. „Ma­no­te, kad da­bar šal­ta? – pa­ klau­sė L.Li­pa­to­va. – Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad čia da­bar pa­va­sa­ris. Žie­mą tem­ pe­ra­tū­ra čia ga­li nu­kris­ti iki 50 laips­ nių šal­čio. Įsi­vaiz­duo­ja­te dar­bą to­ kio­mis są­ly­go­mis? Va­sa­rą čia bai­siai karš­ta, vi­sur skrai­do vabz­džiai.“ Liud­mi­la pa­sa­ko­jo, kad vie­na di­džiau­sių baus­mių ka­li­niams bu­

Lem­tis: tiesiant ge­le­žin­ke­lį bu­vo iš­nau­do­ja­mi gu­la­gų ka­li­niai.

vo vabz­džiai. „Sar­gy­bi­niai nu­reng­ da­vo ka­li­nį, su­riš­da­vo jį ir ta­da pa­ lik­da­vo vabz­džiams. Pa­ti­kė­ki­te, tai bai­siau nei bet koks kan­ki­ni­mas“, – tvir­ti­no mo­te­ris.

To­kia da­lia, kaip kal­bė­jo Liud­ mi­la, jos aky­se iš­ti­ko vie­ną ka­li­nį. Šis at­si­sa­kė iš­duo­ti pa­bė­gu­sių ka­li­ nių pa­var­des, to­dėl bu­vo pri­riš­tas ir pa­lik­tas kan­džio­ti vabz­džiams.

Liud­mi­la pa­sa­ko­jo, kad gu­la­ge ka­lė­jo ir vie­na 16 me­tų mer­gai­tė. „Jos mo­ti­na bu­vo mi­ru­si, o tė­vas bu­vo sun­kiai su­žeis­tas fron­te. Ne­ ga­lė­da­ma iš­mai­tin­ti sa­vo jau­nes­nių bro­lių ir se­se­rų ji pa­vo­gė mai­šą bu­ ro­kė­lių ir už tai bu­vo pa­siųs­ta ties­ ti ge­le­žin­ke­lio“, – pa­sa­ko­jo Liud­ mi­la.

Ji pri­dū­rė: „Ji ga­vo 10 me­tų sun­ kaus dar­bo baus­mę, nes jiems pa­ si­ro­dė, kad ši mer­gai­tė įvyk­dė po­ li­ti­nį nu­si­kal­ti­mą. Pa­sa­ky­ki­te man, ką bend­ra tai tu­ri su po­li­ti­ka?“ Kar­tu su Liud­mi­la su­si­tik­ti su BBC žur­na­lis­tais atė­jo Na­dež­da Ku­ku­ši­na. Ji bu­vo pa­siųs­ta į ge­ le­žin­ke­lio sta­ty­bas po to, kai jos darb­da­vio pi­ni­gus sei­fe su­griau­ žė žiur­kės.

Mo­te­ris dir­bo bu­hal­te­re vals­ty­ bės įmo­nė­je Uk­rai­no­je.

Kai žiur­kės su­grau­žė bank­no­tus, N.Ku­ku­ši­na bu­vo ap­kal­tin­ta lė­šų grobs­ty­mu ir pa­siųs­ta į gu­la­gą.

Tarp tiesusių ge­le­žin­ke­lį bu­vo ir ka­ro be­lais­vių, ku­rie bu­vo ka­lė­ ję Vo­kie­ti­jos la­ge­riuo­se. Grį­žu­sius na­mo į So­vie­tų Są­jun­gą po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro juos val­džia ap­kal­ ti­no bu­vus liau­dies iš­da­vi­kais, to­dėl šie žmo­nės bu­vo pa­siųs­ti į Ark­tį.

Skai­čiuo­ja­ma, kad iš vi­so ge­le­ žin­ke­lį ga­lė­jo tiesti apie 300 tūkst. ka­li­nių. Ma­no­ma, jog net treč­da­ lis jų žu­vo.

Ta­čiau, anot Liud­mi­los, tik­ra­sis mir­čių skai­čius nie­ka­da ne­bu­vo ži­ no­mas, nes nie­kas au­kų tiks­liai ne­ skai­čia­vo.

Gai­la, kad pro­jek­tas mi­rė

1953 m. mi­rus Sta­li­nui bu­vo nu­ tiesta 600 km ge­le­žin­ke­lio. Ta­čiau šis pro­jek­tas nie­ka­da taip ir ne­bu­ vo baig­tas.

Nau­ja­sis So­vie­tų Są­jun­gos va­ do­vas Ni­ki­ta Chruš­čio­vas pa­ve­dė pro­jek­tą rea­li­zuo­ti ne Vi­daus rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jai, o Trans­por­to. Ta­

čiau mi­nis­te­ri­ja sto­ko­jo tiek žmo­ nių, tiek pi­ni­gų dar­bams tęs­ti.

Ge­le­žin­ke­lis grei­tai pa­sken­do tund­ro­je ir bu­vo pra­min­tas ke­liu į nie­kur, tiks­liau – mir­ties ke­liu.

Il­gus de­šimt­me­čius nie­kas ne­ kal­bė­jo apie ap­leis­tus ba­ra­kus ša­lia šio ge­le­žin­ke­lio, rū­di­jan­čius va­go­ nus bei gar­ve­žius ir bė­gius, sau­gu­ mo bokš­te­lius.

Da­bar ge­le­žin­ke­liu do­mi­si is­to­ ri­kai ir ban­do iš­siaiš­kin­ti prie jo dirbusių žmo­nių li­ki­mus, su­rink­ti ra­šy­tus laiš­kus, fo­tog­ra­fi­jas. Ypač juos do­mi­na gy­vo­ji is­to­ri­ja, to­dėl to­kių žmo­nių kaip Liud­mi­la pa­sa­ ko­ji­mai – la­bai įdo­mūs.

Ge­le­žin­ke­lis pa­ma­žu nyks­ta, ta­ čiau bu­vę gu­la­go ka­li­niai sa­ko, kad nė vie­nas čia žu­vęs žmo­gus ne­ga­li bū­ti pa­mirš­tas.

Sa­le­char­de žmo­nių, su­si­ju­sių su gu­la­gais, dar gy­ve­na. Kai ku­rie jų bu­vo ad­mi­nist­ra­to­riai, kai ku­rie – sar­gy­bi­niai, ki­ti – ka­li­niai.

Liud­mi­la pa­pa­sa­ko­jo, kad sar­gy­ bi­niai daž­niau­siai bu­vo jau­ni šauk­ ti­niai, ku­rie ne­nu­tuo­kė, nei kur yra siun­čia­mi, nei ką tu­rės da­ry­ti, nei kas yra žmo­nės, ku­riuos jiems teks

13

šeštadienis, birželio 16, 2012

pasaulis Ke­tur­ko­jų žai­dy­nės

i­bi­re

Klas­to­čių upės neužt­venks nie­kas Be­ne di­džiau­sias Eu­ro­po­je juo­ do­sios rin­kos tur­gus – me­ta­li­ nių kon­tei­ne­rių la­bi­rin­tas Ode­ sos uos­te – ne­sus­to­da­mas vyk­do pre­ky­bą su­klas­to­ta Eu­ro­pos fut­ bo­lo čem­pio­na­to at­ri­bu­ti­ka. Vo­ kie­ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ iš­siaiš­ki­no, kad nie­kas nė­ra pa­ jė­gus už­tvenk­ti fut­bo­lo klas­to­ čių upių.

Pak­lau­sa la­bai di­de­lė. Af­ri­kie­tis iš­si­nuo­mo­jęs du kon­tei­ne­rius, su­ sta­ty­tus vie­nas ant ki­to. Apa­ti­nia­ me įreng­ta ava­ly­nės par­duo­tu­vė su len­ty­no­mis ir įski­lu­siu veid­ro­džiu, o vir­šu­ti­nia­me su­krau­tos dė­žės did­me­ni­niams pre­kei­viams, ku­ rie pa­dirb­tą pro­duk­ci­ją ve­ža į ki­ tas Eu­ro­pos ša­lis.

UE­FA ne­ten­ka pa­ja­mų

„Sep­tin­ta­sis ki­lo­met­ras“

„Scan­pix“ nuo­tr.

pri­žiū­rė­ti. „Taip, vi­suo­met bu­ vo sa­dis­tų, ta­čiau bu­vo ir pa­do­ rių, nor­ma­lių žmo­nių, – pa­sa­ko­jo Liud­mi­la. – Kai ku­rie net leis­da­vo va­sa­rą ka­li­niams miš­ke rink­ti uo­ gas ir gry­bus, kad žmo­nės su­kaup­ tų vi­ta­mi­nų prieš žie­mą.“ Vis­gi ne­pai­sy­da­ma krau­pių iš­ gy­ve­ni­mų Liud­mi­la sa­kė, kad pa­ lai­do­ti pro­jek­tą bu­vo nu­si­kal­ti­ mas. „Tiesti ge­le­žin­ke­lį ver­gų dar­bu bu­vo siau­bin­ga ir ne­leis­ti­na. Ta­ čiau šis pro­jek­tas pa­rei­ka­la­vo tiek au­kų, to­dėl ma­nau, kad jo su­stab­ dy­mas – nu­si­kals­ta­mas. Dau­ge­lis ka­li­nių ma­nė, kad jie dir­ba svar­bų dar­bą, kad at­lie­ka pa­rei­gą, o vis­kas bu­vo su­griau­ta. Tai ve­ria šir­dį“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Ta­čiau, pa­sak BBC žur­na­lis­tų, Liud­mi­la ne­tu­rė­tų dėl to ap­gai­les­ tau­ti.

Kaip ir prieš dau­giau nei pu­sę am­žiaus, už­ka­ria­uti Ark­tį vėl ta­po Krem­liaus prio­ri­te­tu. Vis gar­siau kal­ba­ma, kad mir­ties ge­le­žin­ke­ lį ke­ti­na­ma pri­kel­ti nau­jam gy­ve­ ni­mui.

BBC inf.

Pre­kės, ku­rias siū­lo ni­ge­rie­tis pre­ kei­vis Tayo Ab­ra­ha­mas, nu­ke­lia­vo to­kį pat ke­lią, kaip jis pa­ts prieš pen­ke­rius me­tus, – per Juo­dą­ją jū­rą. 28 me­tų af­ri­kie­tis gim­ti­nė­je pa­li­ko žmo­ną ir iš­vy­ko į iš­sva­jo­tą­ją Eu­ro­pą. Bet ke­liai vy­riš­kį nu­ve­dė į pa­tį jos kraš­tą – Uk­rai­nos Juo­do­ sios jū­ros uos­tą Ode­są.

T.Ab­ra­ha­mas dir­ba vie­to­je, ku­ rią bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti di­ džiau­siu Eu­ro­pos tur­gu­mi po at­ vi­ru dan­gu­mi. Jis įsi­kū­ręs Ode­sos pa­kraš­ty­je ir va­di­na­mas „Sep­tin­ tuo­ju ki­lo­met­ru“. Šis kro­vi­ni­nių kon­tei­ne­rių la­bi­rin­tas uži­ma 110-ies fut­bo­lo aikš­čių plo­tą, ir čia bū­tų leng­va pa­si­klys­ ti, jei­gu kon­tei­ne­riai ne­bū­tų iš­da­žy­ti mė­ly­na, ža­lia ar­ba oran­ži­ne spal­vo­mis, ku­rios nu­ro­do sek­to­rių. Kas­ dien šia­me plie­ni­nia­me mies­te ap­si­lan­ko 200 tūkst. pir­kė­jų, ku­rie iš­ lei­džia 20 mln. eu­rų.

Tur­gaus va­do­vai tei­gia, kad čia dir­ba maž­daug 60 tūkst. žmo­nių ir kad ši vie­ta la­bai pa­de­da vi­so re­gio­no eko­no­mi­kai.

Bet „Sep­t in­t a­ sis ki­lo­met­ras“ la­ bai pa­trauk­lus pre­ kių pa­dir­bi­nė­to­jams ir kont­ra­ban­di­nin­kams. Jis lai­ko­mas di­džiau­siu juo­ do­sios rin­kos tur­gu­mi vi­ so­je Eu­ro­po­je. Čia pre­kei­ viai par­da­vi­nė­ja pa­dirb­tą „Adi­das“ ava­ly­nę ir pra­ ban­gių „Louis Vuit­ton“ ran­ki­nių imi­ta­ci­jas po pus­šim­tį li­tų.

Šiuo me­tu vyks­tan­tis Eu­ro­pos fut­ bo­lo čem­pio­na­tas yra auk­so me­ tas „Sep­tin­to­jo ki­lo­met­ro“ pre­ kei­viams. T.Ab­ra­ha­mas iš vie­nos dė­žės iš­trau­kia šliu­res su lo­go­ti­ pu UE­FA EU­RO 2012 ir šio tur­ny­ ro sim­bo­liu – ka­muo­liu ir dviem gė­lė­mis, nu­da­žy­to­mis šei­mi­nin­ kių Len­ki­jos bei Uk­rai­nos na­cio­ na­li­nė­mis spal­vo­mis. „Jas par­duo­du dė­žė­mis“, – sa­kė T.Ab­ra­ha­mas, taip pat sėk­min­gai pre­kiau­jan­tis čem­pio­na­to sim­bo­ li­ka pa­ženk­lin­to­mis ke­pu­rė­mis ir čem­

pio­na­to žais­liu­kais ta­lis­ma­nais – Sla­ve­ku ir Slav­ko, ku­rių au­to­ riaus tei­sės pri­klau­so JAV mil­ži­ nui „War­ner Bros.“. Čem­pio­na­tą or­ga­ni­zuo­jan­ti Eu­ ro­pos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jų aso­cia­ci­ja (UE­FA) dėl klas­to­to­jų ne­ten­ka di­ džiu­lių pa­ja­mų iš pre­ky­bos. „Mes ne­ži­no­me, kiek pa­dirb­ tų pre­kių yra rin­ko­je, to­dėl mums sun­ku ap­skai­čiuo­ti nuo­sto­lius“, – sa­kė UE­FA pre­ky­bos va­dy­bi­nin­kas Thi­bau­tas Pot­de­vi­nas.

Tu­ri tvir­tą už­nu­ga­rį

UE­FA ne­ga­li nie­ko pa­da­ry­ti, kad iš­spręs­tų šią pro­ble­mą. Prieš čem­pio­na­tą Uk­rai­na priė­mė įsta­ ty­mus, ku­rie sau­go UE­FA pre­kės ženk­lą. Bet juo­do­sios rin­kos tur­ gūs, to­kie kaip „Sep­tin­ta­sis ki­lo­ met­ras“, tu­ri įta­kin­gą už­nu­ga­rį po­li­ci­jo­je ir val­džio­je. „Sep­tin­to­jo ki­lo­met­ro“ di­rek­ to­rius Ana­to­li­jus Ber­la­di­nas anks­čiau dir­bo mi­li­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­

Vis­kas, ką ga­li su­sap­ nuo­ti, vis­ kas, kas yra už­sie­ny­ je, ne­tgi tai, ko nie­kur nė­ra, yra mū­sų nu­ my­lė­ta­me „Sep­tin­ta­ ja­me ki­lo­ met­re“.

Trys juos­tos ir kro­ko­di­las

T.Ab­ra­ha­mas iš vie­nos dė­žės iš­trau­kia po­rą sport­ ba­čių. Jie tu­ri tris juos­tas – fir­mi­nį „Adi­das“ ženk­lą. „Iš tie­sų jie at­ke­lia­vo iš Ki­ni­jos ar­ba Tur­ki­jos“, – pri­si­pa­ži­no pre­kei­vis.

Po­ra to­kių sport­ba­čių kai­nuo­ja 12 eu­rų (42 li­tus).

T.Ab­ra­ha­mas taip pat tu­ ri sport­ba­čių su „La­cos­te“ kro­ko­di­lu, ku­rie kai­nuo­ja 15 eu­rų (52 li­tus).

čem­ pio­na­to ta­lis­ma­ nai Sla­ve­kas ir Slav­ko ne­ša di­de­ lį pel­ną pa­dir­bi­ nė­to­jams ir kont­ ra­ban­di­nin­kams.

Pre­k y­b a:

„Reu­ters“ nuo­tr.

duo­to­ju, o tur­gų krū­ti­ne gi­nan­tis Ole­gas Ko­les­ni­ko­vas yra Ode­sos mies­to ta­ry­bos na­rys. „Iki šiol nie­kam ne­pa­vy­ko su­ truk­dy­ti mū­sų vers­lui“, – sa­kė šis po­li­ti­kas.

Iš tie­sų, nie­kas rim­tai ir ne­ ban­dė to da­ry­ti. Ode­so­je yra vie­ ša pa­slap­tis, kad Uk­rai­nos val­džia už­mer­kia akis ir per mui­ti­nę pra­ lei­džia su­klas­to­tas pre­kes iš Tur­ ki­jos bei Ki­ni­jos.

T.Ab­ra­ha­mas pa­sa­ko­jo, kad did­ me­ni­nin­kas, iš ku­rio jis per­ka ava­ ly­nę, mo­ka ky­šius uos­to va­do­vy­ bei. „Aki­vaiz­du, kad mui­ti­nės va­ do­vai gau­na sa­vo pro­cen­tus iš kont­ra­ban­dos“, – žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė „War­ner Bros.“ dar­ buo­to­jas, ku­ris ne­no­rė­jo skelb­ti sa­vo pa­var­dės.

Per Pad­niest­rę – į ES

Kai pir­kė­jai dė­žė­mis per­ka sport­ ba­čius ir šliu­res su Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­to sim­bo­li­ka, T.Ab­ ra­ha­mas ži­no, kur ke­liaus šios pre­kės. Kont­ra­ban­di­nin­kai ga­be­ na jas į Pad­niest­rę, esan­čią maž­ daug už 80 km. Šis že­mės lo­pi­nė­lis tarp Uk­rai­nos ir Mol­do­vos ne­pri­ pa­žin­tas tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­ nės ir lai­ko­mas kont­ra­ban­di­nin­kų bas­tio­nu. Iš ten klas­to­tės ke­liau­ja į Mol­do­vą, to­liau – į Ru­mu­ni­ją, o čia jau yra ES te­ri­to­ri­ja. „Sep­tin­to­jo ki­lo­met­ro“ ad­mi­ nist­ra­ci­ja už kon­tei­ne­rio nuo­mą per mė­ne­sį ima 300 do­le­rių (825 li­tų) mo­kes­tį, dar 1 tūkst. do­le­rių (2750 li­tų) kai­nuo­ja vie­tos nuo­ ma. Bet dirb­ti ap­si­mo­ka net smul­ kiems pre­kiau­to­jams. T.Ab­ra­ha­ mas per mė­ne­sį už­dir­ba maž­daug 1200 do­le­rių (3300 li­tų).

Tur­gaus di­rek­to­rius A.Ber­la­di­ nas nei­gia, kad čia kles­ti juo­do­ji rin­ka ir klas­to­tės. „Čia vis­kas yra są­ži­nin­ga“, – ti­ki­no jis, nors pri­pa­ži­no, kad pa­ tik­rin­ti kiek­vie­no iš 14 tūkst. pre­ kiau­to­jų neį­ma­no­ma.

Apie gar­sų Ode­sos tur­gų net su­ kur­ta dai­na, ku­rio­je yra to­kios ei­ lu­tės: „Vis­kas, ką ga­li su­sap­nuo­ti, vis­kas, kas yra už­sie­ny­je, ne­tgi tai, ko nie­kur nė­ra, yra mū­sų nu­my­lė­ ta­me „Sep­tin­ta­ja­me ki­lo­met­re.“ Mil­ži­niš­ko­je aikš­te­lė­je ša­lia tur­ gaus ne­trūks­ta vie­tos tūks­tan­ čiams au­to­mo­bi­lių. O vi­sai ne­to­li yra „Pa­si­da­ryk pa­ts“ ti­po par­duo­ tu­vė, pri­klau­san­ti tink­lui „Epi­ centr“, ku­ris yra Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­to rė­mė­jas ir tu­ri tei­sę par­da­vi­nė­ti ofi­cia­lią tur­ny­ro at­ri­ bu­ti­ką. Prie šios par­duo­tu­vės taip pat yra vie­tos au­to­mo­bi­liams, bet yra vie­nas skir­tu­mas – aikš­te­lė vi­ siš­kai tuš­čia.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

14

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

16p.

„Eu­ro 2012“ fi­na­lo tur­ny­ro da­ly­viams gru­pė­se liko la­biau­siai int­ri­guo­jan­čios rungtynės.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

M.Čiup­ly­tė: „Kio­ku­šin – ga­li­my­bė Eu­ro­pos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­nė, pa­sau­lio vi­ce­čem­ pio­nė ab­so­liu­čio­je ka­te­go­ri­jo­je Mar­ga­ ri­ta Čiup­ly­tė sa­vo ti­tu­lus ir pa­ti sun­ kiai su­skai­čiuo­ja, bet pri­pa­žįs­ta, kad ši spor­to ša­ka pa­kei­tė jos gy­ve­ni­mą.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Mar­ga­ri­ta, kal­ba­mės prieš ta­vo ke­lio­nę į Lie­tu­vos pa­jū­rį.

Kas ten vyks? – pa­klau­sė­me ko­ vo­to­jos.

– Tre­ni­ruo­siu vai­kus. Sten­gia­mės, kad jiems bū­tų ge­ra ir links­ma, kad se­zo­nas baig­tų­si gra­žiai. Jie il­gai ruo­šė­si sa­vo kva­li­fi­ka­ci­jos eg­za­mi­ nui, to­dėl no­ri­me, kad vi­siems pa­ si­sek­tų.

– Ką tau reiš­kia dar­bas su vai­ kais?

– Man tai la­bai svar­bu, nes dau­ giau ne­gu de­šimt me­tų esu ka­ra­ tė pa­sau­ly­je. Vai­kams sten­giuo­si įdieg­ti no­rą spor­tuo­ti. No­riu, kad jie su­pras­tų, jog spor­tas ir svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das tu­ri bū­ti kaip dan­ tų va­ly­mas.

– Ar pa­me­ni, ka­da tau ka­ra­tė ta­po neats­ki­ria­ma gy­ve­ni­mo da­li­mi?

– Vi­sa­da gi­liai šir­dy­je jau­čiau no­rą spor­tuo­ti. No­rė­jau vis­ką iš­mė­gin­ ti nuo ma­žu­mės. Į ka­ra­tė pa­te­kau bū­da­ma še­šio­li­kos, bet iš­kart pa­si­ nė­riau vi­sa gal­va. Jau pir­mai­siais ar ant­rai­siais me­tais pa­sie­kiau la­ bai ge­rų re­zul­ta­tų. Džiau­giuo­si, kad atė­jau į tre­ni­ruo­tes pas Va­lių Ru­dį Ma­ri­jam­po­lė­je. Ka­ra­tė bū­re­lis vei­kė ne­to­li ma­no mo­kyk­los, vai­kų dar­že­ ly­je. Tai pa­kei­tė ma­no gy­ve­ni­mą.

Ga­li­my­bės: daug­kar­ti­nė Eu­ro­pos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­nė M.Čiup­ly­tė tvir­ti­na, kad lie­tu­viai – iš­tver­min­gų­jų tau­ta.

– Ver­žei­si į tre­ni­ruo­tes?

– Tai bu­vo ma­no ini­cia­ty­va. Ma­ mai nie­ka­da ne­rei­kė­jo ma­nęs ra­ gin­ti. Kai lan­kiau plau­ki­mo bū­re­ lį – jei­gu nei­da­vau, tai sa­vo no­ru.

Kar­tais at­ro­do, kad tuoj mir­si, o pa­jau­ti jė­ gų ant­plū­dį ir su­vo­ki, jog tre­ni­ruo­da­ma kū­ ną esi kur kas aukš­ čiau jo ga­li­my­bių.

Bū­da­vo vis­ko – pa­tin­gė­da­vau, bet tai pa­lik­da­vau sa­vo są­ži­nei ir at­ sa­ko­my­bės jaus­mui. Tė­vai nie­ka­da ne­si­kiš­da­vo į ma­no rei­ka­lus. Ži­nau, kad šiais lai­kais dau­gu­ma tė­vų tie­ siog ver­čia vai­kus spor­tuo­ti. Ma­no dar­bas – pa­da­ry­ti taip, kad ne tė­ vai vers­tų, o pa­tys vai­kai verž­tų­si į spor­to sa­lę. Ži­no­ma, yra vai­kų, ku­ riems di­džiau­sia baus­mė – kai tė­vai neiš­lei­džia į tre­ni­ruo­tę.

– Ge­gu­žės pa­bai­go­je, prieš Eu­ ro­pos čem­pio­na­tą, žur­na­lis­ tų pa­klaus­ta apie iš­ko­vo­tus ti­

tu­lus, su­tri­kai. Tad ko­kia ta­vo tro­fė­jų ko­lek­ci­ja?

– Spe­cia­liai jų ne­skai­čia­vau, tie­siog per­žvel­giau sa­vo Bu­do pa­są (do­ku­ men­tą, ku­ria­me įra­šo­mi spor­ti­nin­ ko kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo duo­me­nys ir var­žy­bų re­zul­ta­tai – aut. pa­st.).

Pri­zi­nių vie­tų ten daug, o Eu­ro­pos čem­pio­ne ta­pau pen­kis kar­tus, pa­ sau­lio čem­pio­ne pa­gal svo­rio ka­ te­go­ri­jas – vie­ną kar­tą ir pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­ne ab­so­liu­čio­je ka­te­go­ ri­jo­je – taip pat vie­ną kar­tą.

– Dėl vi­ce­čem­pio­nės ti­tu­lo jau­ ti kar­tė­lį?

– Taip, šiek tiek jau­čiu. Vi­sa­da sa­ kau, kad rei­kia siek­ti mak­si­ma­laus re­zul­ta­to. Jei­gu ne­pa­si­se­ka, jau­čiu nu­si­vy­li­mą, ta­čiau, ki­ta ver­tus, vis­ kas ge­rai. Yra mo­ty­va­ci­ja siek­ti ge­ res­nio re­zul­ta­to. Ant­rą kar­tą ko­vo­ti dėl to pa­ties ti­tu­lo, at­ro­do, net nė­ ra pra­smės. To­kiais at­ve­jais ga­li­ma sa­vęs pa­klaus­ti: kiek man kar­tų dar rei­kės lai­mė­ti? O da­bar – tu­riu neį­ vyk­dy­tą už­duo­tį. Šio­je spor­to ša­ko­je pa­sie­kiau be­veik vis­ką, li­ko vie­nas bar­je­ras. Jį pa­si­lie­ku atei­čiai ir sa­ kau: dar ne va­ka­ras... Ma­nau, kad tik­rai iš­ko­vo­siu pa­sau­lio čem­pio­nės ti­tu­lą ab­so­liu­čio­je svo­rio ka­te­go­ri­ jo­je. Tai įma­no­ma.

– Dau­gu­ma jū­sų spor­to ša­kos at­sto­vų to­kiais at­ve­jais nuo­lat pa­brė­žia: jei­gu leis svei­ka­ta...

– Tai yra pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus.

Dau­giau me­tų – or­ga­niz­mas sun­ kiau at­si­gau­na. Trau­mos vi­sa­da ap­sun­ki­na spor­ti­nę kar­je­rą. Kar­ tais dėl jų ten­ka vis­ką mes­ti. Kol kas džiau­giuo­si, kad ne­su pa­ty­ru­ si sun­kių trau­mų.

– Ar daž­nai su­si­lau­ki pa­sta­bų, kad kio­ku­šin ka­ra­tė – už­siė­mi­ mas ne mo­te­rims?

– La­bai daž­nai, bet ir aš pa­ti pri­pa­ žįs­tu, kad tai – ne­mo­te­riš­ka spor­to ša­ka. Bet ku­ris pro­fe­sio­na­lus spor­ tas yra ne­mo­te­riš­kas, nes tai – kū­ no stip­ri­ni­mas. Rau­me­ny­no la­vi­ni­ mas daž­niau­siai aso­ci­juo­ja­si tik su vy­rais. Ma­no ma­ny­mu, svar­biau­sia yra ne tai, ką da­rai, o tai, kaip tu jau­tie­si tai da­ry­da­mas. Jei­gu sa­ve su­vo­ki kaip mo­te­rį, o ne kaip vy­rą, ne­ky­la pro­ble­mų. Ne­re­tai spor­tuo­ jan­čios mo­te­rys su­vy­riš­kė­ja – vos pra­dė­ju­sios lan­ky­ti ka­ra­tė tre­ni­ ruo­tes nu­si­ker­pa trum­pai, ne­si­da­ žo na­gų... Mo­te­rys tam­pa vy­rais.

Ta­čiau tai nie­ko ne­pa­kei­čia, svar­ biau­sia – jaus­tis tuo, kuo esi – mo­ te­ri­mi. Ta­da ne­rū­pės, ar spor­to ša­ ka – vy­riš­ka, ar mo­te­riš­ka.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

– Kas sun­kiau­sia ta­vo spor­to ša­ko­je?

– Jei­gu žmo­gui pa­tin­ka tai, ką jis da­ro, di­d e­l ių sun­k u­m ų nie­ka­d a ne­k y­l a. Sun­k iau­s ia – pa­s i­r uoš­t i var­žy­boms, dar – jau­du­lys. Taip gy­ve­n a kiek­v ie­n as spor­t i­n in­kas: pri­va­l o lai­k y­t is re­ž i­m o, rū­p in­t is mi­t y­b a, pa­m irš­t i vi­s us lė­b a­v i­ mus, al­ko­ho­lį. Tai nė­ra sun­ku, jei da­rai tai, kas tau pa­t in­ka. Mū­ sų spor­t o ša­k o­j e dar eg­z is­t uo­ja skaus­mo bai­mė. Su ja rei­kia su­ si­tai­ky­ti. Be to, sun­ku su­kur­ti as­ me­n i­n į gy­ve­n i­m ą. Kio­k u­š in ka­ ra­tė rei­ka­lau­ja la­bai daug lai­ko: tre­ni­ruo­tės, var­žy­bos, sto­vyk­los, se­m i­n a­rai. Lai­k o sau lie­ka la­bai ma­ž ai. Mes nuo­l at juo­kau­ja­m e, kad kio­ku­šin – tai lyg sek­ta. Vis dėl­to man tai su­tei­kia tik ma­lo­ nu­mą.

– Ne­jau­gi iš tie­sų ne­lie­ka lais­ ves­nio lai­ko?

– Jo dau­giau bū­na ry­tais. Tą lai­ką ski­riu sau: pa­spor­tuo­ju, pa­skai­ tau kny­gas. Ne­mėgs­tu žiū­rė­ti te­le­ vi­zo­riaus, ne­bent vyks­ta, tar­ki­me, „Eu­ro­vi­zi­ja“ ir vi­si tik apie tai kal­ ba. Daž­niau ren­kuo­si kny­gą, pa­si­ vaikš­čio­ji­mą, me­di­ta­ci­ją, drau­gų kom­pa­ni­ją.

15

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

sportas S.Ja­sai­tis žais Ru­si­jo­je

NBA fi­na­le – kol kas ly­gio­sios

Vil­nie­tės – ­ į Eu­ro­pą

Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ ti­nės puo­lė­jas Si­mas Ja­sai­tis (nuo­tr.) ki­tą se­zo­ną at­sto­vaus Kras­no­da­ro „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ ban“ ko­man­dai – jis pa­si­ra­šė dve­jų me­tų su­tar­tį. „Si­mo ko­ zi­riai – to­li­mi me­ti­mai ir so­li­di pa­tir­tis“, – pa­brė­žė Kras­no­da­ ro klu­bo pre­zi­den­tas And­re­jus Ve­diš­če­vas.

NBA čem­pio­na­to fi­na­le Ma­ja­ mio „Heat“ krep­ši­nin­kai sve­ čiuo­se 100:96 įvei­kė Ok­la­ho­ mos „Thun­der“ eki­pą ir iš­ly­ gi­no se­ri­ją iki ke­tu­rių per­ga­lių 1:1. Nu­ga­lė­to­jams LeB­ro­nas Ja­me­sas pel­nė 32 taš­kus, pra­ lai­mė­ju­siesiems tiek pat – Ke­ vi­nas Du­ran­tas. Tre­čio­ji dvi­ko­ va – ry­toj Ma­ja­my­je.

Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­nė Vil­ niaus „Ki­birkš­ties-Ti­chės-IKI“ ko­man­da 2012–2013 m. se­ zo­ną da­ly­vaus ant­ra­ja­me pa­ gal pres­ti­žą Eu­ro­pos mo­te­ rų krep­ši­nio tur­ny­re – Eu­ro­ pos tau­rės var­žy­bo­se. Vil­nie­ čių var­žo­vės paaiš­kės iš­trau­ kus bur­tus lie­pos 6-ąją Miun­ che­ne (Vo­kie­ti­ja).

bū­ti sa­vi­mi“ – Kiek­vie­nas spor­ti­nin­kas, ma­ tyt, priei­na psi­cho­lo­gi­nę ri­bą, kai pa­klau­sia sa­vęs – ko­dėl? Ar ne­su­si­mąs­tei, ko­dėl bū­tent tu da­bar esi šios spor­to ša­kos ly­ de­rė?

– Kal­bos, kad spor­tuo­ja­me, bet skal­ses­niam kąs­niui neuž­si­dir­ba­ me, ne nau­jie­na. Mes tu­ri­me imu­ ni­te­tą vi­soms kri­zėms, nes nie­kas mū­sų ne­le­pi­na pi­ni­gais. Ne­sa­me lin­kę į pra­ban­gą. Tie­siog vei­kia­me tai, ką mėgs­ta­me. Ka­ra­tė – mū­sų gy­ve­ni­mo bū­das. Var­žy­bos – vie­ na ga­li­my­bių at­si­skleis­ti, rea­li­zuo­ ti sa­ve. Vie­nos ša­lys gy­ve­na ge­riau, ki­tos – kuk­liau, bet pa­sta­rų­jų pi­lie­ čiai – la­biau už­grū­din­ti, jau­čian­ tys di­des­nę at­sa­ko­my­bę. Kuo žmo­ gus le­pes­nis, tuo grei­čiau ga­li vis­ką mes­ti ir pa­si­duo­ti. O lie­tu­viai – iš­ tver­min­gi.

– Esi ma­ri­jam­po­lie­tė, per­si­kė­ lei į Kau­ną, da­bar gy­ve­ni Vil­ niu­je. Ar tai da­rė įta­kos ta­vo spor­ti­nei kar­je­rai?

– Aš pa­ti pa­si­kei­čiau. Ma­ri­jam­po­ lė­je – vie­no­kie žmo­nės, Kau­ne – ki­ to­kie, Vil­niu­je – gal šiek tiek le­pes­ ni. Sos­ti­nė­je vis­kas daž­niau su­ka­si apie pi­ni­gus. Pa­si­kei­tė ma­no po­žiū­ ris į spor­tą. Anks­čiau ma­niau, kad rei­kia veik­ti bet ką, bet veik­ti. Da­ bar gal­vo­ju, kaip pa­da­ry­ti ma­žiau, bet pro­tin­giau (juo­kia­si). Suau­gau, din­go karš­ta­ko­šiš­ku­mas, įsi­jun­gė pro­tas. O dėl mies­tų – žmo­nės vi­ sur skir­tin­gi, ta­čiau jei­gu pa­ts ne­ lei­di, kad jie ta­ve keis­tų, nie­kas ir ne­pa­si­kei­čia. Kio­ku­šin vi­sur yra kio­ku­šin.

– Ne vie­nas spor­to tre­ne­ris yra pa­brė­žęs, kad dirb­ti su mer­gi­ no­mis yra sun­kiau psi­cho­lo­giš­ kai. Ką apie tai ma­nai?

– Sun­kiau, nes jos emo­cin­ges­nės

nei vy­rai, ta­čiau sta­bi­les­nės. Ma­ nau, kad vy­rai lin­kę grei­čiau pa­ si­duo­ti. Jie tar­si už­prog­ra­muo­ti – atė­jau, pa­ma­čiau, nu­ga­lė­jau. Jei­gu ne­pa­vyks­ta, tie­siog nu­mo­ja ran­ka.

O mo­te­ris – ki­taip: atė­jau, pa­ma­ čiau, jei ne­nu­ga­lė­jau, tai pa­ban­dy­ siu dar kar­tą. Gal pas mus vy­rų ko­ vos yra gra­žes­nės, bet mo­te­rys tik­rai ag­re­sy­ves­nės, žiau­res­nės. Sup­ran­tu, ko­dėl tre­ne­riai sa­ko, kad su mo­te­ ri­mis – sun­kiau. Vy­rui vis­ką ga­li­ ma pa­sa­ky­ti tie­siai švie­siai, jis pa­ si­keiks, bet dirbs to­liau. O mo­te­ris ga­li įsi­žeis­ti, ne­kal­bė­ti, už­pyk­ti, pa­ sa­ky­ti – nė­ra nuo­tai­kos...

– Kas tau tei­kia dau­giau­siai ad­ re­na­li­no?

– La­biau­siai man pa­tin­ka aki­mir­ kos, kai tre­ni­ruo­jie­si, at­ro­do, ne­to­ bu­lė­ji, bet su­pran­ti, kad dar tu­ri be ga­lo daug jė­gų. Kar­tais at­ro­do, kad tuoj mir­si, o pa­jau­ti jė­gų ant­plū­dį ir su­vo­ki, jog tre­ni­ruo­da­ma kū­ną esi kur kas aukš­čiau jo ga­li­my­bių, blyks­te­lė­ja min­tis, kad ga­lė­tum po sa­vo ko­jo­mis pa­gul­dy­ti vi­są pa­sau­ lį. Ma­nau, kad žmo­gu­je yra kaž­kas dau­giau nei kū­nas ir pro­tas. Svar­ bu pa­jaus­ti dva­sią. Tai pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti apie žmo­gaus ga­li­my­ bių ri­bas. Ma­nau, kar­tais jas ga­li­ ma per­ženg­ti.

– Ar ir ta­vo gy­ve­ni­mo sva­jo­nė – ties ga­li­my­bių ri­ba?

– Jei­gu kal­bė­tu­me apie spor­tą, tai – ab­so­liu­čios ka­te­go­ri­jos pa­sau­lio čem­pio­nės ti­tu­las. Pa­sau­lio čem­ pio­na­tas ki­tais me­tais – Vil­niu­ je, no­rė­čiau trium­fuo­ti ir čia. Po to? Ma­nau, kad kiek­vie­na sva­jo­nė pa­gim­do ki­tas sva­jo­nes. Di­džiau­ sia ma­no sva­jo­nė – bū­ti lai­min­gai.

Pa­gy­ven­si­me, pa­ma­ty­si­me (šyp­so­ si). Da­bar rei­kia ma­žais žings­niu­ kais ke­liau­ti į prie­kį.

Trū­ku­mai: Ma­ke­do­ni­jos rink­ti­nė kont­ro­li­nėms rung­ty­nėms į Lie­tu­vą at­vy­ko ne stip­riau­sios su­dė­ties.

Prieš skry­dį per At­lan­tą – du at­si­svei­ki­ni­mo ma­čai Olim­pi­nių žai­dy­nių at­ran­kos tur­ ny­rui be­si­ren­gian­ti Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė šian­dien Klai­ pė­do­je pra­dės kont­ro­li­nių rung­ ty­nių se­ri­ją.

Ma­ke­do­nai – be ly­de­rių

Uos­ta­mies­čio „Švy­tu­rio“ are­no­ je lie­tu­viai iš­mė­gins jė­gas su ma­ ke­do­nais.

Kęs­tu­čio Kem­zū­ros ka­riau­ na tu­ri skau­džių są­skai­tų su šiais var­žo­vais: bū­tent Ma­ke­do­ni­jos krep­ši­nin­kai per­nai Lie­tu­vo­je vy­ ku­sia­me Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­ na­lo tur­ny­re 67:65 už­kir­to ke­lią mū­siš­kiams į pus­fi­na­lį.

Ma­čui su ne stip­riau­sios su­dė­ties ma­ke­do­nų eki­pa ren­gia­si Man­tas Kal­nie­tis, Adas Juš­ke­vi­čius, To­mas De­li­nin­kai­tis, Dei­vi­das Dul­kys, Si­ mas Ja­sai­tis, Li­nas Klei­za, Min­dau­ gas Kuz­mins­kas, Pau­lius Jan­kū­nas, Da­rius Son­gai­la, Ta­das Kli­ma­vi­ čius, Ro­ber­tas Jav­to­kas, An­ta­nas Ka­va­liaus­kas ir Jo­nas Va­lan­čiū­nas.

Vyriausiasis treneris K.Kemzūra nusprendė šiai dvikovai neregis­ truoti Šarūno Jasikevičiaus.

Ma­ke­do­ni­jos rink­ti­nė­je kol kas

Sta­tis­ti­ka

Skir­tu­mai: anot M.Čiup­ly­tės (kai­rė­je), mo­te­rys ko­vo­to­jos – ag­re­sy­

ves­nės ir žiau­res­nės nei vy­rai.

To­mo Ra­gi­nos nuotr.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Rusija–Makedonija 80:61 (14:15, 16:20, 26:14, 24:12). Kau­no spor­to ha­lė, 70 žiū­ro­vų. A.Kau­nas 14 taš­ kų, S.Mo­nia 11, A.Ki­ri­len­ka ir V.Fri­ dzo­nas po 10/D.Sto­ja­novs­k is 22, P.Sa­mar­džis­kis 13, M.Gree­ne’as 10.

nė­ra gy­nė­jų Bo McCa­leb­bo (ūgis 183 cm) ir Vla­do Ili­jevs­kio (190 cm) bei vi­du­rio puo­lė­jų Pe­ro An­ti­čiaus (210 cm) ir To­do­ro Ge­čevs­kio (209 cm).

Ket­vir­ta­die­nį Kau­ne įvy­ku­sio­ se kont­ro­li­nė­se rung­ty­nė­se ma­ ke­do­nai 61:80 pra­lai­mė­jo Ru­si­jos krep­ši­nin­kams.

Kau­ne kau­sis su grai­kais

Ry­toj Lie­tu­vos rink­ti­nė per­si­kels į Kau­ną, kur „Žal­gi­rio“ are­no­je su­ si­tiks su Grai­ki­jos ko­man­da. „Eu­ ro­Bas­ket 2011“ tur­ny­re lie­tu­viai su grai­kais ko­vė­si dėl 5–6 vie­tų ir nu­ga­lė­jo juos 73:69.

Tre­ne­ris Ili­as Zou­ras į na­cio­na­ li­nę eki­pą yra pa­kvie­tęs šiuos žai­ dė­jus: gy­nė­jus Ni­ką Zi­sį (ūgis 197 cm, Sie­nos „Mon­te­pas­chi“), Vas­ si­lį Spa­nou­lį (193 cm), Evan­ge­ lą Mant­za­rį (196 cm) ir Kons­tan­ ti­ną Slou­ką (197 cm, vi­si – Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“), Nic­ką Ca­lat­he­są (198 cm, Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“) bei Mi­chae­lį Bra­mo­są (196 cm, „Gran Ca­na­ria“), puo­lė­jus An­ to­nį Fot­sį (210 cm, Mi­la­no „Em­ po­rio Ar­ma­ni“), Geor­gį Prin­te­ zį (206 cm) ir Kos­tą Pa­pa­ni­ko­lau (204 cm, abu – „Olym­pia­kos“), Kos­tą Kai­ma­kog­lou (206 cm, „Pa­nat­hi­nai­kos“) ir Kos­tą Va­si­lia­ dį (200 cm, Bil­bao „Gesc­rap“) bei vi­du­rio puo­lė­jus Ioan­nį Bou­rou­sį (212 cm, „Em­po­rio Ar­ma­ni“), Ia­ ną Vou­giou­ką (212 cm, „Pa­nat­hi­ nai­kos“) ir Di­mit­rį Mav­roei­dį (208 cm, „Gesc­rap“).

N.Zi­sis, A.Fot­sis ir I.Bou­rou­sis, kaip ir „Mon­te­pas­chi“ at­sto­vau­

jan­tys Ri­man­tas Kau­kė­nas bei Jo­ nas Ma­čiu­lis, va­kar žai­dė 4-ąsias Ita­li­jos čem­pio­na­to fi­na­lo rung­ ty­nes.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je dar lau­kia­ ma ir Mar­ty­no Po­ciaus iš Mad­ri­ do „Real“. Šian­dien mad­ri­die­čiai žais le­mia­mas ACB ly­gos fi­na­lo rung­ty­nes su „Re­gal Bar­ce­lo­na“ krep­ši­nin­kais.

Ma­čas – lyg tre­ni­ruo­tė

Šian­dien Kau­no spor­to ha­lė­je grai­kai iš­mė­gins jė­gas su ru­sais, ku­rie per dvi­ko­vą su Ma­ke­do­ni­jos rink­ti­ne pra­ra­do vie­ną sa­vo ly­de­ rių Vik­to­rą Chria­pą.

203 cm ūgio puo­lė­jas iš­si­na­ri­ no pirš­tą ir ma­žiau­siai sa­vai­tę gy­ dy­sis bei tre­ni­ruo­sis pa­gal in­di­vi­ dua­lią pro­gra­mą. „Su­dė­tin­ga kal­bė­ti apie ko­ man­dos žai­di­mo ly­gį, nes rung­ ty­nės su ma­ke­do­nais – lyg ei­li­nė tre­ni­ruo­tė. Ma­nau, kad ma­čas su grai­kais bus sun­kes­nis“, – svars­ tė Ru­si­jos eki­pos stra­te­gas Da­vi­ das Blat­tas. „Kol kas – la­bai daug klai­dų, bet tai – na­tū­ra­lu: ką tik bai­gė­me fi­zi­ nio pa­ren­gi­mo sto­vyk­lą Slo­vė­ni­ jo­je, kai ku­rie vai­ki­nai jo­je ne­da­ly­ va­vo ir tik šio­mis die­no­mis at­vy­ko į ko­man­dą. Vi­sai ki­to­kio ly­gio ma­ čai tu­rė­tų bū­ti JAV, kur su­si­tik­si­ me su lie­tu­viais ir bri­tais“, – tei­gė puo­lė­jas And­re­jus Ki­ri­len­ka.

Lie­tu­vos ir Ru­si­jos krep­ši­nin­ kų dvi­ko­va vyks bir­že­lio 27-ąją Hjus­to­ne.

KD inf.

16

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

sportas

Ita­lai ne­no­ri pri­si­min­ti 2004-ųjų „Eu­ro 2012“ fi­na­lo tur­ny­ro da­ly­viams gru­pė­se li­ko la­ biau­siai int­ri­guo­ jan­čios – tre­čio­jo tu­ro – rung­ty­nės, o kai ku­rioms ko­man­ doms jos pri­lygs ham­le­tiš­ka­jai di­le­ mai – bū­ti ar ne­bū­ti.

Sta­tis­ti­ka C grupė

Italija–Kroatija 1:1 (1:0). Poz­na­nė, 37 906 žiū­ro­vai. Įvar­č iai: And­rea Pir­lo (39 min.)/Mario Man­d žu­k i­ ćius (72 min).

Ispanija–Airija 4:0 (1:0). Gdans­ kas, 39 150 žiū­ro­v ų. Įvar­č iai: Fer­ nan­do Tor­re­s as (4 ir 70 min.), Da­ vi­d as Sil­va (49 min.), Ces­c as Fàb­ re­gas (83 min.).

Komanda

1. Is­pa­ni­ja 2. Kroa­ti­ja 3. Ita­li­ja 4. Ai­ri­ja

Perg.

Lyg.

Pral.

Įv.

Tšk.

1 1 0 0

1 1 2 0

0 0 0 2

5:1 4:2 2:2 1:7

4 4 2 0

Kas, kur, ka­da?

Ma­rius Bag­do­nas, Ro­mas Po­de­rys

Šian­dien A gru­pė­je

Var­žo­vai bus gar­bin­gi?

Įdo­mi pa­dė­tis – C gru­pė­je, ku­rio­ je rung­ty­niau­ja pa­sau­lio ir Eu­ro­ pos čem­pio­nė Is­pa­ni­jos rink­ti­nė, taip pat Kroa­ti­jos, Ita­li­jos bei Ai­ri­ jos vie­nuo­li­kės.

Ke­lia­la­pio į ket­virt­fi­na­lį sie­kian­ tys ita­lai bir­že­lio 18-ąją pri­va­lės nu­ga­lė­ti ai­rius, ta­čiau ir to ne­pa­ kaks, jei­gu tą­dien is­pa­nai ir kroa­tai su­žais re­zul­ta­ty­vio­mis ly­gio­sio­mis – 2:2 ar 3:3. Jei­gu Is­pa­ni­jos ir Kroa­ ti­jos dvi­ko­va baig­tų­si 1:1, Ita­li­jos fut­bo­li­nin­kus iš­gel­bė­tų per­ga­lė ne ma­žes­niu nei 3 įvar­čių skir­tu­mu.

2004-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­te prieš pa­sku­ti­nį tu­rą pa­na­šios arit­ me­ti­kos pri­rei­kė ita­lams, da­nams ir šve­dams. Tą­kart skan­di­na­vai bu­vo so­li­da­rūs – su­žai­dė 2:2 ir ita­lai, ne­ pai­sant per­ga­lės 2:1 prieš bul­ga­rus, iš­ke­lia­vo į na­mus. „Jei­gu Is­pa­ni­ja ir Kroa­ti­ja su­žais ly­gio­sio­mis 2:2, tai pra­juo­kins vi­ są pa­sau­lį. Dėl to­kių da­ly­kų ne­su­ ku gal­vos, to­dėl ti­kiu, kad vi­si lai­ ky­sis gar­bin­go spor­to prin­ci­pų“, – pa­brė­žė Ita­li­jos rink­ti­nės var­ti­ nin­kas Gian­lui­gi Buf­fo­nas. „Siek­si­me tik per­ga­lės“, – apie bū­si­mą dvi­ko­vą su kroa­tais sa­kė is­ pa­nų stra­te­gas Vi­cen­te Del Bos­que.

Va­kar ant­rą­jį tu­rą už­bai­gė dve­ jos rung­ty­nės D gru­pė­je. Uk­rai­nos ir Pran­cū­zi­jos rink­ti­nių mačą Do­ necke sutrikdė didelė liūtis.

21.45 val. Vroc­la­ve: Če­k i­ja–Len­k i­ ja, 21.45 val. Var­šu­vo­je: Grai­k i­ja– Ru­si­ja.

Op­ti­mis­tai: ga­li­my­bes pra­si­brau­ti į ket­virt­fi­na­lį pra­ra­du­sios Ai­ri­jos rink­ti­nės ger­bė­jai įvai­riais bū­dais sten­

gė­si ne­pa­si­duo­ti liū­de­siui.

Prieš pu­siau­nak­tį Ki­je­ve bai­ gė­si Šve­di­jos ir Ang­li­jos ko­man­ dų ma­čas.

Ku­ni­gas – fut­bo­lo eks­per­tas

Įpu­sė­jus „Eu­ro 2012“ ba­ta­li­joms, fut­bo­lo aist­ruo­liai pra­de­da skai­ čiuo­ti or­ga­ni­za­to­rių pri­va­lu­mus ir trū­ku­mus.

Gian­lui­gi Buf­fo­nas:

Jei­gu Is­pa­ni­ja ir Kroa­ti­ja su­žais ly­ gio­sio­mis 2:2, tai pra­ juo­kins vi­są pa­sau­lį.

Pir­miau­sia – kai­nos. Ai­ri­jos, Vo­ kie­ti­jos ar Ang­li­jos sir­ga­liams Len­ ki­jo­je – tik­ras ro­jus. Uk­rai­na – go­ des­nė ir net aukš­čiau­si vals­ty­bės va­do­vai bu­vo pri­vers­ti tar­ti žo­dį, kad dėl per­ne­lyg pa­kel­tų kai­nų ne­ nu­ken­tė­tų ša­lies įvaiz­dis. Len­ki­jo­je – ki­taip. Ieš­kan­tie­siems nak­vy­nės ne Var­šu­vo­je, Vroc­la­ve, Poz­na­nė­je ar Gdans­ke, kai­nos ir ko­ky­bės san­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ty­kis – vi­sa­da sir­ga­liaus ar tu­ris­to nau­dai. Šio­mis sa­vai­tė­mis Len­ki­ja gy­ve­ na fut­bo­lu, ki­tos ša­lies ak­tua­li­jos – ant­ra­me pla­ne. Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jų lai­do­se – vie­na te­ma: ar len­kų vie­ nuo­li­kė pra­si­braus į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas. Prie kas tre­čio na­mo ple­ vė­suo­ja čem­pio­na­to sim­bo­li­ka pa­ puoš­ta vė­lia­va.

Nuo „Eu­ro 2012“ neat­si­ri­bo­jo ir baž­ny­čia. Ti­kin­tie­siems skir­to žur­na­lo bir­že­lio nu­me­ry­je – di­dy­ sis fut­bo­las, o ko­man­dų ga­li­my­bes ana­li­zuo­ja vie­nas ži­no­mų Len­ki­jos ku­ni­gų.

Var­šu­vo­je, Vroc­la­ve, Poz­na­nė­je ir Gdans­ke sėk­min­gai iš­spręs­ti ko­ne ki­bi­rais alų mau­kian­čių ger­bė­jų hi­ gie­nos po­rei­kiai, o dau­gy­bė bio­tua­ le­tų sklei­džia ci­na­mo­no kva­pą.

daž­nai ten­ka gaiš­ti lai­ką di­džiu­lė­ se spūs­ty­se.

No­rin­tie­siems įsi­gy­ti mėgs­ta­mos rink­ti­nės marš­ki­nė­lius, iš­sky­rus len­kų, – jo­kių šan­sų. Prie sta­dio­ nų įsi­kū­ru­sio­se ofi­cia­lio­se „Eu­ro 2012“ par­duo­tu­vė­se to­kia ap­ran­ga ne­pre­kiau­ja­ma. Čem­pio­na­to lo­go­ti­pu ar tur­ny­ro ta­lis­ma­nais Sla­ve­ku ir Slav­ko pa­ puoš­tų su­ve­ny­rų pa­si­rin­ki­mas ir­

Ry­toj B gru­pė­je

21.45 val. Char­ko­ve: Por­t u­ga­l i­ja– Olan­di­ja, 21.45 val. Lvo­ve: Da­ni­ja– Vo­k ie­ti­ja.

gi ne­di­de­lis, o ir kai­nos – ne iš ma­ žiau­sių: pa­pras­čiau­sias pa­ka­bu­kas rak­tams kai­nuo­ja nuo 30 zlo­tų, nie­kuo neiš­sis­ki­rian­tys juo­di ar bal­ti marš­ki­nė­liai su „Eu­ro 2012“ sim­bo­li­ka – 80 zlo­tų.

Ša­lis – dar­bų po­li­go­nas

Tu­ris­tams „Eu­ro 2012“ ir Len­ki­ja įstrigs kaip re­mon­to ir sta­ty­bų po­ li­go­nas.

Be­veik vi­si fi­na­lo tur­ny­ro mies­ tus jun­gian­tys ke­liai yra dau­giau ar ma­žiau re­mon­tuo­ja­mi. Pa­ke­lė­se gau­su smė­lio pi­lių, trak­to­rių ir ki­ tos tech­ni­kos, o ke­liau­jan­tie­siems

Vasara: liūtis sutrikdė ukrainiečių ir prancūzų rungtynes.

AFP nuotr.

Nuomonės Italija–Kroatija 1:1.

Sla­ve­nas Bi­li­ćius

Kroa­ti­jos rink­ti­nės vyr. tre­ne­ris

Mū­s ų ko­m an­d a pa­r o­d ė va­l in­g ą cha­rak­te­rį ir tik­rą­ją jė­gą, nors ma­ čo tei­sė­jas Ho­war­das We­bas da­ rė vis­ką, ką ga­lė­jo, kad mums pa­ kenk­tų. Jis ne­sky­rė 11 met­rų bau­di­ nio už pra­žan­gą prieš Ni­ki­cą Je­la­vi­ ćių, o mū­siš­kius nu­bau­dė už ne­va par­griau­tą Ma­rio Ba­lo­tel­li ir And­ rea Pir­lo įmu­šė įvar­tį. Aš ne­pri­ta­riu tiems tre­ne­riams, ku­rie ne­ko­men­ tuo­ja tei­sė­jų dar­bo. Tu­riu tei­sę apie tai kal­bė­ti, jei­gu ar­bit­ras dir­ba ne­ko­ ky­biš­kai..

Ispanija–Airija 4:0.

Gian­lui­gi Buf­fo­nas

Ita­li­jos rink­ti­nės var­ti­nin­kas

Ap­mau­du, kad ma­čas bai­gė­si ly­gio­ sio­mis, nes bu­vo dar du ar net trys epi­zo­dai, kai ga­lė­jo­me įmuš­ti įvar­ čius.

Rob­bie Kea­ne’as

Ai­ri­jos rink­ti­nės puo­lė­jas

Mes at­vy­ko­me į tur­ny­rą su di­de­lė­ mis vil­t i­m is, bet nie­k o ge­r o ne­n u­ vei­k ė­m e. Taip, is­p a­n ai – pa­s au­l io čem­pio­nai, žai­džia fan­tas­tiš­kai, bet dėl jų įvar­č ių tu­r ė­t u­m e jaus­t i gė­ dą. To­kių įvar­čių ne­ga­li­ma pra­leis­ ti net ir že­m es­n io ly­g io var­ž y­b o­s e.

Esu šo­k i­r uo­t as, kaip mes žai­d ė­m e.

Pa­ma­tė­me, ko iš tik­rų­jų esa­me ver­ ti. Tiems, ku­rie ma­nė esą la­bai ge­ri fut­b o­l i­n in­k ai, tai – pa­m o­k a vi­s am gy­ve­ni­mui.

Fer­nan­do Tor­re­sas

Is­pa­ni­jos rink­ti­nės puo­lė­jas

Rei­kia mė­gau­tis kiek­vie­na „Eu­ro 2012“ die­na. Per rung­ty­nes su ai­riais fut­bo­lo aist­ruo­liai pa­ma­tė tik­rą­ją Is­pa­ni­jos ko­ man­dą. Ma­nau, mes nu­žy­giuo­si­me iki fi­na­lo.

17

Šeštadienis, birželio 16, 2012

18p.

aukštyn žemyn

Futbolininkai ar krepšininkai: kurie moterims gražesni?

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Ra­my­bė: „Eg­zis­ten­ci­nis ne­ri­mas per šį gim­ta­die­nį neaplankė“, – džiau­gė­si po­pu­lia­ri se­ria­lų ak­to­rė J.Vi­lū­nai­tė, su ko­le­ga ir šir­dies drau­gu R.Bag­dze­vi­čiu­mi va­sa­rą gy­ve­nan­ti Vil­niaus

pa­šo­nė­je esan­čiuo­se so­duo­se.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ry­tas po gim­ta­die­nio bu­vo švie­sus Koks ga­li bū­ti ry­tas po gim­ta­die­nio? Bai­sus dėl pa­gi­rių. Liūd­nas, nes va­kar nea­tė­jo drau­gai. Sun­kus dėl ka­muo­jan­čio eg­zis­ten­ci­ nio ne­ri­mo. Ak­to­rė Jū­ra­tė Vi­lū­nai­tė nu­si­kva­to­jo: „Ry­tas po gim­ta­ die­nio – la­bai švie­sus. Jo­kio ne­ri­mo. Mu­du su Ri­mu – lai­min­gi.”

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Kruopš­čiai nu­pjau­ta pie­ve­lė, ža­li ža­ lu­tė­liai pa­par­čiai, už ke­lių žings­nių – šim­ta­me­tės eg­lės ir miš­ko šna­rė­ ji­mas. Vi­sai ne­to­li – Ne­ries juos­ta ir iš­plau­ku­sios pie­vos. O tas paukš­čių čiu­bė­ji­mas nuo pat ket­vir­tos ry­to.

Ap­lin­kui krū­mokš­nius zu­ja ka­ ly­tė Li­ka – ieš­ko per gim­ta­die­nio šventę pra­ga­ny­tų skrai­dan­čių lėkš­ čių. O Jū­ra­tės šir­dies drau­gas – ak­ to­rius Ri­man­tas Bag­dze­vi­čius ne­ ga­li ati­trauk­ti akių nuo my­li­mos mo­ters vei­do. Čia, šia­me nuo­sta­ bia­me so­de, bir­že­lio 12-ąją J.Vi­lū­ nai­tė su bi­čiu­liais pa­mi­nė­jo 43-ią­

jį gim­ta­die­nį. Su 15 me­tų vy­res­niu R.Bag­dze­vi­čiu­mi juo­du čia lei­džia jau tre­čią va­sa­rą. Kai įsi­plies­kė jų mei­lės ro­ma­nas, juo­du išė­jo iš sa­vo anks­tes­nių šei­mų ir pa­si­slė­pė nuo skan­da­lo Vil­niaus pa­šo­nė­je esan­ čiuo­se so­duo­se.

– Jū­ra­te, ar sma­gus bu­vo jū­sų gim­ta­die­nio va­ka­rė­lis?

Jū­ra­tė: „Bu­vo ma­no se­nų ge­rų drau­gų, ku­rie ne iš teat­ro – iš mo­ kyk­los lai­kų. To­dėl ir po­kal­biai su­ ko­si apie tai, kaip kas gy­ve­na, ką vei­kia, ką sta­to­si, kur kraus­to­si. Bet bu­vo la­bai sma­gu pa­bū­ti drau­ge.“ Ri­man­tas: „Ir bad­min­to­ną žai­dė­ me, skrai­dan­čias lėkš­tes mė­tė­me.“

– Kas la­biau­siai džiu­gi­no, kai į so­dą su­gu­žė­jo se­ni kla­sės ir ne­ kla­sės drau­gai? Ar jie pa­si­ro­dė, anot An­to­no Če­cho­vo, pa­se­nė­ ję, ar jau­nat­viš­ki ir su po­lė­kiu kaip mo­kyk­lo­je?

Jū­ra­tė: „Tie žmo­nės – to­kie ar­ti­ mi ir sa­vi, kad tur­būt sens­tu kar­ tu su jais, to ne­pas­te­bė­da­ma. Nė­ ra taip, kad po kiek me­tų su­si­tin­ki žmo­gų ir pa­ste­bi: „O, kaip pa­si­ kei­tęs, pa­se­nęs.“ Su­si­tin­ka­me po­rą kar­tų per me­tus, gal to­dėl ne­ma­tau jų pa­si­kei­ti­mo. Ta kom­pa­ni­ja su­ bur­ta taip se­niai, kad jie man ta­po kaip bro­liai ir se­se­rys. To­dėl to­kių liūd­nų iš­gy­ve­ni­mų, kad vi­si pa­se­ nė­jo­me, nė­ra.“

– At­si­bu­do­te šį­ryt – jau po gim­ ta­die­nio. Ar ne­bu­vo liūd­na?

Ko­kių min­čių jums su­ke­lia gi­ mi­mo die­na?

Jū­ra­t ė: „Anks­č iau at­ro­dy­d a­vo, kad per gim­ta­die­nį tu­ri ką nors su­p ras­t i. Eg­z is­ten­c i­n is ne­r i­m as per šį gim­ta­die­nį neap­lan­kė. Tuo la­bai džiau­giuo­si. Kuo jau­nes­nis esi, tuo di­des­nis tas ne­ri­mas. Ry­ tą po gim­ta­die­nio ne­bu­vo jo­kios pa­ni­kos.

Ga­li la­bai il­gai vie­ nas ki­tam sim­pa­ti­ zuo­ti. Taip ir gy­ve­ni­ mas praei­na.

Ri­mas la­bai pa­dė­jo ruoš­tis, aš dau­giau ga­lė­jau bend­rau­ti su sve­ čiais. Ri­mas ke­pė keps­ni­nė­je mė­ są, žu­vį – vi­siems sko­niams. Sma­ giai sė­dė­jo­me lau­ke. Kai pra­dė­jo tem­ti, už­kū­rė­me to­kias ug­nis. Bu­ vo ge­ra.“

Ri­man­tas: „Aš taip Jū­ra­tės gim­ ta­die­nio lau­kiau, ir man tai – di­de­ lė šven­tė.“ – Ma­tyt, dėl to ki­tą ry­tą jos neap­ni­ko jaus­mas, kad gy­ve­ ni­mas ei­na vel­tui. Tuš­čiai.

Ri­man­tas: „Pa­de­du į tai žiū­rė­ti tei­ gia­mai ir švie­siai. Kaip tos gė­lės.“ – Ką Ri­man­tas jums pa­do­va­no­ jo gim­ta­die­nio pro­ga?

Ri­man­tas: „Nie­ko ne­sa­kyk – tai ko­mer­ci­nė pa­slap­tis.“ Jū­ra­tė: „Vi­so­kių gra­žių da­ly­kų – ir pa­puo­ša­lų, ir ne­pa­puo­ša­lų. Ir vi­ so­kių smulk­me­nų, ir ne­smulk­me­nų, pa­de­dan­čių iš­ryš­kin­ti gro­žį. Ir dar ne vis­ką – dar kaž­koks siurp­ri­zas ma­nęs lau­kia.“ Ri­man­tas: „10 ma­sa­žo sean­sų, 20 iš­vy­kų į Drus­ki­nin­kų ak­mens ka­syk­las. Prieš gim­ta­die­nį no­rė­jau už­ra­šy­ti at­vi­ru­ką ir ko nors jai pa­ lin­kė­ti. Bet pa­skui pa­gal­vo­jau, kad Jū­ra­tė – to­kia tur­tin­ga sa­vo vi­du­ mi. Aš ne­no­rė­čiau ką nors jo­je tai­sy­ti.“

18

18

Šeštadienis, birželio 16, 2012

aukštyn žemyn

Ry­tas po gim­ta­ 17 va­sa­rą?

– Kaip čia, miš­ko pa­šo­nė­je, lei­džia­te

Ri­man­tas: „Jū­ra­tė tik pa­kirs­ta, stve­ria žiū­ro­nus ir bė­ga į bal­ko­ną žiū­rė­ti į paukš­čius. Pas­kui at­si­ver­ čia ži­ny­ną ir ieš­ko to, ku­rį pa­ma­tė per žiū­ro­nus. Čia vyks­ta pa­sau­lio pa­ži­ni­mas. Ar­ba ki­tą kar­tą ji atei­ na ir sa­ko: „Ir vėl tie kur­miai ne­ duo­da ra­my­bės. Ką da­rom?“ Čia ne­ga­li gy­vent ra­miai. O kur dar spal­vos, gar­sai? To­kia tur­tin­ga čia bū­na die­na, kad ne­si­no­ri va­žiuo­ti į mies­tą.“ Jū­ra­tė: „Ri­mas šilt­na­myje pri­so­ di­no po­mi­do­rų. Praė­ju­sias va­sa­ras, kai čia at­va­žiuo­da­vo­me, aug­da­vo tie po­mi­do­rai, o mes juos val­gy­da­ vo­me. Ir Ri­mas, tęs­da­mas tra­di­ci­ją, jų pri­so­di­no. Tuo ma­ne la­bai nu­ste­ bi­no. Aš juos tik pa­lais­tau.“ Ri­man­tas: „Man la­bai pa­tin­ ka. Nau­ja pa­tir­tis. Mes su Jū­ra­ te tie­si­me per Ne­rį til­tą – iš Eu­ro­ pos Są­jun­gos ga­vo­me pi­ni­gų. Ant jo vyks va­sa­ros ir žie­mos pro­jek­tai.

Iš VEKS-o pa­si­mo­kiau, kaip rei­kia tai da­ry­ti. Žo­džiu, čia bus pro­jek­ tų til­tas. Kar­tu iš čia pa­ban­dy­si­me iš­va­ry­ti so­di­nin­kus – juk jie ne­ga­lės gy­ven­ti triukš­me, įvy­kių sū­ku­ry­je.

Taip at­si­ko­vo­si­me te­ri­to­ri­jas ir pi­ giai nu­pirk­si­me ši­tas že­mes. Po to til­tą par­duo­si­me – gal Briu­se­ly­je jį pa­sta­ty­si­me.“

Dar­ži­nin­kai: į ak­to­rių J.Vi­lū­nai­tės ir R.Bag­dze­vi­čiaus gy­ve­ni­mą įsi­ver­žė nau­ja pa­tir­tis – po­mi­do­rų au­gi­ni­mas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Jū­ra­te, kuo Ri­man­tas jus su­ ža­vė­jo?

Jū­ra­tė: „Jis nuo­lat ma­ne ža­vi. La­ bai stip­rus, pro­tin­gas, gra­žus.“ Ri­man­tas: „Ry­toj rei­kės ei­ti spor­tuo­ti.“ Jū­ra­tė: „Kai žmo­gus ta­ve ža­vi, abe­jo­ju, ar ga­li įvar­dy­ti kuo. Ga­

li iš­pro­tau­ti. Bet tuo me­tu, kai ža­ vi, tie­siog ža­vi. Ar­ba ne. Bū­na, kad žmo­gų ga­li gerb­ti už ko­kias nors sa­ vy­bes. Bet kai žmo­gus ta­ve su­ža­vi, tai iš es­mės.“ Ri­man­tas: „Na, bet tas „žavi“ – kas per žo­dis?“ Jū­ra­tė: „Ge­ras žo­dis.“ – O ko­kio­mis sa­vy­bė­mis jus pa­ trau­kė Jū­ra­tė?

Ri­man­tas: „To­kio­mis, ku­rių aš ne­tu­riu. Tie­sos jaus­mu, nuo­šir­du­ mu. La­bai stip­riu tik­ru­mu ir sa­va­ ran­kiš­ku­mu. Tu­rė­ti šiais lai­kais sa­ vo nuo­mo­nę – tai daug.“

Gal­vo­ju, kad su­si­ tai­ky­mas su li­ki­mu su­ku­ria daug ne­lai­ min­gų šei­mų.

– O ko­dėl ne­pa­sa­ko­te, kad pa­ trau­kė dėl to, jog gra­ži mo­te­ris?

Ri­man­tas: „Ba­na­lu. Pat­rau­kė dėl to, kad mo­te­ris. Jų – daug, vi­ suo­se teat­ruo­se. Bet man ža­vi Jū­ ra­tė. No­rė­čiau, kad ji ne­bū­tų to­kia sa­vik­ri­tiš­ka. Ki­tiems trūks­ta sa­ vik­ri­tiš­ku­mo, o Jūratei… Pa­ga­mi­ na ką nors ska­niau­siai, bet jai at­ ro­do, kad ga­lė­tų bū­ti dar ska­niau.

Jos la­bai iš­vys­ty­tas to­bu­lu­mo sie­ ki­mas.“ – Ar di­de­lė bu­vo ko­va dėl jos šir­dies?

Ri­man­tas: „Iki šiol ko­vo­ju. Gal­ vo­ju, mes abu – ne­prik­lau­so­mi. Ir kiek­vie­ną die­ną drau­gys­tę tu­ri ne griau­ti, o sta­ty­ti.“

Žinomoms Lietuvos mo­te­rims fut­bo­li­nin­kai gra Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Net ir toms mo­te­rims, ku­rios fut­bo­ lą mėgs­ta ma­žiau nei krep­ši­nį ir ne­ žiū­ri šiuo me­tu vyks­tan­čio pa­sau­ ly­je po­pu­lia­riau­sio žai­di­mo Eu­ro­ pos čem­pio­na­to, fut­bo­li­nin­kai už krep­ši­nin­kus yra gra­žes­ni.

Jaz­zu gra­žiau­sias Ka­ka

M.A.M.A. ap­do­va­no­ji­mų ko­mi­si­ jos ge­riau­sia 2011 m. Lie­tu­vos dai­ ni­nin­ke pri­pa­žin­ta Jus­tė Ar­laus­kai­ tė-Jaz­zu fut­bo­lo ne­žiū­ri. „Ne­bent tik į gra­žius fut­bo­li­nin­kus. Ir tik­ rai man nė­ra gra­žiau­sias Da­vi­das Beck­ha­mas“, – nu­si­kva­to­jo.

Dai­ni­nin­kei itin im­po­nuo­ja Por­ tu­ga­li­jos ir Bra­zi­li­jos fut­bo­li­nin­kai.

Jie Jaz­zu – gra­žiau­si. „Pa­sau­lio mo­te­rų sek­sua­liau­ siu ir gra­žiau­siu daž­nai ren­ka­mas Cris­t ia­n o Ro­n al­d o? Nie­ko, bet yra gra­žes­nių. Yra toks. Su­perg­ ra­žus, tik pa­var­dę pa­mir­šau... Ai, bra­zi­las Ka­ka! Taip pat – pa­rag­ va­jie­tis San­ta Cruzas ir pran­cū­zas Yoannas Gour­cuffas! Fut­bo­li­nin­ kai daug gra­žes­ni už krep­ši­nin­ kus“, – links­mai nu­si­tei­ku­si ti­ ki­no J.Ar­laus­kai­tė.

Prie­šin­gai nei Jus­tei, ren­gi­nių ir ves­tu­vių ren­gė­jai, va­dy­bi­nin­ kei Kris­t i­n ai Kai­ka­r ie­n ei krep­

ši­nin­kai yra gra­žes­ni už fut­bo­li­ nin­kus. Vis dėl­to tai Kris­ti­na sie­jo su jos vai­kys­te – auk­si­niais Kau­ no „Žal­gi­rio“ krep­ši­nio ko­man­ dos lai­kais. „Fut­bo­lo ne­žiū­riu“, – ti­ki­no K.Kai­ka­rie­nė. „Mis Lie­tu­va“ ir C.Ro­nal­do

Su šei­mos vy­rais ir drau­gais pri­ vers­ta žiū­rė­ti fut­bo­lą, „Mis Lie­tu­va 1996“ ir bu­vu­si dai­ni­nin­kė Sand­ra Chle­vic­kai­tė ne­si­kuk­lin­da­ma pri­ pa­ži­no, kad at­krei­pia dė­me­sį į fut­ bo­li­nin­kų gro­žį.

Kal­bė­da­mos tar­ pu­sa­vy­je mes la­bai daž­nai ak­cen­tuo­ja­ me fut­bo­li­nin­kų už­ pa­ka­liu­kus. „Kaip ir vi­sos mo­te­rys, – šyp­te­ lė­jo Sand­ra. – Tie­sa, iš da­bar­ti­nių, žai­džian­čių čem­pio­na­te, nė­ra pa­čių gra­žiau­sių. Jie – ki­to­je ly­go­je. Man la­bai pa­ti­ko tur­kų var­ti­nin­kas.“ Iš Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to S.Chlevickaitė iš­sky­rė is­pa­ną Fer­ nan­do Tor­re­są: „Jis – švie­siap­lau­ kis, nė­ra ma­no ti­po, bet pa­tin­ka.“ Moteriai la­biau­siai pa­tin­ka tam­

saus gy­mio fut­bo­li­nin­kai, to­dėl be­ ne gra­žiau­si čem­pio­na­te – po­rtu­ ga­lai. Tie­sa, dau­ge­lio mer­gi­nų nu­my­lė­ti­nis C.Ro­nal­do jai la­bai ne­pa­tin­ka. „Jis per­ne­lyg sal­dus ir mer­gai­tiš­ kas. Ma­no sko­nis tur­būt iš­kreip­tas?

– nu­si­juo­kė Sand­ra. – Fut­bo­li­nin­ kai yra gra­žes­ni už krep­ši­nin­kus.

Jie – sti­lin­ges­ni, vy­riš­kes­ni.“ E.Fer­gie – už jau­nus

Eg­li­ja Fer­gie ne­la­bai mėgs­ta fut­ bo­lą, ta­čiau jai pa­tin­ka fut­bo­li­nin­ kai. Po­kal­bio iš­va­ka­rė­se Pa­lan­go­je ji žiū­rė­jo Uk­rai­nos ir Šve­di­jos fut­ bo­lo rung­ty­nes. „Ma­čiau, kaip vie­nas varg­še­lis su­si­žei­dė, – jaut­riai rea­ga­vo Eg­ li­ja. – Anks­čiau man la­bai gra­žus bu­vo vie­nas bra­zi­lų var­ti­nin­kas, taip pat Da­vi­das Beck­ha­mas, bet jis jau se­nas. Man pa­tin­ka jau­ni fut­bo­li­nin­kai. Ypač pa­tin­ka bra­ zi­lų fut­bo­li­nin­kai, bet ne dėl tam­ saus gy­mio, o dėl tem­pe­ra­men­to, emo­ci­jų.“ C.Ro­nal­do – vi­sai ne Eg­li­jos sko­nio. Ber­niu­kų žais­liu­kų, kaip Cris­tia­no įvar­di­jo E.Fer­gie, ji ne­ mėgs­ta. Jos sko­nis: ryš­kūs, cha­ rak­te­rin­gi, tem­pe­ra­men­tin­gi fut­ bo­li­nin­kai.

Vis dėl­to la­biau­siai iš Eu­ro­pos čem­pio­na­to jai pa­tin­ka 52 me­tų

Dau­gu­ma: iš šio mo­te­rų pen­ke­tu­ko tik I.Se­ra­pi­nie­nei pa­trauk­les­ni krep­ši­nin­k

Vo­kie­ti­jos rink­ti­nės tre­ne­ris Joa­ chi­mas Lö­was.

Fut­bo­li­nin­kai ar krep­ši­nin­kai?

Eg­li­ja, be jo­kios abe­jo­nės, bal­suo­ tų už fut­bo­li­nin­kus: „Jie sti­lin­ges­ ni, la­biau rū­pi­na­si ma­da, gro­žiu, cha­rak­te­rin­gi.“ J.Bar­taš­kie­nei geriau tam­siao­džiai

Ran­ki­nių ka­ra­lie­ne įvar­di­ja­ma Ire­ na Se­ra­pi­nie­nė fut­bo­lu ne­si­do­mi. Ji pa­ti mėgs­ta mie­liau pa­spar­dy­ti ka­ muo­lį, nei žiū­rė­ti.

Fut­bo­las, nea­be­jo­jo Ire­na, su­tei­ kia dau­giau emo­ci­jų ir azar­to žai­ džiant, nei žiū­rint per te­le­vi­zo­rių. „Da­bar man rū­pi nau­ja ran­ki­nių ko­lek­ci­ja, – šyp­te­lė­jo I.Se­ra­pi­nie­ nė. – Į fut­bo­li­nin­kų gro­žį ne­krei­ piu dė­me­sio. Tie­sa, man gra­žes­ni krep­ši­nin­kai, bet gal tik to­dėl, kad Lie­tu­vo­je tai la­biau iš­rek­la­muo­ta ir su­si­ję su pa­trio­tiš­ku­mu.“ Spor­to ir vi­suo­me­nės vei­kė­ ja Joa­na Bar­taš­kie­nė šyp­te­lė­jo pa­ klaus­ta apie fut­bo­lą. Šios spor­

to ša­kos rung­ty­nes ji žiū­ri, nes... nie­kas ne­lei­džia per­jung­ti te­le­vi­ zo­riaus. Be to, jos sū­nus gy­ve­na Ang­li­jo­je ir ser­ga už „Chel­sea“ ko­ man­dą. „Oi, mes su mo­te­ri­mis jau ant­ri me­tai pro­pa­guo­ja­me ma­žą­jį fut­bo­ lą, kai žai­džia­ma po 5 mi­nu­tes trys prieš tris, – kal­bė­jo J.Bar­taš­kie­nė.

– Be­je, ir mo­čiu­tės žai­džia.“ Pra­kal­bus apie fut­bo­li­nin­kų gro­ žį, Joa­na vie­no ar ke­lių pa­var­džių iš­skir­ti ne­ga­lė­jo. C.Ro­nal­do jai – per sal­dus. Mo­te­riai la­biau im­po­ nuo­ja vy­riš­ki vy­rai sa­vo emo­ci­jo­ mis, tem­pe­ra­men­tu, žvilgs­niu. „Man pa­tin­ka tam­siao­džiai. Ne, ne juo­dao­džiai, bet kreo­lai, tam­ saus gy­mio – is­pa­nai, ita­lai“, – už­ si­sva­jo­jo Joa­na.

Ir, ne­gal­vo­ju­si nė mi­nu­tė­lės, ti­ ki­no, kad fut­bo­li­nin­kai gra­žes­ni už krep­ši­nin­kus, nes jie pro­por­cin­ ges­ni, dai­les­nio kū­no, vy­riš­kes­ni. „Tie­sa, jau­nys­tė­je, kai lan­kė­ me gim­nas­ti­ką, prie mū­sų lįs­da­vo

19

Šeštadienis, birželio 16, 2012

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

­die­nio bu­vo švie­sus – Ar daug rei­kė­jo pa­stan­gų, kad bū­tu­mė­te kar­tu su Ri­man­tu?

Jū­ra­tė: „Man – žiau­riai daug. Vi­ som pra­smėm. Rei­kė­jo daug ką pa­ keis­ti, pa­tir­ti.“ Ri­man­tas: „Man pa­čiam rei­kė­ jo pa­si­keis­ti. Ir aš la­bai pa­si­kei­čiau kaip žmo­gus. Ne­da­rau to, ką da­ry­ da­vau anks­čiau. Pa­kei­čiau dau­ge­ lį sa­vo po­žiū­rių apie gy­ve­ni­mą ir žmo­nes. Jū­ra­tė ma­ne stip­riai pa­ kei­tė. Į ge­rą­ją pu­sę.“

jė­gų ir ener­gi­jos. Šei­ma – kaip mo­ de­lis – da­bar yra toks tra­pus da­ly­ kas. Dau­gy­bė žmo­nių gy­ve­na ne­ su­si­tuo­kę. Ir vi­są gy­ve­ni­mą taip gy­ve­na, ir ma­no, kad san­tuo­ka – bur­žua­zi­nis pramanas. Ma­nau, tai – po­žiū­rio klau­si­mas.“

– Jūs dau­ge­lį me­tų vie­nas ki­tą ma­ty­da­vo­te dar­be – Na­cio­na­ li­nia­me dra­mos teat­re. Ir taip praei­da­vo­te pro ša­lį?

Ri­man­tas: „Tie­siog gal ne­drį­so­me at­si­ver­ti vie­nas ki­tam, pa­žin­ti vie­ nas ki­to. Ga­li la­bai il­gai vie­nas ki­ tam sim­pa­ti­zuo­ti. Taip ir gy­ve­ni­ mas praei­na.“

– Jū­ra­te, per te­le­vi­zi­ją ro­do­ mas nau­jau­sias se­ria­las „Na­ mai, kur širdis“, ku­ria­me vai­di­ na­te gy­dy­to­ją. Ar jums pa­tin­ka fil­muo­tis se­ria­luo­se?

Jū­ra­tė: „Taip.“

– Va­di­na­si, rei­kia iš­drįs­ti ko­vo­ ti už sa­vo lai­mę?

Ri­man­tas: „Ta­da vėl klau­si­mai – o kaip ne­kenk­ti ap­lin­ki­niams? Ką reiš­kia ko­vo­ti? Gal vi­są lai­ką rei­kia ieš­ko­ti sa­vęs ir sau ne­me­luo­ti.“ Jū­ra­tė: „Man at­ro­do, už vis­ką rei­ kia pa­ko­vo­ti, ne tik už sa­vo lai­mę.

Už sa­vo vie­tą, už sa­vo po­zi­ci­ją, už sa­vo nuo­mo­nę. Ko­va iš ta­vęs rei­ka­ lau­ja pa­stan­gų, ryž­to.“ Ri­man­tas: „Gal­vo­ju, kad su­si­ tai­ky­mas su li­ki­mu su­ku­ria daug ne­lai­min­gų šei­mų. Ta­da kom­pen­ suo­ja­ma kuo nors ki­tu. Bet ar ga­ li­ma sa­ky­ti, kad yra šei­ma? Ta­da žmo­nės lau­kia anū­kų – ma­no, kad jie iš­gel­bės šei­mą.“ Jū­ra­tė: „Nors šir­dis ir sa­ko, kad gy­ve­ni­mą rei­kia keis­ti, bet ne vi­si žmo­nės tu­ri ko­vo­to­jo dva­sios. Tas pa­kei­ti­mas rei­ka­lau­ja la­bai daug

– O jūs su­si­tuo­kę? Slap­ta?

Jū­ra­tė: „O ką tai kei­čia? Dar ne.“ Ri­man­tas: „Aš min­ty­se su­si­ tuo­kęs.“

– Kaip rea­guo­ja­te į tai, kai žmo­ nės se­ria­lus va­di­na mui­lo ope­ ro­mis. Esą, spek­tak­lis teat­ro sce­no­je, ak­to­rių vaid­me­nys – me­nas, o se­ria­las – tre­čia­rū­šė pro­duk­ci­ja?

Jū­ra­tė: „Ne­pa­sa­ky­čiau, kad se­ ria­las – že­mes­nis, tre­čia­rū­šis žan­ ras. Vis­kas pri­klau­so nuo ko­ky­bės.

Ir se­ria­las ga­li bū­ti ap­do­va­no­tas „Oskarais“. Se­ria­le „Na­mai, kur širdis“ iš pra­džių bu­vo la­bai įdo­ mu fil­muo­tis. Pas­kui tos pe­ri­pe­ti­jos pra­dė­jo kar­to­tis. Bet se­ria­lų to­kia spe­ci­fi­ka. Rei­kia la­bai ori­gi­na­laus sce­na­ri­jaus ir gal ne to­kio il­go. Kai se­ria­lų to­kios di­de­lės apim­tys – 70 se­ri­jų! – aukš­to me­ni­nio ly­gio ne­ rei­kė­tų ti­kė­tis. Ru­sai ek­ra­ni­zuo­ja sa­vo kla­si­kus, ir 16 se­ri­jų – mak­ si­mu­mas. Ri­mas fil­muo­ja­si se­ria­le „Nai­sių vasara“.

– Ri­man­tai, kaip ma­no­te, koks vaid­muo Jū­ra­tei tie­siog skir­tas

teat­ro sce­no­je, bet re­ži­sie­riai ne­duo­da?

Ri­man­tas: „No­rė­čiau bū­ti vie­nu tų re­ži­sie­rių. Ta­da ir pa­kal­bė­tu­ me. Ir tą aš da­ry­siu. Bet vi­si ap­lin­ kui pra­dės šne­kė­ti: „Na, aiš­ku, dėl J.Vi­lū­nai­tės.“ Rei­kia jai vaid­me­nų, tai jis ei­na re­ži­suo­ti. Bet vie­nas re­ ži­sie­rius pa­sa­kė, kad Jū­ra­tė – tie­ siog su­tver­ta ek­ra­nui. Jos pui­ki kal­ ba ir la­bai gra­žus bal­sas.“ – Jei­gu bū­tu­mė­te re­ži­sie­rė, ko­ kį vaid­me­nį teat­re duo­tu­mė­te R.Bag­dze­vi­čiui?

Jū­ra­tė: „Bu­vo va­sa­ros spek­tak­liai prie Kau­no pi­lies. Ma­čiau Ri­mą la­bai gra­žiai vai­di­nant is­to­ri­nius per­so­na­žus – Jo­gai­lą, Ka­zi­mie­rą Sa­pie­gą. Iš­ki­lias, ryš­kias as­me­ny­ bes. Kai žiū­rė­jau tuos spek­tak­lius, man at­ro­dė, kad tie vaid­me­nys jam – kaip nu­lie­ti. Vaid­me­nį duo­čiau iš tos se­ri­jos. To­dėl, kad Ri­mas – pui­ kus cha­rak­te­ri­nis ak­to­rius. Is­to­ri­ niai vaid­me­nys jam la­bai tin­ka.“ Ri­man­tas: „O Le­ni­ną duo­tum su­vai­din­ti?“ Jū­ra­tė: „Man at­ro­do, tu at­li­kai ban­dy­mus ki­tam vaid­me­niui – Le­ ni­no ko­le­gos.“ Ri­man­tas: „Suo­miai ma­ne ban­ dė Sta­li­no vaid­me­niui ki­ne. Sa­kė, kad mū­sų an­ta­kių lan­kai – la­bai pa­na­šūs. Bet tam vaid­me­niui ma­ nęs ne­pat­vir­ti­no. Na, koks aš Sta­ li­nas?“ – Ar Ri­man­tas su­vai­din­tų Min­ dau­gą – pir­mą ir vie­nin­te­lį Lie­ tu­vios ka­ra­lių?

Jū­ra­tė: „Lais­vai. Pui­kiai. Ma­nau, su­si­tvar­ky­tų su tuo vaid­me­niu.“ Ri­man­tas: „Tik su ka­rū­na – ne­ la­bai.“

ra­žes­ni už krep­ši­nin­kus?

­kai, o A.Pil­ve­ly­tė, J.Bar­taš­kie­nė, D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė ir A.Paš­ke­vi­čiū­tė vy­riš­ko gro­žio ka­rū­ną ati­duo­tų fut­bo­li­nin­kams.

fut­bo­li­nin­kai. Jie bu­vo že­mes­ni, o mes, pa­kė­lu­sios gal­vas, žiū­rė­da­ vo­me į krep­ši­nin­kus. Bet šie tuo­ met ne­bu­vo to­kie aukš­ti ir iš­tį­sę kaip da­bar“, – pri­si­mi­nė jau­nys­tę 62 me­tų mo­te­ris.

A.Paš­ke­vi­čiū­tė žino nedaug

„Ne­ty­čia su vi­sais žiū­rė­jau ke­lis kar­tus per va­ka­rie­nę, – apie Eu­ ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tą kal­bė­ jo olim­pi­nė šau­dy­mo čem­pio­nė, Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ bo­je dir­ban­ti Dai­na Gu­dzi­ne­vi­čiū­ tė. – Koks gra­žiau­sias? Tu­riu gal­ vos skaus­mo ir be fut­bo­li­nin­kų.

Pa­žįs­tu tik Da­vi­dą Beck­ha­mą.“ Pris­pir­ta at­sa­ky­ti, kas gra­žes­ni, fut­bo­li­nin­kai ar ant­ro­sios lie­tu­ viš­kos re­li­gi­jos iš­pa­ži­nė­jai – krep­ ši­nin­kai, Dai­na pir­me­ny­bę su­tei­kė fut­bo­li­nin­kams. Į fut­bo­li­nin­kų gro­žį ne­krei­pia dė­me­sio ir cir­ko ar­tis­tė Ag­nė Zo­ bo­vie­nė, ku­ri kal­ban­tis gast­ro­lia­ vo Lat­vi­jo­je.

„Juo­lab kad da­bar ne­tu­riu ir te­ le­vi­zo­riaus. Už­ten­ka kom­piu­te­rio, – te­le­fo­nu iš Lat­vi­jos kal­bė­jo Ag­ nė. – Ki­tos mo­te­rys alps­ta dėl fut­ bo­li­nin­kų, bet man la­biau pa­tin­ka krep­ši­nis.“ Fut­bo­lo ne­žiū­ri ir te­le­vi­zi­jos lai­ dų ve­dė­ja Ais­tė Paš­ke­vi­čiū­tė. 26 me­tų mo­te­ris nie­ko ne­nu­tuo­kia apie spor­to ka­ra­lių. „Ži­nau tik ke­tu­ris fut­bo­li­nin­kus, – pa­tiks­li­no Ais­tė. – Pe­le, Da­vi­dą Beck­ha­mą ir du lie­tu­vius – Šem­ be­rą ir Jan­kaus­ką.“ Pra­šo­ma pa­sa­ky­ti, koks iš jų gra­ žiau­sias, Ais­tė iš­si­su­ko. Pa­tiks­li­ nus, kas gra­žes­ni, krep­ši­nin­kai ar fut­bo­li­nin­kai, nuo­šir­džiai pri­si­pa­ ži­no, kad pa­si­rink­tų fut­bo­li­nin­kus: „Vis dėl­to iš vi­sų spor­ti­nin­kų man pa­tys gra­žiau­si „For­mu­lės 1“ lenk­ ty­ninin­kai.“ Su A.Pil­ve­ly­te – apie už­pa­ka­liu­kus

Anks­č iau fut­b o­l ą mėgusi dai­ ni­nin­kė Ais­tė Pil­ve­ly­tė Eu­ro­pos

čem­p io­n a­to ne­ž iū­r i. Pa­s i­tei­ra­ vus apie gra­žiau­sius fut­bo­li­nin­ kus, Ais­tė ne­slė­pė, kad jai gra­žus C.Ro­nal­do. „Taip, jis – sal­dai­niu­kas. Nė­ra man gra­žiau­sias, bet ne­blo­gas“, – šyp­te­lė­jo Ais­tė.

Jai be­ne pa­ts gra­žiau­sias fut­bo­lo pa­sau­ly­je – Mad­ri­do „Real“ tre­ne­ ris Jo­sé Mou­rin­ho.

Ais­tė net nea­be­jo­da­ma pri­pa­ži­ no, kad fut­bo­li­nin­kai vi­sais at­žvil­ giais gra­žes­ni už krep­ši­nin­kus. „Man krep­ši­nin­kai... Oi, pa­skai­ tys pa­žįs­ta­mi – ne­no­riu jų įžeis­ti...

– nu­si­juo­kė A.Pil­ve­ly­tė. – Kaip tu ir sa­kai – jie iš­tį­sę... Fut­bo­li­nin­ kų bent jau fi­gū­ros gra­žes­ nės. Krei­vų ko­jų ne­pas­te­ bė­jau, va­di­na­si, ne­truk­do.

O ki­tos mo­te­rys apie fut­ bo­li­nin­kų už­pa­ka­liu­kus kal­bė­jo? Kal­bė­da­mos tar­ pu­sa­vy­je mes la­bai daž­ nai ap­kal­ba­me fut­bo­li­nin­ kų už­pa­ka­liu­kus...“

Die­vi­na: „Tai bu­vo ne rung­ty­nės, o džiaugs­mo va­lan­da, kū­no ir dva­

sios užganymas“, – Pran­cū­zi­jos ir Ang­li­jos ko­ma­ndų rung­ty­nes ko­ men­ta­vo ži­no­ma re­ži­sie­rė G.Dau­gu­vie­ty­tė.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.

Net­ruk­dy­kit!

Dabar –fut­bo­las!

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„Pas­kam­bin­kit vė­liau, kai baig­ sis futbolas“, – pa­sta­ruo­ju me­tu į drau­gų ir pa­žįs­ta­mų skam­bu­čius at­sa­ko ži­no­ma re­ži­sie­rė Ga­li­na Dau­gu­vie­ty­tė. Ji – di­džiu­lė fut­bo­ lo ger­bė­ja, o šiuo me­tu vyks­tan­tis Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas jai – kaip at­lai­dai.

G.Dau­gu­vie­ty­tė tu­ri sko­nį – ne­ žiū­ri vis­ko iš ei­lės, jai svar­bu, ko­ kia ko­man­da žai­džia. Ko­dėl? „Aš fut­bo­le ieš­kau asmeny­ bių“, – to­kia 85 me­tų sir­ga­lės nuo­sta­ta.

Re­ži­sie­rė žiū­rė­jo Is­pa­ni­jos ir Ita­ li­jos, Pran­cū­zi­jos ir Ang­li­jos ko­ mandų rung­ty­nes. Ar jos pa­ti­ko? „Na, kaip ga­li ne­pa­tik­ti to­kia tech­ni­ka? Tai bu­vo ne rung­ty­ nės, o džiaugs­mo va­lan­da, kū­no ir dva­sios už­ga­ny­mas, kai ma­tai, kaip jie žai­džia, kaip tiks­liai vis­ kas ap­skai­čiuo­ta, ko­kios kombi­ nacijos“, – ste­bė­jo­si mo­te­ris.

Jai bu­vo la­bai įdo­mu pa­ma­ty­ ti Pran­cū­zi­jos ko­man­dą, ku­rio­je žais­da­vo pa­sau­li­nės gar­se­ny­bės. „Da­bar pa­žiū­rė­jau rung­ty­nes – nė vie­no pa­žįs­ta­mo. Te­ko su­si­pa­ žin­ti su jau­nais ir nau­jais fut­bo­ li­nin­kais. O Ang­li­jos ko­man­dos „Man­ches­ter United“, „Man­ ches­ter City“, „Chelsea“ – tie­siog ga­li­ma iš­rink­ti die­vus. Jau taip lau­kiau tos Ang­li­jos ko­man­dos, ma­niau, at­siųs žvaigž­des pa­sau­ li­nes – at­siun­tė jau­ni­mą. Ga­bų, ta­len­tin­gą. Bet jie vi­si traumuo­ ti“, – dės­tė po­nia Ga­li­na.

Dar ją la­bai do­mi­na Len­ki­jos ko­man­da.

Gal tu­ri ko­kį fut­ bo­li­nin­ką fa­vo­ri­ tą įsi­žiū­rė­ju­si? „Kad ne. Da­ bar ne­tu­riu, jau­ nys­tėj tu­rė­jau.

Da­bar jie jau pa­ se­nę. Kaž­ka­da la­

bai sir­gau už Nyderlandų ko­man­ dą. Bet da­bar ten nė vie­no olan­do nėra“, – kal­bė­jo G.Dau­gu­vie­ty­tė.

Vis dėl­to my­li­miau­sia jos ko­ man­da – ne Nyderlandų, o Vo­ kie­ti­jos. „Aš la­bai my­liu Vo­kie­ti­ją. Tai bu­vo, yra ir bus pa­ti my­li­miau­ sia ma­no vals­ty­bė. Per fut­bo­ lo, leng­vo­sios at­le­ti­kos var­žy­bas vi­sa­da ser­gu tik­tai už Vo­kie­ti­jos sportininkus“, – ti­ki­no G.Dau­ gu­vie­ty­tė.

Ži­nau, kad gy­ve­ nu virš­va­lan­džius.

Bet gal­vo­ju: o Die­ ve, olim­pia­dą bū­ti­ nai rei­kia pa­žiū­rė­ti.

Kad tik tie virš­va­ lan­džiai ne­pa­si­baig­ tų iki olim­pia­dos.

Re­ži­sie­rė sa­kė, kad be­pro­tiš­kai lau­kia olim­pia­dos, ku­ri šią va­sa­ rą vyks Lon­do­ne. „Ži­nau, kad gy­ve­nu virš­va­lan­ džius. Bet gal­vo­ju: o Die­ve, olim­ pia­dą bū­ti­nai rei­kia pa­žiū­rė­ti. Kad tik tie virš­va­lan­džiai ne­pa­si­baig­ tų iki olim­pia­dos, – kal­bė­jo gar­ baus am­žiaus mo­te­ris. – Pra­džia, ati­da­ry­mas, vė­lia­vos ma­nęs ne­ do­mi­na. Ma­ne do­mi­na rung­tys: bė­gi­mas, šuo­lis į to­lį, aukš­tį, tri­ šuo­liai. Ten pa­si­reiš­kia as­me­ny­ bės. Spor­te, kaip ir gy­ve­ni­me, aš ieš­kau as­me­ny­bių.“ G.Dau­gu­vie­ty­tei la­bai pa­tin­ka ir bok­sas. Ji pri­si­mi­nė, kaip jau­ nys­tė­je pra­šė sa­vo tė­vo – gar­saus re­ži­sie­riaus, ak­to­riaus, dra­ma­tur­ go Bo­ri­so Dau­gu­vie­čio, ku­ris bu­ vo vie­nas Bok­so fe­de­ra­ci­jos vir­ ši­nin­kų, kad ją su­pa­žin­din­tų su Al­gir­du Šo­ci­ku. Mer­gi­na jį bu­vo slap­ta įsi­my­lė­ju­si. B.Dau­gu­vie­tis tik ran­ka nu­mo­da­vo – toks duk­ ters no­ras jam bu­vo juo­kin­gas.

20

Šeštadienis, birželio 16, 2012

aukštyn žemyn

Orin­tos pri­glob­ti be­na­miai virsta gur­ma­nais

Pa­vy­ko: Azi­jos avi­ga­nį Ku­ką pa­li­ko į už­sie­nį už­dar­biau­ti iš­vy­kę žmo­nės.

Lai­min­gos: Ber­ta spin­du­liuo­ja dė­kin­gu­mu savo šei­mi­nin­kei Orintai.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Orin­ta Lei­pu­tė nuo vai­kys­tės, pra­bė­gu­sios Že­muo­siuo­se Šan­ čiuo­se, ne­praei­da­vo abe­jin­gai pro dru­ge­lį, paukš­te­lį, ka­čiu­ką ar šu­ne­lį. To­kia ji, Kau­no mies­to ta­ry­bos na­rė, yra ir da­bar, neat­ si­tik­ti­nai prieš ke­le­rius me­tus su­ti­ku­si va­do­vau­ti vi­suo­me­ni­ niais pa­grin­dais vei­kian­čiai Gy­vū­nų glo­bos ir prie­žiū­ros ta­ry­bai, ku­riai dar­bo – per akis.

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Tu­rė­jo dru­ge­lių ka­pi­nes

To­li nuo mies­to šur­mu­lio pa­si­ slė­p u­s io­je so­dy­b o­je O.Lei­p u­t ė va­sa­ro­ja ne vie­na. Su ja – kaž­ka­ da jos pri­glaus­ti be­glo­biai gy­vū­ nai: sma­gi ka­ly­tė miš­rū­nė Ber­ta ir švel­nios apel­si­nų spal­vos ka­ti­ nas Ric­kus. „Kiek sa­ve pri­si­me­nu, tė­vų na­ muo­se vi­sa­da gy­ve­no ka­tė ir šuo, be ku­rių neį­si­vaiz­da­vau sa­vo vai­ kys­tės. Au­gi­nant gy­vū­nus at­si­ ra­do ir pa­rei­ga – šu­niu­ką iš­ves­ti lau­kan, pa­šer­ti. Kar­tu su šu­niu­ku ne­ju­čia au­go ir ma­no at­sa­ko­my­bė už jį. Su se­se No­me­da net bu­vo­me įren­gu­sios mū­sų kie­mo pa­kraš­ty­je ka­pi­nai­tes ne­gy­viems dru­ge­liams ir paukš­te­liams lai­do­ti. Ma­nau, kad kiek­vie­no­je šei­mo­je su vai­ kais tu­rė­tų aug­ti koks nors gy­vū­ nė­lis – efek­ty­vi prie­mo­nė ug­dy­ ti vai­kų su­pra­tin­gu­mą, jaut­ru­mą, at­sa­ko­my­bę už silp­nes­nį­jį. Esu tik­ra, kad gy­vū­nas la­bai rei­ka­lin­ gas ir gar­baus am­žiaus vie­ni­šam žmo­gui, ku­riam jis su­da­ro ne tik ma­lo­nią kom­pa­ni­ją, bet ir su­tvar­ ko die­nos rit­mą, nes šei­mi­nin­kas tu­ri nu­sta­ty­tu lai­ku iš­ves­ti šu­ne­ lį lau­kan, pa­šer­ti“, – įsi­ti­ki­nu­si O.Lei­pu­tė. Šuo gliau­dė sau­lėg­rą­žas

Vie­nu me­tu Orin­tos na­muo­se gy­ ve­no net pen­ki gy­vū­nai. Gim­ta­

die­nio pro­ga drau­gai jai bu­vo pa­ do­va­no­ję ru­sų spa­nie­lę Ai­rą, o du šu­ne­lius ir du ka­čiu­kus mo­te­ris par­si­ne­šė tie­siog iš gat­vės.

Iš­mau­dy­tus, su­šu­kuo­tus, iš­gy­ dy­tus ir su­tvir­tė­ju­sius bu­vu­sius be­glo­bius gy­vū­nus Orin­ta iš­da­li­jo jų li­ki­mams nea­be­jin­giems žmo­ nėms. „La­bai pa­si­gen­du sa­vo gra­žuo­ lės Ai­ros, ku­rią ne­se­niai pa­lai­ do­jau sa­vo so­do pa­kraš­ty­je, po ‘Mask­vos gra­žuo­lės’ veis­lės aly­ vų krū­mu. Ai­ra tu­rė­jo sa­vi­tą bū­ dą: ap­lo­da­vo barz­do­tus vy­rus ir po­li­ci­nin­kus, nes ne­mė­go uni­for­ mi­nių gal­vos ap­dan­ga­lų. Jai ne­bu­ vo sve­ti­ma dar­ži­nin­kys­tė, ta­čiau ji vis per anks­ti nuim­da­vo dar­že da­ lį ma­no bul­vių, agur­kų, mor­kų ar po­mi­do­rų der­liaus. Įdo­miau­sia bū­da­vo ste­bė­ti, kaip ji ra­gau­da­vo par­si­neš­tą iš lys­vės svo­gū­ną: at­ si­kan­du­si tuoj pat ap­lo­da­vo sa­vo neįp­ras­to sko­nio gro­bį ir muš­da­ vo jį le­te­na. Vi­sai ki­taip ji el­gė­si su ne­dyg­liuo­tais ag­ras­tais – nu­ si­skin­tą uo­gą iš­čiulp­da­vo ir jos ode­lę iš­spjau­da­vo. Mo­kė­jo ji ir sau­lėg­rą­žas gliau­dy­ti“, – tvir­ti­no Gy­vū­nų glo­bos ir prie­žiū­ros ta­ry­ bos va­do­vė. Žai­džia su ban­go­mis

Orin­tos so­dy­bo­je gy­ve­nan­tis ka­ti­ nas Ric­kus dar tik tre­jų me­tų, bet pa­gal ran­dų gau­sy­bę ga­lė­tų kon­ku­ ruo­ti su daug vy­res­niais sa­vo gen­ tai­niais.

„Tai la­bai ko­vin­gas ir at­kak­lus ka­ti­nas – kniauks ir glaus­ty­sis apie ko­jas tol, kol ne­gaus pa­gei­dau­ja­mo kąs­nio. Ma­nau, kad re­tas ku­ris ka­ ti­nas ga­lė­tų pa­si­gir­ti ir ato­sto­go­ mis prie jū­ros su šei­mi­nin­kais, o štai Ric­kus ten bu­vo ne kar­tą. Be­je, jam la­bai pa­ti­ko žais­ti su ban­go­mis – spruk­ti nuo ar­tė­jan­čios“, – juok­ da­ma­si pa­sa­ko­jo O.Lei­pu­tė.

Su Ric­ku­mi so­dų bend­ri­jo­je va­ sa­ro­ja ir miš­rū­nė Ber­ta. Šią bu­vu­ sią nu­si­lpu­sią be­na­mę Orin­ta pri­ glau­dė prieš sep­ty­ne­rius me­tus.

So­de Ber­ta bū­na pri­riš­ta prie bū­ dos, bet sa­vait­ga­liais, kai šei­mi­ nin­kė ran­da va­lan­dė­lę lais­vo lai­ko, ei­na su ja pa­si­vaikš­čio­ti į gre­ti­mą miš­ką, pa­si­mau­dy­ti.

Be­je, Orin­ta pri­mi­nė, kad drau­ džia­ma ves­tis šu­nis į pa­plū­di­mį, ta­čiau ne­drau­džia­ma su jais bū­ti ir mau­dy­tis ato­kiau nuo žmo­nių su­ si­bū­ri­mo vie­tos.

Ber­tos ir Ric­kaus due­tas

Sep­ty­ne­rių me­tų Ber­ta ir tre­jų Ric­kus pui­kiai su­ta­ria tar­pu­sa­vy­ je, da­li­ja­si mais­tu ir bend­ru guo­liu.

Be to, abu lin­kę me­džio­ti žiur­kes ir pe­les, to­dėl šei­mi­nin­kei šie grau­ži­ kai ne­ke­lia so­de jo­kių rū­pes­čių. „La­bai ma­lo­nu, kai ma­ne, pa­ rei­nan­čią iš dar­bo, abu šie gy­vū­nai pir­mi džiaugs­min­gai pa­si­tin­ka. Gal to­dėl jie taip pri­si­ri­šę prie ma­nęs, kad bu­vo be­glo­biai?“ – sam­pro­ta­ vo Orin­ta, glos­ty­da­ma abu ke­tur­ ko­jus.

Tai­kus: Ric­kaus ka­rin­gu­mas už so­dy­bos ri­bų na­muo­se iš­blės­ta.

Paš­ne­ko­vė ne­sle­pia, kad ne­ga­ li ra­miai praei­ti pro be­na­mį šu­nį ar ka­tę, nors ži­no, kad mies­to bu­ te ne­ga­li­ma lai­ky­ti dau­giau kaip du gy­vū­nus. Ji, bū­da­ma mies­to Gy­ vū­nų glo­bos ir prie­žiū­ros ta­ry­bos pir­mi­nin­kė, dė­me­sin­ga ne tik be­ glo­bių gy­vū­nų pro­ble­moms (pri­si­ min­ki­me ta­ry­bos pri­ta­ri­mą „Pi­fo“ ir „Le­sės“ vyk­do­moms lau­ki­nių ka­čių po­pu­lia­ci­jos ma­ži­ni­mo ak­ci­ joms), bet ir na­mie au­gi­na­mų ke­ tur­ko­jų ge­ro­vei.

Mū­sų mies­tuo­se šu­ nys ve­džio­ja­mi su ant­snu­kiais to­dėl, kad nė vie­nas jų ne­ lai­kė so­cia­li­za­ci­jos tes­to.

Bū­tent mi­nė­tos ta­ry­bos, ku­riai va­do­vau­ja O.Lei­pu­tė, ini­cia­ty­ va, su­si­rū­pin­ta pre­ky­bos gy­vū­nais tur­ga­vie­tė­se są­ly­gomis. Svars­to­ma, kaip su­griež­tin­ti pri­va­čių veis­ly­nų veik­lą, nes kai ku­riuo­se iš jų veis­li­ nės ka­lės žiau­riai iš­nau­do­ja­mos.

Pik­ti­na neat­sa­kin­gas el­ge­sys

O.Lei­pu­tės nuo­mo­ne, rei­kia už­ draus­ti ir be­na­mių gy­vū­nų do­ va­no­ji­mo ak­ci­jas per bet ko­kius ren­gi­nius, kur do­va­no­ja­mus ka­ čiu­kus ir šu­niu­kus žmo­nės ima no­riai, eu­fo­ri­jos pa­gau­ti, ta­čiau ne vie­nas vė­liau ap­si­gal­vo­ja ir iš­ me­ta juos į gat­vę ar­ba ve­ža į gy­vū­ nų prie­glau­dą. „Aš my­liu gy­vū­nus, bet prie­ši­ nuo­si, kad bū­tų lai­ko­mi ko­vi­nių veis­lių šu­nys. Jie ne­tu­ri bū­ti vei­sia­ mi neat­sa­kin­gai ir nau­do­ja­mi šu­nų ko­voms. Ma­nau, kad to­kių pa­vo­ jin­gų šu­nų sa­vi­nin­kai tu­rė­tų pa­si­ rū­pin­ti jų ste­ri­li­za­ci­ja, – įsi­ti­ki­nu­ si O.Lei­pu­tė.

Ba­lo­je – 20 tūkst. li­tų

Paš­ne­ko­vės nuo­mo­ne, mū­sų mies­ tuo­se šu­nys ve­džio­ja­mi su ant­snu­ kiais to­dėl, kad nė vie­nas jų ne­lai­kė so­cia­li­za­ci­jos tes­to, nes jis nėra li­ cencijuotas. Va­di­na­si, dau­ge­lio ke­ turkojų el­ge­sys ne­prog­no­zuo­ja­mas. „Lan­ky­da­ma­si už­sie­ny­je do­mė­ jau­si, ko­dėl ten šu­nys ve­džio­ja­mi be ant­snu­kio. Pa­si­ro­do, prieš tai jie da­ly­vau­ja so­cia­li­za­ci­jos pro­ gra­mo­je – pas mus apie tai ga­li­ma tik pa­sva­jo­ti“, – įsi­ti­ki­nu­si O.Lei­ pu­tė.

Ji džiau­gia­si bent tuo, kad Kau­ ne, pa­grin­di­nė­se gy­vū­nų ve­džio­ ji­mo vie­to­se, grei­tai bus pa­sta­ty­ta apie 50 kon­tei­ne­rių šu­nų iš­ma­ toms rink­ti. Mies­tui tie kon­tei­ ne­riai kai­na­vo 20 tūkst. li­tų, nors, kaip paaiš­kė­jo, jų tu­ri­nys ne­bus uti­li­zuo­ja­mas at­ski­rai nuo ki­tų uti­li­zuo­ti­nų da­ly­kų.

Orin­tos ini­cia­ty­vos

O.Lei­pu­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad šu­ nys ved­liai la­bai daug pa­de­da ak­ lie­siems. Jie tu­ri ži­no­ti, kad ga­ li va­žiuo­ti vie­šuo­ju trans­por­tu su to­kiais šu­ni­mis, jei šie bus su spe­ cia­liu pa­va­džiu, o gy­vū­no šei­mi­ nin­kas tu­rės jo svei­ka­tos pa­są su įra­šais apie skie­pus. To­kiu at­ve­ ju šuo ve­ža­mas ne­mo­ka­mai, bet jis ne­tu­ri užim­ti sė­di­mos vie­tos. „Siū­ly­siu vi­suo­me­nės lė­šo­mis iš­lai­ko­moms gy­vū­nų glo­bos or­ga­ ni­za­ci­joms da­ly­vau­ti sa­vi­val­dy­bės skel­bia­ma­me pa­raiš­kų kon­kur­se ir ieš­ko­ti ga­li­my­bės gau­ti pa­ra­mą as­ me­nims, no­rin­tiems dre­suo­ti šu­ nis ved­lius. Nu­ga­lė­to­jams at­ly­gi­ ni­mas ga­lė­tų bū­ti mo­ka­mas pa­gal pro­jek­tą iš sa­vi­val­dy­bės biu­dže­ to ar ki­tų šal­ti­nių, o ak­lie­siems jų šu­nų dre­sa­vi­mas nie­ko ne­kai­nuo­ tų“, – svars­tė Kau­no mies­to ta­ry­ bos na­rė O.Lei­pu­tė.

Jei pa­vyk­tų įgy­ven­din­ti šį pro­ jek­tą, ne­re­gių da­lia mū­sų mies­te ge­ro­kai pa­leng­vė­tų.

21

Šeštadienis, birželio 16, 2012

aukštyn žemyn Dvi­de­šimt ket­ve­ rių Kau­no tech­no­ lo­gi­jos uni­ver­si­te­ to stu­den­tė Ole­sia Les Maskvoje vy­ ku­sia­me kon­kur­ se įver­tin­ta spe­cia­ liu pri­zu už ge­riau­ sią mo­teriško kos­ tiu­mo konst­ruk­ci­ją.

Konkurso at­ran­ko­ je da­ly­va­vo 265 di­ zai­ne­riai iš vi­so pa­ sau­lio, ta­čiau į fi­na­ lą pa­te­ko tik 24. Ole­ sia sėk­min­gai ko­ pia į ma­dos olim­pą ir ti­ki, kad šlo­vė ir pi­ ni­gai jos nie­ka­da ne­ pa­keis.

Sva­jo­nės: Ole­sia pir­miau­sia no­ri įkur­ti di­zai­no sa­lo­ną Kau­no cent­re ar Se­na­mies­ty­je, o tik po to – iš­te­kė­ti.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Pir­mo­ji jaunos di­zai­ne­rės su­kne­lė – iš se­nų ko­ji­nių Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė

k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt

– Prieš iš­vyk­da­ma į Mask­vą da­ ly­va­vai dar ir kon­kur­se Ry­go­je, ir abie­juo­se su­lau­kei pa­si­se­ki­ mo. Kaip tai įvy­ko?

– Kai ren­giau­si kon­kur­sui Ry­go­je, ne­si­ti­kė­jau, kad įveik­siu at­ran­ką Mask­vo­je. An­ke­tą da­ly­vau­ti pres­ti­ ži­nia­me „The Krem­lin Stars-2012“ kon­kur­se už­pil­džiau tar­si da­ly­vau­ čiau lo­te­ri­jo­je.

Kon­kur­sas vy­ko vie­na­me Mask­ vos nak­ti­nia­me klu­be. Ja­me pra­ lei­do­me vi­są die­ną – nuo anks­ taus ry­to iki vė­ly­vo va­ka­ro. Bu­vau per­ne­lyg pa­var­gu­si ir apie jo­kius ap­do­va­no­ji­mus ne­gal­vo­jau. Nus­ te­bau, kai skel­biant lau­rea­tus iš­ gir­dau sa­vo pa­var­dę. Tik vė­liau su­vo­kiau, ko­kie aukš­ti rei­ka­la­vi­ mai bu­vo tai­ko­mi vi­siems da­ly­ viams. Jų kon­kur­se da­ly­va­vo iš­ties daug. Į pus­fin ­ a­lį pa­te­ko 80 ko­lek­ ci­jų, į fi­na­lą – 24. Bū­ti pa­ste­bė­tam tarp tiek daug pui­kių kū­rė­jų – di­ de­lė gar­bė.

– Esi dar la­bai jau­na, o jau su­ kū­rei ne vie­ną ko­lek­ci­ją, ta­vo dar­bai aukš­tai įver­tin­ti ir per­ ka­mi. Iš kur to­kia sėk­mė?

– Siekti laimėjimų ma­ne ska­ti­ na šei­ma, jais džiau­gia­si drau­ gai, dės­ty­to­jai. Me­luo­čiau, jei sa­ ky­čiau, kad ne­su pa­ten­kin­ta sa­vo dar­bu, ta­čiau jo ne­su­reikš­mi­nu.

Tik­rai jau­čiuo­si ne­jau­kiai dėl to­kio dė­me­sio. Ko­lek­ci­ją „Ku­bas“ pa­ren­ giau kon­kur­sui „Di­zai­no die­nos“ Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te.

Es­ki­zus nu­brai­žiau va­žiuo­da­ma

au­to­bu­su iš Kau­no į gim­tą­jį Vi­sa­ gi­ną. Vė­liau grį­žu­si į Kau­ną pa­ro­ džiau juos dės­ty­to­jai ir pa­klau­siau, ar ver­ta to im­tis. Dės­ty­to­ja tam pa­ ska­ti­no. Per dvi sa­vai­tes pa­siu­vau pen­kis mo­de­lius. Sa­vo kam­ba­ry­ je pa­ti vis­ką nu­fo­tog­ra­fa­vau ir nu­ siun­čiau ko­mi­si­jai. Ir ga­vau spe­ cia­lų pri­zą. Kiek vė­liau pri­dė­jau dar tris mo­de­lius ir taip „Ku­bas“ pa­si­ro­dė tarp­tau­ti­niuo­se van­de­ny­ se, iš jų – kon­kur­se Mask­vo­je, kur pel­nė pri­pa­ži­ni­mą.

– Vie­ni me­ni­nin­kai ne­ga­li kur­ti be tin­ka­mos ap­lin­kos, ki­ti – be

svai­gių­jų gė­ri­mų ar mū­zos. Tu ku­ri net au­to­bu­se?

– Ma­ne įkvė­pia mu­zi­ka. Ji ga­ li vis­ką ap­vers­ti aukš­tyn ko­jo­mis, už­lie­ti kū­ry­bi­nė ban­ga. Su­ku­riu vie­ną kos­tiu­mą, ki­tą. Tai ska­ti­ na, pro­vo­kuo­ja gran­di­ni­nę reak­ ci­ją. Štai ir va­kar dir­bau iki pa­ ry­čių. Su­kū­riau su­kne­lę. Ma­no fan­ta­zi­ja ir sme­ge­nys ne­są­ži­nin­ gai žai­džia su ma­ni­mi. Aš no­riu il­sė­tis, o min­tys apie nau­jus kū­ri­ nius ne­pa­lie­ka ra­my­bė­je. Tuo­met ga­liu ne­val­gy­ti, ne­ger­ti, pa­skęs­tu kū­ry­bo­je, at­si­jun­giu nuo pa­sau­lio – daž­nai ne­gir­džiu net ša­lia esan­

čio te­le­fo­no, ne­ma­tau, kas vyks­ta ap­lin­kui ma­ne.

– O kaip ta­vo stu­di­jos? Ne­var­ žo kū­ry­bos?

– Uni­ver­si­te­te mus mo­ko su­kel­ti sau įkvė­pi­mą. Mo­ko ana­li­zės, tai­ syk­lių, ma­dos ten­den­ci­jų. Aš vi­so to mo­kau­si, o spon­ta­niš­ko­ji ma­no da­ lis kar­tais ima ir pra­si­ver­žia. Aš ne­ ma­nau, kad esu ta­len­tin­ga. Tie­siog da­rau tai, kas man pa­tin­ka. Jei yra bent vie­nas žmo­gus, ku­riam pa­tin­ ka ma­no dar­bai, esu lai­min­ga. Kū­ ry­ba ir jos įver­ti­ni­mas – tai ne pri­ zai ar ti­tu­lai, o žmo­nių no­ras įsi­gy­ti

Ma­no fan­ ta­zi­ja ir sme­ge­ nys ne­są­ ži­nin­gai žai­džia su ma­ni­ mi. Aš no­ riu il­sė­tis, o min­tys apie nau­ jus kū­ri­ nius ne­ pa­lie­ka ra­my­bė­je.

Įk­vė­pi­mas: es­ki­zus „Ku­bo“ ko­lek­ci­jai, ku­ri bu­vo aukš­tai įver­tin­ta tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­

se Mask­vo­je, Ole­sia su­kū­rė au­to­bu­se.

Jus­ti­no Le­ka­vi­čiaus nuo­tr.

ma­no dar­bų. Kai žmo­nės juos per­ ka, ma­ne api­ma toks jaus­mas, tar­si jie įsi­vai­ki­na ma­no vai­kus. Aš no­ riu, kad žmo­nės ma­no dra­bu­žius ne­šio­tų il­gai ir su mei­le.

– Jau par­da­vi­nė­ji sa­vo dar­bus?

Pap­ras­tai vie­ne­ti­niai dra­bu­žiai kai­nuo­ja ne­ma­žai. Jei ne pa­ slap­tis, kiek kai­nuo­ja ta­vo kū­ ri­niai?

– Pir­muo­sius sa­vo dra­bu­žius par­ da­viau be­veik prieš me­tus. Tai bu­vo pen­ke­ri paukš­čių si­lue­tais iš­mar­ gin­ti marš­ki­nė­liai. Jie kai­na­vo po 30 li­tų.

24

22

Šeštadienis, birželio 16, 2012

aukštyn žemyn

No­rint gau­ti dar­bą sve­čio­je ša­ly­je ne vi­sa­da rei­ kia to­bu­lų ang­lų kal­bos ži­nių ir pa­sau­ly­je gar­sios aukš­to­sios mo­kyk­los dip­lo­mo. Rei­kia kant­ry­bės ir ge­ros nuo­tai­kos. Šis re­cep­tas pa­dė­jo ar­chi­tek­ tui Ka­ro­liui Kaz­laus­kui, pen­ke­rius me­tus dir­bu­ siam Kip­re, o prieš mė­ne­sį pra­dė­ju­siam kar­je­rą Ki­ ni­jos did­mies­ty­je Šan­cha­ju­je.

Jūra: laivai Pafos uoste – ir turistų pramogoms bei poilsiui.

Lie­tu­vio tikslas Šan­cha­ju­j Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Kip­re nu­si­pir­ko ko­te­džą

„Pir­mai­siais ant­rai­siais me­tais at­ vy­kus į Kip­rą tur­būt kiek­vie­nam vis­kas įdo­mu. Jū­ra, sau­lė, ge­ras oras – sma­gu. Kip­ras – pui­ki vie­ta žmo­nėms, ku­rie no­ri gra­žiai ir ra­ miai leis­ti lai­ką, per daug ne­suk­ da­mi gal­vos apie atei­tį. Bet pa­skui ma­tai, kad lai­kas bė­ga, pra­de­di jaus­ti dis­kom­for­tą. Va­di­na­ma­sis sa­los sind­ro­mas ir­gi šiek tiek tu­rė­jo įtakos“, – apie tai, ko­dėl pa­trau­kė į Ki­ni­ją, dės­tė K.Kaz­laus­kas.

Kai Vil­niu­je gi­męs ir ne­ma­žai me­tų Ma­žei­kiuo­se gy­ve­nęs K.Kaz­ laus­kas dar prieš eko­no­mi­nę kri­zę at­si­dū­rė Kip­re, ten bu­vo pa­ts sta­ty­ bų bu­mas. Iš pra­džių Ka­ro­lis įsi­kū­rė ku­ror­ti­nia­me Pa­fo­so mies­te­ly­je. Ten įsi­dar­bi­no ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to plė­ to­ji­mo bend­ro­vė­je. Tsa­dos mies­te­ ly­je kal­nuo­se ji įgy­ven­di­no la­bai di­ de­lį pro­jek­tą – sta­tė gol­fo lau­kus ir 600 pra­ban­gių vi­lų, ku­rių pir­kė­jais, ti­kė­jo­si, bus ang­lai, ru­sai.

Bend­ro­vė­je K.Kaz­laus­kas dir­bo įgy­ven­din­da­mas šį pro­jek­tą. Pro­ jek­tuo­ti vi­las bu­vo sam­do­ma vie­ na ar­chi­tek­tū­ros bend­ro­vė, tu­rin­ti biu­rų vi­suo­se pa­sau­lio že­my­nuo­se ir apie 700 ar­chi­tek­tų. „Aš, kaip jau­nas ar­chi­tek­tas, dau­giau įgy­ven­din­da­vau tech­ni­nę brė­ži­nių pu­sę. Dar­bas ne­bu­vo la­bai kū­ry­biš­kas, ko no­ri jau­ni žmo­nės, – pa­sa­ko­jo 28 me­tų K.Kaz­laus­kas.

– Pro­jek­tuo­ti vi­lų, ku­rios kai­nuo­ja du tris mi­li­jo­nus eu­rų, ne­lei­do. Bu­ vau tik ar­chi­tek­to pa­dė­jė­jas.“ Paė­męs ban­ko pa­sko­lą, Pa­fo­se K.Kaz­laus­kas nu­si­pir­ko ko­te­džą.

Nuo jo iki jū­ros – 10 mi­nu­čių ke­ lio pės­čio­mis. Da­bar ja­me gy­ve­na nuo­mi­nin­kai. Ka­ro­lis ma­no, kad dar yra per jau­nas ra­miai sė­dė­ti Kip­re ir leis­ti lai­ką. „Kai su­kaks 50 me­tų, gal ten at­ skri­siu pailsėti“, – juo­kais pla­nuo­ ja Ka­ro­lis.

Jis tu­ri še­še­rių su pu­se me­tų sū­ nų Kip­rą, ku­ris gi­mė ne Kip­re, o Lie­tu­vo­je. Ta­čiau ber­niu­ko mo­ti­ nos ir Ka­ro­lio ke­liai iš­si­sky­rė.

Gir­dė­da­vo mu­sul­mo­nų mal­das

Kai pra­si­dė­jo eko­no­mi­nė kri­zė, bend­ro­vė­je bu­vo smar­kiai su­ma­žin­ta eta­ tų: vie­ną mė­ne­sį at­lei­do 20, ki­tą – 15 dar­buo­to­jų. K.Kaz­laus­kas pa­te­ ko tarp jų, ta­čiau ne­nu­lei­do ran­kų – ak­ty­viai va­ži­nė­jo po Kip­rą ir ieš­ ko­jo dar­bo.

Jį su­si­ra­do sos­ti­nė­je Ni­ko­si­jo­je, ne­di­de­lė­je pri­va­čio­je ar­chi­tek­tū­ ros bend­ro­vė­je. Jos bo­sai – tė­vas ir sū­nus, daug me­tų pra­gy­ve­nę Pa­ ry­žiu­je ir grį­žę į tė­vy­nę. Ni­ko­si­jo­je Ka­ro­lis gy­ve­no grai­kams pri­klau­ san­čio­je mies­to da­ly­je. „Kiek ži­nau, tai – vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je li­ku­si sos­ti­nė, pa­da­ly­ ta dviem ša­lims per pu­sę. Biu­ras, ku­ria­me dir­bau, yra to­je gat­vė­je, ku­ri ski­ria šiau­rės Kip­rą nuo pie­ tų Kip­ro. Pen­kis kar­tus per die­ną iš tur­kiš­ko­sios mies­to da­lies gir­ dė­da­vau iš me­če­čių sklin­dan­čias mal­das, prie biu­ro daž­nai pa­si­ro­ dy­da­vo ka­rei­vių. To­kia at­mos­fe­ra – šiaip sau. Pa­tys kip­rie­čiai ne­la­ bai mėgs­ta apie tai kalbėti“, – pa­ sa­ko­jo K.Kaz­laus­kas. Šak­nis lei­džia ir lie­tu­viai

Dar­bas: pen­ke­rius me­tus ar­chi­tek­tas K.Kaz­laus­kas (kairėje) dir­bo Kip­

re, kur jį lankydavo tėvai ir sūnus.

Ne tik Ai­ri­jo­je ar Ang­li­jo­je lie­tu­vių šei­mos lei­džia šak­nis. Ge­res­nio gy­ ve­ni­mo tau­tie­čiai pra­de­da ieš­ko­ti ir Kip­re. Ne­ma­žai lie­tu­vių šei­mų įsi­ kū­rė prie jū­ros esan­čiuo­se Li­ma­so­ lio, Lar­na­kos ku­ror­tuo­se. Į Kip­rą at­va­žiuo­ja ne­ma­žai jau­ ni­mo iš Lie­tu­vos dirbti se­zo­ni­nį dar­bą vieš­bu­čiuo­se, res­to­ra­nuo­se, pi­ce­ri­jo­se, ba­ruo­se, klu­buo­se. „Ne­ma­nau, kad Kip­ras – ta ša­lis, kur lie­tu­viai ga­lė­tų va­žiuo­ti už­si­ dirb­ti pi­ni­gų. Tai ša­lis, kur ga­li­ma gy­ven­ti leng­vai, lė­tai, at­si­pa­lai­da­ vus. Ten leis­ti lai­ką – gerai“, – pa­ ty­rė Ka­ro­lis.

Lie­tu­vių jau­ni­mas Kip­re dir­ba už 800–900 eu­rų per mė­ne­sį. Jei­gu ba­ras ar res­to­ra­nas su­tei­kia gy­ve­ na­mą­jį plo­tą, at­ly­gi­ni­mas ma­žes­ nis – 600–700 eu­rų. Jei­gu už­dir­ba 1 000 eu­rų per mė­ne­sį, ma­no, kad pa­kan­ka­mai ge­rai. Dau­ge­lis kip­ rie­čių su sve­tim­tau­čiais emig­ran­ tais bend­rau­ja at­sar­giai. „Per be­veik pen­ke­rius me­tus iš kip­rie­čių tu­rė­jau tik­tai du tik­rus drau­gus. Bet ir tie – pa­sau­lio ma­tę, pa­ke­lia­vę žmo­nės. Vie­nas Ame­ri­ko­ je mo­kė­si še­še­rius me­tus. Su to­kiais leng­va bend­rau­ti. Su ki­tais – su­dė­ tin­giau. Kip­re la­bai po­pu­lia­ru va­di­ na­mo­sios už­da­ros bend­ruo­me­nės.

Po­ky­čiai: kol kas lie­tu­vis dar ban­do pri­si­jau­kin­ti mies­tą – Šan­cha­jaus ma

23

Šeštadienis, birželio 16, 2012

aukštyn žemyn

Nikosija: nuo IX–X a. miestas laikomas visos Kipro salos sostine.

Gam­ta: Kip­ras – pui­ki vie­ta žmo­nėms, ku­rie no­ri ra­miai leis­ti lai­ką, per daug ne­suk­da­mi gal­vos apie atei­tį.

je – pro­jek­tuo­ti oro uos­tus

as­tai ne­su­vo­kia­mi pro­tu.

Kip­re pro­ jek­tuo­ ji gy­ve­ na­mą­jį na­mą, o Šan­cha­ju­ je – 2–3 kv. km sta­ti­ nių – iš­ti­ są mies­tą.

Jie tu­ri sa­vo drau­gų ra­tą, į ku­rį ne­la­ bai no­riai įsi­lei­džia už­sie­nie­čius. Aš Kip­re dau­giau­sia bend­ra­vau su lie­ tu­viais. Vie­nas jų dir­ba tarp­tau­ti­nė­ je bend­ro­vė­je bu­hal­te­riu, ki­tas ku­ria kom­piu­te­rių pro­gra­mi­nes įrangas“, – pa­sa­ko­jo Ka­ro­lis.

Jis pa­ty­rė, kad Kip­ro ban­kuo­se, ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se dir­ba­ma la­bai lė­tai ir neat­sa­kin­gai – tie­siog at­ mes­ti­nai, net Lie­tu­vo­je su tuo ne­ su­si­dur­tum. Pap­ras­tų kip­rie­čių su­ti­ko ir la­bai pa­slau­gių, pa­si­ruo­ šu­sių bet ka­da pa­dė­ti.

Mėgs­ta jaus­ti gy­ve­ni­mo sro­vę

„Koks lais­va­lai­kis ga­li bū­ti Kip­re? – ste­bė­jo­si Ka­ro­lis. – Sa­vait­ga­lį bai­gi dar­bą, sė­di į ma­ši­ną ir va­žiuo­ji prie jū­ros. Žie­mą skai­tai kny­gas.“ Ka­ro­lis su drau­gais reng­da­vo iš­ vy­kas į kal­nus, prie jū­ros, o žie­mą sli­di­nė­da­vo. Pas­ta­rai­siais me­tais, kai bai­gė ar­chi­tek­tū­ros pro­jek­tų va­ dy­bos ma­gist­ro stu­di­jas Edin­bur­ go ir He­riot-Watt uni­ver­si­te­tuo­se, lais­va­lai­kio lik­da­vo ne tiek daug. „Sie­kiant ska­tin­ti glau­des­nį Kip­ ro lie­tu­vių bend­ra­vi­mą, man ki­lo min­tis ten su­reng­ti And­riaus Ma­ mon­to­vo kon­cer­tą. And­rius kon­ cer­tuos bir­že­lio 23-io­sios – Jo­ni­nių – va­ka­rą Li­ma­so­ly­je. Per pen­ke­rius me­tus, pra­bė­gu­sius Kip­re, su­pra­ tau, kad ša­lies gy­ve­ni­mo bū­das man ne­tin­ka. Aš – veik­los žmo­gus, mėgs­tu su­ktis, jaus­ti te­kan­tį gy­ve­ ni­mą, – pa­sa­ko­jo K.Kaz­laus­kas. – Kū­ry­bi­ne pra­sme Kip­re ne­ga­vau to, ko no­rė­jau, to­dėl at­si­dū­riau Ki­ni­jo­ je. Kip­re – vi­so­je ša­ly­je – yra apie 800 tūkst. gy­ven­to­jų, ne­skai­tant emig­ran­tų ir tu­ris­tų, o Šan­cha­ju­je – mies­te – apie 25 mln., tai­gi da­bar man kont­ras­tas di­džiu­lis.“ Gi­li­na­si į ža­lią­ją ar­chi­tek­tū­rą

As­me­ni­nio archyvo, „Shutterstock“ nuo­tr.

O ką jis vei­kia ir kaip gy­ve­na Šan­ cha­ju­je? „Lyginant su Kip­ro tem­pais, Šan­ cha­ju­je aš dir­bu. Drą­siai ga­liu teig­ ti: taip, ki­nai tik­rai dir­ba, – tvir­ti­no Ka­ro­lis. – Dalyvavau vi­deoin­ter­viu.

Jie at­rin­ko ma­ne. Tuo dar­bu esu la­ bai pa­ten­kin­tas. Kū­ry­bos at­žvil­giu – vi­siš­ka ne­prik­lau­so­my­bė, ke­lio­ nės pas klien­tus. Dir­bu tik mė­nuo, o jau triskart ke­liavau pas klien­tus – rei­kia skrai­dy­ti po vi­są Ki­ni­ją. Ką tik bai­gė­me vie­ną už­sa­ky­mą – pa­ tei­kė­me oro uos­to Šiau­rės Ko­rė­jo­je pro­jek­to kon­cep­ci­ją.“ Šan­cha­ju­je, pa­ly­gin­ti su Kip­ru, dar­bai Ka­ro­liui daug įdo­mes­ni ir jų mas­tai daug di­des­ni. Kip­re pro­jek­

tuo­ji gy­ve­na­mą­jį na­mą, o čia – 2–3 kv. km sta­ti­nių – iš­ti­są mies­tą.

Kom­pa­ni­ja, ku­rio­je įsi­dar­bi­no K.Kaz­laus­kas, ku­ria įdo­mių pro­ jek­tų kon­cep­ci­jas su ža­lią­ja ar­chi­ tek­tū­ra – į sta­ti­nius įkom­po­nuo­ja sau­lės ba­te­ri­jas, vė­jo ma­lū­nus, ap­ žel­din­tus sto­gus.

Ko rei­kia, kad kar­je­rą ga­lė­tum da­ry­ti už­sie­ny­je? Gal rei­kia­mu lai­ ku at­si­ras­ti rei­kia­mo­je vie­to­je? „Ne, – sa­kė Ka­ro­lis. – Rei­kia kant­ry­bės ir ge­ros nuo­tai­kos. Tu­ ri bū­ti po­zi­ty­vus, žiū­rė­ti į prie­kį, už­siim­ti veik­la. Man Kip­re šiek tiek trū­ko veik­los, sa­vi­rea­li­za­ci­ jos. Ne­ma­čiau, kur ga­lė­čiau sa­vo ži­nias pri­tai­ky­ti bai­gęs ma­gist­ro stu­di­jas. Juk vi­są gy­ve­ni­mą vi­lų ne­p ro­jek­t uo­s i. Šan­c ha­j u­je pro­ jek­tuo­ja­me 200 tūkst. kv. m dy­ džio oro uos­tus, pre­ky­bos cent­rus di­du­mo su­lig Vil­niaus „Akropo­ liu“. Ki­ti mas­te­liai – ki­to­kia pa­ tir­tis.”

Vy­ras ne­slė­pė, kad jo spren­di­ mui iš­vyk­ti dirb­ti į Šan­cha­jų tu­rė­ jo įta­kos ir pa­siū­ly­tas di­des­nis už­ dar­bis.

Blon­di­nui dė­me­sio ne­trūks­ta

Ar Šan­cha­ju­je lie­tu­vis ne­pa­vargs­ta nuo to­kios gau­sy­bės žmo­nių? „Pa­vargs­tu. Ka­dan­gi esu blon­ di­nas, o ki­nai – tam­sūs ir siau­ro­ mis aki­mis, kar­tais ne­la­bai jau­kiai pa­si­jun­tu, ta­čiau tai – lai­ko klau­ si­mas. Blon­di­nas jiems – tas pat, kaip į Bir­žus ar Ig­na­li­ną nu­vež­tas ir ap­gy­ven­din­tas juo­dao­dis, – po­ kšta­vo Ka­ro­lis. – Ban­dau pri­pras­ti, bet pir­mas tris die­nas bi­jo­jau išei­ti iš vieš­bu­čio nu­si­pirk­ti mais­to.“ Grei­tai jis įsi­ti­ki­no, kad ki­nai – mėgs­ta bend­rau­ti. Be di­de­lių įžan­gų res­to­ra­ne kvie­čia prie sta­lo, klau­si­ nė­ja, iš kur at­vy­kai. O biu­re jie už­ si­da­ro ir dir­ba. Kip­rie­čiai dar­be ge­ ria frap­pe (šal­tą grai­kiš­ką ka­vą – red. pa­st.) ir ple­pa. Mėgs­ta sa­ky­ti: jei ką ga­li pa­da­ry­ti ry­toj, tai kam da­ry­ti šian­dien? Kip­rie­tės la­bai iš­di­džios, ki­nės – pa­pras­tes­nės, su jo­mis leng­ viau bend­rau­ti, o pa­pras­tu­mas, Ka­ ro­lio nuo­mo­ne, žmo­gų puo­šia.

Kol kas lie­tu­vis dar ban­do pri­si­ jau­kin­ti mies­tą – Šan­cha­jaus mas­ tai ne­su­vo­kia­mi pro­tu. „Po tru­pu­tį met­ro sis­te­mą per­ pratau. Su­si­pa­ži­nau su to­kiu Ta­ du – sa­vait­ga­lį bu­vo­me iš­va­žia­vę už mies­to pa­si­žiū­rė­ti gam­tos. Tuoj il­ga­sis sa­vait­ga­lis – skri­si­me į Pe­ ki­ną. Čia yra ką veikti“, – jau pa­ty­ rė K.Kaz­laus­kas.

24

Šeštadienis, birželio 16, 2012

aukštyn žemyn

Pir­mo­ji jaunos di­zai­ne­rės su­kne­lė – iš se­nų ko­ji­nių – Esi mi­nė­ju­si, kad 21 kiek­vie­ną ko­lek­ci­ją tu­ri su­jung­ti bend­ra te­ma, li­

Aki­niai iš ra­ga­no­sio ra­go?

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Sau­lės ir tra­di­ci­nių aki­nių ma­dą val­do pa­sau­li­nio ly­gio di­zai­ne­ riai. Šią va­sa­rą vis dar ma­din­gi di­ de­li, avia­to­riaus, ret­ro sti­liaus kla­ si­ki­niai aki­niai. Taip pat – va­di­na­ mo­sios ka­tės akys, švie­sios spal­ vos rė­me­lių ir tam­sių aki­nių lę­šių de­ri­nys.

Ka­tės akys ir avia­to­riaus aki­niai

Šią va­sa­rą, sau­gant akis nuo sau­ lės, ant ma­dos olim­po yra šešto­ jo–septintojo de­šimt­me­čių sti­ liaus aki­niai.

Ma­din­gi plas­ti­ki­ niai rė­me­liai, ku­rie su­tei­kia ga­li­my­bę eks­pe­ri­men­tuo­ti for­mo­mis.

Vy­rams vis dar ma­d in­g i avia­to­riaus, kla­si­ki­niai ret­ro sti­ liaus aki­niai iš šeštojo–septintojo de­šimt­me­čių Ho­li­vu­do fil­mų. „Itin po­pu­lia­rūs ir ma­din­gi ka­ tės akių for­mos aki­niai, iš ma­dos ne­pa­sit­rau­kė ir di­de­li aki­nių lę­ šiai, – aiš­ki­no „Fiel­mann“ op­ti­ kos sa­lo­nų tink­lo at­sto­vė Sand­ra An­ta­na­vi­čie­nė. – Kai ku­rių di­zai­ ne­rių ko­lek­ci­jo­se ryš­kes­ni kont­ ras­tai, sau­lės aki­niai mar­ges­ni,

mo­te­rims siū­lo­mi leo­par­do raš­ tai, ku­rie yra žyd­ros ar mė­ly­nos spal­vos.“ Mar­gų rė­me­lių ten­den­ci­ja li­ ko, be to, at­si­ra­do dau­giau ryš­ kių spal­vų – ža­lia, mė­ly­na, žyd­ra, vio­le­ti­nė, gel­to­na.

Vy­rams ma­din­ga at­gi­mu­si ret­ ro kla­si­ka, taip pat sta­čia­kam­piai, „way­fa­rer“ for­mos aki­niai.

Nau­ja ir ma­din­ga aki­nių lę­šių ten­den­ci­ja – jie vi­so­kių spal­vų: ne tik pil­ki, juo­di ar žals­vi, bet ir žyd­ri, raus­vi ar gel­to­ni.

Kla­si­ka ir žai­di­mas spal­vo­mis

„Tra­di­ci­nių aki­nių ma­dos ten­den­ ci­ja ana­lo­giš­ka sau­lės aki­niams, – pa­brė­žė S.An­ta­na­vi­čie­nė. – Ryš­kios spal­vos, raš­tai. Ma­din­ gi plas­ti­ki­niai rė­me­liai, ku­rie su­ tei­kia ga­li­my­bę eks­pe­ri­men­tuo­ti for­mo­mis.“ Šiuo­lai­ki­nės tech­ no­l o­g i­jos lei­d žia iš­gau­t i įvai­r ius raš­tus ir for­mas.

Kai ku­rie ga­min­ to­jai siū­lo nė­ri­niuo­tus, gra­vi­ruo­ tus rė­me­lius, ant­ri me­tai ma­din­ gi ju­ve­ly­ri­kos ele­men­tais puoš­ti aki­niai.

Be­je, grįž­ta sep­tin­to­jo de­šimt­ me­čio ma­da – kla­si­ki­nių įpras­tų aki­nių rė­me­lių du lan­ke­liai virš no­sies. Dar vie­na aki­nių ma­dos ten­d en­c i­ja: plas­t i­k i­n is rė­m e­ lis vir­šu­je – tam­sus, o apa­čio­ je švie­sė­ja ar­ba rė­me­lio prie­kis – vie­nos, vi­du­je – ki­tos spal­vos ar raš­tų.

„Pa­vyz­džiui, išo­rė­je sau­lės aki­ niai – tam­sūs, kla­si­ki­nės for­mos rė­me­lių, o vi­dus iš­mar­gin­tas raš­ tais ar net ko­kiu nors už­ra­šu“, – pa­sa­ko­jo S.An­ta­na­vi­čie­nė.

Gur­ma­nams – iš žvė­rių ra­gų

Pa­sak pre­ky­bos va­dy­bi­nin­kės Ra­ sos Gy­lie­nės, va­sa­rą ma­din­gi ma­ sy­vios, kvad­ra­ti­nės for­mos, švie­ sių aki­nių rė­me­lių ir tam­sių aki­nių lę­šių de­ri­niai. „Ypač ma­din­gi ka­tės for­mos aki­niai, vy­rams – avia­to­riaus for­ mos, – pa­tvir­ti­no va­dy­bi­nin­kė. – Vis dar po­pu­lia­rus vie­no Eu­ro­ pos ly­de­rių, „Ray­ban“ mo­de­lis „3025“. Tie­sa, ret­ro sti­lius de­ri­ na­mas su šiuo­lai­ki­nė­mis tech­no­ lo­gi­jo­mis.“ Išs­kir­ti­nių sau­lės aki­nių ger­ bė­jos ga­li rink­tis ne­tgi šir­dies ar rom­bo for­mos rė­me­lius. Vy­rams, be avia­to­riaus ti­po, ma­din­gi kla­si­ ki­niai aki­niai su leng­vu­mo su­tei­ kian­čiais me­ta­li­niais rė­me­liais. „Mar­gu­mo ir raš­tų kai ku­rių di­ zai­ne­rių ko­lek­ci­jo­je, pa­vyz­džiui, Ro­ber­to Ca­va­li, su­ma­žė­jo. Šio di­ zai­ne­rio ko­lek­ci­jo­se su­švel­nė­jus raš­tams, da­bar la­biau ak­cen­tuo­ ja­ma for­ma, – tei­gė R.Gy­lie­nė. – Bet at­si­ra­do rau­do­nos, mė­ly­nos, ža­lios ir gel­to­nos spal­vų aki­nių pa­le­tė.“ Išs­kir­ti­nių ir itin pra­ban­gių ma­ din­gų aki­nių ger­bė­jai mie­lai rink­ sis aki­nius su rė­me­liais iš gy­vū­nų ra­gų. Pa­vyz­džiui, ra­ga­no­sio ra­ go ar­ba ap­trauk­tus lau­ki­nių žvė­ rių oda.

ni­ja. Tuo va­do­va­vai­si kur­da­ma marš­ki­nė­lius?

– Taip. Gam­ta man la­bai ar­ti­ma, to­dėl man la­bai pa­tin­ka Kau­nas: čia ir gam­ta, ir mies­tas vie­no­je vie­to­je. Čia ran­du daug idė­jų kū­ry­bai.

– Bet vai­kys­tė­je pra­dė­jai nuo lė­lių, ku­rias pir­miau­sia pie­šei ir kar­pei, o po to siu­vai joms su­kne­les iš se­nų ko­ji­nių?

– O, taip! Ma­ma no­rė­jo ves­ti ma­ne į me­nų mo­kyk­lą, bet aš tam prie­ši­ nau­si. Paū­gė­ju­si aš pa­ti, nie­ko ne­ sa­kiu­si nei ma­mai, nei se­sei, nuė­ jau į dai­lės mo­kyk­lą. Iš gim­na­zi­jos išė­jau mo­ky­tis į pro­fe­si­nę mo­kyk­lą, nes no­rė­jau iš­mok­ti siū­ti. Kai ku­rie žmo­nės nė neį­si­vaiz­duo­ja, nuo ko vis­kas pra­si­de­da, kaip su­siū­ti siū­ lę. Aš pa­ti vis­ko iš­mo­kau nuo že­ miau­sio laip­te­lio.

– Ir jau ku­ri pro­gi­nius dra­bu­ žius?

– Vie­na mer­gi­na pa­pra­šė su­kur­ti ori­gi­na­lią ves­tu­vi­nę su­kne­lę. Šiuo me­tu ją ir ku­riu. Kal­ba­mės, dis­ku­ tuo­ja­me, pa­si­ta­ria­me ir ku­ria­me.

Ne­ga­liu juk pa­sa­ky­ti: štai ma­no kū­ ry­bi­nio po­lė­kio re­zul­ta­tas – imk ir būk lai­min­ga. Kai ma­tau, kad žmo­ gus griež­tas ir tiks­lus, ku­riu griež­ tes­nes for­mas, o kai žmo­gus kū­ry­ biš­kas, ro­man­tiš­kas, to­kie tu­ri bū­ti ir jo dra­bu­žiai.

– Tik­riau­siai jau pa­gal­vo­ji ir apie ves­tu­vi­nę su­kne­lę sau?

– Ži­nai, kad sa­ko­ma, jog žmo­gus pla­nuo­ja, o Die­vas juo­kia­si. Sva­jo­ nių tik­rai tu­riu. Pir­miau­sia tai ma­ža atel­jė, di­zai­no sa­lo­nas kur nors Kau­ no cent­re ar Se­na­mies­ty­je. No­riu, kad žmo­nės čia ga­lė­tų atei­ti ne kaip į par­ duo­tu­vę, o kaip į jau­kią vie­tą, ku­rio­je ga­lė­tų iš­ger­ti su ma­ni­mi puo­de­lį ka­ vos, ap­tar­ti ma­dos ten­den­ci­jas, bū­ si­mus dar­bus, iš­si­rink­ti ką nors gra­ žaus iš jau esa­mų ko­lek­ci­jų. O ka­da nors rei­kės ir šei­mą su­kur­ti.

Paukš­čiai: gam­ta – Ole­sios kū­

ry­bos įkvė­pė­ja, to­dėl jos mo­ty­vų ap­stu dra­bu­žių puo­šy­bo­je.

Pra­džia: pir­mo­ji Ole­sios ko­lek­ci­ja dvel­kė ro­man­ti­ka.

Min­dau­go Ba­ne­vi­čiaus nuo­tr.

25

Šeštadienis, birželio 16, 2012

menas ir pramogos „Į flo­ris­ti­nę te­ma­ti­ ką pa­si­nė­riau prieš sep­ty­ne­rius me­tus ir ji iki šiol ma­nęs neap­lei­džia“, – sa­ko dai­li­nin­kė Jus­ti­na Pui­do­kai­tė. Ka­me­ ri­nė­je pa­ro­do­je ga­ le­ri­jo­je „Auk­so pjū­ vis“ eks­po­nuo­ja­mi jos va­sa­riš­kai spal­ vin­gi ne­di­de­lio for­ ma­to pa­veiks­lai gė­ lių te­ma.

Są­sa­jos: sa­vo kū­ry­bą J.Pui­do­kai­tė sie­ja su liau­dies me­nu, ta­py­ba ant bal­dų, su ant tam­saus dug­no iš­siu­vi­nė­to­mis dzū­kių pri­juos­tė­mis, mar­gas­

pal­vė­mis ska­re­lė­mis.

Gė­lės – sie­lą ir gam­tą sie­jan­ti gi­ja En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Iš pir­mo žvilgs­nio ga­li pa­si­ro­dy­ti, kad gė­lės – ne­rim­ta te­ma. Jei dai­ li­nin­kas pro­fe­sio­na­las ta­po gė­les, tai kve­pia ki­ču ir ko­mer­ci­ja. Vis dėl­to J.Pui­do­kai­tė tvir­ti­na at­ra­ du­si jai tin­kan­tį san­ty­kį su na­tū­ ra. Me­ni­nin­kę trau­kia tai, kas tu­ri au­gi­mo pa­grei­tį. Au­ga­lų ve­šė­ji­me dai­li­nin­kė jau­čia gy­ve­ni­mo aist­ rą, o au­ga­li­ja jai kal­ba apie gau­są, pil­nat­vę, dos­nu­mą, nuo­lan­ku­mą, tra­pu­mą ir am­ži­ny­bę. Ta­py­da­ma au­ga­l us me­n i­n in­k ė ban­d o pra­ si­skverb­ti iki žmo­gaus sie­los ir gam­tą sie­jan­čios gi­jos.

Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je stu­ di­juo­da­ma res­tau­ra­vi­mą, J.Pui­ do­kai­tė at­ra­do tam­sius ir spal­ vo­t us grun­t us, se­n ų­j ų meist­r ų nau­do­tus bent ke­lis šimt­me­čius, to­d ėl daž­n ai ta­p o ant tam­saus pa­grin­do ir tvir­ti­na, kad tam­sus fo­nas nu­tei­kia jau­kiau, na­tū­ra­ liau. Ryš­kūs žie­dai ant tam­saus pa­grin­do at­ro­do dar ryš­kes­ni.

Dai­l i­n in­k ė pri­pa­ž įs­ta, kad jos kū­ry­ba šiuo me­tu la­bai nu­to­lu­si nuo tra­di­ci­nės lie­tu­vių ta­py­bos, ji la­biau do­mi­si olan­dų ta­py­ba ir ba­ro­k u, ža­v i­s i nai­v iuo­j u me­n u.

Sa­vo kū­ry­bą J.Pui­do­kai­tė sie­ja su liau­dies me­nu, ta­py­ba ant bal­dų, su ant tam­saus dug­no iš­siu­vi­nė­ to­mis dzū­kių pri­juos­tė­mis, mar­ gas­pal­vė­mis ska­re­lė­mis.

– Ka­da ir kaip pra­dė­jo­te ta­py­ ti gė­les?

– Po stu­di­jų VDA ta­piau pei­za­žus, fi­gū­ri­nes kom­po­zi­ci­jas su ma­žo­ mis, sta­fa­ži­nė­mis fi­gū­rė­lė­mis.

Tie­są sa­kant, ta­py­bą pri­si­min­ da­vau tik va­sa­r ą per ple­n e­r us.

Ne­l ai­k iau jos pa­g rin­d i­n iu sa­ vo už­siė­mi­mu. Vis dėl­to slap­čia

Pa­si­rin­ki­mas: ta­py­da­ma gė­les dai­li­nin­kė at­ra­do jai tin­kan­tį san­ty­kį su na­tū­ra.

sva­jo­jau jai skir­ti dau­giau lai­ko.

Vie­ną va­sa­rą, grį­žu­si iš eg­zo­tiš­ kos ša­lies, su­si­lau­žiau ko­ją. Ju­ dė­ji­mas bu­vo ap­ri­bo­tas, o vi­du­ je vi­rė įspū­džiai. Drau­gė nu­pir­ko dro­b ių. Ir pra­d ė­jau ta­py­t i. Dar aka­de­mi­jo­je pa­ste­bė­jau, kad daug ge­riau se­ka­si tam­sūs pa­sta­ty­mai.

Stu­d i­j uo­d a­m a res­t au­ra­v i­m ą iš­ gir­dau apie tam­sius ir spal­vo­tus grun­tus, nau­do­tus se­nų­jų meist­rų be­maž ke­le­tą šimt­me­čių. Smal­su­ mo ve­da­ma ėmiau ir už­te­piau vie­ ną dro­bę na­tū­ra­lia umb­ra. Iš­kart pa­si­ju­tau ge­riau, nes bal­tas fo­nas kaž­kaip var­žė, ne­lei­do su­si­kaup­ ti. Bu­vo pir­m os rug­s ė­j o die­n os.

Ypa­tin­ga nos­tal­giš­ka švie­sa, ne­ pap­ras­tai sod­rūs ru­de­ni­niai žie­ dai. Ėmiau juos rink­ti į pa­veiks­ lą. Gal tai bu­vo at­lie­pas į ryš­kias eg­zo­ti­nės ša­lies spal­vas, pa­tir­tus įspū­džius, gal są­šau­ka su ma­no be­veik ne­mo­bi­lia būk­le, gal kvie­ ti­mas su­ras­ti sa­vo ke­lią. Bet nuo 2005 m. ru­dens įni­kau į flo­ris­ti­ nę te­ma­ti­ką ir iki šiol jos ne­pa­lei­ džiu.

O gal tie­s iog tę­s iu vai­k ys­t ė­ je Se­ne­liui Šal­čiui duo­tą pa­ža­dą, kad užau­gu­si bū­siu bio­lo­ge.

– O ar įma­no­ma šią te­mą iš­ sem­ti? Juk tai ne vien tik gė­ lės. Apie ką kal­ba­te žiū­ro­vui sa­vo dro­bė­mis?

– Kai pra­dė­jau ta­py­ti, bu­vo ga­na keis­ta. Gė­lės – ne­rim­ta te­ma. Pro­ fe­sio­na­liam ta­py­to­jui ta­py­ti gė­les kve­pia ki­ču ir ko­mer­ci­ja. Gal bū­ ta ir no­ro pa­si­juok­ti iš sa­vo rim­ tu­mo. Be to, ra­dau man tin­kan­tį san­ty­kį su na­tū­ra. Ma­ne trau­kia tai, kas tu­ri au­gi­mo pa­grei­tį. Tai ke­lia aso­cia­ci­jų su gau­sa, pil­nat­ ve, der­lu­mu, dos­nu­mu. Se­miuo­si to iš gam­tos. Ir sa­vo­tiš­kai ją per­ tei­kiu, per­ne­lyg ne­nu­tol­da­ma. O me­ni­nes už­duo­tis ga­li­ma, pa­si­ro­ do, at­lik­ti ir dir­bant šia te­ma.

Ar iš­se­m ia­m a ši te­m a? Ga­l i­ ma ir iš­sem­t i. Kū­r ė­jas se­m ia­ si me­džia­gos ir kal­bos įvai­rioms te­m oms iš sa­vo vi­d aus gel­m ių.

Tai­gi gal ne te­ma iš­si­se­mia, o kū­ rė­jas, kai ne­b e­ran­d a są­š au­k os,

re­zo­n an­so su sa­vo vi­d u­m i. Ta­ da jau jo­kia te­ma ne­ga­li kal­bė­ti. Čia gre­sia pa­vo­jus ne te­mą iš­sem­ ti, o pra­dė­ti ne­nuo­šir­džiai gal­vo­ ti, nau­do­tis jau pa­ruoš­to­mis kli­ šė­mis. Tai ma­tau ste­bė­da­ma sa­ve.

Ma­tau, kaip leng­va pa­si­duo­ti su­ gal­vo­tiems sce­na­ri­jams, tap­ti ne­ beieš­kan­čiam, vis­ką ži­nan­čiam. O

Kai pra­dė­jau ta­py­ti, bu­vo ga­na keis­ta. Gė­lės – ne­rim­ta te­ma. tai jau su­sta­ba­rė­ji­mas, mir­tis. Ir gy­ve­ni­me, ir kū­ry­bo­je pa­na­šiai.

Kū­ry­bo­je, kaip ir gy­ve­ni­me, eg­ zis­tuo­ja eta­pai. Te­ma ga­li lik­ti ta pa­ti, bet, ieš­kant vis to­bu­les­nio jos pa­tei­ki­mo, pe­rei­na­ma per tam tik­rus evo­liu­ci­jos tarps­nius.

Au­ga­lų ve­šė­ji­me jau­čiu gy­ve­ni­ mo aist­rą, aist­rą gy­ven­ti. Au­ga­li­ ja kal­ba man apie gau­są, dos­nu­ mą, lanks­t u­m ą ir nuo­l an­k u­m ą,

Tomo Raginos nuotr.

am­ži­ny­bę ir tra­pu­mą, at­si­pa­lai­ da­vi­mą ir re­zul­ta­tą be pa­stan­gų.

Ma­ne kal­bi­na au­ga­lai, aš kal­bi­nu dro­bes, jos kal­bina žiū­ro­vą, žiū­ro­ vas jas kal­bi­na. Kiek­vie­nas ma­to ap­lin­ko­je tai, ką ma­to sa­vy­je. Ma­ to ir tai, ko sa­vy­je ne­no­ri ma­ty­ti.

Tie­sio­giai žiū­ro­vui ne tik kad ne­ no­riu, bet, ma­no gi­liu įsi­ti­ki­ni­mu, net ir ne­ga­liu pa­sa­ky­ti. Aš tar­pi­ nin­kau­j u kal­b ė­d a­m a tam tik­ra, šiuo at­ve­ju ta­py­bos, kal­ba.

– Kas bu­vo jū­sų mo­ky­to­jai?

– Vai­k ų dai­l ės mo­k yk­l o­j e mo­ kė A.Šal­te­nis, P.Rep­šys, V.Še­rys, R.Vai­te­k ū­n as. Aka­d e­m i­j o­j e dės­ tė K.Da­raš­ke­vi­čius, M.Sku­du­tis, V.Ka­ra­t a­j us, K.Zap­k us, L.Sur­ gai­lis, P.Vai­te­kū­nas, J.Ga­siū­nas, J.Kaz­l aus­kas, G.Umb­ra­sas. Da­ bar esu la­bai nu­to­lu­si nuo tra­ di­ci­nės lie­tu­vių ta­py­bos. Vie­nas ma­n o pa­ro­d ą pa­m a­t ęs dės­t y­t o­ jas da­vė pa­sta­bą la­biau įsi­gi­lin­ ti į ja­po­nų ta­py­bą. Bet ma­ne la­ biau do­mi­na olan­dai ir ba­ro­kas.

26

26

Šeštadienis, birželio 16, 2012

menas ir pramogos

Gė­lės – sie­lą ir gam­tą sie­jan­ti gi­ja

Atradimas: dailininkė juokauja, kad pirmiausia gėles pradėjo tapyti, o tik vėliau jas auginti.

Tai­gi dės­ty­to­jų jau ne­ 25 bek­lau­sau. Bet vis dar mo­kau­si. Jei ko­kio kū­rė­jo dar­bai

XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS

2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d.

Festivalio bankas

Festivalá pristato

Festivalá remia:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA

Festivalio dienraðtis

Didysis rëmëjas

Informacinis partneris

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË

Nuo ta­da su­si­mąs­ čiau, ir da­bar te­be­ mąs­tau, koks sti­lius ga­lė­tų kil­ti iš Lie­ tu­vos. Iš jos re­gio­ nų, kur kiek­vie­na­ me že­mė ki­taip kvė­ puo­ja.

Birþelio 17 d., sekmadiená, 19 val.

Babtyno-Þemaitkiemio dvare Balalaikos genijus ALEKSEJ ARKHIPOVSKIJ (balalaika, Rusija) Koncertas skiriamas Kauno miesto dujofikavimo 50-ies metø sukakties progai.

Koncerto pagrindinis rëmëjas – AB „Lietuvos dujos“.

Bilieto kaina 25 Lt Birþelio 20 d., treèiadiená, 19 val. „TonyResort“ poilsio ir pramogø parke Anupriðkëse Johann Strauss muzika prie eþero...

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistës: ELENA KALVAITYTË-VITKAUSKIENË (sopranas) JURGITA ÐALÈIÛTË (mecosopranas) Dirigentas PETRAS BINGELIS Koncertà veda muzikologas VIKTORAS GERULAITIS Bilieto kaina 20 Lt Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas.

Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams.

Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Á koncertus nuo Filharmonijos klausytojus nuveð ir parveð autobusas. Iðvykimas á Zapyðká 16 val., á BabtynoÞemaitkiemio dvarà – 17.30 val. Autobuso bilieto kaina 5 Lt. Rëmëjai:

ran­da są­šau­ką ma­no vi­du­je, lai­kau jį sa­vo mo­ky­to­ju. La­bai ža­viuo­si ir ger­biu nai­vų­jį me­ną. Ma­no my­li­mi dai­li­nin­kai yra Petronėlė Ger­li­kie­ nė ir Fra An­ge­li­co (nors pa­sta­ra­sis ir nė­ra nai­vio­jo me­no at­sto­vas).

– Kaip gims­ta jū­sų pa­veiks­lai.

Ar pa­ti au­gi­na­te gė­les?

– Taip, au­gi­nu. Pra­dė­jau, tie­sa, pir­ma gė­les „so­din­ti“ į pa­veiks­ lus, o tik ge­ro­kai vė­liau ir so­dy­bo­ je apie na­mus. Ir jau pa­va­di­ni­mų daug dau­giau iš­mo­ku­si esu ne­gu prieš sep­ty­ne­rius me­tus.

Pagrindiniai rëmëjai:

Birþelio 16 d., ðeðtadiená, 17 val.

Zapyðkio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Gaiviam garsø pavësyje SIGUTË STONYTË (sopranas) VIKTORAS GERASIMOVAS (sopranistas) JURGIS KARNAVIÈIUS (fortepijonas) Georg Friedrich Händel, Wolfgang Amadeus Mozart, Balys Dvarionas, Jacques Offenbach, Giacomo Puccini, Henry Purcell, George Gershwin, Léo Delibes Bilieto kaina 15 Lt

Informaciniai rëmëjai:

Tomo Raginos nuotr.

Partneriai:

INIT ÁMONIØ GRUPË

Be­veik vi­si ma­no pa­veiks­lai – ant tam­saus pa­grin­do. Ant tam­ saus pa­grin­do jau­čiuo­si jau­kiau, na­tū­ra­liau. Lyg že­mė­je. Mo­ti­nos įsčio­se. Iš tam­sios že­mės ran­da­si žie­dai. Ryš­kūs žie­dai ant tam­saus pa­grin­do at­ro­do dar ryš­kes­ni. Lyg mo­čiu­čių pri­juos­tės. Lyg ska­re­lės, nu­mar­guo­jan­čios mo­te­rų pu­sė­je per sek­ma­die­nio pa­mal­das. Tai­ gi nu­te­pu tam­siai dro­bę, o po to pra­de­du rink­ti au­ga­liu­kus, žie­dus.

Nees­ki­zuo­ju, ne­da­rau pir­mi­nio pie­ši­nio. Ta­pau tie­siai. Kom­po­zi­ ci­ja ran­da­si iš po ran­kos. Gal­vo­ je bū­na tik ko­lo­ri­to idė­ja, ku­ri dir­ bant ir­gi daž­nai pa­tai­so­ma. Dir­bu il­gai. De­du ke­lis sluoks­nius. Dir­bu tol, kol dar­bas lyg ir pa­ts pa­sa­ko, kad jau baig­tas.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie ple­ne­rus, ku­riuo­se da­ly­vau­ja­te.

– Il­gą lai­ką bu­vau Alan­tos ple­ne­ rų da­ly­vė. Da­bar jau ku­ris lai­kas da­ly­vau­ju M.Da­nio or­ga­ni­zuo­ja­ muo­se ple­ne­ruo­se. Esu įpra­tu­ si prie pa­veiks­lo dirb­ti ma­žiau­ siai pu­sę me­tų. Su per­trau­ko­mis.

Ple­ne­re vi­siš­kai ki­tas dar­bo po­bū­ dis. Čia nė­ra tiek daug lai­ko. Tu­ri

pa­siek­ti tam tik­rą re­zul­ta­tą. Tai­gi dar­bai daž­niau­siai jau ne­be­su­lau­ kia ant­ro da­žų sluoks­nio, yra dar dau­giau im­pul­sy­vūs, ne tiek de­ta­ li­zuo­ti, sa­vo­tiš­kai leng­ves­ni, grei­ tes­ni. Pap­ras­tai, grį­žu­si iš ple­ne­ro, nu­ta­pau na­mie po­rą ne­blo­gų dar­ bų. Gal pa­da­ro įta­ką ki­toks dar­bo po­bū­dis, for­ma, ap­lin­kos pa­kei­ti­ mas, ki­tas kvė­pa­vi­mas.

– 1996–1997 m. mo­kė­tės se­nų­ jų ta­py­bos tech­ni­kų Pal­laz­zo Spi­nel­li res­tau­ra­vi­mo ins­ti­tu­ te Flo­ren­ci­jo­je. Ar šios stu­di­ jos tu­rė­jo įta­kos jū­sų kū­ry­bai?

– Stu­di­juo­da­ma Ita­li­jo­je su­pra­tau, kad re­ne­san­sas ga­lė­jo at­si­ras­ti tik Flo­ren­ci­jo­je, ba­ro­kas – Ro­mo­je, ko­dėl bū­tent to­kia, o ne ki­to­kia Ve­ ne­ci­jos meist­rų ta­py­ba.

Sup­ra­tau, kad žmo­nių jau­se­ ną pa­čia di­džiau­sia da­li­mi vei­kia geog­ra­fi­niai ypa­tu­mai. Tai at­si­ spin­di mąs­ty­me, tai­gi ir kū­ry­bo­ je. Ži­no­ma, kad ta kū­ry­ba su­kles­ tė­tų ir įgy­tų pa­sau­li­nės reikš­mės, dar tu­ri bū­ti pa­lan­kios eko­no­mi­ nės ir po­li­ti­nės są­ly­gos.

Pvz., Flo­ren­ci­jo­je, ant Tos­ka­ nos šlai­tų, sau­lės spin­du­liai kren­ ta to­kiu kam­pu, kad bet ko­kia for­ ma tam­pa dau­giau ne­gu aiš­kiai įskai­to­ma. Nuo alyv­me­džio kren­ tan­tis še­šė­lis toks tiks­lus, kad net iš lėk­tu­vo ga­li­ma tai pa­ste­bė­ti. O gra­žaus su­dė­ji­mo ne­že­mi pail­ga­ vei­džiai žmo­nės šal­to­kai ra­cio­na­ lūs (net nu­ste­bau, kad taip ga­li bū­ ti Pie­tų kraš­tuo­se!).

Vi­sai ki­taip švie­sa žai­džia Ve­ ne­ci­jo­je. Čia jos pa­grin­di­nis žai­ di­mų drau­gas – van­duo. To­dėl vis­kas rai­bu­liuo­ja, mir­gu­liuo­ja, at­si­spin­di (ref­lek­tuo­ja). To­kia ir ta­py­ba, kur pie­ši­nys nuei­na į ant­ rą pla­ną, be ga­lo svar­būs ref­lek­sai, pus­to­niai, vir­pė­ji­mas.

Nuo ta­da su­si­mąs­čiau, ir da­bar te­be­mąs­tau, koks sti­lius ga­lė­tų kil­ti iš Lie­tu­vos. Iš jos re­gio­nų, kur kiek­vie­na­me že­mė ki­taip kvė­puo­ ja ir tai at­si­spin­di tar­mė­se, liau­ dies me­ne. Kas tu­ri są­ly­go­ti jo iš­ pli­ti­mą, po­pu­lia­ru­mą pa­sau­ly­je?

O gal to iš­pli­ti­mo vi­sai ir ne­rei­kia, nes kiek­vie­na že­mė tu­ri sa­vo spal­ vą. Gal tas pli­ti­mas tė­ra mėg­džio­ ji­mas? kas: Jus­ti­nos Pui­do­k ai­tės ta­py­bos pa­ro­da. kur: ga­le­ri­jo­je „Auk­so pjū­vis“. kada: iki lie­pos 22 d.

27 3

šeštaDIENIS, birželio 16, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 27 Paslaugos ���������������������������������������� 27, 28 Parduoda � ����������������������������������������28, 29 Perka � ���������������������������������������������������������� 29 Įvairūs � �����������������������������������������������29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ����������������������������������������������29, 30 Pamesta � ��������������������������������������������������� 29 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

Siūlome darbą Kaune maršrutinio taksi vairuotojams. Tel. 8 672 23 577, 8 672 34 551.

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

Statybinei bendrovei reikalingi: darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas-ūkvedys, fasadų apdailininkai, plytelių klojėjai, dažytojai. Tel. (8 37) 732 362, 8 615 17 560.

Klinikoje BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA priklausomybės ligų psichologė N.Bagdonaitė taiko lazerio terapiją, šalinančią potraukį rūkyti. Dažniausiai užtenka 1–2 seansų. Tel. 313 665; www.daktaras.lt.

969772

975392

Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Tel. 8 620 84 733.

Įmonė, prekiaujanti statybine technika, ieško dirbti Jonavoje PARDAVIMO VADYBININKO (-ĖS) SERVISO VADOVO (-ĖS) Darbo pobūdis: ĩ Statybinės technikos pardavimas.

Reikalavimai: ĩ Aukštasis išsilavinimas; ĩ Geri darbo kompiuteriu įgūdžiai; ĩ Ne mažesnė kaip 2 metų darbo patirtis; ĩ Geros anglų (arba vokiečių) ir rusų kalbų žinios; ĩ Komunikabilumas, atsakingumas; ĩ B kategorijos vairuotojo pažymėjimas.

970584

Darbo pobūdis: ĩ Vadovavimas serviso komandai, darbo organizavimas; ĩ Darbuotojų darbo paskirstymas ir kontrolė; ĩ Bendravimas su serviso klientais.

Reikalavimai: ĩ Aukštasis techninis išsilavinimas; ĩ Savarankiškumas, atsakingumas, organizuotumas; ĩ Ne mažesnė kaip 3 metų panašaus darbo patirtis; ĩ Geros anglų (arba vokiečių) ir rusų kalbų žinios; ĩ Geri derybiniai sugebėjimai; ĩ B kategorijos vairuotojo pažymėjimas.

Įmonė siūlo: ĩ Įdomų ir perspektyvų darbą, galimybes tobulėti; ĩ Laiku mokamą konkurencingą bei rezultatus atspindintį darbo užmokestį; ĩ Visas darbui reikalingas priemones (telefoną, kompiuterį ir kt.); ĩ Visas įstatymų numatytas socialines garantijas.

Savo CV prašom siųsti e. paštu cv@alfis.lt arba faksu (8 37) 261 943.

Pasiteirauti tel. (8 37) 261 959.

Dirbti bare Šilainiuose reikalinga (-as) virėja (-as). Tel. 8 698 22 004.

Siūlo darbą AB „Ekra“ reikalingas nestandartinių metalo konstrukcijų cecho meistras. Kreiptis Ateities pl. 30C, Kaunas. Tel. 373 298, 350 155.

972200

AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, pakuotojus, baldų apmušėjus, stalius, stalius-staklininkus. Darbas pastovus. Kreiptis: Drobės g. 66, Kaunas, tel.

(8 37) 341 768.

973294

AB „Lytagra“ dirbti Kaune ieško revizorės-analitikės. Darbo aprašymas: ataskaitų ruošimas ir analizė, filialų lankymas, inventorizacijų atlikimas, prekių skaičiavimas. Reikalavimai: aukštasis, aukštesnysis išsilavinimas (pageidautina vadybos, ekonomikos, apskaitos srityje), geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, analitinis mąstymas, nuovokumas, atsakingumas, gebėjimas dirbti savarankiškai, darbas „Navision“ programa būtų privalumas. CV siųsti e. paštu l.stanciauskiene@lytagra.lt. Tel. 8 614 49 364, (8 37) 405 440.

967490

Automobilių servisui reikalingi turintys patirties: krovininių automobilių meistras ir lengvųjų automobilių meistras. Atlyginimas – 2500–3500 Lt. Tel. 8 609 55 285.

972390

Autoservisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, šaltkalviai. Tel. 8 698 02 939.

969876

Besiplečiančiam kepyklėlės tinklui reikalingas (-a) kepėjas (-a)-konditeris (-ė). Turintiems patirties siūlome patrauklų atlyginimą, neturinčius – apmokome. Tel. 8 655 25 628.

974409

Darbas betonuotojams (gali būti brigada) 2012–2013 m. Kauno apskrityje. Geras atlyginimas ir darbo sąlygos, socialinės garantijos. Reikalinga patirtis. Tel. 8 699 53 883.

973978

Ieškoma (-as) kepėja (-as)-konditerė (-is) dirbti visą darbo dieną kepykloje „Baltai“, Šilainiuose. Tel. 8 652 88 711.

975313

Įmonei gaminančiai eksportui reikalingi: kvalifikuoti baldų apmušėjai; siuvėjai (siūti baldinius audinius); gaminių pakuotojailygintojai, porolono pjaustytojai. Tel. 8 614 02 417.

975202

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą – būtina; darbas kietašoniais automobiliais) ir transporto vadovas. Tel. 210 777.

974795

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958520

UAB „Fegda“ priims į darbą mechanizatorių, mokantį dirbti su 0,5 m freza ir plentvoliu. Privalumas – E kategorija. Skambinti d. d. 7–16 val. tel. (8 37) 391 312.

973289

Reikalingas vairuotojas-ekspeditorius (C kat.) dirbti su šaldytuvu. Visos socialinės garantijos, atlyginimas 2600 Lt. Tel. pasiteiravimui 8 613 097 99 (darbo valandomis nuo 9 iki 17 val.).

UAB „Gaisrė“ priims į darbą tolimųjų reisų vairuotojus vežti krovinius cisternomis (ADR pažymėjimas – privalumas). Reikalinga CE kategorija. Kreiptis tel. (8 5) 260 2310, Vilnius. www.gaisre.lt.

Reikalinga tekstilinių gaminių sukirpėja (-as) (patirtis nuo 5 m.), individualus viršutinių vyriškų, moteriškų drabužių modeliavimas, konstravimas, sukirpimas. Darbas Kauno centre, 1 pamaina. Tel. 8 608 06 591.

UAB „Minderus“ reikalingi: apdailininkai, dažytojai, plytelių klojėjai, betonuotojai, pagalbiniai darbininkai. Darbas Kaune. Tel. 8 673 09 453.

974660

974937

KAEFER Termoizola, UAB, esanti Kaune ir turinti gamybinius padalinius Vilniuje, Elektrėnuose, Mažeikiuose, Klaipėdoje, Panevėžyje, ieško kvalifikuotų izoliuotojųskardininkų ir modulinių pastolių pastolininkų, mokančių prancūzų arba anglų kalbą, dirbti Lietuvoje ir užsienyje. Taip pat ieškome kvalifikuoto darbų vadovo, mokančio anglų arba prancūzų kalbą, kuris gali dirbti komandiruotėse, turi kvalifikacinius atestatus ir ne mažiau kaip 3 metų darbo patirtį šiose pareigose. CV siųsti e. paštu info@termoizola.lt arba laima@termoizola.lt.

Tel. (8 37) 341 840 – Kaune, 8 699 28 523 – Vilniuje, 8 698 14 553 – Mažeikiuose, 8 699 42 172 – Panevėžyje, 8 685 76 252 – Klaipėdoje, 8 655 47 201 – personalo skyrius Kaune. Skambinti d. d. nuo 8 iki 16 val.

974762

Kaimo turizmo sodybai Pietų Lietuvoje ieškome prižiūrėtojo (-os), atsakingo (-os) už bendravimą su klientais ir visus priežiūros darbus. Kreiptis tel. 8 645 74 731 arba e. paštu darbas.sodyboje@yahoo.com.

970718

Laikino įdarbinimo ir personalo atrankos kompanija UAB „Starjobs“ siūlo terminuotą darbą pagalbiniams darbuotojams gamyboje. Norinčiuosius užsiregistruoti prašom atvykti darbo dienomis 14–16 val. Gedimino g. 47–423, Kaunas.

963301

Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Partizanų g., Savanorių pr. ir Vilijampolės mikrorajone. Lankstus darbo grafikas.

Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.

972965

Reikalinga auklė dirbti šeimoje Anglijoje nuo rugpjūčio mėn. Visas išlaikymas. Reikalinga anglų kalba. Atlyginimas 650 svarų per mėnesį. Tel. 8 611 37 723, 8 605 02 219.

973561

Reikalinga auklė-namų tvarkytoja Londone (vyresnio amžiaus, be žalingų įpročių.) Tel. 8 682 53 354.

975911

Reikalinga patyrusi vyresnio amžiaus be žalingų įpročių auklė-namų šeimininkė Londone. Tel. 8 688 13 953.

974258

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.

974988

973735

Reikalingas autovežio vairuotojas, turintis patirties. Reisai į Rusiją. Tel. 8 655 39 993.

974948

974931

UAB „Restauracija“ reikalingi: mūrininkas, tinkuotojas, galintys dirbti restauruojamuosiuose pastatuose. Tel 8 687 25 092.

975192

968934

Reikalingas konditeris-tešlos formuotojas dirbti kepyklėlėje, Vytauto pr. 6, Kaunas. Patirtis – būtina. Tel. 8 672 09 096, e. paštas kepyklele@yahoo.com.

975937

Reikalingi patyrę „Bobcat“ krautuvo operatoriai (būtina C kategorija). Būtina patirtis sklypų paniravime, trinkelių pagrindų ruošime. Tel. 8 682 28 445, 8 620 40 446.

971275

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

964996

Sėkmingai dirbanti ir plečianti gamybą siuvimo bendrovė ieško medžiagų sukirpėjo, dirbti stacionaria sukirpimo mašina ir kvalifikuotų siuvėjų. Siūlome: patrauklias darbo sąlygas bei darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą; modernius įrengimus. Kreiptis tel.

8 650 52 887.

974378

Sezoniniai darbai jaunimui: Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, kambarinėms; Anglijoje, Škotijoje – vaisių, uogų rinkėjams, sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje su vokiečių k. – medikams, slaugytojoms, elektrikams, santechnikams, be vokiečių k. – motelių valytojoms; Olandijoje – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94 ,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180, e. paštas annus@takas.lt.

972942

Siūlome darbą studentams ar mokiniams nuo 18 metų vasaros laikotarpiui reklamos srityje. Kviečiame į pokalbį birželio 18 d. 9.30 val. UAB „Elektrobig“ , Draugystės g. 19.

UAB „Inžineriniai tinklai“ priims į darbą kvalifikuotus VAMZDYNŲ KLOJĖJUS– MONTUOTOJUS. Būtina turėti patirties lauko inžinerinių tinklų tiesimo ir montavimo srityje, skaityti brėžinius bei mokėti dirbti su nivelyrais. Kreiptis tel.

8 650 97 204.

975327

UAB „Inžineriniai tinklai“ reikalingi profesionalūs, turintys patirties tiesiant lauko inžinerinius tinklus, EKSKAVATORININKAI darbui su ratiniais bei vikšriniais ekskavatoriais. Kreiptis tel. 8 650 97 204.

975330

UAB „Terra animalis“ reikalingas vairuotojas-ekspeditorius, turintis B, C, D kat. (patirtis – privalumas). Darbo pobūdis – prekių tiekimas į parduotuves visoje Lietuvoje. Tel. 8 700 55 005.

974420

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

969312

Reikalinga Užsienio kapitalo įmonė, plečianti savo veiklą Lietuvoje, ieško transporto įmonių, turinčių gilaus šaldymo (–18°C) 18, 21, 33 palečių talpos transportą, bendradarbiauti pagal ilgalaikes sutartis.

Daugiau informacijos tel. 8 612 25 697.

965626

973821

Statybų įmonė ieško patyrusių ir savo amatą išmanančių mūrininkų, pagalbinių darbininkų ir komunikacijų klojimo specialistų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com.

964739

969212

971572

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria siaskopu ir šalina apgamus chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900.

971568

Nugaros skausmų diagnostika ir gydymas: manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, kineziterapijos seansai su RedCord sistema, teipavimas, masažai. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.

966489

Odontologinės paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

970702

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

966217

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento, išangės ištyrimas ir gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. Tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

964965

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

965409

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

953839

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

960498

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

958621

Automobilių servisas „Pilotas“ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.

956449

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

973198

Virinu automobilių dugnus, keičiu ir lyginu skardas. Ruošiu dažyti, dažau. Smaluoju automobilių dugnus, pripučiu ertmes. Remontuoju važiuoklę. Tel. 8 674 75 020.

975317

Buitinės technikos remonto

Paslaugos Medikų

Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr.

155. Tel. 8 617 77 751.

975025

Statybinė įmonė ieško MŪRININKŲ, turinčių darbo patirties. Susidomėjusius prašome kreiptis tel. (8 37) 457 531 arba adresu Naglio g. 4A, 103 kab., Kaunas.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

971132

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

972105

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

972442

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija.

Tel. 719 765, 8 652 39 176.

973942

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštaDIENIS, birželio 16, 2012

klasifikuoti skelbimai Atliekame aplinkos tvarkymo darbus: trinkelių klojimas, tvorų statymas, apželdinimas. Įrengiame lietaus kanalizaciją, drenažą. Tel. 8 620 26 805.

Paslaugos Buitinės technikos remonto

958773

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

973344

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.

973933

AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taikome nuolaidas! Tel. 8 684 82 194.

975729

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

970410

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064.

975473

Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

974062

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

927451

Statybos, remonto

Atliekame griovimo darbus. Betonuojame, mūrijame, tinkuojame paprastu ir struktūriniu tinku, dažome. Įrengiame gręžtinius pamatus. Tel. 8 608 81 712.

974804

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

961424

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

973401

Atliekame visus statybos, remonto, apdailos darbus. Tel. 8 600 28 653. www.evasta.lt.

968104

Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778.

973549

Atlieku apdailos darbus. Montuoju gipsą, glaistau, dažau, klijuoju plyteles, dedu grindis. Darbus atlieku kokybiškai. Tel. 8 686 71 655.

973139

Atlieku nebrangiai elektriko paslaugas (šalinu gedimus; instaliacija, prietaisų prijungimas, pridavimas). Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 671 34 278, 242 081.

966562

HIDROIZOLIACIJA: pamatų, rūsių, baseinų, terasų. Plokščiųjų STOGŲ dengimas, šiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.

Smulkios remonto paslaugos: staliaus, santechniko, elektriko; medžio restauravimo darbai. Tel. 8 611 04 357.

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

Tvoros, pamatų liejimas, įvairių tvorų montavimas. Tel. 8 650 41 130.

969951

946948

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

973426

Kasame šulinius, vietinę kanalizaciją. Pristatome ritinius, kanalizacijos dangčius. Dirbame greitai ir kokybiškai. Tel. 8 633 89 231.

962649

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

Keičiame asbestinius stogus į kt. stogų dangą, padedame kaimo tipo vietovių gyventojams susitvarkyti dokumentus kompensacijai dėl asbestinių stogų keitimo. Tel. 8 687 75 804.

975362

Klojame trinkeles, statome įvairius bortelius. Naudojame savo arba užsakovo medžiagas. Tel. 8 678 89 926.

971741

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai.

Tel. 8 676 82 369.

973565

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt.

Betonuojame pamatus tvoroms, terasoms, atramines sieneles, statome stulpus. Kiti betonavimo darbai. Tel. 8 679 79 148.

972406

BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smėlio, skaldos, juodžemio stumdymas, pervežimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878.

967940

973306

969714

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus. Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

974491

Dažome tinkuotų medinių namų fasadus ir stogus. Garantija, patirtis. Tel. 8 602 90 796.

Profesionalūs metalo suvirinimo darbai.

Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, Partizanų g. 87A.

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.

961991

Dengiame stogus rulonine prilydomąja danga. Suteikiame garantiją, taikome nuolaidas. Tel. 8 663 78 732.

968189

Drenažas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433.

973228

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

972094

Drenažo, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus kanalizacijos, siurblinių įrengimas, melioracijos darbai. Aplinkos tvarkymas, trinkelių klojimas, tvorų ir vejos įrengimas. www.henkesta.lt. Tel. 8 685 33 173.

975590

GILUMINIAI VANDENS GRĘŽINIAI. Kokybiškai ir nebrangiai gręžiame vandens gręžinius, prijungiame į namą, suteikiame nuolaidas bei garantiją. Nemokamai atvažiuojame į vietą, konsultuojame. Tel. 8 640 75 555. www.hidrogela.lt.

970909

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

959112

GRINDŲ BETONAVIMAS Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garantiją, tiekiame medžiagas. Tel. 8 678 19 899.

973986

963409

970740

Profesionalus vonių restauravimas ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048. Daugiau informacijos www.voniurestauravimai.lt.

958343

Renovuojame senus ir dažome stogus. Šiltiname sienas. Atliekame skardinimo, fasado darbus. Tel. 8 602 53 845.

972057

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padedame nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaida). Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Statau kietojo kuro dujinius katilus. Tel. 8 605 45 856.

973300

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

973810

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

960293

Santechnikas skubiai atlieka smulkius santechnikos darbus: remontuoja, keičia, prijungia. Dirba ir savaitgaliais. Kokybė, garantija, nuolaidos. Tel. 8 631 32 587.

972099

959967

1,25 ha sklypą Kauno r., Rokų sen. (žemės ūkio paskirties). Galima suformuoti ūkininko sodybą, nekeičiant žemės paskirties. Kaina 30 000 Lt. Tel. 8 646 01 741.

975167

15,8 a sklypą Kaune su komunikacijomis (1 a – 3999 Lt.). Tel. 8 655 55 644.

973863

Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdžių. Balkonų stiklinimas. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688.

970265

APSAUGOS SIGNALIZACIJOS sodyboms, namams, butams, garažams, sodų nameliams.

VAIZDO STEBĖJIMO SISTEMOS. Nėra abonentino mokesčio. Pigiai. Tel. 8 675 04 304.

976013

Plisuotos žaliuzės, roletai, romanetės, tinkleliai nuo vabzdžių – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt.

972584

Baldžių Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.

973533

Greitai ir kokybiškai gaminame virtuvės, miegamojo, svetainės baldus, spintas su stumdomomis durimis. www.rimvydobaldai.lt, tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318.

964912

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

972761

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žurn. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

963836

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

970084

2 a. mūrinį nebaigtą įrengti namą, ūkinį pastatą su garažu. 8 a žemės Garliavoje (geroje vietoje). Tel. 8 608 29 972.

956249

2 kambarių butą Babtuose, Kauno g. (3 a. mūrinio namo II a., b. pl. 48 kv. m, 11 ir 15 kv. m, virtuvė 9,5 kv. m). Tel. 8 698 32 848.

975726

40 a namų valdos sklypą Rokų sen., Kauno r. (yra elektra, dujos, asfaltuotas kelias, renovuotinas namas). Tel. 8 688 16 285.

975724

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

956516

Antstolis Marius Lekečinskas varžytynėse parduoda Daivai Kleinaitei priklausantį dviejų kambarių 51,77 kv. m bendro ploto butą, esantį Medvėgalio g. 19–11, Kaune. Butas tuščias, be gyventojų. Dėl apžiūrėjimo kreiptis tel. 8 687 84 446. Pradinė pardavimo kaina 80 000 Lt. Savininkei apribota disponavimo teisė. Varžytynės vyks 2012 m. rugpjūčio 1 d. 9 val. adresu: Kęstučio g. 80–3, Kaunas. Asmenys, norintys dalyvauti varžytynėse, privalo įmokėti 8000 Lt į antstolio Mariaus Lekečinsko depozitinę sąskaitą Nr. LT60 7044 0600 0302 2411, esančią AB SEB banke. Informacija teikiama tel. (8 37) 323 097, (8 676) 32 656. Asmenys, turintys teisių į šį turtą, iki varžytynių antstoliui turi pateikti savo teises patvirtinančius dokumentus.

975967

2 a. mūrinį šiuolaikišką 2008 m. namą už TOPO centro (b. pl. 130 kv. m, kambariai 40, 20, 9 kv. m, virtuvė 10 kv. m, 2 sanmazgai, autonominis šildymas, pigus išlaikymas, garažas 50 kv. m, signalizacija, 2 a sklypas).

Kaina 269 000 Lt. Tel. 8 679 54 457.

974009

Šventėms Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.

971925

Dviejų kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. 6 (penkių aukštų blokinio namo V a.). Kaina apie 68 000 Lt. Tel. 8 606 85 072.

973802

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus (apsiuva), čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g.

21, tel. 8 601 01 432.

957082

Aplinkos projektavimas ir želdinimas: vejos, baseinų, gėlynų įrengimas. Konsultacijos želdinimo klausimais. Tel. 8 618 09 779.

973220

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

972555

PERKRAUSTYMAI-PERVEŽIMAI. Krovininiais mikroautobusais gabename krovinius iki 1,5 t, 1 val. – 30 Lt, užmiestyje 1 km – 1 Lt. Krovėjo paslaugos. Pianinų pervežimas. Nemokamai išvežame seną buitinę techniką. Tel. 8 608 79 849; www.kraustausi.lt.

975944

Pjuvenų briketai nuo 420 Lt – 960 kg paletė su pristatymu. Durpių briketai – 350 Lt. Tel. 8 687 31 605.

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 618 84 422, (8 37) 333 555, www.simokusilas.lt.

914171

Išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g.

65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

973964

Kalniečiuose parduodama: 3 kambarių butas (bendr. pl. 55 kv. m, 5 mūr./2 a.); 1 kambario butas (bedr. pl. 35 kv. m, 12 mūr./5 a., renovuotas namas, renovacijos paskola – išmokėta). Kolektyvinį SODĄ SB „Pamarys“ (6 a sklypas, 40 kv. m namas, židinys, krosnis, malkinė, ūkinis pastatas, apželdintas).

Kainos sutartinės. Tel. 8 675 28 455.

975336

Mobilų namelį (2 miegamieji, virtuvė, tualetas, dušo kabina, du įėjimai, židinys, su baldais ir įranga). Tel. 8 680 72 322.

974044

Nebrangiai parduodu automobilių servisą Žaliakalnyje. Yra 10 a sklypas. Kaina po 1000 Lt už 1 kv. m. Kreiptis tel. 8 656 99 890.

968321

968201

Parduodama graži sodyba 35 km už Kauno, Klaipėdos link. Kaina sutartinė. Tel. 8 615 42 622.

Remontuoju sodo ir daržo techniką: vejapjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kultivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767.

Parduodamas įrengtas 2 k. butas naujos statybos name, Ašmenos 2-osios g.

Nuotraukas galite pamatyti internete www.lasanova.com. Tel. 8 645 22 052.

944394

Vejos pjovimas, įrengimas, aeravimas, tręšimas, piktžolių naikinimas. Galimas visas sezono vejos pjovimas Kaune ir Kauno apskr. Tel. 8 646 89 377.

975668

Visi apželdinimo darbai. Įrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285.

SANTECHNIKOS DARBAI – www.meistras24.lt atlieka visus, net ir smulkius, santechnikos darbus su garantija. Tel. 8 699 49 955, 223 311, e. paštas www.info@meistras24.lt.

Žolės, krūmų pjovimas trimeriu 4–10 Lt/a.

Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.

966076

„DnB būstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

975168

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

960730

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

15 a sklypą Kauno r., Vilkija, Nemuno g. (namų valda). Elektra, vandentiekis, kanalizacija. Kaina 35 000 Lt. Tel. 8 646 01 741.

975146

Dažau laiptines. Tel. 8 635 53 335; www. laiptiniudazymas.lt.

965419

Vidaus įrangos

974665

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

968077

962081

973080

Nebrangiai bei kokybiškai atliekame apdailos darbus, dažome, tapetuojame, klojame plyteles, montuojame gipskartonį, klojame laminatą. Dekoratyvinis sienų apipavidalinimas. Tel. 8 645 51 670.

965607

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt.

Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

Kasame tvenkinius. Buldozeriu stumdome žemes. Formuojame landšaftą. Pervežame spec. techniką. Tel. 8 679 46 767, e. paštas remda.uab@gmail.com.

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. trinkelių klojimas. Fasadų šildymas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

967644

968588

975667

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

972007

969969

parduoda

974287

974441

975691

972653

Parduodamas mūrinis garažas su duobe, tvarkingas, apšildomas, saugomas. Adresas: Verkių g. 58, Kaunas. Kaina 15 000 Lt. Tel. pasiteiravimui 8 612 40 742.

975338

Parduodami-nuomojami kioskai (3x3 m) įvairiose Kauno miesto vietose. Tel. 8 682 42 425.

975742

Parduodu 1,5 kambario butą (37 kv. m) V.Krėvės pr., ramioje vietoje. Butas saulėtas, su balkonu, 4 aukšte. Laiptinė rakinama. Tel. 8 698 34 480.

974956

Nukelta į 29 p.

29 3

šeštaDIENIS, birželio 16, 2012

klasifikuoti skelbimai Statybinės medžiagos

parduoda

Perka

Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

Parduodu 3 kambarių butą Vilijampolėje (5 a. plytinio namo 4 a., bendr. pl. 57 kv. m).

Tel. 8 678 04 196.

939919

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

956473

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

968603

Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų iki 11 kub. m.

Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

973156

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.

961980

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

951772

974043

Parduodu komercines patalpas Žaliakalnyje. Gera vieta. Yra nuomininkas, grąža 8 %.

Kreiptis tel. 8 699 42 085.

968326

Puikų 1 kambario butą Kaune, Šiaurės pr., 38 kv. m, suremontuotas, plastikiniai langai, šarvas, laminatas, plytelės, su baldais, 5/5 a., šalia Kleboniškio miškas, stotelė.

85 000 Lt. Tel. 8 631 27 474.

975303

Sklypai. Kaune, J.Vienožinskio g., Neries pakrantėje parduodu 11 arų namų valdos žemės sklypą. Tel. 8 672 24 434.

974534

Skubiai vieno kambario butą Raudondvaryje, Atgimimo g. (I a., 29 kv. m, visi patogumai, plastikiniai langai, rūsys). Kaina 49 000 Lt. Tel. 8 615 23 443.

975867

Sodą Lapėse, SB „Šatijai“. Yra vasarnamis, ūkinis pastatas, šulinys, sutvarkytas. Tel. 8 619 70 886.

974688

Tvarkingą 1 kambario butą Dainavoje (bendr. pl. 30 kv. m, 4 a., šiltas, maži mokesčiai, pakeisti langai, elektros instaliacija, santechnika). Tel. 8 620 19 454.

955109

Vieno aukšto karkasinį namą Vaišvydavoje Reinio g. (b. pl. 80 kv. m, 8 a sklypas). Kaina 123 000 Lt. Tel. 8 652 21 880.

971606

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g.

29A, Kaunas.

973208

Kitos prekės Atvežame malkas miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 601 25 955, 8 601 26 268.

966825

Gamintojas parduoda kokybiškus lapuočių medžių pjuvenų briketus plytos formos. Atvežame, iškrauname kliento kieme. Tel. 8 614 10 288.

969553

Įvairias 3 m malkas. Miškavežio nuoma.

Tel. 8 612 18 535.

941102

YPATINGAS PASIŪLYMAS! Beržiniai briketai – nuo 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

968208

975222

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

966085

960705

2 kambarių butą Palangos centre. Tel. 8 605 57 975.

Parduodame įmonę su patvirtinta Europos Sąjungos parama (387 000 Lt) šiaudų granulėms gaminti. Tel. 8 618 87 113.

975500

2 kambarių butą Žemaitės g., Jonavoje (5/3 a., vidinis, bendr. pl. 51 kv. m, suremontuotas, įstiklintas balkonas). Kaina 78 000 Lt. Tel. 8 615 80 804.

974659

4 kambarių butą Panevėžyje (bendrija, mūrinis namas, butas tvarkingas, virtuvė su baldais, šalia centras), arba keičiu. Tel. 8 699 86 650.

975907

969870

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas.

Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992.

969651

Parduodame uosio, ąžuolo, beržo malkas trinkelėmis ir skaldytas. Vežame po 10 arba 5 erdmetrius. Tel. 8 612 63 246, (8 37) 746 419.

969082

Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.

972491

Nebrangiai gražioje vietoje, Balbieriškyje, parduodama sodyba su ūkiniais pastatais. Tel. 8 699 37 192.

Parduodu 0,5 m aukščio tujas „Smaragd“ (50 vnt.). Tel. 8 610 86 779.

Parduodamas modernus 1 kamb. butas Palangos centre. Tel. 8 682 42 425.

Parduodu įvairių rūšių malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąstukais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta@gmail.com.

962983

975739

975649

971048

Buitinė technika

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija www.lietuvalondonas.com.

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962545

Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 ertmetrus. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.

966852

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

968944

974030

951972

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

VĮ Kaišiadorių miškų urėdija pratęsia pavasarinį malkų išpardavimą su nuolaida! Užsisakę malkas iki 2012 m. birželio 30 d. galės jas nusipirkti už šias kainas: beržinės malkos (kub. m) – 96,80 Lt su PVM, juodalksninės malkos (kub. m) – 90,75 Lt su PVM, drebulinės, eglinės malkos (kub. m) – 78,65 Lt su PVM, malkos 2-3 m ilgio rąsteliai.

1 kub. m atvežimas Kauno m. ir rajono gyventojams – 20 Lt su PVM. Dėl malkų kreiptis darbo dienomis 8–17 val. tel. (8 346) 67 636, 8 682 40 913, 8 686 16 019, e. paštas s.tamonis@kaismu.lt.

971251

Šaldytuvai, šaldikliai, skalbykės, viryklės, integruojama technika. Nauji modeliai, kainą siūlome pigiau nei kitur. BUITEX, Taikos pr. 43, Vytauto pr.1. Tel. 8 614 70 570; www.buitex.lt.

VĮ Kauno miškų urėdija parduoda malkas šiomis kainomis: kietųjų lapuočių – 146,41, juodalksnio – 122,21, drebulės, liepos, eglės – 98,01. Transporto paslaugos vežant iki 10 km atstumu – 14,52, nuo 11 iki 35 km atstumu – 21,78. Kainos nurodytos Lt už kub. m su PVM. Informacija tel. (8 37) 385 397, 8 686 13 426.

976107

971846

821611

Kelionės

974468

939995

G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos.

Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

972226

Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399

939773

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

951792

Poilsis prie jūros Šventojoje. Kambarių nuoma rąstiniuose nameliuose. Visi patogumai.

Tel. 8 656 91 282; www.zuvedrutakas.lt.

939622

974123

Vizos

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

939846

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.

974768

Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

975487

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

971158

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

951997

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

968693

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913465

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

947105

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

962566

Brangiai pirkčiau prieškarinį A.Žmuidzinavičiaus ir K.Šimonio paveikslus. Tel. 8 687 80 276.

967452

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

974347

Vasaros kainomis atvežame: kokybišką PDK akmens anglį, baltarusiškus durpių briketus didmaišiuose. Tel. 8 677 57 228.

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

952489

939698

Nebrangiai parduodu malkas trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

Lietuviško kapitalo imonė nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę. Pageidautina Jonavos, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio apylinkėse, nuo 5 ha. Tel. 8 686 86 065, 8 618 87 113.

971097

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes. Tel. 8 660 99 000.

971434

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

969911

Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

958602

Perku 2 kambarių butą II, III aukšte, 47-50 kv. m. Petrašiūnų ir Vilijampolės r. – nesiūlyti. Be tarpininkų. Tel. 8 612 96 826.

975136

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

970870

Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais, jo likučius, 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 672 18 207.

971071

Įvairūs

938502

Paskolos

Nuomoja Nemokamai suteikiame gyvenamąjį plotą, t. y. 1 kambarį 2 kambarių bute (tik moteriai) už pagalbą buityje pagyvenusiai moteriai. Tel. 8 650 86 318.

974949

Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai.

Tel. 8 684 55 498.

975089

Gabenimai

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

967206

Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

961505

„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

974073

Nukelta į 30 p.

Pamesta

Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žemių, juodžemio. Nuomojame mini krautuvą BOBCAT. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 620 26 805.

Dingusį Juozo Gruodžio konservatorijos moksleivio pažymėjimą Nr. MP1544614, išduotą Emilijai Gylytei, laikyti negaliojančiu.

Atvežu (20 t – 12 kub. m./6X6) juodžemio daržui ir pievelei, molio bei statybinį laužą.

Savikroviu išvežu nereikalingą gruntą, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222.

Pamestą studento pažymėjimą Nr. HM080260 (VDU), blanko Nr. SPD 228058, išduotą Juliui Majauskui, laikyti negaliojančiu.

958754

972858

975389

976052

kviečia Kviečiame dalyvauti unikaliame rekolekcijų projekte jaunimui „Magis 2012“! Birželio 30–liepos 8 d. jaunimas iš visos Lietuvos dalyvaus piligriminėse kelionėse arba vykdys pasirinktus socialinius eksperimentus. Junkis ir leiskis kartu į magiškąją kelionę su Dievu į save ir pasaulį! Daugiau informacijos: www.jesuit.lt/magis, www.facebook.com/MagisLT, e. p. magis.projektas@gmail.com.

972571

30 2

šeštaDIENIS, birželio 16, 2012

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki ryto!

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga – nuo 110 Lt Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vakarėlį!

Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga – nuo 125 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipalaiduokite laive Baltijos jūroje!

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių agentūra „Delta-Interservis“ Poilsinių kelionių kryptys: Hurgada, Šarm aš Šeichas, Taba, Marsa Alamas, Tenerifė.

Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211 e. paštas kaunas@delta-interservis.lt Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701 e. paštas akropolis@delta-interservis.lt

www.deltakeliones.lt

PRASIDĖJO „NOVATURO” 2012–2013 m. ŽIEMOS KELIONIŲ PARDAVIMAS! Iki 2012 m. liepos 15 d.

•Iki 50 % nuolaidos!

•Pradinė įmoka – tik nuo 50 Lt* •Mažiausios kainos garantija!

•Galimybė keisti kelionės datą nemokamai!

•Plačiausias pasirinkimas!

Įspūdingos naujienos: Goa (Indija), Dubajus, Tailandas.

Slidinėjimo kelionės: Italija, Austrija.

Įvairūs

29 pažintinių kelionių programos. * Užsakymo metu už poilsio ir slidinėjimo keliones mokate tik 199 Lt (asm.), pažintines keliones lėktuvu – 150 Lt (asm.), pažintines keliones autobusu – 50 Lt (asm.) Likusią sumą – likus 21 dienai iki išvykimo.

AKCIJA PERKANTIEsieMS KELIONES IŠSIMOKĖTINAI

Kiti 2012 06 18 bus ženklinamos žemės sklypo, esančio Kauno r., Akademijos mstl., Vyšnių tak. 27 (Kad. nr. 5250/0004:168) ribos. Sklypas priklauso Marytei Urbonienei. Kviečiame kaimynę Albiną Beržinienę arba jos įgaliotus asmenis. Apie savo neatvykimą prašome informuoti adresu Baltų pr. 99–23, Kaunas, arba tel. 8 674 77 110.

975932

0 % palūkanos** 0 % sandorio sudarymo mokestis** ** Daugiau informacijos apie akcijos sąlygas rasite mūsų agentūroje.

Pramogos, šventės, laisvalaikis Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą.

Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Nuomojame kemperius-prikabinamuosius namelius. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

956508

Birželio 22 d. 14 val. Donelaičio g. 62/53, Kaune, vyks BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkimas. Su darbotvarke galima susipažinti Savanorių pr. 262-105, Kaune, iš anksto susitarus. Informacija teikiama tel.

8 686 83 541.

975309

Kaišiadorių r. Dovainonių k. SB „Šilas“ narių dėmesiui! Birželio 30 d. 14 val. nuolatinėje vietoje, vyks visuotinis, rinkiminisataskaitinis susirinkimas. Darbotvarkė: 1.

SB „Šilas“ pirmininko ataskaita; 2. SB „Šilas“ finansinė ataskaita; 3. Revizijos informacija; 4. Naujos valdybos bei pirmininko rinkimai; 5. Kiti klausimai. Kviečiame atvykti. Pastaba: susirinkimui neįvykus, kviečiame į pakartotinį susirinkimą liepos 14 d.

14 val. nuolatinėje vietoje. SB „Šilas“ valdyba.

975354

Nuo 2012 06 17 nutraukiamas 91 maršrutinio taksi Garliava–Kauno pilis aptarnavimas ir keleivių pervežimas.

975486

informuoja KURSŲ KIRPYKLA ker­pa, šu­kuo­ja plau­kus ne­mo­ka­mai (10–14 ir 15–19 val.) Sa­va­no­rių pr. 66 (buv. Ra­di­jo ga­ myk­la, vi­di­nis kor­pu­sas, 2-asis a., 202 kab.).

Tel. 8 684 77 422. Ma­lo­niai kvie­čia­me.

ekskursijA po Kau­no se­na­mies­tį Bir­že­lio 16 d. 12 val. tu­riz­mo įmo­nės „Mū­ sų odi­sė­jos” gi­dų kur­sų ab­sol­ven­tai ves ne­ mo­ka­mą eks­kur­si­ją po Kau­no se­na­mies­tį, ku­ri skir­ta Na­po­le­o­no ka­riuo­me­nės per­si­ kė­li­mo per Ne­mu­ną 200-sioms me­ti­nėms.

Kvie­čia­me kau­nie­čius ir mies­to sve­čius pa­ si­vaikš­čio­ti vie­to­mis, ku­rių kiek­vie­nas kam­ pe­lis al­suo­ja tur­tin­ga is­to­ri­ja. Ren­ka­mės prie Kau­no pi­lies. In­for­ma­ci­ja M.Va­lan­ čiaus 19. Tel. (8 37) 207 879, 8 698 03 091; www.mu­suo­di­se­ja.lt.

KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Bir­že­lio 16 d. 16 val. – pa­skai­ta „Gim­ties vir­smas. Vai­kų lau­ki­mas ir nau­jos gy­vy­bės pra­dė­ji­mas”. Lek­to­rius Alek­san­dras Žars­kus.

TAPKITE ĮTĖVIAIS ARBA GLOBĖJAIS! Jei gal­vo­ja­te apie vai­kų glo­bą ar įvai­ki­ni­mą, kreip­ki­tės į mus. Jau bir­že­lio 20 d. 18 val. Šei­mos san­ty­kių ins­ti­tu­te – pir­ma­sis GIMK mo­ky­mų su­si­ti­ki­mas. Kvie­čia­me ap­si­spren­ du­sius ar svars­tan­čius apie ga­li­my­bę sa­vo šei­mo­je au­gin­ti vai­ką at­vyk­ti į šį su­si­ti­ki­mą.

Tei­kia­mos pa­slau­gos šei­moms, jau au­gi­ nan­čioms įvai­kin­tus ar glo­bo­ja­mus vai­kus.

Pa­slau­gos ir mo­ky­mai ne­mo­ka­mi.

Iš­sa­mes­nė in­for­ma­ci­ja VšĮ Šei­mos san­ty­kių ins­ti­tu­tas, L.Za­men­ho­fo g. 9, Kau­nas, ar­ba tel.

(8 37) 750 935. Taip pat www.ssins­ti­tut.lt.

KAUNO MOTERų DRAUGIJA kvie­čia sa­va­no­res ir ak­ty­vias mo­te­ris bei mer­gi­nas tap­ti pa­aug­lių mer­gi­nų men­to­ rė­mis. Vi­sos, no­rin­čios da­ly­vau­ti men­to­rių at­ran­ko­je, siųs­ki­te sa­vo gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­ mus ad­re­su kmd.asoc@gmail.com iki lie­ pos 31 d. Tel. (8 37) 262 773.

31

šeštadienis, birželio 16, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Nuoširdžiai užjaučiame Ūkio skyriaus Ūkio priežiūros tarnybos sandėlininkę Vitaliją KUČINSKIENĘ dėl mamos mirties.

Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai Nuoširdžiai užjaučiame Ziselį LIPKOVIČIŲ, mirus mylimai Mamai. Kartu liūdi buvę Kauno žydų geto kaliniai.

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus betonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt.

964934

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

964757

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

944856

KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai.

Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996.

E. paštas administracija@krematoriumai.lt www.krematoriumai.lt.

965101

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

971184

kviečia

KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Bir­že­lio 16 d. 18 val. – Fried­richas von Schil­leris. PLĖŠIKAI. An­ti­de­ka­lo­gas (N-16).

Rež. Ar­tū­ras Arei­ma. Rū­tos sa­lė.

Bir­že­lio 17 d. 18 val. – Brianas Frielas.

STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gy­tis Pa­de­ gi­mas. Rū­tos sa­lė.

Bir­že­lio 22 d. 19 val. – tru­pė iš Ja­po­ni­ jos JIUTAMAI. JAPONIJOS GAMTOS IR ISTORIJOS VIENOVĖS IŠRAIŠKA TRADICINĖJE JAPONŲ MUZIKOJE IR ŠOKYJE. Ma­žo­ji sa­lė.

Kaina 20 litų (bilietų galima įsigyti tik renginio dieną teatro kasoje).

KAuno KAMERINIS TEATRAS

Ber­Že­lio pa­da­li­nys Tai­kos pr. 113B

Nuo birželio 18 d. veiks tarp­tau­ti­nių kon­ kur­sų lau­re­a­čių dai­li­nin­kių Li­nos Dū­dai­tės ir Ie­vos Juk­ny­tės vai­kiš­kų kny­gų iliust­ra­ci­jų pa­ro­da „KAUNAS–BOLONIJA–KAUNAS”. Šan­čių padalinyS San­dė­lių g. 7

Nuo birželio 18 d. veiks Lie­tu­vos dai­li­nin­kų su­kur­tų eks­lib­ri­sų ­pa­ro­da „Gy­vo­ji at­min­tis”, skir­ta svar­bioms Lie­tu­vos is­to­ri­nėms da­ toms įpras­mi­nti.

„ŽALGIRIO“ ARENA Bir­že­lio 17 d. 19.30 val. – Lie­tu­vos–Grai­ki­ jos krep­ši­nio rink­ti­nių dvi­ko­va.

EINAM KAUNAS 2012

Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Lais­vės al., Mu­zi­ki­nio te­at­ro so­de­lis

Bir­že­lio 20 d. 18 val. – D.Če­paus­kai­tė.

KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pa­si­ma­ty­mas po dvi­ de­šim­ties me­tų. Re­ži­sie­rius S.Ru­bi­no­vas.

Bir­že­lio 28 d. 18 val. – D.Če­paus­kai­tė pa­gal R.Bred­be­rį. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie­jų da­lių juo­do­ji ko­me­di­ja. Re­ži­sie­ rius S.Ru­bi­no­vas.

Lais­vės al. 93

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Bir­že­lio 16 d. 12 val. Ma­žo­jo­je sce­no­je – ATOSTOGOS PAS DĖDĘ TITĄ, rež. J.Ja­nuš­ke­ vi­čiū­tė.

Bir­že­lio 17 d. 12 val. Va­le­ri­jos ir Sta­sio Rat­ ke­vi­čių lė­lių mu­zie­ju­je – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiu­raus­kas (spek­tak­lis-žai­di­mas, ku­rį pa­de­da kur­ti vai­kai), nuo 3 metų.

Bir­že­lio 23 d. 12 val. Ma­žo­jo­je sce­no­je – UMA-UMA, rež. A.Žiu­raus­kas (kaip tarp su­si­vė­lu­sių bū­ti su­si­šu­ka­vu­siam, tarp nuo­ bo­džių – įdo­miam, kaip nuo al­ka­nų ap­gin­ti ge­riau­sią drau­gą?), nuo 3 metų.

,,Nykštuko“ lėlių teatras Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejus

Birželio 16 d. 12 val. – Paršelių nuotykiai. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.

„Girs­tu­čio“ rū­mai Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 8 37 454 480, www.girs­tu­tis.lt

DOMINO TEATRAS Bir­že­lio 17, 20 d. 18 val. – ko­me­di­ja „Apie ką kal­ba vy­rai”. Re­ži­sie­rius O.Ša­poš­ni­ko­vas.

Bir­že­lio 25 d. 18 val. – ko­me­di­ja „Dak­ta­ ras”. Re­ži­sie­rius A.Ve­čers­kis.

KITOKS TEATRAS Bir­že­lio 21 d. 18 val. – ko­me­di­ja „Tik kū­di­ kiai gims­ta do­ri”. Re­ži­sie­rius R.Žir­gu­lis.

renginiai A. IR J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Birželio 16 d. 16 val. – tradicinė šventė BROLIŲ JUŠKŲ DAINOS. Dalyvaus D. ir E.Vyčinų vadovaujamas folkloro ansamblis VISI iš Vilniaus.

MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Ro­tu­šės a. 13

Birželio 19 d. 17 val. – rašytojo, vertėjo, redaktoriaus Antano Vaičiulaičio 20-ųjų mirties metinių minėjimas.

Dalyvauja rašytojo dukros Danutė Nourse ir Aldona DeBold, Išeivių literatūros skyriaus vedėja Virginija Paplauskienė, aktorius Petras Venslovas. Fortepijonu gros Beata Vingraitė, renginį ves rašytoja Aldona Ruseckaitė. Renginys skirtas Muziejų metams.

V.Ku­dir­kos vie­šo­ji bib­lio­te­ka Lais­vės al. 57

Iki lie­pos 5 d. veikia dai­li­nin­ko Sau­liaus Kruo­pio ta­py­bos pa­ro­da „Dai­li­nin­ko va­ sa­ra”.

Vi­tebs­ko pa­da­li­nys P.Luk­šio g. 60

Veikia Sau­liaus Kviet­kos fo­to­gra­fij­ų pa­ro­da „Tarp že­mės ir dan­gaus”.

Bir­že­lio 20 d. 18–20 val. – „Šo­kam lin­di­ hopą”.

Kla­si­ka Mies­to so­de Bir­že­lio 21 d. 19–20 val. – da­ly­vaus sty­gi­ nių in­stru­men­tų kvar­te­tas „Col­le­gium”: Ilo­na Klu­sai­tė (smui­kas), Da­lia Alek­san­ dra­vi­čie­nė (smui­kas), Ža­ne­ta Ja­no­nie­nė (al­tas), As­ta Kriš­ta­po­nie­nė (vio­lon­če­lė).

Ro­mu­vos pa­sa­žas Lais­vės al. 54

Bir­že­lio 21 d. 20.30 val. – Avas­po (ex­pe­ri­ men­tal/elec­tro/po­et­ry/pop).

Ke­ra­mi­kos mu­zie­jus Ro­tu­šės a. 15

Bir­že­lio 21 d. 17 val. – jau­nų­jų dai­li­nin­kų ke­ra­mi­kos dar­bų pa­ro­dos „Nau­ja ir vėl ki­to­kia...” ati­da­ry­mas. Eks­po­zi­ci­jo­je – laik­o me­ni­nė au­to­ref­lek­si­ja: nuo­šir­di, nau­ja ir be­si­kei­čian­ti. Fan­ta­zi­ja ir ino­va­ci­jos jau­nuo­ sius kū­rė­jus ve­da to­lyn, į ry­to­jų. Jau­nie­ji dai­li­nin­kai siū­lo nau­jas ga­li­my­bes, ini­cia­ty­ vas ir nau­ją po­žiū­rį į Lie­tu­vos ke­ra­mi­ką. Čia gims­ta in­di­vi­du­al­i ir ne­pa­kar­to­ja­ma kū­ry­ ba... Pa­pil­domą in­for­ma­ciją tei­kia: Al­do­na Ke­tu­ra­kie­nė, tel. 8 614 42 036.

KAUNO ĮVAIRIŲ TAUTŲ KULTŪRŲ CENTRAS Šv. Ger­trū­dos g. 58, tel. 426 680

Iki bir­že­lio 28 d. veikia vyr. lei­te­nan­to Pau­ liaus Ba­bi­lo, pra­ėju­siais me­tais tar­na­vu­sio Af­ga­nis­ta­ne, fo­to­gra­fi­jų pa­ro­dos GORO PROVINCIJA KARIO AKIMIS ati­da­ry­mas.

Kauno tautinės kultūros centras A.Jakšto g. 18, tel. 407 135

Iki bir­že­lio 28 d. * Kau­no klu­bo „Skiau­čių me­nas” skiau­ti­nių pa­ro­da RASOTI ŽOLYNAI. * Al­gir­do Ka­pu­šins­ko AKVARELĖS ir Bi­ru­tės Kiau­lei­kie­nės TAPYBOS DARBŲ PARODA. * KTKC tau­to­dai­lės stu­di­jų „Šla­mu­tis” (va­do­vė Da­lia Žiur­ke­lie­nė) ir „Sping­su­lė” (va­do­vas Gvi­das La­ta­kas) KOLIAŽŲ PARODA V.Ži­lins­kai­tės kū­ri­nių mo­ty­vais. * KTKC et­ni­nės veik­los stu­di­jo­je (Kal­nie­ čių g. 180) – KTKC tau­to­dai­lės stu­di­jos „Šla­mu­tis” na­rių ta­py­bos pa­ro­da LINKSMA VASAROS SPALVA, va­do­vė Da­lia Žiur­ke­lie­nė.

Pa­ro­dų lan­ky­mas: I, II, III, IV 9–17 val.; V 9–15, pie­tūs 12–13 val.

J.GRUODŽIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Sa­la­ko g. 18, tel. 732 498

Iki bir­že­lio 30 d. veikia Kau­no M.Do­bu­ žins­kio ru­sų kul­tū­ros ir es­te­ti­nio la­vi­ni­mo cen­tro mo­ki­nių dai­lės dar­bų pa­ro­da, skir­ta Tarp­tau­ti­nei vai­kų gy­ni­mo die­nai.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Lais­vės al. 54

Bir­že­lio 16, 17 d. 13 val. – „Tri­ju­lė iš Bel­ vi­lio”. Animacinis, nuotykių. 14.30 val.

– „Mes už... Lie­tuvą”. Dokumentinis.

16.15 val. – „Mei­lė trun­ka trejus me­tus”.

Komedija. 18.30 val. – „Mes už...Lie­tuvą” Dokumentinis. 20.30 val. – „Veid­ro­dė­li, veid­ro­dė­li...Snie­guo­lės is­to­ri­ja”. Nuotykių komedija.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (birželio 16 d.)

1819 m. gimė Antanas Juška, kunigas, liaudies švietėjas, tautosakininkas, leksikografas.

1963 m. į orbitą pakilo pirmoji pasaulyje kosmonautė moteris Valentina Tereškova.

1971 m. gimė Tupac, JAV repo ir hiphopo atlikėjas, vienas garsiausių, populiariausių reperių pasaulyje.

1978 m. gimė Dainius Zubrus, lietuvių ledo ritulininkas, žaidžiantis NHL.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes.

Jautis (04 21–05 20). Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti.

Dvyniai (05 21–06 21). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių.

Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, pasikliaukite ja.

Svarstyklės (09 24–10 23). Neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl padarytų klaidų jausitės susierzinęs. Šiandien verta atsisakyti kolektyvinės veiklos.

Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Šaulys (11 23–12 21). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais, galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso.

Atsiras galimybių tobulėti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Galite būti įvertintas už originalumą.

Vandenis (01 21–02 19). Pats laikas rinktis baldus, keisti požiūrį į aplinką. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas.

Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus šilta, gali palyti su perkūnija. Šiandien vakariniuose rajonuose vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija, temperatūra dieną – 21–23 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį bus 14–15, dieną – 19–27 laipsniai šilumos, taip pat numatomi trumpi lietūs su perkūnija.

Šiandien, birželio 16 d.

+21

+22

Telšiai

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+22

Utena

+21

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

4.41 21.58 17.17 1.40 19.00

168-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 198 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +20 Dublinas +14 Kairas +38 Keiptaunas +17 Kopenhaga +17

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai kaune šiandien

+17 +31 +21 +20 +24 +13 +20 +35

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+23

+22

+27 +20 +28 +17 +17 +32 +21 +25

Vėjas

2–5 m/s

Vilnius

Marijampolė

+21

Alytus

Vardai Šiandien:

Aurimas, Benas, Julita, Jūratė, Tolminas.

Rytoj:

Adolfas, Daugantas, Grigalius, Laura, Vilmantė.

Dramb­lių grei­tai ne­be­liks?

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+23

+21

+18

3

+20

+23

+19

+15

5

+18

+24

+21

+17

3

rytoj

poryt

De­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je Af­ ri­ko­je gy­ve­no maž­daug mi­l i­jo­nas dramb­lių, ir vos per vie­ną de­šimt­me­tį 600 tūkst. jų bu­vo iš­nai­kin­ta dėl ver­ tin­go kau­lo. Ži­no­mo dramb­lių ty­ri­nė­ to­jo, Va­šing­to­no uni­ver­si­te­to eks­per­to Sa­mue­lio Was­se­rio skai­čia­vi­mais, da­ bar Af­ri­ko­je jų ga­li bū­ti li­kę ma­žiau nei 400 tūkst. Pas­ta­rai­siais me­tais bra­ko­ nie­riai vėl suak­ty­vė­jo, nes Azi­jos rin­ ko­je ki­log­ra­mas dramb­l io kau­lo kai­ nuo­ja 1,5 tūkst. do­le­rių (4,1 tūkst. li­tų) už ki­log­ra­mą. Be to, dramb­l iams pa­ vo­jų ke­lia kin­tan­tis kli­ma­tas ir au­gan­ tis žmo­nių skai­čius.

CNN inf., AFP nuo­tr.

įvairenybės

Sve­tur me­dus – bran­ges­nis Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

ne­ko­ky­biš­ką me­dų ar­ba jo pa­kai­ ta­lą. Ne­nuos­ta­bu, juk ki­log­ra­mas tik­ro na­tū­ra­laus lie­tu­viš­ko me­daus kai­nuo­ja apie 20–30 li­tų. „Lie­tu­vo­je me­daus kai­nos yra ma­žiau­sios iš vi­sų ša­lia esan­čių vals­ty­bių. Lat­vi­jo­je me­daus ki­log­ ra­mas kai­nuo­ja 25–50 li­tų, o Bal­ta­ ru­si­jo­je – 40–100 li­tų. To­se vals­ ty­bė­se žmo­nės su­var­to­ja dau­giau me­daus nei svies­to“, – pa­ste­bė­jo aso­cia­ci­jos va­do­vas.

Išs­kir­ti­nės ko­ky­bės ser­ti­fi­ka­tus tu­rin­čių bi­ti­nin­kų Lie­tu­vo­je yra apie 30. „Šie bi­ti­nin­kai jums ga­li pa­teik­ ti pa­ties ko­ky­biš­kiau­sio lie­tu­viš­ko me­daus. Ži­no­ma, Lie­tu­vo­je ga­li­ ma su­skai­čiuo­ti apie 11 tūkst. bi­čių au­gin­to­jų, bet daž­niau­siai šie ūki­ nin­kai me­daus pa­si­ga­mi­na tik sa­vo po­rei­kiams“, – sa­kė Ž.Šo­lys.

No­rin­tie­ji sa­vo so­duo­se ar ūkiuo­ se au­gin­ti bi­tes pir­miau­sia tu­rė­tų at­si­klaus­ti kai­my­nų, ar jie ne­prieš­ ta­rau­ja šiam su­ma­ny­mui. „Jei­gu no­ri­te ne tik au­gin­ti bi­ tes, bet ir iš to gy­ven­ti, rei­kia tu­ rė­ti bi­ty­no pa­są, ku­rį iš­duo­da Ve­ te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba. Lie­tu­vo­je yra ke­li šim­tai pro­fe­sio­na­lių bi­ti­nin­ kų, ku­riems šis dar­bas yra pra­gy­ ve­ni­mo šal­ti­nis“, – pa­sa­ko­jo bi­ti­ nin­kų at­sto­vas.

Tiks­liai įvar­dy­ti, kiek per me­tus Lie­tu­vo­je pa­ga­mi­na­ma me­daus, ne­ga­lė­jo at­sa­ky­ti ir aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas. „Mū­sų ša­lies bi­ti­nin­ kai be­veik vi­są pa­ga­min­tą pro­duk­ ci­ją par­duo­da Lie­tu­vo­je, ūki­nin­kų tur­ge­liuo­se. Vos ke­li bi­čių au­gin­ to­jai ne­rū­šiuo­tą me­dų po 200–300 kg eks­por­tuo­ja į Da­ni­ją, Pran­cū­zi­ ją“, – at­sklei­dė Ž.Šo­lys.

Pa­sie­nie­čių pro­tes­tas: ken­tės ke­liau­to­jai

Lie­tu­vos bi­ti­nin­kų aso­cia­ci­ja pri­ pa­žįs­ta – lie­tu­viai ne tik at­si­lie­ ka me­daus ga­my­bos sri­ty­je, bet ir ne­pa­kan­ka­mai ver­ti­na ko­ky­biš­ką pro­duk­tą. „Mū­sų ša­ly­je vi­siš­kai nė­ra me­ daus rū­šia­vi­mo pa­gal au­ga­lus, iš ku­rių su­ren­ka­mas me­dus. Mes at­ si­lie­ka­me in­for­ma­ci­jos kie­kiu, ku­ rį pa­tei­kia­me var­to­to­jui, tad daž­ nas pir­kė­jas ne­ži­no ne tik ko­kio­se pie­vo­se ar Lie­tu­vos re­gio­nuo­se su­ rink­tas, bet ir ko­kio­mis tech­no­lo­ gi­jo­mis šis me­dus bu­vo ap­do­ro­tas, kol pa­sie­kė pir­kė­ją“, – sa­kė Lie­tu­ vos bi­ti­nin­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Žil­vi­nas Šo­lys.

Bi­ti­nin­kai ne­ri­mau­ja, kad gy­ven­ to­jai la­biau lin­kę rink­tis pi­ges­nį,

Ki­tą sa­vai­tę, ket­vir­ta­die­nį, pa­ sie­nie­čiai Me­di­nin­kų ir Šal­či­nin­ kų pa­sie­nio kont­ro­lės punk­tuo­se tei­gia ypač kruopš­čiai tik­rin­sian­ tys au­to­mo­bi­lius, žmo­nes, jų do­ ku­men­tus, tad pro­ce­dū­ros ga­li už­truk­ti il­giau nei pa­pras­tai. „Kas­die­nia­me dar­be yra ri­zi­ kos veiks­nių, pa­gal ku­riuos kaž­ kur ga­li at­kreip­ti ypa­tin­gą dė­ me­sį, kaž­kur lyg ir vis­kas aiš­ku.

Per pro­tes­to ak­ci­ją tas pre­ci­ziš­ ku­mas bus ypač didelis, jaut­rus.

Pa­tik­ri­ni­mas tie­siog už­truks il­ giau – ne­pa­žeis­da­mi tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų, ne­su­gal­vo­da­mi pa­ pil­do­mų pro­ce­dū­rų, jų punk­tų ar pa­punk­čių, mes aky­lai ste­bė­si­ me, kad nie­kas ne­pras­muk­tų pas mus“, – BNS sa­kė Lie­tu­vos pa­ sie­nio pa­rei­gū­nų pro­fe­si­nės są­ jun­gos pir­mi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ba­ne­lis.

Pa­sak jo, to­kią pro­tes­to ak­ci­jos for­mą pa­sie­nie­čiai pa­si­rin­ko nau­ do­da­mie­si Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­

Rea­ly­bė: bi­ti­nin­kai pa­ste­bi, kad lie­tu­viai lin­kę rink­tis pi­ges­nį, bet ne­ko­ky­biš­ką me­dų.

For­ma: Me­di­nin­kų ir Šal­či­nin­kų punk­tuo­se pa­sie­nie­čiai pa­si­rin­ko

ne­tra­di­ci­nę pro­tes­to for­mą – jie tie­siog ka­bi­nė­sis prie ke­liau­to­jų.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

ty­bių – Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos – pa­ vyz­džiu. „Ki­taip mes tu­ri­me krū­vą ap­ ri­bo­ji­mų – kaip sta­tu­ti­niai pa­rei­ gū­nai ne­ga­li­me strei­kuo­ti“, – tei­ gė V.Ba­ne­lis.

Taip pa­sie­nie­čiai ža­da pri­si­dė­ ti prie ki­tų pa­rei­gū­nų – po­li­ci­jos, ug­nia­ge­sių ir ki­tų – ket­vir­ta­die­ nį ren­gia­mo mi­tin­go prie Sei­mo ir ki­tų pro­tes­to ak­ci­jų.

Prof­są­jun­ga pra­ne­šė, kad dėl bir­že­lio 21 d. nuo 16 iki 20 val. dvie­juo­se pa­sie­nio kont­ro­lės punk­tuo­se nu­ma­to­mos pro­tes­to ak­ci­jos krei­pė­si į Ru­si­jos, Len­ki­jos ir Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­das Lie­tu­ vo­je ir į Lie­tu­vos na­cio­na­li­nę ve­ žė­jų au­to­mo­bi­liais aso­cia­ci­ją „Li­ na­va“ pra­šy­da­ma vi­sų su­pra­ti­mo ir pa­lai­ky­mo.

Pa­sie­nie­čiai pro­tes­to me­tu, esant ga­li­my­bei, siū­lo rink­tis ša­ lia esan­čius ki­tus pa­sie­nio kont­ ro­lės punk­tus.

KD, BNS inf.

Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.