PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS
PIRMAS miesto dienraštis
12 www.kl.lt
antrADIENIS, birželio 19, 2012
142 (19 443)
Kaina 1,30 Lt
Klaipėdos arena byra Bėdos dėl Klaipėdos arenos, kurios pra sidėjo dar ją statant, nesibaigia. Uosta miesčio savivaldy bė įvairiose institu cijose ir teismuose ieško pagalbos, kad priverstų arenos statytojus pašalinti defektus, kurių vis daugėja. „Jei taip ir toliau, arena tikrai subyrės“, – neslėpė jos valdytojai, sta tybininkų apkaltin ti, jog patys nemoka tvarkytis.
„Jeigu tiek būtų diskutuota, Eifelio bokštas nebūtų pastatytas.“ Diskusijas apie buvusio Vydūno mokyklos pastato likimą apibendrino tarybos narys Benediktas Petrauskas.
3p.
Griuvėsius išpylė prie daugiabučio
Miestas
3p.
H.Daktaro byla: prikelti mirusieji
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Po varžybų – pyktis
„Klaipėdos arena jau dabar byra. Eini – nukrenta tas, anas. Pradėjo me eksploatuoti nebaigtą objektą ir tai atsisuko prieš mus“, – guodėsi „Švyturio“ areną valdančios bend rovės „Klaipėdos arena“ direktorė Jolita Krickė.
4
Problema: J.Krickė nė nebandė slėpti, jog prieš metus pastatytoje arenoje fiksuojama labai daug defektų,
kurių rangovai nesiskubina pašalinti.
Vytauto Petriko fotomontažas
užribis
7p.
2
antrADIENIS, birželio 19, 2012
miestas
Abiturientai gyvena laukimu Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Valstybinis fizikos egzaminas va kar užbaigė pagrindinę brandos egzaminų sesiją. Klaipėdiečiams ji praėjo gana sklandžiai.
Valstybinį fizikos egzaminą uosta miestyje buvo pasirinkę 235 abitu rientai. Jame nepasirodė 14 moks leivių, iš jų keturiems buvo neleista laikyti egzamino dėl neigiamo me tinio įvertinimo. Likusieji greičiau siai persigalvojo. Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedė ja Virginija Kazakauskienė teigė, kad egzaminų sesija praėjo gana sklandžiai. Pagrindinė egzaminų sesija pra sidėjo gegužės 5 dieną. Iš viso bu vo laikoma 18 mokyklinių ir valsty binių egzaminų. Antradienį startuos pakartotinė egzaminų sesija. Per ją žinias pa sitikrins tie, kurie dėl pateisinamų priežasčių šito negalėjo padary ti pagrindinėje egzaminų sesijoje, neišlaikė mokyklinių egzaminų,
mokėsi namuose arba užsieny je. Pakartotinėje sesijoje egzami nus kartu su visais laikys ir pro fesinės mokyklos auklėtinė, kuriai per valstybinį lietuvių kalbos egza miną sustreikavo sveikata, taip pat jos kolega, nespėjęs laiku grįžti iš užsienio. Pakartotinė egzaminų sesija baigsis liepos 9 dieną valstybiniu lietuvių kalbos egzaminu. Jį turė tų laikyti gausiausias moksleivių skaičius, kadangi šis egzaminas yra privalomas. Pasak V.Kazakauskienės, dabar didžiausią nerimą kelia rezultatų laukimas. Pirmojo egzamino rezul tatai klaipėdiečiams buvo itin pa lankūs – gauti pirmieji trys šim tukai, kiti darbai taip pat įvertinti aukštais balais. Praėjusią savaitę uostamiestyje lituanistai patikrino per 1 000 už koduotų lietuvių kalbos darbų, ku rie vėliau buvo išvežti į Nacionalinį egzaminų centrą. Kaip paaiškino vedėja, taiso mų darbų skaičius priklauso nuo egzaminą laikiusiųjų abiturientų skaičiaus.
Pasipuoš: M.Mažvydo alėjos suoliukai jau nebebus tik šalti ir nejaukūs granito luitai.
Nori puošti suoliukus M.Mažvydo alėjos suoliukai priglaus ne vieno menininko idėją. Jų puošyba jau su sidomėjo ne tik uostamiesčio kūrėjai. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdos pramonininkų asocia cija (KPA) paskelbė idėjų konkur są ir pakvietė menininkus kurti de koratyvinius akcentus M.Mažvydo alėjos suoliukams. Į kvietimą jau atsiliepė 20 kūrėjų ne tik iš uosta miesčio, bet ir iš Kauno. KPA vykdomosios direktorės Jolantos Braukylienės teigimu, po M.Mažvydo alėjos atnaujinimo netilo kalbos, kad suoliukus me nantiems granito luitams kažko trūksta. Atidarymo proga alėją projekta vęs architektas Vytautas Paulionis padovanojo pirmąjį suolelį su me taliniu obuoliuku ir parodė, kaip nedideli elementai granito luitus gali paversti jaukiais suoleliais. Uostamiesčio pramonininkai su darė 5 tūkst. Lt prizinį fondą tiems, kurie pateiks savo idėjas, kaip tuos suoliukus papuošti. „Jau kreipėsi beveik 20 meni nink ų. Pas iūlym ų dar lauk iam e Sutapo: šiukšlių konteineriai užima dalį neįgaliųjų automobiliams skir
tų vietų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Neįgaliųjų vietose – šiukšlių konteineriai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Neįgaliųjų automobiliams skirtos vietos Antrosios Melnragės aikš telėje yra šalia paplūdimio. Tačiau dalimi jų žmonės negali naudotis – jose stovi buitinių atliekų kontei neriai.
Anot Klaipėdos savivaldybės Ap linkos kokybės skyriaus vedėjos Rasos Povilanskienės, pagal sche mą būtent čia jiems ir yra numa tyta vieta. „Pagal tvarką užstatyti ma šin om is kontein er ių negal im a. Nors gal didelių problemų ir ne
kiltų, nes atliekos išvežamos labai anksti rytą. Reikia išsiaiškinti, ka da buvo nubraižytos linijos“, – sa kė vedėja. Kodėl konteineriams skirtoje vietoje atsirado ir vietos neįgalių jų automobiliams – nežinia. Ši si tuacija aiškinamasi. Viską apžiūrėti ir įvertinti šian dien į aikštelę vyks savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus dar buotojai. „Įvertins situaciją ir spręs, ką da ryti. Neįgaliųjų automobiliams prie jūros taip pat turi būti skirtos spe cialios vietos“, – tvirtino Klaipė dos savivaldybės Transporto sky riaus vedėjas Rimantas Mockus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
iki liepos 9 d. Iš pradžių vertin sim e neatskl eisd am i autor ys tės. Idėj ų autor ius pas kelbs im e tik kitą dieną“, – sakė J.Brauky lienė. Konkursui pateikti darbai bus vertinami už originalumą. Men in is objektas tur ėt ų bū ti ilgaamžis, ne didesnis nei 60 cm aukščio nuo suoliuko pavir šiaus, suoliuko viršutinė plokš tuma padengta kietmedžiu, nu matyta vieta mecenato vardinei lentelei. Pasak J.Braukylienės, susido mėjimas konkursu – didžiulis. Ja me ketina dalyvauti ir architektai iš Kauno. Idėjų konkurse nusprendęs daly vauti architektas Klaudijus Pūdy mas sakė, kad Klaipėdoje mažosios architektūros elementų niekada nebus per daug. „Kiekvienam autoriui užminta mįslė, duota užduotis ir mes tu rime ją įveikti. Turtingi miestai, kur tvirtos bendruomenės, skiria ma daug dėmesio aplinkos puo
Jolanta Braukylienė:
Susidomėjimas konkursu – didžiu lis. Jame ketina da lyvauti ir architek tai iš Kauno.
šybai. Sveikinu šią iniciatyvą pa puošti M.Mažvydo alėją“, – teigė K.Pūdymas. Pramonininkų asociacija me nininkams pinigus skirs už idėją. Pirmų trijų vietų laimėtojai gaus po 1 tūkst. Lt, 4-5 vietų – po 500 Lt, 6-10 vietų – po 200 Lt premijas. Kiek ir kokios iš pasiūlytų idė jų persikels į realybę, priklausys nuo įmonių ar asmenų – mecena tų, kurie savo lėšomis idėją pavers realybe.
3
antrADIENIS, birželio 19, 2012
miestas Pastatė baržą
Tobulins aprašymus
Mieste vėl šienaujama
Bendrovė Vakarų Baltijos lai vų statykla Rusijos kompanijai „EuroStyle Ltd.“ perdavė vie ną iš dviejų nesavaeigių baržų. Naujai pastatyta barža skirta plaukioti jūromis. Baržos ilgis –100 m, plotis – 16 m, grimz lė – 5 m, borto aukštis – 8 m. 4 triumų talpa sudaro beveik 10 tūkst. kub. m.
Trečiadienį 14 val. Klaipėdos viešosios bibliotekos Jaunimo skyriuje vyks renginys „Gyve nimo aprašymo ir motyvacinio laiško rašymas“. Jo metu visi galės susikurti bei patobulin ti gyvenimo aprašymus, moty vacinius laiškus. Dalyvių skai čius ribotas. Registracija tel. (8 46) 31 01 43.
Klaipėdoje antrą kartą pradėtos šienauti viešosios erdvės. Pir miausia žolė pjaunama skiria mosiose važiuojamosios dalies juostose Mokyklos gatvėje, Šilu tės plente, Statybininkų ir Bal tijos prospektuose. Šiose vieto se žolė buvo aukščiausia. Arti miausiu metu savivaldybė duos leidimą šienauti kiemus.
Griuvėsiai sąvartyno nepasiekė Klaipėdos univer siteto miestelis ak tyviai valomas nuo griuvenų. Tačiau dalį statybinio lau žo darbininkai išga beno ne į sąvartyną, bet papylė gyvena mųjų namų pašo nėje.
a.dykoviene@kl.lt
Sąvartynas: tarybinių laikų griuveną šalia Klaipėdos universiteto darbininkai jau sulygino su žeme, o staty
binį laužą suvertė pievoje šalia gyvenamųjų namų.
ja Vera. KU atstovas projekto va dovas Rolandas Jatulis sakė, kad jam nežinoma, jog griaunamo na mo šiukšles statybininkai suvertė netoliese esančioje pievoje. „Iš kur aš galėčiau žinoti. Tai yra nepatikrinti faktai. Kai įsitikinsiu, galėsiu vertinti. Be to, visą tą teri toriją jie išvalys ir tvorą sunaikins, jūs nesirūpinkite“, – tvirtino R.Ja tulis.
Statinius universiteto teritorijoje griauna bendrovė „Gargždų rangos darbai“. Įmonės vadovas Algirdas Uosis tikino, kad viskas bus su tvarkyta. Ir šiukšlyno pievoje šalia gyvenamųjų namų neliks. „Ar ne lengviau buvo iš karto viską iš vežti? Na, ne viskas taip greitai. Mums nustatytas terminas – iki rugpjūčio mėnesio viską sutvar kysime“, – užtikrino A.Uosis.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Daržų gatvėje esantį pastatą, kuria me anksčiau veikė Vydūno viduri nė mokykla, siūloma įtraukti į pri vatizuojamų objektų sąrašą. Pag rindinė sąlyga naujajam savinin kui – statinį nugriauti.
Sprendimas: buvusį Vydūno vidurinės mokyklos pastatą siūloma pri
vatizuoti, kad būtų galima nugriauti.
Anot G.Paulikienės, pastatą pri vatizavęs savininkas turėtų nu griauti Vydūno vidurinės mokyklos pastatą. Tai būtų numatyta objekto privatizavimo sutartyje. Joje taip pat būtų apibrėžta, per kiek laiko turi būti nugriautas sta tinys. Neįvykdžius reikalavimų, sa
Vytauto Liaudanskio nuotr.
vininkui grėstų sankcijos. Tarp pa starųjų – ir sutarties nutraukimas. Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės Ramunės Staševičiū tės teigimu, jei pastatas bus priva tizuotas naująjį savininką bus su dėtinga priversti jį nugriauti. Ji pasisakė prieš tokį sprendimą.
Pask ait os. Klaip ėdos vis uom en ės sveik atos biuro org an iz uoj am as pa skait ų cikl as būs im ies iems tėve liams tik įsib ėg ėj a. Birž el io 19 dien ą 17.15 val. įstaigos pat alp os e vyks pa skait a „Gimdymas“, biržel io 26 dien ą 17.30 val. – „Nat ūr alus mait in im as“. Tom is pač iom is dien om is 12 val. vyks „Ats ip al aid av imo val andėlė“. Ji rengiama stud ij oj e „Grock“. Kvieč ia ma dalyvaut i ir mankštos e. Jos vyks birž el io 21, 28 dienom is 17.15 val. vai kų darželyje „Žemuogėlė“. Į paskaitas ir mankšt as būt in a iš anksto užs ire gistr uot i.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Rolandas Jatulis:
Iš kur aš galėčiau ži noti. Tai yra nepa tikrinti faktai. Kai įsitikinsiu, galėsiu vertinti.
Kad galėtų nugriauti – privatizuos
Ar Vydūno vidurinės mokyklos pa statą su kiemo statiniais įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą, va kar svarstė miesto tarybos Terito rijų planavimo komiteto nariai. Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėja Genovaitė Pauli kienė pasakojo, kad pernai rugsė jį miesto tarybai buvo siūloma nu griauti statinį, kuris pripažintas avarinės būklės. Tačiau dėl bran giai kainuojančių darbų tam ne buvo pritarta. Tada pradėta svarstyti kitas gali mybes, kaip būtų galima nugriau ti pastatą. „Pasirinkome siūlyti privatizuoti šį pastatą. Tam pritarė ir Privatiza vimo komisija“, – teigė vedėja.
Sav iv ald yb ė. A ntr ad ien į 10. 30 val. Klaip ėd os mer as Vyt aut as Grubl iausk as priims rus ų bendr i jos „Lad a“ pirm in ink ę, 13 val. sus i tiks su folkl or o asoc iac ij os „Vėč io ra“ vad ov ais. Pos ėd is. Antrad ien į 15.30 val. rot u šėj e vyks miesto tar yb os Sav ivaldy bės turto kom iteto pos ėd is.
Asta Dykovienė
Kretingos g. 21-ojo namo gyvento jai pasipiktino universiteto miestelį nuo griuvėsių valančiais darbinin kais. Šie, nugriovę seną pastatą, ak menis ir blokus išvežė į sąvartyną, o lentas ir kitas statybines šiukšles suvertė pievoje už kelių šimtų met rų nuo gyvenamųjų namų. „Pakyla vėjas, nuo tų šiukš lių krūvos visas dulkes neša mūsų namų link. Pasiteiravau vairuoto jo, kuris šiukšles išpylė, kodėl čia verčia tą laužą, tai jis tik pasijuo kė iš manęs, ir viskas“, – piktinosi Kretingos g. 21-ojo namo gyvento
Dienos telegrafas
Teisininkai neslėpė, kad politikės įvardyta grėsmė įmanoma. Posėdžio metu buvo aiškinama, kad savival dybei labiau apsimokėtų, jei pasta tas būtų privatizuotas, o savininkas jį nugriautų, nei darbus vykdyti pa čiai, o po to išnuomoti sklypą. Už žemę žadama prašyti 1 mln., o už pastatus – 2 mln. litų. Jei sa vivaldybė nugriautų pastatą, o tada išnuomotų sklypą aukciono būdu, gautų pusę šios sumos. Pastato nu griovimui reikia apie 0,5 mln. litų. Politikams kilo klausimas, kam žmogui pirkti pastatus už tokią kainą, jei reikės nugriauti. „Nėra logikos“, – teigė tarybos narys Rimantas Cibauskas. Specialistai aiškino, kad nusipir kę pastatą žmonės įgis teisę į že mės sklypą ir galės vykdyti detalų jį planą. Pagal jį numatyta statyti mažaaukščius komercinės paskir ties pastatus. Teritorijų planavimo komitetas po ilgų diskusijų pritarė Vydūno mokyklos pastato privatizavimui su sąlyga, kad naujasis savininkas statinį per metus turės nugriauti.
Atid ar ym as. Ketv irt ad ien į 11 val. Klaip ėd os jūr in ink ų lig on in ės Pa lang os dep art am ente vyks nauj o Slaugos skyr iaus atid ar ym as. Akc ij a. Asoc iac ij os „Mano miest as – Klaip ėd a“ akc ij oj e, kur ios met u klaip ėd ieč ių praš om a pris idėt i prie miesto gimt ad ien iui skirto ugn ies šou, dang ų nuš vies ianč io rugpj ū čio 1-ąją, sur inkt a per 2 tūkst. 200 li tų. Prie dovanos miest ui pris ideda ir miest ieč iai, ir įmonės. Akcija vyks iki rugpj ūč io 1 dienos 11 val. Mirt ys. Vak ar Klaip ėd os civ il in ės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uo tos 10 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mir ė Petr as Maksv yt is (g. 1924 m.), Mo nik a Bit in ien ė (g. 1924 m.), Stan isl a va Ein ig ien ė (g. 1926 m.), Vil ius Pa kaln išk is (g. 1930 m.), Anufr ij Soko lov (g. 1938 m.), Val ent in a Gal očk i na (g. 1943 m.), Vlad im ir Buchv i čiov (g. 1947 m.), Aleks andr Fatej ev (g. 1954 m.), Romuald as Blad žin aus kas (g. 1963 m.), Git an a Dom ark aitė (g. 1977 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Anufr ij Sokolov, Aleks andr Fate jev, Vlad im ir Buchv ič iov, Romual das Blad žin ausk as. Jon iškės kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Petras Maksv yt is, Vil ius Pakaln iš kis, Stan isl ava Ein ig ienė. Nauj ag im iai. Per stat ist inę par ą pa gimdė 11 moter ų. Gimė 4 merg aitės ir 7 bern iuk ai. Greitoj i. Vak ar iki 18 val. greitos ios pagalb os med ik ai sulaukė 56 išk vie timų. Į pagalbą dažn iausiai buvo sku bam a sus iž eidus iems ar gul int iems vieš os e erdvės e žmonėms.
4
antradienis, birželio 19, 2012
miestas
Klaipėdos arena byra
Komentaras
Iki šiol kas mėnesį vyks 1 ta rangovų, valdytojų, sa vivaldybės atstovų susirinkimai,
kurių paskirtis – raštu užfiksuoti naujus defektus. Po praėjusį šeštadienį areno je vykusių draugiškų varžybų tarp Lietuvos ir Makedonijos vyrų krep šinio rinktinių buvo daug nepaten kintų žiūrovų. Jų pyktį sukėlė ne varžybų rezultatas. „Vyko renginys, o mes neturė jome trijų svarbių jo sudedamųjų dalių – normalaus vėdinimo, gar so ir informacinio kubo. Ypač ne patenkinti buvo VIP klientai, kurie yra išsipirkę ložes. Vėdinimo sis tema yra nepakankamai sutvarky ta, todėl žmonėms buvo per karš ta. Natūralu, kad jie pyktį liejo ant mūsų, tačiau mes nieko negalėjo me padaryti, nes rangovas – bend rovė „Vėtrūna“ – nepašalina trū kumų“, – tvirtino J.Krickė. Vėdinimo sistema turi būti val doma iš pulto, tačiau „Vėtrūna“ nė ra suteikusi valdymo licencijos, tad vėdinti areną reikia rankiniu būdu – bėgioti ir spaudyti mygtukus. Jaučiasi reketuojami
„Vėdinimo sistema veikia, tačiau mūsų subrangovo subrangovas, ku ris tiekia tos sistemos informacinį paketą, padedantį sistemą valdy ti vienu pultu, nepratęsė to pake to galiojimo laiko. Jie savavališkai įdėjo kažkokią laiko relę. Mes pa davėme juos į teismą ir savivaldy bės prašėme, kad jei sugeba iš jų iš reikalauti tai, kas priklauso, mes už tai sumokėsime. Tačiau ši kompa nija tiesiog reikalauja, jog mes pa dengtume kitų subrangovų skolas, ir tada jie duos licenciją. Bet tai jau reketas“, – aiškino „Vėtrūnos“ ge
Rimantas Taraškevičius Buvęs Klaipėdos meras, kontrol iavęs arenos statybas
S Brokas: vakar ant arenos stogo pastebėta, jog kau
Nuniokojo: apie darbų kokybę byloja faktas, kad are
Vytauto Petriko nuotr.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
piasi vanduo, kuris sunkiasi į pastato vidų.
neralinis direktorius Rolandas Baš kys. Dėl to, kad „Vėtrūna“ neužtik rina, kad vėdinimo sistema veiktų sklandžiai, Klaipėdos savivaldybė kreipėsi į Valstybinę statybų prie žiūros ir teritorijų planavimo ko misiją, o ši – į Valstybinį sertifika vimo centrą. „Jau buvo pirmas posėdis, kur su „Vėtrūna“ aiškinomės santykius. Tas centras gali bendrovei atim ti licenciją statyti tokius objektus, nes rangovas nevykdo savo įsipa reigojimų šalinti defektus“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Investici jų ir ekonomikos departamento di rektorius Ričardas Zulcas. Čempionatui sutrukdė garsas
Kai praėjusiais metais Klaipėdos areną valstybinė komisija pripaži no tinkama naudoti, nes tai reikėjo padaryti, kad uostamiestyje įvyk
na neatlaikė šių metų pradžioje siautusios audros.
tų Europos krepšinio čempiona to pogrupio varžybos, su rangovu buvo suderintas ir pasirašytas de fektų sąrašas. „Trečdalis defektų yra pašalinti – smulkieji, kurie nereikalauja di delių finansų. Tačiau dėl kitų, es minių, turime kovoti įvairiose ins titucijose. Problema yra rangovo negeranoriškumas, gal nesugebė jimas dirbti, gal lėšų trūkumas“, – svarstė R.Zulcas. J.Krickė skundėsi, jog vis dar ne pašalinti defektai tikrai nepadeda jų veiklai. Priešingai – klientai pyksta, nes kenčia renginių kokybė. „Mano manymu, garsas yra tragiš kas. Užsakėme garso sistemos eksper tizę ir paaiškėjo, kad įranga sumon tuota ne tokia, kokia buvo numatyta techniniame projekte. Būtent dėl pra stos garso kokybės šiemet Klaipėdo je nevyks pasaulio jaunių krepšinio čempionato varžybos“, – tvirtino „Klaipėdos arenos“ direktorė. Gauna kosmines sąskaitas
R.Baškio teigimu, garso sistema techninį projektą atitinka, tačiau kažkur įsivėlė sisteminė klaida, todėl kokybė ir kenčia. „Iš pradžių viskas veikė gerai, juk čempionatas įvyko. Dabar yra kažkoks gedimas, gal jis eksploatuojant įvyko. Dabar aiškinamės, kur problema, o tada ir paaiškės, kas turės mokėti už ge dimo pašalinimą“, – sakė „Vėtrū nos“ generalinis direktorius. Dar viena problema arenoje – ji yra kiaura. Kai už šildymą lapk ritį arenos valdytojai sulaukė 90 tūkst. litų sąskaitos, pasamdė eks pertus, kad jie atliktų termoviziją. Specialistų išvados perduotos sa vivaldybei. „Termoviziją, kuri nė ra teigiama, perdavėme „Vėtrūnai“ ir paprašėme, kad pateiktų veiksmų planą, kaip pašalins šiuos defektus, kad nereikėtų šildyti oro. Atsakymo dar negavome“, – teigė R.Zulcas. Tačiau atsakymą turėjo R.Baš kys: „Tai eksploatacijos problema – jei arena visą laiką buvo mak simaliai šildoma, tai tokios ir są skaitos. Viskas padaryta taip, kaip numatyta techniniame projekte. Areną tikrino jau penkios komisi jos ir jei būtų kas nors ne taip, se niai būtume atsidūrę teisme“. Garbės žodis išgaravo
Kol kas dar nebaigta istorija ir dėl informacinio kubo. „Vėtrūnos“
subrangovo subrangovai savava liškai išsivežė jam valdyti reikalin gą įrangą, todėl kubas – nenaudo jamas. Teigta, kad įrangą pardavusi bendrovė nesulaukė atsiskaitymo, todėl ją ir išsivežė. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteismi nis tyrimas ir byla jau pasiekė teis mą. Savivaldybė ir „Klaipėdos are
ituaciją, kad netaisomi areno je nustat yt i defektai, apibū dinčiau taip: „Vėtrūna“ bando ieškot i to, ko nėra pametusi. Rangovai ir žiniasklaidai, ir ministeri joms guodėsi, kad savivaldybė jiems yra skolinga, nors atsiskaityta yra 100 proc. Pati „Vėtrūna“ neatsiskaitė su sa vo subrangovais, todėl ir prasidėjo problemos dėl informacinio kubo, ki tų defektų šalinimo. Žinau tik tiek, jog savivaldybė kreipėsi į Valstybinį serti fikavimo centrą, kad „Vėtrūna“ taisytų nustatytus defektus. Toks žingsnis po pirmo kreipimosi davė rezultatų – ran govai suremontavo audros apgadintą arenos fasadą. Man susidaro toks įspū dis, kad kur tik „Vėtrūna“ prikiša nagus, atsiranda konfliktai, problemos. Reikia su rangovais pradėti kalbėti teisine kal ba. Savivaldybė, mano nuomone, galė tų pasamdyti nepriklausomų eksper tų, kurie ir įvertintų, kur yra defektai, o kur eksploatavimo problemos. Tačiau „Vėtrūnos“ geranoriškumas nepamai šytų, nes juk pagaliau ir garbė bei šva rus munduras tokiai kompanijai netu rėtų būti antraeilis dalykas.
kad po čempionato visi defektai bus pašalinti, pabaigti visi darbai. Tačiau tas garbės žodis kažkur iš garavo. „Vėtrūna“ dabar aiškina, kad yra eksploatavimo problemos, esą nemokame elgtis su sistemo mis. Bet kaip su jomis elgtis tinka mai, jei jos su defektais?“ – reto riškai klausė J.Krickė.
Ričardas Zulcas:
Kai moki tokius pini gus, nori gauti gerą prekę, tačiau defek tų yra. Reikia tikėtis rangovų geranoriš kumo ir kitų institu cijų pagalbos.
na“ reikalauja, kad įranga jiems būtų grąžinta, nes tai jų nuosavybė. „Ir mums, ir savivaldybei neį domu, kam „Vėtrūna“ ar jos su brangovai skolingi. Apmaudu, kad praėjo metai, o ramybės vis nėra“, – neslėpė J.Krickė. Jos nuomone, „Vėtrūnai“ tiesiog pasisekė, jog prieš pat čempionatą reikėjo Klaipėdos areną pripažin ti tinkama naudoti, nes kitos išei ties nebuvo. „Matyt, tuomet buvo pasikliauta rangovų garbės žodžiu,
Sumokėjo visus pinigus
R.Baškys pabrėžė, jog Klaipėdos arena yra visiškai baigta statyti ir pripažinta tinkama naudoti. „Ta čiau tai kaip ir naujas automobi lis, kuriam reikia priežiūros, keis ti padangas, pilti degalus. Arena – sudėtingas objektas ir jį reikia mokėti eksploatuoti, o valdytojai galbūt nelabai įgudę, todėl ir fik suoja neva defektus. Tačiau tai jau traktavimo klausimas“, – savo tie są gynė „Vėtrūnos“ generalinis di rektorius. Pradinė Klaipėdos arenos sta tybos kaina buvo 55 mln. litų, ta čiau dėl papildomų darbų ji išau go maždaug 17 mln. litų. R.Zulco teigimu, su „Vėtrūna“ yra visiškai atsiskaityta. „Kai moki tokius pinigus, no ri gauti gerą prekę, tačiau defektų yra. Reikia tikėtis rangovų gerano riškumo ir kitų institucijų pagal bos. Tik taip matau, kaip išspręsti susiklosčiusią gana keblią situaci ją“, – reziumavo R.Zulcas.
Klaipėdos arenos istorija Arenos statybų sutartis su konkursą baigos terminas – 2011 metų balandžio laimėjusia bendrove „Vėtr ūna“ buvo 1-oji, po to – iki gegužės pradžios. pasirašyta 2009 met ų rugpjūčio 24 Arenos statyboms nepasibaigus pava dieną. sarį, nuspręsta, kad Klaipėdos sporto ir Pagal pirminę sutart į su savivaldybe pramogų kompleksas turi būti baigtas „Vėtrūna“ Klaipėdos areną turėjo pasta iki birželio 28 dienos. tyti iki 2010 metų gruodžio 31 dienos. Klaipėdos arena tinkama naudoti pri Po šios datos duotas naujas statybų pa pažinta pernai rugpjūčio 31 dieną.
5
antrADIENIS, birželio 19, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Tiria galimą bilietų aferą Kelionių agentūra „Baltic Clip per“ pranešė pradėjusi vidinį tyri mą, kai britų žiniasklaida paskel bė, kad agentūros atstovė juodo joje rinkoje pardavinėjo bilietus į Londono olimpines žaidynes.
„Dėl laikraštyje „Sunday Times“ paskelbtos informacijos atlieka me vidinį tyrimą, taip pat komu nikuojame su teisininkais, kad jie įvertintų britų žiniasklaidos straipsnį ir paruoštų klausimus jo autoriams“, – pranešė „Baltic Clipper“ projektų vadovė Daiva Anciūnaitė. Platesnių komentarų ji nepa teikė.
Vytautas Zubernis:
Jie pasakė, kad nė vieno bilieto nėra pardavę nė vienam užsienio piliečiui.
Lietuvos tautinis olimpinis ko mitetas (LTOK) sakė gavęs patiki nimą, kad kelionių agentūra nėra pardavusi nė vieno bilieto užsie nio piliečiams. „Jie pasakė, kad nė vieno bilieto nėra pardavę nė vienam užsienio piliečiui“, – sakė LTOK generali nis sekretorius Vytautas Zuber nis. Pasak jo, sutartis dėl bilietų pardavimo buvo sudaryta tarp
Susirūpinta lošimų plėtra
„Baltic Clipper“, LTOK ir Lon dono žaidynių organizacinio ko miteto. V.Zubernio teigimu, kol kas jokios informacijos dėl bilietų skandalo iš Tarptautinio olim pinio komiteto ar žaidynių or ganizacinio komiteto LTOK nė ra gavęs. „Mes iš Tarptautinio olimpinio komiteto arba žaidy nių organizacinio komiteto tu rime sulaukti informacijos. Jei gu jos gausime, turėsime ko nors imtis“, – sakė jis. Generalinės prokuratūros at stovė spaudai vakar teigė netu rinti žinių, kad prokurorai būtų pradėję kokį nors ikiteisminį ty rimą dėl bilietų į olimpines žaidy nes neteisėto platinimo. Žurnalistinį tyrimą atlikęs britų laikraštis „Sunday Times“ savait galį pranešė, kad oficiali atsto vė Asta Žirlytė juodojoje rinkoje siūlė įsigyti bilietų, kuriuos teigė nuslėpusi. Pranešime taip pat minimi bi lietų pardavėjai iš Serbijos ir Kinijos, kurie, kaip teigiama, slaptiems reporteriams siūlė ge riausius bilietus po 6 tūkst. sva rų (25,5 tūkst. litų). Tarptautinis olimpinis komite tas po tokių laikraščio paskelbtų duomenų šeštadienį sušaukė po sėdį ir pradėjo tyrimą. Londono olimpiada vyks liepos 27–rugpjūčio 12 d. „Baltic Clipper“ yra oficiali 2012 m. olimpinių žaidynių bilie tų pardavimo agentė Lietuvoje. „Klaipėdos“, BNS inf.
Patikinimas: LTOK generalinis sekretorius V.Zubernis (kairėje) tei-
gė, kad lietuviška kelionių agentūra nė vieno olimpinio bilieto nepardavė užsieniečiams. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Specialistai įspėja – jeigu Seimas priim tų vieną pasiūly tą projektą, lošimų automatų galėtų atsirasti kavinėse, baruose, klubuose. Lošti būtų galima vi sur ir visada.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Niekas nekontroliuoja
Lietuvoje jau 11 metų galioja Azar tinių lošimų įstatymas, kuris, be kita ko, draudžia internete orga nizuoti azartinius lošimus. Todėl Seime atsirado iniciatyvų kore guoti šį įstatymą. Tvirtinama, kad jis „beviltiškai paseno“. Tačiau kai kurių Seimo narių su sidomėjimas azartinių lošimų rin ka ir jos reguliavimu jau sukėlė įta rimų. Prieš kelias savaites pateiktame parlamentaro Dainiaus Budrio va dovaujamos darbo grupės projek te numatyta, kad lošimo automatų galėtų atsirasti kavinėse, baruose, klubuose, statymo punktuose. Tačiau daugiausia dėmesio ski riama lošimams internete. Numa toma, kad juos galės organizuo ti tik tos bendrovės, kurių įstatinis kapitalas, priklausomai nuo lošimų rūšies, siekia 1–4 mln. litų. Maža to, bendrovės, norinčios lošimus organizuoti internetu, turi turėti teisę lošimus organizuoti ir „tra diciniu būdu“ – lošimo namuose, lažybų punktuose ir panašiai. „Išeitų, kad jei nori organizuo ti lošimus internete, klok milijo ną, nuomokis patalpas, pirk įran gą ir steik lošimo vietas. Kitaip negausi licencijos internetui. Bet jeigu naujai steigiama lietuviška bendrovė neturi to milijono, o no ri organizuoti lošimus internete?“ – klausė advokatas Kęstutis Kvai nauskas, susipažinęs su pasiūlytu įstatymo projektu.
Azart as: lošimų automatų gali atsirasti daugelyje kavinių, barų ir
klubų.
Kelia įtarimų
Tačiau tai – ne vienintelė abejonių kelianti įstatymo nuostata. Užsi mota riboti ir lošimo vietų skaičių, atsižvelgiant į konkrečios vietovės gyventojų skaičių. Tačiau pagal įsta tymo projektą ribojimas įsigaliotų tik nuo įstatymo priėmimo dienos. „Praktikoje tai reiškia, kad jeigu toje vietovėje jau yra lošimo vieta ir dėl mažo gyventojų skaičiaus ki tos steigti negalima, ten veikiantis lošimų organizatorius gali nebesi baiminti jokios konkurencijos. Tai reiškia, kad tie, kurie jau turi įstei gę lošimo vietas, neprivalės jų už daryti ir nepatirs jokių ribojimų“, – pabrėžė K.Kvainauskas. Jo nuomone, tokios D.Budrio vadovaujamos parlamentarų dar bo grupės parengtos pataisos ke lia nemažai įtarimų – įstatymas naudingas tik jau esantiems loši mo rinkos dalyviams. „Labiau užkerėto įstatymo kaip Azartinių lošimų įstatymas per vi są mano darbo ministerijoje pra ktiką nėra pasitaikę, matyt, todėl, kad interesai yra labai neviena reikšmiški“, – praėjusią savai tę minėjo finansų ministrė Ingri da Šimonytė. Seimo teisininkai prirašė net septynias dešimtis pastabų dėl
Paslaptingi poėmiai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai praėjusią savaitę atli ko dokumentų poėmius Ūkio mi nisterijoje.
„Poėmiai atlikti. Tai susiję su vie nu ikiteisminiu tyrimu“, – teigė STT Viešųjų ryšių skyriaus vir šininkas Ruslanas Golubovas. Jis tvirtino negalįs nei patvirtinti, nei paneigti, kad poėmiai minis terijoje susiję su ikiteisminiu ty rimu, kuriame vienas įtariamųjų yra Seimo narys Vitas Matuzas. Ūkio ministro Rimanto Žyliaus patarėja Vytautė Šmaižytė sakė, kad STT informavo Ūkio ministeriją, jog atliekamas tyrimas. Nuo platesnių komentarų ministerija susilaiko. STT Panevėžio valdybos ir Pane vėžio apygardos prokuratūros pa
reigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimo. Prokurorai įtaria, kad V.Matuzas organizavo bendrovei „Panevėžio energija“ vadovaujan čių ir atsakingų darbuotojų pikt naudžiavimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas ŽilVy čių kooperatinei bendrovei ir že mės ūkio kooperatyvui „Dobilas“. ES lėšų šioms bendrovėms skyrė Ūkio ministerija. V.Matuzas metamus įtarimus neigia, byloje prisipažinusių įtaria mųjų parodymus sako išgavus gra sinimais ir spaudimu, o pačią bylą tvirtina esant bandymą susidoro ti su juo kaip konservatorių partijos atstovu ir pačia Tėvynės sąjunga. „Klaipėdos“, BNS inf.
Šilutės rajono savivaldybės administracija su partneriais – Klaipėdos ir Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos ir Skuodo rajonų bei Neringos savivaldybėmis – įgyvendina projektą „Regioninė galimybių studija „VAKARŲ KRANTAS“ (sutrumpinimas – Vakarų krantas)“ (Projekto Nr. VP1-4.2-VRM-02-R-33-001) (toliau vadinama – Projektas). Projektas yra finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 4 prioriteto „Administracinių gebėjimų stiprinimas ir viešojo administravimo efektyvumo didinimas“ įgyvendinimo priemonę
VP1-4.2-VRM-02-R „Regioninės plėtros tobulinimas, regionų plėtros planai ir savivaldybių (ilgalaikiai/trumpalaikiai) strateginiai veiklos planai“. Projekto pradžia: 2011 04 13 Projekto pabaiga: 2014 08 23 Bendra projekto vertė: 582 103 Lt. Galimybių studijos rengėjas – UAB „Lyderio grupė“ Projekto tikslas – parengti tikslingą ir ekonomiškai pagrįstą Klaipėdos regiono bevariklio, lengvojo, viešojo ir vandens transporto sistemos optimizavimo ir plėtros koncepciją. Siekiant optimizuoti transporto sistemas tiek atskirose savivaldybių teritorijose, tiek formuojant bendrą ir vieningą transporto sistemą visa-
Artūro Morozovo nuotr.
naujo įstatymo projekto. Kai ku riose jų abejojama dėl galimo tam tikrų interesų, susijusių su azarti niais lošimais, gynimo.
Dainius Budrys:
Kaip bankas turi tu rėti pagrindą, taip ir mes siekiame apsi drausti. Bandys tobulinti
D.Budrys pripažino, kad naujasis Azartinių lošimų įstatymas išties gali būti pavadintas pernelyg libe raliu. Bet, politiko tvirtinimu, pro jekto nuostatas dar bus galima ko reguoti. „Kai kurioms nuostatoms aš irgi nepritariu – kai kur, teisin gai, gal reikėtų tą reglamentavimą patikslinti. Svarstymas greičiausiai bus rudenį“, – teisinosi jis. Kai ku riuos įstatymo reikalavimus, pa vyzdžiui, turėti milijoninį kapita lą organizuojant azartinius lošimus internete, D.Budrys aiškino noru apsidrausti: „Kaip bankas turi tu rėti pagrindą, taip ir mes siekiame apsidrausti. Juk internetiniuose lo šimuose yra debetinės sąskaitos.“ me regione, inicijuotas šis projektas, kurio metu yra rengiama sektorinė (transporto) galimybių studija „Vakarų krantas“. Galimybių studija siekiama sudaryti teorinį pagrindą sprendžiant Klaipėdos regiono susisiekimo su pamario ir pajūrio rekreacinėmis zonomis (Vente, Kintais, Dreverna, Svencele, Giruliais, Karkle, Palanga, Šventąja) problemas, jungiant įvairias transporto rūšis (oro, vandens, sausumos) į vieningą transporto sistemą, taip pagerinant viso regiono pasiekiamumą iš išorės ir susisiekimo galimybes regiono viduje. Visa tai turėtų padidinti regiono kaip patrauklaus centro konkurencingumą, išskirtinumą ir pridėtinę vertę. GS sprendiniai bus atitinkamai perkelti į Klaipėdos regiono plėtros planą (atnaujinant regiono plėtros planą). Daugiau informacijos apie Projektą galite rasti Internete adresu www.silute.lt, www.vakarukrantas.lt.
6
antradienis, birželio 19, 2012
nuomonės
Renovacija gali tapti realybe
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kokią turėsime šeimos sąvoką? Stasys Gudavičius
N
etrukus švęsime dvidešimtmetį, kai visuotiniu referendumu buvo priimta galiojanti Lietuvos Konstitucija. Iki šiol buvo pakeisti tik keli jos straipsniai. Rytoj iš Seimo lauksime žinių, ar pavyks pakoreguoti dar vieną – dėl šeimos konstitucinės sąvokos. Į Seimo šios dienos plenarinio posėdžio darbotvarkę įrašytas ilgokai vilkintas pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos 38 straipsnio pa-
Pataisos šalininkų gretos ėmė retėti. Jų liko mažiau, nei reikia, kad Konstitucija būtų pakoreguota. taisos priėmimo. Šiame straipsnyje rašoma apie šeimą, jos teisinį supratimą. Pataisą šiam straipsniui parengė vadinamieji tradicinės šeimos sąvokos ir šeimos susiejimo su santuoka šalininkai. Pataisa atsirado po to, kai pernai rudenį Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, jog pagal galiojančią Konstituciją šeima negali būti siejama tik su santuokos institutu. Tradicinės šeimos šalininkai išsigando, kad toks KT išaiškinimas gali atverti kelią netradicinės orientacijos asmenų partnerystei. Esą anksčiau ar vėliau galiojantis Konstitucijos straipsnis leis registruoti homoseksualių žmonių partnerystę ir privers juos irgi laikyti šeimomis. Baimės akys dėl tokios perspektyvos buvo tokios didelės, kad bemaž šimtas Seimo narių nedelsdami pasirašė iniciatyvą keisti Konstituciją, pakoreguojant 38 straipsnį taip, kad neliktų jokių interpretacijų dėl galimo partnerystės įteisinimo. Konstitucijos pataisa buvo parengta gana greitai. Seimui pristatyta irgi visai sparčiai. Bet staiga... ėmė ir
įstrigo. Tiesiog prieš pat pirmąkart balsuojant dėl jos patvirtinimo. Kas gi atsitiko? O atsitiko tai, kad šios pataisos šalininkų gretos ėmė retėti. Jų liko mažiau, nei reikia, kad Konstitucija būtų pakoreguota. Seime prasidėjus diskusijoms dėl Konstitucijos pataisos patvirtinimo, dalis pirminį projektą parėmusiųjų nuo jo nusisuko. Tarp tokių buvo kai kurie socialdemokratai. Keli šios partijos atstovai buvo sutikę su parengtąja Konstitucijos pataisa, bet vėliau Socialdemokratų partija priėmė sprendimą neremti jos. Pataisa pavadinta nutolinančia Lietuvą nuo Europos vertybių, neatitinkančia šiuolaikinių realijų, pernelyg archajiška. Todėl dauguma projektą pasirašiusių socialdemokratų ir kai kurių kitų partijų atstovų nebežada balsuoti dėl pataisos priėmimo. Prieš kelias savaites vienas pataisos iniciatorių konservatorius Rimantas Dagys pripažino, kad tikimybė, jog Konstitucija bus pataisyta, siekia tik apie 50 proc. „Sunkoka būtų prognozuoti ir nesinorėtų burti iš kavos tirščių. Balsavimo rezultatai gali būti labai ant ribos“, – spėjo jis. Jeigu šiandien balsavimas dėl Konstitucijos pataisos nebus paskutinę minutę išbrauktas iš Seimo posėdžio darbotvarkės ir jos šalininkams pavyks surinkti bent 94 balsus, pirmasis balsavimas dėl jos priėmimo bus paskelbtas įvykusiu. Tuomet po trijų mėnesių, tai yra šių metų rugsėjį ar spalį, per patį Seimo rinkimų kampanijos įkarštį, turėtų būti surengtas antrasis balsavimas dėl šios Konstitucijos pataisos. Ir vėl reikės mažiausiai 94 Seimo narių balsų. Tik tokiu atveju pataisa bus galutinai priimta. Tačiau jeigu šiandien arba po trijų mėnesių balsų nepakaks, pataisa, šeimos sąvoką susiejanti su santuokos institutu, bus atmesta ir prie jos gali būti grįžta ne anksčiau kaip 2013-ųjų rudenį. Tai yra jau tuomet, kai dirbs kitas Seimas, kuriame, kaip prognozuojama, savo pozicijas sustiprins socialdemokratai. Tie patys socialdemokratai, kurie dabar skeptiškai atsiliepia apie konservatorių parengtą ir puoselėjamą Konstitucijos 38 straipsnio pataisą. Todėl bus labai įdomu išvysti, kuo gi šiandien baigsis Seimo peripetijos dėl šeimos sąvokos. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
N
ereikia būti energetikos eks pertu, kad suprastumei, jog nei klaipėdiečių panosė je planuojamas suskystintų gamtinių dujų terminalas, nei kažka da atsirasianti nauja atominė elekt rinė nesumažins šildymo kainų atei nančią žiemą. Didesnį dėmesį reikėtų skirti daugiabučių renovacijai, ku ri palikta savieigai ir suversta ant dar trapių gyvenamųjų namų bendrijų pečių ir pavienių gyventojų.
Nemalonūs skaičiai
Klaipėdiečių skola šilumos tiekė jui šią žiemą buvo pasiekusi 10,55 mln. litų sumą. Tai net 20 procen tų daugiau nei praėjusiais metais. Kas uostamiesčio gyventojų laukia ateinantį šildymo sezoną? Valsty binė kainų ir energetikos kontrolės komisija jau dabar skelbia negailes tingą prognozę: Klaipėdoje šilumos kainos augs 2,4 proc. Jei klaipėdiečiai remtųsi tik šiais matematiniais argumentais, tai jau senokai būtų masiškai puolę reno vuotis savo daugiabučų. Kad ir šis pavyzdėlis: renovuoto Kauno gat vės namo 60 kvadratinių metrų ploto buto šildymas šių metų vasa rį atsiėjo tik 140 Lt, gi kituose Klai pėdos senos statybos namuose tokio pat ploto buto šildymo išlaidos sie kė net 900 Lt.
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Lėktuvų garsai erzino
Pagaliau baigėsi tos karinės pratybos, sudrumstusios mūsų ramų gyveni mą. Keliai buvo pilni karo automobi lių. Negana to, tos vilkstinės Karo po licija neleisdavo aplenkti, tai tekdavo vilktis iš paskos. Palangos kelyje Ja kų žiedo link susidarydavo spūstys. O kur dar nesiliaujantis karinių lėktuvų ir sraigtasparnių gaudesys. Tie garsai tikrai buvo nejaukūs civiliams. Gal ki tą kartą pratybos galėtų vykti kur nors atokiau nuo apgyvendintų rajonų? Vida
Paplūdimio kursai
Turiu pasiūlymą, kuris palengvintų tiek poilsiautojų, tiek gelbėtojų gy venimą. Manyčiau, kad turėtų būti organizuojami kursai, kurie mokytų žmones plaukti ar kaip reikėtų gelbė tis skęstant. Paplūdimyje vis girdim skalambijant trumpąjį gelbėjimo tar nybos numerį, tačiau kol atvyks pa
Daugiabučių gyven tojams nereikėtų imti kreditų ir prisiimti jo kių paskolų įsiparei gojimų bankams.
Atnaujinta 40 daugiabučių
Skelbti planai Klaipėdoje iki 2020 metų renovuoti 2 tūkstančius dau giabučių (iš kurių 70 būklė – labai bloga) bliūkšta. Šiandien uostamies tyje yra tik 40 visiškai atnaujintų daugiabučių. Gi visoje Lietuvoje iki šiol renovuota tik apie 200 namų, o apie 750 daugiabučių renovuota tik iš dalies. Nors pagal Vyriausybės pro gramą nuo 2009-ųjų turėjo būti re novuojama po 2 500 namų kasmet. Taip ir nesugebėta išjudinti dau giabučių, kuriuose gyvena du treč daliai Lietuvos žmonių ir kur „pra dingsta“ maždaug trečdalis visų Lietuvos energetikos išteklių, reno vacijos proceso. galba, žmogus gali ir nuskęsti. Jei vyk tų mokymai, sumažėtų aukų skaičius, o ir žmonės jaustųsi saugesni. Nega li žinoti, kada kam gali prireikti pagal bos, tad tokia praktika išeitų tik į nau dą. Siūliau gelbėtojams šią idėją, bet jie tik išsijuokė iš manęs – mat jie ug dymu neužsiima. Pranas
Mirtininkų perėja
Baisu. Bijau gatvę pereiti. Esu pensi ninkas, sunkiai judu, tačiau perėją ties Minijos bei Kalnupės gatvių sankryža bėgte perbėgu. Eismas nežmoniškas, automobiliai nestoja. Prieš išeidamas atsisveikinu su žmona, nes tenka eiti per vadinamąją mirtininkų perėją. Val džia turėtų imtis priemonių. Pastatyti greičio matuoklį ar „gulintį policinin ką“. Juk ir vaikai, ir studentai ten vaikš to. Iki nelaimės tik vienas žingsnis. Pensininkas Aloyzas
Ne nupjovė, o nukramsnojo
Negaliu atsistebėti mieste švarą ir tvar ką prižiūrinčiais žmonėmis. Šį kartą – gyvatvorių pjovėjais Taikos prospekte. Jau kelias dienas jie „dailina“ važiuo
Nepaisant įvairių deklaracijų iki šiol taip ir nebuvo sukurta gyvento jams patraukli bei lengvai įgyvendi nama daugiabučių namų moderniza vimo programa. O užsienio bankuose iki šiol nepajudinamai guli tam skirti 700 milijonų litų. Yra išeitis
Pasitelkus specialistus Seime buvo parengta nauja Daugiabučių namų atnaujinimo programa. Ji kur kas pa lankesnė gyventojams, nei visos iki šiol buvusios. Daugiabučių gyven tojams nereikėtų imti kreditų ir pri siimti jokių paskolų įsipareigojimų bankams. Visą riziką dėl daugiabu čio renovacijos darbų, jų kokybės ir būsimųjų sutaupymų turėtų prisiim ti savivaldybė. Jos paskirta instituci ja ar pareigūnas rūpintųsi visais pa grindiniais renovavimo darbais. Jos samdyti nepriklausomi ekspertai vertintų daugiabučius ir parinktų efektyvias energiją taupančias prie mones. Nepasiekus planuotų taupy mo rodiklių pati savivaldybė ir turėtų išspręsti iškilusią problemą, o gy ventojai dėl to neturėtų patirti jokių papildomų išlaidų. Namui atnaujinti panaudotas in vesticijas žmonės padengtų mokė dami įprastus komunalinius mokes čius iš sutaupytos už šilumą dalies, nes atnaujinus namą šilumos ener gijos būtų sunaudojama per pu sę mažiau. Pagal šitokį renovacijos mechanizmą atnaujintuose namuo se sąskaitos už energiją per 10 metų vienam butui sumažėtų daugiau kaip 5 tūkst. litų, jau nekalbant apie tai, kad pasidengtų ir investicijos. Ne gana to, po renovacijos 20–30 proc. padidėtų ir pačio būsto vertė. jamosios kelio dalies žaliosios juostos krūmynus. Tačiau susidaro įspūdis, kad darbininkų rankos ne iš įprastos vietos dygusios. Vyti lauk tokius „darbštuo lius“. Gyvatvorė atrodo kaip nukrams nota – čia nupjovė, ten nugnybė, vie nur per sprindį, kitur – per pusmetrį. Nežinau, gal miesto valdžia Taikos prospektu nevažinėja ir nieko nemato, bet mums, klaipėdiečiams, gėda žiūrė ti į tokį darbą. Manyčiau, kad tie žmo geliai turėtų atsodinti naują gyvatvorę, tada gal suvoks, kad ir valdiškus užsa kymus reikia atlikti kokybiškai. Marija
Naktinis remontas
Jau tris naktis nemiegojau. Kaimynai grįžę iš darbo remontuoja savo butą. Su grąžtu ar plaktuko stuksėjimu ten ka taikstytis iki antros valandos nakties. Negaliu toliau kentėti. Buvau nuėjusi pas kaimynus, bet šie tik užtrenkė prieš nosį duris. Policija tik įspėja naktibaldas kaimynus, ir tiek. Namie auga mažame tis vaikas. Suprantu, visiems visko pa sitaiko, tačiau reikia jausti ribas. Loreta Parengė Sandra Šenker
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Aloyzas Každailevičius
Bet renovuoti namų žmonės ne puola. Jie turi kitų argumentų. Ži noma, po visiškos daugiabučio reno vacijos gyventojo išlaidos šildymui turėtų sumažėti mažiausiai perpus, tačiau žmones pradėtų smaugti kre ditas. Žmonės suskaičiavo, kad gy vendami, pavyzdžiui, 60 kvadratinių metrų ploto bute, sudėjus renovaci jos išlaidas, palūkanas, realiai nepa tirs apčiuopiamo ekonominio efekto. Siekiantiems sudurti galą su galu ir išgyventi sunkmečio sąlygomis da bartinis renovacijos modelis papras čiausiai neapsimoka.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, birželio 19, 2012
užribis
Mirusieji – prikelti, kaltinamieji – šventi Pirmadienį Klaipėdos apygardos teisme toliau teisiant „daktarų“ grupuotės na rius liudijo būrys Henriko Daktaro gi minaičių bei keli patys panorę jį ginti kauniečiai.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Turistas – vis dar Rusijoje
Kaltinamųjų gynėjų iniciatyva liu dyti pakviesti žmonės kalbėjo apie mirusiais laikomus asmenis. Rimantas Ganusauskas, pravar de Mongolas, ir Vladimiras Senec kis, pravardžiuotas Sasyska, Tu ristu, valstybės kaltintojų teigimu, H.Daktaro paliepimu nužudyti – tai padarė gaujos nariai. Iki šiol jų kūnai nerasti. Buvę kaimynai, kartu kalėję as menys, giminaitės pasakojo deta les, kurios turėjo priversti manyti, jog abu vyrai tebėra gyvi. V.Seneckis, garsėjęs kaip ma šinvagis, vienu metu automobilius vogdavo Rusijoje ir net buvo pri čiuptas bei paauklėtas vietos nu sikaltėlių už tai, kad veikė sveti moje teritorijoje. Būta kalbų, kad kartą jis nugvel bė kažkokio svarbaus žmogaus au tomobilį. Pirmadienį teisme liudijęs bokso klubo „Gongas“ vadovas Anatoli jus Marma tikino matęs V.Seneckį išeinantį iš „Vilijos“ su dviem ru sakalbiais vyrais. Jis sėdo į juodą BMW tamsintais stiklais ir išvažiavo. Panašiai liudi jo ir kitas vyras. Taip bandyta paneigti, kad tarp V.Seneckio ir H.Daktaro buvo ne santaika. Kaltinime teigiama, kad 1993iųjų rugpjūčio 27 dieną „Vilijos“ komplekso sporto salėje H.Dak taras šį nepaklusnų ir nenorėjusį dalytis pelnu vyrą pasmaugė, o jo parankiniai išvežė lavoną ir užka sė nenustatytoje vietoje. Dar vienas liudytojas tikino gir dėjęs iš kalėjimo draugo, kad po minimos nužudymo datos tas jį buvo sutikęs Maskvoje.
Kaltinime – nužudymo detalės
Panašių liudijimų pirmadienį ne trūko kalbant apie R.Ganusausko likimą. Kaltinime teigiama, kad 1993 metų spalio 7 dieną „Vilijos“ res torane žuvusių penkių gaujai pri skiriamų vyrų sušaudymo užsako vu H.Daktaras laikė savo giminaitį R.Ganusauską. Keršydamas už tai, vadeiva suorganizavo keršto akciją ir pats joje dalyvavo. 1993 metų gruodžio 25-ąją kar tu su keliais kitais gaujos nariais H.Daktaras atvažiavo į Žagarės gatvę, kur viename namų slapstėsi Mongolas. Jam buvo pasakyta, kad giminaitis nori taikytis. Susido rojimas, kaip teigiama kaltinime, įvyko Kauno rajone, Andriuškonių miške. Ten nušautas R.Ganusaus kas ir buvęs užkastas. Nuo to laiko artimieji šio vyro nematė ir nesulaukė iš jo jokių ži nių. Kūnas iki šiol nerastas. Matė gyvą po mirties
Pirmadienį liudijusi H.Daktaro pusseserė, dirbusi „Vilijos“ komp lekso direktoriaus pavaduotoja, pasakojo jau po kaltinimo įvardi jamos nužudymo dienos mačiusi R.Ganusausko savo močiutei at siųstą sveikinimo atviruką su Ka lėdomis ir Naujaisiais metais. H.Daktaro mamos sesuo pasako jo 1994-aisiais su drauge užsuku si pas tetą Marytę, R.Ganusausko močiutę, išsiburti kortomis. Lip dama laiptais ji sutikusi R.Ganu sauską, kuris buvo ilgais plaukais. Vėliau ta pati teta Marytė jai ro džiusi anūko atsiųstus sveikinimo atvirukus. Dar įdomesnę istoriją papasako jo kaunietė, kuri teigė puikiai žino jusi Loretos ir Rimanto Ganusaus kų gyvenimą. Neva jie susipažino pirkdami pas jos kaimynę narkoti
Pagalba: H.Daktaro žmona Ramutė ir mama Jadvyga Daktarienės pirmadienį ne tik bučiniais palaikė gau
jos vadeiva vadinamą vyrą, bet ir tikino šeimos turtus uždirbusios pačios.
kus. Aistra taip suliepsnojusi, kad vieną naktį Loreta vien su nakti niais baltiniais pabėgo su Riman tu į Palangą. Vėliau R.Ganusauskas išvažiavo į Pietų Ameriką, o liudytojos pažįs tami jam skolino pinigus.
Jadvyga Daktarie nė pasakojo ne tik nepralobusi iš sa vo garsiojo sūnaus Henriko veiklos, bet ir pati nuolat padė jusi jo šeimai. Liudytojas – kalėjimo juokdarys
Kaltinimas remiasi ne tik keliais su teisėsauga bendradarbiaujan čiais gaujos nariais, bet ir nuteis taisiais, kurie yra netiesioginiai įvykių liudytojai ir apie žmogžu dystes kalba tai, ką patys yra gir dėję iš kitų kalinių. Siekiant paneigti tokius liudiji mus į Klaipėdą pasakyti „tiesos“ atvažiavo keli buvę kaliniai. Vie
nas jų tikino, kad apie nužudymus kalbėjęs toks Lekauninkas – nu teistųjų pajuokos objektas, kuris gali pasakyti bet ką, ko paprašys bylos tyrėjai. Kitas, paskutinį kartą už poveikį liudytojui teistas vyras tikino, kad R.Ganusauskas 1994 metais pas jį buvo atėjęs prašyti prieglaudos, ta čiau šis neturėjęs vietos, todėl ne leidęs savo namuose slėptis. Buvę kaimynai bei kalėjimo draugai, pasišovę „atskleisti teis mui teisybę“, tikino, jog daugelis jaunų vyrų patys vykdė nusikal timus ir prisidengdavo autoritetą turėjusio Henriko vardu. „Jis buvo visų draugas“, – tei gė vienas liudytojų, tikinusių, kad H.Daktaras ne toks, kokiu yra vaiz duojamas žiniasklaidoje. Buhalterė pirko žemės
Pirmadienį teisme nemažai kalbėta apie Daktarų šeimos turtus. Jadvyga Daktarienė pasako jo ne tik nepralobusi iš savo gar siojo sūnaus Henriko veiklos, bet ir pati nuolat padėjusi jo šeimai. 73 metų moteris tikino visą gyve nimą sunkiai dirbusi, pinigus in
Vytauto Petriko nuotr.
vestavusi į nekilnojamąjį turtą bei verslą. Prie liudytojų tribūnos stojo ir ištikimoji H.Daktaro žmona Ra mutė. Ji aiškino, kaip šeima įsigijo kelių šimtų kvadratinių metrų plo to namą. Tikino, kad tai jos šeimos namas, tam tinkamu momentu išplėstas, kad jame tilptų ir trys suaugę po ros vaikai. R.Daktarienė teigė, kad kelis šimtus tūkstančių litų jai padova nojo Kanadoje gyvenęs giminaitis, dar didesnę dovaną jai įteikęs jos pačios brolis. Liudyti teisme buvo pakviesta ir vyresnioji R.Daktarienės sesuo Janina Masaitienė. Moteris tiki no patyrusi daug skaudžių išgy venimų įrodinėdama, kad Zara sų rajone įsigytas žemės sklypas ir jame pastatyti statiniai yra ne svai nio H.Daktaro, o jos, visą gyvenimą dirbusios buhaltere, turtas. H.Daktaro teta, paliudijusi sū nėno naudai, posėdžio metu pa bučiavo giminaitį ir palinkėjo jam sėkmės. Už grotų sėdinčio gimi naičio vaizdas iki ašarų sujaudino moterį.
Kaimynei smogęs E.Ostapenka pateko į policiją Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Skandalingasis atlikėjas Eugenijus Ostapenka pirmadienį nugabentas į policijos komisariatą už tai, kad kelis kartus smogė gretimo namo gyventojai.
Areštinė: skandalingajam E.Ostapenkai ne pirmą kartą tenka išsiblai
vyti už grotų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Incidentas nutiko pirmadienį Žar dės mikrorajone. Pasak nukentė jusios klaipėdietės, ji prie vieno daugiabučio šnekučiavosi su kai mynais. Tuo metu pro šalį, nešinas plas tikiniu alaus buteliu, ėjo E.Osta penka. Vyras kaimynams pasirodė esąs išgėręs. Susižodžiavęs su lau ke prie daugiabučio laiptinės sto
viniavusiais kaimynais, E.Osta penka pagrasino moteriai. „Jis pasakė, kad aš mirsiu. Iš pra džių neatkreipiau dėmesio, jis lyg ir nuėjo šalin. Tačiau po kelių minu čių sugrįžo ir trenkė“, – pasakojo nukentėjusioji. Skandalais išgarsėjęs E.Ostapen ka priėjo prie moters ir ėmė gestiku liuoti abiem rankomis. Vyras esą dar pasakė, kad turi puikią klausą, nes yra muzikantas. „Aš nesitikėjau, kad jis man smogs. Tačiau šis kelis kar tus abiem rankomis kirto man per galvą“, – kraupo klaipėdietė. Gyventojai iškvietė policiją. At vykus patruliams nukentėjusiąją ir E.Ostapenką žadėta į komisariatą gabenti tuo pačiu automobiliu.
Tačiau smurtą patyrusi moteris atsisakė sėstis į policijos automo bilį. „Nebent jam būtų uždėję ant rankius. Taigi aš nusprendžiau iki policijos komisariato nužingsniuo ti pėsčiomis“, – pasakojo moteris. Klaipėdos 2-ajame policijos ko misariate moteris dėl patirto smur to parašė pareiškimą. Tačiau į medikus nukentėjusio ji nesikreipė. E.Ostapenkai policijoje nusta tytas didesnis nei 2 promilių gir tumas. Skandalingasis klaipėdie tis dėl chuliganizmo uždarytas į areštinę. Teismas antradienį spręs, kokią nuobaudą taikyti ne pir mą kartą į konfliktus įsiveliančiam E.Ostapenkai.
8
antrADIENIS, birželio 19, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2832 DB svaras sterlingų 1 4,2671 JAV doleris 1 2,7217 Kanados doleris 1 2,6669 Latvijos latas 1 4,9558 Lenkijos zlotas 10 8,1282 Norvegijos krona 10 4,5784 Rusijos rublis 100 8,4534 Šveicarijos frankas 1 2,8742
+0,9 %
+0,02 %
pokytis
–0,3793 % +0,4378 % –0,5008 % –0,1722 % +0,0061 % +0,9539 % –0,4003 % +0,1742 % –0,0383 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,77
4,47
2,42
„Apoil“
4,72
4,43
2,42
Nesulaukusi socialinių partnerių palai kymo Vyriausybė kreipėsi į Trišalę tary bą su prašymu, kad ši pritartų didinti mi nimalią mėnesio algą (MMA) 50 litų nuo liepos pradžios. Tačiau tarybos narių nuomonės dėl MMA vėl išsiskyrė. Prog nozuojama, kad, įvertinusi visus siūly mus, Vyriausybė gali pateikti Seimui sa vo variantą. Profesinės sąjungos siekia, kad MMA didėtų sparčiau.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+1,11 %
Nesutaria dėl mėnesio algos
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
82,52 dol. už 1 brl. 95,89 dol. už 1 brl.
12
proc.
šalies gyventojų reguliariai važiuoja į Lenkiją apsipirkti.
Elektra rusiška, kainos europinės Lietuvai vis dar neturint elektros jungčių su Lenkija ir Švedija, bet jau nuo vakar įsiliejus į Šiaurės šalių elektros prekybos biržą „Nord Pool Spot“, už elektrą reiks mokėti daugiau. Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Skaidru ir konkurencinga
Nors Lietuva elektros jungtimis vis dar nėra sujungta nei su žemyni nės Europos, nei su Šiaurės šalių elektros rinka ir daugiausia jos im portuoja iš Rusijos, jau nuo vakar elektra Lietuvoje prekiaujama pa gal didžiausios pasaulyje elektros prekybos biržos „Nord Pool Spot“ taisykles. Iki šiol Lietuvoje pagal „Nord Pool Spot“ principus veikė vietinė elektros birža, kurią valdė Lietuvos elektros energijos rinkos valdytoja „BaltPool“. „Šiandien yra labai svarbi die na. Šiandien Lietuva įsijungia į „Nord Pool Spot“ elektros energi jos prekybos sistemą. Mes nuosek liai, žingsnis po žingsnio, vis labiau tampame europietiškos elektros sistemos dalimi. Ši diena reiškia, kad mūsų elektros prekybos siste ma atitinka visus „Nord Pool Spot“ standartus – skaidrumo ir konku rencingumo“, – pirmadienį spau dos konferencijoje Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras And rius Kubilius. Už didesnę kainą
Nors prekyba elektros energija skaidri ir konkurencinga, neslepia ma, jog elektros energija Lietuvoje, prekiaujant skandinavų „Nord Pool Spot“ biržoje, gali pabrangti. Pasak energetikos ministro Ar vydo Sekmoko, remiantis Lietu vos elektros perdavimo tinklų val dytojos „Litgrid“ prognozėmis, elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržoje gali padidėti iki 24 ar 25 centų už kilovatvalandę. O Lietuvos elektros biržoje vidutinė kaina gegužę siekė 13,787 cento už kilovatvalandę (be PVM). Ministras pabrėžė, kad Lietuva ir toliau išlieka priklausoma nuo elektros energijos importo iš Ru sijos, todėl yra būtinos elektros jungtys, be to, anot jo, svarbu di dinti savo elektros gamybos pajė gumus. „Ta priklausomybė ir toliau išlie ka. Biržos veiklos pradžia ir elekt ros kainos nėra susiję dalykai, ta čiau didelė priklausomybė nuo elektros importo iš Rusijos ke lia susirūpinimą. Vėl matome, jog elektros kaina smarkiai padidė ja. Matome, kad reikalingos elekt ros jungtys ir galimybė gauti kon kurencingą elektros energiją iš kitų
šaltinių, ne iš Rusijos. Todėl ir sa vos generacijos vystymas yra labai svarbus, jeigu mes norime ir toliau turėti gana konkurencingą elekt ros kainą. Šiandien ta kaina nė ra konkurencinga, tai matome iš tų elektros kainų svyravimų, ku rie, deja, nuo mūsų nepriklauso“, – sakė A.Sekmokas.
Arvydas Sekmokas:
Biržos veiklos pra džia ir elektros kai nos nėra susiję da lykai, tačiau didelė priklausomybė nuo elektros importo iš Rusijos kelia susirū pinimą.
Laukia latvių
Lietuvos elektros perdavimo tinklų valdytojos „Litgrid“ vadovas Vir gilijus Poderys pabrėžė, kad Lie tuvai svarbus ir Latvijos prisijun gimas prie „Nord Pool Spot“. „Laukiame, kai nuo sausio 1 d. įsijungs Latvija, tuomet visos trys Baltijos šalys bus bendra rinka Šiaurės šalių rinkoje. Palyginki me – šiandien Lietuvoje kaina nu sistovėjo apie 24 centus, o Estijoje – apie 10 centų. Taip yra dėl to, kad Latvija nėra Šiaurės šalių prekybi nės sistemos dalis. Labai tikimės ir labai norime, kad sausio 1 d. Latvi ja prisijungtų prie Estijos ir Lietu vos“, – kalbėjo V.Poderys. Šiemet sausį bendrovių „Litg rid“, Latvijos „Augstsprieguma Tikls“, Estijos „Elering“ ir „Nord Pool Spot“ pasirašytame ketinimų protokole trijų Baltijos šalių elekt ros perdavimo valdytojai išreiškė ketinimą įsigyti „Nord Pool Spot“ akcijų ir dalyvauti valdyme. „Nord Pool Spot“ kainų zona 2010-ųjų balandį įdiegta Estijoje, o tolesnę integraciją turėtų užtik rinti numatomos tiesti jungtys tarp Lietuvos bei Švedijos ir Estijos bei Suomijos. Viltis – jungtys
Kai kurie analitikai pabrėžia, kad kol Lietuva neturi elektros jungčių su Skandinavijos šalimis, tikėtis ma žesnių elektros kainų nereikėtų. „Didesnių galimybių rinktis iš
daugiau elektros pardavėjų ir nau dotis žemesnėmis elektros kaino mis Lietuva turės, tik kai bus pasta tytos elektros jungtys tarp Suomijos bei Estijos (2014 m.) ir tarp Lietu vos bei Švedijos (2015 m.). Be abe jo, dalyvavimas bendroje Europos elektros biržoje susijęs su galimybe ne tik įsigyti elektros konkurencin ga kaina, bet ir parduoti Lietuvo je pagamintą elektrą. Norisi tikė tis, kad po dešimtmečio turėsime ne tik poreikį pirkti, bet ir galimy bę parduoti Lietuvoje gaminamą elektrą“, – pirmadienį išplatinta me komentare cituojamas „Swed bank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Nordea Bank Lietuvos“ vy riausiasis ekonomistas Žygiman tas Mauricas neabejoja, kad Lietu vos prisijungimas prie „Nord Pool Spot“ padidins skaidrumą bei kon kurenciją Lietuvos elektros rinkoje ir atvers platesnes galimybes Lie tuvos įmonėms bei gyventojams pasirinkti pigiausią elektros ener gijos tiekėją. „Integracija į bendrą Šiaurės šalių, o vėliau – ir visos Europos elektros rinką ilgainiui sudarys są lygas Lietuvoje veikiančioms įmo nėms pirkti kitose šalyse pagamintą elektrą panašia kaina kaip ir jų kon kurentams šalyse kaimynėse, o tai teigiamai atsilieps Lietuvos įmonių konkurencingumui, nes sumažins nepalankių elektros kainų pokyčių riziką“, – teigė Ž.Mauricas. Kartu jis pabrėžė, jog Lietuva turi įgyvendinti elektros jungčių, sujungsiančių Baltijos ir Skandi navijos regionus, projektus. „Tik įgyvendinusi šiuos strategiškai svarbius projektus Lietuva ga lės visapusiškai išnaudoti bend ros „Nord Pool Spot“ elektros rin kos teikiamas galimybes“, – sakė Ž.Mauricas.
Šimtai įmonių iš poros dešimčių šalių „Nord Pool Spot“ biržoje elektros energija prekiauja 350 įmonių iš 20 šalių. Jai vadovauja Šiaurės ša lių skirstomųjų sistemų valdytojai „Fingrid“, „Energinet.dk“, „Statnett“ ir „Svenska Kraftnat“. Skandinavijos šalyse biržoje nuperkama apie 70 proc. viso šalių suvartojamo elekt ros kiekio.
Integracija: mažesnės elektros kainos elektros biržoje „Nord Pool
Spot“ Lietuva gali tikėtis 2015 m., kai Lietuvą su Šiaurės šalimis su jungs elektros jungtis. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Jungtis „NordBalt“ „NordBalt“ projekto tikslas – nutiesti tarpsisteminę jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavi mo sistemų. Jungties ilgis – apie 450 km, galia – 700 MW. Ją sudarytų aukš tos įtampos nuolatinės srovės povan deninis bei požeminis kabeliai ir kei tiklių stotys Lietuvoje bei Švedijoje. Pernai gruodį buvo baigtas tarptauti
nės elektros jungties „NordBalt“ kabe lio bandymas ir Švedijoje pradėta jo gamyba. 900 km ilgio kabelis bus ga minamas 15 mėnesių, pradėti jį tiesti Baltijos jūroje planuojama 2014 m. ko vą. Numatoma jungties eksploatacijos pradžia – 2015-ųjų gruodis. Prel iminar i projekto kaina yra 1,9 mlrd. litų.
Jungtis „LitPolLink“ Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungtis „LitPolLink“ Baltijos šalių ener getikos sistemas sujungs su Vakarų Europos energetikos sistemomis, pri sidės plėtojant bendrą Europos elekt ros rinką ir didins energijos tiekimo patikimumą. Numatoma 500 MW ga lios Lietuvos–Lenkijos jungties eksploatacijos pradžia – 2015-ieji.
nav imo dok ument ų Lenk ijoje, pa siekti susitarimus su žemės savinin kais šioje valstybėje. Metų pabaigo je paaiškės nuolat inės srovės intar po Alytaus TP rangovas, kur is su projektuos ir pastatys įrenginius. Iki 2014-ųjų planuojama gaut i leid imą tiesti 400 kW elektros energijos lini ją Lenkijos teritorijoje.
Iki 2012 m. pabaigos planuojama Preliminari projekto kaina – 1,28 mlrd. baigti konsultacijas dėl teritorijų pla litų.
9
antrADIENIS, birželio 19, 2012
pasaulis Socialistų pergalė
Sutinka derėtis
Paskelbė apie rinkimus
Prancūzijos socialistai laimė jo daugumą parlamente. O dešiniųjų Nacionalinis fron tas pirmą kartą nuo 1998 m. grįžta į Nacionalinį Susirinki mą – su dviem vietomis, iš kovotomis šalies pietuose. N.Sarkozy partija UMP ir jos sąjungininkai gavo 229 vie tas.
Iranas yra pasirengęs su stabdyti prieštaringai ver tinamą urano sodrinimą iki 20 proc., jeigu Euro pa užtikrintų branduoli nio kuro tiekimą jo reak toriams. Tai savo tinklala pyje paskelbė Irano pre zidentas Mahmoudas Ah madinejadas.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pa skelbė, kad šalies parlamen to rinkimai vyks šių metų rugsėjo 23 d. Drauge A.Luka šenka perspėjo, kad prie nie ko iš išorės neturi derintis ir to nedarys, nes „Baltarusi ja – suvereni valstybė ir ne priims jokio kišimosi“.
Demokratijos daigas Egipte vysta
Ilgai purkštavę prieš taupymą grai kai susivokė, kad pasitraukus iš eu ro zonos bus dar blogiau. Taigi, Grai kijoje politinis stabi lumas, regis, išlaiky tas. Tik ar to pakaks krizei įveikti – neži nia.
Egipte pakvipo kariniu pervers mu. Šalį valdanti karinė valdžia nutarė skelbti savo įstatymus.
Pergalė: Europai iššūkio mesti nenorintys graikų politikai sugebėjo lai
mėti rinkimus, tik ar sugebės išvesti šalį iš krizės, kurią patys sukėlė, – sudėtingas klausimas. „Reuters“ nuotr.
Europos už ūsų netampys Dešiniųjų triumfas
Kraštutine dešiniąja vadinamai partijai „Syriza“ pavyko surinkti net 26,57 proc. balsų, tačiau šį kar tą sublizgėjo ir pagrindinės Graiki jos partijos, ypač konservatoriai. Jų vedlys Antonis Samaras džiaugėsi. „Šiandien Graikijos žmonės pa reiškė savo valią pasilikti eurą. Mes prašome visų partijų, kurios prita ria tikslui išlaikyti šalį euro zono je, <...> prisijungti prie naciona linės vienybės vyriausybės. Šalis neturi prarasti nė minutės“, – sa kė A.Samaras. Konservatoriai gavo tiek balsų, kiek jiems pakaks siekiant domi nuoti šalies politinėje padangėje. Tiesa, Graikijoje gana neįprasta, bet dešinieji turės eiti koja kojon su kairiaisiais socialistais iš parti jos „Pasok“. Juk „Naujosios demokratijos“ partija gavo 30,04 proc. rinkėjų palaikymą, taigi, naujajame 300 vietų parlamente turėtų gauti 129 vietas, nes pirmą vietą rinkimuose užėmusiai partijai suteikiama pa pildomai 50 mandatų. „Pasok“, jei prisidės prie koalici jos, užsitikrins 33 vietas. Taigi, jei „Naujoji demokratija“ ir „Pasok“ suformuos koaliciją, taupymo ša lininkų parlamente bus 162, o be sipriešinančių jam – 121. Žada laikytis įsipareigojimų
Svarbiausias klausimas, kuris neabe jotinai guls ant derybų stalo, – koks bus naujosios vyriausybės požiūris į tarptautinių kreditorių sąlygas?
Konservatorių lyderis Antonis Samaras pažadėjo gerbti Graikijos įsipareigojimus, bet sakė norin tis sušvelninti nepopuliaraus ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos susitarimo są lygas, pagal kurias mainais į mili jardus buvo įvestos griežtos tau pymo priemonės. Įsipareigojimų vykdymą parėmė ir „Pasok“.
Šiandien Graikijos žmonės pareiškė sa vo valią pasilikti eurą. Šių partijų pagrindinis oponen tas jaunasis Graikijos kraštutinių kairiųjų „Syrizos“ partijos lyde ris Aleksis Tsipras pareiškė, kad nė vienai partijai, kuri ketina rem ti kreditorių reikalavimus, neketi na tiesti rankos. „Mes atstovaujame daugumai žmonių, kurie nepritaria susitari mui dėl finansinės pagalbos“, – at rėžė A.Tsipras. Visuomenė pyksta
Tiesa, analitikai pastebėjo, kad so cialinė įtampa Graikijoje po šių rin kimų gali kaip reikiant išaugti. Juk abi koaliciją formuojančios partijos ilgą laiką dominavo šalies politiniame gyvenime ir daugelis Graikijos gyventojų būtent jas kal tina dėl šalies bėdų. Be to, žadamos naujos derybos dėl finansinės pagalbos susitarimo sąlygų pakoregavimo gali netenkinti
visuomenės, nes žmonių pyktis dėl didelio algų ir pensijų mažinimo auga ne dienomis, o valandomis. Graikijoje ekonomikos recesija trunka jau penkti metai, tad dau gelis jaunų graikų balsavo „kojo mis“ – emigruodami, o vietos ži niasklaida perspėja, kad valstybei jau liepos 20 d. pritrūks grynųjų valstybinio sektoriaus darbuotojų algoms ir pensijoms.
Politinė sumaištis Egipte prasi dėjo po to, kai šalies aukščiausia sis teismas nurodė paleisti parla mentą, taip pat leido ginčijamam kandidatui Ahmedui Shafiqui da lyvauti rinkimų antrajame rate. Egipto aktyvistai ir opozici jos veikėjai tokį režimo sprendi mą įvardijo kaip karinį pervers mą šalyje. „Atgal į ten, kur buvote“, – sa vo pirmajame puslapyje didelė mis raudonomis raidėmis skel bė nepriklausomas dienraštis „al Shorouk“. „Bomba: Shafiqas lie ka, o parlamentas neveiksnus“, – jam pritarė liberalios pakraipos dienraštis „Wafd“. Rinkimus į asamblėją prieš ke turis mėnesius laimėjo islamis tiškos jėgos. Jos paskelbė, kad buvusiems re žimo aukšto rango pareigūnams ir dabar jau paleistos valdančiosios partijos nariams bus draudžiama siekti užimti viešuosius postus dešimt metų. Tačiau Konstitucinis teismas, kurio teisėjus paskyrė dar Hos ni Mubarako vyriausybė, spren dimą pripažino prieštaraujančiu konstitucijai. Taip teismas sutei kė plačius įgaliojimus veikti ka riuomenei. Ši vakar paskelbė deklaraci ją, kuri suteikė režimui įstaty mų leidybos, biudžeto priežiūros
funkcijas, taip pat apsaugojo ka rinę valdžią nuo bet kokios kont rolės, suteikė galias vetuoti karo skelbimą ir įgaliojimus vykdyti suėmimus. Daugelis nepriklausomų ste bėtojų kariškių veiksmus įvertino kaip karinės diktatūros grįžimą. Kariuomenė argumentavo, kad deklaracija galios tol, kol bus pa rašyta nauja šalies konstitucija. Tačiau opozicija neabejoja, kad naujojoje konstitucijoje bus įtvir tinta karinės valdžios įtaka ir ap ribotos prezidento galios. Prezidento rinkimų antrojo tu ro rezultatai dar labiau įkaitino padėtį. Musulmonų brolija paskelbė, kad jos kandidatas Mohamme das Mursi laimėjo istorinius pre zidento rinkimus. Pasak Brolijos, M.Mursi surinko 52,5 proc. bal sų, o jo varžovas buvęs premjeras A.Shafiqas – 47,5 proc. Tačiau A.Shafiqo štabas ka tegoriškai paneigė Musulmonų brolijos pranešimus. „Mes atmetame tai katego riškai, – žurnalistams pareiškė A.Shafiqo kampanijos pareigū nas Mahmudas Barakeh. – Esa me apstulbinti šio keisto elgesio, kuris prilygsta rinkimų rezultatų pagrobimui.“ Mohamedas el Baradei, žino mas Egipto politikas, pripaži no, kad kariuomenės veiksmai – „žingsnis atgal nuo demokratijos ir nuo revoliucijos“. BBC, BNS inf.
Prieš akis – iššūkiai
Tarptautiniai kreditoriai ramino, kad suteiks paramą Graikijos vy riausybei. ES lyderiai paragino „Naująją demokratiją“ ir jos tikėtiną koali cijos partnerę „Pasok“ skubiai su formuoti naują administraciją, kuri galėtų išvesti Graikiją iš skolų kri zės. „Viliamės, kad šie rinkimų rezul tatai sudarys sąlygas greitai sufor muoti vyriausybę“, – sakė ES pre zidentas Hermanas Van Rompuy ir Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso. Visgi Vokietijos užsienio reikalų ministras Guido Westerwelle nei gė bet kokias kalbas apie galimy bę graikams derėtis iš naujo dėl fi nansinės pagalbos sąlygų. Taip pat kalbėjo ir Vokietijos fi nansų ministras. „Graikijos kelias nebus nei trumpas, nei lengvas“, – įspėjo Wolfgangas Schäuble. Rinkų analitikai nebuvo labai optimistiškai nusiteikę – anot jų, Graikija vis tiek kada nors gali būti priversta atsisakyti euro.
Įtvirtino: Egipto generolai parodė, kad jie yra tikrieji šalies šeimi
BNS, BBC, AFP inf.
„Reuters“ nuotr.
ninkai.
6
šeštadienis, gegužės 26, 2012
sveikata
KURKIME JŪSŲ ŠEIMOS TRADICIJAS DRAUGE!
Prenumeratos kaina asmenims – 132 Lt, įmonėms – 160 Lt (132 Lt plius PVM).
Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.
NUOLAT VIS KITAS PRIEDAS NEMOKAMAI Pirmadienis
Su „Klaipėda“ taip pat skaitykite
Antradienis
Verslas ir inovacijos: „Verslo lyderiai“
Trečiadienis Ketvirtadienis
Sporto naujienos: „Euro 2012“, „Eurolyga“, „Olimpiada“ Pramogos ir grožis: „Sveikata“, „Vasaros gidas“, „Metų klaipėdietė“
Penktadienis
Jaunimui: „Kur studijuoti?“
Šeštadienis
Šeimai: „TV diena“, „Moters triumfas“, „Kalėdinis kalendorius“
Kiekvieno mėnesio paskutinis ketvirtadienis
Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714. Akcija vyksta iki birželio 30 d.
11
ANTRADIENIS, birželio 19, 2012
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Dėl netinkamo dviračio – traumos Dviratis nėra to kia nekalta ir sveika transporto priemonė, kaip kartais mano ma. Specialistai tvirti na, kad dviratininkų traumos gali būti gy domos ir pusę metų, o neatsargumas va žiuojant kartais bai giasi mirtimi.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Neišvengia rimtų traumų
Pastaruosius keletą metų Lietu vą užvaldė dviračių virusas. Dvi ratininkų pilnas miestas ir pajūrio ar miško takai. Dviračiai lyg šei mos nariai kartu keliauja poilsiau ti į bet kurį mūsų šalies kampelį ar net užsienį susiruošusius žmones. Tačiau malonumas minti pedalus ne visiems ir lieka tik malonumas.
Markas Fiodorovas:
JAV šiltuoju me tų laiku ligoninių priėmimo skyriuo se traumuoti dvira tininkai sudaro 4 proc. visų pacientų.
Klaipėdos universitetinės ligoni nės Sporto traumų sektoriaus ve dėjas Markas Fiodorovas pastebi, kad kasmet daugėja susižalojan čių dviratininkų. Jų skaičius gero kai išauga atšilus orams. Gydytojas kaip pavyzdį pateikė JAV statistiką – šiltuoju metų laiku ligo ninių priėmimo skyriuose traumuo ti dviratininkai sudaro 4 proc. visų
Nauda: tik tinkamai pasirinktas bei prižiūrimas dviratis teikia malonumą.
pacientų; per eismo įvykius 2 proc. žūstančiųjų sudaro dviratininkai. Pasak M.Fiodorovo, kartais atsi perkama nesunkiomis traumomis – nubrozdinimais ir sumušimais. Tačiau neišvengiama ir gana rimtų susižalojimų, kai plyšta kelio, pe ties, čiurnos raiščiai, išnyra petys, raktikaulis. Kadangi kai kurie raiščiai patys nesugyja, juos tenka operuoti. Krisdamas žmogus dažniausiai griūva ant rankų arba peties. Tad nustatomos stipinkaulio, dilbio, žasto, raktikaulio, riešo traumos. Traumatologas-ortopedas pa stebi, kad vaikai gana dažnai pati ria galvos ir veido kaulų lūžius, po kurių neretai kyla rimtų komplika cijų. Mažieji dviratininkai taip susi žaloja, kad griūdami nespėja ištiesti rankų, nes jų reakcija per lėta.
Laukia ilgas gydymas
M.Fiodorovas atkreipė dėmesį, kad po galūnių lūžių dviratininkų gydymo periodas siekia nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Panašiai trunka plyšusių raiščių gydymas. Kartais liūdnai baigiasi ir gal vos bei veido traumas patyrusiems dviratininkams. Po Amerikoje at liktų duomenų analizės paaiškėjo, kad 98 proc. mirusių dviratinin kų buvo be šalmo. 95 proc. jų ga lėjo išvengti mirties, jei būtų mū vėję šalmą. Gydytojas pastebi, kad jaunuoliai ir vyrai traumas patiria dažniau nei moterys. Mieste – su kalnų dviračiu
Buvęs Lietuvos dviračių spor to rinktinių gydytojas ir ilgame tis sporto gydytojas Valdemaras
Anužis neslepia, jog daromos dvi ratininkų klaidos dažnai jam ba do akis. Tad medikas neretai patarimus dviratininkams dalija šiuos tiesiog susistabdęs. Dažnai su dviračiu iš siruošiantis pasivažinėti vyras įsi tikinęs, kad daugelio traumų gali ma išvengti. V.Anužis pastebi, jog aktyviai gamtoje laiką leidžiantys klaipė diečiai dažnai daro klaidą – pasi renka netinkamą dviratį. Prieš išsirenkant dviratį pir miausia svarbu žinoti, kokiais ke liais planuojama važinėtis. Išsi rinkti tinkamą priemonę geriausiai padės specializuotos parduotuvės pardavėjas. Tačiau daugelis įsivaizduoja ge rai žinantis, ko nori, ir ignoruoja specialistų patarimus. Rezultatas
„Shutterstock“ nuotr.
– mieste paauglys net įsiręžęs mi na kalnų dviračio pedalus. „Važiuodamas netinkamu dvira čiu didelio malonumo nepajusi“, – įsitikinęs pašnekovas. V.Anužis patarė dviratį rinktis pagal savo ūgį ir svorį. Važiavi mą su netinkamu dviračiu jis pa lygino su netinkamo dydžio ba tų nešiojimu. Stambesni žmonės turėtų rinktis dviračius su pla tesnėmis padangomis ir tvirtes niu rėmu. Sąnariai keršija skausmu
Pasak mediko, prižiūrint dvira tį svarbu atkreipti dėmesį į centri nės ašies būklę ir pedalus. Jie gali išsiklaipyti po griuvimo arba peda las gali būti šiaip nulinkęs – tokiu atveju minant trau muojamas sąnarys.
13
12
ANTRADIENIS, birželio 19, 2012
sveikata
Aparatūra: V.Jokšas kartu su ligoninės vadovu J.Sąlyga viceministrui A.Klišoniui (viduryje) aprodė naują
angiografą.
Sveikinimai: V.Jokšą su įkurtuvėmis sveikino Nefrologijos skyriaus
vedėja Janina Priluckienė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jūrininkų ligoninėje stiprinamos kardiologinės paslaugos Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pagerin ta teikiamų kardiologijos paslaugų koky bė. Medikai ir pacientai džiaugiasi ne tik nauja įranga, bet ir atnaujintais skyriais. Laima Laukaitytė Išaugo procedūrų skaičius
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pri statyta nauja moderni aparatūra širdies ir kraujagyslių ligoms gydy ti, taip pat po kapitalinio remonto atidaryti kardiologijos skyriai. Kapitaliai suremontuotose pa talpose pastatytas naujas moder nus angiografas, skirtas širdies ir kraujagyslių ligoms diagnozuoti. Jo dažniausiai prireikia pacientams, sergantiems miokardo infarktu, krūtinės angina ir kitomis ligomis.
Tokią įrangą Lietu voje turi tik dvi kli nikos – Klaipėdos jū rininkų ir Vilniaus Santariškių.
Pasak Širdies ir kraujagyslių ra diologijos skyriaus vedėjo Va lentino Jokšo, naujos aparatūros privalumas – tikslesnė bei ko kybiškesnė ligų diagnostika. Mat kuo tikslesnė diagnostika, tuo ge resnis gydymas. Per pastaruosius kelerius metus šių gydomųjų procedūrų skaičius gerokai išaugo – nuo 500 iki 1 200. Vidutiniškai per metus atlieka ma 1200 gydomųjų ir 2 900 diag nostinių angiografijos procedūrų. Naujas angiografas leis patenkinti išaugusį šių paslaugų poreikį. Kaip pastebėjo V.Jokšas, įsigyta nauja aparatūra niekuo nenusilei džia geriausioms Europos ir Jung tinių Valstijų klinikoms.
Palengvins darbą
Pagerinti teikiamų paslaugų ko kybę Jūrininkų ligoninės kardiolo gams leis du širdies ir kraujagys lių ultragarsinių tyrimų aparatai, trys veloergometrijos komplektai, kraujo tyrimų analizatoriai. II kardiologijos skyriaus vedėjas Arūnas Maksvytis priminė, kad mo dernus širdies echoskopijų kabinetas įkurtas prieš dešimtmetį. Po trupu tį čia teikiamos paslaugos plėtėsi, o dabar vienu metu tyrimus bus gali ma atlikti iškart trims pacientams. Iki tol, dirbant su dviem apara tais, per dieną buvo atliekama apie 50 širdies echoskopijų. Čia dirbantys kardiologai jau pelnė ekspertų vardą Vakarų Lie tuvos regione. Tad norinčių išsitir ti šioje ligoninėje pacientų skaičius – gana didelis. „Kuo daugiau echoskopijų at liekama, tuo didesnė patirtis kau piasi, sulaukiama žmonių pri pažinimo. Moderni aparatūra tik palengvina šį darbą“, – sakė sky riaus vedėjas. Turi dvi ligoninės
Mostelėdamas į širdies ir krauja gyslių ultragarsinių tyrimų apa ratą, A.Maksvytis paaiškino, kad nors šis atrodo gana kukliai, bet jo galimybės – itin didžiulės. Tokią įrangą Lietuvoje turi tik dvi klinikos – Klaipėdos jūrininkų ir Vilniaus Santariškių. Pasak kar diologo, naujoji įranga leis išplėsti tyrimo galimybes. Pavyzdžiui, ap žiūrėti širdį per stemplę. Iki šiol su įprastais tyrimo meto dais būdavo neįmanoma apžiūrėti kai kurių širdies vietų. Širdies echoskopija taip pat lei džia įvertinti kardiochirurgų dar
Pokyčiai: Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje – naujos lovos su įranga.
bą per operaciją. A.Maksvytis akcentavo, kad diagnostika yra svarbiausias dalykas gydant šir dies ligas. Tad artimiausiu me tu planuojama imtis dar sudėtin gesnių tyrimų. Įsigijo 9 lovas
Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos skyriuje įrengtos naujos devynios reanimacijos lovos su il galaikio monitoravimo įranga. Ji padeda ventiliuoti plaučius, sekti paciento gyvybines funkcijas. Pasak Anestez iol og ijos ir in tensyv ios ios terap ijos skyr iaus vedėjo Nerijaus Klimo, visa tai padeda saugiai dirbti ir stebėti pacientus po kardiologinių ope racijų, širdies miokardo infarktų, grėsmingų širdies ritmo sutriki mų. Šiame skyriuje iš viso įreng
ta 17 lovų. Vedėjas patikino, kad kitos lovos taip pat yra tinkamos ir šiuolaikiškos. Nauja ligoninės aparatūra įsigy ta įgyvendinant ES projektą, kuris skirtas kardiologijos paslaugų priei namumui pagerinti ir sumažinti ser gamumo bei mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką Vakarų bei Šiaurės vakarų Lietuvos gyvento jams. Programos vertė – 8 mln litų. Dirba itin produktyviai
Kaip sakė Klaipėdos jūrininkų ligo ninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga, nauja įranga leis suteikti kokybiškesnes paslaugas Šiaurės vakarų ir Vakarų Lietuvos gyven tojams, kurių kasmet sulaukiama vis daugiau. Sveikatos apsaugos ministras Audrius Klišonis I ir II kardiolo
gijos skyrių medikus pasveikino su įkurtuvėmis po kapitalinio re monto. Jis pasidžiaugė, kad įsigyta įran ga ir pagražintos patalpos tik dar labiau pagerins profesionalių spe cialistų darbą. Viceministro teigimu, atliekamų procedūrų kiekis rodo, kad ligoni nė dirba labai produktyviai ir ap tarnauja daug pacientų. A.Klišonis, pabendravęs su ligo ninėje gydomais pacientais, įsitiki no, kad jiems nereikia mokėti prie mokų už gydymą. Klaipėdos jūrininkų ligoninė – vienintelė Vakarų Lietuvoje teikia aukščiausio lygio kardiologijos pa slaugas. Čia dirba 23 kardiologai. Per metus vidutiniškai gydosi per 5 800 pacientų, sergančių kar diologinėmis ligomis.
13
ANTRADIENIS, birželio 19, 2012
sveikata
Dėl netinkamo dviračio – traumos 11
Komentaras
Po kurio laiko va žiuojant netvarkingu dviračiu gali užklupti kelio sąnario, čiurnos skausmai. Kartais žmogus net neįtaria, kas juos sukelia. V.Anužiui užkliūva ir netinka mas dviračio pavaros pasirinkimas. Jauni stiprūs vyrai mina įsiręžę pa čia aukščiausia pavara. Gydytojas įspėja, kad tokie krūvio mėgėjai ža loja kelio sąnarius. Optimaliausią greitį padeda išsirinkti per minutę 70 kartų išminamas pedalas. „Reikia pasirinkti tokią pavarą, su kuria galėtumėte pakankamai dažnai minti. Tuomet teisingai ap kraunami sąnariai, stiprinama šir dies ir kraujagyslių sistema“, – pa tarė gydytojas.
Andrius Stasiulis Reabilitacijos centro „Ostemeda“ osteopatijos, manualinės terapijos, reabilitacijos gydytojas
D
Apsaugo nuo traumų
V.Anužis įsitikinęs, kad dvirati ninkui svarbi tinkama apranga. Važiuojant tenka atlaikyti tempe ratūrų skirtumus, kurie dėl blogai pasirinktų drabužių gali prišaukti negalavimus. Minant dviratį reikėtų veng ti plevėsuojančių drabužių, kurie gali įsipainioti į grandinę arba už jų užkliūti pro šalį važiuojantysis. Kaip tinkamą pavyzdį gydytojas paminėjo profesionalius dvirati ninkus, kurie važinėja prigludusia apranga. Gydytojas patarė pasirūpinti kaklo apsauga – užsirišti nors ša likėlį. Dažnai važiuojant dviračiu neapsaugotas kaklas prišaukia ne malonius šios srities negalavimus. Pasak V.Anužio, pirštinės dvi ratininkui reikalingos ne tam, kad būtų patogu laikyti vairą, – šis ak sesuaras apsaugo nuo traumų griū vant. Sužaloti delnai ilgai ir skaus mingai gyja. Specialias pirštines ypač pata riama nešioti pradedantiems dvi ratininkams. Jos taip pat sumaži na neigiamą vibracijos poveikį sąnariams. „Kol pas mus gydymas santyki nai yra nebrangus, galima važiuoti ir be šalmo“, – ironizavo medikas. Kaip pavyzdį jis paminėjo užsie niečius, kurie neignoruoja šios ap saugos priemonės. Šalmai apsaugo nuo sunkių traumų. Traumos priežastis gali būti ne tik paties neatsargus judesys, bet ir aplinkinių klaidos. Be telefono ir ausinukų
Jei būtų V.Anužio valia, dvirati ninkams jis uždraustų važiuojant kalbėti telefonu arba būti su ausi nukais – tokios situacijos itin pa vojingos. Važiavimas viena ran ka gali sudaryti avarinę situaciją, o dėl ausinukų galima neišgirsti pa vojaus signalo. „Kam gamtoje reikalingas ausinu kas? Tegul klausosi paukščių čiulbė jimo“, – nesupranta medikas. O be to, ausinukai, pasak medi ko, kelia pavojų sveikatai. Tarp au sinuko ir ausies būgnelio susidaro stovinčio oro tarpas. Tai ideali vie ta kauptis infekcijai. Mesti svorį nepadeda
Nors dažnas dviratį pasirenka no rėdamas atsikratyti nereikalingų
Nuomonė: V.Anužis mano, kad
kur kas mažiau problemų dvira tininkams kiltų pasirinkus tinka mą dviratį.
kilogramų, tačiau V.Anužis įspė jo, kad šie lūkesčiai ne visada pa siteisina. „Iš pradžių organizmas nenau doja tų riebalų, kurių norėtume at sikratyti“, – įspėjo jis. Jei dviračiu važiuojama trum piau nei 45 minutes, nereikalin gų kilogramų nepavyks atsikra tyti. Toks svorio metimas efektyvus tik tuomet, jei važiuojama dau giau nei valandą vienodu ritmu ir be pertraukų. Važinėtis dviračiu reikėtų ne re čiau kaip kas antrą dieną.
viračių traumos dažnai bū na kompleks inės, kai pa kenk imai nus tatom i kel io se vietose. Dvirat in inkams dažnai nukenč ia rieš ai, plaštakos, dil biai ir kel iai. Klaid ing ai galvoj am a, kad išg ij us po lūž io nel iek a pas ek mių. Tač iau kaulo lūž is parodo, kad org an izm as išs ėmė vis as komp en sac ines sav yb es: sausg ysl ių, raišč ių, sąn ar ių pas iprieš in im ą. Traumuot a viet a greič iau pavargst a, reag uoj a į orų permainas, gal i tint i. Kartais net sugijus lūžusiems kaulams tarp jų iš lieka mikroskopiniai poslinkiai. Tad tam tikri judesiai tampa skausmingi arba apriboti. Pavyzdžiui, lipant laip tais į viršų skauda, o leidžiantis ne, ar ba atvirkščiai. Dalis pakenkimų atsi randa dėl fiksacijos – po operacijos ar sutvirtinimo gipsu lūžio vietoje suma žėja raumenų jėga, raiščių paslanku mas, sutrinka sąnario lankstumas. Tai svarbu atkurti bei sustiprinti raume nis. Riešas sudarytas iš lanku išsidės čiusių aštuonių kauliukų, tarp kurių praeina gyvybiškai svarbūs nervai ir kraujagyslės. Dėl įvykusių pokyčių po traumos pradeda formuotis lėtinis už degimas, galintis sukelti tunelinį sind romą. Jis pasireišk ia rank ų tirpimu, skausmu net esant ramybės būsenos. Skausmas praeina tik pradėjus judinti ranką. Po traumos sąnarys išsikreivi na, tad viena pusė nusidėvi labiau nei kita. Šioje vietoje formuojasi potraumi nė artrozė. Tad būtina atstatyti kaulus, kad jie normaliai judėtų. Po smūgio dėl išsiliejusio kraujo traumos vieta tampa mažiau paslanki, raumuo blogiau susi traukinėja ir nedirba pilnu krūviu. Tad būtina juos sustiprinti.
Po pasivažinėjimo dviračiu Važiuojant dviračiu stuburui tenka nemažas krūvis. Tad grįž us namo patariama atsigulti ant grindų ir pa gulėt i 10–15 minučių sulenk us ke lius, kad stuburo slankstel iai grįž tų į normal ią padėt į. Kel ius reikė tų pasukti į vieną pusę, į kitą, galvą pakreipiant priešinga kryptimi.
Pagalba nesunkiai susižalojus Nus ibrozd inus traumuot ą viet ą pat ar iama išvalyt i, patept i ant i sept ik u ir duot i ramybę. Jei trau muota galūnė, ją reikėt ų pakelt i aukščiau, kad neskaudėt ų ir ne sut int ų. Ant sumuštos vietos pa tariama uždėti šaltą daiktą.
Pavojus: netinkamai termiškai apdoroti mėsos produktai gali sukelti
salmoneliozę.
„Shutterstock“ nuotr.
Iškylą gamtoje aptemdo liga Nenuplauti vaisiai ar ant grotelių gerai neiškepęs kepsnys gali apkartinti poil sį gamtoje. Specialistai pastebi, kad vasarą padaugėja žarnyno infekcijų. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Kaip sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Ina Kuzne cova, iškylos gamtoje šiltuoju me tų laiku neretai baigiasi tam tikrais negalavimais. Sveikatos sutrikimus gali išpro vokuoti netinkamai termiškai ap doroti, greitai gendantys mais to produktai, kartu su vaisiais ar daržovėmis laikoma mėsa. Ligą gali prišaukti neplautos rankos ar ba valgomi neplauti vaisiai, uogos, daržovės. Specialistė pastebi, kad dėl šių priežasčių vasarą padaugėja užsi krėtusiųjų bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Šiemet tokių atvejų nustatyta daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Jeigu praėjusiais metais bakteri nės žarnyno infekcijos nustatytos daugiau nei 10 proc. klaipėdiečių, šiemet šis skaičius šoktelėjo dvi gubai. Šilutėje buvo nustatytas žarnyno infekcijų protrūkis. Kavinėje orga nizuotame pobūvyje iš 31 žmogaus salmonelioze susirgo pusė svečių.
Tad šventėje viešėjusiems skir tingų miestų gyventojams, tarp kurių buvo ir klaipėdiečių, teko kreiptis į medikus. Salmoneliozė buvo nustatyta ir kavinės darbuo tojams.
Praėjusiais metais bakterinės žarny no infekcijos nusta tytos daugiau nei 10 proc. klaipėdiečių, šiemet šis skaičius šoktelėjo dvigubai. Pasak I.Kuznecovos, gegužę vi rusinėmis žarnyno infekcijomis sirgo per 120 klaipėdiečių, daugu ma jų – vaikai. Specialistė priminė, kad žmonės turėtų nepamiršti atsargumo ir per uogų sezoną. Prieš valgant jas reikėtų švariai nuplauti. Parduotuvėje pirktus melio nus ar arbūzus taip pat patariama nuplauti, tinkamai nulupti žievę. Saugiausia būtų įsigyti nepjausty tus vaisius.
14
antradienis, birželio 19, 2012
sportas
Pralaimėta graikams Atrankos į olimpines žaidynes turnyrui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė neiškovojo pergalės ir antrosiose kontrolinėse rungtynėse. Mūsų šalies krepšininkai Kaune 70:82 pralaimėjo graikams. Kapitonas: dvejas rungtynes blankiai žaidęs C.Ronaldo (dešinėje), var-
žybose su portugalais užtildė niurzglius.
„Reuters“ nuotr.
Olandų fiasko Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Kritikos žaibai plakę Rusijos ir Lenkijos futbolo komandas, pasiekė ir Olandiją. Tulpių šalies rinktinė viena pirmųjų pasitraukė iš Europos futbolo čempionato.
Pasaulio vicečempionai, teikę didelių vilčių savo aistruoliams, iš Ukrainos grįžo neiškovoję nė vieno taško. Tokio fiasko numatyti negalėjo net didžiausi olandų rinktinės pesimistai. Paskutinėse B grupės rungtynėse Berto van Marwijko auklėtiniams reikėjo žūtbūt įveikti portugalus dviejų įvarčių skirtumu ir laukti tuo pačiu laiku žaidusių vokiečių pergalės prieš danus. Vokiečiai savo darbą atliko – 2:1 nugalėjo Danijos vienuolikę, tačiau patys olandai neįstengė parklupdyti Kristiano Ronaldo į priekį vedamų varžovų. Susitikimo pradžia buvo daug žadanti – jau 11-ąją min. Rafaelis van der Vaartas pasiuntė kamuolį į portugalų vartus. Tačiau po įvarčio, sunku paaiškinti kodėl, olandai sustojo, atidavė iniciatyvą Portugalijos futbolininkams, kurie pradėjo kurti pavojingas progas prie
Maarteno Stekelenburgo vartų. Ypač gerai žaidęs Kristiano Ronaldo 28-ąją min. išlygino rezultatą. Panašus vaizdas buvo ir po pertraukos – aktyviau rungtyniavo portugalai. O pergalingą įvartį 74-ąją min. pasiekė savo geriausias rungtynes čempionate žaidęs C.Ronaldo. Vakar susitiko C grupės ekipos. Ispanai žaidė su kroatais, italai – su vilčių patekti į kitą etapą neturinčiais airiais.
Rungtynių statistika Charkovas: Portugalija – Olandija 2:1 (1:1). C.Ronaldo (28, 74)/R.van der Vaartas (11). Lvovas: Danija – Vokietija 1:2 (1:1). M.Krohnas-Dehlis (24)/L.Podolskis (19), L.Benderis (80).
Galutinė lentelė Vieta, komanda
1. Vokietija 2. Portugalija 3. Danija 4. Olandija
Įvarčiai Taškai
5:2 5:4 4:5 2:5
9 6 3 0
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Mūsų ekipoje nežaidė Šarūnas Jasikevičius ir Simas Jasaitis. Vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra nemažai eksperimentavo sudėtimi. Graikai pabėgo į priekį puikiai sužaidę antrąjį kėlinį, kurį laimėjo net 36:17. Sužaidus pustrečios minutės trečiąjį kėlinį, svečių persvara pasiekė 15 taškų – 58:43, dar po dviejų skirtumas padidėjo iki 62:45. Ketvirtajame kėlinyje lietuviai bandė vytis graikus. Baigiantis susitikimui Paulius Jankūnas dvitaškiu sumažino skirtumą iki vienaženklio skaičiaus – 69:78. Tačiau Graikijos rinktinė, pelniusi keturis taškus, šventė pergalę 82:70. Pirmosiose kontrolinėse rungtynėse, vykusiose šeštadienį Klaipėdoje, mūsų krepšininkai 74:78 nusileido Makedonijos komandai.
Indėlis: klaipėdietis T.Delininkaitis buvo tarp rezultatyviausių žaidėjų
– pelnė 10 taškų.
Artūro Morozovo nuotr.
„Negaliu pasakyti, kad nuotaikos labai geros, susirūpinti yra dėl ko, tačiau panikos taip pat nėra. Turime dar apie dešimt dienų. Tikiu, kad prisijungus naujiems krepšininkams žaidimo kokybė pagerės“, – po varžybų kalbėjo K.Kemzūra. Strategas pranešė, kad po antro kontrolinio susitikimo atsisveikinta su dviem kandidatais – Tadu Klimavičiumi ir Mindaugu Kuzminsku. Šiandien į rinktinės treniruotę atvyks Ispanijos ir Italijos pirmenybes baigę Martynas Pocius bei Jonas Mačiulis. Jie kartu su komanda trečiadienį išskris į Jungtines Amerikos Valstijas. Hjustono mieste krepšininkai toliau tęs pa-
sirengimą liepos 2-8 d. Venesueloje vyksiančiam atrankos turnyrui. Dar vienas kandidatas – Rimantas Kaukėnas atvyks tiesiai į Ameriką.
Rungtynių statistika Lietuva – Graikija 70:82 (24:18, 17:36, 16:17, 13:11). Lietuva: L.Kleiza, T.Delininkaitis ir M.Kalnietis – po 10 taškų, P.Jankūnas 9, R.Javtokas 8, M.Kuzminskas 6, A.Kavaliauskas ir D.Dulkys – po 5, A.Juškevičius 4, J.Valančiūnas 2. Graikija: K.Kaimakoglou 14, G.Printezis 12, K.Papanikolaou, N.Kalathis ir K.Vasilliadis – po 11.
Sunki čempionų pergalė Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pastaraisiais metais stipriausia šalyje Panevėžio „Ekrano“ futbolo komanda turėjo gerokai paprakaituoti, kol namie 2:0 įveikė nesėkmingai Lietuvos A lygos čempionate žaidžiantį Klaipėdos „Atlantą“.
Čempionams pirmą įvartį įmušti pavyko tik 69-ąją min. Po tolimo Ramūno Radavičiaus smūgio klaipėdiečių vartininkas Giedrius Štreimikis atrėmė kamuolį, tačiau pirmasis suskubęs puolėjas Egidijus Varnas nukreipė jį į tinklą. Įvartis palaužė Romualdo Norkaus auklėtinius. Beregint – po dviejų minučių „Atlanto“ vartuose dar kartą suspurdėjo kamuolys. Iš aikštės krašto tiksliai smūgiavo Vytautas Lukša. Įkvėpti sėkmės šeimininkai bandė iškovoti pergalę dar didesniu skirtumu, tačiau klaipėdiečiai sugebėjo apginti vartus ir nepralaimėti triuškinamai. Nežinia kaip būtų pakrypusios rungtynės, jei savo progas būtų iš-
Atkaklumas: „Atlanto“ futbolininkai nė nemanė nusileisti daugkarti-
niams čempionams.
Viktorijos Viksvaitės nuotr.
naudoję uostamiesčio žaidėjai. 57ąją min. išvesti komandą galėjo Karolis Laukžemis, o 69-ąją min. realią progą pasižymėti turėjo Žilvinas Kymantas. „Ekranas“ žaidė kaip iš natų, – varžovams liaupsių negailėjo R.Norkus. – Panevėžiečių žaidimas paliko didelį įspūdį. Šiandien tai tikriausiai geriausia komanda Lietuvoje.“
Anot trenerio, ir klaipėdiečiai kovojo pagirtinai. Ypač gerai vartus saugojo G.Štreimikis, varžovų atakas gesino gynėjai. Sekmadienį kiek netikėtą pergalę iškovojo Vilniaus „Reo“ ekipa, 1:0 (0:0) įveikusi kitą sostinės komandą „Žalgirį“. Pergalingą įvartį 57-ąją min. įmušė Andrius Lipskis.
19
antradienis, birželio 19, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.
Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Anglikonai antradienis – Vartininkas trečiadienis – Terminalas ketvirtadienis – Drambliai penktadienis – derlingumas Praėjusios savaitės laimėtojas – Kęstutis Nomgaudas.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
Avinas (03 21–04 20). Gali susidaryti įspūdis, kad kažkas tyčiojasi iš jūsų ir bando suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus sunku valdytis. Nė minutėlės neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų ir kantrybės bendraujant. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus gana sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti paprasčiausiose situacijose. Dvyniai (05 21–06 21). Gali kilti slaptų ir tamsių minčių. Nusiraminkite ir skirkite daugiau dėmesio savo dvasiniam pasauliui. Vėžys (06 22–07 22). Puikiai seksis suprasti aplinkinius ir praleisti laiką su mylimu žmogumi. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti ateities, tiesiog džiaukitės šia diena. Liūtas (07 23–08 23). Jūsų idėjos ir mintys dabar labai svarbios. Kalbėdamas ar bendraudamas būsite labai emocionalus. Apsispręskite, kas jums svarbiau – moralinis palaikymas ar naujos idėjos ir planai. Mergelė (08 24–09 23). Bus sunku susikaupti, gali kilti netinkamų ar klaidinančių minčių. Tai sunkus ir emocionalus laikas, kai galimi kivirčai su vyresniais ir autoritetingais žmonėmis. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite kitų žmonių darbo metodus, skirsis jūsų požiūris į vertybes. Atsargiau vertinkite įvairius dalykus, įdėmiau pažvelkite į situaciją. Ožiaragis (12 22–01 20). Daug ginčysitės, galimas kivirčas. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui. Jei sugebėsite susitvardyti, išvengsite rimto konflikto. Vandenis (01 21–02 19). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus. Žuvys (02 20–03 20). Esate susidomėjęs kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Tačiau per daug neįsijauskite – kils pavojus nuskęsti fantazijose ir prarasti užkariautas pozicijas.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 26 d.
Muziejuje – fotografijų paroda „Klaipėda 1965 metais“ Rytoj Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje duris atvers Romano Borisovo fotografijų paroda „Klaipėda 1965 metais“.
Parodoje bus pristatyta dabar žinomo dailininko akvarelininko, o anuomet dar moksleivio jautraus sąlyčio su supančia aplinka išraiška – Klaipėdos senamiesčio fotografija. Paties autoriaus teigimu, tos nuotraukos buvo menininko kelio pradžia, paskatinusi visą gyvenimą domėtis senąja architektūra, fiksuoti atminties ženklus bei įprasminti tikrąsias vertybes.
Pats autorius apie parodą sakė: „1965 metai... 20 metų po karo... Žiūrint į tas nuotraukas galima pagalvoti, kad karas ką tik baigėsi ir miestas dar visiškai tuščias. Makabriškas vaizdas – nei gyventojų, nei okupantų. Tik vėliau įsižiūrėjęs pradedi suvokti, kad besimėtantys aplamdyti automobiliai – tai jau naujos valdžios palikimas. Bažnyčios, deja, jau nugriautos, bet miesto istorija dar žvelgia į mus nuo tų apsilupusių, griūvančių sienų...“ R.Borisovas gimė 1949-aisiais Vilniuje. Protėviai kilę iš Rytų Prū-
sijos. 1973 m. Vilniaus dailės institute įgijo dizainerio specialybę. Dabar – laisvas dailininkas. Parodose dalyvauja nuo 1975 m. Surengė daugiau nei pusšimtį personalinių akvarelės parodų Lietuvoje ir užsienyje – Vokietijoje, Lenkijoje, Rusijoje, JAV, Liuksemburge. R.Borisovo ankstyvos jaunystės fotografijų parodos „Klaipėda 1965 metais“ atidarymas – birželio 20 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje (Didžioji Vandens g. 2). Paroda veiks iki liepos 21 d. „Klaipėdos“ inf.
Įamžino: iš R.Borisovo fotografijų matyti, kaip atrodė Klaipėda kone
prieš pusšimtį metų.
Orai
Artimiausiomis dienomis šiltus orus vėl pakeis šiek tiek vėsesni. Šiandien vietomis trumpai palis, galima perkūnija, termometrai rodys 17–25 laipsnius šilumos. Trečiadienio naktį nelis, bus gaivu – temperatūra svyruos apie 8–12 laipsnių šilumos. Dieną vietomis trumpai palis ir bus vidutiniškai šilta – apie 18–23 laipsnius.
Šiandien, birželio 19 d.
+18
+15
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+22
Šiauliai
Klaipėda
+23
Panevėžys
+24
Utena
+18
4.50 22.23 17.33
171-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 195 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
Tauragė
+22
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +24 Brazilija +26 Briuselis +20 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +18
kokteilis Senosios santvarkos palikimas Šiom is dienom is jaunoji karta plie kė pensininkus net susirietusi: „Seni žmonės dėl to, kad skuba, visur lenda be eilės, – šiokie, anokie“. Ats akomąjį žod į tarė Pensin inkas: „Mes, pensin inkai, esame tar ybinės santvarkos darbo atstovai. Mums bu vo privalu skubėti į darbą, skubėti nu vesti į vaik ų daržel į tuos, kurie šian dien blogai apie mus atsil iepia. Šian dien ne vienas iš jūsų gyvena mūsų uždirbtuose butuose, ne vienas iš jū sų dirbant is lauk ia, kada mes gausi me pensiją, kad galėt ų pavalg yt i. O štai biur uose, adm in istracijose lai ką leidžiantys valdininkai – tikrai ne skuba. Norėdami sutvarkyti reikalus turime ilgai laukti, kol iš kažkur pasi rodys lūpas besišluostantis valdinin kas. Jis gauna nustatytą atlyg į, todėl jam nėra kur skubėti. Jei jis dar paju dina tris dešin iosios rankos pirštus, tai dar ir priedą prie atlyg inimo gau na. Jie, negerbdami mūsų, pensinin kų, negerbia ir savęs. Jų ateitis bus to kia pat, kaip ir mūsų“.
Londonas +21 Madridas +28 Maskva +24 Minskas +27 Niujorkas +26 Oslas +21 Paryžius +19 Pekinas +32
Praha +26 Ryga +21 Roma +33 Sidnėjus +18 Talinas +18 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +26
Vėjas
4–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
15
15
15
14
7
15
15
15
13
2
rytoj
ketvirtadienį
19
Marijampolė
Vilnius
+22
Alytus
Vardai Deodatas, Dovilas, Julijona, Ramunė, Romas, Romualdas .
birželio 19-ąją
Rytas
15
+24
+19
19
15
5
1819 m. į Liverpulį (Ang lij a) atplaukė pirm a sis Atl anto vandeny ną įveikęs garlaivis „Sa vannah“. 1862 m. JAV Kongresas užd raudė verg iją Ame rikos teritorijoje. 1885 m. gars ioji Lais vės statula atgabenta iš Prancūz ijos į Niujorką (JAV). 1904 m. gimė Balys Dva rionas, komp oz itor ius, dirigentas, pianistas. Mi rė 1972 m.
1962 m. Kal iforn ij o je gimė šokėja ir daini ninkė, Amer ikos tele vizijos žvaigždė Paula Julie Abdul.
1963 m. Tar ybų Sąjun gos kosmonautė Valen tina Tereškova, pirmoji moteris, išskridusi į kos mos ą, sug rįžo į Žemę erdvėlaiviu „Vostok 6“. 1997 m. dėl karščių – 50 laipsn ių pagal Celsijų – aukų skaičius Pakistane pasiekė 27. 1999 m., pasibaig us vie nuol ika savaič ių truk u siam NATO bombardavi mui, iš Kosovo prov inci jos baigtas išvesti visas 40 tūkst. Jugoslavijos saugu mo pajėgų kontingentas.
Klaipėdoje – gatvės cirko festivalis
Atjauskime vyresniąją kartą Lina tvirt ino, kad jaunystė – gretai praeinanti „blogybė“. „Seni būsime visi, – sakė ji. – Gal dar la biau nei dabartiniai pensininkai mes neturėsime kantrybės, sveikatos ir jė gų. Kliūsime skubant iems jaun iems žmonėms savo buv imu pol ikl in iko je, turguje, važ iavimu viešuoju trans portu.“
Pramoga: kad žmonės stebėtųsi kvapą užgniaužiančiais akrobatų triukais, cirko kupolas nebūtinas.
Dėmesys: gerbkime senus žmo
nes, atjauskime juos, kol turime šalia.
„Kokteilio“ pozicija Šiek tiek skaudu, kai tavo močiutė Smetoną prisimena, o tavęs – ne.
Jūros šventės ir 760-ojo Klaipėdos mies to jubiliejaus iškilmių metu uostamiestyje vėl vyks vienintelis Lietuvoje tarptautinis gatvės cirko festivalis „Stebuklų šalis“, sutrauksiantis būrį artistų, laukiamų viso pasaulio scenose.
Sunku patikėti Elektros kėdę išrado stomatologas.
Linksmieji tirščiai Ateina diedukas pas bobulytę ir sako: – Močiute, duok man viagros tabletę! Bobutė nustebus. Nubėga, atneša tab letę. Diedukas ją paima, atsilaužia ma žą mažą gabaliuką ir suvalgo. Bobulytė klausia: – O tai kodėl tik tok į mažą gabaliuką suvalgei? – Tai kad aš tave tik pabučiuot i norėjau. Česka (397 719; išsiaiškinti situaciją – geras dalykas)
Klounada yra daugiau nei perso nažų sekmadieniniai susitikimai su vaikais kavinėse; akrobatika po dangaus kupolu sukrečia labiau už pasirodymą salėje arba televizo riaus ekrane; naujasis cirkas, arba cirque nouveau, įspūdingumu pra noksta vaizduotės ribas – šią žinią „Stebuklų šalyje“ iliustruos titu luotų artistų iš Prancūzijos, Aust ralijos, Izraelio, Olandijos, Švedi jos, Ispanijos bei Lietuvos šou.
Rugpjūčio 3 d., penktadienį, fes tivalis startuos iškilminga atida rymo ceremonija ir specialiais va kariniais atlikėjų pasirodymais. Šeštadienį, rugpjūčio 4 d., cirko artistai svečių lauks nuo ryto iki vakaro, o užburianti nuotaika vy raus ne tik scenose – netikėtumų „Stebuklų šalyje“ gali tikėtis kiek viename žingsnyje. Renginį vaini kuos vakarinis ugnies bei fejerver kų šou.
„Stebuklų šalyje“ įsikursian tys svečiai – prestižinių tarptau tinių konkursų laureatai, garsiau sių šiuolaikinio scenos meno bei tarpdisciplininio meno festivalių Edinburge, Honkonge bei garsiojo „Burning Man“, rengiamo Neva dos dykumoje (JAV), dalyviai. Į festivalį antrąsyk atvyksta olandų akrobatų kolektyvas „Ben cha Theater“, komandos „This SideUp“ akrobatai iš Australijos, šiuo metu gastroliuojantys Euro poje, „Stebuklų šalyje“ pristatys kvapą gniaužiantį šou „Controlled Falling Project“ (liet. „kontroliuo jamas kritimas“). Stulbinami fizi niai įgūdžiai, tobulai surepetuoti triukai, įtampa ir tempas – nuo lat atnaujinamas pasirodymas ne veltui pelnė aukščiausią įvertini mą Edinburgo alternatyviojo teat ro festivalyje. Gatvės cirko trupė „Las Cossas Nostra“ iš Ispanijos yra aplankiusi daugiau kaip 30 tarptautinių gat vės teatro festivalių ir konkursų,
Organizatorių nuotr.
kuriuose jos pasirodymai ne kartą buvo įvertinti kaip geriausi. „Theater Rue Pietonne“ (Vokie tija/ Prancūzija) pasitelkė origami meną aplinkosaugos problemoms aktualizuoti per gatvės teatro vai dinimus: į gofruotus vamzdžius įlipus aktoriams, jie virsta besi rangančiomis būtybėmis, kurių pasakojamos istorijos viso pa saulio žiūrovams suprantamos be žodžių. Rokenrol o klas ik ų įkvėptas Asaf‘n Roll, akrobatas, klounas, šokėjas iš Izraelio, kiekvieną savo pasirodymo aikštelę paverčia per roko koncertą šėlstančiu stadio nu, o bene populiariausias Švedijos gatvės cirkas – akrobatų-žonglie rių duetas „Magmanus“ – publiką įtraukia į interaktyvų improviza cijų kupiną pasirodymą. Pastarų jų artistų šou sostinės publika bir želio pradžioje stebėjo per Švedijos nacionalinės dienos šventę Rotu šės aikštėje. „Klaipėdos“ inf.